PROJEKTAS diskusijai

LIETUVOS PAANGOS STRATEGIJA LIETUVA 2030

PROJEKTAS diskusijai

Lietuva 2030 tai ms vis susitarimas

Pasaulis iandien prabyla mus kupina nauj iki kalba. Ir Lietuva privalo atsiliepti, juolab kad esame jau girdimi Europos Sjungoje ir NATO. Kartu kurdami nepriklausom Lietuv pasiekme ities puiki rezultat, taiau turime aikiai inoti tolimesn valstybs raidos keli tai svarbu tiek tolesniam ms modernjimui ir atvirumui, tiek savosios tapatybs tvirtinimui ir isaugojimui. Mes jau rodme, kad galime ir turime kurti kartu. Valstybs paangos strategija Lietuva 2030 parengta ir grindiama moni silymais ir mintimis. Daugiau kaip tkstantis Js idj virto dvideimtmet apimaniu alies raidos dokumentu. iuo strateginiu dokumentu siekiame pabudinti ir suvienyti idjas, kuri gyvendinimas garantuot visuomens gerov, pilieio orum ir valstybs saugum. Todl klausimas, kaip gyvens Lietuva ateinanius dvideimt met, nra nei retorinis, nei fantastinis, nei populistinis. Kalbdami apie dvideimties met perspektyv ir iekodami susitarimo bendram tikslui pasiekti, pirmiausia turime aptarti mus vienijanius idealus ir vertybes. Btent tai lems, kokioje aplinkoje gyvensime ir kaip tobulsime. io susitarimo pagrindu grsime valstybs santykius su pilieiais, konstruosime ugdymo ir vietimo sistemas, kursime verslo pltros nuostatas. Mes galime susitelkime yra galingiau nei vienias A galiu. Tikime, kad Strategija Lietuva 2030 taps visuomens susitarimu, jos smoninga valios ir apsisprendimo iraika, kvieiania tvirtinti vertybes ir kartu kurti moderni, verli, atvir pasauliui, savo nacionalin tapatum puoseljani stipri valstyb. Tad susitarkime, kad Lietuva 2030 ms skms kelias, ir eikime juo drauge.

VALSTYBS PAANGOS TARYBA

PROJEKTAS diskusijai

TURINYS
ANGA .................................................................................................................................. 4 STRATEGIJOS RENGIMAS IR GYVENDINIMAS ....................................................... 5 STRATEGIJOS POREIKIS IR PASKIRTIS ..................................................................... 6 STRATEGIJOS VIZIJA ....................................................................................................... 8 SUMANI VISUOMEN ...................................................................................................... 10 SUMANI EKONOMIKA .................................................................................................... 14 SUMANUS VALDYMAS .................................................................................................... 17 1 PRIEDAS. ESAMOS SITUACIJOS APVALGOS SANTRAUKA ........................... 20 2 PRIEDAS. STRATEGIJOS PAANGOS RODIKLIAI ............................................... 28 3 PRIEDAS. STRATEGIJOS RENGIMO PROCESAS .................................................. 32 4 PRIEDAS. STRATEGIJOS GYVENDINIMO MECHANIZMAS............................. 33

PROJEKTAS diskusijai

ANGA Kodl svarbi i strategija?

Mums btina greiiau reaguoti dinamik pasaulio aplink, inaudoti naujas galimybes, keistis ir prisitaikyti prie pokyi. Todl visuomens gyvenimas, ekonomika ir valdymas turi bti pagrsti naujais principais, leidianiais mums drsiai sutikti naujus ikius. Valstybs paangos strategija Lietuva 2030 (toliau Strategija) tai valstybs raidos vizija, numatanti prioritetus ir j gyvendinimo kryptis iki 2030 met. Tai pagrindinis planavimo dokumentas, su kuriuo turi bti suderinti kiti valstybs planai, programos ar iniciatyvos ir prisidti prie vizijos gyvendinimo. Strategijos tikslas nustatyti alies raidos kryptis, kurios bt vienodai suprantamos ir priimtinos Lietuvos monms, j bendruomenms, nevyriausybinms ir verslo organizacijoms, valdios institucijoms. Strategija nekelia tiksl ir udavini atskiriems alies kio sektoriams, taiau pabria visuomenje vyraujani vertybi esmini pokyi poreik. i pokyi dalyvis gali bti kiekvienas Lietuvos gyventojas, savo sprendimus grsdamas paangos vertybinmis nuostatomis ir atitinkamai kurdamas savo gyvenim. Todl Strategija yra sutarimo dl valstybs vizijos, jos prioritet ir j gyvendinimo krypi, siekiamos paangos iraika. Strategija remiasi Lietuvos valstybs ir visuomens materialiuoju ir nematerialiuoju potencialu: turtinga istorine atmintimi ir kultros paveldu; auktu kvalifikaciniu potencialu; aukta darbo kultra; vairi tarptautini organizacij naryste ir patikimo partnerio statusu; gera informacini technologij ir skaitmenine infrastruktra. Kartu vertintos ir problemos: tapatybs kriz, atgyvenusi stereotip galia, emigracija, visuomens udarumas, tolerancijos ir pasitikjimo trkumas, silpnas tikjimas alies skme. ioms problemoms sprsti skiriamos esmins iniciatyvos. iai strategijai gyvendinti reikia piliei pritarimo, ryto keistis, tarpusavio pasitikjimo ir iniciatyvos. Jeigu visuomen bus tik pasyvi stebtoja, iki galo negalsime gyvendinti Strategijos iniciatyv, nepavyks sumainti socialins atskirties, visuomens udarumo, sustiprinti bendruomeni solidarumo, pasiekti poslinki kitose srityse. Turime veikti inercij ir kontrastus, aikiai apibrti tikslus ir j nuosekliai siekti. Pilieiai turi inoti, kad j teiss bus tinkamai apgintos, sumainta socialin tampa ir sukurta saugi aplinka, kurioje kiekvienas gals usiimti mgstama veikla, gauti deram atlyg, utikrinti savo ir savo artimj gerov, o kartu prisidti prie valstybs skms.

PROJEKTAS diskusijai

STRATEGIJOS RENGIMAS IR GYVENDINIMAS Kaip buvo rengiama i strategija?

Pagrindines problemas, lkesius, siekius ir sprendimus, galinius utikrinti alies paang ir visuomens gerov per 20 met, analizavo nevyriausybini organizacij, akademinio pasaulio, verslo organizacij ir valdios institucij atstovai, taip pat nepriklausomi konsultantai ir ekspertai, dirbdami trijose darbo grupse. Strategijos rengim plaiai sitrauk vairios visuomens ir interes grups. Jos aktyviai dalyvavo diskusijose, teik pastabas ir 1 000 idj Lietuvai! pasilymus. Siekiant kuo plaiau traukti www.lietuva2030.lt visuomen Strategijos rengim, skirtinguose regionuose vyko viei aptarimai ir Strategijos pristatymai, veik idj generavimo centrai, inicijuota Nacionalin idj diena ir atviras forumas Lietuva 2030, rengiamos radijo laidos. inomi verslo, kultros, meno, mokslo ir visuomens veikjai kartu su Vyriausybs ir Prezidentros atstovais, susibr Valstybs paangos taryb, apjung trij darbo grupi, socialini partneri ir visuomens aptartas idjas dokument Valstybs paangos strategij Lietuva 2030.

Kaip gyvendinsime i strategij?

Strategija yra pagrindinis ir svarbiausias ilgos trukms strateginis dokumentas. Strategijai gyvendinti bus parengta Nacionalin paangos programa, kurioje bus suplanuotas nacionalini viej itekli ir Europos Sjungos finansins paramos panaudojimas ilgalaikiams valstybs prioritetams pasiekti. Kiti planai ir programos bus suderinti su Strategijos nuostatomis ir nukreipti jos vizijai gyvendinti. Strategijoje apibrtos paangos vertybins nuostatos turs atsispindti visose vieosios politikos srityse, nustatant strateginius tikslus ar priimant kitus svarbius valdymo sprendimus. Nelaukiant, kol bus parengta Nacionalins paangos programa ir persvarstyti visi planai ir programos, konkreius alies vizijos gyvendinimo darbus btina pradti jau iandien. Todl pirmiausia Vyriausybs kasmetiniai prioritetai bus skirti Strategijos iniciatyvoms gyvendinti Strategija bus gyvendinama bendradarbiaujant centrinei, regioninei, vietos valdiai ir visuomenei. Koordinavimas Vyriausybs lygiu bus derinamas su region ir vietos valdios struktr funkcijomis ir atsakomybe. Visos institucijos, nepaisant valdymo lygmens, prisids prie Strategijos gyvendinimo. Bus sudaromos galimybs

PROJEKTAS diskusijai

bendruomenms, nevyriausybinms ir verslo organizacijoms tiesiogiai dalyvauti j gyvendinant, kuo plaiau traukti jas sumanios visuomens ir sumanios ekonomikos projektus. ios strategijos vizijos ir prioritet pasiekimo iraika jos gyvendinimo paangos rodikliai, kurie tiesiogiai nurodo pagrindinius siekiamus rezultatus iki 2030 met (paangos rodikliai pateikiami 2 priede). Atsivelgiant tai, kad is laikotarpis yra pakankamai ilgas, numatytos tarpins rodikli reikms siekiami rezultatai iki 2020 met. Kadangi visi strateginio planavimo dokumentai turs bti skirti ilgalaikiams tikslams pasiekti, Strategijos gyvendinimas bus stebimas ne tik tiesiogiai pagal rodikli reikmes, bet ir vertinant vidutins bei trumpos trukms strateginio planavimo dokument rezultatus ir j tak skmingam Strategijos gyvendinimui. Ministro Pirmininko tarnyba yra atsakinga u Strategijos gyvendinimo koordinavim ir stebsen. Informacija apie Strategijos gyvendinimo paang bus teikiama Valstybs paangos tarybai, kuri atliks Strategijos gyvendinimo prieiros funkcij. Visuomenei bus nuolat atsiskaitoma u ios strategijos gyvendinim ir paang siekiant planuot rezultat. Informacija apie paang gyvendinant i strategij, kaip sudtin Vyriausybs veiklos ataskaitos, teikiamos Seimui, dalis, kasmet bus teikiama vieai svarstyti.

STRATEGIJOS POREIKIS IR PASKIRTIS Kam reikalinga i strategija?

XXI amius labai greitos technologij, ekonomikos ir vertybi kaitos amius. Bt sudtinga spti, kokios technologijos vyraus po 20 met, koki tak jos darys ms gyvenimui, ekonomikai, globaliems procesams, kokie verslai klests ir kokie gebjimai garantuos mums asmenin skm. Akivaizdu tik viena skmingai vystysis tos alys, kurios bus pasirengusios kaitai, nebijos naujovi, drsiai priims konkurencijos ikius. Tam reikia gebti painti pasaul ir jo vairov, taip pat visuotinai valdyti iuolaikinius painimo instrumentus mokti usienio kalbas ir pasitelkti informacines technologijas. Tik tokios kaitai ir naujovms atviros alys pritrauks ir finansus, ir mones. Sparios kaitos kryptys negali bti tiksliai prognozuojamos, todl aikiai numatyti ir greitai sukurti atitinkamas atsako ar prisitaikymo priemones labai sudtinga. Kadangi Lietuva negali ivengti tiesiogins pokyi takos, btina nauja ilgalaik strategija, kuri stiprint pamatinius visuomens gebjimus, utikrinanius darni valstybs raid, padedanius reaguoti pasaulinius pokyius ir pasaulins konkurencijos spaudim, kurti aukt visuomens gyvenimo kokyb.

