ISSN 02580802.

LITERATRA 2006 48(6)

Publikacija PASAULIS BE OPOZICIJOS / PASAULIO KNAS

Elizabeth A. Behnke
Kno fenomenologijos studij projekto (Feltonas, JAV) vadov

I angl kalbos vert Giedr mitien

Tyrinjimo tikslas
is straipsnis kyla i nebylaus ikiteorinio tikrumo, kad Jeanas Gebseris, raydamas die Welt ohne Gegenber, ir Maurice MerleauPonty, raydamas la chair du monde, kalbjo apie t pat dalyk. Tyrindama i dviej mstytoj slyio galimyb, buvau vedama Edmundo Husserlio nuostatos, ireiktos iais odiais:
Aiku, kad negalima skaityti ir suprasti [fenomenologinio darbo] taip, kaip skaitomi laikraiai. Apraym galima suprasti tik inant tai, kas yra aprayta, o inoti tai, kas aprayta, galima tik tada, kai esi tai aikiai intuityviai patyrs. Vardan ios intuityvios patirties pristatymas turi bti laipsnikas, visomis pastangomis ir technika siekiantis ... sukurti [skaitytojui] intuityvi patirt ... Tegul skaitytojas tiesiog pabando skaityti kiekvien tvirtinim, kur suformulavau fenomenologiniame kontekste, taip, kaip jis skaito zoologijos ar botanikos objekto apraym tiesiog kaip ko nors intuityviai patirto ar galimo intuityviai patirti iraik ir kaip kak, kas tikrai i prigimties suprantama tik esant tiesioginei intuityviai patiriai.

Visa fenomenologijos btis ir gyvenimas yra ne kas kita, kaip radikaliausia esm grynai intuityvios duoties aprayme. [Taigi] fenomenologija reikalauja, kad reikiamas fenomenas bt sukurtas tiesioginiu asmeniniu bdu...1

Tad tyrintojui prie teiginio, kad pasaulio knas [flesh]i ir pasaulis be opozicijos yra du to paties sudtingo fenomeno apraymo bdai, reikia priartti tiesioginiu asmeniniu b-

1 Edmund Husserl, Introduction to the Logical Investigations: A Draft of a Preface to the Logical Investigations (1913), ed. Eugen Fink, trans. Philip J. Bossert and Curtis H. Peters, The Hague: Martinus Nijhoff, 1975, 56, 57, 58, 61. angoje (paskelbtoje po autoriaus mirties ir skirtoje antram Logini tyrinjim leidimui) Husserlis primygtinai tvirtina, kad atidus skaitytojas turi aktyviai savyje sukurti fenomenus (55), jog galt suprasti fenomenologin darb ir j vertinti. Toks aktyvus skaitytojo bendradarbiavimas ypa svarbus iam straipsniui. (Atkreiptinas dmesys, kad terminas intuityvus turi bti suprastas grieta Husserlio jam teikta prasme.) i Straipsnyje daroma skirtis tarp flesh ir body, vis pirma pasirodanti junginiais pasaulio knas (flesh of the world) ir man savas knas (my own body), veriama vienu odiu knas, flesh atveju paymint tai lautiniuose skliaustuose.

124

du sukuriant reikiam fenomen. Vis dlto tokio sumanymo skm nra i anksto utikrinta.
La chair knas [flesh]: k Merleau-Ponty nori pasakyti iuo odiu? Ar tikrai galima patirti ne tik sav kn, bet ir kn [flesh]?2

m tem ir apraymais ketinam nuviesti struktr, gaires.

Metodologin pastaba
i es raoma zigzagais: pradedama nuo pai paprasiausi patirties pavyzdi, kuriuos paskui bandoma fenomenologikai aikinti, kol galiausiai vl grtama prie patirties proceso, siekiant patvirtinti, pataisyti, patikslinti ar paneigti apraymo schematizavim. (Kiekvien i ia silom apraym, be abejons, galima tikslinti ir tsti.) Pastabos ir tekstins dalys, kuriomis is tyrinjimas panaus kit fenomenolog darbus, bei tolesni svarstymo klausimai buvo parayti paskiausiai4. Skaitytojas yra raginamas aktyviai savimi kurti fenomenus kaip vadov, padedant suprasti, kas yra tai, k iomis nuorodomis tikimasi iaikinti.

Kitaip tariant, ar la chair du monde ir die Welt ohne Gegenber gali bti duoti leibhaft (inoma, tinkamu bdu j esminei reikmei), ar jie yra vien tik svokos arba poetiniai vaizdiai? Ar jie gali bti ikeisti asmenins patirties akivaizdum? Pasak Herberto Spiegelbergo, pats Husserlis atkakliai tvirtino galimyb iek tiek keisti (Kleingeld) specifinius pavyzdius3. Tad nors ir abiem terminams knas [flesh] ir pasaulis be opozicijos suvokti reikia aukto universalumo laipsnio, pamginsiu aikinti juos apraydama kelet konkrei juslinio suvokimo patiri: irjimo regim daikt, kol knikas inojimas nesireikia; savs lietimo; apiuopiamo daikto lietimo ir buvimo jo lieiamam, taip pat vieno daikto lietimo per kit; lietimo ir buvimo kito asmens lieiamam kno darbe. Kiekvienos i i patiri apraymas neivengiamai ribojamas konteksto, bet bdamos kartu jos veda tiesiogins intuityvios patirties, kurioje kakas, vardytas Gebserio ir Merleau-Ponty, gali bti duotas knu [flesh], link. Pagaliau i es nubria konkreios eksperimentins praktikos, kuri kyla i diskutuoja2 Franoise Dastur, Consciousness and Body in the Phenomenology of Merleau-Ponty: Some Remarks Concerning Flesh, Vision, and World in the Late Philosophy of Maurice Merleau-Ponty, A.-T. Tymieniecka (ed.), Analecta Husserliana, vol. 17, Dordrecht: D. Reidel, 1984, 119. 3 Herbert Spiegelberg, The Phenomenological Movement: A Historical Introduction, 3rd ed., rev. and enl., The Hague: Martinus Nijhoff, 1982, 697.

vadas problem
Bdas, kuriuo gyvename pasaulyje esant natraliai nuostatai, yra veikianti problema, kurios imasi daugyb fenomenologini studij5. Mano pastangos yra sutelktos knik pa4 Btina vardyti dvi ypa naias fenomenolog studijas: David Michael Levin, The Opening of Vision: Seeing Through the Veil of Tears, Review of Existential Psychology and Psychiatry 16: 1/2/3, 19781979, 113146, ir Tadashi Ogawa, Seeing and Touching or Overcoming the Soul-Body Dualism, A.-T. Tymieniecka (ed.), Analecta Husserliana, vol. 16, Dordrecht: D. Reidel, 1983, 7794 (anksiau spausdintas Phenomenology Information Bulletin 4, 1980). Taip pat reikia paminti: M. C. Dillon, Merleau-Ponty and the Reversibility Thesis, Man and World 16:4, 1983, 365388. 5 Terminas natrliche Einstellung [natrali nuostata] yra pavojingas, nes klaidingai leidia suprasti kaip nuostatos r. Finkas pasirenka vardijim Weltbefangenheit [sipainiojimas pasaul], Dorion Cairns, Conversations with Husserl and Fink, The Hague: Martinus Nijhoff, 1976, 95 (Conversation with Fink, 23/9/32). Landgrebe taip pat nerimauja dl termino nuostata. r., pvz., Ludwig Landgrebe, The Phenomenology of Edmund Husserl: Six Essays, ed. Donn Welton, Ithaca: Cornell University Press, 1981, 35.

125

grind, kuris palaiko natrali nuostat, o kartu ir koreliatyv kasdienio gyvenimo pasaul6. Dar tiksliau tyrinju koreliacij tarp gyvenamam knui bdingo juslinio suvokimo stiliaus, nes proiais gyvenama duotame istoriniame ir kultriniame kontekste, ir prasismelkiani gyvenamojo pasaulio struktrini ypatybi (vlgi duotame istoriniame ir kultriniame kontekste). Terminas juslinio suvokimo stilius ia neivengiamai turi kelet prasmi. Gyvenamo kno juslinio suvokimo stiliumi vardiju jam prast beveik visada tyl juslinio suvokimo stili . Juslinio suvokimo stilius taip pat gali nurodyti pat juslikai suvokt pasaul8. Knas ne tik juslikai suvokia, bet ir gali bti juslikai suvoktas, tad i gyvenamam knui bdingo juslinio suvokimo stiliaus galima suprasti, kokiu bdu prastai patiriame pat gyvenam kn. Trumpai tariant, bendras pasaulio, kuriame gyvenu, stilius yra btinai susijs su mano knikos egzistencijos stiliumi ir su man prasto juslinio suvokimo stiliumi9.
7

Juslikai suvokti, anot Merleau-Ponty, vadinasi, knikai bti kakam (Primacy, 42). Galiojant natraliai nuostatai, is knikas buvimas yra tylus ir veiksnus. Juslinis suvokimas, jo siknijimas yra nepastebimas vardan to, kas suvokiama; esame link gyventi savo intencionalumu, su paiais daiktais, umirdami savo bendrininkavim j duoiai. Matau savo juod kat mktelint, bet paprastai neinau, nei kad akimoju pasukau galv, jog galiau iskirti kats judes, nei kad primerkiau akis, kai irjau lapij nordama pamatyti, kur ji dryksteljo. Patiriu mini virtin, raydama stengiuosi j sekti, bet paprastai neinau nei nerv ininerijos, kuriai veikiant mano pirtai tuo metu laiko raikl, nei bdo, kuriuo sulaikau kvpavim prie tinkam od. Pakeliu ma butel ir apveriu j, kad pamatyiau jo dugn, bet mano rankos judesiai lieka anapus inojimo centro. iupinju daikt, pastebdama jo kiek stangr kietum, taiau, galiojant natraliai nuostatai, beveik neinau, kaip mano nyktys turi bti prieais pirtus, kad paspaust daikt, nieko neinau nei apie iok tok nepatogumo pojt nykio viduje, kai

6 Plg. Landgrebe, ten pat (5 inaa), 189: Fenomenologikai aikinti gyvenimo pasaul tai vis pirma apimti pasaulio gyvenimo stili. 7 Plg., pvz., Maurice Merleau-Ponty, Phnomnologie de la perception, Paris: Gallimard, 1945, 177178; Phenomenology of Perception, trans. Colin Smith, London: Routledge and Kegan Paul, 1962, 152153 (toliau cituojant nurodama PP ir pateikiami pirmiausia prancziko teksto, o paskui angliko vertimo puslapiai). 8 Plg., pvz., Maurice Merleau-Ponty, The Primacy of Perception and Other Essays, ed. James M. Edie, Evanston, Ill.: Northwestern University Press, 1964, 56, 16 (toliau cituojama nurodant Primacy); plg. Linda Singer, Merleau-Ponty on the Concept of Style, Man and World 14:2, 1981, 153163. 9 Taigi kartu su Merleau-Ponty imuosi ir juslinio suvokimo pirmumo bei jo pagrindimo gyvenamu knu. Plg., pvz., Primacy, 3, 5, 25.

man spaudiant jis patiria spaudim, nei apie nyktyje usiliekant aidjim, kai paleidiu daikt. Knas, teigia Merleau-Ponty, yra pagrindinis ms tarpininkas, kad turtume pasaul (PP 171/146); gyvenamas knas yra vis patiri ais. Bet daniausiai jis nutylimas. Kasdienis gyvenimas silo keleto ri situacijas, kada i tyla nutraukiama: pavyzdiui, kai dl ligos ar sueidimo mano knas liaujasi man pakluss; kai uplsta savimon, kito vilgsniui perdrus mane; kai, irdama veidrod, tampu sau kita arba kai, pavyzdiui,

126

tyrinju savo rank nuospaudas10. Tokie atvejai leidia temikai painti kn. Bet jie visi turi t pai struktr: knas yra objektas subjektui. Koks juslinio suvokimo stilius palaiko toki struktr?

Pirmas fenomenologinis apraymas. Regimas daiktas

Gana viesu. Esu nuo jo tinkamu atstumu. Galiu j aikiai matyti: tai kamuolys, apvalus, raudonas, su kit spalv (geltonos, mlynos) dryiais. Jis visikai aikiai isiskiria fone. Priartju, apeinu, iriu j i vairi padi, i kiekvienos pozicijos pamatydama skirting vaizd. Jo svoris, tankis, faktra, garsai, kuriuos galt sukelti, bdas, kuriuo galt judti, jeigu mesiau j, ir, inoma, vairs veikimo su juo bdai (paritenti, mtyti, gaudyti, atmuti) visa tai jau duota man j matant, to nereikia nustatyti (ir jei suklystu, pavyzdiui, jei pasirodo, kad tai ne guma, bet plienas, pats mano nustebimas patvirtina visur esant nebyl numanym). Juslikai suvokiu, kad is daiktas yra tikras kamuolys ia, kambaryje su manimi, ir jokiu bdu jis nra mano vaizduots pramanas ar viesos idaiga; nors ir inau, kad atskirais atvejais galiu bti suklaidinta, inau, k
10 Tokia analiz bdinga Sartreui; r. Being and Nothingness, III dalis, 2 skyrius; taip pat J. H. Van Den Berg, The Human Body and the Significance of Human Movement: A Phenomenological Study, Psychoanalysis and Existential Philosophy, ed. Hendrik M. Ruitenbeek, New York: E. P. Dutton, 1962, 90129 (anksiau spausdintas Philosophy and Phenomenological Research 13: 2, Dec. 1952, 159183); plg. Richard M. Zaner, The Context of Self: A Phenomenological Inquiry Using Medicine as a Clue, Athens, Oh.: Ohio University Press, 1981, III dalis; plg. taip pat Herbert Spiegelberg, On the Motility of the Ego: A Contribution to the Phenomenology of the Ego, Conditio Humana: Erwin W. Straus on his 75th birthday, ed. Walter von Baeyer and Richard M. Griffith, Berlin: Springer, 1966, 298299.

reikia tikras ir iliuzikas, nors is inojimas gali bti nebylus ir neapibrtas, jis veikia sprendiant kasdienius reikalus. Dabar, imdamasi aprayti io apvalaus raudono (ir geltono, ir mlyno) ramiai sau gulinio kamuolio patirt formuojanias invariantikas struktras, suprantu, kad galiu matyti j kelet (kita prasme nei ta, kuria matau pat kamuol, bet vis dlto aikiai). Apibriu ias struktras nurodydama bdingum, perspektyvum, atstum, susvetimjim ir statikum. Bdingumas. Gerai suprantu, kad galjau pasirinkti kamuol, kuris yra mlynas arba alias; iam apraymui jo spalva nra svarbi. Maa to, net nebuvo btina pasirinkti kamuol; jo apvalumas nra esmin slyga jo regimumui. is kamuolys tra tik pavyzdys daikto, kuris matomas. Kai kurie pavyzdiai, kaip antai juoda kat visikai tamsiame kambaryje, gali atskleisti ribinius atvejus, bet kamuolys tam tikru mastu yra bdingas regimo daikto pavyzdys (j galima pakeisti kitais pavyzdiais, tikrais ar sivaizduotais), mano apraymas yra ne jo, bet suvokimo stiliaus apraymas. Jis nra objektas per se, dmesio centre yra jo duoties bdas, ir is duoties bdas turi sau bding struktr matymo gali praktikuoti tai, kas matoma. Taigi struktros, kurios bus apibrtos apraymu, sisibuoja esant tam tikram juslinio suvokimo stiliui; jos yra ne tiek tam tikros daikt klass, kiek tam tikro buvimo daiktams stiliaus ypatybs. Perspektyvumas. I vienos tam tikros vietos, be vis kamuol dengianios raudonos, galiu pamatyti tris spalvas: gelton, mlyn, vl gelton. Pasislinkusi matau mlyn, gelton ir vl mlyn spalvas. Vl pakeiiu padt ir matau dar kitaip. Bt netikslu sakyti, kad vienas vaizdas visikai ir negrtamai paslepia ki127

