ISSN 1392-6195

JURISPRUDENCIJA
Mokslo darbai 2006 4(82); 8390

INSTRUMENTINIO POIRIO TEIS ABSOLIUTINIMAS IR JO KRITIKA

Doc. dr. Vytautas lapkauskas
Mykolo Romerio universiteto Teiss fakulteto Teiss filosofijos katedra Ateities g. 20, LT-08303 Vilnius Telefonas 271 46 97 Elektroninis patas tfk@mruni.lt

Pateikta 2006 m. kovo 01 d., parengta spausdinti 2006 m. kovo 24 d.

Santrauka. Pozityvioji teis turt bti dualistins vertybins ir normatyvins prigimties. Sumajus visuomens vertybiniam jautrumui, teiskros subjektas gali teis paversti bedvasiu socialins tvarkos krimo techniniu instrumentu, t. y. suabsoliutinti instrumentin poir teis. Straipsnyje nagrinjamas suabsoliutintas instrumentinis poiris teis, jo sivyravimo vartotojikoje visuomenje socialins prielaidos ir socialiniai padariniai, tokio poirio raidos trukdiai. iuo tyrimu siekiama atskleisti suabsoliutinto instrumentinio poirio teis sigaljimo visuomenje keliam pavoj paios teiss socialinei reikmei. Teis visada yra socialins tvarkos krimo ir socialini santyki valdymo instrumentas, kurio pagrind sudaro du tarp savs susij teiss galios altiniai: 1) visuomens socialin galia (visuomens socialinio sugyvenimo sociokultrin patirtis) ir 2) valstybs politin jga. ie teiss galios altiniai turi skirtingas reikmes: tik bendruomenikoje visuomenje teiss socialin galia yra svarbesn u valstybs politin jg, todl demokratins valstybs politin jga turt bti derinama prie pilietins visuomens sociokultrins patirties ir siekti visuomens moralines vertybes traukti teiss turin. Instrumentinio poirio teis absoliutinimas Vakar visuomense sivyravo XX a. antrojoje pusje, kai nutrkusio teiss ir morals ryio slygomis valstybins valdios institucijos m rimtai propaguoti modernios (technikos) teiss, kaip plataus masto socialinio ir ekonominio planavimo rankio, idj: teis dabar pripastama kaip politins jgos gyvendinimo priemon, valdios rankis. Teiss ilaisvinimas i bet koki bendruomenini akn, kurias ji turjo, laikoma jos, kaip tikslingo valdymo mechanizmo, ilaisvinimu. Tokios modernios teiss pranaumas visuomenje virsta jos trkumu socialins reikms silpnjimu. Pagrindins svokos: instrumentinis poiris, vartotojikoji visuomen, paprotin teis, normatyvinis pliuralizmas, teisinis pliuralizmas, mogaus teiss, socialin tvarka.

ANGA Teis yra dualistins vertybins ir normatyvins prigimties. is tvirtinimas nesunkiai rodomas nagrinjant paios socialins tvarkos prigimt: ji yra sryingai vertybins ir normatyvins prigimties [1, p. 389393]. Iskiriamos dvi socialins tvarkos atmainos: savaimikai susiklostanti ir tikslingai kuriama tvarka. Teis yra socialins tvarkos funkcionavimo bdas, taiau tik pirmuoju atveju savaime susiklosto sryinga, vertybin ir normatyvin teiss prigimtis. Kitu atveju ios vienybs turi smoningai siekti teiskros subjektas, bet nebtinai. Tai lemia visuomens vertybinio jautrumo bkl ir visuomens elito moralins atsakomybs samprata. Susiklosiusi visuomens vertybinio jautrumo kriz yra socialinio solidarumo nykimo enklas, kuris neivengimai paveikia teiss socialins reikms raid jos nuvertjimo linkme. Galima daryti prielaid, kad suma-

jus visuomens vertybiniam jautrumui teiskros subjektas gali teis paversti bedvasiu socialins tvarkos krimo techniniu instrumentu, jeigu visuomens elitas neprisiima moralins atsakomybs u taut. Tada teiss socialins reikms nykimas gali visuomenje sukelti ilgalaikius neigiamus socialinius padarinius, pavyzdiui, pasitikjimo socialinmis institucijomis silpnjim ir teisinio nihilizmo sigaljim. iuolaikins Vakar visuomens raidoje ypa rykus nerim keliantis paradoksas: mogaus teiss yra visuotinai pripaintas teiskros ir teiss gyvendinimo vertybinis pagrindas, kita vertus, vairi lygi socialiniuose dariniuose sitvirtina teisinis nihilizmas. Teisinis nihilizmas yra ne tik iuolaikinei Lietuvos visuomenei bdingas bruoas [2, p. 1930]. Teisinio nihilizmo sigaljimas iuolaikinse Vakar visuomense susijs su mogaus teisi absoliutinimu. mogaus teisi ir laisvi absoliutinimas (pavyzdiui, informavimo laisvs, so83