PROJEKTAS diskusijai

Lietuvos galimybs vertinamos realiai: netapsime konkurentais didiosioms pramoninms valstybms, neturime gamtini itekli, galini atneti didel peln, tebeiekoma bd sukurti energetin nepriklausomyb. Pagrindin tak skmingai alies raidai turs Lietuvos piliei kultros, mstymo, elgsenos pokyiai ir visuomenje vyraujanios vertybs, kurie btini norint, kad alis bt pasiruousi kaitai, nebijot naujovi, o jas kurt ir diegt, drsiai priimt globalios konkurencijos ikius. Todl ia strategija siekiama paskatinti esminius pokyius Lietuvos skm lems visuomenje ir sudaryti visas slygas krybingai, atsakingai ir atvirai asmenybei krybingi, atsakingi ir formuotis. Toki asmenybi dominavimas skatins paangos procesus ir lems teigiamus atviri mons pokyius visose visuomens gyvenimo srityse. Lietuvos integracija Vakar struktras buvo labai sparti ir skminga. Esame Skandinavijos valstybi kaimynai, todl papildomos pastangos orientuotis Skandinavij gali tapti reikmingu postmiu siekiant alies paangos. Skandinavijos valstybs seniai tapo imintingu gerovs valstybs krimo pavyzdiu, todl tikslinga perimti j gyvenimo patirt. Smoningai turime siekti tapti integralia, skminga, politikai ir ekonomikai konsoliduota iaurs ir Baltijos valstybi regiono, kuri eit penkios iaurs ir trys Baltijos valstybs, dalimi. Integracijos iaurs-Baltijos region koncepcija neignoruoja ali skirtum ir nekalba apie kultrin ar istorin priklausomyb iaurs regionui. Pripastamos skirtingos tapatybs ir tradicijos, taiau pabriama vertybin konvergencija, kurios pagrindas iuolaikins vertybs, neatsiejamos nuo skmingo gerovs valstybs funkcionavimo. Orientacijos region skm labai priklausys nuo trij Baltijos valstybi solidarumo ir pasitikjimo sustiprinimo, remiantis sveika konkurencija ir partneryste, viena kitos pozicij palaikymu tarpvyriausybiniuose ir tarptautiniuose formatuose. Reikalingas bendras darbas sprendiant bendras problemas ekologijos, darnios pltros, energetikos, ekonomikos pltros srityse. Toliau tsim ir stiprinsim ekonomin bendradarbiavim su Skandinavijos alimis, stengsims, kad ms regionas bt patrauklus kaip ypa dinamikas, naujovms ir konkurencijai atviras iaurs ir Baltijos valstybi regionas.

Kodl turime keistis?

Ms alis pasiymi turtinga istorine patirtimi, savitu kultros paveldu, tvirtomis ir vairiomis tradicijomis. Galime didiuotis aukta darbo kultra, parengiame daug isilavinusi, krybik, imli naujovms profesional, turime labai ger informacini technologij skaitmenin infrastruktr. Mokame susitelkti bendram tikslui buvome vieningi atkurdami valstybingum, siekdami narysts NATO ir Europos Sjungoje. Turime k lygiuotis mus priek nuolat pastmja kaimyn skandinav gerovs valstybi pavyzdiai.

PROJEKTAS diskusijai

Taiau didiausia ms bda tai nepakankamas tikjimas savimi, vienas kitu, Didiausia stipryb tai savo alimi ir skminga ateitimi. Deja, kol kas mus vienijantis jausmas veikti kartu yra pasitikjimas ir nepakankamai stiprus. Danai viliams, kad kakas mumis pasirpins, ras kiekvienam susitelkimas mgstam darb, sutvarkys ms aplink. To padarinys atsakomybs u savo gyvenim, eim, bendruomen ir vis al stoka, pasyvumas ir baim veikti, trukdantys inaudoti atsiverianias galimybes. Ateityje tai gali tapti rimiausia klitimi siekiant kurti al, kuri bt pasiruousi globali proces diktuojamai spariai kaitai, nebijot naujovi, drsiai priimt globalios konkurencijos ikius. iandien mums reikia ilgalaik ateit nukreiptos aikios savo skms trajektorijos ir nepamirti pasiekt pergali. Lietuvai reikia mstani piliei, kurie nebijo klysti ir pripainti klaidas, krybing asmenybi. Turime imtis mus visus vienijanios lyderysts ir tikti, kad galime sukurti Lietuvos skm. Toks tikjimas yra svarbiausia visapusikos paangos paskata. Sunku utikrinti Tvyns skm, jeigu galvoji tik apie asmenin laim, btinas visuotinis susitelkimas.

STRATEGIJOS VIZIJA
ia strategija siekiame paadinti visuomens ir kiekvieno jos nario krybikum, susitelkti prie idj, kurios padt Lietuvai tapti modernia, verlia, atvira pasauliui, puoseljania savo nacionalin tapatum alimi.

LIETUVA SUMANI ALIS, KURIOJE GERA GYVENTI IR DIRBTI

Tai alis, kurioje ilaisvintas moni krybikumas atveria plaias saviraikos galimybes ir kurios gerov kuria atsakingi, krybingi ir atviri mons. Kurdami savo al, branginsime istorin atmint, mokysims i geriausios kit ali patirties, sieksime kultrinio, socialinio ir ekonominio bendrumo su iaurs ir Baltijos regiono valstybmis. gyvendindami Strategijos vizij, vadovausims paangai svarbiomis vertybinmis nuostatomis. Tai: Atvirumas kitokiam poiriui, bendradarbiavimui, naujovms pozityvioms iniciatyvoms, dialogui,

Krybingumas generuojant vertingas idjas ir jas gyvendinant, ikius vertinant kaip naujas galimybes savo skmei kurti

PROJEKTAS diskusijai

Atsakomyb u savo veiksmus, moralumas, aktyvus rpinimasis ne tik savimi, bet ir savo aplinka, bendruomene, savo alimi Strategijos paskirtis kurti toki aplink, kuri sudaryt slygas skleistis paangos vertybinms nuostatoms. Iskiriamos trys esmins paangos sritys visuomen, ekonomika ir valdymas. i srii pokyiai tvirtins paangos vertybines nuostatas. Paangos vertybs taps smoningu mogaus siekiu kiekvienoje i paangos srii, o vieojoje politikoje svarbiausiais vertinimo kriterijais priimant strateginius sprendimus. Turi vykti esminiai pokyiai iose pagrindinse srityse: Sumani visuomen tai kiekvieno pilieio idj iklimui ir gyvendinimui [krybingumas], naujovms ir ikiams atvira visuomen [atvirumas]; solidari, savivaldi ir politikai brandi [atsakomyb]. Sumani ekonomika tai lanksti ir gebanti konkuruoti pasaulyje [atvirumas], didel pridtin vert kurianti ekonomika, grindiama iniomis, verslumu [krybingumas] ir socialiniu atsakingumu [atsakomyb]. Sumanus valdymas tai atviras bei skatinantis dalyvauti [atvirumas], rezultatyvus, visuomens poreikius atliepiantis ir geros kokybs paslaugas utikrinantis valdymas [atsakomyb], kompetentinga ir priimanti kryptingus strateginius sprendimus valdia [krybingumas].

Svarbu utikrinti darni paangos srii sveik. Tik krybingum ugdanioje erdvje uaugs ir gyvenantis atsakingas ir iniciatyvus mogus gebs kurti ir bti sumanios visuomens dalis. Naudodamasi ios visuomens krybinmis galiomis, sumani ekonomika, grindiama iniomis, verslumu ir atsakomybe, kurs aukt pridtin vert ir materialin pagrind visuomens gerovei. Kokybin visuomens ir ekonomikos kait palengvins galinantis ir efektyvus, naudingas bei geros kokybs paslaugas utikrinantis sumanus valdymas.

PROJEKTAS diskusijai

gyvendinus vizij, 2030 metais Lietuva bus tarp 10 paangiausi ES valstybi nari pagal: gyvenimo kokybs indeks (dabar 23 vieta ES) laims indeks (dabar 20 vieta ES) demokratijos indeks (dabar 21 vieta ES) pasaulio konkurencingumo indeks (dabar 19 vieta ES) globalizacijos indeks (dabar 26 vieta ES) sumin inovatyvumo indeks (dabar 25 vieta ES) Toliau numatomos Strategijos poveikio kryptys (kritiniai paangos veiksniai), kurios nurodo, kokios bsenos siekiame. Taip pat pateikiamos ir esmins iniciatyvos, kurias gyvendinant jau iandien galima keisti aplink. Visuomens, ekonomikos ir valdymo srityse iskiriamos kryptys ir iniciatyvos turi sudaryti slygas reikiamai aplinkai formuoti ir paangos vertybinms nuostatoms tvirtinti.

SUMANI VISUOMEN

alies paangai svarbi vertybi tvirtinimas vyksta neatsiejamai nuo visuomens brandos ir smoningumo augimo. Tik brandi visuomen yra pasitikinti savimi ir savo alies ateitimi visuomen. Tai visuomen, kurios nariai nebijo pokyi, yra atviri naujoms idjoms ir globaliai konkurencijai. Reikia toki pokyi, kurie utikrint kiekvieno asmens individuali gebjim ugdym, j pritaikym ir pripainim. Kryptingai turi keistis ir pagrindins visuomens institucijos bei Trys milijonai krj! visuomens gyvenimo sritys, jose turi bti vertinamas ir nuo maens ugdomas krybingumas ir lyderyst. Ateities Lietuvos pilieiai, keiiantis pasauliui, tik tada jausis saugiai ir laisvai, jei nebijos naujovi, nebijos klysti ir gebs mokytis i klaid. Visuomen turi tapti labiau organizuota, turime imokti geranorikumo ir iekoti susitarimo, kas vest bendruomenikumo ir pasitikjimo kultros link. Tik tuomet galsime prisiimti atsakomyb ne tik u save, bet ir u visuomenje vykstanius pokyius ir jaustis atsakingais valstybs eimininkais. Turime jausti atsakomyb u ekologin darn ir tvar itekli panaudojim. Suprasdami, kad valdia negali ir neturi sprsti vis problem, turime suteikti daugiau gali ir atsakomybs

10

PROJEKTAS diskusijai

kiekvienam i ms dalyvauti priimant ir gyvendinant daugel svarbi sprendim. Mums reikalinga veikli, o ne ilaikytini visuomen. Svarbu i naujo persvarstyti, kas mes esame kaip tauta ir kas mus vienija iuolaikiniame pasaulyje. Reikia semtis stiprybs i savo istorijos ir kartu bti iuolaikika, atvira dabariai visuomene. Globalizacijos amiuje ivykusius Lietuvos gyventojus neturime irti kaip prarast tautos dal, o atvykusius imigrantus kaip svetimus. Galime ir turime pasitelkti pasaulio lietuvius Lietuvos ekonominei ir socialinei gerovei kurti, kultrai puoselti. Svarbu suvokti, kad esame viena tauta. Visuomen turi bti solidari ne tik su ivykusiaisiais ar atvykusiaisiais, bet ir tarpusavyje, puoseljant bendrumo jausm su skirtingomis visuomens grupmis, skirtingomis kartomis. Visuomen turi pripainti socialin atskirt patiriani asmen teises isaugoti orum ir bti visaveriais visuomens nariais, aktyviai dalyvauti socialins traukties politikoje ir veikloje, padti kovoti su stereotipais ir stigmatizacija, isaugoti ir stiprinti gyvenimo kokyb, socialin gerov, ypa vaik gerov, ir lygias galimybes visiems.

Kaip kursime sumani visuomen?