tus, nes kiekvienas numato kit. Tik tam tikras atvilgis laike gali turti visik vizuali duot; tai, k galiu matyti, pasikeiia priklausomai nuo irjimo tako. Neatrodo, kad tokia perspektyva bt bdinga iam kamuoliui, bet galima tvirtinti, kad nra jokio skirtumo, koks takas pirmiau pasirenkamas, vis tiek tik dalis regimo pasaulio yra atgrta mane. Atstumas. Neivengiamai toliau domdamasi koreliacijos tarp irjimo tako ir vaizdo tvarka, lenkiuosi vir kamuolio, kol kakta ir nosis apima jo link, arba kitaip (kaip galbt daniau nutinka) pakeliu ir laikau j kiek galdama ariau akies. Nors prarandu tinkam atstum, i kurio bnu kamuoliui kaip regimam daiktui, galiu kak matyti net tada, kai kamuolio artumas ustoja vies, reikiam jo detalms irykti. Bet is kakas vis tiek yra per atstum. Net jei usimerkiu, udengiu akis delnais, kad ukirsiau keli viesai, ir suskliaudiu fakt, kad turiu matyti vidin savo vok pus, patirties laukas rodo, kaip toliau taikau matymui juslinio suvokimo stili, kuris ilaiko buvimo kakur ten pobd. Matymas atsiveria regjimo lauke, kuris driekiasi nuo mans tolyn net tada, kai nra k irti, ir visada tarp mataniojo ir matomojo yra atstumas. Susvetimjimas: Kamuolys, kur matau, yra ne tik erdvikai nutols, bet ir atskiras nuo mans: a esu ia, o jis kakur ten; jis atskiras nuo mans ir kitu bdu: jis yra svetimas, kitas, ne a, ne paprasiausiai pastumtas nuo mans, bet padtas prieais mane objektas mano subjektyvumui. Tiek, kiek atsiduodu matymui apraytu juslinio suvokimo stiliumi, net mano kno dalys man gali tapti svetimos, kitos, ne manimi: spoksau savo spausdinanias rankas, kai jos tampa man regimais objektais, kai su128

svetimja, liaujasi veikusios jos nevalingai stingsta ir nebeperkelia mini srauto puslap. Tiek, kiek bnu joms iuo juslinio suvokimo stiliumi, jos nebra mano subjektyvumo pusje; esu atstumta nuo savs. Arba galiu sdti gydytojo kabinete: kai klausausi patologo arba fizioterapeuto svarstym apie mano kn, tampu objektu sau paiai, imdama bealikai ir objektyviai mstyti apie savo kn, su keista ramybe, panaiai kaip tai daro nusikaltim aukos. Tokie atvejai gali dar kart rodyti, kad tai, kas ia vardyta kaip susvetimjimas, veikiau yra atskyrimas nei nutolimas. Net mano kno dalys, kuri tiesiogiai negaliu matyti arba kurias pamatau tik ypatingomis slygomis (antai vidaus organai), gali pasirodyti man tik i kito (pvz., anatomo) perspektyvos, nutolusios ir svetimos, tipiku regimiems daiktams bdingu duoties stiliumi, kaip buvo nustatyta apraymu, bdingumas kyla i suvokimo stiliaus arba bdo, ir btent nuo stiliaus priklauso juslinio suvokimo objektas, nesvarbu, koks jis bt. Statikumas. Paritenu kamuol arba mtau j rankose, taiau negaliu jo aikiai matyti, kol jis nesustoja. Judu en bei ten, kad galiau pamatyti kamuol i io ar ano tako, bet kiekvien kart liaujuosi judjusi, nordama susitelkti pasirinkt vaizd. Nusprendusi pasirinkti savo rank kaip regimo daikto pavyzd, ne tik laikau j prieais, savo regjimo lauke, bet ir laikau kiek manydama ramiau ir rank, ir galv. Pamau aptinku gyvenam knik stili to elgesio, kuris palaiko regim dalyk konstitucijai bding stili: pastebiu, kad irdama regim daikt, ypa bandydama isiaikinti jo detales, danai stingdau judesius, laikausi ramiai. Trumpai tariant, tai yra bdinga knika buvimo kito, esanio ten, link nuo-

stata. Objektyvuojanio dmesio konstituot regim kn ilaiko ne tik is juslinio suvokimo stilius, bet ir, dar fundamentaliau, paties konstituojanio kno judjimo stilius aretas. Nepaisant to, kad judu iuo bdu, kad norint matyti daikt i vairi padi judama tarp vaizd, o ne j [regjimo] metu, prototipinis matom daikt statikumas yra suderintas su mataniojo statikumu11. Apibendrinimas. iame aprayme kaip bdingas ikyla toks juslinio suvokimo stilius, kuriuo subjektas susitinka su kakur esaniu objektu taip, kad subjektas yra apribotas viena perspektyva. Abiem subjektui ir objektui bdingas statikumas; stilius kaip visuma yra visuotinis kniko buvimo kakam bdas, jam bdinga tai, kad knikos konstitucijos stilius yra visur prasismelkiantis ir veiksmingas. Pridurtinos dar kelios pastabos. 1) Ne visoms regjimo patirtims tinka atskirianio matymo modelis. Pavyzdiui, Merleau-Ponty knygose Regima ir neregima bei Akis ir dvasia aprayta regjimo patirtis yra kitos struktros. Taigi mano ia aprayta matymo ris, jai vardyti naudosiu termin at11 Apie sulaikyt vilgsn plg. PP, 261/226. Aretavimo irint apraymas aikintinas greiiau kaip pavyzdys nei iimtis; apie konstituojani kinestez jusliniame vaizdo suvokime r., pvz., Ulrich Claesges, Edmund Husserls Theorie der Raumkonstitution, The Hague: Martinus Nijhoff, 1964; John J. Drummond, On Seeing a Material Thing in Space: The Role of Kinaesthesis in Visual Perception, Philosophy and Phenomenological Research 40:1, Sept. 1979, 1932; John J. Drummond, Objects Optimal Appearances and the Immediate Awareness of Space in Vision, Man and World l6:3, 1983, 177205. Dl pastabos apie konstituojant kn (o ne tik konstituot) r. Landgrebe, ten pat (5 inaa), 44, 56, 60, 63, 160; plg. Alphonso Lingis, Intentionality and Corporeity, A.-T. Tymieniecka, ed., Analecta Husserliana, vol. 1, Dordrecht: D. Reidel, 1970, 7590; plg. taip pat PP, 171/ 146. iame straipsnyje labiau pasitelkiu metodologin nei metafizin konstitucijos interpretacij (plg., pvz., Landgrebe, ten pat, 155156).

skiriantis matymas, yra vienas svarbesni regjimo patirties variant, bet ne vienintelis galimas jos stilius. 2) Atskiriantis stilius nra susijs su regjimu per se ir, inoma, gali pasireikti kit jutim laukuose. Pavyzdiui, ir vilgsnis, ir palietimas leidia susidurti su pasauliu kaip su paviriumi prieais ms veid arba po ms delnu, vilgsnio sustingdytu, pirt sukaustytu12, kaip su iskirtu objektu, besiprieinaniu ir vieniu prie suvokiant subjekt. 3) Juslinio suvokimo stilius gali tapti paradigma ne tik kitam jutim laukui, bet ir kitoms kultrinms institucijoms. Pavyzdiui, Davidas Levinas tai, k pavadinau atskirtu matymu, sieja su gebjimu susidurti su btybmis atskirianiu, iskaiiuojaniu, instrumentiniu bdu (bdingu mokslui ar technologijoms) ir su reprezentuojanio mstymo proiu, analizuotu Martino Heideggerio, pastebjusio, kad ms kasdienio matymo bdas knija ir yra links aminti kaip tik i reprezentacin nuostat13 Taiau tuo paiu metu ne tik teorinis mokslas, bet ir ms kasdienis mstymas, suavtas ir pavergtas mokslinio pasaulvaizdio, pradeda veikti lygiai taip pat prieikai ir agresyviai14, t. y. leisdamas visk, kas egzistuoja, kontroliuoti dalijaniam ir skirstaniam vilgsniui15. Tokia nuostata pasitiki viskuo, kas patirta per primest atstum nuo subjekto, kuris pats yra suvokiamas kaip dar vienas objek12 John Derrickson McCurdy, Visionary Appropriation, New York: Philosophical Library, 1978, 145. Taip pat r. mano A papildym ir plg. F papildym. 13 Levin, ten pat (4 inaa), 122; plg. Ogawa, ten pat (4 inaa), 86. 14 Levin, ten pat (4 inaa), 123. 15 Martin Heidegger, The Question Concerning Technology and Other Essays, trans. William Lovitt, New York: Harper Torchbooks, 1977, 166; cituojama i Levin, ten pat (4 inaa), 124.

129

tas; taip atskiriantis stilius prasiskverbia vis kasdien pasaul.

Priimti juslinio suvokimo bdai perteikia atskirumo, udarumo ir ribojimosi patirt. prastas juslinio suvokimo bdas yra pirminis kasdienio gyvenimo susvetimjimo ir nutolimo altinis. prastoje tikrovje nuolat susiduriama su faktu, kad esame sprausti aplink, kuri susideda i to, kas yra kita, nutol, atskirta nuo ms16.

Taigi duotas atskirumo stilius, itisas kasdienis pasaulis liudija dualizm. Kitaip sakant, gyvenamam pasauliui ir vyraujaniam juslinio suvokimo stiliui bdingos tos paios struktrins ypatybs17. 4) Pastebtina, kad atsiskyrimo ir atstumo galimyb turi ir pozityvi, ir negatyvi pus18. iuo straipsniu beslygikai kritikuojamas io gebjimo atiaurumas visoms kitoms galimybms nei nutolinanti vilgsnio (ir minties) jga per se.
16 Arthur Egendorf, Human Development and Ultimate Reality: The Perceptual Grounds for Transformation, Dimensions of Thought: Current Explorations in Time, Space, and Knowledge 2, ed. Ralph H. Moon and Stephen Randall, Berkeley, Cal.: Dharma Publishing, 1980, 2627. 17 Plg. Donald M. Lowe, History of Bourgeois Perception, Chicago: University of Chicago Press, 1982. Konkret darb su iomis eilutmis r. io straipsnio F papildyme. 18 r., pavyzdiui, Hans Jonas, The Nobility of Sight: A Study in the Phenomenology of the Senses, The Philosophy of the Body: Rejections of Cartesian Dualism, ed. Stuart F. Spicker, New York: Quadrangle, 1970, 312333 (taip pat Hans Jonas, The Phenomenon of Life: Toward a Philosophical Biology, New York: Harper & Row, 1966, 135156; anksiau spausdintas Philosophy and Phenomenological Research 14:4, June 1954, 507519). Klausimu apie ikrypusias smons struktras ir j kultrin reikimsi, taip pat apie i struktr veiksmingum ir nepakankamum r. Jean Gebser, Ursprung und Gegenwart [paraytas 1947/48 ir 1951/52, perirtas ir iplstas 1964/ 65], Stuttgart: Deutscher Taschenbuch, 1973; Noelio Barstado ir Algio Mickuno iverstas angl kalb pavadinimu The Ever-Present Origin (Athens, Oh.: Ohio University Press, 1984).

Knas yra pagrindinis ms tarpininkas, kad turtume pasaul. Taiau, esant natraliai nuostatai, konstituojantis knikumas, atsakingas u prastin juslinio suvokimo stili, veikia likdamas nutyltas; maa to, ms paveldtoje istorinje ir kultrinje situacijoje i tyla gali bti nutraukta, o konstituojantis knas redukuotas konstatuot kn kaip vien i menk daikt. Kiek apraytas bdingas juslinio suvokimo stilius yra ne tik bdingas, bet kartu ir prastas bei paradigminis, tiek alternatyvs juslinio suvokimo stiliai yra ugniauti; be to, pats apraymo projektas gali aminti vyraujani paradigm, pavyzdiui, kas nors nusprendia atkreipti dmes nutylt kn, taiau taikoma prieiga paeidia proces, kur tikimasi nuviesti, sustingdo j jo pdose, vesdama dalyvavimo stili, kuriam bdingas atskirianio matymo susvetimjimas ir statikumas19. Aiku, kad norint tolesnio veiksnaus kno nuvietimo reikia isilaisvinti i regjimo hegemonijos20 ir priimti alternatyv inojimo stili tok, kuris gali perregti tyl jos nenutraukdamas, kuris gali aprayti veiksnum jo nesustabdydamas.

Antras fenomenologinis apraymas. Knikas inojimas

Atsigulu ir usimerkiu. Pirmiausia pastebiu, kad vos atsigulusi negaliu automatikai atsikratyti staios padties. Tai statumo nuostata, kuri prieinasi net tada, kai esi auktielninkas. Taip pat pastebiu, kad usimerkusi nesiliauju irjusi; esu iuo juslinio suvokiApie stingdom buvim plg. PP, 6667/5455. Lawrence W. Goldfarb, Sensory Syntax: An Introduction to the Language of Movement (neskelbta, 1984), 50.
20 19

130

mo stiliumi, kai tik imu knikai patirti. Ir vis dlto io proio galiu atsikratyti, kai tik atsiriboju nuo pasaulio, btent jis palaiko statumo pojt. Skubiai pasiremiu lytjimo patirtimi jauiu, ant ko guliu, temperatr, drabui mediag, or prie odos ir akimirkai visa tai atidedu, kad iekoiau paties kniko inojimo. I karto pastebiu, kad pulsuoju. Taiau pro pulsavim prasiskverbia kakas, kas yra subtilesnis ir k ne i karto sugebu vardyti; pasitelkiu metaforas visuotinai isklids vangus vytjimas, arba esaties zvimbimas, nors tiesiogine prasme tai nei vieia, nei zvimbia. vytjimas greiiau yra iluma, o zvimbimas nuolatinis tarsi mediagikas procesas. iame isklidusiame tviskjime ar sraute kyla dinamikas ten, vairs spontaniki vykiai, nors a vis t laik ramiai guliu. Vienus i vyki bt galima pavadinti atsirandaniu tampos ir utvar inojimu, o kiti jauiami kaip malonus atpalaidavimas. Kno inojimas kaip visuma yra nuolatinis kokybinis procesas. Be ios dinamikos, patirties laikikumo, yra apimties, arba migloto buvimo isipltusiai, pojtis, nors jokie aikiai apibrti kratai neikyla, kol negrtu prie lytjimo patirties savo sandroje su pasauliu (pvz., kol nekyla klausimas, kur sustoju ir ant ko guliu) arba kol nesivaizduoju, kaip turiu atrodyti i alies. Kai ios ries patirtis dar kart atidedu ir dar kart atsiduodu savo kno pojiams, juntu save kaip baigtin (io jutimo valda ar erdv nesitsia iki begalybs), bet nesu aikiai apribota. Kadangi ir toliau tiesiog ramiai guliu, aikindamasi galimas pastovias kniko inojimo struktras, jauiu jo gelm ir tr lygiai taip, kaip ir jo plot. Tarp mano kairs ir de-

ins puss danai (nors galbt ir nebtinai) yra kokybinis skirtumas. ia pajuntu, kad pradedu patirti ir aprayti kak, kas susij su kilusiu ar galimu / potencialiu judjimu, iskiriamu, nors ir neatskiriamu nuo pirma aprayto kniko inojimo. Visais atvilgiais gryna kniko inojimo patirtis yra kakas sunkiai ilaikoma. Atrodo, kad laviruoju tarp turjimo savo kno patirties, pareiktos patirianiam galiotiniui, kuris, atrodo, yra apgyvendintas kakur mano galvoje (madaug u aki), ir tarp inojimo, kuris ulieja pat man sav gyvenam kn [flesh] ar punktyru apibrt jo region (kuris gali kisti), nykstant mintam prastam savs talpinimo bdui. Fenomeno iaikinimas: Esant natraliai nuostatai, esame usim daiktais ir projektais; mums savas knas, kaip prasta, nutylimas. iame fone knikas inojimas atsiranda kaip ypatingas atvejis, fenomenas, kuris visada yra ten, kad bt iaikintas, bet paprastai jo nepaisoma21. Apraytame pavyzdyje knikas inojimas buvo smoningai siekiamas (kitaip nei tuo atveju, kai, tarkim, atrus staigus skausmas nutraukia kno tyl), atliekant tam tikrus parengiamuosius ingsnius: atsigulus, usimerkus, atidjus lytjimo patirt, gulint ramiai. Ar tai esminga aptariamam fenomenui? Tolesn variacija atskleidia, kad knikas inojimas yra tikrai galimas kitomis padtimis ir judant; ir, kaip vlesnis apray21 I Cairnso pokalbio (28/12/31): Husserlis atsak, kad gyvendami natralia nuostata tiesiogiai neinome beherrschte [valdomo, tvarkomo] kinestetinio lauko. Savo sprendimuose smoning aktyvi vali kreipiame ne kinestezi suklim, bet veikiau prigimties pakitimus, kuriuos norime sukelti. Tik per Rckfrage [grtant teiravimsi, klausdami atgal] aptinkame kinestez. Cairns, ten pat (5 inaa), 62.