cioekonomini, seksualini maum ir kit teisi) yra ne tik Vakar visuomeni vertybins krizs padarinys, bet ir tampa socialiniu veiksniu, verianiu nepasitikti teise kaip savaimine vertybe, ypa terorizmo prevencijos ir religins tolerancijos stokos (nra jokios btinybs vaizduoti prana Mahomet, ir dar paiepiamai) kontekste. Teis yra vertyb tiek, kiek ji knija kitas svarbiausias socialines vertybes. Ar susimstoma, kad kurios nors socialins grups, ypa takingos, savo saviraikos bandym gynimas mogaus teisi absoliutinimo poiriu veda prie prieybs pai mogaus teisi neigimo? Mat teis, <>, padeda mogui tapti mogumi ne kaip biologinei riai, o kaip socialinei btybei, sugebaniai bti ne tik savaime, bet ir kartu su kitais. mogus yra ne tas, kas jis yra pats savaime, bet kas jis yra artimui. i mogaus visuomeninimo misij teis atlieka pareigodama kiekvien asmen elgtis pagal subjektini teisi ir pareig vienov [3, p. 57]. io tyrimo objektas suabsoliutintas instrumentinis poiris teis: jo samprata, sivyravimo vartotojikoje visuomenje socialins prielaidos ir socialiniai padariniai, io poirio raidos barjerai. iuo tyrimu siekiama atskleisti suabsoliutinto instrumentinio poirio teis sigaljimo keliam pavoj paios pozityviosios teiss socialinei reikmei. INSTRUMENTINIO POIRIO TEIS ABSOLIUTINIMO SAMPRATA Instrumentinis poiris teis tai iuolaikins vartotojikos visuomens teiss samprata, kuri pabria krim teiss, atskirtos nuo socialins morals: 1) pozityvios teiss lygiu teisinti ir gyvendinti valstybs vali; 2) subjektins teiss lygiu patenkinti individualius poreikius, grindiamus ilaid mainimu ir pelno didinimu. Instrumentinio poirio teis absoliutinimas Vakar visuomense sivyravo nuo XX a. septintojo deimtmeio pabaigos, kai reikjo neutralizuoti prasidjusio ekonominio augimo stabilizavimosi ir perjimo ssting sukeltos socialines problemas mogaus teisi realaus gyvendinimo slygomis. Susiklost paradoksali socialin situacija: mogaus teisi ir laisvi realaus gyvendinimo praktika virto vakarietikos teisins sistemos krimo vertybiniu kriterijumi, nekelianiu socialins btinybs specialiai j ginti teisinmis priemonmis; kita vertus, ekonominio augimo stabilizavimasis ir perjimas ssting sukl socialini problem, kuri nepajg veikti liberalioji socialin politika. Siekdama ilaikyti aukt socialin pasitikjim valdios institucijomis, valstyb m propaguoti socialins morals atvilgiu neutrali moderni (technikj) teis, kuri ireikia instrumentinio poirio teis absoliutinim. Liberalioji socialin politika buvo propaguojama XX a. etajame deimtmetyje ir i dalies septintajame deimtmetyje, kai ekonomikos augimo ir mogaus socialins raidos galimybi didjimo kontekste stiprjo socialinis pasitikjimas valdios institucijomis ir gyvenimo kokybs perspektyvomis. Btent mogaus socialini, ekonomini ir kultrini teisi apsaugos didjimas 84

ir morals bei religijos socialinio vaidmens silpnjimas visuomenje suponavo palank socialin kontekst formuotis vartotojikai visuomenei. iame kontekste Vakar pasaulio valstybi galia iaugo tiek, kad jos m propaguoti modernios (technikos) teiss, kaip plataus masto socialinio ir ekonominio planavimo rankio, idj: teis dabar pripastama kaip galios gyvendinimo priemon, valdios rankis [4, p. 64]. XX a. antrojoje pusje Vakar valstybi ekonomikos augim laipsnikai pakeit jos perjimas stiprjant ssting [5, p. 52]. Tai lm dviej globali reikini nuo XX a. etojo deimtmeio vidurio isivysiusiose Vakar visuomense prasidjusio perjimo i pramonins eros informacin epoch ir deimtmeiu vliau prasidjusio 5060 met trukms Kondratjevo ciklo persiklojimas. Kondratjevo ciklas pasireikia pagrindini pelno altini perjimu i gamybos srities finans srit ir atgal. Tai reikia, kad pelno gamybos srityje majimas veria stambius verslininkus perkelti savo aktyvum spekuliavimo finansais srit, o gamybos procesus tas valstybes, kuriose darbo jga yra pigesn ir valdymo efektyvumo klimui galima skirti santykinai maiau papildom investicij. Sumajs darbo jgos poreikis suponuoja atri kapitalo kaupimo ali, siekiani nedarbo problem suvelninti manomu laipsniu kaimyni sskaita konkurencij [5, p. 7172]. F. Fukujama pabria, kad perjimas informacin epoch labai pablogino socialin gyvenim [6, p. 1314]. iomis socialinmis slygomis teiss pavertim vien technine taisykle bandoma pateisinti btinybe skatinti valstybs ekonomins galios augim ir apsaugoti visuomens nari turimas socialines garantijas. Septintojo deimtmeio pabaigoje socialin politika sukeldavo tiek pat nauj problem, kiek j pavykdavo isprsti. Liberalioji socialin politika silpnino eimos, etninius ir bendruomeninius ryius, griov darbo etik. Lygybs siekis problem sprendim tik sunkino, o liberalusis sitikinimas, kad kiekviena problema turi savo politin sprendim, pasirod realiai negyvendinamas [7, p.155]. Kai teis laikoma tik valstybs politins jgos rankiu, kartu ji laikoma nepriklausoma nuo kit socialinio reguliavimo sistem, ypa nuo morals ir paproi paramos. Daugiau nebemanoma, kad teis veiksminga dl jos derms su tautos paproiais. Teigiama prieingai: teiss veiksmingumas kyla i politins jgos koncentracijos. Moderni teisin sistema suprantama kaip ypatingas valdios galios mechanizm rinkinys, naudojantis racionaliai ipltot teisin doktrin, kuri kuria, aikina ir taiko specializuotos valstybs teisins staigos. Teiss (kaip valstybs staig taikomos normos sprendimams priimti) ir morals (kaip plaiojoje visuomenje faktikai egzistuojantys mstymo ir elgesio modeliai) ryiai moni smonje, atrodo, silpnja ir gal gale inykstantys. statym leidjams ir eiliniams pilieiams teis virsta grynai techniniu reguliavimu, kuriam daniausiai trksta aikaus moralinio elemento [4, p. 66]. Dl to modernioji, arba technikoji, teis turi bti nagrinjama dviem aspektais: 1) per jos santyk su valdia; 2) per santyk su visuomene. Teiss santykio su

