Psichologija

TURINYS

Trumpas turinys
Pratarm XII 11 skyrius Intelektas 359 359

Pirmoji dalis
Psichologijos pagrindai 1 skyrius Psichologijos vadas 2 skyrius Biologiniai elgesio pagrindai 31 2

Penktoji dalis
Motyvacija ir emocijos 398 399 399 436 436

398

Q)
31

12 skyrius Motyvacija 13 skyrius Emocijos

Antroji dalis
Gyvenimo tarpsniai 3 skyrius Vaiko raida 4 skyrius Paauglyst ir branda 69

68

etoji dalis
Asmenyb, sutrikimai ir gera savijauta 14 skyrius 466

466

K
146
146 147

Asmenyb 15 skyrius Psichikos sutrikimai 16 skyrius Terapija 7 7 skyrius Stresas ir sveikata 508 508 547 547 584 584

Treioji dalis
Pasaulio painimas 5 skyrius Jutimai 5 skyrius Suvokimas
7

( 3
184 @> 212 212

Septintoji dalis
Socialinis elgesys 629 630 630 673 673 714 714 termin 1-1 sraas L-1

629

skyrius

Smons bsenos

18 skyrius Socialin psichologija

Ketvirtoji dalis
Mokymasis ir mstymas 254 5 skyrius Mokymasis ? skyrius
\tmintis

254

19 skyrius Socialin vairov Priedas Kasdienis statistinis mstymas Specialij odynas Literatros

255 ^ H ) 285
^

': skyrius
Mastvmas

322 ir
kalba

C322S

VI

TURINYS

Turinys
Pratarm XII

Antroji dalis
Gyvenimo tarpsniai

68
68

Pirmoji dalis
Psichologijos pagrindai

2
2
3 skyrius 69

Vaiko raida
1 skyrius 3 Raidos klausimai Prigimtis ar patirtis? Tolydumas ar pakopos? Pastovumas ar pokyiai? Prenatalin raida ir naujagimyst I gyvybs prasideda gyvyb Prenatalin raida Naujagimio galimybs Kdikyst ir vaikyst Fizin raida Paintin raida Socialin raida I ariau. Tvo globa I ariau. Isiskyrusi eim vaikai Prigimties-patirties problemos sprendimas Dvyni tyrimai vaikinimo tyrimai Kiek pagarbos (ar kalts) nusipelno tvai? Santrauka 2 skyrius 31 31 32 32 38 40 40 43 56 57 62 64 65 4 skyrius simintini terminai ir svokos

69
70 70 71 71 72 72 73 75 76 76 80 86 91 93 98 98 101 102 104 105 107 107 107 109 111 115 121 122 127 132 140 140

Psichologijos vadas
Kas yra psichologija? Psichologijos pradia Elgesio ir psichikos proces tyrimo kryptys Psichologijos sritys Mokslin veikla Mokslinis poiris Mokslinis metodas Psichologijos metodai Apraymas Koreliacija Eksperimentas Daniausiai uduodami klausimai apie psichologij Kaip studijuoti i knyg Santrauka simintini terminai ir svokos

3
4 4 7 8 9 9 10 11 12 14 15 20 27 28 29

Biologiniai elgesio pagrindai

Nerv sistema Neuronai ir j sveika Nerv sistemos sandara Galvos smegenys Tyrimo priemons Kaip galvos smegenys valdo elges? Smegen persitvarkymas Perskirtos smegenys I ariau. Ar gerai jautiesi, bdamas kairiarankis? Santrauka simintini terminai ir svokos

Paauglyst ir branda
Paauglyst Fizin raida Paintin raida Socialin raida Suaugusieji Fiziniai pokyiai Painimo pokyiai Socialiniai pokyiai Apie mogaus gyvenimo raid Tolydumas ar stadijos

TURINYS

VII

rovumas 2 n trauka mintini

ir pokyiai terminai ir svokos

141 144 145

I ariau. mogikasis renginius Ar galima suvokti

veiksnys

naudojant 202 203 203 204 209 210 212 suvokim

be jutim?

Apie nejutiminio

suvokimo apraikas

~reioji dalis
^aulio painimas

146
146

Skeptikas poiris nejutimin Santrauka simintini terminai ir svokos

. us imai . L 'imas: - ~-siai adaptacija -rga : - o vestis: viesos energija : riosios informacijos .rega ' iusa : - o vestis: garso bangos -; au. Triukmas jf mas r : au. Gyvenimas ' ' utim ai au. Materija viresn u smon tyloje apdorojimas kai kurie pagrindiniai dsniai

147 147 148 14 9 152 153 154 155 158 161 164 165 165 167 168 169 170 170 172 174 175

7 skyrius Smons Smons Atrankinis bsenos tyrimai dmesys

212 212 213 214 215 215 219 220 222 ir meditacija 226 228 229 234 234 237 238 240 242 suprantamas 243 245 248 250 252

Smons bsenos Miegas ir sapnai Miego ritmas Kodl miegame? Miego sutrikimai Sapnai Svajons, Hipnoz Faktai ir prasimanymai I ariau. Tikras atsitikimas Ar hipnoz yra ypatinga smons bsena? Narkotikai Raminamieji Stimuliatoriai Haliucinogenai I ariau. Klaidingai priklausomybs Narkomanijos Priemirtiniai Santrauka simintini terminai ir svokos reikinys profilaktika igyvenimai ir smon ir migdomieji fantazijos

adti s ir judjimas Jc: n ribojimas intrauka -m tin i terminai -yrius okimas - okimo iliuzijos ir svokos

177 178 180 182 184 184 184 186 187 188 191 196 rega 196 197 198

Ketvirtoji

dalis

254
254

M o k y m a s i s ir m s t y m a s

5 - mokinio krimas ~ os suvokimas > o suvokimas :-77o

r

8 skyrius Mokymasis Klasikinis Dabartinis Operantinis slygojimas Pavlovo teorijos supratimas slygojimas

255 255 257 257 261 264 265

pastovumas ir sugrinta

. -asminimas ibojimas -no adaptacija

Pavlovo eksperimentai Pavlovo palikimas

- 770 nuostata

VIII

TURINYS

I ariau. Kaip iprievartavimas slygoja baim Skin nerio eksperimentai Dabartinis Skinnerio teorijos supratimas Skin nerio palikimas Skirtingi slygojimo bdai Mokymasis stebint Bandura'os eksperimentai Mokymosi stebint taikymas Santrauka simintini terminai ir svokos 9 skyrius

266 267 273 276 279 280 280 280 282 283 285

Kalbos sandara Kalbos raida Gyvn kalba Mstymas ir kaiba Kalbos taka mstymui Mstymas be kalbos Santrauka simintini terminai ir svokos 11 skyrius

343 344 349 352 352 354 356 357 359

Intelektas
Inteiekto vertinimas Intelekto test itakos iuolaikiniai protini gebjim testai Test sudarymo principai Kas yra intelektas? I ariau. K duoda treniravimasis Ar intelektas priklauso nuo kultros? Ar tai su kultra nesusijs gebjimas sprsti problemas? Intelektas: vienas bendras gebjimas ar keletas skirting gebjim? Ar intelektas - tai greitas informacijos apdorojimas? Intelekto kitimas Pastovus ar kintantis? Intelekto kratutinumai Krybingumas ir intelektas Gen ir aplinkos taka intelektui Genetiniai veiksniai Aplinkos veiksniai Grupiniai intelekto test /veri skirtumai Apie alikum Santrauka simintini terminai ir svokos

359
360 360 364 366 371 372

Atmintis
Atminties reikinys Prisiminimai: vienas pavyzdys Atmintis - informacijos apdorojimas Jutimin atmintis Kaip koduojama informacija Nevalingas (automatikas) informacijos apdorojimas Valingas informacijos apdorojimas Umirimo prieastis - kodavimo ypatumai ligaiaik atmintis Laikymas Atkrimas Umirimas - negaljimas atkurti Kaip pagerinti atmint Santrauka simintini terminai ir svokos 10 skyrius

285
285 287 288 289 290 290 291 299 301 301 308 314 317 319 320 322

372 373 377 378 378 380 382 383 384 386 388 392 394 396

Mstymas ir kalba
Mstymas Svokos Problem sprendimas Sprendim primimas ir nuomoni susidarymas I ariau. Kaip priimti proting sprendim I ariau. Rizikos suvokimas - statistikos ir euristikos susikirtimas alikumas dl sitikinim Dirbtinis intelektas Kalba

322
323 323 325 329 332 334 337 341 342

Penktoji dalis
Motyvacija ir emocijos
12 skyrius

398
398
399

Motyvacija
Motyvacijos samprata Biologiniai poreikiai: vidiniai postmiai

399
401 403

TURINYS

IX

Mokymasis ir kultra: iorin Motyv Alkis Alkio fiziologija paskatos sutrikimai motyvacija elgesys fiziologija psichologija Iorins Jalgymo Seksualin Seksualinis hierarchija

trauka

403
404 404 QJ 408
410

etoji dalis
A s m e n y b , sutrikimai ir gera savijauta

466
466

14 skyrius Asmenyb Psichoanalitin Pasmons Pasmons kryptis bdai vertinimas

467 467 468 469 475 477 479 481 bdai 483 486 488 488 494 494 496 situacijomis vertinimo bdai vertinimas kaip tapti 502 504 terminai ir svokos 505 497 501 501 bdai vertinimas kryptis vairiomis situacijomis

410 415 416 417 vertybs 421 423 4^3 nustatymas altiniai laimjimai 424 425 426 427 428 433 434 436 436

tyrinjimas vertinimo krypties

Lytini santyki Lytini santyki Lytin orientacija

Psichoanalitins Bruo teorija

Lytiniai sutrikimai ir j

gydymas

Bruo tyrinjimas Bruo vertinimo Humanistin Savasties Bruo teorijos vertinimas kryptis (savojo A) tyrinjimas krypties

Lytinis elgesys ir mogaus

ariau. Ar bendras ikivedybinis gyvenimas oadeda sumainti skyryb skaii Laimjim motyvacija _aimjim motyvacijos Laimjim motyvacijos Vidin motyvacija moni Santrauka simintini 13 terminai ir svokos ir skatinimas

Savasties vertinimo Humanistins Socialin-kognityvin Elgesio tyrinjimas Elgesio vairiomis

s ariau. Vidin motyvacija ir sportas

Socialins-kognityvins skmingu" astrologu

krypties

I ariau. Tariamasis vertinimas: Santrauka simintini

arba chiromantu

skyrius

Emocijos Emocij Suadinimas Fiziologins

f

fiziologija kai kuri emocij bsenos

437
437

15 skyrius Psichikos s u t r i k i m a i Poiriai Psichikos psichikos sutrikim sutrikimus apibrimas samprata klasifikacija teisme

508 508 509 509 510 512 513 515 515 516 sutrikimas 517 518 519 521 521 521 asmenyb 522 aikinimas sutrikimai

428 439 442 442 444 446 447 448 450 452 457 459

.1elo nustatymas raika bendravimas raika padariniai

Emocij Neodinis

Psichikos sutrikim Psichikos sutrikim Nerimo sutrikimai

Kultra ir emocij . eido iraikos Emocij Baim Pyktis Laim

I ariau. Nepakaltinamumas Generalizuotas nerimas

igyvenimas

Fobiniai sutrikimai Obsesinis-kompulsinis Nerimo sutrikim Somatoforminiai Disociaciniai Amnezija Fuga Daugialyp

ariau. Prieing proces teorija Emocij - 5 tinimas Santrauka s mintini terminai ir svokos teorijos ir Cannono-Bardo teorijos ir emocijos .37ieso-Lange

459 461 464 465

sutrikimai

TURINYS

Nuotaikos

sutrikimai

524 524 525

Paciento Sveikatos

vaidmuo stiprinimas

603 605 606 612 624 626 627

Didioji depresija Bipolinis sutrikimas Nuotaikos sutrikim Schizofreniniai Schizofrenijos Schizofrenijos Schizofrenijos Asmenybs aikinimas I ariau. Saviudyb sutrikimai simptomai tipai aikinimas sutrikimai paplitimas iankstins

Streso veikimas Ligoms palankaus elgesio keitimas I ariau. Naudingi patarimai tiems, kurie laikosi dietos Santrauka simintini terminai ir svokos

525 526 532 532 533 534 535 537 538 540

I ariau. Vienatv

Septintoji dalis
Socialinis elgesys
18 skyrius

629
629

I ariau. Prisiminimai apie schizofrenij Psichikos sutrikim Etikei klijavimas": nuostatos Santrauka simintini terminai ir svokos 16 skyrius galia

630

541 543 545 547

Socialin psichologija
Socialinis mstymas Elgesio aikinimas asmens arba situacijos veiksniais Nuostatos ir elgesys Socialin taka Konformikumas ir paklusnumas Grups taka Socialiniai santykiai Agresija Altruizmas Patrauklumas Santrauka simintini terminai ir svokos 19 skyrius

630
630 630 630 633 638 638 644 650 651 660 664 670 671 673

Terapija
Psichologin Psichoanaliz Humanistin Elgesio psichoterapija terapija vertinimas terapija terapija

547
548 548 551 555 561 566 575 575 578 579 profilaktika 579 581 582 584

Kognityvi n terapija Psichoterapijos Biomedicinin

Gydymas vaistais Elektrokonvulsin terapija Psichochirurgija Psichikos sutrikim Santrauka

Socialin vairov
Kultr vairov Kultros normos ir vaidmenys Individualizmas ar kolektyvizmas I ariau. Patarimai susitinkantiems su kit kultr monmis Etnikumas Lyi skirtumai Lyi panaumai ir skirtumai Ar lemia biologija? Socialinis lyties gyvenim Atsakas vairov formavimas Lytini vaidmen kitimas per mogaus

673
674 675 676 680 680 684 685 690 693 698 699

simintini terminai ir svokos 17 skyrius

Stresas ir sveikata
Stresas ir ligos Stresas ir stresoriai I ariau. Karo aizdos: potrauminis stresas I ariau. Suvokto streso skal Stresas ir irdies ligos Stresas ir atsparumas Reakcija lig Ar a sergu? ligoms

584
585 586 589 591 593 596 601 601

TURINYS

XI

Nepripastant Santrauka simintini Papildoma

p

vairovs

700 707 710 711 712 714 714 714 715 statistikos 716 716 717 718

.a iro vs pripainimas terminai ir svokos

informacija

riedas

Kasdienis statistinis m s t y m a s Duomen Skirstiniai ariau. Florence Nightingale: :anaudojimo Jariacija Koreliacija Atskir atvej apibendrinimas Populiacijos ir imtys pradinink Centrins tendencijos apraymas

722 722 726 727 729

i ariau. Kai sekasi, tai sekasi, ar ne taip? Atsitiktins sekos, kurios neatrodo atsitiktins Skirtum tikrinimas Santrauka simintini Specialij Literatros terminai termin sraas ir svokos odynas

729 -1 L-1

PIRMOJI

DALIS

PSICHOLOGIJOS PAGRINDAI

I pradi padsime pamat psichologijos

studijoms.

1 skyriuje supaindinu su psichologija ir jos metodais bei svarstau, kas yra psichologija ir kaip mes j suprantame. Suprasdami, kaip psichologai kelia klausimus, pasirengsime suprasti j tyrinjim rezultatus bei kritikai mstyti apie kasdienio gyvenimo vykius. 2 skyriuje aptarsime biologinius ms elgesio pagrindus. sitikinsime, kad nerv sistema, chemins reakcijos, vykstanios mogaus organizme, ir smegenys yra nepaprastai svarbios beveik visiems dalykams, apie kuriuos kalbame ioje knygoje - ms savitai raidai, gebjimui suvokti, mokytis, mstyti, ms normaliam ir kartais sutrikusiam elgesiui bei emocijoms.

Psichologijos vadas

1 SKYRIUS

Prie ivykdamas i Sietlo, ujau apsikirpti. Patogiai sitaisau juodos odos kirpjo krsle. Pludamas kirpjas staiga paklausia: - K js veikiate? - Kit savait vaiuoju Ajov laikyti mokyklos baigimo egzamin, - atsakiau. - K js studijuojate? - Psichologij. Kirpjas liovsi dirbs, engteljo atgal ir droviai pasidomjo: - O k js manote apie mane? itas kirpjas, kaip ir daugelis moni, apie psichologij ino tiek, kiek apie j skait populiariose knygose, urnaluose ar igirdo i televizoriaus ekran. Todl ie mons mano, kad psichologas analizuoja asmenyb, veriasi psichoterapija ir dalija patarimus, kaip auklti vaikus. Ar i tikrj psichologai tai daro? Taip, ir dar gerokai daugiau. Apsvarstykime kelet psichologijos klausim, kuriais Js galbt pasidomsite:
Ar kada nors pastebjote, kad Js t pat dalyk reaguojate visikai taip pat kaip vienas i Js tv - turbt pasiadjote niekada taip nesielgti - ir tada susidomjote, kiek ypatybi esate paveldjs? Kurios Js ypatybs tv ypatybi tos aplinkos? i tikrj yra panaios su j genais, motinos ar tvo? Kiek paveldjote o kiek permte i j sukur-

Ar esate kada nors su 6 mnesi kdikiu aids slpyni ir domjsis, kodl is aidimas vaikui yra toks avus? Kdikis, kada Js akimirksniui inykstate u dur, mano, kad i ties dingote, - ir netrukus vl idygstate i niekur. K kdikis i tikrj suvokia ir apie k msto?

I DALIS. Psichologijos pagrindai

Turbt kada nors, pabud po komaro ir nusiluost irasojusi kakt, susimstte: kodl sapnuojame tokius beprotikus sapnus? Ar danai sapnuojame? Kodl sapnuojame?

Ar esate buvs cirke ir pasidomjs, kaip pudeliai imokomi okti, litai okinti per iedus, impanzs vainti dviraiu? Ko i viso gyvnus galima imokyti?

Ar kada nors buvote nusimins, susirpins ir norjote inoti, ar js bsena vl bus normali'4? Kas keiia nuotaik? liuoti savo dvasin bsen? Ar galime kontro-

Ar js kada nors susimstte, kaip elgtis su kitos kultros, rass ar lyties mogumi? Kuo mes, moni eimos nariai, esame panas? Kuo skiriams vienas nuo kito? Ar galime mes, vairi kultr ali bei pasaulio, kuriame atstumus panaikina itobuljs telefono, telegrafo ryys, radijas ir televizija, pilieiai, nepasitikjim pratimu ir bendravimu? pakeisti su-

tokius klausimus psichologija gali atsakyti, nes tai mokslas, ieks atsakymo vairiausius klausimus apie mus visus: kaip mes mstome, jauiame ir elgiams.

KAS YRA

PSICHOLOGIJA?

Kokia psichologijos kilm? Kokios jos kryptys? K veikia psichologai?

Psichologijos pradia
Psichologija yra jaunas mokslas. Jos akn yra daugelyje disciplin: nuo fiziologijos iki filosofijos. Wilhelmas Wundtas. 1879 m. Leipcigo universitete (Vokietija) krs pirmj psichologijos laboratorij, buvo ir fiziologas, ir filosofas. Ivanas Pavlovas, pirmasis msis tyrinti mokymsi, buvo rus fiziologas. Sigmundas Freuds (Zigmundas Froidas), ymus mogaus asmenybs teoretikas, buvo austr gydytojas. Jeanas Piaget (anas Pjae), garsus io amiaus vaik tyrintojas, buvo veicar gamtininkas. Williamas Jamesas (Viljamas Deimsas), 1890 m. paras psichologijos vadovl, buvo Amerikos filosofas (1-1 pav.). I psichologijos pirmtak srao aikja, kad io mokslo itakos gldi ne tik daugelyje disciplin, bet ir vairiose alyse. iandieniniai psichologijos tyrintojai, studentai, kaip ir jos istoriniai pradininkai, yra daugelio ali pilieiai. Pastaraisiais deimtmeiais psichologija rykiau suklestjo iaurs Amerikoje, kurioje iandien darbuojasi apie 200 000 psicholog, negu Treiojo pa-

1 SKYRIUS. P s i c h o l o g i j o s v a d a s

Hermannas Ebbinghausas

Alfredas Binet

(r. nuotrauk) ir
Theodore Simonas

Wilhelmas Wundtas 1879 m

Leipcigo universitete (Vokietijoje) kuria pirmj psichologijos laboratorij. ^

1885 m. Vokietijoje paskelbia apie pirmuosius atminties tyrimo duomenis.

1905 m. parengia pirmjj intelekto test Paryiaus moksleiviams.

Edwardas L. Thorndike'as

1898 m. JAV atlieka pirmuosius eksperimentus su gyvnais, tirdamas j mokymsi. ->

Amerikos psicholog asociacija kurta 1892 m. m

o >

Sigmundas Freudas

G. Stenley Haltas, 1s

Wundto studentas,1883 m. Johnso Hopkinso universitete kuria pirmj Amerikoje psichologijos laboratorij.

Austrijoje veikale ,.Sapn aikinimas" (1900) pristato savo psichoanalizs teorij.

Johnas B. Watsonas -

JAV 1913 m. paskelbia, kad psichologija yra mokslas apie elges.

Ivanas Pavlo-

Williamas Jamesas

1890 m. JAV ileidia plaiai inom veikal Psichologijos pagrindai". 1-1 pav. Psichologijos pradinink veikla 1879-1913 m.

vas Rusijoje 1906 m. pradeda publikuoti savo klasikinius tyrimus apie gyvn mokymsi.

I DALIS. Psichologijos pagrindai

aulio kratuose, pavyzdiui, Kinijoje (kur yra apie 2000 psicholog), Nikaragvoje (apie 500 psicholog) ar Nigerijoje (maiau kaip 100 psicholog) (Akin-Ogundeji, 1991; Antaki, 1989; DeAngelis, 1988; Vetter, 1989). Taiau psichologija klesti beveik visame pasaulyje - nuo Australijos ir Naujosios Zelandijos iki Vakar Europos ir besivystani ali. Sunku tiksliai apibrti psichologij, kurios tyrimai tokie vairs: nuo nervini lsteli aktyvumo iki psichoterapijos veiksmingumo. Ji prasidjo kaip mokslas apie psichik. Prie imt met , pagrindinis Wilhelmo Wundto naudotas tyrim metodas buvo in- ' Irosel^jjja^savistaba), t. y. savo paties emocini bsen bei psichini proces analiz. Wundtas sutelk dmes vidinius pojius, jausmus ir mintis. Taigi iki 1920 m. psichologija buvo apibdinama kaip mokslas apie psichik". Vadovaujami Johno Watsono, Amerikos psichologai io amiaus 2-ajame deimtmetyje pakeit psichologijos apibrim, kuris iliko iki 6-ojo deimtmeio. Jie psichologij pavadino moks- I lu apie elpesj". Elges galima stebti, o mokslas, tvirtino jie, remiasi stebjimais. Negalima stebti poji, jausm ir mini, taiau galime stebti iorin mogaus elges, kuris pasireikia reaguojant iorinius dirgiklius. 6-ajame deimtmetyje psichologai vl ima domtis smonintais ir nesmonintais psichiniais procesais. Daugelis psicholog ima tirti, kaip ms psichika apdoroja ir isaugo informacij. Atsivelgdami tai, jog psichologija domisi ir ioriniu mogaus elgesiu, ir jo vidinmis mintimis, jausmais, j apibdiname taip: gsr / ioje knygoje svarbios
c h o l o g i j a y r a mokslas apie elges ir psichinius procesus.

Per savo trump ami psichologija galynjosi" su keliais sudtingais klausimais, kuriuos dar ne syk minsime ioje knygoje. Vienas sudtingiausi yra is: ar mones labiau paveikia vidiniai ar ioriniai veiksniai? Ar ms valgym ir lytin elges tvarko" vidin tampa" ar tai vyksta dl iorini paskat? Ar ms socialinio elgesio paaikinimui svarbesni pastovs vidiniai bruoai ar laikini iorins situacijos reikalavimai? Ar mogaus asmenyb ir intelekt labiau veikia genai ar patirtis? Ar ms monikumas yra biologins ar kultrins kilms? is klausimas apie gen ir patirties indl, vadinamoji prigimties-patirties problema, dar ne kart bus minima ioje knygoje. Aiku, kad takos turi ir vidiniai, ir ioriniai veiksniai. Neaiku, kurie i j yra svarbesni ir kaip jie sveikauja. i diskusija yra sena. Senovs graik filosof Platono ir Aristotelio nuomons skyrsi. Plonas man, kad charakteris ir intelektas yra daniausiai paveldimi, o idjos yra gimtos. O Ansto.telsjteigc, kad prot sudaro tik tai, kas j per jutimus pateko i

svokos yra parykintos. Kad jums bt lengviau mokytis, ias svokas ir j apibrimus rasite po kiekvieno skyriaus ir knygos pabaigoje.

1 SKYRIUS. P s i c h o l o g i j o s v a d a s

iorinio pasaulio. XVII a. j i diskusij sitrauk filosofai Johnas Locke'as ir Rene Descartesas. Locke'as man, kad k tik gimusiojo protas yra lyg tuia grifelin lentel ir kad didesn dalis ini gyjama pojiais. Descartesas teig, kad inojimas nepriklauso nuo jutimikos patirties. Ms laikais diskusijos prigimties-patirties klausimu tsiamos toliau. Taigi klausimas apie vidin ir iorin tak i antikos laik pasiek ir mus. Psichologija yra jaunas mokslas, bet jos objektas senas.

Elgesio ir psichikos

proces

tyrimo

kryptys

K psichologai labiau pabria - prigimt ar patirt, priklauso nuo j teorinio poirio. Nuo pagrindini psichologijos tyrimo krypi priklauso psicholog keliami klausimai bei informacijos rys, kurias psichologai laiko svarbiomis. Panagrinkime eias psichologijos tyrimo kryptis, apraytas 1-1 lentelje. Pairkime, kaip kiekvienos krypties poiriu galima nagrinti pykio emocij. Biologins krypties atstovas tirt smegen procesus, sukelianius fizin bsen, kai mogus raudonas kaip burokas" ar neteks kantrybs". Psichoanalitins krypties alininkas pykio protrk irt kaip isiliejant pasmonje slypint prieikum. Biheviorizmo krypties atstovas stebt pykstaniojo veido iraik, kno judesius ar nustatyt, kuriuos iorinius dirgiklius atsakoma pykiu ar agresyviu veiksmu.

1-1 LENTEL. Psichologijos

KRYPTIS KAS TIRIAMA

tyrimo

kryptys
KAS AIKINAMA

Biologin

Kaip knas ir smegenys kuria Kaip evoliucija bei paveldimumas veikia elges; kaip organizme emocijas, atmint, jutimik patirt perduodama informacija; kaip kraujo chemin sudtis susijusi su nuotaika ir motyvais Kaip elges formuoja pasmonje Asmenybs bruoai ir sutrikimai analizuojami, remiantis slypintys skatuliai ir konfliktai seksualini ir agresyvi skatuli arba neisipildiusi trokim bei vaikysts traum padarini svokomis Kaip imokstamos ir keiiamos reakcijos Kaip gebame pasirinkti savo gyvenimo modelius ir nebti valdomi tik pasmons ar aplinkos jg Kaip imokstama bijoti kai kuri daikt ar situacij; kaip galima efektyviausiai keisti savo elges, pavyzdiui, suliesti ar mesti rkyti Kaip siekiama brandos ir savo tiksl gyvendinimo; kaip mons patiria ir supranta savo pai gyvenim

Psichoanalitin

Bihevioristin

Humanistin

Kognityvin Socialin-kultrin

Kaip mes apdorojame, kaupiame Kaip naudojama informacija prisimenant, protaujant ir sprendiant problemas ir atkuriame informacij Kaip elgesys ir mstymas Kuo mes, Afrikos, Azijos, Australijos ar iaurs Amerikos priklauso nuo situacij bei kultr gyventojai, vienos moni eimos nariai, esame panas, kuo, veikiami skirtingos aplinkos, skiriams

I DALIS. Psichologijos pagrindai

Humanistins krypties psichologas nort suprasti, k pykstanio mogaus poiriu reikia patirti ir ireikti pykt. Kognityvins krypties atstovas tirt, kaip erzinani situacij suvokimas veikia pykio stiprum ir koki tak pyktis turi ms mstymui. Socialins-kultrins krypties alininkas domtsi, kuo skiriasi vairioms kultrinms grupms priklausani moni pyktis ir jo iraika. Akivaizdu, kad biologin, psichoanalitin, biheviorizmo, humanistin ir socialin-kultrin psichologijos kryptys pykt apibdina ir aikina labai skirtingai. Tai nereikia, kad it krypi atstovai prietarauja vienas kitam. Greiiau tai ei naudingi tos paios psichins bsenos vertinimo bdai. Pykt geriau suprasime, naudodami visus eis bdus negu kur nors vien i j. Tai panau aikinim, kodl baltieji lokiai umiega iemos miegu. Ar juos taip elgtis veria fiziologija? Ar atiaurios iemos aplinka trukdo susirasti maisto? Abu ie poiriai yra naudingi ir papildo vienas kit. Tai, kad vairs poiriai gali papildyti vienas kit, taikytina visoms mokslo disciplinoms, vis kitaip irinioms gamt ir ms viet joje. Gamtos mokslai tiria gamtos sudedamsias dalis - atomus, energijos ris, lsteles - iekodami dsni, pagrst objektyviu stebjimu. Humanitariniai mokslai (literatra, filosofija ir kt.) kelia gyvenimo prasms bei verts klausimus ir naudoja subjektyvesnius metodus. Psichologija yra ties io kontinuumo viduriu. Ji mokslinius metodus naudoja ms mintims ir veiksmams tirti. Kiekviena kryptis turi savo ribas ir savo tiriamus klausimus. Skirtingos kryptys yra tarsi skirtingi dvimaiai trimai objekt vaizdai (1-2 pav.). Kiekvienas dvimatis vaizdas yra naudingas ir gali bti suderinamas su kitais vaizdais, bet n vienas j neatskleidia viso objekto. Jei neatsivelgsite psichologijos ribas, nusivilsite. Nemanykite, kad psichologija atsakys rus raytojo Levo Tolstojaus 1904 m. ikeltus klausimus: Kodl turiau gyventi? Kodl turiau kak veikti? Ar yra koks nors gyvenimo tikslas, kurio neivengiamai mans laukianti mirtis nesunaikins ir nesugriaus?" Veikiau tikkims, kad psichologija pads geriau suprasti, kodl mons jauia, msto ir elgiasi taip, o ne kitaip. Tada jums psichologijos studijos atrodys ir avios, ir naudingos.

Vaizdas i viraus

Vaizdas i ono

Trimatis vaizdas

- C J:.;. .JJ

1-2 pav. Koks ia daiktas? Vienas mogus, irdamas i viraus, sako, kad tai diskas. Kitas, velgdamas i ono, sako, kad tai staiakampis. Atrodyt, kad pirmasis prietarauja antrajam. Taiau jie tik papildo vienas kit, nes i atitinkam abiej moni regim vaizd galima gauti vis trimaio daikto - cilindro - vaizd. Panaiai elges ir psichik aikina skirtingos psichologijos kryptys: daug kas priklauso nuo js poirio.

Psichologijos sritys
Daugelis moni mano, kad psichologija yra profesija, kurios atstovai rpinasi psichikos sveikata bei usiima tokiais praktiniais dalykais: pataria, kaip sukurti laiming eimos gyvenim, veikti nerim ar depresij, kaip auklti vaikus. Tai tinka klinikos psi-

1 SKYRIUS. Psichologijos vadas

chologams, kurie tiria, diagnozuoja ir pataria problem turintiems monms. Jie testuoja, taiko psichoterapij, vadovauja psichikos sveikatos programoms bei atlieka tyrimus. Jeigu palyginsime su psichiatrais, tai ie yra gydytojai, turintys teis skirti vaistus ir kitais bdais veikti tuos fizinius reikinius, kurie yra psichikos sutrikim prieastis. Kartu jie danai taiko psichoterapij. Taiau ne visi psichologai usiima psichins sveikatos problemomis. Kai kurie j atlieka bazinius mokslinius tyrimus, sudaranius psichologijos ini pamat. Tolesniuose knygos puslapiuose kalbsime apie vairius tyrintojus: psichofiziologus, tirianius smegen ir psichikos ryius, raidos psichologus, analizuojanius ms pokyius nuo gimimo iki mirties, asmenybs psichologus, tyrinjanius ms vidinius bruous. Kiti psichologai atlieka taikomuosius tyrimus, susijusius su praktinmis problemomis. Pavyzdiui, pramons (arba organizacij) psichologai tiria moni elges darbe ir pataria jiems. ie psichologai, remdamiesi psichologijos teorijomis ir metodais, padeda organizacijoms atrinkti ir mokyti darbuotojus, skatina mones dorai elgtis ir produktyviai dirbti, projektuoja gaminius ir nustato, kaip mons tuos gaminius vertina. Ir vairios psichologijos kryptys - nuo biologins iki kultrins, ir psicholog darbo vieta - nuo klinikos iki laboratorijos, - rodo, kad psichologijoje susikerta vairios disciplinos. Vis labiau psichologija siejasi su vairiausiais mokslais - matematika ir biologija, sociologija ir filosofija. Vis daniau psichologijos metodus ir laimjimus pasitelkia kiti mokslai. Psichologai dsto medicinos, teiss, teologijos studentams; jie dirba ligoninse, gamyklose ir kitose staigose; psichologai dalyvauja tarpdisciplininiuose tyrimuose, pavyzdiui, psichoistorijos (psichologin istorini asmenybi analiz), psicholingvistikos (tiriamas santykis tarp kalbos ir jos vartotoj paintini ar elgesio ypatybi).

MOKSLIN

VEIKLA

Kas vienija tokias vairias psichologijos tyrimo kryptis ir sritis? Vienija poiriai ir metodai, kuriais vadovaudamiesi psichologai imasi neinom klausim.

Mokslinis poiris
Mokslas - ne tik fakt sankaupa. Mokslas - tai poiris pasaul, mstymo apie pasaul bdas. Psichologas - mokslininkas, siekis velgti pasaul objektyviai, su nealiko kritikumo nuo-

10

I DALIS. Psichologijos pagrindai

stata, imlus naujoms idjoms, bet kartu kritikai ir labai kruopiai vertina ir senas, ir naujas idjas. Aptarkime kelet inom tvirtinim. Ar kino teatro savininkas gali sukelti jums alk, akimirk ekrane parodydamas labai trump skelbim - VALGYKITE KUKURZ DRIBSNIUS? Ar melo detektoriai neklysta? Ar astrologas, remdamasis planet padtimi j u m s gimstant, gali analizuoti js charakter ir pranaauti js ateit? Kituose ios knygos skyriuose suinosite, kad tokius tvirtinimus galima objektyviai patikrinti Vertindami kelet skirting idj, galsime nustatyti, kurios i j atitinka faktus. Tyrimams taikydami mokslin poir, privalome bti gana nuolanks, nes gali tekti atmesti savo pai idjas. Juk svarbi ne mano ar js nuomon, o tai, kas yra tiesa. Jeigu gyvnai ar mons elgiasi kitaip, negu mes buvome numat, vadinasi, prastos ms idjos. Senas psicholog posakis - iurk visada teisi" atspindi i nuolanki laikysen. Mokslo istorikai tvirtina, kad nealiko kritikumo nuostata ir nuolankumas padjo kurti iuolaikin moksl. Daugelis mokslo krj buvo mons, kurie dl religini sitikinim buvo nuolanks, tirdami gamt, ir kritiki mogaus autoriteto atvilgiu (Hooykaas, 1972; Merton, 1938). Suprantama, mokslininkai, kaip ir visi mons, gali bti dideli egoistai ir usispyr laikytis savo ankstesns nuomons. Visiems sunku gamt pavelgti nauju vilgsniu, nes jau esame susidar vienoki ar kitoki nuomon apie j. Taiau, psicholog, kaip ir kit mokslinink, idealas yra, kritikai, kukliai, nealikai ir kruopiai nagrinti konkuruojanias idjas.

Ties pasiekiame tindami tai, kas

uoliai atmeneteisinga".

Arthuro C o n a n o D o y l e ' i o Shcrlockas H o l m c s a s

Esu tvirtai sitikins, kad jeigu yra Dievas, kaip esame prat j vaizduotis, tai Jam turime bti dkingi u savo smalsum ir prot. Nevertintume it Dievo dovan... jeigu slopintume savo aistr tirti Visat ir save".
Carlas Saganas, 1979a

Mokslinis metodas
Psichologai mokslin ideal gyvendina, kai jie stebi, kuria teorijas, ir vliau, kai, remdamiesi naujausiais stebjimais, ias teorijas tobulina. Kasdieniuose pokalbiuose retsykiais vartojame svok teorija", nordami pasakyti tiesiog nuojauta". Moksle teorija aikinau tai atliekama per tarpusavy susijusius dsnius, kurie sistemina ir numato elgesio apraikas ar vykius. Susiedama atskirus faktus, teorija dalykus supaprastina. iandien inoma labai daug fakt apie elges - Nobelio premijos laureatas, psichologas Allenas Newellis (1988) j priskaiiuoja 3000 (tarp j 29, susij su klaviatros naudojimu spausdinant). J vis siminti bt nemano~jna, taiau teorija pateikia patogi santrauk. Pavyzdiui, depresijos teorija pirmiausia turi daugyb prislgt moni elgesio stebjimo fakt susisteminti kelet susijusi dsni. Tarkim, pastebime, kad ie mons visada niriai prisimena savo praeit, pesimistikai vertina savo iandien gyvenim ir

Teorijos aikina: 1) sistemindamos surinktus 2) i keldamos patikrinamas praktikas hipotezes.

faktus; ir

1 SKYRIUS. P s i c h o l o g i j o s v a d a s

11

ateit. Taigi galime spti, kad depresij sukelia sumajs savigarbos jausmas. Kol kas viskas gerai: ms savigarbos dsnis puikiai apibendrina gausius faktus apie depresij igyvenanius mones. Nors i teorija atrodyt teisinga, - sumajusi savigarba lyg tikt depresijai paaikinti, - negalime jos laikyti teisinga" ar pagrsta", kol jos nepatikrinome. Pagrsta teorija leidia kelti patikrinamus spjimus - hipotezes. ios nukreipia tyrimus tam tikra linkme ir galina teorij patikrinti bei vertinti i naujo. Nordami patikrinti ms teorij, kad depresij sukelia sumajusi savigarba, privalome surinkti duomen apie mogaus savigarb ir sitikinti, ar, kaip spjome, blogiau save vertinanius mones i ties daniau apima depresija. Turime suprasti, kad pati teorija gali paveikti ms stebjimus. Pavyzdiui, jeigu anksiau spjome, kad depresija sietina su sumajusi mogaus savigarba, tai gali kilti pagunda depresijos apimt moni samprotavimus suvokti kaip savs menkinim. Kad bt galima patikrinti, ar nebuvome aliki, mes savo tyrim galime pateikti taip tiksliai, kad kiti mokslininkai galt pakartoti ms stebjimus. Jeigu jiems pavyks pakartoti ms tyrim ir gauti panai rezultat, tada savo duomenis galsime laikyti patikimesniais. Taigi ms teorija naudinga, jei ji: 1) gerai susistemina daug vairi stebjim; 2) gali pateikti aikius numatymus, kurie gali bti naudojami, t teorij tikrinant ar taikant praktikoje. (Jeigu monms padsime sustiprinti savigarbos jausm, ar jiems inyks depresija?) Galiausiai, ms teorija gali padti pltoti tobulesn teorij (apie toki r. 5 2 8 - 5 3 1 p.), kuri dar geriau sistemins ir numatys faktus apie depresij.

Hipotezs

Teorija

Stebjim duomenys

Teorija leidia kelti hipotezes, kurios numato stebjim duomenis, o iuos vl naudojame teorijai tobulinti.

PSICHOLOGIJOS

METODAI
to T J 13 n
o E

^syisTT/r
S TE Bp JI M U EKSPERIMENTINIS

Jeigu norite suvokti psichologijos esm ir gebti imaningai naudotis populiarija psichologija, pirmiausia privalote suprasti, kaip psichologai nagrinja klausimus. 1 - 3 pav. pavaizduotos vairios tyrimo galimybs. Mokslininkas gali dirbti ir laboratorijoje, ir realiame pasaulyje" (veiklos lauke). vertinimo bdai taip pat gali bti vairs. Atlikdami vienus tyrimus, mokslininkai stebi ir protokoluoja elges; atliekant kitus, mons patys pateikia atsakymus apie savo mintis ir elges (savistata). Taiau svarbiausi skirtumai - tarp tyrimo bd: apraomojo, koreliacinio ir eksperimentinio. Kad galtume kritikai vertinti psichologijos tyrim rezultatus, privalome gerai suprasti iuos tyrimo bdus ir inoti, kokias ivadas galima daryti juos naudojant.

korelIiacinis

AASIS

tr
Laboratorija Veiklos (Realus laukas pasaulis)

Tyrimo aplinka

1-3 pav. Psichologini tyrim rys (pagal Hendricks ir kt., 1990).

12

DALIS. Psichologijos pagrindai

Apraymas
Bet kuris mokslas pirmiausia aprao savo tyrim objekt. Kiekvienas ms kasdien stebime bei vertiname aplinkinius mones, danai spliojame, kodl jie vienaip ar kitaip elgiasi. Panaiai elgiasi ir profesionals psichologai, tik j stebjimai objektyvesni ir sistemingesni. 4TVEJO TYRIMAS. Vienas seniausi tyrimo bd yra atvejo tyrimas. Tai toks bdas, kai psichologas nuodugniai tiria vien ar kelis mones ir tikisi atskleisti tai, kas bdinga visiems monms. Pirmosios ms inios apie smegenis buvo surinktos iuo bdu - tiriant asmenis, kuriems buvo sualota tam tikra smegen sritis. Sigmundas Freudas. kr asmenybs teorij, remdamasis atvej tyrimo duomenimis. Raidos psichologas l e a a a s Piaget apie vaik mstym prakalbo rpestingai ityrs ir iklausinjs tris savo vaikus. Taiau atvej tyrimui reikia labai daug laiko. Be to, tiriamas mogus gali bti netipikas, ir tai gali psicholog suklaidinti. APKLAUSA. iuo bdu tiriama daug moni, bet ne taip nuodugniai. Psichologas, naudodamas bd, prao moni pasakyti apie savo elges ar savo nuomon. Gali bti pateikiami vairiausi klausimai: nuo lieiani lytin gyvenim iki politikos ir politik vertinim. Net sunku sugalvoti reikming klausim, kuris apklausose dar nebt pateiktas monms. Louisas Harrisas (1987) pateikia tokius apklausos duomenis: 89% amerikiei teigia, jog jie negali ivengti stipraus streso, 95% tiki Diev, 70% pritaria, kad pistoletai turi bti registruojami, 96% nort vienaip ar kitaip keisti savo ivaizd. Taiau apklausos bdas yra ribotas. Jis naudingas tik tada, jeigu klausimai yra aiks ir nealiki, respondentai yra tipiki tiriamosios grups atstovai, j atsakymai siningi. Klausim formulavimas. Formuluojant klausimus, labai svarbu, kokie odiai parenkami ir kaip jie sudstomi sakinyje. Pavyzdiui, 8 i 10 amerikiei tvirtina, kad moterys, turinios ma vaik, galt dirbti ne namie", taiau 7 i 10 taip pat teigia, jog moterys turt pasilikti namie, jeigu jos turi ikimokyklinio amiaus vaik" (Public Opinion, 1984, 1985). 6 i 10 amerikiei, igird klausim: Kas, js nuomone, kaltas: asmenys ar socialins slygos, kad alyje daug nusikaltim, nepaisoma statym?" - kaltina socialines slygas. Taiau paprayti pritarti arba nepritarti teiginiui asmenys daniau bna kalti negu socialins slygos, kad alyje daug nusikaltim, kad nepaisoma statym", daugiau negu pus iam teiginiui pritaria (Krosnick ir Schuman, 1988).

Na, mano brangiojitar mis Marple, - mogaus prigimtis visur beveik tokia pat ir, inoma, kaime galima j stebti i arti".
Agatha Christie Antradienio klubo udikai", 1933

1 SKYRIUS. Psichologijos vadas

13

Pamokymas. Klausim formulavimas apklausai - keblus dalykas. Atranka. Daniausiai, kaip tai daro Harriso vieosios nuomons tyrimo staiga, stengiamasi atrinkti apklausiam grup. Jeigu norite apklausti savo universiteto studentus, js galite apklausti visus, bet tikriausiai j bt per daug. Tikslingiau apklausti maesn student grup - imt, kuri atstovauja visiems studentams - js tiriamai populiacijai. Kaip pasiekti, kad js imtis atstovaut tiriamai populiacijai? Geriausia, jei ji bus atrinkta atsitiktinai, t. y. vis didesns grups nari galimybs pakliti j bus vienodos. Nordami atsitiktinai atrinkti studentus js neturtumte visiems studentams isisti anketas, nes siningi studentai, kurie jums grins upildytas anketas, neatstovaus atsitiktins imties. Geriau imt sudarykite atsitiktinai pasirink, pavyzdiui, kas deimt ar dvideimt asmen i abclinio srao ir pasistenkite i vis gauti atsakymus. Geriau apklausti ma 100 moni atstovaujamj imt negu bet kaip atrinkt neatstovaujamj 500 moni imt. Atsitiktins atrankos principais remiamasi ir organizuojant alies gyventoj apklausas. sivaizduokite, kad milinikoje statinje sumaiyta 60 milijon balt ir 40 milijon ali pup. Samtyje, kuriuo i keli viet pasemsite 1500 toki pup, bus apie 60% balt ir 40% ali pup; paklaida bus 2% ar 3%. Atranka apklausai piliei, kurie dalyvauja rinkimuose, yra panai pup imt; 1500 atsitiktinai pasirinkt moni gana tiksliai atspindi visos tautos nuomon. Taiau sudaryti atsitiktin imt gana sudtinga. Kakiek moni neutiksime namie. Kiti - danai apie 30% ar daugiau miesto gyventoj - gali atsisakyti dalyvauti tyrime. Blogiausia, kad kartais apklausos organizatoriai ne per daug stengiasi surinkti atstovaujamsias (atsitiktines) imtis. Shere Hite knygoje Moteris ir meil" pateikti apklausos rezultatai remiasi vos 4,5% patu gaut atsakym i neatstovaujamos 100 000 Amerikos moter imties. Jos apklausa kritikuotina ne tik dl to, kad jai anketas atsiunt toks nedidelis moter, kurios paios norjo atsakinti, skaiius, bet ir todl, jog i pat pradi ji nusprend apklausti moter organizacij nares. Taiau Hite pasak: Tai 4500 moni. Man tiek utenka." itiek, aiku, pakako urnalui Time", kuris pateik Hite rezultatus - 70% itekjusi penkerius metus ar ilgiau moter yra neitikimos ir 95% moter yra eminamos vyr, kuriuos jos myli (Wallis, 1987). Matyt, buvo nesvarbu, kad, anot maiau ireklamuot apklaus, atsitiktins Amerikos moter imties rezultatai rodo, kad jos yra daug labiau patenkintos: pus ar net didesn dalis tvirtina, kad jos jauiasi labai laimingos" ar visikai patenkintos" savo santuoka; vos 3% teigia, jog jos nelaimingos" (Peplau ir Gordon, 1985). Ir tik 1 i 10 patvirtina buvusi savo vyrui neitikima (Greeley, 1991).

14

I DALIS. Psichologijos pagrindai

Pamokymas. Prie patikdami apklausos rezultatais, ianalizuokite, kaip sudaryta imtis. NATRALISTINIS STEBJIMAS. Organizm elgesio natralioje aplinkoje stebjimas ir registravimas vadinamas natralistiniu stebjimu. Tai ir impanzi bandos stebjimas diunglse, tai ir skirting kultr vaik bendravimo su tvais stebjimas, tai ir domjimasis, kaip mokiniai susda mokyklos, kurioje mokosi vairi rasi vaikai, valgykloje. Atliekant natralistin stebjim, kaip ir atvejo tyrim ar apklaus, elgesys neaikinamas, o tik apraomas. Taiau apraymas gali daug k atskleisti. Anksiau manme, kad rankius naudoja tik mogus. Vliau, stebint impanzes diunglse, paaikjo, jog ios bedions termityn kartais kia lazdel, itraukia j ir nulaio ant lazdels uropojusius vabzdius. impanzs ir babuinai griebiasi ir klastos (kako panaaus rank), nordami pasiekti savo tiksl. Psichologai Andrew Whitenas ir Richardas Byrne (1988) kelis sykius mat, kaip jaunas babuinas, apsimesdamas, kad j upuol kita bedion, norjo prisiaukti savo motin, kuri upuolik" nugint nuo jo maisto. Natralistinis stebjimas atskleid, kad vaik aukljimui turi takos kultra. Soviet Sjungoje vaikai imoksta sugyventi" ir bti vienos nuomons" su savo grupe. Amerikieiai, aukldami vaikus, daniau pabria individualius laimjimus ir skatina bti juos atkaklius. Stebint nustatyta, kad mokykloje skirting rasi mokiniai per pertraukas danai vengia vieni kit (707 p.). Tai rodo, jog reikia imtis papildom priemoni mokinius sudominti bendrais aidimais ir darbu, kad jie pradt artimiau bendrauti.

fjfS

gante daug pamatyti tiesiog irdami".

Mekiukas Jogis

Koreliacija
Elgesio apraymas, remiantis atvej tyrimu, apklausa, natralistiniu stebjimu - tai pirmasis ingsnis, siekiant j numatyti. Jeigu pastebime, kad tam tikras bruoas ar elgesys danai pasitaiko kartu su kitu bruou ar elgesiu, sakome, kad ie dalykai yra susij (koreliuoja). Koreliacija yra statistinis ryio matas: ji parodo, kaip glaudiai tarpusavyje siejasi du reikiniai ir kaip, tuomet, i vieno galime numatyti kit. Teigiama koreliacija rodo tiesiogin ry, t. y. abu reikiniai ir didja, ir maja kartu. Jeigu prievarta, kuri regime per televizori, teigiamai susijusi su agresyviu elgesiu (tai yra tiesa), tai i moni proi irti televizori galima spti apie j agresyvum. Neigiama koreliacija - taip pat galinanti numatyti - nurodo atvirki ry: kai vienas reikinys didja, kitas - maja. iai koreliacijai iliustruoti tinka ms analizuotas pavyzdys apie savigarb ir depresij: monms, kuri mai savigarbos veriai, danai bdingi dideli depresijos veriai.

Priede isamiau apraomi psichologijoje vartojami statistiniai metodai.

1 SKYRIUS. Psichologijos vadas

15

Vadinasi, koreliacija galina numatyti. Taiau argi per televizij rodoma prievarta sukelia agresij? Ar sumajusi savigarba yra depresijos prieastis? Jeigu, remdamiesi koreliacija, atsakysite teigiamai, tai, reikia pasakyti, itaip manani yra daug. Tikriausiai ir diletantams, ir profesionaliems psichologams sunkiausiai veikiama mstymo klaida yra manymas, kad koreliacija rodo prieastingum. Deja! Jeigu irjimas per televizij rodomos prievartos teigiamai koreliuoja su agresyvumu, ar tai reikia, kad televizoriaus irjimas skatina agresyv elges? Galbt. Bet ar negali neagresyvs mons mgti prievart rodanias laidas? O k manyti apie neigiam koreliacij tarp savigarbos ir depresijos? Galbt i ties maa savigarba sukelia depresij. Bet gali bti, kad kaip tik depresija yra maos savigarbos prieastis. O galbt tarp savigarbos ir depresijos nra prieastini ryi. I 1 4 pav. matyti, kad ir ma savigarb, ir depresij gali lemti kakoks treias veiksnys, pavyzdiui, nelaims ar organizmo polinkiai. Stebdami vyrus, galime nustatyti, kad yra teigiama koreliacija tarp santuokoje igyvent met ir plikimo, nes abu dalykai siejasi su treiuoju veiksniu - amiumi. Pamokymas. Nors, remiantis koreliacija, galima numatyti, taiau negalima paaikinti. Jeigu du vykiai ir susij, tai dar negalima teigti, jog juos sieja prieastingumo ryys. Koreliacija nerodo prieastingumo. Prisiminkite dsn, skaitydami mokslini tyrim apraymus laikraiuose ir ioje knygoje.

i
Maa savigarba Depresija

<

ar

Nelaims organizmo polinkis

1-4 pav. Maos savigarbos mones daniau apima depresija negu tuos, kuri savigarba didel. i neigiam koreliacij galima aikinti tuo, kad bloga mogaus nuomon apie save sukelia prislgt bsen. Taiau i ios schemos matome, jog manomi ir kitokie prieasties ir padarinio ryiai tarp i veiksni.

Eksperimentas
Nordami skirti prieast ir padarin - paaikinti, kas sukelia, pavyzdiui, depresij - psichologai eksperimentuoja. Atlikdamas eksperiment, tyrintojas gali sutelkti dmes tiktin vieno ar
d v i e j v e i k s n i t a k . Keisdamas tik iuos veiksnius, kai kitos aplinkybs nesikeiia, jis tikrina i veiksni tak. J e i g u , k e i i a n t

eksperimento veiksn, elgesys kinta taip, kaip buvo galima numatyti, vadinasi, toks veiksnys turi takos elgesiui. Atkreipkite dmes tai, kad koreliaciniai tyrimai atskleidia natraliai egzistuojanius ryius, o eksperimentuojant koks nors veiksnys tikslingai keiiamas, kad bt galima nustatyti jo tak. Kad bt aikiau, aptarkime du eksperimentus. AR JUODOS SPORTININK UNIFORMOS TURI TAKOS SUVOKIMUI? Cornellio universiteto psichologai Markas Frankas ir Thomas Gilovichius (1988) pastebjo, kad i esms visose kultrose - ir Rytuose, ir Vakar Europoje, ir Centrinje Afrikoje - juoda spalva turi papildom reikm -blogis". Aktoriai, kino filmuose vaidinantys blogus vyrukus, dvi juodus drabuius. Juoda diena"

16

DALIS. Psichologijos pagrindai

(angl. black day), kada kas nors prie mus balsuoja (angl. black ball), arba mus kas nors antauoja (angl. black mail). Irano Respublikos ajatola K h o m e i n i s JAV prezidento buvein, Baltuosius rmus, kaip kalbama, vadino juodaisiais rmais". Apibendrin iuos vairius faktus, Frankas ir Gilovichius sukr paprast teorij: juodi drabuiai simbolizuoja blog ir yra enklas, rodantis m u m s , j o g j u o d u s drabuius dvintys mons yra blogi, o iems tarsi primenama, kad j u o d a i s drabuiais jie patvirtina blogio vaizd. Frankas ir Gilovichius inojo, kad i naudingos teorij o s plaukia patikrinamos hipotezs. Taigi, jie ir ikl kelet j. Pirma, jie numat, kad mons, nesusipain su amerikietikuoju futbolu ir ledo rituliu, j u o d a s nacionalini i aidim lyg komand aidj u n i f o r m a s vertins kaip blogesnes negu kitos spalvos uniformas. I tikrj, mons ias uniformas vertino taip: blogos, prastos ir agresyvios. Antra, Frankas ir Gilovichius spjo, kad egzistuoja teigiama kor e l i a c i j a tarp j u o d o s k o m a n d o s u n i f o r m o s ir baudini, paskirt u grub aidim, skaiiaus. J prielaida pasirod teisinga. Per visus septyniolika, iskyrus vien, 1 9 7 0 - 1 9 8 6 met futbolo sezon j u o d a s u n i f o r m a s vilkinioms k o m a n d o m s buvo paskirta neproporcingai daug baudini. Panaiai ir per visus 16 ledo ritulio sezon nuo 1 9 7 0 - 1 9 7 1 iki 1 9 8 5 - 1 9 8 6 met komandos, dvinios juodas uniformas, daniau baustos u grub aidim. Be to, kai 1 9 7 9 - 1 9 8 0 met sezono viduryje Pittsburgh Penguins" k o m a n dos nariai m vilkti j u o d a s uniformas, komandai vidutinikai per vienas rungtynes u praangas teisj skiriamos baudos laikas okteljo nuo 8 minui iki 12 minui. Vadinasi, bent j a u amerikietikajame futbole ir ledo ritulyje j u o d o s uniformos aikiai koreliuoja su grubiu aidimu, u kur skiriami baudiniai. P r i s i m i n k i m e , kad k o r e l i a c i j a yra tiesiog ryys tarp d v i e j v e i k s n i - iuo atveju tarp uniform spalvos ir skiriam baudini. Koreliacija negali rodyti prieasties ir padarinio ryio. Galbt ia apskritai nra tokio ryio; galbt sporto klubai, nordami sukurti vaizd, j o g yra agresyvs, pasirenka j u o d o s spalvos uniformas ir pasirao kontraktus su agresyviais aidjais. (Pragaro Angelams" - angl. H e l l s Angels " baltos uniformos ir netinka.) Bet ar sivaizduojate, k o k i o s galimos ios k o r e l i a c i j o s p r i e a s t y s ? Frankas ir Gilovichius pateikia du paaikinimus. is ryys atsiranda todl, kad t e i s j a m s j u o d a s u n i f o r m a s vilkini aidj veiksmai atrodo iurktesni negu tokie pat veiksmai, kuriuos atlieka kitos s p a l v o s u n i f o r m d v i n t y s a i d j a i ; arba a i d j a i , dvintys juodas uniformas, suvaidina laukiam iurkt vaidmen. M g i n d a m i vertinti ias abi g a l i m y b e s , F r a n k a s ir G i l o v i chius atliko eksperimentus ir nustat, kad aidjo uniformos spal-

1 SKYRIUS. Psichologijos vadas

17

va i tikrj veikia suvokim. Jie ra vaizdajuost dvi sureisuotas amerikietikojo futbolo atkarpas, kur vaizduojama, kaip baltomis arba juodomis uniformomis vilkintys gynjai pavar kamuol turint aidj iek tiek atgal ir paskui parblok j ant ems ar smarkiai trenksi kamuol apglbus aidj. Nordami palyginti, eksperimento sumanytojai sukr kontrolines slygas, kur tas pats vaizdas buvo nespalvotas. Kai vis aidj markinliai buvo tamsiai pilki, eksperimento dalyviai ir baltomis, ir juodomis uniformomis dvini gynj veiksmus, mginant atkovoti kamuol, laik vienodai iurkiais. Eksperimentinmis slygomis tiriamiesiems buvo parodyta ta pati spalvota vaizdajuost. Tiriamieji (nusimanantys futbolo aistruoliai ir profesionals teisjai), matydami spalvot vaizd, daniau buvo link juodos spalvos uniformas dvini aidj veiksmus laikyti iurktesniais (1-5 pav.). Taigi kontrolins eksperimento slygos yra ieities takas, su kuriuo galima lyginti eksperimentinmis slygomis nustatyt kokio nors poveikio rezultat. Antrasis eksperimentas vyko taip: Cornellio studentai buvo pakviesti dalyvauti varyb psichologijos" eksperimente. Frankas ir Gilovichius atsitiktinai paskirdavo studentams baltus ar juodus markinlius ir pra juos pasirinkti kelet aidim. Eksperimento dalyviai, dvj juodus markinlius, rinkosi agresyvesnius aidimus. Vadinasi (tokie rezultatai parodo tik grups tendencijas), juodos spalvos uniformos daro tak ne tik suvokimui, bet ir elgesiui. Franko ir Gilovichiaus eksperimentai buvo gana paprasti. Jie keit tik vien veiksn - markinli spalv. Tok eksperimento veiksn vadiname nepriklausomuoju kintamuoju, nes j galima keisti, nekeiiant kit veiksni, pavyzdiui, aidj amiaus ar gio. Eksperimentatoriai tiria vieno ar keli nepriklausomj kintamj poveik kokiam nors imatuojamam elgesiui, vadinamam priklausomuoju kintamuoju, nes jis gali kisti priklausomai nuo to, kas vyksta eksperimento metu. Pirmajame Franko ir Gilovichiaus eksperimente priklausomasis kintamasis buvo tai, kaip tiriamasis suvokia taisyklmis draudiam iurktum, kai jam pateikiamos: a) kontrolins slygos (aidj markinliai tamsiai pilkos spalvos); b) eksperimentins slygos (aidj markinliai baltos arba juodos spalvos). 1 - 2 lentelje nurodyti antrojo Franko ir Gilovichiaus eksperimento nepriklausomasis ir priklausomasis kintamieji. Prisiminkite: eksperimentuojant turi bti bent dvejos skirtingos slygos: lyginamosios, arba kontrolins slygos, ir eksperimentins slygos. itaip patikrinama bent vieno nepriklausomojo kintamojo (eksperimentinio veiksnio) poveikis bent vienam priklausomajam kintamajam (atsakymui, kuris yra matuojamas).

Balta uniforma

Spalvotas vaizdas

Nespalvotas vaizdas

1-5 pav. Smurto suvokimas. mons vaizdajuost raytus juodas uniformas vilkini aidj mginimus auktai paokus atimti kamuolj daniau laikydavo aidimo taisykli paeidimu, taiau tik tada, kai aidj markinli spalv buvo galima atskirti (i Frank ir Gilovich, 1988).

Eksperimento modelio santrauka: Nepriklausomasis kintamasis

Eksperimento veiksnys, kur js tikslingai keiiate; pats poveikis.

Priklausomasis

kintamasis

Stebimas elgesys; veiksnys, kuris gali bti veikiamas kintanio nepriklausomojo kintamojo.

Eksperimentins

slygos

Slygos, kai tiriamieji yra veikiami nepriklausomojo kintamojo.

Kontrolins

slygos

Slygos, tapaios eksperimentinms, tik tiriamieji neveikiami nepriklausomojo kintamojo.

18

I DALIS. P s i c h o l o g i j o s pagrindai

1 - 2 LENTEL.

Antrojo Franko ir Gilovichiaus

SLYGOS

eksperimento

modelis
PRIKLAUSOMASIS KINTAMASIS

NEPRIKLAUSOMASIS KINTAMASIS

Eksperimentins Atsitiktinis .^slygos tiriamj paskirstymas^N^ Kontrolins slygos

Juodos spalvos markinliai Baltos spalvos markinliai

Agresyvumas

Agresyvumas

Atkreipkite dmes svarbiausi eksperimento bruo: atsitiktin tiriamj paskirstym. Jeigu nemaai skirtingo amiaus ir skirting nuomoni tiriamj atsitiktinai paskirstomi dvi grupes, tai tos grups beveik nesiskiria amiaus, nuomoni ir kitais poymiais, kurie galt turti takos rezultatams. Todl, jei, eksperimentui baigiantis, abi grups elgiasi ar jauiasi skirtingai, galima manyti, kad tai lm nepriklausomasis kintamasis. Taip pat noriu atkreipti dmes tai, kad, atliekant iuos tyrimus, labai paprasta teorija, kilusi i kasdieni stebjim, leido ikelti hipotez, kuri patvirtino koreliacija tarp aidj uniform ir skiriam baudini. Pastaroji paskatino atlikti prieastingum tirianius eksperimentus. 1-3 lentelje lyginamos psichologijos tyrimo metod ypatybs.

1 - 3 LENTELE. Tyrimo bd lyginimas

TYRIMO BUDAS PAGRINDINIS TIKSLAS

t ]f
KAIP ATLIEKAMA KAS KEIIAMA KUR DAUGIAUSIA ATLIEKAMA

Apraymas Koreliacija

Stebti ir registruoti elges Aptikti natraliai egzistuojanius ryius, vertinti, kaip tiksliai vienas kintamasis numato kit Tirti prieastis ir padarinius

Atvejo tyrimas, apklausa ir natralistinis stebjimas Apskaiiuojant statistinius ryius

Nieko nekeiiama Veiklos lauke Nieko nekeiiama Veiklos lauke (ir laboratorijoje)

Eksperimentavimas

Tikslingai keiiant veiksn, atsitiktinai paskirstant tiriamuosius, kad bt paalinti j skirtumai

Nepriklausomasis Laboratorijoje (ir veiklos lauke) kintamasis

Kaip galime apibendrinti, t. y. kam galima taikyti Franko ir Gilovichiaus tyrim duomenis? Tikriausiai katalik dvasinink ar yd chasid nelaikome agresyviais ir nemanome, kad j dvimi juodi drabuiai ir vienus, ir kitus skatina elgtis agresyviau. Frankas ir Gilovichius spja, bet negali tvirtinti, kol dar neityr, kad tai bdinga tik varyb ir agresyvios akistatos situacijoms.

1 SKYRIUS. Psichologijos vadas

19

Danai bna, kad, atsakius vien klausim, ikyla kitas. Mokslinis tyrinjimas panaus jra plaukiant laiv: atsiveria vis naujos platumos. ios svokos - eksperimentins ir kontrolins slygos, priklausomasis ir nepriklausomasis kintamasis, atsitiktinis tiriamj paskirstymas - yra svarbios ir reikalingos, nors nesunkiai supainiojamos. Tad pamginkime jas pavartoti, aptardami dar kelet domi eksperiment. AR GALI NESUVOKIAMOS INFORMACIJOS RAAI PAGERINTI GYVENIM? Naujoji verslinink karta tuo jus tikins. Usakym patu katalogai, kabelins televizijos skelbimai, knygynai silo garsajuostes, kuriose rayti visikai nesuvokiami tekstai, turintys js pasmon uprogramuoti skmei ir laimei". Kol nelabai strops mokiniai klauso lengvosios muzikos, nesuvokiama informacija (tokia, kuri yra silpnesn u girdjimo slenkst) tikinja pasmon, kad: A esu geras mokinys. A mgstu mokytis." Panaiai ir tinginiai gali bti priveriami mstyti: A dirbu tikslingai. Visk ubaigiu laiku." Ar itos fantastikos, o gal net beprotikos pretenzijos ko nors vertos? Ar pozityvi nesuvokiama informacija bent iek tiek mums gali pagelbti? I 5 skyriaus Jutimai" suinosite, kad ikislenkstiniai pojiai yra realus dalykas. I ties, daug informacijos mes apdorojame nesismonindami. Tam tikromis slygomis net ir labai silpni dirgikliai, kuri nepajgiame atpainti, gali mus iek tiek paveikti. Taiau ar is silpnas greit praeinantis poveikis gali bti ipleiamas iki stipri ilgalaiki padarini, kaip tvirtina prekiautojai garsajuostmis? Anthony Greenwaldas, Ericas Spangenbergas, Anthony Pratkanisas ir Joy Eskenazis (1991) nusprend tai itirti. Jie tyr studentus savanorius, sutikusius penkias savaites kasdien klausytis komercini garsajuosi, skirt pasmonei veikti. Tiriamieji buvo atsitiktinai paskirstyti grupes klausyti juost, skirt atminiai gerinti arba savigarbai stiprinti. Tada tyrintojai pakeit eksperimento veiksn. Pusei juost jie priklijavo korteles su kitais uraais. Studentai, klausydami i juost, man, kad mginama sustiprinti j savigarb, nors i tikrj jie klaussi atmint veikiani juost. Arba atvirkiai, jie klausydavosi atminiai gerinti skirtos juostos, bet manydavo, jog jiems mginama stiprinti savigarbos jausm. Ar garsajuostes buvo veiksmingos? Savigarb ir atmint vertinani test, kurie studentams buvo pateikti prie tyrim ir po 5 savaii, rezultatai nerod joki pokyi. N menkiausi. Taiau studentai, manantys, jog klaussi atmint gerinanios juostos, tikjo, kad j atmintis pagerjo. Tas pat pasakytina ir apie tuos,
2. 1909

Padar kok nors atradim, visada kak suinome ir apie tuos dalykus, kurie iki iol buvo visai neinomi. Taigi mes negalime isklaidyti vienos abejons, nesukurdami keli nauj
Joscphas Priestly Skirting oro ri stebjimai ir bandymai", 1 7 7 5 - 1 7 8 6

Kas yra io eksperimento nepriklausomasis kintamasis? Kas yra priklausomasis kintamasis? (ir. 21 p.).

20

I DALIS. Psichologijos pagrindai

kurie klaussi savigarb stiprinanios juostos. Nors i tikrj juostos buvo neveiksmingos, jas klausiusiems monms atrod, kad jie patyr troktam poveik. Skaitydami apie tyrim, galime prisiminti panaius garsajuosi usakymo patu katalogais besiavini moni liudijimus. A tikrai inau, kad js juostos i esms pakeit mano mstym", - ra vienas dkingas vartotojas. Parodymus gali ikreipti ms natralus polinkis griebtis nauj priemoni, kai esame emocikai prislgti. Jeigu ms emocijos normalja, manome, kad pokyt sukl kokie nors ms veiksmai. Jeigu persiald ir tris dienas sirg imame vartoti vitamino C tabletes ir pajuntame, kad savijauta pagerjo, tai mums gali atrodyti, kad jos veiksmingesns negu yra i tikrj! Arba, jei labai prastai ilaik pirmj egzamin, pasiklausome pasmonei skirtos garsajuosts geriausias mokymasis" ir kit egzamin ilaikome geriau, galime manyti, kad ji nulm skm. Nesvarbu, ar priemon veiksminga ar neveiksminga, entuziastingi vartotojai tikriausiai j pagirs. Nordami sitikinti, ar ji i tikrj veiksminga, privalome eksperimentuoti. Eksperimentuodami mes vertiname ir gydymo naujais vaistais ar nauj psichoterapijos metod rezultatus (r. 16 skyri Terapij a " ^ Danai iuose tyrimuose tiriamieji yra akli" (neinformuoti), t. y. jiems nesakoma, ar jie bus veikiami ir kaip tai daroma. Viena grup gali bti i tikrj veikiama (pavyzdiui jiems pateikiamas koks nors nesuvokiamas nurodymas ar duodama nauj vaist), o kitos grups mons patiria ne tikr, o tariam poveik - jplaceb^ (juost, kurioje nerayta jokia pasmon veikianti informacija, tablet i nevaistins mediagos). Danai daroma taip, kad ir tiriamasis, ir duomenis registruojs mokslininko padjjas neino, kokiai grupei priklauso tiriamasis. Tokia abipusiai akla metodika galina tyrintoj patikrinti gydymo ar kitokio poveikio gali, kuri nepriklauso nei nuo j pai, nei nuo eksperimento dalyvi lkesi.

DANIAUSIAI UDUODAMI APIE PSICHOLOGIJ

KLAUSIMAI

Aptarme psichologijos istorines itakas, jos iandienines kryptis bei naudojamus tyrimo metodus. Suinojome, kaip atvejo tyrimas, apklausa ir natralistinis stebjimas galina mus aprayti elges. Pastebjome, kad koreliaciniai tyrimai vertina dviej veiksni tarpusavio ry ir parodo, kaip, inodami vien dyd, galime numatyti kit. Inagrinjome logik, kuria remiasi eksperimentai, kuri naudoja kontrolines slygas ir atsitiktin tiriamj paskirstym, kad galt iskirti nepriklausomojo kintamojo tak priklausomajam kintamajam.

1 SKYRIUS. Psichologijos vadas

21

Visa tai pads suprasti, apie k kalbsime toliau. ie faktai turt skatinti smalsum ir supratim, studijuojant psichologij. Taigi panagrinkime dar kelet svarbi dalyk ir klausim. AR LABORATORIJOSE ATLIEKAMI EKSPERIMENTAI YRA DIRBTINIAI? Ar skaitant arba klausant praneim apie psichologin tyrim, jums nekyla mintis, jog galbt mons laboratorijose elgiasi vienaip, o gyvenime - kitaip? Ar mirksinios raudonos lemputs stebjimas tamsiame kambaryje gali bti naudingas sprendiant apie nakt skrendant lktuv? Ar tai, kad i nesusijusi odi srao geriausiai prisimename pirmuosius ir paskutiniuosius odius, k nors sako apie tai, kaip prisimename pobvyje sutikt moni vardus? Ar tai, kad, pairjs prievartos ir sekso kupin film vyras greiiau paspaus mygtuk, kuriuo pasis elektros smg moteriai, k nors sako apie tai, jog smurtin pornografija skatina vyrus skriausti moteris? Kur dar, u psichologijos laboratorijos, kas nors vilgioja raudon vies tamsiame kambaryje, seka ekrane pasirodanius nesusijusius odius ar spaudia mygtukus, sukelianius elektros smgius? Prie atsakydami, pagalvokite apie laboratorini eksperiment tikslus. Negalvodamas apie dirbtinum, eksperimentatorius vis pirma siekia, kad laboratorijos aplinka bt kaip supaprastinta tikrov: vieta, kur gali bti imituojamos ir valdomos svarbios kasdienio gyvenimo situacijos. Eksperimentas leidia psichologui atkurti psichologinius veiksnius kontroliuojamomis slygomis. Suprantama, nusprsti, ar spausti mygtuk, kuris jungs elektros srov, nra tas pats, kas smogti kam nors veid. Taiau principas yra tas pats. Eksperimentu norima ne atkurti tiksl kasdien elges, bet patikrinti teorinius dsnius (Mook, 1983). Suformuluoti dsniai, o ne konkrets rezultatai padeda paaikinti prastin, kasdien elges. Psichologai, taikydami laboratorinius agresijos tyrimus realiai prievartai suprasti, taiko teorinius agresyvaus elgesio dsnius, kurie buvo tikslinami atliekant daugyb eksperiment. Panaiai ir regos sistemos dsniai, suformuluoti eksperimentuojant dirbtinje aplinkoje (pvz., irjimas raudonas viesas tamsoje), pritaikomi, kuomet btina paaikinti sudtingesn veikl, pavyzdiui, skrydius nakt. sidmtina: psichologams maiau rpi koks nors ypatingas elgesys negu bendrieji dsniai, padedantys paaikinti vairiausi elges. AR VISKAS PRIKLAUSO NUO MOGAUS KULTROS? Jeigu kultra formuoja elges, tai k psichologiniai iaurs Amerikos gyventoj - danai baltj - tyrinjimai gali pasakyti apskritai apie mog? Labai danai pastebime, kad skirting kultr mons gerokai
Atsakymas 19 puslapyje pateikt klausim. Eksperiment, kur naudojamos garsajuosts su nesuvokiama informacija, svarbiausias nepriklausomasis kintamasis buvo nesuvokiama informacijos ris (susijusi su savigarba arba atmintimi). (I tikrj ia buvo ir antrasis nepriklausomasis kintamasis: moni sitikinimai, kad jie klaus vienoki ar kitoki juost.) Sva rb i aus i as prikl aus omas is kintamasis buvo savigarbos ir atminties pagerjimo matai.

22

I DALIS. Psichologijos pagrindai

skiriasi tam tikru savo elgesiu ir poiriais. Nuo kultros priklauso ms sumanumo ar nuoirdumo samprata, poiris prievedybinius lytinius santykius ar skirtingas kno formas, ms polinkis bti nerpestingiems ar santriems bei dar daug kas. inodami apie iuos skirtumus, reiau manysime, kad ir kiti turi elgtis ir mstyti taip, kaip mes. Tai btina sismoninti, nes vis vairja kultros. Taiau bendras biologinis paveldas jungia mus vien eim. Tie patys pagrindiniai procesai valdo mones visur. Vakar ali moteris, kuri vartoja kvepalus, galbt nesupras Masaj genties moters, kuri savo plauk prieirai vartoja gyvuli imatas, bet abi moterys laikosi kultrini groio norm. Skirtingos kalbos - odin ir neodin - gali trukdyti kultroms bendrauti. Taiau visos kalbos remiasi bendrais giluminiais gramatikos dsniais, ir mons, gyvenantys prieingose ems rutulio pusse, gali bendrauti ypsodamiesi ar suraukdami kakt. vairi kultr mons yra daugiau ar maiau vienii, taiau visose kultrose drovumas ir menka savigarba stiprina vienatv (Jones ir kt., 1985). Japonai labiau mgsta ali uv, o iaurs Amerikos gyventojai - virt ar kept, bet visus juos veikia tie patys alkio ir skonio dsniai. Teisingai sakoma, kad kiekvienas i ms tam tikru poiriu esame panas ir visus kitus, ir kai kuriuos kitus, ir niek nepanas. Skirting rasi, lyi ir kultr moni tyrinjimas padeda tai iaikinti. sidmtina: nors vairi kultr monms bdingi skirtingi poiriai ar elgesys, bet esminiai procesai yra beveik tokie patys. K SUINOME APIE MOG, EKSPERIMENTUODAMI SU GYVNAIS? Daugelis psicholog tiria gyvnus, kadangi jiems, kaip ir visiems gyvn myltojams, tai patinka. Be to, psichologai tiria gyvnus, nordami daugiau suinoti apie mog. mogaus ir gyvn fiziologija yra panai, todl, eksperimentuojant su gyvnais, buvo atrasta priemoni nuo mogaus lig - insulinas sergantiesiems diabetu, skiepai nuo poliomielito ir pasiutligs, pasirengta persodinti organus. Procesai, kuriems vykstant, mons mato, rodo emocijas ir tunka, bdingi ir pelms, ir bedionms. Nordami daugiau suinoti apie mogaus gebjim mokytis, mokslininkai tiria net jros liuus. Jeigu nori suprasti, kaip sukonstruotas vidaus degimo variklis, vertt nagrinti ne didelio automobilio, o vejai pjauti skirtos mainos varikliuk. mons, kaip ir dideli automobiliai, yra daug sudtingesni. Taiau btent jros liu nerv sistemos paprastumas tai aikiausiai atskleidia. AR ETIKA EKSPERIMENTUOTI SU GYVNAIS? Devintajame deimtmetyje, stiprjant gyvn apsaugos judjimui, pradta pro-

1 SKYRIUS. Psichologijos vadas

23

testuoti prie gyvn naudojim psichologiniams, biologiniams ir medicininiams tyrinjimams - pasak Nacionalins tyrimo tarybos, per metus eksperimentuojama su 20 milijon gyvn (1988). Susivienijimas u gyvnus", kurio nariai yra per 400 gyvn apsaugos o r g a n i z a c i j , p a s k e l b , kad e k s p e r i m e n t a m s n a u d o j a m i gyvnai patiria didel stres, kartais jie net nebegali cypti ar kaukti i skausmo... jiems neduodama vandens ar maisto, todl jie pamau kankindamiesi stimpa i bado ir trokulio... jie laikomi visikai atskirti kamerose, kol sutrinka j psichika ir jie net va i nevilties ar baims", jie yra aukos baisaus skausmo ir nepakeliamo streso, kuriuos jiems sukelia tuias tyrintoj smalsumas". Psichologai Carolina Coilc ir Nealas Milleris (1984) ianalizavo visus Amerikos psicholog asociacijos urnaluose per pastaruosius penkeris metus ispausdintus straipsnius, skirtus gyvn tyrinjimui. Jie neaptiko n vieno tyrimo, kuris patvirtint iuos nepagrstus tvirtinimus. Net tyrintoj naudojamas elektros smgis bdavo nestiprus, toks, kur ir mons, gav pirtus, lengvai iksdavo. Devintuoju deimtmeiu gyvn globos reikalavimai buvo toliau tikslinami. Madaug 7% psichologijos tyrim atliekami su gyvnais, i kuri 95% yra iurks, pels, triuiai ar paukiai. Beveik 10% i tyrim naudojami elektros smgiai (Coile ir Miller, 1984; Gallup ir Suarez, 1985). Didiosios Britanijos psichologijos laboratorijose, kuriose nuo 1977 m. tyrimams gyvn naudojama dviem tredaliais maiau, elektros srove veikiami tik 4% j - ir tik iurks (Thomas ir Blackman, 1991). Be to, eksperimentatoriai teigia, kad ia svarstomas ne grio ir blogio morals principas, o gailesio gyvnams ar gailesio monms principas. Kas i ms smerkt Pastero eksperimentus, privertusius kai kuriuos unis kentti, taiau padjusius atrasti vaistus, kurie igelbjo milijonus moni ir un nuo pasiutligs bei kankinanios mirties? Ar mes i tikrj nortume atsisakyti gyvn tyrinjim, kurie gali padti sukurti efektyvius psichikai atsilikusi vaik mokymo bdus, sumainti baim ar depresij, reguliuoti nutukim, alkoholizm, streso sukeliam skausm ir ligas? Po kart diskusij dl it dalyk ikyla du klausimai. Svarbiausias: ar galima moni gerov vertinti labiau u gyvn gerov? Ar teisinga, kad, tyrinjant stres bei v, pelei teks skiepyti navik, kad paskui mog galtume apsaugoti nuo t nelaimi? Tie, kurie pritaria, kad gyvnai bt naudojami tyrimams, rodinja, j o g visi, kurie valgo derainius, dvi odinius batus, nesmerkia mediokls ir vejybos, nori, kad bt inaikinti jav kenkjai ar mar platinantys parazitai, jau sutinka, jog retsykiais gyvnus galima paaukoti mogaus gerovei. Gal gale viena i svarbiausi teisi yra teis ilikti gyvam.

,, Manau, kad drausti, varyti ar be reikalo sunkinti tyrinjimus, kurie gali palengvinti gyvn ir moni kanias, yra labai nemonika, iauru ir nemoralu
Psichologas Nealas Milleris, 1983

24

I DALIS. Psichologijos pagrindai

Teikiant pirmenyb mogaus gyvenimui, kitas svarbus dalykas, kurio turime paisyti, yra gyvn gerov. Taigi, kokios garantijos, kad gyvnai bus apsaugoti? Daugelis tyrintoj iandien supranta, kad jie etikai yra pareigoti gerinti nelaisvje laikom gyvn gyvenimo slygas bei utikrinti, jog gyvnai nepatirt nereikaling kani. Mokslininkai palankiai sutiko nacionalinius gyvn apsaugos statymus, kuriuos JAV atnaujino 1985 metais, o Britanija - 1986 metais, bei kartu priimtas taisykles ir laboratorij kontrols nuostatus (Cherfas, 1990; Johnson, 1990). Ironika, taiau ir patys gyvnai turjo naudos i to, kad juos mogus tyrinjo, nes tai padjo pagerinti j prieir laboratorijose ir zoologijos soduose. Tyrimai atskleid, kad mogaus elgesys panaus gyvn elges, ir tai padjo mums geriau suprasti gyvnus. Puiku, kad psichologija, rpindamasi mogumi ir nepamirdama gyvn, pasitarnauja ir vieniems, ir kitiems.
AR ETIKA EKSPERIMENTAMS PASITELKTI MONES? Jeigu Js

Nepamirkite keniani nuo nepagydom lig ar negali. Jie tikisi pagalbos i tyrim, atlikt su gyvnais
Dcnnisas Fccncy, psichologkurio kojos paralyiuotos, 198"

,,Apie tautos didingum sprsti i jos elgesio su

galima gyvnais".
1869-194*

Mahatma Gandhi,

jaudinats, sivaizduodami elektros smgius gaunanius mones, tai galite nusiraminti, nes dauguma psichologini tyrim apsieina be to. Daniausiai tiriamieji stebi mirksinias viesas, ekrane msiojanius odius ar tiesiog maloniai bendrauja su kitais. Taiau retkariais tyrintojai trumpam sukelia stres arba apgauna mog. Tai daroma tik tada, kai nusprendiama, jog tai yra btina siekiant norimo tikslo, pavyzdiui, kai mginama suprasti ir kontroliuoti smurtin elges, arba kai tiriama nuotaik kaita. Tokie eksperimentai bt visikai nemanomi, jeigu j dalyviai i anksto inot visk apie eksperiment. Tuomet arba eksperimento metodika bt neveiksminga arba jo dalyviai, stengdamiesi bti paslaugs, galt mginti patvirtinti tyrintojo prielaidas. Amerikos psicholog asociacija ir Anglijos psicholog draugija, taip pat ir Lietuvos psicholog sjunga {red. pastaba) sukr etikos reikalavimus, kuri turi laikytis tyrintojai: 1) jie turi gauti ratik bsim tiriamj sutikim dalyvauti eksperimente; 2) garantuoti, kad dalyviai nebus sualoti ir ivengs nemaloni poji; 3) informacij apie asmenis laikyti paslaptyje; 4) vliau, atlikus tyrim, detaliai paaikinti eksperimento tiksl. Be to, iandien beveik visi universitetai tyrinjimui pateiktus silymus nagrinja etikos komisijose, kurios gina eksperimento dalyvi interesus.
AR PSICHOLOGIJA APSIEINA BE SUBJEKTYVI NUOMONI?

inoma, psichologija nra objektyvi. Mokslinink vertybs turi takos renkantis tyrinjimo temas - ar domtis darbuotoj darbo naumu ar j morale, lytine diskriminacija ar lyi skirtumais, prisitaiklikumu ar savarankikumu. Vertybs taip pat gali nuspalvinti

1 SKYRIUS. Psichologijos vadas

25

faktus". Ms iankstin nuomon gali ikreipti stebjimus ir interpretacij; kartais regime tai, k i anksto esame link pamatyti. Net odiai, kuriais apibdiname reikin, gali atspindti ms vertybes. Subjektyvi nuomon ireik tai, ar neprastus lytinius santykius pavadinsime ikrypimu" ar lytini santyki variantu". Tas pat tinka ir kasdienei kalbai, kai vienas sako teroristai", o kitas - kovotojai u laisv". Taigi ir psichologijoje vartojami kasdiens kalbos odiai ne tik k nors apibdina, bet ir vertina. Praktikai taikant psichologijos inias, taip pat neivengiama vertybi takos. mons, paklus profesionalui", kaip tvarkyti gyvenim - kaip auklti vaikus, gyvendinti savo siekius, kaip elgtis simyljus, daryti karjer - gauna vertybikai nuspalvintus patarimus. Mokslas, tiriantis elges ir psichikos reikinius, gali padti mums pasiekti savo tiksl, bet jis negali j nulemti. AR PSICHOLOGIJOS TEORIJOS NRA PAPRASIAUSIAS SVEIKAS PROTAS? Turbt daniausiai psichologija kritikuojama u tai, kad ji tiktai savo specifine kalba apraanti tai, k mons jau seniai ino. Atlik kelis eksperimentus, psichologai Baruchas Fischoffas ir kiti (Slovic ir Fischoff, 1977; Wood, 1979) nustat, kad dar nevyk vykiai nra tokie akivaizds, kaip tuomet, kai jie vertinami jau vyk. Jau inomi eksperimento ar istorinio vykio rezultatai mones stebina gerokai maiau negu mginant juos nuspti. Suvokus, kad kakas vyko, gali atrodyti, jog tai buvo neivengiama. Taip iuos reikinius vertina politikos apvalgininkas George Willis (1989), kuris priekaitauja socialini moksl atstovams, kad ie atranda" akivaizdius dalykus. Psichologai tok alik praeities vertinim vadina gudrumu po laiko" arba a jau tai seniai inojau " reikiniu. it reikin lengva pademonstruoti. Pateikite pusei grups nari vienokius psichologijos tyrim rezultatus, o kitai pusei - prieingus. Pavyzdiui, sivaizduokite teigin: Psichologai nustat, kad isiskyrimas silpnina meils ryius tarp moni. Anot patarls: I aki ir i irdies." Ar galite numanyti, kodl taip gali bti? Dauguma moni gali tai numanyti ir beveik visi teigia, kad rezultatas nra netiktas. O kas bus, jeigu perskaitysite prieing teigin: Psichologai nustat, kad isiskyrimas stiprina meils ryius tarp moni". Anot patarls: Isiskyrimas meil kursto". mons ir tokius duomenis gali lengvai paaikinti ir laiko tai paprastu sveiko proto teiginiu. Akivaizdu, kad jei du prieingi teiginiai laikomi savaime suprantami, sveiko proto padiktuoti, tai ia jau kyla problema. Kita vertus, bt keista, jeigu daugelis psicholog nustatyt dalyk nebt buv i anksto numatyti. Angl filosofas Alfredas Nort-

Suprantama, kad, imdamasis sprsti koki nors problem, negali bti visikai nealikas".
S i m o n e dc Bcauvoir Antroji lytis 11 , 1953

26

DALIS. Psichologijos pagrindai

has Whiteheadas (1861-1947) kart pastebjo: Visi svarbs dalykai jau pasakyti". Nesvarbu, ar psicholog tyrinjimai atskleidia, jog mokytis niekada nevlu", ar kad seno uns nauj pokt neimokysi", mat rezultatai esti i anksto nuspti. Jeigu psichologai nustatyt, kad linkstame prie moni, kuri bdo bruoai kitokie negu ms, kas nors tikriausiai nusijuokt: inoma! Mano moiut galt Jums pasakyti, kad prieybs traukia viena kit". O jeigu bt imta aikinti, kad mus traukia panai bruo turintys mons, tai tas pats asmuo ko gero psichologui primint: Toks tok paino". Tai nereikia, kad sveikas protas visad klysta, - mes tiesiog danai sprendiame jau suinoj rezultatus. - Isiaikin paslapt, kad atrastas sprendimas yra akivaizdus, js galjote suprasti gudrumo po laiko" reikin. reikin patiriame ir vertindami buvusius istorijos vykius. mons, kurie prie prezidento rinkimus labai abejojo dl j baigties, po rinkim tvirtina, kad jie i anksto galj pasakyti, kaip viskas baigsis (Powell, 1988). Gydytojams, gavusiems informacij apie ligonio tyrim bei skrodimo rezultatus, mirties prieastis gali atrodyti akivaizdi, - tai jie, inodami simptomus, lengvai bt galj numatyti. Bet tai nra taip akivaizdu gydytojams, supaindintiems su tokiais pat simptomais, bet neinantiems skrodimo rezultat (Dawson ir kt., 1988). velgiant praeit mums patogiu 1990-j met vilgsniu, gali atrodyti akivaizdu, kad Ryt Europos alyse komunizm turjo pakeisti demokratija. Taiau tai neatrod akivaizdu Suvienytj nacij organizacijos ambasadorei Jeanne Kirkpatrick, kuri 1980 m. spjo: io amiaus istorija neleidia tiktis, kad grieti totalitariniai reimai patys pasikeis". Dar kart: kartais psichologijos atradimai i ties sukreia ms sveik prot. Skaitydami it knyg, pamatysime, kad tyrinjimai ir ikelia, ir atmeta populiarias idjas - apie senjim, sapnus ir mieg, apie asmenybs vertinim. Kita vertus, buvome nustebinti i psichologijos tyrinjim suinoj apie tai, kaip smegen neuromediatoriai (informacijos perdavjai) reguliuoja ms nuotaik ir atmint, taip pat apie gyvn gebjimus, apie streso poveik organizmo gebjimui veikti ligas. Vieni mons psichologij laiko tiesiog sveiku protu, kiti - prieingai, - mano, kad ji darosi pavojingai galinga. AR PSICHOLOGIJA NEGALI BTI PAVOJINGA? Ar tai atsitiktinis dalykas, kad astronomija yra seniausias, o psichologija - jauniausias mokslas? Sudtinga tirti bekrat Visat, taiau dar sudtingiau ir pavojingiau tirti ms vidin visat. Ar psichologija gali bti panaudota manipuliuoti monmis? Ar ji gali tapti kieno nors rankis?

Gyvenama irint priek, bet gyvenimas suprantamas irint atgal".

Sorcnas Kicrkcgaardas, 1813-1855

,Lengva

bti gudriam

po

laiko".

Shcrlockas Holmcsa? Arthuro Conan D o y l e s apsakym: Thoro tilto msl'

1 SKYRIUS. Psichologijos vadas

27

inios yra jga, kuri, kaip ir kitas jgas, galime panaudoti ir geriems, ir blogiems tikslams. Atomin energija ir apviet, ir sugriov miestus. tikinimo jga naudojama mokyti mones ir juos apgaudinti. Psichik veikiantys vaistai gali bti vartojami ir psichikos sveikatai grinti, ir jai griauti. Nors psichologija gali ir apgaudinti, bet paprastai ji stengiasi viesti mones. Psichologai ieko bd, kaip pagerinti moralin raid, mokymsi, kaip lavinti suvokimo tikslum, kaip ugdyti krybingum ir gailestingum. Psichologija padeda sprsti didiausias pasaulio problemas - karo, gyventoj pertekliaus, prietar, nusikaltim, - nes visos jos siejasi su nuostatomis ir elgesiu. Be to, psichologija kalba apie giliausius monijos trokimus - meil, laim, net ir apie maist bei vanden. Psichologija negali aprpti vis didij gyvenimo problem, bet ji imasi kai kuri pai svarbiausi.

KAIP STUDIJUOTI I KNYG

I 9 skyriaus Atmintis" suinosite, kad, nordami ko nors imokti, privalote t dalyk aktyviai apdoroti. Js protas - tai ne skrandis, kur galima tiesiog prikimti; prot galima lyginti su raumenimis, kurie manktinami stiprja. Daugyb eksperiment rodo, kad mons geriausiai imoksta ir prisimena t mediag, kuri jie savais odiais atpasakoja, pakartoja, pasitikrina ir vl pakartoja. Prie praddami studijuoti skyri, pirmiausia j pervelkite, perskaitykite antrates, susidarykite bendr j o vaizd. Atkreipkite dmes, kaip skyrius sudarytas. Kada jau bsite pasireng skaityti kiekvien poskyr, pasinaudokite j pavadinimais ir suformuluokite klausim, kur tursite atsakyti. itam poskyriui js galtumte ikelti klausim: Kaip geriausiai ir naiausiai galiu studijuoti i knyg?" Tada skaitykite, aktyviai iekodami atsakymo. Vienu prisdimu perskaitykite tiek, kiek galite nepavargdami sismoninti. Daniausiai tai bus vienas pagrindinio skyriaus poskyris, pavyzdiui, Daniausiai apie psichologij uduodami klausimai" - kur js k tik baigte skaityti. Perskait poskyr, savais odiais atpasakokite, k perskaitte. Pamginkite atsakyti savo suformuluot klausim, remdamiesi tuo, k galite prisiminti, o paskui pasiirdami tas teksto dalis, kuri negalite prisiminti. Galiausiai dar kart visk apvelkite, turdami galvoje vis skyriaus struktr. Pervelkite, klauskite, skaitykite, atpasakokite, kartotinai perirkite. ios knygos skyriai sudaryti taip, kad kuo geriau gal-

28

I DALIS. Psichologijos pagrindai

tumtc naudotis iuo m o k y m o s i bdu. Kiekvienas skyrius praded a m a s p l a n u , kuris p a d s geriau suprasti ir susidaryti bendr vaizd. S k y r i ir p o s k y r i a n t r a t s silo k l a u s i m u s , k u r i u o s j s galite kelti skaitydami. M e d i a g a yra suskirstyta dalimis, kurias galima vienu p r i s d i m u perskaityti, o p a s k u i savais odiais atpasakoti. Skyri santraukose pateikiami svarbiausi dalykai. Svarbiausi termin sr a a s leis p a s i t i k r i n t i , ar s u p r a t o t e p a g r i n d i n e s s v o k a s . S k a i t y d a m i p s i c h o l o g i j , i m o k s i t e n e tik v e i k s m i n g m o k y mosi bd, bet gerokai daugiau. Psichologija m o k o , kaip kelti svarbius klausimus, kaip kritikai mstyti vertinant prietaringas i d j a s b e i p o p u l i a r i u s t v i r t i n i m u s . Ji p a d e d a s u p r a s t i , k a i p m o n s s u v o k i a , m s t o , j a u i a ir v e i k i a . T o d l p s i c h o l o g i j a gali p r a t u r tinti m s g y v e n i m ir p r a p l s t i a k i r a t . T i k i u o s i , k a d i k n y g a p a d s j u m s tai p a s i e k t i . M o k y t o j a s C h a r l e s a s E l i o t a s p r i e i m t m e t p a s a k : K n y g o s y r a k u k l i a u s i ir i t i k i m i a u s i d r a u g a i b e i patys kantriausi mokytojai".

SANTRAUKA
Kas yra psichologija?
kia derinti ir kruopt kritik konkuruojani idj vertinim, ir nealik nuolankum gamtai. Mokslinis metodas. Stebjimai skatina kurti teorijas, kurios juos sistemina bei leidia numatyti hipotezes. ios hipotezs (numatymai) vliau yra tikrinamos, nes norima patvirtinti ir tobulinti teorij bei pasilyti, kaip j pritaikyti praktikoje.

Psichologijos pradia. Pradedant pirmja psichologijos laboratorija, kuri 1879 m. kr vokiei filosofas ir fiziologas Wilhelmas Wundtas, psichologijos itak galima aptikti daugelyje disciplin ir ali. Pagrindins psichologijos problemos ir tyrinjimai galina psichologij apibdinti kaip moksl apie elges ir psichikos procesus. Elgesio ir psichikos proces tyrimo kryptys. Yra daug poiri mogaus prigimt. Psichologijoje skiriamos biologin, bihevioristin, humanistin, kognityvin ir socialin-kultrin kryptys, kurios papildo viena kit. Kiekviena kryptis turi savus tikslus, problemas ir ribas. Visos kartu jos padeda geriau suprasti psichik ir elges. Psichologijos sritys. Psicholog veikla yra labai vairi. Tai ir klinikos psicholog nustatomos diagnozs ir psichoterapija, ir baziniai bei taikomieji tyrimai, kuriuos atlieka psichofiziologai, raidos, asmenybs, pramons, arba organizacij, psichologai.

Psichologijos

metodai

Psichologai, nordami aprayti, numatyti ir paaikinti elges bei psichikos procesus, naudoja tris pagrindinius tyrimo metodus: apraym, koreliacij ir eksperimentavim. Apraymas. Tirdami atvej, apklausdami, stebdami natraliomis slygomis, psichologai fiksuoja ir aprao elges bei psichikos procesus. Koreliacija. Dviej veiksni tarpusavio ryi stiprumas ireikiamas j koreliacija. I to, kaip glaudiai du veiksniai yra susij, suprantame, kiek vienas veiksnys numato antrj. Taiau koreliacija yra tik ryio matas; ji neatskleidia prieasties ir padarinio.

Mokslin

veikla

Mokslinis poiris. Atliekant mokslinius tyrimus rei-

1 SKYRIUS. Psichologijos vadas

29

Eksperimentavimas. Nordami atskleisti prieasties ir padarinio ryius, psichologai eksperimentuoja. Sukurdami kontroliuojam situacij, eksperimentatoriai gali kaitalioti vien ar du veiksnius ir nustatyti, kaip ie nepriklausomieji kintamieji veikia tam tikr elges, priklausomj kintamj. Kontroliuojama daniausiai atsitiktinai paskirstant tiriamuosius eksperimentin grup, kuri patiria tam tikr poveik, ir kontrolin, kuri iuo veiksniu nra veikiama.

retai ie gyvnai kenia skausm. Vis dlto gyvn teisi gynimo grupi prieinimasis eksperimentavimui su gyvnais ikelia dvi svarbias problemas: ar trumpos net ir nedaugelio gyvn kanios, atliekant medicininius ir psichologinius eksperimentus, yra pateisinamos, jeigu tai padeda mainti moni kanias? Jeigu mogaus gerov i tikrj labiau vertinama, tai kas turt rpintis gyvn gerove? Ar etika eksperimentams pasitelkti mones? Retkariais mokslininkai, nordami suinoti svarbi dalyk, monms trumpam sukuria stresines situacijas arba juos apgaudinja. Profesins etikos reikalavimai nurodo, kaip elgtis su monmis, dalyvaujaniais tyrimuose. Ar psichologija apsieina be subjektyvi nuomoni? Psichologija nra visai objektyvi. Mokslinink vertybs turi takos j pasirenkamoms tyrinjimo temoms, teorijoms ir stebjimams, elgesio vardijimui ir j profesionaliems patarimams. Ar psichologijos teorijos nra paprasiausias sveikas protas? Eksperimentai atskleid gudrumo po laiko" arba a jau tai seniau inojau" reikin: susipainus su tyrimo rezultatais, gali atrodyti, kad tai yra tik akivaizdus sveiko proto padarinys. Taiau retai ie dalykai bna tokie aiks prie suinant tyrimo rezultatus. Ar psichologija negali bti pavojinga? inios yra jga, kuri gali tarnauti ir griui, ir blogiui. Iki iol psichologijos dsniai daugiausia buvo taikomi moni gyvenimui gerinti. Psichologija imasi kai kuri didiausi monijos problem, jai rpi svarbiausi moni trokimai.

Daniausiai apie psichologij dami klausimai

uduo-

Ar laboratorijose atliekami eksperimentai yra dirbtiniai? Tikslingai kurdami kontroliuojam dirbtin aplink, mokslininkai nori patikrinti teorinius dsnius, kurie padeda mums suprasti, aprayti, paaikinti ir prognozuoti kasdien elges. Ar viskas priklauso nuo mogaus kultros? Kiekvienos kultros moni nuostatos ir elgesys skirtingi, bet dsniai, kurie juos lemia, skiriasi daug maiau. Kultros psichologija tyrinja ir kultrinius skirtumus, ir visiems monms bendrus panaumus. K s u i n o m e apie m o g , e k s p e r i m e n t u o d a m i su gyvnais? Vieni psichologai tiria gyvnus, nes domisi j elgesiu. Kiti tai daro todl, kad inios apie gyvn fiziologinius ir psichikos procesus padeda geriau suprasti panaius moni procesus. Ar etika eksperimentuoti su gyvnais? Tik apie 7% vis psichologijos eksperiment naudojami gyvnai: daniausiai iurks, pels, triuiai ir paukiai. Gana

SIMINTINI TERMINAI IR SVOKOS

Psichologija. Mokslas, tiriantis elges ir psichikos procesus. Prigimties-patirties problema. Usitss ginas dl gen ir patirties indlio psichologini bruo ir elgesio raidai. Biologin psichologijos kryptis. Pabria paveldimumo ir fiziologijos tak ms elgesiui, jausmams, atminiai ir jutimams. Psichoanalitin psichologijos kryptis. Pabria pasmons skatulius ir konfliktus, kuriuos gali sukelti vaikystje patirti igyvenimai. Bihevioristin psichologijos kryptis. Akcentuoja aplinkos tak elgesiui. Humanistin psichologijos kryptis. Pabria mogaus gebjim pasirinkti ir tobulti - tiria subjektyvij mogaus patirt.

30

I DALIS. Psichologijos pagrindai

Kognityvin psichologijos kryptis. Tiria, kaip apdorojame, laikome ir atkuriame informacij bei kaip j naudojame, protaudami ir sprsdami problemas.

Koreliacija. Statistikos matas, rodantis dviej veiksni kitimo vienu metu mast, kartu, kaip gerai vienas veiksnys numato kit. Eksperimentas. Tyrimo bdas, kai tyrjas keiia vien ar kelis veiksnius (nepriklausomuosius kintamuosius) ir stebi, kaip jie veikia tam tikr elges ar psichikos procesus (priklausomj kintamj), kartu kontroliuodamas kitus svarbius veiksnius. Kontrolins slygos. Eksperimento slygos, kai tiriamieji nra veikiami eksperimentiniu veiksniu. To reikia palyginimui, kad galima bt vertinti eksperimentinio veiksnio poveik. Eksperimentins slygos. Eksperimento slygos, kai tiriamieji yra veikiami tam tikru bdu, t. y. nepriklausomuoju kintamuoju. Nepriklausomasis kintamasis. Eksperimento veiksnys, kuris yra tikslingai keiiamas; kintamasis, kurio tak norima itirti. Priklausomasis kintamasis. Kintamasis, kuris yra matuojamas; tai kintamasis, kuris eksperimento metu gali keistis atsakydamas nepriklausomojo kintamojo keitim.

Socialin-kultrin psichologijos kryptis. Rykina

mstymo ir elgesio skirtumus bei panaumus vairiomis socialinmis situacijomis ir vairiose kultrose. Klinikin psichologija. Psichologijos aka, apimanti psichikos sutrikim vertinim ir j alinim. Psichiatrija. Medicinos aka, nagrinjanti psichikos sutrikimus; ja usiimantys gydytojai gydo ir vaistais, ir taikydami psichologin terapij. Baziniai tyrimai. Grynasis" mokslas; tikslas - gausinti mokslo inias. Taikomieji tyrimai. Moksliniai tyrimai, kuri tikslas - sprsti praktines problemas. Teorija. Aikinimas, kuris, remdamasis dsni visuma, sistemina turimus ir numato bsimus stebjim duomenis. Hipotez. I teorijos iplaukiantis galimas patikrinti numatymas. Pakartotinas tyrimas. Tyrimo kartojimas, daniausiai pasitelkus kitus tiriamuosius bei sudarius kitokias slygas, norint isiaikinti, ar gauti duomenys tinka kitiems individams ir aplinkybms. Atvejo tyrimas. Toks stebjimo bdas, kai nuodugniai tiriamas vienas asmuo, viliantis taip atskleisti bendruosius dsnius. Apklausa. Bdas nustatyti savistata paremtas nuostatas ir elges apklausiant atstovaujamsias atsitiktinai sudarytas imtis. Populiacija. Visi atvejai ar visi grups nariai, i kuri sudaromos imtys tyrimams. Atsitiktin imtis. Grup, kuri tinkamai atstovauja populiacijai, kadangi kiekvieno ios grups nario atrankos galimybs yra vienodos. Natralistinis stebjimas. Elgesio stebjimas ir ymjimas natraliomis, nekeiiamomis ir nekontroliuojamomis, aplinkybmis.

Atsitiktinis tiriamj paskirstymas. Tiriamieji atsitiktinai paskirstomi eksperimentinei ir kontrolinei grupms; taip sumainami skirtumai tarp sudarom grupi. Placebas. Neutrali (neveikli) mediaga, kuri gali bti pateikiama eksperimento dalyviui vietoj tos, kuri, manoma, yra paveiki, pvz., vietoj vaisto; ji gali sukelti tokius pat padarinius, koki bt tikimasi i paveikios mediagos. Abipusiai akla metodika. ka, kai nei tiriamasis, nei masis i tikrj veikiamas siai is bdas naudojamas Tokia eksperimento metoditiriantysis neino, ar tiriaar gauna placeb. Daniautiriant vaist poveik.

G u d r u m a s po laiko". sitikinimas, suinojus apie vykusius dalykus, kad buvo galima juos nuspti (dar vadinamas a tai jau seniau inojau" reikiniu).

Biologiniai elgesio pagrindai

2 SKYRIUS

Pastarieji 150 met mogaus buvimo emje poiriu yra tik kaip keli laikrodio diai. Madaug prie tiek met pradta mokslikai domtis biologinmis elgesio aknimis. Nuo XIX amiaus pradios, kai vokiei gydytojas Franzas Gailis paskelb nelabai vykusi frenologijos teorij, kuri ms protinius gebjimus ir charakterio ypatybes aikino ikilimais kaukols paviriuje, nueita gana toli. Nors frenologijos teorija buvo klaidinga, taiau pasil ger idj, kad vairios smegen sritys atlieka skirtingas funkcijas. Be to, tik iek tiek daugiau negu prie imtmet mes supratome, kad ms kn sudaro vairios lstels; kad tarp j yra ir nervini lsteli, kurios gamina ir praleidia elektros srov bei per labai siaur jas skiriant ply kalbasi" tarpusavyje cheminiais signalais; kad kai kurios smegen sritys atlieka tik joms bdingas funkcijas (nors ir ne tokias, kaip sil F. Gailis). Jums ir man pasisek gyventi tokiu laikotarpiu, kuomet biologiniai ms elgesio pagrindai rykja labai greitai. ioje knygoje js rasite pavyzdi, kaip biologija lemia ms elges ir psichik. Visos idjos, nuotaikos, prisiminimai ir potraukiai, kuriuos mes patiriame, i esms yra biologiniai reikiniai. Ms mintys, emocijos, poelgiai - taip pat biologiniai reikiniai. Tirdami ryius tarp biologijos ir psichologijos, biologins psichologijos specialistai gauna vis nauj duomen apie mieg ir sapnus, depresij ir schizofrenij, alk ir seks, stres ir ligas. Btent dl io ryio mes psichologijos studijas pradsime nuo jos biologini akn aikinimo.

Gyvas knas bei jo smegenys ir elgesys bei protas yra neatskiriami. Todl tirdami ir mokydamiesi vieno dalyko, mes kartu tiriame ir mokoms kit dalyk
Mortimcras Mishkinas, 1986

32

II DALIS. Gyvenimo tarpsniai

NERV SISTEMA
Ms nerv sistema yra elektrochemin komunikacijos sistema, kuri galina mus mstyti, jausti ir veikti. Mokslininkams labai pasisek, kad moni ir kit gyvn nerv sistemos veikia panaiai. Vis gyvn nerv sistem sudaro n e r v i n s j s t d ^ nai. vairi gyvn neuron grups yra panaiai isidsiusios. Pavyzdiui, turdami maus mogaus ir bedions smegen audinio gaballius, mes vargiai atskirsime, kuris kam priklauso. Dl io panaumo tyrintojai gali tirti tokius paprastus gyvnus kaip galvakojus bei jros liuus ir isiaikinti, kaip apskritai veikia ir sveikauja neuronai. Taip pat ir bet koki induoli smegen tyrimai padeda suprasti ms smegen veikl. inoma, mogaus smegenys yra sudtingesns, taiau ms nerv sistema veikia pagal tuos paius principus, kurie valdo ir vis kit gyvnij.

Neuronai ir j sveika
NERVINIAI TAKAI. Informacija nerv sistema keliauja per trij ri neuronus. (jimo") neuronai siunia informacij i kno-audini ir jutimo-organ nugaros ir galvos smegenis, kurios j apdoroja. Apdorojant i informacij, dalyvauja ir kita neuron ris - terptiniai neuronai (tarpiniai), kuri yra nugaros ir galvos smegenyse. I ia centrin nerv sistemina siunia nurodomus .kno audiniams per judinamuosius arba eferentinius (ijimo") neuronus. informacijos keli galima pailiustruoti tokiu pavyzdiu. Paprasiausi nerviniai takai tvarko ms refleksus - automatikas reakcijas dirgiklius. Paprastj reflekso tak sudaro vienas juntamasis ir vienas judinamasis neuronai, kurie danai sveikauja per terptinius neuronus. Toks takas sudaro pagrind skausmo refleksui (2-1 pav.). Kai pirtais palieiame kart krosn, iluma sujaudina juntamuosius neuronus ir impulsas keliauja nugaros smegen terptinius neuronus. ie terptiniai neuronai atsako aktyvindami js rankos raumen judinamuosius neuronus, ir js staigiai atitraukiate rank. Kadangi paprasto skausmo reflekso takas eina tik per nugaros smegenis, tai js atitraukiate rank nuo kartos krosnies anksiau, negu i informacija pasiekia galvos smegenis ir sukelia skausmo pojt. iaip informacija keliauja galvos smegenis ir atgal daniausiai per nugaros smegen terptinius neuronus. Jei perpjautumte virutines nugaros smegenis, tai skausmo nudegus nejaustumte. Malonumo taip pat. Jeigu nugaros smegenys yra atskirtos, tai galvos smegenys nereaguos prisilietim prie bet kurios

Jei nerv sistem perpjautume tam tikroje vietoje tarp galvos smegen ir kit jos dali, tai informacija i t kit dali paprasiausiai bt nesuvokiama: akis bt akla, ausis kuria, o ranka - nejautri ir nejudri".
Williamas Jamcsas P s i c h o l o g i j o s pagrindai", 1890

2 SKYRIUS. Biologiniai elgesio pagrindai

33

I smegenis Juntamasis neuronas (ateinanioji informacija) terptinis neuronas

Judinamasis neuronas (ieinanioji informacija)

Odos receptoriai

2-1 pav. io paprasto reflekso metu informacija i odos receptori per juntamj neuron keliauja nugaros smegen terptin neuron, kuris per judinamj neuron siunia signal rankos raumenis. Kadangi is refleksas apima tik nugaros smegenis, tai js atitraukiate savo rank nuo vaks liepsnos dar anksiau, negu informacija pasiekia galvos smegenis ir sukelia skausmo pojt.

kno dalies. Tuomet js netektumte vis poji ir galimybs valingai judinti tas kno dalis, kuri juntamj ir judinamj neuron jungtys yra emiau perpjovimo vietos. Vyrai, kuriems yra paraplegija (koj paralyius) iorini lytini organ dirginim atsako erekcija (paprastasis refleksas). Nuo to, kur ir kiek nugaros smegenys yra paeistos, priklauso, ar jie jauia savo lytinius organus, ar lytiniai organai reaguoja erotinius vaizdinius (Kennedy ir Over, 1990). Akivaizdu tai, kad skausmui ar malonumui pajusti juntamoji informacija turi pasiekti galvos smegenis. NERVINIO IMPULSO GIMIMAS. Kiekvien neuron sudaro lstels knas ir viena ar daugiau isiakojani ataug (2-2 pav.). Ataugos bna dviej ri: dendritais informacija ateina i juntamj receptori ar kit neuron, o aksonais - ieina kitus neuronus. Aksonai, skirtingai nuo trump dendrit, gali bti trumpi arba net vieno metro ilgio, isiakoj kno audiniuose. Judinamojo neurono lstels kn ir jo akson apytikriai galima palyginti su krepinio kamuoliu ir prie jo pririta madaug 6,5 km ilgio virve. Daug riebal turintis sluoksnis, dar vadinamas mielino dangalu, dengia kai kuri neuron ataugas. is dangalas padeda plisti neuron impulsams. Nerviniai impulsai neurone kyla spaudiant, ildant, vieiant ar veikiant cheminiams signalams i kaimynini neuron. Nervinis impulsas, vadinamas veikimo potencialu, yra labai trumpas elek-

Dendritas yra kils i graik kalbos odio dendron reikianio med.

34

II D A L I S . G y v e n i m o t a r p s n i a i

Dendritai

Mielino dangalas

Aksonas

Galins aksono ataugos (terminales)

Veikimo p o t e n c i a l a s ^ * ^ . Lstels knas

2 - 2 pav. Supaprastintas j u d i n a m o j o neurono vaizdas. Kiekvien neuron sudaro lstels knas ir viena ar daugiau isiakojani ataug. einanioji informacija i j u n t a m j receptor:; ar kit neuron pasiekia lstels kna per dendritus. Jei i vestis virija slenkst, n e u r o n a s g e n e r u o j a elektro impuls (veikimo potencial) ir siunL j aksonu galines ataugas (terminales kurios i ieinanija informacij perduoda kitiems neuronams, raumenims ar liaukoms.

trinio potencialo pokytis, kuris sklinda nuo neurono tolyn, panaiai kaip liepsnel slenka padegamuoju dagi sprogmen link. Pats neuronas ia yra kaip maytis sprendim priimantis prietaisas, kur per nuosavus dendritus ir lstels kn pasiekia signalai i imt ar net tkstani kit neuron. Susijung ie signalai sukelia impulsus tada, kai j suma pasiekia stipr, vadinam slenksiu. Kai slenkstis pasiekiamas, kilus elektros impuls neuronas siunia toliau savo aksonu, kuris akojasi ir jungiasi su imtais ar tkstaniais kit neuron arba raumen ir liauk lsteli knais. Stipresnis u slenkst dirgiklis nepadidina impulso stiprio (neurono reakcija paklsta dsniui viskas arba nieko"), t. y. neuronai elgiasi panaiai kaip autuvas - arba auna, arba neauna. Nuo dirgiklio stiprumo taip pat nepriklauso impulso sklidimo greitis. is greitis priklauso nuo ataugos (skaidulos) ries, - impulsas sklinda nuo 2 iki 320 km per valand greiiu ar net dar greiiau. Taiau net ir sklisdamas didiausiu greiiu, jis skaidula slenka apie 3 milijonus kart liau negu laidu tekanti elektros srov. Dl to staiga prie ms automobil inirus vaik, mes sureaguojame tik po ketvirtadalio sekunds ar net dar vliau, o greitas kompiuteris panaiomis situacijomis sureaguot beveik akimirksniu. Kaip tuomet mes vertiname dirgiklio stipr? Kaip atskiriame veln prisilietim nuo stipraus apkabinimo? Stipresnis dirgiklis negali sukelti stipresnio ar greitesnio impulso neurone, taiau jis gali suadinti daugiau neuron ir padaninti sukeliamus impulsus. KAIP NER VINS LSTELS S VEIKA UJA ? Neuronai savo ataugomis yra taip persipyn, kad net stebint mikroskopu, sunku nustatyti, kur vienas neuronas pasibaigia ir kur kitas prasideda. Prie imt met daugelis mokslinink tikjo, kad vienos lstels isiakojanios aksono ataugos susijungia ir susilieja

Elektrik kn dainuoju".
Waitas w h i t m a n a s A d o m o vaikai", i

2 SKYRIUS. Biologiniai elgesio p a g r i n d a i

35

su kitos lstels dendritais. Taiau vliau angl fiziologas seras Charlesas Sherringtonas (1857-1952) pastebjo, kad reflekso taku plintantys nerviniai impulsai utrunka ilgiau negu turt utrukti. Jis prijo prie ivados, kad, perduodant impulsus, daromos trumpos pauzs. Dabar jau inoma, kad vieno neurono aksono galins ataugos nuo priimaniojo neurono yra atskirtos labai maais tarpeliais, maesniais kaip 0,00000025 cm. Toki jungt Sherringtonas pavadino sinapse, o tarpel - sinapsiniu plyiu. Tokias ne visai susiliejanias jungtis Nobelio premijos laureatas, ispan neuroanatomas Santiago Ramon'y Cajalas (1832-1934) pavadino protoplazmos buiniais" ir laik vienu i nuostabiausi gamtos stebukl. Kyla klausimas - kaip nervinis impulsas atlieka protoplazmos buin"? Arba kitais odiais - kaip jis pereina per sinapsin ply? Jau inoma, kaip atsakyti klausim, ir tai vertinama kaip vienas svarbiausi ndienos laimjim. Grakios svogno formos aksono ataug galnls sinapsin ply iskiria chemines mediagas, vadinamas neuromediatoriais ( 2 - 3 pav.). Per 0,0001 sek. neuromediatoriaus molekuls

Bet koki informacij ms smegenyse apdoroja neuronai, vienas su kitu kalbasi" sinapsinius plyius. kurie per

Solomonas H. Snydcris, 1984

Impulsus priimantis neuronas

pJeuromediatorius
rc^ ? ^ TV^-^^^nTripul^u s ^ a n ti s neuronas .'

2-3 pav. Elektros impulsai (veikimo potencialai) i vieno neurono kit keliauja per jungt, vadinam sinapsiniu plyiu. Aksono gal (terminal?) pasieks signalas j sudirgina. Terminale iskiria neuromediatori molekules i i mediag turini psleli. ios molekuls pereina per sinapsin ply ir susijungia su impulsus priimanio neurono membranos receptoriuje esania jungtimi. Tuomet jonai - elektros krv turintys atomai (jie ia nenupieti) patenka impulsus priimant neuron ir gali pakeisti sukelt impuls danum.

36

II DALIS. G y v e n i m o tarpsniai

pereina per ply ir sveikauja su impulsus priimaniojo neurono membranos receptoriaus jungties vieta taip tiksliai, kaip raktas su spyna. Kitais odiais - neuromediatorius atrakina tos jungties vietos maus vartelius". Pro tuos vartus priimantj neuron patenka jonai (elektros krv turintys atomai) ir sustiprina arba susilpnina jo parengt sukelti nervin impuls. Daugeliui neuron bdingas tam tikras impuls suklimo danis, kuris gali didti arba mati. Tai priklauso nuo ateinani impuls i kit neuron ir chemini mediag, veikiani j jautrum. Taigi neuronas mgsta demokratij: jei j pasiekia daugiau jaudinani signal negu slopinani, tai jis lengviau sukelia nervinius impulsus ir jie bna danesni. Kuo daugiau elektros impuls ateina aksono gal, tuo daugiau isiskiria neuromediatori, pro sinapsin ply pereinani kitus neuronus. KAIP MUS VEIKIA NEUROMEDIATORS? Atradus deimtis skirting neuromediatori, neurologijoje kilo tikra sumaitis. Kodl j tiek daug? Ar tam tikr neuromediatori yra tik tam tikrose smegen srityse? Kaip jie veikia? Ar galima poveik sustiprinti arba susilpninti vaistais arba mityba? Ar ie pokyiai gali veikti ms nuotaik, atmint bei protinius gebjimus? ie klausimai domina neurologus ir rpi kitiems specialistams, kurie domisi neurologija. iandien mes inome, kad tam tikras nervinis galvos smegen takas gali naudoti vien ar du neuromediatorius, kad tam tikri neuromediatoriai gali atitinkamai paveikti elges ir emocijas. Vienas i geriausiai itirt neuromediatori - acetilcholinas (ACh) yra tarpininkas tarp judinamojo neurono ir raumens. Neurobiologai plonytes atpjauto nervinio audinio ieveles gali tiek padidinti elektroniniu mikroskopu, kad aikiai pamato psleles, kurios saugo ir iskiria ACh molekules. raumens lsteles pateks acetilcholinas priveria jas susitraukti. Jei ACh negali pereiti per ply, tai raumuo nesusitraukia. Kai kuri Piet Amerikos indn gentys itepa savo iei smaigalius kurars nuodais, kurie, uimdami" ACh receptoriuose esanias jungties vietas, neleidia neuromediatoriui susijungti su savo receptoriumi ir valdyti raumenis. Todl gyvno knas, kur smeigiama ietis, paralyiuojamas. Kito nuodo - botulino - gali susidaryti netinkamai paruotuose msos konservuose. Jis taip pat sukelia paralyi, bet jau kitaip - neleidia ACh isiskirti i psleli. Kai kurios nerv sistem paralyiuojanios dujos ir vabzdius naikinantys insekticidai trukdo ACh pereiti per sinapsin ply ir taip juos paralyiuoja. Juodojo voro atsiskyrlio nuodai veikia

2 SKYRIUS. Biologiniai elgesio pagrindai

37

prieingai - jie skatina isiskirti ACh. Kokie padariniai? Raumenys pradeda labai stipriai susitraukinti, itinka mlungis, kuris gali baigtis mirtimi. Endorfinai. Dar vien svarb atradim, tirdami neuromediatori paskirt, padar Candace Pertas ir Solomonas Snyderis (1973). Jie morfin (opioid, gerinant nuotaik ir malinant skausm narkotik) paymjo radioaktyviuoju atomu ir taip galjo nustatyti, kuri gyvn smegen dal jis patenka. Pasirod, kad morfin prisijungia t galvos smegen srii receptoriai, kurie yra susij su nuotaika ir skausmo jutimu. Sunku bt sivaizduoti, kodl smegenyse turt bti toki opioid receptori", jeigu jos paios natraliai neiskirt t opioid. Kitaip tariant, kam smegenims turti spyn neturint rakto jai atrakinti? Tyrintojai netrukus patvirtino, kad galvos smegenyse yra keli ri neuromediatorini molekuli, panai morfin. Pavadint endorfinais (santrumpa - endogeniniai morfinai - viduje pagaminti" morfinai), i natrali opioid isiskiria atsakant skausm ir didel fizin krv (Farrell ir kt., 1982; Lagerweij ir kt., 1984). Jie padeda paaikinti ger savijaut, pavyzdiui, bgiko antrj kvpavim", skausmo malinim akupunktra ir kai kuri sueist moni pakantum skausmui. Davidas Livingstonas 1857 metais ra apie sueistus mones, nejauianius skausmo, savo Misionieriaus kelionse":
Igirdau riaumojim. Paoks vilgteljau ir pamaiau tiesiai mans link lekiant lit. Stovjau ant maos kalvels, litas stvr mane u peties ir mes abu nusiritome emyn. Riaumodamas tiesiai aus, jis purt mane kaip uo iurk. Mane itiko okas ir a i baims sustirau kaip pirm kart kats purtoma pel. A apsndau, nejauiau nei skausmo, nei baims, nors aikiai suvokiau, kas atsitiko... Toki ypating bsen tikriausiai patiria visi plrn plomi gyvnai. Jei taip yra i tikrj, tai ms maloningasis Krjas buvo gailestingas ir pasirpino, kaip sumainti priemirtines kanias".

Gydytojas Lewisas Thomasas apie endorfinus kalba taip: Jie yra biologikai universalus gailestingumo aktas. Jo a negaliu protingai paaikinti. Galiu tik pasakyti, kad biau jam irgi pritars, jei visk biau inojs i pat pradi, kaip plano komiteto narys".
Jauniausias mokslas", 1983

Psichoaktyviosios mediagos ir neuromediatoriaL Jei endorfinai i tikrj malina skausm ir gerina nuotaik, tai gal upilti galvos smegenis dirbtiniais opioidais ir taip suaktyvinti j nuosav geros nuotaikos" gaminim? Deja, taip negalime daryti. Vis pirma, veikiant opioidinms mediagoms, pavyzdiui, heroinui bei morfinui, smegenys gali nustoti gaminti nuosavus natralius opioidus. Todl, nustojus vartoti ias mediagas, smegenys pajunta vis opioidini darini stygi. is stygius pripratusiam prie j mogui

38

II DALIS. G y v e n i m o tarpsniai

kelia skausm ir kanias tol, kol galvos smegenys nepradeda gaminti natrali opioid arba kol jis vl gauna i mediag. Heroinas galvos smegenyse gali veikti kaip jaudinamj neuromediatori pakaitalas ir sukelti jg antpld. Taiau kartu jis maina nuosav galvos smegen jaudinamj neuromediatori gamyb, o tai sukelia depresijos priepuol, uklumpant nustojus veikti narkotikui. Tolesniuose skyriuose suinosime, kad visos nuotaik keiianios psichoaktyviosios mediagos - nuo alkoholio iki heroino - veikia panaiai. Jos sukelia ilgalaikius nemalonius padarinius. Utai, kad sumainame nuosav neuromediatori gamyb, gamta reikalauja ipirkos kanios pavidalu. ie pavojai yra neivengiami, kai psichikos bsen mginame gerinti keisdami galvos smegen cheminius procesus. Sunerim dl io pavojaus, tyrintojai stengiasi suprasti konkrei neuromediatori poveik, i pradi eksperimentuodami su gyvnais, o vliau gautus rezultatus tikrindami su monmis. Atliekant tokius tyrimus, jau isiaikinta, kaip neuromediatori pokyiai veikia depresij ir schizofrenij. i tyrim duomenimis remiamasi kuriant naujus vaistus, lengvinanius schizofrenijos priepuolius. Kai kurie vaistai pakeiia arba sustabdo atitinkamo neuromediatoriaus veikim (2-4 pav.), o kiti - trukdo neuromediatoriui susiskaldyti arba j sugerti. Taiau tokius vaistus sukurti yra sunkiau negu gali atrodyti i pirmo vilgsnio, nes kai kurios mediagos negali praeiti per kraujo ir smegen (hematoencefalin) barjer, kuris saugo galvos smegenis nuo nepageidautin chemini mediag, esani kraujyje. Pavyzdiui, mokslininkai jau ino, kad Parkinsono ligai bdingas kno drebjimas kyla dl to, kad galvos smegenyse sta nervins lstels, gaminanios neuromediatori dopamin. Jei tok ligon gydysime dopaminu, jam nepagers, nes dopaminas negali praeiti per kraujo ir smegen barjer. Taiau L-dopa, mediaga, i kurios organizme gaminasi dopaminas, pro barjer gali prasiskverbti. Todl ligonio, kuriam virkiama L-dopos, smegenyse ilik sveiki dopamin gaminantys neuronai ima gaminti papildom dopamin, ir mogus vl gali kontroliuoti savo judesius.

Neuromediatorius

Receptorius

Lstels membrana (a)

Agonistas

(b) Antagonistas
/

(c)

Nerv sistemos sandara

Neuronai, kaip pagrindiniai nerv sistemos elementai, veikia vairiose struktrose (2-5 pav.). Centrin nerv sistem (CNS) sudaro galvos ir nugaros smegen neuronai. Periferin nerv sistema (PNS), su kuria mes pirmiausiai susipainsime, jungia CNS su kne esaniais juntamaisiais receptoriais,j^uineniinis ir liaukomis. Ms PNS sudaro dvi dalys - somatin ir autonomin. Somatin nerv sistema perduoda CNS jutimin vest i iorinio pa-

2 - 4 pav. Vaistai, kurie pakeiia arba stabdo natralius neuromediatorius. Pieinyje (a) parodyta neuromediatoriaus molekul, kuri natraliai dirgina neurono membranos receptori. Antrajame pieinyje (b) schemikai parodyta kito vaisto (agonisto"), kuri* labai panaus tikrj neuromediatoriu ir pakeiia jo veikim, molekul. is vaistas, kaip opioidiniai narkotikai, gali, pavyzdiui, laikinai rykiai sustiprinti malonumo ir budrumo pojius. Apatinje paveikslo dalyje (c) parodyta kito tipo vaisto (antagonisto") molekul. is vaistas yra panaus natral neuromediatori tue kad gali uimti jo jungties viet receptoriuje. Taiau jis taip pat skiriasi nuo tikrojo neuromediatoriaus tuo, kac nedirgina to receptoriaus. Taip stabdomas neuromediatoriaus veikimas - jo vieta receptoriuje uimta neveiklios mediagos. Kai kuri gyvai nuodai btent taip, stabdydami judesiams valdyti btinus acetilcholino receptorius, paralyiuoja auk.

2 SKYRIUS. Biologiniai elgesio p a g r i n d a i

39

a u l i o ( p v z . , l i e t i m , s k o n ) ir v a l d o judinamj

ivest,

valingus

"5 P a v - Funkcin mogaus nerv

ms skeleto raumen judesius. Kai js perskaitysite vis puslap, somatin nerv sistema prane galvos smegenims apie js skeleto raumen bsen ir priims i smegen nurodym pajudinti rank puslapiui perversti. Ms autonomin nerv sistema tvarko liaukas ir vidaus organ raumenis. Ji veikia panaiai kaip lktuvo autopilotas, kur prireikus galima smoningai kontroliuoti, taiau daniausiai jis veikia savarankikai (autonomikai) ir taip reguliuoja vidaus organ veikl (irdies plakim, virkinim, liauk veikl). Autonomin nerv sistem sudaro dvi dalys (2-6 pav.). Simpatin nerv sistema parengia mus gintis. Jei kas nors mus su-

sistemos sandara.

SIMPATIN NERV SISTEMA (aktyvinamoji)

Galvos smegenys PARASIMPATIN NERV SISTEMA (slopinamoji)

irdis

2-6 pav. Autonomin nerv sistema valdo savarankikesnes (arba save reguliuojanias) vidaus organ funkcijas. Jos simpatin dalis aktyvina, o parasimpatin - slopina, ir taip sukuriamas kasdieniam gyvenimui btinas aktyvumas. Daugel organ veikia abi dalys. Pavyzdiui, simpatinis dirginimas danina irdies darb, o parasimpatinis - ltina.

Kasa Kepenys

Inkstai

40

II DALIS. G y v e n i m o tarpsniai

jaudino arba supykd, ji priveria greiiau plakti ird, sultina virkinim, padidina gliukozs kiek kraujyje, ipleia arterijas, sustiprina prakaitavim ir taip parengia veikti. Kai stres sukl veiksniai inyksta, parasimpatin nerv sistema ima veikti ptiioga. Ji nuramina, sultina irdies plakim, sumaina gliukozs kiek kraujyje ir kt. Kasdieniame gyvenime simpatin ir parasimpatin nerv sistemos veikia ivien ir siekia ilaikyti pastovi ms vidin bsen.

GALVOS

SMEGENYS

Stiklainyje, kuris padtas ant lentynos Cornellio universiteto Psichologijos katedroje, matyti gerai isilaikiusios didiojo io amiaus pradios eksperimentins psichologijos atstovo Edwardo Bradfordo Titchenerio galvos smegenys. Dabar sivaizduokite, kad dmiai velgiate i rauklt pilko audinio mas. Ar yra nors maa viltis ten surasti Titchener? (is klausimas ikilo paskaiius Carlo Sagano Broca's brain", 1979a.) Galite atsakyti, kad elektrochemikai negyvame audinyje nieko negali bti lik i Titchenerio. Tuomet aptarkime eksperiment, apie kur smalsusis Titcheneris galjo tik svajoti. sivaizduokime, kad akimirka prie pat jo mirt kakas iima galvos smegenis i kno ir geba jas ilaikyti gyvas, priversdamas jomis tekti krauj ir laikydamas inde su cerebrospinaliniu skysiu. Ar tokiose smegenyse yra kas nors bendra su Titcheneriu? Galime dar daugiau sivaizduoti, nors jau artjame prie ms fantazijos ribos. Sakykime, kad kakas ias dar gyvas smegenis persodina kitam mogui, kurio smegenys buvo nelaims sunaikintos, bet knas liko sveikas. kieno namus toks pasveiks mogus turt sugrti? Tai, kad mes galime kelti ir svarstyti tokius klausimus, rodo, jog mes sitikin, kad smegenyse - visa mogaus esm. Todl turbt teisus Woody Allenas sakydamas, kad galvos smegenys yra labai svarbus organas. Jos daro galimas tas funkcijas, kurias mes priskiriame protui. Tai rega, klausa, atmintis, mstymas, miegas, kalba. Taiau kur ir kaip tiksliai ios funkcijos yra susijusios su smegenimis? Pairkime, kaip iuos klausimus mgina atsakyti mokslininkai.

Vatsonai, a esu smegenys. mano kno dalys yra tiesiog priedas

Kitos j

Shcrlockas Holmcsa> Arthuro Conan D o y l c ' e Mazarino akmens nuotykiai"

Tyrimo priemons
Tiesiog nuostabu, kaip greitai ir kaip toli nujo neurologijos mokslas per madaug mogaus gyvenimo trukmei prilygstant laik. Ilgus amius mokslas beveik nenagrinjo mogaus galvos sme-

2 SKYRIUS. Biologiniai elgesio pagrindai

41

gen. Neuronas yra pernelyg maas tirti plika akimi, o jo impulsai yra pernelyg silpni registruoti prastais elektrodais. Buvo manoma iupinti kaukols ikilumus, skrosti ir analizuoti uvusias smegenis, stebti lig ar ypating smegen paeidim padarinius. Taiau ilgai nebuvo galing ir nekenksming priemoni gyvoms smegenims tirti. iandien jau yra kitaip. Dl mokslini ar medicinos tiksl jau galime pasirinktinai suardyti maytes normali ar paeist lsteli grupeles, visai nepaeisdami aplink esani audini. Smegenis galima tirti veikiant jas silpnais elektros impulsais. Galima registruoti pavieni neuron ir milijardini j telkini aktyvum. Mes jau mokame pasitelkti spalvas galvos smegen energijos snaudoms vertinti. ios naujos priemons ir vairi technika neurologijoje sukl tikr revoliucij. KLINIKINIAI STEBJIMAI. Bene seniausias bdas smegen ir psichikos ssajai tirti - stebti smegen lig ir paeidim padarinius. Pirm kart tokie stebjimai buvo atlikti jau prie 5000 met. Taiau sistemingai tai stebti gydytojai pradjo tik pastaruosius 200 met. Pastebta, kad paeidus vien galvos smegen pus, paralyiuojama ar apmirta prieinga kno pus. Suardius atitinkam upakalin smegen dal, apankama, paeidus kairj pusrutul, gali sutrikti kalba. Taip i lto, grubiai buvo kuriami galvos smegen emlapiai". TIESIOGINIS POVEIKIS SMEGENIMS. Dabar mokslininkai nebenori laukti, kol atsitiktinai kada nors bus paeista jiems rpima galvos smegen sritis, ir jie gals stebti tokio paeidimo padarinius. Jie t srit gali dirginti elektros srove ar suardyti. Pavyzdiui, iurk, kuriai suardoma tam tikra smegen sritis, gali pradti maiau sti arba i viso badauti, todl j reikia erti per prievart. Paeidus alia esani kit srit, sukeliamas prieingas reikinys - gyvno niekaip negalima prierti. SMEGEN ELEKTRINIO AKTYVUMO REGISTRAVIMAS. iuolaikiniai tyrintojai moka slaptai pasiklausyti" smegen veiklos, registruodami j elektrin aktyvum. Kokybiki mikroelektrodai turi tokius plonus ir smailius galiukus, kad juos galima prijungti net prie atskiro neurono, todl atsiveria galimyb ypa tiksliems tyrimams. Pavyzdiui, taip galima tiksliai nustatyti, kaip sklinda informacija kats smegenyse, kuomet j kas nors peteli u so. Dl milijard neuron aktyvumo galvos smegenyse kyla reguliarios, j paviriumi plintanios elektros bangos. Elektroencefalograma (EEG) - tai specialiu aparatu, t. y. elektroencefalografu, sustiprintos ir uregistruotos bangos. Tirti vis smegen aktyvum panau mginim suprasti automobilio variklio darb i jo keliamo

42

II DALIS. G y v e n i m o tarpsniai

triukmo. Taiau kartotinai dirginant ir naudojant ypating kompiuterio filtr, kuris paalina su dirgikliu nesusiet elektrin aktyvum, galima iskirti tik tas elektros bangas, kurias sukelia dirgiklis. Pastebjus i bang pokyius, kartais visai paprasta nustatyti kai kuriuos smegen paeidimus. Be to, ligoniui is tyrimas yra visai neskausmingas. SMEGEN PJVIAI. Kiti nauji tyrimo bdai leidia lyg per lang kone antmogiku vilgsniu pavelgti smegen vid ir n trupuio j nesualoti. Pavyzdiui, KAT (kompiuterinis ainis tomografas) tiria smegenis labai plonu rentgeno spinduli pluotu, o specialus kompiuteris vertina vairius smegen pjvius ir taip net gali surasti smegen paeidimus. Dar spdingesnis prietaisas yra PET (pozitroninis emisinis tomografas). is prietaisas pavaizduoja skirting smegen srii aktyvum, vertindamas j suvartojamo cheminio kuro - gliukozs kiek (r. pav. 55 p.). Aktyvs neuronai gliukozs oksiduoja daugiau. mogui davus laikinai radioaktyviosios gliukozs, PET imatuoja bei nustato radioaktyvumo susitelkimo vietas ir taip parodo, kur io minties maisto" patenka. Taip mokslininkai gali nustatyti, kuri smegen sritis yra aktyviausia, kuomet mogus skaiiuoja, klausosi muzikos ar svajoja. Naujas bdas vilgtelti gyv smegen vid remiasi faktu, kad vis atom, net ir esani ms smegenyse, centrai sukasi kaip sukuiai. Naudojant magnetinio rezonanso vaizdo (MRV) prietais, ligonio galva patenka labai stipr magnetin lauk, kuris ima veikti besisukanius atomus ir trumpam pakeiia j sukin. Per mog praleista stipri elektromagnetin banga sukin sugrina atgal. Sukiniui grtant atgal, atomai spinduliuoja bangas, kurios gali bti uregistruotos, ir pagal jas kompiuteris sukuria vaizd, atspindint i spinduliuojani atom sankaupas. Pavyzdiui, MRV parodo isipltusias smegen sritis, bdingas kai kuriems schizofrenij keniantiems pacientams (2-7 pav.).

2-7 pav. Normalaus (kairje) ir serganio schizofrenij (deinje) mogaus smegen MRV. Atkreipkite dmes isipltusius ir skysiu upildytus smegen skilvelius deinje esaniame paveiksle.

2 SKYRIUS. Biologiniai elgesio pagrindai

43

ie nauji prietaisai sukl tikr mokslo revoliucij, kurios pradininkai dar ir dabar aktyviai dirba. iandien mokytis neurologijos yra tas pats kaip studijuoti pasaulio geografij Magelanui tyrinjant jras. Kiekvienais metais mokslininkai paskelbia vis naujus rezultatus tyrim, kurie veria i naujo vertinti ir kitaip aikinti senesniuosius. Kai kam tokie laikai gali pasirodyti nerams, bet jie niekada nebus nuobods.

Kaip galvos smegenys valdo elges?

Smegen tyrimo rangos jau turime ir mes jau esame pasireng tirti. Atidar kaukol, pirmiausiai atkreipsime dmes smegen dyd. Dinozaur smegenys sudar 0,00001 dal kno mass, bangini - 0,0001, drambli - 0,0016, o mogaus - 0,022. Nesunku pastebti rykjant dsningum, taiau neskubkime. Pels galvos smegen ir kno santykis yra 0,025, o bedions - 0,04. Taigi dsningumas, kad smegen ir kno mass santykis atspindi ries protinius gebjimus, turi iimi. Tiksliau gyvn protiniai gebjimai nustatomi tiriant galvos smegen sandar. Primityvij stuburini (pvz., rykli) smegenys daugiausia reguliuoja pagrindines gyvybines funkcijas - kvpavim, poils ir mityb. emesnij induoli (pvz., grauik) smegenys yra sudtingesns, su j o m i s siejasi emocijos bei didesn atmintis. Auktesnij induoli (pvz., mogaus) smegenys apdoroja daugiau informacijos, todl mes galime veikti, atsivelgdami ateit. Trys pagrindins stuburini galvos smegen dalys - smegen kamienas, limbin sistema ir smegen iev ( 2 - 8 pav.) apytikriai atitinka tris j evoliucijos pakopas. Tobuljant kiekvienai vlesnei daliai, grieta genetin raidos kontrol silpnja, o organizmo gebjimas prisitaikyti didja. Varliagyvi (pvz., varls) smegen iev plona ir j elgesys daugiausia priklauso nuo genetikai uprogramuot taisykli. induoliai dl storesns galvos smegen ievs geba daugiau imokti bei geriau mstyti, todl jie geriau prisitaiko. Galvos smegen evoliucija rykiau nepaliet svarbiausi gyvyb palaikani mechanizm. Matyt, teisus buvo angl neurologas Johnas Hughlingsas, dar prie imt met pastebjs, kad evoliucija naujas nerv sistemos dalis udeda" ant anksiau atsiradusi senesni dali, panaiai kaip senj ems sluoksn udengia naujas. Kasindami senesnius geologinius sluoksnius, randame suakmenjusi anksiau gyvenusi gyvn liekan, kuri galvos smegen kamienas i esms atliko tas paias funkcijas kaip ir ms ar ms tolimj protvi.

44

II DALIS. G y v e n i m o t a r p s n i a i

Didioji smegen jungtis: '^onins ataugos, jung abu smegen pusrutulius Deinysis pusrutulis Kairysis pusrutulis Gumburas: perduoda signalus tarp emesnij smegen centr ir ievs Pogumburis: kontroliuoja gyvybines funkcijas, pavyzdiui, mityb, padeda valdyti endokrinins sistemos veikl, yra susijs su emocijomis ir malonumu Regos nervas Migdoh limbines sistemos nerv centrai susij su emocijomis, A mono ragas: limbins sistemos darinys, susijs su atmintimi Hipofiz: endokrinin liaukaTinklinis darinys: adinamoji sistema, aktyvina smegen iev Pailgosios smegenys: kontroliuoja irdies plakim ir kvpavim Nugaros smegenys: Ts j j galvos smegenis ir atgal einanios nervins skaidulos kontroliuoja paprastuosius refleksus Smegenls: koordinuoja valingus judesius ir pusiausvyr

Smegen iev: pagrindinis kontrols ir informacijos apdorojimo centras

SMEGEN

KAMIENAS

IR JO GYVYBINS

FUNKCIJOS.

Smege-

n kamienas yra seniausia ir giliausiai slypinti smegen struktra. Todl kartais ji dar vadinama senosiomis smegenimis" ar centrine erdimi". Galvos smegen kamienas prasideda ten, kur nugaros smegenys eina kaukol bei sustorja. i smegen dalis vadinama medulla (pailgosiomis smegenimis) ir reguliuoja irdies plakim bei kvpavim. Be to, i vieta yra lyg krykel, kurioje persikryiuoja dauguma nerv, jungiani abi kno puses. is ypatingas skaidul persikryiavimas yra tik viena i daugelio staigmen, su kuriomis susiduriama tiriant smegenis. Prie smegen kamieno upakalins dalies liejasi smegenls, kurias sudaro du susirauklj pusrutuliai. Smegenls veikia mokymsi ii^atmint, bet ypa svarbi j funkcija - kontroliuoti raumen veikl. Paklusdamos smegen ievs nurodymams, smegenls koordinuoja valingus judesius. Jei paeistume smegenles, tikriausiai bt sunku vaikioti, ilaikyti pusiausvyr ar paspausti rank. Js judesiai bt trkiojantys ir perdm energingi. Smegen kamieno viruje yra dvi kiauinio formos tarpusavyje sujungtos dalys, vadinamos gumburu. Jos yra galvos smegen gau-

2 - 8 pav. Supaprastinta trij mogaus galvos smegen dali - smegen kamieno (nugaros smegen, pailgj smegen, tinklinio darinio), limbins sistemos (pogumburio, migdolo, Amono rago) ir smegen ievs - schema. Smegen kamienas kontroliuoja vegetacines gyvybines funkcijas. Limbin sistema svarbi atminiai, emocijoms ir pagrindinius poreikius tenkinantiems veiksmams. Smegen iev priima, apdoroja ir atkuria informacij, priima sprendimus ir tvarko valing elges.

Niekas nervams ypatumas

negali

pasakyti,

kodl

bdingas kryiuotis

stebinantis

D a v i d a s H. Hubcli ir Torstcnas Wicsclis, 197^

2 SKYRIUS. Biologiniai elgesio p a g r i n d a i

45

nam signal paskirstymo lenta - ia ateina informacija i juntamj neuron ir nukreipiama auktesnes galvos smegen sritis, kurios atsakingos u reg, klaus, skon ir lyt. Gumbur bt galima palyginti su Londonu, kuris yra Anglijos geleinkeli krykel - jutimin informacija pereina pro j ir isiakoja vairias puses. Gumbur taip pat pasiekia ir kai kuri auktesnij galvos smegen dali atsakai, kuriuos jis nukreipia smegenles ir pailgsias smegenis. Vidine smegen kamieno puse nuo galvos smegen pradios iki pat gumburo driekiasi tinklinis darinys (kartais dar vadinamas tinkline aktyvinanija sistema). is pirto formos neuron tinklas padeda kontroliuoti budrum ir dmes. Kai kurios nugaros smegen jutimin informacij neanios skaidulos akojasi ir usuka tinklin darin, kuris riuoja ateinanius dirgiklius ir turinius svarbiausi informacij perduoda kitus galvos smegen skyrius ( 2 - 9 pav.). Giuseppe Moruzzi ir Horace Magounas 1949 m. pastebjo, kad miegani kat akimirksniu galima paadinti padirginus tinklin darin elektros srove. Magounas atsargiai atskyr kats tinklin darin nuo auktesnij galvos smegen srii, nepaeisdamas ia pat esani juntamj tak. To atskyrimo padarinys - aminas kats miegas, gyvno i viso nebuvo galima ibudinti. Magounas plojo rankomis prie kats ausies, net naib jos kn, taiau jokio atsako taip ir nesulauk.

mons, kurie pirmieji skrod smegenis ir rinko pavadinimus j dalims, rmsi mokslinink vartojamomis lotyn ir graik kalbomis. Jie stengsi rasti odius grafiniam vaizdui, pavyzdiui, cortex" reikia iev, cerebellum " maosios smegenys, thalamus " vidinis kambarys.

Gumburas

Smegenls Tinklinis darinys Pailgosios smegenys Pereinantys j kit pus takai Nervinis impulsas i deiniosios rankos Nugaros smegen skerspjvis

Nugaros smegenys

2-9 pav. sivaizduokime, kad smegenis irime i apaios. Pirmiausiai pamatysime nugaros smegenis, kurios toliau sustorja ir tampa panaios vamzd (pailgosios smegenys), kurio viruje glaudiasi dvi kiauinio formos dalys (gumburas), kurias, kaip matysime vliau, supa dar kiti sluoksniai. Upakalinje pailgj smegen dalyje kabo beisbolo kamuolius panaios smegenls. Jutimin informacija i js deiniosios rankos kyla nugaros smegenimis pailgj smegen kairij pus ir per gumbur nukreipiama auktesnisias galvos smegen sritis.

46

II DALIS. G y v e n i m o tarpsniai

Smegen ievs kontroliuojamas tinklinis darinys tvarko ne tik budrum, bet ir dmes. Kol js dmiai skaitote knygos skyri (arba skaitydami jau umigote), esate maiau jautrus alia vykstanio nedomaus pokalbio garsams ir u t irankum turite bti dkingas" tinkliniam dariniui. Panaiai ir mieganios kats smegenys riuoja visokiausius garsus ir atmeta nereikmingus, o aptikusios reikmingus - kat paadina. is pavyzdys gerai iliustruoja ioje knygoje danai kartojam idj - ms smegenys geba apdoroti informacij ir nedalyvaujant smonei. Vadinasi, ms smegen kamienas tvarko gyvybines funkcijas smonei maai dalyvaujant arba ir visai nedalyvaujant. Nesvarbu, ar mes miegame ar esame budrs - gyvybins funkcijos yra vienodai skmingai tvarkomos, o auktesns smegen sritys tuo metu gali bti uimtos svajoni, mstymo, kalbos, siminimo procesais.
LIMBIN SISTEMA: EMOCIJOS, MOTYVACIJA IR ATMINTIS. Ten,

kur ribojasi smegen kamienas ir didieji pusrutuliai, yra riest spurg panai dalis, vadinama limbine sistema (limbus" reikia rib). Kaip suinosime 9 skyriuje, dvi limbins sistemos dalys - migdolas ir Amono ragas - svarbios atminiai. Dabar panagrinsime limbins sistemos ry su emocijomis (pvz., baime ir pykiu) ir svarbiausiais motyvais (mityba ir seksu). Vliau suinosime, kad limbin sistema veikia emocijas ir motyvus i dalies kontroliuodama organizme isiskirianius hormonus. Migdolas. Du limbinje sistemoje esantys neuron dariniai turi migdolo vaisiaus form ir veikia agresij bei baim. Psichologas Heinrichas Kluveris ir neurochirurgas Paulius Bucy, 1939 m. operuodami bedions galvos smegenis, paeid t smegen dal, kurioje buvo migdolas. i operacija iaip visada aikting bedion pavert labai nuolankiu gyvnliu. Net kumiuojama ir naiboma ji likdavo rami, o prie operacij tai bt sukl tiesiog laukin nir. Vliau tirdami kitus gyvnus (lis, elnius, laukines iurkes), tyrintojai gavo t pat rezultat. O kas atsitikt, jei elektros srove imtume dirginti ramaus naminio gyvno, pvz., kats, migdol? Dirginant jo vien dal, kat pasirengia pulti, iriesdama nugar, iplsdama vyzdius ir paiaudama kail. Perklus dirginant elektrod kit migdolo viet, ta pati narv kartu su maa pele udaryta kat ima gtis i baims. ie eksperimentai patvirtino migdolo vaidmen tokioms emocijoms kaip pyktis ir baim. Taiau mes privalome bti atsargs ir negalvoti, kad migdolas yra agresijos ir baims kontrols centras. Taip turime elgtis dl to, kad smegenys nra aikiai suskirstytos dalis, kurios tiksliai atitikt ms elgesio ris. Agresyvus

Js galite pasitikrinti, ar teisingai supratote, kokios yra svarbiausi' kiekvienos i keturi smegen kamieno dali funkcijos, atsakyti m i tokius klausimus. Kokios smegen dalies paeidimas labiausiai sutrikdo js gebjirr. okinti per virvut; justi skoni ir garsus; kurios dalies paeidimas sukelia kom bei keiia gyvybei svarbius kvpavim ir irdies plakim? (Atsakym r. 47 p.)

2 SKYRIUS. Biologiniai elgesio pagrindai

47

elgesys ir baim priklauso nuo daugelio smegen srii - smegen kamieno, limbins sistemos ir smegen ievs - nervinio aktyvumo. Tok elges galime sukelti dirgindami limbin sistem alia migdolo. Panaiai galime pasakyti, kad, reguliuodami savo automobilio karbiuratori, keiiame variklio darb, bet tai dar nereikia, kad vien tik karbiuratorius veria automobil vaiuoti. Jis yra tik viena grandis visoje sistemoje. Jei migdolo paeidimai smurtauti linkusi bedion paveria romiu gyvnu, tai gal po tokios operacijos taip pasikeist ir prievart link mons? Tokios psichochirurgijos" padariniai yra skirtingi (Mark ir Erwin, 1970; Valenstein, 1986). Yra buv keli atvejai, kai ligoniams su smegen sutrikimais i operacija suvelnindavo nirio priepuolius, taiau kartais irykdavo lugdantys alutiniai padariniai, kuomet ligoniai nebesugebdavo tvarkyti savo kasdienio gyvenimo. Dl ne visada tiksliai numatom padarini ir etini prieasi tokios psichochirurgins operacijos yra labai ginytinos ir retai daromos. Galbt, kai daugiau inosime, kaip galvos smegenys kontroliuoja elges, imoksime sumainti smegen sutrikimus, nesukeldami tuo nauj sutrikim. Pogumburis. Kita nemaiau domi limbins sistemos dalis yra tuoj po gumburu, todl vadinama pogumburiu (hypothalamus). Neurologai, paeisdami ir dirgindami vairias pogumburio dalis, iskyr neuron grupeles, atliekanias nepaprastai specifines organizmo funkcijas. Vienos i neuron grupels reguliuoja alk, kitos - trokul, kno temperatr ir lytin elges. Nustatytos svarbiausios pogumburio funkcijos akivaizdiai rodo, kaip gana danai smalsus ir be iankstini nuostat tyrintojas atranda netikt dalyk. Du jauni McGillio universiteto neuropsichologai - Jamesas Oldsas ir Peteris Milneris (1954) eksperimentavo, sodindami baltosioms iurkms elektrodus tinklin darin. Vien dien jie suklydo. Kaip vliau paaikjo, vienai iurkei buvo netinkamai sodintas elektrodas - jis pataik pogumbur (Olds, 1975). Atrod keista, kad iurk vis grdavo t pai eksperimentins rangos viet, kur ji buvo dirginama per t klaidingai sodint elektrod, lyg nordama pratsti dirginim. Pastebj savo klaid, mokslininkai prijo prie ivados, kad aptiko smegen centr, kur dirginant, kyla malons pojiai. Oldsas (1958) atliko daug bandym, iekodamas kit, kaip jis vadino, malonumo centr" (k iurks i tikro jauia, ino tik jos paios, nes niekam apie tai papasakoti negali). iurks, kurias Oldsas imok paspausti svert ir taip sudirginti ias sritis, veiksm kartodavo kartligikai net iki 7000 kart per valand, kol gal gale isekusios krisdavo. Be to, iurks buvo pasirengusios pada-

Atsakymas klausimus smegenls, gumburas, darinys ir pailgosios

46 p.: tinklinis smegenys.

48

II DALIS. G y v e n i m o tarpsniai

2 - 1 0 pav. i u r k noriai bga per grindis, kuriomis teka elektros srov, g a u d a m a s k a u s m i n g u s s m g i u s per kojas, nes siekia nuspausti svert, kujungia j o s m a l o n u m o c e n t r " dirginim (pritaikyta i Gazzaniga, Steen ir Volpe, 1979).

ryti bet k, kad tik patirt dirginim, net bgdavo grindimis, kuriomis tekjo elektros srov. Ta pati dl maisto stygiaus ibadjusi iurk prie operacij per tokias grindis nebgdavo (2-10 pav.). Panai malonumo centr vliau buvo aptikta ir daugelio kit gyvn (sidabrini karos, delfin, bedioni) pogumburyje arba netoli jo. I tikrj, gyvn tyrimai atskleid, jog veikia bendra atpildo sistema, kuri skatina isiskirti neuromediatori dopamin, ir specials centrai, susij su malonumu valgant, geriant ir tenkinant lytin potrauk. Atrodo, kad i atpildo sistema gyvnams yra montuota" gyvybikai svarbiam aktyvumui reguliuoti. ie dramatiki atradimai veria mus susimstyti - gal mogus taip pat turi limbinius malonumo centrus? Atrodo, kad taip i tikrj ir yra. Vienas neurochirurgas, nordamas nuraminti smurtauti linkusius pacientus, dirgino juos elektra. mons, kuriems buvo dirgintas pogumburis, patyr malonum, taiau, skirtingai nuo iurki, jie nesiver tai kartoti (Deutsch, 1972; Hooper ir Teresi, 1986). Pogumburis ir endokrinin sistema. Pogumburis mogaus kn kontroliuoja dviem bdais: elektrochemikai (aktyvindamas autonomine nerv sistem) ir iskirdamas hormonus. Hormonai yra lyg cheminiai pasiuntiniai, kurie, pagaminti viename audinyje, keliauja kartu su krauju ir veikia kitus kno audinius. Kartais hormonai veikia ir smegen audin - veikia lytin potrauk, maisto poreik, agresyvum ir vaik glob. Hormonus iskiria endokrinins sistemos liaukos (2-11 pav.). Jie yra antroji kno ryi sistema. Skirtingai nuo pirmosios - nerv sistemos, kuria informacija sklinda greitai, pavyzdiui, i akies smegenis ir i smegen rank per sekunds dalis - endokrinins sistemos signalai plinta daug liau. Praeina kelios sekunds ar net daugiau, kol kraujo srov atnea hormon i endokrinins liaukos

,, Jei js kuriate ateities robot, kuris turs igyventi ... js turite padaryti taip, kad elgesys, svarbu ilikti paiam ar riai (panaiai kaip mityba ir poravimasis), btu natraliai pastiprinamas ".
Candacc Pertas, b
1

2 SKYRIUS. Biologiniai elgesio pagrindai

49

tam tikr audin. Taiau dl io ltumo problem daniausiai nekyla, nes hormonas veikia gerokai ilgiau negu nervinis signalas. Endokrinins sistemos hormonai reguliuoja daugel mums svarbi proces. Jie veikia augim ir dauginimsi, mediag apykait ir nuotaik, palaiko pusiausvyr kilus emocinei tampai, prireikus kantrybs ar atsiradus vidini prietaravim. Pavyzdiui, kilus pavojui, autonomin nerv sistema sako antinksiams, kurie glaudiasi prie inkst kaip kepurls, iskirti adrenalino ar noradrenalino (jie dar kitaip vadinami epinefrinu ir norepinefrinu). ie hormonai priveria daniau plakti ird, didina kraujospd, gliukozs kiek kraujyje ir taip aprpina energija. Kai pavojus praeina, hormonai ir susijaudinimo bsena dar truput usilaiko. Svarbiausia ms endokrinins sistemos liauka yra hipofiz. Tai irnio dydio darinys po smegen pamatu. Vienas ios liaukos hormon reguliuoja ms g. Kai io hormono trksta, mogus bna mao gio, o kai per daug - pernelyg didelio gio. Jau nuo 1985 m. gen ininerijos dka buvo pradtas gaminti ir pardavinti hipofizs augimo hormonas, kuriuo gydomi dl hipofizs nepakankamumo keniantys mao gio vaikai. Neseniai vieno eksperimento metu pagyvenusiems monms, kuri hipofiz jau nebeiskiria augimo hormono, buvo virkta io dirbtinio vaisto. Pasirod, kad jis atjaunina mog, maindamas raumen nusilpim ir trukdydamas kauptis riebalams (Rudman ir kt., 1990). Be nuosav hormon, hipofiz dar iskiria mediagas, veikianias kit endokrinins sistemos liauk darb. Todl hipofiz galima vadinti liauk liauka. Taiau ir j valdo aukiau esanti, viena svarbiausi nervini struktr - pogumburis. Pastarasis kontroliuoja chemin kraujo sudt ir gauna informacij i vis galvos smegen srii. Pavyzdiui, mintys apie seks (smegen ievs veikla) gali skatinti pogumbur aktyvinti hipofiz. Pastaroji priveria lytines liaukas iskirti daugiau lytini hormon, kurie per krauj vl veikia smegenis ir elges. i grtamojo ryio schema (smegenys hipofiz kitos liaukos hormonai > smegenys) rodo, koks glaudus ryys tarp nerv ir endokrinins sistem. Nerv sistema valdo endokrinins sistemos liaukas, o ios veikia nerv sistem. io elektrocheminio orkestro dirigentas, kuris koordinuoja ir sakinja, yra galvos smegenys. O gal galime teigti, kad visa tai valdo ms protas? Atkreipkite dmes, koks nevaisingas yra ginas, kas atsakingas - smegenys ar protas? Anksiau pateiktas pavyzdys apie lytin potrauk rodo, kad protas veikia smegenis, ios veikia kn, o pastarasis vl veikia pro-

2-11 pav. Svarbiausios endokrinins sistemos liaukos. Hipofiz iskiria hormonus, kurie reguliuoja kit liauk veikl. Hipofiz kontroliuoja pogumburis, kuris yra pagrindin tarpin grandis, jungianti nerv ir endokrinin sistemas. sivaizduokime, kad sintetinis hipofizs augimo hormonas neturi jokio alutinio poveikio. inodami, kad liekni ir aukti mons daniau skmingai usiima verslu, politika ir sportu, ar js duotumte io vaisto savo vaikui?

50

II DALIS. G y v e n i m o tarpsniai

t. Klausim kas valdo - smegenys ar protas - galima palyginti su kitu klausimu - kas tvarko kompiuterio darb - jo programin ranga ar viduje esanti aparatra? Akivaizdu, kad jie abu btini, be to, privalo veikti kaip vieninga sistema, ms atveju - kaip proto ir smegen sistema. SMEGEN IEV IR INFORMACIJOS APDOROJIMAS. Kaip jau minta, mogaus smegen kamienas yra beveik toks pat kaip vis stuburini, o ms limbin sistema labai primena kit induoli limbin sistem. Taiau labai rykiai mus iskiria i kit gyvn daug tobulesn smegen iev su savo sudtingomis funkcijomis. Kai smegen iev nebeveikia, mogus tampa gyvu numirliu jis negali valingai judti, nieko nemato, negirdi, neapiuopia, praranda smon. Smegen ievs sandara. Pavelg galvos smegen paviri, pamatysime, kad jis visas raukltas kaip didelis graikinis rieutas. T rauklt paviri sudaro 3 mm storio smegen iev, kurioje yra milijardai tarpusavyje susijungusi neuron. Nordami nors truput suvokti, kokie sudtingi yra ie ryiai, sivaizduokime dvi atuoni ssag Lego" plyteles, kurias tarpusavyje galime sukabinti 24 bdais. Jungdami tarpusavyje 6 tokias plyteles, gausime beveik 103 milijonus variant. Jei yra 1010 neuron ir kiekvienas i j vidutinikai turi 104 ryi su kaimynais, tai i viso smegen ievje bus 1014 (100 trilijon) sinapsi. Akivaizdu, kad mogui btina daugyb nerv. Kaip jau minjau, pirmasis pastebimas smegen ievs bruoas yra jos raukltumas. ios raukls labai padidina smegen paviriaus plot. iurki ir kit emesnij induoli smegen ievs pavirius yra daug maiau raukltas, vadinasi, j iev turi daug maiau nervinio audinio. Smegen iev yra tik plonytis iorinis sluoksnis, dengiantis ppsanius kairj ir deinj pusrutulius. Apie 80% pusrutuli mass sudaro aksonai, kurie smegen ievs neuronus jungia su kitomis galvos smegen sritimis. Kiekvien smegen pusrutul sudaro keturios dalys, arba skiltys. irdami nuo kaktos per virugalv pakauio link, pamatysime: kaktos skilt (po kakta), momens skilt (virugalvyje), pakauio skilt (pakauyje) ir smilkini skilt (vir ausies). ios skiltys yra lyg geografiniai rajonai, kuriuos skiria vingiai ar grioveliai (2-12 pav.). Vliau suinosime, kad ios skiltys nra atskirai veikiantys vienetai. Kiekviena skiltis atlieka daug funkcij, o kai kurioms funkcijoms reikia keli skili bendradarbiavimo.

Kaktos

Centrinis vingis

Momens

2-12 pav. S v a r b i a u s i o s smegen ievs dalys. Matyti, kaip vingiai kiekvien pusrutul dalija keturias skiltis.

2 SKYRIUS. Biologiniai elgesio pagrindai

51

Smegen ievs funkcijos. Jau daugiau kaip prie imt met skrodiant i dalies paralyiuotus ar nebylius, buvo pastebta, kad tam tikros j ievs sritys paeistos. Taiau is akivaizdus rodymas toli grau ne visus tikino, kad tam tikros smegen ievs dalys atlieka specialias funkcijas. Galiausiai, jei kalb ir judesius vienodai kontroliuot visa iev, tai bet kokios ievs vietos paeidimas sukelt tuos paius padarinius. Panaiai ir televizorius nustot rodyti, jei perkirptume j einant elektros laid, taiau mes klystume galvodami, kad kaip tik iame laide atsiranda televizoriaus ekrane matomi vaizdai. i analogija akivaizdiai rodo, kaip lengva suklysti mginant nustatyti smegen viet, nuo kurios priklauso tam tikra funkcija. Judinamosios funkcijos. Vokiei gydytojai Gustavas Fritshas ir Eduardas Hitzigas 1870 m. silpna elektros srove dirgino un smegen iev ir atskleid svarb dalyk - dirginant imdavo judti atskiros gyvn kno dalys. Be to, judesius buvo galima sukelti tik dirginant lanko formos srit kaktos skilties upakalinje dalyje, kuri tsiasi nuo vienos ausies per virugalv kitos ausies link. is lankas dabar vadinamas judinamja ieve (2-13 pav.). Svarbu ir tai, kad kairiojo ar deiniojo pusrutulio judinamosios ievs dirginimas sukeldavo prieingos kno puss judesius. Prie pusimt met neurochirurgai Otfridas Foersteris Vokietijoje ir Wilderis Penfieldas Monrealyje sudar imt normalios smons pacient judinamosios ievs schemas. To ypa reikjo chirurgams, norintiems numatyti, kokie bus alutiniai padariniai paalinus tam tikr ios ievs dal. Taigi jie, prie skalpeliu pjaudami smegenis, jas dirgindavo silpna elektros srove (ligoniams neskauddavo, nes smegenys skausmo receptori neturi) ir stebdavo kno reakcij. Kaip ir Fritschas bei Hitzigas, jie nustat, kad, dirginant vairias judinamosios ievs vietas kaktos skilties upakalinje dalyje, juda skirtingos kno dalys. Taip jie padar visos judinamosios ievs schem, t. y. nustat, nuo kokios judinamosios ievs vietos priklauso tam tikros kno dalies judesiai (2-14 pav.). domu, kad tikslesnius judesius atliekanias kno dalis (pvz., pirtus, burn) kontroliuoja didesni judinamosios ievs plotai. Neurologas Jose Delgado akivaizdiai pademonstravo judinamj veiksm mechanik". Jis, dirgindamas elektra vien bedion, privert j nusiypsoti net 400 000 kart. Kai jis dirgino mogaus kairiosios judinamosios ievs puss atitinkam viet, deinioji plataka buvo sugniauiama kumt. Dirginamas ir papraytas nesugniauti kumio, pacientas, nors labai stengsi, to padaryti negaljo. Daktare, - sak jis, - manau, kad js elektra yra stipresn u mano vali" (Delgado, 1969 psl. 114).
3. 1909

2-13 pav. Prieais centrin ving esanti judinamoji iev valdo valinguosius raumen judesius. Jutimin iev yra u centrinio vingio ir gauna informacij i odos bei raumen. Pakauio skiltis yra pakauio apatinje dalyje ir gauna informacij i aki. Smilkinio skilties klausos sritis gauna informacij i aus.

52

II D A L I S . G y v e n i m o t a r p s n i a i

Ivestis: judinamoji iev (kairysis pusrutulis kontroliuoja deiniosios puss kno judesius) Liemuo Rieas Pirtai Nyktys Kaklas Antakis Akis Veidas Lupoj Koj pirtai Nosis Veidas Lupos Dantys Dantenos andikaulis Lieuvis^/ Rijimas Ranka Kulknis launis

{vestis: juntamoji iev ( kairj pusrutul ateina informacija i kno deiniosios puss) Liemuo Kaklas Rieas Pirtai launis Kelis

Pda Kojos pirta Iorinia lytiniai organa

ZandP kaulis

Lieuvis

Juntamosios funkcijos. Jei smegen judinamoji iev siunia signalus kn, tai koki ievs srit ateina informacija i kno dali? Penfieldas nustat t ievs srit, kuri pasiekia informacija i kno odos ir judanij kno dali. i sritis yra lygiagreti judinamajai ievei ir tik truput u jos priekinje momens skilties dalyje. i sritis dabar vadinama juntamja ieve (2-13 pav.). mogus, kuriam dirginamas labiausiai priek isikis ios srities takas, sakys, kad kakas paliet jo pet, jei dirginamas takas tos srities one, tai mogus jauia kak ant veido. Kuo jautresn mogaus kno vieta, tuo didesn juntamosios smegen ievs sritis yra jai skirta. Labai jautrioms lpoms smegenyse tenka didesn dalis negu koj pirtams (2-14 pav.). iurki smegen dideli plotai skirti s pojiams, o peld - klausos jutimui ir t. t. Jei bedion ar mogus netenka pirto, tai jo juntamosios ievs plotas, skirtas vesiai i to pirto, pradeda priimti juntamj vest i gretim pirt, kurie tampa jautresni (Fox, 1984). Taigi galima teigti, kad smegenis formuoja ne tik genai, bet ir patirtis.

2 - 1 4 pav. Galvos smegen kairiojo pusrutulio ryi su kno dalimis schema: a) j u d i n a m o s i o s ievs, b) j u n t a m o s i o s ievs. Matyti, kad ie^.. ploto, susieto su kno dalimi, dydis nra p r o p o r c i n g a s tos k n o dalies dydiui. P a n a u , kad galvos s m e g e n y s e daugiau vietos tenka j a u t r e s n m s ir tikslesnius j u d e s i u s atliekanioms k n o dalims. Pavyzdiui, pirtus k o n t r o l i u o j a didesn ievs dalis negu rank.

2 SKYRIUS. Biologiniai elgesio pagrindai

53

Vlesni tyrimai parod, koki smegen viet ateina informacija i kit jutimo organ (2-13 pav.). Kai skaitote i knyg, informacija i aki ateina pakauio skilt smegen upakalinje dalyje. Dirgindami i smegen srit, akyse matysime viesos blyksnius ar brknelius. Vadinasi, tam tikra prasme, ms akys yra pakauyje. I ia regimoji informacija keliauja kitas smegen sritis, kur toliau apdorojama, - atpastami odiai, aptinkamos emocijos ir atpastami veidai. Bet kok js dabar girdim gars analizuoja smilkinio skilties klausos sritis smegen ievje. Didioji ios girdimosios informacijos dalis keliauja i vienos ausies klausos juntamj iev, kuri yra truput vir kitos ausies prieingoje galvos pusje. i viet padirginus, igirsite gars. Asociacins sritys. Iki iol mes kalbjome apie santykinai maas ievs sritis, kurios arba gauna jutimin informacij, arba valdo raumen susitraukimus. M a d a u g trys ketvirtadaliai plonos raukltos smegen ievs neuron yra susij vieni su kitais arba su juntamosios ir judinamosios ievs srii neuronais ir ypating funkcij lyg ir neturi. Tai - asociacins sritys (balti plotai 2 - 1 5 pav.). Dirgindami elektros srove ias sritis, nesulauksime jokio atsako. Taigi, skirtingai nuo juntamj ir judinamj zon, mes negalime taip aikiai nustatyti j funkcij. ios pasyvios" sritys, matyt, pasitarnavo vienam populiariausi psichologijos mit, kad mes naudojame tik 10% savo smegen. is mitas teigia, kad, galdami panaudoti visas smegenis, btume daug imintingesni u tuos, kurie naudoja tik vien deimtadal savo smegen. Stebdami gyvnus su chirurgikai paeistomis smegenimis ir mones su

2-15 pav. Kuo sudtingesnis gyvnas, tuo jo asociacins sritys didesns. ios plaiai isidriekusios smegen sritys yra atsakingos u juntamosiose srityse apdorotos informacijos sujungim ir panaudojim (pagal Rose, 1983).

Judinamosios sritys i Juntamosios sritys 1 1 Asociacins sritys

54

II DALIS. G y v e n i m o tarpsniai

sualota galva, sitikiname, kad asociacins sritys nra pasyvios". Greiiau jos vertina, apjungia ir veikia t informacij, kuri apdoroja juntamosios sritys. Asociacins sritys kaktos skiltyje leidia mums vertinti ir planuoti. mons, kuri paeista kaktos skiltis, gali turti ger atmint, gauti didel vert, atlikdami intelekto testus, ir mokti kepti ger pyrag, taiau jie gali nesugebti suplanuoti darbo i anksto ir pradti t pyrag kepti jau beveik prasidjus gimtadienio pobviui. Dl kaktos skilties paeidimo gali pakisti mogaus asmenyb. Jis gali pasidaryti nesugyvenamas, iurktus ir net nenuspjamas. Klasikinis pavyzdys yra geleinkelio darbininkas Phineasas Gage. is 25 met vyras vien 1848 m. popiet ilgu geleiniu strypu grdo parak oloje igrt skyl ir rengsi j susprogdinti. Netiktai iokusi kibirktis padeg parak, kuris su didele jga svied stryp tiesiai jo kairj skruost. Strypas ilindo virugalvyje ir strigo, stipriai sualodamas kaktos srit. Didiausiai vis nuostabai is mogus galjo sdti, nekti ir pasveiks vl sugro darb. Nors jo protiniai gebjimai ir atmintis liko tokie pat kaip ir anksiau, bet jo asmenyb pasikeit. Mandagus, velniai nekantis Phineasas Gage tapo irzlus, cinikas bei kaprizingas, prarado darb ir baig savo gyvenim, rodydamas monms strigus savo galvoje stryp ir taip usidirbdamas pragyvenimui. Visi jo draugai sakydavo, kad tai jau ne tas Gage". Kit skili asociacins sritys taip pat atlieka protines funkcijas. Pavyzdiui, apatin deiniosios smilkinio skilties dalis galina atpainti veidus. Jei dl smgio ar sueidimo pakist i galvos smegen sritis, js galtumte apibdinti veido bruous, lyt ar apytikr ami, taiau, kaip bt keista, neatpaintume mogaus, net, kaip sako Michailas Gorbaiovas - savo laipt aiktels kaimyno ar sutuoktinio. Apskritai sudtingos protins funkcijos, kaip mokymasis ir atmintis, neturi kokio nors vieno nerv centro. Net santykinai ma iurks smegen asociacinje ievje nra tokio tako, kur suardius, gyvnas nesugebt nieko imokti ar atsiminti labirinto. Panau, kad tokias funkcijas tvarko daugelis srii, pasklidusi po vis iev. Kalba. Sudtingi mogaus gebjimai, pavyzdiui, kalba, priklauso nuo darnios daugelio smegen srii veiklos. Pavyzdiui, nustatyta, kad, sueidus bet kuri i keli ievs zon, irykja afazija - sutrinka kalba. Keista tai, kad vieni mons, kuriems yra afazija, gali sklandiai kalbti, bet negali skaityti (nors puikiai mato), o kiti supranta, k skaito, bet negali kalbti. Dar kiti gali rayti, bet negali skaityti; gali skaityti, bet negali rayti; gali skaityti skaiius, bet ne

2 SKYRIUS. Biologiniai elgesio p a g r i n d a i

55

raides, gali dainuoti, bet negali nekti. ie faktai glumina, nes kalbjim ir skaitym, raym ir skaitym, dainavim ir kalbjim laikome to paties bendro gebjimo skirtingomis raikomis. Aptarkime kelis faktus, kurie padjo aikinti i kalbos paslapt:
1. Prancz gydytojas Paulis Broca 1865 m. pastebjo, kad, sualojus tam tikr kairiosios kaktos skilties srit, vliau pavadint B r o c a sritimi, mogui pasidaro sunku sudaryti odius, bet jis gali dainuoti moktas dainas ir gerai suprasti, kas kalbama. 2. Vokiei mokslininkas Carlas Wernicke 1874 m. nustat, kad, paeidus kairiosios smilkinio skilties atitinkam srit ( W e r n i c ke srit), m o n s gali sakyti atskirus odius, nesusiedami j prasming visum. Papraytas o d i u papasakoti, k mato pav e i k s l l y j e (jame buvo nupieti du berniukai u moters nugaros vagiantys pyragaiius), toks pacientas sako: Moteris ijo jos dirbantis jos darbas gauti jos geriau, bet kada ji iri du berniukai iri kita dalis. Ji dirba kitas metas" (Geschwind, 1979). 3. Vliau buvo nustatyta, kad skaitant garsiai btina dar ir treioji smegen sritis. Tai kampinis vingis, kur pasiekia regimoji informacija i regos srities. Ji ia paveriama garsine, ir toliau Wernicke srityje o d i s gauna prasm. 4. Visas ias sritis tarpusavyje jungia nervins skaidulos.

4 Broca sritis (per judinamj 2 Kampinis 5 iev vingis kontroliuoja Judinamoji ( per koduoja z,eve kalbai btinus regimj informacij raumenis) i garsin)

Regos sritis

Normanas Geshwindas, remdamasis iais faktais, paaikino, kaip mes kalbame (2-16 pav.). Kai garsiai skaitote, informacija apie odi vaizd (1) pasiekia regos srit, paskui perduodama kampin ving (2), kur odiai paveriami garsais. i informacija perduodama netoli esani Wernicke srit (3), kur odis gauna prasm. Vliau informacija keliauja Broca srit (4), kuri kontroliuoja smegen judinamj iev (5). Pastaroji sukuria tariam od. Atsivelgiant tai, kuri ios grandies dalis paeista, skirsis afazijos forma. Sualojus kampin ving, mogus gals kalbti ir suprasti, bet negals skaityti. Jei suardyta Wernicke sritis, sunku kalb suprasti, o dl Broca srities paeidimo nemanoma kalbti. Bendrus dsnius verta pakartoti: sudtingi mogaus gebjimai randasi sudtingai ir darniai veikiant daugeliui smegen srii.

2-16 pav. Garsiai skaitant, darniai veikia kelios smegen sritys. Rodykls rodo, kaip informacija plinta smegenyse nuo to momento, kai odis perskaitomas, iki tada, kai jis pasakomas (pritaikyta i mogaus galvos smegen specializacija", N. Geschwind, 1979). Klausimas: jei js Broca paeista, ar galsite rayti (Atsakym r. 56 p.) sritis laik?

(a)

(b)

(c)

Pozitroniniu emisiniu tomografu (PET) gauti vaizdai rodo skirting galvos smegen srii aktyvum, kuris nustatomas imatavus laikinai radioaktyvaus smegen kuro gliukozs - suvartojim. ia pateikti paciento PET kairiosios puss vaizdai rodo padidjus tam tikr galvos smegen srii aktyvum: a) igirdus od (klausos iev ir Wernicke sritis); b) pamaius od (regos iev ir kampinis vingis); c) kartojant od (Broca sritis ir judinamoji iev). Pilkos dms rodo tas smegen vietas, kur greitai sisavinama gliukoz.

56

II DALIS. G y v e n i m o tarpsniai

Smegen persitvarkymas
Jei dl sueidimo ar ligos suardomas smegen audinys, ar jo atliekamos funkcijos inyksta visam laikui? Jei nusibrozdinote kojos kel, tai aizda usitrauks naujomis lstelmis. CNS neuronams tai nebdinga. Paeist nugaros smegen ar sualot galvos smegen audinio neuronai paprastai jau neatsinaujina. Tai bloga inia. Gera inia - smegen plastikumas. Jau anksiau minjome, kad juntamoji iev yra plastika. Per vien chirurgin operacij neurologai perpjov nervinius takus, kuriais informacija ateina i bedions rankos. Juntamosios ievs sritis, kuri anksiau pasiekdavo i informacija, pamau m keisti savo funkcijas ir pradjo reaguoti tyrintojams palietus gyvno snuk (Barnes, 1990). Be to, paeidus vien galvos smegen srit, kitos ilgainiui gali persitvarkyti ir prisiimti kai kurias paeistosios dalies, funkcijas. alia uvusi neuron esantys neuronai gali paeidim i dalies kompensuoti, sudarydami naujas jungtis ir jomis keisdami suardytsias. ie nauji ryiai - tai vienas bd atsigauti galvos smegenims po, sakykim, nestipraus smgio. Jie taip pat padeda isaugoti kai kurias senstant vani neuron funkcijas. Galvos smegenys yra plastikiausios vaikystje, kol ievs srii funkcijos dar nra galutinai nusistovjusios (Kolb, 1989). Jei mao vaiko kairiojo pusrutulio kalbos sritis yra paeista, tai deinysis pusrutulis gali imti tvarkyti jo kalbos funkcijas. Vyresniems kaip 5 met vaikams dl kairiojo pusrutulio paeidimo ilgam ir rykiai sutrinka kalba. Kaip ypating plastikumo pavyzd pateiksime 5 met berniuko istorij. Jam dl baisi kairiojo pusrutulio sukeliam priepuoli teko paalinti vis pusrutul. Kokia io vaiko ateitis? Ar jis galjo tiktis mokytis mokykloje ir vliau normaliai gyventi, ar jam lemta bti atsilikliu? is atsitikimas yra tikras ir, nuostabu, kad is mogus veiksnus. Viena jo kaukols pus buvo tuia, j upild smegen (cerebrospinalinis) skystis, kuris ms aptariam funkcij poiriu yra tas pat kaip ir pjuvenos, taiau berniuko intelekto test veriai buvo auktesni u vidutinius, jis baig koled ir net mgino mokytis toliau (Smith ir Sugar, 1975; Smith P., 1987). Nors io vyro deinioji pus buvo paralyiuota (jo diagnoz - hemisferektomija, t. y. smegen pusrutulio paalinimas), taiau akivaizdu, kad galvos smegenims bdinga nepaprasta galia persitvarkyti po paeidimo, jei tuo metu jos dar nra visikai susiformavusios. O gal mes galtume sustiprinti galvos smegen savyb pasitaisyti", persodindami smegen audin? Net dabar, kai jau persodiname

Atsakymas 55 p. klausim. Taip. Broca sritis kontroliuoja kalbjimo raumenis. mogus, kuriam paeista i sritis, gali suprasti kalb, bet bendrauti su kitais gali tik gestais arba ratu.

2 SKYRIUS. Biologiniai elgesio pagrindai

57

ird ir od, nervinio audinio persodinimas vis dar lieka moksline fantastika. Taiau neurologai, eksperimentuodami su gyvnais, mgina suardytas nervines lsteles pakeisti sveikomis (Gashirkt., 1986; Dunnett, 1989), ir jiems jau is tas pavyksta. Vieno eksperimento metu Randy Labbe ir jos kolegos (1983) iurkms iimdavo dal kaktos srities ir j pakeisdavo iurki gemalo kaktos skiltimi (gemalo neuronai geba gerai augti ir susijungti su smegenimis - eimininkmis"). Vliau j elgesys buvo palygintas su iurki, kurioms buvo iimta tiek pat smegen, bet nebuvo persodinta nauj, elgesiu. Pirmosios grups gyvnai du kartus greiiau imoko prabgti labirintu. Vadinasi, persodinti atitinkami audiniai kartais gali bent i dalies pakeisti prarastus ar paeistus audinius. Ar neurochirurgai kada nors neprads gydyti galvos smegenis, persodindami smegen audin? Pavyzdiui, Parkinsono liga sergani ligoni drebulys ar stiprjantys Alzheimerio ligos poymiai yra susij su t galvos smegen audini, kurie gamina gyvybikai svarbius neuromediatorius (dopamin, sergant Parkinsono liga, ir acetilcholin, sergant Alzheimerio liga), irimu. Jei persodintume dopamin gaminant audin Parkinsono liga serganio ligonio smegenis, ar jis bt veiksnus, ar isiskirt btin neuromediatori? Kai kurios eksperimentins chirurgins operacijos, naudojanios audinius i to paties ligonio antinksi arba dar geriau - i neineiot embrion, yra atliktos kelioms deimtims ligoni vedijoje, Meksikoje, Jungtinse Amerikos Valstijose ir dar kai kur kitur, ir teikia vili, kad tai bus manoma padaryti (Kimble, 1990; Office of Technology Assessment, 1990).

Jei persodintas galvos smegen audinys i tikrj palengvint serganij Parkinsono liga bkl, ar js pritartumte ar prietarautumte, kad tam bt naudojamas smegen audinys i abortuot embrion?

Perskirtos smegenys
Jau sitikinome, kad tam tikri psichikos reikiniai yra susij su tam tikromis smegen sritimis, taiau, nepaisant to, galvos smegenys veikia kaip vientisa sistema. Tai, kad galime pajudinti rank, girdti garsus, atpainti veidus, suvokti spalvas, judes ir gyl, priklauso nuo tam tikr galvos smegen centr veiklos. Taiau tokie sudtingi dalykai kaip kalba, mokymasis ar meil galimi tik darniai veikiant daugeliui galvos smegen srii. Taigi abu smegen veiklos principai - specializacija ir integracija - akivaizdiai irykja tiriant abu smegen pusrutulius. Jau daugiau kaip prie imt met klinikiniai stebjimai parod, kad abiej smegen pusi funkcijos yra skirtingos. Dl kairiojo smegen pusrutulio sualojimo, sutrenkimo ir naviko pasidaro sunkiau skaityti, rayti, kalbti, skaiiuoti ir suprasti. Toki pat deiniojo pusrutulio paeidim padariniai nra tokie sunks. Per Vietnamo kar mons, kuriems buvo sueistas deinysis pus-

58

II DALIS. G y v e n i m o tarpsniai

rutulis, trumpiau bdavo be smons (Fischman, 1986). Dl to kairysis pusrutulis danai vadinamas viresni", ar pagrindiniu", o jo tylusis deinysis bendradarbis - pavaldiu", arba antraeiliu" (kai kuriems kairiarankiams yra atvirkiai, r. 62 p.). Iki 1960 m. dauguma tyrintoj man, kad kairysis pusrutulis yra viresnis". Taiau vliau paaikjo, kad deinysis pusrutulis irgi daug k gali. i atradim istorija yra labai domus psichologijos istorijos skirsnis. GALVOS SMEGEN PERSKYRIMAS. Du Los Angeles neurochirurgai - Philipas Vogelis ir Josephas Bogenas 1961 m. svarst, ar operacija nepadt epilepsija sergantiems monms? Chirurgai spjo, kad sunkius epilepsijos priepuolius sukelia nenormaliai padidjs galvos smegen aktyvumas, kuris blakosi" pirmyn ir atgal tarp dviej pusrutuli. Jei taip yra i tikrj, tada galima tiktis sutramdyti sunki epilepsij nutraukus pusrutuli bendradarbiavim. Nordami pusrutulius perskirti, chirurgai turjo perpjauti didij smegen jungt - plat aksonini skaidul pluot, jungiant abu pusrutulius (2-17 pav.). Jie tikjosi, kad tokia operacija neturt sualoti mogaus. Psichologai Rogeris Sperry, Ronaldas Myersas ir Michaelis Gazzaniga jau buvo taip perskyr kai bei bedioni smegenis ir sunki nepageidautin padarini nebuvo pastebj. Taigi Vogelis ir Bogenas ryosi operuoti. Kokie gi buvo rezultatai? Priepuoliai beveik inyko, todl iuo poiriu ligoniai buvo normals, taiau rykiai pasikeit j asmenyb ir intelektas. Atsigaudamas po operacijos, vienas ligonis net kandiai pastebjo, kad jis jauia perskirt galvos skausm" (Gazzaniga, 1967). Jei js nerpestingai bendrausite su mogumi, kuriam perskirtos smegenys, tai tikriausiai net nieko neprasto nepastebsite. Todl visai suprantama, kodl tik prie deimt met neuropsichologas Karlas Lashley juokavo, jog didioji smegen jungtis, matyt, yra tik tam, kad ilaikyt abu pusrutulius kartu, kad ie nenukart emyn". Taiau greiiausiai galingos, apie 200 milijon nervini skaidul turinios jungties, galinios per vien sekund tarp abiej pusrutuli perduoti daugiau kaip milijard bit informacijos, paskirtis yra sudtingesn. I tikrj taip ir yra. Iradingi Sperry bei Gazzaniga eksperimentai atskleid jos paskirt, ir tai leido suprasti, kokias funkcijas atlieka kiekvienas pusrutulis. Po vienos smegen perskyrimo operacijos tyrintojai pastebjo, kad pacientas, kuriam dedamas daiktas kairij rank ir neleidiama jo matyti, tvirtina nieko rankoje neturs. Tai Sperry ir Gazzaniga pernelyg nenustebino. Jie inojo, kad informacija i kairiosios rankos yra perduodama deinj pusrutul, o j eksperi-

Didioji smegen jungtis

2 - 1 7 pav. Didioji smegen jungtis y:, didelis nervini skaidul, kurios jungi, abu pusrutulius, pluotas. ioje fotografijoje matyti viena smegen pus. Pusrutuliai buvo atskirti perpjaunant didij smegen jungt ir emiau esanius smegen skyrius.

2 SKYRIUS. Biologiniai elgesio p a g r i n d a i

59

mentai su gyvnais leido galvoti, kad deinysis pusrutulis negali perduoti informacijos kalb kontroliuojantiems centrams kairiajame pusrutulyje. Labiau netikt rezultat Sperry ir Gazzaniga gavo pateik kelet suvokimo uduoi. Ms akys su smegenimis sujungtos taip, kad, kai irime tiesiai prie save, informacija i regos lauko kairiosios puss per abi akis perduodama deiniajam pusrutuliui ( 2 - 1 8 pav.), o informacija i deiniosios ms regos lauko dalies perduodama tik kairiajam pusrutuliui. Viena moteris, kuriai po sutrenkimo deinysis pusrutulis nebegaljo apdoroti informacijos i atitinkam regos lauko dali, retkariais sksdavosi, kad slaug nepadeda kavos ar deserto ant j o s padklo. Kai ligon galv pasukdavo taip, kad padklas patekdavo deinij jos regos lauko pus (informacija patekdavo j kairiojo pusrutulio regos iev), moteris suglumdavo: O, tai kur jis, anksiau ia puodelio n e b u v o " (Sacks, 1985, p. 73). Paprastai, jei smegenys nra perskirtos, deiniajam pusrutuliui pateikta informacija per didij smegen jungt greitai persiuniama kairj pusrutul, kur ji vardijama. Taiau kas atsitinka, kai didioji smegen jungtis perpjauta? Nordami tai isiaikinti, eksperimentatoriai pra pacient su perskirtomis smegenimis irti nurodyt tak. Tuo pat metu jie siunt informacij tik deinj arba tik kairj pusrutul (trumpai vysteldavo kairiajame arba deiniajame regos lauke). Taip buvo galima kiekvien pusrutul itirti atskirai. Pairkime, ar js galsite atspti tokio tyrimo rezultatus (Gazzaniga, 1967). Kai pacientai nukreipdavo vilgsn nurodyt tak, odis VARNALOS buvo rodomas regos lauke taip, kad VARNA patekt kairj regos lauk, o LOS - deinj (mes ia pavartojome lietuvikj atitikmen, o autorius vartoja anglik od HEART - irdis" ir j o dalis: HE - jis" ir ART - m e n a s " - vert. past.). Tiriamojo pirmiausiai buvo praoma pasakyti, k jis pamato, o paskui kairija ranka parodyti, k pamat, t. y. kairiosios rankos pirtu parodyti t od - VARNA ar LOS - kur mat. Kaip matyti 2 - 1 9 pav., ligoniai sakydavo, kad jie mato od LOS, ir patys labai nustebdavo, kai j kairiosios rankos pirtas parodydavo VARNA. Taigi aikja, kad tuomet, kai smegen pusrutuliai gali praneti apie savo turim informacij, kiekvienas pateikia tik tai, k jis yra gavs. Panaiai atsitikdavo ir paciento deiniajam pusrutuliui parodius" nupiet aukt. mogus negaldavo pasakyti, k mat. Taiau, kai jam buvo leista, apiuopianti kairija ranka, tarp daugelio vairi daikt, paslpt u ekrano, atpainti t, kuris buvo rodytas ekrane, jis greitai ir beveik neklysdamas isirinkdavo

Kairysis pusrutulis

Didioji smegen jungtis

Deinysis pusrutulis

2-18 pav. Informacija i kairiosios regos lauko puss patenka tik deinj pusrutul, o i deiniosios lauko puss - tik kairj pusrutul (atkreipkite dmes, kad kiekvien ak pasiekia informacija i abiej - deiniojo ir kairiojo - regos lauk). Bet kur pusrutul pasiekusi informacija greitai perduodama per didij smegen jungt. To nebna ligoniams, kuri smegenys perskiriamos, perpjovus didij smegen jungt.

60

II DALIS. G y v e n i m o t a r p s n i a i

2 - 1 9 pav. Perskirt galvos smegen tyrimas. Eksperimentatorius paraydavo od V A R N A L O S visame regos lauke taip, kad VARNA bt kairiojoje, o L O S - deiniojoje pusje nuo vilgsnio fiksavimo tako. Pacientas su perskirtomis smegenimis sakydavo mats t ilgo odio dal, kuri buvo perduota kairiajam pusrutuliui (LOS). Taiau papraytas kairiosios rankos pirtu parodyti tai, k mat, rodydavo t ilgo odio dal, kuri buvo perduota deiniajam pusrutuliui (VARNA) (Gazzaniga, 1983). irkite tak"

Kok od jus matote? Los"

Kairiosios rankos pirtu parodykite t od, kur matte Varna"

aukt ( 2 - 2 0 pav.). Kai eksperimentatorius sakydavo Teisingai", pacientas kartais replikuodavo - K? Teisingai? Kaip a galiu teisingai parinkti daikt, jei a neinau, k maiau?" inoma, jo kalb tvark kairysis pusrutulis, suglumintas to, k inojo jo kita smegen pus. Sperry (1968) pastebjo, kad ie pacientai elgiasi taip, lyg turt du atskirus vidinius regimuosius pasaulius". Kairysis pusrutulis veik kaip galvos smegen atstovas spaudai, kuris manktina savo prot, racionalizuodamas jam nesuprantamas reakcijas (2-21 pav.). Jei pacientas paklusdavo deiniajam pusrutuliui pateiktai komandai Eik", tai visk aikinantis kairysis pusrutulis galdavo pateikti parengt paaikinim: A einu atsigerti". ie eksperimentai rodo, kad deinysis pusrutulis supranta paprastus nurodymus ir lengvai suvokia daiktus. I esms deinysis pusrutulis yra net pranaesnis u kairj, kai reikia perpieti pieinius, atpainti veidus ir suvokti emocijas. Kad jis viresnis"
K js matte?"

2 - 2 0 pav. Nekalbinis (neverbalinis) deinysis pusrutulis m a t o " aukto piein ekrane ir nukreipia kairij raniekoti aukto tarp kit daikt, paslp*. u irmos. Taiau pacientas su perskirtomis s m e g e n i m i s negali odiu pasakyti, k j i s mat ( G a z z a n i g a , 1983). Kairija ranka u ios irmos suraskite t daikt, kur matte"

\Q/0\

2 SKYRIUS. Biologiniai elgesio pagrindai

61

suvokiant, akivaizdiai rodo vienas Sperry filmas. Paciento su perskirtomis smegenimis kairioji ranka (j valdo deinysis pusrutulis) lengvai dlioja detales pagal paveiksll. Deinioji ranka (valdoma kairiojo pusrutulio), mgindama atlikti t pai uduot, daro daug klaid. Matydamas toki prast veikl, deinysis pusrutulis ima nerimauti. Todl jis siunia" kairij rank, nordamas nutraukti nevykus deiniosios rankos darb, taiau usispyrusi deinioji ranka atstumia kairij on. U laboratorijos sien kasdieniame gyvenime pacientai su perskirtomis smegenimis danai susiduria su nepaklusnia savo kairiosios rankos nepriklausomybe. Pavyzdiui, ji atseginjo markini sagas, kai deinioji ranka jas useginjo. Sperry (1964) kart pasak, kad mogus po smegenis perskirianios operacijos lieka su dviem atskirtais protais". Apibendrindami galime pasakyti, kad, tiriant pacientus su perskirtomis smegenimis, iaikjo ypatingos kiekvieno pusrutulio funkcijos. Kairysis pusrutulis labiau susijs su loginiais veiksmais, kalba ir geba veikti su nuosekliai gaunama informacija. Deinysis gi yra daugiau atsakingas u emocinius intuityvius veiksmus, geriau vertina erdvinius ryius ir gali i karto aprpti daug objekt. Taiau neuropsichologai spja, kad tokias sudtingas mogaus ypatybes, kaip mokslinius ir meninius gebjimus, sieti su kuriuo nors smegen pusrutuliu reikia labai atsargiai. Lakios vaizduots raytojai yra daug ra apie skirstym kairj - deinj. Kai kurie tvirtina, kad tradicin mokykla nesugeba imokyti deiniosios galvos smegen puss. Kairiojo - deiniojo" skyrimas paintinje veikloje yra tokia idja, su kuria labai lengva nuklysti lankas" - pastebi Sperry (1982). Sudtinga veikla, pavyzdiui, sudtingi moksliniai tyrimai, psichologijos studijos ir menin kryba manoma tik darniai bendradarbiaujant abiem pusrutuliams. Net skaitant paprast apsakym, veikia abu pusrutuliai - kairysis suprantant odius ir isiaikinant prasm, o deinysis - vertinant humor, emocin turin, vaizdinius (Levy, 1985).

2-21 pav. Kai eksperimentatorius pacientams su perskirtomis smegenimis ekrane pateikdavo praym deiniajam pusrutuliui, jie j vykdydavo. Paklausus apie vykdyt praym, j kairysis pusrutulis, kuris kontroliavo kalb ir neinojo, k buvo mats deinysis pusrutulis, iranda - ir, atrodo, tuo tiki, - kaip paaikinti tai, ko jis nesuprato. Taip Michaelis Gazzaniga (1988) prijo prie ivados, kad kairysis pusrutulis yra aikintojas", kuris akimirksniu kuria teorijas ms elgesiui paaikinti (Gazzaniga, 1985).

62

II DALIS. G y v e n i m o tarpsniai

I ARIAU. Ar gerai jautiesi, bdamas kairiarankis?

Sprendiant i kasdien vartojamos kalbos, gali atrodyti, kad bti kairiarankiu nra gerai. K nors nugvelbti kair" ar laikytis kairs puss" danai nra maloniau kaip bloga lemiantis" ar nerangus ir netaktikas" (lotynikai ir pranczikai ie odiai dar turi ir kairs" prasm). Antra vertus, deiniosios rankos pirmavimas yra sveikintinas dalykas (pvz., anglikai right" - dein, ir su ja susieti odiai: all right - gerai, righteous - teisus, rightmind - sveiko proto, righthand man - nepakeiiamas mogus, deinioji ranka ir kt.). Kiek yra kairiaranki? Apie 10% pasaulio gyventoj yra kairiarankiai (vienur daugiau kairiaranki vyr, kitur - maiau kairiaranki moter). Pagal pirmykio mogaus pieinius ant urv sien ir jo naudotus rankius matyti, kad ms protviai nuo seniausi laik teik pirmenyb deiniajai pusei. Ir dabar visose mogaus sukurtose kultrose vyrauja deiniarankikumas (Corballis, 1989). Be to, jis pasireik anksiau, negu paveik kultr: ultragarsinis vaisiaus stebjimas siose rodo, kad 9 i 10 kdiki iulpia deiniosios rankos nykt (Hepper ir kt., 1990). mogui deiniarankikumas yra bdingas, kiti primatai daniau naudoja abi priekines galnes vienodai (yra didesni ambidekstrai). Ar rankos vyravimas yra paveldimas? George'as Michelis (1981) stebjo 150 kdiki dvi pirmsias dienas po gimimo ir nustat, kad du tredaliai j mgsta gulti pasuk galvutes dein pus. Kai po 5 mnesi jis tuos kdikius vl apirjo, tai beveik visi deiniagalviai" daikt siekdavo deinija rankute ir beveik visi kairiagalviai" - kairija. Vyraujanti deinioji pus pera mint, kad kairiarankikumas turt priklausyti nuo gen. Ar kairiaranki ir deiniaranki moni galvos smegen struktra yra skirtinga? Test rezultatai rodo, kad 95% vis deiniaranki kalbos centras yra k a i r i a j a m e p u s r u t u l y j e (Springer ir Deusch, 1985). Kairiarankiai iuo poiriu vairesni: daugiau negu puss kairiarankiL kalbos centras yra kairiajame pusrutulyje, vienc ketvirtadalio kairiaranki kalb tvarko deinysis pusrutulis, o dar vieno ketvirtadalio - abu pusrutuliai madaug vienodai. Akivaizdu, kad pastariesiems kairiarankiams ypa svarbu, kad abu pusrutuliai darniai veikt. Dl ios prieasties 11/: vis kairiaranki didioji smegen jungtis yra masyvesn (Witelson, 1985). Ar gerai bti kairiarankiu? Pastebta, kad kairiarankiai yra labiau alergiki, jie daniau skundiasi migrena, skaitymo sutrikimais (Geschwind, Behan, 1984). Kairiarankiai taip pat maiau tikisi i gyvenimo galbt dl to, kad gimstant patiria didesn stres ar j silpnesn imunin sistema, kovojanti su ligomis (Coren ir Halpern. 1991). Antra vertus, yra daugiau kairiaranki muzikant, matematik, profesionali beisbolo ir kriketo aidj, architekt ir meninink. Kairiarankiai buvo tokios ymybs kaip Michelangelo, Leonardo da Vinci, Picasso. Nors kairiarankiams tenka kentti savo deiniaranki kaimyn baksnojim alknmis per kviestinius pietus, sdti u deiniarankiams pritaikyt darbo stal, naudotis nepatogiomis irklmis, taiau visi u" ir prie" tiek u kairiarankius, tiek u deiniarankius, atrodo, pasiskirsto vienodai.

NORMALI

SMEGEN

TYRIMAS.

Kokios yra daugumos (99,99%)

ms, kuri didioji smegen jungtis nepaeista, smegenys? Ar jos irgi panaiai specializuotos? Keli skirtingi tyrimai klausim atsako teigiamai. Pavyzdiui, atliekant suvokimo uduot, elektrins smegen bangos, kraujo apytaka ir suvartojamas gliukozs kiekis rodo, kad padidja deiniojo pusrutulio aktyvumas, o kalbant ir skaiiuojant, aktyvesnis kairysis pusrutulis.

2 SKYRIUS. Biologiniai elgesio pagrindai

63

Pusrutuli specializacija ypa irykja trumpam ijungus" vien pusrutul. Nordami nustatyti kalb kontroliuojani viet, prie operacij gydytojai gali virkti slopinamj mediag atitinkamos kno puss kaklo arterij, kuri pusrutul aprpina krauju. Prie tai mogus papraomas atsigulti, pakelti rankas vir ir k nors vis laik pasakoti. Ar js galite numatyti, kas atsitiks, kai vaist pateks kairj pusrutul? Po keli sekundi deinioji ranka suglebusi nusvyra emyn ir, jei kalb kontroliuoja kairysis pusrutulis, mogus negali kalbti tol, kol vaistas nepasialina i organizmo. Jei io vaisto per arterij patenka deinj pusrutul, kairioji ranka suglemba ir nukrenta, bet gebjimas kalbti neinyksta. Kiti testai irgi patvirtina pusrutuli specializacij. Dauguma moni greiiau ir tiksliau atpasta vaizdus, kai informacija i j nukreipiama deinj pusrutul, o odius - kai jie nusiuniami" kairj pusrutul. odis nusiuniamas deinj pusrutul, suvokiamas sekunds dalele vliau, nes informacij tenka persisti per didij smegen jungt kairiojo pusrutulio kalbos centr. O kuris pusrutulis, js nuomone, tvarko kuri moni gest kalb? Gal deinysis, nes jis daugiau analizuoja regimj erdvin informacij? O gal kairysis, nes jis labiau pritaikytas apdoroti kalbin informacij? Tyrimai rodo, kad sutrikusios klausos moni enkl skaitym, kaip ir girdinij kalbjim, kontroliuoja kairysis pusrutulis (Bellugi ir kt., 1989). Taigi kairiojo pusrutulio trauma sutrikdo kurio mogaus bendravim gestais taip pat, kaip toks paeidimas sutrikdo girdiniojo bendravim odiais. Taigi daugybs tyrim - nuo moni su perskirtomis smegenimis iki normali" - ivados visikai sutampa. Todl dabar beveik neabejojama, kad smegenys yra darniai veikianti vientisa struktra su specializuotomis sritimis, kad kdikiai jau gimsta su atitinkamai pasuktomis" galvos smegenimis (Hahn, 1987). Paprasta akimi irint, abu pusrutuliai atrodo beveik vienodi, todl sunku sivaizduoti, kad kiekvieno naas darni vis smegen veikl yra toks skirtingas. Nuo XIX amiaus frenologijos iki i dien neurologijos mokslo nueitas ilgas kelias. Taiau akivaizdu, kad dar labai daug ko neinome. Mes dabar galime apibdinti smegenis, isiaikinti atskir smegen dali funkcijas, suinoti, kaip jos sveikauja. Bet kaip is elektrocheminis smegen dzgimas gali pakelti nuotaik, pasilyti krybin idj ar sukelti prisiminimus apie senels vieiai ikeptus pyragaiius? I daugelio pokalbi su ymiausiais smegen tyrintojais irykja, kad visi jauia didiul nuostab, kuri kartais sukelia mistin ir religin kvpim. Anot Candace Perto (1986, p. 390): A galvos smegeny-

Kai kuri sporto ri sportinink kairiaranki gali bti daugiau negu nesportinink. Pavyzdiui, futbolo komandai naudinga turti kairiakoj" aidj, kurie ypa tinka aisti kairje aikts pusje.
Wood ir A g g l c t o n , 1989

64

II DALIS. G y v e n i m o tarpsniai

se matau vis Visatos gro ir jos tvark - nuolatinius Dievo buvimo enklus". Kiti filosofikai svarsto mslingus klausimus: kaip materialiose smegenyse kyla smon? Iki kokio laipsnio daiktas gali pats save suprasti? Taigi didiausias mokslo ikis yra mginti protu suprasti galvos smegenis.

Jei mogaus galvos smegenys bt tokios nesudtingos, kad nu galtume jas suprasti, tai tada nu turtume bti tokie menki, kad negaltume j suprasti".
Emcrsonas M. Pughas, 1

SANTRAUKA
Nordami suprasti ms elges ir psichik, pirmiausia susipainome su ms mstymo, jausm ir veiklos biologiniu pagrindu. ry tarp galvos smegen, elgesio bei psichikos, c: rurgikai paeisdami ar elektra dirgindami atskir. s smegen sritis, registruodami galvos smegen viriaus elektrin aktyvum ir stebdami nervini tyvum kompiuterio ekrane.

Nerv

sistema

N e u r o n a i ir j tarpusavio sveika. Nerv sistem sudaro milijardai lsteli, kurios vadinamos neuronais. Vieni neuronai gauna signalus i kit neuron per savo isiakojanius dendritus ir lstels kn. ie signalai lstels kne sumuojami ir paveriami elektrinius veikimo potencial impulsus, kurie siuniami lstels aksonu tolyn. Pasiek aksono galus, impulsai skatina isiskirti chemines mediagas, vadinamuosius neuromediatorius. Neuromediatoriaus molekuls pereina pro siaur sinapsin ply tarp neuron ir susijungia su gretimo neurono membranos receptoriuose esaniomis jungtimis. Taip i vieno neurono kit neuron perduodamas arba jaudinamasis, arba slopinamasis poveikis. Dabar tiriama neuromediatori taka mogaus mstymui ir emocijoms. N e r v sistemos sandara. Centrins nerv sistemos (CNS) neuronai, esantys galvos ir nugaros smegenyse, sveikauja su periferins nerv sistemos (PNS) juntamaisiais ir judinamaisiais neuronais. PNS sudaro somatin nerv sistema, kuri tvarko valingus judesius bei refleksus, ir autonomin nerv sistema, kurios simpatin ir parasimpatin dalys kontroliuoja ms raumenis ir liaukas.

Kaip galvos smegenys valdo elges. Kiekviena i

j pagrindini galvos smegen dali - smegen ; mienas, limbin sistema ir smegen iev - atspii atskir galvos smegen evoliucijos pakop. Smegen kamienas prasideda ten, kur nuga: smegenys sustorja ir virsta pailgosiomis smege: mis, kontroliuojaniomis irdies plakim ir kvpa". m. I upakalins puss prie smegen kamieno l jasi s m e g e n l s , kurios derina raumen judsi Smegen kamiene esantis tinklinis darinys kont: liuoja budrum ir dmes. Viruje smegen kamier.. i virsta gumburu, savotika g a l v o s s m e g e n i s pas kianios jutimins informacijos paskirstymo lent Limbin sistema yra siterpusi tarp smegen mieno bei smegen ievs ir turi didel tak atm: iai, emocijoms ir poreikiams. Pavyzdiui, migdo! vienas i jos nerv centr, veikia kylant agresijos baims reakcijoms. Limbinje sistemoje yra pogumburis, susijs vairiomis gyvyb palaikaniomis funkcijomis, mai numu, kaip gaunamu atpildu, ir kontroliuoja endok: nins sistemos veikl. Endokrinin, arba vidins se recijos, sistema iskiria hormonus, kurie su krauju p_ siekia vairius organus bei audinius ir taip veikia emocin bsen, augim ir kitas organizmo funkcijas. Kiekvieno pusrutulio s m e g e n i e v turi kei rias skiltis: kaktos, momens (virugalvio), pakaus:a ir smilkini. iose skiltyse esantys mai, aikiai ap brti ploteliai valdo raumen judesius ir priima formacij i jutimo organ. Taiau didiausia smegen ievs dalis - jos asociacins sritys - i funk

Galvos

smegenys

Tyrimo priemons. Klinikiniai stebjimai jau senokai atskleid bendruosius vairi galvos smegen srii paeidim padarinius. Kai kurios dabartins tyrimo priemons yra pajgios siskverbti gyv smegen struktr ir vertinti j funkcijas. Neurologai tiria

2 SKYRIUS. Biologiniai elgesio pagrindai

65

cij neatlieka, todl gali apdoroti kit informacij. Kai kurios galvos smegen dalys atlieka specifines funkcijas. Taiau i esms mogaus emocijos, mintys ir e l g e s y s priklauso nuo darnios daugelio smegen srii veiklos. Pavyzdiui, kalb lemia visa keli galvos smegen srii veiklos grandin. S m e g e n persitvarkymas. Jei vienas pusrutulis paeidiamas dar ankstyvojoje vaikystje, tai antrasis gali perimti daugel jo funkcij. Tai rodo smegen plastikum. Vliau mogaus smegen plastikumas maja. Po smegen sueidimo ar sutrenkimo gretimi neuronai danai bent i dalies perima uvusij funkcijas.

Perskirtos smegenys. Jau prie daugel met klinikiniai stebjimai parod, kad kalbai svarbiausias yra kairysis smegen pusrutulis. Naujesni pacient su perskirtomis smegenimis tyrimai pagilino ms inias apie kiekvieno pusrutulio specialias funkcijas. Tyrintojai, atskirai nagrindami abu g a l v o s smegen pusrutulius, sitikino, kad daugumos moni kairysis pusrutulis svarbesnis kalbai, o deinysis - regai ir emocijoms atpainti. Sveik moni smegen tyrimai taip pat rodo, kad kiekvienas pusrutulis nea skirting indl bendr viening galvos smegen veikl.

SIMINTINI TERMINAI IR SVOKOS

Biologin psichologija. Psichologijos mokslo aka, nagrinjanti biologijos ir elgesio tarpusavio ryius. (Kai kurie ios akos atstovai save dar vadina elgesio neurologais, neuropsichologais, fiziologiniais psichologais ar biopsichologais.) N e r v s i s t e m a . mogaus kno greita elektrochemins komunikacijos sistema, kuri sudaro periferins ir centrins nerv sistemos nervins lstels. Neuronas. Nervin lstel; pagrindinis nerv sistemos elementas. Juntamieji neuronai. Neuronai, kurie ateinani informacij i jutimo organ receptori perduoda centrin nerv sistem. terptiniai n e u r o n a i (interneuronai, tarpiniai neuronai). Centrins nerv sistemos neuronai, jungiantys juntamj vest ir judinamj ivest. J u d i n a m i e j i n e u r o n a i . ie neuronai i centrins nerv s i s t e m o s i e i n a n i i n f o r m a c i j perduoda raumenims ir liaukoms. Refleksas. Paprastas, automatikas, gimtas atsakas juntamj dirginim (pvz., kojos kelio refleksas). D e n d r i t a s . Isiakojusios krmo pavidalo neurono ataugos, kurios surenka signalus i aplinkos, paveria juos elektriniais impulsais ir perduoda lstels kn. A k s o n a s . Neurono atauga, usibaigianti isiakojusiomis galinmis skaidulomis (terminalmis); aksonu informacija siuniama kitus neuronus, raumenis ar liaukas. Mielino dangalas. Riebal turinios lstels, kurios vietomis gaubia daugelio neuron ataugas; jas elektrikai vien nuo kitos atskiria ir pagreitina nervini impuls sklidim. Slenkstis. Dirginimo, btino nerviniam impulsui sukelti, lygis. Sinaps. Jungtis tarp impuls perduodanio neurono aksono galo ir j priimanios lstels kno ar dendrito. ioje jungtyje esantis labai maas tarpelis yra vadinamas sinapsiniu plyiu. Neuromediatoriai. Cheminiai junginiai, pereinantys sinapsin ply tarp neuron. Siunianiojo neurono iskirti neuromediatoriai pereina sinapsin ply ir susijungia su priimaniojo neurono membranos receptoriaus jungtimi. Nuo i signal priklauso, ar priimaniajame neurone kils nervinis impulsas. Acetilcholinas (ACh). Neuromediatorius, kuris, be kit savo funkcij, duoda signal raumen skaiduloms susitraukti. E n d o r f i n a i . Vidinis morfinas" - natralus, opioidinis neuromediatorius, kontroliuojantis skausmo ir malonumo pojius. Centrin nerv sistema (CNS). Galvos ir nugaros smegenys.

66

II DALIS. G y v e n i m o tarpsniai

Periferin nerv sistema (PNS). Neuronai, sujungiantys centrin nerv sistem su visomis kitomis kno dalimis. Ji susideda i juntamj neuron, kurie i kno jutimo receptori informacij perduoda centrin nerv sistem, ir judinamuj neuron, kurie informacij i centrins nerv sistemos perduoda raumenis ir liaukas. Somatin nerv sistema. Periferins nerv sistemos dalis, kuri gauna informacij i vairi jutimo organ receptori ir valdo kno skeleto raumenis. A u t o n o m i n nerv sistema. Periferins nerv sistemos dalis, kuri tvarko vidaus organ (pvz., irdies) raumen ir liauk veikl. Jos simpatin dalis aktyvina, o parasimpatin - slopina. S i m p a t i n nerv sistema. Autonomins nerv sistemos dalis, kuri aktyvina kn ir sutelkia energij stresinmis situacijomis. P a r a s i m p a t i n nerv sistema. Autonomins nerv sistemos dalis, kuri slopina kno veikl ir taip taupo jo energij. S u a r d y m a s (paeidimas). Smegen audinio natralus arba eksperimentinis suirimas. E l e k t r o e n c e f a l o g r a m a ( E E G ) . Sustiprint galvos smegen paviriaus elektrinio aktyvumo bang registravimas. Registruojama elektrodus pritvirtinus prie galvos odos. KAT (kompiuterinis ainis tomografas). Serija vairiais kampais padaryt rentgeno nuotrauk, kompiuterio sujungt trimaius kno pjvi vaizdus.

prie upakalins smegen kamieno dalies. Pad. koordinuoti valingus judesius ir kno pusiausvv:. G u m b u r a s . Galvos smegenis pasiekusios juntarvo sios informacijos paskirstymo lenta", kuri i formacij siunia ievs jutimines sritis ir perti da atsakus smegenles bei pailgsias s m e g e n Tinklinis darinys. Galvos smegen kamieno ne:v tinklas (dar vadinamas aktyvinanija tinkline s ma), kontroliuojantis budrum ir dmes. Limbin sistema. iriest spurg panaus nervin struktr darinys ties smegen kamieno ir pusrutu.u riba. Susijusi su emocijomis (baime bei agresija) ir reikiais (mitybiniais ir lytiniais). Migdolas. Du limbins sistemos migdolo vaisius nas nervini lsteli telkiniai, susij su emocijomd Pogumburis. Nerv darinys, esantis po gumburu, ris tvarko kai kurias funkcijas, svarbias gyvybei laikyti (valgym, grim, kno temperatr), pad. per hipofiz valdyti endokrinin sistem ir yra sus: < su emocijomis bei atpildu. Hormonai. Chemins mediagos, kurias gamina dokrinins liaukos. Jos, pasigaminusios viename dinyje, patenka kit audin ir veikia. Endokrinin sistema. Tai kno ltoji" chemins munikacijos sistema. J sudaro kelios liaukos, kuria savo hormonus iskiria krauj. Antinksiai. Dvi endokrinins liaukos, esanios inkst. Antinksiai iskiria epinefrin (adrenalin norepinefrin (noradrenalin), kurie padeda suakty\ m ti organizm stresinmis situacijomis. Hipofiz. takingiausia endokrinins sistemos lia Valdoma pogumburio, hipofiz reguliuoja kno aur m ir kontroliuoja kit endokrinini liauk veikla Galvos smegen iev. Tarpusavyje susijungusi vini lsteli raizginys, dengiantis galvos smege didiuosius pusrutulius. Tai svarbiausias organizr valdymo ir informacijos apdorojimo centras. Kaktos skiltis. Smegen ievs dalis, esanti po kak: kauliu. Ji lemia kalb, raumen judesius, veiklos : navim bei sprendim primim. M o m e n s skiltis. Smegen ievs dalis virugalvy . Ji apima ir abiej pusrutuli sensorins ievs dal Pakauio skiltis. Smegen ievs dalis upakaline galvos dalyje. Apima abiej pusrutuli regos sri kuri kiekvien pasiekia informacija i prieing

PET (pozitroninis emisinis tomografas). Galvos

smegen aktyvumo vaizdas, rodantis, kur pasiskirsto radioaktyvioji gliukoz mogui atliekant duot uduot. MRV (magnetinio rezonanso vaizdas). Stipri magnetini lauk ir radijo bang dka kompiuteris sukuria skirtingus vairi minktj audini tip vaizdus ekrane; taip galima pamatyti vidines galvos smegen struktras. G a l v o s s m e g e n k a m i e n a s . Centrin galvos smegen dalis, kuri prasideda ten, kur sustorjusios nugaros smegenys eina kaukol. Tai evoliucikai seniausia galvos smegen dalis ir atsako u gyvybines funkcijas. P a i l g o s i o s s m e g e n y s . Smegen kamieno pamatas, valdantis irdies plakim ir kvpavim. S m e g e n l s . M a o s i o s s m e g e n y s " , prigludusios

2 SKYRIUS. Biologiniai elgesio pagrindai

67

regos lauko puss. Smilkini skiltis. Smegen ievs dalis, esanti vir aus ir apimanti klausos sritis. kiekvieno pusrutulio klausos srit ateina informacija beveik tik i prieingos ausies. Judinamoji iev. Kaktos skilties upakalins dalies sritis, tvarkanti valingus judesius. Juntamoji iev. Priekin momens skilties dalis, surenkanti ir apdorojanti kno jutimin informacij. A s o c i a c i n s sritys. Smegen i e v s sritys, kurios nekontroliuoja pagrindini judinamj ir juntamj funkcij, bet yra btinos sudtingesnms psichikos funkcijoms, pavyzdiui, mokymuisi, atminiai, mstymui ir kalbai. A f a z i j a . Kalbos sutrikimas dl kairiojo pusrutulio arba Broca (kalbjimo) bei Wernicke (kalbos supra-

timo) srii paeidimo. Broca sritis. Kaktos skilties kairiosios dalies sritis, valdanti kalbjimui btinus raumenis. Wernicke sritis. Smilkinio skilties kairiosios dalies sritis, btina kalbai suprasti. Plastikumas. Galvos smegen savyb keistis smegenims persitvarkant po paeidimo (ypa vaikams) ir eksperiment metu, kai tiriama, kaip patirtis veikia smegen raid.

Didioji smegen jungtis (corpus callosum). Didiausia nervini skaidul j u n g t i s , jungianti abu pusrutulius. P e r s k i r t o s s m e g e n y s . Bkl, kai g a l v o s smegen pusrutuliai atskiriami vienas nuo kito perpjaunant juos jungianias skaidulas (daniausiai didiosios smegen jungties skaidulas).

ANTROJI

DALIS

GYVENIMO TARPSNIAI

Kaip, laikui bgant, mes tampame tuo, kuo esame, ir ko galime tiktis ateityje? Kituose dviejuose skyriuose aptarsime mogus raid - fizin, paintin, socialin. 3 skyrius skirtas kdikystei bei vaikystei; 4 skyriuje apvelgsime paauglio, suaugusio ir pagyvenusio mogaus raid.

Vaiko raida

SKYRIUS

Naujausias 1978-j vidurio m e d i c i n o s laimjimas, apie kur buvo raoma pirmuosiuose spaudos puslapiuose, buvo angl kdikio gimimas prajus devyniems mnesiams po apvaisinimo mgintuvlyje. Ankstesnis atradimas, kuris vis dar turt stebinti, buvo tai, kad vienas spermijas ir vienas kiauinlis gali susilieti bei tapti mogumi bet kokiomis slygomis ir kad implantuota tokia besidalijanti lstel gali sitvirtinti siose bei iaugti iki atuoni svar kdikio. Taiau tai jau tapo prastas dalykas. Ir tai nustebimo ksniai dl tokios i ties nesudtingos technins procedros - tai juk ne daugiau kaip proceso pradios perklimas i gimdos plastmasin del.

Lewisas Thomasas M e d z a ir sraig", 1979 Ir po gimimo mogaus raida yra tokia pat nuostabi kaip ir siose. Jis vis laik keiiasi fizikai, psichikai, socialiai. Kada ir kaip mes keiiams, keliaudami per gyvenim nuo si iki kapo? Paprastai mes atkreipiame dmes tai, kuo mes vieni nuo kit skiriams. Raidos psichologams labai svarbu ir tai, kuo mes panas. I ties visi mes - Confuciusas, Karalien Elbieta, Martinas Lutheris Kingas, tu ir a - pradjome vaikioti vieneri, o kalbti - dvej met. Bdami vaikai, visi aidme socialinius aidimus, rengdamiesi rimtiems gyvenimo darbams. Mes visi ypsoms ir verkiame, mylime ir nekeniame, retkariais prisimename, kad kada nors mirsime.

70

II DALIS. G y v e n i m o tarpsniai

RAIDOS

KLAUSIMAI

Kitaip nei daugelyje kit ios knygos skyri, iame ir kitame skyriuje daugiau analizuosime ne vien klausim - smegenis, mokymsi, mstym, asmenyb ar socialin elges, - o krypt. Raidos kryptis nagrinja, kaip visi ie dalykai keiiasi p e r mogaus gyvenim. R a i d o s j s i g h o l o ^ a i tyrinja vis gyvenim vykstanius fizinius^ psichikos ir socialinius pokyius. Juos daugiausia domina trys klausimai: ^f Prigimtis ar patirtis. Kiek ms raida priklauso nuo genetinio paveldimumo ir kiek nuo patirties? (2S Tolydumas ar pakopos. Ar raida yra laipsnikas, tolydus procesas? Ar j sudaro kelios atskiros pakopos? Pastovumas ar pokyiai. Ar ilieka ms individuals bruoai? Ar laikui bgant mes tampame kitokiais asmenimis?

i r 0

Prigimtis ar patirtis?
IVls genai yra biocheminiai paveldimumo vienetai, kurie lemia kie^vtno 'ms individualum. Ms genai lemia tai, kad esame mons, o ne unys ar tulps. Ar nuo individualios genetins struktros priklauso ir tai, kad vienas mogus yra isioklis, o kitas drovus? Kodl vienas yra nenuovokus, o kitas iradingas? Ar mogaus bruoai yra tokie pat nekintantys kaip aki spalva? Ar jie gali keistis? Nuo atsakym iuos klausimus priklauso ir ms poiris tam tikr socialin politik. Tarkime, js manote, kad mons yra tokie, kokie yra i prigimties". Tuomet js greiiausiai nepasitikite programomis, skirtomis kompensuoti lavinimo trkumus ar perauklti kalinius. Ir turbt js sutiksite su raidos psichologais, kurie pabria gen tak. Kaip gl skleidiasi pagal savo genetin plan, taip ir ms genai modeliuoja tvarking biologin augimo eig, vadinama__brejMijiDUL..Brendimas irykina daugel ms panaum: i pradi imokstame stovti, o paskui vaikioti, pirmieji vaiko odiai - daiktavardiai, paskui jis imoksta bdvardius. Netektis arba smurtas gali sultinti raid, bet genetins augimo tendencijos yra gimtoj. Brendimas nustato pagrindin raidos krypt, o patyrimas j sutvarko. Jeigu pritartumme nuomonei, kad svarbiausia - patirtis, tekt sutikti su tais raidos psichologais, kurie pabria aplinkos tak. Kaip puodius formuoja molio gabal, taip ms patirtis formuoDaugiau kaip 98% ms gen tokie pat kaip impanzs. Nenuo tabu, kad moni ir impanzi fiziologins sistemos, net smegen sandara, yra gana panaios.

3 SKYRIUS. Vaiko raida

71

ja mus. I tikrj, beveik kiekvienas sutinka, kad ms elgesys yra sveikos tarp gen ir praeities bei dabarties patyrimo rezultatas. Nuo ko priklauso patrauklaus, sportiko, laikomo lyderiu ir mgstamo mergaii paauglio teigiamas savs vertinimas nuo gen ar nuo aplinkos? Ir nuo to, ir nuo to. Mat jo aplinkos taka susiderina su j o genetiniais duomenimis. Klausti, kuris veiksnys svarbesnis, yra tas pat, kaip klausti, ar futbolo lauko plotas priklauso nuo jo ilgio ar nuo ploio.

Tolydumas ar pakopos?
Suaugusieji labai skiriasi nuo kdikio. Taiau ar jie skiriasi taip, kaip milinika sekvoja nuo sjinuko - kuomet skirtumai rykja laipsnikai, augant? Ar taip, kaip skiriasi drugelis nuo vikro, tarp kuri ryks stadij skirtumai? Tyrintojai, kurie pabria patyrimo ir mokymosi svarb, raid laiko ltu, tolydaus formavimosi procesu, o tie, kurie pirmenyb teikia biologiniam brendimui, mano, kad raida yra genetikai nulemt pakop ar ingsni seka; nors perjimas nuo vienos pakopos prie kitos gali bti greitas ar ltas, taiau kiekvienas jas pereina ta paia tvarka.

Pastovumas ar pokyiai?
Didesn io amiaus dal psichologai tvirtino, kad susiformavusi mogaus asmenyb, panaiai kaip sukietjs molis, lieka tokia pat vis gyvenim. Tyrintojai, stebintys mogaus gyvenimo tkm, dabar diskutuoja, kiek ms praeitis turi takos ateiiai. Ar raidai bdingesnis pastovumas ar pokyiai? Ar ankstyvosios patirties padariniai yra ilgalaikiai ar laikini? Ar i kaprizingo kdikio iaugs irzlus mogus? O ar tiktina, kad toks vaikas gali tapti ramus ir kantrus asmuo? Ar skirtingos klass draug ypatybs, pavyzdiui, agresyvumas, gabumai, laimjim siekis, ilieka vis gyvenim? Taigi, kiek mes iliekame tuo, kuo buvome, ir kiek tampame naujais monmis? Dauguma raidos psicholog teigia, kad tam tikri bruoai, pavyzdiui, emocij stiprumas, yra pastovus nuo pat ankstyvosios vaikysts. Taiau kartu su amiumi mes keiiams - fizikai, psichikai, socialiai. Taigi irykja iuolaikinis poiris: mogaus raida yra vis gyvenim trunkantis procesas. io skyriaus pabaigoje ir kitame skyriuje apsvarstysime iuos tris raidos klausimus. Taiau pirmiausia turime inagrinti vis mogaus raid nuo pat jo pradios iki pabaigos.

72

II DALIS. Gyvenimo tarpsniai

PRENATALIN RAIDA IR NAUJAGIMYST

I gyvybs prasideda gyvyb
Nra nieko natralesnio ir nieko nuostabesnio u ries dauginimsi. Panagrinkime mogaus dauginimsi. Procesas.prasideda, kai i moters kiauids atsiskiria subrends kiauinlis {ovum) lstel, kurios dydis madaug kaip takas io sakinio gale, ir apie 300 m i l i j o n spermij po lytinio akto pradeda lenktynes to kiauinlio link. Mergait gimsta su daugybe kiauinli, nors tik nedaugelis j subrs ir atsiskirs. Berniukas, prieingai, pradeda gaminti spermijus tik lytikai subrends, ir is procesas nepertraukiamai tsiasi vis gyvenim. Tiesa, j - pasigaminani daugiau kaip 1000 spermij per sekund, kuri utrunkate skaitydami sakin - su amiumi vis maja. Kaip kosmonautas, keliaujantis didel planet, taip spermijus pasiekia kiauinl, kuris yra 85 000 kart didesnis u j pat. Santykinai nedaug spermij, prasiskverbusi iki kiauinlio, iskiria virkinamj ferment, kurie pragrauia kiauinlio apsaugin sluoksn, kad spermijus galt siskverbti kiauinl (3-1 pav.). Kai tai vyksta, elektros ikrova nuvilnija per kiauinlio paviri ir ukerta keli kitiems spermijams kokiai minutei, o tuo metu kiauinlis suformuoja utvar. Kartu apie skmingj spermij ikyla pirtus panaios ataugos, stumianios j vidun. Kiauinlio branduolys ir spermijus juda vienas kito link ir, prajus pusdieniui, susilieja. Du tampa vienu. Tai laimingiausias momentas. Vienas i 300 milijon spermij, kuris su vienu kiauinliu tapo mogaus pradia, laimjo lenktynes. Atsitiktinai nugirsta, kaip vienas septynmetis berniukas aikino savo draugui: Robi, ar inai kiek spermij stengsi tapti tavimi? (Robis papurt galv) - Na, j buvo milijonai. A maiau urnale Nova". Jie visi lenktyniavo su tavimi, bet tu laimjai. Kiekvienas, kuris gyvena, laimjo. Todl tu esi laimtojas, ir a esu laimtojas; kiekvienas yra laimtojas" (Mahoney,1989). Kai kiauinlis ir spermijus susijungia, 23 chromosomos, esanios kiauinlyje, susiporuoja su 23 chromosomomis, atnetomis spermijaus. ios 46 chromosomos turi pagrindin js kno plan. Kiekviena chromosoma yra sudaryta i ilg molekuls, vadinamos DNR (dezoksiribonukleino rgties), sil. D N R savo ruotu yra sudaryta i tkstani gen, t. y. funkcini segment, atsaking u specifini baltym (biochemini gyvybs sudedamj element) sintez ( 3 - 2 pav.). i ^ L y t lemia 23-ioji chromosom pora - lytin chromosoma. ios poros nar, paveldta i motinos, yra X chromosoma. I tvo

3-1 pav. Raida prasideda, kai spermijus ir kiauinlis susijungia. Rezultatas - viena lstel, kuri, jei viskas gerai, taps 100 trilijon lstc mogumi.

3 SKYRIUS. Vaiko raida

73

js gavote arba X chromosom, jei esate mergait, arba Y chromosom, jei esate berniukas. Y chromosoma turi vienintel gen, nuo kurio priklauso sklidi formavimasis ir vyrikojo hormono, testosterono, gamyba. N u o io hormono priklauso iorini vyrikj lytini organ susidarymas. Jei tok Y chromosomos geno fragment terpsime moterikj pels embrion su normalia X chromosom pora, jis gali uaugti kaip patinlis (Koopman ir kt., 1991).

3-2 pav. Genai: j isidstymas ir sandara. Kiekvienos i trilijon kno lsteli branduolyje yra chromosomos. Kiekviena chromosoma i dalies sudaryta i DNR molekuls. Genai yra DNR segmentai, kurie kuria modelius baltym gamybai. Reguliuodami baltym gamyb, genai lemia ms individuali biologin raid.

Prenatalin raida
Netgi t skming akimirk, kai vienas laimingasis spermijus laimjo lenktynes, js likimas dar nebuvo visai aikus. Maiau kaip pus apvaisint kiauinli, vadinam zigotomis, igyvena ilgiau kaip savait (Grobstein, 1979). Jei manytume, kad mogaus gyvenimas prasideda apvaisinimu, tai dauguma j mirta dar negim. Taiau j u m s ir man nusiypsojo laim. I pradi buvo viena lstel, paskui pasidar dvi, vliau - keturios, ir kiekviena lygiai tokia pat kaip pirmoji. Paskui, pirmj savait, besidalijanios lstels, sudaranios madaug 100 lsteli zigot, pradeda skirtis - struktros ir funkcij atvilgiu. Madaug po dviej savaii besidauginanios lstels prisitvirtina prie motinos gimdos sienels, ir taip prasideda apie 37 savaites trunkantis artimiausias mogikasis ryys ( 3 - 3 pav.). Iorin zigotos dalis prisitvirtina prie gimdos sienels ir tampa placenta, pro kuri maitinamas vaisius. Vidins lstels tampa embrionu. Per kitas 6 savaites embriono kno organai pradeda formuotis ir funkcionuoti. Pradeda plakti irdis, o kepenys prade-

74

II DALIS. G y v e n i m o tarpsniai

3-3 pav. Prenatalin raida: a - embrioda gaminti raudonuosius kraujo knelius. Embrionas su Y chronas greitai auga ir formuojasi (40-au mosoma pradeda iskirti testosteron, suteikiant jam vyrikj lyt. dien jau matomas nugarkaulis, pradec. Prajus 9 savaitms nuo apvaisinimo, embrionas gauna moaugti rankos ir kojos); b - dar po gikuosius bruous ir tampa gemalu. etojo mnesio pabaigoje penki dien 2,5 cm didumo embriork proporcijos pradeda keistis (galva vidaus organai, pavyzdiui, skrandis, jau yra pakankamai susiformaesn u kit kno dal, paaugusio> mav ir funkcionuojantys, todl net per anksti gims vaisius gali rankos ir kojos); c - antrojo mnesio igyventi. pabaigoje, kai prasideda gemalo Kiekvienoje prenatalinje stadijoje raid veikia genetiniai ir apperiodas, jau susiformav veido bruoai, platakos ir pdos; linkos veiksniai. Placenta saugo nuo daugelio aling mediag, o d - ketvirtj mnes pradjs praleidia maisto mediagas ir deguon. Taiau kartu su maistu gali gemalas jau sveria apie 85 g. patekti ir aling mediag, vadinam teratogenais, kurie gali sukelti tragik padarini. Nioji rko ar vartoja alkohol ne viena. Igertas alkoholis patenka jos krauj ir gemal, todl slopinama abiej centrins nerv sistemos veikla. Rkanios motinos ir jos gemalo kraujyje maja deguonies, ir apsinuodijama nikotinu. Daug rkanios motinos naujagimis greiiausiai per maai svers, o tai kartais net pavojinga. Motinos, kuri vartoja heroin, kdikis irgi turs Tera" paodiui reikia pabai polink. Taip pat danai vaikas i motinos perima ir AIDS virus. s", teratogenai yra pabaisas Daug alkoholio vartojanti moteris rizikuoja, kad jos vaikas gims gimdanios" mediagos, chemiku su ydomis ir protikai atsiliks. Kai kurie kdikiai turi akivaizlai ir virusai, kurie gali paeisti di poymi, vadinam alkoholiniu vaisiaus sindromu. Tai n e - ^ gemal. proporcingai maa galva ir vis gyvenim neisriykstantys smegen sutrikimai, danai pasireikiantys protiniu atsilikimu. Jei m o t i n a ^ Prenatalin raida: vartoja narkotik krek, kdikiui, siose negaunaniam p a k a n k a - ^ zigota: nuo apvaisinimo iki 2 mai deguonies ir maisto, gali grsti apsigimimai ir sutrikti augisavaii, mas. 1990-j pradioje, kai pirmoji kreko vaik" karta pradjo embrionas: nuo 2 iki 8 savaii, lankyti mokyklas, prireik speciali lavinimo program darbui su gemalas: nuo 9 savaii iki iais atsiskyrusiais, impulsyviais, hiperaktyviais vaikais. gimimo.

3 SKYRIUS. Vaiko raida

75

Naujagimio galimybs
Naujagimiai gimsta turdami igyvenimui btinus refleksus. Kdikis, vengdamas skausmo, gali atitraukti galn. Naujagimis, kuriam ant veido umetama audeklo skiaut, trukdanti laisvai kvpuoti, prads sukioti galvut alis ir stengsis isivaduoti. Jaunus tvus danai stebina suderinta refleks, susijusi su maitinimusi, seka. Tai gali iliustruoti iekojimo refleksas: kdikis, kai kakas prisilieia p r i j o skruostuko, isiioja ir energingai ieko spenelio. Surads automatikai sugriebia j ir pradeda sti - tam reikia suderint laiymo, rijimo ir kvpavimo judesi. Nerandantis to, kas j patenkint, alkanas kdikis pravirksta; tvams labai nesmagu tai girdti ir labai palengvja, kai savo kdik nuramina. Vienas i pirmj Amerikos psicholog Williamas Jamesas (kuris yra pasaks: Pirmoji psichologijos paskaita, kuri esu girdjs, yra ta, kuri skaiiau a") man, kad naujagimis patiria mirgani, iani sumait". Iki 1960 m. su tuo tik nedaugelis nesutiko. Buvo manoma, kad, iskyrus beprasmius viesos ir tamsos elius, naujagimis nieko nemato. Vliau, tobuljant technologijai ir pltojantis n e u r o l o g i j o s mokslui, buvo sukurti ir tobulesni kdiki tyrimo bdai. Mokslininkai rod, kad kdikis gali daug pasakyti - jei moki paklausti. Klausiant reikia panaudoti tai, k kdikis gali daryti - irti, sti, pasukti galvut. Turdami aki judesi stebjimo prietaisus, iulptukus, sujungtus su elektroniniais renginiais, ir kit tais, tyrintojai pasiryo atsakyti amin tv klausim: k j kdikis gali matyti, girdti, uuosti ir mstyti. Jie atrado, kad vaiko pojiai yra naudojami socialiniams ryiams palengvinti. Naujagimis pasuka galvut mogaus bals, bet to nedaro girddamas dirbtin gars. Jis ilgiau iri mogaus veido negu audyklos taikinio piein; taiau jis ilgiau iri taikin, kurio kontrastingi apskritimai panaesni mogaus ak negu vienspalv disk (Fantz, 1961). Kdikis daugiausia iri daiktus, esanius u 2 0 - 3 0 centimetr; nuostabiausia, kad madaug toks yra atstumas tarp indanio vaiko ir motinos aki (Maurer ir Maurer, 1988). Matyt, kdikis gimsta jau gebdamas matyti savo motinos akis. Kdikio suvokimo gebjimai formuojasi pirmaisiais gyvenimo mnesiais. Pirmosiomis dienomis jis skiria savo motinos veido iraik, kvap ir bals. Savaits amiaus indomas kdikis, paguldytas tarp dviej marls skiaui, paimt i po j o motinos ir kitos krtimi maitinanios motinos liemenls, paprastai pasisuka jo motinos kvap skleidiani skiaut (MacFarlane, 1978). Trij savaii kdikis, iulpiantis induk, kuris pakaitomis jungia

76

II DALIS. G y v e n i m o tarpsniai

rayt motinos ir kitos moters bals, igirds motinos bals, pradeda energingiau iulpti (Mills ir Melhuish, 1974). Taigi naujagimis gali ne tik matyti tai, k jam reikia matyti, uuosti ir girdti, bet ir naudoti savo jutiminius gebjimus mokymuisi. Dvi tyrintoj grups paskelb stebinant ir diskutuotin fakt, kad antrj gyvenimo savait - o gal net pirmosiomis gyvenimo valandomis - naujagimis gali mgdioti veido iraik, pavyzdiui, ikiti lieuv (Field ir kt., 1982; Meltzoff ir Moore, 1983, 1985, 1989). Tolesni tyrimai parod, kad vieni naujagimiai yra iraikingesni ir labiau link mgdioti negu kiti (Field, 1989). Taiau kdiki tyrimai kotijoje, Japonijoje ir Nepale rodo, kad naujagimio gebjimas mgdioti yra bendramogikas bdingas bruoas (Bower, 1989). Jei tikrai taip, tai is dalykas kelia nuostab. Kaip k tik gims kdikis sieja savo veido judesius su suaugusiojo? Kaip jis gali derinti iuos judesius? ie duomenys yra ginytini, nes neatitinka prielaidos, kad kdikio jutimo ir judjimo gebjimai yra labai menki. Tyrintoja Tiffany Field (1987) pastebjo: Prie 20 met ms inios apie kdikius dar buvo gana kdikikos, bet tai, k mes suinojome nuo to laiko, labai pakeit ms supratim apie kdik ir elges su juo". Pasak jos, vis daugiau psicholog pritaria poiriui, k a d k d i k i s J a h a j ^ S t g j p g a i gnvnlria pakul, j n l ^ i - d i delis soclalims~ix. emocinis..jautmmas bei.4spdngi intelektiniai 4 S ^ ^ j i f f l l U 1 P a e i t o s kartos bejgis kdikis" iandien tapo nuostabiu kdikiu."

KDIKYSTE

IR VAIKYSTE

Kdikyst - laikotarpis nuo gimimo iki tol, kol imokstama vaikioti, o vaikyst tsiasi iki paauglysts. Praddami nuo kdikysts ir vaikysts, o kitame skyriuje aptardami mogaus gyvenim nuo paauglysts iki senatvs, isiaikinsime vis mogaus fizin, paintin ir socialin raid.

Fizin raida
SMEGEN RAID, Dar priej^mstant per minut susiformuoja m a d a u g ketvirtis milijono- nervini lsteli. Gimimo dien turime tiek smegen lsteli, kiek j tursime vis laik. Taiau tik gimusio mogaus nerv sistema nesubrendusi: nerviniai tinklai, kurie galina mus vaikioti, nekti, prisiminti, dar tik formuojasi (3-4 pav.).
34 pav. Tik gimusio mogaus smegenys dar nebrandios. iuose pieinliuose pavaizduota, kaip brstanio mogaus smegen ievj, nerviniai ryiai darosi vis sudtinges~ * (i Conel, 1939-1963).

3 SKYRIUS. Vaiko raida

77

Brendimas ir kdikio atmintis. Tai, kad neprisimename, kas vyko iki treiojo ar ketvirtojo gimtadienio, aikinama nepakankamais nerviniais ryiais (Kihlstrom ir Harachkiewicz, 1982). Tvus trikdo i Freudo vadinama vaikikoji amnezija". I vis valand, kurias jie praleido su savo kdikiu - aidim ant kilimo, vystykl keitimo, maitinimo, supimo prie mieg, - k jie smoningai prisimins apie tvus, jei ie numirs? Nieko! Nieko smoningai neprisimenama, taiau kakas vis tik pasilieka. Nuo gimimo (arba net anksiau) kdikis jau gali mokytis (Blass, 1987; Bower, 1977; Lancioni, 1980). Naujagimis, kurio lieiama kakta, gali imokti pasukti galv dein ar kair, siekdamas saldinto vandens. Kai trij mnesi kdikiui kartkartmis primenama, kad, pajudinus kojyt, sujuda aislelis, i ssaj jis prisimins maiausiai mnes. Jei tokio mokymosi neatnaujinsime, jo rezultatai neiliks. Taiau ankstyvas mokymasis gali parengti ms smegenis vlesniam patyrimui, kur mes prisimename. Pavyzdiui, vaikai, kurie apkurto apie antruosius gyvenimo metus, kai jau buvo girdj garsin kalb, vliau yra imlesni gest kalbai negu nuo gimimo kurti vaikai (Lenneberg, 1967). Taigi pirmieji dveji metai yra svarbiausi mokantis kalbos. Gyvnams, pavyzdiui, jros kiaulytms, kuri smegenys yra subrendusios nuo pat gimimo, daug spariau susiformuoja pastovi atmintis negu gyvnams su nesubrendusiomis smegenimis, pavyzdiui, iurkms (Campbell ir Coulter, 1976). Kadangi mogaus smegenys gimstant taip pat yra nebrandios, tai ie faktai veria abejoti tvirtinimu, kad pasmoningai galime prisiminti savo gyvenim iki gimimo arba gimdymo traum. Patirtis ir smegen raida. Patirtis, kaip ir biologinis brendimas, padeda formuotis smegen nerviniams ryiams. Net ir pamirtas" ankstyvasis imokimas nra visikai itrinamas. Dar daugiau, jis padeda parengti ms smegenis mstymui, kalbai bei tolesniam patyrimui. Kaip ankstyvoji patirtis palieka savo ymes" smegenyse? Kalifornijos universitete Berkeley, Markas Rosenzweigas ir Davidas Krechas kelet iurkiuk laik narvuose, panaiose kaljimo vienut, o kelet - bendrame narve - aidim aiktelje (3-5 pav.). iurkms, gyvenusioms skurdioje aplinkoje, susiformavo retesn" ir plonesn smegen iev; jos nervini lsteli knai buvo maesni, be to, buvo maiau glijini lsteli (vadinam nerviniais klijais", kurios jungia ir maitina smegen neuronus). Rosenzweigas (1984; Renner ir Rosenzweig, 1987) teig taip nustebs

78

II DALIS. Gyvenimo tarpsniai

Skurdi aplinka

Turtingesn aplinka

3 - 5 pav. Patyrimas veikia smegen formavimsi. Pirmj eksperiment m e t u M a r k a s R o s e n z w e i g a s ir Davida* Krechas augino iurkes tuiame narv. p o v i e n , a r b a su k i t o m i s i u r k m i s n a r v e , k u r b u v o v a i r i , k a s d i e n keiiam , d a i k t . K e t u r i o l i k o j e i e i o l i k o s eksperiment iurkms, buvusioms t u r t i n g e s n j e a p l i n k o j e , s u s i d a r gerok d a u g i a u s m e g e n i e v s ( l y g i n a n t su kitu s m e g e n a u d i n i u ) n e g u i u r k m s , k u r i o s b u v o s k u r d i o j e a p l i n k o j e (i M . R . R o s e n z w e i g , E . L . B e n n e t t ir M . C . D i a m o n d S m e g e n p o k y i a i d, patyrimo").

tokiu patirties poveikiu smegen audiniui, kad net pakartojo eksperiment kelet kart prie paskelbdamas savo atradimus. ie tyrimai paskatino pavairinti laboratorij, ferm bei zoologijos sod gyvn, taip pat ir vaik staig aplink. Vlesni tyrimai papild iuos duomenis. Kelios tyrintoj grups nustat, kad vos gimusiems iurkiukams bei prie laik gi- j musiems mogaus kdikiams naudingas yra lietimas, masaas n (Field ir kt., 1986; Meaney ir kt., 1988). Visi mayliai, kuriems tai buvo daroma, greiiau sunkjo bei spariau tobuljo neurologikai. Williamas Greenoughas bei j o kolegos i Illinoiso universiteto (1987) vliau nustat, kad pasikartojantys potyriai, kurie kyla lieiant bei masauojant, keiia iurks nervin audin btent tas smegen vietas, kurios apdoroja potyr. Taip isaugomi aktyvs nerviniai ryiai, ir kartu netrukdoma sunykti nenaudojamiems ryiams. Ilgainiui ms nervinis audinys kinta. Vaizdai ir kvapai, lietimai ir tempimai kai kuriuos nervinius takus aktyvina bei stiprina, tuo pat metu kiti nenaudojami takai silpnja. Tai panau miko takelius: tie, kuriais nevaiktoma, uelia, o mgstami - platja. Ms genai lemia_bendr^ smegen sjmktr, o nuo g^tj^imo p n Klauso jiTdetas.jjedions, kuri mokoma paspausti svert pirtu kelet tkstani kart per dien, smegen audinys, kontroliuojantis t pirt, kinta, nes patyrimas palieka pdsak. Krepinio vaigds Michaelo Jordano smegenyse pdsak palieka tkstaniai valand, praleist atakuojant krep. Patirtis keiia prigimtj. JUDJIMO RAIDA. Stiprjant kdikio raumenims bei tobuljant nerviniams tinklams, formuojasi vis sudtingesni gdiai. JSLors kiekvienas vaikas sdti, stovti ir vaikioti imoksta sulauks skirtingo amiaus, bet tvarka, kuria vaikai pereina ias raidos pakopas, yra vienoda ( 3 - 6 pav.).

^ [ <*

3 SKYRIUS. Vaiko raida

79

Gerai vaikto

vienas

M
Vaikto

Gerai stovi vienas

laikydamasis I bald b

) O T S tJ tn < > /
o

4 4
~

Prisitraukia ir atsistoja

r
Stovi laikydamasis

2 e O
o

Apsiveria Knibias kelia galvut

Sdi neprilaikomas

Perkelia dal svorio ant koj

4^
I

~ Knibias kelia krtin, remdamasis

rankutmi

A
0 1

. . .

Ji
3 4 5 6 7 Amius 8 9 mnesiais 10 11 12 13 14 15

Ar gali patirtis sultinti arba pagreitinti fizini gdi susidarym? Pavyzdiui, ar vaikai, pirmuosius gyvenimo metus praleidiantys pririti prie lopio - pagal Hopi ir Navajo indn tradicijas - imoksta vaikioti vliau negu neriami kdikiai? Ar kdikis, kuriam nuo ketveri mnesi amiaus leistumme po valand per dien pabti vaiktuke, anksiau imokt vaikioti? Netiktina, bet, nepaisant to, k dabar jau inome apie patyrimo poveik smegenims, atsakymas yra - ne (Dennis, 1940; Ridenour, 1982). Biologinis brendimas - apimantis ir spari smegenli, esani smegen upakalinje dalyje, raid - sudaro slygas, sulaukus madaug vieneri met, mokytis vaikioti. Patyrimo taka iki to laiko gana menka. T pat galima pasakyti ir apie kitus fizinius gdius, pavyzdiui, tutinimosi bei lapinimosi kontrol. Kol pakankamai nesubrend raumenys ir nervai, joks tikinjimas, grasinimas ar baudimas negali imokyti naudotis puoduku. Po spartaus uolio pirmaisiais dvejais gyvenimo metais augimas sultja iki 5 - 7 cm per metus, ir taip toliau augama per vis vaikyst. Antrj met pabaigoje susiformuoja dauguma neuron tarpusavio ryi. Nuo tada smegen raida sultja. Juntamoji ir

3 - 6 pav. Svarbesns kdiki judjimo raidos stadijos. Nors kai kurie kdikiai kiekvien pakop pasiekia iek tiek anksiau nei kiti, pakop eils tvarka visiems vienoda. Juostels rodo raidos norm. Kairysis ir deinysis j galai rodo ami, kai 25% ir 90% vaik valdo t judes. Vieta, kur susieina dvi spalvos, rodo ami, kai to judesio imoksta pus vis kdiki (pritaikyta i Frankenburg ir Dodds, 1967).

80

II

DALIS. G y v e n i m o tarpsniai

judinamoji ievs sritys vis dar brsta, sudarydamos slygas tobulti judesiams (Wilson R., 1978). Smegen ievs asociacins sritys, susijusios su mstymu, atmintimi bei kalba, formuojasi ilgiausiai.

Nordami nuspti, koks bus mergaits gis suaugus, padvigubii: te jos 18 mnesi gi, o nordan: nuspti berniuko g, jo 2 met dauginkite i 2.

Paintin raida
Kai formuojasi smegen asociacins sritys, vaiko psichiniai gebjimai gerokai okteli (Chugani ir Phelps, 1986; Thatcher ir kt., 1987). Smegenys ir psichika tobulja kartu. Painimas apima visas psichins veiklos ris, susijusias su mstymu, inojimu ir atmintimi. Raidos psichologus ypa domina ie klausimai: Kada ir kaip vaikas pradeda suvokti dalykus i kito mogaus pozicij? Kada pradeda logikai samprotauti? Kada pradeda simbolikai mstyti? Taigi, kaip lavja vaiko protas? Tokius klausi-| mus kl ir raidos psichologas Jeanas Piaget (tariama Pja). c . Kas ino vaiko mintis?" - stebjosi poet ^ r f l P p r r y P i ^ ^ t * inojo tiek, kiek ir kiekvienas jo kartos mogus. Jis painimo raida pradjo domtis 1920 m. Paryiuje, rengdamas klausimus vaik intelekto testams. Pateikindamas testus, kad nustatyt, kokio amiaus vaikai gali teisingai atsakyti tam tikrus klausimus, Piaget ypa susidomjo klaidingais vaik atsakymais. Kur kiti mat vaikikas klaidas, Piaget irjo dsning intelekto veikl. Jis pastebjo, kad klaidos, kurias dar to paties amiaus vaikai, danai buvo netiktinai panaios. Piaget, daugiau kaip 50 met praleids su vaikais, sitikino, kad vaiko protas nra sumainta suaugusiojo proto kopija.

Tirdami individo ar visos monijos intelekto raid, pastebsime, kad mogaus dvasia pereina kelc skirting stadij. "
Jeanas Piaget, 1

Mai vaikai aktyviai ir visai kitaip nei suaugusieji kuria savo supratim apie pasaul. tai kartais neatsivelgiame mokydami vaikus. Piaget manymu, vaiko protas tobulja pereidamas kelet stadij - nuo paprast naujagimio refleks iki suaugusio mogaus abstraktaus mstymo. Atuoneri met vaikas supranta dalykus, nesuprantamus trej met vaikui. Atuonmetis gali suprasti tok palyginim: kai kyla mintis, lyg viesa blyksteli galvoje", bet imokyti tai suprasti trej met vaik nemanoma.
KAIP TOBULJA VAIKO PROTAS. Intelekto paangos varomoji

Viskam yra metas, ir kiekvienai reikalui tinkamas laikas po dangumi. "

Ecclcsiastcs

jga yra ms nuolatins pastangos suprasti pasaul. Tam tikslui brstanios smegenys kuria svokas, kurias Piaget vadino s c h e m o m i s . Schemos yra pasaulio suvokimo bdai, jos tvarko praeities patyrim ir yra rmai ateities potyriams suprasti. Gyvenim pradedame, turdami paprastas schemas, tokias, kurios apima poji valdomus refleksus, pavyzdiui, indim ar iul-

3 SKYRIUS. Vaiko raida

81

pim. Suaugs mogus jau yra susidars galyb schem, pradedant inojimu, kaip uriti mazg, baigiant supratimu, k reikia bti simyljusiam. Piaget pasil dvi svokas, paaikinanias, kaip naudojame ir pritaikome schemas. Pirma, mes aikinams savo patyrim taip, kaip dabar suprantame. Piaget terminais, traukiame, arba asimiliuojame, nauj patyrim jau esanias schemas. Pavyzdiui, vaikas, turdamas paprast uns schem, gali visus keturkojus vadinti uniukais. Taip pat mes pritaikome, arba akomoduojame, savo schemas, kad jos tikt nauj potyri detalms. Vaikas greitai supranta, kad jo uniuko schema yra per plati, ir jis akomoduoja j, patikslindamas kategorij. Kai negalime asimiliuoti naujo patyrimo, kadangi jis neatitinka ms turim schem, ios gali keistis, kad prisiderint prie patirties. Pavyzdiui, kai vienos rass mons suvokia kitos rass mones, remdamiesi savo ankstesne informacija (Jis atrodo grsmingai..."), tai yra asimiliacija. Kai patirtis bendroje mokykloje ar darbe pakeiia j schemas (...bet jis ities aunus vaikinas"), vyksta akomodacija. PIAGET TEORIJA IR PAINTINI STADIJ DABARTIN SAMPRATA. Mokslas taip pat yra asimiliacijos ir akomodacijos procesas. Mokslininkai naudojasi jau turimomis teorijomis (pavyzdiui, kad naujagimiai yra pasyvios ir bejgs btybs), asimiliuodami (traukdami) stebjim duomenis. Jei nauji duomenys prietarauja toms teorijoms, jos keiiasi, akomoduojasi (prisitaiko) prie duomen. Todl nauja kdikio, kaip daug gebanio, samprata pakeiia senj schem. Piaget man, kad taip vaikai (ir suaugusieji) konstruoja tikrov. Tai, k mes inome, nra tikroji tikrov, o tik ms supratimas apie j. Visa tai rodo, kaip veikia paties Piaget svokos: i pradi jos padjo mums suprasti vaik elges, o vliau - prisitaikyti prie nauj duomen. Piaget apra keturias pagrindines paintins raidos stadijas (3-1 lentel). Piaget nuomone, vaikas augdamas pereina nuo vienos su amiumi susijusios plokms prie kitos. Kiekvienai plokmei bdingos skirtingos ypatybs, kurios lemia specifines mstymo ris. Kad geriau suprastume, kaip tobulja vaiko protas, pavelkime kiekvien i Piaget iskirt stadij dabartins paintins raidos sampratos poiriu. Sensomotorin stadija. Sensomotorins stadijos metu, nuo gimimo beveik iki dvej met, vaikai supranta pasaul, jutim ir

Atidiai pairkite velnio kamertono " vir. Dabar pavelkite al - ne, geriau pirma dar iek tiek j panagrinkite - paskui neirdami nupiekite. Nelengva, tiesa? Kadangi toks kamertonas nemanomas, js neturite jokios schemos, kuri padt asimiliuoti tai, k matote.

Mes lengviau asimiliuojame i Picasso monos Francoise Gillot nuotrauk negu jo piet jos abstrakt portret. Lengviau yra suvokiamas realistinis menas ir fotografijos, nes jie geriau atitinka ms turimas schemas.

82

II D A L I S . G y v e n i m o t a r p s n i a i

3-1 LENTEL. Piaget paintins

AMIUS Nuo gimimo iki 2 met

raidos

stadijos
RAIDOS GAIRES Nuolatinis objekt buvimas Nepastam moni baim Gebjimas apsimesti Egocentrizmas

STADIJOS APIBUDINIMAS Sensomotorin stadija Pasaulis patiriamas pojiais ir veiksmais (irint, lieiant, kramtant) Prieoperacin stadija Daiktus enklina odiai ar vaizdai, bet nemstoma logikai Konkrei operacij stadija Logikai mstoma apie konkreius vykius; suprantamos konkreios analogijos ir atliekamos aritmetins operacijos Formalij operacij stadija Abstraktus mstymas

Madaug nuo 2 iki 6 met Madaug nuo 7 iki 11 met

Tverms principas Matematins transformacijos

Madaug nuo 12 met

Mokslinis mstymas Galimas brandus moralinis mstymas

judesi dka s v e i k a u d a m i su daiktais - irdami, liesdami, kramtydami ir iupdami. I pradi, atrodo, jie nesupranta, kad daiktai esti ir tuomet, kai jie j nesuvokia. Viename i savo tyrim Piaget parodydavo kdikiui patraukl aisl, paskui paslpdavo j po kepure ir irdavo, ar vaikas jo iekos. Jaunesni negu 8 mnesi vaikai aislo neiekodavo. Jie nesuprato nuolatinio objekt buvimo" - neinojo, kad daiktai neinyksta, kai jie j nesuvokia. Kdikis gyvena dabartimi. Ko nebemato, t ir pamirta. pie atuntj mnes irykja tai, k psichologai vadina nebematomu daikt atsiminimu. Jei paslpsime aisliuk, kdikis tuoj pat ima jo iekoti, prajus dar mnesiui ar dviem, kdikis jau ieko net ir anksiau, prie kelias sekundes paslpto aislo. Tuo pat metu, kai vaikai ima suprasti nuolatin objekt buvim, atsiranda nepastam moni baim. Pastebkite, kaip reaguoja skirtingo amiaus kdikiai, kai juos paima svetimi mons: nuo 8-ojo ar 9-ojo mnesio jie verkia ir praosi pas tuos, kuriuos pasta. Ar tai tik atsitiktinis sutapijnas, kad vienu metu pradedama suvokti, kad daiktai nuolatos yra, ir irykja svetim moni baim? Matyt, ne. Atuoni mnesi vaikas jau turi pastam veid schemas; negaldamas asimiliuoti naujojo veido ias prisimenamas schemas, jis sunerimsta (Kagan, 1984). Tai rodo, kad smegenys, psichika ir socialinis-emocinis elgesys pltojasi kartu. Taiau iandieniniai mokslininkai svarsto: ar i tikrj vaik paintiniai gebjimai t o b u l j a p a k o p i k a i l Ar tikrai daikt nuolatinis buvimas pradedama suprasti taip staiga, kaip skleidiasi tul-

Sensomotorins stadijos metu, nuo gimimo iki 2 met, vaikai tiria paau' savo pojiais. Jie m g a u j a s i bevc visko, kas patenka rankas: kvapu jutimu, skoniu. Po 18 mnesi, pere: . mi prieoperacin stadij, vaikai jau gali apsimetinti.

Vaikai galvoja apie tai, kas bus, dabartimi, daro. "

ne apie bet

praeit, diaugiasi kas i m> .

o tai maai

La B r u y c r e , 1 6 4 5 - ! L e s Caractcrcs: D e T h o r n

3 SKYRIUS. Vaiko raida 90

pi iedai pavasar? iandien mokslininkai galvoja, kad raida yra tolydesnis procesas negu man Piaget. Pavyzdiui, manoma, jog supratimas, kad daiktai nuolatos esti, formuojasi laipsnikai, pradedant nuo to, kad kdikis ieko aislelio ten, kur prie sekund mat j paslepiant. Tyrintojai, pavyzdiui, Jeanas Mandleris (1990), mano, kad Piaget ir jo pasekjai nepakankamai vertino ma vaik gebjimus. Piaget teig, kad iki dvej met vaikas negali mstyti. Jis gali atpainti daiktus, ypsotis jiems, ropoti j link bei imti juos rankas, bet jis dar neturi svok ir idj. Vaikai nemsto apie gyvenim, o gyvena j. Panagrinkime tok paprast eksperiment. Andrew Meltzoffas ir Richardas Bortonas (1979) duodavo vieno mnesio kdikiams iulpti vien i dviej iulptuk, neleisdami j apirinti (3-7 pav.). Vliau, parodius abu iulptukus, kdikiai daugiausia irdavo t, kur buvo iulp. Be to, devyni mnesi kdikiai gali mgdioti veiksm, kur stebjo prie 24 valandas (Meltzoff, 1989). Taigi aiku, kad j i e turi daugiau s v o k i n i o m s t y m o gebjim, negu man Piaget. Prieoperacin stadija. Piaget poiriu, ikimokyklinukai dar toli grau ne mai suaugusieji. Nors jau suvokiantys save, laik, daikt nuolatin buvim, jie dar yra egocentriki: jie negali suvokti daikt kito asmens poiriu. Vaik pokalbiai atskleidi j egocentrikum (Phillips, 1961, p.61): - Ar tu turi brol? - Taip. - Koks jo vardas? - Dimis. - Ar Dimis turi brol? - Ne." Ikimokyklinukas, kuris ustoja jums televizoriaus ekran, nordamas pats matyti, kuris klausinja tuomet, kai js kalbate telefonu, mano, kad js matote ir girdite tai, k jis pats mato ir girdi. Bendraujant su mau vaiku, reikia prisiminti, kad toks elgesys atspindi jo paintin ribotum: egocentrikas vaikas nra smoningai egoistas" ar neatidus kitiems", - jam tiesiog sunku suprasti kito poir. Ikimokyklinukams, beje, lengviau laikytis pozityvi nurodym (Laikyk uniuk velniau") negu negatyvi (Nespausk taip uniuko"). Tvai, barantys vaikus, daniausiai nesupranta i rib. Jie galvoja, kad j vaikai, kaip mai suaugusieji, gali kontroliuoti savo elges (Larrance ir Twentyman, 1983). Todl jie mano, kad vaikai smoningai piktavalikai stovi ant kelio, ipila maist, neklauso draudim ar verkia.
3-7 pav. Kdikiai gali mstyti. Paiulp vien i i dviej iulp tuk, jie ilgiau iri t, kur turjo burnoje (i Meltzoff ir Borton, 1979).

84

II DALIS. G y v e n i m o tarpsniai

Nors Piaget egocentrikumo svoka yra svarbi, taiau ikimokyklinukai nra visikai egocentriki. Pavyzdiui, keturmeiai, pasakodami klausytojui, kurio akys uritos, pritaiko prie jo savo paaikinimus, jie. rodo panekovui aisl ar paveiksll priekine puse (Gelman, 1979; Siegel ir Hodkin, 1982). Apie treiuosius metus pradeda rykti, simbolinis mstymas. Judy DeLoache (1987) tai atskleid savo tyrimu. Ji dvimeiams vaikams parod ma kambario model ir paslp jame aisl (tarkime, ma uniuk) u maos lovels. Vaikai nesunkiai prisimin, kur rasti aisl. Taiau jie negaljo rasti didelio aislinio uns u lovos tikrame kambaryje. Tik eiais mnesiais vyresni, trimeiai, vaikai paprastai i karto eidavo prie didelio uns tikrame kambaryje, tuo parodydami, kad gali suprasti model kaip kambario simbol. JPiaget nuomone, ikimokyklinio amiaus (iki septyneri met) ^ vaikai pereina vadinamj prieoperacin stadiia. Jie dar negali # atlikti protini operacij. Penkiameiui labai daug" pieno auktoje, siauroje stiklinje sumaja, t pat pien perpylus em ir plai stiklin. Taip yra todl, kad vaikas kreipia dmes tik aukt ir nesugeba atlikti protins operacijos - mintyse perpilti pien atgal. Vaikas neturi tverms sampratos - nesupranta, kad, keiiantis formai, mediagos kiekis nekinta (lieka toks pat). Taiau kiti mokslininkai aptiko, kad Piaget paintini stadij pradmenys pasireikia anksiau negu jis man. Jau penkiameiai ir eiameiai, klausiami apie jiems suprantamus dalykus iek tiek supranta tverms princip (Donaldson, 1979). Taigi netiesa, kad prieoperacinje stadijoje vaikai visai nesugeba pavelgti kito akimis ar atlikti protini operacij ir kad visa tai vliau pasireikia staiga. Matyt, yra kitaip, negu man Piaget - i gebjim pradmenys ankstesni, ir jie laipsnikai lavja. Konkrei operc *tnijn A pi p septintuosius metus vaikai pasiekia konkrei operacij stadij. Jie pradeda suprasti, kad, keiiantis formai, kiekis ilieka tas pats. Vienuolikos met vaikai jau gali mintyse perpylinti pien i vieno kit skirting form indus, todl jie supranta, kad dl pasikeitusios formos kiekis nepasikeiia. Jie mgsta ir juokus, kurie reikalauja suprasti tverm, pavyzdiui: Misteris Jonesas jo restoran ir usisak vis pic pietums. Kai padavjas paklaus, kiek dali j padalinti - eias ar atuonias, misteris atsak: O, geriau eias, a nepajgiau suvalgyti atuoni gabal!" (McGhee, 1976)

3 SKYRIUS. Vaiko raida

85

Piaget nuomone, konkrei operacij stadijos metu pltojami protiniai gebjimai, kuri reikia matematinms transformacijoms bei tvermei suprasti. Kol neinojau Piaget teorijos, nesupratau, kodl mano eeri met dukra Laura nesugeba atlikti atvirktins aritmetins operacijos. Paklausta: Kiek bus prie atuoni pridjus keturis", po 5 sekundi ji atsak dvylika", bet dar penki sekundi prireik, kad pasakyt, kiek bus, kai i dvylikos atimsime keturis. Bdama atuoneri, ji jau galjo atlikti atvirki veiksm ir ikart atsakyti antrj klausim. Jeigu Piaget buvo teisus, teigdamas, kad vaikai patys kuria savo supratim ir msto kitaip negu suaugusieji, k galima patarti ikimokyklinuk ir pradini klasi mokytojams? Piaget tvirtino, kad mokytojai turt remtis tuo, k vaikai jau ino, naudotis konkreiais pavyzdiais ir skatinti juos paius mstyti. Bsimi mokytojai, prisiminkite: mai vaikai nepajgs vadovautis suaugusij logika. Supraskite, kaip vaikai msto, ir turkite omenyje, kad tai, kas jums paprasta ir aiku, tarkim, kad atimtis yra atvirkia sudiai, gali bti nesuprantama eiameiui. Formali operacij stadija. Apie dvyliktuosius gyvenimo metus nuo grynai konkretaus m s t y m o pereinama prie abstraktaus. Anot Piaget, paaugliai jau imoksta samprotauti hipotetiniais teiginiais ir daryti ivadas: jei taip, tai itaip. Tokio amiaus vaikams jau bdingas sistemingas samprotavimas, kur Piaget vadino formaliomis operacijomis. Taiau ar i tikrj jaunesni vaikai nesugeba mstyti abstrakiai? Panagrinkime toki paprast problem:
Jei Donas yra mokykloje, tai ir Marija yra mokykloje. Donas yra mokykloje. K gali pasakyti apie Marij?

Dauguma septynmei nedvejodami atsako teisingai (Suppes, 1982). Tai dar kart parodo, kodl Piaget kritikai teig, kad paintini stadij pradmenys pasireikia anksiau negu galvojo Piaget. Piaget teorijos vert. Piaget stadij teorija yra prietaringa. Kai kuriais atvilgiais ji labai gerai vertinama. Nors vairi kultr vaik raidos tempai yra skirtingi, Piaget idjos yra patvirtinamos. Tyrimai, atlikti visame pasaulyje - nuo Australijos aborigen iki Alyro ir iaurs Amerikos, - patvirtina, kad, kaip teig Piaget, mogaus paintin raida visur i esms yra vienoda (Segall ir kt., 1990). Taiau iandieniniai mokslininkai raid laiko tolydesne negu man Piaget. Nustat, kad kiekviena stadija prasideda anksiau, jie atskleid svokinio mstymo gebjimus, kuri nepastebjo Piaget.

Daugiau apie mstym formaliomis operacijomis - 4 skyriuje, Paauglyst ir branda

86

II DALIS. Gyvenimo tarpsniai

Kas tuomet lieka i Piaget idj apie vaiko psichik? Gana daug. / Piaget apibdino svarbiausias paintins raidos, gaires ir paskati-0 no domtis proto raida. iandien jo idjos pritaikomos naujiems faktams, ir tai neturt stebinti net paties Piaget.

Socialin raida
Kdikiai yra socialins btybs jau nuo pat gimimo. Beveik i pat pradi naujagimis ir tvai bendrauja akimis, prisilietimu, ypsena ir balsu. I to kylantis socialinis elgesys skatina kdiki savivokos formavimsi ir sudaro slygas jiems ilikti - jie taip pat ilgainiui gals auginti nauj moni kart. Vis kultr kdikiai labai prisiria prie t, kas jais rpinasi. I pradi kdikius traukia visi mons, vliau jie teikia pirmenyb pastamiems veidams bei balsams, dar vliau, pastebj tvo ar motinos dmes, iauka ir guguoja. Apie atuntj gyvenimo mnes, kai jau geba suprasti daikt pastovum ir pradeda bijoti nepastamj, kdikis ropoja paskui tv ar motin ir nulista nuo j atskirtas. Dvylikos mnesi vaikai tvirtai sikabina tvus isigand, nujausdami isiskyrim, o vl susitik su tvais, juos stipriai apkabina, diaugsmingai ypsosi. Nra nuostabesnio socialinio elgesio kaip i stipri kdikio meil, vadinama prieraiumu, stiprus ilikimo im- * pulsas, laikantis kdik prie t, kurie juo rpinasi. Tarp ankstyvj socialini reakcij - meils, baims, agresijos - pirmasis ir stipriausias yra meils ryys. PRIERAIUMO KILM. vairiausi veiksniai padeda atsirasti tv ir vaiko ryiui. Kno slytis. Ilgai raidos psichologai man, kad kdikiai prisiria prie t, kurie juos maitina. Tai labai tikinama. Taiau vienas netiktas atradimas parod, kad tai nepakankamas prieraiumo paaikinimas. Wisconsino universiteto psichologas Harry Harlow 1950 m. augino bediones mokymosi tyrimams. Kad suvienodint j patyrim ir apsaugot nuo lig, jis vos gimusius bedioniukus atskyr nuo motin ir augino atskiruose gardeliuose, kur kiekviename buvo po vaikik marlin antklodl (Harlow ir kt., 1971). Vis nuostabai, mayliai labai prisirio prie t antklodli: kai jas paimdavo skalbti, jie labai nusimindavo. J l a r l o w suprato, jog is antklodli pamgimas prietaravo miniai, kad prieraiumas susijs tik su maitinimu. Taiau, ar galima buvo tai pademonstruoti tikinamiau? Nordamas prieprieinti maitinimosi altinio gali slyio su antklode teikiamai ramybei, Harlow sukr dvi dirbtines motinas". Viena j buvo tik i vielos

3 SKYRIUS. Vaiko raida

87

padarytas ritinys su medine galva, o kita - ritinys, apvyniotas kempine ir pkuotu audiniu. Ir prie vienos, ir prie kitos motinos buvo galima pritaisyti buteliuk, t. y. susieti j su maitinimu. Kai bedioniukai buvo su maitinanija vieline motina ir nemaitinanija minktja motina, jie visada teik pirmenyb minktajai motinai (3-8 pav.). Kaip ir moni kdikiai, sunerim jie kabindavosi minktj motin. Minktoji motina buvo kaip saugi uuovja tyrinjant aplink, atrod, kad bedioniukas tarsi priritas prie motinos nematomu elastiniu raiiu, kuris isitempia, o paskui vl pritraukia mayl atgal. Tolesni Margaret Harlow ir kit tyrimai atskleid, kad kiti veiksniai - supimas, iluma bei maitinimas - padaro minktj motin dar patrauklesn. mogaus kdiki prieraiumui taip pat svarbus kno slytis su tvais, kurie yra velns bei ilti, kurie supa, maitina ir glosto. Visa tai turt nuraminti krtimi maitinto kdikio tv: prieraium lemia ne vien maitinimas. Artimumas. Kitas prieraiumo veiksnys yra artimumas (Rheingold, 1985). Daugeliui gyvn prieraiumas, grindiamas artumu, formuojasi jautriu, kritiniu laikotarpiu - palankiausiu metu netrukus po gimimo, kai turi vykti tam tikri vykiai, kad raida bt normali (Bornstein, 1989). Pirmasis judantis objektas, kur siukas, aniukas ar viiukas pamato pirmosiomis valandomis prasikals i lukto, paprastai yra motina. Vliau paukiukas sekioja tik paskui j. Konradas Lorenzas (1937) tyrinjo nelankst prieraium, vadinam spaudu. Jis tyr, k darys aniukai, jeigu j pirmiausiai pamatyta judanti btyb bus jis pats. Ir i tikrj jie visur j sekiojo: kur tik jo Konradas, i paskos sek aniukai. Tolesni tyrimai parod, kad kai kuri ri paukiukai prisiridavo prie bet koki judani objekt - kitos ries gyvno, dels ant ratuk, riedanio kamuolio, ir tok jau susiformavus prieraium labai sunku bdavo pakeisti (Colombo, 1982). Tvai atsiliepia vaik prieraium. Dauguma induoli laio ir priiri savo atsivestus jauniklius, o jei tai neleidiama, vliau gali atstumti juos. Ryio" alininkai mano, kad tai bdinga ir monms: kno slytis pirmosiomis valandomis po gimimo palaiko tv prieraium prie vaik (Kennell ir Klaus, 1982). Taiau raidos psichologai, kurie kruopiai tyr motinos ir kdikio ry, tuo nesitikin (Goldberg, 1983; Lamb, 1982; Myers, 1987). Nors moni kdikiai teikia pirmenyb pastamiems veidams bei objektams, taiau nra apibrto kritinio laikotarpio, kada formuojasi prieraiumas. inoma, galime pritarti skatinimui, kad tvai daly-

3-8 pav. Harry Harlow augino bediones su dviem dirbtinmis motinomis: viena - i vielos pagamintas ritinys su medine galva ir pritaisytu buteliuku, kita - ritinys, padengtas kempine ir apvyniotas pkuotu audeklu, bet be buteliuko. Harlow nustebino daugel psicholog, pranedamas, kad bedionls pirmenyb teik minktajai motinai", nors maitinosi i vielins.

88

II DALIS. Gyvenimo tarpsniai

vaut gimdant, bet motinos, kurioms buvo padarytas cezario pjvis, arba tvai, sivaikin vaikus, neturi nerimauti, kad jie bus maiau prisiri prie vaik. Beje, yra nedaug rodym, kad maitinimas krtimi teikia motinai ir vaikui psichologin pranaum. Dirbtinai maitinami kdikiai taip pat glamonjami, su jais bendraujama akimis, j jutiminis patyrimas yra panaus kaip ir krtimi maitinam kdiki. Taigi maitinimas krtimi yra rekomenduojamas kaip teikiantis artumo diaugsm, idealus, tobulas, kaip ir kiekvieno induolio pienas, maisto altinis. Taiau psichologiniu poiriu maitinimas i buteliuko irgi nra vaiko luoinimas (Fergusson ir kt., 1987). Temperamentas ir tvyst. Tv prieraiumo prie vaiko kokyb priklauso ne tik nuo malonaus slyio ar didjanio artimumo, bet ir nuo vaiko gimt bruo. Kdikio teinperamnf;as apima gimtas asmenybs uuomazgas ir ypa siejasi su vaiko emociniu jaudrumu - ar jis yra neramus, greitai ir stipriai reaguojantis ar ramus, tylus ir taikus. Nuo pirmj gyvenimo savaii ,JengvT' vaikai yra linksmi, rams, vienodu laiku valgo ir miega.'^Sunks!' kdikiai yra irzlesni ir j elgesys nenuspjamas (Chess ir Thomas, 1987). Emocingiausi naujagimiai paprastai tokie ilieka ir sulauk devyni mnesi (Wilson ir Matheny, 1986; Worobey ir Blajda, 1989). Kdikiai, kurie, bdami keturi mnesi, pasikeitusi situacij reaguoja iriesdami nugar, spardydamiesi ir verkdami, antraisiais gyvenimo metais, paprastai yra baimingi ir suvaryti. Tie, kurie reaguoja ramiai ypsodamiesi, sulauk dvej met daniausiai bus nebaikts ir bendraujantys (Kagan,1990). Baikiausi ir nedrsiausi dvimeiai danai lieka drovs ir sulauk septyneri (Kagan, 1989). Emocingiausi ikimokyklinukai, matyt, bus gana smarks ir jaunystje (Larsen ir Diener, 1987). Su amiumi nemaai drovi ir nedrsi vaik ima maiau varytis, bet labai nedaug bebaimi ir spontanik vaik tampa drovs. Fiziologiniai testai parod, kad jaudri kdiki bna auktas ir nepastovus pulsas, jautri nerv sistema (Kagan, 1989). Bedioniukai irgi bna vairaus temperamento. Vieni yra udari ir baikts, kiti - rams (Suomi, 1983). Nedrss ir nerimastingi bedioniukai, kaip ir mogaus vaikai, susidr su nauja ar nepastama situacija, yra stipriau fiziologikai suadinami. Kaip vaik temperamentas yra susijs su tv elgesiu? Patek nepastam situacij (paprastai laboratorijos aidim kambar), kai kurie vaikai yra smjmn p r i e ^ ^ s yra motina, jie ramiai'

3 SKYRIUS. Vaiko raida

89

aidia, linksmai tyrinja aplink. Jai ijus, nusimena, o grus, nori bendrauti su ja. Kitiems kdikiams bdingas nesaugus prieraiumas. Jie maiau domisi aplinka, gali net sikabinti motin. Jai ijus, garsiai verkia, o grus, yra abejingi ar net prieiki jai (Ainsworth, 1973, 1989; Van IJzendoorn ir Kroonenberg, 1988). K a s lemia iuos skirtumus? Atliekant tyrimus visame pasaulyje, pastebta, kad kai kuriems v a i k a m s b d i n g e s n i s saugus prieraiumas; net nuo pat g i m i m o kai kuriuos lengviau laikyti, glamonti ir glausti. Taiau ne tik t e m p e r a m e n t a s lemia tokius kdiki skirtumus. Kitas galimas veiksnys, veikiantis prieraium, yra motinos elgesys. Mary Ainsworth (1979) stebjo motinas ir kdikius namie pirmuosius eis m n e s i u s , o vliau - vieneri met vaik elges n e p a s t a m o j e situacijoje be motinos. Motin, kurios buvo jautrios, nuolat stebdavo, k daro j kdikiai ir tai tinkamai reaguodavo, vaikai b u v o prisiri saugiai. Nejautri m o t i n , kurios bendravo su kdikiais tik tuomet, kai j o m s to nordavosi, bet nekreipdavo j u o s d m e s i o kitu metu, vaikai b u v o prisiri nesaugiai. H a r l o w b e d i o n i u k , kuri dirbtins m o t i n o s b u v o visikai nejautrios, tyrim rezultatai b u v o dar akivaizdesni. N e p a s t a m o m i s situac i j o m i s be savo dirbtini motin b e d i o n i u k a i ne tik nulisdavo, bet j u o s a p i m d a v o siaubas ( 3 - 9 pav.). Ankstyvosios vaikysts prieraiumas ilgainiui silpnja. Ar vaikai bt aug iaurs Amerikoje, G v a t e m a l o j e ar Kalahari d y k u m o j e , n a m i e ar dienos centruose, nerimas isiskyrus su tvais, stipriausias apie trylikt mnes, o vliau laipsnikai m a j a (Kagan, 1976) ( 3 - 1 0 pav.). Ilgainiui vaikai susipasta su vis vairesnmis situacijomis ir lengviau bendrauja su nepastamais monmis. Ar taip esti dl to, kad augant silpnja poreikis mylti ir bti mylimam? Vargu. Kitais atvilgiais ms gebjimas mylti stiprja, ir m a l o n u m a s liesti ir turti tuos, kuriuos mylime, niekada neinyksta. iaip ar taip, ankstyvojo prieraiumo jga pamau silpnja, leisdama v a i k a m s ieiti pasaul. G a l i m a net sakyti, kad didesn dalis gyvenimo kelio - tai nuolatin prisiriim ir isiskyrim kaita: nuo g e m a l o prieraiumo prie atsiskyrimo gimstant, nuo kdikio prieraiumo prie paauglio atsiskyrimo, nuo santuokos ir tvysts ryi prie isiskyrimo mirtant. PRIERAIUMO REIKM. Ar saugaus, patikimo prieraiumo nauda ilgalaik? Ar nuo kdikio prieraiumo kokybs priklauso vlesnis vaiko socialinis imanymas? Suaugusi moni meils ryiai labai panas vaik saug, patikim arba nesaug ir nerimasting prieraium (Feeney ir Noller, 1990; Hazan ir Shaver, 1990; Simpson,

3-9 pav. Su dirbtine motina augus bedioniuk, patekusi nepastam situacij be motinos pakaitalo, apm siaubas.

Lopelis Namai

3,5 5,5 7,5 9,5 11,5 13,5 20 2

Amius mnesiais

3-10 pav. Kdiki nerimas dl isiskyrimo su tvais. Eksperimento metu kdikiai, lank lopel ir jo nelank, buvo palikti be motin nepastamoje aplinkoje. Abiejose grupse verkusi vaik, motinai ijus, buvo daugiausia tarp 13-os mnesi tiriamj (I Kagan, 1976).

90

II DALIS. G y v e n i m o tarpsniai

1991). Bet ar tikrai ankstyvojo prieraiumo modelis susijs su vlesniu socialiniu elgesiu?

I
Q

Saugus prieraiumas skatina socialinius gebjimus. Minesotos universitete Alanas Sroufe bei jo kolegos (1983) atrinko saugiai prieraiius 12-18 mnesi kdikius, kuriems motina buvo parama tyrinjant pasaul bei prieglobstis nusiminus. Tirdamas iuos vaikus, kai jie buvo 2 - 3 met, Sroufe jpastebjo, kad jie labiau pasitiki savimi negu kiti vaikai. Sudting uduoi ie vaikai imdavosi noriau ir atkakliau. Bendraudami su kitais vaikais, jie buvo aktyvesni ir jautresni. Kai kurie psichologai mano, kad toki vaik socialiniai gebjimai atspindi ne tik ankstyvj, bet ir vlesn jautr tv elges su vaikais (Lamb, 1987). Be to, imans tvai ir imans vaikai gali turti bendr gen, kurie lemia pana temperament. Nepaisant to, raidos teoretikas Erikas Eriksons teigia, kad saugiai prierais vaikai velgia pasaul su pamatinijjasjtU kjimu - jausmu, kad pasaulis yra patikimas bei nuspjamas. Vaikas, leidiantis tvams ieiti, tiki, kad jie sugr. Eriksons pamatin pasitikjim aikino ne nuolatine teigiama aplinka ar gimtu temperamentu, o tv elgesiu su kdikiu. Jo nuomone, kdikiai, turintys jautrius bei mylinius globjus, susidaro pasitikjimo nuostatu yi&am-gyyenimui. Prieraiumo trkumas. Jei manome, kad saugus prieraiumas ugdo socialinius gebjimus, tai kas bus, kai nra tv? Visoje psichologijoje nra lidnesns tyrim mediagos. vairiose staigose augantys vaikai be pastovaus globjo dmesio ir paskatinim, arba vaikai, udaryti namie ir visikai apleisti, danai yra nusialin, isigand, net nebyls. vaikinti juos mylini globj, jie paprastai greitai lavja, ypa paintine prasme. Taiau jiems danai lieka anksiau patirto apleistumo rand" (Rutter, 1979). Tas pat atsitiko ir su Harlow bedionlmis, kurios buvo auginamos visikai atskirtos, net be dirbtin motin. Suaugusios jos apmirdavo i baims arba pratrkdavo pykiu, kai turdavo bti su kitomis j amiaus bedionmis. Lytikai subrendusios, jos nesugebjo poruotis. Dirbtinai apvaisintos tokios patels danai nepaisydavo savo pirmagimi, su jais elgdavosi iauriai ar net mirtinai grsmingai. ^emylt^Japo nemylinti. iaurs tvai taip pat prisimindavo buv muami bei apleisti vaikystje (Kempe ir Kempe, 1978). T pat sak ir daugelis nuteist udik. Keturiolikos jaun vyr, laukiani nuosprendio u nusikaltimus, apklausa parod, kad dvylika i j buvo patyr iaur fizin smurt" (Lewis ir kt., 1988).

Kdikis, sprsdamas konflikt tarp pasitikjimo ir nepasitikjin gyja vilt, kuri pamau tampa tikjimu suaugusiuoju ".
Erikas Eriksons, i

3 SKYRIUS. Vaiko raida

91

I ARIAU. Tvo globa

Michaelis Lambas (1979): Ir motina, ir tvas gali vienodai gerai priirti vai* kus. Tik jie tai daro skirtingais bdais".

Turbt domu, kodl tiek daug raidos tyrim kalba apie motinas. Kodl ne apie tvus? Bendra prielaida, kuri ilgai naudojo ir teismai, sprsdami klausim dl vaiku globos, buvo ta, kad tvai maiau domisi ir maiau geba rpintis vaikais negu motinos. Psichologai tiesiogiai ir netiesiogiai perm toki prielaid. Apie kdikius, kuri negloboja motinos, sakoma: kenia motinos netekt", o neglobojami tvo patiria tik tvo nebuvim". Visame pasaulyje motinos prisiima daugiau atsakomybs u vaik prieir, ir vaikai paramos bei paguodos pirmiausia ieko pas jas (Hartup, 1989). Be to, krtimi maitinanti motina ir jos kdikis turi nuostabiai suderintas biologines sistemas, kurios lemia j tarpusavio ry. Taiau daugelis iuolaikini tv vis labiau sitraukia kdiki prieir, o mokslininkai pradeda jais daugiau domtis. Vienas i ymesni tvo elgesio tyrj Rossas Parke (1981) sako, kad tvai gali tiek pat domtis savo kdikiais, bti jiems jautrs ir juos mylti kaip ir motinos. Nors daniausiai kdikius priiri motinos, tvai irgi geba tai daryti (bent jau stebint tyrjams). Nors dauguma sunerimusi vaik link iekoti mamos, bet, lik vieni, jie tiek pat nusimena ir tvui, ir

motinai ijus. Be to, kdikiai, kuri tvai taip pat juos vyst, maud ar maitino, yra saugesni lik su nepastamu mogumi. Ikimokyklinukai, kuriuos auginant dalyvavo tvai, uaug danai bna ypa malons, jautrs, gerairdiai (Koestner ir kt., 1990). Iekodami skirtum, psichologai atskleid kelet skirting bd, kuriais tvai ir motinos bendrauja su savo vaikais. Tvai savo mayliams maiau ypsosi (kaip ir visiems kitiems). Jie bendraudami su vaikais daugiau laiko skiria aidimams negu prieirai (ypa su snumis). Be to, aisdami jie fizikai labiau sitraukia (Parke, 1981). Taiau bdami vieninteliai globjai, tvai savo vaikais usiima daugiau, tiek, kiek motinos. Vadinasi, tv ir motin skirtumai nra biologikai nulemti, o turi socialines aknis. Tai patvirtina ir tyrimai su gyvnais. Kai Harlow narvus suleido bedioni tvus ir motinas su j mayliais, tvai taip pat gyn savo vaikus, buvo meils jiems kaip ir motinos. eimoje abu tvai, kurie palaiko vienas kit bei jauia abipus param ir sutarim auginant vaikus, yra jautresni savo kdikiams ir labiau pasitiki savimi kaip tvai (Dickie, 1987). Po toki tyrim i dalies svoka tvo globa" keiia reikm. Bti tvu" kakada reik apvaisinim, bti motina" - aukljim. iandien vis daugiau bti tvu ir bti motina reikia bendr tvyst.

T a i g i , ar d a u g v a i k , p a t y r u s i s m u r t , p a t y s t a m p a i a u r s ? A r i a n d i e n i n a u k a tikrai y r a r y t d i e n o s n u s i k a l t l i s ? N e . D a u g u m a s m u r t p a t y r u s i v a i k v l i a u n e t a m p a n u s i k a l t l i a i s ar i a u riais tvais. T a i a u 3 0 % i j s k r i a u d i a s a v o v a i k u s : tai k e t u r i s k a r t d a u g i a u u s m u r t o p r i e v a i k u s d a n a l y j e ( K a u f m a n ir Z i g ler, 1987; W i d o m , 1 9 8 9 a,b,). B e to, m a i v a i k a i , p a t y r s e k s u a lin s m u r t a r k a r o i a u r u m u s ( b u v m u a m i , s t e b j k a n k i n i m u s , g y v e n n u o l a t i n j e b a i m j e ) , t a i p p a t l i e k a su r a n d a i s : d a n i n a k tiniai k o m a r a i , d e p r e s i j a , n e r i m a s t i n g a p a a u g l y s t ( B r o w n e ir F i n kelhor, 1986; G o l e m a n , Prieraiumo suardymas. 1987). Teisjai, kurie sprendia smurt patyru-

Eksperimentuojant su bedionmis (dabar, kai labai rpinamasi gyvnais, ie tyrimai negalimi) ir stebint smurt patyrusius vaikus, paaikjo, kad kdikiai tvirtai laikosi net ir iauri motin, tarsi viskas bt pamirtama.

1989 m. amerikiei apklausos duomenimis, 8% suaugusij prisipaino, kad vaikystje yra patyr smurt.

si ir a p l e i s t v a i k g l o b o s k l a u s i m , d a n a i s v a r s t o : a r i t v , n e t ir n e s i r p i n a n i ir s k r i a u d i a n i , p a i m t a s v a i k a s v l i a u n e -

92

II DALIS. G y v e n i m o tarpsniai

patirs emocini sunkum? Kas atsitinka su kdikiu, kai nutraukiamas jo prieraiumas? Atskirti nuo savo eim, bedioni ir moni kdikiai nusimena, netrukus usisklendia savyje bei puola nevilt (Bowlby, 1973; Mineka ir Suomi, 1978). Baimindamiesi, kad toks stiprus stresas vaikui gali sukelti ilgalaik al (bei gindami tv teises), teismai paprastai nra link paimti vaik i jo nam. Tamu^ patek i palanki ir pastovi aplink, kdikiai greitai atsigauna po isiskyrimo streso. Leonas Yarrows ir jo kolegos (1973), tirdami vaikintus vaikus, atskleid, kad vyresniems kaip ei mnesi vaikams, paimtiems i globj, i pradi buvo sunku valgyti, miegoti bei bendrauti su nauja motina. Taiau po deimties met tai buvo vos pastebima. vaikinti jaunesni kaip 6 mnesi vaikai (beveik be streso) buvo panas tuos, kurie vaikinti nuo ei iki eiolikos mnesi (patyr didesn stres). Nors vaikinti vyresni vaikai neretai ilgiau turi sunkum, bet dauguma vieneri met vaik prisiria prie nauj moni ir emocini rand nelieka. Taiau nevienkartin globj eimosjaita,- kliudanti vaikui prisiriti, gali bti labai alinga, kaip ir danas vaiko atmimas i motinos ir vl jai grinimas. Ar vaik prieiros staigos trikdo prieraium? iaurs Amerikoje 1950 m., kai vos 15% motin dirbo ne namie, visuomens akyse Tobula Mama buvo tokia, kuri tarpduryje su sausainiais bei pienu, kupina dmesio ir uuojautos, pasitikdavo vaikus, grtanius i mokyklos. iandien, kai net daugiau kaip pus ikimokyklinuk motin dirba, Mama kopia karjeros laiptais, o tv pareigas dalijasi su Tiu. Kur bna vis darbo dien dirbani tv vaikai? Apie 40% j yra priirimi kituose namuose. Kiti lanko vaik prieiros staigas arba yra priirimi kit moni savo namuose (Bureau of the Census, suraymo biuras, 1990). etajame ir septintajame deimtmetyje, kai socialiai pageidaujama buvo Tobula Mama, tyrjai kl klausim: Ar darelio lankymas nedaro vaikui neigiamos takos? Ar tai netrikdo vaik prieraiumo prie tv?" Kadangi paprastai bdavo stebimi labai geri dareliai, neigiamos takos nenustatyta (Belsky, 1990). Raidos psicholog Sandra Scarr (1986) savo darbe Motinos prieira. Kitokia prieira" aikino, kad vaikai yra biologikai tvirti individai..., kurie gali klestti vairiausiomis gyvenimo situacijomis". Scarr ireik daugelio raidos psicholog nuomon, kad motinos uimtumas vaiko raidai nedaro didesnio poveikio (Gottfried ir Gottfried, 1988; Hoffman, 1989). Tuomet tyrjai pradjo domtis vairi tip vaik prieiros staig taka skirtingiems vaikams. Dabar jau pakankamai ino-

j
Mes drstame daryti toki i vu vlesn vaiko prisitaikym piru: sia lemia santyki su naujais globjais kokyb, o ne isiskyru patirtis
Eleanor Maccobv.

3 SKYRIUS. Vaiko raida

93

I ARIAU. Isiskyrusi eim vaikai

iaurs Amerikoje beveik pus santuok baigiasi skyrybomis. is lidnas faktas veria susimstyti ir nerimauti: ar vaikai nenukenia dl skyryb? Ar skyryb stresas ir pasekms griauna vaik gerov? Mavis Hetherington ir jos kolegos (1989, 1992) susumavo daugelio tyrim rezultatus: skyrybos padidina vaik socialini, psichologini, elgesio bei mokymosi problem rizik". Taiau, j nuomone, vairi vaik reakcijos yra skirtingos. Nuo vairi veiksni, pavyzdiui, tv konflikto stiprumo, vaiko temperamento, vaiko atskyrimo nuo draug ar bendraklasi, priklauso, kaip jis susidoroja su stresu ir ar kyla elgesio problem. Devyni i deimties vaik po skyryb daniausiai gyvena su motina. Atlikta labai maai tyrim, lyginani vaikus, gyvenanius tik su tvu arba tik su motina. Taiau pastebta, kad paaugliai berniukai, gyvenantys tik su mama, yra agresyvesni ir blogiau elgiasi negu berniukai, gyvenantys su neisikyrusiais tvais arba tik su tvu (Hetherington ir kt., 1989; Stevenson ir Black, 1988). Viename tyrime analizuojama, kaip Britanijos tvai bei mokytojai vertino 12 tkstani septynmei vaik elges ir t pai vaik elges po ketveri met (Cherlin ir kt., 1991). Vertinant antr kart, berniukai, kuri tvai per tuos ketverius metus isiskyr, turjo ketviriu daugiau elgesio problem negu kiti. Taiau, atsivelgus i dviej grupi tiriamj elgesio skirtumus prie skyrybas, is rodiklis sumajo beveik dvigubai. (Mergaitms

skyryb poveikis nepriklaus nuo ankstesni elgesio problem.) Matyt, berniukams eimos rpesiai atsiliep dar prie skyrybas. Danai skyrybos vaikams suteikia dvigub stres. Ikart po skyryb daugelis vaik yra pikti, jauiasi eisti, prislgti. Mai vaikai gali kaltinti save. Vyresni gali pasidaryti agresyvesni ir nesukalbami. Paprastai per 2-3 metus sivyrauja pusiausvyra. Vliau, prajus 3-5 metams po skyryb, danai itinka antras stresas - naujos tvo ar motinos vedybos. Kadangi 75% isiskyrusi motin ir 80% tv sukuri nauj eim, dauguma vaik gyja patvius ar pamotes. Patvio atjimas namus ypa gali bti nepageidaujamas mergaitms, nes dl jo sutrinka dukros ir motinos santykiai, reikia i naujo prisitaikyti. Duomenys, gauti i atuoni nacionalini apklaus, rodo, kad toks dvigubas stresas labai paveikia kai kuriuos vaikus (Booth ir Edwards, 1989; Glenn ir Weaver, 1985). Lyginant su vaikais, augusiais normaliose eimose, isiskyrusi tv vaikai yra maiau patenkinti gyvenimu. Suaug jie daniau skiriasi ir reiau sako esu labai laimingas". Matyt, tiesa, kad namai, kuriuose vyrauja meil ir pastovumas, yra palankiausi vaik ugdymui. Taiau ne visada eimos pastovumas turi tik teigiam tak. Sutuoktini konfliktai, kaip ir skyrybos, vaikams kelia stres, - mano Hetherington ir jos bendradarbiai (1989). Be to, j nuomone, rams vaikai paprastai lengvai veikia skyryb bei naujos santuokos sukeliamus sunkumus ir net geriau pasirengia bsimiems gyvenimo netiktumams.

m a , k u o s k i r i a s i g e r a p r i e i r a n u o p r a s t o s . S c a r r ir R i c h a r d a s W e i n b e r g a s ( 1 9 8 6 ) a i k i n a : G e r a p r i e i r a - kai v i e n a s a u k l t o j a s p r i i r i tris ar k e t u r i s k d i k i u s a r b a e i s - a t u o n i s i k i m o k y k l i n u k u s . . . G e r a p r i e i r a - tai t a i p p a t m a l o n i , d o m i ir f i z i k a i s a u g i a p l i n k a . . . " P a g e i d a u t i n a a p l i n k a , k u r v a i k a s gali d a n a i k a l b t i s su s u a u g u s i u a u k l t o j u . i u o p o i r i u k o k y b i k o s v a i k p r i e iros staigos vaikui duoda daugiau negu apsileid tvai namie. D v e j m e t ir v y r e s n i v a i k tvai gali n u s i r a m i n t i , i n o d a m i , k a d v a i k p r i e i r a d a r e l i u o s e tikrai gali bti k o k y b i k a . T a i a u m o k s l i n i n k a i vis dar n e s u t a r i a dl k d i k i prieiros. R a i d o s p s i c h o logai Jay B e l s k y ( 1 9 8 8 ) ir E d v a r d a s Z i g l e r i s ( 1 9 8 6 ) dl to ireik didel s u s i r p i n i m . B e l s k y o d i a i s , v a i k a m s , k u r i u o s e i m o s pir-

94

II DALIS. Gyvenimo tarpsniai

maisiais j gyvenimo metais daugiau kaip 20 valand per savait atiduoda kit moni globai, gresia didesnis pavojus jaustis nesaugiems sulaukus vieneri met bei bti nepaklusniems ir agresyviems vliau". Norint suderinti tv ir kdiki emocinius santykius, reikia nemaai pastang, todl Zigleris silo JAV prisijungti prie beveik vis kit industrini ali, teisinani tv atostogas vaikui auginti (Zigler ir Frank, 1988). Dauguma mokslinink, tarp j ir Sandra Scarr, mano, kad kokybika kdiki prieira lopeliuose nesutrikdo saugaus prieraiumo. Pavyzdiui, Alison Clarke-Stewart (1989) pastebi, kad iek tiek didesnis kdiki, lankani lopel, nepaklusnumas reikia didesn savarankikum bei pasitikjim savimi. Jos neturt stebinti du nauji tyrimai apie praturtint lopelio aplink JAV ir vedijoje (Andersson, 1989; Field, 1990). Nustatyta, kad abiej ali moksleiviai, kurie lank gerus lopelius pirmaisiais eiais gyvenimo mnesiais, buvo aktyvesni, populiaresni ir geriau moksi negu tie, kurie tokios patirties neturjo. Tiriant nustatyta, kad tvai, nesvarbu, ar jie dirba ar nedirba, labai maai laiko skiria vaikams. Nacionalin apklausa parod, kad dirbanios motinos vidutinikai J I minjuj., o tvai tik 8 minutes per eilin savaits dien skiria usimimui su vaiku - skaitymui, kalbjimui, aidimui. Namie dirbanios motinos vaikui skiria tik iek tiek daugiau laiko - apie 30 minui per dien (Timmer ir kt., 1985-1986). Beveik visi sutinka, kad pusei milijono ikimokyklinio amiaus vaik, faktikai palikt likimo valiai, kai j tvai dirba, turt bti skiriama daugiau dmesio. Dmesio trksta ir vaikams, kurie 9 valandas per dien praleidia prastose prieiros staigose, kur per maai aukltoj, o ir tie - specialiai nepasireng ir maai udirbantys. Labiausiai visiems vaikams reikia nuolatini ilt santyki su monmis, kuriais jie galt pasitikti. Visuomenje, kuri maiau vertina ateities piliei priirtojus negu kiaurus vamzdius, per metus pasikeiia apie 50% dareli personalo (Wingert ir Kantrowitz, 1990). SAVIVAIZDIS-2irmoji-ir svarbiausia kdikysts socialin pasieka yra prieraiumas, o vaikysts - teigiama savivoka. Baigiantis vaikystei, apie dvyliktuosius metus, daugumai vaik susiformuoja savivaizdis - savo asmenins verts bei socialins tapatybs jausmas. Kada ir kaip i savivoka pltojasi? Kaip tvai gali skatinti vaiko savigarb? Ar mano kdikis suvokia save - ar jis ino, kad yra asmuo, kad kitoks negu kiti?" Kdikis nemoka kalbti, todl negalima j o paklausti. Taiau kdikio elgesys turbt gali parodyti j o savimo-

Bendra raidos psicholog ir ankstyvosios vaikysts ekspertu ivada - vaiko prieira pati savaime nra vaiko gyvenimo rizikos veiksnys; taiau prasta prieira bei skurdi eimos apl: gali sutrikdyti raid. "
Sandra Scarr, D e b o r a h PI: ir Kathleen McCartncy.

3 SKYRIUS. Vaiko raida

95

ns pradi. Biologas Charlesas Darwinas 1877 m. ikl hipotez, kad vaikas pradeda sismoninti save, kai atpasta save veidrodyje. Remiantis iuo rodikliu, vaiko savs atpainimas formuojasi laipsnikai apie etj mnes, kai jis siekia veidrodio, nordamas paliesti savo vaizd, tarsi tai bt kitas vaikas, o sulauks vieneri, j a u atpasta save ( D a m o n ir Hart, 1982, 1988). Kaip galime inoti, kada vaikas vaizd veidrodyje atpasta kaip save, o ne kaip malon draug? Viename tyrime tyrjai nepastebimai utepdavo ant vaiko nosies raudon da, prie parodydami j a m veidrod. Vyresni kaip 1 5 - 1 8 mnesi vaikai, pamat raudon dm, liesdavo savo nosis (Gallup ir Suarez, 1986). Matyt, 18 mnesi vaikai j a u turi schem, kaip turi atrodyti j veidas. Jie tarsi svarsto: O k i dm veikia ant m a n o veido?" N u o tokio paprasto savs sismoninimo vaiko savivaizdis laipsnikai pltojasi. M o k y k l i n i o amiaus vaikai pradeda save apibdinti, nurodydami lyt, psichologinius bruous bei savo priklaus o m y b tam tikrai grupei. Jie p r a d e d a suprasti, kuriose srityse j i e m s sekasi geriau, kuriose prasiau. Jau supranta, koki bruo nort turti. Apie atuntuosius ar deimtuosius metus savivaizdis t a m p a gana patvarus. N u o vaik poirio save priklauso ir j veiksmai. Tie, kuri savivaizdis teigiamas, yra labiau pasitikintys, savarankiki, optimistiki, atkakls bei socials (Maccoby, 1980). Kyla gana svarbus klausimas: kaip tvai gali skatinti teigiam savivaizd? Kaip aukljimo bdas veikia vaikus? VAIK AUGINIMO PRAKTIKA. Aukljimo bdai yra labai vairs. Kai kurie tvai pliaukteli, kai kurie paaikina, vieni yra grieti, kiti negrieti. Vieni atrodo abejingi, kiti danai apkabina ir buiuoja vaikus. Ar toks skirtingas elgesys veikia vaikus? Daugiausia tyrinta, kaip ir kiek tvai nori kontroliuoti vaikus. Keletas mokslinink nustat keturis aukljimo bdus: 1) valding; 2) autoriteting; 3) nereikl; 4) atstumiant-abejing. Valdingi tvai nustato taisykles ir tikisi vaik paklusnumo: Nesikik", Nepalik netvarkos", Neusibk iki vlumos, nes bsi nubaustas". Kodl? Todl, kad a taip pasakiau." Autoritetingi tvai yra ir reikalaujantys, ir atliepiantys. Jie kontroliuoja, nustatydami taisykles bei nuolat j a s primindami, bet taip pat ir aikindami prieastis bei stengdamiesi, ypa su vyresniais vaikais, aptarti n u m a t o m a s taisykles. Nereikls tvai nusileidia vaik norams, kelia nedaug reikalavim ir retai j u o s baudia. Atstumiantys-abejingi tvai yra nesipareigoj. Jie maai tikisi, bet maai ir duoda.