131

mas parodys, jis taip pat gali bti pasiektas skirtingais laipsniais bei vairiomis aplinkybmis, kartu veikiant ir lytjimo patiriai. Atsigulimas, guljimas ramiai, lytjimo patirties atidjimas yra strategiki judesiai, padedantys isiaikinti fenomen, o ne esmins jo slygos22. Taiau, kaip pastebta aprayme, vien fizinis usimerkimas nra adekvati strategija. Pirmiausia galiu aptikti, kad umerkus akis jokiu bdu nesibaigia pastanga matyti, ir u nuleist vok akys lieka labai aktyvios23. Antra, kol atskirianio matymo stilius atsilaiko ir reikiasi kituose jutiminiuose laukuose, aiku, galiu k nors jausti, pvz., tamp savo kojoje, bet jauiu tai i paalieio perspektyvos. Fenomenas, kur apraiau vardydama kaip knik inojim, nra duotas tokiu bdu, kad galt bti skelbiamas ar duotas nuo pat pradios arba bt kaip preliudas ar paruoiamasis ingsnis visapusikesniam aptariamam fenomenui apgyvendinti. iam fenomenui reikia ypatingo smons pakeitimo i objekto, inomo kaip man savas gyvenamas knas, patirties aktyv gyvenim iuo kno pojiu24. Kokybinis (savs) jutimas i vidaus. Pirmame, t. y. atskirianio matymo, pavyzdyje juslinio suvokimo stilius gali bti apibdintas i

22 Laisvjimas nuo staios padties yra puiki strategija siekiant Rckfrage (minto ankstesnje inaoje), nes tai suskliaudia nusistovjusius pagrindus beveik visai natralios nuostatos veiklai. r. Erwin W. Straus, Phenomenological Psychology: The Selected Papers of Erwin W. Straus, trans. Erling Eng, New York: Basic Books, 1966, 137165 (nurodoma es The Upright Posture anksiau skelbta Psychiatric Quarterly 26, 1952, 529561. 23 Charles V. W. Brooks, Sensory Awareness: The Rediscovery of Experiencing, New York: Viking, 1974, 25. 24 Apie vairius kniko inojimo terminus r. A papildym. A skiriu knik inojim nuo kno patirties. Nors abiem atvejais kalbama labiau apie Leib negu apie Krper, skiriasi duoties bdas (taip pat r. C ir D papildymus).

iors, o alternatyvus stilius, pristatytas antrame aprayme, gali bti vardytas kaip pasireikiantis i vidaus25. Kadangi is inojimo stilius apima jau fenomenolog pastebtas knikos patirties ypatybes, tokias kaip savo gyvenamo kno manyb ir judjimas [motility], Husserlio ir Merleau-Ponty nurodytas fraze a galiu (plg., pvz., PP, 160/137), terminu i vidaus noriu pabrti, kad pats duoties bdas skiriasi nuo prasto objekto, esanio kakur ten, atskirai nuo mans, suvokimo stiliaus. inojimo i vidaus stilius leidia kokybin variacij. Klausimas, ar toks inojimas galimas tik savo gyvenamo kno atveju, atidedamas vlesniems apraymams. Dinamikumas. Net tada, kai guliu ramiai, be jokio valingo judjimo ar dmesio potencialiam judjimui a galiu, ir net tada, kai pamirtu kvpavimo judesius, juntu save, apimt dinamik, laikik proces. Jie gali bti kokybikai skirtingi, kaip antai ritmikas pulsavimas, netolygios ir spontanikos tampos akimirkos, atsipalaidavimas, etc.; foninis buvimas yra artimas tam, k Michotteas kitame kontekste vardijo kaip aminas tekjimas, arba mikrokinez26. Dinamikumas ir ypa i fonin mikrokinez juntami kaip globals ir iplit, esantys visur27, nepaisant to, ar yra tematizuoti kaip objektai, ar gyvenami i vidaus. I patirties jie gali bti atskirti nuo gyvenamo pojio a galiu, kuris

25 is terminas, pasirodantis atskirose citatose, ymi technin jo status; r. B papildym. 26 A. Michotte, The Perception of Causality, trans. T. R. Miles and Elaine Miles, London: Methuen, 1963, 197. 27 Husserlis yra pastebjs, kad kinestez niekada nebna visikai sustojusi, r. Edmund Husserl, Zur Phnomenologie der Intersubjektivitt: Texte aus dem Nachlass, vol. 3 (19291935), ed. Iso Kern, Husserliana, vol. 15, The Hague: Martinus Nijhoff, 1973, 652.

132

jauiamas ne tiek kaip besitsiantis fonas, kiek kaip gebjimas28. Toks gebjimas igyvenamas ne tik kaip galia mobilizuoti bet kuri savo kno dal, bet taip pat ir kaip galia konstituoti pasidalijim dalis, pvz., pajausti skirt tarp kairs ir deins puss; tuo negalime ia usiimti. Apimtis ir gelm: Erdvins ir tarsi erdvins kniko inojimo i vidaus ypatybs gali bti apraytos kaip isipltimas be krat. Apimties pojtis ia suprantamas struktrikai: ar jauiuosi patogiai apimanti, ar nepatogiai suspausta tam tikrame apibrtame plote; gelms pojtis suprantamas kaip igyvenamas tris, kaip pilnumas, kuris nra tik pavirutinikas. Taiau tai dar nra aiki trij erdvs matmen smon. Mano netarpikoje erdvinje apsuptyje nra mano padties smons, taiau ji gali bti kurta bet kuri akimirk, atitinkamai pakeitus inojimo stili. Isklidusiame inojime i vidaus yra kokybini skirtum, taiau nei regionai visumoje, nei pati visuma nepateikia apibrtos erdvins formos. ia tinka Michotteo pastabos:
Nepaisant to, ar knas iuo metu juda, ar yra laikinai nejudantis, jis [kaip kinestetikai juslikai suvoktas] atsiranda kaip beform mas ar tris. Nei galva, nei kaklas, nei galns nra aikiai atribotos tiksliomis demarkacijos linijomis. [...] Vietoj demarkacijos linijos randame laisvai besijungianius regionus, tolygiai sitraukianius vienas kit. Teistai galime irti kn kaip tam tikr kinestetin ameb: tai nuolat besikeiianti mas su laisvai besijungianiomis dalimis, su galnmis, konstatuojaniomis pseudopodij. Taiau kinestetin ameb nuo tos, kuri matome pro mikroskop, skiria keletas ryki skirtum. Pastaroji turi kontr, atskiriant j nuo jos fono, o izoliuoto kno atveju ios savybs akivaiz28

diai stokojama. J sudarantis tris nra ribojamas apibrto paviriaus, tad nra ir kontro. I to kyla tai, kas yra itin svarbu: visas kniko inojimo kinestetinis laukas yra upildytas kno.29

Lokalizuoto pats isipltimas: Apraytas fenomenas atidengia ypatyb, panai t, kuri savo straipsnyje Apie savaimin Ego judjim [motility] aptar Spiegelbergas30. Nepraddamas nagrinti io klausimo, jis i karto imasi ego lokalizacijos ir ego identifikacijos: pakeitimas, apraytas i kniko inojimo, niekada iuo atvilgiu negals bti suprieintas su atskirianio matymo struktra. Pastarojo perspektyvumas reikalauja paties nepastebto nykstanio tako, t. y. fiksuoto irjimo tako (kakur u mano aki), i kurio apvelgiamas pasaulio ruoas. Knikas inojimas nutraukia i prast tyli savs lokalizacij: jis atveria global inojimo lauk, kokybikai besiskiriant nuo savs pojio ar smons kaip tako, i kurio inojimas sklinda. Perjimas tarp stili gali bti aptiktas kaip tvinimas i vieno tako visum arba kaip lauko susitraukimas pradin tak. Gyvenamos individualybs isipltimo po vis inant kn patirtis ypa svarbi savo kno pratsimo per daiktus ir rankius analizei. Kitas apraymas atskleis jau ia kylant klausim: ar nebylus arba ireiktas tvirtinimas, kad savas gyvenamas knas, kaip atskiras privilegijuotas somatinio inojimo turinys, turt bti identifikuojamas su savu individualiu fiziku organizmu. Santrauka. Bdingas juslinio suvokimo stilius, pasirodantis iame aprayme, i pradi
Michotte, ten pat (26 inaa), 204. r. 10 ina. Plg. Edith Stein, On the Problem of Empathy, trans. Waltraut Stein, The Hague: Martinus Nijhoff, 1964, 40.
30 29

Plg. svarstymus A papildyme.

133

atrodo gerokai maiau apimantis (ir daug sunkiau perprantamas) nei atskiriantis matymas; atrodo, kad inojimas i vidaus yra duodamas tik tada, kai atskirianio stiliaus nepaisoma. io alternatyvaus inojimo i vidaus stiliaus sfera ar valda dar nra vardyta: dar tik reikt j tirti. Stilius yra tai, kas ia bdinga: ne atskiras pavyzdys ir ne pavyzdi suma, bet gebjimas arba negebjimas valdyti gausyb pavyzdi, kurie gali reiktis kaip atskiriantis stilius (priklausantis atskirianio mstymo paradigmai). Knikas inojimas i vidaus sunokina dinamik inojim ia, kuris atskleidia apimt be aiki krat, o i atskirianio matymo udera statiki objektai kakur ten, optimaliai duoti kaip aikiai isiskirianios fone figros. Knikam inojimui i vidaus nereikia perspektyvins orientacijos, o atskiriantis matymas sukausto ego lygiai taip pat, kaip ir jo objektus. J labiau apibdina manyb [mineness] nei susvetimjimas, gyvenimas tame nei objekto kontempliavimas. Trumpai tariant, knikas inojimas i vidaus, bent jau toks, kok ia pristaiau, yra kaip radikali priepriea ms kultrai prastam ir subjekto, ir objekto suvokimo stiliui.

Treias fenomenologinis apraymas. Lieiantis / paliestas

Lieiu savo veid savo paios rankomis. Tyrindama skirtingas jo paviriaus faktras, suprantu, kad galiu jausti ir skirtingas struktras kietesnes, minktesnes, daugiau ar maiau stangrias, esanias prieais arba u odos, kuri lieiu. Veido kontrai prao i lieianios rankos tam tikr tyrinjimo judesi. Vi-

sais atvilgiais ranka yra lietja, o veidas lieiamas. Ar galiu sukeisti iuos vaidmenis? Pirmiausia aptinku, kad ne tik protu keiiu savo intencij gyventi vienoje ar kitoje patirties pusje, bet ir galiu prisitaikyti atitinkama erdvine savo kno dali padtimi. Tuo paiu metu kiekvienam j savos judjimo rys yra pakeistos: nors anksiau laikiau galv palyginti ramiai (arba aptikau, kad ji yra linkusi iek tiek pasisukti ar linkti, kad lieianiai rankai bt geriau pasiekiama), dabar mano galva prisiima mobilesn tyrinjimo vaidmen, kuris anksiau apibdino rank, o ranka lieka palyginti rami, patogiai silydama save lieianiam veidui. Tsdama tyrinti apsivertim tarp aktyviai lieianio ir leidianio save liesti, suprantu, kad lieianio organo tyrinjimo intencijos vieta gali bti nustatyta: tai ne lietim atliekanios rankos ar veido, bet pirmaujanio regiono klausimas, galiu liesti veid su pirt galiukais, delnais, virutine platak puse, etc.; galiu liesti rank su lpomis, nosimi, skruostu, etc. Nors ranka gali bti labiau gudusi liesti nei veidas, ir ranka, ir veidas turi alternatyvas anapus lietimo proi. Lig iol aktyviai judinau lietjo vaidmen atliekant organ. Dabar suglaudiu rank su veidu ir bandau kiek manydama nejudinti ios konfigracijos. Gyvendama ios konfigracijos rankos pusje, dar galiu patirti save kaip kak lieiani, sulaikyti tyrinjantys lietimo judesiai riboja mano galimyb jausti veido faktr (ir galbt didina galimyb jausti jo temperatr ir kartais nepastebt jo pulsavim po lieiania ranka). Bet man prieinamas ir kno inojimas, t. y. inojimas i paios rankos vidaus. Panaiai galiu perskirstyti anksiau aptartus vaidmenis taip, kad veidas bt tas, kuris lieia rank, ir leisti patiriai

134

pirmiausia bti patirtimi ko nors, k lieiu. Bet veidas man pasiekiamas ir i vidaus, i permaina i ko nors patirties kno inojim, nors ir apverianti, nra tas pats, kas permaina, kuri sukeiia lietjo ir lieiamojo vaidmenis. iuos vaidmenis sukryiuoja kitas apveriamumas. Slygikai pasyviai lieiant (pvz., mano ranka ilsisi ant veido, suteikiu jai lietjos vaidmen, bet neslenku veidu), permaina inojim i rankos vidaus kakokiu bdu utemdo jutim to, k lieiu. O kai leidiu rankai slinkti veidu ir tikrinu, kaip tai jauiama i vidaus, aptinku glaudi sveik tarp i vidaus jauianios rankos knikos kokybs, jos judjimo kokybs, mano lieiamo veido lytjimo kokybs ir i vidaus patirtos kokybs, kai esi lieiamas. prastos veikimo sritys: Fenomenologinje literatroje lietjo ir lieiamojo vaidmen apvertimas yra aptariamas pateikiant deins rankos, kuri lieia kairij, ir vice versa pavyzd. Rankos bei veido poros pasirinkimas ir pirmaujanio regiono variacijos (lietimas lpomis, skruostu, pirt galiukais, platakos virutine puse) aikiau parodo, kad gyvenamo kno organizacija lieianio / lieiamo patiriai nustato (nebtinai apribodama) privilegijuotas funkcines zonas. Ranka lieiame daniau nei galva, dominuojania ranka daniau nei nedominuojania, rankos delno puse ar pirtais daniau nei iorine puse. Tai, kad tam tikros veikimo sritys daniau nei kitos yra paprastai traukiamos aidim ketinant paliesti (bet kuriuo atveju aikus ketinimas dalyvauja savarankikai), atidengia tik prot, o ne btinyb, nes galiu smoningai varijuoti

prastas konfigracijas31. Bet lengvumas, kuriuo galiu atlikti tam tikras variacijas, ir kit vykdymo sudtingumas liudija prast nutylto kno poliarizacij sritis, pripratusias prie lietjo vaidmens, ir sritis, atlikusias lieiamojo vaidmeniui. Nepaisant to, apvertimas yra pirmapradikesnis nei prastas vaidmen paskirstymas. vesdinimas: Atrodo, kad svarbiausias veiksnys vykdant prastos lieianio / lieiamo konfigracijos apvertim yra aikus lieianio judesio vesdinimas. Net tada, kai ranka ir veidas suglausti ir n vienas j neatlieka aktyvi, tiriani lietimo judesi, galima atrasti minimal ar pradin vesdinimo pojt galbt menkiausiu i aktuali judesi arba kad ir transformuojant nejudanio organo patirt aktyvaus ramiai besilaikanio patirt arba sulaikyt judjim, kuris mobilizuoja a galiu ir vykdo apvertim32. Kno intencionalumas / kno refleksyvumas: Antrj apvertimo r galima laikinai vardyti kaip apvertim tarp kno intencionalumo ir kno refleksyvumo33. Lieianti ranka, visais ketinimais nukreipta lieiamo objekto link, nutolsta ir yra nutylima, tuo metu i vidaus
31 Konfigracijos, kuriomis viena kno dalis gali liesti kit dal, net ir akrobatams anatomikai apribotos. Bet kiekviena galima konfigracija i principo gali atskleisti lietjo ir lieiamojo vaidmen apvertim, nors vienus variantus yra sunkiau igauti nei kitus. Plg. Edmund Husserl, Zur Phnomenologie der Intersubjektivitt: Texte aus dem Nachlass, vol. 2 (19211928), ed. Iso Kern, Husserliana, vol. 14, The Hague: Martinus Nijhoff, 1973, 121. 32 Apie pradin ar potencial judjim (kur Merleau-Ponty vardija judjimo genu) r., pvz.., PP, 110/ 94, 126/109; cf. 243/204, 271/234. Apie laikymsi ramiai kaip a galiu modalum r., pvz., Edmund Husserl, The Crisis of European Sciences and Transcendental Phenomenology: An Introduction to Phenomenological Philosophy, trans. David Carr, Evanston, Ill.: Northwestern University Press, 1970, 106, 161. 33 r. C papildym.

