InvestavImo strategIjos

Investavimas didelio dividendinio udarbio akcijas

Kas sudaro akcij udarb?
Artras Milevskis, FP Synergy Finance investicij konsultantas, Investavimas.lt lektorius

auguma investuotoj, ypa pradedanij, bendrovi akcijas investuoja turdami vienintel tiksl kainai pakilus jas bus galima parduoti brangiau. Taiau ar kada nors savs klauste, kokie yra tikrieji investavimo bendrovi akcijas pelno altiniai?

Pateiksiu elementar pavyzd. sivaizduokite, kad pasaulyje yra viena akcij rinka, kurioje galima sigyti absoliuiai vis kompanij akcij. Logika bt teigti, kad vis bendrovi pelno augimo tempas turt sutapti su visos ekonomikos augimo tempu. Taip pat labai tiktina, kad i udirbto pelno bendrovs kasmet imoks tam tikrus dividendus. Taigi ilgalaikis udarbis i investicij akcijas priklausys nuo dviej dalyk: bendrovs pelno augimo ir imokam dividend. OptimizmO ir pesimizmO periOdai Taiau, jei vyraut tik ie du veiksniai, akcij kainos pasaulinse akcij birose taip stipriai nesvyruot. Per trump laikotarp veikia dar ir treias veiksnys investuotoj lkesiai. Per gana ilg finans rink istorij ne kart buvo period, kai investuotoj optimizmas diddavo, danai dl gerjanios ekonomins padties. Didjant optimizmui investuotojai u akcijas bdavo link mokti daugiau. Taiau po perdto optimizmo visada ateidavo kitas laikotarpis, kai tarp investuotoj sivyraudavo pesimizmas, jie nusigrdavo nuo akcij, pirkj bdavo maiau. Tokiais laikotarpiais akcij daniausiai bdavo galima sigyti su nemenka nuolaida. Siekdamas visa tai pagrsti faktais, pateiksiu

Per pastaruosius 110 met 99 % bendros akcij rinkos udarbio sudar pelno augimas ir imokami dividendai, o liks 1 % spekuliatyvs kainos pokyiai.

Vanguard Group krjo Johno C. Bogleio atliktos analizs apie JAV akcij rinkos pastarj 110 met pelno altinius rezultatus. Remdamiesi jais galime daryti ivad, kad per pastaruosius 110 met kone 99 % bendros akcij rinkos udarbio sudar pelno augimas ir imokami dividendai, o liks 1 % spekuliatyvs kainos pokyiai. Per analizuot laikotarp vidutinis metinis investicij JAV akcijas udarbis siek 9,6 %: bendrovi pelno augimas sudar madaug 5 % viso udarbio, mokami dividendai 4,5 %, o spekuliatyvioji dalis 0,1 %. Taip pat galima pastebti, kad analizuojamu laikotarpiu beveik visi deimtmeiai bdavo teigiami (iskyrus 4-j deimtmet, per kur vyko Didioji depresija), jei sumuotume tik pelno augim ir mokamus dividendus. O spekuliatyvs pokyiai svyravo ypa dras-

tikai. Tarkime, devintajame ir deimtajame deimtmeiuose vien spekuliatyvi prieaugi dalis sudar daugiau kaip 40 % vis prieaugi. O paskutiniame deimtmetyje, t. y. nuo 2000 iki 2010 m., nors bendrovs didino peln ir imokjo dividendus (6,8 % per metus), investuotoj lkesiai gana stipriai prastjo ir tai lm 8 % metinius nuostolius.

Kad ir kaip bt keista, gautas rezultatas atitiko lkesius.

Taigi, pavelgus pateiktus skaiius, manau, drsiai galima teigti, kad bendrovi mokami dividendai yra tokie pat svarbs kaip ir pelno augimas. Taip pat reikia nepamirti, kad da-