96

II DALIS. G y v e n i m o tarpsniai

Kai kuri mokslinink (Coopersmith S. 1967; Baumrind D. 1983, 1991; Buri J. ir kt. 1988) tyrinjimai parod, kad save gerbiani, savimi pasitikini bei socialiai imani vaik tvai paprastai yra ilti, rpestingi ir autoritetingi. Nors buvo tirtos vidurins klass baltaodi eimos, taiau ir kit rasi eim studijos patvirtino autoritetingo aukljimo naud socialiniam vaik elgesiui bei mokymuisi (Baumrind, 1991). Kaip galima paaikinti tokius duomenis? Kaip suinosime tolesniuose skyriuose, mons, kontroliuojantys savo gyvenim, yra IMK motyvuoti ir pasitikintys savimi. Tie, kurie menkai kontroliuoja s a - ^ \ vo gyvenim, daniau jauiasi bejgiai ir neimans. Panaiai ir vaikai, kurie jauiasi galintys aikinti savo elges savo pai pasirinkimu (A paklustu, nes esu geras"), tampa atsakingas u savo elges. Priversti atitinkamai elgtis vaikai (A paklustu arba man blogai baigsis") daniausiai nesijauia atsakingi u savo veiksmus. I keturi aukljimo bd, tik autoritetingas aukljimas iugdo didiausi kontrols jausm dl dviej prieasi. Pirma, tokie tvai atvirai aptaria eimos taisykles, aikindami jas maesniems ir svarstydami jas su vyresniais vaikais. Kai taisykls yra daugiau sukurtos deryb keliu negu primestos, vyresni vaikai jauiasi galintys daugiau save kontroliuoti (Baumrind, 1983; Lewis, 1981). Antra, kai tvai sustiprjna taisykles pastoviomis ir nuspjamomis reakcijomis, vaikas gali kontrqluotij"ezultatus, Atskiiinkite kad kdikiai daugiau prisiria prie tv, kurie jautriai ir nuspjamai reaguoja j elges. Taip kdikiai Tyrimai rodo, kad nuoseklumai patiria savo kontrol. kai taisykls pastiprinamos Prie darydami ivadas apie vairi aukljimo bd rezultatus, ramiai pasikalbant bei paaikiturime jus spti. ie rodymai yra koreliaciniai. Jie rodo, kad tam nant, padeda vaikams siekti tikras aukljimo bdas (pavyzdiui, tvirtas, bet atviras) yra susisavikontrols. js su tam tikromis vaikysts pasiekomis (pavyzdiui, socialiniu imanymu). Taiau prisiminkite: koreliacija neatskleidia prieasties ir padarinio. Gali bti ir kitoki aikinim (3-11 pav.). Galbt, socialiai brands ir sukalbami vaikai sukelia didesn tv pasitikjim ir supratingesni elges negu maiau pajgs ar maiau bendradarbiaujantys vaikai. Arba: autoritetingi tvai daniau yra labiau isilavin, reiau susiduria su skurdo ar skyryb sunkumais - veiksniais, kurie irgi gali paveikti vaik imanym (Hetherington, 1979). O gal imanantys tvai bei j imans vaikai turi toki pat gen, lemiani socialin imanym. Tai, kad tv elgesys yra susijs su j vaik elgesiu, nerodo prieasties ir padarinio. Turime atminti ir tai, kad eksperto" patarimas, kaip auginti vaik, atspindi jo vertybes. Ar beslygikas paklusnumas turi bti 3 - 1 1 pav. Trys galimi koreliacijos svarbiausias vaikysts tikslas? Jei taip, rekomenduojamas valdintarp a u t o r i t e t i n g o a u k l j i m o ir vaigas aukljimo bdas. Ar svarbiausia yra socialumas ir pasitikjisocialinio imanymo paaikinimai

3 SKYRIUS. Vaiko raida

97

mas savimi? Tuomet tinkamiausias yra tvirtas, bet atviras autoritetingas aukljimas. vairi ekspert skirtingos vertybs, dl to j i e kartais ir nesutaria. Tvai susiduria su prietaringais patarimais bei su vaik augin i m o stresais. I ties, deimtys tkstani doleri, ileist auginant vaik, dvideimt met teikia ne tik diaugsm ir meil, bet ir rpesi bei jaudinimosi. Taiau daugumai tv vaikas yra j biologinis ir socialinis palikimas, j asmeninis indlis monijos ateit. P e r f r a z u o j a n t psichiatr Carl Jung, mes siekiame atgal iki savo tv ir tolyn iki savo vaik, o per vaik vaikus - ateit, kurios niekada nematysime, bet dl kurios turime rpintis. KULTRA IR VAIK AUKLJIMAS. Skiriasi ne tik ekspert socialins vertybs. Jos priklauso ir nuo vietos bei laikmeio. Ar js nortumte, kad vaikas bt savarankikas ar gerbiantis autoritetus? Jeigu gyvenate Vakar Europoje arba iaurs Amerikoje, greiiausiai pirmenyb teikiate pirmajam. Vakar alyse daugelis tv nori, kad vaikai gebt patys galvoti. Tu atsakai u s a v e " , - teigia m u m s eima ir mokykla - Elkis taip, kaip liepia sin. Bk itikimas sau. Atskleisk savo talent. Patenkink savo asmenines reikmes." Taiau ilgainiui kultrins vertybs keiiasi. Madaug prie penkiasdeimt met Vakar alyse tvai pabr paklusnum, pagarb bei jautrum kitiems (Alwin, 1990; Remley, 1988). Laikykis t r a d i c i j " , - m o k j i e vaikus - Bk itikimas savo paveldui bei aliai. G e r b k savo tvus ir viresnius u save". Skiriasi ir vairi vietovi kultra. Kitaip negu dauguma vakariei, kurie dabar stengiasi ugdyti savarankikus vaikus, daugelyje Azijos bei A f r i k o s kultr daugiau vertinamas emocinis artimumas. Kdikiai vietoj to, kad turt savo miegamj ir praleist dal dienos lopelyje ar darelyje, miega su motinomis ir dienas leidia su eimos nariais (Roland, 1988; Whiting ir Edwards, 1988). Bendruomenini kultr vaikams bdingas stipresnis eimos jausmas - j e i gda vaikui, tai gda ir eimai. Lyginant su vakarieiais, japonai bei kinieiai yra drovesni su nepastamais ir daugiau dmesio skiria socialinei harmonijai bei itikimybei (Bond, 1988; Cheek ir Melchior, 1990; Triandis ir kt., 1988). Mano tvai nusivils m a n i m i " - tuo rpinasi 7 % amerikiei ir ital, 14% austral ir beveik 25% taivaniei bei japon paaugli (Atkinson, 1988). moni, imigravusi kitoki kultr, tokie skirtumai danai sumaja, bet retai kada visai inyksta. Pavyzdiui, Mary S t o p e s Roe ir Raymondas Cochrane (1990) papra brit tv vertinti trylikos vaik charakterio bruo svarb. Du tredaliai tv, imigravusi i Vakar Azijos, ir tik viena penktoji vietini baltaodi tv paklusnum" vertino kaip vien i trij svarbiausi bruo. Tarp

98

II DALIS. G y v e n i m o tarpsniai

jaunesni moni kultriniai skirtumai buvo iek tiek maesni, bet vis tiek ryks. Tokie vairi kultr socialiniai skirtumai gali paskatinti mus pergalvoti ms priimt vertybi naud bei kain.

PRIGIMTIES-PATIRTIES SPRENDIMAS

PROBLEMOS

Ys^sutinka: mums turi takos ir genai, r patirtis. K l a u s i m a s kiek yra svarbus vienas ir kitas. Fiziniams poymiams, pavyzdiui, plauk spalvai, svarbesnis yra genetinis veiksnys, o kas svarbiau psichologiniams poymiams, atsakyti sunkiau. 11 skyriuje Intelektas" panagrinsime gana kebli diskusij dl gen ir aplinkos takos intelektui. ia apsistosime prie kai kuri tyrim duomen, rodani, kaip prigimtis ir aukljimas veikia brstani asmenyb. Kdikiai ir mai vaikai nesugeba atlikti test asmenybei tirti, todl apie j temperament tyrjai sprend, stebdami j elges. Vaik temperamentai yra skirtingi. Ar tie skirtumai yra paveldimi? Atrodo, taip. Gyvn augintojai selektyviai poravo unis, arklius bei kitus gyvnus. Vieno tyrimo metu suomi psicholog Kirsti Lagerspetz (1979) agresyviausias baltsias peles suporavo su agresyviausiomis pelmis, o maiausiai agresyvias - su tokiomis pat. Pakartojusi tai per 26 peli kartas, gavo grup smarki ir grup taiki peli. Kai tyrjas Stcphenas Suomi (1987) apgyvendino genetikai tiktinus nirius" bei linksmus" bedioni maylius su motmis, kurios irgi buvo nirios arba linksmos, paveldimumo taka buvo stipresn nei patirties. Lyginant su i prigimties linksmomis bedionlmis, niriosios didesniu nerimu reagavo atskyrim nuo motinos, net patekusios pas linksmas, rpestingas motes. Dvyni studij duomenys (emiau) rodo, kad genai daro tak ir mogaus temperamentui (Matheny, 1989). Be to, skiriasi vairi rasi naujagimi bendras temperamentas. Kaukazoid ir negrid kilms naujagimiai daniau bna jautresni bei irzlesni negu mongolid naujagimiai. Pavyzdiui, vystomi, nurengiami ar apklojami kaukazoid kdikiai reaguoja rykiau negu Navajo vaikai (Freedman, 1979).

Dvyni tyrimai
Kai poruojama atrenkant, vairuoja paveldimumas, o ne aplinka, todl atskleidiama tik paveldimumo taka. Ar manoma daryti atvirkiai - keisti tik aplink, bet ne paveldimum? Laimei,

3 SKYRIUS. Vaiko raida

99

gamta tokiems eksperimentams teikia mediagos: dvynius. Dvyniai, kurie prasideda i vieno apvaisinto kiauinlio, skylanio dvi dalis, yra genetikai tapats (3-12 pav.). Netapats dvyniai, kurie auga i skirting kiauinli, genetikai yra tik tiek panas, kiek paprasti broliai ir seserys. Ar tapats dvyniai, kurie yra genetikos vienas kito kopijos, yra panaesns asmenybs negu netapats? Iekodami atsakymo, Birgitta Floderus-Myrhed ir jos kolegos (1980) vertino beveik 13 tkstani ved tapai ir netapai dvyni por ekstraversij bei neurozikum (emocin nepastovum). T pat atliko Richardas Rose ir jo kolegos (1988), tirdami 7 tkstanius suomi dvyni por bei A.C.Heath ir kolegos (1989), tirdami 3810 austral dvyni por. J rezultatai buvo vienodi: ekstraversikumo ir neurozikumo poiriu tapats dvyniai buvo daug panaesni negu netapats; taigi iems abiem bruoams svarbiausia yra genetin taka. Kiti asmenybs matmenys taip pat atspindi genetin tak. Johnas Loehlinas ir Robertas Nicholsas (1976) pateik anketas 850 dvyni por Jungtinse Amerikos Valstijose. Paaikjo, kad tapai dvyni daugelis poymi - gebjimai, asmenybs bruoai, net interesai - buvo daug panaesni negu netapai dvyni. Taiau dauguma tapai dvyni sak, kad su jais buvo elgiamasi panaiau negu su netapaiais dvyniais, todl didja tikimyb, kad ne tik genai, bet ir patirtis lm j panaum. Loehlinas ir Nicholsas teig, kad yra ne taip. Tapats dvyniai, su kuriais tvai elgsi vienodai, nebuvo psichologikai panaesni negu tapats dvyniai, auklti iek tiek skirtingai.

domu, kad gimstani dvyni skaiius priklauso nuo rass. Kaukazoidams dvyni gimsta beveik du kartus daugiau negu mongolidams, bet du kartus maiau negu negridams (Diamond, 1986).

3-12 pav. Tapats dvyniai auga i vieno apvaisinto kiauinlio, netapats i dviej.

Tapats dvyniai

Tik tos paios lyties

100

II DALIS. G y v e n i m o tarpsniai

ISKIRTI DVYNIAI. sivaizduokite dirbtin mokslin eksperiment, kuriame kakas dl smalsumo nusprendia iskirti vos gimusius tapaius dvynius ir auginti juos skirtingoje aplinkoje. Ar tokie dvyniai skiriasi tarpusavy daugiau negu aug kartu? Jei taip, mstyt mokslininkas, tai tie skirtumai priklauso tik nuo skirtingos aplinkos. Kartais i tikrj susiklosto tokios aplinkybs. Taigi 1979 m. Minnesotos universiteto psichologas T h o m a s Bouchardas, perskaits laikratyje inut apie 39 met dvyni, iskirt nuo kdikysts, susitikim, pasinaudojo galimybe ir pasikviet j u o s Minnesot platesniems tyrimams. Bouchardas iekojo skirtum. Taiau dvyniai Dimai", Jimas Lewisas ir Jimas Springeris, stebino savo panaumu (Holden, 1980 a,b). Abu buvo ved moteris Lindas, isiskyr ir vl ved moteris Betty. Vieno snus buvo Jamesas Alanas, kito - Jamesas Allanas. Abu turjo unis, pavadintus Toy, daug rk cigarei Salem", tarnavo erifo padjjais, vairavo evroletus", kramt nagus iki gyvuonies, mgo automobili lenktynes, turjo rsiuose dirbtuves ir buvo padar apvalius baltus suolus aplink medius savo kiemuose. Taip pat buvo panaios j medicinins istorijos: beveik tuo pat metu jie buvo priaug po 10 svar ir vliau atsikrat antsvorio; abu dvyniai buvo patyr tai, k jie laik irdies smgiu, bei abu nuo 18 met kent vakarin galvos skausm. Tapats dvyniai Oskaras Stohras ir Jackas Yufe taip pat buvo labai panas. Vienas i j augo su moiute Vokietijoje kaip katalikas ir nacistas, o kitas - su tvu Karibuose kaip ydas. Nepaisant to, jie turjo daugyb panai bruo bei proi. Dvyniai m g o atr maist bei saldius likerius, turjo prot u m i g t i prieais televizori, nuleisti tualete vanden prie pasinaudojant juo, neioti ant rieo gumines juostas, pamirkyti kavoje sviestuot duonos riek. Stohras yra valdingas ir danai bara savo mon. Tai prie isiskirdamas dar ir Yufe. urnal bei laikrai dka Bouchardas ir j o kolegos (1990) surado ir ityr apie eiasdeimt tapai dvyni por, augusi atskirai. Juos nuolat stebino ne tik j skonio ar fizini bruo panaumas, bet taip pat ir asmenybs ypatybs, gebjimai, net baims. vedijoje, kurioje uregistruota 25 tkst. suaugusi dvyni por, N a n c y Pedersen ir j o s bendradarbiai (1988) iaikino 99 iskirtas tapai dvyni poras ir daugiau kaip 200 iskirt netapai dvyni por. Lyginant su kartu augusiais tapaiais dvyniais, iskirt por dvyni asmenybs labiau skyrsi. Taiau iskirt tapai dvyni poros buvo panaesns negu netapai dvyni poros. Dl to, kad dvyniai iskiriami tik gim (o ne, pavyzdiui, sulauk 8 met), asmenybs skirtum nepadaugja.

3 SKYRIUS. Vaiko raida

101

Bouchardas teigia, kad iek tiek keistesnius panaumus, pavyzdiui, prot nuleisti vanden tualete prie pasinaudojant juo, lemia ne kokie nors specials genai. Turdami panaias pasirinkimo galimybes, panaios prigimties mons danai pasirenka t pat. Net tie asmenybs bruoai, kuriems paveldimumas turi stipri tak (pavyzdiui, socialinis pajgumas, t.y tvirtumas, atsakingumas), priklauso ne nuo vieno geno, o nuo sudtingo j derinio. Sudtingesni bruoai priklauso nuo daugelio gen, kuri kiekvieno poveikis labai maas (Plomin, 1990 a). Patrauklios istorijos Bouchardo kritikams nedaro jokio spdio. Jie teigia, kad du to paties amiaus ir lyties nepastami mons, kruopiai lygindami savo elges bei gyvenimo istorij, turbt rast daug atsitiktini panaum. Net spdingiausi asmenybs tyrim duomenys yra nelabai patikimi, nes daugelis iskirt por prie tyrim jau buvo kelet met praleid kartu. Be to, vaikinimo agentros stengiasi iskirtus dvynius apgyvendinti panaiuose namuose. Panaios aplinkos taka atrodo maesn negu paveldimumo. Dvyniams augant, skirtinga patirtis danai parykina j asmenybs skirtumus (McCartney ir kt., 1990). Taiau dvyni tyrimai rodo, kodl mokslininkai labiau m pabrti genetins takos svarb.

Kai kuriais poiriais tapats dvyniai, aug atskirai, atrodo, yra... tokie pat panas kaip aug kartu. Dabar tai yra stulbinantis atradimas ir galiu utikrinti, kad niekas i ms nesitikjo tokio panaumo lygio. "
Thomasas Bouchardas, 1981

[vaikinimo tyrimai
vaikinimo tyrimai pateikia papildomos mediagos sprendiant i problem. Analizuojant bet kur bruo, galima klausti, ar vaikis yra panaus savo patvius, kurie sukuria nam aplink, ar biologinius tvus, kuri genus paveldjo? Tiriant imtus vaikus vaikinusi eim Minesotoje, Teksase ir Kolorade, padaryta stulbinanti ivada: mons, augantys kartu, nra panaios asmenybs, nesvarbu, ar biologikai susij ar nesusij (Rowe, 1990). Daugelio eim, neturini dvyni, tyrimai parod, kad tv asmenybs yra visikai nesusijusios su vaik asmenybmis. Sandra Scarr ir jos kolegos (1981) susumavo iuos atradimus:
Reikia sutikti su tuo, kad auktesns ir vidurins klass broliai, lank t pai mokykl, tuos paius renginius, sporto, muzikos pamokas, tuos paius gydytojus, auklti vienodai, asmenybs matais tik iek tiek panaesni tarpusavyje negu su darbinink ar kinink berniukais, kuri gyvenimas yra visikai kitoks".

Ne tik dvyniams bdingi sutapimai. Patricia Kern i Kolorado (Colorado) gim 1941 m. kovo 13 d. ir buvo pavadinta Patricia Ann Campbell. Patricia Di B i as i i Oregono irgi gim 1941 m. kovo 13 d. ir buvo pavadinta Patricia Ann Campbell. Abiej tvai buvo Robertai, jos dirbo buhaltermis ir turjo 21 met ir 19 met vaikus. Abi moksi kosmetologijos, mgo tapyti aliejiniais daais ir itekjo u karinink, o vestuvi data skyrsi tik 11 dien. Jos nra susijusios genetikai (i AP 1983 m. gegus 2 d. praneimo).

Apskritai, du tos paios eimos vaikai yra tiek skirtingi, kiek ir bet kurios atsitiktinai parinktos poros vaikai.
Robertas Plominas ir D c n i s c Daniels, 1987

tai ia ir ikyla naujausia ir didiausia raidos psichologijos msl: kodl tos paios eimos vaikai tokie skirtingi? Kodl vienodi genai ir bendra eimos aplinka (eimos socialin klas, tv asmenybs ir santuokin padtis, buvimas vaik darelyje ar namie, kaimynai) turi toki ma tak vaik asmenybms? Ar tai todl, kad

102

II DALIS. G y v e n i m o tarpsniai

broliai, net turdami pus vienod gen, kiekvienas turi labai skirtingus j derinius? Ar todl, kad kiekvien i broli veikia skirtinga aplinka (skirtinga bendraami taka, gimimo eilikumas, gyvenimo vykiai)? Dvyni ir vaikinimo tyrimai rodo, kad nuo gen priklauso beveik 50% toki bruo, kaip veiklumas ar emocinis nepastovumas, tarpasmenini skirtum. Kas atsako u kitus 50%? Kadangi bendra nam aplinka nelabai veikia kartu auganius brolius (nors tai ir keistai atrodo), mokslininkai teigia, kad takos turi ne bendra, o j asmenin nepakartojama patirtis. Akivaizdu, kad kiekvien vaik ne tiek veikia patys tvai, kiek tai, kaip vaikas bendrauja su jais, kaip juos suvokia, taip pat kiti mons bei kultrin aplinka. Mokslinink nuomonei gerokai pasislinkus genetinio determinizmo link, Robertas Plominas (1990 b) ir kiti vl primena, kad ne viskas yra genetika". vaikinimo tyrimai rodo, kad, nors vaiki ir tvi asmenybs nra labai panaios, vaikinimo poveikis nemaas. Pirma, nam aplinka daro tak vaikint vaik vertybms, sitikinimams, socialinms nuostatoms. Antra, tvi namuose vaikai retai patiria smurt ar nesirpinim jais. (tviai yra rpestingai tikrinami, o biologini tv niekas netikrina.) Todl nenuostabu, kad beveik visi vaikinti vaikai klesti. Tiriami intelekto testais, jie gauna auktesnius verius negu j biologiniai tvai, daugelis j tampa laimingesni ir pastovesni mons negu bt buv augdami apleistoje, tamp kelianioje aplinkoje. vaikinti vaikai gali bti laimingi ir nebdami panas savo tvius.

Kiek pagarbos (ar kalts) nusipelno tvai?

Paprastai tvai labai didiuojasi savo vaik laimjimais ir gdijasi ar jauiasi kalti dl j neskmi. Jie diaugiasi, kai gimins sveikina juos dl vaiko nuopeln. Tvai svarsto, kur jie suklydo, aukldami vaik, kuris nuolat yra kvieiamas direktoriaus kabinet. Tokiam poiriui takos turjo psichiatrija : Freudo psichologija, kaltinanti blog motin" u visas problemas - nuo astmos iki izofrenijos. Visuomen palaiko tok tv kaltinim: tikdami, kad tvai formuoja vaikus kaip puodius mol, mons giria tvus u vaik dorybes ir kaltina u j ydas. Netgi impanz, kurios maylis skriaudiamas, danai puola skriaudiko motin (Goodall, 1968). iame skyriuje irykinome tam tikr aukljimo gali. Kratutinumai yra rykiausi pavyzdiai - skriaustas tampa skriaudiku, o mylimi, bet tvirtai aukljami vaikai tampa pasitikintys savimi ir socialiai imans. Be to, tvai daro ryki tak vaik nuostatoms, vertybms, tikjimui ir politinms pairoms.

3 SKYRIUS. Vaiko raida

103

Turint omenyje ms nor girti ar kaltinti, didiuotis ar gdytis, reikia prisiminti paprast princip: kai aplinka normali, sitvirtina genetikai nulemti vaik polinkiai. Vaikai nra taip lengvai formuojami kaip molis. Negana to, kaip suinosite perskait kit skyri, gyvenim formuoja ir kita, tv nekontroliuojama, aplinka - bendraamiai, atsitiktiniai vykiai, labai vairi gyvenimo patirtis. Gali pasidaryti nejauku supratus, kaip rizikinga yra turti vaik bei juos auginti. Suteikdami gyvyb, vyras ir moteris sumaio savo gen rinkinius kaip kort kalad ir perduoda savo bsimam vaikui, kur tuo pat metu veikia gausyb kit veiksni, kuri nekontroliuoja tvai. Turdami omenyje, kad vaiko gyvenim formuoja ir tv kontroliuojami ir nekontroliuojami veiksniai, neturtume skubti girti tv u vaik laimjimus bei kaltinti u j neskmes. Galime pasakyti, kad svarbu ir genai, ir patirtis. Tai yra tiesa, bet per daug supaprastinta. Tiksliau, i abiej veiksni takos persipina. sivaizduokime du kdikius: vienas turi didesn genetin polink bti patrauklus, socialus, linksmas negu kitas. Toliau sivaizduokime, kad pirmasis daugiau traukia globjus su juo usiimti negu antrasis, todl jis auga nuoirdesnis, labiau mgstantis bendrauti. Abiem paaugus, pirmasis natraliai ieko veiklos ir draug, kurie toliau stiprina jo socialin pasitikjim. Taigi, kas galiausiai lemia j asmenybi skirtumus? Negalima pasakyti, kad j asmenybs X procent priklauso nuo gen, o Y procent - nuo patirties, nes gen ir patirties poveikiai persipina. I tikrj, genai vadovauja patyrimui (Scarr ir McCartney, 1983). Augdami mes renkams aplink, tinkani ms prigimiai. Be to, kaip ir anksiau nagrintame pavyzdyje, ms genetikai nulemti bruoai sukelia reikmingas kit asmen reakcijas. Tai iek tiek paaikina, kodl tapats dvyniai, aug skirtingose eimose, savo tv ilum prisimena labai panaiai - tarsi jie bt turj tuos paius tvus (Plomin ir kt., 1988). Netapats dvyniai ankstyvj eimos patirt prisimena daug skirtingiau - net aug toje paioje eimoje. Taigi vaikai suvokia savo tvus skirtingai ir tai priklauso nuo j pai savybi", pastebi Scarr (1990). Ivada. Genai veikia patyrim, kuris mus formuoja. Elgesio genetikos specialistai sako, kad teisingas poiris yra - ne prigimtis arba patirtis, bet prigimtis per patirt.

Klaidinga irti vaik ir sakyti: A i jo padarysiu X arba Y vaik ". Pairkime, k is vaikas daro gerai ir k mgsta. Tada paremkime tuos dalykus..., kuriuos praeityje mons vadino talentais. "
T h o m a s a s Bouchardas, 1990

Paveldimumas idalija kortas, aplinka dalyvauja aidime. "

Charlcsas L. Brcwcris, 1990

104

II DALIS. Gyvenimo tarpsniai

SANTRAUKA
A p v e l g d a m i m o g a u s gyvenim nuo apvaisinimo iki mirties, raidos psichologai tiria, kaip vyksta fizin, paintin ir socialin raida. rini. j r_kuxi.os_.l^xtkrt m i s tun " keiiamos tam, kad akomoduot nauj informa. TaijD vaikas tobuTeja^ri^pprs'toFFudikio sens torikos iki sudtingesni m s t y m o stadij. Pa diui, apie atuntj mnes kdikis jau suvokia, daiktai esti net tada, kai jie nematomi. is ob; nuolatinio buvimo j a u s m a s yra susijs su atsi sia nepastam moni baime, o tam reikia g atsiminti, kas pastamas, o kas nepastamas. Piaget man, kad ikimokyklinio amiaus vaika: egocentriki ir negali atlikti paprast loginiu racij. Jo nuomone, tik apie septintuosius metu> siformuoja gebjimas atlikti konkreias operac l kuri reikia tverms principui suprasti. D a b a r tyrimai rodo, kad mai vaikai gali d a u g i a u m a n Piaget. K i e k v i e n o j e s t a d i j o j e i r y k j paintini gebjim pradmenys pradeda rastis tesnse p a k o p o s e . Socialin raida. Kdikysts patirtis nra smi gai prisimenama ir j o s poveik gali keisti vle fl patyrimas, taiau ji gali turti ilgalaik tak linei raidai. Prieraiumo kdikystje bdas siejasi su tolesne

Raidos

klausimai

Raidos psichologija sprendia tris pagrindinius klausimus. Pirma, kiek moni skirtumus lemia genai, o kiek - patirtis? Antra, ar raida yra tolydus, itisinis procesas ar stadijinis? Treia, ar ms gyvenimui bdingesni pastovs ar kintantys bruoai?

Prenatalin

raida ir

naujagimyst

I gyvybs prasideda gyvyb. Gyvenimo ciklas prasideda, kai vienas i beveik 300 mln. spermij susijungia su kiauinliu ir sudaro zigot. Prenatalin raida. Prisitvirtinusiame prie gimdos sienels auganiame embrione pradeda formuotis kno organai. Apie devintj savait, vaisius tampa panaus mog. Kartu su maisto mediagomis teratogenai per motinos kn gali pasiekti vaisi ir pakenkti jo sveikatai. Naujagimio galimybs. Naudodami naujausius kdiki tyrimo metodus, tyrintojai nustat, kad naujagimiai labai daug k gali. Jie jau gimsta su jutimais ir refleksais, kurie padeda jiems bendrauti su suaugusiaisiais ir maitintis: jie greitai imoksta atskirti savo motinos kvap bei g a r s u s , be to, j i e galbt net gali mgdioti paprastus judesius.

ne tik todl, kad ie patenkina biologinius pore:? bet, svarbiausia, todl, kad jie yra rpestingi, arti jautrs. Netek tokios globos, bedioni ir mor kdikiai tampa apgailtinai atsiskyr, nerimastinga I kartais iaurs. Vaikai, kuri susiformavs prie sumas, atskirti nuo savo globj, tam tikr laika na nulid. Kdikiai, kuriems bdingas saugus r a i u m a s prie m o t i n o s , p a p r a s t a i t a m p a S O C K Kdikyst ir vaikyst imans ikimokyklinukai. Fizin raida. Smegen nervins lstels formuojasi Kaip ir paintiniai gebjimai, taip ir savivaizdis. dar prie gimim. Po gimimo, veikiami patyrimo, ryiai muojasi laipsnikai. 18 mnesi vaikai a t p a s t a tarp j pleiasi. Sudtingesni kdiki fiziniai gebjive veidrodyje. 12 met vaik savivaizdis yra mai - sdjimas, sto veji masy;aT i oj i m a s - tobulja pastovus ir susijs su savarankikumu, optimizr i visada ta paia tvarka; ..j fakUkas, Jjijcas,.prjklau socialumu. Daniausiai vaikus, turinius teigiama nuo individualaus b r a d r ^ nuo vivaizd, laimingus, pasitikinius savimi iauginvieneri met iki paauglysts - yra ltos, ramios finuolaids ar valdingi, bet autoritetingi tvai, zins raidos laikotaipiX^ skiepija jiems gyvenimo kontrols jausm. Spre : mai dl vaik aukljimo priklauso nuo tv vert; Paintin raida. Jeanas Piaget (ir beveik visi kiti), j poirio pageidautinus bruous. Tv veri t stebdamas vaikus, sitikino, kad vaiko_protas - tai tak iliustruoja kultriniai Azijos eim bendru ne mao suaj^&jojo jprotas. Piaget teig, kad~protTr nikumo ir Europos bei Amerikos eim indiv. raida vyksta formuojantis schemoms, kurios padeda lizmo skirtumai.

3 SKYRIUS. Vaiko raida

105

Prig im ties-patirties sprendimas

problemos

Paveldto temperamento, taip pat dvyni bei vaikinimo tyrimai mokslikai pagrindia mint, kad brstaniai asmenybei svarbi ir prigimtis, ir patirtis. Raidos psichologai sutinka, kad gyvenimo keli lemia genai ir aplinka, biologiniai bei socialiniai veiksniai, kad j poveikiai persipina.

SIMINTINI TERMINAI IR SVOKOS

R a i d o s p s i c h o l o g i j a . Psichologijos aka, kuri nagrinja gyvenant atsirandanius fizinius, paintinius ir socialinius pokyius. G e n a i . Biocheminiai paveldimumo vienetai, kurie sudaro chromosomas; DNR segmentai, sintetinantys baltym. Brendimas. Biologinis augimo procesas, kai tvarkingai keiiasi elgesys, santykinai nepriklausomas nuo patyrimo. Kiauinlis. Moterikoji lytin lstel. C h r o m o s o m a . Silo pavidalo darinys i DNR molekuli, turini gen. DNR (dezoksiribonukleino rgtis). Sudtinga molekul, turinti genetin informacij ir sudaranti chromosom. X c h r o m o s o m a . Lytin chromosoma, kuri turi ir vyrai, ir moterys. Moterys turi dvi X chromosomas, vyrai - vien. X chromosomos i abiej tv formuoja moterikosios lyties kdik. Y c h r o m o s o m a . Lytin chromosoma, kuri turi tik vyrai. Susiporavusi su motinos X chromosoma, formuoja vyrikosios lyties kdik. Testosteronas. Svarbiausias vyrikasis lytinis hormonas. Jo turi abiej lyi atstovai, bet vyr didesnis io hormono kiekis skatina augti vaisiaus vyrikuosius lytinius organus, o paauglysts laikotarpiu formuotis vyrikiems bruoams. Zigota. Apvaisintas kiauinlis, po 2 savaii spartaus lsteli dalijimosi tampantis embrionu. E m b r i o n a s . Besiformuojantis mogaus organizmas nuo 2 savaii po apvaisinimo iki dviej mnesi. Vaisius. mogaus organizmas nuo 9 savaii po apvaisinimo iki gimimo. Teratogenai. Veiksniai, pavyzdiui, chemikalai bei virusai, kurie gali pasiekti embrion ar vaisi prenatalins raidos metu ir jiems pakenkti. Alkoholinis vaisiaus sindromas. Vaiko fiziniai ir paintiniai sutrikimai, sukelti nios motinos vartojamo alkoholio. Sunkiais atvejais veidas bna rykiai deformuotas. I e k o j i m o refleksas. Kdikio polinkis, palietus j o skruost, isiioti ir iekoti spenelio. Painimas. Psichin veikla, susijusi su mstymu, inojimu bei atmintimi. S c h e m a . Svoka arba struktra, tvarkanti ir aikinanti informacij. Asimiliacija. Naujos patirties aikinimas turim schem terminais. A k o m o d a c i j a . Esamo supratimo (schem) pritaikymas priimant nauj informacij. Sensomotorin stadija. Piaget teorijoje stadija (nuo gimimo iki madaug 2 met), kurios metu vaikai pasaul pasta pojiais ir judesiais. Nuolatinis objekto b u v i m a s . inojimas, kad daiktai egzistuoja net j nesuvokiant tiesiogiai. N e p a s t a m m o n i baim. Svetim moni baim, irykjanti apie 8-j mnes. Egocentrikumas. Piaget teorijoje prieoperacins stadijos vaiko nesugebjimas suprasti kito mogaus poir.

106

II DALIS. G y v e n i m o tarpsniai

Prieoperacin stadija. Piaget teorijoje stadija (nuo 2 met iki 6 ar 7 met), kurios metu vaikas mokosi naudotis kalba, bet dar nesupranta konkrei logini operacij. T v e r m s p r i n c i p a s . Principas (Piaget laikytas dalimi konkretaus operacinio mstymo), kad, keiiantis daikt formai, j mas, tris ir kiekis nekinta. K o n k r e i o p e r a c i j stadija. Piaget teorijoje stadija (nuo 6 ar 7 met iki 11 met), kai vaikui susiformuoja protins operacijos, galinanios j logikai mstyti apie konkreius dalykus. F o r m a l i operacij stadija. Piaget teorijoje stadija (paprastai prasidedanti apie 12 gyvenimo metus), kai mons pradeda logikai mstyti abstrakiomis svokomis. P r i e r a i u m a s . E m o c i n i s ryys su kitu m o g u m i ; mai vaikai tai ireikia artumo su globju poreikiu ir lidesiu isiskiriant su juo.

Kritinis laikotarpis. Laikotarpis, kai tam t> veiksniai ar potyriai labiausiai veikia orgar. mo raid. {spaudas. Procesas, kai tam tikriems gyvnams bai anksti kritinio laikotarpio metu susiforinu prieraiumas. T e m p e r a m e n t a s . Asmeniui bdingas emocij k: mo greitis ir stipris. B a z i n i s p a s i t i k j i m a s . Pasak Eriko Eriksono. jausmas, kad pasaulis yra numatomas ir patikiir.. manoma, is j a u s m a s formuojasi kdikystje . tinkamos patirties su jautriais globjais. Tapats dvyniai. Dvyniai, prasidj i vienos Zitos, kuri skyla dvi dalis, sukurdama dvi genet:: . kopijas. Netapats dvyniai. Dvyniai i skirting zigot ivaiint kiauinli); genetikai jie ne artimesni gu broliai ar seserys, gim atskirai.

Paauglyst ir branda

SKYRIUS

Didesn io amiaus dal psichologai laiksi poeto Alexanderio Pope minties, kad jei daigel palenksi, tai ir medis palinks uaugs". Raidos inovai daugiausiai dmesio skyr kritikajam" ankstyvajam amiui, manydami, kad, vaikystei baigiantis, bruoai, kaip stingstantis molis, jau yra beveik nusistovj. Gyvenimo patirtis apgludins nelygius kampus, bet jau baigsi lengvai takai pasiduods laikotarpis. Kdikysts bei vaikysts palikimas bus juntamas per bsimus deimtmeius, nes bdingi asmenybs bruoai jau yra suformuoti. Dabar naujoji raidos psicholog karta teigia, kad kakada buvusi populiari nuomon, j o g pasibaigus vaikystei, svarbesni asmenybs pokyi nebebna, uleidia viet nuomonei, kad raida vyksta vis gyvenim. Rykjant iandieninei viso gyvenimo raidos krypiai, psichologai pradjo domtis, kaip prigimtis ir patirtis mus formuoja kdikystje, vaikystje, paauglystje ir vliau. Po penkeri met susitik buv klass draugai stebisi skirtingais j gyvenimo keliais. Po deimties met buvusiems geriausiems universiteto draugams sunku rasti bendr pokalbio tem. Taigi anksiau vyravusi nuomon, kad raida baigiasi su vaikyste, uleidia viet poiriui, kad raida tsiasi tol, kol gyvename.

PAAUGLYST
P a a u g l y s t - tai gyvenimo tarpsnis tarp vaikysts ir suaugusij amiaus. Ji trunka nuo fizinio lytinio brendimo pradios iki tol, kol pasiekiama savarankiko suaugusio mogaus socialin

108

II DALIS. G y v e n i m o tarpsniai

padtis. Paauglyst yra pereinamasis amius. Anksiau Vakar ali visuomen ir iandien kai kurios alys) paauglyst laik trumpu tarpu tarp vaikysts priklausomybs ir suaugusio mogaus atsakomybs (Baumeister ir Tice, 1986). Pasibaigus lytiniam brendimui, mogus buvo pripastamas suaugusiu ir atsakingu. Tai paprastai bdavo paymima tam tikru ritualu. Suaugs mogus dirbo, tuoksi, augino vaikus. monms pradjus geriau maitintis, lytinio brendimo pradia paankstjo. O kai isilavinimas pasidar privalomas, suauglis nepriklausomyb pradjo gyti vliau. Taigi tarpsnis tarp biologins brand o s j o p c i l i i i s nepriklausomybs ir yr.paauglyst. Koks tai amius? F a s a k ' v . Augustino, tai ugningos aistros metas:
...karta brstaniojo vaizduot... Manyje vir meil ir geismas, kurie stm mano jaunatvik nebrandum prarajos link.

Levo Tolstojaus romane Ana Karenina" paauglyst apraoma kaip

...tas palaimingas metas, kai vaikyst jau eina pabaig, ir i tos beribs, laimingos ir linksmos erdvs prasideda kelias".

Savo dienoratyje, raytame su eima besislapstant nuo naci, paaugl A n n e Frank ra:
Su manimi elgiamasi taip skirtingai. Vien dien Anne protinga ir jai leidiama inoti visk; kit dien - Anne tik kvaila okel, kuri i viso nieko neino, o tik sivaizduoja, kad i knyg gali visk suinoti... O kaip viskas kunkuliuoja manyje, kai guliu lovoje ir turiu ksti mones, kurie man jau taip kyrjo, kurie visikai nesupranta mano nor. Ar sivaizduojate, kaip js vertins te savo dabartin gyvenim po /'' met? Ar bsite patenkinti tuo, L: darote ir renkats dabar?

Anot G. Stanley Halio (1904), pirmojo Amerikos psichologo, apraiusio paauglyst, tampa tarp biologins brandos ir socialins priklausomybs sukuria audr ir sunkum" laikotarp. Daugelis moni, vyresni kaip 30 met, nenort susigrinti paauglysts, to laiko, kai buvo btinas socialinis bendraami pripainimas, kai gyvenimo samprata nuolat keitsi, o atitolimas nuo tv buvo didiausias (Macfarlane, 1964). Kiti p s i c h o l o g a i teigia, kad daugeliui paauglyst yra tokia, kaip j apra L.Tolstojus: gyvybingas laikas dar be suaugusij rpesi, graiausios draugysts, aukiausio idealizmo, nuostabi gyvenimo galimybi suvokimo laikas (Coleman, 1980). ie psichologai nesistebt, kad 9 i 10-ties vyresnij klasi moksleivi sutinka su teiginiu: Apskritai, esu savimi patenkintas" (Public Opinion, 1987).

4 SKYRIUS. P a a u g l y s t ir b r a n d a

109

Fizin raida
Paauglyst prasideda spariu augimu ir lytiniu subrendimu. Hormon antpldis sukelia sparios, dvejus metus trunkanios raidos laikotarp, kuris mergaitms prasideda apie 11-uosius metus, o berniukams - apie 13-uosius. Berniukai paauga apie 7,5 cm per metus, o mergaits - apie 4,5 cm, ir taip pirmkart gyvenime vidutinis vyro gis rykiai pralenkia vidutin moters g (4-1 pav.). io augimo uolio metu spariai formuojasi dauginimosi organai, t. y. rykja pirminiai lytiniai poymiai. Kartu formuojasi ir antriniai lytiniai poymiai - vyrikieji ir moterikieji bruoai, nesusij su dauginimosi funkcijomis: didja mergaii krtys ir platja klubai, berniuk - didja veido plaukuotumas, emja balsas, ir vieniems, ir kitiems pradeda augti gaktos ir paast plaukai (4-2 pav.). Lytinio subrendimo poymiai yra pirmoji berniuk ejakuliacija, paprastai prasidedanti apie 14-uosius metus, ir mergaii pirmosios menstruacijos, atsirandanios apie 13-uosius metus. [Tai dar nebtinai yra vaisingumo enklas; kartais dar praeina keleri metai, kol pradeda skirtis pakankamai gyvybingi spermijai ar kol mergaitms pasireikia ovuliacija (Tanner, 1978).] Pirmsias menstruacijas paprastai gerai prisimena daugelis suaugusi moter. Dauguma prisimena tuo metu patirtus vairius jausmus: pasididiavim, jaudul, sutrikim bei baim (Greif ir

U I Berniukai Mergaits

8 10 12 14 16 18
metais

Amius

4 - 1 pav. Vaikystje berniukai ir' mergaits yra panaaus gio. Brendimo laikotarpiu mergaits trumpam aplenkia berniukus, bet ie galiausiai apie 14-uosius metus jas pralenkia (i Tanner, 1978).

4 - 2 pav. Brendimo laikotarpiu hormon antpldis sukelia vairi fizini pokyi.

110

II DALIS. G y v e n i m o tarpsniai

Ulman, 1982; Woods ir kt., 1983). Kelis pirmuosius mnesius daugelis mergaii tai slepia nuo draugi, ir tik nedaugelis j dalijasi tuo su savo tvu (Brooks-Gunn, 1989). Gerai iam vykiui paruotos mergaits paprastai menstruacij pradi igyvena kaip teigiam gyvenimo pokyt. Tai i tikrj yra svarbus vykis. Nepaisant amiaus, mergaits pradeda daugiau save skirti nuo berniuk, o j elgesys rodo, kad jos tampa vis maiau priklausomos nuo tv (Golub, 1983). Dauguma vyr panaiai prisimena savo pirmj ejakuliacij - daniausiai nakt savaime isiliejani skl (Fuller ir Downs, 1990). Kaip ir ankstesniais gyvenimo tarpsniais, numatyti galima tik fizini pokyi tvark (pavyzdiui, krtys pradeda formuotis anksiau negu pradeda augti gaktos plaukai ir prasideda mnesins), bet ne konkret j atsiradimo laik. Kai kurios mergaits labai paauga jau devintaisiais gyvenimo metais, o kai kurie berniukai - tik eioliktaisiais. Nuo i skirtum vargu ar priklauso suaugusio mogaus gis, bet jie gali turti psichologini padari- f ni. M a g - r n v ^ - ilnnr^ l V j koleg 1950 m. atlikti tyrimai pa- ' 0 rod, kad ankstyvas brendimas yra palankesnis berniukams. Anksti pradj brsti berniukai, jau ankstyvos paauglysts metu bdami stipresni, atletikesni, atrodydami nevaikikai, paprastai bna populiaresni tarp draug, labiau pasitiki savimi ir esti labiau nepriklausomi. J Mergaitms, ankstyvas brendimas gali sukelti nemaai sunkum. vedijoje, iaurs Amerikoje ir Naujojoje Zelandijoje atlikti mergaii, kurioms mnesins prasideda anksti (iki 12 met) ir vlai (sulaukusioms 14 met ir vliau), tyrimai parod, kad ankstyvas brendimas padidina prie tai buvusius sunkumus (Caspi ir Moffitt,1991; Simmons ir Blyth, 1987; Stattin ir Magnusson, 1990). Jauna mergait, kurios knas nesiderina su emociniu brandumu ir su tuo, k patiria jos draugs, gali pradti bendrauti su vyresniais draugais bei elgtis ne pagal savo ami. Be to, vienuolikmet, giu toli pralenkusi savo klass draugus ir tapusi seksualinio dmesio objektu, tam tikr laik gali jaustis sutrikusi ir dl to kit erzinama (Petersen, 1987). Taiau kai bendraamiai j pasiveja, auktesnse klasse tokios mergaits patirtis gali net padti jai siekiant pripainimo ir pasitikjimo savimi. Palankiam prisitaikymui svarbu ne tik tai, kada brstama, bet ir tai, kaip iuos fizinius pokyius reaguoja aplinkiniai mons. Prisiminkime: paveldimumas ir aplinka sveikauja. iuo atveju aplinkos reakcija jaunuol priklauso nuo brendimo laiko, kur lemia paveldimumas.
0

4 SKYRIUS. Paauglyst ir branda

111

Paintin raida
Pltojantis paaugli m s t y m o g e b j i m a m s , tobulja j socialinis supratingumas ir moraliniai sprendimai. Gebdami mstyti apie savo pai ir kit moni m s t y m , j i e pradeda suprasti, k kiti mons galvoja apie juos. Didjant paintiniams gebjimams, daugelis paaugli pradeda galvoti apie tai, kas yra idealu, ir tampa gana kritiki visuomens, savo tv ir sav trkum atvilgiu. MSTYMO GALIOS RAIDA. Kaip ir fizin, taip ir paintin branda i r y k j a savo laiku. B r a n d i a i m s t y t i n e p r a d e d a m a staiga, ir tuo, matyt, galima paaikinti t fakt, kad daugelis paaugli pervertina savo galimybes ir atsparum narkotikams, alkoholiui ar palaidam lytiniam gyvenimui. Ankstyvoje paauglystje mstymas yra dar egocentrikas. Danai paaugliai galvoja, kad j asmeninis patyrimas yra unikalus ir kad j tvai bei draugai (kurie yra patyr t pat) tiesiog negali suprasti, k reikia skirti pasimatym ar neksti mokyklos. Pirm kart simyljs paauglys gali atsidusti: Bet, mama, tu tikrai nesupranti, k reikia simylti" (Elkind, 1978). Galiausiai vis tik d a u g u m a jaunuoli pasiekia t intelekto rib, kuri Piaget vadino formaliosiomis operacijomis. Skaitydami 3 skyri suinojote, kad iki paauglysts vaikai msto konkreiai, o paaugliai jau geba mstyti abstrakiai, logikai. Jie j a u gali kelti hipotezes ir daryti ivadas: jei tai, tuomet itai. Kitaip negu vaikystje, paaugliai gali nustatyti, kad, paslpus pokerio ymel ir sakant: i ymel arba alia, arba nealia", - teiginys logikai turi bti teisingas (Osherson ir M a r k m a n , 1974-1975). ie abstraktaus m s t y m o gdiai bdingi paskutiniajai Piaget iskirtai paintins raidos stadijai. Vyresni vaikai gali bti jau pakankamai vald tas formalias operacijas, kuri reikia mokantis algebros. Taiau, kad gebt mstyti sistemikai, kaip daro mokslininkas, tikrindamas hipotezes ir darydamas ivadas, paaugliai dar turi tobulinti savo formalaus mstym o gebjimus (Inhelder ir Piaget, 1958). Tokia nauja mstymo galia irykja, kai paaugliai svarsto ir diskutuoja tokiomis abstrakiomis temomis, kaip mogaus prigimtis, gris ir blogis, tiesa ir teisingumas. Ankstyvoje vaikystje, dar tik pradj simbolikai mstyti ir sivaizdav Diev kaip asmen debesyse, dabar jau ieko gilesns Dievo ir egzistencijos sampratos (Elkind, 1970; Worthington, 1989). Pradj logikai mstyti, paaugliai jau pastebi kai kuri moni m s t y m o prietaringum, supranta, kad kartais nesiderina moni idealai ir j veiksmai. Naujai atsirads mokjimas atpain-

Svarbiausia io laikotarpio naujov - gebjimas mstyti remiantis odiais suformuluotomis hipotezmis, o ne tiktai konkreiais objektais ar veiksmais su jais
Jcanas Piaget, 1972

112

II DALIS. G y v e n i m o tarpsniai

ti veidmainyst skatina kartai ginytis su tvais ir tyliai sau pasiadti niekada neatsisakyti savj ideal (Peterson ir kt., 1986). 3 skyriuje minjome, kad iandienini raidos psicholog nuomone, logikos pradmenys pasirodo anksiau negu man Piaget. Be to, kritikai teigia, kad Piaget (1972) pervertino skaii moni, kurie pasiekia formalij logik. Kai kurie jaunuoliai ir suaug mons, nesimok mokslo logikos ir matematikos, nepasiekia formalij operacij mstymo stadijos. tai itrauka i tyrjos Sylvia Scribner (1977) pokalbio su neratingu Kpelle kaimo kininku i Liberijos:
Sylvia Smithas Kpelle Scribner: Visi Kpelle vyrai yra ryi augintojai. Ar jis yra Kpelle jo. A pats vyras? nemaiau. Misteris nra ryi augintojas. kininkas: A nepastu

tokio vyro

Mokykl lank Kpelle gyventojai teisingai atsak panaius formaliosios logikos reikalaujanius klausimus. MORALUMO RAIDA. Svarbi vaikysts uduotis-yraTinokti skirti gr ir blogL Bti moraliu mogumi - tai moraliai galvoti ir atitinkamai elgtis. Prancz eseistas Montaigne sak: avinga harmonija, kai veiksmai ir odiai sutampa", bet tokia harmonija danai mus aplenkia. , l Paverst savo.mintis veiksmais, - pastebjo_yo kigi poetas Goethe, - yra sunkiausias^dalykas^pasaulyjio." Moralinis mstymas. Piaget (1932) man, kad vaik moraliniai sprendimai atitinka j paintin raid. Tuo remdamasis, Lawrence Kohlbergas (1981,1984) pamgino nustatyti moralinio mstymo^BranHosTtadijas. Tirdamas moralin mstym, Kohlbergas vaikams, paaugliams ir suaugusiesiems pateik pasakojimus, kuri veikjai susiduria su moralinmis dilemomis. Panagrinkime jo vien labiausiai inom dilem:
Viena moteris, gyvenusi Europoje, dl labai sunkios ligos - ypatingos ries vio, buvo arti mirties. Daktarai man, kad j galt igelbti vienintelis vaistas. Tai buvo tam tikras radio junginys, kuri neseniai buvo atrads to paties miesto vaistininkas. io vaisto gamyba buvo brangi, bet vaistininkas parduodamas pra deimt kart daugiau. Jis mokjo 200 doleri u rad, o pats labai ma vaisto doz parduodavo u 2000 doleri. Serganios moters vyras Heinzas jo pas visus pastamus ir skolinosi pinig, bet surinko vos 1000 doleri, t.y. tik pus kainos. Jis pasak vaistininkui, kad jo mona mirta, ir papra parduoti vaist pigiau arba leisti sumokti vliau. Bet vaistininkas atsak: Ne. A vaist atradau ir noriu i to praturtti." Heinzas, apakintas nevilties, silau vaistin ir pavog t vaist savo monai.

4 SKYRIUS. Paauglyst ir branda

113

Kaip js manote: ar turjo Heinzas vogti? Kodl tai, k jis padar, buvo gerai arba blogai? Kohlberg ne tiek domint, kaip js vertinote Heinzo poelg: abu vertinimai gali bti pateisinami, - kiek pats mstymas, kuriuo remdamiesi, primte sprendim. Visi mes esame morals filosofai, - teig Kohlbergas, - ir ms moralinis mstymas turi takos sprendimams ir elgsenai". Kohlbergas man, kad, tobuldami intelektualiai, mes pereiname eias moralinio mstymo pakopas, juddami nuo paprasto ir konkretaus abstraktesnio bei principinio mstymo link. Jis tas eias pakopas sugrupavo tris pagrindinius lygius: priesutartin, sutartin ir posutartin. Daugumos vaik iki 9 met moral atitinka pirmj emiausi lyg, susijus su savais interesais: vaikai paklsta arba vengdami bausms, arba siekdami konkreios naudos. (Pavyzdiui, vertindami aukiau pateikt problem, vaikai gali pasakyti: Jei leistumt savo monai numirti, jums bt labai blogai".) Ankstyvojoje paauglystje moral paprastai pasiekia antrj lyg, kai statym ir socialini taisykli laikomasi vien todl, kad tai yra statymai bei taisykls. Galdami pavelgti kito mogaus poiriu, paaugliai pritaria socialiai priimtiniems arba neprietaraujantiems socialinei tvarkai poelgiams. (Paauglio atsakymo pavyzdys: Jei pavogsi vaist, visi laikys tave nusikaltliu.") Kai susiformuoja abstraktus mstymas formaliosiomis operacijomis, pereinama treij lyg. Tai moral, kai tvirtinama apie moni teises, dl kuri visuotinai susitarta (mons turi teis gyventi") arba remiasi tuo, k kiekvienas asmenikai laiko pagrindiniais etiniais principais (Jei pavogsi vaist, tai iduosi savo idealus"). Ginytina buvo Kohlbergo idja, kad ie morals lygiai sudaro laiptus, kuri apatin pakopa - pirmasis lygis, o virutin - paties suaugusio mogaus nusistatyti principai (4-3 pav.). Kaip ir visose stadij teorijose, lygi tvarka yra nekintanti. Pradj kopti nuo apatinio laiptelio, pakylame iki skirtingo aukio. Tyrimai patvirtina tai, kad vairi kultr vaikai laipsnikai tobulja nuo Kohlbergo iskirtojo pirmojo lygio iki antrojo lygio pakop (Edwards, 1981,1982; Snarey,1985, 1987). Taiau treij lyg daniausiai pasiekia tik isilavin auktesnio socialinio sluoksnio mons, gyvenantys alyse, kur vertinamas individualizmas, pavyzdiui, Europoje ir iaurs Amerikoje. Btent todl kritikai teigia, kad ios teorijos negalima taikyti bendruomenini visuomeni, pavyzdiui, Kinijos ar Papua Naujosios Gvinjos, moni moraliniam mstymui. Carol Gilligan (1982; Gilligan ir Attanucci, 1988) atkreip dmes ir lytin alikum Kohlbergo morals svok, kurios i

4-3 pav. Kohlbergo morals laiptai.

114

II DALIS. G y v e n i m o tarpsniai

pat pradi buvo grindiamos vyr tyrimo duomenimis. Ji mano, kad moter moralin brand geriau apibdina globjik santyki etika , o ne abstrakts, nuasmenintas t e i s i n g u m a s . Daugeliui moter (ir kai kuriems vyrams) moralumo pagrindas yra asmenin emocin patirtis, o ne abstrakts principai. Kohlbergo matais moter morals skirtingumas gali atrodyti kaip nebrandumas. ^Tiriant nenustatyta ryki skirtum tarp vyr ir moter moralinio mstymo (Blake ir Cohen, 1985; Friedman ir kt., 1987; Thoma, 1986), taiau kai kuriais aspektais moterys i tikrj daugiau remiasi Gilligan vadinarna globos etik". Jungtinse Valstijose balsavim rezultatai rodo, kad moterys daugiau negu vyrai remia Demokrat partij, kuri silo param socialiai remtiniems monms. Taip pat moterys daniau negu vyrai pasirenka tokias profesijas kaip vaik globa arba socialinis darbas. Dukros daugiau negu sns imasi atsakomybs u senstanius tvus (Troli, 1987). 1989 m. Gallupo apklausos duomenimis, suaugusios moterys du kartus daniau negu vyrai saksi kasdien kalbanios su savo tvais. Moralinis elgesys. Be abejo, nuo ms moralinio mstymo priklauso ir kalbos apie moral, taiau vien tik kalbos nieko nevertos. Moralumas yra ir tinkamas elgesys, o tai, k darome, priklauso ne tik nuo ms mstymo, bet ir nuo socialini tak. Antrojo pasaulinio karo metu daugelis naci koncentracijos stovykl priirtoj buvo eiliniai morals" mons, paveikti galing blogio jg (Arendt, 1963). moni sukiavim, rasin diskriminacij ar marihuanos rkym lemia ne vien tik asmenins nuostatos tuos dalykus, bet ir socialiniai veiksniai. Spti, pavyzdiui, ar vidurins mokyklos moksleivis rko marihuan, galima, inant, kiek to moksleivio draug j rko (Oetting ir Beauvais, 1987). Kadangi ryys tarp mstymo ir elgesio nra grietas, moralinis ugdymas turt. kreipti d m s ^ j o s j i b u . Vaik morals raid galima skatinti diskutuojant vairiais moraliniais klausimais, aikinantis j prasm. Mes taip pat turime mokyti vaikus valdyti savo impulsus, atsisakyti ma malonum dabar vardan didesni vliau. Tie, kurie imoksta taip elgtis, tampa socialiai atsakingesni, skmingiau ir produktyviau mokosi (Funder ir Block, 1989; Mischel ir kt., 1988,1989). Tiesiogiai sutelkti dmes teising ir globojant moralin sipareigojim galime mokydami ir modeliuodami tok elges. Kai tvai nustato auktus moralinius reikalavimus ir daro tai, ko moko, teisingumo ir globos principai tampa taigs. Tokie buvo

Ar turtume sutikti su tuo, kad Kohlbergo treiojo lygio vakari tikoji moral i tikrj yra aukiausia ir brandiausia"? visuomenei bt naudinga, jei \ atsisakytumme bendrj norir, ir elgtumms pagal asmenini universali etini princip suvokim?

Akivaizdu, kad moter vertybe> danai skiriasi nuo kitos lyties sukurt vertybi".
Virginia W o o l f S a v a s kambarys".

4 SKYRIUS. P a a u g l y s t ir b r a n d a

115

tvai t moraliai drsi moni, kurie gyn ydus nacistinje Europoje (Oliner ir Oliner, 1988). \ gyvenim diegiamos moralins idjos stiprja. 18 skyriuje Socialin psichologija" suinosime, kad ms veiksmai palaiko ms nuostatas. Mes galime veikti taip, kaip mstome, o mstyti taip, kaip elgiams.

Socialin raida
Teoretikas Erikas Eriksonas (1963) tvirtina, kad kiekviena gyvenimo stadija turi savo psichosocialin" uduot. Mai vaikai susiduria su pasitikjimo, vliau autonomijos (nepriklausomybs), dar vliau - iniciatyvos (4-1 lentel) klausimais. Mokyklinio amiaus vaikai lavina meistrikum - jausm, kad jie yra protingi ir produktyvs mons. Paaugliai stengiasi praeities, dabarties ir ateities galimybes sujungti aikesn savivaizd. Jie svarsto: Kas a esu? Kaip a noriu gyventi? Kokios vertybs man svarbiausios gyvenime? Kuo a tikiu?" poreik giliau save suvokti Eriksonas vadina paaugli tapatybs paieka".

4-1 LENTEL. Eriksono psichosocialins

AMIUS

raidos

stadijos

UDUOTIES APIBUDINIMAS

Kdikyst (pirmieji metai) Ankstyvoji vaikyst (antrieji metai) Ikimokyklinis amius (3-5 metai) Pradin mokykla (nuo 6 met iki lytinio brendimo) Paauglyst (nuo lytinio brendimo iki 20 met) Jaunas suaugs mogus (20-40 metai) Vidurinis amius (40-60 met) Vlyvasis amius (vyresni kaip 60 met)

Pasitikjimas ar nepasitikjimas Jei poreikiai patenkinami, kdikis gyja pamatinj pasitikjimo jausm. Autonomija ar gda bei abejons Vaikas siekia bti nepriklausomas ir pasitikintis savimi. Iniciatyva ar kalt Ikimokyklinukas mokosi imtis uduoi ir save kontroliuoti. Meistrikumas ar menkavertikumas Vaikas imoksta jaustis pajgus arba menkas. Tapatyb ar vaidmen neaikumas Paauglys gilina svivok, mgindamas vaidmenis, paskui suderindamas juos ir taip siekdamas individualios tapatybs. Artimumas ar atskyrimas Jauni suaug mons siekia artim santyki ir ugdo gebjim mylti. Kryba ar neveiklumas mogus stengiasi kuo nors prisidti prie pasaulio tobulinimo - dirbdamas arba per savo eim. Pilnatv ar neviltis Apmstydamas savo gyvenim, pagyvens mogus gali jaustis patenkintas arba nusivyls.

5. 1909

116

II DALIS. Gyvenimo tarpsniai

TAPATYBS FORMAVIMASIS. Tobulindami savo tapatumo jausm, paaugliai paprastai ibando savo skirtingus a" skirtingomis situacijomis - galbt vienokie bdami namie, kitokie su draugais, dar kitokie mokykloje ar darbe. Jei dvi tokios situacijos i dalies sutampa, pavyzdiui, kai paauglys pasikvieia namus draugus, su kuriais jis elgiasi kaip aunusis Do, kyla nema keblum. Jaunuolis klausia savs: Koks a ia turiau bti? Kuris yra tikrasis a?" Danai tokia vaidmen maiatis veikiama tik pamau keiiantis savivokai, kuri susieja vairius a" vientis ir asmeniui priimtin samprat apie save - tapatyb. Taiau taip bna ne visada. Eriksonas sitikins, kad kai kurie paaugliai anksti suranda savo tapatyb, paprasiausiai perimdami tv vertybes bei lkesius. Kit tapatyb gali bti negatyvi, t. y. prieinga tvams ir visuomenei, bet atitinkanti tam tikr bendraami grup, pavyzdiui, toki, kur visi yra arba skustomis galvomis, arba daytais ir suiautais plaukais. Treti niekada nesuranda savs ar niekam tvirtai nesipareigoja. Daugumai tapatybs paiekos tsiasi ir po paauglysts bei atsinaujina vliau gyvenimo permain metu. Vlyvojoje paauglystje, kai daugelis pradeda lankyti universitetus arba dirbti vis darbo dien, atsiranda nauj galimybi imginti kitus vaidmenis. Vyresnij kurs student tapatyb jau yra aikesn negu pirmakursi (Waterman, 1988). J tapatyb apima vis labiau teigiam savivaizd. Keli nacionalini tyrim metu mokslininkai jaunus amerikieius tyr savigarbos testu (kur sudaro tokie teiginiai kaip: A moku daryti t pat kaip ir dauguma kit moni"). Paprastai moni nuo 13 iki 23 met savivaizdis esti labiau teigiamas (O'Malley ir Bachman, 1983). Formuojasi aikesnis, daugiau save palaikantis tapatumas. Kartu stiprja ir ateities kontrols jausmas (Baumgardner, 1990). Paauglio tapatumas kartu tampa asmenikesnis. Danielis Hartas (1988) papra vairaus amiaus jaunuoli sivaizduoti main, kuri galt kopijuoti vien i i trij dalyk: a) kaip js galvojate ir jauiate; b) tiksli js ivaizd; c) js santykius su draugais ir eima. Paskui jis klaus (galite ir savs paklausti to paties), kuri i i teorij labiausiai atitikt jus". Trys ketvirtadaliai septintok pasirinko c " - socialini ryi kopij, o trys ketvirtadaliai devintok pasirinko a" - asmenines mintis ir jausmus. Artimumo raida. Eriksonas tvirtino, kad po paaugli tapatybs stadijos prasideda jaun su gli stadija, kurios metu f o n n u o j a s i a r jtimuma^ t. y. mokjimas kurti emocikai artimus santykius. Aikiai jausdami, kas esate, sak Eriksonas, esate pasireng artimiems santykiams. Taiau, pasakXiaipl Gilligan ir jos koleg (1982, 1990),

A darausi vis labiau neprikl soma nuo savo tv; bdama jauna, a priimu gyvenim drs negu Mamyt; mano tiesos jaus nepajudinamas ir teisingesnis jos. A inau, ko noriu, a turiu tiksl, nuomon, a turiu religi meil. Leiskite man bti savimi a bsiu patenkinta. A inau, esu moteris, kupina vidins jg drsos.
A n n e Frank J a u n o s mcr_ dienoratis".

4 SKYRIUS. Paauglyst ir branda

117

vadinamasis normalus siekis sukurti savo atskir tapatum daugiau bdingas individualistams vyrams negu labiau tarpusavio santykius vertinanioms moterims. Gilligan sitikinusi, kad moterims ne tiek svarbu jausti save kaip atskir individ, kiek svarbu bti ryi krja". Taigi, tiktina, kad moterys maiau patvirtina Eriksono teigin, kad pirma pasiekiama tapatyb, o paskui artimumas" (Kahn ir kt., 1985). Paaugliai, formuodami savo tapatyb, pradeda atsiskirti nuo tv. Danai jie tampa tokie, kokie yra j draugai - kaip visi". Vakar kultroje paauglyst yra laikas, kuriam bdinga vis didjanti bendraami ir majanti tv taka, ypa srityse, susijusiose su asmeniniu skoniu ir gyvenimo bdu. Dauguma atsitiktinai atrinkt paaugli pareik, kad jie laisviau ir atviriau jauiasi su draugais negu su eima (Larson ir Bradney, 1988). Tik nedidelei maumai tv ir j paaugli tai reikia tikrj susvetimjim. Daugumai barni lygio nesutarimai nra destruktyvs. Tiriant 10-ies ali nuo Australijos iki Bangladeo ir Turkijos eis tkstanius paaugli, paaikjo, kad daugumai j tvai patinka (Offer ir kt., 1988). Paprastai mes sutariame, bet..." - danai sako paaugliai (Steinberg, 1987). Kai santykiai su tvais geri, tai jie paprastai geri ir su bendraamiais. Danesni konfliktai bna tarp motin ir paaugli dukter (Tesser ir kt., 1989). Vyresni klasi mergaits, kuri santykiai su motinomis yra iltesni, paprastai artimiau bendrauja ir su draugmis (Gold ir Yanof, 1985). Be to, dauguma eim lengvai perengia kart skirtumus, nes jie yra gana mai. Tik 5% Jungtini Amerikos Valstij paaugli pareik visai nesutariantys su savo tvais (Gallupo organizacija, 1988). I tikrj, daugumos paaugli socialiniai, politiniai bei religiniai poiriai yra panas kaip ir j tv (Gallatin, 1980). Danai kart skirtumai", sprendiant iuos klausimus, reikiasi tik tuo, kad paaugliai ir j tvai tas paias nuomones ir vertybes gina nevienodai stipriai ( 4 - 4 pav.). Per treij gyvenimo deimtmet, toliau tvirtjant tapatumui ir artimumui, emociniai ryiai tarp tv ir vaik dar labiau susilpnja. Daugelis dvideimtmei dar remiasi savo tvais, bet vliau jauiasi patogiau, bdami nepriklausomi nuo tv, ir imoksta geriau, taip kaip draugus, juos suprasti (Frank, 1988; White, 1983). XX amiaus pabaigoje perjimas i paauglysts suaugusij ami pailgjo. Europoje bei Siaurs Amerikoje vliau baigiamas universitetas, vliau atsiskiriama nuo eimos ir pradedama dirbti. Nuo 1960-j iki 1990-j pasikeit amerikiei, kuriani savo eim, vidutinis amius: jie m tuoktis ketveriais metais vliau (vyrai - 26 met, moterys - 24 met).

Kai buvau 14 met berniukas, mano tvas buvo toks neimanlis, kad net sunku bdavo bti alia to seno mogaus. Taiau kai man sukako 21, a buvau pritrenktas to, kiek daug jis per tuos septynerius metus imoko. "
Markas T w a i n a s , 1835-1910

118

II DALIS. G y v e n i m o t a r p s n i a i

4 - 4 pav. Vyresnij klasi moksi. ir j tv nuostatos sutampa daue labiau negu gali atrodyti. Taiau ei. sutariama dl pagrindini vertybk. dl gyvenimo stiliaus (I Bachma: kt., 1987).

H Isilavinimo vertinimas Kokios vertybs tau svarbios Kaip turtum pragyventi savo gyvenim Religija Kaip leidi savo pinigus K turtum veikti laisvalaikiu

Idjos, panaios / tv /c/ j Idjos, skirtingos nuo tvu

Tam tikru poiriu X X amiaus pabaiga yra puikus laikas paaugliui. Tarp 1960-j ir 1980-j pabaigos Amerikos paaugliai galjo diaugtis majaniu skurdu eimose, maesnmis eimomis, didjaniu tv isilavinimu, dvigubai didesnmis lomis, skiriamomis kiekvienam moksleiviui, padvigubjusiu mokytoj su auktesniu isilavinimu skaiiumi bei 11% sumajusiu mokini skaiiumi klasje. Taiau-ktu poiriu tai ne taip jau puiku. Paaugli nusikalstamumas padidjo 110%, saviudybs - 136%, j vykdyt mogudysi - 194%, o vieni jaun motin - 245% (Myers, 1992; Uhlenberg ir Eggebeen, 1986). Matyt, tai yra ir geriausias, ir blogiausias laikas. PAAUGLI SEKSUALUMAS IR NTUMAS. Paaugli raida akivaizdiai veikia j interesus ir elges. JAV vyriausybs remiam tyrim duomenimis, 15-19 met mergin ikivedybini lytini santyki skaiius padidjo nuo 29% 1970 metais iki 52% 1988 metais (Lig kontrols centrai, 1991). Jaunuoliai, anksti pradj lytin gyvenim, paprastai daniau keiia lytinius partnerius, todl padidja rizika sirgti lytikai plintaniomis ligomis. Norgj^ksiialjai jkt^vs-esti vis visuomens sluoksni bei kultr paaugliai, bet daniau tie, kurie prastai mokosi, kuri tvai nebaig auktojo mokslo, kurie retai lankosi banyioje, rko marihuan ar vartoja alkohol (Harris ir bendr., 1986; Orr ir kt., 1991). Seksualinio elgesio modeliai skiriasi ir vietos, ir laiko atvilgiu. Vakar Europos paaugli seksualinis aktyvumas yra didesnis negu Jungtinse Amerikos Valstijose. Jis maesnis Japonijoje: maiau negu ketvirtadalis vyresnij klasi berniuk ir deimtadalis mergaii sakosi lytikai santykiav (Tifft, 1985). Kinijos univer-

4 SKYRIUS. P a a u g l y s t ir b r a n d a

119

siteto atlikta apklausa Honkonge parod, kad 85% moter yra sitikinusios mergysts svarba vedybose (Wheeler, 1986). Ikivedybiniai lytiniai santykiai labiau paplit Kinijoje (Burton, 1990). Taiau, aplamai, skaistyb iki vedyb yra labiau vertinama Azijoje bei arab alyse (Buss, 1989). Seksualiai aktyvs Amerikos jaunuoliai ne visada naudoja kontracepcines priemones, todl ioje alyje labai padidjo paaugli mergaii ntum skaiius (4-5 ir 4 - 6 pav.). Nepaisant politikos, filosofijos ar moralini pair, pagrindiniai faktai yra sukreiantys", - pranea Nacionalin tyrim taryba (1987, p.l): JAV kasmet pastoja daugiau kaip vienas milijonas paaugli mergaii, daugiau kaip 400 tkstani i j daro abortus, o beveik 470 tkstaniai gimdo." (Kitoms bna persileidimas.) Didjantis paaugli ntum skaiius ir danai varginga toki motin bei vaik ateitis paskatino naujus tyrimus apie paaugli kontracepcijos priemoni vartojim. Iskyrus tiesiog sakym ne", kontracepcins priemons yra patikimiausias apsaugos nuo ntumo bdas. Taiau 27% lytikai aktyvi 12-17 met amerikiei niekada nevartojo apsaugos priemoni, o dar 34% - jas vartoja tik retkariais (Harris, 1986). Kodl? Tai priklauso nuo vairi veiksni: 1. Neimanymas. Atuoni apklaus metu maiau kaip pus paaugli gebjo teisingai nustatyti saug ir riziking menstruacinio ciklo laik (Morrison, 1985). Pavyzdiui, nacionalins apklausos duomenimis, tik 40% 12-17 met jaunuoli mano, kad teiginys: Didiausia tikimyb mergaitei pastoti yra prajus madaug dviem savaitms nuo jos menstruacinio ciklo pradios" yra teisingas (Harris, 1986). Neinojimas daugeliui paaugli tampa aklu optimizmu, jie tiesiog mano, kad mergina nepastos. Todl dauguma netekjusi paaugli buvo nustebu100 90 80 70

100

1940 1950 1960 1970 480 '88 4-5 pav. Jungtinse Amerikos Valstijose po I960 met netekjusi motin gimdym skaiius labai padidjo (duomenys i Nacionalinio sveikatos statistikos centro).

O ) < 0 < B a
o o

60 50 40 30 20 10

4 - 6 pav. Amerikoje paaugls pastoja daug daniau negu j bendraams kitose Vakar pramoninse alyse, matyt, todl, kad jos maiau vartoja kontracepcini priemoni (duomenys pritaikyti i Jones ir kt., 1985).

C O E 3 -> a

</>

0
JAV

Anglija

Kanada

I I I
Pranczija

vedija

Nyderlandai

^^H

Gimdymas Abortas

120

II DALIS. G y v e n i m o tarpsniai

sios, kai suprato, jog yra nios (Brooks-Gunn ir Furstenberg, 1989). Dauguma j nenort pastoti; taiau joms ir j partneriams nepavyksta to ivengti. 2. Kalts jausmas dl sekso. Draudimai maina lytin aktyvum, bet kartu trukdo planuoti apsaugos priemones usiimantiesiems seksu (Gerrard, 1987a,b; Mosher ir Vonderheide, 1985; Whitley ir Schofield, 1986). Vartoti tabletes nuo ntumo arba turti su savimi prezervatyv, reikia, rengtis lytiniams santykiams, o tai yra nepriimtina sekso atvilgiu konservatyviems paaugliams. Kai aistra uvaldo ir niekais paveria visus ketinimus, kaip danai atsitinka, rezultatas gali bti ntumas. Btent todl kiekvienas paauglys, siekiantis atrodyti uvaldytas", o ne apdairiai pasirengs i anksto, nesiryta neiotis su savimi ir naudoti prezervatyv.
3. Per maai kalbama apie apsaugos priemones. Daugelis paaug-

li jauiasi nejaukiai, aptardami kontracepcij su tvais, partneriais ir draugais (Kotva ir Schneider, 1990; Milan ir Kilmann, 1987). Paaugliai, kurie gali laisvai apie tai kalbti su draugais bei tvais ir kuri santykiai su partneriu tokie, kad jie gali atvirai bendrauti, daniau vartoja apsaugos priemones. Tyrimai rodo, kad tradicinis lytinis vietimas, nors gali atrodyti idealus mainant neimanym ir gerinant bendravim, tik nedaugel paaugli skatina vartoti kontracepcines priemones (Nacionalin tyrim taryba, 1987). 4. Alkoholio vartojimas. Lytikai aktyvs paaugliai daniausiai piktnaudiauja alkoholiu (Nacionalin tyrim taryba, 1987). Slopindamas smegen centrus, atsakingus u sprendimus, susilaikym ir savimon, alkoholis paprastai sugriauna normali savitvard. Seksuals j a u n u o l i a i danai alkoholiu mgina susilpninti savo draugi gynyb (211 p.).
5. Palaido gyvenimo pavyzdiai iniasklaidoje. Planuojamosios

tvysts federacija (1986) yra nepatenkinta, kad televizija dalyvauja formuojant netinkamas lytinio elgesio normas, tokias kaip: Siek ito tiesiog dabar... Niekuo nesirpink." Kaip ne kart minima ioje knygoje, televizijos modeliuojamas socialinis elgesys i tikrj gali turti didel tak. Nordami isiaikinti, kok seksualin elges modeliuoja televizija, LouisasJHarri^ a s j r jo bendradarbiai (1988) patikrino Amerikos televizijos geriausio laiko programas. Per valand jie suskaiiavo 10 seksualini uuomin, 5 apkabinimus ir 1,8 numanomo lytinio akto. Taigi vidutinikam irovui teko stebti 14 000 seksualini veiksm televizijoje per 1987-1988 tyrimo metus. Ypa muilo operos" modeliuoja elges, kurio pasekm - neplanuotas ntu,-

Studentai supranta, kad ilgainiui seksualins nuostatos keits bet, atrodo, daugelis j sitikin, kad i istorija pasiek savo galutin tak apie 1975 metus. Jie visikai nesivaizduoja savs kaip io proceso dalies. "
Carole Wade, 19-

4 SKYRIUS. Paauglyst ir branda

121

mas. Palaidumas tampa bendrai priimtina norma. 1987 m. nesantuokini partneri skaiius 24 kartus virijo vedusij skaii, inoma, be joki rpesi dl gimstamumo kontrols ar lytikai plintani lig (Lowry ir Towles, 1989). Planuojamosios tvysts federacija tvirtina, j o g ekrane nuolat rodomas nesaugus seksas, lyg neturintis joki padarini, yra paprasiausiai seksualin dezinformacija.

JAV vieni motin gimdym skaiius nuo 1960 met padidjo 5 kartus, i dalies ir dl televizijos modeliuojamo seksualumo, teigia Planuojamosios tvysts federacija.

SUAUGUSIEJI
Vienu laiku psichologai man, kad suaugusio mogaus amiui, ypa gyvenimo viduriui tarp paauglysts ir senatvs, nebdingi rykesni pokyiai. i nuomon jau atgyveno. Tie, kurie stebi suaugusio mogaus gyvenim, tiki, kad raida tsiasi. Penkiasdeimtmeiai fizikai, intelektualiai ir ypa socialiai yra visikai kitokie negu buvo 25 met. Pripaindami, kad suaugliai keiiasi, raidos teoretikai silo skirti kelet suaugusij raidos stadij, kuri kiekviena baigiasi pereinamuoju laikotarpiu. mogus, taps nepriklausomas nuo tv ir pradjs dirbti, i paauglysts pereina ankstyvj suaugusio mogaus ami. Tai trunka nuo treiojo jo gyvenimo deimtmeio (ar anksiau, atsivelgiant kultr ir individ) iki penktojo deimtmeio, kada prasideda vidurinis amius. Kai kurie mokslininkai dabar vlyvajame suaugusiojo amiuje skiria ankstyvj senatv ( 6 5 75 met) nuo vlyvosios senatvs (po 75 met), kai fizikai silpnjama daug greiiau. Remiantis iomis stadijomis, yra patogiau organizuoti suaugusi moni bgyvenim. Taiau i stadij pavadinimai yra tik suJ
. . . . r . . , . , . . , , . L

vis dar mokausi. "

M i c h c l a n g c l o m o t o , 1 5 6 0 , 85 m e t

tartiniai, o pereinamieji laikotarpiai - labai neaiskus. Be to, nuo paties amiaus savaime niekas nepriklauso. mons su amiumi netampa imintingesni, imintis ateina su patirtimi. mons nemirta nuo senatvs, jie mirta dl fizini sutrikim, kurie lydi senjim. Suaugusio mogaus bruoai taip pat nuo met maai priklauso. Jei js inote, kad Marijai - vieneri metai, o Mereditai - deimt, tai jau apie kiekvien galite labai daug pasakyti. To negalima pasakyti apie suaugusiuosius, kuri amius skiriasi tokiu pat met skaiiumi. Virininkas gali bti 30-ies arba 60-ies, maratono bgikas - 20-ies ar 50-ies, js bendraklasiai - paaugliai arba seneliai. Taip pat devyniolikmetis gali bti tvas, auginantis vaik, arba studentas, gaunantis stipendij. Apskritai kalbti apie suauglio gyvenim sunkiau nei apie ankstyvuosius metus. Pirmaisiais mnesiais gyvenimo eiga priklauso nuo biologinio brendimo. Ir priritas prie lopio, ir galintis lais-

122

II DALIS. G y v e n i m o t a r p s n i a i

vai judti kdikis prads vaikioti ir kalbti beveik to paties amiaus. Taiau ilgainiui iplaukiame platesnius vandenis, kuriuose laivo kursas vis daugiau priklauso nuo individualios patirties vjo. Taiau kai kuriais aspektais ms gyvenimo keliai yra panas. Ms knai, psichika ir santykiai patiria tuos paius pokyius kaip ir ms vaikysts draug, kurie kitais poiriais dabar atrodo tokie skirtingi.

Fiziniai pokyiai
N e d a u g kas i ms smoningai pastebi t laik, kai fiziniai gebjimai yra didiausi. Raumen jga, reakcijos greitis, poji atrumas, irdies pajgumas virn pasiekia tarp dvideimties ir trisdeimties met. Kaip ima trumpti diena po vasaros saulgros, taip ir fizin galia pradeda nepastebimai silpti. Danai pirmieji tai pastebi sportininkai. Pasaulyje garss sprinteriai ir plaukikai geriausi rezultat pasiekia bdami paaugliai arba vos perkop dvideimtmet. Moterys, kurios subrsta anksiau, ir jg virn pasieicia anksiau negu vyrai. Taiau dauguma moni, ypa tie, kuri kasdienis gyvenimas nereikalauja dideli fizini pastang, beveik nepajunta ankstyvj silpimo poymi.
VIDURINIO AMIA US MOGA US FIZINIAI POKYIAI. Vidurinio Energija, eikvojama ilsintis Didiausia energija, eikvojama dirbant irdies galia Plaui gyvybin talpa

amiaus sportininkai gerai ino, kad fizinis silpnjimas laipsnikai greitja ( 4 - 7 pav.). Jauiuosi kaip penkiolikmetis, per jg udarytas senstant 47 met kn", - prasitar vienas viduramis krepininkas. Taiau normaliai veiklai utenka ir sumajusios energijos. Be to, jauno ir vidurinio amiaus mogaus fizin galia maiau priklauso nuo amiaus negu nuo sveikatos bei manktinimosi proi. Daugelis iandienini fizikai treniruot penkiasdeimtmei lengvai nubga mylias, o sdintys 25 met jaunuoliai puki ir dsta, apibg vos kvartal. Kaip ir paauglystje, suauglio gyvenimo fiziniai pokyiai gali sukelti psichologin reakcij, kuri priklauso nuo mogaus poirio senjim. Kai kuriose Ryt kultrose, kur su amiumi ateina pagarba ir valdia, ioriniai senjimo poymiai yra priimtini, danai net sveikintini. Vakar kultrose, kur idealas yra glotni oda ir graktus liemuo, raukls ir antsvoris, danai bdingi vidurinio amiaus mogui, gali grsmingai paveikti savigarb: tai kakas, ko reikt mginti ivengti. Taiau gamta neveikiama; neivengiamai atsiranda raukli, pradeda keistis jaunatvikos formos. Svarbiausias moter biologinis pokytis, susijs su senjimu, yra menopauz - tai menstruacinio (mnesini) ciklo pabaiga, paprastai prasidedanti apie 50-us gyvenimo metus. Menopauz ir kartais pa-

S loo
o

40 30 40 50 Amius 60 70 metais 80 90

4 - 7 pav. Suaugusio mogaus fizin galia pamau silpnja (I Insel ir Roth, 1976).

4 SKYRIUS. Paauglyst ir branda

123

sireikiantys fiziniai poymiai, pavyzdiui, kario bangos, yra susij su sumajusiu hormono estrogeno kiekiu. Tiek paaugli audr" ir tamp, tiek klimakterinio emocionalumo ir depresijos vaizdiai neatitinka tikrovs: paprastai moterims menopauz nesukelia psichologini problem. 2500 vidurinio amiaus moter Massachusettse apklausa parod, kad per menopauz j o s nebuvo nei daugiau, nei maiau depresikos (McKinlay ir kt., 1987 a, b). Be retkariais varginanio galvos skausmo bei pei maudimo, kit menopauzs simptom nepatiria ir j a p o n s (Lock ir kt., 1988). E m o c i n m e n o p a u z s taka priklauso nuo paios moters nuostatos. Ar ji m e n o p a u z suvokia kaip enkl, kad praranda moterikum bei seksualin patrauklum ir pradeda senti? O gal ji iri tai, kaip isivadavim nuo kontracepcini priemoni, menstruacij, pastojimo b a i m s ir vaik reikalavim? Tirdami moter poir menopauz, Bernice Neugarten ir j o s kolegos (1963) m g i n o isiaikinti tai, ko niekas iki j nedar. Jie a p k l a u s moteris, kurios nesikreip g y d y t o j u s dl m e n o pauzs. Paklaustos, ar i tikrj moteris po m e n o p a u z s j a u i a si geriau negu iki tol", tik ketvirtadalis moter, kurios buvo j a u nesns kaip 45 met, t. y. b u v o prie m e n o p a u z , spjo, kad galbt taip". Du tredaliai vyresni moter, j a u patyrusi m e n o pauz, atsak taip". Viena i j sak: A prisimenu savo motin sakant, kad po m e n o p a u z s ji pasidar daug gyvybikesn, ir a galiu pasakyti t pat apie save." Socialin psicholog Jacqueline G o o d c h i l d s (1987) sarkastikai priduria: Jei b t u m e inoj ties, b t u m e d i a g n o z a v [vyresnms m o t e r i m s ] P.M.L. - pom e n s t r u a c i n laisv"." Vyrai nepatiria nieko panaaus m e n o p a u z - nei vaisingumo netekimo, nei rykiai sumajusio lytini hormon kiekio. Taiau j i e m s vis m a j a spermos, testosterono, silpnja erekcija ir ejakuliacija. Kai kurie vyrai igyvena psichologin sielvart, nes maja vyrikumas bei silpsta fizins jgos. Taiau dauguma vidurinio amiaus vyr ir moter lieka seksualiai aktyvs.

VYRESNI MONI FIZINIAI POKYIAI. Ar i ties senatvs reikia bijoti labiau negu mirties" (Juvenal Satyros")? Ar gyvenimas, svirdamas emyn, pats graiausias" (Seneka Laikai Liucilijui")? K a s dar laukia ateityje? K reikia senti? Nordami vertinti savo supratim, atsakykite klausimus taip" arba ne": 1. 2 0 3 0 metais vienas i 10 amerikiei bus 65 met arba vyresnis (r. 124 p.). 2. Vyresni mons greiiau suserga trumpalaikmis ligomis (r. 125 p.).

124

II DALIS. G y v e n i m o tarpsniai

3. 65 met mogus gali tiktis gyventi dar apie 10 met (r. 125 p.). 4. Apie ketvirtadalis 65 met ir vyresni moni gyvena slaugos namuose, ligoninse, seneli namuose ir kitose staigose (r. 126 p.). 5. Vyresni moni daug smegen neuron sta (r. 126 p.). 6. Dauguma sulaukusi 90 met ar daugiau moni esti visikai nukar (r. 126 p.). 7. Atpainimas - gebjimas identifikuoti dalykus, matytus ar patirtus anksiau - su amiumi silpnja (r. 128 p.). 8. Gyvenimu labiausiai patenkinti bna 50-60 met mons, vliau, po 65 met, is pasitenkinimas pamau silpnja (r. 137 - 1 3 8 p.). 9. Tarp sen moni nali moter yra du kartus daugiau negu vyr (r. 139 p.). 10.Daugel sen moni uvaldo mirties baim (r. 140 p.). Tiktina gyvenimo trukm. Teiginiai, pateikti aukiau, beje, visi klaidingi, yra mitai apie senjim, neseniai aprayti tiriant spariausiai didjani iaurs Amerikos gyventoj grup. Jungtinse Amerikos Valstijose vyresni kaip 65 met moni padidjo nuo 1 i 25 1900 m. iki 1 i 8 1990 m., o 2030 m. greiiausiai bus 1 i 5, kai vaikai, gim 6-ajame deimtmetyje ir 7-ojo deimtmeio pradioje, sulauks 65 met (4-8 pav.).^Ekooproikai silpnose qaly^p prnpn^ingai maas yyissiiiuJanooiu sjciius d d ja dar spariau ir tarp 1980 m. bei 2000 m. gali padvigubti. Taip pat didja ir beyaild^su^^ Kinijoje, kur 1955 m. vienam senam mogui teko 5 vaikai, 2040 m. teks du vaikai (Hugo, 1987). Suprantama, alys, kuriose senus mones priirdavo vaikai, turi bti pasirengusios svarbiems socialiniams pokyiams. Jutimo gebjimai. Kaip matme, fizikai silpnti prd^dama^ana^anksti, bet tik vyresni mons tai rykiau pajunta. Dl majanio regjimo atrumo ir susilpnjusio prisitaikymo prie kintanios viesos senesni mons patiria daugiau nelaiming atsitikim. Dauguma sen moni parkrenta ant virutinio laipt laiptelio, ten, kur paprastaij apviestos vietos patenkama tamsesn (Fozard ir Popkin, 1978). Pasiremdami tuo, k inome apie senjim, ir tinkamai suplanav gyvenamj aplink, galime sumainti toki vyki skaii (Nacionalinis tyrim centras, 1990). Pastebimai menkj a ir raumen j ga3 klausa, atstumo suvokimas, reakcijos greitis ir itverm. Senstant laiptai tampa statesni, laikraio

4 - 8 pav. Senstanti populiacija. ie JAV suraymo duomenys lyginami su panaiomis kit taut tendencijomis.

4 SKYRIUS. P a a u g l y s t ir b r a n d a

125

raids maesns, atrodo, kad neaikiau ima kalbti aplinkiniai mons. mons per 70 met sukelia daugiau autoavarij; avaringumas, sulaukus 75, pasiekia santykinai didel paaugli padarom avarij skaii (Nacionalin tyrim taryba, 1990). Senstant siaurja akies vyzdys, liai tampa maiau skaidrs, todl maiau viesos pasiekia tinklain. 65 met mogaus tinklain gauna vos tredal to viesos kiekio, kur gaudavo 20 met jaunuolio (Kline ir Schieber, 1985). Taigi skaitaniam 65-meiui reikia tris kartus daugiau viesos negu 20-meiui. Tai paaikina, kodl vyresni mons kartais klausia jaunesn: Ar tau ne per tamsu skaityti?" Sveikata. Senstantiems yra ir ger, ir blog naujien apie sveikat. Blogos yra ios: silpsta imunin organizmo sistema, kovojanti su ligomis, todl vyresni mones tampa jautresni pavojingoms ligoms, pavyzdiui, viui ar plaui udegimui. Tai tarsi labai senas mogus sirgt nesunkios formos AIDS - imunodeficitu, dl kurio labai sumaja organizmo gebjimas atsispirti infekcijoms. Geros naujienos: dl per vis gyvenim susikaupusi antikn seni mons reiau serga trumpalaikmis ligomis, pavyzdiui, gripu ar peralimu. Vyresni kaip 65 met mons dukart maiau negu 20-meiai ir penkis kartus maiau negu ikimokyklinukai kasmet serga virutini kvpavimo tak udegimu (JAV Nacionalinis sveikatos statistikos centras, 1990). Tai viena i prieasi, kodl vyresni darbuotojai reiau nebna darbe dl sveikatos (Rhodes, 1983). Gimusij Amerikoje, Kanadoje ir Australijoje vidutin gyvenimo trukm yra 75 metai, taiau dabartin statistika rodo, kad mons, sulauk 65 met, vidutinikai dar gali gyventi iki 83 met ar net ilgiau: jei esi moteris, jei tavo tvai gyveno daugiau kaip 80 met, jei laikaisi sveiko gyvenimo bdo, reguliariai sportuoji, tinkamai maitiniesi ir nerkai. Viena apklausa atskleid, kad dau,, Viskas, k turiu, tai mano 93 metai. Nebegali gerai matyti. Negali atloti galvos. Tavo protas nesensta - sensta knas. "
Aktorius George Burnsas, 1990

Su amiumi silpsta rega, uosl ir klausa (i Doty ir kt., 1984).

126

II DALIS. G y v e n i m o tarpsniai

guma sen moni yra sitikin, jog didesn dal j bendraami vargina rimtos sveikatos problemos. Taiau paklausus apie j pai sveikat, maiau kaip vienas i keturi atsak tur toki problem (Nacionalin senjimo taryba, 1976). Taigi neturt stebinti tai, kad tik 5% vis, vyresni kaip 65 met, moni gyvena globos namuose ar panaiose staigose. Svarbu prisiminti, kad pokyiai, susij su amiumi, nebtinai yra amiaus lemti. Pavyzdiui, pats amius neturi takos kraujospdiui ar cholesterolio kiekiui. Jiems turi takos su amiumi susij mitybos, fizins veiklos skirtumai, rkymo ir alkoholio vartojimo padariniai (Rowe ir Kahn, 1987). Netgi klausa, skonis, plaui veikla silpnja ne vien dl amiaus; svarbu ir tai, k darome mes savo ausims, lieuviui ir plauiams. Jeigu prast senjim" daugiau lemia vartojimo bei aktyvumo proiai nei pats amius, tuomet senstame, bdami geros sveikatos. Taiau senstant ltja nerviniai procesai. Ankstybaisiais gyvenimo metais, iki, paauglysts, informacijos apdorojimas greitja (Kail, 1991). Lyginant su paaugliais bei jaunais suaugliais, vyresniems monms reikia iek tiek daugiau laiko k nors sureaguoti, isprsti suvokimo uduot, netgi prisiminti vardus (Bashore ir kt., 1989; Schaie, 1989). Ypa ltai sprendiama sudtingesn uduotis (Cerella, 1985; Poon, 1987). aidiant kompiuterinius aidimus, dauguma 70-mei neprilygsta 20-iams. Dar jaunystje pradedama pamau prarasti smegen lsteles, oJO^sjais. gyvenimo metais smegen mas bna sumajusi 5%. Taiau t lsteli trkum gali kompensuoti nervini ryi skaiius, ypa moni, kurie lieka aktyvs (Coleman ir Flood, 1986). Tai padeda paaikinti t fakt, kad fizikai, seksualiai ir psichikai aktyvs suaug mons tokie ilieka ir vlesniais metais (Jarvik, 1975; Pfeiffer, 1977). Naudok ir neprarasi", - geras patarimas. Greiiau surdija tai, kas nenaudojama, negu nusineioja tai, kas per daug naudojama. S&i&ty ir Alzheimerio liga. Deja, kai kurie mons praranda tragikai daug smegeni^lasteli. Pasikartojantys nedideli priepuoliai, smegen navikas arba alkoholizmas gali skatinti progresuoti smegen paeidim, kuris yra proto erozijos, vadinamos senatvine karatimi, prieastis. Ypa bauginania smegen liga - Alzheinj&qp liga - suserga 3% 75 met sulaukusi moni, l i u o vyresni mons, tuo daniau jie serga ia liga (4-9 pav.). Alzheimerio ligos simptomai - tai ne natralaus senjimo enklai. (Retkariais pamirtami automobilio raktai arba vardai nra pavojaus enklas.) Taiau JAV Nacionalinis senjimo institutas prognozuoja, kad ke-

Siame amiuje pramoninse alyse (bet ne treiajame pasaulyje, pavyzdiui, Nigerijoje, kur gyvenimo trukm yra 50 met) medicinos ir mitybos paanga leidia beveik dvigubai pailginti gyvenimo trukm. Taiau, matyt, yra biologins amiaus ribos. Matematiniai skaiiavimai pagal mirtingumo lenteles rodo, kad, jei niekas nemirt iki 50 met, be to, netraukus mirtingumo dl irdies lig bei vio, gyvenimo trukm siekt tik 85 metus (Olschansky ir kt., 1990).

4 SKYRIUS. Paauglyst ir branda

127

turis kartus padidjusi moni per 85 met grup 2050 m. turs 14 milijon Alzheimerio auk (Gelman, 1989). Alzheimerio liga paeidia net viesiausi prot. Pirmiausia sutrinka atmintis, vliau m s t y m a s ir kalba. Jei liga trunka nuo 5 iki 20 met, pacientas praranda orientacij, nebegali kontroliuoti fiziologini funkcij, gal gale tampa psichikai tuias", - mogus prie tikrj mirt tampa gyvas lavonas", lieka tik knas be joki m o g i k j savybi. Ankstyvosios Alzheimerio ligos stadijos danai palaikomos tiesiog psichiniu tingumu. Robertas Sayre (1979) prisimena savo tv, aukiant ant serganios motinos, kad i pasistengt pagalvoti", kai negaldavo prisiminti, kur kak padjo, o ji, sutrikusi, vos neverkianti, blakydavosi po namus. Vis labiau nesiorientuojanius ir bejgius ligonius slaugantys eimos nariai patys danai tampa suirzusiomis ir isekusiomis aukomis. Simptomai rykja dl to, kad irsta neuronai, gaminantys neuromediatori acetilcholin. Kai stinga ios gyvybikai svarbios chemins mediagos, nukenia atmintis ir m s t y m a s . Skrodim metu nustatyti du i acetilcholin gaminani neuron pakitimai: sutrumpjusios baltym molekuli grandins lsteli knuose ir neuron ak gal degeneracija. Maiausiai dvi Alzheimerio ligos formos yra paveldimos: viena, susijusi su 21-osios chromosomos geno yda, kita - greiiausiai su 1 9 - j a c h r o m o s o m a ( M a r x , 1991). Giljant ms supratimui apie chemines, nervines bei genetines Alzheimerio ligos aknis, atsiranda vili, kad kakada bus man o m a pristabdyti ios baisios ligos plitim.

40

< B O ) .g

O) 30 ;1 C
Q>
20

m 2 Q > C O

10

60-64

70-74 65-69 Amiaus

80-84 75-79

90- 85-89

grups

4 - 9 pav. Alzheimerio ligos paplitimas pagal ami (i Jorm ir kt., 1987; pagrsta 27 tyrimais pramoninse alyse).

24 20

Painimo pokyiai
Vienas i prietaringiausi klausim, tyrinjant mogaus gyvenimo keli, yra tas, ar suaugusio mogaus paintiniai gebjimai atmintis, krybingumas ir intelektas, - taip pat kaip ir fizin galia, silpnja laipsnikai greitdami. Darbdaviai gali pradti abejoti dl vyresni darbuotoj. Ar skatinti j u o s ieiti pensij, ar dar naudotis j patirtimi? Paprastai manoma, kad senesni mons yra ne tokio atraus proto (Kite ir Johnson, 1988). Ar is vaizdis teisingas? SENJIMAS IR ATMINTIS. Jaunystje kai kurios mokymosi ir atminties f o r m o s pasiekia virn. Vieno eksperimento metu Davidas Schonfieldas ir B e t t y - A n n e Robertson (1966) papra vairaus amiaus suaugusi moni imokti 24 odi sra. Paskui tyrjai papra kai kuriuos tiriamuosius prisiminti kuo daugiau t odi. Kaip matyti 4 - 1 0 pav., j a u n e s n i prisimin geriau; ie rezultatai patvirtina, kad j a u n e s n i m o n s lengviau prisimena nau-

5
*

diniinas Atf:
16

S 12 0 > N a* c 1 y> S
20 30 40 50 metais 60 70

vas I I l l l l JI 5 rimini/

Amius

4 - 1 0 pav. Tiriant suaugusi moni prisiminim bei atpainim, paaikjo, kad jaun bei vidurinio amiaus moni gebjimas prisiminti nauj informacij silpnja, taiau gebjimas atpainti nauj informacij ilieka toks pat (i Schonfield ir Robertson, 1966).

128

II DALIS. G y v e n i m o tarpsniai

jus vardus ir apdoroja sudting informacij (Zacks ir Hasher, 1988). Kitiems tiriamiesiems buvo pateikti klausimai su pasirenkamais atsakymais ir paprayta tiesiog atpainti, kuriuos odius jie buvo mat. iuo atveju nepastebta jokio su amiumi susijusio atminties susilpnjimo. Taigi tai,, .kiek senesni mons prisimena, priklauso nuo to v .ar J-praoma tiesiog atpainti,tai, k jie mgino siminti (labai maas pablogjimas), jar prisiminti tai be joki uuomin (didiausias pablogjimas). Xhomas Crookas ir JRobns Westas (1990) patvirtino, kad prisiminimas silpnja. Jie papra 1205 mones imokti kelet vard. Keturiolika nufilmuot moni prisistat, pasakydami, pavyzdiui: ,,Labas, a esu Larry." Vliau visi 14 pasirodydavo vl ir sakydavo, pavyzdiui: A esu i Filadelfijos", - tuo suteikdami vaizdin ir balso uuomin asmens vardui prisiminti. Kaip rodo 4 - 1 1 pav., mons daugiau vard prisimindavo antr ir trei kart pakartojus supaindinim. Taiau visais atvejais jaunesni mons prisimin daugiau vard negu senesni. Dalis sunkum, kuriais skundiasi JSSSaMSlL dl atminties, galjDti^norm^lus,umarumas^ 20-met, pametusi automobilio raktus, tik nusimena; o jos senelis, pamets raktus,,nusimena ir kaltina savo ami. Taiau tiesa yra sudtingesn. Papraius siminti neprasming informacij - nesusijusius skiemenis ar nesvarbius vykius, paaikja, kad kuo mogus senesnis, tuo daugiau daro klaid. Taiau turtingos senesni jnoni inios padeda jiems pagauti prasming informacij. Todl j gebjimas mokytis ir prisiminti gdius bei prasming me-" diag maiau m e n k j a (Graf, 1990; L a b o u v i e - V i e f ir Schell, 1982; Perlmutter, 1983). iek tiek su amiumi jijpn^a ir moji ^perspektyvin" atmintis, tokia atmintis, kurios reikia prisimenant, kad k a f c ^ r i p a d a r y U , pavyzdiui, igerti vaistus prie valg arba pakeliui namus nusipirkti duonos (Einstein ir McDaniel, 1990). Dar vienas keblumas: senyvi mons dar labiau skiriasi tarpusavyje. Aiku, kad dvideimtmeiai labai skiriasi savo gebjimais mokytis ir prisiminti, taiau septyniasdeimtmeiai skiriasi dar labiau. Kai kuri 70-mei gebjimai menkesni negu bet kurio 20meio, kiti 70-meiai prilygsta vidutiniam 20-meiui ar net pralenkia j. N eur opsiclioiog MjcheLa^Gallagher Q 990) nustat, kad nesenstanios iurks tarpusavyje skiriasi labiau negu jaunos. Kai kurios senos iurks taip pat greitai orientuojasi kaip ir vikriausios jaunos iurks, o kitos dl vairi prieasi su amiumi ltja. Tirdama tok vair senjim, Gallagher mok jaunas ir senas iurkes plaukti iki aiktels, panardintos drumstame vandenyje. Visos jaunos ir kai kurios senos iurks greitai imoko surasti aiktel. " !iau, tirdama iurki smegen audin, mokslinink pastebjo, kad sen ltai imokstani iurki smegenys buvo labiau sunykusios

4 - 1 1 pav. J a u n e s n i e m s lengviau prisiminti n a u j u s p a v a d i n i m u s , pasakytus vien, du ar tris kartus ( d u o m e n y s i Crook ir West, 1990).

4 SKYRIUS. Paauglyst ir branda

129

lyginant su gabiomis iurkmis (jaunomis ir senomis). Pavyzdiui, j smegen dalyje, atsakingoje u atmint, buvo maiau receptori. Pamokymas: Kadangi kai kuri smegenys sensta greiiau negu kit (dl dar neinom prieasi), neturtume suplakti kartu vis vyresni iurki (arba moni). Btent taip elgiasi JAV Federalin aviacijos administracija, udrausdama vyresniems kaip 60 met (kaip labiausiai rizikingo amiaus) monms valdyti lktuvus. Suprasdama, kad bt gerai atskirti didels rizikos pilotus nuo t, kuri gebjimai nra sumenk, FAA 1989 m. sutiko finansuoti naujus pilot atrankos tyrimus. Suaugusij mokymosi gdiai gali bti stebimi ir klasse. Pastaraisiais metais vis daugiau suaugusij grta mokykl ir sitraukia papildomo lavinimosi programas. 1990 m. 43% universitet student buvo 25 met ir vyresni (Gyventoj suraymo komitetas, 1990). Nors kartais sunkoka prisitaikyti prie dstymo ir testavimo reikalavim, taiau daugumai vyresni mokini sekasi geriau negu eiliniam atuoniolikameiui, turbt todl, kad pirmieji turi aikesnius tikslus (Badenhoop ir Johansen, 1980). SENJIMAS IR INTELEKTAS. Kaip senstant kinta bendras intelektas? Ar jis pamau silpnja, kaip gebjimas siminti neprasming mediag, ar ilieka toks pat kaip gebjimas atpainti prasmingus dalykus? Norint atsakyti klausim, buvo atlikta domi tyrim, rodani, kaip buvo tikslinamos kai kurios psichologijos idjos. Bet kuriuo mokslinio tyrinjimo etapu galima prieiti prie skambi ivad, kurias visuomen ikart priima ir kurios daro tak socialinei politikai. Taiau po tam tikro laiko, panagrinj senojo tyrimo trkumus, imams nauj studij, keiiani ms supratim. Keli i tyrim istorijos etapai iliustruoja mokslinio tyrinjimo proces (Woodruff-Pak, 1989). I etapas. Skerspjvio bdu rodomas silpnjantis intelektas. Skerspjvio tyrimais tyrjai vienu metu vertina vairaus amiaus mones. Pateik atstovaujamosioms suaugusi moni imtims intelekto testus, tyrjai visada nustato, kad vyresni mons reiau teisingai atsako klausimus negu jaunesni (4-12 pav.). Plaiausiai naudojamo suaugusij intelekto testo krjas Davidas Wechsleris (1972) padar ivad, kad silpnjantys proto gebjimai senstant yra bendro organizmo [senjimo] proceso dalis". Iki 6-ojo deimtmeio i lidnoka nuomon apie proto silpnjim iliko neginijama. Dauguma vadov laiksi privalomos pensijos politikos, tikdami, kad j kompanijoms naudingiau pakeisti senstanius darbuotojus jaunesniais, galbt sumanesniais. Kiekvienas inojo", kad senas uo neimoks nauj triuk.

C O .g

</>

0) ^P a
< D

O) c

i
0 20 30 40 50 60 70 80 90
Amius metais

4-12 pav. Atlikdami intelekto testus, vyresni mons dar daugiau klaid negu jaunesni. Taiau atkreipkite dmes 4-13 pav. (i Geiwifz, 1980).

130

II DALIS. Gyvenimo tarpsniai

II etapas. Ilgalaikiais tyrimais rodomas intelekto pastovumas^ Apie 1920-uosius metus universitetai pradjo naudoti intelekto testus p r i i m a m i e m s studentams, todl buvo m a n o m a vertinti t pai moni intelekt gerokai vliau. Keletas psicholog msi il^ajjvU^iiI intelekto t y r i m i j t y. daug met kartotinai testavo tuos paius mones. Jie tikjosi rodyti, kad moni per 30 intelektas silpnja (Schaie ir Geiwitz, 1982). Taiau tai, k j i e nustat, buvo netikta: pasirod, kad jk^pat^gilios senatvs intelektas ilieka toks pat, o pagJka kuriuos t e s t u s ^ net auktesnis ( 4 - 1 3 pa v.). Kaip ie rezultatai suderinami su skerspjvio tyrim rezultatais? Retrospektyviai analizuodami, tyrjai suprato, kad skerspjvio bdu lygindami 70-mei ir 30-mei intelekt, neatsivelgdavo ne tik skirting ami, bet ir tai, j o g tai skirting kart mons. B e t o , lyginami aplamai maiau isilavin mons, pavyzdiui, gim X X amiaus pradioje, su labiau isilavinusiais monmis, gimusiais po 1950 met, taip pat mons, aug didelse eimose, su monmis i maesni eim, mons i vargingesni eim su monmis i pasiturini eim. y is optimistikesnis p o i n s j j ^ j j g i a nuomon, kad su amiumi intelektas rykiai silpnja. Dabar visi ino", kad, turint ger sveikat, niekada nevlu mokytis. Johnas Rokas, bdamas j a u 70 met, irado kontracepcines tabletes. 78 met Grandma M o ses p r a d j o tapyti ir tap, net perkopusi 100-j gimtadien. Prajus 17-ai met nuo universiteto futbolo trenerio karjeros pabaigos, 81 met A m o s a s Alozo Staggasas tapo met treneriu. Architektas F r a n k a s J o y d a ^ Wrightas, bdamas 89 met, suprojektavo G u g g e n h e i m o muziej Niujorke. Be to, mons, kurie nuolat spausdino mainle,~aid achmatais ar skambino pianinu, danai isaugodavo savo m o k j i m u s ir po atuoniasdeimtojo gimtadienio (Schaie, 1987). Davido Krecho (1978) odiais: Kas gyvena su protu, s u j u j r^mi r t a ". III etapas. Tai nuo daug ko priklauso. Ginas dar nesibaig. Pirm i a u s m f ilgalaikiai tyrimai irgi turi trkum. mons, igyven iki tokio tyrimo pabaigos, daniausiai yra gabs, sveiki, j intelektas i tikrj nepasiduoda metams. Jei taip, tai ilgalaikiai tyrimai n e p a k a n k a m a i vertina bendr intelekto silpnjim. Tam tikr keblum ikilo nustaius, kad intelektas nra vienas nedalomas bruoas (r. 11 skyri Intelektas"). Intelekto testai, vertinantys m s t y m o greit, gali gerokai nuvertinti vyresnius mones dl j ltesni nervini proces apdorojant informacij. Taiau ltesnis neturi reikti silpnesnio intelekto. Vyresni mons paprastai ilaiko savo pozicijas, atlikdami testus, vertinanius bendr odyn, inias ir gebjim sujungti informacij. Vyresni kanadieiai pralen-

Amius

metais

4-13 pav. Pateikus verbalinio intelekto test skerspjvio tyrimuose, jveriai rod su amiumi silpnjant intelekt. Atliekant ilgalaikius tyrimus (kai ilg laik kartotinai testuojami tie patys mons), nustatyta, kad intelekto veriai su a m i u m i didja (i Schaie ir Strother, 1968).

4 SKYRIUS. P a a u g l y s t ir b r a n d a

131

kia jaunim, atsakydami klausim: Kuri provincija buvo vadinama Naujja Kaledonija?" [Taiau, suinoj teisingus atsakymus, jaunieji kanadieiai yra pranaesni po savaits prisimindami iuos atsakymus (Craik, 1986).] Vokiei tyrjai Paulis Baltesas ir Jacqui Smithas (1990) mgina sudaryti iminties" testus, vertinanius tokius bruous kaip patyrim ir pagrstus sprendimus planuojant gyvenimo vykius. J gauti duomenys rodo, kad vyresni mons pralenkia jaunesnius. Kiti tyrjai atkreipia dmes tai, kad su amiumi ateina imintis objektyviau vertinti savo inojimo ribas ir suprasti tai, kad gyvenimas nenuspjamas (Birren ir Fisher, 1990). Taigi, ar intelektas ilgainiui silpnja ar stiprja, priklauso nuo to, koki intelekto apraik matuojame. Tvirtasis intelektas mogaus sukauptos inios, atspindimos odyno testais, - stiprja iki senyvo amiaus. Lankstusis intelektas - mogaus gebjimas abstrakiai mstyti, pavyzdiui, sprendiant logines problemas, senstant silpnja (Cattell, 1963; Horn, 1982). Toks intelekto vertinimo modelis taikytas tiriant nacionalin suaugusij imt. Atsivelgus isilavinim, matyti, kad verbalinis (odinis) intelektas nuo 20 met iki 74 met beveik nekinta, o neverbalinis, pasireikiantis sprendiant galvoskius, - silpsta (4-14 pav.). Tuo galima paaikinti, kodl matematikai ir kiti mokslininkai didesn dal atradim padaro treiajame savo gyvenimo deimtmetyje ar ketvirtojo pradioje, o literatai, istorikai ar filosofai daugiausia pasiekia vliau - penktajame, etajame gyvenimo deimtmetyje ar net vliau, kai sukaupia daugiau ini (Simonton, 1988). Istorija patvirtina tokias ivadas. Pavyzdiui, poetai savo krybos virn pasiekia anksiau negu prozininkai, - tai akivaizdu kiekvienoje alyje, kur didesns literatrins tradicijos, tai matyti ir tyrinjant mirusias kalbas. Taigi, ar intelektas senstant silpnja ar stiprja, priklauso nuo to, kaip j vertiname.

Jaunystje suprantame

mokoms,

sendami

Marie von Ebncr-Eschenbach Aforizmai", 1883

4 - 1 4 pav. Verbalinis intelektas senstant nekinta, o neverbalinio intelekto veriai maja (IQ veriai remiasi 25-34 met moni normomis, apskaiiuotomis, standartizuojant Wechslerio suaugusij intelekto skal) (I Kaufman ir kt., 1989).

I Verbalinis intelektas I Neverbalinis intelektas

20-24

70-74 25-34 45-54 Amius 65-69

132

II DALIS. Gyvenimo tarpsniai

Negaldami apibendrinti, ar vyresnio amiaus mons yra daugiau ar maiau intelektualiai pajgs, negalime teigti, kad jie yra daugiau ar maiau produktyvs. Toki ivad padar Glenn McEvoy ir Wayne Cascio (1989), surink 96 tyrim duomenis apie 40 000 darbuotoj. Iskyrus labai jaun darbuotoj nepatyrim, atliekamo darbo kokyb nuo amiaus nepriklauso.

Socialiniai pokyiai
Daugel skirtum tarp jaunesni ir vyresni suaugusi moni lemia ne fiziniai ar paintiniai pokyiai senstant, bet gyvenimo vykiai, s u s i j g ^ beLdarhe. Naujas darbas reikia naujus santykius, naujus lkesius ir reikalavimus. Santuoka suteikia artimumo diaugsm, bet kartu ir tam tikrus sunkumus, nes savo gyvenim tenka susieti su kitu mogumi. Gimus kdikiui, atsiranda sipareigojim ir i esms pakinta gyvenimo centras. Mylimo mogaus mirtis sukelia nesugrinamos netekties jausm ir poreik naujai sitvirtinti gyvenime. Ar ie prasti suaugusio mogaus gyvenimo vykiai formuoja i anksto nuspjam gyvenimo pokyi sek?
SUAUGUSIJ AMIAUS TARPSNIAI IR STADIJOS. Kai kurie

psichologai aprao suaugusio mogaus gyvenimo keli, nuodugniai tyrindami nedideles moni imtis. D c U i i d i i i s J l ^ ir kt. (1978, 1986) labai ilgai kalbjosi su 85-iais pasituriniais vidutinio amiaus vyrais ir moterimis. I dalies remdamasis j prisiminimais, Levinsonas padar ivad, kad stabilius suaugusij gyvenimo laikotarpius kartais sutrikdo permainos ir perversmai. Pavyzdiui, j o nuomone, eng penktj deimt mons patiria gyvenimo vidurio pereinamj laikotarp", kuris daugeliui yra kriz, didiuls kovos metas. Kai kurie i j jauiasi gyvenimo parblokti. mons atsisako savo svajoni apie didel lov ar km.(arba iliuzijos, kad tai suteikia laim) ir pradeda abejoti savo sipareigojimais darbe bei eimoje. Pasak Levinsono, danai tai sukelia sumait ir nevilt. Po keturiasdeimties suvokiama, kad j a u ne laikas k nors pradti, o jau artjama pabaig. Apie 45-uosius baigiasi is skausmingas raidos tarpsnis, vl susitvarko tarpasmeniniai ryiai - atsiranda naujas arba pagilja buvs prieraiumas, mons apsisprendia dl darbo, tampa gailestingesni, mslesni. Daugelis tyrintoj skeptikai iri pastangas suaugusio mogaus gyvenim suskirstyti tvarkingai sudliotas stadijas, ypa kai ios nustatomos remiantis tik pokalbiais su nedaugeliu pasirinkt moni. Apibendrinti, remiantis tik su karjera susijusiu gyvenimu, arba gyvenimo vidurio krize" aikinti bei teisinti nutrku-

,,Gyvenimo kelions pusiaukelje pamaiau, kad atsidriau tamsioje girioje, o tiesus kelias dingo. "
Dant Dievikoji komedija", 1300-1321

4 SKYRIUS. P a a u g l y s t ir b r a n d a

133

sius senus ryius yra neteisinga ir pavojinga (Gilligan, 1982). Tiriant dideles moni imtis, nepastebta, kad nepasitenkinimas darbu ar santuoka, skyrybos, nerimas ir saviudybs bt bdingiausios penktosios deimties pradiai (Hunter ir Sundel, 1989). Pavyzdiui, skyrybos daniausios yra treiajame, o saviudybs atuntajame ir devintajame gyvenimo deimtmetyje. Gal ie krizs poymiai yra per daug grubs, kad atidengt maiau apiuopiam gyvenimo vidurio sumait? Nacionalinio senjimo instituto mokslininkai Robertas McCrae ir Paulius Costa pateik 350-iai 30-60 met moni Gyvenimo vidurio krizs skal", kuria vertinami beprasmikumo ir mirties jausmai, nepasitenkinimas darbu bei eima, vidin sumaitis ir sutrikimas. Tiriamieji nepateik joki rodym", kad gyvenimo viduryje toki rpesi padaugt. Nustebinti rezultat, mokslininkai pateik savo skal naujai 300 moni grupei, be to, ityr beveik 10 000 vyr ir moter emocin nepastovum. Rezultatai visikai pasitvirtino: nebuvo n maiausio rodymo, kad sielvartas apie gyvenimo vidur padidt" (4-15 pav.)." Be to, socialinis laikrodis - nuostatos dl tinkamo amiaus" palikti namus, susirasti darb, vesti ar itekti, susilaukti vaik ir ieiti pensij - yra skirtingos ir priklauso nuo kultros bei epochos. Jordanijoje 44% nuotak yra paaugls, o Honkonge - tik 3% (JTO 1990 m. duomenys). iuolaikinse vakarietikose alyse moterys vis daniau pradeda dirbti ar mokytis auktosiose mokyklose jau suaugusios. Seniau tokie usimimai u nam sien buvo neprasti. Remdamiesi tokiais socialini laikrodi ir individualios patirties skirtumais, stadij teorijos kritikai mano, kad visi silomi suaugusiojo amiaus tarpsni ir stadij tvarkaraiai yra menkai pritaikomi.
GYVENIMO VYKIAI IR ATSITIKTINUMAI. Daug svarbesni u

chronologin mogaus ami yra gyvenimo vykiai. Vedybos, tvyst, darbas, skyrybos, eimos lizdo tutjimas, gyvenimo vieo < Q s s 2
n & V)

V)
.C

4 - 1 5 pav. kopusij penktj deimt gyvenimo vidurio krizs? 10 tkst. moni, dalyvavusi nacionalinje sveikatos apklausoje, emocinio nepastovumo (neurozikumo") kreivs veriai to nerodo (i McCrae ir Costa, 1990). Moterys Vyrai 33 36 39 42 45 48 51 54

O o

Amius

134

II DALIS. Gyvenimo tarpsniai

tos pakeitimas ir ijimas pensij - tai vis perjimas nauj gyv e n i m o tarpsn, nesvarbu, kada tai atsitikt. Kuo toliau, tuo sunkiau nuspti, kokio amiaus sulaukus tai vyks. Socialinis laikrodis vis dar eina, bet mogus jauiasi vis maiau su juo susijs. Netgi atsitiktinumai ir tam tikri vykiai gali ilgam nukreipti btent tuo, o ne kitu keliu (Bandra, 1982). Aktor Nancy Davis galbt niekuomet nebt sutikusi savo bsimojo vyro, jei 1950 m. netyia nebt pradjusi gauti Komunist partijos korespondencijos, adresuotos visai kitai moteriai tuo paiu vardu. altojo karo metais, kai Holivude buvo sudarinjami juodieji sraai, Davis baiminosi, kad jos karjera gali sulugti dl ios klaidos. Ji kreipsi Ronald Reagan, Ekrano aktori gildijos prezident; kas buvo toliau - jau istorija (Reagan ir Libby, 1980). Turint omeny atsitiktinum tak, nenuostabu, kad mokslininkas Bernice Neugarte nas (1979, 1980) padar ivad, jog ..suaugusieji keiiami daug dau J giaujr tai daug^sunkiau nuspti, negu. teigia supaprastinta stadij teorija." SUAUGUSIJ SIPAREIGOJIMAI. Suaugusi moni gyvenimui bdingi du pagrindiniai aspektai.JRf-jjfais F.rifaflpflp juos pavadino artimumu (artim ryi umezgimu) ir kryba (produktyvumu ir parama ateinaniai kartai). Mokslininkai iems aspektams apibdinti vartoja vairius terminus - bendravimas ir laimjimai, prieraiumas ir produktyvumas, sipareigojimai ir nusimanymas. Sigmundas Freudas (1935) tai idst paprasiausiai: sveikas suaugs, sak jis, yra tas, kuris gali mylti ir dirbti. Daugumai suaugusij meil yra eiminiai sipareigojimai sutuoktiniui, tvams ir vaikams. Darbas apima produktyvi veikl, nesvarbu - apmokam ar neapmokam. Meil. Tradicins" eimos - tvas, motina ir vaikai iki 18 met - sudaro tik 27% JAV nam. Kas yra kiti 73%? Tai - pagyvenusios poros tuiame lizde", vienii tvai su vaikais, naliai, vienii mons, nesusituokusios poros, bevaikiai ir nusprend neturti vaik sutuoktiniai. Remiantis iaurs Amerikoje uregistruot skyryb skaiiumi - madaug 40% santuok Kanadoje ir pus JAV baigiasi skyrybomis - santuoka tapo sjunga, kurios danai nemanoma sureguliuoti. Europoje skyrybos taip pat yra beveik prastos; nuo 1960 m. iki 1985 m. j skaiius padidjo 400% (Inglehart, 1990). Taigi, jei tampame laisvesni nutrauk nelaiming santuok, tai ar tos santuokos, kurios ilieka, yra laimingesns? Gal daugiau nebra nelaiming santuok, o tik tos, kurias reikia nutraukti? Jei taip manote, tai prisiminkite, kad, palyginti su tais laikais, kada

,,Galima nuostabiai gyventi iam, pasaulyje, jei inai, kaip dirbti ir kaip mylti. "
Levas T o l s t o j u s , 1 S5

4 SKYRIUS. Paauglyst ir branda

135

skyrybos nebuvo tokios paplitusios, iandien mons savo santuok reiau pavadina labai laiminga". Pavyzdiui, palyginus jaun susituokusi moni apklausos duomenis, matyti, kad 8-ojo deimtmeio viduryje labai laiming" jaun por buvo beveik 10% daugiau negu 9-ojo deimtmeio pabaigoje. I amerikiei, susituokusi 8-ojo deimtmeio viduryje, 1986 m. tik tredalis tebegyveno susituok ir teig, kad j santuoka labai laiminga (Glenn, 1989). Jaunavediai, nemanykite, kad santuoka btinai bus skminga. Normaliomis aplinkybmis, tiktina, nepaisant, k js galvojate - js negyvensite laimingai iki pat mirties. Visk apsvarsius, - danjanias skyrybas, majant pasitenkinim santuoka, danjant gyvenim nesusituokus (423 p.) ir vienias motinas (119 p.), - mokslininko Norvalo Glenno (1989) nuomone, galima pareikti, kad santuoka - negeras" dalykas. Yra ir viesesni ini apie santuok. Daugiau kaip 9 i 10 suaugusi moni tuokiasi. 75% isiskyrusi tuokiasi vl, o j antroji santuoka i esms yra tiek pat laiminga kaip ir pirmoji (Vemer ir kt., 1989). Nors nedidel dalis moni santuokoje nra laimingi, bet apskritai dauguma europiei bei iaurs Amerikos gyventoj santuokoje yra laimingesni negu isiskyrusieji (Inglehart, 1990). Pavyzdiui, Jungtinse Amerikos Valstijose maiau kaip 25% nevedusi suaugusi moni ir beveik 40% vedusij teig es gyvenime labai laimingi" (Glenn ir Weaver, 1988). Danai i meils gimsta vaikai. Ilgiausiai trunkantis gyvenimo pokytis - vaiko turjimas - daugumai moni yra diaugsmingas vykis. Dar prie vaiko gimim poros, nekantriai ieko informacijos ir, tapdami tvais, keiia savo tapatum (Deutsch ir kt., 1988). Kai vaikai pradeda reikalauti laiko, pinig bei emocins energijos, pasitenkinimas paia santuoka danai pradeda silpnti. Tai ypa bdinga dirbanioms moterims, kurios tradicikai velka ir didjani nam ruoos darb nat (Belsky ir kt., 1986). Kitas svarbus vykis eimos gyvenime - kai vaikai palieka namus. Jei js gyvenate ne namie, pagalvokite, k patyr js tvai: ar kamavo juos tuio lizdo sindromas", gal kuris nors i j pasijaut nelaimingas, prarads tiksl ir ry? O gal js tvai vl pajuto laisv, atsipalaidavim ir pasitenkinim savo pai tarpusavio santykiais? Septynios nacionalins apklausos atskleid, kad tuias lizdas" daugumai moni yra laiminga vieta (Adelmann ir kt., 1989; Glenn, 1975). Lyginant su vidurinio amiaus moterimis, kuri vaikai dar namie, tos, kuri lizdas jau tuias", jautsi laimingesns ir buvo labiau patenkintos santuoka. Taigi daugelis tv patiria tai, k sociologai Lynnas White ir Johnas Edwardsas (1990) pavadino antruoju medaus mnesiu", ypa jei palaikomi artimi san-

Vesk, ir viskas gali pradti klostytis skmingai. Bet kai santuoka lunga, namai tampa pragaru. "
Buripidcs Orestes", 4 0 8 pr. Kr.

136

II DALIS. G y v e n i m o tarpsniai

tykiai su vaikais. Viena motina, 50 met Phoebe, pasakoja: Ms eima - labai artima. Nekantriai laukiu parvykstani namo sn, esu labai laiminga, kol jie bna ia, ir verkiu, kai jie ivaiuoja. Taiau po dienos kitos mes vl diaugiams savo laisve - namie joki problem dl vaik ir visas laikas - ms." Bernice Neugarten (1974) sakyt, jog Phoebe kalba u daugel:
Nei menopauz, nei tuias lizdas" nra svarbiausios vidurinio amiaus moter problemos. Dauguma moter patenkintos, matydamos, kaip vaikai uauga, palieka namus, sukuria savo eimas, dirba savo darb. Nuomon, kad jos gedi, netekusios galimybs gimdyti ir motinos vaidmens, nevisikai atitinka iuolaikin realyb. Nepaisant stereotip, moterys jums kalba visai k kita.

Nepaisant ivaizdos, bent jau moterims, gyvenimo vidurys nra susijs su chronologiniu amiumi Ji daugiau priklauso nuo to eimos gyvenimo momento, kai atsiskiria uaug vaikai, o moteris turbt pirm kart, bdama suaugusi, gali siklausyti savo poreikius, savo trokimus, gali pasijusti atskiras bei nepriklausomas mogus. "
S o c i o l o g Lillian B. Rubin, 19"

Darbas. Suaugusiems monms didel dalis atsakymo klausim Kas tu esi?" yra atsakymas klausim K tu darai?" Jaustis produktyviam ir nusimananiam - daugumai reikia auginti vaikus ir siekti karjeros. Danai reikia nemaai laiko profesijai sigyti, tam taip pat turi takos ir atsitiktinumai, todl sunku numatyti, koki karjer mogus pasirinks. Pirmaisiais dviem studij universitete metais dauguma student negali tiksliai numatyti savo tolesns veiklos. Nemaa j dalis keiia savo pasirinkt specialyb dar studijuodami, kita dalis pradj dirbti pamato, kad darbas tiesiogiai nesusijs su j specializacija, ir keiia savo veiklos krypt (Rothstein, 1980). Daugelio darbo konsultant nuomone, toks nenuspjamumas reikia, kad geriausias yra ne siauras profesinis, o platus humanitarinis isilavinimas, kuris ugdo kritiksias proto savybes bei ilgalaikius charakterio bruous, kurie vliau padt dabar nenumatomomis situacijomis" (Gardner, 1984). Ar i tikrj darbas, taip pat ir karjera, padeda realizuoti save, kaip teig^Fre.ndas? 8-ajame ir 9-ajame deimtmeiais buvo palyginti'beveik vienodo skaiiaus dirbani ir nedirbani iaurs Amerikos moter subjektyvs atsakymai apie laim. J laimingumo skirtumas, kuris rod nedidel dirbani moter pranaum, buvo gerokai maesnis negu kiekvienos grups moter tarpasmeniniai skirtumai (Adelmann, 1988; Campbell, 1981). Galima manyti, kad dirbanios ir nedirbanios moterys beveik vienodai laimingos todl, kad ir vienoms, ir kitoms bdingi savi pranaumai - nedirbanios moterys yra laisvesns ir gali skirti daugiau laiko mgstamiems usimimams, o dirbaniosioms darbas suteikia su karjera susijus tapatum ir socialin param. Be to, kiekvienas vaidmuo turi savo kain. Kai kurioms nam ruoa yra nuobodi ir socialiai atskirianti. Taiau ir darbas prie kasos apara-

4 SKYRIUS. Paauglyst ir branda

137

to nra romantikas. Moterys danai dirba maai apmokam, nedom darb, i kurio grta namo antrajai pamainai" - ruoai ir vaik prieirai. [Daugelis moter niekuomet nebaigia darb. iandieninis vidutinis veds amerikietis atlieka tredal nam ruoos darb, ir tai jau paanga lyginant su 15% 1965 metais (Robinson, 1988).] Kai kurioms moterims ir kai kuriems vyrams tampa tarnyboje bei namie gali tapti nepakeliama (MeCIanahan ir Adams, 1989). Kitiems, kaip teigia Patricia Linville (1987), malonu turti daug vaidmen bei tapatum - tvo, sutuoktinio, darbuotojo, mgstamo sportininko, bendruomens vadovo ir kt. Kurioje nors vienoje srityje kil keblumai nra labai grsmingi bendram asmens savivaizdiui. Pavyzdiui, sunkumai santuokoje maiau alins t, kuris gali galvoti: Nors turiu vedybini problem, bet esu geras tvas" (arba geras darbuotojas). Grace Baruch ir Rosaline Barnett (1986), remdamosi savo tyrimais, atliktais Wellesley koledo Moter tyrim centre, padar ivad, kad svarbu ne patys moters atliekami vaidmenys - apmokomos darbuotojos, monos ir (arba) motinos, - bet t vaidmen patirties kokyb. Laim yra turti darb, kuris atitinka interesus ir kur jautiesi atliekanti gerai bei sklandiai; turti partner, kuris yra artimas ir geras draugas, suprantantis tavo savitum; turti mylinius vaikus, kurie tau patinka bei kuriais gali didiuotis. Pasitenkinimas gyvenimu vairiais amiaus tarpsniais. Tyrintojai taip pat palygino jaun ir sen moni pasitenkinim gyvenimu. Kaip manote, kurie yra laimingiausi? Nerpestingas jaunuolis? Daug adantis jaunas suauglis? Pasiturintis ir saugus vidurinio amiaus mogus? Ar tas, kuris mgaujasi usitarnautu poilsiu? Gyventi - vadinasi tapti vyresniam, o tai reikia, kad mes visi galime velgti praeit su pasitenkinimu arba lidesiu, ir ateit su viltimi arba baime. Paauglius kamuoja nuotaik kaita ir nesaugumas, tv galia ir bendraami spaudimas, tapatumo sumaitis ir rpestis dl darbo. Senatvje tikriausiai udarbis maja, netenkama darbo, knas silpsta, atmintis blsta, energija nyksta, eimos nariai ir draugai mirta arba palieka mus, o didysis prieas - mirtis - mkioja vis ariau. Todl nenuostabu, kad paauglysts ir per 65 metus perkopusi moni amiaus tarpsniai gali atrodyti blogiausi (Freedman, 1978). Sunku patikti, bet taip nra. vairaus amiaus mons sakosi igyven panaius laims bei pasitenkinimo gyvenimu jausmus. Skirtum tarp moni yra, bet daugiau kaip 100 tyrim rezultatai rodo, kad tik 1% skirtum yra susij su amiumi (Stock ir kt., 1983). Ronaldas Inglehartas (1990) patvirtino fakt, susumavs rezulta-

Kiek i ms, pagyvenusi moni, buvo i tikrj... pasirengusi antrajai gyvenimo pusei, senatvei, miriai ir aminybei?
Carlas Jungas i u o l a i k i n i o m o g a u s d v a s i n i a i i e k o j i m a i " , 1933

138

II DALIS. G y v e n i m o tarpsniai

100

( O ( O
c

80

4 - 1 6 pav. Ar p a s i t e n k i n i m a s gyvenimu s u s i j s su m o g a u s a m i u m i ? T a r p t a u t i n s a p k l a u s o s r o d o , kad v a i r a u s a m i a u s m o n i pasitenkinim o g y v e n i m u (ir l a i m i n g u m o ) s k i r t u m a i yra labai nedideli ( d u o m e nys i Inglehart, 1990).

15-24

25-34

35-44
Amiaus

45-54
grups

55-64

64+

tus, gautus 1980 metais apklausus beveik 170 000 moni i 16 valstybi, tarp j ir deimties Vakar Europos ali. Kaip matyti 4 - 1 6 pav., vairaus amiaus moni pasitenkinimo gyvenimu skirtumai yra labai nedideli. Nesvarbu, kuo bt aikinama - sumajusiu stresu, maesniais siekiais, pasitenkinimu pasiektais laimjimais, naujai atrastais malonum altiniais, - pagrindin ivada, pagrsta imtais tkstani pokalbi su vairaus amiaus monmis vairiose alyse, yra tokia: vyresni mons yra tiek pat laimingi ir patenkinti gyvenimu kiek ir jaunesni. Suprasdami, kad senjimas yra neivengiamas gyvenimo padarinys, daugumos ms vertinamas labiau negu kita alternatyva, galime pasiguosti iais atradimais. Stebinantis pasitenkinimo gyvenimu pastovumas vis gyvenim neleidia pastebti kai kuri domi su amiumi susijusi emocini skirtum!}. Su amiumi jausmai tampa ne tokie ryks (Costa ir kt., 1987; Diener ir kt., 1986). Auktumos tampa ne tokios auktos, emumos - ne tokios emos. Taigi, nors vidutinis jausm lygis ilieka toks pat, sendami reiau bname labai susijaudin, labai idids, virnje", taip pat ir reiau apimti depresijos. Pagyrimai sukelia maiau diaugsmo, o kritika - maiau sielvarto, nes ir tie, ir tie yra tik papildomas grtamasis ryys tarp gausybs sukaupt pagyrim bei priekait. Psichologai Mihaly Csikszentmihalyi ir Reedas Larsonas (1984) sudarinjo moni emocinio gyvenimo schem, periodikai elektroniniais signalais nurodydami, kada ie turi pasakoti apie savo veikl bei jausmus. Jie pastebjo, kad paaug-_ liams bdinga tai, j o g j pakili arba niri nuotaika pasilceTcia greiiau negu per valand. Suaugusij nuotaikos yra ne tokios kratutins ir daug pastovesns. Daniausiai senatvei bdingas santres- j nis diaugsmas, bet didesnis pasitenkinimas. Taigi srnstant-gyye.- o jiim^^mcinis...veimas rieda v i s j y g i a u .

4 SKYRIUS. Paauglyst ir branda

139

MIRTIS IR MIRIMAS. Daugumai i ms teks igyventi giminaii ar draug mirt. Paprastai sunkiausia isiskirti su savo sutuoktiniu - tai moterys patiria penkis kartus daniau negu vyrai. Ypa didele irdgla, kai mylimojo mirtis uklumpa gerokai anksiau negu to laukiama pagal socialin laikrod. Atsitiktin vaiko mirtis arba staigi liga, atmusi 45 met sutuoktin, gali sukelti metus ar daugiau trunkant prisiminimuose paskendus gedjim, galiausiai pereinant silpn depresij, kuri gali tstis kelerius metus (Lehman ir kt., 1987). Tyrimai Vokietijoje ir Jungtinse Amerikos Valstijose rodo, kad ilgainiui netekties skausmas nurimsta (McCrae ir Costa, 1988; Stroebe ir kt., 1988). Prieingai paplitusiai nuomonei, tie, kurie i karto stipriai ireikia savo irdgl, greiiau nenusiramina (Wortman ir Silver, 1989). Reakcij mylimo mogaus mirt vairov yra daug didesn negu mano dauguma moni. Daniausiai, bet ne btinai, mons igyvena didel sielvart. Sergantieji mirtinomis ligomis gyvena inodami apie artjani mirt. Analizuodami, kaip mons susidoroja su tokiu inojimu, stadij teorijos alininkai dar kart isiver priek. Elisabeth Kbler-Ross (1969), remdamasi savo pokalbiais su mirtaniais pacientais, pastebjo, kad mirtinomis ligomis sergantiems ligoniams bdingos penkios stadijos: savo beviltikos padties neigimas; pyktis ir tis (Kodl a?); derybos su Dievu (arba gydytojais) dl ilgesnio laiko; depresija dl neivengiamo vis ir visko praradimo; ir, gal gale, taikus savo dalios primimas. Kiti irgi iskiria panaias pakopas - netikjim, protest, depresij, atsigavim - susiduriant su netikta fizine negalia (Fitzgerald, 1970). Kritikai abejoja, kad ios stadijos gali bti bendros visiems, pabrdami, kad kiekvieno mogaus patyrimas yra nepakartojamas. Jie teigia, kad konkretiems monms sunku pritaikyti tok atskir dui model. Be to, j nuomone, supaprastintos stadijos neatskleidia daugelio svarbi veiksni, pavyzdiui, kad seni mons paprastai maiau bijo ir maiau pyksta dl artjanios mirties (Wass ir kt., 1978-1979). Kritikams nerim kelia tai, kad mirties ir mirimo formul su kariu skleidia knygos ir vairs kursai. Jie baiminasi, kad mirtantieji vietoj pagarbos j jausmams gali bti analizuojami bei apibdinami stereotipik stadij terminais: Jai dabar pykio stadija". Taiau judjimas u vietim mirties klausimais galino mus atviriau ir monikiau sprsti mirties bei nelaims problemas. Vis didesniam skaiiui moni pagalb suteikia seneli ir invalid prieglaud organizacijos, kuri personalas bei savanoriai dirba specialiose staigose arba tiesiog moni namuose, palaiky-

t rami nakt. usibaigiant, turi degti, lti; Pyk ir nirk ant gstanios viesos. "
Dylanas Thomasas N e e n k i taikiai t rami nakt", 1 9 5 2 , e i l r a t i s , paraytas ramiai m i r t a n i a m tvui

Neenki taikiai Senatv, dienai

140

II DALIS. G y v e n i m o tarpsniai

dami bei guosdami mirtaniuosius ir j eimas, stengdamiesi, kad is prasmingas tarpsnis tapt laiku, kai galima itarti sudie, kai nutrk ryiai gali vl usimegzti, kai gali bti suteikiamas arba gaunamas atleidimas" (Magno, 1989). Laimei, mirt neigianios nuostatos nyksta. Sutikdami mirt oriai ir atvirai, mons savo gyvenimo keli ubaigia j a u s d a m i gyvenimo prasmingum ir vieningum, jausdami, kad j egzistencija buvo gera, o gyvenimas ir mirtis yra nuolatinio ciklo dalys. Nors mirtis nepageidaujama, bet pats gyvenimas gali bti teigiamas net jos akivaizdoje. Tai ypa tinka monms, kurie nra nusivyl savo nugyventu gyvenimu, kuriems bdingas jausmas, E r i k o J l r i k & o n o . j j v d i n t s p i l n a t v e . - jausmu, kad gyvenimas buvo prasmingas ir vertingas.

APIE MOGAUS GYVENIMO RAID

Raidos psichologija pradta nagrinti 3 skyriuje, kur ikelti trys pagrindiniai klausimai: 1) ar raid daugiau lemia genai ar patirtis; 2) ar raida yra laipsnikas, tolydus procesas ar susideda i atskir stadij; 3) ar raidai bdingesnis pastovumas ar pokyiai. Rame apie tai, kaip p a v e l d i m u m a s ir aplinka kartu veikia mogaus raid. Dabar panagrinkime iuolaikin nuomon kitais dviem klausimais.

Tolydumas ar stadijos
\

Jau kalbjome apie kelet stadijas skiriani teoretik: Jeanas ' Piaget nagrinjo kognityvins raidos, Erikas Eriksonas ir Danielius Levinsonas - psichosocialins raidos, Kohlbergas - moralins raidos stadijas. Taip pat susipainome su stadij teorij kritika. Piaget nevelg, kad daugelio gebjim pradmenys pasirodo anksiau, Kohlbergas, pasirodo, rmsi individualistini kultr isilavinusi vyr pasauliros bruoais. Eriksono ir Levinsono idj o m s prietarauja tyrimai, rodantys, kad suaugusio mogaus gyvenimas nra pastovi ir n u m a t o m stadij seka. Nors tyrimo rezultatai veria abejoti tuo, kad gyvenimas yra tiksliai apibrt, su amiumi susijusi stadij grandin, taiau stadijos svoka vis tik lieka naudinga. Smegen raidos uoliai vaikystje ir lytinio b r e n d i m o metu beveik atitinka Piaget stadijas (Thatcher ir kt., 1987). Be to, stadij teorijos naudingos tiriant viso gyvenimo raid, nes j o s leidia parodyti, kaip su amiumi keiiasi moni m s t y m a s ir elgesys.

4 SKYRIUS. Paauglyst ir branda

141

Pastovumas ir pokyiai
Taip mes priartjome prie paskutiniojo klausimo: ar, bgant metams, mogaus asmenyb lieka pastovi ar keiiasi? Ar po daugelio met sutikt klass draug i karto painsite - tai ta pati senoji Andy"? Ar vis dlto vienu gyvenimo tarpsniu mogus atrodo visikai kitoks negu kitu? Akivaizdu, kad abu kratutinumai yra neteisingi: jei nebt pastovumo, negaltume tiktis, kad mogus, su kuriuo tuokiams iandien, bus tas pats asmuo po deimtmeio, arba puikus vadybos moksl studentas tiks vadybininko pareigoms. Jeigu nebt pokyi, visi nusikalt paaugliai tapt kriminaliniais nusikaltliais, visi alkoholikai mirtinai nusigert; gyvenimas bt panaus ilg imint tak. Taigi klausimas yra svarbus: ar, inant kdikio bruous, galima numatyti j o vaikysts ypatybes? Ar tiktina, kad neramus paauglys ir toliau neramiai gyvens? Ar pasitikinti jauna moteris tokia bus ir sulaukusi 60 met? Mokslininkai, tiriantys gyvenimo eig, nesutaria, kiek ms praeitis prasiskverbia j ms ateit. Anksiau dauguma psicholog ir nespecialist laiksi nuomons, kad asmenyb, suformuota gen ir ankstyvosios patirties, nekinta vis gyvenim. Vliau, 7-ojo ir 8-ojo deimtmei tyrimai atskleid, kad asmenybs evoliucionuoja beveik vis gyvenim. Pavyzdiui, Jeanas Macfarlane (1964) stebjo 166 mones nuo kdikysts iki 30 met, ir nustat, kad daugelio brandiausi ir pajgiausi suaugusij vaikyst bei paauglyst buvo gana nerami ir sunki". Danai nelaimingi, maitingi paaugliai tampa pastoviais, skmingai ir laimingai gyvenaniais monmis. Alexander s Thomasas ir Stella Chess (1986) taip pat stebjo 133 mones nuo kdikysts iki jie suaugo ir padar ivad, kad nerams vaikai paprastai tampa pastovaus bdo suaugliais. Kai kurie tyrintojai pastebjo, kad netikti ir nenumatyti pokyiai dani ir suaugusij gyvenime. Apmstydama savo atliktus toki gyvenimo pokyi tyrimus, Bernice Neugarten (1980) pareik, kad tikrai pastovus yra pastovumo nebuvimas". Taigi, ar galima teigti, kad vlesn patirtis perrao" ankstesnij, itrindama praeities pdsakus? Jei taip, sunki kdiki ir paaugli tvams galima patarti bti kantriems ir turti vili. Taip pat galima nuraminti prislgt, vieni jaun suaugl, kad raida niekada nesibaigia: dabarties sunkumai gali padti pagrindus laimingesnei ateiiai. Antra vertus, nemaai nauj tyrim atskleidia asmenybs pastovum. Kruopiai palygins 40 met moni vertinimus su j

Daugumos ms, sulaukusi 30 met, charakteris jau bna tvirtas kaip gipsas, kuris niekada daugiau nesuminkts "
W i l l i a m a s Jamcsas P s i c h o l o g i j o s pagrindai", 1 8 9 0

142

II DALIS. G y v e n i m o t a r p s n i a i

mokyklini met duomenimis, Jackas Blockas (1981) padar ivad apie pagrindinio socialinio ir emocinio stiliaus patvarum. Nerams paaugliai danai iauga geresni negu buvo galima spti, taiau apskritai buvs linksmas paauglys lieka linksmas ir sulauks 40 met. Panas ir Aushalomo Caspio ir jo koleg (1987) duomenys. Jie pastebjo, kad, lyginant su gana ramiais devynmeiais berniukais, j bendraamiai, turintys emocini sutrikim, suaug danai turi problem darbe ir dvigubai daniau skiriasi iki 40 met. Leonardas Eronas (1987) ir kiti nustat, kad agresyviausi atuonmeiai danai, sulauk 30 met, bna labai agresyvs (galintys imtis smurto) (4-17 pav.). Davidas Magnussonas ir L. R. Bergmanas (1990) teigia, jog hiperagresyvs ved trylikameiai suaug danai pasiekia nusikaltim bei alkoholizmo rekordus. Suaugusio mogaus charakteris dar maiau kinta. Periodikai tirdami Bostono ir Baltimores rajon suaugusiuosius, Robertas McCrae ir Paulis Costa (1982) padar ivad, kad remiantis 30 met mogaus savivaizdiu, galima numatyti, kokia bus jo asmenyb, kai jis sulauks 80-ties". Suaugusio mogaus atvirumas, emocinis stabilumas, nuolaidumas ir siningumas yra patvars (Conley, 1985; Costa ir McCrae, 1988; Finn, 1986). I dalies pastovum lemia tai, kad mons renkasi aplink ir tuokiasi su tais, kurie padeda ilaikyti j bruous (Caspi ir Herbener, 1990). Pavyzdiui, draugingi mons daniau ieko susitikim su tais, kurie palaiko j draugingum, ir tuokiasi su socialiais monmis.

4 - 1 7 pav. A g r e s y v u m o pastovumas. Leonardas Eronas ir Rowcllis Huesmannas (1984) nustat, kad atuonmei agresyvumas (maas, vidutinis arba didelis) padjo numatyti j agresyvum po dviej deimtmei (taip vertinoji} monos ir rod j nuteisimas u nusikaltimus).

Mai veriai

Vidutiniai veriai

Vidutiniai veriai

Dideli veriai

Berniuk agresyvumo rodikiiai 1960 m.

4 SKYRIUS. Paauglyst ir branda

143

Taigi, ar galima padaryti ivad: gyvendami mes keiiams, bet pagrindiniai socialiniai ir emociniai bruoai su amiumi tampa pastovesni? Nepaisant kai kuri nesutarim, tyrintojai sutinka su tuo, kad: 1. I pirmj dvej gyvenimo met sunku numatyti galimus asmens bruous. Analizuojant vyresn ami, numatyti galima tiksliau. Tarp 14 ir 18 met mons keiiasi daugiau negu tarp 18 ir 22 met (Stein ir kt., 1986), o tarp 20 ir 30 met keiiasi daugiau negu tarp 30 ir 40 met (Costa ir McCrae, 1989). 2. Kuo didesnis laikotarpis tarp vertinim, tuo didesn tikimyb, kad asmenyb bus pasikeitusi. I 25-meio bruo vertinimo psichologai gali geriau numatyti 26-meio negu 40-meio asmenybi ypatumus (Schuerger ir kt., 1989). 3. Kai kurie bruoai, pavyzdiui, temperamentas, yra pastovesni negu kiti, pavyzdiui, socialins nuostatos (Moss ir Susman, 1980). Taiau su amiumi pastovesns darosi ir nuostatos (Krosnick ir Alwin, 1989). 4. Kai kuriais aspektais mes visi su amiumi keiiams. Droviausi baimingi dvimeiai vaikai, sulauk ketveri, pasidaro atviresni, dauguma suaugusij suminktja". Baig universitetus dauguma moni tampa ramesni ir tylesni (Costa ir McCrae, 1989). Tokie pokyiai gali vykti, nepakeisdami asmens padties kit bendraami atvilgiu. Pramutgalvis jaunas vairuotojas vliau gali tapti drausmingesnis, bet vis tiek bus santykinai greitai vainjantis pagyvens pilietis. Taigi turtume prisiminti, kad gyvenimas apima ir pastovum, ir pokyius. Pastovumas galina mus pasitikti kitais, skatina rpintis, kad vaikai augt sveiki, laiduoja ms tapatum. Pokyiai veria domtis esamais veiksniais, palaiko viesesnes ateities viltis, leidia prisitaikyti ir, kaupiantis patiriai, tobulti.

70-mei privalumas, sakyiau, yra tas, kad gyvenim jie priima daug ramiau. Zino, kad visa tai irgi praeis
Eleanor R o o s e v e l t , 1954

144

II DALIS. G y v e n i m o tarpsniai

SANTRAUKA
iandienin raidos psichologija daro prielaid, kad raida tsiasi vis gyvenim. Augame, keiiams ir prisitaikome kdikystje, vaikystje, paauglystje ir bdami suaug. esms pritaria j sitikinimams bei nuostatoms.

Suaugusieji
Gyvenimo pradioje plaukiame tarsi siauru kanalu, kur riboja biologinis brendimas. Metams bgant, kanalas platja, leisdamas mums tapti vis vairesniais. Suaugus amius nebelemia mogaus gyvenimo patyrimo ar bruo. Taiau pasireikia tam tikri i anksto nuspjami kno, psichikos ir santyki pokyiai. Mes keiiams vis gyvenim. Fiziniai pokyiai. Jaunystje prasidjs vos pastebimas fizinis silpimas irykja viduriniame amiuje. Svarbus fizinis pokytis moter gyvenime yra menopauz, kuri paprastai yra gana ramus, o ne audringas pokytis. Perengus 65 metus, rykiai maja suvokimo atrumas, jga ir itverm, bet reiau sergama trumpalaikmis ligomis. Ltja nerviniai procesai, bet smegenys ilieka sveikos, jei nesergama smegen ligomis, pavyzdiui, progresuojania Alzheimerio liga. Paintiniai pokyiai. Senstant atmintis atpastant ilieka, nors prisiminimas, ypa neprasmingos informacijos, pradeda silpnti. Su amiumi susij intelekto pokyiai buvo vairiai tiriami: buvo atliekami tyrimai skerspjvio bdu, patvirtin, kad nuo pat jaunysts intelektas silpnja; ilgalaikiai tyrimai parod, kad intelektas lieka pastovus iki vlyvojo amiaus; iandieninis poiris - lankstusis intelektas silpnja, o tvirtasis - nesikeiia. Socialiniai pokyiai. Kai kurie teoretikai, kruopiai ityr maas grupes, teigia, kad suaugusij moni gyvenimas susideda i keli tvarking stadij. Danielius Levinsonas tvirtina, kad, pereinant i vienos stadijos kit, itinka krizs. Viena i toki yra penktajame g y v e n i m o deimtmetyje vykstanti g y v e n i m o vidurio kriz. Taiau nuspti mogaus gyvenimo nemanoma; j vairiai ir nenuspjamai veikia meil, darbas, net atsitiktinumai. Nedaugelis moni sendami diaugiasi, bet dauguma ilieka patenkinti gyvenimu. Ilgaamiams tenka igyventi draug bei eimos nari mirtis ir suprasti, kad ir jie prie to artja.

Paauglyst
Paauglyst - pereinamasis laikotarpis tarp biologinio brandumo ir socialins nepriklausomybs - daugelyje ali pailgjo dl ankstyvesnio brendimo ir pailgjusio mokymosi laiko. Fizin raida. Paauglyst prasideda augimo uoliu, bei lytine branda. Atsivelgiant tai, kaip reaguoja kiti mons, ankstyvasis ar vlyvasis brendimas daro tak prisitaikymui; tai rodo, kaip gen bei aplinkos sveika mus formuoja. Paintin raida. Piaget nuomone, paaugliai susiformuoja formalisias operacijas, kurios leidia jiems abstrakiai mstyti. Taiau kai kurie raidos specialistai sitikin, kad formalios logikos raida priklauso taip pat ir nuo mokymosi mokykloje, kad logikos pradmenys pasireikia anksiau negu man Piaget. Sekdamas Piaget, Lowrence Kohlbergas skyr moralinio mstymo raidos stadijas: pirmj - morals, pagrstos savais interesais; antrj - morals, susijusios su gaunamu kit moni pritarimu, savo pareigos atlikimu; treij - morals (bdingos kai kuriems monms), grindiamos sutartinmis teismis arba bendrais etiniais principais. Taiau nuo morals priklauso ir veiksmai, kuriems daro tak ne tik moralinis mstymas, bet ir socialin situacija bei vidins nuostatos. Be to, Kohlbergo kritikai teigia, kad treioji morals stadija atspindi tik individualistin, liberali pair vyr moral. Socialin raida. Eriko Eriksono nuomone, pagrindin paauglysts uduotis - gilinti samprat apie save - savo tapatum. Daugeliui moni is procesas tsiasi ir pasiekus suaugusiojo ami, kol susiformuoja nauji ryiai bei prisiimami nauji vaidmenys. Tradicikai paauglyst laikoma audringu ir pilnu tampos laikotarpiu, taiau tyrintojai atskleid, kad dauguma paaugli neblogai bendrauja su savo tvais ir i

4 SKYRIUS. Paauglyst ir branda

145

Apie mogaus gyvenimo

raid

3 ir 4 skyriuose aptariami trys pagrindiniai raidos psichologijos klausimai: prigimtis ar patirtis, tolydumas ar atskiros pakopos, asmenybs pastovumas ar pokyiai. Nors Piaget, Kohlbergo ir Eriksono stadij teorijas pakeit paskutinij met tyrimai, bet kiekviena teorija leidia velgti kiekvieno amiaus moni tarpusavio skirtumus ir nagrinti viso gyvenimo raid. Tyrim rezultatai irykina naujus mogaus pokyius, susijusius su amiumi. Nepaisant to, daugumos moni temperamentas bei asmenybs bruoai yra gana pastovs, ypa po 30 met.

SIMINTINI TERMINAI IR SVOt

Paauglyst. Pereinamasis laikotarpis nuo vaikysts suaugusiojo ami, trunkantis nuo lytinio subrendimo iki savarankiko gyvenimo. Pirminiai lytiniai poymiai. Kno dalys (kiauids ir sklids), nuo kuri priklauso lytinis dauginimasis. Antriniai lytiniai poymiai. Su dauginimusi nesusij lytiniai poymiai, pvz., moter krtys ir klubai, vyr balso ypatumai ir kno plaukuotumas. T a p a t u m a s . Savivoka; anot Eriksono, paauglysts uduotis yra geriau suvokti save mginant ir sujungiant vairius vaidmenis. Artimumas. Eriksono teorijoje - tai gebjimas kurti artimus meils santykius; tai svarbiausia vlyvosios paauglysts ir ankstyvo suaugusij amiaus uduotis. Menopauz. Natrali mnesini pabaiga; tai taip pat moters patiriami biologiniai ir psichologiniai pokyiai prarandant gebjim gimdyti. A l z h e i m e r i o liga. Progresuojanti ir n e p a g y d o m a smegen liga, pasireikianti laipsniku atminties, kalbos ir gal gale fiziniu sunykimu. Tyrimas skerspjvio bdu. Tyrimas, kai vienu metu testuojami ar stebimi vairaus amiaus mons. Ilgalaikis tyrimas. Tyrimas, kai tie patys mons kartotinai tiriami ilgai. Tvirtasis intelektas. Sukauptos inios ir odiniai gdiai; jis su amiumi tobulja. Lankstusis intelektas. Gebjimas abstrakiai mstyti; jis vlyvajame amiuje susilpnja. Socialinis laikrodis. Tam tikrai kultrai priimtinas socialini vyki laikas, pavyzdiui, santuokos, tvysts, ijimo pensij. Seneli ir invalid prieglauda - organizacija, kurios nariai savanorikai padeda mirtantiems monms bei j eimoms specialiose staigose arba j namuose.

TREIOJI

DALIS

PASAULIO PAINIMAS

Nordami painti mus supant pasaul, turime priimti, apdoroti ir pasirinktinai prasminti gausyb informacijos. Pirmiausia vairius ms kn veikianius dirgiklius paveriame nervine informacija, kuri pasiekia smegenis tai mes analizuosime 5 skyriuje Jutimai" Kaip i informacij tvarkome ir prasminame, suinosime 6 skyriuje Suvokimas" Patirtis sismoninama ir pakitusi smons bsen, sukelt miego, hipnozs ar narkotik, metu. Apie tai raoma 7 skyriuje Smons bsenosNordami isiaikinti, kaip mes pastame pasaul, aptarsime ir kai kuriuos ginytinus klausimus, pavyzdiui, Ar gali mus paveikti dirgikliai, kurie yra per silpni, kad galt bti smoningai suvokiami?", Kas atsitinka, kai trksta juntamosios informacijos?", Ar yra nejutiminis suvokimas?", Ar kai kurie mons prie mirt igyvena ijimo i savo kno jausm?"

Jutimai

SKYRIUS

Tyliame, udarame visikos tamsos vidiniame pasaulyje tno js smegenys. Kn veikia gausyb iorinio pasaulio dirgikli. inant iuos du faktus, ikyla labai svarbus klausimas, tkstantmeius egzistavs prie psichologijos moksl ir madaug prie 100 met padjs jai atsirasti: kaip iorinis pasaulis patenka vid? iuolaikikai galima bt paklausti: Kaip mes sukuriame iorinio pasaulio pateikt?", Kaip mes gebame patirti io pasaulio form ir sandar, judjim ir temperatr, jo kvapus ir gro?" Kad suprastume, kaip kuriama pasaulio, esanio u ms, patirtis ms galvose, pasiremkime trimis kompiuterijos svokomis - tai vestis, apdorojimas ir ivestis. Kaip matyti 5 - 1 pav., fiziniai objektai sklei5-1 pav. Kaip mes apdorojame juntamj vest.

viesa

Smegenys tvarko ir prasmina i informacij

Garso bangos

Aplinkos objektai skleidia arba atspindi dirgikli energij

Receptoriai aptinka dirgikl ir paveria j nervine informacija, kuri perduodama smegenims SUVOKIMAS

JUTIMAS
6. 1909

148

III DALIS. Pasaulio painimas

dia arba atspindi energij. Ms j u t i m o organai aptinka i energij (vestis) ir paveria j nerviniais signalais, kuriuos ms smegenys tvarko ir prasmina (apdoroja) kaip smoningus patyrimus (ivestis). Taip kil suvokiniai veikia ms reakcijas, o ios savo ruotu gali tikslinti suvokinius. Nepatyrs beisbolo aidjas, kuris i pradi ibga per toli, nordamas pagauti atskriejanius kamuolius, greitai imoksta geriau apskaiiuoti atstum. Nra aikios ribos tarp jutimo ir suvokimo. Apskritai J u t i m a s - tai procesas, kai ms receptoriai ir nerv sistema fizikai pateikia iorin aplink. iame skyriuje jutimo procesas analizuojamas i apaios vir": pradedant receptoriais ir baigiant auktesnio lygio apdorojimu. S u v o k i m a s - tai psichinis ios i n f o r m a c i j o s t v a r k y m a s ir prasminimas. K i t a m e skyriuje proces panagrinsime i viraus apai", t. y., kaip ms protas, dalyvaujant patiriai, lkesiams ir kitiems auktesnio lygio v e i k s n i a m s sukuria tai, k mes m a t o m e ir girdime. Nors j u t i m a s ir s u v o k i m a s i esms yra vienas nepertraukiamas p r o c e s a s , m e s k a l b s i m e apie suvokim kaip s i s m o n i n i m , t. y. p s i c h i k o s p r o c e s , kuris prasideda ten, kur jutimas, suvokimo fiziologinis pagrindas, baigiasi. Pavyzdiui, nordami atpainti ^ K ir kaip A, o ne kaip H ar R, turime gebti j u s t i (aptikti, k o d u o t i ) ir suvokti (sujungti ir prasminti) informacij. Jutimai pateikia neapdorot informacij, kuri s u v o k i m a s paveria sismonintais potyriais.

JUTIMAS: KAI KURIE PAGRINDINIAI

DSNIAI

Jutim sistemos dka organizmai gauna informacij, kurios reikia norint veikti ir ilikti. Varls, mintanios skraidaniais vabzdiais, akyse yra receptori, kurie susiadina tik reaguodami ma, tams, judant objekt. Varl tarp daugybs nejudani musi galt numirti i bado, taiau jei nors viena i musi staiga pakilt, varls vabzdio detektoriaus" lstels i karto nubust. ilkaverpio patinas turi receptorius, tokius jautrius patels seksualiai viliojaniam kvapui, kad vienai ilkaverpio patelei tereikia paskleisti j o tik vien milijardin uncijos (28,3495 g) dal per sekund, kad patraukt visus per myli (1,60934 km) esanius patinus. Dl to tikriausiai iki iol yra ilkaverpi. Mes, mons, esame panas tuo, kad taip pat aplinkoje surandame tai, kas mums svarbiausia. Gamta kiekvien organizm apdovanojo tokiais jutimais, kurie atitinka j o poreikius.

5 SKYRIUS. Jutimai

149

Slenksiai
Mes gyvename energijos jroje. iuo metu ir jus, ir mane veikia rentgeno spinduliai bei radijo bangos, ultravioletin bei infraraudonoji viesa, labai aukto bei labai emo danio garso bangos. Taiau visiems iems poveikiams mes esame akli ir kurti. Ms poji - ms lang pasaul uuolaidos - tik labai maai prasiskleidusios, ir mes nedaug k galime sismoninti i ios beribs jros. ABSOLIUTS SLENKSIAI. Kai kurioms dirgikli rims esame ypa jautrs. Giedr nakt, visikoje tamsoje stovdami ant kalno virns, mes, turdami normalius pojius, galime matyti vaks vies ant kito kalno, esanio u 48 km, virns. Tyliame kambaryje galime girdti u 6 metr esanio laikrodio tiksjim. Mes galime pajusti bits sparnel, ukritus ant skruosto, ir uuosti vien vienintel kvepal la trij kambari patalpose (Galanter, 1962). Toki silpn dirgikli sismoninimas aikinamas absoliuiais slenksiais. Absoliutus slenkstis - tai maiausias dirginimas, kurio reikia konkreiam dirgikliui (viesai, garsui, spaudimui, kvapui ir skoniui) aptikti. Paprastai absoliut slenkst psichologai imatuoja registruodami dirginim, kuriam esant, mogus aptinka dirgikl 50% atvej. Pavyzdiui, klausos specialistas, nordamas nustatyti js absoliut klausos slenkst, kiekvien aus dirgina vairaus stiprumo garsais. Klausos testu nustatoma riba, kai gars 50% kart pajutote teisingai, o 50 % - neteisingai. ie 5 0 - 5 0 takai apibdina kiekvieno js pojio absoliut slenkst. SIGNAL APTIKIMAS. Silpn dirgikli ar signal aptikimas priklauso ne tik nuo j stiprumo (pavyzdiui, garso atliekant klausos test), bet ir nuo ms psichikos bsenos - ms patyrimo, lkesi, motyvacijos, nuovargio. Todl mokslininkai, tyrinjantys signal aptikim, teigia, kad nra vienintelio atskiro absoliutaus slenksio. Pavarg naujagimio tvai igirsta silpniausi verklenim, sklindant i lopio, o garsesni, bet tuo metu nesvarbi gars neigirsta. Karo metu nepastebtas sibrovlis gali reikti mirt. Todl nakt sargyboje stovintis kareivis gali suklusti ir auti, kai triukmas vos vos girdimas. Taikos metu, kai nra grsms gyvybei, tam paiam sargybiniui reiks stipresnio signalo, kad jis pajust pavoj. Signal aptikimo teoretikai mgina suprasti, kodl mons skirtingai reaguoja t pat dirgikl ir kodl to paties asmens reakcijos, pasikeitus aplinkybms, keiiasi. Signal aptikimo pada-

150

III DALIS. Pasaulio painimas

riniai gali bti gyvybikai reikmingi, pavyzdiui, kai privalu aptikti atvait radar ekrane arba ginklus oro uosto apsaugos kontrols poste, arba pavojaus signalus stebjimo pulte ligonins intensyviosios slaugos skyriuje. Tiriant signal aptikim, kai mons turi nurodyti, ar yra silpnas dirgiklis, paaikjo, kad m a d a u g po 30 minui toki veiksm moni b u d r u m a s ima mati. Taiau tai priklauso nuo uduoties, paros laiko ir net nuo to, ar tiriamasis gali pasimanktinti (Warm ir Dember, 1986). IK/SLENKSTINIS DIRGINIMAS. 1956 metais daug diskusij sukl praneimas, kad N e w Yersey kino teatro irovams daromas poveikis prie j pai vali nesuvokiamu trumpai blyksteljusiu nurodymu: GERKITE K O K A - K O L ir VALGYKITE K U K U R Z D R I B S N I U S . Daugiau kaip po 35 met i polemika vl atgijo. Pradta kalbti, kad reklamos specialistai manipuliuoja vartotojais, nepastebimai ispausdindami od seksas" ant sausaini pakeli ar terpdami erotinius vaizdus svaigij grim reklamoje. Roko muzikos rauose es satanistini praneim", kuriuos galima igirsti paleidus ra atbulai, ir kad jie gali tikinti klausantj, j a m to nesismoninant ir neinant, net tada, kai grojama normaliai. Reklamuotojai silo padti atsikratyti antsvorio, mesti rkyti ar pagerinti atmint, klausantis ra su raminaniais vandenyno garsais. iuose rauose es negirdim teigini, pavyzdiui, a esu liesa", rkal blogas skonis", a gerai atlieku testus, a atsimenu yis informacij". Tokie tvirtinimai remiasi dviem prielai-1 domis: Al) mes nesmoningai galime justi i M s l e n k s t i n d i r g i k l ^ p
2) ie npifiismoninarni.4irgikiiai turi nppapra^t taigos gali, Ar

mes galime juos justi? Ar jie gali mus paveikti? Ar mes galime justi dirgiklius, kurie yra silpnesni u ms absoliuius slenksius? inoma, tam tikra prasme, taip. Prisiminkime, kad absoliutus slenkstis yra toks dirgiklio stipris, kai dirgiklis vienod skaii kart aptinkamas ir n e a p t i n k a m a s ( 5 - 2 pav.). Vadinasi, kartais a p t i k s i m e ir silpnesnius dirgiklius u slenkst. Atsakyti taip" galime ir dl kitos prieasties. Pavyzdiui, papraius mones, kurie sakosi tikrai neinantys teisingo atsakymo, pasakyti, kuris i dviej panai svarsi yra sunkesnis, jie danai atsitiktinai atsako teisingai. Kartais mes inome daugiau negu m a n o m e . Ar mus gali paveikti dirgikliai, kurie yra per silpni, kad j u o s kada nors suvoktume? Paskutinieji tyrimai rodo, kad, esant tam tikroms aplinkybms, atsakymas vl gali bti taip". Vieno eksperimento metu studentams kelet kart rod keliolika geometrini figr, kiekvien i j trumpiau kaip 0,01 sek., - tiek laiko pakanka suvokti tik viesos ybteljim (Kunst-Wilson ir Zajonc,
Dirgikli stipris

5 - 2 pav. Susitarta absoliut slenkst matuoti taip: tai dirgiklio stipris, kai t dirgikl p a j u n t a m e 50% kart. K a i p matyti grafike, ikislenkstinis dirgiklis tai toks dirgiklis, kur s u v o k i a m e m a i a u kaip 5 0 % kart.

5 SKYRIUS. Jutimai

151

1980). Studentai neinojo, kokios figros jiems buvo parodytos, taiau vliau isirinko i kit btent tas, kaip labiausiai patinkanias. Be to, nematomi odiai gali pamokyti", kaip atsakyti vliau pateikiam klausim. Jei odis duona" vystelt taip greitai, kad js suvoktumte tik ybteljim, js greiiau aptiktumte su juo susijus od, pavyzdiui, sviestas", negu nesusijusius odius, pavyzdiui, svarstis" arba svastika" (Carr ir kt., 1987; Marcei, 1983; Merikle ir Reingold, 1990). Kartais mes juntame tai, ko neinome ir negalime paaikinti. Taigi mes galime apdoroti informacij, j o s nesismonindami. Silpni dirgikliai, aiku, sukelia ir silpnesn atsak ms viduje atsak, kuris gali pasiekti ms smegenis ir sukelti jausm, nors smoningai toks dirgiklis nesuvokiamas. Tai, ko negali atpainti smoningas protas, gali inoti irdis. Taiau ar nesuvokiami jutimai patvirtina reklamuotoj pretenzijas apie nesuvokiam taig? Ar reklamuotojai arba satanistins roko muzikos grups i ties gali veikti mus paslptu tikinjimu"? Daugumos psichologijos mokslinink nuomone, negali. J poiris panaus astronom, kurie apie astrologus sako: taip", jie teiss, teigdami, kad vaigds ir planetos yra ne ia, bet ne", jos tiesiogiai neveikia ms. Panaiai ir ikislenkstins informacijos apdorojimo tyrintojai sako: taip" nesuvokiamam jutimui, bet ne" galimybei perprogramuoti ms pasmon". Visgi vilgtelkime i praraj tarp laboratorini tyrim, kurie patvirtina dom, bet silpn bei greitai praeinant poveik painimo procesams, ir verslinink tvirtinim apie galing ir ilgalaik poveik mogaus elgesiui. Paprasiausiai paklauskime, ar komerciniai ikislenkstins informacijos raai veikia? Ar jie turi prievartos gali? 1 skyriuje aptarme tipik eksperiment, rodant, kad jie neveikia. Panas rezultatai ir ankstesni studij (Moore, 1988). Kai tik inia apie tariamj VALGYKITE K U K U R Z DRIBSNIUS poveik pasklido po iaurs Amerik, Kanados radijo ir televizijos transliacij korporacija vienos populiarios sekmadienio vakaro televizijos laidos metu 352 kartus parod akimirksn trunkant ikislenkstin praneim ( R e k l a m o s amius, 1958). P a p r a i u s irov atspti praneim, n vienas i beveik 500 laik autori ito padaryti negaljo, taiau beveik pus j teig, kad jautsi keistai alkani ar itrok laidos metu. Taiau tai buvo tik lkesi poveikis. I ties parodytas praneimas buvo: S K A M B I N K I T E DABAR. Kaip atsiliep i 352 ikislenkstini praneim rodymas telefono naudojimui Kanadoje? Niekaip, sprendiant pagal Kanados telefon kompanijos raus. Mokslininkai Anthony Pratkanisas ir Anthony Greenwaldas (1988), apsvarst visus turimus ro-

Kituose keliuose skyriuose bus parodyta, kad milinik informacijos kiek apdorojame automatikai, nevalingai, nesismon indam i.

,, irdis turi sav argument, neino protas".

kuri

Pascalis Mintys", 1670

Norint surasti atsitiktin tiesos iaudel, plduriuojant didiuliame netvarkos ir apgauls vandenyne, reikia bti protingam, budriam, pasiventusiam ir drsiam. Netreniruodami i tvirt mstymo proi, negaltume tiktis isprsti i ties rimt problem, su kuriomis susiduriame, - ir mes rizikuotume tapti veltdi tauta, kartu ir kito pasirodiusio arlatano grobiu ".
Carlas S a g a n a s , 1987

152

III DALIS. Pasaulio painimas

dymus, teigia, kad ikislenkstins informacijos perdavimo bandymai rinkotyros specialistams negali pasilyti nieko vertingo". SKIRTUMO SLENKSIAI. Skmingam gyvenimui mums btini pakankamai mai absoliuts slenksiai, kad galtume aptikti svarbius vaizdus, garsus, pavirius, skonius ir kvapus. Mums taip pat btina aptikti maus dirgikli skirtumus. Muzikantas, derinantis instrument, turi aptikti menkiausi neatitikim, vyno degustatorius - vos vos juntam dviej auktos kokybs vyn skonio skirtum. Skirtumo slenkstis,(dar vadinamas vos pastebimu skirtumu) yra maiausias dviej dirgikli skirtumas, kur 50% atvej asmuo gali aptikti. Skirtumo slenkstis didja stiprjant dirgikliams. Pridkite 30 g prie 300 g svarsio ir aptiksite skirtum, pridkite 30 g prie 5 kg svarsio ir skirtumo nepajusite, nes skirtumo slenkstis padidjo. Daugiau kaip prie 100 met Ernstas Weberis pastebjo, kad, norint suvokti dviej dirgikli skirtum, jie turi skirtis pastoviu dirgikli skirtumo ir pirminio dirgiklio stiprio santykiu. is dsnis, kad skirtumo slenkstis yra ne pastovus kiekis, bet tam tikras pastovus dirgikli santykis, yra toks paprastas ir taip plaiai naudojamas, kad mes iki iol vadiname j Vberio dsniu. Skirtingos ries dirgikliams is santykis yra skirtingas. Skirtumai suvokiami, kai dviej vies stipris skiriasi 8%, dviej daikt svoriai - 2%, o dviej gars danis turi skirtis 0,3%. .Vhsrio d s n i ^ m ^ p y t i k r i i ^ e i k m , kurltinka yidutinio stipr i a j u n t a i m e s iein^jiixg i kl i anas. Jis atitinka ms gyvenimik patirt. Jei 50 cent kainuojantis okoladukas pabrangsta 5 centais, pirkjai gali pastebti pasikeitim; o kad pirkjai nors kiek nustebt, 50 000 doleri kainuojantis Mercedes-Benz" turt pabrangti bent 5000 doleri. Abiem atvejais kaina padidjo 10%). juntamj dirgikli skirtumo ir pirminio dirgiklio stiprio santykis yra apytikriai pastovus.

Vis pirma mes turime suinoti apie permainas; n vienas mog> nenort ir n vienam nereikia, kad 16 valand per dien jam primint, kad jis avi batus".
Neurologijos mokslinink. Davidas Hubclis,

Jutim adaptacija
j kaimyns kambar, uuodiate nemalon kvap. Stebits, kaip jinai gali j paksti, taiau, prajus kelioms minutms, js pats io kvapo nebejauiate. okdamas basein, drebate ir skundiats, kad alta, taiau truput vliau atvykusiam savo draugui jau suunkate: Eik ia. Vanduo puikus." ie pavyzdiai iliustraojajutim adaptacijos reikin - t. y, majanti jautram nekintantiems dirjjldms. (Kad patys patirtumte reikin, stumtelkite auktyn por centimetr savo rankin laikrod: js jausite j, bet tik kelias minutes.) Kai dirginimas nuolatinis, ms nervins lstels pradeda reiau reaguoti.

5 SKYRIUS. Jutimai

153

Kodl tuomet objekto, kur irime nemirksdami, vaizdas neinyksta? Todl, kad, mums patiems nepastebint, ms akys visada juda. Jos virpa kaip tik tiek, kiek reikia, kad atvaizdas tinklainje nuolat keistsi. [9 i 10 moni, - taiau tik 1 i 3 schizofrenija sergani pacient akys - nustoja virpti, kai seka judant taikin (Holzman ir Matthysse, 1990).] Kas atsitikt, jeigu mes sustabdytume aki judesius? Ar vaizdas inykt taip, kaip, atrodo, inyksta kvapai? Nordami tai isiaikinti, psichologai sugalvojo irading tais, kurio dka tinklainje galima ilaikyti nekintant atvaizd. sivaizduokime, kad vienai tiriamajai, vardu Mary, ant kontaktini li udjome miniatirin projektori (5-3 pav., a). Kai Mary akys juda, taip pat juda ir projektuojamas vaizdas. Taigi nesvarbu, kur Mary irt, vaizdas juda kartu. K Mary matys, jeigu mes, naudodamiesi iuo taisu, projektuosime veido profil? I pradi ji regs vis profil, bet po keli sekundi, kai jos juntamieji receptoriai prads pavargti, pasirodys keistas reikinys. Vaizdas po truput nyks, vliau vl pasirodys (visas arba tik atpastami fragmentai) ir vl dings (5-3 pav., b). domu, kad inyksta ir vl irykja prasmingo atvaizdo dalys. Pavyzdiui, tiriamajam rodomas odis inyksta, vietoj jo pasirodo nauji odiai, sudaryti i pastarojo dali, ir vl inyksta. is reikinys atspindi pagrindin kito skyriaus ivad: ms suvokinius tvarko proto priskiriamos reikms. Nors jutim adaptacija sumaina ms jautrum, bet ji labai naudinga: jos dka mes galime sutelkti savo dmes informatyvius ms aplinkos pasikeitimus ir nepastebti neinformatyvi, nuolatini drabui, kvap ir gatvs triukmo dirgikli. Ms juntamieji receptoriai labai imls naujovms: kyrkite jiems pasikartojimais, ir jie atpalaiduos js dmes domesniems dalykams. Tai patvirtina pagrindin dalyk: mes suvokiame pasaul ne tiksliai tok, koks jis yra, bet tok, kok mums naudinga suvokti. Jutimo slenksiai ir adaptacija nra vieninteliai bendri visiems pojiams dalykai. Visi jutimo organai priima juntamuosius dirginimus, paveria juos nervine informacija, kuri perduoda smegenims. Kaip visa tai vyksta? P r a d k i m e aikintis nuo regos kruopiausiai itirt ms lang pasaul".

&

f Q / A A zl H B B 4'-s BEER PEER PEEP b) 8EE BE

5 - 3 pav. Stabilizuotas atvaizdas: a) projektoriaus, pritvirtinto ant kontaktinio lio, dka projektuojamas atvaizdas j u d a kartu su akimi; b) i pradi p r o j e k t u o j a m a s atvaizdas yra aikus, bet netrukus j o fragmentai inyksta ir vl irykja (i R. M. Pritchardo Stabilizuoti atvaizdai t i n k l a i n j e " , 1961).

REGA
Dalis genialumo, kur mes priimame kaip savaime suprantam, yra ms kno gebjimas vienos ries energij paversti kita. Procesas, kai jutimo sistema dirgiklio energij paveria nerviniais pra-

154

III DALIS. Pasaulio painimas

neimais, vadinamasjransdukcija (perklimu). Pavyzdiui, akys gauna viesos energij ir paveria j elektrocheminiais nerv sistemos procesais. Bet kuri jutimo sistem pradedame nagrinti nuo to, kaip dirginimas paveriamas nerviniais praneimais.

Dirgiklio vestis: viesos energija

Mokslo poiriu ms akis veikia ne spalvos, o elektromagnetins bangos, kurias ms regos sistema patiria kaip spalv. Ms regima viesa yra tik siaura viso elektromagnetini spinduli spektro dalis. Kaip parodyta 5 - 4 pav., elektromagnetini bang spektras - prasideda nuo ilgj, arba radijo, bang, apima siaur spektro dal, kuri mes juntame kaip regim vies, toliau pereina nejuntamas trumpsias kosminio spinduliavimo bangas. Kiti organizmai yra jautrs kitoms io spektro dalims. Kaip jau minjome, bits nemato raudonos, taiau mato ultravioletin vies (t spektro dal, kurios spinduliai monms bnant saulje nudegina od). Ms regos jutimus padeda apibdinti du fiziniai viesos poymiai: 1) viesos bangos ilgis, t. y. atstumas nuo vienos bangos ikylos iki kitos (5-5 pav., a, 155 p.), lemia jos atspalv (spalv, kuri mes matome, pavyzdiui, alia ar mlyna); 2) viesos stip5 - 4 pav. Elektromagnetins energijos ris, arba viesos bangos energijos kiekis (nusakomas bangos amspektras - nuo daugiau kaip mylios plituds), turi takos skaisiui (5-5 pav., b). Nors regimos vieilgio radijo bang iki trump, atomo sos spektr sudaro vairi ilgi bangos, mes, mons, link ma- r skersmens ilgio, gama spinduli. tyti keturias pagrindines jo spalvas: m u d o n ^ g e l t o n , al_Lni- ^ Siaura juosta mogaus akiai regim bang, pradedant ilgesnmis raudonos lyn-violetin^ Norint suprasti, kaip fizin energija paveriama viesos bangomis ir baigiant trumspalvos pojiu, pirmiausia reikia isiaikinti ms regos sistepesnmis mlynos-violetins viesos mos sandar. bangomis, parodyta padidinta.

5 SKYRIUS. Jutimai

155

Trumpesn

banga

Didesnis danis: melsvos spalvos, aukti

TvAy
garsai Maesn amplitud: blankios spalvos, tyls garsai Didesn amplitud: rykios spalvos, garss

Ilgesn banga

Maesnis danis: rausvos spalvos, emi garsai

garsai

5-5 pav. Fizins bang savybs. (a) Bangos skiriasi ilgiu, atstumu tarp viena po kitos einani ikyl. Danis, arba kiekis bang, kurios gali praeiti per tam tikr tak nustatytu laiku, priklauso nuo bangos ilgio. Kuo bangos trumpesns, tuo danis didesnis. (b) Bangos taip pat skiriasi amplitude, arba aukiu nuo ikylos iki dubos. Nuo bang amplituds priklauso spalv ir gars stipris.

(a)

(b)

Akis
Tam tikra prasme akis veikia tarsi fotoaparatas (tiksliau - fotoaparatas veikia taip, kaip XIX amiuje buvo sivaizduojama akies veikla). Tiek ak, tiek fotoaparat viesa patenka pro ma ang, u kurios esantis lis fokusuoja ateinanius spindulius atvaizd ant viesai jautraus paviriaus (5-6 pav.). Maa akies anga yra vyzdys. Jo dyd, kartu ir viesos, patenkanios ak, kiek reguliuoja rainel - spalvotas raumuo, kuris supa vyzd bei j siaurina ar pleia. Liukas, keisdamas savo ilinkim, fokusuoja ateinanius spindulius. is procesas vadinamas akomodacija. viesai jautrus pavirius, kuriame fokusuojasi spinduliai, yra tinklain - daugiasluoksnis audinys, iklojantis vidin akies obuolio paviri. Jau labai seniai mokslininkai inojo, kad deganios vaks vaizd nukreipus pro ma angel, jos atvaizdas ant tamsios sienos yra apverstas. is faktas trikd mokslininkus. Jei tinklainje gaunamas apverstas atvaizdas, kaip pavaizduota 5 - 6 pav., tai kaip mes matome pasaul neapverst? Viena idja buvo ta, kad pagrindinis aki jutimo rankis yra liukas. Suprats, kad taip nra, smalsusis Leonardo da Vinci ikl kit mint. Galbt akies skysiai lauia viesos spindulius ir dar kart apveria vaizd, kai is pasiekia tinklain. Taiau astronomas ir optikos specialistas Johannesas Kepleris 1604 metais rod, kad tinklainje tikrai gaunamas apverstas pasaulio atvaizdas (Crombie, 1964). Taigi, kaip mes galtume suvokti tok pasaul? A palieku tai, - pasak suglums Kepleris, - gamtos filosofams". Gamtos filosofai", tarp kuri vliau atsirado ir tyrinjani psicholog, nustat, kad tinklain perduoda atvaizd kaip visum. Milijonai tinklains receptori paveria viesos energij nerviniais impulsais, kurie siuniami smegenis, ir tik ten sukuriamas neapverstas suvokiamas vaizdas.

156

III DALIS. P a s a u l i o p a i n i m a s

Ragena

Akloji dm

Vyzdys

Rainel Liukas Regos nervas

5 - 6 pav. Akis. viesos spinduliai, atsispindj nuo ros, praeina pro ragen, vyzd ir liuk. Keiiantis liuko storiui ir kreivumui, tinklainje fokusuojamas arti arba toli esani objekt atvaizdas. viesos bangos sklinda tiesiomis linijomis. Todl spinduliai nuo ros viraus patenka tinklains apai, o spinduliai i kairiosios ros puss - deinij tinklains pus. Taigi ros atvaizdas tinklainje yra apverstas ir atvirkias.

Tinklain

Centrin duobut

, , / pakausin skilti

TINKLAIN. Jeigu galtume stebti atskiros viesos energijos dalelyts kelion akyje, pamatytume, kad pirmiausiai pro iorin tinklains lsteli sluoksn ji prasiskverbia giliau esanias recepcines lsteles - stiebelius ir kgelius ( 5 - 7 pav.). viesos energijos paliesti stiebeliai ir kgeliai generuoja nervinius impulsus, kurie suadina gretimas bipolines lsteles, o ios i eils - greta j esanias ganglines lsteles. Ganglini lsteli tinklo aksonai susirenka kaip virvs pluotai ir suformuoja regos nerv, kuriuo informacija keliauja smegenis. Vienu metu regos nervu, per beveik milijon ganglini lsteli skaidul, gali bti siuniama beveik milijonas praneim. Ten, kur regos nervas ieina i akies, nra receptori, todl ten susidaro akloji dm ( 5 - 8 pav.). Daugiausia kgeli yra susikaup aplink centrin duobut ( 5 7 pav.). Centrin duobut sudaryta vien tik i kgeli, joje nra stiebeli. Skirtingai nuo stiebeli, dauguma kgeli turi savas bipolines lsteles, kurios padeda perduoti j individuali informacij smegen iev. Taip isaugoma j tiksli informacija, ir dl to kgeliai gali geriau aptikti smulkias detales. (Stiebeliai neturi tokios tiesiogins linijos su smegenimis; stiebeliai turi bendras bipolines lsteles, todl j individuals praneimai perduodami kartu.) Pavyzdiui, jeigu js pasirinksite od iame sakinyje ir irsite j tiesiai, taip sutelkdami j o atvaizd centrins duobuts kgeliuose, pastebsite, kad odiai, esantys per kelis centimetrus on, atrodo neryks. Taip yra todl, kad j vaizdas dirgina daugiau periferines tinklains sritis, kur vyrauja stiebeliai.

5 SKYRIUS. Jutimai

157

Spalvos matomos tik kgeli dka. Sumajus apvietai, kgeliai prisitaiko greiiau u stiebelius, taiau stiebeliai lieka jautrs labai silpnai viesai, o kgeliai j nereaguoja. Dl to spalv prieblandoje nematome. Taigi, kai mes ateiname pritemdyt teatr arba ijungiame vies nakiai, vyzdiai isipleia, kad daugiau viesos pasiekt stiebelius, esanius tinklains periferijoje. Paprastai akys visikai prisitaiko ne greiiau kaip per 20 minui. Prisitaikym prie tamsos galite ibandyti taip: umerkite vien ak ir pritemdykite vies kambaryje tiek, kad atmerkta akimi nebegaltumte skaityti ios knygos; po 20 minui atmerkite prie tamsos prisitaikiusi aki ir skaitykite. i prisitaikymo prie tamsos

5 - 7 p a v . viesos kelias akyje. Prie pasiekdami smegenis, signalai i tinklains praeina pro nervini lsteli paskirstymo punkt. viesos spindulys, pateks ak, sukelia stiebeli ir kgeli (1), kurie yra upakalinje tinklains dalyje u kit nervini sluoksni, fotochemines reakcijas. Si chemin reakcija suadina bipolines lsteles (2), o ios aktyvina ganglines lsteles (3), kurios susijungia ir sudaro regos nerv, perduodant informacij smegen pakauio skiliai. 5 - 8 pav. Akloji dm. Toje vietoje, kur regos nervas ieina i akies ( 5 - 7 pav.), nra receptori. Taip susidaro akloji dm. Kad tuo sitikintumte, umerkite savo kairij ak, irkite tak ir traukite popieriaus lap tolyn nuo veido. Kai lapas bus m a d a u g u 23 cm, automobilis inyks. K a s d i e n i a m e g y v e n i m e akloji d m nesutrikdo regos todl, kad ms akys j u d a , be to, tai, k praleidia viena akis, atranda kita.

158

III DALIS. P a s a u l i o p a i n i m a s

trukm yra dar vienas nuostabaus ms j u t i m o sistem prisitaik y m o pavyzdys, nes ji sutampa su natralia prieblandos trukme tarp saullydio ir nakties tamsos. Ar tiek inodami apie ak, j a u galite suprasti, kodl kat nakt mato geriau negu j s ? Dl dviej prieasi: ( 0 / k a t s aki vyzdiai gali isiplsti gerokai daugiau negu js ir taip sileisti daugiau viesos; 2)Jfcat turi daugiau viesai jautri stiebeli (Moser, 1987). Taiau tai ne tik privalumas, bet ir trkumas: dl maesnio kgeli skaiiaus kat negali taip gerai kaip j s matyti detali ar spalv.

5-1 LENTEL. mogaus

KUGELIAI Skaiius Vieta tinklainje Jautrumas prieblandoje Ar jautrus spalvai? 6 mln Centras Maas Taip

akis
STIEBELI120 mln Periferija Didelis Ne

Regimosios informacijos apdorojimas

Regimoji informacija apdorojama nuosekliai pereinant vis abstraktesnius lygmenis. Prie patekdama smegen iev, informacij a pirmiausia apdorojama tinklainje, kuri i esms yra galvos smegen dalis, persiklusi ak ankstyvuoju gemalo raidos periodu. Tinklains nerviniai sluoksniai ne tik praleidia elektros impulsus, bet ir padeda koduoti bei analizuoti juntamj informacij. I tikrj didel dalis svarbios regimosios informacijos apdorojama tinklains nerviniuose audiniuose. Pavyzdiui, treiasis nervinis varls akies sluoksnis susideda i vabzdi detektoriaus" lsteli, kurios suadinamos tik reaguojant dirgiklius, panaius mus. Beveik 130 milijon mogaus akies tinklains kgeli ir stiebeli informacij perduoda m a d a u g milijonui ganglini lsteli, kuri skaidulos sudaro regos nerv. Tipika ganglin lstel reaguoja j o s receptori aptiktus viesos bei tamsos kontrastus. Tai padeda s m e g e n i m s aptikti ribas ir kitas svarbias regimojo pasaulio ypatybes. Taiau daugiausia informacijos apdorojama smegenyse. Kiekviena tinklains sritis perduoda savo informacij atitinkam d i d i j pusrutuli p a k a u i o skilties viet - smegen ievs regos srit ( 5 - 9 pav.). B d a m o s labai jautrios, tinklains lstels gali perduoti ir klaiding informacij. Pasukite savo akis kair, usimerkite, ir velniai pirtu patrinkite dein savo deiniosios akies voko dal. Kairje p u s j e pastebsite viesos lopinl, kuris j u d a kartu su pirtu. Kodl matote vies? Kodl kairje? Tinklains lstels yra tokios jautrios, kad reaguoja net spaudim, o smegenys j suadinim interpretuoja kaip vies. Be to, j o s isiaikina, kad viesa ateina i kairs, nes i ten paprastai sklinda viesa, aktyvinanti deinij tinklains pus. POYMI APTIKIMAS. Atskiros j a n g H n g ^ s t e l s , uregistravusios savosios r e g i m o j o lauko srities i n f o r m a c i j , siunia sig-

Mgindamos suteikti prasm neprastai nervinei ikrovai, interpretuojanios smegenys gali sukurti iliuzijas ir haliucinacijas. Kai dl ligos ar vartojam vaist sutrinka nerv sistemos veikla, gali kilti keistoka, taiau atrodanti reali patirtis.

5 SKYRIUS. Jutimai

159

nalus regos centr ievje. Nobelio premijos laureatai Davidas Hubelis ir Torstenas Wieseiis (1979) sitikin, kad, gav informacij, smegen ievs neuronai, vadinami poymi d e t e k t o riais, atsako tik specifinius vaizdo poymius: tam tikrus ruous, briaunas ir linijas. I i element smegenys sukuria suvokiam vaizd. Pavyzdiui, Hubelis ir Wieseiis teigia, kad tam tikra smegen lstel stipriausiai reaguoja tik tam tikru kampu pakreiptos linij o s ybteljim. Jei linij dar labiau pakreipsime - tarkim, i padties, kurioje bna laikrodio rodykl 2 valand, padt 3 valand ar 1 valand - lstel nurimsta. Taigi poymi detektoriai registruoja tik nepaprastai konkreius poymius, kurie iskiriami i visos akimi priimamos regimosios informacijos. Poymi detektoriai perduoda i informacij kitoms lstelms, kurios atsako tik sudtingesn derin, pavyzdiui, tam tikr kamp, sudaryt i dviej linij. Taigi pagrindin mintis yra ta, kad sudtingi suvokiniai yra daugelio neuron, kuri kiekvienas atlieka paprast uduot, sveikos rezultatas.

5 - 9 pav. K a i p s m e g e n i e v s r e g i m j srit pasiekia akies aptikti vaizdai. viesos spinduliai, atsispindintys nuo t e l e v i z o r i a u s e k r a n o , suadina milijonus tinklains receptori, sukeldami nervinius i m p u l s u s , kurie nervais keliauja i u p a k a l i n s s m e g e n dalies i e v s r e g i m j srit. i sritis gauna ne tokius tikslius v a i z d u s , kaip parodyta paveiksle norint pavaizduoti n e r v i n i o i m p u l s o keli, o b e f o r m n e r v i n i n f o r m a c i j (pritaikyta i Frisby, 1980).

160

III DALIS. Pasaulio painimas

Kai kurios auktesniojo lygio smegen lstels atsako pasirinktinai specifin regos dirgikl, pavyzdiui, veid ar tam tikros krypties rankos judes. Psichologas Davidas Perrettas ir j o kolegos (1988) teigia, kad biologikai svarbiems objektams ir vykiams atpainti bedioni smegenys (tikriausiai ir ms) turi plai regimj enciklopedij", iskirstyt atskiroms lstelms. Tyrjai taip pat atrado nervines lsteles, kurios gali reaguoti arba nereaguoti, ir tai priklauso nuo to, kaip bedion suvokia vaizd, net tada, kai fizin vestis yra nekintanti. Specialiais akiniais bedions akims galima pateikti prietaraujani informacij apie objekt, kuris gali bti suvoktas kaip judantis vir arba apai. Jei bedionei atrodo, kad vaizdas juda vir (tai rodo jos aki judesiai), aktyvios tampa vienos lstels, jeigu po minuts pasirodys, kad vaizdas juda emyn, bus suaktyvintos kitos lstels (Logothetis ir Schall, 1989). Mokslininkai diskutuoja dl tikslios poymi ir pavidal, kuriuos aptinka smegen lstels, prigimties. Nauji tyrimai rodo, kad bet koks vaizdas, pavyzdiui, veidas, gali bti suskaidytas elementarius besikeiianio viesos stiprio derinius. ias sudtines viesos bangas galima apibdinti matematikai. Taigi regint smegenys i ties gali apdoroti kak panaaus matematinius kodus, kurie simbolizuoja suvokt vaizd (Kosslyn, 1987; Marr, 1982). LYGIAGRETUSIS APDOROJIMAS. Nerviniai impulsai keliauja m i l i j o n u s kart liau negu kompiuterio vidiniai praneimai, taiau smegenys pranoksta bet kur kompiuter, kai reikia i karto atpainti pastam veid. Taip esti todl, kad smegenys apdoroja atskirus dmenis i karto - tai vadinama lygiagreiuoju apdorojimu. Pavyzdiui, smegenys iskaido regin spalvos, gylio, judjimo, formos dalinius matmenis ir visus juos apdoroja vienu metu, i karto (Livingston ir Hubel, 1988). Skirting nerv sistemos darbo komand veiklos pasidalijimas paaikina keist reikin. Po insulto mons gali netekti kurio nors vieno regos aspekto. Pavyzdiui, mogus gali suvokti spalv, bet negali suvokti judesio. Kakas judantis nematomas tol, kol sustoja. Kitos paeist smegen aukos gali pasakyti visk apie dalinius objekto matmenis, pavyzdiui, ros spalv ir dyd ar eimos nario veido bruous, bet neatpasta io objekto ar asmens. Dar kiti pacientai gali netekti nerv sistemos dalies, atsakingos u smoning kai kuri regos lauko aspekt suvokim. Vienai moteriai buvo parodyti du namo pieiniai, tik viename pieinyje kairioji namo pus skendjo liepsnose. Papraius pasirinkti, kuriame name ji nort gyventi, moteriai klausimas pasirod kvai-

5 SKYRIUS. Jutimai

161

las, nes abu namai yra vienodi". Vis tik ji pastoviai rinkosi nedegant nam (Marshall ir Halligan, 1988). is slpiningas gebjimas reaguoti kak smoningai nesuvokiamo, vadinamas a k luoju r e g j i m u , dar kart primena mums stebinani ties: ms smegenys daro daug dalyk vienu metu, automatikai, mums j nesismoninant. Kitos jutim sistemos apdoroja informacij taip pat greitai ir taip pat sudtingai. Atvr lauko duris, dar prie engdami vidun, jau atpastate kvapus, sklindanius i virtuvs. Pakl telefono ragel, vos tik kalbanioji itaria labas", atpastate, kad skambina draug. Prajus vos daliai sekunds po i reikini poveikio, milijonai neuron ima suderintai dirbti, iskirdami svarbiausius poymius, lygindami su praeities patyrimu, ir atpaindami dirgiklius (Freeman, 1991). is, dar tik besipltojantis mokslinis poji supratimas patvirtina, kad neuropsichologo Rogerio Sperry (1985) pastaba tebra teisinga: mokslins valgos ne sumaina, o tik dar sustiprina gili pagarb ir nuolankum prie didingus dalykus". Tik pagalvokite - kai k nors irite, regimoji informacija milijonais nervini impuls yra perduodama js smegenims, paskui iskaidoma dmen poymius, ir galiausiai kakokiu paslaptingu bdu surenkama smoningai suvokiam vaizd, kuris lyginamas su i anksto saugomais vaizdais ir atpastamas kaip, pavyzdiui, js senel. Visas procesas (5-11 pav.) yra toks pat sudtingas kaip imontuoti automobil, perveti j kit viet, kur imanantys darbininkai j vl surinkt. Kadangi visa tai vyksta nepertraukiamai, greitai, be joki pastang, tai i ties yra stulbinantys dalykai.

Spalv rega
Viena pagrindini ir domiausi paslapi, analizuojant reg, yra ta, kaip mes matome spalvot pasaul - ir dar toki spalv vairov. Ms spalv skirtumo slenkstis yra toks maas, kad mes galime atskirti apie 7 milijonus skirting atspalvi (Geldard, 1972). Bent jau dauguma i ms gali. Madaug vieno i 50 moni spalv rega yra sutrikusi, ir tas vienas daniausiai yra vyras, nes is trkumas yra genetikai susijs su lytimi. Kad suprastume, kodl kai kuri moni spalv rega yra sutrikusi, pirmiausia turtume suprasti normali spalv reg. Nauji tiriamieji darbai, kuriais mginama atskleisti spalv regos paslapt, prasidjo XIX amiuje. Jiems, remdamasis angl fiziko Thomaso Youngo valgomis, vadovavo Hermannas von Helmholtzas. ie mokslininkai man, kad raktas iai paslapiai gali bti inomas faktas, jog bet koki spalv galima gauti maiant trij pagrin-

5-11 pav. Supaprastinta regimosios informacijos apdorojimo schema.

162

III DALIS. Pasaulio painimas

dini spalv - raudonos, alios r mypos - viesos bangas. Younvgas ir Helmholtzas padar ivad, kad akis taip pat turi turti trij ri receptorius, pritaikytus kiekvienai pagrindinei spalvai (5-12 pav.). Prajus imtmeiui, mokslininkai imatavo vairi kgeli atsakus skirting spalv dirgiklius ir patvirtino Youngo ir H e l m holtzo t r i j spalv teorij, kuri paprasiausiai teigia, kad tinklainje yra trij ri spalvos receptori: kiekvienos ries receptoriai yra ypa jautrs vienai i trij spalv. Ir staigmena! ios trys spalvos i ties yra raudona, alia ir mlyna. Dirginant vairius i kgeli derinius, regime kitas spalvas. Pavyzdiui, nra receptori, kurie bt ypa jautrs geltonai spalvai, taiau vienu metu dirginant raudonai ir aliai spalvai jautrius kgelius, regime gelton spalv. Net ir didiausius spalv regos trkumus turintys mons nra visikai akli spalvoms". Jiems tiesiog trksta funkcionuojani, raudonai ar aliai viesai jautri, kgeli. Toki moni rega yra ne trichromat, o dichromat, - jiems sunku raudon spalv atskirti nuo alios (5-13 pav.) (Boynton, 1979). unys taip pat neturi raudonos spalvos bang ilgiui jautri receptori, todl j spalv rega ribota, dichromat (Neitz ir kt., 1989). Youngui ir von Helmholtzui paskelbus savo trij spalv teorij, fiziologas Ewaldas Heringas pastebjo, kad dar ne visos spalv regos paslaptys yra atskleistos. Pavyzdiui, mes matome gelton spalv, kai dirginame raudonai ir aliai spalvai jautrius receptorius, bet kodl mons, kurie yra akli raudonai ir aliai spalvai, danai geba matyti gelton spalv? Ir kodl geltona yra grynoji spalva, o ne raudonos ir alios spalv miinys, kaip, pavyzdiui, violetin, kuri gaunama sumaiius raudon ir mlyn spalvas? Heringas rado atsakymus klausim, remdamasis gerai inomu povaizdi reikiniu. Jei js tam tikr laik dmiai irsite ali kvadrat, o paskui perkelsite savo vilgsn balt popieriaus lap, j a m e pamatysite raudon spalv, t. y. alios spalvos oponent".,Jei irsite gelton kvadrat, tai vliau ant balto

%
5 - 1 2 pav. I trij pagrindini viesos spalv derini susidaro kitos spalvos. Pavyzdiui, i r a u d o n o s ir alios g a u n a m a geltona. S u m a i i u s visas tris spalvas - r a u d o n , ali ir mlyn gauname balt.

r* -

&
f

m
VLV

t ^
i >

V - t r :

Vs -

5 - 1 3 pav. Spalv r e g o s sutrikimai. m o n s , kurie n e m a t o r a u d o n o s ir alios spalvos, sunkiai suvokia skaii, esant iame skritulyje (i R i c h m o n d Products, B o c a Raton, FL).

5 - 1 4 pav. P o v a i z d i s . M a d a u g m i n u t irkite vliavos vidur, o tada nukreipkite s a v o akis tak, esant alia, b a l t a m e plote. K j s m a t o t e ?

5 SKYRIUS. J u t i m a i

163

popieriaus matysite jai prieing mlyn spalv (kaip vliavos pieinyje, 5 - 1 4 pav.). Heringas spjo, kad yra du papildomi spalv regos procesai: vienas atsakingas u raudonos ir alios spalv, kitas - u geltonos ir mlynos spalv suvokim. Prajus imtmeiui, mokslininkai patvirtino Heringo oponentini proces teorij. Palikusi receptorius, regimoji informacija toliau analizuojama prieing spalv - raudonos ir alios, mlynos ir geltonos, taip pat juodos ir baltos - poiriu. Psichologas Russeiiis De Valoisas (De Valois ir De Valois, 1975) atrado, kad kai kuriuos gumburo (per j impulsai i tinklains perduodami regos iev) neuronus jungia" raudona, bet ijungia" alia spalva. Kitus jungia" alia, bet ijungia" raudona spalva. Taigi, jeigu kakuris tinklains takas aptinka vien i i spalv, tai tuo pat metu tame pat take negali aptikti prieingos spalvos; todl ir negalima matyti alsvai raudonos spalvos. Oponentiniai procesai paaikina, kaip atsiranda povaizdiai. irdami ali vliavos spalv, mes nuvarginome savo alios spalvos receptorius, todl, kai pavelgme balt spalv (kuri susideda i vis spalv), normaliai sujaudinama tik raudonoji alios ir raudonos poros dalis. Dabar spalv regos paslaptis aikinama madaug taip: spalva apdorojama dviem etapais. Kaip teig Youngo ir Helmholtzo trij spalv teorija, raudonai, aliai ir mlynai spalvai jautrs tinklains kgeliai skirtingai atsako skirting spalv dirgiklius. Tada pakeliui regos iev iuos signalus apdoroja nerv sistemos oponentiniai neuronai. SPALVOS PASTOVUMAS. Pasiklausius moni kalbos, atrodo, tarsi daiktai turt spalv. Pavyzdiui, sakome: pomidoras yra raudonas". Galbt js jau esate svarst sen klausim: Ar mike ldamas medis sukelia triukm, jeigu jo niekas negirdi?" To paties mes galtume paklausti ir apie spalv: Ar pomidoras yra raudonas, jeigu jo niekas nemato?" Atsakymas yra ne". Pirmiausia, pomidoras yra bet koks, tik ne raudonas, nes jis atspindi ilgsias raudonosios viesos bangas. Antra, pomidoro spalva yra ms psichikos krinys. Kaip paymjo Isaacas Newtonas (1704): [viesos] spinduliai yra bespalviai". Spalva, kaip ir visi kiti regos aspektai, priklauso ne objektui, o ms smegen teatrui". Net usimerk, sapnuodami mes galime regti ryki spalv daiktus. Akivaizdu, kad ms spalvos jutimas priklauso nuo kako daugiau negu vien tik nuo informacijos apie bangos ilg, kuri priima ms trij ri kgeliai ir perduoda per smegen gumburo oponentinius neuronus.
7. 1909

Ar ne jaudinantis dalykas suprasti, kaip i tikrj sutvarkytas pasaulis: kad balta viesa susideda i spalv; kad spalva priklauso nuo viesos bang ilgio; kad permatomas oras atspindi vies...? Tai, kad mes truput inome apie saullyd, nesumenkina jo romantikos
Carlas Saganas Kit pasauli dangus", 1988

Tik protas regi ir girdi, visi kiti dalykai yra kurti ir akli".
E p i c h a r m u s F r a g m e n t a i " , 5 5 0 pr. Kr.

164

III DALIS. P a s a u l i o p a i n i m a s

Tas kakas daugiau" yra kontekstas. Jeigu matote tik dal pomidoro, taiau neinote, kas tai yra, jums atrodys, kad jo spalva keiiasi kartu su viesos pokyiais. Taiau jeigu js matote vis pomidor tarp kit viei darovi dubenyje, tai, keiiantis apvietimui, jo spalva beveik nepasikeis. is reikinys vadinamas spalvos pastovumu. Dorothea Jameson (1985) pastebi, kad elektra apviestame kambaryje mlynos spalvos uk atspindi tokio pat ilgio bangas kaip ir geltonos spalvos uk sauls viesoje. Taiau atnetas kambar mlynas pauktis neatrodys kaip dagilis. Panaiai alias lapas, kabantis ant rudos akos, pasikeitus apvietimui, gali atspindti t pai viesos energij, kuri anksiau sklido nuo rudos akos, taiau lapas vis tiek atrodys alsvas, o aka rusva. Mums is spalvos pastovumas atrodo savaime suprantamas dalykas, taiau is reikinys nra paprastas. Jis rodo, kad spalvos suvokimas priklauso ne vien nuo objekto - ne nuo atskiro medio lapo spalvos, - bet ir nuo visko, kas yra aplink j. Mes spalvas matome todl, kad ms smegenys apskaiiuoja kiekvieno objekto
a t s p i n d t v i e s j supani daikt atvilgiu.

Jei nesikeiia kontekstas, nesikeiia ir spalvos suvokimas. Taiau kas atsitiks, jeigu pakeisime kontekst? Kadangi smegenys apskaiiuoja objekto spalv jo konteksto atvilgiu, suvokiama spalva keisis (tai aikiai matyti 5 - 1 5 pav.). is dsnis, kad objektai suvokiami ne atskirai, o j aplinkos kontekste, yra labai svarbus dailininkams, interjer apipavidalintojams, drabui modeliuotojams. Sienos arba da dms drobje spalv lemia ne tik da spalva skardinje, bet ir aplinkos spalvos. Spalva yra ne dauose, o ms galvose.

5 - 1 5 pav. Spalva priklauso nuo konteksto. iame Jozepho Alberso (1975) pieinyje atrodo, kad nekintanti juostos spalva pasikeiia i tamsiai pilkos viesiai pilk, kai pasikeiia j supantis fonas.

KLAUSA
Kaip ir kiti jutimai, klausa yra labai adaptyvi. Mes girdime labai vairius garsus, taiau geriausiai girdime tuos garsus, kuri danio ribos atitinka mogaus balso ribas. Mes taip pat esame nepaprastai jautrs silpniems garsams - akivaizdus, privalumas, padjs ms protviams ilikti mediokls slygomis. (Jeigu ausys bt dar gerokai jautresns, galtume girdti nuolatin vilpim, sukeliam judani oro molekuli.) Be to, mes labai jautrs gars skirtumams, galime lengvai aptikti skirtumus tarp tkstani moni bals, dl to akimirksniu atpastame beveik vis pastam moni balsus. Kalbant apie klaus, kaip ir apie reg, pagrindinis klausimas yra: Kaip mes girdime? Kaip mes garso energij paveriame ner-

5 SKYRIUS. J u t i m a i

165

viniais praneimais, kuriuos smegenys supranta kaip savit gars, sklindant i tam tikros vietos?

Dirgiklio vestis: garso bangos

Klausos dirgikli energija yra garso bangos - susidurianios, viena kit atsitrenkianios oro molekuls, primenanios moni, skubani i stadiono, stumdymsi siaurame ijimo take. Suspaudiamo ir isipleianio oro sukeltos bangos yra tarsi ratilai tvenkinyje, susidarantys aplink t viet, kur numestas akmuo perskrodia vandens paviri. Garso bang jga, arba amplitud, lemia j garsum. Mes galime priimti ir paksti trilijonus kart stipresnius garso (kaip ir viesos) dirgiklius u silpniausi juntam dirgikl. Nuo garso bang ilgio, taigi ir danio, priklauso garso auktis: kuo ilgesns bangos (taigi kuo maesnis j danis), tuo emesnis garsas; kuo trumpesns bangos (taigi kuo didesnis j danis), tuo auktesnis garsas. Maosios fleitos (pikolo) skleidiamos garso bangos yra daug trumpesns u litaur.

Ausis
Kad girdtume, turime kakaip garso bangas paversti nerviniais procesais. mogaus ausis tai atlieka per sudting mechanin reakcij grandin (5-16 pav.). Pirmiausia per iorin klausomj land garso bangos pasiekia ausies bgnel - standi membran, kuri vibruoja kartu su oro virpesiais. Toliau ie virpesiai per vidurinje ausyje esant svert, sudaryt i trij smulki kauleli {plaktuklio, priekallio ir kilpels), patenka vidin aus, sraigs formos vamzdel, vadinam sraige. Atkeliav virpesiai priveria vibruoti sraigs membran (ovalj langel), kuri perduoda virpesius vamzdelyje esantiems skysiams. Juddami skysiai priveria virpti pagrindin membran, kuri iklota plaukuotosiomis lstelmis (taip vadinamomis dl plon, plaukus panai ataugli). ios grandins pabaigoje virpanti pagrindin membrana ilenkia plaukuotsias lsteles, ir tai sukelia impulsus alia esanio nervo skaidulose. Per i mechanin grandin garso bangos priveria plaukuotsias vidins ausies lsteles sisti nervinius praneimus smilkini skiltyje esani klausos iev. Nuo oro virpesi - per judant svert, per skysio bangas, per elektrinius impulsus - smegenis: mes girdime. KAIP SUVOKIAME GARSO AUKT? I kur mes inome, ar garsas yra aukt ton pauki iulbesys, ar em ton sunkveimio riaumojimas? iuolaikin garso aukio skyrimo samprata, kaip ir iuolaikin samprata apie spalv skyrim, remiasi dviem teorijomis.

166

III DALIS. P a s a u l i o p a i n i m a s

Iorin ausis

Vidurin ausis

Vidin ausis

Garso bangos Klausos kanalas

Ausies bgnelis

iangelis (kur 0vaiusis prisitvirtinusi kilpel)

(a)

5 - 1 6 pav. Kaip garso bangos p a v e r i a m o s nerviniais impulsais, k u r i u o s a p d o r o j a ms smegenys. a) Iorin ausis tarsi pro piltuvl praleidia garso bangas bgnelio link. Vidurins ausies kauleliai sustiprina ausies bgnelio virpesius ir persiunia j u o s pro ovalj langel skysi upildyt sraig. b) Pakits sraigs skysi spaudimas priveria vibruoti pagrindin m e m b r a n , kartu j u d a plaukuotosios lstels, esanios j o s paviriuj e . J u d d a m o s plaukuotosios lstels sudirgina nervines lsteles, kuri s u s i j u n g u s i o s skaidulos sudaro klausos nerv (kad bt aikiau, sraig pavaizduota truput itiesinta).

Sraig (truput itiesinta) Skystis Ausies bgnelis Prie kalelis Pagrindin membrana su kyaniomis plaukuotosiomis lstelmis Garso bangos (b)
Klausos kanalas

Klausos iev smilkininje skiltyje

Nervo skaidulos, sudaranios klausos nerv Plaktuklis

Vietos teorija teigia, kad skirtingo aukio gars girdime todl, kad skirtingos garso bangos aktyvina skirtingas sraigs pagrindins membranos vietas. Todl smegenys garso aukt nustato atpaindamos, i kurios membranos vietos gaunami nerviniai signalai. Georgas von Bekesy (1957), jros kiaulyi ir moni lavon aus sraigse pradrs skyles ir pasiirjs vid pro mikroskop, nustat, kad didelio danio bangos sujaudina ariausiai membranos pradios esanias sritis. U atradim 1961 metais jis gavo Nobelio premij. Vietos teorija paaikina, kaip girdime auktus garsus, taiau nepaaikina, kaip girdime emus garsus, nes j sukeliami nerviniai signalai nra taip tiksliai lokalizuoti pagrindinje membranoje. Danio

5 SKYRIUS. J u t i m a i

167

t e o r i j a silo kitaip sprsti gars aukio skyrimo problem. Pagrindin membrana vibruoja kartu su ateinania garso banga. Todl nerviniai impulsai siuniami smegenis tokiu pat daniu kaip ir garso bangos. Jei garso bangos danis yra 100 bang per sekund, tai ir klausos nervu keliauja 100 signal per sekund. Taigi smegenys gali atpainti garso aukt i nervini impuls danio.

IS ARIAU. Triukmas
Miesto gyvenimas yra triukmingas. Riaumoja eismas, bilda fabrik mainos, kjinis perforatorius ardo aligatvius. Iekodami malonesni gars, mons metasi prie garsios muzikos ritm, girdim per ausines. Taiau i gars stipris irgi gali sukelti problem. Trumpas labai stiprus garsas, pavyzdiui, ginklo vis netoli ausies, bei ilgai veikiantys stiprs garsai, pavyzdiui, labai garsi muzika, gali paeisti klausos receptorius ir klausos nerv (Backus, 1977; West ir Evans, 1990). Rokenrolas gali ilikti, taiau to, deja, negalima pasakyti apie kai kuri roko muzikant klaus. Ilgai klausantis stipresni nei 85 decibelai gars, galima apkursti. (Decibelai yra garso energijos matavimo vienetas.Absoliuiu klausos slenksiu sutartinai laikoma 0 decibel - r. 5 - 1 7 pav.) Triukmas veikia ne tik ms klaus, bet ir elges. Budrumo reikalaujanias uduotis triukmingoje aplinkoje mons atlieka ne taip naiai ir padaro daugiau klaid (Broadbent, 1978). mones, kurie dirba triukmingose gamyklose, gyvena netoli oro uost, geleinkelio ir autostrad, daniau kamuoja stresinio pobdio sutrikimai, padidjs kraujospdis, nerimas ir bejgikumo j a u s m a s (Cohen ir kt., 1986). Ar triukmas yra streso prieastis? tai atsako laboratoriniai triukmo psichologini padarini tyrimai. Vieno tokio eksperimento metu Davidas Glassas ir Jerome Singeris (1972) miesto triukm atkr, raydami garsajuostes tarkanius staig main garsus, moni, kalbani vairiomis kalbomis, balsus. Atlikdami vairias uduotis, tiriamieji girdjo triukm, leidiam garsiai arba tyliai, apie j i anksto buvo inoma arba neinoma. Nesvarbu, kokios buvo slygos, mons greitai prisitaik prie triukmo ir gerai atliko daugum uduoi. Taiau tiriamieji, kuriems buvo pateiktas garsus triukmas i anksto apie tai neinant, vliau dar daugiau klaid, atlikdami korektros uduotis ir greiiau reagavo frustracij. Ivada: triukmas daniausiai sukelia stres tada, kai jo nesitikima ir negalima kontroliuoti. Tai paaikina, kodl i kieno nors kito magnetofono netiktai pasigirds ir ms nekontroliuojamas staugimas gali daug labiau erzinti negu toki pat decibel triukmas, sklindantis i ms pai aparatros. Tuomet galime tik norti, kad ms ausys turt tokius pat vokus, kokius turi akys.

140 130 120

110

<3- Sustiprinta roko grups muzika

<J- Stiprus griaustinis <3 Reaktyvinis lktuvas 150 m auktyje <3- Poeminis traukinys 6 m atstumu

100 90 80 70
60

<3- Judrios gatvs kampas

50 40 30
20 10

Ilgai klausantis garso, <3- Normalus pokalbis virijanio 85 decibelus, galima apkursti <J- prastinis triukmas kambaryje

<3- nabdesys

<1- Klausos slenkstis

5 - 1 7 pav. Kai kuri prast gars stipris decibelais.

168

III DALIS. Pasaulio painimas

Danio teorija gali paaikinti, kaip mes suvokiame emus garsus. Taiau atskiri neuronai negali reaguoti daugiau kaip 100 kart per sekund. Tad kaip mes girdime garsus, kuri danis yra didesnis negu 1000 bang per sekund (madaug tredalio pianino klavi auktieji garsai ir dar auktesni)? Panagrinkime salvs princip: kaip kareiviai, kurie susiderina veikti taip, kad, kai vieni audo, kiti kartotinai utaiso autuvus, taip ir nervins lstels susiadina paeiliui ir taip pasiekia jungtin dan, kuris gali bti didesnis negu 1000 kart per sekund. Vietos teorija geriausiai paaikina, kaip mes juntame auktus garsus, o danio teorija - kaip juntame emesnius garsus. Tikriausiai i dviej proces derinys reguliuoja vidutinio aukio gars jutim.
KAIP NUSTATOME GARSO ALTINIO VIET ? D u m i k r o f o n a i , n a u -

dojami kuriant stereofoninius raus, gauna iek tiek skirting informacij. Panaiai ir ms ausys priima iek tiek skirtingus garsinius praneimus. Kaip ms aki padtis padeda mums rega pajusti gyl, taip ir dvi ms ausys ir j vieta leidia mums mgautis stereofonine (trimate") klausa. Pavyzdiui, jeigu automobilis signalizuoja deinje, tai deinij aus pasiekia stipresnis garsas ir iek tiek anksiau negu kairij. Kadangi garsas sklinda apie 1200 km per valand greiiu, o tarp ms aus tra madaug 15 cm, tai garsumo ir laiko skirtumas yra nepaprastai maas. Taiau ms klausos sistema yra tokia jautri, kad abi ausys gali aptikti net ir tokius maus skirtumus (Brown ir Deffenbacher, 1979; Middlebrooks ir Green, 1991). Vos pastebimas krypties, i kurios sklinda du garsai, skirtumas sutampa su vos 0,000027 sekunds laiko skirtumu! Taigi, kaip tiksliai, js nuomone, galime lokalizuoti gars, kuris yra vienodai nutols nuo abiej ms aus, pavyzdiui, gars, kuris ateina tiesiai i priekio, upakalio, viraus ar apaios? Nelabai tiksliai, nes jis pasiekia ms ausis vienu metu. Js galite tuo sitikinti: atsisskite umerktomis akimis, o js draugas tegul spragtels pirtais vairiose vietose aplink js galv. Js lengvai nurodysite, i kur ateina garsas, kai bus spragtelta kuriame nors one, bet tikriausiai suklysite, kai garsas sklis tiesiai i viraus, apaios, i u nugaros ar i priekio. Todl, mgindami nustatyti garso viet, pasukate galv taip, kad abi ausys gaut iek tiek skirting informacij.

Apkurtimas
Sudtinga ir trapi ausies sandara yra lengvai paeidiama. Mechanins sistemos, praleidianios garso bangas sraig, sutriki-

5 SKYRIUS. Jutimai

169

I ARIAU. Gyvenimas tyloje

Kurti ir sutrikusios klausos mons yra labai vairs. Kai kurie i j yra visikai kurti, kit klausa tik i dalies sutrikusi. Kai kurie kurti nuo ikikalbinio amiaus, kiti yra painoj gars pasaul. Kai kurie bendrauja gest kalba ir susitapatina su tos kalbos slygota kurtumo kultra; kiti, ypa tie, kurie apkurto jau mokdami kalbti, yra orals" ir bendrauja skaitydami odius i lp; dar kiti remiasi ir kurtumo, ir girdjimo kultra. Ketvirtadalis kuri vaik lanko specialisias mokyklas, pus mokosi pagal specialias programas bendrojo lavinimo mokyklose, o dar ketvirtadalis - i dalies ar visikai silieja normalias klases, kartais padedant gest kalbos vertjams (Kirk ir Gallagher, 1989). Sutrikusios klausos mokini, kaip ir girdinij, yra visoki: vieni mokosi ltai, kiti - puikiai. I esms visi vaikai, kurti ar girdintys, bendraujantys gestais ar odiais, geba imokti kalb (Meier, 1991). Visi sutrikusios klausos mons susiduria su sunkumais. Gali nukentti j akademiniai laimjimai, nes mokslo aknys yra nekamojoje kalboje. Dar didesni esti socialiniai sunkumai. Kurti vaikai ir j aidim draugai, negaldami bendrauti prastais bdais, stengiasi suderinti savo aidimus. Paaugliai gali pasijusti socialiai atstumti, o tai emina pasitikjim savimi. Net tie, kurie apkurto jau bdami suaug, gali justi bendravimo sunkum, sukeliani net tam tikr drovumo jausm. Beveik vis kurij noras - kuo maiau rpesi suteikti girdintiems monms" - teigia Henry Kisoras (1990, 244 p.), ikagos laikraio redaktorius ir apvalgininkas, kuris trej met neteko klausos. Mes galime taip nusialinti ir bti tokie kukls, kad tampame nepastebimi. Kartais i tendencija gali bti tiesiog luoinanti. A turiu vis laik su ja grumtis..." A inau. Mano 82 met motina, su kuria mes bendraujame raydami ratelius ant nutrinamos stebuklingos urains", gyvena tylos pasaulyje, jau prie daugel met pabgusi nuo streso ir tampos, kylani mginant bendrauti su monmis u mao eimos ir sen draug rato. Kai mano paties klausa pradjo artti prie motinos lygio, a pastebjau, kad spektakliuose ir susirinkimuose atsisdu priekinse eilse ir per vidur, iekau ramaus kampelio restorane, praau monos paskambinti draugams, kuri kalbos akcentas skiriasi nuo ms, naudoju garsinimo prietaisus televizijos ir telefono garsui reguliuoti. Taiau didiausia neviltis apima tada, kai su pagalbinmis klausos priemonmis ar be j a negaliu igirsti kieno nors papasakoto pokto, i kurio kiti kvatojasi; kai po kartotini bandym a negaliu suvokti jau spjusio suirzti mogaus klausimo ir negaliu jo kaip nors apeiti; kai negaliu igirsti savo snaus, grojanio mokyklos orkestre, ma dani boso; kai eimos nariai po trij bandym man k nors pasakyti itaria: Ai, tiek to". Sendama mano motina pajuto, kad neverta stengtis iekoti socialinio bendravimo. Taiau laikraio apvalgininkui Kisorui bendravimas yra vertas pastang: Taigi daug kur a grieiu dantimis ir veriuosi priek" (246 p.). Iekoti, stengtis pritapti, bendrauti su kitais net per tylos bedugn, vadinasi, rodyti ms, kaip socialini btybi, mogikj prigimt.

mai sukelia kurtum dl laidumo sutrikimo. Jei praduriamas ausies bgnelis arba smulks vidins ausies kauleliai nebegali vibruoti, maja ausies laidumo galimybs. Pagalbins priemons, sustiprindamos iuos virpesius gali padti atgauti klaus. Sraigs plaukuotj lsteli arba su jomis susijusi nerv paeidimai sukelia nervin kurtum. Kart sualoti, ie audiniai nebeatsigauna, taiau pagalbinmis priemonmis galima gars sustiprinti ir taip dirginti likusias plaukuotsias lsteles. Nervinio kurtumo prieastys yra trys - liga, biologiniai pokyiai senstant

170

III DALIS. Pasaulio painimas

a? g

1 kartas 3 0 - 3 9 met

lgi
C Je c

8-2 o

10 kart

4 0 - 4 9 met

*OO)0)

S Q 04 2 ^
So

100 kart 60 ir daugiau 1000 kart 32 64 128 256 512 1024 2048 4096 8192 16384

I ) * fe^

emas <h

Garso bang danis per sekund Tonas

H>- Auktas

( 5 - 1 8 pav.) ir ilgas buvimas aplinkoje, kur yra kurtinantis triukmas ar groja labai garsi muzika. Senstant labiausiai nukenia didelio danio gars jutimas. Senesniems monms atrodo, kad paukiai iulba tyliau, o pokalbis panibdomis tampa bauginaniai nesuprantamas.

5 - 1 8 p a v . Vyresni m o n s gerai girdi m a o danio garsus, taiau neprigirdi didelio danio gars. io sutrikimo prieastis yra nervo irimas netoli pagrindins m e m b r a n o s pradios. Kuri klausos teorij tai patvirtina, vietos ar d a n i o ? (i Wever, 1949).

KITI JUTIMAI
Rega ir klausa yra pagrindiniai mogaus jutimai. Mes ypa jais p a s i k l i a u j a m e bendraudami. i jutim zonos ms smegen ievje yra didiausios. Daugeliui gyvn svarbesni kiti pojiai. Rykliai ir unys ypa gerai junta kvapus: iam jutimui skirtos didels j smegen ievs sritys. Taiau mes, mons, be lytos, kvapo ir skonio poji, be kno judesi ir padties jutim btume negals ir gerokai maiau galtume diaugtis gyvenimu.

Lyta
Jeigu reikt atsisakyti kurio nors pojio, kurio js atsisakytumte? Jeigu galtumte pasilikti tik vien pojt, kur pasiliktumte? Lyta bt vienas i reikalingiausi jutim. Nuo pat gyvenimo pradios lyta yra nepaprastai svarbi ms raidai. Kaip buvo rayta 3 skyriuje Vaiko raida", neineioti kdikiai, masauojami rankomis, greiiau priauga svorio ir greiiau ileidiami namo. iurki jaunikli, atskirt nuo savo motin ir nelieiam, organizme isiskiria maiau augimo hormon ir sultja mediag apykaita. Tai yra neblogas bdas palaikyti gyvyb tol, kol gr motina, taiau, jeigu tokia bsena utrunka, jauniklis nustoja augti. Bedioniukai,
,, Prisilietimas omega. " yra meils alfa ir

Williamas Jamesas P s i c h o l o g i j o s pagrindai", 1890

5 SKYRIUS. Jutimai

171

kurie gali matyti, girdti, uuosti motinas, bet negali prie j prisiliesti, yra beviltikai nelaimingi. Daug laimingesni tie, kurie nuo motin yra atskirti sienele su skylmis ir gali prie j prisiliesti. simyljliai irgi trokta prisilietim - buini, glostymo, glamoni. Lytos pojtis yra maiausiai keturi skirting odos jutim spaudimo, ilumos, alio ir skausmo - derinys. Paliet vairius odos takus velniu plauku, ilta ar alta viela, smeigtuko galu, pajusime, kad kai kurie i j yra ypa jautrs spaudimui, kiti - ilumai, treti - aliui, dar kiti - skausmui. Odoje yra keli skirting ri speciali nerv galnli. Ar tai rodo, kad kiekviena ris yra kurio nors vieno pagrindinio odos pojio receptorius, panaiai kaip akies kgeli rys derinasi su pagrindinmis viesos spalvomis? Kad ir kaip bt keista, bet nra paprasto ryio tarp to, k mes juntame tam tikrame take ir speciali nerv galnli ries. Iskyrus spaudimo pojt, kurio receptoriai inomi, ilumos, alio bei skausmo poji ryys su receptoriais dar neiaikintas. Kiti odos jutimai yra vairios pagrindini poji atmainos.
Glostant gretimus spaudimui jautrius takus, kyla kutenimo pojtis. Pakartotinas velnus skausmui jautraus tako glostymas sukelia niejim. Lieiant gretimus aliui ir spaudimui jautrius takus, kils drgms pojtis, toks, kok patiriate liesdami saus, alt metal. Dirginant greta esanius alio ir ilumos takus, juntame kart". aliui jautrs takai reaguoja labai emos arba labai auktos temperatros dirgiklius. Mes juntame kart tada, kai aukta temperatra kartu suaktyvina ir ilumai, ir aliui jautrius takus ( 5 - 1 9 pav).

SKAUSMAS. Skausmu knas mums pranea, kad kakas negerai. Jis sutelkia ms dmes nudegim, l ar sumuim ir liepia nedelsiant pakeisti savo elges. Tie nedaugelis moni, gim be gebjimo justi skausm, net sunkiai susieid neturi apie pavoj spjanio skausmo signalo. Gerokai daugiau yra toki, kuriuos vargina nuolatinis ar pasikartojantis skausmas - nugaros, snari, galvos ar vio sukeltas. Dl to kyla du klausimai: Kas yra skausmas? Kaip j galima kontroliuoti? Kas yra skausmas? Skausmas yra ne vien tik jutimo organ, t.y. srities, kurioje mes j jauiame, bet ir smegen ypatyb. Kaip sapnuojantis mogus mato umerktomis akimis, o klusus radiotelegrafistas girdi skambjim visikoje tyloje, taip ir mons po am-

5-19 pav. iltas + altas = kartas. Kai ledinio alio vanduo teka vienu vamzdeliu, o maloniai iltas - kitu, patiriamas sudtinis pojtis - deginantis kartis.

179 III DALIS. Pasaulio painimas

a c i j o s gali j a u s t i s a v o n u p j a u t o s g a l n s s k a u s m . ie f a n t o iai g a l n i p o j i a i " r o d o , k a d s k a u s m o , k a i p ir v a i z d ar g a r s eju, s m e g e n y s g a l i n e t e i s i n g a i i s i a i k i n t i n e r v i n v e i k l . Taiau s k i r t i n g a i n e g u r e g o s , s k a u s m o s i s t e m o s k e l i a s n r a t o k s IUS, e i n a n t i s i j u t i m o o r g a n a p i b r t v i e t s m e g e n y s e . B e nra vienos ries dirgikli, kurie adina skausm (kaip vie a d i n a r e g ) , ir n r a s p e c i a l i s k a u s m o r e c e p t o r i ( k a i p t i n ins k g e l i ir s t i e b e l i ) . D i r g i k l i a i , k u r i e s u k e l i a s k a u s m , b ni s i l p n i , s u k e l i a k i t u s p o j i u s , p a v y z d i u i , i l u m ar v s u , v e l n u m ar i u r k t u m . N v i e n a s k a u s m o t e o r i j a n e p a a i k i n a vis t y r i m d u o m e n , ta p s i c h o l o g o R o n a l d o M e l z a c k o ir b i o l o g o P a t r i c k o Wallio ( 1 9 6 5 , Kai pilv nesvarbu, gerai. raio stiprus kad visa kita skausmas, sekasi

Sadi Gulistanas", 1258

I ARIAU. Materija viresn u smon

Vaikiojimas arijomis tapo karta populiarios iniasklaidos tema. U 60 doleri ar pan. galima iklausyti kurs Smon viresn u materij", per kur imokstama reguliuoti savo organizmo cheminius procesus. rodymas": jimas iki raudonumo kaitintomis arijomis nejuntant skausmo ir nenudegant. Psichologijos laimjimas: nauja galimyb nugalti savo baim. Jei a galiu padaryti kak, kas atrodo nemanoma," - sako per arijas einantis drsuolis, - tai a galiu padaryti beveik visk". Skeptikieji mokslininkai vaikiojimo arijomis reikin pavelg kritiku vilgsniu (Leikind ir McCarthy, 1985, 1988). Paslaptis, sako jie, gali bti paaikinta ne psichikos galia pakeisti pojius, o menku medio angli kario laidumu. Prisiminkime pyrag, kepant 350 laipsni kario orkaitje. Palieskite aliuminin skard ir nusideginsite, palieskite pyrag - tok pat blog ilumos laidinink kaip ir medis - nieko neatsitiks. Ir pyragai, ir anglys praleidia iek tiek ilumos, todl per daug ilgai j geriau neliesti, nes nusideginsite. Kai kurie tai jau ino i skaudios patirties: dvejojant galima praloti. Taiau pereiti arij plotu reikia dviej ar net maiau sekundi, todl kiekviena koja anglis lieia tik dalel sekunds. Jei prie stojantis ant arij kojos sudrkinamos rasotoje olje ar vandenyje, j izoliacija dar padidja (tai ino visi, kurie mgino lapiais pirtais ugesinti vak ar patikrinti lygintuvo kart). Tai inodami, skeptikieji mokslininkai patys, be smon viresn u materij" treniruoi, atliko ygdarb.

Skeptik susitikime Naujojoje Zelandijoje, Center>ury universiteto fizikas Johnas Campbellis paaiki10 ilumos difuzijos dsn ir su juo susijus galjim vaikioti arijomis, be to, savo kojomis rod tai, k ;ak - perved 80 moni per 3,5 m ilgio kart :arij plot.

5 SKYRIUS. Jutimai

173

1983) vart kontrols" teorija yra gana naudingas modelis. Melzaekas ir Wallis sitikin, kad nugaros smegenyse yra tam tikri neurologiniai vartai", kurie arba sulaiko, arba praleidia skausmo signalus smegenis. Nugaros smegenyse yra smulki nervini skaidul, kurios praleidia daugum skausmo signal, ir didesni skaidul, kurios praleidia kit poji signalus. Kai audinys paeidiamas, aktyvinamos smulkiosios skaidulos, atsidaro nerviniai vartai", ir pajuntamas skausmas. Kai suadinamos stambiosios skaidulos, usidaro skausmo vartai", ir skausmas nurimsta. Taigi vienas i nuolatinio skausmo gydymo bd - elektra, masau ar net akupunktra skatinti vartus udarani" didij nervini skaidul aktyvum. Patrinkite sumut kojos pirt, ir is dirginimas sulaikys kai kuriuos skausmo signalus. Ledas, udtas ant sumutos vietos, ne tik neleidia prasidti tinimui, bet taip pat sukelia alio pojt, kuris udaro vartus" skausmo signalams. Pavyzdiui, artritu sergantis ligonis galt vaikioti prie skaudamos vietos prisitvirtins ma elektrin stimuliatori - jam dirginant nervus, ligonis jaust prietaiso sukeliam vibracij, o ne skausm (T. Murphy, 1982). Melzackas ir Wallis sitikin, kad skausmo vartus" gali udaryti ir i smegen atjusi informacija. iais i galvos smegen nugaros smegenis einaniais praneimais galima paaikinti labai didel psichologin tak skausmui. Atitraukus dmes nuo skausmo signal (ir j nuraminus endorfinais, r. 37 p.), skausmo jutimas gali gerokai sumati. Sueidimai per futbolo rungtynes gali bti pastebti tik maudantis due po varyb. Kartais labai skauda sipjovus popieriumi, ypa, jei tai vyksta dirbant nuobod darb. Akivaizdu, kad skausmas yra susijs ne vien su jutimo receptoriais. Skausmo kontrol. Jeigu skausmas i tikrj yra ir fizinis, ir psichologinis reikinys, tai jis turt bti ir gydomas tiek fizikai, tiek psichologikai. Atsivelgiant simptomus, skausmo kontrols klinikose pasirenkama viena ar daugiau gydymo ri i srao, kur sudaro vaistai, chirurgija, akupunktra, dirginimas elektra, masaas, mankta, hipnoz, atsipalaidavimo treniruots, mini nukreipimas. Plaiai taikomas Lamaze pasirengimo gimdymui metodas apima kelis skausmo kontrols bdus: atsipalaidavim (gilus kvpavimas ir raumen atpalaidavimas), papildom dirginim (velnus masaas) ir mini nukreipim (pavyzdiui, dmesys sutelkiamas maloni fotografij). Kai Everettas Worthingtonas ir jo kolegos (1983) imok moteris i bd, jos lengviau itverdavo skausm, kylant kius rank ledin vanden. Dar lengviau moterys itverdavo skausm, kai treneris", kuriuo pasitikima, jas padrsindavo, panaiai kaip vyrai ar artimi draugai padrsina Lamaze bdu parengtas moteris gimdymo metu.

Skausmas dmes".

stiprja

atkreipus

Charlesas Darwinas m o g a u s ir gyvn emocij iraika'', 1872

Nors Lamaze treniruots sumaina gimdymo skausm, taiau dauguma jo pacieni vis tiek prao nuskausminimo gimdant. Kai kurios moterys, kurios tikjosi natralaus beskausmio gimdymo be reikalo jauia kalt ir igyvena neskm (Melzack, 1984). Todl Melzackas silo kaip ir Lamaze programa parengti moter kad ir labai skausmingam, taiau ypatingam igyvenimui

174

III DALIS. P a s a u l i o p a i n i m a s

Ypa veiksmingos priemons, padedanios iksti skausm, yra mini nukreipimas malonius vaizdus (sivaizduokite ilt, maloni aplink") arba dmesio atitraukimas nuo skausmingo dirginimo (skaiiuokite atgal, atimdamos po 3") (Fernandez ir Turk, 1989; McCaul ir Malott, 1984). Tai naudojama gydant ligonius. Slaugytoja kalbdama nukreipia pacient, kurie bijo adatos, dmes arba paprao j nusisukti duriant. Lovoje gulinius ligonius ramina ir j dmes atitraukia malonus akiai natralios augmenijos vaizdas pro lang. Rogeris Ulrichas (1984), tyrindamas Pensilvanijos ligonins medicinos dokument raus, pastebjo, kad chirurginiams pacientams, gulintiems palatose, pro kuri langus matosi mediai, reikjo maiau skausm malinani vaist, ir i ligonins jie ieidavo greiiau negu tie, kurie guldavo tokiose paiose palatose, bet pro kuri langus matsi tik plyt sienos.

Skonis
Kaip ir lyta, taip ir skonis apima keturis pagrindinius pojius - . s a l d u , rgt, sru ir kartu (McBurney ir Gent, 1979). Visi kiti skonio pojiai yra i deriniai. Mokslininkai neskmingai iekojo speciali nervini skaidul kiekvienam i i keturi skonio poji, taiau jie nustat, kurios lieuvio vietos pasiymi specialiu j a u t r u m u i j j e u v i o g s J ^ t m s saldumui, aknis - kartumui ( 5 - 2 0 pav.). Skonis yra cheminis jutimas. Mauose speneliuose, esaniuose ant lieuvio galo ir on, yra 200 ar daugiau skonio svognli. Kiekvienas i j turi angel, pro kuri juos patenka maisto chemini mediag. ias molekules junta 50 skonio receptori, kurie nukreipia savo anten panaius plaukelius angel. Vieni i i receptori reaguoja daugiausia sald, kiti - rgt, sr ar kart skon sukelianias molekules. J atsakas yra greitas. Jei lieuviu tekant vandens srovelei, pridsim koncentruot saldi ar sri mediag, skonis pasijus vos po 1/10 sekunds (Kelling ir Halpern, 1983). Taigi, kai draugas paprays tik paragauti" js gaivinanio grimo, po dalels sekunds js jau galite uspausti iaudel. Skonio receptoriai atsinaujina kiekvien savait, todl maa bda, jeigu js kartu maistu nusideginote lieuv. Taiau su am- j * iumi skonio svognli-maja, todl silpnja ir skonio jautrunis / (Cowart, 1981). (Nenuostabu, kad suaugusieji mgsta atrius patiekalus, kuri nemgsta vaikai.) Daug rkant ir vartojant alkoholio, greiiau nyksta ir darosi maiau jautrs skonio svognliai. Skonio jutimui svarbiausi yra skonio svognliai, bet skon sukelia ne tik tai, kas patenka ant lieuvio. Uspauskite savo nos, umerkite akis ir papraykite, kad kas nors jums paduot vairaus

1 2

Saldu

3 4

Sru Kartu

Rgtu

5 - 2 0 pav. Skirtingos lieuvio sritys yra ypa jautrios saldumui, rgtumui, srumui ir kartumui.

5 SKYRIUS. J u t i m a i

175

maisto. Gabaliuk obuolio vargu ar atskirsite nuo alios bulvs, lgtainio skonis bus panaus kartono. Kad galtume gardiuotis skoniu, paprastai kvepiame pro nos aromat - tai kodl sloguojant valgymas nesuteikia daug diaugsmo. Tai yra j u t i m sveikos pavyzdys: dsnis, kad vienas pojtis gali veikti kit. Kvapas veikia skon. Panaiai ir girdimo balso viet, kai ji tiesiai prie mus, mes teisingai suvokiame dar ir dl to, kad matome, jog mogus yra prie mus, o ne u nugaros, vir ms ar po mumis.

Uosl
Kvpavimas visada, iskyrus gimim ir mirt, vyksta kvepiant ir ikvepiant. Kiekvien dien, madaug 20 000 kart ikvpdami ir kvpdami gyvyb palaikanio oro, plauname savo nerves kvapus skleidiani molekuli srove. Kvap patirtis yra daug asmenikesn negu m u m s atrodo. Kad pajustume mogaus kvap, turime kvpti kak i to asmens. Kaip ir skonis, kvapas yra cheminis pojtis. Mes kak uuodiame, kai oru sklisdamos tam tikros mediagos molekuls pasiekia vir abiej ms nosies ertmi esant ma penki milijon receptori telkin (5-21 pav.). ios uosls receptori lstels, linguojanios tarsi jros pluks ant rif, pasirinktinai atsako kepam pyragli, dm, draugs kvepal kvapnias savybes ir tutuojau pasiunia signal smegenims.

5-21 pav. Kvapo pojtis. Kad uuostumte ro, jos kvapo molekuls turi pasiekti receptorius, esanius nosies virutinje dalyje. Uostant oro skurys pakyla receptorius ir sustiprina kvap.

176

III DALIS. P a s a u l i o p a i n i m a s

Net indomi kdikiai ir j motinos greitai imoksta atskirti vienas kito kvap (McCarthy, 1986). Jr kotik, grdama piln mayli papldim, pagal kvap suranda savj. Kol kas dar nra visai aiku, kaip veikia uosls receptoriai. Skirtingai negu viesa, kuri gali bti iskaidyta savo spektro spalvas, kvapas negali bti iskaidytas paprastesnius kvapus. Taigi, skirtingai negu tinklain, kuri juntamosiomis lstelmis, skirtomis raudonai, aliai ir mlynai spalvai, skiria gausyb spalv, uosls receptoriai atpasta kiekvien konkret kvap atskirai. Tai m a n o m a todl, kad didel gen eima receptori baltymams suteikia ypating bruo - atpainti skirtingo kvapo molekules (Buck ir Axel, 1991). Geriausiai kvapus atpasta jauni suaug mons, o vliau is gebjimas laipsnikai silpsta (r. 5 - 2 2 pav.). Gerai gebdami skirti kvapus, toli grau ne taip gerai mokame juos apibdinti. odiais lengviau apibdiname maosios fleitos skambjim negu kavos kvap. Lyginant su tuo, kaip juntame bei atsimename vaizdus ir garsus, kvapai atrodo primityvesni ir sunkiau apibdinami (Richardson ir Zucco, 1989). Bet kuris ger uosl turintis uo ar kat mums pasakyt, kad kiekvienas i ms turime savit chemin ym. [Yra viena dmesio verta iimtis: uo seka vieno i tapai dvyni pdomis taip, lyg jos bt paliktos kito dvynio (Thomas, 1974).] Gyvnams, kurie turi daug daugiau uosls receptori negu mes, uosl padeda bendrauti ir orientuotis vietovje. Ryklys savo grob, o kandis patel uuodia gerokai anksiau negu juos pamato. Kvapai gali sukelti prisiminimus ir jausmus. Prancz romanistas Marcelis Proustas savo romane Prarasto laiko beiekant" apra, kaip pyraglio kvapas atgaivino seniai umirtus tetos miegamojo, esanio senajame eimos name, prisiminimus. Daikt kvapas ir skonis," - pastebjo jis, - mayiame ir beveik neapiuopiamame savo esms laelyje tvirtai ilaiko berib atsiminim struktr". Laboratoriniai tyrimai patvirtina, kad, sunkiai prisimindami kvapus pagal pavadinimus, nepaprastai gerai galime atpainti seniai

fi
10-19 20-29 30-39 40-49 50-59 Amius 60-69 70-79 80-89 90-99

5 - 2 2 pav. A m i u s , lytis ir kvapo pojtis. I 1,2 milijon moni, dalyvavusi National Geographic" surengtoje apklausoje, moterys ir jauni suaug mons geriausiai atpaino ei mgini kvapus (i Wysocki ir Gilbert, 1989).

I Vyrai

I Moterys

umirtus kvapus ir su jais susijusius asmeninio gyvenimo epizodus (Engen, 1987; Schab, 1991). Studentai, kurie, atlikdami odin pratim, kartu uosto okolad, kit dien odius atsimena geriau, jei ir vl jauia okolado kvap (Schab, 1990). Malons kvapai sukelia malonius prisiminimus (Ehrlichman ir Halpern, 1988). Jros, kvepal ar grind vako senels virtuvje kvapas suadina laimingesnius prisiminimus negu koks nors bjaurus kvapas. Gera nuotaika, sukelta maloni kvap, gali pagerinti dirbaniojo veikl. Btent toki ivad padar Robertas Baronas (1990), kai jo studentai dirbo kambariuose, kuriuose tvyrojo malonus kvapas ir, kai kambariuose nebuvo jokio kvapo. Malons kvapai kl tiriamj nuotaik ir pasitikjim savimi, skatindami kelti iek tiek didesnius darbo tikslus, atliekant ratvedybos uduotis, ir agresyviau dertis, atliekant sandri uduotis. Kvapai gali prikelti atsiminimus ir atkurti susijusias emocijas.

Kno padtis ir judjimas

Turdami tik penkis pojius, su kuriais jau susipainome, btume bejgiai. Mes negaltume sidti burn maisto, atsistoti, k nors pasiekti ar paliesti. Kad inotumte, kaip pajudinti savo rank, kai norite paspausti kieno nors kito rank, pirmiausia turite inoti apie esam savo rank ir platak padt, o vliau sismoninti kintanias padtis j o m s judant. Norint engti tik vien ingsn, reikia abipusi smegen ryi su madaug 200 raumen. Jau k tik gim kdikiai turi milijonus toki padties ir judesio jutikli. J yra visame ms kne: raumenyse, sausgyslse bei snariuose, ir jie nuolat teikia informacij ms smegenims. Jei mes vieno laipsnio kampu pasukame savo rie, jutikliai i karto apie tai pranea. is kno dali padties ir judjimo jutimas vadinamas kinestezija. Ar js kada nors mginote sivaizduoti gyvenim be i poji, pavyzdiui, pabudus nakt, nebejausti, kur yra js galns? Tokia yra Kristinos patirtis. Susirgus sunkia liga, jos nervins skaidulos, neanios informacij i raumen, sausgysli bei snari, buvo paeistos, ir ji liko sudribusi tarsi skudurin llyt (Sachs, 1985). Kaip ji jauiasi? Tarsi bt be kno, tarsi jos knas mirs, nerealus, ne jos. Nepaprastai nepalankiomis slygomis Kristina vis dlto imoko vaikioti ir valgyti, akimis stebdama savo galnes ir atitinkamai nukreipdama jas. Nuolatinis kinestezini jutim palydovas yra p u s i a u s v y r o s pojtis. Jis kontroliuoja viso kno padt ir judjim. Biologiniai ms pusiausvyros pojio giroskopai yra vidinje ausyje. Tai yra pusratiniai kanalai, kurie atrodo kaip trimatis mazgas (5-16 pav.,

178

III DALIS. Pasaulio painimas

a, 166 p.), ir vestibulinis maielis, kuris jungia iuos kanalus su sraige ir yra upildytas skysiu, judaniu galvai sukantis arba krypstant. Skysiui judant, dirginami plaukelius panas receptoriai, esantys iuose vidins ausies organuose. Receptoriai siunia signalus smegenis, o ios utikrina pastov kno padties jutim ir kartu padeda ilaikyti pusiausvyr. Jeigu js sukots ratu ir staiga sustojote, skystis js pusratiniuose kanaluose ir js kinesteziniai receptoriai ne taip staiga sugrta ramybs bsen. Tai apgauna js apsvaigusias smegenis ir kyla pojtis, kad js vis dar sukats. is reikinys patvirtina dsn, kuris yra kito skyriaus diskusij apie suvokimo iliuzijas pagrindas. Mechanizmai, kurie paprastai lemia tikslius pasaulio potyrius, susidarius tam tikroms aplinkybms, gali mus apgauti. Suprat, kaip jie mus apgauna, galime suprasti, kaip veikia ms suvokimo sistema.

JUTIM

RIBOJIMAS

sivaizduokite, kad vienas i js jutimini lang pasaul usidar. Ar kiti js jutimai bent i dalies kompensuot i netekt? mons, kuri sutrik jutimai, rodo, kad kiekvieno jutimo galimybs yra didels. Akli mons daugiau remiasi klausa, pavyzdiui, sutelkdami dmsi aid, sklindant nuo daikt, jie gali nustatyti klities viet savo kelyje. Helen Keller, akla ir kuria, labai rykiai jusdavo kvapus, skon ir prisilietimus. Umerkite akis ir tuoj pat pastebsite, kaip js dmesys krypsta kitus pojius. Buiuodamiesi simyljliai usimerkia, kad neblakyt savo dmesio ir bt jautresni prisilietimui. mons, keniantys dl afazijos, t. y. nesugebantys suprasti kalbos, daniausiai esti labai jautrs nekalbiniams enklams. Js ir a galime nepastebti prasms, gldinios kieno nors intonacijoje ar gestuose, o jie perskaito" tai be vargo. Jutim netektis - tai tik vienas jutim ribojimo atvej. Kitas yra jutim monotonija, t. y. santykinai nekintanti juntamoji vestis, kuri patiria vienutse udaryti kaliniai, naktini reis automobili vairuotojai ir laknai, gyvnai grotuotuose zoologijos soduose. Nordami isiaikinti, kaip mus veikia jutim ribojimas, eksperimentatoriai stebjo tkstani moni elges laikinai savo sudarytomis panaiomis, kontroliuojamomis slygomis. Vieni tiriamieji praleisdavo kelet dien monotonikoje aplinkoje: mauose kambariuose, kuriuose nesikeisdavo nei viesa, nei garsas. Kiti leisdavo laik tamsoje, tyliuose kambariuose, negaudami normalios juntamosios vesties. Pirmj poji trkumo" eksperiment re-

5 SKYRIUS. Jutimai

179

zultatai buvo keisti ir plaiai skelbti (Heron, 1957). Tiriamieji, gulintys lovose ir, usidj vies isklaidanius akinius, daniausiai praddavo eksperiment bdami pakilios nuotaikos. Mat tai buvo galimyb ne tik atsipalaiduoti ir krybikai pamstyti, bet ir usidirbti truput pinig. Taiau netrukus jie prarasdavo orientacij, daugelis net patirdavo haliucinacijas, kai kurie pradjo girdti vilpesius, kuriuos m priskirti vaiduokliams. Moksle danai pasitaiko, kad, keiiant vien veiksn, kartu kinta ir kiti veiksniai. Ar monotonikoje aplinkoje praleisto laiko padarinius tikrai sukelia riboti jutimai? O gal socialinis atsiskyrimas ar kalinimo stresas? Dramatiki praneimai apie pirmuosius eksperimentus paskatino atlikti daugiau panai tyrim, kuri rezultatai nebuvo tokie spdingi (Suedfeld ir Kristeller, 1982). Mokslinink duomenimis, jutim ribojimas daugumos moni visikai netrikdo. Gana danai i patirtis sumaina stres ir padidina imlum teigiamai takai. Peteris Suedfeldas (1980), Brit Kolumbijos universitete eksperimentuodamas su rkaliais ir nutukusiais monmis, pastebjo, kad ribota juntamoji vestis padeda monms pakeisti savo elges. mons, norintys keisti savo elges, danai gebdavo sustiprinti savikontrol po 24 valand to, k jis pavadino riboto aplinkos poveikio terapija (RAPT). Vieno tokio eksperimento, atlikto Allano Besto ir Suedfeldo (1982), metu rkaliai 24 valandas ramiai guljo lovose tamsiuose kambariuose (atsikeldavo tik igerti skysi per vamzdel arba pasinaudoti tualetu, esaniu alia lovos) ir klaussi rkym peikiani praneim. Kit savait n vienas tiriamasis nepradjo rkyti. Po met vis dar nerk 2/3 tiriamj, o tai buvo dvigubai daugiau negu nerkani toje grupje, kuri iklaus praneimo, bet neturjo RAPT dienos. Trumpesni RAPT laikotarpiai irgi gali bti naudingi. Vieno eksperimento metu smarkiai igeriantys universiteto studentai 2,5 valandos praleido riboto aplinkos poveikio slygomis. Prajus 1,5 valandos, buvo pateikta penki minui faktin informacija apie neigiam alkoholio poveik. Tiriamieji, patyr RAPT, ir iklaus praneim, skirtingai nei kontrolins grups tiriamieji, eis mnesius vartojo 55% maiau alkoholio (Cooper ir kt., 1988). Kitais laikais ir kitose vietose vienatvs ir jutim ribojimo laikotarpiai yra padj monms tobulinti save. Jutim ribojimas yra tradicin japon ramiosios terapijos" sudedamoji dalis (Reyholds, 1982, 1986). Pavyzdiui, Morita terapija depresijos ar nerimo varginamiems monms kartais prasideda savaite poilsio lovoje ir meditacija, ir tik vliau laipsnikai pereinama prie paskirt lengv uduoi. Pasakojama, kad Mozs, Mahometo ir Budos religins

180

III DALIS. Pasaulio painimas

v i z i j o s k i l o v i e n a t v s ir s u s i k a u p i m o m e t u . K a i p v i s o m s g y v o m s b t y b m s , m u m s reikia j u n t a m j dirgikli, bet taip pat kartais y r a n a u d i n g a r i b o t o d i r g i n i m o s u k e l t a r a m y b ir a t s i p a l a i d a v i m a s . i a m e s k y r i u j e i a p a i o s v i r " p o i r i u p a n a g r i n j o m e , k a i p j u n t a m e p a s a u l : p r a d j o m e tuo, k a i p m s i r a d i n g i j u n t a m i e j i receptoriai fizin energij paveria nerviniais praneimais, siuniam a i s s m e g e n i s . T a i p p a t s u p r a t o m e b t i n u m p o i r i o i v i r a u s a p a i " , t.y., k a i p p r o t a s f o r m u o j a p a t y r i m . J u o r e m i a m a s i k i t a m e skyriuje. Pavyzdiui, skausmas yra atsakas informacij, keliaujani n u g a r o s smegen smulkiosiomis nerv skaidulomis vir, b e t k a r t u ir e m y n p e r d u o d a m i n f o r m a c i j a p i e tai, k m s p r o t a s k r e i p i a d m e s . Visas m s p a t y r i m a s y r a s m e g e n y s e - todl j o s gali p a s i r i n k t i , k a i p aikinti g a u n a m n e r v i n i n f o r m a c i j ; j o s gali s u k u r t i s u v o k i a m u s v a i z d u s , g a r s u s ir s k a u s m n e t ir t a d a , kai neveikia ioriniai dirgikliai. Jutimas (kaip fizikai pristatoma apl i n k a ) ir s u v o k i m a s ( k a i p p s i c h i k a tai t v a r k o ir a i k i n a ) y r a skirtingi v i e n o b e n d r o d a l y k o - a p l i n k i n i o p a s a u l i o p a t y r i m o - a s p e k t a i .

,,Dievas labiausiai mgsta dyti tyloje, o ne sumaityje, natvje, o ne minioje".

pasirovie-

Thomasas Mcrtonas T y l u s i s p a s a u l i s " , 1957

SANTRAUKA
Tyrinti jutimus - vadinasi, tyrinti niekada nesenstant klausim: kaip u ms esantis pasaulis pristatomas ms galvose? Kitaip tariant, kaip ioriniai dirgikliai, veikiantys ms kn, paveriami ms smegenims suprantamais praneimais? doroti kai kuri per silpn atpainti dirgikli, informacij. Taiau ribotos s l y g o s , kuriomis tai gali vykti, neturt leisti nesiningiems verslininkams pelnytis i ra su ikislenkstine informacija. Nra nei rodym, nei patikimos teorijos apie tai, kad ms prot galima lengvai perprogramuoti" ikislenkstiniais raais. Organizmui ilikti ir gyvuoti btini ir pakankamai emi skirtumo slenksiai, leidiantys aptikti maiausius svarbi dirgikli pokyius. moni skirtumo slenksiai (dar vadinami vos pastebimu skirtumu) didja proporcingai dirgiklio stipriui - tai Vberio dsnis. Jutim adaptacija. Jutim adaptacija reikiasi tuo, kad nukreipia ms dmes kintanius dirginimus, sumaindama jautrum nuolatiniams ir prastiems kvapams, garsams ir prisilietimams.

Jutimas: kai kurie pagrindiniai

dsniai

Slenksiai. Gebjimas justi yra vis gyv organizm gimta savyb, padedanti jiems igyventi ir tobulti. Mes juntame tik dal mus supanios energijos, bet iai daliai e s a m e ypa jautrs. Ms absoliutus kiekvieno dirgiklio jutimo slenkstis yra maiausias dirginimas, kurio reikia, kad mes aptiktume dirgikl. Signal aptikimo tyrintojai mano, kad ms individuals absoliuts slenksiai keiiasi keiiantis psichikos bsenai. Ar galime reaguoti dirgikl, kuris yra ne tik ikislenkstinis, bet toks silpnas, kad mes niekada smoningai negaltume jo suvokti? Pastarj met eksperimentai rodo, kad mes galime ap-

Rega
Regos, kaip ir kit ms jutim, uduotis yra priimti dirginim, paversti j nerviniais signalais ir nu-

5 SKYRIUS. Jutimai

181

sisti iuos nervinius praneimus smegenis. Dirgiklio vestis: viesos energija. Energija, kuri mes juntame kaip regim vies, yra siaura plataus elektromagnetinio spinduliavimo spektro dalis. Akis. viesos bangos, kurios ak patenka pro liuk (pana fotoaparato), pasiekia tinklain. Tinklains receptoriai - stiebeliai ir kgeliai - viesos energij paveria nerviniais impulsais, koduojamais tinklainje, o paskui keliaujaniais regos nervu smegenis. R e g i m o s i o s i n f o r m a c i j o s a p d o r o j i m a s . Smegen ievje atskiri neuronai atsako tam tikrus regimojo dirgiklio poymius, o auktesnio lygio smegen lstelse i informacija yra sujungiama ir interpretuojama. Atskiri regos matmenys (spalva, judjimas, gylis ir forma) yra apdorojami atskirai ir tuo pat metu. Tai rodo smegen gebjim lygiagreiai apdoroti informacij. S p a l v rega. Spalv regos tyrimai patvirtina dvi XIX amiaus teorijas. Pirma, kaip teigia Youngo ir Helmholtzo trij spalv teorija, tinklainje yra trij ri kgeli. Kiekvienos ries kgeliai yra jautriausi vienos i trij pagrindini spalv (raudonos, alios ir mlynos) bang ilgiui. Antra, kaip tvirtina oponentini proces teorija, kgeli perduota informacija apie spalvas nerv sistemoje koduojama prieing spalv poras. Tai patvirtina povaizdi reikinys bei prieing proces gumburo regos neuronuose stebjimai. Kaip rodo spalvos pastovumo, keiiantis apvietimui, reikinys, spalvos potyr kuria smegenys.

ton jutim, ir danio teorija, geriausiai paaikinanti, kaip juntami emi tonai. Garso viet nustatome, aptikdami labai maus kiekvien aus pasiekiani gars laiko ir garsumo skirtumus. Apkurtintas. Kurtum, susijus su laidumo ir nerviniais sutrikimais, gali sukelti ilgai veikiantis didelis triukmas, kai kurios ligos ir senjimas.

Kiti jutimai
Lyta. Lyt sudaro keturi pojiai - spaudimo, ilumos, alio ir skausmo, kuri deriniai sukelia kitus jutimus, pavyzdiui, kario". Skausmas. Viena skausmo teorija teigia, kad nugaros smegen vartai" arba atsidaro, kad praleist skausmo signalus, sklindanius smulkiomis nerv skaidulomis smegenis, arba usidaro ir j nepraleidia. Kadangi skausmas yra ir psichologinis, ir fiziologinis reikinys, tai j daniausiai galima kontroliuoti medicininmis ir psichologinmis gydymo priemonmis. Skonis. Skonis, chemini mediag sukeltas jutimas, susideda i keturi pagrindini poji - saldaus, rgtaus, sraus, kartaus - bei kvap, sveikaujani su informacija i skonio svognli. Uosl. Uosl yra chemini mediag jutimas, taiau skirtingai negu lytos bei skonio jutimuose, neskiriami atskir kvap pojiai. Kvapai, kaip ir kiti dirgikliai, gali staiga paadinti prisiminimus ir jausmus. Kno padtis ir judjimas. Galiausiai ms skmingai veiklai btinas kinestezinis pojtis, kuris pranea smegenims apie kno dali padt ir judjim, bei pusiausvyros pojtis, kuris kontroliuoja viso kno padt ir judjim.

Klausa
Dirgiklio vestis: garso bangos. Oro virpesiai, kuriuos mes juntame kaip gars, skiriasi daniu bei amplitude, taip pat atitinkamai suvoktu garso aukiu ir garsumu. Ausis. Mechanins vyki grandins dka garso bangos, keliaujanios klausos kanalu, suvirpina ausies bgnel. ie virpesiai, per vidurins ausies kaulelius perduoti skysiu upildyt sraig, priveria judti maytes plaukuotsias lsteles ir nea nervinius praneimus smegenis. Tiriant, kaip mes suvokiame garso aukt, buvo patvirtinta ir vietos teorija, kuri geriausiai paaikina aukt

Jutim

ribojimas

mons, kurie trumpam ar visam laikui praranda kur nors pojt, paprastai kompensuoja tai, geriau sismonindami kit jutim informacij. Laikina jutim ribojimo patirtis danai sustiprina visas jutimo formas. Jutim ribojimas gali bti naudojamas kaip gydomoji priemon, pavyzdiui, siekiant kontroliuoti rkym.

182

III DALIS. Pasaulio painimas

SIMINTINI TERMINAI IR SVOKOS

J u t i m a s . Procesas, kai ms juntamieji receptoriai ir nerv sistema priima bei pateikia aplinkos dirgikli energija. S u v o k i m a s . Juntamosios informacijos tvarkymas ir interpretavimas, galinantis atpainti prasmingus objektus ar vykius. Absoliutus slenkstis. Maiausias dirginimas, reikalingas aptikti atskir dirgikl. Signalo aptikimas. Uduotis nusprsti, ar yra silpnas dirgiklis (signalas"). Signal aptikimo tyrjai daro prielaid, kad nra vieno absoliutaus slenksio, kadangi silpno signalo aptikimas i dalies priklauso nuo asmens patirties, lkesi, motyvacijos ir nuovargio. Ikislenkstinis. Maesnis u absoliut sismonint slenkst. S k i r t u m o slenkstis. Maiausias dirginimo skirtumas, kur tiriamasis aptinka 50% kart. Skirtumo slenkst suvokiame kaip vos pastebim skirtum. Vos pastebimas skirtumas. r. skirtumo slenkstis. Vberio dsnis. Kad suvoktume dviej dirgikli skirtum, j stipris turi skirtis pastoviu maiausiu santykiu (o ne pastoviu kiekiu). J u t i m adaptacija. Sumajs jautrumas dl pastovaus vienodo dirginimo. Transdukcija. Vienos ries energijos pavertimas kitos ries energija. Jutimo atveju - tai dirgiklio energijos pavertimas nervinius impulsus. Bangos ilgis. Atstumas nuo vienos viesos ar garso bangos ikylos iki kitos. Elektromagnetins bangos vairuoja nuo ilg radijo perdavimo bang iki trump kosminio spinduliavimo bang. Atspalvis. viesos bangos ilgio slygojamas spalvos matmuo, t. y. tai, k mes ymime spalv pavadinimais (mlyna, alia ir t. t.). Stipris. viesos ar garso bangos energijos kiekis, kur mes suvokiame kaip skaist ar garsum; priklauso nuo bangos amplituds. Vyzdys. Keiianti dyd (prisitaikanti) anga akies centre, pro kuri patenka viesa. Rainel. Raumeninis audinys, kuris sudaro akies spalvotj dal aplink vyzd ir reguliuoja vyzdio dyd. Liukas. Permatoma akies dalis, esanti u vyzdio, keisdama savo form, tinklainje fokusuoja vaizd. A k o m o d a c i j a . Akies liuko formos kitimas fokusuojant artim objekt vaizd tinklainje. T i n k l a i n . viesai jautrus vidinis akies pavirius, sudarytas i receptori - kgeli ir stiebeli - be: neuron sluoksni, kur prasideda regimosios informacijos apdorojimas. Stiebeliai. Tinklains receptoriai, aptinkantys juod, balt ir pilk spalv; btini periferinei regai ir matymui prieblandoje, kai nereaguoja kgeliai. Kgeliai. Receptoriai, isidst tinklains centre, veikiantys dien arba esant geram apvietimui. Kgeliai aptinka smulkias detales ir duoda pradi spalv jutimui. Regos nervas. Nervas, kuriuo nerviniai impulsai i akies perduodami smegenis. Akloji dm. Vieta, kurioje regos nervas ieina i akies; akloji" dm ten susidaro todl, kad toje vietoje visai nra receptori. Centrin duobut. Centrin tinklains vieta, apie kuri susispiet kgeliai. Poymi detektoriai. Nervins smegen lstels, kurios atsako specialius dirgiklio poymius, pavyzdiui, judjim, kamp ar form. L y g i a g r e t u s i s a p d o r o j i m a s . Informacijos apdorojimas vienu metu keliais atvilgiais. Smegenys taip apdoroja vairi ri informacij, tarp j ir regos; tai prieyb nuosekliam (ingsnis po ingsnio) apdorojimui, kuris bdingas daugumai kompiuteri ir smoningam problem sprendimui.

Youngo ir Helmholtzo trichromat (trij spalv)

teorija. Teorija, teigianti, kad tinklainje yra trejopi receptoriai - vieni jautriausi raudonai, kiti - aliai, treti - mlynai spalvai; j deriniai galina suvokti bet kuri spalv. Prieing proces teorija. Teorija, teigianti, kad prieingi tinklains procesai (raudona-alia, geltona-mlyna, balta-juoda) galina matyti spalvas. Pavyzdiui, kai kurias lsteles aktyvina alia, o slopina raudona, kitas - aktyvina raudona, o slopina alia spalva. S p a l v o s p a s t o v u m a s . i n o m objekt p a s t o v i o s

5 SKYRIUS. Jutimai

183

spalvos suvokimas net tuomet, kai kintantis apvietimas pakeiia objekto atspindim viesos bang ilg. D a n i s . Skaiius bang, kurios praeina tak per nustatyt laik (pavyzdiui, per sekund). Tonas. Kokybinis klausos matmuo, susijs su garso bang daniu. Vidurin ausis. Ertm tarp ausies bgnelio ir sraigs, joje yra trys smulks kauleliai (kilpel, plaktuklis ir priekallis), kurie ausies bgnelio virpesius sukaupia ovaliame sraigs langelyje. Vidin ausis. Giliausia ausies dalis, susidedanti i sraigs, pusratini kanal ir vestibulini maieli. Sraig. Vidinje ausyje esantis spiralinis kaulinis, skysiu upildytas vamzdelis, per kur garso bangos sukelia nervinius impulsus. Vietos teorija. Klausos teorija, kuri ms girdim garso aukt aikina siedama su ta vieta, kur dirginama sraigs membrana. Danio teorija. Klausos teorija, teigianti, kad nervini impuls, keliaujani klausos nervu smegenis, grei-

tis atitinka garso bang dan; taip juntamas tonas. K u r t u m a s dl l a i d u m o sutrikimo. Klausos praradimas dl mechanins sistemos, kuri praleidia garso bangas sraig, paeidim. Nervinis k u r t u m a s . Klausos praradimas dl klausos receptori ar regos nervo paeidim. Vart kontrols teorija. Melzacko ir Wallio teorija, teigianti, kad nugaros smegenyse yra neurologiniai vartai", kurie sulaiko arba praleidia skausmo signalus galvos smegenis. Vartus" atveria skausmo signalai, sklindantys smulkiosiomis nervinmis skaidulomis, o udaro stambesnij nervini skaidul aktyvumas arba informacija, ateinanti i galvos smegen. Jutim sveika. Dsnis, kad vienas jutimas gali veikti kit, kaip maisto kvapas turi takos jo skoniui. Kinestezija. mogaus kno dali padties ir judjimo jutimo sistema. Pusiausvyros jutimas. Kno judjimo ir padties, taip pat ir pusiausvyros, jutimas.

Suvokimas

SKYRIUS

Madaug prie 2400 met filosofas Platonas teisingai pastebjo, kad ms protas suvokia objektus poji dka. Taiau kaip veikia protas, kurdamas suvokin? 5 skyriuje, velgdami i apaios vir", suinojome, kaip regime, kaip juntame gars, skon bei kvap. Dabar, velgdami i viraus apai", pamatysime, kaip, remdamiesi turimomis iniomis ir lkesiais, analizuojame juntamj informacij. Kaip ne tik juntame formas ir spalvas, bet ir matome ydini ro, pastam veid, saullyd? Kaip girdime ne tik vairi ton ir ritm derinius, bet ir i skausmo verkiant vaik, toli vaiuojani automobili gaudes, simfonij? Tiksliau, kaip nepjasmingus jutimus paveriame prasmingu suvokimu? Filosofai, svarstydami dabar inom prigimties ir patirties" problem, ginijosi ir suvokimo kilms klausimu. Ar tai biologins brandos ar patirties padarinys? Vokiei filosofas Immanuelis Kantas (1724-1804) tvirtino, kad inios, gyjamos dka ms gimto gebjimo sisteminti j u n t a m j patyrim. Brit filosofas Johnas Locke (1632-1704) teig, kad imokstame suvokti pasaul, j patirdami.' Dabar jau aiku, kad skirtingi suvokimo aspektai daugiau ar maiau priklauso ir nuo gimt gabum, ir nuo patirties, kuri padeda prasminti jutimus.

SUVOKIMO

ILIUZIJOS

XIX amiaus pabaigoje, kai psichologija m rykti kaip atskira disciplina, mokslininkai susidomjo ir iki iol domisi suvokimo iliuzijomis. Iliuzijos suklaidina mus, paveikdamos m s j -

tim sisteminimo ir prasminimo bdus. Iliuzij supratimas padeda suprasti kasdienio suvokimo mechanizmus. Panagrinkime penkis tokius suvokimo galvoskius: Pirmasis galvoskis. Deinje matome 1889 metais Franzo MllerLyerio sukurt klasikin iliuzijos pavyzd. Ar kuri nors atkarpa AB arba BC, - atrodo ilgesn? Daugumai moni atkarpos atrodo vienodo ilgio. Staigmena! Jos nevienodo ilgio. Js liniuot patvirtint, kad atkarpa AB yra visu tredaliu ilgesn u atkarp BC. Kodl ms akys mus apgauna? (Vien paaikinim rasime 193 p.) Antrasis galvoskis. Viruje matome dviej mergin, esani tame paiame kambaryje, dvi neretuuotas fotografijas. ie du vaizdai pateikiami taip, tarsi kambar bt irima pro ma skylut. Kodl pasikeiia mergin gis? (Tai bus paaikinta 194 p.) Treiasis galvoskis. Ar St. Louiso Gateway arkos auktis didesnis u j o s plot? O gal atvirkiai? I tikrj jos auktis yra lygus ploiui. Ir vl rega mus klaidina. Kodl? (190 p. mes dar kart aptarsime reikin.) Ketvirtasis galvoskis. Laknai, laiv kapitonai, automobili vairuotojai aplink suvokia esant skirtingoms matomumo slygoms. Kai jie klaidingai suvokia ar sureaguoja - o taip daniausiai bna komercini lktuv katastrof atvejais (Adler, 1989), - galimi kraups padariniai. Psicholog Helen Ross (1975), tirdama atstumo suvokim, padjo kelis baltus diskus ant Britanijos Hull universiteto pievels ir papra praeivi vertinti atstum iki j. Tiriamiesiems, kurie vertino nuotol ryt, kai buvo tirtas rkas, diskai atrod toliau negu tiriamiesiems, kurie vertino atstum vieiant vidudienio saulei. K tai sako apie ms normal nuotolio suvokim? (188 - 191 p. bus paaikinta, kaip suvokiamas nuotolis.)

186

III D A L I S . P a s a u l i o p a i n i m a s

Rytinis rkas 5 10 15 20 25 3C

Penktasis galvoskis. Iliuzijos kyla ir kit jutim pagrindu. Daugiau kaip prie imt met psicholog Wilhelm Wundt suglumino tai, kad mons, klausydamiesi metronomo ar laikrodio tiksjimo, girdi pasikartojant 2, 3 ar 4 di ritm: ne vienod tik tik-tik-tik, koks jis i tikrj ir yra, o, sakykime, T I K - t i k - T I K tik-TIK-tik. I vienodo tiksjimo, kuris pasiekia aus, kiekvienas klausytojas nesmoningai susikuria girdim derin. Koks suvokimo dsnis ia tinka? (Atsakymo iekokite 195 p.) iuose galvoskiuose vyraujanios regos iliuzijos rodo, k a d regos pojtis reikmingesnis kitus pojius. Kai tarp regos ir kit jutim kyla prietaravimas, paprastai laimi rega. Mes danai patiriame regos persvaros reikin. Nors, irint film, garsas sklinda i projektoriaus, esanio u nugaros, mes j suvokiame kaip sklindant i ekrano, nes ten regime kalbanius aktorius. Panoramos kino teatre, irdami ekrane amerikietikaisiais kalniukais" vainjanius mones, tviriau atsiremiame, nors kiti ms jutimai sako", kad mes nejudame. Abiem atvejais rega persveria kitus pojius.

Tikrasis nuotolis Rytinis rkas Vidudienio giedra

c V
c ^
6 - 1 pav. K j s matote? Ar skritulius su baltomis j u o s t o m i s ar kub? Jei dmiai irsite kub, galsite pastebti, kad jis keiia savo viet: maasis X nuo priekins sienos persikelia ant galins. Kartais atrodo, j o g kubas inyra prie lap, o skrituliai pasilieka u j o ; o kartais skrituliai atrodo tarsi skyls lape, pro kurias matyti kubas - taip, tarsi jis bt kitoje lapo pusje (i Bradley ir kt., 1976).

SUVOKINIO

KRIMAS

io amiaus pradioje grup vokiei psicholog pradjo domtis, kaip protas pojius sujungia suvokinius. Suvokiantis mogus kelet savo poji susieja i gejtalta f y oje. Gestalt - f o r - ^ kio ms proto gebjimo pavyzdi. Pavelkite 6 - 1 pav.: i tikrj matyti atuoni juodi skrituliai, turintys po tris baltas linijas. Taiau, kai mes velgiame j u o s visus kartu, regime vis f o r m -

6 SKYRIUS. Suvokimas

187

Neckerio kub". Taip pat atkreipkite dmes, kad i figra sukelia ne vien vaizd. Kadangi skrituliai gali bti susieti kelis vaizdus, kurie yra vienodai galimi, tai protas pakaitomis pereina prie kiekvieno i j. Getaltins psichologijos alininkai m g o sakyti, kad suvokiama visuma gali skirtis n u o savo dali sumos. Sumaiykite natr (korozin metal) su chloru (nuodingosiomis d u j o m i s ) ir gausite kak visikai n a u j o - v a l g o m j drusk. Panaiai ir suvokiama f o r m a yra nauja visuma, kurios savybi neturi jos sudedamosios dalys (Rock ir Palmer, 1990). Suvokimas yra gerokai daugiau negu patiriame pojiais. ie pavyzdiai paskatino getaltins psichologijos tyrintojus nustatyti dsnius, pagal kuriuos savo j u t i m u s siejame suvokimus. Kai skaitysite apie iuos dsnius, turkite o m e n y j e j ireikiam esmin ties: ms smegenys ne tik registruoja informacij apie pasaul - j o s geba daug daugiau. Suvokti - tai ne vien atverti langines" ir leisti vaizdui palikti pdsak smegenyse. M e s visada perfiltruojame j u n t a m j informacij ir j paveriame prasmingais suvokiniais.

Formos suvokimas
sivaizduokite, kad norite sukurti vaizdo-kompiuterin sistem, kuri, kaip ir aki-smegen sistema, galt perskaityti ranka uraytus adresus arba atpainti moni veidus. Koki gebjim reikt iai sistemai? FIGRA IR FONAS. Pirmiausia i sistema turt mokti iskirti adresus ir veidus i j fono. Suvokiant taip pat pirmoji uduotis yra iskirti bet kur objekt, vadinam figra, i j supanios aplinkos, vadinamos fonu. Balsas, kur js atkreipiate dmes pobvio metu tarp daugelio bals, tampa figra, o visi kiti - fonu. Skaitant odiai yra figra, o baltas popieriaus lapas - fonas. 6 - 2 pav. figros ir fono santykis nuolat kinta, taiau mes visada sudstome" dirgiklius taip, kad figra yra matoma prieakyje, fonas yra u jos. (Ar tai yra vakid prie veid, ar tai yra fonas u dviej profili?) Kintanti figra ir fonas dar kart patvirtina, kad tas pats dirgiklis gali sukelti ne vien vaizd. GRUPAVIMAS. Iskyr figr i fono, mes (ir ms vaizdo-kompiuterin sistema) turime j paversti prasminga f o r m a . Kai kuriuos pagrindinius poymius, pavyzdiui, spalv, j u d j i m , tamsos ir viesos kontrastus, m e s a p d o r o j a m e akimirksniu ir automa-

6 - 2 pav. Kintanti figra ir fonas: ar tai vienas veidas ar du? (i Shepard, 1990)

188

III DALIS. P a s a u l i o p a i n i m a s

tikai (Treisman, 1987). Siedamas ir formindamas iuos pagrindinius jutimus, ms protas vadovaujasi tam tikromis dirgikli grupavimo taisyklmis. ios taisykls nustatytos getaltins psichologijos tyrintoj, patvirtina j idj, kad suvokta visuma skiriasi nuo paprastos jos dali sumos (Rock ir Palmer, 1990). Artumas. Telkiame greta viena kitos esanias figras. Matome ne eias atskiras linijas, bet tris j poras. Panaumas. Grupuojame tarpusavyje panaias figras. Matome vertikalius toki pat form - trikampi ir skrituli - stulpelius, o ne horizontalias miri form eiles. Itisumas. Suvokiame vienalyius, itisinius, o ne pertraukiamus vaizdus. Pavyzdyje galtume matyti kelet besikaitaliojani pusskrituli, taiau suvokiame tiesi ir banguot linijas. Udarumas. Jei figra yra neitisin, su spragomis, mes jas upildome", kad susidaryt ubaigta visyb. Upild" iame kriaukls eskize esanias spragas, mes matome vis kriaukl.

Itisumas

Udarumas

Susietumas

Susietumas. Takus, linijas ar plotus, kai jie yra vienodi ir sujungti, mes suvokiame kaip atskir vienet.

Gylio suvokimas
Dvimaius atvaizdus tinklainse mes kakaip pertvarkome trimaius suvokinius. T r ^ j i . o b j e k t matymas, vadinamas gylio, suvokimu, leidia vertinti j nuotol nuo ms. Tik vilgterj vertiname atvaiuojanio automobilio nuotol ar skardio aukt. I dalies is gebjimas yra gimtas. Eleanora Gibson ir Richardas Walkas (1960) tai nustat, panaudoj stataus skardio, kurio nuolyd deng tvirtas stiklas, model. Idja atlikti eksperiment Gibson kilo ikylaujant - valgant priepieius ant Didiojo kanjono krato. Ji susidomjo, ar pradedantis vaikioti kdikis, irdamas nuo skardio emyn, suvokia pavojing nuolyd ir grta atgal? Cornelio universiteto laboratorijoje Gibson ir Walkas ukeldavo 6 - 1 4 mnesi kdikius ant regimojo skardio krato ( 6 - 4 pav.). Motinos kviesdavo savo vaikus liauti stiklu. Taiau dauguma kdiki atsisakydavo tai daryti ir liauiodavo viruje", taip parodydami, kad jie suvokia gyl. Gyvn jaunikliai, dar neturin-

6 SKYRIUS. S u v o k i m a s

189

tys jokios regos patirties, pavyzdiui, kaiukai, vienos dienos okyts, tik k isirit viiukai, reaguoja panaiai. Be to, jau pirmj savo gyvenimo mnes kdikiai pasitraukia, nordami ivengti tiesiai j u o s artjani objekt, bet visai nesijaudina dl objekt, kurie artja tokiu kampu, kuriuo j nekliudyt (Bali ir Tronic, 1971). Taigi, atrodo, ms gebjimas suvokti gyl yra gimtas. Kaip mes j suvokiame? Kaip dvimaius atvaizdus tinklainje paveriame trimaiais suvokiniais? Kai kurie signalai, kuriais remiams, veikia regint abiems akims (binokuliniai signalai). Kiti gali veikti ir regint viena akimi (monokuliniai signalai). BINOKULINIAI SIGNALAI. Kadangi ms akys yra madaug per 6 cm viena nuo kitos, j tinklainse susidaro truput skirtingi pasaulio atvaizdai. is a t v a i z d s k i r t u m a s tinklainse yra svarbus signalas suvokiant atstum. Kai laikote pirt tiesiai prie nos, js akies tinklainse gaunami gana skirtingi atvaizdai. (Js galite tai pastebti umerk vien, paskui kit ak.) Kuo didesnis nuotolis, pavyzdiui, kai laikote pirt per itiest rank, tuo maesnis atvaizd skirtumas tinklainse. Film 3 - D ir Viewmaster" 3 - D autoriai dirbtinai sukuria tinklains atvaizd skirtumo reikin, fotografuodami regin dviem fotoaparatais, kurie yra per kelis centimetrus vienas nuo kito. (Ko gero, nortume diegti tai ir ms matant" kompiuter.) irint pro akinius arba kok nors kitok prietais, leidiant kairiajai akiai matyti tik kairiojo fotoaparato apimam vaizd, o deiniajai akiai - deiniojo, 3 - D efektas imituoja normal atvaizd tinklainse skirtum.

6-4 pav. Eleanora Gibson ir Richardas Walkas, nordami nustatyti, ar kdikiai ir gyvn jaunikliai suvokia gyl, sukr skardio, kurio nuolyd dengia stiklas, model. Net kalbinjami kdikiai atsisako liauti stiklu per skard, o tai rodo, kad gyl suvokia net labai jauni mons ir gyvnai.

190

III DALIS. Pasaulio painimas

Kitas binokulinis nuotolio suvokimo signalas yra aki konvergencija: raumen signalas, rodantis, kokiu laipsniu ms akys pasisuka vid, kai irime objekt. Smegenys, gavusios informacij apie konvergencijos kamp, sprendia, ar js irite kak, esant panosje, ar spausdint vadovlio puslap, ar mog, stovint kitame kambario gale. MONOKULINIAI SIGNALAI. irdami abiem akimis, galime lengvai ir tiksliai paliesti prie mus laikomo pietuko gal. Umerkus vien ak, i uduotis iek tiek pasunkja. Tai patvirtina binokulini signal svarb nustatant arti esani objekt nuotol. Kaip mes suinome, ar mogus yra nutols nuo ms per 30 ar per 90 metr? Juk irint tiesiai prie save tol, abiem atvejais tinklains vaizd skirtumas yra labai maas. Tokiais atvejais mes remiams iais m o n o k j ^ n a i ^ i g o a l a i s : Santykinis dydis. Jeigu inome, kad du objektai yra panaaus dydio, tai objekt, kurio vaizdas tinklainje yra maesnis, suvokiame kaip esanti toliau. Sanklota. Jei vienas objektas i dalies udengia kit, tai pirmj suvokiame esant ariau ms. Oro perspektyva. Neryks objektai mums atrodo esantys toliau u aikius, rykius objektus. (Prisiminkite, kaip veik rkas suvokiant nuotol ketvirtajame galvoskyje, 185 p.) Tekstros gradientas. Laipsnikas iurkios, rykios tekstros perjimas lygi, blanki tekstr yra didjanio nuotolio enklas. Ms regos sistema tankesn paviri automatikai suvokia kaip tolesn. Santykinis auktis. Auktesnius regos lauko objektus suvokiame esanius toliau. Tai gali bti susij su iliuzija, kad vertikalus matmuo yra ilgesnis u tok pat horizontal matmen (tai pastebjome treiajame galvoskyje apie St. Louiso Gateway ark). Ar i vertikali linija yra ilgesn, trumpesn ar tokio pat ilgio kaip horizontali linija? Pamatuokite ir pamatysite. Santykinis judjimas. Kai ms galva juda, tai atrodo, kad ms atvilgiu juda nejudantys aplinkos daiktai. Jeigu, vaiuodami traukiniu, nukreipsite vilgsn kok nors vien objekt, pavyzdiui, med, tai pastebsite, kad objektai, esantys ariau u med (vilgsnio fiksavimo tak), juda prieing negu js pus. Kuo ie objektai ariau, tuo greiiau jie atrodo jud. Objektai, esantys u fiksavimo tako, atrodo jud ta paia kryptimi kaip ir js, ir kuo jie toliau, tuo liau juda. Smegenys,

nustatydamos objekt santykin nuotol, pasinaudoja iais greiio ir judjimo krypties poymiais. Tiesin perspektyva. Tariamasis lygiagrei linij sujimas yra nuotolio poymis. K u o j o s ariau viena kitos, tuo didesnis nuotolis suvokiamas. Avarijas traukini pervaose i dalies lemia ir tai, kad, sprsdami pagal tiesin perspektyv, mons yra link pervertinti traukinio nuotol (Leibowitz, 1985). (Kad traukinys juda liau negu i tikrj, atrodo dar ir todl, kad jis yra didelis.) Santykinis skaistis. Artimi objektai atspindi daugiau viesos, kuri patenka ms ak. Todl blausesnis objektas atrodo esantis toliau. i iliuzija taip pat danai bna viena i avarij prieasi, nes, pavyzdiui, rke skendintis arba tik su stabdymo viesomis automobilis atrodo esantis toliau negu i tikrj. Nordami pavaizduoti gyl lygioje drobje, dailininkai naudoja iuos monokulinius signalus kaip ir mons, kurie turi vertinti gyl tik viena akimi. Vaingtono universiteto futbolo komanda 1960 metais po dviej puiki Bobo Schloredto kamuolio perdavim laimjo Roin taur. Schloredtas, kuris geba labai gerai apskaiiuoti nuotol iki kit aidj, turi bti ypatingai jautrus monokuliniams nuotolio signalams, nes jis visikai nemato kairija akimi.

192

III DALIS. Pasaulio painimas

Suvokimo pastovumas
Jau isiaikinome, kad ms vaizdo-kompiuterin sistema, kaip ir mes, pirmiausia turi suvokti, kad objektai yra vairi form ir vairiose vietose. Kita ios sistemos uduotis yra dar sudtingesn - j i turi atpainti objekt ir nebti suklaidinta jo kintanio dydio, formos, skaisio ar spalvos. Dl suvokimo p a s t o v u m o galima suvokti objekt kaip nekintant, nors dirgikliai ir kinta, t. y. galima nustatyti objekto tapatum nepaisant iros kampo, atstumo ir apvietimo. Js vilgterite kak prie jus gatvje ir akimirksniu atpastate savo klass draug. Greiiau nei spjate kvpti, akis pasiekusi informacija persiuniama smegenis, kur milijonai neuron iskiria pagrindinius objekto poymius, palygina juos su saugomais vaizdais ir nustato asmens tapatum. io iradingo mogikojo suvokimo, kuris deimtmeiais domino suvokimo tyrintojus, kopijavimas yra didiulis ikis ms mataniam" kompiuteriui.
FORMOS IR DYDIO SUVOKIMO PASTOVUMAS. inomus objek-

c
6 - 6 pav. F o r m o s s u v o k i m o pastovumas. Atsiveriani dur atvaizdas tinklainje p a m a u gauna t r a p e c i j a s j b r m , taiau m e s vis tiek suvokiame, kad j o s s t a i a k a m p s .

t? tus suvokiame pastovios formos net tada, kai j atvaizdas tinklainje kinta. Kai velgiame atsivrusias duris, j atvaizdo tinklainje forma pasikeiia, taiau mes gebame suvokti, kad dur forma nepakito (6-6 pav.). Dydio suvokimo pastovumas - suvokimas, kad objektai yra pastovaus dydio, - leidia mums suvokti automobil kaip gana didel, galint veti mones, netgi tada, kai mes j matome per dviej kvartal atstum. Tai rodo, kad suvokiamas objekto nuotolis ir suvokiamas dydis yra glaudiai susij. Objekto nuotolio suvokimas

mm
A d B d F o r m o s suvokimas. Ar A ir B di dangi f o r m o s yra skirtingos? Atrodo, kad taip. Taiau, j a s imatav, sitikintumte, kad j o s yra vienodos. Suvokdami des, mes v e r t i n a m e regos kamp (i Shepard, 1981).

6 - 7 pav. S u v o k i a m o nuotolio ir dydio sveika: a) Dl m o n o k u l i n i nuotolio signal persekiojanti pabaisa atrodo didesn u p e r s e k i o j a m j . Ji nra didesn (i Shepard, 1990). b) P o n z o iliuzija. Dviej visikai vienod juost atvaizdai tinklainse yra vienodi. Taiau m e s sitikin, kad tik toliau esantis didesnis o b j e k t a s gali sukurti tokio pat d i d u m o atvaizd. Todl j u o s t , kuri atrodo esanti toliau, s u v o k i a m e didesn.

6 SKYRIUS. S u v o k i m a s

193

signalizuoja apie j o dyd. Panaiai, inodami prast daikto dyd, pavyzdiui, automobilio, galime sprsti, kaip toli jis yra. Dydio ir nuotolio santykis. Net nuostabu, kaip lengvai suvokiame dyd. Suvokdami atstum iki objekto ir j o atvaizdo tinklainse dyd, akimirksniu nesmoningai nustatome tikrj objekto dyd. Nors 6 - 7 pav., a) pavaizduot pabais atvaizdai tinklainse yra lygs, j kontekstas (tiesin perspektyva) signalizuoja, kad persekiojanti pabaisa yra toliau. Todl mes suvokiame, kad ji yra didesn. i suvokiamo dydio ir suvokiamo nuotolio sveika padeda paaikinti kelias gerai inomas iliuzijas. Pavyzdiui, ar js galite suprasti, kodl arti horizonto mnulis atrodo kartais net 50% didesnis negu tada, kai yra auktai danguje? Madaug 22 imtmeius mokslininkai domjosi iuo reikiniu ir ginijosi (Hershenson, 1989). I dalies mnulio iliuzijos" prieastis yra ta, kad dl prie horizonto esani objekt nuotolio signal u j esantis mnulis atrodo ess gerokai toliau (Kaufman ir Rock, 1962). Todl mnulis vir horizonto atrodo didesnis (kaip ir tolimoji pabaisa 6 - 7 pav., a, ir tolima juosta 6 - 7 pav., b). Paalinkite iuos nuotolio signalus, irdami mnul vir horizonto (arba pabaisas) per popierin vamzdel, ir jie bematant sumas. Dydio ir nuotolio sryis padeda suprasti dvi io skyriaus pradioje pateiktas iliuzijas. Pirmasis galvoskis, arba Mller-Ly-

a)

b)

6 - 8 pav. Mller-Lyerio iliuzija. a) Richardas L. Gregory (1968) ikl mint, kad kampai ms staiakampi form gyvenamojoje aplinkoje moko mus suvokti ior" ir vid" pagal strli galus linij galuose, - signalus, padedanius suvokti linij nuotol bei ilg. Linija prie biliet kasos langelio atrodo trumpesn u deinje esanio kampo linij, taiau imatav pamatytume, kad abi yra vienodo ilgio. b) Taiau Mller-Lyerio iliuzij lemia ne tik dydio suvokimo pastovumas. Jei strli galus pakeisime apskritimais ir mginsime nustatyti, kuri atkarpa juoda ar pilka - yra ilgesn, gausime t pat rezultat. Jos abi yra vienodo ilgio, o dauguma moni mano, kad juoda linija ilgesn. Taip tikriausiai yra todl, kad suvokiant atkarp ilgiai priderinami prie atstumo, skirianio figras (i Day, 1984).

194

III DALIS. Pasaulio painimas

erio iliuzija apie dviej tiesi linij, turini strli pavidalo galus, ilg, buvo nagrinta daugiau kaip 1250 mokslini straipsni, taiau psichologai iki iol diskutuoja, kaip j paaikinti. Viena i teorij yra ta, kad dl ms gyvenimo kampuotuose kambariuose ir pastatuose patirties 6 - 8 pav., a, pavaizduoto biliet kasos langelio vertikali linij suvokiame esani ariau, ir todl trumpesn, o vertikali linij kampe prie dur - esani toliau, ir todl ilgesn. i teorij patvirtina faktas, kad mons, gyvenantys keturkampi form pasaulyje, skirtingai nuo daugelio Afrikos kaim gyventoj, yra jautresni Mller-Lyerio iliuzijai (Segall ir kt., 1990). is reikinys atspindi kultros, o ne rass ypatumus, nes tas pats tyrimas parod, kad afrikieiams, gyvenantiems miestuose, i iliuzija kyla greiiau negu j gentainiams, gyvenantiems neapstatytose vietovse. Ms architektros konteksto patirtis padeda mums kurti suvokimus i viraus apai". Antropologas Colinas Turnbullis (1961) pastebjo kit patirties poveik suvokimui. Per savo pirmj kelion i tankaus miko jis gidu pasisamd afrikiet pigmj Kenge. Jiems kertant ploki lygum, tolumoje msteljo bizonas. Kenge, neprats sprsti apie dyd i didelio nuotolio, stebjosi: Kokie ten vabzdiai?" Kai a pasakiau Kenge. kad ie vabzdiai yra bizonas, tai jis garsiai nusijuok ir liep man taip kvailai nemeluoti." Vaiuojant toliau, Kenge isigando pamats, kad bizonas vis didja ir didja.
6 - 9 pav. M a j a n i ir didjani mergin iliuzija. is ikreiptas k a m b a rys, kur s u k r m o k s l i n i n k u taps teisininkas A d e l b e r t a s A m e s a s , irint pro ma skylut viena akimi, atrodo kaip n o r m a l u s s t a i a k a m p i s k a m b a r y s , kurio kampai n u t o l v i e n o d u atstumu. Visi a r t i m e s n i a m e k a m p e esantys objektai atrodo n e p r o p o r c i n g a i dideli lyginant su esaniais t o l e s n i a m e k a m p e , nes m e s j dyd nustatome, r e m d a m i e s i klaidinga prielaida, kad ie kampai yra vienodai nutol nuo ms.

I I

6 SKYRIUS. Suvokimas

195

Dydio ir nuotolio sryiu galima paaikinti ir antrj galvosk apie majanias mergaites. Kaip matome 6-9 pav., kambarys yra neprastas. Taiau, irint j viena akimi pro akut, trapecijos formos kambarys sukelia tok pat atvaizd kaip ir normalus staiakampis kambarys, kur irima abiem akimis. Kai pateikiamas nufotografuotas vienos akies matomas vaizdas, smegenys daro pagrst prielaid, kad kambarys yra normalus, ir tada suvokia, kad mergin gis keiiasi. Ms atsitiktins suvokimo klaidos atskleidia normalaus suvokimo procesus. Suvokiamas atstumo ir dydio sryis apskritai yra pagrstas, taiau tam tikromis aplinkybmis gali mus suklaidinti, pavyzdiui, mnulio, Mller-Lyerio ar ikreipto kambario iliuzij atveju. Suvokiant objekto dyd, nuotolio signalai tik tada sukelia iliuzijas, kai mes nepastame objekto arba kai patys enklai yra klaidingi. Kai mes teisingai interpretuojame nuotolio signalus - paprastai taip ir bna, - objekto dyd suvokiame teisingai. SKAISIO SUVOKIMO PASTOVUMAS. Baltas popierius atspindi 90% ant j o patenkanios viesos; j u o d a s popierius - tik 10%. Sauls viesoje juodas popierius gali atspindti 100 kart daugiau viesos negu j o s atspindi baltas popierius, esantis patalpoje (McBurney ir Collings, 1984), taiau jis vis tiek atrodo juodas. Tai rodo skaisio suvokimo pastovum: nors apvietimas keiiasi, mes suvokiame pastovaus skaisio objekt. Suvokiamas skaistis priklauso nuo santykins viesos - kiek viesos objektas atspindi lyginant su j o aplinka. Jeigu pavelgsite sauls apviest juodo popieriaus lap pro siaur vamzdel taip, kad daugiau nieko nesimatyt aplinkui, tai jis atrodys pilkas, nes skaisioje sauls viesoje jis atspindi nemaai viesos. Pavelkite j paprastai, be vamzdelio, ir jis vl atrodys juodas, kadangi atspindi daug maiau viesos negu j supantys objektai. is reikinys yra panaus spalvos suvokimo pastovum (163-164 p.). Raudonas obuolys vaisi dubenyje ilieka raudonas net pasikeitus apvietimui, nes ms smegenys apskaiiuoja kiekvieno objekto atspindt viesos kiek, atsivelgdamos j supanius daiktus. Nekintant kontekstui, nekinta objekto skaistis, o kas atsitinka, kai kontekstas keiiasi? Pagal dsn, kad smegenys vertina objekt skaist ir spalv juos supani objekt atvilgiu, skaistis turt kisti. Kaip matome 6 - 1 0 pav., taip i ties ir atsitinka. Formos suvokimas, gylio suvokimas ir suvokimo pastovumas rodo, kaip mes tvarkome savo regimuosius potyrius. Panaiai tvarkomi ir kiti jutimai. Tai paaikina, kodl grupuojame vienod laikrodio tiksjim (penktasis galvoskis, 186 p.). Klausantis ne-

6-10 pav. Skaisio kontrastas. Nors abu staiakampiai yra vienodi, vidini staiakampi suvokiamas skaistis skiriasi, ir tai priklauso nuo aplinkos. Kaip ir spalvos suvokimo pastovumas (163-164 p.), taip ir is reikinys, yra labai svarbus dailininkams ir patalp apipavidalintojams.

8. 1909

196

III DALIS. Pasaulio p a i n i m a s

pastamos kalbos, mums sunku suprasti, kur baigiasi vienas odis ir prasideda kitas, o klausydamiesi gimtosios kalbos, mes automatikai girdime atskirus odius. Tai irgi tam tikras grupavimas. Bet tai dar ne viskas - mes raidi eilut, pavyzdiui, TAVOKOJMATO suskirstome odius taip, kad jie sudaryt prasming fraz, pavyzdiui, TAVO KOJ MATO, o ne atskir odi rinkin, pavyzdiui, TA V O K O J MATO (McBurney ir Collings, 1984). Suvokimo procesas apima ne tik informacijos grupavim, bet ir jos interpretavim, t. y. prasms priskyrim tam, k mes suvokiame.

PRASMINIMAS
Iki iol matme, kad kai kuriais atvejais teisus buvo Immanuelis Kantas (pavyzdiui, kad gylio suvokimas yra gimtas), o kai kuriais - Johnas Locke (pavyzdiui, kad patirties dka imokstame susieti objekto nuotol su suvokiamu j o dydiu). Taiau kiek ta patirtis svarbi? Kiek nuo jos priklauso suvokinio prasminimas?

sivaizduokime, kad protas yra, kaip mes sakome, tarsi baltas popieriaus lapas, neturintis joki savybi, joki idj. Kaip jis upildomas? / klausim a atsakau vienu odiu - PATIRTIES dka
Johnas Lock. Es apie moni supratim",

Jutim ribojimas ir sugrinta rega

Williamas Molyneuxas, raydamas Johnui Locke (1690), domjosi, ar i prigimties aklas mogus, imokytas lyta atskirti kub nuo rutulio 44 , praregjs galt atskirti juos rega. Locke atsakymas buvo ne44, nes is mogus niekada nesimok matyti. Molyneuxo hipotezinis atvejis buvo patikrintas ityrus deimtis aklagimi, taiau vliau praregjusi moni (Gregory, 1978; Senden, 1932). Tai daugiausia buvo mons, turj katarakt akies liuko drumst, todl regintys tik isklaidytj vies; toki, kuri mes matytume, irdami pro pusiau padalint stalo teniso kamuoliuk. mons, kuriems chirurgikai buvo paalinta katarakta, galjo i karto iskirti figr i fono ir justi spalvas, - tai patvirtina, kad ie suvokimo aspektai yra gimti. Taiau, kaip ir man Locke, jie danai nesugebdavo regdami atpainti objekt, kurie buvo pastami lieiant. Galbt tokiais atvejais chirurgin operacija nevisikai sugrina reg? Nordami geriau kontroliuoti kintamuosius, negu tai manoma atliekant klinikinius tyrimus, mokslininkai atliko Molyneuxo sivaizduot eksperiment su gyvnais. Kad nustatyt, ar, pakeitus jaunikli gyvn normali regimj patirt, ilgam pasikeis j gebjimas suvokti, tyrjai usidavo naujagimi kaiuk ir bedioniuk aki vokus arba uddavo jiems akinius, pro kuriuos gyvnai matydavo tik isklaidytj vies (Wiesel, 1982). Gyvn, kuriems paaugusiems regos trukdiai buvo paalinti, suvokimas buvo toks pat

6 SKYRIUS. Suvokimas

197

ribotas kaip ir moni po kataraktos operacijos. Jie galdavo skirti spalv ir skaist, bet neskirdavo apskritimo nuo kvadrato. J akys nebuvo paeistos: tinklain siunt signalus regimj iev, taiau gyvnai liko funkcikai akli" formai. Ir monms, ir gyvnams vliau patirtas jutim ribojimas nesukelia ilgalaiki alojani padarini. Jei keliems mnesiams udengsite suaugusio gyvno ak, tai, numus aki rait, rega nebus pakitusi. mons, kuriems paalinama ne gimta, bet vliau atsiradusi katarakta, taip pat gali diaugtis normalia rega. Ankstyvos kai, bedioni ir moni regimosios patirties padariniai rodo, kad kdikyst yra kritinis (87 p.) normalios suvokimo raidos laikotarpis. Patirtis lemia smegen nervini ryi susidarym. Eksperimentai su gyvnais, auginamais labai ribotos regimosios informacijos slygomis, taip pat atskleid ryki ankstyvosios regimosios patirties tak. Kembrido universiteto mokslininkai Colinas Blakemore ir Grahame Cooperis (1970) augino kaiukus visikoje tamsoje, iskyrus tai, kad kiekvien dien ddavo juos penkioms valandoms horizontaliai arba vertikaliai juostuot ritin (kaip 6-11 pav.). domu tai, kad kaiukai, kurie augdami nemat horizontali linij, vliau sunkiai jas suvokdavo, o kaiukai, kurie uaugo nemat vertikali linij, sunkiai suvokdavo vertikalius strypus. Dviem kaiukams aidiant, mokslininkas aismingai judindavo ilg juod lazd. Kaiukas, uaugs vertikali linij pasaulyje, aisdavo tik su staiai laikoma lazda. Kai lazda buvo laikoma gulsia, is kaiukas j nekreip dmesio; o j o draugas, uaugs horizontali linij pasaulyje, imdavo aisti. Galiausiai toks atrenkamojo pobdio aklumas sumajo, taiau kaiukai nebeatgavo normalaus jautrumo. Stebdami kaiuk poymius aptinkani smegen lsteli aktyvum, Blakemore ir Cooperis nustat, kad i lsteli atsakas daugiausia tik horizontalias arba tik vertikalias linijas priklaus nuo kaiuko ankstyvos regimosios patirties. is tyrimas i dalies atsako 4 skyriuje Paauglyst ir suaugusiojo amius" ikelt klausim: ar ankstyvosios patirties taka juntama vis gyvenim? Kai kuri regimojo suvokimo aspekt atvilgiu atsakymas yra taip" - mes ilgai ilaikome ankstyvosios regimosios patirties pdsakus.

