1

KONKURENCIJOS TARYBA

EUROPOS BENDRIJOS KONKURENCIJOS TAISYKLS

Vilnius 2005

Leidinys ileistas PHARE technins pagalbos trumpalaikio Dvyni projekto Konkurencijos tarybos stiprinimas konkurencijos srityje lomis.

Leidin pareng: Konkurencijos politikos ir usienio ryi skyrius Maketavo: UAB Idj Oaz

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba

TURINYS
1. EB steigimo sutarties 81, 82, 83, 84 ir 85 straipsniai 4 2. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2003 .. 6 3. Komisijos praneimas dl bendradarbiavimo konkurencijos institucij tinkle . 27 4. Komisijos praneimas. Paaikinimai dl Sutarties 81 ir 82 straipsniuose naudojamos svokos poveikis prekybai . 38 5. Komisijos komunikatas. Sutarties 81 straipsnio 3 dalies taikymo gairs 56 6. Komisijos reglamentas dl Sutarties 81 straipsnio 3 dalies taikymo vertikalij susitarim ir suderint veiksm grupms (EB) Nr. 2790/1999 .. 77 7. Komisijos praneimas. Vertikalij apribojim gairs . 83 8. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2658/2000 dl Sutarties 81 straipsnio 3 dalies taikymo specializacijos susitarim grupms 125 9. Komisijos reglamentas dl Sutarties 81 straipsnio 3 dalies taikymo mokslini tyrim ir technologij pltros susitarim grupms 130 10. Komisijos praneimas. EB steigimo sutarties 81 straipsnio taikymo horizontalaus bendradarbiavimo susitarimams gairs 137 11. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 139/2004 dl koncentracij tarp moni kontrols 172 12. Horizontali susijungim vertinimo pagal Tarybos reglament dl koncentracij tarp moni kontrols gairs 194

4 Konkurencijos taisykls 1 skirsnis monms taikomos taisykls 81 straipsnis (ex 85 straipsnis) 1. Kaip nesuderinami su bendrja rinka yra draudiami: visi moni susitarimai, moni asociacij sprendimai ir suderinti veiksmai, kurie gali paveikti valstybi nari tarpusavio prekyb ir kuri tikslas ar padarinys yra konkurencijos trukdymas, ribojimas arba ikraipymas bendrojoje rinkoje, btent tie, kuriais: a) tiesiogiai ar netiesiogiai nustatomos pirkimo ar pardavimo kainos arba kokios nors kitos prekybos slygos; b) ribojama arba kontroliuojama gamyba, rinkos, technikos raida arba investicijos; c) dalijamasi rinkomis arba tiekimo altiniais; d) lygiaveriams sandoriams su kitais prekybos partneriais taikomos nevienodos slygos, dl ko jie patenka konkurencijos atvilgiu nepalanki padt; e) sutartys sudaromos tik kitoms alims priimant papildomus sipareigojimus, kuri pobdis arba komercin paskirtis neturi nieko bendra su tokiu sutari dalyku. 2. Visi pagal straipsn draudiami susitarimai arba sprendimai savaime yra negaliojantys. 3. Taiau io straipsnio 1 dalies nuostatos gali bti paskelbtos netaikytinomis. moni susitarimams arba toki susitarim rims; moni asociacij sprendimams arba toki sprendim rims; suderintiems veiksmams arba toki veiksm rims, kurie padeda tobulinti preki gamyb ir paskirstym arba skatinti technikos ir ekonomikos paang, kartu sudarydami slygas vartotojams siningai dalytis gaunama nauda, ir kurie: a) atitinkamoms monms nenustato joki apribojim, nebtin iems tikslams pasiekti; b) nesuteikia tokioms monms galimybs panaikinti konkurencij didelei atitinkam produkt daliai. 82 straipsnis (ex 86 straipsnis) Kaip nesuderinamas su bendrja rinka draudiamas bet koks vienos ar keleto moni piktnaudiavimas dominuojania padtimi bendrojoje rinkoje arba didelje jos dalyje, galintis paveikti valstybi nari tarpusavio prekyb. Toks piktnaudiavimas konkreiai gali bti: a) nesining pirkimo ar pardavimo kain arba koki nors kit nesining prekybos slyg tiesioginis ar netiesioginis nustatymas; b) gamybos, rink arba technikos raidos ribojimas paeidiant vartotoj interesus; c) nevienod slyg taikymas lygiaveriams sandoriams su kitais prekybos partneriais, dl ko jie patenka konkurencijos atvilgiu nepalanki padt; d) vertimas sudaryti sutartis kitoms alims prisiimant papildomus sipareigojimus, kuri pobdis ir komercin paskirtis neturi nieko bendra su toki sutari dalyku. 83 straipsnis (ex 87 straipsnis) 1. Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, kvalikuota bals dauguma priima atitinkamus reglamentus arba direktyvas dl 81 ir 82 straipsniuose idstyt princip gyvendinimo. 2. io straipsnio 1 dalyje mint reglament ir direktyv paskirtis gali bti tokia: a) numatant vienkartines ir reguliariai mokamas baudas utikrinti, kad bt laikomasi 81 straipsnio 1 dalyje ir 82 straipsnyje nurodyt draudim; b) nustatyti 81 straipsnio 3 dalies taikymo taisykles atsivelgiant tai, kad btina utikrinti veiksming prieir ir kiek manoma supaprastinti administravim; c) prireikus apibrti 81 ir 82 straipsni nuostat taikymo vairiose kio akose srit; d) apibrti atitinkamas Komisijos ir Teisingumo Teismo funkcijas taikant ioje straipsnio dalyje idstytas nuostatas; e) nustatyti nacionalini statym ir io skirsnio nuostat arba pagal straipsn priimt nuostat ssajas.

5 84 straipsnis (ex 88 straipsnis) Kol sigalios pagal 83 straipsn priimtos nuostatos, susitarim, sprendim ir suderint veiksm leistinumo ir piktnaudiavimo dominuojania padtimi bendrojoje rinkoje klausimus valstybi nari valdios institucijos sprendia pagal savo alies teiss aktus ir 81 straipsnio, ypa jo 3 dalies, bei 82 straipsnio nuostatas. 85 straipsnis (ex 89 straipsnis) 1. Nepaeisdama 84 straipsnio nuostat, Komisija utikrina, kad bt taikomi 81 ir 82 straipsniuose nustatyti principai. Valstybs nars praymu arba savo iniciatyva ir bendradarbiaudama su jai padedaniomis valstybi nari kompetentingomis institucijomis Komisija tiria tariamus i princip paeidimus. Nustaiusi padaryt paeidim, ji silo atitinkamas priemones jam paalinti. 2. Jei paeidimas nepaalinimas, Komisija tok princip paeidim ksuoja motyvuotu sprendimu. Komisija gali paskelbti savo sprendim ir pareigoti valstybes nares imtis padiai atitaisyti reikaling priemoni, kuri slygas ji isamiai nustato.

6 Autentikas vertimas Lietuvos Respublikos Vyriausybs kanceliarija Vertimo, dokumentacijos ir informacijos centras TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1/2003, priimtas 2002 m. gruodio 16 d., dl konkurencijos taisykli, nustatyt Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, gyvendinimo (tekstas svarbus EEE) EUROPOS SJUNGOS TARYBA, atsivelgdama Europos ekonomins bendrijos steigimo sutart, ypa jos 83 straipsn, atsivelgdama Komisijos pasilym1, atsivelgdama Europos Parlamento nuomon2, atsivelgdama Ekonomini ir socialini reikal komiteto nuomon3, kadangi: 1) siekiant diegti sistem, kuri utikrint neikraipyt konkurencij bendrojoje rinkoje, Sutarties 81 ir 82 straipsniai Bendrijoje turi bti taikomi veiksmingai ir vienodai. 1962 m. vasario 6 d. Tarybos reglamentas Nr. 17, Pirmasis reglamentas*, gyvendinantis Sutarties 81 ir 82 straipsnius4, leido pltotis Bendrijos konkurencijos politikai, kuri padjo skleisti konkurencijos kultr Bendrijoje. Taiau dabar, gijus patirties, reglament reikt pakeisti teiss aktais, galiniais priimti integruotos rinkos ir bsimosios Bendrijos pltros ikius; 2) vis pirma btina permstyti tvark, pagal kuri taikoma Sutarties 81 straipsnio 3 dalyje nustatyta iimtis dl susitarim, kurie riboja konkurencij, draudimo. Pagal Sutarties 83 straipsnio 2 dalies b punkt ioje srityje btina atsivelgti poreik utikrinti veiksming prieir ir, antra, kiek manoma supaprastinti administravim; 3) Reglamentu Nr. 17 nustatyta centralizuota schema nebeutikrina tarp i dviej tiksl pusiausvyros. Ji trukdo valstybi nari teismams ir konkurencijos institucijoms taikyti Bendrijos konkurencijos taisykles, o j einanti praneimo sistema neleidia Komisijai sutelkti itekli tam, kad bt ukirstas kelias pavojingiausiems paeidimams. Be to, ji ukrauna monms dideli ilaid nat; 4) todl dabartin sistem reikt pakeisti tiesiogiai taikoma iimi sistema, konkurencijos institucijoms ir teismams suteikiant galiojimus taikyti ne tik Sutarties 81 straipsnio 1 dal ir 82 straipsn, kurie tiesiogiai taikomi remiantis Europos Bendrij Teisingumo Teismo precedent teise, bet ir Sutarties 81 straipsnio 3 dal; 5) siekiant utikrinti veiksming Bendrijos konkurencijos taisykli laikymosi kontrol ir tai, kad bus paisoma esmini teisi gynyb, iuo reglamentu turt bti reglamentuota Sutarties 81 ir 82 straipsniuose numatyta rodinjimo pareiga. alis ar institucija, tvirtinanti, kad esama Sutarties 81 straipsnio 1 dalies ir 82 straipsnio paeidim, privalt tai rodyti vadovaudamasi reikiamomis teiss normomis. mon ar moni asociacija, apkaltinta paeidimu ir nordama apsiginti, vadovaudamasi reikiamomis teiss normomis turi rodyti, kad tokios gynybos taikymo slygos vykdytos. is reglamentas nepalieia nei nacionalini taisykli, reguliuojani rodinjim, nei valstybi nari konkurencijos institucij ir teism pareigos nustatyti su byla susijusius faktus, jeigu tokios taisykls ir pareigojimai atitinka bendruosius Bendrijos teiss principus; 6) siekiant utikrinti veiksming Bendrijos konkurencijos taisykli taikym, valstybi nari konkurencijos institucijos turt turti daugiau galimybi jas taikyti. Tuo tikslu jos turi bti galiotos taikyti Bendrijos teis;
OL C 365 E, 2000 12 19, p. 284. OL C 72 E, 2002 03 21, p. 305. OL C 155, 2001 05 29, p. 73. * Reglamento Nr. 17 pavadinimas buvo patikslintas atsivelgus EB Sutarties straipsni pernumeravim laikantis Amsterdamo sutarties 12 straipsnio nuostat; pradin nuoroda Sutarties 85 ir 86 straipsnius. 4 OL 13, 1962 02 21, p. 204/62. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1216/1999 (OL L 148, 1999 06 15, p. 5). Reglamente inaos numeruojamos pagal kiekvien puslap atskirai.
1 2 3

7 7) nacionaliniams teismams tenka svarbus vaidmuo taikant Bendrijos konkurencijos taisykles. Sprsdami privai asmen ginus, jie gina subjektyvisias teises, kurios yra apibrtos Bendrijos teiss, pavyzdiui, priteisdami atlyginti al nukentjusiesiems nuo paeidim. Taip nacionaliniai teismai papildo valstybi nari konkurencijos institucij veikl. Todl jiems turt bti leidiama taikyti visas Sutarties 81 ir 82 straipsni nuostatas; 8) siekiant utikrinti veiksming Bendrijos konkurencijos taisykli taikym ir tai, kad bendradarbiavimo mechanizmai, numatyti iame reglamente, tinkamai veiks, btina pareigoti valstybi nari konkurencijos institucijas ir teismus taikyti ir Sutarties 81 bei 82 straipsnius tais atvejais, kai jie taiko nacionalinius konkurencijos statymus susitarimams ir veiksmams, galintiems paveikti prekyb tarp valstybi nari. Be to, siekiant vidaus rinkoje sukurti vienodas aidimo taisykles, kurios bt taikomos susitarimams, moni asociacij sprendimams ir suderintiems veiksmams, btina pagal Sutarties 83 straipsnio 2 dalies e punkt nustatyti santyk tarp nacionalini statym ir Bendrijos konkurencijos teiss. Tuo tikslu reikia nustatyti, kad nacionalini konkurencijos statym taikymas susitarimams, sprendimams ar suderintiems veiksmams tokia prasme, kaip apibrta Sutarties 81 straipsnio 1 dalyje, neturi slygoti toki susitarim, sprendim ir suderint veiksm draudimo, jei j nedraudia Bendrijos konkurencijos teis. Susitarim, sprendim ir suderint veiksm svokos yra savarankikos Bendrijos konkurencijos teiss svokos, apimanios moni elgsenos rinkoje derinim, kaip tai interpretuoja Bendrijos teismai. is reglamentas neturi drausti valstybms narms savo teritorijoje priimti ir taikyti grietesnius nacionalinius konkurencijos statymus, draudianius vienaal moni elges arba nustatanius sankcijas u tok elges. iuose grietesniuose nacionaliniuose statymuose gali bti nuostat, draudiani piktnaudiavim ekonomikai priklausom moni atvilgiu arba nustatani sankcijas u tok elges. Be to, is reglamentas netaikomas nacionaliniams statymams, nustatantiems baudiamsias sankcijas ziniams asmenims, nebent tokios sankcijos bt priemon utikrinti monms taikom konkurencijos taisykli laikymsi; 9) Sutarties 81 ir 82 straipsni tikslas ginti konkurencij rinkoje. is reglamentas, priimtas ioms Sutarties nuostatoms gyvendinti, netrukdo valstybms narms savo teritorijose gyvendinti nacionalini teiss akt, ginani kitus teistus interesus, jeigu tokie teiss aktai suderinami su bendraisiais Bendrijos teiss principais ir kitomis nuostatomis. Valstybi nari konkurencijos institucijos ir teismai gali taikyti iuos teiss aktus savo teritorijoje tiek, kiek j pagrindinis tikslas skiriasi nuo tikslo ginti konkurencij rinkoje. Taigi valstybs nars pagal reglament savo teritorijose gali gyvendinti nacionalinius teiss aktus, draudianius ar nustatanius sankcijas u nesiningos prekybos veiksmus tiek vienaalius, tiek sutartinius. Tokiais teiss aktais, nesvarbu, kaip jie faktikai paveikt konkurencij rinkoje ar galt j paveikti, siekiama konkretaus tikslo. Tai ypa pasakytina apie teiss aktus, kurie draudia monms nustatyti savo prekybos partneriams nepagrstas, neproporcingas ar neaptartas nuostatas ir slygas arba gauti ar mginti gauti i j tokias slygas; 10) Reglamentai 19/65/EEB5, (EEB) Nr. 2821/716, (EEB) Nr. 3976/877, (EEB) Nr. 1534/918 ar (EEB) Nr. 479/ 929 suteikia Komisijai teis priimant reglamentus taikyti Sutarties 81 straipsnio 3 dal tam tikroms susitarim, moni asociacij sprendim ir suderint veiksm rims. i reglament apibrtose srityse

1965 m. kovo 2 d. Tarybos reglamentas Nr. 19/65/EEB dl Sutarties 81 straipsnio 3 dalies taikymo (reglament pavadinimai buvo patikslinti atsivelgus EB Sutarties straipsni pernumeravim laikantis Amsterdamo sutarties 12 straipsnio nuostat; pradin nuoroda Sutarties 85 straipsnio 3 dal) tam tikroms susitarim ir suderint veiksm rims (OL 36, 1965 03 06, p. 533). Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1215/ 1999 (OL L 148, 1999 06 15, p. 1). 6 1971 m. gruodio 20 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2821/71 dl Sutarties 81 straipsnio 3 dalies taikymo (reglament pavadinimai buvo patikslinti atsivelgus EB Sutarties straipsni pernumeravim laikantis Amsterdamo sutarties 12 straipsnio nuostat; pradin nuoroda Sutarties 85 straipsnio 3 dal) tam tikroms susitarim, sprendim ir suderint veiksm rims (OL L 285, 1971 12 29, p. 46). Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1994 m. Stojimo aktu. 7 1987 m. gruodio 14 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3976/87 dl Sutarties 81 straipsnio 3 dalies taikymo (reglament pavadinimai buvo patikslinti atsivelgus EB Sutarties straipsni pernumeravim laikantis Amsterdamo sutarties 12 straipsnio nuostat; pradin nuoroda Sutarties 85 straipsnio 3 dal) tam tikroms susitarim ir suderint veiksm rims oro transporto sektoriuje (OL L 374, 1987 12 31, p. 9). Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1994 m. Stojimo aktu. 8 1991 m. gegus 31 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1534/91 dl Sutarties 81 straipsnio 3 dalies taikymo (reglament pavadinimai buvo patikslinti atsivelgus EB Sutarties straipsni pernumeravim laikantis Amsterdamo sutarties 12 straipsnio nuostat; pradin nuoroda Sutarties 85 straipsnio 3 dal) tam tikroms susitarim, sprendim ir suderint veiksm rims draudimo sektoriuje (OL L 143, 1991 06 07, p. 1). 9 1992 m. vasario 25 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 479/92 dl Sutarties 81 straipsnio 3 dalies taikymo (reglament pavadinimai buvo patikslinti atsivelgus EB Sutarties straipsni pernumeravim laikantis Amsterdamo sutarties 12 straipsnio nuostat; pradin nuoroda Sutarties 85 straipsnio 3 dal) tam tikroms sutari, sprendim ir suderint veiksm tarp linijins laivininkysts kompanij (konsorcium) rims (OL L 55, 1992 02 29, p.3). Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1994 m. Stojimo aktu.
5

8 Komisija yra primusi ir toliau gali priimti vadinamuosius bendrosios iimties reglamentus, kuriais ji pripasta Sutarties 81 straipsnio 1 dal netaikytina tam tikroms susitarim, sprendim ir suderint veiksm rims. Jei vis dlto susitarim, sprendim ir suderint veiksm, kuriems ie reglamentai taikomi, poveikis nesuderinamas su Sutarties 81 straipsnio 3 dalimi, Komisijai ir valstybi nari konkurencijos institucijoms turi bti suteikta teis konkreiu atveju ataukti bendrosios iimties reglamentu suteikt atleidim; 11) Komisija, siekdama utikrinti Sutarties nuostat taikym, turi turti teis priimti sprendimus skirtus monms ar moni asociacijoms, kad bt nutraukti Sutarties 81 ir 82 straipsni paeidimai. Be to, jei yra teistas interesas, Komisijai turi bti suteikta teis priimti sprendimus, kuriuose, nors ir neskiriant baudos, bt konstatuojama, kad bta paeidimo. iame reglamente turi bti aikiai apibrta Teisingumo Teismo pripainta Komisijos teis priimti sprendimus dl laikinj priemoni; 12) iame reglamente turi bti aikiai apibrta Komisijos teis nustatyti bet koki teiss gynimo priemon elgesio ar struktrin, btin tam, kad paeidimas bt veiksmingai nutrauktas, atsivelgus proporcingumo princip. Struktrini teiss gynimo priemoni turi bti imamasi tik tuo atveju, jei nra vienodai veiksmingos elgesio priemons arba jei tokia vienodai veiksminga priemon mon apsunkint labiau nei struktrin. mons struktros, buvusios iki paeidimo padarymo, pakeitimai, laikytini proporcingais tik jeigu yra didel ilgalaikio ar pakartotinio paeidimo, atsirandanio i paios mons struktros, rizika; 13) jei, tyrimo metu, kuris galt baigtis susitarimo ar veiklos udraudimu, mons pasilo Komisijai tokius sipareigojimus, kurie panaikint Komisijos susirpinim, Komisija turi turti teis priimti sprendimus, kuriais ie sipareigojimai tapt privalomi monms. Komisijos sprendime turi bti konstatuojama, kad jos veiksmams nebra pagrindo, nepateikiant ivados dl to, ar paeidimas buvo arba dar tebra. Sprendimai dl sipareigojim nepaeidia valstybi nari konkurencijos institucij ir teism galiojim padaryti toki ivad ir nagrinti byl. Sprendimai dl sipareigojim netinka tais atvejais, kai Komisija ketina skirti baud; 14) iskirtiniais atvejais, kai to reikalauja Bendrijos vieieji interesai, Komisijai gali bti tikslinga priimti deklaratyvaus pobdio sprendim, kuriame bt konstatuojama, kad Sutarties 81 ar 82 straipsnyje nurodytas draudimas netaikomas siekiant iaikinti teiss normas ir utikrinti nuosekl j taikym visoje Bendrijoje, ypa kiek tai susij su nauj ri susitarimais ar veiksmais, kuri neapima dabartin precedent teis ir administracin praktika; 15) Komisija ir valstybi nari konkurencijos institucijos drauge turi sukurti valdios institucij tinkl Bendrijos konkurencijos taisyklms taikyti glaudaus bendradarbiavimo pagrindu. Tuo tikslu btina nustatyti informavimo ir konsultacij tvark. Tolesnius bendradarbiavimo iame tinkle bdus nustato ir tikslina Komisija glaudiai bendradarbiaudama su valstybmis narmis; 16) nepaisant tam prietaraujani nacionalini nuostat, tarp tinklo nari turi bti leidiami informacijos mainai ir gautos informacijos naudojimas rodymo tikslams, netgi jei ta informacija kondenciali. ia informacija gali bti naudojamasi taikant Sutarties 81 ir 82 straipsnius ir lygiagreiai taikant nacionalinius konkurencijos statymus, jei pastarasis taikymas susijs su ta paia byla ir neveda prie skirtingo rezultato. Jei gaunanioji informacij institucija naudojasi ja taikydama sankcijas monms, vienintelis informacijos naudojimo apribojamas yra pareigojimas naudoti j tam tikslui, kuriuo ji buvo renkama, jeigu visose sistemose monms taikomos vienodos ries sankcijos. Teis gynyb, kuria mons naudojasi vairiose sistemose, gali bti laikoma pakankamai ekvivalentika.Taiau kalbant apie zinius asmenis, vairiose sistemose jiems gali bti taikomos gana vairi ri sankcijos. Tokiu atveju btina utikrinti, kad informacij galima naudoti tik tuo atveju, jei jos surinkimo bdas utikrina tok pat zini asmen teiss gynyb lyg, koks numatytas gaunaniosios institucijos nacionalinse taisyklse; 17) kad konkurencijos taisykls bt nuosekliai taikomos ir kad tinklas bt valdomas kiek manoma geriau, svarbu ilaikyti taisykl, kad valstybi nari konkurencijos institucijos automatikai netenka savo kompetencijos, jei Komisija pati inicijuoja tyrim. Jei valstybs nars konkurencijos institucija jau msi veiksm bylos atvilgiu, o Komisija ketina pradti proces, ji turt stengtis tai padaryti kiek manoma greiiau. Prie praddama proces Komisija turt pasitarti su suinteresuota nacionaline institucija;

9 18) siekiant utikrinti, kad bylas nagrint tinkamiausios tinklo institucijos, turt bti nustatyta bendra taisykl, leidianti konkurencijos institucijai sustabdyti ar nutraukti byl tuo pagrindu, kad i byl nagrinja ar jau nagrinjo kita institucija, siekiant, kad byl nagrint viena institucija. i nuostata neturt trukdyti Komisijai atmesti skund dl Bendrijos intereso nebuvimo, kaip pripaino Teisingumo Teismas precedent teisje, netgi jei jokia kita konkurencijos institucija nra pareikusi, kad ketina nagrinti i byl; 19) Reglamentu Nr. 17 kurtas Patariamasis komitetas konkurencij ribojani veiksm ir dominuojanios padties klausimais dirbo labai gerai. Jis tiks prie naujosios decentralizuoto taikymo sistemos. Todl btina toliau pltoti Reglamentu Nr. 17 nustatytas taisykles organizacin tvark darant veiksmingesn. Tuo tikslu reikt numatyti nuomoni pateikim ratu. Patariamasis komitetas galt veikti kaip forumas svarstyti valstybi nari konkurencijos institucij nagrinjamas bylas, kad bt utikrintas nuoseklus Bendrijos konkurencijos taisykli taikymas; 20) Patariamj komitet turt sudaryti valstybi nari konkurencijos institucij atstovai. posdius, kuriuose svarstomi bendrieji klausimai, valstybs nars galt skirti po papildom atstov. Tai nepaeidia komiteto nari teiss pasikviesti pagalb kitus valstybi nari ekspertus; 21) be to, konkurencijos taisykli taikymo nuoseklumas reikalauja nustatyti valstybi nari teism ir Komisijos bendradarbiavimo tvark. Tai galioja visiems valstybi nari teismams, taikantiems Sutarties 81 ir 82 straipsnius tiek taikant ias taisykles privai asmen bylose ar veikiant kaip teis taikanti valstybin institucija, ar atliekant peririnio teismo funkcijas. Vis pirma nacionaliniai teismai turt turti galimyb prayti Komisij informacijos ar nuomons dl dalyk, susijusi su Bendrijos konkurencijos teiss taikymu. Be to, Komisija ir valstybi nari konkurencijos institucijos turi turti galimyb pateikti pastabas odiu ar ratu teismams, taikantiems Sutarties 81 ar 82 straipsnio nuostatas. ios pastabos turt bti pateiktos remiantis nacionalinmis proceso taisyklmis ir praktika, skaitant ir taisykles, ginanias ali teises. Todl reikt imtis priemoni, kad Komisija ir konkurencijos institucijos bt pakankamai gerai informuotos apie nacionaliniuose teismuose vykstanius procesus; 22) siekiant utikrinti teisinio tikrumo ir vienodo Bendrijos konkurencijos taisykli taikymo lygiagrei galiojim sistemoje princip laikymsi, btina ivengti prietaring sprendim. Todl btina iaikinti, vadovaujantis Teisingumo Teismo precedent teise, Komisijos sprendim ir procesini veiksm poveik valstybi nari teismams ir konkurencijos institucijoms. Komisijos priimti sprendimai dl sipareigojim neturi takos valstybi nari teism ir konkurencijos tarnyb galiojimui taikyti Sutarties 81 ir 82 straipsnius; 23) Komisija turi turti teis visoje Bendrijoje reikalauti pateikti toki informacij, kurios reikia siekiant nustatyti pagal Sutarties 81 straipsn draudiamus susitarimus, sprendimus ar suderintus veiksmus ar pagal Sutarties 82 straipsn draudiam piktnaudiavim dominuojania padtimi. Vykdant Komisijos sprendim mons negali bti priverstos pripainti, kad padar paeidim, taiau bet kuriuo atveju jos privalo atsakyti faktinius klausimus ir pateikti dokumentus, netgi jei ia informacija gali bti pasinaudota rodant, kad jos ar kita mon paeidim padar; 24) Komisija turt bti galiota atlikti tokius patikrinimus, kurie btini siekiant nustatyti pagal Sutarties 81 straipsn draudiamus susitarimus, sprendimus ar suderintus veiksmus ar pagal Sutarties 82 straipsn draudiam piktnaudiavim dominuojania padtimi. Valstybi nari konkurencijos institucijos turi aktyviai bendradarbiauti su Komisija iai naudojantis savo galiojimais; 25) nustatyti konkurencijos taisykli paeidimus tampa vis sunkiau, todl siekiant veiksmingai apsaugoti konkurencij reikia iplsti Komisijos galiojimus tyrimo srityje. Vis pirma Komisijai turt bti suteikta teis apklausti bet kur asmen, galint turti naudingos informacijos, ir uksuoti jo paaikinimus. Komisijos galiotiems pareignams, atliekantiems patikrinim, turt bti suteikta teis plombuoti laikotarpiui, kuris btinas patikrinimui atlikti. Paprastai neturt bti plombuojama ilgiau nei 72 valandoms. Be to, Komisijos galioti pareignai turi turti teis prayti bet kokios informacijos, susijusios su patikrinimo objektu ir tikslu; 26) patirtis rodo, kad kai kuriais atvejais direktoriai ar kiti monje dirbantys mons verslo dokumentus laiko namuose. Todl, siekiant utikrinti patikrinim veiksmingum, pareignams ir kitiems Komisijos galiotiems asmenims turt bti suteikta teis patekti bet kurias patalpas, kuriose gali bti saugomi verslo dokumentai, skaitant privaius namus. Tik i teismins institucijos btina gauti leidim pasinaudoti ia teise;

10 27) nepaeidiant Teisingumo Teismo precedent teiss, pravartu nustatyti mast kontrols, kuri nacionalin teismin institucija gali taikyti leisdama pasitelkti pagalb teissaugos institucijas, kaip numatyta nacionaliniuose statymuose (skaitant atvej, kai to imamasi kaip atsargumo priemons) siekiant veikti galim mons pasiprieinim arba vykdant sprendim atlikti patikrinimus ne verslo patalpose. Precedent teis numato, kad nacionalin teismin institucija gali prayti Komisij suteikti daugiau informacijos, kuri reikalinga kontrolei ir kurios neturdama ji gali atsisakyti duoti leidim. Precedent teis taip pat patvirtina nacionalini teism kompetencij kontroliuoti nacionalini taisykli, reguliuojani prievartos priemoni panaudojim, taikym; 28) siekiant padti valstybi nari konkurencijos institucijoms veiksmingai taikyti Sutarties 81 ir 82 straipsnius, reikt sudaryti joms galimybes padti viena kitai atlikti patikrinimus ir gyvendinti kitas aplinkybi tyrimo priemones; 29) Sutarties 81 ir 82 straipsni nuostat laikymasis ir pareigojim, iuo reglamentu nustatyt monms ir moni asociacijoms, vykdymas turi bti utikrintas taikant vienkartines ir periodines baudas. Tuo tikslu tam tikro dydio baudos turi bti nustatytos ir u procesini taisykli paeidimus; 30) siekiant utikrinti veiksming baud, nustatyt moni asociacijoms u paeidimus, iiekojim, btina nustatyti slygas, kuriomis Komisija gali reikalauti, kad moni asociacijoms esant nemokioms baud sumokt jos nars. Tai darydama Komisija turt atsivelgti santykin asociacijai priklausani moni dyd ir ypa ma ir vidutini moni padt. Tai, kad baud sumoka viena ar kelios asociacijos nars, nepaeidia nacionalini statym, numatani sumoktos sumos iiekojim i kit asociacijos nari; 31) Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2988/7410 buvo nustatytos taisykls, reguliuojanios vienkartini ir periodini baud skyrimo senaties terminus, apimanius ir transporto srityje taikomas baudas. Lygiagrei galiojim sistemoje veiksmams, galintiems nutraukti senaties termin, turt bti priskirti ir procesiniai veiksmai, savarankikai atlikti valstybs nars konkurencijos institucijos. Siekiant teisins sistemos aikumo Reglament (EEB) Nr. 2988/74 reikt i dalies pakeisti, kad jis nebt taikomas dalykams, kuriuos apima is reglamentas, o reglament reikt traukti nuostatas dl senaties termin; 32) suinteresuotoms monms turt bti suteikta teis reikalauti, kad Komisija jas iklausyt, tretiesiems asmenims, kuri interesams sprendimas gali turti takos, turt bti suteikta galimyb i anksto pateikti savo pastabas, o priimtus sprendimus reikt skelbti vieai. Utikrinant mons teis gynyb, ypa teis susipainti su bylos mediaga, btina utikrinti verslo paslapi apsaug. Reikia utikrinti ir informacijos, kuria keiiamasi tinkle, kondencialum; 33) kadangi pagal Sutarties nuostatas visus Komisijos sprendimus, priimtus pagal reglament, gali perirti Teisingumo Teismas, jam, remiantis Sutarties 229 straipsniu, turt bti suteikta neribota jurisdikcija vertinti sprendimus, kuriais Komisija skiria vienkartines ir periodines baudas; 34) Sutarties 81 ir 82 straipsniuose nustatytais ir Reglamentu Nr. 17 pritaikytais principais Bendrijos institucijoms suteiktas pagrindinis vaidmuo. vaidmen reikt isaugoti, Bendrijos konkurencijos taisykli taikym labiau traukiant valstybes nares. Pagal Sutarties 5 straipsnyje nustatytus subsidiarumo ir proporcingumo principus, is reglamentas apsiriboja tuo, kas btina jo tikslams pasiekti, t. y. sudaryti slygas veiksmingai taikyti Bendrijos konkurencijos taisykles; 35) siekiant utikrinti reikiam Bendrijos konkurencijos teiss taikym, valstybs nars turt paskirti ir galioti institucijas taikyti Sutarties 81 ir 82 straipsnius, kaip teis taikanias valstybines institucijas. Jos turt paskirti administracines ir teismines institucijas vairioms funkcijoms, kurias is reglamentas priskiria konkurencijos institucijoms, atlikti. iame reglamente pripastama, kad vairi valstybi nari valstybins teis taikanios institucijos labai skirtingos. io reglamento 11 straipsnio 6 dalies poveikis visoms konkurencijos institucijoms turt bti vienodas. Kaip ios bendrosios taisykls iimtis, kai baudiamojon atsakomybn patraukianti institucija perduoda byl nagrinti atskirai teisminei institucijai, pirmajai pagal io reglamento 35 straipsnio 4 dalies slygas turt bti taikoma 11 straipsnio 6 dalis. Jei ios slygos nevykdytos, turi bti taikoma bendroji taisykl. Bet kuriuo atveju 11 straipsnio 6 dalis neturt bti taikoma teismams, atliekantiems peririnio teismo funkcijas;

1974 m. lapkriio 26 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2988/74 dl senaties termin teismo procesuose ir taikom sankcij, pagal Europos ekonomins bendrijos taisykles, susijusias su transportu ir konkurencija, (OL L 319, 1974 11 29, p. 1).
10

11 36) kadangi precedent teisje buvo iaikinta, kad konkurencijos taisykls taikomos transporto sektoriui, iam sektoriui turi bti taikomos ir io reglamento procedr nuostatos. Todl 1962 m. lapkriio 26 d. Tarybos reglamentas Nr. 141, numatantis iimt transporto sektoriui nuo Reglamento Nr. 17 taikymo11, turt bti panaikintas, o Reglamentai (EEB) Nr. 1017/6812, (EEB) Nr. 4056/8613 ir (EEB) Nr. 3975/8714 i dalies pakeisti ibraukiant tam tikras procedr nuostatas; 37) iuo reglamentu pripastamos pagrindins teiss ir laikomasi princip, pripaint Europos Sjungos pagrindini teisi chartijos. Taigi is reglamentas turt bti aikinamas ir taikomas atsivelgiant ias teises ir principus; 38) moni, veikiani pagal Bendrijos konkurencijos taisykles, teisinis tikrumas padeda skatinti inovacijas ir investicijas. Jei tam tikrais atvejais, ikilus neprast ar neisprst klausim, susijusi su i taisykli taikymu, atsiranda netikrumas, monei gali prireikti neociali Komisijos patarim. is reglamentas nepaeidia Komisijos teiss duoti toki neociali patarim, PRIM REGLAMENT: I SKYRIUS PRINCIPAI 1 straipsnis Sutarties 81 ir 82 straipsni taikymas 1. Susitarimai, sprendimai ir suderinti veiksmai, apimami Sutarties 81 straipsnio 1 dalies ir netenkinantys Sutarties 81 straipsnio 3 dalies slyg, draudiami ir iankstinis sprendimas iuo klausimu nereikalingas. 2. Susitarimai, sprendimai ir suderinti veiksmai, apimami Sutarties 81 straipsnio 1 dalies ir tenkinantys Sutarties 81 straipsnio 3 dalies slygas, nedraudiami ir iankstinis sprendimas iuo klausimu nereikalingas. 3. Piktnaudiavimas dominuojania padtimi, minimas Sutarties 82 straipsnyje, draudiamas ir iankstinis sprendimas iuo klausimu nereikalingas. 2 straipsnis rodinjimo pareiga Visuose nacionaliniuose ar Bendrijos procesuose dl Sutarties 81 ir 82 straipsni taikymo pareiga rodyti Sutarties 81 straipsnio 1 dalies ar 82 straipsnio paeidim tenka aliai ar institucijai, pareikusiai, kad bta tokio paeidimo. monei ar moni asociacijai, pretenduojaniai pasinaudoti Sutarties 81 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tenka pareiga rodyti, kad ios straipsnio dalies slygos vykdytos. 3 straipsnis Sryis tarp Sutarties 81 bei 82 straipsni ir nacionalini konkurencijos statym 1. Valstybi nari konkurencijos institucijos ar nacionaliniai teismai, taikydami nacionalinius konkurencijos statymus susitarimams, moni asociacij sprendimams ar suderintiems veiksmams tokia prasme, kaip apibrta Sutarties 81 straipsnio 1 dalyje, jei jie gali paveikti prekyb tarp valstybi nari tokia prasme, kaip apibrta mintoje straipsnio dalyje, tuomet tokiems susitarimams, sprendimams ar suderintiems veiksmams taikomos ir Sutarties 81 straipsnio nuostatos. Valstybi nari konkurencijos institucijos ar nacionaliniai teismai, taikydami nacionalinius konkurencijos statymus bet kuriam Sutarties 82 straipsniu draudiamam piktnaudiavimui, taiko ir Sutarties 82 straipsnio nuostatas.
11 OL 124, 1962 11 28, p. 2751/62. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu Nr. 1002/67/EEB (OL 306, 1967 12 16, p. 1). 12 1968 m. liepos 19 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1017/68, konkurencijos taisykles taikantis geleinkeli, keli ir vidaus vanden transportui. (OL L 175, 1968 07 23, p.1). Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1994 m. Stojimo aktu. 13 1986 m. gruodio 22 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 4056/86, nustatantis isamias Sutarties 81 ir 82 straipsni (reglamento pavadinimas buvo patikslintas atsivelgus EB Sutarties straipsni pernumeravim laikantis Amsterdamo sutarties 12 straipsnio nuostat; pradin nuoroda Sutarties 85 ir 86 straipsnius) taikymo jr transportui taisykles (OL L 378, 1986 12 31, p. 4). Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1994 m. Stojimo aktu. 14 1987 m. gruodio 14 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3975/87, nustatantis konkurencijos taisykli taikymo tvark oro transporto sektoriaus monms (OL L 374, 1987 12 31, p. 1). Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EEB) Nr. 2410/92 (OL L 240, 1992 08 24, p. 18).

12 2. Nacionaliniais konkurencijos statymais negali bti draudiami susitarimai, moni asociacij sprendimai ar suderinti veiksmai, veikiantys prekyb tarp valstybi nari, taiau neribojantys konkurencijos, kaip apibrta Sutarties 81 straipsnio 1 dalyje, arba tenkinantys Sutarties 81 straipsnio 3 dalies nuostatas, arba apimami reglamento dl Sutarties 81 straipsnio 3 dalies taikymo. is reglamentas nedraudia valstybms narms priimti ir taikyti savo teritorijoje grietesnius nacionalinius statymus, draudianius moni vienaalikus veiksmus ar nustatanius u juos sankcijas. 3. Nepaeidiant Bendrijos teiss bendrj princip ir kit nuostat, 1 ir 2 pastraipa netaikomos, kai valstybi nari konkurencijos institucijos ir teismai taiko nacionalinius susijungim kontrols statymus, ir iomis pastraipomis nedraudiama taikyti nacionalini statym nuostatas, kuriomis daugiausia siekiama kito tikslo, negu Sutarties 81 ir 82 straipsniais siekiamas tikslas. II SKYRIUS GALIOJIMAI 4 straipsnis Komisijos galiojimai Siekiant, kad bt taikomi Sutarties 81 ir 82 straipsniai, Komisija turi galiojimus, nustatytus iuo reglamentu. 5 straipsnis Valstybi nari konkurencijos institucij galiojimai Valstybi nari konkurencijos institucijos turi teis atskirose bylose taikyti Sutarties 81 ir 82 straipsnius. Tuo tikslu, veikdamos savo iniciatyva ar skundo pagrindu, jos gali priimti tokius sprendimus: - pareikalauti nutraukti paeidim; - taikyti laikinsias priemones; - priimti sipareigojimus; - skirti vienkartines, periodines ar kitas nacionaliniuose statymuose numatytas baudas. Jeigu valstybi nari konkurencijos institucijos, remdamosi turima informacija, mano, kad udraudimo kriterijai nra tenkinami, jos gali nusprsti, kad imtis priemoni nra pagrindo. 6 straipsnis Nacionalini teism galiojimai Nacionaliniai teismai turi teis taikyti Sutarties 81 ir 82 straipsni nuostatas.

13 III SKYRIUS KOMISIJOS SPRENDIMAI 7 straipsnis Paeidimo nustatymas ir jo nutraukimas 1. Kai Komisija, veikdama skundo pagrindu ar savo iniciatyva, nustato Sutarties 81 straipsnio ar 82 straipsnio paeidim, ji gali priimti sprendim, reikalaujant, kad mons ar moni asociacija nutraukt paeidim. Tuo tikslu ji gali skirti monei ar moni asociacijai bet koki elgesio ar struktrin priemon, proporcing vykdytam paeidimui ir btin paeidimui veiksmingai nutraukti. Struktrins priemons gali bti skiriamos tik tuo atveju, jei nra lygiai taip pat veiksmingos elgesio priemons arba jei lygiai taip veiksminga elgesio priemon bt monei didesn nata nei struktrin. Komisija taip pat gali konstatuoti, kad paeidimas padarytas praeityje, jei ji turi teist interes tai daryti. 2. Skund 1 pastraipoje nurodytais tikslais turi teis pateikti ziniai ar juridiniai asmenys, galintys rodyti tur teist interes, ir valstybs nars. 8 straipsnis Laikinosios priemons 1. Skubiais atvejais, kai yra didels ir neatitaisomos alos konkurencijai rizika, Komisija, veikdama savo iniciatyva, remdamasi paeidimo prima facie faktais, gali priimti sprendim dl laikinj priemoni taikymo. 2. 1 pastraipoje numatytas sprendimas galioja nustatyt laikotarp ir jo galiojimas gali bti pratstas, jei tai btina ir tinkama. 9 straipsnis sipareigojimai 1. Jei Komisija ketina priimti sprendim, reikalaujant, kad paeidimas bt nutrauktas, o mons pasilo savo sipareigojimus dl Komisijos iankstiniame vertinime ikelt problem, Komisija savo sprendimu gali padaryti iuos sipareigojimus privalomus monms. Toks sprendimas priimamas nustatytam laikotarpiui ir jame daroma ivada, kad tolesniems Komisijos veiksmams nebra pagrindo. 2. Komisija gali atnaujinti proces gavusi praym arba savo iniciatyva, jei: a) i esms pasikeit kuris nors faktas, kuriuo sprendimas buvo grindiamas; b) mons nesilaiko savo sipareigojim ar; c) sprendimas buvo pagrstas ali pateikta neisamia, neteisinga ar klaidinania informacija. 10 straipsnis Netaikomumo konstatavimas Kai to reikalauja Bendrijos vieieji interesai, susij su Sutarties 81 ir 82 straipsni taikymu, Komisija, veikdama savo iniciatyva, savo sprendime gali konstatuoti, kad tam tikram susitarimui, moni asociacijos sprendimui ar suderintiems veiksmams Sutarties 81 straipsnis netaikytinas todl, kad netenkinamos Sutarties 81 straipsnio 1 dalies slygos, arba todl, kad tenkinamos 81 straipsnio 3 dalies slygos. Komisija t pat gali konstatuoti ir dl Sutarties 82 straipsnio. IV SKYRIUS BENDRADARBIAVIMAS 11 straipsnis Komisijos ir valstybi nari konkurencijos institucij bendradarbiavimas 1. Komisija ir valstybi nari konkurencijos institucijos glaudiai bendradarbiauja taikydamos Bendrijos konkurencijos taisykles.

14 2. Komisija perduoda valstybi nari konkurencijos institucijoms svarbiausi dokument, kuriuos ji yra surinkusi dl 7, 8, 9, 10 straipsni ir 29 straipsni 1 dalies taikymo, kopijas. Valstybs nars konkurencijos institucijos praymu Komisija pateikia jai kit turim dokument, reikaling bylai vertinti, kopijas. 3. Valstybi nari konkurencijos institucijos, veikdamos pagal Sutarties 81 arba 82 straipsn, ratu informuoja Komisij prie praddamos gyvendinti pirm ociali tiriamj priemon arba i karto tik pradjusios. i informacija gali bti teikiama ir kit valstybi nari konkurencijos institucijoms. 4. Valstybi nari konkurencijos institucijos informuoja Komisij apie sprendimo, kuriuo reikalaujama nutraukti paeidim, priimami sipareigojimai arba panaikinama teis pasinaudoti bendrosios iimties reglamento nuostatomis, primim ne vliau kaip likus 30 dien iki jo primimo. Tuo tikslu jos pateikia Komisijai bylos santrauk ir numatom priimti sprendim arba, jo neturint, bet kur kit dokument, kuriame idstyti silomi veiksmai. i informacija gali bti pateikta ir kit valstybi nari konkurencijos institucijoms. Komisijos praymu veikianti konkurencijos institucija pateikia Komisijai kitus jos turimus dokumentus, reikalingus bylai vertinti. Su Komisijai pateikta informacija gali bti supaindintos kit valstybi nari konkurencijos institucijos. Be to, nacionalins konkurencijos institucijos tarpusavyje gali keistis informacija, btina byl, kuri jos nagrinja pagal Sutarties 81 arba 82 straipsn, vertinti. 5. Valstybi nari konkurencijos institucijos gali tartis su Komisija dl bet kurios bylos, susijusios su Bendrijos teiss taikymu. 6. Komisijai pradjus sprendimo primimo pagal III skyriaus nuostatas procedras, valstybi nari konkurencijos institucijos netenka kompetencijos taikyti Sutarties 81 ir 82 straipsnius. Jei valstybs nars konkurencijos institucija jau nagrinja byl, Komisija inicijuoja proces tik pasitarusi su ta konkurencijos institucija. 12 straipsnis Keitimasis informacija 1. Komisija ir valstybi nari konkurencijos institucijos turi teis Sutarties 81 ir 82 straipsni taikymo tikslu teikti viena kitai ir naudoti kaip rodym bet kur faktais patvirtint ar teiss dalyk, skaitant kondenciali informacij. 2. Apsikeista informacija galima naudotis kaip rodymu tik siekiant taikyti Sutarties 81 ar 82 straipsn ir tik dl dalyko, kuriam j surinko informacij perduodanioji institucija. Taiau kai nagrinjant t pai byl lygiagreiai Bendrijos konkurencijos teisei taikomi nacionaliniai konkurencijos statymai, ir io taikymo rezultatas nesiskiria, pagal straipsn apsikeista informacija galima naudotis ir taikant nacionalinius konkurencijos statymus. 3. Pagal 1 pastraip apsikeista informacija galima naudotis kaip rodymu skiriant sankcijas ziniams asmenims tada, kai: - informacij perduodaniosios institucijos alies statymuose numatytos panaios ries sankcijos u Sutarties 81 ar 82 straipsnio paeidim arba, nesant toki sankcij, - informacija buvo surinkta utikrinant tok pat zini asmen teiss gynyb apsaugos lyg, koks numatytas gaunaniosios institucijos alies statymuose. Tokiu atveju gaunanioji institucija gautos informacijos negali panaudoti laisvs atmimo bausmms taikyti. 13 straipsnis Proceso sustabdymas ar nutraukimas 1. Jei dviej ar daugiau valstybi nari konkurencijos institucijos gauna skund arba savo iniciatyva imasi priemoni prie t pat susitarim, asociacijos sprendim ar veiksm remdamosi Sutarties 81 arba 82 straipsniu, tuomet faktas, kad viena institucija nagrinja byl, yra pakankamas pagrindas kitoms sustabdyti proces arba atmesti skund. Komisija taip pat gali atmesti skund tuo pagrindu, kad valstybs nars konkurencijos institucija jau nagrinja byl. 2. Valstybs nars konkurencijos institucija arba Komisija, gavusi skund dl susitarimo, asociacijos sprendimo ar veiksmo, kur jau nagrinjo kita konkurencijos institucija, gali j atmesti.

15 14 straipsnis Patariamasis komitetas 1. Prie priimdama sprendim pagal 7, 8, 9, 10, 23 straipsn, 24 straipsnio 2 dal ir 29 straipsnio 1 dal, Komisija konsultuojasi su Patariamuoju komitetu konkurencij ribojani veiksm ir dominuojanios padties klausimais. 2. Atskiroms byloms svarstyti Patariamj komitet sudaro valstybi nari konkurencijos institucij atstovai. Posdiams, kuriuose svarstomos ne atskiros bylos, o kiti klausimai, gali bti skiriamas papildomas valstybs nars atstovas, kompetentingas konkurencijos klausimais. Atstovus, negalinius dalyvauti posdyje, gali pakeisti kiti atstovai. 3. Konsultacijos gali vykti Komisijos suauktame ir pirmininkaujamame posdyje, surengtame ne anksiau nei po 14 dien nuo praneimo apie posd isiuntimo, pridjus prie praneimo bylos santrauk, svarbiausi dokument sra ir preliminar sprendimo projekt. Posdis dl sprendim pagal 8 straipsn gali bti surengtas prajus septynioms dienoms nuo sprendimo projekto rezoliucins dalies isiuntimo. Komisijai isiuntus praneim apie posd, kur ketinama surengti anksiau, nesilaikant pirma nurodyt termin, posdis gali bti surengtas silom dien, jei n viena valstyb nar neprietarauja. Patariamasis komitetas ratu pateikia nuomon apie Komisijos preliminaraus sprendimo projekt. Jis gali pateikti savo nuomon netgi jei kurie nors nariai nedalyvauja ir nra atstovaujami. Vienas ar keli nariai gali pareikalauti pagrsti nuomonje idstyt pozicij. 4. Konsultacijos gali vykti ir ratu. Taiau, jei kuri nors valstyb nar pageidauja, Komisija suaukia posd. Raytins procedros atveju, Komisija nustato ne trumpesn nei 14 dien laikotarp, per kur valstybs nars turi pateikti savo pastabas. ios pastabos iplatinamos visoms kitoms valstybms narms. Jeigu sprendimas priimamas pagal 8 straipsn, tai 14 dien laikotarpis pakeiiamas 7 dien laikotarpiu. Jei Komisija nustato raytins procedros laikotarp, trumpesn nei aukiau nurodyti laikotarpiai, taikomas silomas laikotarpis, jei n viena valstyb nar neprietarauja. 5. Komisija kiek manoma labiau atsivelgia Patariamojo komiteto nuomon. Ji informuoja komitet, kaip jo nuomon buvo atsivelgta. 6. Patariamojo komiteto ratu pareikta nuomon pridedama prie sprendimo projekto. Jei Patariamasis komitetas pataria nuomon paskelbti, Komisija j skelbia atsivelgdama teist moni interes apsaugoti savo verslo paslaptis. 7. Valstybs nars konkurencijos institucijos praymu Komisija traukia Patariamojo komiteto darbotvark bylas, ios institucijos nagrinjamas pagal Sutarties 81 ar 82 straipsn. Komisija tai gali padaryti ir savo iniciatyva. Bet kuriuo atveju Komisija pranea apie tai konkurencijos institucijai. Valstybs nars konkurencijos institucija vis pirma gali pateikti tok praym dl bylos, kurios atvilgiu Komisija ketina pradti proces, kaip numatyta 11 straipsnio 6 dalyje. Patariamasis komitetas nepareikia nuomons dl byl, nagrinjam valstybi nari konkurencijos institucij. Patariamasis komitetas gali svarstyti ir bendruosius Bendrijos konkurencijos teiss klausimus. 15 straipsnis Bendradarbiavimas su nacionaliniais teismais 1. Teismai, nagrindami bylas dl Sutarties 81 ar 82 straipsnio taikymo, gali prayti Komisijos perduoti jiems jos turim informacij ar nuomon Bendrijos konkurencijos taisykli taikymo klausimais. 2. Valstybs nars perduoda Komisijai kiekvieno nacionalini teism raytinio sprendimo dl Sutarties 81 ar 82 straipsnio taikymo kopij. Kopija perduodama nedelsiant, kai tik bylos alys supaindinamos su visu raytiniu sprendimo tekstu. 3. Valstybs nars konkurencijos institucija, veikdama savo iniciatyva, gali ratu pateikti savo alies teismams pastabas dl Sutarties 81 ar 82 straipsni taikymo. Teismui leidus, pastabas savo alies teismams ji gali teikti odiu. Dl Sutarties 81 ar 82 straipsnio taikymo nuoseklumo Komisija prireikus savo iniciatyva gali ratu teikti pastabas valstybi nari teismams. Teismui leidus, pastabas ji gali teikti ir odiu. Valstybi nari konkurencijos institucijos ir Komisija, kad galt parengti pastabas, gali prayti valstybs nars teismo perduoti joms bet kuriuos dokumentus, reikalingus bylai vertinti, arba utikrinti tok perdavim.

16 4. is straipsnis nepaeidia valstybi nari konkurencijos institucij platesns teiss teikti pastabas teismams pagal valstybs nars statymus. 16 straipsnis Vienodas Bendrijos konkurencijos teiss taikymas 1. Nacionalini teism priimami sprendimai dl susitarim, sprendim ar veiklos pagal Sutarties 81 ar 82 straipsn, jau esani Komisijos sprendimo objektu, negali prietarauti Komisijos priimtam sprendimui. Be to, nacionaliniai teismai turi vengti priimti sprendimus, kurie prietaraut sprendimui, Komisijos ketinamam priimti jos pradtoje byloje. Todl nacionalinis teismas gali vertinti, ar reikia sustabdyti byl. is pareigojimas nepaeidia teisi ir pareig, numatyt Sutarties 234 straipsnyje. 2. Valstybi nari konkurencijos institucij priimami sprendimai dl susitarim, sprendim ar veiklos pagal Sutarties 81 ar 82 straipsn, jau esani Komisijos sprendimo objektu, negali prietarauti Komisijos priimtam sprendimui. V SKYRIUS GALIOJIMAI ATLIKTI TYRIMUS 17 straipsnis vairi kio sektori ir susitarim ri tyrimai 1. Jei valstybi nari tarpusavio prekybos tendencijos, kain tvirtumas ar kitos aplinkybs rodo, kad konkurencija bendrojoje rinkoje gali bti ribojama ar ikraipoma, Komisija gali atlikti tam tikro kio sektoriaus ar tam tikros ries susitarim vairiuose sektoriuose tyrimus. Tokio tyrimo metu Komisija gali prayti, kad mons ar moni asociacijos pateikt informacij, btin Sutarties 81 ir 82 straipsniams gyvendinti, ir gali atlikti tam tikslui btinus patikrinimus.Komisija vis pirma gali paprayti, kad mons ar moni asociacijos informuot j apie visus susitarimus, sprendimus ir suderintus veiksmus. Komisija gali paskelbti ataskait apie atlikto tam tikr kio sektori ar tam tikros ries susitarim vairiuose sektoriuose tyrimo rezultatus ir pakviesti suinteresuotas alis pateikti pastabas. 2. 14, 18, 19, 20, 22, 23 ir 24 straipsniai taikomi mutatis mutandis. 18 straipsnis Praymai pateikti informacij 1. Kad atlikt savo pareigas, skirtas jai iuo reglamentu, Komisija gali paprastu praymu ar sprendimu paprayti mones ir moni asociacijas pateikti vis reikiam informacij. 2. Paprastame prayme pateikti informacij, siuniamame monei ar moni asociacijai, Komisija nurodo praymo teisin pagrind ir tiksl, nurodo, kokia informacija reikalinga, nustato laikotarp, per kur informacija turi bti pateikta, ir nurodo 23 straipsnyje numatytas baudas u neteisingos ar klaidinanios informacijos pateikim. 3. Jei Komisija nurodo monms ir moni asociacijoms pateikti informacij sprendimu, sprendime ji nurodo praymo teisin pagrind ir tiksl, nurodo, kokios informacijos reikia, ir nustato laikotarp, per kur informacija turi bti pateikta. Taip pat nurodomos 23 straipsnyje numatytos baudos ir nurodomos ar skiriamos 24 straipsnyje numatytos baudos. Be to, nurodoma teis sprendimo perirjim Teisingumo Teisme. 4. Praom informacij mons ar moni asociacijos vardu teikia moni savininkai ar j atstovai, juridini asmen atveju juridinio asmens teisi neturinios mons, rmos ar asociacijos ar asmenys, galioti jiems atstovauti pagal statymus ar pagal status. Reikiamai galioti juristai gali teikti i informacij u savo klientus. Visa atsakomyb u informacijos isamum, teisingum ir tikrum tenka pastariesiems. 5. Komisija nedelsdama perduoda paprasto praymo ar sprendimo kopij valstybs nars, kurios teritorijoje yra mons ar moni asociacijos buvein, konkurencijos institucijai ir valstybs nars, kurios teritorija paveikta, konkurencijos institucijai. 6. Komisijos praymu valstybi nari valdios institucijos ir konkurencijos institucijos teikia Komisijai vis reikiam informacij, btin iuo reglamentu skirtoms pareigoms atlikti.

17 19 straipsnis galiojimas paimti paaikinimus 1. Komisija, atlikdama iuo reglamentu jai skirtas pareigas, gali apklausti bet kur zin ar juridin asmen, sutinkant bti apklaustu, ir surinkti su tiriamuoju objektu susijusi informacij. 2. Jei 1 pastraipoje numatyta apklausa rengiama mons patalpose, Komisija informuoja valstybs nars, kurios teritorijoje jos yra, konkurencijos institucij. Valstybs nars konkurencijos institucijos nurodymu jos pareignai gali padti Komisijos galiotiems pareignams ir kitiems lydintiesiems asmenims surengti apklaus. 20 straipsnis Komisijos galiojimai atlikti patikrinimus 1. Komisija, atlikdama iuo reglamentu jai skirtas pareigas, gali atlikti visus reikiamus moni ir moni asociacij patikrinimus. 2. Pareignai ir kiti lydintieji asmenys, Komisijos galioti atlikti patikrinimus, turi teis: a) patekti bet kurias moni ir moni asociacij patalpas, teritorij ir transporto priemones; b) tikrinti knygas ir kitus veiklos dokumentus, kokioje laikmenoje jie bebt saugomi; c) paimti ar gauti toki knyg ar dokument kopijas ar iraus bet kokia forma; d) uplombuoti bet kurias verslo patalpas ir knygas bei dokumentus tokiam laikotarpiui ir tokiu mastu, koks btinas patikrinimui atlikti; e) paprayti bet kur mons ar moni asociacijos atstov ar darbuotoj paaikinti faktus ar dokumentus, susijusius su patikrinimo objektu bei tikslu, ir uksuoti atsakymus. 3. Pareignai ir kiti lydintieji asmenys, Komisijos galioti atlikti patikrinimus, naudojasi savo teismis pateik ratik galiojim, kuriame nurodytas patikrinimo objektas bei tikslas ir baudos, numatytos 23 straipsnyje tuo atveju, jei pateikiamos ne visos reikalaujamos knygos ar kiti veiklos dokumentai arba jei atsakymai klausimus, uduotus, kaip numatyta io straipsnio 2 dalyje, neteisingi ar klaidinantys. Komisija pakankamai i anksto informuoja apie patikrinim valstybs nars, kurios teritorijoje jis bus atliekamas, konkurencijos institucij. 4. mons ir moni asociacijos turi leisti atlikti patikrinimus, nurodytus Komisijos sprendimu. Sprendime nurodomas patikrinimo objektas ir tikslas, paskiriama patikrinimo pradios data ir nurodomos baudos, numatytos 23 ir 24 straipsniuose, bei teis sprendimo perirjim Teisingumo Teisme. Komisija priima tokius sprendimus pasitarusi su valstybs nars, kurios teritorijoje bus atliekamas patikrinimas, konkurencijos institucija. 5. Valstybs nars, kurios teritorijoje bus atliekamas patikrinimas, konkurencijos institucijos pareignai bei jos galioti ar paskirti pareignai ios institucijos ar Komisijos praymu aktyviai padeda Komisijos galiotiems pareignams ir kitiems lydintiesiems asmenims. Tuo tikslu jie naudojasi io straipsnio antrojoje dalyje nurodytais galiojimais. 6. Jei Komisijos galioti pareignai ir kiti lydintieji asmenys nustato, kad mon prieinasi pagal straipsn atliekamam patikrinimui, suinteresuota valstyb nar suteikia jiems reikiam param, kur tinkama pasirpindama policijos ar kitos teissaugos institucijos pagalba, kad jie galt atlikti patikrinim. 7. Jei 6 straipsnio dalyje numatytai paramai suteikti pagal nacionalines taisykles reikia teismins institucijos leidimo, dl tokio leidimo turi bti kreipiamasi. Dl tokio leidimo gali bti kreipiamasi ir kaip dl atsargumo priemons. 8. Jei kreipiamasi dl 7 straipsnio dalyje numatyto leidimo, nacionalin teismin institucija patikrina, ar Komisijos sprendimas autentikas ir ar numatytos prievartos priemons nra savavalikos ar perdtos atsivelgiant patikrinimo objekt. Kontroliuodama prievartos priemoni proporcingum nacionalin teismin institucija gali paprayti Komisijos tiesiogiai ar per valstybs nars konkurencijos institucij isami paaikinim, ypa dl to, kokiu pagrindu Komisija taria esant Sutarties 81 ir 82 straipsni paeidim, ir dl tariamo paeidimo sunkumo bei mons dalyvavimo paeidime pobdio. Nacionalin teismin institucija neturi teiss abejoti dl patikrinimo btinumo ar reikalauti, kad jai bt pateikta Komisijos byloje saugoma informacija. Komisijos sprendimo teistum turi teis tikrinti tik Teisingumo Teismas. 21 straipsnis Kit patalp tikrinimas 1. Kilus pagrstam tarimui, kad knygos ar kiti dokumentai, susij su veikla ir patikrinimo objektu

18 ir galintys turti reikms rodant sunk Sutarties 81 ar 82 straipsnio paeidim, laikomi kitose patalpose, teritorijoje ar transporto priemonse, skaitant moni ar moni asociacij direktori, vadov ir darbuotoj namus, Komisija gali savo sprendimu nurodyti atlikti patikrinim mintose patalpose, teritorijose ir transporto priemonse. 2. Sprendime turi bti nurodytas patikrinimo objektas ir tikslas, nustatyta patikrinimo pradios data ir nurodyta teis sprendimo perirjim Teisingumo Teisme. Btinai turi bti nurodytos prieastys, dl kuri Komisija padar ivad, jog galima tarti paeidim 1 dalies prasme. Komisija priima tokius sprendimus pasitarusi su valstybs nars, kurios teritorijoje bus atliekamas patikrinimas, konkurencijos institucija. 3. Pagal 1 dal priimtas sprendimas negali bti vykdomas prie tai negavus suinteresuotos valstybs nars teismins institucijos leidimo. Nacionalin teismin institucija tikrina, ar Komisijos sprendimas autentikas ir ar numatytos prievartos priemons nra savavalikos ar perdtos atsivelgiant tariamo paeidimo sunkum, siekiam gauti rodym svarb, mons dalyvavim paeidime ir tikimyb, kad veiklos knygos ir dokumentai, susij su patikrinimo objektu, yra laikomos patalpose, dl kuri praoma leidimo. Nacionalin teismin institucija gali tiesiogiai ar per valstybs nars konkurencijos institucij prayti Komisij isami paaikinim apie elementus, btinus numatom prievartos priemoni proporcingumo kontrolei gyvendinti. Nacionalin teismin institucija neturi teiss abejoti dl patikrinimo btinumo ar reikalauti, kad jai bt pateikta Komisijos byloje saugoma informacija. Komisijos sprendimo teistum turi teis tikrinti tik Teisingumo Teismas. 4. Pareignai ir kiti lydintieji asmenys, Komisijos galioti atlikti patikrinim pagal io straipsnio pirmj dal, turi galiojimus, idstytus 20 straipsnio 2 dalies a, b ir c punktuose. 20 straipsnio 5 ir 6 dalys taikomos mutatis mutandis. 22 straipsnis Valstybi nari konkurencijos institucij atliekami tyrimai 1. Siekiant nustatyti, ar buvo paeistas Sutarties 81 arba 82 straipsnis, valstybs nars konkurencijos institucija savo teritorijoje gali atlikti bet kok nacionaliniuose statymuose numatyt patikrinim ar gyvendinti kit tyrimo priemon kitos valstybs nars konkurencijos institucijos vardu ir sskaita. Surinkta informacija keiiamasi ir naudojamasi pagal 12 straipsn. 2. Komisijos praymu valstybi nari konkurencijos institucijos atlieka patikrinimus, kuriuos Komisija laiko esant reikalingais pagal 20 straipsnio 1 dal arba kuriuos ji nurod atlikti savo sprendimu pagal 20 straipsnio 4 dal. Valstybi nari konkurencijos institucij pareignai, atsakingi u i patikrinim atlikim, ir institucij galioti ar paskirti pareignai naudojasi savo galiojimais laikydamiesi nacionalini statym. Komisijai ar valstybs nars, kurios teritorijoje numatoma atlikti patikrinim, konkurencijos institucijai praant Komisijos galioti pareignai ir kiti lydintieji asmenys gali talkinti suinteresuotos institucijos pareignams.

19 VI SKYRIUS SANKCIJOS 23 straipsnis Baudos 1. Komisija savo sprendimu gali skirti monms ir moni asociacijoms baudas, nevirijanias 1 % bendrosios apyvartos prajusiais kiniais metais, jei mon ar asociacija tyia ar dl neatsargumo: a) pateik neteising ar klaidinani informacij, kai ios buvo prayta pagal 17 straipsnio ar 18 straipsnio 2 dalies nuostatas; b) pateik neteising, neisami ar klaidinani informacij arba nepateik informacijos per nustatyt laik, kai informacijos buvo prayta sprendimu, priimtu pagal 17 straipsnio ar 18 straipsnio 3 dalies nuostatas; c) 20 straipsnyje numatyt patikrinim metu pateik ne visas reikalingas knygas ar kitus veiklos dokumentus arba atsisak leisti atlikti patikrinim, nurodyt atlikti sprendime, priimtame pagal 20 straipsnio 4 dal; d) atsakydama klausimus, uduotus pagal 20 straipsnio 2 dalies e punkt: - pateik neteising ar klaidinant atsakym; - per Komisijos nustatyt laikotarp neitais darbuotojo pateikto neteisingo, neisamaus ar klaidinanio atsakymo; - nepateik isamaus atsakymo apie faktus, susijusius su patikrinimo, nurodyto atlikti pagal 20 straipsnio 4 dal priimtame sprendime, objektu ir tikslu, arba atsisak pateikti tok atsakym; e) jei buvo sugadintos plombos, Komisijos galiot pareign ar kit lydinij asmen udtos pagal 20 straipsnio 2 dalies d punkt. 2. Komisija savo sprendimu gali skirti baudas monms ar moni asociacijoms, jei jos tyia ar dl neatsargumo: a) paeidia Sutarties 81 ar 82 straipsnio nuostatas ar; b) nesilaiko sprendimo, nustatanio laikinj priemoni taikym pagal 8 straipsn ar; c) nesilaiko sipareigojimo, kuris pagal 9 straipsn priimtu sprendimu tapo privalomu. Vienai monei ar moni asociacijai paeidimo dalyvei skiriama bauda negali viryti 10 % jos bendrosios apyvartos prajusiais kiniais metais. Jei asociacijos vykdytas paeidimas susijs su jos nari veikla, bauda negali viryti 10 % vis jos nari, veikiani io paeidimo paveiktoje rinkoje, bendros apyvartos. 3. Nustatant baudos dyd atsivelgiama paeidimo sunkum ir trukm. 4. Jei bauda skiriama moni asociacijai atsivelgiant jos nari apyvart ir asociacija yra nemoki, asociacija privalo pareikalauti i savo nari na baudos dydiui padengti. Jei ie naai asociacijai nesumokami per Komisijos nustatyt laikotarp, Komisija gali reikalauti, kad baud tiesiogiai sumokt bet kuri i moni, kurios atstovai buvo asociacijos sprendimus priimani organ nariai. Pareikalavusi sumokti pagal antrj pastraip, Komisija, siekdama utikrinti visos sumos sumokjim, prireikus gali reikalauti, kad likut sumokt bet kuri asociacijos nar, veikusi rinkoje, kurioje padarytas paeidimas. Komisija nereikalauja antrojoje ir treiojoje pastraipoje numatyt mokjim i moni, rodiusi, kad negyvendino reikalavimus paeidianio asociacijos sprendimo ir arba neinojo, kad jis yra, arba aktyviai nusialino nuo jo, kol Komisija dar nebuvo pradjusi tirti bylos. Kiekvienos mons nansin prievol sumokti baud nevirija 10 % jos bendrosios apyvartos prajusiais kiniais metais. 5. Pagal 1 ir 2 dalis priimti sprendimai nra baudiamosios teiss pobdio.

20 24 straipsnis Periodins baudos 1. Komisija gali savo sprendimu skirti monms ar moni asociacijoms periodines baudas, kuri dydis nevirija 5 % vidutins dienos apyvartos prajusiais kiniais metais ir kurios skaiiuojamos nuo sprendime nurodytos dienos, siekiant priversti jas: a) nutraukti Sutarties 81 arba 82 straipsnio paeidim, kaip numatyta pagal 7 straipsnio nuostatas priimtame sprendime; b) laikytis sprendimo, nustatanio laikinj priemoni taikym pagal 8 straipsn; c) laikytis sipareigojimo, tapusio privalomu pagal 9 straipsn priimtu sprendimu; d) teikti isami ir teising informacij, Komisijos paprayt sprendimu, priimtu pagal 17 straipsn arba 18 straipsnio 3 dal; e) leisti atlikti patikrinim, Komisijos nurodyt sprendime, priimtame pagal 20 straipsnio 4 dal. 2. monms ar moni asociacijoms vykdius sipareigojim, kur siekta priversti vykdyti periodinmis baudomis, Komisija gali nustatyti galutin periodini baud dyd maesn, nei numatyta pirminiame sprendime. Atitinkamai taikomos 23 straipsnio 4 dalies nuostatos. VII SKYRIUS SENATIES TERMINAI 25 straipsnis Baud skyrimo senaties terminai 1. 23 ir 24 straipsniais Komisijai suteiktiems galiojimams taikomi ie senaties terminai: a) treji metai, kai paeistos nuostatos dl informacijos pateikimo arba patikrinim atlikimo; b) penkeri metai vis kit paeidim atvejais. 2. Skaiiuojama nuo dienos, kuri padarytas paeidimas. Taiau tstini ar pakartotini paeidim atvejais skaiiuoti pradedama nuo dienos, kuri paeidimas baigiasi. 3. Bet koks Komisijos ar valstybs nars konkurencijos institucijos veiksmas, atliktas paeidimo tyrimo ar bylos tikslais, nutraukia vienkartins ar periodines baudos skyrimo senaties termin. Senaties terminas nutraukiamas t dien, kuri apie tok veiksm praneama bent vienai paeidime dalyvavusiai monei ar moni asociacijai. Veiksmai, nutraukiantys senaties termin, vis pirma apima: a) Komisijos ar valstybs nars konkurencijos institucijos raytinius praymus pateikti informacij; b) raytinius galiojimus atlikti patikrinim, Komisijos ar valstybs nars konkurencijos institucijos iduotus savo pareignams; c) bylos iklim Komisijos ar valstybs nars konkurencijos institucijos iniciatyva; d) Komisijos ar valstybs nars konkurencijos institucijos pareikimo dl prietaravim pateikim. 4. Senaties termino nutraukimas taikomas visoms paeidime dalyvavusioms monms ar moni asociacijoms. 5. Kiekvieno nutraukimo atveju terminas pradedamas skaiiuoti i naujo. Taiau senaties terminas baigiasi ne vliau kaip prajus dvigubam senaties terminui, per kur Komisija neskiria vienkartins ar periodins baudos. is laikotarpis pratsiamas tiek, kiek terminas buvo laikinai sustabdytas pagal 6 dalies nuostatas. 6. Vienkartini ar periodini baud skyrimo senaties terminas sustabdomas laikotarpiui, kur Komisijos sprendimas yra peririmas Teisingumo Teisme. 26 straipsnis Sankcij vykdymo senaties terminas 1. Komisijos teis priversti vykdyti sprendimus, priimtus pagal 23 ir 24 straipsnius, ribojama penkeri met laikotarpiu. 2. Skaiiuojama nuo sprendimo sigaliojimo dienos.

21 3. Sankcij vykdymo senaties termin nutraukia: a) praneimas apie sprendim, keiiant pirmin vienkartins ar periodins baudos dyd arba atmetant praym dl pakeitimo; b) bet kuris Komisijos ar Komisijos praymu veikianios valstybs nars veiksmas, skirtas vienkartins ar periodins baudos mokjimui utikrinti. 4. Po kiekvieno nutraukimo laikas skaiiuojamas i naujo. 5. Sankcij vykdymo senaties terminas sustabdomas: a) laikui skirtam baudai sumokti; b) kai baud mokjimo vykdymas sustabdomas Teisingumo Teismo sprendimu. VIII SKYRIUS IKLAUSYMAS IR PROFESINS PASLAPTYS 27 straipsnis ali iklausymas, pareikjai ir kita 1. Komisija, prie priimdama sprendimus, kaip numatyta 7, 8, 23 straipsniuose ir 24 straipsnio 2 dalyje, suteikia monms ar moni asociacijoms, esanioms Komisijos nagrinjamos bylos subjektu, galimyb bti iklausytoms klausimais, dl kuri Komisija buvo pareikusi prietaravimus. Komisija grindia savo sprendimus tik tais prietaravimais, dl kuri suinteresuotos alys galjo pareikti pastab. Pareikjai turi bti traukti bylos nagrinjim. 2. Proceso metu turi bti gerbiama ali teis gynyb. alys turi teis susipainti su Komisijos bylos mediaga atsivelgiant teist moni interes apsaugoti savo verslo paslaptis. Teis susipainti su bylos mediaga netaikoma kondencialiai informacijai ir Komisijos ar valstybi nari konkurencijos institucij vidaus dokumentams. i teis vis pirma netaikoma Komisijos ir valstybi nari konkurencijos institucij korespondencijai ar valstybi nari konkurencijos institucij tarpusavio korespondencijai, skaitant dokumentus, parengtus pagal 11 ir 14 straipsni nuostatas. ios straipsnio dalies reikalavimai netrukdo Komisijai atskleisti ir naudoti informacij, reikaling paeidimui rodyti. 3. Jei Komisija laiko esant reikalinga, ji gali iklausyti ir kitus zinius ar juridinius asmenis. Toki asmen pareikimai dl iklausymo patenkinami, jei jie parodo esant pakankamai suinteresuotumo. Valstybi nari konkurencijos institucijos gali prayti, kad Komisija iklausyt ir kitus zinius ar juridinius asmenis. 4. Komisija, ketindama priimti sprendim pagal 9 ar 10 straipsn, paskelbia glaust bylos santrauk ir pagrindinius sipareigojimus ar silomus veiksmus. Suinteresuoti tretieji asmenys gali pateikti savo pastabas per Komisijos paskelbt laikotarp, kuris negali bti trumpesnis nei vienas mnuo. Skelbiant mint informacij atsivelgiama teist moni interes apsaugoti savo verslo paslaptis. 28 straipsnis Profesin paslaptis 1. Nepaeidiant 12 ir 15 straipsni nuostat, pagal 17 22 straipsnius surinkta informacija naudojama tik tam tikslui, kuriam ji buvo gauta. 2. Nepaeidiant nuostat dl keitimosi informacija ir jos naudojimo, numatyt 11, 12, 14, 15 ir 27 straipsniuose, Komisija ir valstybi nari konkurencijos institucijos, j pareignai, tarnautojai ir kiti asmenys, kuri darb priiri ios institucijos, bei kit valstybi nari institucij pareignai ir valstybs tarnautojai neatskleidia informacijos, kuri buvo gauta ar kuria apsikeista pagal reglament ir kuriai galioja pareigojimas utikrinti profesin slaptum. is pareigojimas galioja ir visiems valstybi nari atstovams ir ekspertams, dalyvaujantiems Patariamojo komiteto posdiuose, kaip numatyta 14 straipsnyje.

22 IX SKYRIUS IIMI REGLAMENTAI 29 straipsnis Panaikinimas tam tikrais atvejais 1. Komisija, Tarybos reglamentais, tokiais kaip Reglamentai 19/65/EEB, (EEB) Nr. 2821/71, (EEB) Nr. 3976/87, (EEB) Nr. 1534/91 ar (EEB) Nr. 479/92 galiota taikyti Sutarties 81 straipsnio 3 dal, ir paskelbusi Sutarties 81 straipsnio 1 dal netaikytina tam tikroms susitarim, moni asociacij sprendim ar suderintos veiklos rims gali savo iniciatyva arba veikdama skundo pagrindu panaikinti teis naudotis tokio reglamento suteikiama iimtimi jei ji nustato, kad tam tikru atveju susitarimo, sprendimo ar suderintos veiklos, kuriems toks reglamentas taikomas, poveikis nesuderinamas su Sutarties 81 straipsnio 3 dalies nuostatomis. 2. Jei kurio nors susitarimo, moni asociacijos sprendimo ar suderint veiksm, kuriems taikomas 1 dalyje minimas Komisijos reglamentas, poveikis yra nesuderinamas su Sutarties 81 straipsnio 3 dalimi valstybs nars teritorijoje ar jos dalyje, turinioje visus atskiros geograns rinkos poymius, tos valstybs nars konkurencijos institucija gali panaikinti teis naudotis Reglamentu toje teritorijoje. X SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 30 straipsnis Sprendim skelbimas 1. Komisija skelbia visus savo sprendimus, priimtus pagal 710, 23 ir 24 straipsnius. 2. Skelbiant nurodomi ali pavadinimai ir pagrindinis sprendimo turinys, skaitant visas skirtas sankcijas. Skelbiant atsivelgiama teist moni interes apsaugoti savo verslo paslaptis. 31 straipsnis Teisingumo Teismo atliekamas perirjimas Teisingumo teismas turi neribot jurisdikcij perirti sprendimus, kuriais Komisija yra nustaiusi vienkartin ar periodin baud. Jis gali panaikinti, sumainti ar padidinti skirt vienkartin ar periodin baud. 32 straipsnis Iimtys is reglamentas netaikomas: a) tarptautiniam krovinini laiv, neturini nustatyto marruto, susisiekimui, kaip apibrta Reglamento (EEB) Nr. 4056/86 1 straipsnio 3 dalies a punkte; b) jr transporto susisiekimui iimtinai tarp vienos valstybs nars uost, kaip numatyta Reglamento (EEB) Nr. 4056/86 1 straipsnio 2 dalyje; c) oro transporto susisiekimui tarp Bendrijos oro uost ir treij ali. 33 straipsnis gyvendinimo nuostatos 1. Komisija turi teis imtis toki priemoni, kurios taikant reglament gali bti tinkamos. ios priemons gali bti susijusios inter alia su: a) pagal 7 straipsn pateikt skund forma, turiniu bei kitomis detalmis ir skund atmetimo tvarka; b) keitimosi informacija ir konsultavimosi, numatyto 11 straipsnyje, tvarka; c) iklausymo tvarka, numatyta 27 straipsnyje.

23 2. Komisija, prie priimdama 1 dalyje numatytas priemones, skelbia priemoni projekt ir kvieia visas suinteresuotas alis pateikti pasilymus per jos nustatyt laikotarp, kuris negali bti trumpesnis nei vienas mnuo. Prie paskelbdama priemoni projekt ir prie j patvirtindama, Komisija tariasi su Patariamuoju komitetu konkurencij ribojani veiksm ir dominuojanios padties klausimais. XI SKYRIUS PEREINAMOSIOS, KEIIAMOSIOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 34 straipsnis Pereinamosios nuostatos 1. Praymai, pateikti Komisijai pagal Reglamento Nr. 17 2 straipsn, praneimai, pateikti pagal to reglamento 4 ir 5 straipsnius, ir atitinkami praymai bei praneimai pagal Reglamentus (EEB) Nr. 1017/68, (EEB) Nr. 4056/86 ir (EEB) Nr. 3975/87, nuo io reglamento sigaliojimo dienos netenka galios. 2. Procedr priemons, priimtos pagal Reglament Nr. 17 ir Reglamentus (EEB) Nr. 1017/68, (EEB) Nr. 4056/86 ir (EEB) Nr. 3975/87, lieka galioti io reglamento taikymo reikmms. 35 straipsnis Valstybi nari konkurencijos institucij skyrimas 1. Valstybs nars skiria konkurencijos institucij ar institucijas, atsakingas u Sutarties 81 ir 82 straipsni taikym, tokiu bdu, kad bt utikrintas io reglamento nuostat laikymasis. Priemoni, btin galioti ias institucijas taikyti mintus straipsnius, imamasi iki 2004 m. gegus 1 d. Tokiomis institucijomis gali bti paskirti teismai. 2. Kai Bendrijos konkurencijos teiss taikymas pavedamas nacionalinms administracinms ir teisminms institucijoms, valstybs nars gali suteikti ioms administracinms ar teisminms institucijoms skirtingus galiojimus ir funkcijas. 3. 11 straipsnio 6 dalies poveikis apima valstybi nari paskirtsias institucijas, skaitant teismus, atliekanias 5 straipsnyje numatyt sprendim rengimo ir primimo funkcijas. 11 straipsnio 6 dalis netaikoma teismams tiek, kiek jie atlieka 5 straipsnyje numatyt sprendim perirjimo funkcijas. 4. Nepaisant 3 dalies, jei, valstybje narje siekiant priimti 5 straipsnyje numatytus sprendimus, institucija kreipiasi teismin institucij, kuri yra savarankika ir skiriasi nuo kaltinim palaikanios institucijos, tuomet, jei ios dalies slygos tenkinamos, 11 straipsnio 6 dalis taikoma tik byloje kaltinaniai institucijai, kuri, Komisijai pradjus proces, atsiima teisminje institucijoje pareikt kaltinim, ir iuo atsimimu nacionalinis procesas baigiamas. 36 straipsnis Reglamento (EEB) Nr. 1017/68 dalinis pakeitimas Reglamentas (EEB) Nr. 1017/68 i dalies keiiamas taip: 1. 2 straipsnis panaikinamas; 2. 3 straipsnio 1 dalyje odiai 2 straipsnyje nustatytas draudimas keiiami odiais Draudimas Sutarties 81 straipsnio 1 dalyje; 3. 4 straipsnis i dalies keiiamas taip: a) 1 dalyje odiai 2 straipsnyje minimi susitarimai, sprendimai ir suderinti veiksmai keiiami odiais Susitarimai, sprendimai ir suderinti veiksmai pagal Sutarties 81 straipsnio 1 dal; b) 2 straipsnio dalis pakeiiama ir idstoma taip: 2. Jei kurio nors 1 dalyje nurodyto susitarimo, sprendimo ar suderint veiksm poveikis tam tikru atveju nesuderinamas su Sutarties 81 straipsnio 3 dalies reikalavimais, i moni ar moni asociacij gali bti pareikalauta nutraukti tok poveik.

24 4. 529 straipsniai panaikinami, iskyrus 13 straipsnio 3 dal, kuri ir toliau taikoma sprendimams, priimtiems pagal Reglamento (EEB) Nr. 1017/68 5 straipsn iki io reglamento taikymo pradios dienos, tol, kol baigsis i sprendim galiojimo terminas; 5. ibraukiami 30 straipsnio 2, 3 ir 4 paragrafai. 37 straipsnis Reglamento (EEB) Nr. 2988/74 dalinis pakeitimas Reglamentas (EEB) Nr. 2988/74 papildomas tokiu straipsniu: 7a straipsnis Iimtis is reglamentas netaikomas priemonms, priimtoms pagal 2002 m. gruodio 16 d. Tarybos reglament (EB) Nr. 1/2003 dl konkurencijos taisykli, nustatyt Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, gyvendinimo*. * OL L 1, 2003 01 04, p.1. 38 straipsnis Reglamento (EEB) Nr. 4056/86 dalinis pakeitimas Reglamentas (EEB) Nr. 4056/86 i dalies keiiamas taip: 1. 7 straipsnis i dalies keiiamas taip: a) 1 dalis pakeiiama ir idstoma taip: 1. sipareigojimo nesilaikymas Jei susij asmenys nesilaiko sipareigojimo, kuris pagal 5 straipsnio nuostatas yra susijs su 3 straipsnyje numatyta iimtimi , Komisija, siekdama nutraukti tok paeidim ir laikydamasi slyg, nustatyt 2002 m. gruodio 16 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1/2003 dl konkurencijos taisykli, nustatyt Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, gyvendinimo*, priima sprendim, kuriuo udraudia arba nurodo tiems asmenims atlikti tam tikrus veiksmus arba atima turt teis naudotis bendrja iimtimi. * OL L 1, 2003 01 04, p.1. b) 2 dalis i dalies keiiama taip: i) a punkte odiai pagal II skyriuje nustatytas slygas keiiami odiais pagal Reglamente (EB) Nr. 1/2003 nustatytas slygas; ii) c punkto i papunkio antrosios pastraipos antrasis sakinys pakeiiamas ir idstomas taip: Taip pat ji nusprendia, pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 9 straipsn, ar priimti susijusi moni silomus sipareigojimus siekiant inter alia patekti ne konferencij linij rink. 2. 8 straipsnis i dalies keiiamas taip: a) 1 straipsnio dalis ibraukiama; b) 2 dalyje odiai pagal 10 straipsn keiiami odiais pagal Reglament (EB) Nr. 1/2003; c) 3 dalis ibraukiama. 3. 9 straipsnis i dalies keiiamas taip: a) 1 dalyje odiai 15 straipsnyje minimas Patariamasis komitetas keiiami odiais Patariamasis komitetas, minimas Reglamento (EB) Nr. 1/2003 14 straipsnyje; b) 2 dalyje odiai 15 straipsnyje minimas Patariamasis komitetas keiiami odiais Patariamasis komitetas, minimas Reglamento (EB) Nr. 1/2003 14 straipsnyje. 4. 1025 straipsniai naikinami, iskyrus 13 straipsnio 3 dal, kuri ir toliau taikoma sprendimams, priimtiems pagal Sutarties 81 straipsnio 3 dal iki io reglamento taikymo pradios dienos, tol, kol baigsis i sprendim galiojimo terminas. 5. I 26 straipsnio ibraukiami odiai skund pagal 10 straipsn, paraik pagal 12 straipsn ir iklausym, numatyt 23 straipsnio 1 ir 2 dalyse, forma, turinys ir kitos detals.

25 39 straipsnis Reglamento (EEB) Nr. 3975/87 dalinis pakeitimas Reglamento (EEB) Nr. 3975/87 319 straipsniai panaikinami, iskyrus 6 straipsnio 3 dal, kuri ir toliau taikoma sprendimams, priimtiems pagal Sutarties 81 straipsnio 3 dal iki io reglamento taikymo pradios dienos, tol, kol baigsis i sprendim galiojimo terminas. 40 straipsnis Reglament Nr. 19/65/EEB, (EEB) Nr. 2821/71 ir (EEB) Nr. 1534/91 dalinis pakeitimas Reglamento Nr. 19/65/EEB 7 straipsnis, Reglamento (EEB) Nr. 2821/71 7 straipsnis ir (EEB) Nr. 1534/91 7 straipsnis panaikinami. 41 straipsnis Reglamento (EEB) Nr. 3976/87 dalinis pakeitimas Reglamentas (EEB) Nr. 3976/87 i dalies keiiamas taip: 1. 6 straipsnis pakeiiamas ir idstomas taip: 6 straipsnis Komisija, prie skelbdama reglamento projekt ir prie priimdama reglament, tariasi su Patariamuoju komitetu, minimu 2002 m. gruodio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 dl konkurencijos taisykli, nustatyt Sutarties* 81 ir 82 straipsniuose, gyvendinimo 14 straipsnyje. * OL L 1, 2003 01 04, p.1. 2. 7 straipsnis panaikinamas. 42 straipsnis Reglamento (EEB) Nr. 479/92 dalinis pakeitimas Reglamentas (EEB) Nr. 479/92 i dalies keiiamas taip: 1. 5 straipsnis pakeiiamas ir idstomas taip: 5 straipsnis Komisija, prie skelbdama reglamento projekt ir prie priimdama reglament, konsultuojasi su Patariamuoju komitetu, minimu 2002 m. gruodio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 dl konkurencijos taisykli, nustatyt Sutarties* 81 ir 82 straipsniuose, gyvendinimo 14 straipsnyje. * OL L 1, 2003 01 04, p.1. 2. 6 straipsnis panaikinamas. 43 straipsnis Reglament Nr. 17 ir 141 panaikinimas 1. Reglamentas Nr. 17 panaikinamas, iskyrus 8 straipsnio 3 dal, kuri ir toliau taikoma sprendimams, priimtiems pagal Sutarties 81 straipsnio 3 dal iki io reglamento taikymo pradios dienos, tol, kol baigsis i sprendim galiojimo terminas. 2. Reglamentas Nr. 141 panaikinamas. 3. Nuorodos panaikintuosius reglamentus laikomos nuorodomis reglament. 44 straipsnis Ataskaita apie io reglamento taikym Prajus penkeriems metams nuo io reglamento sigaliojimo Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskait apie io reglamento veikim, pirmiausia apie 11 straipsnio 6 dalies ir 17 straipsnio taikym. ios ataskaitos pagrindu Komisija vertina, ar reikia silyti Tarybai patikslinti reglament.

26 45 straipsnis sigaliojimas is reglamentas sigalioja dvideimt dien nuo jo paskelbimo Europos Bendrij ocialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2004 m. gegus 1 d. is reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybse narse. Priimta Briuselyje, 2002 m. gruodio 16 d. Tarybos vardu Pirmininkas M. FISCHER BOEL

27 Komisijos praneimas dl bendradarbiavimo konkurencijos institucij tinkle (2004/C 101/03) 1. vadas (Tekstas svarbus EEE)

1. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2003, priimtas 2002 m. gruodio 16 d., dl bendradarbiavimo taisykli, nustatyt EB steigimo sutarties 81 ir 82 straipsniuose, gyvendinimo1 (toliau Tarybos reglamentas) sukuria lygiagrei kompetencij sistem, kurioje Komisija ir valstybi nari konkurencijos institucijos (toliau NKI)2 gali taikyti EB steigimo sutarties (toliau Sutarties) 81 ir 82 straipsnius. NKI ir Komisija kartu sudaro valstybi institucij tinkl: jos veikia visuomens interesais ir glaudiai bendradarbiauja, siekdamos apsaugoti konkurencij. Tinklas - tai forumas diskusijoms ir bendradarbiavimui gyvendinant EB konkurencijos politik. Jis numato sistem, pagal kuri Europos konkurencijos institucijos bendradarbiauja tais atvejais, kai yra taikomi Sutarties 81 ir 82 straipsniai, ir sudaro pagrind bendros konkurencijos kultros Europoje sukrimui ir pltojimui. Tinklo pavadinimas - Europos konkurencijos tinklas (EKT). 2. NKI struktra atskirose valstybse narse yra skirtinga. Kai kuriose valstybse narse ta pati institucija nagrinja bylas ir priima vis ri sprendimus. Kitose valstybse narse ias funkcijas pasidalina dvi institucijos, i kuri viena yra atsakinga u bylos tyrim, o kita (danai kolegiali) yra atsakinga u sprendimo primim. Galiausiai, kai kuriose valstybse narse sprendimus dl veik udraudimo ir/ arba baud skyrimo gali priimti tik teismas, o konkurencijos institucija veikia kaip iekovas, teikiantis byl teismui. Laikantis bendrojo efektyvumo principo, Tarybos reglamento 35 straipsnis leidia valstybms narms pasirinkti institucij arba institucijas, kurios bus paskirtos nacionalinmis konkurencijos institucijomis, ir paskirstyti j funkcijas. Pagal Bendrijos teiss bendruosius principus valstybs nars yra sipareigojusios nustatyti sankcij skyrimo sistem, numatani tokias sankcijas, kurios yra efektyvios, proporcingos ir raginanios nedaryti EB teiss paeidim3. Nors gyvendinimo sistemos atskirose valstybse narse skiriasi, taiau bendradarbiavimo tikslais jos pripaino viena kitos sistemos standartus4. 3. Konkurencijos institucij sudarytas tinklas turi utikrinti tiek efektyv darbo pasidalijim, tiek efektyv ir nuosekl EB konkurencijos taisykli taikym. Tarybos reglamentas, kartu su Bendru Tarybos ir Komisijos pareikimu dl Europos konkurencijos tinklo veikimo, nustato pagrindinius tinklo veikimo principus. iame praneime i sistema apibdinama isamiau. 4. Konsultacijos ir keitimasis informacija tinklo viduje yra valstybi institucij, atsaking u konkurencijos statym gyvendinim, reikalas ir nekeiia joki teisi ar pareig, kylani i monms taikomos Bendrijos ar nacionalins teiss. Kiekviena konkurencijos institucija lieka visikai atsakinga u tai, kad kiekviena j turima byla bt tinkamai nagrinjama. 2. Darbo pasidalijimas 2.1. Darbo pasidalijimo principai 5. Tarybos reglamentas yra grindiamas lygiagrei kompetencij sistema, kurioje visos konkurencijos institucijos turi teis taikyti Sutarties 81 arba 82 straipsnius ir yra atsakingos u efektyv darbo paskirstym btin nagrinti byl atvilgiu. Tuo paiu, kiekvienam tinklo nariui paliekama visika laisv nusprsti, ar nagrinti turim byl, ar ne. Pagal i lygiagreios kompetencijos sistem bylas gali nagrinti: - viena NKI, kuriai gali padti ir kit valstybi nari NKI; arba
OL L 1, 2003 01 04, p. 1. iame Praneime Europos Komisija ir NKI yra bendrai vadinamos konkurencijos institucijomis. 3 Plg. ETT byl 68/88 Komisija prie Graikij (1989) ECR 2965 (23-25 konstatuojamosios dalys). 4 r. Bendrojo Tarybos ir Komisijos pareikimo dl tinklo funkcionavimo 8 paragraf. dokument galima rasti Tarybos registre adresu http://register.consilium.eu.int (dokumento Nr. 15435/02 ADD 1).
1 2

28 - lygiagreiai veikianios kelios NKI; arba - Komisija. 6. Daugeliu atvej ta institucija, kuri gavo skund arba pradjo procedr ex-ocio5, liks atsakinga u nagrinjam byl. Bylos perdavimas kitai institucijai galt bti numatytas tiktai procedros pradioje (irti 18 p.), kai byl nagrinjanios institucijos nuomone, ji neturi galimybi iai bylai nagrinti, arba jeigu kitos institucijos mano, kad jos taip pat gali efektyviai toki byl nagrinti (r. toliau 8 15 p.). 7. Kai vardan efektyvios konkurencijos ir Bendrijos interes apsaugos yra nusprendiama, kad byl reikia perduoti kitai institucijai, tinklo nariai ds visas pastangas kiek galima daniau paskirti byl vienai, geriausias galimybes toki byl nagrinti turiniai institucijai6. Bet kuriuo atveju, byl perduoti reikt greitai ir efektyviai, ir dl to neturt bti trukdomas bylos nagrinjimas. 8. Institucija gali bti laikoma turinti geras galimybes nagrinti byl, jeigu yra tenkinamos visos ios trys slygos: 1) susitarimas arba veiksmas turi tiesiogin arba numatom poveik konkurencijai institucijos teritorijoje, yra gyvendinamas toje teritorijoje, arba i jos kils; 2) institucija yra pajgi nutraukti vis paeidim, t.y. ji gali priimti nutart, draudiani toliau neteistai veikti, kurios pakakt paeidimui nutraukti, ir, jei reikia, taikyti atitinkamas sankcijas; 3) ji gali, galbt padedant kitoms institucijoms, surinkti rodymus, kurie reikalingi paeidimui rodyti. 9. Aukiau pateikti kriterijai rodo, jog tam, kad tos valstybs nars konkurencijos institucija bt laikoma turinia pakankamas galimybes nagrinti byl, privalo bti esminis ryys tarp paeidimo ir valstybs nars teritorijos. Galima numanyti, kad t valstybi nari, kuri teritorijose yra reikmingai paveikta konkurencija, atsakingos institucijos bus laikomos turiniomis geras galimybes nagrinti tokias bylas, su slyga, kad jos yra pajgios efektyviai nutraukti paeidim, veikdamos vienos ar lygiagreiai, nebent Komisija turt geresnes galimybes veikti (r. toliau 14 ir 15 p. ). 10. Tai reikia, kad viena NKI paprastai turi geras galimybes nagrinti tokius susitarimus arba veiksmus, kurie turi reikming poveik konkurencijai daugiausia jos teritorijoje. 1 pavyzdys. kio subjektai, esantys valstybje narje A, yra sudar kain kartel prekms, kurios daugiausia yra parduodamos valstybje narje A. Valstybje narje A esanti NKI turi geras galimybes nagrinti i byl. 11. Be to, NKI gali pati viena tinkamai veikti, kai jos paios veiksm pakanka visam paeidimui nutraukti, nors geras galimybes nagrinti bylas turt daugiau, nei viena NKI. 2 pavyzdys. Du kio subjektai steig bendr mon valstybje narje A. Bendra mon teikia paslaugas valstybse narse A ir B ir sukelia konkurencijos problem. Laikoma, kad nutarties, draudianios toliau neteistai veikti, pakanka tam, kad byla bt inagrinta efektyviai, kadangi ji gali nutraukti vis paeidim. Daugiausia paeidimo rodym yra bendros mons, kuri yra valstybje narje A, patalpose. A ir B valstybse narse esanios NKI turi geras galimybes nagrinti byl, bet valstybje narje A esanios NKI veiksm pakanka ir jie yra labiau efektyvs, nei valstybje narje B esanios NKI arba nei lygiagrets abiej NKI veiksmai. 12. Dviej ar trij NKI lygiagrets veiksmai reikalingi tada, kai susitarimas arba veikos daro reikming poveik konkurencijai daugiausia j atitinkamose teritorijose, ir tik vienos NKI veiksm nepakakt nutraukti vis paeidim ir/arba skirti u j atitinkamas sankcijas. 3 pavyzdys. Du kio subjektai susitar pasidalinti rinkas taip, kad mons, esanios valstybje narje A, veikla apsiribot valstybe nare A, o mons, esanios valstybje narje B, veikla apsiribot valstybe nare B.

iame praneime terminas procedra naudojamas yra naudojama tyrimams ir/arba formaliems procesiniams veiksmams, kuriuos NKI arba Komisija atlieka sprendimui pagal Tarybos reglament priimti, apibrti. r. Tarybos reglamento 18 konstatuojamj dal.

29 A ir B valstybse narse esanios NKI turi geras galimybes nagrinti byl lygiagreiai, kiekvienai veikiant savo atitinkamoje teritorijoje. 13. Lygiagreiai veikianios institucijos sieks, kiek manoma, koordinuoti savo veiksmus. iuo tikslu, jos gali nusprsti, kad bt naudinga vien j paskirti vadovaujania institucija ir susitarti tokiai vadovaujaniai institucijai perduoti tam tikras funkcijas, pavyzdiui, nagrinjimo procedr koordinavim, kiekvien institucij paliekant atsakinga u savo vykdomas procedras. 14. Komisija turt ypa geras galimybes, jeigu vienas ar keletas susitarim ar veiksm, skaitant panai susitarim ar veiksm tinklus, turi poveik konkurencijai daugiau nei trijose valstybse narse (tarpvalstybins rinkos, kurios apima daugiau nei tris valstybes nares arba kelias nacionalines rinkas). 4 pavyzdys. Du kio subjektai susitaria pasidalinti rinkas arba nustatyti kainas visoje Bendrijos teritorijoje. iuo atveju Komisija turi geras galimybes tirti toki byl. 5 pavyzdys. kio subjektas, kuris dominuoja keturiose skirtingose nacionalinse rinkose, piktnaudiauja dominuojania padtimi, taikydamas itikimybs nuolaidas savo platintojams visose iose rinkose. Komisija turi geras galimybes nagrinti i byl. Ji taip pat galt nagrinti vien nacionalin rink taip, kad bt sukurta vadovaujanti (pagrindin) byla, o kitas nacionalines rinkas galt nagrinti NKI, ypa, jei kiekvien nacionalin rink reikia vertinti atskirai. 15. Be to, Komisija turi ypa geras galimybes nagrinti byl, jeigu byla yra glaudiai susijusi su kitomis Bendrijos nuostatomis, kurias iimtinai arba efektyviau gali taikyti Komisija, ir jeigu Bendrijos interesas reikalauja priimti Komisijos sprendim dl Bendrijos konkurencijos politikos pltros, kai ikyla naujas konkurencijos klausimas, arba efektyviam gyvendinimui utikrinti. 2.2. Bendradarbiavimo mechanizmas pasiskirstant bylas ir teikiant pagalb 2.2.1. Informavimas pradjus tyrimo veiksmus (Tarybos reglamento 11 straipsnis) 16. Siekiant nustatyti daugybinius tyrimo veiksmus ir utikrinti, kad bylas nagrint geras galimybes turinti konkurencijos institucija, tinklo nariai turi bti labai anksti informuojami apie vairias bylas, kurias rengiasi nagrinti vairios konkurencijos institucijos7. Jeigu byla yra perduodama kitai institucijai, tiek tinklui, tiek institucijai bt naudingiau, kad byla bt perduota kiek galima anksiau. 17. Tarybos reglamentas sukuria konkurencijos institucij tarpusavio informavimo mechanizm, siekdamas utikrinti, kad bylos bt perduodamos greitai ir efektyviai. Tarybos reglamento 11 straipsnio 3 dalis nustato NKI pareig, jei jos veikia pagal Sutarties 81 ar 82 straipsnius, informuoti Komisij prie atliekant pirmj veiksm, arba labai ankstyvame tyrimo etape. is straipsnis taip pat nustato, kad i informacija gali bti prieinama ir kitoms NKI8. Tarybos reglamento 11 straipsnio 3 dalies nuostatomis siekiama sudaryti tinklui galimybes nustatyti daugybinius tyrimo veiksmus ir sprsti galimo bylos perdavimo klausim i karto pradjus tyrim. Todl informacija NKI ir Komisijai turt bti pateikta prie arba i karto po kiekvieno ingsnio, kuris yra artimas tyrimo veiksmams, kuri gali imtis Komisija pagal Tarybos reglamento 1821 straipsnius. Komisija tolyg sipareigojim informuoti NKI prisim pagal Tarybos reglamento 11 straipsnio 2 dal. Tinklo nariai informuos vieni kitus apie tiriamas bylas, pasinaudodami standartine forma, kurioje yra pateikiami tik tam tikri duomenys apie byl, tokie kaip byl nagrinjanti institucija, prek, teritorija, nagrinjamos bylos alys, tariamas paeidimas, numanoma paeidimo trukm ir bylos kilm. vykus bet kokiems pasikeitimams, NKI pateikia viena kitai naujausius duomenis. 18. Bylos perskirstymo klausimas, turi bti isprstas greitai, paprastai per dviej mnesi laikotarp, kuris prasideda nuo tos dienos, kada tinklui isiuniama pirmoji informacija pagal Tarybos reglamento 11 straipsn. Per laikotarp konkurencijos institucijos sieks susitarti dl galimo bylos perdavimo ir, jeigu reikia, dl lygiagrei veiksm derinimo.

7 8

Toliau r. 37 paragraf dl byl, pradt pagal praymus atleisti nuo baudos. Ketinimas padaryti bet koki informacij, kuria buvo apsikeista pagal 11 straipsn, prieinama ir lengvai pasiekiama visiems tinklo nariams yra ireiktas Bendrajame pareikime dl tinklo funkcionavimo, kuris yra pamintas 4 inaoje.

30 19. Paprastai ta konkurencijos institucija arba institucijos, kurios tiria byl perdavimo laikotarpio pabaigoje, turt tsti bylos nagrinjim tol, kol bus baigti tyrimo veiksmai. Byla gali bti perduota kitai institucijai po dviej mnesi nuo pirminio bylos priskyrimo, tik jeigu tyrimo eigoje i esms pasikeiia apie byl turimi faktai. 2.2.2. Tyrimo veiksm sustabdymas arba nutraukimas (Tarybos reglamento 13 straipsnis) 20. Jeigu tas pats susitarimas arba veiksmas pateikiamas nagrinti kelioms konkurencijos institucijoms gavus skund arba joms paioms savo iniciatyva pradjus tyrim, tyrimo veiksmai sustabdomi arba skundas atmetamas pagal Tarybos reglamento 13 straipsn, remiantis tuo, kad kita institucija tiria arba jau tyr i byl. Tarybos reglamento13 straipsnyje naudojama svoka bylos nagrinjimas reikia ne tik tai, kad skundas yra pateiktas kitai institucijai. Jis reikia, kad kita institucija tiria ar jau tyr turim byl savo iniciatyva. 21. Tarybos reglamento 13 straipsnis taikomas, kai kita institucija jau nagrinjo ar numato nagrinti konkurencijos klausim, kur ikl skundjas, net tada, kai nagrinjanti institucija jau veik ar veikia skundo, kur pateik kitas skundjas, pagrindu ar pradjo tyrim savo iniciatyva savo. Tai reikia, kad Tarybos reglamento 13 straipsn galima taikyti, kai susitarimas arba veiksmas apima t pat paeidim/ paeidimus toje paioje atitinkamoje geogranje ir preks rinkose. 22. NKI gali sustabdyti arba nutraukti tyrimo veiksmus, bet ji nra pareigota tai daryti. Tarybos reglamento 13 straipsnis palieka galimyb atskirai vertinti kiekvienos bylos ypatumus. is lankstumas yra svarbus: kai institucija atmet skund atlikus bylos nagrinjim i esms, kita institucija gali nenorti i naujo nagrinti tos paios bylos. Kita vertus, jeigu skundas buvo atmestas dl kitoki prieasi (pvz., institucija nesugebjo surinkti rodym, reikaling paeidimui rodyti), kita institucija gali norti atlikti savo tyrim ir nagrinti toki byl. is lankstumas taip pat taikytinas laukianioms sprendimo byloms, kai kiekviena NKI turi galimyb pasirinkti, ar ji nutrauks ar sustabdys tyrim. Institucija gali nenorti nutraukti byl tol, kol nepaaiks kitos institucijos atliekam tyrimo veiksm rezultatai. Galimyb sustabdyti tyrimo veiksmus leidia institucijai vlesniame etape nusprsti, ar nutraukti tyrimo veiksmus. Toks lankstumas taip pat leidia nuosekliau taikyti taisykles. 23. Kai institucija nutraukia arba sustabdo tyrimo veiksmus todl, kad kita institucija jau nagrinja esam byl, ji gali pagal Tarybos reglamento 12 straipsn perduoti skundjo pateikt informacij tai institucijai, kuri nagrins i byl. 24. Tarybos reglamento 13 straipsnis taip pat gali bti taikomas tik tam tikrai skundo arba tyrimo veiksm daliai. Gali bti ir taip, kad tik tam tikra dalis skundo ar ex-ocio pradto tyrimo i dalies sutampa su byla, kuri jau nagrinjo ar nagrins kita konkurencijos institucija. Tokiu atveju ta konkurencijos institucija, kuriai buvo pateiktas skundas, pagal Tarybos reglamento 13 straipsn turi teis atmesti dal skundo ir atitinkamai nagrinti likusi skundo dal. Tas pats principas taikomas ir tyrimo veiksm nutraukimui. 25. Tarybos reglamento 13 straipsnis nra vienintelis teisinis pagrindas sustabdyti arba nutraukti ex ocio pradtus tyrimo veiksmus arba atmesti skundus. NKI tai gali daryti ir pagal savo nacionalin procesin teis. Komisija taip pat gali atmesti skund dl Bendrijos intereso stokos arba dl kit, su skundo pobdiu susijusi, prieasi9. 3) Keitimasis kondencialia informacija ir jos panaudojimas (Tarybos reglamento 12 straipsnis) 26. Pagrindinis tinklo veikimo bruoas - tai vis konkurencijos institucij teis keistis informacija ir panaudoti informacij (skaitant dokumentus, pareikimus ir skaitmenin informacij), kuri jos surinko Sutarties 81 arba 82 straipsni taikymo tikslais. i teis sudaro prielaidas veiksmingam ir efektyviam byl priskyrimui ir nagrinjimui. 27. Tarybos reglamento 12 straipsnis nustato, kad Sutarties 81 ir 82 straipsni taikymo tikslais Komisija ir valstybi nari konkurencijos institucijos turi teis pateikti viena kitai ir panaudoti kaip rodym bet koki dalykin ar teisin mediag, skaitant kondenciali informacij. Tai reikia, kad keitimasis informacija gali vykti ne tik tarp NKI ir Komisijos, bet taip pat ir tarp NKI. Tarybos reglamento 12 straips9

r. Komisijos praneim dl skund.

31 nis turi virenyb prie bet kok prietaraujant valstybs nars statym. Tai, ar informacij perduodanti institucija informacij surinko teistu bdu, lemia iai institucijai taikomas statymas. Informacij perduodanti institucija gaunani institucij gali informuoti apie tai, ar informacijos surinkimas buvo ar galt bti apskstas. 28. Keitimasis informacija ir jos panaudojimas apima monms ir asmenims taikomus saugiklius, ypa tokius, kaip: a) Pirma, Tarybos reglamento 28 straipsnis nustato, kad Komisija ir valstybi nari konkurencijos institucijos, j pareignai, tarnautojai ir kiti asmenys () neatskleidia informacijos, kuri buvo gauta ar kuria apsikeista pagal Tarybos reglament ir kuriai galioja pareigojimas utikrinti profesin slaptum. Taiau kio subjekt teistas interesas saugoti savo verslo paslaptis negali bti klitimi atskleisti informacij, kuri yra reikalinga Sutarties 81 ir 82 straipsni paeidimams rodyti. Tarybos reglamento 28 straipsnyje naudojamas terminas profesinis slaptumas - tai Bendrijos teiss svoka, apimanti daugiausia verslo paslaptis ir kit kondenciali informacij. Tai sukurs bendr minimal apsaugos lyg visos Bendrijos mastu. b) Kitas monms suteiktas saugiklis yra susijs su informacijos, kuria buvo apsikeista tinkle, panaudojimu. Pagal Tarybos reglamento 12 straipsnio 2 dal, taip apsikeist informacij galima panaudoti tik kaip rodym taikant Sutarties 81 ir 82 straipsnius ir tik tuo tikslu, dl kurio ji buvo surinkta10. Pagal Tarybos reglamento 12 straipsnio 2 dal apsikeist informacij taip pat galima panaudoti toje paioje byloje lygiagreiai taikant ir nacionalin konkurencijos teis. Taiau tai manoma padaryti tik tuo atveju, jeigu ivada dl paeidimo, padaryta taikant nacionalin statym, nesiskirs nuo ivados, padarytos pagal Sutarties 81 ir 82 straipsnius. c) Treiasis Tarybos reglamentu suteiktas saugiklis yra susijs su sankcij taikymu asmenims, remiantis informacija, kuria jos apsikeit pagal 12 straipsnio 1 dal. Tarybos reglamentas u Sutarties 81 ir 82 straipsni paeidimus numato sankcijas tik kio subjektams. Kai kurie nacionaliniai statymai taip pat numato sankcijas asmenims, jei tai susij su Sutarties 81 ir 82 straipsni paeidimais. Asmenys paprastai naudojasi didesnmis gynybos teismis (pvz., teis tylti, tuo tarpu, kai kio subjektai gali tik atsisakyti atsakyti klausimus, kuriuos atsak jie galt bti pripainti padar paeidim 11). Tarybos reglamento 12 straipsnio 3 dalis utikrina, kad i kio subjekt surinkta informacija nebt panaudota paeidiant asmenims taikomos didesns apsaugos nuostatas. i nuostata neleidia skirti sankcij asmenims remiantis informacija, apsikeista pagal Tarybos reglament, jeigu informacij perduodanti ir j gaunanti institucijos netaiko asmenims panaaus pobdio sankcij, nebent informacij perduodanti institucija, rinkdama rodymus gerbt asmens teises pagal tok pat standart, kaip ir gaunanioji institucija. Sankcij kvalikavimas nacionaliniuose statymuose (administracin arba baudiamoji) netinka Tarybos reglamento 12 straipsnio 3 dalies taikymui. Tarybos reglamentas siekia atskirti kardomsias sankcijas nuo kit ri sankcij, toki kaip asmenims skiriamos baudos ar kitos asmenims taikomos sankcijos. Jeigu abiej, tiek informacij perduodanios, tiek j gaunanios institucij teisin sistema numato panaaus pobdio sankcijas (pvz., abiejose valstybse narse gali bti taikomos sankcijos mons darbuotojui, kuris buvo susijs su Sutarties 81 ar 82 straipsnio paeidimu), tuomet gaunanti institucija gali panaudoti informacij, kuria buvo apsikeista pagal Tarybos reglamento 12 straipsn. Tokiu atveju laikoma, kad abiejose sistemose taikomi procedriniai saugikliai yra lygiaveriai. Kita vertus, jeigu abi teisins sistemos nenumato panaaus pobdio sankcij, informacij galima panaudoti tik nagrinjant konkrei byl, kai yra utikrinamas toks pat asmens teisi apsaugos lygis (r. Tarybos reglamento 12 straipsnio 3 dal). Taiau pastaruoju atveju kardomosios sankcijos gali bti skiriamos tik tuomet, kai abi, informacij perduodanti ir j gaunanti institucijos, turi teis toki sankcij taikyti. 2.2.4. Tyrimai (Tarybos reglamento 22 straipsnis) 29. Tarybos Reglamentas numato galimyb vienai NKI prayti kitos NKI pagalbos, kad galt rinkti informacij jos vardu. Viena NKI gali prayti kitos NKI jos vardu atlikti fakt nustatymo veiksmus. Tarybos reglamento 12 straipsnis galina padedani NKI perduoti jos surinkt mediag informacijos praaniajai NKI. NKI keiiasi informacija ir praanioji NKI naudoja toki informacij pagal Tarybos reglamento 12 straipsn. Kai viena NKI veikia kitos NKI vardu, ji veikia pagal savo procedrines taisykles ir galinimus tyrimams atlikti.

10 11

r. ETT byl 85/87 Dow Benelux, (1989) ECR 3137 (17-20 konstatuojamosios dalys). r. ETT byl 374/87 Orkem (1989) ECR 3283 ir CFI byl T-112/98 Mannesmannrohren-Werke AG (2000) ECR II-729.

32 30. Pagal Tarybos reglamento 22 straipsnio 2 dal Komisija gali prayti NKI atlikti patikrinim jos vardu. Komisija gali arba priimti sprendim pagal 20 straipsnio 4 dal, arba paprasiausiai pateikti praym NKI. Komisijos pareignai gali talkinti NKI atlikti patikrinim. 2.3. kio subjekt padtis 2.3.1. Bendrosios nuostatos 31. Visi tinklo nariai sieks, kad byl priskyrimas vykt greitai ir efektyviai. Atsivelgiant tai, kad Tarybos reglamentas kr lygiagrei kompetencij sistem, byl paskirstymas tarp tinklo nari tai tiesiog darbo pasidalinimas, kuomet kai kurios institucijos susilaiko nuo veiksm. Todl byl priskyrimas nesukuria joki individuali teisi paeidime dalyvaujanioms arba jo paveiktoms monms pasirinkti, kokia institucija turt tirti t byl. 32. Jeigu byla yra perduodama tam tikrai institucijai, tai vyksta todl, kad aukiau nustatyt byl priskyrimo kriterij taikymas leido padaryti ivad, kad i institucija turi geras galimybes nagrinti byl viena arba kartu su kitomis institucijomis. Konkurencijos institucija, kuriai yra perduota byla, bet kokiu atveju turi turti galiojimus ex ocio (pagal savo pareigas) pradti tyrimo veiksmus. 33. Be to, visos konkurencijos institucijos taiko Bendrijos konkurencijos teis, o Tarybos reglamentas nustato mechanizm, kuris utikrina, kad ios taisykls bt taikomos nuosekliai. 34. Jeigu byla tinkle yra perskirstoma, susijusios institucijos apie tai kaip galima greiiau informuoja susijusius kio subjektus ir skundo pateikj(us). 2.3.2. Skund pateikj padtis 35. Jeigu skundas yra pateiktas Komisijai pagal Tarybos reglamento 7 straipsn, ir jeigu Komisija nenagrinja skundo ar neudraudia susitarimo arba veiksmo, dl kurio buvo pateiktas skundas, skundo pateikjas turi teis gauti sprendim, kuriuo buvo atmestas jo skundas. Tai nepaeidia Komisijos reglamento 7 straipsnio 3 dalies12 gyvendinimo. Skundo pateikj, padavusi skund NKI, teises reglamentuoja galiojantis nacionalinis statymas. 36. Be to, Tarybos reglamento 13 straipsnis suteikia visoms NKI galimyb atmesti skund dl to, kad kita konkurencijos institucija tiria ar jau tyr t pai byl. i nuostata taip pat leidia Komisijai atmesti skund tuo pagrindu, kad valstybs nars konkurencijos institucija tiria ar jau tyr t pai byl. Tarybos reglamento 12 straipsnis leidia konkurencijos institucijoms perduoti viena kitai informacij tinklo viduje taikant tame straipsnyje pateiktus saugiklius (irti aukiau 28 paragraf). 2.3.3. kio subjekt, pretenduojani pasinaudoti atleidimo nuo baudos programomis, padtis. 37. Komisija mano13, kad Bendrija yra suinteresuota palankiai traktuoti kio subjektus, kurie su ja bendradarbiauja atliekant kartelini paeidim tyrimus. Nemaai valstybi nari taip pat prim atleidimo nuo baudos programas14, susijusias su karteli tyrimais. i atleidimo nuo baudos program tikslas padti konkurencijos institucijoms atskleisti karteli veiksmus ir taip pat sulaikyti kio subjektus nuo dalyvavimo neteistuose karteliuose.