Siekdami gyvendinti toki sumanios visuomens vizij, privalome sutelkti pastangas ir gyvendinti pokyius svarbiausiomis visuomens ugdymo kryptimis: Visuomen yra savarankika, savimi pasitikinti, blaivi, veikli ir iniciatyvi (veikli visuomen) Visuomenei sudarytos slygos paiai kurti savo ateit ir keisti aplink, pradedant savo kiemu ir, baigiant valstybe. Pilieiai yra iniciatyvs, versls, pasitikintys vieni kitais, iekantys krybik sprendim ir nebijantys rizikuoti. Vaizduot ir krybikumas ugdomi nuo pat maens ir vertinami kaip svarbs alies itekliai. Visuomenje propaguojama blaivi gyvensena. Skatinama ir ugdoma lyderyst, mokjimas dirbti komandoje, stiprinamas visuomens organizuotumas. Bendruomenms ir nevyriausybinms organizacijoms suteiktos galios remiantis subsidiarumo principu paioms sprsti daugum su jomis susijusi klausim. Visuomen jauiasi valstybs eiminink, pilieiai tiki savo pilietine galia ir ja naudojasi. Visuomen yra susitelkusi, save gerbianti, jauianti stipri tarpusavio bendryst ir atsakomyb u bendr likim (solidari visuomen) Lietuvos tauta yra gyv tradicij visuomen: besisemianti stiprybs i praeities ir kartu iuolaikika, atvira dabariai, pasirengusi dalyvauti nuolat intensyvjaniame skirting kultr dialoge. Lietuvos visuomen didiuojasi savo praeitimi, senomis

11

PROJEKTAS diskusijai

laisv mylinios tautos tradicijomis, brangina savo krato kalb ir kultr. Pasaulio lietuviai aktyviai dalyvauja valstybs gyvenime ir prisideda prie jos kio ir kultros klestjimo. Lietuvos iniasklaida atsakingai prisideda prie skmingos Lietuvos krimo. Visuomenje puoseljamas kart solidarumas, stiprinama darni ir moderni eima, kaip svarbiausia visuomens lstel, kurioje subrsta laisvas, krybikas ir atsakingas mogus. Visuomenje stiprios skirting socialini grupi (turtini, etnini ir kt.) solidarumo, tolerancijos, atjautos ir socialins atsakomybs nuostatos. Visuomen yra moderni ir dinamika, pasirengusi ateities ikiams ir gebanti veikti nuolat kintaniame pasaulyje (besimokanti visuomen) Lietuvos visuomen yra atvira pasaulio kaitai, jos mons iprus, besidomintys mokslu ir naujovmis, lengvai perprantantys ir panaudojantys naujas technologijas, mokantys usienio kalb, puoseljantys mokymosi vis gyvenim principus. Lietuvos auktojo mokslo sistema geba lanksiai reaguoti pokyius ir parengti aukiausio lygio specialist, reikaling Lietuvai ir pasauliui. Lietuvoje sukurta pasaulio mastu konkurencinga mokslo ir tyrim aplinka, todl alis nekenia nuo prot nutekjimo ir netgi sugeba pritraukti aukto lygio mokslinink i kit ali. Lietuva garsja ekologika aplinka ir turtinga kultrine terpe, sukuriania palankias slygas gyventi ir dirbti.
SUMANI VISUOMEN esmins pokyi iniciatyvos: Veikli visuomen Bendrojo lavinimo sistem orientuoti krybikumo, pilietikumo ir lyderysts ugdym. Sukurti ir visose vietimo staigose diegti krybingumui, iekojimams ir tobuljimui atvir kompetencijos vertinimo ir sivertinimo sistem, koncentruot egzamin sistem pertvarkant subalansuot vairios mokymosi veiklos rezultat kaupimo ir pripainimo sistem, kuri fiksuoja vis gyvenim nuolat augani asmens patirt ir pripasta vis auktesn isilavinim keiiant vertinimo sistem. Visose mokyklose sukurti turting mokymosi aplink: gamtos moksl laboratorijas, men edukacijos priemones, sveikatingumo erdves ir kt. Ugdyti blaivi gyvensen kaip esmin veiklios visuomens prielaid. Telkti visuomens ir valdios institucij pastangas alkoholio, tabako ir narkotik vartojimo prevencijai ir kontrolei, didinti visuomens supratim apie alkoholizmo problem ir jos sprendimo bdus. Plsti bendruomeni savivald, pradedant nuo mokykl savivaldos, baigiant administracine reforma, suteikiania savivaldos teises seninijoms. Valstybs ir vietos valdia turi smoningai siekti perduoti visuomenei vis daugiau gali ir atsakomybs savarankikai veikti remiantis subsidiarumo principu. Stiprinti bendruomenes ir nevyriausybines organizacijas ir remti pilietines iniciatyvas. Solidari visuomen Sutvirtinti Lietuvos kultrin ir politin tapatyb, formuojant tiksling istorijos politik. Stiprinti piliei istorin savimon ir savigarb remiant tam skirt film gamyb, kitos vairialyps informacijos (multimedia) produktus, skatinti tapatybs svarstym vieojoje erdvje. Dabar dominuojanias pralaimjim ir neteki istorijas pakeisti skms istorijomis, irykinant

12

PROJEKTAS diskusijai

pozityvias istorines patirtis. Ianalizuoti nacionalines vietimo programas, atnaujinti vie tautini valstybini rengini repertuar ir simbolik. Utikrinti Lietuvos kultros paveldo isaugojim ir sklaid pasaulyje. Kurti gyvybing viej erdv per pilietikai atsakingos iniasklaidos skatinimo sistem. Visose ugdymo staigose gyvendinti iniasklaidos ratingum didinanias programas, ugdyti gebjim kritikai vertinti vieojoje erdvje pateikiam informacij, j analizuoti ir panaudoti. Telkti pasaulyje isibarsiusi lietuvi taut, stiprinti pasaulio lietuvi ryius su Lietuva. Vykdyti aktyvi usienio lietuvi sitraukimo Lietuvos gyvenim program, tvirtinani abipus partneryste ir pagarba grst bendradarbiavim ir kuriani paskatas pasaulio lietuviams ilaikyti ir puoselti tautin tapatum, stiprinti tarpusavio ryius ir j ryius su Lietuva. Nustatyti aikias vieosios politikos imigracijos srityje kryptis. Stiprinti eimos institucij, kuriant kompleksini paslaug eimai sistem. Sudaryti palankias slygas derinti eimos ir darbo sipareigojimus: padidinti vaik prieiros ikimokyklini staig prieinamum, ipltoti popamokinio uimtumo ir bendruomens centr veikla, sudaryti galimybes pasirinkti lankst darbo grafik. Mainti socialin atskirt, kuriant nacionalines skurdo mainimo programas. Besimokanti visuomen Sukurti veiksming mokymosi vis gyvenim sistem, efektyviai pritaikani informacini ryi technologij galimybes, utikrinani dinamikai visuomenei btin ini bei gdi gijim. Sukurti nacionalines vis besimokani asmen polinkius ir gabumus atskleidianias, talent atpainimo ir ugdymo, mokini, student ir dstytoj mobilumo sistemas. Remti gabi vaik akademin, krybin ir sporto neformalj ugdym sutelkti geriausius alies mokytojus, mokslo, kultros ir sporto ekspertus, pritraukti usienio specialistus. Lietuvos auktj mokykl studentams sudaryti slygas bent vien semestr studijuoti kit ali auktosiose mokyklose, ypa skatinti student mainus tarp iaurs ir Baltijos valstybi regiono ali. Sukurti palanki mokslo ir tyrim aplink, utikrinani Lietuvos patrauklum aukiausio lygio mokslininkams ir tyrjams. Sukurti turting kultrin terp, investuojant viej kultros institucij pltr ir j integracij, skatinant visuomens dalyvavim kultros procesuose. Ugdyti visuomens ekologin savimon ir atsaking poir pltr.

13

PROJEKTAS diskusijai

SUMANI EKONOMIKA
Ekonomika bus sumani, jei tinkamai pasinaudosime smoningos visuomens kuriamomis galimybmis. Tam mes turime sukurti verslui palanki aplink, pirmiausia kryptingai alinti perteklinius biurokratinius apribojimus verslui. Ypatingai svarbu tai daryti kuo greiiau, nes kai kurie darbai smarkiai vluoja ar apskritai nra ubaigti dar nuo reform pradios laik. Eklektikos, sudtingos ir neskaidrios teritorij planavimo, verslo kontrols ir kitokios reguliavimo taisykls ilieka esminiu ekonomins pltros trukdiu. Reikalinga atsisakyti yding verslo netoleruojani ir klaid galimybs nepripastani nuostat. Didel dmes reikia skirti verslumo skatinimui ir remti versl jo krimosi stadijoje. Kiekvienas verslus pilietis turi turti galimyb pradti versl ir j skmingai vystyti, bti mobils darbo ir mokslo rinkoje. Tik tuomet didesn dalis verts bus sukuriama iniomis ir kryba grstose monse, kuriose didioji dalis darbuotoj dirbs intelektuali, inovatyvi ir didels pridtins verts produkt bei paslaug krime. Siekiant, kad alies ekonomika bt konkurencinga, slygojanti vis piliei gerov ir skatinanti krybikum, negalime usidaryti nuo pasaulyje vykstani proces, bet privalome kryptingai bendradarbiaudami tarpusavyje juos integruotis.

Skm lydi jai pasirengusius!

Lietuva bdama skminga iaurs ir Baltijos valstybi regiono dalis, turi pasinaudoti ios situacijos teikiamomis galimybmis ir bti dinamika, ambicinga, investuotojams domi alis. Lietuvoje kuriasi vis daugiau stambi globali kompanij, kuriasi mokslo ir tyrim paslaug centrai. Toki kompanij veikimas Lietuvoje ne tik kuria gerai apmokamas darbo vietas ir stabdo prot nutekjim bei emigracij, bet ir atlieka ir labai svarb kaitos katalizatori vaidmen jos atnea Lietuv pasaulio tendencijas, modernias technologijas ir kelia naujus ikius vykdomai vieajai politikai vietimo ir inovacij politikai, verslo slygoms. Sumani ekonomika sudaryt galimybes maksimaliai pasinaudoti svarbiausiu Lietuvos itekliumi krybingais, inovatyviais, atsakingais, kompetentingais bei versliais monmis.

14

PROJEKTAS diskusijai

Kaip kursime sumani ekonomik?

Siekdami tokios sumanios ekonomikos vizijos gyvendinimo, privalome sutelkti pastangas ir gyvendinti pokyius svarbiausiomis ekonomikos vystymo kryptimis: Sukurta palankiausia verslui aplinka iaurs ir Baltijos valstybi regione Visuomen bei institucijos aikiai supranta verslo svarb aliai bei kiekvienam individui, adekvaiai vertina verslinink ir verslo moni vaidmen, pripasta ir skatina inovatyvias iniciatyvas, nepaisant to, kad jos susijusios su galima rizika. Institucin aplinka ir infrastruktra utikrina inovatyviai ir efektyviai veiklai reikalingus finansinius ir kitokius iteklius, organizacines, technines bei intelektualias paslaugas, skatina verslo pltr visuose jo raidos etapuose. Ivystyta diversifikuota, pasirinkimu ir konkurencija grindiama moderni esmin alies ekonomin infrastruktra. alyje dominuoja socialiai atsakingas verslas Verslo mons suvokia bei prisiima atsakomyb ne tik u savo veiklos skm, bet ir u indl bendruomens, regiono ar alies vystym. Socialiai atsakingo verslo pltr skatina ir visuomenje susiformavusi bendruomenikumo ir atsakomybs u savo veikl kultra. Ekonomikos pltra remiasi darnaus vystymosi principais, todl ji nesukelia neigiamo poveikio mus supaniai aplinkai. alies ekonomika yra integrali Ekonomika yra atvira vidaus ir iors konkurencijai, sugebanti atsakyti iors pokyius ir globalizacijos ikius. Ji lygiuojasi aukiausius globalios ekonomikos standartus, todl konkurencinga ne tik regione, bet ir pasaulio mastu. alies mons ir tyrimo organizacijos plaiai integruotos globali verts krimo grandini aukt pridedamj vert kurianias veiklas. Jos geba efektyviai pasinaudoti pasauliniais ini, idj, finansiniais bei kitais itekliais.