valdia nagrinjimas atskleidia moderniosios teiss pranaum: teis, kaip technin taisykl, galima pritaikyti bet kokiam reguliavimo tikslui gyvendinti. Jos ilaisvinimas i bet koki bendruomenini akn, kurias ji turjo, laikoma jos, kaip tikslingo valdymo mechanizmo, ilaisvinimu. Taigi moderniosios teiss vyraujantis bruoas yra jos techninis pobdis. Tokia modernioji teis yra iuolaikins valstybs valdymo rankis. Moderniosios teiss pranaum visuomen supranta kaip jos trkum: socialini grupi, kurias teis reguliuoja, smonje teiss atsiskyrimas nuo morals ir paproi gal gale nulemia jos faktin nykim daugelio piliei smonje, nes jie neturi reikiamos kompetencijos painti ir perimti technikj teis. Taigi siekdami sukurti teis, kaip veiksming ir nepriklausom socialins kontrols bei socialinio vadovavimo priemon, gal gale gauname prieing rezultat: technikos teiss visuomen nepasta ir dl to ji nra socialiai veiksminga. Kitaip tariant, didjant instrumentinio poirio teis absoliutinimui, maja pozityviosios teiss socialin reikm ir kartu didja skirting socialini grupi teisini sistem konkurencija teisinio pliuralizmo visuomenje sklaidos galimybs. INSTRUMENTINIO POIRIO TEIS ABSOLIUTINIMO SOCIALINS PRIELAIDOS iuolaikin Vakar vartotojikos visuomens socialin raida tolsta nuo pilietins visuomens ideal ir iame socialiniame kontekste klostosi labai pavojingos elito politins galios koncentracijos ir instrumentinio poirio teis absoliutinimo galimybs. Vartotojika visuomen nra vientisa sistema (funkcionalizmas), nes joje nuolat reikiasi prieinimosi principas, bet ji nra ir dualybs iraika (marksizmas), nes prieinimosi principas neturi vienintels plotms, kurios atvilgiu visuomen turt suskilti du nesutaikomus polius. Prieingai, prieinimosi principas irykja vairiose plotmse, nes vartotojika visuomen apibdinama kaip spariai sudtingjani socialini ryi sistema, kuri orientuoja mones tarpusavio santyki susvetimjim. Ypa skaudiai ikyla mogaus tapatumo, jo susitelkimo saviraikos veiksming priemoni paiekas ir t paiek padarini politiniam gyvenimui problemos. Garsus kanadiei filosofas Ch. Tayloras ias problemas vardijo kaip iuolaikins visuomens tris negalias: individualizmas, instrumentinio proto prioritetas ir j abiej baim keliantys padariniai politiniam gyvenimui [8, p. 2534]. Vartotojikos visuomens dvasi ireikia reliatyvizmas: visuomen pabria modernios mstysenos lankstum, tolerancij ir politin korektikum, kurie laipsnikai gauna ikreiptas formas [9, p. 1620], nes tampa svarbia hedonistinio gyvenimo bdo sudtine dalimi. Modernioje visuomenje pats tapatumas yra kintantis ir neaikus. Niekas neino, koks turt bti tikras valdovas, tvas, isilavins mogus. Taigi gyvenimas modernioje visuomenje tai gyvenimas nuolat kintani vaidmen kaleidoskopo centre [10, p. 5152].

reliatyvumo pojt dar labiau sustiprina socialinis mobilumas judjimas i vien socialini sluoksni kitus. Industrializacija ir informacijos sklaidos vartojimas visada skatina dinamizm socialinje sistemoje. Daugyb moni ir grupmis, ir individualiai ima keisti savo socialin padt. is socialinis judjimas susijs su pirmuoju Ch. Tayloro susirpinimo altiniu individualizmu, kuris danai minimas kaip moderniosios visuomens laimjimas. I ties gyvename pasaulyje, kuriame mons turi teis patys rinktis savo gyvenimo stili, pagal sin sprsti, kokius sitikinimus remti, patys formuoti savo gyvenim daugybe j protviams neinom bd. Visas ias mogaus teises gina Vakar ali teiss sistemos. Anot Ch. Tayloro, labai maai kam tekyla noras ito laimjimo atsisakyti. Daugelis mano, kad jis vis dar nevisikai tvirtintas, kad ms laisv bti savimi vis dar pernelyg riboja ekonomikos sanklodos, eimyninio gyvenimo modeliai ar tradicins hierarchijos sampratos [8, p. 26]. Modernioji laisv ikovota isivaduojant i senesnij moralini horizont. mons buvo prat save suvokti kaip hierarchikos tvarkos dal. Modernioji laisv skynsi keli diskredituodama nusistovjusi tvark, ir tai vliau buvo pavadinta pasaulio atkerjimu. Su pasaulio tvarkos atkerjimu mogus ne tik laimjo, bet ir prarado kak svarbaus, kas jo gyvenimui teik daugiau prasms ir saugumo. pirmj viet ikilo egoistins vertybs ir sureliatyvjo socialins vertybs. Jeigu nusistovjusi socialin tvarka ima riboti atskir individ galimybes patenkinti individualius poreikius, j stengiamasi apeiti alia jos sukuriant dalin, patogi tvark. Tokiu bdu socialinis reguliavimas gali bti sureliatyvintas iki tokio laipsnio, kai socialin tvarka, kuri turt bti visuomens socialins integracijos pagrindas, virsta regimybe ir visuomen veikia dezintegracine kryptimi. ios socialins situacijos susiklostymas ir tolesn jos raidos tendencija turt mums kelti ypa daug nerimo, nes iuolaikins Vakar visuomens pasiek bifurkacin bkl, kurioje maareikmiai poveikiai daniausiai sukelia visikai nenuspjamus didelio masto pokyius [5, p. 59]. Taigi pirmoji visuomens negalia gyvenimo prasms praradimas, moralini horizont inykimas yra pirmoji visuomens socialins dezintegracijos ir instrumentinio poirio teis absoliutinimo prielaida. Pasaulio atkerjimas susijs su kitu labai reikmingu moderniosios visuomens reikiniu instrumentiniu protu, kuris yra antrasis susirpinimo altinis. Instrumentiniu protu vadinamas tokios ries racionalumas, kur pasitelkiame numatydami ekonomikiausias priemones tikslams pasiekti. Jo skms kriterijai yra maksimalus efektyvumas, geriausias ilaid ir pelno santykis. I moralini horizont ivaduota visuomen ima savaip pertvarkyti desakralizuot socialin organizacij. Jos sandara ir veiklos bdai tampa pasirinkimo objektu. Juos galima naujai suprojektuoti, atsivelgiant j poreik tariamai individ laimei ir gerovei. Instrumentinio proto kriterij taikymas laipsnikai uvald ms gyve85