Komisijos reglamentas (EB) Nr. 773/2004, OL L 123, 2004 04 27. OL C 45, 2002 02 19, 3 p. 3 paragrafas. 14 iame praneime terminas atleidimo nuo baudos programa yra naudojamas apibdinimui vis program (skaitant ir Komisijos program), pagal kurias mainais laisvanorik informacijos apie kartel atskleidim iki tyrimo pradios arba tyrimo atlikimo metu, kai yra tenkinami specials kriterijai, arba visikai atleidiama nuo baudos, kuri prieingu atveju bt paskirta kartelio dalyviui, arba bauda ymiai sumainama. is terminas neapima baud sumainimo dl kitoki prieasi. Komisija savo tinklalapyje pateiks institucij, kurios turi atleidimo nuo baudos programas, sra.
12 13

33 38. Kadangi nra visikai suderintos Europos Sjungos mastu atleidimo nuo baudos program sistemos, kreipimasis dl atleidimo nuo baudos vien institucij negali bti traktuojamas kaip kreipimasis dl atleidimo nuo baudos bet kuri kit institucij. Todl pareikjas turi bti suinteresuotas kreiptis dl atleidimo nuo baudos visas konkurencijos institucijas, kurios pagal kompetencij gali taikyti Sutarties 81 straipsn paeidimo paveiktoje teritorijoje, ir kurios gali bti laikomos turiniomis geras galimybes tirti nagrinjam paeidim15. Atsivelgiant tai, kad taikant tokias programas, labai svarbu laikytis nustatyt termin, pareikjams taip pat reiks pagalvoti, ar nevertt tuo paiu metu pateikti praymus dl atleidimo nuo baudos ir kitoms atitinkamoms institucijoms. Pareikjas turi imtis ingsni, kurie, jo manymu, yra tinkami, kad bt utikrinta jo teisi apsauga ioms institucijoms atliekant tyrimo veiksmus. 39. Kaip ir nagrinjant visas kitas bylas, kurioms yra taikomi Sutarties 81 ir 82 straipsniai, taip ir nagrinjant bylas, kurias NKI pradjo praymo dl atleidimo nuo baudos idavoje, NKI privalo informuoti Komisij, o i informacija pagal Tarybos reglamento 11 straipsnio 3 dal (plg. paragrafai 16 et subseq.) gali bti prieinama ir kitiems tinklo nariams. Komisija prisim tolyg sipareigojim informuoti NKI pagal Tarybos reglamento 11 straipsnio 2 dal. Taiau tokiais atvejais tinklui pateiktos informacijos pagal 11 straipsn tinklo nariai negals panaudoti tyrimams savo iniciatyva pradti nei pagal Sutarties konkurencijos taisykles, nei NKI atveju, pagal j nacionalinius ar kitus statymus16. Tai nepaeidia institucijos teiss pradti tyrim pagal i kit altini gaut informacij arba, priklausomai nuo 40 ir 41 paragraf, pagal Tarybos reglamento12 straipsn paprayti ir panaudoti informacij, gaut i bet kurio tinklo nario, kaitant ir t tinklo nar, kuriam buvo pateiktas praymas dl atleidimo nuo baudos. 40. Iskyrus toliau 41 paragrafe nurodytus atvejus, informacija, kuri laisvanorikai pateik pareikjas dl atleidimo nuo baudos, gali bti perduota pagal Tarybos reglamento 12 straipsn kitam tinklo nariui tik gavus pareikjo sutikim. Panaiai, kitokia informacija, kuri buvo gauta patikrinimo metu arba j atlikus arba taikant ar pritaikius bet kurias kitas fakt nustatymo priemons, kurios gali bti taikomos tik gavus praym dl atleidimo nuo baudos, gali bti perduota kitai institucijai pagal Tarybos reglamento 12 straipsn, tik gavus pareikjo sutikim perduoti tai institucijai informacij, kuri jis laisvanorikai pateik savo prayme dl atleidimo nuo baudos. Tinklo nariai skatins pareikjus, pateikusius praym atleisti nuo baudos, duoti tok sutikim ypa toms institucijoms, kurias pareikjas galt kreiptis dl atleidimo nuo baudos. Davs sutikim perduoti informacij kitai institucijai, pareikjas sutikimo ataukti nebegali. Taiau is paragrafas neprietarauja pareikjo prievolei pateikti praymus atleisti nuo baudos bet kurioms, j manymu, tinkamoms institucijoms. 41. Nepaisant pirmiau idstyt nuostat, pareikjo sutikimo perduoti informacij kitai institucijai pagal Tarybos reglamento 12 straipsn nereikia, esant bet kuriai i aplinkybi: 1) Sutikimas nereikalingas, kai informacij gaunanti institucija taip pat gavo to paties pareikjo praym atleisti nuo baudos, dl to paties paeidimo, kaip ir informacij perduodanti institucija, su slyga, kad informacijos perdavimo momentu pareikjas negali ataukti tos informacijos, kuri jis pateik informacij gaunaniai institucijai; 2) Sutikimas nereikalingas, kai informacij gaunanti institucija pateik ratik sipareigojim, kad nei ji pati, nei bet kuri kita institucija, kuriai vliau ji perduos informacij, nepanaudos jokios jai perduotos informacijos, nei bet kokios kitokios informacijos, kuri ji gali gauti po perdavimo datos ir laiko, kaip tai nurod informacij perduodanti institucija, sankcijoms skirti: a) praymo dl atleidimo nuo baudos pareikjui; b) bet kuriam kitam juridiniam ar ziniam asmeniui, kurio praym atleisti nuo baudos pagal savo atleidimo nuo baudos program patenkino informacij perduodanti institucija; c) bet kuriam esamam arba buvusiam a) ar b) punktuose nurodyt asmen darbuotojui. Informacij gaunanios institucijos ratiko sipareigojimo kopija pateikiama pareikjui.

15 16

r. ankiau pateiktus 8-15 paragrafus. Panaiai informacija, kuri buvo perduota siekiant gauti pagalb i gaunanios institucijos pagal Tarybos reglamento 20 arba 21 straipsnius arba atliekant patikrinimus vietose, ar kitas fakt nustatymo priemones pagal Tarybos reglamento 22 straipsn, gali bti panaudota tik i straipsni taikymo tikslais.

34 3) Tuo atveju, kai tinklo narys surinko informacij pagal Tarybos reglamento 22 straipsnio 1 dal kito tinklo nario, kuriam buvo pateiktas praymas atleisti nuo baudos, vardu ir jo sskaita, perduoti toki informacij praym gavusiam tinklo nariui ir jam ja pasinaudoti sutikimas nereikalingas. 42. Informacija, kuri yra susijusi su bylomis, kurios buvo pradtos gavus praym atleisti nuo baudos, ir kuri buvo pateikta Komisijai pagal Tarybos reglamento 11 straipsnio 3 dal17, bus prieinama tik toms NKI, kurios sipareigojo gerbti anksiau nustatytus principus (r. 72 paragraf). Tas pats principas taikomas ir kai byl pradeda Komisija jai pateikto praymo atleisti nuo baudos pagrindu. Tai nelieia institucij teiss gauti informacij pagal Tarybos reglamento 12 straipsn, taiau su slyga, kad yra atsivelgta 40 ir 41 paragrafus. 3. Nuoseklus EB konkurencijos taisykli taikymas18 3.1. Bendradarbiavimo mechanizmas (Tarybos reglamento 11 straipsnio 4 ir 5 dalys) 43. Tarybos reglamentu siekiama, kad Sutarties 81 ir 82 straipsniai bt nuosekliai taikomi visos Bendrijos mastu. iuo atvilgiu, NKI gerbs Tarybos reglamento 3 straipsnio 2 dalyje pateikt konvergencijos taisykl. Sutinkamai su 16 straipsnio 2 dalimi jos, priimdamos sprendimus pagal Sutarties 81 ar 82 straipsnius dl susitarim, sprendim ir veiksm, kurie jau priklauso nuo Komisijos sprendimo, negali priimti sprendim, prietaraujani Komisijos priimtiems sprendimams. Konkurencijos institucij tinkle Komisija, kaip Sutarties gyvendinimo garantas, turi didiausi, bet ne iimtin, atsakomyb formuoti politik ir garantuoti nuosekl EB konkurencijos teiss taikym. 44. Pagal Tarybos reglamento 11 straipsnio 4 dal ne vliau kaip prie 30 dien NKI turi informuoti Komisij apie priimam sprendim pagal Sutarties 81 arba 82 straipsnius dl paeidimo nutraukimo, sipareigojim primimo bei bendrja iimtimi teikiam privilegij anuliavimo. Vliausiai 30 dien iki sprendimo primimo jos turi nusisti Komisijai bylos santrauk, numatom priimti sprendim arba, jeigu toki nra, bet kok kit tolimesnius veiksmus nurodant dokument. 45. Nors pagal Tarybos reglamento 11 straipsnio 3 dal btina informuoti tik Komisij, taiau NKI, informuodama Komisij, tokia informacija gali pasidalinti ir su kitais tinklo nariais. 46. NKI informavus Komisij pagal Tarybos reglamento 11 straipsnio 4 dal ir prajus vieno mnesio terminui, gali bti priimtas sprendimas, jeigu Komisija nepradjo savo procesini veiksm. Prie NKI priimant sprendim Komisija gali pateikti ratu savo nuomon apie byl. NKI ir Komisija imsis priemoni utikrinti, kad bt nuosekliai taikoma Bendrijos teis (irti aukiau 3 paragraf). 47. Jeigu ypatingos aplinkybs veria priimti nacionalin sprendim greiiau nei po 30 dien nuo informacijos perdavimo pagal Tarybos reglamento 11 straipsnio 4 dal, suinteresuota NKI gali paprayti Komisijos, kad i sureaguot greiiau. Komisija imsis priemoni sureaguoti kaip manoma greiiau. 48. Kitokio pobdio sprendimai, t.y. sprendimai dl skund atmetimo, sprendimai dl ex ocio procedr ubaigimo arba sprendimai dl laikinj priemoni taikymo, konkurencijos politikos poiriu taip pat gali bti svarbs, ir tinklo nariai gali bti suinteresuoti informuoti apie juos vieni kitus ir, jeigu reikia, juos aptarti. Todl pagal Tarybos reglamento 11 straipsnio 5 dal NKI gali informuoti Komisij, o tuo paiu ir tinkl apie kiekvien kitoki byl, kuriai yra taikoma EB konkurencijos teis. 49. Visi tinklo nariai turi informuoti vieni kitus apie procedr, apie kurias jie prane tinklui pagal Tarybos reglamento 11 straipsnio 2 arba 3 dal, ubaigim19.

r. 17 paragraf. Tarybos reglamento 15 straipsnis suteikia teis NKI ir Komisijai pateikti ratikus ir, Teismui leidus, odinius pareikimus teismo procesuose dl Sutarties 81 ir 82 straipsni taikymo. Tai yra labai svarbus rankis nuosekliam Bendrijos taisykli taikymui. Naudodamosi ia teise NKI ir Komisija tampriai bendradarbiaus. 19 r. 4 inaoje paminto Bendrojo pareikimo dl tinklo funkcionavimo 24 paragraf.
17 18

35 3.2. Komisijos procesini veiksm pradjimas pagal Tarybos reglamento 11 straipsnio 6 dal 50. Pagal nusistovjusi Teisingumo teismo precedent teis Komisija, kuriai pagal Sutarties 85 straipsnio 1 dal yra pavesta utikrinti Sutarties 81 ir 82 straipsniuose nustatyt princip taikym, yra atsakinga u Bendrijos konkurencijos politikos gairi nustatym ir gyvendinim20. Ji turi teis bet kuriuo metu priimti atskirus sprendimus pagal Sutarties 81 ir 82 straipsnius. 51. Tarybos reglamento 11 straipsnio 6 dalis nustato, kad Komisijai pradjus procesinius veiksmus dl sprendimo primimo pagal Tarybos reglament, visos NKI netenka kompetencijos (galiojim) taikyti Sutarties 81 ir 82 straipsni. Tai reikia, kad, Komisijai pradjus procesinius veiksmus, NKI negali veikti vadovaudamosi tuo paiu teisiniu pagrindu, tirdamos t pat paeidim(us) ar veiksm(us), kuriuos dar tas pats(ys) kio subjektas(ai) toje paioje geogranje ir preks rinkoje. 52. Komisijos procesini veiksm pradjimas - tai formalus veiksmas21, kuriuo Komisija parodo savo ketinim priimti sprendim pagal Tarybos reglamento III skyri. Tai Komisija gali padaryti bet kuriame bylos nagrinjimo etape. Vien tik fakto, kad Komisija gavo skund, nepakanka, kad bt atauktos NKI kompetencijos. 53. Gali bti du atvejai. Pirma, kai Komisija yra pirmoji konkurencijos institucija, kuri pradeda procesinius veiksmus byloje, dl kurios gali bti priimti sprendimai pagal Tarybos reglament, NKI negali toliau nagrinti turimos bylos. Tarybos reglamento 11 straipsnio 6 dalis nustato, kad Komisijai pradjus tyrimo veiksmus, NKI negali inicijuoti savo procedr dl Sutarties 81 ir 82 straipsni taikymo tam paiam susitarimui(ams) arba veiksmui(ams), padarytiems to paio kio subjekto() toje paioje geogranje ir preks rinkoje. 54. Antras atvejis, kai viena ar daugiau NKI informavo tinkl pagal Tarybos reglamento 11 straipsnio 3 dal, kad jos nagrinja byl. Per pradin byl priskyrimo laikotarp (orientacin dviej mnesi laikotarp; r. aukiau 18 paragraf), Komisija, pasitarusi su suinteresuotomis institucijomis, gali pradti tyrimo veiksmus pagal Tarybos reglamento 11 straipsnio 6 dal. Pasibaigus byl priskyrimo laikotarpiui, Komisija i esms taikys 11 straipsnio 6 dal tik esant vienam i i atvej: a) tinklo nariai dl tos paios bylos numato priimti prietaraujanius sprendimus; b) tinklo nariai numato priimti sprendim, kuris akivaizdiai prietarauja bendrai precedent teisei; pamatiniais kriterijais turt bti Bendrijos teism sprendimuose nustatytos normos ir ankstesni Komisijos sprendimai bei reglamentai; vertinant faktus, Komisija siki tik tuomet, kai ikils ryks nesutarimai (pvz., dl rinkos apibrimo); c ) tinklo narys(iai) netinkamai atlieka tyrimo veiksmus; d) pltojant Bendrijos konkurencijos politik reikia priimti Komisijos sprendim, ypa tais atvejais, kai panaus konkurencijos klausimas ikyla keliose valstybse narse arba kai reikia utikrinti efektyv gyvendinim; (e) susijusios NKI neprietarauja. 55. Jeigu NKI jau yra pradjusi bylos tyrim, Komisija ratu paaikins suinteresuotai NKI ir kitiems tinklo nariams prieastis, kodl ji taikys Tarybos reglamento 11 straipsnio 6 dal22. 56. Apie savo ketinim taikyti Tarybos reglamento 11 straipsnio 6 dal Komisija savalaikiai pranea tinklui tokiu metu, kad tinklo nariai turt galimyb paprayti surengti tuo klausimu Patariamojo komiteto posd dar Komisijai prie pradedant procesinius veiksmus. 57. Paprastai Komisija nepriims jeigu tam tikru mastu Bendrijos interesas nra pavojuje - sprendimo, kuris prietaraut NKI sprendimui, po to, kai buvo tinkamai apsikeista informacija pagal Tarybos reglamento 11 straipsnio 3 ir 4 dalis, ir Komisija nepasinaudojo Tarybos reglamento 11 straipsnio 6 dalimi.
r. ETT byl C-344/98 Masterfoods Ltd, (2000)ECR I-11369. ETT apibr i svok byloje 48/72 SA Brasserie de Haecht v Wilkin-Janssen, (1973) ECR 77: procedr pradjimas, kaip tai yra suprantama pagal 17 Reglamento 9 straipsn, reikia Komisijos autoriteting veiksm, parodant jos ketinim priimti sprendim. 22 r. aukiau 4 inaoje paminto Bendrojo pareikimo 22 punkt.
20 21

36 4. Patariamojo komiteto vaidmuo ir veikla naujojoje sistemoje 58. Patariamasis komitetas tai forumas, kuriame vairi konkurencijos institucij ekspertai aptaria konkreias bylas ir Bendrijos konkurencijos teiss bendro pobdio problemas23. 4.1. Konsultacij apimtis: 4.1.1. Komisijos sprendimai 59. Prie priimdama sprendim pagal Tarybos reglamento 7, 8, 9, 10, 23, 24(2) arba 29(1) straipsnius, Komisija tariasi su Patariamuoju komitetu. Komisija privalo, kiek manoma, atsivelgti Patariamojo komiteto nuomon ir praneti Komitetui, kokiu bdu buvo atsivelgta jo nuomon. 60. Dl sprendim, kuriais priimamos laikinosios priemons, konsultacijos su Patariamuoju komitetu vyksta pagal greitesn ir paprastesn procedr, teikiant trumpus aikinamuosius ratus ir konstatuojamj sprendimo dal. 4.1.2. NKI sprendimai 61. Tinklas yra suinteresuotas, kad svarbios bylos, kurias NKI nagrinja pagal Sutarties 81 ir 82 straipsnius, galt bti aptariamos Patariamajame komitete. Tarybos reglamentas suteikia Komisijai teis pateikti tam tikr NKI nagrinjam byl svarstyti Patariamajam komitetui. Svarstyti bylas gali prayti Komisija arba bet kuri valstyb nar. Bet kuriuo atveju, Komisija, prie traukdama tokios bylos svarstym Patariamojo komiteto darbotvark, apie tai informuoja suinteresuot(as) NKI. Po aptarimo Patariamajame komitete ociali nuomon nra pareikiama. 62. Jei byla yra labai svarbi, Patariamajame komitete gali bti nagrinjami ir byl priskyrimo klausimai. Byla gali bti svarstoma Patariamajame komitete ypa tais atvejais, kai Komisija ketina taikyti Tarybos reglamento 11 straipsnio 6 dal pasibaigus pradiniam bylos priskyrimo laikotarpiui dar prie Komisijai pradedant procedras. Patariamasis komitetas nagrinjamu klausimu gali pateikti neformal pareikim. 4.1.3. gyvendinimo priemons, reglamentai dl bendrj iimi, rekomendacijos ir kiti praneimai (Tarybos reglamento 33 straipsnis) 63. Konsultacijos Patariamajame komitete vyksta dl Komisijos reglament projekt, kaip tai numatyta atitinkamuose Tarybos reglamentuose. 64. Be reglament, Komisija taip pat gali priimti praneimus ir rekomendacijas. ios lankstesns priemons yra labai naudingos, jeigu reikia paskelbti arba paaikinti Komisijos politik, o taip pat aikinti arba interpretuoti konkurencijos taisykles. Dl i praneim ir rekomendacij taip pat tariamasi su Patariamuoju komitetu. 4.2. Procedros 4.2.1. prasta procedra 65. Konsultacijoms dl Komisijos sprendim projekt Patariamojo komiteto posdis vyksta ne anksiau kaip prajus 14 dien po to, kai Komisija isiunia kvietim posd. Prie kvietimo Komisija prideda bylos santrauk, svarbiausi dokument sra, t.y. dokumentus, reikalingus bylos vertinimui, ir sprendimo projekt. Patariamasis komitetas pareikia savo nuomon dl Komisijos sprendimo projekto. Vienam ar keliems nariams papraius, i nuomon turi bti pagrindiama. 66. Tarybos reglamentu valstybms narms suteikiama galimyb sutarti dl greitesnio posdio suaukimo po kvietimo isiuntimo.

23 Pagal Tarybos reglamento 14 straipsnio 2 dal, kai yra svarstomi horizontalaus pobdio klausimai, tokie kaip reglamentai ir rekomendacijos, valstybs nars gali papildomai paskirti konkurencijos klausimais kompetenting atstov, kuris nebtinai priklauso konkurencijos institucijai.

37 4.2.2. Procedra ratu 67. Tarybos reglamentas numat galimyb vykdyti konsultacijas ratu. Jei n viena valstyb nar neprietarauja, Komisija gali konsultuotis su valstybmis narmis, isisdama joms dokumentus ir nustatydama termin, per kur jos turi pateikti pastabas dl projekto. Paprastai is laikotarpis neturt bti trumpesnis nei 14 dien, iskyrus sprendimus dl laikinj priemoni taikymo pagal Tarybos reglamento 8 straipsn. Valstybei narei papraius suaukti posd, Komisija turi tok posd suorganizuoti. 4.3. Patariamojo komiteto nuomons paskelbimas 68. Patariamasis komitetas gali rekomenduoti paskelbti jo nuomon. Tokiu atveju, Komisija j paskelbia kartu su sprendimu, tinkamai atsivelgdama kio subjekt teist interes apsaugoti savo verslo paslaptis. 5. Baigiamosios pastabos 69. is praneimas neprietarauja Teisingumo teismo ir Pirmos instancijos teismo teisei interpretuoti taikomos Sutarties nuostatas. 70. praneim NKI ir Komisija kartu laikas nuo laiko gali perirti. Remiantis gyta patirtimi, jis bus perirtas ne vliau kaip treij met nuo jo primimo pabaigoje. 71. is praneimas pakeiia 1997 m. paskelbt Komisijos praneim dl bendradarbiavimo tarp nacionalini konkurencijos institucij ir Komisijos nagrinjant bylas, kurios patenka Sutarties 81 ir 82 straipsni reguliavimo srit24. 6. Kit tinklo nari pareikimas 72. iame praneime nustatyt princip taip pat laikysis tos valstybi nari konkurencijos institucijos, kurios pasira pareikim, kuris yra pateiktas io praneimo priede. iuo pareikimu jos pripasta iame praneime idstytus principus, skaitant ir pareikj, pretenduojani pasinaudoti programos dl atleidimo nuo baudos25 privilegijomis, apsaugos principus, ir pareikia, kad jos j laikysis. Toki institucij sraas yra paskelbtas Europos Komisijos tinklalapyje. Prireikus jis bus tikslinamas. Priedas Pareikimas dl Komisijos praneimo Dl bendradarbiavimo konkurencijos institucij tinkle Tam, kad bt glaudiai bendradarbiaujama siekiant apsaugoti konkurencij Europos Sjungoje vartotoj labui, emiau pasiraiusioji konkurencijos institucija: 1) pripasta principus, idstytus Komisijos praneime Dl bendradarbiavimo konkurencijos institucij tinkle, ir 2) pareikia, kad ji laikysis toki princip, skaitant ir principus, kurie yra susij su pareikj, pretenduojani pasinaudoti programos dl atleidimo nuo baudos privilegijomis, apsauga, bet kurioje byloje, kuri ji nagrinja, arba gali nagrinti, ir kuriai tokie principai yra taikomi.

(vieta) (data) ----------------------------------------------------------------------------------------------------

24 25

OL C 313, 1997 10 15, p. 3. Tolau r. 37 paragraf.

38 KOMISIJOS PRANEIMAS Paaikinimai dl Sutarties 81 ir 82 straipsniuose naudojamos svokos poveikis prekybai (2004/C 101/07) (Tekstas taikomas EEE) 1. vadas 1. Sutarties 81 ir 82 straipsniai taikomi horizontaliems ir vertikaliems moni susitarimams ir veiksmams, kurie gali paveikti valstybi nari tarpusavio prekyb. 2. Bendrijos teismai, interpretuodami 81 ir 82 straipsnius, i esms jau iaikino poveikio valstybi nari tarpusavio prekybai svokos turin ir jos taikymo srit. 3. ie paaikinimai aprao Bendrijos teism suformuotus principus dl 81 ir 82 straipsniuose naudojamos svokos poveikis prekybai interpretavimo. Be to, jie pateikia taisykls, nurodanios, kada, apskritai, yra maai tiktina, kad susitarimai daryt pastebim poveik valstybi nari tarpusavio prekybai (nepastebimo poveikio prekybai taisykl arba NPP taisykl (angl. NAAT rule)) iaikinim. iuo dokumentu nebuvo siekiama pateikti isami iaikinim. J tikslas yra nustatyti poveikio prekybai svokos taikymo metodik ir pateikti rekomendacijas dl svokos taikymo daniausiai pasitaikaniais atvejais. Nors ie paaikinimai ir neprivalomi, jais siekiama padti teismams ir valstybi nari institucijoms taikant poveikio prekybai svok, naudojam 81 ir 82 straipsniuose. 4. iais paaikinimais nesiekiama sprsti klausimo, kas yra pastebimas konkurencijos ribojimas pagal 81 straipsnio 1 dal. is klausimas, kuris skiriasi nuo susitarimo gebjimo pastebimai paveikti valstybi nari tarpusavio prekyb, yra nagrinjamas Komisijos praneime dl maareikmi susitarim, kurie pastebimai neriboja konkurencijos pagal Sutarties1 81 straipsnio 1 dal (de minimis taisykl). iais paaikinimais taip pat nesiekiama pateikti koki nors iaikinim dl poveikio prekybai svokos, naudojamos Sutarties 87 straipsnio 1 dalyje dl valstybs pagalbos. 5. ie paaikinimai, skaitant NPP taisykl, nepaeidia 81 ir 82 straipsni interpretavimo, kur gali pateikti Teisingumo teismas ir Pirmos instancijos teismas. 2. Poveikio prekybai kriterijus 2.1. Bendrieji principai 6. 81 straipsnio 1 dalis nustato, kad kaip nesuderinami su bendrja rinka yra draudiami: visi moni susitarimai, moni asociacij sprendimai ir suderinti veiksmai, kurie gali paveikti valstybi nari tarpusavio prekyb ir kuri tikslas ar padarinys yra konkurencijos trukdymas, ribojimas arba ikraipymas bendrojoje rinkoje. Kad bt paprasiau, visos svokos susitarimai, moni asociacij sprendimai ir suderinti veiksmai vadinamos susitarimais. 7. 82 straipsnis nustato, kad kaip nesuderinamas su bendrja rinka draudiamas bet koks vienos ar keleto moni piktnaudiavimas dominuojania padtimi bendrojoje rinkoje arba didelje jos dalyje, galintis paveikti valstybi nari tarpusavio prekyb. Toliau svoka veiksmai naudojama kaip dominuojani moni elgesys. 8. Poveikio prekybai kriterijus taip pat apibria reglamento 1/2003 dl konkurencijos taisykli, nustatyt Sutarties2 81 ir 82 straipsniuose, gyvendinimo 3 straipsnio taikymo srit.

1 2

OL C 368, 2001 12 22, p. 13. OL L 1, 2003 01 04, p 1.

39 9. Pagal to reglamento 3 straipsnio 1 dal valstybi nari konkurencijos institucijos ir teismai privalo taikyti 81 straipsn tokiems susitarimams, moni asociacij sprendimams ar suderintiems veiksmams, kurie pagal Sutarties 81 straipsnio 1 dalies nuostatas gali paveikti valstybi nari tarpusavio prekyb, kai tokiems susitarimams, sprendimams ar suderintiems veiksmams yra taikomas nacionalinis konkurencijos statymas. Panaiai, valstybi nari konkurencijos institucijos ir teismai, taikydami nacionalin konkurencijos statym bet kokiam piktnaudiavimui, draudiamam pagal Sutarties 82 straipsn, taip pat turi taikyti ir Sutarties 82 straipsn. Taigi, 3 straipsnio 1 dalis pareigoja valstybi nari konkurencijos institucijas ir teismus taip pat taikyti 81 ir 82 straipsnius, kai jie taiko nacionalinius konkurencijos statymus susitarimams ir piktnaudiavimo atvejams, kurie gali daryti poveik valstybi nari tarpusavio prekybai. Kita vertus, 3 straipsnio 1 dalis nepareigoja nacionalini konkurencijos institucij ir teism taikyti nacionalinius konkurencijos statymus, kai yra taikomi 81 ir 82 straipsniai susitarimams, sprendimams ir suderintiems veiksmams bei piktnaudiavimo atvejams, kurie gali daryti poveik valstybi nari tarpusavio prekybai. Tokiais atvejais galima taikyti vien tik Bendrijos konkurencijos taisykles. 10. I 3 straipsnio 2 dalies matyti, kad taikant nacionalin konkurencijos statym nebtinai turi bti draudiami susitarimai, moni asociacij sprendimai ar suderinti veiksmai, kurie gali paveikti valstybi nari tarpusavio prekyb, bet kurie pagal Sutarties 81 straipsnio 1 dal neriboja konkurencijos arba kurie tenkina Sutarties 81 straipsnio 3 dalies reikalavimus, arba kuriems gali bti taikomas reglamentas dl Sutarties 81 straipsnio 3 dalies taikymo.Taiau pagal reglament 1/2003 valstybms narms netrukdoma j teritorijoje priimti ir taikyti grietesnius statymus, kurie draust moni vienaalikus veiksmus arba u juos baust. 11. Galiausiai, reikt paminti, kad 3 straipsnio 3 dalis nustato, kad nepaeidiant Bendrijos teiss bendrj princip ir kit nuostat, 3 straipsnio 1 ir 2 dalys netaikomos, kai valstybi nari konkurencijos institucijos ir teismai taiko nacionalinius susiliejim kontrols statymus, ir netrukdo taikyti nacionalins teiss nuostat, kuriomis daugiausia siekiama kitokio tikslo, nei Sutarties 81 ir 82 straipsniais. 12. Poveikio prekybai kriterijus yra autonominis Bendrijos teiss kriterijus, kuris kiekvienu atveju turi bti vertintas atskirai. Tai yra jurisdikcijos kriterijus, kuris apibria Bendrijos konkurencijos teiss3 taikymo srit. Bendrijos konkurencijos teis netaikoma susitarimams ir veiksmams, kurie negali pastebimai paveikti valstybi nari tarpusavio prekybos. 13. Poveikio prekybai kriterijus apriboja 81 ir 82 straipsni taikymo srit taip, kad ie straipsniai yra taikomi tik susitarimams ir veiksmams, kurie gali turti bent maiausi poveik skirtingose Bendrijos valstybse. Kaip teigia Teisingumo teismas, susitarim ir veiksm gebjimas paveikti valstybi nari tarpusavio prekyb turi bti pastebimas4. 14. Taikant Sutarties 81 straipsn, susitarimas turi turti gebjim paveikti valstybi nari tarpusavio prekyb. Nebtina, kad kiekviena atskira susitarimo dalis, skaitant bet kok konkurencijos ribojim, kuris gali kilti i tos sutarties, galt paveikti prekyb5. Jei visas susitarimas daro poveik valstybi nari tarpusavio prekybai, tai visas toks susitarimas patenka Bendrijos teiss jurisdikcij, skaitant ir tas susitarimo dalis, kurios atskirai nedaro poveikio valstybi nari tarpusavio prekybai. Kai t pai ali sutartiniai santykiai apima kelias veiklos ris, kad jos sudaryt dal to paties susitarimo, jos turi bti tiesiogiai susijusios ir sudaryti viso to paties verslo susitarimo6 neatskiriam dal. Jei taip nra, kiekviena veikos ris sudaro atskir susitarim. 15. Taip pat yra nesvarbu, ar konkreios mons dalyvavimas susitarime daro ar nedaro pastebim poveik valstybi nari7 tarpusavio prekybai. mon negali ivengti Bendrijos teiss jurisdikcijos tiktai dl fakto, kad jos indlis susitarim, kuris daro poveik valstybi nari tarpusavio prekybai, yra nereikmingas.

Pvz., irti jungtines bylas 56/64 ir 58/64, Consten ir Grundig, [1966] ECR p. 429, ir jungtines bylas 6/73 ir 7/73, Commercial Solvents, [1974] ECR p. 223. 4 iuo atvilgiu r. byl 22/71, Beguelin, [1971] ECR p. 949, 16 paragrafas. 5 r. byl 193/83, Windsurng, [1986] ECR p. 611, 96 paragrafas, ir byla T-77/94, Vereniging van Groothandelaren in Bloemkwerkerijprodukten, [1997] ECR II-759, 126 paragrafas. 6 r. bylos Vereniging van Groothandelaren in Bloemkwerkerijprodukten, pacituotos prie tai esaniojee pastaboje, sprendimo 142 ir 144 paragrafus. 7 Pvz., r. byl T-2/89, Petrona, [1991] ECR II-1087, 226 paragrafas.
3

40 16. Nustatant, ar turi bti taikoma Bendrijos teiss jurisdikcija, nebtina nustatyti ryio tarp tariamo konkurencijos ribojimo ir susitarimo gebjimo daryti poveik valstybi nari tarpusavio prekybai. Poveik valstybi nari tarpusavio prekybai gali daryti ir susitarimai, kurie konkurencijos neriboja. Pavyzdiui, pasirinktinio platinimo susitarimai, pagrsti tiktai pasirinkimo dl kokybs kriterijumi pagal produkt savybes, kurie 81 straipsnio 1 dalies prasme konkurencijos neriboja, vis tiek gali paveikti valstybi nari tarpusavio prekyb. Taiau susitarimo dka atsirandantis tariamas gebjimas riboti konkurencij, gali reikti aik poym, kad susitarimas yra pajgus paveikti valstybi nari tarpusavio prekyb. Pavyzdiui, platinimo susitarimas, draudiantis eksport, pagal savo pobd pajgus daryti poveik valstybi nari tarpusavio prekybai, nors nebtinai pastebim8. 17. Taikant 82 straipsn, btent piktnaudiavimas turi paveikti valstybi nari tarpusavio prekyb. Taiau tai nereikia, kad kiekvienas elgsenos elementas turi bti vertinamas atskirai. Elgesys, sudarantis dal visos strategijos, kuri vykdo dominuojanti mon, turi bti vertinamas poveikio visumos poiriu. Kai dominuojanti mon pasirenka vairius veiksmus, siekdama to paties tikslo, pavyzdiui, veiksmus, kuriais siekiama paalinti arba istumti i rinkos konkurentus, kad bt taikomas 82 straipsnis visiems veiksmams, sudarantiems dal visos strategijos, pakanka, kad nors vienas i i veiksm paveikt valstybi nari9 tarpusavio prekyb. 18. Pagal 81 ir 82 straipsni formuluotes ir Bendrijos teism precedent teis, taikant poveikio prekybai kriterij, ypa reikia atkreipti dmes tris elementus: (a) svok valstybi nari tarpusavio prekyba, (b) svok gali paveikti ir (c) svok pastebimumas. 2.2. Svoka valstybi nari tarpusavio prekyba 19. Svoka prekyba neapsiriboja vien tik tarpvalstybiniais10 preki ir paslaug mainais. Tai platesn svoka, apimanti vis tarpvalstybin ekonomin veikl, skaitant sisteigim11. Toks interpretavimas atitinka esmin Sutarties tiksl - skatinti laisv preki, paslaug, asmen ir kapitalo judjim. 20. Pagal nustatyt precedent teis svoka prekyba taip pat apima atvejus, kai susitarimai ar veiksmai daro poveik rinkos konkurencinei struktrai. Susitarimai ir veiksmai, kurie daro poveik Bendrijos konkurencinei struktrai, paalindami arba sudarantys grsm paalinti konkurent, veikiant Bendrijoje, gali bti Bendrijos konkurencijos taisykli12 objektu. Kai mon paalinama arba rizikuoja bti paalinta, yra paveikiama Bendrijos konkurencin struktra, o taip pat paveikiama ir mons vykdoma ekonomin veikla. 21. Slyga, kad turi bti poveikis valstybi nari tarpusavio prekybai reikia, kad turi bti daromas poveikis bent dviej valstybi nari tarpvalstybinei ekonominei veiklai. Nebtina, kad susitarimas ar veiksmas daryt poveik visos vienos valstybs nars prekybai su visa kita valstybe nare. 81 ir 82 straipsniai gali bti taikomi ir tais atvejais, kai poveikis daromas tik valstybs nars daliai, jeigu tiktai poveikis prekybai yra pastebimas13. 22. Poveikio prekybai kriterijaus taikymas nepriklauso nuo atitinkamos geograns rinkos apibrimo. Valstybi nari tarpusavio prekyba gali bti paveikta ir tais atvejais, kai atitinkama rinka yra nacionalin ar beveik nacionalin14.

Pastebimumo svoka apraoma toliau 2.4 dalyje. iuo atveju r. byl 85/76, Homann-La Roche, [1979] ECR p. 461, 126 paragrafas. iuose paaikinimuose terminas produktas apima ir prekes, ir paslaugas. 11 r. byl 172/80, Zuchner, [1981] ECR p. 2021, 18 paragrafas. Taip pat r. byl C-309/99, Wouters, [2002] ECR I-1577, 95 paragrafas, byl C-475/99, Ambulanz Glockner, [2001] ECR I-8089, 49 paragrafas, jungtins bylos C-215/96 ir 216/96, Bagnasco, [1999] ECR I-135, 51 paragrafas, byl C-55/96, Job Centre, [1997] ECR I-7119, 37 paragrafas ir byl C-41/90, Hofner and Elser, [1991] ECR I-1979, 33 paragrafas. 12 Pvz., r. jungtines bylas T-24/93 ir kitas, Compagnie maritime belge, [1996] ECR II-1201, 203 paragrafas ir 3 pastaboje minim Commercial Solvents sprendimo 23 paragraf 13 Pvz., r. jungtines bylas T-213/95 ir T-18/96, SCK and FNK, [1997] ECR II-1739 ir tolimesnius 3.2.4 ir 3.2.6 skirsniuose. 14 r. toliau esant skirsn 3.2.
8 9 10

41 2.3. Svoka gali paveikti 23. Svoka gali paveikti siekiama apibrti btino poveikio valstybi nari tarpusavio prekybai pobd. Pagal Teisingumo teismo suformuot standartin test svoka gali paveikti reikia, kad turi bti manoma numatyti, su pakankamu tikimybs laipsniu, remiantis objektyviomis teiss aplinkybmis ar faktu, kad susitarimas ar veiksmai gali daryti tiesiogin ar netiesiogin, faktin ar galim tak valstybi nari tarpusavio prekybos struktrai15 16. Kaip paymta pirmiau esaniame 20 punkte, Teisingumo teismas, be to, suformulavo test, kuriuo nustatoma, ar susitarimas ar veiksmas daro ar nedaro tak konkurencinei struktrai. Tuo atveju, kai susitarimas ar veiksmas gali paveikti Bendrijos konkurencin struktr, pripastama Bendrijos teiss jurisdikcija. 24. Teisingumo teismo suformuluotas prekybos struktros testas apima tokius pagrindinius elementus, kurie nagrinjami iuose skirsniuose: (a) pakankamas tikimybs laipsnis pagrstas objektyviomis teiss aplinkybmis ar faktu, (b) taka valstybi nari tarpusavio prekybos struktrai, (c) tiesioginis ar netiesioginis, faktinis ar galimas poveikis prekybos struktrai. 2.3.1. Pakankamas tikimybs laipsnis grindiamas objektyviomis teiss aplinkybmis ar faktu 25. Poveikio prekybai vertinimas yra pagrstas objektyviais faktais. Nustatinti nagrinjam moni subjektyvi ketinim nereikia. Taiau, jei yra rodym, kad mons ketino paveikti valstybi nari tarpusavio prekyb, pavyzdiui todl, kad jos siek sutrukdyti eksport kit valstyb nar ar import i jos, tai yra tiesiogiai susijs veiksnys, kur btina atsivelgti. 26. odiai gali paveikti ir Teisingumo teismo daroma nuoroda pakankam tikimybs laipsn reikia, kad pagal Bendrijos teiss jurisdikcij nebtina rodinti, kad susitarimas ar veiksmas faktikai darys ar daro poveik valstybi nari tarpusavio prekybai. Pakanka, kad susitarimas ar veiksmas gali daryti tok poveik17. 27. Nra nei pareigos, nei poreikio apskaiiuoti faktikai susitarimo ar veiksmo paveiktas valstybi nari prekybos apimtis. Pavyzdiui, vertinant susitarim, draudiant eksportuoti kit valstyb nar, nra reikalo nustatyti, koks bt buvs nagrinjam valstybi nari tarpusavio analogikos prekybos lygis, jei nebt buv susitarimo. Tokia interpretacija atitinka poveikio prekybai kriterijaus jurisdikcin pobd. Bendrijos teiss jurisdikcija taikoma toki ri susitarimams ir veiksmams, kuri poveikis gali bti tarpvalstybinis, nepaisant, ar konkretus susitarimas ar veiksmas i tikrj daro tok poveik. 28. Vertinimas pagal poveikio prekybai kriterij priklauso nuo keleto veiksni, kurie atskirai gali ir neturti lemiamos reikms18. Tokie svarbs veiksniai tai susitarimo ar veiksmo pobdis, produkt, dl kuri toks susitarimas sudarytas, arba tokie veiksmai atliekami, o taip pat nagrinjam19 moni padtis ir svarba.

15 Pvz., r. Zuchner sprendim pamint 10 pastaboje ir byl 319/82, Kerpen & Kerpen, [1983] ECR 4173, jungtines bylas 240/82 ir kitas, Stichting Sigarettenindustrie, [1985] ECR p. 3831, 48 paragrafas ir jungtines bylas T-25/95 ir kitas, Cimenteries CBR, [2000] ECR II-491, 3930 paragrafas. 16 Kai kuriuose sprendimuose, daugiausia susijusiuose su vertikaliais susitarimais, Teisingumo teismas prie svokos poveikis pridr formuluot, kad susitarimas kliud valstybms narms pasiekti bendrosios rinkos tikslus, pvz., r. byl T-62/98, Volkswagen, [2000] ECR II-2707, 179 paragrafas ir Bagnasco nutarimo, paminto 11 pastaboje 47 paragraf, ir byl 56/65, Societe Technique Miniere, [1966] ECR 337. Susitarimo poveikis bendrosios rinkos tikslui yra tas faktas, kur turi bti atsivelgta. 17 Pvz., r. byl T-228-97, Irish Sugar, [1999] ECR II-2969, 170 paragrafas ir byl 19/77, Miller, [1978] ECR 131, 15 paragrafas. 18 Pvz., r. bylos C-250/92, Gottrup-Klim. [1994] ECR II-5641, 54 paragraf 19 Pvz., r. bylos C-306/96, Javico, [1998] ECR I-1983, 17 paragraf ir Beguelin sprendimo, paminto 4 pastaboje, 18 paragraf.

42 29. Susitarimo ar veiksmo pobdis leidia kokybiniu poiriu vertinti susitarimo ar veiksmo gebjim paveikti valstybi nari tarpusavio prekyb. Kai kurie susitarimai ar veiksmai pagal savo pobd yra gebantys paveikti valstybi nari tarpusavio prekyb, kit gi atvilgiu reikalinga isamesn analiz. Pirmj pavyzdys yra tarpvalstybiniai karteliai, bendrosios mons, apsiribojanios tik vienos valstybs nars teritorija, yra pastarj pavyzdys. is aspektas toliau nagrinjamas 3 skyriuje, kuriame aptariamos vairios susitarim ir veiksm rys. 30. Produkt, kurie yra susitarimo ar veiksmo objektu, pobdis taip pat leidia vertinti, ar gali bti padarytas poveikis valstybi nari tarpusavio prekybai. Kai pagal j pobd tokiais produktais yra lengvai prekiaujama tarp valstybi nari, ar tie produktai yra svarbs monms, kurios nori eiti ar iplsti savo veikl kitoje valstybje narje, Bendrijos jurisdikcij nustatyti lengviau, nei tais atvejais, kai dl j pobdio paklausa tokiems kit valstybi nari tiekj tiekiamiems produktams yra ribota, ir kai tie produktai nra tokie svarbs, kad dl j bt steigiama buvein kitoje valstybje narje, arba bt pleiama i tokios buveins vykdoma ekonomin veikla20. sisteigimas tai vienos valstybs nars moni agentr, lial ar dukterini moni krim kitoje valstybje narje. 31. Nagrinjam moni padtis rinkoje ir j pardavim apimtys kiekybiniu poiriu rodo nagrinjamo susitarimo ar veiksmo gebjim paveikti valstybi nari tarpusavio prekyb. is aspektas, kuris taip pat svarbus ir vertinant pastebimum, yra nagrinjamas toliau 2.4 skirsnyje. 32. Be jau mintj veiksni, svarbu atsivelgti teisin ir faktin aplink, kurioje susitarimas yra gyvendinamas ar vykdomas veiksmas. Atitinkamas ekonominis ir teisinis kontekstas leidia suprasti poveikio valstybi nari tarpusavio prekybai galimybes. Jei valstybi nari tarpusavio prekyboje egzistuoja nenugalimos klitys, kurios yra iorins susitarimui ar veiksmui, poveikis prekybai gali bti padarytas tik tuomet, jeigu tiktina, kad ios klitys artimoje ateityje inyks. Tuo atveju, kai klitys nra nenugalimos, o tik apsunkina tarpvalstybins veiklos vykdym, tuomet yra labai svarbu utikrinti, kad susitarimai ir veiksmai nesudaryt dar didesni klii. Susitarimai ir veiksmai, kurie sudaro dar didesnes klitis, gali paveikti valstybi nari tarpusavio prekyb. 2.3.2. Poveikis valstybi nari tarpusavio prekybos struktrai 33. Kad bt taikomi 81 ir 82 straipsniai, turi bti poveikis valstybi nari tarpusavio struktrai. 34. Terminas prekybos struktra yra neutralus. Nebtina, kad prekyba bt ribojama, ar mainamos jos apimtys21. Prekybos struktra gali bti paveikta, kai dl susitarimo ar veiksmo padidja prekyba. I tikrj, Bendrijos teiss jurisdikcija nustatoma, jei tiktina, kad dl susitarimo ar veiksmo valstybi nari tarpusavio prekyba tikriausiai vystytsi kitaip, nei tokiu atveju, jei tokio susitarimo ar veiksmo nebt22. 35. Toks interpretavimas atspindi fakt, kad poveikio prekybai kriterijus yra jurisdikcijos klausimas, kuris leidia atskirti tuos susitarimus ir veiksmus, kurie gali paveikti tarpvalstybin prekyb taip, kad juos reikt nagrinti pagal Bendrijos konkurencijos taisykles, nuo t, kurie to padaryti negali. 2.3.3. Tiesioginis ar netiesioginis, faktinis ar galimas poveikis prekybos struktrai 36. Susitarim ir veiksm poveikis valstybi nari tarpusavio prekybos struktrai turi bti tiesioginis ar netiesioginis, faktinis ar potencialus.

iuo atvilgiu palyginkite Bagnasco ir Wouters sprendimus, pamintus 11 pastaboje. Pvz., r. byl T-141/89, Treleurope, [1995] ECR II-791, byl T-29/92, Vereniging van Samenwerkende Prijsregelende Organisaties in de Bouwnijverheid (SPO), [1995] ECR II-289, kiek tai susij su eksportu, ir Komisijos sprendim Volkswagen (II), (OL L 264, 2001 10 02, p. 14). 22 io atvilgiu r. bylos 71/74, Frubo, [1975] ECR 563, 38 paragraf, jungtini byl 209/78 ir kitas, Van Landewyck, [1980] ECR 3125, 172 paragraf, bylos T-61/89, Dansk Pelsdyravler Forening, [1992] ECR II-1931, 143 paragraf ir bylos T-65/89, BPB Industries and British Gypsum, [1993] ECR II-389, 135 paragraf.
20 21

43 37. Tiesioginis poveikis valstybi nari tarpusavio prekybai paprastai atsiranda dl produkt, kurie yra susitarimo ar veiksmo objektas. Pavyzdiui, kai konkretaus produkto gamintojai skirtingose valstybse narse susitaria pasidalinti rinkas, tiesioginis poveikis valstybi nari tarpusavio prekybai atsiranda nagrinjam produkt rinkose. Kitas tiesioginio poveikio pavyzdys yra, kai tiekjas riboja platintojo taikomas nuolaidas tik tiems produktams, kurie yra parduodami valstybje narje, kurioje yra sisteigs platintojas. Tokia praktika padidina santykin eksportui skirt produkt kain, ir eksporto pardavimai tampa maiau patraukls ir maiau konkurencingi. 38. Netiesioginis poveikis danai atsiranda dl produkt, susijusi su produktais, kurie yra susitarimo ar veiksmo objektu. Netiesioginis poveikis, pavyzdiui, gali atsirasti, jeigu susitarimas ar veiksmas daro poveik tarpvalstybinei ekonominei veiklai moni, kurios naudoja, ar kaip nors kitaip yra susij su produktais, kurie yra susitarimo ar veiksmo objektu23. Toks poveikis, pavyzdiui, atsiranda, kai susitarimas ar veiksmas yra susijs su tarpiniais produktais, kuriais neprekiaujama, bet kurie yra naudojami tiekiant galutin produkt, kuriuo yra prekiaujama. Teisingumo Teismas nusprend, kad valstybi nari tarpusavio prekyba galjo bti paveikta susitarimo, nustatanio ksuotas konjako gamyboje naudojamo spirito kainas24. Nors aliavos eksportuojamos nebuvo, buvo eksportuojamas galutinis produktas - konjakas. Tokiu atveju, jei gali bti pastebimai paveikta prekyba galutiniu produktu, yra taikoma Bendrijos konkurencijos teis. 39. Netiesioginis poveikis valstybi nari tarpusavio prekybai taip pat gali atsirasti ir dl produkt, kurie yra susitarimo ar veiksmo objektas. Pavyzdiui, susitarimai, kuriais gamintojas taiko garantijas tiktai produktams, kuriuos platintojas parduoda savo sisteigimo valstybje narje, kit valstybi nari vartotojams tuos produktus padaro nepatraukliais, kadangi jie negals pasinaudoti garantija25. Ocialiems platintojams ir panaiems prekiautojams eksportuoti yra sunkiau, nes vartotoj poiriu be gamintojo garantijos26 produktai yra maiau patraukls. 40. Faktikas poveikis valstybi nari tarpusavio prekybai atsiranda tik tuomet, kai susitarimas ar veiksmas yra gyvendinamas. Pavyzdiui, tos paios valstybs nars tiekjo ir platintojo susitarimas, draudiantis eksport kit valstyb nar, gali daryti poveik valstybi nari tarpusavio prekybai. Jeigu tokio susitarimo nebt, platintojas galt laisvai eksportuoti. Taiau reikt priminti, kad visikai nebtina, kad toks poveikis faktikai pasireikt. Pakanka to, kad susitarimas ar veiksmas galt daryti tok poveik. 41. Laikoma, kad galimas poveikis yra tada, jeigu yra tiktina, kad toks poveikis gali atsirasti ateityje. Kitaip tariant, btina atsivelgti27 bsimus rinkos pokyius. Net jei prekyba negali bti paveikta tuo metu, kai sudaromas susitarimas ar gyvendinamas veiksmas, vis tiek taikomas 81 ir 82 straipsniai, jei veiksniai, kurie leidia daryti toki ivad, gali pasikeisti artimiausioje ateityje. iuo atvilgiu reikt atsivelgti liberalizavimo priemoni, kurias prim Komisija ar nagrinjama valstyb nar, ir kit priemoni, kuriomis siekiama paalinti teisines prekybos klitis, tak. 42. Be to, netgi jei tam tikru momentu rinkos slygos yra nepalankios tarpvalstybinei prekybai, pavyzdiui dl to, kad nagrinjamose valstybse kainos yra panaios, vis tiek prekyba gali bti paveikta, jei pasikeitus rinkos slygoms, pasikeist ir kainos28. Svarbu yra susitarimo ar veiksmo gebjimas paveikti valstybi nari tarpusavio prekyb, o ne tai, kad tam tikru momentu susitarimas ar veiksmas tai daro.

iuo atvilgiu r. bylos T-86/95, Compagnie Generale Maritime and others, [2002] ECR II-1011, 148 paragraf ir Compagnie Maritime Belge sprendimo, paminto 12 pastaboje 202 paragraf. 24 r. bylos 123/83, BNIC v Clair, [1985] ECR 391, 29 paragraf. 25 r. Komisijos sprendimo Zanussi, OL L 322, 1978 11 16, p. 36, 11 paragraf. 26 iuo atvilgiu r. bylos 31/85, ETA Frabrique dEbauches, [1985] ECR 3933, 12 ir 13 paragrafus. 27 r. jungtini byl C-241/91 P ir C-242/91 P, RTE (Magill), [1995] ECR I-743, 70 paragraf ir bylos 107/82, AEG, [1983] ECR 3151, 60 paragraf. 28 r. AEG sprendimo, paminto 27 pastaboje 60 paragraf.
23

44 43. Tai, kad analizuojant atsivelgiama netiesiogin ir potencial poveik, nereikia, kad analiz gali bti pagrsta tolimu ar hipotetiniu poveikiu. Konkretaus susitarimo gebjimo daryti netiesiogin ar faktin poveik tikimyb turi paaikinti institucija ar alis, kuri teigia, kad valstybi nari tarpusavio prekyba gali bti pastebimai paveikta. Kad bt taikoma Bendrijos teiss jurisdikcija, hipotetinio ar spjamo poveikio nepakanka. Pavyzdiui, susitarimas, kurio dka padidja neprekiautino produkto kaina, sumaina vartotoj disponuotinas ilaidas. Kadangi vartotojai gali ileisti maiau pinig, jie perka maiau produkt, importuojam i kit valstybi nari. Taiau ryys tarp tokio pajam poveikio ir valstybi nari tarpusavio prekybos pats savaime yra per daug nutols, kad bt taikoma Bendrijos teiss jurisdikcija. 2.4. Pastebimumo svoka 2.4.1. Bendras principas 44. Poveikio prekybai kriterijus apima kiekybin element, pagal kur Bendrijos teiss jurisdikcija gali bti taikoma tik tiems susitarimams ir veiksmams, kurie gali daryti tam tikro masto poveik. Susitarimai ir veiksmai nepatenka 81 ir 82 straipsni taikymo srit, kai jie dl silpnos moni padties nagrinjam produkt rinkoje29 daro tik neym poveik rinkai. Konkreiai pastebimumas gali bti vertintas pagal aptariam moni padt ir svarb nagrinjam produkt30 rinkoje. 45. Pastebimumo vertinimas priklauso nuo kiekvieno atskiro atvejo aplinkybi, ypa nuo susitarimo ar veiksmo pobdio, nuo produkt, kurie yra j objektu, ir nuo nagrinjam moni padties rinkoje. Kai pagal savo pobd susitarimas ar veiksmas gali paveikti valstybi nari tarpusavio prekyb, riba pastebimumui nustatyti yra maesn, nei tuomet, kai susitarimas ar veiksmas pagal savo pobd negali paveikti valstybi nari tarpusavio prekybos. Kuo stipresn nagrinjam moni padtis rinkoje, tuo yra didesn tikimyb, kad susitarimas ar veiksmas gals pastebimai31 paveikti valstybi nari tarpusavio prekyb. 46. Teisingumo Teismas kai kuriais atvejais buvo tos nuomons, kad pastebimumo reikalavimas buvo patenkintas, kai nagrinjam moni pardavimai sudar apie 5 % vis pardavim toje rinkoje32. Taiau vien tik rinkos dalis ne visada yra lemiamas veiksnys. Labai svarbu taip pat atsivelgti moni nagrinjam produkt apyvart33. 47. Pastebimumas gali bti vertinamas ir absoliutiniais dydiais (apyvarta) ir santykiniais dydiais, palyginant nagrinjamos mons(i) padt rinkoje su kit rinkos dalyvi padtimi toje rinkoje (rinkos dalis). is akcentas nagrinjam moni padiai ir svarbai atitinka svok gali paveikti, kuri reikia, kad vertinimas yra labiau pagrstas susitarimo ar veiksmo gebjimu paveikti valstybi nari tarpusavio prekyb, negu faktiku poveikiu preki ar paslaug tarpvalstybiniams srautams. Nagrinjam moni padtis rinkoje ir j nagrinjam produkt apyvartos yra susitarimo ar veiksmo gebjimo paveikti valstybi nari tarpusavio prekyb poymis. ie du elementai yra aprayti prielaidose, idstytose punktais ir toliau 53 punkte.

r. bylos 5/69, Volk, [1969] ECR 295 7 paragraf. Pvz., r. Javico sprendimo, paminto 19 pastaboje, 17 paragraf ir BPB Industries and British Gypsum sprendimo, paminto 22 pastaboje, 138 paragraf. 31 r. sprendimo BPB Industries and British Gypsum, paminto 22 pastaboje, 138 paragraf. 32 Pvz., r. Miller sprendimo, paminto 17 pastaboje, 9 ir 10 paragrafus ir AEG sprendimo, paminto 27 pastaboje 58 paragraf. 33 r. jungtini byl 100/80 ir kit, Masique Diusion Francaise, [1983] ECR p. 1825, 86 paragraf. iuo atveju nagrinjami produktai tesudar vos daugiau kaip 3 % pardavim nagrinjamose nacionalinse rinkose. Teismas buvo tos nuomons, kad susitarimai, kurie kliud analogikai prekybai, galjo pastebimai paveikti valstybi nari tarpusavio prekyb dl dideli ali apyvart ir santykins produkt padties rinkoje, palyginus su t produkt, kuriuos pateikia konkuruojantys tiekjai.
29 30

45 48. Taikant pastebimumo test nebtina apibrti atitinkam rink ir apskaiiuoti rinkos dalis. Pagrsti ivad, kad poveikis prekybai yra pastebimas gali pakakti mons pardavim absoliutiniais dydiais. Ypa tai yra tuo atveju, kai susitarimai ar veiksmai dl j pobdio gali paveikti valstybi nari tarpusavio prekyb, pavyzdiui dl to, kad jie susij su importu ar eksportu, ar dl to, kad jie apima kelias valstybes nares. Faktas, kad tokiomis aplinkybmis produkt, kurie yra susitarimo objektas, apyvarta gali bti pakankama prielaida ivadai, kad yra daromas poveikis valstybi nari tarpusavio prekybai, yra apraytas punkte toliau, kaip aiki prielaida.
34

49. Susitarimus ir veiksmus visuomet reikia vertinti ekonominiame ir teisiniame kontekste, kuriame jie veikia arba yra atliekami. Vertikali susitarim atveju, gali bti btina atsivelgti bet kok sumin panai susitarim analogik tinkl poveik35. Net jei atskiras susitarim tinklo susitarimas negali pastebimai paveikti valstybi nari tarpusavio prekybos, susitarim analogik tinkl, kaip visumos, poveikis gali bti pastebimas. Taiau, kad taip bt, yra btina, kad konkretus susitarimas ar susitarim grup reikmingai prisidt prie bendro poveikio prekybai36. 2.4.2. Kiekybinis pastebimumo vertinimas 50. Bendr kiekybinio vertinimo taisykli, nustatani, kada valstybi nari tarpusavio prekyba gali bti paveikta, kurios tikt visoms susitarim ar veiksm rims, sukurti nemanoma. Pirma, savo praneime dl maareikmi susitarim, kurie pastebimai neriboja konkurencijos pagal Sutarties37 81 straipsnio 1 dal (de minimis taisykl), Komisija teigia, kad ma ir vidutini moni (MV), kaip jos apibrtos Komisijos rekomendacij 96/280/EC38 priede, susitarimai paprastai negali paveikti valstybi nari tarpusavio prekybos. ios prielaidos prieastis yra ta, kad MV veikla paprastai yra vietinio ar, daugiausia, regioninio pobdio. Taiau, MV gali bti Bendrijos teiss jurisdikcijos objektu, ypa, kai j veikla yra tarpvalstybin. Antra, Komisija laiko tinkamu nustatyti bendrus principus, nurodanius, kada paprastai prekyba negali bti pastebimai paveikta, t. y. standartas, kaip apibdinanti pastebimo poveikio valstybi nari tarpusavio prekybai (NPP taisykl) nebuvim. Komisija, taikydama 81 straipsn, standart laikys neigiama atmetimo prielaida, taikoma visiems susitarimams, apibrtiems 81 straipsnio 1 dalyje, nepriklausomai nuo susitarimo ribojim pobdio, skaitant ribojimus, kurie Komisijos bendrj iimi reglamentuose ir paaikinimuose yra pripainti sunkiais. Kai taikoma i prielaida, Komisija paprastai neprads tyrimo arba pagal pareikim, arba savo iniciatyva. Kai mons siningai mano, kad susitarimui taikytina i neigiama prielaida, Komisija netaikys baud. 51. Nepaeisdamas toliau esanio punkto, is neigiamas pastebimumo apibrimas nereikia, kad susitarimai, kuriems netaikytini emiau nustatyti kriterijai, automatikai gali paveikti valstybi nari tarpusavio prekyb. Kiekvien atvej btina analizuoti atskirai. 52. Komisija yra tos nuomons, kad i principo susitarimai negali pastebimai paveikti valstybi nari tarpusavio prekybos, kai yra tenkinamos ios visos slygos: (a) bendra susitarimo ali bet kokios atitinkamos rinkos Bendrijoje rinkos dalis nevirija 5 % ir (b) horizontali susitarim atveju, bendroji nagrinjam moni39 metin produkt, kurie yra susitarimo objektas, apyvarta Bendrijos mastu, nevirija 40 mln. eur. Susitarim pirkti kartu atveju atitinkama apyvarta yra ali bendri produkt, dl kuri sudaryta sutartis, pirkimai.

iuo atvilgiu r. Volkswagen sprendimo, paminto 16 pastaboje 179 ir 231 paragrafus ir bylos T-213/00, CMA CGM and others, [2003] ECR I-, 219 ir 220 paragrafus. 35 Pvz., r. bylos T-7/93, Langnese-Iglo, [1995] ECR II-1533, 120 paragraf. 36 r. Bylos Vereniging van Groothandelaren in Bloemkwekerijprodukten, pacituotos 5 pastaboje, sprendimo 140 ir 141 paragrafus. 37 r. Komisijos praneim dl maareikmi susitarim, kurie pastebimai neriboja konkurencijos pagal Sutarties 81(1) straipsn (OL C 368, 2001 12 22, p. 13, 3 paragrafas). 38 OL L 107, 1996 04 30, p. 4. Nuo 2005.01.01 i rekomendacij pakeis Komisijos rekomendacija 2003/361/EC dl mikro, ma ir vidutinio dydio moni apibrimo (OL L 124, 2003 05 20, p. 36). 39 Terminas nagrinjamos mons apima susijusias mones, kaip jos apibrtos Komisijos praneimo dl maareikmi susitarim, kurie pastebimai neriboja konkurencijos pagal Sutarties 81(1) straipsn 12.2 punkte (OL C 368, 2001 12 22, p. 13).
34

46 Vertikali susitarim atveju, bendroji tiekj metin produkt, kurie yra susitarimo objektas, apyvarta Bendrijos mastu, nevirija 40 mln. eur. Licencijos susitarim atveju vertinama licencijos turtoj produkt, kuriems pagaminti naudojama licencijuota technologija, apyvarta ir licencijos davjo t produkt apyvarta. Susitarim tarp pirkjo ir keli tiekj atveju atitinkama apyvarta yra pirkjo bendri produkt, dl kuri sudaryta sutartis, pirkimai. Komisija taikys toki pat prielaid, kai per du kalendorinius metus i eils aukiau minta apyvartos riba nevirijama daugiau kaip 10 %, o aukiau minta rinkos riba nevirijama daugiau kaip 2 procentais. Tais atvejais, kai susitarimas lieia dar tik atsirandani, bet neegzistuojani rink, ir dl to alys nesukuria nei atitinkamos apyvartos, nei uima atitinkam rinkos dal, Komisija ios prielaidos netaikys. Tokiais atvejais pastebimumas gali bti vertinamas remiantis ali padtimi giminingose produkt rinkose arba j gebjimu naudotis su susitarimu susijusiomis technologijomis. 53. Kai susitarimas ar veiksmas pagal savo pobd gali paveikti valstybi nari tarpusavio prekyb, pavyzdiui todl, kad jie susij su importu ar eksportu ar apima kelias valstybes nares, Komisija taip pat laikysis poirio, kad yra teigiama paneigimo prielaida, jog toks poveikis prekybai yra pastebimas, kai ali produkt, kurie yra susitarimo objektas, apyvarta apskaiiuota, kaip nurodyta 52 ir 54 punktuose, virija 40 mln. eur. Tuomet, kai susitarimai pagal savo pobd yra pajgs paveikti valstybi nari tarpusavio prekyb, taip pat danai gali bti daroma prielaida, kad toks poveikis yra pastebimas, kai ali rinkos dalis virija 5 % rib, nustatyt prie tai buvusiame punkte. Taiau i prielaida netaikoma, kai susitarimas apima tik dal valstybs nars (r. toliau 90 punkt). 54. 40 mln. eur apyvartos atvilgiu (palyginimui 52 punktas) apyvarta yra apskaiiuojama remiantis visais pardavimais Bendrijoje, neskaitant nagrinjam moni mokesi u produktus, kurie yra susitarimo objektas (sutarties produktai), prajusiais nansiniais metais. Padalini, kurie yra tos paios mons dalys, tarpusavio pardavimai neskaiiuojami40. 55. Norint pritaikyti rinkos dalies rib, yra btina apibrti atitinkam rink41. J sudaro atitinkama produkto rinka ir atitinkama geogran rinka. Rinkos dalys apskaiiuojamos remiantis pardavim verts duomenimis arba, jei manoma, pirkim verts duomenimis. Jei nra duomen apie vert, apskaiiavimas gali bti grindiamas kita patikima rinkos informacija, skaitant duomenis apie apimtis. 56. Kai yra keli to paties tiekjo susitarimai su skirtingais platintojais, atsivelgiama pardavimus pagal visus tokius susitarimus. 57. Taikant NPP taisykl laikoma42, kad sutartys, kurios yra to paio bendro verslo susitarimo dalis, sudaro vien susitarim. mons negali paios pasinaudoti iomis ribomis, suskirstydamos susitarim, kuris ekonominiu poiriu sudaro visum. 3. Pirmiau idstyt princip taikymas bendro tipo susitarimams ir dominavimui 58. Komisija taikys neigiam prielaid, nustatyt prie tai esaniame skyriuje, visiems susitarimams, skaitant susitarimus, kurie pagal savo pobd gali paveikti valstybi nari tarpusavio prekyb, o taip pat susitarimus, kurie apima prekyb su treij ali monmis (plg. toliau 3.3 skirsn). 59. Kitais nei neigiamos prielaidos atvejais, Komisija atsivelgs kokybinius elementus, susijusius su susitarimo ar veiksmo ir j produkt pobdiu (r. prie tai buvusius punktus). Susitarimo pobdio svarba taip pat yra atspindta teigiamoje prielaidoje, kuri aprayta punkte, susijusiame su pastebimumu susitarim, kurie pagal savo pobd yra pajgs paveikti valstybi nari tarpusavio prekyb. Siekiant suteikti papildomas poveikio prekybai svokos taikymo gaires, yra naudinga apsvarstyti vairias bendras susitarim ar veiksm ris. 60. Kitame skyriuje apraytas pagrindinis skirtumas tarp susitarim ir veiksm, kurie apima kelias valstybes nares, ir susitarim ir veiksm, susijusi tik su viena valstybe nare ar vienos valstybs nars dalimi. ios dvi pagrindins rys toliau yra skirstomos kelis porius, pagrstus susitarimo ar veiksmo pobdiu. Aptariami ir susitarimai ir veiksmai, kuriose dalyvauja ir treiosios alys.

r. prie tai esani pastab. Apibriant atitinkam rink, reikia remtis praneimu dl atitinkamos rinkos apibrimo Konkurencijos teiss tikslu, (OL C 372, 1997 12 09, p. 5). 42 Taip pat r. aukiau esant 14 punkt.
40 41

47 3.1. Susitarimai ir piktnaudiavimas apimantys ar gyvendinami keliose valstybse narse 61. Susitarimai ir veiksmai, apimantys ar gyvendinami keliose valstybse narse, pagal savo pobd beveik visuomet gali paveikti valstybi nari tarpusavio prekyb. Kai atitinkama apyvarta virija prie tai buvusiame punkte nustatyt rib, daugeliu atvej nereiks isamios analizs nustatant, ar gali bti padarytas poveikis valstybi nari tarpusavio prekybai. Taiau, siekiant paaikinti ir tokius atvejus ir principus, idstytus 2 skyriuje, yra naudinga paaikinti, kokie veiksniai daniausiai yra naudojami pagrsti Bendrijos teiss jurisdikcijos ivadas. 3.1.1. Susitarimai dl importo ir eksporto 62. Dviej ar daugiau valstybi nari susitarimai dl importo ir eksporto pagal savo pobd gali paveikti valstybi nari tarpusavio prekyb. Tokie susitarimai, nepriklausomai nuo to, ar jie riboja konkurencij ar ne, daro tiesiogin poveik valstybi nari tarpusavio prekybos struktrai. Pavyzdiui Kerpen&Kerpen byloje dl Pranczijos gamintojo ir Vokietijos platintojo susitarimo, kuris apm daugiau kaip 10 % cemento eksporto i Pranczijos Vokietij ir sudar apie 350000 ton per metus, Teisingumo Teismas nustat, kad buvo nemanoma pripainti, kad toks susitarimas negalt (pastebimai) paveikti valstybi nari43 tarpusavio prekybos. 63. i ris apima susitarimus, kurie riboja import ir eksport, skaitant aktyvi ir pasyvi pirkjo pardavim ir perpardavim kitos valstybs nars44 vartotojams ribojim. iais atvejais yra bdingas ryys tarp tariamo konkurencijos ribojimo ir poveikio prekybai, nes pats ribojimo tikslas yra trukdyti preki ir paslaug srautams tarp valstybi nari, kurie kitu atveju bt galimi. Nesvarbu, ar susitarimo alys yra sikrusios toje paioje valstybje narje, ar skirtingose valstybse narse. 3.1.2. Karteliai, apimantys kelias valstybes nares 64. Tokie karteliniai susitarimai, pagal kuriuos yra ksuojama kaina, arba pasidalinamos rinkos, ir kurie apima kelet valstybi nari, pagal savo pobd gali paveikti valstybi nari tarpusavio prekyb. Tarpvalstybiniai karteliai suderina konkurencijos slygas ir daro tak abipusikam prekybos siskverbimui, sutvirtindami tradicin prekybos45 struktr. Kai mons susitaria pasidalinti geogranes teritorijas, pardavimai i kit teritorij pasidalintsias teritorijas gali bti i viso panaikinami, arba sumainami. Kai mons susitaria ksuoti kainas, jos panaikina konkurencij ir bet kokius dl to atsirandanius kain skirtumus, kurie galt paskatinti tiek konkurentus, tiek pirkjus usiimti tarpvalstybine prekyba. Kai mons susitaria dl pardavimo kvot, isaugojama tradicin prekybos struktra. Tokios susijusios mons nusprendia nedidinti savo apimi, ir todl neaptarnauja kitose valstybse esani potenciali vartotoj. 65. Tarpvalstybini karteli poveikis prekybai paprastai pagal savo pobd bna pastebimas dl kartelio ali padties rinkoje. Karteliai paprastai suformuojami tik tuomet, kai dalyvaujanios mons kartu turi didel rinkos dal ir tai joms leidia padidinti kain arba sumainti gamybos apimtis.

r. sprendimo Kerpen & Kerpen, paminto 15 pastaboje, 8 paragraf. Reikia pastebti, kad Teismas nesirm rinkos dalimi, bet rmsi Pranczijos eksporto dalimi ir produkto kiekiais. 44 Pvz., r. Volkswagen sprendim, pamint 16 pastaboje, ir byl T-175/95, BASF Coatings, [1999] ECR II-1581. Dl horizontali susitarim, kliudani lygiagrei prekyb, irti jungtines bylas 96/82 ir kitas, IAZ International, [1983] ECR 3369, 27 paragrafas. 45 Pvz. r. Bylos T-142/89, Usines Gustave Boel, [1995] ECR II-867, 102 paragraf.
43

48 3.1.3. Horizontalaus bendradarbiavimo susitarimai, apimantys kelias valstybes nares 66. iame skyriuje aptariami vairi ri horizontalaus bendradarbiavimo susitarimai. Horizontalaus bendradarbiavimo susitarimai, pavyzdiui, gali bti tokie susitarimai, kai dvi ar daugiau moni bendradarbiauja vykdydamos konkreius ekonominius veiksmus tai gamyba ir paskirstymas46. Danai tokie susitarimai yra vadinami bendromis monmis. Taiau bendroms monms, kurios ilg laik atlieka visas savarankikos mons funkcijas yra taikomas Susiliejim reglamentas47. Bendrijos lygmenyje tokios bendros mons, atliekanios visas savarankikos mons funkcijas, nenagrinjamos pagal 81 ir 82 straipsnius, iskyrus, kai yra taikytina Susiliejim reglamento 2 straipsnio 4 dalis48. Taigi, is skyrius nenagrinja bendr moni, atliekani visas savarankikos mons funkcijas. Jeigu bendra mon neatlieka vis savarankikos mons funkcij, ji neveikia rinkoje kaip savarankikas tiekjas (ar pirkjas). Ji tiktai dirba motininei monei, kuri pati veikia rinkoje49. 67. Bendros mons, kurios veikia dviejose ar daugiau valstybi nari arba kuri pagamint produkcij parduoda motinins mons dviejose ar daugiau valstybi nari, daro poveik ali komercinei veiklai tose Bendrijos srityse. Taigi, tokie susitarimai pagal j pobd paprastai gali paveikti valstybi nari tarpusavio prekyb, palyginus su padtimi, jeigu tokio susitarimo nebt50. Prekybos struktra yra paveikiama, kai mons savo veikl perduoda bendrai monei arba naudojasi ja, siekdamos kurti nauj tiekimo altin Bendrijoje. 68. Prekyba taip pat gali bti paveikta, kai bendra mon pagamina produkcij motininms monms, kuri toliau yra perdirbama arba naudojama motinini moni produkt gamybai. Tiktina, kad taip pat bt ir tais atvejais, kai nagrinjam tarpin produkcij prie tai tiek kitos valstybs nars tiekjai, kai motinins mons prie tai gamino tarpin produkcij kitoje valstybje narje arba kai galutinis produktas yra parduodamas daugiau negu vienoje valstybje narje. 69. Vertinant pastebimum svarbu atsivelgti motinini moni produkt, susijusi su susitarimu, pardavimus, o ne tik susitarimu sukurtos bendros mons pardavimus, atsivelgiant tai, kad bendra mon neveikia jokioje rinkoje kaip savarankika mon. 3.1.4. Vertikals susitarimai gyvendinami keliose valstybse narse 70. Vertikals susitarimai ir panai vertikali susitarim tinklas, gyvendinami keliose valstybse narse paprastai gali paveikti valstybi nari tarpusavio prekyb, jei dl j prekyba yra nukreipiama konkreiu bdu. Pasirinktinio platinimo susitarim tinklai, gyvendinami dviejose ar daugiau valstybse narse, pavyzdiui, nukreipia prekyb konkreiu bdu, nes prekiaujama tik su tinklo nariais, tuo paveikiant prekybos struktr, palyginus su tuo, jei tokio susitarimo nebt51. 71. Valstybi nari tarpusavio prekyb taip pat gali paveikti vertikals susitarimai, kurie turi istmimo i rinkos poveik. Tai, pavyzdiui, gali bti toks susitarim atvejis, kai keli valstybi nari platintojai susitaria pirkti tik i konkretaus tiekjo ar parduoti tik jo produktus. Tokie susitarimai gali riboti valstybi nari, kuriose gyvendinami ie susitarimai, tarpusavio prekyb arba riboti prekyb i valstybi nari, kurios nra sudar susitarim. Istmimas i rinkos gali atsirasti dl atskir sutari ar dl sutari tinkl buvimo. Kai susitarimas ar susitarim tinklai, apimantys kelias valstybes nares turi istmimo i rinkos poveik, susitarimo ar susitarim gebjimas paveikti valstybi nari tarpusavio prekyb paprastai pagal savo pobd yra pastebimas.

Horizontalaus bendradarbiavimo susitarimai yra aptariami Komisijos paaikinimuose dl Sutarties 81 straipsnio taikymo horizontalaus bendradarbiavimo susitarimams (OL C 3, 2001 01 06, p. 2). iuose paaikinimuose nagrinjamas esminis vairi susitarim ri konkurencijos vertinimas, bet nenagrinjamas poveikio prekybai klausimas. 47 r. Tarybos reglament (EC) Nr. 139/2004 dl moni koncentracij kontrols (OL L 24, 2004 01 29, p. 1). 48 Komisijos praneimas dl bendr moni, atliekani visas savarankikos mons funkcijas, koncepcijos pagal Susiliejim reglament (OL C 66, 1998 03 02, p. 1) paaikina ios koncepcijos esm. 49 Pvz., r. Komisijos sprendim Ford/Volkswagen (OL L 20, 1993 01 28, p. 14). 50 iuo atvilgiu r. sprendimo Compagnie Generale Maritime, paminto 23 pastaboje, 146 paragraf. 51 iuo atvilgiu r. jungtines bylas 43/82 ir 63/82, VBVB and VBBB, [1984] ECR 19, 9 paragrafas.
46

49 72. Tiekj ir platintoj tarpusavio susitarimai, kuriais yra palaikomos perpardavimo kainos (PKP) ir kurie apima dvi ir daugiau valstybes nares paprastai pagal savo prigimt taip pat gali paveikti valstybi nari tarpusavio prekyb52. Tokie susitarimai keiia kain lyg, kuris bt, jeigu tokio susitarimo nebt, taigi daro poveik prekybos struktrai. 3.1.5. Piktnaudiavimas dominuojania padtimi keliose valstybse narse 73. Piktnaudiavimo dominuojania padtimi atveju, naudinga skirti piktnaudiavim, kuris padidina jimo klitis ar paalina konkurentus (paalinimo piktnaudiavimas), ir dominavim, kuriuo dominuojanios mons naudojasi ekonomine galia, pavyzdiui, nustatydamos pernelyg dideles ar diskriminacines kainas (pasinaudojimo piktnaudiavimas). Abiej ri piktnaudiavimas gali bti vykdomas arba sudarius susitarim, kuris taip pat yra 81 straipsnio 1 dalies objektu, arba atliekant vienaalikus veiksmus, kurie Bendrijos teiss poiriu, yra tiktai 82 straipsnio objektu. 74. Pasinaudojimo piktnaudiavimo atveju, tokiu kaip diskriminuojanios nuolaidos, poveikis daromas pasroviui (down-stream) esantiems partneriams, kurie arba laimi, arba pralaimi, pakeisdami savo konkurencin padt ir darydami poveik valstybi nari tarpusavio prekybos struktrai. 75. Kai dominuojanios mons elgesys daugiau kaip vienoje valstybje narje yra paalinantis, paprastai toks dominavimas pagal savo pobd gali paveikti valstybi nari tarpusavio prekyb. Toks elgesys turi neigiam poveik konkurencijai teritorijoje, esanioje u vienos valstybs nars rib, nes tiktina, kad prekyba bus pakreipta kita linkme, nei bt, jeigu tokio dominavimo nebt. Pavyzdiui, prekybos struktra gali bti paveikta, kai dominuojanti mon suteikia lojalumo nuolaidas. Tiktina, kad vartotojai, kuriems taikoma iskirianti nuolaid sistema, maiau pirks i dominuojanios mons konkurent, negu jie daryt prieingu atveju. Paalinantis elgesys, kaip grobuonikos kainos, kurio tiesioginis tikslas yra paalinti konkurent, taip pat gali paveikti valstybi nari tarpusavio prekyb dl jo poveikio konkurencijos struktrai Bendrijoje53. Kai dominuojanti mon elgiasi taip, kad bt paalintas konkurentas, veikiantis daugiau nei vienoje valstybje narje, prekyba gali bti paveikta keliais bdais. Pirma, yra rizika, kad paveiktas konkurentas nustos bti tiekju Bendrijoje. Net jeigu mon, kuri siekiama paalinti, nra paalinama, ateityje jos konkurencinis elgesys gali bti paveiktas, kas taip pat turs takos valstybi nari tarpusavio prekybai. Antra, piktnaudiavimas gali daryti tak kitiems konkurentams. Savo piktnaudiaujaniu elgesiu dominuojanti mon gali parodyti konkurentams, kad ji sudrausmins tikros konkurencijos pastangas. Treia, paties konkurento paalinimo fakto gali pakakti, kad galima bt teigti, kad valstybi nari tarpusavio prekyba yra paveikta. Tai gali bti net ir tuo atveju, kai mon, kuri rizikuoja bti paalinta, daugiausiai usiima eksportu treisias alis54. Kai tik ikyla rizika, kad Bendrijos efektyvi konkurencijos rinkos struktra gali bti toliau susilpninta, galioja Bendrijos teiss jurisdikcija. 76. Kai dominuojanios mons piktnaudiavimas turi paalinanio arba pasinaudojanio poveikio daugiau negu vienoje valstybje narje, dominavimo gebjimas paveikti valstybi nari tarpusavio prekyb taip pat paprastai pagal savo pobd bus pastebimas. Nagrinjamos dominuojanios mons padtis rinkoje ir tai, kad piktnaudiavimas yra gyvendinamas keliose valstybse narse, piktnaudiavimo mastas ir jo galimas poveikis prekybos struktroms paprastai yra toks, kad valstybi nari tarpusavio prekyba gali bti pastebimai paveikta. Pasinaudojimo dominavimo atveju, tokiu kaip diskriminavimas kainomis, piktnaudiavimas keiia prekybos partneri konkurencin padt keliose valstybse narse. Paalinanio dominavimo atveju, skaitant dominavim, kurio tikslas yra paalinti konkurent, yra paveikiama konkurent ekonomin veikla keliose valstybse narse. Pats dominuojanios padties egzistavimas keliose valstybse narse reikia, kad konkurencija didelje bendrosios rinkos dalyje jau yra susilpninta55. Kai dominuojanti mon, piktnaudiaudama savo padtimi, toliau silpnina konkurencij, pavyzdiui, paalindama konkurent, piktnaudiavimo gebjimas paveikti valstybi nari tarpusavio prekyb paprastai yra pastebimas.
iuo atvilgiu r. byl T-66/89, Publishers Association, [1992] ECR II-1995. iuo atvilgiu r. sprendim Commercial Solvents, pamint 3 pastaboje, sprendim Homann-La Roche, pamint pastaboje, 125 paragrafas ir RTE and ITP, pamint pastaboje, taip pat byl 6/72, Continental Can, [1973] ECR 215, 16 paragrafas, ir byl 27/76, United Brands, [1978] ECR 207, 197 ir 203 paragrafai. 54 r. sprendimo Commercial Solvents, paminto 3 pastaboje, 32 ir 33 paragrafus. 55 Pagal nusistovjus precedent dominavimas yra ekonomins galios padtis, kuri turi mon, galinti j panaudoti kad kliudyt efektyviai konkurencijai atitinkamoje rinkoje, o pati veikt toje rinkoje kiek manoma nepriklausomai nuo konkurent, j klient ir pagaliau nuo vartotoj, pvz., r. sprendimo Homann-La Roche, paminto 9 pastaboje, 38 paragraf.
52 53

50 3.2. Susitarimai ir piktnaudiavimas, apimantys vien valstyb nar ar tik jos dal 77. Kai susitarimai ar piktnaudiavimo veiksmai yra vykdomi tik vienos valstybs nars teritorijoje, gali prireikti atlikti isamesn tyrim dl susitarim ar piktnaudiavimo veiksm gebjimo paveikti valstybi nari tarpusavio prekyb. Reikia atsiminti, kad poveikis valstybi nari tarpusavio prekybai gali bti padarytas net ir nesumainant prekybos apimi. Pakanka, kad atsirast galimyb pastebimai pakeisti valstybi nari tarpusavio prekybos struktr. Vis dlto, daugeliu atvej, kai viskas vyksta vienoje valstybje narje, tariamo paeidimo pobdis, ir ypatingai jo galimyb ukirsti keli nacionalin rink, yra rimtas poymis, kad susitarimas ar veiksmas gali paveikti valstybi nari tarpusavio prekyb. Toliau pateikti pavyzdiai neapima vis atvej. Tai tik iliustruoja atvejus, kai susitarimai, apsiribojantys vienos valstybs nars teritorija, gali bti laikomi galintys paveikti valstybi nari tarpusavio prekyb. 3.2.1. Karteliai, apimantys vien valstyb nar 78. Horizontals karteliai, veikiantys visoje vienoje valstybje narje, paprastai gali paveikti valstybi nari tarpusavio prekyb. Bendrijos teismai daugeliu atvej laikosi tos nuomons, kad dl susitarim, apimani vis vienos valstybs nars teritorij, yra sustiprinamas pasidalinimas rinkomis nacionaliniu pagrindu, kadangi tokie susitarimai sudaro klitis ekonominiam skverbimuisi, kur turi utikrinti Sutartis56. 79. Toki susitarim gebjimas padalinti vidaus rink kyla i to, kad mons, dalyvaujanios kartelyje tik vienoje valstybje narje, paprastai turi imtis veiksm, kad paalint kit valstybi nari57 konkurentus. Jei mons to nedaro, o susitarimo produktais gerai prekiaujama58, yra rizikos, kad kartel pakirs kit valstybi nari moni konkurencija. Paprastai tokie susitarimai pagal savo pobd gali pastebimai paveikti valstybi nari tarpusavio prekyb, esant rinkos daliai, kuri yra btina, kad tokie karteliai bt veiksmingi. 80. Atsivelgiant tai, kad poveikio prekybai svoka apima galim poveik, nra labai svarbu, ar toks veiksmas prie kit valstybi nari konkurentus yra gyvendintas bet kuriuo konkreiu momentu. Jei kartelio kaina yra panai kitoje valstybje narje vyraujani kain, kartelio nariams gali bti nebtina tuoj pat imtis veiksm prie kit valstybi nari konkurentus. Svarbu yra tai, ar jie tai daryt ar ne, jeigu pasikeist rinkos slygos. i tikimyb priklauso nuo natrali klii prekiauti rinkoje buvimo ar nebuvimo, ypatingai atsivelgiant tai, ar nagrinjamais produktais lengva prekiauti. Tam tikr mamenini bankininkysts paslaug59 atveju Teisingumo Teismas, pavyzdiui, buvo tos nuomons, kad prekyba negaljo bti pastebimai paveikta, nes galimyb prekiauti konkreiais nagrinjamais produktais buvo labai ribota, ir todl kad tie produktai nebuvo svarbus veiksnys kit valstybi nari monms nusprsti, sisteigti ar ne aptariamoje valstybje narje60. 81. Kartelio nari kain ir kit valstybi nari konkurent kontrols mastas gali padti nusprsti, kokia apimtimi lengva prekiauti kartelio produktais. Kontrol reikia, kad kit valstybi nari konkurencija ir konkurentai yra suvokiami kaip galima grsm karteliui. Be to, jei yra rodymas, kad kartelio nariai smoningai nustat tok kain lyg, koks vyravo kitoje valstybje narje (kainos ribojimas), tai yra poymis, kad nagrinjamais produktais yra lengva prekiauti ir kad valstybi nari tarpusavio prekyba gali bti paveikta.

Dl io pavyzdio r. sprendimo Wouters, paminto 11 pastaboje, 95 paragraf. Pvz., r. byl 246/86, Belasco, [1989] ECR 2117, 32-38 paragrafus. r. sprendim Belasco, pamint 55 pastaboje, ir jungtines bylas T-202/98 ir kiti, British Sugar, [2001] ECR II-2035, 79 paragrafas. Kita vertus, tai netinka, kai rinkos nra imlios importui, r. sprendimo Bagnasco, paminto 11 pastaboje, 51 paragraf. 59 Garantijos einamosioms kreditinms sskait paslaugoms. 60 r. sprendim Bagnasco, pamint 11 pastaboje.
56 57 58

51 82. Paprastai prekyba taip pat gali bti paveikta, kai nacionalinio kartelio nariai kit valstybi nari konkurent konkurencijos apribojimus suvelnina, versdami juos dalyvauti draudiamame susitarime, arba j nedalyvavimas tokiame susitarime sukelia jiems nepalankias konkurencines slygas61. Tokiais atvejais susitarimas arba kliudo tiems konkurentams pasinaudoti bet kokiu konkurenciniu pranaumu, kok jie turi, arba padidina j snaudas, tokiu bdu darydamas neigiam poveik j konkurencingumui ir j pardavimams. Abiem atvejais susitarimas varo kit valstybi nari konkurent veiksmus nacionalinje nagrinjamoje rinkoje. Tas pats galioja ir karteliniam susitarimui, apsiribojaniam viena valstybe nare, kuris yra sudarytas tarp moni, perparduodani i kit valstybi nari62 importuotus produktus. 3.2.2. Horizontalaus bendradarbiavimo susitarimai, apsiribojantys viena valstybe nare 83. Horizontalaus bendradarbiavimo susitarimai ir ypatingai bendros mons, neatliekanios vis savarankikos mons funkcij, plg. 66 punktas, kurie apsiriboja viena valstybe nare ir kurie tiesiogiai nra susij su importu ir eksportu, nepriklauso susitarim riai, kuri pagal savo pobd negali paveikti valstybi nari tarpusavio prekybos. Dl to gali bti reikalingas kruoptus tyrimas dl konkretaus susitarimo gebjimo paveikti valstybi nari tarpusavio prekyb. 84. Horizontalaus bendradarbiavimo susitarimai ypatingai gali paveikti valstybi nari tarpusavio prekyb, kai dl j kitos mons yra istumiamos i rinkos. Taip gali bti tuo atveju, kai susitarimai nustato viso sektoriaus standartizavimo ir sertikavimo reikalavimus, pagal kuriuos arba kit valstybi nari mons yra paalinamos, arba kuriuos yra lengviau patenkinti nagrinjamos valstybs nars monms dl to, kad tie reikalavimai yra pagrsti nacionalinmis taisyklmis ir tradicijomis. Tokiomis aplinkybmis susitarimai dar labiau apsunkina kit valstybi moni siskverbim nacionalin rink. 85. Prekyba taip pat gali bti paveikta, kai dl bendros mons kit valstybi nari mons yra atskiriamos nuo svarbi platinimo kanal ar paklausos altini. Jei, pavyzdiui, du ar daugiau platintoj, sisteig toje paioje valstybje narje, ir kurie sudaro didel nagrinjam produkt importo dal, kuria bendr pirkimo mon, derindami t produkt savo pirkimus, ir dl to atsirandantis nemaas platinimo kanal sumajimas, riboja kit valstybi nari tiekj galimybes eiti nagrinjam nacionalin rink. Taigi, prekyba gali bti paveikta63. Prekyba taip pat gali bti paveikta, kai mons, kurios prie tai importavo konkret produkt, sukuria bendr mon, kuriai patikima to paties produkto gamyba. iuo atveju susitarimas slygoja valstybi nari tarpusavio prekybos struktros pasikeitim, palyginus su tuo, kaip buvo prie susitarim. 3.2.3. Vertikals susitarimai, apsiribojantys viena valstybe nare 86. Vertikals susitarimai, apimantys vis vien valstyb nar, ypatingai gali paveikti valstybi nari tarpusavio prekybos struktr, kai tie susitarimai kit ali monms apsunkina siskverbim nagrinjam nacionalin rink vykdant eksport arba sisteigiant (istmimo i rinkos poveikis). Kai dl vertikali susitarim atsiranda toks istmimo i rinkos poveikis, jie tik pagilina rink pasiskirstym nacionaliniu pagrindu, tokiu bdu kliudydami ekonominiam skverbimuisi, kur turi utikrinti Sutartis64.

61 iuo atvilgiu r. bylos 45/85 Verband der Sachversicherer, [1987] ECR 405 50 paragraf ir byl C-7/95 P, John Deere, [1998] ECR I-3111. Taip pat r. sprendimo Van Landewyck, paminto 22 pastaboje, 172 paragraf, kuriame Teismas akcentavo, kad nagrinjamas susitarimas pastebimai sumaino stimul pardavinti importuojamus produktus. 62 Pvz., r. bylos Stichting Sigarettenindustrie sprendim, pamint 15 pastaboje, 49 ir 50 paragrafai. 63 iuo atvilgiu r. byl T-22/97, Kesko, [1999] ECR II-3775, 109 paragrafas. 64 Pvz., r. byl T-65/98, Van den Bergh Foods, [2003] ECR - , ir Langnese-Iglo sprendimo, paminto 35 pastaboje, 120 paragraf.

52 87. Istmimas i rinkos, pavyzdiui, gali atsirasti, kai tiekjai pirkjams primeta iimtinio pirkimo sipareigojimus65. Delimitis byloje66, susijusioje su susitarimais tarp aludario ir patalp, kuriose buvo geriamas alus, savinink, kurie sipareigojo al pirkti iimtinai tik i aludario, Teisingumo Teismas nustat, kad istmimo i rinkos dl susitarim nebuvo, nes egzistavo realios ir konkreios galimybs eiti rink. Susitarimai paprastai sukuria reikmingas jimo klitis tik tuomet, kai jie apima didel rinkos dal. Rinkos dalis ir rinkos apimtis, iuo atvilgiu gali bti naudojami kaip rodikliai. Vertinant turi bti atsivelgiama ne tik konkret nagrinjam susitarim ar susitarim tinkl, bet ir kitus panaius susitarim tinklus, turinius pana poveik67. 88. Vertikals susitarimai, kurie apima vis valstyb nar ir susij su lengvai prekiaujamais produktais, taip pat gali paveikti valstybi nari tarpusavio prekyb, net jei jie nesukuria tiesiogini klii prekybai. Susitarimai, pagal kuriuos mons palaiko perpardavimo kainas (PKP), gali daryti tiesiogin poveik valstybi nari tarpusavio prekybai, padidindami import i kit valstybi nari ir sumaindami eksport i nagrinjamos valstybs nars68. Susitarimai, apimantys PKP, taip pat gali paveikti prekybos struktr beveik taip pat kaip ir horizontals karteliai. Kadangi dl PKP kaina yra didesn u kain, vyraujani kitose valstybse narse, toks kain lygis gali bti palaikomas tik tuomet, jei importas i kit valstybi nari gali bti kontroliuojamas. 3.2.4. Susitarimai, apimantys tik dal vienos valstybs nars 89. Susitarim, apimani tik dal vienos valstybs nars, vertinimas kokybine prasme yra toks pat, kaip ir tais atvejais, kai susitarimai apima vis valstyb nar. Tai reikia, kad taikoma 2 skyriuje aprayta analiz. Taiau vertinant pastebimum, ios dvi rys turi bti iskirtos, nes turi bti atsivelgta tai, kad susitarimas apima tik dal valstybs nars. Taip pat turi bti atsivelgta tai, kokia nacionalins teritorijos dalis yra imli prekybai. Jeigu, pavyzdiui, dl transporto ilaid arba riedmen aptarnavimo spindulio vienos valstybs nars monms tampa ekonomikai nenaudinga aptarnauti vis kitos valstybs nars teritorij, prekyba gali bti paveikta, jei susitarimas udaro jim imli prekybai69 valstybs nars teritorijos dal, jeigu ta dalis nra nereikminga. 90. Kai susitarimas udaro jim regionin rink, kad prekyba bt pastebimai paveikta, turi bti paveiktos didels pardavim apimtys, lyginant su visa nagrinjam produkt pardavim apimtimi nagrinjamoje valstybje narje. is vertinimas negali bti pagrstas vien tik apimama geograne teritorija. Susitarimo ali rinkos dalims taip pat nevertt teikti labai daug reikms. Net jeigu ali rinkos dalis yra didel tinkamai apibrtoje regioninje rinkoje, ios rinkos dydis pagal apimtis vis tiek gali bti nereikmingas palyginus su nagrinjam produkt visu pardavimu nagrinjamoje valstybje narje. Apskritai, geriausiu susitarimo gebjimo (pastebimai) paveikti valstybi nari tarpusavio prekyb rodikliu, vis dlto, laikoma nacionalins rinkos, kuri yra udaroma, dalis pagal apimtis. Susitarimai, apimantys sritis, kuriose yra didel paklausos koncentracija, turs daug didesn reikm, negu susitarimai, apimantys sritis, kuriose paklausa maiau koncentruota. Kad bt pripainta Bendrijos jurisdikcija, udaroma nacionalins rinkos dalis turi bti didel. 91. Vietinio pobdio susitarimai patys savaime negali pastebimai paveikti valstybi nari tarpusavio prekybos. Taip yra net tuo atveju, jei vietin rinka yra pasienio regione. Ir atvirkiai, jei udaromos rinkos dalis yra didel, prekyba gali bti paveikta, netgi jeigu nagrinjama rinka yra ne pasienio regione. 92. Tokios ries atvejais reikt remtis kai kuriais paaikinimais, kuriuos pateikia precedent teis dl 82 straipsnio koncepcijos dl bendrosios rinkos didels dalies70. Pavyzdiui, susitarimai, kurie kliudo kit valstybi nari konkurentams eiti dal valstybs nars, kai ta dalis sudaro didel bendrosios rinkos dal, turi bti laikomi pastebimai paveikianiais valstybi nari tarpusavio prekyb.

Pvz., r. 2000.12.07 sprendim, byla C-214/99, Neste, ECR I-11121. r. 1991.02.28 sprendim, byla C-234/89, Delimitis, ECR I-935. 67 r. bylos Langnese-Iglo sprendimo, paminto 35 pastaboje, 120 paragraf. 68 Pvz., r. Komisijos sprendim Volkswagen (II) byloje, pamintoje 21 pastaboje, 81 paragrafas ir t. t. 69 iuo atvilgiu r. byl SCK ir FNK sprendimo, paminto 13 pastaboje, 177-181 paragrafus. 70 Dl ios svokos r. bylos Ambulanz Glockner sprendim, pamint 11 pastaboje, 38 paragraf ir byl C-179/90, Merci convenzionali porto di Genova, [1991] ECR I-5889, ir byl C-242/95, GT-Link, [1997] ECR I-4449.
65 66

53 3.2.5. Piktnaudiavimai dominuojania padtimi vienoje valstybje narje 93. Kai mon dominuoja visoje valstybje narje ir tas dominavimas yra paalinanio pobdio, valstybi nari tarpusavio prekyba paprastai gali bti paveikta. Toks piktnaudiavimas paprastai apsunkina kit valstybi nari konkurent siskverbim rink, ir tokiais atvejai prekybos struktra gali bti paveikta71. Pavyzdiui Michelin72 byloje Teisingumo Teismas buvo tos nuomons, kad lojalumo nuolaidos udar rinkas kit valstybi nari konkurentams ir todl prekyba buvo paveikta 82 straipsnio prasme. Rennet73 byloje Teismas panaiai buvo tos nuomons, kad dominavimas, kai pirkjui nustatomi iimtinio pirkimo pareigojimai, udar produkt patekim i kit valstybi nari. 94. Paalinantis dominavimas, kuris daro poveik valstybs nars konkurencijos struktrai, pavyzdiui, paalindamas arba grsdamas paalinti konkurent, taip pat gali paveikti valstybi nari tarpusavio prekyb. Kai mon, kuri rizikuoja bti paalinta, veikia tik vienoje valstybje narje, piktnaudiavimas paprastai nepaveiks valstybi nari tarpusavio prekybos. Taiau valstybi nari tarpusavio prekyba gali bti paveikta, kai mon, kuri siekiama paalinti, eksportuoja kitas valstybs nares74 ar importuoja i j ir kai tokia mon taip pat veikia kitose valstybse narse75. Poveikis prekybai gali kilti dl piktnaudiavimo atgrasanio poveikio kitiems konkurentams. Jei dl pasikartojani dominuojanios mons veiksm, ji gyja mons, taikanios paalinimo praktik konkurentams, kurie stengiasi tiesiogiai konkuruoti, reputacij, tiktina, kad kit valstybi nari konkurentai konkuruos ne taip agresyviai, ir tokiais atvejais prekyba gali bti paveikta, net jei dl tokio elgesio nukenia ne kitos valstybs nars mon. 95. Pasinaudojamojo piktnaudiavimo atveju, tokiu kaip diskriminavimas kainomis ir pernelyg dideli kain nustatymas, situacija gali bti labiau komplikuota. Vietini pirkj diskriminavimas kainomis paprastai nepaveiks valstybi nari tarpusavio prekybos. Taiau ji gali bti paveikta, jei pirkjai usiima eksportu ir dl diskriminuojanio kain nustatymo patenka konkurencijai maiau palankias slygas, arba, jei tokia praktika naudojama kliudyti importui76. Praktika, kai pirkjams, kurie labiausiai tiktina, kad importuos produktus i kit valstybi nari, siloma maesn kaina, gali apsunkinti kit valstybi nari konkurent jim rink. Tokiais atvejais valstybi nari tarpusavio prekyba gali bti paveikta. 96. Kol mon dominuoja visoje valstybje narje, paprastai yra nesvarbu, ar konkretus dominuojanios mons piktnaudiavimas apima tik tai dal teritorijos, ar daro poveik tam tikriems pirkjams nacionalinje teritorijoje. Dominuojanti rma gali reikmingai apsunkinti prekyb, piktnaudiaudama teritorijose arba pirkj, kuriuos, labiausiai tiktina, bando pasiekti konkurentai i kit valstybi nari, atvilgiu. Pavyzdiui, gali bti, kad konkretus platinimo kanalas yra ypatingai svarbi priemon prieiti prie vairi kategorij pirkj. Kliudymas prieiti prie toki kanal gali daryti reikming poveik valstybi nari tarpusavio prekybai. Vertinant pastebimum, taip pat reikia atsivelgti tai, kad pats dominuojanios mons, kuri apima vis valstyb nar buvimas gali apsunkinti siskverbim rink. Taigi, bet koks piktnaudiavimas, kuris apsunkina jim nacionalin rink, turi bti laikomas galiniu pastebimai paveikti prekyb. Dominuojanios mons padtis rinkoje kartu su jos veiksm antikonkurenciniu poveikiu reikia, kad toks dominavimas, paprastai, pagal jo pobd daro pastebim poveik prekybai. Taiau, jei dominavimas pagal pobd yra tiktai vietinis arba apima tik nedidel dominuojanios mons pardavim dal nagrinjamoje valstybje narje, prekyba negali bti pastebimai paveikta. 3.2.6. Piktnaudiavimas dominuojania padtimi valstybs nars dalyje 97. Kai dominuojama tik vienos valstybs nars dalyje, kaip ir susitarim atveju, kai kada galima vadovautis 82 straipsnio slyga, kad dominavimas turi apimti didel bendrosios rinkos dal. Jei dominuojama valstybs nars dalyje, kuri sudaro didel bendrosios rinkos dal, ir tai apsunkina kit valstybi nari konkurent jim rink, kurioje dominuoja mon, paprastai laikoma, kad valstybi nari tarpusavio prekyba gali bti pastebimai paveikta.

Pvz., r. bylos BPB Industries and British Gypsum sprendimo, pamint pastaboje, 135 paragraf. r. byl 322/81, Nederlandse Banden Industrie Michelin, [1983] ECR 3461 73 r. byl 61/80, Cooperative Stremsel-en Kleurselfabriek, [1981] ECR 851, 15 paragrafas. 74 iuo atvilgiu r. bylos Irish Sugar sprendimo, paminto 17 pastaboje, 169 paragraf. 75 r. bylos RTE (Magill) sprendimo, paminto 27 pastaboje, 70 paragraf. 76 r. bylos Irish Sugar sprendim, pamint 17 pastaboje.
71 72

54 98. Taikant kriterij ypa reikia atsivelgti nagrinjamos rinkos dyd pagal apimtis. Regionai ir netgi uostas ar oro uostas, esantys valstybje narje, priklausomai nuo j svarbumo, gali sudaryti didel bendrosios rinkos dal77. Pastaraisiais atvejais turi bti atsivelgta tai, ar nagrinjama infrastruktra naudojama tarpvalstybini paslaug tiekimui, ir jei taip, kokiu mastu. Kai oro uost ir uost infrastruktros yra svarbios teikiant tarpvalstybines paslaugas, valstybi nari tarpusavio prekyba gali bti paveikta. 99. Kaip ir dominavimo, apimanio vis valstyb nar, atveju (plg. 95 punkt) prekyba gali bti pastebimai nepaveikta, jei dominavimo pobdis yra grynai vietinis ar apima tik nereikming dominuojanios mons pardavim dal. 3.3. Susitarimai ir piktnaudiavimas, apimantys import ir eksport su treij ali monmis, ir susitarimai ir veiksmai, apimantys treij ali mones 3.3.1. Bendros pastabos 100. 81 ir 82 straipsniai taikomi susitarimams ir veiksmams, kurie gali paveikti valstybi nari tarpusavio prekyb, net jei viena ar daugiau ali yra u Bendrijos rib78. Susitarimai ar veiksmai, kurie arba gyvendinami79, arba turi poveik Bendrijoje, yra 81 ir 82 straipsni objektu, nepriklausomai nuo to, kur yra sikrusios mons ar kur buvo sudarytas susitarimas80. 81 ir 82 straipsniai taip pat gali bti taikomi susitarimams ir veiksmams, kurie apima treisias alis, jeigu jie gali paveikti valstybi nari tarpusavio prekyb. Bendras principas, apraytas 2 skyriuje, pagal kur susitarimas ar veiksmas turi turti pastebim tiesiogin ar netiesiogin, faktin ar galim poveik valstybi nari tarpusavio prekybos struktrai, taip pat taikomas susitarim ar piktnaudiavimo, kurie apima treij ali mones ar kurie yra susij su treij ali importu ar eksportu, atvejais. 101. Kad bt pripainta Bendrijos teiss jurisdikcija, pakanka, kad susitarimas ar veiksmas, apimantys treisias alis ar treij ali mones, gali paveikti tarpvalstybin ekonomin veikl Bendrijoje. Importas vien valstyb nar gali sukelti tokio pobdio poveik. Importas gali paveikti konkurencijos slygas importuojanioje valstybje narje, ir dl to gali bti paveiktas konkuruojani produkt eksportas i kit valstybi nari ar importas jas. Kitaip tariant, importas i treij ali, atsirads dl susitarimo ar veiksmo, gali ikreipti valstybi nari tarpusavio prekyb, ir taip paveikti prekybos struktr. 102. Taikant poveikio prekybai kriterij aukiau pamintiems susitarimams ir veiksmams, svarbu inagrinti, inter alia, koks yra susitarimo ar veiksmo nurodyto turinio tikslas arba pagrindinis dalyvaujani moni ketinimas81. 103. Kai susitarimo tikslas yra riboti konkurencij Bendrijoje, yra lengviau nustatyti btin poveik valstybi nari tarpusavio prekybai, negu tuomet, kai tikslas yra daugiausia reguliuoti konkurencij u Bendrijos rib. I ties, pirmu atveju susitarimas ar veiksmas daro tiesiogin poveik konkurencijai Bendrijoje ar valstybi nari tarpusavio prekybai. Tokie susitarimai ar veiksmai, kurie apima ir import, ir eksport, pagal savo pobd paprastai yra pajgs paveikti valstybi nari tarpusavio prekyb. 3.3.2. Susitarimai, kuri tikslas yra riboti konkurencij Bendrijoje 104. Importo atveju, tai yra susitarimai, kurie sukelia vidaus rinkos izoliacij82. Tai, pavyzdiui, yra susitarimai, pagal kuriuos Bendrijos ir treij ali konkurentai pasidalina rinkas, t. y., susitardami nepardavinti vienas kito ali rinkose arba sudarydami tarpusavio (iimtinio) platinimo susitarimus83.

Pvz., r. precedentin teis, pamint 70 pastaboje. iuo atvilgiu r. byl 28/77, Tepea, [1978] ECR 1391, 48 paragrafas ir bylos Continental Can sprendimo, paminto, 16 paragraf. 53 pastaboje 79 r. jungtines bylas C-89/85 ir kitas, Ahlstrom Osakeyhtio (Woodpulp), [1988] ECR 651, 16 paragrafas. 80 r. byl T-102/96, Gencor, [1999] ECR II-753, kurioje taikytas poveikio testas susiliejim srityje. 81 iuo atvilgiu r. bylos Javico sprendimo, paminto 19 pastaboje, 19 paragraf. 82 iuo atvilgiu r. byl 51/75, EMI v CBS, [1976] ECR 811, 28 ir 29 paragrafai. 83 r. Komisijos Siemens/Fanuc bylos sprendim (OL L 376, 1985 12 31, p. 29).
77 78

55 105. Eksporto atveju, tai yra atvejai, kai mons, konkuruojanios vienoje ar daugiau valstybse narse, susitaria eksportuoti tam tikrus (perteklinius) kiekius treisias alis, siekdamas derinti savo rinkos elges Bendrijoje. Tokie eksporto susitarimai sumaina kain konkurencij, ribodami gamyb Bendrijoje, tokiu bdu paveikdami valstybi nari tarpusavio prekyb. Jeigu tokio susitarimo nebt, ie kiekiai bt parduodami Bendrijoje84. 3.3.3. Kiti susitarimai 106. Susitarim ir veiksm, kuri tikslas nra riboti konkurencij Bendrijoje, atveju paprastai btina atlikti isamesn analiz, gali ar negali bti paveikta tarpvalstybin ekonomin veikla Bendrijoje, taigi ir valstybi nari tarpusavio prekybos struktra. 107. iuo atvilgiu reikt itirti susitarimo ar veiksmo poveik pirkjams ir kitiems dalyviams Bendrijoje, kurie priklauso nuo susitarim sudariusi ar veiksm atliekani moni produkt85. Byloje Compagnie maritime belge86 dl laivybos kompanij, veikusi Bendrijos ir Vakar Afrikos uostuose, susitarim buvo prieita ivados, kad susitarimai netiesiogiai galjo paveikti valstybi nari tarpusavio prekyb, kadangi jie pakeit susitarimu paliestus Bendrijos uost baseinus ir todl, kad jie paveik kit moni, esani tose srityse, veikl. Tiksliau, susitarimai paveik veikl moni, priklausiusi nuo susitarimo ali, teikusi transporto paslaugas arba perveant prekes, pirktas treiosiose alyse, arba jas parduodant, arba dl to, kad ali teiktos paslaugos buvo svarbi pai uost silom paslaug dalis. 108. Prekyba taip pat gali bti paveikta, kai susitarimas kliudo perimportuoti Bendrij. Kaip pavyzdiui, Bendrijos tiekj ir treij ali platintoj vertikalus susitarimas, ribojantis perpardavim u paskirtos teritorijos rib, skaitant ir Bendrij. Jei be tokio susitarimo perpardavimas Bendrij bt galimas ir tiktinas, tuomet toks importas galt paveikti Bendrijos prekybos struktr87. 109. Taiau, kad toks poveikis bt galimas, produkt kainos, nustatomos Bendrijoje, ir kainos, kurios nustatomos u Bendrijos rib, turi pastebimai skirtis, ir io kain skirtumo neturi panaikinti muito mokesiai ir transporto ilaidos. Be to, eksportuojami produkt kiekiai, palyginus su visa t produkt rinka bendrosios rinkos teritorijoje negali bti nereikmingi88. Jei ios produkt apimtys yra nereikmingos palyginus su pardavim Bendrijoje apimtimis, bet kokio perimportavimo poveikis valstybi nari tarpusavio prekybai bus laikomas nepastebimu. Taip vertinant reikia atsivelgti ne tik atskir ali sudaryt susitarim, bet taip pat bet kok panai to paties ir konkuruojani tiekj sudaryt susitarim bendr poveik. Pavyzdiui gali bti, kad atskiro susitarimo produkto apimtys yra pakankamai maos, bet keli toki susitarim produkto apimtys yra reikmingos. Tokiu atveju susitarimai, kaip visuma, gali pastebimai paveikti valstybi nari tarpusavio prekyb. Taiau reikia prisiminti (plg. 49 punkt), kad atskiras susitarimas ar susitarim grup turi reikmingai prisidti prie bendro poveikio prekybai.

iuo atvilgiu r. jungtines bylas 29/83 ir 30/83, CRAM and Rheinzinc, [1984] ECR 1679, ir jungtines bylas 40/73 ir kitas, Suiker Unie, [1975] ECR 1663, 564 ir 580 paragrafai. r. bylos Javico, pamintos 19 pastaboje, 22 paragraf. 86 r. bylos Compagnie maritime belge sprendimo, paminto 12 pastaboje, 203 paragraf. 87 iuo atvilgiu r. bylos Javico sprendim, pamint 19 pastaboje. 88 iuo atvilgiu r. bylos Javico sprendimo, paminto 19 pastaboje, 24 26 paragrafus.
84 85

56 KOMISIJOS KOMUNIKATAS Praneimas Sutarties 81 straipsnio 3 dalies taikymo gairs (2004/C 101/08) (Tekstas svarbus EEE) 1. ANGA 1. EB steigimo sutarties 81 straipsnio 3 dalis nustato iimties taisykl, kuri suteikia monms apsaug tuo atveju, jeigu nustatoma kad yra paeistos EB steigimo sutarties 81 straipsnio 1 dalies nuostatos. Susitarimai, moni asociacij sprendimai ir suderinti veiksmai1, kurie patenka 81 straipsnio 1 dalies reguliavimo srit, taiau tenkina 81 straipsnio 3 dalies slygas, yra galiojantys ir gyvendinami be atskiro iankstinio sprendimo. 2. 81 straipsnio 3 dalis gali bti taikoma atskiriems atvejams arba susitarim ir suderint veiksm rims pritaikius bendrosios iimties reglamentus. Reglamentas Nr. 1/2003 dl konkurencijos taisykli, nustatyt 81 ir 82 straipsniuose, gyvendinimo2 neturi takos bendrosios iimties reglament galiojimui ir j teisiniam pobdiui. Visi esantys bendrosios iimties reglamentai lieka galioti, o susitarimai, kurie patenka bendrosios iimties reglament reguliavimo srit, yra teisikai galiojantys ir vykdomi net tuomet, jei jie pagal 81 straipsnio 1 dal yra laikomi ribojaniais konkurencij3. Tokius susitarimus galima udrausti tik ateityje ir tiktai tuomet, jei Komisija arba nacionalin konkurencijos institucija ataukt bendrj iimt4. Nagrindami privai asmen bylas, nacionaliniai teismai negali pripainti negaliojaniais susitarim, kuriems taikoma bendroji iimtis. 3. Vertikalij apribojim, horizontalaus bendradarbiavimo susitarim ir technologij perdavimo susitarim5 gairse yra aptariamas 81 straipsnio taikymas vairioms susitarim ir suderint veiksm rims. Toki gairi tikslas yra idstyti Komisijos poir pagrindinius, vairioms susitarim ir veiksm rims taikomus, vertinimo kriterijus. 4. Dabartinse gairse yra idstyti Komisijos paaikinimai, kokioms slygoms esant taikoma iimtis pagal 81 straipsnio 3 dal. Kartu pateikiamos gairs, kaip taikomas 81 straipsnis atskiriems atvejams. iomis gairmis taip pat siekiama pateikti patarimus teismams ir valstybi nari institucijoms, kaip jie turt taikyti EB steigimo sutarties 81 straipsnio 1 ir 3 dalis, nors jos nra ioms institucijoms privalomos. 5. ios gairs sukuria analitinius 81 straipsnio 3 dalies taikymo metmenis. J tikslas formuoti ios Sutarties nuostatos taikymo metodologij. i metodologija remiasi ekonominiu poiriu, kuris jau yra pateiktas ir ipltotas vertikalij apribojim, horizontalaus bendradarbiavimo susitarim ir technologij perdavimo susitarim gairse. Komisija vadovausis dabartinmis gairmis, kuriose pateikiami isamesni paaikinimai dl keturi 81 straipsnio 3 dalies slyg taikymo, nei tai padaryta vertikalij apribojim, horizontalaus bendradarbiavimo susitarim ir technologij perdavimo susitarim gairse, o taip pat ir tose gairse apraom susitarim atvilgiu. 6. Dabartinse gairse nustatytus standartus reikia taikyti atsivelgiat kiekvieno atvejo konkreias aplinkybes. Tai nra vien mechaninis taikymas. Kiekvien atvej reikia vertinti pagal turimus faktus, o ias gaires taikyti protingai ir lanksiai. 7. Dabartinse gairse bendrais bruoais nusakoma, kaip daugelis klausim yra sprendiami pagal Teisingumo Teismo precedent teis. Taiau Komisija taip pat ketina paaikinti savo politik tais klausimais, kurie nebuvo sprendiami pagal precedent teis, arba kuriuos btina interpretuoti. Taiau Komisijos poiris neprietarauja Teisingumo Teismo ir Pirmosios instancijos teismo 81 straipsnio 1 ir 3 dali interpretavimui precedent teisje ir interpretavimui, kur Bendrijos teismai gali pateikti dl t nuostat ateityje.
Toliau svoka susitarimas apima suderintus veiksmus ir moni asociacij sprendimus. OL L 1,2003 01 04, p. 1. 3 Visus bendrosios iimties reglamentus ir Komisijos praneimus galima rasti Generalinio konkurencijos direktorato internetinje svetainje adresu: http://www.europa.eu.int/comm/dgs/competition 4 r. toliau 36 dal. 5 r. Komisijos praneim - vertikalij apribojim gairs (OL C 291, 2000 10 13, p. 1), Komisijos praneim EB steigimo sutarties 81 straipsnio taikymo horizontalaus bendradarbiavimo susitarimams gairs (OL C 3, 2001 01 06, p.2) ir Komisijos praneim - EB steigimo sutarties 81 straipsnio taikymo technologij perdavimo susitarimams gairs (dar nepaskelbtas).
1 2

57 2. 81 STRAIPSNIO BENDRA STRUKTRA 2.1. Sutarties nuostatos 8. 81 straipsnio 3 dalis draudia visus moni susitarimus, moni asociacij sprendimus ir suderintus veiksmus, kurie gali paveikti valstybi nari tarpusavio prekyb6 ir kuri tikslas ar padarinys yra konkurencijos trukdymas, ribojimas arba ikraipymas7. 9. Kaip iimtis i ios taisykls, pagal 81 straipsnio 3 dal yra nustatoma, kad 81 straipsnio 1 dalyje esantis draudimas gali bti paskelbtas netaikytinu susitarimams, kurie padeda tobulinti preki gamyb ir paskirstym arba skatinti technikos ir ekonomikos paang, kartu sudarydami slygas vartotojams siningai dalytis gaunama nauda, ir kurie nenustato apribojim, nebtin iems tikslams pasiekti, ir nesuteikia tokioms monms galimybs panaikinti konkurencij didelei atitinkam produkt daliai. 10. Pagal Reglamento Nr. 1/2003 1 straipsnio 1 dal susitarimai, kuriems taikoma 81 straipsnio 1 dalis ir netenkinantys 81 straipsnio 3 dalies slyg, yra draudiami, ir iankstinis sprendimas iuo klausimu nereikalingas8. Pagal to paties Reglamento 1 straipsnio 2 dal susitarimai, kuriems taikoma 81 straipsnio 1 dalis ir tenkinantys 81 straipsnio 3 dalies slygas, yra nedraudiami, ir iankstinis sprendimas iuo klausimu nereikalingas. Tokie susitarimai yra galiojantys ir gyvendinami nuo to momento, kai yra tenkinamos 81 straipsnio 3 dalies slygos tol, kol ilieka tokia padtis. 11. Tokiu bdu, vertinim pagal 81 straipsn sudaro dvi dalys. Pirmiausia reikia vertinti, ar moni susitarimas, kuris gali paveikti valstybi nari tarpusavio prekyb, turi tiksl riboti konkurencij arba, ar yra faktiniai ar galimi9 antikonkurenciniai padariniai. Kitas ingsnis, kuris tampa aktualiu tik tuo atveju, kai nustatoma, kad susitarimas riboja konkurencij, - tai nustatyti prokonkurencinius padarinius, kuriuos sukelia toks susitarimas, ir vertinti, ar ie prokonkurenciniai padariniai nusveria antikonkurencinius padarinius. Antikonkurencini ir prokonkurencini padarini pusiausvyra vertinama iimtinai pagal 81 straipsnio 3 dalyje pateikt sistem10. 12. Prie vertinant kompensuojani naud pagal 81 straipsnio 3 dal btinai reikia nustatyti, koks yra susitarimo ribojantis pobdis ir poveikis. Norint tinkamai suprasti 81 straipsnio 3 dal, pravartu bendrais bruoais nusakyti 81 straipsnio 1 dalyje numatyto draudimo tiksl ir pagrindin turin. Komisijos vertikalij apribojim, horizontalaus bendradarbiavimo susitarim ir technologij perdavimo susitarim11 gairse yra pateikti esminiai patarimai dl 81 straipsnio 1 dalies taikymo vairioms susitarim rims. Todl iose gairse tik primenama pagrindin analitin sistema dl 81 straipsnio 1 dalies taikymo. 2.2. 81 straipsnio 1 dalyje nustatyta draudimo taisykl 2.2.1. Bendrosios pastabos 13. 81 straipsnio tikslas yra saugoti konkurencij rinkoje, kaip vartotojo gerovs klimo ir efektyvaus itekli paskirstymo utikrinimo priemon. Konkurencija ir rinkos integracija padeda pasiekti tiksl, kadangi atviros bendros rinkos sukrimas ir isaugojimas skatina efektyv itekli paskirstym visoje Bendrijoje vartotoj labui.