6-11 pav. Prietaisas, naudotas Blakemore ir Coopcrio tyrimuose. ie kaiukai nuo tada, kai pirmkart prasimerk, penkis mnesius gyveno tamsoje. Kasdien penkioms valandoms jie buvo ineami i tamsos ir laik praleisdavo juodai ir baltai dryuotame ritinyje su viesiomis stiklinmis grindimis. Per standi apykakl kaiukai nieko daugiau negaldavo matyti - net savo pai kno. Vliau ie kaiukai buvo maiau jautrs horizontalioms formoms (i Blakemore ir Cooper, 1970).

Suvokimo adaptacija
Usidj naujus akinius, galime truput sunkiau orientuotis ir jausti svaigul, taiau per vien ar por dien prisitaikome. Dl suvokimo a d a p t a c i j o s prie pakitusios regimosios vesties pasaulis vl atrodo normalus. Dabar sivaizduokite daug sudtingesnius

198

III DALIS. Pasaulio painimas

naujuosius akinius, kurie pakeiia matom objekt viet 40 laipsni kair. Jei js, pirm kart usidj iuos akinius, mesite draugui kamuol, jis nuskries kairj on. Eidamas mogaus, kuriam norite paspausti rank, link, nukrypsite kair. Ar js galite prisitaikyti prie tokio ikreipto pasaulio? Viiukai negali: udjus jiems akinius, jie vis laik kerta snapu ten, kur mato esant grdus (Hess, 1956; Rossi, 1968). Taiau mons greitai prisitaiko prie ikreipiani li. Po keli minui js vl taikliai mtysite, engsite, kur reikia. Nusim akinius, pajusite poveiksm: i pradi kamuolys skris prieing, deinij, pus, taiau ir vl js per kelias minutes prisitaikysite. Dabar sivaizduokite dar sudtingesnius akinius: tokius, kurie pasaul apveria auktyn kojom. em yra viruje, o dangus - apaioje. Ar galtumte prisitaikyti? uvys, varls ir salamandros negali. Rogeris Sperry (1956) chirurgikai apsuko i gyvn akis ir ie, reaguodami objektus judjo klaidinga kryptimi. Taiau, patiksite ar nepatiksite, kats, bedions ir mons gali prisitaikyti prie apversto pasaulio. Psichologas George Strattonas (1896) pats tai patyr. Jis irado ir atuonias dienas dvjo optin prietais, kuris kairiaj pus sukeisdavo su deinija, o vir su apaia. Taip Strattonas tapo pirmuoju mogumi, kurio tinklains atvaizdas buvo neapverstas". I pradi, usidjs prietais, Strattonas nesiorientavo. Nordamas eiti, jis turdavo susirasti" savo kojas, kurios dabar buvo viruje". Buvo beveik nemanoma valgyti. J pykino ir apm depresija. Taiau Strattonas buvo atkaklus ir atuntj dien jis jau laisvai galjo siekti ko nors teisinga kryptimi ir vaikioti neatsitrenkdamas daiktus. Nusims prietais nuo galvos, jis greitai i naujo prisitaik. Vlesni eksperimentai pakartojo Strattono patirt (Dolezal, 1982; Khler, 1962). Prajus prisitaikymo laikotarpiui, optinius prietaisus dvintys mons galjo vainti mo-

6 - 1 2 pav. K j s matote v i d u r i n i a m e pieinlyje: s a k s o f o n i n i n k ar moter? Tiktina, kad js prasminim paveiks tai, i kur pieinuk (kairje ar d e i n j e ) pirmiau vilgtersite (i Shepard, 1990).

6 SKYRIUS. Suvokimas

199

tociklu, slidinti Alpse ir skraidyti lktuvu. Ar tai vyksta dl to, kad mons suvokdami imoksta apverst pasaul sugrinti teising padt? Ne, gatv, slidinjimo trasa, nusileidimo takas ir toliau atrodo esantys vir galvos, taiau, aktyviai juddami iame apverstame pasaulyje, mons prisitaiko prie konteksto ir imoksta derinti savo judesius.

Pagunda kurti nebrandias teorijas neturint pakankamai duomen, yra ms profesijos bda".
Shcrlockas Holmcsas, Arthuro Conano D o y l e B a i m s slnis", 1914.

Suvokimo nuostata
Visi ino, kad matyti - vadinasi, tikti. Dauguma moni ino, taiau nevisikai vertina, kad ir tikti - reikia matyti. Ms patirtis, prielaidos ir lkesiai sukuria ms suvokimo nuostat, arba psichikos polink, kuris stipriai veikia ms suvokim. Ar mogus, nupietas viduriniame staiakampyje ( 6 - 1 2 pav.), yra saksofonu grojantis vyras ar moteris? Tai, k pamatysime iame pieinyje, gali priklausyti nuo to, kur i greta esani pieini mes pirmiausiai pasiirjome (Boring, 1930). Ar, tiek inodami, galsite paaikinti kito eksperimento rezultatus? irdami truput neryk piein, teisingai j atpaino 73% maiusij pirm kart, bet tik 25% t, kurie anksiau jau buvo mat piein dar nerykesn (Bruner ir Potter, 1964). Kaip js manote, kodl antroji grup prasiau atpaino t pat vaizd? Todl, kad mons negali atsispirti pagundai formuoti vaizd i neaiki dirgikli. Pamat visikai neryk piein, mons automatikai susidaro iankstin nuojaut (suvokimo nuostat), kuri kliudo vlesniam suvokimui. Taigi yra daug sunkiau atpainti laipsnikai rykjani (fokusuojam) fotografij, negu ilaikyti" t pai jos rykumui majant. Kart susidarius klaiding nuomon apie tikrov, gerokai sunkiau pamatyti ties. Net objektyvumo siekiantys mokslininkai tikrov suvokia per savo teorij akinius". Kai kurie astronomai ir raytojai, pirm kart ivyd pro teleskopus Marso kanalus", suvok juos kaip proting btybi veiklos padarin. Taip ir buvo, tik protingos btybs iuo atveju buvo prie teleskopo angos. Kasdieniame gyvenime yra daugyb suvokimo nuostatos pavyzdi. Ms suvokimo nuostata gali paveikti ne tik reg, bet ir klaus. io fakto liudininku tapo malonus lktuvo pilotas, kuris, lktuvui sibgjant, pavelg nulidus savo padjj ir tar: Cheer up" (nusiypsok). Padjjas igirdo tai, k paprastai buvo prats girdti: Gear up" (didinam greit), ir i karto, lktuvui dar nepakilus nuo ems, trauk ratus (Reason ir Mycielska, 1982). irdami alkoholini grim reklamas arba atbulai leisdami roko muzikos raus, mons, i anksto spti, ko laukti ar klausytis,

200

III DALIS. Pasaulio painimas

danai p a m a t o seksualinio turinio vaizdus ar igirsta satanistinius p r a n e i m u s (Vokey ir Read, 1985). Kas lemia ms suvokimo nuostat? Patirties dka mes kuriam e svokas, arba schemas, kurios sistemina ir prasmina neinom informacij. Ms iankstins saksofoninink ar moter, lktuvo vies ar N S O schemos padeda isiaikinti dviprasmikus jutimus. Pastebj danguje neaik judant objekt, skirtingi mons pritaiko skirtingas schemas: Tai pauktis", Tai lktuvas", Tai antmogis". Vaik p i e i n i a i leidia m u m s vilgterti j t o b u l j a n i a s s u v o k i m o s c h e m a s . I k i m o k y k l i n u k a i m o k a pieti apskritimus ir k a m p u o t a s linijas, taiau n e s u g e b a j suderinti ir sukurti ibaigt m o g a u s f i g r . K o d l ? Taip yra ne dl m i k l u m o stokos. Suaugs deiniarankis, papraytas nupieti k nors k a i r i j a ranka, sukurs nedail piein, taiau jis nebus p a n a u s vaiko piein 6 - 1 4 pav. I dalies skirtum lemia tai, kad vaikui sunku pavaizduoti tai, k jis mato, taiau svarbiausia, kad vaikas turi supaprastint m o g a u s kno schem. Trimeiui vaikui veidas yra d a u g s v a r b e s n m o g a u s dalis u kn. Vaikui augant (nuo 3 iki 8 m e t ) , j o t u r i m o s kno schemos, kaip ir pieiniai, tobulja ir sudtingja. Turdami veid schemas, galime atpainti veidus karikatrose ar net velgti j u o s atsitiktiniuose kontruose, pavyzdiui, M nulio paviriuje. Peteris T h o m p s o n a s (1980) i Yorko universiteto nustat, kad veidus daugiausiai atpastame i aki ir burnos iraikos. KONTEKSTO TAKA. Tas pats dirgiklis gali sukelti visikai skirtingus suvokinius i dalies dl ms skirting schem, bet taip pat ir dl tiesioginio konteksto. Keletas trump pavyzdi: Ar pranejas sako kultai ir sektos" (cults and sects), ar kultai ir seksas" {cults and sex)? Mes tai turime atskirti i kit gretim odi. Ar persekiojanti pabaisa 6-7 pav., 192 p. atrodo agresyvi? Ar persekiojamoji pabaisa atrodo isigandusi? Jeigu taip, tai jus veikia kontekstas. Abi pabaisos yra vienodos. Ar stebukladario dut" 6-16 pav. yra padta ant ems ar kabo

6-14 pav. Vaik pieiniai atspindi j turimas tikrovs schemas, kaip ir j gebjim pavaizduoti tai, k mato. is trimeio pieinys rodo, kad vaiko turimoje mogaus schemoje veidas yra daug svarbesnis u kn.

6-16 pav. Ar pirmoji i kairs d guli ant ems ar kabo prie lub? Ms suvokim reguliuoja kontekstas, kur sudaro smalsieji triuiukai (i Shepard, 1990).

6 SKYRIUS. Suvokimas

201

Konteksto taka. Kas yra vir moters galvos? Eksperimente dalyvav tiriamieji i Ryt Afrikos man, kad ji mgina ilaikyti ant galvos metalin ar skardin d, o jos eima sdi po mediu. Vakarieiai, kurie yra labiau prat prie kamp ir di pavidalo architektros, daniau suvokdavo, kad eima yra kambaryje, o moteris sdi po langu (pritaikyta i Gregory ir Gombrich, 1973).

prie lub? Suvokimas priklauso nuo kontekst sudarani dviej triuiuk padties.

Pateikiant vairius vaizdus, mons greiiau atpasta objektus, esanius prastame kontekste (pavyzdiui, gesintuv gatvje) negu netiktame kontekste (pavyzdiui, gesintuv ant pato duts) (Biederman, 1981). Student miestelio teritorijoje js akimirksniu atpastate savo koleg student. Neprastame kontekste, pavyzdiui, pliae, t pat student atpainti gali bti sunkiau. Rus reisierius Levas Kuleovas man, kad patyrs reisierius sukelia auditorijos emocijas sukurdamas kontekst, kuris daro tak irovui vertinant aktoriaus iraik. Jis sukr tris trumpus filmus, kuriuose tas pats aktorius neutralia veido iraika buvo rodomas trijuose skirtinguose kontekstuose (Wallbott, 1988). Parodius mirusi moter, irovus sujaudina aktoriaus lidesys. Parodius lkt sriubos, irovai regi susimsius aktori. Parodius aidiant vaik, irovai teig, kad aktorius atrod laimingas. Ligoninje, kurioje a kakada dirbau sanitaru, netiktai teko veti mirus mog koridoriais, kur buvo daug moni. Tai reikjo padaryti nesukeliant smyio tarp ligoni ir lankytoj. Nusprendme ibandyti Kuleovo efekt", t. y. sukurti kontekst, kuris atitikt moni susidaryt miegani ar narkozs bsenoje esani ligoni schem: atideng veid ir prastai ukloj paklod, sugebjome perveti miegant" mog, nesukeldami jokio tarimo. Konfliktuojant konteksto taka gali turti tragik padarini. 1988 metais, karinio susirmimo su Irano laivynu metu, JAV na-

202

III DALIS. P a s a u l i o p a i n i m a s

I ARIAU. mogikasis veiksnys naudojant renginius

Man patinka ms vaizdo magnetofonas, taiau a dar neisiaikinau, kaip priversti j parodyti ra". Ms virykl yra nuostabi, tik kartais a suku galv, kurio degiklio kuri rankenl. Stumdomosios ms universiteto durys yra saugios ir paprastos, taiau kartais jos sukelia sunkum, kai mgini stumti ne t pus. Papildomi mano su kompiuteriu sujungto telefono aparato mygtukai yra patogs, taiau skambindamas a vis dar turiu vilgterti, kur mygtuk spausti. Psichologai, studijuojantys mogikojo veiksnio svarb, padeda sukurti tokius prietaisus, mainas ar darbo aplink, kurie yra pritaikyti natraliam ms suvokimui ir netrikdo. Psichologas Donaldas Normanas (1988) silo, kaip paprastai pakeitus rengin, galima sumainti kai kuriuos nepatogumus. Pavyzdiui, natraliai iplanuodami", galime sukurti aparato valdymo rankenles, kurioms nereikt papildom ura. mogikj veiksni" supratimas ne tik sumaina nepatogumus, bet kartais padeda ivengti nelaims. Septintojo deimtmeio pabaigoje, pradjs savo komercinius reisus Boeing 727" nusileisdamas patyr kelias katastrofas dl piloto klaid. Psichologas Conradas

( D :

.d) (H):
a b Taip idstytoms virykls rankenlms reikia urao (a), o idsius natraliai, urao skaityti nereikia (b). Kraftas (1978) pastebjo bendr i katastrof poym: visos jos vyko nakt, lktuvas nusileisdavo netoli nuo nusileidimo tako, kirts tams vandens arba neapviestos ems ruo. Sumodeliavs ias skrydio slygas tyrimui, Kraftas nustat, jog, nesant monokulini signal, pavyzdiui, tekstros gradiento, pilotai manydavo, kad skrenda aukiau negu i tikrj (6-17 pav.). Remdamosi Krafto tyrim rezultatais, oro linij kompanijos pradjo taikyti papildomas priemones (pavyzdiui, reikalauti, kad piloto padjjas stebt aukiamat ir nuolat informuot apie aukt), ir avarij sumajo.

3000 Tikroji nusileidimo trajektorija Pageidautina nusileidimo trajektorija 6-17 pav. Lktuvo nusileidim nakt imituojantys eksperimentai. Jei, lktuvui artjant prie nusileidimo tako, tamsoje trkdavo nuotolio signalu, tai laknai bdavo link pervertinti skridimo aukt (i Kraft, 1978).

2400 1800 1200

25 19 12 9 Atstumas iki nusileidimo tako (km)

6 SKYRIUS. Suvokimas

203

vigacinio naikintuvo Vincennes gulos nariai radaro signalus vertino kaip siuniamus i atakuojanio kovinio lktuvo. I tikrj iuos signalus skleid Irano keleivinis lktuvas, skrendantis numatytu kursu. io konteksto takos rezultatai buvo tragiki: uvo 291 lktuvu skrids mogus. Kasdieniame gyvenime suvokimo nuostatos, pavyzdiui, bendri vaizdiniai apie lyt ar kultr, gali veikti kontekst. Nematydami rausv ar melsv enkl, rodani naujagimio lyt, mons stengsis suinoti, ar naujagim vadinti jis" ar ji". Taiau pasakius, kad kdikis yra Deividas, mons (ypa vaikai) gali suvokti j" didesn ir stipresn negu t pat kdik pavadinus Diana (Stern ir Karraker, 1989). Matyt, kad kai kurie matomi lyi skirtumai egzistuoja tik juos stebinij akyse. Suvokimo nuostatos ir konteksto taka rodo, kaip patirtis padeda mums kurti suvokinius. Mes girdime ir suprantame tik tai, k i dalies jau inome" - sako Thoreau. Todl, gr prie pradinio klausimo, - ar suvokimas gimtas ar imoktas, - galime atsakyti paprastai: ir gimtas, ir imoktas.

AR GALIMA SUVOKTI BE JUTIM?

Ar suvokti galime tik tai, k juntame? Ar galime suvokti tai, kas yra u ms juntamosios vesties ribos, taigi, ar galimas nejutiminis (ekstrasensorinis) suvokimas? Pus amerikiei teigia tikintys nejutiminiu suvokimu, o dar ketvirtis atsako - nein (Gallup ir Newport, 1991). iniasklaidoje gausu praneim apie aikiaregi stebuklus: iaikinami nusikaltimai, isipildo sapnai, ipranaaujama ateitis. Ar yra moni, galini skaityti kit mintis, matyti per sien ar ipranaauti ateit? Laboratorini eksperiment metu parapsichologus - tuos, kurie tyrinja paranormalius (paodiui - u normos rib) atsitikimus - kartais nustebina mons, galintys atskirti uklijuot vok turin, paveikti aidimo kauliuko riedjim ar nupieti k kakas kitas regi neinomoje tolimoje vietovje. Taiau kiti psichologijos tyrintojai ir mokslininkai iri tai skeptikai (McClenon, 1982). Jeigu i tikrj galimas nejutiminis suvokimas, tai reikt keisti mokslin samprat, kad mes esame btybs, kuri protas yra neatsiejamas nuo fizini smegen, o pasaulio suvokimas remiasi pojiais. Kartais nauji faktai pakeiia mokslines prielaidas. Taigi pavelkime kai kuriuos tvirtinimus apie nejutimin suvokim, o tada matysime, kodl mokslininkai jais abejoja.

204

III DALIS. Pasaulio painimas

Apie nejutiminio suvokimo apraikas

Antgamtiniai reikiniai apima astrologines pranaystes, parapsichologin gydym, reinkarnacij, bendravim su mirusiaisiais, ijim i kno". Labiausiai patikimos, patikrinamos ir geriausiai tinkamos aptarti suvokimui skirtame skyriuje yra ios nejutiminio suvokimo apraikos:
Telepatija, arba tiesioginis bendravimas mintimis: vienas asmuo siunia mintis kitam asmeniui arba suvokia kito mintis. Aikiaregyst, arba suvokimas toli vykstani vyki, pavyzdiui, juAikiaregys yra aktorius, nantis aikiareg". vaidi-

Kad pasiektum Galileo status, nepakanka bti persekiojamam privalai taip pat bti teisus ".
Stcphcnas Jay Gouldu> Ever sincc Darwin", 197?

timas, kad dega draugo namas. Nuojauta, arba ateities vyki suvokimas, pavyzdiui, politinio ly-

derio mirties arba sportini varyb rezultato.

P s i c h o l o g a s ir fokusinink^ Darylas Bernas, 1984

Glaudiai susij yra ir psichokinezs, arba tai, kad smon viresn u materij", tvirtinimai, pavyzdiui, stalo paklimas or arba poveikis aidimo kauliuko riedjimui. Scenoje aikiaregys kontroliuoja tai, k auditorija mato ir girdi. Laboratorijoje eksperimentatorius kontroliuoja tai, k aikiaregys mato ar girdi. Aptarkime vien eksperiment, kur iaurs Karolinos universitete atliko Bruce Laytonas ir Billis Turnballis (1975). Visiems 179 dalyvavusiems studentams Laytonas ir Turnballis teik uklijuot vok, kuriame buvo kompiuterio atsitiktiniu bdu sudaryta 100 eilui, susidedani i skaii 1, 2, 3, 4, 5. Jie papra, kad studentai atspt, koks skaiius yra kiekvienoje eilutje. Atsitiktinai vienas spjimas i penki, taigi 20 spjim i 100, turt bti teisingi. I anksto pasakius, kad nejutiminis suvokimas yra naudingas, tiriamieji pateik vidutinikai 20,66 teising atsakym i 100. Pasakius, kad nejutiminis suvokimas kenksmingas, jie teisingai atsak 19,49 kartus i 100. Skirtumas gali pasirodyti nereikmingas. I tikrj, stebdami eksperiment, js niekada nepastebsite tokio mao poveikio. Taiau statistin duomen analiz parod, kad toks skirtumas, turint tiek daug dalyvi, retai bna atsitiktinis. Taigi Laytonas ir Turnballis padar ivad, kad nejutiminis suvokimas turjo takos. Remdamiesi tokiais eksperimentais, tikintieji nejutiminiu suvokimu, kaltina psichologus mokslininkus tuo paiu skepticizmu, kuris XVIII amiaus mokslininkus skatino juoktis i idjos, kad meteoritai nukrenta em i iorins erdvs. Romanistas Arthuras Koestleras, 1983 m. paskyrs daugiau kaip 700 000 doleri Anglijos parapsichologijos profesrai remti, ireik nepasitenkinim dabartiniais skeptikais mokslininkais, kurie primena ital filosofus, atsisakiusius pavelgti Jupiterio palydovus pro Gali-

Garsiausias mokslininkas, niekad nesimoks magijos, yra glaistas gudraus arlatano rankose".
Martinas Gardncris, 198?

6 SKYRIUS. Suvokimas

205

leo teleskop tik todl, kad jie inojo", j o g toki palydov nra. Skepticizmas kartais apakina mones ir jie nemato tiesos.

Skeptikas poiris nejutimin suvokim

Skeptikai tai atsako, kad nekritikas protas yra lengvatikis. Jie sako, kad danai vadinamieji aikiaregiai klausim nekeliani auditorij pavergia savo stulbinaniais spektakliais, kuri metu tariamai bendrauja su mirusij dvasiomis, skaito kit mintis ar priveria pakilti nuo ems daiktus - ir visa tai yra apgaul, paprasti fokusinink triukai. Ir i tikrj daugel aikiaregi gudrybi iaikino fokusininkai, kurie nenorjo, kad j menas bt naudojamas aikiaregi galiai rodyti. Kartais net mokslininkai ukimba ant kabliuko". Jau pagarsjo dviej paaugli fokusinink - Steve Shaw ir Michaelio Edwardo atvejis (Randi, 1983a, b). 1979 metais i jauna pora kreipsi Vaingtono universiteto naujai susikrusi parapsichologijos laboratorij, praydami leisti jiems pademonstruoti savo psichikos galias". Trejus metus jie apsimetinjo gal paneigti gamtos dsnius. Jie teig gal projektuoti psichinius vaizdus film, priversti laikrod slinkti stalu, lengvai sulenkti metalinius daiktus, judinti daiktus aklinai udarytuose induose. Laboratorijos direktorius, net ir sptas jaunuoli mokytojo fokusininko Jameso Randi dl galimos apgauls, i pradi nekreip dmesio iuos spjimus ir teig, kad ie du vaikiai yra patikimiausi mons, kuriuos mums kada nors teko tyrinti" (Psychic Abscam", 1983). Toks parapsicholog patiklumas rodo, kaip norisi reikiniams, kuri nesuprantame kaip nepaaikinam, priklijuoti etiket. Kaip kitaip galime paaikinti, jeigu ne nejutiminiu suvokimu" - klausia pagarbios baims apimtas stebtojas. Kol nebuvo atskleisti iknosparnio echolokaciniai gebjimai, daugelis moni jo skraidym visikoje tamsoje nekliudant laid laik aikiaregyste (Gibson, 1979). Koks dar galjo bti paaikinimas, jei iknosparniai galdavo skraidyti net apakinti, uspaustomis nosimis ar laku padengtais sparnais? Net jeigu js kako visikai neimanote, vis tiek tvirtinkite, kad visk galima paaikinti" - sak Williamas Jamesas (1890a, 347 p.). NUOJAUTA AR APSIMETIMAS? Ax aikiaregiai gali numatyti ateit? Pasitvirtinanios ymiausi aikiaregi" pranaysts nra pakankamai tikslios. Per 1978-1985 metus National Enquirer mylimiausi aikiaregi pranaysts Naujiesiems Metams pasitvirtino tik du kartus i 486 (Strentz, 1986). Per iuos metus aikiare-

Naujausiais eksperimentais, kuri metu mons mgino sisti vaizdinius sapnuojantiesiems, buvo gauta kai kuri domi pradini rezultat, taiau j nebuvo galima pakartoti net su tais paiais tiriamaisiais. Todl sapn telepatijos eksperimentai buvo nutraukti (Hyman, 1986).

206

III DALIS. Pasaulio painimas

giai neipranaavo n vieno reikmingo netikto vykio, pavyzdiui, kad moteris taps JAV viceprezidente, kad badas nualins Etiopij, kad Europ vargins teroristiniai ipuoliai. Perirjus policijos nuovadoms pasilytas aikiaregi vizijas, paaikjo, kad jos taip pat nra tikslesns u kit moni spliones (Reiser, 1982). Aikiaregiai, bendradarbiaujantys su policija, sukuria deimtis ar net imtus pranaysi. Tai padidina galimyb atsitiktinai teisingai atspti, o aikiaregys gali savo laimjimus paskelbti per iniasklaid. Be to, miglotos pranaysts vliau gali bti pateikiamos kaip visikai atitikusios tikruosius vykius, o tai sukuria suvokimo nuostat, kuri veikia aikinim. Nostradamusas, XVI amiaus Pranczijos mediumas, neapdairiai prisipaino, kad j o dviprasmikos pranaysts gali bti suprastos tik po vykio ir to vykio paaikintos". Ar spontanikos eilini moni vizijos" yra bent kiek tikslesns? Aptarkime ms sapnus. Ar jie tikrai ipranaauja ateit, kaip yra sitikin madaug pus universiteto student (Messer ir Griggs, 1989)? Ar taip atrodo tik todl, kad mes geriau prisimename ir atkuriame isipildanius sapnus? Daugiau kaip prie penkiasdeimt met du Harvardo universiteto psichologai (Murray ir Wheeler, 1937) patikrino pranaingj sapn gali. Kai buvo pagrobtas ir nuudytas lakno Charleso Lindbergho snus, bet dar nesuradus jo kno, tyrjai papra gyventoj praneti savo sapnus apie vaik. Kaip manote, kiek sapn i gaut 1300 j apraym tiksliai numat, kad vaikas yra mirs? Tik 5%. O kiek moni tiksliai susapnavo kno buvimo viet, t. y., kad jis ukastas po mediais? Tik 4 i 1300. Nors is skaiius nra didesnis u galim atsitiktinai atspti, keturiems sapn autoriams j akivaizdaus iankstinio inojimo tikslumas turjo atrodyti antgamtikas. Visi mes kiekvien dien sivaizduojame daug vyki. Kartais sivaizduotas netiktinas vykis tikrai atsitinka ir tai nustebina mus. Jei js papraysite 100 moni prie metant eis kartus monetas, pagalvoti herbas", tai kakuriam i j tikriausiai ikris visi ei herbai (neatsivelgiant tai, ar jis galvos apie herb ar negalvos), ir tikriausiai is mogus pasijus prietaringas. Kadangi kiekvien dien pasaulyje vyksta milijardai vyki, per pakankamai ilg laik tikrai vyksta koki nors stulbinani sutapim. Kaip pastebjo Stephenas Jay Gouldas (1980), laikas netiktinus dalykus paveria neivengiamais". Galiausiai skeptikai silo apsvarstyti tai, kad, atlikus deimtis
t k s t a n i e k s p e r i m e n t , niekada jutiminio neatsirado suvokimo n vieno reikinys, asmens, nebuvo iaikintas n vienas taip nepat kur galima galinio bt pakartoti,

Ateina laikas, kai reikia priimti praneim apie duomenis, kad rodym nebuvimas yra nebuvimo rodymas
Frankas Close Too Hot to HandL The Race for Cold Fusion", 19c>

tikinamai

pademonstruoti

Mokslo erdyje gldi esmin tampa tarp dviej prietaring nuostat - atvirumo naujoms idjoms (nepaisant to, kokios keistos ar prietaraujanios intuicijai jos atrodyt) ir vis idj labai negailestingo, kritiko ir kruoptaus ityrimo ".
Carlas Saganas, 198"

6 SKYRIUS. Suvokimas

207

savo aikiaregysts gebjimus (Marks, 1986). Kaip sako angl psichologas Markas Hansells (1980, 314 p.): Per imtmeius nebuvo rasta n vieno asmens, kuris galt pademonstruoti nejutimin suvokim, patenkinant nepriklausomus tyrintojus", ir todl iandien nejutiminis suvokimas nra ariau pripainimo, negu buvo prie imt met" (1985, 124 p.). Pastarj nejutiminio suvokimo tyrim, atlikt Nacionalins mokslini tyrim tarybos, ivados panaios: Gauti duomenys nepatvirtina, kad is reikinys egzistuoja" (Druckman ir Swets, 1988). Vienas skeptikas, fokusininkas Jamesas Randi, paskyr 10 000 doleri premij tam, kuris pademonstruos kok nors paranormal gebjim" grupei kompetenting inov. Pridjus ir kitus panaius silymus, pinig suma virija tredal milijono doleri (Jones, 1985-1986). Visi, kuri tvirtinim tikslumas bt rodytas, sulaukt dar vertingesnio mokslinio pripainimo. Randi silymas buvo nuolat skelbiamas daugiau kaip du deimtmeius, deimtys moni buvo tiriami, kartais net kruopiai priirint nepriklausomiems prisiekusiesiems teisjams. Norint paneigti nuomon, kad nra nejutiminio suvokimo, utekt vieno mogaus, galinio pademonstruoti vien galim pakartoti nejutiminio suvokimo reikin, taiau kol kas n vienas ito nepademonstravo.
NEJUTIMINIO SUVOKIMO PASLAPTINGUMAS. P r a e i t y j e b t a vi-

Net parapsichologijos alininkas Charlesas Tartas (1983) pripasta, kad laboratorijoje nejutiminis suvokimas pasireikia silpnai ir nepastoviai, todl sunku itirti jo prigimt

soki beprotik idj: kad galvos gumbai padeda atskleisti charakterio bruous, kad visas ligas galima igydyti nuleidiant krauj, kad kiekviename spermijuje yra maytis mogus. Kaip mes, girddami tai, kad galima skaityti mintis, ieiti i savo kno, kad smon valdo materij, galime atskirti kvailas idjas nuo t, kurios tik atrodo keistos, bet yra teisingos? Mokslas tai atsako paprastai: imgink, kad sitikintum, jog veikia. Jei veikia, tai pralaimi ms skepticizmas, jei neveikia, pralaimi ios idjos. i mokslin nuostata, kad parapsichologijai pripainti reikia galimo pakartoti reikinio ir j paaikinanios teorijos, atrodo, priimtina ir tikintiems, ir skeptikams. Ar galjo Laytono ir Turnballio eksperimentas su aikiaregyste (kai studentai spdami uanspauduot vok turin virijo atsitiktinum) pateikti tok pakartojam reikin? Tai norjo inoti skeptikai nusiteiks Eksperimentins socialins psichologijos urnalo" (Journal of Experimental Social Psychology") redaktorius, kuriam Laytonas ir Turnballis perdav savo tyrimo duomenis. Jis su autoriais sudar neprast sutart: tyrjai turjo pakartoti savo eksperiment, o urnalas paadjo paskelbti abiej eksperiment rezultatus, nesvarbu, kokie jie bt. (Tai rodo, kad nejutiminio suvokimo tyrinto-

A prabilau apie tai, ko nesupratau; apie dalykus, kurie man yra per daug nuostabs... "
Job 4 2 - 3

208

III DALIS. Pasaulio painimas

jai ir skeptikai nuoirdiai ieko tiesos.) Kokie buvo kito eksperimento rezultatai? Laytonas ir Turnballis susumavo siningai ir glaustai: jokio [statistikai] reikmingo poveikio nenustatyta". inodami, kaip lengva mones apgauti, ir stokodami pakartojam rezultat, dauguma psicholog tyrintoj lieka skeptiki nejutiminio suvokimo atvilgiu. Jie i tikrj yra nusivyl visais ou, knygomis ir urnalais apie antgamtinius reikinius. Ar mes turtume pritarti j skepticizmui ir nusivylimui? Mano asmeninis atsakymas: galime bti skeptiki, taiau neusisklskime visiems nerodytiems dalykams. Galime bti atviri naujoms idjoms, taiau nebti lengvatikiai; bti valgs, nebdami cinikai. Galime mstyti kritikai, taiau inodami, kad gamtos nepastame iki galo, galime sutikti su ekspyro Hamletu, kad Danguje ir emje yra daugiau dalyk, Horacijau, negu j sivaizduojama esant tavo filosofijoje". Kai kurie dalykai, kuriuos mes manome esant tikrus, pavyzdiui, kito mogaus meils tikrumas, Dievo buvimas ar nebuvimas, gyvenimas, usibaigiantis mirtimi, ar gyvenimas po mirties, yra u mokslo rib. Dl to mes galime ilaikyti kukl nuostabos jausm nepatikrinam gyvenimo paslapi atvilgiu. Kodl tiek daug moni link tikti, kad galima suvokti be jutim? I dalies tokius sitikinimus galima paaikinti klaidingu suvokimu, klaidingais aikinimais ar atrenkamuoju atsiminimu, bet kai kurie mons tiesiog nepasotinamai trokta stebukl ir magikos patirties. Anglijoje ir Jungtinse Amerikos Valstijose parapsichologijos pradininkai buvo daugiausia mons, kurie, prarad savo religin tikjim, iekojo, kaip mokslikai pagrsti tikjim gyvenimo prasmingumu bei gyvenimo po mirties tikimyb (Alcock, 1985; Beloff, 1985). Nuolankiam ir labai pagarbiam poiriui gyvenim susidaryti pakanka atkreipti dmes ms pai suvokimo sistem ir jos gebjimus beformius nervinius impulsus paversti spalvingais vaizdais, gyvais garsais ir adinaniais kvapais. Ms kasdienje suvokimo patirtyje gldi tikrai daug nepaprast dalyk, bent jau daug daugiau negu iki iol buvo sivaizduojama psichologijoje. Per imtmet atlikti tyrinjimai atskleid daug jutimo ir suvokimo paslapi, taiau ateities tyrintoj kartoms lieka giliausios ir tikriausios paslaptys. iuose dviejuose skyriuose mes nagrinjome pirmuosius informacijos apdorojimo ingsnius: nuo juntamosios informacijos gavimo iki prasmingo suvokinio sukrimo. Bet informacijos procesorius, esantis ms kaukolje, daro daug daugiau - miegant,

6 SKYRIUS. Suvokimas

209

v e i k i a n t h i p n o z e i ar n a r k o t i n m s m e d i a g o m s , j i s s u k u r i a n e r e a lius v a i z d u s (7 s k y r i u s S m o n s b s e n o s " ) . J i s m o k o s i i p r a e i ties p a t i r t i e s , i l g a i tai p r i s i m i n d a m a s (8 s k y r i u s M o k y m a s i s " ; 9 s k y r i u s A t m i n t i s " ) . J i s p a s i n a u d o j a s u v o k i n i a i s m s t y d a m a s ir p l a n u o d a m a s ( 1 0 s k y r i u s M s t y m a s ir k a l b a " ; 11 s k y r i u s I n t e l e k t a s " ) . T a r p j u n t a m o s i o s i n f o r m a c i j o s g a v i m o ir i n t e l e k t i n s v e i k l o s su j a v e i k i a n e s i v a i z d u o j a m a i s u d t i n g a i n f o r m a c i n sistema, kuri dabar daugiau negu kada nors anksiau vilioja vidins proto erdvs tyrintojus.

SANTRAUKA
I viraus apai" poiriui, padedant inioms ir lkesiams, juntamj informacij paveriame prasmingu suvokimu. tinklains atvaizdus perdirbdami trimaius suvokinius, mes remiams binokuliniais signalais, pavyzdiui, atvaizd tinklainse skirtumu, bei monokuliniais signalais, pavyzdiui, santykiniu objekt dydiu. Suvokimo pastovumas. Kaip mes atpastame suvokt vientis tam tikroje vietoje esani figr, jei jos atvaizdas tinklainje nuolatos kinta? Kaip objektai mums atrodo turintys nekintani savybi, kurios nepriklauso nuo j nuotolio, formos ar judjimo, gali paaikinti dydio, formos ir skaisio suvokimo pastovumas. Tai paaikina ir kai kurias gerai inomas regos iliuzijas. Pavyzdiui, mons, inantys apie dydio ir nuotolio sveik i gyvenamosios aplinkos, kur vyrauja staiakamps formos, labiau pasiduoda Mller-Lyerio iliuzijai.

Suvokimo

iliuzijos

Nuo pat psichologijos mokslo pradios mokslininkus domino regos ir klausos iliuzijos. Nordami paaikinti iliuzijas, turjome suprasti, kaip savo pojius paveriame prasmingais suvokiniais, todl tyrinti suvokim tapo vienu svarbiausi psichologijos rpesi. Regimosios ir kitos juntamosios informacijos konfliktas paprastai isprendiamas protui pasitikint regos duomenimis. i tendencija vadinama regos persvara.

Suvokinio

krimas

Getaltins psichologijos pradininkus stebino jiems atrod gimti atskir jutimo duomen jungimo visuminius suvokinius bdai. Ms protas ateinani informacij tvarko keliais rodytais bdais. F o r m o s suvokimas. Nordami atpainti objekt, pirmiausia turime j iskirti (matyti figr) i aplinkini dirgikli (fono). Taip pat turime paversti figr prasminga forma. is procesas vyksta pagal kai kurias getaltines taisykles: artum, panaum, itisum, udarum ir susietum. Gylio suvokimas. Tyrimai su regimuoju skardiu rodo, kad daugelis gyv padar suvokia trij matmen pasaul jau gimdami arba labai ankstyvame amiuje. Dvimaius

prasminimas
Tiesiogiai prigimties ir patirties" vaidmuo ypa tikrintas atliekant eksperimentus, kuriais keiiamas mogaus suvokimas. Jutim ribojimas ir sugrinta rega. Daugeliui gyv btybi kdikyst yra kritinis laikotarpis, kurio metu patirtis turi suaktyvinti gimtus regos mechanizmus smegenyse. Paalinus katarakt ir sugrinus reg aklagimiams, vliau suaugusieji negali suvokti pasaulio normaliai. Jie gali iskirti figr i fono ir suvokti spalvas, taiau jie negali skirti kontr ir form. Kontroliuojam eksperiment metu kaiukai ir bedioniukai nuo pat gimimo buvo auginami labai ribotos regimosios vesties

210

III DALIS. Pasaulio painimas

slygomis. Vliau j, grint normali regimj aplink, kai kurie regos sutrikimai lieka visam laikui. S u v o k i m o adaptacija. moni rega nepaprastai gerai prisitaiko. mons, usidj akinius, kurie pasuka pasaul truput kair arba dein ar net apveria ji auktyn kojomis, geba pritaikyti savo judesius ir net imokti laisvai judti. S u v o k i m o nuostata. Kad suvokimui turi takos ir ms patirtis (imoktos prielaidos ir sitikinimai), ir juntamoji vestis, akivaizdiai rodo suvokimo nuostat ir konteksto poveikio pavyzdiai. Imoktos schemos pa-

deda mums isiaikinti daugiaprasmius dirgiklius. L. paaikina, kodl kai kurie i ms mato" pabaisaveidus ar NSO, kuri nemato kiti.

Ar galima suvokti be

jutim?

Daugelis moni tiki nejutiminiu suvokimu arba teigia j patiriantys. Parapsichologai mgino rodyti i: pagrsti kelias nejutiminio suvokimo ris - telepatij, aikiaregyst ir nuojaut, taiau dl keli prieasi, ypa dl negaljimo pakartoti nejutiminio suvokimo rezultat, dauguma psicholog mokslinink skeptika: vertina iuos reikinius.

SIMINTINI TERMINAI IR SVOKOS

Regos persvara. Regos vyravimas kit poji atvilgiu. Mes filmo veikj balsus suvokiame kaip sklindanius i ekrano, kur regime, o ne i projektoriaus, esanio mums u nugar. Getaltas. Sudaryta visyb. Getaltins psichologijos atstovai pabria ms polink informacijos dalis jungti prasming visum. F i g r a - f o n a s . Regimojo lauko sutvarkymas objektus (figras), kurios isiskiria i aplinkos (fono). Grupavimas. Polinkis telkti dirgiklius vientisas grupes. Artumas. Polinkis suvokiant telkti greta esanius regos arba klausos dirgiklius. Panaumas. Polinkis suvokiant telkti panaius elementus. Itsumas. Polinkis suvokiant jungti dirgiklius vienalyius itisinius vaizdus. Udarumas. Polinkis suvokiant upildyti spragas, galinantis atskirtas dalis suvokti kaip vientis objekt. Susietumas. Polinkis suvokti poymius, pavyzdiui, takus, kai jie yra vienodi ir sujungti, kaip vien vienet. Gylio suvokimas. Gebjimas matyti trimaius objektus, nepaisant to, kad tinklainje projektuojami dvimaiai atvaizdai. Tai leidia nustatyti objekt nuotol. Regimasis skardis. Laboratorinis prietaisas tirti, kaip kdikiai ir gyvn jaunikliai suvokia gyl. Binokuliniai signalai. Gylio signalai, kurie gaunami irint abiem akimis, pavyzdiui, atvaizd tinklainse skirtumas ir konvergencija. Monokuliniai signalai. Nuotolio signalai, kuriais gali naudotis viena akis, pavyzdiui, oro ar tiesin perspektyva, sanklota. Atvaizd tinklainse skirtumas. Binokulinis gylio suvokimo signalas. Kuo daugiau skiriasi objekto atvaizdai abiej aki tinklainse, tuo ariau yra objektas. Konvergencija. Binokulinis gylio suvokimo signalas. Aki pasukimo vid laipsnis irint objekt. Santykinis dydis. Monokulinis nuotolio suvokimo signalas. Kai inome, kad du objektai yra vienodo dydio, tai tas, kurio atvaizdas tinklainje yra maesnis, atrodo esantis toliau. Sanklota. Monokulinis nuotolio suvokimo signalas. Ariau esantys objektai i dalies udengia toliau esani objekt vaizd. Oro p e r s p e k t y v a . Monokulinis nuotolio suvokimo signalas. Neryks objektai atrodo esantys toliau. Tekstros gradientas. Monokulinis nuotolio suvokimo signalas. Laipsnikas perjimas maiau ryki tekstr yra didjanio nuotolio enklas. Santykinis auktis. Monokulinis nuotolio suvokimo signalas. Auktesnius objektus suvokiame kaip esanius toliau. Santykinis judjimas. Monokulinis nuotolio suvoki-

6 SKYRIUS. S u v o k i m a s

211

mo signalas. Kai judame, objektai, esantys skirtingu atstumu nuo ms, keiia savo santykin padt ms regos lauke. Artimiausi objektai juda greiiausiai. Tiesin perspektyva. Monokulinis nuotolio suvokimo signalas. Mums inom lygiagrei linij sujim suvokiame kaip didjanio nuotolio enkl. Santykinis skaistis. Monokulinis nuotolio suvokimo signalas. Blausesni objektai atrodo esantys toliau. S u v o k i m o pastovumas. Objektai suvokiami kaip nekintantys (turintys pastov skaist, spalv, form ir

dyd), kai apvietimas ir atvaizdai tinklainje kinta. S u v o k i m o a d a p t a c i j a . Gebjimas prisitaikyti prie dirbtinai pakeisto ar net apversto regos lauko. S u v o k i m o nuostata. Psichikos polinkis suvokti vien dalyk, o ne kit. Nejutiminis suvokimas. Ginytinas tvirtinimas, kad suvokti galima be juntamosios vesties. Manoma, kad apima telepatij, aikiaregyst ir nuojaut. P a r a p s i c h o l o g i j a . Paranormali reikini, tarp j nejutiminio suvokimo bei psichokinezs, tyrinjimas.

Smons bsenos

7 SKYRIUS

Kiekviename moksle yra toki esmini svok, kuri beveik nemanoma apibrti. Biologai sutaria tarpusavyje, kas yra gyva, bet nevisikai ino, kas yra gyvyb. Fizikoje nra paprast materijos ir energijos apibrim. Psichologams tokia esmin, taiau sunkiai apibdinama svoka yra smon. Louiso Armstrongo mintys apie diaz galt tikti ir smonei: A niekada nesugebsiu j u m s ito paaikinti, nebent js pats suinosite, kas tai yra".

SMONS

TYRIMAI

Psichologija savo gyvavimo pradioje bdavo kartais apibriama kaip smons bsen apraymas ir aikinimas" (Ladd, 1887). Taiau mokslikai tirti smon pasirod labai sunku, ir tai paskatino daugel psicholog io imtmeio pirmoje pusje pradti tiesiogiai stebti elges - tai buvo besikurianios psichologins mokyklos, vadinamos biheviorizmu, poiris (257 p.). Nuo io amiaus vidurio psichologija buvo vadinama nebe mokslu apie smon ar psichik, o mokslu apie elges. Psichologija beveik prarado smon. Apie 1960 metus psichikos svokos pradta grinti psichologij. Neurologijos mokslo laimjim dka tapo manoma smegen veikl susieti su vairiomis psichikos bsenomis - bdravimu, miegu, sapnais. Mokslininkai pradjo tyrinti hipnozs ir narkotik sukeliamas pakitusias smons bsenas. vairi pair psichologai pripaino proto proces (painimo) svarb. Psichologij a pradjo atgauti smon. Daugelis iuolaikini psicholog mano, kad s m o n e i bdinga inojimas ir nukreiptumas objekt. Smon galima apibdinti

Psichologija turi atsisakyti nuorod smon

vis

Bihevioristas Johnas B. Watsonas, 1913

7 SKYRIUS. S m o n s bsenos

213

k a i p atrankin

dmes

nuolatiniams

suvokimams,

mintims

ir

jaus-

mams. Mokantis sudtingo elgesio, pavyzdiui, mokantis vairuoti automobil, smon sutelkia ms dmes automobil ir eism. Ilgainiui vairavimas tampa automatikas ir beveik nesmoningas gdis, ilaisvinantis smon kitoms uduotims.

Atrankinis dmesys
Suvokiniai kyla vienas po kito - kai vienas inyksta, pasirodo kitas. Kai 6 skyriuje irjote Neckerio kub bei figrai ir fonui skirtus pieinius, inojote, kad juos galima dvejopai prasminti, taiau vienu metu smoningai galjote suvokti tik vien i j. Tai iliustruoja svarb princip: ms smoningas dmesys yra a t r a n k i n i s , t. y. vienu momentu sismoniname tik ribot dal to, k gebame patirti. Kol neperskaitte io sakinio, nejutote bat ant savo koj arba kad js nosis yra js vilgsnio linijoje. Perskaiius staiga js kojos pasijunta spraustos batus, o nosis atkakliai braunasi popieriaus lap prie jus. Kol buvote susikaup ties iais odiais, neinojote ir apie informacij, ateinani i periferinio regos lauko. Taiau js galite tai pakeisti. irdami emiau esant X, pastebkite, kas yra aplink i knyg (puslapio kratai, stalo pavirius ir kt.). X Kitas atrankinio dmesio pavyzdys yra kokteili vakarlis - t. y. gebjimas sutelkti dmes tik vien bals i daugelio. sivaizduokite, kad per ausines girdite du pokalbius - vien - viena ausimi, kit - kita. Kai sutelkiate dmes tai, kas sakoma kairij aus, js nesuvokiate to, kas sakoma deinij. Tai, kas smoningai suvokiant patraukia dmes, patraukia j vis, nepadalyt. Tai tinka ir kitiems pojiams. Tarp gausybs regimj dirgikli, kurie nuolat esti prie mus, smon atrenka tik kelis. Ulricas Neisseris (1979) ir Robertas Becklenas bei Danielis Cervone (1983) tai labai tikinamai rod. Jie parod monms vien minut trunkant vaizdo ra, kuriame trys juodais markinliais vilkintys krepinio aidjai buvo paslpti po trij baltais markinliais vilkini krepinink atvaizdu. irov buvo praoma nuspausti mygtuk kiekvien kart, kai tik juodais markinliais vilkintys aidjai perduoda kamuol. Vaizdo raui pusjus, parodyta per aikt einanti jauna moteris su lietsargiu (7-1 pav.). Dauguma irov buvo taip sutelk savo dmes juodais markinliais vilkinius aidjus, kad visikai jos nepastebjo. Dar kart pairj ra, jie labai nustebo ivyd moter. Ar nepastebti dirgikliai gali mus paveikti? Gali. Vieno eksperimento metu students per ausines viena ausimi klaussi prozos itraukos. J uduotis buvo garsiai kartoti odius ir tikrinti, ar jie

214

III DALIS. Pasaulio painimas

&

7 - 1 pav. E k s p e r i m e n t o , kai buvo tiriamas atrankinis d m e s y s , metu irovai, stebdami, kaip p e r d u o d a kamuol j u o d a i s markinliais vilkint> > aidjai, paprastai n e p a s t e b d a v o per aikt einanios moters su lietsargiu (i Neisser, 1979).

atitinka raytin teksto kopij (Wilson, 1979). Tuo pat metu kit aus buvo grojamos nesudtingos iuolaikins melodijos, kurias moterys galjo lengvai girdti. Kadangi j dmesys buvo sutelktas proz, melodijas sismonino ne geriau negu js savo batus. Todl vliau, kai klaussi i melodij kartu su kitomis, jos negaljo j atpainti (taip, kaip mons negali prisiminti pokalbio, kur jie nekreip dmesio). Taiau, papraius pasakyti, kurios melodijos joms labiausiai patiko, pasirinko tas, kurias girdjo per ausines. J pasirinkimas atskleid tai, k o j o s negaljo smoningai prisiminti. Taigi suvokimas reikalauja dmesio, bet kartais net ir nedmesingai suvokti dirgikliai turi tam tikr poveik.

Smons bsenos
Daugelyje ios knygos skyri (Suvokimas", Mokymasis", Atmintis", Mstymas ir kalba", Emocijos") pateikiami normalios budrios smons tyrimai. Kiekvienos i i srii tyrimai rodo, kad daug informacijos apdorojamo, jos nesismonindami. Mes ufiksuojame dirgiklius ir reaguojame juos, j smoningai nesuvokdami, pavyzdiui, spausdiname mainle, neirdami raides klaviatroje. Mes keiiame savo nuostatas ar pertvarkome prisiminimus, visikai to nesismonindami. Smons vaidmen, apdorojant informacij, galima palyginti su ledkalnio virne. Tai yra ms tiesioginiai potyriai, tai, kas sudaro valingos kontrols pagrind, kas leidia kitiems praneti apie savo psichikos bsenas (Kihlstrom, 1987). Skirtingai nuo nesmoningo informacijos apdorojimo, kuris vyksta vienu metu lygiagreiai apimdamas kelis lygmenis, smoningas apdorojimas yra nuoseklus, santykinai ltas ir ribot galimybi. Nesmoningas informacijos apdorojimas, tarsi gera pagalbinink komanda, rpinasi einamaisiais reikalais, kad smon, kaip vadovas, galt susitelkti sprendimams priimti ir visuomeniniams santykiams palaikyti.

Apie nuosekl ir lygiagret informacijos apdorojim irkite 160-161 p.

7 SKYRIUS. S m o n s bsenos

215

Psichologai galbt tiksliai neino, kas yra smon, bet jie pripasta, kad ji reikiasi vairiomis bsenomis. Mes ne tik paprastai matome ir girdime, samprotaujame ir atsimename, - dar yra ir ypatingos (ikreiptos ar neprastos) smons bsenos, kaip sapnai, svajons, meditacijos ir hipnoz, chemini mediag sukeltos haliucinacijos, priemirtiniai regjimai.

MIEGAS IR SAPNAI
Miegas - saldus, atgaivinantis, paslaptingas. Miegas - nenugalimas gundytojas, kuriam visi privalome paklusti. Kas jis? Kodl mes miegame? Kodl praleidiame tredal savo gyvenimo vidutinikai apie 25 metus - miegodami? ie klausimai visais laikais domino monij. Dabar kai kurios miego paslaptys yra atskleistos. Viso pasaulio laboratorijose tkstaniai moni miegojo prijungti prie moderni tais ir stebimi kit. Registruodami mieganiojo smegen elektrines bangas ir raumen judesius, stebdami mieganiuosius ir kartkartmis juos adindami, miego tyrintojai nustat tai, ko sveika paprasta nuovoka neatskleid tkstantmeius. Galbt js jau galite numanyti kai kuriuos i atradim. Pagalvokite, ar ie teiginiai yra teisingi ar klaidingi? 1. Kai mons sapnuoja k nors veiki, j galns daniausiai juda ir judesiai atitinka sapnuojam veiksm (217-219 p.). 2. Pagyven mons miega daugiau negu jaunesni (220 p. ir 7 - 6 pav.). 3. Po 2 - 3 bemiegi par sumaja mogaus gebjimas atlikti trumpas, taiau sunkesnes protines uduotis (220 p.). 4. mons, kurie miegodami vaikto, taip ireikia savo sapnus (217-219 p.). 5. Norintiems atsikratyti nemigos, miego tyrintojai rekomenduoja retkariais igerti migdomj vaist (221 p.). 6. Sapnai, kuriuos sapnuojame prie atsibusdami ryt, yra panas tuos, kuriuos sapnuojame tik umig (223 p.). 7. Kai kurie mons sapnuoja kiekvien nakt, kiti - retai (219 p.). Visi ie teiginiai yra klaidingi (pritaikyta i Palladino ir Carducci, 1983). Pairkime, kodl.

Miego ritmas
Paros ritmas atitinka gyvenimo ritm - nuo ms pabudimo su naujai gimstania diena iki grimo kasvakar tai, k ekspyras pavadino mirties klastote". Prie 24 valand dienos ir nakties

216

III DALIS. Pasaulio painimas

ciklo ms organizmas prisiderina dka biologinio laikrodio, kitaip dar vadinamo c i r k a d i n i u r i t m u (pavadinimas kils i lotynik odi circa - apie ir dies - diena). Pavyzdiui, autant rytui, ms kno temperatra pradeda didti, dien bna didiausia, o prie einant miegoti, pradeda mati. Nuskrid kit laiko juost, juntame, kad sutriko paros ritmas, pavyzdiui esame nemaloniai budrs, kai ms biologinis laikrodis aukia: miegok". Mokslininkai, tikdamiesi atrasti bd iam ritmo sutrikimui sumainti ir biologiniams laikrodiams atitaisyti, eksperimentuoja su vaistais ir rykiu apvietimu vakare (Czeisler ir kt., 1986, 1989; Turk ir Losee-Olson, 1986). J patarimas: biologin laikrod greiiau atitaisysite, jeigu po ilgo skrydio lktuvu praleisite dien lauke. Smarkiai keiiant miego laik darbo dienomis ir savaitgaliais, kaip tai danai daro pamainomis dirbantys darbininkai ir studentai, taip pat galima sugadinti" biologin laikrod. Kai is jau pradeda derintis prie savaitgalio miego reimo, prasideda nauja darbo (ar mokslo) savait. Dl to gali kilti sekmadienin nemiga" ir pirmadienio ryto lidesys". Mslinga, bet nuo vis atskirti mons, neturintys laikrodi ir nematantys dienos viesos, paprastai susidaro" 25 valand par. Tai padeda paaikinti, kodl daugumai moni yra lengviau skristi vakarus, kai diena pailgja, negu rytus; kodl pamaininio darbo laik keiiantys mons geriau prisitaiko prie vis vlesni pamain negu prie vis ankstesni pamain; kodl danai turime drausminti save, kad prastu laiku atsigultume, ir versti save atsikelti. Dauguma gyvn, bdami belaikje nuolat apviestoje aplinkoje, taip pat perengia 24 valand paros rib. Biologinis ritmas veikia ir miegant - kelis kartus per nakt mes pereiname 5 skirting miego fazi cikl. Tai nebuvo inoma iki vienos 1952-j met nakties, kai atuonmetis Armondas Aserinsky nujo miegoti, o jo tvas Eugene, ikagos universiteto magistrantas, nusprend patikrinti elektroencefalograf, kur tais dien (Aserinsky, 1988; Seligman ir Yellen, 1987). Jis pritvirtino elektrodus prie Armondo aki, kad uregistruot aki obuoli judesi sukeliam elektros srov (buvo manoma, kad miegant akys juda). Netrukus aparatas palo brti popieriuje ryk zigzag. Aserinsky paman, kad aparatas dar nesutaisytas. Taiau nakiai einant prietaiso aktyvumas kartojosi, ir jis rod, kaip Aserinsky galiausiai suprato, greitus, trkiojanius aki judesius, lydimus energetinio smegen aktyvumo. Kai vieno greit aki judesi tarpsnio ( R E M miego)* metu jis paadino Armond, berniukas pasisak sapnavs.
* REM (angl. rapid e y e m o v e m e n t s ; santrumpa neveriama kitas kalbas (spec, redaktor).

Ar mes pratintume save umigti vakare vliau, o ryt ilgiau pamiegoti, jeigu ms cirkadinis ritmas atitikt 23 valand cikl?

7 SKYRIUS. S m o n s b s e n o s

217

Nathaniel Kleitman (1960) ir Aserinsky, nordami isiaikinti, ar panas ciklai bdingi ir suaugusij miegui, pradjo tyrimus, kurie vliau buvo atlikti su tkstaniais savanori. Kad galtumte vertinti j darbo metodus ir rezultatus, sivaizduokite ess tiriamasis. Kai js rengiats miegoti, tyrjai pritvirtina elektrodus ant js galvos (kad galt matuoti elektrin smegen aktyvum) ir prie aki kampui (kad galt urayti aki judesius) (7-2 pav.). Kitais prietaisais tyrjai urao irdies ritm, kvpavimo danum, raumen tonus ir net lytini organ suadinimo laipsn.
7 - 2 pav. Miego tyrintojai pritvirtina elektrodus ant vairi galvos viet ir taip matuoja smegen elektrines bangas, aki judesius, raumen tonus (i Dement, 1978).

Kairiosios akies judesiai

'/V-AA-w
ERG (raumen tonusas) EEG (smegen bangos) Budrus, atsipalaidavs

Deiniosios akies judesiai

A v ^ V v v - ^

Kai atsigulate lov ir umerkiate akis, kitame kambaryje esantys tyrjai stebi js elektroencefalogramoje (EEG) gana ltas alfa bangas, kurios kyla jums atsipalaidavus, taiau dar bdraujant (7-3 pav.). Kai js apsiprantate su visais iais prietaisais ir pajuntate nuovarg, js kvpavimas ltja, smegen elektrins bangos taip pat ltja ir pereina netolygias pirmosios miego fazs bangas. io negilaus miego, kuris trunka apie dvi minutes, metu jums gali kilti vairiausi vaizd, kurie primena haliucinacijas (jutimin patirt nesant juntamj dirgikli). Js galite pasijusti krent (tuo metu js knas staiga krpteli) arba skrend, nejausdami savo svorio. Greitai js dar labiau atsipalaiduojate; prasideda 20 minui trunkanti antroji miego faz, kuriai bdingos periodikai irykjanios miego verpsts - sustiprjs smegen elektrinis aktyvumas. Ir nors ios fazs metu nesunku jus paadinti, js jau neabejotinai miegate. Per kitas kelias minutes js pereinate treij, pereinamj, miego faz ir pasiekiate ketvirtj, gilaus miego, faz. Js smegenys jau treiosios, taiau daugiausiai ketvirtosios, miego fazs metu pradeda skleisti ltas, dideles delta bangas. Abi ios miego fazs kartu dar kartais vadinamos delta miegu. Jos trunka madaug 30 minui ir j metu jus sunku paadinti. domu, kad gilaus ketvirtosios fazs miego metu galime kalbti arba vaikioti

Alfa bangos
Pirmoji miego faz

Treioji miego faz

Ketvirtoji miego faz

Delta bangos
REM miegas

7 - 3 pav. Smegen elektrins bangos ir miego fazs. Bdraujant atsipalaidavus skleidiamos tolygios alfa bangos gana rykiai skiriasi nuo ltesni, didesni delta bang, kylani ketvirtosios, gilaus miego, fazs metu. REM miego fazs bangos primena pirmosios, artimos bdravimui, miego fazs bangas (i Dement, 1978).

218

III DALIS. Pasaulio painimas

arba (kaip mai vaikai) prilapinti lov. Taiau netgi tada, kai esame kietai mig, ms smegenys kakaip apdoroja kai kuri dirgikli informacij. Mes vartoms lovoje, bet i j o s neikrintame. Atsitiktinis triukmas, sukeltas pro al vaiuojani automobili, gali nesutrikdyti gilaus miego, taiau kdikio verksmas, sklindantis i vaik kambario, kaip mat j pertrauks. Jums umigus, m a d a u g po valandos, atsitinka keistas dalykas. Vietoj to, kad toliau sau giliai snaus.tumte, j s grtate miego k o p i o m i s " atgal. Per treij ir antrj miego fazes j s patenkate domiausi miego faz - greit aki judesi - R E M mieg ( 7 - 4 pav.). Deimiai minui smegen skleidiamos bangos pagreitja, panaiai kaip per artim budriai pirmj miego faz. Taiau, skirtingai negu pirmosios fazs metu,-pagreitja .irdies ritmas, pradedate greiiau kvpuoti, neritmingai ir m a d a u g kas pus minuts po umerktais vokais staiga suaktyvjusios js akys pradeda greitai judti. Bet kas, stebdamas mieganiojo akis, gali pastebti iuos greitus aki judesius, todl atrodo netiktina, kad mokslas iki 1952 met nieko neinojo apie R E M mieg. R E M miego metu stiprja lytini organ sujaudinimo poymiai (pasireikia erekcija, sudrgsta maktis). Paprastai rytin erekcija" vyksta baigiantis paskutiniajai t nakt R E M fazei, daniausiai prie atsibundant. Lytiniai organai sujaudinami visada, nesvarbu, ar sapno turinys seksualus ar neseksualus^-Tai-nevyksta tik sapnuojant labai baisius sapnus (Karacan ir kt., 1966). Jaun vyr su miegu susijusi erekcija trunka ilgiau negu R E M faz, vidutinikai 3 0 - 4 5 minutes (Karacan ir kt., 1983; Schiavi ir S c h r e i n e r Engel, 1988). 25 met vyrui erekcija bna madaug pus nakties miego laiko, 65 met - ketvirtadal. Dauguma vyr, turini bd dl sutrikusios erekcijos" (impotencijos), patiria rytines erekcijas, o tai rodo, kad sutrikimo prieastys nra fizins. Nors R M miego m e t u smegen judinamosios ievs sritis yra aktyvi, tik nedaugelis nerv sistemos signal pasiekia raumenis, kurie yra labai atpalaiduoti - taip atpalaiduoti, kad iskyrus atsitiktinius pirt ar veido raumen trkiojimus, esate visikai paralyiuotas. Be to, j u s net sunku paadinti. Todl R E M miegas dar kartais v a d i n a m a s paradoksaliuoju miegu, nes knas viduje yra aktyvus, o iorikai atrodo ramus. Dar domiau u paradoksalij R E M miego prigimt yra tai, kad greitieji aki judesiai pranea apie sapno pradi. Netgi tie, kurie teigia niekada nesapnuojantys, paadinti R E M miego metu, daniau nei 8 0 % kart p a p a s a k o j a savo sapn. Skirtingai n u o greitai prabgani pirmosios miego fazs vaizd, R E M miego sapnai daniausiai yra emocionals ir paprastai primena vairias istorijas.

Budrus 1

to d) N O) d)
o

Miego arnmrn REM

valandos

7 - 4 pav. N a t r a l a u s n a k t i e s m i e g o f a z s . D a u g u m a m o n i kelet kart p e r nakt p e r e i n a p e n k i m i e g o fazi cikl. K e t v i r t o j i ir t r e i o j i m i e g o f a z s t r u m p j a , o R E M m i e g o - i l g j a (i C a r t w r i g h t , 1978).

7 SKYRIUS. S m o n s bsenos

219

(Kartais mons atsimena sapnus ir pabudinti po kit miego fazi, bet ie sapnai paprastai yra apie kok nors vien vyk, pavyzdiui, A klausiau Georgo, ar galiu pasiskolinti i j o plaktuk".) Ar aki judesiai susij su sapno regimaisiais aspektais? Ar sapnuotojas iri" sapn tarsi asmenin kino film? Daugelis mokslinink mano, kad yra ne taip: greitai judanios akys, kaip ir atsitiktiniai raumen trkiojimai, gali atspindti tik padidjus sapnuojaniojo nerv sistemos aktyvum (Chase ir Morales, 1983). Nakt toks miego ciklas kartojasi madaug kas 90 minui: ketvirtoji, gilaus miego, faz pamau trumpja, kol visai inyksta, o R E M miego - ilgja, ir ryt R E M miegas jau sudaro nuo 20% iki 25% (t. y. madaug 100 minui) vidutins ms nakties miego trukms. Vadinasi, mons, kurie sako: A niekada nesapnuoju", i tikrj kasmet praleidia apie 600 valand sapnuodami ir susapnuoja apie 1500 sapn.

mons retai knarkia sapnuodami. Prasidjus REM miego stadijai, knarkimas baigiasi.

Kodl miegame?
Pramiegame madaug tredal gyvenimo. Kai negalime miegoti, pradedame blogai jaustis; ms knas trokta miego. Galite suinoti, ar j u m s trksta miego - o daugeliui student j o trksta (Levine ir kt., 1988), - pasitikrin, ar tinka dauguma i i teigini: reikia adintuvo, kuris sutrumpint natral miego laik; auditorijoje jauiats mieguistas arba j u m s trksta energijos, btinos didesniems laimjimams; vos tik padedate galv ant pagalvs, i karto umiegate. Akivaizdu, kad mums reikia miego. Taiau kodl? Atrodo, jog nesunku atsakyti klausim: palaik mones kelias dienas be miego, pastebkite, kaip blogja j savijauta. Jeigu jums tekt bti tiriamuoju tokiame eksperimente, kaip tai galt paveikti js kn ir prot? Be abejons, kartkartmis jus apimt stiprus mieguistumas ypa tomis valandomis, kai js biologinis laikrodis liepia jums miegoti. Taiau ar miego trkumas gali aloti fizikai? Ar tai gali smarkiai pakeisti js organizmo biocheminius procesus arba kno organus? Ar pasireikt emociniai arba intelekto sutrikimai? Svarbiausias padarinys, kaip ino kai kurie pavarg studentai, yra mieguistumas. Jau vien turint omenyje mieguistum lydint nuovarg bei bendrojo pobdio negalavimus, tai nra nereikminga (Mikulincer ir kt., 1989). Ms laikais mons daugiau negu bet kada kenia dl nepastovaus miego, kur trukdo modernus apvietimas, televizijos aparatra, pamaininis darbas bei socialins pramogos. Visa tai maina energij ir trukdo gerai jaustis. Miego tyrintojas Williamas Dementas (1990) apgailestauja, kad nacionalin miego skola yra didesn ir svarbesn u nacionalin skol".

Keletas neatsakyt klausim apie mieg: Kodl jauni mons daugiau miega? Kodl kai kurie gyvnai pramiega didesn paros dal, o kiti i viso nemiega? Kodl REM miegui suparalyiavus ms raumenis, trkiojame ir krpiojame? Ir svarbiausia, kokia yra miego paskirtis?
I U C L A S m e g e n tyrimo instituto, 1989

220

III DALIS. Pasaulio p a i n i m a s

Kiti padariniai yra maiau apiuopiami: susilpnjs krybingumas ir negaljimas susikaupti, susilpnjs atsparumas ligoms, silpnas rank drebjimas, irzlumas bei atsitiktins suvokimo klaidos atliekant monotonikas uduotis. Tai kartais, pavyzdiui, vairuojant sunkveim arba kontroliuojant lktuv skrydius, gali sukelti tragikus padarinius. Daug dideli nelaimi, pavyzdiui, naftos isiliejimo, branduolini avarij yra vyk po vidurnakio, kai operatoriai, tiktina, buvo labiausiai mieguisti. Taiau trumpiems, labai svarbiems udaviniams atlikti miego stoka turi ma tak. Septyniolikmeio Randy Gardnerio pavard pateko Guinnesso pasaulio rekord knyg, nes jis nemiegojo 11 par. Kartais j a m tekdavo vaikioti, kad neumigt. Nepaisant to, per paskutinij bemieg nakt, aisdamas stalo aidim, Gardneris sugebjo lygiai 100 kart nugalti mokslinink Dement. Paskui jis imiegojo 15 valand ir atsibudo gerai jausdamasis (Gulevich ir kt., 1966). Yra inomi keli atvejai, kai smegen ligomis sergantys mons negaljo miegoti, ir tai baigsi nelaimingai. Vienas 52 met vyras pamau prarado gebjim miegoti. Jis labai nuvargo, pradjo drebti, prarado orientacij, nebegaljo susivaldyti (Lugaresi ir kt., 1986). Kartkartmis j a m kildavo panai sapnavim stuporo bsena, taiau tuo metu nebdavo smegen elektrini bang, kurios esti miegant. Prajus devyniems mnesiams nuo io miego sutrikimo pradios, mogus mir. Taigi, kodl mes turime miegoti? Turime nedaug atsakym. Miegas tikriausiai padeda atsigauti kno, ypa smegen, audiniams. Vieno 92 km maratono bgik tyrimo rezultatai rodo, kad prie rungtynes sportininkai miegojo vidutinikai 7 valandas per nakt, o dvi naktis po rungtyni - 8,5 valand. Nakt po maratono ketvirtoji, gilaus, miego faz truko dvigubai ilgiau (Shapiro ir kt., 1981). Matyt, miegas svarbus augant. Gilaus miego metu hipofiz iskiria augimo hormonus. Senstant ji io hormono gamina vis maiau, todl vyresni m o n s trumpiau giliai miega (Pekkanen, 1982). Be to, emesn mieganio mogaus kno temperatra sutaupo energijos dienai. ie fiziologiniai atradimai yra tik pradia menant miego msles. Kaip sako Dementas, mums dar reiks nueiti daug myli, kol umigsime" (1978, 83 p.).

Dabartinis rekordininkas yra Robertas McDonaldas (,,Klajojantis Robas"), kuris, kaip praneam 1986 met supamosios kds maratone nemiegojo 18 dien ir 21 valandas.

,, Miegok greiiau, pagalvi

nes mums reikia

yd posak:

Miego sutrikimai
Teiginys, kad kiekvienam mogui reikia 8 valand miego", yra neteisingas. Naujagimiai pramiega beveik du tredalius paros, o suaugusieji - vargu ar daugiau kaip ketvirtadal. Labai skiriasi to paties amiaus individ vidutin miego trukm. Kai kurie mons puikiai jauiasi imiegoj maiau kaip eias valandas per nakt,

7 SKYRIUS. S m o n s bsenos

221

o kiti nuolat imiega devynias ir daugiau valand. (vairi induoli poreikis miegui dar labiau skiriasi: arkliai ir karvs miega tik 3 - 4 valandas per par; iurks ir kats - 1 4 - 1 5 valand [Webb, 1982b].) moni miego skirtumai nra susij su rykiais asmenybs skirtumais (Webb, 1979), taiau miego pobdis gali bti veikiamas genetikai. Wilse Webbas ir Scottas Campbellis (1983) palygino tapai ir netapai dvyni miego pobd bei trukm ir pastebjo, kad tik tapai dvyni miegas yra labai panaus. M a d a u g 1 0 - 1 5 % s u a u g u s i j , nesvarbu, koks j poreikis miegui, skundiasi nemiga - pasikartojaniais sunkumais umigti arba miegoti umigus. Tikroji nemiga nra atsitiktinis negaljimas umigti, kuris pasitaiko sunrimus ir susijaudinus. Stresinmis situacijomis bdravimas yra natrali ir adaptyvi reakcija. N e r a m i o m i s naktimis labai danai klaidingai vertiname savo miego trukm. Net jeigu nemiegojome tik valand, gali atrodyti, kad nemiga kamavo didesn nakties dal, nes tai yra ta dalis, kuri prisimename. Daniausiai vartojamos greitai veikianios priemons prie nemig - migdomosios tablets ar alkoholis - gali tik dar padidinti problem. Jos sutrumpina REM miego faz. Vaist nebevartojant, nemiga gali sustiprti. Miego tyrintojai silo kitus nemigos veikimo bdus: 1. Prie mieg atsipalaiduokite. 2. Vakare, prie mieg, venkite kofeino (vadinasi, ir okolado) bei gausaus maisto. Gali padti stiklin pieno. (Piene yra mediag, kuri reikia serotonino - neuromediatoriaus, pagerinanio mieg, - gamybai.) 3. Nusistatykite miego reim (kelkits tuo paiu metu net ir po bemiegs nakties) ir venkite poguli dien. 4. Reguliariai manktinkits, bet tik ne vlai vakare. 5. tikinkite save, kad laikinai neisimiegoti nealinga. 6. Jeigu niekas nepadeda, mginkite maiau miegoti, t. y. vliau gultis ir anksiau keltis. Retesni, taiau sunkesni u nemig miego sutrikimai yra narkolepsija bei miego apnja. mons, sergantys narkolepsija, kenia nuo periodikai ueinani miego priepuoli, kurie kartais uklumpa paiu netinkamiausi metu, pavyzdiui, puikiai usimojus beisbolo kamuol arba garsiai juokiantis, arba piktai barantis (Dement, 1978). Toks mogus trumpam umiega REM miegu, kurio metu atsipalaiduoja raumenys. 100 000 ar daugiau narkolepsija sergani amerikiei turi gyventi, laikydamiesi papildom atsargumo priemoni. Tarp grsms eismui veiksni u-

Litas ir avinlis atsiguls greta, bet avinlis nebus labai mieguistas

Woody A l l c n o filme Meil ir mirtis", 1975

Sugrinama madaug tik tredalis prarastojo miego. is sugrintas miegas susideda daugiausia i trkstamo ketvirtosios fazs ir madaug puss trkstamo REM miego
Jamcsas Hornc Kodl mes miegame", 1988

222

III DALIS. P a s a u l i o p a i n i m a s

sndimas uima antrj viet po girtumo" - teigia Amerikos miego sutrikim asociacijos atstovai, todl tie, kurie serga narkolepsija, ypa rizikuoja (Aldrich, 1989). Sergantieji miego apnja (daniausiai nutuk vyrai) miegodami protarpiais nustoja kvpuoti {apnea reikia sustojs kvpavimas"). Praleidus madaug minut be oro, kraujyje sumaja deguonies, o tai priveria miegantj kelias sekundes nioktuoti. Per nakt tai kartojasi imtus kart. Keniantieji dl apnjos danai net netart, kad serga, jeigu dien nesijaust mieguisti, o j partners nesiskst garsiu knarkimu". Dar kiti miegantieji, daniausiai vaikai, patiria naktin siaub. mogus gali atsissti ar net pradti vaikioti, neriliai kalbti, atrodyti labai isigands, jo irdies ritmas ir kvpavimas dvigubai padanja (Hartmann, 1981). Keniantis naktin siaub mogus labai retai visikai isibudina ir kit ryt maai k arba visai nieko neatsimena (daniausiai tik trumpam msteljus bauginant vaizd). Naktinis siaubas - tai ne komarai, kurie paprastai sapnuojami anksti ryt, REM miego metu. Kaip ir vaikiojimas miegant, naktinis siaubas daniausiai kyla pirmosiomis miego valandomis, ketvirtosios miego fazs metu ( 7 - 5 pav.).

Budrus

Komarai

O) d)
' Nakties siaubai

Sapnai
Nustaius sry tarp REM miego fazs ir sapnavimo, atsivr nauja sapn tyrim era. Vietoj rmimosi miglotu sapno prisiminimu, prajus kelioms valandoms, tapo manoma suiupti" sapnus tada, kai jie sapnuojami. Tyrintojai gali pabudinti savo tiriamuosius REM miego metu ar per penkias minutes po jo, ir gauti tikslesni duomen apie sapn. K SAPNUOJAME? Lyginant su dienos svajonmis, sapnai REM miego fazs metu yra gyvesni, emocionalesni, keistesni. Kelis kartus per nakt js tampate surrealistini psichikos film krju. Danai t film vykiai klostosi netvarkingai, vaizdai keiiasi staiga, mons atsiranda ir vl inyksta, o fizikos dsniai, pavyzdiui, visuotins traukos, gali bti lengvai paeidiami. Vis dlto sapnai bna tokie gyvi, kad mes juos galime supainioti su tikrove. Kartais sapnuodami visai aikiai suvokiame, kad stebims, ar mes i tikrj sapnuojame. Kai kurie mons, sapnuodami tokius rykius sapnus", geba patikrinti savo smons bsen. Jeigu jie gali atlikti kok nors absurdik veiksm, pavyzdiui, sklandyti ore, tada jie ino, kad sapnuoja. Geriausiai atsimename emocionalius sapnus ir daniausiai nuo j pabundame, bet dauguma sapn yra gana paprasti. mons, pa-

2 3 Miego

4 5 6 valandos

"

7 - 5 pav. Komarai ir nakties siauba> miego laboratorijoje. Nakties siaubas kyla ketvirtosios miego fazs metu. prajus 2 - 3 valandoms nuo umigiirk Komarai sapnuojami ryt, R E M miego metu (i Hartmann, 1984).

7 SKYRIUS. S m o n s bsenos

223

adinti tyrimo metu, daug reiau, negu js galtumte pagalvoti, pasakoja sapnus su seksualiniais vaizdiniais. Vieno tyrimo metu tik vienas i deimties jaun vyr ir tik vienas i trisdeimties jaun moter sapn turjo seksualin atspalv (Hali ir Van der Castle, 1966). (Prisiminkite, kad REM miego fazs metu paprastai suadinami lytiniai organai. Vadinasi, tai nepriklauso nuo seksualini sapn.) Daniausiai mes sapnuojame kasdienio gyvenimo atsitikimus, pavyzdiui, susitikim darbe arba egzamin. eerius savo gyvenimo metus mes praleidiame sapnuodami sapnus, kuri dauguma nra malons: mons danai sapnuoja, kad nesugeba kako padaryti, kad juos puola, persekioja ar atstumia, kad jie patiria neskm (Hali ir kt., 1982). domu tai, kad visame pasaulyje vairaus amiaus vyr ir moter sapnai skiriasi tuo, kad moterys vienodai danai sapnuoja tiek vyrus, tiek moteris, o vyr sapnuose 65% pagrindini veikj yra vyrai. Niekas neino, kodl taip yra. (Galbt polinkis sapnuoti savo lyties asmenis rodo didesn sismoninim j socialins jgos net miegant?) Nesvarbu, kokia io reikinio prasm, sapn tyrintojas Calvinas Hallas (1984) sitikins, kad fakt galime traukti trump bendriausi lyi skirtum sra (589 p.). Ms sapn siuetas - tai, k Sigmundas Freudas vadino akivaizdiu sapn turiniu, - daniausiai apima prajusios dienos igyvenimus ir usimimus. Ypa tai atsispindi pirmajame ms nakties sapne. sapn gali prasibrauti ir juntamj dirgikli i aplinkos. Koks nors kvapas ar telefono skambteljimas gali bti akimirksniu iradingai pinamas sapn. Vieno eksperimento metu Williamas Dementas ir Edwardas Wolpertas (1958) velniai apipurk altu vandeniu mieganij veidus. ie tiriamieji daniau sapnavo vanden - krioklius, kiaurus stogus arba netgi tai, kad kakas juos aptak, - nei tiriamieji, su kuriais taip nesielgta. Taiau mes neatsimename informacijos i garsajuosi, pateikiamos, kai mes stipriai miegame (Eich, 1990). Visa, kas patiriama per penkias minutes iki mums umiegant, paprastai neprisimenama (Roth ir kt., 1988). Tai padeda paaikinti, kodl i ryto daniausiai neprisimename sapn, kurie mus staiga paadina nakt. Jeigu norite atsiminti sapn, atsikeikite ir iek tiek pabkite nemiegodami. KODL SAPNUOJAME? Freudas 1900 metais ileistoje garsiausioje savo knygoje Sapn aikinimas" rodinjo, kad sapnas yra tarsi psichikos apsauginis votuvas, kuris nekenksmingai ileidia kitaip nepriimtinus jausmus. Anot Freudo, akivaizdus sapno turinys yra tik simbolin, cenzruota slaptojo turinio, kuris susideda i tiesiogiai grsming potrauki ir trokim, atmaina. Nors

Nakties vizijose regime tai, kuo gyvename dien4'.

Mcnandcr i Atn Fragmentai",

342-292 pr. Kr.

224

III DALIS. Pasaulio painimas

d a u g u m a i sapn nebdingi akivaizds seksualiniai vaizdai, Freudas visgi b u v o sitikins, kad d a u g u m o s suaugusij sapn kilm galima paaikinti erotiniais trokimais". Freudo nuomone, autuvas, pavyzdiui, galt bti umaskuotas varpos vaizdas. Nors Freudas man, kad sapnai - tai raktas vidiniams konfliktams suprasti, j o kritikai teigia, kad sapn aikinimas veda aklaviet. Kai kurie i j svarsto: jeigu sapnai ir turi simbolin prasm, tai jie gali bti iaikinti beveik taip, kaip kam norisi. Kiti tvirtina, kad nieko uslpto sapnuose i viso nra. Jie sako, kad sapnas apie autuv ir yra sapnas apie autuv. Net Freudas, kuris mgo rkyti cigarus, pripaino, kad kartais cigaras yra tiesiog cigaras". Freudo teorija apie sapnus uleidia viet n a u j e s n m s teorijoms. Viena i j sapnus sieja su informacijos apdorojimu: sapnai galf padti isijoti, suriuoti ir tvirtinti atmintyje ms dienos potyrius. Po stresini igyvenim ar intensyvaus m o k y m o s i R E M m i e g o faz pailgja (Palumbo, 1978). Be to, yra tvirt ir priveriani suklusti rodym", kad R E M miegas palengvina atminiai susidoroti su neprasta ar nerim keliania mediaga (McGrath ir Cohen, 1978). Vieno eksperimento metu, prie u m i g d a m i , mons klausydavosi neprast frazi, o ryt j i e m s buvo pateikiamas atminties testas. Jei nakt jie bdavo adinami vos prasidjus R E M miego fazei, ryt atsimindavo maiau negu tada, kai b d a v o adinami kit m i e g o fazi metu ( E m p s o n ir Clarke, 1970). Atrodo, kad studento gyvenime nepertraukiamo m i e g o (su sapnais) naktis yra pateisinamas dalykas. Kita sapn aikinimo teorija teigia, kad sapnai gali turti ir fiziologin paskirt. Galbt sapnai - arba su jais susijs smegen a k t y v u m a s R E M miego metu - periodikai dirgina mieganias smegenis. Galtumte prisiminti i 3 skyriaus, kad gaunami potyriai tobulina ir isaugo smegen nervinius takus. Raidos poiriu i teorija yra prasminga. Kdiki, kuri nerviniai tinklai dar tik formuojasi, didel miego dal sudaro R E M miegas ( 7 - 6 pav.). Dar kitos fiziologins teorijos teigia, kad sapnai kyla dl nerv sistemos aktyvumo, plintanio auktyn i smegen kamieno. is nerv sistemos aktyvumas ess atsitiktinis, o sapnai - tai smegen pastangos j prasminti (Hobson, 1988). Psichologai Martinas Seligmanas ir A m y Yellen (1987) nurodo, kad sekund trunkantis greit aki judesi spurtas" R E M miego metu sutampa su smegen regimosios ievs aktyvumo proveriu". mons, paadinti tokio smegen aktyvumo proverio metu, pasakoja turj ryki potyri, paprastai dramatik haliucinacij. Kaip gi iuos regimuosius vaizdus reaguoja ms painimo m e c h a n i z m a s ? Taip, kaip paprastai daro su neprasmingais dirgikliais - j u o s prasmina. (Prisiminkite i 2 skyriaus, kaip pacientai

7 SKYRIUS. S m o n s b s e n o s

225

14 13 12 11 10 I v>

i
J?

Budri bsena

Hfj

< 0 J2 O 0) > Q

'V"

Pirmoji mionr\ fa-7

REM miegas

:" :.

...:

K-i
Antroji miego faz

Delta miegas (treioji ir ketvirtoji miego fazs) 10 20 30 40 50 60 70

i l l l l l

7 - 6 pav. Su amiumi miego pobdis keiiasi. Per pirmuosius kelis gyvenimo mnesius trumpja R E M miego laikas. Per pirmuosius 20 met po truput vis maiau miegame. Antrojoje gyvenimo pusje retai imiegame nakt nepabusdami. Atsitiktiniai pabudimai tampa normaliu reikiniu, dl j nereikia nerimauti ir griebtis vaist (i Williams ir kt., 1974).

Amius metais

su atskirtais smegen pusrutuliais, akimirksniu paaikina" mslingus veiksmus, kuriems vadovauja deinysis pusrutulis. Ir prisiminkite i 6 skyriaus, kaip lengvai mes galime irti" mog mnulyje ar pabaisas medi kamienuose.) Seligmanas ir Yellen sako, kad ms nuolat aktyvios smegenys sukuria siuet i to, kas pasiekiama - dienos spdi likui, adintuvo skambjimo ar trump smegen kamieno suadint regos haliucinacij. maiykime emocin atspalv, kur teikia limbin sistema (kuri suaktyvja R E M miego metu) ir - tai! - mes jau sapnuojame. Taigi i teorija teigia, kad sapnai kyla dl nenuilstam psichikos pastang prasminti tarpusavyje nesusijusius regimuosius proverius, kuriems limbin sistema sukuria emocin fon. Tai padeda paaikinti daugel ms sapn, pavyzdiui, staiga ir keistai pasikeiiani veiksmo viet (sukelt naujo regimojo proverio). Seligmano surinkti Pensilvanijos universiteto student aprayti sapnai patvirtina, kad rykiausi yra netikti, besikaitaliojantys sapno vaizdai; kiti, maiau ryks vaizdai, matyt, ikyla tam, kad susiet regimuosius proverius tarpusavyje.

226

III DALIS. Pasaulio painimas

Dl sapn paskirties kartai ginijamasi, taiau visi gino dalyviai sutaria, kad btinas R E M miegas. mons, kuriems j o trksta dl pakartotinio adinimo, vis greiiau ir greiiau grta i faz, kai jiems leidiama umigti. Galiausiai galdami netrukdomi miegoti, jie miega kaip vaikai - R E M miego faz bna pailgjusi. is reikinys vadinamas R E M a t g i j i m u . Nustojus vartoti R E M slopinanius migdomuosius vaistus, i miego faz pailgja, taiau prasideda komarai. Daugumai kit induoli taip pat bdingas REM miegas ir REM atgijimas. Gyvn REM miego poreikis rodo, kad is miegas turi gilias biologines prieastis ir paskirt. Tai, kad REM miegas bdingas induoliams (taiau nebdingas tokiems gyvnams kaip uvys, kuri elgsen maiau veikia mokymasis), taip pat derinasi su informacijos apdorojimo teorija. Visa tai tik dar kart mums primena esmin pamokym: biologins ir psichologins elgesio teorijos bendradarbiauja, o ne lenktyniauja tarpusavyje.

SVAJONS, FANTAZIJOS IR MEDITACIJA

Klasikiniame Jameso Thurberio apsakyme Paslaptingasis Walterio Mitty gyvenimas" raoma, kaip mandagus velnaus Walterio Mitty gyvenimas yra pavairinamas maloni fantazij. Vaiuodamas pro ligonin, Mitty sivaizduoja ess daktaras, skubantis operacin, kurioje du yms specialistai maldauja jo pagalbos. Vl ir vl Walteris Mitty nuobodul maina sivaizduodamas save pergal venianiu Walteriu Mitty: tai garsiausiu pasaulio auliu, tai didvyriku laknu. Thurberio apsakymas tapo klasika, nes daugelis ms gali susitapatinti su Walteriu Mitty. Klinikos psichologas Jerome L. Singeris (1975), istudijavs apklaus ir pokalbi su imtais suaugusi moni duomenis, teigia, kad beveik visi kiekvien dien svajoja ar fantazuoja: darbe, klasje, eidami gatve - beveik visur ir bet kuriuo metu. Jauni mons, lyginant su vyresniais, svajoja daugiau ir prisipasta turintys daugiau seksualini fantazij (Cameron ir Biber, 1973; Giambra, 1974). Ne visos svajons ireikia tok atvir bgim nuo tikrovs ir ne visos tokios dramatizuotos kaip Walterio Mitty. Daniausiai jos apima gerai inomas gyvenimo detales: galbt mes sivaizduojame, kaip kitaip galtume isprsti atliekam uduot, arba regime save mginant pasiaikinti dstytojui, kodl darbas bus padarytas vliau, arba mintyse perkratome asmeninius susitikimus, kurie buvo malons ar kuriuos nortume pakeisti.

7 SKYRIUS. S m o n s bsenos

227

Kai kurie mons - madaug 4 % vis gyventoj - fantazuoja taip gyvai, kad jie vadinami fantazuoti linkusiomis asmenybmis. 26 toki moter tyrimas parod, kad vaikystje jos mgdavo neprastai intensyvius, vaidybinius aidimus su llmis, mediaginiais gyvnliais ar sivaizduojamais draugais (Wilson ir Barber, 1983). Jos sak, kad ir suaugusios daugiau negu pus laiko praleidia fantazuodamos. Jos igyvena patirtus ar sivaizduotus atsitikimus taip gyvai, kad vliau kartais sunkiai atskiria prisimenamas fantazijas nuo tikr vyki atsiminimo. Stebdamos arba sivaizduodamos iaurius ar gsdinanius reginius, jos kartais paios pasijusdavo negaluojanios. Daugelis papasakojo apie savo gilius mistinius ar religinius igyvenimus. Trys ketviriai i j seksualini fantazij metu patirdavo orgazm. Ar valandos, kurias praleidiame fantazuodami, yra tik bdas pabgti nuo tikrovs, o ne akistata su ja? Kartais taip. Taiau svajojimas gali bti ir pritaikomas. Kai kurios svajons padeda pasirengti ateities vykiams, nes veria sismoninti neubaigtus reikalus, ir tai yra savotikos mintins repeticijos. aismingos fantazijos sustiprina mokslinink, artist, raytoj krybingum. Vaik svajons, pasireikianios igalvotais aidimais, yra svarbios j socialinei ir paintinei raidai, todl kai kurie vaik psichologai yra susirpin, kad televizija pernelyg uvaldo vaik dmes (Singer, 1986). Svajons gali bti ir impulsyvaus elgesio pakaitalas. mons, link prasiengimus ir smurt, taip pat iekantys dirbtinio narkotik adinamo pakilumo, fantazuoja reiau u kitus (Singer, 1976). Galbt Walterio Mitty svajons ne tik gelbjo j nuo nuobodulio, bet taip pat leido atsiduoti savo impulsams saugiame vidiniame pasaulyje. Didesnio susikaupimo, taiau visikai smoninga bsena pasiekiama meditacija. Medituojantys mons patogiai sitaiso ramioje aplinkoje ir ramiai giedrai nusiteikia. Tada jie susitelkia ties savo kvpavimu, odiu (Ryt ali meditacijose tai bt mantra, pavyzdiui, Om) ar fraze (krikioni galbt trumpa malda). Patyrusi medituojani moni kraujospdis, irdies ritmas, smegen aktyvumas bei mediag apykaita yra panas labai atsipalaidavusi moni i proces rodiklius (Alexander ir kt., 1987; Holmes, 1984; Wallace ir Benson, 1972). Meditacija, kaip ir atsipalaidavimas, o gal net geriau u pastarj, gali padti sumainti skausm, nerim bei su stresu susijusius negalavimus (Eppley ir kt., 1989). Neseniai vienuose seneli namuose buvo atliktas spdingas tyrimas. 73 i nam gyventojams buvo paskirta arba kasdien medituoti, arba nieko neskirta. Po trej met ketvirtadalis nemedituojani buvo mir, o medituojantieji visi buvo gyvi (Alexander ir kt., 1989).

Tyrindamas save ir savo mstymo metodus, padariau ivad, kad fantazijos dovana man reikia daugiau negu mano talentas gyti tiksli ini
Albertas Einsteinas, 1879-1955

Gyvenimo menas reikalauja i ms nenukrypstamai laikytis tarp dviej kratutini - iorini ir vidini - skatinim".
Psichologas Jerome L. Singcris, 1976

Atsisskite vienumoje ir tyloje. Nuleiskite galv, umerkite akis, ramiai ikvpkite ir sivaizduokite, kad stebite savo ird... Ikvpdami tarkite: Viepatie Jzau Kristau, pasigailk mans"... Pasistenkite visas kitas savo mintis atidti al. Bkite ramus, bkite kantrus ir labai danai kartokite veiksm ".
Gregory i Sinajaus, mirs 1346

228

III DALIS. Pasaulio painimas

HIPNOZ
sivaizduokite, kad jus netrukus uhipnotizuos. Hipnotizuotojas silo j u m s atsissti ir atsiremti, nukreipti savo vilgsn tak auktai ant sienos ir atsipalaiduoti. Ramiu, emu balsu jis sako: Js akys pavargo... Js aki vokai sunkja... Jie darosi vis sunkesni ir sunkesni... Jie nori usimerkti... Js vis labiau atsipalaiduojate... Js kvpuojate giliai ir ritmingai... Js raumenys vis labiau ir labiau atsipalaiduoja. Visas js knas tarsi vininis." Po tokio keli minui hipnozs vado js akys tikriausiai usimerks, ir js bsite uhipnotizuotas. Hipnoz - aikiai padidjs taigumas, kai hipnotizuotojo kalbinjimai ir nurodymai gali sukelti tam tikrus js veiksmus, suvokimus ar net prisiminimus. Kai hipnotizuotojas teigia: Js akys usimerkia taip stipriai, kad net ir labai stengdamiesi negaltumte atplti vok", aki vokai tarsi nebeklauso js ir lieka umerkti. Kai jums liepia umirti skaii 6, js nustembate, suskaiiav ant savo rank vienuolika pirt. Pakviestas pauostyti kvepal, nors i tikrj tai yra amoniakas, js galite kur laik avtis iuo aitriu kvapu. Papraytas apibdinti nesam paveiksl, kur atseit savo rankose laiko hipnotizuotojas, js galite detaliai j nupasakoti. teigus, kad negalite matyti tam tikro objekto, pavyzdiui, kds, js galbt i tikrj pasakysite, kad kds nra, nors, domu, gebsite t kd apeiti vaikiodamas. Gavs nurodym umirti visus iuos vykius, vliau, prajus hipnozinei bsenai, js galite patirti pohipnozin amnezij t. y. laikinai prarasti atmint; tai labai panau nesugebjim prisiminti inom vard. Taiau umirta" mediaga yra viduje", nes ji turi takos tolesniam elgesiui, ir j galima atsiminti, esant i anksto parengtam signalui (Kinlstrom, 1985; Spanos ir kt., 1985). Todl, nors mons teigia nieko neprisimen, sumaniai parengti testai leidia skeptikams suabejoti ia amnezija (Coe, 1989a). Taigi ypa ginytinas klausimas yra tai, ar mons i tikrj negali prisiminti umirtos" mediagos, ar jie susilaiko ir nepateikia informacijos, tenkindami hipnotizuotojo lkesius. Hipnozs bdai buvo naudojami jau nuo Antikos laik, bet dl iandieninio j paplitimo daug nusipeln austr gydytojas Antonas Mesmeris (1734-1815), kuris klaidingai man surads gyvn magnetizm". Mesmeris dideliu mostu perbraukdavo magnetu per serganij knus, paskui kai kuriems pacientams kildavo trans panai bsena (mesmerizuota" bsena), po kurios jie pabusdavo jau gerokai pasitais. Prancz komisija, vadovauj a m a B e n j a m i n o Franklino, nenustat gyvn m a g n e t i z m o ir

7 SKYRIUS. Smons bsenos

229

Mesmerio gydym" pavadino grynu prasimanymu". Taip hipnoz, arba, kaip tai buvo vadinama, mesmerizmas, buvo prilyginta arlatanizmui. Pagarb hipnozei sumenkino ir pernelyg didels jos specialist pretenzijos. Mesmerizuoti" mons tariamai gebdavo matyti sau u nugaros, stebti kit vidaus organus, bendrauti su mirusiaisiais. Dabar visi mokslininkai sutinka, kad uhipnotizuoti mons toki ygdarbi atlikti negali (7-7 pav.). Pavyzdiui, mons hipnozs bsenoje eioms minutms gali pailginti savo rankas, bet t gali atlikti ir neuhipnotizuoti mons. Prie nusprendiant, ar hipnozin bkl i tikrj yra smons atmaina, pirmiausiai apsvarstykime kai kurias sritis, dl kuri sutaria visi mokslininkai. Tada, turdami omenyje faktus apie hipnoz, galsime apmstyti du tarpusavyje persipinanius klausimus: Kas yra hipnoz?", K hipnoz sako apie mogaus smon?"

Faktai ir prasimanymai
AR VISUS MONES GALIMA UHIPNOTIZUOTI? Tie, kurie tyrinja hipnoz, ino, kad jos galia priklauso ne nuo hipnotizuotojo, o nuo hipnotizuojamojo atvirumo taigai (Bowers, 1984). Tam tikru laipsniu kiekvienas pasiduoda taigai. Dauguma usimerkusi, tiesiai stovini moni, igird kelis kartus sakant, kad jie svyruoja pirmyn ir atgal, i ties pradeda iek tiek svyruoti. Kaip tik kno svyravimas yra vienas i Stanfordo hipnobilumo skals, kuri nustato asmens imlumo hipnozei laipsn, situacij. Taikydamas j, hipnotizuotojas pateikia trump hipnozs vad, o tada pradeda taigauti vairius potyrius: nuo lengv (itiestos rankos juda kartu) iki sunki (atmerktomis akimis irti neegzistuojant asmen). mons, kurie lengvai pasiduoda hipnozei, pavyzdiui, tie 20%, kurie gali vykdyti nurodym neuuosti ar nereaguoti panosje laikom amoniako buteliuk, tikriausiai iliks tokie ir po 25 met (Piccione ir kt., 1989). ie lengvai pasiduodantys hipnozei mons, kaip ir anksiau apraytieji, link fantazuoti asmenys, danai sitraukia lakios vaizduots reikalaujani veikl (Lynn ir Rhue, 1986; Nadon ir kt., 1991). Paprastai jie daug fantazuoja gyvenime, lengvai sijauia roman ar film vaizduojamus vykius. Todl daugelis mokslinink link termin pasiduodantis hipnozei" pakeisti kitu, teigiamesn atspalv turiniu terminu - gabus hipnozei". Nedaugelis i ms nort lengvai pasiduoti hipnozei", bet daugelis diaugtsi turdami gebjim" vis savo dmes stipriai sutelkti uduot, vaizduots dka visikai j pasinerti, reaguoti sivaizduojamas galimybes. O btent tai ir gali padaryti link fantazuoti ir gabs hipnozei mons.

7-7 pav. Nepaprastasis" uhipnotizuotas mogus-lenta". Taiau ir neuhipnotizuoti mons lygiai taip pat gali tai atlikti.

230

III DALIS. Pasaulio painimas

I tikrj visi gali bti jautrs hipnozei, jeigu priveriami to tiktis. Cynthia Wicklessas ir Irvingas Kirschas (1989), nordami tikinti skeptikus Connecticuto universiteto studentus, kad ir juos galima uhipnotizuoti, panaudojo tok gudr triuk. Po standartinio hipnozs vado jie pradjo taigauti, kad tiriamieji turt i pradi matyti raudon, paskui ali vies, paskui igirsti muzik ir t. t. Po kiekvienos i i taig eksperimentatoriai slapiomis pateikdavo reikiam dirgikl - labai silpn raudon ar ali vies, silpn muzik. Apgauti io keisto potyrio, kad mato ir girdi tai, k hipnotizuotojas teigia, studentai nustojo abejoti. Vliau dauguma tiriamj, skirtingai negu kontrolins grups nariai, kurie nebuvo taip tikinjami, pateikus Stanfordo hipnobilumo skal gavo didelius verius ir visai nebuvo ma veri. Visi tikrieji hipnotizuotojai elgiasi labai panaiai, nes teigti, jog js akys pavargsta..., js aki vokai sunkja", stengiasi tada, kai mons nuvargina savo akis, irdami tak viruje. itaip irint, vis akys pavargt. Taiau jeigu hipnotizuotojui sekasi, klientas sunkius aki vokus" priskirs hipnotizuotojo galiai. AR GALI HIPNOZ PADTI PRISIMINTI UMIRTUS VYKIUS? Ar hipnoz sudaro galimybes i naujo igyventi praeities potyrius? Prisiminti darelio laik draugus? Atkurti umirtas ar nuslptas nusikaltimo detales? Ar parodymai, gauti hipnozs metu, gali bti naudojami teisme? Dauguma moni sitikin, kad visas patyrimas yra viduje", kad viskas, kas mums atsitinka, uraoma smegenyse ir gali bti atkurta, jeigu tik gebtume pralauti savo pai gynyb (Loftus, 1980). Tai rodinjama amiaus regresijos reikiniu, kai mons tariamai igyvena savo vaikystes potyrius. Taiau per 60 met sukaupti tyrim rezultatai veria abejoti amiaus regresija: uhipnotizuotieji asmenys nra labiau vaikiki negu neuhipnotizuotieji, kuri praoma apsimesti vaikais (Nash, 1987). Sugrinti ankstesn ami mons elgiasi taip, kaip jie mano elgiantis vaikus, taiau paprastai perengia ribas ir persistengia vaidindami tam tikro amiaus vaik (Silverman ir Retzlaff, 1986). mons, pavyzdiui, gali jaustis vaikais ir spausdinti mainle taip, kaip, j manymu, spausdint eiametis, bet kartais jie tai daro laikydamiesi vis gramatikos taisykli, paprastai tuo metu nesikeiia nei j smegen elektrins bangos, nei refleksai, nei suvokimas. Yra buv atvej, kai atpalaiduojanti ir sutelkianti hipnozs bsena padjo liudininkams paskatinti kriminalinio nusikaltimo tyrim. 1977 m. 26 vaikai ir j autobuso vairuotojas Edas Ray buvo pagrobti ir stumti apleist, ukast 2 m gylyje po eme sunkveim su priekaba. Kai juos igelbjo, uhipnotizuotas Ray at-

7 SKYRIUS. Smons bsenos

231

simin visus, iskyrus vien, pagrobj automobilio numerio skaiius. Policija, turdama i informacij, susek pagrobjus. is atsitikimas nra tipikas ir neaiku, ar btent hipnoz buvo svarbiausias prisiminimo veiksnys. Kaip ten bt, daugelis mokslinink mano, kad hipnoz yra vertinga - ar bent jau nekenkia kai naudojama kaip tyrimo rankis. Problem kyla tada, kai liudininku tampa mogus, kurio prisiminimai atgaivinami hipnoze". Vis daugiau valstybini teism draudia remtis liudinink, kurie buvo hipnotizuoti, parodymais, nes mokslininkai nustat, jog hipnoze atgaivinami prisiminimai supina tikrus dalykus su prasimanymais. Paprastai hipnoz arba i viso nepadaugina prisiminim, arba dar blogiau juos ikraipo (Dywan ir Bowers, 1983; Orne ir kt., 1984; Smith, 1983). mons, hipnozs metu veriami prisiminti detales, parykinti vaizd regimosios atminties ekrane", naudoja savo vaizduot tiems prisiminimams sukurti. Hipnotizuotojo uuominos, pavyzdiui, ar girdjote stipr triukm?", asmeniui net nesuvokiant, kas vyksta, gali pavirsti pastarojo prisiminimais. Taigi viskas gali baigtis tuo, kad anksiau hipnotizuoti liudininkai teismo metu gali bti sitikin, kad sako ties, ir liudyti apie vykius, kuri niekada nepatyr (Laurence ir Perry, 1988). Hipnoz nra psichologins tiesos serumas" - teigia mokslininkas Kennethas Bowersas (1987), - ir bt labai alinga priskirti jai i savyb". AR HIPNOZ GALI PRIVERSTI MOG ELGTIS PRIE JO VALI? Mokslininkai Martinas Orne ir Frederickas Evansas (1965) parod, kad uhipnotizuotus mones galima kalbti atlikti akivaizdiai pavojing veiksm. Pavyzdiui, jie pakluso reikalavimui trumpam merkti rank stipraus kvapo rgt ir paskui ta rgtimi" aplieti tyrjo padjjo veid. Kit dien klausiami jie neatsimin savo elgesio ir atkakliai tvirtino, kad nepaklust nurodymams atlikti tokius veiksmus. Ar hipnoz suteikia hipnotizuotojui ypating gali valdyti moftes net prie j pai vali? Nordami isiaikinti, Orne ir Evansas paleido nuo grandins daugelio klaiding sitikinim prie - kontrolin grup: Orne papra keli tiriamj apsimesti, kad jie irgi yra uhipnotizuoti. Laboratorijos eksperimentatorius neinojo, kad ie kontroliniai tiriamieji nebuvo uhipnotizuoti, todl elgsi su visais vienodai. Koks rezultatas? Visi neuhipnotizuotieji atliko tokius pat veiksmus kaip ir uhipnotizuotieji. Daugum uhipnotizuot moni galima bt tikinti, kad suplyt Amerikos vliav ar iniekint Biblij, kai kurie net bendradarbiaut pavagiant egzamin mediag ar pardavinjant

232

III DALIS. Pasaulio painimas

udraustus narkotikus, taiau tokia pat tikimyb, kad mons, paprayti imituoti hipnoz, atlikt tuos paius veiksmus. Tai patvirtina dsn, kuris 18 skyriuje Socialin psichologij a " teigia, kad valdingas asmuo teistomis aplinkybmis gali kalbti mones (uhipnotizuotus ar neuhipnotizuotus) atlikti kai kuriuos netiktus veiksmus. Hipnozs tyrintojas Spanosas (1982) t pat pasak labai paprastai: Hipnozs paveikt moni viea elgsena neperengia normos rib". AR HIPNOZ GYDO? Vis daniau hipnoz pritaikoma klinikoje. Hipnoterapeutai nedaro nieko stebuklingo. Jie tik mgina padti ligoniams pasinaudoti savo pai gydomosiomis galiomis (Baker, 1987). Pohipnozin taiga (taiga, kuri turt veikti pasibaigus hipnozs seansui) padeda sumainti galvos skausm, palengvinti astm, atsikratyti karp, psichofiziologini odos paeidim. Vienai moteriai, daugiau kaip 20 met kentjusiai nuo atvir viso kno aizd, buvo siloma sivaizduoti, kad plaukioja raibuliuojaniame, sauls nuviestame skystyje, kuris valo jos od, bei pajusti, kokia velni, be joki paeidim jos oda. Per tris mnesius jos aizdos inyko (Bowers, 1984). Kai kurie psichologai sitikin, kad gydomasis hipnozs poveikis priklauso nuo to, ar sutrikimas yra valingai reguliuojamas. Tyrimai, kuri metu hipnoz buvo taikoma savikontrols (pavyzdiui, nag kramtymo ar rkymo) problemoms sprsti, parod, kad ji vienodai padjo ir tiems, kurie galjo, ir tiems, kurie negaljo bti giliai uhipnotizuoti. Tai rodo, kad gydymo skm tikriausiai priklauso nuo kit dalyk, o ne nuo hipnozins taigos. Jei gydomi sutrikimai, nesusij su valios jga, pavyzdiui, ypa stiprios, alergins reakcijos, kartais rykiai palengvja tik tiems monms, kurie labiausiai imls hipnozei (Bowers ir LeBaron, 1986). Taiau ar iais atvejais, kai hipnozei imls mons, turintys nevalini problem, gauna daugiau naudos, galima hipnoz laikyti gydomuoju veiksniu? Galima ir kitaip ikelti klausim: ar hipnoz paveikesn negu kiti bdai, skatinantys mones atsipalaiduoti ir kurti pozityvius vaizdus? Pavyzdiui, hipnoz greitina aizd gijim. Taiau kontroliniai tyrimai parod, kad t pat galima pasiekti ir be hipnozs, naudojant vien tik teigiam taig (Spanos ir kt., 1988). Todl tikroji gydomoji hipnozs vert lieka abejotina. AR HIPNOZ GALI SUMAINTI SKAUSM? Taip, hipnoz gali sumainti skausm (Kihlstrom, 1985). Neuhipnotizuotiems monms, merkusiems rankas ledin vanden, per 25 sekundes pradeda labai skaudti. Kai t pat daro uhipnotizuoti mons,

7 SKYRIUS. Smons bsenos

233

kuriems prie tai teigta nejausti skausmo, jie i tikrj sakosi beveik nejaui skausmo. Net lengva hipnoz gali sumainti baim, o kartu ir didel jautrum skausmui, pavyzdiui, gydant dantis. Madaug 10% i ms gali bti uhipnotizuoti taip giliai, kad galt bti operuojami be narkozs. Kaip tai atsitinka? Viena skausmo malinimo hipnoze teorija pabria disociacij: skirting smons lygi atskyrim - dl to keli psichikos procesai gali vykti lygiagreiai vienu metu. i teorija teigia, kad hipnoz skausmo dirgikli sukeliamus pojius (kuriuos mons sismonina) atskiria nuo emocins kanios, bdingos skausmo potyriams. Todl ledinis vanduo atrodo labai altas, taiau nesukelia skausmo. Kita teorija tvirtina, kad hipnozs bsenoje skausmas sumaja dl atrankinio dmesio. Pavyzdiui, rungtyni kartyje susieidusiam sportininkui skauda labai nestipriai arba visikai neskauda iki aidimo pabaigos. poir patvirtina keletas tyrim, kurie rodo, kad hipnoz sumaina skausm ne daugiau kaip atsipalaidavimas ar dmesio atitraukimas be hipnozs (Chaves, 1989). Pavyzdiui, kai kurios moterys, kurioms hipnoze atitraukiamas dmesys, gimdydamos jauia labai silpn skausm, taiau kai kurioms moterims taip esti ir be hipnozs, ypa jeigu i anksto specialiai buvo rengiamasi gimdymui (D'Eon, 1989). Abi skausmo teorijos tvirtina, kad uhipnotizuotas mogus iek tiek jauia skausmo dirgiklius. I tikrj mons, teigiantys, kad nejauia skausmo, vis dlto smarkesniu prakaitavimu ir padanjusiu irdies plakimu reaguoja elektros ok ar chirurgo peil. mons, kuriems hipnoze yra teigta, kad jie yra kurti, neigia, kad gali girdti savo bals, taiau per ausines igird pus minuts atsiliekant savo bals, reaguoja taip, kaip ir neuhipnotizuoti mons: vluojantis grtamasis ryys sutrikdo j gebjim sklandiai kalbti. teigus, kad neskiria spalv, uhipnotizuoti mons reaguoja spalv testus kitaip negu mons, kuri spalv rega i tikrj sutrikusi. Nors tiriamieji tvirtina, kad nejunta skausmo, nesuvokia garso ar spalvos, taiau j jutimo sistemos gana akivaizdiai registruoja veikianius dirgiklius. Giliai uhipnotizuoti mons, kuriems liepiama umirti, kad girdjo tam tikrus odius, vliau sakosi j neprisimen, taiau j elgsena rodo k kita, nes umirti odiai" veikia j mintis ir suvokim (Kihlstrom, 1990). Be to, jei lengvai uhipnotizuojamiems monms pasakoma, kad popieriaus lapas, ant kurio uraytas didelis skaiius, yra tuias, jie kartais atkakliai tvirtina, kad nieko nemato. Taiau pasakius, kad tikrai uhipnotizuoti, mons skirtingai nuo apsimetli, trumpam ivysta skaii prie iam pamau inykstant, ie teisingai nurodo, koks buvo skaiius (Spanos ir kt., 1989).

234

III DALIS. Pasaulio painimas

I ARIAU. Tikras atsitikimas

Prajusi v. Kald prisiminimai? Ko galtume pasimokyti i iradingo tyrimo, kur atliko Robertas True (1949)? Uhipnotizuotus savanorius jis perkl" j v. Kald ir gimimo dien ventes, kai jie buvo 10-ies, 7-eri ir 4-eri met. Kiekvieno j klaus, kokia tada buvo savaits diena. Tikimyb, kad neuhipnotizuotas mogus nepasirengs teisingai pasakys kokios nors praeityje buvusios datos savaits dien, yra viena i septyni. Nuostabu, uhipnotizuot 82% atsakym buvo teisingi. Kiti tyrintojai nesugebjo pakartoti True gaut rezultat. Kai Martinas Orne (1982) pasiteiravo Dr. True, kodl taip yra, is atsak, kad Science" - iame urnale jis publikavo savo straipsn - sutrumpino pagrindinio klausimo, kur jis uduodavo tiriamiesiems, formuluot. I tikrj jis i sugrint ankstesn ami moni klausdavo: Ar tai pirmadienis? Antradienis?" ir t. t. tol, kol tiriamasis sustabdydavo j savuoju taip". Kai Orne paklaus True, ar klausindamas is inojo, kokia tai buvo savaits diena, jis patvirtino, kad inojo, taiau nesusigaud, kodl Orne ito klausia. O js ar suprantate, kodl klaus? True eksperimentas yra puikus pavyzdys, kaip neapiuopiamai hipnotizuotojas gali paveikti tiriamj atsiminimus (o irint plaiau, kaip nepastebimai eksperimentatoriai gali praneti tiriamiesiems apie savo lkesius). Turint omenyje, kad hipnotizuojamas mogus trokta ipildyti jam keliamus reikalavimus, spja Orne, - hipnotizuotojui reikia tik vos pakeisti intonacij (pavyzdiui, klausiant ar treiadienis?"), kad tiriamasis atsakyt taip". Paskutinis smgis True eksperimentui buvo suduotas, kai Orne 10 keturmei paprasiausiai paklaus, kokia iandien savaits diena. Jo nuostabai, n vienas i j neinojo. Jeigu keturmeiai neino savaits dien, vadinasi, True tiriami suaugusieji pateik informacij, kurios tikriausiai neinojo, bdami ketveri met. Prajusi gyvenim prisiminimai? Kaip galima tikti tvirtinimu apie moni grim praeitus gyvenimus", jeigu net grimas vaikyst hipnozs dka yra pusiau prasimanymas? Nicholasas Spanosas (1987-1988) teigia, kad uhipnotizuoti link fantazuoti mons, tikintieji reinkarnacija, pateikia rykias prajusi gyvenim" detales. Taiau jie beveik visada tvirtina buv tos paios rass (jei tik tyrintojas prie tai nepasak, kad danai persiknijama ir kit ras). Labai danai jie teigia buv garsiais monmis, o ne eiliniais. Kartais jie prietarauja vieni kitiems, rodindami, kad buvo tuo paiu asmeniu, pavyzdiui, karaliumi Henry VIII (Reveen, 1987-1988). Be to, jie paprastai neino dalyk, kuriuos bet kuris t laik gyventojas bt inojs. Vienas tiriamasis, grs" ankstesnj gyvenim" ir 1940 metais buvs japon naikintuvo laknas, negaljo pasakyti Japonijos imperatoriaus vardo ir neinojo, kad tuo metu Japonija jau kariavo. Taigi hipnozini grim prajusius gyvenimus pavyzdiai nepateikia joki patikim reinkarnacijos rodym.

Taigi mokslininkai diskutuoja, kas yra hipnoz, bet jie sutaria, kad hipnoz nesulaiko juntamosios vesties, kaip kartais galvoja hipnotizuojamieji ir irovai. Tai, k mons sakosi junt, neatitinka j elgesio. Neaikus atsakymas klausim, kaip hipnoz sumaina skausm - ar atskirdama skausmo jutim nuo smoningo suvokimo, ar tik nukreipdama dmes kitus dalykus - atveda mus prie pagrindins problemos: ar hipnoz yra ypatinga psichikos bsena?

Ar hipnoz yra ypatinga smons bsena?

Supratome, kad hipnoz siejasi su padidintu taigumu. Taip pat sitikinome, kad hipnoz nesuteikia mogui ypating gali. Ta-

7 SKYRIUS. Smons bsenos

235

iau kartais ji padeda prisiminti tikrus (ir netikrus) praeities vykius, veikti psichosomatinius negalavimus, sumainti skausm. Taigi, kas yra hipnoz? Ar j galima vadinti ypatinga, neprasta smons bsena? HIPNOZ KAIP SOCIALINIS REIKINYS. Skeptikai mano, kad hipnoz nra ypatinga fiziologin bsena. Be to, elgesys, kur sukelia hipnoz, galimas ir be jos. Vadinasi, hipnoziniai reikiniai yra tik normalios smons veiklos apraikos (Spanos, 1986a). 6 skyriuje buvo parodyta, koki stipri tak ms interpretacijos turi kasdieniams suvokiniams. Kai skauda (atrodo, kad kaip tik skausm labiausiai ir veikia hipnoz), suvokimas ypa priklauso nuo to, kur sutelktas ms dmesys. Mes taip pat inome, kad lakios vaizduots mons gali susikurti rykius vaizdus ir be hipnozs. Todl, galbt, uhipnotizuoti" mons tik atlieka gerai pasiduodani hipnozei asmen" vaidmen ir leidia hipnotizuotojui valdyti j fantazijas. Tai nereikia, kad mons smoningai apsimetinja. Jie tik daro ir sako tai, ko i j tikimasi. Jie kaip aktoriai, kurie sijauia savo vaidmenis, gali pradti jausti ir elgtis taip, kaip tinka teigiamam vaidmeniui. Suprantama, kad kuo daugiau monms patinka hipnotizuotojas, kuo daugiau jie juo pasitiki, kuo daugiau yra motyvuoti elgtis taip, kaip yra nurodoma, tuo daugiau jiems tai pasiseka (Gfeller ir kt., 1987). Jei eksperimentatorius paalina motyvacij veikti kaip nurodoma, pavyzdiui, pasakydamas, kad hipnoz atskleidia lengvatikius", tiriamieji tampa nebeatliepiantys. Jeigu vliau jiems liepsime pasikasyti savo aus igirdus od psichologija", jie bus link tai daryti tik tada, kai manys, kad eksperimentas vis dar vyksta (ir laukiama, kad pasikasyt). Remdamiesi iais rezultatais, socialins takos teorijos alininkai tvirtina, kad hipnoziniai reikiniai yra bdingi ne vien tik hipnozei. Hipnoziniai reikiniai, kaip ir kitos smons atmainos, pavyzdiui, daugialyp asmenyb (522 p.), dvasi ar demon valdymas (Spanos, 1989), yra tik kasdiens socialins elgsenos apraikos. HIPNOZ KAIP SMONS SUSKIRSTYMAS. Dauguma hipnozs tyrintoj mano, kad prasti socialiniai ir paintiniai procesai turi tam tikr reikm hipnozei, bet jie taip pat sitikin, kad hipnoz yra daugiau negu vaizduots vaidyba. Uhipnotizuoti mons kartais elgiasi taip, kaip jiems teigta, net tada, kai yra sitikin, kad j niekas nestebi. Toks elgesys rodo, kad ia veikia kakas daugiau negu pastangos bti geram tiriamajam". Be to, daugelis specialist tebra sitikin, kad tam tikri reikiniai yra bdin-

236

III DALIS. Pasaulio painimas

gi tik hipnozei, ir kad ypatinga smons bsena paaikina tokius su hipnoze susijusius potyrius, kaip sumajus skausm, priverstines haliucinacijas, palengvjusias alergines reakcijas ir sumajusius fizinius sunkumus (Bowers, 1989). Skeptikai, inoma, atsako, kad nuo hipnotizuotojo gebjimo ilaikyti savo paslaptingosios galios, kuri dauguma klient sieja su hipnoze, auros priklauso j o pragyvenimas (Coe, 1989b). Hipnozs tyrinjimo veteranas Ernestas Hilgardas (1986) mano, kad hipnoz galima aikinti disociacija. Jis teigia, kad disociacija, pasireikianti hipnozs metu, yra stipresn kasdieni disociacij, vykstani apdorojant informacij, forma. Guldydami vaik lov, mes galime 14-j kart skaityti jam Pelen" ir kartu mintyse planuoti tempt kitos dienos tvarkarat. Veikiamas azoto oksido (tikrj duj), a girdiu dant gydytoj praant plaiai isiioti". Kai mano smoningasis a" galvoja apie jos praym, burna, mano paties nuostabai, tuoj pat paklsta. Gydytoja sako: Pasisukite mane". Ir vl, tarsi valdoma kakokios paalins jgos, mano galva akimirksniu paklauso. Pasitreniravus visikai m a n o m a skaityti bei suprasti apsakym ir kartu urainti diktuojamus odius; taip pat skmingai j s galite kak keverzoti ant popieriaus, klausydamiesi paskaitos, arba guds pianistas gali kalbtis, grodamas j a m inomo krinio itrauk (Hirst ir kt., 1978). Taigi, kai uhipnotizuoti tiriamieji rao atsakymus klausimus viena tema ir kartu kalba ar skaito kita, tai yra rykesn normalios paintins disociacijos forma. Hilgardas hipnozin disociacij atskleid domiomis aplinkybmis. Demonstruodamas hipnoz auditorijai, jis tiriamajam teig, j o g is yra kurias ir nusprend parodyti, kad jis visikai nereaguoja klausimus, patyias ir netgi netiktus stiprius garsus. Kai studentas paklaus Hilgardo, ar kuri nors tiriamojo dalis visgi gali girdti, jis nutar parodyti, kad negali. Hilgardas tyliai papra hipnotizuojamojo pakelti savo deiniosios rankos smili, jeigu kuri nors j o dalis vis dar gali girdti. Vis nuostabai - taip pat ir Hilgardo bei paties tiriamojo - pirtas pakilo. Kai tiriamojo klausa buvo sugrinta, jis papasakojo, kad buvo truput nuobodu tiesiog ia sdti... Bet staiga a pajutau, kad mano pirtas pakilo, ir a noriau, kad js man tai paaikintumte". is atsitikimas paskatino tolesnius tyrimus. Kaip jau anksiau sakme, uhipnotizuoti mons, panardin savo rank ledin vanden, teigia, kad jiems beveik neskauda. Taiau papraius nuspausti mygtuk, jeigu kuri nors j dalis" jauia skausm, jie visada nuspaudia. Hilgardas mano, kad disocijuota smon, slaptoji stebtoja, pasyviai suvokia, kas vyksta.

Visa smon gali bti suskilusi dalis, kurios yra kartu, taiau visikai nepaiso viena kitos

Williamas Jamcsas P s i c h o l o g i j o s pagrindai 1 ', 1890

7 SKYRIUS. Smons bsenos

237

Suskaidytos smons teorija yra ginytina, nes slaptosios stebtojos" praneimai, atrodo, priklauso nuo eksperimentatoriaus nor. Taiau aiku tai, kad mes apdorojame daug informacijos, to nesismonindami. Skyriuose apie jutimus ir suvokim buvo pateikta nesmoningo informacijos apdorojimo pavyzdi, apie tai dar bus raoma ir kituose skyriuose, skirtuose mokymosi, atminties bei mstymo procesams. Be abejo, ms mstymas apima daug daugiau negu mes aikiai sismoniname. Ir vlgi, neabejotina, kad hipnozei svarbi socialin taka. Taigi, ar galima iuos du - socialins takos ir suskaidytos smons - poirius sujungti? Mokslininkai Johnas Kihlstromas ir Kevinas McConkey (1990) sitikin, kad ie du poiriai neprietarauja vienas kitam ir jie abu galt sueiti bendr hipnozs sskait". O kol taip nra, i autori nuomone, hipnoz galime suprasti ir kaip normali socialins takos dsni apraik, ir kaip prasto smons suskaidymo reikin.

NARKOTIKAI IR SMON
Ar hipnozs metu pakinta smon, dar diskutuojama, taiau nekyla abejoni, kad taip veikia narkotins mediagos. Chemins mediagos, kurios keiia suvokim ir nuotaik, vadinamos psichoaktyviosiomis mediagomis. Plaiai paplitus teisint psichoaktyvij mediag vartojim iliustruoja tokia galima narkomano diena: ji prasideda nuo rytinio stiprios kavos puodelio; vidudien nervus nuramina kelios cigarets ir paskirti raminamieji vaistai; ijus anksti i darbo, taur kokteilio atpalaiduoja ir nuramina prie susitikim su dant gydytoju, pas kur azoto oksidas skausmingus potyrius paveria velniai maloniais; prie pietus igerta dietin tablet padeda sumainti apetit, o j o s jaudinant poveik gali paalinti migdomieji vaistai. Prie umiegant REM slopinaniu miegu, ms sivaizduojam narkoman nulidina per inias paskelbtas praneimas apie didjant piktnaudiavim narkotikais". Ilgai vartojant psichoaktyvisias mediagas, didja tolerancija joms: narkomanui, noriniam pajusti narkotik poveik, reikia vis didesni ir didesni j dozi. mogus, retai vartojantis alkohol, gali apgirsti nuo vieno bokalo alaus, o prityrs grjas to nepajus ir nuo 6 bokal. Nesileiskite suklaidinami odio tolerancija". Alkoholikai gali bti labai tolerantiki alkoholiui, bet j smegenis, irdis ir kepenis nepaprastai aloja pernelyg didelis alkoholio kiekis, kur jie toleruoja". mons, kurie nustoja vartoti psichoaktyvisias mediagas, patiria nemalonius abstinencijos reikinius. Organizmas, reaguoda-

238

III DALIS. Pasaulio painimas

mas j narkotik trkum, junta fizin skausm ir stipr narkotik poreik. Tai rodo fizin priklausomyb nuo narkotik. Gali pasireikti ir psichologin priklausomyhe^ypac nuo narkotik, vartojam stresu^mainti. Net nesukeldami fizins priklausomybs, narkotikai tampa svarbia narkomano gyvenimo dalimi, daniausiai bdu neigiamoms emocijoms susilpninti. Nesvarbu, ar tai bt fizin, ar psichologin priklausomyb, narkomanas siekia gauti narkotik ir juos vartoti. _Yxa trys psichoaktyvij mediag rys: raminamieji ir migdomieji arba slopinamieji", kurie ramina nerv sistenjps aktyvum ir ltina organizmo funkcijas; stimuliatoriai, arba skatinamieji", kurie laikinai suaktyvina nerv sistemosj/ekl ir suadina organizmo funkcijas; haliucinogenai, ikreipiantys suvokim ir sukeliantys juntamuosius vaizdinius be juntamosios vesties. Visos i grupi mediagos veikia smegen sinapsse: skatina, slopina ar imituoja neuromediatori (smegen chemini proces perdavj) aktyvum.

Raminamieji ir migdomieji
Pirmiausia aptarkime organizmo veikl ltinanias mediagas - alkohol, raminamuosius ir opioidus. ALKOHOLIS. Pasakykite, ar is teiginys teisingas ar klaidingas: didelis alkoholio kiekis slopina, o maas - skatina. Klaidingas. Maos spirito" dozs i tikrj gali ijudinti grj, bet tik sultindamos smegen centr, kurie kontroliuoja sprendim primim bei slopinim, veikl._Alkoholis padeda irykti potraukiams, kuriems, bdamas negirtas, mogus gali prieintis, nes apsvaigus dmesys sutelkiamas tik tuo metu esani situacij, nesvarstomi galimi padariniai (Steele ir Jozephs, 1990). Alkoholio veikiami mons suerzinti reaguoja agresyviau negu paprastai, paprayti pagalbos irgi yra paslaugesni negu prasta. Kasdieniame gyvenime alkoholis skatina alingus polinkius, pavyzdiui, seksualiai priekabiaujantys vyrai per pasimatym veria merginas gerti, kad ios atsipalaiduot (Mosher ir Anderson, 1986), skatina paslaugius polinkius, pavyzdiui, igr restoran lankytojai duoda daugiau arbatpinigi (M. Lynn, 1988). Taigi alkoholis padaro mus agresyvesnius arba paslaugesnius - atviresnius arba seksualiai drsesnius - tada, kai toki polinki jau esama. Tiktina, kad, apsvaig nuo alkoholio, js parodysite, kokius potraukius jauiate, bdami blaivs. Maos alkoholio dozs atpalaiduoja, sultindamos simpatins nerv sistemos aktyvum. Didjanios alkoholio dozs gali su-

7 SKYRIUS. Smons bsenos

239

kelti sunki problem: reakcijos ltja, kalba tampa neaiki, nebesugebama atlikti prast veiksm. ie fiziniai rezultatai kartu su majaniu slopinimu lemia blogiausius padarinius, kokius tik gali sukelti alkoholis - Amerikoje daugiau kaip 100 000 moni kasmet patenka autoavarijas ar sivelia smurtinius nusikaltimus, susijusius su alkoholio vartojimu (Lord, 1987). Alkoholis domiai veikia atmint. Jis nesutrikdo nei trumpalaiks, nei ilgalaiks atminties. Taiau jis trukdo perkelti nauj patyrim ilgalaik atmint. Taigi smarkiai geriantieji kit dien po igertuvi gali neprisiminti, k jie buvo sutik, k pasak ar padar prajus vakar. Atmintis aptemsta i dalies dl to, kad nesugebama perkelti prisiminim i girtumo bsenos blaivi bsen (Eich, 1980). Atmintis po grimo gali aptemti ir dl to, kad alkoholis sutrumpina REM miego trukm. (Prisiminkite, kad monms, kuriems trksta REM miego, sunku dienos igyvenimus siminti ilgam.) Alkoholis turi dar ir kit dom poveik smonei: jis silpnina savimon (Hull ir kt., 1986). mons, link slopinti savo neskmi arba trkum sismoninim, daniau vartoja alkohol negu tie, kurie apie save galvoja gerai. Gydytojai nacistai, kurie netinkamus" mones atrinkdavo duj kameras, danai darydavo tai igr arba vliau nusigerdavo (Lifton, 1986). Alkoholio, kaip ir kit psichoaktyvij mediag, taka elgesiui reikiasi ne vien dl smegen chemini pokyi, bet ir dl vartojaniojo lkesi. Daugelis tyrim rodo, kad kai mons tiki, jog alkoholis veikia socialin elgsen, ir kai tiki (teisingai ar klaidingai), kad jie geria alkohol, jie ir elgiasi atitinkamai (Leigh, 1989). Pavyzdiui, alkoholis pats savaime iek tiek didina seksualin jaudul, nes maina protu reguliuojam slopinim (Crowe ir George, 1989). Taiau mons, sitikin, kad alkoholis skatina susijaudinim, stipriau reaguoja seksualin dirgikl ir tada, kai i ties gr alkoholio, ir tada, kai man, kad gr. Jay Hullas ir Charlesas Bondas (1986) apibendrino savo tyrimus ir padar ivad, kad kai kurie mons alkoholiu pateisina savo seksualin jaudul". Susipainkime su eksperimentu, kur atliko Davidas Abramsas ir Terence Wilsonas (1983). Rutgerso universiteto vyrams, savanorikai sutikusiems dalyvauti tyrime Alkoholis ir seksualinis suadinimas", buvo duota alkoholio arba nealkoholinio grimo (abiej grim atrus skonis go alkoholio pojt). Kiekvienoje grupje pus tiriamj man, kad geria alkoholin grim, o pus - kad nealkoholin grim. Neatsivelgiant tai, k gr, pasiirj erotinio filmo itrauk, vyrai, kurie buvo sitikin, kad vartojo alkohol, teig turj ryki seksualini fantazij ir dl to nesijaut kalti. Taigi, galdami priskirti savo seksualin reakcij al-

Ilinojaus universitete atlikta apklausa parod, kad lytini nusikaltim metu 80% vyr upuolik ir 70% moter auk buvo neblaivs (Camper, 1990).

Faktas: studentai geria daugiau alkoholini grim negu ji bendraamiai, nesimokantys universitete (Atwell, 1986).

Faktas: 10% gerianij sumoka

u pus viso suvartojamo (Lig kontrols centras, alkoholio 1989).

240

III DALIS. Pasaulio painimas

koholio poveikiui, jie visikai nesivar dl savo mini, nesvarbu, ar jie i tikrj vartojo alkohol ar jo nevartojo. Tai irykina svarb princip: narkotini mediag psichologinis poveikis labai priklauso nuo vartotojo psichins bsenos. arba raminamieji, veikia panaiai kaip alkoholis. Jie maina simpatins nerv sistemos aktyvum, todl barbitrat, pavyzdiui, Nembutal ir Seconal, kartais paskiriama padti umigti ar sumainti nerim. Didesns dozs gali sutrikdyti atmint ir protavim. Kartu su alkoholiu - kai, vis vakar vartojus alkohol, igeriama migdomj - bendras slopinamas poveikis visoms kno funkcijoms gali bti mirtinas. Didels barbitrat dozs taip pat gali bti mirties prieastis. OPIOIDAI. Opioidai - opiumas bei i jo iskirtos mediagos (morfijus ir heroinas) - taip pat slopina nerv sistemos funkcijas. Aki vyzdiai susiaurja, kvpavimas sultja - pasireikia letargo bsena. Skausm ir nerim kelioms valandoms pakeiia palaimingas malonumas. Taiau u malonum reikia mokti, o heroino vartotojui is umokestis - kankinamai iekoti kitos dozs, kuri vis didja, savaites justi didiul fizin skausm dl abstinencijos. Kai kuriems tenka sumokti didiausi kain - mirti nuo per didels dozs. Kelias pripratim yra apgaulingas. Smegenys, nuolat gaudamos dirbtini opioid, galiausiai nustoja paios gaminti opioidus - endorfinus (2 skyrius, 37 p.). Tada smegenims, nebegaunanioms narkotik, pritrksta normalaus kiekfb skausm malinani neuromediatori. ito padarinys - abstinencijos agonija.

Faktas: daugelis priklausom nuo

narkotik moni vartoja daugiau negu vien narkotik; dauguma alkoholik rko cigaretes; dauguma heroino vartotoj piktnaudiauja alkoholiu.

Faktas: alkoholizmas kamuoja

daugiau vyr negu moter; Azijoje ir Siaurs Amerikoje madaug vienas i deimties vyr, bet ne daugiau kaip viena i penkiasdeimties moter yra alkoholikas (-) (Heizer ir kt., 1990). Faktas: alkoholis stipriau veikia moteris negu vyrus, nes moter skrandyje yra maiau alkohol skaldani ferment, todl daugiau alkoholio patenka kraujo apytakos sistem (Frezza ir kt., 1990).

Faktas: 22% Amerikos suaugusij

prisipasta mgstantys igerti, t. y. per mnes vairiomis progomis penkis ar daugiau kart igeria svaigij grim; daugiausia (52%) mgstani igerti yra tarp 18-24 met vyr (Lig kontrols centras, 1983).

Faktas: ,,Anheuser-Busch" alaus

daryklos kasmetins ilaidos reklamai septynis kartus virija Nacionalinio alkoholizmo tyrimo instituto biudet (McCarthy, 1988). Faktas: alkoholis moni negu visi narkotikai kartu. na ir apie tabak nuudo daugiau kiti neteisinti Tas pat pasakyti(Siegel, 1990).

Stimuliatoriai
Plaiausiai vartojami stimuliatoriai yra kofeinas, nikotinas, stipresnis - amfetaminas, dar stipresnis - kokainas. Stimuliatoriai pagreitina kno funkcijas, todl amfetaminas dar vadinamas greiiu". Stiprs stimuliatoriai danina irdies ir kvpavimo ritm, nuo j isipleia aki vyzdiai, sumaja apetitas (kadangi padaugja gliukozs kraujyje), padaugja energijos, padidja pasitikjimas savimi. Todl mons vartoja stimuliatorius tam, kad neumigt, suliest, pagerint nuotaik ar sportinius laimjimus. Kaip ir u kitas narkotines mediagas, taip ir u stimuliatorius, tenka mokti". Kai narkotik stimuliuojantis poveikis-baigiasi, organizmo funkcijos gali labai sultti, ir j vartotojas gali alpti" dl nuovargio, galvos skausmo, irzlumo ar depresijos. Kaip ir prie raminamj ir migdomj, taip ir prie stimuliatori, galima

7 SKYRIUS. S m o n s b s e n o s

241

priprasti, t. y. tapti nuo j priklausomais (apie priklausomyb nuo nikotino skaitykite 614 p.). 1990 metais atliktas nacionalinis tyrimas parod, kad 5% Amerikos vidurini mokykl vyresnij klasi moksleivi pastaraisiais metais imgino kokain, o 2% - rk krek", t. y. stipriai veikiant kokaino preparat (Johnson ir kt., 1991). (Gali bti, kad tai nevisikai tiksls duomenys, nes nebuvo tirti moksl met moksleiviai.) Gyvnams ir monms, kramtantiems kokos lapus, nedidelis pamau krauj patenkantis kokaino kiekis nesukelia liguist reikini (Siegel, 1990). Taiau uostomas koncentruotas kokainas, ypa rkomas arba virkiamas, labai greitai patenka krauj, sukeldamas 15-30 minui trunkani euforijos bsen. Toks antpldis" sumaina neuromediatori dopamino ir norepinefrino kiek smegenyse, todl, vos tik nustojus veikti narkotikams, krentama" nerimasting aituot depresij (7-8 pav.). Kreks veikia dar greiiau ir sukelia trumpiau trunkani, bet stipresn euforij, vliau smarkiau krentama" bei troktama daugiau kreko. Kreko poreikis po keli valand susilpnja, bet po keli dien vl sustiprja (Gawin, 1991). Pradjusieji nuolat vartoti kokain, tampa nuo j o priklausomi. Pavyzdiui, nuo kokaino priklausomos bedions daugiau kaip 12 000 kart spaud svert prie kiekvien io narkotiko virktim (Siegel, 1990). monms ir gyvnams, vartojantiems kokain, gali sutrikti emocijos, kilti tarumas, traukuliai, sutrikti kvpavimas, juos gali itikti irdies smgis. Kokaino, kaip ir kit psichoaktyvij mediag, poveikis priklauso ne vien nuo dozs, bet taip pat ir nuo vartojaniojo lkesi, asmenybs, situacijos, t. y.

Impulsas Nervin lstel -Sugrimas

Neuromediatoriai

Sinaps t Receptoriai Nervin lstel

kokainas

7 - 8 pav. Kokaino euforija ir kritimas". Paprastai, kai neuromediatoriai pernea informacij per sinaps, j siunianioji nervin lstel susigrina neuromediatori pertekli. Kokainas neleidia sugrti trims neuromediatoriams - dopaminui, norepincfrinui ir serotoninui (Ray ir Ksir, 1990). Papildomos neuromediatori molekuls pasilieka sinapsse. Dl to sustiprja j normalus nuotaik keiiantis poveikis bei pasireikia euforijos bsena. Kai kokainas pasialina i organizmo, neuromediatori stoka sukelia kritimo" bsen. Amfetaminas veikia kitaip: jis skatina daugiau isiskirti norepinefrino (Julien, 1988).

242

III DALIS. Pasaulio painimas

nuo i veiksni derinio. Gav placeb, kokaino vartotojai, galvodami, kad gavo kokaino, danai jauiasi panaiai tarsi i tikrj bt jo vartoj (Van Dyke ir Byck, 1982). Aplinkybmis, kuriomis danai kyla agresija, pavartotas kokainas gali dar padidinti agresyvias reakcijas. Narvelyje udarytos iurks, gavusios elektros smg kojas, kovoja tarpusavyje, o gavusios ir elektros smg, ir kokaino - kovoja dar smarkiau (Siegel, 1990).

Haliucinogenai
Haliucinogenai^yra psichoaktyviosios mediagos, kurios ikreipia suvokim ir sukelia rykius vaizdinius, nesant juntamosios vesties (todl jie dar kartais vadinami psichodelikais, nes tai reikia psichikos atskleidim"). Kai kurie haliucinogenai yra natralios mediagos, pavyzdiui, marihuana. Ji laikoma silpnu haliucinogenu. Kiti haliucinogenai yra sintetins mediagos. I j geriausiai inomi yra: PCP (angel dulks") - stipriai veikiantis neteisintas skausmo malintojas, sukeliantis visikai nenumatomus ir kartais pratingus psichologinius padarinius, ir LSD. LSD. Pirmj rgties kelion" 1943 metais imgino chemikas Albertas Hofmannas, LSD (lizergo rgties dietilamido) sukrjas. Jis pasakojo, kad, atsitiktinai nurijs io chemikalo, ivydo nepertraukiam fantastini vaizd, neprast form, ryki kintani spalv sraut" (Siegel, 1984). LSD ir kit stipri haliucinogen chemin sudtis yra panai neuromediatoriaus serotonino por, ir todl haliucinogenai sulaiko serotonino veikim (Jacobs, 1987). LSD sukeliamos emocijos vairuoja nuo euforijos iki visiko abejingumo ir panikos. LSD, kaip ir kitjarkotini. mediag, sukeltiigyvenimai priklauso nuo niogaus-jaotak^ Nors emocijos bna skirtingos, bet suvokimo ikraipymai ir haliucinacijos yra panaios. Psichologas Ronaldas Siegelis (1982) teigia, kad yra panaios haliucinacijos, nesvarbu, ar jos kyla dl to, kad smegenims trksta deguonies, juntamj dirgikli, ar kad jas sukelia narkotikai. Igyvenimai daniausiai prasideda nuo paprast geometrini figr, pavyzdiui, groteli, voratinklio ar spirals, vaizdo. Kita faz susideda i prasmingesni vaizd. Kai kurie i j gali bti tunelio ar piltuvlio pavidalo, kiti gali pakartoti praeityje buvusius emocinius igyvenimus. Kai haliucinogeninis patyrimas pasiekia virn, mons danai junta, kad atsiskiria nuo savo kno ir regi sapn panaius vaizdus, tarsi jie bt tikri - tokie tikri, kad narkomanus gali apimti panika, jie gali save sualoti.

7 SKYRIUS. Smons bsenos

243

I ARIAU. Klaidingai suprantamas priklausomybs reikinys

Tradicikai priklausomyb buvo suprantama kaip narkotik poreikis, kai, nustojus juos vartoti, irykja fiziniai simptomai, pavyzdiui, skausmas, pykinimas, isekimas. iuolaikinje populiariojoje psichologijoje priklausomybs, kaip neveikiamos pagundos, supratimas yra platesnis, nes apima ir elgsen, kuri anksiau buvo laikoma tiesiog blogu proiu ar net nuodme. Ar ne per daug isiplt i svoka? Ar priklausomyb i tikrj yra tokia nenugalima? Daugelis narkomanijos tyrintoj sitikin, kad trys mitai apie priklausomyb yra klaidingi: 1. Prie narkotik greitai priprantama. Pavyzpriklausomyb kaip lig, pavyzdiui, kaip diabet, gali sumenkinti pasitikjim savimi ir nor pakeisti savo proius, nes pera mint, kad negydant nemanoma kovoti". Kritikai mano, kad toks poiris yra alingas, nes daug moni nustoja vartoti narkotikus patys, savo noru, be gydymo. Apie 7 0 % rkanij, kurie mgino gydytis nuo rkymo, vliau vl pradjo rkyti, o didioji dalis i 4 1 milijono Amerikos rkali patys atsisak io proio (536 p.). Pus Amerikos kareivi, kariavusi Vietname, imgino heroin ar opium, o 2 0 % tapo nuolatiniais vartotojais. Gynybos departamentas, susirpins grtani narkoman antpldiu, galiojo tyrimo grup, vadovaujam Lee Robinso (1974), stebti 500 vyr, kuri lapimo analizs parod, kad, bdami Vietname, jie vartojo narkotikus. Tredalis ios grups nari, grusi namo, vl griebsi narkotik. Taiau neveikiami stresins karo aplinkos ir dirgikli, susijusi su narkotik vartojimu (vietos, draug, aplinkybi), tik 7 % i 500 vl tapo priklausomi nuo narkotik. Visi kiti - iskyrus kelet ukietjusi narkoman - priklausomybs atsikrat. 3. Priklausomybs tik narkotik jani, vartojimui, su malonumo svok iekojimu galime pritaikyti ne diui, greitai priprantama prie skausmui malinti vartojamo morfijaus, todl vliau danai pradedama vartoti heroin. Kai kurie m o n s ( m a d a u g 10%), pajut psichik veikiani vaist poveik, i tikrj sunkiai gali sumainti j doz ar i viso baigti juos vartoti. Taiau daug daugiau yra atsitiktini bei galini susivaldyti narkotik vartotoj negu pripratusij prie toki narkotik kaip alkoholis, marihuana ar kokainas (Gazzaniga, 1988; Siegel, 1990). Pamis narkomanas, galintis padaryti bet k, kad tik gaut narkotik, yra veikiau iimtis negu taisykl. Be to, mons, kurie turi gydytis narkotinmis mediagomis, daniausiai nepasidaro nuo j priklausomi. Tiems, kurie gauna morfijaus skausmui numalinti, retai susiformuoja toks jo poreikis, koks bdingas narkomanui, vartojaniam morfij kaip nuotaik keiiant narkotik (Melzack, 1990). Taigi psichoaktyvij mediag vartojimas yra btinas, bet daugeliui moni nepakankamas veiksnys priklausomybei sukelti. 2. Priklausomybs btina gydytis. negalima veikti savo noru: bet ir daugeliui susijusi pasikartoveiksm.

Mes tai darome, taiau ar ito reikia? Kaip plaiai mes galime taikyti i svok? Pripratimo kaip ligos, kuri reikia gydyti, idja buvo pritaikyta daugeliui elgesio bd, pavyzdiui, persivalgymui, pirkimui, manktinimuisi, azartiniams loimams ir seksui. A priprats slidinti" reik t pat kaip ir man patinka slidinti". Taiau kai mons metafor pradeda suvokti tiesiogiai ir pritaiko j tikrovje, pripratimas tampa universaliu pasiteisinimu. mons, ieikvoj daug pinig dl proio loti, arba prievartautojai, pasiteisindami savo seksualiniais proiais", galt ginytis ir rodinti, kad nieko negali su savimi padaryti", ir vietoj pasmerkimo ar kalinimo iekoti uuojautos ar gydymo. Jeigu yra ginytinas net priklausomybs nuo narkotik, kaip ligos, kuri reikia gydyti, modelis, tai pripratimo taikymas nesaikingam elgesiui paaikinti yra dvigubai abejotinas.

Klestinio gydymo nuo priklauso-

mybs verslo atstovai stengiasi tikinti, kad be j pagalbos esame bejgiai. Ir i tikrj, kai kuriems priklausomiems monms labai naudingos ios gydymo programos. Pavyzdiui, Anoniminiai alkoholikai" daugeliui moni padjo veikti priklausomyb nuo alkoholio. Taiau kritikai teigia, kad pasveikusij procentas gydyt ir negydyt moni grupse skiriasi maiau negu js manote. Be to, poiris

244

III DALIS. Pasaulio painimas

MARIHUANA. Marihuana yra gaunama i kanapi, kurios 5000 met buvo auginamos dl savo pluoto, lap ir ied. Stipriausiai veikiantis marihuanos dmuo yra THC (taip paprastai vadinamos sudtingos organins molekuls delta-9-tetrahidrokanabinolis). Neseniai nustatyta, kad smegenyse yra receptori iai molekulei, todl, manoma j o g paios smegenys gamina pana chemikal (Matsuda ir kt., 1990). THC, surkytas arba suvalgytas su kokiu nors maistu, pavyzdiui, okoladiniu pyragaiiu, sukelia labai vairi reikini, dl to sunku narkotik priskirti kuriai nors grupei. (Rkant narkotiko patenka smegenis per 7 sekundes ir jo poveikis bna didesnis negu suvalgius, kai poveikio virn pasiekiama ltesniu nenuspjamu tempu.) Marihuana, kaip ir alkoholis, atpalaiduoja, sumaina tamp ir gali sukelti euforij. Taiau ji veikia ir kaip silpnas haliucinogenas, nes sustiprina jautrum spalvoms, garsams, kvapams, skon turinioms mediagoms. Marihuanos, kaip ir kit narkotini mediag, vartotoj potyriai yra skirtingi ir priklauso nuo situacijos, kada ji vartojama. Jei mogus jauia nerim ar yra prislgtas, narkotikai gali dar sustiprinti iuos jausmus. Kartais marihuana vartojama ne tik malonumui, bet ir gydymui. Ji gali leisti atsipalaiduoti monms, keniantiems glaukomos (padidjusio akispdio) sukelt skausm arba pykinim, kuris kamuoja viu serganius ligonius, kai jiems taikoma chemoterapija. Pripaindama i marihuanos naud, Nacionalin Moksl Akademija paskelbtoje marihuanos tyrimo apvalgoje (1982) nurod ir ne tokius malonius padarinius. Kaip ir alkoholis, marihuana sutrikdo judesi darn, suvokimo gdius bei reakcijos greit, kurie btini gebjimui saugiai vairuoti ar valdyti mainas. THC priveria gyvnus klaidingai vertinti vykius", - teigia Ronaldas Siegelis (1990, 163 p.). - Balandiai pavluotai sureaguoja vilpuk ar vies, kurie pranea, kad trumpam bus paduota maisto; iurks pasuka klaidingu keliu labirintuose". Marihuana taip pat trikdo atmint, trukdo greitai prisiminti prie kelias minutes apdorot informacij. Akivaizdu, kad narkotikai nepadeda mokytis. Skirtingai negu alkoholis, kuris pasialina i organizmo per kelias valandas, T H C ir j o alutiniai produktai laikosi organizme mnes ir ilgiau. Todl prieingai negu esant prastam tolerancijos reikiniui, monms, nuolat vartojantiems narkotikus, auktumai" pasiekti, reikia maiau narkotik negu tiems, kurie vartoja juos atsitiktinai. Kol kas dar nevisikai aiks marihuanos sukeliami fiziniai padariniai, bet medicininiai tyrimai rodo, kad, ilgai vartojant marihuan, gali sumati vyrikj hormon bei spermos kiekis. Taip

Koks keistas yra is dalykas, kur mons vadina malonumu. Ir kaip domiai jis susijs su tuo, kas laikoma visika jo prieybe skausmu... Ten, kur sutinkame vien, btinai ir kitas seka i paskos ".
Platonas Phacdo", 4 a. pr. Kr

7 SKYRIUS. Smons bsenos

245

pat ji daugiau negu cigarei rkymas gali paeisti plauius (Wu ir kt., 1988). Didels jos dozs pagreitina smegen lsteli netekt (Landfield ir kt., 1988). Nors prie marihuanos priprantama maiau negu prie kokaino ar nikotino, taiau vienas 654 vyresnij moksleivi tyrimas rodo, kad daug marihuanos vartoj paaugliai turi daugiau sveikatos ir eimos problem negu tie, kurie jos nevartojo (Newcomb ir Bentler, 1988). Nepaisant skirtum, visoms 7-1 lentelje ivardytoms psichik veikianioms mediagoms bdingas vienas bendras dalykas: neigiami padariniai, kuriais umokama u buvusius teigiamus igyvenimus. Padariniai patvirtina dar bendresn dsn: emocijos turi polink sukelti sau prieingas emocijas, kurios trunka tol, kol pirmosios inyksta. Procesui kartojantis, prieingos emocijos stiprja (457 p.). Dsnis, kad emocijos sukelia sau prieingas emocijas, tinka narkotik sukeltiems malonumams: malonumas iblsta, kai tik narkotikas pareikalauja savo atlyginimo. is dsnis taip pat padeda paaikinti tolerancij bei abstinencij. Kadangi prieingi neigiami ilgalaikiai padariniai vis stiprja, tai, norint pasiekti troktam malonum, reikia didinti ir didinti narkotiko dozes, o tai dar labiau sunkina abstinencijos bsen. Tada abstinencijos simptomams panaikinti reikia dar didesns narkotiko dozs.

Narkomanijos profilaktika
iaurs Amerikoje jaunimas narkotik daugiau vartojo 8-ajame deimtmetyje ir maiau - 9-ajame. Kasmetin Miigano universiteto atliekama 16 000 abiturient apklausa parod, kad moksleivi, manani, jog reguliariai vartoti marihuan yra labai rizikinga", skaiius nuo 35% 1978 metais padidjo iki 78% 1990 metais (Johnston ir kt., 1991). Ypa daug io amiaus jaunuoli

7-1 LENTEL. Kai kurios psicho aktyviosios

RIS Depresantas NARKOTIKAS Alkoholis Heroinas Stimuliatorius Kokainas Nikotinas Silpnas haliucinogenas Marihuana

mediagos
NEMALONUS IGYVENIMAI

MALONUS IGYVENIMAI

I pradi pakilumas, paskui atsipalaidavimas, Depresija, sutrikusi atmintis, paeisti organai, sutrikusios reakcijos maesnis varymasis Euforijos antpldis, sumajs skausmas Euforijos antpldis, pasitikjimas savimi, energingumas Susijaudinimas ir atsipalaidavimas, pasitenkinimo jausmas Atresni pojiai, sumajs skausmas, ikreiptas laiko suvokimas, pakilumas, atsipalaidavimas Uslopintos fiziologins funkcijos, kankinanti abstinencija irdies ir kraujagysli sistemos sutrikimai, tarumas, depresija irdies ligos, vys (nuo derv) Sumajs lytini hormon kiekis, sutrikusi atmintis, paeisti plauiai

246

III DALIS. Pasaulio painimas

marihuan vartojo 1979 metais, ir nuo to laiko j vis majo ( 7 10 pav.). Amerikos vietimo tarybos atliktos universitet student apklausos rezultatai irgi rodo, kad nuo 1977 iki 1990 met student, pritariani marihuanos teisinimui, skaiius sumajo nuo 53% iki 19% (Astin ir kt., 1987, 1991). Panai nuostata bei narkotik vartojimo pokyiai nustatyti tiriant Kanados paauglius (Smart ir Adlaf, 1989). Yra tyrim, atskleidiani besikeiiani moni nuostat alkohol. Daugiau negu kada nors nuo sausojo statymo" laik savo sveikata ir saugumu susirpinusi amerikiei mano, kad alkoholis nra tik linksminantis grimas, o narkotikas, ir mano, kad jo turt bti vengiama kaip ir kit narkotik. Gallupo apklausos rodo, kad blaivinink vis daugja - nuo 29% 1978 metais iki 43% 1990 metais (Gallup ir Newport, 1990). Naujai priimt universitetus student, kurie teig pastaruosius metus visikai negeriantys alaus, skaiius nuo 25% 1981 metais padidjo iki 42% 1990 metais. Jungtinse Amerikos Valstijose stipri spiritini grim pardavimas nuo 1980 iki 1987 met sumajo 23% (Bureau of the Census, 1990). Kai alkoholio pramon pradeda gaminti vyno pakaitalus vietoj vyno ir nealkoholin al vietoj alkoholinio, aiku, kad nuostatos keiiasi. 17 skyriuje Sveikata" raoma, kad maiau rkoma ir cigarei, net nepaisant to, kad prie j stipriai priprantama. Maiau rko isilavin mons, kuri dauguma niekada nerk arba met rkyti. Jei bus tinkamai supaindinama su alkoholio, kokaino, marihuanos ar tabako daroma ala sveikatai, daugelis moni be jokio gydymo, paramos grupi ar vaist nustos juos vartoti. Kodl vis tik kai kurie mons toliau vartoja psichoaktyvisias mediagas? Kodl, pavyzdiui, tredalis Amerikos abiturient atsako, kad pastaruoju laikotarpiu mgino udraust narkotik (Johnston ir kt., 1991)? Paaugliams, kuriems svarbu malonumas ia ir dabar, narkotik pamginimas gali reikti stipri spdi iekojim. Taip eksperimentuoja nebtinai blogai prisitaik paaugliai (Shedler ir Block, 1990). Kiti, deja, pradeda juos vartoti nuolat. Kodl? Kai kurie mons gali turti biologin polink. Pavyzdiui, vis daugja rodym, kad polink alkoholizm lemia paveldimumas. Pastebta: vaikinti asmenys yra labiau link alkoholizm, jeigu j vienas arba abu biologiniai tvai yra alkoholikai (Mirin ir Weiss, 1989). Rizika didesn, kai vienas i tapai dvyni yra alkoholikas (Heath ir kt., 1989). Lyginant su nealkoholik vaikais, alkoholik vaikai yra jautresni ap-

'76 '78 '80 '82 '84 '86 '88 '9:

Metai

7-10 pav. Nuo 8-ojo deimtmeio vidurio vidurini mokykl abiturientu, teigiani, kad per pastarsias 30 dienu vartojo alkoholi, marihuan ar kokain, procentas nuolat maja (i Johnston ir kt., 1991).

statymu udrausti narkotikus, kad bt isprsta narkomanijos problema, bt tolygu drausti lytinius santykius norint laimti kar prie AIDS".
Ronaldas S i c g c l i s Intoksikacija", 1990

7 SKYRIUS. Smons bsenos

247

sinuodijimui alkoholiu (Newlin ir Thomson, 1990). Mokslininkai ived iurki veisl, kuri pirmenyb teikia alkoholiui, o ne vandeniui (Holden, 1991). ie atradimai paskatino plaiau tyrinti genetinius ir biocheminius priklausomybs nuo narkotik veiksnius. Didiausias iki iol atliktas tyrimas - 25 milijonus JAV doleri kainuojanti, 5 met trukms 600 JAV alkoholik ir j gimini analiz, pradta 1991 metais. Nustaius biologinius priklausomybi - polinki enklintojus, galbt bt manoma atpainti jaunus mones, galinius turti speciali polinki ir juos konsultuoti. Taiau takos turi ir psichologiniai bei socialiniai veiksniai. Tirdami Nju Dersio (New Jersey) ir Kalifornijos (California) jaunim, Michaelis Newcombas ir L. L. Harlow (1986) nustat, kad vienas i toki psichologini veiksni yra jausmas, kad gyvenimas neturi prasms. is jausmas ypa danas i mokyklos paalintiems jaunuoliams, kurie gyvena neturdami joki darbo gdi, lengvat, vilties. Kiti tyrimai rodo, kad vartojantys daug alkoholio, marihuanos ir kokaino mons danai yra patyr stipr stres ar neskm ir yra prislgti. Kaip buvo aukiau minta, alkoholis laikinai apramina skausming savimon, ir padeda ivengti susidrimo su depresija, pykiu, nerimu ar nemiga. Toks palengvjimas yra laikinas, bet, kaip aikinama 8 skyriuje Mokymasis", elges daugiau lemia neatidliotini, o ne vlesni padariniai. Narkomanija, ypa paaugli, turi taip pat ir socialines aknis. Paaugli poiriui narkotikus didel tak daro bendraamiai, jie taip pat tiekia narkotikus ir kuria socialin narkotik vartojimo aplink. Jei paauglio draugai vartoja narkotikus, didel tikimyb, kad jis ar ji taip pat prads juos vartoti. Taiau, jei draugai to nedaro, pagunda gali net nekilti. I tikrj, bendraamiai yra toks galingas veiksnys, kad kiti paaugli narkomanijos veiksniai, pavyzdiui, eimos darna, religingumas ar santykiai mokykloje, matyt, veikia tik tiek, kiek jie turi takos bendraami bendravimui. Narkomanais tap dl bendraami takos, greiiau nustoja vartoti narkotikus (Kandel ir Raveis, 1989). Paprastai narkotik atsisakoma, kai j atsisako draugai arba kai pasikeiia socialiniai ryiai. Paaugliai i laiming eim ir tie, kurie gerai mokosi mokykloje, retai vartoja narkotikus, todl, kad retai bendrauja su vartojaniaisiais ias mediagas (Oetting ir Beauvais, 1987, 1990). ie duomenys nurodo tris galimas kovos su narkomanija ir jos veikimo program kryptis: 1. Aikinti, kad u trumpus narkotik m a l o n u m u s reiks ilgai mokti".

Kai kurie spjamieji alkoholizmo enklai: * danos igertuvs * atgaila dl pasigrus pasakyt ar padaryt dalyk * kalts ar prislgtumo jausmas po igertuvi * nesilaikoma apsisprendimo maiau gerti * geriama norint sumainti lides ar nerim * geriant vengiama eimos ir draug

248

III DALIS. Pasaulio painimas

2. Stengtis didinti moni savi vert ir gyvenimo tiksl supratim. 3. Mginti keisti paaugli bendrijas arba stiprinti atsparum bendraami spaudimui. Kitaip tariant, maai tiktina, kad narkotikais piktnaudiaus mons, kurie supranta narkotik fizin ir psichologin kain, teigiamai vertina save ir savo gyvenimo tiksl, bendrauja su bendraamiais, nepritarianiais narkotik vartojimui.

I tikrj alkoholis sudaro etad ar net maiau vis suvartot grim. Televizijos vaizduojamam t pasaulyje alkoholis vartojamas daniau negu kava, arbata, gaivinantys grimai bei vanduo, kartu pamus (Gerbner, 1990).

PRIEMIRTINIAI

IGYVENIMAI

mogus... girdi, kaip gydytojas pranea apie jo mirt. Jis igirsta nemalon triukm, kakokius garsus ar vilpim, ir kartu pajunta, kad ltai juda ilgu tamsiu tuneliu. Paskui jis staiga pasijunta ijs i savo kno... ir iri j per atstum, tarsi bt irovas... Netrukus rykja kiti dalykai. mons ateina jo pasitikti ir jam padti. Akyse msteli jau mirusi gimini ir draug dvasios, o prieais pasirodo mylinti, ilta dvasia - tokia, kokios jis niekada dar nebuvo sutiks viesos btis... Ulieja stiprs diaugsmo, meils ir ramybs jausmai. Taiau, nepaisant ito, jis kakaip vl susijungia su savo fiziniu knu ir gyvena (Moody, 1976, 23, 24 p.). i itrauka i populiarios Raymondo Moody knygos Gyvenimas po gyvenimo", aprao priemirtinius igyvenimus. Kadangi apie toki patirt beveik visada pasakojama teigiamai, tai ji ypa reikalinga tiems, kuriems reikia rodym", kad po mirties egzistuoja laim. (Atgaivinti mons retai prisimena, kad bt stovj ant pragaro slenksio.) Kuo mums naudingi ie pasakojimai? Ar jie rodo, kad galime tiktis palaimos kitoje mirties pusje? Ar jie patvirtina Platono teorij, kad protas - arba siela - gali atsiskirti nuo kno? Ar tikrai visada mons mirties akivaizdoje igyvena iuos smons skrydius? Priemirtiniai igyvenimai yra prastesni negu galima tiktis. Keli tyrintojai apklaus mones (kiekvienas daugiau kaip 100 moni), kurie po fizini traum, irdies smgio buvo arti mirties. Anot vis i tyrim, nuo 30% iki 40% moni atsak patyr kak panaaus priemirtin igyvenim (Ring^.19.80.; Schnaper, 1980). George Gallupas, jaunesnysis (1982; Gallup ir O'Connel, 1986) apklauss nacionalin amerikiei imt, nustat, kad 15% saksi buv visai arti mirties. Tredalis i moni, atstovaujani madaug 8 milijonams gyventoj pagal Gallupo skaiiavimus, atsak patyr ir mistinius igyvenimus. Kai kurie i j teig, kad prisimena, kas jiems buvo pasakyta, kai guljo be sNors kai kurie i i moni buvo laikomi mirusiais", taiau n vienas i j nepatyr tikrosios smegen mirties. Jeigu jie bt j patyr, tai nebt ilik gyvi ir atsimin savo igyvenim - i ia kils pavadinimas priemirtiniai"

7 SKYRIUS. S m o n s bsenos

249

mons ir arti mirties. [Taiau lygiai taip pat kai kurie pacientai gali atsiminti operacinje vykus pokalb, nors tuo metu jie buvo narkotizuoti (Hilgard, 1986).] Ar Moody panaiai apra vis" artjanios mirties patirt? Stulbinaniai panas j o ir Ronaldo Siegelio (1977) haliucinogenini narkotik sukelto patyrimo apraymai: sen prisiminim atgaivinimas, ijimo i kno pojtis, tuneli ir piltuvli vizijos, ryki viesa ir viesos btybs (7-11 pav.). Taigi artjanios mirties igyvenimo turinys yra toks pat kaip haliucinacij metu. Be to, yra inoma, kad deguonies trkumas ir kiti smegen sueidimai sukelia haliucinacijas. Galbt streso paveiktos smegenys sukuria priemirtin igyvenim. Pacientai, kuri paeista smilkini sritis smegenyse, danai pasakoja gilius mistinius igyvenimus, panaius tuos, kuriuos patiria vienii jreiviai ar poliarini ekspedicij dalyviai ilgalaiks monotonijos, atsiskyrimo ir alio slygomis (Suedfeld ir Mocellin, 1987). Net aptemstanti smon prie umiegant gali sukelti sklandymo vir lovos pojt. Link fantazuoti mons yra ypa jautrs - arba, kitaip sakant, atviri - priemirtiniam ar kitokiam neknikam patyrimui (Wilson ir Barber, 1983). Siegelis (1980) padar ivad, kad priemirtin igyvenim galima apibdinti kaip disociatyvi haliucinacijas kuriani smegen veikl": kai iorin vestis susilpnja, pradedama suvokti pats smegen aktyvumas. Jis savo teigin iliustruoja tokia analogija: prietemoje irdami lang, matome atsispindint kambario vid, tarsi tai bt lauke - taip esti dl to, kad lauke blsta viesa (kaip ir priemirtinio igyvenimo metu), arba todl, kad sustiprja vidin viesa (kaip vartojant LSD). Ms smons vaizdiniai, projektuojami ant ms suvokimo lango, sako Siegelis, atrodo tikroviki. Patinantieji priemirtinius igyvenimus, kaip ir neami" LSD, stebi tai, kas yra anapus, savyje". Kai kurie priemirtini igyvenim tyrintojai prietarauja. mons, patyr ir haliucinacijas, ir artjani mirt, danai neigia panaum. Be to, priemirtinis patyrimas, skirtingai nuo narkotik, danai labai pakeiia mones. Jie tampa malonesni, dvasingesni, labiau tikintys pomirtiniu gyvenimu. Skeptikai tai atsako, kad ie reikiniai kyla dl su mirtimi susijusio io igyvenimo konteksto. Ginai, kaip aikinti priemirtin igyvenim, grina mus prie pagrindins psichikos ir kno problemos: Ar psichika nemateriali?", Ar ji gali egzistuoti atskirai nuo kno?" Dualistai atsako taip. Jie tiki, kad psichika ir knas yra du atskiri dalykai - nefizin psichika ir fizinis knas - kurie kakaip sveikauja tarpusavyje. Platono krinyje Fedonas" Sokratas sako: Ar tik mirtis ne-

7-11 pav. Priemirtinis regjimas ar haliucinacija? Psichologas Ronaldas Siegelis (1977) teigia, kad mons, veikiami haliucinogen, danai mato skaisi vies savo regos lauko centre... io viesos tako vieta sukuria tunel panai perspektyv" (i R. K. Siegelio Haliucinacijos").

Joana [i Are]: A girdiu balsus, kurie man sako, k daryti. Jie sklinda i Dievo. Robertas: Jie kyla tavo vaizduotje. Joana: inoma. Taip mus pasiekia Dievo valia. "
George Bernardas Shaw ventoji Joana 1 ', 1924

250

III DALIS. Pasaulio painimas

reikia, kad knas pradeda egzistuoti pats savaime, atskirai nuo sielos, ir kad siela egzistuoja pati savaime, atskirai nuo kno? Argi ne tai yra mirtis?" Sokratui, kaip ir visiems, kurie iandien tiki, kad priemirtinis igyvenimas yra nemirtingumo rodymas, mirtis i tikrj nra asmens mirtis. Mirtis yra tik asmens isilaisvinimas i kno kaljimo - tai proga diaugtis. (Dl pernelyg ipltoto io dualistinio poirio imta lovinti pomirtines keliones, pasirod tokios antrats kaip Diaugsmingas mirties virpulys", Nuostabusis mirties pasaulis".) Monistai, kalbdami apie kno ir proto atsiskyrim, sako ne". Jie tvirtina, kad protas ir knas yra tik du skirtingi to paties dalyko aspektai. Monistai, nesvarbu, ar jie bt mokslininkai, manantys, kad protas ir knas yra neatskiriami, ar teologai, tikintys pomirtiniu gyvenimu, susijusiu su tam tikru kno prisiklimu, mano, kad mirtis yra tikra ir kad be kno mes esame niekas. Kaip rodo diskusijos apie sapn, fantazij, hipnozini bsen, narkotik sukelt haliucinacij ir priemirtini igyvenim svarb, mokslas patenkina ms smalsum iniomis apie smon ir mogaus prigimt. Nors dar ne visus klausimus mokslas gali atsakyti, taiau jis padeda sivaizduoti, kas mes esame, kokios ms mogikosios galios ir kokie ribotumai.

Atrodo, kad psichika veikia, nepriklausydama nuo smegen, panaiai kaip ir programuotojas, nepriklausydamas nuo savo kompiuterio. "
Wildcris Pcnficldas,

,,Kol kas viskas moksle rodo, kad smon yra gyv, veikiani smegen ypatyb, kuri neatskiriama nuo j. "
Rogcris W. Spcrry, I9v

SANTRAUKA
Smons tyrimai Miegas ir sapnai
Miego ritmas. Ms kasdien bdravimo ir miego reim nustato ms kno laikrodis, kitaip dar vadinamas cirkadiniu ritmu. Kiekvienos nakties miegas taip pat turi savo ritm, kuris prasideda pereinamja pirmja miego faze, tsiasi iki ketvirtosios, gilaus miego, fazs bei sugrta prie aktyvesns greit aki judesi (REM) fazs. Natralaus nakties miego metu is ciklas kartojasi kelis kartus: ketvirtosios miego fazs trukm nuosekliai trumpja, o REM miego - ilgja. Kodl miegame? Tyrimai, kuriais monms neleidiama miegoti, nepaaikino, kodl mogui fiziologikai reikia miegoti. Neseniai atlikti tyrimai rodo, kad miegant isiskiria hipofizje gaminamas augimo hormonas, ir miegas padeda atsigauti pavargusiems audiniams. Psichologijos mokslas prasidjo nuo smons tyrinjimo, o vliau m tirti elges, kur galima stebti. iandien vienas i psichologijos tiksl vl yra tirti smons bsenas. Atrankinis dmesys. Vienu metu sismoniname tik labai ribot dal to, k gebtume patirti. Pavyzdys kokteili vakarlis, kai klausoms tik vieno balso i daugelio. Smons bsenos. Smon gali reiktis vairiomis bsenomis, kuri metu dmesys sutelkiamas kylanius suvokimus, mintis ir jausmus. Siame skyriuje aptariamos kelios nuo normalios budrios smons besiskirianios bsenos.

7 SKYRIUS. Smons bsenos

251

Miego sutrikimai. Miego sutrikimai yra nemiga (pasikartojantis bdravimas), narkolepsija (nekontroliuojamai umiegama REM miegu) ir miego apnja (sustojantis kvpavimas miegant). Sapnai. Nors smoning mini gali kilti bet kurioje miego fazje, taiau REM miego metu paadinti mons pateikia nuspjamus, sapn panaius" pasakojimus; pabud kitos miego fazs metu, jie tik kartais pasako apie msteljus vaizd. Daniausiai mes sapnuojame eilinius vykius; ms sapnai paprastai siejasi su kasdienio gyvenimo patyrimu ir daniau yra kupini nerimo ar neskmi negu pergaling laimjim. Freudas man, kad sapn akivaizdusis turinys yra cenzruota j slaptojo turinio, kuris patenkina ms nesmoningus trokimus, atmaina. Naujesni sapn paskirties aikinimai pabria, kad sapnai: a) padeda apdoroti per dien sukaupt informacij ir tvirtinti j atmintyje; b) atlieka fiziologin funkcij; c) yra smegen bandymas periodikai kylanias haliucinacijas (dl smegen regimosios ievs aktyvumo) sujungti vientis pasakojim. Nepaisant tarpusavio nesutarim, dauguma teoretik sutinka, kad REM miego ir su juo susijusi sapn funkcija yra svarbi: tai patvirtina REM atgijimas po REM ribojimo.

Ar hipnoz yra ypatinga smons bsena? Vis dar diskutuojama, ar hipnoz yra normali socialini ir paintini proces alutinis produktas ar tai ypatinga smons bsena, galbt susijusi su vairi smons lygi disociacija.

Narkotikai ir smon
Psichoaktyviosios mediagos, tarp j raminamieji ir migdomieji, stimuliatoriai ir haliucinogenai taip pat pakeiia smon. Daniausiai narkotikai sukelia neigiamus padarinius, kuriais brangiai umokama u j sukelt laikin malonum. Raminamieji ir migdomieji. Alkoholis, barbitratai bei opioidai slopina nerv sistemos funkcijas. Kiekvienas i j silo savus malonumus, taiau u tai reikia sumokti sutrikusia atmintimi ir savimone bei kitais fiziniais padariniais. Stimuliatoriai. Kofeinas, nikotinas, amfetaminas ir kokainas skatina nerv sistemos veikl. Jie, kaip ir beveik visos psichoaktyviosios mediagos, sinapsse veikia neuromediatorius, o j sukelti rezultatai priklauso nuo dozs bei vartojaniojo asmenybs ir lkesi. Haliucinogenai. LSD ir marihuana gali ikreipti juos vartojanio asmens laiko suvokim bei pagal aplinkybes pakeisti pojius ir suvokiam vaizd. Narkomanijos profilaktika. Devintajame deimtmetyje, pasikeitus nuostatoms narkotik atvilgiu, paaugliai ir jaunuoliai pradjo vartoti maiau narkotik. Nepaisant to, psichologiniai (pavyzdiui, stresas, depresija, beviltikumas) ir socialiniai (pavyzdiui, bendraami poveikis) veiksniai veikia kartu ir skatina mones eksperimentuoti su narkotikais bei tapti nuo j priklausomais. Kai kurie mons gali turti didesn biologin polink priklausomyb nuo narkotik, pavyzdiui, alkoholio.

Vaizduot, fantazijos ir

meditacija

I esms kiekvienas mogus fantazuoja, taiau ypa link fantazuoti mons ir ypa tuomet, kai dmesys gali bti atpalaiduotas nuo neatidliotin uduoi. Svajojimas gali padti prisitaikyti, pasirengti ateities vykiams ir pavaduoti impulsyv elges. Meditacija, kaip ir gilus atsipalaidavimas, gali palengvinti su stresu susijusius simptomus ir ligas.

Hipnoz
Faktai ir prasimanymai. Anksiau hipnoz buvo siejama su arlatanizmu, o dabar ji tapo rimt tyrinjim objektas. Dabar psichologai sutaria, kad hipnoz yra padidinto taigumo bsena, kuria mons skiriasi vieni nuo kit; kad nors hipnoz ir gali kam nors padti kak prisiminti, taiau danai hipnotizuojamojo prisiminimus siterpia pai hipnotizuotoj sitikinimai; kad uhipnotizuot moni negalima priversti elgtis prie savo vali labiau negu neuhipnotizuot; kad hipnoz gali turti laikin gydomj poveik; kad lengvai uhipnotizuojami mons gali diaugtis rykiai sumajusiu skausmu.

Priemirtiniai

igyvenimai

Madaug tredalis moni, susidrusi su mirtimi, pavyzdiui, itikti irdies infarkto, vliau prisimena priemirtinius regjimus. Dualist nuomone, ie potyriai rodo moni nemirtingum, o monistai nurodo, kad ie pasakojimai yra labai panas potyrius haliucinacij metu.

252

III DALIS. Pasaulio painimas

SIMINTINI TERMINAI IR SVOKOS

Smon. Atrankinis dmesys esamiems suvokimams, mintims ir jausmams. Atrankinis dmesys. Smoningas susitelkimas atskirus dirgiklius, pavyzdiui, kokteili vakarlio metu. Cirkadinis ritmas. Biologinis laikrodis; taisyklingi kno ritmai (pavyzdiui, temperatros, budrumo), irykjantys per 24 vai. cikl. REM miegas. Greit aki judesi tarpsnis miegant; pasikartojanti miego faz, kurios metu daniausiai sapnuojama. i miego faz dar vadinama paradoksaliuoju miegu, nes jo metu raumenys yra visikai atsipalaidav (iskyrus maus trkiojimus), o kitos organizmo sistemos yra aktyvios. Alfa bangos. Gana ltos smegen elektrinio aktyvumo bangos, bdingos budriai atsipalaidavimo bsenai. Haliucinacijos. Klaidingi juntamieji pojiai, pavyzdiui, kako matymas, kai nra joki iorini regimj dirgikli. Delta bangos. Didels ltosios smegen elektrinio aktyvumo bangos, susijusios su giliuoju miegu. Nemiga. Miego sutrikimas, kai nuolat kartojasi sunkumai umigti arba imiegoti nenubundant. Narkolepsia. Miego sutrikimas, pasireikiantis nekontroliuojamais miego priepuoliais, kuri metu mogus i karto ir danai visai netinkamu metu umiega REM miegu. Miego ajpjia. Miego sutrikimas, kuriam bdinga laikinai sustojantis kvpavimas miegant ir paskui staigus pabudimas. Naktinis siaubas. Miego sutrikimas, kuriam bdinga didelis susijaudinimas ir igstis; skirtingai nuo komar, naktinis siaubas prasideda ketvirtosios miego fazs metu, prajus 2-3 valandoms, kai mogus umiega, ir retai prisimenamas. Akivaizdus turinys. Anot Freudo, tai atsimenamo sapno siuetas (skiriasi nuo slaptojo turinio). Slaptasis turinys. Anot Freudo, tai tikroji, bet cenzruota sapno prasm (skirtingai nuo akivaizdaus turinio). Freudas man, kad sapn slaptasis turinys veikia kaip apsauginis votuvas. REM atgijimas. Pailgjusi REM miego trukm po jo trkumo (dano adinimo REM miego metu). Fantazuoti linkusi asmenyb. mogus, kuris daug la ko praleidia fantazuodamas ir sivaizduoja bei pri> mena savo potyrius taip rykiai, tarsi jie i tikrj cLbar bt igyvenami. Hipnoz. Sustiprjs pasidavimas taigai, kai moncsusiaurina savo dmesio lauk bei teigia patiriantys sivaizduojamus atsitikimus, tarsi jie bt tikri. Pohipnozin amnezija. Hipnotizuotojo teigtas tariamas nesugebjimas atsiminti to, kas buvo patirta hipnozs metu. Amiaus regresija. Tariamasis ankstyvosios patirtio. pavyzdiui, ankstyvosios vaikysts, atgaivinimas hipnoze; didel klaiding prisiminim galimyb. Pohipnozin taiga. Hipnozs metu teigiama tai, k;: hipnotizuojamasis turt daryti po hipnozs seanso; ka: kurie klinicistai j taiko nepageidaujam simptom a: elgesio kontrolei. Disociacija. Smons suskilimas, kuomet kai kurios mintys ar poelgiai reikiasi ir vyksta vienu metu su kitomis mintimis ar poelgiais. Slaptasis stebtojas. Hilgardo vartojamas terminas, reikiantis uhipnotizuoto mogaus gebjim sismoninti savo igyvenimus, pavyzdiui, skausm, nors apie j ir nepraneama hipnozs metu. Psichoaktyviosios mediagos^Cheniiiis_niediagos. keiianios nuotaik ir suvokim.^ Tolerancija. Silpnjantis narkotiko-poyeikis nuolat vartojant vienod jo doz. Tai veria narkoman vis didinti narkotiko dozes tam, kad patirt jo poveik. Abstinencija. Sunkumai ir kania, kurie kyla nustojus vartoti narkotikus, prie kuri buvo priprasta. Fizin priklausomyb. Fiziologinis narkotik poreikis ir nemalons abstinencijos poymiai, nustojus vartoti narkotikus. Psichologin priklausomyb. Psichologinis poreikis vartoti narkotikus, pavyzdiui, neigiamoms emocijoms silpninti. Raminamieji ir migdomieji. Narkotins mediagos (alkoholis, barbitratai, opioidai), slopinanios nerv sistemos aktyvum ir ltinanios kno funkcijas. Stimuliatoriai. Narkotins mediagos (pavyzdiui, kofeinas, nikotinas, stipresni - amfetaminas bei kokai-

7 SKYRIUS. Smons bsenos

253

nas), skatinanios nerv sistemos aktyvum ir greitinanios organizmo funkcijas. Haliucinogenai. Psichodeliniai (psichikos atskleidimo") narkotikai, pavyzdiui, LSD, ikreipiantys suvokim ir sukeliantys juntamuosius vaizdus neveikiant dirgikliams. Barbitratai. Narkotikai, slopinantys centrins nerv sistemos aktyvum, mainantys nerim, taiau sutrikdantys atmint ir protavim. Opioidai. Opiumas ir i jo pagamintos mediagos, pavyzdiui, morfijus ir heroinas, slopinantys nerv sistemos aktyvum, laikinai malinantys skausm ir nerim. Amfetaminas. Narkotikas, kuris skatina nerv sistemos aktyvum, greitina organizmo funkcijas, dl to didina energij ir keiia nuotaik.

LSD (Iizergo rgties dietilamidas, angl. lysergic acid diethylamide). Stiprus haliucinogeninis narkotikas, dar vadinamas rgtimi". THC. Stipriausiai veikianti marihuanos sudedamoji dalis, sukelianti vairi spdi, tarp j ir silpn haliucinacij. Priemirtiniai igyvenimai. Ypatinga smons bsena, apie kuri pasakoja mons, buv arti mirties (pavyzdiui, po irdies infarkto); i patirtis danai panai narkotik sukeltas haliucinacijas. Dualizmas. Prielaida, kad psichika ir knas yra du skirtingi dalykai, kurie sveikauja tarpusavyje. Monizmas. Prielaida, kad psichika ir knas yra du skirtingi to paties dalyko aspektai.

KETVIRTOJI

DALIS

MOKYMASIS IR MSTYMAS

Kaip mes mokoms, kaip ilaikome informacij atmintyje ir kaip j vartojame - tai svarbiausieji psichologijos klausimai. 8 skyriuje Mokymasis" apibdinami trys pagrindiniai mokymosi tipai, nagrinjama, kaip jie veikia ms emocijas bei elgsen ir kaip juos galime panaudoti savo labui. 9 skyriuje Atmintis" suinosime, kaip informacija priimama, ilaikoma ir atkuriama, kodl kartais umirtama. 10 skyriuje Mstymas ir kalba" kalbama apie veiksmingus (nors kartais ir klaidingus) protavimo ir sprendimo bdus, aptariamas kalbos vaidmuo bendraujant 11 skyriuje Intelektas" isamiai nagrinjama intelekto sampratos ir mginim j vertinti istorija, toliau svarstomas sudtingas klausimas apie gen ir aplinkos tak atskir asmen ir skirting rasi intelekto skirtumams.

Mokymasis

SKYRIUS

Smltame upelio dugne i ikr isirits laios mailius su genais jau bna gavs daug informacijos apie tai, kaip elgtis gyvenime. Tik isiritusios uvyts instinktyviai ino, kaip ir kur joms plaukti, kuo misti, kaip apsisaugoti nuo plrn. Laikydamasi gimto plano, jauna laia netrukus pradeda savo kelion jron. Po ketveri met, praleist vandenyne, instinktas lai pargena atgal jos gimtsias vietas. Ji nuplaukia imtus myli iki savo gimtosios ups ioi ir, pajutusi gimtosios ups kvap, leidiasi prie srov savo protvi nertaviet. J pasiekusi, laia ieko ger slyg - tinkamos temperatros, smlio ir vandens srovs nertui ir poruojasi. Skirtingai nuo laios, mes gimdami neatsineame genetinio gyvenimo plano. Daug k turime imokti i patirties. Nordami surasti savo gyvenimo keli, kuris laiai yra gimtas, mes turime mokytis, ir dl to esame gerokai lankstesni. Mes galime imokti pasistatyti ledo bstus ar isikasti emin, sirengti povandeninius oro kambarius - taigi prisitaikyti beveik prie bet kokios aplinkos. I ties, bene svarbiausia, kuo gamta mus apdovanojo, - tai gebjimas prisitaikyti - imokti nauj elgesio bd, kad galtume veikti nuolat kintanias apinkybes. Mokymasis - nuolatinis organizmo elgsenos kitimas, susijs su patirtimi, - glaudiau negu visos kitos temos siejasi su paia psichologijos esme. Ankstesniuose skyriuose nagrinjome, kaip keiiasi morals supratimas, savivaizdis, regimasis suvokimas. Tolesniuose skyriuose aptarsime, kaip mokymasis formuoja ms mstym ir kalb, motyvus ir emocijas, asmenyb ir nuostatas.

256

IV DALIS. Mokymasis ir mstymas

Galimyb mokytis visose iose srityse teikia daug vili. Tvus, pedagogus, trenerius, dresuotojus drsina tai, kad galima mokyti viso to, ko manoma imokti. Tai, kas buvo imokta, galime pakeisti nauju mokymusi - ia prielaida grindiami konsultavimas, psichoterapija ir reabilitacija. Kad ir kokie btume nelaimingi, nemylimi, kad ir kaip nesisekt, - tai dar ne gyvenimo pabaiga. I vis gyv btybi mes, mons, mokydamiesi galime labiausiai keisti savo elgsen. v Pagal apibrim mokymuisi svarbiausia yra patirtis. Daugiau negu prie du imtus met filosofai Johnas Locke'as ir Davidas Hume'as gakctftoc^ du tkstanius met isaky- ^ t mint - mes mokoms susidarydami asociacijas. Ms protas susieja vienas po kito vykstanius vykius: mes juos asocijuojame. Jeigu vien kart uuod ir pamat vieiai kept duon, o paskui j o s uvalg, numalinome alk, tai kitkart, pamat ir uuod duon, i patirties tiksims jos uvalg vl numalinti alk. Jeigu vien kart gars susiejote su bauginaniais padariniais, tai kitkart vien garsas gali sukelti baim. Antai ketveri met vaikas, pamats per televizij, kaip buvo upultas vienas i veikj, suuko: Jei biau igirds t muzik, nebiau pasuks u to kampo!" (Wells, 1981). emesnieji gyvnai gali imokti nesudting asociacij. Tekanio vandens trikdoma jros sraig Aplysia, saugodamasi jo, traukia savo iaunas. Jei vanduo nesiliauja tekjs, kaip paprastai esti banguojaniame vandenyje, iaun traukimo reakcija ima silpnti. (Sraig pranta".) Taiau jros sraigs, kuri kartotinai tuoj po iurkls dar gauna smg, reakcija vien vandens iurkl sustiprja. Gyvis kakaip imoksta susieti vandens iurkl su gresianiu smgiu. Sudtingesni gyvnai gali imokti sudtingesni asociacij, ypa kai padariniai esti malons. Akvariume gyvenantys jros litai vis riaumoja ir pleknoja - taip elgiasi, nordami iprayti i moni maisto. Dar tobulesni gyvnai, pavyzdiui, impanzs, gali imokti koki nors veiksm vien stebdamos, kaip kiti tai daro. Mes, mons, galime mokytis visais iais bdais, o kalba leidia imokti ir toki dalyk, kuri nesame nei patyr, nei stebj. Visi ie mokymosi bdai leidia mums prisitaikyti prie supanios aplinkos. iame skyriuje bus aikinama, kaip imokstama laukti reikming vyki, pavyzdiui, maisto bei skausmo, ir jiems pasirengti - o tai yra pagrindin mokymosi ris, vadinama^Msik-J riju slygojimu. Mes taip pat imokstame kartoti veiksmus, duodanius ger rezultat, ir vengti toki veiksm, kuri rezultatai blogi, - tokia mokymosi ris vadinama oerantiniu slygojimu. Be to, stebdami kitus, mes netiesiogiai ismokstame nauj el- i gesio bd - tai vadinama mokymusi^tbint. Vienas i ankstes- '

Mokymasis yra proto akys. "

T h o m a s Drake B i b l i o t h c c a s c h o b Instructissima..

8 SKYRIUS. Mokymasis

257

nij psichologijos tiksl buvo atrasti pagrindinius tokio mokymosi dsnius. Prie imtmet daniausiai buvo analizuojami moni pateikti subjektyvs savistabos duomenys apie j vidinius psichikos procesus. Paioje io amiaus pradioje psichologas Johnas B. Watsonas (1913) pradjo primygtinai tikinti psichologus atsisakyti nuorod vidines mintis, jausmus ir paskatas. Umirkite prot, - reikalavo Watsonas. Psichologija turt tyrinti, kaip organizmai reaguoja j aplinkos dirgiklius. Jos teorijos tikslas - numatyti ir kontroliuoti elges. Savistaba (introspekcija) nra jos svarbiausias metodas". Paprasiau sakant, psichologija turt bti objektyvus mokslas apie elgsen. is poiris, vadinamas biheviorizmu, pirmj io imtmeio pus dar didel tak Amerikos psichologijai. Amerikietikoji akademin kultra, kuri rpinosi moksliniu objektyvumu ir vis moni lygybe, buvo palanki dirva naujajam biheviorizmui.

io imtmeio psichologijos duomenys ir sukurtos teorijos i esms pakeit psichikos ir elgesio tyrinjimus, taip kaip genetika pakeit paveldimumo tyrimus. Tai buvo objektyvios analizs, kitaip sakant, bihevioristins analizs, rezultatas.
Psichologas D. O. Hcbbas, 1980

KLASIKINIS

SLYGOJIMAS

Mintis, jog mokomasi asociacij dka, sukl daug diskusij, taiau tik XX amiuje tai buvo patvirtinta keliais ymiausiais psichologijos tyrimais. Daugelis moni yra girdj apie Ivan Pavlov. Jo eksperimentai yra tap klasikiniais, o j o itirt reikin pagrstai vadiname klasikiniu (arba pavloviniu) slygojimu.

Pavlovo eksperimentai
Vis gyvenim Pavlovas buvo aistringas tyrintojas. Bdamas 33 met, jis gijo medicinos mokslo laipsn ir kitus du deimtmeius paskyr virkinimo sistemai tyrinti, o 1904 metais u darb pirmasis Rusijoje gavo Nobelio premij. Pastaruosius tris savo gyvenimo deimtmeius iki pat mirties (mir, sulauks 86 met), ymusis mokslininkas paskyr visai naujam darbui, kuriuo ir peln savo viet istorijoje. Naujoji Pavlovo tyrinjim kryptis irykjo mus jam krybikai aikinti neplanuotus savo eksperiment duomenis. Jis ityr, kaip uniui isiskiria seils, ir inojo, kad, davus uniui maisto, jos btinai isiskirs. Jis taip pat nustat, kad, dirbant su tuo paiu unimi kartotinai, seili isiskyrim sukelia su maistu susij dirgikliai - vien tik maisto vaizdas, indas, i kurio jis eriamas, mogus, kuris reguliariai paduoda maist, ar netgi pasigird artjanio mogaus ingsniai. i psichin sekrecija" trukd tirti virkinim, ir Pavlovas i pradi tai laik uns susierzinimu, bet vliau suprato, kad tai yra nesudtinga, bet svarbi mokymosi for-

258

IV DALIS. Mokymasis ir mstymas

ma. Nuo to laiko Pavlovas m tyrinti mokymsi, tikdamasis, kad tai pads jam geriau suprasti smegen veikl. I pradi Pavlovas ir jo pagalbininkai mgino sivaizduoti, kas darosi uns galvoje ir k jis igyvena, kai jam, laukianiam maisto, skiriasi seils. Dl to kilo tik beprasmi gin. J a i g i , nordami objektyviau inagrinti reikin, jie msi eksperimentuoti. Nordami sitikinti, ar uniui prads skirtis seils veikiant tik neutraliam dirgikliui, jie kartu su maistu pateikdavo vairius neutralius dirgiklius. Kad neveikt galimi paaliniai dirgikliai, jie udarydavo un nedideliame kambaryje, uddavo pasait ir pritvirtindavo tais, kuriuo rinkdavo isiskyrusias seiles matavimo prietais. Jie galjo paduoti maist i gretimo kambario: i pradi stumdami ind su maistu, o paskui tam tikru momentu ddami uns burn msos gabaliuk. Jei neutralus dirgiklis - kas nors, k uo galjo pamatyti arba igirsti - dabar nuolat pranedavo apie gausim maist, tai gal galiausiai pakaks vien io dirgiklio, kad uniui imt skirtis seils? Paaikjo, kad taip ir yra. Prie pat dedant maisto uniui burn, kad jam imt skirtis seils, Pavlovas ijungdayo^axsin^sigial. Kelis kartus suderinus gars ir maist, uniui vien igirdus gars, dar laukiantmsos, imdavo skirtis seils. Toki p f b u T a v lovas sukeldavo uniui seili isiskyrimo~Teakcij, naudodamas kitus dirgiklius, pavyzdiui, vilpuk, vies, kojos palietim, netgi piet apskritim. __ Dabar apie svarbiausius terminus: P a v l o ^ s s e i l i isiskyrim maistui patekus burn, pavadino neslyginiu atsaku (NA), nes i reakcija nepriklauso nuo ankstesns uns patirties (8-1 pav.). burn pateks maistas automatikai, neslygikai sukelia uns seili isiskyrimo refleks. Tai gimtas, arba neimoktas, atsakas. Kadangi maistas visuomet sukelia atsak, Pavlovas pavadino j neslyginiu dirgikliu (ND). Igirdus gars, seils skiriasi todl, kad uo imoko susieti gars ir maist. Todl is imoktas atsakas vadinamas slyginiu at,sala (SA). Buvs neutralus garso dirgiklis, kuris dabar sukelia sl y g i n seili isiskyrimo atsak, vadinamas slyginiu dirgikliu (SD). Kad bt lengviau atskirti iuos dirgiklius bei atsakus, prisiminkite, kad slyginis = imoktas, jojzeslyginis = /teimoktas^ Jei eksperimentas buvo toks nesudtingas, tai k gi Pavlovas veik kitus tris deimtmeius? Jis ir jo bendradarbiai tyrinjo klasikinio slygojimo prieastis ir padarinius. Savo-tyrimais j i e nustat penkis pagrindinius slygojimo procesus: pirmin imokim, blsim, savaimin atsinaujinim, apibendrinim ir atskyrim.

Prisiminkite: ND - neslyginis dirgiklis NA - neslyginis atsakas SD - slyginis dirgiklis SA - slyginis atsakas

8 SKYRIUS. Mokymasis

259

PRIE SLYGOJIM

Neslyginis dirgiklis (ND) sukelia neslygin atsak (NA). Neutralusis dirgiklis nesukelia jokio atsako.

Neslyginis dirgiklis yra pateikiamas tuojau po neutraliojo dirgiklio. Neslyginis dirgiklis sukelia neslyginj atsak.

Dabar neutralusis dirgiklis sukelia slyginj atsak (SA), taigi tampa slyginiu dirgikliu (SD).

PIRMINIS IMOKIMAS. Kalbant apie pirmin imokim, arba pradin mokymosi tarpsn, pirmiausia ikilo laiko klausimas. Koks turi bti laikotarpis tarp neutralaus dirgiklio (garso, viesos, palietimo ar kt.) pateikimo ir neslyginio dirgiklio? Nedidelis. Daniausiai - pus sekunds. is atradimas atitinka prielaid, jog klasikinis slygojimas svarbus biologiniam prisitaikymui: jis padeda organizmams pasirengti galimiems geriems arba blogiems vykiams. Kai neutralus dirgiklis pradeda veikti po neslyginio dirgiklio, atsakas nepasireikia, nes jau vykusiems vykiams nereikia rengtis. Taiau, kai pirma pasirodo neutralus dirgiklis, spjantis apie svarb vyk, jis tampa SD, pavyzdiui, jei stirnai kelet kart po linjani akeli trakjimo ikilo grsm, is garsas tampa SD, ir stirna, j igirdusi, nujausdama, kas vliau danai bna, kuo greiiau sprunka al. Michaelis Domjanas ir jo bendradarbiai (1986) tai atliko su japonikosios putpels patinu. Tyrjai, prie leisdami pas j patel, jungdavo raudon vies. Ilgainiui pauktis pamgo savo narvo raudonj kamp. Be to, kai apie artjani patel bdavo praneama raudona viesa, susijaudins patinas daug greiiau imdavo su ja poruotis. Taip pat ir monms daiktai, kvapai bei vaizdai, susij su seksualiniu malonumu, tampa slyginiais lytinio suadinimo dirgik10. 1909

8-1 pav. Pavlovo klasikinis eksperimentas. Naudojant neutralj dirgikl garso signal - prie pat neslygin dirgikl (ND) - burnoje esant maist neutralusis dirgiklis tampa slyginiu dirgikliu (SD). Tada SD sukelia slygin atsak (SA) - seili isiskyrim.

Pasitikrinkite: jei nuo kepam sausaini kvapo jums ima skirtis seils, tai kas yra NA, kas SD, kas S A? (r. 262 p.).

ND (patel)

4>

NA (seksualinis suadinimas)

SD - > (raudona viesa)

SA (seksualinis suadinimas)

Putpels seksualinis slygojimas. Kaip ir 8-1 pav., virutin eilut reikia prie slygojim, o apatin - slygojimo metu.

260

IV DALIS. Mokymasis ir mstymas

liais. Psichologas Michaelis Tirrellis (1990) prisimena: Mano pirmoji panel mgo svognus, tad a pradjau sieti svogn kvap su buiavimusi. Vliau, tik uuodus svogn kvap, mano nugara nueidavo pagaugais. O, koks tai jausmas!" (Klausimas: Kas ia yra neslyginis dirgiklis?) LSIMAS IR SAVAIMINIS ATSINAUJINIMAS. Kas atsitinka, kai, nesant ND, po slygojimo kartotinai pasirodo SD? Ar ir toliau SD sukels SA? Pavlovas pastebjo, kad, kartojant garso signal ir neduodant maisto, seili unims isiskiria vis maiau. is silpnjantis SA,, kai nra ND, vadinamas blsimu. Pavlovas taip pat pastebjo, kad jei, prajus kelioms valandoms, vl pateikdavo gars, SA (seils), igirdus gars, vl isiskirdavo (8-2 pav.). Toks savaiminis atsinaujinimas - po ramybs tarpsnio vl atsigavs susilpnjs SA - Pavlovui piro mint, jog blsimas yra greiiau SA sulaikymas, o ne inykimas. Isiskyrs su savo pirmja meile, Tirrellis patyr blsim ir savaimin atsinaujinim. Jis sak, kad, uuods svogn kvap, kuris daugiau nebesisiejo su neslyginiu dirgikliu (buiavimusi), nebepraddavau virpti. Taiau retkariais po ilgesnio laiko vl atsklids svogn kvapas paadina manyje lyg ir nestipr kadaise patirt emocin atsak." APIBENDRINIMAS. Pavlovas ir jo mokiniai pastebjo, kad uo po slygojimo vienokio tono gars iek tiek reaguoja ir kitok ton ar netgi vilpuk, kurie niekuomet nebuvo gretinami su maistu. Pjinaiai-ua,. imojgs skirtiseiles lieiamas, jas skiriair kar jsomaj^Windholz, 1989) arba dirginant kitas jo kno vietas (8-3 pav.). Polinkis atsakyti dirgiklius, panaius SD, yra vadinamas apibendrinimu. Apibendrinimas ali,bt svarbus prisitaikant, pavyzdiui, vaikas, imokytas bijoti vaiuojani gatve automobili, panaiai reaguoja ir sunkveimius bei motociklus.

8-2 pav. Pirminio imokimo, blsimo ir savaiminio atsinaujinimo idealizuotoji kreiv. Kylanti kreiv rodo, kad -SA greitai stiprja, kai SD ir ND kartotinai sugretinami (pirminis imokimas); paskui, kai veikia tik SD. SA ima nykti (blsimas), bet po pauzs ir vl pasirodo (savaiminis atsinaujinimas).

(SD veikia kartu su ND)

(veikia vien S D)

(veikia vien S D)

8 SKYRIUS. M o k y m a s i s

261

Dl apibendrinimo dirgikliai, panas savaime nemalonius arba malonius dalykus, sukelia tam tikr pasibjaurjim arba malonum. Net mgstamas maistas, pavyzdiui, minktas saldainis, esti nepatrauklus, jei patiekiamas nemalonia forma - panaiu uns imatas pavidalu (Rozin ir kt.,1986). Suaugusius mones, turinius vaikik veido bruo (apval veid, aukt kakt, nedidel smakr, dideles akis), mes suvokiame esant vaikikai mielus, patiklius ir nuolaidius (Berry ir McArthur, 1986). Ir vienu, ir kitu atveju moni emocins reakcijos vien dirgikl yra apibendrinamos taip pat reaguojama ir kitus panaius dirgiklius. ATSKYRIMAS. Pavlovo unys imoko ne tik reaguoti tam tikr garso ton, bet ir nereaguoti kitokius garso tonus. is imoktas gebjimas skirti slygin dirgikl nuo j panaaus, taiau nereikmingo dirgiklio, yra atskyrimas. Atskyrimas, kaip ir apibendrinimas, padeda gyvnui ilikti. Dirgiklius, kurie labai maai skiriasi, kartais lydi labai skirtingi padariniai. Gebti velgti iuos skirtumus, vadinasi, gebti prisitaikyti. Susidrus su pitbuliu, irdis ima daniau plakti, o su kokerspanieliumi - jos ritmas nepakinta.

Dabartinis Pavlovo teorijos supratimas

Pavlovui ir Watsonui niekinant protines" svokas, tokias kaip smon, m aikti, kad jie sumenkino painimo proces (mstymo, suvokimo, lkesi) ir biologini veiksni reikm organizmo gebjimui mokytis. PAINIMO PROCESAI. Ankstyvieji bihevioristai man, kad vairi organizm imokt elgsen galime supaprastintai paaikinti universalaus dirgiklis-atsakas" mechanizmo veikimu. Madaug prie trisdeimt met mintis, kad iurks ir unys geba painti, daugeliui psicholog atrod geriausiu atveju keistoka. Roberto Rescorla ir Allano Wagnerio (1972) klasikinio slygojimo eksperimentai atskleid, kad gyvnai elgiasi taip, tarsi jie mintyse siet vien vyk su kitu, ypa jei antrasis vykis yra svarbus ir pirmasis lyg numato j. Svarbu ne tai, ar danai, tarkime, po garso, paleidiami elektros smgiai, bet tai, kiek tai galima numatyti. Kuo labiau galima t ry numatyti, tuo slyginis atsakas yra stipresnis. Gyvnas tartum imoksta laukti, inoti, kiek tiktina, kad po slyginio dirgiklio (SD) eis neslyginis dirgiklis (ND). Rescorla (1988) mano, kad klasikinis slygojimas - tai ne bukaprotikas procesas, kai organizmas norom nenorom sieja du bet kokius atsitiktinai pasirodiusius dirgiklius." Organizmas, naudodamasis ryiais tarp vyki, veikiau ieko informacijos, kad galt susikurti

8-3 pav. Pritvirtins labai maus vibratorius prie vairi uns kno viet, Pavlovas parod, kaip vyksta apibendrinimas. Kai po slygojimo uniui seils isiskirdavo dirginant laun, jis m dirginti kitas vietas. Kuo ariau pradins dirginimo vietos bdavo dirginama, tuo stipresnis bdavo slyginis atsakas (i Pavlovo, 1927).

262

IV DALIS. M o k y m a s i s ir mstymas

jam padedant prisitaikyti pasaulio vaizd. I tikrj, pasak Rescorla, daugyb fakt apie klasikin slygojim galima apytikriai apibendrinti taip: geriausias slygojimas, kai tarp SD ir ND ryys yra toks, kad mokslininkas "gali dafyti-4vad^jog SD yra ND prieastis. i analize padeda suprasti, kodl psichoterapija, taikanti klasikin slygojim ir nepaisanti painimo veiksni, danai nra visai skminga. lkoholikams duodama alkoholio su leiktul sukelianiais vaistais, taiau kyla klausimas, ar visada jie alkohol sieja su blogumu. To bt galima tiktis, jei klasikinis slygojimas bt tik dirgiklio ir atsako ryys. I dalies taip yra i tikrj (kaip pamatysime toliau - r. 559 p.). Taiau alkoholikai ino, kad jiems bloga ne nuo alkoholio, bet nuo vaist. Tas inojimas danai susilpnina ry tarp alkoholio ir leiktulio. Taigi net ir klasikinio slygojimo negalima paaikinti vien paprastu dirgiklio ir atsako ryiu - svarbu ir mstymas. BIOLOGINIAI POLINKIAI. Jau nuo Darvino laik daugelis mokslinink man, kad gyvn evoliucijos istorija yra bendra, taip pat ir j sandara bei funkcijos turi bendr bmoJ?avovas ir Watsonas* pavyzdiui, man, kad pagrindiniai mokymosi dsniai i esms vis gyvn yra panas. Tad nes didelio skirtumo, ar tiriama iurks, balandiai ar mons. Be to, atrod, kad bet koks natralus atsakas gali bti slygikai susietas su bet kokiu neutraliu dirgikliu. Mokymosi tyrintojas Gregory Kimble (1956) teig, kad galima slygoti beveik bet koki elgsen, kuri organizmas pajgus atlikti, o... tie atsakai gali bti slygoti (imokti) visus dirgiklius, kuriuos tas organizmas pajgia suvokti" (199 p.). Prajus dvideimt penkeriems metams, Kimble (1981) nuolankiai pripaino, kad pus tkstanio" mokslini praneim rod, j o g jis klyds.^Slygojimo galimybs nuo gyvno biologijos priklauso labiau, negu man ankstyvieji bihevioristai.' Biologiniai kiekvienos ries polinkiai i anksto lemia, k gyvnas turi imokti, kad ilikt. Rimiausi ik vyraujaniam biheviorist poiriui met Johnas Garcia. Garcia ir Robertas Koellingas (1966), tirdami, kaip radiacija veikia bandomuosius gyvnus, pastebjo, kad iurks m vengti gerti vanden i plastikini buteli radiacijos kamerose. Jiems parpo suinoti, ar io reikinio prieastis nebus klasikinis slygojimas. Ar negaljo iurks plastiko skon turint vanden (SD) susieti su radiacijos (ND) sukeltu leiktuliu (NA)? Nordami patikrinti savo spjimus, Garcia ir Koellingas duodavo iurkms tam tikro skonio maisto, pateikdavo tam tikr vaizd arba gars, o paskui radiacija arba vaistais sukeldavo leiktul ir vmim. Paaikjo du doms dalykai: pirma, netgi kai leiktu-

Atsakymas 259 p. pateikt klausim. okoladiniai pyragaiiai (ir j skonis) yra neslyginis dirgiklis (ND). Su jais siejamas kvapas slyginis dirgiklis (SD). Seili skyrimasis, pajutus kvap, yra slyginis atsakas (SA).

8 SKYRIUS. Mokymasis

263

lys prasiddavo prajus kelioms valandoms nuo to laiko, kai gaudavo tam tikro skonio maisto, iurks vliau vengdavo tokio skonio maisto. Tai griov teigin, kad slygojimas pasiekiamas, kai ND eina tuoj pat po SD. Antra, negaluojanios iurks pradjo bjaurtis tam tikro skonio maistu, bet ne vaizdu ar garsu. Tai prietaravo biheviorist teiginiui, kad SD gali bti bet koks suvokiamas dirgiklis. Taiau tai reikminga prisitaikymo atvilgiu, nes iurkms skonis yra svarbesnis dirgiklis negu vaizdas. Paukiai, kurie, iekodami grobio, vadovaujasi rega, biologikai yra link bjaurtis sugedusio maisto vaizdu (Nicolaus ir kt., 1983). mons taip pat yra biologikai pasireng geriau imokti vienokius dalykus negu kitokius. Esame labiau pasireng imokti bijoti gyvai ir vor, o ne gli (Cook ir kt., 1986). Tai suprantama: ie gyviai daniau mums padaro alos negu gls. Bjaurtis alkoholiu geriau imokstama tada, kai jo skonis siejamas su pykinimu, o ne su kuo nors kitu, nesusijusiu su j o vartojimu, pavyzdiui, su elektros smgiu. Visi ie pavyzdiai patvirtina Darvino dsn, kad per natrali atrank ilieka tos savybs, kurios padeda ilikti. Gamta parengia kiekvien r imokti t dalyk, kurie turi lemiam reikm ilikimui. Filosofas Schopenhaueris kadaise yra saks, jog reikmingos idjos pirmiausia yra ijuokiamos, paskui usipuolamos ir gal gale imamos laikyti savaime suprantamomis. Taip atsitiko ir su Garcia tyrimo rezultatais apie bjaurjimsi tam tikro skonio maistu. I pradi svarbiausieji mokslo urnalai atsisak skelbti jo darbus. Pasak kai kuri kritik, toki duomen nebuv manoma gauti. Taiau, kaip danai esti moksle, netikti Garcia rezultatai paskatino imtis nauj tyrinjim, kurie ne tik patvirtino j o gautus stulbinanius duomenis, bet ir dar papild naujais, gautais tyrinjant kitas ris. Pavyzdiui, kojotams, udusiems avies skerdienos, kuri pridta pykinim sukeliani nuod, dingsta noras sti avies ms (Gustavson ir kt., 1974). Tyrimai, rodantys, kad gyvnai bjaurisi tam tikro skonio maistu, leidia manyti, kad plrnus ir ems kio kenkjus galima ne tik naikinti, bet ir kitaip kontroliuoti. (Tai tik vienas pavyzdys, kai psichologinis tyrimas, i pradi kai kuriems bandomiesiems gyvnams buvs nemalonus, pagerino daugelio kit gyvn gyvenim - iuo atveju padjo igelbti ir avis nuo kojot, ir kojotus nuo perpykusi kinink bei fermeri, kuri noras juos inaikinti, inykus pavojui j naminiams gyvuliams, nuslgo.) Ar ie rezultatai tikino tyrjus nebeiekoti universali mokymosi dsni, kurie bt bendri visoms rims? Ne, biologiniai polinkiai patvirtina svarbesn dsn: mokymasis leidia gyvnams prisitaikyti prie juos supanios aplinkos. Prisitaikydami gyvnai

264

IV DALIS. Mokymasis ir mstymas

reaguoja tuos dirgiklius, kurie pranea apie svarbius vykius, pa- ^ vyzdiui, maist arba skausm. Gyvnai yra link SD sieti su tuon jau po j o einaniu ir numatomu ND, nes danai prieastys ikart sukelia padarinius. ND Prisitaikymu galima paaikinti ir kai kurias iimtis, pavyzdiui, - > (vaistas) bjaurjimsi tam tikro skonio maistu. iuo atveju prieasties su1 kelti padariniai nebtinai tuoj pat irykja - blogas maistas paprastai sukelia leiktul ne i karto, o po tam tikro laiko. Panaiai., SD - > ir sergantieji viu, kuriems pykinimas bei vmimas prasideda (klinika) prajus valandai po chemoterapijos, danai dl klasikinio slygoPykinimo slygojimas. jimo pykinimu reaguoja dirgiklius, susijusius su vaist grimu. Pakanka grti klinik ir pamatyti slaugytojas, kad pradt pykinti (Burish ir Carey, 1986).

NA (pykinimas, vmimas)

SA (vmimas)

Pavlovo palikimas
Tad kas iliko i Pavlovo idj apie slygojim? Daug kas. Visi iame skyriuje minti tyrintojai sutinka, kad klasikinis slygojimas, nors ir ribojamas painimo bei biologini polinki, yra svarbi mokymosi ris. iuolaikinio mokslo poiriu, Pavlovo idjos nebuvo tobulos. Taiau, jei mes suprantame daugiau u Pavlov, tai didia dalimi dl to, kad juo remiams. Kodl gi Pavlovo darbai tokie svarbs? Jei jis bt tik iaikins, kad seni unys gali imokti nauj gdi, jo eksperimentai seniai jau bt pamirti. Argi kam rpt, kad uo gali iskirti seiles, igirds tam tikr gars? ie darbai pirmiausia reikmingi dl to, kad daugeliui kit organizm - kiekvienai riai, kuri buvo tikrinta, t. y. nuo kirmli iki uv, un, bedioni, moni, - klasikiniu slygojimu galima suformuoti daugel kit atsak daugyb kit dirgikli (Schwartz, 1984). Taigi klasikinis slygojimas yra vienas i bd, kuriuo i esms visi organizmai mokosi prisitaikyti prie juos supanios aplinkos. Antra, Pavlovas parod, kaip galima objektyviai tirti tok svarb vidin proces kaip mokymasis. Jis didiavosi, kad j o metodai nesirm jokiais subjektyviais vertinimais ar spliojimais, kas vyksta uns galvoje. Seili isiskyrimas - tai aikiai matoma elgesio apraika, kuri galima imatuoti laais arba kubiniais centimetrais. Taigi Pavlovo skm sil mokslin model, kuriuo galjo remtis jauna psichologijos disciplina, t. y. atskirti paprastus sudtingos elgsenos dmenis ir tyrinti juos taikant objektyvius laboratorinius bdus. KLASIKINIO SLYGOJIMO TAIKYMAS. Tolesniuose skyriuose, kur raoma apie motyvacij, emocijas, psichikos sutrikimus, terapij ir sveikat, pamatysime, kaip Pavlovo atrasti klasikinio slygojimo

8 SKYRIUS. Mokymasis

265

dsniai taikomi mogaus sveikatai ir savijautai gerinti. Pavyzdiui, anksiau vartojusieji krek (narkotik), vl susidr su dalykais (monmis, vietomis), kurie siejasi su anksiau patirtais maloniais pojiais, danai pajunta potrauk. Dl to narkomanams patariama stengtis vengti t aplinkybi, kurios susijusios su ankstesnio narkotik vartojimo euforija. Alkoholikams taip pat sukeliami igyvenimai, pakeiiantys j ryius su alkoholiu (r. 559 p.). Klasikiniu slygojimu galima paveikti netgi organizmo imunin sistem. Pavyzdiui, vaistas, veikiantis imunines organizmo reakcijas, turi tam tikr skon, ir jau vien toks skonis gali sukelti imunines reakcijas (599-600 p.). Pavlovo darbai pagrind Johno Watsono mint, kad moni elgsena, nepaisant biologini veiksni takos, esanti slygot atsak visuma. Vieno inomo, taiau etikai ginytino, tyrimo metu Watsonas ir Rosalie Rayner (1920; Harris, 1979), parod, kaip galima slygoti konkrei baim. J tiriamasis buvo vienuolikos mnesi kdikis vardu Albertas. Maasis Albertas, kaip ir dauguma vaik, bijojo stipri gars, bet visai nebijojo baltj iurki. Watsonas ir Rayner rodydavo vaikui balt iurk, ir kai jis siekdavo j paliesti, suduodavo plaktuku per metalin stryp prie pat jo galvos. Septynis kartus tai pakartojus, Albertas, vos ivyds iurk, apsipildavo aaromis. Maa to, po penki dien is slyginis vaiko atsakas buvo apibendrintas - Albertui baim m kelti triuis, uo ir kailinis paltas, taiau kitoki, tai nepanai daikt, pavyzdiui, aisl, jis nebijojo. Kitiems psichologams nepavyko gauti visikai toki pat rezultat su kitais vaikais, bet Watsono ir Rayner tyrimas su mauoju Albertu daugeliui psicholog turjo legendin svarb. Kai kam ikilo klausimas, ar visi mes nesame vaikiojanios slygini emocij saugyklos. Galbt manoma ms nepageidautinas emocijas kontroliuoti taikant blsim sukelianius veiksmus arba sukeliant naujus atsakus emocijas adinanius dirgiklius? 16 skyriuje Terapija" suinosite, kaip psichologai naudoja elgesio metodikas emociniams sutrikimams alinti. Psichologas Gregory Razranas (1940) pastebjo, kad politinius lozungus (SD), siejamus su valgymu (ND), mons priima palankiau. Panaiai ir reklamuotojai mgsta reklamuojamus produktus sieti su natraliai maloniais dalykais, pavyzdiui, seksualiai patraukliais modeliais.

ND (stiprus garsas) 1 SD (iurk)

NA (baim)

SA (baim)

Maojo Alberto slygojimas.

OPERANTINIS

SLYGOJIMAS

Klasikinis slygojimas sieja neutralius dirgiklius su paprastais nevalingais atsakais. O kaip imokstama sudtingo ir valingo elgesio? Viena yra imokyti gyvn iskirti seiles, igirdus tam tikr gars arba vaik bijoti main gatvje, ir visai kas kita - imokyti drambl vaikioti ant upakalini koj arba vaik aritmetikos. Toki elgsen paaikina - ir jos moko - kitos ries slygo-

266

IV DALIS. M o k y m a s i s ir mstymas

I ARIAU. Kaip iprievartavimas slygoja baim

Vidurami patarlje sakoma: Nudegs vaikas bijo ugnies." Eksperimentai su unimis rodo, kad kartais pakanka ir vienintelio labai skausmingo dirgiklio, kad, gyvn, vl susidrusi su juo, itikt trauma. Toki eksperiment su monmis padariniai gali bti tragiki. Tai rodo upultos bei iprievartautos ir dl to priverstos gyventi baimje jaunos moters patirtis. J o s baim (SA) daugiausia yra susijusi su tam tikromis vietomis ir monmis (SD), Taiau ji apibendrinama ir kit viet bei moni atvilgiu. Pastebkite taip pat, kaip jos patirta trauma suard paprastai malonius ryius su tokiais dirgikliais kaip namai ir lova. Prie keturis durnakti draug, miegamojo. mnesius igirdusi j buvau iprievartauta. kakokius kad grta vardu. garsus namo A laik Viprie mano pamal rkiau mane prikio arba umuiu." ir bejgikumo. - iauriai. je pinig atsitemp Daugiau daug buvome Paskui Niekada jiems nesu patyrusi tokio siaubo vienas kambaryJie paliPer atsiguluprisiarba pagalpravaeiti Bijau panaeskaa nepriklausoviena net Kai ir Jie abu mane parjo prievartavo, mano mano lovos. draug.

beiekant

ir brangenybi, j mano tuose

kambar, prie mano namuose

iprievartavo nebemiegojome.

ko mus abi priritas

igsdintos. niekuomet

Iki iol vakare neijungiu, Buvau gyvenau negaliu viena. arba ipila

si lov viesos menu ir prisimenu mas mogus, su kita jauna iuoju tui pro

- vis

juos einant. metus o dabar nakt but

ketverius moterimi, senj

voti, kad galiau ms nam,

praleisti irdis,

kai turiu prakaitas.

dauosi moni,

nubudau,

nepastam ni upuolikus, muoja naujj bijau, beveik

ypa vyr, ir kuo jie

Pamaniau,

tuo labiau j bijau. Mano draug ta pati baim, jai baugu mieste, eiti

ir paaukiau

Kakas Vienas

eiti ir ms miego-

m eiti mans ir gyniausi, prie gerkls

link, ir tada a supratau. uspaud

but. A bijau bti tame paiame kad tai ir vl neatsitikt, bijau umigti. a bijau

bet jie buvo dviese. peil ir pasak:

u koj, o kitas ranka

man burn,

ti. >As labai

Usiiaupk,

kale,

jimas. YeiJkamas operantinio slygojimo, tiriamasis labiau links* kartoti t elges, u kur yra apdovanojamas (pastiprinamas ar skatinamas) ir maiau links kartoti elges, u kur yra baudiamas. Ir klasikinis, ir operantinis slygojimas apima pirmin imokim, blsim, savaimin atsinaujinim, apibendrinim ir atskyrim. / Taiau jie akivaizdiai skiriasi. Klasikinis slygojimas apima atsakomj elgsen - tai yra refleksin elges pasireikiant automatikais atsakais kai kuriuos dirgiklius (pavyzdiui, Pavlovo eksperimentuose naudotus msos gabaliukus ir gars). Operantini. slygojimas apima laisvus (nerefleksinius) veiksmus,, vadin- mj operantin elgsen, nes, norint sukelti pastiprinanius ir ska- tinanius arba baudianius dirgiklius, veiksmu veikiama aplinka. Taigi atskirti klasikin slygojim nuo operantinio gali padti toks klausimas: ar kontrolinis dirgiklis pasirodo prie atsak ar po jo? Klasikinio slygojimo atveju, kad ir k organizmas veikt, dirgiklis eina prip atsak, pavyzdiui, garsas sukelia seili skyrimsi. Kai yra f operantinis slygojimas, kontrolinis dirgiklis - pastiprinantis arba baudiantis - eina po veiksmo! Tai nuo gyvno elgesio priklausomas rezultatas, pavyzdiui, atliks triuk, uo gauna maisto.

Atsakomoji elgsena atsako i dirgikl. Operantin elgsena veikia, kad sukelt dirgikl.

8 SKYRIUS. Mokymasis

267

Skinnerio eksperimentai
B.F. Skinneris (1904-1990) studijavo universitete angl kalb ir buvo garsjantis raytojas, taiau, iekodamas naujos veiklos, pradjo studijuoti psichologij ir ilgainiui pasidar vienas takingiausi ir prietaringiausi iuolaikinio biheviorizmo atstov. Skinneris savo darbais ipltojo paprast gyvenimik dalyk, kur ami sandros psichologas Edwardas L. Thorndike pavadino rezultato dsniu: atlyginamas elgesys yra links kartotis. Ieities taku laikydamas Thorndike dsn, Skinneris sukr elgsenos technologij", kuria remdamasis, jis imok balandius jiems nebding elgesio bd, pavyzdiui, vaikioti atuoniuke, aisti stalo tenis, kirsti snapu per judant ekrane objekt, kad ilaikyt valdomo sviedinio" krypt. iurki, o vliau balandi tyrinjimams Skinneris sukr dabar gerai inom Skinnerio d. D" - tai daniausiai garsui nelaidi kamera; joje yra svertas arba mygtukas, kur nuspauds arba snapu paliets, gyvnas gauna maisto arba vandens, taip pat prietaisas ioms reakcijoms urayti. Skinnerio ir kit ios srities tyrj eksperimentais buvo siekiama ne parodyti, kaip iurkms suformuojami gdiai, bet daug sudtingesni tiksl. Jie tiksliai nustat slygas, padedanias veiksmingai ir ilgam imokti. FORMAVIMAS. Eksperimentuodamas Skinneris naudojo formavim, t. y. metodik, kai atlygis, pavyzdiui, maistas, kreipia gyvno natral elges pageidaujamo elgesio link. sivaizduokite, kad js norite imokyti iurk nuspausti stryp. I pradi stebite gyvno natral elges ir juo remiats. Galite, pavyzdiui, atlyginti iurkei maistu kiekvienkart, kai ji priartja prie strypo. Kai iurk ima artintis prie strypo nuolat, js galite reikalauti dar labiau prie jo priartti, ir u tai atlyginti; paskui dar ariau, ir, gal gale, kad gaut maisto, ji turi paliesti stryp. Taikydami nuoseklaus artjimo bd, gyvnui atlyginate u reakcijas, kurios vis labiau artja prie galutinio pageidaujamo elgesio, ir nekreipiate dmesio jokias kitas reakcijas. Taip tyrjai ir dresuotojai pamau formuoja sudting elges. iuo bdu mokydamas nekalbanius individus atskirti dirgiklius, psichologas taip pat gali nustatyti, k jie suvokia. Ar uo skiria spalvas? Ar kdikis skiria garsus? Jei galime suformuoti atsak taip, kad vien dirgikl reaguojama, o kit nereaguojama, aiku, kad jie suvokia skirtum. Eksperimentai rodo, kad kai kurie gyvnai neabejotinai geba susidaryti svokas, skirdami vyki arba objekt klases (Hackenberg ir Hineline, 1990). Jei tyrjas imoko baland kirsti snapu pamaius mogaus veid, bet ne k nors kit, vadinasi, balandis gali

268

IV DALIS. Mokymasis ir mstymas

atpainti veidus (Herrnstein ir Loveland, 1964). Panaiai dresuojant, balandius netgi pavyksta imokyti skirti Bacho muzik nuo Stravinskio (Porter ir Neuringer, 1984). Tvai gali naudoti atlygius, formuodami tinkam vaik elges prie stalo, girdami u tok j elges, kuris darosi vis panaesnis suaugusij. Atrodo, jog tai visikai paprasta. Taiau palyginkime pagrindinius formavimo ypatumus su tuo, kas danai vyksta namie ir mokykloje. Naudodamas formavim, mokytojas remiasi esama individo elgsena nedelsiant atlygindamas visus nuoseklius artinius prie pageidaujamo elgesio. Pasak Skinnerio, kasdieniame gyvenime mes taip pat nuolatos atlyginame ir formuojame kit elges, bet danai tai darome netikslingai. Kartais mes netgi atlyginame u bjaur elges. Pavyzdiui, tvus erzina ir glumina Bilio garsus verkimas. Taiau pairkime, kaip jie paprastai elgiasi su vaiku - atlygina btent u t elges, kuris juos taip erzina. Bilis: Ar gali uriti man batus?" Tvas (skaito laikrat). Bilis: Tti, negaliu usiriti bat. " Tvas: Aha, tuojau, minutl. " Bilis: TTEE, URIK MAN BATUS!" Tvas: Kiek kart a tavs praiau nebliauti? Kur bat pirmiau riime? " Arba palyginkime, kaip mokymo psichologai formuoja elges - atlygindami u nedidelius laimjimus - ir kaip skatina kai kurie mokytojai. Ant sienos kabo lentel su mokini pavardmis, ir mokytoja priklijuoja auksines vaigdutes prie vard t vaik, kurie u atlikt raybos uduot surinko 100 bal. Visi vaikai gavo tas paias uduotis. Kiekvienam aiku, kad kai kurie vaikai, mokslo pirmnai, nesunkiai surinko tuos takus. Kiti, kad ir kaip stengsi, kad ir paang padar, apdovanoti nebuvo. Bt geriau, jei mokytojai apdovanot silpnus mokinius u tai, kad jie pamau tobulja (nuoseklus artjimas j galimybi link), arba u tai, kad padaro visk, k gali. PASTIPRINIMO DSNIAI. Iki iol apie atlygio" gali kalbjo-! me, jo grietai neapibr. Skinnerio pastiprinimo priemons s- g voka yra tikslesn - ji reikia bet kok vyk, padaninant reakcijas, po kuri jis eina. Pastiprinimo priemonejjali bt materialus atlygis. Juo taip pat gali bti pagyrimas arba d m e s y . Be to, juo, kaip pastebjo Davidas Premackas, gali bti mgstama veikla. Jis pastebjo, kad vaikai, kuriems labiau patinka aisti negu valgyti saldainius, i suvalgo daugiau, kai tai pastiprina galimyb

8 SKYRIUS. Mokymasis

269

paaisti. Tie, kuriems geriau saldainiai, daugiau aidia, jei gauna saldaini. Premacko princip - kad bet koki veikl galima pastiprinti kita labiau patinkania veikla - taiko tvai, kurie savo paaugliams, leisdami pavairuoti automobil, paskatina atlikti j nam darbus. Teigiamas ir neigiamas pastiprinimas. Dauguma moni mano, kad pastiprinti elges galima tik apdovanojimu, taiau i tikrj pastiprinimas esti dvejopas: teigiamas ir neigiamas. Ir vieno, ir kito pastiprinimo poveikis yra toks pat: jie sutvirtina elges. Tad kuo gi jie skiriasi? Teigiamas pastiprinimas - kai reakcija sustiprinama pateikiant po jos teigiamus dirgiklius. Gyvnams teigiamas pastiprinimas yra maistas, daugumai moni - dmesys, pritarimas ir pinigai. Neigiamas pastiprinimas - kai reakcija sustiprinama susilpninant arba visikai paalinant nemalonius dirgiklius. Skinnerio dje gyvnui negauti elektros smgio koj yra atlyginimas (neigiamas pastiprinimas). Kai kas nors liaujasi priekabiauti arba inkti, taip pat yra neigiamas pastiprinimas. Taigi sivaizduokime, kad kiekvienkart, kai vaikas supyksta, tvai vardan ramybs nusileidia. Vaiko pyktis sustiprinamas teigiamu pastiprinimu (tvai nusileidia). Tv elges gali sustiprinti neigiamas pastiprinimas (vaikas liaujasi ts). Arba sivaizduokime susirpinus student, kuris, patinginiavs ir prastai ilaiks egzamin, kitam egzaminui rengiasi daug rimiau. ia neigiamas pastiprinimas gali bti susilpnjs nerimas, o teigiamas - geresnis paymys. Atsiminkite: pastiprinimas, ar teikdamas k nors teigiama, ar paalindamas k nors neigiama, visuomet elges sustiprina. Pirminis ir antrinis pastiprinimas. Pirminis pastiprinimas gauti maisto arba negauti smgio - pats savaime sukelia pasitenkinim. To imokti nereikia. Antrinio pastiprinimo imokstama. Jis gyja savj gali tik bdamas susijs su pirminiu pastiprinimu. Jei iurk Skinnerio dje imoksta, jog vilpuko garsas patikimai pranea apie gausim maist, iurk stengsis jungti vilpim. vilpukas pasidaro antriniu pastiprinimu, susijusiu su maistu. Ms gyvenime apstu antrinio pastiprinimo - tai pinigai, geri paymiai, malonus balsas, pagyrimo odiai, - kuri kiekvienas buvo susijs su svarbesniais atlygiais. Antrinis pastiprinimas gerokai ipleia ms galimybes veikti vieniems kitus. Tiesioginis ir udelstas pastiprinimas. Panagrinkime tipik formavimo eksperiment. Prie praddamas pageidaujamai" elgtis, pavyzdiui, spausti stryp, gyvnas atlieka tam tikrus nepageidaujamus" veiksmus - braiosi, uostinja, sukasi ratu. Jei bet kuris

sidmkite, kad teigiamas " reikia dirgiklio pateikim, o neigiamas " - jo paalinim. Visos pastiprinimo priemons elges sutvirtina. Taigi nemalonaus dirgiklio (pavyzdiui, niurzgjimo) paalinimas yra pastiprinimas neigiamas pastiprinimas.

270

IV DALIS. M o k y m a s i s ir mstymas

i t veiksm atliekamas prie pat pastiprinim, to veiksmo tikimyb padidja. Jei strypo nuspaudim udelsiame pastiprinti bent 30 sekundi, susidaro slygos tuo laikotarpiu vykti ir bti pastiprintiems kitokiems veiksmams, ir tada gyvnas neimoks nuspausti strypo. mons imoksta reaguoti labai udelst pastiprinim: tai ir apmokjimas u darb savaits pabaigoje, ir paymys pasibaigus semestrui, laimikis sezono pabaigoje. I tikrj, kad galtume skmingai veikti, siekdami didesni ir ilgalaiki atlygi, privalome imokti atidti vlesniam laikui tiesioginius atlygius. Ketveri met vaikai, kurie tiriant geba palaukti apdovanojimo - veriau rytoj gauti didel dovan negu dabar ma - tap paaugliais, yra labiau imans ir geriau mokosi (Mischel ir kt., 1989). Taiau pastiprinimo skubumas daro tak daugeliui ms veiksm. Rkaliams, alkoholikams ir kit narkotik vartotojams greitas malonumas - danai po keli sekundi uplstantis pasitenkinimas - reikia daugiau negu vliau galimos bausms bei pavojai. Be to, tiesioginis pastiprinimas vyrauja. Panaiai ir valandos malonumas irint TV laid gali atrodyti svaresnis u galimyb rytoj vis dien blogai jaustis. Deja, turime padaryti ivad, jog tiesioginis pastiprinimas danai esti daug veiksmingesnis u udelst pastiprinim. Pastiprinimo programos. Iki iol daugumgj m.s.-pavyzd turtas omenyje nuolatinis pastiprinimas. Kaskart pastiprinamas tik pasirods pageidaujamas atsakas. Tokiomis slygomis labai greitai imokstama. Taiau, kai pastiprinimo nelieka, pavyzdiui, atjungiamas maisto padavimo vamzdis, taip pat labai greitai pasireikia blsimas - iurk greitai liaujasi spausti stryp. Jei saldaini automatas du kartus i eils neimeta saldaini, mes j nebemetame pinig (tiesa, po kokios savaits gal ir vl pamginsime - vyks savaiminis atsinaujinimas). I tikrj gyvenime nuolatinis pastiprinimas pasitaiko retai. Nois prekybininkas i karto neparduoda vis preki, o mekeriotojui ne kiekvien kart ukimba uvis, bet jie ir toliau daro t pat, nes kartais j pastangos atlyginamos. Mokslininkai inagrinjo kelet dalinio (arba protarpinio) pastiprinimo program, kai atsakai kartais pastiprinami, o kartais nepastiprinami (Nevin, 1988). Pradinis mokymasis paprastai esti ltesnis, kai pastiprinimas dalinis, todl, kol labai gerai neimokstama veikti, bt geriau nuolat pastiprinti. Taiau dalinis pastiprinimas, labiau negu nuolatinis, didina atsparum - prieinimsi blsimui. sivaizduokime baland, kuris imoko kirsti snapu per stryp, kad gaut maisto. Kai buvo pradta vis maiau duoti maisto, ir galiausiai

Pykiu vaikas neturt nieko isireikalauti; kai nurimsta, teg.. na tai, kas verkianiam buvo atsakyta. "
Scncca, 4 m. pr Kr. - 65 m. r

8 SKYRIUS. Mokymasis

271

jo bdavo duodama tik retai ir nenustatytu laiku, balandiai madaug 150 000 kart kartojo t pat veiksm, negaudami atlygio (Skinner, 1953). Dalinis pastiprinimas adina nenykstani vilt. Nesunku prisiminti ir atitinkam pavyzdi i moni gyvenimo. Loim automatai apdovanoja loikus atsitiktinai ir nenuspjamai, ir is dalinis pastiprinimas juos veikia beveik kaip balandius: jie nesiliauja mgin. ia taip pat gera pamoka tvams. Kartais vardan ramybs ir taikos, pasiduodami savo vaik pykiui, jie vaikui teikia dalinius pastiprinimus. Tai pats paveikiausias bdas, kad toks vaiko elgesys pasidaryt pastovus. Skinneris (1961) ir jo bendradarbiai palygino keturias dalinio pastiprinimo programas. Vienas sudar visikai nekintanti pastiprinim eil, kitas - nenuspjami pastiprinimai. Vieni buvo susij su tam tikrais laikotarpiais, kiti - su atsako pastiprinim santykiu. Skinneris pastebjo, kad kiekviena programa yra susijusi su skirtingu elgesio vaizdu (8-4 pav.). Perskait kiekvien program ir itudijav diagram, tikriausiai nustebsite - kaip inomi jums ie rezultatai. Pagal pastovaus santykio programas, elgesys pastiprinamas po tam tikro atsak skaiiaus. Kaip mones, kurie gauna vienetin apmokjim - pavyzdiui, u 30 padaryt vienet, taip ir tiriamuosius gyvnus galima pastiprinti u tam tikr nustatyt skaii, tarkime, u kiekvienus 30, atsak. Bdinga tai, kad gyvnas trumpam sustoja tik po pastiprinimo, o paskui ir vl ima danai reaguoti. Dirbant pagal tok plan, dl poilsio pertrauk sumaja atlygis, todl tokia tvarka dirbantiesiems nepatinka. Dl to profsjungos reikalauja, kad darbdaviai vienetin apmokjim pakeist valandiniu.

vejyba avi tuo, kad stengiesi pagauti tai, kas nors ir sunkiai, bet pasiekiama, kad nuolatos turi vilties. "
kot raytojas Johnas Buchanas, 1875-1940

(T) Pastovaus santykio (2) Kintamo santykio (3) Pastovaus intervalo (4) Kintamo intervalo \ Pastiprinimas

8-4 pav. Dalinio pastiprinimo programos. Skinnerio laboratorijoje balandiams, naudojant keturias pastiprinimo programas, susiformavo tam tikri elgesio tipai. monms, kaip ir balandiams, pastiprinimai (grafike paymti trumpais brkneliais) susieti su atsakais, sukeldavo daugiau atsak. Pastiprinimai, susieti su laiko intervalais, sukeldavo maiau atsak negu pastiprinimai, susieti su pastoviu arba kintamu atsakym santykiu. Naudojant pastovias programas, atsak bna daugiau negu naudojant kintanias (i B. F. Skinner, 1961).
Laikas (minutmis)

272

IV DALIS. Mokymasis ir mstymas

Ji naudojama kintamo santykio programa, pastiprinama po nenumatyto atsak skaiiaus. Btent tai patiria lojai - jie gauna pastiprinim po nenumatyto loim skaiiaus, todl jiems sunku nustoti aisti. Kaip ir pastovaus santykio programa, i taip pat sukelia daug atsak, nes, daugjant atsak, darua^gaunamas pastiprinimas. Pastovi interval programai bdinga vienodos pertraukos po kiekvieno pastiprinimo. Tuo metu nenaudojami jokie pastiprinimai. Pasibaigus nustatytai pertraukai, pastiprinamas kitas atsakas. Pavyzdiui, mons, artjant laikui, kai atneamas patas, vis daniau tikrina pato dut, o balandiai, artjant numatomam atlygio laikui, ima daniau snapu kapoti stryp, sukurdami banguot pradios-pabaigos elgesio vaizd. Kintam interval programa - kai pastiprinamas pirmasis atsakas po vairi laiko interval. Kaip ir nenumatytas moksleivi ini patikrinimas, kuris skatina mokytis, arba alio", kuris galiausiai atlygina u atkaklum skambinant uimtu telefono numeriu, kintam interval programos paprastai skatina lt, pastov reagavim. Tai suprantama, nes niekas neino, kada laukimas baigsis. Jei tik netikt ini tikrinim bt galima numatyti, moksleiviai imt mokytis pagal pradios-pabaigos" elgesio tip, kuris bdingas pastovi interval programoms. Gyvnai elgiasi kitaip, taiau Skinneris (1956) tvirtino, kad operantinio slygojimo pastiprinimo dsniai yra visuotiniai, Pasak jo, ne t a i p j a u svarbu, koks atsakas, koks pastiprinimas ar kokia ris turima galvoje. Bet kurios pastiprinimo programos poveikis esti visikai toks pat: Nesvarbu - balandis, iurk ar bedion, - jie elgiasi stulbinaniai panaiai."
IL4lJJslM. ftausrfls poveikis yra prieingas pastiprinimui: ji yra padarinys, sumainantis elgesio, po kurio ji eina, danum. Neatidliojamos, grietos ir nusikaltim atitinkanios bausms gali sulaikyti nepageidaujam elges. Jei bausm yra greita ir. tikra, pavyzdiui, iurkei palietus draudiam daikt ar vaikui ibgus gatv, greiiau imokstama taip nebesielgti. Vis dlto.bausm_turi Jxkumu. Kad ir kokia stipri bt bausm,^elgesys^ uJcur-nubaudiama, nepamirtamas, j i s tik nuslopinamas. Tas laikinas poveikis gali pastiprinti bausms vykdytojus. Taiau jei bausms galima ivengti, elgesys, u kur baudiama, gali vl pasikartoti* kai aplinka saugi, kaf-bausm negresia. Vaikas, kuris baudiamas imoksta nesikeikti namie, gali keiktis kitur. Vairuotojas, turintis dvi nuobaudas u viryt greit, gali sigyti radiolokatori detektori, ir kai radiolokatoriaus, nustatanio greit, netoliese nra, toliau sau vainti dideliu greiiu.

Klausimas: koki pastiprinimo program naudoja avialinijos, leidianios danai skraidantiems, nuskridusiems 20 000 myli (32 190 km), vien kart skristi veltui? (r. 273 p.).

8 SKYRIUS. Mokymasis

273

Bausmi prieininkai taip pat teigia, kad jos didinanios agresyvum, kuriuo mginama veikti sunkumus. Tai padeda suprasti, kodl tiek daug agresyvi nusikaltli ir iurki tv yra kil i toki pat eim (Straus ir Gelles, 1980). Be to, bausm gali kelti baim, o baudiamas mogus j gali susieti ne tik su nepageidaujamu elgesiu, bet ir su bausm vykdaniu asmeniu arba su veiksmo aplinkybmis. Taigi vaikas gali pradti bijoti baudianio mokytojo ir nebenorti eiti mokykl. Dar blogiau, kai bausms nenuspjamos ir neivengiamos - tada ir gyvnams, ir monms gali kilti jausmas, kad jie nekontroliuoja vyki. Dl to jie gali pasijusti bejgiai ir prislgti. (Plaiau apie imokt bejgikum" bus raoma kituose skyriuose.) Neretai bausm, net nuslopinusi nepageidaujam elges, nenukreipia pageidaujamo elgesio link. Bausm tik stabdo netinkam elges, pastiprinimas nurodo, kaip elgtis. (Vaikai daug lengviau supranta teigiamus nurodymus negu neigiamus - r. 83 p.) Taigi bausm, derinama su teigiamu pastiprinimu, paprastai bna veiksmingesn negu vien tik bausm. Emocini sutrikim turinius vaikus, kurie aloja save arba tranko savo galv sien, galima nestipriai nubausti (pavyzdiui, liktelti vandens veid), kai jie save aloja, taiau kartu atlyginta jiems teigiamu dmesingumu ir maistu, kai jie elgiasi tinkamai. Mokytojas, kuris, vertins darb, urao: Ne, bet pamgink itaip", Taip, tai gerai" maina nepageidaujam ir stiprina kitok elges. Apskritai neudelsta ir pelnyta bausm gali bti veiksminga, ir kartais jos poveikis bna ne toks skausmingas, kaip save alojantis elgesys, kur bausm turi nuslopinti. Taiau elgesys, u kur baudiama, gali ir vl pasireikti, jei ios bausms galima ivengti. (Danai bausm, pasak Skinnerio, imoko tik to, kaip jos ivengti.) Bausm taip pat gali turti ir kit nepageidautin padarini, pavyzdiui, sukelti baim, imokyti agresyvumo. Ji paprastai neimoko tinkamai elgtis. Todl daugelis psicholog pritaria Skinneriui ir labiau vertina pastiprinim, o ne bausmes. Pastebkite mones, k nors gerai daranius, ir padrsinkite juos taip elgtis. taigesni, o galbt ir veiksmingesni teigiami" grasinimai bausme. Uuot sakius: Jonai, jei nesusitvarkysi kambario, niekur neisi", galima pasakyti: Jonai, kai susitvarkysi kambar, galsi eiti". Taip pat ir Marija, jei neparuoi nam darb, jokio televizoriaus" galt bti....

sidmkite: Bausm maina elgesio tikimyb, nes pateikiami nepageidaujami arba atimami malons dirgikliai. Neigiamas pastiprinimas - tai atlygis, o ne baudimas. Jis sustiprina elges, paalindamas nepageidaujamus dirgiklius. Taigi smgis po atsako yra bausm, o jo panaikinimas neigiamas pastiprinimas. Neigiamas pastiprinimas yra bene daniausiai klaidingai suprantama psichologijos svoka. Pasitikrinkite: kuris i toliau pateikt teigini rodo neigiam pastiprinim (r. 276 p.). 1. Matas iurkiai pasielg su varov komandos futbolininku ir gavo baud. 2. Nordama numalinti po skridimo kilus nemalon pojt dl nikotino trkumo, Vilma usirk. 3. Kai Hektorui pasiseka gerai parduoti, jo eimininkas kvieiasi j pietauti.

Pastiprinimas: procesas, kai padariniai stiprina elges. Teigiamas pastiprinimas: elgesio stiprinimas teigiamais dirgikliais (pavyzdiui, maistu). Neigiamas pastiprinimas: elgesio stiprinimas paalinant neigiamus dirgiklius (pavyzdiui, smgius). Bausm: procesas, kai nepageidautini padariniai susilpnina elges. Atsakymas 272 p. pateikt klausim: danai skraidantiems taikomos pastovaus santykio programos.

Dabartinis Skinnerio teorijos supratimas

Skinneris daugelio psicholog buvo kritikuojamas u tai, kad jis, nors ir pripaino egzistuojant psichikos procesus ir biologinius elgesio pamatus, savo teorijoje j svarb sumenkino.

274

IV DALIS. Mokymasis ir mstymas

PAINIMAS IR OPERANTINIS SLYGOJIMAS. Likus 8 dienoms iki mirties nuo leukemijos, Skinneris (1990) pasisak Amerikos psicholog asociacijos suvaiavime, kad galutinai sugriaut kognityvin moksl", kur jis laik amiaus pradios introspekcionizmo liekana. Skinneris mir, prieindamasis vis stiprjaniam sitikinimui, jog psichologijos mokslui ir net slygojimo supratimui btina atsivelgti painimo procesus - mintis, suvokim, lkesius. Mes jau pastebjome kai kuri uuomin, rodani, jog operantinis mokymasis apima ir painimo procesus. Pavyzdiui, kai naudojama pastovi interval pastiprinimo programa, gyvnai, artjant laikui, kai atsakas bus pastiprintas, ima reaguoti vis daniau. Gyvnai elgiasi taip, tarsi laukdami, jog u atsako kartojim netrukus bus atlyginta. Slaptasis (latentinis) imokimas. Kitoki duomen apie painimo procesus buvo gauta stebint iurkes labirinte. Tyrinjanios labirint ir jokio atlygio negaunanios iurks yra tarsi mons, klaidiojantys po nepastam jiems miest. iurks susidaro vidin emlap, vidin labirinto pateikt. Tai vyksta net ir tuomet, kai jos yra perneamos per labirint vieliniame krepyje. Kai vliau labirinto gale eksperimentatorius padeda maisto, iurks tuoj pat juo perbga, kaip ir tos iurks, kurios buvo mokomos perbgti labirint pastiprinant maistu (8-5 pav.). Tyrindamos iurks, matyt, slapta imoksta. Slaptasis (latentinis) imokimas yra toks, kuris irykja tikjtada,kai yra kokianors paskata j [parodyti. Neivengiama ivada - galima mokytis be pastiprinimo. Eksperimentai su vidiniais emlapiais rodo, kad mokymasis yra sudtingesnis reikinys negu atsako susiejimas su juntamais padariniais. Tai kartu yra ir painimas. 10 skyriuje Mstymas ir kalba" susidursime su spdingais rodymais apie gyvn paintinius gebjimus sprendiant problemas ir tam tikr kalbos aspekt vartojim. Perdtas skatinimas. Pripainus painimo vaidmen, buvo galima tiksliau apibrti atlygi reikm: nebtini apdovanojimai kartais kenkia. Dauguma moni mano, kad materials apdovanojimai didina susidomjim uduotimi (Boggiano ir kt., 1987). I tikrj, addami monms atlyginti u darb, kuris jiems ir taip mielas, galime gauti nelaukt rezultat. mons, kuriems atlygis tampa motyvu atlikti uduot, gali netekti vidinio susidomjimo ja. Sis reikinys vadinamas perdtu skatiaugu^ nes iaip leistina veikla, adant papildomai apdovanoti, pasidaro pernelyg skatinama. Vaikai, kuriems eksperimento metu buvo adta dovan u sumaniai isprst galvosk arba dom aidim su aislu, vliau maiau domjosi aidimu negu tie, kuriems u aidim nebuvo

Jei pirmosios klass mokytoja nam darbus atlikusiems vaikams kasdien duot po saldain, kaip tatai galt paveikti j natral nor atlikti uduotis?

8 SKYRIUS. M o k y m a s i s

275

32 30 28 26 24 22 20 18 16 14

Niekada nepastiprinant

Visuomet/ pastiprinant

Slaptasis imokimas, irykjs pradjus pastiprinti, 11-j dren

9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 Dienos

8 - 5 pav. Slaptasis (latentinis) imokimas. Gyvnai, kaip ir mons, gali mokytis i patirties, gaudami pastiprinim arba be jo. iurks, 10 dien patyrinjusios labirint, jo gale gaudavo atlygi maistu. Jos greitai parodydavo, kad jau i anksiau ino apie labirint - tuojau pat perbgdavo j taip pat gerai (ir netgi geriau), kaip ir tos, kuri bgimas labirintu, bdavo pastiprinamas maistu (i Tolman ir Honzik, 1930).

atlyginama (Deci, 1980; Lepper ir Greene, 1979; Newman ir Layton, 1984). Atrodo, lyg vaikai galvot: Jei mane u tai mgina papirkti, tai iaip sau to ir neverta daryti." Wendy Grolnick ir Richardas Ryanas (1987) parod, kaip perdtas skatinimas gali paveikti mokym ir mokymsi. Jie papra penktok perskaityti itrauk i socialini moksl knygos. Viena moksleivi grup gavo kontroliuojant nurodym: A patikrinsiu, kiek js imokote ir vertinsiu paymiais". Kitus buvo adama maiau kontroliuoti: Js nebsite vertinami paymiais. Mane domina tik tai, k vaikai atsimena". Pastarieji imoko tiek pat kaip pirmieji ir jiems perskaitytas tekstas atrod domesnis. Susidomjimas ilieka ir tada, kai atlygiai naudojami ne norint papirkti ar kontroliuoti, o praneti, kad darbas gerai padarytas (Boggiano ir kt.,1985). Jei apdovanoti u ger darb pasijuntate labiau imans, darbas gali jums pasidaryti dar mielesnis. BIOLOGINIAI POLINKIAI. Gyvno ir klasikinio slygojimo, ir operantinio slygojimo galimybes riboja jo prigimtiniai polinkiai. Pastiprindami maistu, js galite nesunkiai imokyti iurkn kasti arba atsistoti ant upakalini koj, nes jis iuos veiksmus atlieka natraliai, iekodamasis maisto. Taiau gerokai sunkiau, pastiprinant maistu, formuoti tok iurkno elges, kuris natraliai nra susijs su maistu arba alkiu, pavyzdiui, prausti snukut (Shettleworth, 1973). Balandiai lengvai imoksta suplasnoti sparnais, kad ivengt smgio, ir kirsti snapu, kad gaut maisto, nes jie paprastai skraido plasnodami sparnais ir lesa snapu. Taiau jiems sun-

Ar kada nors pagalvojote, kad mokydamiesi patirtumte didesn malonum, jei nereikt to daryti paymiui?

276

IV DALIS. Mokymasis ir mstymas

ku imokti kirsti snapu norint ivengti smgio arba plasnoti norint gauti maisto. ie ribojimai padeda gyvnams imokti toki veiksm, kurie natraliai padeda prisitaikyti. Buv Skinnerio bendradarbiai Kelleris Brelandas ir Mariana Breland (1961) turjo atsivelgti biologinius polinkius, dresuodami operantinio slygojimo procedromis gyvnus cirkui, TV laidoms, filmams - tos procedros ir dabar naudojamos rengiant gyvnus pasirodymui. Brelandai i pradi man, kad operantiniai principai tiks beveik visoms reakcijoms, kurias tik gyvnai gali atlikti. Taiau, idresav 38 skirting ri 6000 gyvn, pradedant viiukais, baigiant banginiais, jie prijo prie ivados, kad biologiniai polinkiai yra daug svarbesni negu buvo manytaT1ar=" t jie imok kiaules neti didelius medinius ,,dorenus" cr f kiauli bank. Taiau, imokusios i veiksm, jos vl praddavo elgtis natraliai. Jos paleisdavo pinig, savo nipu j pastumdavo, kaip daro visos kiauls, vl j pakeldavo ir vl visk kartodavo i pradi, - tuo sulaikydamos pastiprinim maistu. Kaip rodo is pasidavimas instinktams", klysti pradedama, kai gyvnai grta prie savo biologikai slygotos elgsenos.

Atsakymas 273 p. pateikt klausim: neigiamo pastiprinimo pavyzdys - Vilmos rkymas.

Skinnerio palikimas
B. F. Skinneris buvo vienas i prietaringiausi ms laik intelektual. Primygtinai tvirtindamas, kad elges formuoja ioriniai veiksniai, o ne vidins mintys bei jausmai, ir ragindamas moni elgsen mokykloje, darbe bei namie kontroliuoti, remiantis operantinio slygojimo principais, jis sigijo daug prie. Pasak Skinnerio, nordami padti monms arba juos veiksmingai valdyti, turtume maiau rpintis j laisvs ir orumo iliuzijomis. Pripaindami, kad elges lemia j o padariniai, mes turtume skirstyti atlygius taip, kad jie tobulint labiausiai pageidaujam elges. Skinnerio kritikai prietaravo: mogus, kurio asmens laisv nepripastama ir kurio veiksmai kontroliuojami, numoginamas. Skinneris tai atsako: moni elges ir taip kontroliuoja iorins pastiprinimo priemons, tad argi, norint monms gera, negalima valdyti ios kontroles? Argi nebt monikiau, jei namie, mokykloje, kaljime paplitusias bausmes pakeistume teigiamu pastiprinimu? O jei priimtina galvoti, kad mus suformavo ms gyvenimo istorija, tai i mintis teikia ir vilt, kad mes galime aktyviai formuoti savj ateit. OPERANTINIO SLYGOJIMO TAIKYMAS. Jau inagrinjome nemaai operantinio slygojimo dsni taikymo kasdieniame gyvenime pavyzdi, o tolesniuose skyriuose suinosime, kaip psicho-

8 SKYRIUS. Mokymasis

277

logai taiko iuos dsnius vairioms problemoms - nuo padidjusio kraujospdio iki socialinio nusialinimo - sprsti. Pastiprinimu paremti poveikio bdai taip pat taikomi mokyklose, versle ir kasdieniame gyvenime. Mokykla. Prie kelis deimtmeius Skinneris ir kiti propagavo mokymo mainas bei vadovlius, kurie formuot mokymsi maais ingsneliais ir nedelsiant paskatint teisingus atsakymus. ios mainos bei vadovliai, pasak j, turj padaryti perversm vietime ir ilaisvinti mokytojus, kad ie galt sutelkti vis dmes specialius mokini poreikius. Kad geriau suprastumte Skinnerio svajon, sivaizduokite du matematikos mokytojus. Mokytojas A, atjs klas, kurioje yra skirtingai besimokani moksleivi, vis klas moko vienodai. Mokytojas ino, kad kai kurie mokiniai jau supranta j o aikinamas svokas, o kiti yra sutrik, nesugebdami suprasti. Ar gali mokytojas padti kiekvienam, kai tiek daug skirting vaik? Atjus tikrinimo laikui, gabesnieji vaikai neukliva, o silpnesnieji dar kart patiria neskm. Mokytojas B, dirbdamas su panaia klase, dsto mediag pagal kiekvieno mokinio mokymosi greit ir teikia skub grtamj ry su teigiamu pastiprinimu ir ltesniems, ir greitesniems mokiniams. Ar neatrodo mokytojo B individualizuotas mokymas nemanomas idealas? Numatytas perversmas taip ir nevyko, taiau savo gyvenimo pabaig Skinneris (1986, 1988, 1989) buvo sitikins, kad tas idealas pasiekiamas. Geram mokymui reikia dviej dalyk, - sak jis. - Mokiniams ikart reikia pasakyti, ar tai, k jie padaro, yra teisinga ar klaidinga, o tuos, kurie daro teisingai, reikia nukreipti engti tolesn ingsn". Viltis buvo kompiuteriai. Jie turjo tai padaryti ir ilaisvinti mokytojus ypatingiems tik mogaus atliekamiems darbams. Skaitant ir sprendiant matematikos udavinius, mokytoju B galt pabti kompiuteris: aktyviai traukti mokinius darb, paskirstyti jiems mediag pagal j mokymosi greit, patikrinti juos, kad bt galima aptikti j supratimo spragas, pateikti skub grtamj ry ir nepriekaitingai visa tai registruoti priiriniam mokytojui. Eksperimentai, kuriuose lyginamas kompiuterinis mokymas su tradiciniu mokymu, rodo, kad kai kuriems pratimams ir praktinms uduotims i tikrj geriau tinka kompiuteris (Kullik ir kt., 1980, 1985). Daugjant kompiuteri, sigali ir nauji kompiuterinio mokymo bdai. Kompiuteris gali veiksmingai mokyti spausdinti arba groti pianinu, sekdamas paang ir teikdamas teigiam pastiprinim. Mokomieji aidimai taip pat gali paakinti moksleivius tyrinti ir atrasti savo dsnius.

278

IV DALIS. Mokymasis ir mstymas

Darbas. Manydami, kad pastiprinimas daro tak darbo naumui, verslo vadybininkai danai naudoja psichologijos tyrimus. Pavyzdiui, Ed Pedalino ir Victoras Gamboa rod, kaip pastiprinimas gali sumainti pravaiktas. Vienoje gamykloje jie paragino visus laiku atjusius darb darbininkus kasdien pasiimti po kort i kort kalads. Kiekvienos savaits pabaigoje kiekvieno skyriaus darbuotojas, surinks geriausi kort derin (kaip aidiant poker), gaudavo 20 doleri. Netrukus pravaikt sumajo 18% ir j buvo nedaug tol, kol buvo paskata. Teigiamas paskatinimas u gerai padaryt darb didina naum, ypa tuomet, kai aiku, kas turi bti padaryta ir kad tai manoma pasiekti. Reikia atlyginti u konkret elges, o ne miglotai nusakomus nuopelnus. Taktika ir konkreti kritika taip pat maiausiai apmaudi ir skatina dirbti (Baron, 1983): Gerai, kai pastiprinama nedelsiant. Thomasas Watsonas, vadovavs klestiniai IBM, iraydavo darbuotojams ekius u laimjimus darbo vietoje (Peters ir Waterman, 1982). Taiau apdovanojimai nebtinai turi bti materials arba tokie dideli, kad virst nepasitenkinimo altiniu j negaunantiesiems. Vadovui tikt paprasiausiai pagirti mones u ger darb arba kaip nors iradingai ratu vertinti gerai atlikt projekt. Skinneris sak: Ar gyvenimas nepasidaryt gerokai turtingesnis, jei kasdien veiksmingiau bt skatinamas naus darbas?" Gyvnus taip pat galima imokyti atlikti naudingus darbus. sivaizduokime savaeig laivo varikl su hidrolokacine sistema ir kompiuteriu, galiniu aptikti, atpainti objekt ir juo manipuliuoti. Tai nusako, kam laivyne naudojami delfinai ir jr litai, kurie bdavo imokomi gelbti turt,.sargauti aplink povandenin baz arba iekoti sprogstamj min Pers lankoje. Gyvnai buvo dresuojami naudojant pastiprinim maistu (Holing, 1988; Morrison, 1988). Namai. Daugelis ekonomist ir psicholog laikosi poirio, j o g moni elgsen, leidiant pinigus, valdo tos veiklos padariniai (tai, kas ekonomist vadinama ilaidomis ir nauda). Lyginant mones, kurie nuomojasi butus namuose, kur u sueikvot elektros energij moka savininkas, ir gyvenanius panaiuose namuose, kur patys moka u energij (taigi susilaukiantys atpildo u energijos taupym), matyti, kad pastarieji energijos suvartoja madaug 20% maiau. Energijos vartotojams, kurie laikosi energijos dietos", taip pat padeda grtamasis ryys, rodantis, kiek dabar jie suvartoja energijos ir kiek jos suvartodavo anksiau (Darley ir kt., 1979). Namie, kaip ir visur kitur, elges ypa veikia tiesioginiai padariniai. Operantin slygojim galima prisitaikyti ir sau patiems pastiprinant pageidaujam elges bei naikinant nenorim. Savo elgesiui

8 SKYRIUS. Mokymasis

279

kontroliuoti psichologai silo iuos bdus, atliekamus ingsnis po ingsnio: 1. Isikeikite tiksl - pavyzdiui, mesti rkyti, sumainti svor, daugiau mokytis arba lavintis - vardykite tai matavimo terminais ir pagarsinkite. Sakykime, nusprendte kasdien mokytis po valand ilgiau. Pasakykite apie tai draugams. 2. Uraykite, kaip danai js usiimate tuo, k nortumte tobulinti, sidmkite, kaip tas elgesys pastiprinamas. Galite usirayti savo dabartin mokymosi laik, pasiymdami, kokioms slygoms esant mokots, o kada nesimokote. (Kai a pradjau rayti vadovlius ir skaiiuoti savo laik, nustebau pamats, kiek daug laiko praleidiu veltui.) 3. Pradkite sistemingai pastiprinti pageidautin elges. Nordami pailginti savo mokymosi laik, leiskite sau uksti (arba usiimti kokia nors kita patinkania veikla), bet tik tada, kai tam tikr laik pasimokte. Susitarkite su draugais, kad savaitgal praleisite su jais - bet tik tada, jei pasieksite savaits mokymosi tiksl. 4. Kai naujoji elgsena pasidarys labiau prasta, pradkite mainti paskatinimus.

Skirtingi slygojimo bdai

Tyrimai, atlikti pastaraisiais dviem deimtmeiais, pakeit ms poir ir klasikin, ir operantin slygojim (apibendrinta 8 - 1 lentelje). Biologiniai polinkiai lemia, kad vienos ries elgesys imokstamas lengviau nei kitos ries. Paaikjo, kad gyvn psichika yra sudtingesn negu manyta anksiau. Apdovanojant mones u darb, kuris jiems ir taip patinka, gali sumati j domjimasis ta veikla.

8-1 LENTEL. Klasikinio ir operantinio slygojimo lyginimas

KLASIKINIS SLYGOJIMAS Elgesys Pirminis Blsimas imokimas Nevalingas (refleksinis), apimantis ir emocijas Susiejami vykiai; slyginis dirgiklis pranea apie neslygin dirgikl SA silpnja, kai SD kartotinai pateikiamas vienas Nuo gimt polinki priklauso, kurie dirgikliai ir atsakai gali bti lengvai siejami Pradedama laukti, kad SD prane apie artjanti ND OPERANTJNIS SLYGOJIMAS Laisvas, valingas (nerefleksinis), tikslingas Atsakas siejamas su po jo einaniu padariniu (pastiprinaniu arba baudianiu) Reakcija silpnja, ypa kai nutrksta pastovus pastiprinimas Gyvnai geriausiai imoksta to elgesio, kuris panaus j natral elges; nenatralus elgesys instinktyviai grta prie natralaus Pradedama laukti, kad atsakas bus pastiprintas arba u jj bus baudiama; taip pat irykja slaptasis imokimas

Biologiniai

polinkiai

Painimo

procesai

280

IV DALIS. M o k y m a s i s ir mstymas

MOKYMASIS

STEBINT

Daug k apie pagrindinius mokymosi procesus suinojome i besiseiljani un, bgiojani iurki ir lesani balandi. Taiau vien tik slygojimo dsniai ne visk paaikina. Auktesnij gyvn, o ypa moni, mokymasis nebtinai siejasi su tiesiogine patirtimi. Toks pat svarbus yra ir mokymasis stebint, kai mes stebime ir mgdiojame kit elges. Konkretaus elgesio stebjimas ir mgdiojimas danai yra vadinamas modeliavimu. Stebdami ir mgdiodami, imokstame vis ri socialins elgsenos. Madaug 9 mnesi kdikis mgdioja nauj aidim, o 14 mnesi mgdioja veiksmus, matomus TV ekrane (Meltzoff, 1988 a,b,c.). Jei norite, kad vaikai rkyt, leiskite jiems daniau matyti rjikanius tvus ir vyresnius jaunuolius. Jei norite paskatinti vaikus skaityti, skaitykite jiems ir sukurkite knyg bei jas skaitani moni aplink. Nordami, jog js vaikai bt religingi, kartu su jais melskits ir dalyvaukite kitokioje religinje veikloje.

Albertas Bandra (1977): Mokytis bt labai sunku, jau nekalbant, kad rizikinga, jei mons turt remtis vie: tik savo pai veiksm padariniais, kurie nurodyt jiems, k daryti."

Bandura'os eksperimentai
sivaizduokite eksperiment, kur suman Albertas Bandra, pirmasis pradjs tyrinti mokymsi stebint (Bandra ir kt., 1961). Ikimokyklinio amiaus vaikas pieia. Suaugs mogus kitame kambario kampe kak veikia su alaviniais aisliukais. Paskui mogus pakyla ir apie 10 minui dauo, spardo ir mto po kambar didiul ipst ll Bobo, aukdamas: Pilk jam i vis jg nos", Vok jam", Spirk jam". jausm protrk stebjs vaikas nuvedamas kit kambar, kuriame daug patraukli aisl. Staiga eksperimentuotoja nutraukia vaiko aidim, paaikindama, kad iuos graius aisliukus patausos kitiems vaikams". Suglumus vaik ji nuveda kit kambar, kuriame yra keletas aisl, taip pat ir ll Bobo. K gi darys vienas paliktas vaikas? Tie vaikai, kurie buvo stebj suaugusiojo mogaus agresijos protrk, daniau buvo link muti ir spardyti ll nei tokio suaugusij elgesio nestebj vaikai. Matyt, stebdami, kaip suaugusysis iauriai elgiasi su lle, jie maiau varosi. Taiau ia irykja ne vien tai, nes vaikai taip pat mgdioja matytus veiksmus ir vartoja girdtus odius.

Mokymosi stebint taikymas

ie tyrimai atskleid ir nemaloni dalyk: visuomenei nepriimtini pavyzdiai - eimoje, kaimynystje arba televizoriaus ekrane - gali turti neigiam padarini (569-574 p.). Tai padeda su-

8 SKYRIUS. Mokymasis

281

prasti, kodl grubi tv vaikai gali bti agresyvs, kodl danai vyrai, kurie mua savo monas, yra turj tokius pat tvus. Tai, kas imokstama vaikystje, nelengvai umirtama suaugus, o kartais perduodama ir bsimosioms kartoms. Gerai, kad prosocials (teigiami, naudingi) pavyzdiai (modeliai) gali turti prosociali tak. Mandagiai, paslaugiai besielgiantys mons gali skatinti ir kitus panaiai elgtis. Ir Mahatma Gandhi, ir Martinas Liutheris Kingas rmsi pavyzdio galia, paversdami neprievartinius veiksmus galinga socialini pokyi jga. Tvai yra takingi pavyzdiai. Europos krikionys, kurie, rizikuodami savo gyvybe, gelbjo nuo naci ydus, ir ankstesns kartos kovotojai u piliei teises paprastai turjo artim ry bent su vienu i tv, kuris buvo tvirtos morals ir mogikumo pavyzdys (London, 1970; Oliner ir 01iner,1988). Ypa veiksmingi tie pavyzdiai, kuri veiksmai ir odiai sutampa. Deja, kartais pavyzdiai sako viena, o daroma kitaip. Daugelis tv, regis, vadovaujasi taisykle: Daryk t, k a sakau, bet ne t, k a darau." Eksperimentai rodo, kad vaikai imoksta daryti ir viena, ir kita (Rice ir Grusec, 1975; Rushton, 1975). Jie link mgdioti veidmainikum. Vaikai daro ir sako t, k daro ir sako tas mogus, kur jie laiko pavyzdiu. Nuo ko priklauso, ar seksime tam tikru pavyzdiu? Bandra mano, kad i dalies tai priklauso nuo pastiprinim ir bausmi, kuriuos gauna ir pavyzdys, ir jo mgdiotojas. Mes stebime ir mokoms. Stebdami mes imokstame numatyti elgesio padarinius situacijomis, panaiomis stebimas. Pavyzdiui, irdami TV programas, vaikai gali imokti", kad fizin prievarta yra veiksmingas bdas kitiems kontroliuoti, kad nevaromas seksas yra malonus ir nesusijs su nepageidaujamu ntumu arba ligomis, kad vyrai turi bti tvirti, o moterys velnios ir mielos. Mes ypa link mgdioti tuos, kuriais avims, kuriuos gerbiame, tuos, kuriuos sivaizduojame esant panaius mus, bei tuos, kuriuos laikome sumaniais. Mokymosi dsnius tyr tkstaniai tyrintoj, taiau ioje dalyje visas dmesys buvo sutelktas keli ios srities pradinink Pavlovo, Skinnerio ir Bandura'os - idjas. Tai rodo, ko galima pasiekti kryptingai pasiventus kelioms aikiai apibrtoms problemoms ir idjoms. Jie ikl tas problemas ir atskleid mokymosi svarb. J palikimas rodo, kad mokslo istorij danai kuria tie mons, kurie, rizikuodami perdti, eina pasirinktu keliu iki galo.

282

IV DALIS. M o k y m a s i s ir mstymas

SANTRAUKA
Visiems gyvnams, ypa monms, prisitaikyti prie aplinkos padeda mokymasis. Klasikiniu slygojimu mes imksta^ maistu ar skauTftu^sijust " ivykus. Operantinio slygojimo dka imokstame kartoti tuos veiksmus, kuri rezultatai yra pageidaujami, ir vengti toki veiksm, u kuriuos baudiama. Mokymasis stebint mums leidia imokti stebint kit patirt ir sekant kit pavyzdiu.

Operantinis

slygojimas

Klasikinis (pavlovinis) slygojimas tinka nevalingajam (refleksiniam) elgesiui, o operantinis - laisvam valingajam (nerefleksiniam), kuriuo aktyviai veikiama aplinka. Teigiamai arba neigiamai pastiprinamas elgesys tvirtja, danja, o elgesys, po kurio seka bausm, silpsta, retja. Skinnerio eksperimentai. Skinnerio dje iurki arba balandi elges galima formuoti taip, kad jis laipsnikai panat pageidaujam. Taip pat buvo itirti teigiamo ir neigiamo pastiprinimo, pirminio ir antrinio pastiprinimo bei tiesioginio ir udelsto pastiprinimo poveikiai. Naudojant dalinio pastiprinimo (pastovaus ir kintanio santykio, pastovi"ir kintani interval) programas, liau imokstama pageidaujamo elgesio negu taikant nuolatin pastiprinim, taiau taip suformuotas elgesys ne taip greitai iblsta. Bausm esti veiksmingiausi^ kai ji grieta, neatidliojama ir atitinka nusikaltim. Taiau ji gali sukelti ir nepageidaujam poveik. Dabartinis Skinnerio teorijos supratimas. Pabrdamas iorin elgesio kontrol, Skinneris tapo takingas, taiau prietaringai vertinamas mokslininkas. Daugelis psicholog Skinner, kaip ir Pavlov, kritikavo u tai, kad jis nepakankamai vertino painimo bei biologini veiksni svarb. Pavyzdiui, slaptojo (latentinio) mokymosi ir perdto skatinimo tyrimai taip pat rodo painimo svarb mokantis. Skinnerio palikimas. Skinneris sukl intelektual gin apie mogaus laisvs prigimt ir moni valdymo strategijas bei etik. Taiau jo operantinio slygojimo dsniai yra taikomi mokykloje, versle ir kasdieniame gyvenime. Pavyzdiui, mokymas, panaudojant kompiuterius, gali gyvendinti operantin individualaus formavimo ir tiesioginio teigiamo pastiprinimo ideal.

Klasikinis

slygojimas

Pavlovo eksperimentai. Apie mokymsi asociacij dka buvo kalbama ne vien imtmeti, taiau tik Ivanas Pavlovas pagavo" reikin, atlikdamas klasikinius slygojimo eksperimentus. Pavlovas kelis kartus i eils pateikdavo neutral dirgikl (pavyzdiui, gars) prie pat neslygin dirgikl (maist), sukeliant neslygin atsak (seili isiskyrim). T pat pakartojus kelis kailus," vien tik garsas (jau taps slygini dirgikliu, SD) sukeldavo slygin atsak (SA, seili skyrimsi). Tolesni eksperimentai, kuriais buvo tiriamas pirminis imokimas, atskleid, kad paprastai slyginis atsakas greiiausiai kyla tada, kai SD veikia prie pat ND. itaip organizmas parengiamas tam, kas turs vykti. Kitais eksperimentais buvo itirti blsimo, savaiminio atsinaujinimo, apibendrinimo ir atskyrimo reikiniai. Dabartinis Pavlovo teorijos supratimas. Pavlovo darbais grindiama Johno B. Watsono mintis, kad psichologija, kaip objektyvus mokslas, turinti tyrinti tik iorin elgsen, atsiribodama nuo negalimos stebti psichins veiklos. i nuostat Watsonas pavadino -bUheviorizmu. Bihevioristu optimizmas, es mokymosi dsniai perkeliami i vienos reakcijos kitas ir i vienos ries kitas, pasidar nuosaikesnis. Dabar mes inome, kad slygojimo dsningumus veikia ir riboja painimo procesai bei biologiniai veiksniai. Klasikinio slygojimo dka gyvnai imoksta, kada laukti" neslygini dirgikli. Be to, iurks yra biologikai pasirengusios imokti susieti tam tikr skon su leiktul kelianiu grimu, kurio jos paskui vengia. Taiau jos neimoksta ivengti leiktul sukelianio grimo, kai apie j praneama garsu. Pavlovo palikimas. Pavlovas teig, kad mokymosi dsnius galima taikyti visoms gyvn rims, kad svarbius psichologijos reikinius galima tirti objektyviai, kad slygojimo dsningumus galima taikyti praktikai.

Mokymasis

stebint

Svarbi auktesnij gyvn, tarp j ir moni, mokymosi ris yra Alberto Bandura'os ir kit vadinamas mokymasis stebint. Eksperiment metu vaikai stengiasi mgdioti kito mogaus veiksmus ir odius - nesvarbu, ar jo elgesys prosocialus ar antisocialus, ie eksperimentai paskatino tirti socialin modeliavim - namie, per televizij, bendraami grupse.

8 SKYRIUS. Mokymasis

283

SIMINTINI TERMINAI IR SVOKOS

Mokymasis. Nuolatinis su patirtimi susijs organizmo elgsenos kitimas. Biheviorizmas. Poiris, kad: (a) psichologija turt bti objektyvus mokslas, kuris (b) tyrinja tik iorin elges be nuorod psichikos procesus. Dauguma dabartini tyrimus atliekani psicholog sutinka su pirmuoju teiginiu, bet nesutinka su antruoju. Klasikinis slygojimas. Toks mokymasis, kai organizmas pradeda sieti skirtingus vykius. Neutralus dirgiklis, praneantis apie neslygin dirgikl (ND), pradeda formuoti dirgikl numatant atsak ir parengt neslyginiam dirginimui. (Tai dar inoma kaip pavlovinis slygojimas.) Neslyginis atsakas (NA). Klasikinio slygojimo metu neimoktas automatikas atsakas neslygin dirgikl, pavyzdiui, seili skyrimasis maistui patekus burn. Neslyginis dirgiklis (ND). Klasikinio slygojimo metu dirgiklis, kuris natraliai, savaime sukelia neslygojam atsak. Slyginis atsakas (SA). Klasikinio slygojimo metu imoktas atsakas slygin dirgikl. Slyginis dirgiklis (SD). Klasikinio slygojimo metu i pradi buvs neutralus dirgiklis, susiejus j su neslyginiu dirgikliu (ND), pradeda sukelti slygin atsak. Pirminis imokimas. Pradinis mokymosi tarpsnis, kai reakcija nusistovi ir tolydio stiprja. Klasikinio slygojimo atveju - tai faz, kai dirgiklis pradeda sukelti slygin atsak, operantinio slygojimo atveju - pastiprinto atsako stiprjimas. Blsimas. Silpnjantis atsakas, kai klasikinio slygojimo metu po slyginio dirgiklio (SD) nebebna neslyginio dirgiklio (ND) arba kai operantinio slygojimo metu atsakas nebepastiprinamas. Savaiminis atsinaujinimas. Nusilpusio slyginio atsako atsigavimas po ramybs tarpsnio. Apibendrinimas. Polinkis, susidarius slyginiam atsakui, sukelti tokius pat atsakus ir kitus dirgiklius, kurie yra panas slygin dirgikl. Atskyrimas. Klasikinio slygojimo atveju gebjimas slyginius dirgiklius atskirti nuo panai dirgikli, kurie nra neslygini dirgikli signalai, operantinio slygojimo atveju - skirtingas atsakas dirgiklius, kurie pranea, kad elgesys bus arba nebus pastiprintas. Operantinis slygojimas. Mokymosi ris, kai pastiprinamas elgesys tvirtja, o elgesys, u kur baudiama, silpnja. Atsakomoji elgsena. Elgesys, pasireikiantis kaip automatikas atsakas kai kuriuos dirgiklius; pasak Skinnerio, tai klasikinio slygojimo dka imoktas elgesys. Operantin elgsena. Elgesys, kuris veikia aplink, sukeldamas padarinius. Skinnerio d. Kamera, kurioje yra strypas arba mygtukas, kuriuos spausdamas, gyvnas gali gauti maisto arba vandens, ir prietaisas ioms gyvno reakcijoms registruoti. Naudojama tiriant operantin slygojim. Formavimas. Operantinio slygojimo metodika, kai atlygis kreipia elgsen troktamo tikslo link. Pastiprinimo priemon. Operantinio slygojimo atveju po tam tikro elgesio einantis j sustiprinantis vykis. Premacko principas. Patraukli veikla (kuria daniau usiimama) gali pastiprinti kit, ne toki tiktin veikl. Teigiamas pastiprinimas. Elgesio sustiprinimas teigiamais dirgikliais, pavyzdiui, maistu. Teigiamas pastiprinimas - tai bet koks dirgiklis, kuris, veikdamas po atsako, t atsak sustiprina. Neigiamas pastiprinimas. Elgesio sustiprinimas paalinus arba susilpninus neigiamus dirgiklius, pavyzdiui, smg. (sidmkite: neigiamas pastiprinimas tai ne bausm.) Pirminis pastiprinimas. gimtas pastiprinantis dirgiklis, pavyzdiui, tas, kuris tenkina biologinius poreikius. Antrinis pastiprinimas. Slyginis pastiprinimas; dirgiklis, kuris gauna pastiprinimo gali, kai susiejamas su pirminiu pastiprinaniu dirgikliu. Nuolatinis pastiprinimas. Pageidautino atsako pastiprinimas kiekvien kart, kai tik jis pasirodo. Dalinis (arba protarpinis) pastiprinimas. Tik retkariais pastiprinamas atsakas; jo rezultatas - ltesnis pirminis atsako imokimas, bet jis bna daug tvirtesnis, negu kai pastiprinama nuolat. Protarpinis pastiprinimas. r. dalinis pastiprinimas. Pastovaus santykio programa. Operantinio slygojimo pastiprinimo programa, kai atsakas pastiprinamas tik po tam tikro j skaiiaus.

284

IV DALIS. Mokymasis ir mstymas

Kintamo santykio programa. Operantinio slygojimo pastiprinimo programa, kai atsakas pastiprinamas po nenumatyto atsak skaiiaus. Pastovi interval programa. Operantinio slygojimo pastiprinimo programa, kai atsakas pastiprinamas tik prajus nustatytam laikui. Kintam interval programa. Operantinio slygojimo pastiprinimo programa, kai atsakas pastiprinamas nenumatytais laiko tarpsniais. Bausm. Elgesio tikimyb mainantis bet koks po jo einantis vykis. Vidinis emlapis. Psichinis aplinkos iplanavimo vaizdas. Pavyzdiui, ityrinjusios labirint, iurks el-

giasi taip, tarsi turt jo vidin emlap. Slaptasis (latentinis) imokimas. Imokimas, ku: nra pastebimas tol, kol nra paskatos j parodyti. Perdtas skatinimas. adamas apdovanojimas u kas mogui ir taip patinka daryti. Tada motyvas ve:? ti gali bti ne vidinis domjimasis, o laukiamas ap vanojimas. Mokymasis stebint. Mokymasis stebint ir mgdioja: kit elges. Modeliavimas. Procesas, kai elgesys stebimas ir mc:diojamas. Prosocialus elgesys. Teigiamas, konstruktyvus, naudingas elgesys, asocialaus elgesio prieyb.'"

Atmintis

SKYRIUS

sivaizduokite savo gyvenim be atminties. Nesimgautumte buvusiomis diaugsmingomis akimirkomis, nesijaustumte kalti ir nesikamuotumte dl skausming atsiminim. Kiekvienas mirksnis bt naujas gaivus potyris. Taiau nepaintumte n vieno mogaus, bet koks darbas - rengtis, virti, kepti - bt naujas, kiekviena kalba svetima. Atmintis yra proto sukaupt ini saugykla. Pasak Cicerono, atmintis yra vis dalyk saugykla ir sergtoja". Psichologui atmintis - bet koks enklas, kad tai, kas buvo imokta, iliko.

ATMINTIES

REIKINYS

mogaus atminties apimt akivaidiai rodo kai kurie nepaprasti atvejai. Bendraujant su Johnu, ikart pastebimas jo sumanumas, inios (jis gali pasakyti savo fizikos magistro darbo pavadinim) ir jo gebjimai dirbti kai kuriuos darbus, pavyzdiui, spausdinti. Taiau, ilgiau pabendrav, pastebite, kad John kamuoja tragika negalia, sukelta motociklo avarijos metu patirto smegen paeidimo. Johnas negali siminti nieko nauja. Jis prisimena savo gyvenim tik iki nelaimingo atsitikimo, o visais kitais atvilgiais jis gyvena aminai trunkanioje dabartyje. Kas ryt jo gydytoja pasisveikinusi turi i naujo prisistatyti. Ji kaskart turi kantriai klausytis jo pasakojam t pai atsitikim i jo ankstesniojo gyvenimo. Kiekvien kart prireikus jis teiraujasi, kur vonia, ir kiekvien kart jam tai i naujo pasakoma.

286

IV DALIS. Mokymasis ir mstymas

Kita kratutinyb yra kai kurie ypatingi mons, kurie atminties olimpiadose laimt medalius. Vienai moteriai, kuri psichologas Ulricas Neisseris (1982) vadina MZ, pavydt kiekvienas studentas arba moksleivis. Prie susirgdama sunkia liga, kai jai buvo 29 metai, M Z galdavo prisiminti visk, k mokytojai uraydavo ant lentos, ir visus vadovli skyrius. Kai ji dirbo biologijos laboratorijoje, jos virininkas kasdien jai detaliai nurodydavo, kokia tvarka ir kokius 150 vabzdi reikia paruoti, o ji, nieko neusiraiusi, tai padarydavo. Aukso medal ms atminties olimpiadoje tikriausiai laimt ir rusas ereevskis, arba S., kaip j vadino garsus soviet psichologas Aleksandras Lurija (1968). . minimas beveik visose iuolaikinse knygose apie atmint. Js ir a galime pakartoti madaug septyni, kartais gal devyni, skaii eilut. . galjo pakartoti daugiau kaip 70 skaii arba odi, jei juos perskaitydavo po vien kas 3 sekundes tyliame kambaryje. Be to, jis taip pat lengvai galjo prisiminti juos atbuline tvarka. Jis niekados nesuklysdavo, netgi papraytas prisiminti ivardytus skaiius po penkiolikos met - kai jau buvo simins imtus kit sra. Tai toji eil, kuri js man pateikte, kai buvome js bute. ... Sdjote prie stalo, o a - supamojoje kdje. ...Js vilkjote pilk eilut ir irjote mane lyg..." Ar dl ios nepaprastos atminties js pai atmintis neatrodo menka? Jei taip atrodo, pagalvokite apie savo gebjim prisiminti begal bals, gars, dain; skoni, kvap, paviri; veid, viet, vyki. sivaizduokite, kad jums buvo parodyta daugiau kaip 2500 skaidri su veid ir vietovi vaizdais - kiekviena ne daugiau kaip 10 sekundi, o vliau 280 i i skaidri rodomos poromis su iki tol nematytomis skaidrmis. Jei js panas Ralpho Haberio (1970) eksperimento tiriamuosius, atpaintumte 90% prie tai matyt skaidri. Pagalvokite, kaip aikiai ir gyvai prisimenate nepaprastus ir itin sujaudinusius praeities dalykus - galbt tai buvo automobilio avarija, js pirmasis romantikas pasibuiavimas, js, atvyklio, savijauta pirmj dien kitoje alyje, arba kur buvote, kai igirdote koki baisi ini. Mano vienas toks prisiminimas - vienintelis skmingas smgis per vis Maosios lygos beisbolo sezon. Daugelis 45 metus perkopusi amerikiei tiksliai prisimena, k dar, kai igirdo ini apie prezidento Kenedio nuudym (Brown ir Kulik, 1982). Nedaug kas i San Francisco Bay rajono gyventoj suabejot, jei j prayt tiksliai prisiminti, kur jie buvo tuo metu, kai prasidjo 1989 m. ems drebjimas. Js tikriausiai prisimenate, kur buvote, kai suinojote, kad sprogo kosminis laivas Challenger". Kai kurie psichologai labai aik,

9 SKYRIUS. Atmintis

287

svarbi ir netikt vyki prisiminim pavadino blyksts atmintimi, nes, atrodo, lyg smegenys sakyt: Nufotografuok tai!" Kaip galima tokia atmintis? Kodl mes galime prisiminti dalykus, apie kuriuos met metais nesame galvoj, o pamirtame prie minut matyto mogaus vard? Kaip ms smegenyse saugomi atsiminimai? Kodl netgi blyksts atmintis kartais pasirodo esanti nevisikai teisinga? (mons, kurie prajus kelioms valandoms po Challenger" sprogimo prisimindavo, kur igirdo i ini, po vieneri-trej met t viet kartais prisimindavo labai netiksliai [McCloskey ir kt.,1988; Neisser ir Harsch, 1992].) Ar tai, k mes inome apie atmint, leidia rasti bd, kaip pagerinti savo atmint? iuos ir kitus klausimus panagrinsime, apvelgdami imtmet trukusi kruopi atminties tyrinjim rezultatus.

Kas svarbiau - js igyvenimai ar js atsiminimai apie juos?

Prisiminimai: vienas pavyzdys

Kartais istorij lemia tai, k mons atsimena apie vykius. 1972 m. birelio 17 d. policija suiupo penket moni, mginusi klausytis telefon pokalbi Vaingtono demokratiniame nacionaliniame komitete. Prezidento Nixono teiss patarjas Johnas Deanas, 1973 m. liudydamas Jungtini Amerikos Valstij Senato komitete, tirianiame Baltj Rm dalyvavim vadinamajame Watergate skandale", taip spdingai prisimin ir atpasakojo pokalbius su Prezidentu, kad kai kuri apvalginink buvo pavadintas mogumi magnetofonu". Netiktai vliau iaikjo, jog slapta rainjimo sistema i ties ura pokalbius, kuriuos Deanas atpasakojo. Taip atsirado reta galimyb sugretinti liudytojo pasakojim su tikruoju vykiu. Paaikjo, kad esminius dalykus Deanas prisimin tiksliai. Aukiausieji Baltj Rm pareignai u savo darbus, apie kuriuos kalbjo Deanas, sdo kaljiman, o Prezidentas Nixonas buvo priverstas atsistatydinti. Taiau Ulricas Neisseris (1981), palygins rao detales su parodymais, atskleid, kad Johnas Deanas anaiptol nebuvo mogus magnetofonas. Pavyzdiui, Deanas prisimin, kad rugsjo 15 d., atvyks susitikim, [a] radau Haldeman ir Prezident. Prezidentas pasil man sstis. Jiedu buvo gerai nusiteik ir su manimi buvo malons bei nuoirds. Vliau Prezidentas pasak, kad Bobas - rodydamas Haldeman nuolatos informuojs j apie mano laikysen Watergate byloje. Prezidentas pasak, kad gerai padirbjau ir jis suprants, koks sunkus tai buvs darbas, bei yra patenkintas, kad dka Liddy perrinkimo komiteto advokatas) byla buvo nutraukta." Taiau beveik visos Deano prisimintos smulkmenos buvo netikslios. Kaip paaikjo i susitikimo rao, Prezidentas nepasil

Atmintis kartais esti tokia paslaugi, tokia patvari, tokia klusni; kartais - tokia paini ir tokia vargana; kartais - tokia tironika, tokia nevaldoma!Be abejo, mes esame stebuklas visais atvilgiais, bet ms gebjimas prisiminti ir pamirti atrodo ypa nepaaikinamas. "
Jane Austen - Mansfield Park, 1814

288

IV DALIS. Mokymasis ir mstymas

Deanui sstis, jis nepasak, jog jis gerai padirbjo, nieko neusimin nei apie Liddy, nei apie kaltinamuosius aktus. Geriau Deanui pavyko atkurti kovo 15 d. pokalb, kurio metu jis teik Prezidentui isamiai parengt praneim apie atskleist Baltj rm mginim nuslpti nusikaltim. I rao suinome, kad Deanas i tikrj sako: Mumyse, alia prezidentros, simet vys, ir jis auga. Jis pleiasi kasdien..., nes (1) esame antauojami, (2) mons ketina pradti melagingai liudyti." Vliau, liudydamas apie tai kongresui, Deanas prisimin saks Prezidentui, kad prezidentr grauis vys ir... kad btina nedelsiant j paalinti, nes jis kasdien tamps vis grsmingesnis." Taigi kodl Deanas, taip tiksliai prisimins gin dl Watergate esm, daugumos pokalbi, iskyrus kovo 15 d. pokalb, detales prisimin klaidingai? Kodl tiktina, jog sakin - ts maitininkas svied akmen lang" - js atgaminsite klaidingai? Kad suprastume Deano (taip pat ir savj) atmint, mums reikia modelio, siejanio vairius atminties aspektus.

Atmintis - informacijos apdorojimas

Vienas i tinkam mogaus atminties modeli yra panaus kompiuterio informacijos apdorojimo sistem. Norint atsiminti bet kok vyk, reikia, kad ms smegenis pasiekt informacija, kuri bt ilaikoma, o vliau vl atgaivinama. ios trys pakopos - ukodavimas, laikymas ir atkrimas, - bdingos ne tik mogaus atminiai, bet ir kitoms informacijos apdorojimo sistemoms. Pavyzdiui, biblioteka privalo turti bd, kaip sutvarkyti, surayti informacij (ukodavimas), saugoti j (laikymas) ir padaryti pasiekiam vartotojams (atkrimas). Taigi, turint omenyje ms tikslus, kompiuteris yra tinkamiausias atminties sistemos veikimo modelis. Panagrinkime, kaip kompiuteris ukoduoja, laiko ir atkuria informacij. Pirmiausia kompiuteris vest paveria (pavyzdiui, klavio nuspaudimu) elektronin kalb, panaiai kaip smegenys juntamj informacij - nervini impuls kalb. Kompiuterio diske nuolatos laikoma labai daug informacijos. I ios informacijos saugyklos galima surasti ir susigrinti byl arba dokument trumpalaik arba veikianij" atmint, kuri taip pat gauna nauj informacij i klaviatros. Dalis ios veikianiosios" atminties matoma ekrane. Panaiai ir mesJlgalaikje atmintyje laikome daugyb infor-^y macijos. I savo atminties saugyklos galime susigrinti informacij ribot g a l i m y b i j x u m i ) ^ ^ ^ arba ms veikianij" atmint, kuri taip pat patenka informacija i ms tuometins patirties. Dalis ios trumpalaiks veikianiosios" atminties yra parodyta psichikos ekrane, kur vadiname smone. Ms

9 SKYRIUS. Atmintis

289

trumpalaik atmintis paprastai laiko tik apie septynis (dviem daugiau arba maiau) informacijos vienetus, o tas prisiminimo gebjimas psichologijoje vadinamas magikuoju septynetu plius minus du" (Miller, 1956). I tikrj mogaus trumpalaiks atminties apimtis - tas informacijos kiekis, kur ikart teisingai prisimena 50% kart, - yra nevienoda. Atsitiktini skaii (pavyzdiui, telefono numeri) prisimenama iek tiek daugiau negu atsitiktini raidi, kurios kartais panaiai skamba. Girdimoji informacija taip pat iek tiek geriau prisimenama negu regimoji. Suaugusij atminties apimtis yra didesn negu vaik (Chi, 1976). Vis dlto pagrindin taisykl yra tokia: vienu metu galime apdoroti tik labai nedidel informacijos kiek. Kas kontroliuoja visas tas sistemas? Kompiuteryje informacij veikianij" atmint terpia arba j papildo operatorius. Kalbant apie ms atminties sistem, nauji dirgikliai turi bd pasiekti smon. (5 skyriuje Jutimai" parodyta, kaip kintantys garsai ir vaizdai patraukia ms dmes.) Mes negalime, kaip orkestro dirigentai, visk ikart sutelkti dmes. Taigi mes apvieiame rykiu dmesio viesos spinduliu tam tikrus gaunamus dirgiklius ir potyrius, kuriuos atkuriame i ilgalaiks atminties (Cowan, 1988) (9-1 pav.).

Jutimin atmintis
Panagrinkime, k apie ms jutimin atmint - tai yra apie pirmin juntamosios informacijos uraym atminties sistemoje - atskleid vienas domus eksperimentas. George'as Sperlingas (1960) pateikdavo monms tris eilutes, kuri kiekvienoje buvo po tris raides, rodydamas kiekvien j 1/20 sekunds dal (9-2 pav.). Tai buvo panau bandym skaityti blyksint aibui. Kai ios devynios raids inykdavo i ekrano, tiriamieji galjo prisiminti tik madaug pus j. Kodl? Ar taip buvo dl to, kad neuteko laiko j pamatyti? Ne, Sperlingas sumaniai rod, kad netgi per tok aibo blyksn mons tikrai gali pamatyti ir prisiminti visas raides, bet tik akimirksn. Uuot pras j prisiminti visas devynias raides i karto, Sperlingas, apviets visas raides, tuoj pat pateikdavo aukto, vidutinio arba emo tono gars. is signalas pranedavo tiriamaNauji dirgikliai ir atrankinis

9-1 pav. Supaprastintas mogaus atminties modelis. Jutimin atmintis rao gaunam informacij, o trumpalaik (veikianioji") atmintis apdoroja atrinktus informacijos vienetus, siuniamus ilgalaik atmint. Mes taip pat susigriname ilgalaikje atmintyje esani informacij trumpalaik atmint.

290

IV DALIS. Mokymasis ir mstymas

jam, kurios eiluts - virutins, vidurins arba apatins - raides jis turi pasakyti. Tokiomis slygomis tiriamieji retai kada negaldavo pasakyti raids, vadinasi, labai trump laik visos devynios raids yra prisimenamos. Sperlingo eksperimentas parod, kad mes turime labai trumpa fotografin atmint, kuri vadinama a ^ i z ^ ^ a t i m n l i i p i . Akimirkai akys registruoja tiksli reginio pateikt, ir mes galime stulbinaniai tiksliai prisiminti bet kuri to reginio dal. Taiau tai trunka tik kelias deimtsias sekunds dalis. Jei Sperlingas udelsdavo garsin signal bent sekund, i atvaizdio atminties turinys inykdavo, ir tiriamieji vl galdavo prisiminti tik apie pus raidi. Regimasis ekranas, kaip ir turi bti, greitai ivalomas, kad nauji atvaizdai neudengt ankstesnij. Garsinis jutiminio vai^ds, kuris vadinamas g a i l i o atmintimi, taip pat trunka maiau kaip sekund (Cowan, 1988). Taiau nevisikai suprasto garsinio dirgiklio atgarsis nyksta iek tiek liau. Paskutinieji itarti odiai, atrodo, dar usibna kokias 3 ar 4 sekundes. Kartais tuomet, kai klausiate: K js pasakte?44, galite mintyse igirsti pasakyt odi aid.

K Z Q S

B T G N

9-2 pav. Labai trumpa fotografin atmintis. Kai George'as Sperlingas apviesdavo panaias ia parodytas raidi grupes 1/20 sekunds, mons galdavo prisiminti tik apie pus raidi. Taiau, kai, raidms inykus, tuoj pat jiems duodavo signal prisiminti tam tikr eil, jie padarydavo ta: beveik visikai tiksliai.

KAIP KODUOJAMA

INFORMACIJA
Kodavimas

Kaip jau vesta jutimin informacija koduojama ir perduodama atminties sistem? Kai js skaitote sakin, kaip koduojami jo odiai? Ar koduojamas odi vaizdas, t. y. vyksta vadinamasis regimasis (vizualinis) ukodavimas? Ar koduojamas odi skambesys, t. y. vyksta garsinis (akustinis) ukodavimas? O gal koduojama sakinio prasm, t. y. pasireikia prasminis (semantinis) ukodavimas. Koduojama daugiau ar maiau automatikai, smoning dmeJ

Tr

, pastangas,

Informacija apdorojama arba automa-

s sutelkiant \ pastang reikalaujanti informacijos apdorojim. Taigi atsimenant keli, kuriuo vakar buvo eita paskaitas, vyksta automatinis (nevalingas) informacijos apdorojimas, o io skyriaus svok mokymasis reikalauja pastang (valingo apdorojimo).

t i k a i ? a r b a sute ikus

Nevalingas (automatikas) informacijos apdorojimas

Milinik informacij apie erdv, laik ir dan koduojate be didesni pastang arba ivis nevalingai. Per egzamin prisimenate t vadovlio puslap, kur yra umirtoji mediaga. Nordami prisiminti, kur palikote palt, galite atkurti i eils visus dienos vykius. Js galite prisiminti jau trei kart iandien popiet pas k nors uein. Tokius ir panaius dalykus atsimename be-

9 SKYRIUS. Atmintis

291

veik automatikai. Tam tikra informacija ne tik apdorojama be pastang, bet tiesiog sunku to nedaryti. Kai girdime arba skaitome gimtosios kalbos od, tiesiog nemanoma automatikai nesidmti jo reikms. Kai kurie informacijos apdorojimo bdai, pavyzdiui, odi reikms kodavimas, nra i pat pradi automatiki, pirmiausia reikia juos imokti. Paskui imama koduoti automatikai. Pavyzdiui, mokantis skaityti sakinius, paraytus i kito galo, i pradi reikia tam tikr pastang: .sakitamotua ityradisap ilag samijorodpa sagnilaV Pasitreniravus tai pasidaro nesunku, beveik taip, kai hebraj kalb studijuojantiems studentams tampa nesunku skaityti i deins kair (Kolers, 1975). Automatikai informacija apdorojama beveik be pastang, jos nesismoninant, todl tuo metu galima galvoti apie kitus dalykus. Kadangi taip apdorojant nereikia specialaus dmesio, tai mons, paprayti atkreipti dmes informacij, kuri koduoja automatikai, pavyzdiui, vertinti eksperimento metu pateikiam odi dan, ne k galt pasakyti. T pat teigia ir Lynnas Hasheris bei Rose Zacksas (1979, 1984). Nors stengiantis tokios mediagos galima iek tiek daugiau atsiminti (Naveh-Benjamin, 1990), taiau koduojame daugiausia automatikai - negalime panorj ukoduoti arba neukoduoti.

Valingas informacijos apdorojimas

Kai kuriai informacijai koduoti ir ilaikyti reikia pastang ir dmesio. Kol js pirtai nuo telefon knygos keliauja iki telefono aparato, telefono numer - jei norite, kad jis nedingt i atminties - jums teks pasistengti ilaikyti smonje. Lloydas Petersonas ir Margaret Peterson (1959), nordami nustatyti, kaip greitai pamirtama, praydavo moni siminti tris priebalses, pavyzdiui, CHJ. Kad tiriamieji negalt raidi kartoti, j buvo praoma tuoj pat pradti balsu atbulai skaiiuoti nuo tam tikro skaiiaus atimant po tris vienetus. Biiulio padedami, js galite patikrinti 9 - 3 pav. pavaizduot rezultat. Po 3 sekundi tik pus moni atgamindavo raides, o po 12 sekundi - labai maai kas. Kartojimo, arba smoningo mokymosi mintinai, svarb prie daugel met atskleid vokiei filosofas Hermannas Ebbinghausas (1850-1909), vienas pirmj ms tyrinti (odin) atmint. Ebbinghauso indlis atminties tyrim yra toks pat kaip Ivano Pavlovo slygojimo tyrimus. Bdamas nepatenkintas filosofiniais samprotavimais apie atmint, Ebbinghausas panoro ityrinti
vi 100 c

a > 0 S a <) / 0) J2 60 (0
1

50

a 40 y '3 30

0
g

20

io 0
0 3 6 9 12 15 18

Laikas (sekunds) nuo priebalsi pateikimo iki praymo prisiminti

9-3 pav. Nekartojama odin informacija gali bti greitai umirtama (i Peterson ir Peterson, 1959).

292

IV DALIS. Mokymasis ir mstymas

j mokslikai. Jis nutar itirti, kaip jis pats imoksta nauj odin mediag ir kaip j umirta. Kokia odin mediaga Ebbinghausui galjo bti neinoma? Jis nusprend surayti visus galimus neprasmingus skiemenis, sudarytus i dviej priebalsi, sujungt balse. Tada atskiram eksperimentui jis atsitiktinai atrinkdavo toki skiemen imt. Kad sivaizduotumte, kaip Ebbinghausas tyr save, greitai balsu perskaitykite atuonis kartus sra. Paskui pamginkite prisiminti skiemenis (i Baddeley, 1982): JIH, BAZ, FUB, YOX, SUJ, XIR, DAX, LEQ, V U M , PID, KEL, WAV, TUV, ZOF, GEK, HIW. Kit dien Ebbinghausas galjo prisiminti tik kelis skiemenis i imokto srao. Bet ar kitus jis visikai pamiro? Kaip rodo 9 - 4 pav., kuo daniau jis garsiai kartodavo sra pirmj dien, tuo maiau j a m reikdavo kartoti antrj dien, kad i naujo juos imokt. Iaikjo paprastas pradios dsnis: prisiminimo kiekis [jriIdauso_Mm^malivmiiisi skirto laiko.. Papildomai kartojant (papildomai mokantis) net jau imokt mediag, atmintyje ilieka daugiau. Tai-gi Jahnas Deanas beveik visikai tiksliai prisimin savo pastabas apie prezidentr grauiant v", kurias jis ura ir ne kart kartojo prie pasakydamas prezidentui Nixonui. Harry Bahrickas (1984a) patvirtino Ebbinghauso dsn. Jis nustat, kad Ohio Wesleyano universiteto dstytojai greitai pamirta pavardes ir veidus savo buvusi student, kuriuos jie mato tik vien semestr. Taiau studentai, kurie matydavosi ketverius metus, net po ketvirio amiaus galjo prisiminti vieni kit vardus ir atpainti veidus nuotraukose. Bendramoksli vardai buvo imokti ne tik dl to, kad buvo papildomai kartojami, bet ir dl to, j o g tai buvo daroma ilgai. Eksperimentai (Dempster, 1988) patvirtina teigiam suskirstymo \ poveik: suskirstytas mokymasis veiksmingesnis, nes tuomet informacija geriau if ilgiau ilieka nei visk itisai ikalus. Nauji tyrimai apie tai, kaip suaugusieji prisimena vidurins mokyklos algebros inias, akivaizdiai rodo papildomo ir suskirstyto mokymosi naud. Bahrickas ir Lynda Hall (1991) pastebjo, kad tie mons, kurie gana gerai mokjo algebr, bet, baig vidurin mokykl, daugiau su matematika nesusidr, per kitus penkiasdeimt met beveik visk pamiro. O tie, kurie vidurinje mokykloje algebr mokjo ne k geriau, bet turjo j kartoti, studijuodami universitete ar kitur, per pusimt met jos pagrind beveik nepamiro. Svarbi teigiam tak turjo ir tai, kad universitete teko mokytis kelet semestr, o ne sutelktai vienerius metus. Bahrickas ir Hali padar praktik ivad: mediagos kartojimas, rengiantis
Skiemen srao kartojimu skaiius pirmj dien

94 pav. Ebbinghauso atminties kreiv. Ebbinghausas nustat, kad kuo daugiau kart kartojamas neprasmingu skiemen sraas pirmj dien, tuo maiau reikia kartoti kit dien norint imokti t pat sra. Taigi, kuo daugiau laiko skiriama naujai informacijai siminti, tuo daugiau jos ilieka atmintyje (i Baddeley, 1982).

9 SKYRIUS. A t m i n t i s

293

bendriesiems baigiamiesiems egzaminams, apvalginiai kursai ir baigiamieji egzaminai padeda imoktus dalykus atsiminti vis gyvenim. Ilgiau atsiminti padeda ir per ilgesn laik, pavyzdiui, semestr arba metus, suskirstytas mokymasis. Dar pirmajame amiuje romn filosofas Seneka sak: protas pamau pamirta tai, ko ilgai moksi." Kad kartoti naudinga, dar geriau atskleidia reikinys, kur tikriausiai esate patyr. Eksperimentuotojai rodydavo monms sra, kuriame bdavo kas nors (odiai, pavadinimai, datos) surayta, ir praydavo tuoj pat juos bet kokia tvarka prisiminti. monms stengiantis prisiminti sra, danai irykdavo vietos eilje taka: paprastai pirmieji ir paskutinieji srao dmenys prisimenami geriau negu vidurinieji ( 9 - 5 pav.). Matyt, paskutinieji dmenys prisimenami ypa gerai dl to, kad dar tebra veikianiojoje atmintyje. Taiau vliau geriausiai prisimenama tai, kas yra srao pradioje. Paimkime pavyzd i kasdienio gyvenimo: sivaizduokite, jog susipastate su keliais monmis, ir, nordami siminti t moni vardus, kartojate juos i eils, pradj nuo pirmj prisistatanij. Galiausiai pirmuosius vardus kartojote daugiau kart negu paskutiniuosius, taigi kit dien pirmj vardus tikriausiai prisiminsite geriau. Ne visa informacija vienodai gerai ukoduojama kartojant. Kartais vien tik kartoti informacij, pavyzdiui, ketinamo surinkti telefono numerio, nepakanka, kad ji bt ilaikyta vlesniam prisiminimui (Craik ir Watkins, 1973; Greene, 1987). Tad kaip tuomet apdorojame informacij ilgam laikymui? Juntamj vest apdorojame panaiai kaip riuodami dienos pat: vienus laikus imetame, kitus atpliame, skaitome, pasiliekame. Informacij apdorojame trimis bdais - ukoduodami prasm, sivaizduodami, mintyse sutvarkydami.

100
I 80 .

s 70 C A
y ig 50

: ^L
V" ~ nesioginis "f ~ Tiesioginis t l DrisiminimasL _V prisiminimas/

esi s ^ 10 J i uis

-:|>Hstminimas " " i f ' " 0 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 odio vieta srae 9-5 pav. Vietos eilje taka. Tiesiogiai (nedelsiant) mons tiksliausiai prisimena paskutiniuosius ir pirmutinius srao odius. Taiau vliau jie tiksliai prisimena tik pirmuosius odius - net ir tada, kai paskutinuosius odius kelet kart kartojo, nordami juos ilaikyti smonje (i Craik ir Watkins, 1973).

Valingai apdorodami informacij, ukoduojame jos prasm, sivaizduojame, tvarkome.