135

lieianti ranka gyvena tame, o objektas tolsta. Tolesnis fenomeno tyrinjimas parodo, kad susitelkimas intencionalum (arba geriau intencin objekt, nes intencionalumas per se yra atrastas tik paskesns fenomenologins refleksijos)34 yra suporuotas su lietjo vaidmeniu, t. y. lieiantis, o ne paliestas organas atsiveria intencionaliam objektui. (Jei paliestas organas siekt uimti intencin io antro apvertimo pus, jis dl io paties projekto greiiau tapt lietju nei lieiamuoju.) inojimas i vidaus, kur ia vardijau kaip kno refleksyvum, yra prieinamas abiem vaidmenims. Paprastai lieiant viena kno sritimi ir neaktyvuojant inojimo i vidaus stiliaus, objektas atsiskleidia dviprasmikai ir miglotai arba i viso usimerkia (plg. VI, 194/14748). Taiau paliesta kno sritis gali i vidaus aptikti ne tik pavirutin kontakto tak (-us) (viet, kur yra paliesta), bet ir paliestos srities gyvenam gilumos kokyb, galbt spinduliuojani nuo odos paviriaus, galbt pasiveriani tyliomis jgos linijomis ir t. t. Taigi permaina kno refleksyvum gali knyti tam tikr elin intencionalum, kai santykinai nejudantis slytis yra gyvenamas i lieianiojo puss. Ir kai lietjo vaidmen atliekanti kno dalis juda ir kartu yra refleksyviai igyvenama, lieiama dalis gali dalyvauti blankiai, o kartais ji inyksta (taip bna, kai gyvenama i nejudanios lieianios kno dalies vidaus), kartais permaina inojim i vidaus permaino ir mane i lieianio atgal buvim lieiamam. Kokybins koreliacijos: Nepaisant to, ar man manoma vienalaikikai patirti bet kuri por
34 Cf. Jitendra Nath Mohanty, The Concept of Intentionality, St. Louis: Warren H. Green, 1972, 182.

ar dar sudtingesnius keturi dvigubo apvertimo poli junginius (lietjo vaidmen, lieiamojo vaidmen, intencin kieno nors patirt, refleksyv inojim i vidaus), galiu iskirti veikianias jungtis tarp i vidaus igyvenamos lieianios kno dalies kokybs ir lytjimo kokybs to, kas lieiama. Tai ypa akivaizdu, kai lieianti kno dalis juda ir kai jos judjimo kokyb dera su i vidaus pajusta kokybe. Pavyzdiui, suspaudiu kumt ir netrukus aikiai i vidaus suinau jo tamp. Tada suduodu savo temptu kumiu per prieing pet. Paskui atleidiu tempt kumt, ir vl netrukus kinta kokyb ir atsiranda inojimas i vidaus, vl uima kiek laiko; tada udengiu ranka peties srit, braukdama ir glostydama ten, kur prie tai sudaviau. Ne tik kiekvienas judesys nuvieia skirting mano peties, kaip paliesto i iors, patirt, bet ir mano petys kiekvienu atveju i vidaus jauia skirtingai ir atsakydamas veikia skirtingais stiliais (pvz., smg atremia, o veln gest sutinka lanksiau). Motyvacijos apvertimas: Pavyzdys tiesiog parod, kaip lieianio ir lieiamo, intencinio ir refleksyvaus, aktualaus ir potencialaus judjimo stilius atskleidia kokybin koreliacij, nurodo kit apvertimo r (arba atskir bendresnio apvertimo aspekt). ia yra keli jei tada: jei suspaudiu rank, galiu pajusti savo peties kietum ir jei atpalaiduoju rank, galiu pajusti savo peties velnum. Motyvacija ir variacija ia priklauso nuo aktyvaus lietjo. Taiau i pradi apraymui pasirinkta patirtis aptiko ir tai, kad mano veido kontrai prao i mano lieianios rankos tam tikr tyrinjimo judesi. Jei sulaikytume skirting ios patirties fazi intencin nukreiptum, galtume atrasti bd, kuriuo i vidaus gyvenama ranka pritaiko atitinkam kokyb,

136

koreliatyvi judjimo stiliui, kurio reikia skirtingoms veido lietimo galimybms (ir galbt taip vadovauja savo jutimikumu i vidaus, kad netyrinju velnesni plot grubesniais prisilietimais). Taigi galiu aikiai susieti save su tuo, kaip lieiu; sutelkdama pastangas galiu tikrinti ir keisti lytjimo stili (ar prastas galimybi sritis) ir leisti tam, kas lieiama, vesti mane. Santrauka: Lieianio / lieiamo patirtis buvo tyrinjama ir Husserlio, ir Merleau-Ponty, kiekvienas j pabr skirtingas patirties ypatybes ir pateik savo teiginius apie atidengt fenomenologinio akivaizdumo reikm35. I vairi svarstym iam darbui svarbiausia kno refleksyvumo, pasireikianio kno intencionalumo erdyje, galimyb. Taikant atitinkam juslinio suvokimo stili, reikalaujama inojimo, kuris nepaveria kno objektu ir nekonstruoja kno subjektyvumo pagal intencionalaus objekto tipo model, duodam atskirianio matymo. Maa to, prieingai nei objektyvuojanti nuostata, kuri nutraukia veikianio gyvenamo kno tyl ir, kaip raiau, su-

35 Apie pavyzd Husserlio knygose r., pvz., Ideen zur einer reinen Phnomenologie und phnomenologischen Philosophie, Zweites Buch: Phnomenologische Untersuchungen zur Konstitution, ed. Marly Biemel, Husserliana, vol. 4, The Hague: Martinus Nijhoff, 1952, 144 ff. Plg. Husserliana, vol. 15 (27 inaa), 295 ff., ia Husserlis pasitelkia judinaniojo ir judinamojo pavyzd lygiai taip pat, kaip lieianio ir lieiamo; taip pat plg., pvz., Husserliana, vol. 14 (31 inaa), 7576, 239, 448449 (ir r. 451453). Merleau-Ponty lieianio ir lieiamo pavyzd pasitelkia kelis kartus: r., pvz., PP, 108109/9293, 364/315; Signs, trans. Richard C. McCleary, Evanston, Ill.: Northwestern University Press, 1964, 166, 168, 170 (toliau cituojant nurodama Signs); Le visible et linvisible, ed. Claude Lefort, Paris: Gallimard, 1964, / The Visible and the Invisible, trans. Alphonso Lingis, Evanston, Ill.: Northwestern University Press, 1968, 164165/123, 175176/133134, 191192/ 146, 194/147148, 257/204, 303/249, 307309/254256, 313/260, 214/261 (toliau cituojant nurodama VI ir pateikiami pirmiausia prancziko teksto, o paskui angliko vertimo puslapiai); Primacy, 162163.

stingdo j jo pdose, inojimui i vidaus nereikia nutraukti lytjimo veiklumo. Dabar pastebiu, kad perspektyvumas, pagal kur atrodyt, kad vienu metu galiu apgyvendinti tik vien i apveriam lieianio / lieiamo vaidmen, gali bti ikeldintas i juslinio suvokimo stiliaus, kuriam atstumas, plyys ar praraja tarp subjekto ir objekto (arba tarp ego ir pasaulio) yra privalomas. Kas atsitinka, jeigu smoningai praau savs gyventi abiejose pusse lietjo ir lieiamojo vienu metu? Atlikusi eksperiment pirm kart supratau, kad vien dl nurodymo sau prisilietimas gali tapti ne toks pavirutinikas, velniau siskverbiantis, labiau transformuojantis, labiau ildantis. Lietjo ir lieiamojo susipynimas lyg grimzdo gilyn mano lieiam kn [flesh], motyvuodamas atsipalaidavim net tuose plotuose, kurie nejaut tampos praddami. Galbt pirmiausia tai buvo bdas atrasti kno refleksyvum, o ne vykdyti nurodym, gyventi tuo paiu metu abiejose pusse. Atlikusi eksperiment, aptikau patirtyje skirting ir gilesn kitim, nors man atrod, kad negaliau ilaikyti skirting modus ilgiau nei akimirk. Igyvenau greito apjimo pojt, prast proto patirties stiliui, susijus su atskirianiu stiliumi, kuriame a, atrodo, esu u savo aki36. Sulaikydama monoperspektyvumo tvark ir vietoj to priimdama gyvenamo aperspektyvumo ar multiperspektyvumo slygas, prisimiau giliai nugrimzdus patirties

36 Plg. Spiegelberg, On the Motility of the Ego (10 inaa), 291, ir plg. aptarim antrame fenomeologiniame aprayme. Greitas apjimas yra kokybikai skirtingas nuo inojimo, tekanio i tako gilesn knik patirt, taiau abu juos stelbia prastesnis savs tapatinimas su tuo, kas yra kakur galvoje.

137

stili ne tik temikai, bet akimirkomis ir neveiklumu. Dabar galima paklausti, ar kniko inojimo apraymuose atsiskleistos struktrins gyvenamo kno galimybs ir lieianio / lieiamo patirtis gali bti duota ir kitoje situacijoje. Veiksnus knas labai danai nutylimas; ar galima perteikti jo santyki su daiktais perregimum, nesustabdant jo nebylaus veikimo? Atskirianio matymo juslinio suvokimo stilius buvo apibdintas kaip ypatyb, kuria stilius pritraukia neisemiam galim pavyzdi srit. O ar privilegijuotais savo gyvenamo kno atvejais apriboti antro ir treio apraymo duomenys, kartu ir juslinio suvokimo stilius, kur vardijau kaip inojim i vidaus, gali bti kelrodiu bendresniame pasaulio patyrimo gyvenimo kelyje?37

Ketvirtas fenomenologinis apraymas: Lieiantis / esantis lieiamu / lieiantis per

Grtu prie kamuolio. kart lieiu j pirtais, jausdama nedidel jo paviriaus nelygum. Paskui sustabdau menkus tyrinjanius pirt judesius ir ilsinu rank ant kamuolio. Dar galiu j jausti. Bet kai kreipiuosi lieianios rankos jausm i vidaus, jaustas kamuolys nyksta. Kitaip yra, kai pakreipiu situacij taip, kad kamuolys mane liest, o ranka gaut lieiamosios vaidmen. Slytis aidi gyvenamoje i vidaus rankoje. Galiausiai leidiu rankai vl bti lieiania kno dalimi, bet kart labiau sugrindama aktyv judjim nei
37 is klausimas ymi grim prie straipsnio pradioje formuluoto klausimo: Ar tikrai galima patirti kn, o gal galima patirti tik savj kn? Taip pat r. F papildym.

ilsindama rank ant kamuolio esant santykinei ramybei. Jauiu ne tik kamuol, kur lieiu; galiu i vidaus inoti savo lieianio kno [flesh] savum ir jo ssaj su mano judjimo savumu bei su pajustu lieiamo daikto savumu. Dabar pakeliu kamuol ir savo lieiania ranka sugeriu j: jauiu su juo ir per j. Tai bdas, kuriuo kamuolys gali nejuiomis inykti, o a galiu jausti pasaul tiesiogiai per j (kaip galima justi grunto savum per apav); ir dar tai pojtis, kuriuo gali rastis pradinis io mano rankos lytjimo galios pasiskolinto stiprjimo refleksyvumas: pakeiiu kamuol, pavyzdiui, pietuku ar parkeriu ir lytdama galiu justi santykin vieno standum ir kito tamprum, taip pat ir to paties daikto, paliesto dviem skirtingais bdais, savumo skirtumus. (Ir vyruotas takas jauiamas skirtingai koj, apaut odiniais batais, ir koj, apmaut kojinmis; arba smuiko styga geresns ir prastesns kokybs stryku, etc.). Grtu prie kamuolio ir pradedu aisti su juo, viena ar abiem rankomis ridendama j pirmyn ir atgal, imesdama j or ir pagaudama viena ar abiem rankomis. Tam tikrose ribose galiu tai daryti visai neirdama. Gana keista, kad galiu ilaikyti pajaust ry su kamuoliu net tada, kai aktualiai jo nelieiu. Net ir tada, kai nelieia savo odos, kamuolys laikosi mano knikos takos sferoje; jis pabga nuo mans, kai prarandu jutimin ry, susiejant kamuol ir jo judjim su mano manybe. Net kamuolio vaizdas pasikeiia: jis nebra atskiras, statikas daiktas kakur ten, koks buvo per pradin regimo daikto apraym, nors panorjusi galiu atkurti tok tyia sumanyt daikt, pasirinkdama atskirianio matymo stili . Abipusikumas: galiu paliesti kamuol, lygiai taip pat kamuolys gali paliesti mane. I

138

vidaus nejauiu kamuolio, kol netraukiu jo savo lieianio judjimo projektus, ir galbt btent savo lieianio judjimo gebjim paskolinu daiktams, kai sakau, kad kamuolys lieia mane. Nepaisant to, i patirties pastebiu anksiau aptart apvertim versij, kai man savo kno vs daikto kakur ten stili ar struktr pakeiiu bendru, abipusiu santykiu. Paslanki riba: demarkacijos linija, skirianti a ir pasaul, yra nepastovi; kaip kiti tyrintojai pastebjo, daiktas gali bti trauktas mano fenomenin kn ipleiant judjimo schem anapus odos, yminios mano rib, kai esu matoma kaip atskiras regimas daiktas38. Knas, regimai udarytas odos maie, yra atskirianio juslinio suvokimo stiliaus objektas; kinestetin ameba yra igyvenama i vidaus atsietai nuo jutimins ribos, kai lieiu kak kit nei save pai, kai esu ir lieianti, ir lieiama. Bet savs pratsimo per traukiamus daiktus ar rankius patirtis rodo, kad net ir santykiaudamas su apiuopiamais daiktais fenomeninis knas yra kintantis, siekiantis inojimo pseudopodij per iuos atskiriamus narius, kuri neorganin nepriklausomyb nuo mano organinio kno lengvai atpasta ir analizuoja atskiriantis matymas. Opozicija tarp juntanio subjekto ir juntamo daikto nra absoliuti ar i anksto nulemta ne tik dl to, kad esu ir juntama, ir juntanti, bet ir dl to, kad priskiriu daiktus savo gyvenamo kno [flesh] funkcinei struktrai. Diakinestez: susikuriu termin (artim Gebserio diafanijos svokai, o ne Satreo minKlasikinis pavyzdys aklojo lazdel, r. PP, 167/143. Plg. McCurdy, op. cit. (12 inaa), pvz., 165167, 230232, 254256. Taip pat r. PP, 169170/145146 ir Elizabeth A. Behnke, At the Service of the Sonata: Music Lessons with Merleau-Ponty, Somatics 4:2 (Spring/Summer 1983), 3234.
38

iai apie perregimum) nordama tiksliau nusakyti inojim i vidaus, kuris, pavyzdiui, gali apimti (nors ir skirtingais laipsniais) ir lieiam rank, ir daikt, kuris yra lieiamas per. Terminas nurodo ne tik kinestez ir estez, bet ir kno pojt, t. y. jausm per mano gyvenam kn (traukiant ir jam bdingus isipltimus). Kitaip tariant, diakinestezs terminas vardija juslinio suvokimo stili, kurio anaiptol nereikia automatikai nutrinti patirto objekto naudai; jis gali knyti konkret refleksyv igyvenim per knikas slygas, kuriomis bdami esame kakam. Diakinestetiniam inojimo stiliui keliamas reikalavimas yra radikalus bent dviem atvilgiais: reikalaujama kniko refleksyvumo (neapribojant refleksyvumo smone, suprasta kaip protas, ir neneigiant refleksyvumo absoliutaus intencionalumo naudai); reikalaujama galti knikai save inoti net ir veiklos metu (kitaip nei susvetimjimo efektas, kur sukelia savs stebjimas atskirianiu stiliumi, diakinestez nesustabdo tkms ar nenutraukia tylos, bet nuvieia j i vidaus. Trumpai sakant, tai reikalavimas galti tematizuoti veikl nesiliaujant veikti (nors ji gali kisti). Formulavimas be opozicijos: Kai aidiu su kamuoliu, traukdama j savo gyvenam judjim [motility] ir liesdama juo, jausdama per j, kamuolys nra objektas subjekto akivaizdoje arba negyvas daiktas vs gyva btyb. Jis nra prieingas man, maa to, jis yra visikai sulydytas (ar sumaiytas) su manimi viena. Nelaikydamas atstumo savo esmine struktrine dorybe, kaip daro atskiriantis matymas, ia svarstomas inojimo stilius tirpdo objekto visur prieais mane patirt ar, galbt tiksliau sakant, inarsto vis ego subjekto akivaiz139

doje esanio objekto struktr (nra taip, kad biau klasikinis ego arba protas, patiriantis savo kn nauju bdu). iam inojimui nereikia, kad liesiau kamuol, svarbu tik ilaikyti su juo pajust sry. Taigi apraytas patirtinis pavyzdys, pateikiantis gyvenamo inojimo atvej, kuris nenustato opozicijos, virija gryn lytjim ir vl ikelia juslinio suvokimo stiliui bdingos srities klausim, svarstyt antrame, treiame ir ketvirtame apraymuose. Ar prim visuotin juslinio suvokimo stili, leidiant abipusikum, apvertimus, inojim i vidaus, nelaikant vienio pasaulio per atstum, suvoksime regim ir apiuopiam pasaulio be opozicijos akivaizdum (taip, kaip atskiriantis matymas gali rasti atitikmen manipuliuotam ir nejausmingam prisilietimui)? Ir ar toks juslinio suvokimo stilius gali tapti paradigma gyvenamo pasaulio visumai? Tarptekstualus paaikinimas: Gebseris posakiu pasaulis be opozicijos, vardijaniu ne alinani netekt, bet nauj pasaulio atsivrim, kalba apie nauj pasaul akirat, atsirandant atitinkamai radikaliai pasikeiiant smonei39. Jis detaliai aprao pasireikim duodamas pavyzdius i vairiausi modernios kultros srii ir danai susitelkdamas prie dualizmo teisi perdavimo temos (pvz., subjekto ir objekto antitezs). Anot Gebserio, Czanneas buvo vienas pirmj, pakeitusi tapyb. Pagal klasikines vaizdavimo taisykles ir perspektyv tapybinis vaizdas yra nuolat patiriamas kaip opozicija, kaip objektas ir krjui, ir irovui40. Taiau inome, kad Czanneas
39 r. Gebsers Ursprung und Gegenwart (18 inaa), taip pat Jean Gebser, Die Welt ohne Gegenber, Gesamtausgabe V/I (Schaffhausen: Novalis, 1976), 267281; angl kalb vert Tim Widman. 40 Ursprung und Gegenwart (18 inaa), 634 (II dalis, 9 skyrius, 3 skirsnis).

