You are on page 1of 23

Turinys

vadas; Komunikacijos apibr imas ir r Neverbalin komunikacija: Signal funkcijos; Bendravimo i rai kos b dai; I vados Naudota literat ra
2011m. Neverbalin komunikacija

ys;

vadas
Didel tak m s gyvenime u ima bendravimas. Bendraudami mes susipa ystame su vairiausiais mon mis. Be to emocijas i rei kiame ne tik od iais bet ir k no judesiais, veido i rai ka. Bendraudami su mogumi daug d mesio kreipiame mogaus i vaizd : k no sud jim , r bus, jo judesius, balso temp ir garsum . Jei suprastume k no kalb , galetume daugiau su inoti apie mogaus jausmus, jo nuotaik , savijaut .
3

2011m. Neverbalin komunikacija

Komunikacijos apibr

imas

Komunikacija - tai informacijos perdavimo ir pri mimo tarp individ procesas. Ji labai svarbi bendruomen s elgsenai, kadangi iuo procesu realizuojami mogi kieji santykiai. Efektyvi komunikacija vyks tada, kai mogus, priimantis informacij , j priima toki , kokia ji buvo perduota, tai yra nei kraipyt .
2011m. Neverbalin komunikacija

Komunikacijos r

ys

y Verbalin komunikacija vyksta tada, kai komunikuojama kalbos simboliais od iu ir ra tu. y Neverbalin komunikacija vyksta informacij perduodant vaizdais - gestais, mimika, tam tikrais vaizd iais. y Paraverbalin kalba apima tariam od i garsumo vairov , tylos ir pa nekovo pertraukimo pokalbio metu momentus.

2011m. Neverbalin komunikacija

Neverbalin komunikacija
Neverbalin kalba m s bendravime yra ne ma iau reik mingesn u verbalin : ji padeda geriau i reik ti norimas mintis. Neverbalin kalba padeda tada, kai od iai nedaro pakankamo efekto.

2011m. Neverbalin komunikacija

Neverbalini signal funkcijos:


Sustiprina odinio bendravimo taigum ( jei eina kartu su juo); I rei kia emocijas, slaptus ketinimus, mintis, intencijas; parodo bendravimo, kontakto buvim ar nebuvim ; Reguliuoja komunikacin proces (nustato prad i , pabaig , t km ).

2011m. Neverbalin komunikacija

Neverbalinio bendravimo i rai kos b dai :


Atviri veiksmai gestai ir judesiai Veido i rai ka (mimika) Pasl pti veiksmai Aki kontaktas Fiziniai duomenys Daikt taka Tarpasmenin erdv Balsas I oriniai garsai Laikas Kvapas Aplinka

2011m. Neverbalin komunikacija

Atviri veiksmai gestai ir judesiai


y Da nai gestai palydi m s nekam j kalb ; y Gest kalba ypa svarbi kurtiems mon ms; y Gestai nurodo pokalbio krypt bei temp ; y Gestu galime pa nekov nutraukti, paraginti, perduoti od kitam; y Yra gest kuriuos laikome tikraisiais signalais; y Naudojami tikriesiems jausmams nusl pti;
2011m. Neverbalin komunikacija

Veido i rai ka (mimika)


Veido i rai ka tai pats svarbiausias ne odinio bendravimo elementas; Emocij i rai koje dalyvauja visos veido dalys; Tikros emocijos pasirei kia i karto; Bendravimui b tinus signalus siun ia ir galvos judesiai;

2011m. Neverbalin komunikacija

10

Pasl pti veiksmai


Pasl ptus veiksmus da niausiai sunku pamatyti ir kontroliuoti, bet jie perduoda daugiau informacijos negu atviri. Pateikia tiksli informacij (pavyzd iui: veido raudonavimas, rank dreb jimas, rank prakaitavimas). Da nai veido i rai ka pasako, ar mogus yra malonus, ar nemalonus; kontroliuojantis, ar kar tuolis.
11

2011m. Neverbalin komunikacija

Aki kontaktas
y Tiesioginis aki kontaktas rodo susidom jim ir nor k nors su inoti; y vilgsnis turi informacijos siunt jo funkcij ; y Svarbiausias tikslas yra gauti informacij i klausan i j ; y Suprasti kit reakcij tai, kas buvo pasakyta.