15

PROJEKTAS diskusijai

SUMANI EKONOMIKA esmins pokyi iniciatyvos: Verslo aplinka: Supaprastinti verslo aplink ir atsisakyti perteklinio, sudtingo ir neskaidraus reguliavimo verslum ir verslo pltr labiausiai ribojaniose srityse, kuriose politik retorika jau seniai prasilenkia su realybe, o visuomen pasigenda konkrei pozityvi darb. Sukurti atvir, skaidri ir racionali institucin verslo aplink. Formuoti pozityvi viej nuomon apie versl ir verslum. Utikrinti reikiam intelektini ir finansini itekli prieinamum, j form vairov. Formuoti palanki atvirai konkurencijai verslo reglamentavimo sistem. Aktyviai dalyvauti kuriant laisv paslaug rink iaurs ir Baltijos valstybi regione. Kurti paprast, skaidri ir prognozuojam mokesi sistem, kuri skatint aukt pridtin vert sukuriani darbo viet krim. Kurti moderniausias informacines technologijas ir skaitmenin infrastruktr. Utikrinti gyventoj judumo poreik, sukuriant efektyvi integruoto vieojo susisiekimo sistem, kokybik ir moderni infrastruktr bei pltojant darnaus judumo iniciatyvas. Socialin verslo atsakomyb: Ugdyti verslo socialin atsakomyb ir bendruomenikum, tai suvokiant kaip iuolaikin verslo praktik. Ugdyti gamtai draugik verslo kultr. Ekonomikos integralumas: Skatinti moni ir organizacij integravimsi globalias verslo sistemas. Mokslo ir tyrim institucij finansavim prioritetikai orientuoti rinkai aktuali inovacij krim. Didinti verslo integracij tarptautini verts krimo grandini aukt pridedamj vert kurianias dalis. Kurti slygas verslo, vietimo, mokslo ir kultros integracijai; sukurti palankias slygas krybini ir kultrini industrij pltrai alyje. Didinti moni ir organizacij gebjim naudotis pasaulini ini tinkl teikiamomis galimybmis. Dti viskas pastangas pritraukti globali kompanij investicijas Lietuv.

16

PROJEKTAS diskusijai

SUMANUS VALDYMAS
Vieojo sektoriaus poiris visuomens jam keliamus tikslus ir bdai kaip j yra siekiama yra labai svarbus paangos veiksnys. Be atviro, kompetentingo, rezultatyvaus ir skatinanio dalyvauti tvarkant vieuosius reikalus valdymo alies paangos greitai nepasieksime. Paang skatinti tik pelniusi ms pasitikjim valdia. O tam, kad pasitiktume, vieasis valdymas turi dar spariau keistis ir tapti rezultatyvus bei galinantis veikti. Turi bti ne tik utikrinamas pamatini saugumo, mogikojo orumo poreiki patenkinimas, bet ir teikiamos mums reikalingos bei kokybikos paslaugos. Valdios institucijos turi gebti veikti strategikai ir kryptingai, pagrindin dmes sutelkiant svarbiausius prioritetus. Mums visiems turi rpti kas yra sukuriama ileidus pinigus, todl valdymas turi bti orientuotas rezultatus. gaudami pasitikjim valdymo procesais ir priimt Valdymas telkiantis sprendim teisingumu, turime ir patys aktyviai sitraukti j primim bei lyderystei! gyvendinim, todl vieasis valdymas turi bti ne tik skaidrus, bet ir atviras dalyvauti. Pokyiai vieajame valdyme, nauji santykiai tarp visuomens ir jai atstovaujani institucij turi slygoti pagarb valdios institucij poir pilieius bei supratim, kad tarnaujama mogui ir visuomens gerovei. Tai pads kurti visuomens pasitikjim valstybe bei skatins aktyv dalyvavim sprendiant aktualius visuomeninio gyvenimo klausimus.

Kaip kursime suman valdym?

Siekdami tokio sumanaus valdymo vizijos gyvendinimo, privalome sutelkti pastangas ir gyvendinti pokyius svarbiausiomis valdios krimo kryptimis: Strategikai pajgi valdia Valdios institucijos yra kompetentingos ir orientuotos rezultatus. Vieajame valdyme yra reikiami gebjimai formuoti ir gyvendinti strategijas, nuolat stebimos pasaulins tendencijos, krybikai pritaikoma geriausia patirtis. Kartu su visuomene ir socialiniais partneriais, vertinus turimus iteklius, nustatomi aiks veiklos prioritetai. Vieasis valdymas yra orientuotas veiklos rezultatus, vykdoma veikla grindiama i visuomens kylaniais poreikiais. Pasiekti rezultatai yra matuojami,

17

PROJEKTAS diskusijai

analizuojami, vertinami, veiklos informacija naudojama ne tik atsiskaityti, bet ir nuolat tobulinti vykdom veikl. Valdymo kultra paremta bendradarbiavimo ir konsensuso principais, sutelkiamas ne tik individualus bet ir bendras dmesys visuomens problem sprendim. Atviras ir galinantis valdymas Valdios institucijos yra atskaitingos visuomenei, turima vieoji informacija pateikiama suprantamai bei aikiai. Sprendimai priimami skaidriai ne tik vieinant ir konsultuojantis, bet ir traukiant pilieius bei kitus vieosios politikos dalyvius sprendim primimo procesus. galinamos veikti ir sudaromos slygos lyderystei ariausiai mogaus esanioms ir geriausiai situacij inanioms bendruomenms ir nevyriausybinms organizacijoms. Bendruomens nariai ino savo teises ir atsakomyb, turi ini ir gebjim realizuoti ir atstovauti savo interesus bei dalyvauti sprendim primime. Vieas paslaugas teikia ne tik valdios institucijos, bet ir nevyriausybins organizacijos, bendruomens ar verslo mons atsivelgiant keliamus paslaugos tikslus, kokybs reikalavimus. Vieajame valdyme sudaromos galimybs tokiems paslaug tiekjams jaustis ir veikti valdios galintais, o vieasis sektorius teikia tik tas paslaugas, kuri negali teikti nevyriausybins organizacijos, bendruomens ir verslo mons. Visuomens poreikius atliepiantis valdymas Viesias paslaugas visuomenei teikiantis vieasis sektorius utikrina aukt paslaug kokyb ir patenkina paslaug vartotoj poreikius. Teikiamos bendru susitarimu pagrstos kokybikos ir visuomenei aktualios vieosios paslaugos. Paslaug kokyb yra reguliariai vertinama, paslaug vartotojai plaiai traukiami j tobulinimo procesus. Viej paslaug teikimo apimtis atitinka visuomens lkesius. Vieosios paslaugos yra auktos kokybs ir lengvai prieinamos visiems Lietuvos monms jiems patogiu bdu, reaguojant technologini galimybi pokyius.

SUMANUS VALDYMAS esmins pokyi iniciatyvos:

Strategikai pajgi valdia Ugdyti lyderysts ir vadovavimo kompetencijas centrins ir vietins valdios institucijose bei bendruomense. Utikrinti, kad strateginiai sprendimai bt priimami bendradarbiaujant ir siekiant plataus sutarimo, bei plaiai konsultuojantis su socialiniais ekonominiais partneriais.

18

PROJEKTAS diskusijai

diegti visus mogikj itekli valdymo aspektus apimant kompetencij valdymo model, kuris leist sutelkti ir nukreipti reikalingas darbuotoj kompetencijas skmingam institucijos tiksl pasiekimui ir veiklos prioritet gyvendinimui. Pasiekti, kad valstybs tarnyba bt ribotos apimties, lanksti, profesionali ir orientuota rezultatus. Siekti, kad visiems vieojo sektoriaus darbuotojams, tenkinantiems viej interes, bt taikomi vienodi veiklos ir valdymo standartai. Optimizuoti institucij veiklos apimtis, perirint vykdomas funkcijas ir atsisakant netikslingos ar perteklins veiklos. Diegti rodymais pagrsto valdymo kultr, strategikai valdyti kompetencijas reikalingas veiklos tobulinimui ir stiprinti analitinius gebjimus. Utikrinti, kad valdymo sprendimai bt priimami remiantis rodymais pagrsta informacija. Vieajame valdyme plaiai gyvendinti verts u pinigus iniciatyv, optimizuojant vykdomas veiklas (pvz., atitinkam bendrj funkcij centralizavimas, geresnis turto valdymas) ir viej paslaug teikim pasirinktomis kryptimis (pvz., daugiau ir kokybikesni paslaug su tais paiais itekliais arba maiau itekli tam paiam ar net auktesniam paslaug lygiui). Atviras ir galinantis valdymas Sudaryti realias galimybes viesias paslaugas teikti ne tik valdios institucijoms, bet ir bendruomenms, nevyriausybinms organizacijoms ir privaiam sektoriui. Sukurti mechanizmus kaip pilieius ir kitas suinteresuotas grupes traukti visuomens poreiki nustatym ir utikrinti j dalyvavim visuose sprendim primimo lygmenyse konstruktyvaus dialogo forma. Siekiant skaidrumo ir didesns atskaitomybs, informacij apie viesias ilaidas skirtinguose valdios lygmenyse skelbti centralizuotai. Valdios institucijos informacij turi skelbti aikia bei plaiajai visuomenei suprantama forma. Atliepianti visuomens poreikius valdia Plaiai traukti pilieius paslaug teikimo bdo nustatym ir tobulinimo procesus, nuolat atlikti piliei pasitenkinimo teikiamomis paslaugomis vertinimus, pasiekti abipus susitarim dl paslaug teikimo standart ir apimi. Savivaldos lygmenyje skatinti susitarimus su vietos bendruomene dl paslaug teikimo apimties ir kokybs standart (angl. Citizens Charters). Viesias paslaugas teikti vadovaujantis subsidiarumo ir vieno langelio principais, utikrinant, kad jos bt teikiamos ariausiai vartotoj esaniose institucijose, jiems priimtiniausiu bdu. Efektyviam paslaug teikimui utikrinti panaudoti naujausias technologijas, viesias paslaugas teikti ir elektroninje erdvje. Didinti vieojo valdymo atskaitomyb ir orientacij rezultatus, valdios institucij motyvacij susiejant su teikiam paslaug kokybe ir vartotoj pasitenkinimu teikiamomis paslaugomis.