yra saks: Je me sense color par toutes les nuances de lInfini. Je ne fais plus quun avec mon tableau41. Tapomas paveikslas nra nei atskiras objektas prieais tapytoj, nei scena, kuri jis ar ji tapo. Peizaas msto save manimi, sako Czanneas, a esu jo smon.42 i smon yra knika (Tapytojas atsinea savo kn, sako Valry (Primacy, 162) ir galinti apversti, o tai ymi mano kno [flesh] ir pasaulio kno [flesh] giminyst.
Tapytojo ir regimybs vaidmenys neivengiamai susikeiia. Kaip tik todl tiek daug tapytoj yra sak, kad daiktai iri juos. Sekdamas Klee, taip sak Andr Marchandas: Mike a danai jausdavau, jog tai ne a iriu mik. Tam tikromis dienomis jausdavau, kad tai mediai iri mane, tai jie man kalba...43 Gebseris rao: Dar prie kelis deimtmeius materija, materialus pasaulis mums egzistavo kaip neveikiama bties siena, stovinti prieais mus [...] riba, steigianti opozicij. i siena buvo sugriauta. Tapyba tai pasiek, itirpdydama erdv, dematerializuodama ir stengdama nereprezentuoti.
Cituojama i Liliane Brion-Guerry, Czanne et lexpression de lespace, Paris: Albin Michel, 1966, 226. Gebseris i Czanneo citat savo Ursprung und Gegenwart (18 inaa), 635, pateikia i to paties Brion-Guerry darbo 1950 met leidimo (Paris: Flammarion, 1950, 180). Ta paia citata jis remiasi ir kituose savo darbuose. r., pvz., Die Probleme in der Kunst, Gesamtausgabe V/I, Schaffhausen: Novalis, 1976, 131147; vertimas angl kalb John Kadela (neskelbta, 1984). domu ir tai, kad Czanneas, kaip pasakojama, yra ragins: Piekime taip, lyg laikytume daiktus savo rankose, o ne taip, lyg irtume juos cituojama i Edmund Carpenter, They Became What They Beheld, New York: Ballantine, 1970 (skyrius, pavadintas Keep in Touch). 42 Maurice Merleau-Ponty, Czannes Doubt, Sense and Non-Sense, trans. Hubert L. Dreyfus and Patricia A. Dreyfus, Evanston, Ill.: Northwestern University Press, 1974, 17. 43 Primacy, 167 (lietuvikas vertimas: Maurice Merleau-Ponty, Akis ir dvasia, vert Arnas Sverdiolas, Vilnius: Baltos lankos, 2005, 58; plg. 169 ir VI, 183/139. Taip pat plg. Dillon (4 inaa), 372373.
41

140

Atomin fizika savo ruotu mok mus, kad skelbiamo materijos tankio dalys paios susideda i atom, kuri materija inyksta neapiuopiant, neregint, nesivaizduojant44. Ir teigia, kad Czanneo menas yra pirma aiki iraika, davusi naujas smons realizavimosi galimybes; dl jos tikrov ir pasaulis m ikilti naujais pasirodymo bdais. Perspektyvos apibrtos pozicijos, vaizdavimas, sistemos ir postulatai susilpnja. J atstovauta opozicija yra i vidaus, ir vilgsnis ilaisvja [...] visumos atvirumui. is atsivrimas tik tiems, kurie gals sugauti vilgsn nauju inojimo bdu, tiems, kurie prasibraus pro kiekybins, objektyvios bties sien nauju matymu, kuriuo patirs save kaip atsivrusius pasauliui45.

no vilgsnis glamonja daiktus, jis palaiko j kontrus ir reljefus, pastebime bendrininkavim tarp jo ir j. (VI, 107/76) is bendrininkavimas tarp juntamo ir juntaniojo yra atvira paslaptis.
Taigi gyvenamas knas, kuriuo patenku daikt erd, nra daiktas [...] jis yra pats sau juntamas [...] taigi juntamo pavyzdys, pagal kur siloma justi visa, kas iorje panau j, k sugauna daikt audinyje ir visikai traukia save, knija ir kartu bendrauja su daiktais, kuriuos jis apima tapatybe be auktesns pozicijos, skirtumu be prieprieos, vidaus ir iors isiskyrimu, konstituojaniu gimimo paslapt. [...] Galima sakyti, kad juslikai suvokiame paius daiktus, kad esame pasaulis, kuris msto save, arba kad pasaulis yra ms kno [flesh] erdyje. Bet kuriuo atveju kno ir pasaulio ryys yra atpaintas, mano knas isiakoja ir pasaulis isiakoja, susirainjama tarp jo vidaus ir mano iors, tarp mano vidaus ir jo iors (VI, 178179/ 135136).

Tai klausimas naujos tikrovs, tokios, kuri nra natraliai vaizduojama, kurios ilgiau negalime ilaikyti prie save, nes ji liovsi buvusi opozicija46. Ir Merleau-Ponty teigia, kad tokia mogaus ir Bties santyki kaita (Primacy, 179) reikiasi ne tik Czanneo darbais ir ne tik modernios fizikos atradimais, bet ir kasdienybe:
Kai mstau dangaus mlyn, nebnu pastatytas prieais j kaip akosminis subjektas; nelaikau jos mintyse ir nesklendiu jos mlyns link idja, kuri ikelt aiktn jos paslapt ji msto save manimi, a bnu dangumi, nes esame sujungti ir suvienyti... (PP, 248/214 )

Santykis tarp to, k matau, ir mans, kuris mato, nra viena i tiesiogini ar frontali prieprie; daiktai patraukia mano akis, o ma44 Gebser, The World Without Opposite (39 inaa), anglikas vertimas, 16. 45 Gebser, Problems in Art (41 inaa), anglikas vertimas, 5. 46 Gebser, The World Without Opposite (39 inaa), anglikas vertimas, 18. Plg. Dastur (2 inaa), 117: ... pasaulis ir smon nebra pastatyti vienas prieais kit frontaliu santykiu

Tapatyb be auktesns pozicijos, kuri tuo paiu metu yra skirtumas be prieprieos, galina formuluoti kn-pasaul be susiliejimo ir be opozicijos47. Nebti opoziciki pasaulio knui [flesh] leibhaft bdu galime tik tada, kai priimame Gebserio ir Merleau-Ponty dualizmo veikimo uduot. Kadangi pasaulis be opozicijos tai uduotis, Merleau-Ponty pasakojimas apie pasaulio kn [flesh] ne tik aprao, bet ir gali keisti. J galima pavadinti isipildania praktika.

Penktas fenomenologinis apraymas. Integruojantis kno darbas / Judjimas / Re-edukacija

Kiemo keliuko gale pastebiu An, matau j per atstum, kuris aikiai skiria j nuo mans.

47

Plg. Ogawa (4 inaa), 88, 91.

141

Kai ji yra ant stalo, pasirengusi Trager usimimui, matau j jau kitu bdu: reginys isiskaido, susiplaka su lytjimo ir kinestetikos pojiais atskir visuotin stili. Paimu jos rank ir akimirk juntu jos svor, vertinu rank skirdama dmes subjektui, kuriam i ranka priklauso, priimdama jos sudtingum pagal savo gyvenam sudtingum. Tuomet prispaudiu i rank prie savo gyvenamo kno, velniai j stumdama nuo savs ir jusdama i vidaus jos laisv ir judesio lengvum, inau laikymo ablonus, kai besiliejantis buvimo vytjimas stringa, kai tekjimas utvenkiamas. Galbt akimirkai paleidiu jos rank ir i savo vidaus randu lengvumo ir paslankumo pojt, kur, kaip inau, gyvenamas knas [flesh] gali subrandinti; tuomet jos rank imu jausti kaip judani savo kno dal ir judinu mus abi, per i bendr sistem igaudama ne tik tam tikr stiliaus ir kokybs lygmen, bet ir koreliuojant kokybikum, ms abiej igyvenam i vidaus. Arba guliu ant Marks stalo per Trager pamok. Nesu daiktas jos rankose, manipuliuojamas i iors (net pagal mano nurodymus ir mano naudai); veikiau pasiskolinu jos rankas, jos gdius ir jos gabumus knikam inojimui i vidaus kad biau pasikartojaniai, knikai esanti. Su nuostaba suprantu, kad galiu jausti man sav kn i jos rank poirio tako, jusdama apiuopiam savo pei kokyb tiksliai tuo paiu bdu, kaip galjau jausti An, kai mokiau j, ir tuo paiu metu galiu jutim sieti su giliu inojimu i vidaus, i naujo mokydamasi, kad is knas [flesh] gali bti ne tik sustingusiu, bet ir plaukianiu, sau jautriu daiktu. Net ir po darbo prie stalo mudvi su Marke stovime veidu veid, judame greta, patvirtindamos ir sujungdamos visa tai, ko imo142

kau ant stalo, nestoviu prie j atskirai, ms ryys abipusis, oninis, bet ne prieprieinis. Nepereidama mechanin, veidrodin jos veiksm atspindjim, perimu judesio form ir ritm, tai pereina per mudvi kaip bendros bangos raibuliukai. Pastabos: Toks apraymas nra ataskaita, kuri reikt abejingai skaityti tarp kit atsiskaitym, tai knikos praktikos rekomendacija. Pradjau i es klausdama, ar la chair du monde gali bti duotas leibhaft (giliausia io termino prasme, plg. Signs, 167). Dabar atsakau, kad manoma, nors tam gali prireikti pasiruoimo ir treniruoi priadinant kn, nutirpus kitiems gyvenamiems knams, sigyvenant inojim i vidaus ir atjauiant kito lietim. Kno intencionalumo erdyje atkurdami knik refleksyvum atrandame save kaip juslius ir kartu juslius sau. io inojimo stiliaus mokymasis gali sugrinti i gimto kietumo, gyto per represijas ar nepaisym, igydyti nevardytas aizdas, paliktas kn plusio dualizmo, naikinti randus. Ne visada galime tai daryti vieni. Nereikia matyti savs vienio, nes atrasdamas savo kn atrandu, kad jis yra daugiau nei mano.
Jis jau yra daikt knas, kuris kalba mums i ms savo kno ir kuris kalba mums i kito kno (VI, 246/193). [...] tiesiog nra skirto sau ir skirto kitam antitezs [...] yra ne mano ir kito varymasis, bet bendras veikimas. Mes veikiame kaip vientisas knas (VI, 268, 215). [Kitas ir a] esame tarsi vienos bendrakns realybs organai (Signs, 168).

Kai tai pakeiia kasdienio buvimo pasaulyje atskirumo stili, vietoj iloia-praloia santyki ir deryb galimi iloia-iloia santykiai;

uuot eksploatav gamtos resursus ir siunt savo nuodingas atliekas pasroviui ar anapus sien, galime jaustis integruotais natralaus pasaulio dalyviais. Vienu odiu, galime aptikti pasaulio kn [flesh] be opozicijos, gijus konkrei iraik ne tik modernioje tapyboje ir modernioje fizikoje, bet ir ms tarpasmenikumo, socialumo, politikos ir ekologijos struktroje.

Baigiamieji pamstymai
Juslinio suvokimo aktas, kuris juslikai suvokiamo tikjimo tyloje konstituoja (arba kartu konstituoja) juslikai suvokt objekt, yra intencionalus aktas. Nors inoma, kad ne visi intencionalumai siekia bti aktu grieta prasme, pats intencionalumo nukreiptumas, kaip atvirumas link, ilieka pagrindiniu fenomenologinio tyrimo atradimu. Merleau-Ponty tvirtinimas, kad yra knikas intencionalumas (o ne tik proto intencionalumas, kuriam knas gali bti objektu), nesusilpnina io esminio atradimo, veikiau, prieingai, j patvirtina. ioje es neginijamas intencionalumas, taiau intencionalaus objekto svoka tyliai interpretuota pagal model, kur pavadinau atskirtu matymu48. Taigi knika refleksija buvo prairta (deja, ji negalima aptikti paprasiausiai labiau paiekojus). Natrali nuostata, siknijusi kasdieniame atskirianio matymo juslinio suvokimo stiliuje, suveda mus perspektyvin (sektorin) ir racionali-technologin (manipuliacin) akistat su bties siena, su kuria susiduriame visur. Skaldantis, atskiriantis stilius gali dominuoti bet kuriuo gyvenimo aspektu. i es pa48

rodo, kad gyvenamas inojimas i vidaus yra alternatyvus stilius, kuriam lygiai taip pat bdingas globalumas. i integrali inojimo galimyb neukerta kelio kitoms galimybms, pavyzdiui, gebjimui stebti pasaul per atstum ir atitinkamai jam vadovauti49. Lygiai taip pat galimyb perkeisti nutylt kn diafaniniu (arba geriau diakinestetiniu) nekliudo gyventi kartu su daiktais, pasiekti juos prastais bdais ir nesismoninti ms veiksm kaip. Ikirefleksyvumo, arba prabudusio inojimo, kur pavadinau kniku refleksyvumu, pasirinkimui nra alternatyvos; veikiau galima sakyti, kad jie abu yra alternatyvs reprezentacinei smonei, kuriai judjimas gali bti tik mstymu apie judjim (o ne ikirefleksiniu gyvo judesio betarpikumu ar i vidaus pasijutusiu judesio kaip)50. Reprezentuojantis mstymas negali pripainti savo siknijusios, natralios nuostatos, nes kiekvien kart, kai mstantysis / mstanioji reflektuoja savo kn, jis tampa sau kitas nei tas, kuris atlieka refleksij. Taigi kiekvienu bandymu perengti it nelaiming paveld atkuriame vis susvetimjimo ir dualizmo istorij. Taiau Merleau-Ponty iai beknei refleksijai detaliai suformavo alternatyv:

Plg. D ir F papildymus, ypa 112 ina.

49 Plg.18 ina. Erwino Strauso priepriea (kai gyva btyb ima judti pakildama ir sudarydama opozicij emei ir traukos jgai), anot jo paties, reikia susijungim atsiskiriant ir (pridiau) poreik nepastoviai gyventi atskirumo stiliumi. r., pvz., Erwin W. Straus, Psychiatry and Philosophy, trans. Erling Eng, Psychiatry and Philosophy, ed. Maurice Natanson, New York: Springer, 1969, ypa 3338. 50 Kaip sako Merleau-Ponty, yra keli bdai knui bti knu ir keli bdai smonei bti smone (PP, 144/ 124); taigi ... mes neturime teiss surayti visas patirtis vienintel pasaul, visus egzistencijos modalumus vienintel smon (PP, 335/290).

143

I naujo imokome jausti savo kn; giliau nei objektyvios ir atsietos inios apie kn aptikome kit inojim, kur turime apie j dl to, kad jis visada su mumis, ir dl fakto, kad esame savas knas. Lygiai taip tursime susigrinti savo pasaulio patyrim, nes jis mums atsiskleidia tiek, kiek esame pasaulyje per savo kn, ir tiek, kiek juslikai suvokiame pasaul savo knu (PP, 239/206).

Knas yra pagrindinis ms tarpininkas, kad turtume pasaul. Bet galime gyventi ir inoti savo kn daugiau nei vienu bdu ir todl esame atviri daugiau nei vienam gyvenamo pasaulio stiliui, nes jis yra kniko juslinio suvokimo gilioji struktra, kuri palaiko pasaulio veikm.
Tai, kas juntama, = juntamas daiktas, juntamas pasaulis = mano aktyvaus kno koreliatas, tai, kas jam atsako, To, kas juntama, = negaliu postuluoti to, kas juntama, nepostuluodamas to kaip atplto nuo mano kno [flesh], ikelto i mano kno [flesh], ir pats mano knas [flesh] yra vienas i juntam, kuriame rayti visi kiti, juntama ais, kurioje dalyvauja visi kiti, juntamas raktas, juntamas matmuo (VI, 313/259260).

Gimdami knu [flesh] esame vesdinami knik sudtingum. Ir savo globaliu juslinio suvokimo stiliumi aminame gyvenam pasaul, kuriuo gyvename.