2011m. Neverbalin komunikacija

12

vilgsnis
y vilgsnis turi informacijos siunt jo funkcij ; y Atskiri trumpi vilgsniai gali pastiprinti od ius; y Svarbiausias kalban iojo vilgsnio tikslas yra gauti informacij i klausan i j , ypa suprasti kit reakcij tai, kas buvo pasakyta.

2011m. Neverbalin komunikacija

13

Fiziniai duomenys
Fiziniai duomenys yra k no perduodami prane imai. Tai fizinis sud jimas, susitvarkymas, plauk spalva ir ilgis, odos spalva. M s i vaizda turi didel reik m bendravimui. Patrauklus oratorius(- ) gali lengviau pakeisti auditorijos nuomon .

2011m. Neverbalin komunikacija

14

Daikt
y y y y y

taka

Gali atstoti simbolius; Rodyti mogaus ketinimus; Gali suteikti informacij apie fizin b sen ; Atskleid ia dvasin b sen ; Parodo mogaus u imam pad t visuomen je.

2011m. Neverbalin komunikacija

15

Tarpasmenin erdv
i erdv parodo bendravimo partneri su

interesuotum vieno kitu bei alies nacionalinius ypatumus. E. T. Hallas nustat keturias erdv s zonas:
Intymioji zona 15-46 cm Asmenin zona 46-120 cm Socialin zona 120-360 cm Visuomenin zona per 360 cm

2011m. Neverbalin komunikacija

16

Balsas
Kalb ti reikia garsiai; Svarbu pauz s tarp od i ir sakini ; Tylesniu balsu rei kiamos ir subtilesn s emocijos; Skiriasi vartojam gars auk tumas.
2011m. Neverbalin komunikacija

17

I oriniai garsai
Daugelis i orini gars gali vairiai veikti bendravim . Didelis triuk mas trukdo susikalb ti su mogumi. Priklausomai nuo gars r ies gali kisti jausmai: nuo nuvargimo iki irzlumo. Pastovus triuk mas gali kenkti sveikatai. Tyrimais nustatyta, kad tyli muzika gali teigiamai veikti darbuotojus ir pagerinti j darbo rezultatus bei darbo efektyvum .

2011m. Neverbalin komunikacija

18

Laikas
Laikas turi takos bendravimui ir informacijos perdavimui. Prie atsakydamas klausim mogus padaro pauz tam, kad pagalvot ir geriau suformuluot atsakym . Kai kuriuos dalykus kur kas lengviau aptarti

2011m. Neverbalin komunikacija

19

Kvapas
Kvapas taip pat perduoda informacij . malonius kvapus mes link reaguoti teigiamai, o nemalonius neigiamai.

Aplinka
Kai kurie aplinkos efektai gali ypatingai veikti m s bendravim . takos gali tur ti spalva ir kambario dydis. M lyna ir alia spalva padeda atsipalaiduoti, sukuria rami atmosfer . Geltona ir oran in spalva padidina moni energingum .

2011m. Neverbalin komunikacija

20

I vados
Bendravimas yra abipusis procesas, kuriame privalo dalyvauti abi pus s. Turi b ti informacijos pateik jas ir gav jas, kalb tojas ir klausytojas. Jei bent viena i pusi blogai funkcionuos - bendravimas sutriks. Bendraudami mes padarome daugyb judesi , kurie papildo m s kalb . Judesiais galime i reik ti savo d iaugsm , li des . Kiekvienas judesys parodo m s santykius su bendraujan iu mogumi.

2011m. Neverbalin komunikacija

21

Naudota literat ra:


Rimantas elvys. Bendravimo psicologija.Vilnius 1995. 27-62 psl. http://www.sociumas.lt/Lit/gestai/gestai. asp www.mokslai.lt Judesi kalba: kaip skaityti moni mintis i j gest (1994).Vilnius

2011m. Neverbalin komunikacija

22

2011m. Neverbalin komunikacija

23

You might also like