Poveikio valstybi nari tarpusavio prekybai koncepcija yra nagrinjama atskirose gairse. Toliau svoka ribojimas apima konkurencijos trukdym ir ikraipym. 8 Pagal 81 straipsnio 2 dal tokie susitarimai savaime yra negaliojantys. 9 81 straipsnio 1 dalis draudia tiek faktikus, tiek potencialius antikonkurencinius padarinius. r., pvz., bylos C-7/95 P, John Deere, (1998) ECR I-3111, 77 dal. 10 r. bylos T-65/98, Van den Bergh Foods, (2003) ECR II, 107 dal ir bylos T-112/99, Metropole television (M6) ir kit, (2001) ECR II-2459, 74 dal, kur Pirmosios instancijos teismas nustat, kad ribojim prokonkurenciniai ir antikonkurenciniai aspektai gali bti vertinti tik tiksliai laikantis 81 straipsnio 3 dalies sistemos. 11 r. aukiau pateikt pastab.
6 7

58 14. 81 straipsnio 1 dalyje numatyta draudimo taisykl yra taikoma konkurencij ribojantiems moni susitarimams ir suderintiems veiksmams ir moni asociacij sprendimams, jeigu jie gali paveikti valstybi nari tarpusavio prekyb. Pagrindinis principas, kuriuo nusakoma 81 straipsnio 1 dalis ir kuris yra ireiktas Bendrijos precedent teisje, yra tas, kad kiekvienas verslininkas privalo nepriklausomai nusibrti politik, kurios jis ketina laikytis rinkoje12. Atsivelgdami tai, Bendrijos teismai apibr susitarimus, sprendimus ir suderintus veiksmus kaip Bendrijos teiss svokas, kurios leidia atskirti vienaalik mons elges nuo moni elgesio koordinavimo arba slapto susitarimo13. Taikant Bendrijos konkurencijos teis, vienaalik elges reglamentuoja tik Sutarties 82 straipsnis. Be to, Reglamento Nr. 1/2003 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta konvergencijos taisykl vienaalikam elgesiui netaikoma. i nuostata yra taikoma tiktai susitarimams, sprendimams ir suderintiems veiksmams, kurie gali paveikti valstybi nari tarpusavio prekyb. 3 straipsnio 2 dalis nustato, kad, jeigu tokie susitarimai, sprendimai ir suderinti veiksmai nra draudiami pagal 81 straipsn, jie negali bti draudiami ir pagal nacionalin konkurencijos teis. 3 straipsnis nepaeidia fundamentalaus Bendrijos teiss virenybs principo, kuris reikia tai, kad susitarim ir piktnaudiavimo veiksm, kurie yra draudiami pagal 81 ir 82 straipsnius, nacionalinis statymas leisti negali14. 15. 81 straipsnio 1 dalies reguliavimo srit patenka toks moni veiksm koordinavimas arba veikimas susimokius, kai maiausiai viena mon sipareigoja vis--vis kitai monei vykdyti tam tikrus veiksmus rinkoje, arba kai monms sudarius sutartis netikrumas dl j veiksm rinkoje15 paalinamas arba bent jau ymiai sumainamas. Tai reikia, kad koordinavimas gali bti gyvendinamas prisiimant sipareigojimus, kuriais yra reguliuojami maiausiai vienos i ali veiksmai rinkoje, o taip pat ir suderinant veiksmus, kuriais yra takojami maiausiai vienos i ali veiksmai rinkoje, dl ko pasikeiia tos alies motyvai. Visai nebtina, kad koordinavimu bt suinteresuotos visos nagrinjamos mons16. Koordinavimas nebtinai turi bti aikiai ireiktas. Jis taip pat gali bti neireiktas odiais (numanomas). Tam, kad susitarimas galt bti laikomas sudarytu tyliu pritarimu, viena mon turi aikiai arba numanomai pakviesti kit mon bendrai gyvendinti tiksl17. Tam tikromis aplinkybmis apie susitarim galima sprsti i ali nuolatini tarpusavio komercini ryi arba j galima tokiems ryiams priskirti18. Taiau vien to fakto, kad mons panaudota priemon pagal kontekst yra priskiriama nuolatiniams komerciniams ryiams, nepakanka19. 16. moni susitarimams yra taikomas 81 straipsnio 1 dalies draudimas, kai yra tiktina, kad jie gali turti apiuopiam neigiam poveik konkurencijos rinkoje parametrams, tokiems kaip kaina, gamybos apimtys, produkto kokyb, produkt vairov ir naujovs. Susitarimai gali turti poveik, jeigu jie ymiai sumaina konkurencij tarp susitarimo ali arba tarp j ir treij ali. 2.2.2. Pagrindiniai susitarim vertinimo pagal 81 straipsnio 1 dal principai 17. Vertinimas, ar susitarimas riboja konkurencij, turi bti atliekamas atsivelgiant faktin kontekst, kuriame konkurencija vykt be susitarimo su tariamais apribojimais20. Atliekant vertinim btina atsivelgti tiktin susitarimo poveik skirting enkl preki konkurencijai (pvz., konkurencija tarp tiekj, kurie tiekia konkuruojani enkl prekes) ir to paties enklo preki konkurencijai (pvz., to paties enklo preki platintoj konkurencija). 81 straipsnio 1 dalis draudia riboti tiek skirting enkl preki konkurencij, tiek to paties enklo preki konkurencij21.

r. pvz., bylos C-49/92 P, Anic Partecipazioni, (1999) ECR I-4125, 116 dal; ir jungtines bylas nuo 40/73 iki 48/73 ir kitas, Suiker Unie, (1975) ECR, 1663 puslapis, 173 dalis. iuo atvilgiu r. sprendimo dl Anic Partecipazioni, paminto ankstesnje pastaboje, 108 dal ir byl C-277/87, Sandoz Prodotti, (1990) ECR I-45. 14 iuo atvilgiu r. pvz. byl 14/68, Walt Wilhelm,(1969) ECR 1, ir naujesn byl T-203/01, Michelin (II), (2003) ECR II, 112 dal. 15 r. jungtines bylas T-25/95 ir kitas, Cimenteries CBR, (2000) ECR II-491, 1849 ir 1852 dalys; ir jungtines bylas T-202/98 ir kitas, British Sugar, (2001) ECR II-2035, 58-60 dalys. 16 iuo tikslu r. byl C-453/99, Courage v Crehan, (2001) ECR I-6297, ir sprendimo dl Cimenteries CBR, paminto ankstesnje pastaboje, 3444 dal. 17 iuo atvilgiu r. sujungtas bylas C-2/01 P ir C-3/01 P, Bundesverband der Arzneimittel-Impporteure, (2004) ECR I, 102 dal. 18 r. pvz., jungtines bylas 25/84 ir 26/84, Ford, (1985) ECR 2725. 19 iuo atvilgiu r. sprendimo dl Bundesverband der Arzneimittel-Importeure, paminto pastaboje, 141 dal. 20 r. byl 56/65, Societe Technique Miniere, (1966) ECR 337 ir sprendimo dl John Deer, paminto 9 pastaboje, 76 dal. 21 iuo atvilgiu r. pvz. jungtines bylas 56/64 ir 58/66, Consten ir Grundig, (1966) ECR 429.
12 13

59 18. Norint vertinti, ar susitarimas arba jo atskiros dalys gali riboti skirting enkl preki ir ar to paties enklo preki konkurencij, reikia inagrinti, kaip ir kokiu mastu susitarimas veikia arba gali paveikti konkurencij rinkoje. Toliau pateikti du klausimai yra naudingos gairs tokiam vertinimui atlikti. Pirmasis klausimas yra susijs su susitarimo poveikiu skirting enkl preki konkurencijai, kai tuo tarpu antrasis klausimas yra susijs su susitarimo poveikiu to paties enklo preki konkurencijai. Kadangi ribojimai tuo paiu metu gali turti poveik tiek skirting enkl preki konkurencijai, tiek ir to paties enklo preki konkurencijai, prie nusprendiant, ar yra apribota konkurencija pagal 81 straipsnio 1 dal, apribojim btina ianalizuoti abiej klausim poiriu: 1) Ar susitarimas riboja faktik ar potenciali konkurencij, kuri bt buvusi, jeigu nebt susitarimo? Jeigu taip, susitarimui gali bti taikoma 81 straipsnio 1 dalis. Atliekant vertinim reikia atsivelgti konkurencij tarp ali ir konkurencij i treij ali. Pavyzdiui, kai dvi mons, sisteigusios skirtingose valstybse narse, nusprendia neparduoti produkt viena kitos vidaus rinkose, (potenciali) konkurencija, kuri buvo iki susitarimo sudarymo, yra apribota. Panaiai, faktika ar potenciali konkurencija, kuri bt buvusi nesant susitarimo, yra apribota, kai tiekjas primeta pareigojimus savo platintojams nepardavinti konkuruojani produkt, ir iais pareigojimais ukertamas kelias patekti rink treiajai aliai. Vertinant, ar susitarimo alys yra faktiki ar potencials konkurentai, reikia atsivelgti ekonomin ir teisin kontekst. Pavyzdiui, jeigu dl susijusios nansins rizikos ir ali technini galimybi, atsivelgiant objektyvius veiksnius, nra tiktina, kad kiekviena ali galt vykdyti savo veikl, kuri apima susitarimas, alys yra laikomos nekonkuruojaniomis tos veiklos atvilgiu22. Pareiga tai rodyti tenka monms. 2) Ar susitarimas riboja faktik ar potenciali konkurencij, kuri bt buvusi, jeigu nebt buv dl susitarimo atsiradusi ribojim? Jeigu taip, susitarimui gali bti taikoma 81 straipsnio 1 dalis. Pavyzdiui, jei tiekjas neleidia savo platintojams konkuruoti tarpusavyje, (potenciali) konkurencija, kuri bt buvusi tarp platintoj, jeigu nebt ribojim, yra apribota. Tokie ribojimai gali bti perpardavimo kain palaikymas arba platintoj vykdomas pardavim ribojimas, pasidalijant teritorijas arba klientus. Taiau tam tikri ribojimai tam tikrais atvejais gali nepatekti 81 straipsnio 1 dalies reguliavimo srit, kai ribojimas yra objektyviai reikalingas tos ries ir to pobdio susitarimui23. Taip panaikinti galimyb taikyti 81 straipsnio 1 dal galima tik remiantis objektyviais veiksniais, kurie nepriklauso nuo pai moni, o ne subjektyviais poiriais ir ali savybmis. Klausimas yra ne tas, ar alys konkreioje situacijoje nebt sutikusios sudaryti maiau ribojant susitarim, bet ar atsivelgiant susitarimo pobd ir rinkos charakteristikas, panaioje situacijoje mons nebt sudariusios maiau ribojanio susitarimo. Pavyzdiui, teritoriniai apribojimai susitarime tarp tiekjo ir platintojo gali tam tikr laikotarp nepatekti 81 straipsnio 1 dalies taikymo srit, jeigu tokie ribojimai yra objektyviai reikalingi tam, kad platintojas prasiskverbt nauj rink24. Panaiai, visiems platintojams taikomas draudimas neparduoti produkt tam tikroms galutini vartotoj grupms gali neriboti konkurencijos, jeigu toks ribojimas yra objektyviai reikalingas dl saugumo ar sveikatos sumetim, kurie yra susij su nagrinjam produkt pavojingumu. Tvirtinim, kad nesant apribojimo, tiekjas bt sieks vertikalios integracijos, nepakanka. Sprendimai dl vertikalios integracijos priklauso nuo daugybs sudting ekonomini veiksni, kuri skaiius priklauso nuo nagrinjamos mons pobdio. 19. Taikant ankstesnje dalyje pateikt analitin sistem, reikia atsivelgti tai, kad 81 straipsnio 1 dalis atskiria susitarimus, kuriais siekiama riboti konkurencij, nuo t, dl kuri yra ribojama konkurencija. Susitarimas arba sutartyje numatytas apribojimas yra draudiamas pagal 81 straipsnio 1 dal, tik tuo atveju, jeigu jo tikslas ar padarinys yra skirting enkl preki ir/arba to paties enklo preki konkurencijos ribojimas. 20. Labai svarbu yra atskirti susitarimus pagal tai, ar konkurencijos ribojimas yra j tikslas ar padarinys. Nustaius, kad konkurencijos ribojimas yra susitarimo tikslas, jo konkret poveik atsivelgti nereikia25. Kitaip tariant, tais atvejais, kai susitarimo tikslas yra konkurencijos ribojimas, taikant 81 straipsnio 1 dal, joki faktini antikonkurencini padarini rodinti nebereikia. Kita vertus, 81 straipsnio 3 dalis nedaro skirtumo tarp susitarim, kuri tikslas yra konkurencijos ribojimas, ir susitarim, kuri padarinys yra konkurencijos ribojimas. 81 straipsnio 3 dalis yra taikoma visiems susitarimams, kurie tenkina keturias joje numatytas slygas26.
iuo atvilgiu r. pvz., Komisijos sprendim dl Elopak/Metal Box Odin (OL 1990 L 209, p.15) ir TPS (OL 1999 L 90, p. 6). iuo atvilgiu r. sprendim dl Societe Technique Miniere, paminto 20 pastaboje ir byl 258/78, Nungesser, (1982) ECR 2015. 24 r. Vertikalij apribojim gairi, kurios yra pamintos ankstesnje pastaboje, 119 dalyje esani 10 taisykl, pagal kuri inter allia pasyvij pardavim ribojimai sunk ribojimai - yra laikomi nepatenkaniais 81 straipsnio 1 dalies reguliavimo srit 2 met laikotarpiu, jei is ribojimas yra susijs su nauj preks arba geograns rink atvrimu. 25 Pvz. r. 12 pastaboje paminto sprendimo dl Anic Partecipazioni 99 dal. 26 r. toliau 46 dal.
22 23

60 21. Konkurencijos ribojimai pagal tiksl tai tokie ribojimai, kurie vien jau pagal savo pobd gali riboti konkurencij. Tai yra tokie ribojimai, kurie atsivelgiant Bendrijos konkurencijos taisykli tikslus, turi tok didel potencial daryti neigiam poveik konkurencijai, kad 81 straipsnio 1 dalis gali bti pritaikoma ir be rodym, kad buvo padarytas poveikis rinkai. i prielaida remiasi tuo, kad ribojimas yra ymus, ir patirtimi, kuri rodo, kad konkurencijos ribojimai pagal tiksl gali sukelti neigiamus padarinius rinkoje ir sutrukdyti pasiekti tiksl, kuri siekiama gyvendinant Bendrijos konkurencijos taisykles. Ribojimai, kuri tikslas yra kain nustatymas ir rink pasidalinimas, sumaina gamybos apimtis ir padidina kainas, dl to neefektyviai paskirstomi itekliai, kadangi preks ir paslaugos, kuri reikia vartotojams, nra pagaminamos. Dl toki ribojim pablogja vartotoj gyvenimo lygis, kadangi vartotojai u aptariamas prekes ir paslaugas turi mokti daugiau. 22. Vertinant ar susitarimas turi tiksl riboti konkurencij, atsivelgiama kelis veiksnius. ie veiksniai, vis pirma, yra susitarimo turinys ir objektyvs tikslai, kuri siekiama susitarimu. Taip pat gali reikti paanalizuoti su susitarimo gyvendinimu susijusias slygas ir faktinius ali veiksmus ir elges rinkoje27. Kitaip tariant, prie padarant ivad, kad tam tikras ribojimas yra konkurencijos ribojimas pagal tiksl, gali prireikti inagrinti susitarimo sudarymo prieastis ir konkreias jo gyvendinimo aplinkybes. Faktinis susitarimo gyvendinamo bdas gali atskleisti ribojim pagal tiksl net tuo atveju, kai formaliai susitarime tokios aikios nuostatos nra. rodymas, kad yra subjektyvus ketinimas i ali puss riboti konkurencij, yra svarbus veiksnys, taiau nebtina slyga. 23. Orientacinius patarimus dl to, kas sudaro apribojimus pagal tiksl, galima rasti Komisijos reglamentuose dl bendrj iimi, jos gairse ir praneimuose. Ribojimai, kurie bendrj iimi reglamentuose yra ivardinti juoduosiuose srauose arba, kurie gairse ir praneimuose yra apibrti kaip sunks, paprastai, Komisijos laikomi ribojimais pagal tiksl. Horizontalij susitarim atveju konkurencijos ribojimai pagal tiksl yra kain nustatymas, gamybos apimi ribojimas, bei pasidalijimas rinkomis ir klientais28. Vertikalij susitarim atveju apribojimai pagal tiksl yra ksuotos ir minimalios perpardavimo kainos palaikymas ir ribojimai, kuriais suteikiama absoliuti teritorin apsauga, skaitant pasyvij pardavim ribojimus29. 24. Jeigu susitarimas nra ribojantis konkurencij pagal tiksl, reikia inagrinti, ar jis turi ribojanius padarinius konkurencijai. ia reikia atsivelgti tiek faktinius, tiek galimus padarinius30. Kitaip tariant, turi bti tikimyb, kad susitarimas gali sukelti tiktinus antikonkurencinius padarinius. Jeigu konkurencijos ribojimas yra susitarimo padarinys, antikonkurencini padarini prielaidos nra. Tam, kad susitarimas bt ribojantis savo padariniais, jis turi paveikti faktik arba potenciali konkurencij tokiu mastu, kad negatyvi padarini kainoms, gamybos apimtims, inovacijoms arba preki ir paslaug vairovei, arba kokybei atitinkamoje rinkoje tikimyb bt pakankamai didel31. Tokie negatyvs padariniai turi bti apiuopiami. 81 straipsnio 1 dalyje numatyta draudimo taisykl yra netaikoma, kai nustatyti antikonkurenciniai padariniai yra nereikmingi32. is testas atspindi Komisijos taikom ekonomin strategij. 81 straipsnio 1 dalies draudimas yra taikomas tik tuo atveju, kai tinkamai inagrinjus rink, galima padaryti ivad, kad yra tiktina, jog susitarimas turi antikonkurencini padarini rinkai33. Tokiai ivadai padaryti nepakanka to fakto, kad ali rinkos dalys virija Komisijos de minimis praneime34 nustatytus dydius. Susitarimams, kurie yra apsaugoti bendrosios iimties reglamentais, gali bti taikoma 81 straipsnio 1 dalis, taiau nebtinai. Be to, fakto, kad dl ali rinkos dali susitarimui netaikoma bendroji iimtis, nepakanka, kad bt padaryta ivada, jog susitarimas patenka 81 straipsnio 1 dalies reguliavimo srit, arba, kad jis netenkina 81 straipsnio 3 dalies slyg. Tam reikia atskirai vertinti tiktinus susitarimo padarinius.

27 r. jungtines bylas 29/83 ir 30/83, CRAM ir Rheinzink, (1984) ECR 1679, 26 dalis, ir jungtines bylas 96/82 ir kitas, ANSEAU-NAVEWA, (1983) ECR 3369, 23-25 dalys. 28 r. Horizontalaus bendradarbiavimo susitarim gairi, kurios yra pamintos pastaboje, 25 dal, ir Komisijos reglamento Nr. 2658/2000 dl Sutarties 81 straipsnio 3 dalies taikymo specializacijos susitarim grupms 5 straipsn (OL L 304, 2003 12 05, p.3). 29 r. Komisijos reglamento Nr. 2790/1999 dl Sutarties 81 straipsnio 3 dalies taikymo vertikalij susitarim ir suderint veiksm grupms 4 straipsn (OL L 336, 29.12.1999, p.21) ir Vertikalij apribojim gairi, pamint pastaboje, 46 dal et seq. Taip pat r. byl 279/87, Tipp-Ex, (1990) ECR I-261 ir byl T-62/98, Volkswagen v Komisija, (2000) ECR II-2707, 178 dalis.30 r. sprendimo dl John Deere, paminto 9 pastaboje, 77 dal. 31 Nepakanka vien to, kad susitarimas riboja vienos ar daugiau ali veiksm laisv. r. sprendimo dl Metropole television (M6), paminto 10 pastaboje, 76 ir 77 dalis. Tai atitinka t fakt, kad 81 straipsnio tikslas yra saugoti konkurencij rinkoje vartotoj gerovei. 32 r. pvz., byl 5/69, Volk, (1969) ECR 295, 7 dalis. Patarimus apiuopiamumo klausimais galima rasti Komisijos praneime dl maareikmi susitarim, kurie apiuopiamai neriboja konkurencijos pagal Sutarties 81 straipsnio 1 dal (OL C 368, 2001 12 22, p.13). Praneime apiuopiamumas yra apibdintas negatyviu bdu. Susitarimai, kurie nepatenka de minimis praneimo reguliavimo srit, nebtinai turi apiuopiamus ribojanius padarinius. ia reikia atskiro vertinimo. 33 iuo atvilgiu r. jungtines bylas T-374/94 ir kitas, European Night Services, (1998) ECR II-3141. 34 r. 32 pastab.

61 25. Neigiami padariniai konkurencijai atitinkamoje rinkoje tiktini, kai alys atskirai arba kartu turi arba gauna tam tikr rinkos gali, o susitarimas padeda sukurti, palaikyti arba sustiprinti t rinkos gali arba leidia alims j panaudoti. Rinkos galia tai galimyb ilgesn laikotarp ilaikyti didesnes kainas, nei konkurencins, arba reikmingesn laikotarp ilaikyti emesnio lygio nei konkurencinis, gamybos apimtis, pagal produkcijos kokyb ir jos vairov ar inovacijas. Rinkose, kuriose vyrauja dideli ksuoti katai, mons privalo nustatyti kainas, kurios ymiai virija ribinius gamybos katus, tam, kad bt utikrinta konkurencinga j investicij gra. Todl pats faktas, kad mons nustato kainas, virijanias j ribinius katus, nerodo, kad rinkoje nra veiksmingos konkurencijos ir kad mons turi rinkos gali, kuri leidia joms nustatyti kainas, didesnes, nei konkurencinio lygio. Tokiu bdu, pagal 81 straipsnio 1 dal mons turi rinkos gali tuomet, kai palaikyti konkurencinio lygio kainas ir gamybos apimtis nepakanka konkurencini suvarym. 26. Rinkos galia gali bti sukurta, palaikoma ir stiprinama dl konkurencijos tarp susitarimo ali apribojimo. Tai taip pat gali atsirasti dl konkurencijos tarp bet kurios susitarimo alies ir treij ali apribojimo, pvz. todl, kad susitarimas ukerta keli konkurentams patekti rink arba todl, kad jis padidina konkurent katus, ribodamas j galimybes efektyviai konkuruoti su sutarties alimis. Rinkos galia vertinama pagal jos mast. Rinkos galios mastas, kurio paprastai reikia nustatant paeidim pagal 81 straipsnio 1 dal kai susitarimai yra ribojantys konkurencij dl j padarini, yra maesnis nei rinkos galios mastas, kurio reikia dominavimui pagal 82 straipsn nustatyti. 27. Susitarimo ribojani padarini analizei paprastai reikia apibrti atitinkam rink35. Taip pat paprastai reikia ianalizuoti ir vertinti inter alia produkt pobd, ali padt rinkoje, konkurent padt rinkoje, pirkj padt rinkoje, potenciali konkurent buvim ir jimo rink klitis. Taiau kai kuriais atvejais gali bti manoma rodyti antikonkurencin poveik tiesiogiai analizuojant susitarimo ali elges rinkoje. Pavyzdiui, gali bti manoma nustatyti, kad dl susitarimo padidjo kainos. Horizontalaus bendradarbiavimo susitarim ir vertikalij apribojim gairs nustato isami vairi ri horizontalij ir vertikalij susitarim konkurencinio poveikio analizs pagal 81 straipsnio 1 dal36 sistem. 2.2.3. Papildomi apribojimai 28. Aukiau esanti 18 dalis nustato susitarimo ir jo atskir apribojim poveikio to paties enklo preki ir skirting enkl preki konkurencijai analizavimo sistem. Jeigu remiantis tais principais yra nustatoma, kad pagrindinis susitarimo sandoris neriboja konkurencijos, yra pravartu ianalizuoti, ar atskiri susitarime esantys apribojimai taip pat atitinka 81 straipsnio 1 dal todl, kad jie yra papildomi pagrindinio konkurencijos neribojanio sandorio atvilgiu. 29. Bendrijos konkurencijos teisje papildom apribojim svoka apima bet kok numanom konkurencijos ribojim, kuris yra tiesiogiai susijs ir reikalingas pagrindiniam konkurencijos neribojaniam sandoriui gyvendinti ir yra jam proporcingas37. Jeigu susitarimo pagrindins dalies, pavyzdiui susitarimo dl platinimo arba bendros mons, tikslas nra riboti konkurencij, arba susitarimas nesukelia ribojanio poveikio, tuomet ribojimai, kurie yra tiesiogiai susij ir reikalingi sandorio gyvendinimui, taip pat nepatenka 81 straipsnio 1 dalies reguliavimo srit38. ie susij apribojimai yra vadinami papildomais apribojimais. Apribojimas yra laikomas tiesiogiai susijusiu su pagrindiniu sandoriu, jeigu jis btinai atsiranda gyvendinant tok sandor ir yra neatskiriamai su juo susijs. Btinumo testas leidia nustatyti, ar apribojimas yra objektyviai reikalingas pagrindinio sandorio gyvendinimui ir yra jam proporcingas. Tai reikia, kad testas dl papildom apribojim yra panaus test, idstyt pirmiau 18 dalies 2 punkte. Taiau testas dl papildom apribojim yra taikomas visais atvejais, kai pagrindinis sandoris neriboja konkurencijos39. Jis neapsiriboja susitarimo poveikio to paties enklo preki konkurencijai nustatymu. 30. Papildom apribojim svokos taikym reikia atskirti nuo apsaugos pagal 81 straipsnio 3 dal taikymo, kuri yra susijusi su tam tikra ekonomine nauda, kuri sukuria ribojantys susitarimai ir kuri atsveria ribojanius susitarim padarinius. Taikant papildom apribojim svok, neatliekamas joks prokonkurencini ir antikonkurencini padarini lyginamasis vertinimas. Toks vertinimas yra atliekamas pagal 81 straipsnio 3 dal40.
iuo atvilgiu r. Komisijos praneim dl atitinkamos rinkos apibrimo Bendrijos konkurencijos teisje (OL C 372, 1997 12 09, p. 1). 36 Dl OL nuorodos r. 5 pastab. 37 r. sprendimo dl Metropole television (M6) ir kit, nurodyt 10 pastaboje, 104 dal. 38 r. pvz., byl C-399/93, Luttikhuis, (1995) ECR I-4515, 12-14 dalys. 39 iuo atvilgiu r. sprendimo dl Metropole television, nurodytoje 10 pastaboje, et seq. 118 dal. 40 r. sprendimo dl Metropole television, paminto 10 pastaboje, 107 dal.
35

62 31. Vertinant papildomus apribojimus tik nustatoma, ar tam tikrame pagrindinio neribojanio sandorio ar veiklos kontekste yra reikalingas konkretus apribojimas, kad bt gyvendintas tas sandoris ar veikla ir, ar tas apribojimas yra (sandoriui ar veiklai) proporcingas. Jeigu, remiantis objektyviais veiksniais, galima padaryti ivad, kad be tokio apribojimo tok pagrindin konkurencijos neribojant sandor gyvendinti bt sunku ar i viso nemanoma, apribojim galima vertinti objektyviai reikalingu sandorio gyvendinimui ir jam proporcingu41. Jeigu, pavyzdiui, pagrindinis franizs susitarimo objektas neriboja konkurencijos, tuomet ribojimai, kurie yra reikalingi tinkamam susitarimo funkcionavimui, tokie kaip sipareigojimai, kuri tikslas apginti franizs sistemos vienodum ir reputacij, taip pat nepatenka 81 straipsnio 1 dalies reguliavimo srit42. Panaiai, jeigu bendra mon pati savaime neriboja konkurencijos, tuomet apribojimai, kurie yra reikalingi, kad susitarimas dl bendros mons veikt tinkamai, yra laikomi papildaniais pagrindin sandor, ir todl jiems netaikoma 81 straipsnio 1 dalis. Pavyzdiui, TPS byloje43 Komisija nustat, kad pareigojimas, kad alys nebt susietos su monmis, kurios usiima televizijos program per satelit (kabeliniais kanalais) platinimu ir pardavimu, pradiniame etape buvo papildomas bendros mons krimui. Todl buvo laikoma, kad tris metus iam apribojimui gali bti netaikoma 81 straipsnio 1 dalis. Darydama toki ivad, Komisija atsivelg dideles investicijas ir komercin rizik, kuri buvo susijusi su jimu mokamos televizijos rink. 2.3. 81 straipsnio 3 dalies iimties taisykl 32. Apribojim vertinimas pagal tiksl ar padarinius pagal 81 straipsnio 1 dal tai tik viena analizs dalis. Kita dalis, kuri yra atspindta 81 straipsnio 3 dalyje, - tai ribojani susitarim teigiam ekonomini pasekmi vertinimas. 33. Bendrijos konkurencijos taisykli tikslas yra saugoti konkurencij rinkoje, kaip vartotoj gerovs ir efektyvaus itekli paskirstymo priemon. Konkurencij ribojantys susitarimai tuo paiu metu gali turti prokonkurencin poveik dl padidjusio efektyvumo44. Efektyvumas gali sukurti papildom vert mainant gamybos katus, gerinant gaminio kokyb arba sukuriant nauj gamin. Kai prokonkurencinis susitarimo poveikis nusveria jo antikonkurencin poveik, susitarimas galiausiai yra prokonkurencinis ir atitinka Bendrijos konkurencijos taisykli tikslus. Toki susitarim galutinis poveikis skatinti pat konkurencijos proces, t. y., pritraukti klientus pasilant jiems geresnius nei konkurent gaminius arba geresnes kainas. i analitin sistema yra atsispindta 81 straipsnio 1 ir 3 dalyse. Pastaroji nuostata aikiai leidia suprasti, kad ribojantys susitarimai gali sukurti objektyvi ekonomin naud ir taip atsverti neigiamus konkurencijos ribojimo padarinius45. 34. Tam, kad bt galima taikyti 81 straipsnio 3 dalies iimties taisykl, yra reikalingos keturios kumuliacins slygos: dvi teigiamos ir dvi neigiamos: a) susitarimas turi padti tobulinti preki gamyb ar paskirstym arba skatinti technikos ir ekonomikos paang; b) vartotojai turi gauti sining gaunamos naudos dal; c) ribojimai turi bti btinai reikalingi iems tikslams pasiekti, ir galiausiai, d) susitarimas neturi suteikti monms galimybs panaikinti konkurencij didelei atitinkam produkt daliai. Kai ios keturios slygos yra tenkinamos, susitarimas padidina konkurencij atitinkamoje rinkoje, kadangi jis skatina nagrinjamas mones silyti vartotojams pigesnius ir geresnius produktus, tuo kompensuodamas vartotojams neigiamus konkurencijos ribojimo padarinius. 35. 81 straipsnio 3 dalis gali bti taikoma arba atskiriems susitarimams, arba susitarim grupms pagal bendrosios iimties reglament. Kai susitarimui yra taikoma bendroji iimtis, ribojanio susitarimo alys yra atleidiamos nuo prievols pagal Reglamento Nr. 1/2003 2 straipsn rodyti, kad j konkretus susitarimas tenkina kiekvien 81 straipsnio 3 dalies slyg. Jos tik turi rodyti, kad ribojantis susitarimas turi naudos dl bendrosios iimties. 81 straipsnio 3 dalies taikymas susitarim grupms pagal bendrosios iimties reglament remiasi prielaida, kad ribojantys susitarimai, kurie priklauso susitarim grupms46, tenkina visas keturias 81 straipsnio 3 dalyje nustatytas slygas.
r. pvz., Komisijos sprendim dl Elopak/Metal Box Odin, pamint 22 pastaboje. r. byl 161/84, Pronuptia, (1986) ECR 353. 43 r. 22 pastab. sprendim palaik Pirmosios instancijos teismas savo sprendimu dl Metropole television (M6), paminto 10 pastaboje. 44 Kat taupymas ir kita alims tenkanti nauda, kuri susidaro vien todl, kad yra panaudojama rinkos galia, nesukelia objektyvios naudos ir j negalima atsivelgti, toliau plg. 49 dal. 45 r. sprendim dl Consten ir Grundig, pamint 21 pastaboje. 46 Tai, kad susitarimui yra taikoma bendroji iimtis, savaime nerodo, kad konkreiam susitarimui yra taikoma 81 straipsnio 1 dalis.
41 42

63 36. Jeigu konkretus susitarimas patenka 81 straipsnio 1 dalies reguliavimo srit ir nra tenkinamos 81 straipsnio 3 dalies slygos, bendroji iimtis gali bti ataukta. Pagal Reglamento Nr. 1/2003 29 straipsnio 1 dal Komisija yra galiota panaikinti teis naudotis bendrja iimtimi, jei ji nustato, kad tam tikru atveju susitarimas, kuriam taikomas bendrosios iimties reglamentas, turi tam tikrus padarinius, kurie yra nesuderinami su Sutarties 81 straipsnio 3 dalimi. Pagal Reglamento Nr. 1/2003 29 straipsnio 2 dal valstybs nars konkurencijos institucija taip pat gali panaikinti teis naudotis Komisijos bendrosios iimties reglamentu savo teritorijoje (arba jos dalyje), jeigu i teritorija turi visus atskiros geograns rinkos poymius. Bendrosios iimties ataukimo atveju pareiga rodyti, kad susitarimas paeidia 81 straipsnio 1 dal ir kad jis netenkina 81 straipsnio 3 dalies, tenka suinteresuotoms konkurencijos institucijoms. 37. Valstybi nari teismai neturi teiss panaikinti teiss naudotis bendrosios iimties reglamentais. Be to, taikydami bendrosios iimties reglamentus, valstybi nari teismai negali praplsti j taikymo srities, traukiant susitarimus, kuriems nra taikomas nagrinjamas bendrosios iimties reglamentas47. Tiems susitarimams, kurie nepatenka bendrosios iimties reglament reguliavimo srit, valstybi nari teismai turi teis taikyti 81 straipsn visa apimtimi (plg. Reglamento Nr. 1/2003 6 straipsn). 3. 81 STRAIPSNIO 3 DALIES KETURI SLYG TAIKYMAS 38. Likusioje i gairi dalyje bus nagrinjamos keturios 81 straipsnio 3 dalies slygos48. Kadangi ios keturios slygos yra kumuliatyvios49, nustaius, kad viena 81 straipsnio 3 dalies slyga netenkinama, atitikimo likusioms slygoms vertinti nebereikia. Todl atskirais atvejais gali bti tikslinga nagrinti ias keturias slygas kitokia seka. 39. Manoma, kad iose gairse yra tikslinga sukeisti antrj ir treij slygas vietomis ir nagrinti klausim dl btinumo pirmiau, nei klausim dl naudos perdavimo vartotojams. Analizuojant naudos perdavim vartotojams reikia palyginti neigiamus ir teigiamus susitarimo padarinius vartotojams. i analiz neturt apimti ribojim, kuriems pritaikius btinumo test, buvo nustatyta, kad jie yra draudiami pagal 81 straipsn. 3.1. Bendrieji principai 40. Sutarties 81 straipsnio 3 dalis tik tada gauna prasm, kada moni susitarimas riboja konkurencij, kaip apibrta 81 straipsnio 1 dalyje. Jei susitarimai nra ribojantys, naudos, kuri jie sukuria, vertinti nebereikia. 41. Kai atskiru atveju konkurencijos ribojimas pagal 81 straipsnio 1 dal yra rodytas, kaip gynybos priemone galima pasinaudoti 81 straipsnio 3 dalimi. Pagal Reglamento Nr. 1/2003 2 straipsn rodymo pagal 81 straipsnio 3 dal prievol tenka monei(ms), kuri naudojasi iimties taisykle. Jeigu 81 straipsnio 3 dalies slygos nra tenkinamos, susitarimas yra niekinis, plg. 81 straipsnio 2 dal. Taiau taip savaime negaliojaniomis paskelbiamos tik tos susitarimo dalys, kurios yra nesuderinamos su 81 straipsniu, su slyga, kad tokias dalis galima atskirti nuo viso susitarimo50. Jeigu tik viena susitarimo dalis yra niekin, jos taka likusiai susitarimo daliai yra nustatoma pagal galiojanius nacionalinius statymus51. 42. Pagal nusistovjusi precedent teis keturios 81 straipsnio 3 dalies slygos yra kumuliacins52, t. y., kad bt taikoma iimties taisykl, turi bti tenkinamos visos keturios slygos. Jeigu jos nra tenkinamos, reikia atsisakyti 81 straipsnio 3 dalies iimties taisykls taikymo53. Keturios 81 straipsnio 3 dalies slygos yra baigtins. Jeigu jos yra tenkinamos, iimtis yra taikoma, ir negali bti taikomos jokios kitos slygos. tikslus, kurie yra numatyti kitose Sutarties nuostatose, gali bti atsivelgta tik tiek, kiek jie gali bti priskirti keturioms 81 straipsnio 3 dalies slygoms54.

r. pvz., byl C-234/89, Delimitis, (1991) ECR I-935, 46 dal. Reglamento Nr. 1/2003 36 straipsnio 4 dalis inter alia panaikino Reglamento Nr. 1017/68 5 straipsn, taikant konkurencijos taisykles geleinkelio, keli ir vidaus vanden transportui, taiau Komisijos byl nagrinjimo praktika, kuri buvo priimta pagal Reglament Nr. 1017/68, ilieka aktuali 81 straipsnio 3 dalies taikymui sausumos transporto sektoriuje. 49 r. toliau 42 dal. 50 r. sprendim dl Societe Technique Miniere, pamint 20 pastaboje. 51 iuo atvilgiu r. byl 319/82, Kerpen ir Kerpen, (1983) ECR 4 173, 11 ir 12 dalis. 52 Pvz. r. byl T-185/00 ir kitas, Metropole television SA (M6), (2002) ECR II-3805, 86 dal, byl T-17/93, Matra, ECR (1994) II-595, 85 dal; ir jungtines bylas 43/82 ir 63/82, VBVB ir VBBB, (1984) ECR 19, 61 dal. 53 r. byl T-213/00, CMA CGM ir kitas, (2003) ECR II, 226 dal. 54 iuo tikslu r. beslygikai sprendimo dl Matra, paminto 52 pastaboje, 139 dal ir byl 26/76, Metro (I), (1977) ECR 1875, 43 dal.
47 48

64 43. Nauda, kuri duoda ribojantis susitarimas, pagal 81 straipsnio 3 dal yra vertinama kiekvienoje atitinkamoje rinkoje , su kuria susitarimas yra susijs. Bendrijos konkurencijos taisykli tikslas yra saugoti konkurencij rinkoje, ir jos negali bti atskirtos nuo io tikslo. Be to, slyga, kad vartotojai55 privalo gauti sining naudos dal, reikia, kad efektyvumas, kur sukuria ribojantis susitarimas atitinkamoje rinkoje, turi bti pakankamas, kad nusvert antikonkurencinius ribojanio susitarimo padarinius toje paioje atitinkamoje rinkoje56. Neigiam padarini vartotojams vienoje geogranje arba preks rinkoje paprastai negalima lyginti su teigiamais padariniais vartotojams kitoje nesusijusioje geogranje arba preks rinkoje ir j kompensuoti. Taiau, kai dvi rinkos yra susijusios, pasiekt efektyvum atskirose rinkose gali bti atsivelgta su slyga, kad grup vartotoj, kuriuos paveik ribojimas ir kurie turi naudos dl efektyvumo, i esms yra ta pati57. I tikrj, tam tikrais atvejais susitarimas paveikia tik vartotojus pasroviui esanioje rinkoje, ir turi bti vertintas susitarimo poveikis tokiems vartotojams. Taip, pavyzdiui, yra, kai yra sudaromi pirkimo susitarimai58. 44. Ribojani susitarim vertinimas pagal 81 straipsnio 3 dal yra atliekamas atsivelgiant faktin kontekst, kuriame jie vyksta59, ir remiantis tuo metu galiojaniais faktais. Vertinimas jautriai reaguoja esminius fakt pasikeitimus. 81 straipsnio 3 dalies iimties taisykl yra taikoma tol, kol yra tenkinamos keturios slygos, ir nustoja bti taikoma, jeigu situacija pasikeiia60. Taikant 81 straipsnio 3 dal pagal iuos principus, yra btina atsivelgti bet kurios i ali pradines negrtamas investicijas bei reikaling laik ir suvarymus, kuri reikjo efektyvum padidinani investicij gyvendinimui ir susigrinimui. 81 straipsnis negali bti taikomas neatsivelgus tokias ex ante investicijas. Tokiu bdu, gali atsitikti taip, kad per laikotarp, kurio reikia investicij susigrinimui, dl rizikos, su kuria susiduria alys, ir negrtam investicij, kurios turi bti padarytos susitarimo gyvendinimui, susitarimas nepateks 81 straipsnio 1 dalies reguliavimo srit arba tenkins 81 straipsnio 3 dalies slygas.

Dl vartotoj svokos r. toliau 84 dal, kurioje yra konstatuojama, kad vartotojai tai ali klientai ir paskesni pirkjai. Paios alys 81 straipsnio 3 dalies tikslais nra vartotojai. 56 is testas yra bdingas rinkai, iuo tikslu r. byl T-131/99, Shaw, (2002) ECR II-2023, 163 dal, kurioje Pirmosios instancijos teismas nusprend, kad vertinimas pagal 81 straipsnio 3 dal turi bti atliekamas pagal toki pai analitin sistem kaip ir ribojani padarini vertinimas, ir byl C-360/92 P, Publishers Association, (1995) ECR I-23, 29 dal, kur byloje, kai atitinkama rinka buvo platesn u nacionalin, Teisingumo teismas nustat, kad taikant 81 straipsnio 3 dal yra neteisinga nagrinti padarinius tik nacionalinje teritorijoje. 57 Byloje T-86/95, Compagnie Generale Maritime ir kitose, (2002) ECR II-1011, 343-345 dalyse, Pirmosios instancijos teismas nustat, kad 81 straipsnio 3 dalis nereikalauja, kad nauda bt susijusi su tam tikra rinka ir kad atitinkamais atvejais btina atsivelgti naud kiekvienai kitai rinkai, kurioje nagrinjamas susitarimas gali turti naudingus padarinius ir net platesne prasme, - bet kuriai paslaugai, kurios kokyb arba efektyvumas galt bti padidintas dl susitarimo buvimo. Taiau svarbu ir tai, kad ioje byloje paveikta vartotoj grup buvo ta pati. i byla buvo susijusi su tarpmodalinmis transporto paslaugomis, kurios apm inter alia transportavim sausuma ir jromis ir buvo teikiamos laivininkysts monms Bendrijoje. Apribojimai, susij su sausumos transporto paslaugomis, kurios, kaip buvo nustatyta, sudar atskir rink, tuo tarpu nauda, kaip buvo teigiama, buvo susijusi su jr transporto paslaugomis. Krovini siuntjams buvo reikalingos abi paslaugos, reikalaujant tarpmodalini transporto paslaug tarp iaurs Europos ir Pietryi bei Ryt Azijos. Sprendimas dl CMA CGM, pamintas anksiau 53 pastaboje taip pat buvo susijs su situacija, kai susitarimas, kuris apm kelias skirtingas paslaugas, turjo poveik tai paiai vartotoj grupei, t. y. konteineriais gabenam krovini tarp iaurs Europos ir Tolimj Ryt siuntjams. Susitarime alys ksavo rinkliavas ir priemokas, kurios buvo susijusios su sausumos transporto paslaugomis ir jr transporto paslaugomis. Pirmosios instancijos teismas nustat (plg. 226-228 dalis), kad atsivelgiant bylos aplinkybes nebuvo reikalo 81 straipsnio 3 dalies taikymo tikslu apibrti atitinkamos rinkos. is susitarimas buvo ribojantis konkurencij pagal savo tiksl, ir vartotojai negavo jokios naudos. 58 r. Horizontalaus bendradarbiavimo susitarim gairi 126 ir 132 dalis, pamintas anksiau 5 pastaboje. 59 r. sprendim dl Ford, pamint 18pastaboje. 60 iuo atvilgiu, pvz. r. Komisijos sprendim dl TPS (OL L 90, 2.4.1999, p. 6). Panaiai, 81 straipsnio 1dalies draudimas taikomas tik tol, kol susitarimas turi ribojant tiksl arba ribojanius padarinius.
55

65 45. Kai kuriais atvejais ribojanio susitarimo ataukti nebegalima. gyvendinus ribojant susitarim, ex ante (buvusi) padtis jau negali bti atkurta. Tokiais atvejais vertinim reikia atlikti remiantis tiktai faktais, kurie buvo susitarimo gyvendinimo metu. Pavyzdiui tuo atveju, kai mokslini tyrim ir pltros susitarimu kiekviena ali sutinka atsisakyti savo atitinkamo mokslini tyrim projekto ir sujungti savo pajgumus su kitos alies pajgumais, objektyviai irint gali bti technikai ir ekonomikai nemanoma atnaujinti projekto po to, kai jo buvo atsisakyta. Todl susitarimo atsisakyti atskir mokslini tyrim projekt antikonkurencini ir prokonkurencini padarini vertinimas turi bti atliekamas tada, kai susitarimas yra galutinai gyvendinamas. Jeigu tuo metu susitarimas atitinka 81 straipsn, pavyzdiui todl, kad konkuruojanius mokslini tyrim ir pltros projektus turi pakankamai daug treij ali, ali susitarimas atsisakyti savo individuali projekt ilieka suderinamas su 81 straipsniu net tuomet, jei vliau treiosios alies projektai nepavyksta. Taiau 81 straipsnio draudimas gali bti taikomas kitoms susitarimo dalims, kuri atvilgiu nekyla klausim dl negrtamumo. Jeigu, pavyzdiui, be bendr mokslini tyrim ir pltros, susitarimas numato ir bendr eksploatacij, 81 straipsnis gali bti taikomas iai susitarimo daliai, jeigu dl vlesni pokyi rinkoje susitarimas tampa ribojaniu konkurencij ir (daugiau) nebetenkina 81 straipsnio 3 dalies slyg atsivelgiant ex ante negrtamas investicijas, plg. ankstesn dal. 46. Tam tikri susitarimai nra a priori iskiriami i 81 straipsnio 3 dalies taikymo srities. I principo, iimties taisykl taikoma visiems ribojantiems susitarimams, kurie tenkina keturias 81 straipsnio 3 dalies slygas61. Taiau yra maai tiktina, kad sunks konkurencijos ribojimai galt tenkinti 81 straipsnio 3 dalies slygas. Tokie ribojimai yra paprastai ivardinti iimi reglament juoduosiuose srauose arba pripainti sunkiais apribojimais Komisijos gairse ir praneimuose. Tokio pobdio susitarimai paprastai netenkina (maiausiai) dviej pirmj 81 straipsnio 3 dalies slyg. Jie nesukuria nei objektyvios ekonomins naudos62, nei sukuria naud vartotojams63. Pavyzdiui, horizontalusis susitarimas dl kain nustatymo riboja gamybos apimtis ir dl to neteisingai paskirstomi itekliai. Jis taip pat perkelia vartotoj vert gamintojams, kadangi padidja kainos, o vartotojams nesukuriama jokia kompensuojamoji vert atitinkamoje rinkoje. Be to, i ri susitarimai paprastai neilaiko btinumo testo pagal treij slyg64. 47. Bet koks tvirtinimas, kad ribojantys susitarimai yra pateisinami dl to, kad j tikslas yra utikrinti siningas konkurencijos slygas rinkoje, pagal savo pobd yra nepagrstas ir turi bti atmestas65. 81 straipsnio tikslas yra saugoti efektyvi konkurencij, utikrinant, kad rinkos ilikt atviromis ir konkurencingomis. Sining konkurencijos slyg apsauga tai statym leidj tikslas, atitinkantis Bendrijos teiss priedermes66, o ne moni - reguliuoti save. 3.2. Pirmoji 81 straipsnio 3 dalies slyga: efektyvumo nauda 3.2.1. Bendrosios pastabos 48. Pagal 81 straipsnio 3 dalies pirmj slyg ribojantis susitarimas turi padti tobulinti preki gamyb ar paskirstym arba skatinti technikos ir ekonomikos paang. i nuostata aikiai kalba apie prekes, bet analogikai ji yra taikoma ir paslaugoms. 49. Teisingumo teismo precedent teis rodo, kad galima atsivelgti tik objektyvi naud67. Tai reikia, kad efektyvumas nra vertinamas remiantis subjektyviu ali poiriu68. Negalima atsivelgti kat taupym, kuris susidaro vien dl to, kad alys pasinaudoja rinkos galia. Pavyzdiui, kai alys susitaria nustatyti kainas arba pasidalinti rinkas, dl to sumaja gamybos apimtys ir tuo paiu gamybos ilaidos. Dl sumajusios konkurencijos taip pat gali sumati pardavimai ir rinkodaros ilaidos. Tokie ilaid sumajimai yra tiesiogin produkcijos ileidimo ir verts sumajimo pasekm. Nagrinjami kat sumajimai nesukuria joki prokonkurencini padarini rinkoje. Ypa dl j nesukuriama vert, kuri galima gauti apjungiant turt ir veikl. Jie tik leidia suinteresuotoms monms padidinti savo peln, ir todl 81 straipsnio 3 dalies poiriu nra svarbs.

r. teismo sprendimo dl Matra, paminto 52pastaboje, 85 dal. Dl io reikalavimo r. toliau 49 dal. 63 r. pvz., byl T-29/92, Vereniging van Samenwerkende Prijsregelende Organisaties in de Bouwnijverheid (SPO), (1995) ECR II-289. 64 Pvz., r. byl 258/78, Nungesser, (1982) ECR 2015, 77 dal, susijusi su absoliuia teritorine apsauga. 65 iuo poiriu r., pvz., sprendim dl SPO, pamint 63 pastaboje. 66 Nacionalins priemons turi inter alia atitikti Bendrijos steigimo sutarties taisykles dl laisvo preki, paslaug, asmen ir kapitalo judjimo. 67 Pvz., r. sprendim dl Consten ir Grundig, pamint 21 pastaboje. 68 iuo poiriu r. Komisijos sprendim dl Van den Bergh Foods (OL 2001 L 302, p.1).
61 62

66 50. 81 straipsnio 3 dalies pirmosios slygos tikslas yra apibrti, kokias efektyvumo naudos ris galima atsivelgti ir kokioms rims toliau taikyti testus dl 81 straipsnio 3 dalies antrosios ir treiosios slyg. Analizs tikslas yra sitikinti, kok objektyv efektyvum sukuria susitarimas ir kokia yra to efektyvumo ekonomin svarba. Atsivelgiant tai, kad bt taikoma 81 straipsnio 3 dalis, prokonkurenciniai padariniai, kylantys i susitarimo, turi nusverti antikonkurencinius padarinius, todl reikia patikrinti, koks ryys yra tarp susitarimo ir deklaruojamo efektyvumo, ir kokia yra io efektyvumo vert. 51. Visi tvirtinimai apie efektyvum turi bti pagrsti taip, kad galima bt patikrinti: a) deklaruojamo efektyvumo pobd; b) ry tarp susitarimo ir efektyvumo; c) kiekvieno deklaruojamo efektyvumo tikimyb ir dyd; d) kaip ir kada kiekvienas deklaruojamas efektyvumas galt bti pasiektas. 52. Papunktis (a) leidia priimaniajam sprendim patikrinti, ar deklaruojamas efektyvumas pagal savo pobd yra efektyvus, plg. pirmesn 49 dal. 53. Papunktis (b) priimaniajam sprendim leidia patikrinti, ar yra pakankamas prieastinis ryys tarp ribojanio susitarimo ir deklaruojamo efektyvumo. i slyga paprastai reikalauja, kad efektyvumas kilt i ekonomins veiklos, kuri yra susitarimo objektas. Tokia veikla, pavyzdiui, gali bti platinimas, licencij suteikimas technologijoms, bendra gamyba arba bendri moksliniai tyrimai ir pltra. Taiau, jeigu susitarimas turi platesn efektyvum padidinant poveik atitinkamoje rinkoje, pavyzdiui dl to, kad labai sumaja pramons katai, i papildom naud taip pat reikia atsivelgti. 54. Atsitiktinis ryys tarp susitarimo ir deklaruojamo efektyvumo paprastai taip pat turi bti tiesioginis69. Tvirtinimai, kurie remiasi netiesioginiais padariniais, kaip taisykl, yra perdaug netikri ir perdaug menki, kad bt galima juos atsivelgti. Tiesioginis atsitiktinis ryys yra, pavyzdiui, kai technologij perdavimo susitarimas leidia licencijos turtojams gaminti naujus arba patobulintus gaminius arba, kai platinimo susitarimas leidia platinti prekes maesnmis kainomis arba sukurti vertingas paslaugas. Netiesioginio poveikio pavyzdiu bt toks atvejis, kai yra tvirtinama, kad ribojantis susitarimas leidia suinteresuotoms monms padidinti j peln, kuris galina jas daugiau investuoti mokslinius tyrimus ir pltr, kas galiausiai yra naudinga vartotojams. Nors gali bti ryys tarp rentabilumo ir mokslini tyrim ir pltros, is ryys paprastai nra pakankamai tiesioginis, kad j bt galima atsivelgti 81 straipsnio 3 dalies kontekste. 55. Papunkiai (c) ir (d) priimaniajam sprendim leidia patikrinti deklaruojamo efektyvumo vert, kuri 81 straipsnio 3 dalies treiosios slygos kontekste turi bti palyginta su susitarimo antikonkurenciniais padariniais (r. toliau 101 dal). Atsivelgiant tai, kad 81 straipsnio 1 dalis yra taikoma tik tais atvejais, kai yra tiktina, kad susitarimas turs neigiam padarini konkurencijai ir vartotojams (esant sunkiems apribojimams tokie padariniai yra tiktini), tvirtinimai apie efektyvum turi bti pagrsti taip, kad juos galima bt patikrinti. Nepagrsti tvirtinimai yra atmetami. 56. Jeigu tvirtinama, kad yra ilaid efektyvumas, mons, kurios naudojasi 81 straipsnio 3 dalies iimtimi, turi kaip manoma teisingai ir protingai paskaiiuoti arba nustatyti efektyvumo vert ir isamiai apibdinti, kaip is dydis buvo apskaiiuotas. Jos taip pat turi apibdinti metodus, kuriais efektyvumas buvo ar bus pasiektas. Pateikti duomenys turi bti tokie, kad juos galima bt patikrinti, t. y., kad bt pakankamai tikra, kad efektyvumas yra gyvendintas arba kad jis bus gyvendintas. 57. Jeigu tvirtinama, kad efektyvumas pasiektas gaminant naujus gaminius arba pasiektas kitoks efektyvumas, kuris nepagrstas ilaidomis, mons, kurios naudojasi 81 straipsnio 3 dalies iimtimi, turi apibdinti ir isamiai paaikinti, koks yra efektyvumo pobdis, kaip ir kodl jis sukuria objektyvi ekonomin naud. 58. Tais atvejais, kai susitarimas dar nra visikai gyvendintas, alys turi pagrsti numatom dat, nuo kurios efektyvumas bus pradtas realizuoti taip, kad turt teigiam poveik rinkoje. 3.2.2. vairios efektyvumo kategorijos 59. Efektyvumo rys, ivardintos 81 straipsnio 3 dalyje, yra bendros kategorijos, apimanios visokeriop objektyv ekonomin efektyvum. vairios kategorijos, ivardintos 81 straipsnio 3 dalyje, yra stipriai persipyn, ir tas pats susitarimas gali sukurti keli ri efektyvum. Todl negalima aikiai ir tvirtai atskirti i vairi kategorij. iose gairse skiriamos tokios efektyvumo kategorijos ilaid efektyvumas ir kokybinio pobdio efektyvumas, kai vert yra sukuriama patobulinant esam arba pagaminant nauj produkt, arba sukuriant didesn produkt vairov ir pan.

69

iuo poiriu r. Komisijos sprendim dl Glaxo Wellcome (OL 2001 L 302, p. 1)

67 60. Apskritai, efektyvumas atsiranda dl ekonomins veiklos apjungimo, kai mons sujungia savo turt, kad pasiekt tai, ko jos vienos taip efektyviai nepasiekt, arba kai jos patiki kitai monei atlikti darb, kur ta kita mon gali atlikti daug efektyviau. 61. Moksliniai tyrimai ir pltra, gamybos ir paskirstymo procesas gali bti suprantamas kaip verts krimo grandin, kuri galima suskirstyti kelis etapus. Kiekviename ios grandins etape mon turi pasirinkti, ar ji pati atliks tam tikr darb, ar tai darys kartu su kita(omis) mone(mis) ar paves t darb atlikti kitai(oms) monei(ms). 62. Kiekvienu atveju, kai pasirenkama kartu dirbti rinkoje, paprastai reikia sudaryti susitarim, kuris yra apibrtas 81 straipsnio 1 dalyje. Tokie susitarimai gali bti vertikals, taip yra, kai mons dirba skirtinguose verts krimo grandins lygmenyse, arba horizontals, kai mons dirba tame paiame verts krimo grandins lygmenyje. Abi susitarim rys gali sukurti efektyvum dl to, kad tokios mons gali atlikti konkret darb vartotojams maesnmis ilaidomis arba su didesne pridtine verte. Tokiuose susitarimuose gali bti konkurencijos ribojim arba jie gali sukelti konkurencijos ribojimus, ir dl to 81 straipsnio 1 dalies draudimo ir 81 straipsnio 3 dalies iimties taisykls gali tapti aktualiomis. 63. Toliau apraomos efektyvumo rys yra tik pavyzdiai, bet ne isamus sraas. 3.2.2.1. Ilaid efektyvumas 64. Ilaid efektyvumo, atsirandanio dl moni sudaryt susitarim, prieastys gali bti skirtingos. Viena labai svarbi ilaid sutaupymo prieastis yra nauj gamybos technologij ir metod pltra. Apskritai, didiausias potencialus ilaid sutaupymas pasiekiamas tada, kai vyksta technologinis uolis. Pavyzdiui, surinkimo linijos paleidimas leido labai ymiai sumainti automobili gamybos ilaidas. 65. Kita labai svarbi efektyvumo prieastis yra sinergija, atsirandanti dl turimo turto sujungimo. Kai susitarimo alys sujungia savo atitinkam turt, jos gali bti pajgios pasiekti tok ilaid/gamybos apimi derin, kurio kitaip jos nepasiekt. Dviej jau esam, vienos kit papildani, technologij sujungimas, gali sumainti gamybos ilaidas arba leisti pagaminti geresns kokybs produkcij. Pavyzdiui, gali bti, kad rmos A gamybiniai pajgumai leidia per valand pagaminti daug produkcijos, bet vieno vieneto gamybai sunaudojama pakankamai daug aliav, o su rmos B gamybiniais pajgumais per valand pagaminama maiau produkcijos, bet ir vieno vieneto gamybai sunaudojama maiau aliav. Sinergija yra sukuriama, jei steigiama bendra mon apjungiant A ir B gamybinius pajgumus, ir alys per valand gali pagaminti daugiau produkcijos, sunaudodamos maiau aliav vieneto gamybai. Panaiai yra, jei viena mon optimizuoja vien verts sukrimo grandins dal, o kita kit, tuomet j veiksm sujungimas gali sumainti ilaidas. Pavyzdiui rma A gali turti labai automatizuot gamybos linij, dl ko sumaja vieneto gamybos ilaidos, o B ivyst efektyvi usakym sistem. Sistema leidia gamyb priderinti prie vartotoj poreikio, utikrinant savalaik pristatym ir sumainant sandliavimo ir produkt senjimo ilaidas. Sujungdamos savo pajgumus, A ir B gali bti pajgios sumainti ilaidas. 66. Ilaid efektyvumas taip pat gali bti ir dl masto ekonomijos, t. y. majanios vieneto gamybos ilaidos didjant gamybai. Pavyzdiui: investicijos rengimus ir kit turt danai yra vykdomos nedalomais blokais. Jei mon negali tokio bloko inaudoti visa apimtimi, jos vidutins ilaidos bus didesns, nei, jei ji taip padaryt. Pavyzdiui, sunkveimio panaudojimo ilaidos i esms yra tokios pat, nesvarbu, ar jis yra beveik tuias, pusiau pakrautas ar pilnai pakrautas. Susitarimai, kai mons sujungia savo logistin darb, gali leisti joms padidinti pakrovim ir sumainti naudojam transporto priemoni skaii. Dl didesnio masto taip pat gali bti geriau paskirstoma darbo jga, o tai sumaina vieneto ilaidas. Firmos gali pasiekti masto ekonomij visose verts sukrimo grandins dalyse, skaitant mokslinius tyrimus ir pltr, gamyb, paskirstym ir rinkodar. Ekonomikos mokymasis sudaro susijusi efektyvumo r. Kai patyrimas gaunamas naudojant konkret gamybos proces ar atliekant tam tikrus darbus, produktyvumas gali padidti, nes procesas vykdomas efektyviau ar darbas atliekamas greiiau. 67. Apimties ekonomija yra kita ilaid efektyvumo prieastis, kuri atsiranda, kai rmos sutaupo ilaidas, gamindamos skirtingus produktus tomis paiomis snaudomis. Toks efektyvumas gali atsirasti dl to, kad vairi produkt gamybai gali bti panaudoti tie patys komponentai ir tie patys rengimai, ir darbuotojai. Tokia apimties ekonomija gali bti platinimo sistemoje, kai keleto ri preks yra perveamos tomis paiomis transporto priemonmis. Pavyzdiui, aldyt pic gamintojas ir aldyt darovi gamintojas gali pasiekti apimties ekonomij kartu platindami savo produktus. Abi produkt grupes reikia transportuoti aldikliuose ir labai tiktina, kad ir vartotojai yra tie patys. Apjungdami savo veiksmus, abu gamintojai gali sumainti vieneto platinimo ilaidas.

68 68. Efektyvumas sumainant ilaidas gali bti pasiektas susitarimais, kuri dka geriau planuojama gamyba, sumainant poreik ilaikyti brang inventori ir sudarant galimyb geriau panaudoti pajgumus. Pavyzdiui, tokio pobdio efektyvumas gali atsirasti dl to, kad perkama kaip tik laiku, t. y. komponent tiekjas yra pareigotas pastoviai tiekti pirkjui pagal jo poreikius, tuo bdu pirkjas ivengia poreikio kaupti didel kiek komponent atsarg, kurie dar gali ir pasenti. Padti taupyti ilaidas gali ir susitarimai, pagal kuriuos alys gali racionalizuoti gamyb visuose gamybos takuose. 3.2.2.2. Kokybs efektyvumas 69. moni susitarimai gali slygoti vair kokybinio pobdio efektyvum, kuriam galima taikyti 81 straipsnio 3 dal. Daugeliu atvej pagrindinis efektyvumas sustiprinantis susitarimo potencial yra ne ilaid sumainimas, o kokybs pagerinimas ir kitoks kokybinio pobdio efektyvumas. Taigi, priklausomai nuo atskiro atvejo, is efektyvumas gali bti lygus ar didesns svarbos nei ilaid efektyvumas. 70. Technin ir technologin paanga formuoja svarbi ir dinamik ekonomikos dal, sukurdama reikming naud nauj ar patobulint preki ar paslaug forma. Bendradarbiaudamos, mons gali bti pajgios sukurti efektyvum, kurio nebt galima pasiekti be ribojanio susitarimo, arba toks efektyvumas bt pasiektas daug vliau arba didesnmis ilaidomis. Toks efektyvumas yra svarbi ekonomins naudos prieastis, kuri 81 straipsnio 3 dalyje apibrta kaip pirmoji slyga. Tokio pobdio efektyvum ypa gali pasiekti susitarimai dl mokslini tyrim ir pltros. Pavyzdiu galt bti A ir B sukurta bendra mon pltrai ir, jei viskas seksis, bendrai kameros tipo padang gamybai. Vienos kameros pradrimas nedaro takos kitoms kameroms, o tai reikia, kad net ir pradrus kamer, nra rizikos, kad sprogt padanga. Taigi, tokia padanga yra saugesn u tradicines padangas. Tai taip pat reikia, kad nra reikalo tuoj pat keisti padang ir veiotis atsargin. Abi efektyvumo rys pagal 81 straipsnio 3 dalies pirm slyg duoda objektyvi naud. 71. Taip pat, kaip vienas kit papildani pajgum sujungimas, gali bti ilaid sutaupymo prieastimi, taip ir turto apjungimas taip pat gali sukurti sinergij, kuri slygot kokybinio pobdio efektyvum. Gamybos pajgum sujungimas, pavyzdiui, gali slygoti geresns kokybs produkt arba produkt su naujomis savybmis gamyb. Pavyzdiu gali bti licencijavimo susitarimas ir susitarimas bendrai gaminti naujas ar patobulintas prekes ar paslaugas. Licencijavimo susitarimai ypa gali utikrinti spartesn nauj technologij plitim Bendrijoje ir galinti licencijos turtoj padaryti naujus produktus labiau prieinamus arba taikyti naujus gamybos bdus, o dl to pagert ir kokyb. Susitarimai gaminti bendrai ypa leidia greiiau ir maesnmis ilaidomis pateikti rinkai naujus ar patobulintus produktus ar paslaugas70. Pavyzdiui telekomunikacij sektoriuje bendradarbiavimo susitarimai sudaromi siekiant sukurti efektyvum, kuo greiiau pateikiant naujas pasaulines paslaugas71. Bankininkysts sektoriuje bendradarbiavimo susitarimai, kuriais suteikiamos patobulintos tarpvalstybini mokjim paslaugos, taip pat sudaromi siekiant efektyvumo, kaip apibriama 81 straipsnio 3 dalies 1 slygoje72. 72. Platinimo susitarimai taip pat gali bti kokybinio efektyvumo prieastimi. Pavyzdiui, specializuoti platintojai gali bti pajgs suteikti geriau vartotoj poreikiams pritaikytas paslaugas arba greiiau pristatyti prek, arba garantuoti geresn kokyb visame platinimo tinkle73. 3.3. Treioji 81 straipsnio 3 dalies slyga: ribojim btinumas 73. Pagal treij 81 straipsnio 3 dalies slyg ribojantis susitarimas neturi turti toki ribojani nuostat, kurios nra btinos pasiekti tuo susitarimu sukuriam efektyvum. Patikrinti atitikim iai slygai reikia atlikti dvejop test. Pirma, ribojantis susitarimas gali bti pagrstai btinas, kad bt pasiektas efektyvumas. Antra, atskiri susitarimo konkurencijos ribojimai taip pat turi bti btini efektyvumui pasiekti. 74. 81 straipsnio 3 dalies treiosios slygos kontekste, lemiamas veiksnys yra tai, ar ribojantis susitarimas ir atskiri ribojimai galina atlikti veiksmus efektyviau, negu jie bt atliekami nesant tokio susitarimo. Klausimas yra ne toks, ar nesant ribojim nebt sudarytas susitarimas, bet ar tokio susitarimo ar ribojimo idavoje sukuriamas didesnis efektyvumas nei tada, jei tokio susitarimo ar ribojimo nebt74.
70 r. Pvz., Komisijos byl GEAE/P&W (OL 2000 L 58, p. 16); British Interactive Broadcasting/Open (OL 1999 L 312, p. 1) ir Asahi/Saint Gobain (OL 1994 L 354, p. 87) sprendimus. 71 r. Pvz., Komisijos byl Atlas (OL 1996 L 239, p. 23) ir Phoenix/Global One (OL 1996 L 239, p. 57) sprendimus. 72 r. Pvz., Komisijos bylos Uniform Eurocheques (OL 1985 L 35, p. 43) sprendim. 73 r. Pvz., Komisijos bylos Cegetel +4 (OL 1999 L 88, p. 26) sprendim. 74 Dl io klausimo, kuris gali bti tinkamas 81 straipsnio 1 dalies kontekste, r. 18 paragraf aukiau.

69 75. Pirmasis testas, esantis 81 straipsnio 3 dalies treiojoje slygoje reikalauja, kad efektyvumas bt bdingas tam susitarimui ta prasme, kad nra kit ekonomikai vykdom ir maiau ribojani priemoni efektyvumui pasiekti. Atliekant , pastarj vertinim, reikia atsivelgti rinkos slygas ir verslo aplink, su kuriomis susiduria susitarimo alys. I moni, besinaudojani 81 straipsnio 3 dalies privilegijomis, nereikalaujama apsvarstyti hipotetini ar teoretini alternatyv. Komisija nepritars ali spjamiems verslo sprendimams. Ji siki tik tuomet, kai bus pagrstai aiku, kad yra realios ir pasiekiamos alternatyvos. alys turi tik tai paaikinti ir rodyti, kodl tokios matomai realios ir maiau ribojanios susitarimo alternatyvos bt maiau efektyvios. 76. Atsivelgiant konkretaus atvejo aplinkybes, ypa svarbu itirti, ar alys galjo pasiekti efektyvum kitais, maiau ribojaniais susitarimais, ir jeigu taip, kada jos galt pasiekti tok efektyvum. Taip pat gali bti naudinga itirti, ar alys galt pasiekti efektyvum savo jgomis. Pavyzdiui, kai efektyvumo siekiama mainant ilaidas dl masto ar apimi ekonomijos, nagrinjamos mons privalo paaikinti ir pagrsti, kodl toks pat efektyvumas negali bti pasiektas dl vidinio augimo ir kain konkurencijos. Atliekant tok vertinim, inter alia, reikt apsvarstyti, koks yra nagrinjamos rinkos minimalus efektyvumo mastas. Minimalus efektyvumo mastas - tai yra gamybos apimties lygis, reikalaujantis minimizuoti vidutines ilaidas ir inaudoti masto ekonomij75. Kuo didesnis yra minimalus efektyvumo mastas palyginus su bet kurios i susitarimo ali dydiu, tuo labiau tiktina, kad efektyvumas, atrodo, bus bdingas susitarimui. Tais atvejais, kai susitarimai sukuria tvirt sinergij dl to, kad yra sujungiami vienas kit papildantys turtas ir pajgumai, pats efektyvumo pobdis yra pagrindas prielaidai, kad susitarimas yra btinas efektyvumui pasiekti. 77. iuos principus galima pailiustruoti tokiais hipotetiniais pavyzdiais: A ir B bendros mons pagalba sujung atitinkamas savo gamybos technologijas, kad padidint gamybos apimtis ir sumaint aliav sunaudojim. Bendrai monei yra suteikta iimtin licencija naudotis j sudarani ali (A ir B moni) atitinkamomis gamybos technologijomis. alys turim gamybos rang perduoda bendrai monei. Taip pat perkeliami vadovaujantys darbuotojai, kad bt inaudojamas ir pltojamas esamas patyrimas. Yra apskaiiuota, kad tokia ekonomija papildomai sumains gamybos ilaidas 5 procentais. Bendros mons produkcij mons A ir B parduoda savarankikai. Tokiu bdu, btinumo slyga reikalauja vertinti, ar bt pasiekta ymi nauda licencijos susitarimo dka, kuris greiiausiai bt maiau ribojantis, kadangi A ir B ir toliau gamint savarankikai. Pagal apraytas aplinkybes tai maai tiktina, kadangi pagal licencijos susitarim alys nebt pajgios taip pat nuosekliai ir nuolat gauti naudos i savo patirties dirbdamos su dviem technologijom, kuri sukuria ir mokymo ekonomij. 78. Kai nustatoma, kad nagrinjamas susitarimas yra btinas, kad bt pasiektas efektyvumas, turi bti vertintas kiekvieno susitarime esanio konkurencijos ribojimo btinumas. Esant ioms aplinkybms turi bti vertinta, ar konkretus ribojimas yra pagrstai reikalingas efektyvumui pasiekti. Susitarimo alys turi pagrsti savo tvirtinim tiek dl ribojimo pobdio, tiek dl jo intensyvumo. 79. Ribojimas yra btinas, jei be jo susitarimu numatytas efektyvumas i vis nebt pasiektas arba jis ymiai sumat, arba efektyvumas bt maiau tiktinas be toki ribojim. vertinant alternatyvius sprendimus turi bti atsivelgta tikr ir galim konkurencijos pagerjim, pasiekiam paalinus konkreius ribojimus arba taikant maiau ribojanias alternatyvas. Kuo ribojimas yra didesnis, tuo grietesnis turi bti testas pagal treij slyg76. Ribojimai, kurie yra ivardinti bendrj iimi reglament juoduosiuose srauose arba kurie Komisijos paaikinimuose ir praneimuose yra apibrti kaip sunks ribojimai, negali bti laikomi btinais. 80. Btinumo vertinimas turi bti atliekamas pagal tikras aplinkybes, kuriomis vyksta susitarimas, ir ypa turi bti kreipiamas dmesys rinkos struktr, ekonomin rizik, susijusi su susitarimu, ir paskatas, su kuriomis susiduria alys. Kuo labiau neinomas produkto, dl kurio tariamasi, pasisekimas, tuo labiau gali bti reikalingas ribojimas, kad bt pasiektas numatytas efektyvumas. Ribojimai taip pat gali bti reikalingi, kad bt suvienytos ali paskatos, ir utikrinti, kad jos ds visas pastangas susitarimui gyvendinti. Ribojimas, pavyzdiui, gali bti btinas, siekiant ivengti veiklos sustabdymo, kai viena alis jau yra pakankamai daug negrtamai investavusi. Pavyzdiui, kai tik tiekjas pakankamai daug investavo konkreius santykius, siekdamas tiekti klientui produkcij, tiekjas yra susietas su klientu. Siekdamas to ivengti, ex post klientas inaudoja i priklausomyb, kad gaut kuo palankesnes slygas, ia gali bti reikalingas pareigojimas nepirkti komponent i treij ali arba pirkti minimalius komponent kiekius i tiekjo77.

Masto ekonomija paprastai yra panaudojama tam tikru momentu. Po to ilaidos stabilizuotsi, o ilgainiui padidt, pvz. dl pajgum apribojimo ir gamybos klii. r. bylos Compagnie Generale Maritime sprendimo paminto 57 pastaboje 392 ir 395 paragrafus. 77 Dl isamesns informacijos r. Vertikalij apribojim gairi, pamint 5 pastaboje, 116 paragraf.
75 76

70 81. Kai kada ribojimas gali bti reikalingas tik tam tikr laik, tuomet 81 straipsnio 3 dalies iimtis taikoma tik tam laikotarpiui. Atliekant tok vertinim svarbu atsivelgti t laiko tarp, kurio alys prao efektyvumui pasiekti, tuo pagrsdamos iimties taisykls taikym78. Tuomet, kai negalima gauti naudos be dideli investicij, ypa reikia atsivelgti praom laiko tarp, kad bt utikrinta toki investicij gra, taip pat r. 44 dal. 82. iuos principus galima pailiustruoti tokiais hipotetiniais pavyzdiais: Gamina ir platina aldytas picas, turdamas 15 % valstybs nars X rinkos. Picos pristatomos tiesiogiai mamenininkams. Kadangi daugelio mameninink sandliavimo pajgumai nra dideli, picas reikia pristatyti pakankamai danai, dl to sumaja suvartojimo pajgumai ir reikia naudoti santykinai nedideles transporto priemones. T yra aldyt pic ir kit aldyt produkt didmenininkas, pristatantis produkcij daugiausiai tiems patiems klientams kaip ir P. Picos produktai, kuriuos platina T, uima 30 % rinkos. T turi didesni automobili park ir turi perteklinius pajgumus. P sudaro iimtin platinimo valstybje narje X susitarim su T ir imasi utikrinti, kad kit ali platintojai nepardavins T teritorijoje nei aktyviai, nei pasyviai. T imasi reklamuoti produktus, tirti klient skon ir patenkinimo laipsn ir utikrinti vis produkt pristatym mamenininkams per 24 valandas. Susitarimo dka bendrosios platinimo ilaidos sumat 30 %, kadangi geriau bt inaudojami pajgumai ir nebt dukart vaiuojama tuo paiu marrutu. Susitarimo dka taip pat vartotojams suteikiamos papildomos paslaugos. Pasyvi pardavim ribojimai pagal vertikali apribojim iimi reglament79 laikomi sunkiais ribojimais ir gali bti laikomi btinais tik iimtinmis slygomis. Nustatyta T rinkos padtis ir jam skirt pareigojim pobdis rodo, kad tai nra iimtinis atvejis. Kita vertus, aktyvi pardavim draudimas gali bti btinas. Tiktina, kad T turi maiau paskat parduoti ir reklamuoti P produkt grups enkl, jei kit valstybi nari platintojai galt aktyviai pardavinti valstybje narje X ir tokiu bdu pasinaudot T pastangomis. Tai ypa tiktina, nes T taip pat platina konkuruojani enkl produktus ir todl turi galimyb pirkti daugiau vairi enkl produktus, negu t, kuri reklama gali pasinaudoti kiti platintojai. S yra gazuot nealkoholini grim gamintojas, turintis 40 % rinkos. Artimiausias konkurentas turi 20 % rinkos. S sudaro tiekimo susitarimus su klientais dl 25 % j poreikio patenkinimo, pagal kuriuos jie sipareigoja 5 metus pirkti tik i S. S sudaro susitarimus su kitais klientais dl 15 % poreikio patenkinimo, pagal kuriuos jiems kas ketvirt suteikiamos planins nuolaidos, jei j pirkim apimtys yra didesns u konkreius atskirai nustatytus planinius kiekius. S tvirtina, kad susitarimai jai leidia tiksliau numatyti poreik ir tuo bdu geriau planuoti gamyb, mainant aliav sandliavim ir sandliavimo ilaidas ir ivengiant tiekimo trkum. Atsivelgiant S rinkos padt ir bendr ribojim apimt, maai tiktina, kad ribojimai bt laikomi btinais. Iimtinio pirkimo pareigojimas nra btinas gamybos planavimui, tas pats pasakytina ir apie planines nuolaidas. Poreik galima nuspti ir maiau ribojaniais bdais. Pavyzdiui, S galt paskatinti klientus usisakyti didesnius kiekius vienu metu, pasilydama kiekybines nuolaidas arba pasilydama nuolaidas klientams, kurie i anksto pateikia tvirtus usakymus pristatyti produktus konkrei dien. 3.4. Antroji 81 straipsnio 3 dalies slyga: sininga dalis vartotojams 3.4.1. Bendros pastabos 83. Pagal 81 straipsnio 3 dal vartotojai turi gauti sining efektyvumo, kuris gaunamas ribojanio susitarimo dka, dal. 84. Svoka vartotojai apima visus tiesioginius ir netiesioginius produkt, dl kuri sudaromas susitarimas, vartotojus, skaitant gamintojus, kurie naudoja tuos produktus kaip pusfabrikaius, didmenininkus, mamenininkus ir galutinius vartotojus, t. y. asmenis, kurie perka tuos produktus kitiems tikslams, nei tiesiogin j prekyba ar profesin veikla. Kitaip tariant, pagal 81 straipsnio 3 dal vartotojai yra susitarimo ali klientai ir dar paskesni pirkjai. Tokie klientai gali bti mons, pavyzdiui, perkanios pramoninius rengimus arba perkanios produktus kaip aliav tolesnei gamybai, arba galutiniai vartotojai, pavyzdiui, pirkjai impulsyviai perkantys ledus ar dviraius.

r. Jungtin byl T-379/94 ir kitas, European Night Services [1998] ECR II-3141, 230 paragrafas. r. Komisijos reglament Nr. 2790/1999 dl Sutarties 81 straipsnio 3 dalies taikymo vertikalij susitarim ir suderint veiksm grupms (OL 1999 L 336, 21 p.).
78 79

71 85. Svoka sininga dalis reikia, kad naudos perdavimas turi bent jau kompensuoti vartotojams jiems sukelt kiekvien esam ar galimai neigiam poveik dl konkurencijos ribojimo, kuris buvo nustatytas pagal 81 straipsnio 1 dal. Atsivelgiant bendr 81 straipsnio siek ukirsti keli antikonkurenciniams susitarimams, grynasis susitarimo poveikis t vartotoj, kuriuos tiesiogiai ar netiesiogiai palieia susitarimas, atvilgiu turi bti bent jau neutralus80. Jei toki vartotoj padtis dl susitarimo pablogja, vadinasi netenkinama antroji 81 straipsnio 3 dalies slyga. Teigiamas susitarimo poveikis turi kompensuoti neigiam poveik vartotojams81. Kai taip yra, susitarimas nepadaro alos vartotojams. Dar daugiau, visa visuomen laimi, kai efektyvumas slygoja arba maesn itekli suvartojim produkcijai pagaminti, arba vertingesni produkt gamyb, taigi ir efektyvesn itekli paskirstym. 86. Pagal pirmj slyg nra reikalaujama, kad vartotojas gaut kiekvien dal ir kiekvien pasiekt efektyvum. Pakanka, kad ymi nauda bt perduodama kompensuoti ribojanio susitarimo neigiam poveik. Tokiu atveju vartotojai gauna sining bendros naudos dal82. Jei dl susitarimo padidt kainos, vartotojams turi bti visikai atlyginta pagerinant kokyb, ar kaip nors kitaip. Jei taip nra, tuomet antroji 81 straipsnio 3 dalies slyga nevykdyta. 87. Lemiamas veiksnys yra poveikis visiems atitinkamos rinkos produkt vartotojams, bet ne poveikis atskiram tos vartotoj grups nariui83. Kai kuriais atvejais turi praeiti tam tikras laikas, kad pasiektas efektyvumas materializuotsi. Iki to laiko susitarimo poveikis gali bti tik neigiamas. Tai, kad nauda vartotojams perduodama su tam tikru pavlavimu, savaime nepanaikina 81 straipsnio 3 dalies taikymo. Taiau kuo ilgesnis yra toks pavlavimas, tuo efektyvumas turi bti didesnis, kad bt kompensuojami taip pat ir vartotoj per laik iki perdavimo patirti nuostoliai. 88. Atliekant tok vertinim, reikia atsivelgti tai, kad naudos, perduodamos vartotojams ateityje, vert, nra tokia pati, kaip dabartin naudos vert vartotojams. Sutaupyt 100 eur vert dabar yra didesn nei tos paios sutaupytos sumos vert bt po met. Taigi, nauda vartotojams ateityje nevisikai kompensuoja dabartinius vartotoj nuostolius lygiaveriu nominaliu dydiu. Siekiant tinkamai palyginti dabartinius vartotojo nuostolius su ateities nauda, naudos, gautinos ateityje, vert turi bti sumainta. Taip sumainant, btina atsivelgti iniacijos lyg, jei toks yra, ir prarastas palkanas, kaip ateityje gaunamos naudos maesns verts rodikl. 89. Kitais atvejais susitarimas gali leisti alims pasiekti efektyvum anksiau, negu tai bt manoma be susitarimo. Tokiomis aplinkybmis btina atsivelgti galim neigiam poveik vartotojams atitinkamoje rinkoje, kai tik is laikas baigiasi. Jei ribojanio susitarimo dka alys rinkoje gauna stipri padt, jos gali bti pajgios nustatyti pakankamai didesn kain, negu tai bt kitu atveju. Kad bt patenkinta antroji 81 straipsnio 3 dalies slyga, nauda vartotojams anksiau pasinaudoti produktais turi bti vienodai svarbi. Tai, pavyzdiui, gali bti tada, kai sudar susitarim du padang gamintojai pateikia rinkai trimis metais anksiau naujas gerokai saugesnes padangas, bet tuo paiu metu, dl padidjusios j rinkos galios, kainos gali bti padidintos 5 %. Tokiu atveju tiktina, kad galimyb anksiau pasinaudoti gerokai tobulesniu produktu nusveria kain padidjim. 90. Antroji 81 straipsnio 3 dalies slyga apima slankij skal. Kuo didesnis konkurencijos ribojimas nustatomas pagal 81 straipsnio 1 dal, tuo turi bti didesnis efektyvumas ir didesn nauda, perduodama vartotojui. is slankiosios skals bdas reikia, kad jei susitarimo ribojantis poveikis yra slyginai ribotas, o efektyvumas yra ymus, tiktina, kad sininga ilaid sutaupymo dalis bus perduota vartotojams. Taigi, jei vykdytos kitos trys taikymo slygos, tokiais atvejais paprastai nebtina isamiai analizuoti antrosios 81 straipsnio 3 dalies slygos. 91. Kita vertus, jei ribojantis susitarimo poveikis yra ymus, o ilaid sutaupymas santykinai neymus, netiktina, kad bus tenkinama antroji 81 straipsnio 3 dalies slyga. Konkurencijos ribojimo poveikis priklauso nuo ribojimo intensyvumo ir nuo konkurencijos laipsnio, kuris ilieka po susitarimo. 92. Jei susitarimas daro ir ym antikonkurencin poveik ir ym prokonkurencin poveik, btina atlikti isami analiz. Tokiu atveju taikant balansin test reikia atsivelgti tai, kad konkurencija yra svarbi ilgalaik efektyvumo ir naujovi varomoji jga. mons, kurios nejauia veiksmingo konkurencinio spaudimo tokios, kaip pavyzdiui, dominuojanios rmos turi maiau paskat ilaikyti ar sukurti efektyvum. Kuo didesnis susitarimo poveikis konkurencijai, tuo labiau tiktina, kad ilgainiui vartotojai nukents.

r. Bylos Consten ir Grundig bylos sprendim, kuriame Teisingumo Teismas nusprend, kad patobulinimai pagal 81 straipsnio 3 dalies pirmj slyg turi slygoti tokio pobdio apiuopiamus objektyvius privalumus, kad kompensuot j sukeltus nepatogumus konkurencijos srityje. 81 Primenama, kad teigiamas ir neigiamas poveikis vartotojams i principo yra subalansuoti kiekvienoje rinkoje (plg. aukiau esant 43 paragraf). 82 r. Bylos Metro, pacituotos 54 pastaboje, sprendimo 48 paragraf. 83 r. Bylos Show, pacituotos 56 pastaboje, sprendimo 163 paragraf.
80

72 93. Kitos dvi dalys isamiau apibdina efektyvumo naudos perdavimo vartotojui vertinimo analitin sistem. Pirmoje dalyje kalbama apie ilaid efektyvum, kai tuo tarpu po to einanti dalis aptaria kit ri efektyvum tai nauji ar patobulinti produktai (kokybs efektyvumas). Sistema, pltojama tose dviejose dalyse, ypatingai yra svarbi tais atvejais, kai i karto nra aiku, kad ala konkurencijai persveria naud arba atvirkiai84. 94. Taikydama toliau idstytus principus, Komisija atsivelgs fakt, kad daugeliu atvej sunku tiksliai apskaiiuoti perdavimo vartotojui lyg ir kit ri perdavim. moni praoma tik pagrsti savo teiginius, pateikiant manomus apskaiiavimus ir kitus duomenis, atsivelgiant konkretaus atvejo aplinkybes. 2.2.2. Perdavimas ir ilaid efektyvumo balansavimas 95. Kai rinkos nra tobulai konkurencingos, o daniausiai tai taip ir yra, mons gali daugiau ar maiau takoti rinkos kainas, pakeisdamos savo gaminam produkcij 85. Jos taip pat gali vartotojus diskriminuoti kainomis. 96. Kai kada dl ilaid efektyvumo gali padidti gamybos apimtys ir sumati kainos paliestiems vartotojams. Jei dl ilaid efektyvumo nagrinjamos mons gali padidinti pelnus plsdamos gamyb, nauda gali bti perduodama vartotojui. Vertinant, kiek tiktina, kad ilaid efektyvumas bus perduotas vartotojams, ir vertinant 81 straipsnio 3 dalies balansinio testo ivadas, ypa reikia atsivelgti iuos veiksnius: (a) rinkos ypatybs ir struktra, (b) efektyvumo naudos pobdis ir dydis, (c) paklausos elastingumas ir (d) konkurencijos ribojimo dydis. Paprastai turi bti atsivelgta visus veiksnius. Kadangi 81 straipsnio 3 dalis taikoma tik tais atvejais, kai pastebimai ribojama konkurencija rinkoje, r. prie tai buvusi 24 dal, negali bti daroma prielaida, kad dar likusi konkurencija utikrins, kad vartotojai gaut sining naudos dal. Taiau rinkoje likusios konkurencijos laipsnis ir ios konkurencijos pobdis daro tak galimybei naud perduoti vartotojams. 97. Kuo didesnis likusios konkurencijos laipsnis, tuo labiau tiktina, kad atskiros mons bandys padidinti savo pardavimus, perduodamos ilaid efektyvum. Jei mons daugiausia konkuruoja dl kainos ir nra priklausomos nuo ymi pajgum apribojim, nauda gali bti perduodama santykinai greitai. Jei daugiausiai konkuruojama dl pajgum, o pajgum pertvarkymas vyksta su pavlavimu, nauda bus perduodama ne taip greitai. Tiktina, kad naudos perdavimas taip pat bus ltesnis, kai rinkos struktra yra palanki sudaryti tylius suokalbius 86. Jei konkurentai gali atsiteisti vienai ar daugiau ali u gamybos apimi padidinim, paskata didinti gamybos apimtis gali bti maesn, nebent konkurencinis pranaumas, kur suteikia efektyvumas, yra toks, kad nagrinjamos mons turi paskat atsiskirti nuo bendros oligopolijos nari priimtos politikos rinkoje. Kitaip tariant, susitarimo sukurtas efektyvumas, gali paskatinti nagrinjamas mones tapti taip vadinamomis kitamanmis87.

Toliau esaniose dalyse dl patogumo konkurentin ala nurodoma didesnmis kainomis; konkurentin ala taip pat gali reikti blogesn kokyb, maesn vairov arba maesns naujovs, nei galt bti kitu atveju. Tobulai konkurencingose rinkose atskiros mons yra kainos mjas. Savo produktus jos parduoda rinkos kaina, kuri nustato bendra paklausa ir pasila. Atskiros mons produkcija yra tokia maa, kad bet kokios atskiros mons produkcijos pasikeitimas nedaro takos rinkos kainoms. 86 mons tariasi slaptai tada, kai oligopolinje rinkoje jos gali koordinuoti savo veiksmus rinkoje, nesudarydamos aikaus kartelinio susitarimo. 87 i svoka taikoma monms, kurios varo kit, rinkoje esani moni, kain elges, kurios kitu atveju tyliai slaptai susitart.
84 85

73 98. Taip pat yra svarbus efektyvumo naudos pobdis. Pagal ekonomikos teorij mons tol didina savo pelnus, pardavindamos vienetus, kol ribins pajamos susilygina su ribinmis ilaidomis. Ribins pajamos yra bendrj pajam pakeitimas, atsirandantis dl papildomo produkcijos vieneto pardavimo, o ribins ilaidos pakeiia bendrsias ilaidas dl to papildomo vieneto pagaminimo. Pagal princip, kaip bendr taisykl, moni, didinani peln, sprendim dl gamybos apimi ir kain nustatymo netakoja j pastovios ilaidos (t. y. ilaidos, kurios nekinta kartu su gamybos lygiu). Po to, kai patiriamos pastoviosios ilaidos ir nustatyti pajgumai, sprendimus dl kain ir gamybos apimi nustatymo slygoja kintamosios ilaidos ir paklausos slygos. Paanalizuokime, pavyzdiui, situacij, kai dvi kompanijos, kuri kiekviena gamina du produktus dvejomis gamybos linijomis, kurios dirba tik puse pajgumo. Specializacijos susitarimas leist dviems monms specializuotis gaminti vien i dviej produkt, o savo antra gamybos linija atsikratyti. Tuo paiu specializacijos susitarimai gali leisti monms sumainti kintamasias ilaidas ir sandliavimo ilaidas. Tik pastarasis sutaupymas darys tiesiogin poveik moni sprendimams dl kain ir gamybos apimi nustatymo, nes jis takos ribines gamybos ilaidas. Kiekvienos mons atsikratymas viena i gamybos linij nesumains j kintamj ilaid ir netakos gamybos ilaid. Tai reikia, kad mons gali bti tiesiogiai suinteresuotos perduoti vartotojams efektyvum padidindamos gamybos apimtis ir sumaindamos kain, kas savo ruotu sumaina ribines ilaidas, kai tuo tarpu tokios tiesiogins paskatos jos neturi efektyvumo, kuris sumaina pastovisias ilaidas, atvilgiu. Todl tai, kad vartotojai gaus sining ilaid efektyvumo dal yra labiau tiktina tada, kai sumainamos kintamosios ilaidos, o ne kai sumainamos pastoviosios ilaidos. 99. Faktas, kad mons gali turti paskat perduoti tam tikros ries ilaid efektyvum, nereikia, kad perdavimo lygio norma bus 100 %. Faktin perdavimo norma priklauso nuo to, kaip vartotojai reaguoja kainos pasikeitim, t. y., paklausos elastingumo. Kuo didesnis paklausos padidjimas dl kainos sumajimo, tuo didesn perdavimo norma. Taip yra todl, kad kuo daugiau parduodama papildomai, dl to, kad sumajo kaina dl gamybos apimi padidjimo, tuo labiau tiktina, kad tokie pardavimai kompensuos pajam netekim dl padidjusios gamybos sumajus kainoms. Kai nra kain diskriminacijos, kain mainimas palieia visus mons parduodamus vienetus, iuo atveju ribins pajamos yra maesns nei gaunama kaina u ribinius produktus. Jei nagrinjamos mons gali nustatyti skirtingas kainas skirtingiems vartotojams, t. y., diskriminuoti kainomis, perdavim paprastai pajus tik kainoms jautrs vartotojai88. 100. Taip pat reikia atsivelgti tai, kad danai efektyvumo nauda nepaveikia visos nagrinjam moni ilaid struktros. Tokiu atveju sumaja poveikis vartotoj kainoms. Jei, pavyzdiui, susitarimas leidia alims sumainti gamybos ilaidas 6 %, bet gamybos ilaidos tesudaro 1/3 ilaid, kuri pagrindu yra nustatoma kaina, poveikis produkto kainai bus 2 %, darant prielaid, kad visas efektyvumas yra perduodamas vartotojui. 101. Pagaliau labai svarbu yra apsvarstyti du prieingus veiksnius, atsirandanius dl konkurencijos ribojimo ir ilaid efektyvumo. Viena vertus, bet koks rinkos galios padidjimas dl ribojanio susitarimo suteikia nagrinjamoms monms galimyb ir paskat didinti kainas. Kita vertus, ilaid efektyvumo rys, kurias atsivelgiama, gali suteikti nagrinjamoms monms paskat sumainti kain, r. pirmesn 98 dal. i dviej prieing veiksni poveikis turi bti sugretinamas vienas su kitu. ia primenama, kad perdavimo vartotojui slyga apima slankij skal. Kai susitarimas slygoja ym konkurencinio spaudimo, su kuriuo susiduria alys, sumajim, paprastai reikalingas ypatingai didelis ilaid efektyvumas, kad pakankamai naudos bt perduota vartotojui. 2.2.2. Perdavimas ir kit ri efektyvumo apsvarstymas 102. Perdavimas vartotojams gali bti ir kokybinio efektyvumo forma tai nauji arba patobulinti produktai, sukuriantys pakankam vert vartotojams, kad bt kompensuotas susitarimo antikonkurencinis poveikis, skaitant kainos padidjim. 103. Tokiam bet kokiam vertinimui atlikti btina nustatyti vert. Tokio dinamiko efektyvumo vert nustatyti yra sunku. Taiau pagrindinis vertinimo tikslas lieka toks pat, btent, nustatyti vis susitarimo poveik vartotojams atitinkamoje rinkoje. mons, siekianios 81 straipsnio 3 dalies teikiam privilegij, turi rodyti, kad vartotojai gaus kompensuojani naud (r. pirmesnes 57 ir 86 dalis).

88

Ribojantis susitarimas gali netgi leisti nagrinjamoms monms nustatyti didesn kain vartotojams su mau poreikio elastingumu.

74 104. Galimyb sigyti nauj ir patobulint produkt yra svarbus vartotoj gerovs altinis. Tol, kol dl patobulinim padidjusi vert nusveria bet koki al, atsirandani dl kain palaikymo ar j padidjimo, kur slygoja ribojantis susitarimas, vartotojai yra geriau aprpinami, nei tuo atveju, kai tokio susitarimo nra, 81 straipsnio 3 dalies slyga dl naudos perdavimo paprastai yra vykdoma. Tuomet, kai galima susitarimo pasekm yra kain padidjimas atitinkamoje rinkoje, reikia kruopiai vertinti, ar deklaruojamas efektyvumas sukuria tikr toki vert vartotojams toje rinkoje, kad bt kompensuojamas neigiamas poveikis dl konkurencijos ribojimo. 3.5. Ketvirtoji 81 straipsnio 3 dalies slyga: konkurencijos nepanaikinimas 105. Pagal ketvirtj 81 straipsnio 3 dalies slyg susitarimas neturi suteikti nagrinjamoms monms galimybs panaikinti konkurencij didels dalies produkt, dl kuri tariamasi, atvilgiu. Pagaliau konkurencijos ir konkurencini proces apsauga yra svarbesn, nei galima prokonkurencinio efektyvumo nauda, kuri gali atsirasti dl ribojanio susitarimo. Paskutin 81 straipsnio 3 dalies slyga pripasta fakt, kad moni konkurencija yra esmin ekonominio efektyvumo varomoji jga, skaitant dinamin efektyvum naujovi forma. Kitaip tariant, pagrindinis 81 straipsnio tikslas yra apsaugoti konkurencinius procesus. Kai panaikinama konkurencija, baigiasi konkurenciniai procesai, o trumpalaikius efektyvumo laimjimus nusveria ilgai trunkantys praradimai, atsirandantys inter alia dl ilaid, patiriam siekiant ilaikyti savo padt (rentos siekimas), neteisingo itekli paskirstymo, naujovi sumajimo ir didesni kain. 106. 81 straipsnio 3 dalies svoka - konkurencijos panaikinimas didels dalies produkt, dl kuri tariamasi, atvilgiu yra Komisijos teiss svoka bdinga 81 straipsnio 3 daliai89. Taiau taikant i svok, reikia atsivelgti ir 81 ir 82 straipsni sry. Pagal nusistovjusi precedent teis 81 straipsnio 3 dalies taikymas neukerta kelio taikyti 82 Sutarties straipsn90. Be to, kadangi ir 81 ir 82 straipsni tikslas yra ilaikyti efektyvi konkurencij rinkoje, logikumas reikalauja, kad 81 straipsnio 3 dalis bt interpretuojama taip, kad i nuostata nebt taikoma ribojaniam susitarimui, kuris sukuria piktnaudiavim dominuojania padtimi91 92. Taiau ne visi susitarimai, kuriuos sudaro dominuojanios mons sukuria piktnaudiavim dominuojania padtimi. Taip yra, pavyzdiui, tais atvejais, kai dominuojanti mon dalyvauja ne visas funkcijas atliekanioje bendroje monje93, kuri, kaip nustatyta, riboja konkurencij, bet kartu apima ir didel turto sujungim. 107. Ar konkurencija bus panaikinta pagal 81 straipsnio 3 dalies paskutin slyg priklauso nuo konkurencijos laipsnio, kuris buvo prie susitarim, ir nuo ribojanio susitarimo poveikio konkurencijai, t. y. konkurencijos sumajimas dl susitarimo. Kuo labiau nagrinjamoje rinkoje jau yra susilpninta konkurencija, tuo menkesnis konkurencijos sumajimas panaikina konkurencij pagal 81 straipsnio 3 dal. Be to, kuo labiau sumainama konkurencija dl susitarimo, tuo didesn rizika, kad konkurencija didels dalies produkt, dl kuri sudaromas susitarimas, atvilgiu, bus panaikinta. 108. Paskutins 81 straipsnio 3 dalies slygos taikymas reikalauja tikrovikos vairi konkurencijos galimybi rinkoje, konkurencini suvarym, kuriuos patiria susitarimo alys ir susitarimo poveikio iems konkurenciniams suvarymams analizs. Turi bti vertinta ir esama ir galima konkurencija. 109. Nors rinkos dalys yra svarbu, faktins konkurencijos kit altini svarba negali bti vertinta remiantis tiktai rinkos dalimi. Paprastai reikia isamesns kiekybins ir kokybins analizs. Turi bti vertinti esam konkurent pajgumai konkuruoti ir j paskatos tai daryti. Jeigu, pavyzdiui, konkurentai susiduria su pajgum suvarymais, ar j gamybos ilaidos santykinai yra didesns, tuomet j konkurencinis atsakas tikrai bus apribotas.

r. Jungtines bylas T-191/98, T-212/98 ir T-214/98, Atlantic Container Line (TACA), [2003] ECR II-, 939 paragrafas ir byl T-395/94, Atlantic Container Line, [2002] ECR II-875, 330 paragraf. r. Jungtines bylas C-395/96 P ir C-396/96 P, Compagnie maritime belge, [2002] ECR I-1365, 130 paragrafas. Taip pat 81 straipsnio 3 dalies taikymas neukerta kelio taikyti Sutarties taisykles dl laisvo preki paslaug, asmen ir kapitalo judjimo. ios nuostatos konkreiomis aplinkybmis taikomos susitarimams, sprendimams ir suderintiems veiksmams pagal 81 straipsnio 1 dal, r. Byl C-309/99, Wouters, [2002] ECR I-1577, 120 paragrafas. 91 r. Byl T-51/89, Tetra Pak (I), [1990} ECR II-309 ir jungtines bylas T-191/98, T-212/98 ir T-214/98, Atlantic Container Line (TACA), [2003] ECR II-, 1456 paragrafas. 92 Tai yra kaip turi bti suprantami Vertikalij apribojim gairi 135 paragrafas ir Rekomendacij dl horizontalaus bendradarbiavimo susitarim 36, 71, 105, 134 ir 155 paragrafai, pacituoti 5 pastaboje, kai jie teigia, kad i principo, dominuojani moni sudarytiems susitarimams negali bti taikoma iimtis. 93 Pilnai veikianios bendros mons, t. y. mons, ilg laik atliekanios visas savarankikos mons funkcijas, yra apibrtos Tarybos reglamente (EEC) Nr. 4064/89 dl moni koncentracij kontrols (OL 1990 L 257, p. 13).
89 90

75 110. Vertinant susitarimo poveik konkurencijai, taip pat reikt panagrinti jo tak vairiems konkurencijos parametrams. Ketvirtoji 81 straipsnio 3 dalies slyga netenkinama, jei dl susitarimo konkurencija panaikinama viena i svarbiausi jos iraik. Tai ypa yra tuomet, kai susitarimas panaikina kain konkurencij94 arba konkurencij nauj produkt naujovi ir pltros atvilgiu. 111. Faktinis ali elgesys rinkoje gali padti suprasti susitarimo darom poveik. Jei po susitarimo sudarymo alys gyvendino ar palaik ym kain padidjim arba atlieka kitus veiksmus, nurodanius, kad egzistuoja didelis rinkos galios laipsnis, tai parodo, kad alys nepatiria jokio realaus konkurencinio spaudimo, ir kad konkurencija yra panaikinta didels dalies produkt, dl kuri susitarta, atvilgiu. 112. Buvusi konkurencin sveika taip pat gali nurodyti susitarimo poveik konkurencinei sveikai ateityje. mon gali bti pajgi paalinti konkurencij pagal 81 straipsnio 3 dalies samprat, sudarydama susitarim su konkurentu, kuris praeityje buvo kitamanis95. Toks susitarimas gali pakeisti konkurento konkurencines paskatas ir pajgum ir tokiu bdu paalinti i rinkos svarb konkurencijos element. 113. Tais atvejais, kai kalbama apie besiskirianius produktus, t. y., produktus, kurie vartotojams atrodo skirtingi, susitarimo poveikis gali priklausyti nuo susitarimo ali parduot produkt konkurencini ssaj. Kai mons silo besiskirianius produktus, atskir produkt vienas kitam primetamas konkurencinis suvarymas skiriasi priklausomai nuo j pakeiiamumo vienas kitu. Todl btina vertinti, kokiu laipsniu ali silomi produktai gali bti pakeiiami, t. y., koks yra vienas kitam primetamas konkurencinis suvarymas. Kuo labiau susitarimo ali produktai yra pakeiiami, tuo didesnis galimas susitarimo ribojantis efektas. Kitaip tariant, kuo labiau pakeiiami produktai, tuo dl susitarimo rinkoje galimas didesnis konkurencijos slyg pasikeitimas ir labiau tiktina, kad bus panaikinta konkurencija didels produkt, dl kuri susitarta, dalies atvilgiu. 114. Nors paprastai svarbiausios yra faktins konkurencijos galimybs, nes jas lengviausia patikrinti, taip pat reikia atsivelgti ir galimos konkurencijos galimybes. Galimos konkurencijos vertinimui reikia ianalizuoti jimo klitis, su kuriomis susiduria mons, dar nekonkuruojanios atitinkamoje rinkoje. Bet koks ali tvirtinimas, kad eiti rink beveik nra klii, turi bti pagrstas informacija, nurodania galimos konkurencijos galimybes, ir taip pat alys turi rodyti, kodl tos galimybs sukelia real konkurencin spaudim alims. 115. Vertinant jimo klitis ir reali galimyb eiti rink ymiu mastu, svarbu inagrinti, inter alia, tokias aplinkybes: (i) Reguliavimo sistemos poveik naujam jimui rink. (ii) jimo ilaidas, skaitant negrtamas ilaidas. Negrtamos ilaidos tai ilaidos, kuri negalima atgauti, jei einantysis vliau pasitrauks i rinkos. (iii) Minimal pramons efektyvumo mast, t. y., gamybos apimtis, kai vidutins ilaidos yra paios maiausios. Jei minimalus efektyvumo mastas yra didelis palyginus su rinkos dydiu, tiktina, kad efektyvus jimas rink bus brangus ir rizikingas. (iv) Galim einanij konkurencin stiprum. Efektyvus jimas ypa galimas tuomet, kai potencials einantieji gali pasinaudoti bent jau tokiomis ilaid efektyvumo technologijomis, kaip jau esantieji rinkoje, arba kitais konkurenciniais pranaumais, kurie leist jiems efektyviai konkuruoti. Kai galimi einantieji naudoja tokias paias arba emesnio lygio technologijos, palyginus su jau esaniais rinkoje, ir neturi joki kitoki konkurencini pranaum, jimas yra labiau rizikingas ir maiau efektyvus. (v) Pirkj padt ir j galimyb pateikti rinkai naujas konkurencijos galimybes. iuo atveju nesvarbu, kad tam tikri stiprs pirkjai gali bti pajgs isiderti i susitarimo ali palankesnes slygas nei j silpnesni konkurentai96. Stipri pirkj buvimas gali tik tapti prima facie ivada dl konkurencijos paalinimo, jei yra tiktina, kad nagrinjami pirkjai paruo dirv efektyviam naujam jimui. (vi) Galim senbuvi reakcij naujai rink ateinantj. Senbuviai, pavyzdiui, gali bti gij agresyvaus elgesio reputacij dl savo ankstesni veiksm, kuri gali takoti jim ateityje. (vii) Ekonomin pramons perspektyva gali bti ilgalaikio patrauklumo rodiklis. Sustingusi arba smunkanti pramon yra maiau patraukli jimui, negu auganti pramon. (viii) Buvusius jimus ymiu mastu arba j nebuvim.

r bylos Metro (I) sprendimo, pacituoto 54 pastaboje, 21 paragraf. r. prie tai buvus 97 paragraf. 96 r byl T-228/97, Irish Sugar, [1999] ECR II-2969, 101 paragrafas.
94 95

76 116. iuos principus galima pailiustruoti tokiais hipotetiniais pavyzdiais, kuriais neketinama nustatyti tam tikr rib: A rma yra aludaris, uimantis 70 % atitinkamos rinkos, al parduodantis kavinse ir kitose pardavimui skirtose patalpose. Per paskutinius 5 metus A padidino savo rinkos dal nuo 60 %. Rinkoje yra dar 4 konkurentai B, C, D ir E, kuri rinkos dalys yra 10 %, 10 %, 5 % ir 5 %. Paskutiniu metu niekas nejo rink ir konkurentai paprasiausiai pasinaudojo A gyvendintais kain pakeitimais. A sudaro susitarim su 20 % susitarimui skirt patalp, kurios sudaro 40 % pardavimo apimi, o susitarianios alys sipareigojo pirkti al tik i A 5 metus. Susitarimas padidino kainas ir sumaino konkurent pajamas, kuriems buvo ukirstas kelias prekiauti patraukliausiose prekybos vietose. Atsivelgus A rinkos padt, kuri pastaraisiais metais sustiprjo, nauj jim nebuvim ir jau silpn konkurent padt, tiktina, kad konkurencija rinkoje yra panaikinta, kaip apibrta 81 straipsnio 3 dalyje. Laivininkysts rmos A, B, ir D, kartu uimdamos daugiau nei 70 % atitinkamos rinkos, sudaro susitarim, kuriuo sutaria derinti savo tvarkaraius ir tarifus. gyvendinus susitarim, kainos padidjo 30 100 %. Yra dar kiti tiekjai, didiausias uimantis apie 14 % atitinkamos rinkos. Paskutiniais metais nebuvo nauj jim ir padidinusios kainas, susitarimo alys neprarado didels dalies rinkos. Esami konkurentai nene rink dideli nauj pajgum ir nebuvo nauj jim. inant ali rinkos padt ir tai, kad nra konkurencinio atsako j bendr veikl, galima daryti ivad, kad susitarimo alys nepatiria realaus konkurencinio spaudimo ir kad dl susitarimo jos gali panaikinti konkurencij, kaip apibrta 81 straipsnio 3 dalyje. A gamina elektrinius prietaisus profesionalams ir uima 65 % atitinkamos nacionalins rinkos. B yra konkuruojantis gamintojas, kurio rinkos dalis yra 5 %, ir kuris sukr naujos ries varikl, kuris yra galingesnis ir suvartoja maiau elektros energijos. A ir B sudaro susitarim, kuriuo jie kuria bendr gamybos mon naujo variklio gamybai. B sipareigoja bendrai monei suteikti iimtin licencij. Bendra mon apjungia B nauj technologij su A efektyvia gamybos ir kokybs kontrols sistema. Yra vienas pagrindinis konkurentas, uimantis 15 % rinkos. Kit konkurent, turjus 5 % rinkos neseniai sigijo C, didiausias tarptautinis konkuruojani elektros prietais gamintojas, kuris pats turi efektyvi technologij. C nebuvo aktyvus rinkoje daugiausiai dl to, kad vartotojai nori, kad gamintojas veikt j vietinje rinkoje ir suteikt aptarnavim. sigydamas kit kio subjekt, C laimjo prijim prie aptarnaujanios organizacijos, kuriai reikia siskverbti rink. Tiktina, kad C jimas utikrins, kad konkurencija nebus panaikinta.

77 Autentikas vertimas Europos komitetas prie LR Vyriausybs Vertimo, dokumentacijos ir informacijos centras KOMISIJOS REGLAMENTAS dl Sutarties 81 straipsnio 3 dalies taikymo vertikalij susitarim ir suderint veiksm grupms (EB) Nr. 2790/1999 1999 m. gruodio 22 d. (Tekstas svarbus EEE) EUROPOS BENDRIJ KOMISIJA, atsivelgdama Europos ekonomins bendrijos sutart, atsivelgdama 1965 m. kovo 2 d. Tarybos reglament (EEB) Nr. 19/65 dl Sutarties 85 straipsnio 3 dalies taikymo tam tikroms susitarim ir suderint veiksm rims(1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1215/1999(2), ypa jo 1 straipsn, paskelbusi io reglamento projekt(3), pasikonsultavusi su Konkurencij ribojani veiksm ir dominuojani padi patariamuoju komitetu, kadangi: 1) Reglamentas (EEB) Nr. 19/65 galioja Komisij reglamentu paskelbti, kad Sutarties 81 straipsnio 3 dalis (ex 85 straipsnio 3 dalis) taikoma kai kurioms susitarim ir atitinkam suderint veiksm rims, kuriems taikoma 81 straipsnio 1 dalis. 2) Sukaupta patirtis leidia apibrti vertikalij susitarim grupes, kurios gali bti laikomos paprastai atitinkaniomis 81 straipsnio 3 dalyje nustatytas slygas. 3) ios grups apima vertikaliuosius susitarimus dl preki ar paslaug pirkimo ar pardavimo tarp nekonkuruojani moni, kai kuri konkurent arba kai kuri preki mameninink asociacij; jos taip pat apima vertikaliuosius susitarimus, kuriuose yra papildom nuostat dl intelektins nuosavybs teisi perleidimo ar naudojimo; iame reglamente terminas vertikalieji susitarimai apima ir atitinkamus suderintus veiksmus. 4) Kad galima bt reglamentu paskelbti, jog taikoma Sutarties 81 straipsnio 3 dalis, nebtina apibrti vertikaliuosius susitarimus, kuriems gali bti taikoma Sutarties 81 straipsnio 1 dalis; individualiai vertinant susitarimus, kuriems taikoma Sutarties 81 straipsnio 1 dalis, btina atsivelgti kelet veiksni, o ypa tiekimo ir pirkimo rinkos struktr. 5) Galimyb taikyti bendrj iimt turt bti numatyta tik tiems vertikaliesiems susitarimams, kurie pakankamai pagrstai gali bti laikomi atitinkaniais 81 straipsnio 3 dalyje nustatytas slygas. 6) iame reglamente apibrtos ries vertikalieji susitarimai, palengvinant koordinavim tarp dalyvaujani moni, gali padidinti gamybos arba paskirstymo grandins ekonomin efektyvum; ypa dl to dalyvaujanios alys gali sumainti sandori sudarymo ir paskirstymo katus ir pasiekti optimaliausius j pardavim ir investicij lygius. 7) Tiktinumas, kad toks efektyvum didinantis poveikis bus svaresnis nei antikonkurencini apribojim poveikis, priklauso nuo atitinkamos mons galios rinkoje, taigi ir nuo to, kaip tos mons konkuruoja su kitomis monmis, tiekianiomis prekes ar paslaugas, kurias, pirkj nuomone, dl produkt savybi, j kain ir paskirties galima sukeisti arba pakeisti vien kita. 8) Galima preziumuoti, kad jei tiekjo uimama rinkos dalis nevirija 30 proc., vertikalieji susitarimai, kuriuose nenumatyta tam tikros ries antikonkurencini apribojim, paprastai leidia pagerinti gamyb arba paskirstym ir dl to yra palanks vartotojams; jeigu vertikaliuosiuose susitarimuose numatyti iimtinio tiekimo sipareigojimai, nustatant j poveik rinkai lemiamas veiksnys yra pirkjo uimama rinkos dalis. 9) Jeigu uimama rinkos dalis virija leistin 30 proc. dyd, negalima preziumuoti, kad vertikalieji susitarimai, kuriems taikoma Sutarties 81 straipsnio 1 dalis, daniausiai teiks naudos, kurios pobdis ir apimtis galt kompensuoti susitarim darom al konkurencijai.

(1) OL 36, 1965 03 06, p.533/65. (2) OL L 148, 1999 06 15, p.1. (3) OL C 270, 1999 09 24, p.7.