Papildymai
A. Lytjimas / Kinestetika / Kno jausmas. Literatroje, skirtoje jusliniam jutim suvokimui ir knikam inojimui, lytjimo ir kinestetikos terminai vartojami neapibrtai. I dalies taip yra dl paveldto juntamos patirties skaidymo penkias jusles (reg, klaus, lytjim, kvap, skon), prie j kartais pridedama etoji kinestetin jusl. Kai kurie autoriai, pvz., J. J. Gibsonas, meta ik iam 144

skaidymui. Gibsonas silo juslinio suvokimo sistem schem ir pagal informacijos, gaunamos i aplinkos, r skiria regjimo, girdjimo, skonio ir kvapo, pamatinio orientavimosi bei griebimo sistemas. Pamatin orientavimosi sistema, nes ji i ties yra pagrindas visoms kitoms sistemoms, susijusi su staia kno padtimi ir kno pusiausvyra; ji suteikia orientacij, priklausom nuo visuotins traukos ir ems paviriaus, taip pat orientacij priekisgalas ir deinkair. Griebimo sistema nurodo lytjimo veikl, bet kartu apima ir vidinius, knikus pojius, paprastai vardijamus terminais kinestetika, proprioceptika, koenestetika51. Todl Gibsono schemoje knas, kaip judantis nulinis takas52, apraomas pamatinio orientavimosi terminais, o gyvenamo judjimo [lived motility] aspektai (pvz., kinestetin informacija, susijusi su snari ir raumen judjimu) priskiriami griebimo kategorijai, t. y. kaip funkcikai traukti juslin lieiamo objekto, esanio anapus kno (arba kai kuriais atvejais kno viduje pvz., gerklje strigus uvies kaului), suvokim. Tokia prieiga dera su Gibsono dmesiu juslinio suvokimo sistemoms kaip veikiantiems bdams, kuriais organizmas gauna informacij apie iorin pasaul: remiantis Gibsonu, propriocepcija dalyvauja per juslin suvokim, bet proprioceptiniai pojiai per se adekvats tik tiek, kiek jie yra traukti projekt siekti ir ilaikyti juslikai suvokt santyk su aplinka.

51 r. James J. Gibson, The Senses Considered as Perceptual Systems, Boston: Houghton Mifflin, 1966. Jo kritines pastabas atskiram kinestetiniam pojiui r. puslapiuose 3334 ir 110111; plg. Michotte, ten pat (26 inaa), 202. 52 Plg., pvz., Husserl, Ideen II (35 inaa), 56, 158; VI, 302/249, 308/255.

Gibsono atidengt lytjimo ir kinestetikos sampyn griebimo sistemoje palaikyt fenomenologin kinestetinio lauko analiz, atskleidianti juntam juslin suvokim grindiant jo pobd, ypa akivaizd lytjimo patirties atveju53. Taiau tai nesusij su tiesioginiu savo kno patyrimu. Lytjimo patirties ir kno jausmo skirt atskleidia Elisabethos Strker apraymas:
Lieiant pasaulis pirmiausia pasirodo kaip opozicikas. Prisiliesdami palieiame kak i ties materialaus, panaaus daikt, kak, su kuo prisiliesdami susiduriame ir kas mums tuo paiu metu prieinasi. Tai veda besiprieinanio daikto patirt. Detalesnis io prieinimosi, dl kurio kakas vis pirma skirtas paliesti, apmstymas atskleidia dvilyp jo prigimt: patirtis parodo, kad ne tik lieiamas daiktas prieinasi gyvenam knui, bet ir lieiantis gyvenamas knas prieinasi lieiamam daiktui. Tai gi gyvenamas knas patiria save dl jo palieiamumo; jis yra fizinis knas, daiktas tarp daikt ir tuo paiu metu jis lieka nesujungiamai atskiras nuo j tuo, kad yra jauiamas knas, tikrai jis yra jauiamas i vidaus [von innen]. Gyvenamas knas duotas paiam sau nepalyginti kitaip, nei duodama bet kuri btyb. Igyvenamas kno jausmas [Leibgefhl] juntamas kaip specifinis, kokybe ir intensyvumu nesulyginamas bvis. is bvis nereikia objektyvumo. Tai gyvenamo kno inojimas [Innewerden] nepozityviu smons bdu. Jis turi du iskirtinius bruous. Pirmas, savo gyvenamo kno smon yra gyvenamo kno kaip visumos smon. Net ir tiksliai lokalizuojam organ pojiuose juntamas ne tik organas; veikiau gyvenamo kno visuma funkcionuoja kaip fenomeninis vis i pavieni poji fonas. Antras bruoas: kiekvienas savo gyvenamo kno sismoninimas priklauso visai jo egzistencijai [Dasein], ankstesnei u visus atskirus bvius. Kiekviena knika smon visada numano gyvena-

mo kno ankstesn buvim, kuris neisemiamas duotais atskirais bviais54.

Strker pateikiamas kno jausmo i vidaus apraymas visikai neprietarauja savo kno kaip materialaus daikto konstitucijos analizei, btent anksiau mintai prieinimosi patiriai.
Ir nors jis yra palyginamas su daiktais, tai nereikia, kad gyvenamas knas tampa daiktu tarp daikt. Daiktas nepatiria savo daiktikumo susidurdamas su kitais daiktais, jis neturi jokios savo paties daiktikumo patirties. Taigi kniko daikto savs patirtis yra visikai skirtinga nuo vis kit daikt patyrimo. Sulaikydamas save kaip kn, esu sau kne [flesh] [leib-haftig] nesulyginamu bdu. Todl juntama mano kno intuicija veikia ne tuo paiu bdu kaip mano kit daikt intuicija. [] Veikiau mano knas kaip visuma man yra netarpikai ir aktualiai; jis nra duotas objektyviai, o jauiamas giljimo tvarka kaip aikiai diferencijuotas pagal intensyvum ir kokyb55.

Michotteas pritaria Strker teiginiui, kad juntama mano kno intuicija vykdoma ne tuo paiu bdu kaip mano kit daikt intuicija, nurodydamas, jog kno atveju pojiai patiriami ne taip, kaip prasta56. Jis skiria kelet puslapi kinestetikai jusliniam savo kno suvokimui.
Deja, iuo klausimu esama tam tikros painiavos; taip yra dl moni polinkio vadinamajam kinestezs jutimui priskirti ne tik galni judjimo spdius ir ms laikysenos inojim (stataestez), bet ir iorini objekt pasiprieinimo, kietumo, svorio ir formos spdius. Tok poir pateikia tradicins jutimo-juslinio suvo-

53 r., pvz., PP, 364366/315317; plg. Gibson, ten pat (51 inaa), 111114.

54 Elisabeth Strker, Philosophische Untersuchungen zum Raum, Frankfurt am Main: Vittorio Klostermann, 1965, 147, 154, 160, transl. Algis Mickunas. 55 Ten pat, 162163. 56 Michotte (26 inaa), 205.

145

kimo teorijos ir protis klasifikuoti pojius pagal vairius jiems tarpininkaujanius recepcijos organus. Taiau faktikai suadinus didel organ jautrum gaunami dviej visikai skirting tip spdiai, jie priklauso nuo visos situacijos, kurioje vyksta, ir slyg, nes btent jos apibria, ar ie spdiai yra objektyvs, ar subjektyvs. Somatiniai spdiai sudaro atskir grup, jie ymi tik vieno objekto, t. y. savo kno, ribas57.

neris, Marcelis tik labai retai ir abejodamas prilygina sentir koenestetiniams pojiams60. Pasak Zanerio, Marcelio iskirtame Urgefhl pirminis vaidmuo tenka ne koenestetiniams duomenims, bet tekanio pobdio kinestetikai, apraytai Husserlio:
[] yra ne tik ios kinestezs, arba tekanio pobdio kinestetika, funkcikai koreliuojanti su tam tikru Wahrnehmungsempfindungen, [] bet taip pat [] pati i tekanio pobdio kinestetika, koreliuodama su jusliniu suvokimu, yra smons patirta; pajausta, kaip sako Marcelis, buvimo urgefhlt prasme61.

Pasak Michotteo ir Strker, nuosavas knas yra duotas nesulyginamu patirtiniu bdu, nepaisant to, kad jis dalyvauja ir juslikai (bei i esms) lytjimu (ir kitokiu jusliniu suvokimu) patiriant kit objekt duot. J apraymuose lytjimas atskiriamas nuo to, k Strker vadina kno jausmu [Leibgefhl], o Michotteas somatiniais spdiais, arba kinesteze. Taiau Husserlis atskiria kinestez kaip gryn a galiu (kuris, kaip gerai inoma, yra esminis Merleau-Ponty parodant kno intencionalum) ir gyvenam kno judjimo jausm:
Kinesteze Husserlis vadina ne knikus pojius, esant judjimui ar raumen tampai, bet veikiau kak, kas susij su valia ar kvazivalia, liekania atsitraukus nuo toki poji58.

is pajaustas branduolys nra sudarytas i koenestetini, proprioceptini ar kit somatini poji; jis veikiau yra vieningas gali ir galimybi ansamblis, kuris susijs su jei-tai koreliacija tarp juslikai suvokianios kno smons ir jos suvokiam daikt (pvz., jei pasuku galv kairn, galiu pamatyti savo juod kat):
[] ios organizuotos ir sujungtos galimybs [] patiriamos kaip tai, kas mane knija, bet ko negaliu paversti objektais etimologine termino prasme. [] ios galimybs i tikrj jauiamos, tik jos yra ne specifiniai koenestetini duomen tipai, o veikiau tekanio pobdio kinestetika, patiriama arba jauiama kaip tai, kas mane patalpina objekt pasaul: ji knija mane pasaul, aktualizuodama mano siekius. [] ios kinestezs nra ms smons objektai, veikiau jomis, kaip bdu, smon nukreipia save objektus kaip transcendentinius jai; jos yra gyvenamos, o ne stebimos62.

Panai perskyr pateikia Richardas M. Zaneris, aptardamas Marcelio aprayt savo kno patirt. Pasak Marcelio, knas, kaip gyvenamas yra ne objektas, bet pajaustas branduolys (novau senti), speciali sentir ris, susijusi su Urgefhl59. Kaip nurodo ZaTen pat, 202, 203. Cairns (5 inaa), 64; taip pat r. 4, 78 psl. (ir plg. su 73, 83, 84 psl.). Plg. VI, 309/255: Knas, Leib, nra suma prisilietim (lytjimo poji), ir kartu jis nra nei lytjimo poji suma plius kinestez, nei a galiu; plg. PP, 110/94; taip pat plg. Lingis (11 inaa), 78. 59 Richard M. Zaner, The Problem of Embodiment: Some Contributions to a Phenomenology of the Body (The Hague: Martinus Nijhoff, 1964), 33, 3538.
58 57

Ten pat, 53. Ten pat, 54. 62 Ten pat, 55. Atkreipkite dmes skirtum tarp gyvenamo ir stebimo. Dl kinestezs, kuri nra objektai, plg. io straipsnio D papildym.
61

60

146

Tokios perskyros gali bti schematizuojamos bent dviem bdais. (1) Kno intencionalumas reikalauja kartu juslikai suvokti (co-percieve) ir sav kn. Taiau pastarasis negali bti tematizuojamas taip, kaip kiti intencionals objektai; kinestez yra ne duomenys, ne smonei duotas objektas, bet bdas. Tad kalbjau apie kno reflektyvum ir diakinestez nordama parodyti, kad suprastas ar kartu juslikai suvoktas gyvenamas knas, tiksliau kalbant, yra ne intencionalaus akto objektas, bet tai, kuo juntama. (2) Jei objektas, inomas kaip man savas gyvenamas knas, yra duotas, net jei duotas kaip nesulyginama savastis, atsiskleidianti patiriant ypatingus anksiau mintus somatinius potyrius, jis gali bti duotas tik kaip konstituotas knas; kaip konstituotas knas, esantis kaip pagrindas jauiamai (Leibgefhlt) mano gyvenamo kno (Leib) savasiai, mano kno, kaip fizinio kno (Krper), materialumui prieinantis pasaulio daiktams, pastarj dviej sintezei ir, inoma, erdvikumui bei juslinio suvokimo laukams, jis gali bti apraytas kinestezs svoka, ne Michotteo, bet Zanerio teikta prasme. Dl prie tai aptart svok isidstymo galimi keli pastebjimai: (1) ios srities terminologijos neaikumas kyla ne tik i paveldtos jutimikumo schemos jis siaknijs funkcinius sryius fenomeno viduje. Pavyzdiui, bet kuris konkretus lytjimo atvejis, sukeliantis kinestez (a galiu prasme, akcentuota Husserlio ir Zanerio), kartu gali bti duotas kaip atitinkamas patirtinis pakaitas, koreliatyvus kokybinis kno jausmas. (2) vairios kno darbo praktikuojamos patirties disciplinos ir strategijos gali telktis vien ar kit i susipynusi aspekt (lytjimas, a galiu, Leibgefhl) arba sukelti pakiti-

mus kituose. Pavyzdiui, Aleksanderio technika, pagrsta F. M. Alexanderio darbu, praktikuojaniojo palietimas padeda klientui pakeisti prastus tiesios padties, kaip globalaus a galiu lauko, modelius; j itinka kniki lengvumo ar palengvjimo jausmai, nors jie nra keliami kaip tiesioginiai proceso tikslai. Jutiminis inojimas, pasak Charlotte Selver (besiremianios Elsos Gindler darbu), danai telkiasi lietimo slyt su daiktais, kad paadint gyvenamo kno ir jo judjimo (motility) jausm. inojimo per judjim praktika, pasak Moshe Feldenkrais, gerina a galiu veikim per inojim jausmo, kaip judama, ir inojim, kaip gulintis knas lieiasi su grindimis. Remiantis Miltono Tragerio psichofizine integracija (plg. penkt fenomenologin apraym), praktikuotojas pirmiausia sukelia jo ar jos gyvenaniame, judaniame kne pajust laisvs ir viesos savum, tada prisilietimu apsikeiia iuo jausmu su klientu, suteikdamas jam ne tik malon kniko lengvumo jausm, bet ir padidjus gebjim judti viesiai ir lengvai63. Danai judjimo lengvumas ir laisvumas susijs su silpstaniu kno jausmu, nes kn prasta justi kaip tam tikro laipsnio tamp, tai tyliai pripastama norma. Beveik visos kno patirties disciplinos ikelia asmens pajaust knikumo patirt vir intelektualumo patirties. Nepaisant to, tikiu, kad visoms tokioms

63 r., pvz., Edward Maisel, ed., The Resurrection of the Body: The Writings of F. Mathias Alexander, New York: University Books, 1969; Charles V. W. Brooks (23 inaa); Moshe Feldenkrais, Awareness Through Movement: Health Exercises for Personal Growth, New York: Harper & Row, 1972; Deane Juhan, The Trager Approach: Psychophysical Integration and Mentastics, The Bodywork Book, ed. Nevill Drury, Sherborne, Dorset [England]: Prism Alpha, 1984, 3447.

147

disciplinoms bt pravartu kurti patirtimi pagrstus terminus, kurie artikuliuot neodins sferos turtingum. (3) Paskutin sritis, kur kreipiamasi terminologijos klausimais, turi bti patys fenomenai, duoti leibhaft:
Atsivelgiant visus objektus, egzistuoja skirtis tarp paprast, tui neymios odins intencijos pateikimo, arba atgaminimo, proces, ir savo buvimo bei savo duoties smons, atitinkanios savo buvim64.

Taigi termin pasirinkim gali nulemti tiktai pati duotis, kuri jie nurodo. Be to, turime atsivelgti princip,
kad kiekviena autentikai esanti intuicija yra teistas painimo altinis, kad visa, k mums intuicija autentikai (t. y. asmenikai aktualiai) pasilo, turi bti tiesiog priimta kaip tai, kas yra kaip buvimas, bet tik tose ribose, kuriose tai ia yra65

Taigi jokia patirtis, duota leibhaft, nra draustina dl to, kad jos negalt pritaikyti esanios teorijos, juo labiau standartiniai fenomenologiniai tokios patirties apraymai. Taiau pridurtina, kad joks patirtinis akivaizdumas nra nei patvirtinamas, nei pakeiiamas teorinmis arba terminologinmis konstrukcijomis, kad ir koks bt j altinis. B. Vidinis-iorinis / I vidaus. Filosofinje vartosenoje tokie terminai kaip vidinis ir iorinis, vidus ir ior yra susij su numanoma kartezika istorija, reikdami aiki perskyr tarp privataus vidinio proto ir dva64 Landgrebe (5 inaa), 150; plg. io straipsnio E papildym. 65 Edmund Husserl, Ideas pertaining to a Pure Phenomenology and to a Phenomenological Philosophy, First Book: General Introduction to a Pure Phenomenology, trans. F. Kersten, The Hague: Martinus Nijhoff, 1982, 44, 24.

sios pasaulio bei iorinio tsumo pasaulio66. Filosofikai diskutuojant apie vidin juslin suvokim ir iorin juslin suvokim, danai klausiama dl vidinio juslinio suvokimo betarpikumo, aikumo, neklystamumo, neginijamo teisumo67. Taiau patirties stilius, kuriam taikiau technin termin i vidaus, iuos istorinius vidaus ir iors schemos obertonus greiiau istumia i aidimo, nei numano68. Toks patirties bdas neturt reikti proto ir kno dualizmo, taiau, pavelddamas i ios tradicijos kalb, gali j nurodyti tokiais posakiais kaip proto knas (corps de lesprit) arba knytas cogito. I vidaus negali bti suprantamas ir paprasiausia erdvs prasme, lyg reikt i mano odos taros vidaus69. Gyvenamas savo kno inojimas i vidaus neneigia universalesns isipltimo svokos, jis greiiau atsiskleidia kaip apimties ir gelms ris (r. antr fenomenologin apraym). Jis nra tapatus savo kno kaip apmstomo objekto patiriai, kuri prisiima atskirianio matymo stili ar paradigm; inojimas i vidaus yra jos prieingyb. Taigi nei res cogitans, nei res extensa negali bti i vidaus inomais fenomenais, kartezika schema lunga70 . Pakertama ir absoliuti dichotomija tarp
66 Ogawa (4 inaa), 78. Plg. Husserl, Crisis (32 inaa), 63, ir Psychiatry and Philosophy (r. 49 ina), vii. 67 Plg., pvz., Mohanty (34 inaa), 11. 68 Fraz von innen pasitaiko ir Husserlio tekstuose; r., pvz., Husserliana, vol. 15 (27 inaa), 300, 301, kur i fraz vartojama a judu patirties kontekste, taip pat plg. Ideen II (35 inaa), 161. Dl iplstos frazs von innen her prasms r. Husserl, Ideen II, 180; ir plg. MerleauPonty komentar, skirt iam fragmentui: Signs, 178179. 69 Plg. Strker (54 inaa), 162. 70 Dl pastab apie vidaus ir iors schem likvidavim r. Landgrebe (5 inaa), 45, 63. Dl pastab apie Leibnizo indl interpretuojant kartezik res cogitans ir res extensa dualizm vidaus ir iors dualizmo terminais r. Eugen Fink, Zur ontologischen Frhgeschichte von Raum-Zeit-Bewegung, The Hague: Martinus Nijhoff, 1957, 34.

