Professional Documents
Culture Documents
Oratoriaus Stilius Neverbaline Komunikacija
Oratoriaus Stilius Neverbaline Komunikacija
vadas; Komunikacijos apibr imas ir r Neverbalin komunikacija: Signal funkcijos; Bendravimo i rai kos b dai; I vados Naudota literat ra
2011m. Neverbalin komunikacija
ys;
vadas
Didel tak m s gyvenime u ima bendravimas. Bendraudami mes susipa ystame su vairiausiais mon mis. Be to emocijas i rei kiame ne tik od iais bet ir k no judesiais, veido i rai ka. Bendraudami su mogumi daug d mesio kreipiame mogaus i vaizd : k no sud jim , r bus, jo judesius, balso temp ir garsum . Jei suprastume k no kalb , galetume daugiau su inoti apie mogaus jausmus, jo nuotaik , savijaut .
3
Komunikacijos apibr
imas
Komunikacija - tai informacijos perdavimo ir pri mimo tarp individ procesas. Ji labai svarbi bendruomen s elgsenai, kadangi iuo procesu realizuojami mogi kieji santykiai. Efektyvi komunikacija vyks tada, kai mogus, priimantis informacij , j priima toki , kokia ji buvo perduota, tai yra nei kraipyt .
2011m. Neverbalin komunikacija
Komunikacijos r
ys
y Verbalin komunikacija vyksta tada, kai komunikuojama kalbos simboliais od iu ir ra tu. y Neverbalin komunikacija vyksta informacij perduodant vaizdais - gestais, mimika, tam tikrais vaizd iais. y Paraverbalin kalba apima tariam od i garsumo vairov , tylos ir pa nekovo pertraukimo pokalbio metu momentus.
Neverbalin komunikacija
Neverbalin kalba m s bendravime yra ne ma iau reik mingesn u verbalin : ji padeda geriau i reik ti norimas mintis. Neverbalin kalba padeda tada, kai od iai nedaro pakankamo efekto.
10
Aki kontaktas
y Tiesioginis aki kontaktas rodo susidom jim ir nor k nors su inoti; y vilgsnis turi informacijos siunt jo funkcij ; y Svarbiausias tikslas yra gauti informacij i klausan i j ; y Suprasti kit reakcij tai, kas buvo pasakyta.
12
vilgsnis
y vilgsnis turi informacijos siunt jo funkcij ; y Atskiri trumpi vilgsniai gali pastiprinti od ius; y Svarbiausias kalban iojo vilgsnio tikslas yra gauti informacij i klausan i j , ypa suprasti kit reakcij tai, kas buvo pasakyta.
13
Fiziniai duomenys
Fiziniai duomenys yra k no perduodami prane imai. Tai fizinis sud jimas, susitvarkymas, plauk spalva ir ilgis, odos spalva. M s i vaizda turi didel reik m bendravimui. Patrauklus oratorius(- ) gali lengviau pakeisti auditorijos nuomon .
14
Daikt
y y y y y
taka
Gali atstoti simbolius; Rodyti mogaus ketinimus; Gali suteikti informacij apie fizin b sen ; Atskleid ia dvasin b sen ; Parodo mogaus u imam pad t visuomen je.
15
Tarpasmenin erdv
i erdv parodo bendravimo partneri su
interesuotum vieno kitu bei alies nacionalinius ypatumus. E. T. Hallas nustat keturias erdv s zonas:
Intymioji zona 15-46 cm Asmenin zona 46-120 cm Socialin zona 120-360 cm Visuomenin zona per 360 cm
16
Balsas
Kalb ti reikia garsiai; Svarbu pauz s tarp od i ir sakini ; Tylesniu balsu rei kiamos ir subtilesn s emocijos; Skiriasi vartojam gars auk tumas.
2011m. Neverbalin komunikacija
17
I oriniai garsai
Daugelis i orini gars gali vairiai veikti bendravim . Didelis triuk mas trukdo susikalb ti su mogumi. Priklausomai nuo gars r ies gali kisti jausmai: nuo nuvargimo iki irzlumo. Pastovus triuk mas gali kenkti sveikatai. Tyrimais nustatyta, kad tyli muzika gali teigiamai veikti darbuotojus ir pagerinti j darbo rezultatus bei darbo efektyvum .
18
Laikas
Laikas turi takos bendravimui ir informacijos perdavimui. Prie atsakydamas klausim mogus padaro pauz tam, kad pagalvot ir geriau suformuluot atsakym . Kai kuriuos dalykus kur kas lengviau aptarti
19
Kvapas
Kvapas taip pat perduoda informacij . malonius kvapus mes link reaguoti teigiamai, o nemalonius neigiamai.
Aplinka
Kai kurie aplinkos efektai gali ypatingai veikti m s bendravim . takos gali tur ti spalva ir kambario dydis. M lyna ir alia spalva padeda atsipalaiduoti, sukuria rami atmosfer . Geltona ir oran in spalva padidina moni energingum .
20
I vados
Bendravimas yra abipusis procesas, kuriame privalo dalyvauti abi pus s. Turi b ti informacijos pateik jas ir gav jas, kalb tojas ir klausytojas. Jei bent viena i pusi blogai funkcionuos - bendravimas sutriks. Bendraudami mes padarome daugyb judesi , kurie papildo m s kalb . Judesiais galime i reik ti savo d iaugsm , li des . Kiekvienas judesys parodo m s santykius su bendraujan iu mogumi.
21
22
23