78 10) iuo reglamentu neturt bti suteikta iimtis vertikaliesiems susitarimams, numatantiems apribojimus, kurie nra btini aukiau mintam teigiamam poveikiui pasiekti; ypatingai vertikaliesiems susitarimams, numatantiems tam tikrus enklius antikonkurencinius apribojimus, tokius kaip minimalios arba ksuotos perpardavimo kainos, o taip pat tam tikros ries teritorins apsaugos priemons, nepaisant atitinkamos mons uimamos rinkos dalies, neturt bti taikoma pagal reglament nustatyta bendroji iimtis. 11) Norint utikrinti galimyb patekti rink arba ukirsti keli iankstiniam susitarimui, turi bti numatytos bendrosios iimties taikymo slygos; dl to iimtis dl sipareigojimo nekonkuruoti turt bti taikoma tik sipareigojimams, kuri galiojimas nevirija aikiai apibrto laikotarpio; dl t pai prieasi bet kuriam tiesioginiam arba netiesioginiam pasirinktins distribucijos sistemos nari sipareigojimui neparduoti tam tikros ries konkuruojani tiekj preki is reglamentas neturt bti taikomas. 12) Leistinos uimti rinkos dalies ribojimas, iimties netaikymas kai kuriems vertikaliesiems susitarimams ir iame reglamente numatytos iimties taikymo slygos paprastai utikrina, kad susitarimai, kuriems taikoma bendroji iimtis, neleidia dalyvaujanioms monms panaikinti konkurencijos didelei atitinkam produkt daliai. 13) Konkreiais atvejais, kai susitarimai, kuriems taikomas is reglamentas, vis dlto daro poveik, nesuderinam su 81 straipsnio 3 dalimi, Komisija gali ataukti bendrosios iimties taikym; tiktina, kad tai atsitiks, jeigu rinkoje, kurioje pirkjas perparduoda prekes arba teikia paslaugas, jis turi pakankamai didel gali arba jeigu lygiagreiai veikianios vertikalij susitarim grups daro pana poveik ir dl to enkliai ribojamas patekimas t rink ar konkurencija joje; toks kumuliatyvinis poveikis gali atsirasti esant pasirinktinei distribucijai arba sipareigojimams nekonkuruoti. 14) Reglamentas (EEB) Nr. 19/65 galioja valstybi nari kompetentingas institucijas ataukti bendrosios iimties taikym vertikaliesiems susitarimams, kuri poveikis nesuderinamas su 81 straipsnio 3 dalyje nustatytomis slygomis, kai toks poveikis yra jauiamas visoje valstybs nars teritorijoje arba jos dalyje ir jeigu tokios teritorijos turi aikios geograns rinkos poymius; valstybs nars turt utikrinti, kad naudojimasis ataukimo teise nepaeist Bendrijos konkurencijos taisykli vieningo taikymo bendrojoje rinkoje arba i taisykli gyvendinimui priimt teiss akt poveikio. 15) Komisija, nordama sustiprinti lygiagreiai veikiani vertikalij susitarim, kurie turi pana konkurencij ribojant poveik ir kurie apima daugiau nei 50 proc. konkreios rinkos, grupi prieir, gali paskelbti, kad is reglamentas netaikomas vertikaliesiems susitarimams, numatantiems su atitinkama rinka susijusius specinius apribojimus, tokiu bdu atnaujindama viso 81 straipsnio taikym tokiems susitarimams. 16) is reglamentas nepaeidia 82 straipsnio taikymo. 17) Remiantis Bendrijos teiss virenybs principu, n vienas pagal nacionalin teis priimtas teiss aktas dl konkurencijos neturt paeisti vieningo Bendrijos konkurencijos taisykli taikymo bendrojoje rinkoje ar bet kurio t taisykli gyvendinimui priimt teiss akt, skaitant reglament, poveikio, PRIM REGLAMENT: 1 straipsnis iame reglamente: a) konkuruojanios mons tai esami ar potencials tiekjai toje paioje produkt rinkoje; produkt rinka apima prekes ar paslaugas, kurias, pirkjo manymu, galima sukeisti arba pakeisti susitarime numatytomis prekmis ar paslaugomis dl j savybi, kainos arba paskirties; b) sipareigojimas nekonkuruoti tai tiesioginis ar netiesioginis pirkjo sipareigojimas negaminti, nepirkti, neparduoti ar neperparduoti preki ar paslaug, konkuruojani su susitarime nurodytomis prekmis ar paslaugomis, ar bet koks tiesioginis ar netiesioginis pirkjo sipareigojimas pirkti i tiekjo ar kitos tiekjo nurodytos mons daugiau nei 80 proc. vis pirkjo perkam susitarime nurodyt preki ar paslaug ir j pakaital, apskaiiuojant pagal vis jo pirkim vert prajusiais kalendoriniais metais; c) iimtinio tiekimo sipareigojimas tai bet kuris tiesioginis ar netiesioginis tiekjo sipareigojimas parduoti susitarime nurodytas prekes ar paslaugas tik vienam pirkjui Bendrijos viduje speciniam vartojimui ar perpardavimui; d) pasirinktins distribucijos sistema tai tokia paskirstymo sistema, kai tiekjas sipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai parduoti susitarime nurodytas prekes ar paslaugas iimtinai platintojams, atrinktiems pagal apibrtus kriterijus, kai tie platintojai sipareigoja neparduoti t preki ar paslaug paaliniams platintojams;

79 e) intelektins nuosavybs teiss - tai pramonins nuosavybs teiss, autorins teiss ir gretutins teiss; f ) technins inios - tai i patirties sukauptos ir tiekjo ibandytos nepatentuotos praktins informacijos visuma, kuri yra slapta, esmin ir identikuota: iame kontekste svoka slapta reikia, kad inios arba tiksli j sudedamj dali kongracija ir junginys nra visuotinai inomos ar lengvai prieinamos; svoka esmin reikia, kad inios apima informacij, kuri btinai privalo turti pirkjas, kad galt vartoti, parduoti arba perparduoti susitarime numatytas prekes ar paslaugas; svoka identikuota reikia, kad inios turi bti apraytos suprantamu bdu, kad galima bt patikrinti, ar jos atitinka slaptumo ir esmingumo kriterijus; g) pirkjas apima mon, kuri pagal susitarim, kuriam taikoma Sutarties 81 straipsnio 1 dalis, parduoda prekes ar paslaugas kitos mons vardu. 2 straipsnis 1. Pagal Sutarties 81 straipsnio 3 dal ir io reglamento nuostatas skelbiama, kad 81 straipsnio 1 dalis netaikoma susitarimams ar suderintiems veiksmams tarp dviej ar daugiau moni, kuri kiekviena, vykdydama susitarimo slygas, veikia skirtingame gamybos ar paskirstymo grandins lygyje, ir kurie yra susij su slygomis, suteikianiomis galimyb alims pirkti, parduoti ar perparduoti tam tikras prekes ar paslaugas ( toliau - vertikalieji susitarimai). i iimtis taikoma tik tada, kai tokiuose susitarimuose yra konkurencijos apribojim, kuriems taikoma 81 straipsnio 1 dalis ( toliau - vertikalieji apribojimai). 2. 1 dalyje numatyta iimtis taikoma vertikaliesiems susitarimams tarp moni asociacijos ir jos nari arba tarp tokios asociacijos ir jos tiekj, jeigu visi jos nariai yra preki mameninkai ir nra n vieno asociacijos nario ir su juo susijusi moni, kuri metin apyvarta virija 50 mln. eur; vertikaliesiems susitarimams tarp toki asociacij taikomas is reglamentas nepaeidiant 81 straipsnio taikymo horizontaliesiems susitarimams, sudarytiems tarp asociacijos nari ar asociacijos priimtiems sprendimams. 3. 1 dalyje numatyta iimtis taikoma vertikaliesiems susitarimams, kuriuose yra nuostat dl intelektins nuosavybs teisi perleidimo pirkjui arba pirkjo naudojimosi tokiomis teismis, su slyga, kad tokios nuostatos nesudaro pagrindinio toki susitarim objekto ir yra tiesiogiai susijusios su pirkjo arba jo klient galimybe naudotis, parduoti ar perparduoti prekes ar paslaugas. Iimtis taikoma tik tada, kai susitarime numatyt preki ir paslaug atvilgiu tos nuostatos nenumato konkurencijos apribojim, kuri objektas ar poveikis yra identikas vertikalij apribojim, kuriems pagal reglament iimtis netaikoma, objektui ar poveikiui. 4. 1 dalyje numatyta iimtis netaikoma vertikaliesiems susitarimams tarp konkuruojani moni; taiau iimtis yra taikoma, jeigu konkuruojanios mons sudaro nedvial vertikalj susitarim ir: a) pirkjo metin apyvarta nevirija 100 mln. eur, arba b) tiekjas yra preki gamintojas ir platintojas, tuo tarpu, kai pirkjas platina, taiau negamina preki, konkuruojani su susitarime numatytomis prekmis, arba c) tiekjas teikia paslaugas keliuose prekybos lygmenyse, tuo tarpu, kai pirkjas neteikia konkuruojani paslaug tame prekybos lygmenyje, kuriame jis perka susitarime numatytas paslaugas. 5. is reglamentas netaikomas vertikaliesiems susitarimams, kuriems taikomas bet kuris kitas bendrj iimt suteikiantis reglamentas. 3 straipsnis 1. Pagal io straipsnio 2 dal 2 straipsnyje numatyta iimtis taikoma tik tada, kai tiekjo uimama rinkos dalis nevirija 30 proc. rinkos, kurioje jis parduoda susitarime numatytas prekes ar paslaugas. 2. Jeigu vertikaliuosiuose susitarimuose numatomi iimtinio tiekimo sipareigojimai, pagal 2 straipsn numatyta iimtis taikoma tik tada, kai pirkjo uimama rinkos dalis nevirija 30 proc. rinkos, kurioje jis perka susitarime numatytas prekes ar paslaugas. 4 straipsnis Pagal 2 straipsn numatyta iimtis netaikoma vertikaliesiems susitarimams, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai, atskirai ar kartu su kitais ali kontroliuojamais veiksniais siekiama: a) apriboti pirkjo galimyb nustatyti savo pardavimo kain, nepaeidiant tiekjo galimybs nustatyti aukiausi pardavimo kain arba rekomenduoti pardavimo kain, su slyga, kad dl bet kurios i ali spaudimo ar paskat, tokios kainos netampa lygios ksuotai arba minimaliai pardavimo kainai;

80 b) apriboti teritorij, kurioje pirkjas gali parduoti, ar klientus, kuriems jis gali parduoti sutartyje numatytas prekes ar paslaugas, iskyrus: - apriboti aktyvius pardavimus iimtinje teritorijoje arba iskirtinei klient grupei, rezervuotiems tiekjui arba tiekjo paskirtiems kitam pirkjui, jeigu toks apribojimas neriboja pardavim pagal pirkjo klientus, - apriboti pirkjo, usiimanio didmenine prekyba, pardavimus galutiniams vartotojams, - apriboti pasirinktins distribucijos sistemos nario pardavimus paaliniams platintojams, - apriboti pirkjo galimyb parduoti surinkimui tiekiamas sudedamsias dalis klientams, kurie jas naudot tokios paios ries preki, kokias gamina tiekjas, gamybai; c) riboti mamenine prekyba usiimani pasirinktins distribucijos sistemos nari pardavimus galutiniams vartotojams nepaeidiant galimybs udrausti sistemos nariui vykdyti veiklos u nesankcionuotos sisteigimo vietos rib; d) riboti krymin tiekim tarp platintoj pasirinktins distribucijos sistemoje, taip pat tarp platintoj, veikiani skirtingame prekybos lygmenyje; e) apriboti sutart tarp sudedamj dali tiekjo ir ias dalis surenkanio pirkjo leidim leisti tiekjui parduoti sudedamsias dalis kaip atsargines detales tik galutiniams vartotojams arba remontininkams arba kitiems paslaug tiekjams, kuriems pirkjas nra patikjs remontuoti ar aptarnauti jo preki. 5 straipsnis 2 straipsnyje numatyta iimtis netaikoma jokiems toliau nurodytiems vertikaliuosiuose susitarimuose numatytiems sipareigojimams: a) bet kuriam tiesioginiam ar netiesioginiam sipareigojimui nekonkuruoti, prisiimtam neribotam arba ilgesniam nei penkeri met laikotarpiui. sipareigojimas nekonkuruoti, kuris automatikai pratsiamas po penkeri met laikotarpio, yra laikomas neribotos trukms sipareigojimu. Taiau penkeri met galiojimo trukms ribojimas netaikomas, jeigu pirkjas parduoda susitarime numatytas prekes ar paslaugas tiekjui priklausaniose arba tiekjo i treij, su pirkju nesusijusi ali isinuomotose patalpose ir emje, su slyga, kad sipareigojimo nekonkuruoti galiojimo trukm nevirija laikotarpio, per kur pirkjas laikinai valdo patalpas ir em; b) bet kuriam tiesioginiam ar netiesioginiam pirkjo sipareigojimui, draudianiam susitarimui nustojus galioti, gaminti, parduoti ar perparduoti tokias prekes ar paslaugas, iskyrus jei toks sipareigojimas: - yra susijs su prekmis ar paslaugomis, kurios konkuruoja su susitarime numatytomis prekmis ar paslaugomis, ir - galioja tiktai patalpoms ir emei, kurias pirkjas vald sutarties galiojimo laikotarpiu, ir - yra btinas, kad bt apsaugotos tiekjo pirkjui perduotos technins inios, su slyga, kad toks sipareigojimas nekonkuruoti galioja ne ilgiau nei vieneri metai susitarimo galiojimo laikui pasibaigus; is sipareigojimas nepaeidia galimybs neribotam laikotarpiui nustatyti apribojim naudotis ir atskleisti inias, kurios nebuvo vieai skelbtos; c) bet kuriam pasirinktins distribucijos sistemos nario tiesioginiam ar netiesioginiam sipareigojimui neprekiauti tam tikr konkuruojani tiekj prekmis. 6 straipsnis Sutinkamai su Reglamento (EEB) Nr. 19/65 7 straipsnio 1 dalimi, Komisija gali ataukti io reglamento taikym, jeigu konstatuoja, jog konkretus vertikalusis susitarimas, kuriam taikomas is reglamentas, vis dlto turi poveik, nesuderinam su Sutarties 81straipsnio 3 dalyje nustatytomis slygomis, ir ypa jeigu konkuruojani tiekj ar pirkj sukurt lygiagreiai veikiani panai vertikali apribojim grupi kumuliatyvinis poveikis enkliai suvaro patekim rink arba konkurencij joje. 7 straipsnis Jeigu konkretus vertikalusis susitarimas, kuriam taikoma 2 straipsnyje numatyta iimtis, turi poveik, nesuderinam su Sutarties 81 straipsnio 3 dalyje nustatytomis slygomis valstybs nars teritorijoje arba jos dalyje, kuri turi visus aikios geograns rinkos poymius, kompetentingoji tos valstybs nars institucija gali ataukti io reglamento taikym tomis paiomis slygomis kaip nurodyta 6 straipsnyje.

81 8 straipsnis 1. Sutinkamai su Reglamento (EEB) Nr. 19/65 1a straipsniu, Komisija gali reglamentu paskelbti, kad is reglamentas netaikomas vertikaliesiems susitarimams, numatantiems specinius rinkos apribojimus, jeigu lygiagreiai veikianios panai vertikalij apribojim grups uima daugiau nei 50 proc. tos rinkos. 2. 1 dalyje minimas reglamentas sigalioja prajus ne maiau kaip eiems mnesiams nuo jo primimo. 9 straipsnis 1. 3 straipsnio 1 dalyje minima 30 proc. leistina uimti rinkos dalis paskaiiuojama pagal tiekjo parduodam susitarime numatyt preki ar paslaug, ar kit preki ar paslaug, kuriomis pirkjo nuoira galima susikeisti arba dl produkt savybi, j kain ar paskirties pakeisti vien kita, rinkos vert; jeigu duomen apie pardavim rinkoje vert gauti nemanoma, tokios mons uimam rinkos dal galima nustatyti remiantis kita patikima rinkos informacija, skaitant pardavim rinkoje apimtis. 3 straipsnio 2 dalyje minima uimama rinkos dalis apskaiiuojama pagal pirkimo rinkoje vert arba jos apytikr dyd. 2. 3 straipsnyje nurodyta leistina uimti rinkos dalis paskaiiuojama pagal tokias taisykles: a) leistinos uimti rinkos dalis paskaiiuojama pagal prajusi kalendorini met duomenis; b) rinkos dalis apima visas bendriems platintojams tiekiamas pardavimui skirtas prekes ar paslaugas; c) jei uimama rinkos dalis i pradi nra didesn nei 30 proc., taiau vliau padidja, bet nevirija 35 proc., 2 straipsnyje numatyta iimtis toliau taikoma dvejus kalendorinius metus i eils nuo t met, kai uimama rinkos dalis pirm kart virijo 30 proc. rib; d) jei uimama rinkos dalis i pradi nra didesn nei 30 proc., taiau vliau virija 35 proc., 2 straipsnyje numatyta iimtis ir toliau taikoma vienerius kalendorinius metus nuo t met, kai uimama rinkos dalis pirm kart virijo 35 proc.; e) c ir d punktuose nurodyti laikotarpiai negali bti sudedami tokiu bdu, kad bendras laikotarpis viryt dviej kalendorini met laikotarp. 10 straipsnis 1. Norint paskaiiuoti bendr metin apyvart taip, kaip nurodyta 2 straipsnio 2 ir 4 dalyse, vertikaliojo susitarimo alies apyvarta per prajusius nansinius metus yra sudedama su jos atitinkam moni vis preki ir paslaug apyvarta atmetus visus mokesius ir rinkliavas. Tuo tikslu sandoriai, sudaryti tarp vertikaliojo susitarimo alies ir su ja susijusi moni ar tarp jos susijusi moni, neskaitomi. 2. 2 straipsnyje numatyta iimtis toliau taikoma, jeigu per bet kuriuos dvejus nansinius metus i eils metins apyvartos ribinis dydis nra virijamas daugiau nei 10 proc. 11 straipsnis 1. iame reglamente terminai mon, tiekjas ir pirkjas apima ir atitinkamas su jais susijusias mones. 2. Susijusios mons yra: a) mons, kuriose susitarimo alis tiesiogiai ar netiesiogiai: - turi galiojimus naudotis daugiau nei puse balsavimo teisi arba - turi galiojimus skirti daugiau nei pus stebtoj tarybos, direktori valdybos arba organo, teisikai atstovaujanio mon, nari, arba - turi teis tvarkyti mons reikalus; b) mons, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai turi a punkte ivardintas teises ar galiojimus; c) mons, kuriose b punkte paminta mon tiesiogiai ar netiesiogiai susitarimo alies atvilgiu turi a punkte ivardintas teises ar galiojimus; d) mons, kuriose susitarimo alis kartu su viena ar daugiau a, b arba c punktuose minim moni arba kuriose dvi ar daugiau pastarj moni bendrai turi a punkte ivardintas teises ar galiojimus; e) mons, kuriose a punkte ivardintas teises ar galiojimus bendrai turi: - susitarimo alys arba atitinkamos su jomis susijusios mons, minimos a-d punktuose arba - viena ar daugiau susitarimo ali arba viena ar daugiau su jomis susijusi moni, minim a-d punktuose, ir viena ar daugiau treij ali. 3. 3 straipsnyje 2 dalies e punkte minim moni uimama rinkos dalis paskirstoma po lygiai kiekvienai monei, turiniai 2 dalies a punkte ivardintas teises ar galiojimus.

82 12 straipsnis 1. Iimtys numatytos Komisijos reglamentuose (EEB) Nr. 1983/83(4), (EEB) Nr. 1984/83(5) ir (EEB) Nr. 4087/88(6), bus taikomos iki 2000 m. gegus 31 d. 2. Nuo 2000 m. birelio 1 d. iki 2001 m. gruodio 31 d. EB Sutarties 81 straipsnio 1 dalyje numatytas draudimas netaikomas susitarimams, sigaliojusiems 2000 m. gegus 31 d. ir netenkinantiems iame reglamente nustatyt iimties taikymo slyg, taiau tenkina Reglamentuose (EEB) Nr. 1983/83, (EEB) Nr. 1984/83 arba (EEB) Nr. 4087/88 nustatytas iimties taikymo slygas. 13 straipsnis is reglamentas sigalioja 2000 m. sausio 1 d. Jis taikomas nuo 2000 m. birelio 1 d., iskyrus 12 straipsnio 1 dal, kuri taikoma nuo 2000 m. sausio 1 d. is reglamentas netenka galios 2010 m. gegus 31 d. is reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybse narse. Priimta Briuselyje, 1999 m. gruodio 22 d. Komisijos vardu Komisijos narys Mario MONTI

(4) OL L 173, 1983 06 30, p.1. (5) OL L 173, 1983 06 30, p.5. (6) OL L 359, 1988 12 28, p.46.

83 Autentikas vertimas Lietuvos Respublikos Vyriausybs kanceliarija Vertimo, dokumentacijos ir informacijos centras Komisijos praneimas Vertikalij apribojim gairs (2000/C 291/01) (Taikomas EEE) TURINYS I. VADAS 1. Gairi paskirtis 2. 81 straipsnio taikymas vertikaliesiems susitarimams VERTIKALIEJI SUSITARIMAI, KURIE PAPRASTAI NEPATENKA 81 STRAIPSNIO 1 DALIES REGULIAVIMO SRIT 1. Maareikmio poveikio susitarimai bei smulkios ir vidutins mons (SV) 2. Atstovavimo sutartys BENDROSIOS IIMTIES REGLAMENTO TAIKYMAS 1. Bendrosios iimties reglamentu sukurtas saugus prieglobstis 2. Bendrosios iimties reglamento taikymo sritis 3. Sunks apribojimai pagal Bendrosios iimties reglament 4. Bendrosios iimties reglamentu nustatytos slygos 5. Neteistumo prielaidos u Bendrosios iimties reglamento taikymo rib nebuvimas 6. spjamojo praneimo nereikalingumas 7. Atskyrimas 8. Produkt, platinam toje paioje paskirstymo sistemoje, portfelis 9. Pereinamasis laikotarpis BENDROSIOS IIMTIES ATAUKIMAS IR BENDROSIOS IIMTIES REGLAMENTO NETAIKYMAS 1. Ataukimo procedra 2. Bendrosios iimties reglamento netaikymas RINKOS APIBRIMAS IR RINKOS DALIES APSKAIIAVIMAS 1. Komisijos praneimas dl atitinkamos rinkos apibrimo 2. Atitinkama rinka, naudojama apskaiiuoti 30 % rinkos dal pagal Bendrosios iimties reglament 3. Atitinkama rinka, naudojama individualiam vertinimui 4. Rinkos dalies apskaiiavimas pagal Bendrosios iimties reglament GYVENDINIMO POLITIKA ATSKIRAIS ATVEJAIS 1. Analizs schema 1.1. Neigiamos vertikalij apribojim pasekms 1.2. Teigiamos vertikalij apribojim pasekms 1.3. Bendrosios vertikalij apribojim vertinimo taisykls 1.4. Analizs metodas 1.4.1. Svarbs vertinimo pagal 81 straipsnio 1 dal veiksniai 1.4.2. Svarbs vertinimo pagal 81 straipsnio 3 dal veiksniai Dalys 1-7 1-4 5-7 8-20 8-11 12-20 21-70 21-22 23-45 46-56 57-61 62 63-65 66-67 68-69 70 71-87 71-79 80-87 88-99 88 89-95 96 97-99 100-229 103-136 103-114 115-118 119 120-136 121-133 134-136

II.

III.

IV.

V.

VI.

84 2. Konkrei vertikalij apribojim analiz 2.1. sipareigojimas nekonkuruoti prekmis su kitais preki enklais 2.2. Iimtinis paskirstymas 2.3. Iimtinio pirkjo paskyrimas 2.4. Pasirinktinis paskirstymas 2.5. Franiz 2.6. Iimtinis tiekimas 2.7. Susiejimas 2.8. Rekomenduojamos ir maksimalios perpardavimo kainos 2.9. Kiti vertikalieji apribojimai 137-229 138-160 161-177 178-183 184-198 199-201 202-214 215-224 225-228 229

85 I. VADAS 1. Gairi paskirtis (1) ios gairs nustato vertikalij susitarim vertinimo pagal EB sutarties 81 straipsn principus. Vertikalieji susitarimai yra apibrti 1999 m. gruodio 22 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2790/1999 dl Sutarties 81 straipsnio 3 dalies taikymo vertikalij susitarim ir suderint veiksm grupms (Bendrosios iimties reglamentas)(1) (r. 23-45 dalis) 2 straipsnio 1 dalyje. ios gairs neprietarauja galimam lygiagreiam Sutarties 82 straipsnio taikymui vertikaliesiems susitarimams. Gairs sudarytos tokiu bdu: - II skyriuje (8-20 dalys) apraomi vertikalieji susitarimai, kurie paprastai nepatenka 81 straipsnio 1 dalies reguliavimo srit; - III skyriuje (21-70 dalys) komentuojamas Bendrosios iimties reglamento taikymas; - IV skyriuje (71-87 dalys) apraomi bendrosios iimties ataukimo ir Bendrosios iimties reglamento netaikymo principai; - V skyrius (88-99 dalys) skirtas rinkos apibrimo ir rinkos dalies apskaiiavimo klausimams; - VI skyriuje (100-229 dalys) apraoma bendra analizs schema ir Komisijos gyvendinimo politika tam tikrais vertikalij susitarim atvejais. (2) iose gairse analiz taikoma ir prekms, ir paslaugoms, nors tam tikri vertikalieji apribojimai daugiausia yra taikomi preki paskirstymui. Be to, vertikalieji susitarimai gali bti sudaryti tarpini ir galutini preki bei paslaug atvilgiu. Jei kitaip nenurodoma, tekste pateikta analiz ir argumentai taikomi visoms preki ir paslaug grupms ir vis lygi prekybai. Terminas produktas apima ir prekes, ir paslaugas. Terminai tiekjas ir pirkjas vartojami kalbant apie visus prekybos lygius. (3) Ileisdama ias gaires, Komisija siekia padti monms paioms vertinti savo vertikaliuosius susitarimus pagal EB konkurencijos taisykles. Toliau iose gairse nustatyti standartai turi bti taikomi kiekvienam atvejui atskirai. Negali bti mechaninio taikymo. Kiekvienas atvejis turi bti vertinamas pagal jo faktus. Komisija gaires turi taikyti pagrstai ir lanksiai. (4) ios gairs neprietarauja galimam Pirmosios instancijos teismo ir Europos Bendrij Teisingumo Teismo aikinimui, susijusiam su 81 straipsnio taikymu vertikaliesiems susitarimams. 2. 81 straipsnio taikymas vertikaliesiems susitarimams (5) EB sutarties 81 straipsnis taikomas vertikaliesiems susitarimams, kurie gali turti takos prekybai tarp valstybi nari ir kurie trukdo, riboja ar ikraipo konkurencij (toliau - Vertikalieji apribojimai)(2). 81 straipsnis sukuria tinkam teisin pagrind vertinti vertikaliuosius apribojimus, pripastant skirtumus tarp antikonkurencini ir prokonkurencini pasekmi: 81 straipsnio 1 dalis draudia tuos susitarimus, kurie akivaizdiai riboja ar ikraipo konkurencij, tuo tarpu 81 straipsnio 3 dalis nustato iimt susitarimams, kuri teikiama nauda yra reikmingesn nei j antikonkurencinis poveikis. (6) Daugeliu vertikalij apribojim atvej pavojus konkurencijai gali kilti tik jei nra pakankamos konkurencijos tarp tam tikr preki su skirtingais preki enklais, t. y. jei egzistuoja tam tikra rinkos galia tiekj ar pirkj arba abiem lygiais. Jei yra nepakankama konkurencija tarp tam tikr preki su skirtingais preki enklais, tuomet svarbu apsaugoti konkurencij tarp tam tikr preki su tuo paiu preki enklu ir tarp tam tikr preki su skirtingais preki enklais. (7) Konkurencijos apsauga yra pirmutinis EB konkurencijos politikos tikslas, nes tai padidina vartotoj gerov ir leidia efektyviai paskirstyti iteklius. Komisija, taikydama EB konkurencijos taisykles, turi pasirinkti ekonomin poir, paremt poveikiu rinkai; vertikalieji susitarimai turi bti analizuojami atsivelgiant j teisin ir ekonomin kontekst. Taiau esant apribojimams, ivardytiems Bendrosios iimties reglamento 4 straipsnyje, Komisijai nereikia vertinti tikrojo poveikio rinkai. Rinkos integracija yra papildomas EB konkurencijos politikos tikslas. Rinkos integracija padidina konkurencij Bendrijoje. monms neturi bti leidiama sukurti privai klii tarp valstybi nari, kuriose skmingai buvo paalintos valstybins klitys.

(1) OL L 336, 1999 12 29, p. 21 (2) r., inter alia, Europos Bendrij Teisingumo Teismo sprendimus sujungtose bylose 56/64 ir 58/64 Grundig-Consten v Commission [1966] ECR 299; byloje 56/65 Technique Minire v Machinenbau Ulm [1966] ECR 235 ir Europos Bendrij pirmosios instancijos teismo sprendim byloje T-77/92 Parker Pen v Commission [1994] ECR II 549

86 II. VERTIKALIEJI SUSITARIMAI, KURIE PAPRASTAI NEPATENKA 81 STRAIPSNIO 1 DALIES REGULIAVIMO SRIT 1. Maareikmio poveikio susitarimai bei smulkios ir vidutins mons (SV) (8) Susitarimams, kurie negali turti pastebimos takos prekybai tarp valstybi nari ar kuri tikslas ar padarinys negali bti pastebimas konkurencijos ribojimas, 81 straipsnio 1 dalis netaikoma. Bendrosios iimties reglamentas taikomas tik susitarimams, kurie patenka 81 straipsnio 1 dalies taikymo srit. ios gairs neprietarauja nei galiojanios, nei jokio bsimo de minimis praneimo(3) taikymui. (9) Laikantis de minimis praneimo 11, 18 ir 20 punktuose sunki apribojim ir didjanio poveikio klausimams nustatyt slyg, vertikalieji susitarimai, sudaryti tarp moni, kuri rinkos dalis atitinkamoje rinkoje nra didesn kaip 10 %, paprastai nepatenka 81 straipsnio 1 dalies reguliavimo srit. Nedaroma prielaidos, kad vertikalieji susitarimai tarp moni, uimani daugiau kaip 10 % rinkos, automatikai paeidia 81 straipsnio 1 dal. Susitarimai tarp moni, kuri rinkos dalis didesn kaip 10 %, vis dar gali neturti pastebimos takos prekybai tarp valstybi nari ar gali pastebimai neriboti konkurencijos(4). Tokie susitarimai turi bti vertinami atsivelgiant j teisin ir ekonomin kontekst. Individuali susitarim vertinimo kriterijai yra nustatyti 100229 dalyse. (10) Kai yra sunks apribojimai, apibrti de minimis praneime, 81 straipsnio 1 dalis gali bti taikoma esant ir maesnei kaip 10 % rinkos daliai, jeigu yra daroma pastebima taka prekybai tarp valstybi nari ir pastebimai ribojama konkurencija. iuo atveju yra atsivelgiama atitinkam Teisingumo Teismo ir Pirmosios instancijos teismo precedent(5). Taip pat yra atsivelgiama tam tikr situacij, kai ileidiamas naujas produktas ar einama nauj rink - tai yra aptariama i gairi 119 dalies 10 punkte. (11) Be to, Komisija laikosi nuomons, kad priklausomai nuo didjanio poveikio ir sunki apribojim, susitarimai tarp smulki ir vidutini moni, kaip apibrta Komisijos rekomendacijos 96/280/ EB(6) priede, retai kada gali turti pastebim tak prekybai tarp valstybi nari ar pastebimai riboti konkurencij pagal 81 straipsnio 1 dal, taigi paprastai tokie susitarimai nepatenka 81 straipsnio 1 dalies reguliavimo srit. Tais atvejais, kai tokie susitarimai vis dlto atitinka 81 straipsnio 1 dalies taikymo slygas, Komisija dl nepakankamo Bendrijos intereso paprastai turi susilaikyti nuo bylos iklimo, nebent tokios mons kolektyviai ar individualiai uima dominuojani padt esminje bendrosios rinkos dalyje. 2. Atstovavimo sutartys (12) 1220 dalys pakeiia 1962 m. praneim dl iimtini prekiavimo sutari su prekiautojais(7). ios dalys turi bti skaitomos kartu su Tarybos direktyva 86/653/EEB(8). Atstovavimo sutartys sudaromos tuomet, kai juridinis ar zinis asmuo (atstovas) yra galiojamas kito asmens (atstovaujamojo) naudai arba paties atstovo vardu, arba atstovaujamojo vardu dertis ir (arba) sudaryti sutartis: - dl preki ir paslaug atstovaujamajam pirkimo arba - atstovaujamojo tiekiam preki ir paslaug pardavimo. (13) Sudarius tikrsias atstovavimo sutartis, atstovui duodami pareigojimai dl atstovaujamojo naudai sudert ir (arba) sudaryt sutari nepatenka 81 straipsnio 1 dalies taikymo srit. Lemiamas veiksnys vertinant, ar taikytina 81 straipsnio 1 dalis, yra atstovo prisiimta nansin ar prekybin rizika, susijusi su veikla, kuriai j atstovu paskyr atstovaujamasis. iuo atveju vertinant nra svarbu, ar atstovas dirbo vienam, ar keliems atstovaujamiesiems. Netikrosioms atstovavimo sutartims gali bti taikoma 81 straipsnio 1 dalis, tuomet bus taikomi Bendrosios iimties reglamentas ir kiti i gairi skyriai. (14) Yra dvi nansins ir komercins rizikos rys, svarbios atstovavimo sutari tikrj pobd vertinant pagal 81 straipsnio 1 dal. Pirma, yra rizika, tiesiogiai susijusi su atstovaujamojo vardu atstovo sudarytomis ir (arba) sudertomis sutartimis, pavyzdiui, sutartys dl (preki) atsarg nansavimo. Antra, egzistuoja rizika, susijusi su tam tikromis rinkos investicijomis. Tai investicijos, kuri reikia tam tikros ries atstovo veiklai, kuriai j paskyr atstovaujamasis, t. y. investicijos, kuri reikia, kad atstovas galt sudaryti ir (arba) suderti tokios ries sutart. Tokios investicijos paprastai yra prarandamos, jei nutraukiant tam tikr veikl j negalima panaudoti kitai veiklai ar parduoti be dideli nuostoli.
(3) r. 1997 m. gruodio 9 d. praneim dl maareikmio poveikio susitarim, OL C 372, 1997 12 9, p. 13 (4) r. Pirmosios instancijos teismo sprendim byloje T-7/93 Langnese-Iglo v Commission [1995] ECR II-1533, 98 pastraipa (5) r. Teisingumo Teismo sprendim byloje 5/69 Volk v Vervaecke [1969] ECR 295; byloje 1/71 Cadillon v Hss [1971] ECR 351 ir byloje C-306/96 Javico v Yves Saint Laurent [1998] ECR I-1983, 16 ir 17 pastraipos (6) OL L 107, 1996 4 30, p. 4 (7) OL 139, 1962 12 24, p. 2921/62 (8) OL L 382, 1986 12 31, p. 17

87 (15) Atstovavimo sutartis yra laikoma tikra atstovavimo sutartimi, todl nepatenka 81 straipsnio 1 dalies reguliavimo srit, jei atstovas, atstovaujamojo vardu sudarydamas ir (arba) suderdamas sutartis arba darydamas tam tikras rinkos investicijas, susijusias su ia veiklos sritimi, visai nerizikuoja arba jo rizika yra minimali. Tokiu atveju pardavimas ar pirkimas yra atstovaujamojo veiklos dalis, netgi jei atstovas yra atskira mon. Taigi atstovaujamajam tenka nansin ir komercin rizika, o atstovas nevykdo nepriklausomos kins veiklos toje veiklos srityje, kuriai atstovaujamasis j paskyr atstovu. Prieingu atveju atstovavimo sutartys nra laikomos tikrosiomis atstovavimo sutartimis ir gali patekti 81 straipsnio 1 dalies reguliavimo srit. Tokiu atveju atstovui tenka tokia rizika, ir jis turi bti laikomas nepriklausomu prekeiviu, kuriam turi bti suteikta laisv pasirinkti prekybos strategij siekiant susigrinti investicijas, padarytas pagal savo sutartis ar konkreias rinkos investicijas. Apskritai rizika, susijusi su atstovavimo paslaug teikimu, t. y. rizika, susijusi su atstovo pajam priklausomybe nuo jo skms darbe ar su bendromis investicijomis, pavyzdiui, nuomojant patalpas ar samdant personal, nra svarbi iam vertinimui. (16) Rizikos klausimas turi bti vertinamas kiekvienu atveju atskirai ir labiau atsivelgiant tikrj ekonomin padt, o ne teisin form. Vis dlto Komisija laikosi nuomons, kad paprastai 81 straipsnio 1 dalis neturi bti taikytina atstov pareigojimams atstovaujamojo vardu sudert ir (arba) sudaryt sutari atvilgiu, kai pagal sutart pirkt ar parduot preki nuosavyb nepereina atstovui ar kai atstovas pats neteikia sutart paslaug, taip pat kai atstovas: - neprisideda prie ilaid, susijusi su sutarties preki ar paslaug teikimu/pirkimu, skaitant preki perveimo ilaidas. Tai nereikia, kad atstovas negali teikti transportavimo paslaug, jeigu ilaidas dengia atstovaujamasis; - nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nra pareigotas investuoti prekybos reklamavim, t. y. daryti naus reklamai skirt atstovaujamojo biudet; - savo rizika ar sskaita nelaiko sutarties preki atsarg, skaitant atsarg nansavimo ilaidas ir atsarg praradimo ilaidas, ir gali grinti neparduotas prekes atstovaujamajam be ilaid, nebent atsiranda atstovo kalt (pvz., nesilaik saugumo priemoni, kad ivengt atsarg praradimo); - nesukuria ir (arba) neteikia paslaug po pardavimo, remonto paslaug ar garantini paslaug, nebent tai visikai padengia atstovaujamasis; - neinvestuoja rang, patalpas ar personalo mokym; pavyzdiui, benzino saugojimo rezervuaras, reikalingas mameninje prekyboje benzinu, ar tam tikra programin ranga, reikalinga draudimo agentams draudimo polis pardavimui; - neprisiima atsakomybs u parduoto produkto sukelt al treiosioms alims (produkto atsakomyb), nebent jis kaip atstovas yra atsakingas u kalt iuo atvilgiu; - neatsako u pirkj sutari nevykdym, iskyrus atstovo komisini praradim, nebent atstovas yra atsakingas u kalt (pvz., nesilaik proting atsargumo priemoni ar apsisaugojimo nuo vagysts priemoni ar neprane apie vagyst atstovaujamajam ar policijai, ar neprane atstovaujamajam visos btinos turimos informacijos apie pirkjo nansin patikimum). (17) Tai nra isamus sraas. Taiau kai atstovas patiria vien ar daugiau pirmiau ivardyt ilaid ar rizik, tuomet 81 straipsnio 1 dalis gali bti taikoma taip, kaip bet kokiam vertikaliajam susitarimui. (18) Jei atstovavimo sutartis nepatenka 81 straipsnio 1 dalies taikymo srit, tuomet visi atstov pareigojimai, susij su atstovaujamojo vardu sudarytomis ir (arba) sudertomis sutartimis, nepatenka 81 straipsnio 1 dalies reguliavimo srit. Paprastai turi bti laikoma, kad visi toliau ivardyti pareigojimai, tenkantys atstovui, sudaro neatskiriam atstovavimo sutari dal, nes kiekvienas i j siejasi su atstovaujamojo kompetencija nustatyti atstovo veiklos srit sutarties preki ar paslaug atvilgiu, kuri yra svarbi, jei atstovaujamasis yra pasirengs imtis atsakomybs, taigi ir nustatyti komercin strategij: - teritorijos, kurioje atstovas gali parduoti ias prekes ar paslaugas, apribojimas; - vartotoj, kuriems atstovas gali parduoti ias prekes ar paslaugas, apribojimas; - kain ir slyg, kuriomis atstovas privalo parduoti ias prekes ar paslaugas, nustatymas. (19) Be to, be pagrindini pirkimo ar pardavimo slyg, kuriomis atstovas atstovaujamojo vardu perka ar parduoda sutarties prekes ar paslaugas, atstovavimo sutartys neretai apibria atstovo ir atstovaujamojo tarpusavio santykius. Pirmiausia jose gali bti nuostata, neleidianti atstovaujamajam paskirti kit atstov tam tikros ries sandorio, pirkjo ar teritorijos atvilgiu (iimtinio atstovavimo nuostata), ir (arba) nuostata, neleidianti atstovui dirbti moni, konkuruojani su atstovaujamuoju, atstovu ar paskirstytoju (nekonkuravimo nuostata). Iimtinio atstovavimo nuostata siejasi tik su konkurencija tarp tam tikr preki, turini t pat preki enkl, ir paprastai nesukels antikonkurencinio poveikio. Nekonkuravimo nuostatos, skaitant nuostat nekonkuruoti pasibaigus terminui, yra susijusios su konkurencija tarp tam tikr preki, turini skirtingus preki enklus, ir gali paeisti 81 straipsnio 1 dal, jei tai veda prie istmimo i atitinkamos rinkos, kurioje yra perkamos ar parduodamos sutarties preks ar paslaugos (r. VI skyriaus 2.1 dal).

88 (20) Atstovavimo sutartis taip pat gali patekti 81 straipsnio 1 dalies reguliavimo srit, net jei atstovaujamajam tenka visa atitinkama nansin ir komercin rizika, kai tokia sutartis sudaro galimybes sudaryti slapt susitarim. Pavyzdiui, tai gali bti atvejis, kai keli atstovaujamieji kartu naudoja tuos paius atstovus, kitiems atstovaujamiesiems neleisdami naudotis tais atstovais, arba kai jie naudoja atstovus, kad susitart dl strategijos rinkoje ar tarpusavyje pasikeist slapta rinkos informacija. III. BENDROSIOS IIMTIES REGLAMENTO TAIKYMAS 1. Bendrosios iimties reglamentu sukurtas saugus prieglobstis (21) Bendrosios iimties reglamentas sukuria teistumo prielaid vertikaliesiems susitarimams, priklausomai nuo tiekjo ir pirkjo rinkos dalies. Pagal Bendrosios iimties reglamento 3 straipsn apskritai tai yra tiekjo rinkos dalis rinkoje, kurioje jis parduoda sutarties prekes ar paslaugas, ir tai nulemia bendrosios iimties taikomum. Kad bt taikoma bendroji iimtis, i rinkos dalis neturi bti didesn kaip 30 %. Tiktai kai susitarimas numato iimtinio tiekimo sipareigojim, apibrt Bendrosios iimties reglamento 1 straipsnio c punkte, kad bt taikoma bendroji iimtis pirkjo rinkos dalis, kurioje jis perka prekes ar paslaugas, dl kuri sutarta, neturi bti didesn kaip 30 %. Rinkos dalies klausimai aptariami V skyriuje (8899 dalys). (22) Ekonominiu poiriu vertikalusis susitarimas gali turti takos ne tik rinkoje tarp tiekjo ir pirkjo, bet ir vartotoj rinkoje. Supaprastintas Bendrosios iimties reglamento traktavimas, kai atsivelgiama tik tiekjo arba pirkjo rinkos dal (kaip gali nutikti) rinkoje tarp i dviej ali, yra pagrstas tuo, kad kai rinkos dalis yra maesn nei 30 %, poveikis esanioms vartotoj rinkoms paprastai bus nedidelis. Be to, kadangi reikia tik nustatyti rink tarp tiekjo ir pirkjo, yra lengviau taikyti Bendrosios iimties reglament ir dl to padidja teisinis tikrumas, tuo tarpu iimt ataukus (r. 7187 dalys) atsiranda galimyb sprsti galimas problemas kitose susijusiose rinkose. 2. Bendrosios iimties reglamento taikymo sritis i) Vertikalij susitarim apibrimas (23) Vertikalieji susitarimai Bendrosios iimties reglamento 2 straipsnio 1 dalyje yra apibrti kaip susitarimai ar suderinti veiksmai tarp dviej ar daugiau moni, kuri kiekviena, vykdydama susitarimo slygas, veikia skirtingame gamybos ar paskirstymo grandins lygyje, ir kurie yra susij su slygomis, suteikianiomis galimyb alims pirkti, parduoti ar perparduoti tam tikras prekes ar paslaugas. (24) Apibrime yra trys pagrindiniai elementai: - susitarimas ar suderinti veiksmai tarp dviej ar daugiau moni. is elementas neapima vertikalij susitarim su galutiniais vartotojais, kurie nra mons; apskritai susitarimai su galutiniais vartotojais nepatenka 81 straipsnio 1 dalies reguliavimo srit, nes is straipsnis taikomas tik susitarimams tarp moni, moni asociacij sprendimams ir suderintiems veiksmams. Tai nepanaikina galimybs taikyti Sutarties 82 straipsn; - susitarimas ar suderinti veiksmai yra tarp moni, kuri kiekviena vykdydama susitarimo slygas veikia skirtingame gamybos ar paskirtsymo grandins lygyje. Tai, pavyzdiui, reikia, kad viena mon gamina aliavas, kurias kita mon naudoja savo gamybai, arba kad pirmoji mon yra gamintoja, kita didmeninink, o treioji mameninink. Tai neukerta kelio monei bti aktyviai daugiau nei viename gamybos ar paskirstymo grandins lygyje; - susitarimai ir suderinti veiksmai susij su slygomis, kuriomis susitarimo alys, tiekjas ir pirkjas, gali pirkti, parduoti ar perparduoti tam tikras prekes ar paslaugas. Tai atspindi Bendrosios iimties reglamento tiksl apimti pirkimo ir paskirstymo susitarimus. Tie susitarimai, kurie apibria tiekjo tiekiam preki ar teikiam paslaug pirkimo, pardavimo ar perpardavimo slygas ir (arba) kurie apibria pirkjo preki ar paslaug, kurias yra inkorporuotos tos (tiekjo) preks ar paslaugos, pardavimo slygas. Taikant Bendrosios iimties reglament ir tiekjo tiekiamos preks ar teikiamos paslaugos, ir galutins preks ar paslaugos yra laikomos sutarties prekmis ar paslaugomis. Reglamentas taip pat apima vertikaliuosius susitarimus, susijusius su visomis galutinmis ir tarpinmis prekmis ir paslaugomis. Vienintel iimtis yra automobili sektorius, kol iam sektoriui galios atskira bendroji iimtis, nustatyta Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1475/95(9). Tiekjo tiekiamas prekes ar teikiamas paslaugas pirkjas gali perparduoti ar naudoti kaip iteklius savo paslaug ar preki gamybai.

(9) OL L 145, 1995 6 29, p. 25

89

(25) Bendrosios iimties reglamentas taip pat taikomas prekms, kurios parduodamos ar perkamos, kad bt inuomotos treiosioms alims. Taiau reglamentas neapima pai nuomos sutari, nes tiekjas nei preki, nei paslaug neparduoda pirkjui. Apskritai Bendrosios iimties reglamentas neapima apribojim ar pareigojim, nesusijusi su pirkimo, pardavimo ar perpardavimo slygomis, pavyzdiui, pareigojimo, trukdanio susitarimo alims vykdyti nepriklausomus mokslinius tyrimus ir taikomj veikl, kuriuos alys iaip jau gali traukti vertikalj susitarim. Be to, 2 straipsnio 2-5 dalys tiesiogiai ar netiesiogiai i Bendrosios iimties reglamento taikymo srities iskiria tam tikrus vertikaliuosius susitarimus. ii) Vertikalieji konkurent susitarimai (26) Bendrosios iimties reglamento 2 straipsnio 4 dalis i reglamento taikymo srities aikiai iskiria vertikaliuosius susitarimus, sudarytus tarp konkuruojani moni. Vertikalieji konkurent susitarimai, kurie gali sudaryti slygas atsirasti slaptam susitarimui, bus aptariami Gairse, skirtose 81 straipsnio taikymui horizontaliajam bendradarbiavimui(10). Taiau toki susitarim vertikalieji aspektai turi bti vertinti iose Gairse. Bendrosios iimties reglamento 1 straipsnio a punktas konkuruojanias mones apibria kaip esamus ar potencialius tiekjus toje paioje produkt rinkoje nepriklausomai nuo to, ar jie konkuruoja toje paioje geogranje rinkoje, ar ne. Konkuruojanios mons yra mons, kurios yra esami ar potencials sutarties preki ar paslaug arba i preki ar paslaug pakaital tiekjai ir teikjai. Potencialus tiekjas yra mon, kuri i tikrj negamina konkuruojanio produkto, bet galt j gaminti, ir tiktina, kad j gamint reaguodama ma ir ilgalaik atitinkam kainos padidjim, jei nebt susitarimo. Tai reikia, kad mon galt prisiimti, ir tiktina, kad prisiimt, btinas papildomas investicijas ir per 1 metus pradt tiekti produkt rinkai. is vertinimas turi bti realistikai pagrstas; neutenka tik teorins galimybs eiti rink(11). (27) Yra trys iimtys i taisykls, kai vertikalieji konkurent susitarimai apskritai iskiriami i reglamento taikymo srities; visos trys iimtys yra nustatytos 2 straipsnio 4 dalyje ir susijusios su neabipusiais susitarimais. Neabipusis susitarimas reikia, pavyzdiui, kad nors vienas gamintojas tampa kito gamintojo produkt paskirstytoju, is netampa pirmojo gamintojo produkt paskirstytoju. Bendrosios iimties reglamentas apima neabipus konkurent susitarim, kai, pirma, pirkjo apyvarta nra didesn kaip 100 mln. eur arba, antra, tiekjas yra preki gamintojas ir tiekjas, o pirkjas yra tik konkuruojani preki paskirstytojas, bet ne gamintojas, arba, treia, tiekjas teikia paslaugas keliuose prekybos lygiuose, o pirkjas neteikia konkuruojani paslaug tame prekybos lygyje, kuriame jis jas perka. Antroji iimtis apima dvejop paskirstym, t. y. tam tikr preki gamintojas kartu platina savo prekes, konkuruodamas su nepriklausomu savo preki paskirstytoju. Paskirstytojas, kuris pateikia gamintojui specikacijas gaminti tam tikras prekes su jo enklu, pats nebus laikomas toki savo enklo preki gamintoju. Treioji iimtis taikoma esant panaiai dvejopo paskirstymo padiai, bet ia teikiant paslaugas tiekjas yra ir paslaug teikjas pirkjo lygiu. iii) Mameninink asociacijos (28) Bendrosios iimties reglamento 2 straipsnio 2 dalis io reglamento taikymo srit traukia moni asociacij vertikaliuosius susitarimus, kurie tenkina tam tikras slygas, o vis kit asociacij sudarytiems vertikaliesiems susitarimams Bendrosios iimties reglamentas netaikomas. Bendrosios iimties reglamentas apima vertikaliuosius susitarimus, sudarytus tarp asociacijos ir jos nari ar tarp asociacijos ir jos tiekj tik jei visi nariai yra preki (ne paslaug) mameniniai pardavjai ir jei kiekvieno atskiro asociacijos nario apyvarta nra didesn kaip 50 mln. eur. Mamenininkai yra paskirstytojai, perparduodantys prekes galutiniam vartotojui. Jei tik nedaugelio asociacijos nari apyvarta neymiai virys 50 mln. eur rib, tai paprastai neturt pakeisti vertinimo pagal 81 straipsn.

(10) OL C 3, 2001 1 6 (11) r. Komisijos praneim dl atitinkamos rinkos apibrimo Bendrijos konkurencijos teisje, OL C 372, 1997 12 9, p. 5, 2024 dalys, Komisijos tryliktoji konkurencijos politikos ataskaita, 55 punktas, ir Komisijos sprendimas 90/410/EEB byloje Nr. IV/32.009 Elopak/Metal Box-Odin, OL L 209, 1990 8 8, p. 15

90 (29) moni asociacija gali sudaryti ir horizontaliuosius, ir vertikaliuosius susitarimus. Horizontalieji susitarimai turi bti vertinami pagal Gaires, skirtas 81 straipsnio taikymui horizontaliajam bendradarbiavimui. Jei taip vertinus padaroma ivada, kad moni bendradarbiavimas pirkimo ar pardavimo srityje yra priimtinas, tolesnis vertinimas turi bti reikalingas analizuojant asociacij sudarytus vertikaliuosius susitarimus su j tiekjais ar j atskirais nariais. Tas vertinimas turi remtis Bendrosios iimties reglamentu ir iomis gairmis. Pavyzdiui, asociacijos nari sudaryti susitarimai ar asociacij sprendimai, t. y. sprendimas reikalauti, kad nariai pirkt i asociacijos, arba sprendimas nariams paskirti iimtines teritorijas, pirmiausia turt bti vertinami kaip horizontalieji susitarimai. Tik jei toks vertinimas yra teigiamas, yra prasms vertinti vertikaliuosius asociacijos ir atskir nari ar asociacijos ir tiekj susitarimus. iv) Vertikalieji susitarimai, kuriuose yra nuostata dl intelektins nuosavybs teisi (INT) (30) Bendrosios iimties reglamento 2 straipsnio 3 dalis io reglamento taikymo srit traukia vertikaliuosius susitarimus, kuriuose yra nuostata, susijusi su INT perdavimu pirkjui ar pirkjo naudojimusi INT, ir taip i Bendrosios iimties reglamento iskiria visus kitus vertikaliuosius susitarimus, turinius nuostat dl INT. Bendrosios iimties reglamentas taikomas vertikaliesiems susitarimams, turintiems nuostat dl INT, kai tenkinamos tokios penkios slygos: - INT nuostatos turi bti vertikalij susitarim dalis, t. y. susitarimas su slygomis, kurioms esant susitarimo alys gali pirkti, parduoti ar perparduoti tam tikras prekes ar paslaugas; - INT turi bti perleistos pirkjui arba pirkjas turi jomis naudotis; - INT nuostatos neturi bti pagrindinis susitarimo objektas; - INT turi bti tiesiogiai susijusios su tuo, kad pirkjas ar jo klientai naudoja, parduoda ar perparduoda prekes ar paslaugas. Franizs atveju, kai prekiavimas yra INT naudojimo tikslas, prekes ar paslaugas platina pagrindinis franizs gavjas ar gavjai; - Nuostatose dl INT, susijusiose su sutarties prekmis ar paslaugomis, neturi bti konkurencijos apribojim, turini tok pat tiksl ar poveik kaip ir vertikalieji apribojimai, kuriems netaikoma iimtis pagal Bendrosios iimties reglament. (31) ios slygos utikrina, kad Bendrosios iimties reglamentas taikomas vertikaliesiems susitarimams, kai preki ar paslaug naudojimas, pardavimas ar perpardavimas gali bti efektyvesnis, nes pirkjui yra perduotos INT ar suteikta teis naudotis INT. Kitaip tariant, apribojimams, susijusiems su INT perdavimu ar naudojimu, reglamentas gali bti taikomas tuomet, kai pagrindinis susitarimo tikslas yra preki ar paslaug pirkimas ar paskirstymas. (32) Pirmoji slyga paaikina, kad kontekstas, kuriame yra numatytos INT, yra susitarimas pirkti ar paskirstyti prekes arba susitarimas pirkti ar teikti paslaugas, bet ne susitarimas, susijs su INT perdavimu ar licencijos gaminti prekes suteikimu, ar grynoji licencin sutartis. Pavyzdiui, Bendrosios iimties reglamentas netaikomas: - susitarimui, kai viena alis kitai aliai perduoda recept ir suteikia licencij gaminti grim pagal t recept; - susitarimams, kai viena alis suteikia kitai aliai ablon arba original ir suteikia licencij gaminti arba paskirstyti kopijas; - preks enklo ar simbolio tikrajai licencijai, suteikiamai prekiavimo tikslu; - rmimo sutartims dl teiss reklamuoti save kaip ocial vykio rmj; - autori teisi licencijavimui, pavyzdiui, transliavimo sutartys dl teiss rayti ir (arba) transliuoti vyk. (33) Antroji slyga paaikina, kad Bendrosios iimties reglamentas netaikomas, kai pirkjas suteikia INT tiekjui, nesvarbu, ar INT yra susijusios su gamybos, ar su paskirstymo bdu. Bendrosios iimties reglamentas netaikomas susitarimams dl INT perdavimo tiekjui ir nustatantiems galimus tiekjo pardavim apribojimus. Tai reikia, kad subranga dl gamybins, prekybins ar mokslins patirties (know-how) perdavimo subrangovui(12) nepatenka Bendrosios iimties reglamento taikymo srit. Taiau Bendrosios iimties reglamentas taikomas vertikaliesiems susitarimams, kuriais pirkjas tiekjui perduoda tik specikacijas, kuriose apraytos tiekiamos preks ar teikiamos paslaugos. (34) Treioji slyga aikiai teigia, kad, siekiant taikyti Bendrosios iimties reglament, pagrindinis susitarimo tikslas turi bti ne INT perdavimas ar licencijos suteikimas. Pagrindinis tikslas turi bti preki ar paslaug pirkimas ar paskirstymas, o INT nuostatos turi padti gyvendinti vertikalj susitarim.

(12) r. Praneim dl subrangos, OL C 1, 1979 1 3, p. 2

91 (35) Ketvirtoji slyga reikalauja, kad suteikus INT pirkjui ar jo klientams turi bti lengviau naudoti, parduoti arba perparduoti prekes ar paslaugas. Paprastai licencijos suteikjas tiekia prekes ar teikia paslaugas naudojimui arba perpardavimui, bet licencijos gavjas gali jas nupirkti ir i treio tiekjo. INT nuostatos paprastai susijusios su preki ar paslaug pardavimu. Pavyzdiui, tai yra franizs susitarimas, kai teisi turtojas (franizs davjas) parduoda naudotojui (franizs gavjui) prekes, kad is jas perparduot, ir, be to, suteikia naudotojui (franizs gavjui) licencij naudotis jo preks enklu bei gamybine, prekybine ar moksline patirtimi (know-how) parduodant prekes. Tai gali bti ir tokiu atveju, kai koncentruoto ekstrakto tiekjas suteikia pirkjui licencij atskiesti ir ipilstyti butelius ekstrakt ir parduoti grim. (36) Penktoji slyga vis pirma reikia, kad INT nuostatos neturi turti tokio pat tikslo ir poveikio kaip sunks apribojimai, ivardyti Bendrosios iimties reglamento 4 straipsnyje, arba kaip kuris nors apribojimas, iskirtas i Bendrosios iimties reglamento taikymo srities, kaip numatyta jo 5 straipsnyje (r. 4661 dalis). (37) Intelektins nuosavybs teiss, kurios gali bti laikomos padedaniomis gyvendinti vertikalj susitarim, kaip nurodyta Bendrosios iimties reglamento 2 straipsnio 3 dalyje, paprastai yra susijusios su trimis pagrindinmis sritimis: preks enklais, autori teismis ir gamybine, prekybine ar moksline patirtimi (know-how). Preks enk las (38) Preks enklo suteikimas paskirstytojui gali bti susijs su licencijos turtojo produkt paskirstymu tam tikroje teritorijoje. Jei tai yra iimtin licencija, susitarimas prilygsta iimtiniam paskirstymui. Autori teiss (39) Autori teisi savininkai gali pareigoti preki, kurioms taikomos autori teiss (knygos, programin ranga ir kt.), perpardavjus perparduoti prekes tik jei pirkjas, kuris yra kitas perpardavjas arba galutinis vartotojas nepaeidia autori teisi. Tokiam perpardavjo pareigojimui, jei jis ivis patenka 81 straipsnio 1 dalies reguliavimo srit, taikomas Bendrosios iimties reglamentas. (40) Susitarimai, kuriais perparduoti tiekiamos programins rangos nej kopijos, kai perpardavjas nra sigijs licencijos, suteikianios kokias nors teises programin rang, o turi tik teis perparduoti nej kopijas, taikant Bendrosios iimties reglament yra laikomi preki tiekimo perparduoti susitarimais. Taip platinant autori teisi savininkas programins rangos licencij perduoda tik programins rangos naudotojui. Tai tokia licencija, kai slyg rinkinys yra raytas kietojo disko kopijos paket, kur atidarydamas galutinis naudotojas patvirtina, kad sutinka su tomis slygomis. (41) Autori teisi turtojas gali pareigoti technins kompiuteri rangos su programine ranga, kuri saugo autori teiss, pirkjus nepaeisti autori teisi, pavyzdiui, nedaryti kopij ir taip neperparduoti programins rangos arba nedaryti kopij ir nenaudoti programins rangos su kita technine kompiuteri ranga. Tokiems naudojimo apribojimams, jei jie ivis patenka 81 straipsnio 1 dalies reguliavimo srit, taikomas Bendrosios iimties reglamentas. Gamybin, prekybin ar mokslin patir tis (k now-how) (42) Franizs sutartys, iskyrus pramones franizs sutartis, yra akivaizdiausias pavyzdys, kai prekiavimo tikslu gamybin, prekybin ar mokslin patirtis (know-how) yra perduodama pirkjui. Franizs sutartys apima intelektins nuosavybs teisi, susijusi su preki enklais ar simboliais ir gamybins, prekybins ar mokslins patirties (know-how) taikymu platinant ir naudojant prekes ar teikiant paslaugas, licencijas. Be INT licencijos, paprastai teisi turtojas (franizs davjas) naudotojui (franizs gavjui) vis sutarties galiojimo laikotarp teikia komercin ir technin pagalb, tai yra viej pirkim paslaugos, mokymas, patarimai dl nekilnojamojo turto, nans planavimas ir pan. Licencija ir pagalba yra sudedamosios verslo, kuriam taikoma franiz, dalys. (43) Bendrosios iimties reglamentas taikomas franizs sutari licencijavimui, jei tenkinamos visos penkios 30 dalyje ivardytos slygos. Paprastai taip ir vyksta, kadangi pagal daugum franizs sutari, skaitant pagrindines franizs sutartis, teisi turtojas (franizs davjas) tiekia prekes ir (arba) teikia paslaugas, pirmiausia komercins ar technins pagalbos paslaugas, naudotojui (franizs gavjui). INT padeda naudotojui (franizs gavjui) perparduoti teisi turtojo (franizs davjo) ar jo paskirto tiekjo tiekiamus produktus arba panaudoti tuos produktus ir parduoti galutines prekes ar paslaugas. Kai franizs sutartys yra susijusios tik su (ar vis pirma) INT licencijavimu, tokios sutartys nepatenka Bendrosios iimties reglamento reguliavimo srit, bet jie turi bti traktuojami panaiai, kaip tos franizs sutartys, kurios patenka Bendrosios iimties reglamento reguliavimo srit.

92 (44) Toliau ivardyti su INT susij pareigojimai paprastai laikomi btinais teisi turtojo (franizs davjo) INT apsaugai ir, jei jie patenka 81 straipsnio 1 dalies reguliavimo srit, jiems taikomas Bendrosios iimties reglamentas: a) naudotojo (franizs gavjo) pareigojimas tiesiogiai ar netiesiogiai nedalyvauti panaiame versle; b) naudotojo (franizs gavjo) pareigojimas nesigyti konkuruojanioje monje toki nansini interes, kurie suteikt naudotojui (franizs gavjui) gali daryti tak tos mons ekonominiam elgesiui; c) naudotojo (franizs gavjo) pareigojimas treiosioms alims neatskleisti teisi turtojo (franizs davjo) gamybins, prekybins ar mokslins patirties (know-how), kol ji nra vieai inoma; d) naudotojo (franizs gavjo) pareigojimas perduoti teisi turtojui (franizs davjui) visoki patirt, gyt naudojant franiz, ir suteikti teisi turtojui (franizs davjui) bei kitiems naudotojams (franizs gavjams) neiimtin licencij naudotis gamybine, prekybine ar moksline patirtimi (knowhow), kylania i tos patirties; e) naudotojo (franizs gavjo) pareigojimas informuoti teisi turtoj (franizs davj) apie INT licencijos paeidimus, imtis teisini veiksm paeidjo atvilgiu ar padti teisi turtojui (franizs davjui) bet koki teisini veiksm prie paeidj atvilgiu; f ) naudotojo (franizs gavjo) pareigojimas nesinaudoti teisi turtojo (franizs davjo) licencijuota gamybine, prekybine ar moksline patirtimi (know-how) kitu tikslu nei franizs naudojimas; g) naudotojo (franizs gavjo) pareigojimas be teisi turtojo (franizs davjo) sutikimo neperduoti franizs susitarimu gyt teisi ir pareigojim. v) Ryys su kitais Bendrosios iimties reglamentais (45) 2 straipsnio 5 dalyje teigiama, kad Bendrosios iimties reglamentas netaikomas vertikaliesiems susitarimams, kuriems taikomas bet kuris kitas bendrj iimt suteikiantis reglamentas. Tai reikia, kad Bendrosios iimties reglamentas netaikomas vertikaliesiems susitarimams, kuriems taikomi ie Komisijos reglamentai: (EB) Nr. 240/96(13) dl technologij perdavimo, (EB) Nr. 1475/1995(14) dl automobili paskirstymo, (EEB) Nr. 417/85(15) ir (EEB) Nr. 418/85(16), suteikiantys iimt vertikaliesiems susitarimams, susijusiems su horizontaliaisiais susitarimais, su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2236/97(17), ar kokie nors kiti bsimi tokios ries reglamentai. 3. Sunks apribojimai pagal Bendrosios iimties reglament (46) Bendrosios iimties reglamento 4 straipsnyje pateikiamas sraas sunki apribojim, kuriems esant visam vertikaliajam susitarimui netaikomas Bendrosios iimties reglamentas. is sunki apribojim sraas taikomas vertikaliesiems susitarimams dl prekybos Bendrijoje. Jei vertikalieji susitarimai yra susij su eksportu u Bendrijos rib ar importu/pakartotiniu importu i ne Bendrijos ali, r. sprendim byloje Javico v Yves Saint Laurent. Taip pat maai tiktina, kad vertikaliesiems susitarimams, kuriems taikomi tokie sunks apribojimai, bt suteikiama atskiroji iimtis. (47) Sunkus apribojimas, nurodytas Bendrosios iimties reglamento 4 straipsnio a punkte, siejasi su perpardavimo kain palaikymu (PKP), tai yra susitarimai ar suderinti veiksmai, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai siekiama nustatyti ksuotas ar minimalias perpardavimo kainas arba ksuot ar minimal kain lyg, kuri turi laikytis pirkjas. Kai sutarties nuostata ar suderinti veiksmai tiesiogiai nustato perpardavimo kain, apribojimas yra visikai akivaizdus. Taiau PKP gali bti pasiektas ir netiesioginmis priemonmis. Toki priemoni pavyzdys yra susitarimas, nustatantis paskirstymo kainos skirtum, nustatantis maksimali nuolaid, kuri gali suteikti paskirstytojas nuo nurodyto kainos lygio, nustatantis, kad tiekjas taikys nuolaidas ir kompensuos reklamos ilaidas, jeigu laikomasi nurodyt kain lygio, susiejantis nurodytas perpardavimo kainas su konkurento perpardavimo kainomis, grasinimai, bauginimai, spjimai, bausms, tiekimo udelsimas ar nutraukimas arba sutarties dl nurodyto kain lygio laikymosi nutraukimas. Tiesiogins ar netiesiogins priemons, kuriomis siekiama ksuoti kainas, gali bti dar veiksmingesns, kai naudojamos kartu su priemonmis, nustataniomis paskirstytojus, kurie nesilaiko nurodyt kain, taikant jiems kain monitoringo sistem arba pareigojant mamenininkus praneti kitiems paskirstymo tinklo nariams, kas nukrypo nuo standartinio kain lygio. Panaiai tiesioginis ar netiesioginis kain ksavimas gali bti dar veiksmingesnis, kai derinamas su priemonmis, kurios gali sumainti pirkjo suinteresuotum sumainti perpardavimo kain, pavyzdiui, tiekjas i(13) OL L 31, 1996 2 9, p. 2 (14) OL L 145, 1995 6 29, p. 25 (15) OL L 53, 1985 2 22, p. 1 (16) OL L 53, 1985 2 22, p. 5 (17) OL L 306, 1997 11 11, p. 12

93 spausdina rekomenduojam perpardavimo kain ant produkto arba tiekjas pareigoja pirkj taikyti palankiausiai vertinam klient sra. Tokios paios netiesiogins priemons ir tokios paios paramos priemons gali bti naudojamos siekiant palaikyti maksimalias ar rekomenduojamas kainas, pavyzdiui, PKP. Taiau nelaikoma, kad tiekjo rekomenduojam ar maksimali kain srao pateikimas pirkjui yra PKP priemon. (48) Esant atstovavimo sutariai atstovaujamasis paprastai nustato pardavimo kain, kadangi atstovas netampa preki savininku. Taiau kai atstovavimo sutartis patenka 81 straipsnio 1 dalies reguliavimo srit (r. 1220 dalis), pareigojimas, apribojantis ar draudiantis atstovui pasidalyti ksuotais ar kintaniais komisiniais su klientu, pagal Bendrosios iimties reglamento 4 straipsnio a punkt bus sunkus apribojimas. Atstovui turi bti leidiama laisvai sumainti galiojani kain klientui, nesumainant atstovaujamojo pajam(18). (49) Sunks apribojimai, nurodyti Bendrosios iimties reglamento 4 straipsnio b punkte, siejasi su susitarimais ar suderintais veiksmais, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai siekiama riboti pirkjo pardavimus, jei tie apribojimai yra susij su teritorija, kurioje pirkjas gali parduoti sutarties prekes ar paslaugas, arba su klientais, kuriems pirkjas gali parduoti sutarties prekes ar paslaugas. is sunkus apribojimas tai rinkos pasidalijimas pagal teritorijas arba klientus. Tai gali bti tiesiogini pareigojim rezultatas, pavyzdiui, pareigojimas neparduoti tam tikriems klientams arba klientams tam tikroje teritorijoje, arba pareigojimas perduoti toki klient usakymus kitiems paskirstytojams. Tai taip pat gali slygoti netiesiogins priemons, kuriomis siekiama paskatinti paskirstytoj neparduoti tokiems klientams, pavyzdiui, premij ar nuolaid panaikinimas ar j sumainimas, atsisakymas tiekti, tiekiam kieki sumainimas arba j apribojimas iki poreikio priskirtoje teritorijoje ar priskirtoms klient grupms, grasinimas nutraukti sutart ar pareigojimas perduoti peln. Tai gali kilti ir dl to, kad tiekjas neteikia garantini paslaug visoje Bendrijoje, kadangi visi paskirstytojai yra pareigoti teikti garantines paslaugas ir u ias paslaugas tiekjas jiems kompensuoja, net ir tuomet, kai garantins paslaugos teikiamos produktams, kuriuos j teritorijoje parduoda kiti paskirstytojai. Tokia praktika netgi labiau turt bti laikoma ribojania pirkjo pardavimus, kai naudojama kartu su tiekjo gyvendinama monitoringo sistema, kuria siekiama patikrinti tiekiam preki tikrj paskyrimo viet, tai yra vairi etikei ar serijos numeri naudojimas. Taiau draudimas paskirstytojams parduoti tam tikriems galutiniams vartotojams nelaikomas sunkiu apribojimu, jei yra objektyvus pateisinimas, susijs su produktu, pavyzdiui, bendras draudimas parduoti pavojingas mediagas tam tikriems klientams dl saugumo ir sveikatos prieasi. Tai reikia, kad tiekjas ir pats neparduoda tiems klientams. Sunkiu apribojimu taip pat nelaikomas ir mamenininko pareigojimas, susijs su tiekjo enklo eksponavimu. (50) Bendrosios iimties reglamento 4 straipsnio b punkte yra numatytos keturios iimtys sunkiems apribojimams. Pirmoji iimtis leidia tiekjui riboti aktyvius savo tiesiogini pirkj pardavimus tam tikroje teritorijoje ar klient grupei, kurie iimtinai buvo paskirti kitam pirkjui ar kuriuos prisiskiria pats tiekjas. Teritorija ar klient grup yra iimtinai paskirti, kai tiekjas sutinka parduoti savo produktus tik vienam paskirstytojui paskirstyti tam tikroje teritorijoje ar tam tikrai klient grupei ir apsaugo iimtin paskirstytoj nuo aktyvi pardavim savo teritorijoje arba savo klientams, ir nuo vis kit tiekjo paskirstytoj Bendrijoje. Tiekjui leidiama sujungti iimtin teritorijos ir klient grups paskyrim, pavyzdiui, paskiriant iimtin paskirstytoj tam tikrai klient grupei tam tikroje teritorijoje. Taiau dl tokio iimtinio teritorij ar klient grupi paskyrimo turi bti leidiami pasyvs pardavimai tose teritorijose ar toms klient grupms. Komisija, taikydama Bendrosios iimties reglamento 4 straipsnio b punkt, taip aikina aktyvius ir pasyvius pardavimus: - aktyvs pardavimai tai aktyvus kreipimasis atskir klient, esant kito paskirstytojo iimtinje teritorijoje arba iimtinje klient grupje, pavyzdiui, tiesiogiai jiems siuniant laikus ar juos lankant; arba aktyvus kreipimasis klient grupes ar klientus tam tikroje teritorijoje, kuri yra iimtinai paskirta kitam paskirstytojui, reklamuojantis visuomens informavimo priemonse ar kitomis priemonmis skatinant btent tas klient grupes ar tuos klientus toje teritorijoje; arba didmenins prekybos sandli ar paskirstymo tak krimas kito paskirstytojo iimtinje teritorijoje. - Pasyvs pardavimai tai reagavimas atskir klient savo valia pareiktus praymus, skaitant preki ar paslaug pristatym tokiems klientams. Bendra reklama ar skatinimas visuomens informavimo priemonse ar internete, kas prieinama klientams kito paskirstytojo iimtinse teritorijose ar iimtinms klient grupms, bet kas yra ir racionalus bdas pasiekti klientus u t teritorij ar klient grupi rib, pavyzdiui, pasiekti neiimtini teritorij ar savo paties teritorijos klientus, yra pasyvs pardavimai.

(18) r., pvz., Komisijos sprendim 91/562/EEB byloje Nr. IV/32.737 Eirpage, OL L 306, 1991 11 7, p. 22, ypa 6 punkt

94 (51) Kiekvienas paskirstytojas turi turti galimyb laisvai naudotis internetu, kad reklamuot ar parduot produkt. Ribojimas galimybi paskirstytojams naudotis internetu gali bti pateisinamas pagal Bendrosios iimties reglament tik jei reklama ar pardavimas internetu paskatint aktyvius pardavimus kito paskirstytojo iimtinse teritorijose ar iimtinms klient grupms. Apskritai naudojimasis internetu nelaikomas aktyviais pardavimais tose teritorijose ar toms klient grupms, nes tai yra racionalus bdas pasiekti kiekvien klient. Faktas, kad tai gali turti poveik u savo teritorijos ar klient grupi rib, atsiranda dl technologij, t. y. informacija lengvai pasiekiama i bet kur. Jei klientas apsilanko paskirstytojo tinklavietje ir bendrauja su paskirstytoju arba jei dl to vyksta pardavimas, skaitant pristatym, tai vadinama pasyviu pardavimu. Tinklavietje vartojama kalba arba bendravimo kalba iuo atveju paprastai nra svarbi. Jei tinklaviet nra specialiai skirta vis pirma klientams, esantiems kito paskirstytojo iimtinse teritorijose, ar klient grupms, pavyzdiui, pateikj puslapiuose naudojant vliavles ar nuorodas, prieinamas iems iimtinai priskirtiems klientams, tinklaviet nelaikoma aktyvaus pardavimo forma. Taiau savo nuoira siuniami praneimai elektroniniu patu atskiriems klientams ar ypatingoms klient grupms laikomi aktyviais pardavimais. Tokios pat nuomons laikomasi ir dl pardavimo naudojant katalogus. Nepaisant to, kas buvo pasakyta, tiekjas gali reikalauti kokybs standart, kai internetas naudojamas jo preki perpardavimui, taip pat, kaip tiekjas gali kelti kokybs standart reikalavimus parduotuvei, kuri parduoda jo prekes, ar apskritai reklamuojant ir skatinant jo preki pardavim. Tai gali bti ypa aktualu pasirinktinio paskirstymo atveju. Aikus draudimas parduoti internetu ar naudojant katalog galimas tik jei yra objektyvus pateisinimas. iaip ar taip, tiekjas negali pasilikti pardavim ir (arba) reklamos internete. (52) Bendrosios iimties reglamento 4 straipsnio b punkte nustatytam antram sunkiam apribojimui yra numatytos kitos trys iimtys. Visos trys iimtys leidia riboti aktyvius ir pasyvius pardavimus. Taigi yra leidiama riboti didmenininko pardavimus galutiniam vartotojui, riboti pasirinktinio paskirstymo sistemoje paskirto paskirstytojo pardavimus bet kuriame prekybos lygyje negaliotiems paskirstytojams rinkose, kuriose veikia tokia sistema, ir riboti komponent, kurie tiekiami inkorporavimui, pirkjo galimybes perparduoti juos tiekjo konkurentams. Komponentas tai bet kuri tarpin prek, o inkorporavimas tai bet koki itekli naudojimas produkto gamybai. (53) Bendrosios iimties reglamento 4 straipsnio c punkte nustatytas sunkus apribojimas siejasi su pasirinktinio paskirstymo tinklo nari aktyvi ar pasyvi pardavim galutiniam vartotojui ar profesionaliems galutiniams vartotojams, ar galutiniams vartotojams ribojimu. Tai reikia, kad pasirinktinio paskirstymo sistemoje, kaip apibrta Bendrosios iimties reglamento 1 straipsnio d punkte, negali bti ribojamas prekiautojo vartotoj ar pirkimo atstov, dirbani t vartotoj, kuriems jis gali parduoti, vardu, skaiius. Pavyzdiui, ir pasirinktinio paskirstymo tinklo sistemoje prekiautojas turi bti laisvas reklamuoti ir parduoti naudodamasis internetu. Pasirinktinis paskirstymas gali bti derinamas su iimtiniu paskirstymu, jeigu niekur nra ribojami aktyvs ir pasyvs pardavimai. Taigi tiekjas gali sipareigoti tiekti tik vienam prekiautojui arba ribotam prekiautoj skaiiui nustatytoje teritorijoje. (54) Be to, pasirinktinio paskirstymo atveju gali bti ribojamos prekiautojo galimybs apsisprsti dl savo verslo patalp vietos. Pasirinktiems prekiautojams gali bti neleidiama usiimti veikla kitose patalpose ar atidaryti naujus takus kitoje vietoje. Jei prekiautojo takas yra judrus (parduotuv ant rat), gali bti nustatyta teritorija, u kurios rib judrus takas negali veikti. (55) Bendrosios iimties reglamento 4 straipsnio d punkte nustatytas sunkus apribojimas siejasi su kryminio tiekimo draudimu tarp paskirt paskirstytoj pasirinktinio paskirstymo sistemoje. Tai reikia, kad susitarimu ar suderintais veiksmais nra siekiama tiesiogiai ar netiesiogiai kliudyti sutarties produkt aktyviems ar pasyviems pardavimams tarp pasirinkt paskirstytoj ar riboti juos. Pasirinkti paskirstytojai privalo turti galimyb laisvai pirkti sutarties produktus i kit paskirt paskirstytoj tinkle, veikiani arba tame paiame, arba skirtinguose prekybos lygiuose. Tai reikia, kad pasirinktinis paskirstymas negali bti derinamas su vertikaliaisiais apribojimais, kuriuos taikant paskirstytojai veriami pirkti sutarties prekes iimtinai i nustatyto altinio, pavyzdiui, iimtinis pirkimas. Tai taip pat reikia, kad pasirinktinio paskirstymo tinkle negali bti ribojami paskirt didmeninink produkto pardavimai paskirtam mamenininkui. (56) Bendrosios iimties reglamento 4 straipsnio e punkte nustatytas sunkus apribojimas siejasi su susitarimais, kuriais kliudoma galutiniams vartotojams, savarankikiems remontuotojams ir paslaug teikjams sigyti atsargini dali tiesiogiai i i atsargini dali gamintoj ar ribojama tai. Susitarimas tarp atsargini dali gamintojo ir pirkjo, kuris ias dalis panaudoja savo produktuose (originali rengim gamintojas (OG)), negali tiesiogiai ar netiesiogiai kliudyti i atsargini dali gamintojui parduoti jas galutiniam vartotojui, savarankikam remontuotojui ar paslaug teikjui ar riboti tai. Netiesioginis apribojimas gali atsirasti, kai ribojamas atsargini dali tiekjo technins informacijos ir specialios rangos, reikalingos atsargini dali naudojimui, teikimas vartotojams, savarankikiems remontuotojams ar paslaug teikjams. Taiau susitarimas gali riboti atsargini dali tiekim remontuotojams ar paslaug teikjams, kuriems originali rengim gamintojas paved atlikti savo preki remont ar j aptarnavim. Kitaip sakant, originali rengim gamintojas gali reikalauti, kad jo remonto ir paslaug tinklas atsargines dalis pirkt i jo.

95 4. Bendrosios iimties reglamentu nustatytos slygos (57) Bendrosios iimties reglamento 5 straipsnis nustato, kad tam tikriems pareigojimams Bendrosios iimties reglamentas netaikomas, net jei nra virijama rinkos dalies riba. Taiau Bendrosios iimties reglamentas taikomas likusiai vertikaliojo susitarimo daliai, jei t dal galima atskirti nuo pareigojim, kuriems iimtis netaikoma. (58) Pirmoji tokia galimyb netaikyti Bendrosios iimties reglamento yra pateikta jo 5 straipsnio a punkte, ir siejasi su pareigojimais nekonkuruoti. pareigojimai nekonkuruoti tai pareigojimai pirkjui pirkti daugiau kaip 80 % vis jo prajusiais metais buvusi sutarties preki ar paslaug ar j pakaital (r. Bendrosios iimties reglamento 1 straipsnio b punkte esant apibrim) pirkim i tiekjo ar i kitos mons, kuri nurodo tiekjas, taip kliudant pirkjui pirkti konkuruojanias prekes ar paslaugas ar apribojant tok pirkim iki maiau kaip 20 % vis jo pirkim. Kai nra atitinkam duomen apie pirkjo pirkimus per metus prie sudarant sutart, gali bti naudojamas tinkamiausias pirkjo metinis viso poreikio apskaiiavimas. Tokiam pareigojimui nekonkuruoti netaikomas Bendrosios iimties reglamentas, kai j trukm nra nustatyta ar yra ilgesn kaip penkeri metai. pareigojimams nekonkuruoti, kurie yra automatikai pratsiami po penkeri met, taip pat netaikomas Bendrosios iimties reglamentas. Taiau pareigojimams nekonkuruoti reglamentas taikomas, kai j trukm yra 5 metai ar maiau arba kai tok sipareigojim po penkeri met galima pratsti tik abiej ali sutikimu ir nra joki klii, kurios trukdyt pirkjui i tikrj nutraukti pareigojim nekonkuruoti pasibaigus penkeri met laikotarpiui. Jei, pavyzdiui, susitarime yra pareigojimas penkerius metus nekonkuruoti ir tiekjas suteikia pirkjui paskol, tos paskolos grinimas neturi trukdyti pirkjui i tikrj nutraukti pareigojim nekonkuruoti pasibaigus penkeri met laikotarpiui; paskolos grinimas turi bti idstytas lygiomis arba majaniomis mokomis ir laikui bgant neturi didti. Tai nepanaikina galimybs, pavyzdiui, steigiant nauj paskirstymo tak paskolos grinim pirmaisiais metais ar pirmais dvejais metais atidti, kol pardavimai pasieks tam tikr lyg. Pirkjas privalo turti galimyb sumokti likusi skol, jei ji vis dar yra neapmokta, pareigojimo nekonkuruoti termino pabaigoje. Taip pat, kai tiekjas aprpina pirkj ranga, kuri nra konkreiai susijusi, pirkjas turi turti galimyb baigiantis pareigojimo nekonkuruoti terminui sigyti i rang jos rinkos kaina. (59) Penkeri met laikotarpis netaikomas, kai pirkjas perparduoda prekes ar paslaugas tiekjui priklausaniose patalpose ir emje ar patalpose ir emje, kuriuos tiekjas nuomoja i treij ali, nesusijusi su pirkju. Tokiais atvejais pareigojimas nekonkuruoti gali trukti tiek pat laiko, kaip ir laikotarpis, kuriuo pirkjas naudojasi pardavimo vieta (Bendrosios iimties reglamento 5 straipsnio a punktas). Tokios iimties prieastis yra ta, kad paprastai yra neprotinga tiktis, jog tiekjas leis be jo sutikimo parduoti konkuruojanius produktus savo nuosavose patalpose ar emje. Netikros nuosavybs pastatai, kuriais naudojantis siekiama ivengti penkeri met laikotarpio taikymo, nesudaro galimybs pasinaudoti ia iimtimi. (60) Antroji galimyb netaikyti bendrosios iimties yra nustatyta Bendrosios iimties reglamento 5 straipsnio b punkte ir siejasi su pareigojimais nekonkuruoti terminui pasibaigus. Paprastai tokiems pareigojimams Bendrosios iimties reglamentas netaikomas, nebent pareigojimas yra btinai reikalingas, kad apsaugot tiekjo pirkjui perduot gamybin, prekybin ar mokslin patirt (know-how), ir apsiriboja tik pardavimo vieta, kurioje pirkjas dirba sutarties laikotarpiu, ir kuris galioja ilgiausiai vienerius metus. Pagal Bendrosios iimties reglamento 1 straipsnio f punkt, gamybin, prekybin ar mokslin patirtis (know-how) turi bti esmin tai reikia, kad gamybin, prekybin ar mokslin patirtis (know-how) apima informacij, kuri yra btinai reikalinga pirkjui naudojant, parduodant ar perparduodant sutarties prekes ar paslaugas. (61) Treioji bendrosios iimties netaikymo galimyb yra nustatyta Bendrosios iimties reglamento 5 straipsnio b punkte ir siejasi su konkuruojani preki pardavimu pasirinktinio paskirstymo sistemoje. Bendrosios iimties reglamentas numato pasirinktinio paskirstymo derinim su pareigojimu nekonkuruoti, kai paskirstytojai yra pareigojami i viso neperpardavinti konkuruojani preki su preki enklais. Taiau jei tiekjas tiesiogiai ar netiesiogiai trukdo savo paskirtam paskirstytojui i konkretaus konkuruojanio tiekjo pirkti produktus perpardavimui, tokiam pareigojimui negali bti taikomas Bendrosios iimties reglamentas. Jo netaikymo tokiam pareigojimui tikslas ivengti situacijos, kai keletas tiekj, naudodamiesi tais paiais pasirinktinio paskirstymo takais, trukdo vienam konkreiam konkurentui ar keliems konkretiems konkurentams naudotis tais takais savo produkt pardavimui (naudojimosi teiss atmimas i konkuruojanio tiekjo, kas bt kolektyvinio boikoto forma)(19).

(19) Netiesiogini priemoni, turini tok paalinimo poveik, pavyzdys gali bti randamas Komisijos sprendime 92/428/EEB byloje Nr. IV/33.542 Givenchy kvepalai (OL L 236, 1992 8 19, p. 11)

96 5. Neteistumo prielaidos u Bendrosios iimties reglamento taikymo rib nebuvimas (62) Vertikalieji susitarimai, esantys u Bendrosios iimties reglamento taikymo rib, i anksto neturi bti laikomi neteistais, bet juos gali prireikti atskirai inagrinti. mons yra skatinamos paios vertinti savo susitarimus, nesisdamos praneimo Komisijai. Kai Komisija nagrinja atskir atvej, ji turi rodyti, kad nagrinjamas susitarimas paeidia 81 straipsnio 1 dal. Kai yra rodomas pastebimas antikonkurencinis poveikis, mons gali pateikti neginijam rodym ir paaikinti, kodl tiktina, kad tam tikra paskirstymo sistema duos naudos, kuri atitiks 81 straipsnio 3 dalyje nustatytos iimties slygas. 6. spjamojo praneimo nebuvimas (63) Pagal 1962 m. vasario 6 d. Tarybos reglamento Nr. 17, Pirmojo reglamento, gyvendinanio Sutarties 85 ir 86 straipsnius(20), su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1216/1999(21), 4 straipsnio 2 dal, 81 straipsnio 3 dalies iimtys vertikaliesiems susitarimams gali bti taikomos nuo j sigaliojimo datos, net jei praneimas gaunamas vliau. Praktikai tai reikia, kad spjamasis praneimas yra nereikalingas. Jei kyla ginas, mon vis dar gali praneti, ir tokiu atveju Komisija gali suteikti iimt atgaline data, jei tenkinamos visos keturios 81 straipsnio 3 dalies slygos. Praneanioji alis neturi aikintis, kodl apie susitarim nebuvo praneta anksiau, ir iimtis neturi bti nesuteikiama vien dl to, kad nebuvo praneta anksiau. Kiekvienas praneimas turi bti vertinamas i esms. is 17 reglamento 4 straipsnio 2 dalies pakeitimas turt paalinti nereikaling bylinjimsi nacionaliniuose teismuose ir taip sustiprinti civilin sutari vykdomum. Taip pat atsivelgiama situacij, kai mons apie susitarim neprane, nes man, kad susitarimui taikomas Bendrosios iimties reglamentas. (64) Kadangi galimyb gauti iimt daugiau neribojama praneimo datos atvilgiu, nacionaliniai teismai turi vertinti tikimyb, kad 81 straipsnio 3 dalis bus taikoma vertikaliesiems susitarimams, patenkantiems 81 straipsnio 1 dalies reguliavimo srit. Jei tokia tikimyb yra, teismo procesas sustabdomas ir laukiama Komisijos nuomons. Taiau nacionaliniai teismai gali taikyti laikinas priemones, laukdami Komisijos 81 straipsnio 3 dalies taikomumo vertinimo, kaip jie daro, kai perduoda pirmin klausimo svarstym Teisingumo Teismui, vadovaudamiesi EB sutarties 234 straipsniu. Sustabdymas nereikalingas vykdant udraudimo procesinius veiksmus, kai nacionaliniai teismai yra galioti patys vertinti 81 straipsnio 3 dalies taikymo tikimyb(22). (65) Nebent jei teisme yra bylinjamasi ar yra paduotas skundas, vertikaliesiems susitarimams neturi bti suteikiama jokio prioriteto Komisijos gyvendinimo politikoje. Pats praneimas dar nesuteikia laikino teistumo vykdyti susitarim. Kai mons neprane apie susitarim, nes jos siningai man, kad nevirijo rinkos dalies rib, nustatyt Bendrosios iimties reglamente, tokiu atveju Komisija baud neturi skirti. 7. Atskyrimas (66) Bendrosios iimties reglamentas suteikia iimt vertikaliesiems susitarimams, jeigu susitarime nra ar praktikoje nebus sunki apribojim, nustatyt reglamento 4 straipsnyje. Jei yra vienas ar daugiau sunki apribojim, bendroji iimtis netaikoma visam vertikaliajam susitarimui. T. y. esant sunkiems apribojimams negali bti atskiriamos sutarties dalys, turinios tuos apribojimus. (67) Taiau atskyrimo taisykl taikoma slygoms, nustatytoms Bendrosios iimties reglamento 5 straipsnyje. Taigi bendroji iimtis netaikoma tik tai vertikaliojo susitarimo daliai, kuri netenkina 5 straipsnyje nustatyt slyg. 8. Produkt, platinam toje paioje paskirstymo sistemoje, portfelis (68) Kai tiekjas naudojasi ta paia paskirstymo sutartimi, kad paskirstyt kelet preki/paslaug, kai kurioms i j, atsivelgiant rinkos dalies dyd, gali bti taikomas Bendrosios iimties reglamentas, o kitoms ne. Tokiu atveju Bendrosios iimties reglamentas taikomas tokioms prekms ir paslaugoms, kuri atvilgiu tenkinamos taikymo slygos. (69) Preki ar paslaug, kurios nepatenka Bendrosios iimties reglamento reguliavimo srit, atvilgiu taikomos prastos konkurencijos taisykls, o tai reikia, kad: - bendroji iimtis netaikoma, bet taip pat nedaroma ir prielaida dl neteistumo; - jei yra 81 straipsnio 1 dalies paeidimas, kuriam negali bti taikoma iimtis, gali bti svarstoma, ar yra tinkamos priemons konkurencijos problemai isprsti veikianioje paskirstymo sistemoje; - jei toki tinkam priemoni nra, tas tiekjas turs sudaryti kit paskirstymo sutart. Tokia situacija gali bti ir tokiu atveju, jei kai kuriems produktams taikomas 82 straipsnis, o kitiems ne.
(20) OL 13, 1962 2 21, p. 204/62 (21) OL L 148, 1999 6 15, p. 5 (22) Byla C-234/89 Delimitis v Henninger Brau [1991] ECR I-935, 52 pastraipa

97 9. Pereinamasis laikotarpis (70) Bendrosios iimties reglamentas taikomas nuo 2000 m. birelio 1 d. Bendrosios iimties reglamento 12 straipsnis nustato pereinamj laikotarp iki 2000 m. birelio 1 d. galiojusiems vertikaliesiems susitarimams, kurie netenkina Bendrosios iimties reglamento slyg, bet kurie tenkino Bendrosios iimties reglament (Komisijos reglamentai (EEB) Nr. 1983/83, (EEB) Nr. 1984/83 ir (EEB) Nr. 4087/88), kuri galiojimo laikas baigsi 2000 m. gegus 31 d., slygas. Komisijos praneimai dl reglament (EEB) Nr. 1983/83, (EEB) Nr. 1984/83 taip pat nustoja galioti nuo 2000 m. gegus 31 d.. Tiems susitarimams dar gali bti taikoma iimtis pagal besibaigianius galioti reglamentus iki 2001 m. gruodio 31 dienos. Susitarimai tiekj, kuri rinkos dalis nra didesn kaip 30 %, ir kurie daugiau kaip penkeriems metams yra pasira su savo pirkjais nekonkuravimo sutartis, patenka Bendrosios iimties reglamento reguliavimo srit, jei 2002 m. sausio 1 d. nekonkuravimo sutartims galioti liko ne daugiau kaip penkeri metai. IV. BENDROSIOS IIMTIES ATAUKIMAS IR BENDROSIOS IIMTIES REGLAMENTO NETAIKYMAS 1. Ataukimo procedra (71) Bendrosios iimties reglamentu pripainta teistumo prielaida gali bti ataukta, jei manoma, kad vertikalusis susitarimas atskirai ar kartu su kitais panaiais konkuruojani tiekj ar pirkj vykdomais susitarimais patenka 81 straipsnio 1 dalies reguliavimo srit ir netenkina vis 81 straipsnio 3 dalies slyg. Taip gali bti, kai tiekjas, o iimtinio tiekimo atveju pirkjas, turintis rinkos dal, ne didesn kaip 30 %, sudaro vertikalj susitarim, kuris nesuteikia objektyvios naudos, kuri kompensuot konkurencijai padaryt al. Tai pirmiausia gali bti tuomet, kai preks platinamos galutiniam vartotojui, kurio padtis danai yra daug prastesn nei profesionali tarpini preki pirkj. Pardavimo galutiniam vartotojui atveju vertikaliojo susitarimo padaryta ala gali turti didesn tak nei vertikalusis susitarimas dl tarpini preki pardavimo ar pirkimo. Kai netenkinamos 81 straipsnio 3 dalies slygos, Komisija gali ataukti Bendrosios iimties reglamento taikym pagal 6 straipsn ir nustatyti 81 straipsnio 1 dalies paeidim. (72) Kai taikoma ataukimo procedra, Komisijai tenka pareiga rodyti, kad susitarimas patenka 81 straipsnio 1 dalies reguliavimo srit ir kad susitarimas netenkina 81 straipsnio 3 dalies slyg. (73) 81 straipsnio 3 dalies slygos iimiai gali bti netenkinamos pirmiausia tuo atveju, kai jimas rink ar konkurencija yra gerokai apribota dl konkuruojani tiekj ar pirkj vykdom panai vertikalij susitarim paralelini tinkl didjanio poveikio. Vertikalij susitarim paraleliniai tinklai laikomi panaiais, jei jie nustato apribojimus, kurie rinkoje sukelia pana poveik. Paprastai panaus poveikis yra tuomet, kai konkuruojantys tiekjai ar pirkjai taiko vertikaliuosius apribojimus, priklausanius vienai i keturi grupi, ivardyt 104114 dalyse. Pavyzdiui, tokia padtis gali bti, kai tam tikroje rinkoje tam tikri tiekjai vykdo tiktai kokybin pasirinktin paskirstym, o kiti tiekjai vykdo kiekybin pasirinktin paskirstym. Tokiomis aplinkybmis vertinant susitarim reikia atsivelgti antikonkurencin poveik, sukeliam kiekvienam atskiram susitarimo tinklui. Atitinkamais atvejais gali bti ataukiami tik kiekybiniai apribojimai, taikomi galiotiems paskirstytojams. Kiti atvejai, kai gali bti priimtas sprendimas ataukti iimties taikym, - tai aplinkybs, kai pirkjas, pavyzdiui, esant iimtiniam tiekimui ar paskirstymui, turi pakankam rinkos gali atitinkamoje vartotoj rinkoje, kurioje jis perparduoda prekes ar teikia paslaugas. (74) Atsakomyb u didjant antikonkurencin poveik gali bti priskirta tik toms monms, dl kuri jis daugiausia atsirado. moni, kurios neturjo didels takos didjaniam poveikiui, sudaryti susitarimai nepatenka 81 straipsnio 1 dalies draudim srit(23), todl nra ataukimo mechanizmo dalykas. Tokia taka turi bti vertinama vadovaujantis 137229 dalyse idstytais kriterijais. (75) Sprendimas dl ataukimo sprendimas gali turti tik ex nunc poveik tai reikia, kad nagrinjamas susitarimas naudosis iimtimi iki tos dienos, kai prads galioti ataukimas. (76) Pagal Bendrosios iimties reglamento 7 straipsn kompetentinga valstybs nars institucija gali ataukti Bendrosios iimties reglamento teikiamus pranaumus vertikaliesiems susitarimams, dl kuri tos valstybs nars teritorijoje ar jos dalyje, turinioje visus atskiros geograns rinkos poymius, jauiamas antikonkurencinis poveikis. Kai valstyb nar neturi galiojani teiss akt, galinani nacionalin konkurencijos institucij taikyti Bendrijos konkurencijos teis ar bent jau ataukti Bendrosios iimties reglamento teikiamas privilegijas, valstyb nar gali prayti Komisijos dl to pradti procesinius veiksmus.

(23) Sprendimas Delimitis byloje

98 (77) Komisija turi iimtin teis ataukti Bendrosios iimties reglamento teikiamas privilegijas vertikaliesiems susitarimams, apribojantiems konkurencij atitinkamoje geogranje rinkoje, kuri yra didesn nei vienos valstybs nars teritorija. Kai vienos valstybs nars teritorija ar jos dalis yra atitinkama geogran rinka, tuomet Komisija ir valstyb nar turi konkuruojani kompetencij ataukti. Danai tokiais atvejais ima decentralizuotai veikti nacionalins konkurencijos institucijos. Taiau Komisija ilaiko teis nagrinti tam tikrus atvejus, turinius ypating reikm Bendrijai, pavyzdiui, atvejus, ikelianius naujus klausimus dl teiss. (78) Nacionaliniai sprendimai ataukti turi bti priimti vadovaujantis nacionalins teiss taisyklmis ir galios tik tos valstybs nars teritorijoje. Tokie nacionaliniai sprendimai turi neprietarauti vienodam Bendrijos konkurencijos taisykli taikymui ir visikam priemoni, priimt gyvendinant tas taisykles, veikimui(24). Nacionalins konkurencijos institucijos, taikydamos princip, turi paios vertinti susitarim pagal 81 straipsnio 1 dal, atsivelgdamos atitinkamus Teisingumo Teismo ir Pirmosios instancijos teismo nustatytus kriterijus, taip pat atsivelgdamos praneimus ir ankstesnius Komisijos sprendimus. (79) Komisijos nuomone, turi bti taikomas konsultavimo mechanizmas, apraytas praneime dl nacionalini konkurencijos institucij ir Komisijos bendradarbiavimo(25), siekiant ivengti prietaraujani sprendim ir veiksm dubliavimosi rizikos. 2. Bendrosios iimties reglamento netaikymas (80) Bendrosios iimties reglamento 8 straipsnis galina Komisij reglamentu paskelbti, kad Bendrosios iimties reglamentas netaikomas paraleliniams tinklams su panaiais vertikaliaisiais apribojimais, kai tokie tinklai dengia daugiau nei 50 % atitinkamos rinkos. Toks reglamentas netaikomos atskiroms monms jis skiriamas visoms monms, kuri susitarimai yra apibrti Bendrosios iimties netaikymo reglamente. (81) Kadangi Bendrosios iimties reglamento teikiam privilegij anuliavimas pagal 6 straipsn reikia sprendimo, nustatanio, kad atskira mon paeid 81 straipsn, primim, tai reglamentas, priimtas pagal 8 straipsn, turi tik panaikinti Bendrosios iimties reglamento taikymo privilegijas ir atkurti visik 81 straipsnio 1 ir 3 dali taikym apribojimams ir atitinkamai rinkai. Primus reglament dl paskelbimo, kad bendroji iimtis netaikoma tam tikriems vertikaliesiems apribojimams tam tikroje rinkoje, atskiriems susitarimams 81 straipsnis atitinkamose bylose turi bti taikomas vadovaujantis Teisingumo Teismo ir Pirmosios instancijos teismo nustatytais precedentais ir Komisijos praneimais bei ankstesniais sprendimais. Atitinkamais atvejais Komisija turi priimti sprendim dl konkretaus atvejo, kuriuo galt vadovautis visos toje rinkoje veikianios mons. (82) Norint apskaiiuoti, ar dengiama 50 % rinkos, turi bti atsivelgiama kiekvien ribojani vertikalij susitarim tinkl arba apribojim derin, kuris rinkai daro pana poveik. Paprastai panaus poveikis bna, kai atsiranda apribojim, priklausani vienai i keturi 104114 dalyse ivardyt grupi. (83) 8 straipsnis nepareigoja Komisijos imtis veiksm, kai dengiama daugiau nei 50 % rinkos. Paprastai netaikymas yra galimas, kai yra tikimyb, kad jimas atitinkam rink ar konkurencija joje yra pastebimai ribojama. Taip pirmiausia gali bti, kai pasirinktinio paskirstymo paraleliniai tinklai, dengiantys daugiau kaip 50 % rinkos, taiko pasirinkimo kriterijus, kurie nra reikalingi dl atitinkam preki prigimties ar yra diskriminuojantys tam tikr paskirstymo form, pritaikyt toki preki pardavimui, atvilgiu. (84) vertindama btinum taikyti 8 straipsn, Komisija turi svarstyti, ar individualus ataukimas bt priimtinesn priemon. Tai ypa gali priklausyti nuo konkuruojani moni, didinani poveik rinkoje, skaiiaus ar nuo veikiam geograni rink Bendrijoje skaiiaus. (85) Kiekvienas reglamentas, priimtas pagal 8 straipsn, turi aikiai nustatyti savo taikymo srit. Tai reikia, pirma, kad Komisija turi apibrti atitinkam(-as) produkto ir geogran rink(-as), kad turi nustatyti vertikaliojo apribojimo, kuriam nebeturi bti taikomas Bendrosios iimties reglamentas, pobd. Pastarojo aspekto atvilgiu Komisija gali moduliuoti savo reglamento taikymo srit atsivelgdama konkurencijos aspekt, kur ji ketina nagrinti. Pavyzdiui, nors nustatant 50 % rinkos padengim atsivelgiama visus sipareigojim nekonkuruoti prekmis su kitais preki enklais ries susitarim paralelinius tinklus, Komisija vis tiek reglament dl netaikymo gali pritaikyti tik sipareigojimui nekonkuruoti, kuris galioja ilgiau nei tam tikr laikotarp. Taigi, trumpesnio laikotarpio ar maiau ribojantys susitarimai galjo bti palikti netakoti dl maesnio paalinimo i rinkos laipsnio, priskirtino

(24) Teisingumo Teismo sprendimas byloje 14/68 Walt Wilhelm ir kiti v Bundeskartellamt [1969] ECR 16 4 dalis, ir sprendimas dl Delimitis (25) OL C 313, 1997 10 15, p. 3, 49 - 53 dalys

99 tokiems apribojimams. Taip pat, jeigu tam tikroje rinkoje pasirinktinis paskirstymas yra derinamas su papildomais apribojimais, t. y. nekonkuravimas arba kiekybinis pirkjo apribojimas, netaikymo taisykl gali bti pritaikyta tik tokiems papildomiems apribojimams. Atitinkamais atvejais Komisija taip pat gali pateikti paaikinim, nustatydama rinkos dalies lyg, kuris, atsivelgiant konkrei rink, gali bti laikomas nepakankamu, kad atskira mon galt pastebimai prisidti prie poveikio didjimo. (86) Ne trumpesnis kaip ei mnesi pereinamasis laikotarpis, kur Komisija turi nustatyti pagal 8 straipsnio 2 dal, turi leisti suinteresuotoms monms pakeisti savo susitarimus, atsivelgiant Bendrosios iimties reglamento netaikymo taisykl. (87) Reglamentas dl bendrosios iimties netaikymo neturs takos susitarimams, kuriems iki sigaliojant iam reglamentui buvo taikoma iimtis. V. RINKOS APIBRIMAS IR RINKOS DALIES APSKAIIAVIMAS 1. Komisijos praneimas dl atitinkamos rinkos apibrimo (88) Komisijos praneimas Dl atitinkamos rinkos apibrimo Bendrijos konkurencijos teiss tikslams (26) pateikia taisykli, kriterij ir rodym, kuriuos Komisija naudoja sprsdama rinkos apibrimo klausimus, paaikinimus. is praneimas iose Gairse nebus toliau aikinamas, bet juo bus remiamasi sprendiant rinkos apibrimo klausimus. ios Gairs aikina tik konkreius klausimus, kurie yra susij su vertikaliaisiais apribojimais ir kurie nra nagrinjami bendrame praneime dl rinkos apibrimo. 2. Atitinkama rinka, naudojama apskaiiuoti 30 % rinkos dal ribai pagal Bendrosios iimties reglament (89) Pagal Bendrosios iimties reglamento 3 straipsn, apskritai tiekjo rinkos dalis ir lemia bendrosios iimties taikym. Jei vertikalieji susitarimai sudaromi tarp mameninink asociacij ir pavieni nari, asociacija yra tiekjas ir btina atsivelgti jos, kaip tiekjo, rinkos dal. Tiktai esant iimtiniam tiekimui, kuris apibrtas Bendrosios iimties reglamento 1 straipsnio c punkte, Bendrosios iimties reglamento taikym lemia vien tik pirkjo rinkos dalis. (90) Norint apskaiiuoti rinkos dal yra btina nustatyti atitinkam rink. Dl to turi bti apibrtos atitinkamos produkto ir geogran rinkos. Atitinkam produkto rink sudaro tokios preks ar paslaugos, kurias pirkjas dl j savybi, kain ir numatomo naudojimo laiko pakeiiamomis. Atitinkam geogran rink sudaro teritorija, kurioje tiriamos mons yra susijusios su preki ar paslaug pasila ar paklausa, kurioje konkurencijos slygos yra gana vienodos ir kuri gali bti atskirta nuo kaimynini teritorij, nes vis pirma konkurencijos slygos tose teritorijose akivaizdiai skiriasi. (91) Taikant Bendrosios iimties reglament, tiekjo rinkos dalis yra jo dalis atitinkamoje produkto ir geogranje rinkoje, kurioje jis parduoda produktus savo pirkjams(27). 92 dalyje pateiktame pavyzdyje tai yra rinka A. Produkto rinka pirmiausia priklauso nuo produkto pakeiiamumo pirkjo poiriu. Jeigu tiekiamas produktas yra naudojamas kito produkto gamybai ir nra atpastamas galutiniame produkte, paprastai produkto rinka yra apibriama atsivelgiant tiesiogin pirkj teikiam pirmenyb. Pirkj klientai paprastai neturi tvirto nusistatymo dl pirmenybs produkt, kuriuos pirkjas panaudot galutiniam produktui, atvilgiu. Paprastai vertikalieji apribojimai, dl kuri yra susitar tiekjas ir toliau gamyboje naudojamo produkto pirkjas, siejasi tik su tarpini produkt pardavimu ir pirkimu, bet ne su galutinio produkto pardavimu. Esant galutini preki paskirstymui, kas yra pakaitalas tiesioginiams pirkjams, paprastai priklauso nuo galutini vartotoj teikiamos pirmenybs. Paskirstytojas, kaip perpardavjas, kai perka galutines prekes, negali ignoruoti galutini vartotoj teikiamos pirmenybs. Be to, paskirstymo lygyje vertikalieji apribojimai paprastai siejasi ne tik su produkt pardavimu tarp tiekjo ir pirkjo, bet ir su j perpardavimu. Kadangi paprastai konkuruoja skirtingos paskirstymo formos, apskritai rinkos nra apibriamos pagal taikom paskirstymo form. Jeigu tiekjai parduoda produkt portfel, visas portfelis gali sudaryti produkto rink, kai pirkjas pakaitalu laiko visa portfel, bet ne atskir produkt. Kadangi pirkjai rinkoje A yra profesionals pirkjai, geogran rinka paprastai yra platesn u rink, kurioje produktai perparduodami galutiniam vartotojui. Danai tokiu atveju btina apibrti nacionalin ar platesn geogran rink. (92) Esant iimtiniam tiekimui pirkjo rinkos dalis yra jo vis pirkim atitinkamoje pirkimo rinkoje dalis(28). Toliau pateiktame pavyzdyje tai taip pat yra rinka A.

(26) OL C 372, 1997 12 9, p. 5 (27) Pavyzdiui, Olandijos rinka naujoms sunkveimi ir autobus atsarginms padangoms Michelin byloje (byla 322/81 Nederlandsche Banden-Industrie Michelin v Commission [1983] ECR 3461), vairios msos rinkos Danijos skerdyklos atveju: Komisijos sprendimas 2000/42/EC byloje Nr. IV/M.1313 Danish Crown/Vestjyske Slagterier, OL L 20, 2000 1 25, p. 1 (28) Dl pirkimo rink pavyzdio r. Komisijos sprendim 1999/674/EB byloje Nr. IV/M.1221 Rewe/Meinl, OL L 274, 1999 10 23, p. 1

100 Tiekjai Rinka A Paskirstytojai Rinka B Vartotojai (93) Jeigu vertikaliuosius susitarimus sudaro trys alys, kuri kiekviena veikia skirtingame prekybos lygyje, j rinkos dalys turs bti maesns nei nustatyta 30 % riba abiejuose lygiuose, kad galt pasinaudoti bendrja iimtimi. Jei, pavyzdiui, susitarime tarp gamintojo, didmenininko (ar mameninink asociacijos) ir mamenininko yra sipareigojimas nekonkuruoti, tuomet abiej, gamintojo ir didmenininko (arba mameninink asociacijos), rinkos dalis turi neviryti 30 %, kad bt galima pasinaudoti bendrja iimtimi. (94) Kai tiekjas gamina ir originali rang, ir ios rangos atsargines bei pakeiiamas dalis, tiekjas neretai bus vienintelis arba didiausias atsargini ar pakeiiam dali tiekjas j aptarnavimo po pardavimo rinkoje. Taip pat taip gali nutikti, kai tiekjas (OG tiekjas) sudaro rangos sutart dl atsargini arba pakeiiam dali gaminimo. Kad bt taikomas Bendrosios iimties reglamentas, atitinkama rinka gali bti originalios rangos, skaitant atsargines dalis, rinka arba atskira originalios rangos rinka ir aptarnavimo po pardavimo rinka, atsivelgiant aplinkybes, pavyzdiui, esam apribojim poveik, rangos eksploatavimo trukm ir remonto arba pakeitimo ilaid svarb(29). (95) Jeigu vertikaliajame susitarime, be sutarties preki tiekimo, dar yra INT nuostat, pavyzdiui, nuostata dl tiekjo preks enklo naudojimo, kas padeda pirkjui prekiauti sutarties prekmis, tiekjo rinkos dalis rinkoje, kurioje jis parduoda sutarties prekes, nulemia Bendrosios iimties reglamento taikym. Kai teisi turtojas (franizs davjas) netiekia preki perparduoti, bet teikia kelet paslaug kartu su nuostatomis dl INT, kas kartu sudaro verslo bd, dl kurio yra sudaroma franizs sutartis, teisi turtojui (franizs davjui) reikia atsivelgti savo, kaip verslo bdo tiekjo, rinkos dal. iuo tikslu teisi turtojui (franizs davjui) reikia pasiskaiiuoti savo rinkos dal rinkoje, kurioje yra taikomas is verslo bdas, tai yra rinka, kurioje teisi turtojas (franizs davjas) taiko verslo bd teikti prekes ar paslaugas galutiniam vartotojui. Teisi turtojas (franizs davjas) turi savo rinkos dal pagrsti naudotojo (franizs gavjo) tiekiam preki ar teikiam paslaug verte toje rinkoje. Tokioje rinkoje konkurentai gali bti ne tik kit franize perduodam verslo bd tiekjai, bet ir pakaitini preki ar paslaug, kurioms netaikoma franiz, tiekjai. Pavyzdiui, nepaeidiant tokios rinkos apibrimo, jei tai bt greito maisto paslaug rinka, tokioje rinkoje veikianiam teisi turtojui (franizs davjui) savo rinkos dal reiks pasiskaiiuoti remiantis atitinkamais savo naudotojo (franizs gavjo) duomenimis apie pardavimus toje rinkoje. Jei teisi turtojas (franizs davjas), be verslo bdo tiekimo, tiekia ir tam tikrus pirminius produktus, pavyzdiui, ms ir prieskonius, tuomet teisi turtojui (franizs davjui) taip pat reikia pasiskaiiuoti savo rinkos dal rinkoje, kurioje tos preks yra parduodamos. 3. Atitinkama rinka, naudojama individualiam vertinimui (96) Kad bt individualiai vertinti vertikalieji susitarimai, kurie nepatenka Bendrosios iimties reglamento taikymo srit, Bendrosios iimties reglamento taikymui gali prireikti itirti papildomas rinkas, be jau apibrt atitinkam rink,. Vertikalusis susitarimas gali turti takos ne tik rinkoje tarp tiekjo ir pirkjo, bet ir vartotoj rinkoms. Individualiai vertinant vertikaliuosius susitarimus turi bti ianalizuotos atitinkamos rinkos, kurioms turi takos susitarimo ribojimai kiekviename prekybos lygyje: i) Tarpinms prekms ir paslaugoms, kurias pirkjas panaudoja savo prekms ar paslaugoms, vertikalieji apribojimai paprastai turi takos tik rinkoje tarp tiekjo ir pirkjo. Pavyzdiui, dl pirkjo sipareigojimo nekonkuruoti gali bti istumti kiti tiekjai, bet nesumas konkurencija tarp vartotoj rinkoje esani parduotuvi. Taiau esant iimtiniam tiekimui pirkjo padtis jo vartotoj rinkoje taip pat yra svarbi, nes pirkjo istumiantis elgesys gali turti akivaizdiai neigiam poveik tik jei jis turi rinkos gali vartotoj esanioje rinkoje.
(29) Pvz., r. Pelikan/Kyocera XXV konkurencijos politikos ataskaitoje, 87 punktas, ir Komisijos sprendim 91/595EEB byloje Nr. IV/M.12 Varta/Bosch, OL L 320, 1991 11 22, p. 26, Komisijos sprendim byloje Nr. IV/M.1094 Caterpillar/ Perkins Engines, OL C 94, 1998 03 28, p. 23 ir Komisijos sprendim byloje Nr. IV/M.768 Lucas/Varity, OL C 266, 1996 09 13, p. 6. Taip pat r. Eastman Kodak Co v Image Technical Services, Inc et al, JAV Aukiausias Teismas, Nr. 90 1029. Taip pat r. Komisijos praneimo dl rinkos apibrimo Bendrijos konkurencijos teisje 56 dal

101 ii) Maiau tiktina, kad galutiniams produktams pakakt analizs, apribotos tik rinka tarp tiekjo ir pirkjo, nes vertikalieji apribojimai gali turti neigiamos takos dl sumajusios konkurencijos tarp tam tikr preki su skirtingais preki enklais ir/arba tarp tam tikr preki su tuo paiu preki enklu perpardavimo rinkoje, tai yra pirkjo vartotoj esanioje rinkoje. Pavyzdiui, iimtinis paskirstymas gali ne tik sukelti istmimo poveik rinkoje tarp tiekjo ir pirkjo, vis pirma gali sumainti konkurencij tarp tam tikr preki su tuo paiu preki enklu paskirstytoj perpardavimo teritorijose. Perpardavimo rinka yra ypa svarbi, jei pirkjas yra mamenininkas, parduodantis galutiniam vartotojui. sipareigojimas nekonkuruoti, dl kurio susitar gamintojas ir didmenininkas, gali pastmti it didmeninink pas kitus gamintojus, bet maai tiktina, kad dl to inyks konkurencija tarp parduotuvi didmeninink lygiu. Taiau toks pat susitarimas su mamenininku gali sukelti papildom konkurencijos tarp tam tikr preki su skirtingais preki enklais parduotuvje praradim perpardavimo rinkoje. iii) Atskirai vertinant aptarnavimo po pardavimo rink atitinkama rinka gali bti originalios rangos rinka arba aptarnavimo po pardavimo rinka tai priklauso nuo konkrei aplinkybi. Bet kokiu atveju, padtis atskiroje aptarnavimo po pardavimo rinkoje turi bti vertinama atsivelgiant padt originalios rangos rinkoje. Maiau reikminga padtis originalios rangos rinkoje paprastai sumaina galim antikonkurencin poveik aptarnavimo po pardavimo rinkoje. 4. Rinkos dalies apskaiiavimas pagal Bendrosios iimties reglament (97) Rinkos dalies apskaiiavim i esms reikia grsti verts duomenimis. Kai verts duomen nra, gali bti atlikti kitokie pagrsti apskaiiavimai. Tokie apskaiiavimai gali bti paremti kita patikima rinkos informacija, pavyzdiui, apimties duomenimis (r. Bendrosios iimties reglamento 9 straipsnio 1 dal). (98) Vidaus produkcija, t. y. tarpiniai produktai, naudojami savo reikmms, gali bti labai svarbs konkurencijos analizei kaip vienas i konkurencijos suvarym arba pabrti mons padt rinkoje. Taiau apibriant rink ir apskaiiuojant tarpini preki ir paslaug rinkos dal vidaus produkcij neturi bti atsivelgta. (99) Taiau esant galutini produkt dvejopam paskirstymui, t.y. kai galutini produkt gamintojas kartu yra ir paskirstytojas rinkoje, apibriant rink ir apskaiiuojant rinkos dal reikia traukti prekes, kurias pardav gamintojo ir konkuruojani gamintoj integruoti paskirstytojai ir atstovai (r. Bendrosios iimties reglamento 9 straipsnio 2 dalies b punkt). Integruoti paskirstytojai yra susijusios mons, apibrtos Bendrosios iimties reglamento 11 straipsnyje. VI. GYVENDINIMO POLITIKA ATSKIRAIS ATVEJAIS (100) Vertikalieji apribojimai paprastai yra maiau alingi nei horizontalieji. Pagrindin prieastis, dl ko vertikalieji apribojimai vertinami atlaidiau negu horizontalieji, grindiama tuo, kad pastarieji gali bti susij su susitarimu tarp konkurent, gaminani tapaias ar pakeiiamas prekes ar paslaugas. Esant tokiems horizontaliems ryiams, vienos mons panaudojama rinkos galia (didesn jo produkt kaina) gali bti naudinga jos konkurentams. Tai gali paskatinti konkurentus raginti vienas kit veikti antikonkurencikai. Esant vertikaliems ryiams vieno produktas yra kito itekliai. Tai reikia, kad arba tiekj arba gamintoj rinkose esanios mons rinkos galios panaudojimas paprastai takos kitos mons produkcijos paklaus. Taigi mons, sudariusios susitarim, daniausiai stengiasi sukliudyti kitai pasinaudoti rinkos galia. (101) Taiau is savireguliacijos bruoas neturt bti pervertintas. Kai mon neturi rinkos galios, ji gali tik stengtis padidinti savo peln optimizuodama gamybos ir paskirstymo proces su vertikalij apribojim pagalba arba be jos. Taiau turdama rinkos gali, ji taip pat gali stengtis padidinti savo peln savo tiesiogini konkurent sskaita, padidindama j ilaidas, pirkj ir galiausiai vartotoj sskaita, stengdamasi pasisavinti dal j atliekam l. Taip gali atsitikti, kai tiekj arba vartotoj rinkoje esanti mon dalijasi papildomu pelnu arba kai viena i toki moni naudojasi vertikaliaisiais viso papildomo pelno pasisavinimo apribojimais. (102) Kiekvienu konkreiu atveju vertindama 81 straipsnio taikym vertikaliesiems apribojimams, Komisija turi laikytis ekonominio poirio. Dl to 81 straipsnio taikymo sritis apribojama monmis, turiniomis tam tikr rinkos galios laipsn, kai yra nepakankama konkurencija tarp tam tikr preki su skirtingais preki enklais. Tais atvejais konkurencijos tarp tam tikr preki su skirtingais preki enklais ir konkurencijos tarp tam tikr preki su tuo paiu preki enklu apsauga yra svarbi utikrinant produktyvum ir naud vartotojams.