19

PROJEKTAS diskusijai

1 PRIEDAS. ESAMOS SITUACIJOS APVALGOS SANTRAUKA Sumani visuomen 1. Visuomens gebjim prisitaikyti prie vykstani pokyi, juos panaudoti gerovei kurti ir konkurenciniams pranaumams irykinti daugiausia lemia jos atvirumas ir krybingumas. Nepakankam visuomens atvirumo lyg parodo globalizacijos indeksas, pagal kur Lietuva uima tik 26 viet Europos Sjungoje.1 iuo indeksu vertinama alies ekonomin, politin ir socialin globalizacija. Socialin ms alies globalizacija vertinama prasiausiai, palyginti su kitomis Europos Sjungos alimis. Vertinant bendr visuomens krybingumo lyg, atliekami atskiri krybingumo vertinimo tyrimai. Mastrichto universiteto atlikto tyrimo duomenimis, Lietuva pagal krybikumo rodikl uima 17 viet Europos Sjungoje, o krybingumo klimato palankumas vertintas dar blogiau uimame tik 24 viet. ie duomenys byloja, kad visuomenje nra sudaromos tinkamos slygos krybingumui ugdyti ir pasireikti. 2. Vienas i svarbiausi veiksni, lemiani visuomens vystymosi procesus, yra gerai ivystyta ir skmingai funkcionuojanti mokymosi vis gyvenim sistema. Pagal asmen dalyvavim mokymosi ir kvalifikacijos tobulinimo procesuose uimame tik 22 viet ES, kas aikiai parodo poreik sistemingai kurti mokymosi vis gyvenim sistem. Asmens krybingumo ir pilietikumo ugdymui ypa svarbus individualus asmens gebjim ugdymas. iuo metu vietimo sistema yra nelanksti, per maai dmesio skiriama kritinio mstymo gebjim stiprinimui, nepakankamai mokoma kurti idjas ir jas gyvendinti praktikoje. Danai mokymo programos nukreiptos atkartojim, jos neskatina mstyti, analizuoti ir kurti. Vis dlto paymtina, kad Lietuvoje 30 34 met amiaus gyventoj, baigusi auktj ar jam prilygint moksl, skaiius yra auktas ir gerokai lenkia Europos Sjungos vidurk. Visa tai atspindi visuomens teigiam poir ini ir auktojo mokslo siekim. 3. Auktesnij gebjim ugdymas yra ypa svarbus alies gerovs krimo ir paangos veiksnys. Auktesnieji gebjimai tiesiogiai lemia krybingum ir inovatyvum, o ie yra pagrindins sumanios ekonomikos pltros slygos. Ekonominio bendradarbiavimo ir pltros organizacijos atliekamas tarptautinis penkiolikmei tyrimas vertina penkiolikmei mokini skaitymo gebjimus, matematin ir gamtamokslin ratingum.2 2009 metais atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvos mokini gebjimai stipriai atsilieka nuo tirt ali vidurkio. Kadangi emiausi pasiekim lygmen pasiekia dauguma moksleivi, Lietuva priskiriama aukto socialinio teisingumo grupei. Taiau problemos matomos analizuojant aukiausi pasiekim lygmen pasiekiani asmen skaii. Pagal skaitymo gebjim rezultatus aukiausi lygmen pasiekia tik 0,1 proc. mokini (vidurkis 0,8 proc.), pagal gamtamokslinio ratingumo rezultatus tik 0,4 proc. (vidurkis 1,1, proc.), pagal matematin ratingum 1,3 proc. (vidurkis 3,1 proc.). Tokia situacija rodo, kad per maai dmesio skiriama individualiam mokymui, kuris ne tik leist gyti bazines inias, bet ir sudaryt geresnes slygas siekti auktesnij gebjim.

1 2

Axel Dreher, KOF Index of Globalisation Zurich, 2010. < http://globalization.kof.ethz.ch > [irta 2010 10 31]. vietimo ir mokslo ministerija, Tarptautinio penkiolikmei tyrimo OECD PISA 2009 met ataskaita, 2010. <http://www.nec.lt/failai/1810_PISA_Rezultatai.pdf> [irta 2010 10 31].

20

PROJEKTAS

4. Asmens krybingumui ugdyti svarbi ne tik mokymo program kokyb, bet ir j supanti fizin aplinka.3 vietimo staigose reikia sukurti krybingumui palanki aplink, kur galimybi mokyti neribot menka materialin baz. Paymtina, kad praktini gdi tobulinimo baz yra ypa svarbi auktesnij gebjim ugdymui. vietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, 2010 metais tik 0,002 proc. mokykl turjo gamtamokslines laboratorijas. Be to, Lietuvos mokyklos, palyginti su OECD ali vidurkiu, ypa prastai aprpintos garso ir vaizdo itekliais bei mokymui skirta kompiuteri programine ranga.4 5. Krybingos ir atsakingos asmenybs formavimuisi ypating reikm turi eimos aplinka. iuo metu Lietuvoje vaikai jauiasi nelaimingiausi Europoje.5 Daug vaik auga socialins rizikos eimose 2009 met duomenimis, tokiose eimose augo 24 222 vaikai (tai sudaro 3,7 proc. vis vaik).6 eimose, auginaniose vaikus, daugiau nei tredalis ilaid skiriama maistui ir grimams, o vietimui, poilsiui ir kultrai vidutinikai skiriama 38,7 lito, arba 5,7 proc. vis eimos kio vartojimo ilaid (atskirai vietimui skiriama tik 0,9 proc.).7 eimos aplinkos problemas atspindi ir tv uimtumo didjimas, kart solidarumo majimas, ema tarpusavio santyki kultra, kuri rodo gausjantys eiminiai konfliktai. Visa tai lemia poreik visuomenje sukurti tokias slygas, kurios leist vystytis darniai eimai, galiniai daug daugiau dmesio skirti asmenybs ugdymui. 6. alies paangos krimo procese ypa svarbus visuomens veiklumas, pasireikiantis per visuomens savivaldum ir pilietin aktyvum. iuos elementus geriausiai atskleidia ir vertina Lietuvos visuomens pilietins galios indeksas.8 Indekso apskaiiavimo tyrimo rezultatai rodo, kad per 4 paskutinius metus visuomens pilietin galia nors ir neymiai, bet tendencingai augo. Taiau ji tebra nepakankama, o alies gyventoj pilietinis pajgumas menkas. Lietuvos visuomens pilietins galios 2010 met indeksas yra tik 35,5 balo i 100 galim. 7. Veiklios visuomens formavimuisi didel tak turi dalyvavimas bendruomens gyvenime. 2010 metais vietos bendruomeni veikloje dalyvavo 34 proc. visuomens nari, o visuomenini organizacij ar judjim veikloje tik 11 proc.9 Atkreiptinas dmesys, kad vietos bendruomeni veikloje dalyvauja maesn dalis jaunimo (2010 metais joje dalyvavo 26 proc. jaunuoli). Jaunimo visuomeninio aktyvumo problem atspindi ir atlikti 1624 met asmen visuomeninio aktyvumo tyrimai. 2009 metais atlikto tyrimo duomenimis, tik 45 proc. tiriamojo amiaus jaunuoli yra aktyvs, t. y. dalyvauja bent vienoje organizacijoje ar savivaldos institucij veikloje.10

vietimo ir mokslo ministerija, Krybikumo (ne)ugdymas mokykloje, 2009. <http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/pr_analize/kurybiskumo%20ugdymas.pdf > [irta 2010 10 31]. 4 vietimo ir mokslo ministerija, Tarptautinio penkiolikmei tyrimo OECD PISA 2009 met ataskaita, 2010. <http://www.nec.lt/failai/1810_PISA_Rezultatai.pdf> [irta 2010 10 31]. 5 Unicef. 6 Statistikos departamentas, Statistins informacijos apie vaikus rodikliai, 2010. <http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=1878> [irta 2010 10 31]. 7 Statistikos departamentas, Gyventojai ir socialin statistika, 2008. 8 Pilietins visuomens institutas, Lietuvos visuomens pilietins galios indeksas, 2010. <http://www.civitas.lt/lt/?pid=74&id=78> [irta 2010 10 31]. 9 Pilietins visuomens institutas, Lietuvos visuomens pilietins galios indeksas, 2010. <http://www.civitas.lt/lt/?pid=74&id=78> [irta 2010 10 31]. 10 vietimo ir mokslo ministerija, Visuomenikai aktyvs 1624 met asmenys, Vilnius, 2009. <http://www.smm.lt/svietimo_bukle/tyrimai_sb.htm> [irta 2010 10 31].

21

PROJEKTAS

8. Vieoji ir kultrin erdv gali daryti didel postm visuomens vystymosi procesams ir ypa krybingumo ugdymui. Vis dlto vieojoje erdvje vyraujanios nuostatos nra tam palankios nepakanka atvirumo ir tolerancijos kitokiam poiriui ir nestandartiniam mstymui, pagarbos kurianiam asmeniui, iniasklaidoje vyrauja negatyvizmas, trksta analitikumo. Visuomenje kaip svarbiausios vertybs iskiriamos mogaus teiss, pagarba mogaus gyvenimui ir taika, tuo tarpu tolerancijai, solidarumui ir savirealizacijai suteikiama daug maesn reikm kaip svarbias vertybes nurod maiau nei 16 proc. Lietuvos gyventoj.11 Be to, paymtina, kad didel visuomens dalis nedalyvauja jokioje krybinje meninje veikloje net 56 proc. visuomens nari nedalyvauja jokioje su kultra susijusioje veikloje, o Europos Sjungos vidurkis yra 38 proc. 12 Dalyvavimo kultriniame gyvenime problemas rodo ir nam ki ilaid kultrai dydis. Europos Sjungoje (be naujj valstybi nari) nam ki ilaidos kultrai vidutinikai sudaro 4,5 proc., tuo tarpu Lietuvoje 2,7 proc. vis ilaid.13 Atkreiptinas dmesys, kad Skandinavijos alys ileidia dvigubai daugiau, pvz., ilaidos kultrai Danijoje siekia 5,8 proc., vedijoje 5,6 proc., Suomijoje 5,1 proc. 9. Visuomens solidarumui sustiprinti labai svarbus yra kultrins ir politins tapatybs veiksnys. Visuomens dalis, kuri labai didiuotsi Lietuvos pilietybe, yra ypa maa. alies pilietybe labai didiuojasi tik 23 proc. visuomens, tuo tarpu Europos Sjungos vidurkis 46 proc.14 ie duomenys atspindi poreik sprsti tapatybs tvirtinimo visuomenje klausimus. Siekiant paskatinti visuomens pokyius, reikalingus vizijai gyvendinti, taip pat labai svarbi visuomens nari tarpusavio bendryst. Stipr visuomens tarpusavio ry geriausiai gali atspindti vis visuomens nari sitraukimo viej gyvenim lygis. Vis dlto pasaulio lietuviai, gyvenantys usienio valstybse, nepakankamai aktyviai dalyvauja Lietuvos vieajame gyvenime. Atsivelgiant didel usienyje gyvenani lietuvi dal ir emigracijos procesus, btina sukurti palankias slygas ivykusiems asmenims dalyvauti ne tik politiniame ar socialiniame alies gyvenime, bet ir ekonominiuose procesuose. Kita vertus, labai svarbu alies gyvenim traukti ne tik pasaulio lietuvius, bet ir usienio valstybi pilieius, norinius prisidti prie Lietuvos interes gyvendinimo. Sumani ekonomika 10. Siekiant konkuruoti pasaulyje ir kurti didel pridtin vert, ypa svarbu, kad ekonomika gebt prisitaikyti prie pasaulini proces ir bt panaudojamas visuomens krybingumo potencialas. Lietuvos ekonomika pasiymi atvirumu kitoms rinkoms pagal integracijos tarptautines rinkas laipsn (tiesiogini usienio investicij al ir i alies vert procentais nuo BVP) ms integracijos intensyvumas vertinamas 2,3 proc., o Europos Sjungos vidurkis 2,2 proc.15 Turime nemaai privalum, reikaling inovatyvumui pltoti pirmaujame pagal plaiajuosio interneto kokyb, turime tankiausi Europos Sjungoje viej interneto prieigos

11

Eurobarometer,Values of europeans, 2008. <http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/eb/eb69/eb69_values_en.pdf> [irta 2010 10 31]. 12 Eurobarometer, European cultural values, Involvement in artistic activities, 2007. <http://ec.europa.eu/culture/pdf/doc958_en.pdf> [irta 2010 10 31]. 13 Eurostat, Cultural statistics, Average annual cultural expenditure per household. <http://epp.eurostat.ec.europa.eu/portal/page/portal/culture/documents/AVERAGE_ANNUAL_CULTURAL_EXPEN DITURE_PER_HOUSEHOLD.pdf> [irta 2010 10 31]. 14 Europos vertybi tyrimas, 2008 m. 15 Eurostat, Globalisation Indicators, 2010, <http://epp.eurostat.ec.europa.eu/portal/page/portal/globalisation/indicators> [irta 2010 10 31].