294

IV DALIS. Mokymasis ir mstymas

SEMANTINIS UKODAVIMAS: PRASMS APDOROJIMAS. Ar prisimenate sakin apie maitinink? (i 288 p.) Ar galite ubaigti sakin: ts maitininkas svied..."? A p d o r o d a m i odin informacij, kad j galima bt ilaikyti, paprastai k o d u o j a m e j o s p r a s m . Pavyzdiui, siejame j su tuo, kas m u m s j a u inoma, arba su tuo, k sivaizduojame. Ar girdim e prokuroras eina" ar pro kur oras eina", priklauso nuo to, kaip kontekstas ir ms patirtis kreipia aikinti skambes. Taigi j s , tikriausiai, kaip ir Williamo Brewerio (1977) eksperimento tiriamieji, prisiminte sakin apie maitinink taip, kaip ukodavote j o prasm skaitydami (pavyzdiui, ts maitininkas svied akmen pro lang"), o ne taip, kaip parayta (ts maitininkas svied akmen lang"). Toks prisiminimas rodo, kad esame link siminti ne visai tiksliai, - simename tai, k ukodavome. M o k y d a m i e s i egzaminui, js galite prisiminti savo paskait uraus, bet ne pai paskait. Taip pat ir klausant arba skaitant apie vyk protas kuria to vykio model. Gordonas Boweris ir Danielis M o r r o w (1990) lygina ms prot su teatro reisieriumi, kuris, turdamas pirmin scenarij, sivaizduoja ubaigt pastatym. Vliau paprayti prisiminti tai, k igirdome arba perskaitme, mes prisimename ne pat tekst paodiui, bet savo susikurt mintin model. Tai padeda suprasti, kodl Johnas Deanas netiksliai prisimin, k Prezidentas Nixonas kalbjo bei veik, ir kodl jis geriau prisimin savo ukoduot pokalbi su Prezidentu prasm. N o r d a m i sitikinti, ar odin mediaga geriau atsimenama tada, kai k o d u o j a m a semantikai (apdorojant prasm), o ne apdorojant j o s vaizd ar skambes, Fergusas Craikas ir Endelis Tulvingas (1975) akimirkai p a r o d y d a v o m o n m s od. Paskui j i e d u o d a v o klausim, kuris reikalavo, kad mons t od apdorot arba (1) kaip regimj vaizd (raidi ivaizd), arba (2) kaip gird i m j dirgikl (odi skambes), arba (3) semantikai (odio reikm). Kad geriau sivaizduotumte, kaip tai atrod, greitai atsakykite tokius klausimus: vysteljs odis 1. Ar odis paraytas didiosiomis raidmis? 2. Ar tas odis rimuojasi su odiu traukinys 3. Ar tas odis tikt tokiam sakiniui: Mergait padjo ant stalo. kd MOKINYS ginklas
9-6 pav. odis, apdorotas pagal prasm (semantinis kodavimas), atpastamas geriau negu apdorotas pagal regimuosius arba garsinius poymius (i Craik ir Tulving, 1975).

Taip Ne

Regimasis

Garsinis

Prasminis bdas

odio kodavimo

Kurio tipo apdorojimas j u s geriausiai parengt vliau atpainti odius? Craiko ir Tulvingo eksperimente geriausi rezultat gauta, kai b u v o n a u d o j a m a s gilesnis semantinis kodavimas (3 klausimas) ( 9 - 6 pav.).

9 SKYRIUS. Atmintis

295

Kad geriau sivaizduotumte, koki reikm odinei (verbalinei) atminiai turi prasm, sivaizduokite es tie studentai, kuri Johnas Bransfordas ir Maria Johnson (1972) pra siminti toki rayt itrauk: I tikrj tai atlikti visikai nesudtinga. Pirmiausia visk suskirstote atskiras grupes. inoma, gali pakakti vienos krvos, tai priklauso nuo to, kiek yra darbo ... Paskui mediagos suriuojamos skirtingas grupes. Tada jos gali bti sudedamos joms skirtas atitinkamas vietas. Gal gale jos bus dar kart panaudotos, ir vis cikl vl reiks kartoti. Kad ir k sakytume, tai yra gyvenimo dalis. Iklaus itrauk, kuri js k tik perskaitte, ir neturdami prasmingo konteksto, studentai maai k tesimin. Kai jiems buvo pasakyta, kad is tekstas yra apie skalbim (taip tekstui suteikta prasm), jie atsimin gerokai daugiau. Matyt, ir js, dabar dar kart perskait tekst, daugiau atsimintumte. is tyrimas rodo, kad neverta stengtis prisiminti odius, kuri nesuprantame, ir kad naudinga tai, k perskaitme arba igirdome, perteikti kitu prasmingu bdu. Eksperimentuodamas su savimi, Ebbinghausas nustat, kad prasmingai mediagai siminti, lyginant su neprasminga, reikia tik deimtadalio pastang. Be to, kaip pastebjo atminties tyrintojas Wayne Wickeigrenas (1977, p. 346), bene naudingiausia, k galite padaryti, mokydamiesi bet kok nauj dalyk, tai skirti laiko skaitomai mediagai apgalvoti ir stengtis j susieti su jau laikoma atmintyje." Mes puikiai atsimename tuos dalykus, kuriuos siejame su savimi. Papraius moni vertinti, kaip kai kurie bdvardiai tinka jiems apibdinti, jie gerai prisimena tuos bdvardius. Kai jie turjo vertinti, kaip bdvardiai tinka kitam asmeniui apibdinti, vliau daugiau pamirdavo (Kuiper ir Rogers, 1979). Dl to mokiniams ir studentams patariama paiekoti, k jiems asmenikai reikia tai, ko jie mokosi. Tiktina, kad informacija, kuri yra laikoma reikminga man", yra apmstoma ir geriau ilaikoma. VAIZDINIAI. Reikia pastang norint siminti formules, apibrimus ir datas, taiau be vargo galime sivaizduoti, kur buvome vakar, su kuo buvome, kur sdjome, kokius drabuius vilkjome. Ankstyviausieji js prisiminimai - tai, kas atsitiko, kai buvote madaug trej ar ketveri met, - tikriausiai yra susij su regimaisiais vaizdiniais arba mintiniais paveikslais. Gausu eksperiment, patvirtinani, vaizdini naud. Viena vertus, mons, kurie susidaro rykiausius nepastamj regimuosius vaizdinius, geriausiai juos ir atsimena (Swann ir Miller, 1982). Kita vertus, geriau atsimename tuos odius, kuriuos leng Bet iaip ar taip, dalykai, vien ausim girdti, menkiau vaizduot veikia negu tie, kur akys itikimai pagavo ir kuriuos irovas betarpikai ivydo. " (Vert. A. Churgino)
Horacijus Ars poctica", 8 a. pr. Kr.

296

IV DALIS. Mokymasis ir mstymas

viau sivaizduoti, o ne abstrakius, nevaizdingus odius. (Vliau a js paklausiu, kuriuos tris odius i i prisimenate: spausdintojas, tutuma, cigaret, gimtas, ugnis, procesasl) Js turbt vis dar prisimenate sakin apie akmen sviediant maitinink ne tik dl to, kad ukodavote j o prasm, bet ir dl to, kad pats sakinys nesunkiai sivaizduojamas. Kaip rodo is pavyzdys ir kaip mano kai kurie atminties specialistai (Marschart ir kt., 1987; Paivio, 1986), atsiminti konkreius daiktavardius padeda ne tik semantinis, bet ir regimasis j kodavimas. Dvejopai koduoti yra geriau negu vienu bdu. Vaizdini dsnis - kad mons puikiai atsimena vaizdus ir vaizdingus odius - taikytinas mokant, pamokslaujant, raant. Abstrakts dsniai geriau simenami, kai susiejami su rykiais, gyvais pavyzdiais. Pagalvokite, kaip sunku prisiminti toki branduolinio amiaus statistik: 9100 megaton griaunamoji Soviet ir Amerikos branduolinio ginklo galia yra 3000 kart didesn u per vis Antrj pasaulin kar susprogdintas 3 megatonas {Bulletin of the Atomic Scientists, 1990, 1991). Vargu ar js rytoj prisiminsite iuos statistikos duomenis, bet tai, kas pavaizduota paveiksllyje ( 9 - 7 pav.), manau, prisiminsite. Vaizdiniais remiasi daugelis pagalbini atminties priemoni. M n e m o n i n e s (pavadinimas kils i graikiko odio, reikianio atmint) p r i P i r f l B f i padedanias atsiminti ilgiausius tekstus ir kalbas, sukr senovs Graikijos mokslininkai ir oratoriai. Naudodamiesi vietos metodu", jie sivaizduodavo vaikt jiems pastamomis vietomis ir kiekvien viet susiedavo su turimo siminti dalyko regimuoju vaizdu. Paskui, sakydamas kalb, oratorius mintyse sugrdavo kiekvien i t viet ir prisimindavo su ja susiet vaizd. Kitas io bdo variantas - tai gyvi, ryks pasakojimai, kuriuose atitinkamai sudliojami simintini odiai. Gordonas Boweris ir Michaelis Clarkas (1969) sudar nesusijusi daiktavardi sraus ir pra vienos grups tiriamj paprastai imokti tuos odius, o kitos - sugalvoti pasakojim su tais odiais. (Sugalvoto p a s a k o j i m o pavyzdys: M E D K I R T Y S staiga ilk i MIKO, aplenks ANI PULK, peroko per sodo TVOR. Ukliuvs u kakokio BALDO, susipl KOJIN, nes skubjo prie PAGALVS, kur guljo jo MYLIMOJI".) Tiriamiesiems buvo duota po 12 sra, kuri kiekviename buvo po 10 odi; ta grup, kuri tik skait sraus, steng prisiminti 13% odi; grup, kuri turjo sukurti rilius pasakojimus, prisimin net 93% odi. Kitos mnemonines priemons apima, ir..garsipi, ir vaizdin kodus. Pavyzdiui, pagalbini odi sistema reikalauja pirm i a u s i a ^ r i s i m i n t i skambes:

I-

I-

: 1 ::

i. Li::.

9 - 7 pav. Danai mintis vaizdu perteikiama daug geriau negu odiais. Takas centriniame kvadrate vaizduoja vis Antrojo pasaulinio karo griaunamj gali. Kitais takeliais pavaizduota iandien egzistuojanti branduolinio ginklo galia. Tik dviem langeliais pavaizduotos griaunamosios galios 300 megaton - pakanka, kad emje nebelikt vis didij ir vidutinio dydio miest.
x

.'Ir
!

.(>

9 SKYRIUS. Atmintis

297

Vienas - tai pienas, du - tai medus, trys - tai arklys, keturi - vyturys, penki - menk... Pernelyg nesistengdami, js netrukus galsite skaiiuoti ne skaiiais, bet pagalbiniais odiais: pienas, medus, arklys... O tada galsite vaizdiai sieti odius-kablius su tuo, k reikia atsiminti. Dabar tegul jums duoda prisiminti net ir vis bakaljos sra. Morkos? sivaizduokite jas sumerktas pien. Agurkai? Sudkite juos med. Popieriniai rankluosiai? Padiaukite juos ant arklio nugaros. Prisiminkite, pienas, medus, arklys ir ivysite su jais susietus vaizdus: morkas, agurkus, popierinius rankluosius. Nedaug suklysdami (Bugelski ir kt., 1968), galsite prisiminti iuos dalykus bet kuria tvarka ir kiekvien pavadinti. ios mnemonins sistemos danai esti moni, pakartojani ilgiausius sraus vard ir kit dalyk, nepaprastos atminties paslaptis. INFORMACIJOS SUTVARKYMAS. vilgterkite kelias sekundes 9 - 8 pav. pirmj eilut, paskui nusisukite ir pamginkite atkurti tai, k matte. Tai beveik nemanoma. Taiau js lengvai galite atkurti antrj eilut, kuri ne maiau sudtinga. Ketvirtj eilut daug lengviau prisiminti negu treij, nors ir vienoje, ir kitoje - tos paios raids. Ir penktj grup lengviau prisiminti u ketvirtj, nors abiejose yra tie patys odiai. Informacijos dalys (vienetai). Taigi lengvai atsimenam informacij pertvarkome prasminius vienetus arba dalis. Informacija prasminius vienetus susiejama taip natraliai, kad laikoma tai savaime suprantamu dalyku. Pagalvokite apie savo gebjim tiksliai atkurti apie 150 tiesi atkarp, kurios sudaro kelet frazi. inoma, nerating ar lotynikos abcls raidi nepastant mog itai apstulbint. Panaiai js arba a galime avtis kin kalb mokanio mogaus gebjimu, pavelgus 9 - 9 pav. enklus, atkurti visus brknelius, arba achmatininku, kuris, 5 sekundes pairjs lent, gali prisiminti daugumos figr tiksli padt (Chase ir Simon, 1973), arba krepininkais, kurie, 4 sekundes pairj aidim, gali prisiminti aidj vietas (Allard ir Burnett, 1985). Mes visi, kaip ir patyr achmatininkai, ir kiti sportininkai, geriausiai atsimename tada, kai galime informacij tvarkyti mums patiems prasmingu bdu. Siedami taip pat galime geriau prisiminti neinom mediag. Viena i mncmonini priemoni ~ suteikti neinomai mediagai pastamesn vaizd, pavyzdiui, sudarant i pirmj atsimintin odi raidi odius (vadinamuosius akronimus) arba sakinius.

1. O S ) C v \

VI

-I

2. P I A S T R
3. KENKI YUDRS RAPT PIASTR 4. DURYS TARP PIRTAS KITI 5. NEKIK PIRTO TARP DUR

9-8 pav. Informacija, susieta prasmingus vienetus, pavyzdiui, raides, odius ir frazes, lengviau atsimenama.

298

IV DALIS. M o k y m a s i s ir mstymas

Siedami didesnes dalis, js taip pat galite siminti daugiau skaii. Nemanoma prisiminti 16 skaii virtin -4-9-2-1 -7-7-6-1-8-1-2-1 -9-4-1 - taps paprasta sugrupavus tuos skaitmenis taip: 1492, 1776, 1812, 1941. Daugiau kaip 200 valand pasitreniravusiems Anderso Ericssono ir Williamo Chase (1982) laboratorijoje, dviem Carnegie-Mellon universiteto studentams pavyko iplsti savo atminties apimt nuo bding septyni skaii iki daugiau kaip 80. Vieno bandymo metu Dario Donatellis klaussi, kaip tyrjas skait per sekund po skaitmen monotoniku balsu: 1518593765502 15784166585061209488568677273141818610546297480129 4974965928." Jis klaussi skaii nejuddamas, o paskui paoko pagyvjs. Jis nabdjo skaiius, kassi smakr, trepsjo, skaiiavo ant pirt, glostsi plaukus. Madaug po dviej minui tar: Gerai. Pirma grup yra 1518. Toliau 5937..." jis pakartojo visus 73 skaitmenis grupmis po tris ir keturis. Kaip j a m tai pavyko? Gal iplt savo trumpalaiks atminties galimybes? Ne. Papraytas prisiminti raides, Donatellis vl gro prie septyni vienet apimties. Jis susikr sudting skaitmen siejimo strategij. Pirmoji grup buvo trij myli laikas,- papasakojo Donattelis, Amerikos kros bgikas. Antroji grup - deimties myli laikas. Paskui vienos. Puss. Dviej. Amius... Dvi mylios. Amius. Amius. Amius. Dvi mylios. ..." (Wells,1983) Hierarchin struktra. Kad pasiekt tok rezultat - 106 skaitmenis - Donatellis skaii grupes sutvark hierarchikai (Waldrop, 1987). Pirmiausia jo trys grups po keturis" ir taip toliau. mons, itobulin kurios nors srities gdius, panaiai apdoroja i n f o r m a c i j : j i e ne tik grupuoja j, bet ir sudaro hierarchines struktras, susidedanias i keli bendresni svok, apimani pa- prastesnes svokas bei faktus, kurie skaidomi dar konkretesnes kategorijas. Taip sutvark inias, specialistai gali veiksmingai atkurti informacij. Dl to iame skyriuje siekiama ne tik idstyti paprasiausius faktus apie atmint, bet ir padti tuos faktus sutvarkyti, remiantis bendriausiais dsniais, p a v y z d i u i , J c o d ^ v n n u j j r t maiau bendrais, pavyzdiui, automatiku ir valing informacijos " apdorojimu; bei dar konkretesnmis svokomis, pavyzdiui, jtras- * minin ir vaizdiniujcodavimu bei sutvarkymjLY9-10 pav.V ^ Gordonasl^oweris ir j o kolegos (1969), pateikdami odius arba atsitiktinai, arba sugrupuotus kategorijomis, rod, kad hierarchin struktra padeda atsiminti. Hierarchikai sutvarkytaInformacija buvo atsimenama du ir triskart geriau. ie rezultatai rodo, kad simenam mediag pravartu tvarkyti ypating dmes sutelkiant skyriaus plan, antrates, pavadinimus ir santrauk skirsnius.

=f
9-9 pav. Ar, pairj iuos ramenis, galtumte juos tiksliai atkurti? Jeigu taip, tuomet tikriausiai mokate kin kalb.

9 SKYRIUS. Atmintis

299

9-10 pav. Sutvarkymo taka atminiai. Geriau atsimename, taip kaip ia, hierarchikai sutvarkytus, negu atsitiktine tvarka pateiktus odius.

Inagrinj skyriaus svokas, susijusias su bendra sandara, turite daugiau galimybi visk geriau prisiminti per egzamin. Paskaitos ir literatros konspekt planas - tam tikras hierarchinis sutvarkymas - tip pat gali bti veiksminga priemon simenant.

Umirimo prieastis - kodavimo ypatumai

Ar tarp vis t liaupsi atminiai - vis pastang j suprasti, vis t knyg apie tai, kaip j pagerinti, - yra tek girdti palanki nuomoni apie umirim? Toki nuomon yra isaks Williamas Jamesas (1890, p. 680): Atsimindami visk, danai jaust u m m s taip pat nepatogiai, kaip ir nieko neprisimindami." Laim, kad galime atsikratyti visos nenaudingos ir pasenusios informacijos - kur vakar pastatme main, senj draugo telefono numer, jau pagamintus ir pateiktus restorane usakytus patiekalus (Bjork, 1978). Atminties galino ruso ., apie kur kalbjome skyriaus pradioje, neapleisdavo galyb nereikaling atsiminim, nuolatos viepatavusi j o smonje. Jam sunkiau negu kitiems seksi abstrakiai mstyti - apibendrinti, tvarkyti informacij, vertinti, sprsti. Gera atmintis labai praveria, bet gebti umirti irgi naudinga. Dl ko pamirtama? Vienas i atsakym - neukodavome informacijos. Todl ji taip ir nepateko atminties sistem. Angl raytojas C.S. Lewisas (1967, p. 107) gyvai apra, kodl mes beveik nieko" neprisimename:

300

IV DALIS. Mokymasis ir mstymas

Nauji dirgikliai ir atrankinis

Nepavykus

u^irtama Mes visi pastebime, jog kiekviena gyvenimo akimirka yra visikai upildyta. Kas sekund tave utvindo pojiai, emocijos, mintys, kuri vis per t gausum negali aprpti, tad devyni deimtadali j turi paprasiausiai nepastebti. ...Praeitis... buvo galybi galyb toki akimirk: bet jos pernelyg sudtingos, kad iki galo jas suprastum, o visuma ivis nesivaizduojama... Kas sekund visur, kur gyvena mons, nesivaizduojami istorijos" turtai ir vairov prasmenga visikon umartin.

Umirtama dl nepavykusio ukodavimo.

I ties, mes daugelio juntam dalyk visai nepastebime. Jei js gyvenate Jungtinse Amerikos Valstijose, tikriausiai per savo gyvenim matte tkstanius pens. Ar galtumte pasakyti, kaip atrodo monetos pus su Lincolno atvaizdu? Jei negalite, tuomet uduot palengvinsime: ar galite atpainti tikrj monet i t, kurias matome 9 - 1 1 pav.? Raymondas Nickersonas ir Marilynas Adamsas (1979) isiaikino, kad dauguma moni atskirti monetos negali. Penso detals nra labai prasmingos - jos nra svarbios norint atskirti pensus nuo kit monet - ir retas stengiasi jas ukoduoti. Kaip jau minjome, tam tikr informacij koduojame automatikai, bet kitai informacijai apdoroti reikia pastang. Kai nesistengiama, tai ir neatsimenama.

9-11 pav. Kuri i ia pavaizduot monet yra tikroji? (i Nickerson ir Adams, 1979) (r. 304 p.).

9 SKYRIUS. Atmintis

301

ILGALAIK

ATMINTIS

Jei prisimenate tai, k anksiau patyrte, vadinasi, privaljote kakaip tai ilaikyti ir atkurti. Ilgalaikje atmintyje saugomi dalykai tarsi snaudia ir laukia, kol kokia nors uuomina juos vl priadins. Kiek informacijos gali ilaikyti ms ilgalaik atmintis? Kaip ir kur ms smegenyse uraomi prisiminimai? Kaip ir ar tiksliai mes juos atkuriame?

Laikymas
LAIKYMO ATMINTYJE APIMTIS IR TRUKM. Sherlockas Holmesas viename i Arthuro Conano Doyle apsakym taip labai paprastai aikina apie atminties gali: Manau, kad mogaus smegenys i pradi yra tarsi nedidel tuia palp, kuri kraunate, k panorj... Klaidinga manyti, kad tos nediduks patalpos sienos tamprios ir gali plstis tiek, kiek reikia. tai dl ko ateina metas, kai, norint papildyti naujomis iniomis, reikia pamirti kak anksiau inota. Skirtingai negu man Sherlockas Holmesas, ms ilgalaiks atminties talpa berib. Remiantis vienu atsargiu paskaiiavimu, suaugs mogus vidutinikai atmintyje laiko apie bilijon bit informacijos. Smegen, kurios turi i informacij koduoti, laikyti, atkurti ir j naudoti, laikymo galia tikriausiai yra nuo tkstanio iki milijono kart didesn (Landauer, 1986). Taigi ms smegenys nra panaios palp, kuri nauj daikt grsite tik atsikrat sen. I ties, kuo didesn ms patirtis ir kuo geriau galime tvarkyti ir prasmingai susieti j su nauja informacija, tuo lengviau mokytis ir prisiminti. teigin rykiai patvirtina tie, kurie savo pastangomis ir gudimu pasiek nepaprastos atminties. 71 met verslininkas Stephenas Van Nestas Powelsonas, bdamas eiasdeimties met, pradjo ir atmintinai imoko 22 i 24 Homero knyg, 600 puslapi Iliad" (Stone, 1989). Rajanas Mahadevanas, Kansaso valstijos universiteto absolventas i Indijos, tiksliai atkartojo pirmuosius 31811 pi skaitmenis. pasaulio rekord neseniai virijo Hideakis Tomoyoris i Japonijos, per 17 valand ir 21 minut atgamins pirmuosius 40 000 skaitmen (Thompson ir kt., 1991). O kokie yra ms kasdiens atminty laikomos informacijos trukm ir tikslumas? Ebbinghausas (1885) moksi neprasming skiemen sraus ir matavo, kiek jis ilaiko atmintyje, mokydamasis kiekvien sra i naujo vliau. (Laikas iki kartotinio mokymosi vairavo nuo 20 minui iki 30 dien.) Jo garsioji umirimo kreiv" ( 9 - 1 2 pav.) rodo, kad didij simintos mediagos dal galima greitai pamirti.

309IVDALIS. Mokymasis ir mstymas

9-12 pav. Ebbinghauso umirimo kreiv. Imoks neprasming skiemcr. sraus, jis tyr, kiek j prisimena prajus nuo 20 minui ir iki 30 dieir.. Jis nustat, kad i pradi naujos informacijos pamirtama daug, o paskui tas lygis nusistovi (i Ebbinghaus, 1885).

1 2 3 4 5

10

15

20

25
mokymosi

30

Laikas (dienomis),

prajs po skiemen

9-13 pav. Ispan kalbos odi umirimo kreiv. Baigusieji prie trejus metus prisimin gerokai maiau odi negu k tik baigusieji ispan kalbos kurs. Taiau tie, kurie moksi ispan kalbos prie dar daugiau laiko, buvo pamir ne k daugiau kaip baigusieji prie trejus metus (i Bahrick, 1984b).

13

9,5

14,5

25

35,5
baigimo

49,5

Metai, praj nuo ispan kalbos kurso

Bahrickas (1984b), iuolaikinis Ebbinghauso tradicijos r, kaip umirtama mokykloje imokta ispan kalba. Taiskerspjvio bd, jis palygino, kaip moka ispan kalb j tik k imoko, ir tie, kurie jos moksi seniau (ne dauprie 50 met). Baigusieji mokykl prie trejus metus, lal to, ko imok, buvo umir lyginant su tais, kurie k ij vidurins mokyklos arba universiteto ispan kal(9-13 pav.). Taiau madaug po trej met umirimo :ik nebekinta: tai, k prisimin tuo metu, t pat prisimin net, netgi jei ispan kalbos visikai nevartojo, nirtoji ispan kalba inyko - prapuol i saugyklos ar ir nepasiekiama? Jei galtume j kaip nors atskleisti, ,v potyriai bt nepaliesti, tartum seniai pamirtos kny[kjusioje palpje? Sjjgmundas Freudas galvojo taip. Jo jei galtume atskleisti ir iaikinti skausmingus istum-

9 SKYRIUS. Atmintis

303

tus vaikysts prisiminimus, emocikai pagytume. Kai kurie mons, hipnozs bsenoje nukeliav atgal vaikyst, i ties smulkiai papasakoja vaikysts igyvenimus. Taiau, kaip jau rame 7 skyriuje, tokie pasakojimai nra patikimi, ir paprastai juose esama igalvot dalyk. MATERIALUSIS LAIKYMO ATMINTYJE PA GRINDAS. Tam tikr laik buvo manoma, kad smegen dirginimas operuojant rodo, jog ms praeitis su visomis smulkmenomis gldi ten viduje", laukdama, kad j atgaivint. Kaip js tikriausiai prisimenate, smegen chirurgas Wilderis Penfieldas, nordamas numatyti galimus operacij alutinius poveikius, padjo sudaryti smegen judinamosios ievs schem, dirgindamas elektra budrius pacientus. Retkariais Penfieldo pacientai pranedavo gird mam aukiant savo vaikut". Penfieldas (1969) man, kad jis suadindavo ilgam smegenyse sirusius seniai umirtus potyrius. Atminties tyrjai Elizabeth Loftus ir Geoffrey Loftusas (1980), kruopiai tai ianalizav, nustat, kad toki praeities prisiminim pasitaik itin retai - tik vienam kitam i 1100 Penfieldo dirgint pacient. Be to, i negausi prisiminim turinys vert manyti, kad tie potyriai yra ne atgaivinti, bet prasimanyti. Tarsi per sapn mons prisimindavo buv tokiose vietose, kur niekuomet i tikrj nebuvo lanksi. Taigi, nors smegen talpa gali bti neribota, i turim duomen negalima daryti ivados, jog didij dal informacijos laikome taip tiksliai kaip magnetofonas. tikinamesnis umirimo kreivi aikinimas yra toks: nauja patirtis trukdo atkurti ir fizinis atminties pdsakas pamal nyksta (314-315 p.). Kas gi i tikrj yra tas atminties pdsakas"? Nuo atuntojo deimtmeio vienas po kito pasirodo nauj materialaus atminties pagrindo aikinim. Tuo metu, kai kognityvins psichologijos atstovai tyrinja ms atminties programin rang", neuropsichologai atskleidia nauj dalyk apie pai ms atminties aparatr" - kaip ir kur smegenyse fizikai laikoma informacija. Kelis deimtmeius neuropsichologai tyrinjo smegenis, iekodami fizini atminties rodym. Kartais tie iekojimai sukeldavo sumait. Psichologas Karlas Lashley (1950) imok iurkes bgti labirintu, tada ipjov j smegen ievs dalis ir ityr, kaip jos prisimena labirint. Jis tikjosi gal gale nustatysis viet, kur laikomas labirinto atsiminimas. Deja, itai nevyko. Mat kad ir koki smegen ievs dal jis paalindavo, iurks bent i dalies prisimindavo, kaip ieiti i labirinto. Lashley padar ivad: atsiminimai nra priklausomi nuo pavieni konkrei ievs viet. O gal tada atminties esm sudaro smegen elektrinis aktyvumas? Jeigu taip bt, tuomet, trumpam nutraukus aktyvum,

304

IV DALIS. Mokymasis ir mstymas

visi atsiminimai inykt, panaiai kaip nebemaitinant elektroninio l a i k r o d i o i n y k s t a j o r o d m e n y s . N o r d a m a s tai patikrinti, Ralphas Gerardas ( 1 9 5 3 ) i m o k iurknus pasukti kairn arba deinn pasiimti maisto. Paskui j i s p a e m i n o j kno temperatr tiek, kad j s m e g e n y s e nutrko elektriniai procesai. Kai iurknai b u v o atgaivinti ir j s m e g e n y s vl pradjo veikti, tikrinta, ar j i e prisimins, kurion p u s n sukti? Jie.prisimin. Taigi, laikinai nutrkus elektriniams p r o c e s a m s , ilgalaik atmintis ilieka. Sinapsi pokyiai. Kiti neurologai analizuoja atmint tiksliau ir

kitu lygiu, tyrindami neuron p o k y i u s ir ryius tarp atskir neuron. K nors atsimenant, ypatingai sklisdami nerviniai impulsai keiia neuronin aplink. Per s m e g e n i s perjusi elektros srov nesuardo j a u e s a n i atsiminim, taiau dar nesutvirtj atsiminimai inyksta. Tai patiria ir laboratorijose tiriami g y v n a i , ir depresijos apimti m o n s , g y d o m i elektros oku. Tas pat gali atsitikti ir sutrenkus s m e g e n i s . Futbolininkai, nuo s m g i o a p s v a i g arba trumpam n e t e k s m o n s , po keli m i n u i paprastai negali prisiminti, k o k i o a i d i m o metu j i e m s tai atsitiko (Yarnell ir Lynch, 1 9 7 0 ) . Ir antrojo raundo metu nokautuotas b o k s i n i n k a s gali nieko neprisiminti apie pirmj raund. Paprasiausiai n e b u v o laiko informacijai i trumpalaiks atminties prie s m g pereiti ilgalaik atmint ir sitvirtinti. Kur v y k s t a n e u r o n p o k y i a i , l e m i a n t y s i l g a l a i k atmint? G r e i i a u s i a i tai v y k s t a s i n a p s s e - ten, kur nerv lstels susis i e k i a v i e n o s su k i t o m i s neuromediatori dka (Lynch ir Baudry, 1 9 8 4 ) . 3 skyriuje rame, kaip patirtis keiia s m e g e n neuron tinklus. Susidar arba sustiprj neuron ryiai yra atsakas padidjus tam tikr nervini tak aktyvum. N e u r o p s i c h o l o g a s Richardas T h o m p s o n a s ( 1 9 8 5 ) , perkirts kelet per g y v n s m e g e n l e s e i n a n i s l y g i n i o r e f l e k s o tak, rod, kad imoktas atsakas inyksta. N o r d a m a s tiksliai isiaikinti, kaip nerviniai takai sustiprja, Danielis A l k o n a s ( 1 9 8 9 ) , G a r y ' i s Lynchas ( 1 9 9 0 ) ir j k o l e g o s stebjo p o s l y g o j i m o v y k u s i u s m o l e k u l i p o k y i u s g y v n dendrit receptoriuose. D l i p o k y i priimantieji neuronai pasidar jautresni. Ericas K a n d e l i s ir Jamesas Schwartzas ( 1 9 8 2 ) taip pat stebjo i m p u l s u s siunianij neuron pokyius. Jie tyr vienus i paprasiausi g y v i , - Kalifornijos jroje g y v e n a n i a s sraig e s Aplysia. Jos turi tik 2 0 0 0 0 n e r v i n i l s t e l i , k u r i o s yra neprastai d i d e l s ir l e n g v a i p a s i e k i a m o s , ir dl to tyrjams b u v o n e s u n k u stebti sinapsi p o k y i u s m o k y m o s i metu. 8 skyriuje b u v o pastebta, kaip jros sraigms g a l i m a (elektros o k u ) sudaryti s l y g i n i u s r e f l e k s u s - i m o k y t i traukti iauAtsakymas m: Pirmoji 300 p. pateikt moneta (a) yra klausitikroji.

9 SKYRIUS. Atmintis

305

nas, kai j o s purkiamos vandeniu. Tyrjai, stebj sraigs nervinius ryius prie s l y g o j i m ir po j o , tiksliai nurod p o k y i u s . Im o k u s i sraigi tam tikrose s i n a p s s e isiskiria daugiau neuromediatoriaus serotonino ir ios sinapss v e i k s m i n g i a u perduoda signalus. Jei vaistais sustabdomas neuromediatori p o v e i k i s , suardomas informacijos i l a i k y m a s (Squire, 1987). Panaiai sutrinka atmintis sergant A l z h e i m e r i o liga, nes sunyksta s m e g e n audinys, iskiriantis svarb neuromediatori. A l k o h o l i s suardo serotonino - informacijos nejo - aktyvum. Tai padeda paaikinti, kodl alkoholis trukdo atsiminti (Weingartner ir kt., 1983). Po stipri igertuvi atsikls m o g u s gali neprisiminti prajusio vakaro. Apskritai slopinamosios ir raminamosios m e d i a g o s kenkia atminiai. Natrals skatinamieji hormonai, kuri g y v n a m s ir m o n m s isiskiria susijaudinus ar itikus stresui, v e i k i a prieingai: j i e padeda m o k y t i s bei ilaikyti informacij. iurkei, kuriai duodama adinanio hormono, o paskui nestiprus smgis koj, lieka neidildomas atsiminimas - toks, koks bt, jei tas pats hormonas natraliai isiskirt gavus stipr smg (Gold, 1987; M c G a u g h , 1990). ie hormonai padidina g l i u k o z s - smegen energijos altinio - aktyvum. Emocij sukelti hormon pokyiai padeda paaikinti, kodl m e s ilgai prisimename jaudinanius arba baisius vykius, tokius kaip pirmasis pasibuiavimas, politins m o g u d y s t s , e m s drebjimai. (Kita j tvarumo prieastis yra ta, kad m e s j u o s nuolat atgaiviname ir kartojame.) Atminties rys. Informacija, kuri turs virsti atmintimi, jutim

dka pasiekusi s m e g e n i e v , toliau skverbiasi s m e g e n gilum. Tolesnis kelias priklauso nuo informacijos pobdio - tai akivaizdiai rodo ypatingi atvejai su amnezija serganiais pacientais, panaiais skyriaus pradioje apraytj John. N e u r o l o g a s Oliveris Sackas ( 1 9 8 5 , p. 2 6 - 2 7 ) aprao kit tok pacient. Jimmie, m o g u s su p a e i s t o m i s s m e g e n i m i s , nieko neprisimena nuo 1945 met. Paklaustas, kas dabar yra alies Prezidentas, j i s atsak: V F R galas. Vadovauja Trumanas." Kai J i m m i e pasisak, j o g j a m d e v y n i o l i k a met, Sackas pak i o j a m veidrod: P a v e l k veidrod ir pasakyk, k matai. Argi tave v e l g i a d e v y n i o l i k m e t i s ? " J i m m i e mirtinai isigando, stvrsi kds atkali, nusikeik ir palo: Kas ia dabar darosi? Kas man atsitiko? Ar tai komaras? Gal a iprotjau? ia poktas?" Nukreipus j o d m e s b e i s b o l aidianius vaikus, j i s aprimo, o siaubingj veidrod greitai umiro. S k l a i d y d a m a s National Geographie", S a c k a s parod Jimmie fotografij. Kas tai?" - paklaus.

306

IV DALIS. M o k y m a s i s ir m s t y m a s

ia mnulis," - atsak Jimmie. N e , n e m n u l i s , - p a s a k S a c k a s . - Tai i M n u l i o p a d a r y t a e m s nuotrauka." J u o k i a t s i m a n s , daktare? K a k a s turjo tenai fotoaparat." inoma." V e l n i a i griebt. Js p o k t a u j a t e - kaip, p o i m t s , tai p a d a r y si?" J i m m i e n u s t e b o it g u v u s j a u n u o l i s , kuris, tarsi tai bt p r i e k e t u r i a s d e i m t m e t , s t e b i s i s u g r s i k e l i o n s ateitin. A t i d i a u p a t y r i n j u s t u o s n e p a p r a s t u s m o n e s , p a a i k j a dar k e i s t e s n i d a l y k : n o r s J o h n a s , J i m m i e ir kiti p a n a i a i n i e k o n e p r i s i m e n a n t y s m o n s ir n e s t e n g i a p r i s i m i n t i nauj f a k t arba to, k v i s a i n e s e n i a i v e i k , gali kai k o i m o k t i . J i e m s g a l i m a s u d a ryti k l a s i k i n i u s s l y g i n i u s r e f l e k s u s , o pasitrenirav j i e gali i m o k ti skaityti v e i d r o d i n rato atvaizd arba sudstyti m o z a i k (Squire, 1 9 8 7 ) . V i s a tai j i e daro, v i s i k a i n e p r i s i m i n d a m i ito m o k s i . A r b a p a v e l k i m e , k a s atsitinka, kai t o k i e m o n s i m o k s t a sprsti H a n o j a u s b o k t o g a l v o s k , kur reikia p e r k e l t i i e d u s n u o v i e n o s t r y p o ant k i t o , k o l j i e s u k r a u n a m i p a g a l d y d . A m n e z i j o s a u k o s v i s a d o s n e i g i a p r i e tai m a i u s i o s g a l v o s k ir atkakliai tvirtina, j o g k v a i l a b t j i e m s m g i n t i j sprsti, bet p a s k u i i s p r e n d i a u d u o t tartum g u d i o r e i k a l o m e i s t r a i . i e d o m s p a s t e b j i m a i v a r g u ar l e i d i a tvirtinti, kad a t m i n tis yra v i e n a l y t , v i e n i n g a s i s t e m a . P e r a s i ir kita m i n t i s kad yra d v i a t m i n t i e s r y s . K a i dl a m n e z i j o s n e s u g e b a m a s m o n i n gai prisiminti, ilieka nepaeistas n e s m o n i n g a s gebjimas m o k y t i s . S e r g a n t i e j i a m n e z i j a gali i m o k t i , kaip k nors padaryti nugabenti

Tai patvirtina svarb dsn, su kuriuo susipainome 5 skyriuje, apibrdami ,, lygiagret apdorojim protins veiklos apraikos, pavyzdiui, rega, mstymas ir atmintis, gali atrodyti kaip pavieniai gebjimai, bet taip nra. Mes, matyt, iskaidome informacij skirtingus dmenis, kad ji bt apdorojama ir atskirai, ir kartu.

tai neireiktoji atmintis. Ji dar vadinama

mintis, I r e i k t o j i , arba deklaruojamoji,

nedeklaruojamji_at-

k a d a n g i n e i n o m a ir n e p a r e i k i a m a " tai, k a s i n o m a . a t m i n t i s - tai a t s i m i n i m a s t daAmono ragas

l y k , k u r i u o s m o g u s s m o n i n g a i i n o ir pareikia". Kart pers k a i t p a s a k o j i m , a m n e z i j a sergantieji antrkart p e r s k a i t o j grei i a u , n o r s ir n e g a l i p r i s i m i n t i j a u m a t j. P a a i d g o l f n a u j a m e a i k t y n e , j i e v i s i k a i j p a m i r , t a i a u j a i d i m a s dl g y t o s p a tirties g e r s . Kartotinai p a r o d i u s o d K V E P A L A I , j i e n e p r i s i m i n t j r e g j . T a i a u p a p r a y t i p a s a k y t i , k o k s p i r m a s i s o d i s j i e m s a t e i n a g a l v , p a m a i u s r a i d e s K V E , p a t y s s t e b i s i , kad taip l e n g v a i p a v y k s t a rasti o d k v e p a l a i " . K e i s t a , j i e i l a i k o a t m i n t y j e tai, k a s b u v o , tik a i k i a i to n e p r i s i m e n a ( 9 - 1 4 pav.). S m e g e n s k e n a v i m a s ir l a v o n s k r o d i m a i a t s k l e i d , kad a m n e z i j a s e r g a n i p a c i e n t paprastai esti p a e i s t a s A m o n o r a g a s ( h i p o k a m p a s ) - t a s J j n i h i n s ^ i s t e m o < ; dqrjjoy^ kuris v a i d i n a g y v y b i k a i s v a r b v a i d m e n l a i p s n i k a i apdorojant m s i r e i k t u s v a i z d , p a v a d i n i m ir v y k i a t s i m i n i m u s i l g a m l a i k y m u i . B e -

k 'T-V

->

9 SKYRIUS. Atmintis

307

d i o n s , k u r i o m s operuojant paalinamas A m o n o ragas, nebepris i m e n a d a u g u m o s dalyk, kuri b u v o i m o k u s i o s per ankstesnes atuonias savaites (Squire, 1990). Kai kurie paukiai gali saugoti maist i m t u o s e skirting viet, ir, prajus m n e s i a m s , sugrti prie t n e p a y m t s l p t u v i , taiau tie, k u r i e m s p a a l i n a m a s A m o n o ragas, to n e s u g e b a padaryti (Sherry ir Vaccarino, 1990). S e n e s n i e j i atsiminimai lieka nepakit, todl gali bti, kad A m o n o ragas nra nuolatin saugykla, bet tarpstot, teikianti informacij k i t o m s s m e g e n dalims, kuriose ji ilieka ilgam ( M i s h k i n ir A p penzeller, 1987). Neireiktoji gdi ir slygini ryi atmintis susidaro net ir tuomet, kai A m o n o ragas esti paeistas, ir, matyt, yra apdorojama e v o l i u c i k a i s e n e s n s e s m e g e n srityse. i d v e j o p o s - i r e i k t o s i o s ir n e i r e i k t o s i o s - atminties sistema padeda paaikinti vaikikj amnezij. Nagrinjant e l g s e n o s poiriu, reakcijos ir gdiai, kuri i m o k s t a m a vaikystje, siekia tolim ateit. Taiau s u a u g i s a v o pirmj dviej g y v e n i m o met mes nieko neprisimename. M e s smoningai neprisimename ne tik dl to, kad daug k i s a v o ireiktosios atminties y m i m e o d i a i s , kuri n e k a l b a n t y s v a i k a i n e m o k a , bet ir dl to, kad tuomet A m o n o ragas dar nra v i s i k a i subrends. D u o m e n apie materialj atminties pagrind daugja, taiau d a u g e l i s atsakym dar abejotini. Ar atsiminimai laikomi tam tikrose sinapsi v i e t o s e - kaip rodyt K a n d e l i o ir S c h w a r t z o tyrimai su j r o s s r a i g m i s ? O gal atsiminimai isklaidyti, kaip rodo L a s h l e y n e s u g e b j i m a s j ipjauti? O gal ir tai, ir tai? Kaip laik o m i ireiktieji ir neireiktieji atsiminimai? K a k o k i u iki iol n e i n o m u bdu v i s o s atminties s i s t e m o s ir j o s isklaidyt p o s i s temi bei tinkl sveika leidia m u m s ilaikyti v i s o g y v e n i m o potyri liekanas ir su jais susijusius kvapus, vaizdus ir garsus. Aiku, kol kas didioji dalis to, kas turi bti i n o m a apie atminties f i zin pagrind dar neatskleista.

308

IV DALIS. Mokymasis ir mstymas

Atkrimas
D a u g u m a m o n i atmintimi laiko p r i s i m i n i m , gebjim atkurti tuo m e t u s m o n s nesuvokiam i n f o r m a c i j P s r c h o i o g a f atmintimi laiko visa, kas rodo, j o g tai, kas b u v o siminta, iliko. Taigi atmintis - tai ir atpainimas, ir greitesnis informacijos imo-

kimas i naujo.
P a v y z d y s . Prajus ilgesniam laikui, js negalite prisiminti daug u m o s m o n i , su kuriais baigte vidurin mokykl, taiau galite atpainti j atvaizdus tarp idstyt nuotrauk ir i pavardi bei vard srao irinkti j vardus. Harry Bahrickas su bendradarbiais ( 1 9 7 5 ) pateikia tokius duomenis: m o n s , baig m o k y k l prie 25 metus, negaljo prisiminti galjo atpainti savo bendraklasi, bet j i e 90% savo bendraklasi nuotrauk ir pavardi.

Jei j s k nors imokote, o paskui pamirote, tikriausiai m o k y damiesi i naujo imoksite daug greiiau n e g u m o k y d a m i e s i pirm kart. Rengiantis baigiamajam egzaminui arba atgaivinant vaikystje vartot kalb, kartotinai mokytis yra lengviau. A t p a i n i m o testai ir laiko, kurio reikia mediagai i m o k t i i n a u j o , tyrimai parod, kad ilaikoma daugiau negu galima prisiminti. UUOMINOS, PADEDANIOS PRISIMINTI. Kad bt galima vl

Klausimai su keleriopu tiria: a) prisiminim; b) atpainim; c) mokymsi i naujo. Testo, kai reikia upildyti vietas, uduotys rodo: (r. 311 p.)

pasirinkimu

tuias

atrasti fakt i b i b l i o t e k o s , kurioje laikoma informacija, reikia inoti, kaip j pasiekti. Naudojant atpainimo testus, tam tikros u u o m i n o s (pavyzdiui, nuotraukos) primena informacij (bendraklasi vardus), kurios kitaip negaltume prisiminti. U u o m i n o s taip pat nukreipia, kur iekoti. Jei norite suinoti, k y m i piramid kitoje dolerio kupiros pusje, galite pairti Collier Enc y c l o p e d i a " skyrelius doleris", valiuta", pinigai". Taiau veltui stengsits. Ta informacija, kurios j u m s reikia, yra leidinyje Great Seal o f the United States" (Hayes, 1981). K nors atsiminti, panaiai kaip rasti e n c i k l o p e d i j o s e sukaupt informacij, sunku, kol neturima u u o m i n o s , padedanios atkurti. K u o yra daugiau ir geriau i n o m atkrimo uuomin, tuo labiau pasiekiama laikoma informacija. Atmint galima sivaizduoti kaip informacijos laikym asociacij tinklo pavidalu (Anderson J. R., 1983). Nordami prisiminti konkret dalyk, pirmiausia turite atpainti vien i j vedani gij. is procesas vadinamas.pxmjnjm^(Bower, 1986). Filosofas ir psichologas WilliamasJamesas tai laik v ,as Danai m e s nesismoniname, kad ms asociacijos suaktyvinamos. Prisiminkite, kad (5 skyriuje buvo rayta),jietjkislenk^tiniai dirgikliai kartais gali parengti atsakus tolesnius dirgiklius. Ar savo asociacij tinkle suadindami atkrimo uuominas, gal i m e geriau prisiminti? inoma. M n e m o n i n s priemons m u m s
!

.J I

9 SKYRIUS. A t m i n t i s

309

t e i k i a p a t o g i u u o m i n atkrimui: p i e n a s , m e d u s , arklys. M e s p a t y s taip pat g a l i m e i e k o t i u u o m i n , s u a d i n a n i m s a n k s t e s n s patirties p r i s i m i n i m u s . P r i e svarstant Watergate b y l , John a s D e a n a s a t n a u j i n o s a v o a t s i m i n i m u s : p e r s k a i i a u v i s u s laikr a i s t r a i p s n i u s , a p r a a n i u s tai, k a s v y k o ir s i v a i z d u o d a m a s , k a t u o m e t u dariau" ( N e i s s e r , Konteksto taka. 1981). 50
40

Labai naudinga grti aplinkybi, kuriomis k nors

patyrte, kontekst. Tai atskleid D u n c a n a s G o d d e n a s ir A l a n a s B a d d e l e y ( 1 9 7 5 ) , tirdami narus, kurie klaussi o d i srao d v i e m skirt i n g o m i s a p l i n k y b m i s - b d a m i 10 p d g y l y j e p o v a n d e n i u ir s d d a m i ant kranto. Kaip matyti i 9 - 1 5 pav., narai prisimin daugiau o d i tuomet, kai j i e b u v o tiriami toje p a i o j e vietoje. Ir j s tikriausiai e s a t e patyr p a n a i k o n t e k s t o tak. S u g r u s ten, kur k a d a i s e g y v e n t a , arba m o k y k l , k u r i o j e k a d a i s e m o k y tasi, gali u p l s t i u u o m i n o s a t k r i m u i , o p a s k u i ir p r i s i m i n i m a i . L a i k y t i e g z a m i n toje p a i o j e p a t a l p o j e , kur j u s m o k , taip pat gali bti i e k tiek l e n g v i a u . K e l e t a s C a r o l y n R o v e e - C o l l i e r ( 1 9 8 9 ) eksperiment parod, kad pastamas kontekstas suaktyvina net 3 m n e s i k d i k i a t s i m i n i m u s . I m o k s p i r d a m i pajudinti prie l o v e l s p a k a b i n t j u d a n t a i s l ( p e r j u n g i a m j rait n u o k u l k n i e s ) , v a i k a i m o k j i m d a u g g e r i a u a t n a u j i n d a v o , b d a m i toje p a i o j e l o v e l j e su tais p a i a i s a i s l a i s . K a r t a i s , p a t e k a p l i n k y b e s , p r i m e n a n i a s tas, k u r i o s e a n k s i a u e s a m e b u v , g a l i m e patirti d e j a v u - b a u g i n a n t j a u s m , j o g lygiai tokia situacija jau buvo". m o g u s , uduodantis sau klaus i m , k a i p a g a l i u atpainti s i t u a c i j , kuri patiriu pirmkart?", gali m a n y t i , k a d d e d a s i n e v i s a i n o r m a l s d a l y k a i . G a l tai reinkarnacija ( A tikriausiai tai p a t y r i a u a n k s t e s n i a m e g y v e n i m e " ) , o gal n u o j a u t a ( R e g j a u t v a i z d s a v o m i n t y s e dar p r i e j p a tirdamas i tikrj?"). K l a u s i m p a t e i k kitaip ( K o d l a j a u i u o si taip, tarsi a t p a i n i a u s i t u a c i j ? " ) , g a l i m e suprasti, k a i p m s a t m i n t i e s s i s t e m a g a l j o s u k e l t i d e j a vix j a u s m ( A l c o c k , 1981). Jei a n k s i a u b u v o m e p a t e k p a n a i a s a p l i n k y b e s , n o r s j ir n e p r i s i m e n a m e , tai dabartins s i t u a c i j o s s i g n a l a i gali, m u m s to n e s i s m o n i n a n t , s u g r i n t i a n k s t e s n patirt. N e p a s t a m a s i s , k u r i o i v a i z d a ir e i s e n a p a n a i v i e n o i j s b i i u l i , g a l i s u a d i n t i a t p a i n i m o j a u s m . K a d a n g i j a u s m a s prietarauja j s i n o j i m u i , kad m o g a u s n e p a s t a t e , g a l i t e p a g a l v o t i : t m o g e s u a n k s iau mats." Nuotaikos ir atmintis. Prisiminti padeda ne vien odiai, vykiai

(0 V 8

.i : ::

30

'

' ^a

! III I
o L L Vanduo/ krantas -^H H Kran- Vantas/ duo/ van- vanduo duo H Krantas/ krantas
Skirtingi Tie patys klausymosi ir klausymosi ir prisiminimo prisiminimo kontekstai kontekstai 9-15 pav. Konteksto poveikis atminiai. Po vandeniu girdtus odius narai geriausiai prisimena, bdami po vandeniu, o ant kranto girdtus odius - bdami ant kranto (i Godden ir Baddeley, 1975).

ir a p l i n k y b s . Praeities v y k i a i g a l j o sukelti y p a t i n g e m o c i j , kurios v l i a u gali priminti su j o m i s s u s i j u s i u s v y k i u s . K o g n i t y v i n s

310

IV DALIS. Mokymasis ir mstymas

psichologijos atstovas Gordonas B o w e r i s ( 1 9 8 3 ) aikina: Ypatinga e m o c i n bsena yra lyg speciali bibliotekos patalpa, kur laikomi atminties raai, o tuos raus lengviausia atnaujinti, sugrus t pat kambar arba e m o c i n bsen". Tai, kas simenama kokioje nors b s e n o j e - nesvarbu ar diaugiantis, ar lidint, ar igrus, ar esant b l a i v i a m - daug lengviau prisimenama esant vl tai paiai > bsenai; tas reikinys vadinamas ftiisenai pavaldi atmintis Tai,7 kas s i m e n a m a igrus, esant pakiliai arba prislgtai nuotaikai, aplamai nra gerai prisimenama (narkotins m e d i a g o s ir depresija trukdo ukoduoti); taiau iek tiek geriau tai prisimenama, kai vl pasikartoja tokia pat bsena. Jei kas nors igrs paslp pinigus, L gali ir neprisiminti, kur jie, kol vl neigeria. Dar stipresn nuotaikos taka e m o c i k a i nuspalvintiems atsim i n i m a m s (Ellis ir Ashbrook, 1989; Ucros, 1989). Aikinama, j o g gerus arba blogus vykius m e s susiejame su j u o s lydiniomis e m o c i j o m i s . D l to, kai vl gerai arba blogai j a u i a m s , daug lengviau p r i s i m e n a m e su ta savijauta susijusius gerus arba b l o g u s dalykus. tai keli p a v y z d i a i . m o n s , apimti pakilios nuotaikos, nesvarbu ar dl h i p n o z s , ar paprasiausiai dl k o k i o v y k i o ( v i e n a m e i tyrim tai b u v o v o k i e i k o m a n d o s pergal pasaulio futb o l o e m p i o n a t e ) , paprastai visk prisimena roinmis s p a l v o m i s (Forgas ir kt., 1984; Schwarz, 1987). Tuomet save j i e laiko imaniais bei g e b a n i a i s , kitus - geranorikais, ir apskritai g y v e n i m a s atrodo nuostabus. Tie patys m o n s , kai j i e m s n e m a l o n s vykiai suadina prast nuotaik, staiga ima visk prisiminti daug niriau. Tad neturt stebinti, kad m o n s , iuo metu esantys prislgtos n u o t a i k o s , p r i s i m e n a , kad j tvai j u o s atstumdav, b a u s d a v , kurstydav kalts j a u s m , o m o n s , kuriuos depresija b u v o apm u s i anksiau, s a v o tvus apibdina taip, kaip ir tie, kurie niek u o m e t n e b u v o patyr sunkios depresijos ( L e w i n s o h n ir R o s e n baum, 1987). Taigi prisiminimai sutampa su nuotaika. Slogi bsena, adindama n e i g i a m a s asociacijas, nirina prisiminimus. Ir a, ir j s g a l i m e pritariamai palinksti. Taiau keista, kad, bdami geros ar prastos nuotaikos, s t e n g i a m s s a v o kintanius vertinimus ir p r i s i m i n i m u s priskirti tikrovei, o ne savo laikinai nuotaikai. Kartais s m g i ar blog ini, pavyzdiui, b l o g o p a y m i o u egzamin, poveik sumainame, atkurdami Ego palaikanius prisiminimus (Parrott ir Sabini, 1990). Taiau nuo tuo metu vyrauj a n i o s nuotaikos priklauso, kaip m e s atkursime praeities vykius, o dar labiau, kaip bus ukoduoti nauji potyriai (Johnson ir M a g a ro, 1987; M a y e r ir Salovey, 1987). Laimingi m o n s yra imlesni t e i g i a m a m , p r i s l g t i - n e i g i a m a m g r t a m a j a m ryiui ( E s s e s , 1989). B l o g a nuotaika taip pat nuteikia mus neigiamai matyti ir aikinti kit m o n i elgsen. Kai e s a m e geros nuotaikos, tie patys ^

Kai jausmas buvo, jiems atrod, kad jis niekuomet neinyks; kai jis inyko, atrod, kad niekuomet jo ir nebuvo, o kai jis vl gro, jiems atrod, kad jis niekad ir nebuvo inyks.
George MacDonaldas What's Mine's Mine, 1886

9 SKYRIUS. Atmintis

311

dalykai palieka daug geresn spd. Tikra tiesa ir tai, kad nuotaika priklauso nuo supanio pasaulio. Taiau tiesa ir tai, kad nuotaika lemia, kaip suvokiamas pasaulis. Aistros visk perdeda. N u o t a i k o s taka kodavimui ir atkrimui padeda paaikinti, kodl j o s yra gana pastovios. Kai esi laimingas, prisimeni laimingus vykius, kurie padeda pratsti ger nuotaik. Kai esi prislgtas, prisimeni slogius vykius, o ie dar duoda peno niriems dabar vykstani dalyk aikinimams. 15 skyriuje suinosime, kad taip palaikomas depresijos ydingasis ratas. ATSIMINIM KRIMAS. sivaizduokite tok malon dalyk:

N u s p r e n d t e nueiti s a v o m g s t a m restoran papietauti. einate, j u s p a s o d i n a prie balta s t a l t i e s e d e n g t o stalo. P e r s k a i t o t e v a l g i sra. P a s a k o t e p a d a v j u i , kad p i r m i a u s i a norite v i d u t i n i k a i apskrudint o n k a u l i , kept b u l v i su r g i u padau ir salot su m l y n o j o srio udaru. Taip pat u s i s a k o t e i e k tiek r a u d o n o j o v y n o . P o k e l i m i n u i p a d a v j a s a t n e a j u m s salot. V l i a u a t n e a kitus u s a k y t u s p a t i e k a l u s , kurie j u m s labai patinka, n e p a i s a n t to, kad o n k a u l i a i ir per d a u g s u k e p .

Ikart tikrinant (i Hyde, 1983), j s tikriausiai atkurtumte didel dal io teksto smulkmen. Pavyzdiui, neirdami tekst, atsakykite tokius klausimus: 1. Su kokiu udaru salotas usisakte? 2. Ar stalas buvo dengtas raudona staltiese? 3. Koki grim usisakte? 4. Ar padavjas dav j u m s valgiarat? Tikriausiai tiksliai prisiminte, k usisakte, galbt netgi kokios spalvos buvo stalties. Tai gal atkurti - tai tik perskaityti" ms s m e g e n bibliotekoje laikom informacij? I tikrj esam e nepaprastai pajgs ilaikyti atmintyje ir atkurti vairias kasdiens patirties smulkmenas. Taiau, kaip matme, m e s danai kuriame savo atsiminimus, j u o s koduodami, ir taip pat galime j u o s keisti, iimdami i atminties banko. Kaip mokslininkas apie dinozauro ivaizd spja i j o liekan, taip m e s ivadas apie savo praeit darome i laikomos informacijos ir to, k m e s dabar manome. Ar padavjas padav j u m s valgiarat? iame tekste neparayta. Taiau dauguma moni atsako, kad padav. Kodl? J sivaizduojama restorano schema nukreipia j atminties kuriamj veikl - atsijoja informacij ir upildo trkstamas dalis. Elizabeth Loftus kartotinai rod, kaip liudininkai panaiai kuria s a v o pasakojimus, kai j praoma prisiminti vyk. Vieno kartu su Johnu Palmeriu atlikto eksperimento metu buvo rodomas

Atsakymas 308 p. pateiktus klausimus: Klausimai su keleriopu pasirinkimu tiria atpainim. Testo, kuriame reikia upildyti tuias vietas, klausimai tiria prisiminim.

312

IV DALIS. M o k y m a s i s ir m s t y m a s

f i l m a s a p i e e i s m o v y k , o p a s k u i j i r j u s i m o n i b u v o k l a u s i a m a , k j i e m a t ( L o f t u s ir P a l m e r , 1 9 7 3 ) . Tie, kuri b u v o k l a u s i a m a : K o k i u g r e i i u v a i a v o m a i n o s , kai j o s t r e n k s i v i e n a kit?", n u r o d d i d e s n i u s g r e i i u s n e g u tie, kuri b u v o k l a u s t a : K o k i u g r e i i u v a i a v o m a i n o s , kai j o s k l i u d v i e n a kit?" P o s a v a i t s tyrjai p a k l a u s tiriamj, ar j i e p r i s i m e n a m a t s u d u u s i stikl. D a u g i a u n e g u dukart d a n i a u p r i s i m i n m a t s u d u u s i stikl tie, k u r i e m s b u v o u d u o t a s k l a u s i m a s su o d i u t r e n k s i " n e g u tie, k u r i e m s b u v o u d u o t a s k l a u s i m a s su o d i u k l i u d " ( 9 - 1 6 pav.). I tikrj s u d u u s i stikl n e b u v o rodyta. V l i a u v i s a m e p a s a u l y j e b u v o atlikta d a u g e k s p e r i m e n t , k u ri m e t u m o n s b d a v o k o k i o nors v y k i o l i u d i n i n k a i ir g a u d a v o k l a i d i n a n i i n f o r m a c i j a p i e v y k , arba j o s n e g a u d a v o , o p a s kui b d a v o t i k r i n a m a j atmintis. Kartotinai p a a i k j o k l a i d i n a n ios i n f o r m a c i j o s poveikis: po nerykios klaidinanios informac i j o s d a u g u m a m o n i p r i s i m e n a k l a i d i n g a i . P a v y z d i u i , tiriamieji n u o l y d i o e n k l k l a i d i n g a i p r i s i m i n kaip s u s t o j i m o e n k l , plaktuk - k a i p a t s u k t u v , k o k s o s k a r d i n - k a i p e m s r i e u t skard i n , u r n a l V o g u e " - k a i p M a d e m o i s e l l e " , Dr. H e n d e r s o n " - k a i p Dr. D a v i d s o n " , p u s r y i g r d k o - kaip k i a u i n i u s , o variai n u s i s k u t u s v y r i k - kaip s u o t ( L o f t u s ir kt., 1 9 8 9 ) . Tas p o v e i k i s esti t o k s netiktas, kad v l i a u m o n m s atrodo n e b e m a n o m a atskirti tikrojo ir t e i g t o j o v y k i p r i s i m i n i m u s ( S c h o o l e r ir kt., 1 9 8 6 ) . s u n k u m aikiai patyr tie, kurie, prajus trej i e m s m e t a m s , k l a i d i n g a i p r i s i m i n d a v o , kur b u v o tuo m e t u , kai i g i r d o i n i a p i e k o s m i n i o l a i v o C h a l l e n g e r " t ( N e i s s e r ir H a r s c h , 1 9 8 9 ) . D a u g e l i s n u s t e b o , kai j i e m s b u v o parodyti j p a i, prajus dienai p o v y k i o , rayti a t s a k y m a i . Kai kurie b u v o taip p a t i k j s a v o s u g a l v o t a i s p r i s i m i n i m a i s , j o g m tvirtinti tikriausiai i pradi s u k l y d . P s i c h o l o g a s Jeanas Piaget, j a u b d a m a s sua u g s , l y g i a i taip pat a p s t u l b o , s u i n o j s , k a d j o r y k u s , g y v a s su v i s o m i s s m u l k m e n o m i s p r i s i m i n i m a s apie tai, k a i p j o a u k l sutrukd j pagrobti, b u v o v i s i k a i netikras. Piaget, matyt, s u s i k r p r i s i m i n i m i n e v i e n kart g i r d t o s istorijos (kuri, kaip a u k l v l i a u p r i s i p a i n o , b u v o tik pramanas). I v a d a : n e g a l i tikrai i n o t i , ar p r i s i m i n i m a s yra tikras, n o r s t o k s atrodo. N e t i k r i p r i s i m i n i m a i i g y v e n a m i k a i p tikri. E k s p e r i m e n t a i su l i u d i n i n k p a r o d y m a i s dar kart t i k i n o , kad l a b i a u s i a i s a v i m i p a s i t i k i n t y s l i u d i n i n k a i l a b i a u s i a i tikina, t a i a u d a n a i j p a r o d y m a i nra t i k s l i a u s i . L i u d i n i n k - tiek t e i s i n g a i l i u d i j a n i , tiek k l y s t a n i - s a v i k l i o v a apytikriai t o k i a pat ( B o t h w e l l ir kt., 1 9 8 7 ; C u t l e r ir P e n r o d , 1 9 8 9 ; W e l l s ir Murray, 1 9 8 4 ) . K l a i d i n a n i o s i n f o r m a c i j o s p o v e i k i s g a l i m a s ir p o l i c i j o s p a r e i g n a m s arba a d v o k a t a m s d u o d a n t k l a u s i m u s , k u r i u o s j i e for-

vykis

Pagrindinis klausimas: Kokiu madaug greiiu vaiavo automobiliai, kai jie trenksi vienas i kit?" Atsiminimu krimas

9 - 1 6 pav. Atsiminim krimas. mons, pasiirj film apie eismo vyk ir paprayti atsakyti pagrindin klausim, prisimindavo j rimtesn negu i tikrj mat (i Loftus, 1979).

9 SKYRIUS. Atmintis

313

muluoja, r e m d a m i e s i s a v o p a i v y k i o supratimu, todl R o n a l das Fisheris, E d w a r d a s G e i s e l m a n a s bei j bendradarbiai m o k p o l i c i j o s a p k l a u s j u s duoti v e i k s m i n g e s n i u s , n e t o k i u s taigius k l a u s i m u s . K a d suaktyvint u u o m i n a s atkrimui, tardytojas pirm i a u s i a turi paprayti liudininko v i s k sivaizduoti - k o k s b u v o oras, d i e n o s metas, a p v i e t i m a s , k o k i e b u v o girdti garsai, k o k i e b u v o juntami kvapai, kaip b u v o idstyti objektai, k o k i a b u v o j nuotaika. Paskui liudininkas, j o nepertraukinjant, visa, k prisim e n a - net ir p a i u s banaliausius d a l y k u s - turi isamiai papasakoti. Tik tada tardytojas turt uduoti s a v o klausimus: Ar to m o g a u s i v a i z d a ir a p s i r e n g i m a s b u v o kuo nors neprasti?" Taikant k o g n i t y v i n i o p o k a l b i o " m e t o d , pasak Fisherio ir G e i s e l m a n o , m a d a u g 5 0 % padaugja tiksli prisiminim. A t s i m i n i m krimas padeda paaikinti, kodl Johnas D e a n a s , prisimindamas Watergate p o k a l b i u s , supainiojo tikruosius ir siv a i z d u o j a m u s vykius. Tai paaikina, k o d l hipnozikai atnauj i n t u o s e " nusikaltim p r i s i m i n i m u o s e taip lengvai sivelia klaid, kuri dal sukelia hipnotizuotojo kryptingi klausimai (Ar girdjote didel triukm?"). Tuo galima paaikinti, kodl, prarad atmint pacientai, p a v y z d i u i , sergantieji A l z h e i m e r i o liga, taip l e n g v a i randa prasmingai s k a m b a n i s a v o v e i k s m paaikinim. Kuriamoji atminties s a v y b padeda suprasti, kodl simyljliai pervertina s a v o p i r m u o s i u s s p d i u s apie v i e n a s kit, o isiskyrusieji nuvertina tai, kas a n k s i a u patiko (McFarland ir R o s s , 1987). Tai taip pat paaikina, k o d l m o n i nuoirds atsakymai anketos k l a u s i m u s , p a v y z d i u i : Kai augai, ar danai tavo tvas dalyvaud a v o p a m a l d o s e ? " , danai yra netiksls (Bradburn ir kt., 1987). INOJIMAS TO, K INOME. Kartais i n o m e daugiau n e g u pa-

Atmintis - baisi idavik

Anais Nin The Diary o f Anais Nin", 1974

tys s i v a i z d u o j a m e . Taiau esti ir atvirkiai. P a v y z d i u i , laikyd a m i e g z a m i n , suprantame, kad n e i n o m e tiek, kiek m a n m e in. Ypa sunku inoti, k i n o a m n e z i j o s itikti ligoniai, kurie ino, kaip k nors padaryti, taiau aikiai n e i n o , kad j i e tai ino. Ar tiksliai vertiname tai, k i n o m e ? Johnas S h a u g h n e s s y ir E u g e n e Z e c h m e i s t e r ( 1 9 9 1 ) nagrinjo klausim, e k s p e r i m e n t u o d a m i su d v i e m student grupmis. Pirmoji grup k e l i s kartus skait d e i m t i s f a k t i n i t e i g i n i , p a s k u i v e r t i n o t i k i m y b , kad vliau prisimins k i e k v i e n fakt, o dar vliau b u v o patikrinta, kaip j i e p r i s i m e n a . i o s g r u p s studentai jautsi gana sitikin s a v o i n i o m i s , nors vliau, atsakydami klausimus, k l y s d a v o . Antros i o s grups studentai, perskait t e i g i n i u s , atliko praktines u d u o tis, kur reikjo atkurti faktus. B a i g i a m j p r i s i m i n i m o test antr o s i o s grups studentai atliko taip pat gerai, kaip ir pirmoji, kelis kartus skaiiusi, grup. B e to, praktines uduotis atlikusi grup

314

IV DALIS. M o k y m a s i s ir m s t y m a s

g e r i a u s k y r tai, k j i e i n o ir k o n e i n o . V a d i n a s i , s a v s tikrinim a s g e r i n a p r i s i m i n i m ir p a d e d a g e r i a u suprasti, k j s i n o t e o tai l e i d i a sutelkti d m e s tai, k o dar n e i n o t e . A n g l i j o s M i nistras P i r m i n i n k a s B e n j a m i n a s D i s r a e l i s yra p a s a k s : Suprasti, k a d n e i n a i , yra d i d e l i s i n g s n i s i n o j i m o link".

Umirimas - negaljimas atkurti

I s i a i k i n o m e , k a d u m i r t a m a tada, kai n e p a v y k s t a u k o d u o - JP ti i n f o r m a c i j o s ir kai m s l a i k o m i a t s i m i n i m a i i s i s k l a i d o . U mirti d a l y k a i , n e l y g i n a n t k n y g o s , kuri n e m a n o m a surasti s a v o b i b l i o t e k o j e - v i e n dl to, k a d j ia n i e k u o m e t ir n e b u v o , kit - dl to, k a d j o s i m e s t o s i s a u g y k l o s . G a l i m a s ir t r e i a s i s variantas: nors k n y g a yra, bet j o s n e m a n o m a surasti. G a l b t nra b t i n o s i n f o r m a c i j o s , k a i p j o s i e k o t i ir p a s i i m t i . P a n a i a i b n a , kai i n f o r m a c i j a p a t e n k a m s s m e g e n i s , b e t m e s , n o r s i n o m e , j o g j i t e n yra, n i e k a i p n e g a l i m e j o s p r i s i m i n t i . K o k s n o r s v a r d a s gali suktis ant l i e u v i o g a l o " , l a u k d a m a s , k o l j p r i s i m i n s . K a i m o n s , n e g a l i n t y s p r i s i m i n t i inform a c i j o s , g a u n a u u o m i n atkrimui ( p a v y z d i u i , p r a s i d e d a raide m"), j i e d a n i a u s i a i a t s i m e n a tai, k o n e g a l j o pasakyti. Atkrim o p r o b l e m o s p a d e d a p a a i k i n t i kai kurias v y r e s n i m o n i atm i n t i e s n e s k m e s . (4 skyriuje raoma, kad vyresni m o n s prisim e n a i e k t i e k m a i a u n e g u j a u n e s n i , taiau, g a v u u o m i n arb a a t l i k d a m i a t p a i n i m o test, j i e p r i s i m e n a tiek pat,) INTERFERENCIJA (TRUKDYMAS). Keli dalyk, ypa panai, *

m o k y m a s i s gali trukdyti atkurti kitus d a l y k u s . Jei j u m s k a s n o r s p a s a k s a v o t e l e f o n o n u m e r , g a l b t j v l i a u p r i s i m i n s i t e . T a i a u j e i b u s d u o t i dar d v i e j m o n i t e l e f o n n u m e r i a i , k i e k v i e n p a s k e s n j b u s s u n k i a u p r i s i m i n t i . Tokia p r o a k t y v i o j i interference^

g a l i m a d . , t0? k a d

j a r e i k i a , k a d tai, k a s b u v o i m o k t a a n k s i a u , k l i u d o p r i s i m i n t i nauj i n f o r m a c i j . K a u p i a n t i s v i s d a u g i a u i n f o r m a c i j o s , j s proto p a l p n i e k a d n e p r i s i p i l d o , bet j i t a m p a n e t v a r k i n g a .

Umirti nepavyksta

atkurti.

Nauji dirgikliai ir atrankinis

Umirtama, nes negalima atkurti

9 SKYRIUS. Atmintis

315

P a v y z d i u i , pasikeitus urakto kodui arba t e l e f o n o numeriui, senieji gali trukdyti. reikin tyr Bentonas U n d e r w o o d a s (1957). Jis nustat, kad m o n m s , kurie kiekvien dien m o k s i vis kit odi sra, kasdien vis sunkiau seksi prisiminti kiekvien nauj sra. i proaktyvioji interferencija paaikina, kodl Ebbinghausas, per s a v o t y r i m u s i m o k s b e g a l n e p r a s m i n g s k i e m e n , galjo prisiminti tik ketvirtadal prie dien i m o k t o naujojo skiem e n srao - daug m a i a u n e g u gali atsiminti naujokas i m o k s vienintel sra. R e t r o a k t y v i o j i i n t e r f e r e n c i j a - tai trukdantis naujos informacijos p o v e i k i s ankstesniajai informacijai prisiminti. P a v y z d i u i , dstytojui, s i m i n u s i a m nauj student vardus, paprastai sunkiau prisiminti anksiau simintus student vardus. 9 - 1 pateikiami abu interferencijos tipai. Retroaktyvij interferencij g a l i m a susilpninti mainant trukdani v y k i skaii, p a v y z d i u i , siminus nauj informacij, eiti m i e g o t i . B t e n t tai nustat Johnas Jenkinsas ir Karlas D a l l e n b a chas ( 1 9 2 4 ) , atlik klasikin eksperiment. K e l e t d i e n i e i l s du m o n s m o k s i n e p r a s m i n g s k i e m e n , kuriuos m g i n d a v o prisiminti prajus 8 v a l a n d o m s , per kurias j i e arba m i e g o d a v o , arba bdraudavo. K a i p matyti i 9 - 1 7 pav., greiiau b d a v o pamirtama, jei b d a v o bdraujama ir kas nors kita v e i k i a m a . Tyrjai s p j o , kad u m i r t a m a n e tiek dl to, kad senieji spdiai ir ryiai suyra, k i e k dl to, kad nauja trukdo, slopina arba idild o sena 14 . V l i a u e k s p e r i m e n t a i s b u v o patvirtinta, kad valanda prie u m i e g a n t yra puikus m e t a s informacijai siminti ( F o w l e r ir kt., 1 9 7 3 ) . N o r s interferencija yra svarbi u m i r i m o prieastis, neturtum e j o s pervertinti. Kartais ankstesn informacija padeda siminti nauj. Lotyn kalbos m o k j i m a s gali padti m o k y t i s prancz kalbos: is r e i k i n y s v a d i n a m a s teigiamu perklimu". Tai toks reik i n y s , kai senoji ir naujoji informacija rungtyniauja v i e n a su kita - kuri kuriai daugiau trukdys. lentelje

Proaktyvioji reikia veikianti priek.

Retroaktyvioji reikia veikianti atgal.

9 - 1 lentel.

Proaktyvioji
ANTRAS KARTAS

ir retroaktyvioji
TESTAS Prisiminti ispan kalb

interferencija.
INTERFERENCIJA Prancz kalba trukdo proaktyviai

PIRMAS KARTAS

Mokosi prancz Mokosi ispan kalbos kalbos Mokosi prancz Mokosi ispan kalbos kalbos

Prisiminti Ispan kalba trukdo prancz kalb retroaktyviai

316

IV DALIS. M o k y m a s i s ir m s t y m a s

100 c

0 Q. ^ c d) 5 ,D <

Q )

9 - 1 7 pav. Retroaktyvioji i n t e r f e r e s mogus daugiau umirta, jei bdra^ ir mokosi nauj mediag (i Jenkin^ Dallenbach, 1924).

/> <

C 1> < /

Laikas (vai.), prajs po mokymosi

MOTYVUOTAS

UMIRIMAS.

D i d i u l i s stiklinis i n d a s m s vir-

t u v j e b u v o p i l n u t l i s k tik i k e p t o k o l a d i n i s a u s a i n i . D a r d a u g i a u j b u v o b u f e t o l e n t y n o s e . P o d v i d e i m t keturi v a l a n d n e l i k o n trupinlio. K a s gi j u o s s u v a l g ? N a m i e tuo m e t u b u v o tik m a n o m o n a , trys vaikai ir a. Taigi, k o l p r i s i m i n i m a i dar b u v o n e i b l s , ikart m i a u s i n e d i d e l i o a t m i n t i e s testo. A n d y prisip a i n o g o d i a i s u k i m s k o k i u s d v i d e i m t . P e t e r i s sutiko, j o g suv a l g p e n k i o l i k a . Laura spjo, kad j o s , e e r i m e t v a i k o , p i l v u k s u t i l p o p e n k i o l i k a . M a n o m o n a Carol p r i s i m i n v a l g i u s i e i s , o a p r i s i m i n i a u , k a d sukirtau p e n k i o l i k a ir dar a t u o n i o l i k a i s i n e i a u s a v o staig. Visi drauge, k i e k s t e n g m e prisiminti, b u v o m e a t s a k i n g i u 8 9 p y r a g l i u s . Taiau n e p a v y k o v i s k o i s i a i k i n ti: j u k b u v o i k e p t a 1 6 0 s a u s a i n i . Kodl neprisiminme visko? Kodl neukodavome, neilaikm e ir n e a t k r m e , kaip s u v a l g m e b e v e i k p u s s a u s a i n i ? Jau m i n j o m e , kad informacija apie danum koduojama visikai autom a t i k a i . Tad ar tai b u v o i n f o r m a c i j o s l a i k y m o p r o b l e m a ? Gal m s a t s i m i n i m a i apie s a u s a i n i u s , panaiai kaip E b b i n g h a u s o neprasm i n g s k i e m e n a t s i m i n i m a s , i n y k o taip pat greitai k a i p ir p a t y s s a u s a i n i a i ? O gal i n f o r m a c i j a n e p a l i e s t a , tik n e s u g r i n a m a , nes j atsiminti bt n e s m a g u ? ^ S i g m u n d a s F r e u d a s , sukrs j s t m i m o s v o k , t e i g , kad m s a t m i n t i e s s i s t e m o s i t i e s p a i o s s a v e c e n z r u o j a . K a d a p s a u g o t u m e s a v i v a i z d ir s u m a i n t u m e n e r i m , s k a u s m i n g u s a t s i m i nimus g a l i m e istumti. Taiau nugramzdinti atsiminimai, pasak F r e u d o , v i s d l t o n e d i n g s t a , ir k a n t r u m u bei p a s t a n g o m i s p s i c h o t e r a p i j o s m e t u arba r e m i a n t i s v l e s n m i s u u o m i n o m i s g a l i bti atkurti. P a v y z d i u i , v i e n a m o t e r i s labai ir n e p a a i k i n a m a i b i j o j o
Umirti galima bet kurioje atminties pakopoje. Apdorodami informacij, j sijojame, keiiame arba didel jos dal prarandame.

Informacija bitais

9 SKYRIUS. Atmintis

317

tekanio vandens. Netiktai paslapt atskleid j o s teta, sunabdjusi: A niekad neprasitariau". ie odiai buvo uuomina m o ters atminiai, priminusi atsitikim, kai ji, bdama maa neklusni mergait, nuklydo nuo ikylaujanios eimos ir pateko po kriokliu - laimei, j igelbjo j o s teta, paadjusi nieko nepasakoti j o s tvams (Kihlstrom, 1990). Apie istmim liudija ir patyrusieji kankinimus bei karo baisumus, negalintys atsiminti siaubo kupin akimirk. Laboratorini tyrim metu geriausias istmimo atitikmuo (ir vienas i galim jo paaikinim) yra bsenai pavaldios atminties reikinys (326 p.): kartais tai, k simename esant vienai emocinei arba fiziologinei bsenai, visikai pamirtama pasikeitus bsenai. Taigi tai, k patiriame sutrik arba apimti siaubo, galime pamirti atsipalaidav. Michaelis Rossas ir j o k o l e g o s (1981), atlikdami eksperimentus, kurie b u v o panas sausaini prisiminimo" reikin, pastebjo, kad mons, patys to nenumanydami, periri savo pai g y v e n i m o istorij. Grup moni, R o s s o tikint, j o g patartina danai valytis dantis, prisimindavo (daniau negu kiti mons) per pastarsias dvi savaites danai valydavsi dantis. Moksleiviai, iklaus labai taig kurs apie m o k y m o s i gdius, paskui daug aukiau vertino savo tobuljim. Menkiau vertindami savo ankstesniuosius m o k y m o s i proius, jie tikino save i ties gav naudos ( C o n w a y ir Ross, 1984). Prisiminti savj praeit - danai reikia j i naujo vertinti. Prisimindami vykius taip, kaip pageidaujama, m e s saugome ir stipriname savivaizd.

Kaip pagerinti atmint

Kartais - kai negalime prisiminti kieno nors vardo, kai umirtame kalbdamiesi ko nors paklausti, kai pamirtame k nors svarbaus pasiimti, kai stovime kambaryje, nesugebdami prisiminti, ko ionai atjome, - dl savo umarumo isigstame (Herrmann, 1982). K g a l i m e padaryti, kad toki klaid bt kuo maiau? Taip kaip biologija naudinga medicinai, o botanika - ems kiui, taip ir atminties psichologija gali padti mokymui. iame skyriuje ibarstyti ir ia apibendrinti (kad bt lengviau sidmti) konkrets silymai, kaip pagerinti atmint.

Kiekvien nauj dalyk pinkite tai, k jau inote. "

Williamas Jamcsas Psichologijos pagrindai", 1890

Mokykits kartotinai, kad galtumte daugiau prisiminti.

Mokykits

papildomai. Kad simintumte vard, itarkite j sau asmeniui prisistaius, p o keli sekundi vl itarkite, dar iek tiek palkj, pakartokite dar kart. Kad turtumte daug atskir m o k y m o s i tarpsni, darykite tai kasdienio g y v e n i m o aplinkybmis - kartokite vaiuodami autobusu, v a i k i o d a m i p o universitet, laukdami paskaitos.

318

IV DALIS. M o k y m a s i s ir mstymas

Daugiau

laiko skirkite

mediagai

kartoti arba aktyviai j

praktikai

taikyti. Greitai skaitydami sudtingus dalykus - ir maai kartodami, - ilaikysite nedaug. Kartojimas labiau pagelbs. Kai atkuriate k nors i atminties, pasidaro lengviau toliau atkurti" - pataria atminties tyrintojas Robertas Bjorkas (1988). Aktyviai mokytis tikrai verta. Padarykite mediag jums asmenikai prasming. Kad susidaryt

atkrimo uuomin tinklas, vis tekst ir paskait uraus atpasakokite savais odiais. Neprasmingai kartoti informacij yra gana neveiksminga. Geriau susikurti vaizdinius, informacij suprasti ir sutvarkyti, susieti j su tuo, kas jau inoma arba js patirta, ir visk pasakyti savais odiais. Jei netursite i uuomin, jus gali sutrikdyti klausimas, kur bus pavartoti kiti negu js siminti odiai. Kad atkrimo uuomin bt kuo daugiau, susidarykite kuo daugiau asociacij. Nordami priemonmis. siminti neinomus dalykus, naudokits mnemoninmis

Susiekite simenamus dalykus su pagalbiniais odiais.

Sugalvokite pasakojim, kuriame bt ryks i dalyk vaizdiniai. Sutvarkykite informacij taip, kad ieit akronimai. Atnaujinkite savo atmint, suaktyvindami atkrimo uuominas. Min-

tyse atkurkite aplinkybes ir nuotaik, kurios buvo simenant. Sugrkite t pai viet. Perkratykite savo atmint, leisdami vienai miniai priminti kit. Prisiminkite vykius, kol jie dar neibls ir kol nesusidrte su ga-

lima klaidinania galjo vykti. Pasitikrinkite

informacija.

Jei esate svarbaus vykio liudininkai,

uraykite savo atsiminimus, prie leisdami kitiems taigauti, kas

savo inias: ir tam, kad jas pakartotumte, nustatyti,

ir tam, kad

lengviau galtumte

ko dar neinote. Jei informacij tursi-

te prisiminti vliau, pernelyg nepasitikkite tuo, kad galite j atpainti. Pasitikrinkite, kaip prisimenate. Tuiame lape pasiymkite skyrius. Apibdinkite svokas, prie perskaitydami j apibrimus knygos pabaigoje. Mainkite interferencij. Mokykits prie pat umigdami. Nesimo-

kykite vienas po kito labai panai dalyk, pavyzdiui, ispan ir prancz kalb, nes jie gali viena kitam trukdyti.

9 SKYRIUS. Atmintis

319

SANTRAUKA
Atminties reikinys
Atmintis - informacijos apdorojimas.
A t m i n t i s - tai ilgas i l a i k y m a s to, kas imokta. K o m p i u t e r i s yra tink a m a s m o d e l i s m o g a u s atminiai suprasti. Ir viena, ir kita s i s t e m o s privalo ukoduoti, ilaikyti ir atgaminti informacij. i o s i n f o r m a c i j o s ir j o s p a t e i k i m o bdo. M s g a l i m y bs ilgai ilaikyti informacij i e s m s yra neribotos, bet kur ir kaip toji informacija l a i k o m a - tiksliai dar neinoma. Tyrinjant atminties materially pagrind, neseniai b u v o atkreiptas d m e s y s s i n a p s e s ir j neuromediatorius bei s m e g e n takus, p a v y z d i u i , tuos, kurie eina per A m o n o rag. Tiriant m o n e s , kuriems pa e i s t o s s m e g e n y s , b u v o atskleista dviej tip atmintis - ireiktoji (deklaruojamoji), kuri apdorojama A m o n o rage, ir neireiktoji (nedeklaruojamoji), kuri apdoroj a m a e v o l i u c i k a i s e n e s n s e s m e g e n srityse. A t s i m e n a n t reikia atkurti viduje" esani informacij pasitelkus a d i n i m o funkcij atliekanias a s o c i a c i j a s ( u u o m i n a s ) . Kartais atkurti informacij padeda g r i m a s pradin kontekst. A t m i n t v e i kia ir nuotaika. Ar btume geros ar prastos nuotaikos, atkuriame daniausiai su ta nuotaika s u t a m p a n i u s atsiminimus. A t s i m i n i m a i nra s a u g o m i kaip tikslios kopijos, ir, i n o m a , ne tokius j u o s atkuriame. M e s , matyt, kuriame s a v o a t s i m i n i m u s , n a u d o d a m i e s i ir laikoma, ir nauja informacija. Taigi liudininkai, kuriems p o v y k i o p a t e i k i a m a klaidinanti informacija, danai patiki v y k i o m e t u mat klaidinanius dalykus.

Jutimin atmintis.

Informacija atminties sistem pirm i a u s i a patenka per jutimus. A t v a i z d i o atmintyje raomi regimieji vaizdai, atgarsio atmintyje - garsai.

Kaip ukoduojama

informacija

Atkrimas.

Informacija k o d u o j a m a vizualiai, akustikai ir s e m a n tikai, o a t s i m e n a m a geriau, kai u k o d u o j a m a daugiau n e g u vienu bdu.

Nevalingas ir valingas informacijos apdorojimas.

Tam tikr informacij, y p a susijusi su erdve, laiku bei daniu, daugiausia u k o d u o j a m e automatikai. Kitokiai informacijai, taip pat prasmei, v a i z d i n i a m s apdoroti ir sutvarkyti reikia tam tikr pastang. M n e m o nins p r i e m o n s priklauso nuo to, kaip atsimenami regimieji vaizdai ir kaip infonnacija suskirstoma dalimis. Atsiminti taip pat padeda hierarchikai sutvarkyta informacija.

Umirimas - atkrimo neskm.

Atkrimo nesk-

m gali lemti proaktyvioji arba retroaktyvioji interfe-

Umirimo prieastis - ukodavimo ypatumai. Viena i u m i r i m o prieasi - n e g a l j i m a s ukoduoti inf o r m a c i j o s , kad ji patekt m s atminties s i s t e m . Kad daugelis m s juntam dalyk nelikt nepastebt ir neapdorot, reikia tam tikr pastang.

rencija arba netgi m o t y v u o t a s u m i r i m a s .

Kaip pagerinti

atmint

Ilgalaik

atmintis

L a i k y m a s . M s g e b j i m a s atsiminti k tik pateikt informacij yra labai ribotas - g a l i m e atsiminti apie septynis arba atuonis vienetus, ir tai priklauso nuo pa-

A t m i n t i e s p s i c h o l o g i j a s i l o k o n k r e i u s b d u s atminiai pagerinti. Tai suskirstytas dalimis m o k y m a s i s ; aktyvus kartojimas; gerai sutvarkyt, ryki ir prasming asociacij u k o d a v i m a s ; m n e m o n i n s p r i e m o n s ; sugrimas tas a p l i n k y b e s ir nuotaikas, kuriose gausu asociacij; pasitikrinimas ir kartojimas bei interferencijos m a i n i m a s .

320

IV DALIS. Mokymasis ir mstymas

SIMINTINI TERMINAI IR SVOKOS

Atmintis.
k. I m o k t d a l y k i s i l a i k y m a s t a m tikr lai-

Suskirstytas mokymasis.

Paprastai i l g a l a i k j e atimr.-

t y j e i l a i k o m a g e r i a u , kai m o k y m a s i s arba v e i k l a br.. A i k u s e m o c i k a i r e i k m i n g akisuskirstyti (kaitaliojasi su p a u z m i s ) , o ne vyksta > karto ( b e p a u z i ) .

Blyksts atmintis.

m i r k ar v y k i p r i s i m i n i m a s . U k o d a v i m a s . Informacijos apiforminimas atminties sistemoje, pavyzdiui, suteikiant prasm.

Vietos eilje poveikis. Vaizdiniai.

Polinkis geriausiai prisimin:

p a s k u t i n i u o s i u s ir p i r m u t i n i u s s r a o d m e n i s . Mintiniai v a i z d a i arba p a v e i k s l a i . Labai pa-

Laikymas atmintyje.
k y m a s t a m tikr laik.

U k o d u o t o s i n f o r m a c i j o s ilai-

d e d a v a l i n g a i apdoroti i n f o r m a c i j , y p a kai d e r i n a m a su s e m a n t i n i u u k o d a v i m u .

Atkrimas.
gyklos.

I n f o r m a c i j o s i m i m a s " i a t m i n t i e s sau-

Mnemonins priemons.
niai ir j j u n g i m a s .

P r i e m o n s , p a d e d a n i o s at-

s i m i n t i ; y p a tie b d a i , kai n a u d o j a m i r y k s v a i z d i -

Ilgalaik atmintis.

S a n t y k i n a i n u o l a t i n ir n e r i b o t o s

apimties atminties sistemos saugykla.

Trumpalaik atmintis.

Siejimas.
septynis

i n o m lengvai v a l d o m vienet sudarymas.

V e i k i a n i o j i atmintis", kuri

Danai atliekama automatikai.

trumpai ilaiko kelis vienetus, pavyzdiui,

s k a i t m e n i s , k o l s u r e n k a m e t e l e f o n o numer. Paskui inf o r m a c i j a p a m i r t a m a arba p e r d u o d a m a i l g a m laikymui.

Neireiktoji atmintis.

Ilaikymas atmintyje (gdiu,

p o m g i , p o l i n k i ) s m o n i n g a i n e p r i s i m e n a n t (dar vadinama nedeklaruojamja atmintimi).

Jutimin atmintis.

Tiesioginis pirminis juntamosios

informacijos raymas atminties sistemoje.

Ireiktoji atmintis.

F a k t ir p o t y r i , k u r i u o s g a l i m a

s m o n i n g a i i n o t i ir d e k l a r u o t i " , a t m i n t i s (dar v a d i -

Atvaizdio atmintis.

Labai trumpa j u t i m i n r e g i m j

nama deklaruojamja atmintimi). A m o n o r a g a s . L i m b i n s s i s t e m o s nervinis centras, kuris p a d e d a apdoroti i r e i k t u o s i u s a t s i m i n i m u s laikymui.

d i r g i k l i a t m i n t i s ; n e d a u g i a u kaip s e k u n d trunkanti f o t o g r a f i n arba v a i z d i n atmintis.

Atgarsio atmintis.

Labai trumpa j u t i m i n garsini dir-

g i k l i a t m i n t i s ; s u t e l k u s d m e s kitur, 3 arba 4 s e k u n d e s dar g a l i m a p r i s i m i n t i g a r s u s ir o d i u s .

Prisiminimas.

A t m i n t i e s m a t a s , kai a s m u o turi atkurti

s e n i a u s i m i n t i n f o r m a c i j , tarsi r a y d a m a s a t s a k y mus tuias testo vietas. A t p a i n i m a s . A t m i n t i e s m a t a s , kai reikia tik nustatyti

Vizualinis ukodavimas.
mas.

Regimj vaizd ukodavi-

Akustinis ukodavimas.
sio, ukodavimas.

Gars, y p a o d i s k a m b e -

anksiau simint dalyk tapatyb, p a v y z d i u i , kaip n a u d o j a n t k e l e r i o p o a t s a k y m p a s i r i n k i m o test.

Semantinis ukodavimas.
reikms, ukodavimas.

R e i k m s , taip pat o d i

Mokymasis i naujo.

A t m i n t i e s m a t a s , p a g a l kur nu-

statoma, kiek laiko sutaupyta kartotinai m o k a n t i s anksNesmoiau imoktus dalykus. P r i m i n i m a s . N u m a n o m a s ( n e s m o n i n g a s ) t a m tikr asociacij suaktyvinimas.

Automatikas informacijos apdorojimas.

ningas ukodavimas alutins informacijos, pavyzd i u i , e r d v s , l a i k o , d a n i o , ir gerai i n o m o s i n f o r m a cijos, pavyzdiui, odi reikms.

Deja vu
D m e s i o ir s-

( p r a n c z k a l b o s o d i a i , r e i k i a n t y s jau re-

Valingas informacijos apdorojimas. Kartojimas.

gta"). Tai b a u g i n a n t i s j a u s m a s , j o g e s u tai j a u patyrs". D a b a r e s a m s i t u a c i j s i g n a l a i gali p a s m o n i n gai s u k e l t i a n k s t e s n s p a t i r t i e s a t k r i m .

m o n i n g pastang reikalaujantis kodavimas. S m o n i n g a s informacijos kartojimas no-

rint arba j i l a i k y t i s m o n j e , arba u k o d u o t i i l g e s niam laikymui.

Bsenai pavaldi atmintis.

P o l i n k i s geriausiai prisi-

m i n t i i n f o r m a c i j tada, kai e m o c i n arba f i z i o l o g i n

9 SKYRIUS. Atmintis

321

b k l esti tokia pat k a i p ir s i m e n a n t i n f o r m a c i j .

Klaidinanios informacijos poveikis.

K o k i o nors vy-

k i o l i u d i n i n k a s , g a v s k l a i d i n a n i o s i n f o r m a c i j o s apie t v y k , j traukia savj v y k i o a t s i m i n i m .

Proaktyvioji interferencija. Trukdantis ankstesnio

m o k y m o s i p o v e i k i s naujai i n f o r m a c i j a i prisiminti.

Retroaktyvioji interferencija.
prisiminti.

Trukdantis nauj da-

lyk m o k y m o s i p o v e i k i s s e n i a u i m o k t i e m s d a l y k a m s

I s t m i m a s . S k a u s m i n g p r i s i m i n i m ir n e p r i i m t i n impuls nesileidimas smon.

Mstymas ir kalba

10

SKYRIUS

Per v i s g y v e n i m m o n s s i e l o j a s i dl s a v o k v a i l y b s ir didiuojasi s a v o imintimi. N u o l a n k u m o valand psalmininkas klausia: K a s yra m o g u s , kuriuo tu rpiniesi?", bet ia pat patetikai pareikia, kad m o g u s n e d a u g m e n k e s n i s u D i e v " . Poet T. S. Eliot stulbino tai, kad m o g u s toks tuias... N i e k prikimta galva." Taiau S h a k e s p e a r e ' o Hamletas auktino m o g a u s prakiln prot... n e a p r p i a m u s g a b u m u s [kuris]... s a v o i m o n e taip panaus Diev". A n k s t e s n i u o s e skyriuose m e s irgi tai a v j o m s s a v o g e b j i m a i s , tai s t e b j o m s s a v o p o l i n k i u klysti. N a g r i n j o m e m o g a u s s m e g e n i s - v o s iek tiek d a u g i a u kaip k i l o g r a m sveriant audin, kurio neuron ryiai s u d t i n g e s n i neg u v i s p l a n e t o s t e l e f o n o tinkl. S t e b j o m s n a u j a g i m i g e b j i mais. vertinome m o g a u s j u t i m sistem, kuri suskaido r e g i m u o s i u s d i r g i k l i u s m i l i j o n u s n e r v i n i i m p u l s , paskirsto j u o s lyg i a g r e i a m apdorojimui, o paskui vl sujungia j u o s aikius spalv o t u s s u v o k i a m u s v a i z d u s . s i t i k i n o m e , kad m o g a u s atminties galia, atrodo, yra neribota, be to, i n f o r m a c i j a l e n g v a i apdorojam a - ir s m o n i n g a i , ir n e s m o n i n g a i . Tad nenuostabu, j o g m o n s g e b j o irasti a u t o m o b i l , fotoaparat, kompiuter; prasiskverbti a t o m o v i d u n ir pakeisti g e n e t i n kod; pakilti k o s m o s ir tyrinti v a n d e n y n o g e l m e s . Taip pat supratome, kad m o g u s g i m i n u s su kitais g y v n a i s , j a m galioja tie patys m o k y m o s i dsniai, kurie galioja i u r k m s ir b a l a n d i a m s . N u s t a t m e , j o g suprantame tikrov taip, kaip esam e i anksto p a s i r e n g ir p a s i d u o d a m e s u v o k i m o i l i u z i j o m s bei i k r a i p y m a m s . M a t m e , kaip l e n g v a i m e s a p s i g a u n a m e dl hip-

10 SKYRIUS. Mstymas ir kalba

323

nozinio grimo praeit, netikr aikiaregi rodinjim, isigalvot atsiminim. Tad nra ko stebtis, kad kartais vaizduojams gal skaityti mintis ir ieiti" i s a v o kno; kad kartais ikreiptai suvokiame kitos tautos, kito amiaus ir kitos lyties grupes; kad, kaip ir emesnieji" padarai, e s a m e pavalds tokiems pat biologiniams impulsams. iame skyriuje toliau susidursime su pavyzdiais, kalbaniais apie dvi m o g a u s plotmes - racionalij ir iracionalij. Pasvarstykime kai kuriuos tolesniuose puslapiuose gvildenamus klausimus:
K a s yra s v o k o s ? K a i p j a s s u s i d a r o m e ? Kaip sprendiame problemas?

Ar m s sprendimai ir vertinimai yra pagrsti? Kaip g a l i m a j u o s patobulinti? Kiek kompiuteris imituoja m o g a u s mstym? I k o s u s i d e d a k a l b a ? K o k i a j o s raida? A r v i e n m o n s gali k a l b t i ? K a i p kalba ir m s t y m a s v e i k i a v i e n a s kit?

Atsakymai iuos klausimus daug pasako apie m o g ir leidia toliau svarstyti, ar nusipelnome savojo Homo sapiens - protingo m o g a u s - vardo.

MSTYMAS
A n k s t e s n i u o s e skyriuose buvo aikinama, kaip m e s gauname, suvokiame, ilaikome ir atkuriame informacij. Dabar nagrinsime, kaip ms painimo sistema ta informacija naudojasi. M s t y m a s , arba painimas, tai proto veikla, susijusi su informacijos supratimu, apdorojimu bei perteikimu. K o g n i t y v i n p s i c h o l o g i j a tiria ias proto veiklos ris. I pradi panagrinsime, kaip logikai, o kartais ir nelogikai, kuriame svokas, sprendiame problemas, priimame sprendimus, susidarome nuomon. Pirmiausia aptarkime svokas - pagrindinius m s t y m o dmenis.

Svokos
M e s paprastiname dalykus, kad galtume mstyti apie galyb vyki, objekt ir moni. Mintyse m e s j u o s suskirstome grupes, vadinamas s v o k o m i s . vairiausios konkreios kds - ir vaik kdut, ir supamoji kd, ir aplink v a l g o m o j o stal sustatytos kds, ir sudedamosios kds - apibendrinamos kds svoka. B e 12. 1909

324

IV DALIS. M o k y m a s i s ir mstymas

v e i k v i s o s j o s turi bendr s a v y b i , t. y. turi kojas, atlo, ant j g a l i m a sdti. s i v a i z d u o k i t e , kas bt, j e i neturtume s v o k . K i e k v i e n daikt arba idj reikt atskirai pavadinti. Vaikui n e g a l t u m e pasakyti: M e s k k a m u o l " , n e s neturtume k a m u o l i o s v o k o s . U u o t sak: Jis piktas", turtume apibdinti j o v e i d o iraik, b a l s o stiprum, g e s t u s , o d i u s . S v o k o s , p a v y z d i u i , ir piktas, dmenys. Dar labiau paprastindami dalykus, svokas tvarkome hierarchikai. Pirmieji gamtininkai, paprastindami ir tvarkydami, visas g y vas btybes, kuri yra apie penki milijonai ri, suskirst dvi pagrindines kategorijas - augal pasaul ir g y v n pasaul. Paskui ias pagrindines kategorijas j i e skirst s m u l k e s n e s ir dar smulk e s n e s - stuburinius, u v i s ir, dar labiau konkretindami, p a v y z diui, ryklius. N o r a s v i s k k l a s i f i k u o t i atspindi m o g a u s polink s a v o aplinkai taikyti s v o k hierarchijas. Tai p a i n i m padaro v e i k s m i n g e s n . Taikydami pagrindines f i z i k o s s v o k a s , fizikai greitai klasifikuoja ir sprendia f i z i k o s problemas. Taksistai suskirsto miest geografiniais rajonais, o j u o s - apylinkes ir dar kvartalus. achmat meistrai a i d i m planuoja, r e m d a m i e s i s v o k o m i s , kurios p a d e d a j i e m s suvokti skirting a i d i m o p o z i c i j r e i k m (Bransford ir kt., 1 9 8 6 ; Chi ir kt., 1988). Kai kurias s v o k a s sudarome, j a s apibrdami. i n o d a m i taisykl, kad trikampis turi tris kratines, paskui visas trikrates g e o metrines figras priskiriame trikampiams. Pauktis apibriamas kaip g y v n a s , turintis sparnus, plunksnas, isiritantis i kiauinio. D a u g daniau susidarome svokas, iskirdami p r o t o t i p u s - bdingiausi tam tikros kategorijos atstov ( R o s c h , 1978). K u o labiau objektai atitinka s v o k o s prototip, tuo l e n g v i a u m e s j u o s atp a s t a m e kaip tos s v o k o s p a v y z d i u s . Ir liepsnelei, ir siai tinka paukio apibrimas. Taiau m o n s greiiau patvirtina teigin liepsnel yra pauktis" n e g u teigin sis yra pauktis". Daug u m a i m s l i e p s n e l yra pauktikesnis" pauktis; ji labiau atitinka m s p a u k i o prototip. is greitas ir l e n g v a s sprendimo, kas priklauso tam tikrai svokai, bdas nra toks logikas kaip apib r i m u grindiamas bdas, betgi tikrai v e i k s m i n g e s n i s . Taip pat ir m o t i n o s meil", ir s a v i m e i l " apibdinamos kaip meil. Ta i a u m o n s g r e i i a u sutinka, kad m o t i n o s m e i l yra m e i l s ris", nes tai labiau atitinka j prototip (Fehr ir Russell, 1991). kamuolys suteikia d a u g i n f o r m a c i j o s , n e r e i k a l a u d a m o s y p a t i n g

proto pastang. tai dl k o s v o k o s yra pagrindiniai m s t y m o

10 SKYRIUS. Mstymas ir kalba

325

Tai, kas neatitinka ms prototipo, gali bti sunku priskirti kategorijai. Galbt dl to m e s neskubame priskirti paukiams neskraidani pingvin. M e s daug greiiau suvokiame serg, kai ms ligos p o y m i a i atitinka vien i ligos prototip (Bishop, 1991). m o n s , kuri irdies priepuolio simptomai tiksliai neatitinka j irdies priepuolio prototipo, neskuba kviestis pagalbos.

Problem sprendimas
M e s e s a m e racionals, nes g e b a m e sudaryti svokas ir j o mis naudotis. M e s taip pat m o k a m e sprsti problemas - susidoroti su naujomis situacijomis, kai n e i n o m e tikslaus atsakymo. Parj namo be rakto ir rad urakintas laukujs duris, paprastai keliais nuosekliais ingsniais surandame ieit. Pirmiausia apibdiname problem: neturime rakto ir negalime atrakinti dur. Toliau kuriame konkrei strategij: pairti, ar neatrakintas atsarginis jimas; jei ten urakinta, iekoti neudaryto lango. Dabar veikiame pagal t strategij ir sitikiname, ar ji tinkama. Kai kurias problemas sprendiame bandydami ir klysdami. Thomas Edisonas iband tkstanius elektros lempui kaitinimo sileli, kol atrado tinkam. Sprsdami kitokias problemas, galime engti nuosekliai ingsnis po ingsnio. Tai vadinama algoritm u . Jei m u m s reikia surasti kit od, kuriame bt v i s o s odio SPIRTIS raids, galime nuosekliai imginti kiekvienos raids visas padtis - taiau sudaryti ir patikrinti visus derinius pernelyg ilgai utrukt. Kadangi algoritmai gali pareikalauti daug darbo, danai, sprsdami problemas, taikome paprastas praktikas strategijas, kurios vadinamos euristikomis (atsakym iekoma, remiantis patirtimi ir praktiniais veiksmais). Taigi, perstatindami o d i o SPIRTIS raides, galtume atmesti tokius raidi derinius, kaip dvi i, arba odius prasidedanius trimis priebalsmis, pavyzdiui, srt arba trp. Remdamiesi praktinmis taisyklmis, bandydami ir klysdami, danai randame atsakym (STIPRIS). Kartais koki nors problem sprendimo strategij taikome, to neinodami: atsakymas tiesiog ateina galv. Visi galime prisiminti, kaip sukome galv, nordami isprsti tam tikr problem, kol viskas atsistojo savo vietas, kai suvokme, koks yra sprendimas. is staigus kvpimo blyksteljimas vadinamas valga. valga bdinga ne tik mogui. Vokiei psichologas Wolfgangas Khleris (1925) valg stebjo, tyrindamas impanzes vienoje i Afrikos pakrants sal. Vieno eksperimento su impanze, vardu Sultanas, metu, Kohleris u bedions narvo padjo banan ir ilg lazd, bet tokiu atstumu, kad ji j nepasiekt, o narve padjo trum-

Nordami didelje maisto produkt parduotuvje surasti krien, galite apirti kiekvien skyri (algoritmas) arba iekoti j garstyi, prieskoni bei gastronomijos skyriuose (euristika).

326

IV DALIS. M o k y m a s i s ir m s t y m a s

p lazd. Pastebjs trump lazd, Sultanas iupo j ir p a m g i n o ja pasiekti vaisi. Taiau lazda, kaip ir b u v o sumanyta, b u v o per trumpa. Po keli n e s k m i n g b a n d y m b e d i o n n u s v i e d lazd ir liovsi tai dariusi, v a l g y d a m a s i aplinkui. Paskui staiga, tarsi g a l v o dama, aha!", b e d i o n paoko, vl iupo trumpj lazd, bet iuokart j o s reikjo tam, kad prisitraukt ilgj lazd, su kuria v l i a u pasiek banan. Sultano veiksmai, kaip tvirtino Khlens^ rodo gyvno mstym, kuris artimesnis m o k s l u i n e g u slygojimui. Gausu ir kit akivaizdi p a v y z d i ( 1 0 - 1 pav.). ^ m o g a u s g y v e n i m e v a l g a yra prastas dalykas. K h l e r i s apibdino tai kaip p a s i t e n k i n i m o j a u s m , kuris lydi k v p i m o b l y k s nius. Isprend kebli p r o b l e m arba konflikt, j a u i a m s laimingi. S m o j u m i d i a u g i a m s taip pat dl to, kad g e b a m e v e l g t i : staiga suprantame netikt pabaig arba dviprasmikum, kaip pas a k o j i m e apie p r o f e s o r i S m i t h , kuris s k u n d s i s a v o k o l e g o m s , k a d s t u d e n t p e r t r a u k i n j i m a i p a s i d a r p r o b l e m a . K a i tik atsistoju kalbti, a i k i n o p r o f e s o r i u s , k o k s nors k v a i l y s pradeda nekti." KAS KLIUDO SPRSTI PROBLEMAS. Iradingai s p ^ - ^ r o b i e ie1 0 - 1 pav. Iradinga impanz. Imokyta, kad gali matyti save televizoriuje, Austin sigeid geriau matyti savo gerkl. Taigi ji, atsisdusi prie kamer, iupo proektori ir apviet savo burn. [Remiantis Vichai Makilulo iliustracija, modifikuota Richardo Swartzo (Rumbaugh ir S a v a g e Rumbaugh, 1986)].

m a s danai trukdo du p a i n t i n s v e i k l o s ^ g t u m i - polinkis

koti patvirtinimo
Polinkis iekoti

ir

fiksacija.
Sprsti p r o b l e m a s labai trukdo n o -

patvirtinimo.

ras iekoti t o k i o s i n f o r m a c i j o s , kuri patvirtint m s mintis; is

reikinys vadinamas polinkiu iekoti patvirtinimo. Eksperimentuodamas su A n g l i j o s universitet studentais, P. C. Wasonas ( 1 9 6 0 ) p a d e m o n s t r a v o m s nenor siekti i n f o r m a c i j o s , kuri galt rodyti, kad m s sitikinimai klaidingi. W a s o n a s pateikdavo studentams trij skaii, 2 - 4 - 6 , sek ir p r a y d a v o atspti, pagal k o k i taisykl sudaryta i s k a i i seka. ( T a i s y k l s bta paprastos: bet k o k i e trys didjantys s k a i i a i . ) Prie pateikdami s a v o a t s a k y m u s , studentai patys sudarinjo trij s k a i i sekas, o W a s o n a s kaskart p a s a k y d a v o j i e m s , ar tos s e k o s atitinka j o taisykl. Kai studentams atrodydavo, kad j i e p a k a n k a m a i mgino s y k l , j i e j p a s a k y d a v o . K o k s b u v o rezultatas? Retai t e i s i n g a s , bet v i s u o m e t n e k e l i s sprendjui abejoni: d a u g e l i s b u v o tikj klaidinga taisykle. D a niausiai j i e i k e l d a v o klaiding idj (matyt, skaiiuojama kas du) ir paskui i e k o d a v o tik j patvirtinani rodym (tikrindami tokias skaii sekas kaip 6 - 8 - 1 0 , 1 0 0 - 1 0 2 - 1 0 4 ir kt.). Tokie eksperimen-< tai atskleidia, kad. m e s labiau, troktame-turti r o d y m , - k u r k patvirtint m s mintis, n e g u toki, kurie galt jas paneigti (Klayir tikrai i n o tai-

mogaus protas pasitelkia visk paremti bei patvirtinti tai, k kart yra nustats. "
Francisas B a c o n a s N o v u m Organum, 1620

10 SKYRIUS. M s t y m a s ir kalba

327

man ir Ha, 1987; S k o v ir Sherman, 1986). Antai, labiau tiktina, kad verslo vadybininkai daugiau d o m s i s skmingu darbu t m o ni, kuriuos j i e prim, o ne t, kuri neprim dirbti, nes tai padeda j i e m s patvirtinti s a v o sivaizduojam gebjim pasirinkti gerus darbuotojus. Kit eksperiment metu W a s o n a s ( 1 9 8 1 ) pastebjo, kad m o ns, turdami klaiding idj, labai tvirtai j o s laikosi. Tas nepat a i s o m a s sitikinimas, kad j i e yra teiss, nors faktikai klysta, lygintinas su g y v e n i m e ikylaniomis sitikinim krizmis... m o n s vengia fakt, tampa nenuosekls arba visais bdais ginasi nuo naujos problemai svarbios informacijos grsms." Fiksacija. P a m g i n k i t e isprsti kelet i klasikini eksperiment

paimt g a l v o s k i .
Sudliokite eis degtukus, parodytus 1 0 - 2 pav., taip, kad ieit keturi l y g i a k r a i a i trikampiai. Tarkim, j u s turite 2 1 - o s , 127-i ir 3-j stiklini talpos s o i u s . Kaip, pildami ir i p i l d a m i v a n d e n , tiksliai atmatuotumte uduoi. Taip pat isprskite ir kitas uduotis. Kaip, naudojant degtuk dut, s m e i g t u k u s ir v a k , parodytus 1 0 - 4 pav., taisyti v a k s k e l b i m l e n t o j e ? 100
1 0 - 2 pav. K a i p s u d l i o t i e i s d e g t u k u s , kad i e i t keturi l y g i a k r a i a i trikampiai? (i M. Scheerer, Problem solving") 1963,

s t i k l i n i v a n d e n s ? Tai p i r m o j i i s e p t y n i , 1 0 - 3 pav. p a t e i k t

UDUOTIS 1 2 3 4 5 6 7 A 21 14 18 7 20 23 15

SOIO TALPA B 127 46 43 42 57 49 39 C 3 5 10 6 4 3 3

ATMATUOKITE VANDENS (STIKLINMIS): 100 22 5 23 29 20 18

s o i u s , kuri talpa n u r o d y t a l e n t e l j e ,

(Bt geriau, jei toliau skaitytumte tik p a m g i n isprsti v i s u s iuos udavinius.)

atmatuotumte deiniajame stulpelyje nurodytus kiekius? (i Luchins, 1946)

V i e n a i didesni klii p r o b l e m o m s sprsti yra f i k s a c i j a

n e g e b j i m a s p a v e l g t i problem kitu v i l g s n i u . Kai m e s neteisingai s i v a i z d u o j a m e problem, sunku pakeisti sprendim. Jei, m g i n d a m i isprsti uduot su degtukais, vis laik bandte dviej m a t a v i m erdvje, tai trimatis sprendimas, parodytas 1 0 - 5 pav., n e a t e i s galv.

328

IV DALIS. Mokymasis ir mstymas

10-4 pav. Kaip, naudodami iuos daiktus, pritvirtintumte vak prie skelbim lentos? (i Duncker, 1945).

Mes tvirtiname (fiksuojame) tam tikrus sprendimus, galvodami, kad tie, kurie buvo veiksmingi praeityje, danai tiks ir naujoms problemoms sprsti. Paanalizuokime dar vien galvosk.
Kokios turi bti paskutiniosios raids ioje sekoje: V-D-T-K-?-?-??

Daugumai moni sunku atspti, kad likusios trys raids yra P (penki), (ei), S (septyni). Taiau, veikus udavin, kit bus lengviau sprsti:
Kokios turi bti paskutiniosios raids ioje sekoje: S-V-K-B-?-?-??
10-5 pav. Norint isprsti uduot su degtukais, reikia veikti fiksacij, tai yra js tik dvimai sprendim bandymus (i M. Scheerer, 1963, Problem Solving").

(Jei ir su iuo udaviniu sunku susidoroti, galtumte pamstyti, koks dabar mnuo.) Ankstesnieji skmingi sprendimai gali padti isprsti dabartines problemas, taiau jie taip pat gali trukdyti naujai pavelgti susidrus su tokia problema, kuri reikia visikai kitaip sprsti. Polinkis tartotiju^^ sprendimus yra tam tikra fiJksacos aimaw^kriTi-vadmam nuostata^ Uflavi n vs su degtukais yra vienas i proto nuostatos pavyzdi. Tikriausiai tas pat atsitiko ir sprendiant udavinius su vandens soiais. Pirmj i t uduoi turbt isprendte pagal toki formul: B - A - 2C = reikiamas vandens kiekis. Pagal i formul galima isprsti visus septynis udavinius. Kai js galvoje susiformavo tokia nuostata, matyt, kitus udavinius isprendte greiiau negu pirmj. O kaip isprendte etj ir septintj udavinius? Ar proto nuostata nesutrukd pamatyti daug paprastesni sprendim (A-C - 6-ai uduoiai ir A+C - 7-ai uduoiai) (r. 10-6 pav.)?

10 SKYRIUS. M s t y m a s ir kalba

329

1 0 - 6 p a v . a) V i s o m s u d u o t i m s a p i e tris s o i u s t i n k a t o k s s p r e n d i m a s : B - A ~ 2 C = norimas vandens kiekis; b) 6 ir 7 uduotis g a l i m a isprsti paprasiau, pavyzdiui, etj galima sprsti A - C . O gal dl s a v o n u o s t a t o s io sprendimo bdo nepastebjote? (i Luchins, 1946).

Stresas ir tampa trukdo lanksiai ir racionaliai mstyti (Janis, 1 9 8 9 ) . P a v y z d i u i , tarptautini krizi m e t u supaprastinti geras arba b l o g a s " apibdinimai tampa fiksuoti poiriui prie. A s m e n i n i krizi m e t u m s t y m a s taip pat danai esti nelankstus. K o r j o s karo m e t u paraiutininkas, r e n g d a m a s i s atlikti uduot, g a v o paskutin paraiut - kairiarankiui. Jis toks kaip ir kiti", p a a i k i n o serantas, - tik j o i s k l e i d i m o i e d a s yra kairje". 2 , 5 k m auktyje kareiviai v i e n a s paskui kit i o k o ir s k m i n g a i nus i l e i d o , o is m o g u s u v o . Ityrus atvej, paaikjo, kad, u o l i o m e t u itikus stresui, m o g u s ustrigo ties i n o m u paraiuto iskleid i m o bdu. D e i n i o j i j o u n i f o r m o s p u s , kur j i s paprastai rasdavo ied, b u v o visikai sudraskyta. N e t g i j o krtin b u v o nudraskyta k r u v i n o s d e i n i o s i o s rankos. U k e l i o l i k o s centimetr kairje buv o iedas - visikai nepaliestas (Csikszentmihalyi, 1990). Kitas fiksacijos tipas nepatogiai, bet tinkamai vadinamas f u n k c i j f i k s a v i m u . Tai m s polinkis objekt funkcijas suvokti nekintanias ir pastovias. m o g u s gali iversti visus namus, iekodamas atsuktuvo, nors vietoj j o galt panaudoti deimties cent monet. Galbt ir js tapote funkcij fiksavimo auka, kai m g i n o t e isprsti v a k s pritvirtinimo udavin. Jei manote, kad degtuk duts paskirtis tra viena - degtukams laikyti - galjote nepastebti, j o g j galima panaudoti ir kaip padkl vakei, kaip parodyta 1 0 - 7 pav. Naujas m u m s i n o m daikt s u v o k i m a s ir j siejimas yra svarbus krybingumo aspektas. A p i e krybingum bus kalbama 11 skyriuje Intelektas". Smeigtukas smeigiamas per tui degtuk dut Skelbim lenta

Proto nuostata yra panai suvokimo nuostat (198 p.), tik ji veikia ne suvokim, o problem sprendim.

Sprendim primimas ir nuomoni susidarymas

Ar verta imti lietsarg? A r galiu i u o m o g u m i pasikliauti? A r m e s t i kamuol p a i a m , ar perduoti aidjui, e s a n i a m ariau krep i o ? - retai, sprsdami imtus panai kasdieni klausim, gaitam e laik ir e i k v o j a m e j g a s , s t e n g d a m i e s i j u o s sistemingai apmstyti (r. I ariau: Kaip protingai nusprsti?"). Paprastai vadovauj a m s intuicija. A p k l a u s s m o n e s , priimanius l e m i a m u s spren1 0 - 7 pav. Galvojant, kaip taisyti vak, r e i k i a suprasti, kad d u t tinka n e tik d e g t u k a m s laikyti (i Duncker, 1945).

330

IV DALIS. M o k y m a s i s ir mstymas

dimus v a l d y m o , v e r s l o , v i e t i m o srityse, s o c i a l i n i s p s i c h o l o g a s Irvingas Janisas ( 1 9 8 6 ) prijo prie i v a d o s , kad j i e danai n e taiko reflektyvaus (apmstomo) problem sprendimo metodo. K a i p g i j i e prieina prie i v a d o s ? Jei p a k l a u s t u m t e j pai, tikriausiai j u m s paaikint, kad... daniausiai nusprendia, damiesi EURISTIK patirtimi TAIKYMAS IR J NETINKAMAS VARTOJIMAS. Suvadovau-

trumpinti ir supaprastinti proto v e i k s m a i , kurie v a d i n a m i euristik o m i s , danai p a d e d a padaryti protingus patirtimi grstus sprendimus. Taiau kartais j v e i k s m i n g u m a s brangiai kainuoja - sprendimai bna b l o g i . K a d suprastume, kaip euristikos l e m i a m s intuityvius sprendimus, ir tai, kaip j o s gali m u s nuvesti k l y s t k e liais, p a n a g r i n k i m e dvi k o g n i t y v i n s p s i c h o l o g i j o s atstov A m o s o T v e r s k y ir D a n i e l i o K a h n e m a n o ( 1 9 7 4 ) iaikintas euristikas: tipikum Tipikumo ir pasiekiamum. Kai apie reikinio arba daikto tikimyb spren-

euristika.

d i a m a pagal tai, kaip gerai j i s atitinka tam tikr prototip, taikoma t i p i k u m o e u r i s t i k a . Kad bt aikiau, panagrinkime: Kas nors jums papasakoja apie mog, kuris yra neauktas, lieknas ir mgsta poezij, o paskui prao spti, ar daugiau tiktina, kad is mogus yra klasikins literatros profesorius JAV tarpuniversitetins sporto lygos universitete, ar sunkveimio vairuotojas. Kuris atsakymas geresnis? (i Nisbett ir Ross, 1980). Jei j s esate toks, kaip dauguma moni, atsakytumte, kad prof e s o r i u s , n e s atrodo, kad tai tipikesnis universiteto m o k s l i n i n k n e g u sunkveimio vairuotoj apraymas. Tipikumo euristika padjo skubiai nusprsti. B e t is bdas taip pat paskatino nepaisyti kitos svarbios i n f o r m a c i j o s , p a v y z d i u i , tokios, kaip bendras klasikins literatros p r o f e s o r i skaiius ir bendras s u n k v e i m i vairuotoj skaiius. Jei a p a d e d u m o n m s pasvarstyti klausim, paprastai j i e patys samprotaudami suranda atsakym, kuris prietarauja j tiesiogins intuicijos padiktuotai ivadai. Pokalbis paprastai vyksta m a d a u g taip: K l a u s i m a s : Pirmiausia riems sitetins sporto lygos pagalvokime, Kiek, universitet? apie 10. kiekviename i j yra klasikins kiek yra profesori, manytumte, yra kutikt is apibdinimas. tarpuniverSutrumpintas informacijos apdorojimas - vadinamosios euristikos, - kurios paprastai esti ir veiksmingos, ir padeda sutaupyti nepaprastai daug laiko kasdienmis situacijomis, - ima veikti prie mus prekyboje... Polinkis priimant sprendimus nuvertinti ankstesnes tikimybes arba ivis j nepaisyti neabejotinai yra viena i svarbiausi intuityvi numatym problem. "
Davidas Drcmanas Contrarian I n v e s t m e n t S t r a t e g y : T h e P s y c h o l o g y of Stock Market S u c c e s s , 1979

A t s a k y m a s : Manyiau, Klausimas: Kiek, js literatros profesori? po

manymu,

A t s a k y m a s : Galbt

keturis.

10 SKYRIUS. Mstymas ir kalba

331

Klausimas: Gerai, yra keturiasdeimt klasikins literatros profesori. Kokia dalis j yra neaukti ir liekni? Atsakymas: Sakykime, pus.

Klausimas: O kiek i t dvideimties mgsta poezij? Atsakymas: Sakyiau, pus - deimt profesori.

Klausimas: Gerai, o dabar pagalvokime, kiek yra sunkveimio vairuotoji{, kuriems tikt is apibdinimas. Taigi, kiek yra sunkveimio vairuotoj? Atsakymas: Galbt 400 000. Klausimas: Kiek i j yra neaukt ir liekn? Atsakymas: Nedaug - gal vienas i atuoni. Klausimas: I i 50 000, koks procentas mgsta poezij? Atsakymas: Sunkveimio vairuotoj, mgstani poezij? Galbt vienas i imto - o, a jau suprantu, kur visa tai krypsta - vadinasi, 500 neaukt, liekn, mgstani poezij sunkveimio vairuotoj. Klausimas: Taigi, nors mano apibdinto mogaus bruoai tipikesni klasikins literatros profesoriui negu sunkveimio vairuotojui, visgi (net pripastant js stereotip) tikimyb, kad is mogus yra sunkveimio vairuotojas, yra 50 kart didesn.
Tipikumo euristikos gali gerai iliustruoja konjunkcijos klaida" (Tversky ir Kahneman, 1983). Tyrjai pasak studentams, kad Bilui trisdeimt ketveri metai. Jis protingas, bet be fantazijos, be valios ir apskritai be polkio. Mokykloje jam seksi matematika, o humanitariniai ir socialiniai mokslai - nelabai". Po tokio apibdinimo studentai nusprendia, kad maai tiktina, j o g Bilo pomgis groti diazo muzik". Taiau 87% man, kad didesn tikimyb, j o g Bilas yra buhalteris ir mgsta groti diazo muzik" (Bilas atrod tipikesnis buhalteris). Jei su tuo sutinkate, pagalvokite: argi tikimyb, kad Bilas ir groja diazo muzik, ir yra buhalteris, yra didesn u tikimyb, kad jis tik groja diaz? (Kartu sujungti du vykiai negali bti labiau tiktini u kiekvien j atskirai.) ie pavyzdiai liudija tipikumo euristikos gali. Sprsdami apie tam tikro dalyko tikimyb, m e s intuityviai gretiname j su ms turima tos kategorijos psichine pateiktimi, pavyzdiui, su tuo, kokie esti sunkveimi vairuotojai arba buhalteriai. Jei tik tai sutampa, paprastai kitokius - statistikos arba logikos - argumentus nekreipiama dmesio.

Kurdami ias problemas, mes neketinome moni apkvailinti. Visos ms problemos mus paius apkvailino. "
Amosas Tversky, 1985

Pasiekiamumo

euristika.

Pasiekiamumo euristika veikia tuomet,

kai savo sprendimus grindiame atmintyje laikoma ir lengvai pa-

332

IV DALIS. M o k y m a s i s ir m s t y m a s

s i e k i a m a i n f o r m a c i j a . Jei su k o k i u nors d a l y k u s u s i j p a v i e n i a i p a v y z d i a i l e n g v a i p r i s i m e n a m i - j e i j i e greitai ateina g a l v , d a r o m e p r i e l a i d , k a d tai yra prasta. D a n i a u s i a i taip ir yra, b e t n e v i s a d a . K a d t u o s i t i k i n t u m t e , p a m g i n k i t e atspti, ar d a n i a u raid k b n a a n g l k a l b o s o d i p i r m o j i , ar treioji raid? K a d a n g i o d i a i , kuri p i r m o j i raid k g r e i i a u a t e i n a g a l v n e g u tie, kuri k yra treioji raid, d a u g u m a m o n i m a n o , k a d d a u g i a u o d i , kuri k p i r m o j i raid, o n e treioji. I tikrj tik i m y b , k a d d a n i a u k p a s i t a i k o k a i p treioji raid, yra tris kartus d i d e s n . Sprendim klaidos, padarytos naudojant p a s i e k i a m u m o euristik, d a n i a u s i a i n e d a r o a l o s , t a i a u n e v i s u o m e t . D a u g e l i s svarb i s p r e n d i m yra s u s i j su r i z i k o s v e r t i n i m u . A r m u m s p r i i m t i n i a u e n e r g i j g a m i n t i n a u d o j a n t b r a n d u o l i n kur ar a n g l , i dal i e s p r i k l a u s o ir n u o to, k a i p v e r t i n a m e rizik s v e i k a t a i ir a p l i n kai. M s p a s t a n g a s ukirsti k e l i v a i r i o m s m i r t a m o m s l i g o m s l e m i a tai, k a i p v e r t i n a m e j a t s i r a d i m o t i k i m y b . M s p a s i r i n k i m a s l e i s t i arba n e l e i s t i p i n i g v a l s t y b i n s e l o t e r i j o s e ( k u r i o s laim j i m a i s g r i n a tik a p i e p u s surinkt p i n i g ) p r i k l a u s o n u o to, ar n u j a u i a m e tur g a l i m y b laimti. inant, kad t i k i m y b l a i m t i l o t o d i d i a u s i l a i m j i m yra m a d a u g v i e n a s i d e i m t i e s m i l i j o n , t i k i m y b l a i m t i l o t e r i j o j e n e k d i d e s n k a i p bti nutrenktam aibo.

IARIAU. Kaip priimti proting sprendim

Ityr, kaip mons priima tinkamus arba netinkamus sprendimus, psichologai Danielis Wheeleris ir Irvingas Janisas (1980) sugalvojo iminting sprendim primimo sistem. monms, turintiems priimti sprendim, jie silo penkis ingsnius: 1. Priimkite iki Tikros galimybs arba problemos

NAUDA 1. A iloiu 2. Kiti iloia 3. Patenkintas savimi 4. Kiti pritaria

KAINA 1. A praloiu 2. Kiti praloia 3. Nepatenkintas savimi 4. Kiti nepritaria

mus svarstymus suraykite kelias grupes. Pasak Wheelerio ir Janiso, taip dar mons vliau maiau apgailestavo ir buvo tviriau apsisprend dl savo pasirinkimo. 4. Apsisprskite. Rinkits t alternatyv, kuri jums,

negalima ignoruoti. Neracionalizuokite (Man itai negali atsitikti"). Neatidliokite (Vliau su tuo susitvarkysiu"). Nepermeskite atsakomybs kitiems (Tegul Jonas to imasi"). Nepulkite panik.

2. Iekokite alternatyv.

Patikslinkite ir sukonkretin-

maiausiai kainuodama, duos didiausi naud.

kite savo tikslus ir pagalvokite, kaip j sieksite. 3. vertinkite alternatyvas. Turdami omenyje kiek-

5. Tvirtai laikykits

savojo sprendimo.

Numatykite

galimus sunkumus ir pasirenkite juos veikti. vertinkite padarinius ir pradkite kit sprendim cikl, priimdami nauj problem ir galimybi ik.

vien pagrst alternatyv, upildykite lentel, kurios pavyzd matote. Visus teigiamus ir neigia-

10 SKYRIUS. Mstymas ir kalba

333

Tie, kurie kalbinja m u s apsidrausti g y v y b , sveikat bei nuo v a g y s i , kartais n a u d o j a s i m s p o l i n k i u m a n y t i , es labiau tiktini yra tie dalykai, kuriuos galima nesunkiai sivaizduoti (Cialdini ir Carpenter, 1981). m o n s gali sivaizduoti savo gedini eim arba pavogt turt, o draudimo agentai geba parykinti tuos nelaimi vaizdinius, dl to ie atrodo dar labiau tiktini - vadinasi, verta nuo j apsidrausti. Vieno eksperimento metu Larry Gregory ir j o k o l e g o s ( 1 9 8 2 ) v i e n i e m s Arizonos g y v e n t o j a m s pateik kabelin T V reklamuojani informacij, kit papra sivaizduoti, kaip j i e m s gera leisti laik irint filmus per i T V uuot leidus pinigus vaik auklei ir dujoms. Pastarosios grups tiriamieji, nesunkiai s i v a i z d a v s a v e irint i TV, daugiau kaip du kartus daniau b u v o link tapti j o s abonentais. P a s i e k i a m u m o euristika veikia ir ms socialinius vertinimus. Ruth Hamill ir j o s bendradarbiai ( 1 9 8 0 ) pateik m o n m s vienintel ryk pavyzd apie netinkamai teikiam socialin param. Tai buvo atvejis apie ilgai socialin param gaunani moter, turjusi nuo skirting vyr kelis nepaklusnius vaikus. Pagal statistik toks atvejis yra iimtis: dauguma amerikiei socialin param gauna 4 metus arba maiau ( D u n c a n ir kt., 1988). Pastebta, kad kartu pateikus ryk pavien atvej ir tikruosius statistikos duomenis, vliau m o n m s , isakantiems savo nuomon apie gaunaniuosius socialin param, simins pavienis atvejis pasirod ess tikinamesnis. Vaizdingas pasakojimas, regis, atstoja tkstanius faktini statistikos duomen. PERDTA SAVIKLIOVA. Intuityvi euristik taikymas sprendiant, noras patvirtinti turimus sitikinimus ir ms gebjimas pateisinti klaidas susijungia ir sukuria p e r d t s a v i k l i o v - polink pervertinti savo inojimo ir vertinim tikslum. K a h n e m a n a s ir Tversky ( 1 9 7 9 ) papra m o n i vertinti atsakymus maai i n o m u s faktinius klausimus. ie atsakymai turjo apimti gana plai skal, kurioje tikrai bt tikrasis atsakymas. Pavyzdiui, esu sitikins 98%, kad 1980 metais veikiani branduolini j g a i n i p a s a u l y j e b u v o daugiau kaip , bet maiau kaip ". M a d a u g tredalis m o n i vertinim, kai j i e b u v o 98% sitikin, n e b u v o teisingi. (ia teisingas atsakymas 189 j g a i n s . ) m o n s danai k l y d o , nors ir labai p a s i t i k j o savimi. Taip pat ir atsakydami tokius klausimus, kaip: Ar absentas yra likeris ar brangakmenis?", m o n s yra daniau tikri n e g u teiss. Kai tik 60% atsakym bna teising, paprastai 75% jauiasi dl j tikri. N e t g i tada, kai m o n s jauiasi visai tikri 100%, ma-

mogaus prot labiausiai veikia tie dalykai, kurie i karto ir staiga gali j nustebinti bei ugriti, kurie ikart upildo ir kvepia jo vaizduot. Tuomet beveik nepastebimai pradedama suvokti ir manyti, kad visa yra panau tuos kelis prot uvaldanius objektus. "
Francisas Baconas N o v u m Organum, 1620

334

IV D A L I S . M o k y m a s i s ir m s t y m a s

I A R I A U . Rizikos s u v o k i m a s s t a t i s t i k o s ir e u r i s t i k o s s u s i k i r t i m a s
Kadangi ryks, gyvi vykiai yra lengviau prisimenami, jie atrodo labiau paplit ir daniau pasitaikantys negu yra i tikrj. Dauguma moni msto emocikai, o ne kiekybikai", - sak Oliveris Wendeliis Holmesas. Prisiirj per televizij ir spaudoje siaubing aviakatastrof vaizd, mons bijo keliauti lktuvais, geriau rinkdamiesi savo automobilius. 4 4 % i skridusij lktuvais 1989 metais prisipaino jaut baim (Gallupo ataskaita, 1989). Paradoksas, bet faktiniai statistikos duomenys yra tokie, kad per 1980 metus Jungtini Amerikos Valstij keliautojai turjo 26 kartus didesn tikimyb ti automobilio katastrofoje negu skrisdami lktuvu (Nacionalin saugumo taryba, 1991). Pavyzdiui, per 1986 ir 1987 metus i 13 milijon planuot skrydi vyko 5 nelaimingi atsitikimai, arba 1 i 2,6 milijono, kur bta moni auk (Herbert, 1988). Nors bendrieji statistikos duomenys rungtyniauja su rykiais katastrof auk vaizdiniais, daugumai moni simin pavyzdiai atrodo tikinamesni. Tai galima palyginti su rykli upuolimo tikimybs vertinimu pasiirjus Nasrus": nesvarbu, kokia bt statistika, atmintin strig vaizdai gali sustiprinti plaukiko sivaizduojam pavoj. Arba, matant dingusi vaik portretus, kyla mintis, kad yra pavojus, jog ir js vaik koks nors nepastamasis gali pagrobti - nors toki atsitikim, kaip nurodoma Jungtini Amerikos Valstij teisingumo ministerijos ataskaitoje, visoje alyje i ties bna ne daugiau kaip 3 0 0 per metus (Bonner, 1990). 1988 m. skrendant vir kotijos, Pan Am Flight 103" sprogo terorist padta bomba, privertusi daugel numaiusi atostogauti usienyje likti namie ir keliauti daug pavojingesniais greitkeliais. Tie patys igsdinti mons ir toliau vainja neprisiseg saugos dir, surko milijardus cigarei per metus, maukia alkohol ir ryja maist, o tai sukelia didiausi rizik susirgti irdies ligomis. Taip yra dl to, kad moni suvokiama rizika i esms nra susijusi su tikrja rizika (Slovic, 1987) - is reikinys i dalies paaikinamas tuo, kad mes labiau bijome t dalyk, kuri negalime kontroliuoti, ir i dalies tuo, kad pervertiname bauginani, igarsint ir inom vyki tikimyb. Protingi m o n s - planuodami savo keliones, nusprsdami laikytis dietos, apibrdami saugumo normas, vertindami pavoj aplinkai - rizikos laipsn nustato, remdamiesi ne lengviausiai protui pasiekiamais iniasklaidos suformuotais vaizdais, bet faktiniais statistikos duomenimis.

d a u g 1 5 % a t s a k y m b n a k l a i d i n g i ( F i s c h h o f f ir k t . , 1 9 7 7 ) . ( A b s e n t a s , j e i j u m s tai d o m u , y r a s a l d y m e d i o a r o m a t o P e r d t a s p a s i t i k j i m a s s a v i m i turi t a k o s p r i i m a n t likeris.) sprendim

ir k i t o m i s g y v e n i m o s l y g o m i s . B i r o s m a k l e r i a i ir k o n s u l t a n t a i p a r d a v i n j a s a v o p a s l a u g a s , b d a m i tikri, k a d j i e gali nupirkti akcij m a e s n e kaina negu rinkos vidurkis, nepaisydami daugybs

prietaraujani fakt (Malkiel, 1985). (Perkant akcijas X , rekom e n d u o j a m a s b r o k e r i o , nutarusio, j o g laikas pirkti, k a i n a s nustato pardavjas, nutars, kad laikas jas parduoti. N e p a i s a n t j tikr u m o , j i e abu negali bti teiss.)

N o r d a m a s patikrinti, kaip m o n s pasitiki s a v i m i , atlikdami s o c i a l i n i u s v e r t i n i m u s , D a v i d a s D u n n i n g a s ir j o k o l e g o s ( 1 9 9 0 ) p a pra Stanfordo universiteto student nuspti, kokie bus nepastam o j o atsakymai 2 0 klausim, kuriais reikalaujama pasirinkti v i e n i d v i e j g a l i m y b i . B u v o k l a u s i a m a : ar m o g u s r e s t o r a n e r a s -

10 SKYRIUS. Mstymas ir kalba

335

tus penkis svarus sids sau kien ar radin atiduos; ar m o g u s rengiasi egzaminui vienas ar kartu su kitais; ar m o g a u s paskait uraai yra tvarkingi ar netvarkingi. Tiriamieji, inodami klausim pobd (bet ne paius klausimus), pirmiausia galjo iklausinti vertinamj asmen apie j o m o k s l o interesus, pomgius, eimos padt, siekius, stiprisias ir silpnsias ypatybes, astrologin enkl ir visa kita, kas, j manymu, galt bti naudinga. Vliau tas asmuo atsakydavo 2 0 klausim, o j o klausintojas spdavo, kokie bus j o atsakymai. K o k s b u v o rezultatas? Klausintoj perdtas tikrumas b u v o labai rykus". 6 3 % j spjim b u v o teisingi, taiau j i e jautsi vidutinikai 75% tikri. Kai reikjo atspti savo kambario draugo atsakymus 2 0 klausim, spjimai b u v o iek tiek tikslesni - 68% j buvo teisingi. Taiau ir iuokart j 78% siekiantis tikrumas pran o k o tikslum. B e to, labiausiai tikr s a v o sprendimais m o n i perdta savikliova b u v o didiausia. Gal savo p a i b s i m u s p o e l g i u s m o n s n u m a t o g e r i a u ? Kad itai isiaikint, Robertas V a l l o n e ' a s ir j o bendradarbiai ( 1 9 9 0 ) papra s t u d e n t m o k s l o m e t p r a d i o j e numatyti, ar j i e baigs kurs, ar balsuos per lapkriio m n e s vyksianius rinkimus, ar skambins savo tvams daugiau kaip du kartus per mnes ir kt. Studentai b u v o vidutinikai 84% tikri s a v o numatymais. V l i a u apklausus, kaip b u v o i tikrj, paaikjo, kad tik 71% spjim b u v o teisingi. N e t g i tada, kai j i e b u v o tikri savimi 100%, 15% j spjim b u v o klaidingi. P a n a g r i n k i m e dar tai, kaip u n i v e r s i t e t o pirmakursiai kalba apie savo ateit. Tik 2% pradjusi studijuoti A m e r i k o s student sako, j o g labai tiktina, kad j i e v i s a m laikui arba laikinai nutrauks studijas (Astin, 1991). Taiau kit 9 8 % o p t i m i z m a s yra nepamatuotas. M a d a u g p u s student, pradedani studijuoti universitete, neveikia 4 met programos ir per 5 metus negyja laipsnio. Kaip ir kitokie informacijos apdorojim sutrumpinantys paintiniai veiksniai, perdta savikliova yra vertinga. Tinkamai nevertinus savo g a l i m y b s klysti priimant karinius, politinius ir ekonominius sprendimus, gali kilti baisi padarini, taiau tokie pat gali bti ir s a v i k l i o v o s stokos rezultatai. m o n s , kurie klysta dl to, kad per daug savimi pasitiki, g y v e n a diaugsmingiau, j i e m s lengviau tvirtai nusprsti (Baumeister, 1989; Taylor, 1989). B e to, greitas ir aikus grtamasis ryys apie j sprendim tikslum - kaip tas, kur gauna sinoptikai po k i e k v i e n o s dienos prognozi - i e m s m o n m s leidia greitai imokti tikrovikiau vertinti savo tikslum ( F i s c h h o f f , 1982). Imintingas supratimas, kada i n o m e ir kada n e i n o m e , ateina su patirtimi.

inojimas yra manyti, kad inai, kai k nors inai, ir pripainti, kad neinai, kai to neinai. "
Confucius, 551 - 4 7 9 pr. Kr. Analccts

336

IV DALIS. M o k y m a s i s ir m s t y m a s

SPRENDIM

FORMULAVIMAS.

Kitas bdas m o g a u s protingumui

(racionalumui) vertinti yra nustatyti, ar tas pats dalykas, pateiktas d v i e m skirtingais, bet l o g i k o s poiriu l y g i a v e r i a i s bdais, sukels t pat atsak. P a v y z d i u i , chirurgas, p a s a k y d a m a s , kad per tam tikras operacijas 10% pacient mirta, arba 9 0 % operuojamj i g y v e n a , pateikia t pai i n f o r m a c i j . Taiau p o v e i k i s ne toks pat. m o n m s , kurie igirdo, kad 10% mirta, rizika atrod e s a n ti didesn (Marteau, 1989). K l a u s i m o p a t e i k i m o bdo p o v e i k i s vadinamas f o r m u l a v i m o p o v e i k i u . K a h n e m a n a s ir T v e r s k y ( 1 9 8 4 ) tyrinjo f o r m u l a v i m o p o v e i k , pateikdami vairias situacijas, p a v y z d i u i : sivaizduokite, kad Jungtins Amerikos Valstijos rengiasi reto gripo epidemijai, kuri, kaip numatoma, nusine 600 moni gyvybes. Silomos dvi skirtingos programos ligai veikti. m o n s t e i k p i r m e n y b A p r o g r a m a i , kai turjo p a s i r i n k ti p a g a l i u o s apibdinimus:

Primus A program, pavykt igelbti 200 moni. Primus B program, tikimyb, kad visi 600 moni bus igelbti, yra 1/3, o tikimyb, kad j nepavyks igelbti, - 2/3. K i t i e m s , k u r i e m s tos p a i o s g a l i m y b s b u v o n u s a k y t o s kitais o d i a i s , p r i i m t i n e s n a t r o d B p r o g r a m a : Jei bus priimta A programa, numirs 400 moni. Jei bus priimta B programa, tikimyb, kad niekas nenumirs, yra yra 1/3, o tikimyb, kad visi 600 moni numirs, - 2/3. Pirkjai taip pat palankiau reaguoja, kai nurodoma, kad jautiena yra 75% liesumo", o ne 2 5 % riebumo" (Levin ir Gaeth, 1988). Naujas g y d y m o bdas m o n m s atrodo s k m i n g e s n i s ir priimtinesnis, jei s a k o m a , kad j u o 5 0 % p a v y k s t a pagydyti", o ne tada, kai sakoma, kad 5 0 % n e p a v y k s t a p a g y d y t i " ( L e v i n ir kt., 1988). P a s v a r s t y k i m e f o r m u l a v i m o p o v e i k e k o n o m i k o s ir v e r s l o s p r e n d i m a m s . D a u g u m a i m o n i u m o k e s i o s u m a i n i m a s 7%, kai nra i n f l i a c i j o s , atrodo d a u g labiau n e p a g e i d a u t i n a s n e g u u m o k e s i o p a d i d i n i m a s 5%, kai yra 12% infliacija - nors i e s m s tai yra tas pats ( K a h n e m a n ir kt., 1 9 8 6 ) . Kai s t o m a t o l o g a s pas i l o j u m s 5% n u o l a i d , j e i tuoj pat a t s i s k a i t y s i t e grynais, n e p a sijusite itin nuskriausti, kad, v l i a u m o k d a m i , tursite m o k t i vis sum. Taiau tikriausiai s u s i e r z i n s i t e , j e i apie t pat m o kest bus kitaip p a s a k y t a , p a v y z d i u i , p a g r i n d i n i s m o k e s t i s b u s s u m a i n t a s 5%, o m o k a n t v l i a u , r e i k s m o k t i t o k i o pat d y d i o p a p i l d o m p r i e m o k . K a k o d l 5 % p r i e m o k a trikdo labiau n e g u netektoji 5% n u o l a i d a - nors i e s m s yra v i e n a s ir tas pats. O m o n s , kurie v a i u o t kit p a r d u o t u v tam, kad sutaupyt 5

10 SKYRIUS. Mstymas ir kalba

337

dolerius, pirkdami kienin kalkuliatori, paprastai sako, kad nesistengt sutaupyti 5 doleri, pirkdami 2 0 0 doleri kainuojani aparatr. Taigi n u o bdo, kuriuo apibdinami 5 sutaupyti doleriai, priklauso m s reakcija. Stebtina, kad m o n i sprendimus taip nesunku paveikti. Tai veria manyti, kad m e s gerai n e a p g a l v o j a m e savo vertinim ir sprendim, ir tie, kurie supranta f o r m u l a v i m o gali, gali tuo pasinaudoti, nordami paveikti svarbius sprendimus - pavyzdiui, formuluodami apklausos klausimus taip, kad tam tikram poiriui bt pritarta arba j i s bt atmestas.

alikumas dl sitikinim
Pastebjote, kad dabartin psichologija, analizuodama mstym o klausimus, danai pabria tai, kad esame link alikumus: i e k o m e duomen, patvirtinani m s nuomon, taikome veiksmingas, bet klaidingas euristikas, pernelyg pasitikime savimi, pasiduodame formulavimo takai. Gal, pasitelk formalij logik, galime ivengti alikumo, kuris kyla dl sitikinim? Logika ia gali padti, bet m u m s vis dlto lengviau sutikti su tomis ivadomis, kurios sutampa su ms nuomone. Panagrinkim e login argument: Pirmoji prielaida: kai kurie komunistai yra golfininkai. Antroji prielaida: visi golfininkai yra marksistai. Ivada: kai kurie komunistai yra marksistai. E k s p e r i m e n t o m e t u b e v e i k visi tiriamieji teisingai suprato, kad ivada logikai iplaukia i prielaid (Oakhill ir kt., 1989). Taiau p a s v a r s t y k i m e : Pirmoji prielaida: kai kurie komunistai yra golfininkai. Antroji prielaida: visi golfininkai yra kapitalistai. Ivada: kai kurie komunistai yra kapitalistai. D a u g e l i u i m o n i prireik daugiau laiko, kad suprast, j o g ivada, padaryta remiantis i o m i s prielaidomis, yra lygiai taip pat pagrsta. (Turint o m e n y j e kintani komunistini ali ekon o m i n politik, nnai m o n m s su ia ivada lengviau sutikti.) O i ivad vertinkite patys (i Hunt, 1982): Pirmoji prielaida: mons, kurie pripasta demokratij, pripasta odio laisv. Antroji prielaida: diktatoriai nepripasta demokratijos. Ivada: diktatoriai nepripasta odio laisvs. Jei i i v a d a j u m s atrodo l o g i k a , t u o m e t e s a t e v e i k i a m i a l i k u m o d l s i t i k i n i m - polinkio dl sitikinim ikreipti lo-

338

IV DALIS. Mokymasis ir mstymas

g i k m s t y m (Oakhill ir kt., 1990). Panagrinkite kit t e i g i n i grup - tokios pat formos ir logikos - ir pastebsite, kad su ia i v a d a d a u g l e n g v i a u nesutikti: Pirmoji prielaida: liepsnel turi plunksnas. Antroji prielaida: vitos nra liepsnels. Ivada: vitos neturi plunksn. Tai alikumas dl sitikinim: lengviau s u v o k i a m e n e l o g i k u m ~ t i v a d , kurios neatitinka m s sitikinim ( v i t o s neturi plunksn"), n e g u t, kurios su m s sitikinimais sutampa (diktatoriai nepripasta o d i o laisvs"). SITIKINIM TVARUMO REIKINYS. Dar v i e n a s n e r a c i o n a l u m o

altinis yra v a d i n a m a s i s s i t i k i n i m t v a r u m a s , t. y. m s p o l i n kis tvirtai laikytis s a v o sitikinim susidrus su prieingais rod y m a i s . sitikinim tvarumas danai iebia socialin konflikt. Tai atskleid Charlesas Lordas su k o l e g o m i s ( 1 9 7 9 ) , tirdami dvi student grupes. V i e n a grup palaik mirties b a u s m , kita b u v o prie j. A b i grups s u s i p a i n o su d v i e m tariamai nauj tyrim rezultatais, kuri v i e n i patvirtino, o kiti prietaravo n u o m o n e i , es mirties b a u s m sulaikanti nuo nusikaltimo. K i e k v i e n a i grupei d i d e s n spd dar tas tyrimas, kuris rm j o s sitikinim, o p r i e i n g u s rezultatus g a v s tyrimas k l abejoni. Taigi supaindinus dvi skirtingai mirties b a u s m irinias grupes su to paties d a l y k o skirtingais r o d y m a i s , nesutarimas tarp grupi sitikinim tvarumui paaboti yra paprasta.priemon: apie prieing nuomon. su-

stiprjo.
pagalvoti Lordas ir j o bendradarbiai (1984),kartoir nealikiems". is praymas nesu-

dami tyrim apie mirties bausm, kai kuri tiriamj pra pasistengti bti objektyvesniems maino aliko d u o m e n vertinimo. Kitos grups buvo praoma pasvarstyti prieing g a l i m y b - paklausti savs: ar mano vertinimas bt toks pat, jei to paties tyrimo rezultatai paremt kit pus". P a m g i n s i v a i z d u o t i p r i e i n g u s dalykus ir apie j u o s pamst, m o n s nebe taip alikai vertino j i e m s pateiktus duomenis. Jei dviprasmiki d u o m e n y s aikinami taip, tarsi palaikyt jau turim a s m e n s n u o m o n , tai gal informacija, aikiai atskleidianti to sitikinimo prielaid klaidingum, j sugriauna? Nebtinai. Sav o eksperimentais Craigas A n d e r s o n a s ir L e e R o s s a s nustat, kad gali bti labai sunku pakeisti klaiding sitikinim, jei yra j palaikani mini. V i e n o tokio tyrimo, atlikto kartu su Marku Lepperu ( 1 9 8 0 ) , metu tiriamiesiems b u v o siloma pasvarstyti, kas g e resni gaisrininkai - ar link rizikuoti ar atsargs m o n s . Paskui pusei tiriamj papasakota apie rizikuoti linkus m o g , kuris bu-

Nuo js sitikinimo priklauso tai, kaip suvokiate vis kit svarbi informacij. Jei manote, kad alis yra prieika, tikriausiai dviprasmikus jos veiksmus aikinsite kaip rodanius jos prieikum. "
Politologas Robertas Jcrvisas, 1985

10 SKYRIUS. Mstymas ir kalba

339

v o puikus gaisrininkas, ir apie atsargj, kuris buvo prastas gaisrininkas. I i pavyzdi tiriamieji susidar nuomon, kad link rizikuoti m o n s paprastai yra geresni gaisrininkai. Paprayti paaikinti i savo nuomon, j i e paprastai atsakydavo, kad link rizikuoti yra drsesni". Kitiems tiriamiesiems tyrjai pateikdavo du p a v y z d i u s , kurie sil prieing ivad - kad atsargs m o n s bna geresni gaisrininkai. Tiriamieji daniausiai mst taip: Atsargs m o n s , prie veikdami, pagalvoja. Tad labiau tiktina, kad j i e nepadarys kvail klaid". Paskui tyrjai sugriaudavo abiej grupi sitikinim pagrindus, pateikdami teising informacij - kad tie atvejai buvo paprasiausiai sugalvoti. Ar, paneigus duomenis, pakito tiriamj naujai susidar sitikinimai? Nelabai, nes tiriamieji ir toliau atkakliai savaip aikino, kodl ie nauji sitikinimai yra pagrsti. rodym nebeliko, bet teorija iliko. Paradoksas, bet kuo labiau pradedame vertinti, kodl sitikinimas gali bti teisingas, tuo tviriau j o laikoms. Kai m o n s patys sau isiaikina, kodl j i e tiki, kad vaikas yra talentingas" arba negalus", kad kandidatai prezidentus X ir Y tikriausiai stengsis isaugoti taik arba prads kariauti, kad moterys i prigimties yra viresns" arba emesns", stengiasi nepastebti j sitikinim griaunani rodym. sitikinimo tvarumo samprata taikytina ir ms nuomonei apie m u s paius. Su tuo susidr Lepperis ir R o s s a s (kartu su Richardu Lau, 1986), parod Kalifornijos vidurins m o k y k l o s m o k s l e i v i a m s arba aik ir v e i k s m i n g , arba pain m o k o m j film apie tai, kaip sprsti tam tikrus m s t y m o udavinius. Tie, kuriems buv o parodytas aikus filmas, per patikrinim visk gerai padar, jautsi auniai ir man, kad geba sprsti tokias problemas. Tie, kuriems buvo parodytas netinkamas filmas, blogai atliko uduotis, jautsi es n e v y k l i a i ir padar ivad, kad n e i m a n o toki dalyk. N e t g i vliau, kai tyrjai j i e m s paaikino, j o g j s k m arba n e s k m l m matytas filmas, ir rodydami pademonstravo kit f i l m , v i s tiek m o k s l e i v i a i ir toliau s i v a i z d a v o arba geb sprsti tokio pobdio udavinius, arba nenusiman apie juos. Kaip tik tai, pasak tyrj, padeda suprasti, kodl p i r m o s i o s n e s k m s m o k y k l o j e gali bti tokios pragaitingos. Vaikas gali neatsikratyti n e i m a n y m o j a u s m o netgi aikiai parodius, kad j o n e s k m i n g m o k y m s i gali bti l m s neimanantis arba alikas mokytojas, netinkamas m o k y m o lygis ar net ir nepalankios ankstesns socialins, kultrins arba e k o n o m i n s aplinkybs". Kart susiformavs sitikinimas, kad a nesu labai sumanus", daniausiai ilieka.

I pradi tik pamginau idstyti savj poir... bet ilgainiui jis mane taip uvald, kad kitaip daugiau ir nebegaliu mstyti. "
S i g n i u n d a s Frcudas C i v i l i z a t i o n and Its D i s c o n t e n t s ( 1 9 3 0 )

Nenordami, kad tiriamieji po eksperimento jaustsi nieko neiman, tyrjai detaliai visk aikino ir stengsi nuraminti.

340

IV DALIS. M o k y m a s i s ir mstymas

sitikinim tvarumas nereikia, kad m o n i sitikinimai nekinta. Tai reikia, kad reikia svaresni rodym s u s i f o r m a v u s i e m s ir pagrstiems sitikinimams pakeisti n e g u j i e m s sukurti. P a m a t m e , kaip iracionalus m s t y m a s gali trukdyti m s pas t a n g o m s sprsti p r o b l e m a s , priimti i m i n t i n g u s sprendimus, susidaryti pagrst n u o m o n ir l o g i k a i mstyti. D l to m a g a padaryti ivad, kad m s g a l v o s i ties prikimtos niek. Visi m s aptarti tyrim d u o m e n y s - ir n e p a l y g i n a m a i daugiau nenagrint - v e r i a m a n y t i , kad apie m o g a u s protingum g a l i m a daryti lidnas i v a d a s " ( N i s b e t t ir Borgida, 1975). Taiau nepamirkim e , kad m s p a i n i m a s yra v e i k s m i n g a s ir naudingas: j o dka i g y v e n a m e bei g a l i m e kurti. V i e n a i p r i e a s i , k o d l m e s v e i k i a m e pakankamai gerai, yra ta, kad danai g y v e n i m e y d i n g a s m s t y m a s v i s dlto atveda prie t e i s i n g ivad (Funder, 1987). P a v y z d i u i , gydytojai i prad i pastebi, kad l i g o n i s turi tam tikrai ligai b d i n g p o y m i , o paskui pradeda s a v o tarim tikrinti. I tikrj j i e samprotauja m a d a u g taip: A, B ir C poymiai bdingi ligai X. is ligonis turi A, B ir C poymi. Dl to a manau, kad is ligonis serga liga X. L o g i k o s poiriu, g y d y t o j o ivada nebtinai iplaukia i prielaid. ( K i t o m s l i g o m s taip pat gali bti b d i n g i A, B ir C p o y miai.) Taiau ji yra v e i k s m i n g a ir tiktina, galbt n e t g i tikra. Taigi m e s m s t o m e ne tiek r e m d a m i e s i formalia l o g i k a , kiek sup a p r a s t i n t o m i s ir g r e i t o m i s e u r i s t i k o m i s , t o k i o m i s kaip: is atv e j i s m a n p r i m e n a atvej, su kuriuo e s u susidrs anksiau, taigi tai, kas b u v o t e i s i n g a tuomet, turt tikti ir dabar". Taip pat ir kit, n e m e d i c i n o s srii, specialistai - netgi g o d s l e n k t y n i l a y b i n i n k a i , intuityviai skaiiuojantys arkli g a l i m y b e s (Ceci ir Liker, 1 9 8 6 ) , - yra gudrs, nebtinai tiksliai i n o d a m i , kaip j i e samprotauja. Taiau neturtume sumenkinti l o g i k o m s t y m o reikms. K e liant m o k s l i n e s h i p o t e z e s , aidiant achmatais arba ginijantis p o l i t i k o s k l a u s i m a i s , j i s labai praveria. tai dl k o d a u g e l i s universiteto disciplin, taip pat ir i, turi tiksl ugdyti l o g i k bei kritik m s t y m . D l to p s i c h o l o g a i tyrinja klitis p r o b l e m o m s sprsti ir alik m s t y m . P a i n s a v o neracionalius polinkius, t i k i m s suinoti, k a i p g a l t u m e i m o k t i l o g i k i a u mstyti. Aritm e t i k o s udavinius js sprendiate tiksliai ir v e i k s m i n g a i , nes buv o t e to m o k o m i . Galbt, pateikiant kitokius u d a v i n i u s , bt galima m o k y t i m o n e s v e i k s m i n g i a u ir racionaliau mstyti. Toks yra v i e n a s i m a n o tiksl. i o s k n y g o s priede siloma, kaip veikti labiausiai paplitusias m o n i statistinio m s t y m o klaidas.

10 SKYRIUS. Mstymas ir kalba

341

Dirbtinis intelektas
Bandymai imituoti m o g a u s mstym kompiuteryje yra savotika duokl m o g a u s painimui. D i r b t i n i s intelektas (DI) - tai mokslas apie kompiuteri sistemas, atliekanias mogaus mstym imituojanius ir kitus protingus" veiksmus. DI sistem e s m - didiuliai laikomos informacijos kiekiai ir aikios jos atkrimo taisykls. K o g n i t y v i n s psichologijos ir kompiuteri mokslo mirnas DI turi du aspektus - praktin ir teorin. Praktin DI reikm irykjo kuriant pramoninius robotus, galinius justi" savo aplink; ekspert sistemas", galinias atlikti chemines analizes, patarti, kaip planuoti mokesius, prognozuoti or, padti gydytojams atpainti ligas; sukurti achmat programas, galinias veikti vos ne visus didmeistrius ir jau vos nenugalinias pasaulio achmat empiono (Hsu ir kt., 1990). Teorinis DI aspektas, pradtas psichologo Herberto Simono, - tai tyrimas, kaip mons msto, ir mginimas sukurti tokias kompiuteri sistemas, kurios imituot mogaus mstym arba galt rungtyniauti su juo. Tikslas - vieninga painimo teorija", knyta kompiuterio sistemoje, galinti apdoroti informacij, sprsti problemas, mokytis i patirties ir prisiminti tiek, kiek ir mogus (Waldrop, 1988). Ar gali kompiuteriai imituoti ms mstymo gali? Ten, kur m o n m s , atrodo, sunkiausia - valdyti milinik kiek vairiausi skaitmenini duomen, atgaivinti i atminties isami informacij, priimti sprendimus taikant konkreias taisykles - kompiuteriai pasiekia auktum. I ties, kompiuteris dl savo galimybi yra nepamainomas bankuose, bibliotekose, kosminse programose. Taiau net ir patys sudtingiausi kompiuteriai negali atlikti daugelio paprasiausi m o g a u s protini veiksm - negali atpainti veido, atskirti kat nuo uns, inoti, ar odis eilut" reikia rato arba p o e z i j o s dal, ar vyrikj kostium, ar isirikiavusi m o n i grupel. Donaldas Griffinas pastebi: mogaus protas gali daugiau negu tik apdoroti informacij, jis msto ir jauia. M u m s bdingi sitikinimai, m e s patiriame lkesius, norus, baimes ir daugel kit subjektyvi psichikos bsen". Palyginkime kompiuterio ir s m e g e n operacijas. Kompiuterio m i k r o s c h e m o m i s elektra teka milijonus kart greiiau, negu nerviniai impulsai keliauja savo takais. Taiau dauguma kompiuteri apdoroja informacij nuosekliai, kas akimirksn po ingsn. Tai panau parad, kur greta po gretos praygiuoja pro stebtojus. m o g a u s s m e g e n y s , apdorojanios vienu metu milijonus nesusijusi informacijos bit, prieingai, panaesns Niujorko centrin stot spsties valand. Viena s m e g e n dalis analizuoja kalb, o kitos tuo metu atpasta vaizdus, aptinka kvapus, planuoja veiksmus. Kaip aikinama 5 skyriuje Pojiai", regos sistema infor-

342

IV DALIS. M o k y m a s i s ir mstymas

macij apie spalv, g y l , j u d j i m ir form skaido atskiras dalis, v i e n u m e t u j a s apdoroja ir vl sujungia atpaint vaizd. G e b j i m u v i e n u metu, arba lygiagreiai", apdoroti informacij m o g a u s s m e g e n y s pranoksta kompiuterius. K o m p i u t e r i s pranaesnis tada, kai u d u o t y s . r e i k a l a u j a panaudoti j o d i d i u l atmint ir tiksli logik bei i n f o r m a c i j o s atkrim. Taiau kompiuteriai neatkartoja did i u l s m o g a u s proto g e b o s , proto, g a l i n i o vienu metu valdyti laisv bendravim, suvokti aplink, naudotis bendra patirtimi, i g y venti e m o c i j a s ir s m o n i n g a i mstyti apie s a v o paties b u v i m . Susiavjimui tradiciniu dirbtiniu intelektu iek tiek atslgus, sustiprjo d m e s y s n e r v i n i a m s t i n k l a m s - kompiuteri s i s t e m o m s , skirtoms imituoti tarpusavyje susijusias s m e g e n nervines jungtis (McClelland ir Rumelhart, 1988). Kaip s m e g e n y s turi milijardus neuron, kuri kiekvienas susijs su tkstaniais kit, taip ir kiekvienas kompiuterio apdorojimo vienetas gali bti susietas su daugeliu kit. Galima uprogramuoti, kad kompiuterio elektroninis nervinis tinklas" veikt pagal taisykles, imituojanias s m e g e n neuron tarpusavio ryius: pasiekus tam tikr signalo stiprio slenkst, bt perd u o d a m a t e i g i a m a s ( j a u d i n i m o ) arba n e i g i a m a s ( s l o p i n i m o ) praneimai. Ir s m e g e n , ir nerviniai ryiai" yra uprogramuoti stiprti su patirtimi. Kompiuterins sistemos sudtinga sveika yra sunkiai sivaizduojama, bet pagrindin mintis - paprasta. stabiausia dirbtini nervini tinkl s a v y b yra j gebjimas m o kytis i patirties v i e n i e m s ryiams stiprjant, o kitiems - silpnjant. i s a v y b kartu su j g e b j i m u lygiagreiai apdoroti informacij galina kompiuterius su nerviniais tinklais imokti atpainti tam tikrus p a v i d a l u s , garsus ir k v a p u s (prastiems k o m p i u t e r i a m s tai nepaprastai sunku). I to laukiama dviej dalyk. N e r v i n i tinkl sist e m o s l e i d i a neuron tyrintojams naujai ibandyti m o d e l i u s , pad e d a n i u s nustatyti, kaip g y v o s i o s nervins s i s t e m o s apdoroja j u t i m u s ir a t s i m i n i m u s . Jie taip pat teikia kompiuteri s p e c i a l i s t a m s nauj v a l g , kaip imituoti s m e g e n g e b j i m mstyti. Tikimasi, kad kada nors g a l s i m e geriau suprasti, kaip v e i k i a m s p a i s m e g e n y s - ir turti n a u d o s i toki ranki, kaip robotai, galintys m o k y t i s , ir t e l e f o n o s i s t e m o s , suprantanios ir i v e r i a n i o s kalb, l e i d i a n i o s , p a v y z d i u i , anglikai ir ispanikai k a l b a n t i e m s m o n m s t i e s i o g i a i bendrauti (Waldrop, 1988). S m e g e n y s v i s labiau tampa m o d e l i u ateities kompiuteriams.

Kai kurios ypatybs, kurios skiria mus nuo bedioni, pavyzdiui, aidimas achmatu: kompiuteriui - vieni niekai. Taiau kai reikia padaryti tai. kas mus sieja su visais gyviais, kompiuteriai pasirodo bejgiai Jei kalbsime, pavyzdiui, apie reg IrHmrjudjim, joks kompi:. teris n i tolo neprilygsta mus, galimybms. "
S m e g e n tyrinto;. Christofas Kochas,

KALBA
A i k i a u s i a i m s m s t y m o gali r o d o k a l b a . - itarti,.parayti ar g e s t a i s parodyti o d i a i ir tai, kaip m e s j u o s d e r i n a m e m s t y dami ir b e n d r a u d a m i . m o n s nuo s e n o ir d i d i u o d a m i e s i s k e l -

10 SKYRIUS. Mstymas ir kalba

343

bia, kad kalba j u o s ikelianti virum vis kit gyvn. Tyrindami moni kalb, - teigia lingvistas N o a m a s C h o m s k y ' i s ( 1 9 7 2 ) , - mes priartjame prie to, k bt galima pavadinti mogaus esme", prie t iskirtini proto savybi, kurios, kiek m u m s i n o m a , yra m o g a u s s a v i t u m a s . " A n o t k o g n i t y v i n i o m o k s l o atstovo Steveno Pinkerio (1990), kalba yra brangakmenis painimo karnoje". Kai m o g a u s kalbos aparatas pradjo gebti ireikti paprasiausius balsius (to negali impanzs), m skleistis ms kalbos galia. Imokus tarti sudtingus garsus, padidjo ms protvi g a l i m y b s perteikti informacij. Dl to moni gimin padar didiul uol pirmyn (Diamond, 1989). Sakytin, raytin arba gest kalba leidia m o n m s keistis tarpusavyje sudtingomis mintimis ir perduoti civilizacijos sukauptas inias i kartos kart.

Kalbos sandara
Pagalvokime, kaip galtume irasti kalb. Sakytinei kalbai reikt trij dmen. Pirma, btini pagrindiniai garsai, kuriuos lingvistai vadina f o n e m o m i s . Sakydami voras, mes itariame garsus v, , r, a, s. Choras susideda i penki fonem - ch, o, r, a, s. Skirtingos kalbos turi nevienodai fonem. Angl kalboje j esama apie 40, kitos kalbos turi nuo dvigubai maesnio iki dukart didesnio j skaiiaus (lietuvi - 56; spec. red. pastaba). Keiiantis f o n e m o m s , kinta odio prasm. Pavyzdiui, kaitaliojant vairias balses tarp b ir t, galima sudaryti 12 skirtingos reikms anglik odi: bait (masalas), bat (iknosparnis), beat (smgis), beet (burokas), bet (laybos), bit (gaballis), bite (ksnis), boat (valtis), boot (batas), bought (pirko), bout (eil) ir but (bet) (Fromkin ir Rodman, 1983). Taiau paprastai priebalss perteikia daugiau informacijos negu balss. mons, kurie augdami mokosi vienos fonem grups, paprastai sunkiai taria kitos kalbos fonemas. mogui, kurio gimtoji kalba angl, gali sukelti ypsen girdint, kaip vokietis taria gars thy ir danai j o tariamas this skamba kaip dis. Taiau vokietis gali pasiaipyti i anglui kylani keblum, voliojant" vokikj r arba dusliai tariant ch vokikame odyje Ich, reikianiame a". Kita ms kalbos sudedamoji dalis yra m o r f e m a , smulkiausias prasmingas kalbos vienetas. Angl kalboje yra keletas morfem, kurios yra taip pat ir f o n e m o s - pavyzdiui, asmeninis vardis / (a) ir artikelis a. (Lietuvi kalboje jungtukas o.) Taiau dauguma morfem yra dviej arba daugiau fonem deriniai. Kai kurios morfemos, pavyzdiui, bat (lietuvi dar) yra odiai, bet kitos - tik odi dalys. M o r f e m o m s priklauso taip pat priedliai ir priesagos.

344

IV DALIS. Mokymasis ir mstymas

Galiausiai ms naujoji kalba privalo turti g r a m a t i k , sistem taisykli, galinani nekti ir kitus suprasti. D u svarbs gramatikos aspektai - semantika ir sintaks. S e m a n t i k a - tai taisykls, kuriomis r e m d a m i e s i suprantame m o r f e m , o d i ir net sakini prasm. S e m a n t i k o s taisykl mus m o k o , kad, prie o d i o eiti pridti priedl ", reikia v e i k s m o krypt vid. S i n t a k s apima tas taisykles, kurias taikydami, d s t o m e o d i u s sakinyje. Viena i angl (ir lietuvi) kalbos sintakss taisykli sako, kad bdvardiai paprastai eina prie daiktavardius, taigi s a k o m e w h i t e house" sako casa blanca (baltas namas). Ispan kalboje bdvardiai paprastai eina po daiktavardi, taigi kalbantieji ispanikai (namas baltas). Pagal angl kalbos sintakss dogs" yra taisyklingas. Tik taisykles sakinys t h e y are hunting

turint sakinio kontekst, semantika pasako, ar tas sakinys apie m o n e s , i e k a n i u s un, ar apie unis, iekanius gyvn. Atkreipkite d m e s , kad kalba su k i e k v i e n u lygiu darosi v i s s u d t i n g e s n . A n g l kalboje i gana nedaug - apie 4 0 - f o n e m g a l i m a sudaryti daugiau kaip 100 0 0 0 m o r f e m , i kuri v i e n arba j derini gaunama 6 1 6 5 0 0 o d i form Oksfordo angl
Kek morfem yra o d y j e kats?

kalbos odyne

(i j - 290 500 pagrindini

ir 326 000 vedini).

349

Paskui i t o d i galima sudaryti begalin skaii sakini, kurie b e v e i k visi, kaip ir is, yra originals. Kalba, kaip ir s m e g e nys, kuri dka j suprantame, yra sudtingas paprast element darinys.

Kalbos raida
Greitai atspkite: kiek vidutinikai o d i per dien imokdav o t e nuo pirmojo savo gimtadienio iki baigdami vidurin m o kykl? Vidutinikai iaurs A m e r i k o s vidurins m o k y k l o s abiturientas i n o apie 80 0 0 0 o d i (Miller ir Gildea, 1987). Tai vidutinikai apie 5 0 0 0 per metus (pradedant nuo vieneri met), arba 13 per dien i m o k t odi. Kaip atsitiko, kad kasmet, m o kytoj m o k o m i apytikriai 2 0 0 nauj odi, i m o k o t e j gerokai daugiau. Tai vienas i didij m o g a u s raidos stebukl. Dar prie i m o k d a m i prie 2 pridti 2, vaikai patys kuria originalius ir gramatikai taisyklingus sakinius. D a u g u m a i tv bti.sunku suformuluoti sintakss taisykles. Taiau ikimokyklinukai supranta ir kalba taip lengvai, kad daro gd net universiteto studentams, b e s i s t e n g i a n t i e m s imokti u s i e n i o kalbos, arba mokslininkui, bandaniam modeliuoti natrali kalb kompiuteriui. Kaip skleidiasi is nuostabus m s kalbos g e b j i m a s ir kaip galima tai paaikinti?

10 SKYRIUS. Mstymas ir kalba

345

KAIP IMOKSTAMA KALBOS. Vaiko kalbos raida atspindi kalbos sandar - einama nuo paprasto prie sudtingo. Keturi mnesi kdikis gali stebti lp judesius ir skirti kalbos garsus. Jis mgsta irti veid, kuris sutampa su garsu. Taigi mes inome, kad jis gali atpainti, kad ah sklinda i plaiai atvertos burnos, o y - kai atitraukti lp kampai (Kuhl ir Meltzoff, 1982). io amiaus kdikis pradeda guguoti - t. y. jis spontanikai taria vairiausius garsus, p a v y z d i u i , ah-gu. G u g a v i m a s nra suaugusij kalbos mgdiojimas, nes guguojant tariami vairi kalb garsai, netgi ir tie, kuri gimtojoje kalboje nra. Klausantis io ankstyvojo gugavimo, negalima nustatyti, ar kdikis pranczas, korjietis ar etiopas. Negirdintys kdikiai taip pat guguoja, kartoja gestus, kurie yra tarsi skiemenys, ir jie, aiku, nemgdioja kalbos (Petitto ir Marentette, 1991). Taigi, atrodo, kad prigimtis pirmiau mus aprpina galimais foneminiais garsais, o patirtis tuomet formuoja ms nek. Galiausiai gugavimas ima panati gimtosios kalbos garsus ir intonacij. Klausydamiesi madaug deimties mnesi kdikio, ilavinta klausa galime atpainti jo gimtj kalb (de Boysson-Bardies ir kt., 1989). Kdikio gimtajai kalbai nebdingi foneminiai garsai ima nykti. Jis pamal praranda gebjim skirti garsus, kuri niekados negirdi. Nesimoks suaugs japonas negali atskirti angl kalbos ra ir la, nes japonai turi vien, tarpin tarp i dviej, fonem. Iradingi Janet Werker (1989) eksperimentai atskleid, kad ei mnesi kdikis gali suvokti bet kokios kalbos fonem skirtumus, bet, bdamas madaug dvylikos mnesi, jis to padaryti nebegali ( 1 0 - 8 pav.). Sulauk madaug vieneri met (tikslus kiekvieno vaiko amius skiriasi), daugelis vaik pradeda v i e n o o d i o stadij. Suvok, kad garsai kak reikia, jie pradeda vartoti juos tam, kad perteikt prasm. Pirmieji j odiai paprastai bna tik vieno skiemens, pavyzdiui, ma, da, ir yra vos atpastami. Taiau eimos nariai greitai imoksta suprasti kdikio kalb, o ji ilgainiui prisiderina prie eimos kalbos. Dauguma vaiko pirmj odi reikia judanius daiktus arba tuos, su kuriais galima aisti, - daniau tokius kaip uo arba kamuolys, o ne stalas arba lovel, kurie paprasiausiai stovi (Nelson, 1973). ios vieno odio stadijos metu kaitomas odis gali prilygti sakiniui. A u - A u ! " gali reikti: irk, koks ten uo". Antraisiais gyvenimo metais vaikas paprastai vartoja vis daugiau pavieni odi, o sulauks madaug dvej met, pradeda kalbti sakiniais i dviej odi (10-1 lentel). ios stadijos kalba yra panai telegram kalb: joje daugiausia daiktavardi ir veiks-

Nors js tikriausiai inote daugiau kaip 100 000 odi, bet beveik pusei to, k pasakote, vartojate tik apie 150 odi.

346

IV DALIS. M o k y m a s i s ir m s t y m a s

10-8 pav. Visi mes turime gimt gebjim suvokti vis pasaulio kalbu garsus. Janet Werker laboratorijoje kdikis pastiprinamas plojimu ir aisliuku, kai jis pavelgia deinn, igirds pakitus gars (pavyzdiui, ba. ba, ba, ba, da, da). Hindi kalb vartojantys suaugusieji ir kdikiai, kuri gimtoji kalba yra angl, gali lengvai atskirti du Hindi kalbos t skambesius, kuri angl kalboje nra. Madaug nuo vieneri met ir vyresni anglikai kalbantys mons retai suvokia t gars, skirtum (i Werker, 1989). Hindi kalbantys suaugusieji Vaikai i anglikai kalbani eim maodi, pavyzdiui, telegramoje raoma V I S K A S S I S K P I N I G U S " , o v a i k a s s a k o ^oriu suli". SUTARTA. Anglikai kalbantys suaugusieji

K a i p ir telegradidelis

m o j e , ia j a u i r y k j a sintaks, o d i tvarka p r a s m i n g a . A n g l i k a i kalbantis v a i k a s paprastai b d v a r d s a k o prie daiktavard -

uo, o ne uo

didelis.

A t r o d o , kad trij o d i stadijos" nra. P e r j s d v i e j o d i tarpsn, v a i k a s netrukus pradeda kalbti i l g e s n m i s f r a z m i s ( F r o m kin ir R o d m a n , 1 9 8 3 ) . N o r s sakiniai v i s dar p a n a s t e l e g r a f o praneimus, j u o s e laikomasi sintakss taisykli Mamyte, imk kamuol). Pradjs lankyti pradin m o k y k l , v a i k a s j a u supranta s u d t i n g u s sakinius, j a m pradeda patikti i d v i p r a s m y b i kylantis j u m o r a s . KALBOS RAIDOS AIKINIMAS. Tyrinjant, kaip i m o k s t a m a kal-

ba, n e i v e n g i a m a i k y l a k l a u s i m a s , k a i p tai v y k s t a . M g i n i m a i ats a k y t i k l a u s i m s u k l g y v i n t e l e k t u a l i n g i n . Jis v y k s t a

10 SKYRIUS. M s t y m a s ir kalba

347

10-1 LENTEL. Kalbos raida.

APYTIKRIS AMIUS MN. 4 10 12 24 24+ STADIJOS Guguojant skiriami kalbos garsai Gugavimas atitinka gimtj kalb Vieno odio stadija Dviej odi, telegrafin kalba Pradeda kalbti sakiniais

l y g i a g r e i a i su 8 s k y r i u j e M o k y m a s i s " m s m i n t a d i s k u s i j a tarp b i h e v i o r i s t p o i r i o apie l e n g v a i f o r m u o j a m individ ir p o irio, kad kiekvienas individas gimsta biologikai pasirengs i m o k t i tam tikr ryi. P r i g i m t i e s ir patirties g i n a s v l i p l a u k p a v i r i , ir ia, kaip ir k i t o s e s r i t y s e , v i s labiau p r i p a s t a m a g i m t prad svarba. B i h e v i o r i s t a s B. F. Skinneris ( 1 9 5 7 ) man, kad k a l b o s raid galima paaikinti m u m s inomais m o k y m o s i dsniais, pavyzdiui, asoc i a c i j o m i s (daikt vaizd siejant su o d i skambesiu), m g d i o j i mu (kit s u m o d e l i u o t o d i ir sintakss) ir pastiprinimu ( s k m e , y p s e n o m i s ir priglaudimu, kai vaikas gerai k nors pasako). Taigi kdikiai, tvirtino Skinneris, i m o k s t a kalbti b e v e i k tais p a i a i s bdais, kaip g y v n a i i m o k s t a sukirsti per stryp arba nuspausti mygtuk. A k i v a i z d u , kad verbalin e l g s e n a prasidjo tada, kai p o l e m i a m o i n g s n i o m o n i j o s e v o l i u c i j o j e b a l s o r a u m e n y s pasidar jautrs operantiniam s l y g o j i m u i , " - spliojo Skinneris ( 1 9 8 5 ) . Lingvistas N o a m a s C h o m s k y ' i s (1959, 1987) Skinnerio poir k a l b o s m o k y m s i l a i k o n a i v i u . I tikrj, p a s a k C h o m s k y ' i o , m a r s i e t i s m o k s l i n i n k a s , s t e b d a m a s v a i k u s v i e n i n t e l e kalba k a l b a n i o j e b e n d r u o m e n j e , padaryt i v a d , kad kalba yra b e v e i k v i s i k a i g i m t a s dalykas. Taip nra, n e s vaikai turi i m o k t i t o s k a l b o s , kuri vartojama j a p l i n k o j e . Taiau t e m p a s , kuriuo v a i k a i n e m o k o m i i m o k s t a o d i ir g r a m a t i k o s , yra p e r n e l y g s u d t i n g a s d a l y k a s , kad bt g a l i m a p a a i k i n t i v i e n tik m o k y m o s i d s n i a i s . Vaikai p r i g a l v o j a v i s o k i a u s i sakini, kuri n i e kada nra girdj, v a d i n a s i , j i e n e m g d i o j a . Jie pradeda vartoti m o r f e m a s n u m a t o m a tvarka, pridti prie o d i g a l n e s . P a s k u i j i e i m a vartoti p r i e l i n k s n i u s . . . V l i a u j k a l b o j e atsiranda artikeliai ( B r o w n , 1 9 7 3 ) . B e to, d a n i a u s i a i j i e klysta, t a i k y d a m i l o g i k a s g r a m a t i k o s t a i s y k l e s . G a v s m e d a u s , v a i k a s ir toliau j o p a g e i d a u j a , s a k y d a m a s noriu m e d a u s " . T u o j a u j i s p a s a k y s la i n i a u s " , d u o k d u o n a u s , p i e n a u s , s v i e s t a u s " (R., 1 m . 10 m n . ) (i A . G u a s . V a i k o p s i c h o l o g i j a , K a u n a s , 1 9 8 1 , 5 9 p . ) spec,

red. pasilytas

lietuvikas

pavyzdys.

348

IV DALIS. M o k y m a s i s ir m s t y m a s

A n o t C h o m s k y ' i o ( 1 9 8 7 ) , b i h e v i o r i s t p o i r k a l b o s raid g a l i m a palyginti su v a n d e n s p y l i m u butel, o savj poir j i s l y g i n a s u p a g a l b a g l e i , kuri pati auga". J o . s i t i k i n i m u , k a l b o s raida yra p a n a i lytin b r e n d i m - t i n k a m a i a u k l j a m a m v a i kui tai t i e s i o g i m a ir atsitinka". g i m t o s u n i v e r s a l i o s i o s g r a m a tikos" dka vaikas lengvai imoksta bet kurios j o girdimos kalbos g r a m a t i k . K i t p a s a u l i k a l b o s m e s , m o n s , g a l ir n e i m o k t u m e , bet tik n e m s p a s a u l i o k a l b o s . C h o m s k y ' i o t e i g i m u , m s g e b j i m a s i m o k t i kalb yra n e l y g i n a n t skirstiklis - k a l b o s i m o k i m o r e n g i n y s " - k u r i a m e , v a i k u i girdint kalb, j u n g i a m a t a m tikra g r a m a t i k a . Taigi a n g l i k a i k a l b a n t y s v a i k a i i m o k s t a dti p a p i l d i n s a k i n i o p a b a i g o j e (Ji s u v a l g o b u o l ) . J a p o n i k a i k a l b a n t y s v a i k a i p a p i l d i n s a k o prie v e i k s m a o d (ji o b u o l s u v a l g ) . T i e , k u r i e j a u s u a u g m o k o s i k i t o s k a l b o s , paprastai k a l b a s u g i m t o s i o s kalbos akcentu. Gal j i e m s lengviau imokti s v e t i m o s k a l b o s g r a m a t i k ? N o r d a m o s tai i s i a i k i n t i , J a c q u e l i n e J o h n s o n ir E l i s s a N e w p o r t ( 1 9 8 9 ) p a t e i k k o r j i e i a m s ir k i n a m s , a t v y k u s i e m s J u n g t i n e s A m e r i k o s V a l s t i j a s , g r a m a t i k o s test, r e i k a laujant n u s t a t y t i , ar k i e k v i e n a s i 2 7 6 s a k i n i yra g r a m a t i k a i t a i s y k l i n g o s arba n e t a i s y k l i n g o s . K a i kurie t i r i a m i e j i b u v o i m i g r a v a n k s t y v o j e v a i k y s t j e , kiti - j a u s u a u g . N e p a i s a n t j a m iaus atvykstant, visi jie Jungtinse Valstijose b u v o b u v apie de i m t m e t . i a i p ar taip, s u a u g i m i g r a n t a i - kuri d a u g u m a b u v o dstytojai, tyrjai arba b e b a i g i m o k s l u s studentai - ilgiau b u v o m o k s i a n g l k a l b o s , n e s v i s i j i e m o k s i j o s ir s a v o g i m t i n j e . V i s d l t o , k a i p m a t y t i i 1 0 - 9 pav., tie, kurie a n t r o s i o s k a l b o s i m o k o a n k s t i , m o k j o j g e r i a u s i a i . C h o m s k y ' i s i a p a s a k y t , k a d j e i g r a m a t i k a j u n g i a m a v a i k o r a i d o s m e t a i s , s i s a v i n t i kit gramatik tampa sunkiau. K a i p g l n e l a i s t o m a nustoja augti, taip ir vaikai nustoja l i n g v i s tikai tobulti, jei negirdi k a l b o s l e m i a m u j o s i m o k i m u i tarpsniu. Antai G e n i e a n k s t y v u o s i u s s a v o m e t u s praleido pririta prie k d s , ir su j a niekas nekalbjo. L o s A n d e l o ( L o s A n g e l e s ) v a l d i o s pareignai j surado n e b y l ir n i e k o nesuprantani (Curtiss, 1 9 7 7 , 1 9 8 1 ) . Paskui G e n i e i m o k o kai kuri atskir o d i , bet n e i m o k o sudaryti gramatikai taisykling sakini. A n k s t y v o s i o s patirties p o v e i k i s aikiai m a t o m a s tarp kurij. Girdintys g i r d i n i t v vaikai ir kurti kuri bendraujani g e s t a i s t v vaikai turi d a u g bendra. A b i e j grupi vaikai v a i k y s t j e patiria kalb ir b e v e i k tuo pat g r e i i u susidaro s a v o p i r m u o s i u s o d y n u s . Taiau p a g a l v o k i m e a p i e d a u g i a u kaip 9 0 % kuri vaik, g i m u s i g i r d i n t i e m s ir g e s t a i s nebendraujantiems t v a m s . i e vaikai paprastai s a v o p i r m a i s i a i s g y v e n i m o m e t a i s n e s u i n o , kas yra kalba. Paf * 80 t; c / > n o "5 g t ! 60 K. 0> 50 Gimtoji 3-7 8-10 11-15 17-39 kalba Amius atvykstant 10-9 pav. Vaik parengtis imokti kalb. Prajus deimiai met nuo atvykimo Jungtines Amerikos Valstijas, imigrantai i Azijos atliko gramatikos test. Tie, kurie buvo atvyk bdami penkeri met arba jaunesni, suprato gramatik taip pat gerai kaip ir gimtja kalba kalbantieji. Atvykusiesiems vliau ne taip gerai seksi (i Johnson ir Newport, 1989). 90

10 SKYRIUS. Mstymas ir kalba

349

lyginti su tais kuriais vaikais, kuriems buvo demonstruojama gest kalba nuo pat gimimo, tie, kurie imoko kalbtis gestais bdami paaugliai arba suaug, yra tarsi imigrantai, imok angl kalbos vaikystei prajus. Jie gali imokti pagrindinius odius ir juos tvarkyti, bet jie niekados nekalba taip sklandiai ir laisvai kaip nuo gimimo gestus vartojantys mons, kurie geba perteikti ir suprasti subtilius gramatikos skirtumus (Newport, 1990). Taigi vaikai, bendraudami su j u o s priiriniais ir aukljaniais m o n m i s , yra biologikai pasireng imokti kalb. Skinnerio mokymsi pabriantis poiris padeda paaikinti, kodl vaikai imoksta kalb, kuri girdi, ir kaip jie papildo savo odyn naujais odiais. Chomsky'io pabriama mumyse gldinti parengtis imokti gramatikos taisykles padeda paaikinti, kodl ikimokyklinukai taip lengvai imoksta kalb ir taip gerai taiko gramatik. Taigi dar kart sitikinome, kad prigimtis ir patirtis veikia ivien. Grdami prie ms diskusijos apie mogaus mstymo gali, stabtelkime ir pamginkime vertinti savo gebjimus. U sprendim primim ir vertinim mus, linkusius klysti, galima bt vertinti 7. U problem sprendim, kur m o n m s nestinga sumanumo, taiau lengvai fiksuojamasi, tikriausiai gautume auktesnius balus, galbt 8. U protins veiklos veiksmingum, klaid neivengianias, bet greitas euristikas nusipelnytume 9. O kai bt prieita prie kalbos imokimo ir jos vartojimo, ekspertai, apimti pagarbios baims, tikriausiai vertint m o g 10 bal.

Gyvn kalba
Jei mes, kalbantys mons, esame, kaip sako psalmi krjas, nedaug menkesni u Diev", tai koki viet tarp visos krinijos uima gyvnai? Ar jie yra nedaug menkesni u mog"? Atsakymas i dalies priklauso nuo to, kiek jiems bdingas gebjimas vartoti kalb. N e k y l a abejoni, kad gyvnai bendrauja. Taiau ar jie gali vartoti kalb? BITS. Daugiau kaip prie 2 0 0 0 met graik filosofas Aristotelis pastebjo, kad vieniai bitei darbininkei suradus nektaro altin, kitos bits staiga iskrenda i avilio ir lekia tiesiai prie naujai surastos maisto vietos. Aristotelis spjo, kad pirmoji bit valgytoja turt sugrti avilin ir atvesti kitas bites prie maisto. Jis klydo. 1901 metais sumanus vokiei tyrintojas pasek bit valgytoj grusi atgal avilin ir j sugavo, kad i nebesugrt prie maisto altinio. Kitos darbininks, net likusios be vedls, skrido tiesiai prie nektaro.

Atsakymas 344 p. pateikt

klausim: dvi - kat" ir s".

350

IV DALIS. M o k y m a s i s ir m s t y m a s

K a i p g i bits g a l j o inoti, kur j o m s skristi? T u o s u s i d o m j s , austr b i o l o g a s Karlas v o n Frischas ( 1 9 5 0 ) m s i eksperiment, u kuriuos v l i a u g a v o N o b e l i o premij. Eksperimentai parod, kad bit v a l g y t o j a k i t o m s b i t m s d a r b i n i n k m s p e r d u o d a i n i mantriu okiu. o k i o trukm ir kryptis, kaip nustat Frischas, i n f o r m u o j a kitas bites apie m a i s t o altinio krypt ir atstum ( 1 0 - 1 0 pav.). N o r s labai s p d i n g a s atrodyt b i t s d a r b i n i n k s o k i s , v a r g u ar j i s g a l t m e s t i i k s u d t i n g a i , l a n k s i a i ir g a l i n g a i m o g a u s k a l b a i . B i t s d a r b i n i n k s bendrauja, b e t b e k a l b o s e l e m e n t . MOGBEDIONS. R i m t e s n i s i k i s tvirtinimui, es tik m o n s

Nektaro altinio kryptis

kalba, yra d u o m e n y s apie su m o n m i s k a l b a n i a s " m o g b e d i o nes. i n o d a m i , kad i m p a n z s gali artikuliuoti tik kelis o d i u s , N e v a d o s u n i v e r s i t e t o tyrintojai A l l e n a s ir B e a t r i c e Gardneriai ( 1 9 6 9 ) p a m g i n o i m o k y t i g e s t k a l b o s i m p a n z vardu W a s h o e , tarsi ji bt kurias vaikas. Prajus k e t v e r i e m s m e t a m s , W a s h o e galjo naudoti 132 e n k l u s . Ir mokslininkai, ir v i s u o m e n labai s u s i d o m j o pas k e l b t a i s s k m i n g a i s Gardneri p a s t a n g rezultatais. V i e n a s laikraio N e w York Times " reporteris, kuris b u v o i m o k s g e s t kalb o s i s a v o kuri tv, aplank W a s h o e ir suuko: Staiga supratau, kad su kitos g i m i n s atstovu k a l b u o s i s a v o gimtja kalba". A t u n t a j a m e d e i m t m e t y j e b u v o gauta dar d a u g i a u r o d y m apie b e d i o n i kalb". B e d i o n s gali n e tik enklinti, bet ir j u n g t i e n k l u s v i e n u s su kitais ir sudaryti suprantamus sakinius. W a s h o e g e s t a i s ireik: Tu m a n e ieiti, praau". Paaikjo, kad b e d i o n derina o d i u s krybikai. W a s h o e g u l b p a y m j o v a n d e n s pauktis". K a l i f o r n i j o j e K o k o , Francine Patterson ( 1 9 7 8 ) i m o k y t a gorila, i l g a n o s ll Pinok apibdino kaip dramblio vaikas". Lana, i m p a n z , kuri kalba", spaudydama m y g t u k u s , prijungtus prie k o m piuterio, v e r i a n i o j o s p a s p a u d i m u s a n g l kalb, v i e n dien sig e i d a p e l s i n o . Ji neturjo o d i o , reikianio apelsin, s p a l v a s ir o d , reikiant obuol, o b u o l , kuris yra oraninis" ( R u m b a u g h , 1 9 7 7 ) . K a d a n g i s u s i k a u p n e m a a i d u o m e n apie m o g b e d i o n i kalb, i m t a m a n y t i , k a d b e d i o n s i t i e s n e d a u g m e n k e s n s u m o g " . N o r s j o d y n a s ir s a k i n i a i , p a l y g i n t i su m s , v i s a i p a prasti - a t i t i n k a n t y s m a d a u g d v e j m e t v a i k o g e b j i m u s , - b e d i o n s , r e g i s , tikrai turi t pat g e b j i m , kuris b u v o l a i k o m a s tik m s , m o n i , y p a t y b e . bet i n o j o taigi i m p r o v i z a v o : Timai, d u o k 10-10 pav. Bits darbininks okis. Tiese paymta okio dalis rodo nekta: altinio krypt sauls atvilgiu, o okir trukm nurodo atstum. Kitos bits, kurios negali matyti okio tamsiame avilyje, susispieia krvon, kad pajust;, kas vyksta (i von Frisch, 1974).

Taiau ar i tikrij bedions gali kalbti? Atuntojo deimtme i o p a b a i g o j e tvirtinimai a p i e k a l b a n i a s b e d i o n e s " i k l klau-

10 S K Y R I U S . M s t y m a s i r k a l b a

351

s i m : ar b e d i o n s t i k r a i k a l b a , ar t y r j a i y r a n e i m a n l i a i ? B e dioni k a l b o s tyrintojai priskiria j o m s s a v o kalbos gebjimus,

sak skeptikai. P a n a g r i n k i m e kai kuriuos j argumentus: B e d i o n s labai s u n k i a i i m o k s t a s a v o ribot o d y n . Vargu ar j o s p a n a i o s i k a l b a n i u s ar g e s t u s n a u d o j a n i u s v a i k u s , k u r i e l e n g v a i kas s a v a i t i m o k s t a d e i m t i s n a u j o d i . S a k y t i , kad b e d i o n s gali i m o k t i kalbti tik dl to, kad j o s gali p a e n k l i n t i o d i u s , yra b e v e i k tas pat, k a i p t e i g t i , j o g m o n s gali s k r a i d y ti dl to, k a d gali o k i n t i . i m p a n z s gali n u o s e k l i a i rodyti e n k lus arba s p a u d y t i m y g t u k u s , kad g a u t a t l y g , bet t pat g a l i ir b a l a n d i a i - i e i l s k i r s d a m i s n a p u per stryp, kad g a u t grd (Straub ir kt., 1 9 7 9 ) ; bet n i e k a s n e s a k o , kad b a l a n d i a i kalba". B e d i o n s tikrai g a l i v a r t o t i s i m b o l i u s p r a s m i n g a i , b e t e s a m i d u o m e n y s anaiptol netikina, kad j o s gali prilygti netgi trej m e t vaikui g e b a n i a m tinkamai sintaksikai sutvarkyti odius. Vai-

kui f r a z s y o u t i c k l e " ir t i c k l e y o u " (tu kuteni ir k u t e n a t a v e ) p e r t e i k i a s k i r t i n g u s d a l y k u s , o b e d i o n g a l i j a s y m t i ir v i e naip, ir kitaip. Herbertas Terrace ( 1 9 7 9 ) , m o k s b e d i o n vardu N i m tai tik j o s m o k y t o j o r o d o m e n k l mgdiojimas. Chimps-

ky, p a d a r i v a d , kad d a u g u m a i m p a n z s n a u d o j a m e n k l

T u r d a m i d v i p r a s m i n f o r m a c i j , m o n s link matyti tai, k j i e nori arba t i k i s i p a m a t y t i . ( P r i s i m i n k i m e s u v o k i m o n u o s t a t , aprayt 6 s k y r i u j e . ) Terrace t e i g : a i k i n t i , j o g i m p a n z s n a u d o j a m i e n k l a i yra k a l b a - tai n e d a u g d a u g i a u n e g u j m o k y t o j noras taip galvoti. (Kai W a s h o e parod v a n d e n s pauktis", ji, g a l i m a s d a l y k a s , atskirai p a v a d i n o v a n d u o " ir p a u k t i s " . ) M o k s l e , k a i p ir p o l i t i k o j e , g i n a i s k a t i n a p a a n g . Tvirtini-

m a s , e s b e d i o n s turi t o k p a t k a i p m e s g e b j i m v a r t o t i k a l b " , ir s k e p t i k a s a t k i r t i s , k a d b e d i o n s n e v a r t o t i k a l b a " ( k a i p galt pasakyti Washoe), paskatino p s i c h o l o g u s pripainti didesn i u s b e d i o n i g e b j i m u s ir m s p a i g e n i a l u m v a r t o j a n t o d i u s . K i e k v i e n a s s u t i k s , k a d tik m o n m s b d i n g a k a l b a , j e i t u o s u p r a n t a m a o d i a i s arba g e s t a i s i r e i k i a m a s u d t i n g a gramatika. Jei kalba suprantama p a p r a s i a u tikrj g e b a vartoti kalb. V i e n a s i i m p a n z s L a n o s m o k y t o j D u a n e R u m b a u g h mano, k a d p e r d a u g s u p a p r a s t i n t a k l a u s t i : A r b e d i o n s g e b a ar n e g e b a vartoti m o n i k a l b ? " K a l b a yra labai sudtinga, d a u g i a m a t , tik kaip g e b j i m a s beni drauti p r a s m i n g o s s i m b o l i s e k o s dka, t u o m e t b e d i o n s

352

IV DALIS. M o k y m a s i s ir m s t y m a s

vairiapus. M u m s a r t i m i a u s i e m s g y v n a m s b d i n g o s kai kurios io reikinio d a l y s , bet n e v i s o s . " Taigi, u u o t g a l v o j u s apie kalb kaip apie ntum - viskas arba nieko, - geriau j laikyti v i s u m a gdi, kuri tam tikr dal turi ir b e d i o n s . N o r s b e d i o n s nekalba taip kaip m e s , j m s t y m o ir bendrav i m o g e b j i m a i ir toliau stebina j dresuotojus. L o u l i s , W a s h o e vaikis, i m o k o 6 8 g e s t u s , paprasiausiai s t e b d a m a s W a s h o e ir kitas tris k a l b o s m o k y t a s b e d i o n e s . B e to, W a s h o e , L o u l i s ir kitos b e d i o n s dabar g e s t a i s v i e n a kitos prao pakutenti, apkabinti ateiti, ir kt. M o k a n t y s g e s t kalb m o n s gali slapta k l a u s y -

Matydama vandenyje plduriuojani ll, Washoe gestais paro.. vaikas mano grime".

tis i b e d i o n i p a s i k a l b j i m , ir j i e b e v e i k v i s i k a i sutaria, aikindami, k b e d i o n s sako: 9 0 % b e d i o n i k a l b o s siejasi su tarpusavio b e n d r a v i m u , r a m i n i m u arba a i d i m u (Fouts ir B o damer, 1987). B e to, i m p a n z s yra truput d v i k a l b s , j o s p a s a k y tus a n g l i k u s o d i u s gali iversti g e s t u s (Shaw, 1989-1990). Lan m o k tyrjai i m o k kitas dvi b e d i o n e s , S h e r m a n ir Austin, naudotis k o m p i u t e r i o klaviatra bendraujant vienai su kita. i m p a n z s prao v i e n a kitos tam tikro m a i s t o ar netgi k o k i o rankio, kur g a l i m a panaudoti maistui pasiekti ( R u m b a u g h ir Sav a g e - R u m b a u g h , 1986). Taip pat p a m i n t i n a s S a v a g e - R u m b a u g h ( 1 9 8 7 , 1 9 9 0 ) atradimas, teigiantis, kad p i g m j i n s i m p a n z s gali imokti suprasti n e k a m o s i o s a n g l k a l b o s niuansus. K a n z i , v i e na i t i m p a n z i , paklausta: Ar gali parodyti m a n v i e s ? " arba Ar gali duoti man v i e s o s ? " arba Ar gali jungti v i e s ? " elgiasi supratingai. Kanzi taip pat supranta p a s a k y t u s o d i u s gyvat, ksti ir uo. Kai jai b u v o d u o t o s g y v a t s bei uns i k a m o s ir pirmkart pasakyta - tegul u o kanda gyvatei", ji grdo g y vat uniui burn. Taigi dresuot bedioni kalbos gebjimai yra kukls lyginant su mogaus gebjimais. Taiau dl spding paintini gebjim j o s i tikrj atrodo nedaug m e n k e s n s u mog".

Ms egocentrikas poiris, jog esame ypatingi ir skiriams nuo vis kit pasaulio gyvn, yra i esms ginytinas. "
Duanc Rumbaugh i Sue S a v a g e - R u m b a u g h , 197>

MSTYMAS IR KALBA
M s t y m a s ir kalba sudtingai persipina. Klausimas, kas yra pirm e s n i s - yra v i e n a s i p s i c h o l o g i j o s v i t o s - a r - k i a u i n i o " klausim. Ar pirmiau k y l a idja, kuri paskui ireikiama o d i a i s ? A r mintis yra o d i u o s e , ir be o d i n e g a l i m a ?

Kalbos taka mstymui

L i n g v i s t a s B e n j a m i n a s L e e W h o r f a s tvirtino, kad kalba l e m i a ms mstysen. Whorfo ( 1 9 5 6 ) lingvistinio r e l i a t y v u m o h i p o -

10 SKYRIUS. Mstymas ir kalba

353

tez teigia, kad skirtingos kalbos turi takos skirtingoms tikrovs sampratoms. Pati kalba formuoja mogaus svarbiausias mintis." Whorfo idja retai ateina galv monms, kalbantiems tik viena kalba. Jiems ji yra tik priemon mintims reikti. Taiau monms, kurie kalba dviem nepanaiomis kalbomis, pavyzdiui, angl ir japon, atrodo savaime suprantama, kad skirtingomis kalbomis skirtingai ir mstoma (Brown, 1986). Pavyzdiui, keletas japonik odi, reikiani duoti, rodo reikmingus kultrinius skirtumus. Kur i duoti vartoti, lemia tai, ar duodantysis uima auktesn ar emesn padt, ir tai, ar duodantysis yra draugas ar eimos narys. Kitas pavyzdys. A n g l kalboje yra vienas odis, reikiantis snieg (snow). Eskim kalboje toki odi keletas. Tai, pasak Whorfo, leidia eskimams suvokti sniego skirtumus, kurie kita kalba kalbani m o n i likt nepastebti. Kalbos ir mstymo ssaja stebima ir gramatikos lygmenyje. Hopi indnai neturi veiksmaodi btojo laiko. Dl to, kaip teig Whorfas, jiems sunkiau mstyti apie praeit. Kritikuojantieji poir, j o g kalba lemia mstym, teigia, kad odiai greiiau ms m s t y m o bd atspindi negu kuria. Pats eskim g y v e n i m a s veria j u o s atpainti skirtingas sniego ir ledo ris, tad j i e m s reikia odi i e m s skirtumams nusakyti. (Slidininkai panaiai apibdina nuokalnes, sakydami: lipnus sniegas", dulks".) M e s neturime tiek daug odi kaip eskimai sniegui apibdinti, bet tai nereikia, kad n e g a l i m e t skirtingum suvokti. Panaiai ir N a u j o s i o s Gvinjos gyventojas, neinodamas ms odi f o r m o m s ir s rp a l v o m s nusakyti, tuos dalykus suvokia beJ 3
.

yis f0(a y r a kabliai ant kuri kabinamos mintys." ^ HS"ry Wa ^as Bccchcris t
Proverbs from Plymouth Pulpit, 1887

veik taip pat kaip ir m e s (Rosh, 1974). Taigi, nors bt per drsu sakyti, kad kalba lemia ms mstymo bd, bet ms odiai tikrai gali paveikti tai, k mes mstome (Hoffman ir kt., 1986). Todl gerai darome, rpestingai ir atidiai rinkdamiesi odius. Kai mons moteris vadina mergaitmis, pavyzdiui, kontoros mergaits", - argi neparodomas poiris, kad moter padtis yra emesn? Arba pasvarstykime vardio jis bendr vartosen. Ar yra koks skirtumas, jei a pasakau: Vaikas imoksta kalbos, bendraudamas su j globojaniais asmenimis" arba: Vaikai imoksta kalbos, bendraudami su juos globojaniais asmenimis"? Kai kas teigia, jog ia nes jokio skirtumo, nes kiekvienas ino, kad iuo atveju vyrikoji gimin apima ir moteris" (kaip 1850 metais paskelb Britanijos Parlamentas). Taiau ar visuomet jis suvokiamas taip, tarsi apimt ir moteris? Dvideimt tyrim tvirtai rod, kad taip nra (Henley, 1989). Janet Hyde ( 1 9 8 4 ) pra vaik ubaigti pasakojimus, kuri pradi ji pati sugalvodavo, pavyzdiui: Kai vaikas nueina mokyk-

354

IV DALIS. M o k y m a s i s ir mstymas

l,

danai pirm dien jaudinasi". Kai H y d e tuioje arba Ji", b e v e i k tredalyje pasa-

Supratimui odio. "

paskatinti

reikia

vietoje raydavo jis, vaikas b e v e i k v i s u o m e t p a s a k o d a v o apie v y rus. Kai b d a v o raoma Jis" k o j i m v e i k j o s b u v o moterys. Paaugli ir suaugusij tyrim rezultatai iaurs A m e r i k o j e ir N a u j o j o j e Zelandijoje b u v o panas ( H a m i l t o n , 1988; Martyna, 1978; N g , 1 9 9 0 ) . Sakiniai apie m e ninink ir j o darbus" paprastai s u k e l d a v o v y r o vaizdinius. T u r k i m e o m e n y j e ir tai, kad m o n s vartoja g i m i n pasirinktinai, p a v y z d i u i , daktaras... jis", taiau sekretor - j i " ( M a c Kay, 1983). Jei jis iv ji tikrai nereikt g i m i n s , m e s neturtume nustebti, girddami sakant: aukl turi atsiliepti, kai j kvieia". Tai, kad m e s s t e b i m s , rodo, jog j reikia ir g i m i n , kuri kertasi su m s aukls idja. K a d a n g i kalba gali veikti m s t y m , tai, u g d a n t vaik, labai svarbu f o r m u o t i o d y n . K a l b o s pltra reikia m s t y m o g e b j i m pltr. D a v i d a s P r e m a c k a s ( 1 9 8 3 ) p a s t e b j o , kad net ir k a l b o s m o k o m o s i m p a n z s geriau g e b a abstrakiai mstyti ir protauti pagal analogij. N e m o k y t a i kalbti i m p a n z e i b u v o sunku atpainti, j o g parodyt pusiau pripilt cilindr p a n a i a u p u s o b u o lio n e g u trys ketvirtadaliai obuolio. Kalbos m o k y t a i m p a n z daug l e n g v i a u u i u o p i analogij. M a v a i k m s t y m a s taip pat t o b u l j a kartu su kalba ( G o p n i k ir M e l t z o f f , 1986). Tai, kas tinka i m p a n z m s ir i k i m o k y k l i n u k a m s , tinka k i e k v i e n a m : didinti savo odi gali. verta tai dl ko d a u g u m a v a d o v l i , taip

Elements of Chemistry,

r^

pat ir is, s u p a i n d i n a su naujais o d i a i s - kad atskleist nauj idj bei nauj m s t y m o bd.

Mstymas be kalbos
Ar kalbats su savimi, lik vieni? Ar m s t y m a s - tai tik kalbjim a s i s su p a i u s a v i m i ? B e abejo, o d i a i perteikia mintis. Taiau argi nebna, kad m i n t y s aplenkia o d i u s ? kuri p u s suksite iaup, n o r d a m i paleisti alt v a n d e n ? N o r d a m i atsakyti k l a u s i m , j s tikriausiai g a l v o j o t e ne o d i a i s , bet r m t s m i n t y s e ikilusiu vaizdu. I ties, m e s danai m s t o m e vaizdiniais. Vaizdiniais m s t o dailininkai. Taip pat kompozitoriai, poetai, matematikai, sportininkai, mokslininkai. A l bertas E i n s t e i n a s saksi didij s a v o v a l g p a s i e k s regimj v a i z d i n i dka ir tik v l i a u ireiks tai o d i a i s . Vienas amerikietis karo belaisvis, kelet met praleids diungli stovykloje, sugro i iaurs Vietnamo, neteks apie 30 kilogram svorio. Vienas pirmj j o nor b u v o suaisti golf. Jo biiuli nuostabai, turint o m e n y j e , kad ilgai n e a i d io a i d i m o ir b u v o ise-

10 SKYRIUS. Mstymas ir kalba

355

ks, j i s aid nuostabiai. Jie stebjosi. Pilotas atsak, kad kasdien, bdamas nelaisvje, sivaizduodavo aidis, kruopiai pasirenks sau lazdas ir taiks kamuol i vairiausi padi (Csikszentmihalyi, 1990). D a u g e l i s skmingai rungtyniaujani sportinink rengiasi varyboms, sivaizduodami atliek tam tikrus veiksmus (Suinn, 1986; Mahoney, 1989). Georgia Nigro parod io bdo vert, tirdama mintin treniravim laboratorijos s l y g o m i s (Neisser, 1984). Jos tiriamieji turjo 2 4 kartus i tikrj mesti iet taikin. Paskui pus tiriamj turjo mesti 2 4 kartus mintyse. Dar vliau visi tiriamieji vl turjo 24 kartus mesti taikin. Geriau mt tik tie, kurie treniravosi mintyse. N a c i o n a l i n s tyrim tarybos psicholog komitetas, inagrinjs silomus v e i k s m tobulinimo bdus Jungtini A m e r i k o s Valstij armijoje, prijo prie ivados, kad dauguma j (tarp j - nejutiminis suvokimas ir neurolingvistinis programavimas") nra vertingi (Druckman ir Sevets, 1988). Taiau, remdamiesi eksperimentais, tokiais kaip Nigro, jie pripaino, kad naudinga judinamuosius gdius treniruoti mintyse. Tad koks gi yra kalbos ir mstymo santykis? Supratome, kad kalba daro tak mstymui. Taiau jeigu mstymas taip pat neveikt kalbos, tuomet niekad neatsirast n v i e n o naujo odio. Nauji odiai ireikia naujas mintis. Taigi pasakysime paprastai - ms-

tymas veikia ms kalb, kuri savo ruotu veikia

mstym.

Psichologiniai m s t y m o ir kalbos tyrimai atspindi vairius literatroje ir religijoje sutinkamus poirius moni gimin. mogaus protas tuo pat metu geba stulbinamai klysti ir parodyti nepaprast savo gali. iame amiuje, kai ms klaiding sprendim padariniai gali bti pragaitingi, m e s turime suprasti savo gebjim klysti. Taiau danai mus gelbsti tikrai v e i k s m i n g o s euristikos. B e to, ms sumanumas, sprendiant problemas, ir m s nepaprasta kalbos galia tikrai iskiria mus i gyvn ir leidia vertinti m o n e s kaip turinius beveik neribotus gebjimus".

356

IV DALIS. Mokymasis ir mstymas

SANTRAUKA
M s p a i n t i n s i s t e m a p r i i m a , s u v o k i a ir a t k u r i a i n f o r m a c i j , kuria n a u d o d a m i e s i , p a s k u i m s t o m e ir b e n d r a u j a m e - kartais imintingai, o kartais kvailai. i o j e d a l y j e b u v o aptarta, k a i p s u s i d a r o m o s svokos, sprendiamos problemos, priimami m a i ir v e r t i n i m a i , k a i p v a r t o j a m a k a l b a . sprendim e g e r a i i m a n y t i ir g y j a m e g d i , greitai bei valgiai sprsti. Nnai eksperimentiniai komimokstant

Dirbtinis intelektas.

p i u t e r i a i ir r o b o t a i a t l i e k a o p e r a c i j a s ,

imituojaniuintelek: achma-

mogaus mstym. Rykiausia dirbtinio konkrei uduoi, pavyzdiui, aidimo

s k m - tai k o m p i u t e r i o atm,inti,es a p i m t i s ir tiks',

Mstymas
Svokos.
S v o k o s , s u d e d a m o s i o s m s t y m o dalys, susudaromos, p a p r a s t i n a ir s u s i s t e m i n a i n f o r m a c i j a p i e p a s a u l kategorij hierarchij. Danai s v o k o s vyzdiais. r e m i a n t i s p r o t o t i p a i s arba g e r i a u s i a i s k a t e g o r i j p a -

tais arba l i g d i a g n o z a v i m o , l o g i k a . Iki ioT s m e g e m . g e b j i m o a p d o r o t i t u o p a i u m e t u n e s u s i j u s i inform a c i j ir p l a i j g a l i m y b i n e p a s i e k n e t ir sud t i n g i a u s i k o m p i u t e r i a i . T a i a u v i l i a m a s i , kad nauj o s kartos k o m p i u t e r i n e r v i n i a i " tinklai, imituojantys m o g a u s s m e g e n nervinius tinklus, s a v o galim y b m i s p r i a r t s prie m o g a u s gali. S u s i d r s u nauja s i t u a c i j a , mgi-

Problem sprendimas.

kuriai n e t i n k a j o k i e gerai i m o k t i a t s a k y m a i , g a l i m e n a u d o t i v i e n i k e l i s t r a t e g i j , p a v y z d i u i , n i m u s ir klaidas, a l g o r i t m u s bei praktikas euristikas. B n a , kad s p r e n d i m a i p a a i k j a staiga n u v i t u s protui". D e j a , s u s i d u r i a m e su k l i t i m i s , trukdaniomis s k m i n g a i sprsti p r o b l e m a s . P o l i n k i s i e k o t i patvirt i n i m o k r e i p i a m u s patvirtinti h i p o t e z e s , o n e j o m i s abejoti. Fiksacija, pavyzdiui, proto nuostatos m nauju vilgsniu. ir f u n k c i j f i k s a v i m a s , gali n e l e i s t i p a v e l g t i p r o b l e -

Kalba
K a l b a - m s o d i a i ir tai, k a i p m e s j u o s d e r i n a m e , n o r d a m i p e r t e i k t i p r a s m . Ji p a d e d a m s t y t i ir ireikti m s mintis.

Kalbos sandara.

odin kalb sudaro pagrindiniai fonemomis; paprasiausi odiai;

kalbos garsai, vadinami

reikmingi vienetai vadinami m o r f e m o m i s ; takss (odi tvarkos taisykls).

gramatika, s u s i d e d a n t i i s e m a n t i k o s ( r e i k m ) bei sin-

Sprendim primimas ir nuomoni susidarymas. Vad o v a u d a m i e s i e u r i s t i k o m i s , p a v y z d i u i , t i p i k u m o ir p a s i e k i a m u m o , labai v e i k s m i n g a i , bet kartais k l a i d i n g a i , g r e i t a i n u s p r e n d i a m e ir s u s i d a r o m e intuityvi n u o m o n arba v e r t i n i m . M s p o l i n k i s siekti, kad hip o t e z bt patvirtinta, ir n a u d o t i s greitais bei paprastais euristiniais bdais, gali neleisti pastebti ms s i l p n y b s k l y s t i . S i s r e i k i n y s v a d i n a m a s p e r d t a sav i k l i o v a . Tai, k a i p f o r m u o j a m a s k l a u s i m a s , g a l i g e r o kai p a v e i k t i atsakymus. K a l b o s r a i d a . V i e n a s i g a m t o s s t e b u k l yra v a i k o g e b j i m a s i m o k t i k a l b t i . Vaikai l e n g v a i e n g i a pirmyn: g u g a v i m a s , v i e n o o d i o stadija, telegrafine d v i e j o d i stadija ir t o l i a u ; g y v a i s v a r s t o m a , kaip j i e tai p a s i e k i a . B i h e v i o r i s t a s S k i n n e r i s a i k i n a , kad. m o k a n t i s k a l b o s , v e i k i a tie p a t y s gerai i n o m i a s o c i a cij, m g d i o j i m o ir p a s t i p r i n i m o d s n i a i . i u o t e i g i n i u v e r i a a b e j o t i f a k t a s , k a d v a i k a i yra b i o l o g i k a i p a s i r e n g i m o k t i o d i u s ir vartoti g r a m a t i k .

a l i k u m a s dl sitikinim. alikumas dl sitikin i m m o n i m s t y m e i r y k j a tada, kai l o g i k e s n m i s l a i k o m o s i v a d o s , kurios sutampa su j sitik i n i m a i s . P a s i r e i k i a ir s i t i k i n i m o t v a r u m a s atkakliai l a i k o m a s i s a v o idj, netgi p a n e i g u s j pag r i n d , n e s a i k i n i m a s , kur l a i k m e p a g r s t u , stringa m s atmintin. Taiau m o g a u s paintin veikla, n o r s k a r t a i s k l a i d i n g a ir a l i k a , y r a nepaprastai v e i k s m i n g a b e i p r i s i t a i k a n t i . K a i k n o r s p r a d e d a -

Gyvn kalba.

Kitas danai diskutuojamas

klausi-

m a s - ar k a l b a b d i n g a tik m o g u i . A k i v a i z d u , kad gyvnai bendrauja. P a v y z d i u i , bits mantriu okiu perduoda informacij apie maisto altinio viet. K e l e t a s p s i c h o l o g k o m a n d m o k v a i r i ri b e d i o n e s , tarp j k e l e t i m p a n z i , s u s i k a l b t i su m o n m i s g e s t a i s arba s p a u d a n t prie na daug o d i . Jos j u n g i a kompiuterio gaprijungtus mygtukus. m o g b e d i o n s i m o k o

o d i u s , kad perteikt

10 SKYRIUS. Mstymas ir kalba

357

p r a s m , k a d p a r e i k a l a u t ir v y k d y t p a l i e p i m u s . S k e p t i k a i p a y m i , k a d m o n i ir b e d i o n i g e b j i m a s k a l b t i l a b a i s k i r i a s i , y p a j m o k j i m a s tinkamai sintaksikai sutvarkyti odius. Taiau ie t y r i m a i a t s k l e i d i a , k a d m o g b e d i o n s turi n e abejotin paintini gebjim.

gai m s t o m a . N o r s l i n g v i s t i n i o r e l i a t y v u m o h i p o t e z teigia, kad kalba l e m i a m s t y m , t e i s i n g i a u but sakyti, kad kalba v e i k i a m s t y m . v a r d i o jis", vart o j a m o nurodant abiej g i m i n i i n d i v i d u s , takos tyrimai ir tai, kad t u r t i n g e s n i s o d y n a s gali pagerinti mstym, atskleidia odi poveik.

Mstymas ir kalba
M s t y m ir k a l b a p t a r m e t a m e p a i a m e skyriuje, n e s v a r g u ar tai a t s k i r i a m i d a l y k a i .

Kalbos taka mstymui.

N e g i n y t i n a , kad odiai

perteikia m i n t i s ir kad dl s k i r t i n g o s k a l b o s skirtin-

Mstymas be kalbos. K a i k u r i o s i d j o s , p a v y z d i u i , g e b j i m a s s u v o k t i ir s i m i n t i s k i r t i n g a s s p a l v a s , n e p r i k l a u s o n u o k a l b o s . Kartais m s t o m a v a i z d i n i a i s , o n e o d i a i s ; b e to, s u k u r i a m a n a u j o di naujoms idjoms ireikti. Taigi g a l i m a bt pasakyti, j o g m s t y m a s v e i k i a m s kalb, kuri v e i kia m s t y m .

SIMINTINI TERMINAI IR SVOKOS

Mstymas
mu. (arba p a i n i m a s ) . Protin v e i k l a , susijusi

Fiksacija.

N e g e b j i m a s pamatyti p r o b l e m naujai;

s u i n f o r m a c i j o s s u p r a t i m u , a p d o r o j i m u ir p e r t e i k i -

tai trukdo j i s p r s t i .

Proto nuostata. Polinkis nagrinti problem tam tikP s i c h o l o g i j o s sritis, tiru bdu, y p a jei tas b d a s a n k s i a u yra b u v s skm i n g a s , nors naujai p r o b l e m a i sprsti gali ir netikti.

Kognityvin psichologija.

rianti m i n t i n e s p a t e i k t i s ir i n f o r m a c i j o s a p d o r o j i m . Ji tiria protin v e i k l , kuria remiasi p r o b l e m sprend i m a s , v e r t i n i m a s , s p r e n d i m p r i m i m a s ir kalba. S v o k a . P a n a i o b j e k t , v y k i arba m o n i grupavimas mintyse. P r o t o t i p a s . B d i n g i a u s i a s k a t e g o r i j o s a t s t o v a s ; lyginant naujus dalykus su prototipu, g a l i m a greitai ir l e n g v a i priskirti j u o s tam tikrai k a t e g o r i j a i ( p a vyzdiui, lyginant plunksnuotus padarus su pauk i o prototipu, pavyzdiui, liepsnele).

Funkcij fiksavimas.
dim.

P o l i n k i s galvoti, kad daiktai tu-

ri tik j i e m s prastas funkcijas; tai k l i u d o rasti spren-

Tipikumo euristika.

Praktika t a i s y k l , nustatanti

k o k i n o r s d a l y k t i k i m y b a t s i v e l g i a n t tai, k i e k j i e atitinka tam tikr prototip arba s u t a m p a su j u o ; kita svarbi i n f o r m a c i j a gali bti i l e i d i a m a i aki.

Pasiekiamumo euristika. Praktika taisykl, vertinanti v y k i t i k i m y b , r e m i a n t i s j p a s i e k i a m u m u a t m i n t y j e ; j e i k n o r s l e n g v a i p r i s i m e n a m e ( g a l b t d l to, k a d tai r y k u ) , d a r o m e p r i e l a i d , kad t o k i e dalykai tiktini.

Algoritmas.

M e t o d i k a l o g i n t a i s y k l arba p r o c e klaidinga,

dra tam tikrai p r o b l e m a i sprsti. Gali bti prieinam a su paprastai g r e i t e s n e , nors neretai euristika.

Perdta savikliova.
N e t i k s l i praktin strategija, d a n a i leiprobledaugiau

P o l i n k i s bti l a b i a u s i t i k i n u -

Euristikos.

siam negu teisingam - pervertinti savo sitikinim ir v e r t i n i m t i k s l u m .

d i a n t i v e i k s m i n g a i n u s p r s t i ir i s p r s t i m a s ; tai g r e i t e s n i s b d a s , b e t p a d a r o m a k l a i d n e g u taikant a l g o r i t m .

Formulavimas.
vertinimus.

P r o b l e m o s p a t e i k i m o bdas. Proble-

m o s f o r m u l a v i m a s g a l i labai p a v e i k t i s p r e n d i m u s ir

valga.

S t a i g u s ir d a n a i naujai s u p r a s t a s p r o b l e sprendimams. Polinkis iekoti tokios

m o s s p r e n d i m o bdas; j i s gali bti p r i e i n a m a s strategija grindiamiems

alikumas dl sitikinim.

T u r i m s i t i k i n i m armstym,

ba n u o m o n i p o l i n k i s ikreipti l o g i k grstomis, o pagrstas nepagrstomis.

Polinkis iekoti patvirtinimo.

kartais veriantis n e p a g r s t a s i v a d a s laikyti pa-

i n f o r m a c i j o s , kuri patvirtint turimas p r i e l a i d a s .

358

IV DALIS. M o k y m a s i s ir mstymas

sitikinim tvarumas. Dirbtinis intelektas

Laikymasis savo

pradinio

b e n d r a u t i ir v i e n i e m s k i t u s s u p r a s t i .

s u p r a t i m o n e t ir tada, kai p a n e i g i a m a s j o p a g r i n d a s . (DI). M o k s l a s apie kompiuteri(intuityv

Semantika. Sintaks.
sakinius

M o r f e m , o d i ir s a k i n i r e i k m (ar-

ba r e i k m s tyrimai). odi j u n g i m o gramatikai taisyklingus taisykls. K a l b o s raidos stadija, prasidesavainieko

ni s i s t e m , a t l i e k a n i intelektinius v e i k s m u s ir i m i tuojani mogaus mstymo procesus m s t y m , m o k y m o s i ir k a l b o s s u p r a t i m ) , k r i m ir p r o g r a m a v i m . A p i m a praktin p r i t a i k y m ( a i d i m a s achmatais, pramoniniai robotai, ekspert sistemos), ir p a s t a n g a s m o d e l i u o t i m o g a u s m s t y m , remiantis d a b a r t i n i u m s s m e g e n v e i k l o s s u p r a t i m u .

Gugavimo stadija.

danti 3 - 4 - j g y v e n i m o m n e s , k a i k d i k i s m e , l e n g v a i taria v a i r i u s g a r s u s , n e t u r i n i u s bendra su j o gimtja kalba.

Nerviniai tinklai.

Kompiuteri mikroschemos,

at-

Vieno odio stadija.

sia kalba p a v i e n i a i s

K a l b o s r a i d o s stadija n u o v i e daugiauodiais. K a l b o s r a i d o s s t a d i j a , prametus, sudarytais

kartojanios s m e g e n nervini lsteli g i m u o s i u s v a i z d u s ir k v a p u s .

tarpusavio

n e r i iki d v e j m e t , k u r i o s m e t u v a i k a s

r y i u s , g a l i n i o s , p a v y z d i u i , i m o k t i a t p a i n t i re-

Dviej odi stadija.

reikiami

Kalba.

M s s a k o m i , r a o m i ar g e s t a i s

sidedanti apie antruosius vaiko g y v e n i m o kai j i s k a l b a d a u g i a u s i a i d v i e j o d i sakiniais.

o d i a i ir j d e r i n i m a s p e r t e i k i a n t p r a s m .

Fonemos.
siniai

M a i a u s i s k i r i a m i e j i o d i n s k a l b o s gar-

vienetai. S m u l k i a u s i r e i k m turintys k a l b o s v i e -

Telegrafin kalba.

A n k s t y v o j i k a l b o s raidos stadidaugiausia pralei-

j a , kai v a i k o k a l b a p a n a i t e l e g r a m diant pagalbinius" odius.

Morfemos.
diui,

v a r t o j a m i d a i k t a v a r d i a i ir v e i k s m a o d i a i

n e t a i ; tai g a l i bti o d i a i arba o d i d a l y s ( p a v y z priedlis). Kalbos taisykls, leidianios mums

Lingvistinis reliatyvumas.

Whorfo hipotez,

kad

Gramatika.

kalba lemia ms m s t y m o bd.

Intelektas

11 SKYRIUS

Scottui, e n e r g i n g a m d a r e l i o aukltiniui, per p a m o k l e s greitai v i s kas grsta, j i s n e n u s t y g s t a vietoje. S c o t t o aukltoja, sunerimusi, kad j i s gali n e p a j g t i m o k y t i s , kreipiasi m o k y k l o s p s i c h o l o g patarim o . P s i c h o l o g a s t e s t u o d a m a s nustato, kad i tikrj Scottas - n e e i lini g a b u m vaikas, g a l i n t i s skaityti kaip treios k l a s s ir sudti s k a i i u s kaip antros k l a s s m o k i n y s . Taigi nenuostabu, kad j a m n u o bodu; Scottui reikia j o protinius g e b j i m u s atitinkanios v e i k l o s . R e m d a m i e s i test rezultatais, m o k y k l o s pareignai Larry ir kitus e i s K a l i f o r n i j o j e g y v e n a n i u s v a i k u s - visi j i e b u v o j u o d a o diai amerikieiai - paskyr specialisias protikai atsilikusij m o k y m o k l a s e s . J t v ir San F r a n c i s k o rajono Juodaodi p s i c h o l o g i j o s a s o c i a c i j o s ( B a y Area B l a c k P s y c h o l o g y ) p s i c h o l o g tie sprendimai n e t i k i n o . Jie tar, kad testai b u v aliki. 1 9 7 9 m. Federalin i o t e i s i n o teisjas R o b e r t a s P e c k h a m a s tam pritar. Jis nusprend, kad intelekto testai rasiniu ir kultriniu a t v i l g i u yra aliki, diskriminuoja j u o d a o d i u s v a i k u s , n e b u v o tikrintas i test tinkamum a s skiriant v a i k u s atskiras, m a a i l a v i n a n i a s ir j garb m e n k i nanias klases 4 ' ( O p t o n , 1 9 7 9 ) . Teisjas P e c k h a m a s 1 9 8 6 m. kartotinai p a s k e l b s a v o n u o s p r e n d , v i s i k a i draudiant K a l i f o r n i j o j e naudoti IQ testus kaip v i e n i v e r t i n i m o bd.... skiriant j u o d a o d i a m s m o k i n i a m s specialj m o k y m " (Landers, 1986). Marija ir Jennifer vidurinje m o k y k l o j e artimai draugavo. Abi buv o v i e n o s i pirmj m o k i n i klasje, abi tikjosi studijuoti toje paioje m e d i c i n o s mokykloje. Paskutiniojoje klasje juodvi atliko m o k s l u m o test - S A T (Scholastic Aptitude Test). Marijos t e s t a v i m o rezultatai b u v o labai geri ir ji b u v o priimta pasirinktj m o k y k l . Jennifer iek tiek b l o g i a u atliko test ir, nors j o s vidurins m o k y k l o s pa y m i a i b u v o labai geri, i m o k y k l nepateko. Kaip baisu" - dej a v o m e r g i n o s . - Trejus m e t u s turjome puikiausius p a y m i u s toje p a i o j e klasje, o tai 150 m i n u i testas m u s iskyr."

360

IV DALIS. Mokymasis ir mstymas

Mintis, kad kiekvienam mogui bdingi tam tikri bendrieji protiniai gebjimai (intelektas) ir kad juos galima imatuoti bei kiekybikai ireikti skaiiais (IQ veriais), sukl labai kart psicholog gin. Mokykl tarybos, teismai ir mokslininkai svarsto, ar taikytini ir ar nealiki yra intelekto testai, skirti asmens proto gebjimams vertinti ir palyginti su kit moni gebjimais, ireikiamais skaiiais. Ar galima, remiantis iais testais, vertinti m o n e s priimant konkrei mokykl ar konkret darb? Jeigu taip, kaip tuomet galima vertinti intelekt? Kas yra intelektas? Kiek jis priklauso nuo prigimties (paveldjimo), kiek jam takos daro ugdymas (aplinka)? K i tikrj reikia pavieni moni ir grupi testo veri skirtumai? Ar intelekto testai gali padti m o n m s atskleisti savo g a l i m y b e s ? O gal tai galingas, diskriminuojantis ginklas, kuris dangstomas mokslu? io skyriaus tikslas - padti jums patiems rasti atsakymus iuos kartai svarstomus klausimus.

INTELEKTO

VERTINIMAS

Aikinantis psichologin intelekto samprat, pirmiausia pravartu susipainti su intelekto test itakomis ir tikslais. Intelekto test istorija labai pamokanti: mokslas siekia bti objektyvus, taiau m o k s l i n i n k a m s gali daryti tak j alikumas.

Intelekto test itakos

Kai kurioms v i s u o m e n m s svarbiausia e i m o s , bendruomens ir v i s u o m e n s gerov, o ne atskir j o s nari galimybi ir ypatybi pltojimas. Kitos v i s u o m e n s ikelia individ, o ne grup. D a u g i a u kaip prie 2 0 0 0 met, laikydamasis ios individualistins tradicijos, Platonas s a v o v e i k a l e V a l s t y b " ra: nra dviej m o n i , kurie bt g i m visikai vienodi; k i e k v i e n a m i prigimties duota skirting gabum - v i e n a m labiau tinka v i e n o k s usi m i m a s , kitam - kitoks." Platono individualizm perm vakarietik v i s u o m e n i m o n s svarsto, kodl ir kuo individai skiriasi. M a d a u g prie imtmet Vakaruose pradta rimtai mginti nustatyti individualius proto g e b j i m skirtumus.

SERASFRANC1SAS
STATYMAS.

GALIONAS rKlEKYBIN IS PRANAUMO NU-

Test istorijoje m o n e s matuoti ir riuoti ypa buvo

usidegs talentingasis angl mokslininkas seras Francisas Galtonas ( 1 8 2 2 - 1 9 1 1 ) . Jo, studijuojanio Kembrido universitete, laikai namikiams rod, kad jis vis laik domjosi, kaip egzaminai vert i n j kit student atvilgiu (Fancher, 1979). Ilgainiui mokslininko avjimasis kiekybiniu vertinimu paskatino j rasti bd nuo-

11 SKYRIUS. Intelektas

361

boduliui, monotonijai, brit moters groiui, maldos poveikiui ir daugeliui kit dalyk matuoti. Kai j o pusbrolis Charlesas Darvinas pareik, kad gamta atrenkanti tinkamiausius bruous, nes ilieka tie, kurie yra geriausiai prisitaikantys", Galtonas nusprend, kad jis gali mokslikai pritaikyti princip. Jis samprotavo: reikt imatuoti m o g a u s bruous ir, atsirinkus tinkamiausius, auginti pranaesnius m o nes? m o n e s , turinius didiausi prigimtini gebjim", bt galima skatinti tuoktis, o tuos, kurie ne tokie gabs, galima bt atkalbti nuo dauginimosi arba neleisti j i e m s to daryti. Galtonas pradjo eugenikos" sjd (jam pavadinti pams graikik od eugenes, kuris reikia auktos kilms, kilmingas"), kuris turjo padti gyvendinti j o plan monijai pagerinti. Galtonas man, kad moni bruoai yra paveldimi. Savj prielaid jis rm teiginiu, kad socialinis ikilumas, kaip ir auktas gis, paprastai perduodamos e i m o s e i kartos kart. Mat ir pats Galtonas buvo y m u s garsios aristokrat eimos vaikas, ved tinkani sau" moter (taiau, likimo ironija, vaik sutuoktiniai nesusilauk). Populiarindamas fraz prigimtis ir patirtis", jis pamiro, kad Viktorijos laik angl aristokratija turjo kultros ir aplinkos teikiam pranaum (Fancher, 1979). is brit vyras buvo sitikins prigimtiniu baltj rass vyr pranaumu. N u s p r e n d s kiekybikai vertinti m o n i pranaum" ir sitikins p a v e l d j i m o svarba, Galtonas m s i bandym imatuoti gimtus protinius g e b j i m u s . S a v o k n y g o j e Paveldtas genijus" 1869 m. j i s ikl rimto pagrindo neturini mint, kad intelekt galima vertinti matuojant g a l v o s dyd, o v l i a u per kelerius kitus metus sukr vairi bd, kaip vertinti tai, kas, j o m a n y m u , sudaro b i o l o g i n genijaus pagrind. S a v o idjas Galtonas knijo, parengdamas test, kur iband L o n d o n o Tarptautinje parodoje 1884 m. D a u g i a u kaip 10 0 0 0 parodos lankytoj m o k j o pinigus u j intelekto j g o s " vertinim, kuris rmsi reakcijos laiku, j u t i m atrumu, raumen j g a bei kno proporcijomis. K parod ie testai? Ar pranaesni" asmen (ymi moni ir puiki student) veriai lenk ne toki talenting verius? Ar jie, pavyzdiui, greiiau apdorodavo informacij, atlikdami reakcijos laiko testus? N e , to nebuvo. vairs matai nebuvo susij tarpusavyje. Vyr rezultatai nebuvo pranaesni u moter rezultatus. N o r s Galtonui n e p a v y k o sugalvoti, kaip paprastomis priemonmis imatuoti bendruosius protinius gebjimus, bet jis buvo iradingas tyrintojas, sukrs kelet statistini metod, kurie iki iol naudojami. Jis pirmasis ikl iki i dien ilikusi idj, kad m o g a u s proto gebjimus galima vertinti kiekybikai.

362

IV DALIS. Mokymasis ir mstymas

ALFREDAS-BINET:MOKYMOSI

REZULTAT

NUMATYMAS.

iuolaikinis intelekto testavimas prasidjo, kai vienas i pirmj prancz p s i c h o l o g Alfredas Binet ( 1 8 5 7 - 1 9 1 1 ) skmingai pritaik G a l t o n o idj, kad protinius g e b j i m u s galima imatuoti. Pranczijos valdiai primus statym, reikalaujant, kad visi vaikai lankyt m o k y k l a s , mokytojai netrukus susidr su labai dideliais sunkiai valdomais individualiais mokini skirtumais. Iaikjo, kad kai kurie vaikai nepajgs mokytis pagal prastin m o k y k l o s m o k y m o program ir j u o s reikia specialiai mokyti. Taiau kaip m o k y k l o s galjo objektyviai nustatyti, kuriems vaikams to reikia? Suprantama, kad vyriausyb n e b u v o linkusi patikti mokytoj s u b j e k t y v i a n u o m o n e apie v a i k m o k y m o s i g a l i m y b e s . Ltas m o k y m a s i s paprasiausiai galjo atspindti tik netinkam ankstesn m o k y m . B e to, ir mokytojai galjo i anksto susidaryti nuom o n apie vaikus, remdamiesi j socialine kilme bei padtimi. Norta kuo labiau sumainti tok alikum, todl 1904 m. v i e timo ministras p a v e d Binet parengti objektyv test, leidiant atpainti vaikus, kuriems gali bti per sunku m o k y t i s pagal bendrj program. Binet ir j o bendradarbis Theodore Simonas pradjo prielaida, kad vis vaik intelekto raida yra tokia pat, tik vien ji yra greitesn nei kit. J manymu, negabs" vaikai tik atsilieka savo raida. Toks vaikas turt atlikti test taip, kaip j atlikt normalus jaunesnis, o gabus" vaikas - kaip tipikas vyresnio amiaus vaikas. J3inet ir S i m o n a s usibr udavin nustatyti tai, kas vliau imta vadinti vaiko p r o t i n i u a m i u m i , t.y. chronologin ami, kuriam paprastai bdingas tam tikras v e i k s m lygis. Taigi vidutinio devyneri met vaiko protinis amius yra 9. Taiau kai kuri dev y n m e i vaik protinis amius yra auktesnis arba e m e s n i s negu 9. Vaikams, kuri protinis amius e m e s n i s u vidutin, pavyzdiui, tiems devynmeiams, kurie atlieka uduotis kaip tipikas septyneri met vaikas, bt sunku mokytis to, ko normaliai m o kykloje m o k o m i d e v y n m e i a i . Iekodami bdo protiniam amiui nustatyti, Binet ir S i m o n a s samprotavo, kad protiniai, kaip ir sportiniai, gabumai, yra vairiai pasireikiantys bendrieji gebjimai. Taigi jie pirmiausia pradjo kurti vairiausias protavimo ir problem sprendimo uduotis, kurios galt padti numatyti m o k y m o s i rezultatus. Testais ityr gabiuosius" ir atsilikusiuosius" Paryiaus m o k s l e i v i u s , Binet ir S i m o n a s nustat uduotis, kurios i tikrj leido numatyti, kaip s k m i n g a i vaikas susidoros su j o ami atitinkaniu m o k y m u . P a y m s i m e , kad Binet ir S i m o n a s visikai nesvarst, kodl k o k s nors vaikas yra atsiliks, vidutinis arba ne pagal metus sub r e n d s . Pats B i n e t b u v o l i n k s tatai aikinti a p l i n k o s taka.

11 SKYRIUS. Intelektas

363

Vaik, kuri rezultatai menki, gabumams ugdyti jis sil proto ortopedij", kuri lavint d m e s i o pltr ir savikontrol. Jis atsisak splioti, k i tikrj testas matuoja, taiau primygtinai teig, kad j i s nematuoja gimto intelekto taip, kaip matavimo liniuot matuoja aukt. Testas turjs vienintel praktin tiksl: nustatyti, kuriems mokiniams reikjo ypatingo d m e s i o io amiaus pradios Paryiaus m o k y k l sistemoje. Binet vylsi, kad j o testas pasitarnaus vaik m o k y m u i gerinti, ir kartu baiminosi, kad j i s nebt naudojamas etiketms klijuoti" ir vaik g a l i m y b m s riboti (Gould, 1981). LEWISAS TERMANAS: GIMTAS IQ. Tai, k Binet laik tik praktine priemone leidiania iaikinti silpnus mokinius, kuriems reikia s p e c i a l i o s pagalbos, kiti netrukus tai m laikyti tuo, ko taip s i e k Galtonas, - skaiiais ireiktu gimto intelekto matu. 1911 m. mirus Binet, Stanfordo universiteto profesorius L e w i sas Termanas ( 1 8 7 7 - 1 9 5 6 ) nutar panaudoti Binet test. Taiau j i s greitai pastebjo, kad Paryiuje t a i k o m o s amiaus n o r m o s Kalifornijos m o k s l e i v i a m s netiko. Todl Termanas test pertvark. Kai kuriuos B i n e t k l a u s i m u s j i s pakeit, pridjo nauj klausim, nustat naujas amiaus normas ir praplt j o taikymo virutin rib nuo paaugli iki vyresnio amiaus suaugusij". Savo pataisyt ir pakeist test Termanas pavadino S t a n f o r d o - B i n e t testu - taip j i s vadinamas ir dabar. Vokiei psichologas Williamas Sternas iems testams pritaik garsj i n t e l e k t o k o e f i c i e n t , arba I Q . IQ - tai asmens protinis amius, padalytas i j o chronologinio amiaus ir, kad nebt trupm e n o s , padaugintas i 100: _ IQ protinis amius chronologinis amius x 100

IQ testas sugalvotas tam, kad bt galima numatyti mokymosi skm, bet ne k nors kita. Norint numatyti, kaip seksis gyventi, reikjo sukurti visikai kit test. "
Socialinis psichologas Robertas Zajoncas, 1984b

Pranczijoje JQ testai - taiau vadinami Termano, o ne Binet testais - tapo madingi jau iki Antrojo pasaulinio karo!

Taigi tipiko vaiko, kurio protinis ir chronologinis amius sutampa, IQ yra 100. O atuoneri met vaiko, kuris atsako klausimus kaip tipikas deimties met vaikas, IQ yra 125. D a u g u m a dabar naudojam intelekto test, taip pat ir Stanford o - B i n e t testas, IQ nebeskaiiuoja. Pradin IQ formul gana neblogai tinka vaikams, bet netinka suaugusiesiems. Pagalvokite, argi keturiasdeimtmeio, kuris atlieka test taip, kaip vidutinis dvideimtmetis, IQ tik 5 0 ? Akivaizdu, j o g ia ne viskas gerai. Todl dabar intelekto testais nustatytas protini gebjim vertis skaiiuojamas testuojamojo rezultat lyginant su vidutiniku tokio pat amiaus kit moni rezultatu. Kaip ir pradiniame S t a n f o r d o - B i net teste, 100 yra laikoma vidurkiu. Madaug dviej tredali moni protini gebjim veriai yra tarp 85 ir 115. Nors intelekto

364

IV DALIS. Mokymasis ir mstymas

koeficientas

nebeskaiiuojamas, bet kasdienje kalboje IQ t m n i -

nar^T" vartoj amas, kaip intelekto testo verio" santrumpa. Termanas pritar Galtono miniai, kad intelekt galima matuoti, ir ragino kuo plaiau taikyti intelekto testus. Jis aikino, j o g reikia atsivelgti n e v i e n o d u s vaik prigimtinius gabumus" nustatant j profesin tinkamum" (Terman, 1916, 9 1 - 9 2 p.). Pritardamas e u g e n i k o s principams, Termanas sielojosi dl, j o n u o m o ne, kai kuri etnini grupi bukumo" ir nepaprasto vislumo". J s 4 s i v a i z d a v o , kad intelekto test taikymas galt turti takos m a i n a n t s i l p n a p r o t y s t s pliti m skurd ir nena darb" (7 p.). Tuo pat metu Jungtini Amerikos Valstij Vyriausyb naudoj o adaptuotus Binet ir Termano testus Pirmojo pasaulinio karo arm i j o s naujokams ir atvykstantiems imigrantams vertinti. Kai kurie p s i c h o l o g a i klaidingai aikino test rezultatus ir j u o s naudojo kaip d o k u m e n t , rodant n e a n g l o s a k s i k o s k i l m s m o n i e m e s n padt. Antai p s i c h o l o g a s Henry'is Goddardas, remdamasis savo 1913 m. i Europos Ellis Island atvykusi imigrant tyrimu, pareik, kad 83% yd, 80% vengr, 79% ital ir 87% rus imigrant buv menko intelekto" (Eysenck ir Kamin, 1981). Binet, inoma, bt pasibaisjs j o test panaudojimu tokioms i v a d o m s padaryti. Tokie grieti ir be i l y g vertinimai m trikdyti ir daugel test alinink. Antai Termanas galiausiai pripaino, kad test rezultatai rodo ne tik m o g a u s gimtus protinius g e b j i m u s , bet ir isimokslinim bei paint su ta kultra, kuria remiasi testas. Vis dlto piktnaudiavimai pirmaisiais intelekto testais primena m u m s , kad mokslas gali bti subjektyvus. Kartais pp. m o k s l i n i o o b j e k t y v u m o skydu slepiasi ideologija. It i m skaii, m a s i n

,,Moksl reikia suprasti kaip socialin reikin, didi mogaus veikl, o ne kaip uprogramuot robot veikl kaupti gryn informacij. "
Stcphcnas Jay Gouldas, 1981

iuolaikiniai protini gebjim testai

Js protiniai gebjimai jau b u v o vertinami imtus kart, pam i n s i m e tik kelis i j: pagrindini skaitymo ir matematikos gdi tikrinimas pradinje mokykloje, vairi dalyk egzaminai, intelekto testai, e g z a m i n a s vairavimo teisms gauti, stojamieji egzaminai auktj mokykl. P s i c h o l o g a i skiria dvi test grupes protiniams g e b j i m a m s vertinti: t a r i n o l t s l u m o testai, kurie yra skirti numatyti m o g a u s gebjim mokytis ko nors nauja, ir ini, tai, k asmuo arba m o k j i m , testai, kuri paskirtis yra parodyti

yra i m o k s . Taigi stojamasis e g z a m i n a s auktj mokykl, kuriuo siekiama numatyti js gebjim studijuoti, yra m o k s l u m o testas. B a i g i a m a s i s egzaminas, apimantis imokt kurso mediag, - m o k j i m testas. I tikrj skirtumai tarp m o k s l u m o ir m o k j i m test nra labai ryks. D a u g e l i o m o k s l u m o test veriai priklauso nuo i-

11 SKYRIUS. Intelektas

365

mokt odi atsargos. Gabumai mokytis bei atlikti test turi takos paymiams, gaunamiems tikrinant atitinkamo kurso inias. Dauguma i test, nesvarbu, kaip jie bt vadinami, padeda vertinti ir gebjim, ir j o tobuljim. Mokslumo ir mokjim testai skiriami daugiau praktiniam patogumui: mokslumo testus naudojame bsimiems rezultatams numatyti, o mokjim - dabartinei veiksenai vertinti. Kad geriau suprastume dabartinius su intelektu susijusius testus ir pajustume tam tikrus j skirtumus, panagrinkime du plaiai naudojamus testus. iais p a v y z d i a i s g a l s i m e pasiremti, aikindamiesi, kas yra veiksmingas testas ir kaip mons gali pasinaudoti bei piktnaudiauti testo rezultatais. PLAIAUSIAI TAIKOMAS INTELEKTO TESTAS: WAIS. Tarp silpnaprotyste tariam io amiaus pradios imigrant i Ryt Europos buvo ir eiametis rumun berniukas Davidas Wechsleris. Paradoksas, bet, prajus trims deimtmeiams, psichologas Davidas Wechsleris sukr nnai plaiausiai taikom intelekto test, kuris yra inomas kaip Wechslerio suaugusij intelekto skal (Wechsler Adult Intelligence Scale - Revised; WAIS-R). Vliau jis sukr pana test mokyklinio amiaus vaikams, kuris vadinamas Wechslerio vaik intelekto skale (Wechsler Intelligence Scale for Children - WISC), o dar vliau - test ikimokyklinio amiaus vaikams. WAIS sudaro 11 subtest, kaip parodyta 11-1 pav. Juo nustatoma ne tik bendras intelekto vertis, kaip Stanfordo-Binet testu, bet taip pat atskirai verbaliniai" ir neverbaliniai" veriai. Kai ie du veriai rykiai skiriasi, testuotojui yra enklas, kad tiriamasis gali turti mokymosi sunkum. Pavyzdiui, daug maesnis verbalini uduoi atlikimo vertis gali rodyti skaitymo ar kalbos sutrikimus. Testai nusimananiam ir gudusiam tyrjui taip pat leidia pastebti stiprisias paintins veiklos ypatybes, kuriomis galt remtis mokytojas arba darbdavys. STUDENT MOKSLUMO TESTAS: SAT. Didelms grupms testuoti dabar skmingai naudojami testai su daugeriopu pasirinkimu. Tai gerai inomas mokslumo testas (Scholastic Aptitude Test SAT), kuris kasmet taikomas apie 1,6 milijon moni, norini stoti auktesnisias mokyklas. Kaip ir pradinio Binet testo, SAT tikslas - numatyti mokymosi skm. Taiau kitaip negu Stanfordo-Binet ir Wechslerio testais, j u o nenustatomas bendrasis intelekto vertis. Tiksliau, juo atskirai vertinami gabumai kalboms ir matematikai. Kaip galite suprasti i 11-2 pav. pavyzdi, SAT yra geras mokslumo testo, kartu apimanio ir kai kurias anksiau gytas inias, pa-

366

IV DALIS. Mokymasis ir mstymas

vyzdys. Daugiau kaip pus i 60 matematini testo klausim reikalauja pagrindini algebros arba geometrijos ini.

Test sudarymo principai

K a d J j t i plaiai pripastami, psichologiniai testai turi atitikti tris kriterijus: jie turi bti standartizuoti, patikimi ir valids. Stanfordo-Binet, Wechslerio testai ir SAT atitinka iuos reikalavimus. STANDARTIZAVIMAS. inojimas, kiek intelekto testo klausim atsakte teisingai, maai k sako. Norint vertinti savo rezultat, j reikia lyginti su kit rezultatais. Kad bt galima prasmingai palyginti, testo sudarytojai pirmiausia pateikia test atstovaujamajai moni imiai. Tada kit moni testo verius galima lyginti su normomis, nustatytomis pagal ios grups verius. is veri reikms nustatymas pagal atstovaujamosios grups rezultatus vadinamas standartizavimu. Prisimenate, kaip Termanas, suprats, jog Pranczijoje sukurtas Binet testas nevisikai tinka Kalifornijos moksleiviams, j patais ir naujj variant standartizavo, remdamasis 2300 ia gimusi baltj amerikiei i skirting socioekonomini sluoksni rezultatais. Remiantis i moni testavimo rezultatais, buvo parengta liniuot" kitiems testuojamiesiems vertinti. Paprastai atsitiktin testo rezultat grup sudaro normalj skirstin - varpo formos normalij kreiv (11-3 pav.). Matuojant mogaus g, kno mas, ar protinius gebjimus, daugfati'la" reikmi grupuojasi apie vidurk. Intelekto testuose vidurkiu yra laikoma 100". Kuo toliau nuo vidurkio (abiej krat link), tuo maiau ir maiau reikmi. Atliekant Stanfordo-Binet ir Wechslerio testus, kiekvienam mogui priskiriamas vertis pagal tai, kiek jo rezultatai nukrypsta" vien ar kit pus nuo vidurkio. Kaip matome 11-3 pav., pradinis vertis, kuris yra didesnis kaip 98% vis veri, gauna intelekto vert 130. Pradinis vertis, kuris yra maesnis negu 98% vis rezultat, gauna intelekto vert 70. SAT i pradi buvo standartizuotas 1941 m., kai j atliko 10 654~f3nt grup^Carroll, 1982). Tyrjai vidutin kiekvienos SAT dalies (verbalins ir matematins) atlikimo rezultat prilygino veriui 500" (o ne 100, kaip daugumos intelekto test). Didesnei ir maesnei u vidurk reikmms, tarp kuri isidsto 68% vis pradini veri, buvo priskirti SAT veriai 600 ir 400 (114 pav.). Standartizuojant SAT, buvo tirta atrinktoji grup, kuri sudar 1941 metais universitetuose moksi studentai. Taigi i standartizacijos imtis skiriasi nuo platesns populiacijos imi, tirt standartizuojant Stanfordo-Binet ir Wechslerio testus. Asmuo, kuf

Termanas ir jo bendradarbiai suprato, kad skal, standartizuota testuojant paryieius, amerikieiams netinka. Taiau nebaltj ir imigrant grupes jie ir toliau lygino su ia gimusi baltj amerikiei, sudariusi standartizacijos imt, rezultatais (Van Leeuwen, 1982).

Kiekvieno mogaus vert galima ireikti nuokrypiu nuo vidurkio. Priede apraoma io nuokrypio (vadinamo ,,standartiniu nuokrypiu") statistiniai matai.

11 SKYRIUS. I n t e l e k t a s

367

VERBALIN DALIS BENDROJ! INFORMACIJA Kada yra Nepriklausomybs diena? PANAUMAI Kuo panai vilna ir medviln? ARITMETIKOS UDAVINIAI Jei tuzinas kiauini kainuoja 60 cent, kiek kainuoja vienas kiauinis? ODYNAS Pasakykite, k reikia sugadintas. SUPRATINGUMAS Kodl mons draudiasi nuo gaisro? SKAII EILS Atidiai klausykits, ir kai a baigsiu, pakartokite skaitmenis taip, kaip sakiau. 7 3 4 1 8 6 Dabar a pasakysiu dar kelet skaii, bet juos reiks pakartoti atvirktine tvarka. 3 8 4 1 6 NEVERBALIN DALIS PAVEIKSLLIO UBAIGIMAS A jums parodysiu paveiksll, kuriame trksta svarbios detals. Pasakykite, ko trksta? '85 S A Pn S 6 7 1 [2 3 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30

PAVEIKSLLI IDSTYMAS ie paveikslliai sudaro pasakojim. Sudkite juos tokia tvarka, kad pasakojimas bt nuoseklus.

KALADLI DSTYMAS Keturias kaladles sudkite taip, kaip parodyta pieinyje. OBJEKTO SURINKIMAS Taisyklingai sudjus iuos gabalus, kakas ieis. Padarykite tai kuo greiiau.

SKAITMEN IR SIMBOLI SUKEITIMAS Kodas

A
Testas 1

O O
2

X
3 4

8 5

11-1 pav. Wechslerio intelekto testo (WAIS-R) subtest uduoi pavyzdiai (i Thorndike ir Hgen, 1977). VERBALINS UDUOTYS Irinkite odj arba fraz, kurios reikm yra labiausiai prieinga didiosiomis raidmis parayto odio reikmei. SILPNUMAS: (A) neleisti (B) sausinti (C) parodyti (D) atgyti (E) smeigti (93% teisingai atsak, kad D) KLTIS (A) sualoti (B) trukdyti (C) susieti (D) pamirti (E) isklaidyti (26% teisingai atsak, kad E) Kiekvien tolesn klausim sudaro susijusi odi arba frazi poros; toliau suraytos penkios raidmis paymtos odi ar frazi poros. Irinkite t, kuri geriausiai ireikia tok pat santyk, kuris yra ireiktas pirmojoje poroje. TAPYTI: DROB (A) laimti: loterija, (B) vejoti: tvenkinys, (C) rayti: popierius, (D) tuuoti: pietukas, (E) lipdyti: eskizas (92% teisingai atsak, kad C) IJUOKTI: PAJUOKA (A) guosti: nuraminimas, (B) meiti: numalinimas, (C) keiktis: tikslumas, (D) skatinti: pasirodymas, (E) ijudinti: greitumas (21% teisingai atsak, kad A) MATEMATINES UDUOTYS Jeigu x3+y = x3+5, tai y= (A) - 5 (B) - ^ 5 (C) (D) 5 (E) 53 (93% teisingai atsak, kad D) Lenktyniaujant Bobas bgo greiiu, kuris buvo 4/5 Alisos greiio, o Kriso greitis buvo 3/4 Bobo greiio; kiek Alisos greitis buvo didesnis u kit dviej bgik greiio vidurkj? (A) 3/5 (B) 7/10 (C) 40/31 (D) 10/7 (E) 5/3 (10% atsak teisingai, kad D) NAUJAJAME (1994 M.) TESTE: Martinas ir Alisa perka laikraius po 20 cent, o parduoda juos po 25 centus. Savaits pabaigoje Martino pelnas buvo 12,60 dolerio, o Alisos - 18,75 dolerio. Keliais laikraiais Alisa pardav daugiau negu Martinas? (Upildykite atsakym deinje)

CD CD CD CD CD CD CD C> CD CD C D CD CD C D CD CD CD CD CD CD 5 CD CD CD CD CD CD CD CD CD CD CD CD CD CD CD <X> C J } CD CD CD cd CD CD

11-2 pav. Uduoi pavyzdiai i mokslumo testo (SAT). Nuo 1994 m. j test buvo traukti klausimai, kuriuos reikia atsakyti pai tiriamj sugalvotu atsakymu (i stojamj egzamin auktesnisias mokyklas tarybos, 1983, 1990).

368

IV DALIS. Mokymasis ir mstymas

85 100 115 Wechslerio intelekto veriai

rio kiekvienos SAT dalies vertis yra 500, turt gauti auktesn u 100 intelekto testo vert. Jei b u v o t e testuojami SAT prajusiais metais ar kuriais nors i 50 met, prajusi po to, kai pirmkart 10 654 student rezultatai b u v o panaudoti standartizacijai, j u m s teko atsakyti kitokius klausimus. Taiau testo, kur js gavote, uduotys buvo statistikai prilygintos vis ankstesnij testo variant uduotims. (Kad buvusios, dabartins ir bsimos uduotys bt tolygaus sunkumo, kiekvienais metais testuojamieji atsako ne tik dabartinio testo uduotis, bet ir bsimiems testams rengiamas uduotis.) Taigi js atliktis m a t u o j a m a 1941 m. matuokliu. Dl io tapatumo SAT tapo savotikas m o k y m o barometras. N u o 1963 iki 1980 met rezultatai tolydio blogjo ( 1 1 - 5 pav.). 1981 m. tik 30% t, kuri rezultatai buvo geriausi, lenk 1963 m. vidutin testuojamj. Kaip galima paaikinti tok nuosmuk? Gal tai, kaip daugelis mano, rodo Amerikos vietimo neskmes?

1 1 - 3 pav. Normalioji kreiv. Moksluim test veriai paprastai isidsto varpo formos pavidalu, sudarydami normalija kreiv. Pavyzdiui, Wechslerio skalje veri vidurkiu laikoma 100. Kiti veriai nustatomi taip, kad 6 8 % j patekt interval, kuris yra 15 tak didesnis arba maesnis u 100. Apie 95% veri yra 30 tak didesni arba maesni u 100. 114 pav. 1941 m. standartizuojant SAT. pasirinkta kiekvienos dalies veri vidurk prilyginti 500. Kiti SAT veriai nustatyti taip: 68% j yra 100 tak didesni arba maesni u 500. Taigi WAIS vertis 115 santykinai atitinka SAT verti 600. Taiau ie du veriai nra lygiaveriai, nes standartizacijos grupi mokymosi gebjimai nebuvo vienodi.

Matematiniai arba verbaliniai SAT veriai

11 SKYRIUS. I n t e l e k t a s

369

vilgterkime istorij. Septintajame deimtmetyje stojanij auktesnisias mokyklas testuojam moksleivi padaugjo, tad is skaiius apm mones, kuri mokymosi rezultatai buvo gana kukls (Astin ir Garber, 1982). Daugjant testuojamj, SAT vidurkis m mati. Taiau kaip bt galima paaikinti smukim atuntajame deimtmetyje, kai SAT testuojamj skaiius nusistovjo? Skaitym istmusia vis labiau sigalinia televizija? Nuvertjusiais paymiais, pasirenkamais ne mokslo dalykais, supaprastintais vadovliais, sumajusiais nam darbais (Turnbull, 1986)? Sumajusi suaugusij taka ir nepakankamu dmesiu, susijusiu su per etj deimtmet padidjusiomis eimomis? Atrodo, kad visi ie veiksniai turjo takos prastjantiems rezultatams. Kitaip negu SAT, Stanfordo-Binet ir Wechslerio test skals periodikai yra standartizuojamos i naujo, kad bt ilaikytas vidurkis apie 100. Jei js iandien btumte testuojamas pataisytu WAIS-R, js rezultatas bt lyginamas su amerikiei standartizacijos imties, kuri buvo testuojama 1976-1980 metais, rezultatais, o ne su pirmos Davido Wechslerio ketvirtajame deimtmetyje tirtos standartizacijos imties rezultatu. Kaip manote, ar palygin paskutiniosios standartizacijos imties rezultatus su ketvirtojo deimtmeio imties rezultatais, pastebtume j gerjim ar prastjim? Nuostabu, kad, prastjant SAT veriams, intelekto test rezultatai pagerjo (Flynn, 1987). U tuos paius pradinius rezultatus, u kuriuos iandien gaunate 100, ketvirtajame deimtmetyje btumte gav 114! Tai ne tik amerikietikasis reikinys; panai gerjanti atliktis bdinga ir kitoms alims. domus galvoskis: ar gabumai menkja - tokia ivada kartais padaroma, remiantis majaniais SAT veriais, ar jie tobulja, kaip galima manyti irint W A I S - R duomenis? Pirma, prisiminkite, kad SAT majantys rezultatai i dalies yra susij su didesne testuojamj paangumo vairove. Prieingai, plati atstovaujamoji WAIS testuojamj grup visuomet buvo margesn ir skirtingesn negu SAT testuojamj. Apskritai mons, taigi ir intelekto test standartizavimo grups, nuo ketvirtojo deimtmeio tapo ratingesni ir labiau isilavin. Atsiminkite taip pat ir tai, kad SAT vertina ir mokslum, ir mokjimus, kurie netobulja taip, kaip tobulja pagrindiniai problem sprendimo gdiai, kurie vertinami intelekto testais. ie faktai padeda paaikinti, kodl sudtingesnio SAT atliktis prastjo, o pagrindinius gdius vertinanio W A I S - R atliktis pagerjo. PATIKIMUMAS. Geras testas privalo utikrinti, kad tomis paiomis slygomis bus gauti tokie pat rezultatai, trumpai tariant,

Q > >

2
2 c a 5

1964 '68 '72 76 '80 '84 '88 * < 9 Metai

11-5 pav. Nuo 1963 m. iki 1980 m. SAT veri vidurkis gerokai sumajo ir tik pastaraisiais metais iek tiek pradjo kilti (auktesnij mokykl tarybos duomenys).

370

IV DALIS. Mokymasis ir mstymas

testas turi bti patikimas. Testo patikimum tyrjai tikrina, kartotinai testuodami mones tuo paiu testu arba kita j o forma. Jei tie du veriai i esms sutampa, arba koreliuoja, testas yra patikimas. Kitas bdas - padalyti test perpus ir irti, ar sutampa lygini bei nelygini klausim veriai. Kuo auktesn koreliacija tarp dviej testavim veri arba tarp padalinto testo pusi veri, tuo testas patikimesnis. emiausia koreliacija - 1,0 reikia, kad dviej grupi veriai visikai nesutampa, t. y., kai pirmasis vertis didja, antrasis maja. Jei koreliacija lygi 0, vadinasi, nra jokios derms. Aukiausia koreliacija + 1,0 reikia visik derm - kai didja pirmasis vertis, didja ir antrasis. Test, apie kuriuos iki iol ia kalbjome - Stanfordo-Binet^ WAIS-R ir SAT, patikimumas labai didelis - niazdaug +0,9. I naujo testuojam moni veriai paprastai beveik visikai atitinka j pirmojo testavimo verius. VALIDUMAS. Didelis patikimumas dar Aegacantuoja^kad testas yra validus, t.y. kad jis i tikrj matuoja tai, k turt matuoti, arba numato tai, k turi numatyti. Jei js moni g matuosite susitraukusia matavimo juosta, duomenys bus labai patikimi (pastovs), bet j validumas bus maas. Kaip gi tuomet nustatyti, ar testas yra validus? Kai kuriems testams pakanka turinio validumo, kuris reikia, kad testai i ties vertina t elges, kuriam vertinti jie ir buvo sukurti. Kelio enkl testas vairavimo teisms gauti turinio atvilgiu yra validus, nes jo uduotys yra tokios, su kuriomis visada susiduria vairuotojai. Studijuojamo dalyko egzaminas turinio atvilgiu yra validus, jei kurso mediag atitinkanios uduotys leidia tiksliai vertinti mokjim. !Kiti testai yra vertinami pagal tai, kiek jie atitinka tam tikr kriterij, nepriklausom mat to, k testas siekia vertinti. Kai kuriems testams tas kriterijus yra bsima veikla. Pavyzdiui, mokslumo testams yra btinas numatomasis validumas, t. y. jie turi numatyti mokymosi skm. Ar bendrj mokslumo test numatomasis validumas yra toks pat didelis kaip ir j patikimumas? Kritikai labai mgsta pabrti, kad atsakymas yra visikai neigiamas. Mokslumo testai gana neblogai numato jaunesnij klasi moksleivi mokymsi, bet daug silpniau - vyresnij klasi. Mokslumo testo veriai gana neblogai numato mokymosi rezultatus pradinje mokykloje, kur intelekto veri ir paymi koreliacija yra apie +0,60 (Jensen, 1980). SAT ne taip gerai numato pirmakursi paymius, ia koreliacija tra +0,40 (Linn, 1982). Kodl gebjim veri numatomoji galia maja didjant isimokslinimui?

Daugiau apie koreliacij te priede.

skaityki-

11 SKYRIUS. Intelektas

371

Panagrinkime kit panai situacij: vis amerikietikojo futbolo linijos aidj kno svoris koreliuoja su aidimo skme. 100 kilogram sveriantis aidjas paprastai nugali 75 kilogram prieinink. Taiau, jei analizuosime siaur profesionalams bding 100-120 kilogram svorio diapazon, matysime, kad koreliacija tarp kno svorio ir skms yra nereikminga (11-6 pav.). Kuo siauresnis analizuojam aidj svorio diapazonas, tuo sunkiau, remiantis svoriu, numatyti aidjo skm. Panaiu siaurjaniu diapazonu aikintina ir tai, kodl GRE (Graduate Record Examination) mokslumo testas taip silpnai numato auktesns mokymosi pakopos student paangum. Jei auktesnms studijoms priimami tik tie studentai, kuri mokslumo test veriai isidsto siaurame diapazone, pavyzdiui, kuri veriai dideli, tai neturtume stebtis, kad j testo veriai tiksliai nenumato j bsim paymi. Taip esti net tuomet, kai testo numatomasis validumas vairesnei student imiai yra didelis. Taigi, kai testo validumas nustatomas platesnei sriiai (tiriant vairesnius mones), o paskui taikomas ribotai moni grupei, jo numatomasis validumas gerokai sumaja. Numatomj validum taip pat maina ir siauresn paangumo vertinimo skal, pavyzdiui, auktesns pakopos studentai daniausiai vertinami tik dviem - A ir B - lygiais.

Kno svoris kilogramais 11-6 pav. sivaizduokime koreliacij tarp futbolo aidj svorio ir j skms aiktje. Atkreipkite dmes, kad ryys pasidaro nereikmingas, kai svorio intervalas susiaurja iki 100-120 kilogram. Nagrinjam duomen diapazonui majant, j numatomoji galia silpsta.

KAS YRA

INTELEKTAS?
Geriausiai apie bsimus paymius galima sprsti i buvusi paymi, kurie atspindi ir gabumus, ir motyvacij. Apskritai geriausiai numato bsimj elges tos pat ries elgesys praeityje. Taigi galima manyti, kad Maria ir Jennifer (359 p.) pasiekt panai rezultat, jei mokytsi tame paiame universitete.

Iki iol iame skyriuje vartojome intelekto svok, tarsi visiems bt aiku, k ji reikia. Taiau taip nra. Psichologai svarsto, ar intelekt turtume apibrti kaip gimt protin gebjim, pasiekt intelekto veiklumo lyg, ar kaip priskiriam ypatyb, kuri, kaip grois, priklauso nuo stebtojo nuomons. Skaitydami apie prietaraujanias intelekto sampratas, galite pasijusti kaip Lewiso Carrolio Alisa Stebukl alyje, perskaiiusi Jabberwocky": Atrodo, pradedu kak suprasti - tik neinau, k btent." Beveik visi intelekto inovai sutaria, kad intelektas - tai ne koks daiktas" arba dalykas". Kai apie kieno nors IQ kalbame taip, tarsi tai bt pastovus ir objektyviai tikras bruoas, pavyzdiui, kaip auktis, darome protavimo klaid, kuri vadinama sudaiktinimu, o tai reikia, kad abstrakti, nemediagin svoka imama suvokti taip, tarsi ji bt tikras, konkretus daiktas. Sudaiktinti, vadinasi, sugalvoti svok, j pavadinti, o paskui save tikinti, kad toks dalykas i tikrj yra pasaulyje. Kai kas nors pasako: Jos IQ 120", jie sudaiktina IQ, sivaizduoja IQ kaip daikt, kur mogus turi - o juk tai tik kart gautas tam tikro atlikto testo vertis.

372

IV DALIS. Mokymasis ir mstymas

I ARIAU. K duoda treniravimasis

Tarkime, kad, atlik testus, nusivylte savo rezultatais. Ar, usira vienus i plaiai reklamuojam pasirengimo testams kurs, galtumte tiktis didesnio verio, atlikdami test kitkart? Ar daugiau tiktina, kad js testo vertis nepasikeis? I tikrj pravartu susipainti su testu ir inoti, kaip elgtis testavimo metu. Tai js galite padaryti, praleid vakar su testo pavyzdiu, kuris yra pasiekiamas kiekvienam, usiregistravusiam testuotis. Taiau ar verta usirayti j tokius pasirengimo testams kursus? Tokie kursai padeda monms pagerinti savo mokslo, ypa matematikos, inias. ia taip pat galima suinoti kelet nauding patarim, kaip atlikti test. Pavyzdiui, teisingas atsakymas testo dalies pirmuosius klausimus, kuriuos 80% ir daugiau moni atsako teisingai, paprastai yra tas, kuris akivaizdiausias. pabaigoje esanius klausimus, j kuriuos daugiau kaip 75% paprastai atsako klaidingai, savaime aikus" atsakymas danai bna klaidingas. Nors kursuose mokoma su testu susijusi dalyk ir patariama, kaip j atlikti, bet po trij atskir tyrim padaryta ivada, kad, prieingai negu sakoma reklamoje, matematiniai ir verbaliniai veriai padidjo vidutinikai tik 15 tak kiekvienoje nuo 200 iki 800 tak skalje (DerSimonian ir Laird, 1983; Kulik ir kt., 1984; Messick ir Jungeblut, 1981). Daugiausia, nors ir nerykiai, rezultatai pagerja atliekant sudtingas ir painiai suformuluotas uduotis (Powers, 1986). Taigi, bent jau dl SAT, geriausias patarimas bt rimtai studijuoti per mokslo metus, atnaujinti algebros bei geometrijos inias ir patiems susipainti su testu. itai padarius, nereiks jaustis baugintiems t, kurie lank parengiamuosius kursus.

I n t e l e k t a s y r a s v o k a , turinti p a a i k i n t i , k o d l v i e n i m o n s g e r i a u u k i t u s a t l i e k a p a i n t i n e s u d u o t i s . R o b e r t a s S t e r n b e r g a s ir W i l l i a m a s Salteris v a d o v l y j e apie m o g a u s intelekt (1982, p.3) rao, kad d a u g u m a specialist intelektu.Jaiko m o g a u s gbjijii. n g a i ir q d P J ^ ^ i g i f l g ^ I n t e l e k t i n e l g s e n a r o d o g e b j i m p r i s i t a i k y t i , m o k a n t i s i p a t i r t i e s , s p r e n d i a n t p r o b l e m a s ir b l a i v i a i p r o t a u j a n t . Tie, k u r i e e l g i a s i p r o t i n g a i , s u s i d o r o j a su k e l i a m a i s r e i k a l a v i m a i s ir p a s i e k i a s a v o t i k s l u s . N e p a i s a n t b e n d r o s u t a r i m o dl s v o k o s , l i e k a t r y s g i n y t i n i k l a u s i m a i . P i r m a , ar i n t e l e k t u i turi t a k o s a s m e n s k u l t r a , ar i n t e l e k t a s - tai su k u l t r a n e s u s i j s g e b j i m a s sprsti p r o b l e m a s ? A n t ra, ar i n t e l e k t a s y r a v i e n a s b e n d r a s i s g e b j i m a s ar k e l e t a s s k i r t i n g g e b j i m ? T r e i a , ar g a l i m e m a t u o t i intelekt k a i p s m e g e n atliek a m o i n f o r m a c i j o s a p d o r o j i m o greit? Intelektas yra ypa sklandus susidorojimas su bet kokia ikilusia situacija. "
M.S. M i c h e l i s S w e e t Murder, 1943

Ar intelektas priklauso nuo kultros? Ar tai su kultra nesusijs gebjimas sprsti problemas?
Yra toks poiris, j o g intelektin elgsena kinta atsivelgiant s i t u a c i j . B i n e t ir v l e s n i e m s i n t e l e k t o v e r t i n t o j a m s i n t e l e k t a s reik skming vaik prisitaikym prie m o k y m o reikalavim. R a m i o j o v a n d e n y n o p i e t i n i sal g y v e n t o j a m s j i s g a l t r e i k t i

11 SKYRIUS. Intelektas

373

gebjim tobulai gaudyti uv ir plaukioti laivu. Vadybininkui arba prekeiviui, gyvenaniam ms visuomenje, tai gali reikti socialinius gdius. Senamiesio gyventojui tai gali reikti ger gatvs gyvenimo imanym. Tie, kurie laikosi poirio, jog intelektas yra skmingas prisitaikymas prie aplinkos, skeptikai vertina su kultra nesusijusi" intelekto test, kuri neveikia asmens kultra, galimyb. J nuomone, tie, kurie viliasi, kad toks testas yra manomas, nepajgia suprasti, kad intelektas" yra bet kokie gebjimai, kurie js kultroje laikomi svarbiais. Galbt galima kalbti apie nuo kultros atsiet" aukio, bet ne intelekto, matavim. Kaip yra pastebjs intelekto tyrjas Howardas Gardneris, krepinio supervaigd Larry'is Birdas mokykloje gal ir nebuvo laikomas itin protingu, bet aistring mediotoj ir ietimis ginkluot kari visuomenje jis bt laikomas talentingu. Kiti teigia, kad intelektas - tai svarbiausi painimo gebjimai, kurie padeda monms sprsti problemas ir skmingai veikti bet kokioje aplinkoje (Baron, 1985). Abstrakts ir nauji klausimai, pateikiami intelekto testuose, vertina gebjim veiksmingai sprsti vairias problemas, nesvarbu, kokia bt ms kultrin aplinka. Manoma, kad mons, kurie, atlikdami WAIS, gali pakartoti atuoni skaii eil atvirktine tvarka arba suranda trkstam paveiksllio dal, tikriausiai, isprs ir kitokias problemas - nesvarbu, ar jiems tekt bti testuojamiems mokykloje, ar plaukioti jromis, ar auginti javus. (Pamatysime, kad iai prielaidai tik kukliai pritariama. Pastebta, kad mons, kuri mokslumo test rezultatai geri, ne visada taip pat gerai atlieka praktines bei profesines uduotis u mokyklos rib.)

Intelektas: vienas bendras gebjimas ar keletas skirting gebjim?

inoma, kad vieni mons gabs matematikai, kiti geba gerai rayti, o dar kiti - gabs dailei, muzikai, okiui. Todl gali kilti klausimas, ar pagrstai moni protiniai gebjimai, kuri esama toki skirting, priskiriami vienai intelekto" kategorijai, ir ar galima juos kiekybikai ireikti vieninteliu skaiiumi. O gal intelektu laikytinas ne vienas bendras gebjimas, bet skirting gebjim rinkinys? FAKTORI ANALIZS METODAS. I esms visi sutinka, jog yra saviti protiniai gebjimai. Prisiminkite, kad WAIS skiria verbalin ir neverbalin intelekt, o SAT - verbalinius ir matematikos gdius. Matyt, ir patys pastate talenting meninink, kuriam

374

IV DALIS. Mokymasis ir mstymas

paprasiausia matematikos uduotis atima ad, arba puik matematikos student, nesugebant sklandiai diskutuoti literatros klausimais. Taiau, ar negali bti bendrojo gebjim veiksnio, pasireikianio visais savitais protiniais gebjimais? Nordami tai isiaikinti, psichologai tiria, kaip siejasi vairs gebjimai. Faktori analize vadinamu statistiniu metodu galima iskirti testo uduoi grupes, kurios matuoja t pat gebjim. Pavyzdiui, mons, kurie gerai atlieka odyno uduotis, danai gerai atlieka ir pastraipos supratimo uduot. i uduoi grup padeda iskirti verbalinio intelekto veiksn. Psichologai yra nustat kelet toki grupi, tarp kuri yra ir erdvini gebjim, ir samprotavimo gebjim veiksniai. Charlesas Spearmanas (1863-1945), padjs pltoti faktori analiz, man, kad yra ir bendrasis intelektas, jo pavadintas g veiksniu (angl k. general" santrumpa), kuris yra kit konkrei intelekto veiksni pagrindas. Jis sjiko, kad mons danai turi ypating isiskiriani gebjim. Taiau tie, kuri vieno veiksnio, pavyzdiui, verbalinio intelekto, vertis yra auktas, paprastai gauna auktesnius negu vidutinis ir kitiems veiksniams priskiriam, pavyzdiui, erdvini arba samprotavimo gebjim, verius. Taigi yra, nors ir nestiprus, ryys tarp skirting gebjim. Spearmanas buvo sitikins, kad nuo to bendrojo veiksnio priklauso visa ms protinga elgsena - pradedant puikiu mokymusi mokykloje, baigiant plaukiojimu jroje. Mintis, kad galima bendrj protin gebjim ireikti vienu intelekto veri, buvo ginytina ir Spearmano laikais, ir dabartiniais. Nesutikdamas su Spearmanu, L.L. Thurstone (1887-1955) pateik monms 56 skirtingus testus. Matematikai ianalizavs rezultatus, jis iskyr atuonias pirmini protini gebjim", toki kaip kalbos sklandumas, atmintis ir samprotavimas, grupes. Thurstone nerikiavo savo tiriamj pagal vien bendrojo gebjimo skal. Taiau kiti tyrjai, istudijav j o tiriamj duomenis, aptiko neryki tendencij: tie, kurie pranoksta kitus pagal vien i atuoni pirmini gebjim, gauna gerus ir kit gebjim verius. Todl jie padar ivad, kad vis dlto yra kai kuri fakt, rodani bendrojo veiksnio buvim. j o t i n i u s gebjimus galtume palyginti su fiziniais gebjimais. Pavyzdiui, sportikumas yra ne viena, o daug savybi. Galjimas greitai bgti skiriasi nuo grubios jgos, o i yra kas kita negu suderinti aki ir rankos judesiai, norint kamuol pataikyti krep. Sunkum kilnojimo empionas kain ar galt bti geras iuojas. Taiau ilieka ioks toks polinkis geroms savybms telktis visum - bgimo greiiui koreliuoti su metim

11 SKYRIUS. Intelektas

375

tikslumu - nes yra bendras gebjimas sportui. Taip pat ir intelektas apima kelet skirting gebjim, kurie tame paiame moguj e pakankamai danai susigrupuoja, o tai liudija esant iok tok bendrj intelekto veiksn. DABARTINS DAUGIALYPIO INTELEKTO TEORIJOS. Ne taip seniai psichologas Howardas Gardneris (1983) i naujo patvirtino ir praplt Thurstone poir. Uuot matematikai analizavs, kaip tai dar Thurstone, Gardneris surinko kit duomen, rodani, kad intelekt sudaro vairs dmenys. Jis pastebjo, kad smegen paeidimai gali susilpninti vienokius, bet ne kitokius gebjimus. Jis taip pat ianalizavo skirting gebjim svarb vairiais laikotarpiais ir skirtingose kultrose - nuo mediotoj bendruomeni iki japon darbo grupi bei iaurs Amerikos mokykl klasi. Jis istudijavo duomenis apie mones, turinius iskirtini gebjim, taip pat ir t, kurie pranoksta kitus tik vienu gebjimu. moni, turini specialisto" sindrom, intelekto testavimo rezultatai paprastai bna prasti, taiau jie turi netiktin speciali gebjim, pavyzdiui, skaiiavimo, pieimo arba muzikins atminties. Tokie mons gali nesugebti sklandiai kalbti, bet geba skaiiuoti taip greitai ir tiksliai, kaip elektronin skaiiavimo maina, arba gali beveik akimirksniu pasakyti savaits dien, atitinkani bet koki istorijos dat. Remdamasis iais duomenimis, Gardneris rodinjo, kad mes turime daugialyp intelekt, sudaryt i vairi vienas nuo kito nepriklausani intelekto ri. Be verbalini ir matematini gebjim, kuriuos galima imatuoti standartiniais testais, Gardneris iskyr atskirus gebjimus, reikalingus muzikai atlikti, regimojo pasaulio erdvs analizei, meistrikiems okio judesiams ir savs bei kit valgiam supratimui. Pasak Gardnerio, kompiuteri programuotojas, poetas, sumaniu administratoriumi taps guvus jaunuolis ir krepinio komandos gynjas - visi rodo esant skirtingas intelekto ris. Intelekt tyrinjanti Sandra Scarr (1989) klausia, argi nebt nuostabu, jei pasaulis bt toks teisingas, kad esant silpnam vienoje srityje bt galima tai atsverti dideliais gabumais kitoje srityje? Deja, pasaulis nra teisingas, nes skirtingi gebjimai link koreliuoti. Kadangi protikai atsilikusi moni fiziniai gebjimai danai esti taip pat menkesni, j i e m s rengiamos specialios olimpiados, kad jie galt patirti pergal. Be to, Gardnerio kritikai klausia, ar i tikrj yra prasm visiems gebjimams be joki ilyg taikyti bendrj intelekto svok. Ar kai kurie, pavyzdiui, verbaliniai ir samprotavimo gebjimai, i tikrj nra svarbesni u kitus? Intelektas yra protiniai ge-

376

IV DALIS. Mokymasis ir mstymas

bjimai. Tie gebjimai, be kuri galime isiversti, kaip antai muzikiniai arba sportiniai, geriau laikytini talentu, o ne intelektu. Ar galima sakyti, kad monms, stokojantiems sportinio talento, stinga intelekto? Robertas Sternbergas ir Richardas Wagneris (1986, 1987) skirsto paprasiau, nurodydami tris skirtingas intelekto ris: akademinius problem sprendimo gdius, vertinamus intelekto testais, -praktin ntelekt, kurio danai reikia kasdieniame gyvenime, ir krybin intelekt, atsiskleidiant reaguojant nauj a s situacijas. Intelekto testai gana neblogai numato mokymosi skm, bet ne taip gerai profesin skm. Antai, vadybinio darbo skm ne tiek priklauso nuo gebjim, vertint intelekto veriu (turint omenyje, kad tas vertis yra vidutinis arba auktesnis), kiek nuo mokjimo valdyti save, tvarkyti savo darbus, vadovauti kitiems monms. Verslininkai, gav didel vert, atlikdami Sternbergo ir Wagnerio sukurt vadovo praktinio intelekto test (nes ino, kaip veiksmingai planuoti veikl, kaip skatinti mones, kaip paskirti uduotis ir pareigoti, kaip suprasti mones ir kaip patiems daryti karjer), gauna didesn umokest, ir j darbas vertinamas geriau negu t, kuri testo veriai mai. Stephenas Ceci ir Jeffrey Likeris (1986) taip pat teigia, kad hip o d r o m o aistruoli nusimanymas apie irg galimybes - praktin, bet sudtinga paintin uduotis - nra susijusi su j intelekto veriais. Nancy Cantor ir Johnas Kihlstromas (1987) taip pat nuo akademinio intelekto atskiria socialin, t. y. mokjim suprasti socialines situacijas ir paiam skmingai tvarkytis. Su j skiriamu akademiniu ir socialiniu intelektu derinasi kartotinai gauti duomenys, j o g universiteto paymiai labai menkai numato tolesnius darbo laimjimus (Bretz, 1989; Dye ir Reck, 1989). O Jamesui Flynnui (1987) atrodo keista, kad, nors ir daug pagerjo dabartins kartos intelekto test veriai, bet ne taip daug pasikeit iradingumo ir mokslini atradim mastai. Kai kurie tyrintojai paymi, kad intelekto veriai numato profesines inias ir su protine veikla susijusi darb skm (Austin ir Hanisch, 1990; Gottfredson, 1985). Taiau Sternbergas, Wagneris ir kiti primygtinai silo skirti akademin, praktin ir krybin intelekt. Pavyzdiui, Seymouras Epsteinas ir Petra Meier (1989) teigia, kad, jei m o k y m o s i gebjimai prilygsta asmeniniam imanymui, kodl tuomet labai gabs mons nesukuria daugiau skming santuok negu kiti, ne geriau auklja vaikus, nra geresn j psichin bei fizin savijauta?"

11 SKYRIUS. Intelektas

377

Visk apsvarsius, atrodo, kad mokymosi gebjimai, apie kuriuos suinome i intelekto ar kitoki mokslumo test, i tikrj ms gyvenime yra svarbiausi. Taiau asmeninis imanymas kasdieniame gyvenime reikalauja daug toki dalyk, kuri tradiciniai intelekto testai nematuoja.

Ar intelektas - tai greitas informacijos apdorojimas?

Irykjo dar ir kitas poiris intelekt. Klausiama, jei protas yra susijs su smegen veikla, ar nebt galima atskleisti intelekto skirtum atskleidiant tam tikrus imatuojamus smegen veiklos skirtumus. Ar moni, skirtingai atliekani intelekto testus, rezultat nebt galima sieti su j pagrindiniais gebjimais apdoroti informacij? nauj poir pradjo pltoti Robertas Sternbergas (Dorsey, 1987). Pirmuosius savo intelekto tyrimus jis pradjo bdamas septintokas, kai savo klass draugams duodavo intelekto test ir pareng mokjim testavimo projekt. Vienas i jo kasmetini leidini citavo j pat: Intelektas yra klaidingiausiai suprantamas asmenybs bruoas." Po deimtmeio ir dar vliau jis intelekto esm m aikinti, tirdamas, kokiais informacijos apdorojimo bdais naudojasi mons, atlikdami intelekto testus. Tam, kad isiaikint, kas darosi moni galvose, Sternbergas pateikdavo analogij uduot ir praydavo duoti enkl vos supratus klausim, pavyzdiui, Advokatas klientui yra tas pat, kas gydytojas yra ." Tada jis parodydavo galimus pasirinkti atsakymus, tokius kaip (a) pacientas, (b) vaistas, ir matavo laik, per kur jie atsakydavo. Tie, kuri intelekto vertis buvo didelis, klausimams analizuoti skirdavo daugiau laiko negu tie, kuri veriai buvo maesni, taiau pirmieji paskui greiiau atpaindavo teising atsakym. Sternbergas (1984,1985) ir jo kolega Jamesas PelIegrino (1985) paymjo, kad j tyrim duomenys patikslino visiems inom nerayt taisykl, es gudrs yra greiti": mons, kuri veriai dideli, greitai sugalvoja tik suprat problem. Tirdami paprastesnius paintinius procesus, Earlis Huntas (1983) ir jo bendradarbiai nustat, kad verbalinio intelekto verius galima numatyti i to, kaip greitai mogus atkuria informacij i atminties. Pavyzdiui, t, kurie greitai atpasta, kad SINK (kriaukl") ir wink (mirksjimas") yra skirtingi odiai, arba A ir a yra tas pats garsas, daniausiai verbalini gebjim veriai bus dideli. Talentingi 12-14 met studentai ypa greitai atsakinja tokias uduotis (Jensen, 1989).

378

IV DALIS. M o k y m a s i s ir mstymas

Philipas Vernonas (1987) ir Hansas Eysenckas (1982) patvirtino, kad vairius testus, matuojanius nesudtingos informacij o s a p d o r o j i m o greit, mons, kuri dideli intelekto veriai, reaguoja greiiau u gaunaniuosius maesnius verius. Gali atrodyti, kad tokie intelekto testo klausimai, kaip: Kuo panai vilna ir medviln?" labai skiriasi nuo psichins reakcijos laiko arba atsako viesos blyksn smegenyse trukms matavimo. Taiau Vernonas (1983) samprotauja, kad galbt, greiiau apdorojant informacij, galima daugiau j o s sisavinti". Galbt greiiau informacij apdorojantys mons sukaupia daugiau ini apie viln, medviln ir galyb kit dalyk. Ar neatrodo Vernono ir Eysencko pastangos susieti intelekto verius su informacijos apdorojimo greiiu j a u girdtos? Prajus imtmeiui nuo Galtono neskming mginim vertinti moni intelekt reakcij laiku ir jutiminiais gebjimais, j o idjos tebegyvuoja. Gal nauji mginimai tai padaryti bus skmingesni? Gal pavyks pasiekti Galtono tiksl - tai, kas dabar vadinama bendruoj u veiksniu, paaikinti paprastais smegen aktyvumo matais? O gal ios pastangos remiasi absoliuiai klaidingomis prielaidomis, nes tai, kas vadinama intelektu, galbt yra ne vienas bendras bruoas, o keletas kultros lemt adaptyvi gdi? Intelekto esms ir prigimties svarstym pabaigos dar nematyti.

INTELEKTO

KITIMAS

Dabar p a k a n k a m a i inome apie m o k s l u m o test verius, tad galtume atsakyti kelet sen klausim apie m o g a u s intelekto kitim - ar jis pastovus per vis mogaus gyvenim, taip pat apie kratutines intelekto apraikas ir apie ypating gebjim, vadinam k r y b i n g u m u .

Pastovus ar kintantis?
Ar moni, vis gyvenim periodikai testuojam, intelekto veriai bt pastovs? 4 skyriuje aptariamas vyresni moni intelektas. O kaip jis kinta ankstyvajame amiuje? Vienas didiausi sunkum tiriant kdikius - nustatyti vliau iryksianio intelekto rodiklius. Negaldami kalbtis su kdikiais, raidos tyrintojai vertino tai, k galjo stebti - nuo kno svorio gimstant ir galvos apimties iki to, ar j o treiasis kojos pirtas ilgesnis u antrj, kokio amiaus vaikas pasdi vienas. N vienas i i mat neleidia numatyti intelekto veri (Bell ir Waldrop, 1989; B r o m a n , 1989). Matyt, kaip samprotavo raidos psi-

11 SKYRIUS. Intelektas

379

cholog Nancy Bayley (1949), mes dar nesame surad tinkam test". Galbt kada nors, jos manymu, suinosime, kurios kdiki elgesio apraikos bdingos esminms intelektinms funkcijoms" ir leidia numatyti vlesn intelekt. Daugelio nuostabai toks testas buvo sukurtas. Josepho Fagano (Fagan ir Montie, 1988), Marco Bornsteino (1989) ir kit tyrimai parod, kad 2 - 6 mnesi kdiki, kuriems greitai nusibosta rodomas paveiksllis, ir jie, galdami rinktis, geriau iri nauj - po keleri met intelekto testo veriai bna didesni. Nors toks vertinimas tik apytikris, taiau testai gali padti nustatyti, kuri vaik intelektas tikriausiai bus daug auktesnis arba daug emesnis u vidutin. Taigi, ar galima kasdien stebint vaik arba i intelekto test veri numatyti, kaip dabartiniam darelinukui seksis mokytis ir kokie bus jo mokymosi poreikiai? Tas klausimas ypa rpi jauniems tvams, kurie rpinasi savo vaiko intelektu, ir pedagogams, norintiems kuo anksiau nustatyti, kurie vaikai turi ypating poreiki. Nerimaujantieji dl savo maylio lyginimo su kitais vaikais gali nusiraminti. Atsitiktiniai stebjimai ir intelekto testai iki trej met labai maai k leidia pasakyti apie vaiko bsimus gebjimus, iskyrus labai atsilikusius arba ne pagal ami subrendusius vaikus (Humphreys ir Davey, 1988). Taiau madaug nuo trej met vaik intelekto test atliktis jau padeda numatyti jaunuoli ir suaugusij verius. Nors esama nepatikrint pasakojim apie visai prieingus dalykus, pavyzdiui, kaip Einteinas ltai moksi kalbti (Quasha, 1980), taiau nepaprast gabum jaunuoliai paprastai ir iki mokyklos bna ne pagal metus subrend. Vieno tyrimo metu buvo apklausti 187 septintosios ir atuntosios klass moksleivi, kuri SAT rezultatai buvo gerokai didesni negu daugumos abiturient, tvai. Jei galima pasitikti tv atmintimi, daugiau kaip pus i labai gabi jaunuoli pradjo skaityti, bdami ketveri met, o daugiau kaip 80%, bdami penkeri, jau skait (Van Tassel-Baska, 1983). Taigi darelyje duodami intelekto testai gali numatyti mokymosi rezultatus (Tramontana ir kt., 1988). Madaug nuo septyneri met, nors i riba nra grieta, intelekto veriai pasidaro dar pastovesni (Bloom, 1964). Vadinasi, vaikui augant, didja ir veri pastovumas. Jaunuoli pastovs mokslumo veriai pastebti neseniai Mokymosi testavimo tarnybos (Educational Testing Service) atliktame tyrime, kai 23 000 moksleivi buvo tirti SAT, o vliau jo auktesnio lygio atitikmeniu GRE (Angoff, 1988). Abiej test verbaliniai veriai silpnai koreliavo su matematikos veriais, atskleisdami, kad ie du gebjimai yra skirtingi. Taiau po 4 - 5 met SAT verbalinio testo veriai kore-

Paradoksas, bet SA T ir GRE vienas su kitu koreliuoja geriau negu kiekvienas i j su j bsimuoju kriterijumi - mokymosi rezultatais. Vadinasi, j patikimumas gerokai virija j numatomj validum.

380

IV DALIS. M o k y m a s i s ir m s t y m a s

liavo +0,86 su GRE verbaliniais veriais. Net stebina, kad lygiai tokia pat koreliacija +0,86 nustatyta atlikus abu matematikos testus. Taigi SAT vertintus gebjimus patikimai vertina ir GRE.

Intelekto kratutinumai
Vienas i bd suprasti bet kokio testo validum ir reikmingum - palyginti mones, kuri veriai yra prieinguose normaliosios kreivs kratuose. i dviej grupi rezultatai turt labai rykiai skirtis. Paprastai taip ir bna. NEGALIEJIVienas kratutinumas - tai mons, kuri intelekto veriai yra maesni kaip 70. Pavadinti vaik protikai atsilikusiu galima tik tada, kai jo testo vertis labai maas ir jam sunku prisitaikyti prie normali savarankiko gyvenimo reikalavim. Tai bdinga tik 1% moni, vyr 50% daugiau negu moter (Amerikos psichiatr asociacija, 1987). Kaip matyti i 11-1 lentels, dauguma toki protikai negali individ, padedami kit, gali gyventi normalioje visuomenje. Rykiai protikai atsilik sudaro tik 4% vis atsilikusij. Paprastai tai lemia aikios fizins prieastys, pavyzdiui, Dauno sindromas - genetinis sutrikimas, susijs su mogaus papildoma chromosoma. Per pastaruosius du deimtmeius nuomon apie tai, kaip geriausia priirti ir auklti atsilikusj, visikai pasikeit. Iki XIX amiaus vidurio sutrikusios psichikos ir neprotingi mons buvo priirimi namie. Tie, kuri negalia bdavo sunki, danai mirdavo, o vidutinikai atsilikusiems rasdavo viet kyje. Paskui Jungtinse Amerikos Valstijose buvo steigti internatai silpnai besimokantiesiems. Apie XX ami daugelis i staig pavirto prieglaudomis, kuri gyventojai neturjo pakankamai laisvs, jiems buvo

11-1 LENTEL. Protinio

ATSILIKIMO LYGIS BUDINGAS INTELEKTO VERTIS 50-70 35-49 20-34 Maesnis kaip 20

atsilikimo

laipsniai
PRISITAIKYMAS PRIE GYVENIMO REIKALAVIM

ATSILIKUSIJ %

Lengvas Vidutinis Sunkus Gilus

85% 10% 4% Maiau kaip 1%

Gali imokti iki etosios klass lygio. Suaugusieji, padedami kit, gali imokti btin socialini ir profesini gdi. Gali imokti iki antrosios klass lygio. Suaugusieji gali dirbti specialiose dirbtuvse ir taip bent i dalies save ilaikyti. Gali imokti kalbti ir labai priirimi atlikti paprastas darbo uduotis, bet apskritai jie nepajgia mokytis profesijos. Btina nuolatin pagalba ir prieira.

11 SKYRIUS. Intelektas

381

skiriama maai dmesio ir neteikiama joki vili. Tvams danai bdavo patariama palikti savo atsilikusi vaik, kol jie dar nespjo prie jo prisiriti. Antrojoje io amiaus pusje padtis pagerjo - sutrikusios psichikos monms leidiama normaliai, kiek jie gali, gyventi bendruomenje. Vidutinikai atsilik vaikai retai mokomi maiau ribotoje aplinkoje, danai jie integruojami prastines klases. Dauguma j auga ir yra aukljami savo eimoje, kol nepersikelia specialius, pavyzdiui, grups, namus. Taigi atsirado laimingesnio ir vertingesnio gyvenimo viltis. Danai ji virsta tikrove. GABIEJI". Pagarsjusiame projekte, kuris buvo pradtas 1921 m., Lewisas Termanas ityr per 1500 Kalifornijos moksleivi, kuri IQ vertis buvo didesnis kaip 135. Prieingai paplitusiai nuomonei, es labai gabs vaikai danai esti blogai prisitaik, nes gyvena kitokiame pasaulyje" negu maiau gabs j bendraamiai, Termano tirti aukto intelekto vaikai paprastai buvo sveiki, gerai prisitaik, jiems gerai seksi mokytis. Tiriant juos kartotinai toliau kitus eis deimtmeius (Goleman, 1980), paaikjo, kad dauguma j pasiek aukt isimokslinim. J profesin skm vairavo, tarp j buvo daug gydytoj, teisinink, dstytoj, mokslinink bei raytoj. Taigi kritikai abejoja daugeliu nnai populiari gabij vaik" program prielaid, pavyzdiui, kad ir tokia, jog tik kokie 3% arba 5% vaik yra gabs, todl reiki juos surasti ir, prilipinus" jiems i etiket, atskirti nuo negabij" bei mokyti pagal toki program, kuri daugumai neprieinama. Daugelyje tyrim prieinama prie ivados, kad pagal gabumus atrinkt atskiras grupes mokini mokymosi rezultatai nra geresni u panaaus lygio moksleivi, kurie nebuvo atskirti, ir kad toks skirstymas klases pagal gabumus" i tikrj menkina vis moksleivi savivaizd (Noland, 1986; Oaks, 1989). Carnegie jaunimo raidos tarybos (1989) ataskaitoje toks mokymas smerkiamas ir laikomas viena i labiausiai iskiriani ir didiausi al darani mokyklos praktik". Neigiant, kad menkesni gebjim" mokiniai gali mokytis pagal sudtingesn program, padidja atotrkis tarp i dviej grupi ir stiprja j socialinis atsiskyrimas; tai yra viena i prieasi, dl ko Japonijoje ir Kinijoje pradinse mokyklose vaikai neskirstomi grupes (Stevenson ir Lee, 1990). Kadangi maum jaunimas daniau patenka emesnio lygio mokymo grupes, toks skirstymas taip pat gali skatinti rasin nelygyb ir prietarus - o taip vargu ar bus manoma tinkamai pasirengti dirbti ir gyventi daugiakultrje visuomenje.

382

IV DALIS. M o k y m a s i s ir mstymas

Vaikj^ ir maiau gabius danai remiasi prielaida, kad gabumas yra vienintel savyb, kuri galima imatuoti intelekto testu, o ne viena i daugelio gali. Laikrai ir urnal straipsniuose tvams patariama, kaip atpainti savo vaik talento poymius", tarsi talentas bt objektyvi savyb kaip ydros akys, kurias js vaikai turi arba neturi. Taip gabumai sudaiktinami: sukuriama svoka, o tada manoitia, kad ji yra konkreti ir tikra. Nepaisoma fakto, kad gabumo kriterijus nustatome mes, o ne gamta.

Alfa klass vaikai vilki pilkais drabuiais. Jie gerokai daugiau u mus dirba, nes jie labai labai protingi. A tikrai diaugiuosi, kad esu beta klasje, nes nedirbi, taip daug. O be to, mes esame daug geresni u gama ir delta klases. Gama klasje mokosi kvailiai. "
A l d o u s a s Huxlc;. Drsusis naujasis pasaulis", 1931

Krybingumas ir intelektas
Krybingumas yra gebjimas kurti idjas, kurios yr ir_nau^ jos, ir vertingos. vairiose kultrose krybingumas reikiasi skirtingai. Samoa kultra skatina okio krybingum, Balinese kultra - krybingum muzikos srityje, o Afrikos Ashanti kultra - medio droybos (Lubart, 1990). Visur krybingumas reikia inom tem naujovik iraik. Intelekto ir krybingumo test rezultatai leidia manyti, kad krybingumui yra btinas tam tikras gebjim lygis, bet to nepakanka. Paprastai mons, turintys didelius intelekto verius, gerai atlieka ir krybingumo testus (Kaip, js manymu, galima panaudoti plyt?"). Taiau u tam tikros ribos - kai intelekto vertis yra apie 120 - koreliacijos tarp intelekto veri ir krybingumo nebra. Labai krybing architekt, matematik, mokslinink ir ininieri intelekto veriai paprastai nra didesni negu ne toki krybing j koleg (MacKinnon ir Hali, 1972). Taigi aiku, jog krybingumas yra kakas daugiau negu intelekto testo veriai. Tiriant krybingus mones, paaikjo dar keturi krybingumo dmenys ( S t e r n b e r g , J 9 8 8 ; Sternberg ir Lubart,1990). Pirmasis dmuo - nusimanymas/tai tvirtos inios. Louisas Pasteuras pastebjo: Progos bna palankios tik pasirengusiam protui." Antrasis dmuo yra .su vaizduote susijusio mstymo gdiai - gebjimas pamatyti daiktus naujaip, atpainti vaizdus, juos susieti. Krybingieji pirmiausia inagrinja pagrindinius problemos elementus, paskui problem naujai apibria. Kopernikas pirmiausia istudijavo Sauls sistemos planetas, tada nustat, kad jos sukasi aplink Saul, o ne aplink em. Treiasis krybingumo dmuo yra trsi, azartika asmenyb - tai toks mogus, kurio netrikdo neapibrtumas H^firk^ Euirts'' atkakliai siekia veikt.kHl.sjr y .aiuot vaikiojs pramintais takais, ieko naujos patirties. Iradjai paprastai ir po neskmi atkakliai siekia savo, kaip Thomas Edisonas, ibands savo lemputs kaitinimo sileliui daugyb mediag.

Fizikas Richardas Feynmanas, gavs Nobelio premij, pakeliui i Stokholmo namus stabteljo Niujorke pasiirti savo vidurins mokyklos dokument. ,,Mano paymiai nebuvo tokie geri, kaip a galvojau,pasakojo jis. - O mano IQ buvo 124 (geras, bet neisiskiriantis) " (Faber, 1987).