102 1. Analizs schema 1.1. Neigiamos vertikalij apribojim pasekms (103) Neigiami poveikiai rinkai, kuriuos gali sukelti vertikalieji apribojimai ir kuriems EB konkurencijos teis siekia sutrukdyti, yra ie: i) kit tiekj ar pirkj nesileidimas didinant jimo rink klitis; ii) tam tikr preki su skirtingais preki enklais konkurencijos sumainimas tarp rinkoje veikiani moni, palengvinant tiekjams ar pirkjams sudaryti slapt susitarim; slaptas susitarimas ia yra ir aikus, ir tylus slaptas susitarimas (smoningas paralelinis elgesys); iii) tam tikr preki su tuo paiu preki enklu konkurencijos sumainimas tarp to paties preki enklo preki paskirstytoj; iv) klii sukrimas rinkos integracijai, pirmiausia skaitant vartotoj laisvs pirkti prekes ar paslaugas bet kurioje j pasirinktoje valstybje narje apribojim. (104) Tokius neigiamus poveikius gali sukelti vairs vertikalieji apribojimai. Susitarimai, besiskiriantys savo forma, gali daryti tok pat real poveik konkurencijai. Analizuojant iuos galimus neigiamus poveikius vertikaliuosius apribojimus reikt suskirstyti keturias grupes: vieno preks enklo grup, ribota paskirstymo grup, perpardavimo kain palaikymo grup ir rinkos padalijimo grup. Kiekvienai grupei priklausantys vertikalieji apribojimai i esms turi panaius neigiamus poveikius konkurencijai. (105) Skirstymas keturias grupes yra paremtas tuo, k bt galima apibdinti kaip pagrindines sudedamsias vertikalij apribojim dalis. 103136 dalyse yra analizuojamos keturios skirtingos grups. 137229 dalyse vertikalieji apribojimai analizuojami taip, kaip jie taikomi praktikai, nes dauguma vertikalij susitarim paremti daugiau nei viena i i sudedamj dali. sipareigojimo nekonkuruoti prekmis su k itais prek i enk lais grup (106) vieno preks enklo kategorij patenka tie susitarimai, kuri pagrindinis elementas yra pirkjo skatinimas daugiau savo usakym tam tikrai produkto riai teikti vienam tiekjui. is elementas gali bti randamas tarp kit element pirkjo vertimas nekonkuruoti ir spaudimas pirkti tam tikr kiek, kai sutarti pareigojimai ar skatinanios schemos tarp tiekjo ir pirkjo veria pastarj tam tikr produkt ir jo pakaitalus pirkti tik i vieno tiekjo arba daugiausia i jo. Toks pat elementas gali pasireikti kaip susietas pirkimas, kai pareigojimas ar skatinimo schema yra susijusi su produktu, kur privalo pirkti pirkjas, ir kuris yra kito skirtingo produkto pirkimo slyga. Pirmasis produktas laikomas susietu produktu, o antrasis susiejaniu produktu. (107) Yra keturi neigiami poveikiai konkurencijai: 1) kiti tiekjai toje rinkoje negali parduoti tam tikriems pirkjams, dl to gali bti udaryta rinka arba, esant susiejimui, rinka udaroma susietiems produktams; 2) tai rinkos dalis daro grieiau apibrtas ir gali palengvinti slaptus susitarimus, kai juos taiko keletas tiekj; 3) kiek tai susij su galutini preki paskirstymu, tam tikri mamenininkai pardavins tik vieno preki enklo prekes, taigi j parduotuvse nebus konkurencijos tarp tam tikr preki su skirtingais preki enklais (nebus konkurencijos parduotuvje); 4) esant susiejimui, pirkjas u susiet produkt gali mokti brangiau, negu mokt kitu atveju. Visi ie poveikiai gali sumainti konkurencij tarp tam tikr preki su skirtingais preki enklais. (108) Konkurencijos sumajim tarp tam tikr preki su skirtingais preki enklais gali suvelninti stipri pradin konkurencija tarp tiekj, siekiani sudaryti sipareigojimo nekonkuruoti prekmis su kitais preki enklais sutartis, bet kuo ilgesn pareigojimo nekonkuruoti trukm, tuo labiau tiktina, jog is poveikis nebus pakankamai stiprus, kad kompensuot konkurencijos tarp tam tikr preki su skirtingais preki enklais sumajim. Ribota paskirstymo grup (109) kategorij ribotas paskirstymas patenka tokie susitarimai, kuri pagrindinis elementas yra tai, kad gamintojai parduoda tiktai vienam ar ribotam pirkj skaiiui. Taip gali bti siekiama apriboti pirkj skaii tam tikroje teritorijoje arba pasirinkti tam tikr vartotoj grup, arba pasirinkti tam tikros ries pirkjus. Tarp kit is elementas gali pasireikti: - iimtinio paskirstymo ar iimtinio vartotoj paskyrimo atveju, kai tiekjas parduoda tik vienam pirkjui tam tikroje teritorijoje ar tam tikrai vartotoj klasei; - iimtinio tiekimo ir kiekio nustatymo tiekjui atveju, kai tiekjo ir pirkjo sutartas pareigojimas ar skatinanti schema veria pirmj parduoti tik vienam pirkjui arba daugiausia jam; - pasirinktinio paskirstymo atveju, kai dl primest ar su pasirinktais paskirstytojais sutart slyg paprastai yra apribojamas j skaiius; - pardavim ribojimo aptarnavimo po pardavimo rinkoje atveju, dl ko apribojamos tiekj pardavim galimybs.

103 (110) Yra trys pagrindiniai neigiami poveikiai konkurencijai: 1) kai kurie pirkjai toje rinkoje daugiau negali pirkti i tam tikro tiekjo, dl to gali bti udaromos pirkimo rinkos, ypa iimtinio tiekimo atveju; 2) kai dauguma konkuruojani tiekj arba visi jie riboja mameninink skaii, tai gali palengvinti slapt susitarim arba paskirstytoj, arba tiekj lygiu, 3) kadangi vis maiau paskirstytoj pasilyt produkt, dl to taip pat mat konkurencija tarp tam tikr preki su tuo paiu preki enklu. Esant didelms iimtinms teritorijoms ar iimtiniam vartotoj paskyrimui, rezultatas gali bti visikas konkurencijos panaikinimas tarp tam tikr preki su tuo paiu preki enklu. is konkurencijos sumajimas tarp tam tikr preki su tuo paiu preki enklu gali sukelti konkurencijos susilpnjim tarp tam tikr preki su skirtingais preki enklais. Perpardavimo k ain palaikymo grup (111) kategorij perpardavimo kain palaikymas (PKP) patenka tie susitarimai, kuri pagrindinis elementas yra tai, kad pirkjas pareigojamas arba skatinamas perparduoti ne maesne kaip tam tikra kaina, tam tikra kaina arba ne didesne kaip tam tikra kaina. i grup sudaro minimalios, ksuotos, maksimalios ir rekomenduojamos perpardavimo kainos. Maksimali ir rekomenduojam perpardavimo kain nustatymas, nors ir nra sunkus apribojimas, vis dlto gali riboti konkurencij. (112) Yra du pagrindiniai PKP neigiami poveikiai konkurencijai: 1) konkurencijos sumajimas kainomis tarp tam tikr preki su tuo paiu preki enklu; 2) padidjs kain skaidrumas. Esant ksuotiems ar minimaliems PKP, paskirstytojai daugiau negali konkuruoti to paties preki enklo preks kaina, dl to gali bti visikai panaikinta konkurencija kainomis tarp tam tikr preki su tuo paiu preki enklu. Maksimalios ar rekomenduojamos kainos gali tapti pagrindiniu mameninink orientyru, vedaniu prie daugiau ar maiau vienodo tokio kain lygio taikymo. Padidjs skaidrumas kainoms ir atsakomyb u kain pakeitim palengvina slapt susitarim tarp gamintoj ir paskirstytoj, bent jau koncentruotose rinkose. Kadangi sumajusi konkurencija tarp tam tikr preki su tuo paiu preki enklu susilpnina spaudim mainti tam tikr preki kainas, netiesiogiai tai gali sumainti tam tikr preki su skirtingais preki enklais konkurencij. Rinkos pasidalijimo grup (113) kategorij rinkos pasidalijimas patenka susitarimai, kuri pagrindinis elementas yra tai, kad pirkjui yra nurodoma vieta, kurioje jis gali pirkti arba parduoti tam tikr produkt. is elementas pasireikia iimtinio pirkimo atveju, kai sutarti pareigojimai ar skatinanios schemos tarp tiekjo ir pirkjo veria pastarj pirkti tam tikr produkt, pavyzdiui X ries al iimtinai i paskirto tiekjo, bet jam paliekama laisv pirkti ir parduoti konkuruojanius produktus, pavyzdiui, konkuruojanias alaus ris. Tai taip pat gali bti teritorinis perpardavimo ribojimas, pirmaeilio sipareigojimo teritorijos paskyrimas, paskirstytojo buvimo vietos ribojimas ir perpardavimo vartotojams ribojimas. (114) Pagrindinis neigiamas poveikis konkurencijai yra konkurencijos sumajimas tarp tam tikr preki su tuo paiu preki enklu, dl ko tiekjas gali lengviau padalyti rink ir tokiu bdu trukdyti rinkos integracijai. Tai gali sudaryti palankias slygas diskriminuoti kainomis. Kai dauguma konkuruojani tiekj arba visi jie riboja savo pirkj pirkimo ar perpardavimo galimybes, tai gali palengvinti sudaryti slapt susitarim arba paskirstytoj, arba tiekj lygyje. 1.2. Teigiamos vertikalij apribojim pasekms (115) Svarbu pripainti, kad danai vertikalieji apribojimai turi teigiam poveik, ypa remdami konkurencij ne kainomis ir gerindami paslaug kokyb. Kai mon neturi rinkos galios, ji gali tik bandyti padidinti savo peln, optimizuodama savo gamybos ir paskirstymo procesus. Daugeliu atvej vertikalieji apribojimai gali bti naudingi tuo poiriu, kad prasti nesusijusi tiekjo ir pirkjo prekybiniai ryiai, nustatantys tik tam tikr sandori kain ir kiek, gali skatinti atsirasti beveik optimal investicij ir pardavim lyg. (116) Nors iose Gairse bandoma pateikti sining vertikalij apribojim vairi vertinim apvalg, jie nepretenduoja baigtum ar isamum. Toliau ivardytos prieastys gali pateisinti tam tikr vertikalij apribojim taikym: 1) Isprsti atskalno problem. Vienas paskirstytojas gali pasinaudoti kito paskirstytojo reklama. ios ries problema yra daniausiai pasitaikanti didmeninink ir mameninink lygiu. Iimtinis paskirstymas ar panas apribojimai gali bti naudingi vengiant toki atskaln. Atskaln gali bti ir tarp tiekj, pavyzdiui, kai tiekjas investuoja reklam pirkjo patalpose, paprastai mameniniu lygiu, taip pat gali bti pritraukti pirkjai jo konkurentams. Nekonkuravimo ries apribojimai gali padti panaikinti i atskaln situacij. Kad tai bt problema, turi bti realus atskaln klausimas. Atskalnai tarp pirkj gali atsirasti tik teikiant paslaugas iki pardavimo, bet ne po pardavimo. Paprastai produktas turi bti palyginti naujas ar technikai sudtingas, nes kitaip vartotojas, atsivelgdamas ankstesnius pirkinius, labai gerai inos,

104 ko jis nori. Be to, produktas turi bti pakankamai vertingas, nes kitaip vartotojui neapsimokt eiti vien parduotuv informacijos, o kit pirkti. Pagaliau tiekjui turi bti nepraktika sutartyje nustatyti reikalavim pirkjui teikti paslaugas iki pardavimo. Atskalnai tarp tiekj taip pat galimi esant konkreiai situacijai, btent tuo atveju, kai reklama vykdoma pirkjo patalpose ir yra bendra, bet ne skirta konkreiam preks enklui. 2) Atidaryti rinkas ar eiti naujas rinkas. Kai gamintojas nori eiti nauj geogran rink, pavyzdiui, eksportuodamas kit al pirm kart, paskirstytojas gali turti speciali pirmini investicij, reikaling preki enklui rinkoje pristatyti. Siekiant tikinti vietin paskirstytoj padaryti tokias investicijas, gali prireikti paskirstytojui suteikti toki teritorin apsaug, kad jis galt atgauti savo investicijas, laikinai nustats didesn kain. Paskirstytojams kitose rinkose turt bti laikinai neleidiama pardavinti naujose rinkose. Tai yra ypatingas atskaln problemos atvejis, apraytas 1 punkte. 3) Atskaln sertikavimo klausimas. Kai kuriuose sektoriuose tam tikri mamenininkai turi tik kokybik produkt pardavj reputacij. Tokiu atveju pardavimas pasinaudojant iais mamenininkais gali bti svarbus pristatant nauj produkt. Jei gamintojas i pradi negali pardavinti savo gamini tik auktos klass parduotuvse, jis rizikuoja bti nepastebtas, ir produkto pristatymas gali nepasisekti. Tai reikia, kad gali bti prieastis tam tikr laiko tarp leisti tok apribojim, kaip iimtinis ar pasirinktinis paskirstymas. To gali pakakti utikrinti naujo produkto pristatymui, bet ne taip ilgai, kad bt trukdomas didelio masto paskirstymas. Tokia nauda labiau tiktina su patikrintomis prekmis ar sudtingomis prekmis, kuri gana daug parduodama galutiniams vartotojams. 4) Taip vadinama sulaikymo problema. Kartais tiekjas arba pirkjas turi daryti specialiai usakovui (klientui) skirtas investicijas, susijusias su specialia ranga arba mokymu. Pavyzdiui, sudedamj dali gamintojas, kuris turi pagaminti naujas mainas arba rankius tam, kad patenkint iimtinius vieno i savo klient reikalavimus. Investuotojas gali nedaryti reikaling investicij tol, kol nebus baigti su tiekimu susij ypatingi parengiamieji darbai. Taiau, kaip ir kitais atskalno atvejais, turi bti vykdyta nemaai slyg, kol rizika, kad investicijos bus nepakankamos, netapo reali ar akivaizdi. Pirmiausia investicijos privalo bti konkreiai susijusios. Tiekjo padarytos investicijos yra laikomos konkreiai susijusiomis, kai, pasibaigus sutariai, tiekjas negali j panaudoti kitiems usakovams aprpinti, o gali tik parduoti jas patirdamas nema nuostol. Pirkjo padarytos investicijos yra laikomos konkreiai susijusiomis, kai, pasibaigus sutariai, pirkjas negali j panaudoti prekmis, kurias tiekia kiti tiekjai, sigyti ir (arba) panaudoti, o tik gali jas parduoti patirdamas nemaus nuostolius. Taigi investicijos yra konkreiai susijusios, kai, pavyzdiui, jas galima panaudoti tik preki su preki enklu komponent gamybai arba preki su konkreiu preki enklu saugojimui ir dl to negali bti pelningai panaudotos alternatyvi preki gamybai arba perpardavimui. Antra, tai privalo bti ilgalaiks investicijos, kurios neatsiperka per trump laik. Treia, ios investicijos privalo bti asimetrikos, t. y. viena sutarties alis turi investuoti daugiau nei kita alis. Kai ios slygos tenkinamos, paprastai yra pakankamas pagrindas taikyti vertikalj apribojim tokiam laikotarpiui, kurio reikia investicijoms nuvertinti. Atitinkamas vertikalusis apribojimas turi bti sipareigojimas nekonkuruoti arba privalomo kiekio nustatymas, kai investuoja tiekjas, ir iimtinis paskirstymas, iimtinio pirkjo paskyrimas arba iimtinis tiekimas, kai investuoja pirkjas. 5) Specin sulaikymo problema, kuri gali ikilti perduodant esmin gamybin, prekybin ar mokslin patirt (know-how). Kart suteikus gamybin, prekybin ar mokslin patirt (know-how), ji negali bti atimta, ir ios patirties suteikjas gali nenorti, kad ji bt panaudota j konkurentams arba ja pasinaudot jo konkurentai. Jeigu tiktai gamybin, prekybin ar mokslin patirtis (know-how) nebuvo lengvai prieinama pirkjui, ir yra svarbi ir btina vykdant susitarim, toks gamybins, prekybins ar mokslins patirties (know-how) perdavimas gali pateisinti sipareigojimo nekonkuruoti tipo apribojim. Paprastai tokiam apribojimui 81 straipsnio 1 dalis nebt taikoma. 6) Masto ekonomija paskirstymo srityje. Nordamas panaudoti masto ekonomijos pranaumus ir taip sumainti savo produkcijos kain, gamintojas gali norti, kad jo produkcij perparduot nedaug paskirstytoj. Tam jis galt panaudoti iimtin paskirstym, pareigojim pirkti nustatyt minimal kiek, pasirinktin paskirstym, kuriame bt toks reikalavimas, arba iimtin pirkim. 7) Kapitalo rinkos trkumai. prasti kapitalo tiekjai (bankai, akcij rinkos) gali nepakankamai aprpinti kapitalu, kai jie turi nepakankamai informacijos apie asmen, kuris skolinasi, arba kai paskolos garantijos yra nepakankamos. Pirkjas arba tiekjas gali turti daugiau informacijos ir, turdamas iimtinius santykius, gauti papildom apsaug savo investicijoms. Kai tiekjas suteikia pirkjui paskol, tai gali slygoti pirkjo sipareigojim nekonkuruoti arba pirkti nustatyt kiek. Kai pirkjas suteikia tiekjui paskol, tai gali slygoti iimtin tiekim arba pareigojim tiekti nustatyt kiek. 8) Vienodumas ir kokybs standartizacija. Taikant vertikalj apribojim gali bti skatinami pardavimai, sukuriant preki enklo vaizd ir tokiu bdu padidinant preks patrauklum galutiniam vartotojui, nustatant paskirstytojams tam tikrus reikalavimus, susijusius su preki vienodumu ir kokybs standartizacija. Tai, pavyzdiui, galima pastebti pasirinktinio paskirstymo ir franizs susitarimuose.

105

(117) I atuoni situacij, pateikt 116 dalyje, aikiai matyti, kad, esant tam tikroms slygoms, vertikalieji susitarimai gali padti realizuoti veiksmingum ir paskatinti nauj rink pltr, ir tai gali kompensuoti neigiamas pasekmes. Rykiausias to pavyzdys yra ribotos trukms vertikalieji apribojimai, kurie padeda sukurti naujus sudtingus produktus arba apsaugoti konkreiai susijusias investicijas. Vertikalusis apribojimas kartais yra reikalingas tol, kol tiekjas parduoda savo produkt pirkjui (r. 116 dalies 1, 5, 6 ir 8 punktuose apraytas situacijas). (118) Daugum vertikalij apribojim galima vien kitu pakeisti. Tai reikia, kad ta pati neveiksmingumo problema gali bti isprsta taikant skirtingus vertikaliuosius apribojimus. Pavyzdiui, masto ekonomik galima pasiekti taikant iimtin paskirstym, pasirinktin paskirstym, kiekio nustatym arba iimtin pirkim. Tai yra svarbu, kadangi negatyvios pasekms konkurencijai gali skirtis priklausomai nuo vertikalij apribojim tipo. Tai yra svarbu vertinant apribojimo btinum pagal 81 straipsnio 3 dal. 1.3. Bendrosios vertikalij apribojim vertinimo taisykls (119) Vertinant vertikaliuosius apribojimus konkurencijos politikos poiriu, galima suformuluoti kai kurias bendras taisykles: 1) Dl daugelio vertikalij apribojim konkurencijos problemos gali kilti tik tuomet, kai yra nepakankama konkurencija tarp tam tikr preki su skirtingais preki enklais, t. y. kai yra tam tikra rinkos galia tiekjo arba pirkjo, arba abiejuose lygiuose. Apskritai rinkos galia suprantama kaip galjimas padidinti kain vir konkurencinio lygio, bent trumpam laikotarpiui, ir gauti nepagrstai didel peln. mons gali turti rinkos gali ir maesn nei dominavimo rinkoje dydis, kuris naudojamas kaip ribinis dydis taikant 82 straipsn. Kai yra daug moni, konkuruojani nekoncentruotoje rinkoje, galima daryti prielaid, kad nesunks vertikalieji apribojimai neturs apiuopiam neigiam pasekmi. Rinka yra laikoma nekoncentruota, kai HHI indeksas, t. y. kai vis atitinkamoje rinkoje esani moni rinkos dali kvadratin suma, yra maesnis nei 1000. 2) Vertikalieji apribojimai, kurie sumaina konkurencij tarp tam tikr preki su skirtingais preki enklais, yra labiau alingi, negu vertikalieji apribojimai, kurie sumaina konkurencij tarp tam tikr preki su tuo paiu preki enklu. Pvz., sipareigojimas nekonkuruoti tikriausiai turs maiau bendr neigiam pasekmi nei iimtinis paskirstymas. Pirmasis, udarydamas rink prekms su kitais preki enklais, gali ukirsti keli prekms su tais preki enklais patekti rink. Pastarasis, nors ir apriboja konkurencij tarp tam tikr preki su tuo paiu preki enklu, taiau neukerta prekms kelio pasiekti galutin vartotoj. 3) Vertikalieji apribojimai, priklausantys riboto paskirstymo grupei, esant nepakankamai konkurencijai tarp tam tikr preki su skirtingais preki enklais, gali smarkiai apriboti vartotoj pasirinkim. Jie ypa alingi, kai yra udaroma rinka geriau veikiantiems paskirstytojams arba paskirstytojams, taikantiems kitoki paskirstymo form. Tai gali sumainti naujoves paskirstymo srityje ir atimti i vartotoj galimyb pasinaudoti tam tikromis paskirstytoj teikiamomis paslaugomis arba kain ir aptarnavimo deriniu. 4) Iimtinio pobdio sandoriai paprastai daro didesn al konkurencijai nei neiimtinio pobdio sandoriai. Iimtinis sandoris pagal sutarties slygas arba jos praktin poveik veria vien sutarties al vykdyti visus arba beveik visus kitos alies reikalavimus. Pvz., esant sipareigojimui nekonkuruoti, pirkjas perka prekes tik su vienu preki enklu. Kita vertus, privalomo kiekio nustatymas suteikia pirkjui tam tikr galimyb pirkti konkuruojanias prekes. Todl rinkos udarymo laipsnis yra maesnis esant kiekio nustatymui. 5) Vertikalieji apribojimai, taikomi prekms ir paslaugoms, neturinioms preki enklo, paprastai yra maiau alingi negu apribojimai, kurie veikia preki ir paslaug su preki enklu paskirstym. Preki enkl naudojimas padidina produkt diferencijavim ir sumaina j pakeiiamum, dl to sumaja paklausos elastingumas ir padidja galimyb padidinti kain. Preki arba paslaug su preki enklu atskyrimas nuo preki arba paslaug be preki enklo danai sutampa su tarpini preki arba paslaug atskyrimu nuo galutini preki ir paslaug. Tarpins preks ir paslaugos yra parduodamos monms kaip itekliai kit preki arba paslaug gamybai ir paprastai yra neatpastamos galutinse prekse arba paslaugose. Tarpini preki pirkjai paprastai yra gerai informuoti, sugeba vertinti kokyb, todl jiems maesn tak daro preki enklas ar vaizdis. Galutins preks yra tiesiogiai arba netiesiogiai parduodamos galutiniams vartotojams, kuriems didesn tak daro preki enklas arba vaizdis. Kadangi paskirstytojai (mamenininkai, didmenininkai) turi atsivelgti galutini vartotoj paklaus, konkurencija gali labiau nukentti, kai paskirstytojams neleidiama parduoti preki su kokiu nors vienu ar daugiau preki enkl negu kai tarpini

106 preki pirkjams neleidiama pirkti konkuruojani preki i tam tikr tiekimo altini. Tarpins prekes ar paslaugas perkanios mons paprastai turi ekspert skyrius arba patarjus, kurie stebi pokyius tiekimo rinkoje. Kadangi jie yra susij su dideliais sandoriais, tyrim ilaidos paprastai nra pernelyg didels. Todl konkurencijos tarp tam tikr preki su tuo paiu preki enklu sumajimas tarpinje grandyje yra nelabai svarbus. 6) Paprastai vertikalij apribojim derinys sustiprina neigiamas pasekmes. Taiau kai kurie vertikalij apribojim deriniai yra maiau kenksmingi konkurencijai, nei apribojim taikymas atskirai vieno nuo kito. Pvz., iimtinio paskirstymo sistemoje paskirstytojas gali bandyti padidinti preki kainas, kadangi konkurencija tarp tam tikr preki su tuo paiu preki enklu yra sumajusi. Privalomo kiekio nustatymas arba maksimalios perpardavimo kainos gali apriboti tokius kain didinimus. 7) Galimos neigiamos vertikalij apribojim pasekms yra sustiprinamos, kai keli tiekjai ir j pirkjai organizuoja savo prekyb panaiu bdu. Dl io vadinamojo kumuliacinio poveikio gali kilti problem tam tikruose sektoriuose. 8) Kuo daugiau vertikalusis apribojimas yra susijs su gamybins, prekybins ar mokslins patirties (know-how) perdavimu, tuo daugiau yra pagrindo tiktis veiksmingumo padidjimo ir tuo labiau vertikalusis susitarimas gali bti reikalingas perduoti gamybin, prekybin ar mokslin patirt (knowhow) arba investicij ilaidoms apsaugoti. 9) Kuo daugiau vertikalusis apribojimas yra susijs su konkreiai susijusiomis investicijomis, tuo labiau yra pateisinami tam tikri vertikalieji apribojimai. Pateisinamas vertikalij apribojim galiojimo laikotarpis priklauso nuo laiko, reikalingo investicijoms nuvertti. 10) Sukrus nauj produkt arba kai esamas produktas yra parduodamas pirm kart skirtingoje geogranje rinkoje, monei gali bti sunku apibrti rink arba jos rinkos dalis gali bti labai didel. Taiau tai neturt bti laikoma pagrindine problema, kadangi vertikalieji apribojimai, susij su nauj produkt arba geograni rink sukrimu, paprastai neriboja konkurencijos. i taisykl galioja nepriklausomai nuo monei priklausanios rinkos dalies dvejus metus po to, kai produktas pirm kart patenka rink. Ji taikoma visiems nesunkiems vertikaliesiems apribojimams, o sukrus nauj geogran rink aktyvi arba pasyvi pardavim apribojimams, taikomiems tiesioginiams tiekjo pirkjams, kurie yra isidst kitose rinkose, ne tose, kuriose yra naujoje rinkoje esantys tarpininkai. Jeigu yra tikrinamas naujo produkto autentikumas apibrtoje teritorijoje arba apibrtoje vartotoj grupje, paskirstytojams, kurie yra paskirti parduoti nauj produkt, tikrinam rinkoje, gali bti iki vieneri met ribojami aktyvs pardavimai u tos rinkos rib, netaikant tokiems apribojimams 81 straipsnio 1 dalies. 1.4. Analizs metodas (120) Vertikaliojo apribojimo vertinimas paprastai apima tokius keturis veiksmus: 1) Pirmiausia susitarim sudaranios mons turi apibrti atitinkam rink tam, kad bt nustatyta tiekjo arba pirkjo rinkos dalis, priklausomai nuo taikomo vertikaliojo apribojimo (r. 8899 dalis, ypa 8995). 2) Jeigu atitinkamos rinkos dalis nevirija 30 % ribos, vertikalusis susitarimas patenka Bendrosios iimties reglamento taikymo srit, priklausomai nuo sunki apribojim ir slyg, numatyt tame reglamente. 3) Jeigu atitinkamos rinkos dalis virija 30 %, btina vertinti, ar vertikalusis susitarimas patenka 81 straipsnio 1 dalies taikymo srit. 4) Jeigu vertikalusis susitarimas patenka 81 straipsnio 1 dalies taikymo srit, btina inagrinti, ar jis tenkina iimties suteikimo slygas pagal 81 straipsnio 3 dal. 1.4.1. Svarbs vertinimo pagal 81 straipsnio 1 dal veiksniai (121) Vertindama atvejus, kai rinkos dalis virija 30 %, Komisija turi atlikti isami konkurencijos analiz. Vertinant, ar vertikalusis susitarimas labai riboja konkurencij pagal 81 straipsnio 1 dal, svarbiausi yra tokie veiksniai: a) tiekjo padtis rinkoje; b) konkurent padtis rinkoje; c) pirkjo padtis rinkoje; d) jimo rink klitys; e) rinkos brandumas; f ) prekybos lygis; g) produkto pobdis; h) kiti veiksniai.

107 (122) Tam tikri veiksniai tam tikrais atvejais gali bti nevienodai svarbs ir priklauso nuo vis kit veiksni. Pvz., didel tiekjo rinkos dalis paprastai yra geras rodiklis rinkos galiai nustatyti, bet, esant maoms jimo rink klitims, ji gali ir neatspindti rinkos galios. Todl yra nemanoma nustatyti griet taisykli dl atskir veiksni svarbos. Taiau galima pasakyti: Tiekjo padtis rinkoje (123) Tiekjo padtis rinkoje pirmiausia yra nustatoma pagal jo rinkos dal tam tikroje preks ir geogranje rinkoje. Kuo didesn jo rinkos dalis, tuo didesn rinkos gali jis gali turti. Tiekjo padtis rinkoje toliau stiprja, jeigu jis savo konkurent atvilgiu turi tam tikrus su ilaidomis susijusius pranaumus. ie konkurenciniai pranaumai gali kilti dl to, kad jis turi pradininko pranaumus (turi geriausi viet ir pan.), turi svarbiausius patentus, turi paangiausias technologijas, pirmauja pagal preki enklus arba turi geresn portfel. Konkurent padtis rinkoje (124) Tokie pat rodikliai, t. y. rinkos dalis ir galimi konkurenciniai pranaumai, yra taikomi ir konkurent padiai rinkoje apibrti. Kuo stipresni yra konkurentai ir kuo j daugiau, tuo maesn rizika, kad susijs tiekjas arba pirkjas sugebs pats vienas udaryti rink, ir tuo maesn rizika, kad bus sumainta konkurencija tarp tam tikr preki su skirtingais preki enklais. Taiau jeigu konkurent pasidaro palyginti maai ir j padtis rinkoje (dydis, ilaidos, mokslini tyrim ir taikomosios veiklos potencialas ir pan.) yra labai panai, tokia rinkos struktra gali padidinti slapto susitarimo galimyb. Rinkos dali svyravimas arba greitas pasikeitimas paprastai rodo, kad vyksta intensyvi konkurencija. Pirkjo padtis rinkoje (125) Pirkimo galia priklauso nuo pirkjo padties rinkoje. Pirmasis pirkimo gali parodantis rodiklis yra pirkjo rinkos dalis pirkimo rinkoje. i dalis atspindi, koki reikm jo galimiems tiekjams turs jo turima paklausa. Kiti rodikliai yra susij su pirkjo padtimi perpardavimo rinkoje, skaitant tokius poymius, kaip platus jam priklausani prekybos tak geogranis isidstymas, pirkjo/paskirstytojo preks su preki enklais ir jo vaizdis tarp galutini vartotoj. Pirkimo galios galimyb sukelti antikonkurencin poveik yra nevienoda esant skirtingiems vertikaliesiems apribojimams. Pirkimo galia gali ypa sustiprinti neigiam poveik tuo atveju, jei yra apribojimai, priklausantys riboto paskirstymo ir rinkos padalijimo grupms, tokie kaip iimtinis tiekimas, iimtinis paskirstymas ir kiekybinis pasirinktinis paskirstymas. jimo rink k litys (126) jimo rink klitys yra matuojamos pagal tai, kiek rinkos senbuviai gali padidinti savo kainas vir konkurencinio lygio, paprastai vir minimalaus bendr ilaid vidurkio, ir gauti nepagrstai didel peln nieko nedarydami, kad rinka tapt patrauklesne. Jeigu nra joki jimo rink klii, lengvai ir greitai jus rink bt panaikintas toks pelnas. Jeigu yra tikimyb, kad per vienerius ar dvejus metus yra galimas efektyvus jimas rink, kuris ukirst keli arba panaikint pernelyg didel peln, galima sakyti, kad jimo rink klitys yra maos. (127) jimo rink klitys gali priklausyti nuo vairi veiksni, toki kaip masto ekonomija ir apimtys, valdios reglamentai, ypa kai jie suteikia iimtines teises, valstybs pagalba, importo tarifai, intelektins nuosavybs teiss, nuosavybs teis itekliams, kai tiekimas yra ribojamas dl, pvz., natrali apribojim(30), svarbiausios priemons, pradininko pranaumas bei aktyvia reklama sukurtas vartotoj lojalumas preki enklui. Vertikalieji apribojimai ir vertikali integracija gali taip pat bti jimo rink klitimis, apsunkinaniomis jim rink ir udaraniomis rink (potencialiems) konkurentams. jimo rink klitys gali bti tik tiekjo arba tik pirkjo lygyje arba abiejuose lygiuose. (128) Ar kai kurie i i veiksni turt bti apibrti kaip jimo klitys, priklauso nuo to, ar jie yra susij su negrtamomis ilaidomis. Negrtamos ilaidos tai tokios ilaidos, kurios susijusios su patekimu rink arba veikimu joje ir kurios prarandamos, kai ieinama i rinkos. Reklamos, skirtos vartotoj lojalumui pasiekti, ilaidos paprastai yra negrtamos ilaidos, nebent ieinanti mon galt savo preki enkl parduoti arba kaip nors kitaip j panaudoti, nepatirdama nuostoli. Kuo didesn tikimyb, kad ilaidos bus negrtamos, tuo labiau potencials rinkos dalyviai turi pasverti jimo rink rizik, ir tuo labiau tiktina, kad rinkos senbuviai gsdins tuo, kad jie susidurs su nauja konkurencija, kadangi dl negrtam ilaid senbuviams tampa brangu palikti rink. Kai, pvz., paskirstytojai yra prisiri prie gamintojo sipareigojimu nekonkuruoti, rinkos udarymo pasekms bus svarbesns, jeigu steigus savo paskirstytojus bus reikalingos potenciali rinkos dalyvi negrtamos ilaidos.
(30) r. Komisijos sprendim 97/26/EB (Byla Nr. IV/M.619 - Gencor/Lonrho) (OL L 11, 1997 1 14, p. 30)

108 (129) Apskritai jimui rink yra reikalingos negrtamos ilaidos, kurios kartais gali bti maesns, o kartais didesns. Todl tikroji konkurencija paprastai yra veiksmingesn ir vertinant atskirus atvejus yra svarbesn nei potenciali konkurencija. Rinkos brandumas (130) Brandi rinka tai rinka, kuri tam tikr laik jau egzistavo, kurioje taikoma technologija yra gerai inoma, plaiai paplitusi ir per daug nesikeiianti, kurioje nra svarbi naujovi preki su preki enklu atvilgiu ir kurioje paklausa yra palyginti pastovi arba majanti. Tokioje rinkoje neigiamos pasekms yra labiau tiktinos negu dinamikesnse rinkose. Prekybos lygis (131) Nustatant prekybos lyg, skiriamos tarpins ir galutins preks bei paslaugos. Kaip minta anksiau, neigiamos pasekms yra maiau tiktinos tarpini preki ir paslaug lygiu. Produkto pobdis (132) Produkto pobdis yra ypa svarbus galutiniams produktams, vertinant tiek galimas neigiamas, tiek teigiamas pasekmes. Vertinant galimas neigiamas pasekmes svarbu, ar produktai rinkoje yra labiau vienariai, ar vairiariai, ar produktas yra brangus (jam nupirkti ileidiama didel dalis vartotoj biudeto), ar nebrangus, ar produktas yra perkamas vien kart, ar kelis kartus. Paprastai, kai produktas yra labiau vairiaris, maiau brangus ir atrodo, kad bus perkamas vien kart, tiktina, kad vertikalieji apribojimai veikiau turs neigiamas pasekmes. Kiti veiksniai (133) Vertinant tam tikrus apribojimus gali prireikti atsivelgti kitus veiksnius. Tokie veiksniai gali bti kumuliacinio pobdio, t. y. panai susitarim apimama rinkos dalis, susitarim trukm, tai, ar susitarimas buvo primestas (daugiausia tik vienai aliai priskiriami apribojimai arba pareigojimai), ar sutartas (abi alys sutinka su apribojimais arba pareigojimais), reguliavimo aplinka ir veiksmai, kuriais galima daryti tak arba palengvinti slapt susitarim (tok kaip vadovavimas nustatant kainas, kain keitimas i anksto praneus, diskusijos dl teising kain), kain nelankstumas esant pertekliniams pajgumams, diskriminacija kainomis ir praeityje buv slapti susitarimai. 1.4.2. Svarbs vertinimo pagal 81 straipsnio 3 dal veiksniai (134) 81 straipsnio 3 dalies taikymui nustatomos keturios kumuliacinio pobdio slygos: - vertikalusis apribojimas privalo padti pagerinti gamyb arba paskirstym arba skatinti technin arba ekonomin paang; - vertikalusis apribojimas sudaryti slygas vartotojams siningai dalytis gaunama nauda; - vertikalusis apribojimas negali nustatyti atitinkamoms monms joki apribojim, nebtin iems tikslams pasiekti; - vertikalusis apribojimas privalo nesuteikti tokioms monms galimybs panaikinti konkurencij didelei atitinkam produkt daliai. (135) Paskutinis, t. y. konkurencijos panaikinimo didelei atitinkam produkt daliai atvilgiu, kriterijus yra susijs su dominavimo klausimu. Kai mon yra dominuojanti arba tampa dominuojania dl vertikaliojo susitarimo, vertikaliajam apribojimui, turiniam apiuopiamas antikonkurencines pasekmes, iimtis principui negali bti suteikta. Taiau vertikaliajam susitarimui 81 straipsnio 1 dalis gali bti netaikoma esant objektyviam pateisinimui, pvz., jeigu jis yra btinas susijusioms konkreiomis investicijoms apsaugoti arba perduoti esminei gamybinei, prekybinei ar mokslinei patiriai (know-how), jeigu be to nebt galima teikti ar parduoti preki arba paslaug. (136) Kai tiekjas ir pirkjas nra dominuojantys, svarbs tampa kiti trys kriterijai. Pirmasis kriterijus, susijs su gamybos arba paskirstymo tobulinimu bei technins arba ekonomins paangos skatinimu, priskiriamas 115118 dalyse apibdintam veiksmingumui. is veiksmingumas turi bti pagrstas, o jo grynasis poveikis turi bti teigiamas. Spekuliatyvs tvirtinimai apie atskalno problemos ivengim arba bendri tvirtinimai apie l taupym neturi bti priimami. L taupymas, kuris kyla grynai dl rinkos galios panaudojimo ar antikonkurencinio elgesio, negali bti priimtinas. Antra, ekonomin naud turi patirti ne tik susitarimo alys, bet ir vartotojai. Apskritai naudos perdavimas vartotojams turi priklausyti nuo konkurencijos intensyvumo atitinkamoje rinkoje. Konkurencinis spaudimas paprastai turi utikrinti, kad l taupymas bt pasiekiamas taikant maesnes kainas arba kad mons bt suinteresuotos kaip galima greiiau rinkoje pristatyti naujus produktus. Todl, jeigu rinkoje yra palaikoma pakankama konkurencija, kuri efektyviai suvaro susitarimo alis, konkurencinis procesas paprastai turi utikrinti, kad vartotojai gaut teising ekonomins naudos dal. Treiasis kriterijus yra svarbus utikrinant, kad, siekiant tam tikr teigiam rezultat, bt pasirinktas maiausias antikonkurencinis apribojimas.

109 2. Konkrei vertikalij apribojim analiz (137) Vertikalieji susitarimai gali numatyti dviej arba daugiau vertikalij apribojim element, aprayt 103114 dalyse, derin. Labiausiai paplit vertikalieji apribojimai ir vertikalij apribojim deriniai yra analizuojami toliau pagal 120136 dalyse pateikt analizs metod. 2.1. sipareigojimas nekonkuruoti prekmis su kitais preki enklais (138) sipareigojimas nekonkuruoti remiasi pareigojimu arba paskatinimo schema, kuri veria pirkj sigyti beveik visas jam reikalingas atsargas tam tikroje rinkoje tik i vieno tiekjo. Tai nereikia, kad pirkjas gali tiesiogiai pirkti tik i tam tikro tiekjo, tai reikia, kad pirkjas negali pirkti ir perparduoti arba panaudoti gamybai konkuruojani preki arba paslaug. iuo atveju galima rizika konkurencijai yra ta, kad bus udaryta rinka konkuruojantiems tiekjams ir potencialiems tiekjams, sudarytos palankios slygos iansktiniam susitarimui tarp tiekj esant kumuliaciniam panaudojimui ir, kai pirkjas yra mamenininkas, parduodantis galutiniam vartotojui, prarandama konkurencija parduotuvse tarp tam tikr preki su skirtingais preki enklais. Visi trys ribojantys veiksniai tiesiogiai veikia konkurencij tarp tam tikr preki su skirtingais preki enklais. (139) sipareigojimui nekonkuruoti prekmis su kitais preki enklais Bendrosios iimties reglamentas taikomas tuo atveju, kai tiekjo rinkos dalis nevirija 30 %, jeigu sipareigojimas nekonkuruoti trunka ne ilgiau kaip 5 metus. Jeigu rinkos dalis yra didesn arba trukm ilgesn, atskiri atvejai vertinami pagal toliau pateiktas gaires. (140) Tiekjo padtis rinkoje yra vienas svarbiausi veiksni vertinant galim sipareigojim nekonkuruoti antikonkurencin poveik. Paprastai pareigojim primeta tiekjas, turintis panaius susitarimus su kitais pirkjais. (141) Svarbu yra ne tik tiekjo padtis rinkoje, bet ir tai, kokiu laipsniu ir kokiam laikotarpiui jis taiko pareigojim nekonkuruoti. Kuo didesn jo susietos rinkos dalis, t. y. ta jo rinkos dalis, kuriai yra taikomas pareigojimas pirkti i vieno tiekjo, tuo yra didesn tikimyb, kad didesn dalis rinkos bus udaryta. Panaiai kuo ilgiau trunka pareigojimas nekonkuruoti, tuo didesn rinkos dalis gali bti udaryta. pareigojimai nekonkuruoti, kurie trunka maiau nei vienerius metus ir kuriuos sudaro nedominuojanios mons, paprastai nesukelia dideli antikonkurencini pasekmi arba bendro neigiamo poveikio. Esant nuo vieneri iki penkeri met trukms pareigojimams nekonkuruoti, kuriuos sudar nedominuojanios mons, paprastai reikia rasti pusiausvyr tarp teigiam ir neigiam antikonkurencini pasekmi. Tuo tarpu pareigojimai nekonkuruoti, kurie trunka ilgiau nei penkerius metus, daugelio ri investicijoms nra laikomi reikalingais tam, kad bt galima pasiekti reikalaujam veiksmingum, arba veiksmingumas yra nepakankamas, kad nusvert rinkos udarymo pasekmes. Dominuojanios mons negali primesti savo pirkjams sipareigojimo nekonkuruoti, nebent jie galt objektyviai pateisinti toki kin praktik 82 straipsnio kontekste. (142) Vertinant tiekjo rinkos gali yra svarbi jo konkurent padtis rinkoje. Jeigu konkurent yra daug ir jie yra stiprs, didels antikonkurencins pasekms nra tiktinos. Rinkos udarymas konkuruojantiems tiekjams yra tiktinas tik tuo atveju, kai konkurentai yra daug maesni nei tiekjas, kuris primeta sipareigojim nekonkuruoti. Rinkos udarymas konkurentams yra maai tiktinas, kai j padtis rinkoje yra panai ir kai jie silo panaiai patrauklius produktus. Taiau tokiu atveju rinkos udarymas potencialiems konkurentams manomas, kai nemaa dalis pagrindini tiekj sudaro sutartis su sipareigojimu nekonkuruoti su nemaai pirkj atitinkamoje rinkoje (kumuliacinio poveikio situacija). Esant tokiai situacijai susitarimai nekonkuruoti taip pat gali sudaryti palankesnes slygas slaptiems susitarimams tarp konkuruojani tiekj. Jeigu atskirai pamus iems tiekjams yra taikomas Bendrosios iimties reglamentas, ataukti bendrj iimt gali bti btina tam, kad bt galima panaikinti tok neigiam kumuliacin poveik. Jeigu susieta rinkos dalis yra maesn nei 5 %, paprastai nemanoma, kad ji galt svariai sustiprinti kumuliacin rinkos udarymo poveik. (143) Tais atvejais, kai didiausio tiekjo rinkos dalis yra maesn nei 30 % ir penki didiausi tiekj (koncentracijos laipsnis (KL) 5) rinkos dalis yra maesn nei 50 %, atskiras arba kumuliacinis poveikis yra maiau tiktinas. Jeigu potencialus rinkos dalyvis negali pelningai patekti rink, taip gali bti dl kitoki veiksni, ne sipareigojimo nekonkuruoti, toki kaip vartotoj teikiama pirmenyb tam tikriems produktams. Nra tiktina, kad konkurencijos problema ikils, kai, pavyzdiui, yra 50 moni, i kuri n viena neuima svarbios rinkos dalies ir kurios tarpusavyje nuomiai konkuruoja tam tikroje rinkoje. (144) jimo rink klitys yra svarbios tam, kad galima bt nustatyti, ar rinka yra realiai udaryta. Jei tik konkuruojantys tiekjai savo produktams palyginti lengvai gali surasti nauj arba alternatyvi pirkj, rinkos udarymas neturt bti reali problema. Taiau neretai yra jimo klii tiek gamybos, tiek paskirstymo lygyje.

110 (145) Pasiprieinimo galia yra svarbi, kadangi pajgs pirkjai nesileis lengvai atskiriami nuo konkuruojani preki tiekimo arba paslaug teikimo. Todl rinkos udarymas, nepagrstas veiksmingumu ir turintis aling poveik galutiniam vartotojui, yra svarbiausias rizikos veiksnys, jeigu pirkjai yra isisklaid. Taiau kai susitarimai nekonkuruoti yra sudaryti su pagrindiniais pirkjais, dl to gali bti udaryta didel dalis rinkos. (146) Pagaliau rinkos udarymui yra svarbus prekybos lygis. Rinkos udarymas yra maiau tiktinas tarpini produkt atveju. Kai tarpinio produkto tiekjas nra dominuojantis, konkuruojantys tiekjai vis dar turi nema dal paklausos, kuri yra laisva. Taiau emiau dominavimo lygio gali atsirasti nemaas rinkos udarymo poveikis tikriesiems arba potencialiems konkurentams, jeigu yra kumuliacinis poveikis. Neatrodo, kad atsirast nemaas kumuliacinis poveikis, kol yra susieta maiau nei 50 % rinkos. Kai tiekjas dominuoja, dl kiekvieno sipareigojimo pirkti produktus tik i dominuojanio tiekjo arba daugiausia i dominuojanio tiekjo lengvai gali bti udaryta nemaa rinkos dalis. Kuo labiau dominuoja tiekjas, tuo didesnis yra pavojus, kad rinka kitiems konkurentams bus udaryta. (147) Kai susitarimas yra susijs su galutinio produkto tiekimu didmenins prekybos lygyje, klausimas, ar konkurencijos problema gali ikilti emiau dominavimo lygio, daugiausia priklauso nuo didmenins prekybos ries ir jimo klii didmenins prekybos lygyje. Nra realaus pavojaus, kad rinka bus udaryta, jeigu konkuruojantys gamintojai gali lengvai patys sukurti savo didmenins prekybos sistem. Ar jimo rink klitys yra emos, i dalies priklauso nuo didmenins prekybos ries, t. y. nuo to, ar didmenininkai gali, ar negali efektyviai veikti prekiaudami tiktai susitarimo produktu (pvz., ledais), ar efektyviau yra prekiauti visu produkto asortimentu (pvz., aldytais maisto produktais). Pastaruoju atveju gamintojui, parduodaniam tik vien produkt, yra neracionalu steigti savo didmenins prekybos sistem. Tuo atveju antikonkurencinis poveikis gali atsirasti emiau dominavimo lygio. Be to, gali atsirasti kumuliacinis poveikis, jeigu keletas tiekj yra susieti su dauguma esam didmeninink. (148) Apskritai rinkos udarymas galutiniams produktams yra labiau tiktinas mamenins prekybos lygyje, atsivelgiant ymias jimo rink klitis, trukdanias daugumai gamintoj steigti mamenins prekybos takus tik j pai produktams. Be to, mamenins prekybos lygyje susitarimai nekonkuruoti gali slygoti konkurencijos tarp tam tikr preki su skirtingais preki enklais sumajim parduotuvse. Dl i prieasi gali atsirasti nemaas antikonkurencinis poveikis galutiniams produktams mamenins prekybos lygyje, atsivelgiant visus kitus atitinkamus veiksnius, jeigu nedominuojantis tiekjas susieja 30 % ir daugiau atitinkamos rinkos. Jeigu mon yra dominuojanti, net nedidel susietos rinkos dalis gali sukelti nemaas antikonkurencines pasekmes. Kuo didesnis yra mons dominavimas, tuo didesn rizika, kad rinka kitiems konkurentams bus udaryta. (149) Mamenins prekybos lygiu taip pat gali atsirasti kumuliacinis rinkos udarymo poveikis. Kai vis moni rinkos dalis yra maesn nei 30 %, kumuliacinis rinkos udarymo poveikis nra tiktinas, jeigu bendra susietos rinkos dalis yra maesn nei 40 %, todl bendrosios iimties ataukimas nra tiktinas. is skaiius gali bti didesnis, kai atsivelgiama kitus veiksnius, tokius kaip konkurent skaiius, jimo rink klitys ir pan. Kai ne vis moni rinkos dalis yra maesn u Bendrosios iimties reglamente nustatyt ribin dyd, bet n viena j nra dominuojanti, kumuliacinis rinkos udarymo poveikis nra tiktinas, jeigu bendra susietos rinkos dalis yra maesn nei 30 %. (150) Kai pirkjas veikia patalpose arba emje, kurios priklauso tiekjui arba yra tiekjo inuomotos i treiosios alies, nesusijusios su pirkju, galimybs taikyti efektyvias priemones, ukertanias keli galimam rinkos udarymui, bus apribotos. Maai tiktinas Komisijos sikiimas emiau dominavimo lygio. (151) Tam tikruose sektoriuose gali bti sunku pardavinti prekes su daugiau kaip vienu preki enklu vienoje vietoje, ir tokiu atveju rinkos udarymo problem geriau galima isprsti apribojant veikiani sutari trukm. (152) Tiktina, kad vadinamoji Anglika slyga, reikalaujanti, kad pirkjas pranet apie kiekvien geresn pasilym, ir leidianti jam priimti tok pasilym tik tuomet, kai tiekjas jo nepatenkina, gali turti tok pat poveik, kaip ir sipareigojimas nekonkuruoti, ypa dl to, kad pirkjas turi atskleisti, kas pateikia geresn pasilym. Be to, didindama rinkos skaidrum, ji gali padti tiekjams lengviau sudaryti slaptus susitarimus. Anglika slyga taip pat gali turti tok poveik, kaip ir privalomo kiekio nustatymas. Privalomo kiekio nustatymas pirkjui yra silpnesns formos sipareigojimas nekonkuruoti, kai paskatos arba sipareigojimai, dl kuri susitaria tiekjas su pirkju, veria pastarj pirkti daugiausia i vieno tiekjo. Privalomo kiekio nustatymas gali bti taikomas vairiai, pavyzdiui, minimalaus pirkimo reikalavimas arba nelinijinis kain nustatymas taikant kiekybini nuolaid schemas, lojalumo nuolaid schemas arba dviej dali tarifus (ksuotas mokestis kartu su kaina u vienet). Kiekio nustatymas pirkjui turi pana, bet silpnesn rinkos udarymo poveik, nei sipareigojimas nekonkuruoti. Vis i skirting form vertinimas priklauso nuo j poveikio rinkai. Be to, 82 straipsnis konkreiai draudia dominuojanioms monms taikyti anglik nuostat arba itikimybs nuolaid schemas.

111 (153) Kai yra nustatomas apiuopiamas antikonkurencinis poveikis, iimtis pagal 81 straipsnio 3 dal taikoma tik jeigu tiekjas nra dominuojantis. sipareigojimams nekonkuruoti gali bti itin svarbs veiksmingumo vertinimai, apibdinti 116 dalies 1 punkte (tiekjai atskalnai), 4 ir 5 punktuose (sulaikymo problemos) ir 7 punkte (kapitalo rinkos trkumai). (154) Esant veiksmingumui, kaip apibdinta 116 dalies 1, 4 ir 7 punktuose, kiekio nustatymas pirkjui tikriausiai bt maiau ribojanti alternatyva. sipareigojimas nekonkuruoti gali bti vienintelis efektyvus bdas veiksmingumui pasiekti, kaip tai apibdinta 116 dalies 5 punkte (sulaikymo problema, susijusi su gamybins, prekybins ar mokslins patirties (know-how) perdavimu). (155) Jeigu tiekjas daro konkreiai susijusias investicijas (r. 116 dalies 4 punkte pateikt veiksmingumo apibdinim), susitarimas nekonkuruoti arba privalomo kiekio nustatymas investicij nuvertinimo laikotarpiui paprastai tenkina 81 straipsnio 3 dalies slygas. Jeigu tokios investicijos yra reikmingos, sipareigojimas nekonkuruoti, trunkantis ilgiau nei 5 metus, gali bti pateisinamas. Konkreiai susijusiomis investicijomis galt bti, pavyzdiui, rangos montavimas arba tiekjo montuojama ar pritaikoma ranga, kai i ranga po to gali bti panaudota tik gaminti sudedamsias dalis tik tam tikram pirkjui. Bendros paskirties arba specialiai pritaikytos rinkai investicijos (papildomus) gamybinius pajgumus paprastai nra laikomos konkreiai susijusiomis investicijomis. Taiau kai tiekjas sukuria naujus pajgumus, pritaikytus atskiram pirkjui, pavyzdiui, kai mon, gaminanti metalines skardines, sukuria naujus pajgumus skardinms gaminti patalpose, kurios priklauso maisto gamintojo konservavimo bazei arba yra alia jos, ie nauji pajgumai gali bti ekonomikai gyvybingi tik tuomet, kai gaminama tam konkreiam pirkjui, o tokios investicijos galt bti laikomos konkreiai susijusiomis. (156) Kai tiekjas suteikia pirkjui paskol arba aprpina ranga, kuri nra konkreiai susijusi, to paprastai nepakanka, kad bt atmesta galimyb susidaryti rinkos udarymo poveikiui rinkoje. Kapitalo rinkos trkum reikimosi pavyzdiai, kai paskol suteikti yra racionaliau produkto tiekjui, o ne bankui, bus apriboti (r. 116 dalies 7 punkte apie veiksmingum). Net jeigu produkto tiekjas bt labiau priimtinas kapitalo tiekjas, paskola galt bti naudojama pareigojimui nekonkuruoti pateisinti tik tuo atveju, jei pirkjui nebt ukirstas kelias nutraukti sipareigojim nekonkuruoti ir grinti nesumoktos skolos dal bet kuriuo metu ir be joki baud. Tai reikia, kad skolos grinimo tvarka turt bti numatyta taip, kad skola bt mokama vienodomis arba majaniomis dalimis, ji neturt didti laikui bgant ir kad pirkjas turt galimyb perimti tiekjo suteikt rang jos rinkos verte. Tai neatima galimybs, pvz., steigiant nauj paskirstymo tak, atidti paskolos grinim pirmiems vieniems arba dvejiems metams, kol pardavimai pasieks tam tikr lyg. (157) Esmins gamybins, prekybins ar mokslins patirties (know-how) perdavimas (116 dalies 5 punkte nurodytas veiksmingumas) paprastai pateisina sipareigojim nekonkuruoti per vis susitarimo dl tiekimo laikotarp, pavyzdiui, franizs atveju. (158) emiau dominavimo lygio, pareigojimo nekonkuruoti ir iimtinio paskirstymo derinys taip pat gali pateisinti sipareigojim nekonkuruoti per vis susitarimo laikotarp. Tiktina, kad iuo atveju sipareigojimas nekonkuruoti pagerint iimtinio paskirstymo veikl jo teritorijoje (r. 161177 dalis). (159) sipareigojimo nekonkuruoti pavyzdys Rinkos lyderis nacionalinje vartotoj gerai perkamo produkto rinkoje turi 40 % rinkos ir daugum savo produkt (90 %) parduoda per susietus mamenininkus (susietos rinkos dalis sudaro 36 %). Susitarimai pareigoja mamenininkus maiausiai ketverius metus pirkti tik i rinkos lyderio. Rinkos lyderiui yra ypa gerai atstovaujama tankiai apgyvendintose teritorijose, tokiose kaip sostin. Jo visi konkurentai, kuri yra 10 ir kuri keletas yra tik vietins reikms, turi kur kas maesnes rinkos dalis (didiausia dalis sudaro 12 %). ie 10 konkurent visi kartu vykdo tiekimus kitai 10 % rinkos per susietus prekybos takus. Rinkoje yra didel diferenciacija pagal produktus ir preki enklus. Rinkos lyderiui priklauso preks su stipriausiais preki enklais. Jis yra vienintelis, vykdantis pastovi nacionalin reklamos kampanij. Jis aprpina savo susietus mamenininkus specialia savo produkt saugojimo ranga. Rezultatas rinkoje yra tas, kad i viso 46 % (36 % ir dar 10 %) rinkos yra udaryta naujiems potencialiems rinkos dalyviams ir senbuviams, neturintiems susiet prekybos tak. Potencialiems rinkos dalyviams patekti rink dar sunkiau tankiai apgyvendintose teritorijose, kur rinka dar labiau udaryta, nors btent ten jie labiausiai nort patekti. Be to, dl didels preki enkl ir produkt diferenciacijos bei dideli paiekos ilaid, palyginti su produkt kainomis, konkurencijos tarp tam tikr preki su skirtingais preki enklais prekybos takuose nebuvimas padaro dar daugiau alos vartotoj gerovei. Galimas veiksmingumas dl iimtini prekybos tak, kuris, pasak rinkos lyderio, susidaro dl sumajusi transportavimo ilaid ir dl galimos sulaikymo problemos, susijusios su produkt saugojimo patalpomis, yra ribotas ir nenusveria neigiamo poveikio konkurencijai. Veiksmingumas yra ribotas, kadangi transportavimo ilaidos yra susijusios su kiekiais, ne su iimtinumu, o produkt saugojimo patalpos neturi specialios gamybins, prekybins ar mokslins patirties (know-how) ir nra specialiai pritaikytos prekei su tam tikru preki enklu. Taigi neatrodo, kad bt tenkinamos iimties suteikimo slygos.

112 (160) sipareigojimo pirkti nustatyt kiek pavyzdys Gamintojas X, kuriam priklauso 40 % rinkos, parduoda 80 % savo produkt pagal sutartis, kuriose nurodyta, kad perpardavjas privalo pirkti maiausiai 75 % vis savo io produkto poreiki i gamintojo X. Savo ruotu gamintojas X silo nansavim ir rang palankiomis slygomis. Sutarys yra sudarytos 5 metams, ir jose numatytas paskolos grinimas lygiomis dalimis. Taiau po pirm dvej met pirkjai turi galimyb nutraukti sutart, prane apie nutraukim prie 6 mnesius, jeigu jie sumoka likusi paskolos dal ir perima rang jos rinkos verte. Penkeri met laikotarpio pabaigoje ranga tampa pirkjo nuosavybe. Dauguma konkuruojani gamintoj yra smulks (i viso j yra dvylika, ir didiausias j turi 20 % rinkos) ir yra sudar panaias vairios trukms sutartis. Gamintojai, kuri rinkos dalis yra maesn kaip 10 %, danai sudaro ilgesns trukms sutartis su maiau palankiomis sutarties nutraukimo slygomis. X gamintojo sutartys leidia, kad 25 % poreiki patenkint konkurentai. Per trejus paskutinius metus rink jo du nauji gamintojai ir kartu um apie 8 % rinkos, i dalies perimdami daugelio perpardavj paskolas mainais u sutartis su iais perpardavjais. Gamintojo X susieta rinkos dalis sudaro 24 % (0,75 x 0,80 x 40 %). Kit gamintoj susietos rinkos dalis sudaro apie 25 %, todl i viso apie 49 % rinkos potencialiems naujiems rinkos dalyviams ir rinkos senbuviams, neturintiems susijusi prekybos tak, maiausiai pirmus dvejus tiekimo sutarties metus yra udaryta. Rinka rodo, kad perpardavjai neretai sunkiai gauna bank paskolas ir paprastai yra per mai, kad sigyt kapital kitais bdais, tokiais kaip akcij ileidimas. Be to, gamintojas X gali pademonstruoti, kad jo pardavim koncentravimas naudojantis tuo, kad perpardavj yra nedaug, leidia jam geriau planuoti savo pardavimus ir mainti veimo snaudas. Atsivelgiant tai, kad nesusiet pardavim dalis pagal X gamintojo sutartis sudaro 25 %, kad yra reali galimyb anksti nutraukti sutart, kad pastaruoju metu rink pateko nauji gamintojai, ir tai, kad apie pus perpardavj nra susieti, 75 % perkamo kiekio nustatymas, atliktas gamintojo X, galt tenkinti iimties suteikimo slygas. 2.2. Iimtinis paskirstymas (161) Iimtinio paskirstymo susitarime tiekjas sutinka parduoti savo produktus tik vienam paskirstytojui, kad perparduot tam tikroje teritorijoje. Tuo paiu metu paskirstytojui paprastai taikomi apribojimai, susij su jo aktyviais pardavimais kitose iimtinai priskirtose teritorijose. Galim konkurencijos ribojimo rizik daugiausia sudaro sumajusi konkurencija tarp tam tikr preki su tuo paiu preki enklu ir rinkos padalijimas, kurie gali itin palengvinti diskriminacij kainomis. Kai visi arba dauguma tiekj taiko iimtin paskirstym, gali susidaryti palankesns slygos slaptiems susitarimams tiek tiekj, tiek paskirstytoj lygyje. (162) Bendrosios iimties reglamentas iimtiniam paskirstymui taikomas tuo atveju, kai tiekjo rinkos dalis nevirija 30 %, net jeigu ji taikoma kartu su kitais nesunkiais vertikaliaisiais apribojimais, tokiais kaip sipareigojimas nekonkuruoti, galiojantis iki 5 met, privalomo kiekio nustatymas arba iimtinis pirkimas. Iimtinio paskirstymo ir pasirinktinio paskirstymo deriniui Bendrosios iimties reglamentas taikomas tik tuo atveju, jeigu neapribojami aktyvs pardavimai kitose teritorijose. Jeigu rinkos dalis virija 30 %, atskiri iimtinio paskirstymo atvejai vertinami pagal toliau pateiktas gaires. (163) Tiekjo ir jo konkurent padtis rinkoje yra ypa svarbi, kadangi konkurencijos tarp tam tikr preki su tuo paiu preki enklu praradimas gali tapti problema tik kai apribojama konkurencija tarp tam tikr preki su skirtingais preki enklais. Kuo stipresn yra tiekjo padtis, tuo didesn yra konkurencijos tarp tam tikr preki su tuo paiu preki enklu praradimo svarba. Jeigu rinkos dalis virija 30 % ribin dyd, gali kilti rimtas pavojus, kad konkurencija tarp tam tikr preki su tuo paiu preki enklu sumas. Kad bt galima taikyti iimt, konkurencijos tarp tam tikr preki su tuo paiu preki enklu praradim reikia derinti su realiu veiksmingumu. (164) Konkurent padtis gali turti dvejop svarb. Jeigu konkurentai stiprs, tai daniausiai reikia, kad konkurencijos tarp tam tikr preki su tuo paiu preki enklu sumainim nusveria pakankama konkurencija tarp tam tikr preki su skirtingais preki enklais. Taiau jeigu konkurent tampa palyginti maai, o j padtis rinkoje, vertinant pagal rinkos dal, pajgumus ir paskirstymo tinkl, yra labai panai, ikyla slapto susitarimo rizika. Konkurencijos tarp tam tikr preki su tuo paiu preki enklu praradimas gali padidinti i rizik, ypa kai keli tiekjai taiko panaias paskirstymo sistemas. Daugialypiai iimtiniai verslo santykiai, t. y. kai vairs tiekjai tam tikroje teritorijoje paskiria t pat iimtin paskirstytoj, gali dar labiau padidinti slapto susitarimo rizik. Kai prekiautojui yra suteikiama iimtin teis paskirstyti du ar daugiau svarbi konkuruojani produkt toje paioje teritorijoje, tiktina, kad konkurencija tarp tam tikr preki su skirtingais preki enklais gali bti gerokai apribota. Kuo didesn yra kumuliacin prekiautojo platinam preki su preki enklais rinkos dalis, tuo didesn yra slapto susitarimo rizika ir tuo labiau bus sumainta konkurencija tarp tam tikr preki su skirtingais preki enklais. Dl tokio kumuliacinio poveikio gali bti atauktas Bendrosios iimties reglamento taikymas, jeigu tiekj rinkos dalys yra maesns u Bendrj iimi reglamente nustatyt ribin dyd.

113 (165) jimo rink klitys, kurios gali trukdyti tiekjams steigti naujus paskirstytojus arba surasti alternatyvius paskirstytojus, yra maiau svarbs, vertinant galimas iimtinio paskirstymo antikonkurencines pasekmes. Rinkos udarymo kitiems tiekjams klausimas neikyla, jeigu iimtinis paskirstymas nra susietas su sipareigojimu nekonkuruoti prekmis su kitais preki enklais. (166) Rinkos udarymas kitiems paskirstytojams nesukels problemos, jeigu tiekjas, kuris taiko iimtinio paskirstymo sistem, paskiria daug iimtini paskirstytoj toje paioje rinkoje ir iems iimtiniams paskirstytojams netaikomi apribojimai dl pardavimo kitiems nepaskirtiems paskirstytojams. Taiau rinkos udarymas kitiems paskirstytojams gali tapti problema, kai yra perkamoji galia ir rinkos galia vartotoj rinkose, ypa tuo atveju, kai yra labai didels teritorijos ir kai iimtinis paskirstytojas tampa iimtiniu pirkju visoje rinkoje. Pavyzdiu galt bti prekybos centr grandin, kuri tampa vieninteliu preki su pirmaujaniu preki enklu paskirstytoju nacionalinje maisto produkt mamenins prekybos rinkoje. Rinkos udarymas kitiems paskirstytojams gali bti labiau tiktinas esant daugialypiams iimtiniams prekybiniams santykiams. Toks atvejis, kuriam taikoma Bendrosios iimties reglamentu numatyta iimtis, kai kiekvieno tiekjo rinkos dalis yra maesn nei 30 %, gali bti prieastimi ataukti bendrosios iimties taikym. (167) Perkamoji galia taip pat gali padidinti slapto susitarimo rizik tarp pirkj, kai iimtinio paskirstymo sandorius vienam arba keliems tiekjams taiko svarbs pirkjai, kurie gali bti isidst vairiose teritorijose. (168) Rinkos brandumas yra svarbus, kadangi konkurencijos tarp tam tikr preki su tuo paiu preki enklu praradimas ir diskriminacija kainomis gali bti rimta problema brandioje rinkoje, bet gali bti maiau svarbi rinkoje, kurioje auga paklausa, keiiasi technologijos ir padtis rinkoje. (169) Prekybos lygis yra svarbus, kadangi galimos neigiamos pasekms didmeniniame ir mameniniame lygiuose gali bti nevienodos. Iimtinis paskirstymas daugiausia yra taikomas galutini preki ir paslaug paskirstymui. Konkurencijos tarp tam tikr preki su tuo paiu preki enklu praradimas yra ypa tiktinas mameniniame lygyje, jeigu jis yra susietas su didelmis teritorijomis, kadangi galutiniams vartotojams sudaromos labai ribotos galimybs pasirinkti tarp didels kainos/gero aptarnavimo ir maos kainos/prasto aptarnavimo preki su svarbiu preki enklu paskirstytoj. (170) Gamintojas, kuris pasirenka didmeninink savo iimtiniu paskirstytoju, paprastai j paskiria didesnei teritorijai, tokiai kaip visa valstyb nar. Kol didmenininkas gali parduoti prekes be apribojim vartotoj rinkoje esantiems mamenininkams, nra tiktina, kad bt svarbios antikonkurencins pasekms, jeigu gamintojas nra dominuojantis. Galimas konkurencijos tarp tam tikr preki su tuo paiu preki enklu praradimas didmenins prekybos lygyje gali bti lengvai kompensuojamas veiksmingumu, kuris gaunamas dl veim ir tiekim technikos pagerinimo, reklamos ir pan., ypa jeigu gamintojas yra sisteigs kitoje alyje. Rinkos udarymas kitiems didmenininkams toje teritorijoje nra tiktinas, kadangi gamintojas, kurio rinkos dalis virija 30 %, daniausiai turi pakankamai galios dertis, kad nepasirinkt maiau efektyvaus didmenininko. Taiau esant daugialypiams iimtiniams verslo santykiams didmenins prekybos lygyje galima konkurencijos tarp tam tikr preki su skirtingais preki enklais rizika yra didesn nei mamenins prekybos lygyje. (171) Iimtinio paskirstymo derinimas su sipareigojimu nekonkuruoti prekmis su kitais preki enklais gali sukurti papildom rinkos udarymo kitiems tiekjams problem, ypa kai yra tankus iimtini paskirstytoj su maomis teritorijomis tinklas arba kai yra kumuliacinis poveikis. Todl gali prireikti taikyti principus, kurie taikomi sipareigojimui nekonkuruoti prekmis su kitais preki enklais, kaip nustatyta pirmiau. Taiau kai tokio derinio rinka didesniu mastu nra udaroma, iimtinio paskirstymo ir susitarimo nekonkuruoti prekmis su kitais preki enklais suderinimas gali skatinti konkurencij, padidindamas iimtinio paskirstytojo suinteresuotum daugiau dmesio skirti prekms su konkreiu preki enklu. Todl jeigu nra tokio rinkos udarymo poveikio, iimtinio paskirstymo ir sipareigojimo nekonkuruoti deriniui vis susitarimo laikotarp, ypa didmenins prekybos lygyje, yra taikoma iimtis. (172) Iimtinio paskirstymo ir iimtinio pirkimo derinys padidina galim konkurencijos tarp tam tikr preki su tuo paiu preki enklu sumajimo ir rinkos padalijimo rizik, kas gali ypa skatinti diskriminacij kainomis. Iimtinis paskirstymas riboja vartotoj galimybes priimti sprendimus, kadangi jis apriboja paskirstytoj skaii ir daniausiai taip pat varo paskirstytoj aktyvi pardavim laisv. Iimtinis pirkimas, reikalaujantis, kad iimtiniai paskirstytojai pirkt preki su tam tikru preki enklu atsargas tiesiogiai i gamintojo, papildomai varo pai paskirstytoj galimybes priimti sprendimus, kadangi yra ukirstas kelias pirkti i kit toje sistemoje veikiani paskirstytoj. Taigi tiekjas, taikydamas nevienodas pardavimo slygas, turi geresnes galimybes riboti konkurencij tarp tam tikr preki su tuo paiu preki enklu. Todl nra tiktina, kad iimtinio paskirstymo ir iimtinio pirkimo deriniui bt taikoma iimtis, jeigu tiekjai turi didesn, nei 30 % rinkos dal, nebent bt pasiektas labai aikus ir nemaas veiksmingumas, dl kurio sumat kainos visiems galutiniams vartotojams. Jeigu tokios naudos nra, bendroji iimtis gali bti ataukta, jeigu tiekjo rinkos dalis yra maesn nei 30 %

114 (173) Produkto pobdis nra labai svarbus vertinant galimas iimtinio paskirstymo antikonkurencines pasekmes. Taiau produkto pobdis yra svarbus svarstant galimo veiksmingumo klausim, t. y. po to, kai yra nustatytas apiuopiamas antikonkurencinis poveikis. (174) Iimtinis paskirstymas gali bti veiksmingas, kai reikalaujama, kad paskirstytoj padarytos investicijos apsaugot arba sukurt preki enklo vaizd. Daniausiai didiausias veiksmingumas pasiekiamas esant naujiems produktams, sudtingiems produktams, produktams, kuri kokyb yra sunku vertinti prie juos panaudojant (vadinamieji patyrimo produktai) arba kuri kokyb yra sunku vertinti netgi juos panaudojus (vadinamieji pasitikjimo produktai). Be to, iimtinis paskirstymas gali slygoti veimo ir tiekimo technikos l taupym dl masto ekonomijos veimo ir paskirstymo srityse. (175) Iimtinio paskirstymo didmenins prekybos lygyje pavyzdys Pastovaus vartotojo rinkoje rinkos lyderis yra A. A parduoda savo produktus per iimtinius didmenininkus. Didmenininkams priskirtos teritorijos yra visos valstybs teritorija, jei valstyb nar yra maa, ir regionas, jei valstyb nar yra didel. ie iimtiniai paskirstytojai rpinasi pardavimais visiems j teritorijose esantiems mamenininkams. Galutiniams vartotojams jie neparduoda. Didmenininkai atsako u reklam j rinkose. Tai gali bti parama vietiniams renginiams, nauj produkt pristatymas ir reklama mamenininkams j teritorijose. ioje rinkoje technologijos ir produkt naujovs atsiranda gana spariai, ir aptarnavimo, teikiamo prie parduodant prek mamenininkams ir galutiniams vartotojams, vaidmuo yra svarbus. Didmenininkai neprivalo pirkti vis jiems reikaling A tiekjo preki su preki enklu i paties gamintojo; taikomas ir didmeninink arba mameninink vertinimas, kadangi veimo ilaidos, palyginus su produkto verte, nra didels. Didmenininkams netaikomas sipareigojimas nekonkuruoti. Mamenininkai taip pat parduoda daug konkuruojani tiekj preki su preki enklais, ir mamenins prekybos lygyje nra iimtinio arba pasirinktinio paskirstymo susitarim. Europos pardavim didmenininkams rinkoje A turi apie 50 % rinkos. Jo rinkos dalis vairiose nacionalinse mamenins prekybos rinkose svyruoja nuo 40 % iki 60 %. A turi nuo 6 iki 10 konkurent kiekvienoje nacionalinje rinkoje: B, C ir D yra didiausi jo konkurentai, ir jie veikia kiekvienoje nacionalinje rinkoje, j rinkos dalys svyruoja nuo 20 % iki 5 %. Visi kiti gamintojai yra nacionaliniai gamintojai, kurie turi maesnes rinkos dalis. B, C ir D turi panaius paskirstymo tinklus, o nacionaliniai gamintojai daniausiai parduoda savo produktus tiesiogiai mamenininkams. Pirmiau apibdintoje didmenins prekybos rinkoje rizika, kad sumas konkurencija tarp tam tikr preki su tuo paiu preki enklu ir atsiras diskriminacija kainomis, nra didel. Sprendim primimas nra varomas, o tai, kad nra konkurencijos tarp tam tikr preki su tuo paiu preki enklu, didmenins prekybos lygiu nra labai svarbu. Mamenins prekybos lygyje konkurencija nei tarp tam tikr preki su tuo paiu preki enklu, nei tarp tam tikr preki su skirtingais preki enklais nra varoma. Negana to, iimtiniai susitarimai didmenins prekybos lygyje daro tik menk poveik konkurencijai tarp tam tikr preki su skirtingais preki enklais. Todl galima daryti prielaid, kad, esant antikonkurenciniam poveikiui, iimties suteikimo slygos yra tenkinamos. (176) Daugialypi iimtini prekybini santyki oligopolinje rinkoje pavyzdys Nacionalinje galutinio produkto rinkoje yra keturi rinkos lyderiai, kuri kiekvienas turi apie 20 % rinkos. ie keturi rinkos lyderiai parduoda savo produktus per iimtinius paskirstytojus mamenins prekybos lygiu. Mamenininkams yra suteikta iimtin teritorija, lygi miestui, kuriame jie yra sisteig, arba didelio miesto rajonui. Taip atsitiko, kad daugumoje teritorij keturi rinkos lyderiai paskyr t pat iimtin mameninink (sudtiniai iimtiniai prekybiniai santykiai), kuris daniausiai yra sisteigs centre ir specializuojasi parduoti tik tam tikrus produktus. Likusioje 20 % nacionalins rinkos dalyje veikia smulks vietos gamintojai, kuri didiausias turi 5 % nacionalins rinkos. ie vietiniai gamintojai paprastai parduoda savo produktus per kitus mamenininkus, ypa dl to, kad keturi didiausi tiekj iimtiniai paskirstytojai i esms nra suinteresuoti pardavinti maiau inom ir pigesni preki su preki enklu. Rinka grietai pasiskirsiusi pagal preki enklus ir produktus. Keturi rinkos lyderiai organizuoja didel nacionalins reklamos kampanij ir yra sukr teigiam preki enklo vaizd, o pakratyje esantys gamintojai nereklamuoja savo produkt nacionaliniu mastu. Rinka yra pakankamai brandi, su stabilia paklausa ir be reikming produkto ir technologijos naujovi. Produktas yra palyginti paprastas. Tokioje oligopolinje rinkoje ikyla rizika, kad keturi rinkos lyderiai sudarys slapt susitarim. Rizik padidina sudtiniai prekybiniai santykiai. Konkurencij tarp tam tikr preki su tuo paiu preki enklu apriboja iimtins teritorijos nustatymas. Konkurencija tarp preki su keturiais pirmaujaniais preki enklais yra sumainta mamenins prekybos lygyje, kadangi vienas mamenininkas nustato kain prekms su visais keturiais preki enklais kiekvienoje teritorijoje. Sudtiniai prekybiniai santykiai reikia, kad jeigu vienas gamintojas sumaina savo preks su preki enklu kain, mamenininkas nra suinteresuotas perteikti io kainos sumainimo galutiniam vartotojui, kadangi tuomet bt sumainti jo pardavimai ir pelnas, gauti parduodant prekes su kitais preki enklais. Taigi, gamintojai nra labai suinteresuoti konkuruoti kainomis vieni su kitais. Konkurencija kainomis tarp tam tikr pre-

115 ki su skirtingais preki enklais vyksta daugiausia tarp prast preki enklo vaizd turini nuoalyje esani gamintoj produkt. Galimi argumentai dl iimtini (bendr) paskirstytoj veiksmingumo yra riboti, kadangi produktas yra palyginti paprastas, perpardavimui nereikia joki atskir investicij arba mokymo, o reklama daugiausia yra vykdoma gamintoj lygyje. Net jeigu kiekvienas i rinkos lyderi turi maesn, nei nustatytasis ribinis dydis, rinkos dal, iimties taikymas pagal 81 straipsnio 3 dal negali bti pateisinamas, ir gali prireikti bendrj iimt ataukti. (177) Iimtinio paskirstymo ir iimtinio pirkimo derinimo pavyzdys Gamintojas A yra Europos rinkos lyderis, turintis stambius ir pastovius vartotojus, ir rinkos daugumoje nacionalini mamenins prekybos rink uima 4060 %. Kiekvienoje valstybje narje jis turi apie septynis konkurentus, turinius maesnes rinkos dalis, didiausio i konkurent rinkos dalis sudaro 10 %. Jie veikia tik vienoje arba dviejose nacionalinse rinkose. A savo produkt per savo nacionalines dukterines mones parduoda iimtiniams paskirstytojams mamenins prekybos lygyje, o iems paskirstytojams neleidiama vykdyti aktyvi pardavim vienas kito teritorijose. Be to, mamenininkai privalo pirkti gamintojo A produktus iimtinai i nacionalins gamintojo A dukterins mons, esanios j teritorijoje. Mamenininkai, parduodantys A gamintojo prekes su preki enklu, daugiausia yra io tipo produkto perpardavjai j teritorijoje. Su prekmis, turiniomis kitus preki enklus, jos konkuruoja nevienodai skmingai ir aktyviai. A taikomos kainos kai kuriose rinkose skiriasi nuo 10 % iki 15 %, o tose paiose rinkose svyruoja maiau. Mamenins prekybos lygyje ie kain skirtumai sumaja. Rinkoje yra palyginti stabili pasila ir paklausa, ir nra dideli technologijos pasikeitim. iose rinkose konkurencija tarp tam tikr preki su tuo paiu preki enklu ne tik prarandama dl teritorijos iimtinumo mamenins prekybos lygiu, bet ir yra apsunkinama iimtinio pirkimo pareigojimo, kur prisiima mamenininkai. Esant iimtinio pirkimo sipareigojimui, iimtiniai mamenininkai neturi galimybs priimti sprendim, todl rinkos ir teritorija ilieka atskirtos. Iimtiniai mamenininkai taip pat negali aktyviai parduoti vienas kito teritorijoje ir praktikai yra link vengti paskirstymo ne savo pai teritorijoje. Dl to gali atsirasti diskriminacija kainomis. Dl produkto dideli gabarit vartotoj arba nepriklausom prekybinink galimybs priimti sprendimus yra ribotos. Galimi argumentai ios sistemos efektyvumo naudai, susij su masto ekonomija transporto srityje ir reklama mamenins prekybos lygyje, kain ar nusvert neigiamas diskriminacijos kainomis ir konkurencijos tarp tam tikr preki su tuo paiu preki enklu sumajimo pasekmes. Todl tikimyb, kad bt tenkinamos iimties suteikimo slygos, nra didel. 2.3. Iimtinio pirkjo paskyrimas (178) Pagal iimtinio pirkjo paskyrimo sutart tiekjas sutinka parduoti savo produktus tik vienam paskirstytojui, kuris perparduot juos tam tikrai pirkj grupei. Tuo pat metu paskirstytojui paprastai yra taikomi aktyvi pardavim kitoms iimtinai paskirtoms pirkj grupms vykdymo apribojimai. Galima rizika konkurencijai daugiausia yra sumajusi konkurencija tarp tam tikr preki su tuo paiu preki enklu ir rinkos padalijimas, kuris gali ypa skatinti diskriminacij kainomis. Kai dauguma arba visi tiekjai taiko iimtin pirkjo paskyrim, gali susidaryti palankios slygos sudaryti slapt susitarim tiek tiekj, tiek paskirstytoj lygyje. (179) Iimtiniam pirkjo paskyrimui iimtis pagal Bendrosios iimties reglament yra suteikiama, kai tiekjo rinkos dalis nevirija 30 % ribinio dydio, net jei toks paskyrimas yra derinamas su kitais nesunkiais vertikaliaisiais apribojimais, tokiais kaip pareigojimas nekonkuruoti, privalomo kiekio nustatymas arba iimtinis pirkimas. Iimtinio pirkjo paskyrimo ir pasirinktinio paskirstymo derinys paprastai yra laikomas sunkiu apribojimu, kadangi daniausiai paskirtieji paskirstytojai nra laisvi vykdyti aktyvius pardavimus galutiniams vartotojams. Jeigu rinkos dalis virija nustatyt 30 % ribin dyd, 161177 dalyse pateiktos gairs taikomos mutatis mutandis iimtinio pirkjo paskyrimo vertinimui atsivelgiant tokias konkreias pastabas. (180) Klient paskyrimas paprastai apsunkina klient sprendimus. Be to, kadangi kiekvienas paskirtas paskirstytojas turi savo klient grup, nepaskirtiems paskirstytojams, nepriklausantiems tokiai vartotoj grupei, gali bti sunku sigyti produkt. Todl nepaskirtiems paskirstytojams sunkiau priimti sprendimus. Taigi netiktina, kad jeigu rinkos dalis yra didesn nei Bendrosios iimties reglamente nustatytas 30 % ribinis dydis, iimtiniam kliento paskyrimui bt taikoma iimtis, nebent bt aikus ir nemenkas veiksmingumas. (181) Iimtinio kliento paskyrimas daugiausia taikomas tarpiniams produktams ir galutiniams produktams didmenins prekybos lygiu, kur galima iskirti klient, turini aiki reikalavim iam produktui, grupes.

116 (182) Iimtinio kliento paskyrimas gali bti veiksmingas, ypa kai paskirstytojai privalo investuoti, kad specin ranga, gdiai arba gamybin, prekybin ar mokslin patirtis (know-how) bt pritaikyti prie j klient grupi reikalavim. Iimtinio kliento paskyrimo sistemos taikymas pateisinamas tokiu laikotarpiu, koks reikalingas investicijoms nuvertti. Tai rykiausiai pasireikia pristatant naujus ir sudtingus produktus ir pritaikant produktus prie individualaus kliento poreiki. Diferencijuoti poreikius lengviau, kai parduodami tarpiniai produktai, t. y. produktai, parduodami skirtingoms profesionali pirkj grupms. Maai tiktina, kad galutini klient paskyrimas bt veiksmingas, todl nra tiktina, kad bt taikoma iimtis. (183) Iimtinio kliento paskyrimo pavyzdys mon sukr moderni automatin gesinimo sistem. iuo metu mons rinkos dalis automatini gesinimo sistem rinkoje sudaro 40 %. Kai ji pradjo pardavinti moderni gesinimo sistem, ji su ankstesniu produktu um 20 % rinkos. Naujo tipo automatin gesinimo sistema priklauso nuo pastato, kuriame ji yra rengiama, ries ir nuo pastato paskirties (staiga, chemijos gamykla, ligonin ir pan.). mon paskyr tam tikr skaii paskirstytoj, kurie parduot ir rengt gesinimo sistem. Kiekvienas paskirstytojas privalo apmokyti savo darbuotojus tenkinti bendrus ir konkreius automatins gesinimo sistemos rengimo reikalavimus pagal atskiras klient grupes. Nordama utikrinti, kad paskirstytojai specializuotsi, mon paskyr kiekvienam paskirstytojui atskir klient grup ir udraud vykdyti aktyvius pardavimus vienas kito klient grupms. Po penkeri met visiems paskirstytojams bus leista vykdyti aktyvius pardavimus visoms klient grupms ir taip nebeleisti paskirti iimtinio kliento. Tuomet tiekjas taip pat gals pardavinti naujiems paskirstytojams. Rinka yra gana dinamika, neseniai j jo du nauji dalyviai, vyko daug technologijos pasikeitim. Konkurentai, kuri rinkos dalys sudaro nuo 25 % iki 5 %, taip pat tobulina savo produktus. Kadangi iimtinumas yra ribotos trukms ir padeda utikrinti, kad paskirstytojai susigrins savo investicijas ir sutelks savo pardavimus pirmiausia tam tikr klient grup, kad imokt prekybos, o galimas antikonkurencinis poveikis dinamikoje rinkoje yra ribotas, iimties suteikimo slygos galt bti tenkinamos. 2.4. Pasirinktinis paskirstymas (184) Pasirinktinio paskirstymo susitarimai, kaip ir iimtinio paskirstymo susitarimai, apriboja galiot paskirstytoj skaii, kita vertus, apriboja perpardavimo galimybes. Pasirinktinis paskirstymas skiriasi nuo iimtinio paskirstymo tuo, kad prekiautoj skaiiaus apribojimas priklauso ne nuo teritorij skaiiaus, o nuo pasirinkimo kriterijaus, susijusio pirmiausia su produkto pobdiu. Kitas skirtumas, palyginti su iimtiniu paskirstymu, yra tas, kad apribojimas perparduoti tai ne aktyvi pardavim apribojimas teritorijoje, o bet koki pardavim negaliotiems paskirstytojams apribojimas, kai galimais pirkjais pasilieka tik paskirtieji prekiautojai ir galutiniai klientai. Pasirinktinis paskirstymas yra beveik visada naudojamas paskirstyti galutinius produktus su preki enklu. (185) Galima rizika konkurencijai yra konkurencijos tarp tam tikr preki su tuo paiu preki enklu sumajimas ir, ypa esant kumuliaciniam poveikiui, rinkos udarymas tam tikroms paskirstytoj grupms bei palankesns slygos pirkjams ir tiekjams sudaryti slapt susitarim. Norint vertinti galimas pasirinktinio paskirstymo antikonkurencines pasekmes pagal 81 straipsnio 1 dal, reikia skirti grynai kokybin pasirinktin paskirstym ir kiekybin pasirinktin paskirstym. Esant grynai kokybiniam pasirinktiniam paskirstymui prekiautojai parenkami tik remiantis objektyviais kriterijais, reikalingais dl produkto pobdio, tokiais kaip btinas pardavim personalo mokymas, aptarnavimas pardavimo metu, tam tikras pardavimui skirt produkt asortimentas(31). Tokius kriterijus taikant nra tiesiogiai apribojamas prekiautoj skaiius. Grynai kiekybinis pasirinktinis paskirstymas paprastai nepatenka tarp 81 straipsnio 1 dalies draudim, kadangi nesukelia antikonkurencini pasekmi, jeigu tik yra tenkinamos trys slygos. Pirma, nagrinjamo produkto pobdis privalo pateisinti pasirinktinio paskirstymo sistem tuo poiriu, kad ios sistemos btinumas yra teisikai pagrstas, atsivelgiant nagrinjamo produkto pobd, jo kokybei ilaikyti ir jo tinkamam naudojimui utikrinti. Antra, perpardavjai privalo bti parenkami pagal objektyvius kokybinio pobdio kriterijus, kurie nustatomi vienodi visiems galimiems perpardavjams ir taikomi be diskriminacijos. Treia, nustatyti kriterijai neturi viryti to, kas yra reikalinga(32). Kiekybinis pasirinktinis paskirstymas numato papildomus pasirinkimo kriterijus, kuriais dar labiau tiesiogiai apribojamas potenciali prekiautoj skaiius, pavyzdiui, nurodant didiausias ir maiausias pardavim apimtis, prekiautoj skaii ir pan.
(31) Pvz., r. Pirmosios instancijos teismo sprendim byloje T-88/92 Groupement dachat douard Leclerc v Commission [1996] ECR II-1961 (32) r. Teisingumo Teismo sprendimus byloje 31/80 LOral v PVBA [1980] ECR 3775, 15 ir 16 pastraipos, byloje 26/76 Metro I [1977] ECR 1875, 20 ir 21 pastraipos, byloje 107/82 AEG [1983] ECR 3151, 35 pastraipa, ir Pirmosios instancijos teismo byloje T-19/91 Vichy v Commission [1992] ECR II-415, 65 pastraipa

117 (186) Kokybiniam ir kiekybiniam pasirinktiniam paskirstymui, jei jis neuima daugiau kaip 30 % rinkos, yra taikoma iimtis pagal Bendrosios iimties reglament, net jeigu yra derinama su kitais nesunkiais vertikaliaisiais apribojimais, tokiais kaip pareigojimas nekonkuruoti arba iimtinis paskirstymas, tiktai tuomet, kai aktyvs galiot paskirstytoj pardavimai vien kitiems ir galutiniams vartotojams nra ribojami. Pasirinktiniam paskirstymui iimtis pagal Bendrosios iimties reglament yra taikoma neatsivelgiant nagrinjamo produkto pobd. Taiau kai pagal produkto pobd nereikia taikyti iimtinio paskirstymo, tokia paskirstymo sistema paprastai nra pakankamai veiksminga, kad atsirast aikus konkurencijos tarp tam tikr preki su tuo paiu preki enklu sumajimas. Jeigu yra pastebimos antikonkurencins pasekms, tiktina, kad bendrosios iimties taikymas gali bti atauktas. Be to, vertinant atskirus pasirinktinio paskirstymo atvejus, kuri neapima Bendrosios iimties reglamentas, arba kurie sukelia kumuliacin poveik dl paralelini pasirinktinio paskirstymo tinkl, btina remtis toliau pateiktomis gairmis. (187) Vertinant galim antikonkurencin poveik, svarbiausia yra tiekjo ir jo konkurent padtis rinkoje, kadangi konkurencijos tarp tam tikr preki su tuo paiu preki enklu praradimas gali tapti problema tik tada, kai yra ribojama konkurencija tarp tam tikr preki su skirtingais preki enklais. Kuo stipresn yra tiekjo padtis, tuo daugiau problem sukelia konkurencijos tarp tam tikr preki su tuo paiu preki enklu praradimas. Kitas svarbus veiksnys yra pasirinktinio paskirstymo tinkl, esani toje paioje rinkoje, skaiius. Kai pasirinktin paskirstym rinkoje taiko tik vienas tiekjas, kuris nra dominuojantis, pasirinktinis paskirstymas paprastai nesukelia grynai neigiam pasekmi, jeigu tik dl sutartyje numatyt preki pobdio reikia panaudoti pasirinktinio paskirstymo sistem ir jeigu taikomi pasirinkimo kriterijai yra btini veiksmingam nagrinjam preki paskirstymui utikrinti. Taiau tikrov rodo, kad pasirinktin paskirstym danai taiko keli tiekjai tam tikroje rinkoje. (188) Konkurent padtis gali bti reikminga dviem prasmmis ir jos vaidmuo esant kumuliaciniam poveikiui gali bti iimtinis. Jeigu konkurentai stiprs, tai daniausiai reikia, kad nors konkurencija tarp tam tikr preki su tuo paiu preki enklu ir sumaja, vyksta konkurencija tarp tam tikr preki su skirtingais preki enklais. Taiau jeigu dauguma pagrindini tiekj taiko pasirinktin paskirstym, gali smarkiai sumati konkurencija tarp tam tikr preki su tuo paiu preki enklu ir gali bti udaroma rinka tam tikro tipo paskirstytojams, padidti slapto susitarimo tarp i pagrindini tiekj rizika. Rinkos udarymo veiksmingiau veikiantiems paskirstytojams rizika visada yra didesn, kai taikomas pasirinktinis paskirstymas, o ne iimtinis, kadangi pasirinktinio paskirstymo slygomis ribojami pardavimai negaliotiems prekiautojams. Tai yra numatoma tam, kad pasirinktinio paskirstymo sistemos bt udaros, ir i j negalioti prekiautojai negalt sigyti reikiam preki. Todl pasirinktinis paskirstymas taikomas siekiant ivengti kain nuolaidomis daromo spaudimo gamintojo pelnui, taip pat galiot prekiautoj pelnui. (189) Jeigu Bendrosios iimties reglamentas taikomas individualiems pasirinktinio paskirstymo tinklams, bendrosios iimties ataukimas arba Bendrosios iimties reglamento netaikymas gali bti nagrinjamas esant kumuliaciniam poveikiui. Taiau nra tiktina, kad kumuliacinio poveikio problema ikilt, jeigu pasirinktiniu paskirstymu uimama rinkos dalis yra maesn nei 50 % Taip pat tiktina, kad tokia problema neikils, jeigu pasirinktinis paskirstymas uima daugiau nei 50 %, bet bendra penki didiausi tiekj (KL5) rinkos dalis yra maesn nei 50 % Kai tiek KL5, tiek rinkos, kuri apima pasirinktinis paskirstymas, dalis virija 50 %, vertinimas gali skirtis priklausomai nuo to, ar visi penki didiausi tiekjai taiko pasirinktin paskirstym. Kuo stipresn konkurent, kurie netaiko pasirinktinio paskirstymo, padtis, tuo maiau yra tiktinas rinkos udarymas kitiems paskirstytojams. Jeigu visi penki didiausi tiekjai taiko pasirinktin paskirstym, pavoj konkurencijai gali ypa sukelti tie susitarimai, kurie taiko kiekybinio pasirinkimo kriterijus, tiesiogiai apribojanius galiot prekiautoj skaii. Paprastai nra tiktina, kad bt tenkinamos 81 straipsnio 3 dalies slygos, jeigu nagrinjamos pasirinktinio paskirstymo sistemos neleidia eiti rink naujiems paskirstytojams, galintiems pardavinti nagrinjamus produktus, ir ypa tiems, kurie taikyt nuolaidas, taip ribodami paskirstym tam tikr esam kanal naudai ir pakenkdami galutiniams vartotojams. Maiau tiktina, kad grynai neigiam poveik sukels labiau netiesiogins kiekybinio paskirstymo formos, atsirandanios derinant grynai kokybinius pasirinkimo kriterijus su reikalavimu, kad prekiautojai pasiekt minimal metini pardavim kiek, jeigu toks kiekis nesudaro didels dalies bendros prekiautoj apyvartos, gautos pardavus nagrinjamus produktus, ir tai nevirija to, kas yra reikalinga, kad tiekjas atgaut su sutartimi konkreiai susijusias savo investicijas ir (arba) realizuot masto ekonomij paskirstymo srityje. Kalbant apie atskir dalyvi tak kumuliaciniam poveikiui paymtina, kad tiekjas, kurio rinkos dalis yra maesn nei 5 %, paprastai nra laikomas gerokai prisidedaniu prie kumuliacinio poveikio.

118 (190) jimo rink klitys yra svarbiausios, kai rinka yra udaroma negaliotiems prekiautojams. Apskritai jimo rink klitys yra svarbios, nes pasirinktin paskirstym daugiausia taiko preki su preki enklu gamintojai. Paprastai netrauktiems mamenininkams reikia laiko ir dideli investicij tam, kad ileist prekes su savo preki enklu arba sigyt reikiamas prekes kur nors kitur. (191) Perkamoji galia gali padidinti slapto susitarimo tarp prekiautoj rizik ir dl to gerokai pakeisti galim pasirinktinio paskirstymo antikonkurencini pasekmi analiz. Rinkos udarymas veiksmingiau veikiantiems mamenininkams gali ypa pasireikti tada, kai stipri prekiautoj organizacija, siekdama apriboti konkurencij savo nari naudai, tiekjui taiko pasirinkimo kriterijus. (192) Bendrosios iimties reglamento 5 straipsnio c punkte numatyta, kad tiekjas negali taikyti pareigojimo, verianio galiotus prekiautojus tiesioginiu arba netiesioginiu bdu neprekiauti tam tikr konkuruojani tiekj prekmis. ios slygos tikslas yra ivengti horizontalaus slapto susitarimo, kuris ukirst keli prekms su tam tikrais preki enklais, pirmaujantiems tiekjams kuriant rinktin preki su preki enklais klub. Maai tiktina, kad tokios ries pareigojimui bt taikoma iimtis, kai KL5 yra lygus 50 % arba virija juos, nebent n vienas i tiekj, taikani tok pareigojim, nepriklauso penkiems didiausiems rinkoje esantiems tiekjams. (193) Dl rinkos udarymo kitiems tiekjams paprastai nekyla problem, jeigu tik kiti tiekjai gali naudotis tais paiais paskirstytojais, t. y. tol, kol pasirinktinio paskirstymo sistema nra derinama su pareigojimu nekonkuruoti prekmis su kitais preki enklais. Jeigu galiotj paskirstytoj tinklas yra tankus ir yra kumuliacinis poveikis, pasirinktinio paskirstymo ir pareigojimo nekonkuruoti derinys gali sudaryti rinkos udarymo kitiems tiekjams rizik. iuo atveju taikomi pirmiau nustatyti pareigojimui nekonkuruoti prekmis su kitais preki enklais principai. Jeigu pasirinktinis paskirstymas nra derinamas su pareigojimu nekonkuruoti, rinkos udarymas konkuruojantiems tiekjams vis tiek gali bti problema, kai pirmaujantys tiekjai taiko ne tik grynai kokybinius pasirinkimo kriterijus savo prekiautojams jie taiko papildomus pareigojimus, tokius kaip pareigojimas rezervuoti minimal plot lentynose j produktams arba utikrinti, kad prekiautojo parduodama j produkt apyvarta pasiekt minimali procentin visos agento prekybos apyvartos dal. Tokia problema greiiausiai neikils, jeigu rinkos dalis, kuri apima pasirinktinis paskirstymas, yra maesn nei 50 % arba, kai is rodiklis yra virijamas, jeigu penki didiausi tiekj rinkos dalis yra maesn nei 50 % (194) Rinkos brandumas yra svarbus, kadangi konkurencijos tarp tam tikr preki su tuo paiu preki enklu praradimas ir galimas rinkos udarymas tiekjams arba prekiautojams gali tapti rimta problema brandioje rinkoje, bet yra maiau svarbi rinkoje, kurioje auga paklausa, keiiasi technologijos ir padtis rinkoje. (195) Pasirinktinis paskirstymas gali bti veiksmingas, kai dl jo sutaupomos veimo ir tiekimo technikos los dl masto ekonomijos transporto sektoriuje, o taip gali bti nepaisant produkto pobdio (116 dalies 6 prieastis). Taiau pasirinktinio paskirstymo sistemose veiksmingumas daniausiai yra tik ribinis. Norint isprsti atskalno tarp paskirstytoj (116 dalies 1 prieastis) problem arba palengvinti preki enklo vaizdio krim (116 dalies 8 prieastis) labai svarbu atsivelgti produkto prigimt. Paprastai is klausimas yra svarbesnis, kai parduodami nauji produktai arba sudtingi produktai, produktai, kuri kokyb sunku vertinti prie juos panaudojant (vadinamieji patirties produktai) arba kuri kokyb sunku vertinti net juos panaudojus (vadinamieji pasitikjimo produktai). Derinant pasirinktin ir iimtin paskirstym, 81 straipsnio paeidimas yra galimas, jeigu tai taiko tiekjas, kurio rinkos dalis virija 30 %, arba esant kumuliaciniam poveikiui, net jeigu tarp teritorij laisvai galima vykdyti aktyvius pardavimus. Iimtiniais atvejais toks derinimas gali tenkinti 81 straipsnio 3 dalies reikalavimus, jeigu yra btina apsaugoti galiot prekiautoj pagrindines ir konkreiai susijusias investicijas (116 dalies 4 prieastis). (196) Siekiant utikrinti, kad bt parinktas maiausi antikonkurencin poveik darantis apribojimas, yra svarbu panagrinti, ar toks pat veiksmingumas gali bti pasiektas tokiomis paiomis snaudomis, pavyzdiui, taikant reikalavimus tik aptarnavimui. (197) Kiekybinio pasirinktinio paskirstymo pavyzdys: Vartotoj ilgalaikio naudojimo preki rinkoje rinkos lyderis (preki enklas A), turintis 35 % rinkos, parduoda savo produkt galutiniams vartotojams per pasirinktinio paskirstymo tinkl. Yra keli patekimo tinkl kriterijai: parduotuvje turi dirbti apmokyti darbuotojai ir teikti aptarnavim iki pardavimo, parduotuvje turi bti speciali vieta, skirta parduoti tam produktui ir panaiems auktas technologijas naudojantiems produktams, parduotuv privalo pardavinti tiekjo tiekiamus produktus ir juos patraukliai idlioti. Be to, tinkl priimam mameninink skaiius yra tiesiogiai ribojamas nustatant maksimal mameninink skaii pagal kiekvieno regiono arba miesto gyventoj skaii. Gamintojas A ioje rinkoje turi 6 konkurentus. Jo didiausi konkurent B, C ir D rinkos dalys sudaro atitinkamai 25 %, 15 % ir 10 %, o kit gamintoj rinkos dalys yra maesns. A yra vienintelis gamintojas, naudojantis pasirinktin paskirstym. Preki su preki enklu A pasirinktiniai paskirstytojai visada parduoda ir prekes su keliais konkuruojaniais preki enklais. Taiau preks su konkuruojaniais preki enklais taip

119 pat yra plaiai parduodamos parduotuvse, kurios nepriklauso A pasirinktinio paskirstymo tinklui. Paskirstymo kanalai yra vairs, pavyzdiui, preks su preki enklais B ir C parduodamos ne tik daugelyje A pasirinkt parduotuvi, bet ir kitose parduotuvse, teikianiose auktos kokybs aptarnavim, bei dideliuose prekybos centruose. Preks su preki enklu D daugiausia yra parduodamos parduotuvse, kuriose yra aukto lygio aptarnavimas. Technologijos ioje rinkoje tobulja gana greitai, ir pagrindiniai tiekjai dl reklamos ilaiko ger savo produkt kokybs vaizd. Pasirinktinis paskirstymas apima 35 % ios rinkos. A pasirinktinio paskirstymo sistema tiesiogiai neveikia konkurencijos tarp tam tikr preki su skirtingais preki enklais. Konkurencija tarp preki su preki enklu A gali bti sumainta, bet vartotojai turi prijim prie emo lygio aptarnavimo/ma kain preki su preki enklais B ir C, kuri kokybs vaizdis yra panaus preki su preki enklu A kokybs vaizd. Be to, prekms su kitais preki enklais nra udarytas prijimas prie aukto lygio aptarnavimo mameninink, kadangi nra apribojim pasirinktiniams paskirstytojams parduoti prekes su konkuruojaniais preki enklais, o kiekybinis mameninink, prekiaujani prekmis su preki enklu A, skaiiaus apribojimas leidia kitiems aukto lygio aptarnavimo mamenininkams laisvai paskirstyti prekes su konkuruojaniais preki enklais. iuo atveju, atsivelgiant reikalavimus aptarnavimui ir tiktin veiksmingum, taip pat ribot poveik konkurencijai tarp tam tikr preki su tuo paiu preki enklu, yra tiktina, kad A pasirinktinio paskirstymo tinklui gali bti taikoma iimtis. (198) Pasirinktinio paskirstymo su kumuliaciniu poveikiu pavyzdys: Tam tikr sporto preki rinkoje yra septyni gamintojai, kuri rinkos dalys sudaro atitinkamai 25 %, 20 %, 15 %, 15 %, 10 %, 8 % ir 7 %. Penki didiausi gamintojai platina savo produktus, naudodamiesi kiekybiniu pasirinktiniu paskirstymu, o du maiausi gamintojai taiko kitokios ries paskirstymo sistemas, taigi pasirinktinis paskirstymas apima 85 % rinkos. Prijimo prie pasirinktinio paskirstymo tinkl kriterijai visiems gamintojams yra visikai vienodi: parduotuvje turi dirbti apmokyti darbuotojai ir teikti aptarnavim iki pardavimo, parduotuvje turi bti speciali vieta, skirta parduoti tam produktui, ir nustatytas minimalus tos vietos plotas. Parduotuv turi pardavinti plat preki su nagrinjamu preki enklu asortiment ir patraukliai pateikti produkt, parduotuv turi bti sikrusi prekybinje gatvje ir ios ries preks turi sudaryti maiausiai 30 % bendros parduotuvs apyvartos. Daniausiai tas pats prekiautojas yra paskiriamas pasirinktiniu paskirstytoju prekms su visais penkiais preki enklais. Preks su dviem preki enklais, kurioms netaikomas pasirinktinis paskirstymas, paprastai yra parduodamos per maiau specializuotus ir emesnio aptarnavimo lygio mamenininkus. Rinkoje yra stabili ir pasila, ir paklausa, yra labai geras preki enklo vaizdis ir produkt diferenciacija. Penki rinkos lyderiai turi labai ger preki enklo vaizd, sukurt panaudojus reklam ir skatinim, tuo tarpu dviej maesni gamintoj strategija yra pardavinti pigesnius produktus, neturinius labai gero preki enklo vaizdio. ioje rinkoje paprastiems (nespecializuotiems) kain nuolaidas taikantiems mamenininkams neleidiama prekiauti prekmis su penkiais pirmaujaniais preki enklais. I tikrj reikalavimas, kad ios ries preks sudaryt maiausiai 30 % prekiautojo veiklos, ir kriterijai, taikomi preki pristatymui, aptarnavimui prie parduodant, daugumai kain nuolaidas taikani mameninink neleidia patekti galiot prekiautoj tinkl. Todl vartotojai neturi pasirinkimo ir yra priversti pirkti prekes su penkiais pirmaujaniais preki enklais aukto lygio aptarnavimo/dideli kain parduotuvse. Dl to sumaja konkurencija tarp preki su penkiais pirmaujaniais preki enklais. To nekompensuoja ir tai, kad preks su dviem maiausiai reikmingais preki enklais gali bti perkamos emo lygio aptarnavimo/ ma kain parduotuvse, kadangi penki rinkos lyderi preki enklo vaizdis yra kur kas geresnis. Konkurencija tarp tam tikr preki su skirtingais preki enklais taip pat yra apribota dl daugialypi prekybini santyki. Nors ir yra tam tikra konkurencija tarp tam tikr preki su tuo paiu preki enklu, o mameninink skaiius nra tiesiogiai apribotas, sileidimo kriterijai yra pakankamai grieti, dl to kiekvienoje teritorijoje nra daug mameninink, prekiaujani prekmis su tais penkiais pirmaujaniais preki enklais. Veiksmingumas, susijs su iomis pasirinktinio paskirstymo sistemomis, yra menkas: produktas nra labai sudtingas ir nepateisina ypa aukto lygio aptarnavimo. Jeigu gamintojai negali rodyti, kad dl j pasirinktinio paskirstymo tinklai yra aikiai veiksmingi, bendroji iimtis tikriausiai turi bti ataukta dl pasirinktinio paskirstymo kumuliacinio poveikio, dl kurio vartotojai turi maesn pasirinkim, o kainos yra didesns.

120 2.5. Franiz (199) Franizs susitarimai apima intelektins nuosavybs teisi, ypa susijusi su preki enklu ar ymeniu ir gamybine, prekybine ar moksline patirtimi (know-how) naudojant ir platinant prekes bei paslaugas, licencijas. Be intelektins nuosavybs teisi licencijos, teisi turtojas (franizs davjas) susitarimo veikimo laikotarpiui paprastai suteikia naudotojui (franizs gavjui) komercin arba technin pagalb. Licencija ir pagalba yra neatskiriami verslo bdo, kuriam taikoma franiz, komponentai. Teisi turtojas (franizs gavjas) paprastai moka franizs davjui franizs mokest u tokio verslo bdo panaudojim. Franiz gali galinti teisi turtoj (franizs davj) kurti vienod jo produkt paskirstymo sistem su labai nedidelmis investicijomis. Be verslo bdo pateikimo, franizs susitarimai paprastai apima derinius vairi vertikalij apribojim, susijusi su produkt paskirstymu, ypa pasirinktin paskirstym ir (arba) pareigojim nekonkuruoti ir (arba) iimtin paskirstym, arba silpnesnes j formas. (200) Bendrosios iimties reglamento taikymas intelektins nuosavybs teisi, kurias apima franizs susitarimai, licencij suteikimui yra nagrinjamas 2345 dalyse. O produkt ir paslaug pirkimui, pardavimui ir perpardavimui taikomiems vertikaliesiems apribojimams, numatytiems franizs susitarime, tokiems kaip pasirinktinis paskirstymas, pareigojimas nekonkuruoti arba iimtinis paskirstymas, Bendrosios iimties reglamentas taikomas, jeigu teisi turtojo (franizs davjo) arba teisi turtojo (franizs davjo) paskirto tiekjo rinkos dalis nevirija 30 % ribos(33). Anksiau pateiktos gairs, skirtos ios ries apribojimams, taikomos ir franizei atsivelgiant ias konkreias pastabas: 1) Pagal bendr 8 taisykl (r. 119 dal), kuo svarbesnis yra mokslins, prekybins ar mokslins patirties (know-how) perdavimas, tuo lengviau vertikalieji apribojimai tenkina iimties slygas. 2) sipareigojimas nekonkuruoti, taikomas prekms ar paslaugoms, kurias perka naudotojas (franizs gavjas), nepatenka 81 straipsnio taikymo srit, jeigu sipareigojimas yra btinas palaikyti tinklo, besinaudojanio franize, vientisum ir reputacij. Tokiais atvejais vertinant pagal 81 straipsn, pareigojimo nekonkuruoti trukm taip pat yra nesvarbi, jeigu tik ji nevirija paties franizs susitarimo trukms. (201) Franizs pavyzdys Gamintojas sukr nauj saldaini pardavimo vadinamosiose linksmose parduotuvse form, kai saldainiai tose parduotuvse gali bti nudaomi specialiai pagal vartotojo pageidavim. Saldaini gamintojas taip pat sukr saldaini daymo main. Gamintojas taip pat gamina daaniuosius skysius. Skysio kokyb ir vieumas yra ypa svarbs ger saldaini gamybai. Gamintojui seksi pardavinti savo saldainius daugelyje savo mamenins prekybos tak, kurie visi naudojo t pat rmos vard ir taik t pat stili (parduotuvs iplanavim, bendr reklam ir pan.). Nordamas padidinti pardavim, gamintojas pradjo taikyti franizs sistem. Naudotojai (franizs gavjai) yra pareigoti pirkti saldainius, skyst ir daymo main i gamintojo, taikyti t pat stili, naudoti rmos vard, mokti franizs mokest, dengti dal reklamos ilaid ir utikrinti teisi turtojo (franizs davjo) parengto veiklos vadovlio slaptum. Be to, naudotojas (franizs gavjas) gali pardavinti tik sutartose patalpose, tik galutiniams vartotojams arba kitiems franizs gavjams ir negali pardavinti kit saldaini. Teisi turtojas (franizs davjas) negali paskirti kito naudotojo (franizs gavjo) ir negali turti kito savo mamenins prekybos tako susitarimo teritorijoje. Teisi turtojas (franizs davjas) taip pat sipareigoja atnaujinti ir toliau tobulinti savo produktus, verslo perspektyvas ir veiklos vadovl ir informuoti apie iuos patobulinimus visus mamenins prekybos naudotojus (franizs gavjus). Franizs susitarimai yra sudaryti 10 met. Saldainiais prekiaujantys mamenininkai perka saldainius mamenins prekybos rinkoje arba i nacionalini gamintoj, kurie stengiasi tikti nacionaliniam skoniui, arba i didmeninink, kurie, be nacionalini gamintoj parduodam produkt, importuoja saldainius i usienio gamintoj. ioje rinkoje teisi turtojo (franizs davjo) produktai konkuruoja su saldainiais, turiniais kit preki enkl. Teisi turtojui (franizs davjui) priklauso 30 % mamenininkams parduodam saldaini rinkos. Konkurencija vyksta tarp keli nacionalini ir tarptautini gamintoj preki su preki enklais, kurias kartais pagamina labai plataus asortimento maisto mons. Yra daug potenciali saldaini pardavimo tak, toki kaip tabako parduotuvs, prastos maisto preki parduotuvs, kavins ir specializuotos saldaini parduotuvs. Maisto daymo main rinkoje teisi turtojo (franizs davjo) rinkos dalis yra maesn nei 10 %

(33) Taip pat r. pastraipas AEG [1983] ECR 3151, 35 pastraipa, ir Pirmosios instancijos teismo byloje T-19/91 Vichy v Commission [1992] ECR II-415, 65 pastraipa. Taip pat r. 8995 pastraipas, ypa 95 pastraip

121 Daugelis franizs susitarime numatyt pareigojim gali bti vertinami kaip reikalingi intelektins nuosavybs teisi apsaugai utikrinti arba franizs susitarimo tinklo vientisumui ir reputacijai ilaikyti, ir nepatenka 81 straipsnio 1 dalies taikymo srit. Pardavimams taikomi apribojimai (susitarimo teritorija ir pasirinktinis paskirstymas) skatina naudotoj (franizs gavj) investuoti daymo main, franizs idj ir, jeigu tai nebtina, bent jau padti ilaikyti vientisum, taip kompensuojant tarp tam tikr preki su tuo paiu preki enklu prarast konkurencij. Nuostata nekonkuruoti, neleidianti, kad saldainiai su kitais preki enklais patekt parduotuves vis susitarim galiojimo laikotarp, neleidia teisi turtojui (franizs davjui) ilaikyti prekybos tak vienod ir sutrukdyti konkurentams pasipelnyti i j rmos vardo. Dl to negali atsirasti jokio reikmingesnio rinkos udarymo, kadangi yra daug potenciali prekybos tak, prieinam kitiems saldaini gamintojams. Tokie teisi turtojo (franizs davjo) sudaryti franizs susitarimai gali tenkinti iimties suteikimo slygas pagal 81 straipsnio 3 dal, jei sipareigojimai pagal susitarim patenka 81 straipsnio 1 dalies taikymo srit. 2.6. Iimtinis tiekimas (202) Iimtinis tiekimas, kaip apibdinta Bendrosios iimties reglamento 1 straipsnio c punkte, yra riboto paskirstymo radikaliausia forma, kadangi jis susijs su pirkj skaiiaus ribojimu: susitarime yra nurodyta, kad Bendrijoje yra tik vienas pirkjas, kuriam tiekjas gali parduoti tam tikr galutin produkt. Jeigu parduodamos tarpins preks ir paslaugos, iimtinis tiekimas reikia, kad Bendrijoje yra tik vienas pirkjas arba Bendrijoje yra tik vienas pirkjas specialaus panaudojimo tikslais. Prekyboje tarpinmis prekmis arba paslaugomis iimtinis tiekimas danai vadinamas pramoniniu tiekimu. (203) Iimtiniam tiekimui, kaip apibrta Bendrosios iimties reglamento 1 straipsnio c punkte, yra taikoma iimtis pagal Bendrosios iimties reglamento 2 straipsnio 1 dal kartu su 3 straipsnio 2 dalimi, tik kai pirkjo rinkos dalis yra iki 30 %, net jeigu derinama su kitais nesunkiais vertikaliaisiais apribojimais, tokiais kaip pareigojimas nekonkuruoti. Jeigu rinkos dalis virija nustatyt ribin dyd, atskiri iimtinio tiekimo atvejai vertinami atsivelgiant tokias pateikiamas gairs. (204) Iimtinio tiekimo atveju pagrindinis pavojus konkurencijai yra rinkos udarymas kitiems pirkjams. Pirkjo, esanio tiekj rinkoje pirkimo rinkos atvilgiu, rinkos dalis yra akivaizdiai svarbi vertinant pirkjo gebjim taikyti iimtin tiekim, kuris neleidia kitiems pirkjams sigyti reikiamas prekes. Taiau pirkjo vieta vartotoj esanioje rinkoje yra veiksnys nustatant, ar gali ikilti konkurencijos problema. Jeigu pirkjas neturi rinkos galios vartotoj rinkoje, tuomet negalima tiktis apiuopiamo neigiamo poveikio vartotojams. Taiau neigiamas poveikis gali bti tiktinas, kai tiek tiekimo rinkoje vartotoj rinkos atvilgiu, tiek pirkimo rinkoje tiekj rinkos atvilgiu pirkjo rinkos dalis virija 30 %. Jeigu tiekj rinkoje pirkjo rinkos dalis nevirija 30 %, rykios rinkos udarymo pasekms vis dlto gali pasireikti, kai pirkjo rinkos dalis jo vartotoj rinkoje virija 30 %. Tokiais atvejais gali reikti ataukti bendrj iimt. Kai mon dominuoja vartotoj rinkoje, bet koks pareigojimas tiekti produktus tiktai dominuojaniam pirkjui arba daugiausia jam gali lengvai sukelti antikonkurencin poveik. (205) Svarbu yra ne tik pirkjo padtis tiekj ir vartotoj rinkose, bet ir tai, kokia apimtimi ir kokiam laikotarpiui yra taikomas iimtinio tiekimo pareigojimas. Kuo didesn susieto tiekimo dalis ir ilgesn iimtinio tiekimo trukm, tuo labiau tiktina, kad rinkos udarymas bus veiksmingas. Vertinant iimtinio tiekimo susitarimus , kuri trukm trumpesn nei penkeri metai tarp nedominuojani moni, daniausiai reikia subalansuoti konkurencij skatinanias ir konkurencij ribojanias pasekmes, tuo tarpu ilgesns nei penkeri met trukms susitarimai vykdant daugelio ri investicijas nra laikomi reikalingais reikiamam veiksmingumui pasiekti arba j veiksmingumas yra nepakankamas, kad nusvert rinkos udarymo poveik dl tokios ilgos trukms iimtinio tiekimo susitarim. (206) Konkuruojani pirkj tiekj rinkoje padtis rinkoje yra svarbi, nes tiktina, kad rinka konkuruojantiems pirkjams bus udaryta dl antikonkurencini prieasi, t. y. padids j ilaidos, jei jie yra daug maesni u t pirkj, kurie udaro rink, ilaidas. Rinkos udarymas konkuruojantiems pirkjams nra labai tiktinas, kai ie konkurentai turi panai rinkos gali ir gali pasilyti tiekjams panaias pardavimo galimybes. Tokiu atveju rinkos udarymas gali bti aktualus tik potencialiems rinkos dalyviams, kurie gali nesugebti sigyti reikiam atsarg, kai dauguma pagrindini pirkj sudaro iimtinio tiekimo sutartis su dauguma tiekj rinkoje. Toks kumuliacinis poveikis gali slygoti Bendrosios iimties reglamento taikymo ataukim. (207) jimo rink klitys tiekj lygiu yra svarbios nustatant, ar rinka yra realiai udaroma. Jei konkuruojantiems pirkjams yra tinkama patiems tiekti prekes ir paslaugas vertikaliai integruojantis su tiekj rinka, rinkos udarymo problema maai tiktina. Taiau gali bti labai svarbios jimo rink klitys.