22

PROJEKTAS

tak tinkl. Lietuva ilaiko pirmaujanias pozicijas Europoje pagal viesolaidinio ryio naudojim. FTTH Council Europe duomenimis, nuolat pleiant viesolaidio tinklo linijas ir spariai augant vartotoj skaiiui, Lietuva tebra reitingo virnje ir lenkia tokias viesolaidinio ryio nam ki rinkas kaip vedijos ir Norvegijos. Europos Sjungoje taip pat esame lyderiai ir pagal 2 usienio kalb mokjim. Taiau alies bendrai ekonomikai stinga krybingumo pagal sumin inovatyvumo indeks uimame tik 25 viet Europos Sjungoje (Danija, Suomija ir vedija yra inovacij lyders).16 Taigi, siekdami gauti didesn konkurencin pranaum, turime inaudoti ekonomikos atvirum, j dar labiau padidinti ir ypating reikm skirti krybinio potencialo didinimui. Be to, nors formals rodikliai ir strateginiai dokumentai rodo nema Lietuvos ekonomikos atvirum, kasdienje veikloje tiek steigiant versl apskritai (einant rink naujiems aidjams), tiek ir Lietuv atvykstant investuotojams, atveant prekes ir paslaugas susiduriama su vairiais apribojimais, daniausiai biurokratinmis procedromis ir netarifinmis prekybos klitimis, kurios maina ekonomikos lankstum, konkurencingumo didjim bei krybinio potencialo panaudojim. Lietuvos pozicija dl Europos Sjungos iors prekybos politikos priemoni danai yra artimesn protekcionistinei Piet Europos ali nei iaurs valstybi pozicijai, o tai taip pat rodo, jog deklaruojamas ekonominis atvirumas danai tra nuo konkrei praktini sprendim nutolusios retorikos iraika. io atotrkio mainimas, be kurio sunku tiktis didesni inovacij ir konkurencingumo, yra vienas i svarbiausi ne tik ilgalaiks strategijos, bet ir kasdiens veiklos udavini. Biurokratini klii steigti versl, pradti veikl, investuoti ir silyti paslaugas mainimas yra neatidliotinas prioritetas, kuriam valstybs institucijos privalo skirti dmes jau dabar ir aikiai parodyti, jog ia galima pasiekti rezultat. 11. alies ekonomikos bkl ir pagrindinius j lemianius veiksnius atspindi Pasaulio ekonomikos forumo kasmet atliekamas pasaulio ali konkurencingumo tyrimas ir apskaiiuojamas bendrasis konkurencingumo indeksas.17 Lietuvos situacija palankiai vertinama tokiose srityse kaip auktasis mokslas ir profesinis mokymas, infrastruktra, technologin parengtis. Taiau tokie rodikliai kaip bendra mokslo kokyb, vadov rengimo kokyb ir darbuotoj mokymas nra vertinami gerai. Situacija srityse, kurios atspindi, kaip sugebame pasinaudoti turimais privalumais, irgi nra gera paslaug ir preki rinkos veiksmingumas, finans rinkos pltra, rinkos dydis vertinami prastai. Atskir rodikli reikmi mintose srityse analiz parod, kad tam taip pat turi takos veiksniai, susij su verslo aplinka. 12. Palanki verslui aplinka yra vienas i esmini veiksni, lemiani sumanios ekonomikos, kuri bt grindiama iniomis ir verslumu, pltr. Viena i svarbiausi palankios verslo aplinkos slyg yra maa valstybs reguliavimo nata. Reguliavimo nata daniausiai pasireikia pertekliniu reglamentavimu, kuris sudaro klitis pradti ar pltoti versl, reaguoti aplinkos pokyius, keisti verslo kryptis ir pan. Pagal valstybs reguliavimo natos rodikl Lietuva uima tik 20 viet Europos Sjungoje, tuo tarpu pirmos trys Europos Sjungos alys yra Estija, Suomija ir vedija.18 13. Verslo aplinkai taip pat svarbios slygos, turinios takos finansiniams srautams: viena vertus, tai verslo finansavimo prieinamumas, kita vertus, mokestin aplinka. i verslo aplinkos slyg

16

European Commission, Innovation Union Scoreboard, 2010, <http://www.proinno-europe.eu/innometrics/page/innovation-union-scoreboard-2010> [irta 2010 10 31]. 17 Pasaulio ekonomikos forumas, Globalaus konkurencingumo ataskaita 20102011, <http://www.weforum.org/issues/global-competitiveness> [irta 2010 10 31]. 18 Ten pat.

23

PROJEKTAS

tinkamum rodo konkurencingumo indekso dalys, susijusios su apmokestinimo aprptimi ir finansinmis paslaugomis. Pagal apmokestinimo aprpties ir efektyvumo rodikl uimame 22 viet Europos Sjungoje (Estija pagal rodikl uima 2 viet). Pagal finansini paslaug naudingum ir finansini altini vairumo kriterij uimame 22 viet Europos Sjungoje, o pagal j perkamum 19 viet. Pagal iuos parametrus pirmaujanias pozicijas Europos Sjungoje uima Skandinavijos alys, be j, taip pat reikt iskirti ir Didij Britanij, kuri atitinkamai uima 2 ir 3 vietas.19 14. Ekonomikos pltrai didel tak turi kryptingas verslo, mokslo, valdios institucij bendradarbiavimas alies viduje siekiant bendr tiksl. Ekonomikos konkurencingumui pasaulio mastu ypa svarbu ne tik efektyviai pasinaudoti turimais alies itekliais, bet ir integruotis pasaulines verts krimo grandines. iuos tiek vidinio, tiek ir pasaulinio integralumo aspektus taip pat atskleidia konkurencingumo indeksas. Pagal universitet ir verslo bendradarbiavimo rodikl uimame 14 viet Europos Sjungoje, o pagal sitraukimo pasaulin verts krimo grandin rodikl 16 viet.20 2009 metais didiausi mokslini tyrim ir eksperimentins pltros (toliau MTEP) ilaid dal pagal finansavimo altinius sudar valdios los 54 proc., verslo moni los 21 proc., usienio los 13,1 proc., auktojo mokslo ir ne pelno institucij los 11,9 proc. Valdios ir auktojo mokslo sektoriuose ilaid MTEP lygis Lietuvoje (2009 metais 0,64 proc. BVP) atitinka Europos Sjungos ali vidurk, taiau ilaid MTEP verslo sektoriuje lygis ilieka emas (2009 metais 0,2 proc. BVP). Nepakankamos investicijos, ypa privataus sektoriaus, mokslinius tyrimus ir eksperimentin pltr yra labai svarbus veiksnys, lemiantis santykinai em inovatyvumo lyg. Taigi alies ekonomikos integralumo lygis parodo, kad esame Europos Sjungos vidutiniokai, todl turime glaudiau bendradarbiauti tarpusavyje ir stipriau sitraukti pasaulinius verts krimo procesus. 15. Darniai alies pltrai svarbi reikm turi net tik visuomens, bet ir ekonomikos atsakingumas, kai verslas prisiima socialin atsakomyb ir u bendruomens ar alies raidos procesus. Lietuvoje verslo socialin atsakomyb nra prastas reikinys, ji daugiau pasireikia per pavienes atskir organizacij iniciatyvas, pvz., eimos tarpusavio santyki stiprinimo, vaik ir jaunimo socialini problem sprendimo, gabi ir talenting vaik ugdymo srityse. Sumanus valdymas 16. Krybingumas, atvirumas ir atsakomyb yra ne tik vertybins nuostatos, kuriomis turi bti vadovaujamasi priimant strateginius sprendimus vieojoje politikoje, pats valdymas turi bti krybingas, atviras ir atsakingas. Pasaulio banko usakymu apskaiiuoto valdios efektyvumo rodiklio, kuriuo matuojama vieosios politikos, viej paslaug ir valstybs tarnybos kokyb, duomenimis, Lietuva nra vertinama gerai uimame 21 viet Europos Sjungoje (pirmaujanios alys Danija, Suomija ir vedija).21 ie aspektai ir ypa viej paslaug kokyb yra vieni svarbiausi atsakingos valdios veiksni. Tai, kaip atsakingai dirba valdios institucijos, atspindi ir gyventoj pasitikjimo alies institucijomis lygis. 2010 metais valstybs ir savivaldybs institucijomis ir staigomis pasitikjo 46 proc. gyventoj. ie duomenys rodo, kad valdia turi bti atsakingesn ir kryptingai gerinti savo teikiam paslaug kokyb.

19 20

Ten pat. Ten pat. 21 World Bank, The Worldwide Governance Indicators Project, <http://info.worldbank.org/governance/wgi/index.asp> [irta 2010 10 31].

24

PROJEKTAS

17. Spariai keiiantis aplinkai ir augant visuomens savivaldumui, turi keistis ir valdymo modelis valdia turi tapti atvira ir bendradarbiauti su pilieiais. Turi keistis valdios vaidmuo pereinant nuo gyvendintojo prie organizatoriaus ir koordinatoriaus, vieosios paslaugos turi bti teikiamos kartu su pilieiais, privaiuoju sektoriumi, vietos bendruomenmis ir nevyriausybinmis organizacijomis. iandien valdia reguliuoja labai daug visuomeninio gyvenimo srii, todl daugelis piliei yra priprat tiktis, kad valdia u juos isprs visas problemas ir atsakys visus klausimus. Tik 33 proc. visuomens nari mano, kad valdia per daug kiasi j gyvenim, o tai vienas i emiausi rodikli Europos Sjungoje (dauguma Europos Sjungos piliei mano, kad valdia per daug reguliuoja, vidurkis 58 proc.).22 Tokia situacija turi keistis, kartu su visuomens branda valdia turi mainti savo intervencijos sritis ir sudaryti slygas pilieiams ir bendruomenms patiems sprsti, kaip veikti sunkumus, siekti savo keliam tiksl. Reikia perskirstyti valdios galias i valdios institucij monms ir bendruomenms, suteikti jiems galiojimus veikti kartu. 18. Vienas i svarbiausi aspekt, susijusi su visuomens dalyvavimu, yra realus piliei traukimas sprendim primimo procesus, neapsiribojant tik informavimu ir konsultavimu. Bendradarbiaujant su privaiu sektoriumi, labai svarbu traukti j viej paslaug teikim. iuo metu visuomens dalyvavimui vieajame valdymo procesuose skiriama nemaai dmesio pilieius traukti numatoma per geresnio reglamentavimo iniciatyvas, gyvendinami konkrets vieojo ir privataus sektori partnerysts bandomieji sveikatos apsaugos, vietimo, transporto, socialinio bsto, visuomens apsaugos ir vieosios tvarkos srii projektai. Taip pat parengta viej paslaug vartotoj pasitenkinimo teikiamomis paslaugomis vertinimo metodika, skatinamas nuolatinis vartotoj nuomons tyrimas, institucijoms savo strateginius veiklos planus rekomenduojama sitraukti paslaug vartotoj pasitenkinimo pokyius atspindinius kriterijus. Vis dlto tai daugiau atskiros iniciatyvos, o siekiant nuoseklaus atvirumo valdioje, reikia sistemini pokyi. 19. Vietos bendruomeni ir nevyriausybini organizacij dalyvavimas tvarkant vieuosius reikalus nra pakankamas. Tam yra nemaai prieasi bendruomenms ir nevyriausybinms organizacijoms trksta stabili finansavimo altini, j vairovs, neretai stinga ir gebjim, nra aiki bendradarbiavimo su valstybe mechanizm, palankios teisins aplinkos ir panaiai. Savivaldi vietos bendruomeni ir savarankik nevyriausybini organizacij pltrai labai svarbu suteikti galiojimus veikti ir sudaryti tinkamas slygas siekti ikelt tiksl. Todl nuoseklus viej paslaug teikimo funkcij perdavimas ioms organizacijoms yra vienas i esmini postmi valdymo pokyiams inicijuoti. Paymtina, kad iuo metu tik paviens savivaldybs traukia vietos bendruomenes ar nevyriausybines organizacijas viej paslaug teikim, dauguma bendruomenini organizacij pltoja tik kultrin veikl ir nesitraukia kit aktuali problem sprendim. 20. Vieajame valdyme svarbi valdymo kultros kaita pats valdymas turi bti paangus ir orientuotas rezultatus, o valdymo sprendimai turi bti priimami kryptingai, kuo platesniu sutarimu, pagrstai ir gyvendinami su kuo maesnmis snaudomis. Vieojo sektoriaus efektyvumo klausimui iuo metu skiriama labai daug dmesio atliekamos Vyriausybei atskaiting institucij valdymo efektyvumo analizs, ministerij kasmet praoma vertinti savo veikl, iskirti prioritetines valdymo

22

Eurobarometer, European Values Survey, 2008. <http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/eb/eb69/eb69_values_en.pdf> [irta 2010 10 31].