nim. Jo nepriklausomumas, autentikumas jau susietas su naumo maksimalizavimo reikalavimais. Negalima teigti, kad mons nejauia ios irykjusios priklausomybs nuo instrumentinio proto. mons jauia ir supranta, kad j gyvenimas, visuomens socialin organizacija neturt bti grindiama rinkos vertybmis, bet taip daroma, nes pati visuomen socialin solidarum ikeit konkurencij u socialins morals rib. is atsiskyrimas darosi vis svarbesnis, teigia D. Belas, ypa rinkai tapus vis ekonomini ir net socialini santyki arbitru <>, net moralinio pobdio reikalavim atvilgiu [11, p. 393394]. Jam pritaria garsus JAV filantropas G. Soroas: rinkos vertybs siskverbia tas visuomens sritis, kur joms nedera bti [12, p. 63]. Taigi antroji prielaida, kurios pagrindu formuojasi suabsoliutintas instrumentinis poiris teis, yra visuomens negalia, susijusi su pelno ir nuostoli apskaitos pavertimu absoliui valdi turiniu socialini santyki reguliavimo kriterijumi. Kai pelno siekimo principas tampa vieninteliu statymu, o rinka yra ilaisvinta nuo vis socialini ir valstybini pani, tuomet nematoma ranka tampa likimu, nuo kurios niekas negali pabgti. Absoliui valdi turinios pelno ir nuostoli apskaitos nelaim yra tai, kad ji, kaip ir absoliuti biurokratija, beveik nepripasta jokio auktesnio humanizmo, suteikianio prasm bendrabviui visuomenje ir galinio apriboti beatodairik pelno siekim bei nehumanik elges su kitais. Taiau tokie imperatyvai kaip bendra valia ar moni teiss nemanomi be visuomens, kuri savo egzistavim grindia smoningais, laisvai apsisprendianiais gyventi kartu individais, o ne pavieni asmen egoizmu [13, p. 37]. Tolesnis instrumentinio proto susiliejimas su ta atstovaujamos valdios forma, kuri dabar vyrauja Vakar pasaulyje, i tikrj pavojinga, nes savyje slepia vidin tendencij mus tolinti nuo pilietins visuomens ideal, kuriems valdia turt tarnauti. Pati valdia laipsnikai vis labiau veria visuomen ir individus teikti instrumentiniam protui toki reikm, kokios niekada neteiktume rimtai susimstydami apie moral. Btent XX a. antroje pusje Vakar alys m pabrti vis nuo moralini vertybi atsiet socialinio reguliavimo mechanizm, pavyzdiui, rinkos, skaitant ir teis, instrumentin, technin pobd. Po iuo pagrindu valdios institucijos paslepia savo interesus ir klaidas ir atsikrato moralins atsakomybs. Visuomen jau pratinta visas individ problemas aikinti j pai nesugebjimu prisitaikyti prie kintanios socialin tikrovs. Kitaip tariant, vartotojikoje visuomenje sitvirtina tendencija siaurinti vie interes srit ir pabrti tik individus bei j privaius interesus. ia pavojinga kryptimi ir Lietuvoje pltojama administracin teis. Pavyzdiui, administracinio teismo poiriu, juridinio asmens interesai tapo svarbesni nei bendruomens vieieji interesai. Dl instrumentinio mstymo absoliutinimo industrins technologins visuomens institucijos ir struktros grietai riboja ms pasirinkimus: rinkits tik tai, kas garantuoja institucijai peln. Pelnas tapo ne tik individualaus gyvenimo laims garantu, bet ir socialinio gyvenimo prasme. Visikai pagrstai galima teigti, kad 86

instrumentinio proto sureikminimas visuomens mastu tapo nauja destruktyvia pasaulira. Jos moto vartokite, k sugebate, ir netrukdykite kitiems, jei nesugebate. Teiss yra svarbiau u pareigas, nes pareigos trukdo hedonistinio gyvenimo bdui. Kitaip tariant, individualizmo ir instrumentinio proto suaugimo galimi padariniai politiniam gyvenimui susij su treija visuomens negalia su mogikosios laisvs praradimo baime. Be vertybinio pagrindo funkcionuojantis valstybs valdymo aparatas laipsnikai tampa nauja politine grsme vartotojikos visuomens socialiniam integralumui. INSTRUMENTINIO POIRIO TEIS ABSOLIUTINIMO RAIDOS BARJERAI Instrumentinio poirio teis pradmenys reikiasi visose politikai organizuotose Vakar visuomense. Prielaidos smoningai kurti ir gyvendinti pozityvij teis statymus, kaip priemon naujai susiklostaniusiems socialiniams santykiams reguliuoti, atsiranda pereinant i bendruomeninio gyvenimo prie visuomens gyvenimo politins organizacijos formos ir sitvirtina visuomens politiniame gyvenime. Pozityviosios teiss krimu ir taikymu siekiama paveikti socialin raid: dl j poveikio atsiranda naujos socialini santyki sistemos, greitja apskritai pati socialin raida ir kartu teis riboja galimus socialins diferenciacijos proces neigiamus padarinius. is ribojimas, kaip ir apskritai statym krimas bei taikymas, nra vienareikmis procesas, nes susijs su teiss socialiniu vaidmeniu, kuris formuojasi socialini vertybi kriterij pagrindu. Neatsitiktinai teiss socialinio vertybikumo kriterij nustatymas yra viena seniausi Vakar civilizacijoje inom problem. Tai teisingumo ir socialins tvarkos santykio problema, kuri siekta sprsti moralinio vertinimo pagrindu [14, p. 11]. Teisingumas suprantamas kaip pamatinis visuomeninio gyvenimo principas, nurodantis tam tikras dorovines, teisines, ekonomines, politines moni elgesio ribas ir galimybes [15, p. 33]. Akivaizdu, kad skirtingo isivystymo lygio visuomense teiss socialinis vaidmuo yra skirtingas, todl jo kokybin analiz reikalauja nagrinti visuomens tipus. Tok nagrinjim komplikuoja paios visuomens, kaip sistemos, sudtingumas. Pripastama, kad nemanoma sukurti universalios visuomeni tipologijos klasifikacijos, nes visuomen yra per daug sudtinga sistema. Daniausiai iskiriami dvejopi visuomeni skirtumai: akivaizds (kalba, kultra, geografin padtis, politinis reimas, gyvenimo kokybs lygis) ir labiau latentinio pobdio (stabilumo lygis, socialins integracijos laipsnis, asmenybs saviraikos galimybs). iuo pagrindu labiausiai inagrintos dviej tip visuomens tradicin ir industrin (iuolaikin). Nuo XX a. septinto deimtmeio pradta iskirti dar ir poindustrin visuomen arba vadinamj postmodern. 19701995 m. laikotarpiu JAV sociologo R. Inglharto vadovaujama tyrj grup atliko 43 pasaulio ali gyventoj, sudarani 70 proc. ems gyventoj, vertybini orientacij tyrim. Tyrimo rezultatai atskleid, kad kiekvien visuomens tip atitinka skirtingos vertybs.