11 SKYRIUS. Intelektas

383

Ketvirtasis dmuo yra tai, k psicholog Teresa Amabile vadina krybingumo vidins motyvacijos principu: mons bna krybingiausi tada, kai j u o s skatina pirmiausia domjimasis, diaugsmas, pasitenkinimas ir pats darbas - bet ne spaudimas i iors" (Amabile ir Hennessey, 1988). Krybingiems monms ne tiek svarbu iorins paskatos - atlikti reikiamu laiku, padaryti kitiems monms spd arba usidirbti pinig, kiek vidinis malonumas ir savo jg ibandymas dirbant. Amabile (1983, 1987) eksperimentai rodo, kad krybingumas didja, kai mogaus nevaro rpestis dl kit pritarimo. Vieno eksperimento metu ji papra student padaryti kolia, pusei i j pasakiusi, kad j darb vertins specialistai. Neinojusij, kad j darbas bus vertinamas, koliaus vliau specialistai vertino kaip krybikesnius. Nesirpindami tuo, kad bus vertinami, jie jautsi laisvesni, galjo bti krybingesni. Amabile pastebi (1988), kad vadybininkai, kurie nori darbe diegti naujovi, turt nepamirti vidins motyvacijos principo. Jie turt nukreipti darbuotojus toki veikl, kuri juos i tikrj domint. Tada jie gals lenktyniauti su tais vadybininkais, kuriems . t i - t t t- t -t pavyko iugdyti kurybingum, suteikiant savo pavaldiniams laiko, laisvs, paremiant j tiksl siekim.

Plaiau apie vidin motyvacij skaitykite kitame skyriuje

GEN IR APLINKOS TAKA INTELEKTUI

Aptar intelekto prigimt ir kitim, turime paklausti, kas - genai ar aplinka - lemia intelekt? Sero Franciso Galtono supratimu, intelektas, atrodo, perduodamas eimose i kartos kart. Taiau kodl? Ar protiniai gebjimai yra paveldimi? O gal juos formuoja aplinka? Norint suprasti, kodl iais klausimais taip smarkiai ginijamasi, panagrinkime, kaip skirting poiri mons kartais vartoja prigimties" ir ugdymo" svok savo socialinei programai paremti. Pirma, jei mes savo skirtingus protinius gebjimus daugiausia paveldime ir jei skm juos atspindi (ypa visuomense, kur socialin padtis priklauso daugiausia nuo asmens verts), tuomet mogaus socialin ir ekonomin padtis atitinka jo gimtas ypatybes. Taigi tie, kurie uima aukt visuomenin padt, gali patikti, kad i padt pateisina j proto pranaumas. Jie netgi galt mums priminti, kad mintis, es visi mons sukurti lygs, priklausanti Thomui Jefifersonui, o ne Dievui. Antra vertus, jei protiniai gebjimai pirmiausia priklauso nuo aplinkos, kurioje mes augame ir mokoms, tuomet vaikai i ne-

Kakodl mane ne taip domina Einteino smegen mas ir j vingiai, kaip tai, kad tokio pat talento mons gyveno ir mirdavo medvilns laukuose bei monse, kuriose blogas udarbis ir blogos darbo slygos. "
Stcphenas J. Gouldas The Panda's Thumb, 1980

384

IV DALIS. Mokymasis ir mstymas

palankios aplinkos daniausiai gyvens blogai. J gebjimai negals pakankamai atsiskleisti. Taigi tuomet moni socialin ir e k o n o m i n padt lems nevienodos galimybs, o toki padt daugelis laiko i esms neteisinga. M u m s geriausia visas ias politines ivadas bei potekstes palikti nuoalje ir panagrinti konkreius duomenis.

Genetiniai veiksniai
I tikrj, dabar visi pripasta, kad ir genai, ir aplinka turi takos intelektui. Neaiku tik, kiek takos turi kiekvienas veiksnys. DVYNI TYRIMAI. Ar moni, turini tuos paius genus, protiniai gebjimai yra tokie pat? Kaip galite suprasti i 11-8 pav., kuriame apibendrinti sukaupti duomenys, atsakymas yra teigiamas. Pavyzdiui, kartu augint tapai dvyni intelekto veriai yra daug panaesni negu netapai dvyni. K reikia ie rezultatai? Pasiklausykime sivaizduojamo dviej psicholog - vieno, mananio, kad paveldjimas labai stipriai veikia intelekto test atlikt (Iasis), ir kito, nepritarianio iai nuomonei (II-asis), - pokalbio. I-asis: Genetikai tapai dvyni intelekto veriai yra beveik tokie pat kaip to paties antrkart testuojamo tuo paiu testu mogaus veriai. Netapai dvyni, kurie turi tik pus t pai gen, intelekto veriai ne tokie panas. II-asis: Aha, betgi tapats dvyniai yra tokie panas dl to, kad juos vienodai augino. Pavelk duomenis dar kart ir pamatysi, kad netapai dvyni, kurie genetiniu poiriu ne daugiau panas u kitus

11-8 pav. Intelektas: prigimtis ar ugdymas? Kiek panas tapai dvyni intelekto veriai? Netapai dvyni? Ne dvyni broli bei seser? Kuo panaesni mons genetikai, tuo panaesni j intelekto veriai. Taiau koreliacijos atskleidia ir aplinkos poveik: atskirai augusi tapai dvyni testavimo rezultatai maiau panaus negu toki pat kartu augusi dvyni. Atsiminkite: 1,0 reikia ideali koreliacij; 0,0 rodo, kad nra jokios koreliacijos (i Bouchard, 1982).

Kartu auginti tapats dvyniai

Atskirai auginti tapats dvyniai

Kartu auginti netapats dvyniai

Kartu auginti broliai ir seserys

Kartu auginti negimins

11 SKYRIUS. Intelektas

385

brolius ar seseris, intelekto veriai yra panaesni. Johnas Loehlinas ir Robertas Nicholsas (1976) ityrinjo imtus dvyni ir pastebjo, kad tapaius dvynius paprastai labiau negu netapaius dvynius linkstama vienodai rengti, migdyti tame paiame kambaryje, jie link draugauti su tais paiais draugais, juos moko tie patys mokytojai ir kt. Todl panaesnius j testavimo verius gali lemti aplinka. I-asis: Taiau Loehlinas ir Nicholsas taip pat pastebjo, kad tapatus dvyniai, kuriuos tvai rengia, priiri ir auklja skirtingai, gauna visai vienodus intelekto verius. Beveik tas pat esti ir tada, kai tapatus dvyniai buvo auginti atskirai (Bouchard ir kt., 1990). Vienod gen poveikis yra didesnis negu vienodos aplinkos. II-asis: Istudijavs senesnius atskirt tapai dvyni tyrimus, Leonas Kaminas (1974) pastebjo, kad atskirti dvyniai danai patekdavo panai aplink. Juk inote, kad gandrai neatnea i vaik atsitiktinai. Be to, kaupiantis naujiems duomenims, elgesio genetikai iek tiek kitaip pradeda vertinti paveldimumo tak intelekto veriams: i pradi vertin i tak 80%, dabar mano, kad j reikt vertinti nuo 50% (Loehlin, 1989; Plomin ir Rene, 1991) iki 60% (Bouchard ir Segal, 1988). Neabejotina, kad elgesio genetini veiksni tyrimai gali atskleisti mums ir aplinkos, ir gen svarb. VAIKINT VAIK TYRIMAI. Psichologai labai stengiasi atskirti gen ir aplinkos poveik. Be dvyni tyrim, kai kurie mokslininkai norjo isiaikinti, ar vaikint vaik intelekto veriai yra panaesni j biologini tv, i kuri jie yra gav savo genus, ar j tvi, suteikusi jiems tam tikr nam aplink. Kaip matome 11-9 pav., vaikint vaik intelekto veriai yra panaesni j biologini tv, o ne j tvi verius. Be to, kuo vyresni vaikai, tuo labiau j veriai panaesni biologini tv (Fulker ir kt. 1988; Loehlin ir kt., 1989). Dl to, kad esi aukljamas tuose paiuose tave vaikinusi tv namuose, intelektu nesupanaji su savo seserimis ar broliais", - pastebi Sandra Scarr (1989),, jis panaus bna tuomet, kai sieja pus vienod gen." PAVELDIMUMAS. Pasakyti, kad intelekto paveldimumas, t. y. intelekto veri skirtumo aikinimas genetiniais veiksniais, yra apytikriai nuo 50% iki 60%, nereikia, kad u 50% arba 60% intelekto atsakingi genai, o u likusi dal - aplinka. (Tas pat kaip teigiant, kad gis 90% paveldimas, nereikia, kad 170 cm gio moteris u 153 cm gali bti dkinga savo genams, o u kitus 17 - savo aplinkai.) Prieingai, tai reikia, kad moni grupje nuo 50% iki 60% intelekto skirtum gali bti aikinami paveldjimo taka. is poiris danai klaidingai suprantamas, tad pakartosiu:
vaikintas vaikas ir biologinis tvas vaikintas vaikas ir jtvis

11-9 pav. Intelekto veri koreliacija tarp 245 vaikint Kolorado vaik ir j tvi bei biologini tv. Iki 7 met vaikint vaik intelekto test veriai yra panaesni j biologini tv (i Fulker ir kt., 1988).

386

IV DALIS. Mokymasis ir mstymas

niekada negalima pasakyti keliais procentais konkretaus mogaus intelektas yra paveldtas. Paveldimumas rodo, kokiu mastu (kiek) moni tarpusavio skirtumai priklauso nuo gen. Netgi ir i ivad reikia patikslinti. Pirma, vairiais tyrimais gali bti nustatytas nevienodas p a v e l d i m u m o vaidmuo. Kad suprastume kodl, sivaizduokime du tyrjus, atskirai tyrinjanius, koki tak intelektui daro genai ir gyvenimo patirtis. Vienas tyrjas pateikia intelekto testus dviem vaikint vaik grupms: vien grup sudaro protikai atsilikusi tv biologiniai palikuonys, kit - N o b e l i o premijos laureat vaikai. Padaroma tokia ivada: vaik intelekto skirtumai daugiausia priklauso nuo i j biologini tv paveldto intelekto, o ne nuo j u o s supanios nam aplinkos. Tuo pat metu kitas tyrjas lygina biologinius tv, turini vidutinius intelekto verius, palikuonis su iek tiek auktesnio intelekto tv palikuonimis. Pus kiekvienos grups vaik gyvena namie, apsupti meils, o kita pus - varganose nalaii prieglaudose. is tyrjas pastebi didesn aplinkos poveik. Mokslinje konferencijoje pirmasis tyrjas pranea, kad j o tyrimas parod, j o g intelekto skirtumai daugiausia priklauso nuo genetini veiksni; antrasis savo praneime teigia, kad j o tyrimas atskleid, j o g didiausi tak daro aplinka. Kuris teisus? Teiss abu, nes buvo tirtos skirtingos grups. Apibendrinkime: lyginant mones, kuri paveldjimas labai skirtingas, bet aplinka i esms panai, paveldimumas - skirtumai, susij su genais, yra rykus. Lyginant mones, kuri paveldjimas nelabai skiriasi, bet labai skiriasi aplinka, paveldimumas bus maiau rykus. Jei visi paveldt vienodai, p a v e l d i m u m a s bt lygus nuliui. Antra, prisiminkite, kad genai ir aplinka persipina. K a d a n g i to-, se paiose eimose auginami vaikai skiriasi, mokslininkai daro ivad, kad svarbiausi yra asmeniniai potyriai. Ms genetikai savitos savybs veikia ms patirt: j o s veria kitus skatinti mus pltoti prigimtinius gabumus, j o s taip pat veria m u s pasirinkti tinkam aplink. Labiau tiktina, kad i prigimties gabs matematikai moksleiviai rinksis matematikos kurs vidurinje m o k y k loje, o vliau SAT testavimo metu gerai atliks matematikos test - dl to, kad i prigimties gabs matematikai, ir dl savo matematins patirties. Vadinasi, ms genai f o r m u o j a t patirt, kuri mus f o r m u o j a .

Aplinkos veiksniai
sitikinome, kad genai lemia skirtumus. Jei visi btume uaug tokioje paioje intelekt skatinanioje aplinkoje, ms gabumai vis tiek nebt vienodi. Taiau taip pat pamatme, kad paveldji-

11 SKYRIUS. Intelektas

387

mas ne visk paaikina. Gen nubrtose ribose mus formuoja gyvenimo patirtis. Kaip raoma 3 skyriuje, patirtis tiesiogine prasme palieka savo pdsak smegenyse: skurdioje aplinkoje augusi iurki bna plonesn ir silpnesn smegen iev negu normali iurki. O kaip skaitte 9 skyriuje, tam tikra mokymosi patirtis aikiai paveikia smegen nervinius ryius. moni aplinka retai bna tokia skurdi kaip tamss ir nedoms narvai, kuriuose apgyvendinamos atskirtos nuo kit iurks. Taiau ir nuo gyvenimo patirties kakiek priklauso mogaus protiniai gebjimai. Psichologas J.McVickeris Huntas (1982) itai stebjo Teherano nalaii prieglaudoje. Tipikas ios prieglaudos vaikas nepajg sdti neprilaikomas iki 2 met arba iki 4 met nevaikiodavo. j verksm, gugavim ar kitoki elgsen nebdavo atsiliepiama. Todl iems vaikams negaljo susiformuoti jausmas, kad galima paiam kontroliuoti savo aplink, ir jie darsi pasyvs paniur iopliukai". Ypatingai ribotos slygos tiesiog naikino prigimtin intelekt. Suprasdamas, k gali duoti jautri globa, Huntas pradjo mogaus praturtinimo globos" program. Jis, pavyzdiui, imok globjus aisti su kdikiais balso aidimus. Pirmiausia jie mgdiodavo vaik iaukjim, paskui skatindavo vaikus balsu kartoti mokytojo garsus ir okinti nuo vieno jiems pastamo garso prie kito. Vliau jie pradjo mokyti pers kalbos gars. Rezultatai apstulbino. Visi 11 vaik, kurie turjo i kalb lavinani patirt, sulauk 22 mnesi, galjo pavadinti daugiau kaip 50 daikt ir kno dali. Kdikiai pasidar tokie avs, kad daugel j vaikino - tokios skms prieglauda nebuvo patyrusi. Hunto duomenys liudija apie aplinkos svarb. Taiau ar jie rodo, kaip iugdyti savo vaikui aukiausi intelekt"? Kai kuriose populiariose knygose teigiama, jog tai manoma, taiau daugelis specialist tuo abejoja. Sandra Scarr (1984) sutinka, kad aplaidaus aukljimo padariniai gali bti lidni ir ilgalaikiai. Taiau ji taip pat mano, kad kdikis, kuris patiria normalius ryius su monmis ir normaliai yra veikiamas gars, vaizd, moni kalbos ir kt., gerai augs." Apie tolesn vaiko intelekt ji sako: Tvai, kurie labai rpinasi, kaip suteikti savo vaikams ypating mokym, tik veltui gaita laik". Auktus intelekto verius turini vaik tvai gal labiau link vir j loveli kabinti judanius daiktus, vestis juos teatr ar kitur. Taiau ar ie potyriai paveiks? Mes to neinome, - sako Scarr (1986). Tvai teikia savo vaikams ir genus, ir aplink. Taigi nors didelius intelekto verius turini vaik aplinka yra aikiai kitokia negu vaik su maais intelekto veriais, taiau tiksliai neinome, kiek t skirtum lemia j skirtinga aplinka.
14. 1909

388

IV DALIS. M o k y m a s i s ir mstymas

Huntas tikriausiai sutikt su Scarr, kad papildomas mokymas vaiko, kurio aplinka skatinanti, jo intelekto raid maai veikia. Taiau, pastebjs io mokymo poveik vaikams i nepalankios aplinkos, jis buvo optimistas. I ties jo 1961 m. ileista knyga Intelektas ir patirtis" 1965 m. padjo pradti Head Start" projekt. is projektas yra JAV vyriausybs finansuojama programa taikyta 450 000 ikimokyklinuk, i kuri 90% yra i emiau skurdo ribos gyvenani eim (Horn, 1990). Jos tikslas - pltojant vaik paintinius ir socialinius gebjimus, padidinti j skms galimybes mokykloje ir u jos rib. Psichologas Edwardas Zigleris, pirmasis ios programos direktorius, prisimena, kad programa prasidjo nuo viltingos minties, jog ankstyvoji vaikyst yra kritinis laikotarpis, kai bet koks sikiimas padaro vaikui neidildom poveik" (Holden, 1990). Ar i tikrj taip yra? Mokslininkai istudijavo i ir kitas ikimokyklines programas, palygindami tok sikiim patyrusi ir j o nepatyrusi vaik grupes. J duomenys rodo, kad kokybikos programos atsilikusiems vaikams duoda bent jau trumpalaiks paintins naudos, apiuopiamos ir intelekto testais (Haskins, 1989). ios programos taip pat padeda vaikams geriau pasirengti mokyklai, sumaindamos tikimyb likti kartoti kurs toje paioje klasje arba bti nukreiptiems specialiajam mokymui. Kita vertus, pastebima ir tai, kad gyti privalumai ilgainiui isisklaido, primindami mums, kad gyvenimo patirtis po programos taip pat daro savo. Ar galimas koks nors ilgalaikis poveikis? Jei dl ios programos vaikai netampa i esms sumanesni, tai gal ji bent nukreipia skmn vedant keli? Tai mokslikai dar nepatvirtinta, taiau atskiri toki program tyrimai leidia tiktis, kad jos gali padti vaikams baigti mokykl, sidarbinti. Zigleris (1990), pavyzdiui, mano, kad dabar pakankamai aiku, kad aukto lygio ikimokyklini program poveikis i tikrj yra ilgalaikis." Nors kiti tyrintojai tuo nesitik, bet visi laukia naujos intensyvios Visapusikos vaiko raidos" programos, kuri vykdo 24 centrai, rezultat (Gali, 1990).

Daugyb duomen rodo, kad ankstyvas viduriniajai klasei priklausani vaik mokymas maai naudingas, o gal ir visai nenaudingas. "
Raidos p s i c h o l o g Edwardas F. Zigleris, 198"

Grupiniai intelekto test veri skirtumai

Gal mokslininkai ramiau ir nealikiau svarstyt paveldjimo ir aplinkos takos intelektui klausim, jei vairioms grupms priklausani moni gebjim veriai nesiskirt. Taiau toki skirtum esama: 1990 m. vyr SAT matematikos testo veriai buvo 45 takais, o verbalinio testo - 10 tak auktesni negu moter (Plaiau apie lyt ir gebjimus skaitykite 19 skyriuje). Japon vaik WISCR-R neverbalins dalies testo veriai iek tiek

11 SKYRIUS. Intelektas

389

(Lynn, 1982, 1983), o matematikos ini testo veriai rykiai didesni negu Amerikos vaik (Stevenson ir Lee, 1990). Devintj deimtmet Amerikos azijieiai sudar maiau kaip 3% vis JAV gyventoj, bet laimjo 25% Mokslui gabi vaik paiekos" premij (Goleman, 1990). Amerikos juodaodi intelekto test veriai yra vidutinikai 15 tak maesni u baltj, 100 tak maesni atliekant SAT matematini ir verbalini gebjim testus (Jacobson, 1986; Jensen, 1985; Loehlin ir kt., 1975). Visame pasaulyje tarp privilegijuotj ir nepalanki padt uimanij grupi yra panas veri skirtumai - tarp europiei ir iabuvi Naujosios Zelandijos maori, tarp Izraelio yd ir arab, tarp Vidurio Ryt yd ir Europos yd; tarp niekinamos Japonijoje Burakumin maumos ir kit Japonijos etnini grupi (Steele, 1990 a; Zeidner, 1990). sidmkite, kad grupi skirtumai nieko nesako apie konkreius mones. Moterys gyvena madaug 6 metais ilgiau u vyrus, taiau, inodami lyt, negalime pasakyti, kiek tas mogus gyvens. Taip pat ir inodami ras, labai nedaug k pasakysime apie tiktin protini gebjim testo rezultat. Kita vertus, sociolog Linda Gottfredson (1986) teigia: Nepaisydami vairi grupi IQ skirtum arba juos neigdami, negalime susilpninti j poveikio visuomenei." Mes visi galime norti, kad bt kitaip, taiau faktikai rasi test veriai skiriasi, o didelius verius gav mons turi daugiau galimybi negu maais veriais vertinti mons pasiekti aukt isimokslinim ir gerai udirbti. Skaudi tiesa: kai, skiriant stipendijas, priimant mokyklas, nustatant sportin tinkamum arba gebjim dirbti, mons atrenkami remiantis mokslumo testais, paprastai linkstama tam tikras etnines grupes paalinti. Taigi skirtingi atskir rasini grupi test veriai kelia tok klausim: gal tie skirtumai rodo, kad skiriasi rasi gimti protiniai gebjimai. Pradkime nuo svarbiausio klausimo: kadangi individuals intelekto skirtumai priklauso ir nuo paveldjimo, tai gal grupi skirtumus taip pat lemia paveldjimas? Nebtinai taip yra. Panagrinkime tok hipotezin atvej. Tarkime, kad ketinome itirti amerikiei ir japon mokini matematinius gebjimus. Mums kakaip pavyko nustatyti, jog kiekvienoje mokykloje vaik skirtumai visikai priklaus nuo paveldjimo. Jei paskui pamatome, kad japon vaik veriai yra didesni negu amerikiei vaik, ar galime laikyti, kad ir dviej grupi skirtum prieastis yra paveldjimas? Atsakymas klausim, aiku, bt neigiamas, o kodl - paaikina genetikas Richardas Lewontinas (1976). Jei skl miin pasodinsite prast dirv, iaugusi augal skirting aukt lems

Ar i testo veri, kadangi jais remiantis suteikiamos arba atimamos galimybs mokytis, galima numatyti mogaus darbinim?

390

IV DALIS. Mokymasis ir mstymas

j genetiniai skirtumai. Jei t pat skl miin passime derling dirv, i augal skirting aukt taip pat lems j genetiniai skirtumai. Taiau, kaip m a t o m e i 11-10 pav., vidutinis i dviej augal grupi aukio skirtumas priklausys nuo aplinkos - dirvos - skirtumo. Taigi, net jei kokio nors bruoo paveldimumas tam tikroje grupje yra itin rykus, io bruoo skirtumus, irykjusius lyginant skirtingas grupes, vis tik gali lemti aplinka. i problema yra tokia svarbi ir taip danai klaidingai suprantama, kad reikia dar kart paaikinti. Pagalvokite: jei vienas i tapai dvyni bt visikai tokio pat gio kaip ir kitas, paveldimumas bt imtaprocentinis. sivaizduokime, kad atskyrme kai kuriuos jaunus dvynius ir tik pus i j tinkamai maitinome. Visi tinkamai maitinti uaugo 7 centimetrais auktesni negu j broliai ir seserys - tai jau aplinkos poveikis, kur galima palyginti su Britanijoje ir Amerikoje pastebtu faktu, j o g paaugliai uauga kelet centimetr auktesni negu prie pusimt met (Angoff, 1987; Lynn, 1987). Kiek ms gerai maitint dvyni gis priklaus nuo paveldjimo? Vis tiek pat - 1 0 0 % , nes dvyni aukio vairov ilieka visikai numatoma i blogai maitint tapai dvyni gio. Taigi net ir visikas vienai grupei priklausani nari paveldimumas nepaalina galimo rykaus aplinkos poveikio skirtumams tarp grupi. Tai atspindi daugelio psichologijos mokslinink sitikinimas, j o g testo veri rasinius skirtumus daugiausia lemia aplinkos veiksniai (Snyderman ir Rothman, 1987). Kad suprastumte, kodl j i e taip mano, pavelkime iuos duomenis: 1. Aplinkos tak akivaizdiai rodo azijiei ir amerikiei vaik matematikos inios. Psichologas Haroldas Stevensonas su bendradarbiais (1986, 1990), ityr atsitiktinai pasirinktus pradins mokyklos mokinius i trij miest - Sendai Japonijoje, Minneapolio Jungtinse Amerikos Valstijose ir Taipei Taivanyje, - nustat, kad iki penktosios klass Azijos vaik veriai vienu standartiniu nuokrypiu didesni u amerikiei (11-11 pav.). Konkreiau, geriausi i 20 Amerikos penkt klasi rezultatai buvo maesni u prasiausi japon klasi rezultatus. Tarp 100 geriausi moksleivi, 1 buvo amerikietis, o tarp 100 prasiausij - 67 amerikieiai.
vairov vairov grupje grupje

Prisiminkite, kad, tiriant intelekto testais, 15 tak skirtumas galimas ir tarp tos paios nacionalins grups skirting kart visikai aiku, jog tai ne genetinis poveikis. Tikriausiai lygiai toks pat skirtumas tarp skirtingos rass grupi gali bti ne dl gen.

11-10 pav. Netgi jei vairov grupje atspindi genetinius skirtumus (sklos yra skirtingos), vidutin skirtum tarp grupi gali visikai lemti aplinka (i Lewontin, 1976).

Nederlinga dirva Skirtumas tarp grupi

11 SKYRIUS. Intelektas

391

Palyginti su Minneapolio pradins mokyklos mokiniais, Sendai ir Taipei vaik mokymosi dirva yra palankesn. J mokymosi dien skaiius per metus 30% didesnis, daug daugiau laiko mokykloje skiriama matematikai, daugiau skiriama nam darb, jie jauia didel tv spaudim ir palaikym, labiau tiki tuo, kad kiekvienas mokinys, jei pakankamai daug dirba, gali gerai mokti matematik". ie skirtumai siekia ir vidurin mokykl; JAV moksleiviai nam darbams skiria vidutinikai 4 valandas per savait, o japon moksleiviai - vidutinikai 19 valand (Juster ir Stafford, 1991). Taip pat ir dabartinis Amerikos azijiei auktas mokymosi lygis aikintinas ne paveldjimu, bet tuo, kad j kultroje itin vertinama atkaklus darbas, eimos sutelktumas ir laimjimai moksle, leidiantys taip veikti j teisi apribojimus (Sue ir Okazaki, 1990). 2. Vidutinikas baltasis amerikietis yra uaugs ir moksis iek tiek kitokioje kultroje negu vidutinis juodaodis amerikietis. Mginimas suvienodinti mokymosi galimybes, panaikinti rasinius skirtumus nelabai pagerino juodaodi amerikiei mokymosi rezultatus per pirmuosius 30 met. Taiau tuomet, kai rasini skirtum nepaisoma nuo pirmosios klass ir vliau, teigiami poslinkiai buvo ryks (Cook, 1984). Vis labiau vienodjant mokymosi galimybms, 1979-1990 m. miraus SAT (verbalinio ir matematikos) testo veri skirtumai tarp juodaodi ir baltj sumajo iki 49 tak. Vaikus apdovanojant u teisingus intelekto test atsakymus, skirtumas tarp rasi dar labiau sumajo (Bradley-Johnson ir kt., 1984). Sukrus toki mokymosi aplink, kuri irykint juodaodi moksleivi gebjimus, vert ir ateities galimybes", ir tuo kelt j mokslin savigarb, paymiai pagert, daugiau bt gaunama mokslo laipsni (Steele, 1990a). Tai numat Martinas Lutheris Kingas Jr. (Gardner, 1988). Iklauss kalbos apie vietim, kuri vadinosi Pirmiausia imokykite juos skaityti", jis pasilenk prie biiulio ir pasak: Pirmiausia imokykite juos pasitikti savimi." 3. vaikinimo tyrim duomenys taip pat rodo aplinkos tak intelekto test veriams. Pasvarstykime: jeigu juodaodiai vaikai bt aukljami privilegijuotuose viduriniosios klass baltj namuose, ar j vidutinis intelekto vertis bt panaesnis vidutin viduriniosios klass vert? Sandra Scarr ir Richardas Weinbergas (1976) ityr 99 tokius vaikus i Minneapolio. i vaik vidutinis intelekto vertis buvo 110, o tai prilygsta panaios padties eim vaikint baltj vaik vidutiniam veriui. Po deimties met pakartojus testavim, buvo matyti, kad mokyklos ir test kultros teigiama taka ilieka" (Weinberg ir kt., 1990). 4. Scarr ir jos bendradarbiai (1977) taip pat pastebjo, kad grynesn ar maiau gryna afrikietikoj i kilm visikai nesusijusi su

K/ass 11-11 pav. Vaik i Minneapolio, Sendai ir Taipei matematikos testo atliktis. Lankant mokykl, Minneapolio vaik matematikos testo veriai tolydio blogjo lyginant su trij miest vidurkiu (i Stevenson ir kt., 1986).

392

IV DALIS. M o k y m a s i s ir mstymas

Amerikos juodaodi grups paintini gebjim test veriais. Jei skirtingos rass grupi intelekto test veri skirtumus lemt vien rass skirtumai, tuomet moni, turini vienar rasin paveld, rasiniai intelekto testo skirtumai turt bti rykesni. Taiau is tyrimas to nenustat. Be to, vokiei vaik, kuri motinos buvo vokiets, o tvai - po Antrojo pasaulinio karo Vokietijoje lik amerikieiai, vidutinis intelekto vertis buvo beveik toks pat, nesvarbu, ar j tvai buvo baltaodiai ar juodaodiai (Mackenzie, 1984). 5. vairiais istorijos laikotarpiais vairios etnins grups igyveno savo aukso amius", ryki laimjim tarpsnius. Prie dvideimt penkis imtmeius tai buvo graikai ir egiptieiai, paskui romnai; VIII ir IX amiuje klestjo arab pasaulis; prie 500 met - Actek indnai ir iaurs Europos tautos. Amiams bgant, kultros ikyla ir lunga; o genai neinyksta. Dl to vargu ar galima kuri nors ras laikyti i prigimties" pranaesne. Nepaisant vis i duomen, liudijani ir pagrindiani aikinimus apie aplinkos tak, matyt, ir genetiniai skirtumai turi takos ne tik rasi ir lyi skirtingiems fiziniams bruoams ar skirtingam polinkiui kai kurias ligas, bet ir skirtingiems test veriams. Ar tai kam nors k nors galt reikti? Patiems asmenims tai nieko nereikia, nes jiems svarbu j pai galimybs. Nesvarbu ir darbdaviams, nes lytis arba ras neatskleidia konkretaus pareikjo dirbti galimybi. Nesvarbu ir socialinei politikai, nes netinkamos aplinkos ir kultrini skirtum poveikio svarba nekelia abejoni. Galiausiai turime nepamirti, kad intelekto veriai atspindi tik vien asmens imaningumo aspekt. Svarbu ir kiti poymiai - motyvacija, charakteris, bendravimo gdiai, meniniai gabumai, fizinis pajgumas, jautrumas, emocin branda. Taigi testais nustatomi gebjimai yra svarbs, bet toli grau ne visk aprpiantys. Stogdengio erdviniai gebjimai skiriasi nuo kompiuterininko loginio mstymo gebjim, o ie skiriasi nuo poeto kalbini gebjim. Skirtumai - ne trkumai. Kadangi yra daug bd skmei pasiekti, asmeniniai ir kultriniai skirtumai, nepaisant j itak, yra vairs, vertingi mogaus gebjimo prisitaikyti bdai. Kaip ledai bna vairaus skonio, taip ir moni bruoai bei gabumai esti vairs.

Beveik visi malons gyvenimo dalykai IQ testais nepamatuojami. "

Madeleine L'Engle A Circlc o f Quiet, 1972

Apie alikum
Ar intelekto testai nealiki? Atsakymas priklausys nuo to, k laikome alikumu. alikumas gali reikti tai, kad testais nustatomi ne tik gimti, bet ir kultrins patirties lemti intelekto skirtumai. Laikantis tokio poirio, visi sutinka, kad intelekto testai yra aliki. Taip pat niekas netvirtina, kad testo veriai 100% pri-

11 SKYRIUS. Intelektas

393

klauso nuo paveldjimo. Intelekto testas matuoja mogaus ilavintus gebjimus tam tikru metu. Jie btinai atspindi to mogaus patirt ir aplink. Kadangi moni patirtis ir socialin padtis yra skirtingos, testo rezultatai atspinds ir t nevienodum. Tikriausiai skaitte pavyzdi i intelekto testo uduoi, kurios atspindi viduriniosios klass moni prielaidas (pavyzdiui, kad puodukas tinka prie lktels, arba viena i WAIS uduoi yra tokia: mons draudiasi nuo gaisro, nordami apsaugoti savo namus ir turt). Ar tokios testo uduotys nenukreipia testo prie tuos, kurie nevartoja lkteli, arba tuos, kuri menkas turtelis vargu ar pateisint draudimo nuo gaisro kain? O gal iais klausimais galima paaikinti testo atlikties rasinius skirtumus? Jeigu taip, tai ar testai nra nelygybs pateisinimo priemon, nukreipianti potenciali gebjim turinius vaikus visikon aklavietn vedanias klases arba darbus (kaip rod teisjas Larry'o ir ei kit vaik byloje, pamintoje io skyriaus pradioje)? Gebjim testavimo alininkai tai atsako, jog skirtingos rass grupi skirtumai irykja ne tik atliekant verbalines uduotis, pavyzdiui, kur reikia inoti odi reikmes, bet ir neverbalines, tokias, kaip atbulinis skaiiavimas (Jensen, 1983). Be to, jie teigia, es kaltinti test dl prastesni grups veri yra tas pat, kaip kaltinti pasiuntin u tai, kad perdav blogas inias. Kodl gi tada testai kaltinami u tai, kad rodo nevienod patirt ir nelygias galimybes? Jeigu mogus neuaugo dl prastos mitybos, ar reikt dl to kaltinti g matuojani priemon. Jei nevienoda ankstesn patirtis numato nevienodus bsimus laimjimus, validus gebjim testas i nelygyb ir atskleidia. Kita alikumo reikm yra susijusi su klausimu, ar testas kokiai nors grupei yra maiau validus negu kitoms grupms. Jeigu SAT tiksliai numato vienos, bet ne kitos, rass skm universitete, tuomet jis yra alikas. Beveik visi psichologai pritaria Nacionalins tyrim tarybos gebjim testavimo komiteto apibendrinimui (Wigdor ir Garner, 1982), kad, taip suprantant alikum, dauguma gebjim test nra aliki. Pavyzdiui, numatomasis SAT validumas yra apytikriai toks pat ir baltiesiems, ir juodiesiems. Panaiai galima bt pasakyti apie klausim: Pasakykite trij Manhatano park pavadinimus", kuris teksasieiams yra nepalankesnis lyginant su niujorkieiais. Taiau jei toks testas bt duodamas norint atrinkti Manhatano taksistus, toks klausimas pagrstai numatyt darbo skm ir teksasieiams, ir niujorkieiams (Angoff, 1988). Taigi gebjim testai vienu atvilgiu gali bti aliki, o kitu nealiki. sivaizduokite auktj mokykl - galbt t, kurioje pa-

394

IV DALIS. M o k y m a s i s ir mstymas

tys mokots, - kur dstomi tam tikri kursai, o dstytojai vartoja savit odyn ir remiasi tam tikromis prielaidomis, ir dl to kitos kultros monms sunku ia gerai pasirodyti. Test veriai, kurie numato mokymosi ioje mokykloje skm, yra veikiami asmens kultrinio fono. Todl toks testas kultriniu poiriu yra alikas, nes atspindi mokyklos kultrin pakraip. Taiau is testas taip pat galt pagrstai numatyti vis j atliekanij skm, ir ia prasme jis bt nealikas. Ar testai lemia moni nelygi padt? klausim taip pat galima atsakyti ir taip, ir ne. Vienu atvilgiu taip, nes j paskirtis ^yr atskirti - velgti moni skirtumus. Kitu atvilgiu j tikslas yra mainti nelygyb tarp moni sumainant didel tak darbui ir mokymuisi anksiau dariusi subjektyvi kriterij reikm - pavyzdiui, k js pastate, kaip js atrodote, arba kiek js klausintojui patinka js tipo mons". Udraudus gebjim testus, mons, sprendiantys, ar priimti darb, bt priversti daugiau atsivelgt kitus veiksnius, kad ir savo pai nuomon. Civilins tarnybos testai, pavyzdiui, nustato moni skirtumus, bet jie sumanyti taip, kad bt kuo teisingesni ir objektyvesni, kad juose kuo maiau atsispindt seniau gyvavusi politin, rasin ir etnin nelygyb. Mums, matyt, reikt siekti gyvendinti tuos intelekto test privalumus, kuriuos buvo numats Alfredas Binet padti mokykloms atpainti, kam ypa reikt kuo anksiau padti - ir kartu vengti (ko taip baiminosi Binet) klaidingai aikinti test verius - kaip tiesiogin asmens verts bei nekintani galimybi mat.

SANTRAUKA
Vienas i prietaringiausi psichologijos klausim yra ginai dl intelekto testavimo: ar galima testais imatuoti ir kiekybikai ireikti mogaus gebjimus, taip pat kiek tie rezultatai gali bti nealikai taikomi. Alfredas Binet. Jis pareng klausimus, padedanius numatyti vaiko tolesn paang tuometinje Paryiaus mokymo sistemoje. Kaip ir Galtonas, Lewisas Termanas i Stanfordo universiteto man, kad intelektas yra paveldimas. Kaip ir Binet, jis tikjo, kad jo testas (Stanfordo-Binet testas) galt padti nukreipti mones pagal j galimybes. io amiaus pradioje kartais intelekto testai bdavo naudojami - dl to netgi j sumanytojai paskui apgailestaudavo - tam tikr etnini ir imigrant grupi tariamam gimtam menkavertikumui dokumentuoti". iuolaikiniai protini gebjim testai. Paprastai ski-

Intelekto

vertinimas

Intelekto test itakos. Daugiau kaip prie imtmet Didiojoje Britanijoje seras Francisas Galtonas iekojo bd individualiems protiniams gebjimams vertinti. Jam nepavyko sukurti paprast kiekybini protini gebjim mat, taiau intelektini gabum matavimo idj perm

11 SKYRIUS. Intelektas

395

riamos dvi test grups: mokslumo testai (turi numatyti gebjim mokytis, pavyzdiui, Wechslerio ir SAT) ir mokjim testai (skirti vertinti imanym tuo metu, kai testuojama). Test sudarymo principai. Geras testas turi bti standartizuotas - t.y. turi bti manoma vieno mogaus testavimo rezultatus prasmingai palyginti su kit moni testo rezultatais; testas turi bti patikimas, t. y. jis turi utikrinti pastovius verius; ir validus, t. y., jis turi i tikrj matuoti tai, kas ketinama matuoti. Testo veriai paprastai pasiskirsto sudarydami varpo formos normalij kreiv. veri vidurkiui priskiriamas sutartinis skaiius (pavyzdiui, intelekto testuose - 100). Mokslumo testai paprastai esti labai patikimi, taiau jie menkai numato, kaip seksis gyvenime. Jie gana neblogai numato mokymosi skm, taiau tik pirmosiose klasse. J validumas silpnja numatant universiteto ar magistrantros studij skm, nes labai susiaurja student gebjim diapazonas.

mogaus smegenys gali apdoroti informacij. Atrodo, yra bent ioks toks aukto intelekto mogaus polinkis greitai suvokti ir suprasti.

Intelekto

kitimas

Pastovumas ar pokyiai? Intelekto test veri pastovumas su amiumi didja; jais remiantis, galima numatyti tolesn intelekt nuo 3 met, o apie 7-uosius gyvenimo metus intelekto veriai pasidaro gana pastovs. Kdikiai, kuriems greitai nusibosta paveiksllis ir jie noriai iri nauj, vliau daniau gauna auktesnius intelekto testavimo verius. Intelekto kratutinumai. Testo akivaizd validum didina lyginimas fu, kuri vertis labai maas (negalij arba protikai atsilikusij), su tais, kuri vertis labai didelis (gabiaisiais"). Krybingumas ir intelektas. Intelekto ir krybingumo koreliacija yra silpna. Auktesnis intelektas vir tam tikro btino slenkstinio lygio nra susijs su didesniu krybingumu.

Kas yra

intelektas?

Klaidinga yra sudaiktinti tokias svokas kaip intelektas", talentas" ir laikyti jas realiais, konkreiais dalykais. Dauguma psicholog intelekt laiko gebjimu tikslingai ir adaptyviai elgtis. Ar intelektas priklauso nuo kultros? Ar tai su kultra nesusijs gebjimas sprsti problem? Kai kurie psichologai rodinja, kad intelektinis elgesys (pavyzdiui, mogaus gebjimas skmingai prisitaikyti prie mokyklos arba darbo reikalavim) yra susijs su kultra; kiti teigia, kad intelektas yra nuo kultros nepriklauss gebjimas sprsti vis ri problemas. Intelektas: vienas bendras gebjimas ar keletas skirting gebjim? Psichologai sutinka, kad mons turi skirting gebjim, pavyzdiui, kalbini ir matematini. Taiau jie svarsto, ar nra visus juos jungianio vieno bendro intelekto veiksnio. Faktori analiz ir ypating atvej, pavyzdiui, specialisto sindromo, tyrimai iskyr protini gebjim grupes. Ar intelektas - tai greitas informacijos apdorojimas? Pastaruoju metu psichologai moni intelekt m sieti su j pamatiniu gebjimu apdoroti informacij. Vieni psichologai tyrinja, kokie dmenys sudaro problem sprendimo gdius, kiti - kaip greitai

Gen ir aplinkos taka

intelektui

Kadangi ginas dl intelekto prigimties ir ugdymo turi politini bei rasini atspalvi, jis dar neisprstas. Genetiniai veiksniai. Dvyni, eimos nari ir vaiki tyrimai rodo, kad paveldjimas daro gana didel tak intelekto veriams. Aplinkos veiksniai. Tie patys tyrimai ir dar kiti, kurie lygina vaikus i ypa nepalankios ir labai palankios .aplinkos, taip pat skirting kultr vaikus, rodo, kad gyvenimo patirtis taip pat daro reikming tak intelekto test veriams. Grupiniai intelekto test veri skirtumai. Kaip ir pavieni moni, atskir grupi intelekto test veriai esti nevienodi. Nuo paveldjimo priklausantys skirtumai grupje neturi reikti, kad paveldjimu galima aikinti ir skirtumus tarp grupi. Kalbant apie skirtingos rass grupi testo veri skirtumus, pasakytina, kad yra duomen, jog daugiausia, o galbt ir visikai, tai priklauso nuo skirtingos aplinkos. Apie alikum. Gebjim testai numato, kaip gerai

396

IV DALIS. M o k y m a s i s ir mstymas

testuojamasis veiks tam tikromis situacijomis. Taigi testai iuo atvilgiu neivengiamai yra aliki", nes jie atskleidia nuo kultrins patirties priklausanius atlikties skirtumus. Taiau jei alikumas suprantamas taip, kaip paprastai psichologai t termin supranta, t. y., kad alikas test,as vienos grups rezultatus numato ne taip tiksliai kaip kitos grups, tuomet dauguma ms aptart test atrodo nra aliki.

SIMINTINI TERMINAI IR SVOKOS

Intelekto testas. Bdas individo protiniams gebjimams vertinti ir jiems palyginti su kit moni gebjimais, remiantis skaitmeniniais veriais. Protinis amius. Binet sukurtas intelekto testo atlikties matas; tai chronologinis amius, kuris daniausiai atitinka tam tikr atlikimo lyg. Taigi sakoma, kad vaiko, kuris atlieka testo uduotis taip, kaip jas atlieka vidutinikas atuoneri met vaikas, protinis amius yra 8. Stanfordo-Binet testas. Plaiai naudojamas amerikietikasis pataisytas Binet intelekto testo (Termano i Stanfordo universiteto) variantas. Intelekto koeficientas (IQ). I pradi apibdintas kaip protinio ir chronologinio amiaus santykis, padaugintas i 100 (IQ=pa/cha x 100). Dabartiniuose intelekto testuose tam tikro amiaus moni vidutins atlikties vertis yra 100. Mokslumo testai. Testai, skirti numatyti bsimiems mogaus rezultatams; mokslumas yra galjimas mokytis. Mokjim testai. Testai, skirti vertinti tam, k mogus yra imoks. Wechslerio suaugusij intelekto skal (WAIS). Dabartinis pataisytas io testo variantas (WAIS-R) yra plaiausiai naudojamas intelekto testas; j sudaro verbaliniai ir neverbaliniai subtestai. Standartizavimas. Nustatymas prasming veri, remiantis anksiau testuotos standartizavimo grups" atliktimi. Normalioji kreiv (arba normalusis skirstinys). Simetrika varpo formos kreiv, apibdinanti daugelio fizini ir psichologini poymi pasiskirstym. Dauguma veri isidsto apie vidurk, o artjant prie kratutiniu reikmi, j skaiius maja. Patikimumas. Testo rezultat pastovumo mastas, nustatomas i dviej testo pusi, skirting testo form arba kartotinio testavimo veri pastovumo. Validumas. Mastas, kuriuo testas matuoja arba numato tai, k jis ir turi matuoti arba numatyti (r. taip pat turinio bei numatomj validum). Turinio validumas. Mastas, kuriuo testas apima pavyzdius tos elgsenos, kuri norima itirti (pavyzdiui, vairavimo testai, kuriuose pateikiamos vairavimo uduotys). Kriterijus. Elgesys (pavyzdiui, paymiai), kur testas (pavyzdiui, SAT) turi numatyti; matas, kuris naudojamas nustatant testo numatomj validum. Numatomasis validumas. Elgesio numatymo skm: kiek testu pavyksta numatyti elges, kur jis ir turi numatyti; tai nustatoma apskaiiavus koreliacij tarp testo veri ir kriterijumi laikomo elgesio. Intelektas. Gebjimas tikslingai ir adaptyviai elgtis. Apima gebjimus pasinaudoti patirtimi, sprsti problemas, samprotauti ir skmingai sutikti ikius bei pasiekti usibrtus tikslus. Faktori analiz. Statistinis metodas, iskiriantis testo susijusi uduoi grupes (vadinamuosius veiksnius); naudojama nustatyti vairiems atlikties matmenims, kurie yra bendrojo verio pagrindas. Bendrasis intelektas. Bendrasis pagrindinis intelekto veiksnys, kur, Spearmano ir kit nuomone, galima matuoti kiekviena intelekto testo uduotimi.

11 SKYRIUS. Intelektas

397

Specialisto" sindromas. Kai daugeliu atvilgi ribot protini gebjim mogus turi nepaprast speciali gebjim, pavyzdiui, skaiiavimo arba pieimo. Protinis atsilikimas. Riboti protiniai gebjimai, kuriuos rodo maesni kaip 70 intelekto veriai, dl kuri mogui sunku prisitaikyti prie gyvenimo reikalavim; protinis atsilikimas vairuoja nuo lengvo iki gilaus.

Downo (Dauno) sindromas. Protinis atsilikimas ir su juo susij fiziniai sutrikimai, kuri prieastis - papildoma chromosoma genetinje sandaroje. Krybingumas. Gebjimas kurti naujas ir vertingas idjas. Paveldimumas. Individuali savybs skirtum aikinimo genais mastas. Savybs paveldimumo skirtumai priklauso nuo tiriamos populiacijos rib ir aplinkos.

PENKTOJI DALIS

MOTYVACIJA IR EMOCIJOS

Motyvai ir emocijos teikia ms elgesiui energijos bei nukreipia j tam tikra linkme. 12 skyriuje Motyvacija" nagrinjami trys motyvai: alkis, lytinis potraukis bei laimjim poreikis, kurie ir atskleidia motyvacijos esm. 13 skyriuje Emocijos" suinosite apie jausmus: baim, pykt ir diaugsm, kurie daro gyvenim domesn, ir apie tai, kaip kiekvien j sudaro fiziologinio suadinimo, iraikingo elgesio ir smoningo potyrio derm.

Motyvacija

12 SKYRIUS

Nordami isiaikinti tam tikro elgesio motyvus, paprastai klausiame: Kas vert tave tai daryti?" arba Kodl tu taip pasielgei?" Psichologijoje motyvacija - tai poreikis ar trokimas, kurie teikia elgesiui energijos ir nukreipia j tiksl. Kaip ir intelektas, motyvacija yra hipotetin svoka. Apie motyvus sprendiame i elgesio, pavyzdiui: Alkis Naci koncentracijos stovykloje keldavoms apie ketvirt ar pus penki ryto ir isirikiuodavome. Vliau mums duodavo kartos arbatos44 ar kavos". I tikrj tai buvo kakoks oli nuoviras, kuriam paskaninti negaudavome nei cukraus, nei joki kit pried. Tas kartimas ir buvo ms pusryiai Diaugiausi, kad su manimi ia nebuvo nei tvo, nei brolio. ia tvas ir snus dl gaballio duonos galjo susipjauti kaip unys. Kartu su manimi barake gyveno 45-eri met vyras, kuris elgsi oriai, nors ms egzistencija buvo labai vargana. Jis turjo 20-met sn, kuris taip pat gyveno barake. Kart vakare snus suvalg savo duon, o tvas savo dal pakio po mediagos gabalu, kuris jam atstojo pagalv. Kit ryt igirdau tvo riksm - duona buvo dingusi. Nakt j suvalg snus. Tvas jautsi labai prislgtas. Jis nesiliov klausinjs sn, kaip is galjo taip pasielgti. Manau, kad tvas prarado nor gyventi, nes kit dien mir...

400

V DALIS. M o t y v a c i j a ir e m o c i j o s

Net sunku apsakyti, k alkis gali padaryti. iandien a pats tuo negaliu patikti, tad ar galiu tiktis, kad kiti tai supras? Davidas Mandelis (1983) Lytinio artimumo geismas A ilgiuosi meils. O kad jo kairioji ranka bt po mano galva, o deinioji mane apkabint!... Naktimis savo guolyje a iekojau to, kur mano siela myli. A iekojau jo, bet neradau. Kelsiuos ir apeisiu miest, iekosiu gatvse to, kur mano siela myli. A iekojau jo, bet neradau. Kokia tu grai ir miela mylimoji! Tavo liemuo kaip palm, o tavo krtys kaip vynuogi keks. A kopsiu t palm ir tvirtai suspausiu jos akas. Tavo krtys kaip vynuogi keks, o tavo burna kvepia obuoliais. O tavo buiniai kaip geriausias vynas lengvai slysta lpomis ir dantimis... Saliamono giesm (Senasis testamentas) Laimjim poreikis Alfredas Gonzalesas vadovauja koledui. Jis yra laimjs savo bendruomens met mogaus" vard ir buvo triskart irinktas Miigano ispan bendruomens komisijos pirmininku. Gonzalesas gim Jungtinse Amerikos Valstijose, bet nuo vieneri iki keturiolikos met gyveno Meksikoje pas senelius ir dirbo j kyje. Alfredui grus pas tvus Teksas, mokykl inspektorius pamat j skinant vaisius ir nusiunt vietos pradios mokykl. ia pirmkart gyvenime jis igirdo kalbant anglikai. Patekau klas, kurioje dauguma buvo Amerikos meksikieiai" - prisimena Gonzalesas. Mums visiems buvo draudiama kalbti ispanikai. Kai tik mgindavau ko nors klausti gimtja kalba, mane skaudiai bausdavo". Mokykloje buvo manoma, kad jis negabus, ir tai iek tiek atbaid j nuo auktesni sieki, bet jis jaut, kad gali mokytis geriau bei siekti ini. Atitarnavs kariuomenje, Gonzalesas sidarbino socialiniu darbuotoju ir kartu moksi kolede. Vliau jis tapo auktesniojo lygio programos direktoriumi, vliau - dekanu. Jo tikslas - paskatinti

12 SKYRIUS. Motyvacija

401

jaunim, duodant jam tai, k jis isiugd pats - savo galimybi sismoninim ir trokim laimti. iame skyriuje mes nagrinsime motyvacij, sutelkdami dmes tris motyvus - alk, lytin potrauk ir laimjim poreik. Yra ir daugiau motyv (trokulys, smalsumas, poreikis bti pripaintam ir t.t.), bet atidiau paanalizavus iuos tris motyvus, atsiskleidia sveika tarp prigimties (biologinio stmimo") ir patirties (paintinio bei kultrinio traukimo"). i sveika ir sudaro viso motyvuoto elgesio pagrind. Kartu atsakysime kelet domi klausim: Kaip kyla kankinantis alkis ar stiprus lytinis potraukis? Kodl su iais motyvais kylantis suadinimas nukreiptas vienus objektus, o ne kitus, pavyzdiui, tam tikros lyties asmen. Kas skatina mus siekti laimjim - vidinis poreikis tobulti ar noras gauti atpild, pavyzdiui, visuomens pripainim?

MOTYVACIJOS SAMPRATA
XX a. pradioje, sustiprjus Charleso Darwino evoliucijos teorijos takai, tapo madinga visas elgesio ris priskirti instinktams. Pavyzdiui, mogus save kritikuoja, nes turi savs eminimo instinkt"; jei giriasi, tai tik dl to, kad turi savs tvirtinimo instinkt". Pervelgs 500 knyg, vienas sociologas sudar 5759 mogaus instinkt sra! Bandymas kurti instinkt pavadinimus nebuvo pagrstas ir seniai lugo. Pirmieji instinkt teorijos krjai neaikino mogaus elgesio apraik, o tik paprasiausiai jas vardydavo. Tai svarbi pamoka mums. Juk dar ir iandien mes, kaip instinkt teorijos alininkai, jauiame pagund apgauti save, galvodami, kad aikiname elges j pavadindami. Deja, taip mstydami, atsiduriame udarame rate: Kodl mes ileidiame 3 milijardus JAV doleri per dien ginkluotei ir kariuomenei ilaikyti, kai imtai milijon moni neturi maisto ir pastogs?" Tai vis dl ms agresyvumo instinkto". I kur js inote, kad mums bdingas agresyvumo instinktas?" Tik pairkite, kiek l pasaulyje ileidiama karo tikslams - kiekvienam planetos gyventojui po 200 JAV doleri per metus, nors milijonai moni pasaulyje per tiek laiko neudirba t 200 doleri!" I ties, mes galime sutikti, kad taip paskirstyti las yra labai blogai, bet toks rodinjimas ratu visikai nieko nepaaikina. Tai lygiai tas pat kaip aikinti", kad sumanus vaikas gauna blogus

402

V DALIS. M o t y v a c i j a ir e m o c i j o s

paymius todl, kad jis blogas mokinys. Pavadindami elges, jo nepaaikiname. Instinktu galima vadinti elges, kuris yra pastovus, vienodas ir nra imoktas (Tinbergen, 1951). Toks elgesys bdingas daugeliui gyvn ri (prisiminkite laias, grtanias gimtsias vietas nerti; paukiams bding spaud). Etologai - psichologai ir biologai, tyrinjantys gyvn elges natralioje aplinkoje, atgaivino domjimsi pastoviais elgesio modeliais, tirdami, kaip gyvnai maitinasi, poruojasi, suka lizdus, bei kitok j riai bding elges. Etologai termin instinktas vartoja elgesiui aprayti, bet ne j paaikinti, o kiti mokslininkai siekia atskleisti tiksl mechanizm, skatinant gyvnus maitintis, poruotis bei rpintis savo jaunikliais. mogaus elgesiui taip pat bdingi tam tikri gimti polinkiai, pavyzdiui, tokie paprasti pastovs kdikio veiksmai kaip iulpimas. Taiau dauguma psicholog mano, kad mogaus elges valdo biologiniai poreikiai ir psichologiniai norai. Daugumos psicholog poiriu, poreikis yra nepriteklius, pavyzdiui, maisto stoka, kuris ir stumia mus t poreik patenkinti. Psichologinius norus (kartais taip pat vadinamus poreikiais, pavyzdiui, laimjim poreik) iebia paskatos, kurios traukia ir vilioja mus.

Biologiniai poreikiai: vidiniai postmiai

lugusi motyvacijos instinkt teorij pakeit stmi teorija, kuri teigia, kad biologinis poreikis suadina bsen, arba sukelia stm, kuris ir motyvuoja organizm t poreik tenkinti. Stmis veria organizm mainti poreik, pavyzdiui, valgant ar geriant. Biologiniam poreikiui stiprjant, jo psichologinis padarinys stmis - paprastai taip pat stiprja. Numaindami stm palaikome homeostaz, - pusiausvyr ir pastovi vidin bsen. Jiomeostazs (paodiui homeostaz reikia vienodas stovjimas") pavyzdys gali bti kno temperatros reguliavimo sistema, kuri veikia kaip termostatas, palaikantis pastovi kambario temperatr. Abi sistemos veikia grtamojo ryio principu; jas reguliuoja nuolat joms perduodama informacija. Jutikliai nustato, kokia kambario ar kno temperatra, ir perduoda i informacij reguliavimo prietaisui. Kai kambario temperatra sumaja, temperatr reguliuojantis prietaisas paymi nukrypim nuo nustatytos normos, ir sijungia ildymo renginys. Kai ms knas atvsta, kraujagysls susitraukia, kad isaugot ilum, o mes pajuntame nor iliau apsirengti ar rasti iltesn viet. Ms kno lstelse sumajus vandens, jutikliai aptinka vandens poreik, ir mes jauiame trokul.

12 S K Y R I U S . M o t y v a c i j a

403

Mokymasis ir kultra: iorin trauka

Kai kurie elgesio motyvai netenkina biologini poreiki. aisdamos bedions mgina atrakinti urakt, kuriuo niekas neurakinta, ar atverti lang, kad vilgtelt, kas dedasi lauke (Butler, 1954). Devyni mnesi kdikis iiupinja visus jam pasiekiamus nam kampus; mokslininkai dirba darb, kuris apraomas ioje ir kitose knygose; keliautojai idrsta plaukti vandenynus ir pasinerti j gelmes. Visiems jiems bdingas tyrinjimo motyvas. Paklaustas, kodl norjo kopti Everest, George Mallory atsak: Todl, kad jis yra". Prisiminkime 5 skyriuje apraytus eksperimentus, skirtus jutim ribojimui tirti. Jutimins monotonijos ramyb sustiprina tiriamj jautrum kitiems dirgikliams. Net kai visi ms biologiniai poreikiai patenkinti, mes norime justi dirgiklius. Be j mums nuobodu ir mes iekome bd, kaip padidinti dirginim iki tam tikro palankiausio lygio. Mus ne tik stumia palankiausio dirginimo poreikis", bet taip pat traukia paskatos. Tuo pasireikia individualaus mokymosi taka motyvams, nes paskata - tai teigiam arba neigiam vert turintis aplinkos dirgiklis, kuris motyvuoja ms elges. Nuo ms patirties priklauso, kas gali motyvuoti ms elges. Tai gali bti kepint ems rieut kvapas, patrauklus mogus, kit nepritarimo grsm. Ne tik vidiniai poreikiai, bet ir iorins paskatos teikia energij bei nukreipia ms elges. Kai veikia ir poreikiai, ir paskatos, mes jauiams stumiami. Nevalgs mogus, uuosdamas kepamos duonos kvap, jos labai usinori. Analizuodami kiekvien motyv, mes galime klausti: kaip stumia gimti biologiniai poreikiai ir traukia aplinkos paskatos.

'Saviraikos poreikiai. Poreikis gyvendinti savo unikalias galimybes / / / / / Pagarbos porei- \ kiaf. Savigarbos, \ laimjim, imany- \ mo ir savarankiku- \ mo poreikis; \ pripainimo ir kit \ pagarbos poreikis \

Motyv hierarchija
Vieni poreikiai yra svarbesni u kitus. Jei js poreikis kvpuoti ir gerti yra patenkinamas, galbt kiti motyvai, pavyzdiui, noras gauti ger paym, aktyvina ir nukreipia js elges. Ilgai nepatenkinus vandens poreikio, uvaldo trokulys; bet jei prads trkti oro, trokulys inyks. ie pavyzdiai rodo, kaip tam tikri poreikiai, motyvuojantys ms elges, priklauso nuo to, kurie i j nra patenkinami ir kurie yra svarbesni. Abrahamas Maslow (1970) yra pateiks toki poreiki hierarchij (12-1 pav.). Piramids apaioje yra fiziologiniai poreikiai, pavyzdiui, maisto, vandens, pastogs. Tik tuomet, kai ie poreikiai patenkinami, kyla saugumo poreikis; vliau pasireikia tik mogui bdingi poreikiai mylti ir bti mylimam, savigarbos

Priklausymo ir meils poreikiai. Poreikis mylti ir bti mylimam, priklausyti ir bti priimtam, poreikis ivengti vienatvs ir vieniumo / Saugumo poreikiai. Poreikis 1 ' jausti, kad pasaulis yra tvarkingas ir numatomas, poreikis jausti saugum ir pastovum Fiziologiniai poreikiai. Poreikis numalinti alk ir trokulj 121 pav. Maslow poreiki hierarchijos piramid. Tik tada, kai emesnio lygio poreikiai yra patenkinami, kyla skatulys tenkinti auktesnio lygio poreikius (i Maslow, 1970).

404

V DALIS. M o t y v a c i j a ir e m o c i j o s

poreikis. Aukiausias i vis mogaus poreiki, anot Maslow (1971) - tai vis savo galimybi gyvendinimas (saviraika). (Plaiau apie savigarb ir saviraik 14 skyriuje Asmenyb".) JVIaslow hierarchija yra iek tiek savavalika. Be to, tokia poreiJ d eil nra visuotinai pastovi. Kartais mons badauja, keldami politinius reikalavimus. Taiau paprasta mintis, kad kai kurie motyvai, kol jie nepatenkinti, yra stipresni u kitus, yra svarbi motyvacijos sampratai. Dabar aptarsime tris bdingus motyvus. Pradsime nuo emiausio fiziologinio lygmens motyvo - alkio. Paskui pereisime prie lytinio potraukio, ir galiausiai - prie auktesnio lygmens - laimjim poreikio. Analizuodami vis lygmen motyvus, stebsime, kaip sveikauja psichologiniai ir biologiniai veiksniai.

ALKIS
Akivaizdus pavyzdys, kokie stiprs bna mogaus fiziologiniai poreikiai, yra pasakojimai apie tai, kaip Antrojo pasaulinio karo metu belaisviai badavo koncentracijos stovyklose ir okupuotose teritorijose. Nordami daugiau suinoti apie pusbadiavimo padarinius, mokslininkas Ancelis Keysas su savo kolegomis (1950) pakviet savanorius dalyvauti eksperimente. I daugiau kaip 100 savanori - smoning karo prieinink - jie atrinko 36 vyrus. I pradi vyrai buvo maitinami taip, kad nesublogt. Per kitus 6 mnesius maisto norma buvo sumainta perpus. Padariniai iaikjo netrukus. Negalvodami apie tai, vyrai pradjo taupyti energij; jie tapo abejingi ir apatiki. J kno svoris greitai majo, kol galiausiai, praradus apie 25% pradinio svorio, beveik nustojo keistis. Psichologiniai padariniai buvo dar rykesni. Vyrus, kaip numato Maslow idja apie poreiki hierarchij, visikai uvald mintys apie maist. Kiauras dienas ie vyrai svajodavo apie maist: rinko kulinarinius receptus, skait knygas apie valgi gaminim, neatitraukdavo aki nuo udraust skanst. Jie visikai nebesidomjo seksu ir visuomenine veikla. Pradjo vyrauti nepatenkinti poreikiai. Vienas i t moni pareik: irint spektakl, domiausios atrod valgymo scenos. Man visai nebuvo juokingas net juokingiausias pasaulyje filmas, o meils scenos net visikai nuobodios". Kas sukl kankinant alk? Ir kas veria mus laikas nuo laiko valgyti?

Alkio fiziologija
..Alkis, kur jaut Keyso pusbadiu laikomi tiriamieji, buvo atsakas homeostazs sistemos, palaikanios normal kno svor ir pakankamas maisto atsargas. Taiau kaip tiksliai apibdinti tai, kas

12 SKYRIUS. M o t y v a c i j a

405

sukelia alkio pojt. Ar tai tuio skrandio spazmai? Taip atrod ir tuo buvo galima sitikinti, kai A.L. Washburnas, dirbantis kartu su Walteriu Cannonu, tam tikslui prarijo balion (Cannon ir Washburn, 1912). Skrandyje ipstas balionas perduodavo skrandio susitraukimus registruojaniam prietaisui (12-2 pav.). Tyrimo metu Washburnas kiekvien kart, pajuts alk, paspausdavo mygtuk, ir tai taip pat buvo perduodama registruojaniam prietaisui. Paaikjo, kad skrandio susitraukimai ir alkio pojiai sutapo. (Kai kurios dietos padeda sumainti tuio skrandio jausm upildant skrand nevirkinamomis skaidulomis, kurios, sugerdamos vanden, ibrinksta.) Deja, alkis kyla ne tik dl tuio skrandio spazm. Tai, prajus dar ketviriui amiaus, mokslininkai nustat paalin iurkms skrandius, o j stemples sujung su plonosiomis arnomis (Tsang, 1938). Ar juntamas alkis, kai nra skrandio spazm? Ar iurks ir toliau d, kaip buvo pratusios? Taip, i ties, jos d. monms, kuriems dl opaligs ar vio paalinamas skrandis, alkio pojtis neinyksta. I tikrj alk galima justi ir tada, kai skrandis pilnas. Gyvnai, kurie savo skrandius upildo maai kaloringu maistu, suda daugiau u tuos, kurie minta kaloringu, taiau maiau skrand upildaniu maistu (McHugh ir Moran, 1978). Taigi, jei alk sukelia ne vien tuio skrandio spazmai, tai kas gi dar prie to prisideda? CHEMINIAI ORGANIZMO PROCESAI. Cheminiai organizmo pokyiai taip pat turi takos alkio pojiui. Kad palaikyt pastov kno svor, moni ir gyvn organizmai automatikai reguliuoja kalorij vartojim. Todl perasi mintis, jog organizmas kakaip ir kakur suvedinja savo turim itekli sskaitas. Vienas i toki itekli yra gliukozs (tam tikros angliavandeni ries) kiekis kraujyje. virktus didel doz hormono insulino, gliukozs kraujyje sumaja, nes dalis jos paveriama riebalais, kurie kaupiasi organizme, todl alkis stiprja. Kai valgomas maistas sisavinamas ir alkis maja, mogaus elgesys keiiasi. Tai nustat Eliotas Stellaras (1985), sukrs special prietais, uraant kramtymo ir rijimo judesius. is prietaisas padjo atsakyti klausimus apie mogaus valgymo makrostruktr", kuri gal niekada nebtumte sugalvoj uduoti. Kaip danai mogus valgydamas sumutinius ryja? Kas 14 sekundi. Kiek kart vidutinikai kramtomas maistas prie nuryjant? 19. Ar greitai mons kramto? Vidutinikai 1,8 kart per sekund. Kai valgant alkis ima mati ir maistas nebeatrodo toks skanus, pradedama kramtyti ilgiau. Paradoksalu, bet kuo maistas skanesnis, tuo trumpiau mogus j laiko burnoje.

Laikas minutmis

12-2 pav. Metodika, kuria Washburnas parod, kad skrandio susitraukimai (perduodami skrandyje esanio baliono) lydi ms alkio jausm (tai rodo mygtuko paspaudimas) (i Cannon, 1929).

406

V DALIS. M o t y v a c i j a ir e m o c i j o s

Saldaus ir sraus maisto p o m g i s yra genetikai paveldtas r visiems b e n d r a s . Kiti skonio pojiai yr slygojimo p a d a r i n y s . Pavyzdiui, valgydami labai sr maist, m o n s pamgsta srum ( B e a u c h a m p , 1987), arba ima lykttis maistu, kur j i e valg prie sunkiai susirgdami (r. 264 p.). (Dl dan lig vaikai gali pradti nemgti kokio nors maisto.) v Skon slygoja ir kultra. Beduinai mgaudamiesi valgo kupranugario ak,, o. daugumai iaurs amerikiei tai bjauru. Siaurs amerikieiai taip pat nevalgo unienos, iurkienos ar arklienos, taiau toki ms vertina kai kurios kitos tautos. iaurs amerikieiai valgo jautien, o indusas net nedrst apie tai pagalvoti. N u o organizmo chemini proces taip pat priklauso, kokio skonio maisto norime. Ar, j a u s d a m i tamp, bdami prislgti, nenorite saldainio ar krakmolingo, angliavandeni turinio maisto? Angliavandeniai padidina neuromediatoriaus serotonino, kuris veikia r a T O n a m a J d e k . Vartodami vaistus, didinanius serotonino kiek m g s t a n t y s daug angliavandeni turint maist, netenka io savo p o m g i o . Vadinasi, su stresais susij pomgiai gali bti reguliuojami maisto pakaitalais, imituojaniais angliavandeni biocheminius padarinius (Hali, 1987). SMEGENYS IR NUSTATYTOJI SVORIO RIBA. Kai gliukozs kraujyje nedaug, juntamas alkis. Taiau smoningai j s nesuvokiate, kokia yra js kraujo chemin sudtis. Tiksliau sakant, smegenys kontroliuoja informacij apie js organizmo vidin bsen. Signalai i skrandio, arnyno ir kepen (rodantys, ar gliukoz yra sukaupta ar p a a l i n t a ) p r a n e a smegenims, ar skatinti valgym ar jo neskatinti. Taiau kurioje smegen vietoje ie praneimai susiejami? io amiaus penktuoju ir etuoju deimtmeiais mokslininkai man, j o g alk kontroliuoja pogumburis - maa, bet sudtinga s m e g e n dalis - nervini tak sankirta, - esanti giliai smegenyse ( 1 2 - 3 pav.). P o g u m b u r y j e yra du centrai, kontroliuojantys valgym. onin pogumburio dalis, vadinama oniniu pogumburiu (P), sukelia alk. i viet dirginant elektra, net ir labai gerai pamaitinti gyvnai ima sti; j e i i smegen dalis paeidiama, net ir badaujantis gyvnas nebesidomi maistu. .Ydurins r apatins p o g u m b u r i o dalies, v a d i n a m o s ventromedialiniu pogumburiu (VMP), veikla m a ina alki. Dirginant i srit, gyvnas nustoja sti. Paeidus i dal, gyvn(Ts"krandis ir arnynas pradeda greiiau perdirbti maist, todl gyvnas daniau da ir riebja (Duggan ir Booth, 1986; Hoebel ir Teitelbaum, 1966). Kaip dirba ios tarpusavyje susijusios pogumburio sritys? Viena teorija teigia, kad, veikiant ias dvi p o g u m b u r i o sritis, keiiasi

12-3 pav. 2 skyriuje rayta, kad pogumburis atlieka vairias organizmo gyvybines funkcijas, taip pat kontroliuoja ir alk. Kadangi pogumburyje yra kraujagysli, jis reaguoja kraujo chemin sudt ir nervin informacij apie kno bsen.

12 SKYRIUS. Motyvacija

407

organizmo svorio termostatas", kuris veria mus palaikyti tam tikr svorio lyg, vadinam nustatytja svorio riba (Keesey ir Corbett, 1983). Kai pusbadiu laikomos iurks pradeda sverti maiau negu normaliai, kyla biologinis spaudimas atgauti prarast svor. Alkis didja, o energijos snaudos maja. Jei veriamos sti iurks sunkja, j alkis silpnja ir jos daugiau suvartoja energijos. Netgi iurks, kuri VMP dalis paeista, nepersida, kai tampa pakankamai riebios. is svoris, kur susigrina ir pusiau badaujanios, ir persidusios iurks, yra nustatytoji svorio riba. (Kai kurie mokslininkai mano, jog lti nuolatiniai kno svorio pokyiai vis tik gali pakeisti organizmo nustatytj svorio rib.) Kit teorij alininkai abejoja tuo, jog, paeidus ventromedialin pogumburio dal, sutrikdomas tiesioginis maitinimosi ijungimas". is poveikis gali bti netiesioginis, j gali sukelti tai, kad vis daugiau gliukozs yra paveriama riebalais, nors gyvnas normaliai maitinamas. Jei per daug gliukozs sukaupia menkutis knas, jos gali nebepakakti kasdieni poreiki energijai. Todl gyvnas yra alkanas. Nesvarbu, koks yra tikslus alkio reguliavimo bdas, taiau aiku, kad, nepaisant gana vairios kasdiens mitybos, ms organizmai nepaprastai gerai reguliuoja svor, daug geriau negu mes galtume smoningai tiksliai kontroliuoti maisto suvartojim. Jei iandien js sveriate madaug vienu svaru (apie 450 g) daugiau negu prie metus, vadinasi, per dien js organizmas nesuvartoja apie 10 kalorij. Jei js mityba ir toliau nesikeis, ir dar papildomai kasdien suvalgysite vien mork, per deimtmet js kno svoris padids 30 svar! Ms organizmas reguliuoja svor taip, kaip iurki organizmas - kontroliuodamas maisto kiek ir energijos suvartojim. Jei ms svoris virija nustatytj svorio rib, maiau juntame alk, jei svoris tampa maesnis u i rib, norisi daugiau valgyti. Ilaikyti nustatytj svorio rib padeda ir organizmo reguliuojamas mediag apykaitos greitis - t. y. pamatinis energijos suvartojimo greitis. Prisiminkite, kad Keyso ir kt. eksperimente, baigiantis 24 savaites trukusiam pusbadiavimui, kai tiriamieji valg perpus maiau nei anksiau, j svoris, pasieks 3/4 normalaus kno svorio, nusistovjo ir toliau nebemajo. Tai atsitiko todl, kad buvo maiau suvartojama energijos, i dalies dl fizinio neveiklumo, i dalies dl 29% sultjusios mediag apykaitos ramybs bsenoje.

Iorins paskatos
Noras valgyti kyla, kai stumia" ms fizin bkl - cheminiai organizmo procesai ir pogumburio veikla, - ir traukia" ioriniai dirgikliai. Kaip ir Pavlovo unys, mons imoksta iskirti

408

V DALIS. M o t y v a c i j a ir e m o c i j o s

sciles, laukdami patinkanio maisto. Kai maisto labai gausu, mons, kurie ypa jautrs ioriniams maisto dirgikliams, danai priauga daug svorio. Judith Rodin ir Joyce Slochower (1976) atuonias savaites vasaros stovykloje stebjo 9-15 met mergaites. Pirmj savait stovykloje kai kurios mergaits, net ir bdamos soios, lamt matomoje vietoje padtus saldainius. mons, kurie valgo veikiami ji^Jiek^vjdir^ jil to r k d ^ r a maist, vaitiii^gks^ ternalais". Per kitas 7 savaites eksternals" mergaits priaugo daugiausia svorio. Vidini ir iorini veiksni sveik Rodin (1984) puikiai rod, pakviesdama savo laboratorij priepiei mones, nevalgiusius 18 valand. Imant j kraujo mginius, didiulis, sultingas, dar tebespragsintis kepsnys buvo vetas laboratorij. Jlodin pastebjo, kad alkan moni, matani ir uuodiani kepsn, kuris 4^tJbsvalgomas^ insulino kiekis kraujyje, o kartu ir alkio pojtis padidjo. Veikiant kepsnio vaizdui, garsui bei kvapui, eksternal" insulinu kiekis bei alkio poj t is buvo d i d i au s i i s pavyzdys rodo, kaip iorini paskat (kepsnys) psichologinis potyris gali-veikti vidin fiziologin bsen.

Valgymo sutrikimai
Psichologini veiksni taka valgymui ypa akivaizdi, kai yra valgymo sutrikim. Panagrinkime du atvejus. Penkiolikmet Mer yra 160 cm gio ir sveria 45 kg. Nordama bti patrauklesn, ji nutar suliesti. Laipsnikai ribodama maisto kiek iki keli darovi per dien, be to, dar aktyviai manktindamasi, ji sublogo iki 36 kg. Taiau jai atrodo, jog ji dar stora ir galvoja toliau laikytis dietos. Merei bdavo gana sunku umigti, kartais j slgdavo depresija, sutriko mnesini ciklas. Ji visuomenikai neaktyvi, retai vaikto pasimatymus, taiau puikiai mokosi. Ji nemano, jog yra ligon ir kad jai reikia gydytis. Septyniolikmet Alisa yra 175 cm gio ir sveria 72 kg. Ji sako, jog visada buvusi rubuil. Per pastaruosius penkerius metus ji gana danai nesaikingai prisivalgo, o paskui ivemia. Ji suvalgo apie litr led ar vis pyrag, o paskui, kontroliuodama savo svor, paslapia sukelia sau vmim. Ji nort draugauti su vaikinu, bet gdijasi dl savo ivaizdos. Kartais ji vartoja dietines piliules, bandydama sublogti. Merei buvo nustatyta nervin anoreksija - sutrikimas, kai mogus, sverdamas gerokai maiau nei reikia (paprastai apie 15%), vis dar jauiasi storas ir bijo dar pastorti. Net ir labai iseks mogus

12 SKYRIUS. Motyvacija

409

vis riboja maisto kiek. is sutrikimas bdingiausias paauglms: i deimties - 9 mergaits. Danesnis yra Alisos atvejis. Tai vadinamoji nervin buiimija - kai nuolat persivalgoma, paskui sukeliamas vmimas ar vartojami vidurius paleidiantys vaistai. Bulimijos kamuojamus pacientus galima palyginti su alkoholikais - jie valgo skubdami ir nesaikingai, gana danai irdami draugus, taip pat kemanius maist (CrandalI, 1988). is sutrikimas bdingiausias vyresnms paauglms ir moterims per dvideimt. Panaiai kaip ir tos, kurias vargina anoreksija, jos danai galvoja apie valg, bijo pastorti, bna prislgtos ir nerimastingos (Hinz ir Williamson, 1987 ). Labiausiai prislgt nuotaik ir gd jos jauia valgydamos ir po persivalgymo. Beveik pusei nuo anoreksijos keniani asmen bdingi ir bulimijos depresiniai simptomai. Taiau daugumos varginam bulimija kno svoris yra beveik normalus ar truput didesnis, todl jie lengvai gali nuslpti savo padt. Mokslininkai nustat, jog nuo bulimijos kenianij eimose daugiau paplits alkoholizmas, nutukimas, depresija, o anoreksijos atvej daugiau eimose, kuriose siekiama dideli laimjim ir vyrauja didel globa (Yates, 1989, 1990). Valgymo sutrikimams taip pat gali turti takos biologiniai veiksniai. Kai vienam dvyni yra bulimija, tikimyb, kad ir kitas j turs, yra daug didesn, kai dvyniai yra tapats (Fichter ir Noegel, 1990). Taip pat nustatyta, kad su valgymo sutrikimais gali sietis nenormalus neuromediatori kiekis, todl tokiems monms daniau kyla nerimas ar depresija (Fava ir kt., 1989). Taiau tai, jog anoreksija ir bulimija daniausiai bdinga moterims ir ypa tose alyse, kur kreipiamas dmesys svor, galima aikinti ir kultros taka. Nervin anoreksija visada prasideda kaip svor mainanti dieta, o bulimijos pradia beveik visada bna pai sukeltas vmimas, kai sulauomi dietos ribojimai ir persivalgoma. Nors grois vairiais laikotarpiais buvo suprantamas skirtingai, moterys visuomet stengsi, kad j knas atitikt laikmeio groio ideal. Todl ms dien valgymo ligos" kyla ne tik dl pai auk, bet ir dl perdtai kilogramais" besirpinanios kultros, kur vairiausiais bdais nuolatos teigiama, jog riebalai - blogai". Tai skatina milijonus moter visada laikytis dietos", o pusbadiaujanias moteris persivalgyti. Mokslininks Susan Wooley ir Orland Wooley (1983), tirianios nutukim, paymjo, jog tos kultros, kur nubriamas moters plonumas, moterys daniau turi rimt valgymo sutrikim". Ypa plon moter fotografijos madinguose urnaluose ir reklamoje ikreipia moter supratim apie tai, kuo vyrams jos pa-

410

V DALIS. M o t y v a c i j a ir e m o c i j o s

trauklios. April Fallon ir Paul Rozin (1985), tirdamos apie 500 Pensilvanijos universiteto studeni, nustat, jog jos sivaizdavo, kad idealus moters svoris yra maesnis negu tiriamosios tuo metu svr. Be to, jos man, kad vyrams labiau patinka lieknesns negu i tikrj galvojo vyrai (12-4 pav.). Vyrams vertinant savo kno svor, toki nesutapim nebuvo pastebta. Daniausiai vyrai labai panaiai vertino savo kno apimt, ideali apimt ir t, kuri, j manymu, patinka moterims. Moterys esti nepatenkintos savimi, manydamos, kad j skruostai, liemuo ir klubai atrodo gerokai stambesni negu turi bti (Thompson, 1986). YpaLJiketma, kad maiau save vertinanios moterys neigiamai vertina savo ivaizd, ir todl j o m s greiiau gali sutrikti valgymas (Mintz ir Betz, 1986; Striegel - Moore ir kt., 1986).

Pastaraisiais metais vidutinis amerikiei moteri svoris padidjo. Taiau, sprendiant i vis majani matmen moter, dalyvaujani Mis Amerika konkursuose, modeli nuotrauk ^Playboy " ir moter urnaluose, matyti, kad kultrinis idealas tampa vis plonesn moteris.
S t r i e g c l - M o o r c ir kt., 1986

-yPloniausia moteris Ideali moteris Tokia, kuri, Tokia, kuri i moter nuomone, tikrj patinka patinka vyrams vyrams Storiausia moteris Toks dabartinis moters kno vaizdas

12-4 pav. Daugelis Amerikos studeni linkusios idealia laikyti ir neteisingai galvoja, kad ir vyrai idealia laiko moter, kuri yra gerokai u jas plonesn (i Fallon ir Rozin, 1985). Indijos studeni idealas yra artimas j kno formoms (i Fallon, 1990).

SEKSUALINE

MOTYVACIJA
A negerbiu toki moni, kurie i paslapi, susijusi su seksu, grubiai pasijuokia, o kai ia tema kalbama garbingai ir rimtai, jie tyli".
Henry Davidas Thorcau Dienoratis", 1852

Seksualin motyvacija yra ms gyvenimo dalis. Jei tai nebt buv bdinga ms protviams, js neskaitytumte itos knygos. Seksualin motyvacija yra gudrus gamtos bdas priversti mones gimdyti ir taip isaugoti savo r*JCai du mones traukia vien prie kito, vargu ar jie galvoja, jog yra valdomi nematomo genetinio kodo. Panaiai kaip valgymo malonumas yra gamtos lemtas bdas aprpinti organizm maisto mediagomis, taip ir lytinis p a sitenkinimas yra bdas, padedantis genams ilikti ir pratsti save.

Seksualinis elgesys
Prie praddami nagrinti lytinio suadinimo energij ir krypt, paanalizuokime elgesio pavyzdius, kuriuos turt paaikinti seksualins motyvacijos teorija.

12 SKYRIUS. Motyvacija

411

Indianos universiteto biologas Alfredas Kinsey ir jo kolegos (1948, 1953), negaldami atsakyti student pateiktus klausimus apie seksualin elges, pasiryo surasti atsakymus kai kuriuos i j. Kinsey, garantuodamas slaptum, apklaus apie 5000 vyr ir 6000 moter, ir tai jau tapo istorija. Mokslininkai labai greitai pastebjo, k ir pats Kinsey pripaino, jog tai nebuvo atsitiktin imtis - jis apklaus pakankamai isilavinusius baltuosius, gyvenanius Indianos, Ilinojaus ir kai kuriuose rytini valstij miestuose. Nepaisant to, jo ileistos knygos, kuriose daug statistikos, tapo labiausiai perkamos. I j mons galjo suinoti netikt dalyk apie tai, jog dauguma Kinsey apklaust vyr ir beveik pus moter lytikai santykiavo iki vedyb, dauguma moter ir faktikai visi vyrai masturbuodavosi, o toms moterims, kurios masturbuodamosios prie vedybas patirdavo orgazm, retai kada bdavo sunku patirti orgazm po vedyb. Taip pat buvo rodyta, jog lytinis elgesys yra labai vairus. Tarp Kinsey apklaustj buvo vyr ir moter, niekada nepatyrusi orgazmo, taip pat ir toki, kurie sak, kad orgazm patiria keturis ar daugiau kart per dien. Tie, kurie vertina save lygindami su kitais, kurie remiasi vairiais pasaulyje atliekam tyrim duomenimis apie seks, ino, kokia plati svoka yra normalus" lytinis elgesys, ir Kinsey ivados juos tikina. Turint galvoje, kad lytini skatuli ir lytinio elgesio vairov labai didel, js lytiniai interesai tikriausiai gali bti laikomi normaliais. Kadangi mes neinome, ar Kinsey apklausta imtis tiksliai parod nacijos lytin elges penktajame io amiaus deimtmetyje, jau nekalbant apie iandienin, bt netikslinga smulkiai analizuoti jo duomenis. Antra vertus, Kinsey apklaus rezultatai i tikrj yra maiau klaidingi lyginant su tomis atsitiktinmis apklausomis apie lytinius santykius, kurios ne taip seniai buvo pateiktos populiariojoje spaudoje. Prisiminkite i 1 skyriaus, kad kai populiarios apvalgos apie seks" prasideda nuo netinkamai parinktos moni imties (pavyzdiui, tam tikr urnal prenumeratori), ir kai atsakymus pateikia tik 3% tokios neatsitiktins imties moni, tenka abejoti darom apibendrint ivad pagrstumu. Dabar vis daniau gaunama tikslesn informacija. Pavyzdiui, dviej neseniai JAV atlikt atsitiktinai atrinkt suaugusi moni apklaus duomenys prietarauja iniasklaidos sudarytam vaizdiui apie plintani vedybin neitikimyb - vaizdiui, pastiprintam iniasklaidos psichologo Joyce Brotherso (1990), kuris skelbia, jog beveik du tredaliai vedusi vyr ir pus moter yra neitikimi. Taiau neseniai atlikta Gallupo apklausa rodo, jog 9 i deimties vedusij sak, jog po vedyb lytikai santykiauja tik su sutuoktiniu (Greeley, 1991). Kai Nacionalinis nuomoni tyrimo centras savo kasmetin apklaus trauk ir anonimin anket apie lytinius

Psichologas-klausintojas suvidurkina " visas j melagystes, ir kiekvienas Amerikoje jauiasi menkavertis".

Psichologas Solas Gordonas, 1923

412

V D A L I S . M o t y v a c i j a ir e m o c i j o s

santykius, kuri asmuo turjo grinti patu, buvo nustatyta, kad per pastaruosius metus tik 1,5% vedusi moni, be sutuoktinio, turjo lytin partner" (Smith, 1991). Itikimybs patrauklumas smarkiai pranoko atsitiktini santyki patrauklum. 91% suaugusi amerikiei nepritaria nevedybiniams lytiniams santykiams, ir is rodiklis dar niekada nebuvo toks didelis (Greeley, 1991). Nordami isiaikinti, kodl IV (gyto mogaus imunodeficito virusas) daugiau paplits tik tarp kai kuri grupi lyginant su kitomis grupmis, mokslininkai io deimtmeio pradioje atliko naujas apklausas apie seks. Vienos apklausos metu buvo apklausta atsitiktin 20 000 moni imtis Britanijoje (Holden, 1989). Pasaulin Sveikatos Organizacija rengiasi atlikti iki iol niekada nedaryt pasaulin apklaus apie mogaus seksualum: bus apklausta po 2000 moni net 20-yje ali (Carballo ir kt., 1989). Mokslininkai tikisi, j o g tokios apklausos rezultatai, taip pat daug gin suklusi valstybs remiama apklausa apie lytinius santykius JAV, pads geriau suprasti elges, platinant lytikai plintanias ligas.

Lytini santyki fiziologija

Kaip ir alkis, lytinis suadinimas priklauso nuo vidini ir iorini dirgikli sveikos. Nordami suprasti seksualin motyvacij, turime atsivelgti ir vienus, ir kitus dirgiklius. LYTINS REAKCIJOS CIKLAS. Kinsey sukurtos antrats, atliekant j a m apklausas 5-ajame deimtmetyje, vl pasirod septintaj a m e deimtmetyje, kai mokslinmkai msi tirti ir urainti savanori, sutikusi masturbuotis ar lytikai santykiauti, fiziologines reakcijas. Savanorikai eksperimente dalyvavo 382 moterys ir 312 vyr - iek tiek netipika imtis, nes j sudar mons, kurie, stebimi laboratorijoje, galjo lytikai susijaudinti ir patirti orgazm. Akueris ginekologas Williamas Mastersas ir j o bendradarb Virginia Johnson (1966) stebjo juos ir nufilmavo apie 10 000 lytini cikl".
Orgazmas 1 2 - 5 pav. Vyr ir moter lytins reakcijos ciklas (pritaikyta i Masters ir Johnson, 1966).

Plokm

Susijaudinimas

Vyrai

Moterys

12 SKYRIUS. Motyvacija

413

Apraydami lytins reakcijos cikl, tyrjai iskyr keturias fazes, kurios ir vyr, ir moter yra panaios (12-5 pav.). Per pradin susijaudinimo faz iorinius lytinius organus priplsta kraujo, todl vyro varpa beveik sustandja, o moters varput (klitoris) padidja, vidins lytins lpos, dengianios makt, atsiveria. Moters maktis (vagina) isipleia ir iskiria gleivi, o krtys ir speneliai gali padidti. Per ploksms faz susijaudinimas stiprja, danja kvpavimas ir pulsas bei didja kraujospdis. Vyro varpa visikai sustandja ir ant jos galvuts gali atsirasti skysio (danai jame bna gyv spermij, galini apvaisinti). Moters maktyje vis daugja gleivi, varput susitraukia, ir artjama prie orgazmo. Orgazmo fazs metu Mastersas ir Johnson stebjo viso kno raumen susitraukimus ir toliau danjant kvpavim, puls bei didjant kraujospd. Taiau, patirdami orgazm, to beveik nesismonina nei vyrai, nei moterys. Jie labiau jauia, kaip ritmikai susitraukinja lytiniai organai, sukurdami malon lytinio pasitenkinimo jausm. jausm labai panaiai patiria ir vyrai, ir moterys. Vieno tyrimo ekspert grup sunkiai galjo atskirti vyr ir moter aprayt orgazm (Vance ir Wagner, 1976). Po orgazmo organizmas pamau grta t bsen, kuri buvo prie lytin susijaudinim. Lytini organ kraujagysls grina pripldus krauj kraujotakos rat. Patyrus orgazm, tai vyksta gana greitai, jo nepatyrus - gana ltai. (Tai galima palyginti su nosies kutuliu, praeinaniu gana greitai nusiiaudius, ir utrunkaniu, jei nenusiiaudima.) Per i atsipalaidavimo faz vyrams prasideda vadinamasis refrakterinis tarpsnis, kuris gali trukti nuo keli minui iki visos dienos ar daugiau ir kurio metu jie negali patirti kito orgazmo. Moterims tas refrakterinis laikotarpis trumpesnis, todl jos vl gali patirti orgazm, jei yra vl dirginamos atsipalaidavimo fazs metu arba jai pasibaigus. HORMONAI IR LYTINIS ELGESYS. Lytiniai hormonai veikia dvejopai: jie turi takos formuojantis vyro bei moters lytiniams bruoams ir aktyvina lytin elges (ypa gyvn). Pati gamta kruopiai suderino daugumos induoli lytinius santykius ir vaisingum. Patels tampa lytikai jautrios tik tada, kai j organizme pasigamina didiausias moterikojo hormono estrogeno kiekis, o tai vyksta per ovuliacij. (Eksperimentuodami mokslininkai ovuliacij dirbtinai sukeldavo virkdami patelms estrogeno.) Patin organizme hormon kiekis yra pastovesnis, todl mokslininkams daug sunkiau valdyti j lytin elges skiriant hormon (Feder, 1984). Taiau lytinis potraukis ikastruot iurki patin, kuriems buvo paalintos sklids, gaminanios vyrikj lytin hormon tstos-

414

V DALIS. M o t y v a c i j a ir e m o c i j o s

teron, pamau silpndavo, o virktus testosterono, vl po truput atsinaujindavoLytinis elgesys priklauso ne tik nuo hormon. Ne taip rykiai hormonai kontroliuoja moni lytin elges. Natrals hormon svyravimai per par ir mnes nelabai stipriai veikia lytin potrauk. Moter lytinis potraukis tik iek tiek didesnis ovuliacijos metu (Harvey, 1979) ir jos daugiau reaguoja testosteron negu estrogen (Kaplan, 1979; Meyer-Bahlburg, 1980). To paties mogaus testosterono kiekio skirtumai bei svyravimai per par turi nedidel tak vyr lytiniam potraukiui (Byrne, 1982). I tikruiu iuoj^ svyravimus i d d i ^ sul^elj^ Iytinia dirgikliai. Jamesas Dabbsas ir jo bendradarbiai (1987) atliko tyrim, kurio metu studentai turjo atskirai pasikalbti su studentais ir studentmis. Buvo nustatyta, kad socialinio suadinimo metu, bet, ypa po pokalbio su moterimis, vyr testosterono kiekis didja. Panaiai kaip ir tuomet, kai, pamaius irkant kepsn, padaugja insulino kraujyje, taip ir lytinis suadinimas gali bti ir testosterono daugjimo prieastis ir padarinys. Normals trumpalaikiai hormon pokyiai turi maai takos lytiniam geismui, taiau tam tikru gyvenimo tarpsniu, kai j kiekis labai keiiasi, j taka didesn. Domjimasis kita lytimi ir lytiniais dirgikliais paprastai labai padidja lytikai brstant, kai kyla lytini hormon antpldis. Jei is antpldis sustabdomas - o taip danai bdavo atuonioliktajame ir devynioliktajame imtmeiais, kai Berniukai buvo kastruojami dar prie j lytin subrendim, kad bt isaugotas soprano tembras ital operai, - normali lytini poymi raida sutrinka ir lytinio geismo nejauiama (Peschel ir Peschel, 1987). Ikastruot jau suaugusi vyr lytinis potraukis silpnja majant testosterono kiekiui (Hcker ir Bain, 1990). Taip pat seksualiniai nusikaltliai sumaina savo lytin poreik, savanorikai vartodami Depo-Prover vaist, mainant testosterono kiek iki tokio lygio, kuris bdingas lytikai nesubrendusiems berniukams (Money ir kt., 1983). Senstant paprastai lytini hormon kiekis maja, lytikai santykiaujama reiau. Hormon kiek kraujyje reguliuoja pogumburis, kuris taip pat aktyvina nerv grandineSj atsakingas u lytin suadinim.. iurki, kuri paeidiama pogumburio pagrindin sritis, lytinis aktyvumas gali beveik inykti; taiau t viet dirginant elektra arba tiesiog terpus labai nedaug hormon, j lytinis elgesys suaktyvja. Taigi, moj^ausjytinius hormonus, ypa testosteron, galtume palyginti su main kuru. Jei jo truks, maina nevaiuos. Taiau jei kuro pakanka tam, kad maina vaiuot, tai ir padidinus jo kiek degal bake^jLgreiiau nevaiuos. is palyginimas nra visikai tikslus, nes hormon kiekio ir seksualins motyvacijos sveika yra

12 SKYRIUS. Motyvacija

415

abipus. Taiau is palyginimas rodo, jog biologija yra labai svarbi, bet vien ja negalima paaikinti mogaus lytinio elgesio. Biologinis kuras yra svarbu, bet taip pat svarbs ir psichologiniai dirgikliai, kuri reikia jungti varikliui, perjunti kitai pavarai.

Lytini santyki psichologija

Pastebjome, jog alkio ir seksualin motyvacija turi tam tikr panaum. Ir vien, ir kit skatina vidiniai biologiniai veiksniai, taiau ne maiau svarbs ir ioriniai dirgikliai. IORINIAI DIRGIKLIAI. Daugelio gyvn ri vienos lyties individus savaime suadina kvapai, kuriuos skleidia kitos lyties atstovai. Ar tai tinka ir monms? Nepaisant to, jog milijonai doleri skiriama kvap, kurie tariamai adina lytin interes, reklamai, pastangos aptikti kakok ypating kvap, skatinant tiesiogin mogaus lytin atsak, kol kas yra neskmingos (Morris ir Udry, 1978). Vienintelis tiesioginis mogaus lytinio suadinimo dirgiklis yra lietimas - malonum teikiantis lytini organ glostymas prie lytin akt (Byrne, 1982). Daugelis tyrim atskleid, jog vyrai lytikai susijaudina, matydami, girddami arba skaitydami erotinio pobdio mediag. Turbt daugel moni nustebins tai (juk atvirai seks vaizduojani mediag daniausiai perka vyrai), jog moterys, bent jau nesivaranios, savanorikai dalyvavusios tokiuose tyrimuose (Morokoff, 1986), sakosi taip pat lytikai susijaudinanios veikiant iems dirgikliams (Harre 11 ir Stolp, 1985). Vieno tokio tyrimo, kuriame dalyvavo seksualin patirt turintys savanoriai i universiteto, metu psicholog Julia Heiman (1975) tam tikrais prietaisais registravo susijaudinim (varpos pokyius ir pasikeitusi makties spalv). Tyrimo metu studentai klaussi lytikai intymaus erotinio rao, romantiko rao (kai pora ireikia savo meil fizikai nesiliesdami), erotinio bei romantiko derinio ir visai neutralaus kontrolinio rao. Kaip manote, kuris raas labiausiai jaudino vyrus? O kuris moteris? Ir vyrai, ir moterys labiausiai susijaudindavo klausydamiesi lytikai intymaus rao, ypa kai moteris bdavo lytini santyki iniciator ir kai bdavo rayti jos atsakai. Toks suadinimas vieniems gali bti malonus, kitiems atgrasus. (Tie, kuriems jis atgrasus, vengia tokios mediagos, kaip ir tie, kurie, stengdamiesi valdyti alkio jausm, vengia viliojani uuomin apie maist.) Kai kuri atvirai lytinius santykius vaizduojanti mediaga gali turti papildom poveik, kuris nra visai nealingas. Pirma, mediaga, kuri vaizduoja moteris patenkintas, kai jos lytikai prievartaujamos, gali padti sitvirtinti klaidingam

Mes esame visuomen, kuri, nuolat pakutenama, skatinama domtis seksu. Kinas, televizija ir gausyb prekybos technologij sukuria labai veiksmingus kutenimo bdus, ir mes pradedame manyti, jog kiekviename kampe, kiekvienoje pasaulio pairje mogus elgiasi kaip seksualus gyvulys".
Gcrmainc Grccr, 1984

416

V DALIS. M o t y v a c i j a ir e m o c i j o s

poiriui, jog moterims patinka prievartavimas, ir skatinti vyr nor eisti moteris (657-658 p.). Antra, seksualiai patraukli moni vaizdai gali skatinti nuvertinti savo partnerius ir santykius. Keliais tyrimais (Gutierres ir kt., 1985; Kenrick ir Gutierres, 1980; Weaver ir kt., 1984) nustatyta, jog universiteto studentai, pairj televizijos ekrane ar urnaluose pavaizduotas seksualiai patrauklias moteris, staiga pradeda vidutin moter arba j pai draug ar mon laikyti maiau patrauklia. Taip pat ir sekso film irjimas maina moni pasitenkinim (Zillmann, 1989). Kai kurie tyrintojai baiminasi, jog mons, skaitydami erotines knygas ar irdami erotinius filmus gali susikurti lkesius, kuriuos tik nedaugelis moter ir vyr gali viltis patenkinti. SIVAIZDUOJAMI DIRGIKLIAI. Rytin j a u d u l i r geism sukelia biologini ir aplinkos veiksni sveika. Taiau seksualin motyvacij veikia ir ms vaizduot (12-6 pav.). Galima sakyti, jog svarbiausias organas, dalyvaujantis lytiniame gyvenime, yra smegenys. mons, kurie dl paeist nugaros smegen nejunta savo lytini organ, gali jausti lytin geism (Willmuth, 1987). Taip pat prisiminkime apie galimus erotinius sapnus. Kaip jau buvo rayta, lytini organ suadinimas lydi visus sapnus, vadinasi, ir daugel t, kuri turinys nra seksualus. Taiau beveik vis vyr ir beveik 40% moter (Wells, 1986) sapnuose kartais bna seksualini vaizdini, kurie sukelia orgazm. Vyrams tai (lapi sapnai") daniausiai atsitinka tuomet, kai jie senokai buvo patyr orgazm. Visikai pabudusius mones lytikai suadina ne tik ankstesnio lytinio akto prisiminimas, bet ir fantazijos. Fantazijos nebtinai turi atitikti elges. Vienos apklausos apie fantazijas, susijusias su masturbacija (Hunt, 1974), duomenimis, 19% moter ir 10% vyr saksi sivaizdav, jog kakas verts juos lytikai santykiauti. Taiau fantazijos nra tikrov. Perfrazuojant Susan Brownmiller (1975), moterys jauia didel skirtum, sivaizduodamos, kad Eddie Murphy ar Tomas Cruise nepaiso j ne" ir kad nepastamasis, grasindamas peiliu, virsta ant j (r. 657 p., kuriame diskutuojama apie prievartavimo mit").

sivaizduojami

r ~^
12-6 pav. Seksualin motyvacija yra biologini veiksni, aplinkos ir vaizduots sveikos padarinys (i Byrne, 1982).

Nra jokio skirtumo, ar tave iprievartavo ar pervaiavo sunkveimiu, iskyrus tai, jog paskui vyrai klausia, ar tau buvo malonu ".
Marge Picrcy Poema apie iprievartavim", 1976

Lytiniai sutrikimai ir j gydymas

Mastersas ir Johnson siek ne tik aprayti normal lytinio akto cikl^bt. taip-pat suprasti jo sutrikimus, ir gydyti tai. Lytiniai sutrikimai yra problemos, kurios trikdo lytin gyvenim. Kai kurie i sutrikim yra seksualins motyvacijos problemos, ypa susijusios su seksualine energija ir gebjimu patirti lytin suadinim. PavyzdziuL vyrai gali patirti iankstin ejakuliacij - sklos isiliejim (prie savo ar savo partners nor) ar impotenci-

12 SKYRIUS. M o t y v a c i j a

417

j (sutrikus varpos sustandjim). Moterys, lyginant su vyrais, gerokai daniau jauia silpn lytin potrauk ar lytikai santykiaudamos nepatiria orgazmo (arba j patiria labai retai). Kodl kyla ios problemos? Vargu ar tai susij su asmenybs sutrikimais. Buvo nustatyta, jog lytinis suadinimas vyr, kuri skla isilieja prie laik, ir t, kurie to nepatiria, yra labai panaus; pirmuoju atveju paprasiausiai skla isilieja ankstesnje lytinio suadinimo fazje - toks reikinys bdingas jauniems vyrams, ypa ilgiau lytikai nesantykiavusiems (Spiess ir kt., 1984). Barbara Anderson (1983), ianalizavusi tyrimus apie moters organizmo sutrikim diagnozes ir gydym, taip pat nustat, jog ie sutrikimai nra susij su asmenybs bruoais. Be to, ji pastebjo, jog, i sutrikim alinimas tradicine psichoterapija (tarytum tai bt asmenybs sutrikimas) buvo neskmingas. Antra vertus, autor teigia, kad gydymas buvo beveik 100% skmingas, kai pacients per gydymo kurs buvo mokomos diaugtis savo knu ir patirti orgazm, jei reikia, ir naudojant vibratori. Kai kurios i i moter galjo nauj seksualin jautrum iplsti ir santykiaudamos su vyrais (LoPiccolo ir Stock, 1986; Wakefield, 1987). Taip pat skmingas buvo ir gydymo kursas, per kur vyrai buvo mokomi kontroliuoti iankstin sklos isiliejim kartotinai dirginant varp ir nutraukiant dirginim (ar net stipriai suspaudiant varpos galvut), kai kyla poreikis skl ilieti.

Lytin orientacija
Motyvacija teikia energijos ir nukreipia elges. Iki iol mes nagrinjome seksualins motyvacijos energij, taiau nelietme jos krypties. Ms lytini interes krypt ireikia lytin orientacija - tai, kad mus nuolat lytikai traukia kurios nors lyties mons. Kiek mums inoma, beveik visos iki iol buvusios kultros buvo heteroseksualios (Bulluogh, 1990), nors j poiris homoseksualizm skyrsi. Nepaisant to, ar kokia nors kultra smerkia homoseksualizm bei baudia u j, ar vertina j kaip priimtin alternatyv, homoseksualizmas ilieka, bet heteroseksualizmas rykiai vyrauja. Dauguma homoseksual teigia, jog lytin potrauk tos paios lyties atstovams jie m jausti lytikai brsdami ar iek tiek vliau, bet madaug iki 20 met jie negalvojo es gjai ar lesbiets (Garnets ir Kimmel, 1990). Kiek yra tikr homoseksual? Europos ir JAV tyrim duomenimis - apie 4% vyr ir apie 1% moter (Ellis ir Ames, 1987). Kadangi populiariojoje literatroje danai nurodoma, kad homoseksual yra 10%, panagrinkime kai kuriuos nelabai senus faktus. 1970 met apklausa, kuri rm Kinsey institutas, parod, jog 1,4% vyr saksi gana danai" turj homoseksuali san-

418

V DALIS. M o t y v a c i j a ir e m o c i j o s

tyki, o 1,9% - retkariais" (Fay ir kt., 1989). Apie 2% apklaustj turjo toki santyki ir prie metus. 1985 metais ABC News" ir Washington Post" atsitiktinei vyr imiai pateik tok klausim: A turiu dar vien klausim. Js galite laikyti j labai asmeniku, taiau dauguma moni j atsako, kai mes primename, jog tai visikai slapta apklausa. Mes paskambinome jums telefonu visai atsitiktinai ir visikai nieko neinome apie js tapatyb. Taigi klausiame: pasakykite, ar jus lytikai traukia prieingos ar tos paios lyties mons? Atsakydami klausim, 2,4% apklaustj nurod, jog jie yra homoseksualai, o 0,8% - jog biseksualai (Harry, 1990). Remiantis Vieosios nuomons nacionalinio tyrim centro slaptos apklausos duomenimis, 1,6% lytikai aktyvi moni saksi per pastaruosius metus turj ir homoseksuali lytini santyki (Smith, 1990). Jei prie io skaiiaus pridtume lytikai neaktyvius homoseksualus, gautas skaiius nelabai skirtsi nuo kit tyrim rezultat, t. y. kad homoseksualai (vyrai ir moterys) sudaro apie 2 - 3 % . Kai kurie laiko save biseksualais, taiau San Franciske ityrus 173 biseksuali vyr elges, paaikjo, jog jie greiiausiai yra homoseksualai: 68% teig, j o g pastaruosius 6 mnesius lytikai nesantykiavo su moterimis ir tik 14% per laik nesantykiavo su vyrais (Winkelstein ir kt., 1987). Taiau daugelis suaugusij, turbt 2 0 - 2 5 % vyr ir 15% moter, teigia turj homoseksualin patirt. Dauguma moni kartkartmis yra turj homoseksuali fantazij. Nors sveikatos apsaugos sistemos ekspertai ir mano, jog naudinga inoti statistikos duomenis apie seksualin mogaus elges, taiau tikrasis homoseksuali ir heteroseksuali moni skaiius vargu ar pads isprsti mogaus teisi klausim. Lygiai taip pat, gaminant mokyklinius suolus, svarbu inoti, kiek yra kairiaranki. Taiau ir inodami, j o g t kairiaranki ar raudongalvi ar plikagalvi yra 3% ar 10% vis gyventoj, neatsakysime moralin klausim, ar ioms m a u m o m s reikia lygi teisi. Kaip j a u i a s i h o m o s e k s u a l a s h e t e r o s e k s u a l i o j e k u l t r o j e ? Nordami tai suprasti, heteroseksuals mons turt pamginti sivaizduoti, kaip jie jaustsi, jei bt itremti ar atleisti i darbo u tai, kad atvirai prisipaino ir rod savo jausmus kitos lyties asmeniui; arba jei nugirst iurkt smoj apie heteroseksualus; jei kiekviename filme, TV pramoginje laidoje ar reklamoje bt vaizduojamas (ar numanomas) tik homoseksualumas; ir jeigu j eimos nariai m a l d a u t j pakeisti heteroseksual gyvenimo bd homoseksualiomis vedybomis. Matydami tokias reakcijas, homoseksuals mons danai kovoja su savo seksualine motyvacija. I pradi jie gali mginti ne-

12 SKYRIUS. M o t y v a c i j a

419

kreipti dmesio ar neigti savo potraukius, tikdamiesi, jog tai praeis, taiau paprastai tai nepraeina. Tada jie gali mginti pakeisti savo potrauk psichoterapija, valios jga ar malda. Bet jausmai paprastai yra pastovs kaip ir heteroseksuali moni, kurie taip pat negalt tapti homoseksuals. Gal gale homoseksualai gali priimti savo lytin orientacij, pasirinkdami viengungyst (kaip ir kai kurie heteroseksualai); turdami miri lytini santyki (tai bdingiau vyrams negu moterims); arba umegzdami sipareigojant ilgalaik meils ry (bdingiau moterims negu vyrams) (Peplau, 1982; Weinberg ir Williams, 1974). Gjai teigia, jog dabar turi maiau partneri negu tuomet, kai niekas neinojo apie AIDS. Remiantis apklausos, kurioje dalyvavo 5000 gj, duomenimis, buvo nustatyta, kad nuo 1984 iki 1986 met gj, kurie saksi es viengungiai ar tur vien lytin partner, skaiius padidjo nuo 14% iki 39% (Fineberg, 1988). Vis daniau pritariama nuomonei, j o g lytins orientacijos nemanoma nei paiam valingai pasirinkti, nei pakeisti. Tam tikra prasme j galima palyginti su deiniarankikumu ir kairiarankikumu: dauguma moni yra deiniarankiai, gerokai maiau - kairiaranki, o nedaugelio - vienodai ilavintos abi rankos. Bet koks i i ypatum yra pastovus. Lytins orientacijos negalima sieti nei su psichologiniais sutrikimais, nei su lytiniais nusikaltimais, pavyzdiui, vaik prievartavimu. Kai kurie homoseksualai i tikrj skriaudia vaikus, taiau daniau vaikus prievartauja heteroseksuals vyrai (Gonsiorek, 1982). Remdamasi iais faktais, 1973 metais Amerikos psichiatr asociacija ibrauk homoseksualizm i psichikos lig" srao. LYTINS ORIENTACIJOS SAMPRATA. Jeigu lytins orientacijos negalime pasirinkti ar pakeisti, tai kaip ji susiformuoja? Kas lemia tai, jog esame heteroseksualios arba homoseksualios orientacijos? Ar js galite numatyti, kokia bendra nuomon buvo suformuota i imt mokslini tyrim. Atsakykite taip arba ne iuos klausimus: 1. Ar homoseksualumas yra susijs su vaik ir tv santyki problemomis, pavyzdiui, kai yra valdinga motina ir netakingas tvas; arba kai savininkika motina ir prieikas tvas? 2. Gal homoseksualumas apima baim ir neapykant prieingos lyties atstovams, ir tai veria mones nukreipti j lytinius potraukius savo lyties atstovus? 3. Ar lytin orientacija yra susijusi su esamu lytini hormon kiekiu kraujyje? 4. Ar manytumte, kad daugelis homoseksual, dar bdami vaikai, buvo kankinami arba suvedioti suaugusi homoseksual arba kitaip lytikai prievartaujami?
15. 1909

420

V DALIS. M o t y v a c i j a ir e m o c i j o s

Prieingai plaiai paplitusiai nuomonei apie homoseksualum, atsakymas visus iuos klausimus yra ne" (Storms, 1983). Panagrinkime rezultatus, kuriuos gavo Kinsey instituto bendradarbiai, apklaus beveik 1000 homoseksual ir 500 heteroseksual (Bell ir kt., 1981; Hammersmith, 1982). Mokslininkai vertino beveik visas manomas psichologines homoseksualumo prieastis - tv santykius, vaikysts seksualin patirt, santykius su bendraamiais, pasimatym patirt ir netgi broli bei seser skaii. Jie nustat, kad ir homoseksualai, ir heteroseksualai esminius dalykus nurod labai panaiai, iskyrus tai, kad homoseksual atsakymai buvo maiau prisitaikliki. Prietaringa Michaelio Stormso (1981) teorija teigia, kad lytin orientacija irykja lytinio brendimo metu kartu su pasireikusiu lytiniu potraukiu. inoma, jog daiktai, kvapai, vaizdai, susij su ankstyva lytinio malonumo patirtimi, gali tapti lytinio suadinimo slyginiais signalais. Eksperimentuojant buvo nustatyta, jog net geometrin figra gali lytikai sujaudinti, jei ji nuolat siejama su kokiu nors erotiniu dirgikliu (Byrne, 1982). (Prisiminkite, jog geometrin figra yra slyginis dirgiklis, kuris lytikai sujaudinti gali tada, kai yra kartotinai siejamas su kokiu nors natraliu erotiniu dirgikliu.^ Galbt brendimo laikotarpis, kai kyla lytiniai potraukiai, yra kritinis formuotis erotiniams ryiams su homoseksualiais ar heteroseksualiais signalais. Septintos klass berniukai beveik visi bendrauja vien tik su berniukais. Todl, galbt anksti brstantis berniukas ir savo jausmus daugiau sieja su kitais berniukais. Toks ryys gliJjJkti.svar.biausias vis gyvenim. Tai paprasta ir logika mintis. Taiau mokslininkai i Kinsey instituto tuo abejoja. J manymu, lytin orientacija nra susijusi su ankstyvuoju lytiniu brendimu. Be to, j homoseksual imties mons paprastai prisimena, kad homoseksuali jausm jiems yra kil prie pasireikiant homoseksualiam elgesiui. Ir dar, dl homoseksualaus elgesio, atrodo, mons netampa homoseksuals. N a u j o lirGv i n j o s Sambijos gentyje prasta, kad vis berniuk elgesys iki vedyb bna homoseksualus, taiau tai nekliudo jiems vliau elgtis heteroseksualiai (Money, 1988). Kita teorija yra beveik visikai prieinga Stormso erotinio prieraiumo teorijai. Allanas Bellas (1982) mano, jog monms formuojasi romantikas prieraiumas prie t, kurie savo lytimi skiriasi, ir todl labiau traukia, negu tos lyties mons, su kuriais daugiausia bendrauta augant. Jis galvoja, jog i esms nemanoma", kad berniukai, kurie augo tarp kit berniuk, susiavs kitais vyrikosios lyties atstovais paauglystje. Pagrindin ivada i i prieing teorij - kad po 100 met trukusi tyrim lytin orientacij lemiantys veiksniai dar yra paslaptis.

Suadinim taip pat gali pagreitinti vairiausi dalykai, su kuri... susijs patirtas malonumas. iurkiukai (patinai), indyti pateli, kuri speneliai ir makr. kvepjo citrina, jau, bdami suaug, daug greiiau patirdavo ejakuliacij, jei patels maktis panaiai kvepdavo.
Fi 1 ion ir Blass, 1

12 SKYRIUS. Motyvacija

421

Nauji tyrinjimai rodo, jog bent i dalies i paslapt turt atskleisti biologiniai veiksniai. Suprantama, kad negalima paprastai biologikai paaikinti lytins orientacijos, nes pagal lytini hormon kiek negalima jos numatyti, o hormon injekcijos jos nepakeiia. Taiau gyvuli, o retais atvejais ir moni, lytin orientacija pasikeit, ir tai lm sutrikusi hormon pusiausvyra prenataliniu laikotarpiu. Pavyzdiui, moterikosios lyties avys elgiasi homoseksualiai, jei j motinoms kritiniu ntumo laikotarpiu buvo virkta testosterono (Money, 1987). mogaus embrionui kritinis laikotarpis, kai formuojasi smegen nervin-hormonin sistema, yra nuo antrojo mnesio vidurio ir iki penktojo mnesio (Ellis ir Ames, 1987). Galbt iuo laikotarpiu moterims pakits hormon kiekis gali lemti bsimo palikuonio (moters ar vyro) potrauk vyrikajai lyiai. Jei i kritinio laikotarpio teorija pasirodyt teisinga, bt galima paaikinti, kodl lytin orientacij taip sunku pakeisti. Ji galbt taip pat padt pakeisti ir poir homoseksualus. Dauguma moni nesmerkia kit u neprast elges, jei galvoja, kad j lemia veiksniai, kuri asmuo negali valdyti. Tiktina, jog tie, kurie mano, kad lytin orientacija yra nekontroliuojama, turi maiau neigiam nuostat homoseksualus (Whitley, 1990). Tokia nuomon vyrauja ir tarp homoseksual, kuri dauguma mano, jog j lytin orientacija yra genetikai lemta (Furnham ir Taylor, 1990).

Jeigu dar prie mums gimstant tarp genetini, neurologini, hormonini ir aplinkos veiksni nesivyraut pusiausvyra, visi mes btume homoseksualai. "
Lee Ellisas ir M. Ashley Amcsas,1987

Lytinis elgesys ir mogaus vertybs

Klausimai, kaip turtume elgtis, k turtume pasirinkti ir koki tiksl siekti, susij su moni vertybmis. Pripaindami, jog vertybs yra ir asmeninis, ir kultrinis dalykas, dauguma mokslinink, tyrinjani lytin gyvenim, ir pedagog stengiasi apie tai rayti objektyviai. Mokslininkai ir pedagogai stengiasi objektyviai paaikinti, kas yra lytinis elgesys ir kas j motyvuoja. Taiau ar gali lytinio elgesio tyrinjimas bti objektyvus? Ar taip turt bti? Kritikai mano, kad ne. Vis pirma, jie atkreipia dmes tai, jog odiai, kuriais apibdiname elges, danai atspindi ms asmenines vertybes. Tyrintojai, kurie lytikai santrius asmenis pavadina erotofobais" ar jauianiais didel lytin kalt", ireikia savo vertybes. Ar lytinius veiksmus, kuri nepraktikuojame, pavadinsime ikrypimu", nukrypimu nuo normos" ar kitokiu lytinio gyvenimo bdu", priklausys nuo ms nuostat vair elges. Taigi pavadinimai ir apibdina, ir vertina reikin. Antra, kritikai mano, jog, atsiejant seksualin informacij nuo moni vertybi konteksto, galima sivaizduoti, kad lytiniai santykiai tra tik pramoga ar biologinis veiksmas, nereikiantis nie-

422

V DALIS. M o t y v a c i j a ir e m o c i j o s

ko daugiau kaip sklos iliejim", panaiai kaip u o g i e n s virktim spurg" (Greer, 1984). Diana Baumrind (1982), Kalifornijos universiteto ekspert vaik aukljimo klausimais, mano, j o g interpretuodami objektyv" lytin vietim, paaugliai galvoja, kad j lytinis elgesys suaugusiesiems nerpi. Ji mano, kad tokia interpretacija yra nevykusi, nes atsitiktiniai lytiniai santykiai, norint pasilinksminti, kelia tam tikr psichologini, socialini, su sveikata ir morale susijusi problem, kurias reikia realiai vertinti". Kita vertus, mokslininkai taip pat nustat, jog paaugliai, kurie iklaus formalaus lytinio vietimo kurs, nra labiau link ikivedybinius lytinius santykius, negu tie, kurie neturjo toki pamok (Furstenberg ir kt., 1985; Zelnik ir Kim, 1982). j o , panagrinkime tyrim ir lytinio vietimo naud. Paindami save, suvokdami tai, jog ir kiti turi tokius pat jausmus kaip mes, suprasdami, k reikia teikti malonum ar nemalon monms, kuriuos mylime, mes praturtiname savo gyvenim. Paliudykite, kad po truput byra neteisinga nuomon apie homoseksualum, kad vis daniau suprantama, jog kai kuri seks vaizduojanti mediaga gali skatinti eisti ar nuvertinti kitus mones. Matyt, galima sutikti, kad inios, kurias teikia lytini klausim tyrintojai, yra geriau negu neinojimas, taiau taip pat turime sutikti ir su tuo, kad mokslinink vertybs turi bti atvirai suformuluotos, kad galtume jas svarstyti ir lyginti su ms pai vertybmis. Taip pat turtume prisiminti, jog, nepaisant to, kad moksliniai seksualins motyvacijos tyrimai atsak kai kuriuos svarbius klausimus, taiau jie nesiekia nustatyti asmenins lytini santyki reikms ms gyvenime. Ir inodami vairiausi fakt apie lytinius santykius - jog orgazmo pradioje vyro ir moters spazmai kartojasi kas 0,8 sekunds, jog stipriai lytikai suadintos moters krt speneliai isipleia apie 10 mm, jog sistolinis kraujospdis padidja per 60 padal, o kvpavimo greitis pasiekia apie 40 kart per minut, - nesuprasime lytinio artimumo prasms mogui. ^Tikriausiai viena i lytinio artimumo prasmi yra ta, kad taip ireikiama giliai socialin mogaus prigimtis. Seksas yra ir socialinis, ir biologinis veiksmas. Vyrai ir moterys gali patirti orgazm ir atskirai. Taiau daugumai moni daug maloniau apsikabinti mylim asmen. Filosofas Bertrandas Russellas knygoje Vedybos ir moral" (1929) ra: Nemyldami mons negali visikai patenkinti savo lytinio instinkto". Nors, kalbdami apie seksualin motyvacij, nenagrinjome, kaip mons ilgisi artumo, taiau galima pasakyti, kad seksualin patirtis suvienija gyvenim ir atgaivina meil.

Sakykime ir pabrkime, jog moni seksualumas yra nuostabus dalykas...Jis glaudiai susijs su trokimu mylti, o kartu ir ireikia t trokim?"
Normanas Pittcngcris Daugiau m o g i k u m o seksualumui", 1970

12 SKYRIUS. M o t y v a c i j a

423

I ARIAU. Ar b e n d r a s ikivedybinis g y v e n i m a s padeda s u m a i n t i s k y r y b skaii

Atuntajame deimtmetyje nesusituokusi kartu gyvenani por skaiius Jungtinse Amerikos Valstijose patrigubjo, o devintajame deimtmetyje jis dar padvigubjo (Bennett ir kt., 1988; Bumpass ir Sweet, 1989). Nuo 1960 met panas reikiniai bdingi Skandinavijos ir daugeliui kit Vakar Europos ali. Daugelis bendr ikivedybin gyvenim vertina kaip bandomsias vedybas, kurios turt ukirsti keli neskmingoms sjungoms dar iki vedyb. 1989 metais apklausus beveik 300 000 Amerikos universitet pirmakursi, paaikjo, jog 51% sutinka, kad iki vedyb pora turt kartu gyventi" (Astin ir kt., 1989). Ar i tikrj turintieji seksualin patirt ir puikiai pastantys savo partnerio gyvenimo proius reiau perengs neskming vedyb slenkst? Atrodo, ne. Atuoni neseniai pasirodiusi tyrim duomenys rodo, jog ios poros skyrsi daniau negu tos, kurios iki vedyb kartu negyveno. Trij nacionalini apklaus rezultatai: JAV atlikta 13 000 suaugusij apklausa rodo, kad per deimtmet tredaliu didesn skyryb tikimyb por, jau iki vedyb gyvenusi kartu (Bumpass ir Sweet, 1989). (1990 met Gallupo atliktos dar santuokoje gyvenani amerikiei apklausos duomenimis, 21% t, kurie iki vedyb kartu negyveno, ir 40% - iki vedyb gyvenusi kartu, mano, jog jiems reikt isiskirti [Greeley, 1991].) I Kanados nacionalins 5300 moter apklausos paaikjo, kad i t, kurios dar iki vedyb gyveno kartu su bsimuoju sutuoktiniu, 54% daugiau tikjosi isiskirti per penkiolika met (Balak-

Vedusieji

u \ Kartu gyv anantieji

1940-44

1945-49

1950-54
Gimimo metai

1955-59

1960-64

Santykis tarp 25 met amiaus kartu gyvenani ir susituokusi por JAV. Duomenys I JAV nacionalins apklausos apie eim ir nam k (i Bumpass ir Sweet, 1989).

rishan ir kt., 1987). vedai, apklaus 4300 moter, nustat, jog bendras ikivedybinis gyvenimas buvo susijs su 80% didesne skyryb rizika (Bennet ir kt., 1988). Mes galime tik splioti, kodl taip yra. Galbt mons, kurie iki vedyb gyveno kartu, labiau yra link ir vliau turti nesantuokini lytini santyki, dl kuri ir suyra santuokos. O gal mons, kurie gyvena kartu iki vedyb, yra paprasiausiai maiau sipareigoj santuokiniam gyvenimui. Taigi, bandomosios vedybos nenumato skmingos santuokos.

LAIMJIM MOTYVACIJA
B i o l o g i n i p o r e i k i m o t y v a c i j a tik i d a l i e s p a a i k i n a tai, k a s s k a t i n a ir n u k r e i p i a m s elges. Y r a m o t y v , k u r i e , p r i e i n g a i n e g u a l k i s ar l y t i n i s p o t r a u k i s , n r a s u s i j su b i o l o g i n i a i s p o r e i k i a i s . M i lijonieriai gali bti m o t y v u o t i gauti dar pinig, kino v a i g d s dar labiau igarsti, politikai - pasiekti dar didesns valdios, o n u t r k t g a l v i a i - i e k o t i d a r s t i p r e s n i p o j i . i e m o t y v a i , n e t ir juos patenkinus, nesusilpnja. K u o daugiau laimime, tuo dar daugiau norime laimti.

424

V DALIS. M o t y v a c i j a ir e m o c i j o s

Laimjim motyvacijos nustatymas

sivaizduokime du draugus. Vienas j stengiasi kuo geriau, pranokdamas kitus, atlikti bet koki vertinam uduot, o kitas - ne toks drausmingas ir ne taip noriai jas vykdo. Psichologas Henry Murray (1938) teigia, kad pirmasis turi stipr poreik siekti laimjim, kitaip tariant, jam bdinga laimjim motyvacija: trokimas atlikti visk labai gerai, tobulinti savo gdius ir mstym, valdyti padt Ir greitai pasiekti aukt lyg. Nordami tyrinti motyv, pirmiausia turime rasti bd, kaip j imatuoti. O kaip tai padaryti? Prisiminkite tyrim su pusbadiaujaniais monmis: alkio kamuojami mons pradeda fantazuoti apie maist. Lytin orientacij panaiai atspindi seksualins fantazijos. Ar ie pavyzdiai nesilo bdo asmens laimjim poreikiui vertinti? Tyrintojai Murray, Davidas McClellandas ir Johnas Atkinsonas man, kad moni fantazijos turt atspindti j laimjim poreik. Taigi jie papra tiriamj sukurti pasakojimus apie neaikius (nevienareikmikus) pieinius. Jei, pamats pavaizduot susimsius vaikin, tiriamasis sak: jis susirpins galvoja, kaip pasiekti tiksl, jis svajoja atlikti herojik ygdarb, jis jauiasi ididus, nes jam pavyko kak laimti, tai buvo laikoma, kad toks pasakojimas rodo laimjim poreik. McClellandas ir Atkinsonas teig, kad monms, kuri pasakojimuose vyravo tokios temos, bdingas stiprus laimjim poreikis. Ar mons, kuri pasakojimai ireikia stipr laimjim poreik, labiau mgsta lengvas, vidutinio sunkumo ar labai sunkias uduotis? mons, i kuri pasakojim galima spti apie menk laimjim poreik, link rinktis arba labai lengvas, arba labai sunkias uduotis, kur paprastai arba nebna neskmi, arba jos netrikdo (Geen, 1984). Tie, kuri pasakojimai ireikia stipr laimjim poreik, link rinktis vidutinio sunkumo uduotis, kur galima skm gali bti aikinama j pai mokjimu ir pastangomis. Pa^ aisdami aidim, kur mtomi iedai, tokie mons paprastai pasirenka vidutin nuotol nuo stulpo; tai yra ir galimyb laimti, ir tam tikras ikis. Daniausiai labai troktantys laimti mons atkakliai tsia pradt darb net tada, kai ikyla sunkum (Cooper, 1983). Kaip ir galima tiktis, mons, kuriems bdingi stiprs laimjim poreikiai, bdami atkakls ir priimdami realistin ik, pasiekia daugiau. Tokiems vaikams sekasi geriau negu kitiems toki pat gabum vaikams. Tyrinjimai rodo, kad garss sportininkai, mokslininkai ir menininkai yra labai motyvuoti, daug laiko skiriantys saviugdai ir savo kasdieniams tikslams pasiekti (Bloom, 1985). Di-

:. ' ^flllfl

12-7 pav. Apie k msto is vaikinas? Analizuodami atsakymus apie daugiareikmes fotografijas kaip i, motyvacijos tyrintojai mgino nustatyti mogaus laimjim motyvacijos lyg.

Koks iki iol didiausias js laimjimas? Ko labiausiai troktate ateityje? Igarsti? Bti laimingas? Krybinii laimjim? Saugumo? Meils? Valdios? Iminties? Dvasins pilnatvs?

12 SKYRIUS. Motyvacija 432

diausi laimtojai isiskiria ne tiek savo nepaprastu talentu, kiek nepaprasta kasdiene drausme. Kuo stipresn laimjim motyvacija, tuo daugiau pasiekiama. McClellandas (1978) su bendradarbiais, mokydamas vieno Indijos kaimelio verslininkus mstyti, kalbti bei elgtis taip, kaip elgiasi troktantys laimti mons, gebjo padidinti kaimiei verslo skm. Kaimelio verslininkai, kuri laimjim motyvacija buvo specialiai ugdoma, labiau iplt savo versl ir per dvejus metus darbino dvigubai daugiau moni negu verslininkai i gretimo miestelio.

Laimjim motyvacijos altiniai

Kodl moni, turini panaias galimybes, laimjim motyvacija skirtinga? Labai motyvuoti vaikai daniausiai turi tvus, kurie skatina vaikus nuo maens savarankikai veikti bei apdovanoja juos u j skm (Teevan ir McGhee, 1972). Tokie tvai i pradi skatina vaikus paius apsirengti ar pavalgyti, paskui - gerai mokytis ir diaugiasi j laimjimais. Manoma, kad i vaik stipri laimjim motyvacija turi emocin pagrind: vaikai imoksta laimjimus sieti su teigiamomis emocijomis. Taip pat svarbus gali bti ir paintinis pagrindas: vaikai imoksta priskirti savo laimjimus savo pai sumanymui bei pastangoms ir taip pltoti didesnius lkesius (Dweck ir Elliott, 1983). Tv taka padeda paaikinti stulbinant atradim, kad gimimo eilikumas koreliuoja su laimjimais. Pirmagimiui arba vieninteliam vaikui eimoje iek tiek geriau sekasi mokykloje ir atliekant intelekto testus bei stojant prestiines mokyklas negu jo jaunesniems broliams ar seserims (Falbo Ir Polit, 1986). I dalies tai gali atspindti bendr geresn socialin ir ekonomin ma eim, kuriose maiau vliau gimusi vaik, padt (Blake, 1989). Taiau atskiri garsi moni, kilusi i eim, kuriose augo du vaikai, tyrimai parod, kad 64% vis Amerikos garsenybi" buvo pirmagimiai. 61% Rhodes stipendininkai, 66% gavusi Nacionalines stipendijas ir 64% patekusi ,J(as yra kas" sra buvo pirmagimiai. I garsenybi, rayt Kas yra kas" sra bei gavusi Nacionalin stipendij, 52% buvo pirmieji vaikai tris vaikus auginaniose eimose (Altus, 1966). Mgstama pasamprotauti apie pirmagimio ir vliau gimusi vaik patirties skirtumus. Vienas skirtum gali bti tas, kad tvai savo pirmagimiui skiria daugiau dmesio tol, kol jis yra vienintelis. Galbt tvai pirmagimiui skiria daugiau l. Jie gali j daniau fotografuoti, daugiau j skatinti ir daugiau i j o laukti. Antra vertus, vliau gimusieji danai yra socialiai pranaesni - jie laisviau bendrauja, yra kit mgstami. Tai, kad, palyginti su savo vy-

,Jie gali, nes jie mano gal. "

Vergilijus Encida", 19 m. pr.

Prisiminkite du pastamus mones - vien, kuris visada siekia ger rezultat, ir kit, kuriam maiau rpi laimti. Ar kuris nors i j yra pirmagimis (arba vienintelis) vaikas?

426

V DALIS. Motyvacija ir emocijos

resniais broliais ar seserimis, jie buvo maiau pajgs - emesni, silpnesni, maiau ikalbs ir maiau patyr - padeda isiugdyti geresnius socialinius gdius (Miller ir Maruyama, 1976). Be to, kaip rodo istorija, mokslininkai, labiausiai rm naujas idjas, eimoje nebuvo pirmagimiai. Kopernikas (Copernicus), ikls ems sukimosi apie Saul idj, buvo antrasis vaikas i keturi; Tycho Brahe, kuris gyn tradicin poir, buvo vienintelis vaikas eimoje. Charlesas Darwinas buvo penktasis i ei vaik. Jo naujas idjas rm mokslininkai, kurie nebuvo pirmieji vaikai, o a t m e t j o bendraamiai pirmagimiai (12-8 pav.). Mokslo istorikas Frankas Sulloway (1990) teigia, kad 23 i 28 revoliucini mokslo atradim padar nepirmagimiai. I 2784 mokslinink, kurie ginijosi dl i atradim, naujoms idjoms pritar 34% pirmagimi ir 64%) nepirmagimi. Kitas pavyzdys: protestantus reformatus labiau palaik tie religiniai ir politiniai veikjai, kurie buvo ne pirmieji vaikai eimoje. Pirmagimiai buvo artimesni savo tv bei tradicinms pairoms. Be abejo, kartais tradicinis poiris yra teisingas. Jei tursime galvoje frenologij (aikinim, kad pagal mogaus kaukols form galima sprsti apie jo bruous) ir mesmerizm (gydym sugrinant knui bding magnetizm"), tai ios idjos, kurios vliau pasirod klaidingos, apgavo maiau pirmagimi. Taigi pirmagimi trokimas laimti daniausiai pasireikia tradiciniais bdais. Atrodo, kad pirmagimiai link bti siningesni, o vliau gim vaikai - lengvabdikesni.

Vidin motyvacija ir laimjimai

Mokantis, dirbant ar sportuojant reikiasi dvi laimjim motyvacijos rys. Vidin motyvacija - tai noras bti veiksmingam ir veikti dl paios veiklos. Iorin motyvacija - tai siekis iorinio atlygio arba noras ivengti bausms.
Pirmagimiai Nepirmagimiai 1 2 - 8 p a v . D u o m e n y s apie tai, kaip n a u j o m s i d j o m s pritar pirmagimiai ir n e p i r m a g i m i a i mokslininkai (Sulloway, 1990).

(> / E
o g

80
70 60

O vo < 5 50 .t- < 0 40

I I

30

0 Koperniko revoliucin teorija Darwino revoliucin teorija

ik
Neapibrtumas fizikoje

Mesmerizmas

12 S K Y R I U S . M o t y v a c i j a

427

Nordami geriau pajusti iorins ir vidins motyvacijos skirtum, apmstykite savo pai dabartin patirt. Ar jauiate, kad esate spaudiami perskaityti skyri iki nustatyto laiko? Ar js labai jaudinats dl paymio? Ar troktate atpildo u ger mokymsi? Jei taip, tai js motyvai ioriniai (kaip beveik vis student). O ar jums io kurso mediaga domi? Gal j studijuodami pasijusite imanesni? Jei inios nebt vertinamos paymiu, ar mokytumts vien dl to, kad jums domu? Jei taip, tai ir vidiniai motyvai veikia js pastangas. Istudijav student, mokslinink, lakn bei sportinink motyvacij ir laimjimus, Janet Spence ir Robertas Helmreichas (1983) padar ivad, kad vidin motyvacija lemia didelius laimjimus, o iorin motyvacija (pavyzdiui, noras turti gerai apmokam darb) danai dideli laimjim nelemia. Spence ir Helmreichas iskyr ir vertino tris vidins motyvacijos apraikas: meistrikumo siek (pavyzdiui, tai rodo tvirtas pritarimas teiginiui: Jei a kak ne taip gerai darau, tai pasistengsiu imokti daryti, kaip reikia, o ne pereisiu prie to, kas man puikiai sekasi"); nor dirbti (Man patinka sunkus darbas"); rungtyniavim (Man patinka darbas, kur reikia gdi ir tenka rungtyniauti"). Bdami panai gebjim, paprastai daugiau laimi siekiantys meistrikumo bei mgstantys sunk darb mons. (Studijuodami jie gauna geresnius paymius, baig studijas daugiau udirba, toki mokslinink darbai daniau cituojami.) Ir tai nestebina. Taiau stebina tai, kad, Spence ir Helmreicho tyrimo duomenimis, tie, kurie yra ypa link rungtyniauti (o tai yra daugiau iorinis kryptingumas), danai pasiekia maiau. 12-9 pav. matyti, kad siekiantys meistrikumo bei darbts mons pasiekia daugiau, jei jie nra labai rungtyniaujantys. Tiems, kurie nemgsta siekti meistrikumo ir sunkiai dirbti, rungtyniavimo dvasia padeda pasiekti didesni laimjim. ie rezultatai iliustruoja sveikos efekt: du veiksniai sveikauja, jei vieno veiksnio poveikis priklauso nuo kito veiksnio poveikio. iuo atveju noro rungtyniauti poveikis priklauso nuo to, kiek stiprus noras dirbti ir siekti meistrikumo kartu pamus. monms, kuri nediugina meistrikumas ir sunkus darbas, rungtyniavimas padeda; tiems, kuriems svarbiausia meistrikumas ir darbas, naudingesnis maesnis rungtyniavimas.

Maas noras dirbti ir siekti meistrikumo

Didelis noras dirbti ir siekti meistrikumo

moni skatinimas
Pramons, arba organizacin psichologija tiria, kaip vadovai turt: atrinkti motyvuotus, geriausiai tinkanius darbuotojus; paskirti monms geriausiai jiems tinkanias uduotis;

1 2 - 9 pav. Tarp t verslo vadov, kurie neturjo didelio noro dirbti bei siekti meistrikumo, daugiausia udirbo tie, kurie ypa link rungtyniauti. I t, kurie noriai dirbo ir siek meistrikumo, daugiausia udirbo tie, kurie nerungtyniavo. R u n g t y n i a v i m o poveikis priklauso nuo noro dirbti ir meistrikumo siekio takos (Janet T. Spence, Achievement and Achievement Motives, 1983).

428

V DALIS. Motyvacija ir emocijos

I ARIAU. V i d i n m o t y v a c i j a ir s p o r t a s
Daugumai moni sportas yra malonumas. Apie 20 milijon Amerikos jaunimo sportuoja ne dl to, kad bt apdovanoti, bet dl to, kad jie tai mgsta ir juos diugina pati i veikla. Motyvacijos tyrintojai Edwardas Decis ir Richardas Ryanas (1985) teigia, kad vaik apdovanojimas u fizin veikl gali perdtai skatinti" nor sportuoti. Todl maiau tiktina, kad vaikai sportuos ir tada, kai apdovanojimai bus nutraukti. Deanas Ryanas (1980), tyrinjs futbolininkus, pastebjo, jog sportininkai, kurie gaudavo stipendij (tam tikra prasme jie aid u umokest), maiau mgo aisti negu tie, kuriems nebuvo mokama. Matyt, umokestis ir iorinis spaudimas aidim paveria darbu. Taiau atlygis gali ir sustiprinti vidin motyvacij, jei juo informuojami aidjai apie pasiekt sportin lyg (pavyzdiui, apdovanojimas aidjo, kuris padar didiausi paang"). Tyrintojai taip pat nustat, kad sportas maloniausias, kai fizin veikla yra nei per lengva (ir todl nenuobodi), nei per sunki (nereikia nerimauti dl savo veiksm). Kai uduotis geriausiai atitinka ms gdius, mes igyvename tkm; nejausdami nerimo, negalvodami apie save, mes visikai atsiduodame ikiui (Csikszentmihalyi, 1990). aidjas sitraukia aidim taip kaip okjas, achmatininkas, chirurgas ar raytojas savo darb, kai juos tarsi uvaldo uduotis. Ar noras rungtyniauti stiprina ar silpnina vidini pomg sportuoti? Tai nuo daug ko priklauso (Deci ir Ryan, 1985). Kaip ir kitos iorins paskatos, noras laimti gali bti stiprus motyvas, juolab kad pergale leidia pajusti savo gebjimus. Kol laimima, tol patinka sportuoti. Taiau ilgainiui, ypa kai pradedama pralaimti, rungtyniaujantis kryptingumas gali susilpninti pat pomg sportuoti. Tad ar turi treneriai taikyti iorin spaudim, apdovanojimus, pabrti rungtyniavim? Tai priklauso nuo tiksl, teigia Decis ir Ryanas. Jei, kaip yra pasaks futbolinink profesional treneris Vince Lombardis: Yra vienintelis tikslas - laimti", tai gali bti naudinga taikyti aidjams spaudim ir apdovanojimus u laimjimus. Taiau jei tikslas yra ugdyti ilgalaik interes sportui ir skatinti fizin aktyvum (o to siekia daugelis fizinio lavinimo, sveikatingumo bei mgj sporto program), tuomet, Decio ir Ryano nuomone, iorinis spaudimas, rungtyniavimo pabrimas bei vertinamasis grtamasis ryys prietarauja iam tikslui". Jeigu jaunui treneriai nori, kad j aidjai aist beisbol ir auktesnje lygoje, jie turt pabrti ne btinum laimti, o diaugsm gerai aisti.

s u k u r t i d a r b o a p l i n k , kuri g e r i n t n u o t a i k ir p r o d u k c i j , m a int p r a v a i k t s k a i i bei d a r b o kait; vertinti atlikt ir sukurti paskatas u labai ger darb; s k a t i n t i b e n d r k o m a n d o s darb bei g r u p s l a i m j i m u s . K i e k v i e n a s v a d o v a s nort inoti, k a i p j i s turi v e i k t i , kad d a r b u o t o j a i d i r b t n o r i a i , p r o d u k t y v i a i ir b t p a t e n k i n t i d a r b u . Vadovo v e i k s m i n g u m a s priklauso nuo emiau aptariam keturi pagrindini veiksni. VIDINS MOTYVACIJOS UGDYMAS. Vidin motyvacija padeda

siekti l a i m j i m , y p a t u o m e t , kai m o n s dirba s a v a r a n k i k a i (pav y z d i u i , studentai, atsakingi d a r b u o t o j a i , m o k s l i n i n k a i ) . Todl k y la k l a u s i m a s , k a i p g a l i m a bt j skatinti. i m t t y r i m r e z u l t a t a i l e i d i a t v i r t i n t i : p i r m a , r e i k i a p a t e i k t i u d u o t i s , k u r i o s yra p a k a n k a m a i s u d t i n g o s ir a d i n a s m a l s u m ( M a l o n e ir L e p p e r , 1986); antra, perdtu ioriniu atlygiu nesulugdyti m o g a u s laisvo apsis p r e n d i m o j a u s m o ( D e c i ir R y a n , 1987).

12 SKYRIUS. M o t y v a c i j a

429

sidmkite, kad iorin atlyg galima taikyti dviem atvejais: kontroliuojant (Jei sutvarkysi kambar, gausi led") arba informuojant mog apie skm (Puikiai padirbta. Sveikiname!"). Mginimas kontroliuoti moni elges atlygiu ir prieira gali bti skmingas tol, kol trunka kontrol. Taiau, nutraukus kontrol, domjimasis veikla danai pranyksta. Paradoksalu, bet tie mokytojai, kurie labiausiai stengiasi, kad j mokini rezultatai, atliekant mokjim testus, bt geresni, yra link daugiausia kontroliuoti, ir tuo silpnina moksleivi vidin domjimsi. Tai panau nustatyt dsningum, kad vaikams, kuri tvai neskatina savarankikumo, bdinga silpnesn laimjim motyvacija. Prisiminkite taip pat i 8 skyriaus Mokymasis" dsn, kad dideli apdovanojimai perdtai skatindami" veikl, gali silpninti vidin domjimsi. Kita vertus, atlygis, kuris informuoja mog apie ger jo veiklos kokyb, gali stiprinti kompetencijos jausm bei vidin motyvacij. Thane Pittmanas su bendradarbiais (1980) atliko eksperiment, kurio metu studentai turjo sprsti galvoskius. Tiriamieji, kurie gaudavo informuojanius pagyrimus (Palyginti su dauguma tiriamj, tau tikrai puikiai sekasi"), palikti vieni paprastai toliau sprend galvoskius. Tie, kurie nebuvo giriami arba pagyrimas buvo kontroliuojamojo pobdio (Jei ir toliau taip dirbsi, galsiu panaudoti tavo duomenis"), buvo maiau link patys tsti i veikl. Taigi atlygis gali silpninti arba stiprinti vidin motyvacij, - tai priklauso nuo to, ar juo siekiama kontroliuoti, ar informuoti. is dsnis svarbus ir praktikai. Kadangi atpildas, kuriuo siekiama kontroliuoti, menkina vidin motyvacij (ir krybingum, r. 383 p.), tvai, mokytojai bei vadovai turt vengti perdtos kontrols. Jei norite skatinti vidin motyvacij, paremkite, sudominkite, informuokite mog; tik per daug nekontroliuokite jo veiklos.
ATSIVELGIMAS MONI MOTYVUS. Tai, k u r i s v a d o v a v i m o

Kontroliuojamasis atpildas

Iorin motyvacija

Informuojamasis atpildas

Vidin motyvacija

Atpildo pobdis veikia vidin motyvacij.

bdas veiksmingas, priklauso nuo to, kokiems monms vadovaujama. Nordamas stiprinti motyvacij, vadovas turt vertinti darbuotoj motyvus ir jiems vadovaudamas, atsivelgti tai (Machr M., 1986; Brackamp L., 1987). Darbuotojus, kurie vertina laimjimus, reikia skatinti imginti naujoves ir parodyti savo meistrikum. Tiems, kuriems labai svarbu bti pripaintiems, reikia skirti daugiau dmesio, kurio jie trokta. Tuos, kurie vertina bendryst, reikt paskirti dirbti grup, kurioje kaip eimoje vieni kitais pasitiki ir kartu visk sprendia. Vertinanius jg mones patartina motyvuoti rungtyniavimo ir perga-

430

V DALIS. M o t y v a c i j a ir emocijos

lingu laimjim galimybmis. Skirtingiems monms -r tinka skirtingi bdai, bet kiekvienas bdas turi teikti energijos ir nukreipti, t. y. motyvuoti, elges. Darbuotoj vertybs ir jas atitinkantis vadovavimo bdas priklauso ir nuo kultros v Kultrose, kur darbas yra maesn-s&v&U. min vertyb, negu, pavyzdiui, Japonijoje, skatinant darbuotojus, labiausiai remiamasi asmeniniais santykiais (England ir Misumi, 1986). 3 skyriuje, aptardami kultros ir vaiko aukljimo santyk (97 p.), pastebjome, kad skirting visuomeni vaik socializacija skiriasi: vienur daugiau atsivelgiama bendrus visos visuomens interesus bei gerov, kitur mokoma galvoti apie save ir siekti laimjim sau. Didesnis Europos ir iaurs Amerikos visuomens individualizmas, lyginant su Azijos ali bendruomeninmis vertybmis, atsispindi ir apvalgoje, kurioje nagrinjamos nuostatos darb; buvo apklausta 116 000 moni (visi jie dirbo toje paioje daugiatautje akcinje bendrovje) i 40 ali. Individualizmas, pavyzdiui, tai, kad mogus vertina asmenin gyvenim, nesusijus su kompanijos veikla, ir nori darbe taikyti. savo poir, labiausiai paplits Jungtinse Amerikos Valstijose, Australijoje, Didiojoje Britanijoje ir Kanadoje, iek tiek maiau Skandinavijos alyse ir maiausiai - Azijos ir Piet Amerikos alyse (Hofstede, 1980). Tokie kultr skirtumai yra reikmingi daugiakultrinms verslo bendrovms. Olandijos ekonomikos ministerijos usakymu atliktas tyrimas parod, kad norveg ir ved verslininkams bdingos tos paios vertybs kaip ir olandams. Todl j vadovavimo stilius Nyderlandams tinka geriau negu amerikiei vadov (Hofstede, 1980).
KONKRETS, SUDTINGI, BET VEIKIAMI TIKSLAI. Daugeliu

tyrim nustatyta, kad sudtingi tikslai, ypa kai jie derinami su ataskaita apie darbo eig, skatina didesnius laimjimus (Locke ir Latham, 1990; Mento ir kt., 1987; Tubbs, 1986). Aiks tikslai, pavyzdiui, tokie, kuriuos galite ikelti planuodami savo kursin darb, padeda sutelkti dmes, ugdo pastangas ir atkaklum, padeda taikyti krybikas strategijas. Taigi, siekdami didesnio naumo, geri vadovai kartu su darbuotojais nustato aikius tikslus, sipareigojimus, teikia grtamj ry apie darbo eig.
TINKAMO VADOVAVIMO STILIAUS PASIRINKIMAS. K u r i s i

Geri lyderiai niekada nereikalauja i savo rinkj daugiau, negu jie gali duoti, bet jie danai prao ir gauna daugiau negu j rinkjai ketino duoti arba galvojo, kad jiems tiek galima duoti".
Johnas W.Gardncris Meistrikumas", 198-

vadovavimo stili tinkamesnis - direktyvinis-autokratinis ar lygiateisis-demokratinis - priklauso nuo aplinkybi ir vadovo. Bdas, kuris geriausiai tinka diskutuojant, nra tinkamiausias vedant karius atak (Fiedler, 1981). Be to, vienam vadovui la-

12 SKYRIUS. Motyvacija

431

biau tinka vienoks, kitam - kitoks vadovavimo stilius. Vieniems yra skmingesnis tikslinis vadovavimas, kai nustatomi reikalavimai, organizuojamas darbas, dmesys sutelkiamas tiksl. Tokiems vadovams pavyksta sutelkti grup uduoiai atlikti. Jiems daniausiai bdingas direktyvinis vadovavimo stilius. Jis yra veiksmingas, jei vadovas sumanus ir geba duoti tinkamus nurodymus (Fiedler, 1987). Kiti vadovai yra pranaesni socialiniu vadovavimu, kai reikia organizuoti komandos darb, tarpininkauti konfliktuose ir paskatinti moni pastangas. Tokiems vadovams daniausiai bdingas demokratinis vadovavimo stilius: jie komandos narius skatina dalyvauti sprendiant valdymo klausimus. Eksperimentai rodo, kad socialinis vadovavimas teigiamai veikia bendr nuotaik darbe. Pavaldiniai yra labiau patenkinti, kai jie gali dalyvauti priimant sprendimus (Spector,1986). Net ir iek tiek kontroliuojami, jie taip pat yra labiau motyvuoti siekti laimjim (Burger, 1987). Pastebta, kad moterys daniau yra pranaesns socialiniu vadovavimu, o vyrai - tiksliniu vadovavimu. Kadangi vadovavimo stiliaus veiksmingumas priklauso ir nuo aplinkybi, ir nuo mogaus, kakada populiari didij asmen vadovavimo teorija", teigusi, kad visiems ymiems vadams bdingi tam tikri bendri bruoai, iandien nebepopuliari. Taiau Peteris Smithas ir Moniras Tayebas (1989) paskelb savo tyrim, atlikt Indijoje, Taivane ir Irane, rezultatus: gerai vadovaujantiems angli kasykl, bank bei vyriausybini staig vadovams bdingi ryks abiej vadovavimo stili (tikslinio ir socialinio) bruoai. Siekdami laimjim, tokie vadovai rpinasi darbo eiga, bet kartu atsivelgiant pavaldini poreikius. Daugelis ger laboratorij, darbo grupi ir dideli bendrovi vadov turi pasitikjimo savimi avesio" (Bennis, 1984; House ir Singh, 1987): jie aikiai mato tiksl, geba apie j aikiai ir paprastai kalbti, turi pakankamai optimizmo, pasitiki savo grupe ir kvepia kitus sekti jais. Kuriam i poiri vadovas teikia pirmenyb - direktyviniam -autokratiniam ar lygiateisiam-demokratiniam, priklauso nuo jo prielaid apie mogaus motyvacij. Douglas McGregoras (1960) apra du skirtingus poirius. X teorija remiasi prielaida, kad darbuotojai i esms yra tings, klystantys ir iorikai motyvuojami pinigais. Jiems reikia paprast uduoi, grietos kontrols ir skatinimo daugiau dirbti. Y teorija remiasi prieinga prielaida - mons yra motyvuoti dirbti ne vien dl pinig, pavyzdiui, jie nori puoselti savigarb, diaugtis bendravimu su kitais, gyvendinti savo galimybes. Darbuotojai, kuriems suteikiama pakankamai laisvs, atliekant nelengvas, bet veikiamas uduotis, patys siekia parodyti savo gebjimus bei krybingum. Vadovai, kurie

432

V DALIS. M o t y v a c i j a ir e m o c i j o s

laikosi Y teorijos, daugiau leidia patiems darbuotojams kontroliuoti darbo proces, skatina juos dalyvauti priimant sprendimus, todl turi daugiau krybing bei patenkint darbu pavaldini (Deri ir kt., 1989). Vadovavimo stilius, populiarus vedijoje ir Japonijoje, kai valdym traukiami darbuotojai, remiasi Y teorija (Naylor, 1990; Sundstrom ir kt., 1990).,Paradoksalu, bet iam japonikajam lygiateisiam vadovavimo stiliui", kuris dabar vis populiarja Jungtinse Amerikos Valstijose, didiausi tak turjo Masaiusetso technologijos instituto socialinis psichologas Kurtas Lewinas. Eksperimentuodami laboratorijose bei gamyklose, Lewinas ir jo studentai parod, koki tak darbo produktyvumui turi darbuotoj dalyvavimas valdyme. Prie pat Antrj pasaulin kar Lewinas lanksi Japonijoje, kur su savo atradimais supaindino gamybos ir mokslo vadovus (Nisbett ir Ross, 1991). Lewino idj apie lygiateis valdym msi tyliai gyvendinti keletas kompanij Jungtinse Amerikos Valstijose. Viena i pirmj buvo Miigano Herman Miller, Inc.", dabar antroji didiausia pasaulyje kompanija, gaminanti baldus staigoms; urnalo fortune" atliktos 8000 vadov apklausos duomenimis, i kompanija yra viena i deimties labiausiai vertinam Amerikoje kompanij (Davenport, 1989). Jos vadovas Maxas DePree (1987) mano, kad darbininkai nori dirbti gerai ir produktyviai, jausti savo reikming na, patys tvarkyti savo likim, bti vertinami. Darbininkai, kurie dalijasi bendrovs pelnu ir tampa daliniais savininkais, rpinasi savo kompanijos skme. Kai darbininkai dalyvauja priimant sprendimus ir ino, kad jie ir j vadovai yra vieni kitiems atskaitingi, vietoj prieikumo tarp dirbanij ir valdanij, atsiranda bendri sipareigojimai bendrovs ir asmeniniams tikslams. Darbininkai, kurie jauia, kad yra gerbiami, kad jais rpinamasi, kad jie svarbs, yra labiau patenkinti darbu ir j naumo dka kompanija gauna peln. iame skyriuje buvo atskleista, kad konkrets fiziologiniai mechanizmai lemia kai kuriuos motyvus, pavyzdiui, alk, nors tam taip pat turi takos ir iorins paskatos bei susiformavs skonis. Kitus motyvus, pavyzdiui, laimjim poreik, daug stipriau lemia tokie psichologiniai veiksniai kaip vidinis meistrikumo siekis ir iorinis atlygis (pripainimas). Visus iuos motyvus vienija tai, kad jie teikia elgesiui energijos ir nukreipia j tam tikra linkme. Jei ne motyvai (alkis, trokulys, lytinis geismas, smalsumas, laimjim poreikis ir kt.), gyvenimas bt nuobodus ir betikslis. Dl motyvacijos jis tampa gyvesnis ir tikslingesnis.

12 SKYRIUS. M o t y v a c i j a

433

SANTRAUKA
Motyvacija teikia elgesiui energijos ir j nukreipia tam tikra linkme. Tai jga, kuri reikiasi noru valgyti, lytiniu geismu, trokimu laimti.

Valgymo sutrikimai. Nervin anoreksija, kai beveik badaujama, ir nervin bulimija, kai persivalgoma, o paskui slapta isivaloma, yra valgymo sutrikimai. Jiems didel tak turi psichologiniai veiksniai, tokie kaip eimos aplinka ir visuomenje vyraujantys poiriai apie kno vaizd.

Motyvacijos

samprata

Veikiami Darwino idj, pirmieji teoretikai ikl mint, kad elges valdo biologiniai veiksniai, pavyzdiui, instinktai. Kai paaikjo, kad, pavadindami vairius veiksmus instinktais, jie tik vardijo, bet nepaaikino elgesio, psichologai sukr stmi teorij.

Seksualin

motyvacija

Biologiniai poreikiai: vidiniai postmiai. Dauguma fiziologini poreiki sukuria psichologinius stmius, kurie skatina tuos poreikius patenkinti. Mainant stmius, siekiama ilaikyti vidin organizmo stabilum, arba homeostaz. Stmi mainimas motyvuoja elges, btin norint ilikti, pavyzdiui, valgym ir grim, bet tuo sunku paaikinti smalsumo ir laimjim motyvus, kai iekoma vis stipresnio dirginimo, kur teikia iorins paskatos.

Seksualinis elgesys. Skirtinguose kratuose ir vairiu metu gyvenusi moni seksualinis elgesys yra vairus. Normali" lytini interes ir veiksm diapazonas yra platus.

Lytini santyki fiziologija. mogaus lytins reakcijos biologin cikl sudaro ios fazs: susijaudinimas, plokm, orgazmas ir atsipalaidavimas. Paskui vyrams prasideda vadinamasis refrakterinis tarpsnis, kurio metu naujas susijaudinimas ir orgazmas negalimi. Lytiniai hormonai veikia organizmo raid ir jo - kaip vyro ar kaip moters - gyvavim. Hormonai taip pat skatina gyvn lytin aktyvum. J taka mogaus lytiniam elgesiui nra tokia ryki, ypa jei organizme i hormon yra pakankamai.

Mokymasis ir kultra: iorin trauka. Mus ne tik

stumia vidin jga, bet ir traukia iorins paskatos. Ms norus adina ir tam tikri dirgikliai (pavyzdiui, tam tikras maistas arba erotiniai vaizdai), ir tai priklauso nuo ms asmenins ir kultrins patirties. M o t y v hierarchija. Maslowo poreiki hierarchija remiasi idja, kad tam tikri motyvai, kol jie nra patenkinti, bna stipresni u kitus.

Lytini santyki psichologija. Ioriniai dirgikliai

gali lytikai sujaudinti ir vyrus, ir moteris. Atvirai seks vaizduojanti mediaga gali turti takos suvokiant savo partnerius kaip maiau patrauklius ir nuvertinant tarpusavio santykius. Fantazijos (sivaizduojami dirgikliai) kartu su vidiniais hormoniniais postmiais ir iorini seksualini dirgikli trauka turi takos lytiniam susijaudinimui.

Alkis
Alkio fiziologija. Alkis kyla pirmiausia ne dl skrandio spazm, bet dl organizmo chemini mediag pokyi. Pavyzdiui, tiktina, kad mes jauiame alk tada, kai ms organizmui trksta gliukozs, o insulino kiekis yra padidjs. i informacij apdoroja pogumburis, kuris reguliuoja kno svor, veikdamas alkio ir sotumo jutim. Kad bt ilaikoma nustatytoji svorio riba, ms organizmas taip pat reguliuoja energijos apykaitos greit. Iorins paskatos. mons, ypa tie, kurie vadinami eksternalais", matydami maist ar j uuosdami, gali pajusti alk ir usinorti valgyti. I dalies maisto vaizdas bei kvapas jiems padidina ir insulino kiek.

Lytiniai sutrikimai ir j gydymas. Tokie lytiniai

sutrikimai kaip per anksti isiliejanti skla ar orgazmo sutrikimai, yra skmingai alinami naujais bdais, kurie remiasi tuo, kad mons gali imokti pakeisti savo lytines reakcijas.

Lytin orientacija. Manoma, kad nei heteroseksualo, nei homoseksualo orientacijos negalima savo noru pasirinkti ar j pakeisti. Nors imama galvoti, jog lytinei orientacijai takos turi biologiniai veiksniai, taiau dar kol kas neinoma, kodl vieni mons tampa heteroseksuals, o kiti - homoseksuals.

Lytinis elgesys ir mogaus vertybs. Moksliniai ly-

434

V DALIS. M o t y v a c i j a ir e m o c i j o s

tinio g y v e n i m o tyrimai ir lytinis vietimas-nra objektyvs, jie neatsiejami nuo vertinim. Todl su seksu susijusios vertybs turt bti atvirai pripastamos.

sinimais. Pirmagimiai daniau pasiekia didesniu . mjim, o vliau gim. daniau turi geresni s o . lini gdi ir yra imlesni naujoms idjoms.

Laimjim

motyvacija

Vidin motyvacija ir laimjimai. Vidin moty\^

ja - tai noras bti v e i k s m i n g a m ir veikti dl pa veiklos. m o n i skatinimas.. Pramons, arba o r g a n i z a c i n e p s i c h o l o g i j o s specialistai tiria, kaip ugdyti m o t y v e tus, produktyvius, patenkintus darbu darbuotojus. A pilds gali sustiprinti vidin motyvacij tada, kai / . siekiama ne kontroliuoti m o n e s , o stiprinti j kompetencijos jausm arba informuoti j u o s apie daror. paang. Taip pat patartina: priderinti vadovaviiv stili prie dirbanij motyv; aikiai ir konkre. suformuluoti tikslus; tikslin, uduot orientuota \ dovavim derinti su socialiniu, grup orientuotu \.. dovavimu.

Kai kurie moni elgesio motyvai nra susij su biologini poreiki tenkinimu. Pavyzdiui, siekti asmenini tiksl gali skatinti poreikis imanyti ir laisvai apsisprsti.

Laimjim motyvacijos nustatymas. mons, kuriems bdingas stiprus laimjim poreikis, imasi vidutinio sudtingumo uduoi ir atkakliai jas vykdo.

Laimjim motyvacijos altiniai. Daugelis vaik,

kurie labiau siekia laimti, turi tvus ir mokytojs," kurie skatina bei pritaria j savarankikiems laimj i m a m s , o ne vien kontroliuoja j u o s atlygiu ir gra-

SIMINTINI TERMINAI IR SVOKOS

M o t y v a c i j a . Jgos, kurios teikia energij ir nukreipia elges. Instinktas. Pastovus, vienodas gimtas elgesys. Stmis. Suadinta bsena, sukelta poreikio. H o m e o s t a z . Polinkis ilaikyti pusiausvyr arba pastovi vidin bsen; taip pat tai reikia organizmo polink ilaikyti veiklai tinkamiausi vidin bsen. P a s k a t o s . Teigiami arba neigiami aplinkos dirgikliai, kurie skatina elges. Poreiki hierarchija. Maslow mogaus poreiki piramid: pamat sudaro fiziologiniai poreikiai, kuriuos reikia patenkinti pirmausia, paskui tampa aktyvs auktesnio lygio - saugumo, o vliau ir psichologiniai - poreikiai. Gliukoz. Angliavandeni ris, esanti kraujyje, pagrindinis o r g a n i z m o energijos altinis. Kai j o s sumaja, jauiamas alkis. I n s u l i n a s . Hormonas, turintis takos vairiems procesams, v y k s t a n t i e m s organizme, taip pat padedantis kno a u d i n i a m s g l i u k o z paversti riebalais, kurie kaupiasi organizme. Kai j o organizme daug, jauiamas alkis. N u s t a t y t o j i s v o r i o riba. Takas, ties kuriuo nusta:;. tas individo svorio termostatas". Jei svoris pasidar, m a e s n i s u nustatytj tak, didjantis alkis, sultjusi mediag apykaita mgina sugrinti prarastj svor.

Mediag apykaitos greitis. Pagrindinis organizir.*

energijos e i k v o j i m o greitis. N e r v i n anoreksija. Valgymo sutrikimas, kai normaliai sveriantis asmuo (daniausiai paaugl mergaite ima laikytis dietos, kad enkliai (15% ar daugiau sublogt, taiau, vis dar jausdamasi stora, ir toliai, badauja. N e r v i n b u l i m i j a . Valgymo sutrikimas, pasireikiantis slaptais p e r s i v a l g y m o - i s i v a l y m o " epizodais; paprastai persivalgoma kaloringo maisto, paskui sukeliamas v m i m a s ar vartojami vidurius paleidiant} > vaistai.

Lytins reakcijos ciklas. Mastersas ir Johnson iskyr

keturias l y t i n s r e a k c i j o s f a z s - s u s i j a u d i n i m , plokm, orgazm ir atsipalaidavim. ^ R e f r a k t e n n i s j i e r i o d a s . Laiko tarpsnis po orgazmo, kai vyra'negali patirti kito orgazmo.

12 SKYRIUS. M o t y v a c i j a

435

Estrogenas. Lytinis hormonas, kurio daugiau yra moter negu vyr organizme. induoli gyvn pateli organizme didiausias estrogeno kiekis bna ovuliacijos metu. Testosteronas. Svarbiausias vyrikasis lytinis hormonas. Jo turi ir vyrai, ir moterys, bet didesnis jo kiekis vyr organizme skatina formuotis vyrikosios lyties ypatybes, ir, ypa auktesniesiems gyvnams, jis turi takos lytiniam suadinimui. Lytinis sutrikimas. Problema, kuri nuolat trikdo lytin suadinim arba lytin elges. Lytin orientacija. Nuolatinis lytinis potraukis tos paios (homoseksuali orientacija) ar prieingos (heteroseksuali orientacija) lyties atstovams. Laimjim motyvacija. Trokimas labai gerai veikti: siekti meistrikumo dirbant su daiktais, monmis ar idjomis, siekti aukto lygio. Vidin motyvacija. Noras atlikti veiksmus dl paios veiklos ir bti veiksmingam.

Iorin motyvacija. Noras atlikti veiksmus dl paadto atlygio arba vengiant gresianios bausms. Sveikos rezultatas. Rezultatas, kuriam daroma vieno veiksnio taka priklauso nuo kito veiksnio lygio. Tikslinis v a d o v a v i m a s . tiksl orientuotas vadovavimas, kai nustatomi reikalavimai, organizuojamas darbas ir sutelkiamas dmesys tiksl. Socialinis vadovavimas. grup orientuotas vadovavimas, kai rpinamasi bendru komandos darbu, tarpininkaujama konfliktuose ir siloma parama. X teorija. Remiasi prielaida, kad darbininkai i esms yra tings, klystantys, iorikai motyvuojami pinigais, todl jiems btini vadov nurodymai. Y teorija. Remiasi prielaida, kad, turdami sunkias, bet veikiamas uduotis ir laisv, darbininkai yra motyvuoti siekti savigarbos, parodyti savo imanum ir krybingum.

Emocijos

13 SKYRIUS

Ms jausmai bna stiprs, spontaniki, kartais neumirtami. Kaip jie kyla? mogus turbt yra emocingiausias i vis btybi (Hebb, 1980). Palyginti su gyvnais, mes daug daniau jauiame baim, pykt, lides, diaugsm ir meil. Niekam nereikia rodinti, kad emocijos vairina ms gyvenim, o stres metu jos gali bti pratingos arba padti isigelbti. Ir vis dlto - kas yra emocijos, i ko jos susideda? sivaizduokime jaun krepinink. Dl jos metimo per paskutinisias aidimo sekundes komanda nugaljo savo pagrindin varov. Kaip ant sparn ji skuba i sporto sals komandos laukiant autobus. Diaugdamasi komandos draugi sveikinimais, ji be perstojo ypsosi. Retai ji bna tokia vali, energinga ir savimi pasitikinti. Artdama prie autobuso, ji pastebi grupel jaun vyr, garsiai komentuojani rungtynes ir norini, kad krepinink tai igirst. Vieni svarsto jos komandos galimybes, o kiti sarkastikai kalba apie jos moterikum. Spariai eidama pro besiaipanius vyrus, ji pajunta kylant pykt. Jos irdis ima daniau plakti, ji sukanda dantis ir sugniauia kumius, jos veidas paraudonuoja, ji stengiasi sulaikyti nor atsakyti tuo paiu. lipusi autobus, ji klesteli ant sdyns ir ima burbti: Bjaurybs! I kur jiems ateina tokios bjaurios mintys apie sportininkes?" Kai klegdamos ir j sveikindamos autobus sulipa kitos jos komandos draugs, vl j uvaldo pergals diaugsmas, ji pamirta savo neigiamas emocijas ir diaugiasi vente. I io pavyzdio apie krepininks igyvenimus matyti, kad emocijas sudaro: 1) fiziologinis suadinimas (stipriau plaka ir-

13 SKYRIUS. E m o c i j o s

437

dis); 2) iraika (sukandami dantys); 3) smoningas igyvenimas (vyr elgesio aikinimas ir pykio jausmas). Kyla klausimas, kaip ie trys dalykai susiderina. Ar sportinink pirma pajuto irdies dius, sukstus dantis ir tada pykt vyrams? Ar pirma ji pajuto pykt, privertus jos ird dauytis, o veido raumenis judti? iuos klausimus sunku atsakyti. Pradkime emocij galvosk sprsti nuo atskir sudedamj dali - fiziologini proces, iraikos ir smoning igyvenim - analizs.

EMOCIJ
Suadinimas

FIZIOLOGIJA

Emocinis suadinimas kartu yra ir fizinis suadinimas. Kai kuriuos fizinius atsakus labai nesunku pastebti, nes jie labai akivaizds. sivaizduokite, jog vlyv vakar js einate visikai tuia gatve ir jus ima persekioti motociklininkas. Kai girdite kaip ia motociklo variklis, js irdis ima daniau plakti, raumenys sitempia, ima sukti vidurius, dista burna. Ne taip pastebimai, bet veiklai pasirengia visas organizmas. Kepenys iskiria daugiau angliavandeni krauj, ir taip organizmas gauna daugiau energijos. Kad sudegint juos, reikia daugiau deguonies, todl padanja kvpavimas. Virkinimas sultja, ir kraujas i vidaus organ plsta raumenis. Aki vyzdiai isipleia ir pro juos patenka daugiau viesos. Daugiau prakaituojama, kad knas, kurio veikla suaktyvjo, atvst. Susieidus daug greiiau krea kraujas. Pagalvokite apie tai, itikus kritinei situacijai: be joki smoning pastang js organizmo atsakas pavoj buvo suderintas ir tikslingas - pareng jus kovoti arba bgti. ios knygos 2 skyriuje (39 p.) jau minjome, jog tokias reakcijas aktyvina simpatin nerv sistema. Jos reguliuojami antinksiai iskiria hormonus epinefrin (adrenalin) ir norepinefrin (noradrenalin). Padaugjus epinefrino ir norepinefrino, padanja pulsas, padidja kraujospdis ir angliavandeni kiekis kraujyje. Pavojui prajus, suaktyvja parasimpatins nerv sistemos centrai, ir organizmas nurimsta. Net ir tuomet, kai parasimpatin nerv sistema slopina hormon isiskyrim, jau kraujotak patekusi hormon dar tam tikr laik ilieka, todl rimstame pamau. Ilgai trunkanti suadinimo bsena, kuri sukelia ilgalaikis stresas, kenkia organizmui (plaiau apie tai 17 skyriuje Stresas ir sveikata"). Taiau danai suadinimas atitinka aplinkybes. Ir labai silpnas (pavyzdiui, bname mieguisti), ir ypa stiprus suadinimas gali bti alingas. Laikant egzamin, naudingas vidutinikas suadinimas, kad btume budresni, o ne drebtume i baims.

, Baim prideda

kojoms

sparnus

Vergilijus Encida", 19 m.pr. Kr.

Vienas i galim paaikinim, kodl staiga mir baisiuosius vudu prakeiksmus " igirds ir igsdintas mogus, yra tas, kad jo parasimpatin nerv sistema, kuri ramina organizm, per daug stipriai sureagavo labai stipr suadinim ir pristabd ird taip, kad ji visai sustojo (Seligman, 1974).

438

V DALIS. M o t y v a c i j a ir e m o c i j o s

Paprastai veiksmai atliekami geriausiai, kai suadinimas yra vidutinio stiprio, taiau jo palankiausias lygis vairuoja atliekant skirtingas uduotis. Lengvos arba gerai inomos uduotys geriausiai atliekamos tada, kai suadinimas yra gana stiprus - jis stiprina vyraujant, paprastai teising, atsak. Kai uduotys sunkesns arba joms nepasirengta i anksto, palankiausias yra silpnesnis suadinimas^ Todl bgikai, kurie atlieka gerai inom uduot, daniausiai geriausi rezultat pasiekia per varybas, nes tuo metu bn labai suadinti. Jei uduoiai atlikti reikia ne toki paprast gdi, pavyzdiui, krepininkui metant baudas, tai dl ypa didelio suadinimo, koks bna aidiant perpildytoje salje, veiksmai atliekami iek tiek prasiau (Sokoll ir Mynatt, 1984). Taip pat ir studentai, kurie labai nerimauja per egzaminus, daug blogiau atlieka uduotis, negu tie, kuri gabumai tokie pat, bet jie labiau jpasitikj savimi, Todl nerimastingi studentai, imokyti atsipalaiduoti prie egzamin, geriau atlieka uduotis (Hembree, 1988).

Fiziologins kai kuri emocij bsenos

sivaizduokime, jog atliekame eksperiment, tirdami fiziologinius suadinimo rodmenis. Kiekviename i keturi kambari kakas iri film: viename - siaubo, antrajame - pykt keliant, treiajame - apie seks, ketvirtajame - labai nuobod. Eksperimento valdymo centre galima stebti vis i moni fiziologines reakcijas. Ar, irdami prakaitavimo, kvpavimo ir pulso rodmenis, js galtumte pasakyti, kuris i irov buvo isigands, kuris supyks, kuris lytikai suadintas, kuris nuobodiavo? Pasitrenirav js tikriausiai atskirtumte nuo kit trij t, kuris nuobodiavo. Taiau daug sunkiau irti fiziologinius baims, pykio ir lytinio susijaudinimo reakcij skirtumus (Zillmann, 1986). Specialistams labai sunku atskirti irov fiziologines reakcijas lidnus ir linksmus filmus: vienintelis skirtumas - tai pakits kvpavimas juokiantis (Averill, 1969). inoma, mes skirtingai jauiame baim, pykt, lytin susijaudinim ir lides (jie skiriasi ir paintiniu atvilgiu). Igsdintas mogus gali pajusti silpnum, gniauim krtinje, sunkum skrandyje. Supyks mogus gali jausti, kaip j ipila kartis" ir galbt didjani vidin tamp. Lytikai dirginamas mogus junta lytini organ reakcij. Lidnas mogus gali jaustis uslopintas, tuias, bejgis (Epstein, 1984). Be to, igsdinti, supykdyti ir nulidinti mons danai skirtingai ir atrodo - baims suparalyiuoti", vos nesprogstantys", visikai prislgti". Ar, inodami tai, galtume tiksliai nurodyti kiekvienai emocijai bdingus fiziologinius rodmenis?

Niekas man niekada nesak, kad sielvartas jauiamas beveik taip pat kaip baim. A nieko nebijau, taiau jausmas toks, tarsi a kako bijoiau. Tas pats virpulys skrandyje, neramumas, oro gaudymas. A vis laik ryju seiles
C . S . L c w i s a s Stebint lides", 1961

13 SKYRIUS. E m o c i j o s

439

Baim ir nir lydi pirt temperatros pokyiai ir hormon isiskyrimas (Ax, 1953). Mokslininkai vis tviriau pritaria nuomonei, kad skirtingos smegen sritys ir skirtingas smegen aktyvumas yra susij su skirtingomis emocijomis (Panksepp, 1982). Kaip jau buvo rayta (46 p.), kat, kuriai dirginama viena smegen limbins sistemos dalis, pamaiusi pel, atoks i siaubo. Taiau dirginant kit ios sistemos dal, kat pyks - jos aki vyzdiai isipls, kailis pasiiau, uodega pasikels, ji atki nagus ir ims nypti lyg pasiutusi. Kai mons patiria neigiamas emocijas, pavyzdiui, kuo nors bjaurisi, padidja deiniojo smegen pusrutulio elektrinis aktyvumas. Kairysis pusrutulis tampa aktyvesnis igyvenant teigiamas emocijas (Davidson ir kt., 1990, 1991). Kai kuri kdiki ir suaugusij kairioji kaktos skiltis yra aktyvesn negu deinioji. Tokie mons daniausiai yra linksmesni, juos sunkiau igsdinti ir jie maiau link depresij palyginti su tais, kuri deinioji kaktos skiltis yra aktyvesn. Mokslininko Richardo Davidsono (1991) nuomone, galbt mons, kuri kairiosios kaktos skilties elektrinis aktyvumas didesnis, geba nuslopinti lidnus jausmus". Taigi, nors baims ir pykio metu kyla panaus bendras suadinimas (simpatins nerv sistemos dka), taiau yra tikr, nors ir ne toki akivaizdi, fiziologini skirtum, padedani paaikinti, kodl mes ias emocijas igyvename taip skirtingai. Be to, fiziologiniai emocij dmenys yra gimti ir visiems bendri - jie tokie pat gyvenani ir bet kuriame Sumatros kaimelyje, ir iaurs Amerikoje (Levenson ir kt., 1991).

1966 metais jaunas vyras Charlesas Whitmanas umu savo mon ir motin, paskui ulipo Teksaso (Texas) universiteto bokt ir nuov 38 mones. Po skrodimo paaikjo, kad navikas buvo paeids jo smegen limbin sistem.

Melo nustatymas
Jei yra fizini emocij rodmen, tai galbt mes kaip Pinokis (kai jis meluodavo, jo nosis itsdavo) rodome tam tikrus ms mel iduodanius enklus? Melo detektori", arba poligraf, anksiau daugiausia naudodavo tardytojai ir nacionalinio saugumo tarnybos. Devintojo deimtmeio viduryje apie du milijonai amerikiei kasmet buvo tikrinami melo detektoriumi; taip bendrovs mgino atsirinkti siningus bsimuosius darbuotojus arba iaikinti apsivogusius dirbaniuosius (Hoden, 1986). Prezidentas Reaganas 1983 metais pasira nutarim, pagal kur, tiriant slaptos informacijos nutekjim, valstybs tarnautojai galjo bti tikrinami melo detektoriumi (Biddle, 1986). Taigi, kaip veikia poligrafas? Tiesiogine prasme poligrafas melo neiaikina; jis tik matuoja kelet fiziologini reakcij, kurios lydi emocijas, pavyzdiui, kvpavimo pokyius, pulso dan, kraujospd bei prakaitavim.

440

V DALIS. Motyvacija ir emocijos

Pirmiausia, prie praddamas matuoti, tikrintojas mgina j u s tikinti, kad prietaisas yra labai tikslus (kad js bijotumte meluoti). Pavyzdiui, tikrintojas gali tiksliai atspti js pasirinktas kortas (nors jos buvo slapta paymtos). Vliau, iek tiek j u m s atsipalaidavus ir atsakinjant klausimus, pradedamos matuoti js fiziologins reakcijos. Kai kuriais i klausim, vadinam kontroliniais, siekiama i e k j i k suerzinti tiriamj. klausim: Ar per pastaruo- . 13-1 pav. Fiziologins reakcijos mc: sius 20 met esate pam k nors, kas j u m s nepriklauso?" dauguma detektoriaus test. a. Liudytojos, patvirtinusios tariamojo mogudyste moni atsakyt ne" ir galbt iek tiek pameluot, o ^ o l i g r a f a s alibi, fiziologins reakcijos. Ji reagavo ap tikt,hp d irisl J z j d o n j us pokyius. Jei, atsakinjant kritinius stipriau, atsakydama neigiamai (svarbius) klausimus (i^esate k nors pavogs i savo buvusio kontrolin klausim darbdavio?"), js fiziologins reakcijos yra silpnesns negu tada, (Ar iki 18 met esate k nors apgavusi?"), negu tada, kai ji teigiama: 4 a ] s atsakj_nj,aje kontrolinius klausimus, tikrintojas nusprendia, atsak svarbiausi klausim (Ar kad js sakote ties. Jiaj^ia,si..prieJaid,.kad tik vagis labai su[4tariamasis] mogudysts metu buvo trinka, neigdamas savo kalt ( 1 3 - 1 pav.). kitur?"). Todl tikrintojas nusprend, Ar gerai poligrafas atlieka savo paskirt? Tai priklauso nuo to, ar m o g u s labai nerimauja m e l u o d a m a s . Taiau svarbs kaltinamieji klausimai gali labai sujaudinti ir visai nekalt mog. O patyrs melagis, apmokytas nipas arba ukietjs nusikaltlis gali visai nesijaudinti m e l u o d a m a s arba inoti, kaip apgauti prietais, pavyzdiui, atsakindamas kontrolinius klausimus siksti lieuv ir taip sukelti suadinimo reakcijas. 1 9 7 7 - 1 9 8 7 metais Fidelio Castro agentai, Centrins valgybos valdybos (CV) tikrinami poligrafu, g e b j o apgauti tikrintojus ir buvo pripainti sak ties.
kad ji sako ties. b. tariamojo mogudyste fiziologins reakcijos. Buvo nustatyta, kad tariamasis teisindamasis melavo. Jis reagavo silpniau, atsakydamas neigiamai kontrolin klausim (Ar iki 18 met esate k nors fizikai sualojs?' 1 ), negu atsakydamas teigiamai svarbiausi klausim (Ar [nuudytasis] grasino padaryti jums k nors bloga?") (i Raskin, 1982).

13 S K Y R I U S . E m o c i j o s

441

Taip dviem tarnyboms tarnaujantiems Kubos agentams pavyko tikinti CV, kad apie Kubos, Soviet Sjungos bei Nikaragvos karines pajgas skleidiama neteisinga informacija (Safire, 1989). Komercin melo detektoriaus naudojim labiausiai kritikuoja Minnesotos universiteto psichologas Davidas Lykkenas (1983). Jis teigia, kad poligrafas negali atskirti nerimo nuo susierzinimo ar kalts jausmo, nes ios emocijos yra susijusios su beveik tokiu paiu fiziologiniu suadinimu. Visos jos yra suadinimo apraikos. Todl tredalis melo detektoriaus parodym bna neteisingi. is prietaisas daniau leidia nekaltus priskirti kaltiems (nes reikmingas klausimas prislegia nepaprastai sining mog), negu kaltus priskirti nekaltiems (13-2 pav.). Patartina nekaltam mogui nesileisti tikrinamam melo detektoriumi. Tie, kurie tariami es kalti arba i ties kalti, gali mginti ir galbt bus iteisinti. Nors poligrafo ivados nra visai atsitiktins, taiau dauguma JAV teism mano, kad j tikslumas per menkas. Kongreso rm Technologij vertinimo tarnyba spjo, jog tyrimais nerodyta, kad poligraf tinka naudoti atrenkant patikimus darbuotojus" (U.S. Congress, 1983, 4 p.). Amerikos psicholog asociacija (1986) bei Didiosios Britanijos psicholog draugija (1986) taip pat labai abejoja dl poligrafo naudojimo apgavystms atskleisti. I ties, tokiose atrankose nemanoma ivengti netikslum. sivaizduokite, kad js vadovaujamoje tarnyboje i 1000 tarnautoj 5% yra prasiengusij. Kaltiesiems iaikinti js pasamdote tikrintoj su poligrafu. Kiek, patikrinus visus tarnautojus, i 50 kalt asmen bus teisingai atpaint? Jei is sivaizduojamasis tikrintojas yra teisus 70%, tai 35 i 50 kalt moni bus pripainti kaltais teisingai. Gerai bt, jei taip bt. Kadangi tikrintojas 30% klysta, tai 30%, t. y. 285 mons i 950 nekalt tarnautoj bus neteisingai apkaltinti. Taigi 8 i 9 priskirt kaltiems" bt klaidingai apkaltinti. Jei i kiekvieno tkstanio valstybs tarnautoj vienas bt nipas, tai tam, kad j sugaut, poligrafo valymo procedros" blogai vertint imtus lojali darbuotoj. Tai i ties bt tautos prie pergal" - sako Lykkenas (1987). Poligrafas labiau tinka kriminaliniams tyrimams. Policija kartais naudoja poligraf, siekdama paskatinti nusikaltl prisipainti: pastarasis bauginamas, kad bet koks melas bus permatomas. iek tiek padoresnis bdas, kai taikomas kalts inojimo testas, kuris vertina tariamojo fiziologines reakcijas nusikaltimo detales, inomas tik policijai ir nusikaltliui. Pavyzdiui, jei pavogta filmavimo kamera ir pinigai, tikrintojas poligrafu gali stebti, ar tariamasis stipriai reaguoja tokias detales kaip kameros pavadinimas ar doleri suma. Manoma, kad tik nusikaltlis tai turt reaguoti stipriai. Padarius kelet toki speciali bandym,

Poligrafo pripainti nekalti I 80 I Poligrafo pripainti kalti

Nekalti mons

Kalti mons

13-2 pav. Ar danai melo detektoriai meluoja? B e n j a m i n a s Kleinmuntzas ir Julianas Szucko (1984) papra ekspert ianalizuoti poligrafo duomenis 50-ties tariamj vagyste, kurie vliau patys prisipaino es kalti, ir 50 tariamj, kurie vliau pasirod nekalti prisipainus tikrajam kaltininkui. Jei ekspertai bt buv teisjai, j i e bt nuteis daugiau kaip vien tredal nekalt moni ir iteisin beveik vien ketvirtadal kaltj.

Pakarkite nubausite

juos

visus

ir

kaltinink".
Folksingcris Tomas T.Hallas

442

V DALIS. M o t y v a c i j a ir e m o c i j o s

retai kada klaidingai apkaltinamas nekaltas asmuo. Taiau ir poligrafo kritikai, ir jo gynjai nepritaria, kad jis bt plaiai naudojamas komerciniams tikslams.Tiesa tokia, kad melo detektorius kartais meluoja. Tai pripaino ir Jungtini Amerikos Valstij kongresas, 1988 metais prims statym, kuris gina darbuotojus nuo priverstinio tikrinimo poligrafu ir draudia j naudoti nevalstybinms institucijoms. Apribojus poligrafo naudojim, verslininkai ieko nauj bd, kaip apsisaugoti nuo nedor moni. Dabar daugiau kaip milijonas moni kasmet yra tikrinami siningumo testais". Jie turi ratu atsakyti klausimus apie savo ankstesn elges, pasakyti savo nuomon apie vagianius mones ir kaip grietai ie turt bti baudiami. Taiau ir dar kart Kongreso rm Technologij vertinimo tarnyba (1990), ityrusi turimus duomenis, liko skeptika. Iki iol tyrimai dar nebaigti. Taiau, net jei testai yra geriau negu burtai metant monet, jie atsijoja daugiau sining moni negu vag^ Amerikos psicholog asociacijos komitetas nustat, kad iek tiek valids yra tik nedaugelis siningumo test (Goldberg ir kt., 1990). Komitetas taip pat paragino siningumo test leidjus bti atviresniems ir siningesniems rengiant bei pagrindiant testus.

EMOCIJ

RAIKA

Negaldami atpainti moni emocij i organizmo suadinimo matavim, mes galime tai padaryti ir danai darome paprasiau: skaitome" i kn, klausome bals, stebime veidus.

Neodinis bendravimas
Bendrauti galima ir odiais, ir be j. Susierzin mes tempiame kno raumenis, suiaupiame lpas arba judiname antakius. dmiu vilgsniu, nuleistomis akimis arba spoksojimu galima ireikti artimum, paklusnum ar valdingum (Kleinke, 1986). irdami sen nebyl kino film, mes i heroj neodini enkl nesunkiai suprantame j emocijas. Ypa gerai pastebime neodin grsm. Vienintelis piktas veidas i daugybs veid ioka" greiiau negu vienintelis laimingas (Hansen ir Hansen, 1988). Vieni mons yra daug jautresni iems enklams nei kiti. Tai eksperimentuodami nustat Robertas Rosenthalis, Judith Hall ir j bendradarbiai (1979). imtams moni jie rod trumpas filmuotos mediagos atkarpas, kuriose buvo vaizduojami emocikai iraikingi moni veidai bei knai, kartais pridedant ir j neatitinkant bals. Pavyzdiui, 2 sekundes parodius lidn moters

13 SKYRIUS. E m o c i j o s

443

veid, eksperimento dalyviai turjo atsakyti, ar moteris pykusi, ar ginijasi dl skyryb. Rosenthalis ir Hali pastebjo, kad kai kurie mons daug geriau nei kiti atpasta emocijas, kad moterims tai sekasi geriau negu vyrams. Aistringi simyljliai gali ilgai ir dmiai irti vienas kitam akis (Rubin, 1970). O ar tokie vilgsniai galt sukelti panaius jausmus tarp nepastam? Nordami atsakyti klausim, Joan Kellerman, Jamesas Lewisas ir Jamesas Lairdas (1989) atliko tok tyrim: jie papra vienas kito nepastani vyr ir moter poras dvi minutes dmiai irti arba vienas kito rankas arba akis. irj vienas kitam akis, vliau saksi jaut didesn susijaudinim. Pasitelk tobul rang, psichologai iandien mgina nustatyti, su kuriais veido raumenimis susijusios vairios emocijos (13-3 pav.). Sunkiai kontroliuojami veido raumenys perteikia emocij, kurias kartais mginame nuslpti, enklus. Daniausiai nesmoningai kilstelta vidin antakio dalis parodo sielvart ar susirpinim. Pakelti suraukti antakiai yra baims enklas. Dirbtin ypsena, pavyzdiui, tokia, kuri padarome" fotografui, kyla ir pranyksta daug greiiau negu nuoirdi (Bugental, 1986) ir gali bti ilaikoma ilgiau kaip keturias penkias sekundes, o natrali iraika per laik daniausiai iblanksta. ie subtils emocijas rodantys veido enklai galbt pads sukurti naujus elgesio stebjimais grindiamus melo iaikinimo bdus. Pavyzdiui, elektrodai, pridti prie veido raumen, gali uregistruoti nematomas reakcijas nestipr emocin dirgikl (Cacioppo ir kt., 1988). Veido iraika gali atrodyti visai nepasikeitusi, bet odos tampos pokyiai rodo po ja esani mikroraumen ypsen ar pykt atitinkanius judesius. Vis labiau aikjant, kad galima bendrauti tylia kno kalba, m rastis mokslini tyrim, nagrinjani, kaip be odi bendrauja (arba nebendrauja) pretendentas darb ir j priimantis asmuo. Ileista populiari vadovli, kurie moko interpretuoti neodinius signalus. Gebjimas skaityti" jausmus i subtili veido iraik, kno judesi ir bendros laikysenos labai praveria

13-3 pav. Pauliaus Ekmano ypsen klasifikacijos sistem sudaro specialus kiekvieno 80 veido raumen, dalyvaujani ypsantis, kodas. Atkreipkime dmes tai, kokios skirtingos ios ypsenos: a) ypsena, slepianti pykt (moteris k tik suinojo, kad atleista i darbo); b) perdtai mandagi ypsena (vyras linki pacientei gerai praleisti laik ligoninje); c) ypsena, suvelninanti kritikus odius (Bt malonu, jei neateitumte repeticij igrs"); d) nenori, paklusni ypsena (Spju, kad neturiu galimybs rinktis, taigi sutinku").

444

V DALIS. M o t y v a c i j a ir e m o c i j o s

sudarant verslo sandor, parduodant produkt ar flirtuojant. Pavyzdiui, nenustygimas vietoje daniausiai rodo nerim arba nuobodul. Konkreiau aikinti kno laikysen, ar gestus yra rizikinga. T p emocij-gali atspindti skirtingos- iraikos, pavyzdiui, prieikum gali rodyti ne tik altas spoksojimas, bet ir vengimas irti akis. Kita vertus, pati iraika gali atspindti labai skirtingas emocijas, pavyzdiui, sukryiuotos rankos gali reikti ir susierzinim, ir atsipalaidavim.

Kultra ir emocij raika

Gest reikm vairiose kultrose yra nevienoda. Psichologas Otto Klinebergas (1938), skaitydamas kin literatr, pastebjo, kad kinai susirpin ar nusivyl ploja rankomis, supyk - garsiai kvatoja ho-ho", o nusteb - ikia lieuv. Panaiai ir iaurs amerikieiams prastas ikeltas vir nyktys, reikiantis pritarim, gali reikti eidim kitos kultros monms. Ar skirting kultr moni veido iraikos taip pat reikia kak skirtinga? Dvi tyrintoj grups - vienai vadovavo Paulius Ekmanas ir Wallace Friesenas (1975, 1978), kitai - Carrollis Izardas (1977) - atliko tyrim. monms i vairi pasaulio ali buvo rodomos vairias veido iraikas atspindinios fotografijos ir

13-4 pav. Kuris veidas reikia pasibjaurjim, pykti, baim, diaugsm, lides, nuostab? Atsakymus rasite 448 p.

13 SKYRIUS. E m o c i j o s

445

buvo praoma atspti, kokias emocijas jos ireikia. Pamginkite ir js pasakyti, kurios veido iraikos atitinka ivardytas emocijas (13-4 pav.). Js tikriausiai skmingai atlikote uduot. Brazilai ir japonai i uduot atliko panaiai kaip amerikieiai. ypsena yra ypsena visame pasaulyje. Tai pasakytina ir apie kitas pagrindines iraikas. Galbt skirting kultr mons vienodai reikia emocijas ir vienodai supranta veido iraikas todl, kad visi patiria panaias takas, pavyzdiui, amerikiei kino ir CNN poveik? Matyt, ne. Ekmanas su bendradarbiais, nuvyk pas gana atskirtus Naujosios Gvinjos mones, pra juos ireikti vairias emocijas, sakydami, pavyzdiui, sivaizduokite, kad mir js vaikas". Nufilmav i moni veido iraikas, jie tas vaizdajuostes rod Amerikos studentams, kurie lengvai emocijas atpaino. vairi kultr mons labai panaiai parodo, kaip stipriausiai ireikiama tam tikra emocija arba kaip perteikiamas dviej emocij derinys (Ekman ir kt., 1987). Vaik - netgi akl, niekada neregjusi mogaus veido veido iraikos yra vienodos (Eibl-Eibesfeldt, 1971). Visame pasaulyje nelaimingi vaikai verkia, nepaklusdami purto galvas, ypsosi, kai yra laimingi. Tai, kad veido raumenys kalba visiems bendra kalba, nebt nustebin Charleso Darwino. Jis spjo, kad prieistoriniais laikais, kai ms protviai dar nebendravo odiais, j gebjimas veido iraika perteikti grsm, pritarim, paklusnum padjo jiems igyventi. Jis tikjo, jog is bendras paveldas lemia tai, kad visi mons pagrindines emocijas ireikia labai panaiai. Pavyzdiui, paaipoje yra ilik kai kuri vries urzgimo element. ypsena taip pat yra ne tik emocinis refleksas, bet ir socialinis bendravimas. Kriketo aidjas ypsosi ne tada, kai udirba tak u smg, o tada, kai pavelgia savo komandos draugus (Jones ir kt., 1991; Kraut ir Johnston, 1979). Visos kultros turi universali neodin kalb, bet jos skirtingai j naudoja. Vakar Europoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje ir iaurs Amerikoje, kur labiau skatinamas individualizmas, didesns stiprios ir ilgai trunkanios emocijos. i kultr mons daugiau kreipia dmes savo tikslus bei nuostatas ir atitinkamai reaguoja. Azijos bei Treiojo pasaulio alyse labiausiai pabriami socialiniai santykiai ir moni tarpusavio priklausomyb, todl ten uuojautos, pagarbos bei gdos emocijos yra danesns negu Vakar alyse. Be to, i ali mons daug reiau ir trumpiau rodo save iauktinanias arba neigiamas emocijas, nes tai gali pakenkti labai sutelkt grupi bendruomeniniam jausmui (Markus ir Kitayama, 1991; Matsumoto ir kt., 1988).

Nesvarumo bsenoje astronaut veidai dl skysi, kurie pakyla virutin kno dal, ipursta. Labai pasunkja neodinis bendravimas ir padidja nesusipratim rizika, ypa tada, kai gul sudaro skirting tautybi mons (Gelman, 1989).

446

V DALIS. M o t y v a c i j a ir e m o c i j o s

Veido iraikos padariniai

Veido iraika ne tik perteikia emocijas, bet taip pat jas sustiprina ir valdo. Darwinas savo knygoje moni ir gyvn emocij iraika" (1872) ra: laisva emocij raika ioriniais enklais jas sustiprina.... Tas, kuris duoda vali piktiems gestams, dar labiau sustiprina savo nir". Ar Darwinas buvo teisus? Kart, vaiuodamas automobiliu, igirdau per radij dainuojant Apsimesk laimingu". Niekai" pamaniau. Bet vis tik patikrinau Darwino hipotez, ir js tai galite padaryti. Plaiai nusiypsokite. O dabar rsiai pavelkite. Ar jauiate skirtum? v Daugybs eksperiment dalyviai jaut skirtum. Jamesas Lairdas ir kt. (1974, 1984, 1989), praydami tiriamj suraukti antakius", sutraukti iuos raumenis", kol uds ant veido elektrodus, netiesiogiai privert juos ireikti nepritarim. Tiriamieji sak i ties jautsi iek tiek supyk. Palyginti su iais susiraukliais", studentai, kurie panaiai buvo priveriami ypsotis, jautsi laimingesni, labiau juoksi i karikatr ir pasakojo malonesnius prisiminimus. Panaiai reagavo ir mons, kuri buvo paprayta ireikti kitas pagrindines emocijas. mons labiau jaut baim negu pykt, pasibjaurjim ar lides, kai sukurti baims iraik buvo nurodyta taip: Pakelkite antakius ir plaiai atverkite akis. Truput atlokite galv, kad js smakras bt atkars, atpalaiduokite ir truput praverkite burn" (Duclos ir kt., 1989). Atliekami judesiai paadina emocijas. is rezultatas yra nerykus, bet j galima pastebti, jeigu tuo metu nra igyvenamos kitos emocijos. Suaktyvinkite ypsenos raumenis, laikydami raikl dantyse (jei raikl laikysite lpose, suaktyvs nepritarimo iraikos raumenys) - ir animacinis filmas jums atrodys linksmesnis (Strack ir kt., 1988). Nuoirdesn ypsena, kuri daroma ne tik lpomis, bet ir pakeltais skruostais, veikia dar stipriau (Ekman ir kt., 1990). Nuoirdiai nusiypsokite kitiems, ir geriau pasijusite patys. Susiraukite ir atrodys, kad visas pasaulis atsako tuo paiu. Kodl taip yra? Kad atsakyt klausim, Paulius Ekmanas su bendradarbiais (1983) atliko eksperiment. J tiriamieji buvo profesionals aktoriai, vald Stanislavskio metod, t.y. galintys fizikai (ir psichologikai) tapti" j vaidinamais herojais. AJctoriai sukurdavo iraik ir ilaikydavo j apie 10 sekundi, kol tyrintojai matuodavo pulso ir pirt temperatros pokyius. Kai tiriamieji vaizdavo igst, j pulsas padanjo madaug atuoniais tvinksniais per minut, o pirt temperatra nepakito. Vaizduojant pykt, pulsas padanjo ir pirt temperatra pakilo, tarsi jie i

Nordami atsikratyti nepageidaujam savo emocij, turime... stengtis iorikai reikti kitas emocijas - tas, kurias norime savyje ugdyti
Williamas Jamesas P s i c h o l o g i j o s pagrindai", 1890

13 SKYRIUS. E m o c i j o s

447

ties bt kartakoiai. Atrodo, kad veido iraika perduoda signalus autonominei nerv sistemai, kuri vliau atitinkamai reaguoja. is eksperimentas rodo, kaip grtamasis ryys i veido" veikia ms emocijas ir dar kart rodo, kad skirtingos emocijos lydi iek tiek skirtingas kno bsenas. Sara Snodgrass ir kt. (1986) t pat nustat stebdama vaikiojim. Js galite atkartoti jos tiriamj patirt. Kelet minui eikite maais ingsneliais, vilkdami kojas ir nudelb em akis. Paskui pradkite eiti dideliais ingsniais, mosikuodami rankomis ir irdami sau tiesiai prie akis. Ar nepraskaidrjo js nuotaika pakeitus eisen? Jei priimame prielaid, kad emocij iraika sukelia jausmus, tai kit iraikos mgdiojimas turt padti mums pajausti tai, k jauia kiti. Tuo sitikinti vl padeda laboratoriniai rodymai. Kathleen Burns Vaugh ir Johnas Lanzetta (1981) pra kai kuriuos tyrime dalyvavusius studentus padaryti skausming iraik kiekvien kart, kai mons, kuriuos jie stebjo, tariamai gaudavo elektros smg. Stebtojai, kurie vaizdavo skausm, po kiekvieno tariamo smgio labiau prakaitavo ir j irdis daniau plak. Taigi, jei norite labiau sijausti, t. y. jausti, k jauia kiti, pamginkite imituoti kit moni veido iraik. Darant tai, k kiti daro, galima pajausti tai, k kiti jauia.

EMOCIJ

IGYVENIMAS

Emocijas sudaro ne tik fiziologinis suadinimas ir iraika, bet taip pat ms smoningi igyvenimai. Ms jausmai yra neaiks ir sumi" - ra Benjaminas Constantas de Rebecque 1816 metais. Nordami prasklaidyti neaikum, psichologai prao moni papasakoti apie vairias igyvenamas emocijas. Estai, lenkai, graikai, kinai ir kanadieiai - visi apibdino emocijas dviem matmenimis: maloni-nemaloni ir stipri-silpna (Russell ir kt., 1989). Emocij stiprio atvilgiu, pavyzdiui, siaubo apimtas" reikia labiau igsdintas negu isigands, siuts - piktesnis negu piktas". Prie i dviej matmen galtume pridti ir treij - trukm. Bent jau amerikieiams ir japonams diaugsmo bei lidesio emocijos trunka ilgiau negu pykio ir kalts, o ios - ilgiau negu baims ir pasibjaurjimo emocijos (Matsumoto ir kt., 1988). Kiti psichologai mgino iskirti biologiniu, veido iraikos ir igyvenimo atvilgiu skirtingas emocijas. Carrollis Izardas (1977) mano, kad yra deimt pagrindini emocij (diaugsmas, susidomjimas-susijaudinimas, nuostaba, lidesys, pyktis, pasibjaurjimas, neapykanta, baim, gda ir kalt). Dauguma j bdingos

448

V DALIS. M o t y v a c i j a ir e m o c i j o s

jau kdikiams. Kitos emocijos esanios- i deriniai, pavyzdiui, meil yra diaugsmo ir susidomjimo-susijaudinimo derinys. Panagrinkime tris i deimties pagrindini emocij: baim, pykt ir diaugsm. Kokios yra i emocij funkcijos? Nuo ko priklauso j igyvenimas?

13-5 pav. Natralios kdiki emocijos. Nordamas nustatyti nuo pat gimimo turimas emocijas, Carrollis Izardas analizavo kdikiu veido iraikas. ia parodyta: a - diaugsmas (lpose ypsena, skruostai pakelti, akyse ugnel); b - pyktis (antakiai suraukti ir nuleisti, vilgsnis smeigtas, burna kvadrato formos); c - susidomjimas (antakiai pakelti arba suraukti, burna apvali, lpos gali bti suiauptos); d - pasibjaurjimas (nosis suraukta, virutin lpa pakelta, lieuvis ikitas); e - nuostaba (antakiai pakelti, akys plaios, burna ovalo formos); f - sielvartas (akys umerktos, burna kvadrato formos kaip ir supykus); g - lidesys (vidine antaki pus pakelta, lp kampuiai nuleisti emyn); h - baim (antakiai tiess, suraukti ir pakelti vir, akiu vokai pakelti, lp kampuiai atitraukti).

Baim
Baim gali bti bjauri emocija. Ji gali kankinti, sutrikdyti mieg ir uvaldyti ms mintis. mons gali bti i ties mirtinai igsdinti. Baim taip pat gali bti ukreianti. 1903 metais, kai usideg teatras ikagoje, kakas rikteljo Gaisras". Eddie Foy, komikas, tuo metu buvs scenoje, stengsi nuraminti mini, aukdamas: Nesijaudinkite. Nra jokio pavojaus. Ramiau!" Deja! Minioje kilo panika. Jau po deimties minui atvyko ugniagesiai ir ugesino liepsn, taiau per t laik uvo daugiau kaip 500 moni, ir dauguma j buvo sutrypti ar uduso panikoje spstyje. Kn krvos laipt aiktelse siek net 1,5 m ir daugiau, ir ant daugumos moni veid matsi bat kuln yms (Brown, 1965). Daniau baim yra prisitaikymo prie aplinkos reakcija. Ji parengia kn gelbtis nuo pavojaus. Baimindamiesi tikr ar sivaizduojam prie, mons buriasi eimas, gentis, tautai. Baim susieisti saugo mus nuo susialojim. Bijodami bausms ar kerto, stengiams nepakenkti vienas kitam. Ralphas Waldo Emersonas teigia, jog mons gali bijoti beveik visko - bijoti tiesos, bijoti likimo, bijoti mirties, bijoti vienas kito". Kodl mes taip visko bijoms? Psichologai pastebi, jog mes imokstame beveik visko bijoti. Prisiminkime i 8 skyriaus Mo-

Atsakymai klausimus, pateiktus 13-4 pav. I kairs dein: viruje - diaugsmas, pyktis, lidesys, apaioje - nustebimas, pasibjaurjimas, baim.

Tas, kuris bijo pakliti spstus, niekada nepaklius juos".

Publilius Syrus Sentencija", 4 3 m.pr. Kr.

kymasis": unys imoksta bijoti neutrali dirgikli, susijusi su smgiu, kdikiai pradeda bijoti kailini daikt, jei jie susij su gsdinaniais garsais, ir suaugusiesiems kelia siaub atsitiktiniai dirgikliai, jei jie susij su traumuojaniu prievartavimo igyvenimu. Dl tokio slygojimo trumpas natraliai skausm ir baim keliani reikini sraas labai pailgja - bijome vaiuoti ar skristi, bijome peli ar tarakon, bijome atviros ar udaros erdvs, bijome neskms, bijome kitos rass ar tautos. Mokymasis stebint dar pailgina sra. Susan Minekai (1985) parpo, kodl beveik visos laisvje gyvenanios bedions bijo gyvai, o bedions, uaugintos laboratorijoje, j nebijo. Tikriausiai daugumos laukini bedioni gyvats nebuvo kandusios. Ar galjo jos imokti bijoti stebdamos? Nordama tai isiaikinti, Susan Mineka atliko eksperiment su eiomis laisvje gyvenusiomis bedionmis (visos jos labai bijojo gyvai) ir j laboratorijoje uaugintais palikuonimis (n vienas j gyvai nebijojo). Jaunesns bedions, kartotinai stebdamos savo tvus ar bendraamius, atsisakanius imti maist gyvats akivaizdoje, paios pradjo j smarkiai bijoti. Patikrinus po trij mnesi, buvo nustatyta, kad j imokta baim nebuvo inykusi. Taigi, matyt, ms baims atspindi ne tik ms pai praeities traumas, bet ir ms tv bei draug baimes. Be to, gali bti, kad mes biologikai esame pasireng imokti bijoti kai kuri dalyk greiiau negu kiti gyvnai. Mes greit imokstame bijoti gyvai, vor, stai skardi - ios baims galbt ir padjo ms protviams ilikti. Mes maiau link bijoti automobili, elektros, bomb ir klimato atilimo, kurie gerokai pavojingesni iuolaikinei visuomenei (Lumsden ir Wilson, 1983; McNally, 1987). Perm akmens amiaus baimes, mes esame nepasireng tobulos technikos keliamiems pavojams. Kai kurioms biologikai slygotoms baimms kilti patirtis turi labai ma tak arba visai jos neturi. Donald Hebb (1980) nustebino suaugusi impanzi reakcija, kai jis parod joms i molio nulipdyt impanzs galv. Kilo smyis: kai kurios j auk, kitos tutinosi, treios - spruko i aptvaro vidin narv, i kur negaljo matyti molins galvos; tos, kurios pasiliko, susibr aptvaro gale, smeigusios vilgsnius mano rankose laikom molin galv" (60 p.). Tok gyvuli siaub galima palyginti su daugumai moni kylaniu siaubu, kai jie pirm kart pamato numirl arba gabalus sudraskyt mogaus kn. inoma, kai kurie mons tam tikr dalyk, pavyzdiui, vor, bijo labiau nei kiti. Stipri tam tikr konkrei dalyk baim kai kuriuos mones visikai imua i vi. Kiti mons labai bijo grsming ar juos trikdani situacij. Dar kiti - narss herojai

450

V DALIS. M o t y v a c i j a ir e m o c i j o s

ar iaurs nusikaltliai - bijo maiau. Astronautai ar nuotyki iekotojai, kurie nepraranda galvos ir veikia altai bei tikslingai net ir didiausio streso slygomis, atrodo, tiesiog klesti rizikuodami. Tokie yra ir apgavikai ar mogudiai, kurie suvilioja savo bsimsias aukas n truputlio nesijaudindami: laboratorini bandym metu jiems beveik nekelia baims garsas, spjantis apie bsim skausming elektros smg. Tok bailum arba bebaimikum formuoja ms patirtis, bet turi takos ir genai. Net ir atskirai auginam tapai dvyni baimingumas yra panaus (Lykken, 1982).

Pyktis
Iminiai sako, kad pyktis - tai trumpa beprotyb" (Horace, 65-8 m. pr. Kr.), kai mogus netenka proto" (Virgil, 70-19 m. pr. Kr.). Pyktis gali bti alingas daug labiau negu j suklusi ala" (Thomas Fuller, 1654-1734). Taiau kiti iminiai teigia, jog kilnus pyktis" (William Shakespeare, 1564-1616) bet kur bail padaro drsuoliu" (Cato, 234-149 m. pr. Kr.) ir sugrina jam gali" (Virgil). Kodl mes supykstame? Nordamas tai isiaikinti, Jamesas Averillis (1983) papra daugelio moni prisiminti ar kruopiai urainti savo pykio igyvenimus. Dauguma apklaustj sak, jog bent nestipriai supyksta kelet kart per savait; kai kurie supyksta ir kelet kart per dien. Daniausiai pyktis buvo reakcija suvokt draugo ar mylimo mogaus nusikaltim. Ypa danai pykstama, kai kito mogaus veiksmas laikomas smoningu, neteisingu ir ivengiamu. Taiau ir neapkaltinami nemalonumai lykts kvapai, aukta temperatra, skausmas ir kania - taip pat gali sukelti pykt (Berkowitz, 1990). K supyk mons daro? K jie turt daryti? Kai pyktis sukelia fizin ar odin agresij, dl kurios vliau gailimasi, jis rodo netinkam prisitaikym. Taiau Averillio tiriamieji teig, jog supyk jie greiiau aikina, o ne eidinja. Pyktis danai leisdavo jiems apsvarstyti dalykus su nusikaltusiu asmeniu ir taip sumainti susierzinim. Tokia kontroliuojama pykio iraika yra daug tinkamesn negu prieiki pykio protrkiai ar tiesiog viduje ugniautas pyktis. Poetas Williamas Blake (1757-1827) ra:
A pykau ant savo prieo. A to nesakiau, bet niris dar sustiprjo. A pykau ant savo draugo. A iliejau savo nir, ir jis prajo.

Bdami nuolat nusiteik, galime liga.

prieikai susirgti

irdies

Pyktis nepraeis tol, kol protas puosels mintis apie apmaud".

Buddha, 5 0 0 m. pr. Kr.

13 SKYRIUS. E m o c i j o s

451

Kai kuriose populiariosiose knygose ir straipsniuose apie agresij kartais patariama, jog geriau net prieiki pykio protrkiai negu jo sulaikymas. Jei romn valstybs veikjas Seneca buvo teisus, sakydamas, kad paslptas pyktis kenkia", tai ar susierzin mes turtume nesivarydami keiktis, visk irti mogui, kertauti? Ar Ann Landers (1969) buvo teisi, tvirtindama, kad vaikus reikia mokyti ilieti savo pykt"? Toks patarimas bdingesnis individualistinms kultroms, taiau jis retai bt girdimas kultrose, kuriose moni tapatyb yra labiau susijusi su grupe. mons, kurie stipriau jauia savo tarpusavio ryius, mano, kad pyktis kelia grsm grups darnai (Markus ir Kitayama, 1991). Pavyzdiui, Taityje mons mokosi bti taktiki ir velns. Japonai nuo pat kdikysts gerokai reiau rodo pykt nei amerikieiai. Patarimas ilieti pykt" remiasi prielaida, kad, reikiant emocijas atsipalaiduojama arba kyla katarsis. Hipotez apie katars teigia, kad pyktis sumaja, jei jis yra ileidiamas" agresyviu veiksmu ar fantazuojant. Tyrintoj nuomone, kartais taip bna. mons, atkerij tiems, kurie juos supykd, i tikrj nurimsta, jei jie tiesiogiai atsilygina" tam, kuris juos suerzino, j ei j kertas atrodo pateisinamas ir jei j taikinys nra gsdinantis (Geen ir Quanty, 1977; Hokanson ir Edelman, 1966). Trumpai tariant, ireikdami savo pykt, galime laikinai nusiraminti, jei tai nepalieka kalts ar nerimo jausm. Taiau kartais pyktis pagimdo dar daugiau pykio. Pirma, jis gali paskatinti kert, tuo nedidel prietaravim ipltodamas didel prieikum. Antra, pradtas reikti pyktis gali dar sustiprti. (Prisiminkime Darwino prielaid, kad agresyvs gestai gali padidinti pykt.) Ebbe Ebbesenas ir jo kolegos (1975) tuo sitikino, apklaus 100 ininieri ir technik, kuriuos i darbo atleido viena oro erdvs kompanij. Kai kuriems j buvo duoti klausimai, paleidiantys" prieikum, pavyzdiui: Kokius prisimenate atvejus, kai kompanija elgsi su jumis neteisingai?" domu, ar i galimyb nuleisti" prieikum sumaino j, kai mons vliau pild klausimyn, vertinant j nuostatas kompanij? Visikai prieingai. Maiau prieikumo rod tie, kurie neturjo progos nuleisti" savo pykt. Taigi, garo nuleidimas", laikinai nuramins pikt mog, gali dar labiau padidinti gldint prieikum. mones raminantys pykio protrkiai gali bti pastiprinantys veiksniai, todl formuoti proius. Jei, plsdami teisjus, krepinio treneriai gali iek tiek sumainti savo tamp, tai tiktina, kad kit kart, pajut tamp ir susierzin, jie vl pratrks pykiu. Tiktina, kad ir js supyk darysite tai, k darte nuleisdami" pykt anksiau.
16. 1909

452

V DALIS. M o t y v a c i j a ir e m o c i j o s

Kaip geriausiai valdyti pykt? Tyrintojai silo kelet bd. Pirma, laukdami sumainkite pykio fiziologin suadinim. Carolis Tavrisas (1982) pastebjo: mogaus organizm galima lyginti su strle: pakilusi ji turi nusileisti. Jei pakankamai ilauksite, bet koks emocinis suadinimas nurims". Antra, pasistenkite nepykti dl kiekvienos smulkmenos, bet nebkite ir pasyviai paniurs, nes tai tik dar kart sukels kakieno pykt. Nebkite panas tuos, kurie, malin savo jausmus daugel erzinani dalyk, galiausiai perdtai sureaguoja vienintel vyk (Baumeister ir kt., 1991). Iliekite savo pykt, grodami kokiu nors instrumentu, manktindamiesi arba patikdami savo jausmus draugui ar dienoraiui. Kaip jau buvo rayta, pyktis gali pagerinti tarpusavio santykius, kai jis ireikia skriaud tokiu bdu, kuris skatina mones susitaikyti, o ne kertauti. Btjnandagiam - tai ne tik gebti nuslpti nedidel susierzinim, bet ir perteikti aikiai bei tikinamai tai, kas svarbu. Nekaltinantis pasakymas apie savo jausmus galbt leidiantis partneriui suinoti, kad a labai susierzinu, kai randu paliktus neiplautus indus", gali padti isprsti konfliktus, kelianius pykt.

Laim
Siekti laims, bti laimingam, norti susigrinti prarastj laim visais laikais yra slaptas daugumos moni visos veiklos motyvas", - ra Williamas Jamesas (1902, p. 76). Taigi visikai suprantama, kad ir spalvos, kuriomis mes pieiame pasaul, taip pat priklausys nuo to, laimingi ar nelaimingi mes esame. Laimingi mons suvokia, kad pasaulis yra saugesnis (Johnson ir Tversky, 1983), jie daug lengviau priima sprendimus (Isen ir Means, 1983), daug palankiau vertina priimamus darb mones (Baron, 1987), apskritai yra labiau patenkinti savo gyvenimu (Schwarz ir Clore, 1983). Kai nuotaika niri, visas gyvenimas atrodo slegiantis; kai tik ji praskaidrja, kitaip imami vertinti santykiai su monmis, savivaizdis, viltingesn atrodo ateitis. . Be to, - ir tai yra vienas svarbiausi psichologijos atradim bdami laimingi, mes noriau padedame kitiems. Daugelis tyrim rodo, jog mons, patirdami nuotaik kelianius vykius, pavyzdiui, rad pinig, skmingai atlik svarbi uduot, prisimin laiming vyk, yra labiau link duoti pinig, pakelti kakieno numestus popierius, skirti kitiems savo laik ir 1.1. Tai vadinamasis gerai jautiesi - gerai elgiesi" reikinys (Salovey, 1990). Psichologai, iekodami, kur gldi laimingumo aknys, tyr veiksnius, turinius takos ir laikinai nuotaikai, ir ilgalaikiam pasitenkinimui gyvenimu. Ianalizav moni kasdieni nuotaik apraymus, psichologai nustat, kad tampos kupini reikiniai,

13 SKYRIUS. E m o c i j o s

453

pavyzdiui, ginas, vaiko liga, sugeds automobilis, blogina nuotaik. ia nieko nuostabaus. Kit dien beveik visada tamsa isisklaido. Ir dar. mons link po blog dien atsigauti taip, kad kit dien nuotaika bna geresn negu paprastai (Bolger ir kt., 1989; Stone ir Neale, 1984). Ar j s savo g y v e n i m e esate tai pastebj? Ar, bdami blogos nuotaikos, tikits, kad atsigausite po dienos ar dviej? Ar pakili nuotaik j u m s taip pat sunku ilgiau ilaikyti? Nei usitss sielvartas, netekus artimo mogaus, nei ilgai trunkantis nerimas po asmenins traumos, pavyzdiui, vaikui padarytos skriaudos ar iprievartavimo, netgi patirtas karo siaubas ar tragedija neslegia ms aminai. Tai netikta, bet taip yra. Apak ar suparalyiuoti mons daniausiai atgauna beveik normal kasdienio laimingumo jausm. Pavyzdiui, fizikai sveiki Ilinojaus universiteto studentai savo laimingum apibdina taip: 50% laiko - es laimingi, 22% - nelaimingi, 29% - nei laimingi, nei nelaimingi. Negals studentai savo emocijas vertino labai panaiai, j vertinimai nesiskyr daugiau kaip 1% (Chwalisz ir kt., 1988). Be to, studentai mano, kad j negals draugai yra taip pat laimingi kaip ir sveikieji (Allman, 1989). Dramatikai teigiam vyki taka taip pat yra laikina: kai monms, laimjusiems loterijoje, euforijos antpldis nuslgsta, jie daniausiai mano, kad j bendras laimingumo jausmas nepakito (Brickman ir kt., 1978). Tyrimai patvirtina, jog laims jausmui nepakanka vien pasituriniai gyventi. Daugelis moni (tarp j ir pirmakursiai studentai, kaip parodyta 13-6 pav.) mano, kad jie bt laimingesni, jei

Raudoti galima patekjus saulei, diaugsmas ".

vis nakt, ateina

bet,

Psalms 30:5

136 pav. Ar iandien studentai labiau vertina materialines grybes? Per 8-j ir 9-j deimtmeius kasmet apklausus daugiau kaip 200 000 stojanij Amerikos universitetus, paaikjo, jog didja j trokimas praturtti (i Dey ir kt., 1991).

454

V DALIS. Motyvacija ir emocijos

turt daugiau pinig. (Jalbt laikinai jie bt laimingesni. Taiau ilgainiui didesnis turtas rykesns takos laimingumui Tiedaro. Tie, kurie turi labai daug pinig, nra laimingesni u tuos, kurie j turi tik tiek, kiek reikia btiniems dalykams. Analizuojant vienos alies duomenis, galima pastebti, kad turtingesni mons truput laimingesni negu vargai. Taiau mons, gyvenantys turtingesnse alyse, beveik nesijauia es labiau patenkinti gyvenimu negu tie, kurie gyvena skurdesnse alyse. Atuntojo deimtmeio viduryje apklausus 160 000 europiei, paaikjo, kad danai, veicarai, airiai bei olandai jauiasi laimingesni ir labiau patenkinti gyvenimu negu pranczai, graikai, italai ir vokieiai. ie pains tautiniai skirtumai neatspindi pragyvenimo lygio skirtum (Inglehart, 1990). Pavyzdiui, vokiei pajamos du kartus virija airi pajamas; taiau metai i met airiai jautsi vis laimingesni. Galime ir savs paklausti, ar tuomet, kai padidjo ms pajamos, mes pasijutome laimingesni. Amerikiei patirtis rodo, kad taip nra. Per pastaruosius tris deimtmeius amerikiei perkamoji galia padvigubjo. 1957 metais vidutins vieno amerikieio pajamos, ireiktos 1990 met doleriais, buvo 7500 doleri, o 1990 metais jos jau virijo 15 000 doleri. Ar dl to, kad gerokai daugiau k u iuos pinigus galima nupirkti - dvigubai daugiau automobili vienam gyventojui, spalvot televizori, vaizdo magnetofon, kompiuteri, mikrobangi krosneli, autoatsakikli, - nusiperkama ir daugiau laims? Kaip matyti 13-7 pav., vidutinis amerikietis dabar yra dvigubai turtingesnis, taiau nra laimingesnis. 1957 metais, taip pat kaip ir 1990 metais, tik vienas i trij teig, jog yra labai laimingas". Ir i tikrj vis didjantis depresij skaiius Amerikoje rodo, kad nelaiming amerikiei daugja. Tai jaudina i ^ r i e t a r a u j a plaiai pripaintam materializmui, bet kaip mes galime paneigti tai, kad sparti visuomens ekonomikos pltra nepagerina jos moralins bsenos. Yra du psichologijos dsniai, kuriais remiantis, galima paaikinti, kodl, turdami daugiau pinig, nenusiperkame" daugiau laims, o tik laikin pakilim, kodl atrodo, kad ms emocijos tarsi pritvirtintos prie elasting dir, kurie traukia mus atgal ir i auktum, ir i duobi. Abu ie dsniai, tik savaip, teigia, jog laims jausmas yra santykinis.
PRISITAIKYMO LYGIO DSNIS: LAIM YRA SUSIJUSI SU

sidmkite, kad moni gebjim as ja us t is la im inga is neturtingose alyse nepateisina skurdo, kaip ir verg gebjimas bti laimingais nepateisina vergovs.

Laim

niekada

ilgai

netrunka

Scncca Agamemnonas", 60 m. po Kr.

MS ANKSTESNE PATIRTIMI. Tai, kaip mes vertiname vairius dirgiklius, priklauso nuo to, k anksiau patyrme. Remdamasis patirtimi, kiekvienas mogus susikuria savo neutralaus" vertinimo lygius - tokius, kai garsai neatrodo nei garss, nei tyls, viesa - nei ryki, nei blanki, vykiai - nei malons, nei nema-

13 SKYRIUS. E m o c i j o s

455

1 3 - 7 pav. Ar pinigai atnea laim? inoma, pinigai kartais padeda ivengti nemalonum. N u o 1950 met amerikiei perkamoji galia padvigubjo, taiau j laimingumo savistata beveik nepakito [ D u o m e n y s apie laim i Niemi (1989) ir T.Smith (1990); duomenys apie pajamas paimti i JAV Statistikos istorijos ir e k o n o m i k o s rodmen].

lons. Tada ir pastebima nukrypim vien ar kit pus nuo i lygi, ir juos reaguojama. Taigi, jei padidja ms pajamos, paymi vidurkis ar autoritetas, mums i pradi labai malonu. Taiau gana greitai mes priprantame prie savo naujo laimjim lygio, pradedame laikyti j normaliu ir reikalauti kako dar, kas mus mestelt kit laims bang. I savo vaikysts prisimenu t diaugsm, kai mano eima irdavo juodai balt 30 cm striains televizori. Dabar, jei dingsta spalvos i mano 65 cm striains televizoriaus, a jauiuosi ribojamas. Priprats prie geresnio, a neigiamai imu vertinti tai, kas kakada buvo teigiama patirtis. Tai, kas vakar buvo prabanga, iandien tapo btinybe. Pamokymas: pasitenkinimas ir nepasitenkinimas, skm ir neskm - visa tai reliatyvu ir susij su ms netolima praeitimi. Vadinasi, mes niekada nesukursime emje socialinio rojaus (Campbell, 1975). sivaizduokite tok utopin ryt, kai atsikeliate, o pasaulyje inykusios visos sskaitos, ligos, kakas myli jus visa irdimi, - taiau js greitai pertvarkytumte savo prisitaikymo lyg. Netrukus js vl kartais btumte patenkinti (kai laimjimai pranokt lkesius), kartais jaustumte netekt (kai nepasieksite to, ko tikjots), o kartais visk vertinsite neutraliai. Tai padeda paaikinti, kodl, neatsivelgiant pergaling ar tragik tikrov, mons, ilo milijon doleri loterijoje, ir mons, suparalyiuoti

Ilgainiui malonumai nebeteikia diaugsmo... Mums malonu, kai kakas keiiasi gera, ir nebesidiaugiame, kai nuolat esame patenkinti".
N i c o Frijda, 1988

456

V DALIS. Motyvacija ir emocijos

ir negalintys judti, savo laimingum vertina panaiai. Tuo taip pat galima paaikinti tai, kodl nepasotinamai troktama materiali dalyk. Ir tai, kodl Imelda Marcos, buvusio Filipin prezidento mona, apsupta skurdo, o pati gyvendama prabangiai, nusipirko 2700 por bat, kuriuos ji vargu ar apsiaus bent kart per vis savo gyvenim. Kai nugaltojas turi valstybin post, o savinink uvaldo aistra vis daugiau turti, prisitaikymo lygis ieina i rib. Kai laims siekiama kuriant savo materialin gerov, reikia vis daugiau ir daugiau daikt. Raytojas C.S.Lewisas knygos Narnijos kronikos" pabaigoje dang aprao kaip viet, kur vis laik plinta gris, o gyvenimas yra niekada nesibaigiantis pasakojimas, kurio kiekvienas skyrius yra geresnis u prie tai buvus". Gyvenant emje, neivengiamos skms ir neskms, todl negalime vis laik jaustis pakiliai.
SANTYKINS NETEKTIES DSNIS: LAIMS JAUSMAS SIEJASI

A taip pat supratau, kodl mons taip sunkiai dirba trokdami skms: todl, kad jie pavydi daikt, kuriuos turi j kaimynai. Taiau tai beprasmika. Tai tas pat, kas gaudyti vj. Geriau turti nedaug ir ramiai gyventi, negu nertis i kailio mginant pagauti vj".
Ecclcsiastes 4:4

SU KIT MONI LAIMJIMAIS. Nordami paaikinti kareivi, tarnavusi JAV oro pajgose per Antrj pasaulin kar, frustracij, tyrjai sukr santykins netekties svok (tai suvokimas, kad ms padtis blogesn negu t, su kuriais save lyginame). Nors kareiviai gana greitai gaudavo paauktinim, dauguma j buvo tuo nusivyl (Merton ir Kitt, 1950). Tikriausiai inojimas, kad daugelis bna paauktinti, padidino kareivi lkesius. Taiau kai lkesiai yra didesni nei laimjimai, kyla frustracija. Beisbolo aidjui Jose Canseco, pasiraiusiam su Oklendo (Oakland) sporto klubu metin 4,7 milijon JAV doleri sutart, kitas jo komandos draugas Rickey Hendersonas m atvirai reikti nepasitenkinim savo trij milijon JAV doleri metiniu umokesiu. Jis atsisak laiku atvykti pavasario treniruot, pareikdamas, kad jo sutartis neteisinga (King, 1991). Tokie lyginimai padeda suprasti, kodl bet kurios alies vidutines ir dideles pajamas turintys mons yra iek tiek labiau patenkinti gyvenimu negu santykinai skurdiau gyvenantys, su kuriais jie gali save palyginti (Diener, 1984). Taiau pasiekus vidutin pajam lyg, dar daugiau didjanios pajamos didesns takos laimingumui neturi. Kodl? Todl, kad lipdamas skms laiptais, mogus lygina save su tais, kurie yra pasiek tok pat arba auktesn lyg (Gruder, 1977; Suis ir Tesch, 1978). Rickey Hendersonas save lygino su Jose Canseco. Bertrandas Russeiiis (1930, 68-69 p.) ra: Napoleonas pavydjo Cezariui, Cezaris - Aleksandrui, o Aleksandras, drsiau manyti, pavydjo Herkuliui, kuris niekada neegzistavo. Ms laimjimai nepadeda atsikratyti pavydo jausmo, nes visada gyvenime ar legendose atsiras mogus, pasieks didesns skms u mus".

Lyginimo su kitais poveikiu galima aikinti tai, kad mokiniai aukiau vertina savo mokslumo gebjimus, kai lanko mokyklas, kur dauguma mokini neturi ypating gabum (Marsh ir Parker, 1984). Tikriausiai mokydamiesi vidurinje mokykloje buvote tarp geriausi klasje, bet, stoj universitet, galite pasijusti prastesni, jeigu ia susirenka visi buv geriausi.

13 SKYRIUS

Emocijos

I ARIAU. P r i e i n g p r o c e s teorija
Prisitaikymo lygio dsnis padeda paaikinti, kodl per ilg laik tarp ms emocini pakilim ir nusileidim sivyrauja pusiausvyra. Pensilvanijos universiteto psichologas Richardas Solomonas (1980) mano, kad ir per trump laik susidaro pusiausvyra tarp emocij, ir mgina tai paaikinti. Jis atkreipia dmes tai, kad u patirtus malonumus reikia umokti, o u kanias bna atlyginta. U narkotik sukelt pakili bsen mokama nemalonumu, kuris jauiamas pasibaigus j poveikiui. Po sunki fizini pratim ar kani, patirt kartoje saunoje - malonus geros savijautos jausmas. Remdamasis laboratoriniais moni ir gyvn emocij tyrimais, Solomonas teigia, kad kiekviena emocija sukelia prieing emocij. Tai jis vadina prieing proces teorija. sivaizduokite, kad js pirm kart gyvenime rengiats uoliui su paraiutu. Solomonas pasakyt, kad pagrindin emocija, kuri js patiriate prie uol, - baim - sukelia prieing emocij - pakili nuotaik - leidiantis. Kai suaktyvja prieinga emocija, kuri galbt kontroliuoja pradin emocij, pajuntate, kad pradin emocija susilpnja. iai susilpnjus, prieinga emocija dar tam tikr laik ilieka (13-8 pav. a). Itvrusiems pirmj laisv kritim - o tai daugeliui siaubinga patirtis paraiutininkams baims nelieka, paprastai j pakeiia pakili nuotaika. Kai kurioms moterims gimdymo kanios sustiprina vliau kylant diaugsm. Pasikartojantis emocij adinantis vykis sustiprina prieing emocij. Taigi emocijos, pavyzdiui, narkotik suadinta pakili bsena arba baim okant
Stipri ^ P i r m a s i s potyris Emocijos / igyvenimas Neutrali L
>

su paraiutu, silpnja kartojantis iems vykiams. Tai padeda paaikinti narkotik toleravim. (Kartojant i pradi patirtas malonumas silpnja.) Kartojantis vykiams, tolesn reakcija, pavyzdiui, skausmas nustojus vartoti narkotikus arba pogimdymin euforija, ilieka stipri arba dar labiau sustiprja (13-8 pav. b). Tuo aikinamos pagirios po narkotik (prieinga emocija sutriukina" pradin malonum ir utrunka tam tikr laik) ir priklausomyb nuo narkotik (reikia vis daugiau narkotik, kad bt numalintas skausmas, kylantis dl abstinencijos). Solomonas paymi, kad prieing proces teorija - tai gera inia puritonams, bet bloga inia hedonistams. Tie, kurie vaikosi malonum, vliau u juos turi sumokti, o kartojant malonumas silpnja. Kiekvienas veiksmas turi atoveiksm. Senas ispan posakis tarsi numat prieing proces teorij: Imk visk, ko nori" - tar Dievas. - Imk ir sumokk u tai". Antra vertus, tie, kurie kenia, gaus atpild. Kentk - ir tau bus atlyginta. Pervelgus psichologijos visum, irykja svarbus dsnis: mogaus prigimtis - tai prieybi mio laukas. Simpatin ir parasimpatin nerv sistemos, nervin pusiausvyra tarp jaudinimo ir slopinimo, endorfin reakcijos skausm, tai, kad prieing nervini proces dka skiriame spalvas ir matome neigiamus povaizdius, kad jie reguliuoja alk ir sotum, malonumo ir kanios potyrius - tai tarsi kruopios derybos dl paliaub tarp prieing jg.

Stipri Pirmasis potyris Emocijos igyvenimas Neutrali V

V Prieinga emocija Stipri

Prieinga emocija hDirgiklis- Tolesni kartotiniai potyriai b

Stipri

- Dirgiklis j Pagrindin emocija a

13-8 pav. Prieingi e m o c i j o s procesai, a - Pagrindin e m o c i n reakcija dirgikl sukelia prieing emocij. Tai, k m e s patiriame, yra pagrindin emocija minus

prieinga emocija, b - Kartojantis dirginimui, prieinga e m o c i j a stiprja, s i l p n i n d a m a p a g r i n d i n emocij ir ilikdama dar tam tikr laik.

458

V DALIS. Motyvacija ir emocijos

Pasitenkinimas didja, kai mes, skaiiuodami savo skmes", lyginame save su maiau laimingais. Taigi lyginimas savs su tais, kuriems geriau sekasi, sukelia pavyd, o lyginimas savs su tais, kam blogiau negu mums, didina pasitenkinim..gyvenimu. Marshallas Dermeris ir kt. (1979) tai rod tyrimu. Jie papra Viskonsino, Milwaukee universiteto moteris susipainti su kit moni netektimis ir kaniomis. Perskaiiusios apie tai, kaip sunku buvo gyventi Milwaukee 1900 metais, sivaizdavusios ir apraiusios vairias asmenines tragedijas, pavyzdiui, moni sudeginim ir sualojim, moterys ireik didesn pasitenkinim savo gyvenimu. Panaiai ir depresijos apimti mons pasijunta iek tiek geriau, skaitydami apie dar labiau prislgtus asmenis (Gibbons, 1986).
AR GALIMA NUMATYTI LAIMINGUM. Jei p r i s i t a i k y m o l y g i o

dsnis teigia, kad emocijos svyruoja apie tam tikr j vidurk, tai kodl vieni mons beveik visada bna linksmi, o kiti nirs? Kas lemia iuos skirtumus? Edas Dieneris (1984), apvelgs moni bendro laimingumo ir pasitenkinimo gyvenimu tyrimus, iskyr kelet veiksni, susijusi su gyvenimo diaugsmu. Taiau prisiminkite, kad, inodami, jog du kintamieji koreliuoja, neinome, ar vienas j sukelia kit. Pavyzdiui, daugelis tyrim rodo, kad religingi mons jauiasi laimingesni ir labiau patenkinti gyvenimu (Myers, 1990). Ar laiminga bsena palanki religingumui? O gal religinis tikjimas, suteikdamas prasm, vidin ramyb, btinyb visk priimti, stiprina laims jausm. Dauguma ms didiausi diaugsm dirbdami ir ilsdamiesi patiria, jei usiima domia veikla. Mihaly Csikszentmihalyi su bendradarbiais (1990) atskleid tai savo tyrimu. Kelet kart per dien elektroniniu gavikliu buvo susisiekiama su tyrime dalyvaujaniais savanoriais, kurie turjo atsakyti, k jie tuo metu veikia ir k jauia.

13-1 lentel. Laim -

tai...
VEIKSNIAI, NETURINTYS {TAKOS LAIMS JAUSMUI

MOKSLININKAI NUSTAT, KAD LAIMINGAM MOGUI BUDINGA: Teigiamas savs vertinimas Pasitenkinimas santuoka ar kitokiais meils ryiais Religinis tikjimas Optimizmas ir draugikumas Geras miegas Manktinimasis Darbo turjimas altinis: apibendrinta i Dienerio (1984) ir Myerso (1992).

Amius Ras Lytis (moterys labiau linkusios j depresij, bet taip pat daniau diaugsmingos) Isilavinimas Intelektas Vaik turjimas arba neturjimas

13 SKYRIUS. Emocijos

459

Daniausiai sitrauk protin darb ar aktyv poils, mons buvo laimingesni negu tie, kurie nieko neveik. Paradoksalu, bet kuo pigesnis (ir paprastai daugiau aktyvumo reikalaujantis) poilsis, tuo labiau jis uvaldo mog ir teikia daugiau diaugsmo. mons yra laimingesni sodininkaudami negu sddami motorinje valtyje. Jie yra laimingesni kalbdamiesi su draugais negu irdami televizori. I ties, laimingi yra tie, kuriuos darbas ar poilsis traukia taip, kad jie gali natraliai atsiduoti pasirinktai veiklai.

EMOCIJ TEORIJOS
Mes jau nagrinjome, kad emocijos kyla sveikaujant fiziologiniam suadinimui, iraikai ir smoningam igyvenimui. Taiau yra prietaring nuomoni apie i tarpusavio sveik. Ginijamasi, koks yra ryys tarp to, k mes mstome, ir to, kaip mes jauiamer. Ar visada emocijos kyla i mini? Ar irdis visada paklsta proto balsui? Prie svarstydami klausim, panagrinkime dar vien senesn gin: ar js irdis dauosi todl, kad js bijote, ar js bijote todl, kad dauosi js irdis?

Jameso-Lange ir Cannono-Bardo teorijos

Sveikas protas mums sako, jog mes verkiame dl to, kad mums lidna, pratrkstame keiksmais, nes pykstame, drebame dl to, kad bijome. Taiau vienas psichologijos pradinink Williamas Jamesas tarp i dalyk velgia visai kitokias ssajas. Pasak Jameso, mums gaila, kadangi verkiame, mums pikta, kadangi muame, mes bijome, kadangi drebame" (1890, 1066 p.). Jei atvaiuojantis automobilis yra js eismo juostoje, js staiga pasuksite i kelio, kad jo ivengtumte; tada pastebsite, jog js irdis smarkiai plaka ir drebate i baims. Js baims jausmas seka paskui kno reakcij (13-9 pav.). Toki pat idj, atskirai nuo Jameso, ikl ir dan psichologas Carlas Lange, ir ji buvo pavadinta Jameso-Lange teorija. i teorija amerikiei psichologui Walteriui Cannonui atrod netiktina. Vis pirma Cannonas galvojo, jog kno reakcijos nra tokios skirtingos, kad sukelt skirtingas emocijas. Ar greitesnis irdies plakimas enklina baim, pykt ar meil? Antra, irdies plakimo greiio, prakaitavimo ir kno temperatros pokyiai yra per lti, kad sukelt staigias emocijas. Todl Cannonas, o vliau ir kitas amerikiei psichologas Philipas Bardas padar ivad, kad tuo paiu metu vyksta organizmo suadinimas ir igyvenamos

13-9 pav. Jameso-Lange emocij teorija.

460

V DALIS. M o t y v a c i j a ir e m o c i j o s

emocijos: emocij adinanio dirgiklio impulsai tuo pat metu plinta cmpgpni jjnvprgHami subjektyvini sismoninti, ir simpatin nervig si s fildarni, ..oiga n i zmo-fiziologines reakcijas. Vadinasi^ Cannono-Bardo teorijos psm yra tokia: js irdis ima daniau plakti.. kaLpajimtate baigt v t a i ^ n_vienas i veiksni nra kito veiksnio prieastis (13-10 pav.). taip pat kaip kita, Jameso-Lange teorijos prielaida, jog skirtingus emocinius igyvenimuslemia skirtingos orgriizm'b^ netiktina. Atsiradus nauj duomen, rodani "eanflBfitt 1tziologini skirtum tarp emocij, Jameso-Lange teorija tapo daug tiktinesn. Kovodamas su savo depresija ir lidesiu, Jamesas f f r kejo, kad mogus gali kontroHuoti_ kdamas i"rInTsudsT^t emocij, kurias nori patirti. Jis sil: Nordami jaustis linksmi, linksmai atsisskite, linksmai"apsittaii y kite ir elkits taip, lyg jau i ties btumte linksmi". Nauji faktai apie veido iraik poveik emocijoms (446 p.) yra kaip tik tokie, kokius numat Jamesas. Patikrinkime, ar teisingai supratote Jameso-Lange ir CannonoBardo teorijas. sivaizduokite, kad js smegenys negali justi irdies dauymosi ar viduri sukimo. Kaip tai veikt emocij igyvenim kiekvienos teorijos poiriu? Cannonas ir Bardas manyt, kad emocijas patirsite normaliai, nes, j sitikinimu, emocij igyvenimas nepriklauso nuo organizmo reakcij (nors ir vyksta kartu su jomis). Jameso ir Lange nuomone, js pajusite labai susilpnjusias emocijas, nes, kad igyventumte jas, pirmiausia reikia suvokti savo organizmo reakcijas. sivaizduojama situacija i tikrj galima, kai monms yra paeistos stuburo smegenys. Psichologas George Hohmannas (1966) apklaus 25 kareivius, kuri nugaros smegenys buvo paeistos per Antrj pasaulin kar. Jis pra j prisiminti emocijas suklusius atsitikimus, kurie vyko iki ir po j nugaros smegen paeidimo. moni, kuri buvo paeista apatin nugaros smegen dalis ir kuri tik kojjosjbuvo nejautrios, emocijos maai buvo pasikeitusiosTZmoni, kuri visos kno dalys, esanios emiau kaklo, buvo nejautrios, emocijos buvo labai susilpnjusios. (To ir bt tikjsi Jamesas ir Lange.) ie kareiviai sak, jog emocijas sukelianiose situacijose jie galt elgtis beveik taip kaip ir anksiau, taiau kaip vienas j, kalbdamas apie savo pykt, prisipaino: tokiomis situacijomis mans nebeipila toks kartis kaip anksiau. Tai mintinis pyktis". Antra vertus, emocijas, kurios daugiau reikiamos kno dalimis, esaniomis vir kaklo, stipriau jauia tie, kuri nugaros smegenys "yra paeistos. Faktikai visi Hohmanno apklausti kareiviai sak, jog jie gana danai verkia, labai susijaudina atsi-

13-10 pav. Cannono-Bardo emocij teorija.

Kai pajuntu ikeliu galv melodij ".

baim, a ir vilpauju

auktai linksm

Richardas Rodgcrsas ir Oscaras Hammcrstcinas Karalius ir a"

13 SKYRIUS. E m o c i j o s

461

sveikindami, kak garbindami bei irdami graud film, jiems danai gniauia gerkl. ie faktai leido naujai vertinti Jameso-Lange teorij, taiau daugelis mokslinink vis tik pritaria Cannonui ir Bardui, kuri nuomone, emocij igyvenimas apima ir paintin veikl, kuri valdo smegen iev. Ar mes bijome ar nebijome kakokios btybs tamsioje aljoje, priklauso nuo to, ar mes jos elges suvokiame kaip prieik ar kaip draugik. Taigi kartu su Jamesu ir Lange galime sakyti, kad ms organizmo reakcijos yra svarbi emocij sudtin dalis. Kartu su Cannonu ir Bardu galime teigti, jog emocij igyvenimas yra sudtingesnis ir neapsiriboja vien fiziologins informacijos vertinimu.

Painimas ir emocijos
Dar vienas ginas: koks yra ryys tarp to, k mes galvojame, ir to, k jauiame. Mes inome, kad emocijos veikia ms mstym. Kai jauiams taip, kaip dainuodami ak, koks nuostabus rytas", ir pasaulis, ir mons alia ms atrodo nuostabs. Jei kit dien jauiams suirz, tas pats pasaulis ir tie patys mons nebeatrodo tokie nuostabs. Ar mes galime igyventi emocijas atskirai nuo mstymo? is klausimas yra susijs ir su mogaus saviugda. Ar, nordami pakeisti savo emocijas, turime pakeisti mstym? Ar galime pakeisti emocijas, keisdami savo elges?
SCHACHTERIO DVIEJ VEIKSNI EMOCIJ TEORIJA. Dauguma

iuolaikini psicholog laikosi nuomons, kad ms painimo procesai - suvokimas, atmintis ir mstymas - yra svarbi sudedamoji emocij dalis. Vienas toks teoretikas Stanley Schachteris yra sukrs dviej veiksni teorij, pasak kurios, emocijas sudaro du dmenys: fizinis suadinimas ir jo paintinis vardijimas (13-11 pav.). Kaip ir Jamesas su Lange, Schachteris dar prielaid, kad emocij igyvenimai kyla sismoninant organizmo suadinim. Kartu jis pritar Cannonui ir Bardui, kad visos emocijos fiziologikai yra panaios, todl tvirtino, kad emociniam igyvenimui btina smoningai prasminti suadinim. Danai sunku bna atskirti ms suadinimo reakcij tam tikr vyk nuo to, kaip mes t vyk suprantame. sivaizduokite, kad js esate suadinti, bet tiksliai neinote kodl; arba js neteisingai nustatte suadinimo altin. Tarkime, kad js po smagios manktos grtate namus ir suinote, kad jus prim darb, apie kur seniai svajojote. Ar js jaustumts diugesnis (kadangi iliekantis suadinimas pabgiojus silieja emocijas) negu tuomet, kai t pai naujien igirstumte k tik pabuds i snaudulio?

13-11 pav. Schachterio dviej veiksni teorija: emocijai igyventi yra btinas organizmo suadinimas ir jo paintinis vardijimas.

462

V DALIS. M o t y v a c i j a ir e m o c i j o s

atliko tyrim. Studentams buvo virkta adinamojo hormono epinefrino. sivaizduokite, kacTesate j tiriamasis ir vliau, kai jums virkt vaist, einate laukiamj, kuriame randate kit mog (faktikai tyrj bendrinink), kuris veikia arbaTcaip apimtas euforijos, arba suirzs. Stebdamas mog, pajimtate^kadirdis ima greiiau plakti, js j>araustate ir pradedate daniau kvpuoti. K js jaustumte ; jei inotumte, kad tokius padarinius sukelia vaistai? Schachterio ir Singerio tiriamj, kurie suadinim laik vaist poveikiu, emocijos buvo silpnos. O k jsjaustumte, jeigu jums i anksto bt pasakyta, kad vaistai neturi jokio poveikio? Js tikriausiai reaguotumte kaip kiti io eksperimento tiriamieji - usikrstumte" emocijomis to mogaus, su kuriuo jums tenka bti. Jaustumts laimingas, jei bendrininkas vaidint euforij, arba suirztumte, jei is vaidint suirzus mog. is atradimas, kad sukelta bsena gali bti patiriama kaip vienokia arba visai kitokia emocija, ir tai priklauso nuo to, kaip mes suprantame ir vardijame, buvo patvirtintas daugeliu eksperiment. Emocinis suadinimas nra toks vienodas, kaip man Schachteris, taiau jis sustiprina bet koki emocij (Reisenzein, 1983). Pamginkite eisti mog, kuris yra suadintas manktos su treniruokliu arba matyto filmo apie roko koncert, ir jis tikriausiai klaidingai pamanys, kad js privertte j susijaudinti. Jis, , kaip ir io skyriaus pradioje aprayta susijaudinusi krepinink, jaustsi piktesnis negu tas, kuris taip pat buvo eistas, bet prie _tauiebiivo-suadintas, Taiffi toki skirting emocij kaip pyktis, baim ar lytinis susijaudinimas metu kylantis suadinimas gali bti i vienos emocijos perduodamas kitai (Zillmann, 1986a). Pykt provokuojanioje situacijoje lytikai susijaudins mogus reaguoja prieikiau. Panaiai ir suadinimas, usiliks po kart gin ar igsio, gali sustiprinti lytin aistr (Palace ir Gorzalka, 1990).
AR BTINAS PAINIMAS PRIE EMOCIJAS? Taigi, ar b t i n a _

vardyti savo suadinim, kad kilt emocija? Robertas Zajoncas (1980; 1984a^atsako, kad nebtina. Jis teigia; kad kartai6~m& emocikai reaguojame, dar nespj suvokti situacijos. Taigi kartais ^emocijas pajauiame anksiau, negu spjame pagalvoti. (Gal prisimenate, kad jums i karto patiko koks nors mogus ar daiktas, i pradi neinant, kodl jis patinka?) Ankstesniuose skyriuose rame apie tai, kad mons, kartotinai matydav dirgiklius, blyksteljusius taip trumpai, kad nespdavo j nei suvokti, nei prisiminti, vis tiek iems dirgikliams teik pirmenyb. Smoningai neinodami, kad juos mat, tiriamieji juos laik labiau patinkaniais. Be to, kai kurie nerviniai takai, kurie

13 SKYRIUS. E m o c i j o s

463

13-12 pav. Trumpiausias kelias smegenyse kylant emocijoms. Juntamoji vestis gali bti nukreipta ir iev, ir tiesiai migdolin kn, kad bt galima staigesn emocin reakcija.

yra veikls emocij metu, apeina tas smegen ievs dalis, kurios susijusios su mstymu. Vienas toki tak eina i akies per smegen gumbur migdolin kn - vien i emocij kontrols centr (LeDoux, 1986). Tai leidia greitai nevalingai emocikai reaguoti; paskui, kai ievs procesai iaikina grsm, emocin reakcija gali bti pakeista (13-12 pav.). Zajonco nuomone, tai rodo, kad kai kurios emocins reakcijos nra susijusios su smoningu mstymu. Painimas, jo manymu, nra btinas emocijoms. Protas ne visada valdo jausmus. Kitas emocij tyrintojas Richardas Lazarusas (1984, 1991) su tuo nesutinka. Jis pritaria tam, kad smegenys apdoroja bei reaguoja gaus informacijos sraut mogui to nesismoninant ir visikai sutinka, kad kai kurios emocins reakcijos nereikalauja smoningo mstymo. Taiau jis teigia, kad kylant net staigiai emocinei reakcijai btina greitai protu vertinti situacij; kaip kitaip mes inotume, k reaguojame? vertinimui gali neprireikti pastang, ir mes jo galime smoningai nesuvokti, bet vis dlto tai yra ms proto funkcija (13-13 pav.). Svarbiausios emocijos - pyktis, kalt, laim ir meil - kyla i ms smoning interpretacij, prisiminim, ivad. Labai emocingi mons i dalies yra tokie karti kaip tik dl savo interpretacij. Jie suasmenina vykius, tarsi ie bt nukreipti juos, ir apibendrina savo igyvenimus, neproporcingai ipsdami neeilinius atsitikimus (Larsen ir kt., 1987). Nuo to, kaip mes aikiname gerus ir blogus vykius, priklauso ms emocijos bei motyvacija. Nuo to, kaip aikinsime savo blogo paymio prieastis - neteisingu vertinimu, neskme, savo negebjimu ar tingjimu, - priklausys, ar jausims suirz ar prislgti (Weiner, 1985). Neskm aikinant negebjimais, menkinama motyvacija: jei esu negabus, tai neverta n mginti.

Emocijos igyvenimas

Painimas 13-13 pav. Emocij ir painimo sveika. Taiau kuris i j yra pirmesnis? Lazarusas mano, kad nors emocijos turi takos mstymui, protu situacija vertinama anksiau, negu patiriama emocija. Zajoncas tvirtina, kad kai kurios emocins reakcijos yra ankstesns u paintin informacijos apdorojim.

464

V DALIS. Motyvacija ir emocijos

Dabar mums svarbi ivada

ir

paprastos simpatijos, antipatijos ir baims), nra susijusios su smoningu mstymu. Mes galime bijoti. v o r o , n e t Jr^ino^mi^ kad jis nepavojingas. Prisiminkite, kaip dl slygojimo maasis Albertas pradjo bijoti gauruot daikt. Vargu'ar; -mstym, pakeistume tokias emocines reakcijas. Ms mstymas, atmintis ir lkesiai labai veikia kitas emocijas - nuotaikas, ypa depresij ir sudtingus jausmus, pavyzdiui, neapykant ir meil. i emocij atvilgiu galima teigti, kad mokymasis teigiamiau mstyti apie save ir aplinkin pasaul padeda mums geriau jaustis (plaiau apie tai 16 skyriuje).

SANTRAUKA
Emocijos yra psichologin reakcijos, kurias sudaro:
1)J^.ippginin ^uadinimp; ^ Tsra^

3) smoningos patirties sveika.

Emocij

fiziologija

taiau veido jjrka^ igyvenant tokias emocijas kaip laim ar baim, yra vienodos visame pasaulyje. Bendruomeninse kultiasj_kur_ypa vertinami tarpusavio ryiai, retai rodomos stiprios, galinios pakenkti iems ryiams emocijos?^" '

Suadinimas. Geriausiai atliekame uduoJ;.,tuQm^ts_ kai esame vidutinikai suadinti, taiau tai priklauso ir nuo uduoties sudtingumo.

Veido iraikos padariniai. Iraika ne tik perteikia

emocijas, bet taip pat sustiprina igyvenamas emocijas ir yra enklas knui atitinkamai reaguoti.

Fiziologins bsenos

kai kuri

emocij

Emocij

igyvenimas

Fizin suadinim, kylant kartu su viena emocija, daniausiai nemanoma atskirti nuo suadinimo kitos emocijos metu. Taiau mokslininkams pavyko nustatyti nerykius smegen takuose vykstani proces ir hormon skirtumus, susijusius su skirtingomis emocijomis.

I vis^emocij, kurias^ptri in.agus^ nuodugniau Inagrinjome tris: baim, pykt ir laim. Baim. Baim yra prisitaikymo emocija, taiau ji gali ir traumuoti. mons turi biologin, polinki bijoti kai kuri dalyk, taiau mokymasis i patirties geriausiai paaikina labai vairias baimes. Pyktis. Daniausiai pykt sukelia tokie reikiniai, kurie ne , tik ardo ms planus arba mus zeidiaTbet ir yra laikomi smoningi ir neteisingi.Tokios 'neigiamos emocijos kaip nusiminimas taip pat palaiko pykt. Garo ileidimas'4 laikinai nuramina, taiau ilgam pykiojiejsuinaina. I tikrj pykio raika gali kelti dar daugiau pykio. Laim. Gera nuotaika prapleia pasaulio suvokim ir nor padti kitiems. Nuotaikos, kurias sukelia kasdieniai geri ar blogi dalylcai, retai kada trunka ilgiau kaip dien. Net ir dl reikming teigiam vyki, pavyzdiui, gerokai padidjusi pajam, mogus retai kada ilgam tampa laimingas. Laims santykinum galima

Melo nustatymas. ^Poligrafu galima imatuoti-k-ele t

mocij rodmen. Ar, atskleisdamas tamp, kuri mogus gali .j austi meluodamas, poligrafas iaikina me 1 ?_PojigEflfes veikia tiksliau negu bt atsitiktinai vertinant, bet nepakankamai tiksliai, kad j bt galima plaiai taikyti verslui ir valdymui.

Emocij

raika

Neodinis bendravimas. Bendraudami mes plaiai

naudojame neodin kno kalb.

Kultra ir emocij raika. Ar neodinis bendravimas

yra universalus? Kai kurie gestai yra kultros slygoti,

13 SKYRIUS. E m o c i j o s

465

paaikinti prisitaikymo lygio ir santykins netekties dsniais. Taiau kai kurie m o n s yra paprastai laimingesni u kitus, ir mokslininkai nustat veiksnius, kurie leidia nuspti mogaus laimingum.

Emocij

teorijos

Jameso-Lange ir Cannono-Bardo teorijos. Seniausi

teoriniai ginai lieia klausim, ar mes igyvename emocij tik pastebj organizmo reakcijas (kaip teig Jamesas ir Lange) ar tuomet, kai organizmas reaguoja (kaip mano Cannonas ir Bardas). Painimas ir emocijos. Neseniai mokslininkai, tyri-

njantys emocijas, pradjo svarstyti, ar galima patirti emocijas, nesiejant j su painimu. Ar galima jausti nemstant? Stanley Schachteris, dviej veiksni teorijos autorius, tvirtina, jog ms suadinimo bsen paintinis vardijimas yra svarbi sudedamoji emocij dalis. Richardas Lazarusas pritaria, kad painimas yra btinas: daugelis svarbi emocij kyla i ms aikinim ir ivad. Taiau Robertas Zajoncas mano, kad kai kurios paprastos emocins reakcijos kyla spontanikai ir yra ne tik nesusijusios su ms smoningu painimu, bet ir kyla greiiau nei apdorojama bet kokia paintin informacija. ios ivados gali bti pritaikytos praktikai: kadangi emocij itakos yra mstyme, galima tiktis, jog, keisdami mstym, pakeisime ir savo emocijas.

SIMINTINI TERMINAI IR SVOKOS

Emocija. Viso organizmo reakcija, pasireikianti: 1) fiziologiniu suadinimu; 2) iraikos veiksmais; 3) smoningu igyvenimu. Poligrafas. Prietaisas, naudotas siekiant atskleisti mel, matuojantis kelet fiziologini su emocijomis susijusi reakcij (prakaitavim, puls, kvpavimo pokyius). Katarsis. Emocinis palengvinimas (emocin ikrova). Psichologijoje, remiantis katarsio hipoteze, teigiama, kad atpalaiduojant" agresyvi energij (kokiu nors veiksmu ar vaizduote), agresyvs skatuliai silpnja. lyg, kur nustato ms patirtis. Santykin netektis. Kai sava bkl suvokiama, kaip blogesn negu t, su kuriais lyginama.

Jameso-Lange teorija. Tai teorija, teigianti, kad emocij igyvenimas yra organizmo fiziologini reakcij jas sukelianius dirgiklius sismoninimas.

Cannono-Bardo teorija. Tai teorija, teigianti, kad emocijas adinantis dirgiklis vienu metu sukelia: 1) fiziologines reakcijas; 2) subjektyv emocijos igyvenim.

Dviej veiksni teorija. Schachterio teorija, teigianti, kad emocijos igyvenimui btina: -1) fizinis suadinimas; 2) paintinis suadinimo vardijimas.

Prisitaikymo lygio reikinys. Polinkis vertinti (garsus,

vies, pajamas) santykinai atsivelgiant neutral"

ETOJI DALIS

ASMENYB, SUTRIKIMAI IR GERA SAVIJAUTA

Kiekvienas esame vienintelis ir nepakartojamas. 14 skyriuje Asmenyb" isamiai nagrinjami keturi svarbs poiriai tai, kaip mes tampame savitomis asmenybmis ir kaip geriausiai galima suprasti bei apibdinti asmenyb. 15 skyriuje Psichikos sutrikimai" gvildenama, kodl ir kaip monms priklijuojama sutrikusios psichikos" etiket, taip pat aptariama pagrindini sutrikim, toki kaip depresija ir schizofrenija, poymiai bei prieastys. 16 skyriuje Terapija" apvelgiami svarbiausi psichikos sutrikim gydymo bdai ir j veiksmingumas. Galiausiai 17 skyriuje Stresas ir sveikata" analizuojami naujausij tyrim duomenys apie elgsenos ir emocij poveik ms sveikatai ir kaip mes patys galime stiprinti savo sveikat bei palaikyti ger savijaut.

Asmenyb

14 SKYRIUS

Raytojas Williamas Faulkneris mokjo meistrikai kurti ryki asmenybi paveikslus. Vien i jo sukurt veikj Ike' McCaslin vairiais jo amiaus laikotarpiais sutinkame daugiau negu deimtyje roman ir apsakym. Ike'as tvirtai ir nuosekliai laikosi princip. Bdamas deimties met, jis nuolankiai gerbia laukin gamt ir jos krinius. 21 met jis netenka ydingo" palikimo. Sulauks septyniasdeimties, pataria savo brolvaikiui atsakingai naudoti em. Suaugs Ike'as yra Ike'o vaiko tsa. Kitas Faulknerio veikjas Jasonas Compsonas romano Triukmas ir niris" pradioje - savanaudis, nuolat inkiantis ketveri met vaikas, o romano pabaigoje - trisdeimt ketveri met triukmaujantis savimyla. Taps Compson eimos galva, jis plsta eimos narius ir kyje tarnaujanius mones. Meluodamas, grasindamas, visk irdamas pro pirtus egoistikas vaikas tapo egoistiku suaugusiuoju. Faulknerio veikjai, ne kart pasirodantys jo kriniuose, vaizduojami tur tik jiems bdingus pastovius ypatumus, o tai ir apibdina asmenyb. Ankstesniuose skyriuose irykinome, kuo esame panas - kaip brstame, kaip suvokiame, mokoms, atsimename, mstome ir jauiame, o dabar turime pripainti, kad kiekvieno i ms asmenyb yra ypatinga. Asmenyb - tai kiekvienam bdinga savita mstysena, jausena ir veiksena. Jei js elgesys nuolatos labai skiriasi nuo kit - jei, tarkime, esate nepaprastai gyvybingas, atviras, draugikas ir vakarlyje, ir klasje, - mons tikriausiai sako, kad esate ryki" asmenyb. I tikrj, beveik visa, apie k ioje knygoje kalbama, yra susij su asmenybe. Aptarme biologini veiksni tak asmenybei,

468

VI DALIS. A s m e n y b , sutrikimai ir gera savijauta

jos raid per gyvenim ir su asmenybe susijusius mokymosi, motyvacijos ir emocij aspektus. Tolesniuose skyriuose nagrinsime asmenybs sutrikimus, asmenin ir fizin savijaut bei socialini veiksni poveik asmenybei. iame skyriuje aptarsime ir vertinsime keturias svarbiausias asmenybs tyrimo kryptis.
Sigmundo Freudo psichoanalitin menyb. Asmenybs Humanistin bruo teorija nustato konkreius asmenybs matmenis. kryptis sutelkia dmes ms vidines galias tobuteorija pabria vaikysts seksualum bei nesmoning motyvacij ir teigia, kad tai lemia as-

lti ir save ireikti. Socialin-kognityvin kryptis pabria, kad sveika su aplinka

priklauso nuo ms ir mes priklausome nuo jos.

Visos ios kryptys atspindi skirtingus poirius asmenyb, pateikia verting valg ir padeda geriau suprasti, kas yra asmenyb.

PSICHOANALITIN

KRYPTIS

Dar prie stodamas 1873 m. Vienos universitet, jaunasis Sigmundas Freudas pasiymjo savarankikumu ir talentu, kurie daniausiai bdingi ikiliems monms. Jis turjo nuostabi atmint ir taip mgo skaityti, kad kart, negaldamas pasotinti savo begalinio domjimosi dramaturgais, poetais ir filosofais - Goethe, Shakespeare, Kantu, Hegeliu, Nietzsche, - nepaprastai siskolino knygynui. Bdamas paauglys, jis danai vakarieniaudavo savo mayiame miegamajame, kad kuo maiau sugait mokymuisi skirto laiko. Baigs medicinos mokvkla. Freydgs msi privaios praktikos, specializavosi nervini sutrikim srityje. Taiau greitai jis susidr su pacientais, kuri sutrikim nebuvo galima paaikinti neurologikai. Pavyzdiui, pacient, kurios visa ranka tapo nejautri - betgi nra tokio nervo, kur paeidus, nutirpt visa ranka ir niekas daugiau. Pastebjs, kad tokius poymius gali sukelti ir hipnoz, Freudas m svarstyti, kad galbt j prieastis yra psichologin, o ne fiziologin. ie svarstymai pasuko jo mstym tokia kryptimi, kuriai buvo lemta pakeisti moni samprat apie save. Savo pairas, kurios isirutuliojo jam gydant ligonius ir analizuojant save, Freudas idst 24 tomuose, kurie buvo ileisti nuo 1888 iki 1939 met. Nors pirmosios jo knygos Sapn aikinimas" (1900) per pirmuosius atuonerius metus buvo parduota tik 600 egzempliori, pamal m daugti jo idj alinink, o kartu ir ari kritik. Taiau kol kas, neskubdami vertinti Freudo teorijos, pa-

14 SKYRIUS. A s m e n y b

469

mginkime pavelgti visk jo akimis. Sunku keliuose puslapiuose apibendrinti tai, kas surayta 24 tomuose, bet mes apibdinsime Freudo psichoanalitin teorij - pirmj isami asmenybs teorij.

Pasmons tyrinjimas
Nordamas tyrinti galimas psichologines nervini sutrikim prieastis, Freudas kelet mnesi praleido Paryiuje, mokydamasis pas prancz neurolog Jean Charcot, kuris toki sutrikim alinimui taik hipnoz. Grs Vien, Freudas pradjo hipnotizuoti savo pacientus, skatindamas juos hipnozs metu nesivarant pasakoti visk apie save ir aplinkybes, susijusias su sutrikimo poymi pradia. Danai pacientai kalbdavo atvirai, retkariais hipnozs metu atrodydavo gana sumi. Kartais j simptomai susilpndavo ar netgi inykdavo. Btent taip Freudas atrado" pasmon. Dliodamas savo pacient pasakojimus apie j gyvenim, jis nutar, kad vienos rankos nejautr galjo sukelti, tarkime, baim paliesti savo lytinius organus; kad aklumo arba kurtumo prieastis galjo bti nenoras matyti arba girdti ko nors, kas veria labai nerimauti. Ilgainiui Freudas m aikinti vairiausius pacient simptomus. Kadangi mons yra nevienodai imls hipnozei, jis pradjo taikyti laisvj asociacij metod: pacient praydavo atsipalaiduoti ir kalbti visa, kas auna galv, net ir trikdanius, nemalonius ar banalius dalykus. Freudas man, kad laisvj asociacij dka susidariusi mini grandin veda paciento pasmon: itaip atgaivinami pasmonje gldintys skausmingi, danai vaikyst siekiantys prisiminimai ir nuo j atsipalaiduojama. Freudas t proces pavadino psichoanalize. Freudo psichoanalitin asmenybs teorija grindiama sitikinimu, kad mogaus psichika yra nelyginant ledkalnis, kurio didioji dalis neregima. Ms smoningas inojimas yra ikilusi paviri matoma ledkalnio dalis. Giliau slypi daug didesn pasmons sritis, apimanti mintis, norus, jausmus ir prisiminimus, kuri daugumos nesismoniname. Kai kurios i t mini laikinai yra ikismons srityje, jas panorj bet kada galime perkelti smoningo inojimo lyg. Freud labiausiai domino nepasiekiamos mintys ir aistros, kurias mes istumiame ir jga nesileidiame savo smon, nes jas pripainti bt pernelyg skausminga. Nors smoningai neinome, kad turime toki nerim keliani mini ir jausm, Freudo sitikinimu, jie smarkiai veikia mus. Jis man, kad ms nepripastami impulsai pasireikia kitokiu, uslptu pavidalu - ms pasirenkamu darbu, sitikinimais, kasdieniais proiais ir nerim kelianiais simptomais. Taip pasmon sismelkia ms mintis ir veiksmus.

470

VI DALIS. A s m e n y b , sutrikimai ir gera savijauta

Freudas man, kad pasmon galima pajusti" ne tik i laisvj asociacij, sitikinim, proi ir simptom, bet taip pat i moni sapn, apsirikim kalbant ir raant. Anot Freudo, apsirikimai skaitant, raant ar kalbant, t. y. tai, k sakome arba darome, gali atspindti ms pasmons veikl. Antai jo pavyzdys su finansini problem turiniu pacientu, kuris, nenordamas gerti dideli tablei (angl. pilis"), pra: Praau neduoti man joki sskait (angl. bills"), nes negaliu j praryti." Poktus, anekdotus jis taip pat laik bdu istumtiems seksualiniams bei agresyviems polinkiams ireikti. Freudas, kuris buvo deterministas, niekad nieko nelaik atsitiktinumu. Jis tvirtino, kad sapnai yra pagrindinis moni pasmonini trokim iliejimo bdas:* Prisimenamas sapn turinys (j akivaizdus" turinys - r. 223 psl.), j a manymu, ess cenzros leista i trokim (sapno slaptojo turinio") iraika. Anot Freudo, sapnai yra tiesiausias kelias pasmon". Jis tikjo, kad, analizuojant moni sapnus, galima atskleisti j vidini konflikt prigimt ir atpalaiduoti vidin tamp. ASMENYBS STRUKTRA. Anot Freudo, asmenyb - mogaus emocijos, siekiai ir mintys - kyla i konflikto tarp agresyvi, malonumo siekiani biologini impuls ir socialini ribojim. Asmenyb, jo poiriu, yra pastang veikti svarbiausij konflikt padarinys - ireikiant iuos impulsus tokiais bdais, kurie leist patirti malonum, taiau kartu nesukelt ir kalts jausmo arba bausms. Freudas aikino, kad konfliktas apima tris sveikaujanias sistemas Tai, kaip ir intelektas ar atmintis, yra abstrakios psichologins svokos (14-1 pav.), Freudo nuomone, naudinga priemon padedant geriau suprasti ir paaikinti" psichikos dinamik. Id yra pasmons psichins energijos, kuri nuolatos siekia patenkinti pagrindinius ilikimo, dauginimosi ir agresijos stmius, talpykla. I(_veikimas grindiamas malonumo principu: jei nevaryt Jikrov, nedelsiant bt s i e k i a m ^ kime kdikius, kurie, Id valdomi, verkia, reikalaudami patenkinti vos tik ikilusius poreikius, visikai neatsivelgdami aplinkos slygas bei reikalavimus. Vaikas, kuriam susiformuoja Ego, imoksta derintis prie tikrovs. Ego veikia pagal realybs princip: Id impulsus siekiama patenkinti tikrovikais bdais, kurie veikiau sukelia ilgalaik malonum, o ne skausm ar sumait. sivaizduokite, kas bt, jei, neturdami Ego, imtume reikti savo neabotus seksualinius arba agresyvius impulsus, kai tik juos pajuntame. Ego, kuris apima ms i dalies sismonintus suvokimus, mintis, nuomones

14-1 pav. Freudo psichikos sandaros samprata. Smon yra tarsi matoma ledkalnio virn. Atkreipkite dmes, kad Id yra visikai nesmoningas, taiau Ego ir Superego veikia ir smoningai, ir nesmoningai (i Freud, 1933, 111 p.).

14 SKYRIUS. A s m e n y b

471

ir prisiminimus, yra asmenybs valdytojas". Jis lemia ms veiksmus, nes yra impulsyvi Id, ribojani Superego ir gyvenimik iorinio pasaulio reikalavim derintojas. Madaug ketveri arba penkeri met vaiko Ego ima pripainti neseniai irykjusio Superego reikalavimus. Superego yra sins balsas, kuris veria Ego atsivelgti ne tik tikrov, bet ir idealus. Jis kreipia tai, kaip privalu elgtis. Superego susiformuoja, kai mes imame (internalizuojame) tv ir kultros moralines nuostatas bei vertybes, kuri dka gyjame grio ir blogio bei savo ideal samprat. Jis siekia tobulumo ir vertina ms poelgius, leisdamas patirti teigiam pasididiavimo arba neigiam kalts jausm. Jei kieno nors Superego itin stiprus, jis visados gali bti doras, taiau kakodl jauiantis kalt; kitas, kurio Superego silpnas, gali bti lengvabdikai nuolaidus savo silpnybms bei norams, ir nejausti sins priekait. Kadangi Superego reikalavimai danai prietarauja Id norams, Ego stengiasi juos sutaikyti. Doras ir skaistus moksleivis, jauiantis seksualin potrauk tam tikram asmeniui ir stojantis laisvanorik organizacij, kad galt bti alia jo, patenkina ir Id, ir Superego. ASMENYBS RAIDA. Analizuodamas savo pacient pasakojimus, Freudas sitikino, kad asmenyb formuojasi pirmaisiais keleriais gyvenimo metais. Labai danai paaikdavo, kad jo pacient simptom itakos siekia neisprstus konfliktus ankstyvojoje vaikystje. Jis padar ivad, kad vaikai brsdami pereina kelet psichoseksualini stadij, per kurias Id malonumo siekianti energija nukreipiama skirtingas malonumui jautrias kno sritis, vadinamas erogeninmis zonomis" (14-1 lentel). Pirmosios 18 mnesi trunkanios oralins stadijos metu dauguma kdikio juslini malonum yra susij su iulpimu, kandiojimu, kramtymu. Madaug nuo 18 mnesi iki trej met trunkanios analins stadijos metu vaikas pradeda justi ir kontroliuoti sfinkterio raumenis, o imat ir lapimo ulaikymas ir isitutinimas tampa pasitenkinimo altiniu. Falinei stadijai, kuri trunka apytikriai nuo 3 iki 6 met, bdinga tai, kad malonumo zona persikelia lytinius organus. Freudas man, kad ios stadijos metu berniukai trokta lytini organ dirginimo, jiems atsiranda seksualinis potraukis motinai ir pavydas bei neapykanta tvui, kur jie laiko varovu. Taip pat manoma, kad berniukai jauia kalt ir slapta bijo, kad tvas j nenubaust, pavyzdiui, neikastruot. Visus iuos jausmus Freudas pavadino Edipo kompleksu, pagal graik mit apie karali Edip, kuris, pats to neinodamas, nuud savo tv ir ved savo motin. Kai

14-1 lentel. Psichoseksualins stadijos (pagal Freud)

STADIJA Oralin (0-18 mn.) POYMIAI Burnos sritis iulpimas, kramtymas, kandiojimas - teikia didiausi malonum Malonumas daugiausia susijs su tutinimusi ir lapinimusi; veikiamas reikalavimas juos kontroliuoti Malonumo sritis lytiniai organai; veikiami kraujomaiiki lytiniai potraukiai Istumiami lytiniai potraukiai

Analin (18-36 mn.)

Falin (3-6 metai)

Latentin (nuo 6 met iki lytinio brendimo) Genitalin (nuo lytinio brendimo)

Lytini interes brendimas

472

VI DALIS. A s m e n y b , sutrikimai ir gera savijauta

kurie psichoanalitikai galvojo, kad mergaits tuo pat metu igyvena Elektros kompleks", taiau Freudas (1931, 229 p.) tai neigia: Tik berniukams yra bdingas lemtingas meils vienam i tv ir kartu neapykantos kitam, kaip varovui, derinys." Gal gale vaikai susidoroja su iais bauginaniais jausmais, juos istumdami ir tapatindamiesi su konkuruojaniu tvu (stengdamiesi tapti panas j). Atrodo, lyg kas vaiko viduje nusprst: Jei negali jo (tos paios lyties tvo) sutriukinti, prisijunk prie jo." itaip tapatinantis ir perimant daugel tv vertybi, vaik Superego tvirtja. Freudo nuomone, tapatinantis su tos paios lyties gimdytoju, susiformuoja lytinis tapatumas - suvokimas, kad esi vyras arba moteris. Istmus savo seksualinius jausmus ir nukreipus juos kita linkme, prasideda l a t e n t e stadija. Freudas tvirtino, kad tuo metu,X nuo koki 6 met iki lytinio brendimo pradios, seksualumas nu- : slopinamas, ir vaikai daugiausia aidia su savo lyties bendraamiais. Lytinio brendimo metu prasideda paskutinioji, genitalin, sta- . dja, kurios metu jaunuoliai pradeda jausti seksualinius jausmus^ kitiems monms. Ereudo. poiriu, blogai prisitaikani suaugusij elgesys yra ^ankstyvj psichoseksualini stadij metu neisprst konflikt padarinys. Bet kuriuo oralins, analins arba falins stadijos momentu stiprus konfliktas gali usklsti, arba sulaikyti malonum siekimo energij ties ia stadija. Taigi mons, kurie arba per daug piktnaudiavo oraliniais poreikiais, arba negaljo j patenkinti (galbt dl to, kad staiga ir per anksti buvo atjunkyti), gali bti fiksuoti ties oraline stadija. Sakoma, kad oraliai fiksuotiems suaugusiems j> bdinga arba pasyvi priklausomyb (panai vaikus, kuriuos reikia \ priirti), arba perdtas tos priklausomybs neigimas (pavyzdiui, yra labai usispyr ir kands). Jie ir toliau gali siekti oralikai pasitenkinti pernelyg daug rkydami ir valgydami. Tie, kuriems nepavyko iki galo isprsti analines gtdijfls_ konflikto tarp noro pri-*v reikus isitutinti ir reikalavimo mokytis naudotis tualetu, gali bti arba labai netvarkingi ir neorganizuoti (analikai nesusilaikantys"), arba itin drausmingi ir kyriai tvarkingi bei vars (analikai susilaikantys"). Taip, Freudo manymu, asmenybs akel yra palenkiama ankstyvuoju gyvenimo laikotarpiu. GYNYBOS MECHANIZMAI. Kadangi gyvename tarp moni, noromis nenoromis negalime rodyti savo seksualini arba agresyvi impuls. Privalome juos kontroliuoti. Kai Ego bijo nesuvaldyti vidinio karo tarp Id ir Superego reikalavim, kyla nerimas, kuris, kaip sak Freudas, yra umokestis u civilizacij. Kitaip negu kon-

14 SKYRIUS. A s m e n y b

473

kreti baim, juodas nerimo debesis yra nesutelktas ir isklids. Nerim sunku veikti, nes jauiams sutrik, bet tikrai neinome dl ko. Freudas teig, kad Ego turi gynybos mechanizmus, kuriais pats apsigina nuo nerimo. ie mechanizmai sumaina arba nukreipia nerim vairiais bdais, taiau visi jie ikreipia tikrov. tai keletas pavyzdi. Istmimas ivaro i smons nerim kelianius jausmus ir mintis. Pasak Freudo, istmimas yra vis kit gynybos mechanizm, kurie paslepia grsmingus impulsus ir neleidia jiems pasiekti smons, pagrindas. Jis man, kad istmimas paaikina, kodl mes neprisimename vaikysts geismo kitos lyties gimdytojui. Taiau jis taip pat sitikins, kad istmimas danai esti nevisikas, o istumtieji skatuliai prasismelkia sapn simbolius ir apsirikimus nekant. Nerim veikti padeda ir regresija - grimas prie ankstesns, vaikikesns raidos stadijos, kur tebra fiksuota tam tikra ms psichin energija. Taigi pirmosiomis neramiomis dienomis mokykloje vaikas gali grti prie oralinio malonumo - nykio iulpimo arba nag kramtymo. Nerimaudamos jaunos bedions pradeda tarsi maos kabintis savo motin arba viena kit (Suomi, 1987). Netgi neseniai universitet stoj savj isiilg studentai gali trokti nam saugumo ir ramybs. Atvirktinis reagavimas - tai procesas, kai Ego nesmoningai padaro, kad nepriimtini impulsai atrodo panas jiems prieingus. Nepriimtinas teiginys nekeniu j o " pakeliui smon virsta myliu j". Drovumas virsta drsa. Jausmas, kad esi netiks - gyrimasis drsa. Pagal io gynybos mechanizmo dsn, galbt uolius socialini akcij dalyvius, pavyzdiui, atkaklius kovotojus prie gj teises, skatina kaip tik tie seksualiniai potraukiai, prie kuriuos jie taip kartai kovoja. Projekcija paslepia grsmingus impulsus, priskirdama juos kitiems. Taigi jis mans nekenia" i tikrj gali bti a jo nekeniu" arba nekeniu savs" jausm projekcija. Anot Freudo teorijos, rasiniai prietarai gali bti savo pai nepriimtin impuls arba savybi projektavimo kitos grups narius rezultatas. (Taigi, atvirktinis reagavimas ir projekcija kartais praveria pajuokiant kit moni motyvus.) inomas racionalizacijos mechanizmas leidia mums nesmoningai kurti save pateisinanius aikinimus ir taip nuslpti nuo savs tikrsias savo poelgi prieastis. Taigi mgjai igerti gali sakyti, kad jie geria bendraudami su draugais. Studentas, kuriam nesiseka studijos, racionalizuoja: Vien tik dirbdamas ir visai nesilinksmindamas Jonas [arba Petras] darosi pilkas mogelis". Perklimas seksualinius arba agresyvius impulsus nukreipia psichologikai priimtinesnius objektus negu tie, kurie juos suadi-

474

VI DALIS. A s m e n y b , sutrikimai ir gera savijauta

no. Vaikai, kurie negali parodyti pykio savo tvams, gali perkelti savo pykt mylim gyvn. Prislgtas po egzamino studentas gali piktai kalbtis su savo kambario draugu. Sublimacija yra nepriimtin jmpuls pavertimas socialiai vertingais motyvais. Todl sublimacija padeda prisitaikyti prie socialinio gyvenimo ir gali bti didi kultros bei meno laimjim altinis. Freudas teig, kad Leonardo da Vinci, tapydamas madonas, sublimavo anksti nuo jo atsiskyrusios motinos artumo trokim. Dar kart sidmkite, kad i gynybos-meehanizmai veikia netiesiogiai j nesismoninant. Jie maina nerim, paslpdami grsmingus impulsus, Niekados nesakome; Jauiu nerim; geriau jau uslpsiu savo seksualinius ir prieikus jausmus, priskirdamas juos kam nors kitam." Gynybos mechanizmai neveikt, jei mes juos atpaintume. Kaip knas nesmoningai ginasi nuo lig, taip ir, Freudo manymu, Ego nesmoningai ginasi nuo nerimo. FREUDO PASEKJAI IR ATSKALNAI. Nors Freudo poiriai keitsi, taiau, netgi ir smarkiai kritikuojamas, jis liko itikimas savo idjoms bei principams. Jo daug gin sukl darbai greitai sulauk alinink - daugiausia jaun, ambicing medik, kurie susibr Freudo vadovaujam ratel. Kartkartmis kildavo gin, ir vienas ar kitas narys pasitraukdavo arba bdavo paalinamas. Taiau net ir atstumtj idjos atspindjo Freudo tak. ie pirmieji psichoanalitikai ir kiti, kuriuos dabar vadiname neofroidininkais", pripaino pagrindines~*Rre^(^^ menybj^ Ego ir Superego; kad pasmon yr svarbi; kad asmenyb formuojasi vaikystje; kad nerimas yra varomoji jga ir kad egzistuoja gynybos mechanizmai. Taiau nuo Freudo jie skyrsi dviem svarbiais aspektais. Pirma, jie labiau pabr smons vaidmen, aikinant patyrim ir susidorojant su aplinkos reikalavimais. Be to, jie abejojo, ar seksas ir agresija yra visa isemiantys motyvai. Kaip rodo tolesni pavyzdiai, jie labiau pabr btent auktesnius motyvus bei socialin sveik. Alfredas Adleris ir Karen Horney sutiko su Freudu, kad vaikyst yra labai svarbi. Taiau jie buvo sitikin, kad, formuojantis asmenybei, lemiam reikm turi ne seksualin, bet socialin tampa patirta vaikystje. Adleris, kuris ir pats stengsi veikti vaikysts ligas ir nelaimingus atsitikimus, teig, kad svarbiausia ms elgesio varomoji jga yra pastangos veikti vaikysts menkavertikum, jausmai, kurie skatina siekti pranaumo ir galios. (Btent Adleris ikl vis dar populiari menkavertikumo komplekso" idj.) Horney teig, kad vaikysts nerimas, kylantis dl vaiko priklausomybs ir bejgikum^^Jdmarroeils bei saugurnolrokim. Prietaraudama Freudo teiginiui, jog moter Superego ess silpnesnis ir jas ka-

Alfredas Adleris Neurozi problema", 1964: mogui gera gyventi ir jis jauia savo bties vert, kai jis yra kitiems naudingas ir veiks savo menkavertikumo jausmus. "

Karen Horney Moters psichologija", 1923-1937: Poiris, kad moterys esanios infantilios bei emocikos btybs ir dl to negali bti atsakingos bei savarankikos, yra vyrikojo polinkio eminti moters savigarb darbas. "

14 SKYRIUS. A s m e n y b

475

muoja penio pavydas", Horney siek atsvaros iam alikumui, kur velg vyrikajame poiryje psichologij. Erichas Frommas ir kiti Ego psichologai" sutiko su Freudu, kad Ego ess svarbus. Taiau, nesureikmindami seksualini bei agresyvi impuls, jie laik, kad Ego yra ne tik tarpininkas tarp Id ir Superego. Pasak j, Ego siekia santarvs ir meils, tiesos ir laisvs; ir ie smoningi siekiai nra vien tik sublimuoti emesnieji motyvai. Erikas Eriksonas pritar Freudui, kad raida vyksta tam tikromis pakopomis, bet jos esanios psichosocialins, o ne psichoseksualins. Kaip buvo minta 3 ir 4 skyriuose, Eriksonas taip pat rodinjo, kad raida vyksta vis gyvenim. Jis teig, kad vaikystje susiformuoja pagrindinis pasitikjimas, paauglystje - tapatyb. Suaug mons pirmiausia ieko artimumo su kitais, paskui kuriamosios veiklos (produktyvumo jausmo, kur suteikia eima ir darbas) ir galiausiai pilnatvs (jausmo, kad j gyvenimas buvo prasmingas). Kitaip negu kiti neofroidininkai, buvs Freudo mokinys ir alininkas, vliau nuo jo atsiskyrs Carlas Jungas maiau pabr socialinius veiksnius ir sutiko su Freudu, kad pasmons taka didiul. Taiau Jungas man, kad pasmon apima ne tik asmens istumtas mintis ir jausmus. Jis buvo sitikins, jog esama ir kolektyvins pasmons, kur saugomi i ms tolim protvi bendros patirties atkeliav vaizdiniai. Jungo nuomone, kolektyvin pasmon paaikina, kodl daugelis moni turi giliai siaknijusi dvasini poreiki ir kodl skirting kultr moni kai kurie mitai bei vaizdiniai yra tie patys, pavyzdiui, motinos, kaip maitintojos, simbolis.

Moteris... pripasta savo kastracijos fakt, o kartu ir vyro pranaum bei savo paios menkavertikum; bet ji maitauja prie toki nepriimtin padt. "
Sigmundas Frcudas Moters seksualumas", 1931

Carlas Jungas Transformacijos simboliai", 1912: Galime vaikui neleisti nieko suinoti apie mitus, bet negalime atimti i jo mitologijos poreikio. "

Pasmons vertinimo bdai

Norint tyrinti asmenyb arba taikyti psichoterapij, reikia mokti vertinti asmenybs ypatybes. I skirting asmenybs teorij iplaukia skirtingi vertinimo metodai. Freudo teorija teigia, kad didel tak asmenybei daro pasmon, kurioje esama ankstyvosios vaikysts patirties liekan. Dl to psichoanalitikai atsisako objektyvi vertinimo priemoni, pavyzdiui, klausimyn, kur reikalaujama atsakyti sutinku-nesutinku" arba teisingaklaidinga", laikydami, kad jais gaunama tik pavirin smoningojo lygmens informacija. Reikia savotiko psichologinio rentgeno - testo, kuris leist pavelgti giliau ir atskleist uslptus konfliktus bei impulsus. Tam padeda projekciniai testai: monms pateikiami neaiks, dviprasmiai dirgikliai, kuriuos paskui reikia apibdinti arba sukurti apie juos pasakojim. Dirgikliai patys nieko ypatinga nereikia, taigi toji reikm, kuri juose velgia mons, manoma,

476

VI DALIS. A s m e n y b , sutrikimai ir gera savijauta

atspindi j interesus ir konfliktus. Henry Murray (1933) per vien savo vienuolikmets dukters va"karl pamgino parodyti, kad toks testas gali bti reikmingas. Murray paskatino vaikus aisti bauginant aidim udikas". Po jo vaikai rodomose-fetografijose irjo daugiau pikt ksl negu prie aidim. Murra^Latrod,, kad vaikai savo vidinius igyvenimus projektavo tas nuotraukas. Prajus keleriems metams, Murray pristat temin apercepcijos test (TAT, angl. Thematic Appercepcion Test) - neaikaus turinio paveiksllius, apie kuriuos mons turjo sukurti pasakojimus. Js tikriausiai prisimenate, kad viena i TAT taikymo srii buvo laimjimo motyvacijos vertinimas. Manoma, kad tie, kurie, parodius svajojanio berniuko fotografij, sivaizduoja j fantazuojant apie laimjimus, projektuoja jiems rpimus dalykus. Dabar yra vairi projekcini test. Tiriamj praoma nupieti mog, ubaigti sakinius (Mano motina ....") arba, tyrjui itarus kontrolin od, pasakyti pirm galvon atjus od. Bene plaiausiai yra naudojamas garsusis Rorschacho raalo dmi testas, kur, 1921 m. sukr veicar psichiatras Hermannas Rorschachas. Testas remiasi prielaida, jog tai, k mes matome 10 raalo dmi, atspindi ms neireiktus jausmus ir vidinius konfliktus. Tyrjas gali padaryti ivad, kad mogus, matantis plrius vris arba ginklus, turi agresyvi polinki. Ar tokia prielaida yra teisinga? Jeigu taip, ar gali psichologas, naudodamasis Rorschacho testu, suprasti konkretaus mogaus asmenyb ir nustatyti emocin sutrikim? Prisiminkite, kaip, aptardami intelekto testus, sakme, kad du svarbiausi gero testo kriterijai yra patikimumas ir validumas. Koks i kriterij poiriu yra Rorschacho testas? Dauguma tyrj nelaiko jo itin geru (Peterson, 1978). Mat nra jokios priimtos atsakym vertinimo ir interpretavimo sistemos. Taigi du vertintojai, kurie moksi vertinti atsakymus ne pagal t pai sistem, dl testo rezultat gali ir nesutarti. Testas taip pat ne itin skmingai numato elges arba irykina grupi skirtumus (pavyzdiui, nustatant, kas yra links saviudyb, o kas nelinks). Nors jau ne toks populiarus kaip kadaise, Rorschacho testas tebra vienas i plaiausiai naudojam psichologijos instrument (Lubin ir kt., 1984; Piotrowski ir Keller, 1989). Kai kurie klinikos psichologai ir toliau pasitiki testo validumu - ne kaip priemons, kuri pati gali nustatyti diagnoz, bet kaip galim aikinimo bd altinio, kuris papildo kit infonnacij. Kiti specialistai JaLto^riuoraons, kad, nepaisant menko vertinimo sistemos validumo, Rorschacho testas labai tinka pokalbiui su tiriamuoju. Numatomi nauji tyrimais pagrsti ir kompiuterizuoti atsakym vertinimo bei interpretavimo bdai didina vertinanij sutarim ir testo

14 SKYRIUS. Asmenyb

477

validum (Exner, 1986; Parker ir kt., 1988). Taiau pats Freudas, tikriausiai, jaustsi nejaukiai, stengdamasis kiekvienam pacientui priskirti testo vert, ir labiau domtsi testavimo metu vykstania gydytojo ir paciento sveika.

Psichoanalitins krypties vertinimas

Susipain su Freudo idjomis, pasiklausykite jo kritik. sidmkite, kad mes kritikuojame Freud dvideimtojo amiaus pabaigos poiriu, ir kad is poiris taip pat yra perirtinas. Freudas mir 1939 metais, neinodamas viso to, k mes dabar inome apie mogaus raid, mstym bei emocijas, taip pat neturdamas ndieni tyrimo priemoni. Kritikuoti Freudo teorij, lyginant j su dabartinmis sampratomis, yra tas pat, kaip lyginti Henry Fordo T model" su dabartiniu Escortu".
FREUDO IDJOS IUOLAIKINI TYRINJIM VIESOJE.

iuolaikins teorijos ir tyrimai prietarauja daugeliui konkrei Freudo idj. Tyrimai rodo, kad mogaus raida trunka vis gyvenim ir nra susijusi tik su vaikyste. Raidos psichologai taip pat abejoja Freudo mintimi, jog sin ir lytin tapatyb susiformuoja madaug 5-6 met vaikui, kai is isprendia Edipo kompleks. Vaikai lytin tapatyb gyja anksiau: jie tampa vyriki arba moteriki netgi tuomet, kai nra tos paios lyties gimdytojo (Frieze ir kt., 1978). Freudo idjos apie vaikysts seksualum isirutuliojo i jo pacieni pasakojim apie vaikystje patirt seksualin priekabiavim. Jo manymu, jos ireikdavo savo pai vaikysts seksualinius trokimus ir konfliktus. iandien tokius pasakojimus irima rimtai. Freudo mintys apie prigimtin vyr pranaum yra visai nepriimtinos ir laikomos alikomis lyties atvilgiu. Kaip matme 7 skyriuje, naujas aikinimas apie tai, kodl sapnuojame, paneigia Freudo sitikinim, jog sapnai slepia ir ipildo trokimus. Duomenys apie atmint praradusias karo arba seksualins prievartos aukas paremia nuomon, jog umirimo prieastis yra istmimas, taiau svarbiausi prarastos atminties mechanizmai yra kiti. Net ir apsirikimus kalbant galima paaikinti rungtyniavimu tarp panai odini pasirinkim atminties ryi tinkle. Nedaug aptinkama duomen, patvirtinani Freudo mint, es mons ginasi nuo skausmingos saviinos, projektuodami savo neatpaintus neigiamus impulsus kitiems (Holmes, 1978, 1981). O Jerome Kaganas (1989) pastebi, kad ir istorija buvusi nepalanki Freudo miniai, teigianiai, jog seksualini impuls istmimas sukelis psichologinius sutrikimus. Nuo Freudo laik iki ms dien is istmimas sumajo, bet psichologini sutrikim nesumajo.

478

VI DALIS. Asmenyb, sutrikimai ir gera savijauta

Istorija iek tiek palankesn buvo Freudo psichikos, kaip ledkalnio", sampratai. Dabar inoma, kad mes i tikrj galime uiuopti tik ribot dal to, k daro ms protas (Erdelyi, 1985, 1988;Kihlstrom, 1990). Taiau ledkalnio" samprata, kurios laikosi dabartiniai psichologai, skiriasi nuo Freudo sampratos. Kaip buvo parodyta ankstesniuose skyriuose, daugelis mokslinink pasmon supranta ne kaip kunkuliuojanias aistras ir slopinani cenzr, o kaip informacijos apdorojim mums to nesismoninant. Anot j, pasmonei priklauso schemos, kurios automatikai kontroliuoja smoningai nesuvokiame; deiniojo pusrutulio veikla, leidianti paciento su perskirtomis smegenimis kairiajai rankai vykdyti nurodymus, kuri pacientas negali pasakyti odiais; kartu vykstantis lygiagretus vairi regos aspekt apdorojimas ir mstymas; neireiktoji atmintis, kurios veikimui nereikia smoningo prisiminimo; slygotos emocijos, kurios akimirksniu suadinamos. Tokia nesismoninto informacijos apdorojimo samprata yra panaesn iki Freudo buvusi nesmoning reikini samprat pagal kuri, pavyzdiui, netiktos krybins idjos inyra i gilumins mini tkms.
FREUDO IDJOS - KAIPMOKSLIN JORIJA.
"i

Psichologai kriti-

kuoja Freudo teorij ir dl jos mokslini trkum. 1 skyriuje rame, jog gera mokslin teorija paaikina stebjim duomenis ir leidia ikelti hipotezes, kurias galima patikrinti. Freudo teorija, pasak kritik, remiasi nedaugeliu objektyvi stebjim ir leidia kelti nedaug hipotezi, kurias bt galima arba patvirtinti, arba atmesti. (Freudas savo paties prisiminimus ir ligoni laisvj asociacij, sapn ir apsirikim aikinimus laik pakankamais rodymais.) Pasak kritik, Freudo teorijos didiausias trkumas yra tas, kad-j i bet- kokius reikinius (vieno rkym, kito arkli baim, dar kito - seksualin orientacij) aikina jau vykus faktui, taiau nepajgia numatyti tokio elgesio arba savybi. Jei jauiate pykt prie savo mirusios motinos, tai patvirtinate teorij, nes kyla grsm js neveiktiems vaikysts priklausomybs poreikiams". Jei nejauiate pykio, vis tiek paremiate teorij, nes js istumiate savo pykt". Pasak Calvino Halio ir Gardnerio Lindzey (1978, 68 p.), tai tarsi laintis lenktynms pasibaigus." Aikinti, vykus faktui, tinka istorijos bei literatros mokslo darbuose, ir tai paaikina, dl ko Freudo poveikis literatros kritikai yra didesnis negu psichologijos tyrinjimams. Taigi gera mokslin teorija formuluoja patikrinamus numatymus. i Freudo vartojam svok ir aikinimo vykus faktui kritika paakino kai kuriuos iuolaikinius kritikus neigiamai vertinti jo teo-

Mes rodinja/ne, kaip mogus, kuris sakyt: Jei ant kds tupt nematoma kat, atrodyt, kad ant kds nieko nra; betgi ant kds i ties nieko nra, vadinasi, ant jos tupi nematoma kat. "
C.S. L c w i s a s Four Loves, 1958

14 SKYRIUS. Asmenyb

479

rij. Peteris Medawaras (1982) palygino j su dinozauru... lidniausiu ir keisiausiu i vis riboenkli dvideimtojo amiaus minties istorijoje." Mes galime Freud vertinti ne taip grietai dl trij prieasi: 1. Kritikuoti Freudo teorij u tai, kad ji neleidia daryti patikrinam numatym, yra tas pat, kas kritikuoti beisbol u tai, kad is ne aerobika. Argi teisinga kaltinti k nors u tai, kad jis nra toks, kuo niekuomet ir neketino bti? Freudas niekada nra pareiks, kad psichoanaliz yra numatantis mokslas. Jis tik teig, kad, velgdamas atgal, psichoanalitikas gali suprasti ms psichikos bsen (Rieff, 1979). 2. Kai kurios Freudo idjos tebegyvuoja. Btent jis atkreip ms dmes pasmon ir neracionalum, nerim ir siekim su juo susidoroti, mogaus seksualumo svarb, tamp tarp ms biologini impuls ir socialins gerovs. Btent Freudas met ik ms sitikinimui savo teisumu, atskleid ms apsimetinjim, pretenzijas ir primin mums apie tai, kad mumyse gali tnoti blogis. Maai kas ginyt, kad Freudo idjos buvo krybikos, drsios ir visaapimanios. 3. Vienaip ar kitaip Freudas padar tak ms poiriui mogaus prigimt. Teisingos ar klaidingos kai kurios idjos, kurias daugelis laikome teisingomis, pavyzdiui, kad vaikysts patirtis formuoja asmenyb, kad danai elgesio motyvai esti paslpti, kad sapnai turi simbolin reikm, priklauso Freudui ir toliau gyvuoja ms pai mintyse. Peteris Druckeris (1982) pastebi, kad daugelis psicholog Freudo nevertina, man ir paiam kyla kai kuri rimt abejoni, bet jis yra vienintelis, sukrs valg, pakeitusi ms poir save ir pasaul." Dl to Sigmundas Freudas yra vienas ikiliausi iuolaikins istorijos intelektual.

BRUO TEORIJA
Psichoanalitin teorija asmenyb aikina atskleisdama elgesio varomsias jgas. Ji velgia gilyn ir ieko paslpt motyv. 1919 m. Gordonas Allportas, smalsus 22 met psichologijos studentas, kalbdamasis su Freudu Vienoje, suprato, kad psichoanalizs krjas buvo tiesiog uvaldytas siekio rasti paslpt motyv. Vos tik jau garsj storu audiniu imut kambar, su sapnus vaizduojaniais paveikslais ant sien, jis pakviet mane savo kabinet. Nieko nekalbjo, tik sdjo tyliai laukdamas, kol pasisakysiu, ko atvyks. A buvau nepasirengs tylti, tad turjau greitai sugalvoti, kaip tinkamai pradti pokalb. Papasakojau jam

480

VI DALIS. A s m e n y b , sutrikimai ir gera savijauta

epizod i savo kelions tramvajumi iki jo kabineto, apie man akis kritusi koki ketveri met berniuko nevaros baim. Vaikas be paliovos kartojo savo motinai: Nenoriu ia sdti.. Neleisk tam nevariam mogui sdti alia mans." Viskas jam atrod schmutzig (purvina, bjauru). Jo mama, ikrakmolyta Hausfrau, atrod tokia valdinga ir rytinga, jog pamaniau, kad prieastis ir padarinys yra akivaizds. Kai baigiau pasakoti, Freudas smeig mane savo malonias daktaro akis ir pasak: Tai tas ketveri met berniukas buvote js?" Pasijutau pritrenktas ir iek tiek kaltas, tad sugalvojau pakeisti tem. Tai, kad Freudas klaidingai suprato mano motyvus, buvo juokinga ir domu, taiau sukl virtin mini (1967, 7 - 8 p.).

Tos mintys gal gale paskatino Allport padaryti tai, ko Freudas nepadar - apibdinti asmenyb nusakant jos svarbiausius bruous - monms bding elges ir smoningus motyvus (tokius, kaip profesin smalsum, paskatinus Allport susitikti su Freudu). Susitikimas su Freudu, pasak Allporto, atskleid jam, kad psichoanaliz, pripastant visus jos nuopelnus, gali siskverbti pernelyg giliai, todl psichologams, prie valgant pasmon, bt naudingajsamiau painti akivaizdius motyvus." Todl Allportas asmenyb apibr atpastam elgesio modeli poiriu. Jam labiau rpjo ne paaikinti, bet nusakyti atskirus asmenybs bruous. Kaip psichologai apibdina ir klasifikuoja asmenybes? Pasitelkime analogij. Tarkime, kad js norite apibdinti ir suklasifikuoti obuolius. Kas nors galbt teisingai pasakyt, kad kiekvienas obuolys vienintelis toks. Vis dlto i. pradi bt tikslinga suskirstyti obuolius skirtingas ris - saldieji, alyviniai, Mcintosh ir 1.1. Btent taip - klasifikuodami mones pagal keturis tipus - senovs graikai apibdindavo asmenyb. Atsivelgdami tai, kuris, j nuomone, kno skysi vyrauja, mones priskirdavo melancholikam (prislgtajam), sanflvinkaip (linksmajam), flegmatikam (nejausjiog^amj^arba cholerikam (dirgliajam) tipui. i klasifikacijos sistema i ties atrodo juokinga, dabartins asmenybs tip idjos labiau vykusios. Jerome Kaganas (1989 b), remdamasis vaik psichologiniu ir fiziologiniu reaktyvumu, skiria drovi ir uslopint bei drsi ir neuslopint vaik temperamento tipus. Kai kurie sveikatos psichologijos specialistai mano, kad tikslinga skirti stipriojo A tipo" ir silpnojo B tipo" asmenybes. Psichologas Williamas Sheldonas (1954) klasifikavo mones pagaTkuno tipTSanta Klausas - tipikas storulis endomorfas": atsipalaidavs ir linksmas. Supermenas - tipikas raumeningas mezomorfas": tvirtas ir fizikai aktyvus. erlokas Holmsas - tipikas liesas ektomorfas": sitemps ir vieniius. Ar i tikrj yra

koks nors ryys tarp skirting kno tip ir skirting asmenybi? Tyrjai, atskirai vertin kno tip ir asmenyb, nustato tarp j nestipr ry. Taigi putnaus ir nerpestingo mogaus bei raumeningo ir pasitikinio mogaus stereotipai pernelyg padidina tiesos grd (Tucker, 1983). iandien, ypa konsultuojant verslo ir karjeros klausimais, labiau prasta klasifikuoti mones pagal Carlo Jungo asmenybs tipus, remiantis j atsakymais 126 klausimus, kuriuos sugalvojo Isabel Briggs Meyers (1987) ir jos motina Kathleena Briggs. Myers-Briggs tip rodmuo" yra visikai paprastas. Kasmet j atsako apie 2 milijonai moni; atsakydami jie turi pasirinkti, pavyzdiui, Ar paprastai jausmus vertinate labiau u logik, ar logik vertinate labiau u jausmus?" Paskui, suskaiiavus, kam atiduota pirmenyb, mons priskiriami kategorijai vardijant, tarkime, kad jie yra jausminio" arba mstanio" tipo, ir kiekvien tip graiai apibdinant. Pavyzdiui, teigiama, kad jausminio" tipo mons jautrs vertybms, atjautus, supratingi, taktiki"; apie mstanio tipo mones sakoma, kad jie pirmenyb teikia objektyviems tiesos reikalavimams" ir gerai analizuoja". Todl dauguma moni noriai priima tipo apibdinim, kuriame atsispindi tai, kam jie atidav pirmenyb, ir tuo remdamiesi, gali iekoti sau tinkam darbo partneri ir j temperament atitinkanios veiklos.