148

vidinio kaip privataus ir ioriko kaip vieo. Taiau kad ir kaip bt patvirtintas vidinio juslinio suvokimo netarpikumas ir aikumas, daugeliui moni sunkiau pasikliauti gyvenamu inojimu i vidaus nei jusliniu pasaulio daikt suvokimu71. ia vartojamas terminas i vidaus labiau nurodo duoties bd nei to, kas duota, klas. Erazimas Kohkas rao:
vento Augustino ar Whiteheado vartosena, vidaus ir iors perskyra nereikia dalyk padalijimo dvi kategorijas: daikt pasaul, suvokt kaip kintantis bereikms materijos regionas, ir prasmi pasaul, urakint kiekvieno individualiame prote ar net smegenyse. Abiem terminais vienodai kreipiamasi vis bt, nurodant ne dalyk klases, bet bties bd ir bet ko, kas yra, supratimo bd72.

stili ar patirties bd, bet ne tarp dviej dalyk ri. Turint tai omenyje, primintina Marcelio perskyra tarp pirmosios refleksijos ir antrosios refleksijos. tai kaip j aikina Zaneris studijoje siknijimo problema:
Pirma, laikydamas tai, kas man reikiasi, objektu [...] [pirmoji refleksija] neivengiamai atskiriu ia, kaip subjekt, nuo ten, kaip objekto [...] Antra, siekdamas gryno objektyvumo, tai, kas yra ten (objektas), apvalau nuo to, kas yra ia (subjektas), manau, kad subjektyvumas i principo kenkia objektyvumui [...] Taigi pirmoji refleksija tiesiogiai yra susvetimjimo ir apleidimo veiksmas, siekiantis, kad irovas n kiek nesitraukt regin75.

iuo atveju lemtingai perskiriama ne iorin ir vidin realyb, bet, kaip pastebjo Bergsonas, realybs supratimas i vidaus ir jos pavirutinikas aikinimas i iors73. Skirtumas yra ne tik tarp supratimo ir aikinimo, bet taip pat ir tarp vidinio bei iorinio poirio.
Kad ir kaip bt, mes jau ne taip suprantame vidaus ir iors terminus. Pagal mums prast vartosen ie terminai skiriasi erdvine reikme, tarsi jie ymt dalyk regionus, o ne j buvimo ir supratimo bdus74.

Be abejons, iame straipsnyje nagrinjamas skirtumas tarp dviej juslinio suvokimo

71 Plg. Richard Schmitt, On Knowing Ones Own Body, A.-T. Tymieniecka, ed., Analecta Husserliana, vol. 1, Dordrecht: D. Reidel, 1970, 161. 72 Erazim Kohk, The Embers and the Stars: A Philosophical Inquiry into the Moral Sense of Nature, Chicago: University of Chicago Press, 1984, 206. 73 Ten pat, 207. 74 Ten pat, 207.

Taiau Marceliui tokia prieiga neatrodo adekvati patirianiam subjektui arba smonei. Taigi btina nauja prieiga prie viso subjektyvumo lauko, kad bt galima suprasti j i vidaus...76 Terminas i vidaus gali bti tinkamas nustatant ne k nors, kas yra erdvikai ko nors kito viduje, ne poji, priklausani privilegijuotam objektui (pvz., man savam gyvenamam knui), klas, bet greiiau stili, nuostat ar prieig, kuri gali reiktis vairiais patirties bdais ir kaip fenomenologin subjektyvumo refleksija, ir kaip knikas inojimas ar diakinestez. Pagaliau terminas i vidaus realizuojamas patirties stenograma, tik ji teisina termin ar darbin kategorij. C. Kno intencionalumas / Kno refleksyvumas. Mohanty pastebi, kad Husserlis pirmasis kalbjo apie kno intencionalum sa-

75 Zaner, Problem of Embodiment (59 inaa), 67. Anot Zanerio, Marcelis aikiai sieja pirmj refleksij su gamtamoksliniu tyrinjimu; plg. McCurdy (12 inaa), 210. 76 Zaner, Problem of Embodiment (59 inaa), 7.

149

vo 1925 met paskaitose, paskelbtose pavadinimu Fenomenologin psichologija77, taiau temos ipltojimo nuopelnus jis priskiria Merleau-Ponty ir, aiku, teigia, kad kno intencionalumo pastebjimas yra savitas MerleauPonty indlis78. iame straipsnyje neabejojama Merleau-Ponty apraytu kno judjimu [motility] kaip grindianiu intencionalumu (plg., pvz., PP, 160/137), jis yra numanomas. Intencionalumo samprata apima kno intencionalum, kaip ir refleksyvumo samprata kno refleksyvum. Pasak Mohanty,
[...] tai, k vadiname smons refleksyvumu, yra neteisingai laikoma arba vidiniu jusliniu suvokimu [...], arba intencionalumo galimybe, susiejania refleksij su smoningumo bsena, arba kaip ypatingas smons grimas prie savs. Taiau smons refleksyvumas nra n vienas i j, jis ankstesnis u juos visus. Jis nra nei intencionalumo funkcija, nei kitas jo bdas. Pirmine savo duotimi smon nra kito intencionalaus veiksmo objektas. [...] i duotis sau, kai nesi nukreiptas save, i priimanti be rodym ikirefleksyvi smons duotis sau yra tiksliai tai, k vadiname jos skaidrumu ar refleksyvumu [...]79

Kitaip sakant, terminas refleksyvumas nurodo nesuobjektinant inojim, nesvarbu, ar objektu yra laikomas kitas nei pats ar pats kaip objektas, taip pat nepaisant to, ar tai, kas refleksyviai duota, yra (ar gali bti) vliau paveriama refleksijos objektu80.

Mohanty nuomone, intencionalumas yra btina refleksyvumo slyga81. Remdamasi btent jo nuviestu intencionalumo pirmumu, miau vartoti termin refleksyvumas ne aikindama kno inojim per se, bet apraydama lytjim ir jo intencionali struktr. Mohanty atskleist refleksyvum vardijau terminu kno refleksyvumas. Pats Mohanty tokio termino nevartoja, taiau numano j aikindamas intencionalumo laipsnius bei refleksyvumo laipsnius82 ir teigdamas, kad net kno judjimas [motility] nra tiesiog pats savyje, visikai nepermatomas ir stokojantis savs inojimo83. Pastebtina, kad gyvenamas inojimas, ia vardytas kaip kno refleksyvumas, nra automatikai tapatus gyvenamam knui, kuris, kaip pasakyta, yra reflektyviai susijs su savimi84 vien dl to, kad yra ne tik matantis ir lieiantis, bet kartu ir matomas bei lieiamas. Ir Husserliui, ir Merleau-Ponty svarbus faktas, kad vyksmas, kuriuo veikiantis organas turi tapti Objektu, o Objektas veikianiu organu85, nra tapatus refleksyviam poskiui, kai, kaip sakoma, lieianti ranka jauia save i vidaus. Juos skiria tai, kad juslinis savs suvokimas (savs sentimentas, kaip sakyt HeTen pat, 174; r. 17174. r. ten pat, 171 ff. 83 Ten pat, 167. Kno refleksyvumo svoka kniko pats gyvenamas refleksyvumas pasitelkiama, nors ir nra aikiai motyvuota. The notion of a bodily reflexivity a lived reflexivity of the corporeal self is invoked, though not explicitly justified, in Ghislaine Florival, Structure, origine et affectivit: Quelques rflexions propos de la corporit, tudes danthropologie philosophique, ed. Ghislaine Florival, Louvain-la-neuve: ditions de linstitut suprieur de philosophie, 1980, 97119 (ypa r. 105, 112 ir 114). 84 r., pvz., Edmund Husserl, Cartesian Meditations: An Introduction to Phenomenology, trans. Dorian Cairns, The Hague: Martinus Nijhoff, 1960, 97, 116. 85 Ten pat, 97.
82 81

77 Mohanty (34 inaa), 152; plg. Edmund Husserl, Phenomenological Psychology: Lectures, Summer Semester, 1925, trans. John Scanlon, The Hague: Martinus Nijhoff, 1977, 151. 78 Mohanty (34 inaa), 139; r. 137143. 79 Ten pat, 168, 170. 80 Plg. ten pat, 92.

150

gelis), arba juslinio suvokimo juslinis suvokimas, nepaveria objektu to, k jis supranta... (VI, 303/249) Tame paiame fragmente Merleau-Ponty kno refleksyvumui prilygina fakt, kad jis lieia save lieiant, mato save matant... Pagal straipsn refleksyvumas nra tik faktas, jis pats gali bti duotas leibhaft t. y. kaip kno inojimas i vidaus. Manoji refleksyvumo termino vartosena taip pat skiriasi nuo Zanerio vartosenos Savojo a kontekstuose86, taiau esu sitikinusi, kad jo atskleista knika patirtis visikai dera su iuo mano straipsniu. D. Apie tai, ko negalima paversti objektu. Kaip usiminta kitose io straipsnio dalyse, daugyb autori, apraiusi svo kno duoties bd, prieina j objektui, btent taip elgiasi ir Merleau-Ponty (plg., pvz., PP pirm dal). Scheleris antai rao: gyventi gyvenamu knu nereikia objektyviai j turti87. Anot Marcelio, egzistuoja [...] tam tikras fundamentalus jautimo bdas, kurio niekaip nemanoma paversti objektu88. T pat pastebi ir Zaneris: koenestetiniai, proprioceptiniai ir kinestetiniai duomenys nra mano suvokiami kaip objektai89. Taiau, aikindamas Sartreo kno analiz, Zaneris rao:
[...] mano knas, kaip mano gyvenamas, negali tapti objektu man tiesiog dl to ir tol, kol
86 r., pvz., Zaner, Context of Self (10 inaa), 145151. 87 Max Scheler, Der Formalismus in der Ethik und die materiale Wertethik [1916], Bern/Munich: Francke, 1966, II dalis, VI skyrius; trans. Manfred S. Frings, The Philosophy of the Body: Rejections of Cartesian Dualism, ed. Stuart F. Spicker (18 inaa), 181. 88 Gabriel Marcel, Journal Mtaphysique, Paris: Gallimard, 1927, trans. Bernard Wall, The Philosophy of the Body: Rejections of Cartesian Dualism, ed. Stuart F. Spicker (18 inaa), 197 (taip pat r. 195). 89 Zaner, Problem of Embodiment (59 inaa), 81.

juo gyvenu, kol juo esu; bdamas savo knu, negaliu nutolti nuo jo, o tai btina norint, kad jis tapt objektu, esaniu prieais mane kaip subjekt. Taip pat argumentuoja ir Marcelis, ir Merleau-Ponty: [...] kai bandau sugriebti savo kn kaip gyvenam [...], knas, kur man pasiseka refleksyviai suvokti, jau nebra mano knas kaip gyvenamas, taip pat nra ir tas knas, kur jausmikai juslikai suvokiu kitomis savo kno dalimis; suvokiu tik savo kn kaip objekt, arba, remiantis Sartreu, kaip Kito kn90.

ia nurodoma ta pati patirties struktra objektas yra kur nors prieais subjekt, per atstum nuo jo, kuri vardijau atskirianiu stiliumi, puikiai atskleidianiu atskirianio matymo atvej. Taiau, remiantis Zaneriu, problema, dl kurios knas negali tapti objektu, susijusi ir su nepagrstu objekto svokos sudaiktinimu.
Trumpai tariant, objektyvuojantis painiojamas su objektinaniu: rpintis dalyk padtimi (kad ir kaip bt reflektyviai ar ne) tai dar nereikia, kaip sako Sartreas, paversti objektu, atskirtu nuo subjekto91.

Pasitelkdamas Marcelio pastab apie alternatyvi refleksijos r (plg. B papildym), Zaneris tvirtina, kad paversdami koki nors veikl [...] temine, toli grau neimame laikyti jos paprasiausiu objektu (remiantis Sartreo Gegenstand, kakuo, stoviniu kakur prieais mane, t. y. subjekt) []92. Taigi, anot Zanerio, klaidinga sudaiktinti objekto reikm anapus prieastins prasms ir ignoruoti objektyvi prasm, kuri is objektas man turi93. Tiesa, kad tematizavimas nebtinai tapatus sudaiktinimui. Taiau pastebima skir90 91

Ten pat, 90. Ten pat, 90. 92 Ten pat, 110. 93 Ten pat, 90.

151

tis tarp daikto objekto ir intencionalaus objekto negali iki galo isprsti problemos. Reikia pastebti, kad juslinis savs suvokimas daugeliu atvej nra tai, k Husserlis vadina intencionaliais veiksmais94. Kitaip tariant, savas knas gali bti juslikai kartu suvoktas, kartu esantis, kartu patirtas ir, be to, tai nurodo terminas intencionalumas (nors, inoma, jis gali tapti mano ar kito atliekamo intencionalaus veiksmo objektu). Mohanty pastebi, kad veiksmingo intencionalumo svoka (Merleau-Ponty iskirta Husserlio tekstuose) apima intencionalumus, kurie nra veiksmai, pvz., retencijos, akiraio intencionalumai; jie neturi intencionalaus objekto...95 Kaip sako Merleau-Ponty, dabartis laikosi tiesiogins praeities neturdama jos kaip objekto... (PP, 83/69) O aptardamas erdv rao: Ji nra nei objektas, nei vientisa su subjektu... (PP, 294/ 254) Jo judjimo tyrimai ir svo judjimo [motility], ir juslikai suvokiamo judjimo atveria panai pastang ilaisvinti fenomen i objektyvumo paradigmos (r. PP, 127144/ 109124, 309324/267280). Taigi tarp negalinij bti objektu randame ne tik sav gyvenam kn, bet ir laik, erdv, judjim96. Prie i dar btina pridti tai, k jie numano: fenomenologikai suprantam pasaul.

Pasaulis nra vienas i objekt; jis veikiau yra tai, kas apima visus galimus ms patirties objektus, ir tai, kas veikia kaip kiekvienos atskiros patirties pagrindas. Dl ios prieasties jis nepasiekia duoties, bdingos atskiriems objektams97.