Tradicins visuomens niekino socialin mobilum ir individual ekonomin kaupim kaip negarbingus reikinius, o industrins visuomens, ypa j raidos pradioje, suteik ekonominiams siekiams teigiam esm, nes nuosavybs kaupimo laisv aikinta kaip laims siekimas. Vliau, visuomens ekonomins gerovs augimo slygomis, daugeliui moni maisto nepriteklius pamau virto beveik nereikminga vertybe. Nors ekonominis saugumas dar pageidautinas, tai jau nra laims sinonimas. Isivysiusi industrini visuomeni gyventojai vis labiau rpinasi gyvenimo kokybs klausimais, kartais pirmenyb teikdami gamtos apsaugai, o ne ekonomikos augimui. Taigi ekonomini laimjim pabrimas, smarkiai augs kartu su modernizavimo procesu, vliau isilygina kartu su postmodernizacijos pradia. Visuomense, kuriose yra daugiausia postmaterialist, augimo tempai maesni nei tose visuomense, kuriose vyravo materialistai. Kartu i tendencija atskleidia auganius subjektyvios gerovs lygius. Kitaip tariant, pereinant postmodern irykja nauja tendencija: visuomenje silpnja ekonominio augimo ir jo galimyb kurianios mokslins technins raidos pabrimas, bet stiprja maksimalios subjektyvios gerovs siekimas jau pasiekto visuomens gyvenimo kokybs lygio pagrindu [16, p. 16]. Taigi postmoderni visuomen pabria subjektyvaus vartojimo galimybi pltr. R. Inglharto grups tyrimo apibendrint rezultat analiz leidia iskirti atitinkamam visuomens tipui bdingas vertybines orientacijas ir jas nagrinti kaip teiss socialins reikms formavimosi galimybes. io pobdio analiz atskleid, kad: 1. Tradicijos ir sociokultrinis reguliavimas yra tradicinei visuomenei bdingos vertybs. J analiz teiss socialins reikms formavimosi poiriu leidia iskirti normatyvin pliuralizm, kaip teiss formavimosi pagrind, politikai organizuotoje visuomenje, o teisin paprot kaip pagrindin teiss form. 2. Ankstyvajame industrins visuomens raidos procese vyrauja ekonominis kaupimas, kuris manomas gerbiant sutartis ir iuo pagrindu pleiant individualias galimybes. Kad nevykt karas vis prie visus, turi susiklostyti teistumo apsaugos garantai. Kai valstyb silpna, bet dar stipriai veikia socialinis reguliavimas, teistumo apsaugos garantais ilieka ne tik ankstesni galios altiniai vietins valdios, bet ir kyla nauji banyia ir miestai. iame procese neivengiamai susiklosto teisinis pliuralizmas, kuris valstybs stiprjimo procese vliau praranda turt socialin vaidmen. 3. Postmodernioje visuomenje stiprja maksimalios subjektyvios gerovs siekimas jau pasiektos visuomens socialinio gyvenimo kokybs pagrindu. Tai manoma, kai valdios galias ir socialinio teisingumo politik riboja mogaus teiss ir laisvs. Taigi skirting visuomens tip vertybini orientacij ir teiss socialin reikms formavimosi galimybi ryio analiz atskleidia, kad skirtingais visuomens socialins raidos etapais galimybes suabsoliutinti instrumentin poir teis visuomen ribojo paprotins teiss ir normatyvinio pliuralizmo, teisinio pliuralizmo ir