Bruo tyrinjimas
Klasifikuojant mones atskirus vienokius arba kitokius asmenybs tipus, nepavyksta visikai atskleisti j ypatingumo. Tad, kaip dar bt galima apibdinti j asmenybes? Daugybei spalv suvokti pakanka trij spalvos matmen (atspalvio, sodrio, viesio). Grkime prie ms ankstesns analogijos su obuoliu - j galime apibdinti keliais bruo matmenimis - kaip santykinai didel arba ma, raudon arba gelton, sald arba rgt. Panaiai psichologai, atsivelgdami i karto kelet bruo matmen, nusako daugyb vairi asmenybs skirtum. Kokie bruo matmenys apibdina asmenyb? Allportas kartu su bendradarbiu H. S. Odbertu (1936) suskaiiavo visus odyno odius, kuriais galima apibdinti mog. J buvo apie 18 000. Kaipgi psichologai galt sutrumpinti sra iki tokio, kuriuo galima bt naudotis nusakant pagrindinius bruous? Vienas i bd buvo irinkti bruous, tokius kaip nerimas, kuriuos tam tikros teorijos laiko pagrindiniais. Naujesnis bdas - faktori analiz; 11 skyriuje aprayta statistin procedra, nustatanti testo uduoi grupes, informuojanias apie pagrindinius intelekto dmenis (pavyzdiui, erdvinius gebjimus, gebjim samprotauti, odinius gdius). sivaizduokite, kad mons, kurie save apibdi-

482

VI DALIS. Asmenyb, sutrikimai ir gera savijauta

na kaip linkusius bendrauti, draugikus, taip pat danai sakosi mgst jaudinanius potyrius bei idaigas ir nemgst ramiai skaityti. Toki statistikai tarpusavyje koreliuojani elgesio poreiki grup atspindi pagrindin bruo, arba veiksn. J>ie pavyzdiai yra i grups, kuri sudaro bruo^ va d i n a m ekstzgvrsija. Angl p s i c j i D i o k a d daug msjcu^ galima supaprastintai-ireikti dviem genetikai sajygojamaismat^^^ ir emocinipastovumas-nepastovumas (14-2 pav.). EysenckcT asmenybs klatfimyna buvo pateiktas monms i 35 pasaulio ali - nuo Kinijos iki Ugandos ir Soviet Sjungos. Ianalizavus moni atsakymus, ekstraversijos ir emocionalumo veiksniai neivengiamai irykja kaip pagrindiniai asmenybs matmenys (Eysenck, 1990). AutoriaLtija, kad ekstravertaLieko dirgikli, nes j normalus smegen suadinimo lvgi'snaprastai esti g ^ a zerfiay: j^mockai pasIftyfis mons reaguoja ramiai, nes j autonomin nerv sistema nra tokia jautri kaip emocikai nepastovi moni. Daugelis kit teoretik taip pat mano, kad asmenybs bruoai yra biologikai slygoti. Jerome Kaganas, kaip ir Eys enckas, aikina, kad nevienod vaik drovum ir slopinim lemia j autonomins nerv sistemos reaktyvumas. Genetikos veiksni takos dvyni ir vaikint vaik asmenybs bruoams tyrimai (98-101 p.) liudija apie biologini veiksni tak, tuo pat metu primindami, kad elgesio bdai formuojasi asmens genetiniams duomenims sveikaujant su konkreia aplinka.

NEPASTOVUS Pasiduodantis eidus, nuotaikai pernelyg jautrus Nerimastingas Nerimstantis Nelankstus Agresyvus Rimtas, sveikos Jaudrus galvosenos Pesimistas Permainingas Santrus Impulsyvus Nelinks bendrauti Optimistas Ramus Melancholikas Cholerikas Aktyvus INTRAVERTAS EKSTRAVERTAS Pasyvus Flegmatikas Sangvinikas Links Atsargus bendrauti Mslus Draugikas Taikus Kalbus Susitvards Atjautus Patikimas Linksmas/nerpestingas / ^Pastovaus, Energingas ^santraus bdo Neatsargus Ramus Links vadovauti PASTOVUS

14-2 pav. ioje schemoje vairs Eysencko dviej svarbiausi asmenybs veiksni - ekstraversijos/ intraversijos ir pastovumo/ nepastovumo - deriniai naudojami vardyti kitus, konkretesnius bruous. Atkreipkite dmes, kad keturi pagrindiniai dviej veiksni deriniai yra panas j senovs graik asmenybs tipus; jie paymti schemos viduryje (i Eysenck and Eysenck, 1963).

14 SKYRIUS. Asmenyb

483

Dauguma tyrj mano, kad Eysencko nustatyti matmenys yra svarbs, taiau visko apie konkrei asmenyb nepasako. Jie silo traukti daugiau veiksni ir vadina tai penketu svarbiausi veiksni" (Goldberg, 1990; John, 1990). Jei testas nurodo js padt kiekvieno i 14-2 lentelje surayt matmen atvilgiu, jis pasako daug k, k apskritai galima pasakyti apie js asmenyb. Be to, iuos penkis matmenis atspindi kasdiene moni kalba, kai ji vartojama apibdinant kitus arba save (Dingman, 1990; Watson, 1989). Skirting kultr ir skirtingomis kalbomis kalbantys mons pastebi ir vardija beveik tokius pat bruous (Church & Katigbak, 1989; Yang & Bond, 1990). Beveik viso pasaulio mons apibdina kitus odiais, kurie atitinka penketo svarbiausi" veiksnius - ar sutariantys su kitais, ar ekstravertiki ir 1.1. Penketas svarbiausi" nra galutinis sprendimas. Kai kurie teoretikai svarsto, ar nereikt traukti dar ir toki matmen, kuri neapima ios penkios kategorijos, toki kaip savimon ir vyrikumas/moterikumas. Taiau iandien, atrodo, ie penki veiksniai geriausiai nusako pagrindini bruo matmenis.

Bruo vertinimo bdai

vertinimo bd, parengt remiantis bruo samprata, tikslas - paprastai pavaizduoti asmens elgesio kontrus (profil), o ne atskleisti paslptas asmenybs varomsias jgas (toks yra projekci-

14-2 lentel. P e n k e t a s svarbiausi"

BRUOO MATMUO Emocinis pastovumas

asmenybs

veiksni

APIBUDINIMAS Ramus / nerimastingas Saugus/ nesaugus Patenkintas savimi / savs gailintis Links bendrauti / atsiskyrs Mgsts juokauti / rimtas Jausmingas / santrus Lakios vaizduots / praktikas Mgsts jvairov / mgsts rutin Savarankikas / konformikas Gerairdis / negailestingas Pasitikintis / jtarus Paslaugus / nelinks bendradarbiauti Veiksmingas / neveiksmingas Rpestingas / nerpestingas Susivaldantis / impulsyvus

Ekstraversija

Atvirumas

Sutarimas su kitais

Siningumas

Pritaikyta i Clinical assessment can benefit from recent advances in personality psychology" - R. McCrae, P. T. Costa, Jr., American Psychologist, 1986, 41, p. 1002.

17. 1909

484

VI DALIS. A s m e n y b , sutrikimai ir gera savijauta

ni test tikslas). Qaugelis bruous vertinani skali leidia greitai vertinti atskir bruo, pavyzdiui,'^ ekstraversij, nerim arba savs vertinim. Tokie matai paprastai naudojami tiriant asmenyb ir elgsen. Psichologai taip pat gali vertinti ir kelis bruous i karto; tam naudojami asmenybs klausimynai - daug klausim, kurie skirti vairiems jausmams ir vairiam elgesiui vertinti. Psichologjabiausiai itirtas ir plaiausiai naudojamas yra Minnesotas daugiafzis asmenybs klausimynai (MMPtrpagaanglik^avaJinim Minnesota MultiphasicTersonality Inventory). Jis daugiau skirtas psichikos sutrikimams, o ne normalios" asmenybs bruoams4yeHinti,-.bj^ kuriant asmenybs klausimynus.. Vienas i jos krj Starke Heathaway (1960) palygino savo darb su Binnet. TiTcriausiai pamenate, kad Binnct sukr pirmj intelekto test, parinkdamas uduotis, kurios skmingai atskyr vaikus, mokytinus Paryiaus mokyklose nuo t, kurie to nepajgia. MMPI teiginiai taip pat buvo atrinkti empirikai, t. y. Hathaway ir jo kolegos i didelio klausim skaiiaus atrinko tuos, kurie leidia atskirti tam tikras grupes. I pradi psichikos sutrikim turintiems pacientams ir normaliems" monms jie pateikdavo imtus teigini, kuriuos reikjo atsakyti teisinga arba klaidinga" (Atrodo, kad niekas mans nesupranta", Sulaukiu tiek uuojautos, kiek nusipelniau", Man patinka poezija"). Jie atrinkdavo ir palikdavo tuos, nors ir kvailai skambanius, klausimus, kuriuos pacientai atsakydavo kitaip negu normals" mons. Teiginys laikraiuose man domu tik komiksai", gali atrodyti beprasmis, taiau depresijos varginami mons buvo labiau link atsakyti j taip". (Kartais humoristai parodijuodavo MMPI, pavyzdiui, Verksmas pripildo mano akis aar", Bdamas vaikas, danai sirgdavau buboniniu maru", Manau, kad aviiniai dribsniai yra erotiki", Mane nervina siaubingi riksmai", A sdiu vonioje, kol nepasidarau panaus razin" [Frankel ir kt., 1983].) iandien naudojamas naujasis MMPI-2, kurio naujos normos buvo sudarytos, remiantis visapusikai amerikieiams atstovaujamos imties tyrimo rezultatais. Jame taip pat yra 10 klinikini skali" (14-3 pav.). Liko kelios validumo skals", kurioms priklauso ir melo skal", rodanti, kiek mogus apsimetinja, nordamas sudaryti apie save ger spd (atsakydamas klaidingai tokius teiginius, kaip kartais a supykstu"). Klausimync yra 15 turinio skali", vertinani, pavyzdiui, nuostatas darb, eimos problemas, pykt. Palyginti'su pi^jekdniais testais, kurie yra subjektyvs, asmenybs klausimyn veriai yra objektyvs kompiuteris gafi pateikti klausimus ir vertinti tiriamojo atsakymus. (Kompiuteris taip pat gali

14 S K Y R I U S . A s m e n y b

485

Prie gydym Po gydymo Hipochondrija (susirpinimas dl fizini simptom) Depresija (pesimizmas, neviltis) Isterija (simptomus naudoja kaip priemon problemoms sprsti) Psichopatiniai sutrikimai (socialini norm nepaisymas) Vyrikumas/moterikumas (interesai, kurie bdingi kitai lyiai) Paranoja (haliucinacijos, tarumai) Psichastenija (nerimas, kalts jausmas) Schizofrenija (nusialinimas, keistos mintys) Hipomanija (perdtas aktyvumas, jaudulys, impulsyvumas) Socialin intraversija (bailumas, drovumas) 10 Klinikai svarbi sritis

pateikti anksiau panaiai atsakiusij apibdinimus.) Taiau objektyvumas negarantuoja validumo. Jei MMPI tiriami norintys sidarbinti, apsukrs testuojamieji gali apgauti, stengdamiesi sudaryti ger spd (atsakydami, kaip socialiai pageidaujama). Kadangi kompiuterizuotas testavimas yra nesudtingas, daugelis tam nepasirengusi staig vadov, personalo tvarkytoj ir medik test panaudoja tam, kam jis nebuvo skirtas (Matarazzo, 1983). Taiau, gerai tai ar blogai, dl savo objektyvumo MMPI vis populiarja (Piotrowski ir Keller, 1989) ir yra iverstas daugiau kaip 100 kalb. Tokie savistata grindiami asmenybs testai yra plaiausiai naudojamas bdas bruoams vertinti, taiau psichologas Davidas Funderis (1991) sitikins, kad asmen pastani moni atsiliepimai gali suteikti patikimesns informacijos. Draugai, kurie jus daug kart stebjo kasdienmis situacijomis, gali gana gerai vertinti, tarkime, kiek js esate ekstravertikas. Paprastai pai moni pasakojimai ir pastam atsiliepimai sutampa. Taiau kai jie nesutampa, Funderis labiau tiki pastam atsiliepimais. Jei visi, kas jus pasta, sutaria, kad esate draugikas ir links bendrauti, tuomet, nesvarbu, k patys manytumte, js esate toks.

14-3 pav. Edo, depresijos ir nerimo k a m u o j a m o j a u n u o l i o , tirto M i n n e s o tos d a u g i a f a z i u a s m e n y b s k l a u s i m y nu ( M M P I - 2 ) , profilis prie psichoterapij ir po jos. Apie du tredaliai moni, tiriam M M P 1 - 2 , g a u n a T verius nuo 40 iki 60 k i e k v i e n o j e skalje (i Butcher, 1990).

486

VI DALIS. A s m e n y b , sutrikimai ir gera savijauta

Bruo teorijos vertinimas

Ar ms asmenybs bruoai yra pastovs ir ilgalaikiai? O gal ms elgesys priklauso nuo to, kur ir su kuo mes esame? Williamas Faulkneris, stengdamasis savo kriniuose pavaizduoti tikrov, sukr tokius veikjus kaip savimyl ir savanaud Jason Compson, kuris vairiose vietose ir vairiu laiku bdavo toks pat. Ital dramaturgas Luigis Pirandello man kitaip. Jo poiriu, asmenyb nuolatos kinta, prisitaikydama prie konkretaus vaidmens arba aplinkybi. Vienoje i Pirandello pjesi Lamberto Laudisi taip save apibdino sinjorai Sirelli: I ties esu toks, kok js manote mane esant; nors, mano mieloji ponia, tai nekliudo man bti tokiu, kokiu mane laiko tamstos vyras, mano sesuo, mano dukteria ir Skirtumas tarp to, kokie esame sinjora Cini - nes juk ir jie yra absoliuiai teiss." O ji jam atpatys ir kokius mato kiti, yra sako: Taigi kiekvienam i ms js esate vis kitoks." toks pat kaip skirtumas tarp Kas geriau atstovauja asmenybei - Faulknerio pastovusis Jasoms ir kit. " nas Compsonas ar Pirandello nenuoseklusis Laudisi? Daugelis Michclis dc Montaigne Essays, 1588 turbt sutiksite, kad tai nra klausimas arba-arba". Ms elgesys priklauso nuo to, kaip ms vidiniai polinkiai sveikauja su mus supania aplinka. Taigi klausiame toliau: kas svarbiau? Ar esame panaesni tuos, kokius sivaizduoja Faulkneris, ar tuos, kuriuos sivaizduoja Pirandellis? Jei btume priversti rinktis, dauguma ms, matyt, stot Faulknerio pusn. iek tiek anksiau taip pat bt pasielg ir dauguma psicholog. Argi neakivaizdu, kad vieni Galima sakyti, jog laikin, iorimons yra patikimi ir siningi, o kiti - nepatikimi, vieni - linksni veiksni taka elgesiui lami, o kiti - grieti, vieni - atviri, o kiti - nedrss? J&biausiai domisi socialin psichoPrisiminkite, kad a s ^ n ^ J ^ J & ^ ^ kuri logija, o asmenybs psichologijai nekinta nei laikui bgant, nei aplinkybms keiiantis. Jei drausvarbiausia yra ilgalaiki, vidigikumas yra bruoas, tai draugiki mons turi bti draugiki vaini veiksni taka. I tikrj riu metu ir vairiomis aplinkybmis. Ar taip yra? 4 skyriuje nagelges visuomet lemia asmens ir rinjome ilgalaik tyrim. Atkreipme dmes, kad kai kuriuos aplinkybi sveika (435 p.). mokslininkus stebina asmenybs kaita (ypa tuos, kurie tiria kdikius); kitus stulbina tai, kad asmenyb nuo paauglysts per vis suaugusiojo gyvenim lieka nepakitusi. vertinus suaugusi moni asmenyb,-ka jie buvo j a u n , j- vl. pakartpjii^ta p o keli deimtmei, paaikjo, kad j savybs-ilika. Faulknerio tatai nebt nustebin. Kitas dalykas yra konkretaus elgesio pastovumas kintant aplinkybms. Walteris Mischelis (196j$, 1984) paymi, kad negalima numatyti moni elgesio nuoseklumo. Viename i pirmj tynrnT Hughas Hartshorne ir Markas May (1928b) tkstaniams vaik, kai jie aid, buvo namie ar klasje, sudar prog meluoti, apgaudinti ir vogti. Ar vieni vaikai visuomet elgsi siningai, o kiti nesiningai? Paprastai ne. Pasak tyrj, dauguma vaik apgaudinja tik esant tam tikroms aplinkybms. Tarp vaiko melo, apgavysts ir

14 SKYRIUS. A s m e n y b

487

vagysts, vertint iame tyrime naudotomis testo situacijomis, yra tik labai silpnas ryys (411 p.). Daugiau kaip po pusimio met, tirdamas student pareigingum, Mischelis gavo panaius duomenis. Tarp studento pareigingumo vienomis aplinkybmis (tarkime, laiku ateiti paskaitas) ir tokio pat pareigingo elgesio kitomis aplinkybmis (pavyzdiui, laiku atlikti uduotis) esminio ryio nenustatyta. Pirandello tatai nebt nustebin. Mischelis taip pat pabria, kad asmenybs test veriai menkai padeda numatant moni elges. Pavyzdiui, moni ekstraversijos testo veriai tiksliai nenumato, kaip i tikrj jie gebs bendrauti tam tikromis situacijomis. Jei tai prisiminsime, sako Mischelis, tai atsargiau lipinsime etiketes ir riuosime mones, bsime santresni numatydami, ar kas nors yra links sulauyti duot od, nusiudyti, gerai dirbti. Mokslas gali mums pasakyti, kokia po keli met tam tikru laiku bus mnulio faz, taiau toli grau negali numatyti, kaip jausits ir kaip elgsits rytoj. Gindamas bruo teorij, asmenybs psichologas Seymouras Epsteinas (1983 a, b) tvirtina, kad mginimas numatyti konkreius veiksmus, remiantis asmenybs testu, yra kaip mginimas spti js atsakym vien testo klausim, remiantis intelekto testu. Js atsakymo bet kok klausim nemanoma spti, nes jis priklauso nuo daugelio kintamj (nuo to, kaip perskaitysite klausim, kaip j suprasite, kiek susitelks bsite tuo momentu, taip pat nuo skms). Labiau spjamas yra js vidutinis tikslumas atsakant daugel keli test klausim. Panaiai, teigia Epsteinas, galima numatyti vidutin moni atvirum, laimingum arba nerpestingum vairiomis situacijomis. Toks pastovumas leidia vertinant mogaus drovum ar mielum gerai j pastantiems monms sutarti tarpusavyje (Kenrick ir Funder, 1988). Jei ms geriausi draugai patvirtina, vadinasi, mes i tikrj turime tam tikr asmenybs bruo. Nepastamoje, formalioje situacijoje - pavyzdiui, vakarieniaujant pas svetimus mones - kai kurie bruoai gali likti uslpti, nes mes paisome socialini norm. prastomis, neformaliomis aplinkybmis - paprasiausiai susitikus su draugais - jauiams ne tokie suvaryti ir leidiame savo bruoams irykti (Buss, 1989). Tam tikromis situacijomis ms iraikos stilius yra stebtinai nuoseklus - danai mes, kelias akimirkas mat mog televizoriaus ekrane arba atkreip dmes sutikto mogaus gyvum, kalbjimo bd, gestus, susidarome apie j tvirt spd. Nalini Ambady ir Robertas Rosenthalis (1991,1992) ra vaizdajuost, kaip 13 Harvardo universiteto magistrant mok emesni kurs studentus. Paskui stebtojai vos po 10 sekundi irjo tris nedideles atkarples apie kiekvieno dstytojo elges paskaitos pradioje, viduryje bei

488

VI DALIS. A s m e n y b , sutrikimai ir gera savijauta

pabaigoje ir vertino kiekvieno dstytojo pasitikjim, energingum, emocin iltum ir kt. ie elgesio vertinimai, kurie rmsi 30 sekundi stebjimu, stulbinamai atitiko student vertinim vidurk semestrui pasibaigus. Apibendrinant galima pasakyti, kad kiekvienu-momentu susiklosiusi situacija labai stipriai veikia mogaus elges, ypa jei situacija kelia aikius reikalavimus. Vairuotojo elges prie viesoforo daug geriau galime numatyti, remdamiesi vies spalvomis, o ne jo asmenybs painimu. Taigi dstytojams studentas gali atrodyti romus, o draugams - gam.pals. Taiau ivedus mogaus elgesio vairiomis situacijomis vidurk, galima bt teigti, kad kiekvieno i ms asmenybei bdingas nuoseklumas ir pastovumas.

HUMANISTIN

KRYPTIS

Apie 1960 m. kai kuri garsi asmenybs psicholog m nebetenkinti Freudo teorijos negatyvumas, bruo psichologijos objektyvumas ir paiepiamai vadinamos biheviorist iurki psichologijos" akivaizdus nereikmingumas. Kitaip negu Freudas, kuris nagrinjo nesveik" moni emesniuosius motyvus, h u manistins krypties psichologai" sutelk dmes sveik" moni siekius bti savarankikiems ir gyvendinti savo galimybes. Kitaip negu bruo teorijos alininkai,jpateikinj asmenybs profilius, jie teig, jog asmuo yra vientisas, daug sudtingesnis nei gali parodyti daugybs test veriai. Kitaip negu biheviorizmo mechanistin analiz, kuri nuvertina subjektyvi patirt ir sieja mogaus elges su slyginmis reakcijomis, jie ragino gilintis tai, kaip.magus^patiria lides ir diaugsm, susvetimjim ir artum, nevilt ir pilnatv. Dviej humanistins psichologijos pradinink Abrahamo Maslow (1908-1970) ir Carlo Rogerso (19021987) teorijos vaizdiai parodo tai, k pabria humanistin asmenybs samprata: mogaus galias ir pasaulio suvokim asmens (o ne tyrjo) akimis.

Savasties (savojo A) tyrinjimas

ABRAHAMAS MASLOW APIE ASMENS SAVIRAIK. Maslow kli

mint, kad ms motyvus sudaro poreiki hierarchija. Kai patenkiname savo fiziologiniusj^rei^u^j^ asmeninis saugu- J^ mas; pasijut saugs, siekiame meils, norime bti mylimi ir mylti save. Pajut savj vert, galiausiai siekiame saviraikos, ireikti savo galias.

14 SKYRIUS. Asmenyb

489

Maslow (1970) savo idjas pltojo, tirdamas sveikus krybingus mones, o ne sunkius klinikinius atvejus, kaip daugelis ankstesnij teoretik. Raydamas apie saviraik, jis rmsi turiningai ir produktyviai gyvenusi garsi Vakar kultros asmenybi ir savo pastam, toki kaip Abrahamas Lincolnas, Thomasas Jeffersonas ir Eleanora Roosevelt, tyrimais. Visi ie mons turjo bendr bruo. Pasak Maslow, jie gerai paino save ir tai pripaino, buvo atviri ir nuoirds, mylintys ir rpestingi, nekaustomi kit nuomons. Jie savo dmes kreip problemas, o ne save paius, nes gerai suvok, kas jie yra, ir dl to nesirpino. Savo energij jie danai sutelkdavo konkret udavin, kur laikydavo savo gyvenimo paskirtimi. Dauguma i moni labiau vertino artimus ryius su nedaugeliu moni nei pavirutinikus santykius su daugeliu. Daugelis j buvo patyr kasdiens smons ribas perengiani dvasini arba ekstazini aukiausiojo pakilumo 4 ' akimirk. Pasak Maslow, tai brandaus suaugusio mogaus savybs, bdingos tiems monms, kurie pakankamai gerai imano apie gyvenim ir todl gali ujausti, pamirti savo painius jausmus tvams, surasti savo paaukim, gyti pakankamai drsos bti nepopuliariems, nesigdyti bti atvirai doriems" ir kt. Dirbdamas su studentais, Maslow m splioti, jog tiktina, kad suaug pasieks saviraikos tie, kurie yra malons, rpestingi, asmenikai prisiri prie vyresnij, kurie to nusipelno" ir slapta nerimauja dl iaurumo, menkysts ir minios jausmo, kurie taip danai bdingi jaunimui."
CARLO ROGERSO ASMEN NUKREIPTAS POIRIS. Dauge-

Abrahamas Maslow ,,Motyvacija ir asmenyb1970: Visos dmesio vertos motyvacijos teorijos turi bti susijusios ne tik su gyvybikais suluointos sielos veiksmais, bet ir su aukiausiais sveik ir stipri moni gebjimais. "

liui Maslow mini pritar kitas humanistins krypties psichologas Carlas Rogersas. Jis buvo sitikins, kad mons i esms yra geri ir visi turi saviraikos polinki. Kiekvienas esame kaip gil, galintys augti, tobulti, gyvendinti savo galias, jei tik aplinka netrukdo ir nestabdo io proceso. Rogersas (1980) man, jog norint, kad aplinka skatint augti ir tobulti, btinos trys slygos - nuoirdumas, palankumas ir empatija (sijautimas). Anot Rogerso, mons padeda kitiems augti, bdami nuoirds - atviri savo pai jausmams, nesistengdami rodytis kitokie nei yra, atsiskleisdami. Augti padeda mons, kurie yra palanks kitiems, rodantys tai, k Rogersas pavadino beslygika pagarba. Tai pripainimo, palankumo nuostata, vertinanti mog net tuomet, kai jis klysta. Ar teko kada pajusti palengvjim, kai, liovsi apsimetinti, ipain savo blogiausius jausmus, supratote, kad jus irima palankiai? Kartais toki maloni patirt - kai daugiau ne-

490

VI DALIS. A s m e n y b , sutrikimai ir gera savijauta

bejauiame poreikio aikintis, esame laisvi ir galime bti atviri, nesibaimindami prarasti kit pagarb, - gali teikti skmingos vedybos, darni eima arba artima draugyst. Augti padeda ir empatiki mons, tokie, kurie supranta ms jausmus ir prasmes, nesistengdami juos-vertinti. Mes retai klausoms kit, visikai juos suprasdami, tikrai sijausdami," - sako Rogersas. Taiau btent toks ypatingas klausymas yra viena stipriausi jg, galini k nors pakeisti". Nuoirdumas, palankumas ir empatija yra vanduo, saul ir maisto mediagos, sudaranios slygas monms, tarsi galingiems uolams, augti. Nes, tsia Rogersas (1980, 116 p.), palankum patiriantys ir vertinami mons paprastai isiugdo ir save vertinani nuostat". Empatikai iklausomi mons imoksta geriau siklausyti savo vidini potyri tkm". Rogersui bt buv malonu perskaityti jau po jo mirties ispausdintus odius: Ikimokyklinio amiaus vaikai, kuri tvai laikosi toki nuostat, paprastai uauga krybingi mons" (Harrington ir kt., 1987). Ir Maslow, ir ypa Rogersas laik, kad svarbiausias asmenybs * poymis yra jagasties, arba savojo AS, samprata - visos mintys ir jausmai, kuriais atsakome klausim Kas a esu?" Jei ms ' A samprata yra teigiama, paprastai esame link teigiamai elgtis ir taip pat suvokti pasaul. Jei toji samprata neigiama - jei savo pai akyse mes esame toli nuo ms idealaus A", tai, pasak Rogerso, jauiams nepatenkinti ir nelaimingi. Taigi tvai, moRogersas man, kad nuoirdumas, kytojai ir draugai turt siekti padti kitiems painti save, pripapalankumas ir empatija padeda inti tai ir bti sau itikimiems. tobulti ne tik bendraujant SAVASTIES TYRIMAS. Vienas pirmj mogaus savasties jausmu pradjo domtis Williamas Jamesas, kuris tam paskyr per 100 savo 1890 m. ileisto veikalo psichologijos pagrindai" puslapi. 1943 m. Gordonas Allportas apgailestavo, kad savastis inyko i akiraio". J pabrianti humanistin psichologija negali pasigirti gausiais moksliniais tyrimais, taiau ji padjo atgaivinti savasties samprat ir ilaikyti dmes jai. Dabar, prajus imtmeiui nuo Jameso veikalo pasirodymo, savastis yra viena i psichologijos energingiausiai gvildenam ir tiriam tem. Kasmet pasirodo gausyb studij apie savivert", savisklaid", savivok", savikontrol" ir kt. Vienas i naujo poirio savast pavyzdi yra Hazel Markus ir jos koleg i Michigano universiteto (Inglehart ir kt., 1989; Markus ir Nurius, 1986) pltota galim A" samprata. Js galimi A apima tai, kuo troktate tapti - turtingas A, liesas A, mylimas ir troktamas A. Jie taip pat apima ir tuos A, kuriais bijote tapti - neturintis darbo A, alkoholikas A, nepasieks mokslo A.
gydytojui ir pacientui, bet taip pat tvui ir vaikui, vadovui ir grupei, mokytojui ir mokiniui, virininkui ir pavaldiniui apskritai dviem monms.

14 SKYRIUS. Asmenyb

491

ie galimi A mus skatina, kelia konkreius tikslus, kuri turime siekti ir kuriems turime skirti energijos. Olimpietis Carlas Lewisas, galvodamas apie Olimpini aidyni empiono Jesse Owenso laimjimus, aikiai m suprasti savo siekius. Michigano Universiteto medicinos studentai, aikiai sivaizduodami save skmingai dirbaniais gydytojais, baig studijas geresniais paymiais. Tie, kurie daug svajoja, daug ir pasiekia. ie tyrimai remiasi prielaida, su kuria sutinka visi humanistins krypties psichologai, kad savastis, arba A, kuris tvarko ms mintis, jausmus ir veiksmus, yra svarbiausioji asmenybs dalis (Markus ir Wurf, 1987). Netgi informacij prisimename geriau, jei koduodami j siejame su savimi. Paklausti, ar koks nors odis, pavyzdiui, draugikas, apibdina mus, vliau t od prisiminsime geriau negu paklausti, ar is odis apibdina k nors kit (Higgins ir Bargh, 1987). Svarbu ir tai, kokius jausmus sau igyvename. Tyrimai liudija, jog teigiamai save vertinti yra naudinga, o bti ididiam ir sitikinusiam savo teisumu - rizikinga. SAVS VERTINIMO NAUDA. Geras savs vertinimas - savosios verts jausmas - yra naudingas. mons, kurie gerai save vertina, reiau turi op, maiau skundiasi nemiga, ne taip pasiduoda kit spaudimui, maiau link vartoti narkotikus, atkakliau atlieka sunkias uduotis ir yra laimingesni (Brockner ir Hulton, 1978; Brown, 1991). Menkas savs vertinimas brangiai kainuoja. mons, kurie jauiasi nes tokie, kokie nort bti, lengvai pasiduoda depresijai. Tie, kuri savivaizdis neatitinka to, kuo jie mano prival bti, link nerimauti (Hoggins, 1987). Psichoterapeutas Hansas Struppas (1982, p. 64-65) pasakoja: Vos tik imi klausytis paciento pasakojimo, susiduri su nelaimingumu, emocine tampa, neviltimi... Vis i sunkum pagrindas - menkas savs vertinimas ir nepasitenkinimas savimi". iuos koreliacinius ryius tarp menko savs vertinimo ir gyvenimo problem galima aikinti ir kitaip (galbt gyvenimo problemos veria blogai save vertinti). Taiau blogo savs vertinimo taka irykja eksperimentuojant. mogus, kurio savivaizdis laikinai sumenkinamas (pavyzdiui, pasakius, kad jo gebjim testo rezultatai prasti, arba paniekinus jo asmenyb), pradeda labiau niekinti kitus mones arba reikti stipresn nepasitenkinim kit rasi atvilgiu. mons, kurie neigiamai iri save, yra daugiau paeidiami ir link teisti kitus (Baumgardner ir kt., 1989; Crocker ir Schwartz, 1985). Tyrimais nustatyta, kad tie, kurie buvo

Kaip sivaizduojate savo galimus bsimus A? Kiek ie sivaizduojami A skatina jus dabar?

Seneca Laikai Liucilijui", po Kr. 64: Tai, k galvoji apie save pats, yra kur kas svarbiau negu tai, k apie tave galvoja kiti. "

492

VI DALIS. Asmenyb, sutrikimai ir gera savijauta

priversti jaustis nesaugs, danai tampa perdtai kritiki, tarsi nordami kitus apstulbinti sava talentu (Amabile, 1983). Vieni myli savo artim kaip save pat",jd kiti neapkenia savo artimo kaip savs paties. ie duomenys atitinka Maslow ir Rogerso teiginius, kad sveikas" savivaizdis yra naudingas. Pripainkite save ir jums bus lengviau pripainti kitus. PALANKUMAS SAU. Carlas Rogersas (1958) syk paprietaravo religinei tiesai, es visos problemos kylanios dl pernelyg didels moni meils sau ir ididumo. Jis pabr, kad dauguma jo pastam moni niekina save, mano es nevertingi ir nemylimi." Markas Twenas sivaizdavo taip: Joks mogus savo irdies gilumoje per daug savs negerbia." I tikrj dauguma apie save manome gerai. Savs vertinimo tyrimuose netgi tie mons, kuri veriai mai, rinkdamiesi atsakymus i keli galim, pasirenka vidurinius atvejus (Baumeister ir kt., 1989). (Maos" saviverts mogus tokius teiginius, kaip man kyla ger sumanym" atsako - kartais", vienas kitas".) Rejto^yena i pastaruoju metu labiausiai erzinani, taiau tvirtai rodyt psichologijos ivad yra stiprus alikas palankumas sau - parengtis suvokti save palankiai (Brown 1991; Headey ir Wearing, 1988; Myers, 1990). Pasvarstykime:
Eksperimentai rodo, jog mons prisiima didesn atsakomyb u gerus poelgius ir u ir skm nesknegu u blogus poelgius

Pamilti save, vadinasi, viso gyvenimo roman. "

pradti

Oscaras Wilde Idealus vyras", 1895

mes. Sportininkai paprastai pergales aikina savo pai aunumu, o pralaimjimus - nelemtomis klaidomis, blogu teisjavimu arba kitos komandos nepaprastai geru aidimu. Keletas tyrim parod, kad, gav blogus egzamino paymius, mokiniai kritikavo pat egzamin, net ir jei buvo priversti patikti, jog blogai atsak. Vairuotojai, pildydami draudimo anketas, avarijas apibdina taip: Neinia i kur iniro automobilis, kurio nebuvo matyti, atsitrenk manj ir dingo", Privaiavus sankry, staiga susidar utvara, ir a nepamaiau kito automobilio", Pstysis trenksi main ir papuol po ratais". Klausim u k a ito nusipelniau?" uduodame itikus bdai, bet ne tada, kai sekasi. Skms manome es nusipeln. Beveik vis subjektyvi ir socialiai pageidaujam dalyk atvilgiu dauguma moni sivaizduoja es geresni negu vidutiniai. Nacionalins apklausos rodo, jog dauguma verslo vadov sakosi es doresni negu vidutinis tos srities vadovas. Keli tyrim duomenimis, 90% verslo vadybinink ir daugiau kaip 90% universiteto dstytoj savo veikl vertino kaip geresn negu vidutinio j bendradarbio veikla. Australijoje 86% moni savo veikl Dl savo prastos nuotaikos kaltiname nuovarg, rpesius, alk. O geros nuotaikos prieastimi laikome save paius. "
C.S. Lcwisas, 1 8 9 8 - 1 9 6 3

14 SKYRIUS. A s m e n y b

493

laiko geresne u vidutin, o 1% - prastesne u vidutin. Jungtinse Amerikos Valstijose dauguma vyresnij klasi moksleivi, vertindami savo mokjim bendrauti su kitais", priskiria save 10% geriausiai tai mokani savo bendraami. is reikinys ne toks rykus Azijoje, bet apskritai alikas palankumas sau buvo stebtas visame pasaulyje tiriant Olandijos, Australijos ir Kinijos studentus, Japonijos vairuotojus, Indijos indusus, vis amiaus grupi pranczus. Pasaulis, regis, panaus Garrisono Keilloro Wobegono eer - viet, kur visos moterys yra tvirtos, vyrai ivaizds, o visi vaikai geresni negu vidutiniai."

Galdami laisvai ireikti, kaip i tikrj sivaizduojame save, gautume daug teigiamesn vaizd u t, kur galt patvirtinti tikrov. "
Shelley Taylor Teigiamos iliuzijos", 1989

alikas palankumas sau meta ik ndienei populiariajai psichologijai. Johnas Powellas (1989, 15 p.) tvirtina: Visi turime menkavertikumo kompleks. Tie, kurie atrodo jo netur, tik dedasi tokie." Taiau papildomi duomenys isklaido bet kokias abejones: ankstesnius poelgius mes prisimename ir pateisiname, iauktindami save. Mes perdtai pasitikime savo sitikinim ir vertinim tikslumu, mes pervertiname save, sivaizduodami, kaip tinkamai pasielgtume tomis situacijomis, kuriomis daugumos moni elgesys nra avus. Mes greiiau patiksime pagraintais negu nepagraintais ms apibdinimais; mums spdingesni tie psichologiniai testai, kuriais galime gauti teigiamesnius verius. Mes stipriname savivaizd, pernelyg vertindami tai, kiek kiti palaiko ms nuomon bei turi toki pat silpnybi, ir nepakankamai vertindami visiems bendras stiprisias ypatybes. Mes didiuojams savo grupe - link suvokti savo grup (savo mokykl, al, ras) kaip pranaesn. Be to, didiuojamasi danai prie nuopuol. Sau palankus suvokimas, kuris sudaro konflikt pagrind, reikiasi nuo kitus kaltinanios vedybins nesantaikos iki save auktinanio etninio snobizmo. Btent arijo garb" kurst naci vrikum. Btent nacionalinis veidmainikumas skatino ir amerikieius, ir sovietus per ginklavimosi varybas teigti: Js ginkluot kelia mums grsm, o ms tarnauja gynybai". Nenuostabu, kad religija ir literatra taip danai mus spja dl perdto ididumo pavoj. Vis dlto mons nesutinka. Jie galvoja apie tuos, kurie i ties niekina save, kurie jauiasi nevertingi ir nemylimi. Jei vyrauja alikas palankumas sau, kodl tada tiek daug moni save emina? Tam yra maiausiai dvi prieastys. Kartais savs paeminimas yra subtiliai tikslingas: galima sulaukti nuraminimo. Danai fraz mans niekas nemgsta", ma maiausiai sukelia atsak: bet ne visi jus pasta". Kitkart savs eminimas, pavyzdiui, prie aidim arba egzamin, parengia galimai neskmei. Jei treneris liaupsina bsim prieinink pranaum, tuomet yra visikai suprantamas pralaimjimas, o pergal verta dmesio.

494

VI DALIS. A s m e n y b , sutrikimai ir gera savijauta

Tiesa ir tai, kad mes visi kartais, o kai kurie danai, i tikrj jauiams menkesni - ypa kai lyginame save su tais, kurie padties, paymi, ivaizdos, pajam arba veiklumo atvilgiu stovi laipteliu arba dviem aukiau. Kuo daniau ir kuo stipriau mes tokius jausmus igyvename, tuo nelaimingesni, netgi prislgti esame. Taigi galima patvirtinti tai, k humanistin psichologija teisingai pabria: teigiamas savs vertinimas padeda mogui prisitaikyti. Beje, yra naudingos net ir ms teigiamos iliuzijos. Jos palaiko ms pasitikjim savimi, saugo nuo nerimo ir depresijos bei leidia gerai jaustis. Angl eseistas Williamas Hazlittas pastebi, kad gyvenimas - tai menas bti gerai apgautam." Pripaindami ir pasitenkinimo savimi pavoj, ir teigiamo savs vertinimo naud, psichologai Roy Baumeisteris (1989), Jonathanas Brownas (1991) ir Shelley Taylor (1989) teigia, kad mons geriausiai veikia, kai j iliuzijos ne pernelyg save auktinanios. Pasak Browno, mes esame tarsi naujieji Japonijos arba Europos traukiniai ant magnetini pagalvi: geriausiai vaiuojame tada, kai esame vos pakil vir bgi - ne taip auktai, kad nulktume ir sudutume, taiau ir nesiliesdami prie bgi.

Lyginti save su kitais gali bti skausminga ir nenaudinga, nes visuomet bus didesni ir maesni u jus. "
Desiderata Rasta Senojoje v. Povilo b a n y i o j e Londone, 1692

Savasties vertinimo bdai

Humanistins pakraipos psichologai kartais asmenybei vertinti naudoja klausimynus, atskleidianius moni samprat apie save. Viename i klausimyn, kurio autorius yra Carlas Rogersas, moni praoma nurodyti, kokie jie nort bti ir kokie yra i tikrj. Anot Rogerso, kai idealusis A ir tikrasis A yra panas, tuomet samprata apie save yra teigiama. Jis tikjosi, kad vis panajantys tikrojo ir idealiojo A vertinimai leis parodyti kliento asmenybs tobuljim veikiant psichoterapijai. Kiti humanistins psichologijos atstovai mano, kad bet koks standartizuotas asmenybs vertinimas yra nuasmeninantis. Netgi ir klausimynas atskiria psicholog nuo gyvo mogaus. Neversdami mogaus atsakinti siaurai apibrt kategorij klausimus, jie tikisi paprastais nuoirdiais pokalbiais geriau suprasti kiekvieno asmens nepakartojam patirt.

Humanistins krypties vertinimas

Apie humanistin psichologij galima pasakyti t pat, kas buvo sakyta apie Freud: jos taka buvo didiul. Huma,stjns psichologijos atstov idjos turjo takos konsultavimui, mokymui, vaik a u k l j i Jie paveik - kartais visai ne taip, kaip ketino - dabartin populiarij psichologij. Btent populiarioji psichologija padjo daugeliui perimti tai,

14 SKYRIUS. A s m e n y b

495

ko taip veiksmingai mok Maslow ir Rogersas - kad teigiamas savivaizdis yra laims ir skms raktas, kad palankumas ir empatija padeda ugdyti teigiamus jausmus sau paiam, kad mons i esms yra geri ir pajgs tobulti. Nacionalinis visuomens nuomons tyrim centras (1985) skelbia, kad dabar keturiskart daugiau amerikiei mano, jog mogus i prigimties yra geras", o ne i esms sugeds ir ydingos prigimties". Humanistines psichologijos atstovai taip pat gali diaugtis tuo, kad iandien labai stipriai pakito, palyginti su buvusiais prie 50 met, atsakymai vien i MMPI teigini (Holden, 1986c): standartizuojant klausimyn, 1930 metais tik 9% tiriamj sutiko su teiginiu a esu svarbus asmuo", o devintojo deimtmeio viduryje su iuo teiginiu sutiko daugiau kaip pus tiriamj. Per Gallupo apklaus (1989), vertindami teigin geras savivaizdis arba savigarba", labai svarbu" atsak 85% amerikiei, o nesvarbu" - 0%. Humanistins psichologijos idjos buvo igirstos. Humanistins krypties spindesys susilauk ir kritikos. Pirmiausia, anot kritik, jos svokos yra miglotos ir subjektyvios. Pairkime, kaip apibdinami saviraikos pasiek mons - atviri, nuoirds, mylintys, save pripastantys, nas. Ar tai tikrai mokslinis apibdinimas? Ar tik asmenini Maslow vertybi ir ideal apibdinimas? M.Brewster-Smithas (1978) pastebi, kad Maslow yra pateiks tik spdius apie savo herojus. sivaizduokime kit teoretik, kuris ieities taku pasirenka kitokias asmenybes, pavyzdiui, Napoleon, Aleksandr Didij ir John D. Rockefeller. is teoretikas tikriausiai saviraikos pasiekusius mones apibdint kaip nepaisanius kit moni poreiki", motyvuotus laimti" ir apsstus valdios trokimo." Antra, kai kurie kritikai prietarauja miniai, kuri Carlas Rogersas suformulavo taip: Vienintelis svarbus klausimas yra: Ar mano gyvenimo bdas visikai patenkina mane ir leidia man i tikrj save ireikti?"(cit. i Wallach ir Wallach, 1985). Jie baiminasi, kad humanistins psichologijos skatinamas individualizmas - pasikliauti ir veikti vadovaujantis savo jausmais, bti sau itikimam, save ireikti - puoselja nuolaidiavim sau, egoizm ir moralini ribojim nykim (Campbell ir Specht, 1985; Wallach ir Wallach, 1983). I tikrj ia kalbama apie tuos, kurie telkia dmes ne save, bet u savs, kurie turi daugiausiai galimybi patirti socialin param, diaugtis gyvenimu ir skmingai susidoroja su stresu (Crandall, 1984). Humanistin psichologija atmeta i kritik. Jos alininkai teigia, kad karingumas, prieikumas ir nejautrumas danai kyla tada, kai moni savivert menka. Be to, jie teigia, kad norint pamilti kitus, pirmiausia reikia pamilti save.

496

VI DALIS. A s m e n y b , sutrikimai ir gera savijauta

TRUMPAS GINAS Ar mons i esms yra geri? Dviej humanistins krypties psicholog diskusija

Carlas Rogersas: TAIP A labai gerai inau, kiek netiktinai daug iandieniniame pasaulyje griaunanio, iauraus, blogo elgesio - nuo karo grsms iki beprasmio smurto gatvse, bet nemanau, kad is blogis yra bdingas mogaus prigimiai. Kai psichologin aplinka leidia asmenybei tobulti ir rinktis, neteko regti mogaus, kuris pasirinkt iaurumo arba naikinimo keli. Visada renkamasi didesns socializacijos ir geresni santyki su kitais kryptis. Taigi mano patirtis leidia manyti, kad ms blog elges daugiausia lemia kultros takos. Sunkus gimdymas, neaiki kdikio santyki su tvais patirtis, varanti, alinga vietimo sistemos taka, neteisingas turto paskirstymas, ms puoseljami prietarai prie tuos, kurie yra kitokie, - visi ie ir daugelis kit dalyk kreipia mog antisocialiomis kryptimis. Taigi a manau, kad mons, kaip ir kit ri atstovai, i esms savo prigimtimi yra geri, bet juos aloja j patirtis. (I Rogers, 1981)

Rollo May: NE Pripastama, kad mus stipriai veikia kultra. Taiau ji taip neveikt, jei mes neturtume tam tikr polinki. Kas kuria kultr, jei ne tokie pat asmenys kaip js ir a? Kultra yra ir bloga, ir gera, nes mes, mons, kurie j sudarome, esame ir blogi, ir geri. Mumyse slypi ir blogio, ir grio pradai. Kai kurie mons pritaria ir vadovauja humanistiniam sjdiui, nordami rasti roj arba uost audroje, bendruomen panaiai mstani moni, kurie taip pat dedasi nenutuoki apie aplink plytint blog. Gyvenimas, mano supratimu, nra reikalavimas igyventi i anksto lemt gr, bet jis yra i ami gldmos mus pasiekiantis ikis, kylantis i to, jog kiekvienas i ms galime nusverti svarstykli lkt grio arba blogio pusn. Man atrodo, kad tai reikalauja amino religijos teigiamo gailestingumo bei atlaidumo ir nepalieka vietos pasitenkinimui savimi. (Itrauka i May, 1982)

|
!

i j | j j I j | i

Humanistins krypties psichologai dar buvo kaltinami tuo, kad negeba realiai vertinti mogaus blogio. Aplinkos niokojimo, gyventoj pertekliaus ir branduolinio karo grsms akivaizdoje abejingum gali skatinti dvi racionalizacijos. Pirmoji - naivus optimizmas, neigiantis grsm (mons i esms yra geri; viskas bus gerai"). Kita - juoda neviltis (tai beviltika; ar verta mginti k nors daryti?"). Veiksmui reikia ir realizmo, kuris verst susirpinti, ir optimizmo, kuris adint vilt. Humanistin psichologija, kaip sako jos kritikai, adina troktam vilt, bet ne taip pat btin realizm.

SOCIALIN-KOGNITYVIN

KRYPTIS

Ketvirtoji svarbi asmenybs sampratos ir tyrimo kryptis yra kilusi i psichologini mokymosi, painimo ir socialinio elgesio dsni. Psichologas Albertas Bandra (1986) j pavadino socialne-kognityvine kryptimi, o jos alininkai pabria iorini vyki svarb. Kaip mokymo teoretikai, jie mano, kad elgtis daugiausia imokstama arba slygojimo dka, arba stebint kitus ir se-

14 SKYRIUS. Asmenyb

497

kant j pavyzdiu. Kaip kognityvins bei socialins psichologijos teoretikai, jie pabria psichikos proces svarb: k jauiame ir mstome apie mus supani aplinkybi poveik ms elgesiui. Taigi socialins-kognityvins pakraipos teoretikams rpi ne vien tai, kaip supanti aplinka kontroliuoja mus (biheviorizmas), bet ir kaip mes sveikaujame su aplinka: kaip mes suvokiame iorinius vykius ir kaip juos reaguojame. Koki tak elgesio bdui daro ms schemos, prisiminimai ir lkesiai? Toks sveikos ir abipusikumo poiris skatino tyrjus nagrinti, kaip aplinka formuoja asmeninius veiksnius, tokius kaip savikontrol ir savivaizdis, ir kaip ie veikia elges. Kitaip negu kai kurie humanistins krypties psichologai, socialins-kognityvins krypties teoretikai nemano, kad mogaus savastis yra gimta ir laukia, kol ji bus atskleista" arba ireikta". Jie teigia, kad aplinka formuoja ms savivok.

Elgesio tyrinjimas vairiomis situacijomis

ABIPUS TAKA. Bandra (1986) sveikavim su aplinka vadina abipusiu determinizmu. Jis teigia, kad elgesys, vidiniai asmeniniai veiksniai ir aplinka veikia kaip sujungti vienas kito lemiami veiksniai" (14-4 pav). Pavyzdiui, vaik proiai irti TV (buvs elgesys) veikia tai, k jie ypa mgsta irti (vidinis asmeninis veiksnys), o tai daro tak tam, kaip televizija (aplinkos veiksnys) veikia j dabartin elges. Poveikiai yra abipusiai. Kaip jau pabrme, mons ir aplinka sveikauja. Aptarkime tris konkreius bdus, kuriais mons ir aplinka sveikauja.
1. Skirtingi mons pasirenka skirting aplink. Universitetas,
Asmeniniai/ paintiniai veiksniai

Elgesys

AplinKOS veiksniai

kuriame mokots, leidiniai, kuriuos skaitote, televizijos laidos, kurias irite, muzika, kurios klausots, js draugai, su kuriais bendraujate - visa tai yra aplinka, kuri pasirinkote, remdamiesi i dalies savo polinkiais. Js j pasirinkote ir ji jus formuoja.
2. Asmenyb formuoja reikini supratim ir reakcijas juos.

14-4 pav. Abipusis determinizmas. Socialin-kognityvin kryptis teigia, kad asmenyb formuoja aplinkybi, mini bei jausm ir elgesio sveika.

Nerimastingi mons paprastai daniau negu nejauiantys nerimo gali patirti grsm kelianius vykius (Eysenck ir kt., 1987). Mat nerimastingi mons suvokia pasaul kaip grsmingesn ir atitinkamai elgiasi.
3. Asmenyb padeda sukurti situacijas, kurias reaguojame.

Daugelis eksperiment parod, kad ms poiris ir elgesys su eima, kaimynais bei draugais daro tak tam, kaip ie elgiasi su mumis. Jei laukiame, kad kas nors ant ms pyks, galime nemaloniai su juo elgtis, sukeldami btent t elges, kurio laukiame. Mes esame ir aplinkos kriniai, ir jos architektai. Jei visa tai atrodo jau girdta, matyt, dl to, kad tai susij su svarbiausia psi-

498

VI DALIS. A s m e n y b , sutrikimai ir gera savijauta

chologijos ir ios knygos tema: elgesys kyla i iorini ir vidini tak sveikos. Verdaniame vandenyje kiauinis sukietja, o bulv suminktja. Grsminga aplinka vien padaro didvyriu, o kit nieku. Kiekvien akimirk ms elges lemia ms patirtis ir genai, mus supanti aplinka ir ms asmenyb. ASMENIN KONTROL. Svarbus asmenybs aspektas - asmenins kontrols jausmas - ar mes imokstame jaustis gal kontroliuoti aplink^r manyti, kad aplinka kontroliuoja mus. moni asmenins kontrols jausmo tyrimai rodo, kad elgesiui turi takos tai, ar mons suvokia, kad j gyvenimo kontrol yra vidin (j pai) ar iorinJiorinio pasaulio jg). Psichologai asmenins kontrols (arba bet kurio asmeninio veiksnio) tak gali tirti dviem bdais. Vienas bdas - iekoti ryio (koreliacijos) tarp kontrols jausmo, ir elgesio bei laimjim. O antras - atlikti eksperiment, kai kontrols jausmas sustiprinamas arba susilpninamas ir stebimi padariniai. KONTROLS POBDIS. Panagrinkite savo pai kontrols jausm. Ar jauiate, kad savo gyvenimo negalite kontroliuoti? Kad pasaul valdo keletas galingj? Kad norint gauti ger darb, reikia tik tinkamu laiku atsidurti tinkamoje vietoje? O gal js labiau link tikti, kad tai, kas jums atsitinka, priklauso nuo js pai? Kad eilinis mogus gali paveikti valdios sprendimus? Kad skm lemia atkaklus darbas, o ne laimingas atsitiktinumas? imtai tyrim lygino mones, kurie, pasak psichologo Juliano Rotterio, suvokia, kad yra^kgn traliuojami i iors - kad j li-' kim lemia atsitiktinumai ir ioriniai veiksniai, - su tais, kurie suvokia vidin kontrol - kad jie patys daugiau tvarko savo likim. Daugelis tyrim parod, kad vidins kontrols" mons geriau mokosi mokykloje (Findley ir Cooper, 1983), yra savarankikesni ir maiau prislgti (Benassi ir kt., 1988; Lefcourt, 1982). Be to, jie geriau geba laukti atidt apdovanojim ir lengviau veikia vairius stresus, tarp j ir vedybinio gyvenimo problemas (Miller ir kt., 1986).
IMOKTAS BEJGIKUMAS AR ASMENIN KONTROL. Bej-

giai, prislgti mons danai suvokia, kad kontrol yra iorin, ir is suvokimas gali stiprinti j visiko pasidavimo (rezignacijos) jausm. Btent tai nustat Martinas Seligmanas (1975, 1991) ir kt. eksperimentuodami su gyvnais ir monmis. Pririti unys, kuriems kartotinai duodami elektros smgiai ir jie to niekaip negali ivengti, imoksta jaustis bejgiai. Vliau, pasikeitus situaci-

14 SKYRIUS. A s m e n y b

499

jai, kai bausms galt ivengti perok utvar, jie beviltikai traukiasi ir giasi. Patyr traumuojani vyki, kuri negaljo kontroliuoti, mons taip pat ima jaustis bejgiai, prislgti, netek vilties. Toks pasyvus pasidavimas vadinamas imoktu bejgikumu (14-5 pav.). Ir prieingai, gyvnai, iveng smgi pirmojoje situacijoje, imoksta patys kontroliuoti ir lengvai ivengia smgi, patek nauj situacij.
14-5 pav. Imoktas bejgikumas.

Koncentracijos stovyklose, kaljimuose, netgi fabrikuose, universitetuose ir geruose globos namuose mons nedaug k gali kontroliuoti, dl to prastja j nuotaika ir didja tampa. Suteikiant daugiau galimybi kontroliuoti - leidiant kaliniams perstatyti kdes ir jungti arba ijungti viesas bei TV, darbininkams dalyvauti priimant sprendimus, o globos nam gyventojams pasirinkti, kaip tvarkyti savo aplink - rykiai pagerja sveikata ir nuotaika (Miller ir Monge, 1986; Ruback ir kt., 1986; Wener ir kt., 1987). Vieno ymaus tyrimo metu globos nam gyventojai, kuri 93% buvo skatinami labiau kontroliuoti aplink, pasidar gyvesni, veiklesni ir laimingesni (Rodin, 1986). Ellen Langer (1983, p. 291) padar toki ivad: suvokta galimyb kontroliuoti yra mogaus veiklumo pagrindas". Taigi ir jauniems, ir seniems" vienodai reikia sukurti toki aplink, kuri didint galimos kontrols jausm ir asmens veiksmingum. Tuos, kurie baiminasi, kad elgsenos mokslai gali paminti tradicines vertybes, ios tyrim ivados turt nuraminti: mons klesti demokratijos slygomis, bdami laisvi ir kai jiems leidiama veikti. Nenuostabu, kad sen demokratini tradicij alyse gyvenantys mons jauiasi es laimingesni (Inglehart, 1990). Visai prie demokratin revoliucij Ryt Vokietijoje psichologai Gabriel Oettingen ir Martinas Seligmanas (1990) palygino Ryt ir Vakar Berlyno darbinink kno kalb. Vakar Berlyno gyventojai, palyginti su gyvenaniais kitapus sienos, daug daniau sdjo tiesiai, o ne susmuk, jiems buvo bdingesn auktyn kylanti lp linija, jie daniau ypsojosi ir juoksi. Perfrazavus romn filosof Senek, laimingi yra tie, kurie patys pasirenka, k jiems daryti. OPTIMIZMAS. Kiek bejgiai arba veikls jauiats, parodo ir js padtis pagal optimizmo/pesimizmo matmen. Kaip js daniau-

500

VI DALIS. A s m e n y b , sutrikimai ir gera savijauta

siai aikinate neigiamus ir teigiamus dalykus? Turbt pastate student, kurie dl blog paymi kaltina j nekontroliuojamas aplinkybes - savo gebjim stok (nestengiu ito padaryti") arba blogus" dstytojus, vadovlius bei egzamino klausimus. Tiktina, kad tokie studentai ir toliau gaus prastus paymius, skirtingai nuo t, kurie susidaro vilting nuostat, kad pastangos, tinkami mokymosi proiai ir savidrausm gali daug k pakeisti (Noel ir kt., 1987; Peterson ir Barrett, 1987). Seligmanas ir Peteris Schulmanas (1986) palygino naujus gyvybs draudimo agentus, kuri poiriai buvo daugiau arba maiau optimistiki. Tie, kurie optimistikai velg klitis - laikydami jas laimingais atsitiktinumais, arba naujo poirio galimybe, o ne nesugebjimo enklu, per pirmuosius metus sudar daugiau draudimo sutari ir dvigubai maiau j ketino mesti darb. Savo tyrimo ivadas tiesiogiai patyr pats Seligmanas, kai vienas i optimistik naujok, pradjusi po testavimo Seligmano optimizmo testu dirbti Metropolitan Life" kompanijoje, vliau jam paskambino ir sudar su juo draudimo sutart. Susidrus su nemaloniomis aplinkybmis, naudingas ne tik pozityvus mstymas, bet ir truputis realistiko pesimizmo. Su tikrove prasilenkiantys optimistai kartais nepajgia imtis proting atsargumo priemoni. Galime stebtis Amerikos auktesnij mokykl administratoriais. Kadangi 18-22 met gyventoj jau tam tikr laik majo, Jungtini Amerikos Valstij vietimo ministerija planavo, jog 1991-1995 m. auktesnij mokykl student sumas. Taiau 1990 m. Amerikos vietimo tarybai atlikus tyrim, paaikjo, kad tik 5% i vyresnij administratori planavo, kad per ateinanius 5 metus j student sraai mas: 83% buvo numat, kad priims mokytis daugiau student (Chronicle of Higher Education, 1990). i tikrovs ir vilties sankirta vaizdiai parodo apgaulingo optimizmo dilem. Rinkai majant, klestinioms auktesniosioms mokykloms tikriausiai turi vadovauti optimistiki, pozityviai mstantys administratoriai, taiau daugelis lygiai taip pat optimistik ir pozityviai mstani administratori veda nusivylimo link. Nerimas dl numatomos neskms i tikrj gali paskatinti energingas pastangas ivengti bauginanios lemties (Cantor ir Norem, 1989; Goodhart, 1986; Showers ir Ruben, 1987). Pernelyg savimi pasitikintys studentai danai atlieka uduotis ne taip gerai kaip j vienodai gabs bendramoksliai, kurie, bijodami neilaikyti egzamino, toliau nirtingai mokosi ir gauna puikius paymius. I tikrj, norint, kad pasisekt, reikia pakankamai optimizmo, teikianio vilties, taiau reikia ir iek tiek pesimizmo, kuris neleist nusiraminti bei bti patenkintam savimi.

Viepatie, suteik mums malon ramiai priimti tai, ko nemanoma pakeisti, duok drsos pakeisti tai, k reikt pakeisti, ir iminties atskirti viena nuo kito. "
Rcinholdas Nicbuhras M a l d a tyloje", 1943

14 SKYRIUS. A s m e n y b

501

Elgesio vairiomis situacijomis vertinimo bdai

Socialins-kognityvins krypties mokslininkai tyrinja, kaip kintanios aplinkybs veikia moni elges ir nuostatas. Pavyzdiui, jie tiria, kaip agresyvaus arba neagresyvaus elgesio pavyzdi stebjimas veikia elges. Jie aikinasi barbarik situacij tak moni nuostatoms. Taip pat jie nagrinja moni asmenybs pastovum kintant aplinkybms. Geras pavyzdys, dar prie sukuriant socialin-kognityvin teorij, yra Jungtini Amerikos Valstij armijoje Antrojo pasaulinio karo metu naudotas kandidat slaptuosius agentus vertinimo bdas. Armijos psichologai neduodavo kandidatams ratu atliekam test, bet reikalavo veikti imituotomis slaptumo slygomis. Buvo tikrinama, kaip kandidatai geba elgtis streso slygomis, sprsti problemas, ilaikyti vadovavim ir neisiduoti stipriai tardant. Norint vertinti elges tikrovikomis aplinkybmis, reikjo daug laiko ir l, taiau tai padjo numatyti, kaip vliau seksis atlikti slaptojo agento uduotis (OSS Assessment Staff, 1948). T bd ir dabar taiko verslo, karins ir vietimo organizacijos, vertindamos kasmet tkstanius moni. Amerikos telefono ir telegrafo kompanija stebi, kaip bsimieji vadybininkai dirba sudarius slygas, imituojanias j darb (Bray, 1982). Daugelyje universitet numatom bsim dstytoj gebjimas dstyti vertinamas stebint j vedamus usimimus. Kariuomenje kareiviai vertinami stebint juos per karines pratybas. ie bdai remiasi principu, kad geriausiai galima numatyti bsim moni elges ianalizavus, kaip jie elgsi anksiau panaiomis situacijomis (Mischel, 1981). Jeigu situacija ir asmuo lieka beveik tie patys, geriausiai bsimo darbo skm parodo ankstesnis darbas; bsimus paymius geriausiai galima numatyti pagal buvusius paymius, agresyvumas praeityje leidia spti apie bsimj agresyvum; jei mogus vartojo narkotikus mokykloje, tikriausiai juos vartos ir suaugs. Jeigu negalima patikrinti, kaip mogus elgsi seniau, pravartu sukurti situacij, kurioje imituojami panas reikalavimai - tada galima pamatyti, kaip mogus su jais susidoroja.

Socialins-kognityvins krypties vertinimas

Socialin-kognityvin asmenybs teorija atkreipia dmes tai, kaip aplinkybs veikia mones ir kaip mons jas veikia. Galime pripainti, kad labiau negu kitos teorijos, ji remiasi psichologiniais mokymo ir painimo tyrimais. Viena i kritik pastab yra ta, kad teorija labai gerai paaikina jau vykusius faktus. velgiant praeit, bet k galima pa-

502

VI DALIS. A s m e n y b , sutrikimai ir gera savijauta

I ARIAU. Tariamasis vertinimas: kaip tapti skmingu" a s t r o l o g u arba c h i r o m a n t u

Kai kurie asmenybs vertinimo bdai yra visai nepagrsti, taiau js to nesuinotumte, kalbdami su j gerbjais. Chiromantas Ray Hymanas (1981), vliau taps psichologu, atskleidia astrolog, chiromant bei aikiaregi naudojamus bdus ir padeda mums suprasti, kodl mons taip leidiasi apgaunami. Pirmas j bdas remiasi stebjimo tiesa, jog kiekvienas i ms vienais atvilgiais esame nepanaus kitus, o kitais atvilgiais - kaip ir visi kiti. Aikiaregis" idsto tuos kelis dalykus, kurie tinka visiems ir atrodo pasaks spding ties: Jauiu, kad jumyse susikaup pyktis kakam; j btina ilieti", Js nerimaujate labiau negu atskleidiate tai netgi savo geriausiems draugams", Js gerai prisitaikote prie situacijos, js interesai plats." Tokie bendri teiginiai gali bti traukti asmenybs apibdinim. sivaizduokite, kad atlikote asmenybs test ir buvote taip apibdinti: Js labai troktate, kad kiti mons jus mgt ir avtsi jumis. Esate links save vertinti kritikai. Didiuojats, kad savarankikai mstote ir nepriimate kit pakankamai nerodytos nuomons. Jums atrodo neprotinga pernelyg atvirai kitiems pasakoti apie save. Kartais bnate ekstravertikas, draugikas, links bendrauti; kartais - intravertikas, sunerims ir santrus. Turite kai kuri nereali sieki (Forer, 1949). Eksperimento metu studentai gavo panaius ablonikus vertinimus. Kai tiriamieji man, kad is tariamas grtamasis ryys buvo parengtas btent jiems ir jis i esms buvo palankus, jie beveik visuomet man, kad apibdinimas yra arba geras", arba puikus". Peteris Glickas ir jo bendradarbiai (1989) pastebjo, kad net skeptikai astrologij vertinantys mons, gav giriamus astrologo apibdinimus, pradeda manyti, jog galbt kako toje astrologijoje ir esama." Prancz psichologas Michaelis Gauguelinas Paryiaus laikratyje pasiskelb gals nemokamai sudaryti asmenin horoskop. Vliau 94% moni gaut horoskop vertino kaip teising ir tiksl. I tikrj visi jie buvo gav garsaus udiko France Dr. Petiot horoskop (Kurtz, 1983). is reikinys vadinamas Barnumo efektu. Jis pavadintas vardu puikaus pramogini rengini organizatoriaus P. T. Barnumo, pasakiusio, jog mulkiai gimsta kiekvien minut", garbei. Barnumo efektas toks stiprus, jog dauguma moni, gav tok ablonik ir tikro testo rezultatais paremt savo asmenybs apibdinim, netikrj apibdinim laiko tikslesniu. Astrologai ir brjai prikaiioja savo vertinimus ablonik teigini, kaip k tik pacituotame apibdinime, kuris buvo paimtas i kioske parduodamos astrologijos knygos. Kitas bdas - skaityti" i mogaus aprangos, fizini ypatybi, neodini gest ir reakcijos tai, k js sakote. sivaizduokite, kad js esate toks aikiaregis ir pas jus ateina jauna, madaug trisdeimties met, moteris. Hymanas aprao moter, kuri pasipuousi brangiais papuoalais, mvi vestuvin ied ir vilki juodais pigaus audinio drabuiais. Pastabus stebtojas atkreips dmes jos batus, kurie buvo reklamuojami monms, turintiems nesveikas kojas". Ar ios uuominos k nors sako? Remdamasis iais pastebjimais, brjas stebina klient savo valgomis. Jis spja, kad moter, kaip ir daugum kit klieni, pas j atved meils arba finansins problemos. Juodi drabuiai ir sutuoktuvi iedas leidia galvoti, kad jos vyras neseniai mirs. Brangs papuoalai pera mint, kad anksiau ji gyveno pasituriniai, taiau pigs drabuiai silo prielaid, kad po vyro mirties ji skursta. Gydomoji avalyn rodo, kad dabar jai tenka daugiau vaikioti negu buvo pratusi, o tai gali reikti, jog ji dirba, kad galt isilaikyti po vyro mirties. Hymanas teigia, kad, jei nesate toks valgus, kaip is brjas (kuris teisingai atspjo, kad moteriai rpi, ar ji turt dar kart itekti, vildamasi veikti ekonominius sunkumus), nieko baisaus. Paprasiausiai pasakykite monms tai, k jie nori igirsti. siminkite kelias Barnumo formuluotes i astrologijos bei brimo vadovli ir laisvai jas naudokite. Pasakykite monms, kad jie patys turi susieti js pasakytus dalykus su savo konkreia patirtimi, o paskui jie prisimins, kad js visk teisingai numatte. Formuluokite tuos teiginius kaip klausimus ir, kai pastebsite teigiam atsak, patvirtinkite teigin neabejodamas. Gerai klausykits ir paskui kitais odiais atskleiskite monms tai, k jie jums anksiau atskleid. Bet geriau saugokits laims lmj, kurie, iais bdais inaudodami mones, tampa laims mjais.

14 SKYRIUS. A s m e n y b

503

aikinti" kaip painimo ir socialins aplinkos padarin. Kita kritin pastaba - kad teorija labai daug dmesio skiria aplinkybms ir nepripasta asmens vidini savybi. Kritikai klausia, kur yra asmuo, kai taip suprantama asmenyb (Carlson, 1984). O kur mogaus emocijos? Be abejo, aplinkybs reguliuoja ms elges, taiau, kaip sako kritikai, danai j prasiskverbia ir ms pasmons motyvai, emocijos ir kitos bdingosios savybs, taip pat ir genetikai paveldti dalykai. Dvyni ir vaikintj tyrimai rodo, kad paveldjimas daro takos tokiems asmenybs bruoams kaip ekstraversija, agresyvumas ir net paslaugumas (3 skyrius). Taigi vl grtame prie minties, kuria pradjome svarbesnij asmenybs teorij apvalg: visos 14-3 lentelje apibendrintos kryptys ko nors mus moko. Psichoanalitin asmenybs teorija atkreipia ms dmes pasmon ir neracionaliuosius mogaus bties aspektus. Bruo kryptis sistemikai apibdina ir klasifikuoja svarbius asmenybs dmenis. Humanistin kryptis primena, kad pagrindinis ir svarbiausias dalykas - savasties jausmas ir sveikas gebjimas augti; socialin-kognityvin teorija pritaiko pagrindines mokymosi bei mstymo psichologines svokas ir moko mus, kad mes visuomet veikiame tam tikromis aplinkybmis, kurias patys padedame sukurti. Retai gyvenime visam vaizdui apie k nors susidaryti pakanka vienintelio poirio. Asmenyb yra paslaptingas ir sudtingas reikinys, taiau skirtingiems poiriams jis atsiskleidia skirtingais aspektais. Kiekvienas poiris padeda geriau sivaizduoti visum.

1 4 - 3 lentel. KRYPTIS Psichonalitin

Keturi poiriai
ELGES LEMIA...

asmenyb
VERTINIMO BUDAI Projekciniai testai, kuri tikslas - atskleisti nesismonintus motyvus Asmenybs klausimynai, vertinantys vairi bruo stiprj; kit moni vertinimai VERT Spekuliatyvi, sunkiai patvirtinama teorija, daranti milinik poveik kultrai Apraomasis poiris kritikuojamas u tai, kad kartais nepakankamai pripastama, jog elgesys kinta kintant situacijoms mogaus teorija, atnaujinusi domjimsi savastimi; kritikuojama u subjektyvum ir kartais u naiv egocentrizm bei optimizm Sveikos teorija, kuri sujungia mokymosi, painimo ir socialinio elgesio tyrimus; kritikuojama u tai, kad nepakankamai vertina pasmons, emocij ir nekintam asmenybs savybi svarb

Nesmoning konflikt tarp malonumo siekiani impuls ir socialini ribojim apdorojimas Biologikai veikiam polinki, pavyzdiui, ekstraversijos ir intraversijos, raika

Bruo

Humanistin

sismonint jausm apie save apdorojimas atsivelgiant savo patirt

(a) Klausimynai, skirti savivaizdiui vertinti; (b) empatinis moni nepakartojamos patirties supratimas

Socialinkognityvin

Abipuss takos tarp moni ir aplinkybi, suvokiant savo gyvenimo kontrols pobd

(a) Klausimynai, skirti nustatyti, kaip mons jauia kontrols pobd; (b) moni elgesio konkreiomis situacijomis stebjimai

504

VI DALIS. A s m e n y b , sutrikimai ir gera savijauta

SANTRAUKA
Asmenyb, kaip ir intelektas, yra abstrakti svoka. Jos nemanoma pamatyti, apiuopti arba tiesiogiai pamatuoti. Psichologai asmenybe vadina savit ir pastovi mogaus mstysen, jausen ir veiksen. Apvelgme keturias pagrindines asmenybs tyrimo kryptis, kurios savaip nuvieia i sudting problem. seksualum ir konflikt tarp b i o l o g i n i impuls bei socialini ribojim. Jo p o v e i k i s kultrai buvo milinikas.

Bruo

teorija

Psichoanalitin

teorija

P a s m o n s tyrinjimas. Sigmundas Freudas, gydydamas emocinius sutrikimus, sitikino, kad juos sukelia pasmonje vykstantys procesai, kuriuos jis siek isiaikinti, analizuodamas savo ir savo pacient laisvsias asociacijas bei sapnus. Jis man, kad mogaus asmenyb susideda i malonumo siekiani psichini impuls (Id), tikrov nukreiptos v y k d o m o s i o s dalies Ego ir imt (pasisavint) ideal (Superego). Freudas man, kad vaiko raida vyksta psichoseksualinmis pakopomis, kurias jis pavadino oraline, analine, faline, latentine ir genitaline. Jis teig, kad tai, kaip mogus isprend su iomis stadijomis susijusius konfliktus ir ar neliko jis fiksuotas ties kuria nors stadija, turi takos vliau jo asmenybei. tampa tarp Id ir Superego reikalavim kelia nerim. Nerimui veikti Ego naudoja g y n y b o s mechanizmus, i kuri svarbiausias yra istmimas. Neofroidininkai Alfredas Adleris, Karen Horney, Erichas Frommas ir Erikas Eriksonas, taip pat ir Carlas Jungas pritar daugeliui Freudo idj. Kartu jie tvirtino, jog mogus turi ir pozityvesni u seksualinius bei agresijos m o t y v , o Ego smoninga kontrol esanti stipresn, negu galvojo Freudas. P a s m o n s v e r t i n i m o bdai. Psichoanalitinio tyrimo tikslas yra atskleisti nesmoningus asmenybs aspektus. Nors kai kas kritikuoja projekcinius testus dl j menko patikimumo ir validumo, taiau Rorschacho test dar naudoja daugelis klinikos psicholog.

Bruo tyrinjimas. Bruous tiriantys mokslininkai, uuot aikin paslptus asmenybs aspektus, apibdina ms polinkius, nuo kuri priklauso ms veiksmai. Pavyzdiui, faktori analiz padjo tyrjams iskirti penkis skirtingus asmenybs matmenis. Daugeliui i savybi turi takos biologiniai veiksniai genetiniai polinkiai ir galbt autonomins nerv sistemos reaktyvumas. B r u o v e r t i n i m o bdai. Bruoams vertinti psichologai sukr savistata grindiamus klausimynus, pavyzdiui, empirikai sudaryt M M P I - 2 . Kit grups nari atsiliepimai gali suteikti net patikimesns informacijos apie asmens e l g e s i o bruous. Bruo teorijos vertinimas. Kritikai abejoja dl bruo raikos nuoseklumo. Nors moni bruoai, atrodo, per ilgesn laik nesikeiia, mogaus elgesys labai vairuoja kintant aplinkybms. Nepaisant i kitim, vidutinis mogaus elgesys skirtingomis aplinkybmis yra gana nuoseklus.

Humanistin

kryptis

Humanistins p s i c h o l o g i j o s atstovai siek perkelti psichologijos dmes nuo emesnij motyv ir slygojanio aplinkos p o v e i k i o sveik moni tobuljimo galimybes pabriant asmens patirt. Savasties (savojo A) tyrinjimas. Abrahamas Maslow man, kad, patenkin pagrindinius poreikius ir pajut savj vert, mons siekia gyvendinti savo aukiausias galimybes. Nordamas apibdinti saviraik, jis ianalizavo"klias ikilias asmenybes ir apibendrino savo spdius apie j ypatybes. Carlas Rogersas teig, kad norintys puoselti kit tobuljim, turi bti nuoirds, palanks kitiems, empatiki. Sudarius tokias slygas, mons gali geriau suvokti save ir susikurti tikrovikesn bei teigiamesn savojo A samprat. Savasties tyrimai patvirtina auktos saviverts svarb ir aliko palankumo sau gali.

Psichoanalitins krypties vertinimas. Kritikai teigia, kad daugelis Freudo idj esanios netiktinos, nepatikrintos arba j o m s prietarauja naujausi tyrim duomenys, be to, i teorija paaikina tik jau vykusius faktus. Taiau Freudas atkeip psicholog dmes pasmon, pastangas veikti nerim bei

14 SKYRIUS. A s m e n y b

505

Savasties v e r t i n i m o bdai. Humanistins krypties psichologai asmenybei vertinti naudoja klausimynus, kuriuos atsakant, atsiskleidia moni savivoka, ir stengiasi suprasti kit subjektyvi asmenin patirt psichoterapijos metu. H u m a n i s t i n s krypties vertinimas. Kritikai teigia, kad humanistins p s i c h o l o g i j o s s v o k o s e s a n i o s neaikios, miglotos ir subjektyvios, jos vertybs individualistins bei egocentrikos, o prielaidos naiviai optimistins. Taiau humanistin psichologija padjo atnaujinti p s i c h o l o g i j o s d o m j i m s i mogaus savastimi.

nyb. Daroma prielaida apie abipus determinizm - asmeniniai ir paintiniai veiksniai kartu su aplinka veikia m o g a u s e l g e s . Analizuojant skirting moni kontrols suvokim ir j imokt bejgikum, nustatyta, kad vidin kontrol padeda monms veikti g y v e n i m o sunkumus.

Elgesio vairiomis situacijomis vertinimo bdai.

Socialins-kognityvins krypties mokslininkai stebi, kaip moni elgesys bei sitikinimai veikia aplinkybes ir kaip tos aplinkybs veikia j elges bei sitikinimus. Jie nustat, kad, norint numatyti, kaip asmuo e l g s i s tam tikromis situacijomis, geriausia stebti, kaip jis elgiasi panaiomis situacijomis.

Socialin-kognityvin

kryptis

Socialins-kognityvins krypties vertinimas. Socialin-kognityvin asmenybs teorija kritikuojama dl to, kad nepripasta pasmons ir vidini asmenybs savybi svarbos, taiau ji remiasi psichologijoje tvirtintomis mokymosi bei painimo sampratomis ir primena apie socialini aplinkybi svarb.

Elgesio vairiomis situacijomis tyrinjimas. Social i n - k o g n i t y v i n kryptis taiko asmenybs sampratai mokymosi, painimo ir socialins elgsenos dsnius, ypa pabrdama bdus, kuriais a s m e n y b veikia sveik su aplinka ir ta sveika veikia asme-

SIMINTINI TERMINAI IR SVOt

A s m e n y b . mogui bdinga savita mstysena, jausena ir veiksena. L a i s v o s i o s a s o c i a c i j o s . Psichoanalitinis bdas pasmonei tirti, kai asmuo atsipalaiduoja ir sako visk, kas jam ateina galv, net ir banalius arba trikdanius dalykus. Psichoanaliz. Psichologini sutrikim gydymo bdas, kuriuo siekiama parodyti ir paaikinti pasmonje gldini tamp. Freudo psichoanalitin asmenybs teorija siek paaikinti tai, k jis stebjo psichoanalizs metu. P a s m o n . A n o t Freudo, labiausiai nepriimtin mini, jausm, trokim ir prisiminim talpykla. iuolaikins mokslins psichologijos poiriu, nesismonintas informacijos apdorojimo lygmuo. Ikismon ( d a r - n e - s m o n ) . Informacija, kuri yra nesismoninta, bet gali bti smoningai suvokta. Id. P a s m o n i n s p s i c h i k o s energijos, kuri, pasak Freudo, siekia patenkinti pagrindinius seksualinius ir agresyvius stmius, talpykla. M a l o n u m o principas, ld reikalavimas nedelsiant j patenkinti. Ego. Daugiausia smoninga, vadovaujanioji" asmenybs dalis, kuri, pasak Freudo, yra tarpinink tarp Id, Superego ir tikrovs reikalavim. Realybs principas. Ego polinkis tenkinti Id trokimus tokiais bdais, kurie i tikrj gali sukelti pasitenkinim, o ne skausm. Superego. Asmenybs dalis, kuri, pasak Freudo, pateikia vidiniais tapusius idealus ir normas vertinimams (sinei) ir ateities siekiams. Psichoseksualins stadijos. Vaikysts raidos stadij o s (oralin, analin, falin, latentin, genitalin), kuri metu, pasak Freudo, Id malonumo siekianti energija telkiasi skirtingose erogeninse zonose. Oralin stadija. Pirmoji i Freudo nustatyt psichoseksualini stadij (nuo gimimo iki 18 mnesi), kai didiausius juslinius malonumus teikia burnos sritis - iulpiant, kandiojant, kramtant. A n a l i n stadija. Antroji Freudo psichoseksualin

506

VI DALIS. A s m e n y b , sutrikimai ir gera savijauta

stadija (nuo 18 mn. iki 3 met), kurios metu malonumas daugiausia yra susijs su tutinimusi ir lapinimusi, imat ir lapimo sulaikymu ir kontroliavimu. Falin stadija. Treioji Freudo iskirta psichoseksualin stadija (nuo 3 iki 6 met), kurios metu malonumo zona yra lytiniai organai; kyla seksualiniai jausmai prieingos lyties tvams. Edipo kompleksas. Pasak Freudo, tai berniuko seksualinis potraukis motinai ir pavydo bei neapykantos jausmas tvui. Tapatinimasis (identifikacija). Anot Freudo, procesas, kai vaikai savo pradjus formuotis Superego ima savo tv vertybes. Lyties t a p a t u m a s . Suvokimas, j o g esi vyras arba moteris. Latentin stadija. Ketvirtoji Freudo iskirta psichoseksualin stadija, trunkanti nuo 6 met iki lytinio brendimo; jos metu seksualiniai impulsai yra istumti. Genitalin stadija. Paskutinioji Freudo iskirta psichoseksualin stadija, prasidedanti lytinio brendimo metu. Per i stadij seksualumas subrsta, ir asmuo sTkia malonumo lytikai santykiaudamas su kitais. Fiksacija. Pasak Freudo, iliekantis malonumo siekianios energijos susitelkimas ties ankstesne psichoseksualine stadija, kur liko neisprst konflikt. G y n y b o s m e c h a n i z m a i . Psichoanalitins teorijos poiriu - tai Ego gynybos bdai nerimui sumainti nesmoningai ikreipiant tikrov. I s t m i m a s . Psichoanalitins teorijos poiriu - tai pagrindinis gynybos mechanizmas, kuris istumia i smons nerim kelianius mintis ir jausmus. R e g r e s i j a . Psichoanalitins teorijos poiriu - tai nerimo veikimo bdas, kai grtama ankstesns p s i c h o s e k s u a l i n s stadijos bsen, kur tebra fiksuota (sutelkta) tam tikra psichikos energija. A t v i r k t i n i s r e a g a v i m a s . Psichoanalitins teorijos poiriu - tai g y n y b o s mechanizmas, kuriam veikiant, Ego nesmoningai nepriimtinus impulsus paveria j prieybe.Taigi mons gali reikti jausmus, kurie yra j nerim k e l i a n i p a s m o n s jausm prieyb. P r o j e k c i j a . Psichoanalitins teorijos poiriu - tai gynybos mechanizmas, kai mons, slpdami savo grsmingus impulsus, priskiria juos kitiems.

R a c i o n a l i z a c i j a . Psichoanalitins teorijos poiriu - tai gynybos mechanizmas, kai poelgiai/veiksmai aikinami ne realiomis, g r s m i n g e s n m i s nesismonintomis prieastimis, o save pateisinant. Perklimas. Psichoanalitins teorijos poiriu - tai gynybos mechanizmas, kuris seksualinius arba agresyvius impulsus perkelia priimtinesn arba ne tok grsming objekt arba asmen, tarsi nukreipia pykt saugiau ilieti. Sublimacija. Psichoanalitins teorijos poiriu - tai gynybos mechanizmas, kai mons savo nepriimtinus impulsus nukreipia socialiai priimtin veikl. K o l e k t y v i n p a s m o n . Carlo Jungo svoka, reikianti, kad yra v i s i e m s bendra paveldta atminties pdsak i monijos istorijos saugykla. Projekciniai testai. A s m e n y b s testai, pavyzdiui, Rorschacho ir TAT, kai tiriamieji apibdina neaikius dirgiklius, kurie turt sukelti j vidini varomj jg projekcij. Teminis apercepcijos testas (TAT). Projekcinis testas, kurio dka mons ireikia savo vidinius lkesius, baimes ir interesus, kurdami istorijas apie neaikius vaizdus.

Rorschacho raalo dmi testas. Plaiausiai naudojamas projekcinis testas, kur sukr Hermannas Rorschachas; juo siekiama nustatyti moni projektuojamus jausmus, pagal tai, kaip jie interpretuoja deimt raalo dmi. B r u o a s . Bdingas e l g e s i o bdas arba smoningi motyvai; vertinama klausimynais ir i kit moni atsiliepim. A s m e n y b s k l a u s i m y n a s . K l a u s i m y n a s (danai duotus teiginius reikia atsakyti taip" arba ne", sutinku" arba nesutinku"), kurio klausimai arba teiginiai skirti labai vairiems jausmams ir elgesiui vertinti; naudojamas atskiriems pasirinktiems asmenybs bruoams vertinti.

Minnesotos daugiafazis asmenybs klausimynas2 (MMP1-2). Geriausiai itirtas ir plaiausiai klinikins praktikos naudojamas a s m e n y b s testas. I pradi jis buvo skirtas emocikai sutrikusi moni bruoams nustatyti (ir dabar manoma, kad tam labiausiai tinka), dabar naudojamas ir kitiems atrankos tikslams. E m p i r i k a i s u k u r t a s t e s t a s . Testas ( p a v y z d i u i , M M P I - 2 ) , sudaromas ibandius daug klausim ir

14 SKYRIUS. A s m e n y b

507

paskui atrinkus i j tuos, kurie atskiria autori dominanias grupes. Saviraika. Pasak Maslow, galutinis psichologinis poreikis, kuris ikyla, kai pagrindiniai fiziologiniai ir psichologiniai mogaus poreikiai yra patenkinti, jauiama savo vert; motyvacija gyvendinti savo galias. Beslygikai teigiama pagarba. Pasak Rogerso, visiko kito asmens pripainimo nuostata. Savojo A samprata. Visos mintys ir jausmai apie save atsakant klausim Kas a esu?" Savs vertinimas. Didels arba maos savo verts jausmas. alikas p a l a n k u m a s sau. Parengtis save palankiai

suvokti. A b i p u s i s d e t e r m i n i z m a s . Sveikaujanios asmenybs ir aplinkos veiksni takos. Asmenin kontrol. Galjimo kontroliuoti savo aplink jausmas, prieingas bejgikumo jausmui. Iorin kontrol. Suvokimas, kad likim lemia atsitiktinumai arba asmens nekontroliuojami ioriniai veiksniai. V i d i n kontrol. Suvokimas, kad patys tvarkome savo likim. Imoktas bejgikumas. Bejgikumas ir pasyvi rezignacija, kurios imokstama tada, kai gyvnas arba mogus nepajgia ivengti kartotin nemaloni vyki.

Psichikos sutrikimai

15 SKYRIUS

Dauguma moni domisi iimtiniais, neprastais ar nenormaliais dalykais. Saul spindi, vieia bei ildo, ir mums nelabai rpi, kodl taip yra, - sak Ralphas Waldo Emersonas, - bet mes iekome, i kur kyla visas blogis, skausmas ir alkis, uodai ir kvailiai." Kodl domimasi sutrikusios psichikos monmis? Turbt danai juose matome kak panaaus save. Mes visi tam tikromis akimirkomis jauiame, mstome ar elgiams taip, kaip vis laik jauia, msto ar elgiasi sutrikusios psichikos mons. Mes taip pat galime bti nerimastingi, prislgti, udari, tars, klaidingai kuo nors sitikin ar net antisocials, nors tai pasireikia silpniau ir trumpiau. Kartais, tyrindami psichikos sutrikimus, galime atpainti save, tai irykina ms pai asmenybs varomsias jgas. Geriausias bdas suprasti tai, kas normalu - tyrinti nenormalumus," - teig Williamas Jamesas. Kita ms smalsumo prieastis yra ta, kad daugelis asmenikai arba per draugus ar eimos narius esame pajut sutrikusios psichikos moni skausm ir nevilt. Tikriausiai js arba jums svarbus mogus yra jautsis bejgis dl nepaaikinam fizini simptom, nepagrst baimi arba paralyiuotas jausmo, kad nebra prasms gyventi. Kiekvienais metais JAV psichiatrijos ligoninse ir psichiatrijos skyriuose gydosi beveik 1,7 milijono pacient (Rosenstein ir kt., 1989). Apie 2,4 milijono kit, danai dar nesuluoint, bet turini vairi sunkum, kreipiasi ambulatorinius psichikos sveikatos centrus ir klinikas. Vieno valstybinio tyrimo duomenimis, i tikrj pagalbos reikia dar didesniam skaiiui moni - beveik 15% amerikiei (Robins ir Regier, 1991). ios problemos bdingos ne tik Jungtinms Amerikos Valstijoms. Kiek inoma, n viena monijos kultra neivengia dviej baisi iame skyriuje nagrinjam negali - depresijos ir schizofrenijos (Draguns, 1990 a, b). Bdami moni eimos nariai, retas kuris gyvenime nesusiduriame su psichikos sutrikimu.

Mes visi retkariais pami. "

bname
1500

Battista Mantuanus E c l o g u c s k \

15 SKYRIUS. Psichikos sutrikimai

509

POIRIAI PSICHIKOS

SUTRIKIMUS

Dauguma moni sutiks, kad to, kuris savaitmis nelipa i lovos dl prislgtos nuotaikos, psichika yra sutrikusi. Taiau, kaip apibdinti tuos, kurie po patirtos netekties nesugeba grti prie savo prastins socialins veiklos? Kur yra riba tarp normalaus ir nenormalaus? Kaip turtume apibrti psichikos sutrikim? Svarbu ir tai, kaip suprasime sutrikimus: kaip lig, kuri turi bti diagnozuojama ir gydoma, ar kaip natral atsak trikdani aplink? Gal gale, kaip galime klasifikuoti sutrikusios psichikos mones? Ar manoma tai daryti taip, kad, vardindami sutrikimus, padtume jiems, o ne tik skaudintume.

Psichikos sutrikim apibrimas

Jamesas Oliveris Huberty girdjo balsus. Jo mona pasak: Jis kalbjosi su Dievu." Niekada nebuvs Vietname, vien 1984 met vasaros dien jis siver McDonaldo restoran San Ysidro mieste, Kalifornijoje, aukdamas: A Vietname nuudiau tkstanius moni ir dar tkstant nuudysiu!" Per kelet minui, kol policija jo nenuov, Huberty nuov 21 mog. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje JAV Gynybos ministr James Forrestal apsdo mintis, kad j seka slaptieji Izraelio agentai. Gydytojams jo tarumas pasirod perdtas. Jie diagnozavo jam psichikos lig ir paskyr palat Walter Reed karo ligonins virutiniajame aukte. I ten jis ioko ir usimu. Vliau paaikjo, kad, nors Forrestalis turjo sveikatos problem, taiau j i tikrj persekiojo Izraelio agentai, baimindamiesi, kad jis nepradt slaptai dertis su arab atstovais (Sagan, 1979 b). Kaip sak Woody Altenas, net paranoikai gali turti prie. Ir Huberty girdti balsai, ir Forrestalio patirtas nerimas bei depresija skyrsi nuo normali bsen. Tai buvo nenormalus" (netipikas) suvokimas. Skirtumas nuo daugumos moni yra tai, kas eina psichikos sutrikimo apibrim. Kaip 1862 m. pastebjo atsiskyrlis poetas Emily Dickinsonas: Pritark - ir bsi sveiko proto Prietarauk - i karto tapsi pavojingas lr grandine rakinamas. Suprantama, sutrikimas apima daugiau negu tai, kas netipika. Olimpini empion fiziniai gebjimai irgi yra nenormals, bet ie mons laikomi didvyriais. Sutrikimu vadinamas toks netipikas elgesys, kur kiti mons laiko trikdaniu arba kelianiu nerim. Jameso Oliverio Huberty elgesys, aiku, yra toks. Taiau priimtino elgesio normos gali bti vairios. Kai kuri kultr mons visada elgiasi taip (pavyzdiui, vaikto nuogi), kad

510

VI DALIS. A s m e n y b , sutrikimai ir gera savijauta

kitos kultros mones u tai aretuot. Net ir toje paioje kultroje kartais, pavyzdiui, per kar, net masins udyns gali bti vertinamos kaip didvyrikumas. Vien moni akimis, mogudys teroristas", kit - vadinamas kovotoju u laisv4'. Skirtingos priimtinos normos yra ne tik skirting kultr, bet ir skirting laikmei moni. Prie du deimtmeius Amerikos psichiatr asociacija atsisak homoseksualum laikyti sutrikimu (dabar manoma, kad jis nesusijs su psichikos problemomis). Vliau psichikos sutrikimams buvo priskirta priklausomyb nuo tabako (rkymas pripaintas pratingu pripratimu). Dar greiiau netipikas ir nerim keliantis elgesys pavadinamas sutrikimu, kai jis vertinamas kaip pavojingas. I tikrj, daugelis gydytoj sutrikimais vadina elges, kuris rodo neprisitaikym, kaip, pavyzdiui, rkaliaus priklausomyb nuo nikotino, alojanio j fizikai. Todl net gana prastas elgesys, pavyzdiui, daugelio student kartais jauiamas nusiminimas, jei jis ima trukdyti veiklai, gali signalizuoti psichikos sutrikim. Galiausiai, nenormalus elgesys vertinamas kaip sutrikimas, jei kit akimis jis yra tikrai nepateisinamas. Gydytojai Forrestalio tarimus priskyr jo vaizduotei ir palaik tai psichikos sutrikimu. Jei jam bt pavyk tikinti kitus dl savo tarim, galbt jis bt buvs igelbtas, o ne tik gavs sutrikimo etiket. Jamesas Oliveris Huberty buvo laikomas pamiliu todl, kad pasisak girds balsus ir kalbs su Dievu. Taiau Shirley MacLaine gali dvti ant kaklo kristal ir sakyti: Matau tave supani vies. Tai tavo dalis." Ir ji nelaikoma ligone, nes gana daug moni j iri rimtai (Friedrich, 1987). Skirtumas nuo kit yra priimtinas, jeigu ir js, ir kiti gali tai pateisinti arba tas skirtumas niekam netrukdo. Taigi dirbantys psichikos sveikatos srityje psichikos sutrikimu vadina elges, kur jie laiko netipiku, trikdaniu, neprisitaikaniu ir nepateisinamu. Huberty elgesys atitinka visus iuos kriterijus, todl beveik neabejodami mog vertiname kaip sutrikusios psichikos.

,,Jei tik vienas mogus sudaro maum, mes j udarome. "

Oliveris Wcndclis H o l m c s a s , 1841-1935

Psichikos sutrikim samprata

sivaizduokite save gyvenant prie imtus ar tkstanius met. Kaip tuomet galtumte paaikinti Jameso Oliverio Huberty elges? Aikindami nesuprantam elges, ms protviai danai galvodavo, kad tai lemia nepaprastos jgos - vaigdi judjimas, dievikos galios ar blogio dvasia. Velnias privert j tai padaryti," - btumte saks js. Norint igydyti, bt reikj apvalyti nuo blogio jg ivaryti piktsias dvasias arba leisti joms ieiti pro kaukolje imut skyl (15-1 pav.). Tik por pastarj imtmei pami" mons

15 SKYRIUS. Psichikos sutrikimai

511

nebeudaromi narvus kaip vrys ir negydomi velniui tinkamais gydymo bdais". Sutrikusios psichikos mons buvo muami, deginami ar kastruojami. Jiems buvo raunami dantys, alinamos arnos ar prideginama varput (klitoris). Jiems taip pat bdavo nuleidiamas kraujas ir pakeiiamas gyvn krauju (Farina, 1982). MEDICINOS POIRIS. Reaguodami tok brutal elges, reformatoriai, tokie kaip Philippe Pinelis (1745-1826) Pranczijoje, reikalavo, kad pamiimas bt pripaintas ne velnio apsdimu, o liga, kuri, kaip ir kitos ligos, gali bti gydoma. Pinelio nuomone, gydymas reik ligoni nuotaikos gerinim kalbantis su jais ir suteikiant jiems monikas gyvenimo slygas. Vliau, isiaikinus, kad infekcin smegen liga sifilis sukelia tam tikrus psichikos sutrikimus, mons patikjo fizinmis sutrikim prieastimis ir pradjo iekoti medicininio gydymo. iandien Pinelio medicininis poiris mums inomas i medicinins psichikos sveikatos terminologijos: psichikos liga (dar vadinama psichopatologija) turi bti diagnozuojama remiantis simptomais ir gydoma, net psichiatrijos ligoninse. X I X a m i u j e , re-

15-1 pav. Peru rasta kaukol, kurios kaule matyti imuta skyl, kad turt pro kur ieiti blogio dvasios. domu, ar pacientas liko gyvas po tokio gydymo.

miantis medicininiu modeliu, kad psichikos sutrikimas yra liga, buvo pradtos reformos. Sergantysis" buvo ilaisvintas i grandini ir pamili namai pakeisti ligoninmis. Visgi psichikos sutrikimo tapatinimas su liga susilauk ir kritikos. Vienas kritik psichiatras Thomasas Szaszas yra sitikins, kad psichikos ligos" yra apibriamos socialiai, o ne medicinikai. Kai daugel met soviet psichiatrai kitaip galvojantiems diagnozuodavo psichozes", jie medicininmis metaforomis maskavo savo paniek i moni politinms idjoms. Szaszas (1984, 1987) daro ivad, kad ir iaurs Amerikoje psichikos sveikata besirpinani darbuotoj galiojimai iuolaikinje visuomenje yra per dideli. J nuvertinti pacientai, kuriems uklijuojama psichikai nesveiko" etiket, patys pradeda laikyti save serganiais" ir neatsakingais u susidorojim su savo problemomis. Kaip buvo paymta kalbant apie piktnaudiavim psichoaktyviosiomis mediagomis (246 p.), daugelis kritik panaiai vertino ir mint, kad alkoholizmas, persivalgymas, azartiniai aidimai ir lytinis palaidumas yra priklausomybs ligos - nekontroliuojama btinyb, dl kurios tokius mones reikia ujausti ir gydyti. Kaip matysime vliau, etikets gali bti isipildantys prasimanymai. Nepaisant kritikos, medicininis poiris gyvuoja ir net patvirtinamas naujais atradimais. Genetiniai smegen biocheminiai sutrikimai dabar siejami su dviem didiausi rpest kelianiais psichikos sutrikimais - depresija ir schizofrenija, kurie daniausiai gydomi medicinikai.

Oficialiais duomenimis, Soviet Sjungoje psichiatr srauose uregistruoti beveik 5 milijonai moni. Per kitus dvejus metus valdia tikisi ibraukti i j iki 2 milijon... trauktj sra oficialiai leidiama bet kada udaryti psichiatrijos kaljim ir atimti i jo visas teises. "
Scrgci Grigoryants, urnalo GJasnost' vyr. redaktorius, 1988 m. vasario 23 d

512

VI DALIS. A s m e n y b , sutrikimai ir gera savijauta

Pritariantieji Freudo psichoanalitiniam poiriui sutinka, kad psichikos sutrikimai yra ligos, kuri prieastis galima nustatyti ir kurias galima gydyti. Taiau jie tvirtina, kad ios prieastys gali bti psichologiniai veiksniai. Tokie veiksniai akivaizds potrauminio streso atveju, pavyzdiui, usitsusi emocin bsena po iprievartavimo (266 p.) ar karo (589 p.). ALTERNATYVS POIRIAI. Psichologai, atmetantys ligos" idj, paprastai tvirtina, kad visas elgesys, normalus ar sutriks, kyla sveikaujant prigimiai (genetiniams ir fiziologiniams veiksniams) ir ugdymui (buvusiam ir esamam patyrimui). Teigdami, kad mogus yra psichikai nesveikas", jo bsen aikiname vien tik vidinmis problemomis - kakokia liga", kuri reikia nustatyti ir igydyti. Taiau gali bti, kad visai nra vidins gilios problemos. Gal mogui augti ir tobulti trukdo jo aplinka, reikini aikinimasis, gal jis turi netikusi proi ar menki jo socialiniai gdiai. Tarp vietini Amerikos gyventoj, kurie buvo ivaryti i j protvi emi, suvaryti rezervatus, kur j lauk skurdas ir nedarbas, ir jie neteko galimybs patys tvarkyti savo gyvenim, alkoholizmas buvo penkis kartus didesnis negu tarp kit amerikiei (May, 1986). Kadangi tik kai kurie vietiniai Amerikos gyventojai tapo alkoholikais, tai medicininis modelis aikint alkoholizm individualia liga". Taiau psichologinis poiris pabria sveik tarp mogaus paeidiamumo ir tam tikros aplinkos. Argument u aplinkos poveik randama siejant sutrikimus ir kultr. Didiausi sutrikimai, tokie kaip depresija ar schizofrenija, yra visiems bendri, taiau kai kurie kiti yra susij su kultra (Carson ir kt., 1988). Skirtingose kultrose vyrauja skirtingi stresai ir naudojami nevienodi bdai su jais susidoroti. Pavyzdiui, nervin anoreksija yra daugiausia tik Vakar kultroms bdingas sutrikimas (409 p.). Dauguma psichikos sveikatos specialist iandien daro prielaid, kad sutrikimus i tikrj lemia genetiniai veiksniai ir fiziologins bsenos, taip pat vidins psichologins jgos ir socialins aplinkybs. Norint juos isamiau suprasti, reikia tarpdisciplinini bio-psicho-socialini" tyrim.

Bti gerai prisitaikiusiam prie i esms nesveikos visuomens nra sveikatos matas. "
Krishnamurti, 1895-1986

Psichikos sutrikim klasifikacija

Biologijoje ir kituose moksluose klasifikuojant pasiekiama tam tikros tvarkos. Pavyzdiui, priskirti gyvn induoliams - vadinasi, inoti, kad jis iltakraujis, turi plaukus arba kail, maitina jauniklius pienu. Psichiatrijoje ir psichologijoje klasifikacija irgi apibdina ir sutvarko simptom grupes. Sutrikimo pavadinimas schizo-

15 SKYRIUS. Psichikos sutrikimai

513

I ARIAU. Nepakaltinamumas teisme

Apibdindamas psichikos sutrikimus, neminjau pamiimo. Mat sveikas protas ir pamiimas (nepakaltinamumas) yra ne psichologiniai, o juridiniai terminai, kuriuos taikant remiamasi tik arba-arba" kriterijumi. Depresija gali bti lengva arba sunki; taiau negalima bti iek tiek pamiusiu. Britai pavartojo nepakaltinamumo termin 1843 m., kai apimtas manijos kotas Danielis M'Naghtenas mgino nuauti premjer (nes man, kad pastarasis jj persekioja) ir netyia nuov premjero sekretori. Vliau, kai M'Naghtenas buvo pripaintas nepakaltinamu ir vietoj kaljimo nukreiptas ligonin, kilo didelis triukmas. Patvirtinus teismo nuosprend M'Naghtenui, pradta taikyti nepakaltinamumo taisykl. Ji apibr, kad mog nepakaltinamu galima laikyti tik tuomet, kai nustatoma, kad jis neinojo, k dars, arba nesugebjo tinkamai vertinti savo veiksm. Shakespearo Hamletas jau numat tok pasiteisinim. Jei elgiamasi blogai tarsi ne savo valia, - jis aikina, tai Hamletas to nedaro, Hamletas tai neigia. O kas tai daro? Jo beprotyb." Kai 1982 m. buvo teisiamas Johnas Hinckley, Jr., ovs prezident Reagan ir jo spaudos atstov, nepakaltinamumo gynyba buvo praplsta. Kaltintojai turjo rodyti, kad Hinckley buvo sveiko proto. Pagal Baudiamj Kodeks tai reik ne tik esmin gebjim inoti", kad veiksmai netinkami, bet ir pripainti" j alingum bei atitinkamai elgtis. Kaltintojas nesugebjo prisiekusiesiems rodyti, kad Hinckley buvo sveiko proto. Todl Hinckley, kaip ir M'Naghtenas, buvo nusistas psichiatrijos ligonin. Kaip ir pirmuoju nepakaltinamumo atveju, visuomen buvo pasipiktinusi. Viename laikratyje pasirod antrat: Hinckley pamis, visuomen irdusi". Triukmas i dalies kilo ir dl to, kad Hinckley, bdamas nepakaltinamas dl pamiimo, galt bti paleistas pripainus, kad jis pasveiko ir yra nebepavojingas - galbt anksiau, nors visai manoma, kad vliau, negu turt bti paleistas i kaljimo. Kai kurie naujien komentatoriai baisjosi, jog pats nusikaltimo iurpumas tampa prieastimi ivengti atsakomybs. Tai tas pats, kaip nuudyti savo tvus, o paskui prayti pasigailti, nes esi nalaitis." Ar tikrai ligoni nusikaltimai" yra nesveiko proto padariniai, reikalaujantys gydymo, o ne bausms? Jei taip, tai vieno komentatoriaus odiais, iuolaikin visuomen tampa panai Aldouso Huxley komarik Drsj naujj pasaul", kur teisinga reakcija kakieno padaryt nusikaltim yra: A neinojau, kad jis ligonis." Pritardamas nepakaltinamumo praymui, psichologas Davidas Rosenhanas (1983 a, b) pastebjo, kad faktikai is praymas taikomas tik madaug dviem atvejams i 1000 kriminalini nusikaltim. iais atvejais visi dalyvaujantys iame procese - psichikos sveikatos ekspertai, prokurorai ir advokatai - 85% sutinka, kad pamis asmuo nra atsakingas. I tikrj, tai ne ie reti ginai apie nepakaltinamum yra svarbiausi klausimai, kurie ikyla psichologijai ir teisei. Daug daniau tenka sprsti problemas, susijusias su vaiko globos teismis (kuris tvas bt geresnis), priverstiniu gydymu psichiatrijos ligoninse, numatant nuosprendio (nuteisti ar paleisti) primimo metu bsim kriminalinio nusikaltlio elges. [Kai psichiatrai ar psichologai, naudodamiesi klinikiniais metodais, mgina numatyti smurtin elges, jie daniau klysta negu bna teiss (Faust ir Ziskin, 1988; Monahan, 1988).] Kanadoje ir Jungtinse Amerikos Valstijose pagal 1984 m. statym nepakaltinamumo taikymas apribotas pavedant tai rodyti gynybai. Dabar kaltinamieji privalo rodyti, kad jie nesupranta savo veiksm neteisingumo. Iki 1987 m. trylikoje valstij buvo vestas nuosprendis - kaltas, bet psichikai nesveikas". is nuosprendis pripasta, kad btina gydyti, bet laiko mones atsakingais, ir kaltinamasis, kuris pasveiksta nesibaigus bausms laikui, perkeliamas kaljim (Rosenfeld, 1987). Prisiekusieji laiko nuosprend gyvybikai svarbiu pasirinkimu. Paiepiamuose teismuose, kuriuose kaltinamieji bt buv iteisinti kaip nekalti ar nepakaltinami, danai nuteisiami kaip kalti, bet psichikai nesveiki (Savitsky ir Lindblom, 1986).

514

VI DALIS. A s m e n y b , sutrikimai ir gera savijauta

frenija" reikia, kad mogus kalba neriliai, patiria haliucinacijas arba turi keist sitikinim, jo emocijos nerykios arba nesiderinanios, jis yra nusialins nuo moni. Taigi diagnostinis terminas trumpai apibdina sudting sutrikim. Psichiatrijoje ir psichologijoje diagnostine klasifikacija siekiama apibdinti sutrikim, numatyti jo eig, tinkam gydym, skatinti sutrikimo prieasi tyrimus. I tikrj, prie praddami nagrinti sutrikim, pirmiausia privalome j pavadinti ir aprayti. Dabartin psichikos sutrikim klasifikacijos schema yra pateikta Amerikos psichiatr asociacijos parengtame Diagnostiniame ir statistiniame psichikos sutrikim vadove (treiajame pataisytame lei-

dime) kuris vadinamas D S M - I I I - R (angl. Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders, Third Edition - Revised). iame skyriuje ir naudosims iuo 1987 m. leidimu ir jo priedu su atvej apraymais. Nors komand, rengusi D S M - I I I - R , sudar ne tik psichiatrai (t.y. medicinos daktarai), bet ir klinikos psichologai, D S M III-R remiasi medicininiu modeliu. Jau pati idja diagnozuoti" moni problemas pagal j simptomus" numato psichikos lig". Kai kurie praktikuojantys gydytojai nesiavi medicinos terminologija, bet dauguma D S M - I I I - R laiko naudingu ir praktiku rankiu. Beje, ir privalomu: dauguma iaurs Amerikos sveikatos draudimo kompanij, prie apmokdamos gydym, reikalauja diagnozs pagal D S M - I I I - R . DSM buvo pataisytas taip, kad jame bt pateikti tik sutrikimai ir j paplitimas, nekeliant udavinio paaikinti j prieastis. Taigi, kakada buvs populiarus neurozs terminas jau nebra diagnostin kategorija, nes Freudas neuroze vadino proces, kai i pasmoningo konflikto kyla nerimas. D S M - I I I - R minimi neuroziniai sutrikimai yra psichikos sutrikimai, kurie, nors vargina, bet netrukdo racionaliai mstyti ir socialiai veikti. Taiau net is terminas yra gana neaikus, todl psichologai j dabar retai vartoja, daniau tada, kai nori pabrti skirtum nuo keistesni ir labiau sekinani psichozini sutrikim, kuriems bdingas neracionalumas. Vietoj seniau pabriamo neurozinio ir psichozinio skirtumo, D S M - I I I - R beveik 230 psichikos sutrikim grupuoja 17 svarbiausi psichikos sutrikim" kategorij. Beveik kiekvienam manomam nusiskundimui yra diagnoz. I ties, kai kurie kritikai peikia D S M - I I I - R u tai, kad ia siekiama traukti psichiatrijos akirat bet koki elgesio apraik" (Eysenck ir kt., 1983) nuo neracionalios paeminimo ir sumiimo baims (socialins fobijos) iki nuolatinio taisykli lauymo namie ar mokykloje (elgesio sutrikimo).

15 SKYRIUS. Psichikos sutrikimai

515

Nordami rodyti D S M - I I I - R kategorij pagrstum, pirmiausia turtume sitikinti, ar jos patikimos. Kokia tikimyb, kad nepriklausomi psichiatrai ar psichologai tam paiam pacientui nustatys t pai diagnoz, pavyzdiui, katatonin schizofrenij"? Naudojantis D S M - I I I - R diagnostiniais nurodymais, i tikimyb didel. Gydytojui nurodomi objektyvs klausimai apie stebim elges, pavyzdiui: Ar pacientas bijo ieiti i nam?" Vieno tyrimo metu 16 psicholog, naudodamiesi iuo standartizuotu pokalbiu, turjo diagnozuoti 75 psichiatriniams pacientams: 1) depresij, 2) generalizuot nerim, 3) kok nors kit sutrikim (Riskind ir kt., 1987). Neinodamas pirmojo psichologo diagnozs, kitas psichologas stebjo kiekvieno pokalbio vaizdo ra ir pateikdavo savo diagnoz. Dl 83% pacient dvi nuomons sutapo. Dabar panagrinsime kelet labiausiai paplitusi ir sudting sutrikim, turdami omeny, kad ms sutinkami mons - tai ne atsitiktiniai keistuoliai, o tikri bd turintys mons, kuriais rpinasi artimieji.

NERIMO

SUTRIKIMAI

Kalbdami prie auditorij, irdami i didelio aukio emyn, laukdami svarbi varyb pradios, nerimaujame. Dauguma ms kartkartmis tam tikromis socialinmis situacijomis bname tokie nerimastingi, kad vengiame irti akis arba kalbtis su kakuo tai vadiname drovumu". Taiau kai kuriems monms, i kuri du tredaliai - moterys, nerimas pasidaro nuolatinis ir toks stiprus, kad tai jau yra nerimo sutrikimas. Nerimas yra ms kasdiens patirties dalis. Laimei, daugumai ms retkariais varginantis nepatogumas nesukelia stipri kani, kurias patiria pacientai dl ilgalaiki nerimo sutrikim. Skiriami trys i sutrikim tipai: generalizuotas nerimas, kai pacientas jauia nepaaikinam tamp ir neramum; fobiniai sutrikimai, kai mog kankina neracionali konkretaus objekto ar situacijos baim; obsesinis-kompulsinis sutrikimas, kai pacient kamuoja pasikartojanios mintys ar veiksmai.

Generalizuotas nerimas
Tomas, 27 met elektrikas, kreipsi pagalbos. Jis skundsi svaiguliu, deln prakaitavimu, stipriu irdies plakimu ir zvimbimu ausyse, taip pat irzlumu ir kartais drebuliu. Savo simptomus jis geba paslpti nuo eimos ir bendradarbi. Taiau per pastaruosius dvejus metus, kai irykjo simptomai, jis labai maai bendravo su kitais. Dar blogiau, kad retkariais dl i simp18. 1909

516

VI DALIS. A s m e n y b , sutrikimai ir gera savijauta

tom jis turi ieiti i darbo. Jo eimos gydytojas ir neurologas negaljo nustatyti joki fizini negalavim. Speciali dieta, didinanti gliukozs kiek kraujyje, nepadjo. Nesutelkti, nevaldomi, bauginantys Tomo jausmai leidia spti apie generalizuot nerim. io sutrikimo simptomai yra dani, skiriasi tik j trukm. Tokie pacientai yra nuolat sitemp ir nervingi, vis msto, kas gali atsitikti blogo, juos vargina visi suadintos autonomins nerv sistemos simptomai (irdies plakimas, drgni ir alti delnai, skrandio pojiai). tampa ir bloga nuojauta gali bti matoma i tempt antaki, virpani vok ar nenustygimo vietoje. Vienas i blogiausi generalizuoto nerimo ypatum yra tas, kad mogus negali nustatyti nerimo prieasties ir jos ivengti. Freudas tok nerim vadino plaukiojaniu". I ties, be jokios akivaizdios prieasties nerimas kartais gali pereiti siaub keliant panikos priepuol - stipri baim, paprastai trunkani kelet minui. Panik paprastai lydi krtins skausmas, springimas ar dusulys, drebulys, galvos svaigimas ar alpimas. Potyris yra nenuspjamas ir toks bauginantis, kad mogus gali pradti vengti situacij, kuriomis itiko panikos priepuolis.

Fobiniai sutrikimai
Fobinis nerimas telkiasi ties konkreiu objektu, veikla ar situacija (r. 15-2 pav. apie kai kurias danesnes baimes). Fobija neracionali baim - yra danas psichikos sutrikimas, su kuriuo mogus danai susitaiko ir gyvena. Taiau kai kurie mons i

15-2 pav. i n a c i o n a l i n a p k l a u s a p a r o d , kaip a m e r i k i e i a i b i j o kai kuri nerim keliani d a l y k . B a i m tampa fobija, jeigu pradeda vyrauti stiprus ir n e r a c i o n a l u s t r o k i m a s i v e n g t i b a u g i n a n i o o b j e k t o ar situacijos (i V i s u o m e n i n s n u o m o n s " , 1984).

I iek tiek nerimauja

I Visai nebijo

Gyvats

Buvimas auktai

Pels

Skridi- Buvimas Vorai ir Griausti- Buvimas unys mas udaroje, vabznis ir vienam lktuvu anktoje diai aibas name patalpoje nakt

Automobilio vairavimas

Buvimas minioje

Katinai

Ijimas i nam

15 SKYRIUS. Psichikos sutrikimai

517

baims paralyiuojami. 28 met nam eiminink Marilyn taip bijo perknijos, kad pradeda nerimauti vos tik igirdusi meteorolog prognoz apie galim audr. Jei, praneus apie audr, jos vyro nra namie, ji stengiasi bti namie su artimu giminaiiu. Audros metu ji slepiasi kuo toliau nuo lang ir usidengia galv, kad nematyt aibo. iaip ji yra visikai sveika ir laiminga. Kitus mones kankina neracionali tam tikr gyvn, lktuv, keltuv, net vie viet, pavyzdiui, parduotuvi, baim. Kartais manoma ivengti baim keliani dalyk: pasislpti nuo perknijos arba nekeliauti lktuvu. Kai kankina kai kurios fobijos, tarkim, stipri baim bti stebimam (socialin fobija"), mogus, vengdamas toki situacij, usidaro tarp keturi sien. Lyginant su kitais sutrikimais, aptariamais iame skyriuje, fobijos irykja gana anksti - ankstyvojoje paauglystje (Burke ir kt., 1990).

Obsesinis-kompulsinis sutrikimas
1 5 - 1 lentel.

Analizuodami obsesin-kompulsin sutrikim, kaip ir generalizuot nerim bei fobinius sutrikimus, galime rasti ir mums bding ypatum. Kartais mus gali uvaldyti neprotingos ar baisios mintys, nepaliekanios ms ramybje. Arba kartais tarsi kieno veriami pradedame dar ir dar kart tikrinti urakintas duris, btinai perengti tarpus tarp aligatvio plyteli ar, prie praddami mokytis, sudti knygas bei pietukus btent taip". Kai kyrios mintys ir kompulsinis (nuolat kartojamas) elgesys pasidaro nuolatinis ir sutrikdo normal gyvenimo ritm arba pradeda varginti, perengiama riba tarp normos ir sutrikimo. Patikrinti, ar durys urakintos - normalu; tai daryti 10 kart i eils - nenormalu. Normalu plauti rankas; plauti jas taip danai, kad pradeda skeldti j oda - nenormalu. (Daugiau pavyzdi rasite 15-1 lentelje.) Tam tikru gyvenimo tarpsniu, danai vlyvojoje paauglystje ir jaunystje, 2-3% moni perengia rib tarp normalaus rpestingumo bei jaudulio ir sekinanio sutrikimo (Karno ir kt., 1988). Vienas toki moni buvo milijardierius Howardas Hughesas. Jis kompulsyviai vl ir vl diktuodavo tas paias frazes. tampos padarinys buvo liguista bacil baim. Jis tapo atsiskyrliu, o savo padjjus vert itin kruopiai plautis rankas, mvti baltas pirtines vartant dokumentus, kuriuos vliau jis turs paliesti. Jis sak usandarinti duris ir langus bei udraud savo darbuotojams paliesti j ar net pairti j. Visi aplinkui platina bacilas, aikino jis. - A noriu gyventi ilgiau negu mano tvai, todl a saugausi" (Fowler, 1986).

Daniausios obsesijos ir kompulsijos

70 vaik ir paaugli nurodyti obsesinikompulsini sutrikim simptomai. OBSESIJOS Susirpinimas dl nevaros, bacil ar toksin Kako baisaus nutikimas (gaisras, mirtis, liga) Simetrija, tvarka, tikslumas KOMPULSIJOS Perdtas rank plovimas, maudymasis, dant valymas ar skutimasis Ritualini veiksm kartojimas (pirmyn atgal pro duris, atsissti ir atsikelti nuo kds) Dur, spyn, prietais, automobilio stabdi, nam darb tikrinimas. 85% NURODO SIMPTOMUS 40%

24%

17%

51%

46%

altinis: pritaikyta i Rapoporto, 1989.

518

VI DALIS. Asmenyb, sutrikimai ir gera savijauta

Nerimo sutrikim aikinimas

Nerimo sutrikimai psichologijoje aikinami trimis jau inomais poiriais: psichoanalitiniu, mokymosi ir biologiniu. PSICHOANALITINIS POIRIS. Psichoanalitin teorija teigia, kad nuo pat vaikysts pradedami istumti nepriimtini impulsai, idjos ir jausmai. Taiau istumta psichin energija vis tiek veikia ms veiksmus ir emocijas, kartais sukeldama nerim, depresij ar kitus varginanius simptomus, kurie glumina net pat keniant mog. Viename i klasikini Freudo atvej nagrinjama penkiameio maojo Hanso arkli fobija (tais laikais dar nebuvo automobili), dl kurios jis bijojo ieiti i nam. Freudas ikl ginytin prielaid, kad maojo Hanso arkli baim ireik jo gili tvo baim, nes tvas Hansui buvo konkurentas siekiant motinos meils. Be to, draudiami impulsai gali prasiverti kaip menkai paslptos mintys, kurios sukelia veiksmus, turinius ugniauti su tuo susijus nerim. Rezultatas - obsesijos ir kompulsijos. Pavyzdiui, nesiliaujantis rank plovimas gali padti numalinti nerim dl nevari" trokim.
MOKYMSI PABRIANTIS POIRIS. M o k y m o s i tyrintojai ge-

neralizuot nerim sieja su imoktu bejgikumu (499 p.). Kai laboratorijoje iurks nenuspjamai gauna elektros smgius, joms gali susiformuoti nuolatinis nerimas ir skrandio opos (Schwartz, 1984). Kaip iprievartavimo auka, praeidama savo senj gyvenimo viet, pradeda nerimauti (266 p.), taip ir patekusius laboratorij gyvnus apima baim. Dauguma auk, varginam potrauminio streso" (589 p.), pradeda nerimauti, jei tik kas nors primena traum. Jei elektros smgis yra nuspjamas, t. y. apie j pranea prie tai einantis slyginis dirgiklis, gyvn baim sutelkiama t dirgikl, o kai jo nra, gyvnai atsipalaiduoja. Tai pasakytina ir apie mogaus baim. Neseniai mano automobil sir kitas, kurio vairuotojas nepamat Stop" enklo. Prajus keliems mnesiams po vykio, vis dar jauiau nerimo bang, matydamas alutiniu keliu artjant automobil. Galbt panaiai Marilyn fobija buvo slygota baisaus ar skausmingo patyrimo, susijusio su perknija. Slygotos baims gali ilikti gerokai ilgiau negu prisimenamas jas sukls potyris (Jacobs ir Nadel, 1985). Be to, kai kurios baims kyla dl dirgikli apibendrinimo. Jei nuo to laiko, kai teko kristi i auktai, mogus bijo aukio, jis gali pradti bijoti lktuv, nors nra jais skrids. Kiti to gali pradti bijoti, stebdami kit moni baimes. 13 skyriuje apie emocijas rame,

15 SKYRIUS. Psichikos sutrikimai

519

kad laukins bedions perduoda gyvai baim savo jaunikliams. mons taip pat perduoda savo baimes vaikams. Ivengdami baimingos situacijos ar pasitraukdami i jos, sumainame nerim ir tuo pastipriname fobin elges. Panaiai nerim maina kompulsinis elgesys. Jeigu rank plovimas jums palengvina nerimo jausm, pasikartojus tokiems jausmams, greiiausiai vl pulsite praustis. BIOLOGINIS POIRIS. Biologins orientacijos tyrintojai ms polink nerim aikina evoliuciniais, genetiniais ir fiziologiniais procesais. Kaip minjome (449 p.), panau, kad mogus biologikai pasirengs bijoti aukio, audr, gyvai ir vabzdi - pavoj, su kuriais susidurdavo ir ms protviai. Kompulsyvs veiksmai paprastai sustiprina elges, kurio reikia riai ilikti. Prausimasis tampa ritualiniu rank plovimu, o teritorijos rib tikrinimas nuolatiniu grimu prie dur patikrinti, ar jos urakintos (Rapoport, 1989). Atrodo, kad kai kurie mons labiau nei kiti genetikai link tam tikras baimes ir didel nerim. Tapats dvyniai danai abu kenia nuo panai fobij, kartais net kai yra aug atskirai (Carey, 1990; Eckert ir kt., 1981). Viena tapai 35-iamei moter dvyni pora, gyvendamos atskirai, susirgo klaustrofobija. Be to, jos pradjo taip bijoti vandens, kad jr jbrisdavo vos iki keli. Bedioni baimingumas plinta eimose. Bedion, kurios giminaiiai buvo nerimastingi, stipriau reaguoja stres (Suomi, 1986). Biologiniu poiriu generalizuoto nerimo, panikos ir netgi obsesinis-kompulsinis sutrikimai yra vertinami kaip per didelis suadinimas (Baxter ir kt., 1987; Buchsbaum ir kt., 1987; Reiman ir kt., 1989). Pavyzdiui, skenuojant mogaus, turinio obsesinkompulsin sutrikim, smegenis PET, matyti, kad ypa didelis aktyvumas bna kaktos skiltyse vir aki ir primityvesnse srityse giliai smegenyse. Kai kuriais antidepresantais galima kontroliuoti obsesin-kompulsin elges slopinant jo apraikas, keiiant neuromediatoriaus serotonino veikim (Rapoport, 1989).

SOMATOFORMINIAI

SUTRIKIMAI

Vlyv popiet, prie grtant vyrui, Ellen pradeda svaigti galva, j pykina. Jos gydytojas ir neurologas neranda tam joki fizini prieasi. Jie taria, kad simptom itakos gldi pasmonje, galbt susij su painiais jausmais savo vyrui. Somatoformini sutrikim, kaip Ellen, atvejais varginantys simptomai

520

VI DALIS. A s m e n y b , sutrikimai ir gera savijauta

gauna somatin (kno) form, nors nra akivaizdios fizins prieasties. Vienas mogus gali skstis labai daug kuo: pykinimu, galvos svaigimu, mirgjimu akyse, sunkumu nuryti. Kitas gali ksti stipr ir ilgalaik skausm. Kinijoje, kur mons reiau ireikia neskmes emocikai, somatiniai negalavimai labai paplit (Draguns, 1990 a). Kadangi psichologiniai nerimo ir depresijos aikinimai yra maiau priimtini visuomenje, kinieiai labiau link sirgti ir kalbti apie kno simptomus. Populiaraus Kinijoje psichikos sutrikimo pavyzdys yra ponas Wu, 36 met technikas i Hunano (Spitzer ir kt., 1989). Jam sunkiai sekasi dirbti, nes j vargina nemiga, nuovargis, silpnumas ir galvos skausmas. Gydymas kinikomis olelmis ir vakarietikais vaistais nepadeda. Kiniei gydytojams jis atrodo labiau iseks negu prislgtas. Panaiais vairiais kno negalavimais danai skundiamasi ir Afrikos kultrose (Binitie, 1975). Somatiniai simptomai inomi ir Vakar kultros monms. Itikti streso, visi esame patyr nestipri nepaaikinam fizini simptom. Nelabai malonu igirsti, kad visa problema yra tavo galvoje". Nesvarbu, kad simptomai psichins kilms, jie vis tiek i tikrj jauiami. Vienas i somatoformini sutrikim, daniau mintas Freudo laikais negu dabar, yra konversinis sutrikimas, vadinamas taip todl, kad nerimas paveriamas, arba konvertuojamas, fizin simptom. (Kaip minta 14 skyriuje, Freudo pastangos suprasti ir gydyti psichikos sutrikimus prasidjo nagrinjant negalavimus, neturinius fiziologinio pagrindo.) Pacientas, varginamas konversinio sutrikimo, gali, pavyzdiui, prarasti pojius nesant joki fiziologini pakitim. Taiau fiziniai simptomai yra reals: paveikt srit galima badyti adatomis ir nesulaukti jokios reakcijos. Kiti patiria nepaaikinam paralyi, aklum, nebegali ryti arba tampa keistai abejingi savo problemoms. Taigi nesunku sivaizduoti, kad somatoforminiai sutrikimai veria mones iekoti gydytojo, o ne psichologo ar psichiatro, pagalbos. Tai ypa pasakytina apie tuos, kuriuos vargina hipochondrija. Tai gana danas somatoforminis sutrikimas, kai normalius pojius (iandien pilvo spazmas, rytoj galvos skausmas) mogus vertina kaip baisios ligos simptomus. Uuojauta ar laikinas atleidimas nuo kasdieni pareig gali tik pastiprinti tokius nusiskundimus. Jokie gydytoj rodinjimai netikina paciento, kad nra dl ko jaudintis. Todl pacientas kreipiasi kit gydytoj, iekodamas ir gaudamas daugiau medik dmesio, taiau psichins sutrikimo aknys lieka.

15 SKYRIUS. Psichikos sutrikimai

521

DISOCIACINIAI

SUTRIKIMAI

Tarp sudtingesni yra ir gana reti disociaciniai sutrikimai, kai mogus staiga praranda atmint arba pakeiia savo tapatyb. Itikus stipriam stresui, smon tarsi suskyla, arba atsiskiria nuo ankstesni prisiminim, mini ir jausm. Tam tikri disociacijos simptomai nra labai reti. Daugelis moni gali kartais stipriau ar silpniau pasijusti es nereals, tarsi atskirti nuo savo kno ar matantys save i alies kaip filme. Traumos metu toks atsiskyrimas gali apsaugoti nuo pernelyg stipri emocini igyvenim. Kai toks patyrimas yra gilus ir ilgalaikis, jis gali bti laikomas disociaciniu sutrikimu.

Amnezija
Amnezijos, negaljimo prisiminti, prieastis gali bti galvos trauma ar apsinuodijimas alkoholiu. Taiau psichogenin amnezija disociacinis sutrikimas - paprastai prasideda kaip reakcija nepakeliam psichologin stres. Atuoniolikamet jaunuol i skstanios valties igelbjo pajrio gelbtojas ir nuve ligonin. Jaunuolis inojo, kad jis yra studentas, kad su draugais iplauk jr, bet negaljo prisiminti, kas atsitiko jo draugams. Be to, jis nuolat pamirdavo ess ligoninje: kaskart nustebdavo tai pastebjs. Vliau, vaist padedamas, atsipalaidavo ir prisimin, kad baisi audra nulav jo draugus u borto. is atvejis rodo, kad amnezinis umarumas yra atrankinis: jaunuolis pamiro tai, kas buvo nepakeliamai skaudu. Varginami amnezijos, pacientai gali nesiorientuoti, kur es, neprisiminti, kas jie yra, bet vis dar mokti vairuoti, skaiiuoti ir kalbti. Daniausiai amnezija dingsta taip pat staiga kaip ir prasidjo, ir retai kada pasikartoja.

Fuga
Kaip ir amnezija, fuga (reikianti ,skryd") pasireikia umirimu, bet, be to, dar bgama nuo savo nam ir tapatybs itisoms dienoms, mnesiams ar metams. Gene Saundersas, vidurinio lygio vadybininkas, prie pat paauktinim susilauk priekait i vadovo ir buvo atstumtas savo atuoniolikameio snaus, kuris gino metu pavadino j nevykliu". Po dviej dien Saundersas dingo. Po mnesio u 200 myli policija sulaik vyr, kuris prisistat Burtu Tte", ir atve j greitosios pagalbos skyri. Tte buvo sueistas mutynse ueigoje, kur jis pradjo dirbti virju prie mnes, tada, kai atvyko miestel.

522

VI DALIS. A s m e n y b , sutrikimai ir gera savijauta

Jis pareik neprisimens, kur gyveno ir dirbo prie tai. Sutiko, kad tai keista, bet atrod, kad jo tai netrikdo. Patikrinus dingusius mones, ponia Saunders patvirtino, kad Burtas Tte yra Gene Saundersas. Pamats mon, jis sunerimo, bet neig j pasts. Atsibud" po fugos bsenos, mons, tokie kaip Gene Saundersas, prisimena savo senj tapatyb, bet daniausiai sakosi neprisimen, kas buvo fugos metu.

Daugialyp asmenyb
Dar paslaptingesnis ir prietaringesnis disociacinis sutrikimas yra daugialyp asmenyb. Tokie mons turi dvi ar daugiau skirting asmenybi. Pirmoji paprastai yra suvaryta ir nuobodi, antroji - impulsyvesn ir nevaldoma. mogus vienu momentu yra perdtai mandagus ir manieringas, o kitu - triukmingas ir koketikas. Kiekviena asmenyb turi savo bals ir manieras, ir pirmoji asmenyb daniausiai neigia inanti apie kitas asmenybes. Paprastai mons, kuriems diagnozuota daugialyp asmenyb, yra neagresyvs. Kartais apraomi atvejai, kai mons skyla ger" ir blog" ar net agresyvi asmenybes. Freudas pasakyt, kad, atsikraiusi inojimo apie pirmin ger" asmenyb, palaida antroji asmenyb gali laisvai ireikti udraustus impulsus. Kakuriuo metu tok aikinim, atrod, galt paremti nepaprastas Hilsaido udiko" Kennetho Bianchi, nuteisto u 10 Kalifornijos moter iprievartavim ir nuudym, atvejis. Psichologas Johnas Watkinsas (1984) per hipnozs seans isikviet" paslptj Bianchi asmenyb:
Watkinsas: A jau iek tiek kalbjausi kuri jauiasi Ar kalbtum kakaip kitaip su Kenu, bet manau, kita su kuria A ia"? ar kakaip skikad dalis, turbt yra kita Keno dalis, su kuria dar nesikalbjau, negu ta dalis, atsakydama su manimi, Dalie,

kalbjausi...

Bianchi atsak taip" ir toliau vyko toks pokalbis: Watkinsas: Dalie, riesi? Bianchi: A nesu Bianchi: Stivas. jis. Tai kas tu esi? Ar tu turi Stivu. vard? Tu mane gali vadinti Watkinsas: Tu nesi jis? ar tu esi tas pats kaip Kenas

Kalbdamas kaip Stivas, Bianchi tvirtino, kad nekenia Keno, kadangi Kenas yra geras, ir jis (Stivas), padedamas pusbrolio, ud moteris. Jis tvirtina, kad Kenas neino apie jo buvim ir nekaltas dl nuudym. Ar antroji Bianchi asmenyb buvo gudryb, bdas isisukti nuo atsakomybs u savo veiksmus? Psichologas, tyrs Bianchi, buvo sitikins, kad tai tikras daugialyps asmenybs atvejis. Kiti

15 SKYRIUS. Psichikos sutrikimai

523

tuo abejojo. Galbt Bianchi, nuo vaikysts melavs ir laus normas, smoningai tai sukr, gelbdamas savo kail (Orne, 1984). O galbt, nordamas atskirti save nuo savo impuls ir veiksm, jis per hipnozs seans nesmoningai sukr daugialyp asmenyb (Allison, 1984). Ar gali normals mons bti suplanav elgtis taip, tarsi turt daugialyp asmenyb? Skeptikas Nicolasas Spanosas (1986 b), iekodamas atsakymo, papra student suvaidinti kaltinamuosius mogudystmis, kuriuos tiria psichiatras. Per tok pat hipnozs seans, kuris buvo atliktas su Bianchi, daugumai spontanikai irykjo antroji asmenyb. Spanosas abejoja (taip pat kaip ir visomis panaiomis disociacijomis hipnozs metu): ar gydytojai, nustat daugialyp asmenyb, neskatina mogaus vaidinti tok vaidmen? Jei taip, ar gali vliau tokie mons patikti tokio savo vaidmens tikrumu? Tie, kurie daugialyp asmenyb laiko tikru sutrikimu, remiasi tuo, kad skirtingos asmenybs yra susijusios su skirtingomis smegen ir kno bsenomis. Vieno tyrimo metu oftalmologai atskleid, kad, keiiantis paciento asmenybei, keiiasi regos atrumas ir akies raumens pusiausvyra. Kontrolins grups tiriamiesiems, kurie tik vaidino daugialyp asmenyb, toki pokyi nenustatyta (Miller ir kt., 1991). Taiau skeptikams atrodo tartina, kad pastaraisiais metais is sutrikimas tapo gana populiarus. Nuo 1970 met uregistruota maiausiai tris kartus daugiau toki sutrikim negu per 150 ankstesni met (Orne ir kt., 1984). To ir galima tiktis, kai daugialyps asmenybs plaiai apraomos knygose ir vaidinamos filmuose, pavyzdiui, filme Trys Evos ir Sibils veidaiBe to, d a u g u m a gy-

Apsimetimas

gali tapti

tikrove."
Kin patarl

dytoj nra niekada susidr su daugialype asmenybe, o u iaurs Amerikos rib is sutrikimas beveik neinomas (Aldridge-Morris, 1989). Taiau keista, kad kai kurie iaurs Amerikos gydytojai tvirtina sutink sutrikim gana danai (Levitt, 1988). Psichoanalitins ir mokymosi teorijos disociacinio sutrikimo, panaiai kaip nerimo ir somatoforminio sutrikimo, simptomus laiko nerimo veikimo bdais. Psichoanalitikai aikina, kad iais simptomais ginamasi nuo nerimo, kur kelia prasiver nepriimtini impulsai. Mokymosi teoretikai mano, kad tai yra elgesys, kur pastiprina sumajs nerimas. Dar kiti disociacinius sutrikimus laiko bsena, panaia hipnoz, kuri mog apima, ginantis nuo traumuojanio vaikysts patyrimo. Dauguma diagnozuot daugialypi asmenybi yra moterys, kuri nemaa dalis yra patyrusios fizin, seksualin ar emocin prievart vaikystje (Coon ir kt., 1988; Kluft, 1987). Galbt tuomet daugialyp asmenyb yra desperatikos traumuoto asmens

524

VI DALIS. A s m e n y b , sutrikimai ir gera savijauta

pastangos pabgti savo vid. Nors tai ir nra tinkamas bdas, tokie psichikos sutrikimai yra iraika ms mogikj grumtyni su gyvenimo stresais siekiant ilikti.

Nors tai beprotyb, bet joje

atsispindi bdas. "
Williamas Shakespeare Hamletas",

NUOTAIKOS

SUTRIKIMAI

Nuotaikos sutrikim emociniai kratutinumai pasireikia dviem pagrindinmis formomis: 1) didija depresija, kai mog ilgai vargina beviltikumas ir sstingis, kol gal gale grtama normali bsen; 2) bipoliniu sutrikimu, kai mogaus nuotaikos kaitaliojasi tarp depresijos ir manijos, t.y. per didelio sujaudinimo, hiperaktyvumo bsenos.

Didioji depresija
Turbt inote, kaip jauiasi depresijos apimtas mogus. Jei esate toks, kaip daugelis Aarono Becko ir Jeffrey Youngo (1978) tirt student, tai tam tikrais met tarpsniais, greiiau tamsiais iemos mnesiais, o ne vasar, pajuntate kelet depresijos simptom. Galite jaustis stipriai nusivyls ateitimi, nepatenkintas gyvenimu ar atskirtas nuo kit. Gali trkti energijos dirbti ar net ilipti i lovos; sunku sutelkti dmes, normaliai valgyti ar miegoti; kartais atrodo, kad geriau bt numirti. Galbt mokykloje mokytis buvo lengva, dabar gi blogesni paymiai kelia grsm js tikslams. Galbt prieingi tv ir draug lkesiai atrodo neitveriami. Galbt nevilt jus pastmjo socialiniai sunkumai - vienatv ar nutrk meils ryiai. O svarstymai kartais gal tik dar labiau jus kankina. Jei taip, js nesate vienas. Depresija - tarsi sloga" tarp kit psichikos sutrikim - toks pavadinimas tiksliai nusako jos paplitim, bet ne jos sunkum. Tarp amerikiei, gimusi po Antrojo pasaulinio karo, depresija gerokai padanjo - iki deimties kart, teigia Martinas Seligmanas (1988). Panas rodikliai nustatyti Kanadoje, vedijoje, Vokietijoje ir Naujojoje Zelandijoje (Klerman ir Weissman, 1989). Ypa jautrs depresijai yra jauni mons ir moterys. Sunku nubrti rib tarp normalaus gyvenimo duobi" ir didiosios depresijos. Diaugsmas, pasitenkinimas, lidesys ir neviltis yra skirtingi tolydybs takai, ties kuriais kiekvienas i ms gali atsidurti bet kuriuo momentu. Depresija gali bti tinkamas atsakas labai lidnus vykius, pavyzdiui, svarbi netekt ar gedul. Kai blogai jauiams reaguodami skaudius vykius, tai rodo ry su tikrove. Didioji depresija bus tuomet, kai depresijos poymiai (prastas apetitas, nemiga, apatija, beprasmikumo jausmas, nesidomjimas eima, draugais ir veikla) trunka 2 sa-

Kai kuriems monms iemos tamsiaisiais mnesiais pasikartojanti depresija vadinama sezoti: niu afektiniu sutrikimu".

15 SKYRIUS. Psichikos sutrikimai

525

vaites ar ilgiau be jokios aikios prieasties. Lidesys, gavus blog ini, ir nuotaikos sutrikimas skiriasi taip, kaip udusimas po fizini pratim ir nuolat kamuojantis dusulys.

Bipolinis sutrikimas
Po keleto savaii ar mnesi, gydant ar negydant, depresijos epizodai baigiasi. Depresijos apimti mons paprastai atsigauna - daniausiai grta prast gyvenimo ritm. Taiau kai kurie mons pamau pereina kit, prieing, emocin kratutinum - euforik, hiperaktyvi, aklai optimistik manijos bsen. Depresija yra sultjs gyvenimas, o manija - greitas verimasis pirmyn. Kai depresija kaitaliojasi su manija, vadinasi, prasidjo bipolinis sutrikimas. Manijos fazs metu mogus paprastai yra ypa nekus, labai aktyvus, pakilios nuotaikos (nors greitai susierzina, jei jam prietaraujama), jam reikia nedaug miego, jis rodo maiau seksualinio varymosi. Tokio mogaus kalba garsi, lengvabdika, sunkiai pertraukiama. Vienas i manijos simptom yra didiulis optimizmas ir savs vertinimas, kuris gali pasireikti neapgalvotu ilaidavimu ir investavimu. Manijos apimt mog erzina patarimai, taiau j reikia ginti nuo jo paties netikusi sprendim. Taiau jei manijos forma velnesn, kilusi energija ir laisva mstymo tkm gali skatinti krybingum. Poetai, dailininkai ir dramaturgai ypa link bipolin sutrikim (DeAngelis, 1989; Jamison, 1989). Hendelis savo beveik 4 valand trukms Mesij44 sukr per 3 pakilios krybins energijos savaites. Emocijoms tinka tai, kas tinka ir visam kitam: kas kyla, tas ir leidiasi. Netrukus nuotaika arba grta normali bsen, arba pereina trump depresij. Varginantis bipolinis sutrikimas daug retesnis negu didioji depresija, jis nustatomas 1% JAV gyventoj. Kitaip negu didioji depresija, jis vienodai bdingas ir vyrams, ir moterims.

Mano gyvenimas staiga sustojo. A vis dar galjau kvpuoti, valgyti, gerti, miegoti. Tiesiog negaljau to nedaryti; bet manyje nebebuvo tikrojo gyvenimo. "
Levas Tolstojus Mano ipaintis", 1887

Nuotaikos sutrikim aikinimas

Kadangi depresija giliai paveikia daugel moni, ji labai plaiai tiriama. Psichologai kuria nuotaikos sutrikim teorijas, kurios turt pasilyti sutrikim alinimo ir j profilaktikos bdus. Tyrintojas Peteris Lewinsohnas ir jo bendradarbiai (1985) apvelgia faktus, kuriuos privalo paaikinti bet kuri depresijos teorija. Tarp j yra ir ie: 1. Su depresija siejasi daug elgesio ir paintini pokyi. Depresijos apimti mons yra neaktyvs ir nemotyvuoti, jautrs nei-

526

VI DALIS. A s m e n y b , sutrikimai ir gera savijauta

I ARIAU. Saviudyb
Bet gyvenimas, pailss nuo io pasaulio klii, Niekada nepritrks jg save nutraukti." Williamas Shakespeare Julius Cezaris", 1599 Kiekvienais metais Jungtinse Amerikos Valstijose daugiau kaip 25 000 moni, netekusi vilties, itaria ne" gyvenimui, laikinoms problemoms, pasirinkdami amin ir nepataisom sprendim. Vliau j eimos nariai ir draugai danai prisimena enklus, kurie galbt galjo spti juos apie grsm: kalbas apie saviudyb, verting daikt idalijim, atsitraukim, susidomjim mirtimi. Tredalis nusiudiusij bna mgin udytis anksiau. Nedaug kalbjusij ar galvojusij apie saviudyb (i j tredalis - paaugliai ir studentai) i tikrj mgina udytis, ir nedaugeliui i j tai pavyksta (Lig kontrols centrai, 1989; Westefeld ir Furr, 1987). Visgi dauguma nusiudiusij buvo apie tai kalbj. Kiekvienas, kuris kalba apie saviudyb, ma maiausiai duoda enkl apie savo nevilt ir lides. Nordami isiaikinti, kokie mons udosi, tyrintojai palygino vairi gyventoj grupi saviudybes. Nustatyti doms nacionaliniai skirtumai: Britanijoje, Italijoje ir Ispanijoje udomasi du kartus reiau negu Jungtinse Amerikos Valstijose, o Austrijoje, Danijoje ir veicarijoje - du kartus daniau (Suraymo biuras, 1990). Akivaizds ir rasiniai skirtumai: Jungtinse Amerikos Valstijose baltieji udosi du kartus daniau negu negrai (15-3 pav.).
Baltieji vyrai Negrai vyrai - Baltosios moterys Negrs moterys

1-14

15-24

25-34

35-44

45-54

55-64

65-74

75-84

85+

Amius

metais

15-3 pav. Jungtinse A m e r i k o s Valstijose d a u g i a u s a v i u d i b a l t j n e g u n e g r , vyr n e g u m o t e r ( S u r a y m o tarnyba, 1990).

Yra ir grupini skirtum: daniau udosi turtingi, netikintys ir vienii, ypa isiskyr ir naliai (Gartner ir kt., 1991; Stengai, 1981).

giamiems vykiams. Jie paprastai tikisi neigiam rezultat, labiau link prisiminti neigiam informacij. Kai depresija inyksta, nelieka ir i elgesio bei paintini pokyi. 2. Depresija yra labai paplitusi. Kadangi tai prastas reikinys, tai ir jos prieastys turi bti paprastos. 3. Lyginant su vyrais, moteris dvigubai daniau kankina didioji depresija, ir dar daniau ji kartojasi. domu, kad nra lyi skirtumo tarp depresijos varginam student ar gedini moni (Nolen-Hoeksema, 1990). 4. Dauguma depresijos epizod trunka maiau negu 3 mnesius. Gydoma depresija greiiau praeina, taiau dauguma moni, keniani nuo didiosios depresijos, grta normali bsen savaime. 5. Prie depresij danai bna stresini vyki, susijusi su darbu, santuoka ar artimaisiais. eimos nario mirtis, sumajs udariBeveik 50% atsigavusij po depresijos per dvejus metus patirs kit jos epizod. Ilgalaikio atsigavimo tikimyb tuo didesn, kuo ilgiau pacientas ibna sveikas, kuo maiau yra turjs toki epizod, kuo maiau patiria stres ir kuo daugiau gauna socialins paramos (Belsher ir Costello, 1988).

15 SKYRIUS. Psichikos sutrikimai

527

Ypa ryks lytiniai skirtumai: moterys daug daniau mgina udytis negu vyrai. Taiau vyrai (tai priklauso nuo alies) 2 - 3 kartus daniau nusiudo. (Vyrai daniau pasirenka patikimus saviudybs bdus, pavyzdiui, nusiauna.) Amiaus skirtumai nra ryks: kruopiai registruojant (Gist ir Welch, 1989), paaikjo, kad dabartinis 15-19 met jaunuoli saviudybi skaiius padvigubjo lyginant su 1950 met skaiiumi ir beveik susivienodino su tradicikai didesniu suaugusij saviudybi skaiiumi (15-4 pav.). Daniausiai mogus nusiudo ne tada, kai yra apimtas gilios depresijos, kai trksta energijos ir iniciatyvos, bet tada, kai bsena pradeda gerti ir kai manoma vykdyti savo planus iki galo. Paaugliai danai udosi po traumuojani vyki, pavyzdiui, po nelaimingos meils ar kalt utraukiani antisociali veiksm; neretai takos turi piktnaudiavimas narkotikais ar alkoholiu (Fowler ir kt., 1986; Kolata, 1986). Lyginant su sutrikim nevarginamais monmis, alkoholikai nusiudo beveik 100 kart daniau, ir tai sudaro 3% vis saviudybi (Murphy ir Wetzel, 1990). Netgi tarp bandiusij udytis alkoholikai penkis kartus daniau negu kiti vykdo saviudyb iki galo (Beck ir Steer, 1989). Pagyven mons kartais renkasi saviudyb kaip alternatyv ateityje laukianioms kanioms, (vairaus amiaus mons udosi nebtinai dl prieikumo ar kerto, kaip dau-

guma mano; jiems tai atrodo bdas nutraukti nepakeliam skausm (Shneideman, 1987). Saviudybms gali turti takos ir socialiniai veiksniai. J padaugja ir po plaiai aptarinjam ar TV programose demonstruojam saviudybi. Be to, danja mirtin autokatastrof" ir privai lktuv avarij (639 p.). Prieingai populiariai nuomonei, per ventes, pavyzdiui, per Kaldas, udomasi reiau negu kitu met laiku (Phillips ir Wills, 1987).
I 16 115-24 met vairaus amiaus

.2

f*
^ S ra co

o1 S c *

12

1955 1988 15-4 pav. Paaugli ir jaun moni saviudybi skaiius ypa padidjo nuo 1950 met (I Nacionalinio sveikatos statistikos centro, 1990; Wilentz, 1987.) Jungtinse Amerikos Valstijose ir Australijoje padaugjo vien paaugli vaikin saviudybi (Hassan ir Carr, 1989).

bis ar fizin prievarta didina depresijos rizik (Shrout ir kt., 1989). Izraelio, kurio nedidel tauta yra gyva streso laboratorija, nacionalin imtis parod, kad depresija padanjo siiebus 1982 met Izraelio-Libano karui (Hobfull ir kt., 1989). Aiku, tyrintojai supranta ir aikina iuos faktus, remdamiesi skirtingomis teorijomis. PSICHOANALITINIS POIRIS. Psichoanalitin teorija remiasi Freudo idjomis apie ankstyvosios vaikysts patirties ir nesismonint impuls tak depresijai. Ji teigia, kad depresija pasireikia, kai svarbs praradimai sukelia jausmus, susijusius su vaikystje igyventomis netektimis. Nutrk meils ryiai ar prarastas darbas gali sukelti jausmus, susijusius su artim santyki su motina p r a r a d i m u . Kitas veiksnys, Freudo nuomone, tai neireiktas pyktis savo tvams. Kai kurios netektys, pavyzdiui, mylimo mogaus mirtis, gali priminti pykt, kakada kilus dl

528

VI DALIS. A s m e n y b , sutrikimai ir gera savijauta

tv atstmimo" ar palikimo". is pyktis yra nepriimtinas Superego, todl emocijos nukrypsta vid, prie save. Kartu su netekties jausmu is vidinis pyktis ir kelia depresij. BIOLOGINIS POIRIS. Dauguma JAV valstybini psichikos sveikatos tyrimo centr pastaraisiais metais pradjo finansuoti nuotaikos sutrikim biologinius tyrimus. Akivaizdu, kad depresija yra viso kno sutrikimas, apimantis ir genetin polink, ir biochemins pusiausvyros sutrikimus, ir melancholik nuotaik, ir negatyv mstym. Genetin taka. Seniai inoma, kad nuotaikos sutrikimai lieia visus eimos narius. Didiosios depresijos rizika padidja, jei bent vienas i tv, brolis ar sesuo iki 30 met yra patyr depresij (Weissman ir kt., 1986). Jeigu vienas i tapai dvyni turi bipolin sutrikim, tikimyb, kad ir kitam kada nors jis bus diagnozuotas, yra 7 i 10-ies. Jei vienam i dvyni yra didioji depresija, tai tikimyb, kad ji bus kitam - 1 i 2. Tarp netapai dvyni i tikimyb yra tik 1 i 5 (Tsuang ir Faraone, 1990). Be to, mons, aug tvi eimoje ir varginami nuotaikos sutrikim, danai turi artim biologini giminaii, kuriems yra nuotaikos sutrikim, kurie yra alkoholikai arba tarp j yra saviudi (Wender ir kt., 1986). Biochemin taka. Genai veikia biochemin pusiausvyr, kuri turi takos elgesiui. Kokiems biocheminiams procesams vykstant genai gali lemti nuotaikos sutrikimus? Depresijai turi takos neuromediatoriai, perneantys molekules, kurios perduoda signal tarp nervini lsteli. Neuromediatoriaus norepinefrino, sukelianio suadinim ir pakili nuotaik, perteklius bdingas manijos metu ir jo beveik nebna depresijos metu. Kito neuromediatoriaus - serotonino - taip pat kartais bna maai depresijos metu. Vaistai, slopinantys manij, sumaina norepinefrino kiek, o vaistai, lengvinantys depresij, didina norepinefrino ar serotonino kiek, stabdydami jo isiskyrim ar chemin-skilim. Tyrintojai dar aikinasi vieno ar kito neuromediatoriaus vaidmen. Jie tikisi kada nors nustatyti, kuriems monms gali grsti nuotaikos sutrikimai, ir ukirsti keli j simptomams, veikdami sutrikim biologin ir psichologin pamat. SOCIALINIS-KOGNITYVINIS POIRIS. Biologiniai veiksniai veikia ne tutumoje: 15-5 pav. parodyta, kad jie lydi psichines reakcijas patirt. Psichikos sukuriami neigiami vertinimai kakokiu bdu veikia biocheminius procesus, kurie stiprina slegianias mintis, ir taip susidaro uburtas ratas.

Smegen biocheminiai procesai

Painimo procesai

V J
^ Nuotaika ^

15-5 pav. Depresija - serganti siela serganiame kne. Bet kurios rato sudtins dalies - biochemijos, painimo, nuotaikos - pakeitimas gali pakeisti ir kitas dalis.

15 SKYRIUS. Psichikos sutrikimai

529

Naujausi tyrimai atskleid tikslias pasmerkt lugti mini ris, kurios suka t yding rat. Prislgti mons mato pasaul pro juodus akinius. J gils neigiami savs, situacijos, ateities vertinimai veria sureikminti blog patyrim ir nuvertinti ger. Viena jauna prislgta moteris sako (Burns, 1980, 28-29 p.): Mano mintys tapo neigiamos ir pesimistikos. velgdama praeit, a sitikinau, kad viskas, k kakada esu nuveikusi, yra nieko verta. Bet kuris laimingesnis laikotarpis atrodo iliuzija. Mano laimjimai atrodo tiek pat tikri, kiek dirbtins vakarietiko filmo dekoracijos. sitikinau, kad i tikrj esu bevert ir niekam tikusi. Nebegaliu nieko dirbti, nes mane stingdo abejons." Pasmerkti lugti sitikinimai gali kilti i imokto bejgikumo. 14 skyriuje minjome, kad, patyr nekontroliuojamus skausmingus potyrius, ir unys, ir mons jauiasi prislgti, pasyvs ir nusialin. Moterys daniau negu vyrai patiria prievart ar kitaip pasijunta bejgs, ir tai paaikina, kodl jas dvigubai daniau kankina depresija (Nolen-Hoeksema, 1990). (Kitas paaikinimas - vyrai daniau nuslopina savo lides arba skandina j alkoholyje.) Depresij gilina netinkami vertinimai. Kodl neivengiamos gyvenimo neskms vieniems monms sukelia depresij, o kitiems jos nesukelia? I dalies tam turi takos ir moni kalts atribucijos. Mes iek tiek pasirenkame, k kaltinti dl savo neskmi. Jeigu dl neskms per egzamin kaltinate save, galite pasijusti kvailas ir prislgtas. Jeigu kalt suveriate aplinkiniams dalykams - neskm priskiriate, pavyzdiui, prastam testui, greiiausiai pajusite pykt. Daugiau kaip 100 tyrim su 15 000 tiriamj (Sweeney ir kt., 1986) parod, jog prislgti mons link aikinti, kad blogi vykiai yra pastovs (taip bus visada"), visaapimantys (tai turs takos viskam, k darysiu") ir priklausomi nuo paties mogaus (tai tik mano kalt"). Lyn Abramson, Geraidas Metalsky ir Lauren Alloy (1989) mano, kad btent toki pesimistini, pernelyg apibendrint ir save kaltinani atribucij rezultatas yra slegiantis beviltikumo jausmas. Martinas Seligmanas (1988) teigia, kad depresija dabar spariai plinta tarp jaun amerikiei dl masins nevilties, kuri kyla dl stiprjanio individualizmo ir silpnjanio ryio su religija ir eima. Susidrs su neskme ar atstmimu, tsia Seligmanas, tik savimi besirpins individas pats prisiima atsakomyb u problemas ir neturi atramos viliai. Nevakarietikose kultrose, kur labiau sigalj glauds tarpusavio ryiai ir bendradarbiavimas, didioji depresija yra maiau paplitusi ir maiau susijusi su kalts jausmu dl suvokiam neskmi. Pavyzdiui, Ja-

A imokau priimti savo klaidas, priskirdamas jas asmeninei istorijai, kuri nra mano sukurta. "
B.F. Skinncris, 1983

530

VI DALIS. A s m e n y b , sutrikimai ir gera savijauta

ponijoje depresijos apimti mons daugiau pabria gdos jausm, kad nuvyl savo eim ar bendradarbius (Draguns, 1990 a). Neigiamos nuotaikos skatina neigiamas mintis ir veiksmus. Kognityvinis depresijos aikinimas primena kiauinio ir vitos problem. inoma, kad pasmerkti lugti sitikinimai, savs kaltinimas ir neigiamos atribucijos palaiko depresij, bet ar j sukelia? Peteris Barnettas ir Janas Gotlibas (1988) teigia, kad toks painimas yra greiiau depresijos rodmuo, bet ne j numatantis veiksnys. Slegianios mintys sutampa su slegiania nuotaika. Taiau, prie prasidedant depresijai ar jai prajus, mogaus mintys bna maiau neigiamos. Galbt taip yra dl to, kad, kaip minjome kalbdami apie bsenai pavaldi atmint (310 p.), prislgta nuotaika sukelia negatyv mstym. Jei monms laikinai sukeliama bloga ar lidna nuotaika, j prisiminimai, sprendimai ir lkesiai staiga tampa gerokai pesimistikesni. Josephas Forgasas ir jo bendradarbiai (1984) pademonstravo stulbinant nuotaikos poveik. Tiriamieji, kuriems hipnozs metu buvo teigta gera ar bloga nuotaika, stebjo savo prie dien vykusio pokalbio su kuo nors vaizdo ra. Gerai nusiteik tiriamieji aptiko savo elgesyje daugiau teigiam bruo negu neigiam; blogai nusiteik - daniau mat save elgiantis neigiamai (15-7 pav.). Taigi, net matydami save vaizdajuostje, depresij igyvenantys mons vertina save neigiamiau. Uburtas depresijos ratas. Depresij danai sukelia stresai: nedarbas, kritika ar atstmimas, fizin trauma - bet kas, kas griauna mogaus savivok ir jo verts jausm (Dohrenwend ir kt., 1987; Oatley ir Bolton, 1985). Taiau blogi vykiai patys savaime nra depresijos prieastis, nes jie prislegia ne kiekvien. Depresijos apimti mons j tokius vykius reaguoja asmenikiau, kaltindami save (Pyszczynski ir kt., 1991; Wood ir kt., 1990 a, b). Apie tai galvojant, sustiprja neigiami jausmai, kurie sukelia kitus depresijos paintinius ir elgesio simptomus. Neseniai rodyta, kad tarp prislgtos nuotaikos ir negatyvaus mstymo yra dvipusis ryys. Depresija lemia negatyv, save sutelkt mstym, o save sutelktas, kaltinantis, vyki aikinimo bdas, atsitikus blogam vykiui, sudaro slygas pasireikti depresijai. Jei esate links vertinti prastus paymius, socialin atstmim ir darbo problemas, kaip neivengiamus ir kilusius tik dl js kalts, jeigu links nuolat apmstyti tai, tuomet, itikus neskmei, jus apima sunks ir slegiantys jausmai. Pavyzdiui,

40

35

30

25

Q 0)

5!

20

15 Neigiami bruoai Savs Teigiami bruoai vertinimas

15-6 pav. Gera ar prislgta nuotaika stipriai veikia tai, kaip mons vertina savo elges. iame eksperimente tie, kuriems hipnozs metu buvo teigta gera nuotaika, savo elgesyje irjo daugiau teigiam bruo negu neigiam. Atvirkiai buvo su blogos nuotaikos tiriamaisiais (i Forgas ir kt., 1984).

15 SKYRIUS. Psichikos sutrikimai

531

Susan Nolen-Hoeksema ir Jannay Morrow (1991) vertino Stanfordo universiteto student nuotaikas ir svarstymus 2 savaits iki 1989 m. toje vietoje vykusio ems drebjimo. Ir po 10-ies dien, ir po 7 savaii po ems drebjimo daugiau depresijos simptom turjo tie, kurie buvo link daugiau mstyti apie neigiamus vykius. Jeigu js optimistikai aikinate vykius, neskm ar stresas vargu ar sukels jums depresij (Seligman, 1991). Net jei ir apimt depresija, situacijai pagerjus, greiiau atsigautumte (Needles ir Abramson, 1990). Kitas uburto depresijos rato altinis yra jos socialiniai padariniai. Udarumas, susitelkimas save ir skundimasis sukelia atstmim (Coyne ir kt., 1991). Savo tyrime Stephenas Strachas ir Jamesas Coyne (1983) paymjo, kad prislgti mons kitiems sukelia prieikum, prislgt nuotaik ir nerim, todl yra atstumiami. J sitikinimas, kad jie yra nepriimami, nra tik ikreiptas suvokimas." Varginamas nusiminusio kito mogaus nuovargio, beviltiko poirio ir apatijos, sutuoktinis gali pradti grasinti skyrybomis, virininkas gali suabejoti io mogaus kompetencija. I tikrj, prislgtas mogus labiau rizikuoja santuoka ar darbu, tuo dar prisiddamas prie savo depresijos. Keniantysis gal ir nort bti su kuo nors, bet vargu ar kas nori bti su kenianiuoju. Dabar galime susieti visas depresijos reikinio dalis (15-7 pav.): (1) stres keliantys vykiai, (2) pesimistikai aikinami, sukelia (3) beviltik, prislgt bsen, kuri (4) trikdo mogaus mstym ir veiksmus. Tai savo ruotu sukelia (1) vis daugiau neigiam potyri. viesesn io reikinio pus yra tai, kad kiekviename i tak depresijos rat galima sulauyti: keiiant aplink, atsisakant savs kaltinimo ir neigiam atribucij, daugiau dmesio skiriant ioriniam pasauliui, usiimant malonesne veikla ir dirbant tai, kas geriausiai imanoma. Su skirtingais depresijos rato sulauymo takais susij skirtingi terapijos bdai (16 skyrius Terapija"). Paprastai ir netaikant terapijos, depresija baigiasi. Winstonas Churchillis depresij vadino juoduoju unimi", kuris periodikai j mediodavo. Poet Emily Dickinson taip bijojo vieai prapliupti aaromis, kad didesn savo gyvenimo dal praleido vienatvje (Patterson, 1951). Abrahamas Lincolnas jaunystje buvo toks atsiskyrs ir visad susirpins, kad jo draugai baiminosi, jog jis gali nusiudyti (Kline, 1974). i moni gyvenimai rodo, kad mones gali kovoti su depresija. Dauguma atgauna savo gebjim mylti, dirbti ir net pasiekia aukiausi rezultat.

mogus niekada tiek nemsto ir nesigilina save, kaip kentdamas, nes jis nori kuo greiiau surasti savo kani prieastis. "
Luigi Pirandello ei veikjai i e k o autoriaus", 1922

4. Paintiniai ir elgesio pokyiai

r
\

A . Stresas

2. Neigiamas aikinimas

\
p

V
3. Prislgta nuotaika

15-7 pav. Ydingas depresijos ratas gali bti sulauytas bet kuriame take. Kitame skyriuje suinosite apie kelis terapijos bdus (pritaikyta i Lewinsohn ir kt., 1985).

532

VI DALIS. Asmenyb, sutrikimai ir gera savijauta

SCHIZOFRENINIAI

SUTRIKIMAI

Madaug vienam i imto moni diagnozuojama schizofrenij, ir tai sudaro milijonus moni, keniani nuo vieno i baisiausi monijos sutrikim. Schizofrenij yra psichozinis sutrikimas, kuomet mogus praranda ry su tikrove, patirdamas visikai neracionalias idjas ir ikreiptai suvokdamas pasaul. Paprastai schizofrenij pirm kart pasireikia paauglystje arba jaunystje; ji bdinga vis taut monms ir vienodai eidia ir vyrus, ir moteris.

Schizofrenijos simptomai
Schizofrenij paodiui reikia proto skilim". Galvoje turima ne daugialyps asmenybs skilimas, bet greiiau atitrkimas nuo tikrovs, pasireikiantis padriku mstymu ir sutrikusiu suvokimu, emocij ir veiksm neatitikimu. PADRIKAS MSTYMAS. sivaizduokite save, mginant susinekti su jauna moterimi Sylvia Frumkin, kurios mintys liejasi be jokios logikos tvarkos. Jos biografijos autor Susan Sheehan (1982, 25 p.) stebjo j garsiai kalbantis tarsi su savimi:
ryt, kai buvau Hilsaide [ligoninje], staiau film. Mane supo kino vaigds. Rentgeno specialistas buvo Peteris Lawfordas. Sargybinis buvo Donas Knottsas. Tasai indas gydytojas 40-ajame pastate buvo Lou Costello. A esu Mary Poppins. Ar is kambarys nudaytas ydrai, kad lidint mane? Mano senel mir prajus keturioms savaitms po mano atuonioliktojo gimtadienio." Mis Frumkin juoksi.

Sis keistas monologas iliustruoja, kad schizofrenijos kamuojamo paciento mstymas yra nerilus, keistas, ikreiptas klaiding sitikinim, vadinam kliedesiais (A esu Mary Poppins"). Nuo vienos minties prie kitos kartais uoliuojama" netgi tame paiame sakinyje, todl pasidaro savotika odi mirain". Vienas jaunas vyras maldavo iek tiek daugiau allegro gydant" ir teig, kad ilaisvinantis judjimas velgiant platjant horizont, vadinasi, iplt iek tiek prasms paskaitose". Daugelis psicholog sitikin, kad padrikai mstyti pradedama sutrikus atrankiniam dmesiui. Minjome, kad normaliai ms atrankinio dmesio gebjimai yra dideli, pavyzdiui, vakarlio metu galime vis dmes sutelkti tik vien bals, atsiribodami nuo kit tuo metu veikiani juntamj dirgikli. Schizofrenij kenianij dmesys yra paeistas (Gjerde, 1983). Todl j dmes lengvai patraukia nereikmingi dirgikliai arba paalins ankstesni mini dalys. Kaip sak vienas veiks schizofrenij mogus: Tai, kas atsitiko su manimi... buvo tarsi paeistas filtras ir nesusijusi dirgikli kratinys,

15 SKYRIUS. Psichikos sutrikimai

533

I ARIAU. Vienatv
Vienatv - skausmingas inojimas apie savo socialini ryi stok - yra ir viena depresijos prieasi, ir problema savaime. i stoka pajuntama tuomet, kai nebesiderina esami ir troktami socialiniai ryiai. Vienas mogus gali jaustis vienias, bdamas atskirtas, kitas vienatv jauia minioje (Peplau ir Perlman, 1982). Vis tik vienii mons - neved, prie nieko neprisiri, neretai ir jauni (15-8 pav.) - labiau link jausti vienatv. Oland psichologas Jenny de JongGierveld (1987) mano, kad vis dlto vienatv provokuoja" dabartiniais laikais pabriami individuals laimjimai ir pastovi santyki, jsipareigojimo kitiems nuvertinimas. Daniausiai mons patiria vien ar daugiau i keturi vienatvs ri (Beck ir Young, 1978). Bti vieniam, vadinasi, jaustis nepriimamam grup, kuriai nortum priklausyti; jaustis nemylimam ir nerpimam aplinkiniams; jaustis suvarytam, su niekuo negaliniam pasidalyti savo asmeniniais rpesiais; arba jaustis atstumtam, skirtingam nuo kit bendruomens nari. Kaip ir depresijos apimti mons, vieniiai paprastai link kaltinti save, aikindami savo socialini santyki stok savo pai trkumais (Snodgrass, 1987). Savs kaltinimas gali turti real pagrind. Vienii mons danai bna drovs, baikts, nepakankamai save vertinantys (Checkir Melchior, 1990; Vaux, 1988). Jiems danai sunku prisistatyti, kalbtis telefonu ar dalyvauti grupse (Rook, 1984; Spitzberg ir Hurt, 1987). Kadangi jie sitikin savo socialiniu nevertingumu, tai maiau pastebi ir prisimena teigiam grtamj ry ir nedaro ingsni, kurie galt sumainti j vienium (Frankel ir Prentice-Dunn, 1990). Taigi depresijos rat sudarantys ir palaikantys veiksniai gali sukurti ir udar vienatvs rat.

18-24 25-34 35-44 45-54 55-64 65-74 75-84 Amiaus grups

85+

15-8 pav. Vieniumo skirtumai pagal ami. 14 duomen rinkini suvestin, apimanti apie 25 000 moni, rodo, kad vienatv labiausiai paplitusi tarp jaun moni (i Perlman, 1991).

nuolat atitraukdavo mane nuo to, k turjo bti sutelkiamas visas mano dmesys" (MacDonald, 1960, 218 p.). SUTRIKS SUVOKIMAS. Schizofrenijos auka patiria visai kitok pasaul. Maiausi dirgikliai, pavyzdiui, plytos rievs ar balso tono pokyiai, gali atitraukti dmes nuo bendro vaizdo ar kalbaniojo minties. Dar blogiau, mogus gali suvokti nesanius daiktus. Daniausiai pasitaiko klausos haliucinacijos (jutimo potyriai nesant juntamojo dirginimo). mogus gali girdti balsus, kurie atrodo sklind i iors ir kurie sako eidianius dalykus arba sakinja. Balsai gali sakyti pacientui, kad jis yra blogas ar kad jis turi deginti save iebtuvliu ar net kak nuudyti. Reiau mogus gali matyti, jausti, justi daikt, kuri nra, skon ar kvap. Tokios haliucinacijos primena sapnus, sibrovusius bdraujani smon. Kai

534

VI DALIS. A s m e n y b , sutrikimai ir gera savijauta

netikras atrodo tikras, suvokimas geriausiu atveju atrodo keistas, o blogiausiu - grsmingas. NESIDERINANIOS EMOCIJOS IR VEIKSMAI. Danai schizofrenik emocijos visikai nesiderina. Sylvijos Frumkin emocijos atrod visai nesusijusios su tikrove. Ji juoksi, prisiminusi senels mirt, kartais ji supykdavo be jokios aikios prieasties arba verkdavo, kai kiti juoksi. Kitas schizofrenijos aukas kartais apima vadinamasis lktasis afektas" - zombika apatijos bsena. Ioriniai veiksmai irgi gali bti nepriderinti. mogus gali atlikinti neprasmingus, kompulsyvius veiksmus, pavyzdiui, nuolat suptis ar trinti rankas. Reikiantis katatonijai, tokie pacientai valand valandas bna susting, paskui juos apima susijaudinimo bsena. Suprantama, kad toks padrikas mstymas, sutriks suvokimas, nesiderinanios emocijos ir veiksmai suardo socialinius ryius. Sunkiausiais schizofrenijos tarpsniais nuo jos keniantys gyvena savo vidiniame pasaulyje, uvaldyti nelogik idj ir nereali vaizd. Daugum moni schizofrenija kamuoja tik tam tikrais tarpsniais, kiti gi vis gyvenim praleidia socialiai nusialin ir atsiskyr. Retai pasitaiko vienintelis schizofrenijos epizodas, kuris igydomas" ir daugiau nepasikartoja.

Schizofrenijos tipai
Iki iol apie schizofrenij kalbjome kaip apie vien sutrikim. I tikrj tai yra visa grup sutrikim, turini ir bendr bruo, ir skirting simptom. Pacient, kuriems bdinga pozityvioji simptomatika, kalba yra padrika, joje daug kliedesi, jie link neatitinkant juok, verksm ar pykt. Negatyvija simptomatika pasiymintiems pacientams bdinga neiraikingas balsas ir veidas, nebylus ir nelankstus knas. Taigi schizofrenija nra vienas sutrikimas, sukeltas t pai prieasi. Kartais, kaip Sylvijos Frumkin, schizofrenija rutuliojasi pamau, prasidjusi i ilgos socialinio neatitikimo istorijos (tai i dalies paaikina, kodl daugiau schizofrenij linkusi moni yra i emesnio socialinio-ekonominio sluoksnio ar netgi benami). Kartais sutrikimas irykja staiga ir bna panaus reakcij stres. Visame pasaulyje galioja viena taisykl (Pasaulin Sveikatos Organizacija, 1979): kai schizofrenija ltai progresuoja (vadinama ltine, arba procesine, schizofrenija), sveikatos atgavimas yra labai abejotinas; kai schizofrenija pasireikia staiga gerai prisitaikiusiam mogui, reaguojant ypatingus gyvenimo stresus (]min, arba reaktyvin, schizofrenija), tikimyb atgauti sveikat yra gerokai didesn.

15 SKYRIUS. Psichikos sutrikimai

535

Schizofrenijos aikinimas
Schizofrenija yra baisiausias ir vienas i sunkiausiai tiriam psichikos sutrikim. Kai kurie svarbs nauji atradimai sieja schizofrenij su biologiniais veiksniais, tokiais kaip smegen pakitimai bei genetiniai polinkiai. SMEGEN PAKITIMAI. Mokslininkus seniai domina hipotez, kad schizofrenijos prieastis gali bti sutrikusi smegen biochemin pusiausvyra. Jie inojo, kad keist elges gali lemti keistos chemins prieastys. Posakis pamis kaip skryblininkas" yra susijs su pablogjusia brit skrybli gamintoj psichikos sveikata dl to, kad, kaip paaikjo vliau, j smegenys buvo ltai nuodijamos lpomis drkinant gyvsidabrio prisisunkusi fetro srybli kratus (Smith, 1983). Rame, kad mokslininkai pradeda suprasti, kaip chemikalai, pavyzdiui, LSD, sukelia haliucinacijas. ie atradimai ieb vilt, kad gali bti atrastas biocheminis schizofrenijos raktas. Vienas i toki rakt yra susijs su neuromediatoriumi dopaminu. Kai tyrintojai ityr mirusio paciento smegenis, nustat dopamino receptori pertekli (Wong ir kt., 1986). Be to, vaistai, stabdantys dopamino receptori aktyvum, lengvina schizofrenijos simptomus (Swerdlow ir Koob, 1987). Vaistai, kurie didina dopamino kiek, pavyzdiui, amfetaminas ir kokainas, kartais sustiprina schizofrenijos simptomus. Dl per didelio dopamino aktyvumo nuo schizofrenijos keniantys mons galbt per daug reaguoja nesvarbius iorinius ir vidinius dirgiklius. iuolaikiniai smegen skenavimo prietaisai padjo atskleisti, kad daugelio pacient, kuriems diagnozuota ltin schizofrenija, smegenys yra pakitusios. Kai kuri pacient smegen kaktos skili aktyvumas yra pernelyg maas (Cohen ir kt., 1988). Kit, daniausiai vyr, smegenyse yra padidjusi, skysiu upildyt srii ir atitinkamai susitraukusio smegen audinio (Andreasen ir kt., 1990 a, b; Raz ir Raz, 1990). GENETINIAI VEIKSNIAI, Mokslininkai domisi, ar mons paveldi polink tokius smegen nenormalumus. Faktai aikiai patvirtina, kad kai kurie mons tai i tikrj paveldi. Schizofrenija diagnozuojama vienam i imto moni, taiau tarp t, kurie turi schizofrenijos kamuojam tv, motin, brol ar seser, - vienam i deimties. Jei is sutrikimas vargina vien i tapai dvyni, tai beveik 50% j broli ar seser taip pat nuo jo kents (15-9 pav.). Nors toki dvyni atvej inoma tik vos daugiau kaip - 10, panau, kad, jei schizofrenija pasireikia vienam i tapai dvyni, 50% tikimyb ir kitam tapti io sutrikimo auka ilieka ir jiems augant kartu, ir atskirai.

536

VI DALIS. A s m e n y b , s u t r i k i m a i ir gera s a v i j a u t a

Visi gyventojai Pacient sutuoktiniai Pusbroliai Dds ir tetos Dukterios ir snnai Vaikaiiai jbroliai (vienas bendras tvas) Vaikai Broliai, seserys Broliai ir seserys, kuri vienas i tv serga schizofrenija Netapats dvyniai Tvai Tapats dvyniai Vaikai, kuri abu tvai serga schizofrenija 0% 10% 20% 30% 40% giminaiiams 50%

Schizofrenijos pavojus io sutrikimo auk

v a i k i n i m o tyrimai patvirtina g e n e t i n ry ( G o t t e s m a n ,

1991).

Vaikai, kuri v i e n a s i tvi k e n i a n u o s c h i z o f r e n i j o s , n e u s i k reia" i u o sutrikimu. Taiau vaikiams, kuri b i o l o g i n i a m s t v a m s d i a g n o z u o t a s is s u t r i k i m a s , yra d i d e s n i s p a v o j u s . G e n e t i n taka s c h i z o f r e n i j a i yra n e d i s k u t u o t i n a . T a i a u g e n e tikos v a i d m u o nra toks t i e s i o g i n i s kaip p a v c l d i n t aki spalv. M a t p u s e i d v y n i , t u r i n i t a p a i u s g e n u s su s c h i z o f r e n i j o s a u k o m i s , is s u t r i k i m a s nepasireikia. Taigi e l g e s i o g e n e t i k a i S u s a n N i c o l ir I r v i n g a s G o t t e s m a n a s ( 1 9 8 3 ) daro i v a d , kad kai kurie m o n s turi g e n e t i n p o l i n k sutrikim, bet v i e n j o n e p a k a n k a s c h i z o f r e n i j a i prasidti". PSICHOLOGINIAI VEIKSNIAI. Patys s a v a i m e g e n e t i k a i p a v e l d i -

15-9 pav. Schizofrenijos pasireikimo pavojus priklauso nuo mogaus genetinio ryio su io sutrikimo aukomis (i Irving Gottesman. 1991: i eimos ir dvyniu tyrim, atliktu 1920 -1987 metais Europoje).

mi f i z i o l o g i n i a i n e n o r m a l u m a i n e s u k e l i a s c h i z o f r e n i j o s , taiau j o s n e s u k e l i a ir v i e n tik p s i c h o l o g i n i a i v e i k s n i a i . K a i p teigia N i c o l ir

15 SKYRIUS. Psichikos sutrikimai

537

Gottesmanas, neatskleista joki aplinkos veiksni, kurie visada ar bent apie 50% atvej sukelt schizofrenij monms, nesusijusiems kraujo ryiais su kenianiais nuo io sutrikimo." Taiau, jeigu genai sudaro prielaidas kai kuri moni polinkiams tam tikr patirt reaguoti schizofrenij, tai turi bti aiku, kokia patirtis sukelia tokias reakcijas. Tyrintojai ikl klausimus: Ar stresas gali sukelti schizofrenij?", Ar pablogj eimos santykiai gali turti takos iam sutrikimui?" Atsakymas kiekvien klausim yra tik galbt". Psichologins schizofrenijos prieastys yra gana neaikios, i dalies todl, kad jos yra skirtingos vairiems schizofrenijos tipams, susijusios su tuo, ar yra ltin, progresuojanti schizofrenij, ar staigi, atri reakcija stres. Tiesa, kad jaun schizofrenik ryiai su tvais yra labai pair. Taiau, ar tai yra sutrikimo prieastis ar padarinys? Danai stresai, biocheminiai nenormalumai ir schizofrenijos simptomai pasireikia kartu. Taiau tarp smegen biochemini proces ir igyvenim yra abipusiai ryiai, todl ir prieast nuo padarinio sunku atskirti. Schizofrenij danai prasideda paauglystje ar jaunystje, kuomet kyla stres, siekiant bti savarankikiems, save tvirtinti, dl socialins skms ir artim santyki. Tad ar galime schizofrenij laikyti biologikai jautri moni, nesusidorojani su problemomis, reakcija?

Ar pilnatis skatina kai kuri moni beprotyb"? Jamesas Rottonas bei L W.Kelly (1985) ianalizavo 37 tyrim duomenis ii mgino rasti ry tarp mnulio fazi ir nusikaltim, mogudysi, krizini skambui ir patekimo psichiatrijos ligonines. J ivada: nra joki rodym beprotybei dl mnulio ". Mnulio fazs nesusijusios su saviudybmis, upuolimais, eismo avarijomis (Kelly ir kt., 1990).

I ARIAU. Prisiminimai apie schizofrenij

ie po schizofrenijos atsigavusio mogaus prisiminimai atskleidia persekiojimo ir didybs kliedesius bei haliucinacijas, bdingas pozityviajai schizofrenijos simptomatikai. Vien vakar a buvau pakviestas pasikalbti su usienio tarnybos darbuotoju. Man jis pasirod tartinas ir pamaniau, kad jis mane laiko komunist nipu. A nieko nepasakiau. Tik palinkau ir sistebeilijau j. A maniau, kad Vyriausyb stebjo mano kambar teleskopu i prieais esanio pastato. Buvau sitikins, kad kavinukje mano maistas yra stipriai persdomas. Maniau, kad per kriminologijos paskaitas dstytojas ir kiti studentai juokiasi i mans. inojau, kad nuodijamas maistas kavinukje - j imon. Kai ten jau, mano rankos drebjo, kol padavja pyl tai, kas man atrod unuodyta kava. Atrod, kad kiekvienas kavinukje esantis mogus inojo, kad a greitai mirsiu. Jie visi suprato, kad tai negerai, bet a buvau toks blogas, jog tai buvo btina. etadien a griau limonad, mgindamas neutralizuoti nuodus. Paskui prausiausi po duu, kad iprakaituoiau juos. A buvau toks susinervins, kad vargiai galjau mstyti. Maniau, kad man liko gyventi tik kelios valandos. Norjau grti autobusu pas tvus, bet tam jau buvo per vlu. Vien dien, kai per savo keist elges patekau kaljimo vienut, sienos pradjo dgzti kaip bits. Jauiau, kad jose dzgia tkstaniai bii. Dzgimas vis netilo. Nebuvo manoma isigelbti. Tai var i proto. Galiausiai ant savo galvos pajutau savo tvo rank ir pasijutau ramus. Tuomet pasigirdo balsai, lyg minios gaudimas. Jauiausi kaip Jzus; a turjau bti nukryiuotas. Sutemo. Buvo tamsu. A guljau susiriets po antklode, jausdamasis silpnas, nuogas ir beginklis iauriame pasaulyje, kurio nebepajgiau suprasti. Kai kas nors prao papasakoti apie schizofrenij, a sakau: ar inote, k reikia bti sapnuose, kurie kartais bna komariki? Mano gyvenimas buvo panaus sapn. Bet viskas aplinkui buvo tikra. Kartais dabartinis pasaulis atrodo toks nuobodus ir a svarstau, ar nenoriau vl engti schizofrenijos sapn, taiau tuomet prisimenu vis bauginani ir siaubing patirt" (itrauka S.Emmons ir C.Geiser, leista spausdinti i nespausdint Schizofrenijos nuotyki").

538

VI DALIS. A s m e n y b , sutrikimai ir gera savijauta

Tikdamiesi aptikti psichologines schizofrenijos prieastis, keletas tyrintoj stebi didels rizikos" vaik, kuri tvai kenia nuo schizofrenijos, raid (Asarnow, 1988; King, 1990). Lygindami didels ir maos rizikos vaikus, kuriems pasireikia arba nepasireikia schizofrenija, jie ieko anksti spjani io sutrikimo enkl. Iki iol iaikinti tokie spjantys poymiai: - sunki ir ilgai trunkanti motinos schizofrenija; - gimdymo komplikacijos ir maas kno svoris gimstant; - atskyrimas nuo tv; - nesugebjimas ilgiau sutelkti dmes, prasta raumen koordinacija; - nepriimtinas elgesys mokykloje. Dauguma ms lengviau gali palyginti savo nuotaikos svyravimus su jos sutrikimais, negu rasti panaum su keistomis mintimis, suvokiniais ar elgesiu, bdingu schizofrenijai. Kartais ms mintys okinja, bet dl to mes nepradedame neriliai kalbti. Kartais neteisingai k nors tarinjame, bet nepradedame baimintis, kad visas pasaulis rengia smoksl prie mus. Kartais suvokiame ikreiptai, bet retai kada girdime ar matome nesanius dalykus. Esame pasigailj, kad pasijuokme i kakieno neskms, bet nekikename, igird blog naujien. Kartkartmis norime bti vieni, bet negyvename atsiskyr nuo viso pasaulio. Taiau milijonai moni visame pasaulyje keistai kalba, kliedi, girdi nesamus balsus, mato daiktus, kuri nra, verkia ar juokiasi netinkamu metu arba usidaro savo vaizdini pasaulyje. Kadangi taip yra, iekojimas, kaip inarplioti iaur schizofrenijos galvosk, tsiasi.

ASMENYBS

SUTRIKIMAI

Asmenybs sutrikimai - nelanksts ir tvars elgesio modeliai, kenkiantys mogaus socialinei veiksenai, - kartais reikiasi kartu su kitais psichikos sutrikimais, bet nebtinai nerimu, depresija ar ryi su tikrove praradimu. Pavyzdiui, mogus, kuriam yra histrioninis asmenybs sutrikimas", pasiymi pavirutiniku, dmesio sau reikalaujaniu emocingumu. Histrioniniai (link teatralikas pozas) asmenys daug energijos skiria tam, kad bt kit vertinti ir pagirti. mons su narciziniu asmenybs sutrikimu" pervertina savo svarb, tam danai padeda ir j fantazijos apie skm. Jie sunkiai priima kritik, danai j reaguodami pykiu ar gda.

15 SKYRIUS. Psichikos sutrikimai

539

Daniausias ir keliantis daugiausia rpesi visuomenei sutrikimas yra antisocial! asmenyb. Toks mogus (anksiau vadintas sociopatu ar psichopatu) paprastai yra vyras, kurio nesiningumas irykja iki 15 met, kai is pradeda meluoti, vogti, mutis ar gyventi palaid lytin gyvenim. Suaugs jis gali nesugebti ilaikyti savo darbo viet, bti neatsakingas sutuoktinis ir tvas, bti agresyvus ar kitaip nusikalstantis. Kai antisocialioje asmenybje susiderina auktas intelektas ir amoralumas, matome aving ir proting suki. Dauguma nusikaltli, nors ir elgiasi antisocialiai, neatitinka sutrikusios antisocialios asmenybs apraymo. Jie atsakingai rpinasi savo draugais ir eimos nariais; antisociali asmenyb maai jauia ir maai bijo. Kratutiniais atvejais padariniai gali bti tragiki. Henry Lee Lucasas pasakojo, kad, bdamas 13-os, jis pasmaug moter, kuri atsisak su juo lytikai santykiauti. Vienu metu jis prisipaino, kad per 32 metus yra sumus lazda, udusins, nudrs, nuovs ir suluoins apie 360 moter, vyr ir vaik. Pastaruosius 6 savo teroro metus Lucasas susivienijo su Elwoodu Toole, nuudiusiu apie 50 moni, kurie, jo manymu, nebuvo verti gyventi". Draugyst baigsi, kai Lucasas prisipaino nudrs ir supjausts dalis savo penkiolikmet sugyventin, kuri buvo Toole dukteria. Antisociali asmenyb nesigaili paeidusi kit moni teises. Padars nusikaltim, a j tiesiog pamirtu," - sak Lucasas. Toole buvo i esms lygiai toks pats: udymas man kaip cigarets rkymas, kaip dar vienas protis" (Darrach ir Norris, 1984). Kaip ir nuotaikos sutrikimai bei schizofrenij, antisociali asmenyb yra sutrikimas, supintas i biologini ir psichologini gij. Dvyni ir vaiki tyrimai rodo, kad biologiniams toki individ giminaiiams bdinga didesn nusikalstamumo rizika (DiLalla ir Gottesman, 1991; Mednick ir kt., 1987). Genetiniai veiksniai lemia j silpn suadinim streso metu, o su tuo siejasi j bebaimis gyvenimo bdas. Laukiant nemalonaus vykio, pavyzdiui, elektros smgio ar labai stipraus garso, j autonomin nerv sistema suadinama labai silpnai (Hare, 1975). Net ir bdami paaugliai, prie nusikalsdami, jie nelabai jaudinasi (15-10 pav.). Toks bebaimikumas, nukreipus j produktyvesne kryptimi, galt skatinti drs heroizm ar nuotyki iekojim. Taiau kai trksta socialinio atsakingumo, is polinkis formuoja alt apgavik ar udik (Lykken, 1982). Turbt biologikai slygotu bebaimikumu ir aplinkos taka vaikystje galima paaikinti dviej ilgai nesimaiusi seser - 27 met Joyce Lott ir 29 met Mary Jones - susitikim kaljime, kur abi kaljo u narkotik platinim. Kai laikraiai apra j susitikim, atsiliep seniai dings j brolis Frankas Stricklandas. Jis pa-

i Nenusikaltusieji Nusikaltusieii

Nestresin situacija

Stresin situacija

15-10 pav. Suadinamumas ir nusikalstamumas. Streso hormono adrenalino kiekis buvo imatuotas dviejose 13-mei ved berniuk grupse streso ir nestreso situacijomis. T, kurie vliau (sulauk 18-26 met) buvo nuteisti u nusikaltim, reaktyvumas buvo maesnis (i Magnusson, 1990).

540

VI DALIS. A s m e n y b , sutrikimai ir gera savijauta

aikino, kad negaljo j i karto aplankyti, nes jis irgi buvo kaljime u narkotikus, silauim ir vagyst (Shepherd ir kt., 1990).

PSICHIKOS SUTRIKIM

PAPLITIMAS

Kiek paplit vairs iame skyriuje aprayti sutrikimai? Kokie mons daniausiai paeidiami? Kuriuo gyvenimo tarpsniu? Nordamas atsakyti iuos klausimus, 9-ajame deimtmetyje Nacionalins psichikos sveikatos institutas Amerikoje atliko apklaus apie psichikos sutrikimus. Penkiose skirtingose alies srityse tyrintojai pagal ilgus standartizuotus klausimynus apklaus atstovaujamsias moni imtis - i viso beveik 20 000 moni ir savo gautus duomenis apibendrino visai JAV populiacijai. Uduodami imtus klausim apie simptomus, pavyzdiui: Ar yra buv, kad 2 savaites ar ilgiau jautts lyg nor mirti?", tyrintojai vertino ir tuometin, ir ankstesniais gyvenimo laikotarpiais vyravusius sutrikimus. Kiek moni kenia arba kent psichikos sutrikimus? Daugiau negu galvojame. Sociologas Lee Robinsas ir psichiatras Darrelas Regieras (1991, 329 p.) teigia, kad 32% suaugusij amerikiei tam tikru gyvenimo tarpsniu yra patyr vien ar daugiau i aprayt psichikos sutrikim, o 20% - tebekenia ir dabar". ie stebtinai dideli skaiiai apima ir ligonini, ir bendruomens imtis. Tai rodo, kaip gerai mons geba paslpti tokius sutrikimus kaip fobijas, alkoholizm ar depresij. 15-2 lentelje matyti santykinis daugelio psichikos sutrikim paplitimas tarp 3 etnini gru-

1 5 - 2 lentel.

Amerikiei,

kurie yra kada nors patyr psichikos

ETNIN GRUP BALTIEJI NEGRAI 13,8% ISPANAI 16,7%

sutrikim,
LYTIS

skaiius %

VYRAI 23,8%

MOTERYS 4,6%

I VISO 13,8%

Piktnaudiavimas alkoholiu ar priklausomyb nuo jo Generalizuotas nerimas Fobiniai sutrikimai Obsesinis-kompulsinis sutrikimas Nuotaikos sutrikimas Schizofreniniai sutrikimai Antisocial! asmenyb I Robins, Regier, 1991.

13,6%

3,4 9,7 2,6 8,0 1,4 2,6

6,1 23,4 2,3 6,3 2,1 2,3

3,7 12,2 1,8 7,8 0,8 3,4

2,4 10,4 2,0 5,2 1,2 4,5

5,0 17,7 3,0 10,2 1,7 0,8

3,8 14,3 2,6 7,8 1,5 2,6

15 SKYRIUS. Psichikos sutrikimai

541

pi bei tarp vyr ir moter. Nepaisant vairi psichikos sutrikim kiekio skirtum, jie paplit visose iose grupse. Paprastai psichikos sutrikimai vargina nuo jaunysts. Daugiau kaip 75% ms imties bet kurio sutrikimo pirmuosius simptomus pajuto iki 24 met," - teigia Robinsas ir Regieras (331 p.). Antisocialios asmenybs ir fobij poymiai pasirodo anksiausiai, sulaukus atitinkamai madaug 8 ir 10 met. Piktnaudiavimas alkoholiu, obsesinis-kompulsinis, bipolinis sutrikimai ir schizofrenija pasireikia apie 20-tuosius gyvenimo metus. Didioji depresija danai prasideda iek tiek vliau, vidutinikai apie 25-uosius metus. ie duomenys rodo, kad, reikia mokslini tyrim ir poveikio priemoni, norint padti kuo didesniam skaiiui moni, ypa paaugliams ir jaunuoliams, keniantiems nuo psichikos sutrikim, nevilties ir skausmo.

ETIKEI KLIJAVIMAS": IANKSTINS NUOSTATOS GALIA

Anksiau minjome, kad diagnostini etikei klijavimas" monms yra ginytinas. Dauguma gydytoj sitikin, kad klasifikavimas padeda apibdinti, gydyti ir tirti psichikos sutrikim prieastis. Taiau kritikai teigia, kad ios etikets" geriausiu atveju yra tik sutartins, o blogiausiu - tai vertinimai, kurie medicininio modelio dka tik vadinami mokslu. Jie sako, kad geriau tyrinti konkrei simptom, pavyzdiui, kliedesi ar haliucinacij, aknis, negu daug simptom apimanias kategorijas, pavyzdiui, schizofrenij (Persons, 1986). Negana to, uklijuodami etiket", mog pradedame matyti kitaip (Farina, 1982). Etikets" sukuria iankstin nuostat, kuri ms suvokim ir vertinimus daro alikus. Atlikdami ginytin diagnostini etikei" takos tyrim, Davidas Rosenhanas (1973) ir septyni jo draugai bei Stanfordo universiteto darbuotojai kreipsi psichiatrijos ligonini skyrius, sksdamiesi, kad girdi balsus", kalbanius tuiai, neaikiai, dusliai". Iskyrus nusiskundim ir netikrus vardus bei pareigas, kitus klausimus jie atsakinjo teisingai. Visiems atuoniems buvo diagnozuota psichoz, septyniems i j - schizofrenija. Nenuostabu, kad iems normaliems monms buvo nustatyta netiksli diagnoz. Kaip pareik vienas psichiatras, jei kas nors prisiryt kraujo ir nujs pas gydytoj ispjaut j, kas galt apkaltinti gydytoj, diagnozavus kraujuojani op. Daugiau stebina tai, kas buvo vliau. Po primimo pacientai" neberod joki simptom. Vis dlto gydytojai gebjo surasti" j sutrikim prieastis, ianalizav j (gana normalias) gyvenimo isto-

Viena i neatleidiam nuodmi moni akyse yra neturti etikets Pasaulis tok mog iri kaip policija nekontroliuojam un be antsnukio. "
T. H. H u x l e y Evoliucija ir etika", 1893

542

VI DALIS. A s m e n y b , sutrikimai ir gera savijauta

rijas. Vieno mogaus liga" paaikinta reakcija jo prietaringus jausmus savo tvams. Dar vliau, prie ileidiant i ligonins (madaug po 19 dien), pacient" normalus elgesys, pavyzdiui, pastab usiraymas, danai buvo klaidingai aikinamas kaip ligos simptomas. Kiti tyrimai patvirtina, kad etiket" gali daryti tak ms suvokimui. Ellen Langer ir jos bendradarbiai (1974, 1980) papra tiriamj vertinti, ar kalbinamas mogus buvo eilinis (pretendentas darb) ar ypatingas (onkologijos arba psichiatrijos pacientas). Visi tiriamieji mat t pat vaizdo ra. Tie, kurie stebjo nevardytus kalbaniuosius, suvok, kad tai eiliniai normals mons, o tie, kurie stebjo tariam pacient pokalb, suvokjuos besiskirianius nuo daugumos moni". Gydytojai (kurie man, kad jie vertina psichiatrijos pacient), suvok kalbinamus mones kaip bijanius savo agresyvi impuls", pasyvaus, priklausomo tipo" ir kt. Taigi etiket" gali tarnauti naudingam tikslui, bet, Rosenhano manymu, ji yra ir savarankikas tak darantis veiksnys". Etikets taip pat veikia moni savivaizd arba gdingai paenklina juos kit akyse. JAV senatorius Thomasas Eagletonas tai patyr, kai 1972 metais buvo ibrauktas i kandidat Demokratins partijos viceprezidento post dl to, kad paaikjo, jog jis buvo gydytas elektrooku nuo depresijos. Tas pat paaikjo, kai psichologo Stewarto Page (1977) koleg paskambino 180 moni, kurie norjo nuomoti kambarius Toronte. Kai ji tik klaus, ar kambariai dar nuomojami, atsakymas beveik visada buvo teigiamas. Kai ji pasakydavo, kad j rengiasi irayti i psichiatrijos ligonins, atsakymas tris kartus i keturi buvo neigiamas (kaip ir tuomet, kai sakydavo, kad ieko kambario broliui, kuris greitai ieis i kaljimo). Kai kuriems, atsisakiusiems inuomoti kambar, vliau skambino kitas mogus ir jam bdavo atsakoma, kad kambariai vis dar laisvi. Apvalgos Vakar Europoje atskleid panaias nuostatas tuos, kurie turi psichikai nesveiko mogaus etiket". Jeigu mons formuoja savo poir psichikos sutrikimus, remdamiesi iniasklaida, vargu ar tokie faktai turt stebinti. George Gerbneris (1985), tyrs televizijos programas, nustat, kad viena i penki daniausiai irim dienos program vaizduoja sutrikusios psichikos mog, septynios i deimties i program tok mog vaizduoja kaip pavojing ar nusikaltl. I ties, labai nedaugelis linkusi schizofrenij, nusikalsta ir tik kai kurie sutrikusios psichikos mons yra amorals ir antisocials (Silverton, 1988). Dauguma sutrikusios psichikos moni nra pavojingi; daniausiai jie bna nerimastingi, prislgti ar atsiskyr. Etikets ne tik keiia suvokim, bet gali keisti ir tikrov. Kai mokytojams kai kurie mokiniai pristatomi kaip talentingi", kai

15 SKYRIUS. Psichikos sutrikimai

543

mokiniai sitikin, kad kas nors yra prieikas", kai vedantis pokalb prao patikslinti, ar jo panekovas yra ekstravertikas", jie gali elgtis taip, kad irykt elgesys, kurio tikimasi (Snyder, 1984). Kas nors, manydamas, kad esate nemalonus, gali elgtis su jumis altai, skatindamas jus reaguoti taip, kaip reaguot nemalonus mogus. Etikets gali atlikti isipildani pranaysi funkcij. Taiau prisiminkime ir diagnostini etikei naud. Robertas Spitzeris (1975), pagrindinis D S M - I I I - R autorius, aikina:
Psichiatrin diagnoz turi tiksl. Ji leidia psichikos sveikatos specialistams: a) kalbtis tarpusavyje apie jiems rpimus dalykus; b) suprasti patologin psichikos sutrikimo proces; c) kontroliuoti psichiatrijos rezultatus."

Mums nereikia isiadti psichologijos etikei - i nuomon remia daugelio skmingai dirbusi moni pavyzdiai, tarp j Leonardo da Vinci, Isaaco Newtono ir Levo Tolstojaus, kurie pasiek puiki laimjim, turdami ilgalaiki psichikos problem. Suglumimas, baim ir lidesys, sukelti psichikos sutrikim, yra tikri. Taiau kaip pamatysime kitame skyriuje, viltis - irgi tikra.

SANTRAUKA
Psichikos sutrikimai i dalies mus domina todl, kad dauguma ms kartais panaiai jauiams arba stebime juos i arti. tiriant. Diagnostinis ir statistinis psichikos sutrikim vadovas" ( D S M - I I I - R ) pateikia profesionali klasifikacijos schem.

Poiriai

psichikos

sutrikimus

Nerimo

sutrikimai

Psichikos s u t r i k i m apibrimas. Tarp normalios ir sutrikusios psichikos nra prarajos, o tik neryki ir daugiau sutartin riba. Ta riba priklauso nuo to, kiek netipikas, trikdantis (alojantis), neprisitaikantis ir nepateisinamas yra mogaus elgesys. Psichikos sutrikim samprata. Medicininio modelio prielaida, kad psichikos sutrikimai yra psichikos ligos, pakeit ankstesn poir, kad dl visko kalti demonai ir blogio dvasios. Taiau medicininis modelis kritikuojamas dl to, kad psichikos sutrikimams priklijuojamos lig etikets. Kritikai teigia, kad sutrikimai yra socialiai apibriami, o etikets" gali virsti isipildaniomis pranaystmis. Psichikos sutrikim klasifikacija. Daugelis psicholog ir psichiatr sitikin, kad psichikos sutrikim pavadinim ir apraym sistema padeda gydant ir

Keniantieji nuo nerimo sutrikim gali be joki aiki prieasi jausti nekontroliuojam tamp ir neramum (generalizuotas nerimas), nerim, kuris gali sustiprti iki panikos priepuolio. mons gali nepaaikinamai bijoti konkrei objekt ar situacij (fobiniai sutrikimai). Juos gali varginti pasikartojanios mintys ar veiksmai (obsesinis-kompulsinis sutrikimas). Psichoanalitiniu poiriu nerimo sutrikimai yra nuslopint impuls ileidimas. Mokymosi teorijos poiriu - tai imokto bejgikumo arba baims slygojimo rezultatas. Biologinis poiris analizuoja galimas evoliucin, genetin ir fiziologin takas.

Somatoforminiai

sutrikimai

Somatoforminiams sutrikimams bdingas somatinis (kno) simptomas - fiziologikai nepaaikinamas, bet i tikrj jauiamas negalavimas. Freud ypa domi-

544

VI DALIS. A s m e n y b , sutrikimai ir gera savijauta

no konversiniai sutrikimai, kai, jo manymu, nerimas paveriamas simptom, neturint fiziologinio pagrindo. iandien labiau paplitusi yra hipochondrija (normalius savo pojius asmuo laiko baisios ligos simptomais).

rinaniomis emocijomis bei veiksmais. Schizofrenijos tipai. Schizofrenija - tai keletas sutrikim, kurie arba pamau isirutulioja i ilgos socialinio neprisitaikymo istorijos (ateities prognoz neaiki) arba pasireikia staiga kaip reakcija stres (iuo atveju sveikatos atgavimo tikimyb didesn). Schizofrenijos aikinimas. Tyrintojai tam tikras schizofrenijos formas, kaip ir depresij, sieja su smegen nenormalumais, t.y. padidjusiomis skysiu upildytomis ertmmis smegenyse arba padidjusiu neuromediatoriaus dopamino receptori kiekiu. Dvyni ir vaiki tyrimai taip pat patvirtina, kad genetinis polinkis kartu su aplinkos veiksniais gali lemti schizofrenija.

Disociaciniai

sutrikimai

Dl streso mogaus smoningas supratimas gali bti disocijuotas (atskirtas) nuo ankstesni prisiminim, mini arba jausm. Disociacin amnezija paprastai yra atrankinis umirimas, kuris yra reakcija stres. Fuga reikiasi ne tik savo tapatybs umirimu, bet ir bgimu i nam. Paslaptingiausias i vis disociacini sutrikim yra daugialyp asmenyb: mogus sakosi turs dvi ar daugiau skirting asmenybi, taiau pirmoji asmenyb neino apie kit buvim.

Asmenybs

sutrikimai

Nuotaikos

sutrikimai

Didioji depresija. mogus, apimtas didiosios depresijos, be akivaizdios prieasties savaitms ar mnesiams pasineria gil lides, apatij, jauia bevertikumo jausmus, kol vliau vl grta normali bsen. Bipolinis sutrikimas. Maiau paplitusiam bipoliniam sutrikimui bdinga tai, kad mogaus bsena kaitaliojasi nuo depresijai bdingos nevilties ir apatijos iki manijos fazei bdingo hiperaktyvumo, nevaldomo optimizmo bei impulsyvumo. Nuotaikos sutrikim aikinimas. Atliekant dabartinius depresijos tyrimus, aktyviai tyrinjama: 1) genetinis polinkis ir neuromediatori pakitimai; 2) pasmerkt lugti sitikinim, imokto bejgikumo, neigiam atribucij ir nemaloni patyrim sveika.

Asmenybs sutrikimai yra ilgalaikiai, blog asmenybs prisitaikym ireikiantys bruoai. Visuomenei daugiausia rpesi kelia iauri ir nieko nebijanti antisociali asmenyb.

Psichikos

sutrikim

paplitimas

9-ajame deimtmetyje Nacionalinio psichikos sveikatos instituto atlikta apklausa, kurioje dalyvavo beveik 20 000 gydymo staigose registruot ir sveik moni, atskleid, kad 1 i 3 suaugusi amerikiei yra kents kok nors psichikos sutrikim, o 1 i 5 - jauia tai tiriamuoju laikotarpiu. Trys labiausiai paplit sutrikimai yra fobiniai sutrikimai, nuotaikos sutrikimai (moterims 2 kartus daniau negu vyrams) ir piktnaudiavimas arba priklausomyb nuo alkoholio (vyrams 5 kartus daniau negu moterims).

E tikei kiija vim as ": iankstins nuostatos

galia

Schizofreniniai

sutrikimai

Schizofrenijos simptomai. Schizofrenija pasireikia padriku mstymu (nerilia kalba ir kliedesiais, kurie galbt kyla dl sutrikusio atrankinio dmesio), sutrikusiu suvokimu (kartu ir haliucinacijomis) ir neside-

Diagnostins etikets padeda psichikos sveikatos specialistams tarpusavyje bendrauti ir tirti. Kritik nuomone, jos daro ir al. Etikets sudaro iankstin nuostat, dl kurios alikai suvokiame mogaus praeiti ir dabartin elges bei neteisingai paenkliname" j gdos yme.

15 SKYRIUS. Psichikos sutrikimai

545

SIMINTINI TERMINAI IR SVOKOS

Psichikos sutrikimas. Bkl, kuriai esant elgesys vertinamas kaip netipikas, trikdantis, neprisitaikantis ir nepateisinamas. Medicininis modelis. Samprata, kad ligos turi fizines prieastis, kurios gali bti diagnozuojamos, gydomos ir, danai, pagydomos. Taikant medicinin model psichikos sutrikimams, teigiama, kad psichikos ligos' 4 gali bti diagnozuojamos, remiantis j simptomais, ir gydomos, kartais ir psichiatrijos ligoninje. D S M - I I I - R . Amerikos psichiatr asociacijos Diagnostinis ir statistinis psichikos sutrikim vadovas (treiasis pataisytas leidimas) 4 ', kuriame pateikta plati psichikos sutrikim klasifikacija. J netrukus pakeis DSM-IV. Neuroziniai sutrikimai. Ankstesnis pavadinimas psichikos sutrikim, kurie paprastai vargina, bet nesutrikdo gebjimo racionaliai mstyti ir socialiai veikti. Freudas neurozinius sutrikimus laik bdu susidoroti su nerimu. Psichoziniai sutrikimai. Psichikos sutrikimai, kai mogus praranda ry su realybe, irykja neracionalios idjos ir ikreiptas suvokimas. N e r i m o sutrikimai. Psichikos sutrikimai, kuriems bdingas sekinantis, nuolatinis nerimas ar netinkamas elgesys, mainantis nerim. r.: generalizuotas nerimas, obsesiniai-kompulsiniai sutrikimai, panikos priepuolis ir fobiniai sutrikimai. Generalizuotas nerimas. Nerimo sutrikimas, kai mogus nuolat yra sitemps, kamuojamas blogos nuojautos, jam bdinga suadintos autonomins nerv sistemos bkl. Fobiniai sutrikimai. Nerimo sutrikimai, kuriems bdinga nuolatin, neracionali konkretaus objekto ar situacijos baim. Obsesinis-kompulsinis sutrikimas. Nerimo sutrikimas, kuriam bdinga nevalingai pasikartojanios mintys (obsesijos) ir (arba) veiksmai (kompulsijos). Panikos priepuolis. Keli minui trukms stiprios baims epizodas, kai igyvenamas siaubas, kur lydi skausmas krtinje, dusulys ir kiti bauginantys jutimai. Somatoforminiai sutrikimai. Psichikos sutrikimai, kai simptomai gauna somatin (kno) form, nors nra akivaizdios fizins prieasties. r.: konversinis sutrikimas ir hipochondrija. Konversinis sutrikimas. Retas somatoforminis sutrikimas, kai mogus jauia labai konkreius fizinius simptomus, kurie neturi fiziologinio pagrindo. Hipochondrija. Somatoforminis sutrikimas, kai mogus normalius fizinius pojius klaidingai laiko ligos simptomais. Disociaciniai sutrikimai. Sutrikimai, kai smoningas supratimas tampa disocijuotas (atskirtas) nuo ankstesni prisiminim, mini ir jausm. r.: amnezija, fuga ir daugialyp asmenyb. Amnezija. Atminties praradimas. Psichogenin amnezija - disociacinis sutrikimas, daniausiai stipraus streso metu kils atrankinis atminties netekimas. Fuga. Disociacinis sutrikimas, kai amnezij lydi bgimas i nam ir savo tapatybs praradimas. Daugialyp asmenyb. Retas disociacinis sutrikimas, kai moguje reikiasi dvi ar daugiau skirting ir besikaitaliojani asmenybi. Nuotaikos sutrikimai. Psichikos sutrikimai, kuriems bdingos kratutins emocijos. r.: bipolinis sutrikimas, didioji depresija ir manija. Didioji depresija. Nuotaikos sutrikimas, kai mog be aikios prieasties dvi ar daugiau savaii kankina prislgta nuotaika, nevertingumo jausmas, sumaja domjimasis ir pasitenkinimas bet kokia veikla. Bipolinis sutrikimas. Nuotaikos sutrikimas, kai mogaus bsena kaitaliojasi tarp depresijai bdingos nevilties bei apatijos ir pernelyg sujaudintos manijos bsenos.

546

VI DALIS. A s m e n y b , sutrikimai ir gera savijauta

Manija. Labai aktyvi, nevaldomo optimizmo bsena. Schizofrenij. Grup sunki psichozini sutrikim, kuriems bdinga padrikas mstymas, kliedesiai, sutriks suvokimas, nesiderinanios emocijos ir veiksmai. Kliedesiai. Klaidingi sitikinimai, danai susij su persekiojimu arba didybe, kurie gali lydti psichozinius sutrikimus. Asmenybs sutrikimai. Psichikos sutrikimai, kuriems bdingi nelanksts ir tvars elgesio modeliai, kurie kenkia socialinei veiksenai. Antisociali asmenyb. Asmenybs sutrikimas, kuomet nesiningas mogus (paprastai vyras) kenkia net draugams ir eimos nariams. Jis gali bti agresyvus ir negailestingas arba gudrus apgavikas.

Terapija

16 SKYRIUS

Poirio psichikos sutrikimus istorija rodo, kad ie sutrikimai sudtingi ir sunkiai veikiami. iandien mes gana gerai inome, kokia yra Jupiterio atmosferos chemin sudtis. Deja, apie tai, kas yra ariau ms - apie psichikos sutrikimus, apraytus 15 skyriuje, bei j veikim - mes tik dabar pradedame daugiau suprasti. Nuo tada, kai prie 2200 met Eratostenas (Eratosthenes) tiksliai apskaiiavo ems spindul, mons daug suinojo apie kosmos ir Sauls sistem, gyvybs atsiradim emje, atrado genetin kod, igyd daugyb lig ir kai kurioms j ukirto keli. Per vis t laik psichikos sutrikimus mginta alinti nesuskaiiuojama daugybe iurki ir velni bd: padarant skyles galvoje, guldant ilt voni ir masauojant, atskiriant nuo moni, nuleidiant krauj ar ivarant velni", apgyvendinant saultoje ir ramioje aplinkoje, gydant vaistais, elektros oku ir pokalbiais - apie vaikysts igyvenimus, dabartinius jausmus, netinkamas mintis ir poelgius. iandien poveikio priemoni pasirinkimas priklauso nuo specialist poirio. Tie, kurie mano, kad ie sutrikimai yra mogaus patirties rezultatas, link taikyti psichologin terapij. Tie, kurie mano, kad juos lemia mogaus biologija, pritaria ir gydymui vaistais. Tie, kurie mano, kad psichikos sutrikimai yra atsakas socialines slygas, papildomai siekia keisti nesveik" aplink. Visas terapijos ris galima suskirstyti dvi pagrindines grupes: psichologin terapij, kurios esm - planinga kvalifikuoto profesionalo ir problem turinio kliento sveika (daniausiai odin), ir biomedicinin terapij, kuri tiesiogiai veikia kliento nerv sistem.
19. 1909

548

VI DALIS. A s m e n y b , sutrikimai ir gera savijauta

PSICHOLOGIN

TERAPIJA

Psichologin terapija, arba psichoterapija, - tai planingas, emocijas orientuotas, pasitikjimu grstas bendravimas tarp kvalifikuoto, visuomens pripainto gydaniojo ir kenianiojo" (Frank, 1982). Aptarsime veiksmingiausius i 250 ar net daugiau psichoterapijos metod (Parloff, 1987). Visi jie kildinami i svarbiausi asmenybs psichologijos teorij: psichoanalitins, humanistins, bihevioristins ir kognityvins. Visi ie metodai yra skirtingi, nors juos ir sieja bendri bruoai. Psichoterapeutai, kurie mano, kad psichikos sutrikimai yra biologini, psichologini bei socialini tak sveikos padarinys, labiausiai vertina keli poveikio metod derin. I ties, pus vis psichoterapeut teigia, kad jie remiasi eklektiniu poiriu - taiko skirting metod derin (Beitman ir kt., 1989; Smith, 1982). Atsivelgdamas klient ir jo problem, eklektinio poirio alininkas taiko vairius poveikio bdus.

Psichoanaliz
Dauguma iuolaikini psichoterapeut nebeusiima tokia praktika, kokia usiiminjo Sigmundas Freudas, taiau pastarojo sukurti psichoanalizs bdai taikomi ir iandien. Psichoanaliz iuolaikinje kalboje danai vartojamas terminas; jos prielaidos turi takos kitiems psichoterapijos metodams. TIKSLAI. Kaip jau minjome 14 ir 15 skyriuose, aptardami Freudo teorij, psichoanaliz remiasi prielaida, kad daugelis psichologini problem kyla dl to, kad vaikystje buvo slopinami tam tikri impulsai ir konfliktai. Psichoanalitikai siekia, kad pacientas sismonint istumtus jausmus ir galt juos nagrinti. Pamau mgindamas smoningai suvokti savo sutrikim prieastis, vykdydamas sen priesak - paink pats save", mogus analizs metu perdirba" umirtus jausmus. Psichoanalizs teorija daro prielaid, kad pacientas gals gyventi sveikiau ir ramiau, jei atpalaiduos t energij, kuri anksiau buvo skirta konfliktams tarp Id, Ego ir Superego. METODAI. Psichoanaliz - tai istorijos atkrimas. Ji kapsto" praeit, vildamasi atskleisti dabart. Taiau kaip? Atmets hipnoz kaip nepatikim, Freudas m taikyti laisvj asociacij bd. Tarkim, js esate pacientas ir jums taikomas is bdas. Psichoanalitikas paprao js atsipalaiduoti, galbt atsigulti ant kuets. Jis arba ji atsisda taip, kad js jo arba jos nematytumte ir galtumte sutelkti dmes savo mintis bei jausmus.

16 SKYRIUS. Terapija

549

Praddamas nuo vaikysts prisiminim, sapno ar neseniai patirto igyvenimo, js garsiai ireikiate tai, kas ateina galv. Atrodo, kad tai lengva, bet netrukus pastebite, kad ne visk pasakote, kad danai redaguojate savo mintis, praleisdami tai, kas jums atrodo banalu, nesvarbu ar gdinga. Net ir saugiai jausdamiesi alia psichoanalitiko, js trumpam nutylate, prie ireikdamas kebli mint. Js galite pajuokauti arba pereiti prie kitos temos, kuri jums atrodo ne tokia bauginanti. Kartais js protas gali aptemti arba js nesugebate prisiminti svarbi detali. Psichoanalitikui tokios klitys laisvj asociacij tkmje reikia prieinimsi. Jos rodo slypint nerim ir tai, kad js sulaikote slaptint mediag. Psichoanalitikas nori tirti i slapt srit, nurodydamas js prieinimsi ir paddamas jums suprasti jo uslpt prasm. Analitiko interpretacijos - prielaidos apie uslptus norus, jausmus bei konfliktus padeda mstaniam bei nepraradusiam sveikos nuovokos mogui pasiekti valg. Laiku analitiko pasilyta interpretacija, pavyzdiui, kodl js nenorite kalbti apie savo motin - gali irykinti tai, ko js vengiate. Taip jums gali paaikti, k reikia js prieinimasis, ir kaip tai derinasi su kitomis js psichologins problemos dalimis. Freudas tikjo, kad dar vienas raktas ms uslopintus impulsus - tai sapn slaptasis turinys (223 p.). Taigi, iklauss js pasakojim apie sapn, psichoanalitikas pasako, kokia, jo manymu, yra paslpta sapno reikm, taip priddamas dar vien dal prie rykjanio js portreto. Per kelet psichoanalizs seans js tikriausiai savo analitikui atskleisite apie save daugiau negu kada nors esate apie save kam nors pasakojs. Kadangi psichoanalizs teorija pabria vaikysts patirties formuojani gali, tai didel dalis to, k js atskleidiate apie save, susijusi btent su ankstyviausiais prisiminimais. Be to, js turbt pajusite stipr teigiam arba neigiam jausm savo analitikui. Tie jausmai gali ireikti js anksiau igyventus jausmus - priklausomyb, meil ar pykt - eimos nariams arba kitiems jums svarbiems monms. Jei taip vyksta, pasak Freudo, js faktikai perkeliate" savo stipriausius jausmus nuo t moni analitik. Psichoanalitik bei kit psichoterapeut sitikinimu, perklimas atskleidia tuos ilgai slopintus jausmus ir leidia, nors ir pavluotai, padedant psichoanalitikui, juos ianalizuoti. Analizuodamas savo jausmus analitikui, js galite geriau suprasti savo dabartinius santykius su kitais monmis. Kritikai teigia, kad psichoanalitik interpretacijas sunku atmesti. Jei, iklauss psichoanalitiko interpretacij, js tariate: Taip! Dabar suprantu!", vadinasi, js patvirtinate, kad interpretacija teisinga. Jei js primygtinai neigiate: Ne! Tai visai nepa-

550

VI DALIS. A s m e n y b , sutrikimai ir gera savijauta

nau ties", neigimas gali bti suprastas kaip dar didesnio js prieinimosi iraika, kuri taip pat patvirtint, kad interpretacija teisinga. Psichoanalitikai pripasta, kad sunku rodyti arba paneigti j interpretacijas, bet jie tvirtina, kad jos danai labai padeda j pacientams. Tradicin psichoanaliz trunka ilgai ir daug kainuoja. Tam reikt kelerius metus po kelis kartus per savait lankytis pas labai kvalifikuot ir gerai apmokam psichoanalitik. (Kadangi vienos valandos seansas kainuoja 100$, tai, lankydamiesi 3 kartus per savait dvejus metus, sumoktumte apie 30 000$.) Tik turtingi mons gali taip gydytis. Tradicins psichoanalizs specialist yra palyginti nedaug, bet psichoanalizs prielaidos daro tak daugeliui psichoterapeut. i taka akivaizdi, jei psichoterapeutas, nordamas suprasti paciento nusiskundimus, analizuoja jo vaikysts igyvenimus, jei mgina atskleisti uslopint emocin informacij, jei stengiasi padti pacientui velgti nesismonintas problem aknis ir analizuoti vl atgaivintus jausmus. Nors ir remdamiesi psichoanalize, ie psichoterapeutai gali bendrauti su pacientu sddami vienas prie kit (o ne taip, kad pacientas jo nematyt), susitikti su juo vien kart (o ne kelet) per savait, ir tik kelet savaii ar mnesi (o ne kelerius metus). Be abejo, trumpa psichoterapijos pokalbio itrauka negali atspindti ilgo praeities tyrinjimo, bet mes norime parodyti, kaip silomomis interpretacijomis psichoanalitikas siekia padti pacientui suprasti jo problemas. Pateiktame pokalbyje psichoterapeutas Davidas Malanas interpretuoja tai, k jis igirdo i depresijos apimtos moters, stengdamasis padti jai suprasti savo problemas. Atkreipkite dmes tai, kaip Malanas aikina moters anksiau pasakytus odius ir daro prielaid, kad jos santykis su juo atskleidia tipik jos elgesio model (1978, 133-134 p.):
Malanas: Manau, venti. Kitaip Pacient: Taip. jausm. Juos kakaip jauiate, metus, kai tik atsisdu todl stengiuosi nustatte rpesiai elgiats js pati bet nepakankamai apmusi. negalvoti. elgesio manimi, em nebt su kad js - mogus, kad kakas kuriam btina aktyviai negerai. Ar tai tiesa? gypajuntate,

Viename i filmo Umigs" epizod Woody Allenas pabunda i bsenos, kurios metu jis buvo nei gyvas, nei mirs, ir taria: Jau 200 met nesilankiau pas psichoanalitik. O jis grietai seka Freudu. Jei vis t laik biau pas j lanksis, galbt biau isigyds ".

Malanas: Be to, a manau, kad po visu tuo slypi daugyb labai stipri slegiani aikiai. Tiesa? Atrodo, kad tokia bsena jus jau seniai apie tai

Pacient: Jau kelerius Malanas: Na, matote, model, nes, nepaisant slysta jums nieko blogo.

ir imu apie tai gal-

voti, mane apima depresija, tiesa? Js panaiai

tam tikr savo ir atrodo, kad

ir bendraudama

to, kad jus slegia

i po koj, js man tai pasakojate

taip, lyg

16 SKYRIUS. Terapija

551

Humanistin psichoterapija
Kaip jau rayta 14 skyriuje, humanistinmis vadinamos teorijos pabria paiame moguje gldinias saviraikos galias. Todl nenuostabu, jog psichoterapeutai, taikydami humanistin terapij, skatina mogaus saviraik, paddami jam geriau save suprasti ir pripainti. Humanistins krypties psichoterapeutai skiriasi nuo psichoanalitik tuo, jog pabria: dabart, o ne praeit; tuo metu kylani jausm sismoninim, o ne iekojim t jausm prieasi vaikysts igyvenimuose; smoningus, o ne nesmoningus dalykus; tiesiogin atsakomyb u savo j a u s m u s ir veiksmus, o ne paslpt prieasi atskleidim; asmenybs ugdym ir jos saviraik, o ne ligos gydym. ASMEN NUKREIPTA TERAPIJA. plaiausiai taikom humanistins psichoterapijos metod pasil Carlas Rogersas (1961, 1980). J taikantys psichoterapeutai sutelkia dmes tai, kaip pats klientas smoningai save suvokia, o ne savo, kaip psichoterapeut, interpretacijas. Psichoterapeutas klauso, nekritikuodamas ir neinterpretuodamas, taip pat nenurodo klientui, kaip jis turt suprasti. Todl asmen nukreipta terapija dar vadinama nedirektyvija (nenurodanija) terapija. Manydamas, jog dauguma moni turi pakankamai vidini gali tobulti, Rogersas skatino psichoterapeutus bti nuoirdiems, palankiems ir empatikiems. Nusimets kauk ir nuoirdiai ireikdamas savo tikrus jausmus, sukrs beslygiko palankumo klientui atmosfer, empatikai jausdamas ir atspinddamas kliento jausmus, psichoterapeutas padeda klientui geriau save suprasti ir pripainti. Rogersas (1980, p. 10) rao:
Klausymasis lemia rezultatus. Kai a atidiai klausausi mogaus ir girdiu tai, kas jam yra svarbu tuo metu, girddamas ne tik jo odius, bet j pat, ir kai a leidiu jam suprasti, jog igirdau jam svarbias asmenines prasmes, vyksta daug dalyk. Vis pirma a pamatau dking vilgsn. mogus jauiasi atsipalaidavs. Jis nori dar daugiau papasakoti man apie savo pasaul. Naujas laisvs pojtis stumteli j priek. Jis tampa atviresnis kaitai. A gana danai pastebdavau, kad, kuo labiau sigilinu asmens prasmes, tuo daugiau visko vyksta. Beveik visada mogaus, kuris supranta, jog jo atidiai klausomasi, akys sudrksta. A manau, jog tam tikra prasme jis ima verkti i diaugsmo. Bna taip, lyg jis sakyt: Dkui Dievui, kakas mane igirdo. Kakas supranta, kas esu a".

552

VI DALIS. Asmenyb, sutrikimai ir gera savijauta

Pagal Rogerso metodik girdti", vadinasi, aktyviai klausytis - atkartoti, persakyti, mginti isiaikinti, k mogus nori ireikti odiais ir kitais bdais, ir pripainti reikiamus jausmus. Aktyvus klausymasis yra dabar plaiai pripainta terapinio konsultavimo dalis. Konsultuodamas mokyklose, universitetuose ir klinikose, konsultantas dmiai klausosi ir siterpia tik tam, kad persakyt kliento odius, pritart jo jausmams ar pasiaikint. I tikrj, aktyvj klausymsi gana lengva apibdinti, taiau ne taip lengva pritaikyti praktikai. Kompiuteri specialistas Josephas Weizenbaumas sukr stabi program ELIZA, kuri imituoja Rogerso tipo konsultant. A (DGM) atsisdau prie kompiuter ir su ELIZA taip pasikalbjau":
E L I Z A : Sveikas! E L I Z A : Ar seniai Praau pasakyti esi truput pateikti savo problem. susinervins. truput nerimauju. bus tiek mepaD G M : Labas! A manau, kad esu truput susinervins? visada konkretaus mediaga pavyzdio? studentams D G M : A manau, jog raydamas ELIZA: Ar negaltum D G M : Taigi a abejoju, pat domi kaip ir man. ELIZA: Kodl diaga naiai tu manai, jog nenormalu matyt, abejoti, kiekvienas ar pateikta autorius studentams jauiasi... dabar? iklausyti. iklausyti? kai kuriuos savo dalykus. jausmais. aptarti tuo, kas nori tave bus tiek pat domi kaip ir tau? ar pateikta

,,Mes turime dvi ausis ir vien burn tam, kad galtume daugiau klausytis ir maiau kalbti".
Zeno, 3 3 5 - 2 6 3 m. pr. Kr D i o g e n e s Lacrtius

D G M : Turbt tai yra normalu, ELIZA: K jauti

D G M : Malonu, jog tu links mane E L I Z A : Kodl pasitiki D G M : Kartais D G M : Matyt DGM: Taip. E L I Z A : A suprantu, D G M : Tu mane praau a kalbk suprantu. ELIZA: K tau tai ELIZA: Atviriau tai tiesiog padeda duoda?

tai, jog a galiu atviriau savo jausmais.

dalytis

toliau.

supranti?

ELIZA: O taip, kartais

Nors ELIZA yra be galo kantri ir nedaro joki ivad, ji nesupranta. Ji yra tik Weizenbaumo sukurta programa, nevertinanio psichoterapeuto parodija. Tikrajai sveikai reikia to, ko kompiuteris neturi - jautrumo prasmei ir neodiniams signalams, gebjimo mstant iaikinti kitokias pasakyt odi prasmes. Palyginkite ELIZOS pokalb su manimi ir Carlo Rogerso pokalb su 28 met klientu (Meador ir Rogers, 1984, p. 167):
Klientas: A esu niekam tiks, visada Rogersas: Ir tai js dabar jauiate, tas nei sau, nei kitiems. Niekada toks buvau ir bsiu. ververnebsite ko nors hm? Jauiate, jog nieko niekam

16 SKYRIUS. Terapija

553

tas. Js tiesiog lykts jausmai.

visikai

nieko vertas,

ar taip?

Tai i ties hm?

labai

Jausti, jog esi visikai

nieko vertas, miest.

Klientas: Mmm. (Nedrsiai, sak tas vaikinas, Rogersas: Ar tas vaikinas, singai supratau?

tyliai murma.) Tai man kit dien pasu kuriuo buvote nuvyks miest, i

su kuriuo buvau nuvyks

ties pasak, jog esate nieko vertas? Ar tai js sakote? Ar a tei-

Klientas: Mmm.
Rogersas: Jei a gerai yra mogus, Kodl jis pasak, liai verkia). supratau, tai js norjote pasakyti, jog Ir tai tykuris jums t reikia jog galvoja, ir jums jo nuomon svarbi?

kad js esate nieko vertas. (Tyla trunka 20 tai visai

i tikrj smarkokai

sujudino em po js kojomis. Taiau man tai visai jog jums js daliai

(Klientas nesvarbu.

Tai net aaras spaudia.

sekundi.) taiau dalis

Klientas: (Gana atariai.) Rogersas: Js sau sakote, a manau, jog net verkia dl kakuriai to.

nesvarbu,

tai rpi, nes ta js

Kaip matyti i ios trumpos itraukos, konsultantas, nukreipiantis vis dmes asmen, sukuria tarsi psichologin veidrod, kuris padeda klientui aikiau save pamatyti. Taiau ar gali psichoterapeutas bti tobulas veidrodis, neatrinkdamas ir neinterpretuodamas to, kas jame atsispindi? Rogersas pripaino, jog negalima bti visikai nedirektyviu. Taiau, jo nuomone, svarbiausia, kad psichoterapeutas bt palankus ir suprast klient. Kai aplinka maloni, nesmerkianti, utikrinanti beslygik pagarb", mogus gali pripainti net ir blogiausius savo bdo bruous, jaustis vertinamas ir nenukentjs. GETALTO TERAPIJA. Kit taking humanistins psichoterapijos metod sukr Fritzas Perlsas (1969). is metodas remiasi kai kuriais psichoanalitinio ir humanistinio poiri principais: nesmoning jausm bei konflikt sismoninimu, savs pripainimu bei atsakomybs u dabar esant save prisimimu. Perlso getalto terapijos tikslas - pagelbti monms tapti visetu veikiant gynyb, padedant pajusti bei ireikti kiekvienu momentu igyvenamus jausmus. Terapija, kuri turi bti taikoma, gali bti taikoma tik dabar", - sak Perlsas (1970). Nra nieko, iskyrus tai, kas yra dabar". Slapta klausydamiesi getalto terapijos seanso, galime igirsti psichoterapeut taikant vien i bd, kuriuo mons skatinami ireikti savo tikruosius jausmus ir savo atsakomyb u juos". Vienas toki bd yra mokyti mones kalbti pirmuoju asmeniu (Passons, 1975, p. 79):

554

VI DALIS. Asmenyb, sutrikimai ir gera savijauta

Klient: Slidindamas iate jaudul.

js jauiats

sveikas

ir vikrus.

Js

jauodio

Psichoterapeutas: Sue, pamgink js" sakydama a".

t pat pasakyti

vietoj

Klient:
save,

Kodl?
a manau, jog sveika ir tu sakai kak susijaudinusi. apie ireikei. a jauiuosi skirtum?

Psichoterapeutas: Kadangi tik ne taip Klient: Slidindama

Psichoterapeutas: Ar tu girdi

Klient: Taip. Dabar a pasakiau, k i ties galvojau.

Skatindami mones imtis atsakomybs u savo jausmus, getalto terapijos specialistai gali mokyti keisti vartojamus veiksmaodius, pavyzdiui, vietoj Man reikia" sakyti A noriu", vietoj A privalau" - A renkuosi", o vietoj A negaliu" - A nenoriu" (Passons, 1975, p. 82):
Klient: Kiekvien kimo oys. itoje dien ia sddama klasje a negaliu negali. ir inau, jog turiau, kalbti, odio. sakyti A n a tutai nekea jauiuosi prakalbti. kaip atpir-

Psichoterapeutas: Tu sakai, jog Klient: Taip, i ties. A mginau lia problem. nekalbsiu ". toje A tiesiog

riu omenyje, jog imanau tai, apie k noriau negaliu pasakyti

Psichoterapeutas: Mgink vietoj A negaliu kalbti" Klient: A nekalbsiu klasje. kaip tu atsisakai susilaikau. kalbti? kalba

Psichoterapeutas: Stenkis pajusti, Klient: A manau, jog a truput Psichoterapeutas: Kodl Klient: Atrodo, kalbt. Man tai jog

kalbti.

tu atsisakai

kiekvienas

ten esani

tik tam,

kad

nepatinka.

Taikantieji getalto terapij pabria veiksm tak mintims ir jausmams (r. 18 skyri Socialin psichologija"). Psichoterapeutas gali paprayti mones suvaidinti skirtingus savo santyki su kitais monmis aspektus ar uslopintus jausmus. Getalto terapija skatina mones bti itikimiems sau, daugiau sismoninti ir reikti savo jausmus. GRUPIN PSICHOTERAPIJA. Daugum psichoterapijos ri, kurias mes aptariame, galima taikyti nedidelms grupms, kurioms vadovauja psichoterapeutas. Taip dirbdamas, jis maiau sigilina kiekvieno kliento problem, taiau sutaupo laiko, o klientas - pinig. Taiau svarbiau yra tai, jog, bdami grupje, mons supranta, jog ir kiti turi panai problem, ir imgina kitus elgesio bdus. Js turbt esate patyr, kad tai padeda gauti nuoird grtamj

16 SKYRIUS. Terapija

555

ry, pavyzdiui, jus patikina, kad jau atrodote susitvards, nors dar jauiats neramus ir susidrovjs. Be to, jus gali paguosti ir tai, jog nesate vienias - suinote, kad ir kiti, nepaisant j rodomos savitvardos, turi toki pat problem, kenia nuo vienatvs, neprisitaikymo, pykio. itai patyr labai vairs mons, - nuo sergani viu iki dietinink ir alkoholik (Yalom, 1985). Viena populiari grupinio patyrimo forma tiems, kurie nra sunkiai paeisti, yra jautrumo lavinimo grups, kuriose mokytojai, valdininkai ir kiti dalyviai mokomi bti jautresni ir atviresni vienas kitam. Tokiose grupse bna nuo 12 iki 20 moni, ir j vadovai siekia, kad mons maiau varytsi ir gintsi, skatina kalbti tiesiai", empatikai klausyti. Gerokai anksiau Carlas Rogersas (1970) ir kiti sil organizuoti susitikim grupes, kuriose dalyviai atvirai ir nuoirdiai kalbt apie savo patirt, susijusi su stipriomis emocijomis. Dabar susitikim grups nebra tokios populiarios kaip atuntajame deimtmetyje, taiau jos padjo susikurti daugybei saviugdos bei paramos grupi - narkoman, isiskyrusi moni, loj, nalaii, ir t, kurie tiesiog nori ugdyti savo asmenyb. Kiekvienais metais Jungtinse Amerikos Valstijose tokiose grupse dalyvauja apie 7 milijonus moni (Jacobs ir Goodman, 1989). Savita grupins sveikos ris - eimos terapija - remiasi tuo, kad joks mogus nra visikai nepriklausomas nuo kit. Mes gyvename ir augame, santykiaudami su kitais, ypa su savo eima. Nors mes stengiams atsiskirti nuo savo eimos, taiau mums btinas emocinis ryys su ja. Kai kurios ms elgesio problemos kyla dl tampos tarp i dviej polinki. Todl psichoterapeutai ir dirba su eimos grupmis, kad sureguliuot santykius tarp eimos nari. Jie stengiasi padti eimos nariams suprasti savo vaidmen socialinje eimos sistemoje. Pavyzdiui, vaiko maitavim veikia tampa tarp eimos nari, taiau taip pat ir jo elgesys turi takos tampai eimoje. eimos psichoterapeutai taip pat siekia padti artimiau bendrauti eimos nariams, stengiasi surasti nauj bd konfliktams ivengti bei jiems sprsti (Hazelrigg ir kt., 1987; Shadish, 1992).

Elgesio terapija
Vis iki iol nagrint psichoterapijos metod prielaida yra ta, kad geriau pastant save bent jau psichozini sutrikim neturini moni psichologins problemos lengvja. Psichoanalitik sitikinimu, problemos paprastja, kai mons ima suprasti savo neisprstas ir nesismonintas tampas. Humanistins krypties psichoterapeutai taip pat mano, kad monms padeda slytis su sa-

556

VI DALIS. Asmenyb, sutrikimai ir gera savijauta

vo jausmais". Elgesio terapijos alininkai abejoja, ar svarbiausia yra save painti. Jie mano, kad problemikas elgesys yra rpest kelianti problema. Pavyzdiui, js suprantate, kodl per egzaminus labai nerimaujate, bet dl to js nerimas neinyksta. Elgesio terapija, nebandydama sprsti galim nepageidaujam elges suklusi problem, taiko gerai inomus mokymosi dsnius tokiam elgesiui alinti. alindami fobijas ar seksualinius sutrikimus, ie psichoterapeutai per daug nesigilina sutrikim vidines prieastis, o mgina pakeisti moni mstymo bd ir netinkam elges veiksmingesniais mstymo bei elgesio bdais. KLASIKINIO SLYGOJIMO METODIKOS. Viena elgesio terapijos bd grup remiasi dsniais, kuriuos slygojimo eksperimentais nustat Pavlovas (257-261 p.). Pasak jo ir kit, klasikinio slygojimo bdu mes imokstame vairaus elgesio ir emocini reakcij. Tad ar ms nepageidaujami simptomai nra slygotos reakcijos? Jei, pavyzdiui, klaustrofobin baim keltis liftu yra imoktas atsakas buvim udaroje erdvje, tai gal tos baims galima atsikratyti taikant blsimo dsn? Netgi jei ryiai tarp dirgikli palaiko tik nepageidaujam atsak, ar negalima to atsako paveikti prieprieiniu slygojimu? Prieprieinis slygojimas baim keliant dirgikl susieja su nauju atsaku, kuris yra nesuderinamas su baims jausmu. Pavyzdiui, jei kartotinai siesime udar lifto erdv su atsipalaidavimo atsaku, tai baims reakcija gali bti pakeista. Yra dvi prieprieinio slygojimo rys: sisteminis
jautrumo mainimas ir aversinis slygojimas.

Sisteminis jautrumo mainimas. Mary Cover Jones, bihevioristo Johno B.Watsono bendradarb, 1924 metais apra tok pavyzd. Trej met Piteris labai bijo triui ir kit kailini objekt. (Prieingai negu 8 skyriuje aprayta maojo Alberto laboratorikai slygota baltj iurki baim, Piterio baim kilojam gyvenant namuose ir yra gerokai stipresn.) Jones tikslas - pakeisti Piterio triui baim slyginiu atsaku, kuris yra nesuderinamas su baime. Ji numato susieti baim keliant triu su maloniu, atpalaiduojaniu atsaku, susijusiu su valgymu. Kai alkanas vaikas pradeda valgyti priepieius, Jones nea narvel su triuiu ir pastato j kitame didiulio kambario gale. Piteris vargu ar pastebi tai, nes tuo metu noriai kremta sausainius su pienu. Vliau kasdien narv ji stato vis ariau ir ariau. Po dviej mnesi Piteris jau nebebijo triuio: valgydamas laiko j ant keli ir glosto. Jis maiau bijo ir kit kailini daikt, nes baim nugalta" arba pakeista atsipalaidavimo bsena, kuri nesiderina su baime (Fisher, 1984; Jones, 1924).

16 SKYRIUS. Terapija

557

Deja, tiems, kuriems bt galjusi pagelbti i prieprieinio slygojimo metodika, Jones aprayta istorija apie Piter ir jo triui baim ne i karto tapo psichologijos mokslo dalimi. Daugiau kaip po 30 met psichiatras Josephas Wlpe (1958, 1982) i metodik patobulino ir ji tapo vienu plaiausiai taikom elgesio terapijos bd. Tai sisteminis jautrumo mainimas. Kaip ir Jones, Wlpe teig, kad nemanoma vienu metu jausti nerim ir bti atsipalaidavusiam. Todl, jeigu js gebate daug kart atsipalaiduoti, susidrs su nerim kelianiu dirgikliu, tai ilgainiui js nerimas gali inykti. Tik labai svarbu, kad to bt siekiama laipsnikai. Panagrinkime, kaip tai vyksta su viena i fobij, bding daugeliui moni. sivaizduokite, kad js bijote vieai kalbti. Elgesio terapijos specialistas i pradi js gali paprayti padti sudaryti nerim keliani kalbjimo situacij hierarchij. Js nerimo hierarchija gali isidstyti nuo silpno nerimo kalbant nedidelje draug grupje, iki panikos, kai reikia kalbti didiulei auditorijai. Tada psichoterapeutas mokyt jus atsipalaiduoti. Js imokstate atpalaiduoti i pradi vienus raumenis, paskui kitus, kol galiausiai pasiekiate mieguist visiko atsipalaidavimo ir ramybs bsen. Tada psichoterapeutas paprao js usimerkti ir sivaizduoti situacij, keliani silpn nerim, pavyzdiui, js su draugais geriate kav ir svarstote, kalbti ar nekalbti. Jei sivaizduojama situacija privert jus sunerimti, pakeliate pirt, o psichoterapeutas liepia jums nebegalvoti apie tai ir vl visikai atsipalaiduoti. i sivaizduojama situacija kartotinai siejama su atsipalaidavimu tol, kol js, j sivaizduodami, nebejauiate jokio nerimo. Laipsnikai pereinama prie kit js nerimo hierarchijos pakop. Psichoterapeutas, pasitelkdamas laipsniko atsipalaidavimo metodik, atsipalaidavim naudoja js jautrumui, sivaizduojant situacij mainti. Po keli toki seans js sivaizduojam elges imginate tikromis situacijomis - praddami nuo gana paprast uduoi ir laipsnikai eidami prie vis didesn nerim keliani (16-1 pav.). Galdami veikti nerim ne vaizduotje, o i tikrj, pradedate daugiau pasitikti savimi (Foa ir Kozak, 1986; Williams, 1987). Ilgainiui js net galite tapti savimi pasitikiniu oratoriumi. Kartais psichoterapeutai sistemin jautrumo mainim derina su kitomis metodikomis. alindami fobijas, jie pasitelkia pagalb mones, kurie parodo, kaip reikia tinkamai elgtis baim kelianiomis situacijomis. Pavyzdiui, jei js bijote gyvai, i pradi turtumte stebti, kaip kakas kitas elgiasi su gyvate. Tada jus kalbint pamau prieiti prie gyvats, paliesti j ir net paimti rankas (Bandra ir kt., 1969). Taikydami mokymosi stebint dsn, psichoterapeutai padeda monms imokti nebijoti gyvai, vor ir un.

558

VI DALIS. Asmenyb, sutrikimai ir gera savijauta

16-1 pav. Sisteminis jautrumo mainimas alinant fobij. Beverly, kuri siaubingai bijo vor, pamau imoko atsipalaiduoti. Tai liudija ltjantis pulsas bnant jai su lyki objektu - i pradi su voro atvaizdu paveiksllyje, paskui su aisliniu voru, dar vliau - su negyvu ir galiausiai - su gyvu voru (Gilling ir Brightwell, 1982).

Atkreipkite dmes, kad, naudojant sisteminio jautrumo mainimo ir modeliavimo metodikas, visikai nesiekiama padti suprasti baims prieast. Jei bijote aukio, psichoterapeutas negai laiko tam, kad isiaikint, kada js pirmkart t baim pajutote ir kas galjo j sukelti. Elgesio terapijos specialistams visai nerpi, kad, inykus aukio baimei, galjo likti j suklusi problema, kuri dabar gali pasireikti, tarkim, baime keltis liftu. Prieingai, jie galvoja, kad veik netinkam elges, mons pradeda geriau jaustis ir labiau pasitikti savimi.

16 SKYRIUS. T e r a p i j a

559

Aversinis slygojimas. Taikydamas sistemin jautrumo mainim, psichoterapeutas siekia pakeisti neigiam atsak (baims jausm) nepavojing dirgikl teigiamu atsaku (atsipalaidavimu). Taikydamas aversin slygojim, psichoterapeutas mgina pakeisti teigiam atsak aling dirgikl neigiamu (pasibjaurjimo) atsaku. Taigi aversinio slygojimo bdas yra prieingas sisteminiam jautrumo mainimo bdui. i metodika yra paprasta: nepageidaujamas elgesys siejamas su nemaloniais jausmais. Psichoterapeutai j naudoja alkoholikams gydyti, maiydami alkoholin grim vaist, sukeliani stipr pykinim. Siedami alkoholio vartojim su stipriu pykinimu, psichoterapeutai siekia pakeisti teigiam alkoholiko reakcij alkohol neigiama (r. 16-2 pav.; prisiminkite skonio tyrimus, apraytus 8 skyriuje). Panaiai gali bti alinamas vaik tvirkintoj lytinis potraukis vaikams: jie gauna elektros smgius, kai apirinja nuog vaik nuotraukas. Nekenksmingais nemalonumais", pavyzdiui, alto vandens iurkle veid, kartais veikiami autistiki save alojantys vaikai. Kartu pastiprindami tinkamesn elges, psichoterapeutai tikisi nuslopinti savs alojim. is bdas yra susijs su nemaloniais igyvenimais, todl naudojamas retai ir tik i anksto susitarus. Ar aversinis slygojimas yra veiksmingas? Jis veikia trumpai. Kaip raoma 8 skyriuje, slygojimui turi takos inojimas. mons ino, kad, ij i psichoterapeuto, jie gali gerti alkohol, nesibaimindami, kad juos ims pykinti, ino, kad u lytin ikrypim negaus elektros smgi. mogaus gebjimas skirti aversinio slygojimo situacijas nuo vis kit situacij gali sumainti poveikio veiksmingum. Taiau alkoholik aversinis slygojimas vl populiarja. Pavyzdiui, Arthuras Wiensas ir Carolis Menustikas (1983) ityr 685 alkoholikus, kuriems Portlendo (Oregono valstija) ligoninje buvo taikoma aversinio slygojimo terapija. Prabgus vieneriems metams, i t pacient, kurie sugro toliau tsti i terapijos program, 63% skmingai nevartojo alkoholio. Prajus dar trejiems metams, abstinent buvo lik 33%. Mokymosi teoretikas O.H.Mowreris iek tiek velnesn klasikinio slygojimo form pritaik vaikams, kurie lapinosi lov. Vaikas miega ant drgmei jautraus kloto, sujungto su adintuvu. Mediagai sudrkus, adintuvas suskamba ir paadina vaik. Kartojantis ryiui tarp atsipalaidavimo nusilapinus ir prabudimo nustojama lapintis lov. Daniausiai bdas yra veiksmingas, o skm gerina vaiko savivaizd (Sherman ir Levin, 1979).

16-2 pav. Aversin terapija alkoholikams. Kartotinai gerdami alkohol, kur maiyta vaist, sukeliani stipr pykinim, kai kurie pacientai pajunta bent laikin pasibjaurjim alkoholiu.

Gydymas nuo alkoholizmo labiausiai padeda tiems, kurie turi ger darb, pastovius ryius ir nra patyr gydymosi neskmi (Holden, 1987 b). K pasakyt psichoanalitikas apie i psichoterapijos metodik, taikom besilapinantiems lov? K atsakyt elgesio terapijos specialistas?

560

VI DALIS. Asmenyb, sutrikimai ir gera savijauta

OPERANTINIS SLYGOJIMAS KEIIANT ELGES. 8 skyriuje raoma, kad savanorik elges stipriai veikia jo padariniai. Tuo remdamiesi, psichoterapeutai gali pastiprinti pageidaujam elges ir nepastiprinti nepageidaujamo elgesio. Operantinio slygojimo taikymas konkreioms elgesio problemoms sprsti vadinamas elgesio modifikacija. is psichoterapijos metodas suteik vili kai kuriems beviltikais laikytiems atvejams. Jo dka protikai atsilik vaikai imokomi pasirpinti savimi, autistai - bendrauti, schizofrenijos kamuojami - protingiau elgtis ligonins palatoje. Ypa sudtingoms problemoms veikti reikia daug laiko. Vieno tyrimo duomenimis, devyniolikai udar, nebendraujani, autistik trimei vaik j tvai taik formavimo program dvejus metus - po 40 vai. per savait (Lovaas, 1987). Teigiamo pastiprinimo pageidaujamam elgesiui ir nepastiprinimo arba bausms agresyviam bei save alojaniam elgesiui derinimas padjo pasiekti stulbinani rezultat. Devyniems i devyniolikos vaik gerai seksi pirmojoje klasje, j intelektas buvo normalus. Tik vienas i keturiasdeimties pana sutrikim turini vaik, kuriems nebuvo taikyta i programa, pasiek panai rezultat. Atlygiai, naudojami keiiant elges, gali bti vairs. Yra moni, kuri elgesiui pastiprinti pakanka parodyti dmes ar pagirti. Kitiems gi reikia konkretesni atlygi, pavyzdiui, maisto. Kai kuriose staigose tam tikram elgesiui formuoti psichoterapeutai naudoja eton kaupimo bd. U tai, kad tinkamai elgiasi, pavyzdiui, laiku atsikelia i lovos, nusiprausia, apsirengia, pavalgo, riliai kalba, sutvarko kambarius arba aidia su kitais, mons gauna eton arba plastmasin monet (Kazdin, 1982). Vliau jie gali ikeisti surinktus etonus vairius atlygius, pavyzdiui, ledinukus, teis irti televizori, kelion miest. Naudodamiesi etonais, psichoterapeutai formuoja elges ingsnis po ingsnio" bdu, apraytu 267 p. is bdas skmingai taikomas visur (klasse, ligoninse, nepilnamei nusikaltli pataisos namuose), vairioms moni grupms (sutrikusios psichikos vaikams, protikai atsilikusiems asmenims bei schizofrenijos kamuojamiems pacientams). Elgesio modifikavimo kritikams rpi du Klausimai. Vienas j yra praktinis: kas atsitinka, jei mogus nebegauna pastiprinimo, kai, tarkim, ieina i globos nam ar ligonins? Ar asmuo netampa taip priklausomas nuo iorini atlygi, kad, j negaudamas, nustoja tinkamai elgtis? Jeigu taip, tai kaip psichoterapeutas pasiekia, kad jo pacientai ir toliau tinkamai elgtsi? Vis pirma, jis gali atpratinti juos nuo eton, keisdamas iuos tokiais atlygiais kaip visuomeninis pripainimas, kuris yra bdingesnis gyvenimui u staigos rib. Psichoterapeutas taip pat gali mokyti pacientus toki elgesio bd, kurie teikia vidin atlyg. Pavyz-

16 S K Y R I U S . T e r a p i j a

561

diui, kai labai usisklends mogus tampa iek tiek daugiau socialiai imanus, vidinis pasitenkinimas bendraujant su kitais monmis gali skatinti ir toliau taip elgtis. Kitas klausimas yra etinis: ar turi teis vienas mogus kontroliuoti kito mogaus elges? Tie, kurie naudoja eton kaupimo bd, atima i moni tai, ko jie nori, ir nusprendia, kok elges jie pastiprins. Anot kritik, visas elgesio modifikacijos procesas turi totalitarini bruo. io metodo gynjai teigia, kad buvo kontroliuojama ir anksiau: atlygiai ir bausms palaik ir nepageidaujam elges. Tad kodl nepastiprinti tinkamo elgesio? Be to, elgesio modifikacija sustiprina savikontrol. io bdo alininkai teigia, kad keisti elges, taikant teigiam atlyg, yra humanikiau, negu bausti arba laikyti mones ligoninse bei prieglaudos staigose; teis veiksming psichoterapij ir geresn gyvenim pateisina laikinus ribojimus.

Kognityvin terapija
Mes jau inome, kaip elgesio terapijos specialistai padeda monms veikti konkreias baimes ir problemik elges. Taiau kaip jie padeda, kai diagnozuojama didioji depresija ar bendrasis nerimas? Galima bt pastiprinti sveikesn elgsen ir mokyti mones vengti labai riziking" situacij. Taiau, kai nerimas nra k nors sutelktas, sudaryti nerim keliani situacij hierarchij yra sunku. Psichoterapeutams, padedantiems veikti ias ne taip aikiai apibrtas psichologines problemas, labai svarbi buvo kognityvin revoliucija", kuri per pastaruosius tris deimtmeius rykiai pakeit psichologijos moksl. Kognityvin terapija kelia prielaid, kad mstymas paveikia jausmus (16-3 pav.). Kaip jau buvo rayta paskutiniajame skyriuje apie depresij, savs kaltinimas ir pernelyg apibendrinti blog vyki aikinimai yra ydingo depresijos rato dalis. Apimtas depresijos mogus mano, jog silymas reikia kritik, nepritari-

Pasteblmas prieastinis ryys 16-3 pav. Kognityvinis poiris psichikos sutrikimus. m o g a u s emocines reakcijas sukelia ne tiesiogiai pats reikinys, bet mintys reaguojant t reikin. Tikrasis prieastinis ryys

562

VI DALIS. Asmenyb, sutrikimai ir gera savijauta

mas jo nuomonei - prieik nusistatym, pagyrimas - meilikavim, draugikumas - uuojaut. Jei toki mstymo modeli imokstama, tai jie tikriausiai gali bti pakeisti (Brewin, 1989). Todl kognityvins terapijos specialistai mgina vairiais bdais imokyti mones naujai ir veiksmingiau mstyti. RACIONALIOJI EMOCIN TERAPIJA. Alberto Elliso (1962, 1987), kuris pasil racionalij emocin terapij, nuomone, daugelis problem kyla dl neracionalaus mstymo. Pavyzdiui, jis taip aprao sutrikusi moter (1984, p. 198):
[Ji] ne tik sitikinusi, jog ji nepageidauja, neitvers; 3) ji neturt kad jos partneris j at2) ji ito stumt. Ji linkusi taip pat manyti, jog 1) tai siaubinga;

bti, privalo nebti atstumta; 4) jau nieprakeiki-

kada ji nepatiks jokiam pageidaujamam partneriui; 5) ji nieko verta, nes j atstm vienas mylimasis; ir 6) ji usitarnavo m, bdama niekam tikusi. Tokios bendros uslptos hipotezs yra absurdikos... Jas lengvai gali atskleisti ir sugriauti kiekvienas io to vertas mokslininkas ar mokslinink; psichoterapeutas, taikantis racionalij emocin terapij, ir yra toks mokslininkas, atskleidiantis absurdikas mintis ir jas sugriaunantis.

Ar tai ne prieingyb Carlo Rogerso idjai apie ilt, rpesting, suprantant palankum kliento jausmams? Taip, beveik. Hlsas ketina sumalti miltus4' neprotingas moni mintis, tokias kaip visi privalo mus mylti", mes turime visk labai gerai imanyti ir mums viskas turi sektis", ir kad baisi nelaim, jei dalykai klostosi kitaip, negu mes norime". Jo nuomone, reikia keisti moni mstym atskleidiant pasmerkt lugti mini absurdikum - tuomet pasikeis ir moni pasmerkti lugti jausmai bei veiksmai. Pasiklausykime, kaip atrialieuvis Ellisas kalbasi su 25 met kliente, kuri kamuoja kalts, menkavertikumo jausmas bei depresija (1989, p. 219).
Ellisas: Tai nesmon! palengvt, toj to, kad kalbtumt: ia! A turbt Ellisas: Ko isakiusi. Ellisas: I ties! A inau, jog js taip mstote, kodl. Pagal mano teorij prikit savo galvas simyljs, beprotikai toki kvailysi... kitas mogus, ir galiu paaikinti nejus mons nebt tokie nusimin, jei Ir net, jei a biau su kuriuo js Klient: Js klausts! klausiausi? Mano beprotik mini, lyg a jas biau Klient: (juokiasi) Visada ta pati nesmon. suvokti, Jums i karto vieneapkenjei pamgintumt nusiudysiu!". (juokiasi). kokia tai nesmon,

Oi, kokia a kvail! Jis mans

kalbtumte,

16 SKYRIUS. Terapija

563

galt js neksti. Man patinka rudos akys, o jam patinka nos ar dar kakas. js i ties galvojate: tingai elgtis!" Klient: (labai Ellisas: Jums Klient: Taip. Ellisas: Taigi, jei jums imoksite i pamok, vadinasi, is Kodl? ramiai aiku? ir atidiai) Teisingai. Tokiu atveju jums likt tik numirti! A btinai turiu patikti! A privalau

mlyKadangi pro-

seansas Ir bloteis.

buvo labai naudingas.

Js neturtumte

savs grauti.

kaip jau a prie tai sakiau, jei manyiau, jog js esate pati giausia i vis, tai yra tik mano nuomon. nieko verta? tyli). Ir a tam turiu Taiau, ar dl to Js tampate Klient: (susimsiusi Ellisas: Ar taip? verta? verta. jog esate nieko A

Klient: Ne.
Ellisas: Kas jus daro nieko Klient: Galvojimas, Tai vienintel jog esu nieko

Ellisas: Teisingai! Jei js pati sitikinusi, prieastis, taip manyti. Aiku? Js kontroliuojate veikti js. Js visada KOGNITYVIN valdote savo

verta. neturite kontroneturi

dl ko taip yra. Ir js niekada savo mstym. mintis. APIMTIEMS Taiau tai visai

liuoju savo - tai, k a apie jus galvoju.

TERAPIJA DEPRESIJOS

MONMS.

Kognityvin terapij taikantis Aaronas Beckas, kaip ir Ellisas, i pradi moksi Freudo taikyt bd. Analizuodamas depresijos kamuojam pacient sapnus, Beckas pastebjo, kad neigiamos praradimo, atstmimo, atsisakymo temos kartojasi ir skverbiasi j mstym nemiegant. Todl, taikydamas kognityvin terapij, Beckas ir jo kolegos (1979) stengiasi pakeisti savo klient pratingus sitikinimus apie save, savo padt ir ateit. Beckas, kaip ir Ellisas, turi tiksl nuimti prislgtiems monms nuo aki juodus akinius, pro kuriuos jie iri gyvenim. Taiau Beckas taiko malonesn, velnesn klausinjim, kuriuo siekia padti monms suprasti savo neracionalum (Beck ir kt., 1979, p. 145-146):
Pacientas: A pritariu Beckas: Kaip js tai kai man nepasiseka tam, kaip js apibdinote depresij. Pavyzdiui, suprantate? kai man nesiseka. depresij? mokykl. Taatlikti test. niekada nestosiu teiss mano bsen, bet nemanau, jog mano mintys sukelia Pacientas: Mane apima depresija, Beckas: Kaip neatliktas

testas gali sukelti

Pacientas: Jei a jo neatliksiu, Beckas: Vadinasi, neatliktas

testas jums labai daug reikia.

564

VI DALIS. Asmenyb, sutrikimai ir gera savijauta

TRUMPA DISKUSIJA
Psichoterapijos vertybs
I esms visi psichoterapeutai siekia didinti klient jautrum, atvirum, asmenin atsakomyb, tikslo jausm (Jensen ir Bergin, 1988). Taiau dl kit dalyk psichoterapeut ir klient, o ir pai psichoterapeut nuomons gali skirtis (Kelly, 1990). Todl ikyla klausimas: kokios vertybs vyrauja psichoterapijoje? Kokios jos turt bti? Psichoterapeuto Alleno Bergino (vieno i knygos apie psichoterapij ir elgesio keitim redaktori) ir Alberto Elliso (racionaliosios emocins terapijos krjo) nuomons iuo klausimu visikai prieingos. Berginas ir Ellisas stipriau negu dauguma psichoterapeut nesutaria, kurios vertybs yra sveikiausios". Taiau ginas rodo, dl koj nuomons sutampa: vertybs - neivengiama psichoterapijos dalis ir tai psichoterapeutai turt atviriau pripainti.

Allenas Berginas Vyraujanios psichoterapijoje vertybs gali bti palygintos su teistinio poirio vertybmis, kuri aknys - tikjimas Dievu. Vyraujani klinikini-human istin i vertybi esm: a) kadangi mons yra aukiausios btybs, individualusis A neturt bti valdomas i iors; b) turi bti skatinama mogaus saviraika ir jo pasitenkinimas savimi; c) savo vert nustatoma remiantis santykiais su kitais monmis; d) prasmes ir tikslus slygoja paties konkretaus mogaus protas ir intelektas. Prieingai, teistins vertybs gali bti nusakomos taip: a) kadangi Dievas yra aukiausioji btyb, kuklumas ir dievikosios galios pripainimas yra dorybs; b) turi bti skatinama savikontrol, sipareigojanti meil ir pasiaukojimas; c) savo vert nustatoma, remiantis ryiu su Dievu; d) prasmes ir tikslus slygoja religin valga. Remdamasis savo religinmis vertybmis, a silau kai kurias patikrinamas hipotezes: 1) religinse bendruomense, turiniose tikjimo sanklod ir meile grindiamos paramos tinkl, turt bti gerokai maiau emocini sutrikim; 2) tie, kurie pasisako u didelius impuls kontrols reikalavimus, reiau negu vidutinikai serga alkoholizmu bei yra priklausomi nuo psichoaktyvij mediag, tarp j maiau isiskyrusi ir emocikai nepastovi moni; 3) neitikimyb bet kokiam tarpasmeniniam sipareigojimui, o ypa vedyboms, turi aling padarfrii; 4) klient mokymas mylti, sipareigoti, tarnauti ir pasiaukoti kitiems padeda veikti jiems tarpasmeninio bendravimo sunkumus ir maina vidines kanias; 5) padidinus vyr sipareigojimus, rpinimsi ir atsakomyb eimai, sumat santuokini bei eimos konflikt ir su tuo susijusi psichikos sutrikim.

Albertas Ellisas Berginas netiksliai pristato nedogmatini ateistini klinicist poirius. Jie, kaip ir a, link manyti, jog psichikos sutrikimus daugiausia lemia absoliutistinis mstymas, dogmatizmas, nelankstumas, visi tie pamalds turt", reikia", privalau"; kratutinis religingumas i esms yra emocinis sutrikimas. A manau, kad: a) nra aukiausi btybi; b) ryiai su kitais nenustato saviverts (niekas nenustato - palankumas sau galimas papraius); c) pasitenkinim savimi skatina abipusiai pasirinkti partneriai, ir visai nesvarbu, ar jie jauia ilgalaik atsakomyb ar jos nejauia; d) prasms kyla i asmenini trokim, o patvirtinamos bandymais ir protu. Todl a silau ias hipotezes: 1) dievobaiminga ortodoksin arba dogmatin religija reikmingai koreliuoja su emociniais sutrikimais, nes religingi mons daniausiai yra nelanksts, udari, nepakants ir nesikeiiantys; 2) puikiusias terapinis emocini problem sprepdimas - bti visikai nereligingam, nesiremti dogmatiniu tikjimu, kuris faktikai nepagrstas ir nepagrindiamas; 3) tarp religijos ir morals nra jokio vidinio ryio - gali bti labai moralus ateistas ar visikai amoralus tikintysis (ir atvirkiai); 4) absoliuti ir amina itikimyb ms tarpasmeniniams sipareigojimams, ypa vedyboms, turi neigiam padarini; 5) mokymas aklos, aminos ir absoliuios meils, sipareigojim, tarnavimo ir aukojimosi kitiems tik kenkia tarpasmeniniams ryiams ir didina vidin psichin tamp.

Gavus leidim, paimta i Journal of Consulting and Clinical Psychology", 1980, Vol. 48, p. 102-103, 635, 637-638.

16 SKYRIUS. Terapija

565

iau, jei neteisingi atsakymai testo klausimus gali sukelti gui depresij, tai ar js manote, kad kiekvien, patyrus neskm, turi apimti depresija?.... Ar kiekvien, neatlikus apima tokia depresija, jog j reikia gydyti? Pacientas: Ne, taiau tai priklauso nuo to, kaip svarbus mogui tas testas. Beckas: Teisingai, ir kas sprendia apie svarb?

motoki testo, buvo

Pacientas: A.
Beckas: Taigi, mes ir turime inagrinti Js poir ba kaip js mstote apie j) ir kaip tai susij su Js stoti teiss mokykl. Ar sutinkate? Pacientas: inoma. test (argalimybmis

Beckas: Ar sutinkate, jog tai, kaip aikinsite testo rezultatus, veikia jus? Js galite jaustis prislgtas, gali sutrikti miegas, jums gali dingti apetitas, galite net suabejoti, ar gebsite baigti studijas. Pacientas: A pagalvojau, jog nereikjo to daryti. Taip, a pritariu jums. Beckas: Taigi, k reik Jums tokia neskm? Pacientas: (verksmingai) Tai, kad a negalsiu stoti teiss kykl. Beckas: O k jums tai reikia? mo-

Pacientas: Kad a nesu pakankamai protingas. Beckas: K dar? Pacientas: Kad a niekada negalsiu bti laimingas. Beckas: Ir koks jausmas jus apima, kai itaip galvojate? Pacientas: A jauiuosi labai nelaimingas. Beckas: Taigi js jauiats labai nelaimingas, nes taip suprantate savo neskms reikm. sitikinimas, jog niekada nebsite laimingas, i tikrj veria pasijusti nelaimingu. Taigi js pats patenkate savo spstus - apibrdamas, kad nes toj imas teiss mokykl prilygsta a niekada negalsiu bti laimingas".

Naujos kognityvins terapijos atmainos remiasi tyrim nustatytais faktais, kad nusiminusiems monms nebdingas alikas palankumas sau, kuriuo pasiymi prislgti mons (529 p.). Pirmieji danai neskmi prieastis priskiria sau, o skms prieastis - iorinms aplinkybms. Todl Adele Rabin ir jos kolegs (1986) 235 suaugusiems depresijos kamuojamiems monms pirmiausia iaikino, kaip vykius interpretuoja neprislgti mons ir kokie to privalumai. Paskui Adele Rabin mok juos pertvarkyti proiu tapusius negatyvius mstymo ir vardijimo bdus. Pavyzdiui, ji savo pacientams paskyr nam uduot urayti kiekvienos dienos teigiamus vykius, ir tai, kaip jie patys prie to prisidjo. Lyginant su kitais panaiais pacientais, kuriems is bdas dar nebu-

566

VI DALIS. Asmenyb, sutrikimai ir gera savijauta

vo taikytas, buvo nustatyta, kad tiems, kurie atliko pozityvaus mstymo pratimus, depresija sumajo (16-4 pav.). Kuo daugiau mons pakeiia savo negatyvaus mstymo bd, tuoju depresija silpnja (Seligman, 1989). Psichoterapeutai, taikantys kognityvin terapij, danai lugdanio mstymo keitim derina su pastangomis keisti elges. Kognityvins elgesio terapijos tikslas - imokyti mones sismoninti savo neracional negatyv mstym, pakeisti j naujais mstymo bei kalbjimo bdais ir treniruoti teigiamesn poir kasdien aplink. Kadangi mes danai mstome odiais, Donaldas Meichenbaumas (1977, 1985) mano, jog, pakeitus tai, k mons sako sau, galime pakeisti j galvosen. sivaizduokite, jog js esate tas nerimastingas studentas, kuris prie egzamin labai pablogina savo padt tokiomis pasmerktomis lugti mintimis: Matyt, io egzamino a neilaikysiu. Visi kiti studentai atrodo tokie atsipalaidav ir savimi pasitikintys. A turbt turjau geriau pasirengti. Be to, a taip jaudinuosi, jog visk pamiriu". Kad pakeist tokius negatyvius mstymo bdus, Meichenbaumas moko mones pertvarkyti streso metu vykstant mstym. Kartais tiesiog pakanka pasakyti sau kok teigiam dalyk: Atsipalaiduok. Egzaminas gali bti sunkus, bet jis bus sunkus visiems. A mokiausi daugiau negu daugelis. Be to, man nebtina gauti aukiausi bal".

t/> o Q. O ) Q

Prie terapij

Po terapijos

Psichoterapijos vertinimas
Laik skyrelio apvalginink Anna Landers danai pataria susirpinusiems laik autoriams iekoti profesionalios pagalbos. Vien laik autori ji ragino: Nepasiduokite. Btinai susiraskite t (psichoterapeut), kuris padarys visa, k reikia. Dl to verta pasistengti". Kito laiko, gauto t pai dien, autoriui ji pataria: Ms mieste yra psichikos sveikata besirpinani staig. Patariu kreiptis nedelsiant" (Farina ir Fisher, 1982). Daugyb moni, kaip ir Anna Landers, tiki psichoterapijos veiksmingumu. Jungtinse Amerikos Valstijose nuo etojo deimtmeio vidurio iki devintojo deimtmeio vidurio moni, kuriems bent kart prireik psichologo konsultacijos, padaugjo daugiau kaip'2 kartus - nuo 13% iki 30% (Meredith, 1986). Nacionalinio psichikos sveikatos instituto duomenimis, 15,5 milijon amerikiei kiekvienais metais naudojasi psichoterapija (Trafford, 1988). Iki 1950 met psichikos sutrikimais daugiausia rpinosi psichiatrai. Nuo to laiko atsirado nauj poreiki, kuriuos tenkina ne psichiatrai. Taigi dabar psichoterapija usiima klinikos ir konsultavimo psichologai, klinikos socialiniai darbuotojai; pastoracijos, vedyb, mokykl konsultantai, psichiatrijos slaugs (16-1 lentel).

16-4 pav. K o g n i t y v i n terapija depresijai veikti. D e p r e s i j a ypa susilpnjo, kai p a c i e n t a m s buvo taikyta p r o g r a m a , mokanti j u o s mstyti taip, kaip m s t o depresija n e s i s k u n d i a n t y s m o n s , t.y. pastebti teigiamus dalykus ir aikinti j u o s savo asmeniniu indliu, neprisiimti kalts u blogus vykius, p e r n e l y g n e a p i b e n d r i n t i blog dalyk (i Rabin ir kt., 1986).

16 SKYRIUS. Terapija

567

16-1 LENTEL. Kaip pasirinkti

psichoterapeut

Jei jums reikia psichoterapeuto pagalbos, neskubkite - pirma pasikonsultuokite su dviem ar trimis psichoterapeutais; per konsultacijas apibdinsite savo problem, suinosite apie j taikomus bdus, kvalifikacij, paslaug kainas ir susidarysite nuomon apie kiekvien i j. TIPAS APIBDINIMAS SKAIIUS APYTIKRE VIDUTIN /ima KAINA UZ 1 VAL. (JAV) (JAV DOL.) Psichiatrai Medikai, gydantys psichikos sutrikimus. Ne visi i j yra plaiai studijav psichoterapij, bet, bdami gydytojai, gali irayti vaistus. Jie daugiau link rpintis sudtingiausius sutrikimus patyrusiais monmis. Nemaa j dalis usiima privaia praktika. Dauguma j yra psichologijos daktarai, turintys tyrimo, jvertinimo, psichoterapijos gdi, baig priirim internatr. Pus j dirba vairiose agentrose ar staigose, kiti usiima privaia praktika. Dvej met socialinio darbo magistrantra, vliau priirima praktika parengia kai kuriuos socialinius darbuotojus teikti psichoterapijos pagalb monms, susiduriantiems su kasdienmis asmeninmis bei eimos problemomis. Beveik pusei j Nacionalin socialini darbuotoj asociacija suteikia klinikos socialinio darbuotojo vard. Santuokos bei eimos konsultantai specializuojasi sprsti eimoje kylanias problemas. Pastoracijos konsultantai - dauguma j yra gav Amerikos pastoracijos konsultant asociacijos paymjimus - teikia pagalb daugybei moni. Kai kurie konsultantai dirba su piktnaudiaujaniais vairiomis mediagomis, sutuoktini ir vaik skriaudjais bei j aukomis. 38 000 100$

Klinikos psichologai Klinikos arba psichiatrijos socialiniai darbuotojai Kiti psichoterapeutai

90 000

80$

80 000

65$

55 000+

0-70$

Pastaba. Duomenys paimti i Hunto (1987), Gateso (1989) ir Psichiatrijos naujien", 1989. Vidutinis mokestis u valand atitinka infliacijos lyg.

Ar Annos Landers bei daugybs kit amerikiei pasitikjimas visais iais psichoterapeutais pasiteisina? AR PSICHOTERAPIJA VEIKSMINGA? Tok klausim lengva uduoti, bet nelengva j atsakyti. Viena vertus, psichoterapijos veiksmingumas matuojamas kitaip negu, pavyzdiui, mogaus kno temperatra. Jeigu mums su jumis bt taikyta psichoterapija, kaip mes nustatytume, ar ji veiksminga? I ms savijautos? Remdamiesi psichoterapeuto nuomone? Draug ir eimos nari nuomone? O gal i ms elgesio pokyi? Klient nuomons. Jeigu vertinimo pagrindas bt tik klient atsiliepimai, galtume neabejodami patvirtinti jos veiksmingum. Trys i keturi klient psichoterapija bna patenkinti, o vienas i dviej labai patenkintas4' (Lebow, 1982). Jie taip teigia, o kas gi geriau u juos galt inoti? klient atsiliepimus reikia atsivelgti. Juk psichoterapija buvo paskirta keniantiems monms ir dauguma po jos pasijuto geriau. Taiau dl keli prieasi klient atsiliepimai netikina psichoterapijos kritik.

568

VI DALIS. Asmenyb, sutrikimai ir gera savijauta

mons danai pradeda psichoterapijos kurs itikus krizinei situacijai. Kai dl normalios reikini eigos kriz savaime praeina, mons pagerjusios savijautos prieastimi gali laikyti psichoterapij. Klientai gali turti poreik tikti psichoterapijos vertingumu. Eikvoti laik ir pinigus tam, kas neveiksminga, bt tas pat, kas duoti savo automobil taisyti vis tam paiam mechanikui, kuris niekada jo nepataiso. Savs pateisinimas yra stiprus mogaus motyvas. Paprastai klientams patinka j psichoterapeutai, todl gerai apie juos atsiliepia. Pasak psichoterapijos kritik, netgi tada, kai kliento problemos ilieka, jie randa, k gera apie juos (savo psichoterapeutus) pasakyti. Psichoterapeutas, labai gerai suprats klient, atskleidia jam nauj poir; klientui, imokusiam bendrauti, palengvja, todl visa tai neleidia sakyti, kad gydymas buvs neveiksmingas" (Zilbergeld, 1983, p. 117). Tokie atsiliepimai gali suklaidinti. Kaip rodo ankstesniuose skyriuose pateikta mediaga, mes esame link alikus prisiminimus, danai darome sprendimus, kurie patvirtina ms sitikinimus. Panagrinkime vien eksperiment, kuris buvo atliktas Masaisetse. Jame dalyvavo daugiau kaip 500 berniuk nuo 5 iki 13 met, kurie, kaip atrod, buvo link nusikalsti. Pusei atsitiktinai atrinkt berniuk buvo paskirta penkeri met trukms programa. Konsultantai juos lankydavo dukart per mnes. Jie buvo traukti vairi organizacij, pavyzdiui, skaut, veikl. Prireikus jiems paddavo mokytis, juos priirjo gydytojai, paremdavo eima. Prajus 30 met po ios programos gyvendinimo, Joana McCord (1978, 1979) surado 97% tos programos dalyvi. Nordama vertinti programos poveik, ji isiunt jiems anketas ir surinko apie juos duomenis i teism, psichiatrijos ligonini ir kit altini. Remiantis programos dalyvi atsakymais anket, gydymo programa buvo rezultatyvi. Daugelis vyr atsiunt labai teigiamus atsiliepimus. Kai kurie i j teig, kad, jei ne j konsultantai, tikriausiai dabar sdiau kaljime", gyvenimas bt nujs kitu keliu", biau pateks nusikaltli pasaul". J teiginius patvirtino duomenys, surinkti i teism: jie rod, kad 66% sunki" berniuk nebuvo nusikalt. Taiau prisiminkime, kad geriausias bdas atskirti tai, kas tikra, n u o to, k a s p a g e i d a u t i n a - tai kontrolin grup. Kiekvien pro-

gramoje dalyvavus berniuk atitiko panaus kontrolins grups berniukas. McCord, suradusi iuos kontrolins grups mones, suinojo, kad 70% j nebuvo padar nusikaltim. Be to, ianalizavus duomenis apie kartotinius nusikaltimus, polink alkoholiz-

16 SKYRIUS. Terapija

569

m, mirties atvejus, pasitenkinim darbu, paaikjo, kad kontrolins grups vyrai turjo iek tiek maiau problem. Vadinasi, labai teigiami programoje dalyvavusi vyr atsiliepimai buvo apgaulingi. McCord mano, kad programos taikymas galjo lemti j priklausomyb nuo psichoterapijos. Galbt i programa berniukams sukl dideli lkesi, o vliau jiems teko nusivilti. Galjo bti ir taip, kad i programa suformavo berniuk poir save kaip pagalbos reikalaujanius asmenis. Klinicist nuomons. Jei klinicist nuomons tiksliai atspindtj taikomos psichoterapijos veiksmingum, turtume dar svaresn argument tuo pasidiaugti. Skmingos psichoterapijos atvej aprayta labai daug. Be to, kiekvienas psichoterapeutas labai vertina klient pagyrimus, kuriuos ie pasako atsisveikindami arba vliau reikdami padkas. Taiau klientai, praddami psichoterapij, jos svarb rodinja pabrdami savo nelaimes, o baigdami, remiasi savo savijauta ir palaiko ryius su psichoterapeutu tik tada, kai yra juo patenkinti. Psichoterapeutai ino apie neskmes, taiau daugiausia kit psichoterapeut, kuri klientai po laikino palengvjimo ieko kito specialisto dl vl atsinaujinusi problem. Taigi tas pats asmuo su ta paia atsinaujinusia problema - galbt tai antsvoris, depresija ar palij sutuoktini santykiai - gali atstovauti keli psichoterapeut skmei". Rezultat analiz. Tad, ar manoma objektyviai imatuoti psichoterapijos veiksmingum? Kokio tipo monms ji labiausiai padeda? Kokias problemas geriausiai padeda veikti? Kuri psichoterapijos ris yra veiksmingiausia? ie klausimai svarbs ir mokslui, ir asmenims. Kiek tiktina, kad psichoterapija pads jums ar js globojamam mogui, varginamam nerimo, depresijos ar kit psichikos sutrikim? Siekdami tiksliau vertinti psichoterapijos veiksmingum, psichologai msi kontroliuojamj tyrim. Panas tyrimai XIX amiuje vairi gydymo bd kratin medicinoje (kraujo nuleidim, gydym vidurius paleidiamaisiais vaistais, augal ekstraktais bei mediagomis i metalo) pavert mokslu. Tikras lis vyko tada, kai gydytojai, skeptikai irj tam tikrus gydymo bdus, m suvokti, kad daugelis ligoni pasveiksta savaime, kad dauguma mading gydymo bd yra visai neveiksmingi, kad, norint atskirti prasmingus dalykus nuo neprasming, btina atidiai stebti ligos eig taikant tam tikr gydym ir negydant. Psichologijoje kartus ginus apie tokius tyrimus pradjo brit psichologas Hansas Eysenckas (1952). Jis, remdamasis tyrim duomenimis, padar ivad, kad eklektin psichoterapija madaug

Nors daug saviudyb linkusi moni kreipiasi pagalbos saviudybi profilaktikos centrus, nenustatyta, kad ie centrai turt takos saviudybi skaiiui (Dew ir kt, 1987).

570

VI DALIS. Asmenyb, sutrikimai ir gera savijauta

dviem tredaliams nepsichozini sutrikim kamuojam moni, bkl rykiai pagerina. Iki i dien niekas nediskutavo dl tokio optimistinio vertinimo. Tad kodl mes dar svarstome psichoterapijos veiksmingum? Todl, kad Eysenckas nustat pana pagerjim ir t asmen, kuriems nebuvo taikyta psichoterapija, kurie dar lauk savo eils. Pasak Eysencko, madaug dviem tredaliams moni bkl rykiai pagerja, ir taikant psichoterapij, ir jos netaikant. Kritikos gritis, kuri sukl Eysencko ivados, atskleid jo analizs trkumus. Be to, 1952 metais Eysenckas rado tik 24 tyrimus, analizuojanius psichoterapijos rezultatus. iandien j yra imtai. Kaip rodo geriausiai atlikti tyrimai, gydymo laukiantys mons atsitiktinai paskiriami grupes: visiems taikomi tam tikri gydymo bdai, kiti visai negydomi. Vliau tyrintojai vertina kiekvien j, remdamiesi testais, draug ir eimos nari atsiliepimais, psicholog, kurie neinojo, ar terapija buvo taikyta, vertinimais. Toki tyrim rezultatai apdorojami metaanalizs bdu - procedra, kai daugybs vairi tyrim rezultatai statistikai sujungiami taip, tarsi tai bt vienas milinikas tyrimas su tkstaniais dalyvi. Pirm kart psichoterapijos rezultat tyrim metaanalizs bdu apra Mary Lee Smith su bendraautoriais (1980), kurie apibendrino 475 tyrim rezultatus. Psichoterapeutams palanki ivada buvo ta, kad faktai visikai rodo psichoterapijos veiksmingum" (183 p.). io tyrimo rezultatai pavaizduoti 16-5 pav. Vidutinis klientas po psichoterapijos jauiasi geriau kaip 80% asmen, dar laukiani savo eils. Pasirod, kad rezultatai kuklesni negu atrod i pradi, nes buvo nustatyta, kad 50% moni, kuriems nebuvo taikyta psichoterapija, bkl taip pat geresn negu vidu-

Laimei, psichoanaliz nra vienintelis bdas vidiniams konfliktams sprsti. Pats gyvenimas yra labai geras gydytojas.
Karcn Horney M s vidiniai konfliktai", 1945

Vidutinis psichoterapija^ neveiktas mogus

Vidutinis psichoterapijos klientas

16-5 pav. ios dvi normalaus skirstinio kreivs, nubrtos remiantis 475 tyrim rezultatais, rodo, kaip pagerjo klient, kuriems nebuvo taikyta ir kuriems buvo taikyta psichoterapija, bkl. Klient, kuriems taikyta psichoterapija, bkl buvo geresn negu 80% moni, kuriems ji netaikyta (i Smith ir kt., 1980).

Blogi

rezultatai

Geri rezultatai

80% moni, kuriems netaikyta psichoterapija

16 SKYRIUS. Terapija

571

tinio psichoterapins pagalbos negavusio asmens bkl. Taiau Smith ir jos bendradarbiai padar ivad, jog psichoterapija padeda vairaus amiaus monms taip pat patikimai, kaip mokykla juos lavina, medicina gydo, o verslas nea pelno" (183 p.). Naujesns tyrim apvalgos patvirtino optimistin poir (McLean ir Carr, 1989; Robinson ir kt., 1990). Vien naujausi psichoterapijos vertinimo tyrim atliko Nacionalins psichikos sveikatos institutas, vertins tris depresijos gydymo bdus: kognityvin terapij, tarpasmenin terapij (kai sutelkiamas dmesys socialinius santykius) bei standartin gydym vaistais. Tyrimai buvo atliekami Normane, Oklahomoje, Vaingtone ir Pitsburge. Dvideimt atuoni patyr psichoterapeutai buvo apmokyti vieno i trij bd ir jiems atsitiktine tvarka paskirstyti 239 depresijos varginami tyrime dalyvav pacientai. Vis trij grupi pacient bkl pagerjo labiau negu kontrolins grups pacient, kurie gavo tik silpnai veikiani vaist ir buvo palaikomi dmesiu, patarimais ar padrsinimais. Depresija prajo daugiau kaip pusei pacient, kuriems buvo taikyta 16 savaii psichoterapijos programa, ir 29% kontrolins grups pacient (Elkin ir kt., 1989). Ivada tokia pat kaip ankstesnij tyrim: pagerjo vis pacient bkl, bet t, kuriems buvo
taikyta psichoterapija, bkl pagerjo rykiau.

Taigi nereikia tiktis, kad psichoterapija gali pakeisti js gyvenim ar asmenyb, taiau Eysencko pesimizmas, atrodo, taip pat neturi pagrindo. Apskritai psichoterapija iek tiek veiksminga ir kainuoja maiau negu pagrindini psichikos negali medicininis gydymas (Turkington, 1987). Psichikos sveikatos, piktnaudiavimo alkoholiu bei narkotikais administracija (1990) teigia, kad psichikos sutrikim bei piktnaudiavimo vairiomis mediagomis katai yra stulbinantys - dl j vyk nusikaltimai, nelaimingi atsitikimai, darbo naumo majimas Jungtinms Amerikos Valstijoms kasmet kainuoja 273 milijardus doleri. Kaip atsiperka investicijos prenatalin ir kdiki prieir, taip ir investavimas bet kok veiksming psichikos sutrikim alinim yra naudingas. Visa, kas gerina darbuotoj psichin savijaut, maina medicininio gydymo ilaidas, kelia darbo naum ir maina pravaiktas. Taiau atkreipkite dmes, kad, sakant apskritai", nenurodomi konkrets psichoterapijos metodai. Tai bt tas pat kaip teigti, kad chirurgija yra iek tiek veiksminga" arba tikinti plaui viu serganius ligonius, kad medicininis sveikatos sutrikim gydymas yra apskritai" veiksmingas. mons nori inoti ne tai, ar psichoterapija apskritai veiksminga, bet kiek veiksmingi konkreioms problemoms taikomi konkrets psichoterapijos metodai. inoma, psichoterapija yra veiksmingiausia tada, kai problema yra aiki ir konkreti (Singer, 1981). Tie, kuriuos kankina vairios fo-

572

VI DALIS. Asmenyb, sutrikimai ir gera savijauta

bijos, kurie nepasitiki savimi ar yra labai nusivyl dl seksualini problem, gali tiktis, kad psichoterapija jiems pads. Keniantiems nuo ltins schizofrenijos ar norintiesiems pakeisti vis savo asmenyb vien psichoterapijos nepakaks (Zilbergeld, 1983). SANTYKINIS SKIRTING PSICHOTERAPIJOS METOD VEIKSMINGUMAS. mons, kuriems reikia psichoterapijos, nori inoti, kuris metodas labiausiai tikt j problemoms veikti. Metaanaliz, kuri atliko Mary Lee Smith su bendradarbiais (1977, 1980), leido palyginti skirting psichoterapijos metod veiksmingum. Kokie gi buvo rezultatai? Ar kuris nors metodas buvo geresnis u kitus? Ar mogui naudingesn grupin ar individualioji psichoterapija? Ilgalaik ar trumpalaik terapija? Patyrs psichoterapeutas ar naujokas? Nepaisant to, kad skirting psichoterapijos metod alininkai rodinja to metodo pranaumus, Smith atlikti lyginimai neatskleid rykaus laimtojo. Nra vieno visada veiksmingiausio bdo. Be to, - ir tai ypa stebina - nerasta rykesnio skirtumo tarp grupins ir individualiosios, ilgos ir trumpos terapijos, atliekamos daugiau ar maiau patyrusi psichoterapeut. Taiau kai kurie metodai yra tinkamiausi tam tikriems sutrikimams alinti. alinant elgesio sutrikimus, pavyzdiui, fobijas, kompulsijas ar seksualines disfunkcijas, ypa ger rezultat duoda elgesio slygojimo terapija (Bowers ir Clum, 1988; Giles, 1983). Depresija skmingiausiai veikiama kognityvine terapija (Dobson, 1989; Shapiro ir Shapiro, 1982). Kaip ir gydytojai, kurie vis lig negydo tais paiais vaistais ar chirurgine operacija, o kiekvien lig gydo tam tikru bdu, taip ir psichoterapeutai vis daniau silo tam tikr bd tam tikrai problemai veikti (Stiles ir kt., 1986). Kadangi DSM-III-R apibdina 230 psichikos sutrikim, tad tyrim klausimai beveik neisemiami: kokio tipo monms, kurioms metodai problemoms, yra naudingi? kokiomis slygomis, kurie psichoterapiniai

Kai atsakymai bus inomi, bus galima sujungti skirtingus psichoterapijos metodus ir patarti monms, kurie i j gali jiems labiausiai padti. BENDRI PSICHOTERAPIJOS METOD BRUOAI. Kai kurie klinicistai nurodo, kodl n vienas i psichoterapijos metod negali bti nei blogesnis, nei geresnis u kitus. Nepaisant to, kad visi metodai yra skirtingi, kiekvieno veiksmingum gali lemti bendri pagrindiniai dalykai. Jerome Frankas (1982), Marvinas Goldfriedas (Goldfried ir Padawer, 1982) ir Hansas Struppas {1986) iana-

16 SKYRIUS. Terapija

573

lizavo vairi psichoterapijos metod bendras sudedamsias dalis ir nustat, kad visi jie silo maiausiai tris naudingus dalykus: 1) vilt nusivylusiems monms; 2) nauj poir save ir pasaul; 3) empatikus, pasitikjimu ir globa grindiamus santykius. ie nespecifiniai" veiksniai nra vieninteliai, kuriuos gali pasilyti psichoterapija (Barker ir kt., 1988; Jones ir kt., 1988), bet jie yra labai svarbs. Tai silo savo nariams ir spariai plintanios tarpusavio pagalbos bei paramos grups. Viltis nusivylusiems monms. mons, kuriems reikia psichoterapijos, paprastai yra nerimastingi, prislgti, nepakankamai save vertinantys, jauiantys negal nieko pakeisti. Kiekvienas psichoterapijos metodas teikia vilt, kad, pacientui stengiantis, reikalai gali pagerti ir pagers. Nesvarbu, kokia konkreti psichoterapijos metodika bt taikoma, jau vien is mogaus sitikinimas gali pagerinti jo nuotaik, padti naujai pajausti savo galimybes ar susilpninti negalavimo simptomus (Prioleau ir kt., 1983). Pagerjimas dl to, kad mogus tiki gydymo veiksmingumu, yra placebo apraika. Kaip raoma 1 skyriuje, placebas tai silpnai veikianti mediaga, danai vartojama kaip kontrolin eksperimentuojant su vaistais. Placebas, iskyrus sitikinim jo poveikiu, nedaro jokios takos. Psichoterapijos tyrimuose placebu gali bti klausymas tam tikr ra, dalyvavimas grupinse diskusijose, vartojimas neveikiani piliuli. Tai, kad placebu veikt moni bkl pagerjo labiau negu juo neveikt (nors ir ne taip rykiai kaip po psichoterapijos), leidia teigti, kad vienas i psichoterapins pagalbos poveikio rodym yra jos teikiama viltis. Kiekvienas psichoterapijos metodas gali savaip sutelkti paiame moguje gldinias gydymosi galias. Pasak psichiatro Jerome Franko, tai padeda suprasti, kodl vis ri gydymas - net ir liaudiki gydymo ritualai, kurie neturi jokios gydomosios galios, jeigu ligonis ta galia netiki, - tam tikru laiku ir tam tikroje vietoje gali bti veiksmingi. Iki XIX amiaus pradios dauguma vaist ir juos iraani gydytoj ger vard usitarnaudavo tik dl placebo reikinio. (Kitame skyriuje panagrinsime, kok poveik protas gali turti knui.) Naujas poiris save ir pasaul. Kiekvienas psichoterapijos metodas vienaip ar kitaip aikina sutrikim simptomus ir silo kitokius poirio save ir reagavimo aplink bdus. Psichoterapija taip pat silo ir nauj patyrim, kuris padeda monms pakeisti poir save ir savo elges. inodami tai, mons gali imti irti gyvenim kitomis akimis.

574

VI DALIS. Asmenyb, sutrikimai ir gera savijauta

Empatiki, rpestingi, pasitikjimu grindiami santykiai. Tvirtinimas, kad visi psichoterapijos metodai yra beveik vienodai veiksmingi, nereikia, kad visi psichoterapeutai vienodai veiksmingi. Geri psichoterapeutai, nesvarbu, kok metod jie naudot, yra empatiki, siekiantys suprasti kito mogaus igyvenimus; atids kliento jausmams; pagarbiai klausydami, ramindami ir patardami jie usitarnauja klient pasitikjim bei pagarb. I ties kai kas galvoja, kad iluma ir empatija - tai skiriamasis bendras vis gydanij - psichiatr, burtinink, aman - bruoas (Torrey, 1986). Kad visiems psichoterapijos metodams bdinga tai, jog globojantis asmuo, formuodamas nauj poir, teikia vilt, patvirtino 39 tyrim metaanaliz. Visais tyrimais buvo lygintas profesionali psichoterapeut ir nespecialist veikimo bdas. Tarp nespecialist buvo draugik profesori, moni, lavinusi empatiko klausymo gdius per keli valand pratybas, bei auktesnij mokykl student, priirim profesionali klinicist. Kokie gi buvo rezultatai? Paraprofesional", kaip mes vadiname tuos, kurie buvo treniruoti trump laik, darbas buvo toks pat veiksmingas kaip ir profesional (Berman ir Norton, 1985; Hattie ir kt., 1984). Dauguma jiems tekusi problem buvo nesudtingos. Taiau, norite tikkite, norite netikkite, ie tyrimai parod, kad treniruoti paraprofesionalai lygiai taip pat kaip ir profesionalai susidorojo ir su sudtingesniais atvejais, pavyzdiui, dirbdami su monmis, kuriems buvo diagnozuota sunki depresija. Apibendrinant galima pasakyti, kad paprastai moni, kurie ieko pagalbos, bkl pagerja. Pagerja bkl ir t, kuriems netaikoma psichoterapija, ir tai daro garb moni iradingumui ir ms gebjimui rpintis vienas kitu. Taiau nors ne itin svarbu, kokia psichoterapijos ris taikoma, kokia jos trukm ir ar patyrs psichoterapeutas, bkl moni, kuriems buvo taikyta psichoterapija, pagerja labiau negu t, kuriems ji nebuvo taikyta. Labiausiai ji padeda subrendusiems, aikiai savo mintis reikiantiems monms, turintiems tam tikr emocini ar elgesio problem. Visos psichoterapijos rys gali teikti vilt, nauj poir gyvenim, empatik, ujauiant tarpusavio ry. Tai gali paaikinti, kodl empatiko bei draugiko paraprofesionalo patarimas gali bti toks pat naudingas kaip ir profesionali psichoterapija. Tai taip pat gali paaikinti, kodl monms, artimai bendraujantiems su kitais monmis, jauiantiems draug ir juos globojani moni param, reiau reikia psichoterapijos (Frank, 1982; O'Connor ir Brown, 1984).

16 SKYRIUS. Terapija

575

BIOMEDICININE

TERAPIJA

Psichoterapija yra vienas psichikos sutrikim alinimo bd. Kitas bdas - keisti smegen veikl, vaistais paveikiant j elektrocheminius procesus, taikant elektrokonvulsin ok bei psichochirurgines operacijas.

Gydymas vaistais
Gydymas vaistais iki iol yra vienas plaiausiai taikom biomedicinins terapijos bd. etajame deimtmetyje pradjus psichikos sutrikimus gydyti vaistais, reiau imta taikyti smegen chirurgij ar gydym ligoninse. Psichofarmakologijos (mokslo apie vaist poveik psichikai ir elgsenai) laimjimai labai pakeit stipriai sutrikusios psichikos moni gydym, imtus tkstani j ilaisvino i kalinimo psichiatrijos ligoninse. Gydymo vaistais dka, taip pat dl valstybs palaikomos politikos ir pastang statymikai apriboti prievartin gydym ligoninje ir grinti ligonius j bendruomenes, dabar Jungtini Amerikos Valstij psichiatrijos ligoninse gydomi mons sudaro tik 20% to skaiiaus, kuris buvo prie 30 met (Torrey, 1988) (16-6 pav.). Taiau tiems, kurie nesugeba patys savimi rpintis, ileidimas i ligonins reikia ne laisv, o tai, jog jie tampa benamiai. Tyrim duomenimis, madaug vienas tredalis benami yra negals sutrikusios psichikos mons (Levine ir Rog, 1990; Rossi, 1990). Tarp benami, kurie glaudiasi didij miest lnynuose, beveik 25% yra moterys (anksiau moter tarp j buvo 3%).
700

Psichikai nesveiki mons, paleisti i ligonini, danai atsidurdavo tiesiog gatvje; nors ir bdami jau ramesni, jie jautsi palikti, bejgiai, niekieno neglobojami
Lcwisas Thomasas Mintys, kylanios v l y v vakar, klausantis Malcrio devintosios simfonijos, 1983

1 vartojimas

" i

Antipsichozini vaist

g n

600

Q. |.J2 500 o.3

i
Q </) > Q 13 '> 400 i i i i
t

c fq 300 o.2 ,G>>0 1 5 .2 c

o

16-6 pav. Psichiatrijos ligonini tutjimas Amerikoje. Apie 1955 metus, kai imta vartoti antipsichozinius vaistus, psichiatrijos ligoninse labai sumajo pacient skaiius. Taiau daugelis psichikai nesveik moni, istumt i ligonini, nesugebani savimi pasirpinti, atsidr gatvje (Nacionalinio sveikatos instituto duomenys).

g % 200 100

1900 1910 1920 1930 1940 1950 1960 1970 '80

'86

Metai

576

VI DALIS. Asmenyb, sutrikimai ir gera savijauta

Kaip bet kur nauj gydymo bd, taip ir gydym vaistais, i pradi lydi entuziazmas, nes daugumos pacient bkl akivaizdiai gerja. Taiau entuziazmas sumaja, kai mokslininkai suskaiiuoja, kiek pasveiko negydom moni ir kiek pasveiko dl placebo takos - teigiam personalo bei j pacient lkesi. Taigi, nordami vertinti nauj vaist veiksmingum, mokslininkai taiko vadinamj abipusiai akl metodik. Pus pacient gauna vaistus, o kita pus - panaiai atrodant placeb. Nei gydantysis personalas, nei pacientai neino, kas kam paskirta. itokiais abipusiai aklais tyrimais buvo nustatyta, jog kelios vaist rys tinka psichikos sutrikimams gydyti.
VAISTAI. Psichikos sutrikimus gydant vaistais, esmini pokyi vyko tada, kai atsitiktinai buvo nustatyta, jog tam tikri vaistai, vartojami kitoms ligoms gydyti, ramina psichozinius pacientus. Toki antipsichozini vaist kaip chlorpromazino (parduodamo Thorazine pavadinimu) daniausiai skiriama, kai yra pozityvi klausos haliucinacij ir paranojos simptomatika. is vaistas silpnina pacient jautrum nesvarbiems dirgikliams (Lenzenweger ir kt., 1989). Kamuojamiems schizofrenijos ir turintiems negatyvi apatijos bei nusialinimo simptom, ie antipsichoziniai vaistai nra tinkami. Naujas vaistas klozapinas (parduodamas Clozaril pavadinimu) yra gana veiksmingas ir plaiai vartojamas Europoje. Taiau Jungtinse Amerikos Valstijose is vaistas tapo neprieinamas daugumai pacient, nes, j vartojant, kas savait reikia atlikti kraujo tyrimus vaist dozei patikslinti, o ie tyrimai yra labai brangs. Antipsichozini torazino grups vaist molekuls yra gana panaios neuromediatoriaus dopamino molekules, todl gali uimti jo jungties viet receptoriuje ir taip stabdyti jo aktyvum (Pickar ir kt., 1984). Tai, jog dauguma antipsichozini vaist slopina dopamino receptorius, patvirtina psichofarmakologo Solomano Snyderio (1984) mintis, jog dopamino sistemos smegenyse glaudiai susijusios su esminiais schizofrenik smegen nenormalumais - tai gali bti dopamino perteklius, o galbt ypatingas dopamino receptori jautrumas". Antipsichoziniai vaistai, tokie kaip torazinas, veikia labai stipriai, todl gali sukelti Parkinsono lig panai poymi: ssting, drebjim, sutrikdyti raumen koordinacij (Kaplan ir Saddock, 1989). Vieniems monms veiksminga vaist doz kitiems gali bti per didel. Pavyzdiui, azijieiams reikia maesns dozs negu europieiams (Holden, 1991). Atsargiai kontroliuodami dozes ir j padarinius, gydytojas ir pacientas turi atrasti rib, skiriani simptom susilpnjim ir labai nemalonius alutinius reikinius. Vaist bei rpesting moni dka tkstaniai moni, kurie, diagANTIPSICHOZINIAI

16 SKYRIUS. Terapija

577

nozavus schizofrenij, buvo nugabenti psichiatrijos ligonini palatas, sugro darb ir beveik normal gyvenim. RAMINAMIEJI VAISTAI Valium ir Librium yra vieni i sunkiausiai gydytoj iraom raminamj vaist, kuriais danai piktnaudiaujama. Kaip ir alkoholis, ie vaistai slopina centrins nerv sistemos veikl. Jie maina tamp ir nerim, bet nesukelia didelio mieguistumo, todl j skiriama net ir esant nedidelei emocinei tampai. Kartu su kitu gydymu vartojami raminamieji vaistai kartais padeda mogui imokti skmingai susidoroti su bauginaniomis situacijomis. Vaist nuramintas jis gali mokytis, kaip elgtis su baim kelianiais dirgikliais. Kartais psichoterapeutus, taikanius elgesio terapij, kritikuoja u tai, jog jie susilpnina simptomus, neisprsdami esmins problemos; u tai kritikuojamas ir gydymas raminamaisiais vaistais. Skirtingai nuo elgesio terapijos, raminamieji gali bti naudojami nuolat. Danai Valium piliules ryjantis mogus, kuris nori sumainti net ir maiausi tamp, gali tapti psichologikai priklausomas nuo vaisto. Kai toks mogus nustoja vartoti iuos vaistus, jam gali sustiprti nerimas, prasidti nemiga, todl, nordamas j atsikratyti, jis ir vl ima vartoti vaist. ANTIDEPRESANTAI. Raminamieji ramina nerimastingus mones, o antidepresant paskirtis - pakelti prislgt moni nuotaik. Dauguma i vaist didina neuromediatori norepinefrino ir serotonino kiek, kuris depresijos metu bna nepakankamas. Pavyzdiui, dabar labai populiarus naujas antidepresantas fluoksetinas (parduodamas Prozac pavadinimu) stabdo serotonino reabsorbcij ir jo pasialinim i sinapsi. Pacientai, pradj vartoti antidepresantus, kit ryt pabud dar nedainuoja O, koks nuostabus rytas!". Antidepresant poveikis irykja po 3 ar 4 savaii. Kartais kartu taikoma ir kognityvin terapija, padedanti pacientui pakeisti prast negatyv mstymo bd. Tiems, kuriuos kamuoja bipolinio sutrikimo maniakins ar depresins nuotaikos svyravimai, paprasiausia l i i o druska yra veiksminga priemon. Tai nustat austral gydytojas Johnas Cade penktajame deimtmetyje, paskyrs lit stiprios manijos apimtam pacientui. Nors tokio sprendimo prieastis buvo klaidinga - jis galvojo, kad litis ramina sujaudintas jr kiaulytes, nors i tikrj jas tik suerzino, - Cade pastebjo, kad, neprajus ir savaitei, pacientas pasijuto labai gerai (Snyder, 1989b). Nuolat vartojant lit, atgaunama emocin pusiausvyra. Daugeliui moni, kuriuos ilgus metus kankino nuotaikos svyravimai, palengvja, kai jie kasdien suvartoja doz pigios druskos.

578

VI DALIS. Asmenyb, sutrikimai ir gera savijauta

Elektrokonvulsin terapija
Daug prietaringiau vertinamas oko terapijos, arba vadinamosios elektrokonvulsins terapijos (EKT), poveikis smegenims. Pirm kart EKT buvo panaudota 1938 metais, kai nemiegantis pacientas buvo priritas prie stalo ir jo smegenys paveiktos elektros srove, kurios tampa siek beveik 100 volt. Tai sukl skausmingus traukulius, ir pacientas i karto neteko smons. Todl dar ligi iol iliko barbarikos EKT vaizdinys. Taiau dabar pacientas pirmiausia gauna skausm malinanius ir raumenis atpalaiduojanius vaistus, kad dl traukuli jis nesusialot. Tada psichiatras nieko nejauianio paciento smegenis sekunds dal paveikia elektros srove. Po 30 minui pabuds pacientas nieko neprisimena apie gydymo eig ir apie tai, kas vyko anksiau. Psichiatrai EKT taiko tik labai sunkiai depresijai gydyti. (Tai nra veiksminga priemon kitiems psichikos sutrikimams.) Taikant gydym tris kartus per savait, po 2-4 savaii beveik 80% ar net daugiau depresij keniani moni bkl labai pagerja ir joki pastebim smegen paeidim nebna (Bergsholm ir kt., 1989; Coffey ir Weiner, 1990). Po dviej savaii vyko stebuklas", ra inomas psichologas tyrintojas Normanas Endleris (1982) po to, kai EKT palengvino jo sunki depresij. Nacionalini sveikatos institut ekspertai 1985 metais prane, jog daugelio moni gydymo duomenimis, EKT yra veiksminga priemon veikiant sunki depresij, kurios gydymas vaistais yra nerezultatyvus (Consensus Conference, 1985). Taigi Amerikos psichiatr asociacijos (1990) teigimu, EKT vl laikoma svarbiausiu depresijos gydymo bdu". Kas vyksta EKT metu? Prajus daugiau kaip 50 met, niekas tiksliai neino. Galbt d! elektros oko isiskiria daugiau norepinefrino, neuromediatoriaus, kuris sustiprina suadinim, pakelia nuotaik ir kurio, atrodo, trksta depresijos metu. O galbt oko sukelti priepuoliai veria smegenis raminamai veikti tuos nervinius centrus, kuri pernelyg didelis aktyvumas sukelia depresij (Sackeim, 1988). Nors EKT tikrai daugel igelbjo nuo saviudybs ir dabar kasmet taikoma beveik 100 000 amerikiei (S.Squire, 1987), taiau siaubingas Frankentein primenantis ios procedros vaizdas ilieka. Nesvarbu, kad jos taikymo rezultatai spdingi, daugeliui pati idja elektros oku sukelti mogui traukulius atrodo barbarika, tuo labiau, jog neinoma, kas vyksta EKT metu. Be to, EKT bdu gydytiems pacientams, kaip ir kitiems anksiau j kentusiems, depresija gali atsinaujinti. Taiau dauguma psichiatr ir j pacient mano, jog elektros oko terapija yra Dievo dovana ir gerokai maesn blogyb negu depresijos sukelta neviltis, kania bei saviudybs pavojus.

Jau senovje elektra buvo naudojama gydymui. Romos imperatoriaus Klaudijaus galvos skausmas (10 m. pr. Kr. - 54 m. ) buvo gydomas dedant elektrinius ungurius prie smilkini.