JaV akciJ rinkOs 110 m. pelnO altiniai

Vidutin metin inVesticiJ JaV akciJas grOs spekuliatyViOJi dalis

altinis: John C. Bogle The Little Book of Common Sense Investing

36 2012 sausis

InvestavImo strategIjos

nai u vadinamj bendrovi augimo potencial investuotojai link mokti per daug, o tai lemia prastesnius ateities rezultatus. ar Verta inVestuOti dideli diVidend akciJas? iuo metu jau inome, kad didel akcij udarbio dal sudaro imokami dividendai. Taiau kyla kitas klausimas: ar investuojant daugiau dividend neanias akcijas galima udirbti daugiau nei investuojant maai dividend mokanias arba i viso nemokanias kompanijas? Toliau pateikiama histograma, kuri atsako klausim. Keli finans ekspertai atliko tyrim, kurio tikslas buvo tai isiaikinti. Kaip tyrimo objekt jie pasirinko 500 didiausi JAV bendrovi duomenis. Buvo tiriamas 19572006 m. laikotarpis. Kiekvien met pradioje 500 didiausi JAV bendrovi bdavo surikiuojamos nuo daugiausiai dividend mokani iki maiausiai, tada visos jos bdavo padalijamos 5 grupes po 100 bendrovi ir vieniems metams investuojama tokius 5 portfelius, o procedra kartojama kasmet. Galutinis io tyrimo rezultatas per tiriamj 49 met laikotarp strategija, pagal kuri investuota didiausius dividendus mokani bendrovi akcijas, pasiek geriausi rezultat 14,22 % vidutin metin udarb, ir net 3,09 procentinio punktoaplenkakcijindeksS&P500(11,13% vidutinis metinis udarbis). Investicija maiausiai dividend mokani bendrovi akcijas per metus vidutinikai udirbo tik 9,69 %. kaip gyVendinti tOki strategiJ Tarkime, JAV labai paplitusi Dogs of the Dow strategija. Investuojant pagal j kiekvienais metais visas indeks Dow Jones Industrial Average sudaranias 30 akcij reikia surikiuoti pagal imokam dividend dyd nuo didiausios iki maiausios ir vieniems metams investuoti 10 didiausius dividendus mokani bendrovi. Vadovaujantis tokia elementaria strategija per 50 met (nuo 1957 iki 2007 m.) vidutinikai per metus udirbta 14,08 %, arba 2,22 procentinio punkto daugiau nei pats indeksas. Tokia pati strategija su akcij indeksu S&P 500 per mint laikotarp bt davusi net 15,71 % vidutin metin udarb, t. y. 4,58 procentinio punkto daugiau nei indeksas (r. grafik). Pavyzdiui, iuo metu tarp didiausius dividendus imokani bendrovi patenka AT&T 5,97 %, Verizon 5,23 %, Merck 4,72 %, Pfizer 3,84 %, DuPont 3,79 %.

ar inVestuOti dideli diVidend alis? Visikai tok pat investavimo metod galima taikyti ne tik atskiroms akcijoms, bet ir alims. Tai yra atrenkamos tos alys, kuriose mokami didiausi dividendai, investuojama vieniems metams, o prajus iam terminui procesas pakartojamas i naujo.

i elementari strategija per 50 met vidutinikai udirbo 14,08 % per metus.

Keli autoriai pamgino t atlikti pasirink 19 ali 111 met period. Kad ir kaip bt keista, j rezultatas atitiko lkesius, t. y. didesnius dividendus mokanios alys per analizuojam laik atne geresnius rezultatus nei ma dividend alys. Tokia tendencija buvo pastebima nagrinjant ne tik vis laikotarp, bet ir skirtingus periodus (r. histogram). kaip gyVendinti praktikai? iuo metu yra daug vairi produkt, kurie leidia pasiekti vienos ar kitos alies akcij rink. Vienas i toki produkt indeksiniai fondai, kuriais prekiaujama JAV biroje, kitaip ETF fondai (angl. Exchange Traded Fund). Tarkime, iuo metu galima suskaiiuoti iki 37 ali fond, kuriais prekiaujama JAV biroje, o pasaulin akcij indeks trauktos tik 46 alys. Mintos 37 alys pasauliniame akcij indekse sudaro net 98,5 %. Bandant gyvendinti toki strategij, pirmiausia reikt atsakyti klausim, kiek ir kokios alys bus analizuojamos. Pavyzdiui, gali bti renkamasi i vis ali arba tik i 20 didiausi. Kitas klausimas, kur reikt atsakyti: kiek ali bus atrenkama kasmet? Daniausiai rekomenduojamas ali skaiius svyruot tarp 5 ir 10, pavyzdiui, tai galt bti 10 % analizuojam ali. Na, ir galiausiai atlikus analiz ir susidarius sra reikia vieniems metams visas pasirinktas alis investuoti po lygi dal investicij ir tok proces kartoti kasmet. Analizuojant mintus 37 ali fondus tarp didiausius dividendus mokani ali iuo metu galima rasti Brazilij 6,03 %, Ispanij 5,82 %, Australij 4,56 %, Singapr 4,24 % ir Izrael 4,18 %.
nukelta 38 p.