mogaus teisi pagrindu. i ivad pagrsime Vakar civilizacijos raidos glausta analize. a) Paprotin teis ir normatyvinis pliuralizmas instrumentinio poirio teis sitvirtinimo barjeras Paprotins teiss ir statym santykio raidos Senovs Graikijoje analiz atskleidia, kad i paprotini norm Drakontas (VII a. pr. Kr.), o vliau Solonas (VI a. pr. Kr.) sukr statymus ir tvirtas teiss normas, kurios buvo neraytins (paprotins) teiss btinas papildymas. Bt klaidinga svok nomos versti odiu statymas, nes tai buvo veikiau paskelbtieji pagrindiniai teistvarkos principai. Juos buvo btina ufiksuoti, nes spariai pltojosi ekonomika, visuomen (socialiniai ryiai) ir politika. Nomos tai ne kodifikacija iuolaikine prasme. Remiantis paveldta, esama, natraliai susiformavusia teise, jie turjo paaikinti tai, kas buvo neaiku apimant ir btinas naujienas [17, p. 432]. Taigi galima teigti, kad iuo laikotarpiu Senovs Graikijos paprotin teis buvo pagrindin teiss esms teisingumo iraikos forma. Kita vertus, nomos, kaip visos tautos valios iraikos svoka, paskatino kritinio mstymo visuomenje formavimosi proces, kuris atved prie tikrovs sampratos, jog pasaulyje nra nieko absoliutaus, kad absoliuts dsniai turi bti neigiami. Nomos svoka dav protui galimyb prieiti ivad, kad mogus gali bti pagerintas ugdymu tobulinant jo charakter ir proius, o ugdymui gali turti ir turi takos ir visuomen, ir valstyb. Graik filosofai kone paradigmikai suformulavo pozityviosios teiss pranaumo prie nepozityvij teis klausim ir j atsak. Hesiodas, o po jo ir septyni senovs graik iminiai atkakliai pabr teising statym pamatin reikm poliaus gyvenimui, o sofistai tradicini moralini vertybi kritikos pagrindu nuties keli protu paremtos etikos krimui. iame kelyje jaunesnieji sofistai buvo u iskirtin pozityviosios teiss galiojim, kuri faktikai buvo nesuderinamas su prigimtine teise. Pavyzdiui, Trasimachas Halkedonietis teig, kad stipriojo nauda yra praktins politikos ir viepatavimo realus principas. Pasak jo, teisingumas yra tai, kas naudinga stipriausiajam [18, p. 47]. Nors vliau Platonas, o dar labiau Aristotelis teisingum vertino kaip pozityviosios teiss mato problem [17, p. 433434], nes polis sukurtas jo pilieiams nevaromai reikti ir ugdyti savo talentus (Politika, VII, 1328a), i tikrj pozityvioji teis, pasak Trasimacho, buvo galingj rankis silpnesniems engti [19, p. 35]. Btina pabrti, kad Antikoje ir vliau ankstyvj vidurami Vakar Europoje vykusio perjimo i bendruomeninio gyvenimo prie visuomens gyvenimo politins organizacijos formos analiz atskleidia: 1. Pradiniame perjimo proceso etape viepatauja moralins prigimties paprotins teiss normos, nes etika, moral arba dorov i pradi egzistuoja kaip bendruomens bendras protis, kaip tradicija, paprotys ir statymas. Tik vliau t odi reikm gyja subjektyv ir individual asmenins moralins nuostatos bei charakterio aspekt [20, p. 17]. Pozityvistins teiss akt leidyba suprantama kaip paprotins teiss papildymas. 87

2. Tradicini moralini vertybi kritika atlieka dvejop vaidmen: a) pozityv vaidmen, nes parengia socialin mstym leisti statymus, reikalingus teisinti su miesto bendruomens gyvenimu susijusius arba jau vykusius socialinius pokyius, pavyzdiui, prekyba ir darbo pasidalijimas, b) negatyv vaidmen, nes suaktualina protu kuriamos etikos ir organizuotos tvarkos vaidmen tiek, kad valdanios socialins grups sismonina dvigubos morals politikoje teikiam naud. 3. Protu kuriamos etikos ir socialins tvarkos vaidmens bei iuo pagrindu ir instrumentinio poirio teis augim riboja normatyvinis pliuralizmas. Normatyvin pliuralizm suponuoja bendruomeni gyvenimo bdo skirtumai, kurie didja socialins diferenciacijos procese. Tradicins socialins morals permainos vyksta labai ltai. Reikming moralini norm skirtum turini bendruomeni konkurencijoje neivengiamai turi kurtis pakantumo erdv. Tik joje manomas valstybs ekonomins ir politins galios augimas. ioje erdvje pozityviosios teiss normos konkuruoja su paprotins teiss ir socialinmis neteisinmis normomis. Kitaip tariant, normatyvinis pliuralizmas buvo politikai besiorganizuojani visuomeni ekonominio, politinio ir teisinio augimo bei vystymosi altinis, kuris ribojo suabsoliutinto instrumentinio poirio teis sivyravim. b) Teisinis pliuralizmas instrumentinio poirio teis absoliutinimo barjeras Tolesn visuomens ekonomikos, politikos ir teiss ryi raidos analiz atskleidia, kad valdanij socialini grupi galios augimo ir vykstani socialini pokyi samplaikoje sitvirtina pozityvioji teis statymai kaip valstybs arba maesnio socialinio darinio valdymo instrumentas. Pozityviosios teiss socialinis vaidmuo Vakar civilizacijos raidoje didja kaip reakcija didjant socialins struktros sudtingum. Iki XI a. vidurami Vakar Europoje, iskyrus Romos imperij, nebuvo rykaus teiss norm bei procedr ir religini, moralini, ekonomini, politini ar kitoki norm bei praktikos skirtumo [21, p. 25]. Romos katalik banyios, kaip bendruomens, atsiskyrimas nuo valstybs nulm teisinio pliuralizmo susiformavim Vakar Europoje. Skirting jurisdikcij ir skirting teiss sistem sambvis ir konkurencija toje paioje bendruomenje nulemia teiss virenybs btinum ir galimum. Kai skirtingi teiss subjektai neturi prievartins galios monopolijos, teiss virenyb gali sivyrauti tik visuotinai pripastamu teiss vertingumo kriterijaus pagrindu. Toks kriterijus buvo prigimtins teiss teorija, kuri ribojo instrumentinio poirio teis sklaid. Bet kokia veikianioji teis turi atitikti prigimtin teis, nes kitaip ji stokot teisins galios ir jos bt galima nepaisyti. Svarbu sismoninti, kad ios teorijos visuotin pripainim lm keletas tarpusavyje susijusi pagrind: krikionikoji teologija ir Aristotelio filosofija, banytins ir pasaulietins valdios kovos istorija, pliuralistin politika [21, p. 29]. Taigi prigimtins teiss teorijos pripainim lm ne tik galios pusiausvyros, bet ir bendruomenik vertybi sismoninimas, j religinis puoseljimas ir skleidimas. 88