122 (208) Tiekj pasiprieinimo galia yra svarbi, kadangi svarbs tiekjai lengvai nesileis atskiriami nuo alternatyvi pirkj. Todl rinkos udarymo pavojus paprastai ikyla tuo atveju, kai yra silpni tiekjai ir stiprs pirkjai. Jeigu tiekjai stiprs, iimtinis tiekimas gali bti vykdomas kartu su pareigojimu nekonkuruoti. Esant deriniui su pareigojimu nekonkuruoti, yra taikomos pareigojimui nekonkuruoti prekmis su kitais preki enklais pateiktos taisykls. Esant konkreiai susijusioms investicijoms, apimanioms abi puses (sulaikymo problema), iimtinio tiekimo ir sipareigojimo nekonkuruoti derinys, t. y. abipusis iimtinumas pramoninio tiekimo susitarimuose, yra paprastai pateisinamas, jeigu nra pasiektas dominavimo lygis. (209) Pagaliau prekybos lygis ir produkto pobdis taip pat yra svarbs rinkos udarymui. Rinkos udarymas yra maiau tiktinas, jeigu prekiaujama tarpiniais arba vienariais produktais. Pirmiausia gamintojas, kuriam buvo udaryta rinka ir kuris naudoja kitus produktus (aliavas), gali lanksiau negu didmenininkas/mamenininkas atsiliepti galutinio vartotojo, kuriam preki enklas gali bti labai svarbus, paklaus. Antra, galim tiekimo altini netekimas maiau takoja pirkjus, kuriems rinka udaryta, kai produktai yra vienariai, negu tuo atveju, kai produktas yra nevienalytis, skirtingos ries ar kokybs. (210) Prekyboje vienariu tarpiniu produktu antikonkurenciniams poveikiams gali bti taikoma iimtis, jeigu nepasiekiamas dominavimo rinkoje lygis. Iimtinis galutini produkt su preki enklais arba skirting tarpini produkt tiekimas esant jimo rink klitims gali turti apiuopiam antikonkurencin poveik, jeigu konkuruojantys pirkjai yra gana smulks, palyginti su pirkju, kuris udaro rink, net jeigu is nra dominuojantis vartotoj rinkoje. (211) Jeigu nustatomas apiuopiamas antikonkurencinis poveikis, iimt taikyti pagal 81 straipsnio 3 dal yra manoma tik jeigu mon nra dominuojanti. Poveikio galima tiktis ikilus sulaikymo problemai (116 dalies 4 ir 5 punktai), ir jis yra labiau tiktinas, jeigu prekiaujama tarpiniais, o ne galutiniais produktais. Kitokio pobdio poveikis yra maiau tiktinas. Neatrodo, kad masto ekonomija paskirstymo srityje (116 dalies 6 punktas) galt pateisinti iimtin tiekim. (212) Esant sulaikymo problemai ir, negana to, esant masto ekonomijai paskirstymo srityje, kiekio nustatymas tiekjui, toks kaip reikalavimas tiekti tam tikr minimal preki kiek, galt bti maiau ribojanti alternatyva. (213) Iimtinio tiekimo pavyzdys Tam tikros ries komponent rinkoje (tarpinio produkto rinka) tiekjas A susitaria su pirkju B, pagal savo mokslin, prekybin ar gamybin patirt (know-how) ir investuodamas naujas mainas pagal pirkjo B pateiktas specikacijas sukurti nauj komponento variant. B turi padaryti enklias investicijas, kad inkorporuot nauj komponent. Susitarta, kad A tieks nauj produkt tik pirkjui B penkerius metus po to, kai produktas pateks rink pirm kart. B yra pareigotas per t pat penkeri met laikotarp pirkti nauj produkt tik i A. Tiek A, tiek B gali atitinkamai toliau pardavinti ir pirkti kitur kit variant komponentus. Pirkjo B rinkos dalis tiekj komponent rinkoje ir vartotoj galutini preki rinkoje sudaro 40 % Komponento tiekjo rinkos dalis sudaro 35 % Yra du kiti komponento tiekjai, kuri rinkos dalis sudaro apie 20 25 %, ir daugyb smulki tiekj. Atsivelgiant svarbias investicijas tiktina, kad susitarimas tenkins iimties suteikimo slygas, vertinus veiksmingum ir ribot rinkos udarymo poveik. Kitiems pirkjams rinka udaroma tik ypatingo varianto produktui, kur tiekia 35 % rinkos turintis tiekjas, taip pat kiti komponent tiekjai, kurie gali sukurti panaius naujus produktus. Pirkjo B poreiki dalies udarymas kitiems tiekjams yra apribotas daugiausia iki 40 % rinkos dalies. (214) Iimtinis tiekimas grindiamas tiesioginiu arba netiesioginiu pareigojimu, verianiu tiekj parduoti tik vienam pirkjui. Privalomo kiekio nustatymas tiekjui grindiamas paskatomis, dl kuri susitar tiekjas su pirkju ir kurios leidia pirmajam skirti savo pardavimus i esms vienam pirkjui. Privalomo kiekio nustatymas tiekjui gali turti pana kaip iimtinis tiekimas poveik, taiau velnesn. Privalomo kiekio nustatymo pasekmi vertinimas turi priklausyti nuo rinkos udarymo kitiems pirkjams tiekj rinkoje masto. 2.7. Susiejimas (215) Susiejimas yra tada, kai tiekjas sieja vieno produkto pardavim su kito skirtingo produkto sigijimu i tiekjo arba i io paskirto asmens. Pirmasis produktas yra laikomas susiejaniu, o antrasis susietu produktu. Jeigu susiejimas nra objektyviai pateisinamas dl produkt pobdio arba komercinio panaudojimo, tokia praktika gali bti laikoma piktnaudiavimu pagal 82 straipsn(34). 81
(34) Teisingumo Teismo sprendimas byloje C - 333/94 P Tetrapak v Commission [1996] ECR I-5951, 37 pastraipa

123 straipsnis gali bti taikomas horizontaliesiems susitarimams arba suderintiems veiksmams tarp tiekj, kurie padaro vieno produkto pardavim priklausom nuo kito skirtingo produkto sigijimo. Susiejimas taip pat gali bti laikomas vertikaliuoju apribojimu, patenkaniu 81 straipsnio taikymo srit, jeigu jis perauga pareigojim nekonkuruoti susieto produkto atvilgiu (r. 138160 dalys). ios gairs yra taikomos tik tokiai situacijai. (216) Kas yra laikoma atskiru produktu, pirmiausia nulemia pirkj paklausa. Du produktai yra atskiri produktai, jeigu, nesant susiejimo, pirkjai juos sigyt dviejose skirtingose rinkose. Pavyzdiui, kadangi vartotojai nori pirkti batus su batraiiais, bat gamintojams tapo ekonomikai naudinga tiekti batus su batraiiais. Todl bat su batraiiais pardavimas nra laikomas susiejimu. Danai tokie deriniai yra pateisinami, kadangi dl produkto pobdio yra technikai sunku tiekti vien produkt, netiekiant kito produkto. (217) Pagrindinis neigiamas susiejimo poveikis konkurencijai yra galimas susieto produkto rinkos udarymas. Susiejimas reikia, kad pirkjui yra nustatomas susieto produkto atvilgiu privalomas kiekis. Jeigu, be to, susieto produkto atvilgiu yra sutarta taikyti pareigojim nekonkuruoti, sustiprja galimas rinkos udarymo poveikis susieto produkto rinkoje. Susiejimas gali taip pat slygoti didesnes nei konkurencins kainas, ypa esant trims situacijoms. Pirma, kai susiejantis ir susietas produktai pirkjo poiriu yra i dalies vienas kit pakeiiantys. Antra, kai susiejimas leidia diskriminacij kainomis pasinaudojant tuo, kaip vartotojas panaudoja susiejant produkt, pavyzdiui, raalo kapsuls susiejimas su fotokopijavimo main pardavimu (matavimas). Treia, kai esant ilgalaikms sutartims arba originali rengim, kuri tarnavimo laikas yra ilgas, aptarnavimo po pardavimo rinkoje vartotojams yra sunku vertinti susiejimo pasekmes. Pagaliau susiejimas taip pat gali slygoti didesnes jimo rink klitis tiek susiejanio, tiek susieto produkto rinkoje. (218) Susiejimui yra suteikiama iimtis pagal Bendrosios iimties reglamento 2 straipsnio 1 dal kartu su 3 straipsniu, kai tiekjo rinkos dalis tiek susieto produkto, tiek susiejanio produkto rinkose nevirija 30 % Susiejimas gali bti taikomas kartu su kitais nesunkiais apribojimais, tokiais kaip pareigojimu nekonkuruoti, arba privalomo kiekio nustatymu susiejanio produkto atvilgiu, arba iimtiniu pirkimu. Jeigu uimama rinkos dalis virija nustatyt ribin dyd, yra taikomos tokios susiejimo vertinimo atskirais atvejais gairs. (219) Tiekjo rinkos padtis susiejanio produkto rinkoje yra akivaizdiai svarbiausia vertinant galim antikonkurencin poveik. Paprastai tok susitarimo tip veria taikyti tiekjas. Dl tiekjo padties susiejanio produkto rinkoje pirkjui gali bti sunku atsisakyti susiejimo pareigojimo. (220) Tiekjo rinkos galios vertinimui svarbi yra jo konkurent padtis susiejanio produkto rinkoje. Tol, kol jo konkurent yra pakankamai daug ir jie yra stiprs, negalima tiktis antikonkurencinio poveikio, kadangi pirkjai turi pakankamai alternatyv sigyti susiet produkt be susiejanio produkto, nebent kiti tiekjai taikyt pana susiejim. Be to, jimo rink klitys susiejanio produkto rinkoje yra svarbios tvirtinant tiekjo padt rinkoje. Jei susiejimas yra taikomas kartu su pareigojimu nekonkuruoti susiejanio produkto atvilgiu, tiekjo padtis gerokai sustiprja. (221) Perkamoji galia yra svarbi, kadangi svarbs pirkjai nebus lengvai priversti sutikti su susiejimu, negaudami bent vienos ries galimo veiksmingumo. Todl susiejimas, kuris nesiremia veiksmingumu, paprastai sukelia pavoj, jeigu pirkjai neturi pakankamos perkamosios galios. (222) Kai nustatomas reikmingas antikonkurencinis poveikis, galima iimtis pagal 81 straipsnio 3 dal gali bti svarstoma, jeigu mon nra dominuojanti. Susiejimo pareigojimai gali padti pasiekti veiksmingum dl bendros gamybos arba bendro paskirstymo. Kai tiekjas negamina susieto produkto, veiksmingumas gali bti pasiektas dl to, kad tiekjas perka didelius susieto produkto kiekius. Taiau tam, kad susiejimui bt taikoma iimtis, btina rodyti, jog bent dalis ilaid sumajimo yra perduodama vartotojui. Todl paprastai iimtis netaikoma susiejimui, jeigu mamenininkas gali reguliariai gauti reikalingas toki pat arba tapai produkt atsargas tokiomis pat ar geresnmis slygomis, negu tomis, kurias silo susiejim taikantis tiekjas. Kito pobdio veiksmingumas gali bti, kai susiejimas padeda utikrinti tam tikr vienodum ir kokybs standartizacij (r. 116 dalies 8 punkt). Taiau reikia rodyti, kad tokio teigiamo poveikio negalima pasiekti reikalaujant, kad pirkjas panaudot arba perparduot produktus, kurie patenkina minimalius kokybs standartus, ir nereikalaujant, kad pirkjas pirkt produktus i tiekjo arba i io paskirto asmens. Reikalavimai, susij su minimaliais kokybs reikalavimais, paprastai nepatenka 81 straipsnio 1 dalies taikymo srit. Kai susiejanio produkto tiekjas priskiria pirkjui tiekjus, i kuri pirkjas privalo pirkti susiet produkt, dl to, kad, pavyzdiui, yra nemanoma suformuluoti minimali kokybs standart, 81 straipsnio 1 dalis taip pat gali bti netaikoma, ypa kai susiejanio produkto tiekjas, paskirdamas susiejaniam produktui tiekjus, negauna tiesiogins (nansins) naudos.

124 (223) Didesni nei konkurencins kain taikymo poveikis savaime yra laikomas antikonkurenciniu. Rinkos udarymo poveikis priklauso nuo to, koki dal procentais susieti produktai sudaro nuo bendro susiet produkt rinkoje pardavimo. Nagrinjant klausim, koks rinkos udarymas gali bti laikomas reikmingu pagal 81 straipsnio 1 dal, galima taikyti pareigojimui nekonkuruoti prekmis su kitais preki enklais pateikt analiz. Nra tiktina, kad rinkos daliai virijant nustatyt 30 % ribin dyd bt taikoma iimtis, nebent yra aikus veiksmingumas, kuris bent i dalies yra perduodamas vartotojams. Iimties taikymas yra dar maiau tiktinas, kai susiejimas yra kartu su pareigojimu nekonkuruoti tiek susieto, tiek susiejanio produkto atvilgiu. (224) Tiktina, kad bendroji iimtis bus ataukta, jeigu susiejimas neduoda veiksmingumo arba kai veiksmingumas nra perduodamas vartotojui (r. 222 dal). Iimties ataukimas taip pat yra tiktinas kumuliacinio poveikio atveju, kai dauguma tiekj taiko pana susiejim, neperduodami nors dalies galimo veiksmingumo vartotojams. 2.8. Rekomenduojamos ir maksimalios perpardavimo kainos (225) Perpardavimo kain rekomendavimas perpardavjui arba reikalavimas, kad perpardavjas atsivelgt maksimalias perpardavimo kainas, priklausomai nuo 4656 dalyse pateikto komentaro dl PKP, patenka Bendrosios iimties reglamento taikymo srit, jeigu tiekjo rinkos dalis nevirija nustatyto 30 % ribinio dydio. Tais atvejais, kai rinkos dalis virija nustatyt ribin dyd, ir tais atvejais, kai bendroji iimtis ataukiama, btina vadovautis toliau pateiktomis gairmis. (226) Maksimalios ir rekomenduojamos kainos gali sukelti rizik konkurencijai pirmiausia dl to, kad maksimali arba rekomenduojama kaina veiks kaip orientyras perpardavjams, ir jie visi arba dauguma j gali taikyti toki kain. Kitas pavojus konkurencijai yra tas, kad maksimali arba rekomenduojama kaina gali sudaryti palankesnes slygas slaptam susitarimui tarp tiekj. (227) Svarbiausias maksimalios arba rekomenduojamos kainos galimo antikonkurencinio poveikio vertinimo kriterijus yra tiekjo rinkos dalis. Kuo stipresn tiekjo padtis rinkoje, tuo didesn rizika, kad maksimali ar rekomenduojama perpardavimo kaina leis pirkjams taikyti daugiau ar maiau vienodas kainas, kadangi jie panaudos j kaip orientyr. Jiems gali bti sunku nukrypti nuo, j manymu, tokio svarbaus tiekjo silomos perpardavimo kainos. Esant tokioms aplinkybms, maksimali arba rekomenduojam perpardavimo kain taikymas paeidia 81 straipsnio 1 dal, jeigu dl jo suvienodinamas kain lygis. (228) Kitas svarbiausias galimo maksimali ir rekomenduojam kain praktikos antikonkurencinio poveikio vertinimo kriterijus yra konkurent padtis rinkoje. Ypa siauroje oligopolijoje maksimali ar rekomenduojam kain naudojimas ir skelbimas gali sudaryti palankesnes slygas slaptam susitarimui tarp tiekj, nes apsikeiiama informacija apie pageidaujam kain lyg ir sumaja tikimyb, kad gali bti nustatytos maesns perpardavimo kainos. Maksimali ar rekomenduojam perpardavimo kain taikymas, sukeliantis tokias pasekmes, taip pat gali paeisti 81 straipsnio 1 dal. 2.9. Kiti vertikalieji apribojimai (229) ia buvo aprayti tik pasirinktiniai vertikalieji apribojimai ir j deriniai. Yra ir kit apribojim ir j derini, dl kuri ia nebuvo pateikta tiesiogini gairi. Taiau jie turi bti vertinami pagal tuos paius principus ir vadovaujantis tomis paiomis bendrosiomis taisyklmis, taip pat atsivelgiant j poveik rinkai.

125 Autentikas vertimas Lietuvos Respublikos Vyriausybs kanceliarija Vertimo, dokumentacijos ir informacijos centras KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 2658/2000 2000 m. lapkriio 29 d. dl Sutarties 81 straipsnio 3 dalies taikymo specializacijos susitarim grupms (Tekstas svarbus EEE ) EUROPOS BENDRIJ KOMISIJA, atsivelgdama Europos bendrijos steigimo sutart, atsivelgdama 1971 m. gruodio 20 d. Tarybos reglament (EEB) Nr. 2821/71 dl Sutarties 85 straipsnio 3 dalies taikymo kai kurioms susitarim, sprendim ir suderint veiksm rims(1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais Austrijos, Suomijos ir vedijos Stojimo aktu, ypa jo 1 straipsnio 1 dalies c punkt, paskelbusi io reglamento projekt(2), pasikonsultavusi su Konkurencij ribojanios veiklos ir dominuojani padi patariamuoju komitetu, kadangi: (1) Reglamentas (EEB) Nr. 2821/71 galioja Komisij taikyti Sutarties 81 straipsnio 3 dal (ex 85 straipsnio 3 dal) nustatant tam tikras susitarim, sprendim ir suderint veiksm ris, kurios patenka 81 straipsnio 1 dalies taikymo srit, kuri objektas yra specializacija, skaitant susitarimus, btinus jai pasiekti. (2) Laikydamasi Reglamento (EEB) Nr. 2821/71, Komisija prim 1984 m. gruodio 19 d. Reglament (EEB) Nr. 417/85 dl Sutarties 85 straipsnio 3 dalies taikymo specializacijos susitarim rims(3) su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2236/97(4). Reglamento (EEB) Nr. 417/85 galiojimo laikas baigiasi 2000 m. gruodio 31 d. (3) Naujas reglamentas turt atitikti du reikalavimus utikrinti efektyvi konkurencijos apsaug ir suteikti monms pakankam teisin saugum. Siekiant i tiksl, turt bti atsivelgiama poreik kiek manoma, supaprastinti administracin prieir ir teisin baz. Iki tam tikros takos rinkoje lygio, taikant 81 straipsnio 3 dal, apskritai galima daryti prielaid, kad teigiamas specializacijos susitarim poveikis nusvers neigiam poveik konkurencijai. (4) Reglamentas (EEB) Nr. 2821/71 reikalauja, kad iimtis suteikiantis Komisijos reglamentas nustatyt susitarim, sprendim ir suderint veiksm ris, kurioms jis taikomas, nurodyt apribojimus arba slygas, kurios gali ar kuri negali bti susitarimuose, sprendimuose ir suderintuose veiksmuose, ir nurodyt tas slygas, kurios turi bti susitarimuose, sprendimuose ir suderintuose veiksmuose, arba kitas slygas, kurios turi bti tenkinamos. (5) Tikslinga nesilaikyti nuostatos ivardinti slygas, kurioms gali bti taikomos iimtys, ir daugiau dmesio skirti nustatant susitarim, kuriems iki tam tikro takos rinkoje lygio taikomos iimtys, ris bei nurodyti apribojimus ir slygas, kuri neturi bti tokiuose susitarimuose. Tai grindiama ekonominiu poiriu, kuriuo vertinamas susitarim poveikis atitinkamai rinkai. (6) Numatant 81 straipsnio 3 dalies taikym reglamentu, nebtina apibrti t susitarim, kurie gali patekti 81 straipsnio 1 dalies taikymo srit. Atskirai vertinant susitarimus pagal 81 straipsnio 1 dal, turi bti atsivelgta kelet veiksni, ypa atitinkamos rinkos struktr. (7) Bendroji iimtis turt bti taikoma tik tiems susitarimams, dl kuri galima pakankamai tvirtai daryti prielaid, kad jie atitinka 81 straipsnio 3 dalies slygas. (8) Susitarimai dl gamybos specializacijos apskritai padeda tobulinti preki gamyb ir platinim, nes atitinkamos mons gali sutelkti pastangas tam tikr produkt gamybai ir taip vykdyti efektyvesn veikl bei tiekti pigesnius produktus. Susitarimai dl paslaug teikimo specializacijos i esms taip pat gali bti laikomi duodaniais panai pagerinim. Galima tiktis, kad, esant veiksmingai konkurencijai, vartotojai gaus nema dal i to atsirandanios naudos.

(1) OL L 285, 1971 12 29, p. 46. (2) OL C 118, 2000 4 27, p. 3. (3) OL L 53, 1985 2 22, p. 1. (4) OL L 306, 1997 11 11, p. 12.

126 (9) Tokie pranaumai gali atsirasti ir dl susitarim, pagal kuriuos vienas rinkos dalyvis nustoja gaminti tam tikrus produktus arba teikti tam tikras paslaugas kito dalyvio naudai (vienaal specializacija), dl susitarim, pagal kuriuos kiekvienas dalyvis nustoja gaminti tam tikrus produktus arba teikti tam tikras paslaugas kito dalyvio naudai (abipus specializacija) ir dl susitarim, pagal kuriuos dalyviai imasi bendrai gaminti tam tikrus produktus arba teikti tam tikras paslaugas (bendra gamyba). (10) Kadangi vienaals specializacijos susitarimams, sudarytiems tarp nekonkuruojani moni gali bti suteikta bendroji iimtis, numatyta 1999 m. gruodio 22 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2790/1999 dl Sutarties 81 straipsnio 3 dalies taikymo vertikali susitarim ir suderint veiksm rims(5), is reglamentas taikomas vienaals specializacijos susitarimams, sudarytiems tik tarp konkuruojani moni. (11) Visi kiti moni tarpusavio susitarimai dl slyg, pagal kurias jos specializuojasi gaminant prekes arba teikiant paslaugas, turt patekti io reglamento taikymo srit. Bendroji iimtis taip pat turt bti taikoma specializacijos susitarim nuostatoms, kurios nra pirminis toki susitarim objektas, bet yra tiesiogiai susijusios su j gyvendinimu ir jiems btinos, bei tam tikriems pirkimo ir pardavimo susitarimams. (12) Siekiant utikrinti, kad nauda i specializacijos bt gaunama n vienai aliai nepaliekant majanios produkcijos rinkos, vienaals ir abipuss specializacijos susitarimai io reglamento taikymo srit turt patekti tik tais atvejais, kai jie numato tiekimo ir pirkimo sipareigojimus. ie sipareigojimai gali, bet nebtinai turi bti iimtinio pobdio. (13) Galima daryti prielaid, kad tais atvejais, kai dalyvaujanioms monms tenkanti atitinkamos rinkos dalis nevirija 20 %, iame reglamente nurodyti specializacijos susitarimai apskritai pads didinti ekonomin naud masto ekonomijos ar apimties, arba geresni gamybos technologij forma, kartu leisdami ir vartotojams gauti pakankam i to gaunamos naudos dal. (14) iuo reglamentu neturt bti teikiamos iimtys susitarimams, kuriuose yra apribojim, kurie nra btini pirmiau mintiems teigiamiems rezultatams pasiekti. I esms tam tikriems grietiems antikonkurenciniams suvarymams, susijusiems su kain treiosioms alims nustatymu, gamybos ar pardavimo apimties apribojimu ir rink arba pirkj dalijimusi, neturt bti taikoma iuo reglamentu nustatyta bendroji iimtis, nepaisant atitinkamoms monms tenkanios rinkos dalies. (15) iuo reglamentu numatytas rinkos dalies ribojimas, iimi nesuteikimas tam tikriems susitarimams ir slygos paprastai utikrina, kad susitarimai, kuriems taikoma bendroji iimtis, nesudaro slyg juose dalyvaujanioms monms panaikinti konkurencijos didelje atitinkam produkt ar paslaug rinkos dalyje. (16) Tam tikrais atvejais, kai susitarimai, patenkantys io reglamento taikymo srit, vis dlto turi poveik, nesuderinam su Sutarties 81 str. 3 dalimi, Komisija gali ataukti bendrosios iimties taikym. (17) Siekiant palengvinti specializacijos susitarim sudarym, kurie gali turti poveikio dalyvaujani moni struktrai, io reglamento galiojimo laikas turt bti 10 met. (18) is reglamentas nepaeidia Sutarties 82 straipsnio taikymo. (19) Pagal Bendrijos teiss virenybs princip, jokios priemons, kuri buvo imtasi pagal nacionalin konkurencijos teis, neturt paveikti Bendrijos konkurencijos taisykli ar bet kuri kit priemoni, nustatyt gyvendinant ias taisykles, skaitant reglament, vienodo taikymo bendrojoje rinkoje. PRIM REGLAMENT: 1 straipsnis Iimtys 1. Vadovaujantis Sutarties 81 straipsnio 3 dalimi ir atsivelgiant io reglamento nuostatas, iuo reglamentu pareikiama, kad 81 straipsnio 1 dalis netaikoma toliau nurodytiems, tarp dviej ar daugiau kaip dviej moni (toliau - ali) sudarytiems susitarimams, susijusiems su slygomis, kuriomis tos mons specializuojasi gamindamos produktus (toliau - specializacijos susitarimai): a) vienaals specializacijos susitarimams, pagal kuriuos viena alis sutinka nutraukti tam tikr produkt gamyb arba atsisakyti tuos produktus gaminti ir pirkti juos i konkuruojanios mons, o konkuruojanti mon sutinka tuos produktus gaminti ir tiekti; arba b) abipuss specializacijos susitarimams, pagal kuriuos dvi ar daugiau ali tarpusavy susitaria nustoti arba atsisakyti gaminti tam tikrus, bet skirtingus produktus ir iuos produktus pirkti i kit ali, kurios sutinka juos tiekti; arba

(5) OL L 336, 1999 12 29, p. 21.

127 c) bendros gamybos susitarimams, pagal kuriuos dvi arba daugiau ali susitaria tam tikrus produktus gaminti bendrai. i iimtis suteikiama tokiu mastu, kiek tokiuose specializacijos susitarimuose yra konkurencijos apribojim, kurie patenka Sutarties 81 straipsnio 1 dalies taikymo srit. 2. io straipsnio 1 dalyje numatyta iimtis taip pat yra taikoma specializacijos susitarimuose esanioms nuostatoms, kurios nra pirminis toki susitarim objektas, bet yra tiesiogiai susijusios su j gyvendinimu ir jiems btinos, pvz., susijusioms su intelektins nuosavybs teisi perdavimu arba naudojimu. Taiau ios straipsnio dalies pirma pastraipa netaikoma nuostatoms, kuri objektas sutampa su konkurencijos apribojim, ivardint 5 straipsnio 1 dalyje. 2 straipsnis Svokos iame reglamente: 1. Susitarimas tai susitarimas, moni asociacijos sprendimas arba suderintas veiksmas. 2. Dalyvaujanios mons tai susitarimo alimi esanios mons ir atitinkamos su joimis susijusios mons. 3. Susijusios mons tai: a) mons, kuriose susitarimo alis tiesiogiai ar netiesiogiai: i) turi daugiau kaip pus balsavimo teisi, arba ii) turi teis skirti daugiau kaip pus prieiros staigos, valdaniosios tarybos arba tai monei juridikai atstovaujani organ nari, arba iii) turi teis tvarkyti tos mons reikalus. b) mons, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai susitarimo alies atvilgiu turi a punkte ivardintas teises ar galiojimus; c) mons, kuriose b punkte nurodyta mon tiesiogiai ar netiesiogiai turi a punkte ivardintas teises ar galiojimus; d) mons, kuriose susitarimo alis kartu su viena ar daugiau kaip viena i a, b ar c punktuose nurodyt moni arba kuriose dvi ar daugiau i toki moni bendrai turi a punkte ivardintas teises ar galiojimus; e) mons, kuriose a punkte ivardintas teises ar galiojimus kartu turi: i) susitarimo alys arba ad punktuose nurodytos atitinkamos su jomis susijusios mons, arba ii) viena ar daugiau susitarimo ali arba viena ar daugiau i ad punktuose nurodyt su jomis susijusi moni ir viena ar daugiau treij ali. 4. Produktas tai prek ir (arba) paslauga, skaitant tarpines prekes ir (arba) paslaugas bei galutines prekes ir (arba) paslaugas, iskyrus platinimo ir nuomos paslaugas. 5. Gamyba tai preki gamyba arba paslaug teikimas, skaitant gamyb pagal subrangos sutart. 6. Atitinkama rinka tai atitinkama preks ir geogran rinka (rinkos), kuriai (kurioms) priklauso produktai, dl kuri sudaromas specializacijos susitarimas. 7. Konkuruojanti mon tai mon, veikianti atitinkamoje rinkoje (faktin konkurent) arba mon, kuri, atsivelgdama realias slygas, imtsi reikaling papildom investicij arba atsisakyt kit btin ilaid, kad galt patekti atitinkam rink reaguodama nedidel ir nuolatin santykini kain didjim (potenciali konkurent). 8. Iimtinio tiekimo sipareigojimas tai sipareigojimas tiekti specializacijos susitarimo produkt ne bet kuriai kitai konkuruojaniai monei, o tik susitarimo aliai. 9. Iimtinio pirkimo sipareigojimas tai sipareigojimas pirkti specializacijos susitarimo produkt tik i alies, kuri pagal susitarim sutinka j tiekti. 3 straipsnis Pirkimo ir pardavimo susitarimai 1 straipsnyje numatyta iimtis taip pat taikoma tais atvejais, kai: a) pagal vienaals ar abipuss specializacijos susitarim arba bendros gamybos susitarim alys prisiima iimtinio pirkimo ir (arba) iimtinio tiekimo sipareigojim, arba b) alys savarankikai neparduoda produkt, kurie yra specializacijos susitarimo objektas, bet nustato bendr platinim arba susitaria paskirti treij al iimtiniu arba neiimtiniu platintoju pagal bendros gamybos susitarim, jeigu ta treioji alis nra konkuruojanti mon.

128 4 straipsnis Rinkos dalies riba 1 straipsnyje numatyta iimtis taikoma su slyga, kad dalyvaujani moni bendra rinkos dalis nevirija 20% atitinkamos rinkos. 5 straipsnis Susitarimai, kuriems netaikomos iimtys 1. 1 straipsnyje numatyta iimtis netaikoma susitarimams, kuri objektas, tiesiogiai ar netiesiogiai, atskirai ar kartu su kitais nuo ali priklausaniais veiksniais, yra: a) kain nustatymas parduodant produktus treiosioms alims; b) gamybos ar pardavim apimties ribojimas; arba c) dalijimasis rinkomis ar klientais. 2. io straipsnio 1 dalis netaikoma: a) nuostatoms dl sutarto produkt kiekio vienaals ar abipuss specializacijos susitarim kontekste arba dl bendros gamybins mons pajgumo ir produkcijos apimties nustatymo bendros gamybos susitarimo kontekste; b) pardavim planini uduoi nustatymui ir kain, kurias bendra gamybin mon nustato savo tiesioginiams pirkjams, nustatymui 3 straipsnio b punkto kontekste. 6 straipsnis Rinkos dalies ribos taikymas 1. Taikant 4 straipsnyje numatyt rinkos dalies rib, laikomasi i taisykli: a) rinkos dalis apskaiiuojama pagal pardavim rinkoje vert; jei nra pardavim rinkoje verts duomen, atitinkamai monei priklausaniai rinkos daliai nustatyti gali bti naudojami vertiniai duomenys, grindiami kita patikima rinkos informacija, skaitant pardavim rinkoje apimtis; b) rinkos dalis apskaiiuojama pagal prie tai jusi kalendorini met duomenis; c) rinkos dalis, kuri priklauso 2 straipsnio 3 punkto e papunktyje nurodytoms monms, yra po lygiai padalijama kiekvienai monei, turiniai teises ar gliojimus, ivardintus 2 straipsnio 3 punkto a papunktyje. 2. Jei 4 straipsnyje nurodyta rinkos dalis i pradi nevirija 20 %, bet vliau padidja pasiekdama i rib, bet nevirydama 25 %, 1 straipsnyje numatyta iimti taikoma dar dvejus i eils einanius kalendorinius metus po t met, per kuriuos 20 % riba buvo pirm kart viryta. 3. Jei 4 straipsnyje nurodyta rinkos dalis i pradi nevirija 20 %, bet vliau padidja virydama 25 %, 1 straipsnyje numatyta iimtis taikoma dar vienerius kalendorinius metus, einanius po t met, per kuriuos 25 % riba buvo pirm kart viryta. 4. io straipsnio 2 ir 3 dalimis negalima vienu metu naudotis taip, kad bt virytas dviej kalendorini met laikotarpis. 7 straipsnis Ataukimas Laikydamasi Reglamento (EEB) Nr. 2821/71 7 straipsnio, Komisija gali ataukti io reglamento taikym tuo atveju, kai savo paios iniciatyva arba valstybs nars ar teist interes turinio zinio ar juridinio asmens praymu ji nustato, kad kuris nors susitarimas, kuriam taikoma 1 straipsnyje numatyta iimtis, vis dlto turi poveik, kuris yra nesuderinamas su Sutarties 81 straipsnio 3 dalyje nustatytomis slygomis, ypa tais atvejais, kai: a) tuo susitarimu nepasiekiama pagerinimo arba vartotojai negauna tinkamos naudos dalies, arba b) specializacijos produktai bendrojoje rinkoje arba didelje jos dalyje veiksmingai nekonkuruoja su tapaiais produktais arba produktais, vartotoj laikomais lygiaveriais pagal savo savybes, kain ir paskirt.

129 8 straipsnis Pereinamasis laikotarpis Sutarties 81 straipsnio 1 dalyje nustatytas dradimas nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2002 m. birelio 30 d. netaikomas 2000 m. gruodio 31 d. jau galiojantiems susitarimams, kurie neatitinka iame reglamente numatyt iimties suteikimo slyg, bet atitinka iimties suteikimo slygas, numatytas Reglamentu (EEB) Nr. 417/85. 9 straipsnis Galiojimo laikas is reglamentas sigalioja 2001 m. sausio 1 d. Jo galiojimo laikas baigiasi 2010 m. gruodio 31 d. is reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybse narse. Priimta Briuselyje, 2000 m. lapkriio 29 d. Komisijos vardu Komisijos narys Mario MONTI

130 Autentikas vertimas Europos komitetas prie LR Vyriausybs Vertimo, dokumentacijos ir informacijos centras KOMISIJOS REGLAMENTAS dl Sutarties 81 straipsnio 3 dalies taikymo mokslini tyrim ir technoligij pltros susitarim grupms (EB) Nr. 2659/2000 2000 m. lapkriio 29 d. (taikoma EEE) EUROPOS BENDRIJ KOMISIJA, atsivelgdama Europos Bendrijos steigimo sutart, atsivelgdama 1971 m. gruodio 20 d. Tarybos reglament (EEB) Nr. 2821/71 dl Sutarties 85 straipsnio 3 dalies taikymo kai kurioms susitarim, sprendim ir suderint veiksm kategorijoms(1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais Austrijos, Suomijos ir vedijos stojimo aktu, ypa jo 1 straipsnio 1 dalies b punkt, paskelbusi io reglamento projekt(2), pasikonsultavusi su Konkurencij ribojani veiksm ir dominuojani padi patariamuoju komitetu, kadangi: 1) Reglamentas (EEB) Nr. 2821/71 galioja Komisij priimti reglament, numatant Sutarties 81 straipsnio 3 dalies (ex 85 straipsnio 3 dalies) taikym tam tikroms susitarim, sprendim ir suderint veiksm rims, patenkanias 81 straipsnio 1 dalies taikymo srit, kuri objektas yra gamini arba proces iki j pramoninio panaudojimo etapo mokslinis tyrimas ir technologij pltra bei gaut rezultat eksploatavimas, skaitant nuostatas susijusias su intelektins nuosavybs teismis. 2) Sutarties 163 straipsnio 2 dalis kvieia Bendrij skatinti moni, skaitant masias ir vidutines mones, plsti aukto lygio mokslinius tyrimus ir tobulinti technologijas bei remti j pastangas savitarpikai bendradarbiauti. Vadovaujantis 1998 m. gruodio 22 d. Tarybos sprendimu 1999/65/EB dl moni, mokslini tyrim centr ir universitet dalyvavimo bei mokslini tyrim rezultat platinimo gyvendinant Europos Bendrijos penktj pamatin program (19982002) taisykli(3) ir Komisijos reglamentu (EB) Nr. 996/19994 dl Sprendimo 1999/65/EB gyvendinimo, netiesioginiai mokslini tyrim ir technologij pltros veiksmai, remiami pagal Bendrijos penktj pamatin program, turi bti atliekami bendradarbiaujant. 3) Susitarimai dl bendro mokslinio tyrimo atlikimo arba mokslinio tyrimo rezultat bendros pltros iki j pramoninio panaudojimo apskritai nepatenka Sutarties 81 straipsnio 1 dalies taikymo srit. Taiau esant tam tikromis aplinkybmis, pvz., tais atvejais, kai alys susitaria neatlikti kito mokslinio tyrimo ir technologij pltros itaip atsisakydamos galimybs konkurencinje kovoje bti pranaesns u kitas alis, tokie susitarimai gali patekti 81 straipsnio 1 dalies taikymo srit ir dl to turt bti traukti io reglamento taikymo srit. 4) Laikydamasi Reglamento (EEB) Nr. 2821/71, Komisija prim btent 1984 m. gruodio 19 d. Reglament (EEB) Nr. 418/85 dl Sutarties 85 straipsnio 3 dalies taikymo mokslinio tyrimo ir tobulinimo susitarim kategorijoms5 su paskutiniais pakeitimais ir papildymais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2236/976. Reglamento (EEB) Nr. 418/85 galiojimo laikas baigiasi 2000 m. gruodio 31 d. 5) Naujas reglamentas turt atitikti du reikalavimus utikrinti efektyvi konkurencijos apsaug ir teikti monms pakankam teisin saugum. Siekiant i tiksl, turt bti atsivelgiama btinum kiek manoma supaprastinti administracin prieir ir teisin baz. Apskritai galima preziumuoti, kad iki tam tikro rinkos galios lygmens taikant 81 straipsnio 3 dal, teigiami mokslinio tyrimo ir tecnologij pltros susitarim padariniai nusvers neigiamus padarinius konkurencijai.
OL L 285, 1971 12 29, p. 46. OL C 118, 2000 4 27, p. 3. 3 OL L 26, 1999 2 1, p. 46. 4 OL L 122, 1999 5 12, p. 9. 5 OL L 53, 1985 2 22, p. 5. 6 OL L 306, 1997 11 11, p. 12.
1 2

131 6) Reglamentas (EEB) Nr. 2821/71 nustato, kad iimt suteikiantis Komisijos reglamentas apibrt susitarim, sprendim ir suderint veiksm, kuriems jis taikomas, ris, nurodyt apribojimus arba slygas, kurios gali ar negali bti nustatomos susitarimuose, sprendimuose ir suderintuose veiksmuose ir slygas, kurios privalo bti nustatomos susitarimuose, sprendimuose ir suderintuose veiksmuose, arba kitus reikalavimus, kuri turi bti laikomasi. 7) Nereikt sudarintti iimtini slyg srao ir daugiau dmesio skirti susitarim, kuriems iki tam tikro rinkos galios lygmens yra taikomos iimtys, rims apibrti ir nurodyti apribojimus arba slygas, kurios negali bti trauktos tokius susitarimus. is nusistatymas atitinka ekonomikos mokslu grindiam poir, kuriuo vertinamas susitarim poveikis atitinkamai rinkai. 8) Kad bt galima reglamentu nustatyti 81 straipsnio 3 dalies taikym, nra btina apibrti tuos susitarimus, kurie gali patekti 81 straipsnio 1 dalies taikymo srit. Individualiai vertinant susitarimus pagal 81 straipsnio 1 dal, turi bti atsivelgta kelet veiksni, o ypa atitinkamos rinkos struktr. 9) Bendroji iimtis turt bti taikoma tik tiems susitarimams, dl kuri galima pakankamai tvirtai preziumuoti, kad jie atitinka 81 straipsnio 3 dalies slygas. 10) Bendradarbiavimas mokslinio tyrimo ir technologij pltros bei j rezultat eksploatavimo srityje apskritai skatina technin ir ekonomin paang, skleisdamas tarp ali technines inias ir paddamas ivengti mokslinio tyrimo ir technologij pltros dubliavimo, skatindamas nauj paang keiiantis papildaniomis viena kit techninmis iniomis ir racionalizuodamas dl mokslinio tyrimo ir technologij pltros atsirandani gamini gamyb ar technologini proces taikym. 11) Bendras rezultat eksploatavimas gali bti laikomas normaliu bendro mokslinio tyrimo ir technologij pltros rezultatu. Jis gali bti skirting form, toki kaip gamyba, intelektini nuosavybs teisi, enkliai skatinani technin ir ekonomin paanga, eksploatavimas, arba nauj gamini pardavimas. 12) Didjant mokslinio tyrimo ir technologij pltros apimiai ir efektyvumui, vartotojai gali tiktis naudos dl nauj ar geresni gamini ar paslaug atsiradimo, arba dl to, kad naudojant naujus ar geresnius technologinius procesus, sumas kainos. 13) Siekiant bendro mokslinio tyrimo ir technologij pltros teikiamos naudos ir tiksl, iame reglamente numatyta iimtis taip pat turt bti taikoma mokslinio tyrimo ir technologij pltros susitarim nuostatoms, kurios nra pagrindinis toki susitarim objektas, bet yra tiesiogiai susijusios ir btinos j gyvendinimui. 14) Siekiant pagrsti iimties suteikim, bendras eksploatavimas turt bti susijs su gaminiais ar procesais, kuriems mokslinio tyrimo ir technologij pltros rezultat eksploatavimas turi lemiam reikm, o kiekvienai susitarimo aliai turt bti suteikta galimyb eksploatuoti bet kuriuos j dominanius rezultatus. Taiau tais atvejais, kai mokslinio tyrimo ir technologij pltros procese dalyvauja akademins staigos, mokslini tyrim institutai arba mons, kurios mokslin tyrim ir technologij pltr silo kaip komercin paslaug, nebdamos aktyvios eksploatuojant rezultatus, jie gali sutarti mokslinio tyrimo ir technologij rezultatus naudoti tik tolesnio mokslinio tyrimo tikslu. Panaiai ne konkurentai gali susitarti apriboti savo eksploatavimo teis tik viena ar daugiau kaip viena taikymo sritimi, kad palengvint ali, turini vienas kit papildani sugebjim, bendradarbiavim. 15) Pagal reglament suteikiama iimtis turt bti taikoma tik mokslinio tyrimo ar technologij pltros susitarimams, kurie nesuteikia monms galimybs panaikinti konkurencijos gana didelei atitinkam gamini ar paslaug daliai. Btina, kad i bendroji iimtis nebt taikoma susitarimams tarp konkurent, kuri gaminiams ar paslaugoms kuriuos bt galima pagerinti ar pakeisti panaudojus mokslinio tyrimo ir technologij pltros rezultatus, priklausanti bendra rinkos dalis sudarant susitarim virija tam tikr rib. 16) Siekiant garantuoti efektyvios konkurencijos palaikym bendrai eksploatuojant rezultatus, turt bti nustatyta, kad bendroji iimtis toliau netaikoma, jei alims priklausanti gamini, atsirandani dl bendro mokslinio tyrimo ir technologij pltros, rinkos dalis tampa pernelyg didel. Iimtis turt bti ir toliau taikoma per tam tikr laikotarp nuo bendro eksploatavimo pradios, nepaisant ali uimam rinkos dali tam, kad j rinkos dalys, ypa pateikus visikai nauj gamin, galt stabilizuotis ir kad bt galima garantuoti minimal laikotarp panaudotoms investicijoms susigrinti.

132 17) iuo reglamentu neturt bti teikiamos iimtys susitarimams, numatantiems apribojimus, kurie nra btini anksiau mintiems teigiamiems rerzultatams pasiekti. I esms, tam tikriems grietiems antikonkurenciniams apribojimams, tokiems kaip ali laisvs apribojimai atlikti mokslin tyrim ir technologij pltr su susitarimu nesusijusioje srityje, kain treiosioms alims nustatymas, gamybos ar pardavimo apimties apribojimai, rink arba pirkj padalijimas ir susitarimo kilms produkt pasyvi pardavim kitoms alims rezervuotose teritorijose apribojimai, turt bti netaikoma iuo reglamentu nustatyta bendroji iimtis nepaisant atitinkam moni uimamos rinkos dalies. 18) Leistinos uimti rinkos dalies dydio nustatymas, iimties taikymas tam tikriems susitarimams ir kitos iuo reglamentu nustatytos slygos paprastai utikrina, kad susitarimai, kuriems taikomas bendroji iimtis, nesuteikia galimybi dalyvaujanioms monms eliminuoti konkurencijos atitinkam gamini ar paslaug daliai. 19) Konkreiais atvejais, kai susitarimai, kurie patenka io reglamento taikymo srit, visgi turi poveik, nesuderinam su Sutarties 81 straipsnio 3 dalimi, Komisija gali panaikinti bendrosios iimties taikym. 20) Susitarimai, sudaryti tarp moni, kurios nekonkuruoja gaminant gaminius, galimus patobulinti ar pakeisti panaudojus mokslinio tyrimo ir technologij pltros rezultatus, efektyvi konkurencij mokslinio tyrimo ir technologij pltros srityje panaikins tik esant iimtinms aplinkybms. Dl to tokiems susitarimams reikt taikyti bendrj iimt nepaisant uimamos rinkos dalies dydio ir netaikyti iems iimtiniams atvejams mintos iimties teikiam privalum. 21) Kadangi mokslinio tyrimo ir technologij raidos susitarimai danai yra ilgalaikio pobdio, ypa tais atvejais, kai bendradrabiavimas apima ir rezultat eksploatavom, io reglamento galiojimo laikas turt bti 10 met. 22) is reglamentas neriboja Sutarties 82 straipsnio taikymo. 23) Remiantis Bendrijos teiss virenybs principu, n vienas pagal nacionalin teis priimtas teiss aktas dl konkurencijos neturt paeisti vieningo Bendrijos konkurencijos taisykli taikymo bendrojoje rinkoje ar bet kurio t taisykli gyvendinimui priimto teiss akto, skaitant reglament, poveikio, PRIM REGLAMENT: 1 straipsnis Iimtis 1. Sutinkamai su Sutarties 81 straipsnio 3 dalimi ir atsivelgiant io reglamento nuostatas, iuo reglamentu skelbiama, kad 81 straipsnio 1 dalis netaikoma dviej ar daugiau kaip dviej moni (toliau vadinam alimis) sudarytiems susitarimams, susijusiems su slygomis, kuriomis tos mons siekia: a) bendro gamini ar proces mokslinio tyrimo ir technologij pltros bei bendro to mokslinio tyrimo ir technologij pltros rezultat eksploatavimo; b) bendro pagal ankstesn t pai ali susitarim kartu atlikto gamini ar proces mokslinio tyrimo ir technologij pltros rezultat eksploatavimo; arba c) bendro gamini ar proces mokslinio tyrimo ir technins pltros, iskyrus bendr rezultat eksploatavim. i iimtis taikoma tokiu mastu, kokiu tokiuose susitarimuose (toliau - mokslinio tyrimo ir technologij pltros susitarimai) esama konkurencijos apribojim, kurie patenka Sutarties 81 straipsnio 1 dalies taikymo srit. 2. io straipsnio 1 dalyje numatyta iimtis taip pat taikoma mokslinio tyrimo ir technologij pltros susitarim nuostatoms, kurios nra pagrindinis toki susitarim objektas, bet yra tiesiogiai susijusios ir btinos j gyvendinimui, pvz., sipareigojimas susitarimo vykdymo metu neatlikti, savarankikai arba kartu su treiosiomis alimis, mokslinio tyrimo ir technologij pltros toje srityje, su kuria tas susitarimas yra susijs, arba labai artimoje srityje. Taiau io straipsnio pirma pastraipa netaikoma nuostatoms, kuri objektas yra tas pats kaip ir konkurencijos apribojim, ivardyt 5 straipsnio 1 dalyje.

133 2 straipsnis Svok apibrimai iame reglamente: 1. susitarimas tai susitarimas, moni asociacijos sprendimas arba suderintas veiksmas; 2. dalyvaujanios mons tai mokslinio tyrimo ir technologij pltros susitarimo alimi esanios mons ir su jomis susijusios atitinkamos mons; 3. susijusios mons tai: a) mons, kuriose mokslinio tyrimo ir technologij pltros susitarimo alis tiesiogiai ar netiesiogiai: i) turi teis naudotis daugiau kaip puse balsavimo teisi, arba ii) turi teis skirti daugiau kaip pus stebtoj tarybos, valdybos arba organo, teisikai atstovaujanio mon, nari, arba iii) turi teis tvarkyti mons reikalus. b) mons, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai mokslinio tyrimo ir technologij raidos susitarimo alies atvilgiu turi a punkte ivardintas teises ar galiojimus; c) mons, kuriose b punkte paminta mon tiesiogiai ar netiesiogiai turi a punkte ivardintas teises ar galiojimus; d) mons, kuriose mokslinio tyrimo ir technologij pltros susitarimo alis kartu su viena ar daugiau kaip viena i a, b ar c punktuose nurodyt moni arba kuriose dvi ar daugiau kaip dvi i pastarj moni bendrai turi a punkte ivardintas teises ar galiojimus; e) mons, kuriose a punkte ivardintas teises ar galiojimus bendrai turi: i) mokslinio tyrimo ir technologij pltros susitarimo alys arba ad punktuose minimos su jomis susijusios atitinkamos mons, arba ii) viena ar daugiau i mokslinio tyrimo ir technologij pltros susitarimo ali arba viena ar daugiau i ad punktuose minim su jomis susijusi moni ir viena ar daugiau treij ali. 4. mokslinis tyrimas ir technologij pltra tai technini ini apie gaminius ir procesus gijimas bei teorins analizs atlikimas, sisteminis tyrimas arba eksperimentavimas, skaitant eksperimentin gamyb, techninis produkt ir proces testavimas, reikaling rengini krimas ir gaut rezultat intelektins nuosavybs teisi gijimas; 5. gaminys tai prek ir (arba) paslauga, skaitant tarpines prekes ir (arba) paslaugas bei galutines prekes ir (arba) paslaugas: 6. susitarimo kilms procesas tai dl bendro mokslinio tyrimo ir technologij pltros atsirandanti technologija ar procesas; 7. susitarimo kilms gaminys tai dl bendro mokslinio tyrimo ir technologij pltros atsirandantis arba susitarimo kilms procesus naudojant pagamintas ar pateiktas gaminys; 8. rezultat eksploatavimas tai susitarimo kilms gamini gamyba ar platinimas, susitarimo proces taikymas, intelektins nuosavybs teisi perleidimas ar licencijos joms suteikimas arba tokiai gamybai ar taikymui reikaling technini ini perdavimas: 9. intelektins nuosavybs teiss tai pramonins nuosavybs teiss, autorins teiss ir gretutins teiss; 10. technins inios - tai tam tikra mokslinio tyrimo ir technologij pltros metu atsirandanti nepatentuotos praktins informacijos visuma, kuri yra slapta, esmin ir identikuota: slapta dl to, kad ji nra visuotinai inoma ar lengvai prieinama; esmin dl to, kad ji apima informacij, kuri yra btinai reikalinga susitarimo kilms gaminiams gaminti ar susitarimo kilms procesams taikyti; identikuota dl to, kad ji yra aprayta pakankamai suprantamu bdu, kad galima bt patikrinti, ar ji atitinka slaptumo ir esmingumo kriterijus; 11. mokslinis tyrimas ir technologij pltra arba rezultat eksploatavimas bendrai atliekami tais atvejais, kai su jais susijs darbas yra: a) atliekamas bendros grups, organizacijos arba mons, b) bendrai patikimas treiajai aliai, arba c) pasidalijamas tarp ali pagal specializacij mokslinio tyrimo, technologij pltros, gamybos ar platinimo srityse; 12. konkuruojanti mon tai mon, tiekianti gamin, kur bt galima patobulinti arba pakeisti susitarimo kilms gaminiu (tikroji konkurent), arba mon, kuri, atsivelgdama realias slygas, imtsi reikaling papildom investicij arba atsisakyt kit btinj ilaid, kad galt tiekti tok gamin reaguodama nedidel ir nuolatin santykini kain didjim (potenciali konkurent); 13. susitarimo kilms gamini atitinkama rinka tai atitinkama gaminio ir geogran rinka (rinkos), kuriai (kurioms) priklauso susitarimo kilms gaminiai.

134 3 straipsnis Iimties suteikimo slygos 1. 1 straipsnyje numatyta iimtis taikoma pagal io straipsnio 25 dalyse nustatytas slygas. 2. Bendro mokslinio tyrimo ir technologij pltros rezultatai turi bti prieinami visoms alims tolesnio mokslinio tyrimo ar eksploatavimo tikslais. Taiau mokslini tyrim institutai, akademins staigos arba mons, kurios mokslin tyrim ir technologij pltr silo kaip komercin paslaug, nebdamos aktyvios eksploatuojant rezultatus, gali sutarti mokslinio tyrimo ir technologij pltros rezultatus naudoti tik tolesnio mokslinio tyrimo tikslu. 3. Nepaeidiant io straipsnio 2 dalies, tais atvejais, kai mokslinio tyrimo ir technologij pltros susitarimas numato tik bendr mokslin tyrim ir technologij pltr, kiekviena alis turi bti nevaroma savarankikai eksploatuoti mokslinio tyrimo ir technologij pltros rezultatus ir bet kuriomis anksiau turtomis techninmis iniomis, reikalingomis tokiam eksploatavimui. Tokia eksploatavimo teis gali bti ribojama viena ar daugiau kaip viena taikymo sritimi, jei tos alys mokslinio tyrimo ir technologij pltros susitarimo sudarymo metu nra konkuruojanios mons. 4. Bet kuris bendras eksploatavimas turi bti susijs su rezultatais, kurie yra saugomi intelektins nuosavybs teismis arba sudaro technines inias ir kurie i esms skatina technin ar ekonomin paang, ir tie rezultatai turi turti lemiam reikm susitarimo kilms gamini gamybai arba susitarimo kilms proceso taikymui. 5. I moni, pareigot gaminti pagal gamybos specializacij, turi bti reikalaujama, kad jos atlikt vis ali tiekimo usakymus, iskyrus tuos atvejus, kai mokslinio tyrimo ir technologij pltros susitarimas taip pat numato ir bendr platinim. 4 straipsnis Leistinos uimti rinkos dalies dydis ir iimties taikymo trukm 1. Jei dalyvaujanios mons nra konkuruojanios mons, 1 straipsnyje numatyta iimtis yra taikoma mokslinio tyrimo ir technologij pltros laikotarpiu. Tais atvejais, kai bendrai eksploatuojami rezultatai, iimtis yra taikoma dar septynerius metus nuo to laiko, kai susitarimo kilms gaminiai buvo pirm kart pateikti rinkai bendrojoje rinkoje. 2. Tais atvejais, kai dvi ar daugiau dalyvaujani moni yra konkuruojanios mons, 1 straipsnyje numatyta iimtis yra taikoma io straipsnio 1 dalyje nustatytu laikotarpiu tik tais atvejais, jeigu mokslinio tyrimo ir technologij pltros susitarimo sudarymo metu dalyvaujanioms monms priklausanti bendra gamini, kurie gali bti patobulinti arba pakeisti susitarimo kilms gaminiais, rinkos dalis nevirija 25 proc. atitinkamos rinkos. 3. Pasibaigus io straipsnio 1 dalyje mintam laikotarpiui, iimtis toliau taikoma tol, kol bendra dalyvaujanioms monms priklausanti rinkos dalis nevirija 25 proc. atitinkamos susitarimo kilms gamini rinkos. 5 straipsnis Susitarimai, kuriems netaikoma iimtis 1. 1 straipsnyje numatyta iimtis netaikoma mokslinio tyrimo ir technologij pltros susitarimams, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai, atskirai ar kartu su kitais nuo ali priklausaniais veiksniais: a) apriboja dalyvaujani moni laisv atlikti mokslin tyrim ir technologij pltr savarankikai ar su treiosiomis alimis bendradarbiaujant kurioje nors srityje, nesusijusioje su ta, kuriai priklauso tas mokslinis tyrimas ir technologij pltra, arba, j baigus, toje srityje, su kuria jis yra susijs, arba susijusioje srityje; b) draudia, atlikus t mokslin tyrim ir technologij pltr, ginyti intelektins nuosavybs teisi, kurias tos alys turi bendrojoje rinkoje ir kurios yra tiesiogiai susijusios su tuo moksliniu tyrimu ir technologij pltra, galiojim arba, pasibaigus mokslinio tyrimo ir technologij pltros susitarimui, intelektins nuosavybs teisi, kurias tos alys turi bendrojoje rinkoje ir kurios saugo to mokslinio tyrimo ir technologij pltros rezultatus, galiojim, neapribojant galimybs nutraukti minto mokslinio tyrimo ir technologij pltros susitarim tuo atveju, kai viena i ali ginija toki intelektins nuosavybs teisi galiojim;

135 c) apriboja gamybos ar pardavim apimt; d) nustato kainas parduodant susitarimo kilms gamin treiosioms alims; e) apriboja klientus, kuriuos dalyvaujanios alys gali aptarnauti prajus septyneriems metams nuo to laiko, kai susitarimo kilms gaminiai buvo pirm kart pateikti rinkai bendrojoje rinkoje; f ) draudia atlikti susitarimo kilms gamini pasyvius pardavimus kitoms alims rezervuotose teritorijose; g) draudia pateikti susitarimo kilms gaminius rinkai arba pasibaigus septyneriems metams nuo to laiko, kai susitarimo kilms gaminiai buvo pirm kart pateikti rinkai bendrojoje rinkoje, imtis j aktyvi pardavim politikos bendrosios rinkos teritorijose, kurios yra rezervuotos kitoms alims; h) reikalauja nesuteikti licencijos treiosioms alims gaminti susitarimo kilms gamini arba taikyti susitarimo kilms proces, jei bendro mokslinio tyrimo ir tobulinimo rezultat eksploatavimas bent vienai aliai yra nenumatytas arba ji jais nesinaudoja; i) reikalauja atsisakyti tenkinti naudotoj ar perpardavj, kurie silyt parduoti susitarimo kilms gaminius kitose bendrosios rinkos teritorijose, reikalavim atitinkamose j teritorijose; j) reikalauja apsunkinti naudotojams ar perpardavjams galimyb gauti susitarimo kilms gamini i kit perpardavj bendrojoje rinkoje, o ypa naudotis intelektins nuosavybs teismis arba imtis priemoni, kad naudotojai ar perpardavjai bendrojoje rinkoje negaut ar nepateikt rinkai gamini, kurie buvo teistai pateikti rinkai Bendrijoje kitos alies arba jos sutikimu; 2. io straipsnio 1 dalis netaikoma: a) gamybos uduoi nustatymui, jei rezultat eksploatavimas apima ir susitarimo kilms gamini bendr gamyb; b) pardavim uduoi nustatymui ir kain tarpiniams pirkjams nustatymui, jei rezultat eksploatavimas apima ir susitarimo kilms gamini bendr platinim. 6 straipsnis Leistinos rinkos dalies dydio taikymas 1. Taikant 4 straipsnyje numatyt rinkos dalies dyd, laikomasi i taisykli: a) rinkos dalis apskaiiuojama remiantis pardavim rinkoje verte; jei nra duomen apie pardavim rinkoje vert, atitinkamai monei priklausaniai rinkos daliai nustatyti gali bti naudojami apytikriai duomenys, grindiami kita patikima rinkos informacija, skaitant pardavim rinkoje apimtis; b) rinkos dalis apskaiiuojama remiantis paskutini kalendorini met duomenimis; c) rinkos dalis, kuri priklauso 2 straipsnio 3 punkto e papunktyje nurodytoms monms, yra po lygiai padalijama kiekvienai monei, turiniai teises ar galiojimus, ivardintus 2 straipsnio 3 punkto a papunktyje. 2. Jei 4 straipsnio 3 dalyje nurodyta rinkos dalis i pradi yra ne didesn kaip 25 proc., bet vliau padidja pasiekdama dyd, bet neviryja 30 proc., 1 straipsnyje minima iimtis taikoma dar dvejus i eils kalendorinius metus po t met, kuriais 25 proc. dydis buvo pirm kart virytas. 3. Jei 4 straipsnio 3 dalyje nurodyta rinkos dalis i pradi yra ne didesn kaip 25 proc., bet vliau padidja virydama 30 proc., 1 straipsnyje minima iimtis taikoma dar vienerius kalendorinius metus po t met, kuriais 30 proc. dydis buvo pirm kart virytas. 4. io straipsnio 2 ir 3 dalimis negalima naudotis kartu tokiu bdu, kad bt virytas dvej kalendorini met laikotarpis. 7 straipsnis Panaikinimas Pagal Reglamento (EEB) Nr. 2821/71 7 straipsn Komisija gali ataukti teis naudotis iuo reglamentu tais atvejais, kai savo paios iniciatyva arba valstybs nars ar teist interes turinio zinio ar juridinio asmens praymu nustato, kad kuris nors mokslinio tyrimo ir technologij pltros susitarimas, kuriam taikoma 1 straipsnyje minima iimtis, visgi turi poveik, nesuderinam su Sutarties 81 straipsnio 3 dalyje nustatytomis slygomis, o ypa tais atvejais, kai: a) mokslinio tyrimo ir technologij pltros susitarimas smarkiai apriboja treij ali galimybes atitinkamoje srityje atlikti mokslin tyrim ir technologij pltr dl kitur esamo riboto mokslinio tiriamojo darbo pajgumo; b) dl konkreios pasilos struktros mokslinio tyrimo ir technologij pltros susitarimas smarkiai riboja treij ali galimyb patekti susitarimo kilms gamini rink;

136 c) be objektyviai pagrstos prieasties alys neeksploatuoja bendro mokslinio tyrimo ir technologij pltros rezultat; d) susitarimo kilms gaminiai visoje bendrojoje rinkoje arba esminje jos dalyje efektyviai nekonkuruoja su tapaiais gaminiais arba gaminiais, naudotoj laikomais lygiaveriais dl savo charakteristik, kainos ir paskirties; e) susitarimas dl mokslinio tyrimo ir technologij pltros galt panaikinti efektyvi mokslinio tyrimo ir tobulinimo konkurencij atitinkamoje rinkoje. 8 straipsnis Pereinamasis laikotarpis Sutarties 81 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2002 m. birelio 30 d. yra netaikomas iki 2000 m. gruodio 31 d. galiojantiems susitarimams, neatitinkantiems iame reglamente iimties suteikimo slyg, bet atitinkantiems iimties suteikimo sligas, numatytas Reglamente (EEB) Nr. 418/85. 9 straipsnis Galiojimo laikas is reglamentas sigalioja 2001 m. sausio 1 d. Jo galiojimo laikas baigiasi 2010 m. gruodio 31 d. is reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybse narse. Priimta Briuselyje, 2000 m. lapkriio 29 d. Komisijos vardu Komisijos narys Mario MONTI

137 KOMISIJOS PRANEIMAS Rekomendacijos dl EB steigimo sutarties 81 straipsnio taikymo horizontalaus bendradarbiavimo susitarimams (2001/C 3/02) (taikoma EEE) 1. VADAS 1.1. Tikslas 1. ios gairs nustato susitarim dl horizontalaus bendradarbiavimo vertinimo pagal Sutarties 81(1) straipsn principus. Bendradarbiavimas yra horizontalaus pobdio, jeigu susitarim sudaro arba suderintus veiksmus vykdo mons, kurios veikia tame paiame rinkos lygmenyje(se). Daugeliu atvej horizontalus bendradarbiavimas yra tolygus bendradarbiavimui tarp konkurent. Jis apima, pavyzdiui, tokias sritis, kaip moksliniai tyrimai ir pltra (toliau R&D research and development), gamyba, pirkimas ar prekyba. 2. Dl horizontalaus bendradarbiavimo gali kilti konkurencijos problem. Tai, pavyzdiui, bt tuo atveju, jeigu bendradarbiavimo alys susitaria nustatyti kainas arba gamybos apimtis, pasidalinti rinkas arba, jeigu bendradarbiavimas leidia alims ilaikyti, gauti arba sustiprinti rinkos gali, ir tokiu bdu sukelia neigiamas pasekmes rinkoje kain, gamybos apimi, naujovi arba produkt vairovs ir kokybs atvilgiu. 3. Kita vertus, horizontalus bendradarbiavimas gali teikti didel ekonomin naud. mons turi reaguoti didjant konkurencin spaudim ir besikeiiani padt rinkoje dl spariai vykdomos globalizacijos, technologin paang ir apskritai dinamikesnes rinkas. Bendradarbiavimas gali bti kaip priemon pasidalinti rizik, taupyti katus, apjungti know-how ir greiiau diegti naujoves. Bendradarbiavimas yra ypa svarbi priemon smulkioms ir vidutinms monms prisitaikyti prie besikeiianios padties rinkoje. 4. Komisija, pripaindama ekonomin naud, kuri gali duoti bendradarbiavimas, taip pat turi utikrinti, kad bt ilaikyta veiksminga konkurencija. 81 straipsnis nustato subalansuoto vertinimo teisinius metmenis, kurie leidia atsivelgti tiek antikonkurencin poveik, tiek ir ekonomin naud. 5. Du ankstesni Komisijos praneimai ir du bendrosios iimties reglamentai pateik horizontalaus bendradarbiavimo vertinimo pagal 81 straipsn gaires. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 417/851 su paskutiniais pakeitimais ir papildymais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2236/972, ir Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 418/853 su paskutiniais pakeitimais ir papildymais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2236/97, nustat iimtis atitinkamai tam tikroms specializacijos bei mokslini tyrim ir pltros susitarim rims. iuos du reglamentus dabar pakeit 2000 m. lapkriio 29 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2658/20004 dl Sutarties 81 straipsnio 3 dalies taikymo specializacijos susitarim rims (Specializacijos bendrosios iimties reglamentas) ir 2000 m. lapkriio 29 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2659/20005 dl Sutarties 81 straipsnio 3 dalies taikymo mokslini tyrim ir pltros susitarim rims (R&D bendrosios iimties reglamentas). Dviejuose praneimuose pateiktos tam tikr ri bendradarbiavimo susitarim, kuriems netaikomas 81 straipsnis6, ir bendr kooperacini moni7 vertinimo gairs. 6. Besikeiianios rinkos paskatino platesn ir vairesni form horizontal bendradarbiavim. ioje srityje yra reikalingos isamesns ir atnaujintos gairs tam, kad bt aikesnis ir skaidresnis 81 straipsnio taikymas. Vertinant didesnis dmesys turi bti skiriamas ekonominiams kriterijams, siekiant geriau atspindti paskutines gyvendinimo praktikos naujoves bei Europos Bendrij Teisingumo Teismo ir Pirmosios instancijos teismo precedent teis.

OL L 53, 22.2.1985, p. 1. OL L 306, 11.11.1997, p. 12. 3 OL L 53, 22.2.1985, p. 5. 4 OL L 304, 5.12.2000, p. 3. 5 OL L 304, 5.12.2000, p. 7. 6 OL C 75, 29.7.1968, p. 3. 7 OL C 43, 16.2.1993, p. 2.
1 2

138 7. i gairi tikslas pateikti daniausiai pasitaikani horizontalaus bendradarbiavimo ri analizs metmenis. ie metmenys, vis pirma, remiasi kriterijais, kurie padeda analizuoti susitarimo bendradarbiauti ekonomin aplink. Tokie ekonominiai kriterijai, kaip susitarimo ali rinkos galia ir kiti, su rinkos struktra susij veiksniai, yra svarbiausi, vertinant galim bendradarbiavimo poveik rinkai pagal 81 straipsn. Kadangi horizontalus bendradarbiavimas gali bti vairi ri ir derini, o, be to, jis gali bti gyvendinamas vairiomis aplinkybmis, yra nemanoma pateikti konkrei atsakym kiekvienam galimam scenarijui. Pateiktieji analitiniai metmenys, kurie remiasi ekonominiais kriterijais, vis dlto pads verslo visuomenei vertinti, ar konkretus susitarimas bendradarbiauti neprietarauja 81 straipsniui. 8. ios gairs ne tik pakeiia 5 dalyje nurodytus praneimus, bet ir apima daugiau labiausiai paplitusi horizontalij susitarim. Jos papildo R&D bendrosios iimties reglament bei Specializacijos bendrosios iimties reglament. 1.2. Gairi taikymo sritis 9. ios gairs apima susitarimus arba suderintus veiksmus (toliau vadinamus susitarimais), kuriuos sudaro dvi ar daugiau moni, veikiani tame paiame rinkos lygmenyje, pavyzdiui, tame paiame gamybos arba platinimo lygmenyje. iame kontekste svarbiausias yra bendradarbiavimas tarp konkurent. iose gairse naudojama svoka konkurentai apima tiek tikruosius8, tiek potencialius9 konkurentus. 10. Taiau ios gairs neapima vis galim horizontalaus pobdio susitarim. Jose nagrinjamas tik toks bendradarbiavimas, kurio pagalba galima pasiekti veiksmingumo, t. y, susitarimai dl R&D, gamybos, pirkimo, pardavimo, prekybos, standart ir aplinkosaugos. Kit ri horizontalieji susitarimai tarp konkurent, pavyzdiui dl apsikeitimo informacija arba dl akcij, sudarani maiau nei pus akcinio paketo, yra nagrinjami atskirai. 11. Susitarimams, kuriuos sudaro mons, veikianios skirtinguose gamybos arba platinimo grandins lygmenyse, t. y., vertikaliesiems susitarimams ios gairs i esms netaikomos, ir jie yra nagrinjami Komisijos reglamente (EB) Nr. 2790/ 199910 (Bendrosios iimties reglamentas vertikaliesiems apribojimams) bei Vertikalij apribojim gairse11. Taiau, jeigu vertikalieji susitarimai, pavyzdiui, platinimo susitarimai, yra sudaryti tarp konkurent, susitarimo poveikis rinkai ir galimos konkurencijos problemos gali bti panas tuos, kurie ikyla sudarant horizontaliuosius susitarimus. Todl ie susitarimai turi bti vertinami vadovaujantis iose gairse apibdintais principais. Tai neatima galimybs iems susitarimams papildomai taikyti Vertikalij apribojim komentar siekiant vertinti tokiuose susitarimuose esanius vertikaliuosius apribojimus12.

mon yra laikoma tikruoju konkurentu, jeigu ji veikia toje paioje rinkoje arba, jeigu nesant susitarimo, ji greitai galt pradti gaminti kitus atitinkamus produktus ir juos pardavinti, nepatirdama dideli papildom kat ar rizikos, atsiliepdama nedidel ir pastov santykin kain padidjim (greitas pasilos pakeiiamumas). Remiantis tokiu pat samprotavimu gali bti atliekamas vairi geograni teritorij grupavimas. Taiau, jeigu pasilos pakeiiamumas sukelia poreik ymiai pakoreguoti esam material ir nematerial turt, papildomai investuoti, priimti strateginius sprendimus ar skirti papildomai laiko, mon bus laikoma ne tikruoju, o potencialiu konkurentu (r. toliau). r. Komisijos praneim dl atitinkamos rinkos apibrimo Bendrijos konkurencijos teisje (OL C 372, 9.12.1997, p. 5, 20 - 23 dalys). 9 mon yra laikoma potencialiu konkurentu, jeigu yra akivaizdu, kad, nesant susitarimo, i mon galt ir tiktina kad imtsi reikaling papildom investicij arba kit reikaling kat pereiti prie kito produkto, taip, kad ji galt eiti atitinkam rink, atsiliepdama nedidel ir pastov santykini kain padidjim. is vertinimas turi bti pagrstas, nepakanka vien teorins galimybs eiti rink (r. Komisijos praneim dl atitinkamos rinkos apibrimo Bendrijos konkurencijos teisje (24 dalis); taip pat r. Tryliktos Komisijos ataskaitos apie konkurencijos politik 55 punkt, ir Komisijos sprendim 90/410/EEB Elopak/Metal Box-Odin byloje (OL L 209, 8.8.1990, p. 15). jimas rink turi bti pakankamai greitas, kad potencialaus jimo rink pavojus ribot rinkos dalyvi elges. Paprastai tai reikia, kad jimas rink turi vykti per trump laik. Vertikalij apribojim komentarai (OL C 291, 13.10.2000, p. 1, 26 dalis, numato maksimal vieneri met laikotarp, taikant Vertikalij apribojim bendrosios iimties reglament (r. 11 ina). Taiau atskirais atvejais galima numatyti ir ilgesn laikotarp. Nustatant laikotarp, kriterijumi gali bti laikotarpis, kurio reikia jau veikianiai rinkoje monei pakoreguoti savo pajgumus. 10 OL L 336, 29.12.1999, p. 21. 11 OL C 291, 13.10.2000, p. 1. 12 Horizontalieji ir vertikalieji susitarimai toliau bus nagrinjami skyriuose dl bendro pirkimo (4 skyrius) ir bendro pardavimo (5 skyrius). Taip pat r. Vertikalij susitarim komentar 26 ir 29 dalis.
8

139 12. Susitarimai gali apimti vairius bendradarbiavimo etapus, pavyzdiui, R&D bei j rezultat gamyb. Jeigu j neapima 1989 m. gruodio 21 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 4064/8913 dl moni koncentracijos kontrols su paskutiniais pakeitimais ir papildymais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1310/9714 (Susiliejim reglamentas), tokiems susitarimams yra taikomos ios gairs. Bendradarbiavimo objektas apibria, kuris i gairi skyrius yra taikomas nagrinjamam susitarimui. Nustatant bendradarbiavimo objekt, atsivelgiama du veiksnius: pirma, bendradarbiavimo ieities tak ir, antra, kiek yra integruojamos skirtingos apjungtos funkcijos. Taigi, bendradarbiavimas, apimantis tiek bendr R&D, tiek bendr j rezultat gamyb, paprastai bt nagrinjamas skyriuje Mokslini tyrim ir pltros susitarimai, kadangi bendra gamyba bus vykdama tik tuo atveju, jeigu bendras R&D yra skmingas. Tai reikia, kad bendro R&D rezultatai nulemia, ar bus vykdoma gamyba. Taigi, R&D susitarimas gali bti laikomas bendradarbiavimo ieities taku. Vertinimas pasikeist, jeigu susitarimas numatyt visik integracij gamybos srityje ir tik dalin tam tikr R&D veiksm integracij. iuo atveju galimas bendradarbiavimo antikonkurencinis poveikis ir ekonomin nauda didia dalimi bt susij su bendra gamyba, ir todl susitarimas bt nagrinjamas vadovaujantis skyriuje Gamybos susitarimai nustatytais principais. ios gairs neapima labiau sudting susitarim, toki kaip strategins sjungos, kurie apima daug skirting srii ir skirtingus bendradarbiavimo bdus. Kiekvienos atskiros bendradarbiavimo srities sjungos viduje vertinimas gali bti atliekamas vadovaujantis atitinkamu gairi skyriumi. Taiau sudtingi susitarimai privalo bti analizuojami kaip visuma. Kadangi sjunga gali apimti labai vairias sritis, patarim dl tokio visaapimanio vertinimo pateikti nemanoma. Sjung arba kit bendradarbiavimo form, kuriomis pirmiausia yra deklaruojami ketinimai, yra nemanoma vertinti pagal konkurencijos taisykles, jeigu nra aiki tiksli j apimtis. 13. iose gairse nustatyti kriterijai yra taikomi bendradarbiavimui, susijusiam tiek su prekmis, tiek su paslaugomis, bendrai vadinamomis produktais. Taiau ios gairs netaikomos, jeigu atskiriems sektoriams, tokiems kaip ems kis, transportas arba draudimas15, galioja taikomos taisykls. Veiksmams, kuriuos apima Susiliejim reglamentas, ios gairs taip pat netaikomos. 14. 81 straipsnis taikomas tik tokiems horizontalaus bendradarbiavimo susitarimams, kurie gali takoti prekyb tarp valstybi nari. ios gairs neanalizuoja tam tikro susitarimo galimo poveikio prekybai. Todl toliau pateikti principai dl 81 straipsnio taikymo remiasi prielaida, kad poveikis prekybai tarp valstybi nari yra daromas. Taiau praktikai is klausimas kiekvienu atveju turi bti nagrinjamas atskirai. 15. 81 straipsnis netaikomas maareikmiams susitarimams, kadangi jie pagal savo tiksl arba poveik negali reikmingai apriboti konkurencijos. ios gairs neapriboja esamo arba bet kokio bsimo de minimis praneimo16 taikymo. 16. Vertinimas pagal 81 straipsn, kaip apibdinta iose gairse, neapriboja galimo lygiagretaus Sutarties 82 straipsnio taikymo susitarimams dl horizontalaus bendradarbiavimo. Be to, ios gairs neprietarauja Europos Bendrij teisingumo teismo ir Pirmosios instancijos teismo aikinimams dl 81 straipsnio taikymo horizontalaus bendradarbiavimo susitarimams.

OL L 395, 30.12.1989, p. 1. Pataisytas variantas OJ L 257, 21.9.1990, p. 13. OL L 180, 9.7.1997, p. 1. 15 Tarybos reglamentas 26/62 (OJ 30, 20.4.1962, p. 993) (ems kis); Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1017/68, (OL L 175, 23.7.1968, p. 1) (keli ir vidaus vanden transportas); Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 4056/86, (OL L 378, 31.12.1986, p. 4) (jr transportas); Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3975/87, (OL L 374, 31.12.1987, p. 1) (oro transportas); Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3976/87, (OL L 374, 31.12.1987, p. 9) (oro transportas); Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 1617/93, (OL L 155, 26.6.1993, p. 18) (Bendroji iimtis, susijusi su bendru tvarkarai planavimu ir koordinavimu, bendra veikla, konsultacijomis dl keleivi ir krovini tarif pagal tvarkarat atliekamoms oro transporto paslaugoms ir nutpimo tak oro uostuose); Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 479/92, (OL L 55, 29.2.1992 p. 3) (linijini laiv mons); Komisijos reglamentas (EB) Nr. 870/95, (OL L 89, 21.4.1995, p.7) (Bendroji iimtis tam tikriems susitarimams tarp linijini laiv moni); Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1534/91, (OL L 143, 7.6.1991, p.1) (draudimo sektorius); Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 3932/92, (OL L 398, 31.12.1992, p. 7) (Bendroji iimtis tam tikriems susitarimams draudimo sektoriuje). 16 r. Praneim dl maareikmi susitarim (OL C 372, 9.12.1997, p. 13).
13 14

140 1.3. Pagrindiniai vertinimo pagal 81 straipsn principai 1.3.1. 81(1) straipsnis 17. 81(1) straipsnis taikomas horizontalaus bendradarbiavimo susitarimams, kuri tikslas arba poveikis yra konkurencijos varymas, apribojimas arba ikraipymas (toliau konkurencijos apribojimas). 18. Kai kuriais atvejais bendradarbiavimo pobdis i pat pradi parodo, kad yra taikytinas 81(1) straipsnis. Tai yra tais atvejais, kai susitarim tikslas yra konkurencijos apribojimas tokiomis priemonmis, kaip kain nustatymas, gamybos apimi apribojimas arba pasidalinimas rinkomis ar vartotojais. Daroma prielaida, kad tokie susitarimai turi neigiam poveik rinkai. Todl nra btina nagrinti j poveikio konkurencijai ir rinkai, siekiant nustatyti, ar jiems yra taikytinas 81(1) straipsnis. 19. Taiau daugelio horizontalaus bendradarbiavimo susitarim tikslas nra konkurencijos apribojimas. Todl reikalinga susitarimo poveikio analiz. Tokiai analizei nepakanka inoti, kad susitarimas apriboja konkurencij tarp susitarimo ali. Taip pat turi bti tikimyb takoti konkurencij rinkoje tokiu mastu, kad bt tiktinas neigiamas rinkos poveikis kainoms, gamybai, naujovms ar preki ir paslaug vairovei bei kokybei. 20. Ar susitarimas gali sukelti tok neigiam rinkos poveik, priklauso nuo ekonominio konteksto, atsivelgiant tiek susitarimo pobd, tiek bendr ali rinkos gali, pagal kuri, kartu su kitais struktrinio pobdio veiksniais, nustatoma, ar bendradarbiavimas gali reikmingai takoti konkurencij apskritai. Susitarimo pobdis 21. Susitarimo pobdis yra susijs su tokiais veiksniais, kaip bendradarbiavimo sritis ir tikslas, konkurenciniai santykiai tarp ali ir tuo, kokiu laipsniu jos apjungia savo veikl. ie veiksniai parodo, ar yra tikimyb, kad susitarimo alys gali koordinuoti savo elges rinkoje. 22. Maiau tiktina, kad tam tikros susitarimo rys, pavyzdiui, daugelis R&D susitarim arba bendradarbiavimas dl standart nustatymo ar aplinkos slyg pagerinimo, turs apribojim dl kain ir gamybos apimi. Jeigu i ri susitarimai i viso turi neigiam poveik, tiktina, kad jis apims naujoves ir produkt vairov. Jie taip pat gali sukelti rinkos udarymo problem. 23. Kitos bendradarbiavimo rys, tokios kaip susitarimai dl gamybos ar pirkimo, paprastai slygoja tam tikr (vis) kat bendrumo laipsn. Jeigu is laipsnis yra didelis, susitarimo alys gali lengviau koordinuoti rinkos kainas ir apimtis. Didelis kat bendrumo laipsnis gali bti pasiektas tik esant tam tikroms slygoms. Pirma, bendradarbiavimo sritis, pavyzdiui, gamyba ir pirkimas, turi sudaryti didel vis kat tam tikroje rinkoje dal. Antra, alys dideliu laipsniu turi apjungti savo veikl bendradarbiavimo srityje. Tai yra, pavyzdiui, tuo atveju, kai jos kartu gamina arba perka svarb tarpin gamin arba bendrai ileidia didel dal savo galutinio produkto. Susitarimai, nepatenkantys 81(1) straipsnio taikymo srit 24. Kai kurios susitarim kategorijos nepatenka 81(1) straipsnio taikymo srit dl paio j pobdio. Tai paprastai taikytina bendradarbiavimui, kuriuo nenumatomas ali konkurencinio elgesio rinkoje koordinavimas, tai: - ne konkurent bendradarbiavimas, - bendradarbiavimas tarp konkuruojani moni, kurios negali savarankikai vykdyti projekto arba veiklos, kuri apima bendradarbiavimas, - bendradarbiavimas, susijs su veikla, kuri neturi takos atitinkamiems konkurencijos kriterijams.

141 Tokios bendradarbiavimo kategorijos galt patekti 81(1) straipsnio taikymo srit tik tuomet, jeigu jos apimt mones, turinias reikming rinkos gali17, ir jeigu jos galt sukelti rinkos udarymo problemas vis-a-vis treij ali atvilgiu. Susitarimai, kurie beveik visada patenka 81(1) straipsnio taikymo srit 25. Kita susitarim kategorija gali bti vertinama kaip i karto patenkanti 81(1) straipsnio taikymo srit. Tai yra susij su bendradarbiavimo susitarimais, kuri tikslas yra riboti konkurencij tokiomis priemonmis, kaip kain nustatymas, gamybos apimi apribojimas arba pasidalijimas rinkomis ar vartotojais. Tokie apribojimai yra laikomi ypa alingais, kadangi jie tiesiogiai veikia konkurencinio proceso rezultat. Kain nustatymo ir gamybos apimi apribojimo tiesioginis padarinys yra tai, kad vartotojai moka daugiau arba negauna reikiamo kiekio. Pasidalinimas rinkomis arba vartotojais sumaina vartotoj pasirinkim, ir todl didja kainos arba maja gamybos apimtys. Todl galima teigti, kad ie apribojimai turi neigiam poveik rinkai. Todl jie beveik visada yra draudiami18. Susitarimai, kurie gali patekti 81(1) straipsnio taikymo srit 26. Susitarimai, kurie nepriklauso aukiau pamintoms kategorijoms, turi bti toliau analizuojami siekiant nustatyti, ar jiems taikomas 81(1) straipsnis. Analiz turi apimti su rinka susijusius kriterijus, tokius, kaip ali padtis rinkoje arba kitus struktrinio pobdio veiksnius. Rinkos galia ir rinkos struktra 27. Analizs ieities takas yra ali padtis bendradarbiavimo veikiamose rinkose. Ji apsprendia, ar alys gals ilaikyti, gauti arba padidinti rinkos gali dl bendradarbiavimo, t. y., ar jos gals sukelti neigiam rinkos poveik kainoms, gamybos apimtims, naujovms ar preki ir paslaug vairovei. iai analizei atlikti reikia nustatyti atitinkam rink(as), pasinaudojant Komisijos praneimo dl rinkos apibrimo19 metodika. Specini rinkos ri, toki kaip pirkimo arba technologij rinkos, nagrinjimui iose gairse pateiktos papildomos gairs. 28. Jeigu alys, kartu pamus, turi ma rinkos dal20, apribojantis bendradarbiavimo poveikis nra tiktinas ir paprastai tolesn analiz nra reikalinga. Jeigu tik viena i dviej ali turi nedidel rinkos dal, ir jeigu ji neturi svarbi itekli, net didel bendra rinkos dalis paprastai negali bti vertinama kaip apribojanio poveikio konkurencijai rinkoje poymis21. Esant bendradarbiavimo ri vairovei ir skirtingiems poveikiams, kuriuos jos gali slygoti skirtingomis rinkos aplinkybmis, yra nemanoma pateikti bendro rinkos dalies ribinio dydio, kur virijus gali bti gyjama pakankama rinkos galia apribojaniam poveikiui sukelti.

mons gali turti reikming rinkos gali, esant emesniam, nei dominuojantis, lygiui, kuris yra ribinis dydis taikant 82 straipsn. Taiau tai ypa netaikoma bendroms gamybos monms. Toki bendr moni funkcionavimui yra bdinga, kad sprendimus dl gamybos apimi susitarimo alys priima bendrai. Jeigu bendra mon dar ir parduoda bendrai pagamintas prekes, tuomet susitarimo alys turi bendrai priimti sprendimus dl kain. iuo atveju nuostat dl kain ar gamybos apimi traukimas nereikia, kad susitarimui automatikai yra taikomas 81(1) straipsnis. Nuostatos dl kain ar gamybos apimi turs bti vertinamos kartu su kitais bendros mons padariniais rinkai, siekiant nustatyti, ar yra taikomas 81(1) straipsnis (r. 90 dal). 19 r. Komisijos praneim dl atitinkamos rinkos apibrimo Bendrijos konkurencijos teisje (OL C 372, 9.12.1997, p. 5). 20 Rinkos dalys paprastai turt bti skaiiuojamos remiantis pardavim rinkoje verte (r. R&D bendrosios iimties reglamento 6 straipsn ir Specializacijos bendrosios iimties reglamento 6 straipsn). Nustatant susitarimo alies rinkos dal nagrinjamoje rinkoje, turi bti atsivelgiama su susitarimo alimis susijusias mones (r. R&D bendrosios iimties reglamento 2 straipsnio 2 punkt ir Specializacijos bendrosios iimties reglamento 2 straipsnio 2 punkt). 21 Jeigu yra daugiau nei dvi susitarimo alys, tuomet bendra vis bendradarbiaujani konkurent dalis turi bti ymiai didesn nei vieno didiausio dalyvaujanio konkurento dalis atskirai pamus.
17 18

142 29. Be ali padties rinkoje ir be rinkos dali, vertinant bendradarbiavimo poveik konkurencijai rinkoje, papildomas veiksnys gali bti koncentracija rinkoje, t. y., konkurent padtis ir j skaiius. Toks rodiklis gali bti Herndalio-Hermano indeksas (HHI) lygus vis konkurent22 atskir rinkos dali kvadratinei sumai. Jeigu HHI maesnis nei 1000, koncentracija rinkoje gali bti laikoma maa, nuo 1000 iki 1800 - vidutine, o didesniam nei 1800 - didel. Kitas galimas rodiklis galt bti pirmaujanios mons koncentracijos laipsnis, kur sudaro pirmaujani konkurent23 atskir rinkos dali suma. 30. Priklausomai nuo ali padties rinkoje ir nuo koncentracijos rinkoje, taip pat turi bti nagrinjami kiti veiksniai, tokie, kaip rinkos dali stabilumas per tam tikr laik, jimo klitys ir tikimyb, kad rink pateks nauji dalyviai, pirkj/tiekj pasiprieinimo galia arba produkt pobdis (pavyzdiui, vienarikumas, brandumas). Kai yra tiktinas poveikis konkurencijai dl naujovi, ir jis negali bti pakankamai vertintas remiantis esamomis rinkomis, analizuojant poveik, galima atsivelgti specinius veiksnius (r. 2 skyri, R&D susitarimai). 1.3.2. 81(3) straipsnis 31. Susitarimams, patenkantiems 81(1) straipsnio taikymo srit, gali bti suteikta iimtis, jeigu yra tenkinamos 81(3) straipsnio slygos. Tai yra tokiu atveju, kai susitarimas: g, - padeda pagerinti produkt gamyb arba platinim arba skatina technin ar ekonomin paan- leidia vartotojams gauti deram tos naudos dal, ir - neturi apribojim, kurie nra btini siekiant aukiau mint tiksl, - nesudaro galimybi panaikinti konkurencijos esminei nagrinjam produkt daliai. Ekonomin nauda 32. Pirmoji slyga reikalauja, kad susitarimas padt pagerinti produkt gamyb ar platinim arba skatint technin ar ekonomin paang. Kadangi i nauda yra susijusi su nekintamu arba dinamiku veiksmingumu, j galima vadinti ekonomine nauda. Ekonomin nauda gali bti svaresn, nei apribojantis poveikis konkurencijai. Pavyzdiui, bendradarbiavimas gali sudaryti galimyb monms silyti prekes ar paslaugas maesnmis kainomis, geresns kokybs arba greiiau diegti naujoves. Daugiausia veiksmingumas atsiranda, kai yra apjungiami ir derinami vairs gdiai arba resursai. alys privalo parodyti, kad veiksmingumas gali bti pasiektas tik bendradarbiavimo dka ir negali bti pasiektas maiau apribojaniomis priemonmis (r. toliau). Tvirtinimai apie veiksmingum privalo bti pagrsti. Spjim arba bendro pobdio tvirtinim dl kat taupymo nepakanka. 33. Komisija neatsivelgia kat taupym, kur sukelia gamybos apimi sumainimas, pasidalijimas rinkomis arba vien tik rinkos galios panaudojimas. Derama naudos dalis vartotojams 34. Ekonomin naud turi turti ne tik susitarimo alys, bet ir vartotojai. Paprastai naudos perdavimas vartotojams priklauso nuo konkurencijos atitinkamoje rinkoje intensyvumo. Konkurencinis spaudimas paprastai utikrina, kad kat taupymas vartotojams virsta maesnmis kainomis arba mons yra skatinamos kuo greiiau pateikti rinkai naujus produktus. Todl, jeigu rinkoje yra palaikoma pakankama konkurencija, kuri veiksmingai apriboja susitarimo alis, konkurencinis procesas paprastai utikrina, kad vartotojai gaut deram ekonomins naudos dal.

Prie bendradarbiavim rinkoje buvo keturios mons, kuri rinkos dalys - 30 %, 25 %, 25 % ir 20 %, HHI - 2550 (900 + 625 + 625 + 400). Jeigu du rinkos lyderiai sutart bendradarbiauti, HHI, sudarius bendradarbiavimo susitarim, pasikeist ir sudaryt 4050 (3025 + 625 + 400). HHI (sudarius susitarim) reikia atsivelgti vertinant galim bendradarbiavimo poveik rinkai. 23 Pvz., trij moni koncentracijos laipsnis KL yra lygus trij rinkoje pirmaujani konkurent rinkos dali sumai.
22

143 Btinumas 35. Konkurencijos apribojimas privalo bti reikalingas ekonominei naudai pasiekti. Jeigu panai naud galima pasiekti maiau apribojaniais bdais, tvirtinimai apie veiksmingum negali bti panaudoti konkurencijos apribojimams pateisinti. Atskir apribojim reikalingumas priklauso nuo aplinkybi rinkoje ir nuo susitarimo trukms. Pavyzdiui, iskirtinio pobdio susitarimai gali neleisti aliai vaiuoti nemokamai ir todl gali bti leistini. Taiau, esant tam tikroms aplinkybms, jie gali bti nereikalingi, ir tik sustiprinti apribojant poveik. Jokio konkurencijos panaikinimo 36. Paskutinis konkurencijos panaikinimo esminei nagrinjam produkt daliai kriterijus yra susijs su dominavimu. Kai mon yra dominuojanti ar dl horizontaliojo susitarimo gali tapti dominuojania, susitarimui, kuris pagal 81 straipsn turi antikonkurencin poveik, iimtis i principo negali bti taikoma. Bendrosios iimties reglamentai R&D bei specializacijai 37. Esant tam tikroms slygoms, galima daryti prielaid, kad 81(3) straipsnio kriterijai tam tikr kategorij susitarimams yra tenkinami. Tai ypa taikytina R&D bei gamybos susitarimams, kai, papildani vienas kit, gdi ir turto derinys gali bti reikmingo veiksmingumo altiniu. ios gairs turt bti traktuojamos kaip papildanios R&D ir Specializacijos bendrosios iimties reglamentus. ie Bendrosios iimties reglamentai suteikia iimtis daniausiai pasitaikanioms susitarim rims gamybos/specializacijos srityse, jeigu nevirijamas ribinis rinkos dalies dydis 20 % ir R&D rinkos dalies ribinis dydis 25 % su slyga, kad susitarimai tenkina bendrosios iimties taikymo slygas ir juose nra sunki apribojim (juodj nuostat), dl kuri bendroji iimtis negali bti taikoma. Bendrosios iimties reglamentai nenumato iimi atskiriems sunkiems apribojimams. Jeigu yra vienas ar daugiau sunki apribojim, bendroji iimtis nebus taikoma visam susitarimui. 1.4. Toliau pateikt skyri pagal bendradarbiavimo ris struktra 38. ios gairs yra suskirstytos skyrius, kuriuose yra apraomi tam tikr ri susitarimai. Kiekvienas skyrius yra sudarytas pagal analitinius metmenis, apibdintus 1.3 punkte. Kai btina, yra pateiktos gairs dl atitinkam rink apibrimo (pvz., R&D srityje arba pirkimo rink atvilgiu). 2. MOKSLINI TYRIM IR PLTROS SUSITARIMAI 2.1. Apibrimas 39. R&D susitarimai gali bti vairi form ir apimties. Jie gali apimti tiek tam tikros R&D veiklos pritaikym bendram esam technologij tobulinimui, tiek bendradarbiavim, susijus su moksliniais tyrimais, pltra ir prekyba visikai naujais produktais. Savo forma tai gali bti susitarimas dl bendradarbiavimo, arba bendrai kontroliuojama mon. is skyrius taikomas visoms R&D susitarim formoms, skaitant susijusius susitarimus dl R&D rezultat gamybos bei prekybos su slyga, kad bendradarbiavimo objektas yra R&D, iskyrus susiliejimus ir bendras mones, patenkanius Susiliejim reglamento taikymo srit. 40. Bendradarbiavimas R&D srityje gali sumainti dvigubus, nereikalingus katus, ir sudaryti slygas naudingai apsikeisti idjomis ir patirtimi, ir tokiu bdu greiiau tobulinti produktus ir technologijas, negu tai bt kitu atveju. Kaip taisykl, bendradarbiavimas R&D srityje skatina bendr R&D veikl. 41. Smulkios ir vidutins mons (SV) sudaro dinamik ir vairiar bendruomen, kuriai tenka patirti daugel iki, skaitant auganius didesni moni, su kuriomis jos danai yra sudariusios subrangos sutartis, reikalavimus. Sektoriuose, kur R&D yra intensyvus, greitai auganios SV, kurios vis daniau vadinamos pradedaniosiomis monmis, taip pat siekia tapti lyderiais greitai besivystaniuose rinkos sektoriuose. Tam, kad susidorot su iais ikiais ir likt konkurentabilios, SV turi pastoviai diegti naujoves. R&D bendradarbiavimo dka yra tikimyb, kad apskritai padids SV vykdomi R&D ir SV bus pajgios energingiau konkuruoti su stipresniais rinkos dalyviais.

144 42. Esant tam tikroms aplinkybms, R&D susitarimai gali sukelti konkurencijos problemas, tokias, kaip apribojantis poveikis kainoms, gamybos apimtims, naujovms, produkt vairovei ar kokybei. 2.2. Atitinkamos rinkos 43. Norint apibrti atitinkam rink, kai yra vertinamas R&D susitarimo poveikis, svarbiausia yra nustatyti tuos produktus, technologijas ar R&D pastangas, kurie sukels alims konkurencinius suvarymus. Situacijos gali bti labai vairios, pvz., naujovs gali padti sukurti nauj produkt (ar technologij), kuris konkuruot esamo produkto (ar technologijos) rinkoje. Taip bus tuo atveju, kai R&D darbais siekiama vesti nereikmingus patobulinimus arba pakeitimus, pavyzdiui, tam tikr produkt nauj modeli krimas. iuo atveju galimas poveikis esam produkt rinkai. Prieinga situacija, kai naujovs gali padti sukurti visikai nauj produkt, kuris sudaryt visikai nauj savo rink (pavyzdiui, nauja vakcina anksiau nepagydomai ligai). Tokiu atveju esamos rinkos yra svarbios tik tuo atveju, jei jos kokiu nors bdu yra susijusios su naujovmis. Dl ios prieasties, jei manoma, reikia vertinti bendradarbiavimo poveik naujovms. Taiau daugeliu atvej tikriausiai yra tarpins situacijos, t. y., kai naujovs gali padti sukurti produktus (technologijas), kurie laikui bgant pakeis esamus produktus (pvz., kompaktiniai diskai, kurie pakeit raus juostelje). Norint atlikti isami toki situacij analiz, gali prireikti nagrinti tiek esamas rinkas, tiek susitarimo poveik naujovms. Esamos rinkos (a) Produkt rinkos 44. Kai bendradarbiavimas yra susijs su R&D darbais, kuriais siekiama tobulinti esamus produktus, ie esami produktai, skaitant artimus j pakaitalus, sudaro bendradarbiavimu apimt atitinkam rink24. 45. Kai R&D tikslas yra reikmingai pakeisti esam produkt arba net sukurti nauj produkt, kuris pakeist esam, esam produkt pakeitimas gali bti nepakankamas arba reikalauti daug laiko. Todl senasis produktas ir potencialiai atsirandantys nauji produktai tikriausiai nepriklausys tai paiai atitinkamai rinkai. Nepaisant to, esam produkt rinka gali bti palieiama, jeigu dl R&D darb bus koordinuojami ali, kaip esam produkt tiekj, veiksmai. Taiau esamoje rinkoje turimos galios panaudojimas yra manomas tik tuomet, jeigu alys kartu turi stiprias pozicijas tiek esamo produkto rinkos, tiek R&D atvilgiu. 46. Jeigu R&D yra susijs su svarbiu galutinio produkto komponentu, vertinimui svarbi ne tik to komponento rinka, bet ir esama galutinio produkto rinka. Pavyzdiui, jeigu automobili gamintojai bendradarbiauja vykdant R&D darbus, kuriant naujo tipo varikl, bendradarbiavimas R&D srityje gali veikti automobili rink. Taiau galutini produkt rinka svarbi vertinimui tik tuomet, kai komponentas, dl kurio vykdomi R&D, yra techniniu ar ekonominiu poiriu svarbiausias galutini produkt elementas, ir jeigu R&D susitarimo alys yra svarbs galutini produkt konkurentai. (b) Technologij rinkos 47. R&D bendradarbiavimas gali bti susijs ne tik su produktais, bet taip pat ir su technologijomis. Kai intelektins nuosavybs teiss yra parduodamos atskirai nuo nagrinjam produkt, su kuriais jos yra susijusios, reikia taip pat apibrti atitinkam technologij rink. Technologij rinkas sudaro intelektin nuosavyb, kuriai suteikta licencija, ir jos artimi pakaitalai, t. y., kitos technologijos, kurias klientai galt panaudoti kaip pakaitalus. 48. Technologij rink apibrimo metodika remiasi tais paiais principais, kaip ir produkto rinkos apibrimas25. Pradedant technologijomis, kurias perka ar parduoda alys, reikia nustatyti kitas technologijas, kurias galt pradti naudoti klientai, reaguodami nedidel, bet pastov santykini kain didjim. Nustaius tokias technologijas, galima apskaiiuoti rinkos dalis, dalijant pajamas, gautas pardavus licencijas, i vis pajam, kurias gavo visi pakeiiam technologij pardavjai u licencij pardavim.

Dl rinkos apibrimui irti Komisijos praneim dl atitinkamos rinkos apibrimo. r. Komisijos praneim dl atitinkamos rinkos apibrimo; taip pat r., pvz., 1994 m. birelio 8 d. Komisijos sprendim 94/811/EB byloje Nr. IV/M269 - Shell/Montecatini (OJ L 332, 22.12.1994, p. 48).
24 25

145 49. ali padtis esam technologij rinkoje yra svarbus vertinimo kriterijus, kai R&D bendradarbiavimas yra susijs su reikmingu esam technologij patobulinimu arba naujomis technologijomis, kurios galt pakeisti esamas technologijas. Taiau ali rinkos dalis gali bti taikoma tik kaip analizs ieities takas. Technologij rinkose ypatingas dmesys privalo bti skiriamas potencialiai konkurencijai. Jeigu mons, kurios iuo metu neparduoda licencij savo technologijoms, potencialiai gali eiti technologij rink, jos galt apriboti ali galimyb padidinti savo technologij kain (r. emiau pateikt 3 pavyzd). Konkurencija diegiant naujoves (R&D) 50. R&D bendradarbiavimas gali nedaryti takos konkurencijai, arba daryti jai tak tik esamose rinkose, bet ir diegiant naujoves. Tai gali atsitikti tuo atveju, jeigu bendradarbiaujama kuriant naujus produktus/technologijas, kurie, jeigu bus sukurti, gali pakeisti esamus arba, kurie yra tobulinami ketinant juos pritaikyti naujam naudojimui, ir todl jie nepakeis esam produkt, o tik sukurs visikai nauj paklaus. Poveikis konkurencijai diegiant naujoves iose situacijose yra svarbus, bet tam tikrais atvejais negali bti pakankamai vertintas analizuojant esam ar potenciali konkurencij esamose produkt/technologij rinkose. Tokiu atveju, priklausomai nuo naujovi pobdio nagrinjamoje pramons akoje, galima iskirti du scenarijus. 51. Pagal pirmj scenarij, kuris pasitaiko, pavyzdiui, farmacijos pramonje, naujovi diegimas vyksta taip, kad yra manoma paioje ankstyvoje stadijoje nustatyti R&D polius. R&D poliai - tai R&D veikla, kuria siekiama sukurti tam tikr nauj produkt ar technologijas, ir tokio R&D pakaitalus, t. y., R&D, kurio tikslas kurti produktus ar technologijas, galinius pakeisti tuos produktus ar technologijas, kurie buvo sukurti bendradarbiaujant, turint panaias galimybes pasinaudoti itekliais ir madaug tiek pat laiko. iuo atveju galima analizuoti, ar sudarius susitarim liks pakankamas skaiius R&D poli. Analizs ieities takas - tai ali R&D poliai. Po to reikia nustatyti tikrai konkuruojanius R&D polius. Siekiant vertinti konkuruojani poli tiktinum, reikia atsivelgti tokius aspektus: galim kit R&D pobd, apimt ir dyd, j prijim prie nansini ir mogikj itekli, know-how, patent, ar kit specializuot turt, o taip pat j laiko iteklius, ir j sugebjim panaudoti galimus rezultatus. R&D polius nra tiktinas konkurentas, jeigu jis negali bti laikomas artimu pakaitalu ali R&D pastangoms, pavyzdiui, vertinant galimybes pasinaudoti itekliais arba disponuojamu laiku. 52. Pagal kit scenarij naujovi diegimas pramons akoje nra taip aikiai suformuotas, kad galima bt nustatyti R&D polius. Tokioje situacijoje Komisija, jeigu nra iskirtini aplinkybi, nemgint vertinti nagrinjamo R&D bendradarbiavimo poveikio naujovi diegimui, o vertint tiktai produkto ir/arba technologij, kurie yra susij su nagrinjamu R&D bendradarbiavimu, rinkas. Rinkos dali apskaiiavimas 53. Rinkos dali apskaiiavimas ir taikant R&D bendrosios iimties reglament, ir ias gaires, turi atspindti skirtum tarp esam rink ir konkurencijos naujovi diegimo rinkoje. Bendradarbiavimo pradioje nagrinjama produkt, kuriuos galima patobulinti arba pakeisti tobulinamais produktais, rinka. Jeigu R&D susitarimo tikslas yra tik pagerinti arba patobulinti esamus produktus, tokia rinka apima produktus, kurie yra tiesiogiai susij su R&D. Taigi, rinkos dalys gali bti apskaiiuojamos remiantis esam produkt pardavim verte. Jeigu R&D tikslas pakeisti esamus produktus, naujas produktas, skmingai j diegus, pakeis esamus produktus. ali konkurencinei padiai vertinti rinkos dalis taip pat galima apskaiiuoti remiantis esam produkt pardavim verte. Todl R&D bendrosios iimties reglamentas numato tokioms situacijoms iimt pagal rinkos dal atitinkamoje produkt, kuriuos galima patobulinti arba pakeisti sutartyje numatytais produktais, rinkoje. Jeigu i rinkos dalis nevirija 25 %, iimtis taikoma automatikai26.

26

R&D bendrosios iimties reglamento 4(2) straipsnis.

146 54. Jeigu R&D tikslas yra tobulinti produkt, kuris sukurs visai nauj paklaus, negali bti apskaiiuojamos rinkos dalys pagrstos pardavimais. Tokiu atveju manoma tik susitarimo poveikio konkurencijai naujovi rinkoje analiz. Taigi, R&D bendrosios iimties reglamentas suteikia iimt iems susitarimams, nepriklausomai nuo rinkos dalies, septyneri met laikotarpiui nuo to laiko, kai produktas pirm kart patenka rink27. Taiau bendrosios iimties taikymas gali bti panaikintas, jeigu susitarimas galt panaikinti veiksming konkurencij naujovi rinkoje28. Pasibaigus septyneri met laikotarpiui, rinkos dalys gali bti skaiiuojamos remiantis pardavim verte, ir tada taikomas 25 % rinkos dalies ribinis dydis29. 2.3. Vertinimas pagal 81 (1) straipsn 2.3.1. Susitarimo pobdis 2.3.1.1. Susitarimai, nepatenkantys 81 (1) straipsnio taikymo srit 55. Daugelis R&D susitarim nepatenka 81 (1) straipsnio taikymo srit. Pirma, tai lieia susitarimus, susijusius su bendradarbiavimu R&D labai teoriniame lygmenyje, kai galimi rezultatai gali bti nepanaudojami. 56. Be to, ne konkurent bendradarbiavimas dl R&D paprastai neapriboja konkurencijos30. Konkurenciniai ali santykiai turi bti analizuojami atsivelgiant veikiamas esamas rinkas ir/arba naujoves. Jeigu alys negali savarankikai vykdyti reikalingo R&D, tokiu atveju nra konkurencijos, kuri galima bt apriboti. Tai gali bti taikoma, pavyzdiui, monms, kurios apjungia papildomus gdius, technologijas ir kitus iteklius. Ar gali bti potenciali konkurencija, turi bti vertinama remiantis realiu pagrindu. Pavyzdiui, alys negali bti apibrtos kaip potencials konkurentai vien dl to, kad bendradarbiavimas galina jas vykdyti R&D veikl. Lemiamas rodiklis yra tas, ar kiekviena alis savarankikai turi reikalingas priemones, tokias kaip turtas, know-how ir kitus iteklius. 57. Specializuotos mons, mokslinio tyrimo institutai ir akademins institucijos, kurios nra aktyvios panaudojant rezultatus, danai bendradarbiauja R&D srityje, perduodamos kitiems anksiau neskelbiamus R&D rezultatus. Paprastai tokius susitarimus lydi know-how perdavimas ir/arba galim rezultat iskirtinio tiekimo nuostata. Kadangi bendradarbiaujanios alys viena kit papildo, tokiais atvejais 81 (1) straipsnis netaikomas. 58. R&D bendradarbiavimas, kuris nenumato bendrai panaudoti galimus rezultatus tokiomis priemonmis, kaip licencijavimas, gamyba ir/arba prekyba, retai patenka 81 (1) straipsnio taikymo srit. ie, grynai R&D susitarimai, gali sukelti konkurencijos problem tik tuo atveju, jeigu yra reikmingai apribojama esama konkurencija naujovi diegimo srityje. 2.3.1.2. Susitarimai, kurie beveik visada patenka 81 (1) straipsnio taikymo srit 59. Tuo atveju, jeigu susitarimu siekiama ne R&D, bet sudaryti umaskuot kartel, t. y., draudiamai nustatyti kainas, apriboti gamybos apimtis arba pasidalinti rinkomis, susitarimas patenka 81 (1) straipsnio taikymo srit. Taiau R&D susitarimas, kuris numato ateityje bendrai panaudoti galimus rezultatus, nebtinai apriboja konkurencij.

R&D bendrosios iimties reglamento 4(1) straipsnis. R&D bendrosios iimties reglamento 7(e) straipsnis. 29 R&D bendrosios iimties reglamento 4(3) straipsnis. 30 Taiau ne konkurent bendradarbiavimas dl R&D gali turti rinkos udarymo poveik pagal 81(1) straipsn, jeigu toks bendradarbiavimas yra susijs su iskirtiniu bendradarbiavimo rezultat panaudojimu ir jeigu j vykdo mons, kuri viena turi didel rinkos gali pagrindini technologij dka.
27 28

147 2.3.1.3. Susitarimai, kurie gali patekti 81 (1) straipsnio taikymo srit 60. R&D susitarimai, kurie negali bti vertinami i pat pradi kaip aikiai neapribojantys konkurencijos, gali patekti 81 (1) straipsnio taikymo srit31, ir turi bti nagrinjami ekonominiu poiriu. Tai taikytina R&D bendradarbiavimui, kuris yra tokiame etape, kuris yra artimas naujos rinkos atsiradimui ir yra vykdomas tarp moni, kurios konkuruoja esamose produkt/technologij rinkose arba naujovi diegimo rinkose. 2.3.2. Rinkos galia ir rinkos struktros 61. R&D bendradarbiavimas gali sukelti neigiam rinkos poveik trimis poiriais. Pirma, jis gali apriboti naujovi diegim, antra, dl jo alys gali pradti koordinuoti veiksmus esamose rinkose ir, treia, gali ikilti rinkos udarymo problemos galim rezultat panaudojimo lygmenyje. Taiau tokios ries neigiamas rinkos poveikis gali atsirasti tik tada, kai bendradarbiavimo alys turi didel gali esamose rinkose ir/arba konkurencija naujovi diegimo atvilgiu yra reikmingai sumajusi. mon, neturdama rinkos galios, nra suinteresuota koordinuoti veiksm esamose rinkose arba mainti bei stabdyti naujovi diegim. Rinkos udarymo problema gali ikilti tik tuomet, kai bendradarbiavimas apima maiausiai vien dalyv, turint didel rinkos gali svarbiausioms technologijoms arba iskirtiniam rezultat panaudojimui. 62. Nra nustatyto absoliutaus rinkos dalies ribinio dydio, kuris parodyt, kad R&D susitarimas sukuria tam tikro laipsnio rinkos gali ir todl patenka 81 (1) straipsnio taikymo srit. Taiau R&D susitarimams yra taikoma iimtis tik tuo atveju, kai juos sudaro alys, kuri bendra rinkos dalis nevirija 25 %, ir yra tenkinamos kitos R&D bendrosios iimties reglamento taikymo slygos. Todl daugelio R&D susitarim apribojantis poveikis turi bti analizuojamas tik tuo atveju, kai bendra ali rinkos dalis virija 25 %. 63. Susitarimai, kurie nepatenka R&D bendrosios iimties reglamento taikymo srit dl ali stipresns padties rinkoje, nebtinai apriboja konkurencij. Taiau kuo stipresn yra ali bendra padtis esamose rinkose ir/arba kuo labiau apribota yra konkurencija naujovi diegimo rinkoje, tuo labiau tiktina, kad bus taikomas 81 (1) straipsnis, ir vertinimui reikalinga isamesn analiz. 64. Jeigu R&D siekiama pagerinti ar tobulinti esamus produktus/technologijas, galimas poveikis yra susijs su i esam produkt/technologij atitinkama rinka(omis). Taiau poveikis kainoms, gamybos apimtims ir/ar naujovms esamose rinkose yra tiktinas tik tuo atveju, jei alys, kartu pamus, turi stipri padt rinkoje, eiti rink yra sunku ir yra nustatyti tik keli kiti naujovi diegimo veiksmai. Be to, jeigu R&D apima tik labai nedidel galutinio produkto kiek, poveikis konkurencijai iais galutiniais produktais, jei ir yra, tai labai ribotas. Apskritai, reikia skirti grynai R&D susitarimus ir labiau visapusik bendradarbiavim, apimant vairius rezultat panaudojimo etapus (t. y., licencijavim, gamyb, prekyb). Kaip pasakyta aukiau, grynai R&D susitarimams 81 (1) straipsnis retai taikomas. Tai ypa pasakytina apie R&D, kuriuo siekiama i dalies patobulinti esamus produktus/technologijas. Jeigu pagal tok scenarij bendradarbiavimas R&D srityje apima bendr panaudojim tik licencijavimo priemonmis, toks apribojantis poveikis, kaip rinkos udarymas, nra tiktinas. Taiau, jeigu bendradarbiavimas apima neymiai pagerint produkt/technologij bendr gamyb ir/arba prekyb, j reikia nagrinti detaliau. Pirma, neigiamas poveikis kainoms ir gamybos apimtims esamose rinkose yra labiau tiktinas, jeigu tokioje situacijoje dalyvauja stiprs konkurentai. Antra, bendradarbiavimas gali tapti artimesnis gamybos susitarimui, kadangi R&D veiksmai gali de facto ir nebti tokio bendradarbiavimo pagrindinis tikslas.

31

Pagal Reglamento Nr. 17 4(2)(3) straipsn apie susitarimus, kuri vienintelis tikslas yra bendras moksliniai tyrimai ir pltra, nereikia, bet galima, praneti Komisijai.

148 65. Jeigu R&D yra siekiama sukurti grynai nauj produkt (ar technologij), kuris sukuria savo nauj rink, poveikis kainoms ir gamybos apimtims esamose rinkose maai tiktinas. Analiz turi nustatyti, kokie gali bti naujovi diegimo apribojimai, pavyzdiui, susij su galim bsim produkt/technologij kokybe ir vairove arba naujovi diegimo greiiu. is apribojantis poveikis gali ikilti, kai dvi ar kelios naujos mons, kurios usiima tokio naujo produkto krimu, pradeda bendradarbiauti tokiame etape, kai kiekviena j savarankikai gali sukurti tok produkt. Tokiu atveju naujovi diegim gali apriboti net grynai R&D susitarimas. Taiau paprastai R&D bendradarbiavimas, susijs su visikai naujais produktais, konkurencij skatina. is principas nelabai pasikeiia, jeigu bendradarbiaujama bendrai naudojant rezultatus, netgi bendrai prekiaujant. I tikrj, bendro panaudojimo klausimas iose situacijose yra svarbus tik tuo atveju, kai yra galimas rinkos udarymas pagrindinms technologijoms. Taiau ios problemos neikyla, kai alys suteikia licencijas treiosioms alims. 66. Daugelis R&D susitarim yra tarpiniai tarp dviej aukiau apibdint situacij. Todl jie gali turti poveik ir naujovi diegimui, ir esamoms rinkoms. Todl tiek esama rinka, tiek poveikis naujovms gali bti svarbus vertinant bendr ali padt, koncentracijos laipsn, dalyvi/naujovi diegj skaii ir jimo rink slygas. Kai kuriais atvejais galimas apribojantis poveikis kainoms/gamybos apimtims esamose rinkose ir neigiamas poveikis naujovms dl sultjusios pltros. Pavyzdiui, jeigu svarbs konkurentai esamose technologij rinkose bendradarbiauja, kurdami naujas technologijas, kurios gali vien dien pakeisti esamus produktus, toks bendradarbiavimas gali turti apribojant poveik, jeigu alys turi didel rinkos gali esamoje rinkoje (kuri skatint j panaudoti), ir jos taip pat turi stipri padt R&D veikloje. Panaus poveikis gali bti, jeigu pagrindinis dalyvis esamoje rinkoje bendradarbiauja su ymiai maesniu arba dar tik potencialiu konkurentu, kuris tik pradeda kurti nauj produkt/technologij, kurie galt sukelti grsm rinkos senbuvio padiai. 67. Susitarimai gali nepatekti bendrosios iimties taikymo srit, nepriklausomai nuo susitarimo ali turimos rinkos galios. Tai, pavyzdiui, taikoma susitarimams, kurie apriboja alies galimybes pasinaudoti darbo rezultatais, kadangi, kaip taisykl, jie neskatina technins ir ekonomins paangos, plaiau skleisdami technines inias tarp ali32. Bendroji iimtis numato speciali iimt i bendros taisykls akademinms institucijoms, mokslinio tyrimo reguliavimo institutams arba specializuotoms monms, kurios teikia R&D kaip paslaug ir nedalyvauja pramoniniame mokslinio tyrimo ir tobulinimo rezultat panaudojime33. Vis dlto reikia paymti, kad susitarimai, kurie numato iskirtines prijimo prie R&D rezultat teises, ir patenka 81(1) straipsnio taikymo srit, gali tenkinti iimties suteikimo pagal 81 (3) straipsn kriterijus, ypa, jeigu iskirtins prijimo prie rezultat teiss yra ekonomikai btinos, atsivelgiant rink, rizik ir investicij mast, kuris reikalingas mokslini tyrim ir pltros rezultat panaudojimui. 2.4. Vertinimas pagal 81(3) straipsn 2.4.1. Ekonomin nauda 68. Daugelis R&D susitarim, nesvarbu, ar jie numato ar nenumato panaudoti galimus rezultatus, duoda ekonomin naud dl kat taupymo bei pasidalijimo idjomis ir patirtimi, dl to nauji produktai ir technologijos kuriami ir tobulinami greiiau nei nesudarant toki susitarim. Tokiomis aplinkybmis, atrodo, teisinga taikyti iimt tokiems susitarimams, kurie apriboja konkurencij nedidesnje rinkos dalyje nei nustatytas ribinis dydis, u kur esant maesnei rinkos daliai, taikant 81 (3) straipsn, apskritai daroma prielaida, kad mokslini tyrim ir pltros susitarim teigiamas poveikis nusvers bet kok neigiam poveik konkurencijai. Todl R&D bendrosios iimties reglamentas suteikia iimtis tokiems R&D susitarimams, kurie tenkina tam tikras slygas (r. 3 straipsn) ir kuriuose nra sunki apribojim (r. 5 straipsn) tik tuo atveju, kai bendra ali rinkos dalis esamoje veikiamoje rinkoje(se) nevirija 25 %.

32 33

r. R&D bendrosios iimties reglamento 3(2) straipsn. r. R&D bendrosios iimties reglamento 3(2) straipsn.

149 69. Jeigu dl bendradarbiavimo yra sukuriama arba padidinama reikminga rinkos galia, alys turi parodyti svari vykdomo R&D naud, greitesn nauj produkt/technologijos diegim arba kitok veiksmingum. 2.4.2. Btinumas 70. R&D susitarimui negali bti suteikta iimtis, jeigu susitarime yra apribojim, kurie nra btini aukiau mintiems tikslams pasiekti. Pagal atskiras R&D bendrosios iimties reglamento 5 straipsnyje ivardintas nuostatas daugeliu atvej iimtis nesuteikiama ir pagal individual vertinim, ir todl tos nuostatos gali bti laikomos nurodaniomis apribojimus, kurie bendradarbiavimui nra btini. 2.4.3. Jokio konkurencijos panaikinimo 71. Iimties taikymas yra nemanomas, jeigu alys turi galimybes panaikinti konkurencij didels nagrinjam produkt (arba technologij) dalies atvilgiu. Kai dl R&D susitarimo mon yra dominuojanti arba tampa dominuojania tiek esamose rinkose, tiek naujovi diegimo atvilgiu, tokiam susitarimui, kuris sukuria antikonkurencin poveik pagal 81 straipsn, iimtis i principo negali bti suteikta. Naujovi atvilgiu tai bt tuo atveju, jeigu, pavyzdiui, susitarimas apjungia tik du esamus mokslinio tyrimo polius. Vertinimo laikas ir iimties galiojimo trukm 72. Vertinant R&D susitarimus, kurie apima ir bendr nauj produkt/technologij gamyb ir pardavim, ypa svarbu, kada atliekamas vertinimas. 73. R&D bendradarbiavimo pradioje danai nra inomi bendradarbiavimo skm ir tokios aplinkybs, kaip bsima ali padtis rinkoje, o taip pat bsim produkt ar technologij raida. Todl vertinimas, atliekamas tada, kai pradedama bendradarbiauti, apsiriboja esamomis produkt arba technologij rinkomis ir/arba naujovi rinkomis, kaip apibdinta ioje dalyje. Jeigu remiantis analize, nra tiktina, kad konkurencija bus panaikinta, R&D susitarimui gali bti taikoma iimtis. Tai paprastai taikoma R&D papildomo etapo laikotarpiui, jeigu numatoma galim rezultat bendra gamyba ir pardavimas. is papildomas etapas, per kur gali bti suteikta iimtis, yra numatomas dl to, kad pirmosios mons, kurios eina rink su nauju produktu/technologija, danai i pradi turi labai didel rinkos dal, o R&D veikla gali bti danai skminga dl intelektins nuosavybs apsaugos. Stipri padtis rinkoje, kuri susidar dl taip vadinamo pradininko pranaumo, paprastai negali bti laikoma konkurencijos panaikinimu. Todl bendroji iimtis R&D susitarimams yra taikoma papildomai septynerius metus (t. y., pasibaigus R&D fazei), nesvarbu, ar alys gauna per t laikotarp didel rinkos dal savo nauj produkt/technologij atvilgiu ar ne. Tai taip pat taikoma individualiam atskir atvej, nepatenkani bendrosios iimties taikymo srit, vertinimui su slyga, kad kiti susitarimo aspektai tenkina 81(3) straipsnio slygas. Tai nepanaikina galimybs, kad ir ilgesniu, nei septyneri metai, laikotarpiu, taip pat bus tenkinamos 81(3) straipsnio slygos, jeigu galima rodyti, kad tai yra minimalus laikotarpis, kurio reikia, kad bt utikrintas atitinkamas padaryt investicij susigrinimas. 74. Jeigu, pasibaigus tam laikotarpiui, yra atliekamas R&D bendradarbiavimo vertinimas i naujo, pavyzdiui, gavus skund, analiz turi remtis tuo metu esama padtimi rinkoje. Bendroji iimtis bus vis dar taikoma, jeigu ali atitinkamos rinkos dalis nevirija 25 %. Panaiai, 81(3) straipsnis vis tiek taikomas R&D susitarimams, kurie nepatenka bendrosios iimties taikymo srit, jeigu tik yra tenkinamos iimties suteikimo slygos.