25

PROJEKTAS

efektyvumo didinimo kryptis ir panaiai. Taiau sisteminiams pokyiams svarbus verts u pinigus koncepcijos gyvendinimas visose veiklos srityse tiek teikiant paslaugas, tiek ir optimizuojant veikl. Valdios institucijos taip pat ypating dmes skiria rezultatus orientuoto valdymo klausimams tobulinamos veiklos stebsenos, program vertinimo ir funkcij analizs, poveikio vertinimo sistemos. Vis dlto didiausias ikis tebra informacijos apie pasiektus rezultatus (veiklos vykdym) naudojimas valdymo sprendimams priimti, t. y. valdymas turi bti grindiamas rodymais. 21. Svarbiausi viej paslaug, toki kaip sveikatos apsauga, vietimas ar socialin apsauga, kokyb atskiruose tyrimuose ar indeksuose vertinama nelabai palankiai. Pastaruoju metu politinje darbotvarkje i paslaug struktrinms reformoms skiriama nemaai dmesio. Vis dlto svarbu paymti, kad valdios gebjimas plaiai teikti paslaugas ir utikrinti aukt j kokyb tiesiogiai priklauso nuo valdios ilaid dydio. 2008 metais valdios ilaidos sudar 37,4 proc. BVP (Europos Sjungos vidurkis 46,9 proc., maesns ilaidos buvo tik Slovakijoje ir Liuksemburge). Kadangi Lietuvos valdios ilaidos yra slygikai maos ir ribotos, btina jas diferencijuoti, t. y. vertinti teikiam paslaug atitikt visuomens poreikiams ir optimizuoti j apimt, rasti sutarim dl prioritetini paslaug, j perkamumo ir kokybs. 22. Prast viej paslaug kokyb taip pat takoja nepakankama orientacija paslaug vartotojus ir menkas j traukimas teikiam paslaug tobulinimo procesus. Orientacijos vartotojus trkum parodo 2010 metais atliktos vieojo administravimo institucij apklausos dl kokybs vadybos metod taikymo duomenys.23 Apklausos duomenimis net 55 proc. apklaust institucij nevykd joki paslaug vartotoj apklaus dl paslaug kokybs, o 24 proc. institucij net neplanuoja j atlikti artimiausiu metu. i problem taip pat iliustruoja gyventoj apklausos apie valstybs ir savivaldybes staigas rezultatai.24 2010 metais tik 10 proc. apklaust besikreipusi institucijas respondent buvo paprayta vertinti teikiamas paslaugas kai tuo tarpu net 90 proc. apklaustj niekas neklaus apie pasitenkinim aptarnavimo kokybe. 23. Lietuvos valstybs tarnyba vis dar per daug orientuota veiklos procesus ir teisin j reglamentavim. iandienos valstybs tarnybai, ypa vadovaujaniai valstybs tarnybos daliai, bdingas sektorinis ir gana siauras poiris valstybs valdym sunku perengti konkretaus sektoriaus barjer ir utikrinti vienos Vyriausybs princip. Dabartin sistema nesudaro pakankamai galimybi vadovaujani tarnautoj lyderiavimo-vadovavimo kompetencijai ir profesionalumui ugdyti. Atsivelgiant iuos aspektus, galima pagrstai teigti, kad, siekiant veiksmingai ir lanksiai reaguoti sparius globalios aplinkos pasikeitimus ir ekonomikos ikius, Lietuvos valstybs tarnybai btini sisteminiai ir neatidliotini pokyiai. Remiantis atlikta sumanios visuomens, sumanios ekonomikos ir sumanaus valdymo apvalga, galima teigti, kad, siekiant skmingos visuomens kaitos, labai svarbu inicijuoti pokyius pagrindinje aplinkoje, kurioje ugdoma asmenyb eimoje, vietimo sistemoje, bendruomenje, vieojoje ir kultrinje erdvje. Taip pat labai svarbs susitelkimo ir bendradarbiavimo, savs suvokimo tapatumo ir tarpusavio bendrysts aspektai, rodantys asmens santyk su kitais

23

Vidaus reikal ministerija, 2011, Kokybs vadybos metod taikymo Lietuvos vieojo administravimo institucijose/staigose stebsenos tyrimas. 24 Vidaus reikal ministerija, Lietuvos gyventoj apklausa apie pasitikjim valstybs ir savivaldybi institucijomis ir stagomis, <http://www.vakokybe.lt/index.php?id=307> [irta 2010 10 31].

26

PROJEKTAS

asmenimis ir paios visuomens ryius. Ugdant sumani visuomen, turi keistis ir ekonomika. Pagrindins ekonomikos pltros kryptys turi bti susijusios su verslo aplinkos pokyiais ir integralumo bei socialins atsakomybs klausimais. Tik tuomet ekonomika gebs pasinaudoti visuomens krybingumu ir jo pagrindu kurti didel pridtin vert. Visuomens ir ekonomikos kaitos procesus gali paskatinti tik valdymas, kuris remiasi paangos vertybinmis nuostatomis. Tam reikia pokyi viej paslaug teikimo, bendradarbiavimo su pilieiais, verslu, vietos bendruomenmis ir nevyriausybinmis organizacijomis ir vieojo valdymo kultros srityse.

27

PROJEKTAS diskusijai

2 PRIEDAS. STRATEGIJOS PAANGOS RODIKLIAI

RODIKLIAI REIKM ES27 VIDURKIS LT 2009 / 2010 m. VIETA (REIKM) 2020 m. 2030 m.

VIZIJOS GYVENDINIMO RODIKLIAI Gyvenimo kokybs indeksas International Living 2011 Laims indeksas Gallup World Poll tyrimas (apibendrinti 20052009 duomenys) Pasaulio konkurencingumo indeksas Pasaulio ekonomikos forumas 20102011 Demokratijos indeksas Economist Intelligence Unit 2010 Suminis inovatyvumo indeksas Inovacij Sjungos vieslent 2010 (2009 m. duomenys) Globalizacijos indeksas KOF Globalisation index 2010 71 balas i 100 39 proc. (laiming moni) 4,7 8,004 68 balai i 100 23 vieta ES ne emesn nei ES vidurkis ne emesn nei ES vidurkis ne emesn nei ES vidurkis ne emesn nei ES vidurkis ne emesn nei ES vidurkis ne emesn nei ES vidurkis ne emesn nei 10 vieta ES ne emesn nei 10 vieta ES ne emesn nei 10 vieta ES ne emesn nei 10 vieta ES ne emesn nei 10 vieta ES ne emesn nei 10 vieta ES

25 proc.

20 vieta ES

4,3 7,24

19 vieta ES 21 vieta ES

0,516

0,227

25 vieta ES

83,3

74,73 SUMANI VISUOMEN

26 vieta ES

Visuomens dalis, mananti, kad vaizduot yra viena i svarbiausi savybi, kuri vaikas turi gyti namuose Europos vertybi tyrimas 2008

21 proc.

6 proc.

6 proc.

20 proc.

30 proc.

28

PROJEKTAS

RODIKLIAI

REIKM ES27 VIDURKIS LT skaitymas 45,6 matematika 47,7 gamtos mokslai 54,1 2009 / 2010 m. 23 vieta ES: skaitymas 45,6 matematika 47,7 gamtos mokslai 54,1 n vienas Lietuvos universitetas nepatenka geriausij pasaulio universitet 500-k

VIETA (REIKM) 2020 m. 2030 m.

Mokini, atitinkani bent 3 (i 6) mokymosi pasiekim lygmen, dalis Tarptautinis penkiolikmei tyrimas (PISA), OECD 2009 Auktj mokykl reitingai Akademinis pasaulio universitet reitingas (ARWU) 3034 m. asmen, baigusi auktj ar jam prilygintin moksl, skaiius Eurostat 2009 Mokymasis vis gyvenim Eurostat 2009 Visuomens nari, kurie link dalyvauti vykdant kultrin menin veikl, dalis Kultros ministerija Pilietins galios indeksas Pilietins galios indeksas, visuomens institutas 2010 Pilietins

54,5 proc. (dalyvavo 25 alys)

bent 50 proc. visoms sritims

bent 55 proc. visoms sritims

bent vienas Lietuvos universitetas tarp 500 geriausij pasaulio universitet ne emesn nei 7 vieta ES ne emesn nei ES vidurkis 60 proc.

bent vienas Lietuvos universitetas tarp 300 geriausij pasaulio universitet ne emesn nei 5 vieta ES ne emesn nei 10 vieta ES 70 proc.

32,3 proc.

40,6 proc.

10 vieta ES

9,3 proc.

4,5 proc.

22 vieta ES

46 proc.

46 proc.

35,5 balo

35,5 balo

50 bal

60 bal

Visuomens dalis, kuri labai didiuojasi savo alies tapatybe Europos vertybi tyrimas 2008 Pajam pasiskirstymo koeficientas

46 proc. 4,9

23 proc. 6,3

23 proc. 25 vieta ES

50 proc. ne auktesnis nei ES vidurkis

60 proc. ne emen nei 15 vieta ES

29

PROJEKTAS

RODIKLIAI

REIKM ES27 VIDURKIS LT 2009 / 2010 m.

VIETA (REIKM) 2020 m. 2030 m.

(S80/S20) Eurostat 2009 SUMANI EKONOMIKA Verslo aplinkos indeksas Doing business 2010 Bendras vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui, perkamosios galios standartais Eurostat Integracijos usienio rinkas indeksas Eurostat 2009 Nauj moni proc. nuo bendro moni skaiiaus The Worlds Business School INSEAD 2009 2010 Verslo ilaidos MTEP (BVP procentais) Eurostat 2009 Iduot patent skaiius 100 tkst. gyventoj The Worlds Business School INSEAD (20092010) Universitet ir verslo bendradarbiavimas Pasaulio ekonomikos forumas, 2010 ne emesn nei 5 vieta ES Ne emiau nei ES vidurkis ne emesn nei ES vidurkis ne emesn nei ES vidurkis pirma vieta tarp iaurs ir Baltijos valstybi regiono ali Ne emesn nei 10 vieta ES ne emesn nei 10 vieta ES ne emesn nei 10 vieta ES ne emesn nei 10 vieta ES ne emesn nei 10 vieta ES ne emesn nei 10 vieta ES

23 vieta ES

100 proc.

55 proc.

24 vieta ES

2,1 balo

0,5 balo

23 vieta ES

2,07 proc.

1,59 proc.

18 vieta ES

1,25 proc.

0,2 proc.

19 vieta ES

0,8 proc.