c) mogaus teiss btinas, bet nepakankamas instrumentinio poirio teis absoliutinimo barjeras Patirti Antrojo pasaulinio karo iaurumai, mogaus orumo iniekinimai ir gyvybs vertingumo paniekinimai tapo svarbiu Vakar visuomeni akstinu 1948 metais priimti Visuotin mogaus Teisi Deklaracij. Su mogaus teisi apsauga buvo ir yra siekiama sukurti Vakar teisins sistemos vertybin pagrind, kuris ribot instrumentinio poirio teis absoliutinimo galimybes. Ar io barjero utenka? Tam reikia vertinti dviej labai svarbi socialini reikini socialinio kapitalo majimo vartotojikoje visuomenje ir nenutrkstam socialini pokyi poveik visuomenei ir teisei. Socialinis kapitalas tai neformalios vertybs ir normos, kuri laikymosi pagrindu manoma bendradarbiauti socialinje grupje. Reikia pripainti, kad ir isivysiusi visuomeni socialinis kapitalas maja [6, p. 339357], nes savo subjektyvumo raikos form iekantys ir jomis pasitenkinantys individai vengia dalyvauti tose vieojo gyvenimo srityse, kuriose reikia prisiimti moralin atsakomyb. Netgi prieingai, siekiama apskritai paneigti bet kokios socialins moralins atsakomybs reikalingum. Individ demonstruojamas socialinis aktyvumas susiejamas tik su j pai socialinio vaizdio krimo galimybmis, bet ne su visuomens raidai svarbia socialine veikla. Laipsnikai nyksta socialinis bendrumas ir solidarumas. Solidarumas tai visuomens nari bendramintikumas, vieningumas, interes bendrumas, bendra atsakomyb. Anot E. Diurkheimo, socialinis solidarumas, kaip individuali smoni sveika, yra svarbiausia visuomen ir jos vertybes jungianti grandis. Taigi palengva majant socialiniam kapitalui, tolstama nuo pilietins visuomens modelio ir silpnja valstybs institucij veiklos socialin kontrol. Jeigu valstybje sukurtos labai plaios mogaus socialins raidos galimybs ir realiai veikia mogaus teisi apsauga bei tarnauti visuomenei valdios struktras ateina individai, uaug pagarbos mogaus teisms kultros slygomis, anksiau arba vliau pradeda menkti paios visuomens dmesys mogaus teisi apsaugai bei apskritai valstybs politiniam gyvenimui. Juo domimasi tik tiek, kiek tai susij su individ savirealizacijos interes tenkinimo galimybi pltimu ar ribojimu. Siekdami subjektyvios gerovs, daugiausia dmesio individai teikia savirealizacijos galimybi pltimui ir vartojimui. iomis slygomis susiformavusio hedonistinio gyvenimo bdo raikoms pateisinti individai pasitelkia suabsoliutintas mogaus teises, lyg jos bt visikai atsietos nuo atitinkam mogaus pareig. Taigi mogaus teiss paveriamos bedvasiais individ savirealizacijos gynimo instrumentais. Socialinis pokytis tai bet koks nustatyt elgesio visuomenje bd nepasikartojantis pasikeitimas (L. Friedmanas ir J. Ladinskis, 1967); socialin kaita apima skirtingus lygius arba tvarkas (J. Grosmanas ir M. Grosmanas, 1971). L. Friedmanas ir J. Ladinskis pabria socialins kaitos nepasikartojamumo poym, nes juo pripastama, kad daugumai visuomeni bdingi vairs pokyiai. Socialin kaita vyksta tik tada, kai pa-

sikeiia socialin struktra socialini santyki modeliai, nustatytos socialins normos ir socialiniai vaidmenys. Bendrasis ekonomins gerovs apimties visuomenje padidjimas arba sumajimas nelaikomi socialine kaita [4, p. 6768]. XX a. teisinink darbuose, kaip reakcija socialin kait, sivyravo poiris, kad teiss veikimo pagrindu galima formuoti visuomen. teiss gebjim kai kurie autoriai, pavyzdiui, R. Paundas (1917), D. J. Danelskis (1974), A. Alotas (1980), pagrstai link matyti grietai apribot. Neatsitiktinai D. J. Danelskis ragina socialini ir teisini moksl atstovus nagrinti teiss veikimo etines ribas. Baigdamas studij apie teiss ribas, A. Alotas teigia, kad statymai yra danai neefektyvs, pasmerkti pajuokai beveik nuo gimimo, pasmerkti dl per dideli statym leidj ambicij ir btin reikalavim efektyviam statymui nesilaikymo, kaip pavyzdiui, adekvaios iankstins apvalgos, aptarimo ir taikymo mechanizmo [4, p. 72]. Taigi mogaus teisi apsauga vartotojikoje visuomenje nra ta vertybin slyga, kuri apribot socialines galimybes statymus paversti bedvase technine taisykle, suabsoliutinto instrumentinio poirio teis iraika. IVADOS 1. Instrumentinis poiris teis tai iuolaikins vartotojikos visuomens teiss samprata, kuri pabria nuo socialins morals atskirtos teiss, kaip priemons, krim: 1) pozityvins teiss lygmeniu teisinti ir gyvendinti valstybs vali; 2) subjektins teiss lygiu patenkinti individualius poreikius, grindiamus optimalaus ilaid ir pelno santykio veiksmingumu. Instrumentinio poirio teis absoliutinimas Vakar visuomense sivyravo nuo XX a. septintojo deimtmeio pabaigoje, kai reikjo neutralizuoti prasidjusio ekonominio augimo stabilizavimosi ir perjimo ssting sukeliamas socialines problemas mogaus teisi realaus gyvendinimo slygomis. Valstybs ekonominei galiai skatinti ir visuomens socialinio gyvenimo kokybei apsaugoti valstybs institucijos rmsi teiss techninmis galimybmis ir iuo pagrindu suabsoliutino instrumentin poir teis. 2. Instrumentinio poirio teis sureikminimui Vakar visuomense tiesiogins takos turjo dviej globali reikini nuo XX a. etojo deimtmeio vidurio isivysiusiose Vakar visuomense prasidjusio perjimo i pramonins eros informacin epoch ir deimtmeiu vliau prasidjusio 5060 met trukms Kondratjevo ciklo persiklojimas. 3. Modernioji (technikoji) teis turi bti nagrinjama dviem aspektais: 1) per jos santyk su valdia; 2) per santyk su visuomene. Teiss santykio su valdia nagrinjimas atskleidia moderniosios teiss pranaum: i bendruomenini akn ilaisvint teis, kaip technin taisykl, galima pritaikyti bet kokiam reguliavimo tikslui gyvendinti. Modernioji teis yra iuolaikins valstybs valdymo rankis. Moderniosios teiss pranaum visuomen supranta kaip jos trkum: socialini grupi, kurias teis regu-