16 SKYRIUS. Terapija

579

Psichochirurgija
Psichochirurgija - tai chirurginis smegen audini paalinimas ar suardymas siekiant pakeisti elges. Tai iurkiausias ir reiausiai taikomas biomedicininis sikiimas. Vien geriausiai inom psichochirurgini operacij - lobotomij - ketvirtajame deimtmetyje pirmasis pradjo atlikinti portugal kilms gydytojas Egasas Monizas. Jis nustat, jog, perpjovus nervus, kurie kaktos skiltis jungia su emocij kontrols centrais, agresyvs ir emocij nevaldantys pacientai nusiramindavo. Per penktj ir etj deimtmet deimtims tkstani moni, kamuojam sunki psichikos sutrikim, buvo atlikta lobotomija, o Monizui suteikta Nobelio premija (Valenstein, 1986). Atliekant lobotomij, norta paprasiausiai atsieti emocijas nuo mstymo, taiau jos padariniai danai bdavo daug iurktesni asmuo visam laikui tapdavo apatikas, nenuovokus ir impulsyvus. etajame deimtmetyje, kai pradti vartoti raminamieji vaistai, psichochirurgijos buvo beveik atsisakyta. Dabar lobotomija daroma labai retai. Kitokios psichochirurgins operacijos daromos tik ypatingais atvejais. Pavyzdiui, jeigu pacientas kenia nuo nekontroliuojam priepuoli, chirurgas gali padaryti neveiklias tam tikras traukulius sukelianias nerv grupes. Kadangi i gydomj operacij padariniai negrtami, jos daromos tik tada, kai nebra kitos ieities. Biomedicinins terapijos veiksmingumas primena mums vien esmin dalyk: mums patogu kalbti apie psichologini ir biologini veiksni takas atskirai, taiau bet kuris psichikos reikinys kartu yra ir biologinis. Kiekviena ms mintis ar kiekvienas jausmas priklauso nuo smegen veiklos. Kiekviena krybinga mintis, kiekviena diaugsmo ir pykio akimirka, kiekvienas depresijos laikotarpis kyla i smegen elektrocheminio aktyvumo.

Taikant biomedicinin terapij, galima sitikinti, jog psichika ir knas yra neatsiejami: veikiant vien, paveikiama ir kita.

PSICHIKOS SUTRIKIM

PROFILAKTIKA

Taikant psichoterapij ir biomedicinin terapij, stengiamasi psichikos sutrikim prieasi iekoti paiame moguje. Mes samprotaujame, kad mons, kurie elgiasi iauriai, yra iaurs, kurie elgiasi kaip beproiai" - ligoniai". Mes klijuojame etiketes" tokiems monms, tuo atskirdami juos nuo normali" moni. Vadinasi, mes mginame paveikti nenormalius" mones, paddami jiems geriau suprasti j problemas, pakeisdami j mstymo bd ar kontroliuodami juos vaistais. Yra ir kitas poiris daugel psichikos sutrikim: juos galima

580

VI DALIS. Asmenyb, sutrikimai ir gera savijauta

laikyti suprantamu atsaku sutrikdytos ir neramios visuomens reikinius. Vadovaujantis iuo poiriu, gydyti reikia ne asmen, o jo socialin aplink. Todl geriau bt ukirsti keli problemai pertvarkant grsmingas slygas, negu laukti, kol problema ikils ir tada j sprsti. Profilaktikos svarb iliustruoja pasakojimas apie sraunioje upje skstanio mogaus gelbjim. Skmingai suteiks pirmj pagalb skstaniajam, gelbtojas pamato kit besiblakant vandenyje, kur taip pat itraukia. Kai tai pasikartojo dar kelis kartus, gelbtojas pasisuko ir m bgti prie ups tkm, nors vandenyje matsi dar vienas kartligikai besiblakantis mogus. Ar nesirengi gelbti to mogaus", - paklaus praeivis. Ne," - atsak gelbtojas. Bgu prie srov ir mginsiu isiaikinti, kas stumia visus tuos mones vanden". Psichikos sveikatos profilaktika - tai jimas prie srov, jos tikslas - ukirsti keli psichikos sutrikimams, nustatant juos sukelianias slygas ir jas velninant. George Albee (1986), buvs Amerikos psicholog asociacijos prezidentas, sitikins, jog yra daugyb fakt, rodani, kad skurdas, beprasmikas darbas, nuolatin kritika, nedarbas, rasizmas, moter niekinimas menkina mogaus kompetencijos jausm, asmenin kontrol, savivert. Tokie stresai didina depresijos, alkoholizmo ir saviudybs tikimyb. Albee manymu, tie, kurie rpinasi toki nelaimi profilaktika, turt remti programas, kuri tikslas - sumainti skurd, nelygiateisikum ir kitus nuosmukio reikinius. Keli raupams ukirtome skiepydami sveikuosius, o ne gydydami raupsuotuosius. Geltonj kartin veikme, kontroliuodami uod plitim. Ukirsti keli psichologinms problemoms galime, paddami atgauti pasitikjim tiems, kurie imoko bti bejgiai, keisdami mogaus vienium didinani aplink, lavindami tv ir mokytoj gdius, btinus vaik savi vertei ugdyti. I ties viskas, kas padeda gerinti mogaus gyvenimo slygas ir daro gyvenim visavertikesn bei prasmingesn, gali bti laikoma svarbiausia psichikos arba emocini sutrikim profilaktikos dalimi" (Kessler ir Albee, 1975, 557 p.). Albee mums dar kart primena svarbiausi ios knygos tem: mogus yra vieninga bio-psicho-socialin sistema. Daugel met savo kn mes patikdavom gydytojui, o siel - psichiatrui ar psichologui. Taiau toks grietas skyrimas toliau atrodo nepagrstas. Sutrikus chemini jungini pusiausvyrai organizme, gali kilti schizofrenija ir depresija. O pyktis, depresija ir stresas, kaip suinosime kitame skyriuje, gali kelti grsm ms fizinei sveikatai. Mens sana in corpore sano", - sako sena lotyn patarl: Sveikame kne sveika siela".

Proto negal kyla i kno negali ir panaiai kno negal kyla i proto negali".
Mahabharata, madaug 2 0 0 m

16 SKYRIUS. Terapija

581

SANTRAUKA
Psichikos sutrikimai alinami ir psichoterapija, kuri remiasi individ tarpusavio sveika, ir biomedicinine terapija, kuri keiia nervines funkcijas. gojim. Be to, jie taiko ir operantinio slygojimo dsnius bei tokias elgesio keitimo metodikas, kaip eton kaupimas. Kognityvine terapija. Naujesni kognityvins terapijos bdai, tokie kaip Elliso racionalioji emocin terapija ir Becko kognityvine terapija, taikomi depresijai veikti, siekia pakeisti pasmerkt lugti mstym, mokydami mones irti save kitaip, daugiau teigiamai. Psichoterapijos vertinimas. Kadangi teigiami klient ir psichoterapeut atsiliepimai apie psichoterapij negali rodyti, kad ji tikrai veiksminga, psichologai atliko daugyb psichoterapijos rezultat tyrim. i tyrim metaanaliz atskleid, kad: 1) moni bkl danai pagerja savaime; 2) t, kuriems taikoma psichoterapija, bkl pagerja rykiau, nesvarbu, kokiu psichoterapijos metodu ir ar ilgai jie buvo veikiami; 3) psichoterapija labiausiai padeda subrendusiems, aikiai mintis reikiantiems monms, turintiems elgesio problem; 4) placebas arba ujauiantis ir draugikas paraprofesional patarimas taip pat gali padti: itaip veikiam moni bkl pagerja labiau negu t, kurie niekaip neveikiami.

Psichologin

terapija

Svarbiausi psichoterapijos metodai siejasi su inomomis psichoanalitine, humanistine, bihevioristine ir kognityvine psichologijos kryptimis. Psichoanaliz. Psichoanalizs tikslas - padti mogui velgti savo psichikos sutrikim prieastis ir ianalizuoti juos lydinius jausmus. Tam psichoanalitikas taiko tokius bdus kaip laisvsias asociacijas ir paciento sapn, prieinimosi, ilgai slopint jausm perklimo analitik interpretacij. Kaip ir psichoanalitine teorija, psichoanaliz kritikuojama u tai, kad ji aikina jau vykusius faktus, kad reikalauja labai daug laiko ir brangiai kainuoja. Nors tradicin psichoanaliz nra plaiai taikoma, jos taka yra akivaizdi tiems psichoterapeutams, kurie tyrinja savo pacient vaikysts igyvenimus, kurie mano, kad gynybos mechanizmai istumia emocikai prisodrint informacij, kurie siekia padti klientams velgti savo problem aknis. Humanistin psichoterapija. Psichoterapeutai, taikantys humanistin psichoterapij, prieingai negu psichoanalitikai, dmes sutelkia smoningus tuo metu igyvenamus kliento jausmus ir mimsi atsakomybs u savo tobuljim. Carlas Rogersas, kurdamas asmen nukreipt terapij, taik aktyvaus klausymosi, leidianio ireikti nuoirdum, palankum ir empatij, metod. Taikydamas vadinamj getalto terapij, Fritzas Perlsas norjo padti monms veikti psichologin gynyb ir skatino imtis atsakomybs u savo jausmus. Daugelis psichoterapijos metodik gali bti taikomos ir grupinei terapijai. Tam tikra grupins terapijos forma - eimos terapija, kuri eim laiko sveikaujania sistema, i kurios gali kilti problemos. Elgesio terapija. Elgesio terapija ne tiek rpinasi savivokos pltra, kiek siekia tiesiogiai pakeisti problemik elges. mogaus elgesiui pakeisti psichoterapeutai naudoja du prieprieinio slygojimo bdus: sistemin jautrumo mainim ir aversin sly-

Biomedicinin

terapija

Gydymas vaistais. Plaiausiai taikomas biomedicinins terapijos bdas yra antipsichozini vaist, raminamj ir antidepresant vartojimas. Elektrokonvulsin terapija. Nuomons apie gydym EKT yra gana prietaringos, taiau is bdas yra veiksmingas daugeliui nuo sunkios depresijos keniani moni, kuriems netinka gydymas vaistais. P s i c h o c h i r u r g i j a . Neurochirurgai retai operuoja smegenis, nordami palengvinti tam tikr psichikos sutrikim turini moni bkl. Tokios procedros kaip lobotomija yra iurkios ir sukelianios negrtamus padarinius.

Psichikos

sutrikim

profilaktika

mogaus psichikos sveikatos profilaktikos specialistai teigia, kad galima ukirsti keli daugumai psi-

582

VI DALIS. Asmenyb, sutrikimai ir gera savijauta

chikos sutrikim. J tikslas yra pakeisti slegiani, mogaus savigarbos jausm lugdani aplink palankesn, lavinani ir skatinani mog tobulti ir pasitikti savimi.

SIMINTINI TERMINAI IR SVOt

Psichoterapija. Emocionali, pasitikjimu pagrsta sveika tarp kvalifikuoto psichoterapeuto ir mogaus, turinio psichologini sunkum. Eklektinis poiris. Poiris, kad psichoterapeutas, atsivelgdamas klient problemas, gali taikyti vairius psichoterapijos metodus. P s i c h o a n a l i z . Sigmundo Freudo psichoterapijos bdas, kai paciento laisvosios asociacijos, prieinimasis, sapnai ir perklimai, psichoterapeutui juos iaikinus, ilaisvina paciento anksiau buvusius istumtus jausmus ir padeda jam suprasti save. Laisvoji asociacija. Psichoanalizje: kai pacientas nesivarydamas sako visk, kas ateina galv, kai mintis veja mint. Prieinimasis. Psichoanalizje: trukdymas nerim kelianiai informacijai pasiekti smon. Interpretacija. Psichoanalizje: analitiko pagalba pacientui pastebti ir suprasti savo prieinimsi ar kitok reikming elges, kad pastarasis pasiekt valg. Perklimas. Psichoanalizje: jausm, kuriuos pacientas jauia kitiems monms (pavyzdiui, meil ar neapykant tvui ar motinai), nukreipimas analitik. asmen nukreipta terapija. Tai Carlo Rogerso sukurtas humanistins psichoterapijos metodas, kur taikydamas, psichoterapeutas aktyviai klausosi, sudarydamas nuoirdi, palanki, empatik aplink, padedani klientui tobulti. A k t y v u s i s k l a u s y m a s i s . Empatikas klausymasis, kai klausantysis atkartoja, persako ir tikslinasi, k kalbantysis norjo pasakyti. Tai bdinga Rogerso asmen nukreiptai terapijai. Getalto terapija. Psichoterapijos metodas, kurio autorius Fritzas Perlsas, apjungiantis psichoanalitik idj apie nesismonint jausm sismoninim ir humanistins terapijos pabriam slyt su paiu savimi"; tikslas - padti monms geriau sismonini: ir ireikti savo jausmus bei imtis atsakomybs u savo jausmus ir veiksmus. eimos terapija. Psichoterapijos metodas, paremtas eimos, kaip sistemos, samprata. Laikoma, kad nepageidaujamam mogaus elgesiui tak daro eimos nariai; arba toks elgesys gali bti nukreiptas : kitus eimos narius; skatina eimos narius teigiamiems tarpusavio santykiams ir geresniam bendravimui. Elgesio terapija. Taiko mokymosi dsnius nepageidaujamam elgesiui paalinti. Prieprieinis slygojimas. Elgesio terapijos metodika, slygojanti naujus atsakus dirgiklius, sukelianius nepageidaujam elges: pagrsta klasikiniu slygojimu. Dar r. sisteminis jautrumo mainimas ir aversinis slygojimas.

Sisteminis jautrumo mainimas. Prieprieinio slygojimo ris, kai maloni atsipalaidavimo bsena siejama su laipsnikai stiprjaniais nerim kelianiais dirgikliais. Paprastai taikoma fobijoms gydyti. Aversinis slygojimas. Prieprieinio slygojime ris, kai nemaloni bsena (pavyzdiui, pykinimas) siejama su nepageidaujamu elgesiu (pavyzdiui, alkoholio vartojimu). Elgesio modifikacija. Operantinio slygojimo dsni taikymas mogaus elgesiui keisti. eton kaupimas. Operantinio slygojimo metodika, kai atlyginama u pageidaujam elges. Pacientas ikeiia eton, gaut u pageidaujam elges, vairias lengvatas ir malonumus. Kognityvin terapija. Psichoterapijos metodas, kuris moko m o n e s nauj tinkamesni mstymo ir veiklos bd; remiasi prielaida, jog mstymas siterpia tarp vyki ir ms emocini reakcij.

16 SKYRIUS. Terapija

583

Racionalioji emocin terapija. Alberto Elliso sukurta kognityvins terapijos konfrontacin metodika, kai energingai paneigiamos moni neprotingos, pasmerktos lugti nuostatos ir prielaidos. Metaanaliz. Daugelio skirting tyrim rezultat statistinis apjungimas. Psichofarmakologija. Vaist poveikio psichikai ir elgesiui tyrimai. Litis. Cheminis elementas, vartojamas kaip veiksmingas vaistas bipolinio sutrikimo maniakins ir depresins nuotaik svyravimui alinti.

terapijos metodas, taikomas sunkios depresijos kamuojamiems pacientams; mogui sukeliama bendroji nejautra ir per jo smegenis labai trumpam leidiama elektros srov. Psichochirurgija. Chirurgin operacija, kuria paalinami ar suardomi smegen audiniai siekiant pakeisti mogaus elges. Lobotomija. Dabar gana retai taikoma psichochirurgin procedra, anksiau naudota sunkiai suvaldomiems ar agresyviems pacientams nuraminti. mogui perpjaunami nervai, kurie jungia kaktos skiltis su emocijas kontroliuojaniais smegen centrais.

Elektrokonvulsin terapija (EKT). Biomedicinins

Stresas ir sveikata

17 SKYRIUS

30

Visi esame patyr, kad psichikos bsenos sukelia tam tikras fiziologines reakcijas. Nervindamiesi dl svarbaus egzamino, pajuntame kirbjim skrandyje. Nerimaudami dl to, kad reiks vieai kalbti, imame lakstyti tualet. Susikivirijus su eimos nariu, ima nepakeniamai skaudti galv. Jei psichologinis stresas usitsia, gali iberti od, itikti astmos priepuolis arba atsiverti opa (tiems, kam tokie fiziologiniai polinkiai bdingi). Daugelis moni nelabai ino, kok siaubing poveik gali turti ms elgesys. Nuo ms elgesio priklauso, ar tapsime keturi labiausiai iandien paplitusi lig ir miri - irdies lig, vio, insulto ir nelaiming atsitikim - aukomis (17-1 pav.). Nacionalins moksl akademijos medicinos institutas (1982) ityr, kad Jungtinse Amerikos Valstijose daugiausia mirtama dl 10 prieasi ir pus j yra susijusios su mogaus elgesiu: rkymu, piktnaudiavimu alkoholiu, netinkamomis reakcijomis stres, gydytojo nurodym nepaisymu, mau fiziniu aktyvumu, narkotik vartojimu, menkaverte mityba. Jeigu mons suprast, kad j elgesys yra lig altinis, ir pradt kitaip elgtis, sumat kani, pailgt gyvenimo trukm ir pagert jo kokyb. Siekdami i tiksl, psichologai kartu su medikais sukr tarpin mokslo srit - elgesio medicin, kuri apjungia medicinos inias ir inias apie mogaus elges. Tradicinei nuomonei, kad tam tikr lig sukelia kokia nors viena prieastis (genai, mikrobai ar emocijos), psichologai Mary Jasnoski ir Gary Schwartzas (1985) prieprieina sistemins elgesio medicinos teorijos poir. Kiekvienas ms bties lygmuo susideda i posistemi ir kartu yra didesns sistemos (visumos) sudedamoji dalis. Todl, nordami suprasti, nuo ko priklauso ms svei-

(o ^.ifi on
E < 5
20

O) 0) S S 10

1 L T ft

Tuber- Plaui Viduria- Sirkulioz udegi- vimas ir dies mas enteritas ligos 1900

1 1 1

irdies Vys Insul- Nelailigos tas mingi atsitiki1988 mai 17-1 pav. 1900 ir 1988 met duomenys apie keturias pagrindines miri prieastis Jungtinse Amerikos Valstijose. Nugaljus svarbiausias infekcines ligas, svarbiausiu ligas ir mirt lemianiu veiksniu tapo elgesys - vartojimo proiai, reakcija stres ir kiti su sveikata susij poelgiai (i Nacionalinio sveikatos centro statistikos, 1990).

17 SKYRIUS. Stresas ir sveikata

585

kata, turime inoti, kaip tos biologins, psichikos ir socialins sistemos sveikauja. Pavyzdiui, mogaus kno organai sudaro tam tikras didesnes sistemas - virkinimo, kraujo apytakos ir informacijos apdorojimo, - kurios yra dar didesns sistemos - mogaus sudedamosios dalys. O mogus yra eimos, bendruomens, tam tikros kultros ir t.t. dalis. Antra vertus, mogaus vidaus organai yra sudaryti i posistemi - lsteli, - kurias sudaro biocheminiai junginiai. Kiekvienas ms bties lygmuo yra ir didesns sistemos dalis, ir kartu maesni sistem derinys. Sistemins teorijos alininkai nemano, kad lig gali sukelti arba fiziologins, arba psichologins prieastys; jie teigia, kad lig sukelia vis i tarpusavyje susijusi sistem (kurias tiria fiziologai, psichologai, sociologai ir kt.) sveika. mogus, kaip vis i sistem visuma, yra kaip mobilis: palietus vien kuri dal, kinta ir visos kitos sistemos dalys. Sveikatos psichologija - tai spariai besipltojanti psichologijos aka, prisidedanti prie elgesio medicinos laimjim. iame skyriuje nagrinjami pagrindiniai sveikatos psichologijos klausimai: Kaip pavojus susirgti tam tikra liga priklauso nuo ms emocij ir reakcij stres? I ko mogus sprendia, kad jis serga, kada jis ima iekoti pagalbos ir gydytis? Kaip moni nuostatos ir elgesys padeda ukirsti keli ligoms, siekti sveikatos ir geros savijautos? Kaip galima sumainti ar kontroliuoti stres?

Yra mokslas ne tik apie bet ir apie sveikat

ligas,

Elizabeth B l a c k w c l l Medicina - profesija moterims", I860

STRESAS IR LIGOS
Grdama takeliu stovyklaviet Uoltuosiuose kalnuose, Karen igirsta, kad kakas braka jai po kojomis. Ivydus mkteljusi barkuol, jos organizmas sukaupia visas jgas kovai arba bgimui: raumenys sitempia, padaugja adrenalino, irdis ima stipriau plakti. Ji bga kiek kojos nea stovykl, kur yra saugu. Kai Karen j pasiekia, jos raumenys pamau atsipalaiduoja, irdies ritmas ir kvpavimas sultja. Kart ryt i savo nam umiestyje vaiuodamas automobiliu darb, Karlas dl kelio remonto pasiekia geleinkelio stoties main stovjimo aiktel 8 vai. 5 min. ir pamato jau ivykstant traukin. Kitu traukiniu atvyks miest, jis pakliva pai psij spst ir turi alknmis stumtis per mini. Gal gale pasieks savo banko staig, atsiprao jo laukianio kliento, kuris stebisi, kur Karlas iki iol buvo ir kodl nepareng ataskaitos apie ketvirio investicijas. Karlas visaip stengiasi nuraminti klient. Vliau jis pastebi savo

586

VI DALIS. Asmenyb, sutrikimai ir gera savijauta

ugniautas emocijas - temptus raumenis, sukstus dantis ir dilgsjim skrandyje. Reakcija stres padjo Karen isigelbti; jei Karlo patirtas stresas kartotsi, padidt irdies lig, aukto kraujospdio arba kit su stresu susijusi sveikatos problem grsm. Be to, jausdamas tamp, jis galbt maiau miegot ir manktintsi, daugiau rkyt ir vartot alkoholio, tuo keldamas dar didesn pavoj savo sveikatai.

Amerikos eimos gydytoj akademijos duomenimis, du tredaliai apsilankiusi pas eimos gydytoj moni skundiasi simptomais, kuriuos sukelia stresas (Wallis, 1983).

Stresas ir stresoriai
Streso svoka vartojama nevienareikmikai. Kartais ji taikoma grsmei arba ikiui (Karlas susidr su pakankamai stipriu stresu), o kartais atsakui grsm ar ik (pamaiusi barkuol, Karen patiria stipr stres) apibdinti. Kad bt apimtos ios abi reikms, s t r e s galime apibrti kaip bendr proces, kuriuo vertiname ir reaguojame tam tikrus grsm ar ik kelianius vykius, vadinamuosius stresorius. Stresoriaus poveikis gali bti teigiamas, kai jis mus aktyvina ir motyvuoja veikti sunkumus. Sporto empionai, geri estrados artistai, puiks mokytojai ir lyderiai, suadinti ikio, klesti ir pranoksta kitus. Taiau daug daniau stresoriai kelia grsm mums - ms visuomeninei padiai bei saugumui darbe, ms mylimj sveikatai ir gerovei, ms giliems sitikinimams bei savivaizdiui (Hobfoll, 1989). Toks stiprus arba usitss stresas gali turti aling psichini ar fiziologini padarini. STRESO REAKCIJOS SISTEMA. Nors medikai domjosi stresu jau nuo Hipokrato (460-377 m. pr. Kr.) laik, fiziologas Walteris Cannonas (1929) tik treiajame io amiaus deimtmetyje rod, kad streso reakcija yra vieningos, psichik ir kn apimanios, sistemos dalis. Cannonas pastebjo, kad vairs stresoriai - labai didelis altis, deguonies stoka, emocijas sukeliantys vykiai - skatina isiskirti epinefrin ir norepinefrin (labiau inomus kaip adrenalinas ir noradrenalinas). i streso hormon patenka krauj i simpatini nerv galni, esani vidinje antinksi dalyje. 13 skyriuje, aptariant emocin suadinim, rayta, kad tai yra tik viena simpatins nerv sistemos atsako dalis. Gavusi signalus i galvos smegen tak, simpatin nerv sistema padanina irdies ritm, sustiprina kvpavim ir raumen kraujotak, atpalaiduoja energij, sukaupt riebal pavidalu, - ir taip organizmas pasirengia, Cannono odiais tariant, kovai arba pabgimui". Cannonas toki organizmo reakcij laik nuostabiai prisitaikania sistema. Fiziologai nustat dar ir antrj streso reakcijos sis-

17 SKYRIUS. Stresas ir sveikata

587

tem (17-2 pav.). Gavusi tam tikr signal i smegen ievs, iorin antinksi dalis (iev) iskiria streso hormon kortizol. Kanadiei mokslininkas Hansas Selye (1936, 1976) 40 savo gyvenimo met paskyr Cannono atradimams pltoti; jo dka streso svoka tapo labai svarbi tiek psichologijai, tiek medicinai. iais laikais taip pat verta prisiminti, kaip Selye kr streso reakcijos samprat. Selye, tikdamasis atrasti nauj lytin hormon, virkt iurkms kiauidi hormono ir nustat tokius padarinius: 1) sustorja antinksi iev; 2) sumaja ukrio liauka (kurioje yra baltj kraujo kneli, kovojani su ligomis); 3) susidaro kraujuojani op. Joks iki tol inomas hormonas nebuvo sukls toki simptom, todl Selye nudiugo: Bdamas 28-eri, a jau, atrodo, aptikau nauj hormon". Netrukus Selye teko nusivilti. Suleids iurkms kitoki skysi, jis vl pastebjo tuos paius simptomus: sustorjusi antinksi iev, sumajusi ukrio liauk ir atsiverianias kraujuojanias opas. Taigi Selye padar ivad, kad iuos simptomus sukl ne naujas hormonas:
Visos mano viltys atrasti nauj hormon lugo. Tyrimai pareikalavo tiek daug laiko ir l - ir viskas veltui... A buvau taip prislgtas, kad kelet dien negaljau nieko veikti. Tik sdjau laboratorijoje ir msiau... Vliau paaikjo, kad tas laikas, kur praleidau susikaups ir mstydamas, buvo lemtingas mano karjerai; a supratau, k man reikia toliau daryti... A vis grdavau mintimis prie savo nepavykusi eksperiment ir j galim aikinim, ir man staiga ov galv mintis, kad juos galima visai kitaip vertinti. O jei ie simptomai - tai nespecifin kno reakcija bet koki organizmui padaryt al, .... bendra medicinin sindromo reikm bt didiul! (1976, 2 4 - 2 6 p.). 17-2 pav. I smegen ievs gav tam tikrus signalus, kurie gali ateiti dviem keliais, antinksiai (esantys vir inkst) iskiria streso hormonus.

Nordamas patikrinti savo spliojimus, Selye tyrinjo gyvn reakcijas vairius stresorius, pavyzdiui, elektros ok, chirurgin operacij, judesi ribojim. Jis nustat, kad vis reakcij fiziologiniai padariniai buvo panas. I tikrj, organizmo prisitaikanioji reakcija stres pasirod esanti bendra - kaip signalizacija, kuri kaukia vienodai, nesvarbu, kas sibrov - todl j Selye pavadino bendruoju prisitaikymo sindromu (BPS). Pasak Selye, bendrasis prisitaikymo sindromas turi tris fazes (173 pav.). Tarkime, js patyrte fizin ar emocin traum. Pirmosios fazs metu, staiga suaktyvjus simpatinei nerv sistemai, patiriama aliarmo reakcija. Js irdis ima smarkiau plakti, daugiau kraujo priplsta raumenis ir pajuntate tarsi em slystu i po koj. Taip sutelk jgas, js pasirengiate antrajai fazei, prieinimuisi. Js kno temperatra ir kraujospdis padidj, kvpavimas - sustiprjs,

588

VI DALIS. A s m e n y b , s u t r i k i m a i ir g e r a s a v i j a u t a

isiskiria daugiau hormon. Ilgai trunkanti tokia stresin bkl gali isekinti organizm (isekimas - treioji BPS faz). Iseks js greiiau galite susirgti kokia nors liga, o kratutiniu atveju tai gali baigtis mirtimi. Nors vlesni tyrimai parod, kad organizmas iek tiek skirtingai reaguoja vairius stresorius, beveik visi medicinos specialistai sutinka su pagrindiniu Selye teiginiu, kad ilgai trunkantis stresas gali fizikai sulugdyti. Tai i dien sveikatos psichologams kelia praktinius klausimus: Kas sukelia stres?", Kokie streso padariniai?", Kaip tuos padarinius sumainti?"
STRES SUKELIANTYS GYVENIMO VYKIAI. Nuo to, kaip mes vertiname tam tikrus savo gyvenimo vykius, priklauso ms patiriamo streso stiprumas. Vienas mogus, girddamas girgdesius tuiuose namuose, nekreipia tai dmesio ir nepatiria jokio streso, o kitas, tars, kad namus kakas sibrov, labai isigsta. Mokslininkus labiausiai domina, koki tak mogaus sveikatai turi trys stresori rys: katastrofos, svarbs gyvenimo pokyiai ir kasdieniai sunkumai.

17-3 pav. Selye bendrasis prisitaikymo sindromas.

1979 m. prie ugnikalnio isiverim I I 711980 m. po I ugnikalnio isiverimo

TO
c o c a c n O c o O ) 5

Katastrofos. Katastrofos - tai didelio masto vykiai, kuri nemanoma numatyti, pavyzdiui, karas ar stichins nelaims. Toki vyki metu mons paprastai padeda vienas kitam ir stengiasi nuraminti vienas kit, taiau tai gali labai sutrikdyti j sveikat. Tai rod Paulas ir Geraidas Adamsai (1984), tyrindami 1980 metais isiverusio S v. Elenos ugnikalnio ir jo pelen nuoliau padarinius. Per septynis mnesius po ugnikalnio isiverimo netoli esaniame Othello (Vaingtono valstija) miestelyje 34% daugiau moni kreipsi skubios medicinos pagalbos lyginant su prajusij met to paties laikotarpio duomenimis (17-4 pav.). psichikos sveikatos klinik dl streso sukelt kno lig kreipsi dvigubai daugiau moni ir 19% padidjo mirtingumas. Ar visuotins nelaims visada sukelia tokius padarinius? Apdoroj 52 tyrim duomenis apie katastrofik potvyni, uragan, gaisr padarinius, Anthony Rubonis ir Leonardas Bickmanas (1991) nustat esant i esms toki pat, nors truput silpnesn, nelaimi tak monms. Po stichini nelaimi toki sutrikim kaip depresija ir nerimas skaiius padidjo vidutinikai 17%. Tarp pabgli, palikusi tvyn, taip pat bna nemaai moni, turini psichi-

;
5 5 c: 2 5 5 Q.

Birelis

Rugpjutis

Spalis

Gruodis

17-4 pav. Stichini nelaimi padariniai mogaus sveikatai. Nuo 1980 m. gegus 18 d., kai isiver v.EIenos ugnikalnis, per 7 mnesius i netoliese esanio Othello (Vaingtono valstija) miestelio medicinos pagalbos punkt apsilank 34% daugiau pacient lyginant su prajusij met tuo paiu 7 mnesi laikotarpiu (i Adams ir Adams, 1984).

17 SKYRIUS. Stresas ir sveikata

589

I ARIAU. Karo a i z d o s : p o t r a u m i n i s s t r e s a s
Karo Vietname metu Deko brys buvo keliskart apaudytas. Upuolus i pasal, buvo umutas Deko geriausias draugas, buvs tik per kelet metr nuo jo. Dekas pats nuud jaun Vietkongo kareiv, trenkdamas jam automato buoe per galv. Prabgo daug laiko, bet t vyki vaizdai grta prisiminim ir komar pavidalu. Jis vis dar paoka, igirds petardos gars arba automobilio variklio sproginjim. Suerzintas eimos ar draug, jis pratrksta keiktis, o iki karo Vietname tai darydavo retai. Slopindamas tebesitsiant nerim, jis m piktnaudiauti alkoholiu. Vietnamo karo veteranus, mones, igyvenusius holokaust, seksualins prievartos aukas kamuoja potrauminis stresas - sutrikimas, pasireikiantis tuo, kad juos persekioja prisiminimai ir komarai, jie alinasi kit moni, yra nerimastingi ir prislgti (Kaylor ir kt., 1987; Nadler ir Ben-Shushan, 1989; Wilson ir kt., 1988). Nordami nustatyti, kaip tokie sutrikimai paplit, Lig kontrols centrai (1988) palygino 7000 Vietnamo karo veteran ir 7000 veteran, tuo laiku tarnavusi kariuomenje, bet nedalyvavusi Vietnamo kare, duomenis. Paaikjo, kad dl karo metu patirto streso dvigubai daugiau Vietnamo karo veteran kent nerim, depresij, piktnaudiavo alkoholiu. Ianalizavus duomenis apie Izraelio ir Amerikos kareivius, paaikjo, kad kuo baisesni ir ilgiau trunkantys karo igyvenimai, tuo didesn al jie padaro mogaus psichikai (King ir King, 1991; Solomon, 1990). Analizuojant apie 15% potrauminio streso simptom, kuriuos jauia Vietnamo karo veteranai, nustatyta, kad du kartus maiau j jauia tie, kurie niekada nemat mio, ir tris kartus daugiau tie, kurie buvo dalyvav smarkiuose miuose. Pavyzdiui, prabgus daugiau kaip deimiai met po karo, paaikjo, kad tarp karo veteran buvo 2095 tapats dvyniai (Goldberg ir kt., 1990). Palyginus tiesiogiai miuose nedalyvavusius ir dalyvavusius dvynius, nustatyta, kad pastariesiems 5,4 karto daniau buvo bdingi potrauminio streso simptomai. Dauguma io karo traumuot moni gyvena pilnakrauj gyvenim, taiau daugel j kankina komarai, sutriks miegas, jiems sunku sutelkti dmes, jie greitai isigsta. Tai ypa bdinga tiems, kurie buvo iauriai suluointi, kankinti arba mat savo draug mirt. Karo nuostoliai paprastai vertinami pagal uvusij ir sueistj skaii bei karo ilaidas. Bet yra dar ir emocin karo kaina. Nors viai Persijos lankoje nutilo 1991 m. vasario 28 d., daugeliui karo traumuot Irako kareivi, kaip ir nukentjusi nuo karo Kuveito gyventoj, psichologins karo aizdos dar tik pradeda atsiverti.

kos sutrikim. Jie patiria stres, nutraukdami ryius su tvyne, atsiskirdami nuo eimos ir turdami prisitaikyti prie svetimos kultros, kuri skiriasi savo kalba, tautikumu, gyvenimo slygomis bei socialinmis normomis (Williams ir Berry, 1991). Svarbs gyvenimo pokyiai. Kita stresori ris - tai mogaus asmeninio gyvenimo pokyiai, pavyzdiui, mylimo mogaus mirtis, prarastas darbas, vedybos ar skyrybos. Kai kurie psichologai tiria, kaip gyvenimo pokyiai veikia mogaus sveikat, stebdami mones ilgesn laik, taip pat stengdamiesi iaikinti, ar tam tikri vykiai pasitaiko prie lig. Kiti lygina gyvenimo pokyius, kuriuos prisimena mons, sergantys arba nesergantys tam tikra liga, pavyzdiui, irdies priepuoliais. Nacionalin moksl akademija, atlikusi toki tyrim apvalg, atskleid, kad naliai (nals), mons, atleisti i darbo ir isiskyr, yra maiau atspars ligoms (Dohrenwend ir kt., 1982). Suomijoje atliktas 96 000 nali gyvenimo tyrimas pa-

590

VI DALIS. A s m e n y b , sutrikimai ir gera savijauta

tvirtino reikin: mirties per savait po sutuoktinio netekties rizika yra dvigubai didesn (Kaprio ir kt., 1987). Patiriant i karto kelet krizi, rizika dar labiau padidja. Daugelis neseniai urnaluose pasirodiusi straipsni apie stres silo skales gyvenimo pokyi sukelto streso takams" suskaiiuoti. Teigiama, kad tam tikr lyg virijantys streso veriai reikia, jog yra didel tikimyb susirgti, taiau mokslininkai nustat, kad tokios skals nepakankamai gerai numato bsimus sveikatos sutrikimus (Depue ir Monroe, 1986; Maddi ir kt., 1987). Viena, teigiami stresoriai, pavyzdiui, vedybos, ms gyvenime nra tokie pavojingi sveikatai kaip neigiami, pavyzdiui, atleidimas i darbo (Anderson ir Arnoult, 1989; Brown ir McGill, 1989). Be to, labai didels gyvenimo krizs nra danos, o jei jos mus itinka, viskas priklauso nuo to, kaip mes jas vertiname. Ijimas pensij vieniems monms gali padidinti stres, o kitiems - sumainti. Abortas sukelia stres moterims, kuri dorovins nuostatos tam prietarauja ir kuri nepalaiko partneris arba tvai. Taiau dauguma moter po aborto per daug nesielvartauja (Adler ir kt., 1990; Major ir kt., 1990). Taigi, kaip paymi biologas Robertas Sapolsky (1990), ms psichologiniai filtrai, kurie padeda suvokti iorinius vykius, gali paveikti fiziologinius procesus taip pat kaip ir patys ioriniai vykiai". Kasdieniai sunkumai. Garsiojoje Peanuts knygoje raoma, kad Laim ... kai gauni geriausi paym i raybos testo... kai sutinki t, kuris tau patinka... kai gauni pakvietim vakarl .... kai pirmkart pasibuiuoji lietui lyjant". Kaip raoma 13 skyriuje, iuolaikin mog laiming padaro ne tiek pasiturintis gyvenimas, kiek tokie kasdieniai gyvenimo vykiai kaip ilgai lauktas pasimatymas, diuginantis laikas, savos komandos pergal svarbiose varybose. Tas pat pasakytina ir apie neigiamus vykius. Kasdieniai pykiai gali bti svarbiausia streso prieastis (Lazarus, 1990; Weinberger ir kt., 1987). ie kasdieniai sunkumai yra susij su transporto kamiais spsties valandomis, erzinaniais namiais, ilgomis eilmis banke ar parduotuvje, uklupusiu lietumi, kai neturime skio. Vieni mons tai paprasiausiai nekreipia dmesio, kitus gi tokie nepatogumai labai suerzina. ei i deimties amerikiei teigia, kad stipr stres patiria maiausiai kart per savait (Harris, 1987; r. I ariau. Suvokto streso skal"). Tokie nestiprs stresoriai ilgainiui kaupiasi ir gali pakenkti sveikatai. Padidjs kraujospdis bdingas daugumai amerikiei, gyvenani lnynuose, kuriuose kasdienius stresus lydi skurdas, nedarbas, iirusios eimos, nusikalstamumas, gyvenimas perpildy-

17 SKYRIUS. Stresas ir sveikata

591

I ARIAU. S u v o k t o streso skal

Ar daug stres js gyvenime? Tyrintojai Sheldon Cohen ir Gail Williamson (1988), padedant visuomens apklaus vedjui Louisui Harrisui, suaugusiems amerikieiams pateik iuos klausimus. Ar prajusj mnes danai jautte, kad: a) Negalite kontroliuoti svarbi savo gyvenimo vyki? 0. N karto 1. Labai retai 2. Kartais 3. Gana danai 4. Labai danai b) Pasitikite savo gebjimu sprsti asmenines problemas? 0. Labai danai 1. Gana danai 2. Kartais 3. Labai retai 4. N karto c) Reikalai klostsi taip, kaip js norjote? 0. Labai danai 1. Gana danai 2. Kartais 3. Labai retai 4. N karto d) Jus ugriuvo sunkumai, kuri js nepajgiate veikti? 0. N karto 1. Labai retai 2. Kartais 3. Gana danai 4. Labai danai Js vertis (gautas sudjus nurodytus takus) yra grubus, bet greitai apskaiiuojamas patirto streso rodmuo. Ianalizav nacionalins apklausos rezultatus, Cohen ir Williamson nustat, kad vidutinis moter vertis buvo 4,7, o vyr - 4,2 tako. mons, kuri streso vertis buvo maesnis, buvo link iek tiek geriau atsiliepti apie savo sveikat ir laiksi proi, padedani isaugoti ger sveikat (sportavo, nerk ir kt.).

tose patalpose. irdies priepuoliai gana retai itinka tuos, kurie gyvena taik, vienuolik gyvenim (Henry ir Stephens, 1977). Nuolatiniai sunkumai darbe gali isekinti psichikai, fizikai bei emocikai (Maslach, 1982). Mokytojus, slaugytojas, socialinius darbuotojus, policijos pareignus ir kitus, nuolat susidurianius su sunkumais darbe, gali labai isekinti is niekada nesibaigiantis stresas darbe. Nuovargis dl fizinio isekimo, depresija ir neviltis dl emocinio isekimo, cinizmas dl psichinio isekimo gali rykiai sumainti j darbingum. Kitas streso, su kuriuo susiduriame kasdieniame gyvenime, altinis - tai konfliktai tarp skirting ms elgesio motyv. Maiausi stres sukelia siekiamo ir siekiamo" konfliktai, kai mus traukia du patraukls, bet nesuderinami tikslai: eiti sporto varybas ar kavin; studijuoti sociologij ar antropologij; vilkti ali ar smlio spalvos megztin. Kitais atvejais susiduriame su vengiamo ir vengiamo" konfliktais tarp dviej nepageidaujam dalyk. Ivengti nemgstamo dalyko studijavimo ar ivengti neskms pasimokius? Kentti dl kieno nors rstybs u pasakyt ties ar jausti kalt pamelavus? Kai kyla siekiamo ir vengiamo konfliktas, jauiame, kad tuo paiu metu kas nors traukia ir kartu atstumia. mogus, su kuriuo

592

VI DALIS. Asmenyb, sutrikimai ir gera savijauta

js susitikinjate, gali kakuo avti, bet ir kakuo nepatikti. Artjant prie tikslo, greiiau stiprja vengimo polinkis (17-5 pav.). Todl svyruojama, sunku apsisprsti. I tolo js siekiamas tikslas - laiminga draugyst - atrodo gana puikus, bet kai tik prie jo priartjate, pajuntate nor pabgti. Tolstant nuo tikslo, neigiami aspektai ima nykti, ir js pajuntate, kad tas tikslas vl ima traukti. Stresas sustiprja tada, kai vienu metu tenka igyventi kelet toki siekimo ir vengimo konflikt: kai reikia apsisprsti, su kuo draugauti, kuri mokykl lankyti, kok darb pasirinkti. Katastrofos, svarbs asmeninio gyvenimo pokyiai, kasdieniai sunkumai ir konfliktai ypa kelia stres tuomet, kai suvokiami kaip neigiami ir nekontroliuojami. Pavyzdiui, dvi iurks vienu metu gauna elektros smg, bet viena i j, sukdama rat, gali nutraukti elektros srovs tekjim, o bejg iurk, kuri negali kontroliuoti savo padties, pasidaro neatspari opoms ir labai susilpnja jos imunin sistema (Laudenslager ir Reite, 1984) (17-6 pav.). Tas pat tinka ir mogui: suvokimas, kad negali kontroliuoti padties, gali pakenkti sveikatai. Kaip raoma 14 skyriuje, pagyven slaugos nam gyventojai, kurie beveik negali kontroliuoti savo veiklos, sunyksta ir mirta greiiau negu tie, kurie gali daugiau kontroliuoti savo veikl (Rodin, 1986). Kitas veiksnys, turintis takos streso reakcijai, yra optimizmas. Psichologai Michaelis Scheieras ir Charlesas Carreras (1991) teigia, kad optimistai, mons, kurie neapibrtomis aplinkybmis visada tikisi geriausio, skmingiau susidoroja su stres sukelianiais
KONTROLS GALIMYBI SUVOKIMAS. Vadovaujanioji" iurk Pavaldioj!" iurk Kontrolin iurk 17-6 pav. Negaljimo kontroliuoti padariniai sveikatai. Vadovaujanioji" iurk (kairje) gali sustabdyti elektros smgius uodeg, pasukdama rat. Kadangi ji gali kontroliuoti smgius, tikimyb opoms atsirasti yra tokia pat kaip kontrolins iurks (deinje), kuri smgi negauna. Pavaldioji" iurk (viduryje) gauna tokius pat smgius kaip ir vadovaujanioji", bet negali j kontroliuoti. Todl yra didesn tikimyb, kad iai iurkei atsiras opos (i Weiss, 1977). 17-5 pav. Siekiamo ir vengiamo konfliktas. Artjant prie tikslo, polinkis jo ivengti danai stiprja spariau negu polinkis prie jo artti, todl svyruojama.

Elektros smgio kontrol

Elektros smgio altinis

Nesujungta su elektros smgio altiniu

17 SKYRIUS. Stresas ir sveikata

593

vykiais ir yra sveikesni. Nustatyta, kad paskutinj semestro mnes optimistiki studentai buvo maiau nuvarg, reiau skundsi kosuliu, vairiais diegliais ir skausmais. Optimistams reaguojant stresorius, maiau padidja kraujospdis ir jie greiiau atsigauna po irdies kraujagysli operacij. Kodl suvokta kontrols stoka ir pesimistinis poiris kenkia sveikatai? Gyvn tyrimai rodo, o moni tyrimai patvirtina, kad negaljimas kontroliuoti skatina isiskirti streso hormonus. Kai iurks negali kontroliuoti elektros smgio arba kai mons jauiasi negal kontroliuoti aplinkos, isiskiria daugiau kortizolio ir susilpnja imunins sistemos reakcijos (Rodin, 1986). Todl nelaisvje gyvenantys gyvnai daniau patiria stres ir daniau serga negu gyvenantys laisvje (Roberts, 1988). Kontrol silpnja ir dl didels kamaties, kuri bna tankiai apgyvendintuose rajonuose, kaljimuose, bendrabuiuose. Tai taip pat skatina isiskirti streso hormonus ir didina kraujospd (Fleming ir kt., 1987; Ostfeld ir kt., 1987).

STRESAS IR IRDIES LIGOS

Prajusiojo amiaus pabaigoje k o r o n a r i n i r d i e s l i g a - kraujagysli, maitinani irdies raumen, susiaurjimas - buvo reta liga, taiau io amiaus etajame deimtmetyje ji tapo svarbiausia iaurs Amerikos gyventoj mirties prieastis. Vien tik Jungtinse Amerikos Valstijose kasmet nuo irdies priepuolio mirta daugiau kaip pus milijono moni. Kodl taip rykiai padidjo mirtingumas nuo irdies ligos? mons dabar ilgiau gyvena, o pagyvenusius gerokai daniau itinka irdies priepuoliai. (Visi mons mirta. Paalinus vienas mirties prieastis, pavyzdiui, difterij, daugiau mirtama dl kit lig.) Taiau pailgjusi mogaus gyvenimo trukm nepaaikina, kodl nuo irdies lig mirta vis daugiau jaun moni (Chesney, 1984). Yra daug veiksni, didinani pavoj susirgti irdies ligomis. Tai rkymas, nutukimas, paveldimumas, riebus maistas, fizinis neaktyvumas, padidj kraujospdis ir cholesterolio kiekis kraujyje. Taiau, net ir vertinus vis i veiksni tak irdies kraujagyslms, kai kurie i lig atvejai lieka nepaaikinti. Labai daug fizikai neaktyvi, nutukusi rkori neserga irdies ligomis, o fizikai aktyvs, liekni, nerkantys mons kenia nuo j. Taigi kas dar galt turti takos? 1956 metais kardiologams Meyerui Friedmanui, Ray Rosenmanui ir j kolegoms kilo viena mintis (Friedman ir Ulmer, 1984). Friedmanas ir Rosenmanas, tyrindami baltaodi San Francisco jauni lygos moter ir j vyr valgymo proius, nustat, kad moterys gerokai reiau serga ir-

594

VI DALIS. Asmenyb, sutrikimai ir gera savijauta

dies ligomis negu j vyrai, nors ir vieni, ir kiti suvartodavo vienodai cholesterolio ir riebal. Ar tai lemia moterikieji lytiniai hormonai? Mokslinink manymu, moterikieji lytiniai hormonai tam takos neturi, nes juodaods amerikiets, patirianios didesn stres, serga irdies ligomis taip pat danai kaip ir j vyrai. Jauni lygos prezident man, jog ji ino, kaip atsakyti klausim. Jeigu jums i ties domu, kas ms vyrams gali sukelti irdies smg, a jums galiu pasakyti. Tai stresas, - lidnai pasak ji, - tai stresas, kur jie nuolat patiria savo darbe. Mano vyras, grs vakare i darbo, turi igerti bent vien taurel martinio, kad atsipalaiduot." Nors to meto medicinos vadovliuose nebuvo jokios uuominos apie tai, kad stresas gali bti mirties prieastis, Friedmanas ir Rosenmanas pradjo domtis, ar stresas gali veikti ird. Pramonininkams ir gydytojams jie isiunt imtus anket, kuriose buvo klausimas, kas, j manymu, sukl irdies smg j draugams ir pacientams. Ir vieni, ir kiti man, jog tam takos turi stresas, kur patiria mons, stengdamiesi ubaigti darbus iki nurodyto termino ir lenktyniaudami dl skms. Nordami patikrinti idj, kad stresas turi takos irdies ligoms, Friedmanas ir Rosenmanas 40 amerikiei mokesi rinkj nustat cholesterolio kiek kraujyje ir kraujo krejimo laik. Nuo sausio iki kovo mnesio abu ie koronarini kraujagysli spjamieji rodmenys buvo visikai normals. Taiau, kai mokesi rinkjai pradjo grumtynes, nordami ubaigti mokesi rinkim iki balandio 15 dienos, cholesterolio ir kraujo krejimo rodmenys labai padidjo. Gegus ir birelio mnesiais, kai terminai nebespaud", ie kraujo rodmenys vl sunormaljo. Mokslinink nuojauta pasitvirtino: stresas didina pavoj susirgti irdies ligomis. Tai buvo pradia didiulio darbo, kur Friedmanas ir Rosenmanas ts devynerius metus, tirdami 3000 sveik vyr nuo 35 iki 59 met. Savo tyrim jie pradjo 15 minui pokalbiu su kiekvienu vyru, klausindami apie j darbo ir valgymo proius. Kalbdamiesi jie stebjo, kaip mogus kalba ir elgiasi. Reaktyviausius, linkusius lenktyniauti, sunkiai suvaldomus, nekantrius, skaiiuojanius savo laik, labai motyvuotus, agresyviai kalbanius ir labai greitai supykstanius mones jie priskyr A tipui. Beveik tiek pat ramesni ir santresni moni buvo priskirta B tipui. Kurios grups mons, js manymu, labiau link koronarines ligas? Baigus tyrimus, paaikjo, kad per tiriamj laikotarp 257 vyrai turjo irdies priepuoli, ir 69% i j priklaus A tipui. Taigi, palyginus gautus rezultatus, paaikjo, jog A tipo vyrai daugiau negu 2 kartus labiau paeidiami. Be to, n vienas i ypa gerairdik ir santri, vadinamj grynojo" B tipo vyr, neturjo irdies priepuoli.

17 S K Y R I U S . S t r e s a s i r s v e i k a t a

595

is jaudinantis mokslo atradimas labai sudomino visuomen: milijonai moni ir dabar analizuoja save bei savo draugus, nustatindami tipus pagal laikraiuose ar urnaluose pateikiamus savs vertinimo teiginius (r. 17-7 pav). Prajus pradiniam susiavjimui, kai is atradimas atrod aikus ir labai naujas, kiti mokslininkai pradjo tikrinti ir tikslinti padarytas ivadas. Kodl A tipo mons labiau link sirgti irdies liga? Yra maiausiai dvi galimybs: vis pirma, ie mons daugiau rko, maiau miega, geria maiau pieno, o daugiau grim, turini kofeino (Hicks ir kt., 1982, 1983a, b), o visa tai didina rizik susirgti koronarine irdies liga. Antra, tiesiogin tak irdies ligai gali turti ir moni temperamentas. Jei situacija nesukelia tampos, ir A, ir B tipo moni suadinimas nesiskiria. Taiau suerzinti, gav sudting uduot ar isigand, jog gali netekti laisvs ar kontrols, A tipo mons fiziologikai reaguoja stipriau. J organizme isiskiria daugiau hormon, padanja pulsas ir padidja kraujospdis, o B tipo moni ie procesai lieka vidutinio lygio (Krantz ir kt., 1988). Pavyzdiui, Redfordas Williamsas (1989), davs Duke Universiteto studentams isprsti paprasiausias matematikos uduotis (greiiausiai isprends studentas turjo gauti priz), nustat, jog A tipo student organizme streso hormon kiekis buvo dvigubai didesnis negu B tipo student. ie hormonai skatina ant arterij sieneli susidaryti plokteles ( randus panaias cholesterolio nuosdas), kurios sukelia ateroskleroz, arba sukietina" arterijas. Dl aterosklerozs daniau padidja kraujospdis, kuris yra vienas i irdies priepuoli veiksni (Schneiderman ir kt., 1989). ie faktai leidia teigti, jog reaktyvs A tipo mons daniau yra pasiry kovoti". Susierzinus ar susijaudinus j aktyvi simpatin nerv sistema perskirsto krauj taip, kad daugiau jo patenka raumenis, o maiau vidaus organus, tarp j ir kepenis, kurios alina cholesterol ir riebalus i kraujo. Todl toki moni kraujyje yra daugiau cholesterolio ir riebal, kurie vliau gali kauptis kraujagyslse, maitinaniose ird. Pasikartojantys stresai gali sutrikdyti irdies ritm, kuris ypa silpnos irdies monms gali bti staigios mirties prieastis (Kamarck ir Jennings, 1991). Taip sveikauja moni irdys ir protai. Taigi, ar galime sakyti, kad A tipo moni elgesys lemia irdies priepuolius? Ne, taip sakyti negalima, nes tolesni tyrimai parod, jog tarp A tipo asmenybs ir vlesns irdies ligos yra silpnas ryys. A tipo mons yra ne tik reaktyvs, bet jie taip pat ieko iki, vertina veiklos naum ir skm, nori inoti, kaip vertinama j veikla (Smith ir Anderson, 1986; Strube, 1987). (Kaip tik ios ypatybs skatina A tipo mones po pirmojo irdies priepuolio pakeisti savo gyvenimo bd ir taip sumainti antrojo to-

Savs vertinimas: Kuriam tipui priklausote? B tipas A tipas 1. Nelinks 1. Labai links konkuruoti konkuruoti 2. Nejsitemps, 2. Visada kak normuojantis veikl veikia ir skuba 3. Santrus, 3. Sunkiai ramus suvaldomas 4. Reikalauja 4. Suprantantis, tobulumo atleidiantis 5. Trokta garbs, 5. Pasitiki kitais nori greitai padaryti ir patenkintas karjer darbu 6.Darboholikas" 6. Mgaujasi (net ir aisdamas) laisvalaikiu ir savaitgaliais 1 7 - 7 pav. Vienas i daugybs klausimyn, spausdinam populiariojoje spaudoje, asmenybs A ar B tipui nustatyti (i Kaip geriau veikti stres." Skaitytoj suvestin, 1984m., kovas).

596

VI DALIS. Asmenyb, sutrikimai ir gera savijauta

kio priepuolio tikimyb [Glass, 1989].) Tad gal koks ypatingas A tipo asmenybs bruoas leidia geriau vertinti rizik susirgti koronarine irdies liga? Galbt tai btinyb laiku suspti? Konkurencija? Irzlumas? Vlesni tyrim duomenys rodo, kad A tipo monms labiausiai kenkia neigiamos emocijos, ypa pyktis, susijs su agresyviu reaktyviu temperamentu (Friedman ir Booth-Kewley, 1988; Matthews, 1988). Greit supykstani moni asmenyb labiausiai irykja per tuos tyrimus, kur klausintojas vertina odin elges. (Jei kalbdamas js sakinio viduryje padarysite pauz, toks mogus siterps ir ubaigs js mint.) Jauni ir vidutinio amiaus mons, kurie piktai reaguoja menkus dalykus, yra ypa link vainikini arterij ligas. Vieno tyrimo metu beveik 25 metus buvo stebimi Duke universitete teis studijav studentai. Prieik ir cinik polinki mones, sulaukusius vidutinio amiaus, mirtis itikdavo penkis kartus daniau negu j velnesnius, patiklesnius studij draugus (Williams, 1989). Charlesas Spielbergeris ir Perry Londonas (1982) teigia: ms niris tarsi atsisuka prie mus paius ir smogia ird."

Ir Indijoje, ir Amerikoje A tipui priklausantys autobus vairuotojai kietai" vairuoja tiesiogine odio prasme; jie daniau stabdo, lenkia ir signalizuoja negu j santresni B tipo kolegos (Evans ir kt., 1987).

Ugnis, kuri js nukreipiate savo prie, danai labiau apdegina jus negu j".
Kini) patarl

Stresas ir atsparumas ligoms

Dar ne taip seniai terminu psichosomatinis apibdindavome psichini prieasi sukeltus fizinius simptomus. Nespecialistams atrodydavo, kad tie simptomai nereals - tik" psichosomatiniai. Kad nebt painiavos ir bt galima geriau nusakyti, koki tak fiziologiniams procesams turi psichikos bsenos, dauguma specialist dabar vartoja termin p s i c h o f i z i o l o g i n s (sielos-kno") ligos. Kai kuri per didelio kraujospdio form, opaligs ir galvos skausmo prieastis gali bti ne gerai inomi fiziniai sutrikimai, o stresas. Reaktyvaus temperamento monms nuolat patiriamas stresas sukelia vairi organizmo pokyi. Vieniems monms nuolatin pagiea, pyktis ir nerimas gali skatinti isiskirti daugiau skrandio rgi, suardani skrandio ar plonosios arnos gleivin, todl gali atsiverti opa. Kitiems monms dl streso gali susikaupti drusk ir skysi, o tai, kai dar yra susiaurjs arterij spindis, gali didinti kraujospd (Light ir kt., 1983).
STRESAS IR IMUNIN SISTEMA. Psichofiziologini sutrikim re-

alumu abejoti neleidia daugyb nauj eksperiment, atskleidiani tai, jog nerv ir endokrinin sistemos veikia imunin sistem. Imunin sistema yra sudtinga prieiros sistema, sauganti ms organizm, ginanti j nuo bakterij, virus ir kit svetimkni. Ji apima dviej ri baltuosius kraujo knelius, vadinamus l i m f o c i t a i s . B limfocitai susidaro kaulo iulpuose ir atpalaiduoja

Kiekvienas pacientas savo viduje".

turi

gydytoj
1875-1965

Albertas S c h w e i t z e r i s ,

17 SKYRIUS. Stresas ir sveikata

597

antiknus, kurie naikina bakterin infekcij. T limfocitai gaminasi ukrio liaukoje bei kituose limfiniuose audiniuose ir kovoja su vinmis lstelmis, virusais ir svetimkniais, net ir gerais", pavyzdiui, persodintais organais. Imunins sistemos veikloje dalyvauja ir makrofagai (didieji rijikai"), kurie atpasta, persekioja ir praryja kenksmingus sibrovlius. Imunins sistemos veiklai turi takos amius, mityba, paveldjimas, kno temperatra, o jau dabar inoma, jog ir stresas. Gali pasitaikyti dvejop imunins sistemos sutrikim. Reaguodama per stipriai, ji gali pradti pulti paties organizmo audinius, ir taip sukelti artrit ar alergij. Taiau kartais imunins sistemos reakcija gali bti susilpnjusi, leidianti, pavyzdiui, isiverti gldiniam paprastosios pslelins virusui ar daugintis vio lstelms. Imunin sistema - tai ne raitelis be galvos. Ji yra susijusi su smegen veikla ir hormonus iskiriania endokrinine sistema. Smegenys reguliuoja streso hormon isiskyrim, o ie savo ruotu slopina su ligomis kovojani limfocit veikl (Institute of Medicine, 1989). Pavyzdiui, gyvuli, kurie negali laisvai judti, gauna neivengiamus elektros smgius, priversti bti susigrd, veikiami triukmo, atsparumas ligoms sumaja (Jemmott ir Locke, 1984). Nordami nustatyti ry tarp streso ir vio, mokslininkai atliko bandymus, kuri metu grauikams duodavo vines lsteles gaminani mediag. Buvo nustatyta, kad grauikai, patiriantys stres, kurio jie negali kontroliuoti, pavyzdiui, gaunantys neivengiamus elektros smgius, link daniau sirgti viu (Sklar ir Anisman, 1981). Stresas susilpnina j imunin sistem, todl navikai greiiau auga ir bna didesni. Ar stresas panaiai susilpnina ir mogaus imunin sistem? Pasvarstykime: Vis daugja duomen, rodani, kad stresas maina mogaus atsparum virutini kvpavim tak infekcijoms ir pslelins virusui (Cohen ir Williamson, 1991). JAV Nacionalins moksl akademijos 1984 met duomenimis, sielvartas ir depresija, kuriuos sukelia sutuoktinio mirtis, susilpnina imunin sistem ir padidina irdies priepuolio ar irdies smgio tikimyb. Kosmoso tyrim laboratorija atliko tyrimus trij skrydi aplink em metu, ir buvo nustatyta, kad astronaut imunin sistema susilpnja i karto po streso, kur jie patiria, grdami ir nusileisdami jr (Kimzey, 1975; Kimzey ir kt., 1976). Taip pat nustatyta, kad student, patiriani didesn stres egzamin laikotarpiu, ar tomis dienomis, kai yra nusimin, atsparumas ligoms yra maesnis (Jemmott ir Magloire, 1988; Stone ir

598

VI DALIS. Asmenyb, sutrikimai ir gera savijauta

kt., 1987). Vieno eksperimento metu savanoriai, jiems patiems sutikus, buvo ukrsti peralimo lig virusu. J patirtas stresas paatrino ligos simptomus (Dixon, 1986). Ar gali stresas susilpninti imunins sistemos veikl? inoma, gali. STRESAS IR VYS. Dar daugiau gin sukl atradimai, siejantys stres ir neigiamas emocijas su viu. Kai kurie mokslininkai paymi, jog apie metus laiko po patirtos depresijos, bejgikumo ar netekties yra didesn tikimyb susirgti viu. Daniau viu suserga naliai, isiskyr ar atskirti asmenys. Tiriant vyrus, kuri monoms buvo diagnozuota paskutinioji krties vio stadija, buvo nustatyta, kad, joms mirus, per du pirmuosius mnesius vyr limfocit veikla susilpnjo (Schleifer ir kt., 1979). Kito tyrimo metu MMPI asmenybs testu buvo itirta 2018 vidutinio amiaus vyr, dirbusi Vakar elektros kompanijoje 1958 metais. Nustatyta, jog per 20 met nuo to laiko nuo vio mir 7% neprislgt ir 12% iek tiek prislgt moni. io skirtumo negalima aikinti amiumi, rkymu, grimu ar kitomis fizinmis savybmis (Persky ir kt., 1987). Panas tyrim duomenys gauti Jugoslavijoje ir Vokietijoje (Eysenck ir Grossarth-Maticek, 1991). Be to, viu sergantys pacientai, kurie ugniauia savo neigiamas emocijas, turi maiau vili igyventi negu tie, kurie jas ireikia (O'Leary, 1990). Remiantis Los Andelo vio centro (LAVC) atliktos apklausos, kurioje dalyvavo 649 vio specialistai, gyd daugiau kaip 100 000 serganij viu, duomenimis, galima pasakyti, jog ligos eigai svarbios ir paties paciento nuostatos. Keturi i penki gydytoj teigiamus mginimus priimti ligos ik" ir didel nor gyventi" laik svarbiais ilgaamikumo veiksniais (Cousins, 1989). Suprantama, pacientai, suinoj savo diagnoz, pirmsias kelias savaites bna nerimastingi ir prislgti (Andersen, 1989). Ar j kovingumo dvasios ir vilties jausmo puoseljimas gali padti jiems igyventi? Ar ms sitikinimai, malindami neigiamas emocijas, kurios slopina su viu kovojani imunin sistem, gali pagerinti biologinius procesus? Keletas tyrim teikia vili. Lyginant su LAVC kontroline serganij viu grupe, mons, kurie dalyvavo paramos grupse ir buvo mokomi palaikyti nuotaik, tapo linksmesni, kartu padaugjo ir tam tikr imunini lsteli (Cousins, 1989). Panai mokymo programa buvo taikyta Vokietijoje turintiems polink i lig (sitempusiems, bet emocikai santriems). Nustatyta, kad 90% moni po 13 met buvo gyvi, o i kontrolins, mokymo programoje nedalyvavusi, moni grups gyv liko 38% (Eysenck ir Grossarth-Maticek, 1991). Ti-

Linksmas bdas yra geras vaistas, o prislgta siela isekina kn

Patarls 17:22

17 SKYRIUS. Stresas ir sveikata

599

riant 86 moteris, gydomas Stanfordo universiteto medicinos mokyklos klinikose nuo krties vio, buvo nustatyta, jog tos, kurios kiekvien savait dalyvavo grupins terapijos usimimuose, gyveno vidutinikai 37 mnesius, o tos, kurios nedalyvavo, 19 mnesi, t.y. 2 kartus trumpiau (Spiegei ir kt., 1989). rodius, kad ie rezultatai patikimi - Stanfordo tyrimas dabar kartojamas su 100 nauj pacient (Adler, 1991), - turt bti pastiprintos pastangos mokyti gydytojus bendrauti su pacientais tokiais bdais, kurie maina nevilt ir puoselja vilt. Pastebdami ry tarp emocij ir vio, turime bti labai atsargs ir atskirti tikrus mokslo laimjimus nuo ms noro matyti tokius laimjimus. Mokslininkas Alanas Justice (1985) teigia, kad stresas nesukuria vini lsteli, taiau jis veikia j augim, silpnindamas natrali organizmo gynyb ir kov su besidauginaniomis piktybinmis lstelmis. Netempta, viltinga bsena i gynyb stiprina. Pacients, kurioms buvo paalintos krtys ir kurios tiki, jog veiks krties v, daniau igyvena negu tos, kurios yra stoikos ar nepuoselja vilties igyti (Hali ir Goldstein, 1986; Pettingale ir kt., 1985). Tokius duomenis skelbti spaudoje yra truput pavojinga, nes kai kurie pacientai gali imti kaltinti dl vio save - o, jei a biau labiau reiks savo emocijas, atsipalaidavs, turjs vili...". Tai taip pat pavojinga ir sveikiesiems, kurie mano, kad yra sveiki dl savo bdo ir kaltina serganiuosius: Ji serga viu? tai k reikia slpti savo jausmus ir bti tokiai maloniai." Tokiu atveju mirtis tampa didiausia neskme". inoma, pakeisti organizmo biologini proces, kai vys jau smarkiai iplits, net rytingai nusiteikus negalima. Mes galime iek tiek kontroliuoti patiriam stres, taiau ms emocinis reaktyvumas i dalies yra gimtas. Todl, kaip teologas Reinholdas Niebuhras savo maldoje (500 p.) prao, mes turtume ramiai priimti tai, ko nemanoma pakeisti, keisti tuos dalykus, kuriuos galime pakeisti, ir siekti iminties atskirti viena nuo kita. Sveikatos psichologijos specialistams, tiriantiems emocij, smegen veiklos ir imunins sistemos sveik, reikia iminties atskiriant faktus apie tikr emocij tak sveikatai nuo pseudomokslini prasimanym.
IMUNINS SISTEMOS SLYGOJIMAS. Alergikas iedadulkms

Jei organins ligos prieastys yra neinomos, kyla pagunda rasti psichologin paaikinim. Kol nebuvo atrastos bakterijos, sukelianios tuberkulioz, ios ligos prieastys buvo siejamos su asmenybs veiksniais (Sontag, 1978).

mogus, pamats restorane ant stalo gl, ima iaudti net ir tada, kai ji plastmasin. Tai rodo, jog stresas nra vienintelis psichologinis veiksnys, turintis takos kno negalavimams. takos gali turti ir paprastas klasikinis slygojimas. Todl kyla domus klausimas: jei slygojimas veikia iorines fiziologines organizmo reakcijas, galbt jis gali turti takos ir imuninei sistemai?

600

VI DALIS. Asmenyb, sutrikimai ir gera savijauta

Psichologas Robertas Aderis ir imunologas Nicholasas Cohenas (1985) nustat, kad taip gali bti. Aderis prie tokios ivados prijo, tyrindamas iurki pasibjaurjim maistu. Jis duodavo iurkms sacharinu pasaldinto vandens ir tuo pat metu suleisdavo skrandio skausmus sukeliani vaist. Todl nenuostabu, jog iurks m bjaurtis pasaldintu vandeniu. Toks pasibjaurjimas inykdavo tik tada, kai jos kelet dien buvo priverstinai maitinamos pasaldintu vandeniu neduodant vaist. Prajus 40 dien po eksperimento, kai kurie gyvnai netiktai nustipo. Vliau Aderis suinojo, kad vaistai, sukeliantys skrandio skausm, slopina ir imunins sistemos veikim. Netiktai kilo mintis, jog tuomet, kai slygojome iurki pasibjaurjim sacharinu, galbt netyia slygojome ir imunins sistemos atsako slopinim" (cituota Andersono, 1982). reikin patvirtino tolesni eksperimentai. Pakartojus iuos du poveikius kelet kart, vien tik pasaldintas vanduo pradeda slopinti iurki imunin sistem taip, lyg jos bt gavusios vaist (17-8 pav.). daugel klausim apie imunins sistemos vaidmen ir apie tai, kaip geriau inaudoti jos galimybes gydant, dar nra atsakyta. Jei manoma slygoti imunins sistemos slopinim, ar nemanoma slygoti jos didesnio aktyvumo? Galbt tai vienas placebo - kai neveikli mediaga padeda mogui pasveikti - pasireikimo bd? Ar placebas gali sukelti toki sveikatos bkl, kaip tikri vaistai? Dabar atliekami tyrimai turt greitai atsakyti iuos klausimus.

Neslyginis dirgiklis (vaistai)

Neslyginis atsakas (imunins sistemos slopinimas)

Slyginis dirgiklis (pasaldintas vanduo)

Slyginis atsakas (imunins sistemos slopinimas)

17-8 pav. Imunins sistemos slopinimo slygojimas. Kai Aderis ir Cohenas susiejo pasaldint vandeni su vaistais, slopinaniais imunins sistemos veikl, vien tik neveikli m e d i a g a p r a d j o sukelti imunins sistemos atsak.

siantiems veiksniams. Kai stresas trunka trumpai, jo kaina nedidel, taiau, usits nekontroliuojami sunkumai gali smarkiai paveikti organizm. Kita vertus, diugu, kad mons, kurie ilaiko teigiam poir gyvenim ir kontrols jausm, turi save gydani gali. Kieti"

17-9 pav. Stresini g y v e n i m o vyki sukeltos n e i g i a m o s e m o c i j o s gali turti vairi su sveikata susijusi padarini. Tai ypa b d i n g a sirgti linkusiems" piktiems, prislgtiems ir nerimastingiems monms.

17 S K Y R I U S . S t r e s a s ir s v e i k a t a

601

mons tiesiog klesti, susidurdami su ne itin sudtingais ikiais (Kobasa, 1982; Maddi ir kt., 1987). I pradi susidrimas ir su veikiamais ikiais, siekiant gyvendinam tiksl, gali varginti. Taiau ilgainiui mogus, nevengiantis iki ir juos veikiantis, tampa labiau savimi pasitikintis, tvirtesnis ir atsparesnis bsimam stresui (Friedman, 1991).

REAKCIJA t LIG
Sveikatos psichologijos specialistai tiria ne tik ssajas tarp streso ir lig, bet ir tai, kaip mes gebame veikti ligas. Bt idealu, jei mons, iekodami medicinos pagalbos ir laikydamiesi gydytojo nurodym, elgtsi protingai, taip, kaip parodyta 17-10 pav. Pirmiausia jie turt atkreipti dmes ir realiai vertinti skausmo prieasi rimtum. Antra, reikt kreiptis medikus, jei tai btina; treia, reikt laikytis gydytojo nurodym. Deja, dauguma moni elgiasi kitaip. Sveikatos psichologai, nordami suinoti, kodl taip yra, tiria mogaus elges kiekvienu i i trij etap.

Ar a sergu?
Studentai daniausiai skundiasi dl toki fizini negalavim: galvos ir skrandio skausmo, slogos, raumen skausmo, spengimo ausyse, stipraus prakaitavimo, lani rank, smarkaus irdies plakimo, galvos svaigimo, sustingusi snari, viduriavimo ar viduri ukietjimo. Tiktina, kad js neseniai jutote kai kuriuos i i simptom (Pennebaker, 1982). Simptomus reikia kaip nors paaikinti. Gal jiems neteikiate reikms? O gal tai gripo pradia? Beveik kiekvien savait jums tenka pabti gydytoju" mginant paiam isiaikinti, k tie simptomai galt reikti. Kai jauiame stipr diegim ir skausm, kyla konkretesni ir rimtesni klausim. Ar, susimudamas pd, js j tik iek tiek

17-10 pav. Trys sprendimo, ar iekoti medicinos pagalbos, etapai (i Safer ir kt., 1979).

Laikomasi nurodym

602

VI DALIS. Asmenyb, sutrikimai ir gera savijauta

susialojote ar susilaute? Ar pilv skauda tik dl sutrikusio virkinimo ar dl trukusio apendikso? Ar skauda krtin dl raumen spazmo, ar tai yra irdies priepuolis? Ar nedidelis sukietjimas tai nepavojinga cista ar navikas? Kokie veiksniai lemia, ar mes pastebime tam tikrus simptomus, ir kaip juos aikiname? SIMPTOM PASTEBJIMAS. Pastebti ir aikinti kno signalus panau kaip stebti vairuojam automobil. Kol tie signalai nra pakankamai garss ir ryks, mes j nepastebime. Tik nedaugelis i ms, vien tik pasiklauss, kaip veikia automobilo variklis, gali pasakyti, kad reikia pakeisti tepalus. Taip pat dauguma ms negali tiksliai vertinti irdies ritmo, gliukozs kiekio kraujyje ar kraujospdio. Apie savo kraujospd mons sprendia i to, kaip jauiasi, nors j savijauta danai nebna susijusi su kraujospdiu (Baumann ir Leventhal, 1985). Be to, daugelio lig, i j ir vio bei irdies lig pirmieji simptomai bna neryks ir juos sunku pastebti. Pus ar net daugiau moni, mirusi nuo irdies priepuolio, anksiau nebuvo kreipsi gydytojus ir gydsi (Friedman ir DiMatteo, 1989). SIMPTOM AIKINIMAS. Pastebj tam tikrus simptomus, mginame juos vertinti pagal tam tikras mums inom lig schemas. domu stebti, kaip to mokosi medicinos mokykl studentai. Jie susipasta su vairi lig simptomais. Savo pai patiriamus simptomus jie mgina aikinti, vadovaudamiesi neseniai imokt lig schemomis (galbt mano sunkus alsavimas yra plaui udegimo pradia"). Js tikriausiai esate pastebj, kad panaiai link protauti ir psichologij studijuojantys studentai, kai jie skaito apie psichikos sutrikimus. mons, kuriems kyla mintis, kad j simptomai atitinka tam tikr lig, iai priskiria ir neigiamas emocijas. Tyrintoj Pamelos Kato ir Dianos Ruble (1992) nuomone tuo galima paaikinti, kodl dauguma moter mano, kad dvi ar tris dienas prie prasidedant menstruacijoms jos jauiasi labiau prislgtos, sitempusios ir suirzusios. Kaip raoma 10 skyriuje, mons yra link pastebti ir atsiminti tuos atvejus, kurie patvirtina j sitikinimus, ir nepastebti t dalyk, kurie jiems prietarauja. Taigi, jei moteris dien prie menstruacijas jauia tamp, ji gali i tamp aikinti priemenstruaciniu laikotarpiu. Taiau ta pati moteris, panai tamp jauianti prajus savaitei po menstruacij arba jos nejauianti prie kitas menstruacijas, bus maiau linkusi pastebti ir prisiminti iuos jos sitikinimo nepatvirtinanius atvejus. Daugelis iuolaikini tyrintoj mano, kad kai kurioms moterims i tikrj bdingi ne tik nepatogumai per menstruacijas, bet

Kai vyras negali paaikinti moters elgesio, jis pirmiausia pagalvoja apie jos gimdos bkl".
Clarc Boothc Lucc Ieik tyliai", 1970

17 SKYRIUS. Stresas ir sveikata

603

ir tampa prie jas (Haemmerlie ir Montgomery, 1987; McMillan ir Pihl, 1987; Richardson, 1990). Taiau nerimas ir depresija nra taip stipriai susij su priemenstruaciniu laikotarpiu, kaip mano dauguma moni (Brooks-Gunn ir Ruble, 1986). Nors daugelis moter prisimena, kad prie paskutines menstruacijas jos buvo blogai nusiteikusios, taiau j kasdien savistaba rodo, kad j emocijos per vis cikl maai keitsi (McFarlane ir kt., 1988) (17-11 pav.). Apklausus 65 moteris, paaikjo, kad t moter, kurios saksi juntanios rykius priemenstruacinius simptomus, kiekvienos ciklo dienos vertinimai beveik nesiskyr nuo kit moter vertinim (Galiant ir kt., 1991). Prieingai negu mano kai kurie darbdaviai, moter fiziniai bei protiniai gdiai pastebimai nekinta per j menstruacij cikl (Sommer, 1991). Pajutus tam tikrus simptomus ir supratus, kad jie gali bti rimti, keli veiksniai skatina apsisprsti iekoti medicinos pagalbos. gydytojus daniau kreipiamasi tuomet, kai manoma, kad simptom prieastys yra fizins, o ne psichins (Bishop, 1987). mons delsia iekoti pagalbos, jei jauiasi sumi dl savo ligos, jei mano, kad galima nauda bei medik dmesys ar konsultacijos neverti tos kainos ir nepatogum, arba kai vengia igirsti baisi diagnoz. Nacionalinio sveikatos statistikos centro (JAV) duomenimis, vyr ir moter nuomon dl medicinos pagalbos btinumo skiriasi: moterys pastebi daugiau simptom, vartoja daugiau paskirt ir nepaskirt vaist ir 40% daniau lankosi pas gydytoj. Ar moterys daniau serga? Prieingai, vyrai yra labiau link sirgti. Jiems daniau bna padidjs kraujospdis, opalig, vys ir j vidutin gyvenimo trukm yra trumpesn. Tai kodl gi moterys daniau lankosi pas gydytoj? Galbt jos yra atidesns savo vidinei bsenai. Galbt jos labiau drsta prisipainti esanios silpnos" ir ieko pagalbos (Bishop, 1984). O galbt, dirbdamos nepiln darbo dien, jos paprasiausiai turi daugiau laiko apsilankyti pas gydytoj (Marcus ir Siegel, 1982).
MEDICINOS PAGALBOS IEKOJIMAS.

J^M Tikroji i 3 i Suvokta kaip tipika

Prie Per Tarp menstrua- menstrua- menstruacijas cijas cij Menstruacij ciklas 17-11 pav. Menstruacijos, tikroji nuotaika, suvokta nuotaika. Cathy McFarland su bendradarbiais (1989), atlik O n t a r y j e tyrimus, pastebjo, kad moter pateikti j nuotaikos vertinimai per vis menstruacij cikl nesikeit. Taiau moterys suvok, kad paprastai nuotaika prie pat menstruacijas ir ikart po j bdavo prastesn, o kitu ciklo metu - geresn.

Paciento vaidmuo
Vykdama ligonin, ponia Hernandez neramiai teiraujasi, ar jai, septyniasdeimties met moteriai, verta rytis irdies operacijai. Upildiusi primimo blankus, ji apsivelka ligonins chalat ir atsisda alia kit trij pacient tuiame kambaryje baltomis sienomis. Kartkartmis - ji negali i anksto numatyti kada - ateina slaugytojos arba laborantai suleisti vaist arba nusiveda atlikti tyrimo, niekojai nepaaikindami. Dauguma ligonins personalo kalbasi su ja keistai, tarsi su vaiku. Ulipkite ant io sta-

604

VI DALIS. A s m e n y b , s u t r i k i m a i ir g e r a s a v i j a u t a

lo, brangute, kad galtume vilgterti js pilvuk", - paliepia rentgeno laborantas. Ponia Hernandez jauiasi nebegalinti kontroliuoti nei savo socialini ryi, nei ligonins reimo, nes jos draugams ir eimos nariams ne visada leidiama j lankyti, o pati yra atsidrusi tarp kit. Be abejo, ne visi ligonins pacientai patiria tai, k patyr ponia Hernandez. Taiau toks gydymo reimas yra gana tipikas, kad atkreipt psicholog dmes moni reakcijas ligoninje, kur jie nebegali tvarkyti savo gyvenimo. inoma, kad nemalons vykiai, kuri mogus negali kontroliuoti, gali sukelti stipr stres. Pasak psichologs Shelley Taylor (1979), mons, kurie prisiima gerj pacient" vaidmen, link bendradarbiauti, nereikls ir nieko neklausinja, - labiausiai igyvena negaldami kontroliuoti. Taigi geras" pacientas, kuris jauiasi bejgis, sunerims ir prislgtas, gali sau pakenkti. Kadangi dauguma moni yra supratingi, geri pacientai, j gydytojai pakankamai nevertina to, kad iems monms reikia daugiau informacijos (Krupat, 1986). N kiek ne geresn padtis gali bti ir prisiimani blogj pacient, nelinkusi bendradarbiauti, mgstani skstis ir reikalauti, vaidmen, nes juk visiems inoma, kad pyktis ir prieikumas kenkia sveikatai. Be to, medicinos personalas gali vengti nemaloni pacient arba slopinti j emocijas tam tikrais vaistais. Optimizmo kvepia tai, kad stresas, kur patiria tiek bejgiai gerieji", tiek pikiurnos blogieji" pacientai, susilpnja, jei jie aktyviai dalyvauja priimant sprendim, pasirenkant gydymo kurs, numatant tolesn gydymo eig (Pomerleau ir Rodin, 1986). K dar galima padaryti, kad sumat gydymo veiksm sukeliamas stresas? sivaizduokite, kad jus k tik prim ligonin ir rytoj jums bus atlikta operacija. Ar jums bt geriau, jei gydytojas gerairdikai jus tikint, kad tikrai nebus labai blogai"? Ar geriau bt, jei gydytojas atvirai atskleist tai, ko js galite tiktis po operacijos, kad btumte pasirengs itverti bet kok skausm? Keletas tyrim parod, kad pacientas, gavs tikr informacij apie tai, ko jis gali tiktis prie gydymo procedr, per j ir po jos, taip pat ir patarim, kaip veikti ikilusius sunkumus, patiria maiau skausmo (Suis ir Wan, 1989). Pacientas, inodamas, kad viskas vyksta pagal tam tikr plan, maiau nerimauja. O kai maiau nerimauja, lengviau veikia nemalonumus (17-12 pav.). Per vien tyrim pacientas pasak: I anksto inojau, kad tai gali bti labai skausminga, todl, kai m diegti on, a pasakiau sau, kad tai nereikia, jog vyko kakas bloga" (Janis, 1969, 98 p.).
GYDYTOJO NURODYM LAIKYMASIS. Ilg laik buvo manoma, kad gydytojas nurodo, o pacientas pareigingai vykdo jo nurody-

45 ( Q 5 2 .0) S C O < *5 v) C C Q c s < 0 S Cf t 5 (o < 0 (0 40 35 30 25 20 15 10 5 0 Pacientai po papildomo parengimo operacijai Pacientai po prasto prieoperacinio pokalbio

Dien skaiius po operacijos 17-12 pav. Informuotiems pacientams po pilvo organ operacijos reikjo maiau skausm malinanio morfijaus negu tiems, kurie nebuvo i anksto spti apie operacijos padarinius (I Egbert ir kt., 1964).

17 SKYRIUS. Stresas ir sveikata

605

mus. Vliau, 1974-1977 metais, atlikus 250 tyrim, paaikjo, kad pus vis pacient nesilaiko gydytojo nurodym (Adler ir Stone, 1984). Pacientai per anksti nustoja vartoti gydytojo paskirtus vaistus, nepaiso gydytojo patarim pasirinkti sveikesn gyvenimo bd, nepranea gydytojui apie pasikartojanius simptomus. I pacient, kurie kreipiasi gydytojus dl padidjusio kraujospdio, madaug tik pus laikosi paskirto gydymo reimo (Leventhal ir kt., 1984). Truput maiau negu pus vis moter, kurios gydsi nuo krties vio, nevykdo gydytojo nurodymo - paioms apsiirti krtis (Taylor ir kt., 1984). Kodl dauguma pacient nesilaiko gydytojo nurodym? I dalies kartais gal ir gerai, kad aklai nevykdomi gydytojo paliepimai. Juk labai daug pacient nesupranta gydytojo nurodym. Jei pacientui pasakoma, kad jis gert iraytus vaistus dl skysi susilaikymo", jis gali suprasti, kad juos reikia gerti tam, kad skysiai susilaikyt" (Maulio ir kt., 1974). Kartais nurodymai yra gana pains. Jei sakoma gerti po piliul kas 6 valandas", neaiku, ar turima omeny tik dienos valandos ir reikia gerti tik tris piliules per dien? Vis tik dauguma pacient puikiai supranta, koks elgesys padeda stiprinti sveikat. Taiau kai sveikos gyvensenos neikart pastebimas atpildas susiduria su tiesioginiais nemalonumais ar nepatogumais, ikylaniais sportuojant, valant dantis, metant rkyti, laimi veiksmai, kuri tiesioginiai padariniai yra patraukls. Prisiminkime i 8 skyriaus Mokymasis", kad tiesioginis (netarpikas) pastiprinimas yra veiksmingesnis negu udelstas. Mes galime inoti, kad ilgalaikis rkymas yra alingas ir vargu ar pateisina suteikiam malonum, bet mes ir toliau rkome. Mes galime inoti, kad padidjs kraujospdis yra pavojingas, bet ir toliau dl to nesirpiname, ypa tada, jei vaistai kraujospdiui reguliuoti yra susij su alutiniais reikiniais, pavyzdiui, lytine impotencija. Taigi norint, kad bdai, padedantys pacientus kalbti laikytis nurodym, bt veiksmingi, reikia stengtis, kad u tinkam elges pacientas ikart gaut atpild.

SVEIKATOS

STIPRINIMAS

Tradicikai buvo prasta kreiptis gydytoj tam, kad jis nustatyt diagnoz ir igydyt lig. Elgesio medicinos alinink akimis, tai panau vainjim automobiliu nesirpinant jo prieira ir mechanik kreipiantis tik tada, kai jis sugenda. Dabar, kai suprantame, kad sveikata priklauso nuo ms nuostat ir elgesio, vis daugiau dmesio skiriame sveikatai isaugoti - bdams stresui veikti, lig profilaktikai bei savijautai gerinti.

606

VI DALIS. Asmenyb, sutrikimai ir gera savijauta

Streso veikimas
veikti stres - tai stoti akistaton su problema arba ivengti jos ir imtis priemoni, kad ji vl neikilt. Deja, iais laikais streso ivengti nemanoma. is faktas ir tai, kad mes vis labiau sismoniname, jog danai patiriamas stresas sukelia irdies ligas, vairius negalavimus, silpnina imunitet, padeda suprasti, kad, jei streso paalinti negalime, pakeisdami situacij arba ivengdami jos, turime imokti j suvaldyti. Suvaldyti stres padeda aerobika, biogrtamasis ryys, atsipalaidavimas ir socialin parama. AEROBIKA. Tyrimai parod, kad aerobika - ilgalaik mankta, pavyzdiui, ltas bgimas, gerina irdies ir plaui veikl, kartu gali sumainti stres, depresij ir nerim. mons, kurie nuolatos manktinasi, lengviau susidoroja su stres sukelianiais vykiais, labiau pasitiki savimi ir yra maiau prislgti negu tie, kurie nesimanktina (Brown, 1991; Hogan, 1989). Taiau apvertus teigin, t. y. sakant, kad streso ir depresijos apimti mons maiau manktinasi, tampa nebeaiku, kas yra prieastis, o kas padarinys. Eksperimentuojant i dviprasmyb paalinama atsitiktinai vieniems streso, nerimo ar depresijos varginamiems monms paskiriant aerobik, o kitiems - kitok gydym. Atlikdami tok eksperiment, Lisa McCann ir Davidas Holmesas (1984) vienam tredaliui universiteto studeni, apimt nestiprios depresijos, paskyr aerobikos pratimus, kitam tredaliui - atsipalaidavimo pratimus, o dar vienas tredalis studeni, kurioms nebuvo taikomas joks poveikis, atliko kontrolins grups vaidmen. Kaip parodyta 17-13 pav., prajus 10 savaii, t moter, kurios usiiminjo aerobika, depresija labiausiai sumajo. Kiti tyrimai patvirtina, kad mankta teigiamai veikia ms emocijas. Laivais plaukiojantys jrininkai, kurie priversti kasdien manktintis, sakosi patiri maiau stres (Pavett ir kt., 1987). Kartotins apklausos, kai kurios atliktos vyriausybini sveikatos apsaugos institucij, atskleid, kad fizikai stiprs kanadieiai ir amerikieiai labiau pasitiki savimi, yra drausmingesni ir greiiau atgauna dvasin pusiausvyr (Stephens, 1988). Net 10 minui pasivaikiojimas padidina energij ir sumaina tamp, todl paskui dvi valandas savijauta yra geresn (Thayer, 1987). Kiti tyrimai taip pat rodo, kad mankta palankiai veikia sveikat. Per 16 met trukusius tyrimus buvo stebimi 17 000 vidutinio amiaus Harvardo universiteto aukltini ir nustatyta, kad tie, kurie nuolat manktinosi, gyveno ilgiau (Paffenbarger ir kt., 1986). Kito eksperimento duomenys apie 15 000 tarnautoj, dirbani Kontrolini duomen korporacijoje, rodo, kad tie, kurie mankti-

15 14 13 12 11 .O J I g d)
Q

Kontrolin grup

10 9 Atsipalaidavimo grup

7 6 5 4 3 Prie pratybas Po pratyb Aerobikos grupe

17-13 pav. Aerobika ir depresija. Nestipri depresija labiausiai sumajo t universiteto moter, kurios lank aerobikos usimimus. Tai akivaizdu lyginant su tomis, kurios lank atsipalaidavimo pratybas arba niekuo nebuvo veikiamos (kontrolin grup) (i McCann ir Holmes, 1984).

17 SKYRIUS. Stresas ir sveikata

607

nosi, 25% maiau laiko praleido ligoninje, lyginant su tais, kurie nesimanktino (Anderson ir Jose, 1987). Ianalizavus 43 tyrim duomenis, paaikjo, kad tuos suaugusiuosius, kurie energingai manktinasi, dvigubai reiau itinka irdies priepuolis negu tuos, kurie yra neaktyvs (Powell ir kt., 1987). Judjimas u judjim" susilaukia atpildo. Taigi verta judti! Mokslininkai dabar domisi, kodl aerobika gali susilpninti streso poveik ir neigiamas emocijas. Jie ino, kad mankta stiprina ird, maina kraujospd ir kraujospdio reakcij stres (Perkins ir kt., 1986; Roviario ir kt., 1984). O gal manktinantis pasigamina daugiau nuotaik gerinani neuromediatori, pavyzdiui, endorfin? Gal po manktos nuotaika pagerja dl to, kad suyla knas, atsipalaiduoja raumenys ir geriau miegama? Gal pagerjusios fizins bkls jausmas pagerina emocin bsen? ie rezultatai padeda paaikinti, kodl mankta sumaina stres ir pagerina savijaut (Martinsen, 1987).
RYYS. Kai keli psichologai pradjo eksperimentuoti, iekodami bd, kaip imokyti mog smoningai kontroliuoti irdies ritm bei kraujospd, daugelis j koleg irjo tai gana skeptikai. Juk ias organizmo funkcijas reguliuoja autonomin (nevalin") nerv sistema. Septintojo deimtmeio pabaigoje iradingi garsi psicholog eksperimentai privert abejojanius susidomti ia problema. Nealas Millens nustat, kad iurks gali greitinti arba ltinti irdies plakim, jei su tuo siejamas malonus smegen dirginimas. Vliau atlikti tyrimai parod, kad kai kurie paralyiuoti mons (nevaldantys skeleto raumen) taip pat gali imokti reguliuoti savo kraujospd (Miller ir Brucker, 1979). Milleris eksperimentuodamas naudojo b i o g r t a m j ryf, elektronini prietais sistem, skirt rayti, sustiprinti ir tiekti grtamj informacij apie subtilias organizmo fiziologines reakcijas. Biogrtamojo ryio ranga veikia kaip veidrodis (Norris, 1986). Kaip veidrodis neukuoja plauk, taip pat ir i ranga nekontroliuoja organizmo veiklos. Veikiau ji atspindi paties mogaus pastang rezultatus ir padeda vertinti, kuris bdas veiksmingiausias kontroliuojant tam tikras organizmo fiziologines reakcijas. 17-14 pav. parodyta, kaip jutikliu uraoma mogaus, kenianio galvos skausm, kaktos raumen tampa. Kompiuteris apdoroja i biologin informacij ir tuoj pat pateikia j mogui lengvai suprantamu pavidalu. Kai mogus atpalaiduoja kaktos raumenis, rodykl ekrane gali nusileisti arba viesa parykti. Paciento uduotis - imokti kontroliuoti rodykl arba vies, kartu imokstant kontroliuoti kaktos raumen tamp bei su ja susijus galvos skausm. BIOGRTAMASIS

608

VI DALIS. A s m e n y b , s u t r i k i m a i ir g e r a s a v i j a u t a

I pradi biogrtamojo ryio tyrintojai ir praktikai paskelb, kad mons gali imokti sukelti daugiau alfa bang smegenyse, suildyti savo rankas, sumainti kraujospd - visi ie poymiai bdingi atsipalaidavimo bsenai. Kai po 10 met tyrintojai vertino savo ilgo eksperimentavimo rezultatus, paaikjo, kad biogrtamojo ryio galimybs buvo ipstos ir pervertintos (Miller, 1985). Biogrtamojo ryio treniruoi metu mons patiria atpalaiduojani ramyb. Taiau tai susij su proces lydiniais veiksniais, pavyzdiui, ribota juntamja vestimi (Plotkin, 1979). Dl biogrtamojo ryio kai kurie mons i tikrj gali keisti savo pirt temperatr ir kaktos raumen tamp, ir tai gali iek tiek susilpninti migrenin ir ilgalaik galvos skausm (King ir Montgomery, 1980; Quails ir Sheehan, 1981; Turk ir kt., 1979). Taiau yra ir kit, paprastesni atsipalaidavimo bd, kuriems nereikia brangios rangos ir kurie tiek pat naudingi.
ATSIPALAIDAVIMAS. Jei atsipalaidavimas yra svarbi biogrtamojo ryio dalis, tai gal vien tik atpalaiduojantys pratimai galt bti natralus streso prienuodis? Kardiologas Herbertas Bensonas (1976-1987) susidomjo ia galimybe tada, kai sitikino, kad mokantys medituoti mons gali sumainti savo kraujospd, irdies ritm, deguonies suvartojim ir padidinti pirt gal temperatr. Toki bsen, kuri Bensonas pavadino atsipalaidavimo reakcija", galite patirti tuoj pat: patogiai sitaisykite, usimerkite, giliai kvpuokite ir atsipalaiduokite, praddami koj ir baigdami veido raumenimis. Sutelkite dmes koki nors vien fraz - od, pavyzdiui, vienas", arba mald Viepatie, pasigailk ms". Tegu kitos mintys, kurios trukdo jums susikaupti, nutolsta jums nuolat kartojant t fraz 10 arba 20 minui. mons, kurie kart ar du kartus per dien gali ramiai vieni pasdti, teigia, kad jauiasi ramesni. Eksperimentais buvo rodyta, kad moni, praktikuojani

17-14 pav. Biogrtamojo ryio sistema, registruojanti galvos skausrrkenianio mogaus kaktos raumenu tamp, leidia mogui valdyti subtilias fiziologines reakcijas.

17 SKYRIUS. Stresas ir sveikata

609

atsipalaidavim, kraujospdis esti emesnis ir imunin gynyba stipresn (Hyman ir kt., 1989; Jasnoski ir kt., 1986). Jeigu A tipo mons, patyr irdies priepuol, imokt atsipalaiduoti, ar sumat kito priepuolio pavojus? Ar gebjimas valdyti emocijas padt ivengti irdies priepuolio taip pat kaip ir kontroliuojama mankta bei dieta? Nordamas atsakyti klausim, Meyeris Friedmanas su kolegomis San Franciske atliko eksperiment: imtus vidutinio amiaus moni, patyrusi irdies priepuol, atsitiktinai suskirst dvi grupes. Pirmoji grup gavo prastus kardiolog patarimus dl vaist, dietos ir manktos. Antroji grup, be i patarim, dar buvo nuolat konsultuojama, kaip sultinti temp ir atsipalaiduoti - liau vaiktant, kalbant ir valgant; ypsantis kitiems ir sau; pripastant savo klaidas; randant laiko pasidiaugti gyvenimu; atgaivinant savo religin tikjim. Kaip parodyta 17-15 pav., antrojoje grupje buvo dvigubai maiau moni, kuriems per trejus metus pasikartojo irdies priepuolis. Tai, - diaugdamasis ra Friedmanas, - akivaizdus kartotini irdies priepuoli sumajimas. Jokia kita iki iol sukurta vaist, mitybos ar manktos programa, netgi irdies kraujagysli chirurgijos programa, negali prilygti tokiai irdies priepuolio profilaktikai" (Friedman ir Ulmer, 1984, 141 p.). Panaius, bet maesns apimties tyrimus atliko Anglijos specialistai; jie linkusius irdies priepuol mones suskirst kontrolin ir gyvenimo bd keiiani grup (Eysenck ir Grossarth-Maticek, 1991). Per trylik met grups, kuri buvo mokoma keisti mstysen ir gyvenimo bd, mirtingumas 50% buvo maesnis negu kitos grups. Kitiems tyrintojams reiks dar gerokai papluti, kad nustatyt, kurie i daugybs Friedmano sukurt streso mainimo pratim yra naudingiausi. Kai Friedmanas kaup mokslinius duomenis, kiti tyrintojai taip pat analizavo stres sulaikanias priemones. Pavyz-

y> v S

Kontrolins grups pacientais

i *
^ '5 o c 0) o ^ * P .i: < / > > > f TO N <l J o 92 TO 3 TO S 3s

Pakeit gyvenimo bd pacientai

17-15 pav. San Francisko irdies lig p a s i k a r t o j i m o p r o f i l a k t i k o s projektas. Tarp moni, patyrusi irdies priepuol, bet imokyt, kaip pakeisti savo A tipo elges, b u v o m a i a u toki, kuriems priepuolis pasikartojo, palyginti su kontroline grupe, kuri buvo gavusi tik k a r d i o l o g o patarim (i Friedman ir Ulmer, 1987).

1980 Metai

610

VI DALIS. Asmenyb, sutrikimai ir gera savijauta

diui, juokas veikia panaiai kaip mankta - jis mus suaktyvina, masauoja raumenis, sukelia atsipalaidavimo jausm (Robinson, 1984). Tai padeda paaikinti, kodl linksmus mones ne taip trikdo stresiniai vykiai (Lefcourt ir Davidson-Katz, 1991; Nezu ir kt., 1988). Galbt ir pervertinama sakant, kad juokas - geriausias vaistas", bet negalima ir paneigti, kad tas, kuris juokiasi, gyvena. SOCIALIN PARAMA. Linda ir Emil turi daug k bendra. Los Andelo vio centre dirbanti socialin psicholog Sh.Taylor (1989) i pokalbio su iomis moterimis suinojo, kad jos abi i Los Andelo, abi buvo itekjusios, iaugino po tris vaikus, abiem buvo operuotas krt navikas ir eis mnesius taikyta chemoterapija. Taiau jos turi ir skirtum. Linda - nal, pradjusi etj deimtmet, gyveno viena, jos vaikai - isibarst: vienas - Atlantoje, kitas - Bostone, dar kitas - Europoje. Ji tapo keistoka, tokia, kokie pasidaro mons gyvendami atsiskyr", - rao Taylor. Neturdama su kuo pasidalyti mintimis apie kasdien gyvenim, ji iek tiek netinkamu bdu isipasakodavo nepastamiesiems, taip pat ir psichologei". Kalbtis su Emile buvo nelengva dl kit prieasi. Pokalb pertraukindavo telefono skambuiai. Jos vaikai, visi gyvenantys alia, tai pareidavo, tai ieidavo, persimesdami odeliu ir j pabuiuodami. Jos vyras, nordamas trumpai nektelti, skambino i kontoros. Po namus lakst du unys, pasitikdami sveius. Apskritai Emil atrod rami ir patenkinta, besimgaujanti savo eimos iluma". Prabgus trejiems metams, tyrintojai vl mgino pasikalbti su abiem moterimis. Linda, kaip jie suinojo, jau buvo mirusi prie dvejus metus. Emil tebegyveno savo artimj ir draug apsupta, laiminga kaip ir visada. Vini lig vienod nebna, todl negalima tvirtinti, kad Lindos ir Emils skirtingus likimus lm skirtingos gyvenimo slygos. Taiau jos iliustruoja ivad, padaryt atlikus kelis didels apimties tyrimus: socialin parama - jausmas, kad esi mgstamas, kad tau pritaria, kad tave padrsina artimi draugai ir eima - stiprina laims jausm ir sveikat. Kartu aiku, kodl artimi santykiai su monmis gali stiprinti lig. Bendravimas su kitais danai bna kupinas stres, ypa gyvenant anktose patalpose, ribojaniose asmenin gyvenim (Evans ir kt., 1989). Pragaras - tai kiti", - ra Jeanas-Paulis Sartre'as. Peteris Warras ir Roy Payne (1982) efildo (Sheffield) universitete atliko reprezentatyvios Anglijos suaugusij imties apklaus; klausim, kas jiems prie dien sukl emocin tamp, daniausiai buvo atsakoma: eima". Net ir gero norini eimos nari kiimasis js gyvenim gali sukelti stres. O stresas, kaip inome, didina pavoj

Medicinos mokslas - ne juok... bet juokas puikiai gydo".

Joshas B i l l i n g s a s , ISIS

Ne tik mons geba malinti stres. Po stresini vyki medicinos prieiros reikalingi pacientai, kurie laiko un ar kok: nors kit draugik gyvnl, reiau lankosi pas gydytoj (Siegel, 1990).

17 SKYRIUS. Stresas ir sveikata

611

susirgti vainikini irdies kraujagysli liga, didina kraujospd bei silpnina imunin sistem. Taiau, visk pasvrus, artimi ryiai daniau stiprina laim bei sveikat negu lig. Kai t pai angl paklaus, k primena vakarykios dienos malonumai, dar didesn j dalis atsak t pat: eim". Daugum i ms santykiai eimoje ne tik priveria sielvartauti, bet ir teikia didiausi paguod bei diaugsm. ei plats tyrimai, kiekvienas apimantis tkstanius moni, atskleid, kad artimi ryiai veikia sveikat. mons, palaikantys artimus ryius su draugais, eima, religins bendruomens nariais, darbo ar kitomis paramos grupmis, reiau mirta pirma laiko lyginant su monmis, kurie maai bendrauja (Cohen, 1988; House ir kt., 1988; Nelson, 1988). Draugyst kakaip palengvina didiausius gyvenimo stresus. Ry tarp sveikatos ir socialins paramos galima paaikinti keliomis prieastimis. Stipriais socialiniais ryiais susij mons galbt geriau valgo, daugiau sportuoja, maiau rko ir geria. Galbt tokie
a v.

>A g a u igyverltif k a m a n

iek

^^ padeda

draugai

Johnas Lennonas, Paulas McCartney (i Pepper's Lonely Hearts Club Band", 1967)

/ V

, ..

ryiai padeda vertinti ir veikti stres suklusius vykius, pavyzdiui, socialin atstmim. Galbt jie padeda palaikyti savigarbos jausm. Patekusiam kakieno nemalon ar netekusiam darbo mogui draugo patarimas, pagalba ar paguoda gali bti puikus vaistas (Cutrona, 1986; Rook, 1987). Jei viu sergani ligoni sutuoktiniams suteikiama didel socialin parama, j imunin sistema sustiprja (Baron ir kt., 1990). Artimai bendraujant, atsiranda galimyb pasidalyti savo skausmu. Vieno tyrimo metu sveikatos psichologai Jamesas Pennebakeris ir Robinas O'Heeronas (1984) kalbjosi su naliais ir nalmis, kuri buv sutuoktiniai nusiud arba uvo autokatastrofoje. T, kurie kent sielvart vieni, sveikata buvo prastesn negu t, kurie j reik atvirai. Kalbjimas apie savo rpesius turi gydomosios galios. Per imituot ipaint Pennebakeris papra savanori papasakoti apie juos slegianius dalykus. Prie tai jis papra kai kuri savanori papasakoti kok nors nesvarb kasdien vyk. Fiziologiniai matavimai parod, kad, pasakojant apie nesvarb vyk, knas lieka sitemps ir atsipalaiduoja tik tada, kai atskleidiama nerimo prieastis. mogui gali padti net savo emocini traum apraymas dienoratyje. Kit eksperiment dalyviai savanoriai, ra dienorat, 4-6 mnesius po eksperimento turjo maiau sveikatos problem (Pennebaker, 1990). Vienas tiriamasis aikino: Nors a su niekuo ir nekalbjau apie tai, k raiau, taiau a gebjau su tuo skausmu susidoroti, j igyventi, a jo neugniauiau. Dabar man nebe taip skaudu apie tai galvoti". Ugniautos traumos kartais mnesiais ar metais kamuoja ir kenkia ms sveikatai. Apklauss per 700 universiteto jaunesni
21. 1909

612

VI DALIS. Asmenyb, sutrikimai ir gera savijauta

kurs studeni, Pennebakeris suinojo, kad madaug viena i dvylikos vaikystje buvo patyrusi seksualin traum. Palyginti su moterimis, kurios buvo igyvenusios kitokio pobdio psichikos traumas, pavyzdiui, tv mirt ar skyrybas, seksualin prievart patyrusios moterys, ypa tos, kurios laik tai paslaptyje, daniau skundsi galvos skausmais ir skrandio sutrikimais. Pennebakeris ir jo bendradarbiai (1989) pasikviet 33 holokaust igyvenusius mones, kad ie praleist dvi valandas pasakodami savo prisiminimus. Dauguma j atskleid net intymias smulkmenas, apie kurias niekam anksiau nebuvo pasakoj, o vliau patys stebjo ir rod savo eimai bei draugams vaizdajuostes, kur buvo rayti tie prisiminimai. T, kurie buvo atviriausi, dar 14 mnesi sveikata buvo rykiai pagerjusi. Ipaintis naudinga sielai. Apibendrindami galime teigti, kad stres sukeliantys vykiai mus silpnina, taiau streso stiprumas priklauso nuo asmens bdo ir j supanios aplinkos. Patys vykiai nra stresiniai, kol mes j taip nesuvokiame, todl asmenybs ypatumai labai veikia reakcijas sudtingus vykius. Stres sukeliani vyki neigiam poveik gali susilpninti netemptas, sveikas gyvenimo bdas, paguoda bei pagalba, kuri suteikia draugai bei eima (17-16 pav.).

+
Asmenybs tipas ramus 1 impulsyvus pasitikintis savimi 1 nepasitikintis savim optimistas . pesimistas

+
Asmeniniai proiai

nerkymas ! rkymas nuolatin mankta ! sdjimas sveika mityba netinkama mityba

+
Socialins paramos lygis nuolatin ' nepakankama parama 1 parama

Ligoms palankaus elgesio keitimas

Mokslininkai dar tik dabar pradeda skaiiuoti vairi sveikatingumo gerinimo program kain ir veiksmingum (Kaplan, 1984; Taylor, 1987). Taiau dauguma turi vili, jog program, kaip ukirsti keli ligoms keiiant moni proius, krimas kainuot gerokai maiau negu dabar kainuoja t lig gydymas. Kasmet iaurs Amerikoje sveikatos apsaugai ileidiama daugiau kaip 600 milijard JAV doleri, o Jungtinse Amerikos Valstijoje - 11% nacionalinio produkto. Taigi net ir vidutinikai skmingos sveikatos gerinimo programos gal bti ekonomikai naudingos. Pavyzdiui, piktnaudiavimas alkoholiu kasmet kainuoja daugiau kaip 100 milijard JAV doleri - skaiiuojant ir gydymo ilaidas, ir praleistas darbo dienas (Desmond, 1987). Taigi bet kokia programa, kuri sumaint alkoholio vartojim, tikriausiai sutaupyt daugiau pinig negu dabar kainuoja piktnaudiavimas alkoholiu. Jungtinse Amerikos Valstijose, kur pus l, skiriam sveikatos apsaugai, gaunama i verslinink mokam mokesi, du tredaliai organizacij, kuriose dirba daugiau kaip 50 darbuotoj, paios m silyti sveikatos stiprinimo programas, kurios imtos diegti io amiaus devintajame deimtmetyje (Gebhardt ir Crump, 1990; Roberts ir Harris, 1989). Tokiose programose paprastai numatoma vertinti sveikatos bkl, siloma manktintis, mesti rkyti

r
Polinkis sveikat ligas

1 7 - 1 6 pav. Streso veikimas. Tam tikri g y v e n i m o vykiai ms sveikat gali susilpninti arba j o s nepaveikti; tai priklauso nuo to, kaip mes tuos vykius vertiname, ar g e b a m e pasiprieinti stresui ir sumainti j o poveik, taip pat nuo ms proi ir nuolatins socialins paramos.

17 SKYRIUS. Stresas ir sveikata

613

ir valdyti stres. Darbaviet - tinkamiausia vieta sveikatingumo ir energijos atgavimo programoms diegti, nes darbuotojai ia praleidia nema paros dal. Be to, darbdaviai gali nuolat skatinti sveik gyvensen, teikdami socialin param, skatindami konkurencij tarp darbo grupi, skirdami premijas ar laisvas dienas tiems, kurie nuolat manktinasi ir nerko (Cataldo ir Coates, 1986). Ar tokios programos veiksmingos? I kai kuri kruopi vertinim matyti, jog jos gali bti veiksmingos. Pavyzdiui, diegus sveikatos stiprinimo program vienoje draudimo kompanij, dl ligos praleist dien skaiius sumajo 20%, o ilaidos medicininiam aptarnavimui - 46%. Kiekvienas doleris, panaudotas programai diegti, sutaup kompanijai 1,93 dolerio (Bowne ir kt., 1984). Tose darbavietse, kur Kontrolini duomen korporacija gyvendino savo program Bk sveikas", rkanij skaiius, lyginant su kitomis darbavietmis, sumajo 20%, antsvor turini darbuotoj - 25%, nesimanktinani - 32%, kartu sumajo l, skiriam sveikatos apsaugai, poreikis, ir moni, paliekani darb dl ligos, skaiius (Anderson ir Jose, 1987). Ar tokios programos padeda atsikratyti sveikatai aling proi, pavyzdiui, rkymo ar valgymo proi? Panagrinkime. RKYMAS. Jungtinse Amerikos Valstijose 1980 metais vieoji sveikatos tarnyba paskelb, jog rkymas, kuriam reikt ukirsti keli, yra svarbiausia lig ir ankstyvos mirties prieastis". ios tarnybos vadovas 1988 metais paskelb, jog prie tabako produkt prantama taip pat, kaip prie kokaino ar heroino. Jo 1989 met ataskaitoje paymta, jog tabako pramon kiekvienais metais umua" apie 400 000 itikimiausi tabako vartotoj. Netiesiogiai ie vartotojai umua" dar 50 000 moni, mirtani nuo pasyvaus rkymo - kvpavimo rkom cigarei nuodingais dmais (Altman, 1990). Todl, atsisakius rkymo, pailgt mogaus gyvenimo trukm, labiau negu taikant kitas profilaktikos priemones. Rkymo ala paskatino psichologus isiaikinti, kodl mons pradeda rkyti, kodl jie pranta rkyti, kaip galima ukirsti keli rkymui, kaip padti mesti rkyti.
Kada ir kodl mons pradeda rkyti? D a n i a u s i a i rkyti p r a d e d a

Rkaliai atlygina visuomenei u savo proiais sukelt pavoj, anksiau mirdami ir sutaupydami socialinio draudimo bei pensij imokas (Manning ir kt., 1989).

paaugliai ir tai itin bdinga tiems jauniems monms, kuri draugai, tvai ir artimieji rko (Chassin ir kt., 1987). Jei js dar nerkote, tai didel tikimyb, jog ir nepradsite rkyti. Remdamiesi socialine-kognityvine teorija, aikinania, kaip imokstama elgtis stebint kitus ar gaunant socialin atpild (280 p.), galime suprasti, kaip paauglius suvilioja rkymas. Daniausiai rkyti pradedantys paaugliai turi draug, kurie duoda rkymo pavyzd,

614

VI DALIS. A s m e n y b , s u t r i k i m a i ir g e r a s a v i j a u t a

kalbinja j u o s pradti ir p a s i l o cigarei ( E v a n s ir kt., 1988). B e to, d a u g u m a p a a u g l i s a v o rkanius bendraamius laiko atkakliais, subrendusiais ir draugikais (Barton ir kt., 1982). D r o v s paaugliai, kurie sivaizduoja, j o g v i s a s pasaulis stebi j k i e k v i e n ingsn, gali pradti rkyti, s e k d a m i s a v o altakraujik draug p a v y z d i u , n o r d a m i , kad j u o s pripaint, ir s t e n g d a m i e s i sukurti subrendusio j a u n u o l i o vaizd ( C o v i n g t o n ir O m e l i c h , 1988). Kodl mons pranta rkyti? Trys i keturi rkali yra m g i n

m e s t i rkyti ( N i e m i ir kt., 1 9 8 9 ) . Taiau, pripratus prie n i k o t i n o , s u n k u j o a t s i s a k y t i . R k y m o prot s u n k u s u l a u y t i , n e s , a t s i s a k i u s n i k o t i n o , k y l a d i d e l i s noras rkyti, a l k i s ir s u s i e r z i n i m a s , bjauri b s e n a , kuri u s i r k i u s pranyksta. R k a l i u i p r a l e i d u s v a land ar d i e n n e r k i u s , c i g a r e t yra d i d e l i s p a s t i p r i n i m a s . Jei c i g a r e t s e yra m a a i n i k o t i n o , rkalius j r k y s d a u g i a u , k a d krauj y j e bt palaikomas v i e n o d a s nikotino kiekis. R k y m a s v e i k i a n e tik k a i p n e i g i a m a s p a s t i p r i n t o j a s - b a i g i a si bjauri n o r o rkyti b s e n a , b e t ir k a i p m a l o n u s t e i g i a m a s p a stiprintojas. N i k o t i n a s skatina isiskirti e p i n e f r i n ir n o r e p i n e f r i n, k u r i e m a i n a apetit ir d i d i n a b u d r u m b e i protin v e i k s m i n g u m . D a r s v a r b i a u , kad n i k o t i n a s skatina c e n t r i n n e r v s i s t e m iskirti n e u r o m e d i a t o r i u s , kurie r a m i n a ir m a i n a j a u t r u m s k a u s m u i ( P o m e r l e a u ir P o m e r l e a u , 1 9 8 4 ) . Taigi i e atpildai kartu su tuo, k a d rkant p a l e n g v j a n e m a l o n u m a s , k i l s m e t u s rkyti, n e l e i d i a m o n m s m e s t i rkyti net ir tada, kai j i e to nori ir i n o , j o g r k y d a m i s a v e ltai u d o . Ar veiksmingos rkymui mesti programos? M e s t i rkyti s t e n g i a -

TEN, KUR YRA DUM.... Nikotinas pasiekia smegenis per septynias sekundes, t.y. dvigubai greiiau negu heroinas, virkiamas ven. Per kelet minui jo kiekis kraujyje padidja. Nikotinas, imituodamas neuromediatoriaus acetilcholino poveik, skatina neuron veikl ir sukelia tokius efektus: 1. Aktyvina smegen veikl, didina budrum 3. Didelis kiekis atpalaiduoja raumenis ir skatina isiskirti endorfinus, natralius opioidus, kurie gali sumainti stres

2. Danina puls ir didina kraujospd

masi padti v i e a i s spjimais apie al sveikatai, konsultuojant, gydant vaistais, veikiant hipnoze, aversiniu slygojimu (pavyzd i u i , m o n s v e r i a m i greitai surkyti c i g a r e t p o c i g a r e t s , k o l j i e m s p a s i d a r o b l o g a ) , o p e r a n t i n i u s l y g o j i m u , k o g n i t y v i n e terapija ir p a r a m o s g r u p m i s . D a n a i i e p o v e i k i o b d a i greitai d u o da rezultat, t a i a u tik v i e n a s p e n k t a d a l i s d a l y v a u j a n i j i o s e p r o g r a m o s e i tikrj atsikrato p r o i o rkyti ( C o h e n ir kt., 1 9 8 9 ) . D a u g i a u v i l i t e i k i a 1 9 9 0 m e t L i g k o n t r o l s c e n t r pran e i m a s a p i e tai, j o g p u s a m e r i k i e i , kurie k a d a nors rk, n e b e r k o . D a u g i a u k a i p 9 0 % m e t rkyti p a t y s ir d a n i a u s i a i n e i p i r m o karto. 1 9 5 9 m e t a i s rk 1 i 4 p a a u g l i , o 1 9 8 8 m e t a i s - 1 i 10. T a i g i p e r laikotarp b e n d r a s r k a n i p a a u g l i s k a i i u s s u m a j o , t a i a u 1 i 5 j a u n u o l i iki 18 m e t rko ( G a l l u p , 1 9 8 8 ; J o h n s t o n ir kt., 1 9 9 1 ) . K a d a n g i g a n a d a u g m o n i m e t ar net n e pradjo rkyti, rkani a m e r i k i e i s k a i i u s m a j a ( 1 7 - 1 7 pav.). B u v o l a i k a s , kai v i e o s i o s v i e t o s s k e n d j o t a b a k o d m u o s e . D a u 4. Ltina galni kraujotak 5. Maina angliavandeni turinio maisto nor

Nikotino poveikis mogaus organizmui.

17 SKYRIUS. S t r e s a s ir s v e i k a t a

615

5 _ o r 1944 l 1949 l 1954

-j 1959 i 1964
Metai

i 1969 I 1974

I 1979 I 1984

17-17 pav. Gallupo organizacijos periodins apvalgos apie rkymo proius rodo, kad maiausias rkanij skaiius per pastaruosius penkiasdeimt met buvo 1989 metais (i Gallupo organizacijos, 1989). 1989

g i a u rko e m e s n i o s o c i a l i n i o ir e k o n o m i n i o s l u o k s n i o m o n i . T a i a u s t u d e n t a i ir u n i v e r s i t e t a b s o l v e n t a i d a n i a u m a n o , k a d r k y m a s yra v e i k i a u n e t a k t i k a s n e g u r a m i n a n t i s . R k y t i m e t u si v y r yra d a u g i a u n e g u m o t e r , ir dabar r k a n i v y r yra tik truput d a u g i a u n e g u r k a n i m o t e r . i e p o s l i n k i a i i d a l i e s turjo t a k o s tam, kad n u o s e p t i n t o j o d e i m t m e i o v i d u r i o m i r i dl v a i n i k i n i i r d i e s k r a u j a g y s l i l i g s u m a j o a p i e 3 0 % . Kaip ukirsti keli rkymui? D a u g l e n g v i a u yra n i e k a d a nepradti

rkyti, n e g u atsikratyti i o p r o i o . I a n a l i z a v s o c i a l i n e s ir p s i c h o l o g i n e s p r i e a s t i s , dl kuri j a u n u o l i a i p r a d e d a rkyti, k e l i o s m o k s l i n i n k g r u p s sukr b d u s , kurie k e i i a r k y m s l y g o j a n t e l g e s ( E v a n s ir kt., 1 9 8 4 ; M u r r a y ir kt., 1 9 8 4 ) . Mokslinink grup, vadovaujama Alfredo McAlisterio (1980), m o k vidurini m o k y k l m o k i n i u s diegti" s e p t i n t o k a m s p a s i p r i e i n i m rkani bendraami spaudimui. Vyresnieji mokiniai m o k savo jaunesn i u o s i u s b i i u l i u s , r e a g u o j a n t r e k l a m a p i e rkanias n e p r i k l a u s o m a s m o t e r i s , sakyti: I tikrj ji nra n e p r i k l a u s o m a , j e i ji prik l a u s o n u o tabako". Jie k u r d a v o v a i d i n i m u s , kuri m e t u , p a v y z diui, n e m g i n s cigarets b u v o pravardiuojamas viiuku". tok k r e i p i n b d a v o a t s a k o m a taip: A b i a u tikras v i i u k a s , j e i r k y i a u tik t a m , k a d p a d a r y i a u tau spd". P o k e l i t o k i u s i m i m v a i k , p r a d j u s i r k y t i s e p t i n t o j o j e ir a t u n t o j o j e k l a s j e , b u v o d u kartus m a i a u n e g u k i t o j e m o k y k l o j e , kur t o k i e

616

VI DALIS. A s m e n y b , s u t r i k i m a i ir g e r a s a v i j a u t a

20 Kontrolin mokykla

(o .2 15

10

Mokykla, kurioje buvo diegta programa prie rkym

>5 S

o 0 1 4 9 Septintoji klas i i 12 16 Atuntoji klas Tyrimo mnesiai 21 i 33 Devintoji klas

17-18 pav. Jaunesniojo amiaus moksleiviai, dalyvav prie rkyme nukreiptoje programoje, kur jie bu\ mokomi atsispirti rkymo reklamai bendraami spaudimui, buvo ma:link pradti rkyti negu panaios kitos mokyklos mokiniai, priklausantys kontrolinei grupei (duomenys i McAlister ir kt., 1980 -

pat p a a u g l i a i s u d a r k o n t r o l i n grup; a b i e j g r u p i v a i k a i turjo tiek pat r k a n i t v ( 1 7 - 1 8 pav.). i s ir j p a n a s e k s p e r i m e n t a i p a s k a t i n o sudaryti t o k i a s m o k y m o p r o g r a m a s , kurias m o k y t o j a i gali l e n g v a i ir n e b r a n g i a i g y vendinti. Remiantis N a c i o n a l i n i o v i o instituto duomenimis, s v a r b i a u s i a i o s e p r o g r a m o s e yra i n f o r m a c i j a a p i e r k y m o p a d a rinius; i n f o r m a c i j a a p i e j a u n i m o , t v ir a p l i n k o s tak; m o k y m a s , r e m i a n t i s p a v y z d i a i s ar v a i d i n a n t , l a v i n a n t a t s i s a k y m o g d i u s . K a d bt i l g a i v e i k s m i n g o s , i a s p r o g r a m a s gali tekti kartoti p o t a m tikro l a i k o ( M u r r a y ir kt., 1 9 8 9 ) . T a i a u spariai m a j a n t i s r k a n i j s k a i i u s r o d o , j o g prie r k y m n u k r e i p t o s p r o g r a m o s yra v e i k s m i n g o s . MITYBA. A r j s savijauta ir e l g s e n a priklauso n u o to, k j s v a l -

g o t e ? N u s t a i u s , j o g tam tikri n e u r o m e d i a t o r i a i turi takos m s e m o c i j o m s ir elgesiui, pradta splioti: galbt maistas, teikiantis b i o c h e m i n i m e d i a g , btin i e m s n e u r o m e d i a t o r i a m s , turi takos m s n u o t a i k a i ir e l g e s i u i ? P a v y z d i u i , n e u r o m e d i a t o r i a u s s e r o t o n i n o s i n t e z e i m s o r g a n i z m e reikia a m i n o r g t i e s triptofano. N e t keletas m o k s l i n i n k grupi nustat, j o g , vartojant maist, turint daug a n g l i a v a n d e n i (duon, b u l v e s , miltinius patiekalus), o r g a n i z m e sus i k a u p i a d a u g i a u triptofano, p a s i e k i a n i o g a l v o s s m e g e n i s . D l to p a d a u g j a o r g a n i z m e s e r o t o n i n o , ir m e s j a u i a m s labiau atsipalaid a v , m i e g u i s t i ir m a i a u jautrs s k a u s m u i (Spring, 1 9 8 8 ) . Dirbant protin darb, reikia vartoti maist, turint m a i a u a n g l i a v a n d e n i , bet d a u g i a u b a l t y m , n e s tai p a d e d a susikaupti ir bti b u d r e s n i e m s . Jei n e t i n k a m a i m a i t i n a m i m a i v a i k a i n e g a u n a p a k a n k a m a i b a l t y m , gali sutrikti j p a i n t i n raida ( L o z o f f , 1 9 8 9 ) .

17 SKYRIUS. Stresas ir sveikata

617

Dabar spariai tiriama ir ginijamasi dl kit m i t y b o s dalyk. Ar maistas, kuriame daug cukraus, aktyvina vaikus ir kalinius, o maistas, kuriame maai cukraus, j u o s ramina? Mokslininkai dar abejoja tokia liaudies imintimi (Spring ir kt., 1987). Ar maistas, kuriame gausu cholesterolio, tiesiogiai gadina ird? M o k s l i n i n kai v i s dar ginijasi iuo klausimu, taiau vyrai, kuri organizm u o s e yra daug cholesterolio ir kurie vartoja cholesterol mainanius vaistus bei v a l g o maist, turint maiau cholesterolio, reiau serga irdies l i g o m i s (Roberts, 1987). K o k s ryys yra tarp m i t y b o s ir padidjusio kraujospdio? D i d e l kraujospd turint y s m o n s yra l i n k d a u g i a u vartoti d r u s k o s , j o r g a n i z m u i trksta kalcio (Feinleib ir kt., 1984; McCarron ir kt., 1984). Dar akivaizdesnis ryys yra tarp m i t y b o s ir v i o . Didij sav o istorijos dal monija v a l g nedaug riebal, taiau daug skaidul turint maist, kuriuo ir iandien maitinasi moni bendruom e n s , g y v e n a n i o s i m e d i o k l s ir emdirbysts. Kita m o n i j o s dalis m g i n a prisitaikyti prie sslesnio g y v e n i m o bdo ir maisto, turinio daug riebal ir maai skaidul. Remiantis V i e o s i o s sveikatos a p s a u g o s tarnybos v a d o v o 1988 met ataskaitos duom e n i m i s , net 3 7 % amerikiei turi sveikatos problem dl to, kad vartoja daug riebal turint maist. Tokiame maiste yra daug m e diag, skatinani daugintis v i n e s lsteles, ir maiau mediag, slopinani v i n i lsteli augim. Pastarj m e d i a g yra brok o l i u o s e , paprastuose ir i e d i n i u o s e kopstuose (Cohen, 1987). vairi taut suvartojamo riebal k i e k i o ir m i r t i n g u m o nuo krties v i o stipri teigiama koreliacija rodo, kokie yra padariniai vartojant daug riebal turint maist ( 1 7 - 1 9 pav.). iuos koreliacinius d u o m e n i s patvirtina ir laboratoriniai eksperimentai. Pels, kuri maiste yra daug riebal, suserga pieno liauk v i u du kartus daniau n e g u kitos pels. Septintosios dienos adventistai g y v e n a ilgiau n e g u kiti m o n s ir vairiomis v i o f o r m o m i s serga gerokai reiau, o tam, matyt, turi takos j gerai sutvarkyta mityba, kur vyrauja neriebus maistas, retai vartojamas alkoholis ir rkalai (Ilola, 1990). NUTUKIMAS IR SVORIO KONTROL. Vartojant maist, turint dau-

giau riebal, ne tik daniau sergama viu, bet ir tunkama. Taiau nutukimas priklauso ne vien nuo suvartot kalorij skaiiaus; suvalgydami lygiai tiek pat, vieni m o n s nutunka, o kiti lieka liekni. Kodl pasiseka suplonti tik nedaugeliui aptukusi moni? Ar gali tiktis suliesti vienas ketvirtadalis amerikiei, kurie, remiantis Nacionalinio sveikatos statistikos centro duomenimis (1985), yra n u t u k - riebal perteklius j organizme lemia tai, kad j svoris 20% ar net daugiau virija pageidautin. Kai kurie mons gali sverti daugiau negu normaliai reikt, bet dl atletik raumen ir stambi kaul jie visai neatrodo nutuk.

618

VI DALIS. A s m e n y b , sutrikimai ir gera savijauta

180

Pasitelk i anket, apvelkime, kokia yra dabar nutukimo samprata: Ar emiau pateikti teiginiai yra teisingi ar klaidingi? 1. Riebalinio audinio mediag apykaitai reikia maiau energijos negu kitiems ms organizmo audiniams. 2. gyt riebalini lsteli mes niekada neprarandame, nesvarbu kaip grietai laikytums dietos. 3. Jei du vienodai aktyvs mons yra vienodo gio ir valgo t pat maist, vienas j gali nutukti, o kitas ilikti lieknas. 4. Daug kilogram numet mons, nordami ilaikyti pasiekt lyg, turi ir toliau manktintis bei riboti valgym. 5. Daugelis dabartini mokslinink abejoja, jog mons yra nutuk todl, kad neturi valios, ir valgo daug todl, kad neturi kit malonum gyvenime. Dabar pairkite, ar teisingai paymjote teisingus ir klaidingus teiginius. Vis pirma apie teigiam riebal reikm organizmui. Riebalai - ideali energijos kaupimo forma, kuri organizmas panaudoja, gaudamas maai maisto - ms prieistoriniams protviams buvo bdinga veni arba badavimo laikotarpiai. Valgyti tris kar-

17-19 pav. Mityba ir vys. Kuo daugiau riebal suvartoja tauta, tuo daugiau jos nari mirta nuo krties vio (i L.A. Coheno knygos Mityba ir vys", 1987).

17 SKYRIUS. Stresas ir sveikata

619

tus k a s d i e n m e s p r a d j o m e gana neseniai ir imtai m i l i j o n m o ni dar n e s i d i a u g i a tokia prabanga. Kaitaliojantis p r i s i v a l g y m u i ir b a d a v i m u i , riebalai, kurie susidaro dl m a i s t o pertekliaus persivalgant, padeda prisitaikyti, parengia organizm itverti bado laikotarpius. Galbt tuo g a l i m a paaikinti, kodl iandien d a u g e l y j e skurdesni ali, kaip ir Europoje ankstesniais imtmeiais, apknumas yra g e r o v s ir tam tikros socialins padties enklas ( S o bal ir Stunkard, 1989). R i e b a l v a i d m u o gali bti ir n e i g i a m a s . T o s e pasaulio a l y s e , kur gausu maisto ir saldumyn, teigiamas organizmo polinkis kaupti riebalus tapo alingas. N e d i d e l i s antsvoris n e p a v o j i n g a s s v e i katai. Taiau N a c i o n a l i n i o sveikatos instituto d u o m e n i m i s , tikrasis n u t u k i m a s didina t i k i m y b susirgti diabetu, p a d i d j u s i o krauj o s p d i o ir irdies l i g o m i s , t u l i e s p s l s a k m e n l i g e , artritu ir tam tikromis v i o f o r m o m i s (Kolata, 1985). Toks pavojus didesnis t i e m s , kuri figra primena o b u o l , kurie neioja savo svor p i l v e , o ne tiems, kuri figra yra kriaus f o r m o s (plats klubai bei l a u n y s ) ( G r e e n w o o d , 1 9 8 9 ) . N u t u k i m a s ne tik gresia sveikatai. Tai gali veikti kit poir j u s ir j s savijaut. D a u g e l i s mano, j o g stori m o n s yra tiesiog apsirijliai, j o g nutukimas priklauso nuo m o g a u s valios arba atspindi a s m e n y b s problemas (netinkamas bdas mainti nerim, kalts j a u s m a s arba oralins f i k s a c i j o s " tenkinimas). Jei nutukimas enklina savidrausms stok ar a s m e n y b s problem, tai kas gi nors tok m o g samdyti, skirti j a m pasimatym ar bendrauti su j u o ? Jei apkns m o n s taip galvoja apie save, argi gali jaustis es ko nors verti ir patraukls? Nutukimo fiziologija. N u t u k i m o aritmetika gana paprasta. Rieba-

lai kaupiasi, kai o r g a n i z m a s gauna daugiau kalorij n e g u suvartoja, o v i e n o riebal svaro (apie 4 0 0 g ) energetin vert yra 3 5 0 0 kalorij. Todl m o n m s , kurie laiksi dietos, seniau b u v o aikinama, kad, sumainus maisto energetin vert 3 5 0 0 kalorij, svoris s u m a s 1 svaru. D e j a , paaikjo, j o g taip nra. N o r d a m i tai suprasti, turime smulkiau panagrinti nutukimo reikin.

Riebalins lstels. Tiesiogiai kno riebal kiek lemia riebalini

lsteli dydis ir skaiius. Paprastai suaugs m o g u s turi apie 3 0 milijard toki miniatrini kuro rezervuar, i kuri beveik pus yra netoli odos paviriaus. Riebalin lstel gali keistis - nuo beveik tuios, lyg sublikusio baliono, iki pernelyg pilnos. Nutukusio m o gaus riebalins lstels gali isipsti ir 2 ar 3 kartus viryti normal dyd, o tada dalytis. Padidjs riebalini lsteli skaiius - dl genetini prieasi, v a l g y m o proi vaikystje ar dano persivalgy-

620

VI DALIS. A s m e n y b , sutrikimai ir gera savijauta

m o suaugus - jau niekada nesumas. Laikantis dietos, riebalins lstels gali susitraukti, taiau j o s neinyksta (Sjostrum, 1980). Tokia riebalini lsteli prigimtis yra v i e n a prieasi, paaikinani, kodl pastorjus kne kaupiasi riebalai. Kita prieastis - riebaliniam audiniui bdinga lta m e d i a g apykaita. Lyginant su kitais audiniais, riebaliniam audiniui isaugoti reikia m a i a u m a i s t o e n e r g i j o s . T o d l p a s t o r j u s reikia m a i a u m a i s t o k n o svoriui palaikyti n e g u j o reikjo tokiam svoriui gyti. Cheminiai kno procesai. Tie, kurie ketina laikytis dietos, i n o ir d a u g i a u prieasi, dl kuri sunku storam sulieknti. 12 s k y riuje b u v o rayta, kad insulinas labai greitai sukelia alk ir padeda kraujyje esani g l i u k o z paversti riebalais, ir kad insulino isiskiria reaguojant maisto dirgiklius, ir kad tai ypa bdinga m o n m s , kurie yra jautrs ioriniams m a i s t o signalams. N u t u k m o n s , kurie danai laikosi dietos, tampa jautresni ioriniams m a i s t o signal a m s ( H e r m a n ir kt., 1 9 8 3 ) . D i e t i n i n k u i igirdus, kaip p a d a v j a apibdina apetit adinant desert, kyla stipresns f i z i o l o g i n s rea k c i j o s , j a u i a m o s kaip d i d i u l i s noras. Nustatytoji svorio riba ir mediag apykaita. Daugelis mokslinink mano, j o g yra dar viena prieastis, dl kurios daugumai nutukusi m o n i taip sunku suplonti ir ilikti liekniems. Toki m o n i svorio termostatai" yra nustatyti taip, kad palaikyt didesn negu vidutin kno svor. Jeigu jis tampa maesnis negu nustatytoji svorio riba, m o g u s ima jausti didesn alk, o mediag apykaita sultja. Tie, kurie laikosi dietos, gali paliudyti, j o g sublogti, kai lieka ta pati m e d i a g apykaita, gali bti tiesiog beviltika. Laikantis grietos dietos, greitai numetamas svoris per pirmsias tris savaites, bet

paskui is procesas sultja. Vieno eksperimento metu (Bray, 1969) nutuk pacientai, kuri dienos maisto energetin vert buvo sumainta nuo 3 5 0 0 kalorij iki 4 5 0 kalorij, numet tik 6% savo svorio i dalies todl, j o g j m e d i a g apykaita sultjo 15% ( 1 7 - 2 0 pav.). Taigi organizmas prisitaiko prie b a d a v i m o , sudegindamas maiau kalorij, o gaudamas j daugiau, daugiau ir sudegina. tai kodl, sumainus suvartojam maist 3 5 0 0 kalorij, m o g a u s svoris gali 4 0 0 gram nesumati. Dl to pasibaigus dietos laikui, kai organizmas dar s a u g o sukaupt energij, maisto kiekis, kuris tik palaik svor prie diet, dabar gali tukinti. I n d i v i d u a l s m e d i a g apykaitos skirtumai paaikina, kodl prieingai stereotipinei n u o m o n e i , kad antsvoris atsiranda dl apsirijimo, - du m o n s , bdami v i e n o d o g i o , a m i a u s ir u s i i m dami v i e n o d a veikla, gali tiek pat sverti, nors v i e n a s j gali suvalgyti d v i g u b a i daugiau n e g u kitas. D l tos p a i o s prieasties ned a u g v a l g a n t i s m o g u s gali sverti gerokai daugiau n e g u panaaus a k t y v u m o daug valgantis m o g u s ( R o s e ir W i l l i a m s , 1961).

17 SKYRIUS. S t r e s a s ir s v e i k a t a

621

4000 MM' g t. 5 ! s S 2000 < 0 v> 0 c 0) 1000

c

o 3000 E o 160

o>

.eg
o >
o *

v >
o c

1 0
:: ;
16 24

32

Dienos

Genetinis veiksnys.

G e n e t i n tak n u t u k i m u i a t s k l e i d d v y n i

ir v a i k i tyrimai. vaiki n u t u k i m a s k o r e l i u o j a su b i o l o g i n i tv, o ne g l o b j n u t u k i m u (Price, 1 9 8 7 ) . S u r i n k t o s v i e n laboratorij ir 14 d i e n g a u d a m o s p a p i l d o m a i 1 0 0 0 kalorij, v i e n o s tapa i d v y n i p o r o s p r i a u g o s v o r i o , o kitos - n e p r i a u g o (C. B o u c h a r d ir kt., 1 9 9 0 ) . A b i e j p o r o s d v y n i s v o r i s p a d i d j o v i e n o d a i . B e to, net ir atskirai auginti tapats d v y n i a i s v r m a d a u g v i e n o d a i ( E c kert ir kt., 1 9 8 7 ) . Taigi tunkama ne dl to, kad v a l g o m a d a u g v i s o k i a u s i s k a n u m y n , o norint s u b l o g t i , n e u t e n k a v i e n n u g a l t i savo silpnavalikum. Taiau genai nra v i e n i n t e l i s lemiantis v e i k s n y s . Lytis ir kultra taip pat turi takos n u t u k i m u i . Vyrai d v y n i a i d a n i a u yra p a n a a u s s v o r i o n e g u d v y n s m o t e r y s . G r e i i a u dieta ir mankta, o n e g e n a i gali paaikinti, k o d l e m e s n i o s i o s k l a s s nutukusi m o t e r yra 6 kartus d a u g i a u n e g u a u k t e s n i o s i o s , k o d l nutukusi a m e r i k i e i yra d a u g i a u n e g u j a p o n ar e u r o p i e i , k o d l 1 9 8 8 m e t a i s nutukusi a m e r i k i e i b u v o d a u g i a u n e g u 1 9 9 0 m e t a i s . Ironika, kad tukdami a m e r i k i e i a i i d e a l i z u o j a l i e k n u m . N o r m a l u s riebal k i e k i s m o t e r s o r g a n i z m e yra n u o 2 2 % iki 2 6 % , o m a n e k e n i ar aktori k n u o s e riebalai sudaro tik p u s i o k i e k i o ( B r o w n e l l , 1 9 9 1 ) . Svorio mainimas. Js, turbt, u j a u s d a m i irite n u t u k u s i u s

17-20 pav. Grietos dietos taka nutukusi moni kno svoriui ir mediag apykaitai. ei nutuk mons po septynias dienas trukusios dietos, kai jie kasdien gaudavo po 3500 kalorij, kitas 24 dienas gavo tik 450 kalorij atitinkant maisto davin. i pacient kno svoris sumajo tik 6%, o vliau padidjo, nes j mediag apykaita sultjo 15% (i Bray, 1969).

m o n e s ir, l i n g u o d a m i g a l v a , sakote: Vargu ar j i e (arba m e s ) sup l o n s ( - i m e ) ir n e b e s u s t o r s ( - i m e ) " . Jei, laikantis d i e t o s , s v o r i s s u m a j a , o r g a n i z m o m e d i a g apykaita sultja ir i a l k u s i o s rieb a l i n s l s t e l s i m a reikalauti: P a m a i t i n k i t e m u s ! " . Kai antsvor turinio m o g a u s s v o r i s s u m a j a iki n o r m a l a u s , o r g a n i z m o b k l

622

VI DALIS. A s m e n y b , s u t r i k i m a i ir g e r a s a v i j a u t a

p a s i d a r o g a n a p a n a i t, kuri b n a p u s b a d i u maitinantis. L a i kantis n o r m a l i o s n u s t a t y t o s i o s s v o r i o ribos, o r g a n i z m u i atrodo", k a d j i s badauja. S u b l o g nutukliai gali atrodyti n o r m a l i a i , taiau j r i e b a l i n s l s t e l s gali pasidaryti labai m a o s , e i k v o t i labai n e d a u g kalorij ir, kaip p u s b a d i u g y v e n a n i tiriamj, apie kuriuos b u v o rayta 12 skyriuje, j prot u v a l d o m i n t y s apie maist. V i s a tai p a a i k i n a , k o d l d a u g u m a m o n i , k u r i e m s p a s i s e k a s u b l o g t i , v l i a u v l pastorja ( W i n g ir Jeffery, 1 9 7 9 ) . V i e n o t o k i o t y r i m o m e t u b u v o stebti 2 0 7 nutuk m o n s , kurie l i g o n i n j e , laik y d a m i e s i d i e t o s , per 2 m n e s i u s labai s u b l o g o ( J o h n s o n ir D r e n i c k , 1 9 7 7 ) . P o trij m e t p u s t m o n i v l b u v o a t g a v n u m e s tus k i l o g r a m u s , o p o 9 m e t v i s i j i e v l b u v o nutuk. T o d l prog r a m o s , k u r i o s m o k o , kaip keisti g y v e n i m o bd ir v a l g y m o pro i u s , turt d a u g i a u d m e s i o skirti s v o r i o k o n t r o l e i p o d i e t i n i u laikotarpiu. T a i a u ir t o k i p r o g r a m d a l y v i a i d a n i a u s i a i v l atgauna d i d e l dal prarasto s v o r i o ( 1 7 - 2 1 pav.). Kai kultriniai l i e k n u m o i d e a l a i turi g r u m t i s su f i z i o l o g i n i a i s p r o c e s a i s , paprastai n u gali f i z i o l o g i j a . Taigi d a u g u m o s k o m e r c i n i s v o r i o m a i n i m o prog r a m autoriai gali p a s i t e i s i n d a m i skelbti, j o g j i e p a d e d a tik kinai zultatas yra tik p l o n j a n t i p i n i g i n . Asmenikai dietos neskms igyvenamos skausmingai. Panagr i n k i m e 1 , 6 7 m g i o R a y G o l d s m i t h o atvej, kuris n u o 1 2 0 k g s u b l o g o iki 6 8 k g : Numetus svor, mane kyriai m persekioti mintis, k daryti, kad vl jo nesusigriniau. Taigi a dariau visk: lankiau elgesio keitimo usimimus, mginau liau valgyti ir kt. Tuomet, kai kartais nesusilaikydavau ir imdavau gerti bei ryti, pasninkaudavau kelet dien per savait, kad sublogiau. A noriu pasakyti, j o g miau fanatikai bijoti, kad kno svoris vl nepadidt. A dl to labai nervinausi, bet taip pat supratau, j o g negaliu s a v s kontroliuoti... A net kreipiausi pagalbos hipnozs specialist, kad is padt man susilaikyti nuo valgymo, ir 3 dienas tai veik. Po pusantr met a vl susigrinau tuos 52 kg. A noriu pasakyti, j o g a kovojau. A mginau kovoti... Ir man tai pavyko. A n u m e i a u 52 kg. A sugebjau tai padaryti. Vadinasi, tai i ties manoma. Ir galbt a galjau kakaip isilaikyti, bet a neinojau, kaip tai padaryti ( W G B H , 1985). D a b a r labai n i r t i n g a i s t e n g i a m a s i atsikratyti n e r e i k a l i n g k i l o g r a m , y p a i a u r s A m e r i k o j e , kur d a n i a u k a l b a m a a p i e n u t u k i m ir d i e t a s n e g u A u s t r a l i j o j e ar T r e i o j o p a s a u l i o alyse ( R o t h b l u m , 1 9 9 0 ; T i g g e m a n n ir R o t h b l u m , 1 9 8 8 ) . K i e k v i e n a i s metais amerikieiai svoriui mainti ileidia 33 milijardus JAV doleri (Scanlan, 1990). 1986 met N a c i o n a l i n i o statistikos cenlais u m a i n t i svor. D a u g u m a i m o n i v i e n i n t e l i s i l g a l a i k i s rePo programos 1 Vidutinis svorio sumajimas po programos 2 3 4 5 Natrali nutukusi moni raida

Tolesni metai 17-21 pav. K n o s v o r i o k i t i m a s d a l y v a u j a n t ir n e d a l y v a u j a n t p r o g r a m o s e , skirtose e l g e s i o k o n t r o l e i metant svor (i B r o w n e l l ir Jeffery, 1987).

17 SKYRIUS. S t r e s a s ir sveikata

623

tro d u o m e n i m i s , 2 7 % vyr ir 4 6 % m o t e r m g i n o n u m e s t i svor. Lyties skirtumai dar r y k e s n i tarp p a a u g l i - 2 3 % berniuk ir 5 6 % m e r g a i i l a i k s i d i e t o s ( G a l l u p o o r g a n i z a c i j a , 1 9 8 8 ) . Taig i , k g a l i m e patarti t i e m s , kurie, n e p a i s y d a m i riebalini lsteli p r i g i m t i e s , kraujo c h e m i n i p r o c e s , n u s t a t y t o s i o s s v o r i o ribos, m e d i a g a p y k a i t o s ir g e n e t i n i v e i k s n i , v e i k i a n i iv i e n , nori atsikratyti n e r e i k a l i n g k i l o g r a m ? V i s pirma reikt vertinti, kiek tai kainuos. Ilaikyti sumajus svor bus sunku. Kai kurie m o k s l i n i n k a i sitikin, kad, k u o labiau s v o r i s svyruoja pradedant ir baigiant diet, tuo greiiau su k i e k v i e n a nauja dieta o r g a n i z m a s pradeda ltinti s a v o m e d i a g apykait energijai taupti. K e l l y B r o w n e l l su s a v o bendradarbiais ( 1 9 8 6 ) patvirtino diet rezultat. E k s p e r i m e n t o m e t u j i e erdav o iurkes taip, kad j o s nutukt, paskui ribodavo maitinim ir vl kartodavo s v o r i o p r i a u g i m o ir j o n u m e t i m o cikl. P i r m o s i o s dietos m e t u iurks n u m e t s a v o antsvor per 21 dien, o j v l atg a v o per 4 6 dienas. Antr kart, gaunant lygiai tiek pat maisto, prireik 4 6 dien svoriui n u m e s t i ir 2 4 d i e n j a m susigrinti. Atrodo, l y g o r g a n i z m a s i m o k s t a i ankstesni diet isaugoti nustatytj s v o r i o rib ir taip apginti s a v e nuo to, k j i s laiko bad a v i m o grsme. Todl dietininko kis turt bti: Pasiekti tiksl i karto", o ne Jei pirm syk n e p a s i s e k , m g i n k tai dar ir dar kart". Pradkite d i e t o s laikytis tik tuomet, jei j a u i a t s pakankamai m o t y v u o t a s ir g a l s v i s a d a riboti v a l g y m . D a u g u m a m o ni, nordami ilaikyti sumaint svor, privalo v i s a m g y v e n i m u i atsisakyti ankstesni v a l g y m o proi ir daugiau manktintis (r. I ariau. N a u d i n g i patarimai tiems, kurie laikosi dietos"). N o r s ilaikyti s u m a j u s svor yra sunku, Stanley Schachteris ( 1 9 8 2 ) n e g a l v o j a taip p e s i m i s t i k a i , kaip d a u g u m a n u t u k i m o tyrintoj. Jis pripasta, j o g daugiausia n e s k m i patiria m o n s , dalyvaujantys k n o s v o r i o m a i n i m o p r o g r a m o s e . B e t j i s taip pat p a y m i , j o g tai yra s p e c i a l i grup, m o n s , n e s u g e b a n t y s patys sau pagelbti. B e to, toks n e s k m i n g atvej s k a i i u s uregistruotas remiantis v i e n u b a n d y m u numesti svor. Galbt, kai m o n s m g i n a kartotinai m e s t i svor, j u o s lydi d i d e s n s k m , nepaisant n e i g i a m kartotins d i e t o s rezultat. A p k l a u s s atsitiktin m o ni imt, Schachteris s u i n o j o , j o g v i e n a s ketvirtadalis j turjo gana didel antsvor ir m g i n o sulieknti. e i e m s i d e i m t i e s tai pasisek padaryti, j s v o r i s s u m a j o maiausiai 10% lyginant su didiausiu svoriu, b u v u s i u prie diet (vidutinikai j i e n u m e t p o 14 kilogram), ir j i e daugiau n e b u v o nutuk. K i t d v i e j t y r i m rezultatai m a i a u d i u g i n a n t y s - m a i a u n e g u tredaliui turjusi antsvor m o n i p a v y k o j o atsikratyti ( J e f f e r y ir W i n g , 1 9 8 3 ; R z e w n i c k i ir F o r g a y s , 1 9 8 7 ) . Taiau i e Janet Polivy ir Peterio Hermano (1987) nuomone, tai, jog taip daug normaliai sveriani mergaii ir moter nuolat laikosi dietos, rodo, kad labai daug moni turi valgymo sutrikim.

624

VI DALIS. A s m e n y b , s u t r i k i m a i ir g e r a s a v i j a u t a

I ARIAU. N a u d i n g i p a t a r i m a i t i e m s , kurie laikosi d i e t o s

Mokslininkai, tyrinjantys alk ir nutukim, silo kelet nauding patarim tiems, kurie nusprend mesti svor: Maiau viliojani maisto enkl. Visiems, o kai kuriems ypa, viliojantys maisto enklai sustiprina alk. Taigi nelaikykite gundanio maisto namie arba padkite j toliau nuo aki. maisto produkt parduotuv eikite tik soiai pavalg. Stenkits paspartinti mediag apykait. sidmkite, kad vienintelis bdas atsikratyti svorio sudeginti daugiau kalorij negu gaunate. Tai galima pasiekti manktinantis. Ilgai manktinantis, pavyzdiui, spariai vaikiojant, bgiojant ar plaukiojant, ne tik itutja riebalins lstels, tvirtja raumenys ir gerja savijauta, bet taip pat gali laikinai pagreitti mediag apykaita (Kolata, 1987; Thompson ir kt., 1982). Taigi ilgalaik mankta gali bti ginklas prie ltjani mediag apykait dietos metu arba maai judant ( 1 7 22 pav.). Mankta dietos metu ir vliau yra vienas i nedaugelio veiksni, leidiani ilgam skmingai sumainti svor (Brownell, 1989). Keiskite alkio jutim ir mediag apykaitos greit, keisdami valgom maist. Nustatyta, kad angliavandeniai greitina mediag apykait ir ne taip greitai virsta riebalais kaip toks pat kalorij kiekis gaunamas vartojant riebalus (Rodin, 1979, 1985). Labiausiai tukina sotieji riebalai (pavyzdiui, gyvulins kilms riebalai, kurie stingsta). Be to, valgant maist, kuriame yra daug gliukozs (pavyzdiui, uogien) ar-

Daugiau kaip 5 vai. Televizoriaus irjimo laikas per dien valandomis 17-22 pav. Televizoriaus irjimo ir nutukimo koreliacinis tyrimas. Tyrimas, kuriame dalyvavo 6671 paauglys nuo 12 iki 17 met, parod, kad daugiausia nutukusi paaugli buvo tarp t, kurie daugiausia irjo televizori. inoma, nutuk mons vengia veiklos ir labiau mgsta sdti prie televizoriaus. Taiau ryys tarp nutukimo ir sdjimo prie televizoriaus iliko ir tada, kai daugelis kit veiksni buvo kontroliuojami. Tai rodo, kad neveiklumas, irint televizori, turi takos nutukimui (i Dietzir Gortmaker, 1985). ba sacharoz (paprastj cukr), didja insulino kiekis kraujyje, todl stiprja alkio pojtis. Fruktoz (jos yra vaisiuose) ir polisacharidai (j yra bulvse ir ryiuose), ne taip rykiai didina insulino, skatinanio alk, kiek. Tad tai, kiek ialk esate per priepieius, pri-

r e z u l t a t a i r o d o , j o g g a l i m y b atsikratyti a n t s v o r i o yra r e a l e s n n e g u ta l i d n a i v a d a , kuri p a d a r m e , r e m d a m i e s i p a c i e n t , tik v i e n kart d a l y v a v u s i p r o g r a m o j e k n o svoriui m a i n t i , a p k l a u s o s r e z u l t a t a i s . Ir, j e i j u m s a t r o d o , j o g a p i e k a k p a n a a u s j a u esate girdj, prisiminkite rkymo m e t i m o programas, kurios: 1) v e i k s m i n g o s tik t r u m p a m ; 2 ) n e v e i k s m i n g o s i l g laik, t a i a u 3 ) d a u g m o n i y r a k a k a d a rk. A p t u k m o n s turi t e i s pasirinkti dar v i e n g a l i m y b , kuri, b e j e , p a s i r i n k o 13% S c h a c h t e r i o a p k l a u s t m o n i , - t i e s i o g susitaikyti su s a v o svoriu. R e i k t p a m i n t i dar ir kitus d a l y k u s , nors m o k s l i n i n k a i ir n e n u s t a t t i e s i o g i n i o r y i o tarp j ir n u t u k i m o ; tai - k a l t s j a u s m a s , p r i e i k u m a s , o r a l i n f i k s a c i j a ar k i t o k i o s a s m e -

17 SKYRIUS. Stresas ir sveikata

625

klauso ne tik nuo maisto kiekio, suvalgyto per pusryius, bet ir nuo to, k valgte. Nebadaukite vis dien, soiai prisivalgydami vakare. Toks maitinimosi bdas, bdingas daugeliui turini antsvor moni, ltina mediag apykait. Reguliariai maitinantis, greitja mediag apykaita ir daugiau sudeginama kalorij. Nepersivalgykite. Kai kurie mons, smoningai ribojantys valgym, alkoholio vartojim, slopinantys savo nerim ar prislgtum, gali kartais nesuvaldyti didiulio noro valgyti (Herman ir Polivy, 1980). Stresas taip pat kartais sulauo ribojimus. Laikinai metus diet ir suvalgius tik truput draudiamo maisto, gali atsitikti tas pats. Peteris Hermanas, Janet Polivy su kolegomis (Herman ir Mack, 1975; Polivy ir kt., 1986), atlikdami kelet skonio bandymo" eksperiment, dav iaurs Vakar universiteto studentams igerti pieno kokteilio - vien ar dvi porcijas arba n vienos. Paskui studentai turjo imginti ledus, valgydami j tiek, kiek nori. Tie, kurie paprastai ribodavo savo valgym, valg daugiau led negu neribojantys, nes jie jau buvo sulau" susilaikym, mgindami kokteil (17-23 pav.). Taigi laikymasis dietos - dabar normalus" valgymas beveik pusei iaurs Amerikos moter, danai yra pasmerkta lugti. Sulauius diet, danai prasideda besaikis valgymas (Polivy ir Herman, 1985, 1987). Klaida sulugdo. Siekite reali tiksl. Kaip teigiama 430 p., usibrtas tikslas skatina siekti laimjim, ypa kai derinamas su grtamuoju ryiu apie paang. Jei mogus usibria numesti labai daug svorio, jo tikslas yra

pasmerktas lugti. Realus tikslas, pavyzdiui, atsikratyti 400 g per savait, gali ugdyti pastangas ir ryt.

225

200 \ >? 2 < 175 0

O ) f 150

Neribojantys valgymo

5! a co Ribojantys valgym 100 ^ S ^ -

125

75

1
Prie tai igert pieno kokteili skaiius

17-23 pav. Laboratorinis persivalgymo tyrimas. Neribojantys savo valgymo (nedietininkai), igr vien ar du pieno kokteilius, suvalg maiau led. Ribojantys valgym (dietininkai), paeid dietos reim, igerdami vien ar du pieno kokteilius, suvalg daugiau led; is polinkis juokais buvo pavadintas velniku reikiniu" (i Herman ir Mack, 1975).

n y b s problemos. N e g a l i m a nutukimo aikinti vien tik valios stoka. Tai, kad nutuk m o n s , patyr stres arba nustoj laikytis dietos, ima be saiko valgyti, gali bti pastovaus dietos laikymosi padarinys, o ne nutukimo prieastis. Nutukimas - ne mirtina liga" - skelbia N a c i o n a l i n asociacija, teikianti param nutukusiems amerikieiams. N o r s toks kis reikia, kad nepaisoma to, j o g pern e l y g didelis antsvoris pavojingas sveikatai, taiau jis liudija vien svarb dalyk: galbt geriau susitaikyti su tuo, kad esi iek tiek apknus, negu pakaitomis laikytis dietos ir persivalgyti, ir nuolat jaustis bejgiu ir kaltu. Amerikieiai avjosi Oprah Winfrey ir tada, kai ji n e b u v o numetusi 27 kg, ir tada, kai j u o s numetusi, vl iek tiek pasitais.

626

VI DALIS. A s m e n y b , sutrikimai ir gera savijauta

N o r d a m i kuo tiksliau isiaikinti ry tarp dietos l a i k y m o s i , m o g a u s e l g e s i o ir s v e i k a t o s , s v e i k a t o s p s i c h o l o g a i nesiliauja tikinti m o n e s , kad ie pasirinkt s v e i k e s n g y v e n i m o bd. Deja, tai yra sudtinga uduotis. Jausdamiesi laimingi, m o n s link manyti, kad j i e m s n e g a l i ikilti s v e i k a t o s problem, y p a toki, kurios k y l a i j p a i v e i k s m ( S a l o v e y ir Birnbaum, 1989; W e i n s tein, 1 9 8 7 ) . Jie taip pat paprastai galvoja, kad g y v e n a s v e i k e s n g y v e n i m n e g u kiti - kad maiau vartoja alkoholio, riebal ir c h o lesterolio, d a u g i a u manktinasi. Taiau j i e tik apgaudinja save. B e to, d a u g e l i s m o n i , kurie sutinka, kad tam tikras e l g e s y s k e lia p a v o j sveikatai, neigia, kad j i e m s patiems taip elgiantis didja lig ar s u s i e i d i m pavojus. Prieingai n e g u m o n s , kuri krauj o s p d i s normalus, tie, kurie suino, kad j kraujospdis padidjs, link nelaikyti to rimtu dalyku ( C r o y l e ir Ditto, 1990). Rkantieji apgaudinja save, teigdami, kad sportuodami j i e panaikina neigiam r k y m o p o v e i k . Optimistikai nusiteik m o n s n e m a t o j o k i pavoj s a v o s v e i katai, todl pirmoji klitis, kuri tenka veikti kuriantiesiems s v e i katos g e r i n i m o programas, - tai priversti m o n e s suprasti, kad j s v e i k a t a priklauso n u o stres ir j pai e l g e s i o . Tik tai suprat, m o n s s t e n g s i s kontroliuoti stres, neberkyti, saikingai vartoti a l k o h o l , protingai maitintis, nuolat manktintis ir netgi prisisegti s a u g o s dirus a u t o m o b i l y j e .
ys anketQS ape nutuhim

teiginiai teisingi.

(656-657

p.),

yra

SANTRAUKA
moni elgesys ir j reakcija stres - tai svarbiausi veiksniai, nuo kuri priklauso ms sveikata ir ligos. Sveikatos psichologija prisideda prie tarpdisciplinini elgesio medicinos tyrim, kurie atveria naujas galimybes lig profilaktikai bei gydymui. Sveikatos psichologams rpi streso poveikis sveikatai, medicinins pagalbos iekojimas, gydytojo nurodym laikymasis, sveikos gyvensenos ugdymas. mo sindromu, susidedaniu i trij fazi (aliarmo, prieinimosi, isekimo). iuolaikinis mokslas tiria, kokius padarinius sveikatai turi stresas, kur sukelia stichins nelaims, svarbs ms gyvenimo pokyiai bei kasdieniai sunkumai. vykiai sukelia stres tada, kai mes juos suvokiame kaip neigiamus ir nekontroliuojamus. Stresas ir irdies ligos. Koronarin irdies liga, kuria daniausiai serga link konkuruoti, sunkiai valdomi, nekantrs ir (ypa) greitai supykstantys A tipo asmenys, yra pagrindin miri prieastis iaurs Amerikoje. Itikus stresui, reaktyvi A tipo moni organizme isiskiria daugiau hormon, kurie skatina susidaryti aterosklerozines plokteles irdies arterijos sienelje.

Stresas ir

sveikata

Stresas ir stresoriai. Walteris Cannonas apibdino stres, proces, kuriuo mes vertiname arba reaguojame tam tikrus vykius, metanius mums ik arba kelianius grsm, - kaip kovos arba pabgimo" sistem. Hansas Selye stres laik bendruoju prisitaiky-

17 SKYRIUS. Stresas ir sveikata

627

Stresas ir atsparumas ligoms. Dl streso gali susilpnti mogaus imunin sistema, todl jis greiiau suserga infekcinmis ir piktybinmis ligomis. Nauji eksperimentai rodo, jog slygojimas taip pat gali turti takos imunins sistemos reakcijoms.

Reakcija lig
A r a sergu? Ms organizmas teikia mums vairiausi nevienareikmi signal. Jei jie atkreipia ms dmes, mes juos mginame vertinti pagal tam tikr mums inom lig schemas. Jei simptomai atitinka kurios nors ligos schem, turime vertinti, kokios yra numatomos ilaidos ir nauda, jei kreipsims gydytoj diagnozei nustatyti ir gydymui paskirti. Paciento vaidmuo. Pacientai daug geriau itveria medicines traumas, kai gauna teising informacij prie stres sukelianias gydymo procedras ir patarim, kaip visa tai veikti. Kontrols praradimo jausmas, bdingas vadinamiesiems geriesiems pacientams", gali skatinti gausiai isiskirti streso hormon. Tas pats atsitinka ir prieikai nusiteikusiems pacientams, vadinamiems blogaisiais". Tai, kad pacientai danai nepaiso gydytojo nurodym, paskatino socialins psichologijos specialistus iekoti bd, kuriais bt galima geriau susitarti su pacientais. Paciento elgesiui takos turi tai, kaip gydytojas su juo elgiasi ir bendrauja, taip pat tiesiogins paskatos u gydymo reimo laikymsi.

Streso veikimas. Streso valdymo programos silo iuos bdus: aerobik, biogrtamj ry ir atsipalaidavim. Nors galimyb, kuri suteikia biogrtamasis ryys, - protu kontroliuoti kn ir nepateisino dideli lkesi, taiau tai kartais gali padti monms kontroliuoti galvos skausm ir padidjus kraujospd. Tiek pat naudingi gali bti ir nesudtingi atsipalaidavimo pratimai. A tipo moni, patyrusi irdies priepuol, konsultavimas, kaip sultinti temp bei atsipalaiduoti, padjo sumainti kartotini priepuoli. Socialin parama taip pat padeda monms veikti stres, i dalies prislopindama streso poveik.

Ligoms palankaus elgesio keitimas. Svarbiausia mirtingumo iaurs Amerikoje prieastis yra rkymas, kuriam bt galima ukirsti keli. Tai skatina psichologus aikintis, koki tak socialin aplinka turi pradedantiems rkyti paaugliams, taip pat neigiamus ir teigiamus proi pastiprinimo veiksnius ir bdus, kurie padt mesti arba nepradti rkyti. Dabar mokslininkai tyrinja, kaip tam tikras maistas, teikdamas mediag, btin specialiems neuromediatoriams, veikia nuotaik ir elges. Riebalai yra sukauptas energijos altinis, saugomas riebalinse lstelse. Nuo i lsteli skaiiaus ir dydio priklauso riebal kiekis organizme. Apkniems monms yra sunku numesti svor, nes, laikantis dietos, riebalini lsteli skaiius organizme nesumaja. Taip yra todl, kad energijos snaudos riebaliniam audiniui palaikyti yra maesns negu kitiems audiniams palaikyti, ir kad bendra mediag apykaita sultja, kai kno svoris tampa maesnis u nustatytj svorio rib. Todl tie, kurie vis dlto nori laikytis dietos, turt stengtis, sumainti maisto enkl poveik, padidinti energijos snaudas manktinantis, visam gyvenimui pakeisti valgymo proius.

Sveikatos

stiprinimas

Daug naudingiau ukirsti keli ligoms ir gerinti sveikat valdant stres bei keiiant elgsen, negu gydyti, kai susergama.

SIMINTINI TERMINAI IR SVOKOS

Elgesio medicina. Tarpdisciplinin mokslo sritis, apjungianti medicinos inias ir inias apie mogaus elges bei taikanti jas sveikatos ir lig problemoms. Sveikatos psichologija. Psichologijos mokslo aka, prisidedanti prie elgesio medicinos pltros. Stresas. Tam tikr vyki, ms laikom grsmingais bei sunkiais ir vadinam stresoriais, suvokimas ir reagavimas juos.

Bendrasis prisitaikymo sindromas (BPS). Selye svoka, reikianti organizmo prisitaikymo prie streso reakcij, susidedani i trij fazi - aliarmo, prieinimosi, isekimo. Koronarin irdies liga. irdies raumen maitinani kraujagysli usikimimas; Jungtinse Amerikos Vals-

628

VI DALIS. A s m e n y b , sutrikimai ir gera savijauta

tijose dl ios prieasties mirta daugiausia moni. A tipas. iuo terminu Friedmanas ir Rosenmanas apibdino rungtyniaujanti, nekantr, agresyviai kalbant ir linkus pykti mog. B tipas. iuo terminu Friedmanas ir Rosenmanas apibdino ram, atsipalaidavus mog. Psichofiziologins ligos. Paodiui - sielos-kno" ligos; fizin liga, kurios prieastis nra inomi fiziniai sutrikimai. Pavyzdiui, padidjus kraujospd, opalig ar galvos skausm gali sukelti stresas. Pastaba: tai reikia skirti nuo hipochondrijos, kai normals fiziniai pojiai klaidingai laikomi ligos simptomais. Limfocitai. Dviej ri baltieji kraujo kneliai, ku-

rie yra organizmo imunins sistemos dalis. B limfo. tai gaminami kaul iulpuose ir atpalaiduoja antikne kurie kovoja su bakterine infekcija. T limfocitai g a r nami ukrio liaukoje, ir, be kit funkcij, kovoja vio lstelmis,virusais ir svetimkniais. Aerobika. Ilgalaik mankta, gerinanti irdies ir pL i veikl, taip pat gali sumainti depresij ir nerir B i o g r t a m a s i s ryys. Elektronin sistema, sk:r rayti, sustiprinti ir pateikti grtamajai informac: apie nepastebim fiziologin bsen, pavyzdiui, kra jospd ar raumen tamp. Nutukimas. Kno riebal perteklius, dl kurio sudaro 20% ir didesnis antsvoris.

SEPTINTOJI DALIS

SOCIALINIS ELGESYS

Socialiniai psichologai tiria tarpasmenin elges, t.y., kaip mes bendraujame vieni su kitais. Jie tyrinja nuostat ir sitikinim, konformikumo ir nepriklausomumo, meils ir neapykantos kilm bei padarinius. 18 skyriuje Socialin psichologija" nagrinjami socialiniai veiksniai, turintys takos ms nuomonei apie kitus, tarpusavio poveikiui ir santykiams. 19 skyriuje Socialin vairov" apvelgiami tarpkultriniai bei lyi skirtumai, taip pat tai, kaip mons gali ir privalo juos atsivelgti.

Socialin psichologija

18 SKYRIUS

M e s n e g a l i m e g y v e n t i tik dl s a v s , - ra raytojas Hermanas M e l v i l l e , - n e s m s g y v e n i m u s sieja tkstaniai neregimj gij". S o c i a l i n i a i p s i c h o l o g a i m o k s l i k a i tiria ias ssajas, nagrinja, kaip m e s galvojame ar bendraujame Socialinis mstymas: vieni apie kitus, veikiame vieni kitus tarpusavyje. kaip m e s aikiname m o n i e l g e s ? Kaip

f o r m u o j a s i m s sitikinimai ir nuostatos? K o k s yra ryys tarp m s m s t y m o ir e l g e s i o ? Socialin Socialiniai taka: k o k i o s n e r e g i m o s s o c i a l i n s g i j o s m u s veikia? kas m u s eidia, skatina padti k i t i e m s Ar j o s stiprios? K a i p j o s v e i k i a ? santykiai: m o n m s ar s i m y l t i ? K a i p g a l t u m e s u g n i a u t u s a g r e s i j o s k u m i u s paversti u u o j a u t o s kupinu g l b i u ?

SOCIALINIS

MSTYMAS

Kai m o g u s pasielgia netiktai, m e s danai analizuojame ir aptarinjame, k o d l j i s taip padar. Ar j o s n u o i r d u m a s atspindi romantik s u s i a v j i m m a n i m i , ar ji visada taip elgiasi? Ar j o prav a i k t o s yra t i n g u m o ar s l o g i o s darbo a t m o s f e r o s rodiklis?

Elgesio aikinimas asmens arba situacijos veiksniais

Kaip v i e n i g a l i m bd analizuoti m s a t s a k y m u s tokius k l a u s i m u s , Fritzas Heideris ( 1 9 5 8 ) pasil a t r i b u c i j o s t e o r i j -

18 SKYRIUS. Socialin psichologija

631

teorij apie tai, kaip m o n s aikina kieno nors elges. Heideris pastebjo, kad m o n s danai kit elges aikina arba j polinkiais (vidinmis prieastimis, pavyzdiui, asmenybs ypatumais), arba situacijomis (iorinmis prieastimis, pavyzdiui, m o g a u s aplinka). Mokytoja gali svarstyti, ar vaiko prieikumas atspindi agresyvi asmenyb (dispozicin atribucija"), ar jis taip reaguoja stres arba skriaud (situacin atribucija"). Pasvarstykime, kaip m e s daniausiai aikiname kit e l g e s i o prieastis. M e s pastebime, kad Julie klasje labai maai kalba. Jackas, gerdamas kav, kalba nesustodamas. Aikindami j elges asmeninmis savybmis, nusprendiame, kad Julie - drovi, o Jackas - mgsta bendrauti. Kadangi kai kurie asmenybs bruoai pastovs, tokios atribucijos kartais yra pagrstos. Taiau m e s danai pervertiname asmenybs tak ir nepakankamai vertiname situacijos poveik. Klasje Jackas gali bti toks pat ramus kaip ir Julie. Sutik pobvyje Julie, js galite nebeatpainti tyliosios savo klass draugs. Nepakankamai vertinta situacijos taka vadinama

pagrindine atribucijos klaida.

D a v i d o Napolitano ir George Goethalso ( 1 9 7 9 ) atliktas eksperimentas iliustruoja reikin. Mokslininkai papra Williamso universiteto student po vien pasikalbti s u j a u n a moterimi, kuri vaidino arba nemaloni ir kritik, arba miel ir draugik. Prie eksperiment pusei student tyrjai pasak, kad moteris e l g s i s nuoirdiai. Kitiems studentams jie atskleid ties, t.y. pasak, kad moteriai buvo nurodyta elgtis draugikai (arba nedraugikai). Kaip js manote, koki tak turjo i informacija? Jokios. Studentai nekreip d m e s i o informacij. Jei moteris elgsi draugikai, jie nusprsdavo, kad ji yra draugikas mogus. Jei moteris elgdavosi nedraugikai, jie darydavo ivad, kad ji yra alta. Kitaip tariant, studentai, nors ir i anksto spti, jog moters

elgesys priklauso nuo situacijos, kad ji tik vaidina, vis tiek jos elgesio prieastis aikino j o s asmeniniais ypatumais. inoti apie pagrindin atribucijos klaid naudinga, taiau beveik nemanoma j o s nedaryti. Neseniai vienoje mokykloje stebjau vaidinim, kuriame talentinga eiolikos met mergina taip tikinamai suvaidino nuomi sen moter, kad a, net ir primindamas sau apie pagrindin atribucijos klaid, vis tiek pamaniau, jog jaunoji aktor, matyt, tinka iam vaidmeniui. Vliau, sutiks mergin aktoriams skirtame pobvyje, sitikinau, kad ji yra labai maloni. Tuomet a prisiminiau, j o g prie kelis mnesius maiau j atliekant avios deimtmets mergaits vaidmen M u z i k o s garsuoseLeonardas Nimoy, igarsjs , , v a i g d i keliais nenustebt dl mano klaidos. Vien savo knyg jis pavadino A nesu Spokast(.

632 \

II DALIS. Socialinis elgesys

Js, be abejo, taip pat esate dar pagrindin atribucijos klaid. S p r s d a m i , p a v y z d i u i , ar j s p s i c h o l o g i j o s dstytojas yra drov u s ar m g s t a n t i s bendrauti m o g u s , j s greiiausiai, r e m d a m i e s i s a v o patirtimi auditorijoje, nusprsite, kad j i s m g s t a bendrauti. Taiau j s s a v o dstytoj matte tik auditorijoje, t.y. situacijoje, kur btina bendrauti. Turbt n u s t e b t u m t e s a v o dstytoj sutik kitoje aplinkoje (kaip kai kurie m a n o studentai nustemba, susidr su m a n i m i krepinio v a r y b o s e ) . N e a t l i k d a m i j i e m s priskiriamo v a i d m e n s , profesoriai atrodo m a i a u profesoriki, prezidentai m a iau prezidentiki, tarnai m a i a u nuolanks. Kita vertus, dstytojas s a v o e l g e s stebi vairiomis situacijom i s - klasje, susirinkime, n a m i e ir kt., - todl gali pasakyti: A - bendraujantis m o g u s ? V i s k a s priklauso nuo aplinkybi. Taip, k l a s j e ir tarp ger draug a e s u kalbus, bet s u s i r i n k i m u o s e a e s u gana drovus". Taigi, aikindami savo pai elges, a t s i v e l g i a m e tai, kaip j i s Prisiminkite i 14 skyriaus, kuriame raoma, kad asmenyb s psichologai tiria pastovius vidinius elges lemianius veiksnius, padedanius paaikinti, kodl tomis paiomis situacijom: skirtingi mons elgiasi skirtingai. Socialiniai psichologai tiria socialinius veiksnius, kurie padeda paaikinti, kodl skirtingomis situacijomis tas pats asmu elgsis skirtingai. kinta vairiomis situacijomis, taiau, aikindami kit elges, ypa, kai s t e b i m e j u o s tik v i e n o s ries situacijomis, m e s danai darome pagrindin atribucijos klaid. Neretai, nepakankamai atsivelg situacij, s k u b a m e daryti nepagrstas ivadas apie j a s m e n y b s bruous. I dalies taip e l g i a m s todl, kad apskritai e s a m e link daugiau d m e s i o skirti asmeniui, o ne situacijai. Kalbant suvokim o terminais, a s m u o yra figra", kuri ikyla situacijos fone". Taiau pats m o g u s , vertindamas savo elges, daugiau d m e s i o skiria situacijai, kuri j i s ar ji reaguoja. K a i p j s m a n o t e , kas atsitinka, kai m e s s u k e i i a m e v e i k j o ir s t e b t o j o poirius, t.y. kai tos p a i o s situacijos v a i z d o ra v e i kjas antrkart m a t o stebtojo, o stebtojas - v e i k j o poiriu? A t r i b u c i j o s p a s i k e i i a taip kaip ir numato a i k i n i m a s d m e s i o sut e l k i m u (Lassiter ir Irvine, 1 9 8 6 ; Storms, 1973). v e l g d a m a s pasaul v e i k j o akimis, stebtojas geriau vertina situacij. S u v o k d a m a s stebtojo poiriu, v e i k j a s geriau vertina s a v o paties inic i a t y v ir e l g e s i o bd. ATRIBUCIJOS PADARINIAI. Kasdieniame g y v e n i m e m e s da-

nai m g i n a m e p a a i k i n t i , k o d l m o n s v i e n a i p ar kitaip e l g i a si. P r i s i e k u s i e j i p r i v a l o nusprsti, ar auta b u v o p i k t a v a l i k a i ar g i n a n t i s . N e l a i m i n g a m o n a arba n e l a i m i n g a s v y r a s svarsto, k o dl kitas ar kita e l g i a s i taip e g o i s t i k a i . D a r b d a v y s , p r i i m d a m a s darb, turi nusprsti, ar p r e t e n d e n t a s tikrai yra gabus. Darant t o k i u s s p r e n d i m u s , m s a t r i b u c i j o s - ar tai b t a i k i n a m a a s m e n y b s y p a t u m a i s ar situacija - turi svarbi padarini (Bradbury ir F i n e l i a m , 1990; F l e t c h e r ir kt., 1 9 9 0 ) . L a i m i n g i sutuokti-

18 SKYRIUS. Socialin psichologija

633

niai kito m e s t kandi pastab p a a i k i n s laikina situacija (jai tikriausiai n e p a s i s e k darbe"). N e l a i m i n g i sutuoktiniai t pai pastab a i k i n s n i e k i k u m u (jis b e i r d i s ir piktas"). Arba pasvarstykime politinius atribucijos padarinius. Kaip js paaikintumte skurdo ir bedarbysts prieastis? Britanijos, Indijos, Australijos ir Jungtini Amerikos Valstij mokslininkai (Furnham, 1982; Pandey ir kt., 1982; Wagstaff, 1982) teigia, kad konservatyvs politikai i ir kit socialini problem prieastis link priskirti a s m e n i n m s skurdiai g y v e n a n i m o n i ir bedarbi savybms: m o n s gauna tai, ko jie verti. Bedarbiai daniausiai yra tings veltdiai. Iniciatyvs m o n s gali ikilti". Liberals politikai link daugiau kaltinti buvusi ir esam situacij: Ar m e s patys g y v e n t u m e geriau, jeigu turtume tok menk isilavinim, ribotas pasirinkimo g a l i m y b e s arba btume atvirai diskriminuojami?" O kaip j s paaikintumte valkatavim? V i e n o tyrimo d u o m e n i m i s (Lee ir kt., 1990), 4 5 % apklaust m o n i valkatavimo prieastimi laiko v i s u o m e n s n e g e b j i m aprpinti tinkamu darbu ir bstu. 33% - kaltina paius benamius. Pavyzdiui, prezidentas Reaganas ( 1 9 8 8 ) man, kad daug benami patys pasirenka" neiekoti prieglobsio. Neabejotina, kad politiniai sprendimai priklauso nuo to, ar m e s m o n i e l g e s aikiname s o c i a l i n m i s s l y g o m i s ar j pai pasirinkimu bei y d o m i s . Vadovai, vertindami darbuotoj elges, taip pat vienaip ar kitaip aikina j o prieastis. Jie link b l o g o darbo prieastis aikinti a s m e n i n m i s darbuotoj s a v y b m i s , g a b u m ar m o t y v a c i j o s stoka. B l o g a i dirbantieji link kaltinti situacij: blog tiekim, prastas darbo slygas, n e s u g y v e n a m u s bendradarbius, n e v y k d o m u s arba neapibrtus reikalavimus (Rice, 1985). Svarbu prisiminti: e l g e s i o prieasi aikinimas individo ypatumais ar situacija turi praktini padarini.

Nuostatos ir elgesys
Viena svarbiausi s o c i a l i n s p s i c h o l o g i j o s svok yra nuostata. N u o s t a t a - tai sitikinimas ir j a u s m a s , kurie parengia tam tikru bdu reaguoti daiktus, m o n e s ir vykius. Jeigu tikime, kad koks nors m o g u s yra niekas, tai g a l i m e jausti j a m antipatij ir elgtis su j u o nedraugikai. Pakeiskite m o n i m s t y m o bd, ir reikalai p a s i k e i s " , - sak kovotojas u piliei teises Piet Afrikoje S t e v e B i k o . AR ELGESYS PRIKLAUSO NUO NUOSTAT? D a u g y b 7-ajame

d e i m t m e t y j e atlikt tyrim privert suabejoti idja, kad, pasikeitus nuostatoms, gali pakisti ir e l g e s y s (Wicker, 1971). B e to, ti-

634

II DALIS. S o c i a l i n i s e l g e s y s

riant m o n i n u o s t a t a s a p g a v y s i , b a n y i o s ir rasini m a u m k l a u s i m a i s , p a a i k j o , k a d m o n i k a l b o s d a n a i skiriasi n u o j v e i k s m . Galvoti - lengva, veikti - sunku, o paversti savo m i n tis v e i k s m a i s - s u n k i a u s i a s d a l y k a s p a s a u l y j e " , - s a k v o k i e i poetas Goethe ( 1 7 4 9 - 1 8 3 2 ) . i t a r i a m a v e i d m a i n y s t s k a t i n o s o c i a l i n i u s p s i c h o l o g u s tsti t y r i m u s 8 - a j a m e ir 9 - a j a m e d e i m t m e t y j e , n e s d a u g u m a p s i c h o l o g pritar S t e v e B i k o sitikinimui, kad tarp slapt m i n i ir v i e p o e l g i , c h a r a k t e r i o ir e l g e s i o , m s t y m o ir v e i k l o s yra g l a u d u s r y y s ( K r a u s , 1 9 9 1 ) . Pastarieji t y r i m a i p a r o d , k a d m e s v e i k d a m i vadovaujams s a v o n u o s t a t o m i s tada, kai:

A nesuprantu savo paties veiksm, nes a darau ne tai, k noriu, o kaip tik tai, ko nenoriu'
v. Paulius Romnai" 7: .

!
Vidins nuostatos Iorin taka

Iorin taka tam, k mes sakome ar darome, yra labai maa.

S o c i a l i n i s s p a u d i m a s g a l i sutrikdyti ry tarp m s n u o s t a t ir v e i k s m , p a v e i k d a m a s arba tai, k m e s s a k o m e , arba tai, k m e s d a r o m e ( 1 8 - 1 pav.). 1 9 9 0 metais, likus k e t u r i o m s sav a i t m s iki r i n k i m K o n g r e s , p r e z i d e n t a s B u s h a s ir a b i e j partij l y d e r i a i p a p r a J u n g t i n i A m e r i k o s Valstij A t s t o v R m nari patvirtinti k o m p r o m i s i n m a e s n b i u d e t o d e f i c i t. D a u g u m a K o n g r e s o nari a s m e n i k a i pritar, kad s k a u s m i n g i a p r i b o j i m a i ir m o k e s i d i d i n i m a s btini v a l s t y b e i . Tarp i e i n a n i p e n s i j arba i a i p n e k e t i n a n i d a l y v a u t i r i n k i m u o s e ir t o d l p a t i r i a n i m a i o r i n s p a u d i m a t s t o v 8 6 % b a l s a v o u " m o k e s i u s . K i t i e m s a t s t o v a m s balsuoti pagal s a v o n u o statas b u v o s u n k i a u . I 3 6 a t s t o v , kurie g r n a m o r e n g s i s u s i t i k t i su p i k t a i s r i n k j a i s , n e a t s i r a d o n v i e n o drsaus - v i si 3 6 b a l s a v o prie".

18-1 pav. Ms elges veikia ms vidins nuostatos ir iorin socialin taka.

Nuostata yra svarbi konkreiam elgesiui.

m o n s atvirai pri-

p a s t a b e n d r s i a s n u o s t a t a s , k u r i o s n e s i d e r i n a su j e l g e s i u . Jie s k e l b i a m e i l , o s k l e i d i a n e a p y k a n t , l o v i n a s i n i n g u m , o sukiauja m o k d a m i p a j a m m o k e s i u s , vertina sveikat, o p a t y s r k o ir n e s i m a n k t i n a . T a i a u n u o s t a t a t a m tikro k o n k r e t a u s v e i k s m o a t v i l g i u s k a t i n a v e i k t i . Jei y r a n u o s t a t a m a n k t i n t i s , tiktina, k a d b u s m a n k t i n a m a s i .

Mes gerai sismoniname savo nuostatas.

Kai m e s nemsty-

d a m i e l g i a m s taip, k a i p prat, arba t e n k i n a m e s o c i a l i n i u s lk e s i u s , n u o s t a t o s n e v e i k i a . Jei k a s nors p a a d i n a m s s a v i m o n arba p r i m e n a , k a i p m e s j a u i a m e , m e s e s a m e i t i k i m e s n i s a v o s i t i k i n i m a m s . M a r t h a P o w e l l ir R u s s e i i i s F a z i o ( 1 9 8 4 ) p a p r a m o n i , k a d i e vertint s a v o n u o s t a t a s g i n k l k o n t r o l s ir l y g i t e i s i " k l a u s i m a i s . Jie n u s t a t , kad n u o s t a t a , kuri d a n a i kartojama, g r e i i a u ateina g a l v , o ta, kuri g r e i iau prisimenama, labiau veikia m s elges (Fazio, g e s i u i , tikriausiai b s i m e i t i k i m i sau. 1990). i n o d a m i , k u o t i k i m e , ir s u v o k d a m i i o t i k j i m o tak s a v o e l -

18 SKYRIUS. Socialin psichologija 642

AR ELGESYS VEIKIA NUOSTATAS? Taigi, susidarius tam tikroms s l y g o m s , m o n s stoja u tai, kuo tiki. Dabar aptarkime ne tok akivaizd, taiau ne maiau pagrst dsningum: m o n s pradeda tikti tuo, k daro. Yra daug rodym, patvirtinani, kad elgesys Kojos formuoja nuostatas. A p s v a r s t y k i m e du i j. Per Korjos kar nelaisvn pateko

Veiksmai

tarpduryje"

reikinys.

daug amerikiei kareivi. Jie b u v o kalinami Kinijos komunist priirimuose lageriuose. Grobikai nenaudojo smurto, taiau vairiais kitais bdais pasiek, kad kaliniai su jais bendradarbiaut. I pradi belaisviai sutikdavo atlikti vairius nurodymus ir u tai g a u d a v o lengvat, vliau j i e kalbdavo per radij arba atlikdavo m e l a g i n g a s ipaintis, galiausiai praddavo nipinti biiulius arba atskleisdavo karin informacij. Pasibaigus karui, 21 kalinys nusprend pasilikti su komunistais. D a u g e l i s gro namo iplautomis smegenimis", sitikin, kad k o m u n i z m a s reikalingas Azijai. Kiniei v y k d o m o s mstymo kontrols" programos e s m bu-

Nuostatos

vo ta, kad jie gerai pasinaudojo kojos tarpduryje" reikiniu, t. y. m o n i polinkiu, ipildius ma reikalavim, vliau paklusti ir didesniems. Tai inodami, kinieiai, pradj nuo nekalt praym, pamau didino reikalavimus kaliniams (Schein, 1956). Imok" kalinius kalbti arba rayti banalius teiginius, komunistai vliau pra j nukopijuoti arba sukurti kak svarbesnio, galbt usimindami apie amerikietiko kapitalizmo trkumus. Dar vliau kaliniai jau d a l y v a u d a v o grupinse diskusijose, ratu pateikdavo savikritik ir atlikdavo vie ipaint. Kart padar tai, galbt dl privilegij, daugelis kalini paskui keisdavo savo sitikinimus, pritaikydami j u o s prie savo v i e o e l g e s i o . Moksliniai tyrimai rodo, kad kojos tarpduryje" taktika gali skatinti daugiau paaukoti labdarai, tapti kraujo donoru ar nusipirkti daugiau preki. V i e n o eksperimento metu tyrjai apsimet kovotojais u saug eism ir papra Kalifornijos gyventoj, kad ie leist savo k i e m u o s e pritvirtinti didelius negraius plakatus Vaiuokite atsargiai". Sutiko tik 17%. Kit m o n i i pradi b u v o praoma m a o s paslaugos: galbt j i e sutikt priglausti savo kiem e 8 c m d y d i o enkl Vairuokite saugiai". B e v e i k visi sutiko. Kai po dviej savaii t pai m o n i b u v o paprayta leisti j k i e m u o s e pastatyti didel bjaur enkl, sutiko 76% (Freedman ir Frser, 1966). Robertas Cialdinis ( 1 9 8 8 ) sako, kad ivada paprasta: norint, kad m o n s sutikt dl dideli dalyk, reikia pradti nuo ma ir laipsnikai j u o s didinti". Bkite atsargs ir js su m o n m i s , kurie taip nors jus inaudoti. i vitos ir kiauinio taisykl, kai veiksmai skatina nuostatas, kurios skatina v e i k s m u s , lemia e l g e -

636

II DALIS. Socialinis elgesys

s i o pltot. N e r e i k m i n g a s v e i k s m a s padeda atlikti kit v e i k s m. V i e n kart s u s i g u n d i u s , kit kart sunkiau susilaikyti. D a u g e l y j e eksperiment buvo imituojama karo belaisvi patirtis. m o n s bdavo tikinami elgtis prieingai s a v o nuostatoms ar iduoti s a v o moralinius sitikinimus. Rezultatai rodo, kad daugum a tiriamj b e v e i k visada pradeda racionalizuoti savo elges, tikindami save, kad taip elgsi ar kalbjo dl pateisinam prieasi. m o n s , priversti o d i u arba ratu ginti poir, kuriuo j i e abejoja, pradeda tikti savo odiais. Kalbjimas virsta tikjimu. Panaiai nutinka ir tiriamiesiams, kurie priveriami eisti (kritikuoti arba kankinti elektros s m g i u ) nekalt auk: j i e daniausiai pradeda niekinti s a v o auk. L a i m e i , t a i s y k l , kad e l g e s y s k e i i a nuostatas, tinka ne tik b l o g i e m s , bet ir g e r i e m s p o e l g i a m s . Panaikinus rasin diskriminacij m o k y k l o s e ir patvirtinus 1 9 6 4 m. JAV P i l i e i teisi akt, baltieji a m e r i k i e i a i pradjo m a i a u reikti s a v o rasistines nuostatas. Kai skirtingose v i e t o v s e g y v e n a n t y s amerikieiai dka v i e n i n g n a c i o n a l i n i reikalavim, draudiani diskriminacij, pradjo panaiai elgtis, j i e pradjo ir panaiai galvoti. Eksperimentai taip pat parod, kad d o r o v i n g a s v e i k s m a s daro teig i a m tak v e i k j u i , o m o g , kuriam m e s padarome gera, prad e d a m e labiau m g t i . M e s m y l i m e m o n e s dl to, kad darome j i e m s gera, ir dl to, kad j i e m u m s daro gera. M s savast form u o j a ne tik b l o g a s , bet ir d o r o v i n g a s e l g e s y s . Atliekamas vaidmuo veikia nuostatas. P s i c h o l o g i j o j e , kaip ir Jeigu Karalius sunaikina tai yra rodymas Karaliui, mogus buvo blogas ". mog kad

T h o m a s C r o m w e l l i s i R o b e r t o B o i i m o g u s v i s i e m s m e t laikams", 196'

teatre, v a i d m e n i u v a d i n a m a nurodyt v e i k s m v i s u m a , e l g e s y s , kurio m e s t i k i m s i tam tikr s o c i a l i n padt u i m a n i a s m e n . K a i p r i s i i m a t e nauj v a i d m e n , p a v y z d i u i , tampate u n i v e r s i t e t o studentu, s u s i t u o k i a t e arba sidarbinate, j s steng i a t s v y k d y t i tam tikrus s o c i a l i n i u s n u r o d y m u s . Galbt i prad i i s e l g e s y s j u m s atrodys s v e t i m a s , n e s j s vaidinate vaidm e n . P i r m o s i o m i s t a r n y b o s armijoje s a v a i t m i s j a u n u o l i s j a u i a s i nenatraliai, tarsi a p s i m e s t e s s kareivis. P i r m o s i o s sav a i t s p o v e s t u v i yra p a n a i o s a i d i m namai". Taiau n e trukus j a u s m a s , kad e s a t e v e r i a m i atitinkamai e l g t i s , praeina. Tai, kas p r a s i d j o kaip v a i d i n i m a s , g y v e n i m o teatre tampa j u mis paiais. M o k s l i n i n k a i patvirtino reikin, tirdami m o n i nuostatas prie j i e m s prisiimant nauj v a i d m e n ir v l i a u j atliekant. Kartais b u v o tiriama laboratorijoje, kartais natraliomis situacijomis, p a v y z d i u i , prie sidarbinant ir j a u dirbant. V i e n o laboratorinio tyrimo m e t u savanoriai studentai sutiko praleisti laik dirbtinia-

18 SKYRIUS. Socialin p s i c h o l o g i j a

637

m e kaljime, kur sukr p s i c h o l o g a s Phillipas Zimbardo ( 1 9 7 2 ) . V i e n u s studentus j i s paskyr priirtojais, dav j i e m s uniformas, lazdas, v i l p u k u s ir liep laikytis tam tikr taisykli. Kiti studentai tapo kaliniais. Juos urakino v i e n u t s e , liep dvti e m i n a n i aprang. P o vien ar dvi dienas trukusio s m o n i n g o v a i d m e n vaidinimo", visas vaidinimas tapo pernelyg tikrovikas. Po ei dien Zimbardo b u v o priverstas nutraukti tyrim, nes priirtojai e l g s i iauriai ir e m i n a m a i , o kaliniai arba b u v o isek, arba m a i t a v o , arba pasyviai v y k d priirtoj vali. T u o pat m e t u r e a l i a m e g y v e n i m e Graikij v a l d i u s i karin chunta r e n g br vyr tapti kankintojais (Staub, 1 9 8 9 ) . A p m o k y m a s v y k o laipsnikai, m a a i s i n g s n i a i s . I pradi m o k i n y s s a u g o j o tardymo kameras i iors (kojos tarpduryje" reikinys), v l i a u t a p d a v o sargybiniu kamer viduje. Tik p o to j i s b d a v o pasirengs aktyviam tardymui ir kankinimui. Nra m o g a u s , kuris ilgai galt g y v e n t i su d v i e m v e i d a i s - v i e n u sau, o kitu m i niai ir galiausiai nesusipainiot, kuris veidas tikrasis", - ra X I X a. raytojas N a t h a n i e l i s H a w t h o r n a s . E l g e s y s v e i k i a nuostatas. M e s t a m p a m e tuo, k darome. Kodl elgesys veikia nuostatas? Taigi e l g e s y s gali veikti n u o Taiau

statas, kartais p a v e r s d a m a s kalinius kolaborantais, abejojaniuosius - tikiniaisiais, o maai pastamus - draugais. kodl? V i e n a s i a i k i n i m yra, kad kyla poreikis pateisinti sav o v e i k s m u s . M e s j a u i a m e tamp, suprasdami, kad m s mintys nesiderina su m s v e i k s m a i s . Si b s e n a v a d i n a m a painti-

niu disonansu.

L e o n o F e s t i n g e r i o pasilyta paintinio disonan-

s o t e o r i j a teigia, kad m o n s , nordami sumainti tamp, s a v o nuostatas priderina prie v e i k s m . m o n s tarytum racionalizuoja: jei a nusprendiau itaip e l g t i s (arba kalbti), vadinasi, a privalau tuo tikti". K u o m a i a u v e r i a m i ir kuo labiau atsakingi j a u i a m s u s a v o nerimauti veriant v e i k s m , tuo d i d e s n nedarn j a u i a m e . K u o d i d e s n nedarn j a u i a m e , tuo daugiau k e i i a s i m s nuostatos, kad pateisint t v e i k s m . Principas, kad e l g e s y s k e i i a nuostatas, turi v i l i teikiani prasm. M e s n e g a l i m e t i e s i o g i a i kontroliuoti v i s s a v o j a u s m , taiau, k e i s d a m i s a v o e l g e s , g a l i m e j u o s paveikti. N e m y l d a mi, bet e l g d a m i e s i tarsi m y l t u m e , r o d y d a m i kitam m o g u i sav o d m e s , rpest ir m e i l , g a l i m e pamilti. B d a m i n u s i m i n , g a l t u m e e l g t i s taip, kaip pataria k o g n i t y v i n s terapijos s p e c i a listai - kalbti apie t e i g i a m u s dalykus, sau palankiau, s a v s nenuvertinti. P a m o k y m a s : m e s v i e n o d a i lengvai g a l i m e elgtis taip, kaip m s t o m e , o mstyti taip, kaip e l g i a m s . Sdkite vis dien abejingas, dsaukite bei visk atsakykite lidnu balsu, ir js melancholija usits... Nordami nugalti savo nepageidautinus emocinius polinkius, turime... iorikai elgtis taip, tarsi jaustume prieingus polinkius, kuriuos nortume puoselti
Williamas Jamesas P s i c h o l o g i j o s pagrindai", 1890

638

\ II DALIS. Socialinis elgesys

SOCIALIN

TAKA

Milinik s o c i a l i n s takos gali m s nuostatoms, sitikinimams, sprendimams ir v e i k s m a m s liudija ms konformikumas, n u o l a n k u m a s ir g r u p i n i s e l g e s y s . S a v i u d y b s , sprogdinimai, lktuv grobimai, N S O regjimai reikiasi bangomis. R e k l a m u o tojai ir prekybininkai, i n o d a m i s o c i a l i n s takos dsnius, stengiasi paveikti m s sprendimus perkant, aukojant ar balsuojant. N u o kit atsiskyr ir bendros skriaudos vienijami atskalnai pamau gali virsti maitininkais, o maitininkai - teroristais. Panagrinkime ias galingas s o c i a l i n e s j g a s .

Konformikumas ir paklusnumas
Ar stipriai mus veikia s o c i a l i n s j g o s ? Kaip j o s veikia? N o rdami tai isiaikinti, socialiniai p s i c h o l o g a i laboratorijose imituoja kasdienio g y v e n i m o situacijas. M a a m e eksperimentiniame socialiniame pasaulyje mokslininkai gali kontroliuoti veiksnius, daranius takos m s e l g e s i u i . Priirdami, kad visi veiksniai, iskyrus vien ar du, kuriuos jie patys keiia, bt pastovs, mokslininkai isiaikina, kaip mus veikia i veiksni kitimas. P a v e l kime kaip dirba socialiniai p s i c h o l o g a i . TAIGUMAS. Tikriausiai pastebjote, kad kartais elgesys yra ukre-

iamas. Jeigu v i e n a s grups narys kikena, kosti ar iovauja, tai kiti netrukus daro t pat. Kai brelis m o n i stoviniuoja, v e l g dami vir, praeiviai taipogi stabteli, kad pasiirt ten pat. Juokas, netgi raytas, gali bti ukreiamas. Barmenai ir gatvi muzikantai ino, kad arbatpinigiams skirtas lkteles reikia mesti kelet monet, nes tai rodo, kad kiti m o n s jau dav. taigumas, matomas i i p a v y z d i , yra k o n f o r m i k u m o - ms m s t y m o ir e l g e s i o priderinimo prie tam tikros grups normos - forma. Muzaferas Sherifas ( 1 9 3 7 ) , nordamas tirti m o n i taigum, sugalvojo paprast socialin situacij. Parodius nejudant v i e sos tak tamsiame kambaryje, m o n m s atrodo, kad jis juda. Vieni mato j pajudant 2 0 c m , kiti - 2 c m ar 5 cm. i e m s m o n m s bnant kartu ir girdint kit vertinimus apie v i e s o s judjim, nuom o n s pamau supanaja. V l i a u , dar kart testuojami individualiai, j i e laikosi s a v o pakitusios n u o m o n s . R e a l i a m e g y v e n i m e t a i g u m o p o v e i k i s kartais gali bti tragikas. S o c i o l o g a s D a v i d a s Phillipsas su bendradarbiais ( 1 9 8 5 , 1989) nustat, kad s a v i u d y b i padaugja po labai igarsintos sav i u d y b s istorijos ( 1 8 - 2 pav.). Tas pat tinka ir fatalikoms autoavarijoms bei privai lktuv katastrofoms (dalis j yra saviuA danai stebiuosi, kad mog< nors ir myli save labiau u kitus, maiau vertina savo paties negu kit nuomon. "
Marcusas Aurelius Meditacijos" 1 2 1 - 1 8 0 m. po Kr

18 SKYRIUS. S o c i a l i n p s i c h o l o g i j a

639

40

^Vidutinis saviudybi skaiius Saviudybs paskelbimo mnuo Po mnesio Po dviej mnesi Po trij mnesi

18-2 pav. Pamgdiotos saviudybs? Po kiekvienos i 35 1947 1968 metais plaiai aprayt saviudybi, per kitus du mnesius nusiudydavo vidutinikai 58 monmis daugiau negu paprastai (i Phillips, 1974).

d y b i p r i e d a n g a ) . S a v i u d y b i p a d a u g j a tik t o s e v i e t o v s e , k u r i o s e p a s k e l b i a m a s a v i u d y b s istorija; m i r i d a u g j a i n i a s k l a i d o s v e i k i m o z o n o j e ; a u k o s d a n a i b n a p a n a a u s a m i a u s k a i p ir a p r a y t o j i s a v i u d y b s auka. P o k i n o v a i g d s M a r i l y n M o n r o e saviudybs 1962 met rugpjio 6 dien Jungtinse Amerikos Valstijose rugpjio mnes b u v o uregistruota 2 0 0 saviudybi d a u g i a u n e g u prastai. V o k i e t i j o j e ir J u n g t i n s e A m e r i k o s Valstij o s e s a v i u d y b i p a d a u g j a n e t tada, kai s a v i u d y b s rodomos m u i l o o p e r o s e " ar net kai su ia p r o b l e m a s u s i d u r i a m a g e r k e t i n i m t u r i n i o s e d r a m o s e ( G o u l d ir S h a f f e r , 1 9 8 6 ; H a f n e r ir Shmidtke, 1989; Phillips, 1982). Tokie saviudybi m g d i o j i m o protrkiai p a d e d a p a a i k i n t i g r u p i n e s p a a u g l i s a v i u d y b e s , kartais p a s i t a i k a n i a s kai k u r i o s e b e n d r u o m e n s e . GRUPINIS SPAUDIMAS IR KONFORMIKUMAS. taigumas yra

subtili k o n f o r m i k u m o f o r m a , kur p o v e i k i s nra a k i v a i z d u s . S h e rifo e k s p e r i m e n t e tiriamieji, m a t y d a m i j u d a n i v i e s " , n e i n o j o t i e s o s , t o d l l e n g v a suprasti, k o d l j i e s a v o a t s a k y m u s d e r i n o p r i e kit. T a i a u k a s b t , j e i g u m o n s g a l t l e n g v a i sau i s i a i k i n t i t i e s ? A r j i e p r i s i d e r i n t prie a k i v a i z d i a i k l a i d i n g o s grups n u o m o n s ? S o l o m o n a s A s c h a s ( 1 9 5 5 ) man, kad nepris i d e r i n t . N o r d a m a s patikrinti i p r i e l a i d ir i a i k i n t i v e i k s n i u s , kurie, j o m a n y m u , v e i k i a k o n f o r m i k u m , A s c h a s s u g a l v o j o p a p r a s t test. Js, v i e n a s j o tiriamj, l a i k u a t v y k s t a t e t y r i m o v i e t ir ats i s d a t e a l i a k i t k e t u r i m o n i . P s i c h o l o g a s k l a u s i a j s , kuri i trij atkarp, p a v a i z d u o t 1 8 - 3 pav., yra l y g i p a v y z d i n e i atkarpai. Js a i k i a i m a t o t e , kad tai 2 - o j i atkarpa", ir l a u k i a t e sa-

640

II DALIS. S o c i a l i n i s e l g e s y s

v o e i l s tai p a s a k y t i . K a i ir kita u d u o t i s su a t k a r p o m i s p a s i r o d o t o k i a pat l e n g v a , j s p r a d e d a t e n u o b o d i a u t i . T r e i a j a m e b a n d y m e t e i s i n g a s a t s a k y m a s irgi a k i v a i z d u s , t o d l j s m a n o t e , k a d p i r m a s i s t i r i a m a s i s , s a k y d a m a s 3 - i o j i atkarpa", klysta. T a i a u , kai antrasis ir t r e i a s i s tiriamieji s a k o t pat, j s s i t e m p i a t e ir p r a d e d a t e nairuoti. K a i ir k e t v i r t a s i s a s m u o pritaria p i r m i e s i e m s , j s irdis pradeda s m a r k i a u plakti. E k s p e r i m e n tatorius p a v e l g i a j u s , l a u k d a m a s a t s a k y m o . D r a s k o m a s prietar a v i m o tarp k e t u r i tiriamj v i e n i n g o s n u o m o n s ir a k i v a i z d i a i j s a k i m i s m a t o m o s t i e s o s , j s s i t e m p i a t e ir j a u g e r o k a i m a i a u p a s i t i k i t e s a v i m i n e g u p r i e k e l i a s m i n u t e s . Js d e l s i a t e atsakyti, n e s s v a r s t o t e , ar j u m s verta i s i o k t i ir patirti n e p a t o g u m . K j s atsakytumte? A s c h o , o v l i a u ir kit m o k s l i n i n k atlikt tyrim m e t u k o n flikt patyr tkstaniai student. Individualiai s p r s d a m i t o k i a s u d u o t i s , j i e k l y s d a v o m a i a u kaip 1% kart, taiau v i s k a s p a s i k e i s d a v o , j e i g u keli kiti, kurie i tikrj b u v o specialiai parengti psic h o l o g o suokalbininkai, atsakydavo klaidingai. A s c h a s pranea, kad, dirbdami grupje, protingi ir kupini ger nor" studentai daug i a u n e g u tredal v i s atvej b d a v o link balta vadinti juoda". Aplinkybs, kurios didina konformikum. A s c h o b a n d y m a s taPernelyg lengva mos pus". pereiti dauguPavyzdin atkarpa Lyginamos atkarpos

18-3 pav. Ascho pateikt suvokimo uduoi konformikumui vertinti pavyzdys. Kuri i trij atkarp yra lygi pavyzdinei atkarpai? Kaip manote, k atsakyt dauguma moni, igird, kad kiti keturi mons atsako treioji atkarpa 1 '?

Scncca Ad Lucilium Epistula 6 3 - 6 5 m. po K-

po p a v y z d i u kitiems tyrimams. Nors vlesni eksperimentai ne visada n u s t a t y d a v o tok d i d e l akl k o n f o r m i k u m , t a i a u j i e p a r o d , k a d k o n f o r m i k u m a s didja, kai: m e s p a s i j u n t a m e n e i m a n arba n e s a u g s ; g r u p j e yra b e n t trys m o n s (dar l a b i a u didjant g r u p e i , k o n f o r m i k u m a s didja nedaug); g r u p yra v i e n i n g a (jei g r u p j e atsiranda dar nors v i e n a s ats k a l n a s , m s s o c i a l i n drsa g e r o k a i p a d i d j a ) ; p a t i n k a g r u p , j i atrodo patraukli; n e s a m e i a n k s t o a p s i s p r e n d dl a t s a k y m o ; kiti g r u p s nariai stebi m s e l g e s ; kultra s k a t i n a p a g a r b s o c i a l i n m s n o r m o m s . Taigi m e s g a l i m e i anksto nuspti, kaip garbingoje draugijoje e l g s i s pareigingas, taiau n e s a u g u s naujokas Joe. Pastebjs, kad kiti 4 0 draugijos nari yra v i e n o s n u o m o n s dl m o g a u s , praanio f i n a n s i n s p a r a m o s , Joe v a r g u ar idrs pareikti s a v o nepritarim. Konformiskumo prieastys. Kodl mons pasiduoda socialiniam

s p a u d i m u i ? K o d l m e s p l o j a m e tada, kai ploja kiti, v a l g o m e taip, k a i p kiti, t i k i m e tuo, k u o tiki kiti, o kartais net r e g i m e tai, k regi kiti? D a n i a u s i a i taip e l g i a m s t o d l , kad n e n o r i m e bti atstumti arba n o r i m e sulaukti s o c i a l i n i o pritarimo. T u o m e t m e s p a s i d u o d a -

18 SKYRIUS. Socialin psichologija

641

me jgai, kuri socialiniai psichologai vadina n o r m i n e socialine taka. M e s esame jautrs socialinms n o r m o m s - suprastoms priimtino ir laukiamo elgesio taisyklms - nes kaina, kuri sumokame u skirting elges, kartais yra labai didel. Marco Lokaras tai ino. 1991 metais, Persijos lankos karo metu, italas Lokaras buvo vienintelis Seton Hali universiteto komandos krepininkas, atsisaks ant savo aprangos pritvirtinti Amerikos vliav. Komanda daug keliavo, ir kai gerbj eidinjimai dl jo nekonformiko elgesio tapo nepakeniami, Lokaras paliko komand ir gro Italij. Taiau yra ir kita konformikumo prieastis: grup gali suteikti vertingos informacijos. Pritardami kit moni nuomonei apie tik-

Kai patekau Kongres, man buvo pasakyta, kad vienintelis bdas sutarti yra pritarti. "
Johnas F. Kennedy Drsos kontrai", 1956

rov, pasiduodame informacinei socialinei takai. Pavyzdiui, sivaizduokime, kad Sherifo eksperimente dalyvavs tiriamasis pajuto tikrai neins, kiek pajudjo v i e s o s takas. Ar neatrodo protingiau tokiu atveju pasinaudoti kit sprendimais? mons, kurie niekada nekeiia savo nuomons, myli save labiau negu ties", - ra XVIII amiaus prancz eseistas Josephas Joubertas. i o s konformikumo prieastys rodo, kad socialin taka gali bti ir teigiama, ir neigiama. Jeigu socialin taka skatina kak, kam m e s pritariame, tai m e s plojame plai pair" m o n m s , kurie yra pakankamai jautrs" ir atsiliepiantys". Jeigu socialin taka skatina kak, kam mes nepritariame, tai mes tyiojams i moni, paklususi kit valiai, nuolankaus konformikumo". 19 skyriuje Socialin vairov" suinosime, kad vairiose kultrose skirtingai vertinamas savarankikumas ir jautrumas kitiems. Europieiai bei kit anglikai kalbani ali pilieiai labiau vertina savarankikum negu konformikum ir paklusnum. PAKLUSNUMAS. Socialinis psichologas Stanley Milgramas (1974) inojo, kad mons danai pasiduoda socialiniam spaudimui. Taiau kaip j i e reaguoja tiesioginius nurodymus? Nordamas tai isiaikinti, jis atliko garsiausius ir prietaringiausiai vertinamus socialins psichologijos eksperimentus. sivaizduokite ess vienas i madaug 1000 tiriamj, dalyvavusi 20 Milgramo eksperiment. Perskait skelbim, js atvykstate Yale universiteto Psichologijos katedr dalyvauti eksperimente. Profesoriaus Milgramo padjjas paaikina jums, kad bus tiriama bausms taka m o k y muisi. Js bei dar vienas tiriamasis traukiate burtus ir suinote, kuris bus mokytojas" (btent tai urayta js itrauktame lapelyje), o kuris - mokinys". Paskui m o k i n y s nuvedamas gretim kambar ir pasodinamas kd, kuri laidais sujungta su elektros smgi aparatu, esaniu js kambaryje. Js sdate prie aparato, ant kurio jungikli nurodyta tampa. Js uduotis: perskaityti mokiniui" odi por sra ir patikrinti, kaip jis simin. U

642

II DALIS. Socialinis elgesys

k l a i d i n g u s a t s a k y m u s privalote nubausti m o k i n " trumpu e l e k tros s m g i u . I pradi imats j u n g i k l i o , ant kurio urayta 15 volt - lengvas smgis". Po kiekvienos kitos mokinio klaidos spaudiate v i s a u k t e s n s tampos jungikl. K i e k v i e n kart spusteljus j u n g i k l , u s i d e g a lemput, spragteli rel ir pasigirsta elektros e s y s . Jeigu vykdote eksperimentatoriaus nurodymus, tai, paspaud treij, ketvirtj ir penktj jungiklius, igirstate nepatenkinto mokinio" niurnjim. Paspaudus atuntj jungikl (120 volt"), mokinys" suunka, kad smgiai yra skausmingi. Paspaudus deimtj jungikl ( 1 5 0 volt - stiprus smgis"), jis pradeda rkti: Eksperimentatoriau, ileiskite mane i ia! A nedalyvausiu eksperimente! A atsisakau!" Igirds iuos maldavimus, js atlyjate, taiau eksperimentatorius ragina: Praau, tskite. Eksperimentas reikalauja tsti". Jeigu js v i s dar prieinats, jis tikinja toliau: Labai svarbu, kad j s tstumte" arba Js negalite rinktis, js privalote tsti". Jeigu j s paklstate, tai p o k i e k v i e n o s m o k i n i o " klaidos, did i n d a m a s elektros s m g i o stiprum, girdite v i s stipresn m o k i n i o " p r i e i n i m s i , kuris galiausiai virsta kankinio k l y k s m u . Pas i e k u s 3 3 0 v o l t lyg, m o k i n y s " atsisako kartoti o d i poras, o netrukus ir visikai nutyla. Taiau eksperimentatorius neatlyta, liepia j u m s pateikti uduot, o n e s u l a u k u s tinkamo a t s a k y m o , paspausti paskutinj 4 5 0 v o l t jungikl. K a i p m a n o t e , ar ilgai v y k d y t u m t e eksperimentatoriaus nurod y m u s ? Prie eksperiment M i l g r a m a s atliko apklaus. D a u g u m a m o n i t e i g , kad j i e atsisakyt io sadistiko v a i d m e n s , kai tik m o k i n y s pasakyt, kad j a m skauda, ir, i n o m a , nelaukt, kol jis, s i a u b i n g a i k a n k i n d a m a s i s , prads klykti. Taip m a n ir 4 0 p s i chiatr, kuriuos Milgramas papra spti apie rezultatus. Kai M i l g ramas i tikrj atliko eksperiment, kuriame dalyvavo 2 0 - 5 0 met vyrai, rezultatai j nustebino: 6 3 % tiriamj v y k d nurodymus iki pat p a s k u t i n i o j o j u n g i k l i o . Galbt mokytojai" atskleid apgaul, t. y. suprato, kad mokinys" s m g i negauna? Gal j i e atspjo mokin" esant suokalbininku, kuris tik apsimeta, kad junta elektros smgius? Ar j i e suprato, kad tikrasis eksperimento tikslas b u v o patikrinti paklusnum nurod y m u i skirti b a u s m ? N e . M o k y t o j a i " patys danai nuoirdiai kankinosi: prakaitavo, drebjo, nervingai j u o k s i ir kandiojo sau lpas. Teisindamas i apgaul, Milgramas nurod, kad faktikai n vienas tiriamasis, suinojs apie apgavyst ir tikruosius eksperimento tikslus, nepasigailjo dalyvavs. 4 0 labiausiai kentjusi tiriamj vliau konsultavo psichiatras, taiau n vienam nebuvo nustatyta koki nors e m o c i n i liekamj reikini.

18 SKYRIUS. S o c i a l i n p s i c h o l o g i j a

643

100 90

: ; J V : , ". ii' i "f l : : f

33
IB

80
70

a-g

i S
c!
I

60
1
50

o Silpnas (15-60)

i; Vidutinis (75-120) Stiprus (135-180) Labai Gana Labai Pavojingas XXX stiprus skausmingas skausmingas gyvybei (435-450) (195-240) (255-300) (315-360) (375-420) Elektros smgio stiprumas voltais

G a l b t tiriamieji p a k l u s d a v o n u r o d y m a m s t o d l , kad m o k i n i " p r o t e s t a s s k a m b j o n e t i k i n a m a i ? N o r d a m a s ukirsti k e l i tokiai g a l i m y b e i , M i l g r a m a s p a k a r t o j o e k s p e r i m e n t . kart j o pagalbininkai, prie atsissdami kd, u s i m i n d a v o apie silpn ird", o stiprjant s m g i a m s , i m d a v o stipriau s k s t i s ir rkti. V i s d l t o 6 5 % i 4 0 n a u j m o k y t o j " k l u s n i a i v y k d n u r o d y m u s iki g a l o ( 1 8 - 4 pav.). V l e s n i a i s e k s p e r i m e n t a i s M i l g r a m a s nustat, kad, kintant s o c i a l i n m s s l y g o m s , k l u s n i tiriamj s a n t y k i s kinta n u o 0 % iki 9 3 % . m o n s p a k l u s n i a u s i b n a tada, kai: d u o d a n t y s i s n u r o d y m u s b n a g r e t a ir y r a s u v o k i a m a s k a i p teistas autoritetingas asmuo; autoriteting a s m e n r e m i a g a r b i n g a s t a i g a (kai M i l g r a m o e k s perimentai b u v o atskirti n u o Y a l e U n i v e r s i t e t o , paklstani buvo maiau); a u k a esti n e p a s t a m a s m o g u s arba j i s b n a toli, p a v y z d i u i , k i t a m e k a m b a r y j e ( P a n a i a i b n a kare: d a u g e l i s k a r e i v i n e a u d o arba a u d o n e t a i k l i a i , kai a i k i a i m a t o s a v o prie; re i a u u d y t i a t s i s a k o k a r e i v i a i , kurie n a u d o j a s i t o l i m o j o v e i k i m o artilerijos arba a v i a c i j o s g i n k l a i s [ P a d g e t t , 1 9 8 9 ] . ) ; kai nra n e p a k l u s i m o p a v y z d i , t. y. nra t o k i tiriamj, k u rie n e v y k d y t e k s p e r i m e n t a t o r i a u s n u r o d y m . K ATSKLEID KONFORMIKUMO IR PAKLUSNUMO TYRIMAI.

18-4 pav. Kitame Milgramo atliktame paklusnumo eksperimente 65% suaugusi vyr visikai pakluso eksperimentatoriaus nurodymams tsti tyrim. Tai buvo daroma nepaisant to, kad auk silpna irdis", taip pat auksmo po 150 volt smgio bei kankinamo mogaus klyksmo po 330 volt smgio (duomenys i Milgram, 1974).

K i i e k s p e r i m e n t m e s s u i n o m e a p i e s a v e ? K a i p s p j i m a s

644

II DALIS. Socialinis elgesys

apie v i e s o s tako j u d j i m , atkarpos i l g i o vertinimas arba j u n g i k l i o , s u k e l i a n i o elektros s m g , spaudinjimas siejasi su kasd i e n i u s o c i a l i n i u e l g e s i u ? Prisiminkite i 1 skyriaus - p s i c h o l o g i n i e k s p e r i m e n t tikslas nra t i e s i o g i a i atkurti k a s d i e n i o g y v e n i m o e l g e s , bet pasiekti ir itirti tuos g i l i a u g l d i n i u s p r o c e s u s , kurie f o r m u o j a e l g e s . Scheriffas, A s c h a s ir M i l g r a m a s atliko eksperimentus, kuri m e t u tiriamieji b u v o priversti rinktis - arba laikytis s a v norm, arba jautriai reaguoti kitus. Tai dilema, su kuria visi danai susiduriame. M i l g r a m o e k s p e r i m e n t u o s e tiriamieji taip pat privaljo rinktis, k reaguoti - a u k o s m a l d a s ar eksperimentatoriaus nurod y m u s . J moralinis j a u s m a s draud aloti kit m o g , bet ir skatino klausyti eksperimentatoriaus bei bti geru tiriamuoju. Kai susiduria g e r u m a s ir p a k l u s n u m a s , daniausiai laimi p a k l u s n u m a s . i e eksperimentai rodo, j o g s o c i a l i n taka gali bti pakankamai stipri, kad priverst m o n e s pritarti m e l u i ar iauriai elgtis. S v a r b i a u s i a s dalykas, i r y k j s i m s tyrimo yra tai, kad paprasti m o n s , dirbantys s a v o darb ir n e s a n t y s labai prieiki kit i e m s , gali tapti b a i s a u s n a i k i n a n i o p r o c e s o veikjais", sak M i l g r a m a s ( 1 9 7 4 , 6 p.). M i l g r a m o tiriamieji pateko pinkles todl, kad j i s p a s i n a u d o j o kojos tarpduryje" reikiniu: i pradi j i s nepra tiriamj pasisti elektros s m g , nuo kurio plaukai p i e s t u stotsi; atvirkiai, j i s pra pradti s m g i u , kuris tik v e l niai kutena, o paskui i n g s n i s p o i n g s n i o didino reikalavimus. T i r i a m j m s t y s e n a p a t e i s i n o pirmj v e i k s m , t o d l t o l e s n i v e i k s m a i tapo p a k e n i a m i . Taip atsitinka, kai m o n s pamau pasiduoda blogiui. Bet kurioj e v i s u o m e n j e didysis blogis kartais kyla todl, kad m o n s pritaria tariamai n e p a v o j i n g a m m a e s n i a m blogiui. N a c i s t vadai numat, kad Vokietijoje dauguma civili tarnautoj nesutiks patys audyti ir nuodyti ydus, bet buvo nustebinti j noro tvarkyti holokausto dokumentacij (Silver ir Geller, 1978). Panaiai atsitiko ir kitame M i l g r a m o eksperimente: j i s papra 4 0 vyr pateikti m o k y m o s i uduot, kai kas nors kitas baus elektros smgiais, ir 93% sutiko. ... Milgramo eksperimentas yra tikrai vertinga kova su vis ms u atsainumu ir abejingumu. Nors labai lidna pavelgti tiesai akis, bet mes privalome galiausia pripainti tai, kad tiek daug ms i ties esame tinkami bti genocido vykdytojai arba j asistentai ".
Israelis W. Charny ( 1 9 8 2 , 16 p. Tarptautins konferencijos dl holokaus: ir g e n o c i d o vadova-

,A tik vykdiau

sakymus".

A d o l f a s Eichmanas, v a d o v a v s nacivykdomai yd tremiai konccntrac: stovvki..

Grups taka
Kaip grups veikia m s elges? N o r d a m i tai isiaikinti, socialiniai p s i c h o l o g a i tiria vairius veiksnius: ir tuos, kurie veikia paprasiausioje dviej m o n i grupje, ir tuos, kurie veikia sudting e s n s e grupse, pavyzdiui, e i m o s e , k o m a n d o s e , komitetuose. INDIVIDUALUS ELGESYS STEBINT KITIEMS. N e n u o s t a b u , kad

p i r m u o s i u o s e s o c i a l i n i p s i c h o l o g e k s p e r i m e n t u o s e didiausias

18 SKYRIUS. Socialin p s i c h o l o g i j a

645

d m e s y s b u v o skiriamas p a p r a s i a u s i a m klausimui apie socialin e l g e s : kaip m u s v e i k i a alia e s a n t y s kiti m o n s - kai j i e m u s stebi arba kartu k nors daro? Socialinis palengvinimas. Normanas Triplettas ( 1 8 9 8 ) pastebjs,

kad dviratininkai lenktyniaudami tarpusavyje, vaiuoja greiiau neg u lenktyniaudami su laikrodiu, ikl hipotez, kad kit m o n i d a l y v a v i m a s gerina atlikt. N o r d a m a s patikrinti i hipotez, Triplettas papra paaugli, kad ie kuo greiiau suvyniot mekeres. Jis nustat, kad paaugliai greiiau atlieka t pai uduot e s a n t kit a m d a l y v i u i , kuris tuo pat metu atlieka t pai uduot. Geresn u d u o i atliktis stebint kitiems m o n m s vadinama s o c i a l i n i u p a l e n g v i n i m u . P a v y z d i u i , u s i d e g u s aliai viesai, pirmuosius 10 metr vairuotojai nuvaiuoja 15% greiiau, kai alia vaiuoja kitas automobilis, n e g u kai j i e vaiuoja vieni (Towler, 1986). Ilgokai b u v o m a n o m a , kad s o c i a l i n i s p a l e n g v i n i m a s yra bendra t a i s y k l ir v e i k i a v a i r i o m i s a p l i n k y b m i s . Todl m o k s l i n i n kai n u s t e b o , aptik prieing dalyk: kai kurias uduotis, p a v y z diui, n e p r a s m i n g s k i e m e n s i m i n i m arba s u d t i n g u s d a u g y b o s v e i k s m u s , m o n s atlieka b l o g i a u , kai j u o s stebi arba kartu dalyvauja kiti m o n s . V l i a u m a d a u g 3 0 0 tyrim ir 25 0 0 0 tiriamj atskleid paslapt, k o d l alia e s a n t y s m o n s kartais padeda, o kartais - trukdo. i o m o k s l i n i o d e t e k t y v o erloku H o l m su tapo s o c i a l i n i s p s i c h o l o g a s Robertas Z a j o n c a s ( 1 9 6 5 ) . Jis pris i m i n s u a d i n i m o tak atlikiai ( 4 3 8 p.): s u a d i n i m a s p a l e n g vina labiausiai tiktin atsakym - teising atliekant lengv u d u o t ir klaiding atliekant sunki uduot. Jeigu veikla, stebint k i t i e m s , s u k e l i a m o n m s jaudul, svarst Z a j o n c a s , tai l e n g v o s u d u o t y s p a l e n g v j a , o s u n k i o s - pasunkja. Akivaizdu, kad stebimi m o n s jaudinasi ( G e e n ir Gange, 1983; M o o r e ir Baron, 1 9 8 3 ) , o s u s i j a u d i n gerai i m o k t a s u d u o t i s atlieka g r e i i a u ir tiksliau, o netobulai atliekamas - l i a u ir daniau k l y s d a m i . J a m e s a s M i c h a e l s a s ir j o bendradarbiai ( 1 9 8 2 ) pastebjo, kad patyr bilijardo aidjai, bdami vieni, taikliai smgiav o 7 1 % kart, o stebint k e t u r i e m s i r o v a m s - 80%. N e g u d aidjai, bdami v i e n i , pataik 3 6 % kart, o stebint i r o v a m s tik 25%. P a m o k y m a s : tai, k j s gerai m o k a t e , tikriausiai prie auditorij atliksite dar geriau, o tai, kas j u m s paprastai yra sunku, gali pasirodyti v i s i k a i n e m a n o m a stebint k i t i e m s m o n m s . S o c i a l i n i o p a l e n g v i n i m o r e i k i n y s p a d e d a suprasti ir keist spsties poveik: komedija, rodoma neperpildytoje salje, m o n e s juokina m a i a u n e g u ta pati komedija, rodoma sausakimoje salje ( A i e l l o ir kt., 1983; Freedman ir Perlick, 1979). Komediantai ir ak-

646

II DALIS. Socialinis elgesys

toriai ino, kad geri namai" - m o n i pilni namai. Spsties sukeltas j a u d u l y s sustiprina ir kitas reakcijas. Glaudiai s u s o d i n t i e m s eksperimento d a l y v i a m s draugikas m o g u s patinka labiau, o nedraugikas - m a i a u ( S c h i f f e n b a u e r ir S c h i a v o , 1976; Storms ir T h o m a s , 1977). Socialinis dykinjimas. Socialinio palengvinimo eksperimentuose p a s t a n g o s atliekant vairias u d u o -

tiriamos m o n i individualios

tis: pradedant m e k e r i v y n i o j i m u ir baigiant bilijardo aidimu. O kas v y k s t a s i t u a c i j o m i s , kai, norint pasiekti bendr tiksl, reikia komandos pastang? Kaip manote, ar k o m a n d o s , traukianios virv, m o n s stengiasi maiau, daugiau ar tiek pat, kaip traukdami j v i e n a s prie vien"? N o r d a m i tai isiaikinti, A l a n a s I n g h a m a s ir j o bendradarbiai ( 1 9 7 4 ) papra M a s s a c h u s e t t s o universiteto student usiriti akis ir traukti v i r v kuo stipriau". Kai I n g h a m a s a p g a u d a v o studentus, t i k i n d a m a s , kad u j yra dar trys p a d e d a n t y s traukti, ie p a n a u d o d a v o tik 8 2 % t pastang, kurias d d a v o m a n y d a m i , kad v i r v traukia vieni. Kartu veikiani m o n i s u m a j u s i o m s pastangoms apibdinti B i b b a s Latane ir j o bendradarbiai ( 1 9 8 1 ; J a c k s o n ir W i l l i a m s , 1 9 8 8 ) sukr s o c i a l i n i o d y k i n j i m o termin. D a u g i a u kaip 4 0 Jungtinse A m e r i k o s Valstijose, Indijoje, Tailande, Japonijoje ir Taivanyje atlikt eksperiment metu s o c i a l i n i o d y k i n j i m o reikin y s stebtas atliekant vairiausias uduotis (Gabrenya ir kt., 1983). P a v y z d i u i , urius tiriamiesiems akis, b u v o praoma, kad jie, per ausines klausydamiesi garsaus rkimo arba plojimo, patys kuo garsiau rkt arba plot. M a n y d a m i , kad tai daro kartu su kitais, tiriamieji b e v e i k trigubai m a i a u triukmaudavo n e g u g a l v o d a m i , kad v e r t i n a m o s j i n d i v i d u a l i o s pastangos. K o d l ? Pirma, bdami grups dalimi, m o n s jauiasi m a i a u atsakingi ir m a i a u jaudinasi dl kit n u o m o n s . Antra, j i e gali s i v a i z d u o t i , kad j naas yra nebtinas (Harkins ir S z y m a n s k i , 1989; Kerr ir Bruun, 1983). D a u g e l i o organizacij v a d o v a i ino, kad grups nari, kurie p o lygiai dalijasi grups naud, neatsi v e l g d a m i asmenin indl, u o l u m a s gali sumati mginant naudotis kit grups nari p a s t a n g o m i s . Deindividuacija. M e s aptarme, kad kit m o n i b u v i m a s gali

adinti m o n e s ( s o c i a l i n i o p a l e n g v i n i m o e k s p e r i m e n t a i ) arba m a inti j a t s a k o m y b s j a u s m ( s o c i a l i n i o d y k i n j i m o e k s p e r i m e n tai). Kartais kit m o n i b u v i m a s ir adina, ir m a i n a a t s a k o m y b s j a u s m . Tai gali sukelti n e v a l d o m e l g e s : pradedant k o va dl m a i s t o v a l g y k l o j e ar s p i e g i m u k r e p i n i o v a r y b o s e , bai-

18 SKYRIUS. Socialin psichologija

647

giant v a n d a l i z m u ar m a i t a v i m u . A t s i s a k y m a s normini ribojim , v e i k i a n t g r u p s j g a i , v a d i n a m a s d e i n d i v i d u a c i j a . Tai reikia, kad grupje v e i k i a m a n e s i s m o n i n a n t ir nevarant s a v s . Deindividuacija daniausiai pasireikia, kai grups dalyviai jauiasi suadinti ir anonimiki. Vienu eksperimentu b u v o nustatyta, kad N i u j o r k o u n i v e r s i t e t o m o t e r y s , v i l k i n i o s s l e p i a n i a i s K u k l u k s - k l a n o stiliaus gobtuvais, s a v o aukai d u o d a v o dvigubai stipresnius elektros s m g i u s n e g u m o t e r y s , kurias buvo g a l i m a atpainti (Zimbardo, 1970). (Kaip ir v i s u o s e tokio p o b d i o eksperim e n t u o s e , auka i tikrj n e g a u d a v o elektros s m g i o . ) Panaiai ir g e n t y s , kuri kariai usidengia" v e i d daais ar kaukmis, daniau u d o , kankina ar aloja b e l a i s v i u s n e g u gentys, kuri kariai rodo s a v o veid (Watson, 1973). N e t e k t i s a v i m o n s (prarasti s a v o tapatyb) sambryje, roko koncerte, o k i u o s e ar p a m a l d o s e , vadinasi, tapti jautresniam grupiniam patyrimui ir - kokie bebt rezultatai - truput maiau save kontroliuoti. GRUPS SVEIKOS PADARINIAI. M e s aptarme slygas, kuriomis

kit m o n i b u v i m a s gali skatinti smurtui, sukelti juok, palengvinti l e n g v a s ir pasunkinti s u d t i n g e s n e s uduotis, sugundyti pasinaudoti kit m o n i pastangomis. Tyrimai rodo, kad grups sveika taip pat gali turti ir ger, ir b l o g padarini. Grups poliarizacija. M o k y m o tyrintojai pastebjo, kad pradi-

nis skirtumas tarp student grupi ilgainiui didja. Jeigu universiteto X pirmakursiai labiau link m o k y t i s n e g u universiteto Y pirm o j o kurso studentai, tai tiktina, kad is skirtumas auktesniuose k u r s u o s e dar labiau iryks. Jeigu student, kurie stoja vyr o r g a n i z a c i j a s ir moter klubus, p o l i t i n i s k o n s e r v a t y v u m a s yra did e s n i s n e g u nestojanij, tai tiktina, kad ilgainiui atotrkis tarp i grupi politini pair dar p a d i d s ( W i l s o n ir kt., 1975). Grupje vyraujani polinki stiprjimas vadinamas g r u p s p o l i a r i z a c i j a . Ji v y k s t a tada, kai grups nariai diskutuoja apie n u o statas, k u r i o m s d a u g u m a grups nari pritaria arba nepritaria. Pav y z d i u i , G e o r g e B i s h o p a s ir a p a s t e b j o m e , kad po diskusijos vidurinje m o k y k l o j e apie rasines p r o b l e m a s m o k s l e i v i , turjusi rasini prietar, nepalankios nuostatos dar sustiprjo, o m o k s leiviai, turj kitoki iankstin n u o m o n , aptar tas paias rasizm o p r o b l e m a s , tapo pakantesni ( 1 8 - 5 pav.). Grups poliarizacija gali bti naudinga, pavyzdiui, kai skatina savitarpio paramos g m p s nari rytingum, taiau j o s padariniai gali bti ir baiss. P s i c h o l o g a i Clarkas M c C a u l e y ir Mary Segal, i a n a l i z a v p a s a u l y j e v e i k i a n i a s teroristines organizacijas, pastebjo, kad teroristo g a l v o s e n a nesusiformuoja staiga. Atvirkiai,

648 \

II DALIS. S o c i a l i n i s e l g e s y s

] Prie diskusij
Didelis

|Po diskusijos

4 3 2

TO E s O) c 'C

<> /

0
-1
-2

TO

-3
Maas

-4 Nelabai prietaring grup Labai prietaring grup

18-5 pav. Bendramini grupje diskusija sustiprina vyraujani nuomon. Pokalbis apie rasines problemas padidino labai prietaring ir sumaino nelabai prietaring moksleivi prietaringum (duomenys i Myers ir Bishop, 1970).

j i brsta tarp m o n i , kurie, pajut skriaud, s u s i j o draugn. B e n draujant tik tarpusavyje, atsiskyrus n u o bet k o k i o s n u o s a i k e s n s tak o s , j p a i r o s t a m p a kratutins. Grupinis mstymas. A r poliarizacija, daniausiai pasireikianti pa-

naiai m s t a n t i e m s m o n m s svarstant s a v o reikalus, negali ikreipti svarbi g r u p s s p r e n d i m ? S o c i a l i n i s p s i c h o l o g a s Irvingas Janisas m a n , kad gali. i m i n t i s j a m kilo pirm kart perskaiius istoriko Arthuro M . S c h l e s i n g e r i o j a u n e s n i o j o ataskait apie p r e z i d e n to J o h n o F. K e n n e d y ir j o patarj sukurt lidnai pagarsjus plan ukariauti K u b pasitelkiant 1 4 0 0 Centrins s a u g u m o tarnybos a p m o k y t k u b i e i tremtini. K a i u p u o l i k a i greitai p a t e k o n e l a i s v n ir b u v o atskleisti j ryiai su A m e r i k o s v y r i a u s y b e , K e n n e d y v i e a i stebjosi: K a i p m e s g a l j o m e bti tokie kvaili?" N o r d a m a s tai i s i a i k i n t i , Janisas ( 1 9 8 2 ) ityr n e p a s i s e k u s i s p r e n d i m p r i m i m o p r o c e s . Jis nustat, kad naujai irinkto prez i d e n t o ir j o patarj aukta m o r a l stiprino nuojaut, kad p l a n a s b u s s k m i n g a i g y v e n d i n t a s . K a d i l a i k y t ger g r u p s n u o t a i k , y p a p o p r e z i d e n t o p a r o d y t o pritarimo i a m planui, nepritariantys p o i r i a i b u v o kit n u s l o p i n t i arba p a i sulaikyti. K a d a n g i prie i idj n i e k a s grietai n e p a s i s a k , tai b u v o padaryta i v a d a , kad visi j remia. Harmoning, taiau tikrovs neatitinkant grups m o n i m s t y m Janisas p a v a d i n o g r u p i n i u mstymu. V l i a u Janisas b e i kiti m o k s l i n i n k a i tyr ir kitas istorines n e s k m e s - n e s u g e b j i m numatyti Perl Harbor u p u o l i m o , Vietnam o karo i s i p l t i m o , W a t e r g a t e - b y l o s , e r n o b y l i o reaktoriaus a v a rijos ( R e a s o n , 1 9 8 7 ) ir e r d v l a i v i o C h a l l e n g e r " s p r o g i m o ( E s s e r ir Lindoerfer, 1 9 8 9 ) . Jie nustat, kad v i s a i s iais atvejais grupin mstym brandino pernelyg didelis slaptumas, konformikumas, s a v s t e i s i n i m a s , g r u p s poliarizacija. Padrsinti k e l i s k m i n g Kakieno impulsas nuvilpti i nesmon paprasiausiai buvo numalintas diskusijos aplinkybi".
Arthuras M. Schlcsingcris, j a u n e s n y s i s ( 1 9 6 5 , 255 p.)

18 SKYRIUS. Socialin psichologija

649

erdvlaivi skrydi, N A S A v a d y b o s grups nariai visikai neabejojo s k m i n g u 1985 met C h a l l e n g e r " skrydiu, tik bgtavo, kad jis atidliojamas. Raketos nejos mechanikai nepritar skrydiui dl alto oro k e l i a m o pavojaus, taiau grups s p a u d i m a s rengti skryd nutild j spjimus. N e b e n t mechanikai bt galj rodyti, ,, Tai buvo didel primimo proceso sprendimo klaida". kad kai kurios raketos d a l y s neatlaikys, - kitaip v a d y b o s grup nebt sutikusi dar kart atidti skryd. B e to, vadybininkai nuslp informacij apie galim pavoj nuo N A S A v a d o v o , kuris tar paskutin od: Paleisti". Klaidingai isiaikins, kad visi vieningai tam pritaria, j i s paleido C h a l l e n g e r " paskutiniajam skrydiui. Janisas inojo, kad, nepaisant i n e s k m i ir tragedij, tam tikras p r o b l e m a s geriau sprendia dvi g a l v o s , o ne viena, todl jis nagrinjo ir tuos atvejus, kai A m e r i k o s prezidentai ir j patarjai prim gerus kolektyvinius sprendimus. Tokiu pavyzdiu galt bti Trumano administracijos sukurtas Maralo planas, kaip pastatyti ant koj" Antrojo pasaulinio karo nuniokot Europ, arba K e n n e dy administracijos veiksmai, neleid S o v i e t Sjungai kurti atomini raket b a z s Kuboje. iais atvejais - Janiso n u o m o n e , taip pat verslo pasaulyje - grupinio m s t y m o takos i v e n g i a m a todl, kad v a d o v a s iklauso vairias n u o m o n e s , kurdamas planus, pasikvieia ekspertus arba paskiria specialius m o n e s , numatanius galimas problemas. Sprendimai, priimti n e a t s i v e l g u s prietaravimus, daniausiai bna blogi, o priimti p o atvir gin - geri. Pripaindami s o c i a l i n s takos gali, m e s neturtume umirti s a v o i n d i v i d u a l i o s galios. K a i p b u v o rayta 14 skyriuje A s m e nyb", socialin kontrol (situacijos galia) ir asmenin kontrol (individo galia) sveikauja tarpusavyje. Pavyzdiui, m e s patys pasirenkame arba p a d e d a m e sukurti daugel situacij, kurios paskui m u s veikia. T i k d a m i e s i , kad m o n s nebendradarbiaus su m u m i s arba bus m u m s prieiki, s a v o poiriu i ties g a l i m e paskatinti tok j e l g e s . Taip m s lkesiai gali isipildyti. V i e n o eksperimento m e t u vyrai su m o t e r i m i s kalbjo t e l e f o n u m e i l i a u , kai b u v o sitikin, kad j o s yra graios. J tonas skatino moteris atsakyti meiliau, o tai patvirtino vyr sitikinim, kad patraukls m o ns yra m a l o n e s n i (Snyder ir kt., 1977). Taiau m o n s nra bilijardo k a m u o l i u k a i . Pajut prievart, kuri m s nebaugina, galim e pasielgti visikai prieingai n e g u veriami, taip kartotinai patvirtindami s a v o l a i s v s j a u s m ( B r e h m ir B r e h m , 1981). MAUMOS TAKA,. Individ j g a taip pat pasireikia j taka gru-

Komisijos erdvlaivio Challenger" avarijai tirti v a d o v o ataskaita, 1986

pms. Socialin istorij danai kuria m a u m o s , kurios daro tak daugumai. Jeigu bt kitaip, tai moterys vis dar neturt balsavim o teiss Jungtinse A m e r i k o s Valstijose, nebt inoma k o m u n i z m o teorija, o krikionyb bt negausi Vidurio Ryt sekta. Tech-

650

II DALIS. S o c i a l i n i s elgesys

nologijos istorij taip pat daniausiai kuria iradinga mauma, kuri veikia d a u g u m o s p a s i p r i e i n i m p o k y i a m s . G e l e i n k e l i o idja daugeliui paprast m o n i atrod absurdika; kai kurie fermeriai baiminosi, kad dl traukini k e l i a m o triukmo vitos nustos dti kiauinius. m o n s aipsi i Roberto Fultono garlaivio, vadino j Fultono kvailyste". V l i a u Fultonas sak: Mano kelyje n e b u v o nei v i e s i o s vilties, nei padrsinanios pastabos, nei nuoirdaus palinkjimo". Panaiai b u v o sutikti spauda, telegrafas, kaitinamoji lempa bei spausdinamoji m a i n l (Cantril ir Bumstead, 1960). Socialiniai p s i c h o l o g a i , nordami isiaikinti, kaip m a u m a gali turti takos daugumai, Europoje tyr grupes, kuriose vienas ar du m o n s nuolat ireikia prietaring nuostat arba neprast suv o k i a m o objekto vertinim. Jie kartotinai nustat, kad mauma, kuri tvirtai laikosi s a v o n u o m o n s , daug skmingiau daro tak daugumai n e g u dvejojanti mauma. N u o l a t pritardamas m a u m o s nuomonei, bsite nepopuliarus, taiau takingas, ypa j e i g u js pasitikjimas savimi paskatins kitus susimstyti, kodl js taip elgiats. Vieai m o n s daniausiai remia d a u g u m o s poir, taiau a s m e nikai gali simpatizuoti m a u m o s n u o m o n e i . N e t g i tuomet, kai ma u m o s taka dar nra akivaizdi, m a u m a jau gali priversti kai kuriuos d a u g u m o s narius p e r g a l v o t i s a v o poir ( M a a s s ir Clark, 1984; N e m e t h , 1986). Taigi, bendra s o c i a l i n i o m s t y m o ir s o c i a l i n s takos galia yra m i l i n i k a . Tokia pat ir i n d i v i d u a l i galia. D a u g e l m u s v e i k i a n i situacij patys p a s i r e n k a m e arba p a d e d a m e sukurti. G s d i n a m i , bet n e p a b g , m e s tvirtiname s a v o l a i s v s ir y p a t i n g u m o j a u s m. O m a u m n u o m o n gali ijudinti imperijas. Turtume prisiminti, kad, aikindami, kodl m o n s pritaria tam tikram sitikinimui, dar n i e k o n e g a l i m e pasakyti, ar is sitikinimas teisingas ar klaidingas. i n o d a m i , kodl m o g u s tiki ar netiki, kad bgioti sveika, m e s n e g a l i m e pasakyti, ar bgimas i tikrj yra naudingas sveikatai. inojimas, kodl vienas m o g u s yra teistas, o kitas - ateistas, nepasako m u m s , ar yra D i e v a s . Todl neleiskime, kad m u m s kas nors sakyt, ir patys n e s a k y k i m e kitiems, kad js sitikinimai yra kvaili; j s tikite tuo veikiami socialins takos". Galbt antrasis teiginys yra teisingas, taiau j i s nepateisina pirmojo.

SOCIALINIAI
kitus veikiame,

SANTYKIAI
galvojame v i e n i apie kitus ir kaip v i e n i
Aptarsime

Isiaikin, kaip m e s

g a l g a l e p r i j o m e prie treiojo svarbaus s o c i a -

lins p s i c h o l o g i j o s k l a u s i m o : kaip m e s bendraujame?

ir gerus, ir b l o g u s d a l y k u s : agresij, p a s l a u g u m , patrauklum.

18 SKYRIUS. Socialin psichologija

651

Agresija
P s i c h o l o g i j o j e agresija apibriama tiksliau negu kasdienje kalboje. Rytingas, atkaklus pardavjas arba dantistas, priveriantis dejuoti i skausmo, nra agresyvs. Taiau asmuo, kuris skleidia apie j u s piktas paskalas, arba upuolikas, kuris primua jus, yra agresyvs. A g r e s i j a yra bet koks fizinis ar odinis e l g e s y s siekiant pakenkti arba sunaikinti, kils dl prieikumo arba kaip i anksto numatyta priemon tikslui pasiekti. Dalis i 1990 metais Jungtinse A m e r i k o s Valstijose uregistruot 2 3 4 3 8 m o g u d y s i ir 1 0 5 4 8 6 3 u p u o l i m buvo altai apskaiiuoti veiksmai, bet daniau tai b u v o p y k i o protrkiai. M e s ir vl m a t o m e , kad e l g e s y s - tai prigimties ir patirties sveikos rezultatas. Agresijos tyrimai patvirtina teigin. Kad autuvas iaut, reikia paspausti gaiduk; kai kurie m o n s yra tarsi utaisytas ginklas, ir reikia labai nedaug, kad j i e sprogt". Pirmiausia panagrinkime b i o l o g i n i u s veiksnius, kurie veikia ms agresyvaus e l g e s i o slenkst. Paskui patyrinsime psichologinius veiksnius, nuspaudianius gaiduk. AGRESIJOS BIOLOGIJA. Remiantis poiriu, kur pltojo Sigmundas Freudas ir g y v n e l g e s i o tyrintojas Konradas Lorenzas, m o n m s bdinga didiul agresijos proveri galia. Freudas man, kad alia teigiam ilikimo instinkt m e s esame paslp ir savinaikos mirties instinkt", kur paprastai perkeliame kitus mones agresijos pavidalu arba ireikiame socialiai priimtina veikla, pavyzdiui, p i e i m u arba sportu. Lorenzas tikjo, kad agresij o s energija instinktyviai veriasi i vidaus tol, kol j ilaisvina tinkamas dirgiklis arba nuslopina nuolankus e l g e s y s . N o r s vairi kultr ir atskir m o n i agresija per daug skiriasi, kad ji galt bti laikoma neimoktu instinktu, visgi ir biologiniai veiksniai turi takos agresijai. Dirgikliai, sukeliantys agresyv elges, veikia per ms biologin sistem. Fiziologins takos g a l i m e iekoti trimis l y g m e n i m i s : genetiniu, nerviniu ir biocheminiu. M s genai sukuria ms individuali nerv sistem, kur vyksta elektrocheminiai procesai. Genetin taka. Kartais veisiami agresyvs gyvnai sportui arba

tyrimams. S u o m i p s i c h o l o g Kirsti Lagerspetz ( 1 9 7 9 ) i normali peli brio atskyr ir suporavo agresyviausias su agresyviaus i o m i s ir maiausiai agresyvias su maiausiai agresyviomis. Per dvideimt penkias kartas, pakartojusi tok atrankin poravim, ji i v e d br pikt peli, kurios n e d e l s d a m o s puldavo viena kit, bei br paklusni peli, kurios n e k o v o d a v o , kad ir kas bt j o m s daroma. D v y n i tyrimai taip pat rodo, kad genai turi takos m o -

652

II DALIS. Socialinis elgesys

ni a g r e s y v u m u i ( R u s h t o n ir kt., 1986). Jeigu v i e n a s i tapai d v y n i prisipasta esantis iauraus bdo", tai kitas d v y n y s , v i sai atskirai n u o pirmojo, daniausiai sako t pat. N e t a p a i d v y ni atsakymai gerokai daniau bna skirtingi. Nervini proces taka. G y v n ir m o n i s m e g e n y s e yra sritys,

kurias dirginant s u k e l i a m a s a g r e s y v u s e l g e s y s (Moyer, 1983). K e letas fakt: Kat draugikai g y v e n a su iurke tol, kol vien dien katei sodintas elektrodas nesudirgina tam tikr pogumburio tak. Kat tuomet i karto puola s a v o narvo draug ir nuudo j taip, kaip tai padaryt laukin kat, t.y. ties kaklu perkanda iurks nugaros s m e g e n i s . N o r d a m i diagnozuoti sutrikim, neurochirurgai ramios moters s m e g e n limbinje sistemoje ( m i g d o l i n i a m e kne) sodina elektrod. Kadangi s m e g e n y s e nra j u t i m o receptori, moteris nejunta j o k i o dirginimo, taiau, spusteljus jungikl, ji pradeda piktai niurnti: Pamatuokite m a n o kraujospd. Tuojau pat pamatuokite j u . Paskui ji atsistoja ir pradeda muti gydytoj. A p t v a r e g y v e n a n i o s b e d i o n i k o l o n i j o s vadui s m e g e n srityje, kuri dirginant slopinama agresija, sodinamas radijo bang o m i s v a l d o m a s elektrodas. Jungiklis, kuriuo s u a k t y v i n a m a s elektrodas, yra aptvare. Viena m a a b e d i o n l imoksta nuspausti j u n g i k l , kai tik vadas pasidaro g r s m i n g a s . K r u o p i a i ityrus 15 mirties b a u s m e nubaust kalini, paaikjo, kad v i s i e m s j i e m s b u v o stipriai s u a l o t o s g a l v o s . M o k s linink D o r o t h y L e w i s su bendradarbiais ( 1 9 8 6 ) daro ivad, kad d a u g e l i s nuteist nusikaltli kenia nuo nenustatyt neur o l o g i n i sutrikim. Biochemin taka. Hormonai ir kitos m e d i a g o s , esanios kraujy-

je, veikia nerv s i s t e m o s dalis, aktyvinanias arba slopinanias agresij. nirts bulius po kastracijos taps romiuoju Ferdinandu, nes s u m a s j o t e s t o s t e r o n o kiekis. R a m i o s pasidarys ir kastruotos pels. Suleidus testosterono, kastruota pel vl tampa agresyvi. N o r s m o n s yra ne tokie jautrs hormon p o k y i a m s , taiau iauriausi nusikaltliai daniausiai bna e m e s n i o negu vidutinio intelekto jauni vyrai, turintys didesn n e g u vidutin testosterono kiek ( D a b b s ir kt., 1987; W i l s o n ir Herrnstein, 1985). Vaistai, rykiai sumainantys testosterono kiek, paaboja j agresyvum. Paaugli berniuk ir suaugusi vyr didelis testosterono kiekis koreliuoja su j nusikalstamumu, narkotik vartojimu bei agresyvia, priekabi iekania reakcija erzinim (Archer, 1991; D a b b s ir Morris, 1990; O l w e u s ir kt., 1988). Hormon ir elgesio sveika yra abipus. Testosteronas skatina valdingum ir agresyvum, taiau galimyb sakinti arba pergal taip pat padidina testosterono kiek (Gladue ir kt., 1989).

18 SKYRIUS. Socialin psichologija

653

A l k o h o l i s atpalaiduoja agresyvias reakcijas ik ( 2 3 8 - 2 4 0 p.) ir dl biologini, ir dl p s i c h o l o g i n i prieasi (Bushman ir Cooper, 1990; Taylor ir Leonard, 1983). Policijos d u o m e n y s bei apklaus, atlikt kaljimuose, rezultatai patvirtina eksperiment ivadas apie alkoholio ir a g r e s y v u m o ry. N e b l a i v s m o n s padaro 6 5 % m o g u d y s i , 88% sualojim peiliu, 65% sutuoktini sumuim, 55% fizinio smurto vaikams (Steele, 1990). Socialini m o k s l atstovai nesiginija dl genetins, nervins ir b i o c h e m i n s takos agresijai, taiau j i e nerimauja, kad daugelis moni, mano, j o g agresija yra taip biologikai bdinga m o n i prigimiai, kad taika nemanoma. A m e r i k o s p s i c h o l o g asociacija ir Tarptautin p s i c h o l o g taryba, prietaraudamos tokiam pesim i z m u i , patvirtino d a u g e l i o ali mokslinink sukurt Pareikim dl smurto" ( A d a m s ir kt., 1987). P a r e i k i m e sakoma, kad mokslikai nekorektika bt teigti, kad genai arba instinktai lemia m o n i iaur e l g e s arba karus". AGRESIJOS PSICHOLOGIJA. N u o b i o l o g i n i veiksni priklauso, Tam, kuris i prigimties prie pykio, f j t prats nuo r liepkite susilaikyti
c

kaip lengvai bus nuspaustas agresijos gaidukas ikilus psichologiniams sunkumams. O kokie p s i c h o l o g i n i a i veiksniai skatina agresij? Kok vaidmen vaidina m o k y m a s i s ? Nemalons vykiai. Kartais kania grdina bd, taiau ji geba pa-

adinti ir b l o g i a u s i a s m s s a v y b e s . N e m a l o n u m patiriani g y v n bei m o n i tyrimai rodo, kad nelaimingieji danai ir kitus padaro n e l a i m i n g u s (Berkowitz, 1983, 1989). moni parengtis elgtis agresyviai didja, kai jie negali pasiekti tikslo. is reikinys v a d i n a m a s f r u s t r a c i j o s - a g r e s i j o s d s n i u : frustracija kelia pykt, kuris gali sukelti agresij. Socialiniai psichologai, pastebj, kad tokie veiksniai kaip fizinis skausmas ir asmeninis eidimas irgi sukelia agresij, frustracij priskyr nem a l o n i v y k i k a t e g o r i j a i . Bjaurs k v a p a i , kartis, c i g a r e i dmai ir d a u g y b kit n e m a l o n i dirgikli taip pat gali sukelti prieikum ( 1 8 - 6 pav.). Mokymasis ireikti ir slopinti agresij. Agresija gali bti natralus atsakas nemalonius vykius, taiau mokymasis gali pakeisti natralias reakcijas. Gyvnai paprastai da tada, kai yra alkani, bet, atitinkamai skatinami arba baudiami, gali imokti persisti arba badauti. Taip pat a g r e s y v i o s reakcijos daniau kyla tokiomis situacijomis, kai patirtis mus yra imokiusi, kad agresyviai elgtis naudinga. A g r e s y v s vaikai, kuriems pasiseka bauginti kitus vaikus, gali tapti dar a g r e s y v e s n i . Jei s m u r t a u d a m a s m o g u s usitarnauja troktam d m e s , smurtas gali kartotis.

654 \

II DALIS. S o c i a l i n i s e l g e s y s

a S c
>N

ii2 "
<D

>0

a* * t> / ^ a V .5

hS

20-24

25-27

28-30

31-35

Oro temperatra C A g r e s y v a u s e l g e s i o g a l i m a i m o k y t i t i e s i o g i a i j pastiprinant. P a v y z d i u i , g y v n a i , kurie s k m i n g a i i s i k o v o j o m a i s t o arba p a tel, darosi v i s iauresni. I m o k t i g a l i m a ir stebint (8 skyrius M o k y m a s i s " ) . V a i k a i , kurie a u g d a m i stebi a g r e s y v i u s p a v y z d i u s , d a n a i i m i t u o j a t e l g e s , kur m a t o . N e r e t a i n u s i k a l t i m padarius i u s j a u n u o l i u s t v a i a u k l j o diru ir antausiais. Taip m o d e l i u o j a m a s a g r e s i j o s , k a i p b d o v e i k t i p r o b l e m , p a n a u d o j i m a s (Patt e r s o n ir kt., 1 9 8 2 ) . Kart tvirtint a g r e s y v a u s e l g e s i o m o d e l sunk u p a k e i s t i . K a d p a s a u l i s b t m a l o n e s n i s ir v e l n e s n i s , mes t u r t u m m e n u o k d i k y s t s m o d e l i u o t i b e i pastiprinti j a u t r u m ir b e n d r a d a r b i a v i m , galbt net m o k y d a m i tvus, kaip drausminti n e naudojant smurto.

18-6 pav. Nemaloniai kartas ora> gali sukelti arba sustiprinti agresy\ reakcijas. iauri nusikaltim ir sutuoktini smurto daniau pasitaiv vasar negu iem, kartesniais metais daugiau negu vsesniais, kartesniuose miestuose daugiau r... vsesniuose, kartesnmis d i e n o m s daugiau negu vsesnmis (Anders, 1989). Pavyzdiui, 1980-1982 mc: Houstone daugiau mogudysi i: iaginim uregistruota tomis dienomis, kai oro temperatra virydavo 30C. Tai atitinka labora: rini eksperiment duomenis: mons, dirbantys kartame kambar je, erzinimus reaguoja prieikiau Anderson ir Anderson, 1984).

Televizijos

irjimas

ir agresija.

Tvai ne vieninteliai modeliuoja

a g r e s y v e l g e s . P a s v a r s t y k i m e : per p i r m u o s i u s 18 m e t d a u g u m a v a i k p r a l e i d i a d a u g i a u laiko prie t e l e v i z o r i a u s n e g u m o k y k loje. V i s o p a s a u l i o , taip pat ir P i e t A m e r i k o s bei A z i j o s ali, m i e s t i e i n a m u o s e t e l e v i z i j a yra j a u prastas dalykas. P a v y z d i u i , P e k i n e n a m , k u r i u o s e yra t e l e v i z i j a , n u o 3 2 % 1 9 8 0 m e t a i s p a d a u g j o iki 9 5 % 9 - o j o d e i m t m e i o p a b a i g o j e (Lull, 1 9 8 8 ) . P o puliariausiu laiku r o d o m o s e JAV t e l e v i z i j o s p r o g r a m o s e g a l i m a pamatyti apie 6 smurto v e i k s m u s per valand; savaitgalio p r o g r a m o s e v a i k a m s - a p i e 2 6 v e i k s m u s ( G e r b n e r ir S i g n o r i e l l i , 1 9 9 0 ) . Prad i n i ir j a u n e s n i j k l a s i v a i k a i , kurie yra jautriausi, per t e l e v i zij p a m a t o a p i e 13 0 0 0 m o g u d y s i tarp d a u g i a u k a i p 1 0 0 0 0 0 smurto akt. T o k s yra g y v e n i m a s - t e i g i a g a n a s a v o t i k a s p a s a k o t o j a s , kuris atspindi kultros m i t o l o g i j , bet n e j o s r e a l y b . Tel e v i z i j o s l a i d o s e apie n u s i k a l t i m u s p o l i c i n i n k a i a u d o b e v e i k k i e k v i e n a m e epizode; o ikagoje policininkas naudoja ginkl vidutin i k a i v i e n kart per 2 7 - e r i u s m e t u s ( R a d e c k i , 1 9 8 9 ) . Televizijos problema yra ta, kad mons turi sdti smeig akis ekran - eilin Amerikos eima neturi tam laiko. Todl program vedjai sitikin, jog ... televizija niekada nebus rimta [radio] transliacij varov".
The N e w York Times, 19?-

18 SKYRIUS. Socialin p s i c h o l o g i j a

655

A r m o n s , m a t y d a m i agresij, tampa a g r e s y v e s n i ? N o r d a mi tai isiaikinti, m o k s l i n i n k a i atliko koreliacini ir eksperimentini tyrim (Hearold, 1986; W o o d ir kt., 1991). Koreliaciniai tyrimai rodo, kad yra r y y s tarp j a u n berniuk matyt smurto s c e n ir j p o m g i o p e t i s p a a u g l y s t j e bei jaunystje (Eron, 1987; Turner ir kt., 1986). Jungtinse A m e r i k o s Valstijose ir Kanadoje nuo 1957 m e t iki 1 9 7 4 m e t p a d v i g u b j s m o g u d y s i s k a i i u s sutapo su smurto program pradia ir paplitimu. B e to, s u r a y m o d u o m e n i m i s , rajonuose, kuriuose v l i a u atsirado televizija, m o g u d y s i p a d a u g j o taip pat vliau. Piet A f r i k o s baltieji t e l e v i z i j s i g i j o 1975 metais. N i e k a d a anksiau n e b u v o uregistruotas toks, b e v e i k dvigubai didesnis, m o g u d y s i s k a i i u s kaip p o 1975 m e t ( C e n t e r w a l l , 1989). Kritikai sako, kad ie koreliaciniai tyrimai nerodo, j o g , s t e b d a m i smurto s c e n a s , m o n s

darosi agresyvesni (Freedman,

1 9 8 8 ; M c G u i r e , 1 9 8 6 ) . Galbt a g r e s y v s vaikai labiau m g s t a smurto programas. Galbt nerpesting ir smurtaujani tv vaikai yra ir a g r e s y v e s n i , ir daniau p a l i e k a m i v i e n i prie t e l e v i z o ri. O t e l e v i z i j a galbt tik atspindi i a u r u m o polinkius. N o r d a m i isiaikinti prieastingum, eksperimentatoriai v i e n i e m s tiriamiesiems rod smurto vaizdus, o kitiems - pramogines, nesmurtines laidas ir stebjo j reakcijas. Ar matyti m o g u d y s t s ir tyinio kno alojimo vaizdai skatina m o n e s reaguoti iauriau susierzinus? D a u g u m a mokslinink sutinka, kad televizijos programos, kuriose rodomas smurtas, skatina jas irini vaik ir paaugli agresyv elges 4 ' - prane N a c i o n a l i n i s psichikos sveikatos institutas (1982). Tokios pat n u o m o n s yra A m e r i k o s p s i c h o l o g asociacija, A m e r i k o s medik asociacija ir A m e r i k o s pediatr asociacija. Smurto reakcijos kyla dl keli veiksni sveikos: nimo, Televizijos taka priklauso nuo to, k ji pakeiia. Vaikai ir suaugusieji, kurie keturias valandas per dien praleidia prie televizoriaus, keturiomis valandomis maiau laiko skiria aktyviai veiklai - kalbjimui, mokymuisi, aidimui, skaitymui ar bendravimui su draugais. K js btumte dar laisvu laiku, jeigu niekada nebtumte irj televizijos laid?

suadi-

kur patiria stebdami smurt, kylani su smurtu susijusi

mini, slopinimo silpnjimo ir imitavimo ( G e e n ir Thomas, 1986).

Netikras t e l e v i z i j o s pasaulis, kuriame smurto gerokai daugiau n e g u m e i l s , gali v e i k t i ir m s m s t y s e n apie tikr pasaul. T i e m s , kurie pamato daug p a t o g i a u s i u laiku r o d o m nusikaltim, p a s a u l i s atrodo p a v o j i n g e s n i s (Gerbner ir Signorielli, 1990; H e ath ir Petraitis, 1 9 8 7 ; S i n g e r ir Singer, 1 9 8 6 ) . D a n a i m a t y d a m i smurto v a i z d u s , irovai pasidaro m a i a u jautrs. Jie tampa abej i n g e s n i stebdami smurt tiek t e l e v i z o r i a u s ekrane, tiek g y v e n i m e , p a v y z d i u i , per t r i u k m i n g a s p e t y n e s ( R u l e ir F e r g u s o n , 1 9 8 6 ) . Edwardas D o n n e r s t e i n a s ir j o bendradarbiai ( 1 9 8 7 ) sako, kad b l o g a linkintis p s i c h o l o g a s tikriausiai nerast g e r e s n i o bdo, p a d e d a n i o ugdyti m o n i a b e j i n g u m iaurumui, kaip rodydam a s j i e m s vairiausi smurto vaizd: pradedant m u t y n m i s , baigiant u d y n m i s .

656

II DALIS. Socialinis elgesys

Seksualin

agresija ir iniasklaida.

Amerikoje per pastaruosius

25 m e t u s uregistruot iprievartavim p a d a u g j o trigubai. N e seniai atlikt moter ir vyr apklaus rezultatai rodo, kad ipriev a r t a v i m , apie kuriuos n e p r a n e a m a p o l i c i j a i (prievartautojai danai bna p a s t a m i a s m e n y s arba tie, kurie skiria p a s i m a t y m ) , s k a i i u s g e r o k a i pranoksta u r e g i s t r u o t i p r i e v a r t a v i m skaii. Mary K o s s ir bendradarbiai ( 1 9 8 7 , 1 9 8 8 , 1 9 9 0 ) apklaus 6 2 0 0 v i s o s alies studeni bei 2 2 0 0 O h i o dirbani moter ir nustat, kad 2 7 , 5 % moter sakosi patyrusios tai, kas atitikt teisin i a g i n i m o arba b a n d y m o iaginti apibrim (nors tik 1/4 i moter toki s a v o patirt taip vardijo). Tik v i e n a i keturi n e p a s t a m o prievartautojo ir v i e n a i t r i s d e i m t i e s p a s t a m o prievartautojo auk prane apie vyk policijai. D u tredaliai atuoniose skirtingose apklausose dalyvavusi jaun vyr teigia, kad j i e n e g a l t prievartauti j o k i o m i s a p l i n k y b m i s , netgi tada, j e i g u j u tai nebaust (Stille ir kt., 1987); vadinasi, 1/3 vyr pripasta toki g a l i m y b . K o s s organizuotoje a l i e s universitet vyr apk l a u s o j e b e v e i k 1 i 10 prisipaino praeityje dars tai, kas atitinka i a g i n i m o apibrim. S e k s u a l i n s a g r e s i j o s a k i v a i z d i a i p a d a u g j o i d a l i e s dl to, kad atsirado v a i z d a j u o s i n u o m o j i m o verslas, erotiniai ir pornografiniai filmai tapo lengviau prieinami. Turinio analiz rodo, kad p o r n o g r a f i n i u o s e f i l m u o s e daniausiai v a i z d u o j a m i skuboti, atsitiktiniai lytiniai santykiai tarp s v e t i m m o n i , taiau gana dan o s ir m o t e r a g i n i m o bei s e k s u a l i n s prievartos s c e n o s ( C o w a n ir kt., 1 9 8 8 ; N C T V , 1987; Yang ir L i n z , 1 9 9 0 ) . Prievartavim o s c e n o s e d a n a i i pradi v a i z d u o j a m a auka, kuri m g i n a prieintis prievartautojui arba pasprukti, paskui ji r o d o m a a p i m ta j a u d u l i o ir g a l i a u s i a i p a t i r i a n t i e k s t a z . N e t a i p a i k i a i ireiktas, bet toks pat nerealus mitas apie moter, kuriai patinka, kai j u v a l d o vyras, yra prastas T V p r o g r a m o s e ir m e i l s n u o t y k i r o m a n u o s e . M o t e r i s , i pradi atstmusi atkakl v y r, p a b a i g o j e j aistringai buiuoja. A r t o k i e filmai ir kita panaaus turinio m e d i a g a turi takos s e k s u a l i n e i agresijai? A p k l a u s i a m i K a n a d o s ir A m e r i k o s s e k s u a liniai nusikaltliai (agintojai, v a i k tvirkintojai ir m o g u d i a i ) , nurod didesn n e g u prasta potrauk atvirai s e k s u a l i n i o p o b d i o ir s e k s u a l i n smurt v a i z d u o j a n i a i m e d i a g a i , t.y. tam, kas paprastai v a d i n a m a p o r n o g r a f i j a ( M a r s h a l l , 1 9 8 9 ; R e s s l e r ir kt., 1988). Taiau ar t e i s u s yra Johnas M o n e y ( 1 9 8 8 ) , tvirtindamas, kad s e k s u a l i n i a i nusikaltliai pornografija" naudojasi tik kaip alibi, kuris padeda sau ir j u o s s u l a i k i u s i e m s a s m e n i m s paaikinti tai, kas kitaip yra n e p a a i k i n a m a " ? Pornografija vairiems monms reikia skirtingus dalykus. Kai kurie j vertina taip, kaip ji apibriama Websterio odyne kaip erotinius vaizdus ar apraymus, kuriais siekiama sukelti seksualin jaudul. Kiti j apibdina kaip seksualinio turinio mediag, kuri skatina inaudoti, eminti arba pajungti moter. Kitose apklausose madaug pu> i moter teigia patyrusios kokio> nors ries nepageidaujam seksualin prievart, o dangun:., sakosi kentdavusios nuo odir.; seksualini priekabi (Craig ir kt., 1989; Koss ir Burkhart, 19s Sandberg ir kt., 1985).

18 SKYRIUS. Socialin psichologija

657

Koreliaciniai tyrimai rodo, kad tuo laiku ir ten, kur pornograf i n m e d i a g a yra lengvai pasiekiama, seksualinio smurto i ties yra daugiau (Court, 1984). Havajuose registruot iaginim skaiius n u o 1 9 6 4 iki 1 9 7 4 m e t padidjo 9 0 0 % , paskui, laikinai apribojus pornografij, s u m a j o , o s u v e l n i n u s ribojimus - vl padidjo. A l i a s k o j e ir N e v a d o j e parduodama daugiausia pornografini urnal, ia nustatyta ir daugiausia i a g i n i m , net ir tuomet, kai tyrjai k o n t r o l i a v o kitus v e i k s n i u s , p a v y z d i u i , j a u n vyr proporcij populiacijoje (Baron ir Straus, 1984, 1986). Taiau yra ir iimi. P a v y z d i u i , Japonijoje smurtin pornografija yra laisvai k i e k v i e n a m pasiekiama, taiau praneim apie iprievartavim reta. B e to, m e s jau gerai i n o m e , kad koreliacija niekada nerodo, kas yra prieastis ir kas padarinys. Laboratoriniai eksperimentai, kuriuose nustatoma prieastis ir padarinys, rodo, kad, danai irint pornografinius (netgi nesmurtinius) filmus, savas partneris pradeda atrodyti m a i a u patrauklus, o s e k s u a l i n agresija - ne toks rimtas dalykas. V i e n o eksperimento metu D o l f a s Zillmannas ir Jenningsas Bryantas ( 1 9 8 4 ) ikibakalaurins p a k o p o s studentams 6 savaites vien kart per savait rod 6 trumpus s e k s o f i l m u s . Kontrolinei grupei per tas paias 6 savaites b u v o rodomi neerotiniai filmai. Po trij savaii abi grups perskait laikraio inut apie vyr, kuris b u v o pripaintas kaltu u autostopu k e l i a v u s i o s m e r g i n o s iprievartavim, taiau dar lauk nuosprendio. Paprayti pasilyti, kiek laiko turt kalti nusikaltlis, s e k s o filmus irj studentai sil perpus trumpesn laik n e g u kontrolins grups nariai. Nordami nustatyti galim film tak vyr pasiryimui elgtis agresyviai su moterimis, eksperimentatoriai pirmiausiai ityrinjo, kaip filmai veikia vyr pritarim iprievartavimo mitui" (idjai, kad kai kurios moterys mgsta bti prievartaujamos). N e i l a s Malamuthas ir Jamesas Checkas ( 1 9 8 1 ) tyr Manitoba universiteto vyrus: v i e n i e m s b u v o demonstruoti du neseksualinio turinio filmai, kitiems - du filmai, kuriuose vyras j g a veikia moter. Po savaits kitas eksperimentatorius i u o s tiriamuosius apklaus. Studentai, irj filmus, vaizduojanius nestipri seksualin prievart, buvo palankesni smurtui prie moter. Vlesni eksperimentai parod, kad toki smurto film kaip Skerdyns Texase" irjimas taip pat gakasdien reikin. li formuoti poir iprievartavim kaip prast Vliau Zillmannas (1989) tirdamas nustat, kad po masikai rodom pornografini film vyrai ir moterys pradeda palankiau vertinti nesantuokinius seksualinius ryius, moter seksualin nuolankum vyrams, dvylikamets mergaits suvediojim. Kaip monms, kurie danai stebi nusikaltimus per televizij, atrodo, kad pasaulis yra pavojingesnis, taip ir monms, danai irintiems pornografij, pasaulis atrodo seksualesnis, pavyzdiui, jiems atrodo, jog nevedybiniai seksualiniai santykiai ir grupinis seksas yra prasti reikiniai.

Eksperimentais taip pat b u v o tiriama, kaip smurtiniai filmai, lyginant su nesmurtiniais, veikia vyr nor skaudinti elektros smgiais moteris, kurios prie tai j u o s erzino. ( N o r s tokiais eksperim e n t a i s n e g a l i m a nagrinti tikrojo s e k s u a l i n i o smurto, taiau j i e gali vertinti vyr nor eisti moter.) ie eksperimentai rodo, kad

658

II DALIS. Socialinis elgesys

ne erotikumas, o seksualinio smurto

vaizdai tiek erotiniuose, tiek

p o r n o g r a f i n i u o s e f i l m u o s e daugiausiai l e m i a tai, kad vyrai pritaria agresijai bei a g r e s y v i a i elgiasi su moterimis. 1986 m e t k o n ferencijoje, kurioje d a l y v a v o 21 socialini m o k s l atstovas, o tarp j daug tyrj, kurie atliko i u o s eksperimentus, b u v o v i e n i n g a i nutarta, kad pornografija, kuri v a i z d u o j a m a l o n i aukai s e k s u a lin agresij, skatina pritarti prievartai lytikai santykiaujant". B e to, laboratoriniai tyrimai, nustatantys trumpalaikius padarinius, rodo, kad smurtins p o r n o g r a f i j o s vaizdai didina vyr nor bausti m o t e r i s " ( S u r g e o n General, 1986).

Televizijos rodomas smurtas, pornografija

ir visuomen. Mes pri-

v a l o m e bti atsargs, kad nesupaprastintume sudting smurtinio n u s i k a l t i m o prieasi. m o g u d y s i bei u p u o l i m b d a v o ir iki atsirandant televizijai. Prievartaujama b u v o anksiau n e g u pasirod p o r n o g r a f i n s k n y g o s ir filmai, kurie, be abejo, ir atspindi, ir f o r m u o j a kultros nuostatas seks. Verta prisiminti taisykl: bet k o k s svarbus p o e l g i s b e v e i k visada turi daug prieasi, todl v i e n i n t e l i s e l g e s i o a i k i n i m o bdas tikriausiai bt supaprastinimas. Tyrjas N e i l a s Malamuthas ( 1 9 8 9 ) , apibendrindamas i n o m aplinkos v e i k s n i tak seksualinei agresijai ( 1 8 - 7 pav.), pabria, kad k i e k v i e n o atskiro v e i k s n i o taka nedidel. m o n s , kurie analizuoja, s a k y k i m e , asbesto tak susirgimui v i u , primena m u m s , kad v i e n a s v e i k s n y s l e n g v i a u patvirtinamas tyrimu, taiau j i s gali bti tik v i e n a prieastis i d a u g e l i o . Panaiai ir iniasklaida, M a l a m u t h o n u o m o n e , yra tik v i e n a s v e i k s n y s , veikiantis m s t y m ta l i n k m e , kuri skatina s e k s u a l i n agresij. V i s dlto, j e i g u i n i a s k l a i d o s v a i z d u o j a m a s smurtas gali atpalaiduoti s l o p i n i m ir s u m a i n t i jautrum, j e i g u matytas s e k s u a l i nis smurtas skatina nuostatas ir e l g e s , e m i n a n i u s moteris, j e i gu pornografijos irjimas formuoja supaprastint poir iagin i m ir nuvertina partnerius, tai smurtas i n i a s k l a i d o j e nra m a a p r o b l e m a . A m e r i k o s p s i c h o l o g asociacija pataria t v a m s ne tik riboti laik, kur j vaikai praleidia prie televizoriaus, bet silo kartu su j a i s irti bei aptarti T V programas (Murray ir Lonnborg, 1985). Kai kurie m o k s l i n i n k a i pritaria n u o m o n e i , kad reikia m o k y t i s s m o n i n g a i suvokti iniasklaid". A b e j o d a m i , kad t e l e v i z i j o s program tarnybos kada nors a t s i v e l g s faktus ir pakeis transliuoj a m a s p r o g r a m a s " , L e o n a r d a s Eronas ir R o w e l l i s H u e s m a n n a s ( 1 9 8 4 ) m o k i k a g o s rajono vaikus, kad t e l e v i z i j o s p r o g r a m o s e r o d o m a s netikras pasaulis, kad agresija yra m a i a u prasta ir n e tokia v e i k s m i n g a kaip v a i z d u o j a m a t e l e v i z i j o j e , kad smurtas yra b l o g y b . P o dviej met atlikus tyrim, paaikjo, kad i e m s vai-

18 SKYRIUS. S o c i a l i n p s i c h o l o g i j a

659

Pradiniai kintamieji Kultros jtaka (pvz., iniasklaida) Individuali patirtis (pvz., nam situacija, traumuojantys jvykiai)

Nuostatos, suvokiniai, sitikinim sistema Agresijos sukeltas seksualinis jaudulys Poreikis valdyti

Tarpiniai kintamieji Prieikumas moterims Asmenybs ypatybs Socialinis tinklas arba agresijai pritariantys bendraamiai

Tiesio giniai (situacin ia i) kin ta m ieji Nukreipiantys dirgikliai (pvz., iniasklaida) Palankios progos ir prijimas Slopinim mainantys veiksniai (pvz., alkoholis, tiesioginis spaudimas ar pritarimas) Stiprus suadinimas
(PVZ.,

frustracija, suvoktas jeidimas)

Seksualin agresija

k a m s s t e b i m o s s m u r t o s c e n o s turjo m a e s n tak n e g u t i e m s , kurie n e b u v o m o k o m i . U g d y d a m i kritiko i r j i m o g d i u s , tyrintojai a i k i n a a p i e p o r n o g r a f i j , p a d e d a t i r i a m i e s i e m s s u s i g r i n t i jautrum, p a s a k o j a a p i e m o t e r s v a i z d a v i m p o r n o g r a f i j o j e ( I n t o n s - P e t e r s o n ir kt., 1 9 8 9 ; L i n z ir D o n n e r s t e i n , 1 9 8 9 ) . V l i a u a p k l a u s i a m i i e tiriamieji m a i a u u kitus m o n e s l i n k pritarti n u o m o n e i , k a d iurktus elg e s y s s k a t i n a d a u g e l i o m o t e r s e k s u a l u m " . M e s u t o p i k a i ir galbt n a i v i a i v i l i a m s , k a d m o k s l o a t s k l e i s t a tiesa g a l g a l e i m s vyrauti, o v i s u o m e n p a v y k s tikinti, k a d i e v a i z d a i e m i n a n e tik tuos, kurie v a i z d u o j a m i , bet ir i r o v u s " - teigia E d w a r d a s D o n n e r s t e i n a s , D a n i e l i s L i n z a s ir S t e v e n a s P e n r o d a s ( 1 9 8 7 , 196 p.). A r g a l i m a u g d y t i v i s u o m e n s s m o n i n g u m pateikiant i n f o r m a cij, kuri j s k tik perskaitte? P e n k t o j o d e i m t m e i o f i l m u o s e negrai danai b d a v o v a i z d u o j a m i k a i p v a i k i k i , prietaringi j u o k dariai. i a n d i e n t o k s v a i z d i s j u o s e i d i a . 1 9 6 0 - 1 9 7 0 m e t a i s pram o g renginiai, pradedant bitl m u z i k a ir baigiant t o k i a i s f i l m a i s kaip p l e v s a " , patraukliai rod narkotik vartojim. Tai b a i g s i . D a b a r p r a m o g r e n g i n i u o s e , a t s i v e l g i a n t stipriai p a s i k e i t u s i a s

18-7 pav. Aplinkos taka seksualinei agresijai (pritaikyta i Malamuth, 1989).

660 \

II DALIS. Socialinis elgesys

kultrines nuostatas, rodoma, kad narkotikai pavojingi. Ar galima tiktis, kad v i s u o m e n , nepaeidusi m e n i n i n k laisvs, netrukus gals su panaia gda prisiminti dienas, kai filmai linksmindavo" m o n e s kankinim, alojimo ir seksualins prievartos vaizdais? Mes stengiams, kad visuonu apie smurt prie moteris ir pornografij suprast bent tiL kiek supranta apie rasistin i> Ku-kluks-klano literatr".
Gloria Steinern.

Altruizmas
A l t r u i z m a s - nesavanaudikas rpinimasis kit g e r o v e - socialini p s i c h o l o g d m e s patrauk p o v i e n o n i e k i k o seksualinio smurto akto. 1 9 6 4 m. k o v o 13 d. 3. 30 vai. peiliu ginkluotas v y rikis u p u o l Kitty G e n o v e s e prieais j o s nam Niujorke, Q u e e n so rajone. Jis kelis kartus dr jai peiliu, paskui jau l e i s g y v iprievartavo. O D i e v e , j i s s u e i d m a n e ! " - j o s riksmas perskrod ankstyv r y t m e i o tyl. - Padkite man!" 38 kaimynai igirdo j o s auksm, atsivr langai, u s i d e g v i e s o s . Viena pora prisitrauk k d e s prie l a n g o ir u g e s i n o v i e s , kad g a l t geriau matyti. U p u o l i k a s p a b g o , taiau netrukus s u g r o , dr moteriai dar atuonis kartus ir dar kart iprievartavo. K o l j i s nedingo, t. y. iki 3 . 5 0 vai., n v i e n a s liudininkas net n e p a s k a m b i n o policij. Liudininko sikiimas. Samprotaudami apie G e n o v e s e n u u d y m

bei kitus panaius atvejus, dauguma aptarintoj apgailestavo dl liudinink apatijos" ir abejingumo". Socialiniai p s i c h o l o g a i Johnas D a r l e y ir Bibbas Latane ( 1 9 6 8 b.) vietoj liudinink kaltinimo p a m g i n o paaikinti j p a s y v u m svarbiu situacijos veiksniu - kit m o n i buvimu. Jie tar, kad tokiomis aplinkybmis dauguma ms tikriausiai elgtsi panaiai. D a r l e y ir Latane p a m g i n o kritikas situacijas sukurti vairiom i s slygomis. S a v o tyrimo rezultatus jie apibendrino, pasilydami atsitiatsakomyb s p r e n d i m o s c h e m : m e s k i t i e m s m o n m s p a g e l b s t i m e tada ir tik tada, kai a p l i n k y b s yra tokios, kad m e s g a l i m e pastebti kim, vertinti j kaip kritik ir galiausiai prisiimti u p a g a l b o s s u t e i k i m ( 1 8 - 8 pav.) Dalyvaujant kitam liudininkui, m o n s kiekviename i i ingsni gali atsisakyti teikti pagalb. Eksperimentai laboratorijose ir g a t v s e atskleid, kad m o n s , bdami tarp nepastam, labiau neg u bdami vieni, link rpintis tik tuo, k j i e daro ar kur eina. Pastebj neprast situacij ir matydami kit praeivi abejing reakcij, j i e gali nusprsti, kad situacija nra kritika. alikelje gulintis a s m u o tikriausiai yra girtas" - msto j i e ir eina tolyn. Taiau kartais, kaip nuudant G e n o v e s e , padties kritikumas yra a k i v a i z d u s , o m o n s v i s tiek nepadeda. Pro langus irintys liudininkai p a s t e b j o atsitikim, teisingai vertino j o kritikum, taiau n e p r i s i m a t s a k o m y b s . N o r d a m i tai isiaikinti, D a r l e y

,, Tikriausiai n vienas atsitikm. nesukl tokio didelio sociality psicholog dmesio vienam socialinio elgesio aspektui ka:; Kitty Genovese nuudymas".
R. Lance Shotlandas.

18 SKYRIUS. S o c i a l i n p s i c h o l o g i j a

661

Pastebi \ atsitikim?

Taip

18-8 pav. Sprendimo primimo procesas ir liudininko sikiimas (i Darley ir Latane, 1968 b).

ir L a t a n e ( 1 9 6 8 a) s u k r tariam n e l a i m i n g a t s i t i k i m s a v o laboratorijoje. Universiteto studentai diskutavo apie vidin telefonin ry. K i e k v i e n a s s t u d e n t a s b u v o a t s k i r o j e k a b i n o j e ir g a l j o girdti tik t a s m e n , k u r i o m i k r o f o n a s b u v o jungtas. V i e n a s i student b u v o eksperimentatori bendrininkas. Kai atjo j o eil, j i s p r a p a g a l b o s ir l e i d o g a r s u s , tarsi j a m b t p r a s i d j s e p i lepsijos priepuolis. K a i p r e a g a v o kiti s t u d e n t a i ? K a i p m a t y t i 1 8 - 9 p a v . , tie, kurie m a n e s v i e n i n t e l i a i girdintys n e l a i m s itiktj ir pasijut v i s i k a i atsakingi u pagalbos suteikim, daniausiai atsiliepdavo pagalb o s a u k s m . Tie, kurie g a l v o j o , kad n e l a i m i n g j girdi ir kiti stud e n t a i , d a n i a u r e a g u o d a v o taip k a i p ir K i t t y G e n o v e s e k a i m y nai. K u o d a u g i a u m o n i d a l i j o s i a t s a k o m y b e , t u o m a i a u k i e k v i e n a s atskirai b u v o l i n k s p a g e l b t i . i m t u o s e kit e k s p e r i m e n t p s i c h o l o g a i tyrinjo v e i k s n i u s , v e i k i a n i u s l i u d i n i n k o ryt kur nors p a s k a m b i n t i itikus n e l a i m e i , pag e l b t i k e b l i padt p a t e k u s i a m vairuotojui, duoti kraujo, pakelti n u m e s t a s k n y g a s , aukoti p i n i g , skirti k a m nors laiko. P a v y z d i u i , Latane, J a m e s a s D a b b s a s ( 1 9 7 5 ) ir 145 p a g a l b i n i n k a i 1 4 9 7 kartus k l s i liftu trijuose A m e r i k o s m i e s t u o s e ir 4 8 1 3 b e n d r a k e l e i v i akiv a i z d o j e atsitiktinai" p a m e s d a v o m o n e t a s ar pietukus. M o t e r y s pag a l b o s s u l a u k d a v o d a n i a u n e g u vyrai - l y i skirtum danai n u r o d o ir kiti m o k s l i n i n k a i ( E a g l y ir C r o w l e y , 1986). Taiau svarb i a u s i a s nustatytas d a l y k a s b u v o l i u d i n i n k o t a k a : k i e k v i e n a s atskiras l i u d i n i n k a s yra m a i a u l i n k s p a g e l b t i , j e i g u yra kit liudinink. J e i g u liftu k e l d a v o s i dar v i e n a s m o g u s , b d a v o p a g e l b s t i m a 4 0 % p a m e t u s i j m o n e t a s . J e i g u liftu k e l d a v o s i e i k e l e i v i a i , p a g a l b a b d a v o s i l o m a m a i a u k a i p 2 0 % v i s atvej. A l t r u i z m o tyrintojai, stebj, kaip m o n s elgiasi deimtyse t k s t a n i t o k i k r i t i n i s i t u a c i j " , i s k y r dar k e l i a s s l y g a s , k u r i o m s e s a n t , t i k i m y b , k a d m e s k a m n o r s p a g e l b s i m e , yra d i diausia:
Numatom galjusij skaiius padti

18-9 pav. mons, kurie man, kad jie vieninteliai igirdo pagalbos auksm itikus epilepsijos priepuoliui, paprastai stengdavosi padti. Kai buvo manoma, kad ir kiti keturi girdi auksm, reaguodavo maiau negu tredalis (i Darley ir Latane, 1968a).

662

II DALIS. Socialinis elgesys

k tik m a t m e , kad kas nors kitas p a g e l b j o ; niekur n e s k u b a m e ; atrodo, kad aukai reikia p a g a l b o s ir ji verta j o s ; auka k a k u o yra panai mus; e s a m e m a a m e m i e s t e l y j e ar kaime; j a u i a m e kalt; sutelkiame dmes kitus mones, o ne savo rpesius; e s a m e g e r o s nuotaikos. Paskutin s l y g a , kad laimingi m o n s yra paslaugs, yra viena nuosekliausi p s i c h o l o g i j o s ivad. Gerai nusiteik m o n s esti d o s n e s n i bei paslaugesni ir nesvarbu, kas l m j nuotaik - ar tai, kad j i e pasijuto es protingi ir pasiek s k m , ar tai, kad mst apie laim, rado pinig, ar net jei tai yra h i p n o z s teigta bsena (Carlson ir kt., 1988). PAGALBOS PSICHOLOGIJA. Kodl m e s teikiame pagalb? Vienas O, padarykite mus laimingus padarysite mus gerus!" ir

plaiai paplits poiris yra tas, kad m o n s bendrauja, siekdami patenkinti savus interesus, kad m s pagrindinis tikslas yra gauti kuo d i d e s n naud ir sumainti snaudas. Buhalteriai princip vadina ilaid ir pelno analize. Filosofai tai vadina utilitarizmu. So-

Robertas Brovvnir.j iedas ir knyga", I y

cialiniai psichologai - socialini main teorija. Svarstydami, ar

bti donoru, j s palyginate io p o e l g i o kain (sugaitas laikas, nepatogumas, nerimas) ir naud (sumajs kalts jausmas, socialinis pritarimas, geri jausmai). Jei numatomas atlygis pranoksta numatomas ilaidas, j s teikiate pagalb. S o c i a l i n i m a i n teorija gali paaikinti, kodl m e s g e l b s t i m e tiems, kuri pripainimo siekiame, arba tiems, kurie ateityje m u m s g a l s atsilyginti p a s l a u g o m i s . Taiau ar t u o m e t j u m s n e k y l a abej o n , j o g s o c i a l i n i m a i n teorija teigia, kad pagalba yra ne tikras altruistinis p o e l g i s , o tik u m a s k u o t a s a v a n a u d i k u m o forma? J e i g u p a g e l b j o m e tik dl to, kad patys gerai j a u s t u m m s , tai g a l i m a atsakyti, kad tikrai taip yra. Taiau siekti m a l o n u m o padedant k i t i e m s m o n m s , yra v e i k i a u doryb n e g u yda. B e to, jau nuo pat k d i k y s t s d a u g e l i s m o n i rodo natrali e m p a t i j kitiems: j i e m s nemalonu, kai kitus itinka nelaim, j i e m s palengvja, kai kit m o n i kania s u m a j a ( B a t s o n , 1987). P a g a l b o s teikimas priklauso ir nuo socialini norm. Jos rodo, kaip m e s p r i v a l o m e elgtis, kad bt didiausia abipus nauda. S o cializacija m u m s diegia a b i p u s i k u m o norm", t. y. lkest, kad tiems, kurie m u m s p a g e l b j o , m e s a t s a k y s i m e pagalba, o ne ala. Bendraujant su panaios padties m o n m i s , a b i p u s i k u m o norma pareigoja m u s atiduoti ( p a s l a u g o m i s , d o v a n o m i s , socialiniais pas i l y m a i s ) m a d a u g tiek, kiek gauname. Bendraudami su m a a i s vaikais, negaliaisiais ir kitais m o n m i s , kurie negali grinti tiek,

18 SKYRIUS. Socialin p s i c h o l o g i j a

663

kiek gauna, m e s i m o k s t a m e taikyti s o c i a l i n s a t s a k o m y b s norm": p r i v a l o m e pagelbti tiems, kuriems reikia m s pagalbos net tada, kai ilaidos virija peln. vairiose kultrose s o c i a l i n s ats a k o m y b s norma" n e v i e n o d a i stipriai siaknijusi. Pavyzdiui, susidurdami su trkumais, dl kuri pavojaus g y v y b e i nra, Indijoj e m o n s j a u i a d i d e s n moralin pareig pasilyti pagalb kit i e m s n e g u amerikieiai (Miller ir kt., 1990).

Pagalbos psichologijos evoliucija.

Kultra svarbi, taiau argi ne

visi m o n s turi gimt altruistini polinki? S o c i a l i n b i o l o g i j a mokslas, tiriantis, kaip natrali atranka veikia socialin elges, - tvirtina, j o g m s genai skatina m u s elgtis taip, kad iliktume ir galtum e daugintis. Socialiniai b i o l o g a i m g s t a cituoti raytojo S a m u e l i o B u t l e r i o i m t m e i o s e n u m o fraz, kad v i t a yra tik tam, k a d kiauinis galt pagaminti kit kiauin". Genai, kurie nesistengia s a v s aminti, inyksta, o tie, kurie siekia ilikti, bus perduoti kit o m s b i o l o g i n i g i m i n a i i kartoms. Altruistinis pasiaukojimas nra btinas organizmui ilikti ir daugintis, todl j i s nra svarbiausias vykstant natraliai e l g e s i o p o linki atrankai. Aukojantieji s a v o g y v e n i m palieka m a i a u palikuoni, kurie galt isaugoti j herojikus" g e n u s . Tie, kurie k o v o j a arba p a b g a , gali g y v e n t i , daugintis ir auginti palikuonius. Taiau socialiniai biologai primena m u m s , kad kai kurios altruizm o f o r m o s padeda m s g e n a m s ilikti. A k i v a i z d i a u s i a s p a v y z dys yra ms pasiventimas vaikams - m s gen tsjams. Natrali atranka palanki t v a m s , kurie rpinasi s a v o vaik g y v e n i m u ir gerove. m o n s paprastai s a v o g i m i n a i i a m s jauia empatij, kuri irgi proporcinga j g e n e t i n i a m artimumui. Eksperimentuojant paaikjo, kad m o n s reikia daugiau empatijos ir labiau link pagelbti tokiam s v e t i m a m m o g u i , kuris elgiasi ir galvoja panaiai kaip ir jie; kuris, kaip sakyt socialiniai b i o l o g a i , yra genetikai panaus j u o s (Rushton, 1989). S o c i a l i n i s b i o l o g a s E. O. W i l s o n a s ( 1 9 7 8 , 167 p.) teigia, kad g e n e t i n i s a l i k u m a s p a g e l b t i s a v o g i m i n a i i a m s ar p a n a i e m s s a v e n e p a s t a m i e s i e m s (kad a p s a u g o t u m e ir p u o s e l t u m e bendrus g e n u s ) vertintinas n e v i e n a r e i k m i k a i : Altruizmas, pagrstas g i m i n s atranka, yra c i v i l i z a c i j o s prieas. Jeigu m o n s link padti tik s a v o g i m i n e i ar g e n i a i , tai g a l i m a tik ribota v i s u o t i n darna". S o c i a l i n i s p s i c h o l o g a s D a n i e l i u s B a t s o n a s ( 1 9 8 3 ) tiki, kad relig i n s idjos, kurios prapleia m s su e i m a susijusio altruizmo samprat, veria m u s d a u g i a u rpintis v i s a monija. A k i v a i z d u , kad p a s i v e n t i m a s r e l i g i n m s b r o l i k o s i o s ir s e s e r i k o s i o s m e i ls" kitiems D i e v o v a i k a m s " didelje m o n i e i m o j e " i d j o m s yra susijs su altruizmu. 4 6 % t amerikiei, kuriuos G e o r g e Gal-

664

II DALIS. Socialinis elgesys

l u p a s ( 1 9 8 4 ) p r i s k y r l a b a i r e l i g i n g i e m s " , s a k s i dirb s u vargais, ligotais ir senais m o n m i s - tai gerokai daugiau n e g u 2 2 % i visai nereliging". m o n i bendrysts j a u s m a s kai kuriuos didvyrikus m o n e s skatina aukotis. Jeruzalje, h o l o k a u s t o m e m o r i a l e , yra pagerbti 8 0 0 0 pasaulio teisij" - t, kuri tapatyb i n o m a tarp daug didesnio skaiiaus europiei, g l o b o j u s i y d u s Antrojo pasaulinio karo metais. ie m o n s inojo, kad, j e i gu naciai tai iaikint, j laukt toks pat likimas kaip ir j g l o b o tini. D a u g e l i u i taip ir atsitiko. K e l i s d e i m t m e i u s p o karo socialiniai p s i c h o l o g a i kalbjosi su iais gelbtojais, m g i n d a m i nustatyti, k o k i o s a s m e n y b s s a v y b s ir sitikinimai galjo lemti j didvyrik e l g e s . I kur ie m o n s s m s i g a i l e s i o k i t i e m s ir drsos n e p a k l u s ti j g a i bei valdiai? Tarp svarbiausi l e m i a n i v e i k s n i b u v o rpesting tv p a v y z d y s , glaudios eimos, itikimyb religiniams ar h u m a n i s t i n i a m s s i t i k i n i m a m s , draugiki santykiai su ydais, kurie paskui kreipsi p a g a l b o s ( L o n d o n , 1970; Oliner ir Oliner, 1 9 8 8 ) . Prajus daug m e t p o karo, gelbtojai ir toliau daugiau u kitus rpinosi s v e t i m a i s m o n m i s - g l o b o j o l i g o n i u s ir senukus, r m grupes ir bendrus reikalus, v a d o v a v o p o i l s i o p r a m o g o m s , sil k o n s u l t a v i m o paslaugas. Jie primena m u m s , kad kai kurie b d o bruoai vyti v a i r i o m i s situacijomis.

Patrauklumas
M i n u t l p a g a l v o k i t e apie s a v o santykius su d v i e m m o n m i s : artimu draugu ir tuo, kuriam j a u i a t e romantik m e i l . K o k i e veiksniai skatina draugyst ir m e i l ? K o k i e veiksniai stiprina iuos santykius? M e s n u o l a t o s s v a r s t o m e , kaip g a l t u m e laimti kito m o g a u s m e i l , kas skatina, o kas l u g d o m s p a i m e i l . Ar labiau m u s traukia panaaus ar p r i e i n g o bdo m o n s ? Ar artimiau pastant v i e n a m kit stiprja simpatija ar panieka? Ar laikinas isiskyrim a s sustiprina m e i l , ar m e s u m i r t a m e tuos, kuri nra alia? S o c i a l i n p s i c h o l o g i j a m g i n a atsakyti kai kuriuos klausimus. PATRAUKLUMO PSICHOLOGIJA. K o k i o s tos p s i c h o l o g i n s gijos, padedania

k u r i o s s u r i a du m o n e s ta y p a t i n g a d r a u g y s t e ,

s u s i d o r o t i su v i s a i s kitais s a n t y k i a i s ? T r u m p i a u tariant, k o k i e v e i k s n i a i l e m i a dviej m o n i artim draugyst arba m e i l ? Artimumas. P i r m i a u s i a d r a u g y s t turi prasidti ir tik paskui ji

darosi v i s artimesn. A r t i m u m a s - g e o g r a f i n i s artumas - tikriausiai yra geriausias d r a u g y s t s pranaas. i n o m a , artimumas tei-

18 SKYRIUS. Socialin p s i c h o l o g i j a

665

kia g a l i m y b kilti ir p r i e i k u m u i b e i smurtui, taiau daug daniau j i s p a d e d a p a m g t i kit m o g . D a u g tyrim rodo, kad v i e ni k i t i e m s d a n i a u patinka ir n e t g i s u s i t u o k i a tie m o n s , kurie g y v e n a k a i m y n y s t j e , sdi greta k l a s j e , dirba toje p a i o j e staig o j e arba naudojasi ta paia a u t o m o b i l i s t o v j i m o aiktele. A p sidairykite. K o d l artimumas toks svarbus, kad patiktume v i e n i k i t i e m s ? A k i v a i z d u , kad m o n s , kuriuos m e s danai sutinkame, yra l e n g v i a u p a s i e k i a m i , bet tai tik dalis a t s a k y m o . Kitas dalykas, kad labiau p a m g s t a m e t u o s dirgiklius, su kuriais susiduriame kartotinai, nesvarbu, ar tai bt n e p r a s m i n g i s k i e m e n y s , m u z i k o s gars deriniai, g e o m e t r i n s f i g r o s , kiniki r a m e n y s , m o n i veidai ar m s vardo raids ( M o r e l a n d ir Z a j o n c , 1982; Nuttin, 1987). i s r e i k i n y s v a d i n a m a s p a p r a s i a u s i a e k s p o z i c i j a . Su tam tikromis i l y g o m i s ( B o r n s t e i n , 1 9 8 9 ) , geriau pastant m e i l stiprja. Fizinis patrauklumas. Kai g e o g r a f i n i s artumas suteikia g a l i m y b

bendrauti, kas tada d a u g i a u s i a v e i k i a pirmj spd? m o g a u s nuoirdumas? Protas? A s m e n y b ? imtai eksperiment rodo, kad tikriausiai daugiausia lemia iorins s a v y b s - ivaizda. N o r s m o n s m o k o m i , kad svarbiausia - v i d i n i s grois", o i v a i z d a gali bti apgaulinga", f i z i n i o patrauklumo galia yra didel. V i e n a m e ankstyvj tyrim E l a i n e H a t f i e l d su bendradarb i a i s (Walster ir kt., 1 9 6 6 ) atsitiktinai s u p o r a v o naujai priimtus M i n e s o t o s universiteto studentus A t i d a r y m o savaits" o k i a m s . Prie o k i u s visi atliko kelet a s m e n y b s ir m o k s l u m o test. Vakaro m e t u p o r o s o k o ir kalbjosi d a u g i a u kaip dvi valandas, o paskui, per trump pertraukl, vertino s a v o partner. K a s l m , ar j i e patiko v i e n a s kitam? Tyrjai nustat, kad svarbus b u v o tik v i e n a s v e i k s n y s - f i z i n i s patrauklumas (j tyrjai b u v o vertin i anksto). Ir v y r a m s , ir m o t e r i m s labiausiai patiko graios i v a i z d o s partneriai. N o r s m o t e r y s d a n i a u n e g u vyrai sako, kad partnerio i v a i z d a neturi j o m s r e i k m s , kiti tyrimai taip pat patvirtino, kad v y r o ivaizda veikia moters e l g e s (Feingold, 1990; Sprecher, 1989; W o l l , 1 9 8 6 ) . V l e s n i tyrimai parod, kad su m o n i fiziniu patrauklumu siejasi p a s i m a t y m d a n u m a s , j p o p u l i a r u m o j a u s m a s , pirmieji kit m o n i spdiai apie j a s m e n y b . Patrauklus m o g u s , netgi vaikas ar tos p a i o s l y t i e s kaip m e s a s m u o , m u m s atrodo l a i m i n g e s nis, v e l n e s n i s , apsukresnis, geriau m o k a n t i s bendrauti, taiau neatrodo, kad bt s i n i n g e s n i s ar l a b i a u u j a u s t kitus ( D i o n , 1 9 8 6 ; E a g l y ir kt., 1991; H a t f i e l d ir Sprecher, 1986). Patraukls ir graiai apsireng m o n s sudaro geresn spd g a l i m i e m s darb-

666

II DALIS. Socialinis elgesys

d a v i a m s ( C a s h ir Janda, 1 9 8 4 ; S o l o m o n , 1 9 8 7 ) . N e t k d i k i a i , sprendiant i to, kiek ilgai j i e iri, labiau m g s t a patrauklius nei nepatrauklius v e i d u s ( L a n g l o i s ir kt., 1987). Jeigu ivaizda yra tokia svarbi, tai kas skiria pasimatymus ir tuokiasi su maiau patraukliais m o n m i s ? m o n m s gali patikti labai patraukls asmenys, taiau j i e nra link susipainti su tais, kurie yra ne j lygio". Todl maiau patraukls m o n s danai sau por pasirenka panaesnius save (Murstein, 1986). Jei partneri patrauklumas labai skiriasi, tai maiau fizikai patrauklus asmuo daniausiai turi kit tai atsveriani privalum, pavyzdiui, didesn turt, geresn padt ar yra labiau socialiai imanus. Tuo paaikinama, kodl graios, jaunos moterys kartais iteka u vyresnio vyro, kurio socialin ar finansin padtis yra geresn u j (Elder, 1969). Tai, kad ivaizda svarbi, gali atrodyti neteisinga ir bdinga, tik neapsivietusiems m o n m s . Prie du tkstantmeius panaiai man R o m o s v a l s t y b s veikjas Ciceronas: Imintingo m o g a u s tikslas ir svarbiausia pareiga yra atsispirti i v a i z d o s poveikiui". Ciceron galt nuraminti kitos dvi i v a d o s apie patrauklum. Pirma, m o n i patrauklumas yra v i s i k a i n e s u s i j s su j saviv a i z d i u (Major ir kt., 1984). V i e n a prieastis gali bti ta, kad maai m o n i m a n o es nepatraukls. (Tikriausiai dl paprasiaus i o s e k s p o z i c i j o s reikinio d a u g u m a m s t i e s i o g pripranta prie s a v o v e i d o . ) Kita prieastis yra ta, kad labai patraukls m o n s retkariais suabejoja, ar j i e nra giriami tik dl j i v a i z d o s . M a iau patraukls m o n s labiau link patikti, kad u darb j i e giriami nuoirdiai. Patrauklumo tyrintoja E l l e n B e r s c h e i d ( 1 9 8 1 ) nustat, kad m o n s , pagerin s a v o ivaizd k o s m e t i n e operacija, danai sutrinka i m o n i reakcijos suprat, kad ivaizda yra daug s v a r b e s n , n e g u j i e anksiau man. C i c e r o n a s tikriausiai taip pat nusiramint, inodamas, kad nuom o n apie patrauklum yra santykinis dalykas. Pirmiausia, ji prik l a u s o n u o toje v i e t o j e ir tuo laiku pripastam g r o i o kriterij. vairi v i e t o v i m o n s , nordami atrodyti patraukls, durdavosi n o s i s , i t e m p d a v o kaklus, n e l e i s d a v o augti p d o m s , d a y d a v o od ir plaukus, v a l g y d a v o , kad papilnt, alindavo riebalus, kad tapt l i e k n e s n i . (Kriterijai, kuriais remiantis karnuojama M i s Pasaulis", vargu ar tinka visai planetai.) iaurs A m e r i k o j e y p a t i n g o l i e s u m o idealas triukminguoju treiuoju d e i m t m e i u etajame d e i m t m e t y j e u l e i d o viet putniam, g e i d u l i n g a m Marilyn M o n roe v a i z d i u i , kur d e v i n t a j a m e d e i m t m e t y j e v l pakeit liesas, atletikas knas. Taiau kai kurie patrauklumo aspektai nepriklauso nei nuo vietos, nei nuo laikmeio. Socialiniai biologai nesistebi, kad 37 kultr - nuo Australijos iki Zambijos - vyrams patrauklesns yra jauLiesa, siaur pei ektomorf, kuri vakar buvo senmerg bibliotekinink, yra labai madingas i dien modelis; apkni ir pilnoka endomorf, kuri buvo Viktorijos laik romantikasis idealas, iandien valgo vark bei greipfrutus ir kiekvien antradien lipa ant svarstykli ".
Phyllisas B r o n s t e i n - B u r r o w s a s , 198'.