1,9

1,04

26 vieta ES

ne emesn nei ES vidurkis ne emesn nei ES vidurkis

4,35 balo

4,2 balo

14 vieta ES

30

PROJEKTAS

RODIKLIAI

REIKM ES27 VIDURKIS LT 369 SUMANUS VALDYMAS 2009 / 2010 m. 14 vieta ES

VIETA (REIKM) 2020 m. ne emesn nei ES vidurkis 2030 m. ne emesn nei 10 vieta ES

moni, dalyvaujani tarptautiniuose inovaciniuose projektuose, skaiius Eurostat 2008

793,5

Valdymo efektyvumo indeksas The Worlds Business School INSEAD 2009 2010 Aukta reglamentavimo kokyb The Worlds Business School INSEAD 2009 2010 Pasitikjimas alies institucijomis (pasitikini policija, valstybs taryba, parlamentu ir Vyriausybe vidurkis) Europos vertybi tyrimas 2008 Elektroniniu bdu teikiam paslaug dalis Eurostat 2009 Korupcijos suvokimo indeksas (Transparancy International) Corruption Preseption Index 2010

1,16

0,72

21 vieta ES

ne emesn nei ES vidurkis ne emesn nei ES vidurkis

ne emesn nei 10 vieta ES ne emesn nei 10 vieta ES

5,97 balo

5,77 balo

17 vieta ES

46

30 proc.

30 proc.

45 proc.

55 proc.

27,5 proc.

17,7 proc.

22 vieta ES

ne emesn nei ES vidurkis ne emesn nei ES vidurkis

visos paslaugos teikiamos ir elektroniniu bdu ne emesn nei 10 vieta ES

5,0 balai

20 vieta ES

31

PROJEKTAS diskusijai

3 PRIEDAS. STRATEGIJOS RENGIMO PROCESAS 1. Strategija siekiama kuo platesnio visuomens sutarimo dl alies vizijos ir paangos vertybini nuostat, todl jos rengimo procesas organizuotas taip, kad jame galt dalyvauti kuo daugiau visuomens atstov ir socialini partneri. 2. Pagrindinis Strategijos rengjas plaioji visuomen, kuri aktyviai dalyvavo visuose rengimo etapuose. Siekiant kuo daugiau traukti visuomen jau paioje Strategijos rengimo pradioje, skirtinguose regionuose iniciuotos atviros diskusijos dl Lietuvos vizijos krimo. alies regionuose veik idj generavimo centrai, visoje Lietuvoje vyko nacionalin idj diena, per vis Strategijos rengimo laik veik idj bankas (www.Lietuva2030.lt). Taip pat buvo paskelbta idj Lietuvai savait mokyklose, kurios metu mokiniai ra es apie Lietuvos ateit, gabiausi alies moksleiviai dalyvavo projekte Moksleiviai Vyriausyb ir sil savo vizij. Lietuvos gyventojai ir visi pasaulio lietuviai savo nuomon apie rengiam Strategij buvo kvieiami isakyti paskelbtoje vieojoje konsultacijoje (www.lrv.lt). 3. Strategijos rengimo procesui vadovavo Valstybs paangos taryba, kuri susibr inomi verslo, kultros, meno, mokslo ir visuomens veikjai kartu su Vyriausybs ir Prezidentros atstovais. Valstybs paangos taryba, analizavo ir vertino temini darbo grupi silymus ir visuomens idjas, pareng Strategijos projekt, kuris buvo plaiai diskutuojamas konsultacij su visuomene ir vie aptarim su socialiniais partneriais etape. Valstybs paangos taryba ne tik rinkosi 7 oficialius posdius, bet ir dalyvavo visame Strategijos rengime nuo idj generavimo centr iki radijo laid, kuriose buvo pristatomas Strategijos projektas. Valstybs paangos tarybos nariai aktyviai dalyvavo vieose diskusijose ir Strategijos projekto aptarimuose. 4. Esamos situacijos vertinimui, visuomens pateikt idj analizei ir pasilym gavimui, buvo suburtos temins darbo grups Krybin visuomen, Sumani ekonomika ir Pilietin visuomen ir vertybs. iose darbo grupse savanorikai dirbo nevyriausybini organizacij, akademinio pasaulio, verslo organizacij ir ministerij atstovai, taip pat nepriklausomi konsultantai ir ekspertai. 5. Siekiant konstruktyvaus dialogo su socialiniais ir ekonominiais partneriais organizuotos apskrito stalo diskusijos su ini ekonomikos forumu, akademine bendruomene, jaunimo ir moksleivi organizacijomis, Didiosios Britanijos lietuvi bendruomene, socialini ekonomini partneri asocijuotomis struktromis, media ir verslo organizacij atstovais. Projektas taip pat buvo aptariamas su pasaulio lietuviais Lietuvos diplomatinse atstovybse, organizuotos konsultacijos su nevyriausybinmis organizacijomis. Taip pat organizuoti viei Strategijos projekto aptarimai 5 regionuose su vietos bendruomens ir verslo atstovais, buvo rengiamas radijo laid ciklas su Valstybs paangos ir temini darbo grupi nariais. 6. Visa susijusi informacija apie Strategijos rengim yra skelbiame tinklapyje www.Lietuva2030.lt ir socialiniame tinklapyje facebook (www.facebook.com/Lietuva2030).

32

PROJEKTAS

4 PRIEDAS. STRATEGIJOS GYVENDINIMO MECHANIZMAS 1. Strategija nustato prioritetines alies vizijos gyvendinimo sritis ir kryptis ilguoju laikotarpiu, todl turi bti utikrinamas j nuoseklus gyvendinimas. Strategijoje taip pat nustatytos esmins pokyi iniciatyvos, kurios nurodo koki veiksm gyvendinant Strategij turt bti imamasi pirmiausia. ios iniciatyvos nra galutins, jos turs bti peririmos atsivelgiant esam situacij, vertinant esam aktualum ar silant naujas iniciatyvas. 2. Strategijos gyvendinimas tai nuolatinis paangos krimo procesas, kuriame lyderiauja Valstybs paangos taryba ir aktyviai dalyvauja plaioji visuomen. Siekiant, kad Strategijos gyvendinimas bt dinamikas ir skatinantis nuolatin paangos idj generavimo proces, Valstybs paangos taryba bus atnaujinta ir aktyviai palaikys platesn diskusij, tuo tikslu inicijuodama Atvir paangos forum. Atviro paangos forumo veikloje dalyvaus ir savo idjomis dalinsis akademikai, verslininkai, kultros atstovai ir kiti aktyvs visuomens veikjai. Atviro paangos forumo renginiai bus organizuojami ne reiau kaip 2 kartus per metus, juose taip pat bus apibendrinami internetu vykstanio apsikeitimo idjomis rezultatai (www.Lietuva2030.lt). 3. Valstybs paangos taryba ne tik skatins tolesn idj, kaip geriau gyvendinti Strategij, generavimo proces, ji taip pat atliks ir Strategijos gyvendinimo prieiros ir stebsenos funkcij. Valstybs paangos taryba rinksis ne reiau kaip 2 kartus per metus pasiektai paangai vertinti ir perirti bei aktualizuoti iniciatyvas. Ministro Pirmininko tarnyba bus atsakinga u Strategijos gyvendinimo koordinavim ir nuolatin stebsen valdios institucij lygmenyje. 4. Strategija bus gyvendinama iomis pagrindinmis kryptimis (gyvendinimo schema pateikiama 1 paveiksle, r. emiau): - greitomis pergalmis, kasmet Vyriausybei sipareigojant gyvendinti deimt svarbiausi paangos darb; - sistemingai gyvendinant vizij per strateginio planavimo dokument sistem (vidutins ir trumpos trukms planavimo dokumentus); - tiesiogiai traukiant bendruomenes ir nevyriausybines organizacijas. 5. GREITOS PERGALS METINIAI PAANGOS DARBAI. Valstybs paangos taryba kasmet, atsivelgdama darom paang ir esam situacij, iskirs deimt esmini paangos darb, skirt svarbiausioms iniciatyvoms gyvendinti. Metiniai paangos darbai bus svarstomi bei diskutuojami ir Atviro paangos forumo formatu. 6. Valstybs paangos taryba teiks Vyriausybei pagrindini paangos darb sra, silydama juos traukti kasmetinius Vyriausybs ar/ir ministr prioritetus. Tokiu bdu Vyriausybs kasmetiniai prioritetai bus nukreipiami Strategijos iniciatyv gyvendinim ir utikrins tuo metu aktuali veikl, svarbi alies paangos skatinimui, gyvendinim. 7. SISTEMINGAS STRATEGIJOS GYVENDINIMAS. Strategijoje apibrtos paangos vertybins nuostatos turs bti atspindimos visose vieosios politikos srityse, nustatant strateginius tikslus ar priimant kitus svarbius valdymo sprendimus. Strategija bus gyvendinama ir per strateginio planavimo dokument sistem. Jai gyvendinti bus parengta Nacionalin paangos programa, kurioje bus suplanuotas Europos Sjungos finansins paramos ir nacionalini itekli

33

PROJEKTAS

panaudojimas ilgalaikiams valstybs prioritetams pasiekti 2014 2020 m. Nacionalins paangos programos rengim koordinuoja Finans ministerija. 8. Kiekviena ministerija ar Vyriausybs staiga tiesiogiai dalyvaus Strategijos gyvendinime rengdamos savo strateginius veiklos planus institucijos turs vadovautis Strategijos nuostatomis ir utikrinti Nacionalins paangos programos tiksl gyvendinim. Taigi Strategijos nuostatos turs tiesiogin tak institucij veiklai. 9. Strategijos gyvendinimo skm bus vertinama stebint paangos rodikli, kurie tiesiogiai nurodo pagrindinius siekiamus rezultatus iki 2030 met, pokyius. Atsivelgiant tai, kad is laikotarpis yra pakankamai ilgas ir siekiant utikrinti ssaj su Europa 2020 strategijos gyvendinimu, numatytos tarpins rodikli reikms siekiami rezultatai iki 2020 met. 10. 2020 metais numatomas isamus tarpinis Strategijos vertinimas, kuriuo bt siekiama tobulinti Strategijos gyvendinimo proces, gerinti pasiektus rezultatus. Strategijos ar atskir jos dali vertinimas gali bti inicijuojamas ir daniau, siekiant vertinti tuo metu aktualius jos gyvendinimo aspektus, pvz., rezultatyvum, naudingum ar kai kuri krypi tinkamum ar tstinumo poreik. 11. Visuomenei ir Valstybs paangos tarybai bus nuolat atsiskaitoma u ios Strategijos gyvendinim ir paang siekiant planuot rezultat. Informacija apie progres gyvendinant i strategij kasmet bus teikiama vieam svarstymui, kaip sudtin Vyriausybs veiklos ataskaitos, teikiamos Seimui, dalis. i ataskaita apims ir informacij apie Vyriausybs veiklos prioritet, tame tarpe ir metini paangos darb, gyvendinimo paang. Strategijos paangos rodikli vieslent ir paangos darb gyvendinimo rezultatus bus galima stebti puslapyje www.Lietuva2030.lt. 12. BENDRUOMENI IR NEVYRIAUSYBINI ORGANIZACIJ TIESIOGINIS DALYVAVIMAS. Strategijos gyvendinim siekiama kuo plaiau traukti plaij visuomen ir vairias jos grupes, didiausi dmes skiriant bendruomeni ir nevyriausybini organizacij dalyvavimui. Lietuvos visuomen ir verslo organizacijos bus skatinamos savo darbais prisidti prie Paangos krypi gyvendinimo. Daug ger darb siekiant alies paangos daroma jau iandien, tokius gerosios patirties pavyzdius galima rasti puslapyje www.Lietuva2030.lt.

34

PROJEKTAS

1 paveikslas. Strategijos gyvendinimo schema

35