liuoja, smonje teiss atsiskyrimas nuo morals ir paproi gal gale nulm jos faktin nykim daugelio piliei smonje, nes jie neturi reikiamos kompetencijos painti ir perimti techninio pobdio teis. Valstyb, siekdama sukurti teis, kaip veiksming ir nepriklausom socialins kontrols bei socialinio vadovavimo priemon, gal gale gauna prieing rezultat: techninio pobdio teiss visuomen nepasta ir dl to ji nra socialiai veiksminga. 4. iuolaikins visuomens trys negalios individualizmas, instrumentinio proto prioritetas ir j abiej baim keliantys padariniai politiniam gyvenimui yra instrumentinio poirio teis absoliutinimo socialins prielaidos. Susiklosto abipusis j ir instrumentinio poirio teis ryys: visuomens negalios yra instrumentinio poirio teis absoliutinimo socialinis kontekstas, kuris instrumentinio poirio teis absoliutinimo procese virsta vartotojikosios visuomens bruoais. 5. Skirting visuomens tip vertybini orientacij ir teiss socialin reikms formavimosi galimybi ryio analiz atskleidia, kad skirtingais visuomens socialins raidos etapais galimybes suabsoliutinti instrumentin poir teis visuomen riboja paprotins teiss ir normatyvinio pliuralizmo, teisinio pliuralizmo ir mogaus teisi pagrindu. 6. Su mogaus teisi apsauga buvo ir yra siekiama sukurti tinkam Vakar teisins sistemos vertybin pagrind, kuris ribot instrumentinio poirio teis absoliutinimo galimybes. is teisinis mstymas nevertina naujai susiklosiusi dviej labai svarbi reikini: 1) socialinio kapitalo majimo vartotojikoje visuomenje ir 2) nenutrkstam socialini pokyi poveikio visuomenei ir teisei. i reikini susiformavimo ir j apimties plitimo analiz atskleid, kad mogaus teisi apsauga vartotojikoje visuomenje neapriboja socialini galimybi statymus paversti bedvase technine taisykle ir j pagrindu suabsoliutinti instrumentin poir teis. LITERATRA
1. lapkauskas V. Teiss sociologijos pagrindai. Vadovlis. Vilnius: MRU, 2004. 2. Vaivila A. Teisins valstybs koncepcija Lietuvoje. Vilnius: Litimo, 2000. 3. Vaivila A. Teiss teorija. Vilnius: Justitia, 2000. 4. Cotterrell R. Teiss sociologija. vadas. Kaunas: Dangerta, 1997. 5. . . : , 2004. 6. . . : , 2003. 7. Parsons W. Vieoji politika. Vilnius: Eugrimas, 2001. 8. Taylor Ch. Autentikumo etika. Vilnius: Aidai, 1996. 9. Drukteinis G. Politinio korektikumo vingrybs // Verslo klas. 2005. Nr. 8(39). 10. Berger P. Sociologija. Humanistinis poiris. Kaunas: UAB Littera, 1995. 11. Bell D. Kapitalizmo kultriniai prietaravimai. Vilnius: Alma littera, 2003. 12. Soros G. Pasaulinio kapitalizmo kriz. Vilnius: Tyto Alba, 1999.

89

13. Kurnitzky H. Necivilizuota civilizacija. Vilnius: Dialogo kultros institutas, 2004. 14. lapkauskas V. Socialins tvarkos raidos globalizacijos slygomis problemos // Jurisprudencija: mokslo darbai. 2005. T. 70(62). P. 514. 15. Baublys L. Antikinio teisingumo samprata ir jos taka Vakar teiss tradicijai. Vilnius: MRU Leidybos centras, 2005. 16. . // . 1997. o. 4. 17. Europos mentaliteto istorija. Sudarytojas Peter Dinzelbacher. Vilnius: Aidai, 1998. 18. . : /, 1996. 19. Kunzmann P., Burkard Fr. P., Wiedmann Fr. Filosofijos atlasas. Vilnius: Alma littera, 1998. 20. Anzenbacher A. Etikos vadas. Vilnius: Aidai, 1995. 21. Berman H. J. Teis ir revoliucija. Vakar teiss tradicijos formavimasis. Vilnius: Pradai, 1999.

A CRITIQUE OF THE OVEREMPHASIZED INSTRUMENTAL APPROACH TO LAW Assoc. Prof. Dr. Vytautas lapkauskas Mykolas Romeris University Summary
Positivist law should have a coherently dualistic nature: one oriented towards values and the other towards norms.

However, in cases of the social deterioration of values, legislators can turn the law into an artificial mechanism of the production of social order, thus putting emphasis on the instrumental approach to law. The present article questions the unlimited authority of the instrumental approach to law and analyzes the social premises and consequences of its prevalence in consumer society and the limits of its development. The article aims to show the dangers the unlimited authority of the instrumental approach to law may entail for the values that law postulates in the first place. The increased emphasis on the instrumental approach to law in Western societies has been directly influenced by the stabilizing of the economic growth of the state and the transition to a rising stagnation. In order to ensure the quality of social life, the state resorted to the possibilities granted by instrumental law and consequently overemphasized its role in society. The three major malaises of contemporary society individualism, the instrumental priority of reason and the consequences the two bring to political life have been the main sources of todays increased emphasis on the instrumental approach to law. Societies have always controlled the unrestricted endorsement of the instrumental approach to law. Common law and normative pluralism, statutory pluralism and human rights operate as todays restrictive means against the unconditional use of the instrumental approach to law. Keywords: instrumental approach, consumer society, common law, normative pluralism, statutory pluralism, human rights, social order.

90