,, Asmeninis grois yra geresn rekomendacija u bet kok rekomendacin laik ".
Aristotelis Apothcgcms", 3 3 0 m. pr. K*

18 SKYRIUS. Socialin p s i c h o l o g i j a

667

natvikai atrodanios m o t e r y s ( B u s s , 1989; Cunningham, 1986). Socialiniai b i o l o g a i teigia, kad vyrai, susiavj sveikai atrodania ir vaisinga moterimi, turi geresn g a l i m y b savo genus perduoti ateiiai. M o t e r i m s yra patrauklesni tie vyrai, kurie atrodo subrend ir v a l d i n g i . S o c i a l i n i b i o l o g n u o m o n e , i o s s a v y b s r e i k i a g e b j i m pagelbti ir apginti (Sadalla ir kt., 1987). Taip pat, matyt, m o n m s labiau patinka, kai n o s y s , kojos, kn o s u d j i m a s yra nei labai stambs, nei per s m u l k s . Judith Lang l o i s ir Lori R o g g m a n ( 1 9 9 0 ) tai i m o n i n g a i p a d e m o n s t r a v o . I 3 2 u n i v e r s i t e t o student v e i d a t v a i z d j o s kompiuteriu sukr naujus suvidurkintus" v e i d atvaizdus. Studentai vertino, kad suvidurkinti", sudtiniai v e i d a i yra patrauklesni n e g u 9 6 % indiv i d u a l i v e i d . Bti v i d u t i n i k a m , v a d i n a s i , bti graiam. Paliekant n u o a l y j e kultrinius skirtumus ir p a n a u m u s , patrauklumas dar priklauso ir n u o m s j a u s m kitam m o g u i . R o d g e r s o ir H a m m e r s t e i n o m i u z i k l o a v i n g a s i s princas klausia Pel e n s : Ar a m y l i u tave, kad tu esi grai, ar tu esi grai, kad a tave m y l i u ? " Tiktina, kad ir v i e n a , ir kita teisinga. Jeigu sutink a m e m o n i , p a n a i s a v e , danai j u o s m a t o m e ir j i e m u m s pradeda patikti, tai j fiziniai trkumai pasidaro m a i a u pastebim i , o patrauklumas irykja ( B e a m a n ir Klentz, 1983; Gross ir C r o f t o n , 1 9 7 7 ) . K a i p Vidurvasario nakties sapne ra S h a k e s p e are: M e i l v e l g i a ne a k i m i s , o siela". Panaumas. S a k y k i m e , artimumas p a d j o j u m s susipainti, o j s Meil - tai negraus mums ikrstas poktas, kad but pratsta moni gimin. "
Romanistas W. Somersctas Maughamas, 1 8 7 4 - 1 9 6 5

i v a i z d a padar ger spd. K o dar reikia, kad pastami m o n s tapt draugais? P a v y z d i u i , ar t i k i m y b , kad m o g u s , kur j s prad e d a t e geriau painti, j u m s patiks, yra d i d e s n tada, kai j s esate p a n a s ar kai skirtingi? Yra sukurta daug pasak a p i e tai, kaip darniai kartu g y v e n a skirtingi gyvnai: iurk, Kurmis ir Barsukas knygoje Vjas niuose, gluosVarl ir R u p A r n o l d o L o b e l i o k n y g o s e . P a s a k o s d i u -

g i n a m u s , n e s atskleidia tai, k m e s retai patiriame, n e s m e s nelabai m g s t a m e save nepanaius m o n e s ( R o s e n b a u m , 1986). R e a l i a m e g y v e n i m e poruojasi p a n a a u s b d o m o n s . Draugai ir sutuoktiniai gerokai daniau n e g u atsitiktinai suporuoti m o n s yra panai pair, sitikinim ir interes (be to, ir panaaus amiaus, t i k j i m o , rass, i s i l a v i n i m o , intelekto, r k y m o proi, e k o n o m i n s padties). Taip pat, k u o j i e p a n a e s n i , tuo ilgiau v i e n a s kit a m patinka ( B y r n e , 1 9 7 1 ) . P a n a u m a s didina pasitenkinim. A r t i m u m a s , patrauklumas ir p a n a u m a s yra ne vieninteliai dal y k a i , l e m i a n t y s s u s i a v j i m . M u m s taip pat patinka m o n s , k u r i e m s m e s p a t i n k a m e , y p a j e i g u m e s s a v e m e n k a i vertinam e . Jei m e s s i t i k i n , k a d k a m n o r s p a t i n k a m e , tai a t s a k o m e

668

II DALIS. Socialinis elgesys

j i e m s n u o i r d i a u , ir dl to p a t i n k a m e j i e m s dar labiau (Curtis ir Miller, 1 9 8 6 ) . P a t i k i m a s yra d i d e l i s atlygis. I t i e s paprasta a t l y g i o t e o r i j a gali p a a i k i n t i v i s u s m s nagrintus faktus m u m s patinka tie, kuri e l g e s y s yra atlygis m u m s , m e s n o r i m e tsti t o k i u s s a n t y k i u s , kuomet a d a m a s a t l y g i s yra d i d e s n i s u kain. m o n m s , g y v e n a n t i e m s ar d i r b a n t i e m s n e t o l i e s e , draug y s t e i u m e g z t i ir d i a u g t i s j o s m a l o n u m u reikia m a i a u laiko ir p a s t a n g . Patraukls m o n s yra m a l o n s akiai, o santykiai su j a i s gali bti s o c i a l i n i s atlygis. P a n a i pair m o n s atsilygina m u m s , patvirtindami ms pai nuomon. ROMANTIKOJI MEIL. Kartais m o n i pirmieji s p d i a i ir

d r a u g y s t pereina stipresn, s u d t i n g e s n ir p a s l a p t i n g e s n rom a n t i k o s i o s m e i l s bsen. Elaine Hatfield ( 1 9 8 8 ) skiria dvi m e i ls ris: laikinj aistring ir ilgiau trunkani draugikj". Aistringoji meil. Pastebjusi, kad e m o c i n i s suadinimas yra svar-

biausia a i s t r i n g o s i o s m e i l s d a l i s , H a t f i e l d m a n o , kad d v i e j v e i k s n i e m o c i j teorija (461 p.) gali padti m u m s suprasti tok stipr, t e i g i a m d o m j i m s i kitu m o g u m i . i teorija teigia, kad e m o c i j a s sudaro du d m e n y s - f i z i n i s s u a d i n i m a s ir paintinis vardijimas; bet k o k i o p o b d i o suadinimas gali sukelti v i e n o k i arba kitoki e m o c i j . Tai priklauso nuo to, kaip m e s isiaikinam e ir p a v a d i n a m e t suadinim. Tikrinant i teorij, universiteto vyrai b u v o suadinami grsm e , b g i m u vietoje, erotiniais vaizdais, linksmais ir bjauriais m o n o l o g a i s . Paskui j u o s s u p a i n d i n d a v o su patrauklia moterimi ir p a p r a y d a v o j vertinti arba paprasiausiai j praydavo vertinti s a v o drauges. i e vyrai, skirtingai nuo t, kurie n e b u v o suadinti, dal s a v o j a u d u l i o p r i e a s i priskirdavo moteriai arba draugei ir b u v o d a u g i a u j o m i s s u s i a v j (Carducci ir kt., 1978; D e r m e r ir P y s z c z y n s k i , 1978; W h i t e ir kt., 1981; W h i t e ir Knight, 1984). B e laboratorijos, D o n a l d a s Duttonas ir Arthuras Aronas ( 1 9 7 4 , 1 9 8 9 ) atliko tyrimus prie dviej Brit K o l u m b i j o s tilt per uoltj Capilano up. Vienas j - tai 10 m auktyje vir uol kabantis psij tiltas. Kitas tvirtas tiltas b u v o emai. Patraukli jauna mergina, tyrj b e n d r i n i n k , s t a b d y d a v o tiltais p e r j u s i u s v y r u s ir praydavo j padaryti paslaug - upildyti trump klausimyn. Paskui ji p a s i l y d a v o s a v o t e l e f o n o numer, j e i g u vyrai nort isam i a u k nors suinoti apie tyrim. T e l e f o n o numer p a s i y m j o , o v l i a u merginai p a s k a m b i n o gerokai daugiau vyriki, jusi kabaniuoju tiltu, kuris privert j irdis smarkiau plakti. Jausti aistr - tai siaudrinti ir dal io jaudulio susieti su g e i d i a m u m o g -

18 SKYRIUS. Socialin psichologija

669

mi. simyljliai, kurie kartu vainjasi amerikietikaisiais kalniukais", ino, kad adrenalinas pripildo ird meils. Draugikoji meil. R o m a n t i k o s i o s m e i l s aistra n e i v e n g i a m a i Du mons, kuriuos yra apmusi iauriausia, beprotikiausia, apgaulingiausia ir nepastoviausia aistra, turi prisiekti, kad iomis nenormaliomis, jaudinaniomis, sekinaniomis slygomis jie pasiliks tol, kol mirtis j neiskirs".
George Bernardas S h o w m o g u s ir antmogis 1 ', 1903

iblsta. Stiprus domjimasis kitu, romantikos virpulys, svaiginantis skrajojimo padebesiais" jausmas inyksta. K tik susituok" tampa tik susituok" - magija dingsta. Tad galbt pranczai yra teiss sakydami, kad meil sutrumpina laik, o laikas sumaina meil"? Hatfield pastebi, kad subrendusi m e i l virsta nuoirdesne, tvirtesne d r a u g i k j a m e i l e - giliu, velniu prieraiumu. Tikriausiai imintinga, kad aistra virsta prieraiumu. I aistringos m e i l s danai gimsta vaikai, kuriems ilikti padeda v i e n a s prie kito prisiri tvai. S o c i a l i n p s i c h o l o g Ellen B e r s c h e i d su bendradarbiais ( 1 9 8 4 ) pastebjo, kad, nesugebdami vertinti aistringosios m e i l s ribojam g y v e n i m o visavertikum, g a l i m e praudyti santykius: Jeigu m o n s geriau suprast, kad a m i n o s aistringosios m e i l s nebna, galbt daugiau pasitenkint ramesniais jausmais". V i e n a s bdas bti patenkintiems santykiais ir j u o s tsti yra teis i n g u m o p r i n c i p a s : abu partneriai gauna tiek, kiek duoda. Jeigu vyrauja t e i s i n g u m a s - abu partneriai nevaromi duoda ir gauna, drauge priima sprendimus, - tai yra didel tikimyb, kad j draugikoji m e i l patenkins abu ir truks ilgai (Gray-Little ir Burks, 1983; Van Yperen ir Buunk, 1990). A b i p u s i s dalijimasis savimi ir n u o s a v y b e , d a v i m a s ir g a v i m a s e m o c i n s paramos, rpestis kito g e r o v e yra bet koki m e i l s santyki - tarp simyljli, tarp t v o ir vaiko, tarp artim draug - e s m (Sternberg ir Grajek, 1984). Kitas g y v y b i k a i svarbus m e i l s santyki d m u o yra intymum a s (Sternberg, 1986). Stipri draugyst ar santuoka leidia a t s i skleisti - parodyti s a v o intymiausius bruous: savo p o m g i u s ir n e m g s t a m u s dalykus, svajones ir rpesius, pasididiavimo ir gdos akimirkas. Kai a esu su s a v o draugu, - sak R o m o s mstytojas S e n e c a , - galvoju, kad esu v i e n a s ir galiu kalbti taip pat laisvai, kaip ir galvoti..." Santykiams giljant, v i s daugiau atsiskleidiama. Jeigu v i e n a s m o g u s truput atsiskleidia, tai kitas atsako tuo paiu, tada pirmasis atsiskleidia daugiau, ir taip draugai arba simyljliai juda g i l e s n i o i n t y m u m o link. Toks atviras intymumas ir abipus paremianti l y g y b sudaro slygas ilgai draugikajai m e i l e i . Jeigu por sudaro du lygs partneriai, tai a dl j nebijau ".
Acschylus Promctjaus ryys", 4 7 8 m. pr. Kr.

670 \

II DALIS. Socialinis elgesys

SANTRAUKA
Socialin psichologija yra mokslas, tyrinjantis, kaip mons vieni apie kitus galvoja, vieni kitus veikia ir bendrauja tarpusavyje. gali padidti jaudulys ir dl to geriau atliekair. lengvos, o blogiau sunkios uduotys. Kai mons >.. vienija savo pastangas bendram grups tikslui, gc. irykti socialinio dykinjimo reikinys, t. y. vier naudojasi kit grups nari pastangomis. Jeigu grupepatirtis suadina mones ir sudaro slygas j ano:: mikumui, tai jie maiau save sismonina bei ribo;.. i psichologin bsena vadinama deindividuacija. Diskusija grupje tarp bendramini danai lenv. grups poliarizacij - sustiprina grupje vyraujanias nuostatas. Grups poliarizacija yra viena i grupinio mstymo - polinkio darnos siekianiose grupse priimti tikrovs neatitinkanius sprendimus uslopinant nepageidaujam informacij - prieas:.. Didel yra ne tik grups, bet ir asmens galia. Net nedidel mauma, ypa kai ji tvirtai laikosi savo pairi, kartais daro tak grupei.

Socialinis

mstymas

Elgesio aikinimas asmens arba situacijos veiksniais. Daniausiai moni elges aikiname vidinmis ypatybmis arba iorinmis situacijomis. Vertindami kit elges, mes danai nepakankamai vertiname situacijos tak, ir taip darome pagrindin atribucijos klaid. Taiau aikindami savo pai elges, gerokai daniau kaltiname situacij, o ne save. N u o s t a t o s ir e l g e s y s . Nuostatos veikia elges tik esant tam tikroms slygoms: kai yra maa kit veiksni taka, kai nuostata susijusi su konkreiu elgesiu ir kai mons sismonina savo nuostatas. Tiriant kojos tarpduryje" reikin ir vaidmen atlikim, paaikjo, kad ms veiksmai taip pat gali keisti ms nuostatas, ypa jei mes jauiams atsakingi u tuos veiksmus. Paintinio disonanso teorija aikina, jog elgesys formuoja nuostatas todl, kad mons jauiasi nemaloniai, kai j veiksmai prietarauja j jausmams ir sitikinimams; jie nemalonum, sumaina, derindami nuostatas su tuo, k jau padar.

Socialiniai

santykiai

Socialin

taka

K o n f o r m i k u m a s ir p a k l u s n u m a s . taigumo tyrimai rodo, kad tada, kai mes nesame tvirtai sitikin, ar ms nuomon teisinga, esame link j priderinti prie grups nuomons. Solomonas Aschas nustat, kad tam tikromis slygomis mons prisiderina prie grups nuomons net tada, kai akivaizdu, kad i nuomon neteisinga. Mes pritariame kit moni nuomonei arba dl to, kad norime gauti socialin pritarim (normatyvin socialin taka), arba dl to, kad vertiname kit pateikt informacij (informacin socialin taka). G a r s i u o s i u o s e Milgramo eksperimentuose mons turjo pasirinkti: arba paklusti eksperimentatoriui, arba reaguoti kito mogaus maldavimus. Daniausiai jie paklusdavo eksperimentatoriui, nors tai reikdavo, kad jie aloja kit mog. Tokia yra socialins takos galia. Grups taka. Tyrinjant socialin palengvinim, paaikjo, kad tada, kai esti stebtoj arba bendradarbi,

Agresija. Agresyvus, kaip ir bet koks kitoks elgesys, yra prigimties ir ugdymo padarinys. Nors psichologai ir nepritaria prielaidai, kad agresija yra instinktyvi, taiau ji priklauso nuo genetini veiksni. Be to. dirginant tam tikras smegen sritis, agresij galima sukelti arba nuslopinti. ias nerv sistemos sritis veikiir biocheminiai veiksniai. Agresyvumui taip pat tur takos daugyb psichologini veiksni. Nemalons vykiai didina moni prieikum. Tokie dirgikliai ypa lengvai sukelia agresij toki moni, kurie, bdami agresyvs, gauna u tai atlyg, kurie imoko elgtis agresyviai i vaidmen modeli arba stebdami iniasklaidos vaizduojamus agresijos pavyzdius. ie veiksniai maina moni jautrum iaurumui ir skatina juos susierzinus elgtis agresyviai. Altruizmas. Socialiniai psichologai, inodami atveju, kai kritinmis situacijomis liudininkai likdavo nuoalyje, atliko eksperimentus, kurie atskleid liudininko tako> reikin: liudininkas maiau links pagelbti kitiems monms, jeigu yra daugiau liudinink. Liudininko taka daniausiai pasireikia tada, kai dl kit liudininku dalyvavimo slopinama: 1) vykio pastebjimas; 2) vykio kritikumo vertinimas; 3) atsakomybs u pagalba prisimimas. Daugelis kit veiksni, pavyzdiui, nuotaika, taip pat veikia nor padti nelaims itiktajam. Ir psichologins, ir biologins teorijos mgina paaikinti, kodl mes padedame kitiems monms. Socialiniu

18 SKYRIUS. Socialin p s i c h o l o g i j a

671

main teorija teigia, kad socialiniu elgesiu - net ir teikdami pagalb - mes siekiame gauti kuo daugiau naudos (tai gali bti ms gera savijauta) ir mainti savo ilaidas. Ms nor padti kitiems taip pat veikia socialins normos, kurios skatina atsilyginti u gaut pagalb bei bti atsakingiems u nelaims itiktuosius. Socialiniai biologai tiki, kad genetinis polinkis apsaugoti savus genus pasiveniant tiems, kurie turi ms gen, yra altruizmo pagrindas. Patrauklumas. Yra inomi trys veiksniai, nuo kuri pri-

klauso, ar mes patinkame vienas kitam. Geografinis artumas palankus tuo, kad paprasiausiai, nuolat susiduriant su tais paiais dirgikliais, jie pradeda labiau patikti. Fizinis patrauklumas turi takos palankiems socialiniams santykiams ir suvokiant bdo bruous. Jeigu paintis virsta draugyste, tai susiavjim didina panaios nuostatos ir panas interesai. Aistringj meil galima aikinti kaip suadinimo bsen, kuri kognityviai vardijama meile. Prieraium, kuris rykja stiprjant draugikajai meilei, padidina lygiateisiai santykiai ir intymus atsiskleidimas.

SIMINTINI TERMINAI IR SVOKOS

Socialin psichologija. Mokslinis tyrinjimas, kaip mes mstome vienas apie kit, kaip veikiame vienas kit ir kaip santykiaujame. Atribucijos teorija. Teorija, teigianti, kad mes esame link aikinti kieno nors elgesio prieastis, danai jas priskirdami situacijai arba asmens ypatybms. Pagrindin atribucijos klaida. Stebtoj polinkis, analizuojant kito elges, nepakankamai vertinti situacijos tak ir pervertinti asmens ypatybi tak. Nuostata. sitikinimas ir jausmas, kurie skatina tam tikru bdu reaguoti daiktus, mones ir vykius. Kojos tarpduryje" reikinys. moni, i pradi sutikusi vykdyti nedidel praym, polinkis vliau vykdyti didesn. Vaidmuo. Su tam tikra socialine padtimi susij lkesiai, apibriantys, kaip tos socialins padties atstovai turi elgtis. Paintinio disonanso teorija. Teorija, teigianti, kad mes veikiame, siekdami sumainti nemalonum (disonans), kur jauiame, kai dvi ms mintys (painimas) yra nesuderinamos; tai, kad elgiams prieingai savo nuostatoms, mes reaguojame keisdami nuostatas. Konformikumas. Asmen elgesio ar mstymo priderinimas prie grups normos. N o r m i n socialin taka. taka, kylanti i mogaus trokimo gauti pritarim ir ivengti nepritarimo. Normos. Sutartins priimtino ir laukiamo elgesio taisykls. Normos nurodo, kaip tinkamai elgtis. Informacin socialin taka. taka, kylanti i mogaus noro perimti kit nuomones apie tikrov. Socialinis palengvinimas. Geriau atliekamos uduotys stebint kitiems monms; tai bdinga atliekant lengvas ar gerai imoktas uduotis, bet ne sunkias ar dar nepakankamai tobulai imoktas. Socialinis d y k i n j i m a s . mogaus polinkis maiau stengtis grupje, kai telkiamos pastangos bendram tikslui pasiekti, negu atliekant individuali uduot. Deindividuacija. Grupse sumajusi savimon ir savikontrol, kurios skatina jaudul ir anonimikum. G r u p s poliarizacija. Vyraujani grups nuostat stiprjimas diskutuojant. Grupinis mstymas. Mstymo bdas, kai, grupei siekiant darnos priimant sprendimus, tikrovikai nevertinami kitokie poiriai. Agresija. Bet koks fizinis ar odinis elgesys siekiant pakenkti arba sunaikinti. Frustracijos-agresijos dsnis. Frustracija, trukdydama pasiekti tiksl, sukelia pykt, kuris gali pasireikti agresija. Altruizmas. Nesavanaudikas rpinimasis kit gerove. Liudininko taka. Liudininko polinkis maiau pagelbti, jei yra kit liudinink. Socialini main teorija. Teorija, teigianti, kad ms socialinis elgesys yra mainai, kuri tikslas gauti kuo daugiau naudos u maiausi kain. Empatija. Gebjimas suprasti ir jausti tai, k jauia kitas, pasijusti kito vietoje.

672

II DALIS. Socialinis elgesys

Socialin biologija. Socialinio elgesio evoliucijos tyrimas, remiantis natralios atrankos dsniais; daro prielaid, kad natrali atranka yra palanki genetikai nulemtiems socialiniams poelgiams, kurie padeda ilaikyti ir perduoti genus. Paprasiausia ekspozicija. Reikinys, kai dl kartotinio demonstravimo nauji dirgikliai pradeda labiau patikti. Aistringoji meil. Pakili stipraus teigiamo domjimosi

kitu asmeniu bsena, paprastai esanti meils ryio pradioje. Draugikoji meil. Gilus, velnus prieraiumas, ku: jauiame tiems, su kuriais susiejame savo gyvenim. Teisingumas. Slyga, kai mons i tarpusavio sant> ki gauna tiek, kiek patys duoda. Atsiskleidimas. Savo intymi dalyk atskleidimas kitiems.

Socialin vairov

19 SKYRIUS

M a d a u g prie 100 0 0 0 met, m e s , m o n s , priklausme v i e nai afrikiei rasei. D a u g e l i s m s protvi, paklus s e n o v s laik sakymui bti vaisingam bei daugintis ir upildyti em", isikl i A f r i k o s kitas v i e t o v e s , p a v y z d i u i , neandertalieiai apsistojo E u r o p o j e ( S i m o n s , 1989; Stringer, 1990). Taikantis prie naujos aplinkos, s u s i f o r m a v o m s pirmtak skirtumai, kurie, vertinant a n t r o p o l o g i j o s matais, yra gana n e s e n i ir pavirutiniki. P a v y z diui, toli iaur nuo pusiaujo, kur maiau tiesiogins sauls vies o s , p e r s i k l u s i m o n i oda pasidar v i e s e s n , kad galt sintetinti vitamin D. V i s g i istorikai m e s visi e s a m e afrikieiai. K a i p bendr protvi p a l i k u o n y s , visa m o n i e i m a turi ne tik bendr b i o l o g i n paveld, bet ir linkusi panaiai elgtis. V i e n o da m s s m e g e n struktra leidia m u m s v i s i e m s tokiu pat bdu suvokti pasaul, imokti kalb ir justi alk. G y v e n d a m i p r i e i n g o se e m s rutulio dalyse, m e s i n o m e , k reikia kito m o g a u s ypsena ar suraukti antakiai. N e s v a r b u , k o k i a bus m s pavard W o n g a s , N k o m o , G o n z a l e s a s ar Smithas, - m a d a u g n u o atuoni m n e s i m e s pradedame bijoti s v e t i m m o n i , o s u a u g pirm e n y b teikiame m u m s artim nuostat ir panaaus bdo a s m e n draugijai. N e a t s i v e l g i a n t m s kultr ir lyt, m u m s patraukl i o s tos m o t e r s s a v y b s , kurios liudija j o s j a u n y s t ir sveikat, o kartu ir j o s g a l i m y b gimdyti. N e p a i s a n t to, ar g y v e n a m e Arktik o j e ar tropikuose, m e s labiau m g s t a m e sald, o n e rgt m a i s t, drebame, kai alta, s i e k i a m e pratsti g i m i n ir g l o b o j a m e palikuonis. Kaip m o n i g i m i n s nariai m e s priimame grupes nauj u s narius, t a i k o m s prie grups n u o m o n s , a t s i v e l g d a m i asm e n s s o c i a l i n padt, sudarome p a v a l d u m o hierarchijas. S v e i a s

674

VI DALIS. A s m e n y b , sutrikimai ir gera savijauta

i kito p a s a u l i o , n u s i l e i d s bet kurioje e m s vietoje, visur rast sportuojani, a i d i a n i , okani, v e n i a n i , dainuojani, b e s i m e l d i a n i , g y v e n a n i e i m o m i s bei susibrusi grupes m o n i . m o n s esti daugiau panas n e g u skirtingi. i o s v i s i e m s b e n d r o s e l g e s i o f o r m o s apibdina m o g i k j prigimt. S v a r b i a u s i a s i v i s m s p a n a u m - skiriamasis m s r i e s e l g e s i o bruoas - tai didiulis g e b j i m a s m o k y t i s ir prisitaikyti. Ironika, taiau dl io pagrindinio m o n i panaumo rykesni darosi ir skirtingumai. Pavaikiokite vasar basi ir j s padai taps kietesni, iurktesni - tai b i o l o g i k a i lemtas g e b j i m a s prisitaikyti prie trinties. O j s batuotas k a i m y n a s i s a u g o s v e l n i u s padus. Ar skirtum l e m i a aplinka? Taip, i n o m a . Ar tai priklauso ir nuo b i o l o g i n i m e c h a n i z m ? V l - taip. M s bendra b i o l o g i ja leidia pasireikti prisitaikymo skirtingumams (Buss, 1991). Taip pat ir patirtis skirtingoje aplinkoje gali lemti, kad v i e n a s a s m u o tampa a g r e s y v u s , o kitas - velnus, vienas gali labiau vertinti laisv , o kitas - tvark ir kontrol, v i e n a s - individualum, o kitas - s o c i a l i n i u s m o n e s s i e j a n i u s ryius. Kadangi e s a m e vairios kultros pasaulio pilieiai, turtume suprasti s a v o panaumus ir skirtumus. vairiose ios k n y g o s vietose nagrinjome ms individualius sutrikim ir sveikatos skirtumus. temperamento, intelekto, asmenybs, Retkariais b u v o u s i m e n a m a ir skirtumus, - pradedant Nordami pakartoti ankstesniuose skyriuose aptart kultr panaumus ir skirtumus, atsiverskite 712 p.

apie kit vairovs mat - ms grupinius

p y k i o iraika ir baigiant rpesiu dl kno svorio. Giliau ianalizav individualius skirtumus, baikime savo kelion per psichologij, aptardami m s socialin vairov ir reakcijas j. Kaip kultra ir lytis formuoja m s socialin tapatum ir elges? Kas skatina m s m e i l arba neapykant tiems m o n m s , kurie yra kitokie?

KULTR

VAIROV

K u l t r a yra pastovi poelgi, idj, nuostat ir tradicij, bding didelei m o n i grupei ir perduodam i kartos kart, visuma (Brislin, 1988). Jeigu m e s visi g y v e n t u m e kaip vienars etnins grups atskirose pasaulio vietovse, kaip kai kurie m o n s iki iol ir g y v e na, tai m s kultr skirtumai bt visikai nesvarbs. Gyventi suvienytoje kultroje - tai lyg pavjui vaiuoti dviraiu: juddami ta paia kryptimi kaip vjas, js j o beveik nepastebite; tik, vaiuodami prie vj, pajuntate j o jg. Tik akivaizdiai susidr su kita kultra, m o n s pajunta j o s vjus. D a u g u m Europ atvykusi amerikiei priblokia mai automobiliai, kairija ranka laikoma akut, nevaroma apranga pliae. Saudo Arabijoje tarnaujantys europieiai ir amerikieiai kareiviai gali sitikinti sav kultr liberalumu. I iandienini ms pasaulio gyventoj tiksliai atrinkus vairi kultr 1000 moni kosmins stoties bendruomen, j sudaryt 585 azijieiai, 151 europietis, 123 afrikieiai, 55 Piet Amerikos gyventojai, 81 iaurs Amerikos gyventojas ir 5 australai bei naujazelandieiai.

19 SKYRIUS. Socialin v a i r o v

675

M u s supa v i s v a i r e s n s kultros. V i s labiau t a m p a m e pasaulio g y v e n v i e t e , kurioje k a i m y n u s j u n g i a p a l y d o v i n i a i ryiai, oro linijos, tarptautin prekyba. Kultr vairov bdinga ir atskiroms v a l s t y b m s . Rusai, irakieiai ir izraelieiai gerai ino, kad k o n fliktai, kylantys dl kultrini skirtum, yra ilgalaikiai. Taiau dl m i g r a c i j o s ir p a b g l i e v a k u a c i j o s dabar is p r o c e s a s r y k e s n i s n e g u kada nors anksiau. Rytai yra Rytai, o Vakarai yra Vakarai ir j i e n i e k a d a n e s u s i t i k s , " - ra X I X a. raytojas Rudyardas K i p lingas, taiau dl m o d e r n i s u s i s i e k i m o p r i e m o n i ir m i g r a c i j o s Rytai ir Vakarai, iaur ir Piets dabar susitinka nuolatos. Italija tapo d a u g e l i o alban, Vokietija - turk, A n g l i j a - pakistaniei ir Indijos vakarini dali g y v e n t o j namais. K a n a d o s , A m e r i k o s ir Australijos alims bdinga vis didesn kultr vairov. i o deimtm e i o p a b a i g o j e p u s j e i i m t o d i d i a u s i JAV m i e s t d a u g u m sudarys v i s o s e t n i n s m a u m o s kartu (Jones, 1 9 9 0 ) . D i r b d a m i , a i s d a m i ir g y v e n d a m i su vairi kultr m o n m i s , m e s g a l i m e geriau suprasti, kaip m u s v e i k i a m s pai kultra ir i m o k s t a m e vertinti kultr skirtingum.

Kultros normos ir vaidmenys

V i s o s kultrins grups - n u o taut iki rokeri grupi - sukuria s a v a s s o c i a l i n e s normas: savas priimtino ir laukiamo e l g e s i o taisykles. M u s u l m o n a i v a l g o tik d e i n i o s i o s rankos pirtais. Japonai turi taisykles, kaip nusiauti batus, teikti ir ivynioti dovanas, kaip pareikti pagarb s a v o virininkams. Kartais socialiniai lkesiai atrodo n e m o n i k i . Vakar ali m o t e r y s stebisi: n e g i Vidurio Ryt m o t e r y s nenort n u s i m e s t i s a v o yd ir parodyti savo individualyb? Taiau socialins n o r m o s taip pat palengvina socialins s i s t e m o s v e i k i m . Elgiantis taip, kaip nurodyta, gerai imokta, nereikia per daug sigilinti. i n o d a m i , kada reikia ploti, o kada nusilenkti, kuri akut pirmiausia paimti pietaujant, kokie gestai ar pagyrimai yra tinkami, g a l i m e atsipalaiduoti ir diaugtis vienas kitu, n e b i j o d a m i apsijuokti. Kartais skirting kultr s o c i a l i n s n o r m o s stebina arba k v a i lina. J e i g u kas nors s i v e r i a m s a s m e n i n e r d v - n e d i d e l kitus s u l a i k a n i z o n , kuri s t e n g i a m s i s a u g o t i aplink s a v e , m e s j a u i a m s nesmagiai. iaurs amerikieiai, skandinavai ir britai m g s t a d i d e s n a s m e n i n e r d v n e g u L o t y n A m e r i k o s g y v e n t o j a i , arabai ir pranczai ( S o m m e r , 1969). V i e a m e susibrim e m e k s i k i e t i s , i e k o d a m a s p a t o g a u s atstumo pasikalbti su iaurs a m e r i k i e i u , tikriausiai v i s m g i n s priartti prie i o v i s atatupstom b e s i t r a u k i a n i o . i a u r s a m e r i k i e i u i m e k s i k i e t i s atr o d y s s i b r o v l i u , o m e k s i k i e t i s gali p a m a n y t i amerikiet esant alt ir n e d r a u g i k .

676

VI DALIS. A s m e n y b , sutrikimai ir gera savijauta

Kultros taip pat skiriasi iraika ir gyvenimo tempu. mons, kurie kildina save i iaurs Europos, Viduremio jros regiono gyventojus danai laiko aviais ir nuoirdiais, bet nelabai imaniais. Viduremieiai mano, kad iaurs europieiai yra gabs, taiau alti ir pernelyg pabriantys punktualum (Triandis, 1981). Kai kultros susimaio, danai kyla nesusipratim. Brit verslininkas, laukdamas 30 minui pietums vluojanio kliento i Lotyn Amerikos, gali suirzti. mons i laik vertinanios Japonijos, kurioje bank laikrodiai rodo tiksl laik, pstieji vaikto spariai, o pato tarnautoja greitai priima usakymus, atvyk Indonezij, kur laikrodiai rodo ne tok tiksl laik, o gyvenimo tempas yra ltesnis, gali netekti kantrybs (Levine, 1990). Amerikiei taikos korpuso savanoriai, kuriems danai tenka prisitaikyti svetimoje alyje, teigia, kad po kalbos skirtum didiausi sunkum sudaro ltesnis gyvenimo tempas ir skirtingas moni punktualumas (Spradley ir Phillips, 1972). Tolesn pastraipa jums duos daugiau naudos, jeigu dabar trumpam stabtelsite ir greitai uraysite 10 frazi, kurios ubaigt sakin A esu..." I 18 skyriaus prisiminkite, jog t socialin kategorij, kai su socialine padtimi, pavyzdiui, tvo arba profesoriaus, siejamos tam tikros socialins normos, vadiname vaidmeniu. Kai kuriose kultrose, pavyzdiui, Japonijoje, svarbiausia gyvenime gerai atlikti vairiems vaidmenims keliamus reikalavimus. mogaus elgesys bei tapatumas keiiasi atsivelgiant tai, su kuo jis yra su priirtoju, bendradarbiu ar su sutuoktiniu. Kitose visuomense vaidmenys nra taip grietai apibrti. Todl mons geba pastoviau save suvokti, jauiasi galintys laisviau ireikti savo individualyb (de Rivera, 1991). Todl didesn tikimyb, kad Amerikos universitet studentai, lyginant su Japonijos ir Kinijos studentais, sakin A esu..." ubaigs savo asmeninmis savybmis (A esu nuoirdus", A esu patikimas"), o ne nurodys savo socialin tapatyb (A esu Keio universiteto studentas", A esu treiasis snus eimoje") (Cousins, 1989; Triandis, 1989a, b). Taigi svarbus kultrins vairovs aspektas yra pirmenybs teikimas individualiai ar kolektyvinei tapatybei.

Individualizmas ar kolektyvizmas
Vieni gyvnai, pavyzdiui, vilkai, gyvena briais, kiti, pavyzdiui, tigrai, - atskirai. Nors mes, mons, i esms esame visuomeniki, bet ms socialinio gyvenimo bdai yra vairs: nuo individualios kontrols ir laimjim pabrimo iki socialinio intymumo bei solidarumo. Individualizmas ypa skatinamas tose kultrose, kurios vadovaujasi iaurs Europos norm ir vaidmen samprata.

19 SKYRIUS. Socialin vairov

677

Individualistai pirmenyb teikia asmeniniams tikslams ir savo tapatyb apibdina savo asmeninmis savybmis, o ne socialini grupi
svokomis. Vakarietikoji literatra, nuo Iliados ir Odisjos iki Hekl-

berio Fino nuotyki, lovina savimi pasitikinius individus, kurie labiau siekia savipildos, negu elgtis pagal kit moni lkesius. Kitos kultros, ypa Azijos, Afrikos ir Centrins bei Piet Amerikos, puoselja kolektyvizm. Tokie mons pirmenyb teikia sav socialini grupi, danai eimos, klano, darbo kolektyvo tikslams ir atitinkamai apibdina savo tapatyb. Kaip ir sportininkai, kurie labiau diaugiasi savos komandos pergale negu asmeniniais laimjimais, kolektyvizmo atstovai esti patenkinti, kad gali tarnauti grups interesams, netgi savo asmenini poreiki sskaita. Ryt ali literatra ireikia iuos idealus, lovindama asmenis, kurie atlieka pareig kitiems monms, nepaisydami pagundos nuolaidiauti savo silpnybms. inoma, kiekvienoje kultroje yra skirting moni. Azijoje, kaip ir iaurs Amerikoje, kai kurie mons pirmenyb teikia savo ryiams su kitais monmis; kiti - danai jauni ir isilavin mons - ilaiko savo nepriklausomyb. Taiau tarpkultrines problemas tyrinjantys psichologai, pavyzdiui, Harry Triandisas, Richardas Brislinas ir C. Harry Hui (1988) daugiausia domisi individualizmo bei kolektyvizmo apraikomis. ie kultros skirtumai veikia ms savivok, nuostatas ir santykius eimoje. KULTRA IR SAVASIS y,A". Jeigu kas nors suardyt js socialinius ryius, pavyzdiui, paverst jus vieniu emigrantu svetimoje alyje, kaip tai paveikt js tapatyb? Individualistui svarbiausia jo bties dalis - savojo a" jausmas, savo asmenini sitikinim ir vertybi sismoninimas. Vakarietikoji psichologija daug kuo atspindi savo kultr individualizm. 3 skyriuje mes aptarme, kaip vakarieiai paaugliai kovoja, kad atsiskirt nuo tv ir pasiekt savo asmenin tapatyb. 14 skyriuje kalbjome apie asmenyb - skirtingas ir pastovias mogaus ypatybes, dl kuri mes kiekvienas esame nepakartojami. Abiem iais atvejais mes laikms prielaidos (jeigu js esate vakar kultros atstovas, tai tikriausiai net nesuabejosite ia prielaida), kad svarbiausia yra individas. is individualistinis savojo A" supratimas bdingas humanistinei psichologijai, kuri pabria savs pripainim bei pajautim, palankum bei itikimyb sau paiam. Psichoterapeuto Fritzo Perlso (1972, 70 p.) getaltinis credo" ireikia individualizm:
A darau savo, tu darai savo. A nesu iame pasaulyje tam, kad ipildyiau tavo lkesius, o tu nesi iame pasaulyje tam, kad pildytum manuosius. Tu esi tu, o a esu a,

Mes turime diaugtis ir rpintis vieni kitais, kartu linksmintis, kartu gedti, kartu dirbti bei kentti ir visada prisiminti, kad ms bendruomen yra vieno organizmo nariai. "
Puriton lyderis Johnas Winthropas Salcmo uoste, prie j o m o n m s isilaipinant A m e r i k o s e m j e 1630 metais.

Niekada kaimyno A" nra taip svarbus, kaip savasis A". Kaimyno A" kartu su visais kitais dalykais sudaro svetim visum, kurios atvilgiu savasis A" stebtinai isiskiria. "
Williamas Jamesas P s i c h o l o g i j o s pagrindai", 1890

678

VI DALIS. A s m e n y b , sutrikimai ir gera savijauta

ir jeigu mes atsitiktinai surandame vienas kit, tai yra puiku. Jeigu ne - nieko negalima pakeisti.

Kolektyvizmo atstovo gyvenimo atrama yra socialiniai santykiai. Atskirtas nuo savo eimos, kolektyvo ar itikim draug, jis netekt ryi, kurie apibdina, kas jis yra. Individualistinse kultrose asmenins tapatybs pirmenyb pabriama pirmiausia nurodant asmens vard (Johnas Brinks"). Kolektyvin kultra pirmenyb teikia mogaus eimos tapatybei. Individualistai lengvai eina socialines grupes ir lengvai jas palieka. Jie gana laisvai gali keisti religin tikjim, pereiti kit darb ar netgi palikti savo eimas ir persikelti nauj viet. Kolektyvistai turi maiau draug ar grupi, prie kuri jie prisiri, taiau j prieraiumas gilesnis ir pastovesnis. J santykiai yra ilgalaikiai. Todl darbdavio ir darbuotojo abipus itikimyb yra stipri. Lyginant su amerikieiais studentais, Hong Kongo universiteto studentai per dien pasikalba su dvigubai maiau moni, taiau kalbasi ilgiau (Wheeler ir kt., 1989). Kolektyvini kultr mons vertina bendruomens vienyb, todl stengiasi ilaikyti darn ir leidia kitiems bti savimi. Tiesioginis prieikumas ir tiesmukikas siningumas pasitaiko retai, retos ir asmeninio egoizmo apraikos. Vyresnieji ir virininkai yra gerbiami. Kad isaugot grups dvasi, mons vengia jautri tem, atsivelgia kit moni norus ir yra mandagiai nuolanks (Markus ir Kitayama, 1991). mons prisimena jiems padaryta gera ir atsilygina tuo paiu. Kolektyvisto A nra nepriklausomas, jis yra susijs su kitais monmis. Tarp kolektyvist n vienas asmuo nra atskira sala. Kalbant apie A", ir kolektyvizmas, ir individualizmas turi sav pranaum, taiau ir sav kain. Konkuruojani, individualistini kultr mons turi daugiau asmenins laisvs, didiuojasi savo asmeniniais laimjimais, geografikai maiau yra susieti su savo eima, gali mgautis asmenikumu. Kadangi j kultros maiau suvienytos, jie gali pasirinkti vairesn gyvenimo bd, patys kurti savo tapatyb. Taiau lyginant su kolektyvistais, individualistai yra vieniesni, labiau atskirti nuo kit, jie daniau nutraukia santuok, vykdo daugiau mogudysi, maiau atspars su stresu susijusioms ligoms, pavyzdiui, irdies infarktui (Triandis ir kt., 1988). Todl Martinas Seligmanas (1988) mano, kad plintantis individualizmas turi savyje dvi pratingas sklas. Pirmoji, visuomenei, kuri auktina individ tiek, kiek jis yra auktinamas dabar, gresia depresija... Antroji, ir galbt svarbiausioji beprasmikumo jausmas [kuris uplsta, kai negalimas] prieraiumas prie kako didesnio u save".

Nenuostabu, sako Triandis (1989b), kad pasaulio kolonizac ij vykd ne azijieiai, kurie nenoriai nutraukia socialinius ir eiminius ryius, o individualistikesni europieiai. Taip pat nenuostabu, kad kolonizuotos alys, pavyzdiui, Kanada, Jungtins Amerikos Valstijos ir Australija, iandien yra vienos i labia us i a i in d ividual istin i .

Per daugel met a imokau rinktis i geriausi nuomoni. Kinieiai turi kini etikj nuomon. Amerikieiai turi amerikietis k nuomon. Ir beveik visada amerikietiko j i nuomon bdavo geresn. Tik vliau a supratau didel amerikietikosios nuomons trkum. Mat ia buvo per daug pasirinkim, todl buvo lengva susipainioti ir isirinkti blog dalyk. "
A m y Tan Joy Lucko klubas", 19S-

19 SKYRIUS. Socialin vairov

679

KULTRA IR SOCIALINIS VERTINIMAS. Kultra daro tak ms iankstinei nuomonei apie kitus mones. iaurs Europos ir anglikai kalbani ali individualistai idealu laiko tok poir, kai mons vertinami ne pagal j priklausomyb kokiai nors grupei. Kadangi Jane yra individualyb, tai js negalite i anksto sprsti apie jos nuostatas ir sitikinimus, vien inodami jos kilm ar priklausym atitinkamoms grupms. Kolektyvist nuomone, naudinga inoti, su kokiomis grupmis mogus tapatinasi: jeigu a pastu Yasumasa eim, darbo kolektyv ir kur jis moksi, tai a jau daug inau ir apie Yasumasa". Skirtingai nuo individualist, kurie per daug link visk aikinti mogaus asmeniniais bruoais (Jis tinginys; j reikia gydyti"), kolektyvistai iek tiek maiau link daryti i pagrindin atribucijos klaid (Zebrowitz-McArthur, 1988). Lyginant su amerikieiais, maesn tikimyb, kad Indijos gyventojai, igird apie kieno nors veiksmus, paaikins juos mogaus bdo savybmis (Ji yra draugika"). Daugiau tiktina, kad jie pasilys situacin paaikinim (jos draugai buvo kartu su ja") (Miller, 1984). Kadangi, sprendiant apie kitus mones, kolektyvistams svarbu grupin tapatyb, tai asmenins savybs, tokios kaip fizinis patrauklumas, jiems yra maiau svarbios (Dion ir kt., 1990).
KULTRA IR SANTYKIAI TARP TV BEI VAIK. J a p o n ir ki-

niei tvai nuo ma dien puoselja abipus priklausomum. Gim vaikai ir toliau lieka susieti su savo motina - jie kartu miega, kartu prausiasi, kartu juda. Tradicikai japon motina neioja savo vaik ant nugaros madaug iki 2 met. Todl, matyt, atskiriami japon kdikiai patiria didesn stres negu amerikiei (Markus ir Kitayama, 1991). iuolaikini individualistini kultr tvai nori, kad j vaikai tapt savarankiki bei sveikos nuovokos, todl maiau stengiasi ugdyti paklusnum bei nuolankum - arba, kaip sakyt kolektyvistai, maiau rpinasi vaik jautrumu bendruomenei ir bendradarbiavimu (Alwin, 1990). Mokyklose vaikai mokomi isiaikinti savo vertybes, imokti priimti sau tinkamus sprendimus. Todl vakarietikuose restoranuose tvai ir vaikai atskirai nusprendia, k usisakyti. Vakar alyse paaugliai patys atplia jiems adresuot pat, rinkdamiesi draugus ar drauges, atsisako tv patarim bei danai nori bti vieni savo atskirame kambaryje. Suaug jie siekia sav tiksl bei atsiskiria nuo tv, kurie taip pat gyvena atskirai nuo seneli. Jeigu vaikui nesiseka, tvai, nors ir jausdamiesi nepatogiai, atvirai gali aptarti vaiko problemas.

680

VI DALIS. A s m e n y b , sutrikimai ir gera savijauta

I ARIAU. P a t a r i m a i s u s i t i n k a n t i e m s su kit k u l t r m o n m i s
Susitikus individualistini ir kolektyvistini kultr monms, danai kyla nesusipratim. Harry Triandisas, Richardas Brislinas ir C. Harry Hui (1988) keliaujantiesiems kitas alis tai k pataria: Individualistas, bendraudamas su kolektyvistu, turt: 1. Atkreipti dmes j grup, kuriai priklauso mogus ir j jos vyresnyb, nes jie apibria svarbias normas, vaidmenis ir nuostatas. 2. Stengtis tikinti ir laimti to asmens virininko pritarim, paaikinti, kokios naudos turs to mogaus grup. 3. Pabrti darn ir bendradarbiavim. Padti kitam ilaikyti savo vert. Vengti prieprieos. Kritikuoti velniai, nevieai ir po pagyrimo. 4. Kantriai stengtis palaikyti ilgalaikius santykius, nes, tvarkant reikalus, pirmenyb teikiama seniems draugams. Artimumas formuojasi pamau. 5. Jeigu mogus, su kuriuo bendraujate, yra i Ryt Azijos, tikkits nepagrsto nuolankumo ir savs smerkimo. Prisistatykite kukliau negu esate prat. 6. Atskleiskite kitam mogui savo socialin padt, nes tada jis inos, kaip su jumis bendrauti. Galite tiktis, kad vyresnis amius kels pagarb. Svarbiau, kas js esate, o ne kokie js laimjimai. 7. Jeigu jus visur lydi ir kartu su jumis leidia laik, supraskite tai kaip draugikum, o ne siverim js asmenin gyvenim. Kolektyvistas, bendraudamas su individualistu, turt: 1. Maiau reikms teikti grupms, kurioms priklauso kitas mogus (jei viskas vyksta ne grupje), o daugiau jo asmeniniams sitikinimams ir nuostatoms. 2. Tiktis, kad kitas mogus maiau rpinasi tuo, k galvoja virininkai, ir kad jis labiau negu js kultroje yra veikiamas bendraami bei sutuoktinio. 3. K nors silydami, pabrkite asmenin kain ir naud. Prisiminkite, kad kritikos nebuvimas gali bti suprastas kaip pritarimas. 4. Galite greitai, be dideli parengiamj deryb pradti tvarkyti reikalus. Tikkits, kad santykiai bus geranoriki, taiau pavirutiniki ir trumpalaikiai. 5. Prisistatydami galite atskleisti savo teigiamas savybes, bet akivaizdiai nesigirkite. Galite palankiai kalbti apie savo gdius ir laimjimus. 6. Tikkits, kad kitas mogus maiau reikms teiks padties, pavyzdiui, amiaus, skirtumui. Pasistenkite nevadovauti emesns padties ar nepataikauti auktesns padties monms. 7. Nesitikkite, kad jus visuomet kas nors lyds. Individualistai gerai jauiasi bdami vieni ir rodo pagarb, palikdami jus vien.

Azijos kolektyvistams, kuri tvai aktyviau nurodo ir sprendia, k vaikams pasirinkti, o mokyklose diegiamos pripaintos kultros vertybs, tai atrodyt keista (Hui, 1990). Abipusis tv ir vaik ryys yra toks artimas, kad klystanio vaiko sugniudyti tvai retai aptaria savo gd.

Etnikumas
Skirting etnini ir rasini grupi tradicijos bei elgesio bdai sudaro dar vien kultr vairovs matmen. Migruojani moni grups neatsisako savo kultros vertybi. Ilgainiui, keiiantis kartoms, ie mons perima daugel savo naujosios tvyns kultros norm, taiau, ypa jei yra susij su kitais imigrantais, daug k isaugo ir i savo tikrosios etnins tapatybs bei kultros paveldo. Todl j naujoji tvyn tampa kultrikai margesn.

19 SKYRIUS. Socialin vairov

681

Kultr, kaip jau buvo rayta, sudaro bendras moni elgesys, idjos, nuostatos ir tradicijos. Etnikumas, mogaus socialins tapatybs aspektas, yra apibriamas kaip bendr protvi ir bendro su kitais kultrinio paveldo turjimas. Kultr ir etnikum kartais sunku, taiau manoma atskirti. Pavyzdiui, eima, gyvenanti Bostone, gali bti etniniai italai, kultrikai - rytieiai, Amerikos miestieiai, save vadinantys Amerikos italais. ETNIKUMAS IR RAS. Praktikai ras yra apibdinama ir socialiniais, ir fiziniais bruoais. Pavyzdiui, iaurs amerikieiai mones, kuri protviai daniausiai baltieji, bet turi bruo, rodani j afrikietikj kilm, laiko juodaisiais". Brazilai mog, kurio bruoai rodo, kad tarp jo protvi buvo europiei, vadina baltuoju". Todl tyrimai, lyginantys rases, i tikrj danai lygina socialiai, o ne biologikai apibrtas grupes. Be to, beveik vis mogikj ypatybi, pradedant kraujo baltym nustatymu ir baigiant intelekto test veriais, tyrimai rodo, kad vienos rass moni individuals skirtumai yra daug didesni negu mai skirtumai tarp rasi. Marvinas Zuckermanas (1990) teigia, kad skirtingos rasins grups turi daug daugiau panaum negu skirtum". Dl i prieasi sunku daryti ivadas apie biologikai pagrstus rasi skirtumus. Mes i tikrj negalime palyginti grupi, kurios skiriasi tik savo biologine rase, bet mes galime tyrinti socialiai apibrt rasini ar etnini grupi kultr skirtumus tiek tarp grupi, tiek grupse, tarp j nari. Praeityje turjusios prisitaikyti prie geografini ir socialini aplinkybi, etnins grups isiugd skirtingus bendravimo bdus. Kalbant apie Rytus ir Vakarus, vienas toks skirtumas bt individualizmo ir kolektyvizmo normos. iaurs Amerikoje iandienin baltj kultra - kalba, literatra, muzika, valgiai, religija - yra veikiama afrikietikosios takos, o iandieninje juodj kultroje jauiama europietikoji taka. Drauge sukurtas pasaulis" - taip Mechalis Sobelis apibdina afrikietikj ir europietikj takas, susiliejanias Piet Amerikoje. Nepaisant to, Jamesas Jonesas (1988) mano, kad i dalies dl savo afrikietikj tradicij, i dalies dl prisitaikymo prie vyraujani didesns kultros nuostat, juodaodi amerikiei kultra gijo savitum. Ji labiau nukreipta dabart, iraikinga, dvasinga ir emocionali. Baltaodi kultra daniau yra nukreipta ateit, santri, racionali, vertinanti laimjimus. Turdamas galvoje tai, kad mons gana danai apie kitus sprendia remdamiesi savo normomis, Jonesas mano, kad btume imintingesni, jei pripaintume skirtingumus, o ne apsimestume, kad jie yra nesvarbs ar j visai nra.

682

VI DALIS. Asmenyb, sutrikimai ir gera savijauta

Skirtingos kultros turi k pasilyti viena kitai. Vienomis situacijomis privalumas yra iraikingumas, kitomis - nukreiptumas ateit. Ir viena, ir kita praturtina vairiakultr visuomen. ETNIN SAVIMON. Savivoka yra asmenins tapatybs (savivaizdis, polinkis bendrauti, ivaizda) ir socialins tapatybs (susitapatinimas su tam tikromis grupmis ar monmis) derinys. Kuriuos aspektus mes sismoniname kiekvienu momentu, priklauso ne tik nuo ms kultros, bet ir nuo tiesioginio konteksto. Tyrintoj paprayti papasakoti apie save", vaikai pabria savo skiriamsias savybes. Usienyje gim vaikai pamini savo gimimo viet, raudonplaukiai - savo plauk spalv, liesi arba putls vaikai - kiek sveria, etnins maumos atstovai - savo etnikum (McGuire ir kt., 1978, 1979). Js, inoma, tai pastebjote. Js galvojate apie savo lyt, kai esate vienas (-a) tarp kitos lyties moni. Js labiau sismoninate savo ras, kai esate tarp kitos rass moni, taiau i mintis neateina galv, kai jus supa tos paios rass mons. Jeanas Phinney (1990) sako, jog etnikai vienarje visuomenje etnin tapatyb yra i esms beprasm svoka". Williamas McGuire ir jo bendradarbiai (1978) teigia, kad taisykl paprasta:
mogus sismonina save tik tiek, kiek jis skiriasi nuo kit moni... Jeigu a esu juodaod moteris baltaodi moter grupje, tai a linkusi galvoti, kad mano oda juoda; kai a patenku juodaodi vyr grup, mano juoda oda netenka reikms ir a pradedu labiau sismoninti, kad esu moteris".

Savo skirtingumo sismoninimas paaikina, kodl bet kuri maumos grup smoningai suvokia save, prieprieindama daugumai. Norint suprasti maumos patirt, reikia tapti mauma. mogus nesivaizduoja, koks jis yra amerikietis, kol kaip Amerikos ydas nepagyvena tam tikr laik Izraelyje arba kaip Afrikos amerikietis laikinai neapsigyvena Afrikoje. Metus gyvendamas kotijoje, a kiekvien dien sismonindavau tai, ko nepastebdavau namie - savo amerikietikj akcent, drabuius ir asmenin stili. Man taip pat buvo domu, kaip mons reaguoja tai, kad a akivaizdiai kitoks: ar ji tokia mandagi todl, kad a esu usienietis? Ar jis mans nepaiso todl, kad nemgsta amerikiei? vairiakultrje aplinkoje maum atstovai diaugiasi bendraudami vieni su kitais. Kanadieiai, kurie Brit Kolumbijoje turi maai k bendra, susitik nuoalioje Prahos kavinje kalbtsi kaip seni draugai. Daugumos kultrai mauma gali atrodyti pernelyg jautri ir prisiriusi prie savo klano, taiau toks elgesys atspindi tik paprast moni polink umirti savo bendrumus ir sismoninti skirtumus.

19 SKYRIUS. Socialin vairov

683

ETNIN IR KULTRIN TAPATYB. Kaip etnikai vairiose kultrose mons suderina savo etnin tapatyb su valstybine tapatybe? Meet the press 44 (1984) urnalistas Marvinas Kalbas udav klausim tuometiniam kandidatui prezidentus Jesse Jacksonui:
Kalbas: Ar js esate juodaodis mogus, kuris likimui lmus tapo amerikieiu, galiniu tapti prezidentu, ar esate amerikietis, kuriam likimas lm bti juodaodiu pretendentu prezidentus? Jacksonas: Na, a esu ir amerikietis, ir juodaodis vienu ir tuo paiu metu. A ir tas, ir tas... Kalbas: A noriau isiaikinti... ar js giliai savyje, tiek, kiek mogus apskritai gali pavelgti sau vid, labiau jauiats juodaodiu mogumi, kuriam buvo lemta tapti amerikieiu, ar atvirkiai? Jacksonas: Na, a gimiau juodaodiu Amerikoje, a negimiau amerikieiu su juoda oda. Js uduodate keist klausim. Mano interesai yra valstybs interesai.

Jacksono atsakymas atspindi tai, k tapatybs tyrintojas Phinney (1990) vadina dvikultre tapatybe: mogus tapatina save ir su etnine kultra, ir su didesne vyraujania kultra. Etnikai smoningi Anglijoje gyvenantys azijieiai gali jaustis, o gali ir nesijausti ir tikraisiais britais (Hutnik, 1985). Kanados pranczai, kurie tapatina save su savo etninmis aknimis, gali jaustis arba nesijausti ir tikraisiais kanadieiais (Driedger, 1975). Amerikos ispanai, kurie labai jauia savj kubietikum 44 (arba savo meksikietikj, puertorikietikj ar ispanikj kilm), gali jaustis arba nesijausti tikraisiais amerikieiais (Roger ir kt., 1991). 19 1 lentelje pavaizduotos kitos tapatybs galimybs: susiliejimas su vyraujania kultra visikai nepaisant savojo etnikumo; etninis didiavimasis, atsisakant ir atsiribojant nuo vyraujanios kultros; nedidels pakrai 44 visuomens grups, netapatinanios savs n su viena kultra.

19-1 LENTEL. Etnin

SUSITAPATINIMAS SU VYRAUJANIA GRUPE Stiprus

ir kultrin
Stiprus Dvikultre tapatyb Atsiribojimas

tapatyb

SUSITAPATINIMAS SU ETNINE GRUPE Silpnas Susiliejimas

Silpnas

Neaiki tapatyb

684

VI DALIS. A s m e n y b , sutrikimai ir gera savijauta

Kaip ir Marvinas Kalbas, tyrjai domjosi, ar didiavimasis savo etnine grupe trukdo tapatintis su vyraujanija kultra. Ar stipri etnin tapatyb atstoja kitas socialines tapatybes? Socialinis psichologas Johnas Turneris (1987) mano, kad mes save i dalies vertiname pagal savo priklausomyb skirtingoms grupms. Suvokdami savo grups pranaum ir nuopelnus, geriau vertiname save. Todl teigiama etnin tapatyb gali pasitarnauti teigiamam savs vertinimui. monms, praradusiems ry su savo miriomis etninmis aknimis, tok pat poveik turi ir teigiama vyraujanti socialin tapatyb. Visuomens pakrai" mons, kuriems nebdinga nei etnin, nei vyraujanti tapatyb (19-1 lentel), danai menkai save vertina. Dvikultriams monms, pripastantiems abi savo tapatybes, paprastai bdinga gana teigiama savivoka (Phinney, 1990). Iauktinusios valstybin tapatyb - kultras su vieningais idealais - Jungtins Amerikos Valstijos, Kanada ir Australija maiau nukentjo dl etninio susiskaldymo negu Soviet Sjunga, Indija, Jugoslavija, Irakas ir daugelis kit ali. Nepaisant to, kaip ir kitose alyse, imigrant valstybse vyksta nuolatin kova tarp atsiskyrimo ir susiliejimo, tarp didiavimosi savo skirtingu paveldu ir valstybs vienybs, tarp vairovs pripainimo ir abejoni dl bendr vertybi.

LYI

SKIRTUMAI

10 skyriuje Mstymas ir kalba" rayta, kad mons siekia savo sudting pasaul suskirstyti paprastas kategorijas. kategorijas mes skirstome ir mones, ir daiktus. I vis moni skirstymo bd, pavyzdiui, aukti ar emi, viesiaplaukiai ar tamsiaplaukiai, liesi, raumeningi ar apkns, mlynakiai ar rudaakiai, du matmenys yra ypa svarbs. moni savivokai ir tapatybms, draug ir partneri pasirinkimui, tam, kaip kiti juos vertina, etnikumas ir lytis yra daug svarbesni negu gis ar plauk spalva. mons pirmiausia derinasi prie kito mogaus etnikumo, o ypa prie lyties. Kai js gimte, pirmasis dalykas, kur mons apie jus norjo suinoti, buvo - berniukas ar mergait?" Kai js lytis bdavo neaiki, pavyzdiui, js nebdavote aprengtas roins ar mlynos spalvos drabuliais, mons neinodavo, kaip reaguoti. Kaip bendri protviai ir kultros tradicijos lemia ms etnikum, taip ms biologin lytis lemia socialin bei kultrin lyties samprat - bruous, i kuri mons skiria, ar mes esame vyrai ar moterys. Apvelgdami, kaip kultra kuria socialin vairov, pavelkime ir prigimties bei ugdymo tak lytikumui. Kiek vy-

19 SKYRIUS. Socialin vairov

685

rai ir moterys skiriasi vieni nuo kit vairiais savo gyvenimo tarpsniais? Kaip kultrin lyties samprata veikia ms poir save bei kit moni poir mus?

Lyi panaumai ir skirtumai

Daug kuo abi lytys yra panaios. Js vyrikoji ar moterikoji lytis neturjo takos tam, kada js pradjote sdti, vaikioti ar jums prasikal dantys (Maccoby, 1980). Suinojs js lyt, a nieko negalsiu pasakyti apie js odyn, intelekt ar laimingum. Taiau yra keletas domi skirtum. Vidutin moteris, lyginant su vidutiniu vyru, turi 70% daugiau riebal, 40% maiau raumen ir yra apie 13 cm emesn. Vyrai, lyginant su moterimis, dviem metais vliau subrsta, 20 kart didesn tikimyb, kad yra sutriks j spalvinis regjimas ir, nors tai priklauso nuo alies, mirta madaug 10 met anksiau. Prieingai negu moterys, pus vyr apie 50-uosius gyvenimo metus praplinka. Ir, jeigu tai nors kiek paguodia, vyrai dvigubai daniau negu moterys geba judinti ausis. Ankstesniuose skyriuose mes taip pat nagrinjome kai kuriuos domius psichologinius skirtumus. Moterys daniau vienodai sapnuoja ir vyrus, ir moteris, gali dar kart seksualiai susijaudinti po patirto orgazmo, uuosti silpnus kvapus. Moteris dvigubai daniau kankina nerimo sutrikimai bei depresija ir galbt 10 kart daniau valgymo sutrikimai. Vyrai tris kartus daniau tampa alkoholikais ir nusiudo, vaikystje jiems daug daniau diagnozuojamas hiperaktyvumas, o suaug jie daniau tampa antisocialiomis asmenybmis. LYTIS IR PAINTINIAI GEBJIMAI. Moksle, kaip ir gyvenime, daugiau dmesio skiriama skirtumams, o ne panaumams. Kai kam gal bus naujiena, kad abi lytys nesiskiria savo vidutiniais verbaliniais gebjimais, kurie vertinami odyno, skaitymo supratimo ir analogij testais (Hyde ir Linn, 1988), taiau daugumai didesn naujiena yra ta, kad tarp prastus verius gavusij yra daugiau berniuk negu mergaii. Berniukai danai vliau pradeda kalbti. Pagalbinse skaitymo klasse berniuk yra tris kartus daugiau negu mergaii (Finucci ir Childs, 1981). Pagal matematikos paymius vidutin mergait prilygsta vidutiniam berniukui arba net pralenkia j (Kimball, 1989). Atlikus 100 tarpusavyje nesusijusi tyrim, kuri metu daugiau kaip trims milijonams atstovaujamosios imties moni buvo pateikti matematikos testai, vyr ir moter vidutiniai veriai buvo beveik vienodi (Hyde ir kt., 1990). Taiau, nepaisant daug didesni skirtum tarp tos paios lyties atstov negu tarp lyi, buvo nustatyta ir tam tikr grupini skirtum. Moterys geriau atlieka matematiNet kalbant apie fizinius bruous, individuals skirtumai tarp vyr ir tarp moter yra daug didesni u vidutinius skirtumus tarp lyi. Dono Schollanderio 1964 m. Olimpinse aidynse pasiektas 4 min. 12 sek. pasaulio rekordas plaukiant laisvuoju stiliumi 400 metr distancij bt tik septintas rezultatas 1988 m. Olimpinse moter plaukimo varybose - nuo nugaltojos Janet Evans jis bt atsiliks atuoniomis sekundmis.

686

VI DALIS. A s m e n y b , s u t r i k i m a i ir g e r a s a v i j a u t a

nius skaiiavimus, bet vairi kultr vyrai gauna didesnius verius u matematini problem sprendim (Benbow, 1988; Lummis ir Stevenson, 1990). Pavyzdiui, vidurini mokykl abiturientai, atlikdami SAT matematini gabum test, surenka vidutinikai 50 bal daugiau negu abiturients (vadinasi, atsakydami 60 klausim, jie aplenkia vidutinikai keturiais teisingais atsakymais). Labiausiai skiriasi kratutiniai rezultatai. Tarp gabi septintok (kuri SAT matematini gabum testo vertis didesnis kaip 700) berniuk ir mergaii santykis yra 100:1 (Benbow, 1988). Kalbant apie ypating gebjim greitai mintyse apsukti trimaius objektus, net vidutinis vyr ir moter skirtumas tampa stulbinantis (Halpern, 1986; Linn ir Peterson, 1986; Sanders ir Soares, 1986) (191 pav.). Tokie erdviniai gebjimai gelbsti kraunant lagaminus automobilio bagain, aidiant achmatais arba sprendiant tam tikras geometrines problemas. Taigi, ar gimti lyi skirtumai paaikina, kodl dauguma matematik, daugiau kaip 9 i 10-ties garsiausi achmatinink ir amerikiei architekt, yra vyrai? Prie sakydami taip", aptarkime, kaip mergaii ir berniuk interesus bei gebjimus lemia socialiniai lkesiai (Eccles ir kt., 1990). Daugelis iaurs Amerikoje gyvenani tv siunia savo snus kompiuterinink stovyklas, o savo dukteris ragina mokytis angl kalbos. Galima spti, kad vyr pranaumas sprendiant matematines problemas didja su amiumi, o irykja tik baigus pradin mokykl. Atliekant SAT, auktus verius gavusi berniuk daugiau i dalies dl to, kad yra maesn paangi test atliekani berniuk imtis. Kadangi dabar vis daugiau mergin skatinamos lavinti savo matematinius ir mokslinius gebjimus, atotrkis tarp lyi maja. Palyginus atstovaujamsias vidurini mokykl jaunesnij moksleivi imtis pagal preliminaraus mokyklini gebjim testo (PSAT) rezultatus, nustatyta, kad berniuk pranaumas tarp 7-ojo ir 9-ojo deimtmeio vidurio inyko (Linn ir Hyde, 1991).
Kuriuose dviejuose apskritimuose yra tokios pat figros kaip ir viename apskritime kairje Pavyzdys

Labai gabs vaikai daniau u kitus bendraamius yra kairiarankiai, trumparegiai, alergiki arba astmatikai - t.y. turi ypatybi, kuri prieastimi kai kurie smegen veiklos tyrintojai laiko testosterono pertekli prenatalins raidos metu (Geschwind ir Behan, 1984).

19-1 pav. Erdvini gebjim testas: objekt pasukimas mintyse. Nurodykite du atsakymus, kurie atitinka pasuktos pavyzdins figros vaizd? (atsakym r. 689 p.).

19 SKYRIUS. Socialin vairov

687

LYTIS IR SOCIALINIS ELGESYS. Vyr ir moter psichologijos tyrimai ikelia klausim: ar, inant moni domjimsi skirtumais, vyr ir moter skirtingumo tyrimai nestiprina esam lyties stereotip? Atspinddama 8-ojo deimtmeio nuotaikas, sociolog Jessie Bernard (1976, 13 p.) spjo, kad mokslinis lyi skirtum atskleidimas danai tampa kovos prie moteris ginklu". Kai vienos grups padtis auktesn ir ji galingesn, grups skirtumai danai vertinami kaip silpnesns grups trkumai. Devintajame deimtmetyje mokslininkai pasijuto laisvesni iekoti lyi skirtingum ir juos mokslikai patvirtinti. Kai kurie j, pavyzdiui, Alice Eagly (1986), teig, kad silpnindami ipstus lyties stereotipus, lyi skirtum tyrimai galbt skatina lyi lygyb". Kiti tyrjai tikino, kad lyi skirtumai nerodo moter trkum. Pavyzdiui, tai, kad moterys yra labiau socialiai susietos, daniau rodo sveik negu pernelyg priklausom asmenyb. Nesvarbu, ar is skirtumas pagrstas biologikai ar socialiai, jis gali bti pripastamas ir netgi vertingas. Todl palyginkime lyi savarankikum, agresyvum, socialin pirmavim ir seksualin iniciatyv. Savarankikumas ar tarpusavio priklausomyb. Atskiri vyrai ir moterys yra skirtingi: nuo velniai globojani iki rykiai rungtyniaujani. Taiau yra skirtum ir tarp tos paios lyties atstov, ir tarp lyi. Psichologai Nancy Chodorow (1978, 1989), Jeanas Bakeris Milleris (1985) ir Carol Gilligan su bendradarbiais (1982, 1990), klausydami moter samprotavim ir rpesi, padar ivad, kad santykiams daugiau reikms teikia moterys negu vyrai. Prieingai negu berniukai, kurie privalo apibdinti save atskirai nuo savo daniausiai moterikosios lyties globjos, mergaits lengvai susitapatina su savo motinomis ir isiugdo tapatum, paremt j socialiniais ryiais. Tolesn patirtis stiprina vyr savasties savarankikum ir moter savasties abipus priklausomum. Moterys pokalbiu nagrinja santykius, o vyrai juo perduoda savo sprendimus. Moterys pabria rpinimsi; jos daniausiai rpinasi ir labai jaunais, ir labai senais monmis. 69% moni teigia apie savo artimus ryius su tvu, o 90% - su motina (Hugick, 1989). Vyrai, kaip ir apskritai visi stiprs mons, pabria laisv ir pasitikjim savimi. Stipresni moter socialiniai ryiai pasireikia ne tik tuo, kad jos globoja ir remia savo ikimokyklinio amiaus vaikus bei senstanius tvus, bet ir atsispindi j nuostatose bei pasirenkant karjer. Daugum globojanij profesij - socialini darbuotoj, mokytoj, aukltoj - renkasi moterys. 1990 metais apklausus 194 000 Amerikos universitet pirmakursi, 51% vyr ir 71% moter atsak, kad pagelbti monms, esantiems bdoje", yra labai svarbu.

Neabejotinai reikia tiesiogini rasi ir lyi skirtum tyrim; mokslas stokoja ger tyrim, kurie... mokyt mus, kaip pagelbti monms, kuri interesai nepakankamai atstovaujami ioje visuomenje. Mes ne struiai, todl negalime paslpti savo galv, bijodami, kad atrasime k nors socialiai nemalonaus. "
Raidos psicholog Sandra Scarr, 1988

688

VI DALIS. A s m e n y b , sutrikimai ir gera savijauta

Stipresni moter ryiai irykja anksti, dar aidiant. Berniukai paprastai aidia didelmis grupmis, daugiau reikms skiria veiklai, maai - intymiems panekesiams. Mergaits aidia maesnmis grupmis, danai tik su vienintele drauge. aisdamos mergaits maiau negu berniukai rungtyniauja tarpusavyje, daniau pamgdioja socialinius santykius (Lever, 1978). Ir aisdamos, ir vliau ko nors siekdamos, moterys yra atviresns ir jautresns grtamajam ryiui negu vyrai (Maccoby, 1990; Roberts, 1991). Paauglystje mergaits daugiau negu berniukai laiko praleidia su draugais ir maiau bna vienos (Wong ir Csikszentmihalyi, 1991). Apklausiamos moterys taip pat daug daniau negu vyrai laiko save empatikomis. Bdami empatiki, js susitapatinate su kitais monmis. Js diaugiats su tais, kurie diaugiasi, ir verkiate su tais, kurie verkia. Js sivaizduojate, kaip turi jaustis negals mons, k reikia labai stengtis nustebinti mones, kaip smagu laimti apdovanojim. Fiziologiniai empatijos matai, pavyzdiui, mogaus pulso danumas matant kito mogaus nelaim, rodo maesnius empatikumo skirtumus tarp lyi negu apklaus duomenys (Eisenberg ir Lennon, 1983). Taiau moterys labiau linkusios reikti empatij - verkti ir sakyti, kad jos sielvartauja matydamos kito mogaus kani. Be to, tiriant daug kart nustatyta, kad moterys geriau supranta moni emocinius enklus (Hali, 1987). Stebdamos begars, 2 sekundi trukms filmuot itrauk, kurioje rodomas sujaudintos moters veidas, moterys geriau negu vyrai pajunta, ar ji yra pikta, ar svarsto skyryb klausim. Moter jautrumas neodinei iraikai padeda paaikinti, kodl ir vyrai, ir moterys sako, kad j draugyst su moterimis yra intymesn, malonesn ir ugdanti (Rubin, 1985; Sapadin, 1988). Iekodami mogaus, kuris suprast, su kuriuo bt galima pasidalyti savo rpesiais ar skausmu, ir vyrai, ir moterys paprastai kreipiasi moteris. Bendraujant tokios savybs danai yra didelis turtas (Kurdek ir Schmitt, 1986; Orlofsky ir O'Heron, 1987). Johnas Antillis (1983), ityrs 108 austral sutuoktini poras, nustat, kad tada, kai vienas i sutuoktini (o dar geriau - abu) turi tradicini moterikj bruo - yra velnus, jautrus, nuoirdus, - santuoka yra laimingesn. Nors vyrikieji bruoai gali gerinti savivaizd, sako Antillis, taiau matyt, ne jie lemia laimingus, ilgalaikius santykius". Atsivelgdami tai, kad vakarietikoje visuomenje taip menkai vertinama globa (tai rodo maai apmokamos tradicikai moterikos profesijos, pavyzdiui, darelio aukltojos ar socialins darbuotojos), kai kurie psichologai klausia, ar patvirtinimas moter globjikumo nerodo, kas turt bti keiiama? Ar turt vakariet moteris isiskirti i savosios kultros individualizmo?

19 SKYRIUS. Socialin vairov

689

Geriau, kad moterys nustot bti priklausomos nuo kit ir tapt savimi pasitikinios individualists. Kiti psichologai rodinja, kad moter poiris gyvenim gali teikti vili pakeisti jga paremt, individualistin visuomen labiau kitais monmis besirpinani bendruomen. Kai daugja benami, apleist, skriaudiam vaik, depresij keniani moni, neatrodo, kad per didel globa bt didiul socialin problema. Naujas" moni ssaj sivaizdavimas yra labai panaus vyraujanias kolektyvini kultr tradicines vertybes. Feministini pair ir vairias kultras tyrinjantys mokslininkai kelia idj, kuri Hazelis Markusas ir Shinobu Kitayama (1991) vadina naujja priklausomumo samprata. Bti priklausomam - tai nebtinai bti bejgiam, neturiniam galios ar kontrols. Danai tai reikia bti susijusiam". Tai reikia, kad mes veikiame kitus mones ir patys jiems atliepiame, teikiame ir gauname param, pasitikime kitais ir mumis pasitikima. Tai reikia, kad mogus apibdina save, remdamasis ryiais su kitais monmis, kad jis suvokia save ne kaip vieni sal, o prisirius prie kit jam svarbi moni. Agresija. Apklausiami vyrai prisipasta es gerokai labiau prieiki ir agresyvs negu moterys. Atliekant laboratorinius eksperimentus, kur vertinama fizin agresija, vyrai tikrai elgiasi agresyviau, nukreipdami stipresnius, j manymu, skausmingus elektros smgius (Eagly, 1987; Hyde, 1986a). Remiantis nusikaltim suvestinmis, visose visuomense vyrai daug daniau smurtauja fizikai (Kenrick, 1987). Jungtinse Amerikos Valstijose 1989 m. u mogudyst suimt vyr ir moter santykis buvo 7,4:1, suimt u apiplimus - 10,6:1. Visame pasaulyje mediokl, petyns ir karai vis pirma yra vyr usimimai. Socialinis pirmavimas. Visame pasaulyje vyrai laikomi pirmaujaniais. Suomijoje ir Pranczijoje, Peru ir Pakistane, Nigerijoje ir Naujoje Zelandijoje vyrai vertinami kaip valdingesni, agresyvesni, labiau siekiantys laimjim, o moterys - pagarbesns, globojanios ir prisiderinanios (Williams ir Best, 1990). I ties, visose visuomense vyrai yra socialiai vyraujantys. Formuojantis grupms, paprastai vadovauti imasi vyrai. Vadovaudami vyrai daniausiai bna direktyvs, net autokratiki, o moterys demokratikesns (Eagly ir Johnson, 1990). Bendraudami vyrai labiau link ireikti savo nuomon, o moterys - param (Aries, 1987; Wood, 1987). Kasdieniame gyvenime vyrai danai elgiasi kaip ir visi galingieji - kalba tvirtai, siterpia pokalb, pradeda fizin kontakt, maiau ypsosi, dmiai iri (J. Hali, 1987; Major ir kt., 1990).

Atsakymas figr pasukimo mintyse test 598 pvirutinje eilutje - pirmasis ir ketvirtasis atsakymai; apatinje - antrasis ir treiasis atsakymai.

690

VI DALIS. A s m e n y b , sutrikimai ir gera savijauta

Tokia elgsena padeda ilaikyti socialins jgos nelygyb. Politiniais vadais paprastai irenkami vyrai. Tradicikai vyrik profesij darbas geriau apmokamas. Apklaus duomenimis, moterys danai tikisi maesnio atlyginimo negu panaios kvalifikacijos vyrai (Major, 1987). Per vien mnes i vis The New York Times pirmajame puslapyje cituot moni tik 6% buvo moterys. Teisindamasis laikraio vyriausiasis redaktorius pasak, jog tai ne Times kalt, kad dauguma valstybs ar pasaulio veikj, susijusi su pirmajame puslapyje spausdinamomis temomis, buvo vyrai (Leo, 1990). Seksualin iniciatyva. Visame pasaulyje, tik su keliomis iimtimis, vyrai daniau negu moterys yra lytini santyki iniciatoriai" - teigia kultros psichologas Marshallas Segallas ir jo bendradarbiai (1990, 244 p.). Susan Hendrick ir bendraautoriai (1985) mano, kad lyi seksualins nuostatos yra skirtingos: moter poiris atsitiktinius lytinius santykius yra santykinai konservatyvus", o vyr - santykinai liberalus". Tai liudija kasmetin naujai stojusi Amerikos universitetus student apklausa: su teiginiu, kad du mons, kurie vienas kitam labai patinka, gali pradti lytikai santykiauti net paindami vienas kit labai trumpai", sutiko 66% vyr, bet tik 38% moter (Astin ir kt., 1991). Vyrai greiiau link kieno nors draugikum suvokti kaip kvietim lytiniam ryiui. Tai dar vienas elgesio prieasi aikinimo praktinis padarinys (631 p.). Tyrimai rodo, kad vyrai daug daniau negu moterys moters draugikumo prieastis aikina jos seksualiniais interesais (Abbey, 1987; Saal ir kt., 1989). Taip klaidingai aikinamas moters nuoirdumas padeda suprasti didesn vyr atkaklum siekiant seksualini santyki (Kenrick ir Trost, 1987). Nepageidautini padariniai gali bti vairs - nuo nedidelio seksualinio priekabiavimo iki iprievartavimo per pasimatym (Kanekar ir Nazareth, 1988; Muehlenhard, 1988; Shotland, 1989).

Pastarj met duomenimis, 87'' pasaulio istatymi leidj yra vyrai (Harperio rodykl, 1989).

Ar lemia biologija?
Kaip paaikinti ms lytinius skirtumus? Ar juos lemia biologija? Ar formuoja kultra? Ar biologijos ir kultros sveika? Apsvarstykime kai kurias galimybes. Pirmiausia, ar vyr ir moter hormoniniai bei lytiniai skirtumai turi takos j socialiniam elgesiui? Biosocialinio" poirio lyt atstovai sakyt taip" - galbt netiesiogiai, per socialinius fizini skirtum padarinius, taiau turi takos.
LYTINIAI HORMONAI IR SOCIALINIS ELGESYS. Vyrai ir m o t e -

rys yra vienos ries atmainos. Prajus 8 savaitms nuo apvaisinimo, j anatomija niekuo nesiskiria. (Pavyzdiui, abiej lyi at-

19 SKYRIUS. S o c i a l i n v a i r o v

691

stovai turi spenelius, nors tik moterys vliau maitins.) Vliau ms genai formuoja biologin lyt. XY lytins chromosomos lemia vyro raid; XX chromosomos - moters raid. Susiformavusios vyrikojo embriono sklids pradeda iskirti testosteron - svarbiausi vyrikj hormon. Testosteronas skatina formuotis iorinius vyrikuosius lytinius organus. Kai jo nra, formuojasi moterikieji lytiniai organai. Kaip manote, kas atsitinka, kai dl nenormaliai veikiani liauk ar virktus hormon moters embrione susidaro testosterono perteklius? Genetikai moterikosios lyties kdikiai gimsta su vyrikai atrodaniais lytiniais organais, kurie gali bti atitaisomi chirurgikai. Iki lytins brandos tokios moterys paprastai elgiasi padauikai", agresyviau negu dauguma mergaii, j drabuiai bei aidimai bdingesni berniukams negu mergaitms (Ehrhardt, 1987; Money, 1987). Ar j elges lemia iki gimimo veikiantys hormonai? Galbt. (Eksperimentai su daugelio ri gyvnais, nuo iurki iki bedioni, patvirtina, kad moterikosios lyties embrion, gavusi vyrikj hormon, ivaizda ir elgesys vliau yra vyrikesni [Hines, 1982].) Taiau ios mergaits danai atrodo vyrikos, be to, yra inoma, kad jos kitokios", todl galbt ir mons elgiasi su jomis panaiai kaip su berniukais. Taigi ankstyvasis lytini hormon poveikis turi ir tiesiogin (fizin) tak, ir veikia netiesiogiai - per asmen formuojant patyrim. Biologiniai reikiniai turi socialini padarini. Tyrjai diskutuoja dl lytini hormon takos erdviniams gebjimams. Melissa Hines (1990) teigia, kad mergaii, kuri liaukos gamina daug testosterono, erdviniai gebjimai yra tokie pat kaip vidutinio berniuko. Doreen Kimura (1989) teigia, kad berniuk, kuri liaukos gamina per maai testosterono (ir kurie todl negali normaliai lytikai brsti), erdviniai gebjimai prilygsta vidutins mergaits gebjimams. Be to, yra tam tikras polinkis - geriausiu atveju labai nerykus, teigia skeptikai (Benderly, 1989) - rodantis, kad moter erdviniai veiksmai kinta kartu su hormon pokyiais per mnesini cikl. iek tiek maiau abejoni kelia testosterono taka agresijai. Didinant testosterono kiek, galima padidinti vairi gyvn agresyvum. Kalbant apie mones, iaurius nusikaltimus vykdiusi vyr testosterono kiekis vidutinikai yra didesnis u normal (Dabbs ir kt., 1987). Nacionalins futbolo lygos aidjai turi daugiau testosterono u dvasininkus (Dabbs ir kt., 1990). Be to, lyi agresyvumo skirtumai irykja ankstyvuoju gyvenimo tarpsniu ir bdingi daugeliui induoli ri. Su amiumi testosterono kiekiui majant, moni agresyvumas silpsta. N vienas i i atradim

Beveik neabejotina, kad visi btume saugesni, jeigu pasaulio ginkluot kontroliuot moterys, o ne vyrai4'.
Melvin Konncr Pakirptas sparnas: biologiniai m o g a u s sielos vartai", 1982

692

VI DALIS. A s m e n y b , sutrikimai ir gera savijauta

nra galutinis, bet duomen sutapimas pera mint, kad vyr agresyvumas turi biologines aknis. Vliau paaiks, kad jis turi ir socialines aknis.
EVOLIUCIJA IR LYI SKIRTUMAI. velgdami sociobiologijos,

kuri tyrinja socialinio elgesio evoliucij, poiriu, kai kurie psichologai lyi skirtumus aikina skirtingomis vyr ir moter dauginimosi strategijomis (Kenrick ir Torst, 1989). Natrali atranka palanki organizmams, kurie perduoda savo genus ateities kartoms per palikuonis, igyvenanius tam, kad daugintsi. ie tyrjai sako, kad draugikum vyrai daniau suvokia kaip seksualin interes ir greiiau inicijuoja seksualinius santykius todl, kad spermijai daug nekainuoja. (Per laik, kurio reikia iam sakiniui perskaityti, vyrai pagamins apie 2000 nauj spermij.) Patinai, skmingai nurungiantys kitus patinus, kad apvaisint kuo daugiau pateli, yra genetini lenktyni nugaltojai, nes sukurs daugiau palikuoni, kurie turi j gen ir bruo. Taigi prigimtinis poravimosi aidimas padeda vyr seksualinei iniciatyvai ir agresyviam vyravimui rungiantis su tais vyrais. Pateli dauginimosi strategija, pasak sociobiolog, visikai skirtinga. Patel turi santykinai maai kiauinli ir skiria labai daug laiko bei energijos, kad ineiot bei priirt vien palikuon. Kad tuiai neieikvot savo nedideli dauginimosi galimybi, patel atsargiai renkasi patin. Ji reaguoja sveikatos ir jgos poymius, o kalbant apie mones, ir galimyb skirti itekli bei laiko jaunikliams apsaugoti ir globoti. Pasak psichologo Davido Busso (1989), - tai padeda paaikinti nevienodas seksualines vertybes, skirting partneri pasirinkim ir vyr bei moter elges. Jis spja, kad kultra ir individuals skirtumai rodo, jog ne tik nuo gen priklauso lyi skirtumai. Tyrimai, atlikti su 37 kultr atstovais, parod, kad viso pasaulio vyrai panas tuo, k jie mano esant patrauklu moteryje (bruoai, rodantys vaisingum), ir vis moter panai nuomon, kuo patraukls vyrai (turtas, galia, garbs trokimas). Busso nuomone, tai rodo, kad svarbus ir ms evoliucijos paveldas. Kritikai abejoja ia evoliucine psichologija. Suprantama, ms bendroji biologija apdovanoja mus vairiapusikais panaumais. Taiau kalbant apie sudting socialin elges, pavyzdiui, tvo indl rpinantis kdikiu ar santykius tarp lyi, kultr vairov yra milinika. Santuokos pobdis skiriasi nuo monogamijos (vienas sutuoktinis), serijins monogamijos (sutuoktini seka), poligamijos (kelios monos), poliandrijos (keli vyrai) iki main sutuoktiniais. Be to, anot sociobiologijos kritik, evoliucijos poiris aikina vykus fakt. inodami apie dvigubas seksualines normas, galime sivaizduoti, kaip natrali atranka gali lemti vyr polink

Vidutinis vyras per savo gyvenim pagamina 8 trilijonus spermij ir, jeigu gyvena pramoninjc valstybje, turi du vaikus (Small, 1991).

19 SKYRIUS. Socialin v a i r o v

693

itvirkauti. Taiau paaikinkime ir daugelio vyr, kurie yra itikimi vienai moteriai, elges. inoma! Dviej atsidavusi tv, kurie paremia vienas kit, palikuonys turi didesn tikimyb ilikti. Arba sivaizduokite, kad moterys yra agresyvesn lytis. inoma, kai kas galt paaikinti, kad stiprios ir agresyvios moterys skmingiau gina savo vaikus. Kaip rodo naujas tarpkultrinis partneri pasirinkimo tyrimas, sociobiologai dabar silo ne tik paaikinti praeities vykius, bet mgina patikrinti numatymus. Be to, abi puss sutaria dl dviej dalyk. Pirma, lyi skirtumai, kurie galbt leido ms protviams ilikti mediojant ir renkant aknis, dabar gali nebepadti prisitaikyti. Evoliucijos imintis atspindi, kas buvo naudinga praeityje, o ne tai, kas yra pagirtina ar neivengiama iandien. Antra, vyrus bei moteris kr ne tik induoli ir moni, bet ir j kultros istorija. Gamta apdovanojo mones ypatinga dovana - didelmis galimybmis mokytis ir prisitaikyti. ia gldi kultros galia kurti ms lyties samprat.

Genai gieda prieistorin giesm, kuriai iandien kartais galt bti prieinamasi, taiau bt kvaila jos nepripainti. "
T h o m a s J. Bouchardas ir kt., 1990

Socialinis lyties formavimas

Tai, k biologija pradeda, aplinka irykina. Visuomen kiekvien ms - net tais retais atvejais, kai biologin lytis gimus yra neaiki, - priskiria vyro ar moters socialinei kategorijai. Neivengiamas io priskyrimo padarinys - rykus lytinis tapatumas (suvokimas, kad esame vyras ar moteris). Mes taip pat tampame vairiai lytikai tipiki, t. y. kai kurie berniukai daugiau u kitus turi tradicini vyrikj bruo ir interes, o kai kurios mergaits daugiau u kitas tampa iskirtinai moterikos. LYTIN TIPIZACIJA. Freudas lytin tipizacij aikino teorija, kad 5 - 6 met vaikai tamp, kilusi dl j potraukio kitos lyties tvui, sumaina susitapatindami su tos paios lyties tvu ir perimdami jo ar jos ypatybes. Taiau tai negali bti vienintelis paaikinimas, nes vaikai tampa lytikai tipiki daug anksiau negu jiems sueina eeri, ir net tada, kai nra tos paios lyties tvo (Frieze ir kt., 1978; Stevenson ir Black, 1988). Socialinio mokymosi teorija teigia, kad vaikai imoksta lyiai bdingo elgesio stebdami ir pamgdiodami, gaudami atlyg arba baudiami. Susie, tu tokia gera mama savo llms", Dideli berniukai neverkia, Dickai". Taiau tai irgi ne viskas, nes skirtingas berniuk ir mergaii aukljimas nepakankamai paaikina lytin tipizacij (Lytton ir Romney, 1991). Net tada, kai eima neskatina tradicins lytins tipizacijos, vaikai patys pasiskirsto berniuk ir mergaii pasaulius, kuri kiekvien valdo taisykls, apibrianios, k daro berniukai, ir k daro mergaits.

694

VI DALIS. A s m e n y b , s u t r i k i m a i ir g e r a s a v i j a u t a

Freudo susitapatinimo

teorija

Socialinio mokymosi

teorija

Lyties schemos teorija

Lyi schemos teorija (19-2 pav.) apjungia kognityvin ir socialinio mokymosi teorijas: vaikams stengiantis suprasti pasaul, formuojasi svokos ar schemos, taipogi ir j pai lyties schema (Bem, 1987). Lytis tampa tarsi akiniai, pro kuriuos vaikai velgia savo patirt. Apie treiuosius gyvenimo metus jie pradeda tvarkyti savo pasaul, remdamiesi lyties samprata. Juos tai daryti priveria kalba. Angl (ir lietuvi) kalboje yra vardiai jis ir ji. Kitos kalbos klasifikuoja objektus vyrikuosius (le train") ir moterikuosius (la table"). Vartojant kalb, aprang, aislus ir dainas, socialinis mokymasis formuoja lyi schemas. Vaikai lygina save su savos lyties samprata (A esu vyras - taigi esu vyrikas, stiprus, agresyvus" arba A esu moteris - taigi esu moterika, velni ir paslaugi") ir atitinkamai prisitaiko prie jos savo elgesiu. LYTINIAI VAIDMENYS. Tapdami lytikai tipiki, mes imokstame atlikti socialin vaidmen, kuris laikomas tinkamu ms lyiai. Tradicikai vyrai pradeda draugyst, skirdami pasimatymus, vairuoja automobil, apmoka sskaitas; moterys gamina valg, perka vaikams drabuius ir skalbia. Tokios taisykls daro sklandesnius socialinius santykius, saugo nuo nepatogi sprendim, kas k turi daryti. Taiau tai turi savo kain. Kai nukrypstame nuo sutartinio socialinio elgesio, pavyzdiui, kai moteris pasilo oficial pasimatym su vyrikiu, mes galime pajusti nerim arba mus gali irti kaip keistuolius (Green ir Sandos, 1983). Eksperimentai rodo, kad daugelis moni elgiasi taip, kad atitikt i lytini vaidmen kylanius lkesius. Pavyzdiui, Markas Zanna ir Susan Pack (1975) papra studeni ratu apibdinti

19-2
teon

pav. T r y s l y t i n s t i p i z a c i j o s

Js-

19 SKYRIUS. Socialin v a i r o v

695

save auktam, nevedusiam auktesniojo kurso vaikinui, su kuriuo rengsi susitikti. Tos, kurios tikjosi sutikti vyr, mgstant netradicines moteris, apibdino save kaip gana netradicikas. Tos, kurios inojo, kad jis pritaria tradiciniams lytiniams vaidmenims, apibdino save kaip tradicikai moterikas; jos taip pat prasiau atliko mokslumo test - isprend 15% maiau uduoi. Su lytimi susij lkesiai padeda sukurti lyi skirtumus. vairiose kultrose ir vairiais laikmeiais lytiniai vaidmenys, kitaip negu biologiniai skirtumai, yra nevienodi. Tokia vairov rodo, kad lyties samprata yra socialiai kuriama. Kultriniai lytini vaidmen skirtumai. Visame pasaulyje daniausiai vyrai kariauja ir medioja, o moterys - rpinasi kdikiais. Taiau vairios visuomens rengia savo vaikus skirtingiems lytiniams vaidmenims. Klajojanioje maist renkani moni visuomenje abiej lyi darbai yra panas. Taigi berniukai ir mergaits aukljami panaiai. emdirbi visuomenje moterys laikosi ariau nam, laukuose ir su vaikais, o vyrai laisviau keliauja. Tokia visuomen paprastai rengia vaikus skirtingiems lytiniams vaidmenims (Segall ir kt., 1990; Van Leeunwen, 1978). Vyrai ir moterys, prisim skirtingus vaidmenis, isiugdo gdi ir nuostat, kurie padeda paaikinti j skirting socialin elges (Eagly ir Wood, 1991). Jungtinse Amerikos Valstijose, kur moterys sudaro 3% pelningiausi ios alies pramons korporacij vadov, 4% laivyno korpuso, 97% slaugi ir 99% sekretori, vyr ir moter atliekami vaidmenys turi psichologini padarini (Castro, 1990; Williams, 1989). Vadovaujantys vaidmenys ugdo atkaklum; globos vaidmenys puoselja rpestingum. vairiose pramoninse alyse vaidmenys yra labai skirtingi ( 1 9 3 pav.). iaurs Amerikoje medicinos ir stomatologijos srityje vyrauja vyrai; buvusioje Soviet Sjungoje dauguma gydytoj, o Danijoje dauguma stomatolog - moterys. Labai skiriasi ir socializacijos procesas. Viso pasaulio alyse mergaits daugiau laiko negu berniukai praleidia paddamos tvarkytis namie ir priirti vaikus; berniukai daugiau laiko skiria nepriirimam aidimui (Edwards, 1991). Pavyzdiui, Centrins Indijos kaimo vietovse mergaits 2/3 savo laiko praleidia tvarkydamos namus, i j pusantros valandos - nedamos vanden; berniukai 2/3 savo laiko yra laisvi (Sarawathi ir Dutta, 1988). Izraelyje arab paaugli lytiniai vaidmenys labiau skiriasi tarpusavyje negu yd paaugli: taip pasirengiama ir skirtingesnms vyr bei moter elgesio normoms suaugusi arab pasaulyje (Seginer ir kt., 1990). Panaiai Meksikos jaunimo idealai, lyginant su keturiolikmei amerikiei idealais, yra labiau lytikai tipiki (19^1 pav.).

Lytis. Socialinis apibdinimas. esi vyras moterikojo vaidmens arba

vyro ir

moters

Lytinis tapatumas. Jausmas, jog

moteris.

Lytin tipizacija.

Vyrikojo ar
bei

lytinio tapatumo gijimas.

Lytiniai vaidmenys.
vyr ir moter

Tiktinas

elgesys.

19-4 pav. Idealaus vyro pieinys: a) amerikiets mergaits; b) meksikiets mergaits (vertimas: svarbu, kad vyras bt riterikas ir uleist viet moteriai") (i Stiles ir kt., 1990).

fmL

TjUutK V

696

VI DALIS. A s m e n y b , s u t r i k i m a i ir g e r a s a v i j a u t a

Norvegija Suomija vedija Danija Nyderlandai Vakar Vokietija veicarija Austrija Italija Airija Belgija Ispanija Pranczija Portugalija Didioji Britanija Graikija 0 5 10 15 20 25 Moter procentas parlamente 30 35 19-3 pav. Moter atstovavimas vairiu Europos ali parlamentuose labai skiri., (i The Economist" 1987, 02, 29).

Lytini vaidmen skirtumai vairiais laikmeiais. vairiais laikmeiais ir vairiose kultrose lytiniai vaidmenys skiriasi. 1938 metais tik 1 i 5 amerikiei pritar teiginiui, kad itekjusi moteris turinti vyr, kuris j gali ilaikyti, udirba pinigus, usiimdama verslu arba dirbdama pramonje"; apie 1988 metus iam teiginiui pritar 4 i 5 (Niemi ir kt., 1989). Amerikos studeni, norini bti tik nam eimininkmis, skaiius sumajo septintojo deimtmeio pabaigoje - atuntojo deimtmeio pradioje (19-5 pav.). Pasikeit ir elgesys. 9-ajame deimtmetyje labai sumajo moter, siekiani pedagogikos mokslini laipsni, bet padaugjo moter, gavusi verslo vadybos laipsnius (19-6 pav.). Be to, nuo 1960 iki 1990 met dirbani moter skaiius Amerikoje padidjo nuo 1 i 3 iki 3 i 5. Dl i pokyi tuo pat metu septynis kartus padaugjo moter gydytoj, 24 kartus - moter teisininki ir ininieri (Wallis, 1989). Maiau kito vyr vaidmenys. Nuo 1965 met amerikieiai vyrai vis daugiau laiko skyr darbams eimoje (19-7 pav.). Vis daugiau vyr sutinkama prie virykli, vystymo staliuk ar su siurbliais rankose. Taiau kultriniai skirtumai lieka dideli: vidutinis veds japonas nam ruoai skiria nuo 3 iki 5 valand per savait (t.y. 1/ 9 jo monos skiriamo laiko); vedas priskaiiuoja 18 nam" valand per savait (Juster ir Stafford, 1991). Net tose alyse, kurios puoselja lygyb, socialiniai lyi skirtumai ilieka. Rusijoje, Ki-

Pirmakursiai studentai, kurie pritaria teiginiui: Itekjusiai moteriai geriausia apsiriboti namais ir eima"

1967 1972

1977

1982

1987 '9C

Metai 1 9 - 5 pav. Studentai daug reiau patvirtina tradicin poir moter vaidmen (i Dey ir kt., 1991).

19 S K Y R I U S . S o c i a l i n v a i r o v

697

nijoje ar vedijoje atsakymai klausimus: Kas dirba vaik dareliuose? Kas gamina valg? Kas vadovauja aliai?", yra tokie pat kaip ir iaurs Amerikoje. Kaip etnins kultros, jauianios grsm inykti vyraujanios grups kultroje, taip ir tradicinis nam eimininko indlis i pradi buvo nuvertintas vyr, o dabar j nuvertina vis daugiau moter," - teigia sociologas Arlie Hochschildas (1989, 267 p.). nuvertinim galima bt atitaisyti, jei vyrai pasidalyt iuo nuvertintu darbu ir j vertint i naujo". Didjantis nam ruoos darb pasidalijimas taip pat stiprina santuok. Hochschildas teigia, kad moterys, kai santuokoje vyrauja abipus parama, reiau svarsto skyryb galimyb. Ar btini lytiniai vaidmenys? Ar reikt isaugoti skirtingus lytinius vaidmenis? Psicholog Sandra Bem (1985) atsako - ne": moni elgesys ir asmenybs savybs neturt daugiau bti siejamos su lytimi". Jeigu tam reikia diegti lygiateisikumo vertybes savo vaikams, tai t ir reikia daryti, - teigia Bem. Tvai, kurie turi gili socialini, politini ar religini sitikinim, neturt drovtis perduoti savo sitikinim vaikams. Vaikai, kurie neperima ideologijos ar vertybi namie, j gyja kitur. Norint iauklti maiau lytikai tipikus vaikus, Bem silo stengtis, kad virimo, ind plovimo darbai bei aislai nebt siejami su lytimi. Suteikite berniukams ir mergaitms tas paias lengvatas ir pareigas. Imokykite juos atpainti subtilias lytini stereotip ir diskriminacijos apraikas. Kai kurie psichologai abejoja, ar kada nors inyks pasaulyje plaiai paplit ir stipriai sigalj lytiniai vaidmenys. Douglas Kenrickas (1987) mano, kad, nors ir labai stengsims pakeisti ms lyi samprat, nepakeisime ms ries evoliucijos istorijos, o kai kurie i ms skirtum neabejotinai yra ios istorijos padarinys". Tiesa, lytys turi daug bendr ypatybi ir gebjim. Taiau kiekvienai lyiai bdingi ir specials gabumai. Atskirti dvi vyno ris, kompozitorius ar lytis - vadinasi, vienodai juos pripainti velgiant j atskiras gersias ypatybes. Todl mes u lygyb ir laisv, kurias gali pasirinkti; bet prie vienodum. Kiti teigia, kad biologiniai skirtumai socialiniame gyvenime yra nesvarbs. mons - ir vyrai, ir moterys - turt bti ilaisvinti nuo viso, kas trukdo bti visaveriais monmis: atkakliai ginaniais savo teises ir globojaniais, savimi pasitikiniais ir velniais, nepriklausomais ir ujauianiais. Bem (1987) pripasta, kad gali bti biologikai pagrsti lyi elgesio skirtumai", bet ji mano, kad socialinis lyties sampratos krimas juos labai padidina. Todl, sako ji, jeigu, esant lygyb skatinanioms socialinms slygoms,

Pedagogika

1954

1962

1970 Metai

1978

1986

Versis 40 Vyrai Mote r 1962 1970 Metai 1978 1986

P ^

ra .<2 " 5 C 20 c (/> 2 00 a 5

1954

196 pav. Majantis lyi atotrkis lyginant amerikieius, gavusius bakalauro laipsnius pedagogikos ir verslo srityse (i Turner ir B o w e n , 1990).

30 E < Q C
</>

25 Moterys JN

20

c 5 < ^ 15 0 l/f n o Q > / 1) CO (0 ? 10

2

.c

Vyrai

<5 < 0 <0 1965 1975 Metai 1985

19-7 pav. Laikas, kur amerikieiai vyrai ir moterys skiria nam ruoai (duomenys i Robinson, 1988).

698

VI DALIS. A s m e n y b , sutrikimai ir gera savijauta

paaikt, kad daugiau vyr negu moter tampa ininieriais arba daugiau moter negu vyr nusprendia pasilikti namie su vaikais, a laimingai gyveniau su iais lyi skirtumais kaip ir su visais kitais, kurie irykt. Taiau a galiu laintis, kad lyi skirtumai, kurie pasireikt iomis slygomis, nebt tokie dideli ar tokie vairs, kaip tie, kurie dabar egzistuoja ms visuomenje".

Lytini vaidmen kitimas per mogaus gyvenim

Draugingumo, agresijos, pirmavimo ir seksualins iniciatyvos lytiniai skirtumai rykiausi yra vlyvosios paauglysts ir jaunysts laikotarpiais, kurie daniausiai ir tyrinjami. Daugelis tyrim rodo, kad su amiumi lytiniai skirtumai maja. Moterys darosi atkaklesns ir labiau savimi pasitikinios, o vyrai - empatikesni ir maiau pirmaujantys (Helson ir Moane, 1987; Pratt ir kt., 1990; Turner, 1982). Pavyzdiui, Florine Livson (1976) stebjo, kaip kinta 80 mergaii ir berniuk lytiniai skirtumai nuo paauglysts iki 50 met. Paaugls mergaits darsi maiau atkaklios ir labiau koketikos; berniukai pradjo daugiau vyrauti ir maiau reik savo jausmus. Taiau apie 50-uosius metus ie skirtumai sumajo. Vyrai rod iltesnius jausmus kitiems, moterys tapo atkaklesns. Kitame tyrime M. F. Lowenthalis su bendradarbiais (1975) klaus vedusi por: Kas yra js eimos galva?" Kuo vyresni buvo sutuoktiniai, tuo reiau abu iskirdavo vyr. Kodl skirtumai tarp lyi i pradi didja, o su amiumi maja? Asmenybs teoretikas Carlas Jungas (1933) man, kad kiekvienas mogus turi vyrikj ir moterikj polinki, kad antrojoje gyvenimo pusje atsiskleidia anksiau slopinti moterikieji ar vyrikieji aspektai. Kiti samprotauja, kad pirimosi ir ankstyvosios tvysts metu socialiniai lkesiai skatina abiej lyi asmenis toms savybms, kurios trukdo j vaidmeniui, teikti maiau reikms. Kadangi i vyr tikimasi, kad jie aprpins ir gins eim, tai vyrai slopina savo priklausomum ir velnum (Gutmann, 1977). Kadangi i moter tikimasi, kad jos bus globjos, tai jos sulaiko savo impulsus, skatinanius usispyrim ir nepriklausomyb. Vyrai ir moterys, perj vlesn gyvenimo tarpsn, pradeda laisviau reikti savo anksiau slopintus polinkius. Taigi, kaip mes galime apibendrinti faktus apie lytinius skirtumus? Pirma, lyi panaumai, ypa vidutinio ir senyvo amiaus tarpsniais, yra spdingi. Lyginant su milinikais skirtumais tarp individ, skirtumai tarp lyi yra mai. Antra, mes galime pripa-

Su amiumi jie turi supanati; vyras sumoterikti, o moteris suvyrikti".

Alfredas, Lordas Tennysonas Princes", 1847

19 SKYRIUS. Socialin vairov

699

inti atskleidiamus skirtumus, bet neatsivelgti juos vertinant individus. Pasvarstykite: mgindami numatyti mogaus gyvenimo trukm, mes retai kreipiame dmes lyt, o pirmiausia pastebime jo individualias savybes - ar jis stipriai geria, ar rko, ar jo tvai mir jauni ar seni, ar mogus valgo daug riebaus maisto. Kadangi dauguma paintini ir socialini skirtum yra ne tokie ryks kaip gyvenimo trukms skirtumai, tai prasmingiau mones kaip individus vertinti, remiantis iais matmenimis. Ar js galtumte tapti kvalifikuotu ininieriumi? Arba vaik aukltoju? inojimas, kad js vyras ar moteris, mums maai k pasako; paindami jus kaip individ, suinome gerokai daugiau. Kadangi vyrikosios ir moterikosios savybs i dalies sutampa, tyrintojas Laurenas Harrisas (1978) teigia, kad nereikt galvoti apie moteris ir vyrus kaip apie prieingas lytis: Nei fiziologine, nei psichologine prasme vyr ir moter prigimtis bei polinkiai nra prieingi arba priestatomi, visikai prieprieinami ar apskritai skirtingi". Todl galime galvoti apie savo lyt ir kit lyt kaip apie dvi austrs kiauto puses - panas, bet ne tapats, vienodai svarbs ir tinkantys vienas kitam, kadangi kartu augo ir keitsi.

Pamatin tiesa - jog moterys nra vyrai, galintys turti vaik, o vyrai nra moterys, spardanios futbolo kamuol, - padaro santuok gyvybing, kintani, avi ir priveda iki skyryb4'.
Billas Cosby Meil ir santuoka", 1989

ATSAKAS VAIROV
18 skyriuje buvo rayta, kad panaumai skatina avtis. Jeigu panaumas patinka, tai galbt skirtingumas kelia antipatij? Jeigu taip, ar gali skirting kultr ar lyi mons bti palanks vieni kitiems ir diaugtis savo vairove? iandieniniame pasaulyje maai yra klausim, kurie bt svarbesni u . Carlas Saganas (1980) pastebi: monijos istorija gali bti suvokiama kaip ltai bundantis sismoninimas, kad mes esame didesns grups nariai. I pradi mes buvome itikimi sau ir savo eimai, paskui briui klajojani mediotoj-maisto rinkj, paskui geniai, paskui maai kolonijai, miestui-valstybei, tautai. Mes prapltme rat t, kuriuos mylime. Mes sukrme tai, k santriai vadiname didiosiomis valstybmis; jas sudaro skirtingos etnins ir kultrins kilms moni grups, tam tikra prasme dirbanios kartu. Tai, be abejo, humanika ir asmenybes ugdanti patirtis. Jei mes norime ilikti, tai ms palankumas turt prasiplsti dar daugiau, kad aprpt vis moni bendruomen, vis ems planet." Mes visi susiduriame su aplinkos terimo, pasaulio atilimo, itekli suvartojimo ir ginkl daugjimo problemomis. Taiau retai mes tapatinams su visa monija. Suvokdami savo vairov, mes skirstome pasaul mus" (ms alis, kultra, tikjimas, et-

700

VI DALIS. A s m e n y b , sutrikimai ir gera savijauta

nin grup ir lytis) ir juos". iais laikais, kai etnin ir valstybin itikimyb kliudo sprsti neatidliotinas pasaulinio masto problemas, reikt paklausti: Kaip galtume nuostatas, skatinanias atmesti vairov, pakeisti vairov puoseljaniomis nuostatomis?"

Nepripastant vairovs
Kiek stiprs yra prietarai? Kas juos lemia? K galtume daryti, kad griaunant konflikt pakeistume kuriania taika ir gera valia? PRIETARAI. Prietarai - tai iankstin nuomon. Paprastai tai nepagrsta ir negatyvi nuostata grup - daniausiai skirting kultrin, etnin ar lytin grup. Kaip ir visos nuostatos, prietarai yra sitikinim (danai pernelyg apibendrint ir vadinam stereotipais), emocij (prieikumo, pavydo ar baims) ir polinkio veikti (diskriminuoti) derinys. Tikti, kad nutuk mons yra rajnai, jausti antipatij storuliui ir nenorti jo priimti darb ar su juo artimai draugauti, vadinasi, bti prietaringam. Kaip ir kitos iankstins nuomons formos, prietarai yra schemos, kurios veikia ms pastabum ir vyki vertinim. Per vien tyrim dauguma baltaodi suvokdavo, kad baltasis mogus, stumdantis juodaod, kvailioja", o toks pat juodaodio elgesys su baltuoju daug daniau buvo suprantamas kaip smurtas" (Duncan, 1976). Taigi prietarai turi ne tik socialines, emocines ir paintines aknis, jie taip pat turi ir paintini padarini. I anksto susidar nuomon apie mones, kartais atsivelgdami jiems klijuojamas etiketes", susikuriame alik spd apie j elges. Iankstins nuomons veikia suvokim. Kiek mons yra prietaringi? Kad suinotume, galime nustatyti, k jie sako ir k jie daro. Sprendiant i to, k sako amerikieiai, antrojoje io amiaus pusje i esms pasikeit nuostatos ras ir lyt (19-8 pav.). Paklausus, ar jie prieintsi leisti savo vaikus mokykl, kurioje pus vaik yra juodaodiai", 9 i 10 baltj amerikiei dabar sako ne" (Gallup ir Hugick, 1990). Apklausas atliekantieji jau nebeklausia amerikiei, ar vyrams ir moterims turt bti vienodai atlyginama u t pat darb" {Public Opinion, 1979), nes 16 taip" ir 1 ne" santykis jau seniai parod amerikiei sutarim iuo klausimu. Nepaisant i palanki nuostat, prietarai ilieka. Dauguma baltj prisipasta, kad intymioje socialinje aplinkoje (pasimatymai, okiai, santuoka) su kitos rass asmeniu jie jaustsi nesmagiai. Devintojo deimtmeio pabaigoje prietarai retkariais ikildavo ir vieum. Amerikos miestai ir universitet miesteliai igyveno ryk neapykantos nusikaltim" (meito, vandalizmo ir fizi-

Kadangi Amerikos populiacija darosi vis vairesn, reikia kuo skubiau iekoti vienijani ideal:, ir bendros kultros. Pasaulyje, kur negailestingai skaldo etniniai ir rasiniai prietaravimai, Jungtins Amerikos Valstijos turi bti pavyzdys, kaip labai skirtingos visuomens nariai laikosi drauge. "
Istorikas Arthuras Schlesinger Etnikumo kultas, gris ir blogis",

19 SKYRIUS Socialin vairov

701

nio smurto) prie juodaodius ir homoseksualistus pakilim (Goleman, 1990; Herek, 1989, 1990; Levine, 1990). Kitose alyse neapykanta pasireikia dar atviriau - tarp Izraelio palestiniei ir yd, iaurs Airijos protestant ir katalik, Jugoslavijos serb ir kroat, Piet Afrikos zulus ir Afrikos nacionalinio kongreso nari. Visame pasaulyje tebra gajs su lytimi susij prietarai ir diskriminacija. Sudano moterys negali ivykti i alies be vyro, tvo ar brolio leidimo (Beyer, 1990). Saudo Arabijoje moterims draudiama vairuoti. Niekur moterikosios lyties kdikiai nebepaliekami ant kalno laito numirti, kaip tai buvo praktikuojama Senovs Graikijoje, taiau net iais laikais berniukai danai yra vertinami labiau negu j sess. 1976-1977, bado, metais Bangladee ikimokyklinio amiaus mergaitms buvo duodama valgyti maiau negu berniukams; daugelyje neturting ali mergaii mirtingumas yra didesnis negu berniuk (Bairagi, 1987). Piet Korjoje, kur medicinikai tikrinant anksti nustatoma bsimojo kdikio lytis (kai dar galima daryti abort), berniuk gimsta 14% daugiau negu mergaii. Pradjus vykdyti vieno vaiko politik Kinijoje, nevedusi vyr skaiius dabar gerokai pralenkia netekjusi moter skaii (Time, 1990). Kart gyt prietar palaiko socialinio poveikio ir emocini bei paintini mechanizm inercija. Taiau, pirmiausia, kodl atsiranda prietarai? Socialin nelygyb. Vieni mons turi pinig, galios, yra gerbiami, o kiti - viso ito neturi. Turintieji" paprastai susidaro nuo-

19-8 pav. iuolaikiniai amerikieiai turi maiau rasini ir su lytimi susijusi prietar negu prie du ar tris deimtmeius. (Atsakymus klausimus apie ras pateik nejuodaodiai.) (I Gallup ir Hugick, 1990; Niemi ir kt., 1989; Tom Smith, Nacionalinis nuomoni tyrimo centras, asmenin korespondencija).

702

VI DALIS. A s m e n y b , sutrikimai ir gera savijauta

statas, kurios pateisina esam padt. Kratutinis pavyzdys - verg savininkai man vergus esant tinginius ir nepareigingus, t.y. turinius btent t savybi, kurios pateisina" j pavergim. prasta nuomon, kad moterys yra neatkaklios, taiau jautrios, todl tinka toms uduotims, kurias jos paprastai ir atlieka (Hoffman ir Hurst, 1990). Trumpai tariant, prietaras racionalizuoja nelygyb. Prietaringum taip pat sustiprina diskriminacija dl auk reakcijos j. Gordonas Allportas klasikinje savo 1954 met knygoje .Prietaro kilm" pastebjo, kad tapusieji diskriminacijos auka pradeda save kaltinti arba pykti. Abi ios reakcijos gali skatinti nauj prietar - klasikin kaltinkite auk" dinamika. Jeigu gyvenimo gete aplinkybs skatina didesn nusikalstamum, tai kas nors fakt gali panaudoti besitsianiai diskriminacijai, kuri padjo sukurti get, pateisinti. Mes ir jie: sava grup ir kita grup. Susitapatinimas su grupe paprastai lemia alik savo grups vertinim - polink bti palankiam savo grupei. Socialinis apibdinimas, kas js esate - js etnikumas, lytis, religija, moksliniai interesai - taip pat rodo ir kuo js nesate. Mintyse brdami rat apie mus", atskiriame juos". Eksperiment metu netgi dirbtinis mes-jie atskyrimas (pavyzdiui, grupuojant mones pagal metam monet) skatina moni palankum savo grupei, kai dalijami apdovanojimai (Tajfel, 1982; Wilder, 1981). Klasikins eros graikams visi negraikai buvo barbarai". Dauguma 1991 m. Persijos lankos kare kovojusi koalicijos ali piliei jaut daugiau skausmo dl uvusi keli imt savo kari negu dl praneim apie 100 000 uvusi irakiei. Afrikoje, kur madaug 700 tradicini visuomeni jungiasi maiau kaip 50 valstybi, mons paprastai mgsta ir avisi savo pai grupe, o savo prieikum nukreipia kitas grupes (Segall ir kt., 1990). Dauguma vaik tiki, kad j mokykla yra geresn u kitas miesto mokyklas. Buvo pastebta, kad net impanz nusivalo, jeigu j palieia impanz i kitos kaimens (Goodall, 1986). Savo grups alikas vertinimas ypa stiprus kolektyvinse kultrose (Triandis, 1989). Kadangi grups tapatumas yra stiprus, su paaliniais elgiamasi atsargiai. Grups nariams - draugams, kolegoms, iplstai eimai - rodomas prielankumas ir kitos paramos formos. Kolektyvinse kultrose, lyginant su individualistinmis, konfliktas reiau kyla grupje (pavyzdiui, eimoje) ir daug daniau tarp grupi. Kolektyvistai taip pat jauiasi prasiau bendraudami ne su savos grups nariais. Vienas tyrimas parod, kad iaurs Amerikos studentai sklandiau ir artimiau bendravo su savo grups nariais

Suprantama, kad engiami mons susiformuos stipr prieikum kultrai, kuri galima tik j darbo dka, taiau kurios turtais jie negali pasinaudoti''.
Sigmundas Freudas Iliuzijos ateitis", 192"

Visi, kas ne ms genties, yra blogi. Blogis numogina Kit. Ydinga, veiksminga logika: kit moni sutapatinimas su blogiu pateisina vis vlesn blog prie juos
Lance Morrow Blogis", 1991

19 SKYRIUS. Socialin vairov

703

(klass draugais) negu su nepastamais, taiau is savo grups ir kitos grups skirtumas buvo gerokai didesnis tarp student kolektyvistinje Piet Korjoje (Gudykunst ir kt., 1987). Atpirkimo oio" iekojimas. Prietaras gali kilti i irdies gilumos, kaip ir i visuomens pasidalijimo. Prietarai gali ireikti pykt: kai reikalai blogi, atradus kak, k galima kaltinti, galima rasti prog isilieti. Atpirkimo oio" teorijos rodymai kyla i ekonomikai suerzint moni didelio prietaringumo ir i eksperiment, kuriais nustatoma, kad laikina neviltis sustiprina prietaringum. Nacist vadas Hermannas Rauschingas kart paaikino, kodl nacistams reikjo iekoti atpirkimo oi": Jeigu nebt buv yd, mums bt reikj juos sukurti" (cituota Kaitz, 1983). Niekinamosios grups yra ne tik patogios emocikai ilieti pykt, jos taip pat didina savivert. Eksperimentuojant studentai, kurie patiria neskm arba priveriami jaustis nesaugiai, danai atgauna savo savivert blogai atsiliepdami apie konkuruojani mokykl ar kit asmen (Cialdini ir Richardson, 1980; Crocker ir kt., 1987). Niekindamas kitus, gali pagerinti savo padt. Todl kartais varov neskm suteikia staig malonum. Kurios nors sporto komandos aistruoliai yra laimingi, kai laimi j komanda ir pralaimi jos varovai. Paintins prietaro aknys. Nauji tyrimai atskleid dar vien prietar altin. Stereotipiniai sitikinimai yra ms painimu supaprastinto pasaulio natralus alutinis produktas. Kategorizacija. Vienas bdas supaprastinti ms pasaul yra kategorizuoti daiktus. Chemikai klasifikuoja molekules organines ir neorganines. Psichikos sveikatos specialistai klasifikuoja moni psichikos sutrikimus ris. Kategorizuodami mones ris, mes danai pervertiname moni, esani ne ms grupje, panaum. Jie - kokios nors kitos grups nariai - atrodo ir elgiasi panaiai, taiau mes" visi esame skirtingi" (Bothwell ir kt., 1989). Mums, velgiantiems i ono, student draugijos X nariai yra sportininkai, o student draugijos Y nariai - intelektualai. Kiekvienos draugijos nariai mato savo pai vairov. Tiems, kurie priklauso vienai etninei grupei, kitos grups mons danai atrodo panaesni savo ivaizda, asmenybs bruoais ir nuostatomis, negu yra i tikrj. simintini atvejai. Kaip buvo rayta 10 skyriuje aptariant pasiekiamumo euristik, mes danai apie vyki danum sprendiame i pavyzdi, kurie pirmiausia ateina galv. Paklausus, ar juo-

,,Jei Tibras ulieja sienas, jei Nilas nepakyla iki lauk, jei nejuda dangus, o juda em, jei kyla badas ar maras, i karto aukiama: Krikionis litams!"
Tcrtullianas Apologcticus", 197 m. po Kr.

704

VI DALIS. A s m e n y b , sutrikimai ir gera savijauta

daodiai bga greiiau u baltuosius, dauguma moni galbt pagalvos apie Carl Lewis, Leroy Burrel ir Florence Griffith Joyner. I i ryki, bet iskirtini atvej, jie padarys ivad, kad taip, juodaodiai bga greiiau". Eksperimentuodami su Oregono universiteto studentais, Myronas Rothbartas ir jo bendradarbiai (1978) rod, kaip pernelyg apibendrinami ryks, atmintini atvejai. Jie padalijo studentus dvi grupes ir pateik jiems informacij apie 50 vyr. Pirmajai grupei duotame srae buvo 10 vyr, suimt u nesmurtinius nusikaltimus, pavyzdiui, klastojim, pavards. Antrajai grupei duotame srae buvo 10 vyr, suimt u smurtinius nusikaltimus, pavyzdiui, upuolim, pavards. Kai abi grups vliau turjo prisiminti, kiek j srao moni vykd kokio nors pobdio nusikaltim, antrosios grups tiriamieji pervertino j skaii. Ryks, gerai atmintyje iliekantys atvejai veikia ms sprendimus apie grup. Teisingo pasaulio reikinys. Anksiau kalbjome, kad mons danai pateisina savo prietarus, kaltindami j aukas. Nealiki stebtojai, darydami prielaid, kad pasaulis yra teisingas ir mons gauna tai, ko nusipeln, taip pat gali kaltinti aukas. Atliekant laboratorinius eksperimentus, daugelis moni pradeda maiau galvoti apie auk vien tik pamat, kad ji gauna skausmingus elektros smgius (Lerner, 1980). Teisingo pasaulio reikinys atspindi mint, kuri mes danai diegiame savo vaikams, t.y., kad u gr yra apdovanojama, o u blog - baudiama. Nuo ia reikia tik nedidelio minties uolio iki nuomons, kad tie, kuriems sekasi, yra geri, o tie, kurie kenia, tikriausiai yra blogi. Todl turtuoliai gali manyti, kad j turtai, o varg neskms yra teisti. Vienas vokiei civilis, netrukus po Antrojo pasaulinio karo aplanks Bergen-Belseno koncentracijos stovykl, pasak: Kokie baiss nusikaltliai ia turjo kalti, kad su jais bt taip elgiamasi". alikas vertinimas po vykio taip pat turi takos (arli ir Leonard, 1989). Ar js kada nors girdjote mones sakant, kad iprievartavimo aukos, smurt patyrusios monos ar mons, sergantys AIDS, gavo tai, ko nusipeln? Eksperimentas, kur atliko Ronnie J a n o f f - B u l m a n ir jos bendradarbiai (1985), rodo, kaip kaltinama auka. Susipain su informacija apie pasimatym, kuris baigsi moters iprievartavimu, mons man moter esant i dalies kalt. Vertindami vykus fakt, jie nusprend, kad ji turjo suprasti, k daro". (mons, kaltindami auk, nusiramina, kad jiems taip negaljo atsitikti.) Kiti tiriamieji, kuriems buvo duota ta pati informacija, tik be iprievartavimo fakto, neman, kad moters elgesys skatino j prievartauti. Tik tapusi auka, ji buvo apkaltinta u savo elges.

19 SKYRIUS. S o c i a l i n v a i r o v

705

KONFLIKTAS. Mes gyvename nuostabiu laiku. Demokratijos judjimas stulbinamai greitai nulav totalitarin valdym Ryt Europos alyse. Naujos pasaulio tvarkos" viltis pakeit altojo karo baim, kai Soviet ir Amerikos vadovai perkal kardus noragus ir pradjo bendradarbiauti ekonomikos srityje. Taiau pasaulio ilaidos ginklams ir armijai ilaikyti vis dar sudaro 3 milijardus doleri per dien, vietoj to, kad ie pinigai bt ileisti nam kiui, maistui, vietimui ir sveikatos apsaugai. inodami, kad, kaip teigia UNESCO (Jungtini Taut vietimo, mokslo ir kultros organizacija) kis karai prasideda moni galvose", psichologai kelia klausim, kas galt sutrukdyti kilti griaunaniam konfliktui. Kaip suvokiam socialins vairovs grsm bt galima pakeisti bendradarbiavimu? Socialiniai psichologai konfliktu vadina suvokiam veiksm, tiksl ar idj nesuderinamum. Vis lygi konflikt elementai yra panas, nesvarbu, ar tai lieia ginklavimosi varybose dalyvaujanias valstybes, ar kultros problem svarstym visuomenje, ar eimos ginus. Visomis situacijomis mons sipainioja griaunant socialin proces, kurio rezultat niekas nepageidauja. Tokio proceso apraikos yra socialiniai spstai ir ikreiptas suvokimas. Socialiniai spstai. Tam tikromis situacijomis galime stiprinti kolektyvin gerov, siekdami savo asmenini interes. Kaip ra kapitalistas Adamas Smithas Valstybi turte (1776), mes tikims savo piet ne dl to, kad msininkas, aludaris ar kepjas yra dosns, bet dl to, kad jie rpinasi savo pai interesais". Kitomis situacijomis abi dalyvaujanios puss - ar tai bt individai ar valstybs, - siekdamos savo asmenini tiksl, gali pakenkti viena kitai. Tokios situacijos vadinamos socialiniais spstais. Aptarkime paprast aidimo matric, pavaizduot 19-9 pav. Panai aidimo situacija buvo naudota eksperimentuojant su tkstaniais moni. sivaizduokite, kad esate pirmasis asmuo ir kad js bei antrasis asmuo kiekvienas gausite nurodyt pinig sum, kai atskirai pasirinksite A arba B slyg. (Js galite pasikviesti k nors, kad pasiirt matric kartu su jumis ir imtsi antrojo asmens vaidmens.) K js pasirinktumte, A ar B? Apgalvoj aidim, pastebite, kad jums ir antrajam aidjui ikyla dilema. Js abu laimite, jei abu pasirenkate A, - gaunate po 50 cent kiekvienas, ir nei vienas nelaimite, jeigu abu pasirenkate B, nes nieko negaunate. Taiau js interesai geriausiai bt patenkinti, jeigu js vienas pasirinktumte B. Jeigu js renkats B, js negalite pralaimti, o galite udirbti 1 S. Taiau tai tinka ir kitam asmeniui. Vadinasi, tai socialiniai spstai : kol abu sieksite skubaus geriausio asmeninio rezultato ir rinksits B, tol abu liksite be nieko - o abu galjote gauti po 50 cent.

Kiekvienas pagamintas ginklas, kiekvienas vanden nuleistas karo laivas, kiekviena paleista raketa, galiausiai yra vogimas i t, kurie alksta, bet yra nemaitinami, kurie la, bet neturi kuo apsirengti".
Prezidentas D w i g h t a s Eiscnhowcris (i kalbos Amerikos laikrai redaktori asociacijai), 1953

199 pav. Tenkindami savo interesus ir nepasitikdami kitais, galime pralaimti. Kad tai suprastumte, paaiskite aidim, pavaizduot viruje. Baltuose trikampiuose pavaizduota pirmojo asmens rezultatai, kurie priklauso nuo to, k pasirenka abu asmenys. K js pasirinktumte, A ar B, jeigu btumte pirmasis asmuo? (is aidimas vadinamas ne nulins sumos" aidimu, nes rezultatas neturt bti nulinis. Abi puss gali laimti arba abi pralaimti.)

706

VI DALIS. A s m e n y b , sutrikimai ir gera savijauta

Gyvenime yra daug situacij, kai susiduria moni asmeniniai interesai ir bendruomens gerov. Atskirai kiekvienas bangini mediotojas galvoja, kad dl keli sumediot bangini ris neinyks, ir jeigu ne jis medios, tai t darys kiti. Rezultatas: bangini riai ikilo grsm. Automobilio ir namo savininkas msto: A netekiau patogum arba man daug kainuot, jeigu pirkiau geresn kur naudojani main ar idin namui apildyti. Be to, akmens anglys, kurias a deginu, labai nedaug padidina ildomj" duj kiek". Jei ir kiti panaiai galvoja, tai bendras rezultatas gali bti grsminga nelaim - visuotinis atilimas. Politikos vadai msto, kad, ginkluojantis prieikai valstybei, t pat reikia daryti ir j valstybei, jog prireikus galt atsakyti tuo paiu. Taiau, kaip patebjo psichologas George Levingeris (1987), valstybin taikos per j g " politika, padauginta i dviej, neivengiamai veda ginklavimosi varybas". Kai susidaro socialiniai spstai, abi puss, siekdamos patenkinti savus interesus, sitraukia abipusikai naikinam elges. Socialini spst reikinys ragina mus iekoti bd, kaip suderinti ms teis siekti asmenins gerovs su ms atsakomybe u vis gerov. Dl to psichologai tyrinja bdus, kurie padt tikinti mones bendradarbiauti vardan visuotinai geresnio gyvenimo: bendras sutartas taisykles, geresn bendravim, savo pareig bendruomenei, tautai ir visai monijai sismoninim (Dawes, 1980; Linder, 1982; Sato, 1987). Kai yra ios slygos, mons daniau bendradarbiauja tiek per laboratorinius tyrimus, tiek realiame gyvenime. Veidrodinio atvaizdo suvokimai. Psichologai pastebjo dom konfliktuojani pusi polink kurti iaurius vienas kito atvaizdus. ie ikreipti atvaizdai yra tokie panas, kad mes juos vadiname veidrodinio atvaizdo suvokiniais: kokius mes matome juos (neverti pasitikjimo ir piktavaliki), tokius jie mato ir mus. Todl 9-ojo deimtmeio pradioje Jungtini Amerikos Valstij vyriausyb komunist param partizanams, siekiantiems nuversti Salvadoro vyriausyb, vertino kaip blogio imperijos" darb, o sovietai JAV param partizanams, mginantiems nuversti Nikaragvos vyriausyb, irjo kaip imperialistini karo kurstytoj" darb. Kai pasikeiia prieai, pasikeiia ir suvokiniai. Amerikiei smonje ir iniasklaidoje kraujo itrok, iaurs, klastingi" Antrajame pasauliniame kare dalyvav japonai vliau virto protingais, sunkiai dirbaniais, tvarkingais, iradingais sjungininkais" (Gallup, 1972). 18 ir 19 skyriuose mes aptarme psichologin aliko suvokimo pagrind. alikas palankumas sau skatina kiekvien pus prisiimti nuopelnus u gerus poelgius ir atmesti kaltinimus u blogus po-

Kodl js pastebite dulkel sav< brolio akyje, bet nepastebite rsto savojoje? "
Jzus Evangelija pagal Luk", 6:41

19 SKYRIUS. Socialin vairov

707

elgius. Nors abi valstybs prisipasta kurianios karines pajgas, dl pagrindins atribucijos klaidos kiekviena alis mano, kad kitos alies veiksmus lemia jos polinkis agresyvum, o sava armija kuriama tik savigynai. Tada informacija apie kitos alies veiksmus yra filtruojama, vertinama ir prisimenama stereotipikai. Dl panaiai galvojani politik grupins sveikos ie polinkiai gali poliarizuotis bei skatinti grupin mstym, kai manoma, kad sava grup yra auktesns morals, ir taip pateisinti kert. Tokio suvokimo rezultatas yra uburtas prieikumo ratas. Jeigu Johnas tiki, kad Mary j o nemgsta, tai jis gali j eisti ir priversti elgtis taip, kad pateisint j o suvokim. Tai tinka ir individams, ir valstybms. Suvokimas pasitvirtina, nes kita valstyb priveriama reaguoti taip, jog atrodo, kad toks suvokimas pasiteisino.

vairovs pripainimas
Ateikite, mano draugai, dar nevlu kurti kitok pasaul". Alfredas, Lordas Tennysonas. Taigi, kaip mes galtume prieikum, kur palaiko prietarai, socialiniai spstai ir klaidingas suvokimas, pakeisti krybinmis nuostatomis, kurios puoselja taik? Tokios permainos labiausiai tiktinos situacijomis, kurioms bdingas bendradarbiavimas, bendravimas ir susitaikymas. BENDRADARBIAVIMAS. Galbt naudinga dviem konfliktuojanioms pusms sukurti glaudaus bendravimo slygas, kurios padt painti ir pamgti vieniems kitus? Tai priklauso nuo daugelio dalyk. Kai nra konkurencijos ir abiej pusi padtis vienoda, pavyzdiui, toje paioje parduotuvje dirbantys pardavjai, j bendravimas gali pagelbti. Tokiomis aplinkybmis i pradi turj prietar skirting rasi bendradarbiai paprastai imokdavo bti palanks vieni kitiems (Pettigrew, 1969). Taiau vien tik bendravimo kartais neutenka. Daugumoje vidurini mokykl, kur panaikinta rasin diskriminacija, juodaodiai ir baltaodiai atsiskiria valgyklose ir mokyklos sporto aiktelse (Schofleld, 1986). Vien tik bendravimo neuteko suvelninti stipriam konfliktui, kur iprovokavo tyrjas Muzaferas Sherifas (1966). Jis 22 Oklahomos miesto berniukus padalijo dvi grupes ir apgyvendino atskirose skaut stovyklos vietose. Tada pateik kelet konkurencini uduoi, po kuri nugaltojams teikdavo prizus. Netrukus kiekviena grup pradjo savimi didiuotis ir tapo prieika bailiams",

Js negalite su sugniautu

paspausti rankos kumiu. "

Indira Gandhi, 1971

708

VI DALIS. A s m e n y b , sutrikimai ir gera savijauta

pasiptliams" ir bjaurybms" i kitos grups. Valgant kildavo maisto karai. Buvo apkraustomi nameliai. Stovyklos darbuotojai turjo stabdyti petynes. Kai Sherifas sujung abi grupes kartu, iskyrus patyias ir grasinimus, jokio kitokio bendravimo nebuvo. Nepaisant to, Sherifas per kelias dienas iuos jaunus prieus pavert linksmais draugais, ikls jiems auktesnius tikslus, t. y. visiems bendrus tikslus, kurie reikalauja nekreipti dmesio skirtumus ir bendradarbiauti. Nutrks vandens tiekimas stovyklai privert visus 22 berniukus dirbti kartu, kad tai bt sutvarkyta. Kino filmo nuoma pareikalavo susidti pinig. klimps sunkveimis buvo ijudintas tik bendromis vis berniuk pastangomis. Atskirdamas ir priversdamas rungtyniauti, Sherifas nepastamus berniukus pavert prieais, taiau, kartu veikdami sunkumus ir turdami bendr tiksl, jie susitaik ir tapo draugais. Konflikt sumaino ne pats bendravimas, o bendradarbiavimas. Ipldami ias ivadas, Samuelis Gaertneris ir jo bendradarbiai (1989) teigia, kad bendradarbiavimas yra ypa teigiamas tada, kai skatina mones priimti nauj grup, kuri suardo ankstesnius pogrupius. Pasodinkite dviej grupi narius ne prieingose stalo pusse, o vienus alia kit aplink stal. Duokite jiems nauj, bendr vard. Paveskite jiems bendr darb. Tai pakeis mes ir jie" mes". mons, kurie anksiau buvo laikomi kitos grups nariais, dabar yra ms grups dalis. 8-ajame deimtmetyje kelios pedagogikos mokslinink grups tuo paiu metu susidomjo tokiu klausimu: jeigu skmingas bendradarbiavimas tarp rungtyniaujani grupi nari skatina teigiamas nuostatas, tai galbt princip galima pritaikyti vairiakultrse mokyklose? Ar skatintume tarprasin draugyst, jeigu rungtyniavim tarp klasi pakeistume bendradarbiavimu? Ar bendradarbiavimas mokantis padt ilaikyti tokius pat mokymosi rezultatus, o galbt mokini laimjimai net pagert? Daugelis eksperiment tai patvirtina (Johnson ir Johnson, 1987; Slavin, 1989). Grupi, kurias sudaro skirtingos rass nariai, kartu gyvendinantys projektus ir aidiantys sporto komandose, paprastai pajunta draugikum kitos rass monms. T pat pajunta ir tie, kurie mokosi vienoje bendradarbiaujanioje klasje. ie rezultatai paskatino daugiau kaip 25 000 mokytoj vesti skirting rasi vaik bendradarbiaujant mokymsi (Kohn, 1987). Darbas su labai vairiais mokiniais geriau parengia juos suaugusij gyvenimui ir pilietikumui vairiakultrje visuomenje", - teig Carnegie paaugli raidos taryba (1989). Bendros veiklos galia buvusius prieus paversti draugais paskatino psichologus reikalauti daugiau tarptautini main ir bendradarbiavimo (Klineberg, 1984). sitrauk abipusikai nauding preky-

19 SKYRIUS. Socialin vairov

709

b, dirbdami, kad isaugotume save ioje trapioje planetoje, sismonin, kad ms viltys ir baim yra bendros, savo klaidingus suvokinius pakeisime vieningumu, pagrstu bendrais interesais. BENDRAVIMAS. Susidarius socialini spst situacijai, kuri apvelgme anksiau, mons paprastai nepasitiki vieni kitais ir siekia patenkinti savo asmeninius interesus, kad nebt inaudojami. Taiau leidus jiems aptarti dilem ir susitarti dl sipareigojim, bendradarbiavimas didja (Jorgenson ir Papciak, 1981). Kai konfliktai labai sustiprja, treioji pus, tarpininkas, - santuokos konsultantas, tarpininkas darbe, diplomatas, bendruomens savanoris - gali palengvinti bendravim (Pruitt ir Rubin, 1986). Tarpininkai padeda abiem pusms ireikti savo poir ir pamau suprasti kito poir. Toks tarpusavio supratimas ypa btinas, taiau maiausiai tiktinas itikus krizei (Tetlock, 1988). Konfliktams stiprjant, vaizdiniai tampa stereotipikesni, bendravimas - sunkesnis, o sprendimai - grietesni. Po nafta turtingo Kuveito upuolimo 1990 m. Irako prezidentas Saddamas Husseinas, Amerikos draugas 9-jame deimtmetyje puolant Iran, George Busho akyse tapo dar vienu Hitleriu", o Husseinui Bushas - velniu Baltuosiuose Rmuose". SUSITAIKYMAS. Kai tampa ir tarinjimai pasiekia virn, bendradarbiauti ir bendrauti gali bti nebemanoma. Kiekviena pus yra linkusi grasinti, taikyti prievart ar kertauti, o tokie veiksmai tik pagilina konflikt. Kelias savaites prie Persijos lankos kar prezidentas Bushas visikai vieai grasino spirti Saddamui upakal". Saddamas Husseinas atsilygino tuo paiu, grasindamas priversti amerikieius maudytis savo kraujyje". Ar, susidarius tokioms slygoms, yra kitoki galimybi vietoj karo ar pasidavimo? Socialinis psichologas Charlesas Osgoodas (1962, 1980) silo laipsnikos ir abipuss iniciatyvos tampai mainti" strategij (sutrumpintai LAIM). Taikant LAIM, viena pus pirmiausia pranea pripastanti abipusius interesus ir isako savo pasiryim mainti tamp. Tada ji pradeda vien ar daugiau nedideli susitaikymo veiksm. Si nuosaiki pradia, nesumaindama atsakomosios galios, atveria duris kitos puss atoveiksmiui. Jei prieas atsakyt prieikumu, jam bt atsakyta tuo paiu, bet taip pat su kokiu nors kvietimu taikytis. Pavyzdiui, prezidento Kennedy gestas sustabdyti branduolinius bandymus atmosferoje pradjo grandin atsakomj susitaikymo veiksm, kurie baigsi i bandym draudimo sutartimi. Laboratoriniai eksperimentai patvirtina, kad LAIM yra efektyviausia strategija, didinanti pasitikjim ir bendradarbiavim
Didieji pavojai tuo avs, kad jie suburia svetim moni brolij. "
Viktoras Hugo Vargdieniai", 1862

710

VI DALIS. A s m e n y b , sutrikimai ir gera savijauta

(Lindskold ir kt., 1978-1988). Net ikilus labai stipriam asmeniniam konfliktui, kai visikai nebendraujama, maas susitaikymo gestas - ypsena, prisilietimas, atsipraymo odis - gali daryti stebuklus. Susitaikymas leidia abiem alims palypti tampos laiptais emyn ant saugesnio laiptelio, kur jau galima pradti bendrauti ir suprasti vienam kit. Ir kaip gerai, kad tai gali vykti, nes civilizacija engia priek ne atsiskiriant kultroms (isaugant sienas, juosianias svetimas etnines valdas), o perimant inias, gdius ir meistrikum, kurie yra kiekvienos kultros palikimas visai monijai. Thomas Sowellis (1991) pastebi, kad, vykstant kultr mainams, kiekvien iuolaikin visuomen praturtina vairi kultr samplaika. Mes turtume padkoti Kinijai u popieri ir spausdinim, taip pat u magnetin kompas, kuris atvr kelius dideliems tyrinjimams. Mes turtume padkoti Egiptui u trigonometrij. Mes turime bti dkingi Indijos indusams ir islamikajam pasauliui u arabikus skaitmenis, kurie i ties yra geresni u juos pakeitusius romnikuosius, - nors dabar jais numeruojama tik Didiosios taurs rungtyns ir karaliai bei karaliens. Auktindami ir perimdami kultr palikim, mes taip pat galime diaugtis praturtj dl iandienins socialins vairovs. Galime save suvokti kaip atskirus instrumentus monijos orkestre. O tiesdami bendravimo ir supratimo tiltus per kultr tradicijas, galime tvirtinti ir ms pai kultrin paveld.

SANTRAUKA
Kaip giminingi bendr protvi palikuonys, mes, mons, turime bendr elgesio polinki, kurie visi kartu apibdina ms mogikj prigimt. Vienas toki polinki - gebjimas mokytis ir prisitaikyti - padeda paaikinti ms individualius skirtumus, nagrintus ankstesniuose skyriuose, ir socialinius skirtumus, nagrinjamus iame skyriuje. Individualizmas ar kolektyvizmas. Individai ir kultros taip pat skiriasi tuo, kad vieni labiau pabrk individo pasitikjim savimi ir kontrol, o kiti - kolektyvin vieningum. is kultros veiksnys turi takos tam, kaip mons apibdina save, kaip vertir... kitus mones, kaip santykiauja su savo eima. Pramonins kultros, kilusios i iaurs Europos, yra daugiau individualistins; Azijos, Afrikos, Centrins ir Piet Amerikos kultros - daugiau kolektyvistins Etnikumas. mogaus etnikum apibdina bendr: protviai ir kultrinis paveldas. Etnins grups suformavo skirtingus kultr stilius. Pavyzdiui, amerikieiai, kil i Afrikos, yra iraikingesni u amerikieius, kilusius i Europos. Taiau individuals skirtumai etninse grupse yra daug rykesni u7 skirtumus tarp grupi. Nuo situacijos priklauso, kaip mogus sismonina savj etnikum. Apskritai mes

Kultr

vairov

Pasaulyje, kur vis daugiau vairiakultri ali, vis daniau susiduriame su moni skirtingumu. Kultros n o r m o s ir vaidmenys. Skirtingos kultr priimtino ir laukiamo e l g e s i o taisykls kartais imua mones i vi. Pavyzdiui, vairiose kultrose skiriasi asmenins erdvs poreikis, iraika, gyvenimo tempas, tam tikru vaidmen lkesiai.

19 SKYRIUS. S o c i a l i n v a i r o v

711

daugiau link sismoninti savo skirtingum ir umirtame savo bendrumus. Mes ypa sismoniname savo tautyb, lyt ar etnikum, kai skiriams nuo kit. alikas savo grups vertinimas lemia moni palankum grupei, su kuria jie save tapatina. mons, kurie geba bti dvikultriai, paprastai teigiamiau save vertina negu visuomens pakrai" mons. Kadangi alys tampa vis vairesns, susiduriame su dilema, kaip isaugoti vairias kultras ir visgi bti vieningiems.

Socialinis lyties formavimas. Kultrin socializacija paaikina, kodl vieni vaikai tampa labiau lytikai tipiki negu kiti ir kodl lytiniai vaidmenys vairiose kultrose ir vairiais laikmeiais taip stipriai skiriasi.

Lytini vaidmen kitimas per mogaus gyvenim.

Didiausi vyr ir moter socialiniai skirtumai irykja vlyvojoje paauglystje ir jaunystje, vliau, kai baigiasi tradicinis pirlyb laikotarpis ir jaun tv vaidmuo, skirtumai akivaizdiai sumaja.

Lyi

skirtumai

Atsakas vairov
Suvokdami savo kultros, etninius ir lyi skirtumus, mes susiduriame su socialiniais bei pasaulinio masto ikiais, kuriuos reikia vieningai sprsti. Kokie veiksniai stabdo, o kokie skatina moni bendros giminysts jausm? Nepripastant vairovs. Nors atviras prieikumas tarp rasi ir lyi sumajo, prietarai dar pasireikia ir vieai, ir iek tiek subtiliau. Jie danai kyla dl socialins nelygybs, socialinio susiskaldymo ir emocinio atpirkimo oi" iekojimo. Nauji tyrimai rodo, kad stereotipai irgi yra ms natrali sudtingo pasaulio supaprastinimo bd paintinis alutinis produktas. Konfliktai tarp individ ir kultr danai kyla dl aling socialini proces. Vienas j - socialiniai spstai: kiekviena pus, gindama ir siekdama sav interes, sukuria rezultat, kurio niekas nepageidauja. Konflikt taip pat palaiko ikreipti veidrodinio atvaizdo suvokiniai, kai kiekviena pus suvokia save esant morali, o kit pus - nevert pasitikjimo ir piktavalik. vairovs pripainimas. Prieai kartais tampa draugais, ypa kai aplinkybs palankios bendradarbiauti vardan auktesni tiksl, suprasti vieni kitus bendraujant ir atsakant susitaikymo gestus.

Aptardami, kaip kultra formuoja socialin vairov, mes taip pat turime apvelgti prigimties ir ugdymo tak lyiai. Lyi p a n a u m a i ir skirtumai. Lytys daug kuo yra panaios, bet labiau domimasi j skirtumais. Nors mergaii skaitymo ir kalbos sutrikimai retesni, vyrai ir moterys pastebimai nesiskiria savo vidutiniais odiniais gebjimais. Taiau vyrai yra truput pranaesni g e b j i m u sprsti matematikos problemas, ypa kai kurias erdvines uduotis. Vyrai ir moterys, panaiai kaip azijieiai bei iaurs amerikieiai, skiriasi s a v o s o c i a l i n i a i s ryiais. Berniukai apibdina save atskirai nuo savo globj ir draug, mergaits - per savo socialinius ryius. Suaugusios moterys paprastai bna rpestingesns, palaikanios ir empatikos, o vyrai - labiau nepriklausomi, savimi pasitikintys ir nereikiantys jausm. Moksliniai tyrimai atskleidia vyr ir moter agresyvumo, socialinio pirmavimo ir seksualins iniciatyvos skirtumus. Ar lemia biologija? Hormon skirtumai padeda paaikinti kai kuriuos lyi skirtumus. Taiau ne visk lemia biologija. Tai, k pradeda biologija, irykina kultra.

SIMINTINI TERMINAI IR SVOKOS

Kultra. Pastovs poelgiai, idjos, nuostatos ir tradicijos, kurie bdingi didelei moni grupei ir perduodami i kartos kart. A s m e n i n erdv. Tam tikra tiesiogiai mog supanti apsaugin" zona, kuri mgstame ilaikyti. I n d i v i d u a l i z m a s . Pirmenybs teikimas savo, o ne grups tikslams ir savo tapatumo apibdinimas labiau asmeniniais negu grupiniais bruoais. K o l e k t y v i z m a s . Pirmenybs teikimas savo grups (danai iplstins eimos ar darbo grups) tikslams

712

VI DALIS. A s m e n y b , sutrikimai ir gera savijauta

ir atitinkamas savo tapatumo apibdinimas. Etnikumas. Ta mogaus socialinio tapatumo dalis, kuri apibdina protviai, paveldas ir visiems bendri bruoai. Lytis (socialin ir kultrin samprata). Psichologijoje - biologikai ir socialiai veikiamos savybs, kurios apibdina vyrus bei moteris. Lytinis tapatumas. Jausmas, kad esi moteris ar vyras. sidmtina, kad priklausymas lyiai skiriasi nuo lytins orientacijos (heteroseksualios ar homoseksualios) ir nuo lytins tipizacijos lygio. Lytin tipizacija. Vyrikojo ir moterikojo lytinio tapatumo ir vaidmens gijimas. Lyties s c h e m o s teorija. Teorija, pasak kurios vaikai i savo kultr suino, k reikia bti vyru ir moterimi, ir atitinkamai elgiasi. Lytiniai vaidmenys. Laukiama vyro arba i moters poelgi visuma. P r i e t a r a s . Nepateisinama (ir paprastai neigiama) nuostata grup ar jos narius. Prietaras daniausiai apima stereotipikus sitikinimus, neigiamus jausmus ir polink diskriminaciniams veiksmams. S t e r e o t i p a s . Apibendrintas (danai pernelyg api-

bendrintas) sitikinimas apie moni grup.

Savo grups vertinimo alikumas. Polinkis bl

palankiam savo grupei. Atpirkimo oio" teorija. Teorija, pasak kurios p r j taras leidia ilieti pykt k nors kaltinant. Teisingo pasaulio reikinys. moni polinkis tike: kad pasaulis yra teisingas ir mons gauna tai, ko > : verti, ir yra verti to, k gauna. Konfliktas. Suvokiamas poelgi, tiksl ar idj nesuderinamumas. Socialiniai spstai. Situacijos, kuriomis konfliktu j a n i o s alys, kiekvienai protingai siekiant s a \ . naudik tiksl, patenka abipusikai alingo elg. sio spstus. Veidrodinio atvaizdo suvokiniai. Danai pasitaika tys skirtingi, bet panas konflikto dalyvi vienas k to vaizdai; kiekvienas save laiko doru ir taikiu, o k::, bjauriu ir agresyviu. Auktesnieji tikslai. Visiems bendri tikslai, kurie reikalauja nepaisyti esani skirtum tarp moni ir bendradarbiauti. LAHM. Laipsnika ir abipus iniciatyva tampai mainti - bdas mainti tarptautin tamp.

PAPILDOMA INFORMACIJA
Apie vairiakultr patirt ir.:
Agresija Altruizmas A s m e n y b s matmenys Atribucija D a u g i a l y p asmenyb Depresija Dieta Emocij fiziologija Emocij igyvenimas Emocij iraika Geriausi intelektiniai gebjimai Gydytoj bendrumas G y v e n i m o trukm lkivedybiniai lytiniai santykiai Intelektas Kalba Kalbos suvokimas Matematiniai gabumai Menopauz Mokymosi laikas Morals raida Naujagimio mgdiojimas Normos Nutukimas Paintin raida Paauglyst Prieraiumas Psichikos sutrikimai Pyktis Rpinimasis kno svoriu Senjimas

19 SKYRIUS. Socialin vairov

713

Schizofrenija Skyrybos Suvokimas Vadovavimas dalyvaujant Vaidmenys Vaik aukljimas Valgymo sutrikimai Vyraujanti ranka Saviudyb Sau palankus alikumas Socialins atsakomybs norma Socialinis laikrodis Somatoforminiai sutrikimai Su darbu susijusios vertybs Temperamentas

Apie vyr ir moter

psichologij:

Aborto sukeliamas stresas Alkoholizmas A n k s t y v a s i s ir v l y v a s i s berniuk bei mergaii brendimas Bendrinis vardis jis" Dieta Depresija Emocij vertinimas

Freudo poiris Gydytojo vizitai Hormonai ir agresija, lytinis elgesys, lytin raida Iaginimas Jautrumas kvapams Kno vaizdas Lyties etikets Lytin raida Maitinimas krtimi Medicinos problemos Menopauz Moter darbinimas Pagalbos gavimas Pornografija Priemenstruacinis sindromas Ryiai Rkantys vyrai ir moterys Seksualin prievarta Seksualumas Suaugusi vyr ir moter raida irdies ligos Tvyst Valgymo sutrikimai Vyr ir moter morals raida Vyr ir moter sapnai Vyr ir moter saviudybs

Kasdienis statistinis mstymas

PRIEDAS

Mokslins fantastikos krjas H.G.Wellsas numat, kad veiksmingam pilieiui vien dien statistikai mstyti taps taip pat btina kaip mokti skaityti bei rayti". Jeigu Wellsas statistiniu mstymu vadino ne mokjim apskaiiuoti duomenis, o statistinio samprotavimo taisykli supratim, tuomet tokia diena jau atjo. iandienin statistika yra rankis, padedantis pamatyti ir vertinti tai, ko nemato plika akis. io priedo tikslas nra padaryti jus statistikos iminiais. Jis siekia padti jums, kasdien samprotaujant, pasinaudoti statistinio mstymo galia taip, kad galtumte:
- tinkamai tvarkyti ir aikinti rezultatus; - realiai apibendrinti atskirus atvejus; - tobulinti savo kritinio mstymo gdius; - tapti valgesniais spaudoje skelbiam tyrim vartotojais.

DUOMEN APRASYMAS S kirstiniai Centrins tendencijos Variacija Koreliacija

Apgaulinga koreliacija Regresija vidurkio link

ATSKIR ATVEJ APIBENDRINIMAS Populiacijos ir imtys

1 taisykl: atstovaujamosios imtys yra geriau negu alikosios. 2 taisykl: atsitiktins sekos gali neatrodyti atsitiktins. 3 taisykl: geriau daugiau atvej negu maiau. 4 taisykl: maiau kintantys stebiniai yra geriau negu labai kintantys stebiniai.

Pirmiausia supaindinsiu jus su keliomis pagrindinmis statistikos svokomis ir formulmis. Net jei js neturite polinkio matematikai, likite su manimi ir skaitykite kartotinai, kur tai btina. Nustebsite, kaip paprasta suprasti pagrindus.

Skirtum

tikrinimas

DUOMEN

APRAYMAS

Ir tyrintojai, ir visi kiti stebi ar renka duomenis, kuriuos btina tvarkyti bei aikinti. Pavelkime, kaip galime tai veiksmingai atlikti.

PRIEDAS. K a s d i e n i s statistinis m s t y m a s

715

Skirstiniai
Laura dirba universiteto primimo tarnyboje. Stengdamasi numatyti, kuriems stojantiesiems turt geriau sektis jos mokykloje, ji periri j vidurins mokyklos paymius, mokslumo verius, biografijos duomenis ir rekomendacinius laikus. Nordama suinoti, kaip stojantiesiems anksiau seksi mokslas, ji pervelgia j bylas ir susidaro tam tikr spd. Taiau yra per daug informacijos, kuri reikt prisiminti. Be to, ji ino, kad jos spdis priklauso nuo to, kaip yra pasiekiama atmintyje laikoma informacija, kad spd danai lemia vaizdingi ir kratutiniai pavyzdiai (r. 331 p. pasiekiamumo euristika"). Todl vietoj to, kad pasikliaut savo spdiais, ji pradeda tvarkyti stojanij mokyklos paymi vidurkius (PV), sudarydama dani skirstin (P-l lentel). Tam ji visus verius suskirsto lygius intervalus ir suskaiiuoja, kiek veri patenka kiekvien interval. (I tikrj P - l pav. pateiktas atsitiktinai parinkt 50 antrakursi i mano universiteto vidurins mokyklos PV dani skirstinys.) Kad lengviau bt susidaryti bendr vaizd, Laura pavaizduoja dani skirstin grafiku, kuris vadinamas histograma (P-l pav.). ia intervalo veri danis vaizduojamas stulpeliu. i histograma padeda Laurai pamatyti, kur madaug yra kiekvieno konkretaus studento vertis lyginant su kitais. Kiekvieno studento vertinim ji gali ireikti procentiniu rangu, kuris yra veri, maesni u tam tikr vert, procentinis santykis. Studento, kurio procentinis rangas yra 99, PV virija 99% student paymi vidurkius. (Niekada procentinis rangas negali bti 100. Joks vertis niekada negali viryti 100% moni veri, nes jis priklauso vienam i i moni.)

P-1 LENTEL. 50 student vidurins mokyklos paymi vidurki dani skirstinys

INTERVALAS 3.51-4.00 3.01-3.50 MONI SKAIIUS 23 6

2.51-3.00 2.01-2.50

16 5

Ui 3 5

s
2.01-2.50 2.51-3.00 3.51-4.00 Vidurins mokyklos PV P - l pav. P - l lentelje pateikt 50 student vidurins mokyklos paymi vidurki danio pasiskirstymo histograma.

C O

Vyrai M

Moterys

Vyrai

... Moterys (b)

P-2 pav. Dvi histogramos, lyginanios 50 student imties vyr ir moter vidurins mokyklos paymi vidurkius. Atkreipkite dmes, kaip dl dviej grafik vertikaliojo matmens skirtum tas pats vidurki skirtumas gali atrodyti (a) maas ar (b) didelis.

716

spjimas: atidiai nagrinkite statistinius grafikus. Atsivelgiant tai, k norima pabrti, grafikas t pat skirtum gali pavaizduoti kaip didel arba kaip ma. Pavyzdiui, Laura gali pavaizduoti vaikin ir mergin PV skirtum kaip ma arba kaip didel, - tai priklauso nuo jos pasirinkt vertikaliosios aies vienet (P-2 pav.). Pamokymas: analizuodami knygose, urnaluose ar televizijoje pateiktus statistinius grafikus, visuomet perskaitykite pavadinimus.

I ARIAU. F l o r e n c e N i g h t i n g a l e : s t a t i s t i k o s p a n a u d o j i m o pradinink
Pasaulis prisimena Florence Nightingale kaip vien i pirmj slaugytoj ir ligonini reformator. Maiau inomas jos naujovikas statistikos panaudojimas. Silydama medicinos reformas, Nightingale taip pat tobulino statistin apraym: ji sukr vienod visoms ligoninms bd pateikti statistikos informacij. Ji irado pyrago" diagram, kurioje proporcijos vaizduojamos kaip skritulins diagramos pleitai. Be to, ji siek, kad statistikos mokymas bt trauktas auktojo isilavinimo program. Vienoje savo analizje Nightingale palygino brit kareivi ir civili moni miri skaii taikos metu. Ji atskleid, kad kareivi, gyvenusi barakuose sunkiomis slygomis, mirtingumas buvo beveik dvigubai didesnis negu to paties amiaus ir lyties civili moni mirtingumas. Ji, pasinaudodama 2% kareivi mirtingumu, tikino Karalien ir premjer steigti Karalikj kariuomens sveikatos komisij. Tai beveik nusikaltimas, ra ji, kad kariuomenje i 1000 moni 20 mirta, tai tas pat, kas kasmet iveti 1100 moni Salisburio lygum ir suaudyti." Bernardas Cohenas (1984) ra, kad Nightingale atsidavimas statistikai gerokai virijo jos domjimsi sveikatos apsaugos reforma ir buvo glaudiai susijs sujos religiniais sitikinimais. Pasak jos, socialinius reikinius valdantys dsniai, ms moralins paangos dsniai yra Dievo statymai, kuriuos atskleisti gali statistika."

Centrins tendencijos
Andrew yra vyriausybs tarnautojas. Nordamas nustatyti savo srities ma miesteli skurdo lyg, jis renka duomenis apie j gyventoj pajamas. Nordamas supaprastinti savo uduot, jis gali pirmiausia suskaiiuoti kiekvienam miesteliui bding pajam dyd, arba centrin tendencij. Kiekvienam veri (iuo atveju pajam) skirstiniui gali bti taikomi trys centrins tendencijos matai. Paprasiausias i j yra moda - daniausiai pasitaikantis vertis. Daniausiai naudojamas yra vidurkis, arba aritmetinis vidurkis (vis veri suma dalijama i veri skaiiaus). Mediana yra vidurinis vertis - 50-as procentilis. Jei visus verius suraysite eil nuo didiausio iki maiausio, pus j bus vir medianos ir pus - emiau jos. Kai veri (arba pajam) skirstinys yra nesimetrikas, trys centrins tendencijos matai teikia mums skirting informacij. Tarkim, kad pirmojo miestelio eimos vidutins metins pajamos yra 19 000

PRIEDAS. Kasdienis statistinis m s t y m a s

717

doleri, o antrojo - tik 13 000 doleri. I pradi Andrew gali pamanyti, kad antrajame mieste daugiau eim skursta. Taiau P-3 pav. rodo, kad i tikrj pirmajame miestelyje, kuriame gyvena keli turtingi darbdaviai ir gana nedaug maai apmokam darbuotoj, daugelio eim pajamos yra maesns kaip 10 000 doleri. Pamokymas: visuomet atkreipkite dmes tai, koks naudojamas centrins tendencijos matas, ir pamstykite, ar keli netipiki veriai neikreipia vaizdo?

Brazilijoje vidurkis udarbio doleri. bio

1984 buvo K tai mediana

metais doleri, buvo sako apie

udarbio o 808 udarBrazilijoje?

1720

pasiskirstym

P - 3 pav. Andrew tirto pirmojo miestelio pajam pasiskirstymo grafinis vaizdas iliustruoja tris centrins tendencijos matus - mod, vidurk ir median. Atkreipkite dmes, kaip dl keli dideli pajam vidurkis - atramos takas, ilyginantis pusiausvyr - pasidaro apgaulingai didelis.

9 10

12 Vidurkis

tt
Moda Mediana Viena eima eimos pajamos tkstaniais doleri

Variacija
Danai naudinga inoti, kokio dydio yra kiekvieno veri skirstinio variacija. Ar veriai panas, ar plaiai isisklaid? veri kitimo plotis- atstumas tarp maiausio ir didiausio verio - tik grubiai vertina variacij, nes vos vienas kratutinis vertis kitais atvilgiais vienodoje grupje sukuria apgaulingai didel kitimo plot. Jeigu vienos maos klass visi egzamino veriai yra tarp 70 ir 80, iskyrus vien vert 20, kitimo plotis 60 (80-20=60) klaidingai atspindt faktins variacijos dyd. Standartinis matas, rodantis, kiek veriai nukrypsta vienas nuo kito, yra standartinis nuokrypis. Jis geriau vertina, ar veriai sukaupti ar isisklaid, nes naudojama informacija apie kiekvien vert. Standartinis nuokrypis yra svarbus ir stebtinai paprastai apskaiiuojamas: 1) skaiiuojamas skirtumas arba nuokrypis tarp kiekvieno verio ir vidurkio; 2) ie nuokrypiai keliami kvadratu; 3) randamas j vidurkis; 4) i io vidurkio traukiama kvadratin aknis.

718

P2 LENTEL. Standartinis
SPYRIO NUOTOLIS 36 38 41 45 Vidurkis=160/4=40

nuokrypis
NUOKRYPIO KVADRATAS 16 4 1 25 Suma (nuokrypi)2=46

NUOKRYPIS NUO VIDURKIO (40 METR) -4 -2 +1 +5

_ . , /Suma (nuokrypi)2 /46 Standartinis nuokrypis =a; DIS =aI- ^ , -Alr - 3.4m " veri skaiius V 4

Pavyzdiu gali bti Peteris, universiteto futbolo komandos aidjas. Nordamas vertinti aidimo paang, jis ymi kiekvieno savo spyrio nuotol. Jis nepasitiki savo pirmuoju spdiu apie tai, kiek vienodi jo spyriai. Po pirmj futbolo varyb Peteris suskaiiuoja savo keturi spyri standartin nuokryp (P-2 lentel). Nordamas suprasti ios statistikos reikm, Peteris turi inoti, kaip veriai link pasiskirstyti. Gamtoje dideli kiekiai duomen - auktis, mas, IQ veriai, paymiai, spyri nuotolis (bet ne pajamos) - danai sudaro apytikriai simetrik, varpo pavidalo skirstin. Dauguma atvej yra netoli vidurio ir maiau - prie abiej krat. is varpo pavidalo skirstinys yra labai tipikas, todl j vaizduojanti kreiv vadinama normalija kreive. Kaip pavaizduota P-4 pav., svarbus normaliosios kreivs poymis yra tai, kad beveik 68% vis atvej patenka vieno standartinio nuokrypio abi puses nuo vidurkio - ribas (Peterio atveju, 3,4 metr apie jo 40 metr vidurk). 95% vis atvej patenka dviej standartini nuokrypi ribas. II skyriuje Intelektas" buvo rayta, kad apie 68% moni, atlikusi intelekto testus, veriai patenka 15 IQ tak (1 standartinis nuokrypis) nuo 100 ribas. Apie 95% gauna verius 30 tak (2 standartiniai nuokrypiai) ribose.

99.7% / 9 5 % \ . ' >

/
I

^68%

Koreliacija
ioje knygoje danai klausiama, kaip siejasi du dalykai: kaip glaudiai siejasi tarpusavyje dvyni asmenybi veriai? Kiek tiksliai IQ numato paymius mokykloje? Kaip danai stresas ipranaauja lig? Nordami isiaikinti, ar vienas veri rinkinys siejasi su kitu rinkiniu, vl pradkime nuo grafinio vaizdo, vadinamo takine diagrama. P-5 pav. a pavaizduotas 50-ies anksiau mint universiteto student SAT veri ir pirmj met universitete PV. Kiekvienas takas grafike atitinka iuos du kiekvieno

- 3 - 2 - 1 0 1 2 3 Standartinis nuokrypis : : : : : : : 55 70 85 100 115 130 145 Wechslerio IQ veriai

P - 4 pav. Normalioji kreiv. Danai duomenys sudaro varpo formos normalij kreiv, kur 68% atvej patenka vieno standartinio nuokrypio nuo vidurkio ribas, ir 95% atvej - dviej standartini nuokrypi ribas. Pavyzdiui, WAIS teste vidurkiui priskiriama 100 tak vert, o vienam standartiniam nuokrypiui - 15 tak; taigi 68% moni veriai yra tarp 85 ir 115, o 95% - tarp 70 ir 130.

PRIEDAS. K a s d i e n i s statistinis m s t y m a s

719

P - 5 pav. Takiniai grafikai: a - ryi tarp bendr SAT veri ir pirmojo kurso student paymi vidurkio; b - stipresnis ryys tarp vidurins m o k y k l o s ir p i r m o j o kurso student paymi vidurkio, ityrus 50 student. Kiekvienas takas v a i z d u o j a vieno studento duomenis.

1025 SAT veriai a

3.5 4.0 Vidurins mokyklos paymi vidurkis

studento verius. P-5 pav. b parodyta takin diagrama, kurioje vaizduojamas ryys tarp i student vidurins mokyklos PV ir universiteto PV. Koreliacijos koeficientas yra statistinis matas, rodantis kaip stipriai susij du veri rinkiniai. Jis gali kisti nuo + 1,00, reikianio, kad vieno rinkinio veriai didja tiesiogiai proporcingai kito rinkinio veriams, 0,00, rodanio, kad veriai nesusij, iki -1,00, reikianio, kad vieno rinkinio veriams didjant kito rinkinio veriai lygiai taip pat maja. (Atkreipkite dmes, kad neigiama koreliacija neturi nieko bendra su ryio stiprumu ar silpnumu; ji rodo dviej dalyk atvirktin ry. Silpnos koreliacijos, rodanios silpn ry ar jo nebuvim, koeficientas artimas nuliui.) Dabar vl pavelkite takines diagramas P-5 pav. Ar koreliacijos juose atrodo teigiamos ar neigiamos?

Ideali teigiama koreliacija (+ 1,00)

Nra ryio (0,00)

Ideali neigiama koreliacija

1,00)

Kiekvienoje P - 5 pav. diagramoje tak grups posvyris auktyn ir i kairs dein rodo, kad du veri rinkiniai yra link kilti kartu. Vadinasi, koreliacija yra teigiama: +0,64 SAT ir universiteto PV ryys pavaizduotas P-5 pav., a, ir stipresnis +0,80 vidurins mokyklos PV ir universiteto PV ryys pavaizduotas P - 5 pav., b. Didjant SAT veriams ir ypa vidurins mokyklos

720

paymiams, didja ir student paymiai. (PV-PV ryys iliustruoja gerai inom dalyk, kad geriausiai mogaus bsim elges galima numatyti i jo elgesio panaiomis situacijomis praeityje. Taiau mons gali keistis ir keiiasi.) Skyrelio pradioje minjau, kad statistika gali padti pastebti tai, ko nesimato plika akimi. Nordami sitikinti patys, pamginkite nustatyti, ar yra ryys ir jei taip, koks jis tarp dviej veri rinkini, nepavaizduot takine diagrama. Pavyzdiui, Elaine domina, ar vyr gis koreliuoja su j temperamentu. Ji imatavo 20 vyr g, o kas nors kitas, nesusijs s u j o s tyrimu, vertino j temperament (nuo 0 - ypa ramaus ir taikaus iki 100 - ypa reaktyvaus). ie duomenys buvo surayti P - 3 lentel. Ar turdami visus reikiamus duomenis, galite pasakyti, jog tarp gio ir temperamento: 1) teigiama koreliacija; 2) beveik nra koreliacijos; 3) yra neigiama koreliacija? Lygindami P - 3 lentels stulpelius, dauguma moni iri labai silpn ry tarp gio ir temperamento. I tikrj, iame siv a i z d u o j a m a m e p a v y z d y j e koreliacija yra nedidel teigiama, +0,57 (tai pamatytumte, sudar takin diagram). Jeigu mes negalime pamatyti ryio tarp duomen, pateikt taip sistemingai kaip ioje lentelje, tai kiek tiktina, kad j velgsime kasdieniame gyvenime? Norint pamatyti tai, kas yra tiesiai prie mus, kartais prireikia statistikos. mons lengvai pastebi lytin diskriminacij, kai pateikiama statistikai apibendrinta informacija apie darbo lyg, darbo sta, laimjimus, lyt ir atlyginim. Taiau jie retai pastebi i diskriminacij, kai ta pati informacija pateikiama atvej skaiiumi (Twiss ir kt., 1989). Pamokymas. Koreliacijos koeficientas nieko nesako apie prieast ir padarin, bet padeda geriau suprasti pasaul, atskleisdamas, kaip du dalykai i tikrj siejasi tarpusavyje. APGAULINGOS KORELIACIJOS. Kartais mes taip pat matome" ryius, kuri nra. Suvokiama koreliacija, kurios i tikrj nra, yra apgaulinga koreliacija. Kai esame sitikin, kad tarp dviej dalyk yra ryys, esame link pastebti ir prisiminti pavyzdius, kurie patvirtint ms sitikinim (Trolier ir Hamilton, 1986). Vieno eksperimento metu mons mat hipotetinio 50 dien trukusio tyrimo rezultatus (Ward ir Jenkins, 1965). Kiekvien i 50 dien tiriamieji suinodavo, buvo ar nebuvo lietaus debes, lijo ar nelijo. I tikrj pateikiami rezultatai" buvo atsitiktiniai; jie nerod ryio tarp lietaus debes ir lietaus. Taiau tiriamieji paprastai suvokdavo tai, ko jie ir tikjosi - teigiam ry tarp debes ir lietaus. Kadangi mes esame jautrs dramatikiems ar neprastiems vykiams, ypa tiktina, kad pastebsime ir siminsime, kai du tokie

Keletas teigiamos pavyzdi:

koreliacijos

Smurtas prie vaik ir vaiko agresyvumas Isilavinimas ir udarbis Laimjim motyvacija ir paymiai

Keletas neigiamos pavyzdi:

koreliacijos

Savi v er t ir depresija Amius ir gilus miegas Stresas ir sveikata

P-3 LENTEL. 20 vyr gis ir temperamentas

TIRIAMASIS 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 UGIS, CM 203,2 154,9 188,0 157,5 195,6 162,6 180,3 185,4 160,0 172,7 160,0 200,7 175,3 190,5 152,4 193,0 167,6 177,8 180,3 177,8 TEMPERAMENTAS 75 66 60 90 60 42 42 60 81 39 48 69 72 57 63 75 30 30 84 39

PRIEDAS. Kasdienis statistinis mstymas

721

vykiai pasirodys vienas po kito, pavyzdiui, spjim apie netikt telefono skambut ir i tikrj vliau suskambjus telefon. Jei po spjimo skambuio nebna, mes reiau tai pastebime ir vliau neprisimename. Panaiai ir pozityviai mstani moni, gydom nuo vio, pavyzdiai daro spd tiems, kurie tiki teigiam nuostat galia veikiant lig. Taiau, norint isiaikinti, ar tikrai pozityvus mstymas turi takos vio ligos gydymui, reikia dar trij ri informacijos. Pirmiausia turime vertinti, kiek toki pozityviai mstanij nepagijo. Be to, turime inoti, kiek i t, kurie nemgino gydytis pozityviu mstymu, pasveiko ir kiek nepasveiko. Nelyginant vis i grupi, vien keli teigiami vilting moni pavyzdiai dar nieko nesako apie tikr ry tarp nuostat ir ligos. Pamokymas. Pastebdami ir simindami rykius, atsitiktinius sutapimus, galime pamirti, kad jie yra atsitiktiniai, ir manyti, kad tarp j yra ryys. Taigi galime lengvai apsigauti, matydami tai, ko nra. REGRESIJA VIDURKIO LINK. Apgaulingos koreliacijos gali sukelti kit iliuzij - tai, kad mes galime kontroliuoti atsitiktinius vykius. Lojai, prisimin savo laimingus kauliuko metimus, gali pradti tikti, kad jie vl gali paveikti kauliuko riedjim, pavyzdiui, mesdami velniai, kad ikrist mai skaiiai, ir stipriai, kad ikrist dideli. Iliuzija, kad nekontroliuojami vykiai koreliuoja su ms veiksmais, irgi remiasi statistikos reikiniu, vadinamu regresija vidurkio link. Vidutiniai rezultatai yra tipikesni negu kratutiniai. Taigi po neprasto vykio kiti vykiai paprastai grta vidutin lyg; t. y. po neeilinio vykio paprastai prasideda eiliniai vykiai. Pavyzdi yra daug: krepininkai, kurie pirmajame klinyje mesdami visada pataiko arba kaip tik vis prameta, antrajame klinyje link regresuoti" (grti atgal) prie sau bdingesnio veiksm lygio. Studentai, kurie per egzamin gauna daug auktesnius arba daug emesnius negu paprastai verius, laikydami egzamin dar kart, paprastai grta prie savo vidurkio. Nepaprast nejutimin suvokim rodantys tiriamieji, kurie paneigia atsitiktinum pirmojo bandymo metu, beveik visada praranda savo psichikos galias" tikrinant dar kart ( reikin parapsichologai vadina silpimu"). Tai, atrodo, gana aiku, taiau danai pamirtama. Taigi normali statistin regresij (tiktin sugrim normali padt) kartais imame aikinti tuo, k nuveikme patys: Prastai atlik pirmj test, galime nusprsti nebeskaityti skyriaus santrauk prie viso skyriaus skaitym ir u kit test gauti geresn paym. Tada geresn rezultat bandome aikinti nauju studijavimo bdu.

722

Po netiktos nusikaltim bangos miesto taryba pradeda kampanij Stabdyk nusikalstamum!", ir nusikaltim skaiius tada grta ankstesnj lyg. Gali atrodyti, kad kampanija naudingesn negu i tikrj yra. Treneriai, koneveik savo aidjus po neprastai blogo aidimo pirmj varyb dal, gali jaustis dar taip neveltui, kai antrojoje varyb dalyje komandos aidimo kokyb pagerjo (gro normali padt). Mokslinink, laimjusi Nobelio premij, vlesni laimjimai danai bna menkesni, todl kai kas stebisi, kad Nobelio premija'trukdo krybikumui. Kai kurie mons sitikin, kad garbinami sportininkai (pavyzdiui, tie, kuri nuotraukos danai spausdinamos urnal vireliuose) vliau nebepasiekia ger rezultat. Kiekvienu i i atvej gali bti, kad tikrai elgesys kinta dl tam tikro poveikio. Taiau daugiau tiktina, kad ie reikiniai tik atspindi natrali elgesio tendencij i neprastos padties grti prastesn. Nemokjimas atpainti regresijos yra daugelio prietar ir kai kuri netinkam usimim altinis. Kadangi kasdieniam elgesiui bdingi atsitiktiniai svyravimai, mums gali atrodyti, kad, pakritikuotas u blog elges, mogus pradeda geriau elgtis (grta vidurkio link), o nuoirdiai pagirto mogaus elgesys pablogja (grta vidurkio link). Ironika, bet kartais regresija vidurkio link lemia, kad jauiamas atpildas u kit kritikavim ar bausm u kit gyrim (Tversky ir Kahneman, 1974). Pamokymas. Kai kintantis elgesys vl sunormalja, nereikia iekoti neprast paaikinim, kodl taip yra. Greiiausiai ia veikia regresija vidurkio link.

Jei kart supratote, kas tai yra tai regresij matysite visur. "
P s i c h o l o g a s Daniclis Kahncmanas,

ATSKIR ATVEJ

APIBENDRINIMAS

Jau sitikinome, kaip statistinis mstymas padeda mums sismoninti ir tiksliau apibdinti informacij. Statistinis mstymas, be to, padeda atlikti tinkam mstymo uol" nuo informacijos apie imt iki to, kas yra teisinga apskritai.

Populiacijos ir imtys
Populiacija - tai visa ta grup, kuri mus domina. Kad bt patogiau, danai stebime tik nedidel jos imt, o paskui rezultatus apibendriname ir pritaikome visai populiacijai. Universitete pa-

PRIEDAS. Kasdienis statistinis mstymas

723

sinekj su keliais studentais, apsilank keliose paskaitose, darome ivadas apie tai, kokie santykiai vyrauja student miestelyje ir kokia ia dstymo kokyb. Savait viedami Sietle, stebime or ir paskui pasakojame draugams, koks ten klimatas. Akivaizdu, kad turime labai atsargiai daryti ivadas, remdamiesi konkreiais vykiais ar monmis. Panagrinkime kelet taisykli, kuri turime laikytis, kai apibendriname atskirus atvejus.
PIRMOJI TAISYKL: ATSTO VA UJAMOSIOS IMTYS GERIA U NE-

GU ALIKOSIOS. Danai kyla pagunda pernelyg apibendrinti ityrus labai atrinktas imtis. Pavyzdiui, galima apsigauti sprendiant apie dviej grupi skirtum, jei lyginami kratutiniai t grupi nariai. 1988 met Olimpiadoje vyr 100 metr bgimo finalinse varybose dalyvavo beveik vien negrai. Ar tai daug mums pasako apie skirting rasi moni gebjimus bgti trumpas distancijas? I hipotetins iliustracijos P - 6 pav. matyti, kad, inodami, jog mogus priklauso X arba Y rasei, i esms nieko negalime pasakyti apie jo bgimo gebjimus. Tas pat tinka kalbant apie kit, nesportini, srii vaigdes, kai jomis tampa kokios nors vienos rass, kultros ar lyties mons. Nors, atrodo, tai suprantama, taiau i taisykl kasdieniame gyvenime yra danai pamirtama. Mes ypa link pernelyg apibendrinti, kai kratutinumai labai ryks. Administratoriaus, turinio (a) statistikai apibendrintus duomenis apie tai, kaip visi studentai vertina profesori Zeno ir (b) rykius dviej tusi student pasisakymus, spd apie profesori labiau lems du nepatenkinti studentai negu palanks daugelio kit student vertinimai. vaiuodami ikag i piet puss, mons mato eiles daugiabui nam alia autostrados ir gali pagalvoti: Koks baisus itas miestas". Parduotuvje, laukdamas eilje prie kasos, Georgas mato, kaip prie j stovinti moteris atsiskaito maisto kortele ir paskui nuvaiuoja kadilaku. Koks lengvas t socialinio aprpinimo apgavik gyvenimas!" - vliau jis pasakoja savo draugams. Kai yra tokios situacijos, sunku atsispirti pagundai apibendrinti remiantis keliais nebdingais, bet rykiais atvejais. Pamokymas. Geriausias apibendrinimo pamatas yra ne iskirtiniai kratutiniai atvejai, bet atstovaujamoji atvej imtis.
ANTROJI TAISYKL: ATSITIKTINS SEKOS GALI NEATRODYTI

Gebjimas bgti trumpas distancijas P - 6 pav. Hipotetins dviej rasi gebjimo bgti trumpas distancijas normaliosios kreivs. Kaip matyti, darant ivadas apie bendrus rasinius skirtumus, nereikt remtis kratutiniais atvejais.

ATSITIKTINS. Kaip buvo rayta 1 skyriuje, atstovaujamj bet kurios populiacijos imt sudarome, atrinkdami atsitiktin imt, kai kiekvienas populiacijos narys turi vienod galimyb bti atrinktas. Nors taip sudarytos, atsitiktins sekos danai neatrodo atsi-

724

tiktins. Jei eis kartus mesime monet, ar viena herbo (H) ir skaiiaus (S) ikritimo seka labiau tiktina negu kitos dvi: HHHSSS ar HSSHSH ar HHHHHH? Danielis Kahnemanas ir Amosas Tversky (1972) nustat, jog dauguma moni sitikin, kad labiausiai tiktina atsitiktin seka yra HSSHSH. I tikrj, visos manomos sekos yra vienodai tiktinos (arba, galima sakyti, vienodai netiktinos). Brido ar pokerio kort rinkinys, kuriame yra vien irdys nuo 10 aki iki tzo, atrodyt netiktinai; i tikrj, jis yra nei maiau, nei daugiau tiktinas negu bet kuris kitas rinkinys. Nesugebjimas atpainti atsitiktinio reikinio kaip tokio, gali skatinti mones iekoti ypatingo eilini vyki paaikinimo. sivaizduokite, kad vien ilt pavasario dien 4000 student susirenka monetos mtymo varybas. Tikslas yra imesti skaii. Pirmuoju metimu 2000 student tai pasiseka ir jie pereina antrj tur. Kaip galjote tiktis, apie 1000 i j patenka treij tur, 500 - ketvirtj, 250 - penktj, 125 - etj, 62 - septintj, 31 - atuntj, 15 - devintj ir 8 aidjai, paeiliui 9 kartus imet skaii, dar labiau susitelkia ir pasistengia pereiti deimtj tur. Dabar pralaimjusij minia sustingsta mirtinoje tyloje, kai ie monet mtymo inovai rengiasi parodyti savo nuostabius gebjimus. Veiksmas laikinai sustabdomas, kad keletas nealik mokslinink galt stebti ir uregistruoti netiktinus i talenting moni laimjimus. Deja, toliau jie visi imeta vien ar daugiau herb. inoma, - sako j gerbjai. - Monetos mtymo gdiai yra labai jautrs. Sunki, tempta atmosfera, kuri sukr mokslinis stebjimas, sutrikd j trap talent". Taiau kartais vykiai i tikrj atrodo tokie netiktini, kad mes visaip prieinams paprastam juos su atsitiktinumu siejaniam aikinimui. Tokiais atvejais statistikai danai yra maiau suglum. Kai Evelyn Marie Adams du kartus laimjo Niudersio (New Jersey) loterijoje, laikraiai ra, kad jos skms tikimyb buvo 1 i 17 trilijon. Keista? I tikrj, atsitiktinumas, kad konkretus mogus, perkantis po vien dviej Niudersio loterij biliet, laims abu kartus, yra 1 i 17 trilijon. Taiau statistikai Stephenas Samuelsas ir George McCabe (1989) teigia, kad, turint omenyje milijonus moni, perkani JAV loterij bilietus, buvo praktikai tikras dalykas", kad kuri nors dien kur nors kas nors dukart laims pagrindinius prizus. Statistik Persi Diaconiso ir Frederiko Mostellerio (1989) nuomone, pakankamai didelje imtyje bet koks iskirtinis vykis yra tiktinas". Ronas Vachonas buvo nustebintas beisbolo varybomis, vykusiomis 1990 met rugsj Bostone. Oaklando A grups aidjas Rickey

PRIEDAS. Kasdienis statistinis mstymas

725

Hendersonas mu tiesiai jam i eils du baudos kamuolius. Kad kakas panaaus turjo atsitikti Vachonui (kuris praleido abu kamuolius) buvo visai netiktina. Taiau, kad kada nors kam nors tai turjo atsitikti, visai manoma. iaurs Amerikoje vykis, kuris atsitinka tik vienam i 100 milijon moni, vyksta madaug 3 kartus per dien arba 1000 kart per metus. Pamokymas. irdami krepin, pasirinkdami akcijas ar mesdami monet, (r. I ariau") prisiminkite: atsitiktins sekos danai neatrodo atsitiktins. Net jei bsimojo vykio negalima numatyti i prie tai buvusi vyki, bus vienod vyki serija.
TREIOJI TAISYKL: GERIAU DAUGIAU ATVEJ NEGU MA-

IAU Kart stebjau tok atvej: vyresnij klasi moksleivis aplanko du universitetus, kiekvienam skirdamas po dien. Pirmajame jis nesirinkdamas pabna trijose paskaitose, kuriose mato protingus ir energingus dstytojus. Kitame universitete trys stebti dstytojai pasirod nuobods ir jo nesudomino. Grs namo, mokinys pasakoja draugams, kokie nuostabs dstytojai" yra pirmajame universitete ir kokia nuobodyb" antrajame. Ir vl mes inome, bet nekreipiame dmesio vien dalyk: ma imi maiau patikimi vidurkio vertinimai negu dideli imi. Metant monet 10 kart, ikritusi skaii santykis svyruoja labiau negu 100 metim imtyje. Kitaip sakant, vidurkis, ivestas i daugiau atvej, yra daug patikimesnis (maiau kintantis) negu maesnio atvej skaiiaus vidurkis. Tai inodami, galbt js kitaip atsakytumte klausim, kur udav Miigano universiteto psichologijos specialybs pirmakursiams tyrintojai Christopheris Jepsonas, Davidas Krantzas ir Richardas Nisbettas (1983):
Miigano universiteto registracijos tarnyba iaikino, kad paprastai po pirmojo semestro apie 100 Mokslo ir men fakulteto student paymi vidurkis yra 4,00. Taiau universitet baigia tik 10-15 student, kuri toks vidurkis. Kaip, js nuomone, galima tiksliausiai paaikinti tai, kad po pirmojo semestro yra daugiau student, kuri vidurkis 4,00, negu baigiani universitet?

Dauguma student nurod ias galimas vidurkio majimo prieastis: studentai daugiau dirba, praddami studijas negu jas baigdami". Maiau kaip tredalis atsakinjusij atpaino veikiant statistikos reikin: vidurkiai, vedami i maesnio dalyk skaiiaus, yra vairesni, todl pirmojo semestro pabaigoje yra daugiau labai ma ir dideli vidurki. Pamokymas. Neleiskite, kad vos keli vykiai padaryt jums pernelyg didel spd. Keli atvej apibendrinimai yra nepatikimi.

726

I ARIAU. Kai s e k a s i , tai sekasii, ar ne t a i p ? A t s i t i k t i n s s e k o s , ku rios n e a t r o d o a t s i t i k t i n s

Kiekvienas krepinio aidjas ar aistruolis ino", kad aidjai turi skmingus ir neskmingus laikotarpius. aidjai, kuriems sekasi, atrodo, negali nepataikyti, o tie, kuriems nesiseka, rodos, negali rasti krepio vidurio. Thomasas Gilovichas, Robertas Vallone ir Amosas Tversky (1985) apklaus vienos Filadelfijos komandos narius. aidj nuomone, pataikyti dar kart po gero metimo tikimyb yra 25% didesn negu po prasto metimo. Vienoje apklausoje 9 i 10-ies krepinio gerbj sutiko, kad aidjui didesn tikimyb pataikyti, kai pataik paskutiniuosius du ar tris metimus, negu, kai du ar tris kartus nepataik". Tikdami metim skme, aidjai palaiko t komandos nar, kuris jau pataik du ar tris kartus i eils, o daugelis treneri sodina ant atsargini suolelio t, kuris kelet kart i eils pramet pro al. Problema ta, kad tai netiesa. Kai Gilovichas ir jo bendradarbiai smulkiai ianalizavo individualius pataikymo rezultatus, paaikjo, kad Boston Celtics", New Jersey Nets", New York Knicks" ir Cornell University" komand vyrai ir moterys gana vienodai pataikydavo ir po skmingo, ir po neskmingo metimo. Ta pati 50% tikimyb ilieka ir nepataikius, ir pataikius tris kartus i eils. Taigi kodl aidjai ir irovai vienodai tiki, kad aidjai daniau pataiko, jei prie tai pataik, ir nepataiko, jei prie tai nepataik? Jei turime 20-ies metim (arba 20 monetos metim) eil su 50% taiklimetim, yra 5 0 - 5 0 tikimyb, kad pasitaikys ketur taikls metimai (arba monetos herbas) i eils, todl visai manoma, kad 1 mogus i 5 pataikys penkis ar eis kartus i eils. aidjai bei irovai pastebi ias atsitiktines serijas ir sukuria mit - karc sekasi, tam sekasi" ( P - 7 pav.). Toks neteisingas atsitiktini sek aikinimas tinka ir kitoms situacijoms. Ligonini darbuotojai kartais pastebi laikotarpius, kai gimsta daugiau mergaii ar berniuk. Negalvodami apie tai, kad atsitiktinse sekose esti tokios serijos, jie gali tok gimstamum aikinti paslaptingomis jgomis, pavyzdiui, mnulio fazmis. Panaiai daugelis investuotoj tiki, kad bendrosios investicijos, kurioms keleri metai buvo skmingi, greiiausiai ir toliau bus skmingesns u tas, kurioms buvo keleri blogi metai. Remdamiesi tokia prielaida, investicij biuleteniai pranea apie l panaudojimo rezultatus, bet, kaip paymi ekonomistas Burtonas Malkielas (1989a), ankstesnis l panaudojimas neleidia numatyti bsim rezultat. Kai buvo keleri skming ar neskming investavimui met serijos, mes klaidingai galvojame, kad praeities skm numato skm ateityje.

aidjas B

V$

$ <>|99 S?9 9
99
m

S?9
i

ww
W

VilH 9

9ff> V

P - 7 pav. Kurio aidjo metimai atsitiktiniai? ia pavaizduota dviej aidj, kurie pataik 50%, 21 i eils einantis metimas, ir paymta, ar pataik ar

nepataik. Kurio aidjo metim seka iose imtyse yra panaesn t, kuri laikome atsitiktine seka? (r. 727 p.) (i Barry Ross, Discover", 1987).

KETVIRTOJI GERIAU

TAISYKL:

MAIAU

KINTANTYS STEBINIAL

STEBINIAI

YRA

NEGU LABAI

KINTANTYS

Vidurkiai, apskai-

iuoti i maai kintani veri (pavyzdiui, Peterio spyri nuotolis, kuris skyrsi tik 9 metrais), yra patikimesni negu vidurkiai, apskaiiuoti i labai kintani veri. Jeigu keturi Peterio spy-

PRIEDAS. Kasdienis statistinis m s t y m a s

727

riai pirmajame aidime bt nuo 20 iki 60 metr, mes btume maiau tikri, kad jo 40 metr spyrio vidurkis bus artimas spyri antrajame aidime vidurkiui. Tai galima suprasti ir intuityviai. Galbt js atsakytumte taip, kaip atsak daugelis student kito Nisbetto ir jo bendradarbi eksperimento metu (1983): sivaizduokite ess tyrintojas, atsidrs maai inomoje saloje pietrytiniame Ramiojo vandenyno pakratyje. Susitinkate tris vietinius apknius ir rudaodius gyventojus. Kaip jums atrodo, kuri dalis ios salos vietini gyventoj yra apkni? O kiek rudaodi? inodami, kad geografinje grupje kno svoris yra labiau kintantis dydis negu odos spalva, daugiau student tikjosi, kad visi salos mons bus rudaodiai negu visi apkns. Na ir puiku. Problem ikyla, kai darome klaiding prielaid, kad grups yra santykinai vienars. Paprastai taip galvojama apie neinomas kitas" grupes moni. Daugelis eksperiment rodo, kad neinomas grupes laikome esant labiau vienares negu tas, apie kurias daug inome. Turdami tai omenyje, pamginkite sivaizduoti es George Quattrone ir Edwardas Joneso (1980) studentai. Jiems buvo parodytas vaizdo raas apie mog, kuris, laukdamas eksperimento, renkasi, ar sdti vienam ar kartu su kitais. Vieniems Princetono universiteto studentams buvo pasakyta, kad nufilmuotas mogus yra i Princetono; kitiems jis buvo pristatytas kaip atvyks i Rutgerso. Paprayti atspti, kuri dalis kit eksperimento dalyvi panaiai pasirinks laukti vieni ar su kitais, stebtojai buvo labiau link apibendrinti, remdamiesi vieninteliu atveju, kai stebimas mogus tariamai buvo i kito universiteto. Pavyzdiui, jeigu nufilmuotas mogus pasirinko sdti su kitais, ir buvo pasakyta, kad jis yra i Rutgerso, Princetono stebtojams susidaro spdis, kad dauguma Rutgerso student mgsta bendrauti, ir spja, kad dauguma tiriamj i Rutgerso pasirinks sdti su kitais. (Panaiai Rutgerso studentai buvo labiau link pernelyg apibendrinti, remdamiesi tariamu Princetono studento elgesiu negu tariamu Rutgerso studento elgesiu.) Pamokymas. Vienodesni, maiau kintantys stebiniai i tikrj yra geresnis pamatas apibendrinimui negu labai skirtingi stebiniai. Taiau danai kit grupi mones neteisingai suvokiame esant vienodesnius negu jie yra i tikrj.

Atsakymas P-7 pav. (726 p.): aidjo B, kurio rezultatai gali atrodyti labiau atsitiktiniai, metim sekoje i tikrj yra maiau serij negu bt galima tiktis i atsitiktins sekos. iems aidjams, kaip ir metantiems monet, apie 50% metim rezultatas turt pasikeisti prieingu. Taiau aidjo B rezultatas keiiasi 70% kart (14 kart i 20): pataikius kitas metimas yra neskmingas, ir atvirkiai. aidjas A laimi takus atsitiktinai: rezultatas 10 kart i 20 skiriasi nuo prie tai buvusio.

Skirtum tikrinimas
Taigi mes galime labiau pasitikti apibendrinimais, padarytais remiantis imtimis, kurios: 1) atstovauja ms tiriamajai populiacijai;

728

2) didesns, o ne maesns; 3) maiau, o ne daugiau kintanios. ios taisykls galioja ir daromoms ivadoms apie skirtumus tarp grupi. Taigi, kada galime apibendrinti skirtum, kur stebjome: pavyzdiui, vyr ir moter paymi vidurki skirtum (P-2 pav.) viso universiteto vyr ir moter populiacijai? Nusprsti mums padeda statistikos testai, rodantys toki skirtum patikimum. Kad suprastumte j logik, jums nebtina suprasti, kaip jie skaiiuojami. Kai dviej imi vidurkiai yra patikimi j atstovaujam populiacij matai (kiekvienas j apskaiiuotas i didelio skaiiaus stebini, kuri nedidelis standartinis nuokrypis), tuomet ir skirtumas tarp imi greiiausiai yra patikimas. Kai dviej imi vidurkiai labai skiriasi, dar labiau tiktina, kad tas skirtumas atspindi real skirtum tarp j populiacij. Taigi, kai imi vidurkiai yra patikimi ir skirtumas tarp j yra didelis, sakome, kad skirtumas yra statistikai reikmingas. Vadinasi, labai tiktina, kad skirtumas atspindi tikrai esant skirtum ir nra tik atsitiktins variacijos tarp imi padarinys. Skaitydami apie tyrimus, turtumte prisiminti, kad skirtumas tarp pakankamai dideli ar pakankamai vienari imi gali bti reikmingas", bet nesvarbus. Pavyzdiui, lyginant keli imt tkstani pirmagimi ir nepirmagimi IQ, nustatyta, kad vienu ar dviem balais auktesni pirmagimi vidutiniai veriai labai reikmingai skiriasi nuo nepirmagimi vidutini veri (Zajonc ir Markus, 1975). Pamokymas. Statistinis reikmingumas" nra lygus svarbumui; jis rodo, jog labai tiktina, kad skirtumas yra neatsitiktinis. Pagrindiniai statistikos metodai, aptarti iame priede, gali padti jums kritikai mstyti: aikiau pastebti tai, ko kitaip galite nepastebti ar klaidingai isiaikinti, ir tiksliau apibendrinti savo stebimus. mons, suprantantys ir taikantys statistikos taisykles, msto racionaliau (Nisbett ir kt., 1987). Tam reikia mokytis ir praktikuotis, bet, norint tapti isilavinusiu mogumi, btina isiugdyti gebjim aikiai ir kritikai mstyti. Bakalauro laipsnio prasms ir tikslo apibdinimo projekte (1985) ikalbingai nurodomi svarbiausi auktojo isilavinimo siekiniai:
Koleduose ir universitetuose ypa didel dmes reikia skirti mstymui. Deja, mstymas gali bti tingus. Jis gali bti nerpestingas... Jis gali bti ikreiptas, klaidinantis, baugintas... Studentai turi dideli nelavinam ir nenaudojam gebjim logikai mstyti, kritikai analizuoti ir tyrinti, bet ie gebjimai nra savaimingi; juos ugdo vairus mokymas, patirtis, skatinimas, netikslum taisymas ir pastovus naudojimas."

PRIEDAS. Kasdienis statistinis m s t y m a s

729

SANTRAUKA
iandien bti isilavinusiam, vadinasi, mokti taikyti paprastas statistikos taisykles kasdieniam mstymui. Norint aikiau ir kritikiau mstyti apie duomenis, nebtina prisiminti sudtingas formules. Aptardami, kaip sutvarkyti ir aprayti duomenis sudaryti skirstinius, apskaiiuoti centrins tendencijos matus, variacij ir koreliacij, - iskyrme penkis praktinius patarimus: 1. Matydami knygose, urnaluose ar televizijos ekrane statistinius grafikus, visuomet perskaitykite pavadinimus. 2. Visuomet atkreipkite dmes, koks centrins tendencijos matas naudojamas, ir pamstykite, ar keli netipiki veriai j neikreipia. 3. Koreliacijos koeficientas nieko nesako apie prieast ir padarin, bet padeda aikiau suprasti pasaul, atskleidiant, kokio stiprumo ryys yra tarp dviej dalyk. 4. Pastebdami ir simindami rykius, atsitiktinius vykius, galime pamirti, kad jie yra atsitiktiniai, ir matyti juos susijusius. Taigi galime lengvai apsigauti, matydami tai, ko nra. 5. Kai nepastovus elgesys vl tampa normalus, nereikia iekoti nepaprast paaikinim, kodl taip yra. Greiiausiai ia veikia regresija vidurkio link. Aptardami, kaip tinkamai galime pereiti nuo duomen imi prie ivad apie tai, kas apskritai teisinga, iskyrme dar penkis praktinius pamokymus: 6. Tiksliausiai galima apibendrinti, remiantis ne iskirtiniais kratutiniais atvejais, bet atstovaujamomis atvej imtimis. 7. irdami krepin, pasirinkdami akcijas ar mesdami monet, prisiminkite statistikos taisykl, kad atsitiktins sekos danai gali neatrodyti atsitiktins. Net jei bsimojo rezultato negalima numatyti, galima laukti, kad bus vienod rezultat laikotarpis. 8. Stenkits, kad vos keli vykiai nepadaryt jums per didelio spdio. Apibendrinimai, kurie remiasi vos keliais atvejais, yra nepatikimi. 9. Vienodesni stebiniai yra geresnis pamatas apibendrinti negu labai vairs stebiniai, taiau mes danai kit grupi mones neteisingai suvokiame kaip vienodesnius tarpusavyje, negu jie i tikrj yra. 10. Statistinis reikmingumas" nra lygus svarbumui. Jis reikia, kad nustatytas skirtumas greiiausiai yra neatsitiktinis.

SIMINTINI TERMINAI IR SVC

Dani skirstinys. Atskir veri, esani kiekviename i lygaus dydio interval, skaiiaus sraas. Histograma. Stulpeli grafikas, vaizduojantis dani skirstin. Procentinis rangas. Skirstinio veri, kurie yra maesni u tam tikr vert, procentinis santykis. Moda. Daniausias skirstinio vertis. Vidurkis. Aritmetinis skirstinio vidurkis, gaunamas sudjus visus verius ir padalijus sum i veri skaiiaus. Mediana. Vidurinis skirstinio vertis; pus veri yra aukiau jo ir pus - emiau. Kitimo plotis. Skirtumas tarp didiausio ir maiausio skirstinio veri. Standartinis nuokrypis. veri kitimo matas; nustatomas: 1) suskaiiuojant kiekvieno verio nuokryp nuo vidurkio; 2) paklus tuos nuokrypius kvadratu; 3) suskaiiavus j vidurk; 4) itraukus i vidurkio

730

Normalioji kreiv (arba normalusis skirstinys). Simetrika, varpo formos kreiv, apibdinanti daugelio ri duomen isidstym; dauguma veri yra netoli nuo vidurkio (68% j patenka vieno standartinio nuokrypio nuo vidurkio ribas) ir j vis maja skirstinio krat link. T a k i n d i a g r a m a . Grafinis tak grupi vaizdas, kur kiekvienas takas atitinka dviej kintamj vertes (pavyzdiui, studento vidurins mokyklos ir universiteto paymi vidurkiai). Tak sudaromas posvyris leidia suprasti ryio tarp dviej kintamj laipsn ir krypt. (Dar vadinama takiniu grafiku.) Koreliacijos koeficientas. Ryio tarp dviej veri rinkini krypties ir stiprumo matas. Esant teigiamam ko-

reliacijos koeficientui, dviej rinkini veriai didja maja kartu (pavyzdiui, vidurins mokyklos ir uhi\l : siteto paymi vidurkiai). Neigiamos koreliacijos koeficientas rodo, kad, vienam veriui majant, didja (pavyzdiui, ryys taip saviverts ir depresijos

Apgaulinga koreliacija. Suvokimas ryio, kur jo n:..

Regresija vidurkio link. Kratutini ar neprast vr:.
tendencija grti atgal (regresuoti) vidurkio link. P o p u l i a c i j a . Visi grups atvejai, i kuri tyrimui irenkamos imtys.

Statistinis reikmingumas. Statistikos teiginys ap:.

tai, kiek tiktina, j o g gautas rezultatas nra atsitiktinis.

Specialij termin odynas

Abipusiai akla metodika. Tokia eksperimento metodika, kai nei tiriamasis, nei tiriantysis neino, ar tiriamasis i tikrj veikiamas ar gauna placeb. Daniausiai is bdas naudojamas tiriant vaist poveik. (20 p.) Abipusis determinizmas. Sveikaujanios asmenybs ir aplinkos veiksni takos. (497 p.) Absoliutus slenkstis. Maiausias dirginimas, reikalingas aptikti atskir dirgikl. (149 p.) Abstinencija. Sunkumai ir kania, kurie kyla nustojus vartoti narkotikus, prie kuri buvo priprasta. (237 p.) Acetilcholinas (ACh). Neuromediatorius, kuris, be kit savo funkcij, duoda signal raumen skaiduloms susitraukti. (36 p.) Aerobika. Ilgalaik mankta, gerinanti irdies ir plaui veikl, taip pat gali sumainti depresij ir nerim. (606 p.) Afazija. Kalbos sutrikimas dl kairiojo pusrutulio arba Broca (kalbjimo) bei Wernicke (kalbos supratimo) srii paeidimo. (54 p.) Agresija. Bet koks fizinis ar odinis elgesys siekiant pakenkti arba sunaikinti. (651 p.) Aistringoji meil. Pakili stipraus teigiamo domjimosi kitu asmeniu bsena, paprastai esanti meils ryio pradioje. (668 p.) Akivaizdus turinys. Anot Freudo, tai atsimenamo sapno siuetas (skiriasi nuo slaptojo turinio). (223 p.)

Akloji dm. Vieta, kurioje regos nervas ieina i akies; akloji" dm ten susidaro todl, kad toje vietoje visai nra receptori. (156 p.) Akomodacija. Akies liuko formos kitimas fokusuojant artim objekt vaizd tinklainje. (155 p.) Akomodacija. Esamo supratimo (schem) pritaikymas priimant nauj informacij. (81 p.) Aksonas. Neurono atauga, usibaigianti isiakojusiomis galinmis skaidulomis (terminalmis); aksonu informacija siuniama kitus neuronus, raumenis ar liaukas. (33 p.) Aktyvusis klausymasis. Empatikas klausymasis, kai klausantysis atkartoja, persako ir tikslinasi, k kalbantysis norjo pasakyti. Tai bdinga Rogerso asmen nukreiptai terapijai. (552 p.) Akustinis ukodavimas. Gars, ypa odi skambesio, ukodavimas. (290 p.) Alfa bangos. Gana ltos smegen elektrinio aktyvumo bangos, bdingos budriai atsipalaidavimo bsenai. (217 p.) Algoritmas. Metodika login taisykl arba procedra tam tikrai problemai sprsti. Gali bti prieinama su paprastai greitesne, nors neretai klaidinga, euristika. (325 p.) Alkoholinis vaisiaus sindromas. Vaiko fiziniai ir paintiniai sutrikimai, sukelti nios motinos vartojamo

2-10

SPECIALIJ TERMIN ODYNAS

alkoholio. Sunkiais atvejais veidas bna rykiai deformuotas. (74 p.) Altruizmas. Nesavanaudikas rpinimasis kit gerove. (660 p.) Alzheimerio liga. Progresuojanti ir nepagydoma smegen liga, pasireikianti laipsniku atminties, kalbos ir gal gale fiziniu sunykimu. (126 p.) Amfetaminas. Narkotikas, kuris skatina nerv sistemos aktyvum, greitina organizmo funkcijas, dl to didina energij ir keiia nuotaik. (240 p.) Amnezija. Atminties praradimas. Psichogenin amnezija - disociacinis sutrikimas, daniausiai stipraus streso metu kils atrankinis atminties netekimas. (521 p.) A m o n o ragas. Limbins sistemos nervinis centras, kuris padeda apdoroti ireiktuosius atsiminimus laikymui. (306 p.) Amiaus regresija. Tariamasis ankstyvosios patirties, pavyzdiui, ankstyvosios vaikysts, atgaivinimas hipnoze; didel klaiding prisiminim galimyb. (230 p.) Analin stadija. Antroji Freudo psichoseksualin stadija (nuo 18 mn. iki 3 met), kurios metu malonumas daugiausia yra susijs su tutinimusi ir lapinimusi, imat ir lapimo sulaikymu ir kontroliavimu. (471 p.) Antinksiai. Dvi endokrinins liaukos, esanios vir inkst. Antinksiai iskiria epinefrin (adrenalin) ir norepinefrin (noradrenalin), kurie padeda suaktyvinti organizm stresinmis situacijomis. (49 p.) Antisociali asmenyb. Asmenybs sutrikimas, kuomet nesiningas mogus (paprastai vyras) kenkia net draugams ir eimos nariams. Jis gali bti agresyvus ir negailestingas arba gudrus apgavikas. (539 p.) Antriniai lytiniai poymiai. Su dauginimusi nesusij lytiniai poymiai, pvz., moter krtys ir klubai, vyri) balso ypatumai ir kno plaukuotumas. (109 p.) Antrinis pastiprinimas. Slyginis pastiprinimas; dirgiklis, kuris gauna pastiprinimo gali, kai susiejamas su pirminiu pastiprinaniu dirgikliu. (269 p.) Apgaulinga koreliacija. Suvokimas ryio, kur jo nra. (720 p.) Apibendrinimas. Polinkis, susidarius slyginiam atsakui, sukelti tokius pat atsakus ir kitus dirgiklius, kurie yra panas slygin dirgikl. (260 p.) Apklausa. Bdas nustatyti savistata paremtas nuosta-

tas ir elges apklausiant atstovaujamsias atsitiktinai sudarytas imtis. (12 p.) Artimumas. Eriksono teorijoje - tai gebjimas kurti artimus meils santykius; tai svarbiausia vlyvosios paauglysts ir ankstyvo suaugusij amiaus uduotis. (116 p.) Artumas. Polinkis suvokiant telkti greta esanius regos arba klausos dirgiklius. (188 p.) Asimiliacija. Naujos patirties aikinimas turim schem terminais. (81 p.) Asmenyb. mogui bdinga savita mstysena, jausena ir veiksena. (467 p.) Asmenybs klausimynas. Klausimynas (danai duotus teiginius reikia atsakyti taip" arba ne", sutinku" arba nesutinku"), kurio klausimai arba teiginiai skirti labai vairiems jausmams ir elgesiui vertinti; naudojamas atskiriems pasirinktiems asmenybs bruoams vertinti. (484 p.) Asmenybs sutrikimai. Psichikos sutrikimai, kuriems bdingi nelanksts ir tvars elgesio modeliai, kurie kenkia socialinei veiksenai. (538 p.) Asmenin erdv. Tam tikra tiesiogiai mog supant: apsaugin" zona, kuri mgstame ilaikyti. (675 p.> Asmenin kontrol. Galjimo kontroliuoti savo aplink jausmas, prieingas bejgikumo jausmui. (498 p.1 Asociacins sritys. Smegen ievs sritys, kurios nekontroliuoja pagrindini judinamj ir juntamj funkcij, bet yra btinos sudtingesnms psichikos funkcijoms, pavyzdiui, mokymuisi, atminiai, mstymui ir kalbai. (53 p.) A tipas. iuo terminu Friedmanas ir Rosenmanas apibdino rungtyniaujant, nekantr, agresyviai kalbant ir linkus pykti mog. (594 p.) Atgarsio atmintis. Labai trumpa jutimin garsini dirgikli atmintis; sutelkus dmes kitur, 3 arba 4 sekundes dar galima prisiminti garsus ir odius. (290 p.) Atkrimas. Informacijos imimas" i atminties saugyklos. (288 p.) Atmintis. Imokt dalyk isilaikymas tam tikr laik. (285 p.) Atpainimas. Atminties matas, kai reikia tik nustatyti anksiau simint dalyk tapatyb, pavyzdiui, kaip naudojant keleriopo atsakym pasirinkimo tes-

2-10 SPECIALIJ TERMIN ODYNAS

t. (308 p.) Atpirkimo oio" teorija. Teorija, pasak kurios prietaras leidia ilieti pykt k nors kaltinant. (703 p.) Atrankinis dmesys. Smoningas susitelkimas atskirus dirgiklius, pavyzdiui, kokteili vakarlio metu. (213 p.) Atribucijos teorija. Teorija, teigianti, kad mes esame link aikinti kieno nors elgesio prieastis, danai jas priskirdami situacijai arba asmens ypatybms. (630 p.) Atsakomoji elgsena. Elgesys, pasireikiantis kaip automatikas atsakas kai kuriuos dirgiklius; pasak Skinnerio, tai klasikinio slygojimo dka imoktas elgesys. (266 p.) Atsiskleidimas. Savo intymi dalyk atskleidimas kitiems. (669 p.) Atsitiktin imtis. Grup, kuri tinkamai atstovauja populiacijai, kadangi kiekvieno ios grups nario atrankos galimybs yra vienodos. (13 p.) Atsitiktinis tiriamj paskirstymas. Tiriamieji atsitiktinai paskirstomi eksperimentinei ir kontrolinei grupms; taip sumainami skirtumai tarp sudarom grupi. (18 p.) Atskyrimas. Klasikinio slygojimo atveju gebjimas slyginius dirgiklius atskirti nuo panai dirgikli, kurie nra neslygini dirgikli signalai, operantinio slygojimo atveju - skirtingas atsakas dirgiklius, kurie pranea, kad elgesys bus arba nebus pastiprintas. (260 p.) Atspalvis. viesos bangos ilgio slygojamas spalvos matmuo, t. y. tai, k mes ymime spalv pavadinimais (mlyna, alia ir t. t.). (154 p.) Atvaizd tinklainse skirtumas. Binokulinis gylio s u v o k i m o signalas. Kuo daugiau skiriasi objekto atvaizdai abiej aki tinklainse, tuo ariau yra objektas. (189 p.) Atvaizdio atmintis. Labai trumpa jutimin regimj dirgikli atmintis; ne daugiau kaip sekund trunkanti fotografin arba vaizdin atmintis. (290 p.) Atvejo tyrimas. Toks stebjimo bdas, kai nuodugniai tiriamas vienas asmuo, viliantis taip atskleisti bendruosius dsnius. (12 p.) Atvirktinis reagavimas. Psichoanalitins teorijos poiriu - tai gynybos mechanizmas, kuriam veikiant, Ego nesmoningai nepriimtinus impulsus paveria j prie-

ybe.Taigi mons gali reikti jausmus, kurie yra j nerim keliani pasmons jausm prieyb. (473 p.) Auktesnieji tikslai. Visiems bendri tikslai, kurie reikalauja nepaisyti esani skirtum tarp moni ir bendradarbiauti. (708 p.) Automatikas informacijos apdorojimas. Nesmoningas ukodavimas alutins informacijos, pavyzdiui, erdvs, laiko, danio, ir gerai inomos informacijos, pavyzdiui, odi reikms. (290 p.) Autonomin nerv sistema. Periferins nerv sistemos dalis, kuri tvarko vidaus organ (pvz., irdies) raumen ir liauk veikl. Jos simpatin dalis aktyvina, o parasimpatin - slopina. (39 p.) Aversinis slygojimas. Prieprieinio slygojimo ris, kai nemaloni bsena (pavyzdiui, pykinimas) siejama su nepageidaujamu elgesiu (pavyzdiui, alkoholio vartojimu). (559 p.)

B tipas. iuo terminu Friedmanas ir Rosenmanas apibdino ram, atsipalaidavus mog. (594 p.) Bangos ilgis. Atstumas nuo vienos viesos ar garso bangos ikylos iki kitos. Elektromagnetins bangos vairuoja nuo ilg radijo perdavimo bang iki trump kosminio spinduliavimo bang. (154 p.) Barbitratai. Narkotikai, slopinantys centrins nerv sistemos aktyvum, mainantys nerim, taiau sutrikdantys atmint ir protavim. (240 p.) Bausm. Elgesio tikimyb mainantis bet koks po jo einantis vykis. (272 p.) Baziniai tyrimai. Grynasis" mokslas; tikslas - gausinti mokslo inias. (9 p.) Bazinis pasitikjimas. Pasak Eriko Eriksono, tai jausmas, kad pasaulis yra numatomas ir patikimas; manoma, is jausmas formuojasi kdikystje dl tinkamos patirties su jautriais globjais. (90 p.) Bendrasis intelektas. Bendrasis pagrindinis intelekto veiksnys, kur, Spearmano ir kit nuomone, galima matuoti kiekviena intelekto testo uduotimi. (374 p.)

Bendrasis prisitaikymo sindromas (BPS). Selye svoka, reikianti organizmo prisitaikymo prie streso reakcij, susidedani i trij fazi - aliarmo, prieinimosi, isekimo. (587 p.) Beslygikai teigiama pagarba. Pasak Rogerso, vi-

2-10

SPECIALIJ TERMIN ODYNAS

siko kito asmens pripainimo nuostata. (489 p.) Bihevioristin psichologijos kryptis. Akcentuoja aplinkos tak elgesiui. (7 p.) Biheviorizmas. Poiris, kad: (a) psichologija turt bti objektyvus mokslas, kuris (b) tyrinja tik iorin elges be nuorod psichikos procesus. Dauguma dabartini tyrimus atliekani psicholog sutinka su pirmuoju teiginiu, bet nesutinka su antruoju. (257 p.) Binokuliniai signalai. Gylio signalai, kurie gaunami irint abiem akimis, pavyzdiui, atvaizd tinklainse skirtumas ir konvergencija. (189 p.) Biogrtamasis ryys. Elektronin sistema, skirta rayti, sustiprinti ir pateikti grtamajai informacijai apie nepastebim fiziologin bsen, pavyzdiui, kraujospd ar raumen tamp. (607 p.) Biologin psichologija. Psichologijos mokslo aka, nagrinjanti biologijos ir elgesio tarpusavio ryius. (Kai kurie ios akos atstovai save dar vadina elgesio neurologais, neuropsichologais, fiziologiniais psichologais ar biopsichologais.) (31 p.) Biologin psichologijos kryptis. Pabria paveldimumo ir fiziologijos tak ms elgesiui, jausmams, atminiai ir jutimams. (7 p.) Bipolinis sutrikimas. Nuotaikos sutrikimas, kai mogaus bsena kaitaliojasi tarp depresijai bdingos nevilties bei apatijos ir pernelyg sujaudintos manijos bsenos. (525 p.) Blsimas. Silpnjantis atsakas, kai klasikinio slygojimo metu po slyginio dirgiklio (SD) nebebna neslyginio dirgiklio (ND) arba kai operantinio slygojimo metu atsakas nebepastiprinamas. (260 p.) Blyksts atmintis. Aikus emocikai reikming akimirk ar vyki prisiminimas. (287 p.) Brendimas. Biologinis augimo procesas, kai tvarkingai keiiasi elgesys, santykinai nepriklausomas nuo patyrimo. (70 p.) Broca sritis. Kaktos skilties kairiosios dalies sritis, valdanti kalbjimui btinus raumenis. (55 p.) Bruoas. Bdingas elgesio bdas arba smoningi motyvai; vertinama klausimynais ir i kit moni atsiliepim. (480 p.) Bsenai pavaldi atmintis. Polinkis geriausiai prisiminti informacij tada, kai emocin arba fiziologin bkl esti

tokia pat kaip ir simenant informacij. (310 p.)

C a n n o n o - B a r d o teorija. Tai teorija, teigianti, kad emocijas adinantis dirgiklis vienu metu sukelia: 1) fiziologines reakcijas; 2) subjektyv emocijos igyvenim. (460 p.) Centrin duobut. Centrin tinklains vieta, apie kuri susispiet kgeliai. (156 p.) Centrin nerv sistema (CNS). Galvos ir nugaros smegenys. (38 p.) Chromosoma. Silo pavidalo darinys i DNR molekuli, turini gen. (72 p.) Cirkadinis ritmas. Biologinis laikrodis; taisyklingi kno ritinai (pavyzdiui, temperatros, budrumo), irykjantys per 24 vai. cikl. (216 p.)

Dalinis (arba protarpinis) pastiprinimas. Tik retkariais pastiprinamas atsakas; jo rezultatas - ltesnis pirminis atsako imokimas, bet jis bna daug tvirtesnis, negu kai pastiprinama nuolat. (270 p.) Daugialyp asmenyb. Retas disociacinis sutrikimas, kai moguje reikiasi dvi ar daugiau skirting ir besikaitaliojani asmenybi. (522 p.) Dani skirstinys. Atskir veri, esani kiekviename i lygaus dydio interval, skaiiaus sraas. (715 p.) Danio teorija. Klausos teorija, teigianti, kad nervini impuls, keliaujani klausos nervu smegenis, greitis atitinka garso bang dan; taip juntamas tonas. (166 p.) Danis. Skaiius bang, kurios praeina tak per nustatyt laik (pavyzdiui, per sekund). (165 p.) Deindividuacija. Grupse sumajusi savimon ir savikontrol, kurios skatina jaudul ir anonimikum. (647 p.) Deja vu (prancz kalbos odiai, reikiantys jau regta"). Tai bauginantis jausmas, jog esu tai jau patyrs". Dabar esam situacij signalai gali pasmoningai sukelti ankstesns patirties atkrim. (309 p.) Delta bangos. Didels ltosios smegen elektrinio aktyvumo bangos, susijusios su giliuoju miegu. (217 p.) Dendritas. Isiakojusios krmo pavidalo neurono ataugos, kurios surenka signalus i aplinkos, paveria juos

2-10 SPECIALIJ TERMIN ODYNAS

elektriniais impulsais ir perduoda lstels kn. (33 p.) Didioji depresija. Nuotaikos sutrikimas, kai mog be aikios prieasties dvi ar daugiau savaii kankina prislgta nuotaika, nevertingumo jausmas, sumaja domjimasis ir pasitenkinimas bet kokia veikla. (524 p.)

ti, kad emocijos igyvenimui btina: 1) fizinis suadinimas; 2) paintinis suadinimo vardijimas. (461 p.)

Didioji smegen jungtis (corpus callosum). Didiausia nervini skaidul jungtis, jungianti abu pusrutulius. (58 p.) Dirbtinis intelektas (DI). Mokslas apie kompiuterini sistem, atliekani intelektinius veiksmus ir imituojani mogaus mstymo procesus (intuityv mstym, mokymosi ir kalbos supratim), krim ir programavim. Apima praktin pritaikym (aidimas achmatais, pramoniniai robotai, ekspert sistemos), ir pastangas modeliuoti mogaus mstym, remiantis dabartiniu ms smegen veiklos supratimu. (341 p.) Disociacija. Smons suskilimas, kuomet kai kurios mintys ar poelgiai reikiasi ir vyksta vienu metu su kitomis mintimis ar poelgiais. (233 p.) Disociaciniai sutrikimai. Sutrikimai, kai smoningas supratimas tampa disocijuotas (atskirtas) nuo ankstesni prisiminim, mini ir jausm. r.: amnezija, fuga ir daugialyp asmenyb. (521 p.) DNR (dezoksiribonukleino rgtis). Sudtinga molekul, turinti genetin informacij ir sudaranti chromosom. (72 p.) D o w n o (Dauno) sindromas. Protinis atsilikimas ir su juo susij fiziniai sutrikimai, kuri prieastis - papildoma chromosoma genetinje sandaroje. (380 p.) Draugikoji meil. Gilus, velnus prieraiumas, kur jauiame tiems, su kuriais susiejame savo gyvenim.

Edipo kompleksas. Pasak Freudo, tai berniuko seksualinis potraukis motinai ir pavydo bei neapykantos jausmas tvui. (471 p.) Ego. Daugiausia smoninga, vadovaujanioji" asmenybs dalis, kuri, pasak Freudo, yra tarpinink tarp Id, Superego ir tikrovs reikalavim. (470 p.) Egocentrikumas. Piaget teorijoje prieoperacins stadijos vaiko nesugebjimas suprasti kito mogaus poir. (83 p.) Eklektinis poiris. Poiris, kad psichoterapeutas, atsivelgdamas klient problemas, gali taikyti vairius psichoterapijos metodus. (548 p.) Eksperimentas. Tyrimo bdas, kai tyrjas keiia vien ar kelis veiksnius (nepriklausomuosius kintamuosius) ir stebi, kaip jie veikia tam tikr elges ar psichikos procesus (priklausomj kintamj), kartu kontroliuodamas kitus svarbius veiksnius. (15 p.) Eksperimentins slygos. Eksperimento slygos, kai tiriamieji yra veikiami tam tikru bdu, t. y. nepriklausomuoju kintamuoju. (17 p.) E l e k t r o e n c e f a l o g r a m a ( E E G ) . Sustiprint galvos smegen paviriaus elektrinio aktyvumo bang registravimas. Registruojama elektrodus pritvirtinus prie galvos odos. (41 p.)

Elektrokonvulsin terapija (EKT). Biomedicinins

terapijos metodas, taikomas sunkios depresijos kamuojamiems pacientams; mogui sukeliama bendroji nejautra ir per jo smegenis labai trumpam leidiama elektros srov. (578 p.) Elgesio medicina. Tarpdisciplinin mokslo sritis, apjungianti medicinos inias ir inias apie mogaus elges bei taikanti jas sveikatos ir lig problemoms. (584 p.) Elgesio modifikacija. Operantinio slygojimo dsni taikymas mogaus elgesiui keisti. (560 p.) Elgesio terapija. Taiko mokymosi dsnius nepageidaujamam elgesiui paalinti. (556 p.) Embrionas. Besiformuojantis mogaus organizmas nuo 2 savaii po apvaisinimo iki dviej mnesi. (73 p.) Emocija. Viso organizmo reakcija, pasireikianti: 1) fiziologiniu suadinimu; 2) iraikos veiksmais; 3) s-

(669 p.)
D S M - I I I - R . Amerikos psichiatr asociacijos Diagnostinis ir statistinis psichikos sutrikim vadovas (treiasis pataisytas leidimas) 4 ', kuriame pateikta plati psichikos sutrikim klasifikacija. J netrukus pakeis DSM-IV. (514 p.) D u a l i z m a s . Prielaida, kad psichika ir knas yra du skirtingi dalykai, kurie sveikauja tarpusavyje. (249 p.) Dviej odi stadija. Kalbos raidos stadija, prasidedanti apie antruosius vaiko gyvenimo metus, kai jis kalba daugiausia i dviej odi sudarytais sakiniais. (345 p.) Dviej veiksni teorija. Schachterio teorija, teigian-

2-10

SPECIALIJ TERMIN ODYNAS

moningu igyvenimu. (436 p.) Empatija. Gebjimas suprasti ir jausti tai, k jauia kitas, pasijusti kito vietoje. (662 p.) E m p i r i k a i s u k u r t a s t e s t a s . Testas ( p a v y z d i u i , MMPI-2), sudaromas ibandius daug klausim ir paskui atrinkus i j tuos, kurie atskiria autori dominanias grupes. (484 p.) Endokrinin sistema. Tai kno ltoji" chemins komunikacijos sistema. J sudaro kelios liaukos, kurios savo hormonus iskiria krauj. (48 p.) Endorfinai. Vidinis morfinas" - natralus, opioidinis neuromediatorius, kontroliuojantis skausmo ir malonumo pojius. (37 p.) Estrogenas. Lytinis hormonas, kurio daugiau yra moter negu vyr organizme. induoli gyvn pateli organizme didiausias estrogeno kiekis bna ovuliacijos metu. (413 p.) Etnikumas. Ta mogaus socialinio tapatumo dalis, kuri apibdina protviai, paveldas ir visiems bendri bruoai. (681 p.) Euristikos. Netiksli praktin strategija, danai leidianti veiksmingai nusprsti ir isprsti problemas; tai greitesnis bdas, bet padaroma daugiau klaid negu taikant algoritm. (325 p.)

konflikt. (472 p.) Fizin priklausomyb. Fiziologinis N narkotik poreikis ir nemalons abstinencijos poymiai, nustojus vartoti narkotikus. (238 p.) Fobiniai sutrikimai. Nerimo sutrikimai, kuriems bdinga nuolatin, neracionali konkretaus objekto ar situacijos baim. (516 p.) Fonemos. Maiausi skiriamieji odins kalbos garsiniai vienetai. (343 p.) Formali operacij stadija. Piaget teorijoje stadiu: (paprastai prasidedanti apie 12 gyvenimo metus), ka: mons pradeda logikai mstyti abstrakiomis svokomis. (85 p.) Formavimas. Operantinio slygojimo metodika, ka: atlygis kreipia elgsen troktamo tikslo link. (267 p.i F o r m u l a v i m a s . Problemos pateikimo bdas. Problemos formulavimas gali labai paveikti sprendimus ir vertinimus. (336 p.) F r u s t r a c i j o s - a g r e s i j o s dsnis. Frustracija, trukdydama pasiekti tiksl, sukelia pykt, kuris gali pasireikti agresija. (653 p.) Fuga. Disociacinis sutrikimas, kai amnezij lydi bgimas i nam ir savo tapatybs praradimas. (521 p.) Funkcij fiksavimas. Polinkis galvoti, kad daiktai turi tik jiems prastas funkcijas; tai kliudo rasti sprendim. (329 p.)

Faktori analiz. Statistinis metodas, iskiriantis testo susijusi uduoi grupes (vadinamuosius veiksnius); naudojama nustatyti vairiems atlikties matmenims, kurie yra bendrojo verio pagrindas. (374 p.) Falin stadija. Treioji Freudo iskirta psichoseksualin stadija (nuo 3 iki 6 met), kurios metu malonumo zona yra lytiniai organai; kyla seksualiniai jausmai prieingos lyties tvams. (471 p.) Fantazuoti linkusi asmenyb. mogus, kuris daug laiko praleidia fantazuodamas ir sivaizduoja bei prisimena savo potyrius taip rykiai, tarsi jie i tikrj dabar bt igyvenami. (227 p.) Figra-fonas. Regimojo lauko sutvarkymas objektus (figras), kurios isiskiria i aplinkos (fono). (187 p.) Fiksacija. Negebjimas pamatyti problem naujai; tai trukdo j isprsti. (327 p.); Pasak Freudo, iliekantis malonumo siekianios energijos susitelkimas ties ankstesne psichoseksualine stadija, kur liko neisprst

Galvos s m e g e n kamienas. Centrin galvos smegen dalis, kuri prasideda ten, kur sustorjusios nugaros smegenys eina kaukol. Tai evoliucikai seniausia galvos smegen dalis ir atsako u gyvybines funkcijas. (44 p.) Galvos s m e g e n iev. Tarpusavyje susijungusi nervini lsteli raizginys, dengiantis galvos smegen didiuosius pusrutulius. Tai svarbiausias organizmo valdymo ir informacijos apdorojimo centras. (50 p.) Genai. Biocheminiai paveldimumo vienetai, kurie sudaro chromosomas; D N R segmentai, sintetinantys baltym. (70 p.) Generalizuotas nerimas. Nerimo sutrikimas, kai mogus nuolat yra sitemps, kamuojamas blogos nuojautos, jam bdinga suadintos autonomins nerv sistemos bkl. (515 p.)

2-10 SPECIALIJ TERMIN ODYNAS

Genitalin stadija. Paskutinioji Freudo iskirta psichoseksualin stadija, prasidedanti lytinio brendimo metu. Per i stadij seksualumas subrsta, ir asmuo siekia malonumo lytikai santykiaudamas su kitais. (472 p.) Getaltas. Sudaryta visyb. Getaltins psichologijos atstovai pabria ms polink informacijos dalis jungti prasming visum. (186 p.) Getalto terapija. Psichoterapijos metodas, kurio autorius Fritzas Perlsas, apjungiantis psichoanalitik idj apie nesismonint jausm sismoninim ir humanistins terapijos pabriam slyt su paiu savimi"; tikslas - padti monms geriau sismoninti ir ireikti savo jausmus bei imtis atsakomybs u savo jausmus ir veiksmus. (553 p.) Gylio suvokimas. Gebjimas matyti trimaius objektus, nepaisant to, kad tinklainje projektuojami dvimaiai atvaizdai. Tai leidia nustatyti objekt nuotol. (188 p.) Gynybos mechanizmai. Psichoanalitins teorijos poiriu - tai Ego gynybos bdai nerimui sumainti nesmoningai ikreipiant tikrov. (473 p.) Gliukoz. Angliavandeni ris, esanti kraujyje, pagrindinis organizmo energijos altinis. Kai jos sumaja, jauiamas alkis. (405 p.) Gramatika. Kalbos taisykls, leidianios mums bendrauti ir vieniems kitus suprasti. (344 p.) Grupavimas. Polinkis telkti dirgiklius vientisas grupes. (188 p.) G r u p s poliarizacija. Vyraujani grups nuostat stiprjimas diskutuojant. (647 p.) Grupinis mstymas. Mstymo bdas, kai, grupei siekiant darnos priimant sprendimus, tikrovikai nevertinami kitokie poiriai. (648 p.) Gudrumas po laiko". sitikinimas, suinojus apie vykusius dalykus, kad buvo galima juos nuspti (dar vadinamas a tai jau seniau inojau" reikiniu). (25 p.) G u g a v i m o stadija. Kalbos raidos stadija, prasidedanti 3-4-j gyvenimo mnes, kai kdikis savaime, lengvai taria vairius garsus, neturinius nieko bendra su jo gimtja kalba. (345 p.) Gumburas. Galvos smegenis pasiekusios juntamosios informacijos paskirstymo lenta", kuri i informacij siunia j ievs jutimines sritis ir perduoda atsakus smegenles bei pailgsias smegenis. (44 p.)

Haliucinacijos. Klaidingi juntamieji pojiai, pavyzdiui, kako matymas, kai nra joki iorini regimj dirgikli. (217 p.) Haliucinogenai. Psichodeliniai (psichikos atskleidimo") narkotikai, pavyzdiui, LSD, ikreipiantys suvokim ir sukeliantys juntamuosius vaizdus neveikiant dirgikliams. (242 p.) Hipnoz. Sustiprjs pasidavimas taigai, kai mons susiaurina savo dmesio lauk bei teigia patiriantys sivaizduojamus atsitikimus, tarsi jie bt tikri. (228 p.) Hipochondrija. Somatoforminis sutrikimas, kai mogus normalius fizinius pojius klaidingai laiko ligos simptomais. (520 p.) Hipoflz. takingiausia endokrinins sistemos liauka. Valdoma pogumburio, hipoflz reguliuoja kno augim ir kontroliuoja kit endokrinini liauk veikl. (49 p.) Hipotez. I teorijos iplaukiantis galimas patikrinti numatymas. (11 p.) Histograma. Stulpeli grafikas, vaizduojantis dani skirstin. (715 p.) Homeostaz. Polinkis ilaikyti pusiausvyr arba pastovi vidin bsen; taip pat tai reikia organizmo polink ilaikyti veiklai tinkamiausi vidin bsen. (402 p.) Hormonai. Chemins mediagos, kurias gamina endokrinins liaukos. Jos, pasigaminusios viename audinyje, patenka kit audin ir veikia. (48 p.) Humanistin psichologijos kryptis. Pabria mogaus gebjim pasirinkti ir tobulti - tiria subjektyvij mogaus patirt. (8 p.)

Id. Pasmonins psichikos energijos, kuri, pasak Freudo, siekia patenkinti pagrindinius seksualinius ir agresyvius stmius, talpykla. (470 p.) I e k o j i m o r e f l e k s a s . Kdikio polinkis, palietus jo skruost, isiioti ir iekoti spenelio. (75 p.) Ikismon (dar-ne-smon). Informacija, kuri yra nesismoninta, bet gali bti smoningai suvokta. (469 p.) Ikislenkstinis. Maesnis u absoliut sismonint slenkst. (150 p.) Ilgalaik atmintis. Santykinai nuolatin ir neribotos apimties atminties sistemos saugykla. (288 p.) Ilgalaikis tyrimas. Tyrimas, kai tie patys mons kar-

2-10

SPECIALIJ TERMIN ODYNAS

totinai tiriami ilgai. (130 p.) Individualizmas. Pirmenybs teikimas savo, o ne grups tikslams ir savo tapatumo apibdinimas labiau asmeniniais negu grupiniais bruoais. (676 p.) Informacin socialin taka. taka, kylanti i mogaus noro perimti kit nuomones apie tikrov. (641 p.) Instinktas. Pastovus, vienodas gimtas elgesys. (402 p.) Insulinas. Hormonas, turintis takos vairiems procesams, vykstantiems organizme, taip pat padedantis kno audiniams gliukoz paversti riebalais, kurie kaupiasi organizme. Kai jo organizme daug, jauiamas alkis. (405 p.) Intelektas. Gebjimas tikslingai ir adaptyviai elgtis. Apima gebjimus pasinaudoti patirtimi, sprsti problemas, samprotauti ir skmingai sutikti ikius bei pasiekti usibrtus tikslus. (372 p.) Intelekto koeficientas (IQ). I pradi apibdintas kaip protinio ir chronologinio amiaus santykis, padaugintas i 100 (IQ=pa/cha x 100). Dabartiniuose intelekto testuose tam tikro amiaus moni vidutins atlikties vertis yra 100. (363 p.) Intelekto testas. Bdas individo protiniams gebjimams vertinti ir jiems palyginti su kit moni gebjimais, remiantis skaitmeniniais veriais. (360 p.) Interpretacija. Psichoanalizje: analitiko pagalba pacientui pastebti ir suprasti savo prieinimsi ar kitok reikming elges, kad pastarasis pasiekt valg. (549 p.) Imoktas bejgikumas. Bejgikumas ir pasyvi rezignacija, kurios imokstama tada, kai gyvnas arba mogus nepajgia ivengti kartotin nemaloni vyki. (499 p.) Iorin kontrol. Suvokimas, kad likim lemia atsitiktinumai arba asmens nekontroliuojami ioriniai veiksniai. (498 p.) Iorin motyvacija. Noras atlikti veiksmus dl paadto atlygio arba vengiant gresianios bausms. (426 p.) Ireiktoji atmintis. Fakt ir potyri, kuriuos galima smoningai inoti ir deklaruoti", atmintis (dar vadinama deklaruojamja atmintimi). (306 p.) Istmimas. Skausming prisiminim ir nepriimtin impuls nesileidimas smon. (316 p.); Psichoanalitins teorijos poiriu - tai pagrindinis gynybos me-

chanizmas, kuris istumia i smons nerim kelianius mintis ir jausmus. (473 p.) Itsumas. Polinkis suvokiant jungti dirgiklius vienalyius itisinius vaizdus. (188 p.)

Y chromosoma. Lytin chromosoma, kuri turi tik vyrai. Susiporavusi su motinos X chromosoma, formuoja vyrikosios lyties kdik. (73 p.) Y teorija. Remiasi prielaida, kad, turdami sunkias, bet veikiamas uduotis ir laisv, darbininkai yra motyvuoti siekti savigarbos, parodyti savo imanum ir krybingum. (431 p.)

Youngo ir Helmholtzo trichromat (trij spalv) teorija. Teorija, teigianti, kad tinklainje yra trejopi receptoriai - vieni jautriausi raudonai, kiti - aliai, treti - mlynai spalvai; j deriniai galina suvokti bet kuri spalv. (162 p.)

asmen nukreipta terapija. Tai Carlo Rogerso sukurtas humanistins psichoterapijos metodas, kur taikydamas, psichoterapeutas aktyviai klausosi, sudarydamas nuoirdi, palanki, empatik aplink, padedani klientui tobulti. (551 p.) sitikinim tvarumas. Laikymasis savo pradinio supratimo net ir tada, kai paneigiamas jo pagrindas. (338 p. i spaudas. Procesas, kai tam tikriems gyvnams labai anksti kritinio laikotarpio metu susiformuoja prieraiumas. (87 p.) terptiniai neuronai (interneuronai, tarpiniai neuronai). Centrins nerv sistemos neuronai, jungiantys juntamj vest ir judinamj ivest. (32 p.) valga. Staigus ir danai naujai suprastas problemos sprendimo bdas; jis gali bti prieinamas strategija grindiamiems sprendimams. (325 p.)

Jameso-Lange teorija. Tai teorija, teigianti, kad emocij igyvenimas yra organizmo fiziologini reakcij jas sukelianius dirgiklius sismoninimas. (459 p.) Judinamieji neuronai. ie neuronai i centrins nervu sistemos ieinani informacij perduoda raumenims ir liaukoms. (32 p.) Judinamoji iev. Kaktos skilties upakalins dalies sritis, tvarkanti valingus judesius. (51 p.)

2-10 SPECIALIJ TERMIN ODYNAS

Juntamieji neuronai. Neuronai, kurie ateinani informacij i jutimo organ receptori perduoda centrin nerv sistem. (32 p.) Juntamoji iev. Priekin momens skilties dalis, surenkami ir apdorojanti kno jutimin informacij. (52 p.) Jutimas. Procesas, kai ms juntamieji receptoriai ir nerv sistema priima bei pateikia aplinkos dirgikli energij. (148 p.) Jutimin atmintis. Tiesioginis pirminis juntamosios informacijos raymas atminties sistemoje. (289 p.) Jutim adaptacija. Sumajs jautrumas dl pastovaus vienodo dirginimo. (152 p.) Jutim sveika. Dsnis, kad vienas jutimas gali veikti kit, kaip maisto kvapas turi takos jo skoniui. (175 p.)

Klaidinanios informacijos poveikis. Kokio nors vykio liudininkas, gavs klaidinanios informacijos apie t vyk, j traukia savj vykio atsiminim. (312 p.) Klasikinis slygojimas. Toks mokymasis, kai organizmas pradeda sieti skirtingus vykius. Neutralus dirgiklis, praneantis apie neslygin dirgikl (ND), pradeda formuoti dirgikl numatant atsak ir parengt neslyginiam dirginimui. (Tai dar inoma kaip pavlovinis slygojimas.) (257 p.) Kliedesiai. Klaidingi sitikinimai, danai susij su persekiojimu arba didybe, kurie gali lydti psichozinius sutrikimus. (532 p.) Klinikin psichologija. Psichologijos aka, apimanti psichikos sutrikim vertinim ir j alinim. (8 p.) Kognityvin psichologija. Psichologijos sritis, tirianti mintines pateiktis ir informacijos apdorojim. Ji tiria protin veikl, kuria remiasi problem sprendimas, vertinimas, sprendim primimas ir kalba. (323 p.) Kognityvin psichologijos kryptis. Tiria, kaip apdorojame, laikome ir atkuriame informacij bei kaip j naudojame, protaudami ir sprsdami problemas. (8 p.) Kognityvin terapija. Psichoterapijos metodas, kuris moko mones nauj tinkamesni mstymo ir veiklos bd; remiasi prielaida, jog mstymas siterpia tarp vyki ir ms emocini reakcij. (561 p.) Kojos tarpduryje" reikinys. moni, i pradi sutikusi vykdyti nedidel praym, polinkis vliau vykdyti didesn. (635 p.) Kolektyvin pasmon. Carlo Jungo svoka, reikianti, kad yra visiems bendra paveldta atminties pdsak i monijos istorijos saugykla. (475 p.) Kolektyvizmas. Pirmenybs teikimas savo grups (danai iplstins eimos ar darbo grups) tikslams ir atitinkamas savo tapatumo apibdinimas. (677 p.) Konfliktas. Suvokiamas poelgi, tiksl ar idj nesuderinamumas. (705 p.) Konformikumas. Asmen elgesio ar mstymo priderinimas prie grups normos. (638 p.) Konkrei operacij stadija. Piaget teorijoje stadija (nuo 6 ar 7 met iki 11 met), kai vaikui susiformuoja protins operacijos, galinanios j logikai mstyti apie konkreius dalykus. (84 p.) Kontrolins slygos. Eksperimento slygos, kai tiria-

Kaktos skiltis. Smegen ievs dalis, esanti po kaktikauliu. Ji lemia kalb, raumen judesius, veiklos planavim bei sprendim primim. (50 p.) Kalba. Ms sakomi, raomi ar gestais reikiami odiai ir j derinimas perteikiant prasm. (342 p.) Kartojimas. Smoningas informacijos kartojimas norint arba j ilaikyti smonje, arba ukoduoti ilgesniam laikymui. (291 p.) KAT (kompiuterinis ainis tomografas). Serija vairiais kampais padaryt rentgeno nuotrauk, kompiuterio sujungt trimaius kno pjvi vaizdus. (42 p.) Katarsis. Emocinis palengvinimas (emocin ikrova). Psichologijoje, remiantis katarsio hipoteze, teigiama, kad atpalaiduojant" agresyvi energij (kokiu nors veiksmu ar vaizduote), agresyvs skatuliai silpnja. (451 p.) Kiauinlis. Moterikoji lytin lstel. (72 p.) Kinestezija. mogaus kno dali padties ir judjimo jutimo sistema. (177 p.) Kintam interval programa. Operantinio slygojimo pastiprinimo programa, kai atsakas pastiprinamas nenumatytais laiko tarpsniais. (272 p.) Kintamo santykio programa. Operantinio slygojimo pastiprinimo programa, kai atsakas pastiprinamas po nenumatyto atsak skaiiaus. (272 p.) Kitimo plotis. Skirtumas tarp didiausio ir maiausio skirstinio veri. (717 p.)

2-10

SPECIALIJ TERMIN ODYNAS

mieji nra veikiami eksperimentiniu veiksniu. To reikia palyginimui, kad galima bt vertinti eksperimentinio veiksnio poveik. (17 p.) Konvergencija. Binokulinis gylio suvokimo signalas. Aki pasukimo vid laipsnis irint objekt. (190 p.) Konversinis sutrikimas. Retas somatoforminis sutrikimas, kai mogus jauia labai konkreius fizinius simptomus, kurie neturi fiziologinio pagrindo. (520 p.) Koreliacija. Statistikos matas, rodantis dviej veiksni kitimo vienu metu mast, kartu, kaip gerai vienas veiksnys numato kit. (14 p.) Koreliacijos koeficientas. Ryio tarp dviej veri rinkini krypties ir stiprumo matas. Esant teigiamam koreliacijos koeficientui, dviej rinkini veriai didja ir maja kartu (pavyzdiui, vidurins mokyklos ir universiteto paymi vidurkiai). Neigiamos koreliacijos koeficientas rodo, kad, vienam veriui majant, kitas didja (pavyzdiui, ryys tarp saviverts ir depresijos). (719 p.) Koronarin irdies liga. irdies raumen maitinani kraujagysli usikimimas; Jungtinse Amerikos Valstijose dl ios prieasties mirta daugiausia moni. (593 p.) Kriterijus. Elgesys (pavyzdiui, paymiai), kur testas (pavyzdiui, SAT) turi numatyti; matas, kuris naudojamas nustatant testo numatomj validum. (370 p.) Kritinis laikotarpis. Laikotarpis, kai tam tikri veiksniai ar potyriai labiausiai veikia organizmo raid. (87 p.) Kgeliai. Receptoriai, isidst tinklains centre, veikiantys dien arba esant geram apvietimui. Kgeliai aptinka smulkias detales ir duoda pradi spalv jutimui. (156 p.) Krybingumas. Gebjimas kurti naujas ir vertingas idjas. (382 p.) Kultra. Pastovs poelgiai, idjos, nuostatos ir tradicijos, kurie bdingi didelei moni grupei ir perduodami i kartos kart. (674 p.) Kurtumas dl laidumo sutrikimo. Klausos praradimas dl mechanins sistemos, kuri praleidia garso bangas sraig, paeidim. (169 p.)

Laikymas atmintyje. Ukoduotos informacijos ilaikymas tam tikr laik. (288 p.) Laimjim motyvacija. Trokimas labai gerai veikti: siekti meistrikumo dirbant su daiktais, monmis ar idjomis, siekti aukto lygio. (424 p.) Laisvosios asociacijos. Psichoanalitinis bdas pasmonei tirti, kai asmuo atsipalaiduoja ir sako visk, kas jam ateina galv, net ir banalius arba trikdanius dalykus. (469 p.); Psichoanalizje: kai pacientas nesivarydamas sako visk, kas ateina galv, kai mintis veja mint. (548 p.) Lankstusis intelektas. Gebjimas abstrakiai mstyti; jis vlyvajame amiuje susilpnja. (131 p.) Latentin stadija. Ketvirtoji Freudo iskirta psichoseksualin stadija, trunkanti nuo 6 met iki lytinio brendimo; jos metu seksualiniai impulsai yra istumti. (472 p.) Liukas. Permatoma akies dalis, esanti u vyzdio: keisdama savo form, tinklainje fokusuoja vaizda. (155 p.) Lygiagretusis apdorojimas. Informacijos apdorojimas vienu metu keliais atvilgiais. Smegenys taip apdoroja vairi ri informacij, tarp j ir regos; tai prieyb nuosekliam (ingsnis po ingsnio) apdorojimui, kuris bdingas daugumai kompiuteri ir smoningam problem sprendimui. (160 p.) Limbin sistema. \ iriest spurg panaus nerviniu struktr darinys ties smegen kamieno ir pusrutuliu riba. Susijusi su emocijomis (baime bei agresija) ir poreikiais (mitybiniais ir lytiniais). (46 p.) Limfocitai. Dviej ri baltieji kraujo kneliai, kurie yra organizmo imunins sistemos dalis. B limfocitai gaminami kaul iulpuose ir atpalaiduoja antiknus, kurie kovoja su bakterine infekcija. T limfocitai gaminami ukrio liaukoje, ir, be kit funkcij, kovoja su vio lstelmis,virusais ir svetimkniais. (596 p.) Lingvistinis reliatyvumas. Whorfo hipotez, kad kalba lemia ms mstymo bd. (352 p.) Lyties schemos teorija. Teorija, pasak kurios vaikai i savo kultr suino, k reikia bti vyru ir moterimi, ir atitinkamai elgiasi. (694 p.) Lyties tapatumas. Suvokimas, jog esi vyras arba moteris. (472 p.) Lytin orientacija. Nuolatinis lytinis potraukis tos pa-

LAIM. Laipsnika ir abipus iniciatyva tampai mainti - bdas mainti tarptautin tamp. (709 p.)

2-10 SPECIALIJ TERMIN ODYNAS

ios (homoseksuali orientacija) ar prieingos (heteroseksuali orientacija) lyties atstovams. (417 p.) Lytin tipizacija. Vyrikojo ir moterikojo lytinio tapatumo ir vaidmens gijimas. (693 p.) Lytins reakcijos ciklas. Mastersas ir Johnson iskyr keturias lytins reakcijos fazs - susijaudinim, plokm, orgazm ir atsipalaidavim. (413 p.) Lytiniai vaidmenys. Laukiama vyro arba i moters poelgi visuma. (694 p.) Lytinis sutrikimas. Problema, kuri nuolat trikdo lytin suadinim arba lytin elges. (416 p.) Lytinis tapatumas. Jausmas, kad esi moteris ar vyras. sidmtina, kad priklausymas lyiai skiriasi nuo lytins orientacijos (heteroseksualios ar homoseksualios) ir nuo lytins tipizacijos lygio. (639 p.) Lytis (socialin ir kultrin samprata). Psichologijoje - biologikai ir socialiai veikiamos savybs, kurios apibdina vyrus bei moteris. (685 p.) Litis. Cheminis elementas, vartojamas kaip veiksmingas vaistas bipolinio sutrikimo maniakins ir depresins nuotaik svyravimui alinti. (577 p.) Liudininko jtaka. Liudininko polinkis maiau pagelbti, jei yra kit liudinink. (661 p.) Lobotomija. Dabar gana retai taikoma psichochirurgin procedra, anksiau naudota sunkiai suvaldomiems ar agresyviems pacientams nuraminti. mogui perpjaunami nervai, kurie jungia kaktos skiltis su emocijas kontroliuojaniais smegen centrais. (579 p.) LSD (lizergo rgties dietilamidas, angl. lysergic acid diethylamide). Stiprus haliucinogeninis narkotikas, dar vadinamas rgtimi". (242 p.)

prieastis, kurios gali bti diagnozuojamos, gydomos ir, danai, pagydomos. Taikant medicinin model psichikos sutrikimams, teigiama, kad psichikos ligos" gali bti diagnozuojamos, remiantis j simptomais, ir gydomos, kartais ir psichiatrijos ligoninje. (511 p.) Mediag apykaitos greitis. Pagrindinis organizmo energijos eikvojimo greitis. (407 p.) Menopauz. Natrali mnesini pabaiga; tai taip pat moters patiriami biologiniai ir psichologiniai pokyiai prarandant gebjim gimdyti. (122 p.) Metaanaliz. Daugelio skirting tyrim rezultat statistinis apjungimas. (570 p.) Miego apnja. Miego sutrikimas, kuriam bdinga laikinai sustojantis kvpavimas miegant ir paskui staigus pabudimas. (222 p.) Mielino dangalas. Riebal turinios lstels, kurios vietomis gaubia daugelio neuron ataugas; jas elektrikai vien nuo kitos atskiria ir pagreitina nervini impuls sklidim. (33 p.) Migdolas. Du limbins sistemos migdolo vaisius panas nervini lsteli telkiniai, susij su emocijomis. (46 p.)

Minnesotos daugiafazis asmenybs klausimynas-2

(MMPI-2). Geriausiai itirtas ir plaiausiai klinikins praktikos naudojamas asmenybs testas. I pradi jis buvo skirtas emocikai sutrikusi moni bruoams nustatyti (ir dabar manoma, kad tam labiausiai tinka), dabar naudojamas ir kitiems atrankos tikslams. (484 p.) Mnemonines priemons. Priemons, padedanios atsiminti; ypa tie bdai, kai naudojami ryks vaizdiniai ir j jungimas. (296 p.) Moda. Daniausias skirstinio vertis. (716 p.) Modeliavimas. Procesas, kai elgesys stebimas ir mgdiojamas. (280 p.) Mokjim testai. Testai, skirti vertinti tam, k mogus yra imoks. (364 p.) Mokymasis i naujo. Atminties matas, pagal kur nustatoma, kiek laiko sutaupyta kartotinai mokantis anksiau imoktus dalykus. (308 p.) Mokymasis stebint. Mokymasis stebint ir mgdiojant kit elges. (280 p.) Mokymasis. Nuolatinis su patirtimi susijs organizmo elgsenos kitimas. (255 p.)

Malonumo principas. Id reikalavimas nedelsiant j patenkinti. (470 p.) Manija. Labai aktyvi, nevaldomo optimizmo bsena. (525 p.) M s t y m a s (arba painimas). Protin veikla, susijusi su informacijos supratimu, apdorojimu ir perteikimu. (323 p.) Mediana. Vidurinis skirstinio vertis; pus veri yra aukiau jo ir pus - emiau. (716 p.) Medicininis modelis. Samprata, kad ligos turi fizines

2-10

SPECIALIJ TERMIN ODYNAS

M o k s l u m o testai. Testai, skirti numatyti bsimiems mogaus rezultatams; mokslumas yra galjimas mokytis. (364 p.) Momens skiltis. Smegen ievs dalis virugalvyje. Ji apima ir abiej pusrutuli sensorins ievs dalis. (50 p.) M o n i z m a s . Prielaida, kad psichika ir knas yra du skirtingi to paties dalyko aspektai. (250 p.) Monokuliniai signalai. Nuotolio signalai, kuriais gali naudotis viena akis, pavyzdiui, oro ar tiesin perspektyva, sanklota. (190 p.) M o r f e m o s . Smulkiausi reikm turintys kalbos vienetai; tai gali bti odiai arba odi dalys (pavyzdiui, priedlis). (343 p.) Motyvacija. Jgos, kurios teikia energij ir nukreipia elges. (401 p.) M R V (magnetinio rezonanso vaizdas). Stipri magnetini lauk ir radijo bang dka kompiuteris sukuria skirtingus vairi minktj audini tip vaizdus ekrane; taip galima pamatyti vidines galvos smegen struktras. (42 p.)

Nemiga. Miego sutrikimas, kai nuolat kartojasi sunkumai umigti arba imiegoti nenubundant. (221 p.) Nepastam moni baim. Svetim moni baime, irykjanti apie 8-j mnes. (82 p.) Nepriklausomasis kintamasis. Eksperimento veiksnys, kuris yra tikslingai keiiamas; kintamasis, kurio tak norima itirti. (17 p.) Nerimo sutrikimai. Psichikos sutrikimai, kuriems bdingas sekinantis, nuolatinis nerimas ar netinkamas elgesys, mainantis nerim. r.: generalizuotas nerimas, obsesiniai-kompulsiniai sutrikimai, panikos priepuolis ir fobiniai sutrikimai. (515 p.) Nervin anoreksija. Valgymo sutrikimas, kai normaliai sveriantis asmuo (daniausiai paaugl mergaitei ima laikytis dietos, kad enkliai (15% ar daugiau ) sublogt, taiau, vis dar jausdamasi stora, ir toliau badauja. (408 p.) Nervin bulimija. Valgymo sutrikimas, pasireikiantis slaptais persivalgymo-isivalymo" epizodais; paprastai persivalgoma kaloringo maisto, paskui sukeliamas vmimas ar vartojami vidurius paleidiantys vaistai. (409 p.) Nerviniai tinklai. Kompiuteri mikroschemos, atkartojanios smegen nervini lsteli tarpusavio ryius, galinios, pavyzdiui, imokti atpainti regimuosius vaizdus ir kvapus. (342 p.) Nervinis kurtumas. Klausos praradimas dl klausos receptori ar regos nervo paeidim. (169 p.) Nerv sistema. mogaus kno greita elektrochemins komunikacijos sistema, kuri sudaro periferins ir centrins nerv sistemos nervins lstels. (32 p.) Neslyginis atsakas (NA). Klasikinio slygojimo metu neimoktas automatikas atsakas neslygin dirgikli, pavyzdiui, seili skyrimasis maistui patekus burn. (258 p.) Neslyginis dirgiklis (ND). Klasikinio slygojimo metu dirgiklis, kuris natraliai, savaime sukelia neslygojam atsak. (258 p.) Netapats dvyniai. Dvyniai i skirting zigot (apvaisint kiauinli); genetikai jie ne artimesni negu broliai ar seserys, gim atskirai. (99 p.) Neuromediatoriai. Cheminiai junginiai, pereinantys sinapsin ply tarp neuron. Siunianioj o neurono i-

Naktinis siaubas. Miego sutrikimas, kuriam bdinga didelis susijaudinimas ir igstis; skirtingai nuo komar, naktinis siaubas prasideda ketvirtosios miego fazs metu, prajus 2 - 3 valandoms, kai mogus umiega, ir retai prisimenamas. (222 p.) N a r k o l e p s i j a . Miego sutrikimas, pasireikiantis nekontroliuojamais miego priepuoliais, kuri metu mogus i karto ir danai visai netinkamu metu umiega REM miegu. (221 p.) Natralistinis stebjimas. Elgesio stebjimas ir ymjimas natraliomis, nekeiiamomis ir nekontroliuojamomis, aplinkybmis. (14 p.) N e i g i a m a s pastiprinimas. Elgesio sustiprinimas paalinus arba susilpninus neigiamus dirgiklius, pavyzdiui, smg. (sidmkite: neigiamas pastiprinimas tai ne bausm.) (269 p.) Neireiktoji atmintis. Ilaikymas atmintyje (gdi, pomgi, polinki) smoningai neprisimenant (dar vadinama nedeklaruojamaja atmintimi). (306 p.) Nejutiminis suvokimas. Ginytinas tvirtinimas, kad suvokti galima be juntamosios vesties. Manoma, kad apima telepatij, aikiaregyst ir nuojaut. (203 p.)

2-10 SPECIALIJ TERMIN ODYNAS

skirti neuromediatoriai pereina sinapsini ply ir susijungia su priimaniojo neurono membranos receptoriaus jungtimi. Nuo i signal priklauso, ar priimaniajame neurone kils nervinis impulsas. (35 p.) Neuronas. Nervin lstel; pagrindinis nerv sistemos elementas. (32 p.) Neuroziniai sutrikimai. Ankstesnis pavadinimas psichikos sutrikim, kurie paprastai vargina, bet nesutrikdo gebjimo racionaliai mstyti ir socialiai veikti. Freudas neurozinius sutrikimus laik bdu susidoroti su nerimu. (514 p.) Normalioji kreiv (arba normalusis skirstinys). Simetrika varpo formos kreiv, apibdinanti daugelio fizini ir psichologini poymi pasiskirstym. Dauguma veri isidsto apie vidurk, o artjant prie kratutini reikmi, j skaiius maja. (366 p.)

Nutukimas. Kno riebal perteklius, dl kurio susidaro 20% ir didesnis antsvoris. (617 p.)

Obsesinis-kompulsinis sutrikimas. Nerimo sutrikimas, kuriam bdinga nevalingai pasikartojanios mintys (obsesijos) ir (arba) veiksmai (kompulsijos). (517 p.) Operantin elgsena. Elgesys, kuris veikia aplink, sukeldamas padarinius. (266 p.) Operantinis slygojimas. Mokymosi ris, kai pastiprinamas elgesys tvirtja, o elgesys, u kur baudiama, silpnja. (266 p.) Opioidai. Opiumas ir i jo pagamintos mediagos, pavyzdiui, morfijus ir heroinas, slopinantys nerv sistemos aktyvum, laikinai malinantys skausm ir nerim. (240 p.) Oralin stadija. Pirmoji i Freudo nustatyt psichoseksualini stadij (nuo gimimo iki 18 mnesi), kai didiausius juslinius malonumus teikia burnos sritis iulpiant, kandiojant, kramtant. (471 p.) Oro perspektyva. Monokulinis nuotolio suvokimo signalas. Neryks objektai atrodo esantys toliau. (190 p.)

Normalioji kreiv (arba normalusis skirstinys). Simetrika, varpo formos kreiv, apibdinanti daugelio ri duomen isidstym; dauguma veri yra netoli nuo vidurkio (68% j patenka vieno standartinio nuokrypio nuo vidurkio ribas) ir j vis maja skirstinio krat link. (718 p.) Normin socialin taka. taka, kylanti i mogaus trokimo gauti pritarim ir ivengti nepritarimo. (641 p.) Normos. Sutartins priimtino ir laukiamo elgesio taisykls. Normos nurodo, kaip tinkamai elgtis. (641 p.) Numatomasis validumas. Elgesio numatymo skm, kiek testu pavyksta numatyti elges, kur jis ir turi numatyti; tai nustatoma apskaiiavus koreliacij tarp testo veri ir kriterijumi laikomo elgesio. (370 p.) Nuolatinis objekto buvimas. inojimas, kad daiktai egzistuoja net j nesuvokiant tiesiogiai. (82 p.) Nuolatinis pastiprinimas. Pageidautino atsako pastiprinimas kiekvien kart, kai tik jis pasirodo. (270 p.) Nuostata, {sitikinimas ir jausmas, kurie skatina tam tikru bdu reaguoti daiktus, mones ir vykius. (633 p.) Nuotaikos sutrikimai. Psichikos sutrikimai, kuriems bdingos kratutins emocijos. r.: bipolinis sutrikimas, didioji depresija ir manija. (524 p.) Nustatytoji svorio riba. Takas, ties kuriuo nustatytas individo svorio termostatas". Jei svoris pasidaro maesnis u nustatytj tak, didjantis alkis, sultjusi mediag apykaita mgina sugrinti prarastj svor. (407 p.)

Paauglyst. Pereinamasis laikotarpis nuo vaikysts suaugusiojo ami, trunkantis nuo lytinio subrendimo iki savarankiko gyvenimo. (107 p.) Pagrindin atribucijos klaida. Stebtoj polinkis, analizuojant kito elges, nepakankamai vertinti situacijos tak ir pervertinti asmens ypatybi tak. (631 p.) Pailgosios smegenys. Smegen kamieno pamatas, valdantis irdies plakim ir kvpavim. (44 p.) Pakartotinas tyrimas. Tyrimo kartojimas, daniausiai pasitelkus kitus tiriamuosius bei sudarius kitokias slygas, norint isiaikinti, ar gauti duomenys tinka kitiems individams ir aplinkybms. (11 p.) Pakauio skiltis. Smegen ievs dalis upakalinje galvos dalyje. Apima abiej pusrutuli regos sritis, kuri kiekvien pasiekia informacija i prieingos regos lauko puss. (50 p.) Panaumas. Polinkis suvokiant telkti panaius elementus. (188 p.) Panikos priepuolis. Keli minui trukms stiprios baims epizodas, kai igyvenamas siaubas, kur lydi

2-10

SPECIALIJ TERMIN ODYNAS

skausmas krtinje, dusulys ir kiti bauginantys jutimai. (516 p.) Paprasiausia ekspozicija. Reikinys, kai dl kartotinio demonstravimo nauji dirgikliai pradeda labiau patikti. (665 p.) P a r a p s i c h o l o g i j a . Paranormali reikini, tarp j nejutiminio suvokimo bei psichokinezs, tyrinjimas. (203 p.) Parasimpatin nerv sistema. Autonomins nerv sistemos dalis, kuri slopina kno veikl ir taip taupo jo energij. (40 p.) Pasmon. Anot Freudo, labiausiai nepriimtin mini, jausm, trokim ir prisiminim talpykla. iuolaikins mokslins psichologijos poiriu, nesismonintas informacijos apdorojimo lygmuo. (469 p.) Pasiekiamumo euristika. Praktika taisykl, vertinanti vyki tikimyb, remiantis j pasiekiamumu atmintyje; jei k nors lengvai prisimename (galbt dl to, kad tai ryku), darome prielaid, kad tokie dalykai tiktini. (331 p.) Paskatos. Teigiami arba neigiami aplinkos dirgikliai, kurie skatina elges. (403 p.) Pastiprinimo priemon. Operantinio slygojimo atveju po tam tikro elgesio einantis j sustiprinantis vykis. (268 p.) Pastovaus santykio programa. Operantinio slygojimo pastiprinimo programa, kai atsakas pastiprinamas tik po tam tikro j skaiiaus. (271 p.) Pastovi interval programa. Operantinio slygojimo pastiprinimo programa, kai atsakas pastiprinamas tik prajus nustatytam laikui. (272 p.) Patikimumas. Testo rezultat pastovumo mastas, nustatomas i dviej testo pusi, skirting testo form arba kartotinio testavimo veri pastovumo. (370 p.) Painimas. Psichin veikla, susijusi su mstymu, inojimu bei atmintimi. (80 p.) Paintinio disonanso teorija. Teorija, teigianti, kad mes veikiame, siekdami sumainti nemalonum (disonans), kur jauiame, kai dvi ms mintys (painimas) yra nesuderinamos; tai, kad elgiams prieingai savo nuostatoms, mes reaguojame keisdami nuostatas. (637 p.) Paveldimumas. Individuali savybs skirtum aikinimo genais mastas. Savybs paveldimumo skirtumai

priklauso nuo tiriamos populiacijos rib ir aplinko> (385 p.) Perdta savikliova. Polinkis bti labiau sitikinusiai: negu teisingam - pervertinti savo sitikinim ir vertinim tikslum. (333 p.) Perdtas skatinimas. adamas apdovanojimas u ta:, kas mogui ir taip patinka daryti. Tada motyvas veikti gali bti ne vidinis domjimasis, o laukiamas apdovanojimas. (274 p.) Periferin nerv sistema (PNS). Neuronai, sujungiantys centrin nerv sistem su visomis kitomis kno dalimis. Ji susideda i juntamj neuron, kurie i knv jutimo receptori informacij perduoda centrin nerv sistem, ir judinamj neuron, kurie informaci;.. i centrins nerv sistemos perduoda raumenis ir liaukas. (38 p.) Perklimas. Psichoanalitins teorijos poiriu - tai gynybos mechanizmas, kuris seksualinius arba agresyviu> impulsus perkelia priimtinesn arba ne tok grsming objekt arba asmen, tarsi nukreipia pykt saugiai, ilieti. (473 p.) Perklimas. Psichoanalizje: jausm, kuriuos pacienta> jauia kitiems monms (pavyzdiui, meil ar neapykant tvui ar motinai), nukreipimas analitik. (549 p. Perskirtos smegenys. Bkl, kai galvos smegen pusrutuliai atskiriami vienas nuo kito perpjaunant juo> jungianias skaidulas (daniausiai didiosios smegen jungties skaidulas). (58 p.)

PET (pozitroninis emisinis tomografas). Galvos smegen aktyvumo vaizdas, rodantis, kur pasiskirsto radioaktyvioji gliukoz mogui atliekant duot uduoti. (42 p.) Pirminiai lytiniai poymiai. Kno dalys (kiauids ir sklids), nuo kuri priklauso lytinis dauginimasis. (109 p.) Pirminis imokimas. Pradinis mokymosi tarpsnis, kai reakcija nusistovi ir tolydio stiprja. Klasikinio slygojimo atveju - tai faz, kai dirgiklis pradeda sukelti slygin atsak, operantinio slygojimo atveju - pastiprinto atsako stiprjimas. (259 p.) Pirminis pastiprinimas. gimtas pastiprinantis dirgiklis, pavyzdiui, tas, kuris tenkina biologinius poreikius. (269 p.) Placebas. Neutrali (neveikli) mediaga, kuri gali bti

2-10 SPECIALIJ TERMIN ODYNAS

pateikiama eksperimento dalyviui vietoj tos, kuri, manoma, yra paveiki, pvz., vietoj vaisto; ji gali sukelti tokius pat padarinius, koki bt tikimasi i paveikios mediagos. (20 p.) Plastikumas. Galvos smegen savyb keistis smegenims persitvarkant po paeidimo (ypa vaikams) ir eksperiment metu, kai tiriama, kaip patirtis veikia smegen raid. (56 p.) Pogumburis. Nerv darinys, esantis po gumburu, kuris tvarko kai kurias funkcijas, svarbias gyvybei palaikyti (valgym, grim, kno temperatr), padeda per hipofiz valdyti endokrinin sistem ir yra susijs su emocijomis bei atpildu. (47 p.) Pohipnozin amnezija. Hipnotizuotojo teigtas tariamas nesugebjimas atsiminti to, kas buvo patirta hipnozs metu. (228 p.) Pohipnozin taiga. Hipnozs metu teigiama tai, k hipnotizuojamasis turt daryti po hipnozs seanso; kai kurie klinicistai j taiko nepageidaujam simptom ar elgesio kontrolei. (232 p.) Poligrafas. Prietaisas, naudotas siekiant atskleisti mel, matuojantis kelet fiziologini su emocijomis susijusi reakcij (prakaitavim, puls, kvpavimo pokyius). (439 p.) Polinkis iekoti patvirtinimo. Polinkis iekoti tokios informacijos, kuri patvirtint turimas prielaidas. (326 p.) Populiacija. Visi atvejai ar visi grups nariai, i kuri sudaromos imtys tyrimams. (13 p.) Populiacija. Visi grups atvejai, i kuri tyrimui atrenkamos imtys. (722 p.) Poreiki hierarchija. Maslow mogaus poreiki piramid: pamat sudaro fiziologiniai poreikiai, kuriuos reikia patenkinti pirmausia, paskui tampa aktyvs auktesnio lygio - saugumo, o vliau ir psichologiniai - poreikiai. (403 p.) Poymi detektoriai. Nervins smegen lstels, kurios atsako specialius dirgiklio poymius, pavyzdiui, judjim, kamp ar form. (159 p.) Premacko principas. Patraukli veikla (kuria daniau usiimama) gali pastiprinti kit, ne toki tiktin veikl. (269 p.) Prieing proces teorija. Teorija, teigianti, kad prieingi tinklains procesai (raudona-alia, geltona-mlyna, balta-juoda) galina matyti spalvas. Pavyzdiui, kai

kurias lsteles aktyvina alia, o slopina raudona, kitas - aktyvina raudona, o slopina alia spalva. (163 p.) Prieinimasis. Psichoanalizje: trukdymas nerim kelianiai informacijai pasiekti smon. (549 p.) Priemirtiniai igyvenimai. Ypatinga smons bsena, apie kuri pasakoja mons, buv arti mirties (pavyzdiui, po irdies infarkto); i patirtis danai panai narkotik sukeltas haliucinacijas. (248 p.) Prieoperacin stadija. Piaget teorijoje stadija (nuo 2 met iki 6 ar 7 met), kurios metu vaikas mokosi naudotis kalba, bet dar nesupranta konkrei logini operacij. (84 p.) Prieprieinis slygojimas. Elgesio terapijos metodika, slygojanti naujus atsakus dirgiklius, sukelianius nepageidaujam elges: pagrsta klasikiniu slygojimu. Dar r. sisteminis jautrumo mainimas ir aversinis slygojimas. (556 p.) Prieraiumas. Emocinis ryys su kitu mogumi; mai vaikai tai ireikia artumo su globju poreikiu ir lidesiu isiskiriant su juo. (86 p.) Prietaras. Nepateisinama (ir paprastai neigiama) nuostata grup ar jos narius. Prietaras daniausiai apima stereotipikus sitikinimus, neigiamus jausmus ir polink diskriminaciniams veiksmams. (700 p.) Prigimties-patirties problema. Usitss ginas dl gen ir patirties indlio psichologini bruo ir elgesio raidai. (6 p.) Priklausomasis kintamasis. Kintamasis, kuris yra matuojamas; tai kintamasis, kuris eksperimento metu gali keistis atsakydamas nepriklausomojo kintamojo keitim. (17 p.) Priminimas. Numanomas (nesmoningas) tam tikr asociacij suaktyvinimas. (308 p.) Prisiminimas. Atminties matas, kai asmuo turi atkurti seniau simint informacij, tarsi raydamas atsakymus tuias testo vietas. (308 p.) Prisitaikymo lygio reikinys. Polinkis vertinti (garsus, vies, pajamas) santykinai atsivelgiant neutral" lyg, kur nustato ms patirtis. (454 p.) Proaktyvioji interferencija. Trukdantis ankstesnio mokymosi poveikis naujai informacijai prisiminti. (314 p.) Procentinis rangas. Skirstinio veri, kurie yra maesni u tam tikr verti, procentinis santykis. (715 p.)

2-10

SPECIALIJ TERMIN ODYNAS

Projekcija. Psichoanalitins teorijos poiriu - tai gynybos mechanizmas, kai mons, slpdami savo grsmingus impulsus, priskiria juos kitiems. (473 p.) Projekciniai testai. Asmenybs testai, pavyzdiui, Rorschacho ir TAT, kai tiriamieji apibdina neaikius dirgiklius, kurie turt sukelti j vidini varomj jg projekcij. (475 p.) Prosocialus elgesys. Teigiamas, konstruktyvus, naudingas elgesys, asocialaus elgesio prieyb. (281 p.) Protarpinis pastiprinimas. r. dalinis pastiprinimas. Protinis amius. Binet sukurtas intelekto testo atlikties matas; tai chronologinis amius, kuris daniausiai atitinka tam tikr atlikimo lyg. Taigi sakoma, kad vaiko, kuris atlieka testo uduotis taip, kaip jas atlieka vidutinikas atuoneri met vaikas, protinis amius yra 8. (362 p.) Protinis atsilikimas. Riboti protiniai gebjimai, kuriuos rodo maesni kaip 70 intelekto veriai, dl kuri mogui sunku prisitaikyti prie gyvenimo reikalavim; protinis atsilikimas vairuoja nuo lengvo iki gilaus. (380 p.) Proto nuostata. Polinkis nagrinti problem tam tikru bdu, ypa jei tas bdas anksiau yra buvs skmingas, nors naujai problemai sprsti gali ir netikti. (328 p.) Prototipas. Bdingiausias kategorijos atstovas; lyginant naujus dalykus su prototipu, galima greitai ir lengvai priskirti juos tam tikrai kategorijai (pavyzdiui, lyginant plunksnuotus padarus su paukio prototipu, pavyzdiui, liepsnele). (324 p.) Psichiatrija. Medicinos aka, nagrinjanti psichikos sutrikimus; ja usiimantys gydytojai gydo ir vaistais, ir taikydami psichologin terapij. (9 p.) Psichikos sutrikimas. Bkl, kuriai esant elgesys vertinamas kaip netipikas, trikdantis, neprisitaikantis ir nepateisinamas. (510 p.) Psichoaktyviosios mediagos. Chemins mediagos, keiianios nuotaik ir suvokim. (237 p.) Psichoanalitin psichologijos kryptis. Pabria pasmons skatulius ir konfliktus, kuriuos gali sukelti vaikystje patirti igyvenimai. (7 p.) Psichoanaliz. Psichologini sutrikim gydymo bdas, kuriuo siekiama parodyti ir paaikinti pasmonje gldini tamp. Freudo psichoanalitin asmenybs

teorija siek paaikinti tai, k jis stebjo psichoanalize metu. (469 p.); Sigmundo Freudo psichoterapijos b.V das, kai paciento laisvosios asociacijos, p r i e i n i m a i sapnai ir perklimai, psichoterapeutui juos iaikinuilaisvina paciento anksiau buvusius istumtus jau-mus ir padeda jam suprasti save. (548 p.) Psichochirurgija. Chirurgin operacija, kuria paaunami ar suardomi smegen audiniai siekiant pakci-: mogaus elges. (579 p.) Psichofarmakologija. Vaist poveikio psichikai ir elgesiui tyrimai. (575 p.) Psichofiziologins ligos. Paodiui - sielos-kno" ligos; fizin liga, kurios prieastis nra inomi fizini., sutrikimai. Pavyzdiui, padidjusi kraujospd, opalige ar galvos skausm gali sukelti stresas. Pastabai tai reikia skirti nuo hipochondrijos, kai normals fiziniai pcjiai klaidingai laikomi ligos simptomais. (596 p. ) Psichologija. Mokslas, tiriantis elges ir psichikos procesus. (6 p.) Psichologin priklausomyb. Psichologinis poreikivartoti narkotikus, pavyzdiui, neigiamoms emocijomsilpninti. (238 p.) Psichoseksualins stadijos. Vaikysts raidos stadijo(oralin, analin, falin, latentin, genitalin), kuru: metu, pasak Freudo, Id malonumo siekianti energija telkiasi skirtingose erogeninse zonose. (471 p.) Psichoterapija. Emocionali, pasitikjimu pagrsta sveik tarp kvalifikuoto psichoterapeuto ir mogaus, turinio psichologini sunkum. (548 p.) Psichoziniai sutrikimai. Psichikos sutrikimai, kai mogus praranda ry su realybe, irykja neracionalios idjos ir ikreiptas suvokimas. (514 p.) Pusiausvyros jutimas. Kno judjimo ir padties, taip pat ir pusiausvyros, jutimas. (177 p.)

Racionalioji emocin terapija. Alberto Elliso sukurta kognityvins terapijos konfrontacin metodika, kai energingai paneigiamos moni neprotingos, pasmerktos lugti nuostatos ir prielaidos. (562 p.) Racionalizacija. Psichoanalitins teorijos poiriu tai gynybos mechanizmas, kai poelgiai/veiksmai aikinami ne realiomis, grsmingesnmis nesismonintomis prieastimis, o save pateisinant. (473 p.)

2-10 SPECIALIJ TERMIN ODYNAS

Raidos psichologija. Psichologijos aka, kuri nagrinja gyvenant atsirandanius fizinius, paintinius ir socialinius pokyius. (70 p.) Rainel. Raumenims audinys, kuris sudaro akies spalvotj dal aplink vyzd ir reguliuoja vyzdio dyd. (155 p.) Raminamieji ir migdomieji. Narkotins mediagos (alkoholis, barbitratai, opioidai), slopinanios nerv sistemos aktyvum ir ltinanios kno funkcijas. (238 p.) Realybs principas. Ego polinkis tenkinti Id trokimus tokiais bdais, kurie i tikrj gali sukelti pasitenkinim, o ne skausm. (470 p.) Refleksas. Paprastas, automatikas, gimtas atsakas juntamj dirginim (pvz., kojos kelio refleksas). (32 p.) Refrakterinis periodas. Laiko tarpsnis po orgazmo, kai vyras negali patirti kito orgazmo. (413 p.) Regimasis skardis. Laboratorinis prietaisas tirti, kaip kdikiai ir gyvn jaunikliai suvokia gyl. (188 p.) Regos nervas. Nervas, kuriuo nerviniai impulsai i akies perduodami smegenis. (156 p.) Regos persvara. Regos vyravimas kit poji atvilgiu. Mes filmo veikj balsus suvokiame kaip sklindanius i ekrano, kur regime, o ne i projektoriaus, esanio mums u nugar. (186 p.) Regresija vidurkio link. Kratutini ar neprast veri tendencija grti atgal (regresuoti) vidurkio link. (721 p.) Regresija. Psichoanalitins teorijos poiriu - tai nerimo veikimo bdas, kai grtama ankstesns psichoseksualins stadijos bsen, kur tebra fiksuota (sutelkta) tam tikra psichikos energija. (473 p.) R E M atgijimas. Pailgjusi REM miego trukm po jo trkumo (dano adinimo REM miego metu). (226 p.) REM miegas. Greit aki judesi tarpsnis miegant; pasikartojanti miego faz, kurios metu daniausiai sapnuojama. i miego faz dar vadinama paradoksaliuoju miegu, nes jo metu raumenys yra visikai atsipalaidav (iskyrus maus trkiojimus), o kitos organizmo sistemos yra aktyvios. (216 p.) Retro aktyvioj i interferencija. Trukdantis nauj dalyk mokymosi poveikis seniau imoktiems dalykams prisiminti. (315 p.) Rorschacho raalo dmi testas. Plaiausiai naudo-

jamas projekcinis testas, kur sukr Hermannas Rorschachas; juo siekiama nustatyti moni projektuojamus jausmus, pagal tai, kaip jie interpretuoja deimt raalo dmi. (476 p.)

Slyginis atsakas (SA). Klasikinio slygojimo metu imoktas atsakas slygin dirgikl. (258 p.) Slyginis dirgiklis (SD). Klasikinio slygojimo metu i pradi buvs neutralus dirgiklis, susiejus j su neslyginiu dirgikliu (ND), pradeda sukelti slygin atsak. (258 p.) Smon. Atrankinis dmesys esamiems suvokiniams, mintims ir jausmams. (212 p.) Sanklota. Monokulinis nuotolio suvokimo signalas. Ariau esantys objektai i dalies udengia toliau esani objekt vaizd. (190 p.) Santykin netektis. Kai sava bkl suvokiama, kaip blogesn negu t, su kuriais lyginama. (456 p.) Santykinis auktis. Monokulinis nuotolio suvokimo signalas. Auktesnius objektus suvokiame kaip esanius toliau. (190 p.) Santykinis dydis. Monokulinis nuotolio suvokimo signalas. Kai inome, kad du objektai yra vienodo dydio, tai tas, kurio atvaizdas tinklainje yra maesnis, atrodo esantis toliau. (190 p.) Santykinis judjimas. Monokulinis nuotolio suvokimo signalas. Kai judame, objektai, esantys skirtingu atstumu nuo ms, keiia savo santykin padt ms regos lauke. Artimiausi objektai juda greiiausiai. (190 p.) Santykinis skaistis. Monokulinis nuotolio suvokimo signalas. Blausesni objektai atrodo esantys toliau. (190 p.) Savaiminis atsinaujinimas. Nusilpusio slyginio atsako atsigavimas po ramybs tarpsnio. (260 p.) Savs vertinimas. Didels arba maos savo verts jausmas. (491 p.) Sveikos rezultatas. Rezultatas, kuriam daroma vieno veiksnio taka priklauso nuo kito veiksnio lygio. (427 p.) Saviraika. Pasak Maslow, galutinis psichologinis poreikis, kuris ikyla, kai pagrindiniai fiziologiniai ir psichologiniai mogaus poreikiai yra patenkinti, jauiama savo vert; motyvacija gyvendinti savo galias. (488 p.) Savo grups vertinimo alikumas. Polinkis bti pa-

2-10

SPECIALIJ TERMIN ODYNAS

lankiam savo grupei. (702 p.) Savojo A samprata. Visos mintys ir jausmai apie save atsakant klausim Kas a esu?" (490 p.) Svoka. Panai objekt, vyki arba moni grupavimas mintyse. (323 p.) Schema. Svoka arba struktra, tvarkanti ir aikinanti informacij. (80 p.) Schizofrenija. Grup sunki psichozini sutrikim, kuriems bdinga padrikas mstymas, kliedesiai, sutriks suvokimas, nesiderinanios emocijos ir veiksmai. (532 p.) Semantika. Morfem, odi ir sakini reikm (arba reikms tyrimai). (344 p.) Semantinis ukodavimas. Reikms, taip pat odi reikms, ukodavimas. (290 p.) Seneli ir invalid prieglauda - organizacija, kurios nariai savanorikai padeda mirtantiems monms bei j eimoms specialiose staigose arba j namuose. (139 p.) Sensomotorin stadija. Piaget teorijoje stadija (nuo gimimo iki madaug 2 met), kurios metu vaikai pasaul pasta pojiais ir judesiais. (81 p.) Siejimas. inom lengvai valdom vienet sudarymas. Danai atliekama automatikai. (297 p.) Signalo aptikimas. Uduotis nusprsti, ar yra silpnas dirgiklis (signalas"). Signal aptikimo tyrjai daro prielaid, kad nra vieno absoliutaus slenksio, kadangi silpno signalo aptikimas i dalies priklauso nuo asmens patirties, lkesi, motyvacijos ir nuovargio. (149 p.) Simpatin nerv sistema. Autonomins nerv sistemos dalis, kuri aktyvina kn ir sutelkia energij stresinmis situacijomis. (39 p.) Sinaps. Jungtis tarp impuls perduodanio neurono aksono galo ir j priimanios lstels kno ar dendrito. ioje jungtyje esantis labai maas tarpelis yra vadinamas sinapsiniu plyiu. (35 p.) Sintaks. odi jungimo gramatikai taisyklingus sakinius taisykls. (344 p.) Sisteminis jautrumo mainimas. Prieprieinio slygojimo ris, kai maloni atsipalaidavimo bsena siejama su laipsnikai stiprjaniais nerim kelianiais dirgikliais. Paprastai taikoma fobijoms gydyti. (557 p.) Skinnerio d. Kamera, kurioje yra strypas arba myg-

tukas, kuriuos spausdamas, gyvnas gali gauti maisiv arba vandens, ir prietaisas ioms gyvno reakcijon> registruoti. Naudojama tiriant operantin slygoj im.. (267 p.) Skirtumo slenkstis. Maiausias dirginimo skirtuma>. kur tiriamasis aptinka 50% kart. Skirtumo slenks: suvokiame kaip vos pastebim skirtum. (152 p.) Slaptasis (latentinis) imokimas. Imokimas, kuris nr., pastebimas tol, kol nra paskatos j parodyti. (274 p. Slaptasis stebtojas. Hilgardo vartojamas termina>. reikiantis uhipnotizuoto mogaus gebjim sismoninti savo igyvenimus, pavyzdiui, skausm, nors api. j ir nepraneama hipnozs metu. (236 p.) Slaptasis turinys. Anot Freudo, tai tikroji, bet cenzruota sapno prasm (skirtingai nuo akivaizdaus turinio). Freudas man, kad sapn slaptasis turinys veikia kaip apsauginis votuvas. (223 p.) Slenkstis. Dirginimo, btino nerviniam impulsui sukelti, lygis. (34 p.) Smegenls. Maosios smegenys", prigludusios prie upakalins smegen kamieno dalies. Padeda koordinuoti valingus judesius ir kno pusiausvyr. (44 p.) Smilkini skiltis. Smegen ievs dalis, esanti vir> aus ir apimanti klausos sritis. kiekvieno pusrutulio klausos srit ateina informacija beveik tik i prieingos ausies. (50 p.) Socialin biologija. Socialinio elgesio evoliucijos tyrimas, remiantis natralios atrankos dsniais; daro prielaid, kad natrali atranka yra palanki genetikai nulemtiems socialiniams poelgiams, kurie padeda ilaikyti ir perduoti genus. (663 p.) Socialin psichologija. Mokslinis tyrinjimas, kaip mes mstome vienas apie kit, kaip veikiame vienas kit ir kaip santykiaujame. (630 p.)

Socialin-kultrin psichologijos kryptis. Rykina

mstymo ir elgesio skirtumus bei panaumus vairiomis socialinmis situacijomis ir vairiose kultrose. (8 p.) Socialiniai spstai. Situacijos, kuriomis konfliktuojanios alys, kiekvienai protingai siekiant savanaudik tiksl, patenka abipusikai alingo elgesio spstus. (705 p.) Socialini main teorija. Teorija, teigianti, kad ms socialinis elgesys yra mainai, kuri tikslas gauti kuo

2-10 SPECIALIJ TERMIN ODYNAS

daugiau naudos u maiausi kain. (662 p.) Socialinis dykinjimas. mogaus polinkis maiau stengtis grupje, kai telkiamos pastangos bendram tikslui pasiekti, negu atliekant individuali uduot. (646 p.) Socialinis laikrodis. Tam tikrai kultrai priimtinas socialini vyki laikas, pavyzdiui, santuokos, tvysts, ijimo pensij. (133 p.) Socialinis palengvinimas. Geriau atliekamos uduotys stebint kitiems monms; tai bdinga atliekant lengvas ar gerai imoktas uduotis, bet ne sunkias ar dar nepakankamai tobulai imoktas. (645 p.) Socialinis vadovavimas. J grup orientuotas vadovavimas, kai rpinamasi bendru komandos darbu, tarpininkaujama konfliktuose ir siloma parama. (431 p.) Somatin nerv sistema. Periferins nerv sistemos dalis, kuri gauna informacij i vairi jutimo organ receptori ir valdo kno skeleto raumenis. (38 p.) Somatoforminiai sutrikimai. Psichikos sutrikimai, kai simptomai gauna somatin (kno) form, nors nra akivaizdios fizins prieasties. r.: konversinis sutrikimas ir hipochondrija. (519 p.) Spalvos pastovumas. inom objekt pastovios spalvos suvokimas net tuomet, kai kintantis apvietimas pakeiia objekto atspindim viesos bang ilg. (164 p.) Specialisto" sindromas. Kai daugeliu atvilgi ribot protini gebjim mogus turi nepaprast speciali gebjim, pavyzdiui, skaiiavimo arba pieimo. (375 p.) Sraig. Vidinje ausyje esantis spiralinis kaulinis, skysiu upildytas vamzdelis, per kur garso bangos sukelia nervinius impulsus. (165 p.) Standartinis nuokrypis. Jveri kitimo matas; nustatomas: 1) suskaiiuojant kiekvieno verio nuokryp nuo vidurkio; 2) paklus tuos nuokrypius kvadratu; 3) suskaiiavus j vidurk; 4) itraukus i vidurkio kvadratin akn. (717 p.) Standartizavimas. Nustatymas prasming jveri, remiantis anksiau testuotos standartizavimo grups" atliktimi. (366 p.) Stanfordo-Binet testas. Plaiai naudojamas amerikietikasis pataisytas Binet intelekto testo (Termano i Stanfordo universiteto) variantas. (363 p.) Statistinis reikmingumas. Statistikos teiginys apie tai, kiek tiktina, jog gautas rezultatas nra atsitikti-

nis. (728 p.) Stereotipas. Apibendrintas (danai pernelyg apibendrintas) sitikinimas apie moni grup. (700 p.) Stiebeliai. Tinklains receptoriai, aptinkantys juod, balt ir pilk spalv; btini periferinei regai ir matymui prieblandoje, kai nereaguoja kgeliai. (156 p.) Stimuliatoriai. Narkotins mediagos (pavyzdiui, kofeinas, nikotinas, stipresni - amfetaminas bei kokainas), skatinanios nerv sistemos aktyvum ir greitinanios organizmo funkcijas. (240 p.) Stipris. viesos ar garso bangos energijos kiekis, kur mes suvokiame kaip skaist ar garsum; priklauso nuo bangos amplituds. (154 p.) Stresas. Tam tikr vyki, ms laikom grsmingais bei sunkiais ir vadinam stresoriais, suvokimas ir reagavimas juos. (586 p.) Stmis. Suadinta bsena, sukelta poreikio. (402 p.) Suardymas (paeidimas). Smegen audinio natralus arba eksperimentinis suirimas. (41 p.) Sublimacija. Psichoanalitins teorijos poiriu - tai gynybos mechanizmas, kai mons savo nepriimtinus impulsus nukreipia socialiai priimtin veikl. (474 p.) Superego. Asmenybs dalis, kuri, pasak Freudo, pateikia vidiniais tapusius idealus ir normas vertinimams (sinei) ir ateities siekiams. (471 p.) Susietumas. Polinkis suvokti poymius, pavyzdiui, takus, kai jie yra vienodi ir sujungti, kaip vien vienet. (188 p.) Suskirstytas mokymasis. Paprastai ilgalaikje atmintyje ilaikoma geriau, kai mokymasis arba veikla bna suskirstyti (kaitaliojasi su pauzmis), o ne vyksta i karto (be pauzi). (292 p.) Suvokimas. Juntamosios informacijos tvarkymas ir interpretavimas, galinantis atpainti prasmingus objektus ar vykius. (148 p.) S u v o k i m o adaptacija. Gebjimas prisitaikyti prie dirbtinai pakeisto ar net apversto regos lauko. (197 p.) Suvokimo nuostata. Psichikos polinkis suvokti vien dalyk, o ne kit. (199 p.) Suvokimo pastovumas. Objektai suvokiami kaip nekintantys (turintys pastov skaist, spalv, form ir dyd), kai apvietimas ir atvaizdai tinklainje kinta. (192 p.)

2-10

SPECIALIJ TERMIN ODYNAS

Sveikatos psichologija. Psichologijos mokslo aka, prisidedanti prie elgesio medicinos pltros. (585 p.) alikas palankumas sau. Parengtis save palankiai suvokti. (492 p.) alikumas dl sitikinim. Turim sitikinim arba nuomoni polinkis ikreipti logik mstym, kartais veriantis nepagrstas ivadas laikyti pagrstomis, o pagrstas - nepagrstomis. (337 p.) eimos terapija. Psichoterapijos metodas, paremtas eimos, kaip sistemos, samprata. Laikoma, kad nepageidaujamam mogaus elgesiui tak daro eimos nariai; arba toks elgesys gali bti nukreiptas kitus eimos narius; skatina eimos narius teigiamiems tarpusavio santykiams ir geresniam bendravimui. (555 p.)

tekstr yra didjanio nuotolio enklas. (190 p.) Telegrafin kalba. Ankstyvoji kalbos raidos stadija, kai vaiko kalba panai telegram - daugiausia vartojami daiktavardiai ir veiksmaodiai praleidia::' pagalbinius" odius. (345 p.) Teminis apercepcijos testas (TAT). Projekcinis testa> kurio dka mons ireikia savo vidinius lkesiu>. baimes ir interesus, kurdami istorijas apie neaikiuvaizdus. (476 p.) Temperamentas. Asmeniui bdingas emocij kiliiru greitis ir stipris. (88 p.) Teorija. Aikinimas, kuris, remdamasis dsni visuma, sistemina turimus ir numato bsimus stebjim duomenis. (10 p.) Teratogenai. Veiksniai, pavyzdiui, chemikalai bei virusai, kurie gali pasiekti embrion ar vaisi prenatalins raidos metu ir jiems pakenkti. (74 p.) Testosteronas. Svarbiausias vyrikasis lytinis hormonas. Jo turi abiej lyi atstovai, bet vyr didesnis io hormono kiekis skatina augti vaisiaus vyrikuosius lytinius organus, o paauglysts laikotarpiu formuotis vyrikiems bruoams. (73 p.) Testosteronas. Svarbiausias vyrikasis lytinis hormonas. Jo turi ir vyrai, ir moterys, bet didesnis jo kiekis vyr organizme skatina formuotis vyrikosios lyties ypatybes, ir, ypa auktesniesiems gyvnams, jis t u r: takos lytiniam suadinimui. (413 p.) THC. Stipriausiai veikianti marihuanos sudedamoj: dalis, sukelianti vairi spdi, tarp j ir silpn haliucinacij. (244 p.) Tiesin perspektyva. Monokulinis nuotolio suvokimo signalas. Mums inom lygiagrei linij sujim suvokiame kaip didjanio nuotolio enkl. (190 p.) Tikslinis vadovavimas. tiksl orientuotas vadovavimas, kai nustatomi reikalavimai, organizuojamas darbas ir sutelkiamas dmesys tiksl. (431 p.) Tinklain. viesai jautrus vidinis akies pavirius, sudarytas i receptori - kgeli ir stiebeli - bei neuron sluoksni, kur prasideda regimosios informacijos apdorojimas. (155 p.) Tinklinis darinys. Galvos smegen kamieno nervu tinklas (dar vadinamas aktyvinanija tinkline sistema), kontroliuojantis budrum ir dmes. (45 p.)

Taikomieji tyrimai. Moksliniai tyrimai, kuri tikslas sprsti praktines problemas. (9 p.) Takin diagrama. Grafinis tak grupi vaizdas, kur kiekvienas takas atitinka dviej kintamj vertes (pavyzdiui, studento vidurins mokyklos ir universiteto paymi vidurkiai). Tak sudaromas posvyris leidia suprasti ryio tarp dviej kintamj laipsn ir krypt. (Dar vadinama takiniu grafiku.) (718 p.) Tapatinimasis (identifikacija). Anot Freudo, procesas, kai vaikai savo pradjus formuotis Superego ima savo tv vertybes. (472 p.) Tapats dvyniai. Dvyniai, prasidj i vienos zigotos, kuri skyla dvi dalis, sukurdama dvi genetines kopijas. (99 p.) Tapatumas. Savivoka; anot Eriksono, paauglysts uduotis yra geriau suvokti save mginant ir sujungiant vairius vaidmenis. (116 p.) Teigiamas pastiprinimas. Elgesio sustiprinimas teigiamais dirgikliais, pavyzdiui, maistu. Teigiamas pastiprinimas - tai bet koks dirgiklis, kuris, veikdamas po atsako, t atsak sustiprina. (269 p.) Teisingo pasaulio reikinys. moni polinkis tikti, kad pasaulis yra teisingas ir mons gauna tai, ko yra verti, ir yra verti to, k gauna. (704 p.) Teisingumas. Slyga, kai mons i tarpusavio santyki gauna tiek, kiek patys duoda. (669 p.) Tekstros gradientas. Monokulinis nuotolio suvokimo signalas. Laipsnikas perjimas maiau ryki

2-10 SPECIALIJ TERMIN ODYNAS

T i p i k u m o euristika. Praktika taisykl, nustatanti koki nors dalyk tikimyb atsivelgiant tai, kiek jie atitinka tam tikr prototip arba sutampa su juo; kita svarbi informacija gali bti ileidiama i aki. (330 p.) Tyrimas skerspjvio bdu. Tyrimas, kai vienu metu testuojami ar stebimi vairaus amiaus mons. (129 p.) Tolerancija. Silpnjantis narkotiko poveikis nuolat vartojant vienod jo doz. Tai veria narkoman vis didinti narkotiko dozes tam, kad patirt jo poveik. (237 p.) Tonas. Kokybinis klausos matmuo, susijs su garso bang daniu. (165 p.) T r a n s d u k c i j a . Vienos ries energijos pavertimas kitos ries energija. Jutimo atveju - tai dirgiklio energijos pavertimas nervinius impulsus. (154 p.) T r u m p a l a i k atmintis. Veikianioji atmintis", kuri trumpai ilaiko kelis vienetus, pavyzdiui, septynis skaitmenis, kol surenkame telefono numer. Paskui informacija pamirtama arba perduodama ilgam laikymui. (288 p.) Turinio v a l i d u m a s . Mastas, kuriuo testas apima pavyzdius tos elgsenos, kuri norima itirti (pavyzdiui, vairavimo testai, kuriuose pateikiamos vairavimo uduotys). (370 p.) T v e r m s principas. Principas (Piaget laikytas dalimi konkretaus operacinio mstymo), kad, keiiantis daikt formai, j mas, tris ir kiekis nekinta. (84 p.) Tvirtasis intelektas. Sukauptos inios ir odiniai gdiai; jis su amiumi tobulja. (131 p.)

su semantiniu ukodavimu. (295 p.) Validumas. Mastas, kuriuo testas matuoja arba numato tai, k jis ir turi matuoti arba numatyti (r. taip pat turinio bei numatomj validum). (370 p.) Valingas i n f o r m a c i j o s a p d o r o j i m a s . Dmesio ir smoning pastang reikalaujantis kodavimas. (290 p.) Vart kontrols teorija. Melzacko ir Wallio teorija, teigianti, kad nugaros s m e g e n y s e yra neurologiniai vartai", kurie sulaiko arba praleidia skausmo signalus galvos smegenis. Vartus" atveria skausmo signalai, sklindantys smulkiosiomis nervinmis skaidulomis, o udaro stambesnij nervini skaidul aktyvumas arba informacija, ateinanti i galvos smegen. (173 p.) Veidrodinio atvaizdo suvokiniai. Danai pasitaikantys skirtingi, bet panas konflikto dalyvi vienas kito vaizdai; kiekvienas save laiko doru ir taikiu, o kit bjauriu ir agresyviu. (706 p.) V b e r i o dsnis. Kad suvoktume dviej dirgikli skirtum, j stipris turi skirtis pastoviu maiausiu santykiu (o ne pastoviu kiekiu). (152 p.) Vidin ausis. Giliausia ausies dalis, susidedanti i sraigs, pusratini kanal ir vestibulini maieli. (165 p.) Vidin kontrol. Suvokimas, kad patys tvarkome savo likim. (498 p.) Vidin motyvacija. Noras atlikti veiksmus dl paios veiklos ir bti veiksmingam. (426 p.) V i d i n i s e m l a p i s . Psichinis aplinkos iplanavimo vaizdas. Pavyzdiui, ityrinjusios labirint, iurks elgiasi taip, tarsi turt j o vidin emlap. (274 p.) V i d u r i n ausis. Ertm tarp ausies bgnelio ir sraigs, joje yra trys smulks kauleliai (kilpel, plaktuklis ir priekallis), kurie ausies bgnelio virpesius sukaupia ovaliame sraigs langelyje. (165 p.) Vidurkis. Aritmetinis skirstinio vidurkis, gaunamas sudjus visus verius ir padalijus sum i veri skaiiaus. (716 p.) Vieno odio stadija. Kalbos raidos stadija nuo vieneri iki dvej met, kurios metu vaikas daugiausia kalba pavieniais odiais. (345 p.) Vietos eilje poveikis. Polinkis geriausiai prisiminti paskutiniuosius ir pirmutinius srao dmenis. (293 p.) Vietos teorija. Klausos teorija, kuri ms girdim gar-

U d a r u m a s . Polinkis suvokiant upildyti spragas, galinantis atskirtas dalis suvokti kaip vientis objekt. (188 p.) U k o d a v i m a s . Informacijos apiforminimas atminties sistemoje, pavyzdiui, suteikiant prasm. (288 p.)

Vaidmuo. Su tam tikra socialine padtimi susij lkesiai, apibriantys, kaip tos socialins padties atstovai turi elgtis. (636 p.) Vaisius. mogaus organizmas nuo 9 savaii po apvaisinimo iki gimimo. (74 p.) Vaizdiniai. Mintiniai vaizdai arba paveikslai. Labai padeda valingai apdoroti informacij, ypa kai derinama

2-10

SPECIALIJ TERMIN ODYNAS

so aukti aikina siedama su ta vieta, kur dirginama sraigs membrana. (166 p.) Vyzdys. Keiianti dyd (prisitaikanti) anga akies centre, pro kuri patenka viesa. (155 p.) Vizualinis ukodavimas. Regimj vaizd ukodavimas. (290 p.) Vos pastebimas skirtumas. r. skirtumo slenkstis.

X chromosoma. Lytin chromosoma, kuri turi ir vyrai, ir moterys. Moterys turi dvi X chromosomas, vyrai - vien. X chromosomos i abiej tv formuoja moterikosios lyties kdik. (72 p.) X teorija. Remiasi prielaida, kad darbininkai i esms yra tings, klystantys, iorikai motyvuojami pinigais, todl jiems btini vadov nurodymai. (431 p.)

Wechslerio suaugusij intelekto skal (WAIS). Dabartinis pataisytas io testo variantas (WAIS-R) yra plaiausiai naudojamas intelekto testas; j sudaro verbaliniai ir neverbaliniai subtestai. (365 p.) Wernicke sritis. Smilkinio skilties kairiosios dalies sritis, btina kalbai suprasti. (55 p.)

Zigota. Apvaisintas kiauinlis, po 2 savaii spartaus lsteli dalijimosi tampantis embrionu. (73 p.)

eton kaupimas. Operantinio slygojimo metodika, kai atlyginama u pageidaujam elges. Pacientas ikeiia eton, gaut u pageidaujam elges, vairias lengvatas ir malonumus. (560 p.)

92

Myers David G. Psichologija / David G. Myers / I angl kalbos vert Aura Jokbaityt, Feliksas Laugalys, Jolanta Makarinait, Audron Nemanien, Vilija Povilinien /. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2000. - 816 p.
ISBN 9986-850-29-0

Auktj mokykl studentams skirtame vadovlyje pristatoma visa iuolaikins psichologijos panorama: svarbiausi jos nagrinjami klausimai, vairs teoriniai poiriai, apvelgiama labai daug konkrei tyrim, svarstomos j praktinio pritaikymo galimybs. Informatyvumu ir savita pateikiamos mediagos analize pranokdama daugel tradicini vadovli, knyga bus naudinga visiems besidomintiems psichologija.

UDK 159.9(075)

David G. Myers PSICHOLOGIJA

M a k e t a v o Saul Aliauskien,

Vaiva

Leonaviien

Korektor Irena upalien Virelis Ritos Penkauskiens

1999 12 09. 51 aps. leidyb. 1. Tiraas 2000 egz. Usakymo Nr. 439 Ileido UAB Poligrafija ir informatika", Kaunas Spausdino AB Aura", Vytauto pr. 23, Kaunas Kaina sutartin