150 2.5. Pavyzdiai 75. 1 pavyzdys Situacija. Europos rinkoje yra dvi pagrindins mons, gaminanios esamus elektroninius komponentus: A (30 %) ir B (30 %). Jos abi padar dideles R&D investicijas, reikalingas miniatirini elektronini komponent tobulinimui ir sukr pradinius prototipus. Dabar jos susitar apjungti ias R&D pastangas, steigdamos bendr mon R&D darbams ubaigti ir gaminti komponentus, kuriuos parduos motininms monms, o ios juos pardavins atskirai. Kiti rinkos dalyviai yra smulkios mons, neturinios pakankamai itekli reikalingoms investicijoms. Analiz. Miniatiriniai elektroniniai komponentai, nors ir galintys tam tikrose srityse konkuruoti su esamais komponentais, i esms yra naujos technologijos, ir analiz privalo bti atliekama pagal mokslinio tyrimo polius, orientuojamus i bsim rink. Tuo atveju, jeigu bendra mon veiks ir toliau, tuomet bus tik vienas kelias gauti reikaling gaminimo technologij, nors atrodo tiktina, kad A ir B galt pasiekti rink savarankikai su atskirais produktais. Nors susitarimas galt turti pranaum greiiau pateikiant nauj technologij, jis taip pat sumaina vairov ir sukuria bendrus ali katus. Be to, reikia atsivelgti tai, kad alys turi galimybes panaudoti savo stipri padt esamose rinkose. Kadangi jos nesusidurt su konkurencija R&D lygmenyje, j suinteresuotumas diegti naujas technologijas spariais tempais galt stipriai sumati. Nors kai kurie i klausim galt bti isprsti reikalaujant, kad alys suteikt pagrindini know-how licencijas treiosioms alims miniatirini komponent gamybai priimtinomis slygomis, gali bti nemanoma panaikinti vis klii ir tenkinti iimties slyg. 76. 2 pavyzdys Situacija. Nedidel mokslinio tyrimo mon A, kuri neturi nuosavo prekybos tinklo, irado ir upatentavo naujos technologijos pagrindu farmacin mediag, kuri padarys perversm tam tikros ligos gydyme. mon A sudar R&D susitarim su B, stambiu, iki iol tos ligos gydymui naudot vaist gamintoju. mon B neturi jokios panaios R&D programos. Pagal esamus produktus mon B turi apie 75 % rinkos visose valstybse narse, bet patent galiojimo laikas baigiasi per artimiausius penkerius metus. Yra du kiti mokslinio tyrimo poliai, kurie yra madaug tokiame pat krimo etape, ir naudoja toki pat pagrindin nauj technologij. mon B suteiks nema nansavim ir know-how produkto krimui, o taip pat jim rink ateityje. monei B yra suteikta licencija iskirtinei produkto gamybai ir platinimui patento galiojimo laikotarpiu. Tikimasi, kad alys galt kartu pateikti produkt rinkai po penkeri septyneri met. Analiz. Tiktina, kad produktas priklauso naujai atitinkamai rinkai. Bendradarbiaudamos alys apjungia gdius ir iteklius, kurie vieni kitus papildo, ir labai padidja galimyb produktui patekti rink. Nors yra tiktina, kad mon B esamoje rinkoje turi didel rinkos gali, i galia greitai sumas ir tiktina, kad kit mokslinio tyrimo poli buvimas panaikins bet kok stimul susilpninti R&D pastangas. Tiktina, kad vykdant btinas investicijas, monei B bus reikalingos eksploatacijos teiss per likus patent galiojimo laik, o mon A neturi savo prekybos itekli. Todl nra tiktina, kad susitarimas ribot konkurencij.

151 77. 3 pavyzdys Situacija. Dvi main gamybos mons, gaminanios detales transporto priemonms, susitaria kurti bendr mon, siekdamos apjungti savo R&D pastangas esamo komponento gamybai ir veikimui pagerinti. Jos taip pat apjungia savo esamas licencijuotas technologijas, bet gamyb ts atskirai. Dviej moni rinkos dalys Europoje sudaro atitinkamai 15 % ir 20 % OEM produkto rinkoje. Yra du kiti pagrindiniai konkurentai kartu su keliomis vidaus mokslinio tyrimo programomis, kurias vykdo stambs transporto priemoni gamintojai. Pasaulinje i produkt licencijuot technologij rinkoje j rinkos dalys sudaro 20 % ir 25 %, skaiiuojant pagal gautas pajamas, ir yra dvi kitos pagrindins technologijos. Detals eksploatavimo laikas paprastai yra du trys metai. Per kiekvienus pastaruosius penkis metus viena i pagrindini moni sukr nauj detals variant ar j patobulino. Analiz. Kadangi mons R&D veikla nra siekiama sukurti visikai nauj produkt, yra nagrinjamos esam detali ir atitinkam technologij licencijavimo rinkos. Nors j esamos R&D programos didija dalimi persidengia, dl bendradarbiavimo dubliavimas sumaja, ir mons daugiau gali ileisti R&D, nei veikdamos atskirai. Yra keletas kit technologij, o bendra ali rinkos dalis OEM rinkoje nesuteikia joms dominuojanios padties. Nors j uimama 45 % rinkos dalis technologij rinkoje yra labai didel, yra ir konkuruojani technologij. Be to, transporto priemoni gamintojai, kurie iuo metu nelicencijuoja savo technologij, taip pat yra potencials rinkos dalyviai, taigi apriboja ali galimybes didinti kain. Kaip apibdinta, yra tiktina, kad bendrai monei iimtis bus taikoma. 3. GAMYBOS SUSITARIMAI (SKAITANT SPECIALIZACIJOS SUSITARIMUS) 3.1. Apibrimas 78. Gamybos susitarimai gali skirtis savo forma ir apimtimi. Pagal form tai gali bti bendra gamyba sukuriant bendr mon34, t. y., bendrai kontroliuojama mon, kuri turi vien ar kelet gamybos bar, arba gali veikti specializacijos arba subrangos sutari pagrindu, kai viena alis sutinka gaminti tam tikr produkt. 79. Paprastai galima iskirti tris gamybos susitarim kategorijas. Bendros gamybos susitarimai, kai alys susitaria bendrai gaminti tam tikrus produktus, (vienaaliai arba dvialiai) specializacijos susitarimai, kai alys susitaria vienaalikai arba kartu nutraukti produkto gamyb ir pirkti j i kitos susitarimo alies, ir subrangos susitarimai, kai viena alis (rangovas) patiki produkto gamyb kitai aliai. 80. Subrangos susitarimai yra vertikalieji susitarimai. Todl, jeigu juose yra konkurencijos apribojim, jiems yra taikomas Bendrosios iimties reglamentas bei Vertikalij apribojim komentarai. Taiau yra dvi ios taisykls iimtys: subrangos susitarimus tarp konkurent35 ir ne konkurent subrangos susitarimus, kurie numato know-how perdavim subrangovui36. 81. Subrangos susitarimams tarp konkurent yra taikomos ios gairs37. Ne konkurent subrangos susitarim, kurie apima know-how perdavim subrangovui, vertinimo gairs yra pateikiamos atskirame praneime38.

Kaip nurodyta aukiau, bendroms monms, kurios patenka Susiliejim reglamento taikymo srit, ios gairs nra taikomos. Pilnai veikianias bendras mones, kurios pagal apimtis nesiekia Bendrijai taikomo masto, paprastai nagrinja valstybi nari konkurencijos institucijos. Reglamento Nr. 17 taikymas galt bti svarbus tik tokiu atveju, jeigu tokia pilnai veikianti bendra mon galt apriboti konkurencij dl motinini moni bendradarbiavimo u bendros mons rib (paalinis poveikis). ia prasme Komisija yra pareikusi, kad ji paliks, kiek tai manoma, toki veiksm vertinim valstybms narms (r. Pareikim prie Tarybos protokolo dl Reglamento (EB) Nr. 1310/97, p. 4). 35 Bendrosios iimties vertikaliesiems apribojimams reglamento 2(4) straipsnis. 36 Bendrosios iimties vertikaliesiems apribojimams reglamento 2(3) straipsnis. Taip pat irti Vertikalij apribojim komentar 33 dal, kurioje nurodoma, kad ne konkurent subrangos susitarimai, pagal kuriuos pirkjas pateikia tiekjui tik specikacijas, apibdinanias teikiamas prekes ar paslaugas, kurioms taikomas Bendrosios iimties vertikaliesiems apribojimams reglamentas. 37 Jeigu subrangos susitarimas tarp konkurent nustato, kad rangovas nutrauks susitarimu numatyto produkto gamyb, toks susitarimas yra vienaals specializacijos susitarimas, kuriam, priklausomai nuo tam tikr slyg, yra taikomas Specializacijos bendrosios iimties reglamentas. 38 Praneimas dl tam tikr subrangos susitarim vertinimo pagal EEB sutarties 85(1) straipsn, OL C 1, 3.1.1979, p.2.
34

152 3.2. Atitinkamos rinkos 82. Norint vertinti konkurencinius bendradarbiavimo ali santykius, pirmiausia reikia apibrti atitinkam produkto ir geogran rink(as), kurios yra tiesiogiai susijusios su bendradarbiavimu, t. y. rink(as), kuriai priklauso susitarimo produktai. Antra, gamybos susitarimas vienoje rinkoje taip pat gali veikti ali konkurencin elges pasroviui (downstream) arba prie srov (upstream) esaniose rinkose arba kaimynin rink, kuri yra glaudiai susijusi su rinka, kuri tiesiogiai lieia bendradarbiavimas39 (taip vadinamos paalinio poveikio rinkos). Taiau paalinis poveikis yra tik tuo atveju, jeigu bendradarbiavimas vienoje rinkoje btinai iaukia konkurencinio elgesio koordinavim kitoje rinkoje, t. y., jeigu rinkos yra tarpusavyje susijusios ir alys uima stipri padt paalinio poveikio rinkoje. 3.3. Vertinimas pagal 81(1) straipsn 3.3.1. Susitarimo pobdis 83. Pagrindinis konkurencijos problem, kurios gali kilti dl gamybos susitarim, altinis yra ali, kaip tiekj, konkurencinio elgesio koordinavimas. ios ries konkurencijos problema kyla, kai bendradarbiavimo alys yra tikrieji arba potencials konkurentai maiausiai vienoje i atitinkam rink, t. y. rinkose, kurios yra tiesiogiai susijusios su bendradarbiavimu, ir/arba galimose paalinio poveikio rinkose. 84. Tai, kad alys yra konkurentai, automatikai neslygoja j elgesio koordinavimo. Be to, alims daniausiai reikia bendradarbiauti tam, kad pasiekt didel kat bendrumo laipsn. Kuo didesnis kat bendrumo laipsnis, tuo didesn yra tikimyb, kad bus apribota konkurencija kainomis, ypa vienari produkt atveju. 85. Be koordinavimo problem, gamybos susitarimai taip pat gali sukelti rinkos udarymo problemas ir kitokius neigiamus padarinius treij ali atvilgiu. ias problemas sukelia ne konkurenciniai ali santykiai, bet stipri bent vienos alies padtis rinkoje (pvz., prie srov (upsteam) esanioje pagrindinio komponento rinkoje, leidianti alims padidinti savo konkurent katus pasroviui (downstream) esanioje rinkoje), esant vertikaliems arba vienas kit papildantiems bendradarbiavimo ali tarpusavio santykiams. Todl rinkos udarymo galimyb daniausiai reikia nagrinti tuomet, kai vykdoma bendra svarbaus komponento gamyba ir sudaromi subrangos susitarimai (r. toliau). 3.3.1.1. Susitarimai, nepatenkantys 81(1) straipsnio taikymo srit 86. Jeigu neikyla rinkos udarymo problem, ne konkurent sudarytiems gamybos susitarimams 81(1) straipsnis paprastai netaikomas. Tai taip pat galima pasakyti apie susitarimus, kuri pagalba snaudiniai produktai arba komponentai, kurie iki iol buvo gaminami savo reikmms (udara gamyba), yra perkami i treiosios alies subrangos arba vienaals specializacijos pagrindu, nebent yra poymi, kad mon, iki iol gaminusi savo reikmms, galt patekti prekybin pardavim treiosioms alims rink be dideli papildom kat ar rizikos, atsiliepdama maus ir pastovius santykini rinkos kain pasikeitimus. 87. Net gamybos susitarimai tarp konkurent nebtinai patenka 81(1) straipsnio taikymo srit. Pirma, bendradarbiavimas tarp moni, kurios konkuruoja rinkose, glaudiai susijusiose su rinka, kuri tiesiogiai lieia susitarimas, negali bti vertinamas kaip apribojantis konkurencij, jeigu bendradarbiavimas yra vienintelis komercikai pateisinamas ir manomas bdas eiti nauj rink, pateikti nauj produkt arba vykdyti konkret projekt. 88. Antra, ali, kaip rinkos tiekj, poveikis konkurenciniam elgesiui nra tiktinas, jeigu ali vis kat bendra dalis yra maa. Pavyzdiui, gali bti gyjamas maas vis kat bendrumo laipsnis, kai dvi ar daugiau moni susitaria specializuotis/bendrai gaminti tarpin produkt, kuris sudaro tik ma galutinio produkto gamybos kat dal, taigi, ma ir vis kat dal. Tas pats yra taikoma ir subrangos susitarimams tarp konkurent, kai aliavos, kurias vienas konkurentas perka i kito konkurento, sudaro tik ma galutinio produkto gamybos kat dal. Taip pat gali bti gyjamas maas vis kat bendrumo laipsnis, kai alys kartu gamina galutin produkt, bet tai sudaro tik ma visos galutinio produkto gamybos apimties dal. Net jeigu kartu yra gaminama didel dalis, vis kat bendrumo laipsnis vis dlto gali bti maas arba vidutinis, jeigu bendradarbiavimas yra susijs su vairiariais produktais, kuri prekyba yra brangi.

39

Taip pat r. Susiliejim reglamento 2(4) straipsn.

153 89. Treia, subrangos susitarimai tarp konkurent nepatenka 81(1) straipsnio taikymo srit, jeigu jie apsiriboja individualiais pardavimais ir pirkimais prekybinje rinkoje be joki tolimesni sipareigojim ir neperauga platesnius komercinius santykius tarp ali40. 3.3.1.2. Susitarimai, kurie beveik visada patenka 81(1) straipsnio taikymo srit 90. Susitarimai, kuriais nustatomos kainos ali teikiamoms rink atsargoms, apribojamos gamybos apimtys arba pasidalijama rinkomis bei vartotoj grupmis, yra konkurencij apribojantys, ir beveik visada patenka 81(1) straipsnio taikymo srit. Taiau i nuostata netaikoma tais atvejais, kai: - alys susitaria dl gamybos apimi, kurios yra tiesiogiai susijusios su gamybos susitarimu (pvz., bendros mons gamybiniai pajgumai ir produkcijos apimtis arba sutartas kitiems perduot produkt kiekis), arba - bendra gamybos mon, kuri taip pat vykdo ir pagamint produkt platinim, nustato pardavimo kainas iems produktams su slyga, kad kain ksavimas, kur atlieka bendra mon, yra vairi funkcij integravimo pasekm41. Siekiant nustatyti, ar yra taikomas 81(1) straipsnis, abiem atvejais susitarimas dl gamybos apimi ar kain bus vertinamas ne atskirai, o atsivelgiant bendr bendros mons poveik rinkai. 3.3.1.3. Susitarimai, kurie gali patekti 81(1) straipsnio taikymo srit 91. Gamybos susitarimai, kurie, remiantis aukiau mintais veiksniais, negali bti traktuojami kaip grynai konkurencij apribojantys arba neapribojantys, gali patekti 81(1) straipsnio taikymo srit42, ir juos reikia analizuoti ekonominiu poiriu. Tokia nuostata yra taikytina bendradarbiavimo susitarimams tarp konkurent, kai dl j susidaro didelis kat bendrumas, bet juose nra sunki apribojim, kaip tai apibdinta anksiau. 3.3.2. Rinkos galia ir rinkos struktros 92. Analizs ieities takas yra ali padtis nagrinjamoje rinkoje(ose). Tai yra todl, kad, neturdamos rinkos galios, gamybos susitarimo alys nra suinteresuotos koordinuoti savo, kaip tiekj, konkurencin elges. Antra, nra poveikio konkurencijai rinkoje, kai alys neturi rinkos galios, net jeigu jos koordinuot savo elges. 93. Nra nustatytas absoliutus rinkos dalies ribinis dydis, kuris parodyt, kad gamybos susitarimas sukuria tam tikr rinkos gali, ir todl jam turi bti taikomas 81(1) straipsnis. Taiau susitarimams, kurie yra susij su vienaale arba dviale specializacija, o taip pat su bendra gamyba, bendroji iimtis yra taikoma tik tuomet, jeigu juos sudar alys, kuri bendra rinkos dalis nevirija 20 % atitinkamos rinkos(), ir yra tenkinamos kitos Specializacijos bendrosios iimties taikymo slygos. Todl susitarim, patenkani bendrosios iimties taikymo srit, apribojantis poveikis turi bti analizuojamas tik tuomet, jeigu ali bendra rinkos dalis virija 20 %. 94. Susitarimai, kurie nepatenka iimties reglamento taikymo srit, turi bti smulkiau analizuojami. Ieities takas yra ali padtis rinkoje. Toliau atsivelgiama koncentracijos laipsn ir rinkos dalyvi skaii, o taip pat kitus veiksnius, kaip tai apibdinta 1 skyriuje.

40 Kaip bet koks subrangos susitarimas, toks susitarimas gali patekti 81(1) straipsnio taikymo srit, jeigu jame yra vertikalij apribojim, toki kaip apribojimai vykdyti pasyvius pardavimus, perpardavimo kain palaikymas ir pan. 41 Taiau bendra gamybos mon, kuri taip pat vykdo bendr platinim, daugeliu atvej yra pilnai veikianti bendra mon. 42 Pagal Tarybos reglamento Nr. 17 4(2)(3) straipsn apie susitarimus, kuri vienintelis tikslas yra produkt gamybos specializacija tam tikromis slygomis, nereikia praneti Komisijai. Taiau apie juos galima praneti.

154 95. Paprastai analiz apima ne tik atitinkam rink(as), su kuria yra tiesiogiai susijs bendradarbiavimas. Tam tikromis aplinkybmis, pvz., jeigu alys turi stipri bendr padt prie srov (upstream) arba pasroviui (downstream) esaniose rinkose arba rinkose, kurios yra kitaip glaudiai susijusios su rinkomis, kurias tiesiogiai lieia bendradarbiavimas, ios paalinio poveikio rinkos taip pat turi bti nagrinjamos. Tai ypa taikoma bendradarbiavimui prie srov (upstream) esaniose rinkose tarp moni, kurios taip pat turi stipri bendr padt pasroviui (downstream) esaniose rinkose. Panaiai, gali reikti nagrinti rinkos udarymo problemas, jeigu alys atskirai pamus turi stipri padt arba kaip gaminio tiekjos, arba kaip pirkjos. ali padtis rinkoje, koncentracijos laipsnis, rinkos dalyvi skaiius ir kiti struktriniai veiksniai 96. Jeigu bendra ali rinkos dalis yra didesn nei 20 %, reikia vertinti galim gamybos susitarimo poveik rinkai. iuo poiriu svarbs veiksniai yra rinkos koncentracija, o taip pat rinkos dalys. Kuo didesn bendra ali rinkos dalis, tuo didesn yra koncentracija nagrinjamoje rinkoje. Taiau, jeigu rinkos dalis yra nedaug didesn nei leistina taikant bendrj iimt, rinkos dalis nebtinai parodo aukt koncentracijos laipsn. Pavyzdiui, bendra ali rinkos dalis, nedaug virijanti 20 %, gali bti rinkoje, kurioje yra vidutin koncentracija (HHI maiau nei 1800). Tokiu atveju apribojantis poveikis nra tiktinas. Taiau esant didesnei koncentracijai, didesn nei 20 % rinkos dalis, kartu su kitais veiksniais, gali iaukti konkurencijos apribojim (taip pat irti 1 pavyzd emiau). Taiau padtis gali pasikeisti, jeigu rinka yra labai dinamika, j eina nauji dalyviai ir padtis rinkoje greitai keiiasi. 97. Bendrai gamybai taip pat svarb vaidmen gali turti tinklo poveikis, t. y. ryiai tarp daugelio konkurent. Koncentruotoje rinkoje papildomo ryio sukrimas gali bti lemiamas veiksnys ir sudaryti slygas suokalbiui net ir tuo atveju, kai alys kartu turi didel, bet vis tik vidutin bendr rinkos dal (irti 2 pavyzd emiau). 98. Tam tikromis aplinkybmis bendradarbiavimas tarp potenciali konkurent taip pat gali sukelti konkurencijos problem. Taiau tai atsitinka tik tais atvejais, kai realus ir stiprus rinkos dalyvis vienoje rinkoje bendradarbiauja su realiai potencialiu dalyviu, pavyzdiui, su stipriu to paties produkto ar paslaugos tiekju gretimoje geogranje rinkoje. Potencialios konkurencijos sumajimas sukuria ypatingas problemas, jeigu esama konkurencija yra silpna, o baim, kad rink eis naujas dalyvis, yra pagrindinis konkurencijos variklis. Bendradarbiavimas prie srov (upstream) esaniose rinkose 99. Bendra svarbi komponent arba kit snaudini produkt, reikaling galutiniam produktui, gamyba gali slygoti neigiam rinkos poveik esant tam tikroms aplinkybms: - egzistuoja rinkos udarymo problemos (r. emiau pateikt 3 pavyzd), jeigu alys turi stipri padt atitinkamoje snaudinio produkto rinkoje (atviras panaudojimas) ir perjimas nuo udaro (savo reikmm) prie atviro panaudojimo nevykt, jeigu nagrinjamo produkto santykins kainos nedaug, bet pastoviai didt, - yra paalinis poveikis (r. emiau pateikt 4 pavyzd) su slyga, kad snaudiniai produktai yra svarbus kat komponentas, ir kad alys turi stipri padt pasroviui (downstream) esanioje galutinio produkto rinkoje. Subrangos sutartys tarp konkurent 100. Panaios problemos gali ikilti, jeigu konkurentas pasirao subrangos sutart su konkurentu dl svarbios komponents ar kit snaudini produkt, naudojam jo galutiniam produktui. Tai gali sukelti: - rinkos udarymo problem, jeigu alys atitinkamoje snaudini produkt rinkoje (atviras naudojimas) turi stiprias pozicijas, kaip tiekjai arba kaip pirkjai. Tuomet dl subrangos sutari kiti konkurentai gali prarasti galimybes sigyti i snaudini produkt konkurencine kaina arba kiti tiekjai negals konkurencikai tiekti snaudini produkt, jeigu prarast didij dal j paklausos.

155 - paalin poveik, jeigu snaudinis produktas sudaro reikming kat dal, ir jeigu alys turi stiprias pozicijas galutinio produkto pasroviui esanioje rinkoje (downstream market). Specializacijos susitarimai 101. Dvialiai specializacijos susitarimai, kai uimama rinkos dalis yra didesn u bendrosios iimties nustatyt rib, beveik visada pateks 81(1) straipsnio taikymo srit ir jie turi bti isamiai nagrinjami dl rinkos pasidalinimo rizikos (r. emiau pateikt 5 pavyzd). 3.4. Vertinimas pagal 81(3) straipsn 3.4.1. Ekonomin nauda 102. Galima daryti prielaid, kad daniausiai sutinkam ri gamybos susitarimai duoda tam tikr ekonomin naud, sukurdami masto ar apimties ekonomij ar geresnes gamybos technologijas, nebent tokie susitarimai yra rankis kainoms nustatyti, apriboti gamybos apimtis ar paskirstyti rinkas ir vartotojus. Tokiomis aplinkybmis atrodo yra protinga suteikti bendrj iimt tokiems susitarimams, kurie apriboja konkurencij nedidesnje rinkos dalyje nei nustatytas ribinis dydis, u kur esant maesnei rinkos daliai, taikant 81(3) straipsn, apskritai gali bti daroma prielaida, kad teigiamas gamybos susitarimo poveikis nusvers bet kok neigiam poveik konkurencijai. Taigi, susitarimams, susijusiems su vienaale ar dviale specializacija, taip pat kaip ir su bendra gamyba, taikoma bendroji iimtis (Specializacijos bendrosios iimties reglamentas), jeigu jie neturi sunki apribojim (r. 5 straipsn) ir yra sudaryti tarp ali, kuri bendra rinkos dalis nra didesn kaip 20 % atitinkamoje rinkoje(se). 103. Kai bendroji iimtis susitarimams netaikoma, alys turi rodyti gamybos patobulinimus ar kitus pranaumus. Negali bti atsivelgiama pranaumus, kurie naudingi tik alims ar tik sumaina ilaidas dl to, kad sumainama gamybos apimtis ar paskirstomos rinkos. 3.4.2. Btinumas 104. Apribojimai, kurie yra nebtini aukiau apraytai ekonominei naudai pasiekti, bus nepriimtini. Pavyzdiui, neturi bti apribojamas ali konkurencinis elgesys dl gamybos apimi u bendradarbiavimo rib. 3.4.3. Jokio konkurencijos panaikinimo 105. Jokia iimtis nebus suteikiama, jeigu alys turi galimyb panaikinti konkurencij didels aptariamo produkto dalies atvilgiu. Kai dl gamybos susitarimo mon yra dominuojanti ar tampa dominuojania, tokiam susitarimui, kuris sukuria antikonkurencin poveik pagal 81 straipsn, i principo negali bti taikoma bendroji iimtis. Turi bti atlikta atitinkamos rinkos, kuriai priklauso bendradarbiavimo produktas, ir galim paalinio poveikio rink analiz. 3.5. Pavyzdiai Bendra gamyba 106. Pateikiami pavyzdiai iliustruoja hipotetinius atvejus, kelianius konkurencijos problem atitinkamoje rinkoje, kuriai priklauso bendrai gaminami produktai.

156 107. 1 pavyzdys Situacija: A ir B, du pagrindini chemini produkt X tiekjai, nusprendia pastatyti nauj gamybos fabrik, kontroliuojam bendros mons. is fabrikas apytikriai gamins apie 50 % visos j ileidiamos produkcijos. X yra vienaris produktas ir nepakeiiamas kitais produktais, t. y., sudaro savo atitinkam rink. i rinka yra iek tiek sustingusi. alys ymiai nepadidins gamybos apimties, bet udarys du senus fabrikus ir gamybinius pajgumus perkels nauj fabrik. Kiekvieno, A ir B, rinkos dalis yra po 20 %. Yra kiti trys svarbs tiekjai, kuri kiekvieno rinkos dalis yra 10 15 %, ir keletas smulkesni rinkos dalyvi. Analiz: Yra tiktina, kad i bendra mon daryt poveik ali konkurenciniam elgesiui, nes suderinimas jiems suteikt didel rinkos gali, gal net dominuojani padt. Rinkoje tiktinas stiprus apribojantis poveikis. Pagal tok scenarij maai tiktina, kad bus pasiektas didelis veiksmingumas, kuris nusvert (apribojant) poveik, jeigu negalima tiktis reikmingo gamybos apimties padidjimo. 108. 2 pavyzdys Situacija: Du tiekjai, A ir B, sukuria bendr gamybos mon toje paioje atitinkamoje rinkoje kaip ir 1 pavyzdyje. Bendra mon taip pat gamina 50 % ali ileidiamos produkcijos. A ir B kiekvienas turi po 15 % rinkos dalies. Yra kiti trys rinkos dalyviai: C, turintis 30 % rinkos dal, D 25 % ir E 15 %. B kartu su E jau turi bendr gamybos fabrik. Analiz: ia rinka yra apbdinama vos keliais rinkos dalyviais ir gana simetrika struktra. Bendra mon sukuria papildomus ryius tarp rinkos dalyvi. Derinimas tarp A ir B vliau de facto padidint koncentracij, o taip pat sustiprint ryius tarp A ir B. Tiktina, kad toks bendradarbiavimas sukels stipr apribojant poveik, ir, kaip 1 pavyzdyje, negalima tiktis, kad bus pasiektas didelis veiksmingumas. 109. 3 pavyzdys taip pat yra susijs su atitinkama rinka, kuriai priklauso bendrai gaminama produkcija, bet rodo kit kriterij nei rinkos dalis svarb (ia: perjimas nuo udaros (savo reikmm) prie atviros gamybos ir atvirkiai). 110. 3 pavyzdys Situacija: A ir B kuria bendr tarpini produkt X gamybos mon, restruktrizuodama esanius fabrikus. Bendra mon parduoda X produkt iskirtinai tik A ir B. Bendra mon gamina 40 % visos A ileidiamos produkcijos ir 50 % B visos ileidiamos produkcijos. A ir B yra udari (savo reikmm) X produkto naudotojai, kartu jie yra ir tiekjai nepriverstinei rinkai. A gamina 10 % visos X produkcijos, B dalis sudaro 20 %, o bendros mons dalis yra 14 %. Taiau atviroje rinkoje A ir B atitinkamai turi 25 % ir 35 % rinkos dalies. Analiz: Nepaisant stiprios ali padties atviroje rinkoje, bendradarbiavimas negali paalinti veiksmingos konkurencijos X produkto rinkoje, jeigu perjimo nuo udaro (savo reikmm) prie atviro naudojimo ir atvirkiai katai yra mai. Taiau tik labai greitas perjimas neutralizuot didel, 60 %, rinkos dal. Prieingu atveju, i gamybos mon kelia rimt grsm konkurencijai, kurios negali nusverti net reikminga ekonomin nauda. 111. 4 pavyzdys yra susijs su bendradarbiavimu dl svarbi tarpini produkt su paaliniu poveikiu pasroviui esanioje rinkoje (downstream market). 112. 4 pavyzdys Situacija: A ir B kuria bendr tarpinio produkto X gamybos mon. Jie udarys savo nuosavus fabrikus, kurie gamino produkt X, o X produkto poreik tenkins iskirtinai bendra mon. Tarpinis produktas sudaro 50 % vis galutinio produkto Y kat. Abu, A ir B, turi po 20 % Y produkto rinkos. Rinkoje yra kiti du reikmingi Y produkto tiekjai, turintys po 15 % rinkos, ir keletas smulkesni konkurent. Analiz: ia kat bendrumas yra didelis; be to, alys gyt rinkos gali, derindamos savo elges rinkoje Y. Atvejis kelia konkurencijos problem, o vertinimas yra beveik tapatus 1 pavyzdiui, nors iuo atveju bendradarbiavimas vyksta prie srov esanioje rinkoje (upstream market).

157 Dvial specializacija 113. 5 pavyzdys Situacija: Kiekvienas, A ir B, gamina ir tiekia vienarius produktus X ir Y, kurie priklauso skirtingoms rinkoms. A produkto X rinkos dalis yra 28 %, o Y produkto - 10 %. B produkto X rinkos dalis yra 10 %, o Y produkto - 30 %. Dl masto ekonomijos jie sudaro dvial specializacijos sutart, pagal kuri ateityje A gamins tik X produkt, o B tik Y. Abu susitaria dl kryminio tiekimo taip, kad jie abu rinkose liks tiekjais. Dl vienario produkt pobdio platinimo katai yra nedideli. Rinkoje yra kiti du produkt X ir Y tiekjai, kuri kiekvieno rinkos dalis apytikriai yra 15 %, kiti tiekjai turi po 5 10 %. Analiz: Kat bendrumo laipsnis yra labai didelis, tik santykinai maos platinimo ilaidos lieka atskiros. Taigi, konkurencijai lieka maai vietos. alys gyt rinkos gali, derindamos savo elges X ir Y produkt rinkose. Be to, tiktina, kad su laiku A produkto Y ir B produkto X tiekimas rinkai sumas. Atvejis kelia konkurencijos problem, ir maai tiktina, kad jas nusvers ekonomija dl masto. vyki seka gali pasikeisti, jeigu X ir Y bt buv vairiariai produktai, kuri rinkodaros ir platinimo katai sudaro didel dal (t. y., 65 70 % vis kat). Be to, jeigu skirting produkt viso asortimento pasila buvo skmingos konkurencijos slyga, vieno ar daugiau X ir/ar Y produkto tiekj paalinimas i rinkos bt netiktinas. Pagal tok scenarij iimties taikymo kriterijai gali bti tenkinami (jeigu ekonomija yra reikminga), nepaisant to, kad uimamos didels rinkos dalys. Subrangos sutartys tarp konkurent 114. 6 pavyzdys Situacija: A ir B yra konkurentai galutinio produkto X rinkoje. A rinkos dalis yra 15 %, B - 20 %. Abu taip pat gamina tarpin produkt Y, kuris yra snaudinis produktas produkto X gamybai, bet taip pat naudojamas ir kit produkt gamybai. Y produktas sudaro 10 % X produkto kat. A gamina Y tik savo reikmms, o B produkt Y taip pat parduoda ir treiosios alies klientams. Jo produkto Y rinkos dalis yra 10 %. A ir B susitar dl subrangos sutarties, pagal kuri A pirks 60 % Y produkto poreikio i B. A ir toliau gamins 40 % Y produkto savo reikmms, kad neprarast know-how, susijusio su Y gamyba. Analiz: Kadangi A gamina Y produkt tik savo reikmms, pirmiausiai reikia ianalizuoti, ar A realiai gali eiti prekybos rink parduoti produkt Y treiosioms alims. Jeigu taip nra, tuomet susitarimas neapriboja konkurencijos Y produkto atvilgiu. Paalinis poveikis X produkto rinkoje taip pat netiktinas, dl to, kad sutartimi sukuriamas maas kat bendrumo laipsnis. Jeigu A bt laikomas realiai potencialiu nauju prekybos rinkos dalyviu parduoti Y produkt treiosioms alims, reikt atsivelgti B padt Y produkto rinkoje. Kadangi B rinkos dalis yra gana maa, analizs rezultatas nepasikeist. 4. PIRKIMO SUTARTYS 4.1. Apibrimas 115. iame skyriuje apraomi susitarimai bendrai pirkti produktus. Bendrai pirkti gali bendrai kontroliuojama mon, mon, kurioje daug moni turi maas dalis, taip pat bendrai pirkti galima sudarant sutart, ar net esant laisvesniam bendradarbiavimo bdui. 116. Pirkimo susitarimus danai sudaro smulkios ir vidutins mons, kad gaut panaias apimtis ir nuolaidas, kaip ir j didesni konkurentai. Paprastai tokie smulki ir vidutini moni susitarimai yra prokonkurenciki. Net jeigu yra sukuriama nedidel rinkos galia, tai gali nusverti ekonomija dl masto, jeigu alys i tikrj apjungia apimtis.

158 117. Bendras pirkimas gali bti susijs ir su horizontaliaisiais, ir su vertikaliaisiais susitarimais. Pirma, horizontalieji susitarimai turi bti vertinami vadovaujantis principais, apraytais iose gairse. Jeigu po tokio vertinimo padaroma ivada, kad moni bendradarbiavimas perkant yra priimtinas, tuomet btina vertinti vertikaliuosius susitarimus, sudarytus su tiekjais ar su atskirais pardavjais. Pastarasis vertinimas bus atliekamas vadovaujantis Bendrj iimi reglamento ir Vertikalij apribojim komentar taisyklmis43. 118. Pavyzdiu bt, grups mameninink sukurta asociacija bendrai pirkti produktus. Horizontalieji susitarimai, sudaryti tarp asociacijos nari, ar asociacijos priimti sprendimai pirmiausiai turi bti vertinami kaip horizontalieji susitarimai vadovaujantis iomis gairmis. Tik tuomet, jeigu is vertinimas yra teigiamas, yra svarbu vertinti i to kylanius vertikaliuosius susitarimus tarp asociacijos ir atskir nari ar tarp asociacijos ir tiekj. iems susitarimams iki tam tikros ribos yra taikoma vertikalij apribojim bendroji iimtis44. Susitarimai, kurie nepatenka vertikaliosios bendrosios iimties taikymo srit, nebus laikomi neteistais, bet gali prireikti juos nagrinti atskirai. 4.2. Atitinkamos rinkos 119. Yra dvi rinkos, kurioms bendras pirkimas gali turti takos: pirma, rinka(os), su kuriomis yra tiesiogiai susijs bendradarbiavimas, t. y., atitinkama pirkimo rinka(os). Antra, pardavimo rinka(os), t. y., pasroviui esanti rinka(os) (downstream market), kurioje susitarimo bendrai pirkti dalyviai yra aktyvs pardavjai. 120. Atitinkamos pirkimo rinkos apibrimas remiasi principais, apraytais Komisijos praneime dl atitinkamos rinkos apibrimo, ir yra paremtas pakeiiamumo koncepcija nustatant konkurencinius suvarymus. Vienintelis pardavimo rinkos apibrimo skirtumas yra tai, kad pakeiiamumas turi bti apibrtas tiekimo poiriu, o ne paklausos poiriu. Kitaip tariant: tiekjo pasirinkimas yra lemiamas veiksnys nustatant konkurencinius suvarymus pirkjams. Tokie suvarymai, pavyzdiui, gali bti analizuojami nagrinjant tiekj reakcij ma, bet besitsiant kain majim. Jeigu rinka yra apibrta, rinkos dalis gali bti apskaiiuota kaip nagrinjam ali pirkim procentin dalis nuo vis pirkt produkt ar paslaug pardavim atitinkamoje rinkoje. 121. 1 pavyzdys Grup automobili gamintoj susitaria bendrai pirkti produkt X. Bendrai jie perka 15 produkto X vienet. I viso automobili gamintojams parduodama 50 vienet produkto X. Be to, X produktas yra parduodamas ir kit produkt nei automobiliai gamintojams. I viso produkto X yra parduodama 100 vienet. Taigi, grups (pirkimo) rinkos dalis yra 15 %. 122. Be to, jeigu alys yra konkurentai vienoje ar keliose pardavimo rinkose, ias rinkas taip pat reikia vertinti. Konkurencijos apribojimai iose rinkose labiau tiktini, jeigu alys gis rinkos gali, derindamos savo elges, ir jeigu alys turi reikming vis bendr kat dal. Tai, pavyzdiui, atvejis, kai toje paioje rinkoje dirbantys mamenininkai kartu perka nema produkt kiek, kuriuos jie silo perpardavimui. Taip pat gali bti atvejis, kai konkuruojantys gamintojai ir galutinio produkto pardavjai kartu perka didel dal j snaudini produkt. Pardavimo rinkos turi bti apibriamos taikant metodologij, aprayt Komisijos praneime dl atitinkamos rinkos apibrimo. 4.3. Vertinimas pagal 81(1) straipsn 4.3.1. Susitarimo pobdis 4.3.1.1. Susitarimai, nepatenkantys 81(1) straipsnio taikymo srit 123. Dl savo pobdio susitarimai bendrai pirkti bus sudaromi tarp moni, kurios konkuruoja bent jau pirkimo rinkose. Taiau, jeigu kooperuojasi konkuruojantys pirkjai, kurie nedirba tose paiose atitinkamose rinkose toliau pasroviui (downstream) (t. y., mamenininkai, dirbantys skirtingose geogranse rinkose, ir negali bti laikomi potencialiais konkurentais), 81(1) straipsnis bus taikomas labai retai, nebent ali padtis pirkimo rinkose yra labai stipri, kuri galt bti panaudota paeisti kit rinkos dalyvi konkurencin padt atitinkamose j pardavimo rinkose.
43 44

irkite Vertikalij apribojim komentaro 29 dal. Bendrosios iimties vertikaliesiems apribojimams reglamento 2(2) straipsnis.

159 4.3.1.2. Susitarimai, kurie beveik visada patenka 81(1) straipsnio taikymo srit 124. Savo pobdiu pirkimo susitarimai 81(1) straipsnio taikymo srit patenka tik tuomet, jeigu bendradarbiavimas nra i tikrj susijs su bendru pirkimu, bet yra kaip rankis sitraukti umaskuot kartel, t. y., draudiamas kain nustatymas, gamybos apimi apribojimas ar rink paskirstymas. 4.3.1.3. Susitarimai, kurie gali patekti 81(1) straipsnio taikymo srit 125. Dauguma pirkimo susitarim turi bti analizuojami j teisiniu ir ekonominiu poiriu. Analiz turi apimti ir pirkimo, ir pardavimo rinkas. 4.3.2. Rinkos galia ir rinkos struktra 126. Analizs ieities takas yra ali pirkimo galios tyrimas. Rinkos galia gali bti gyjama, jeigu pirkimo susitarimas apima pakankamai didel viso pirkimo rinkos kiekio dal, ir todl kainos gali tapti maesnmis u konkurencines, arba konkuruojantiems pirkjams gali bti udarytas jimas rink. Didelis pirkimo galios tiekj atvilgiu rinkoje laipsnis gali sukelti neveiksmingum, pavyzdiui, kokybs pablogjim, naujovi diegimo sumajim ar pagaliau neoptimal tiekim. Taiau svarbiausias pavojus, susijs su pirkimo galia, yra tai, kad maesns kainos gali nepasiekti klient, esani toliau pasroviui (downstream), ir tai gali sukelti pirkj konkurent kat padidjim pardavimo rinkose, kadangi arba tiekjai bandys padengti kain, taikom vienai klient grupei sumajim, didindama kainas kitiems klientams, arba konkurentai turs maiau galimybi prieiti prie efektyvi tiekj. Dl tos prieasties pirkimo rinkos ir pardavimo rinkos yra apibdinamos tarpusavio priklausomybe, kaip aprayta toliau. Pirkimo ir pardavimo rinkos() tarpusavio priklausomyb 127. Konkuruojani pirkj bendradarbiavimas gali pastebimai apriboti konkurencij, sukurdamas pirkimo gali. Nors dl sukurtos pirkimo galios gali sumati kainos vartotojams, pirkimo galia ne visuomet yra prokonkurencin, o tam tikromis aplinkybmis gali sukelti net atr neigiam poveik konkurencijai. 128. Pirma, dl pirkimo galios susidar maesni pirkimo katai negali bti laikomi prokonkurencikais, jeigu pirkjai kartu turi gali pardavimo rinkose. iuo atveju, kat sutaupymas tikriausiai nebus perduotas vartotojams. Kuo labiau apjungiama ali galia j pardavimo rinkose, tuo yra didesn paskata alims derinti savo, kaip pardavj, elges. Tai gali bti dar lengviau, jeigu bendrai perkant pasiekiamas didelis ali kat bendrumo laipsnis. Pavyzdiui, jeigu stambi mameninink grup didel dal produkt perka kartu, tuomet didel j vis kat dalis bus bendra. Taigi, neigiamas bendro pirkimo poveikis gali bti gana panaus bendros gamybos poveik. 129. Antra, galia pardavimo rinkose gali bti sukurta ar padidinta pasinaudojant pirkimo galia, kuri naudojama siekiant udaryti rink konkurentams arba padidinti varov katus. Vienos klient grups didel pirkimo galia gali udaryti rink konkuruojantiems pirkjams, apribojant j prijim prie veiksming tiekj. Tai taip pat gali sukelti konkurent kat padidjim, nes tiekjai bandys padengti kainos sumajim vienai klient grupei, didindama kainas kitiems klientams (pavyzdiui, mameninink diskriminacija tiekjo nuolaidomis). Tai manoma tik tuomet, jeigu pirkimo rink tiekjai taip pat turi tam tikr rinkos gali. Abiem atvejais konkurencij pardavimo rinkose toliau gali apriboti pirkimo galia. 130. Nra absoliuios ribos, kuri nurodyt, kad bendradarbiavimas perkant sukuria tam tikro laipsnio rinkos gali ir todl patenka 81(1) straipsnio taikymo srit. Taiau daugeliu atvej maai tiktina, kad yra rinkos galia, jeigu susitarimo ali bendra rinkos dalis yra maesn nei 15 % pirkimo rinkoje(se), taip pat maesn nei 15 % ir pardavimo rinkoje(se). Bet kokiu atveju, esant tokiai rinkos daliai, yra tiktina, kad nagrinjamas susitarimas tenkina 81(3) straipsnio slygas, paaikintas toliau.

160 131. Kai rinkos dalis virija i rib, tai dar nereikia, kad bendradarbiavimas sukelia neigiam rinkos poveik, bet reikia nuodugniai vertinti susitarimo bendrai pirkti poveik rinkai, atsivelgiant tokius veiksnius, kaip rinkos koncentracija ir galima kompensuojamoji stipri tiekj galia. Bendras pirkimas, kai ali jungtin rinkos dalis yra ymiai didesn nei 15 % koncentruotoje rinkoje, tikriausiai pateks 81(1) straipsnio taikymo srit, o alys turi rodyti, kad veiksmingumas gali nusverti apribojant poveik. 4.4. Vertinimas pagal 81(3) straipsn 4.4.1. Ekonomin nauda 132. Pirkimo susitarimai gali duoti ekonomin naud, pavyzdiui, masto ekonomij usakant ar perveant, kuri gali nusverti apribojant poveik. Jeigu alys kartu turi didel pirkimo ar pardavimo gali, veiksmingumo klausimas turi bti isamiai inagrintas. kat sutaupym vien tik dl galios panaudojimo, ir kuris neduoda naudos vartotojams, negali bti atsivelgiama. 4.4.2. Btinumas 133. Pirkimo susitarimams negali bti suteikiama iimtis, jeigu jie sukelia apribojimus, kurie nra btini, pasiekti aukiau mint naud. pareigojimas pirkti iskirtinai naudojantis tik bendradarbiavimu tam tikrais atvejais gali bti btinas pasiekti btinas apimtis, siekiant gyvendinti masto ekonomij. Taiau toks pareigojimas turi bti vertinamas kiekvienu konkreiu atveju. 4.4.3. Jokio konkurencijos panaikinimo 134. Iimtis negali bti suteikiama, jeigu alys turi galimyb panaikinti konkurencij didels dalies nagrinjam produkt atvilgiu. Toks vertinimas turi apimti pirkimo ir pardavimo rinkas. ali jungtins rinkos dalys gali bti laikomos ieities taku. Po to reikia vertinti, ar ios rinkos dalys rodo dominuojani padt ir ar yra koki nors velninani veiksni, pavyzdiui, kompensuojamoji tiekj galia pirkimo rinkose ar galimyb eiti pardavimo rinkas. Kai dl pirkimo susitarim mon yra dominuojanti ar tampa dominuojania arba pirkimo, arba pardavimo rinkoje, tokiam susitarimui, kuris sukelia antikonkurencin poveik pagal 81 straipsn, iimtis i principo negali bti suteikiama. 4.5. Pavyzdiai 135. 2 pavyzdys Situacija: Du gamintojai, A ir B, nusprendia bendrai pirkti komponent X. Jie konkuruoja j pardavimo rinkoje. Kartu j pirkimai sudaro 35 % viso X pardavimo EEE, kuri yra laikoma atitinkama geograne rinka. Yra dar kiti 6 gamintojai (A ir B konkurentai j pardavimo rinkose), turintys 65 % likusios pirkimo rinkos; vienas turi 25 %, kiti ymiai maiau. Tiekimas yra pakankamai koncentruotas, kadangi yra 6 komponento X tiekjai, i kuri du turi po 30 % rinkos, o kiti po 10 ir 15 % (HHI = 2300 2500). J pardavimo rinkoje A ir B turi bendr 35 % rinkos dal. Analiz: Dl ali rinkos galios j pardavimo rinkose tiktina kat sutaupymo nauda gali bti neperduodama galutiniams vartotojams. Be to, tiktina, kad bendras pirkimas padidins ali smulkesni konkurent katus, kadangi du galingi tiekjai tikriausiai padengs kain sumainim grupei, padidindami kainas smulkiems klientams. Rezultatas gali bti koncentracijos padidjimas pasroviui esanioje rinkoje (downstream market). Be to, bendradarbiavimas gali sukelti tolesn tiekj koncentracij, nes smulkesni tiekjai, kurie gal bt jau dirba beveik minimaliu ar net maesniu nei minimalus optimaliu mastu, gali bti istumti i verslo, jeigu jie ir toliau negals mainti kain. Toks atvejis greiiausiai slygoja reikmingus konkurencijos apribojimus, kuri negali nusverti galimas gautas veiksmingumas dl apimties apjungimo.

161 136. 3 pavyzdys Situacija: 150 smulki mameninink susitar sukurti bendr pirkimo organizacij. Jie yra pareigoti per organizacij pirkti minimalias apimtis, kurios apytikriai sudaro apie 50 % kiekvieno mamenininko vis kat. Mamenininkai per organizacij gali pirkti ir daugiau, o taip pat jie gali pirkti ir i alies. Bendra j rinkos dalis kiekvienoje pirkimo ir pardavimo rinkoje(se) yra 20 %. A ir B yra du didiausi j konkurentai, A turi 25 % kiekvienos atitinkamos rinkos, B 35 %. Lik smulkesni konkurentai taip pat sukr pirkimo grup. 150 mameninink pasiek ekonomij, derindami didel apimties dal ir pirkimo usakymus. Analiz: Mamenininkai gali pasiekti didel kat bendrumo laipsn, jeigu jie galiausiai kartu perka daugiau, negu sutartas minimalias apimtis. Taiau kartu j rinkos padtis pirkimo ir pardavimo rinkoje yra tik vidutin. Be to, bendradarbiavimas duoda tam tikr masto ekonomij. Tiktina, kad iam bendradarbiavimui iimtis bt taikoma. 137. 4 pavyzdys Situacija: Du dideli parduotuvi tinklai susitar kartu pirkti produktus, kurie apytikriai sudaro apie 50 % vis j kat. Atitinkamose skirting ri pirkimo rinkose alys turi 25 % - 40 % rinkos, atitinkamoje pardavimo rinkoje (darant prielaid, kad yra tik viena susijusi geogran rinka) j dalis yra 40 %. Yra ir kiti penki reikmingi mamenininkai su 10 15 % rinkos dalimi. jimas rink maai tiktinas. Analiz: Tiktina, kad is susitarimas bendrai pirkti turt takos ali konkurenciniam elgesiui, kadangi bendradarbiavimas jiems suteikt didel rinkos gali. Ypa taip bna tais atvejais, kai rink eina maai nauj dalyvi. Paskata derinti elges yra didesn, jeigu katai yra panas. Panaus ali pelnas bt papildoma paskata turti vienodas kainas. Net jeigu veiksmingum slygoja bendradarbiavimas, nra tiktina, kad susitarimas gaut iimt, nes yra didelis rinkos galios laipsnis. 138. 5 pavyzdys Situacija: Smulks kooperatyvai susitar sukurti organizacij bendrai pirkti. Jie yra pareigoti minimalias apimtis pirkti per organizacij. Per organizacij alys gali pirkti ir daugiau, o taip pat gali pirkti ir i alies. Kiekviena i ali turi po 5 % visos rinkos dalies kiekvienoje pirkimo ir pardavimo rinkoje, bendra rinkos dalis yra 25 %. Yra du kiti reikmingi mamenininkai, kuri kiekvieno rinkos dalis yra 20 25 % ir keli maesni mamenininkai su maesne nei 5 % rinkos dalimi. Analiz: Tiktina, kad organizacijos bendrai pirkti sukrimas suteiks alims toki rinkos padt abiejose, pirkimo ir pardavimo, rinkose, kuri leis joms konkuruoti su dviem didesniais mamenininkais. Be to, tiktina, kad dl i dviej rinkos dalyvi su panaia padtimi rinkoje buvimo, susitarimo veiksmingumas bus perduotas vartotojams. Esant tokiai situacijai tiktina, kad susitarimui bus taikoma iimtis. 5. PREKIAVIMO SUSITARIMAI 5.1. Apibrimas 139. ioje dalyje aptariami susitarimai apima konkurent bendradarbiavim parduodant, platinant ar skatinant j produkt pardavim. ie susitarimai gali bti labai vairaus pobdio, priklausomai nuo prekiavimo funkcij, kurias apima bendradarbiavimas. Pradedant bendru pardavimu, kai bendrai nustatomi visi prekybos aspektai, susij su produkto pardavimu, skaitant kain, ir baigiant labiau apribotais susitarimais, skirtais tik specinei prekiavimo funkcijai, pavyzdiui platinimui, aptarnavimui ar reklamavimui.

162 140. Atrodo, kad platinimo susitarimai yra vieni svarbiausi i i apribojani susitarim. iems susitarimams daniausiai taikomi Bendrosios iimties reglamentas ir Vertikalij apribojim komentarai, nebent alys yra tikrieji ar potencials konkurentai. iuo atveju Bendrosios iimties reglamento taikymo srit patenka tik vienaaliai vertikalieji konkurent susitarimai, jeigu (a) pirkjo kartu su jo susijusiomis monmis metin apyvarta nra didesn kaip 100 mln. EUR arba (b) tiekjas yra produkt gamintojas ir platintojas, o pirkjas yra platintojas, kuris nra taip pat ir produkt, konkuruojani su susitarimo produktais, gamintojas, arba (c) tiekjas teikia paslaugas keliuose prekybos lygmenyse, o pirkjas neteikia konkuruojani paslaug prekybos lygmenyje, kuriame jis perka sutarties paslaugas45. Jeigu konkurentai susitaria platinti savo produktus dvialio susitarimo pagrindu, tam tikrais atvejais yra galimyb, kad i susitarim tikslas ar pasekm yra rinkos pasidalinimas tarp ali arba suokalbio tikimyb. Tas pats tinka ir vienaaliams susitarimams tarp konkurent, virijani tam tikr dyd. Taigi, pirmiausiai ie susitarimai turi bti vertinami vadovaujantis toliau idstytais principais. Jeigu po tokio vertinimo padaroma ivada, kad konkurent bendradarbiavimas platinimo srityje i principo bt priimtinas, toliau dar reiks vertinti toki susitarim vertikaliuosius apribojimus. is vertinimas turi bti atliktas vadovaujantis principais, idstytais Vertikalij apribojim komentaruose. 141. Be to, turi bti skiriami susitarimai, kuriais alys susitaria tik dl bendro prekiavimo, ir susitarimai, kuriais prekiavimas siejamas su kitokiu bendradarbiavimu. Tai, pavyzdiui, gali bti bendra gamyba ar bendras pirkimas. ie susitarimai bus nagrinjami taip pat, kaip vertinamas tokio pobdio bendradarbiavimas. 5.2. Atitinkamos rinkos 142. Siekiant vertinti bendradarbiaujani ali tarpusavio ryius, pirmiausiai turi bti apibrta atitinkama produkto ir geogran rinka(os), tiesiogiai susijusios su bendradarbiavimu, (t. y. rinka(os), kuriai priklauso susitarimo produktai). Antra, prekiavimo susitarimas vienoje rinkoje gali takoti ali konkurencin elges kaimyninse rinkose, glaudiai susijusiose su rinka, kuri tiesiogiai veikia bendradarbiavimas. 5.3. Vertinimas pagal 81(1) straipsn 5.3.1. Susitarimo pobdis 5.3.1.1. Susitarimai, kurie nepatenka 81(1) straipsnio taikymo srit 143. Prekiavimo susitarimams, apraytiems ioje dalyje, konkurencijos taisykls taikomos tik tuomet, jeigu susitarimo alys yra konkurentai. Jeigu alys aikiai nekonkuruoja susitarimo produktais ar paslaugomis, susitarimas negali sukelti horizontalaus pobdio konkurencijos problem. Taiau susitarimas gali patekti 81(1) straipsnio taikymo srit, jeigu jame yra vertikalij apribojim, pavyzdiui, pasyvi pardavim apribojimas, perpardavimo kain palaikymas ir pan. Tai taip pat taikoma, jeigu bendradarbiavimas prekiavimo srityje yra objektyviai btinas, kad viena alis eit rink, kai savarankikai ji to negalt padaryti, pavyzdiui dl kat. Specinis io principo taikymas bt konsorcium susitarimai, kurie leidia susitarimo monms teikti patikimus pasilymus projektams, kuri jos negalt gyvendinti, arba kuriems negalt teikti pasilym atskirai. Kadangi jos nra potencials konkurso konkurentai, nra ir konkurencijos apribojimo. 5.3.1.2. Susitarimai, kurie beveik visada patenka 81(1) straipsnio taikymo srit 144. Svarbiausias konkurent prekiavimo susitarim keliamas pavojus konkurencijai yra kain ksavimas. Kaip taisykl, susitarim, apsiribojani bendru pardavimu, tikslas ir pasekm yra konkuruojani gamintoj kain politikos koordinavimas. iuo atveju jie ne tik panaikina kain konkurencij tarp ali, bet taip pat apriboja produkt, kuriuos dalyviai turi pristatyti pagal usakym paskyrim sistem, apimtis. Taigi, jie apriboja ali konkurencij tiekimo srityje ir sumaina pirkj pasirinkim, todl patenka 81(1) straipsnio taikymo srit.

45

Vertikalij apribojim bendrosios iimties reglamento 2(4) straipsnis.

163 145. is vertinimas nesikeiia, jeigu susitarimas nra iskirtinis. 81(1) straipsnis ir toliau taikomas, net jeigu alys gali laisvai parduoti u susitarimo rib, jeigu tik galima numanyti, kad dl susitarimo bus bendrai koordinuojamas ali kain nustatymas. 5.3.1.3. Susitarimai, kurie gali patekti 81(1) straipsnio taikymo srit 146. Prekiavimo susitarimai, pagal kuriuos numatomas trumpalaikis bendras pardavimas, kelia dvi pagrindines problemas. Pirma problema, kad bendras prekiavimas suteikia aiki galimyb pasikeisti jautria rinkos informacija, ypa dl prekiavimo strategijos ir kain. Antra problema, kad priklausomai nuo prekiavimo kat struktros, gali bti bendras reikmingas indlis ali galutinius katus. Dl to gali bti apribota faktika kain konkurencijos galutiniame pardavimo lygmenyje apimtis. Taigi, bendro prekiavimo susitarimai gali patekti 81(1) straipsnio taikymo srit, jeigu jie arba leidia keistis jautria rinkos informacija, arba takoja reikming ali galutini kat dal. 147. Konkurent, veikiani skirtingose geogranse rinkose, sudaryti platinimo susitarimai kelia ypating susirpinim dl to, kad jie gali bti rinkos pasidalinimo prieastimi arba priemone. Dvialio susitarimo platinti vienas kito produktus atveju, susitarimo alys pasiskirsto rinkas ir klientus, ir tokiu bdu panaikina tarpusavio konkurencij. Pagrindinis klausimas vertinant tokio tipo susitarim yra, ar toks susitarimas yra objektyviai btinas, kad alys galt eiti viena kitos rinkas. Jeigu taip, tuomet susitarimas nekelia horizontalaus pobdio konkurencijos problem. Taiau platinimo susitarimas gali patekti 81(1) straipsnio taikymo srit, jeigu jame yra vertikalij apribojim, pavyzdiui, riboti pasyvius pardavimus, palaikyti perpardavimo kainas ir pan. Jeigu susitarimas nra objektyviai btinas, kad alys galt eiti viena kitos rinkas, jis patenka 81(1) straipsnio taikymo srit. Jeigu susitarimas nra dvialis, rinkos pasidalinimo rizika yra maiau aikiai ireikta. Taiau reikia vertinti, ar vienaalis susitarimas sukuria pagrind abipusiam supratimui neeiti vienas kito rinkas, ar yra priemon kontroliuoti prijim prie rinkos arba konkurencij veimo rinkose. 5.3.2. Rinkos galia ir rinkos struktra 148. Kaip nurodyta aukiau, susitarimai, numatantys kain ksavim, visada pateks 81(1) straipsnio taikymo srit, nepriklausomai nuo ali rinkos galios. Taiau jiems gali bti suteikta iimtis pagal 81(3) straipsn esant toliau apraytoms slygoms. 149. Konkurent prekiavimo susitarimai, kurie nenumato kain ksavimo, patenka 81(1) straipsnio taikymo srit tik tuomet, jeigu susitarimo alys turi tam tikro laipsnio rinkos gali. Daugeliu atvej maai tiktina, kad yra rinkos galia, jeigu susitarimo ali bendra rinkos dalis yra maesn nei 15 %. Bet kokiu atveju, esant tokiai rinkos daliai, yra tiktina, kad nagrinjamas susitarimas tenkina 81(3) straipsnio slygas, iaikintas toliau. 150. Jeigu ali bendra rinkos dalis yra didesn nei 15 %, turi bti vertinta galima bendro prekiavimo susitarimo taka rinkai. iuo poiriu rinkos koncentracija, kaip ir rinkos dalys, bus svarbus veiksnys. Kuo labiau koncentruota rinka, tuo naudingesn informacija apie kainas arba prekybos strategij, kad bt sumaintas netikrumas, ir tuo didesn paskata alims keistis tokia informacija46. 5.4. Vertinimas pagal 81(3) straipsn 5.4.1. Ekonomin nauda 151. Veiksmingumas, kur btina atsivelgti vertinant, ar bendro prekiavimo susitarimui gali bti suteikta iimtis, priklausys nuo veiklos pobdio. Kain ksavimas paprastai negali bti pateisinamas, nebent jis yra btinai reikalingas kitoms prekiavimo funkcijoms, o tokia integracija sukels real veiksmingum. Sukelto veiksmingumo dydis priklauso inter alia nuo bendro prekiavimo veiklos svarbos visai nagrinjamo produkto kat struktrai. Taigi, labiau tiktina, kad bendras platinimas sukels reikming veiksmingum t gamintoj, kurie plaiai platina produktus vartotojams, negu gamintoj, kuri pramoninius produktus perka nedidelis naudotoj skaiius.
Pasikeitimas jautria ir isamia informacija, kuris vyksta oligopolistineje rinkoje, kaip toks, gali patekti 81(1) straipsnio taikymo srit. 1998 m. gegues 28 d. sprendimai bylose Traktorius (C-8/958 P: New Holland Ford ir C-7/95 P: John Deere) ir 1999 m. kovo 11 d. bylose Plieno sijos (T-134/94, T-136/94, T-137/94, T-138/94, T-141/94, T-145/94, T-147/94, T-148/94, T-151/94, T-156/94 ir T-157/94) suteikia naudinga iaikinim iuo atvilgiu.
46

164 152. Be to, sukeltas veiksmingumas neturi bti sutaupymai, kurie atsiranda tik dl kat panaikinimo, kas yra neatskiriama konkurencijos dalis, bet turi atsirasti dl kins veiklos integracijos. Transporto kat sumainimas, kuris atsiranda dl vartotoj paskirstymo be jokios logistikos sistemos integracijos, negali bti laikomas veiksmingumu, dl kurio susitarimui galt bti taikoma iimtis. 153. Gauto veiksmingumo nauda turi bti rodyta. iuo atvilgiu svarbus elementas bt abiej ali reikmingos kapitalo dalies, technologij ar kito turto indlis. Kat sutaupymas dl maesnio itekli ir rengim dubliavimo taip pat gali bti priimtinas. Jeigu bendras prekiavimas reikia ne daugiau nei pardavimo veikl be joki investicij, yra tiktina, kad tai paslptas kartelis, ir kaip toks, negali tenkinti 81(3) straipsnio slyg. 5.4.2. Btinumas 154. Prekiavimo susitarimui negali bti suteikta iimtis, jeigu jame yra apribojim, kurie nra btini pasiekti aukiau aprayt naud. Kaip aptariama aukiau, btinumo klausimas yra ypa svarbus tiems susitarimams, kuriuose yra numatytas kain ksavimas arba rink paskirstymas. 5.4.3. Jokio konkurencijos panaikinimo 155. Iimtis nebus galima, jeigu alims yra suteikta galimyb panaikinti konkurencij didels nagrinjam produkt dalies atvilgiu. Atliekant vertinim, atskaitos taku gali bti laikoma ali bendra rinkos dalis. Po to reikia vertinti, ar i rinkos dalis parodo dominuojani padt, ir ar yra koki nors velninani veiksni, pavyzdiui, galimyb eiti rink. Jeigu dl prekiavimo susitarimo mon dominuoja arba tampa dominuojania, tokiam susitarimui, kuris sukelia antikonkurencin poveik 81 straipsnio prasme, i principo iimtis negali bti taikoma. 5.5. Pavyzdiai 156. 1 pavyzdys Situacija: 5 smulks maisto gamintojai, kiekvienas turintis po 2 % visos maisto produkt rinkos dalies, susitar: suvienyti savo platinimo rang; pardavinti naudojant bendr prekin vard ir parduoti savo produktus vienoda kaina. Tam reikia reikming investicij sandliams, transportui, reklamai, rinkodarai ir pardavimo pajgoms. Tai reikmingai sumaina j katus, kurie paprastai sudaro 50 % kainos, kuria jie parduoda, ir leidia jiems pasilyti greitesn, efektyvesn platinimo sistem. Maisto gamintoj klientai yra dideli prekybos tinklai. Trys didels daugianacionalins maisto grups dominuoja rinkoje, kiekviena turi po 20 % rinkos dalies. Kit rinkos dal uima smulks nepriklausomi gamintojai. io susitarimo ali produkt asortimentas kai kuriose reikmingose srityse persidengia, bet nei vienoje produkto rinkoje j bendra rinkos dalis nra didesn nei 15 %. Analiz: Susitarimas numato kain ksavim ir todl patenka 81(1) straipsnio taikymo srit, net jeigu galima laikyti, kad susitarimo alys neturi rinkos galios. Taiau atsiranda prekiavimo ir platinimo integracija, suteikianti reikming veiksmingum, kuris yra naudingas klientams, nes paslaugos pagerja, o kainos sumaja. Taigi, klausimas yra, ar susitarimui galima taikyti iimt pagal 81(3) straipsn. Norint atsakyti klausim, reikia nustatyti, ar kain ksavimas yra btinas siekiant integruoti kitas prekiavimo funkcijas ir gauti ekonomin naud. iuo atveju, kain ksavimas gali bti laikomas btinu, nes klientai, dideli prekybos tinklai, nenori dirbti su daugybe kain. Tai taip pat btina, nes tikslas - bendras prekinis enklas gali bti patikimai pasiektas tik tuomet, jeigu visi prekiavimo aspektai, skaitant kainas, yra standartizuoti. Kadangi alys neturi rinkos galios, o susitarimas sukuria reikming veiksmingum, tai yra suderinama su 81 straipsniu.

165 157. 2 pavyzdys Situacija: Du arnyr guoli gamintojai, kiekvienas turintis po 5 % rinkos dalies, sukuria bendr pardavimo mon, kuri pardavins produktus, nustatys kainas ir perduos usakymus motininms monms. Jie ilaiko teis parduoti u ios struktros rib. Pristatym klientams ir toliau vykdo motininiai fabrikai. Jie tvirtina, kad tai sukurs veiksmingum, nes jungtins pardavimo pajgos tuo paiu metu gali demonstruoti ali produktus tiems patiems klientams, tuo panaikinant bereikaling pardavimo pastang dubliavim. Be to, kur tik manoma, bendra mon paskirstyt usakymus ariausiai esaniam fabrikui, tuo sumaindama transporto katus. Analiz: Susitarimas numato kain ksavim, taigi patenka 81(1) straipsnio taikymo srit, net jeigu galima laikyti, kad susitarimo alys neturi rinkos galios. Jam iimtis netaikoma ir pagal 81(3) straipsn, nes teigiamas veiksmingumas yra tik kat sumajimas dl ali konkurencijos panaikinimo. 158. 3 pavyzdys Situacija: Du nealkoholini grim gamintojai veikia dviejose kaimyninse valstybse narse. Abiej rinkos dalis savo vietinje rinkoje yra po 20 %. Jie susitar abipusikai platinti vienas kito produktus atitinkamose j geogranse rinkose. Abiejose rinkose dominuoja stambus daugianacionalinis nealkoholini grim gamintojas, kiekvienoje rinkoje turintis po 50 % rinkos dalies. Analiz: Susitarimas patenka 81(1) straipsnio taikymo srit, jeigu galima laikyti, kad alys yra potencials konkurentai. Atsakant klausim, reiks atlikti jimo atitinkam geogran rink klii analiz. Jeigu alys galt eiti viena kitos rinkas savarankikai, tuomet j susitarimas panaikina tarpusavio konkurencij. Taiau, net jeigu ali rinkos dalys rodo, kad jos gali turti tam tikr rinkos gali, rinkos struktros analiz rodo, kad taip nra. Be to, abipusis platinimo susitarimas duoda naudos klientams, nes jis padidina esam pasirinkim kiekvienoje geogranje rinkoje. Taigi, susitarimui bus taikoma iimtis, net jeigu bt manoma, kad konkurencija yra apribojama. 6. SUSITARIMAI DL STANDART 6.1. Apibrimas 159. Svarbiausias standartizacijos susitarim tikslas yra technini ar kokybs reikalavim nustatymas, kuriuos gali atitikti dabartiniai ar ateities produktai, gamybos procesas ar bdas47. Standartizacijos susitarimuose gali bti vairi klausim, pavyzdiui, tam tikro produkto vairi laipsni ir dydi arba technini specikacij standartizavimas rinkose, kuriose suderinamumas ir tarpusavio praktinis panaudojimas su kitais produktais ar sistemomis yra esminis. Laikas, reikalingas pasiekti tam tikr kokybs lyg arba gauti patvirtinim reguliuojanioje institucijoje, taip pat gali bti laikomas standartu. 160. Standartai, susij su profesini paslaug teikimu, pavyzdiui, taisykls dl leidimo praktikuoti laisv profesij, nra i gairi objektas. 6.2. Atitinkamos rinkos 161. Standartizavimo susitarimai daro poveik trims galimoms rinkoms, kurios bus apibrtos vadovaujantis Komisijos praneimu dl rinkos apibrimo. Pirma - produkto rinka(os), kuriai standartas(ai) taikomi. Visikai nauj produkt standartai gali kelti klausimus panaius tuos, kurie keliami mokslini tyrim ir pltros susitarimams, jeigu tai susij su rinkos apibrimu (r. 2.2 punkt). Antra - paslaug rinka, kuriai nustatomi standartai, jeigu egzistuoja skirtingos standart nustatymo institucijos ar susitarimai. Treia, kur tinkama, atskira testavimo ir sertikavimo rinka.

Standartizavimas gali bti vairiu form, pradedant nacionaliniu pagrindu suderint standart patvirtinimu pripaintose Europos ar nacionalinse institucijose, konsorciumuose ir forumuose iki atskir kompanij susitarim. Nors Bendrijos teis standartus apibria siaurai, ios gairs standartais laiko visus susitarimus, kaip jie apibudinti ioje dalyje.
47

166 6.3. Vertinimas pagal 81(1) straipsn 162. Susitarimus nustatyti standartus48 gali sudaryti arba privaios mons, arba juos nustato ir saugo visuomenins institucijos arba institucijos, kurioms yra pavesta bendros ekonomins naudos paslaug teikimas, pavyzdiui standart institucijos, pripastamos pagal 98/34/EC direktyv49. Toki institucij pritraukimas priklauso nuo valstybi nari sipareigojim isaugoti Bendrijoje konkurencij be ikraipym. 6.3.1. Susitarimo pobdis 6.3.1.1. Susitarimai, kurie nepatenka 81(1) straipsnio taikymo srit 163. Ten, kur dalyvavimas standart nustatyme yra neribojamas ir skaidrus, standartizavimo susitarimai, kaip jie apibrti aukiau, kurie nenustato pareigojimo atitikti standart arba yra platesni susitarim dl produkt suderinamumo utikrinimo dalis, neapriboja konkurencijos. Tai paprastai taikoma standartams, kuriuos patvirtina pripaintos standart institucijos, kuri procedros yra nediskriminacins, atviros ir skaidrios. 164. Standartai nra pastebimai apribojami, kai jie taikomi tik nereikmingai rinkos daliai, jeigu tik ilieka tokia padtis. ymi apribojim nepastebima susitarimuose, kurie arba suvienija SV standartizuoti kolektyvini paraik konkursams pateikimo formas arba slygas, arba kurie standartizuoja tokius aspektus, kaip maiau svarbios produkto charakteristikos, formos ir ataskaitos, kurie nereikmingai takoja pagrindinius konkurencijos poveikio veiksnius atitinkamose rinkose. 6.3.1.2. Susitarimai, kurie beveik visada patenka 81(1) straipsnio taikymo srit 165. Susitarimams, kuriuose standartai yra viena i priemoni, naudojam platesniuose konkurencij apribojaniuose susitarimuose, kuri tikslas yra istumti tikruosius arba potencialius konkurentus, beveik visada bus taikomas 81(1) straipsnis. Pavyzdiui, tokiai kategorijai priklauso susitarimas, kai nacionalin gamintoj asociacija nustato standart ir daro spaudim treiosioms alims negaminti produkt, kurie neatitinka to standarto. 6.3.1.3. Susitarimai, kurie gali patekti 81(1) straipsnio taikymo srit 166. Standartizavimo susitarimai gali patekti 81(1) straipsnio taikymo srit, jeigu jie leidia alims bendrai kontroliuoti gamyb ir/arba naujoves, tuo apribojant j gebjimus konkuruoti produkto charakteristikomis, darydami tak treiosioms alims standartizuot produkt tiekjams ar pirkjams. Viena vertus, vertinant kiekvien susitarim turi bti atsivelgta standarto pobd ir jo galim poveik susijusiai rinkai, o, kita vertus, galim apribojim mast, kurie nra pagrindinis standartizavimo tikslas, kaip apibdinta aukiau. 167. Konkurencijos apribojim buvimas standartizavimo susitarimuose priklauso nuo to, kiek alys gali laisvai kurti alternatyvius standartus ar produktus, kurie neatitinka sutart standart. Standartizacijos susitarimai gali apriboti konkurencij, kai jie kliudo alims arba kurti alternatyvius standartus, arba prekiauti produktais, kurie neatitinka standart. Susitarimai, kurie patiki tam tikroms institucijoms iskirtin teis patikrinti atitikim standartui, virija pagrindin tiksl - nustatyti standart ir taip pat gali apriboti konkurencij. Susitarimai, kurie numato apribojimus enklinant atitikim standartui, nebent tok apribojim numatyt kontrols nuostatos, taip pat gali apriboti konkurencij.

48 Pagal 17 reglamento 4(2)(3) straipsn apie susitarimus, kuri vienintelis tikslas yra standart ir modeli pltojimas arba vieningas j taikymas nebtina, bet galima praneti Komisijai. 49 1998 m. birelio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 98/34/EC nustatanti informacijos technini standart ir nurodym srityje teikimo procedras (OL L 204, 21.7.1998, p. 37).

167 6.3.2. Rinkos galia ir rinkos struktra 168. Veikiamoje rinkoje(ose) ali turimos didels rinkos dalys nebtinai bus standartizavimo susitarim problema. Veiksmingumas danai yra proporcingas pramons, dalyvaujanios nustatant ir/ arba taikant standartus, daliai rinkoje. Kita vertus, standartai, kuriais negali naudotis treiosios alys, gali diskriminuoti arba istumti treisias alis, arba suskirstyti rinkas pagal geogran j taikymo srit. Taigi, vertinimas, ar susitarimas apriboja konkurencij, btinai atliekamas kiekvienu atveju atskirai, bus nukreiptas tai, kiek tiktina, kad tokios jimo klitys bus veiktos. 6.4. Vertinimas pagal 81(3) straipsn 6.4.1. Ekonomin nauda 169. Komisija paprastai teigiamai vertina susitarimus, kurie skatina ekonomin prasiskverbim bendrojoje rinkoje arba nauj rink pltr ir pagerina tiekimo slygas. Siekiant materializuoti i ekonomin naud, btin informacij apie standart taikym turi gauti visi, norintys patekti rink, o nustatant standartus skaidriu bdu, turi dalyvauti didioji pramons dalis. Paios alys turi rodyti, kad bet kokie standart nustatymo, naudojimo ar j gavimo apribojimai teikia ekonomin naud. 170. Norint gauti technins ar ekonomins naudos, standartai neturi riboti naujovi. Pirmiausia tai priklausys nuo susijusi produkt eksploatavimo trukms sryyje su rinkos pltros stadija (greitai auganti, auganti, sustingusi...). Poveikis naujovms turi bti analizuojamas kiekvienu atveju atskirai. alys taip pat turi pateikti rodymus, kad bendras standartizavimas yra naudingas vartotojams, jeigu naujas standartas gali iaukti pernelyg greit esam produkt senjim be objektyvios papildomos naudos. 6.4.2. Btinumas 171. I prigimties standartai neapima vis galim specikacij arba technologij. Kai kuriais atvejais vartotoj ar viso kio naudai btina turti tik vien technologin sprendim. Taiau toks standartas turi bti nustatytas be diskriminacijos. Idealu, kad standartai bt technologikai neutrals. Bet kokiu atveju, vieno, o ne kito konkretaus standarto pasirinkimas turi bti pateisinamas. 172. Visi konkurentai standart veikiamoje(ose) rinkose turi turti galimyb dalyvauti diskusijose. Taigi, dalyvauti standart nustatyme turi galti visi, nebent alys rodyt, kad toks dalyvavimas bt neefektyvus arba nebent yra pripaintos procedros dl bendr interes atstovavimo, kaip ir formaliose standart institucijose. 173. Kaip bendra taisykl, turi bti aikiai atskirti standart nustatymas, ir jeigu btina, susij moksliniai tyrimai ir pltra ir komercinis toki standart taikymas. Susitarimuose dl standart neturi bti numatyta daugiau, negu reikia j tikslams utikrinti ar tai yra techninis suderinamumas, ar tam tikras kokybs lygis. Pavyzdiui, turi bti labai aikiai rodyta, kodl ekonomins naudos atsiradimui yra btina, kad susitarimas dl standart platinimo pramonje, kai tik vienas konkurentas silo alternatyv, turi pareigoti susitarimo alis boikotuoti alternatyv. 6.4.3. Jokio konkurencijos panaikinimo 174. Turi bti aikus poymis, kuriam esant tiktina, kad kartu dominuojani moni grups, privataus standarto specikacija tapt pramons standartu de facto. Tuomet pagrindinis dalykas bus utikrinti, kad ie standartai yra kiek manoma prieinamesni ir taikomi aikiu nediskriminaciniu bdu. Siekiant ivengti konkurencijos panaikinimo atitinkamoje rinkoje(ose), naudotis standartais turi turti galimyb treiosios alys teisingomis, priimtinomis ir nediskriminacinmis slygomis. 175. Jeigu tik privaios organizacijos arba moni grups nustato standartus arba j patentuotos technologijos de fakto tampa standartais, tuomet konkurencija yra panaikinama, jeigu treiosios alys negali pasinaudoti iais standartais.

168 6.5. Pavyzdiai 176. 1 pavyzdys Situacija: EN 60603-7:1993 apibdina prijungimo prie video generatori pried, pavyzdiui, video grotuv ir video aidim, reikalavimus televizijos primjams. Nors standartai nra teisikai privalomi, praktikoje ir televizijos primj ir video aidim gamintojai naudoja standartus, nes to reikalauja rinka. Analiz: 81(1) straipsnis nepaeistas. Standart patvirtino pripainta standart institucija nacionaliniu, Europos ir tarptautiniu lygiu, taikydama atvir ir skaidri procedr, ir standartas yra paremtas nacionaliniu sutarimu, atspindiniu gamintoj ir vartotoj poir. Visiems gamintojams leidiama naudoti standart. 177. 2 pavyzdys Situacija: Keletas videokasei gamintoj susitaria sukurti kokybs enkl arba paymti standart, kad videokaset atitinka tam tikras minimalias technines specikacijas. Gamintojai laisvai gali gamina videokasetes, kurios neatitinka standart, o standartai yra laisvai prieinami kitiems gamintojams. Analiz: Su slyga, kad susitarimas kitaip neapriboja konkurencijos, 81(1) straipsnis nepaeistas, nes nustatant standartus dalyvaujama be apribojim ir vieai, o standartizavimo susitarimas nenustato pareigojimo atitikti standart. Jeigu alys susitaria gaminti tik videokasetes, kurios atitinka nauj standart, susitarimas ribot technin pltr ir kliudyt alims parduoti kitokius produktus, kas paeist 81(1) straipsn. 178. 3 pavyzdys Situacija: Grup konkurent, veikiani vairiose rinkose, kurie yra tarpusavyje nepriklausomi produktais, kurie turi bti suderinami, ir turintys daugiau kaip 80 % atitinkam rink, susitaria bendrai sukurti nauj standart, kuris konkuruos su kitais, rinkoje jau esaniais, plaiai j konkurent taikomais standartais. vairs produktai atitinkantys naujus standartus neatitiks esam standart. Kadangi pereiti prie nauj standart gamybos ir j ilaikyti reikia nema investicij, alys susitaria skirti tam tikr gamybos apimt produktams atitinkantiems naujus standartus, kad rinkoje sukurt kritin daugum. Jie taip pat susitar apriboti atskirai savo produkt, neatitinkani standartus, gamybos apimtis iki praeit met lygio. Analiz: Susitarimas, dl ali rinkos galios ir gamybos apribojim, patenka 81(1) straipsnio taikymo srit, taiau maai tiktina, kad tenkina 3 dalies slygas, nebent technin informacija buvo pateikta kitiems tiekjams, norintiems konkuruoti, be diskriminacijos ir priimtinomis slygomis. 7. SUSITARIMAI DL APLINKOS APSAUGOS 7.1. Apibrimas 179. Susitarimai dl aplinkos apsaugos50 tai susitarimai, kuriais alys siekia sumainti utertum, kaip tai nustato aplinkos apsaugos teis arba aplinkos apsaugos tikslai, ypa numatyti Sutarties 174 straipsnyje. Taigi, susitarimo tikslas ir priemons turi bti tiesiogiai susij su teral sumainimu arba su atliek rimi, kuri yra apibrta atitinkamuose reglamentuose51. Tai neapima susitarim, dl utertumo sumainimo, kurie atsiranda kaip kit priemoni alutinis produktas.

50 Kategorija susitarimas naudojama tokia prasme, kaip Teisingumo teismas ir Pirmosios instancijos teismas apibr precedent teisje dl 81 straipsnio taikymo. i kategorija nebtinai turi atitikti susitarimo apibrim Komisijos dokumentuose, susijusiuose su aplinkos apsauga, pavyzdiui, Praneimas dl aplinkos apsaugos susitarim COM(96) 561 paskutin 1996 11 27 versija. 51 Pavyzdiui, nacionalinis susitarimas palaipsniui likviduoti teralus arba atliekas, kaip tokius, kuriuos apibria atitinkamos Komisijos direktyvos, negali bti prilygintas kolektyvinio produkto, kuris laisvai cirkuliuoja bendrijoje, boikotui.

169 180. Susitarimai dl aplinkos apsaugos gali nustatyti produkt (snaudini ir galutini) arba gamybos proces52 aplinkos charakteristik standartus. Kitos manomos kategorijos gali apimti to paties prekybos lygmens susitarimus, kuriais alys bendrai siekia aplinkos apsaugos tikslo, pavyzdiui, pakartotino tam tikr mediag panaudojimo, spinduliavimo sumainimo arba efektyvaus energijos panaudojimo. 181. Daugelyje valstybi nari yra nustatytos visai pramonei taikomos schemos, atitinkanios aplinkos apsaugos reikalavimus dl primimo atgal arba pakartotino panaudojimo. Tokias schemas paprastai sudaro priemoni kompleksas, kai kurios i j yra horizontalaus, o kitos yra vertikalaus pobdio. Jeigu ie susitarimai turi vertikalij apribojim, jie nra i gairi objektas. 7.2. Atitinkamos rinkos 182. Turi bti vertintas poveikis rinkoms, susijusioms su susitarimu, kurios bus apibriamos vadovaujantis Praneimu dl atitinkamos rinkos apibrimo Bendrijos konkurencijos teisje. Kai teralai patys nra produktai, atitinkama rinka apima t produkt, kur yra inkorporuoti teralai. Kai dl surinkimo/pakartotino perdirbimo susitarim, be j poveikio rinkai(oms), kuriose alys veikia kaip gamintojai arba platintojai, taip pat turi bti vertintas j poveikis surinkimo paslaug rinkai, kuriai gali priklausyti nagrinjamos preks. 7.3. Vertinimas pagal 81(1) straipsn 183. Kai kuriuos susitarimus dl aplinkos apsaugos valstybins institucijos gali inicijuoti arba padaryti privalomais, gyvendindamos j valstybines prerogatyvas. ios gairs nesprendia klausimo, ar toks valstybs sikiimas atitinka valstybs nars sipareigojimus pagal Sutart. Jos tik nagrinja vertinim, kuris turi bti atliktas nustatant susitarimo atitikim 81 straipsniui. 7.3.1. Susitarimo pobdis 7.3.1.1. Susitarimai, kurie nepatenka 81(1) straipsnio taikymo srit 184. Maai tiktina, kad kai kurie susitarimai dl aplinkos apsaugos pateks 81(1) straipsnio draudim srit, nepriklausomai nuo bendros ali rinkos dalies. 185. Taip gali bti, jeigu alys nra aikiai atskirai pareigotos arba jos nra grietai sipareigoj prisidti prie viso sektoriaus aplinkos apsaugos tikslo pasiekimo. iuo pastaruoju atveju vertinimas bus nukreiptas tai, kiek alims palikta laisvs pasirinkti priemones, kurios yra technikai ir ekonomikai manomos, siekiant numatyto aplinkos apsaugos tikslo. Kuo tokios priemons yra vairesns, tuo maiau pastebimas galimas apribojantis poveikis. 186. Panaiai, susitarimai, nustatantys produkt ar gamybos proces poveikio aplinkos apsaugos charakteristikas, kurios pastebimai netakoja produkto arba gamybos vairovs atitinkamoje rinkoje arba kuri svarba takojant apsisprendim pirkti yra nedidel, nepatenka 81(1) straipsnio taikymo srit. Jeigu kai kurios produkt rys yra udraudiamos arba palaipsniui inyksta i rinkos, apribojimai negali bti laikomi pastebimais, jeigu j dalis atitinkamoje geogranje rinkoje yra maa arba visos Bendrijos rink mastu visose valstybse narse j dalis yra maa. 187. Pagaliau, susitarimai, kurie sukuria tikr rink, pavyzdiui pakartotino perdirbimo susitarimai, paprastai neapribos konkurencijos su slyga, kad, ir tol, kol alys negalt veikti vienumoje, kol nra kit alternatyv ir/ar konkurent. 7.3.1.2. Susitarimai, kurie beveik visada patenka 81(1) straipsnio taikymo srit 188. Pagal savo pobd susitarimai dl aplinkos apsaugos patenka 81(1) straipsnio taikymo srit, jeigu bendradarbiavimas i tikrj nra susijs su aplinkos apsaugos tikslais, bet yra umaskuoto kartelio sudarymo rankis, t. y., draudiamas kain ksavimas, gamybos apimi apribojimas arba rink paskirstymas, arba jeigu bendradarbiavimas yra viena i priemoni tarp kit, platesnio apribojanio susitarimo, kurio tikslas paalinti tikruosius arba potencialius konkurentus, priemoni.
52 Kiek susitarimai dl aplinkos apsaugos gali bti prilyginti standartizavimui, tiek gali bti taikomi tie patys standartizavimo vertinimo principai.

170 7.3.1.3. Susitarimai, kurie gali patekti 81(1) straipsnio taikymo srit 189. Tiktina, kad susitarimai dl aplinkos apsaugos, apimantys didij pramons dal nacionaliniame arba EB lygmenyje, pateks 81(1) straipsnio taikymo srit, jeigu jie pastebimai apriboja ali gebjim kurti j produkt charakteristikas arba j gamybos bdus, tuo bdu sudarydami slygas takoti vienas kito gamyb arba pardavim. Be ali tarpusavio apribojim, susitarimai dl aplinkos apsaugos taip pat gali sumainti arba reikmingai takoti treij ali apimtis arba kaip tiekj, arba kaip pirkj. 190. Pavyzdiui, susitarimai dl aplinkos apsaugos, kurie gali palaipsniui likviduoti arba ymiai takoti reikming ali pardavimo dal, j produkt arba gamybos proceso atvilgiu, gali patekti 81(1) straipsnio taikymo srit, kai alys turi didel rinkos dal. Tas pats taikoma ir susitarimams, kuriais alys pasiskirsto individualias utertumo kvotas. 191. Panaiai, susitarimai, kuriais alys, turinios reikming rinkos dal didelje bendros rinkos dalyje, paskiria savo produkt surinkimo ir/ar pakartotino perdirbimo paslaug mon iskirtiniu teikju, taip pat gali pastebimai apriboti konkurencij, jeigu yra kiti tikrieji ar realiai potencials konkurentai. 7.4. Vertinimas pagal 81(3) straipsn 7.4.1. Ekonomin nauda 192. Komisija teigiamai vertina susitarimus dl aplinkos apsaugos kaip politin instrument, siekiant Sutarties 2 ir 174 straipsniais, taip pat Bendrijos aplinkos apsaugos priemoni plane53 numatyt tiksl, jeigu tokie susitarimai atitinka konkurencijos taisykles54. 193. Susitarimai dl aplinkos apsaugos, kurie patenka 81(1) straipsnio taikymo srit, gali gauti ekonomin naud, kuri arba atskiro vartotojo, arba vis vartotoj atvilgiu nusveria j neigiam poveik konkurencijai. Kad bt patenkinta i slyga, turi bti bendra nauda dl maesnio aplinkos apsaugos poveikio, atsirandanio dl sutarties, palyginus su ieities taku, kur nesiimama joki veiksm. Kitaip tariant, laukiama ekonomin nauda turi nusverti katus55. 194. Tokiems katams takos turi susilpnjusi konkurencija kartu su kio subjekt atitikimo katais ir/arba poveikiu treiosioms alims. Nauda gali bti vertinama dviem etapais. Kai vartotojai atskirai turi teigiam pajam norm dl susitarimo per priimtin atsipirkimo laikotarp, tuomet nra reikalo objektyviai nustatyti bendr aplinkos apsaugos naud. Prieingu atveju, kat naudos analiz gali bti btina, siekiant vertinti, ar apskritai manoma bendra nauda vartotojams esant pagrstoms prielaidoms. 7.4.2. Btinumas 195. Kuo objektyviau rodoma susitarimo dl aplinkos apsaugos ekonomin nauda, tuo labiau gali atrodyti btina kiekviena nuostata, kad bt pasiektas aplinkos apsaugos tikslas ekonominiu poiriu. 196. Objektyvus nuostat, kurios i pirmo vilgsnio gali atrodyti nebtinos, vertinimas turi bti paremtas kat efektyvumo analize, parodania, kad alternatyvios priemons, siekiant laukiamos aplinkos apsaugos naudos, bt ekonomikai arba nansikai brangesns esant pagrstoms prielaidoms. Pavyzdiui, turi bti labai aikiai parodyta, kad vienodas mokestis u iukli surinkim, nustatytas nepriklausomai nuo individuali kat, yra btinas, kad veikt visos pramons iukli surinkimo sistema.

53 Penktoji aplinkos apsaugos priemoni programa (OL C 138, 17.5.1993), p. 1; Europos parlamento ir tarybos sprendimas Nr. 2179/98/EC, 1998 m. rugsjo 27 d. (OL L 257, 10.10.1998, p. 1). 54 Praneimas dl aplinkos apsaugos susitarim COM(96) 561 paskutin 1996 11 27 versija, 27 29 dalys ir EP ir Tarybos sprendimo ut supra 3(1)f straipsnis. Praneime yra pateiktas Susitarim dl aplinkos apsaugos kontrolinis saraas, nustatantis elementus, kurie paprastai turi bti traukti tok susitarim. 55 Tai atitinka reikalavim atsivelgti galim naud ir veiksm katus ar veiksm nebuvim, nustatytus ut supra Sutarties 174(3) straipsnyje ir Europos parlamento ir tarybos sprendimo 7(d) straipsnyje.

171 7.4.3. Jokio konkurencijos panaikinimo 197. Kokie bebt aplinkos apsaugos bei ekonominiai tikslai ir numatyt priemoni btinumas, susitarimas neturi panaikinti konkurencijos produkt ar proceso atskyrimo, technins paangos ar trumpalaikio ar, kur aktualu, vidutins trukms jimo rink atvilgiu. Pavyzdiui, iskirtins surinkimo teiss suteiktos surinkimo/pakartotino perdirbimo operatoriui, kuris turi potenciali konkurent, atveju nustatant toki teisi trukm turi bti atsivelgiama galim alternatyvaus operatoriaus atsiradim. 7.5. Pavyzdiai 198. Pavyzdys Situacija: Beveik visi Bendrijos tam tikr buitini prietais (t. y., skalbimo main) gamintojai ir importuotojai susitaria, paskatinus valstybinms institucijoms, daugiau nebegaminti ir neimportuoti Bendrij produkt, kurie neatitinka tam tikr aplinkos apsaugos kriterij (t. y., efektyvaus energijos panaudojimo). Kartu alys turi 90 % Bendrijos rinkos. Produktai, kurie dl to palaipsniui bus istumti i rinkos, sudaro didel vis pardavim dal. Jie bus pakeisti aplinkai palankesniais, bet kartu ir brangesniais produktais. Be to, susitarimas netiesiogiai sumaina treij ali gamybos apimtis (t. y., elektros tiekimo paslaugos, komponent, inkorporuojam istumiam produkt, tiekjai). Analiz: Susitarimas suteikia alims atskiros gamybos ir importo kontrol ir apima pastebim j pardavim ir visos gamybos apimties dal, taip pat sumaindamas treij ali gamybos apimtis. Vartotoj pasirinkimas, kuris i dalies priklauso nuo produkt aplinkos apsaugos reikalavim, sumaja, o kainos tikriausiai padidja. Taigi, susitarimas patenka 81(1) straipsnio taikymo srit. Valstybini institucij dalyvavimas iam vertinimui yra nesvarbus. Taiau nauji produktai technikai yra paangesni ir sumainus aplinkos apsaugos problem (elektros generatori spinduliavimas), jie nebtinai sukurs ar paatrins kitas aplinkos apsaugos problemas (t. y., vandens sunaudojimas, valymo priemoni naudojimas). Bendras indlis gerinant vis aplinkos apsaugos padt nusveria padidjusius katus. Be to, pavieniai brangesni produkt pirkjai taip pat greitai susigrins kat padidjim, nes aplinkai palakesni produkt eksploatavimo ilaidos yra maesns. Kit pateikiam susitarimo alternatyv teikiama nauda bus maiau utikrinta ir be tokio kat sutaupymo. Gamindamos produktus, kurie atitinka sutartus aplinkos apsaugos reikalavimus, alys naudojasi vairiomis ekonomikai manomomis techninmis priemonmis, o kit produkto charakteristik konkurencija iliks. Taigi, iimties slygos pagal 81(3) straipsn yra tenkinamos.

172 Autentikas vertimas Lietuvos Respublikos Vyriausybs kanceliarija Vertimo, dokumentacijos ir informacijos centras TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 139/2004 2004 m. sausio 20 d. dl koncentracij tarp moni kontrols (EB susijungim reglamentas) (Tekstas svarbus EEE) EUROPOS SJUNGOS TARYBA, atsivelgdama Europos bendrijos steigimo sutart, ypa jos 83 ir 308 straipsnius, atsivelgdama Komisijos pasilym(1), atsivelgdama Europos Parlamento nuomon(2), atsivelgdama Europos ekonomikos ir socialini reikal komiteto nuomon(3), kadangi (1) 1989 m. gruodio 21 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 4064/89 dl koncentracij tarp moni kontrols(4) buvo i esms pakeistas. Kadangi btina padaryti kitus pakeitimus, j reikia perrayti siekiant aikumo. (2) Siekiant Sutarties tiksl, 3 straipsnio 1 dalies g punkte nustatytas Bendrijos tikslas tvirtinti sistem, kuri utikrint, kad konkurencija vidaus rinkoje nebt ikraipoma. Sutarties 4 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad valstybs nars ir Bendrija turt usiimti veikla remdamosi atviros rinkos ekonomikos, kur vyksta laisva konkurencija, principu. ie principai labai svarbs toliau pltojant vidaus rink. (3) Dl vidaus rinkos bei ekonomins ir pinig sjungos sukrimo, Europos Sjungos pltros, tarptautini klii prekybai ir investicijoms sumainimo ir toliau vyks didels moni reorganizacijos, ypa j koncentracijos. (4) Kadangi tokia reorganizacija turi bti sveikintina kaip atitinkanti dinamikos konkurencijos reikalavimus, galinti padidinti Europos pramons konkurencingum, pagerinanti ekonomikos augimo slygas ir kelianti gyvenimo lyg Bendrijoje. (5) Taiau yra btina garantuoti, kad reorganizacijos procesas nedaryt ilgalaiks alos konkurencijai; kadangi dl to Bendrijos teisje reikalingos koncentracij, galini itin riboti konkurencij bendrojoje rinkoje arba ymioje jos dalyje, reglamentuojanios nuostatos. (6) Todl reikalingas konkretus teiss dokumentas, kuris leist veiksmingai kontroliuoti vis koncentracij darom poveik konkurencijos struktrai Bendrijoje ir kuris bt vienintelis tokioms koncentracijoms taikomas dokumentas. Dl Reglamento (EEB) Nr. 4064/89 Bendrijos politika galjo pltotis ioje srityje. Taiau jau turint patirties, reglament dabar btina suderinti su teiss aktais, parengtais atsivelgiant ikius labiau integruotai rinkai ir bsimos Europos Sjungos pltrai. Remiantis subsidiarumo ir proporcingumo principais, kaip nustatyta Sutarties 5 straipsnyje, is reglamentas nenumato nieko, kas nra btina siekiant tikslo utikrinti, kad konkurencija bendrojoje rinkoje nra ikraipoma remiantis atviros rinkos ekonomikos, kur vyksta laisva konkurencija, principu. (7) 81 ir 82 straipsni, kai jie taikomi tam tikr koncentracij atvilgiu remiantis Teisingumo Teismo precedent teise, nepakanka kontroliuoti visoms operacijoms, kurios gali pasirodyti nesuderinamos su sutartyje numatytos neikraipytos konkurencijos sistema. Todl is reglamentas turt remtis ne tik sutarties 83 straipsniu, bet i esms ir 308 straipsniu, pagal kur Bendrija gali sau suteikti papildom, iems tikslams pasiekti btin veikimo gali, taip pat veikimo gali koncentracij, atsiradusi Sutarties I priede ivardint ems kio produkt rinkose, atvilgiu. (8) iame reglamente patvirtintos nuostatos turt bti taikomos svarbiems struktriniams pokyiams, kuri poveikis rinkai jauiamas u bet kurios vienos valstybs nars rib. Tokios koncentracijos paprastai turt bti tikrinamos iimtinai Bendrijos lygiu taikant vieno langelio princip ir laikantis subsidiarumo principo. Koncentracijos, kurioms netaikomas is reglamentas, i esms priklauso valstybi nari jurisdikcijai.

(1) OL C 20, 2003 1 28, p. 4. (2) 2003 m. spalio 9 d. pateikta nuomon (dar nepaskelbta Ocialiajame leidinyje). (3) 2003 m. spalio 24 d. patekta nuomon (dar nepaskelbta Ocialiajame leidinyje). (4) OL L 395, 1989 12 30, p. 1. Pataisyta redakcija OL L 257, 1990 9 21, p. 13. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1310/97 (OL L 180, 1997 7 9, p. 1). Klaid atitaisymas OL L 40, 1998 2 13, p. 17.

173 (9) io reglamento taikymo srit reikt apibrti atsivelgiant atitinkam moni veiklos geogran plot ir j riboti kiekybinmis ribomis, kad reglamentas bt taikomas Bendrijos mastu veikianioms koncentracijoms. Komisija turt Tarybai atsiskaityti apie taikom rib gyvendinim ir kriterij taikym, kad Taryba, veikdama sutarties 202 straipsnyje nustatyta tvarka, galt reguliariai patikrinti ribas ir kriterijus bei klausimo prie praneant apie koncentracij perdavim nustatanias taisykles atsivelgdama gyt patirt; todl valstybs nars turt teikti Komisijai statistinius duomenis, kad i galt parengti tokias ataskaitas ir galimus patais pasilymus. Komisijos ataskaitos ir pasilymai turt remtis atitinkama, valstybi nari reguliariai teikiama informacija. (10) Laikoma, kad Bendrijos mastu egzistuoja koncentracija, kai atitinkam moni bendra apyvarta virija nurodytas ribas; toks reikinys pripastamas koncentracija nepaisant, ar mons, tarp kuri vyksta koncentracija, turi buvein ar neturi buveins Bendrijoje, nepaisant, ar j pagrindins veiklos sritys yra ar nra Bendrijoje, jeigu jos ten atlieka pagrindines savo operacijas. (11) Taisykls, reglamentuojanios Komisijos mediagos apie koncentracijas perdavim valstybms narms ir valstybi nari mediagos apie koncentracijas perdavim Komisijai, turt bti taikomos kaip veiksmingas korekcinis mechanizmas remiantis subsidiarumo principu; iomis taisyklmis atitinkamu bdu ginami valstybi nari konkurencijos interesai ir tinkamai atsivelgiama teisin aikum ir vieno langelio taikymo princip. (12) Koncentracijas galima tikrinti remiantis daugeliu nacionalini susiliejim kontrols sistem, jei koncentracij apyvarta tampa maesn nei iame reglamente minta riba. Jeigu apie t pat sandor perduodama pakartotini praneim, tai didina teisin neaikum, moni darbo krv ir ilaidas, todl gali atsirasti prietaring vertinim. Todl reikt toliau tobulinti sistem, kuria naudojantis valstybs nars pranea Komisijai apie koncentracijas. (13) Komisija turt palaikyti glaud ir nenutrkstam ry su valstybi nari kompetentingomis institucijomis, i kuri ji gauna pastabas ir informacij, ir veikti kartu su jomis. (14) Komisija ir valstybi nari kompetentingos institucijos kartu turt sukurti valdios institucij tinkl taikydamos savo atitinkam kompetencij glaudiai bendradarbiaudamos, naudodamosi veiksmingomis keitimosi informacija ir konsultavimosi priemonmis, siekdamos, kad atvej nagrint labiausiai tam tinkanti institucija, laikydamosi subsidiarumo principo ir siekdamos kiek manoma utikrinti, kad apie konkrei koncentracij nebt siuniami pakartotiniai praneimai. Komisijos mediagos apie koncentracijas perdavimas valstybms narms ir valstybi nari mediagos apie koncentracijas perdavimas Komisijai turi vykti racionaliai, kiek manoma vengiant situacij, kai apie mediaga apie koncentracij perduodama prie ir po praneimo apie j. (15) Komisija turt galti perduoti valstybs nars kompetencijai klausimus apie koncentracijas, apie kurias praneama, kurios veikia Bendrijos mastu ir kelia ymi grsm konkurencijai valstybs nars rinkoje, kuri turi visus atskiros rinkos poymius. Kai koncentracijos daro poveik konkurencijai tokioje rinkoje, kuri nra svarbi bendrosios rinkos dalis, Komisija turt privalti esant praymui perduoti vis arba dal klausimo suinteresuotai valstybei narei. Valstyb nar turt galti perduoti Komisijos kompetencijai klausim apie koncentracij, kuri neveikia Bendrijos mastu, taiau kuri daro poveik valstybi nari tarpusavio prekybai ir kelia rimt grsm konkurencijai Bendrijos teritorijoje. Kitos valstybs nars, kurios pagal savo kompetencij taip pat gali patikrinti koncentracij, taip pat turt galti prisijungti prie praymo. Esant tokiai situacijai, siekiant utikrinti sistemos veiksmingum ir nuspjamum, nacionaliniai terminai turt bti sustabdomi, kol priimamas sprendimas, kieno kompetencijai perduoti klausim. Komisija turt turti galiojimus tikrinti ir imtis veiksm koncentracijos atvilgiu praaniosios valstybs nars arba praanij valstybi nari vardu. (16) Konkreioms monms turt bti suteikta galimyb prayti perduoti arba neperduoti klausim Komisijos kompetencijai, kol nepraneama apie koncentracij, kad bt galima toliau didinti sistemos veiksmingum kontroliuojant Bendrijoje egzistuojanias koncentracijas. Tokiose situacijose Komisija ir nacionalins konkurencijos institucijos turt per trump, aikiai apibrt termin, nusprsti, ar klausimas turt ar neturt bti perduotas Komisijos kompetencijai, tuo utikrinant sistemos veiksmingum. Konkrei moni praymu Komisija gali perduoti valstybs nars kompetencijai mediag apie koncentracij, kuri veikia Bendrijos mastu ir kuri gali kelti rimt grsm konkurencijai valstybs nars rinkoje, kuri turi visus individualios rinkos poymius; taiau i konkrei moni neturt bti reikalaujama rodyti, kad koncentracijos poveikis bt alingas konkurencijai. Koncentracijos klausimas neturt bti perduotas i Komisijos kompetencijos valstybs nars, kuri nesutiko, kad jai bt perduotas is klausimas, kompetencijai. Prie praneant nacionalinms institucijoms, konkreios mons taip pat turt galti prayti, kad koncentracijos, kuri neveikia Bendrijos mastu, taiau kuri galima tikrinti remiantis maiausiai trij valstybi nari nacionaliniais teiss aktais, klausimas bt perduotas Komisijai. Tokie praymai perduoti klausim Komisijos kompetencijai prie praneant labai bt naudingi tokiose situacijose, kai koncentracija daryt poveik konkurencijai u vienos valstybs nars teritorijos rib. Kai koncentracija, kurios klausim galima nagrinti pagal trij arba daugiau vals-

174 tybi nari konkurencijos teiss aktus, perduodama Komisijos kompetencijai prie praneant bet kokiai nacionalinei institucijai, kai su tuo sutinka visos valstybs nars, kurios pagal savo kompetencij gali nagrinti klausim, Komisijos iimtinei kompetencijai turt priklausyti nagrinti koncentracijos klausim ir turt bti laikoma, kad tokia koncentracija veikia Bendrijos mastu. Taiau toks klausimo perdavimas Komisijos kompetencijai i valstybi nari kompetencijos prie praneant neturt vykti, kai su tuo nesutinka bent viena valstyb nar, kuri pagal savo kompetencij gali nagrinti klausim. (17) Komisijos iimtinei kompetencijai priklauso taikyti reglament, o jos veiksmus gali perirti Teisingumo Teismas. (18) Valstybms narms turt bti draudiama taikyti nacionalinius teiss aktus dl konkurencijos Bendrijos mastu veikianioms koncentracijoms, iskyrus tuos atvejus, kai tai numatyta iame reglamente. Nacionalini institucij galiojimai turt apsiriboti atvejais, kai Komisijai nesikiant tiktina, kad veiksminga konkurencija bus itin apribota valstybs nars teritorijoje, ir kai konkurencija valstybje narje negali bti pakankamai apsaugota iuo reglamentu. Tokiais atvejais valstybs nars turi veikti nedelsiant; dl nacionalini teiss akt vairovs, iame reglamente negalima nustatyti vieno termino galutiniam sprendimui priimti pagal nacionalinius teiss aktus. (19) Be to, iskirtinis reglamento taikymas Bendrijos mastu veikianioms koncentracijoms nepaeidia sutarties 296 straipsnio ir neukerta kelio valstybms narms imtis atitinkam priemoni kitiems, iame reglamente nenumatytiems teistiems interesams apsaugoti, jeigu tokios priemons suderinamos su Bendrijos teiss bendraisiais principais ir kitomis nuostatomis. (20) Racionalu apibrti koncentracijos svok taip, kad ji apimt operacijas, dl kuri atitinkam moni kontrolje, taip pat ir rinkos struktroje atsirast ilgalaiki pokyi. Todl taikant reglament, svoka turi apimti visas bendras mones, ilg laik atliekanias autonomiko kinio vieneto funkcijas. Be to, vienos koncentracijos sandoriais reikia laikyti tuos sandorius, kurie glaudiai siejasi dl slyg arba dl to, kad jie vyksta kaip per palyginti trump laikotarp sudaryt vertybini popieri sandori serija. (21) is reglamentas taip pat turt bti taikomas, kai konkreios mons pripasta apribojimus, susijusius su ir btinus koncentracijos sukrimui. Komisijos sprendimai, kuriais koncentracijos skelbiamos suderinamos su bendrja rinka taikant reglament, turt automatikai apimti tokius apribojimus, o Komisijai nereikt vertinti toki apribojim kiekvienu individualiu atveju. Taiau konkreios mons praymu Komisija turt aikiai vertinti, ar koks nors apribojimas yra susijs arba nesusijs su ir btinas arba nebtinas koncentracijos sukrimui, tais atvejais, kai ikyla visikai nauj ir dar nesprst klausim, dl kuri kyla rimt abejoni. Atvejis laikomas visikai nauju ir dar nesprstu klausimu, dl kurio kyla rimt abejoni, kai iam klausimui sprsti netaikomas atitinkamas galiojantis Komisijos praneimas arba paskelbtas Komisijos sprendimas. (22) Nustatant priemones koncentracijoms kontroliuoti neturt bti, nepaeidiant Sutarties 86 straipsnio 2 dalies, diskriminuojamas valstybinis ir privatus sektorius. Todl valstybiniame sektoriuje skaiiuojant konkreios, koncentracijai priklausanios mons apyvart reikia atsivelgti mones, kurios sudaro vien kio vienet, galint savarankikai priimti sprendimus, nepaisant kaip valdomas j kapitalas ir neatsivelgiant joms taikomas administracins prieiros taisykles. (23) Btina nustatyti, ar Bendrijos mastu veikianios koncentracijos yra suderinamos su bendrja rinka atsivelgiant poreik palaikyti ir pltoti veiksming konkurencij bendrojoje rinkoje. Taip darydama Komisija turi pateikti savo vertinim atsivelgiant Europos bendrijos steigimo sutarties 2 straipsnyje ir Europos Sjungos sutarties 2 straipsnyje minimus bendrus tikslus. (24) Siekiant utikrinti neikraipyt konkurencij bendrojoje rinkoje, remiant politik, gyvendinam laikantis atviros rinkos ekonomikos, kur vyksta laisva konkurencija, principo, iame reglamente turi bti leidiama veiksmingai kontroliuoti visas koncentracijas atsivelgiant poveik, kur jos daro konkurencijai Bendrijoje. Atitinkamai, Reglamente (EEB) Nr. 4064/89 nustatytas principas, kad Bendrijos mastu veikianti koncentracija, kuri sukuria arba sustiprina dominuojani padt ir dl to bt itin apribojama veiksminga konkurencija bendrojoje rinkoje arba didelje jos dalyje, turi bti paskelbta nesuderinama su bendrja rinka. (25) Turint omenyje pasekmes, kurias koncentracijos gali turti oligopolinse rinkos struktrose, dar svarbiau palaikyti veiksming konkurencij tokiose rinkose. Daugelyje oligopolini rink pastebimas pakankamas konkurencijos laipsnis. Taiau tam tikromis aplinkybmis veiksminga konkurencija gali bti ymiai apribota, kai vykstant koncentracijai inyksta svarbs konkurenciniai suvarymai, anksiau egzistav dl konkuravusi, o dabar susijungusi ali, taip pat sumaja konkurencinis spaudimas likusiems konkurentams, net kai nra tikimybs, kad oligopolio nariai koordinuos savo veiksmus. Taiau Bendrijos teismai neturi manyti, kad isamiai aikinamame Reglamente (EEB) Nr. 4064/89 reikalaujama koncentracijas, dl kuri gali atsirasti tokie nekoordinuojami poveikiai, paskelbti nesuderinamais su bendrja rinka. Todl siekiant teisinio aikumo turt bti nedviprasmikai nustatoma, kad iame reglamente leidiama veiksmingai kontroliuoti visas tokias koncentracijas nustatant, kad bet kokia koncentracija, kuri

175 labai kliudyt veiksmingai konkurencijai bendrojoje rinkoje arba didelje jos dalyje, turi bti paskelbta nesuderinama su bendrja rinka. 2 straipsnio 2 ir 3 dalyse vartojama svoka itin apribojama veiksminga konkurencija, iskyrus dominavimo svok, turt bti taikoma tik koncentracij sukeliamam antikonkurencijos efektui, kuris atsiranda dl moni, kurios neturt dominuojanios padties konkreioje rinkoje, nekoordinuot veiksm. (26) Veiksminga konkurencija daniausiai itin apribojama dl dominuojanios padties atsiradimo arba sustiprjimo. Siekiant ilaikyti krypt, kuri galima nusistatyti remiantis Europos teism priimtais sprendimais ir pagal Reglament (EEB) Nr. 4064/89 priimtais Komisijos sprendimais, tuo pat metu ilaikant suderinamum su konkurencijos padarytos alos standartais, kuriuos taiko Komisija ir Bendrijos teismai koncentracijos suderinamumo su bendrja rinka atvilgiu, iame reglamente atitinkamai nustatomas principas, kad Bendrijos mastu veikianti koncentracija, kuri itin apribot veiksming konkurencij bendrojoje rinkoje arba didelje jos dalyje, ypa dl dominuojanios padties atsiradimo arba sustiprjimo, turi bti paskelbta nesuderinama su bendrja rinka. (27) Be to, Sutarties 81 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatyti kriterijai turt bti taikomi bendroms monms, ilg laik atliekanioms autonomiko kinio vieneto funkcijas, jei dl j sukrimo ymiai apribojama konkurencija tarp moni, kurios lieka savarankikos. (28) Siekiant iaikinti Komisijos pateikt koncentracij vertinim pagal reglament, Komisija turt paskelbti gaires, kurios nustatyt pagrst ekonomin model koncentracij vertinimui siekiant nusprsti, ar jos gali ar negali bti paskelbtos suderinamos su bendrja rinka. (29) Siekiant vertinti koncentracij poveik konkurencijai bendrojoje rinkoje, tikslinga atsivelgti konkrei moni pagrstus ir galimus naumo pasiekimus. manoma, kad dl koncentracijos atsirad naumo pasiekimai neutralizuoja poveik, kur ji galt turti, konkurencijai, ypa galim al vartotojams, ir todl koncentracija tik neymiai apribot veiksming konkurencij bendrojoje rinkoje arba didelje jos dalyje, ypa dl dominuojanios padties atsiradimo ir sustiprjimo. Komisija turt paskelbti gaires dl slyg, kurioms esant ji gali atsivelgti naumo pasiekimus vertindama koncentracijas. (30) Kai konkreios mons pakeiia koncentracij, apie kuri praneta, ypa prisiimdamos sipareigojimus padaryti, kad koncentracija atitikt bendrosios rinkos reikalavimus, Komisija turt galti paskelbti, kad pakeista koncentracija suderinama su bendrja rinka. Toki sipareigojim turi pakakti konkurencijos problemai sprsti ir visikai jai isprsti. Taip pat galima prisiimti sipareigojimus prie pradedant procedr, kai konkurencijos problema lengvai nustatoma ir gali bti lengvai isprsta. Taip pat reikt aikiai nustatyti, kad Komisija gali prie savo sprendimo pridti slygas ir sipareigojimus siekdama utikrinti, jog konkreios mons laiku ir efektyviai vykdyt savo sipareigojimus stengdamosi padaryti, kad koncentracija bt suderinta su bendrja rinka. ios procedros metu turt bti utikrintas skaidrus ir veiksmingas valstybi nari ir suinteresuot treij ali konsultavimas. (31) Komisija turt savo inioje turti atitinkamas priemones, kad utikrint sipareigojim vykdym ir tvarkytsi tokiose situacijose, kai jie nra vykdomi. Kai nevykdoma prie sprendimo, kuriame skelbiama, jog koncentracija suderinama su bendrja rinka, pridta slyga, neveikia nuostata, jog koncentracija suderinama su bendrja rinka, ir todl Komisija neduoda leidimo vykdyti i koncentracij. Dl to, jeigu koncentracija vykdoma, ji traktuojama kaip koncentracija, apie kuri nepraneta ir kuri vykdoma be leidimo. Be to, kai Komisija nustato, kad nevykdant ios slygos koncentracija bt suderinama su bendrja rinka, ji turt gali tiesiogiai sakyti nutraukti koncentracij, kad bt galima grti pradin padt, kai koncentracija dar nebuvo vykdoma. Kai nevykdomas prie sprendimo, kuriame skelbiama, jog koncentracija suderinama su bendrja rinka, pridtas sipareigojimas, Komisija turt galti ataukti savo sprendim. Be to, Komisija turt galti nustatyti atitinkamas nansines sankcijas, kai nevykdomos slygos arba sipareigojimai. (32) Jeigu koncentracijos negali apriboti veiksmingos konkurencijos dl to, kad konkreios mons uima ribot rinkos dal, tai gali bti laikoma, kad jos suderinamos su bendrja rinka. Nepaeidiant sutarties 81 ir 82 straipsni, egzistuoja konkretus nurodymas, kad koncentracija leistina, jeigu konkrei moni rinkos dalis nevirija 25 % bendrosios rinkos arba ymios jos dalies. (33) Komisija turt priimti visus sprendimus, btinus nustatyti, ar Bendrijos mastu veikianios koncentracijos suderinamos su bendrja rinka, ar ne, taip pat turt priimti sprendimus, parengtus siekiant, kad bt galima grti pradin padt, kai koncentracija, kuri buvo paskelbta nesuderinama su bendrja rinka, dar nebuvo vykdoma. (34) Utikrinant veiksming kontrol, mons turi privalti atsisti iankstin praneim apie Bendrijos mastu veikianias koncentracijas po susitarimo sudarymo, konkurso paskelbimo arba kontrolins akcij dalies sigijimo. Praneim taip pat reikt atsisti, kai konkreios mons pranea Komisijai apie savo ketinim sudaryti silomos koncentracijos susitarim ir rodo Komisijai, kad j planai dl silomos koncentracijos yra pakankamai konkrets, pavyzdiui, remiantis principiniu susitarimu, supratimo memorandumu, konkrei moni pasiraytu ketinim protokolu, arba vieo konkurso atveju,

176 kai jos vieai paskelb apie savo ketinim pateikti paraik, jeigu dl tokio ketinamo sudaryti susitarimo arba paraikos atsirast Bendrijos mastu veikianti koncentracija. Koncentracij vykdymas turt bti sustabdomas, kol Komisija nepriima galutinio sprendimo. Taiau tam tikrais atvejais turt bti galima nukrypti nuo tokio vykdymo sustabdymo konkrei moni praymu. Kai Komisija sprendia, ar galima, ar negalima taikyti nukrypti leidiani nuostat, ji turi atsivelgti visus susijusius veiksnius kaip konkreioms monms arba treiosioms alims padarytos alos pobdis ir dydis bei koncentracijos keliama grsm konkurencijai. Siekiant teisinio aikumo, vis dlto btina kiek manoma labiau apsaugoti sandori galiojimo teistum. (35) Turt bti nustatytas terminas, per kur Komisija turi pradti procedr koncentracijos, apie kuri praneta, atvilgiu, ir termin, per kur ji turi priimti galutin sprendim dl tos koncentracijos suderinamum arba nesuderinamum su bendrja rinka. ie laikotarpiai turt bti pratsiami, kai konkreios mons prisiima sipareigojimus siekdamos padaryti, kad koncentracija bt suderinama su bendrja rinka, kad bt pakankamai laiko inagrinti pasilymus prisiimti sipareigojimus, itirti j pagrstum rinkoje ir pasikonsultuoti su valstybmis narmis, taip pat ir treiosiomis alimis. Reikt nustatyti konkreios trukms laikotarp, per kur Komisija turi priimti galutin sprendim, kad likt pakankamai laiko tyrimui, Komisijai pateikt fakt ir argument patikrinimui. (36) Bendrija gerbia pagrindines laisves ir ypa laikosi t princip, kurie nustatyti Europos Sjungos pagrindini teisi chartijoje(5). is reglamentas taip pat turt bti aikinamas ir taikomas atsivelgiant ias teises ir principus. (37) Konkreioms monms turi bti suteikta teis bti iklausytoms Komisijos, kai pradedama procedra; taip pat turi bti suteikta galimyb bti iklausytiems valdymo ir prieiros institucij nariams, konkrei moni darbuotoj pripaintiems atstovams ir suinteresuotoms treiosioms alims. (38) Siekiant tinkamai vertinti koncentracijas, Komisija turi turti teis visoje Bendrijoje reikalauti visos btinos informacijos ir atlikti visus btinus patikrinimus. Dl ios prieasties bei siekiant veiksmingai apsaugoti konkurencij reikia iplsti Komisijos galiojimus atlikti tyrim. Komisija ypa turi turti teis apklausti bet kuriuos asmenis, kurie gali turti naudingos informacijos, ir uksuoti parodymus. (39) Patikrinimo metu Komisijos galioti pareignai turi turti teis prayti visos su patikrinimo objektu ir tikslu susijusios informacijos; jie taip pat turi turti teis dti plombas patikrinim metu ypa tokiomis aplinkybmis, kai yra svari prieasi tarti, kad koncentracija vykdoma apie j nepraneus, kad Komisijai buvo pateikta neteisinga, nepilna arba klaidinanti informacija arba kad konkreios mons arba asmenys nevykd Komisijos nustatyt slyg arba pareig. Bet kuriuo atveju plombas galima naudoti tik iskirtinmis aplinkybmis tokios trukms laikotarp, kuris btinas patikrinimui atlikti, paprastai ne ilgiau nei 48 valandas. (40) Nepaeidiant Teisingumo Teismo precedent teiss, taip pat naudinga nustatyti kontrols taikymo srit, kuria gali pasinaudoti nacionalin teismin institucija, kai ji leidia laikantis nacionalini teiss akt ir kaip atsargumo priemone pasinaudoti teissaugos institucijomis, kad veikt galim mons pasiprieinim Komisijos sprendimu sakytam atlikti patikrinimui, skaitant ir plomb udjim. Precedent teisje numatyta, kad nacionalin teismin institucija gali konkreiai Komisijos paprayti kitos informacijos, kurios jai reikia kontrolei vykdyti, o negavusi informacijos ji galt atsisakyti iduoti leidim. Precedent teisje taip pat patvirtinama, kad nacionalini teism kompetencijai priklauso kontroliuoti, kaip taikomi nacionaliniai teiss aktai, reglamentuojantys prievartos priemoni taikym. Valstybi nari kompetentingos institucijos turt aktyviai bendradarbiauti naudodamosi Komisijos tiriamosiomis galiomis. (41) Kai konkreios mons ir asmenys laikosi Komisijos sprendim, jie negali bti veriami pripainti, kad padar paeidim, taiau bet kuriuo atveju jie privalo atsakyti faktinius klausimus ir pateikti dokumentus, netgi kai i informacija gali bti panaudota prie juos paius arba kitus asmenis tokiems paeidimams nustatyti. (42) Siekiant skaidrumo visi Komisijos sprendimai, kurie nra tik procedrinio pobdio, turt bti plaiai skelbiami. Siekiant utikrinti konkrei moni teis gynyb, ypa teis susipainti su turima mediaga, labai svarbu, kad bt apsaugotos verslo paslaptys. Taip pat turi bti apsaugotas informacijos kondencialumas, kuria keiiamasi savo sistemoje arba su kompetentingomis treij ali institucijomis. (43) io reglamento laikymasis turt bti utikrinamas atitinkamai taikant baudas ir delspinigius. Teisingumo Teismui turt bti suteikta neribota jurisdikcija iuo atvilgiu remiantis sutarties 229 straipsniu.