Biros spekulianto memuarai

Legendinio investuotojo

Jesse Livermore
istorija
Nors i knyga parayta 1923 m., taiau Biros spekulianto memuarai iki iol yra viena populiariausi ir labiausiai rekomenduojam knyg apie investavim. Ji patenka ir daugelio autoritet sudaromus kiekvienam investuotojui privalom knyg sraus. Jau kelios skaitytoj kartos tvirtina, jog i knyga jiems dav daugiau supratimo apie bir ir investuotoj psichologij nei ilgai kaupta asmenin patirtis. Knygoje nuosekliai apraoma, kaip vienas garsiausi vis laik spekuliant J. Livermore'as po kruopel kaup patirt ir tobulino savo prekybos sistem. Nuo tada, kai bdamas vaikas jis udarbiavo perraydamas akcij kainas nedidelje brokeri kontoroje, iki tol, kai vos tik stipriau kresteljus kainoms visi JAV dienraiai pirmuose puslapiuose raydavo, kad akcijos krenta (ar staiga kyla) dl J. Livermore'o vykdom operacij. Ilg laik buvo tikima, kad knyg para pats legendinis investuotojas (karjeros virnje Didiosios depresijos metu per labai trump laik jis udirbo 100 milijon JAV doleri), o autoriaus pavard tik legendinio spekulianto slapyvardis. iandien manoma, kad autorius tik redagavo paties J. Livermore'o urayt prekybos akcijomis autobiografij. Knygoje rasite ne tik smulk daugelio prekybos operacij apraym, bet ir tai, kuo remdamasis legendinis investuotojas priimdavo vienok ar kitok sprendim, kaip suvok situacij, kaip, jo manymu, msto kiti investuotojai ir kaip reikt vertinti rezultatus. Knyg galima sigyti 2 bdais: Usisakyti j tiesioginiu pavedimu Investuok knygyne. Kaina 38 Lt (daugiau informacijos 31 p.) Knyg taip pat galite sigyti visuose knygynuose, didiuosiuose MAXIMA ir RIMI prekybos centruose. Kaina 43,99 Lt.

JaV akciJ rinkOs pelnO augimas ir mOkami diVidendai

altinis: John C. Bogle The Little Book of Common Sense Investing

2012 sausis 37

InvestavImo strategIjos

udarbis inVestuOJant skirtingus diVidendus mOkani ali akciJas

4 pav.

Maiausi dividend Ma dividend Vidutini dividend

Dideli dividend Didiausi dividend

Tarp didiausius dividendus mokani ali iuo metu galima rasti Brazilij 6,03 % per metus.
atkelta i 37 p.

ar manOma pritaikyti lietuVOJe? Teorikai toki strategij pritaikyti Lietuvos biros bendrovms bt manoma. Paprasiausias variantas bt toks: visas akcij indeks OMX Vilnius trauktas bendroves, kuri, naujausiais duomenimis, yra 26, surikiuoti pagal imokamus dividendus nuo didiausio iki maiausio ir lygiomis dalimis investuoti pirmas 5. Tai sudaryt madaug 20 % visos imties. Taiau pirmiausia reikia suprasti, kad kol kas nebuvo atlikta arba pavieinta joki istorini test, kurie patvirtint arba paneigt panaios strategijos rezultatus Lietuvos biroje. Taigi toki strategij galima naudoti tik tikintis, kad panas principai, kurie galioja

usienyje, turt veikti ir pas mus. Taip pat reikia nepamirti, kad Lietuvos akcij biroje apyvarta gantinai menka, o tai gali bti klitis norint panai strategij gyvendinti su didesnmis sumomis. Kaip jau minta, iuo metu akcij indeks OMX Vilnius i viso patenka 26 kompanijos. Pateikiame 10 didiausius dividendus mokani bendrovi. Lietuvos duj dividendai yra didiausi 12,63 %.

Analizuodami investavimo akcijas strategijas suprasime, kad geriausiai veikia tai, kas paprasta.

iVadOs Analizuodami daugyb investavimo akcijas strategij galiausiai dauguma supras, kad per ilg laikotarp geriausiai veikia tai, kas paprasta. Aprayta strategija tikrai yra paprasta, jai nereikia skirti daug laiko, taip pat nereikia danai atlikinti sandori. Tai ir leidia tiktis iek tiek geresni vidutini metini rezultat nei rinkos vidurkis. Taiau reikia nepamirti, kad tokia investavimo strategija rinkos vidurki gali neaplenkti net ir kelerius metus i eils, be to, ji neapsaugo nuo didelio trumpalaikio akcij kain svyravimo, kuris, kaip jau dauguma ino, per vienus metus gali siekti ir 50 % ar net daugiau. Straipsnis parengtas pagal Investavimas.lt mokym mediag.

Vidutinis metinis udarbis inVestuOJant skirtingus diVidendus mOkanias bendrOVes

5 pav.

bendrOVs, birOJe OmX Vilnius mOkaniOs didiausius diVidendus

6 pav.

altinis: Jeremy J. Siegel - Stocks for the Long Rates

Duomenys: NASDAQ OMX Baltic

38 2012 sausis