Schmitt (71 inaa), 161. Mohanty (34 inaa), 88; plg. 121123, 137143. 96 Plg. Fink (70 inaa), 37. Merleau-Ponty kalba apie kno schem, kuri yra erdvs ir laiko pagrindas (VI, 244/ 191), kaip gerai inoma, kno schem jis sieja ir su savaiminiu judjimu. Tad keturis vardytus elementus laik, erdv, judjim ir gyvenamj kn galima atskleisti kaip esmingai susipynusius. Kit prieig prie to, kas, grietai kalbant, negali bti laikomas objektu, Merleau-Ponty ibando imdamas kalbti apie daikt tarpusavio atspindius, elius, ploktumas ir akiraius (Signs, 160); plg., pvz., Primacy, 166.
95

94

Taiau jis turi savo duoties bd, Langrebe vadinam horizontiniu [akiratiniu], persmelktu visuotinio bties stiliaus (ir koreliatyviu patirties stiliui)...98 Taigi jei gyvenamas knas, laikas, erdv, judjimas ir pasaulis yra tikrai duoti kitu bdu nei intencionalaus veiksmo objektas, tada patiriai aprayti savaime nepakanka perspektyviai objekto link nukreiptos (bet kokio ontologinio statuso) ego-subjekto veiksm paradigmos. Taip pat turi bti galimyb smons, kuri nra veiksmas, kuriai nereikia turti objekto, atskirto nuo subjekto-poliaus ar prieingo jam, kuri gali apibdinti refleksyvumas ir intencionalumas, kuri yra liudinink visumos (kaip akiraio ar tylaus fono), kylanios i vidaus. (Toki alternatyvi paradigm isamiai aikina Gebseris, vadindamas j neatimama smone.) Tai nepaneigia patirtinio ego-cogito-cogitatum schemos akivaizdumo, taiau teigia, kad pastaroji (ypa kai suprantama vartojant objekt ir subjekt prieinani kalb) nra vienintelis privilegijuotas patirties modelis. Nurodant, kad yra negalinij tapti objektu, ne tik nustatomas patirties arealas, kuriame objekto modelis nra pakankamas, bet ir atskleidiama, kaip pasikeiia patirties kaip visumos supratimas ir igyvenimas.
Landgrebe (5 inaa), 138; plg. 9495. Ten pat, 138. Toki stili koreliacij Gebseris aikina kaip pasaulio ir smons struktros koreliacij, ireikt erdvs ir laiko struktromis. r. Gebser, Ursprung und Gegenwart (18 inaa).
98 97

152

Tad tokio pasikeitimo nereikt apriboti mintais specifiniais patirties pavyzdiais (gyvenamu knu, erdve, laiku, judjimu, pasauliu); tai stiliaus (ir bties, ir patirties) permaina, kuri galima atskleisti daugeliu kit pavyzdi. Pasikeitimas, Gebseris j vadina vairiai, pvz., aukiausi dualizmo teisi perleidimu, reikiasi abiem iame darbe vartojamais posakiais pasaulio knas [flesh] ir pasaulis be opozicijos ir yra patirtinis pagrindas, btinas tokiems terminams ar iraikoms atsirasti. E. Apraymas ir akivaizdumas. Sunkumas, kur galima patirti aikinantis tekste apraomus fenomenus arba ikeiiant terminus la chair du monde ir die Welt ohne Gegenber patirties akivaizdum, ikelia kelet domi fenomenologinio apraymo ypatum. Pirma, fenomenai (arba konstituojantys elementai), kurie savo aikumu ikyla tik tada, kai grdami teiraujams savo kasdienio sitraukimo pasaul (Weltbefangenheit), btent dl to ir yra link bti duoti tam, kuris praktikuoja, o ne tam, kuris naiviai stebi99. Bet ar fenomenai atskleidiami tiesiog kaip tyrimo konstruktai? Kitaip sakant, jei fenomenas nra randamas per kasdien patirt veikiant natraliai nuostatai, bet pasirodo tik uoliai fenomenologikai apklausinjant, ar fenomenologo apraymas nra tartinas, juk apraymas nederinamas su pirmine daugybs kit stebtoj patirtimi? Fenomenologikai kalbant, is klausimas nereikmingas, jei tai, kas ikyla ir realizuojasi nauju terminu ar tyrimo stiliumi (ar dar kuo nors, kas reikalinga fenomenologo darbui), pats yra duotas atitinkamu patirti99 Plg. Husserl, Introduction to the Logical Investigations (1 inaa), 5657.

niu akivaizdumu. Levinas atkreip dmes klausim ir, inoma, j ipltojo keliuose straipsniuose, ypa darbe Poetinis fenomenologinio apraymo vaidmuo100. Nors tam tikros fenomenologins formuluots gali atsirasti kaip prietaraujanios patiriai, pavirutinikai gyvenamai natraliai nuostatai, jos yra tinkamos ms patirties gelmei ir veikia transformuodamos:
Poetinio vaidmens fenomenologiniame diskurse interpretacija ragina suvokti, kad patirties poetizavimas siekia turti beveik magin gali, jog atsitikt, tapt tikri tai, k jis aprao [...], atverdamas ms esmines galimybes bei j ikisupratim ir tikrai mus ijudindamas ar traukdamas. Ireikimas, kuris ms patiriai nra tinkamas, tampa tikras sukeldamas mums tokias permainas, kurios padaro j tikr101.

Pavyzdiui, pasakymas, kad kitas ir a esame vieno bendro tarpknikumo organai (Signs, 168), galbt yra ne tik apraantis, bet ir nurodantis. Fenomenologijos gelms poetiniai apraymai nurodo, schematizuoja tiksl, kur mums reikia pasiekti. Jie priklauso kultros pokalbiui.102

100 David Levin, The Poetic Function in Phenomenological Discourse, Phenomenology in a Pluralistic Context, ed. William L. McBride and Calvin O. Schrag, Albany: State University of New York Press, 1983, 216234; plg. The Opening of Vision (4 inaa), 115. Taip pat r. David Michael Levin, Tarthang Tulku and Merleau-Ponty: An Intertextual Commentary, Dimensions of Thought: Current Explorations in Time, Space, and Knowledge, ed. Ralph H. Moon and Stephen Randall, vol. 1, Berkeley, Cal.: Dharma Publishing, 1980, 186, 209210, 214215. 101 Levin, The Poetic Function in Phenomenological Discourse (100 inaa), 232. Manau, kad Levinas, ta paia reikme vartodamas terminus transcendentinis ir transformuojantis (r., pvz., to paties straipsnio 218 psl.), sukelia painiav, taiau vertinu tai, ko jis iuo terminologiniu pakeitimu siekia. 102 Ten pat, 233.

153

Levin palaiko keli kit mstytoj darbai, pvz., Spiegelbergo mintis, kad fenomenologinis apraymas gali praturtinti mogaus patirt103; Landgrebe pristatymas transcendentalinio subjektyvumo, kaip nukreipto atvir ateit taip, kad net galimybs a priori nra galimybs savyje, bet yra konstituotos j atlikimu sunaikinant laisv104; Gebserio tvirtinimas, kad pasaulis be opozicijos yra ne fait accompli ir ne automatinis istorijos progreso rezultatas, bet smons praturtjimo ir integracijos krinys105. Levino ikelti ypatumai remiasi fenomenologiniu tvirtinimu, kad apraymas gali bti atpirktas leibhaft ir atitikti patirtin duot. Skirtumas tarp apraymo, kuris transformuoja natrali nuostat, ir apraymo, kuris j atkuria, remiasi fundamentalesne skirtimi, t. y. skirtumu tarp kelio, kuriuo kas nors gali bti tik numanoma i kalbos, ir kelio, kuriuo galima velgti, jam paiam ten bdingu bties bdu106. Tuo nesumenkinama odi galia ar apskritai apraymo sistemingumas, nesteigiama dichotomija tarp ikikalbins ir kalbins tikrovs; tuo tik pagerbiamas fenomenologinis sipareigojimas patirties akivaizdumui. Gal gale netvirtinu, kad atskirianio matymo ir gyvenamo inojimo i vidaus terminai yra geriausi ar vieninteliai apibdinantys iuos fenomenus. Veikiau tvirtinu, kad yra patirtin skirtis tarp i dviej stili ir kad kiti, kurie

kritikuoja ar tobulina mano formuluotes, gali teistai tai daryti tik dl j pai asmenins painties su fenomenu, kur bandiau sisteminti savo terminais107. F. Juslinis suvokimas ir paradigma. Juslinio suvokimo ir paradigmos tema gali bti svarstoma atsivelgiant kelis tarpusavyje susijusius teiginius: 1. Fenomenologinis juslinio suvokimo apraymas konkreiame jutimo lauke gali nuviesti stilius ir struktras, bdingas io jutiminio modalumo patiriai108. 2. Taiau ie stiliai ir struktros veikiau yra patirties struktravimosi keliai nei patirties turiniai (pvz., regjimo ar girdjimo duomenys): jie apibdina duoties bd, o ne duotj klas, nustato galim bding kaip, o ne kas tai kategorij. (Paymtina, kad i pastaba taikoma ne natralios nuostatos patiriai, bet tam, k atranda atitinkamas fenomenologinis tyrinjimas.)

103 r. Herbert Spiegelberg, Existential Uses of Phenomenology, Herbert Spiegelberg, Doing Phenomenology: Essays On and In Phenomenology, The Hague: Martinus Nijhoff, 1975, 5471. 104 Landgrebe (5 inaa), 199200. 105 r. Jean Gebser, The Integral Consciousness, Main Currents in Modern Thought 30:3, Jan.Feb. 1974, 107109; taip pat r. Ursprung und Gegenwart (18 inaa). 106 Landgrebe (5 inaa), 150.

107 Plg. E. T. Gendlin, Two Phenomenologists Do Not Disagree, Phenomenology: Dialogues and Bridges, ed. Ronald Bruzina and Bruce Wilshire, Albany: State University of New York Press, 1982, 321335. 108 Be Merleau-Ponty Phenomenology of Perception cituoto Katzo (Der Aufbau der Tastwelt, 1925; Der Aufbau der Farbwelt, 2nd ed., 1930), mintini dar keli darbai: Straus, Phenomenological Psychology (22 inaa), 411 (The Phenomenal Modes of Color and Tone, in the essay The Forms of Spatiality, prie tai spausdintas Der Nervenarzt 3 [1930], 633656), ir 285 (151), Phenomenological Comparisons of Color and Sound; Jonas, The Nobility of Sight: A Study in the Phenomenology of the Senses (18 inaa); Don Ihde, Listening and Voice: A Phenomenology of Sound, Athens, Oh.: Ohio University Press, 1976. Taip pat r. Ogawa (4 inaa), pvz., 83, 8587. Plg. Martin Heidegger and Eugen Fink, Heraclitus Seminar 1966/67, trans. Charles H. Seibert, University, Ala.; University of Alabama Press, 1979, 139142, apie regjimo ir girdjimo (kaip distancini poji) bei jautimo ir lietimo (kaip tiesiogini poji) skirtum ir taip pat apie ontologines toki fenomenologikai sugriebt skirtum implikacijas.

154

3. Taigi jutimo stilius, i pradi atrastas kaip apibdinantis atskir jutimo galimyb, gali bti aptiktas kaip perkeltas ar iverstas kitus jutimo modalumus ar laukus (arba paprasiausiai pasirodantis juose, atidedant aikaus ar numanomo stiliaus perklimo i vienos jutimo srities kit klausim)109. Kitaip tariant, aptariamas stilius gali tapti paradigma ar modeliu; nors danai vadinamas pavyzdi sritimi (pvz., regimais), jis lygiai taip pat gali formuoti patirt kituose jutimo laukuose. (Pastebtina, kad protis kalbti apie juslinio suvokimo stili, vardijant j jutimais tradicine / psichologine prasme, paprastai ukerta keli stiliaus kaip bdingo duoties bdo, pvz., atskirianio, statusui.) 4. Be to, stilius (ar struktr konsteliacija) gali tapti paradigminis visai patiriai ir tiesti bding keli, kuriuo patirtis, aikiai iskirta kaip juslikai suvokta, yra vedama (plg. pirmo fenomenologinio apraymo apibendrinim ir juslinio suvokimo pirmumo tem). 5. Jei atskiras juslinio suvokimo stilius tampa dominuojantis asmens (ar kultros) gyvenime, jis gali ne tik veikti kaip paradigma apraytu bdu, t. y. i vieno patirties arealo pasiskolintas modelis gali reiktis kituose, bet taip pat gali ir slopinti ar naikinti kitas galimybes. Pateikti penki teiginiai ( kuriuos negalime toliau gilintis) ikelia schem: veikiant natraliai nuostatai, jutimo patirtis apima skir-

109 Diskutuotina, ar duotas jutimo modalumas turi sau bdingas ypatybes, kurios pasireikt kituose jutimo laukuose tik kaip vertimas, ar stiliai ir struktros nurodo patirt per se taip, kad duotas stilius galt pasireikti bet kuriame jutimo lauke. Taikydama termin paradigma, o ne metafora, noriu parodyti, kad tam tikros jutimo patirtys teikia tam tikr patirtini struktr paradigminius atvejus; klausimas dl galutinio pavedimo patirtinio stiliaus atskiroms jutimo galimybms lieka atviras.

tingas galimybes (lytjim, uosl, skon, klaus, reg, kinestetin inojim), kurias paprastai suvienija sinestetinis juslinis objekto suvokimas. Antai ne tik matau smuik ir girdiu jo gars, bet ir inau, kaip jauiu j laikydama ir kaip is styginio instrumento jausmas susijs su mano i vidaus gyvenamu judjimo stiliumi; tuo paiu metu galiu uosti jam bdingus kvapus, ir galimyb ragauti, jei to noriau, priklauso man. Kaip parodo MerleauPonty, objekto tarpjutimin duotis nra uolios intelektu atliktos vairi jutimo duomen sintezs rezultatas, ji pagrsta veiklia ir dinamika gyvenamo kno sinteze bei jo kinestetinmis / jutiminmis galimybmis. Fenomenologin vairi jutim (duot kartu su istoriniu kultriniu kontekstu) analiz leidia nustatyti kiekvienai i i jutimini galimybi bdingas patirties struktras gimtas, lyg ia buvusias. Pavyzdiui, kai suvokiu smuik tik kaip matom, esu pakertama jo buvimo kakur ten, kaip fone pasirodanios figros, duotos i tam tikros erdvins perspektyvos, etc.; kai suvokiu smuik tik kaip girdim, esu pagaunama ritmo, kuris yra ir ia, mano gyvenamo kno vietoje, ir kakur ten, kur regimas smuikas tikrai yra, etc. Taiau struktros, kurias tokia analiz atveria, nra bdingos tik atskiram jutimui ir nebtinai apibria jo specifik. Taigi, pavyzdiui, uuot atsidavusi kintanio smuiko garso atoslgiams ir potvyniams, galiu studijuoti atspaust partitr, iekodama formali muzik formuojani modeli (pvz., ABA forma), arba galiu analizuoti smuiko garso ypatybes, savo regjimu tyrindama oscilografo duomenis, ir t. t. Esama empirini tyrinjim, parodani, kad asmenys yra link teikti pirmum vienam jutimo bd ir kad toks pasitikjimas vienu slo155

pina kit bd galimybes110. Taip pat esama autori, kurie atkreip dmes regos dominavim Vakar kultros tradicijoje111, ir toki, kurie kritikuoja paios fenomenologijos pasitikjim regos paradigma (plg., pvz., regos kalb pirmame pateiktame teiginyje)112. Mano paios tyrinjimai leido pajusti ir vertinti skirtum tarp juslinio suvokimo stiliaus ir stili apibdinanio konkretaus jutimo. Be to, reikt skirti tam tikro stiliaus, kaip patirties galimybs, galiojim nuo numanomo ar aikaus io patirties stiliaus spaudimo. Daugelis disciplin tikrai yra
trauktos sistemas, kuri raktiniai terminai pasiskolinti i regjimo, jie perkelti (meta-phor)

i vilgsnio odyno ir taip paskirti kit jutim odynams, kurie egzistuoja, taiau dl io neatitikimo negali isiskleisti113.

Regjimo metafor kritika turi galimyb laisvinti. Taiau patirtis nepraturts (ko iuo straipsniu geidiama) paprasiausiai usimerkus (tiesiogine ar perkeltine prasme). Tad atskiriantis matymas nra atmetamas, tik siekiama laisvumo kitiems patirties stiliams. Yra daug bd knui bti knu, daug bd smonei bti smone, Gebserio apraytame atvirame pasaulyje tokie bdai egzistuoja kartu vieni kit neneigdami. Jie yra mogaus galimybi gelm ir laisvs erdis.

110 r., pvz., David Gordon, Therapeutic Metaphors: Helping Others Through the Looking Glass, Cupertino, Cal.: Meta Publications, 1978, 9093, 109111, 135137 ir 218 ff. 111 r., pvz., Algis Mickunas, The Primacy of Movement, Main Currents in Modern Thought 31:1, Sept.Oct. 1974, 812, ypa 89; plg. Antonio T. de Nicolas, Meditations through the Rg Veda: Four-Dimensional Man, Boulder, Col.: Shambhala, 1978, 10, 64, 8485, 103104, 122 126, 134, 171, 190192; taip pat r. to paties autoriaus Avatara: The Humanization of Philosophy through the Bhagavad Gita, New York: Nicolas Hays, 1976, 265270, 316. 112 r., pvz., David Michael Levin, Husserlian Essences Reconsidered, Explorations in Phenomenology: Papers of the Society for Phenomenology and Existential Philosophy, ed. David Carr and Edward S. Casey, The Hague: Martinus Nijhoff, 1973, 168183 (ypa r. 173176); Waltraut J. Stein, Cosmopathy and Interpersonal Relations, Phenomenology in Perspective, ed. F. J. Smith, The Hague: Martinus Nihhoff, 1970, 217 ff.; Ogawa (4 inaa), 80, 84, 92 n. 18; F. Joseph Smith, A Critique of Visual Metaphor, F. Joseph Smith, The Experiencing of Musical Sound: Prelude to a Phenomenology of Music, New York: Gordon and Breach, 1979, 2764.

113

Smith (112 inaa), 61.

156