(5) OL C 364, 2000 12 18, p. 1.

177 (44) Reikt stebti slygas, kuriomis treiosiose alyse kuriamos koncentracijos, apimanios mones, kurios turi buvein ir kuri pagrindins veiklos sritys yra Bendrijoje, ir todl btina numatyti, kad Taryba galt suteikti Komisijai atitinkam mandat dertis siekiant, kad ios mons nebt diskriminuojamos. (45) iuo Reglamentu jokiu bdu neatimamos kolektyvins darbuotoj teiss, pripaintos konkreiose monse, ir visikai ilieka sipareigojimas informuoti ir konsultuoti j pripaintus atstovus remiantis Bendrijos ir nacionaline teise. (46) Komisija turi galti nustatyti isamias taisykles iam reglamentui gyvendinti remiantis tvarka, kuria Komisija naudojasi jai suteiktais gyvendinimo galiojimais. Kai Komisija tvirtina ias gyvendinimo nuostatas, jai turi padti Patariamasis komitetas, kur sudaro valstybi nari atstovai kaip nustatyta 23 straipsnyje, PRIM REGLAMENT: 1 straipsnis Taikymo sritis 1. Nepaeidiant 4 straipsnio 5 dalies ir 22 straipsnio, is reglamentas taikomas visoms Bendrijos mastu veikianioms koncentracijoms kaip apibrta iame straipsnyje. 2. Koncentracija veikia Bendrijos mastu, kai: a) vis konkrei moni bendra pasaulin apyvarta virija 5 000 milijon eur; ir b) kiekvienos i bent dviej konkrei moni bendra apyvarta Bendrijos mastu virija 250 milijon eur, iskyrus atvejus, kai kiekvienos mons apyvarta vienoje ir toje paioje valstybje narje yra ne maesn kaip du tredaliai jos bendrosios apyvartos Bendrijos mastu. 3. Koncentracija, kuri neatitinka 2 dalyje nustatyt rib, veikia Bendrijos mastu, kai: a) vis konkrei moni bendra pasaulin apyvarta virija 2 500 milijon eur; b) kiekvienoje i bent trij valstybi nari, bendra vis konkrei moni apyvarta virija 100 milijon eur; c) kiekvienoje i bent trij b punkte mint valstybi nari, kiekvienos i bent dviej konkrei moni bendra apyvarta virija 25 milijonus eur; ir d) kiekvienos i bent dviej konkrei moni bendra apyvarta Bendrijos mastu virija 100 milijon eur, iskyrus atvejus, kai kiekvienos mons apyvarta vienoje ir toje paioje valstybje narje yra ne maesn kaip du tredaliai jos bendrosios apyvartos Bendrijos mastu. 4. Remdamasi statistiniais duomenimis, kuriuos gali reguliariai teikti valstybs nars, Komisija atsiskaito Tarybai u 2 ir 3 dalyse numatyt rib ir kriterij gyvendinim iki 2009 m. liepos 1 d. ir gali teikti pasilymus remiantis 5 dalimi. 5. Remdamasi 4 dalyje nurodyta ataskaita ir Komisijos pasilymais, Taryba kvalikuota bals dauguma gali pakeisti 3 dalyje nurodytas ribas ir kriterijus. 2 straipsnis Koncentracij vertinimas 1. Taikant reglament koncentracijos vertinamos remiantis io reglamento tikslais ir vadovaujantis nuostatomis siekiant nustatyti, ar jos suderinamos ar nesuderinamos su bendrja rinka. 2. Atlikdama tok vertinim Komisija atsivelgia : a) poreik palaikyti ir pltoti veiksming konkurencij bendrojoje rinkoje, tarp kit kausim, atsivelgiant vis susijusi rink struktras ir reali arba potenciali Bendrijos viduje arba u jos rib esani moni konkurencij; b) koncentracijoje dalyvaujani moni padt rinkoje, j ekonomin ir nansin pajgum, tiekjams ir vartotojams prieinamas alternatyvas, j galimyb naudotis tiekimo arba realizacijos rinkomis, bet kokius teisinius ar kitokio pobdio patekimo rink barjerus, atitinkam preki ir paslaug pasilos ir paklausos tendencijas, tarpini ir galutini vartotoj interesus, technins ir ekonomins paangos pltr, kiek ji yra naudinga vartotojams ir nesudaro klii konkurencijai. 2. Koncentracija, kuri nesukuria ar nesustiprina dominuojanios padties, ir dl to nra itin apribojama veiksminga konkurencija bendrojoje rinkoje arba didelje jos dalyje, laikoma suderinama su bendrja rinka.

178 3. Koncentracija, kuri sukuria arba sustiprina dominuojani padt, ir dl to itin apribojama veiksminga konkurencija bendrojoje rinkoje arba didelje jos dalyje, yra laikoma nesuderinama su bendrja rinka. 4. Jeigu steigiant bendr mon, dl kurios atsiranda 3 straipsnyje numatyta koncentracija, siekiama koordinuoti likusi nepriklausom moni konkurencin elges arba dl tokio steigimo pasidaro manoma koordinuoti likusi nepriklausom moni konkurencin elges, toks koordinavimas vertinamas Sutarties 81 straipsnio 1 dalyje numatytuose kriterijuose nustatyta tvarka siekiant nustatyti, ar tokia veikla suderinama su bendrja rinka. 5. Atlikdama tok vertinim Komisija ypa atsivelgia tai, ar: dvi arba daugiau patronuojani bendrovi toliau i esms veikia toje paioje rinkoje kaip bendra mon, ar bendros mons vartotoj arba tiekj rinkoje, ar kaimyninje su ia rinka artimai susijusioje rinkoje, dl koordinacijos, kuri yra tiesioginis bendros mons krimo padarinys, konkreioms monms atsiranda galimyb panaikinti konkurencij didelei daliai konkrei produkt arba paslaug. 3 straipsnis Koncentracijos svokos apibrimas 1. Laikoma, kad koncentracija vykdoma, kai atsiranda ilgalaiki kontrols pokyi dl: a) dviej arba daugiau anksiau savarankik moni arba j dali susijungimo, arba b) sigijimo, kai mon sigijo vienas arba daugiau asmen, kurie jau kontroliuoja bent vien mon, arba kai mon sigijo viena ar daugiau moni pirkdamos vertybinius popierius arba turt, sudarius sutart arba kitomis priemonmis, kurios leidia tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoti vis arba dal vienos arba daugiau kit moni. 2. Kontrol susideda i teisi, sutari arba kit priemoni, kurios kiekviena atskirai arba visos kartu atsivelgiant teiss ar fakto aplinkybes, suteikia galimyb daryti didel tak monei, ypa naudojantis: a) nuosavybs teise arba teise naudotis visu arba dalimi mons turto; b) teismis ir sutartimis, kurios daro didel tak formuojant mons organus, balsuojant arba priimant sprendimus. 3. Kontrol gali gyti asmenys arba mons, kurios: a) yra teisi turtojos arba turi teisi pagal konkreias sutartis; arba b) nebdamos teisi turtojos arba neturdamos j pagal tokias sutartis turi gali naudotos i j iplaukianiomis teismis. 4. Bendros mons, kuri nuolat atlieka autonomiko kinio subjekto funkcijas, sukrimas yra laikomas koncentracija, kaip apibrta 1 dalies b punkte. 5. Nelaikoma, kad atsiranda koncentracija, kai: a) kredito staigos, kitos nansins staigos arba draudimo bendrovs, kuri prastin veikla yra sandori sudarymas arba prekyba vertybiniais popieriais savo iniciatyva arba kit iniciatyva, laikinai turi vertybini popieri, kuri jos sigijo monje siekdamos juos perparduoti su slyga, kad jos nesinaudoja balsavimo teise dl i vertybini popieri siekdamos daryti tak ios mons konkurenciniam elgesiui, arba su slyga, kad jos naudojasi tokiomis balsavimo teismis tik siekdamos perduoti vis arba dal mons, arba jos turt, arba iuos vertybinius popierius, ir su slyga, kad is perdavimas vyksta per vienerius metus nuo sigijimo dienos; papraius Komisija gali pratsti laikotarp, kai tokios staigos arba bendrovs gali rodyti, kad perdavimo pagrstai nebuvo galima vykdyti per nustatyt laikotarp; b) kontrol gyja pareignas pagal valstybs nars teiss aktus dl mons likvidavimo, nemokumo, mokjim nutrkimo, kompromisini susitarim arba panai procedr; c) 1 dalies b punkte nurodytas operacijas vykdo nans holdingo bendrovs, nurodytos 1978 m. liepos 25 d. Ketvirtosios Tarybos direktyvos 78/660/EEB, grindiamos Europos ekonomins bendrijos steigimo sutarties 54 straipsnio 3 dalies g punktu, dl tam tikr tip bendrovi metini atskaitomybi(6), 5 straipsnio 3 dalyje, taiau su slyga, kad holdingo bendrovje turimomis balsavimo teismis jos naudojasi, ypa skiriant mons, kurioje jos turi akcij, administravimo arba prieiros organ narius, tik kad isaugot piln i investicij vert, o ne tiesiogiai arba netiesiogiai daryt tak i moni konkurenciniam elgesiui.

(6) OL L 222, 1978 8 14, p. 11. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/ 51/EB (OL L 178, 2003 7 17, p. 16).

179 4 straipsnis Iankstinis praneimas apie koncentracijas ir klausimo prie praneant apie koncentracij perdavimas praneanij ali praymu 1. Apie iame reglamente apibrt Bendrijos mastu veikiani koncentracij praneama Komisijai prie jai pradedant veikti po susitarimo sudarymo, vieo konkurso paskelbimo arba kontrolins akcij dalies sigijimo. Praneti taip pat galima, kai konkreios mons rodo Komisijai savo siningus ketinimus sudaryti susitarim arba, jeigu skelbiamas vieas konkursas, kai jos vieai paskelbia apie ketinim pateikti paraik, jeigu dl numatomo susitarimo arba paraikos atsirast Bendrijos mastu veikianti koncentracija. iame reglamente terminas koncentracija, apie kuri praneta taip pat apima numatomas koncentracijas, apie kurias praneta pagal antrj ios dalies pastraip. io straipsnio 4 ir 5 dalyse terminas koncentracija apima numatomas koncentracijas, kaip apibrta antrojoje pastraipoje. 2. Apie koncentracij, kuri sudaro susijungimas, kaip apibrta 3 straipsnio 1 dalies a punkte arba kuri atsiranda dl bendros kontrols sigijimo, kaip apibrta 3 straipsnio 1 dalies b punkte, praneama bendrai atitinkamai susijungusi arba bendr kontrol gijusi ali. Visais kitais atvejais praneim perduoda asmuo arba mon, sigijusi vis arba dal vienos arba daugiau moni kontrols. 3. Kai Komisija nustato, kad koncentracijai, apie kuri praneta, taikomas is reglamentas, ji paskelbia apie praneim tuo pat metu nurodydama konkrei moni pavadinimus, j kilms al, koncentracijos pobd ir susijusius kio sektorius. Komisija atsivelgia moni teistus interesus apsaugoti savo verslo paslaptis. 4. Prie praneant apie koncentracij, kaip apibrta 1 dalyje, 2 dalyje nurodyti asmenys ar mons gali informuoti Komisij pateikdamos argumentuot pareikim, kad koncentracija gali turti dideli poveik konkurencijai valstybs nars rinkoje, kuri turi visus atskiros rinkos poymius, ir todl valstyb nar turt visikai arba i dalies j patikrinti. Komisija nedelsdama perduoda pareikim visoms valstybms narms. Argumentuotame pareikime minta valstyb nar per 15 darbo dien nuo pareikimo gavimo pranea apie savo sutikim arba nesutikim su praymu perduoti klausim. Kai valstyb nar nepriima jokio sprendimo per laikotarp, laikoma, kad ji sutiko. Nebent valstyb nar nebt sutikusi, Komisija, kai ji mano, kad egzistuoja tokia atskira rinka ir kad koncentracija gali daryti didel poveik tai rinkai, gali nusprsti perduoti vis arba dal io klausimo svarstyti kompetentingoms valstybs nars institucijoms turint omenyje, kad bus taikomi valstybs nacionaliniai konkurencijos teiss aktai. Sprendimas perduoti ar neperduoti svarstyti klausim remiantis treija ios dalies pastraipa priimamas per 25 darbo dienas nuo dienos, kai Komisija gauna argumentuot pareikim. Komisija informuoja kitas valstybes nares, konkreius asmenis ar mones apie savo sprendim. Jeigu Komisija per laikotarp nepriima sprendimo, laikoma, kad ji prim sprendim perduoti svarstyti atvej remiantis konkrei asmen arba moni pateiktu pareikimu. Jeigu Komisija nusprendia arba laikoma, kad ji nusprend pagal treij ir ketvirtj ios dalies pastraipas perduoti svarstyti vis klausim, joks praneimas nebus siuniamas pagal 1 dal ir taikomi nacionaliniai konkurencijos teiss aktai. 9 straipsnio 6-9 dalys taikomos mutatis mutandis. 5. Jeigu atsiranda, kaip apibrta 3 straipsnyje, koncentracija, kuri neveikia Bendrijos mastu, kaip apibrta 1 straipsnyje, ir kuri galima patikrinti remiantis maiausiai trij valstybi nari nacionaliniais konkurencijos teiss aktais, 2 dalyje nurodyti asmenys arba mons prie bet kok praneim kompetentingoms institucijoms pranea Komisijai argumentuotu pareikimu, kad koncentracij tur patikrinti Komisija. Komisija nedelsdama perduoda pareikim visoms valstybms narms. Bet kuri valstyb nar, kurios kompetencijai pagal nacionalinius konkurencijos teiss aktus priklauso tikrinti koncentracij, gali per 15 darbo dien nuo argumentuoto pareikimo gavimo pareikti savo nesutikim dl praymo perduoti klausimo svarstym. Kai bent viena tokia valstyb nar pareik savo nesutikim treiojoje ios dalies pastraipoje nustatyta tvarka per 15 darbo dien laikotarp, klausimo svarstymas neperduodamas. Komisija nedelsdama informuoja valstybes nares ir konkreius asmenis arba mones apie tok nesutikim. Kai nei viena valstyb nar nepareik savo nesutikimo treiojoje ios dalies pastraipoje nustatyta tvarka per 15 darbo dien laikotarp, laikoma, kad koncentracija veikia Bendrijos mastu ir apie j praneama Komisijai 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka. Tokiose situacijose nei viena valstyb nar netaiko savo nacionalini konkurencijos teiss akt koncentracijai. 6. Komisija pranea Tarybai apie 4 ir 5 dali veikim iki 2009 m. liepos 1 d. Remiantis ia ataskaita ir Komisijos pasilymu Taryba, veikdama kvalikuota bals dauguma, gali pakeisti 4 ir 5 dalis.

180 5 straipsnis Apyvartos apskaiiavimas 1. iame reglamente bendra apyvarta susideda i sum, kurias konkreios mons gauna ankstesniais nansiniais metais i produkt pardavimo ir paslaug teikimo, kai tai yra moni prastin veikla, atmus pardavimo nuolaidas, pridtins verts mokest ir kitus tiesiogiai su apyvarta susijusius mokesius. Konkreios mons bendra apyvarta neapima 4 dalyje nurodytoms monms parduot produkt arba suteikt paslaug. Apyvarta Bendrijoje arba valstybje narje apima monms arba vartotojams parduotus produktus arba paslaugas atitinkamai Bendrijoje arba toje valstybje narje. 2. Nukrypstant nuo 1 dalies, kai koncentracija susideda i vienos arba daugiau moni sigyt dali, kurios steigtos arba nesteigtos kaip juridiniai asmenys, skaiiuojama tik t dali, kurios dalyvauja koncentracijoje, apyvarta atsivelgiant pardavj arba pardavjus. Taiau du arba daugiau sandori, kaip apibrta pirmojoje ios dalies pastraipoje, kuriuos per dviej met laikotarp sudaro tie patys asmenys arba mons, laikomi viena ir ta paia koncentracija, kuri atsiranda paskutinio sandorio sudarymo metu. 3. Vietoj apyvartos skaiiuojami ie dalykai: a) kredito staigose ir kitose nansinse staigose i pajam ri suma, kaip apibrta Tarybos direktyvoje 86/635/EEB(7), atskaiius pridtins verts mokest ir kitus su iomis pajam rimis susijusius mokesius tam tikrais atvejais: i) pajamos i palkan ir panaios pajamos; ii) pajamos i vertybini popieri: pajamos i akcij ir kit kintam pajam vertybini popieri, pajamos i dalyvavimo kit moni kapitale, pajamos i akcij susijusiose monse; iii) gautini komisiniai; iv) grynasis pelnas i nansini operacij; v) kitas veiklos pelnas. Kredito arba nansins staigos apyvart Bendrijoje arba valstybje narje, kaip nurodyta pirmiau, sudaro pajam rys, kurias gauna tos staigos Bendrijoje arba konkreioje valstybje narje steigtas atitinkamas lialas arba skyrius, b) draudimo monse apdrausta bendr draudimo mok suma, kuri sudaro visos sumos, gautos arba gautinos pagal draudimo moni iduotas arba j vardu iduotas draudimo sutartis, taip pat skaitant imokamas perdraudimo mokas, atskaiiavus mokesius ir paraskalinius naus arba rinkliavas, udedamas atsivelgiant individualias draudimo mokas arba bendr draudimo mok apimt; atsivelgiant 1 straipsnio 2 dalies b punkt ir 3 dalies b, c ir d punktus bei paskutines 1 straipsnio 2 ir 3 dali pastraipas, apskaiiuojamos ir bendros draudimo mokos, gautos i Bendrijos gyventoj ir atitinkamai vienos valstybs nars. 4. Nepaeidiant 2 dalies, bendra konkreios mons apyvarta iame reglamente apskaiiuojama kartu sudedant i moni apyvartas: a) konkreios mons; b) t moni, kuriose konkreti mon tiesiogiai arba netiesiogiai: i) valdo daugiau nei pus kapitalo arba verslo turto, arba ii) turi galiojimus naudotis daugiau nei puse balsavimo teisi, arba iii) turi galiojimus skirti daugiau nei pus nari prieiros taryb, valdyb arba mones teisikai atstovaujanias institucijas, arba iv) turi mons valdymo teis; c) moni, turini konkreioje monje b punkte ivardintas teises arba galiojimus, d) moni, kuriose c punkte nurodyta mon turi b punkte ivardintas teises ar galiojimus, e) moni, kuriose a-d punktuose nurodytos dvi arba daugiau moni bendrai turi b punkte ivardintas teises ar galiojimus.

(7) OL L 372, 1986 12 31, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/51/EB.

181 5. Kai konkreios mons dl koncentracijos bendrai turi 4 dalies b punkte ivardintas teises ar galiojimus, apskaiiuojant konkrei moni bendr apyvart iame reglamente: a) neatsivelgiama apyvart, susijusi su produkt pardavimu arba paslaug teikimu, vykstaniu tarp bendros mons ir kiekvienos i konkrei moni arba bet kurios kitos mons, susijusios su viena i j, kaip nurodyta 4 dalies b-e punktuose, b) atsivelgiama apyvart, susijusi su produkt pardavimu arba paslaug teikimu, vykstaniu tarp bendros mons ir bet kuri treij moni. i apyvarta proporcingai ir lygiai padalijama konkreioms monms. 6 straipsnis Praneim nagrinjimas ir procedr pradia 1. Komisija nagrinja praneim, kai tik j gauna. a) Nusprendusi, kad koncentracija, apie kuri praneta, nepatenka io reglamento taikymo srit, ji tai patvirtina sprendimu. b) Nustaiusi, kad nors koncentracija, apie kuri praneama, patenka io reglamento taikymo srit, taiau nekelia rimt abejoni dl suderinamumo su bendrja rinka, Komisija nusprendia neprietarauti ir paskelbia, kad i koncentracija yra suderinama su bendrja rinka. Laikoma, kad sprendimas, kuriuo koncentracija skelbiama suderinama su bendrja rinka, apima apribojimus, tiesiogiai susijusius su ir btinus koncentracijai vykdyti. c) Nepaeidiant 2 dalies, kai Komisija nustato, kad koncentracija, apie kuri praneta, patenka io reglamento taikymo srit ir kelia rimt abejoni dl savo suderinamumo su bendrja rinka, nusprendiama pradti procedr. Nepaeidiant 9 straipsnio, tokia procedra baigiama priimant sprendim kaip numatyta 8 straipsnio 1-4 dalyse, jei konkreios mons Komisij tenkinaniu bdu rodo, kad jos atsisak koncentracijos. 2. Kai Komisija nustato, kad po konkrei moni padaryt pakeitim koncentracija, apie kuri praneta, nebekelia rimt abejoni, kaip apibrta 1 dalies c punkte, ji paskelbia, kad koncentracija suderinama su bendrja rinka remiantis 1 dalies b punktu. Pagal 1 dalies b punkt Komisija gali prie savo sprendimo pridti slygas ir sipareigojimus, skirtus utikrinti, kad konkreios mons laikosi savo sipareigojim, kuriuos jos prisim vis--vis Komisij siekdamos padaryti, kad koncentracija bt suderinama su bendrja rinka. 3. Komisija gali ataukti sprendim, kur ji prim pagal 1 dalies a ir b punktus, kai: a) sprendimas remiasi neteisinga informacija, u kuri atsakinga viena i moni, arba kai toks sprendimas gautas apgauls bdu, arba b) mons paeid prie sprendimo pridedam sipareigojim. 4. 3 dalyje nurodytais atvejais Komisija gali priimti sprendim pagal 1 dal ir jos nevaro 10 straipsnio 1 dalyje nurodyti terminai. 5. Komisija nedelsdama pranea apie savo sprendim konkreioms monms ir valstybi nari kompetentingoms institucijoms. 7 straipsnis Koncentracij sustabdymas 1. Bendrijos mastu veikianti koncentracija, kaip apibrta 1 straipsnyje, arba kuri turi patikrinti Komisija pagal 4 straipsnio 5 dal, neturi bti vykdoma iki praneimo apie j arba iki paskelbimo, kad ji suderinama su bendrja rinka, remiantis sprendimu pagal 6 straipsnio 1 dalies b punkt, 8 straipsnio 1 dal arba 8 straipsnio 2 dal, arba remiantis prielaida pagal 10 straipsnio 6 dal. 2. 1 dalyje neukertamas kelias skelbti vie konkurs arba sudaryti vertybini popieri sandori serijas, skaitant tuos vertybinius popierius, kuriuos galima paversti kitais vertybiniais popieriais, kuriais galima prekiauti rinkoje, pavyzdiui, vertybini popieri biroje, ir kai iais vertybiniais popieriais i vairi pardavj gyjama kontrol, kaip apibrta 3 straipsnyje, jeigu: a) apie koncentracij nedelsiant praneama Komisijai remiantis 4 straipsniu; ir b) vertybini popieri gijjas nesinaudoja konkrei vertybini popieri teikiamomis balsavimo teismis arba jomis naudojasi tik siekdamas ilaikyti vis savo investicij vert remdamasis Komisijos numatyta nukrypti leidiania nuostata pagal 3 dal.

182 3. Gavusi praym Komisija gali leisti nukrypti nuo 1 ir 2 dalyse numatyt sipareigojim. Praymas leisti pasinaudoti nukrypti leidiania nuostata turi bti argumentuotas. Svarstydama praym Komisija atsivelgia inter alia veiklos nutraukimo padarinius vienai arba daugiau su koncentracija susijusi moni arba treiajai aliai bei koncentracijos keliam grsm konkurencijai. Tokia nukrypti leidianti nuostata gali priklausyti nuo slyg ir sipareigojim, kad bt utikrintos veiksmingos konkurencijos slygos. Galima kreiptis dl nukrypti leidianios nuostatos ir ji gali bti suteikta bet kuriuo metu, nesvarbu, ar prie praneim, ar po sandorio. 4. Bet kurio sandorio, kuris buvo atliktas paeidiant 1 dal, galiojimas priklauso nuo sprendimo pagal 6 straipsnio 1 dalies b punkt arba 8 straipsnio 1, 2 arba 3 dalis, arba prielaid pagal 10 straipsnio 6 dal. Taiau is straipsnis neturi joki padarini vertybini popieri sandori galiojimui, skaitant tuos vertybinius popierius, kuriuos galima paversti kitais vertybiniais popieriais, kuriais galima prekiauti rinkoje, pavyzdiui vertybini popieri biroje, nebent jei pirkjas ir pardavjas inojo arba turjo inoti, kad sandoris atliktas paeidiant 1 dal. 8 straipsnis Komisijos galiojimai priimti sprendimus 1. Kai Komisija nustato, kad koncentracija, apie kuri praneta, atitinka 2 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, o 2 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais sutarties 81 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus, ji priima sprendim, skelbiant, kad koncentracija suderinama su bendrja rinka. Laikoma, kad sprendimas, kuriuo koncentracija skelbiama suderinama su bendrja rinka, apima apribojimus, tiesiogiai susijusius su koncentracijos vykdymu ir btinus jai vykdyti. 2. Kai Komisija nustato, kad po konkrei moni padaryt pakeitim, koncentracija, apie kuri praneta, atitinka 2 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, o 2 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais sutarties 81 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus, ji priima sprendim skelbiant, kad koncentracija suderinama su bendrja rinka. Komisija gali prie savo sprendimo pridti slygas ir sipareigojimus, skirtus utikrinti, kad konkreios mons laikosi savo sipareigojim, kuriuos jos prisim vis--vis Komisij siekdamos padaryti, kad koncentracija bt suderinama su bendrja rinka. Laikoma, kad sprendimas, kuriuo koncentracija skelbiama suderinama su bendrja rinka, apima apribojimus, tiesiogiai susijusius su koncentracijos vykdymu ir btinus jai vykdyti. 3. Kai Komisija nustato, kad koncentracija, apie kuri praneta, atitinka 2 straipsnio 3 dalyje idstytus kriterijus arba 2 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais neatitinka sutarties 81 straipsnio 3 dalyje nustatyt kriterij, ji priima sprendim skelbiant, kad koncentracija nra suderinama su bendrja rinka. 4. Kai Komisija nustato, kad koncentracija: a) jau vykdoma ir kad ji buvo paskelbta nesuderinama su bendrja rinka, arba b) vykdoma paeidiant pagal 2 dal priimto sprendimo slyg, o sprendime nurodoma, kad nevykdant ios slygos koncentracija atitikt 2 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus arba 2 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais neatitikt sutarties 81 straipsnio 3 dalyje nustatyt kriterij, Komisija gali: reikalauti konkrei moni nutraukti koncentracij, ypa nutraukiant susijungim arba perduodant visas sigytas akcijas arba turt, kad bt galima grti pradin padt, kai koncentracija dar nebuvo vykdoma; tokiomis aplinkybmis, kai negalima grti pradin padt, kai koncentracija dar nebuvo vykdoma, nutraukiant koncentracij, Komisija gali imtis kit priemoni, kurios tinka siekiant, kad kiek manoma geriau bt grta i padt, nustatyti bet koki kit tinkam priemon siekiant utikrinti, kad konkreios mons nutraukt koncentracij arba imtsi kit grinamj priemoni, kaip reikalaujama jos sprendime. Pirmosios ios dalies pastraipos a punkte numatytais atvejais pagal 3 dal priimtu sprendimu arba atskiru sprendimu gali bti nustatyta taikyti ioje pastraipoje nurodytas priemones. 5. Komisija gali imtis laikinj priemoni, kurios tinka atkurti ar palaikyti veiksmingos konkurencijos slygas, kai koncentracija: a) pradta vykdyti paeidiant 7 straipsn ir dar nebuvo priimtas sprendimas, ar koncentracija suderinama su bendrja rinka; b) pradta vykdyti paeidiant prie pagal 6 straipsnio 1 dalies b punkto arba io straipsnio 2 dal priimto sprendimo pridt slyg; c) jau vykdyta ir yra paskelbta nesuderinama su bendrja rinka.

183 6. Komisija gali ataukti sprendim, kur ji prim pagal 1 ir 2 dalis, kai: a) paskelbimas dl suderinamumo remiasi neteisinga informacija, u kuri atsakinga viena i moni, arba kai toks sprendimas gautas apgauls bdu; arba b) mons paeid prie sprendimo pridedam sipareigojim. 7. Komisija gali priimti sprendim pagal 1-3 dalis, ir jos nevaro 10 straipsnio 1 dalyje nurodyti laiko apribojimai, kai: a) ji nustato, kad koncentracija vykdyta i) paeidiant prie pagal 6 straipsnio 1 dalies b punkt priimto sprendimo pridt slyg, arba ii) paeidiant prie pagal 2 dal ir 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka priimto sprendimo pridt slyg, kai iame sprendime nustatyta, kad nevykdant ios slygos kilt rimt abejoni, ar koncentracija suderinama su bendrja rinka; arba b) sprendimas atauktas pagal 6 dal. 8. Komisija nedelsdama pranea apie savo sprendim konkreioms monms ir valstybi nari kompetentingoms institucijoms. 9 straipsnis Klausimo perdavimas sprsti valstybi nari kompetentingoms institucijoms 1. Toliau nurodytomis slygomis Komisija gali priimti sprendim perduoti suinteresuotos valstybs nars kompetentingai institucijai mediag apie koncentracij, apie kuri buvo praneta. Apie tok sprendim nedelsiant praneama koncentracijoje dalyvaujanioms monms ir kompetentingoms valstybi nari institucijoms. 2. Per 15 darbo dien nuo praneimo nuorao gavimo dienos, valstyb nar savo iniciatyva arba Komisijos kvietimu gali informuoti Komisij, kad ji pranea konkreioms monms, kad: a) koncentracija kelia didel grsm konkurencijai valstybje narje esanioje rinkoje, kuri turi visus atskiros rinkos poymius, arba b) koncentracija daro poveik konkurencijai valstybje narje esanioje rinkoje, kuri turi visus atskiros rinkos poymius ir kuri neuima didels bendrosios rinkos dalies. 3. Jeigu Komisija atsivelgdama atitinkam preki ar paslaug rink bei 7 dalyje apibrt nagrinjam geogran orientacin rink mano, kad tai yra atskira rinka ir kad toks pavojus konkurencijai egzistuoja, ji gali: a) pati inagrinti atvej pagal reglament, arba b) perduoti klausim vis ar jo dal nagrinti kompetentingai suinteresuotos valstybs nars institucijai taikant tos valstybs nars nacionalinius konkurencijos teiss aktus. Taiau jeigu Komisija nustato, kad tokia atskira rinka arba grsm jai neegzistuoja, ji priima konkreiai valstybei narei skirt sprendim ir pati ima nagrinti atvej iame reglamente nustatyta tvarka. Tais atvejais, kai valstyb nar informuoja Komisij pagal 2 dalies b punkt, kad koncentracija daro poveik konkurencijai jos teritorijoje esanioje atskiroje rinkoje, kuri neuima didels bendrosios rinkos dalies, Komisija perduoda vis arba dal su konkreia atskira rinka susijusio atvejo mediag, jeigu ji mano, kad tokiai atskirai rinkai daromas poveikis. 4. Sprendimas perduoti mediag arba jos neperduoti pagal 3 dal priimamas: a) paprastai per 10 straipsnio 1 dalies antrojoje pastraipoje nustatyt laikotarp, kai Komisija pagal 6 straipsnio 1 dalies b punkt nepradjo procedros, arba b) ne daugiau kaip per 65 darbo dienas nuo praneimo apie konkrei koncentracij, kai Komisija pradjo procedr pagal 6 straipsnio 1 dalies c punkt nesiimdama parengiamj priemoni, kad pagal 8 straipsnio 2, 3 arba 4 dalis nustatyt btinas priemones palaikyti arba atkurti veiksmingai konkurencijai konkreioje rinkoje. 5. Jeigu per 4 dalies b punkte nurodytas 65 darbo dienas Komisija, nepaisant konkreios valstybs nars priminimo, neprim sprendimo dl klausimo perdavimo pagal 3 dal bei nesim 4 dalies b punkte nurodyt parengiamj priemoni, laikoma, kad ji prim sprendim perduoti klausim konkreiai valstybei narei 3 dalies b punkte nustatyta tvarka. 6. Valstybs nars kompetentinga institucija priima sprendim dl atvejo be reikalo nedelsdama. Per 45 darbo dienas nuo Komisijos vykdyto klausimo perdavimo, konkreios valstybs nars kompetentinga institucija informuoja konkreias mones apie preliminarius konkurencijos vertinimo rezultatus ir, jeigu reikia, koki tolesni veiksm ji silo imtis. Konkreti valstyb nar gali iimties tvarka sustabdyti termin, kai jai mons nepateik btinos informacijos, kaip numatyta jos nacionaliniuose konkurencijos teiss aktuose. Kai pagal nacionalinius teiss aktus praneimas btinas, 45 darbo dien laikotarpis prasideda darbo dien po pilno praneimo gavimo i tos valstybs nars kompetentingos institucijos.

184 7. Geogran orientacin rink sudaro zona, kurioje konkreios mons susijusios su produkt arba paslaug pasila ir paklausa, kurioje konkurencijos slygos yra pakankamai homogenikos ir kuri skiriasi nuo kaimynini zon, kadangi konkurencijos slygos iose zonose pastebimai skiriasi. Atliekant vertinim reikia ypa atsivelgti konkrei produkt arba paslaug pobd ir savybes, barjer veimui egzistavim ir vartotoj preferencijas, moni uimam rinkos dali pastebimus skirtumus palyginus su konkreia zona ir kaimyninmis zonomis arba didelius kain skirtumus. 8. Taikant io straipsnio nuostatas, konkreti valstyb nar gali imtis tik t priemoni, kurios yra btinos apsaugoti arba atkurti veiksming konkurencij konkreioje rinkoje. 9. Remiantis atitinkamomis sutarties nuostatomis, bet kuri valstyb nar gali kreiptis Teisingumo Teism, ypa praydama taikyti Sutarties 243 straipsn, kad bt taikomi jos nacionaliniai konkurencijos teiss aktai. 10 straipsnis Procedr pradjimo ir sprendim primimo terminai 1. Nepaeidiant 6 straipsnio 4 dalies, 6 straipsnio 1 dalyje nurodyti sprendimai priimami ne vliau kaip per 25 darbo dienas. is terminas prasideda darbo dien po praneimo gavimo, o jeigu su praneimu pateikiama nepilna informacija darbo dien po pilnos informacijos gavimo. Laikotarpis prailginamas 35 darbo dienomis, kai Komisija gauna valstybs nars praym 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka arba kai konkreios mons pateikia sipareigojimus remiantis 6 straipsnio 2 dalimi siekdamos padaryti, kad koncentracija bt suderinama su bendrja rinka. 2. Sprendimai dl koncentracij, apie kurias praneta, remiantis 8 straipsnio 1 arba 2 dalimis priimami kaip manoma greiiau, kai iaikja, kad nebra 6 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyt rimt abejoni, ypa padarius konkrei koncentracij pakeitimus, o sprendimai priimami ne vliau kaip per 3 dalyje nustatyt termin. 3. Nepaeidiant 8 straipsnio 7 dalies, sprendimai dl koncentracij, apie kurias praneta, remiantis 8 straipsnio 1-3 dalimis priimami ne vliau kaip per 90 darbo dien nuo dienos, kai pradta procedra. is laikotarpis pratsiamas iki 105 darbo dien, kai konkreios mons pateikia sipareigojimus remiantis 8 straipsnio 2 dalies antrja pastraipa siekdamos padaryti, kad koncentracija bt suderinama su bendrja rinka, iskyrus, kai pasiloma prisiimti iuos sipareigojimus neprajus 55 darbo dienoms nuo procedros pradios. Pirmoje ios dalies pastraipoje nurodyti terminai panaiai pratsiami, jeigu praneanios alys iuo tikslu pateikia praym ne vliau nei per 15 darbo dien nuo procedros pradios remiantis 6 straipsnio 1 dalies c punktu. Praneanios alys gali pateikti tik vien tok praym. Taip pat bet kuriuo metu nuo procedros pradios, pirmojoje ios dalies pastraipoje nustatytus terminus Komisija gali pratsti praneani ali sutikimu. Bendra pagal i pastraip pratsto termino arba pratst termin trukm nevirija 20 darbo dien. 4. 1 ir 3 dalyse nustatyti laikotarpiai iimties tvarka sustabdomi, kai dl aplinkybi, susijusi su viena i su koncentracijoje dalyvaujani moni, Komisija turi prayti informacijos pagal 11 straipsn priimtu sprendimu arba sakyti atlikti patikrinim pagal 13 straipsn priimtu sprendimu. Pirmoji ios dalies pastraipa taip pat taikoma 9 straipsnio 4 dalies b punkte nurodytam laikotarpiui. 5. Kai Teisingumo Teismas priima sprendim, kuris anuliuoja vis arba dal Komisijos sprendimo, kuriuo nustatytas iame straipsnyje numatytas terminas, Komisija i naujo patikrina koncentracij siekdama priimti sprendim pagal 6 straipsnio 1 dal. Koncentracija i naujo patikrinama atsivelgiant dabartines rinkos slygas. Praneanios alys nedelsdamos pateikia nauj praneim arba praneimo originalo papildym, kai praneimo originalas tampa nebeisamus dl rinkos slygose arba pateiktoje informacijoje atsiradusi pokyi. Kai toki pokyi nra, alys nedelsdamos patvirtina fakt. 1 dalyje nustatyti terminai prasideda darbo dien po pilnos informacijos naujame praneime, papildomame praneime arba patvirtinime gavimo, kaip apibrta treiojoje ios dalies pastraipoje. Antroji ir treioji ios dalies pastraipos taikomos 6 straipsnio 4 dalyje ir 8 straipsnio 7 dalyje nurodytais atvejais. 6. Kai Komisija nepriima sprendimo remiantis 6 straipsnio 1 dalies b ir c punktais, 8 straipsnio 1, 2 ar 3 dalimis per atitinkamai 1 ir 3 dalyse nustatyt termin, laikoma, kad koncentracija paskelbta suderinama su bendrja rinka nepaeidiant 9 straipsnio.

185 11 straipsnis Informacijos reikalavimas 1. Vykdydama iuo reglamentu jai priskirtas pareigas, Komisija gali paprastu praymu ar sprendimu reikalauti 3 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyt asmen bei i moni ir j asociacij suteikti vis reikaling informacij. 2. Sisdama asmeniui, monei arba moni asociacijai paprast praym suteikti informacij, Komisija nurodo praymo teisin pagrind ir tiksl, nurodo, kokios informacijos reikia, ir nustato termin, per kur informacija turi bti suteikta, taip pat nustato ir 14 straipsnyje numatytas baudas u neteisingos arba klaidinanios informacijos pateikim. 3. Kai Komisija savo sprendimu prao asmens, mons arba moni asociacijos suteikti informacij, ji nurodo praymo teisin pagrind ir tiksl, nurodo, kokios informacijos reikia, ir nustato termin, per kur informacija turi bti suteikta. Ji taip pat nurodo 14 straipsnyje numatytas baudas ir nurodo arba skiria 15 straipsnyje numatytas baudas. Toliau ji nurodo teis kreiptis Teisingumo Teism, kad is perirt sprendim. 4. moni savininkai arba j atstovai, o jeigu juridiniai asmenys, bendrovs, mons ar asociacijos neturi juridinio asmens statuso, tai asmenys, kurie galioti juos atstovauti pagal statymus arba j status, pateikia praom informacij konkreios mons vardu. Tinkamai galioti asmenys gali pateikti informacij savo klient vardu. Pastarieji visikai atsakingi, jeigu pateikta informacija nepilna, neteisinga ar klaidinanti. 5. Komisija nedelsdama nusiunia savo pagal 3 dal priimto sprendimo nuora valstybs nars, kurios teritorijoje gyvena asmuo arba mon turi savo buvein ar yra sikrusi moni asociacija, kompetentingai institucijai ir valstybs nars, kurios teritorijoje daromas poveikis, kompetentingai institucijai. Konkreiu valstybs nars kompetentingos institucijos praymu, Komisija taip pat nusiunia iai institucijai paprast praym suteikti su koncentracija, apie kuri praneta, susijusi informacij, nuoraus. 6. Komisijos praymu valstybi nari vyriausybs ir kompetentingos institucijos Komisijai teikia vis informacij, btin iuo reglamentu paskirtoms pareigoms vykdyti. 7. Siekdama atlikti iame reglamente jai paskirtas pareigas, Komisija gali apklausti bet kur zin ar juridin asmen, kuris sutinka bti apklaustas siekiant surinkti informacij, susijusi su tyrimo objektu. Apklausos, kuri gali vykti telefonu arba kitomis elektroninmis priemonmis, pradioje Komisija nurodo apklausos teisin pagrind ir tiksl. Kai apklausa nevyksta Komisijos patalpose, telefonu arba elektroninmis priemonmis, Komisija i anksto informuoja valstybs nars, kurios teritorijoje vyksta apklausa, kompetenting institucij. Jeigu tos valstybs nars kompetentinga institucija taip reikalauja, tos institucijos pareignai gali padti pareignams ir kitiems Komisijos galiotiems asmenims vykdyti apklaus. 12 straipsnis Valstybi nari institucij atliekami patikrinimai 1. Komisijos praymu valstybi nari kompetentingos institucijos atlieka patikrinimus, kuriuos Komisija laiko btinais pagal 13 straipsnio 1 dal arba kuriuos sakoma atlikti pagal 13 straipsnio 4 dal priimtu sprendimu. Valstybi nari kompetenting institucij pareignai, kurie atsakingi u i patikrinim atlikim, taip pat j galioti arba paskirti asmenys naudojasi savo galiomis j nacionalins teiss nustatyta tvarka. 2. Jeigu j paprao Komisija arba valstybs nars, kurios teritorijoje atliekamas patikrinimas, kompetentinga institucija, Komisijos galioti pareignai ir kiti jiems padedantys asmenys gali padti konkreios institucijos pareignams. 13 straipsnis Komisijos patikrinimo galiojimai 1. Vykdydama iame reglamente jai paskirtas pareigas, Komisija gali atlikti visus btinus moni ir moni asociacij patikrinimus.

186 2. Komisijos atlikti patikrinim galioti pareignai ir kiti jiems padedantys asmenys turi galiojimus: a) eiti moni ir moni asociacij patalpas, valdas ir transporto priemones; b) patikrinti buhalterines knygas ir kitus su verslu susijusius raus nesvarbu, kokia forma jie bt saugomi; c) paimti arba gauti bet kokio pavidalo toki knyg arba ra nuoraus arba iraus i j; d) uplombuoti bet kurias verslo patalpas ir buhalterines knygas arba raus ir tok j kiek bei tokiam laikotarpiui, kuris btinas patikrinimui atlikti, e) prayti bet kurios mons arba moni asociacijos atstovo arba darbuotojo duoti paaikinimus dl fakt arba dokument, susijusi su patikrinimo objektu ir tikslu, ir uksuoti atsakymus. 3. Komisijos atlikti patikrinim galioti pareignai ir kiti jiems padedantys asmenys naudojasi savo galiomis pateik ratik galiojim, nurodant patikrinimo objekt ir tiksl bei 14 straipsnyje numatytas baudas, kai reikalaujamos pateikti buhalterins knygos arba kiti su verslu susij raai yra nepilni arba kai atsakymai pagal 2 dal uduotus klausimus yra neteisingi arba klaidinantys. Komisija pakankamai anksti prie atlikdama patikrinim pranea apie patikrinim Valstybs nars, kurios teritorijoje atliekamas patikrinimas, kompetentingai institucijai. 4. mons arba moni asociacijos privalo leisti atlikti Komisijos sprendime nustatytus patikrinimus. Sprendime nurodomas patikrinimo objektas ir tikslas, paskiriama data, kada jis turi bti pradtas, nurodomos 14 ir 15 straipsniuose numatytos baudos ir teis kreiptis Teisingumo Teism, kad is perirt sprendim. Komisija priima tokius sprendimus pasikonsultavusi su valstybs nars, kurios teritorijoje atliekamas patikrinimas, kompetentinga institucija. 5. Valstybs nars, kurios teritorijoje turi bti atliktas patikrinimas, kompetentingos institucijos pareignai ir ios institucijos galioti arba paskirti pareignai ios institucijos arba Komisijos praymu aktyviai padeda Komisijos galiotiems ir kitiems jiems padedantiems asmenims. Todl jiems suteikiamos 2 dalyje numatyti galiojimai. 6. Kai Komisijos galioti arba kiti jiems padedantys asmenys nustato, kad mon prieinasi patikrinimui, skaitant pagal straipsn sakytam atlikti verslo patalp, buhalterini knyg arba ra uplombavimui, konkreti valstyb nar suteikia jiems btin pagalb, tam tikrais atvejais papraydama policijos arba lygiaverts teissaugos institucijos pagalbos, kad jie galt atlikti patikrinim. 7. Jeigu teikiant 6 dalyje numatyt pagalb pagal nacionalinius teiss aktus reikia teismins institucijos leidimo, kreipiamasi dl tokio leidimo. Dl tokio leidimo taip pat gali bti kreipiamasi kaip dl atsargumo priemons. 8. Kai kreipiamasi dl 7 dalyje nurodyto leidimo, nacionalin teismin institucija utikrina, kad Komisijos sprendimas yra autentikas ir kad prievartos priemons nra savavalikos ir per didels atsivelgiant patikrinimo objekt. Kontroliuodama prievartos priemoni proporcingum, nacionalin teismin institucija gali tiesiogiai arba per valstybs nars kompetenting institucij paprayti Komisijos isamaus paaikinimo dl patikrinimo objekto. Taiau nacionalin teismin institucija negali kvestionuoti patikrinimo btinumo ir reikalauti, kad jai bt pateikta Komisijos turimoje mediagoje esanti informacija. Komisijos sprendimo teistum gali perirti tik Teisingumo Teismas. 14 straipsnis Baudos 1. Komisija gali savo sprendimu skirti 3 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytiems asmenims, taip pat monms arba moni asociacijoms baudas, nevirijanias 1 bendros konkreios mons arba moni asociacijos apyvartos, kaip apibrta 5 straipsnyje, kai tyia arba dl neatsargumo: a) jie (jos) pateikia neteising arba klaidinani informacij pateiktame dokumente, patvirtinime, praneime arba j papildymuose pagal 4 straipsn, 10 straipsnio 5 dal arba 22 straipsnio 3 dal; b) jie (jos) pateikia neteising arba klaidinani informacij atsakydami pagal 11 straipsnio 2 dal pateikt praym; c) atsakydami (-os) praym, pateikt pagal 11 straipsnio 3 dal priimt sprendim, jie (jos) pateikia neteising, nepiln arba klaidinani informacij arba nepateikia informacijos per nustatyt termin; d) jie (jos) nepilnai pateikia reikalaujamas buhalterines knygas arba kitus su verslu susijusius raus patikrinimo metu pagal 13 straipsn arba atsisako leisti atlikti patikrinim, kur sakyta atlikti pagal 13 straipsnio 4 dal priimtu sprendimu;

187 e) atsakydami (-os) klausim, pateikt 13 straipsnio 2 dalies e punkte numatyta tvarka, jie (jos) pateikia neteising arba klaidinant atsakym, jie (jos) neatitaiso darbuotojo pateikto neteisingo, nepilno arba klaidinanio atsakymo per Komisijos nustatyt termin, arba jie (jos) nepateikia arba atsisako pateikti piln atsakym apie faktus, susijusius su patikrinimo, kur sakyta atlikti pagal 13 straipsnio 4 dal priimtu sprendimu, objektu ir tikslu; f ) paeidiamos Komisijos galiot pareign arba kit jiems padedani asmen udtos plombos pagal 13 straipsnio 2 dalies d punkt. 2. Komisija gali savo sprendimu skirti baudas, nevirijanias 10 bendros konkreios mons apyvartos, kaip apibrta 5 straipsnyje, 3 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytiems asmenims arba konkreioms monms, kai tyia arba dl neatsargumo jie (jos): a) nepranea apie koncentracij 4 straipsnyje arba 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka iki jos vykdymo pradios, iskyrus jei jie (jos) aikiai negaliojami (-os) tai padaryti pagal 7 straipsnio 2 dal arba pagal 7 straipsnio 3 dal priimtu sprendimu; b) vykdo koncentracij paeisdami (-os) 7 straipsn; c) vykdo koncentracij, kuri paskelbta nesuderinama su bendrja rinka pagal 8 straipsnio 3 dal priimtu sprendimu, arba nesiima joki priemoni, kuri sakyta imtis pagal 8 straipsnio 4 arba 5 dalis priimtu sprendimu; d) nesilaiko pagal 6 straipsnio 1 dalies b punkt, 7 straipsnio 3 dal arba 8 straipsnio 2 dalies antrj pastraip priimtu sprendimu nustatytos slygos arba sipareigojimo. 3. Nustatant baudos dyd atsivelgiama paeidimo pobd, dyd ir trukm. 4. Pagal 1, 2 ir 3 dalis priimti sprendimai nra laikomi pagal baudiamj teis priimtais sprendimais. 15 straipsnis Delspinigiai 1. Komisija gali savo sprendimu nustatyti 3 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytiems asmenims, taip pat monms ar moni asociacijoms delspinigius, nevirijanius 5 konkreios mons arba moni asociacijos vidutins bendros dienos apyvartos, kaip apibrta 5 straipsnyje, u kiekvien udelst darbo dien skaiiuojant nuo sprendime numatytos datos, kad priverst juos: a) pateikti piln ir teising informacij, kurios buvo paprayta pagal 11 straipsnio 3 dal priimtu sprendimu; b) leisti atlikti patikrinim, kur sakyta atlikti pagal 13 straipsnio 4 dal priimtu sprendimu; c) vykdyti pagal 6 straipsnio 1 dalies b punkt, 7 straipsnio 3 dal arba 8 straipsnio 2 dalies antrj pastraip priimtu sprendimu nustatyt sipareigojim, arba; d) imtis priemoni, kuri sakyta imtis pagal 8 straipsnio 4 arba 5 dalis priimtu sprendimu. 2. Kai 3 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyti asmenys, taip pat mons ar moni asociacijos vykdo sipareigojim, kur buvo siekiama priversti vykdyti nustatant delspinigius, Komisija gali nustatyti maesn delspinigi galutin sum negu ta, kuri bt mokama pagal pirmutin sprendim. 16 straipsnis Sprendim perirjimas Teisingumo Teisme Teisingumo Teismas turi neribot jurisdikcij, kaip apibrta Sutarties 229 straipsnyje, perirti Komisijos sprendimus, kuriais buvo skirtos baudos arba delspinigiai. Jis gali baud ar delspinigius panaikinti, sumainti arba padidinti. 17 straipsnis Profesin paslaptis 1. Taikant reglament gauta informacija naudojama tik atitinkamo praymo, tyrimo arba nagrinjimo tikslams. 2. Nepaeidiant 4 straipsnio 3 dalies, 18 ir 20 straipsni, Komisija ir valstybi nari kompetentingos institucijos, j pareignai, tarnautojai, ir kiti asmenys, kurie dirba i institucij prieiroje, taip pat kit valstybi nari institucij pareignai ir valstybs tarnautojai neatskleidia tokios informacijos, dl kurios jie turi laikytis sipareigojimo saugoti profesin paslapt ir kuri jie gauna taikant reglament. 3. 1 ir 2 dalyse neukertamas kelias skelbti bendr informacij arba tyrimus, kuriuose nra su konkreia mone arba moni asociacijomis susijusios informacijos.

188 18 straipsnis ali ir treij asmen iklausymas 1. Prie priimdama 6 straipsnio 3 dalyje, 7 straipsnio 3 dalyje, 8 straipsnio 2-6 dalyse, 14 ir 15 straipsniuose numatytus sprendimus, Komisija suteikia galimyb konkretiems asmenims, monms ir moni asociacijoms kiekviename procedros etape iki pat konsultavimosi Patariamajame komitete pareikti savo nuomon dl jiems pateikt prietaravim. 2. Nukrypstant nuo 1 dalies, pagal 7 straipsnio 3 dal ir 8 straipsnio 5 dal gali bti priimtas laikinas sprendimas konkretiems asmenims, monms arba moni asociacijoms nesuteikiant galimybs i anksto pareikti savo nuomon su slyga, kad Komisija suteikia jiems i galimyb kiek manoma greiiau primusi savo sprendim. 3. Komisija priimdama sprendim remiasi tik tais prietaravimais, dl kuri alys galjo pateikti savo pastabas. Procedros metu pilnai garantuojama ali teis gynyb. Bent jau tiesiogiai su procesu susijusioms alims garantuojama galimyb susipainti su proceso mediaga, atsivelgiant teistus moni verslo paslapi apsaugos interesus. 4. Tiek, kiek Komisija ar valstybi nari kompetentingos institucijos laiko, kad tai btina, jos taip pat gali iklausyti ir kitus zinius arba juridinius asmenis. Pakankamai suinteresuotiems ziniams arba juridiniams asmenims, o ypa koncentracijoje dalyvaujani moni administracijos arba valdymo organ nariams arba j darbuotoj atstovams j praymu taip pat suteikiama teis bti iklausytais. 19 straipsnis Ryiai su valstybi nari institucijomis 1. Komisija perduoda valstybi nari kompetentingoms institucijoms praneim nuoraus per tris darbo dienas ir kiek manoma greiiau pagal reglament Komisijos priimt arba jai pateikt svarbiausi dokument nuoraus. Tokie dokumentai apima sipareigojimus, kuriuos konkreios mons prisim vis--vis Komisij siekdamos padaryti, kad koncentracija bt suderinama su bendrja rinka pagal 6 straipsnio 2 dal arba 8 straipsnio 2 dalies antrj pastraip. 2. Komisija atlieka iame reglamente numatytas procedras palaikydama glaud, nuolatin ry su valstybi nari kompetentingomis institucijomis, kurios gali pareikti savo nuomon apie ias procedras. gyvendindama 9 straipsn, ji gauna informacij i valstybs nars kompetentingos institucijos, kaip nurodyta io straipsnio 2 dalyje, ir suteikia galimyb pareikti savo nuomon kiekviename procedros etape iki pat sprendimo primimo pagal io straipsnio 3 dal; iuo tikslu ji suteikia galimyb susipainti su turima mediaga. 3. Su Patariamuoju komitetu dl koncentracijos konsultuojamasi prie priimant bet kok sprendim pagal 8 straipsnio 1-6 dalis, 14-15 straipsnius, iskyrus priimant laikin sprendim 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. 4. Patariamj komitet sudaro valstybi nari kompetenting institucij atstovai. Kiekviena valstyb nar skiria vien arba du atstovus; jeigu jie negali dalyvauti komiteto darbe, juos gali pakeisti kiti atstovai. Ne maiau kaip vienas i valstybs nars atstov turi bti atsakingas u konkurencij ribojani veiksm ir dominuojanios padties klausimus. 5. Konsultacijos vyksta bendruose posdiuose, kuriuos aukia ir kuriems pirmininkauja Komisija. Fakt santrauka nurodant svarbiausius dokumentus kartu su sprendimo kiekvienu svarstomu klausimu projektu isiuniama kartu su kvietimu. Posdis vyksta ne anksiau kaip po 10 darbo dien nuo kvietimo isiuntimo dienos. Iimtiniais atvejais Komisija gali kiek reikia sutrumpinti nurodyt laikotarp, kad bt ivengta didels alos, kuri koncentracija gali sukelti vienai ar daugiau koncentracijoje dalyvaujani moni. 6. Patariamasis komitetas pateikia nuomon dl Komisijos sprendimo projekto, jei reikia, balsuodamas. Patariamasis komitetas gali pateikti nuomon net jei kai kurie jo nariai nedalyvauja ir nra atstovaujami. Nuomon pateikiama ratu, pridedant prie sprendimo projekto. Komisija kiek galdama atsivelgia komiteto pateikt nuomon. Ji pranea komitetui, kiek buvo atsivelgta jo nuomon. 7. Komisija kartu su sprendimu pranea Patariamojo komiteto nuomon sprendimo adresatams. Ji vieai paskelbia nuomon kartu su sprendimu atsivelgdama moni teist interes apsaugoti savo verslo paslaptis.

189 20 straipsnis Sprendim paskelbimas 1. Savo sprendimus, kuriuos ji priima pagal 8 straipsnio 1-6 dalis, 14-15 straipsnius, iskyrus laikin sprendim, priimt 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, Komisija paskelbia Europos Sjungos ocialiajame leidinyje kartu su Patariamojo komiteto nuomone. 2. Skelbiant nurodomi ali pavadinimai ir sprendimo esm, atsivelgiant teistus moni verslo paslapi apsaugos interesus. 21 straipsnis Reglamento taikymas ir jurisdikcija 1. Tik is reglamentas taikomas koncentracijoms, kaip apibrta 3 straipsnyje, o Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1/2003(8), (EEB) Nr. 1017/68(9), (EEB) Nr. 4056/86(10) ir (EEB) Nr. 3975/87(11) netaikomi, iskyrus bendroms monms, kurios neveikia Bendrijos mastu ir kuri tikslas arba veiklos arba veiklos padarinys kontroliuoti moni, kurios lieka savarankikos, konkurencin elges. 2. Komisija turi iskirtin jurisdikcij priimti iame reglamente numatytus sprendimus, juos gali perirti Teisingumo Teismas. 3. Nei viena valstyb nar netaiko savo nacionalini konkurencijos teiss akt Bendrijos mastu veikianioms koncentracijoms. Pirmoji ios dalies pastraipa nepaeidia jokios valstybs nars galios atlikti bet kok tyrim, btin taikant 4 straipsnio 4 dal, 9 straipsnio 2 dal, arba po klausimo perdavimo pagal 9 straipsnio 3 dalies antrosios pastraipos b trauk arba 9 straipsnio 5 dal imtis priemoni, ypa btin taikant 9 straipsnio 8 dal. 4. Nepaisydamos 2 ir 3 dali, valstybs nars gali imtis atitinkam priemoni kitiems iame reglamente nenagrinjamiems teistiems, su bendraisiais Bendrijos teiss principais ir kitomis jos nuostatomis suderinamiems interesams apsaugoti. Visuomens saugumas, iniasklaidos pliuralizmas ir prieiros taisykls turi bti laikomi pirmoje pastraipoje nurodytais teistais interesais. Imtis pirmiau nurodyt priemoni dl bet koki kit viej interes suinteresuota valstyb nar gali tik apie juos i anksto praneusi Komisijai bei jai juos pripainus, vertinus j atitikim bendriesiems Bendrijos teiss principams ir kitoms jos nuostatoms. Komisija informuoja suinteresuot valstyb nar apie savo sprendim per 25 darbo dienas nuo praneimo. 22 straipsnis Klausimo perdavimas Komisijai 1. Viena arba daugiau valstybi nari gali prayti Komisijos patikrinti, kaip apibrta 3 straipsnyje, bet kuri koncentracij, kuri neveikia Bendrijos mastu, kaip apibrta 1 straipsnyje, bet kuri daro poveik tarp valstybi nari vykstaniai prekybai arba kelia rimt grsm konkurencijai praym teikianios valstybs nars arba valstybi nari teritorijoje. Toks praymas pateikiamas ne daugiau kaip per 15 darbo dien nuo dienos, kai buvo praneta apie koncentracij, o jeigu praneimo nereikia, tai nuo dienos, kai apie j konkreti valstyb nar suinojo kitu bdu. 2. Komisija nedelsdama informuoja valstybi nari kompetentingas institucijas ir konkreias mones apie bet kok pagal 1 dal gaut praym. Bet kuri kita valstyb nar turi teis prisidti prie pradinio praymo per 15 darbo dien nuo dienos, kai Komisija j informuoja apie pradin praym. Visi nacionalini teiss akt nustatyti terminai, susij su koncentracija, sustabdomi, kol iame straipsnyje numatytose procedrose nusprendiama, kur koncentracija bus tikrinama. Kai tik valstyb nar informuoja Komisij ir konkreias mones, kad ji nenori prisidti prie praymo, nacionalini teiss akt nustatyt termin sustabdymas baigiasi.

(8) OL L 1, 2003 1 4, p. 1. (9) OL L 175, 1986 7 23, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1/2003 (OL L 1, 2003 1 4, p. 1). (10) OL L 378, 1986 12 31, p. 4. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1/2003. (11) OL L 374, 1987 12 31, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1/2003.

190 3. Komisija gali ne vliau kaip po 10 darbo dien nuo 2 dalyje nustatyto termino pabaigos nusprsti patikrinti koncentracij, kai ji mano, kad koncentracija daro poveik tarp valstybi nari vykstaniai prekybai arba kelia rimt grsm konkurencijai praym teikianios valstybs nars arba valstybi nari teritorijoje. Jeigu Komisija nepriima sprendimo per laikotarp, laikoma, kad ji prim sprendim patikrinti koncentracij remdamasi praymu. Komisija informuoja visas valstybes nares ir konkreias mones apie savo sprendim. Ji gali reikalauti pateikti praneim pagal 4 straipsn. Praym pateikusi valstyb nar arba valstybs nars daugiau nebetaiko savo nacionalini konkurencijos teiss akt koncentracijos atvilgiu. 4. 2 straipsnis, 4 straipsnio 2 ir 3 dalys, 5, 6 ir 8-21 straipsniai taikomi, kai Komisija tikrina koncentracij pagal 3 dal. 7 straipsnis taikomas tada, kai koncentracija dar nevykdoma t dien, kai Komisija informuoja konkreias mones, kad buvo pateiktas praymas. Kai praneimas nereikalingas pagal 4 straipsn, 10 straipsnio 1 dalyje nustatytas laikotarpis, per kur gali bti pradta procedra, prasideda darbo dien po dienos, kai Komisija informuoja konkreias mones, kad ji nusprend patikrinti koncentracij pagal 3 dal. 5. Komisija gali informuoti vien arba kelias valstybes nares, kad ji mano, jog koncentracija atitinka 1 dalyje numatytus kriterijus. Tokiais atvejais Komisija gali paraginti valstyb nar arba valstybes nares pateikti praym pagal 1 dal. 23 straipsnis gyvendinimo nuostatos 1. Komisija turi galiojimus 2 dalyje nurodyta tvarka nustatyti: a) gyvendinimo nuostatas, susijusias su 4 straipsnyje nurodyt praneim arba pateikt dokument forma, turiniu arba kita informacija; b) gyvendinimo nuostatas, susijusias su 4 straipsnio 4 ir 5 dalyse, 7, 9, 10 ir 22 straipsniuose nurodytais terminais; c) tvark ir terminus pateikti ir gyvendinti sipareigojimus pagal 6 straipsnio 2 dal ir 8 straipsnio 2 dal; d) gyvendinimo nuostatas, susijusias su pagal 18 straipsn vykstaniais iklausymais. 2. Komisijai padeda Patariamasis komitetas, susidedantis i valstybi nari atstov. a) Prie paskelbdama gyvendinimo nuostat projekt ir prie patvirtindama ias nuostatas, Komisija pasikonsultuoja su Patariamuoju komitetu. b) Konsultacijos vyksta bendrame posdyje, kuris suaukiamas Komisijos kvietimu ir kuriam pirmininkauja Komisija. gyvendinimo nuostat projektas, kuris bus priimtas, siuniamas kartu su kvietimu. Posdis vyksta ne anksiau kaip po 10 darbo dien nuo kvietimo isiuntimo. c) Patariamasis komitetas pateikia savo nuomon dl gyvendinimo nuostat projekto, jeigu btina, balsuodamas. Komisija kiek galima labiau atsivelgia komiteto pateikt nuomon. 24 straipsnis Santykiai su treiosiomis alimis 1. Valstybs nars informuoja Komisij apie bendro pobdio sunkumus, su kuriais susiduria j mons dl koncentracij, kaip apibrta 3 straipsnyje, treiojoje alyje. 2. I pradi ne vliau nei vieneri metai nuo io reglamento sigaliojimo, o po to periodikai Komisija rengia ataskait, kurioje nagrinjama, kaip elgiamasi su monmis, kurios turi buvein ir kuri pagrindins veiklos sritys yra Bendrijoje, dl koncentracij treiosiose alyse 3 ir 4 dalyse nurodyt nuostat poiriu. Komisija pateikia ias ataskaitas Tarybai kartu su rekomendacijomis. 3. Kai Komisija remdamasi 2 dalyje nurodytomis ataskaitomis arba kita informacija mano, kad treioji alis taip nesielgia su monmis, kurios turi buvein ir kuri pagrindins veiklos sritys yra Bendrijoje, kaip Bendrija elgiasi su tos alies monmis, Komisija gali pateikti pasilymus Tarybai suteikti atitinkam mandat dertis siekiant, kad su monmis, kurios turi buvein ir kuri pagrindins veiklos sritys yra Bendrijoje, bt elgiamasi taip pat. 4. Pagal straipsn taikomos priemons atitinka Bendrijos arba valstybi nari sipareigojimus pagal dviales arba daugiaales sutartis nepaeidiant Sutarties 307 straipsnio.

191 25 straipsnis Panaikinimas 1. Nepaeidiant 26 straipsnio 2 dalies, Reglamentai (EEB) Nr. 4064/89 ir (EB) Nr. 1310/97 panaikinami nuo 2004 m. gegus 1 d. 2. Nuorodos panaikintus reglamentus laikomos nuorodomis reglament ir skaitomos remiantis priede pateikta koreliacine lentele. 26 straipsnis sigaliojimas ir pereinamojo laikotarpio nuostatos 1. is reglamentas sigalioja dvideimt dien nuo jo paskelbimo Europos Sjungos ocialiajame leidinyje. Jis taikomas nuo 2004 m. gegus 1 d. 2. Reglamentas (EEB) Nr. 4064/89 ir toliau taikomas bet kuriai koncentracijai, kuriai galioja susitarimas arba praneimas arba kuriai nustatyta kontrol, kaip apibrta to reglamento 4 straipsnio 1 dalyje, prie io reglamento taikymo pradi ypa atsivelgiant nuostatas, reglamentuojanias Reglamento (EEB) Nr. 4064/89 25 straipsnio 2 ir 3 dalyse ir Reglamento (EEB) Nr. 1310/97 2 straipsnyje nustatyt taikym. 3. Koncentracij, kurioms is reglamentas taikomas po stojimo, atvilgiu, io reglamento taikymo pradios data pakeiiama stojimo data. is reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybse narse. Priimta Briuselyje, 2004 m. sausio 20 d. Tarybos vardu Pirmininkas C. McCREEVY

192 PRIEDAS Koreliacin lentel Reglamentas (EEB) Nr. 4064/89 1 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys 1 straipsnio 4 dalis 1 straipsnio 5 dalis 2 straipsnio 1 dalis 2 straipsnio 2 dalis 2 straipsnio 3 dalis 2 straipsnio 4 dalis 3 straipsnio 1 dalis 3 straipsnio 2 dalis 3 straipsnio 3 dalis 3 straipsnio 4 dalis 3 straipsnio 5 dalis 4 straipsnio 1 dalies pirmasis sakinys 4 straipsnio 1 dalies antrasis sakinys 4 straipsnio 2 ir 3 dalys 5 straipsnio 1-3 dalys 5 straipsnio 4 dalies anginiai odiai 5 straipsnio 4 dalies a punktas 5 straipsnio 4 dalies b punkto anginiai odiai 5 straipsnio 4 dalies b punkto pirmoji trauka 5 straipsnio 4 dalies b punkto antroji trauka 5 straipsnio 4 dalies b punkto treioji trauka 5 straipsnio 4 dalies b punkto ketvirtoji trauka 5 straipsnio 4 dalies c, d ir e punktai 5 straipsnio 5 dalis 6 straipsnio 1 dalies anginiai odiai 6 straipsnio 1 dalies a ir b punktai 6 straipsnio 1 dalies c punktas 6 straipsnio 2-5 dalys 7 straipsnio 1 dalis 7 straipsnio 3 dalis 7 straipsnio 4 dalis 7 straipsnio 5 dalis 8 straipsnio 1 dalis 8 straipsnio 2 dalis 8 straipsnio 3 dalis 8 straipsnio 4 dalis 8 straipsnio 5 dalis 8 straipsnio 6 dalis 9 straipsnio 1-9 dalys 9 straipsnio 10 dalis 10 straipsnio 1 ir 2 dalys 10 straipsnio 3 dalis 10 straipsnio 4 dalis 10 straipsnio 5 dalis 10 straipsnio 6 dalis 11 straipsnio 1 dalis 11 straipsnio 2 dalis 11 straipsnio 3 dalis is reglamentas 1 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys 1 straipsnio 4 dalis 1 straipsnio 5 dalis 2 straipsnio 1 dalis 2 straipsnio 2 dalis 2 straipsnio 3 dalis 2 straipsnio 4 dalis 2 straipsnio 5 dalis 3 straipsnio 1 dalis 3 straipsnio 4 dalis 3 straipsnio 2 dalis 3 straipsnio 3 dalis 3 straipsnio 4 dalis 3 straipsnio 5 dalis 4 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa 4 straipsnio 1 dalies antroji ir treioji pastraipos 4 straipsnio 2 ir 3 dalys 4 straipsnio 4-6 dalys 5 straipsnio 1-3 dalys 5 straipsnio 4 dalies anginiai odiai 5 straipsnio 4 dalies a punktas 5 straipsnio 4 dalies b punkto anginiai odiai 5 straipsnio 4 dalies b punkto i papunktis 5 straipsnio 4 dalies b punkto ii papunktis 5 straipsnio 4 dalies b punkto iii papunktis 5 straipsnio 4 dalies b punkto iv papunktis 5 straipsnio 4 dalies c, d ir e punktai 5 straipsnio 5 dalis 6 straipsnio 1 dalies anginiai odiai 6 straipsnio 1 dalies a ir b punktai 6 straipsnio 1 dalies c punkto pirmasis sakinys 6 straipsnio 2-5 dalys 7 straipsnio 1 dalis 7 straipsnio 2 dalis 7 straipsnio 3 dalis 7 straipsnio 4 dalis 6 straipsnio 1 dalies c punkto antrasis sakinys 8 straipsnio 1-2 dalys 8 straipsnio 3 dalis 8 straipsnio 4 dalis 8 straipsnio 5 dalis 8 straipsnio 6 dalis 8 straipsnio 7 dalis 8 straipsnio 8 dalis 9 straipsnio 1-9 dalys 10 straipsnio 1 ir 2 dalys 10 straipsnio 3 dalies pirmosios pastraipos pirmasis sakinys 10 straipsnio 3 dalies pirmosios pastraipos antrasis sakinys 10 straipsnio 3 dalies antroji pastraipa 10 straipsnio 4 dalies pirmoji pastraipa 10 straipsnio 4 dalies antroji pastraipa 10 straipsnio 5 dalies pirmoji ir ketvirtoji pastraipos 10 straipsnio 5 dalies antroji, treioji ir penktoji pastraipos 10 straipsnio 6 dalis 11 straipsnio 1 dalis

193 11 straipsnio 4 dalis 11 straipsnio 5 dalies pirmasis sakinys 11 straipsnio 5 dalies antrasis sakinys 11 straipsnio 6 dalis 12 straipsnis 13 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa 13 straipsnio 1 dalies antrosios pastraipos anginiai odiai 13 straipsnio 1 dalies antrosios pastraipos a punktas 13 straipsnio 1 dalies antrosios pastraipos b punktas 13 straipsnio 1 dalies antrosios pastraipos c punktas 13 straipsnio 1 dalies antrosios pastraipos d punktas 13 straipsnio 2 dalis 13 straipsnio 3 dalis 13 straipsnio 4 dalis 13 straipsnio 5 dalis 13 straipsnio 6 dalies pirmasis sakinys 13 straipsnio 6 dalies antrasis sakinys 14 straipsnio 1 dalies anginiai odiai 14 straipsnio 1 dalies a punktas 14 straipsnio 1 dalies b punktas 14 straipsnio 1 dalies c punktas 14 straipsnio 1 dalies d punktas 14 straipsnio 2 dalies anginiai odiai 14 straipsnio 2 dalies a punktas 14 straipsnio 2 dalies b ir c punktai 14 straipsnio 3 dalis 14 straipsnio 4 dalis 15 straipsnio 1 dalies anginiai odiai 15 straipsnio 1 dalies a ir b punktai 15 straipsnio 2 dalies anginiai odiai 15 straipsnio 2 dalies a punktas 15 straipsnio 2 dalies b punktas 15 straipsnio 3 dalis 16-20 straipsniai 21 straipsnio 1 dalis 21 straipsnio 2 dalis 21 straipsnio 3 dalis 22 straipsnio 1 dalis 22 straipsnio 3 dalis 22 straipsnio 4 dalis 22 straipsnio 5 dalis 23 straipsnis 24 straipsnis 25 straipsnio 1 dalis 25 straipsnio 2 dalis 25 straipsnio 3 dalis 11 straipsnio 2 dalis 11 straipsnio 4 dalies pirmasis sakinys 11 straipsnio 4 dalies antrasis ir treiasis sakinys 11 straipsnio 3 dalis 11 straipsnio 5 dalis 11 straipsnio 6 ir 7 dalys 12 straipsnis 13 straipsnio 1 dalis 13 straipsnio 2 dalies anginiai odiai 13 straipsnio 2 dalies b punktas 13 straipsnio 2 dalies c punktas 13 straipsnio 2 dalies e punktas 13 straipsnio 2 dalies a punktas 13 straipsnio 2 dalies d punktas 13 straipsnio 3 dalis 13 straipsnio 4 dalies pirmasis ir antrasis sakinys 13 straipsnio 4 dalies treiasis sakinys 13 straipsnio 5 dalies pirmasis sakinys 13 straipsnio 5 dalies antrasis sakinys 13 straipsnio 6 dalis 13 straipsnio 7 ir 8 dalys 14 straipsnio 1 dalies anginiai odiai 14 straipsnio 2 dalies a punktas 14 straipsnio 1 dalies a punktas 14 straipsnio 1 dalies b ir c punktai 14 straipsnio 1 dalies d punktas 14 straipsnio 1 dalies e ir f punktai 14 straipsnio 2 dalies anginiai odiai 14 straipsnio 2 dalies d punktas 14 straipsnio 2 dalies b ir c punktai 14 straipsnio 3 dalis 14 straipsnio 4 dalis 15 straipsnio 1 dalies anginiai odiai 15 straipsnio 1 dalies a ir b punktai 15 straipsnio 1 dalies anginiai odiai 15 straipsnio 1 dalies c punktas 15 straipsnio 1 dalies d punktas 15 straipsnio 2 dalis 16-20 straipsniai 21 straipsnio 2 dalis 21 straipsnio 3 dalis 21 straipsnio 4 dalis 21 straipsnio 1 dalis 22 straipsnio 1-3 dalys 22 straipsnio 4 dalis 22 straipsnio 5 dalis 23 straipsnio 1 dalis 23 straipsnio 2 dalis 24 straipsnis 25 straipsnis 26 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa 26 straipsnio 1 dalies antroji pastraipa 26 straipsnio 2 dalis 26 straipsnio 3 dalis Priedas

194 Horizontali susijungim vertinimo pagal Tarybos reglament dl koncentracij tarp moni kontrols gairs (2004/C 31/03) 1. ANGA 1. 2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 dl koncentracij tarp moni kontrols1 (toliau Susijungim reglamentas) 2 straipsnis numato, kad taikant reglament Komisija, siekdama nustatyti, ar koncentracijos yra suderinamos, ar nesuderinamos su bendrja rinka, jas vertina vadovaudamasi io reglamento nuostatomis. Pagal Susijungim reglamento 2 straipsnio 2 ir 3 dalis Komisija turi vertinti, ar koncentracija reikmingai riboja veiksming konkurencij, ypa dl to, kad yra sukuriama arba sustiprinama dominuojanti padtis bendrojoje rinkoje arba didelje jos dalyje. 2. Atitinkamai, Komisija turi atsivelgti bet kok reikming veiksmingos konkurencijos ribojim, kurio prieastimi gali bti koncentracija. Dominuojanios padties sukrimas arba jos sustiprinimas yra pagrindin alos konkurencijai forma. Dominuojanios padties svoka buvo apibrta 1989 m. gruodio 21 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 4064/89 dl koncentracij tarp moni kontrols (toliau Reglamentas Nr. 4064/89), kaip: padtis, kai viena ar daugiau moni turi ekonomin gali, kuri jas galint sukliudyti atitinkamoje rinkoje ilaikyti veiksming konkurencij, suteikdama joms galimyb reikmingu mastu veikti nepriklausomai nuo j konkurent, klient ir, galiausiai, vartotoj2. 3. Aikindamas dominuojanios padties svok pagal Reglament Nr. 4064/89, Teisingumo teismas nurod tai, kad reglamentas numatytas taikyti visoms koncentracijoms Bendrijos mastu, jeigu tik yra tikimyb, kad dl j galimo poveikio konkurencijos struktrai Bendrijoje tokios koncentracijos taps nesuderinamomis su neikraipytos konkurencijos sistema, koki numato Sutartis3. 4. Vienos mons dominuojanios padties sukrimas arba sustiprinimas dl susijungimo yra buvusi pati daniausia prieastis, dl kurios buvo daroma ivada, kad dl koncentracijos bus reikmingai apribota veiksminga konkurencija. Be to, dominuojanios padties svoka buvo taikoma kolektyvinio dominavimo atvejams oligopolinje situacijoje. Todl manoma, kad daugumoje atvej koncentracijos nesuderinamumas su bendrja rinka ir toliau bus grindiamas dominuojanios padties nustatymu. Todl i svoka tapo svarbiu kriterijumi apibriant alos konkurencijai standart, kuris yra taikomas nustatant, ar koncentracija gali reikmingai riboti veiksming konkurencij ir ar dl tos prieasties tiktinas sikiimas.4 Taigi, iuo praneimu siekiama apibendrinti gaires, kurias galima suformuluoti pagal sprendim primimo praktik, ir visa apimtimi atsivelgti ankstesn Bendrijos teism precedentin teis. 5. io praneimo tikslas yra pateikti gaires, kaip Komisija vertina koncentracijas5, kai nagrinjamos mons yra esamos arba potencialios konkurents toje paioje atitinkamoje rinkoje6. iame praneime tokie susijungimai yra vadinamai horizontaliais susijungimais. Nors iame praneime yra pateikiamas analitinis Komisijos poiris vertinant horizontalius susijungimus, praneime negali bti pateikti visi galimi tokio poirio taikymo aspektai. iame praneime pateikt poir Komisija taiko atsivelgdama kiekvieno atvejo konkreius faktus ir aplinkybes.

2004 m.sausio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 139/2004 (OL L 2004 01 29, p. 1). Byla T-102/96, Gencor prie Komisij [1999] EC II-753, 200 paragrafas. r., jungtines bylas C-68/94 ir C-30-95, Pranczija ir kiti prie Komisij (toliau vadinama Kali ir Saltz), [1998] ECR I-1375, 221 paragrafas. Iskirtinmis aplinkybmis dl susijungimo gali bti sukurta arba sustiprinta mons, kuri nra sandorio, apie kur buvo praneta, alis, dominuojanti padtis (r. bylos IV/M.1383 Exxon/Mobil, paragrafai 225-229, bylos COMP/M.2434 Grupo Villar MIR/EnBW/Hidroelectrica del Cantabrico, paragrafai 67-71). 3 r. taip pat jungtini byl C-68/94 ir C-30/95, Kali ir Salz, 170 dal. 4 r. Susijungim reglamento preambuls 25 ir 26 punktus. 5 Svoka koncentracija, naudojama Susijungim reglamente, apima vairi ri sandorius: tai susijungimai, sigijimai, permimai ir tam tikr ri bendros mons. Likusioje io praneimo dalyje, jeigu nra nurodyta kitaip, terminas susijungimas bus naudojamas kaip termino koncentracija sinonimas, ir dl to apima vis aukiau ivardint ri sandorius. 6 iame praneime nenagrinjamas poveikis konkurencijai, kur susijungimas daro kitose rinkose, skaitant vertikalius arba konglomeratinius poveikius. Taip pat jame nenagrinjamas bendros mons, apibrtos Susijungim reglamento 2 straipsnio 4 dalyje, poveikis.
1 2

195 6. iame praneime pateiktos gairs apibendrina ir pltoja Komisijos patirt vertinant horizontalius susijungimus nuo Reglamento Nr. 4064/89 sigaliojimo 1990 m. rugsjo 21 d., o taip pat Teisingumo teismo ir Europos Bendrijos pirmos instancijos teismo precedentin teis. Komisija, nagrindama konkreius atvejus, taikys ir toliau pltos bei tikslins iame praneime idstytus principus. Kartkartmis Komisija gali patikslinti praneim, atsivelgdama naujas aplinkybes. 7. Komisijos pateikiami Susijungim reglamente idstyt horizontali susijungim vertinimo nuostat iaikinimai nepaeidia iaikinim, kuriuos gali pateikti Europos Bendrij Teisingumo teismas arba Pirmos instancijos teismas. II. APVALGA 8. Veiksminga konkurencija sukuria naud vartotojams, toki kaip maesns kainos, auktos kokybs produktai, platesnis preki ir paslaug pasirinkimas bei inovacijos. Kontroliuodama susijungimus, Komisija neleidia toki susijungim, kurie, reikmingai padidindami moni rinkos gali, galt atimti i vartotoj galimyb gauti toki naud. Padidjusi rinkos galia reikia vienos ar daugiau moni galimyb pelningai padidinti kainas, sumainti gamybos apimtis, preki ar paslaug pasirinkim arba pabloginti j kokyb, sumenkinti inovacijas, arba kitaip daryti tak konkurencijos parametrams. iame praneime posakis padidjusios kainos yra danai naudojamas kaip svoka, apibendrinanti iais vairiais bdais susijungim darom al konkurencijai7. Rinkos gali gali turti tiek tiekjai, tiek pirkjai. Taiau, aikumo dlei, rinkos galia ia danai yra suprantama kaip tiekjo rinkos galia. Jeigu kalbama apie pirkjo rinkos gali, naudojamas terminas pirkjo galia. 9. Vertindama susijungimo poveik konkurencijai, Komisija lygina konkurencijos slygas, kurias sukurt susijungimas, apie kur buvo praneta, su slygomis, kurios egzistuot, jeigu toks susijungimas nebt gyvendintas8. Daugumoje atveju susijungimo metu egzistavusios konkurencijos slygos tampa atskaitos taku, pagal kur galima vertinti susijungimo poveik. Taiau tam tikromis aplinkybmis Komisija gali atsivelgti ateities pokyius rinkoje, kuriuos galima pagrstai numatyti9. Komisija, nustatydama, koks bt tinkamas atskaitos takas palyginimui10, ypa gali atsivelgti tiktin moni jim rink arba ijim, jeigu nagrinjamas susijungimas nebt gyvendintas. 10. Vertindama susijungimus, Komisija paprastai: a) apibria atitinkamas preki ir geogranes rinkas; b) vertina susijungimo poveik konkurencijai. Pagrindinis rinkos apibrimo tikslas yra tam tikru sisteminiu bdu apibrti, su kokiais konkurenciniais suvarymais susiduria susijungime dalyvaujanios mons. Rinkos apibrimo gairs pateiktos Komisijos praneime dl atitinkamos rinkos apibrimo taikant Bendrijos teis11. Vertinant susijungimo poveik konkurencijai, taip pat gali bti svarbios vairios aplinkybs, kuriomis remiantis yra atskiriamos atitinkamos rinkos.

7 is posakis taip pat turi bti suprantamas kaip apimantis situacijas, kai, pavyzdiui, kainos sumaja maiau arba gali sumati maiau, nei jos sumat tuo atveju, jeigu susijungimo nebt, arba kai kainos padidja daugiau arba jos gali padidti daugiau, nei jos padidt tuo atveju, jeigu susijungimo nebt. 8 Analogikai, jeigu gyvendinamas susijungimas, apie kur nebuvo praneta, Komisija vertins susijungim pagal konkurencijos slygas, kurios egzistuot, jeigu toks susijungimas nebt gyvendintas. 9 r., pvz., Komisijos sprendim 98/526/EB byloje IV/M.950 Homann La Roche/Boehringer Mannheim, OL L 234, 1998 08 21, p. 14, paragrafas 13; byl IV/M.1846 Glaxo Wellcome/SmithKline Beecham, paragrafai 70-72; byl COMP/M.2547 Bayer/Aventis Crop Science, paragrafas 324 ir kiti. 10 r., pvz., byl T-102/96, Gencor prie Komisij, [1999], ECR II-753, paragrafai 247-263. 11 OL C 372, 1997 12 09, p. 5.

196 11. praneim sudaro ios struktrins dalys: a) Komisijos pozicija rinkos dali ir koncentracijos rib (slenksi) atvilgiu (III dalis); b) Tikimyb, kad susijungimas sukels antikonkurencinius padarinius atitinkamose rinkose, kai nra joki atsvaros veiksni (IV dalis); c) Tikimyb, kad pirkjo galia bus atsvaros veiksnys dl susijungimo padidjusiai rinkos galiai (V dalis); d) Tikimyb, kad jimas ilaikys veiksming konkurencij atitinkamose rinkose (VI dalis); e) Tikimyb, kad efektyvumas neutralizuos aling poveik konkurencijai, kuris kitu atveju bt padarytas dl susijungimo (VII dalis); f ) Ekonomini sunkum turinios mons gynybos slygos (VIII dalis). 12. Nordama vertinti numatom susijungimo poveik12 atitinkamose rinkose, Komisija analizuoja tokio susijungimo galimus antikonkurencinius padarinius ir atitinkamus atsvaros veiksnius, tokius kaip pirkjo gali, jimo klii mast ir ali nurodyt galim efektyvum. Iskirtinmis aplinkybmis Komisija vertina, ar tenkinamos ekonomini sunkum turinios mons gynybos slygos. 13. Atsivelgdama iuos elementus, Komisija, remdamasi Susijungim reglamento 2 straipsniu, nustato, ar susijungimas gali reikmingai riboti veiksming konkurencij, ypa sukurdamas arba sustiprindamas dominuojani padt, ir dl to turt bti paskelbtas nesuderinamu su bendrja rinka. Btina pabrti, kad ie veiksniai nra tam tikras katalogas, kur galima mechanikai taikyti kiekvienu atveju. Greiiau, poveikio konkurencijai analiz kiekvienu konkreiu atveju bus grindiama susijungimo numatomo poveikio visapusiku vertinimu, atsivelgiant konkreius veiksnius ir slygas. Ne visi ie veiksniai bus svarbs vertinant kiekvien horizontalaus susijungimo atvej ir nebtinai kiekvienu atveju visus elementus btina analizuoti vienodai isamiai. III. RINKOS DALIS IR KONCENTRACIJOS LYGIAI 14. Rinkos dalys ir koncentracijos lygiai yra pirmi svarbs poymiai, pagal kuriuos galima sprsti apie rinkos struktr ir susijungime dalyvaujani ali bei j konkurent svarb konkurencijai. 15. Daniausiai, analizuodama konkurencij, Komisija remiasi esamomis rinkos dalimis13. Taiau esamos rinkos dalys gali bti patikslintos, atsivelgiant pagrstai numatomus bsimus pokyius, vertinant, pavyzdiui, jim, ijim arba pltr14. Po susijungimo susidarysianios rinkos dalys skaiiuojamos remiantis prielaida, kad po susijungimo bendra susijungime dalyvaujani ali rinkos dalis yra lygi j iki susijungimo turt rinkos dali sumai15. Galima remtis praeities duomenimis, jeigu rinkos dalys greitai kito, pvz., kai rinkai bdingi dideli vienkartiniai usakymai. Duomenys apie buvusius rinkos dali pokyius gali suteikti naudingos informacijos apie konkurencijos proces ir galim vairi konkurent svarb ateityje, parodydami, pavyzdiui, ar atskiros mons pasididindavo ar prarasdavo rinkos dalis. Bet kokiu atveju Komisija vertina rinkos dalis, atsivelgdama tiktinas rinkos slygas, pavyzdiui, ar rinka yra labai dinamika, arba rinkos struktra yra labai nestabili dl inovacij ar augimo16.

r. byl T-102/96, Gencor prie Komisij, [1999] ECR II-753, 262 paragrafas, ir byl T-342/99, Airtours prie Komisij, [2002] ECR II-2585, 280 paragrafas. 13 Rinkos dalies apskaiiavimai taip pat yra apraomi Komisijos praneime dl atitinkamos rinkos apibrimo taikant Bendrijos teis, OL C 372, 1997 12 09, p. 3. 54-55 punktai. 14 r. pvz., byl COMP/M.1806 -Astra Zeneca/Novartis, paragrafai 150 ir 415. 15 Jeigu reikia, rinkos dalys gali bti patikslintos, atsivelgiant turim kontrolin turto dal kitose monse. (r., pvz., byl IV/M.1383 Exxon/Mobil, paragrafai 446-458; byl COMP/M.1879 Boeing/Hughes, 60-79 paragrafai; byl COMP/JV 55 Hutchison/RCPM/ECT, 66-75 paragrafai), ar susitarimus su treiomis alimis (r., pvz., dl subrangov Komisijos sprendim 2001/769/EB byloje COMP/M.1940, - Framatome/Siemens/Cogema, OJ L 289, 2001 11 06, p.8. paragrafas 142 ). 16 r., pvz., byl COMP/M.2256 Philips/Agilent Health Care Technologies, 31-32 paragrafai, ir byl COMP/M.2609 HP/Compaq, 39 paragrafas.
12

197 16. Bendras koncentracijos lygis rinkoje taip pat gali suteikti naudingos informacijos apie konkurencin padt . Koncentracijos lygiui imatuoti Komisija danai naudoja Herndahlio-Hirschmano indeks (HHI)17. HHI yra apskaiiuojamas sudedant vis rinkoje esani moni rinkos dalis, pakeltas kvadratu18. HHI priskiria proporcingai didesn svor dideli moni rinkos dalims. Nors geriausia tokius apskaiiavimus traukti informacij apie visas mones, informacijos apie labai maas mones trkumas gali bti nesvarbus, kadangi tokios mons reikmingai nepaveikia HHI dydio. Jeigu absoliutus HHI lygis gali suteikti tam tikros pirmins informacijos apie konkurencin spaudim rinkoje po susijungimo, tai HHI pokytis (inomas kaip delta) yra naudingas rodiklis, parodantis tiesiogiai dl susijungimo vykus koncentracijos lygio pasikeitim .19 Rinkos dalies lygiai 17. Pagal nusistovjusi precedentin teis labai didels rinkos dalys - 50% ar daugiau - paios savaime gali bti dominuojanios padties rinkoje rodymu20. Taiau smulkesni konkurentai gali daryti pakankamai suvarani tak, jeigu, pavyzdiui, jie turi galimyb ir yra suinteresuoti didinti savo tiekimus. Susijungimas, kuriame dalyvauja mon, kurios rinkos dalis po susijungimo iliks maesn nei 50%, taip pat gali kelti susirpinim dl jo poveikio konkurencijai atsivelgiant kitus veiksnius, tokius kaip konkurent stiprumas ir skaiius, gamybos pajgum apribojimai, arba tai, kokiu mastu susijungime dalyvaujani moni produktai yra artimi pakaitalai. Todl keliais atvejais Komisija nusprend, kad dl susijungim, po kuri mons gyja 40-50%21 rinkos dal, o kartais ir maesn nei 40%22, sukuriama arba sustiprinama dominuojanti padtis. 18. Koncentracija, kuri dl nedidels dalyvaujani moni rinkos dalies neriboja veiksmingos konkurencijos, gali bti laikoma suderinama su bendrja rinka. Nepaeidiant Sutarties 81 ir 82 straipsni ivad apie tok poveik ypa galima daryti tais atvejais, kai atitinkam moni rinkos dalis nevirija 25% 23 bendrojoje rinkoje arba ymioje jos dalyje24. HHI lygiai 19. Maai tiktina, kad Komisija nustatyt horizontali grsm konkurencijai rinkoje, kurioje po susijungimo HHI yra emiau 1000. Daniausiai toki rink nereikia isamiai analizuoti.

r., pvz., byl IV/M.1365 FCC/Vivendi, 40 paragrafas; byl COMP/JV 55 Hutchison/RCPM/ECT, 50 paragrafas. Jeigu reikia, Komisija taip pat gali naudoti kitokius koncentracijos matus, tokius, kaip pavyzdiui, koncentracijos rodikliai (concentration ratios), kuriais matuojama, keleto (paprastai trij ar keturi) stambiausi moni bendra rinkos dalis. 18 Pavyzdiui, rinkos, kurioje veikia penkios mons ir kuri rinkos dalys yra atitinkamai 40, 20, 15, 15 ir 10%., HHI yra 2550 (40 + 20 + 15 + 15 + 10 = 2550). HHI ribos yra nulis ( atomistins rinkos atveju) ir 10 000 (grynosios monopolijos atveju). 19 Koncentracijos padidjimas, matuojamas HHI, gali bti skaiiuojamas nepriklausomai nuo visos rinkos koncentracijos, padvigubinant besijungiani moni preks dali sandaug. Pavyzdiui, dviej moni susijungimas, atitinkamai turini 30% ir 15% rinkos dalis HHI padidint 900 (30 x 15 x 2 = 900). io metodo paaikinimas yra toks: prie susijungim skaiiuojant HHI besijungiani moni rinkos dalys buvo atskirai pakeltos kvadratu: a2 + b2. Po susijungimo kvadratu pakeliama j suma: (a + b)2, o ji yra lygi a2 + b2 + 2ab. Taigi HHI pokytis yra 2ab. 20 Byla T-221/95, Endemol prie Komisij [1999], ECR II-1299, 134 paragrafas, ir byla T-102/96, Gencor prie Komisij [1999], ECR II-753, 205 paragrafas. Svarbiausias klausimas, ar sukuriama ar sustiprinama dominuojanti padtis po susijungimo. 21 r.,pvz., byl COMP/M.2337 Nestle/Ralston Purina, 48-50 paragrafai. 22 r., pvz., Komisijos sprendim 1999/674/EC byloje IV/M.1221 Rewe/Meinl, OJ L 274, 1999 10 23, p. 1, 98-114 paragrafai; byl COMP/M.2337 Nestle/Ralston Purina, 44-47 paragrafai. 23 Rinkos dali apskaiiavimas didele dalimi priklauso nuo rinkos apibrimo. Btina paymti, kad Komisija ne visais atvejais priima ali pasilyt rinkos apibrim. 24 Susijungim reglamento preambuls 24 punktas. Taiau toks poymis netaikomas atvejams, kai silomas susijungimas sukuria arba sustiprina kolektyvin dominuojani padt, kurioje dalyvauja nagrinjamos mons ir kitos treiosios alys (r. jungtins bylos C-68/94 ir C-30/95, Kali ir Salz [1998], ECR I-1375, paragrafas 171 ir kiti, ir bylos T-102/96, Gencor prie Komisij [1999], ECR II-753, paragrafas 134 ir kiti).
17

198 20. Maai tiktina, kad Komisija nustatyt horizontali grsm konkurencijai susijungimo atveju, kai po susijungimo HHI yra tarp 1000 ir 2000, o delta nevirija 250, arba susijungimo atveju, kai po susijungimo HHI yra vir 2000, o delta nevirija 150, iskyrus, kai yra ypatingos aplinkybs, pavyzdiui, vienas ar daugiau emiau ivardint veiksni: a) susijungime dalyvauja mon, kuri gali eiti rink, arba neseniai j jo ir turi ma rinkos dal; b) viena arba daugiau susijungime dalyvaujani ali vykdo svarbi inovacin veikl, taiau rinkos dalys to neatspindi; c) rinkos dalyviai turi reikmingus kiekius vienas kito akcij25; d) viena i susijungime dalyvaujani moni yra kitaman ir yra didel tikimyb, kad ji kliudyt koordinuoti elges ; e) yra poymi, kad praeityje ar iuo metu vyksta koordinavimas arba j palengvinantys veiksmai; f ) vienos i susijungime dalyvaujani moni rinkos dalis iki susijungimo buvo 50% arba didesn26. 21. Visi ie HHI lygiai, kartu su atitinkamomis deltomis, gali bti naudojami kaip pirminiai poymiai, kad nra pavojaus konkurencijai. Taiau jais remiantis negalima daryti prielaidos nei dl tokios grsms buvimo, nei dl nebuvimo. IV. GALIMI ANTIKONKURENCINIAI HORIZONTALI SUSIJUNGIM PADARINIAI 22. Yra du pagrindiniai bdai, kuriais horizontals susijungimai gali reikmingai riboti veiksming konkurencij, ypa sukurdami arba sustiprindami dominuojani padt: a) panaikindami svarbius konkurencinius suvarymus vienai ar daugiau moni, dl to padidt rinkos galia nekoordinuojant elgesio (nekoordinuoti padariniai); b) pakeisdami konkurencijos pobd taip, kad atsiranda daug didesn tikimyb, kad mons, kurios anksiau nekoordinavo savo elgsenos, dabar koordinuos savo elgsen, padidins kainas arba kitaip pakenks veiksmingai konkurencijai. Po susijungimo mons, kurios koordinavo savo veiksmus ir anksiau, dabar tai gali daryti lengviau, stabiliau ir veiksmingiau (koordinuoti padariniai). 23. Komisija vertina, ar kokie nors dl susijungimo vyk pokyiai gali sukelti bet kuriuos i i mint padarini. Abu pirmiau minti atvejai gali bti svarbs vertinant konkret sandor. Nekoordinuoti padariniai27 24. Susijungimas rinkoje gali reikmingai apriboti veiksming konkurencij rinkoje, panaikindamas svarbius konkurencinius suvarymus vienam ar keliems pardavjams, kurie dl to padidina savo rinkos gali. Labiausiai tiesiogin tokio susijungimo pasekm bus konkurencijos panaikinimas tarp susijungime dalyvaujani moni. Pavyzdiui, jei prie susijungim viena i moni bt padidinusi kainas, ji bt praradusi dal savo pardavim kitai i susijungime dalyvaujani moni. Susijungimas konkret suvarym paalina. Toje paioje rinkoje veikianios susijungime nedalyvaujanios mons taip pat gali gauti naudos dl konkurencinio spaudimo sumajimo, kadangi susijungime dalyvaujanioms monms padidinus kainas, dalis paklausos gali atitekti konkuruojanioms monms, kurioms savo ruotu gali bti pelninga padidinti savo kainas28. Dl toki konkurencini suvarym sumainimo atitinkamoje rinkoje gali reikmingai padidti kainos.

Rinkose su krymikai susijusiais akcininkais arba bendr moni atveju, Komisija gali naudoti modikuot HHI, kur taikant atsivelgiama tokius akcininkus (r., pvz., byl IV/M.1383, - Exxon/Mobil, 256 paragrafas). r. 17 dal. 27 Taip pat danai vadinami vienaalikais padariniais. 28 Tokia laukiama konkurent reakcija gali bti svarbi paskata susijungime dalyvaujaniai monei padidinti savo kainas.
25 26

199 25. Paprastai susijungimas, kuris sukelia tokius nekoordinuotus padarinius, reikmingai riboja veiksming konkurencij, kadangi sukuria arba sustiprina vienos mons dominuojani padt, daniausiai tokios mons, kurios rinkos dalis po susijungimo bus ymiai didesn, nei jos artimiausio konkurento. Be to, susijungimai oligopolinse rinkose29, kuriuos vykdant yra panaikinami svarbs konkurenciniai suvarymai, kuriais prie tai mons dar poveik viena kitai, o taip pat sumainamas konkurencinis spaudimas likusiems konkurentams, taip pat gali reikmingai apriboti konkurencij, netgi jei yra maai tiktina, kad oligopolijos nariai koordinuot savo veiksmus. Susijungim reglamentas iaikina, kad visi susijungimai, dl kuri atsiranda tokie nekoordinuoti padariniai, yra laikomi nesuderinamais su bendrja rinka30. 26. Tam tikri veiksniai, kurie, atskirai pamus, nebtinai turi lemiamos reikms, gali paveikti taip, kad susijungimas tikriausiai sukels reikmingus nekoordinuotus padarinius. Nebtinai turi bti visi veiksniai, kad toks poveikis bt tiktinas. Taip pat toki veiksni sraas negali bti laikomas baigtiniu. Susijungime dalyvaujanios mons turi dideles rinkos dalis 27. Kuo didesn rinkos dalis, tuo didesn tikimyb, kad mon turs rinkos galios. Ir kuo daugiau padidinama rinkos dalis, tuo didesn tikimyb, kad dl susijungimo rinkos galia reikmingai padids. Kuo labiau padidja pardavimai , nuo kuri gaunama didesnis antkainis (mara) po kainos padidinimo, tuo didesn tikimyb, kad susijungime dalyvaujanioms monms toks kain padidinimas bus pelningas, nepaisant, kad sumas gamybos apimtys. Nors rinkos dalys ir rinkos dali padidjimas i esms yra tik pirminis rinkos galios arba rinkos galios padidjimo poymis, vertinimui atlikti ie veiksniai yra labai svarbs31. Susijungime dalyvaujanios mons yra artimi konkurentai 28. Atitinkamoje rinkoje produktai gali bti diferencijuoti32 taip, kad vieni j yra artimesni pakaitalai nei kiti33. Kuo didesnis susijungime dalyvaujani moni produkt tarpusavio pakeiiamumas, tuo didesn tikimyb, kad susijungime dalyvaujanios mons reikmingai pakels kainas34. Pavyzdiui, jeigu susijungia du gamintojai, kurie silo produktus, kuriuos ymi pirkj dalis laiko pirmuoju arba antruoju pasirinkimu, kainos gali reikmingai padidti. Tai, kad besijungiani ali tarpusavio konkuravimas buvo svarbus konkurencijos visoje rinkoje altinis, gali tapti pagrindiniu analizs faktoriumi 35. Iki susijungimo buvusios didels maros 36 gali padidinti ir tikimyb, kad kainos bus reikmingai didinamos. Tikimyb, kad susijungime dalyvaujani moni paskatos didinti kainas bus labiau suvarytos, yra didesn tais atvejais, kai konkuruojanios mons gamina labai artimus pakaitalus susijungime dalyvaujani moni produktams, nei tais atvejais, kai jos gamina gaminius, kurie nra labai artimi pakaitalai37. Todl tais atvejais, kai susijungime dalyvaujani moni produktai yra artimi pakaitalai tarpusavyje bei su konkuruojani gamintoj tiekiamais produktais, tikimyb, kad susijungimas reikmingai apribos veiksming konkurencij, ypa sukurdamas ar sustiprindamas dominuojani padt, yra maesn.
Oligopoline rinka paprastai vadinama rinkos struktra, kurioje yra nedidelis didesni moni skaiius. Kadangi vienos mons elgsena daro stipri tak visos rinkos slygoms, o dl to netiesiogiai ir kiekvienos kitos mons padiai, oligopolins mons tarpusavyje yra priklausomos. 30 Susijungim reglamento preambuls 25 punktas. 31 r. 17 ir 18 punktus. 32 Produktai gali bti diferencijuojami vairiais bdais. Jie gali bti diferencijuojami pagal geogran padt, atsivelgiant lialo arba parduotuvs viet; vieta yra svarbus veiksnys mameninje prekyboje, bankams, kelioni agentroms arba degalinms. Panaiai produktus galima diferencijuoti pagal preks enklo vaizd, technines specikacijas, kokyb arba aptarnavimo lyg. Reklamavimosi rinkoje mastas gali bti svarbus mons pastang diferencijuoti savo produktus poymis. Kit produkt atveju pirkjai, nusprend naudoti konkurent produktus, gali patirti pakeitimo katus. 33 Atitinkamos rinkos apibrimas yra pateiktas Komisijos praneime dl atitinkamos rinkos apibrimo taikant Bendrijos teis, cituota aukiau. 34 Pvz., r. byl COMP/M.2871 Barilla/BPS/Kamps, 34 paragrafas, Komisijos sprendim 2001/406/EB byloje COMP/ M.1672 Volvo/Scania, OL L 143, 2001 05 29, p.74, 107-148 paragrafai. 35 r., pvz., Komisijos sprendim 94/893/EB byloje IV/M.430 - Procter&Gamble/VP Schickendanz (II), OL L 354, 1994 06 21, p. 32, byl T-290/94, Kaysersberg prie Komisij [1997], II-2137, 153 paragrafas; Komisijos sprendim 97/610/EB byloje IV/M.774 Saint-Gobain/Wacker-Chemie/NOM, OL L 247, 1997 09 10, p. 1, 179 paragrafas; Komisijos sprendim 2002/156/EB byloje COMP/M.2097 SCA/Metsa Tissue, OL L 57, 2002 02 27, p. 1, 94-108 paragrafai; byl T-310/01, Schneider prie Komisij [2002] II-4071, 418 paragrafas. 36 Daniausiai atitinkama mara (m) yra apskaiiuojama kaip kainos (p) ir prieaugini kat (c), susijusi su papildomo produkcijos vieneto tiekimu, skirtumas, kuris yra ireikiamas kaip kainos procentin dalis (m= (p-c)/p)). 37 r., pvz. byl IV/M.1980 Volvo/Renault VI, 34 paragrafas; byl COMP/M.2256 Phillips Agilent/Health Care Solutions, 33-35 paragrafai; byl COMP/M.2537 Philips/Marconi Medical Systems, 31-34 paragrafai.
29

200 29. Jeigu galima gauti duomenis, produkt tarpusavio pakeiiamumo laipsn galima vertinti atlikus vartotoj apklausas apie teikiamas pirmenybes, pirkim pobdio analiz, vertinus susijusi produkt kryminius kain elastingumus38 arba nukreipimo normas39. Rinkose, kuriose pirkimai vyksta konkurso (aukciono) bdu, gali bti manoma vertinti, ar anksiau vienos i susijungime dalyvaujani ali pateikti konkursiniai pasilymai buvo suvaromi kitos susijungime dalyvaujanios alies buvimu40. 30. Kai kuriose rinkose aktyviai veikianioms monms gali bti nesunku ir ne perdaug brangu pakeisti savo produkt pozicionavim arba praplsti savo produkt portfel. Komisija ypa nagrinja, ar konkurent arba susijungime dalyvaujani ali galimybs pakeisti savo produkt rinkodar arba praplsti produkt asortiment gali paskatinti susijungusi mon padidinti kainas. Taiau produkt rinkodaros pakeitimas ar produkt asortimento prapltimas danai yra susijs su tam tikra rizika ir dideliais neatgaunamais katais41 ir gali bti maiau pelningas, nei esamas asortimentas. Pirkjai turi ribotas galimybes pakeisti tiekj 31. Susijungime dalyvaujani ali pirkjams gali bti sunku pakeisti tiekjus, kadangi alternatyvi tiekj yra labai nedaug42 arba jeigu jie susiduria su ymiais neatgaunamais katais43. Tokie pirkjai ypa menkai apsaugoti nuo kain padidinimo. Susijungimas gali padaryti takos toki pirkj gebjimams apsiginti nuo kain padidjimo. Ypa tai pasakytina apie pirkjus, kuriems dvi susijungime dalyvaujanios mons buvo du altiniai, kuriais jie naudojosi, nordami usitikrinti konkurencines kainas. iuo atvilgiu svarbios informacijos gali suteikti duomenys apie ankstesn tiekjo pakeitimo pobd ir pirkj reakcij kain pokyius. Maai tiktina, kad, kainoms padidjus, konkurentai padidins tiekimus 32. Kai rinkos slygos yra tokios, kad yra maai tiktina, kad susijungime dalyvaujani ali konkurentai ymiai padidint savo tiekim apimtis, jeigu padidt kainos, susijungime dalyvaujanios mons gali bti suinteresuotos sumainti savo gamybos apimtis iki emesnio, nei iki susijungimo buvusio bendro lygio, ir taip padidinti rinkos kainas44. Suteikdamas susijungusiai monei didesn pardavim baz, susijungimas padidina paskatas sumainti gamybos apimt, nes dl sumaintos gamybos apimties ir padidjusi kain padidja ir maros. 33. Ir atvirkiai, kai rinkos slygos yra tokios, kad monms varovms pakanka gamybos pajgum ir yra pelninga pakankamu mastu padidinti gamybos apimtis, maai tiktina, kad Komisija nustatyt, kad dl tokio susijungimo bt sukurta arba sustiprinta dominuojanti padtis, arba kitaip bt reikmingai apribota veiksminga konkurencija. 34. Toks gamybos apimi padidinimas yra ypa maai tiktinas, jeigu konkurentus saisto riboti gamybos pajgumai ir gamybos apimi padidinimas yra brangus45 arba jeigu esamus perteklinius gamybos pajgumus panaudoti daug brangiau, nei iuo metu naudojamus pajgumus. 35. Nors labiau tiktina, kad gamybos pajgum apribojimai yra svarbesnis veiksnys, kai produktai yra santykinai homogeniniai, jis taip pat gali bti svarbus ir tuo atveju, kai mons silo diferencijuotus produktus.
Paklausos kryminis kainos elastingumas leidia nustatyti, kokiu mastu keiiasi produkto paklausos kiekis dl kurio nors kito produkto kainos pokyio, kai visos kitos slygos ilieka tokios paios. Savos kainos elastingumas parodo, kaip pasikeiia produkto paklausa pasikeitus paties produkto kainai. 39 Nukreipimo nuo produkto A prie produkto B norma parodo prarast A produkto pardavim dl A produkto kainos padidinimo dal, atitekusi B produktui. 40 Komisijos sprendimas 97/816/EB byloje IV/M.877 Boeing/McDonnel Douglas, OL L 336, 1997 12 08, p. 16, paragrafas 58 ir kiti; byla COMP/M.3083 GE/Instrumentarium, paragrafas 125 ir kiti. 41 Neatgaunami katai yra katai, kuri negalima susigrinti ieinant i rinkos. 42 r. pvz. Komisijos sprendim 2002/156/EB byloje IV/M.877 Boeing/MacDonnel Douglas, OL L 366, 1997 12 08, p. 16, 70 paragrafas. 43 r., pvz., byl IV/M. 986 Agfa Gevaert/DuPont, OL L 211, 1998 07 29, p. 22, 63-71 paragrafai. 44 r., pvz., byl COMP/M.2187 CVC/Lenzing, 162-170 paragrafai. 45 Analizuodama galim konkurent gamybos apimi padidinim, Komisija vertina veiksnius, panaius tuos, kurie aprayti VI skyriuje apie jim rink. r., pvz., byl COMP/M.1287 CVC/Lenzing, 162-173 paragrafai.
38

201 Susijungusi mon gali apsunkinti konkurent pltr 36. Kai kurie silomi susijungimai, jeigu juos bt leista gyvendinti, gali reikmingai apriboti veiksming konkurencij, kadangi susijungusi mon uimt toki padt, kad ji turt galimyb ir paskatas apsunkinti smulkesni moni ir potenciali konkurent pltr arba kitaip apriboti varov galimybes konkuruoti. Tokiu atveju konkurentai nei atskirai, nei visi kartu negali suvaryti susijungusios mons tokiu mastu, kad ji nedidint kain arba nesiimt kitoki konkurencijai aling veiksm. Pavyzdiui, susijungime dalyvaujanti mon gali turti toki gamybos veiksni tiekimo46 arba platinimo galimybi47 kontrol arba turti iems procesams toki tak, kad su ja besivaranioms monms jimas arba pltra bt daug brangesn. Taip pat susijungusios mons kontrol patent48 arba kitokios intelektins nuosavybs (pvz., preks enkl49) atvilgiu gali apsunkinti varov jim arba pltr. Rinkose, kur atskir infrastruktr arba platform tarpusavio sveika yra labai svarbi50, susijungimas gali suteikti susijungusiai monei galimyb ir paskatas padidinti savo konkurent katus arba pabloginti j teikiam paslaug kokyb51. Atlikdama tokius vertinimus, Komisija gali atsivelgti inter alia susijungusios mons nansin gali, palyginus su konkurent nansine galia52. Susijungimas panaikina svarbi konkurencin jg 37. Kai kurios mons turi didesn tak konkurencijos procesui, nei galima bt sprsti pagal j turimas rinkos dalis arba kitus panaius kriterijus. Susijungimas, kuriame dalyvauja tokia mon, gali reikmingai pakeisti konkurencijos eig konkurencijai nepalankia linkme, ypa jeigu rinka jau yra koncentruota53. Pavyzdiui, neseniai jusi mon, kuri, tikimasi, ateityje turt daryti reikming konkurencin spaudim kitoms monms rinkoje. 38. Rinkose, kuriose inovacijos yra svarbi konkurencin jga, susijungimas gali padidinti moni galimybes ir paskatas pateikti inovacijas rinkai ir tokiu bdu padidinti konkurencin spaudim konkurentams diegti inovacijas toje rinkoje. Arba kitas atvejis, susijungimas tarp dviej svarbi, inovacijomis usiimani moni gali reikmingai apriboti veiksming konkurencij, jeigu tai, pavyzdiui, yra dvi mons, kurios silo vieiausius, su tam tikra konkreia rinka susijusius produktus. Taip pat ir santykinai nedidel rinkos dal turinti mon gali tapti svarbia konkurencijos jga, jeigu ji silo perspektyvius vieiausius produktus54. Koordinuoti padariniai 39. Kai kuri rink struktra gali bti tokia, kuri leist monms laikyti, jog yra manoma, ekonomikai racionalu ir dl to labiau priimtina ilaikyti rinkoje pardavimo didesnmis kainomis politik. Susijungimas koncentruotoje rinkoje gali reikmingai apriboti veiksming konkurencij, sukurdamas arba sustiprindamas kolektyvin dominuojani padt, kadangi dl susijungimo padidja tikimyb, kad mons gals tokiu bdu koordinuoti savo elgsen ir padidinti kainas, netgi nesudarydamos susitarim arba nederindamos savo veiksm, kaip apibrta Sutarties 81 straipsnyje55. Susijungimas monms, kurios jau koordinavo veiksmus anksiau, gali padaryti koordinavim lengvesniu, stabilesniu ir veiksmingesniu arba dl to, kad koordinavimas tampa atsparesnis, arba dl to, kad monms sudaromos galimybs koordinuoti veiksmus dar didesni kain lygmenyje.
r., pvz., byl T-221/95, Endemol prie Komisij, [1999], ECR II-1299, 167 paragrafas. r.,pvz., byl T-22/97, Kesko prie Komisij, [1999], ECR II- 3775, paragrafas 141 ir kiti. r., pvz., Komisijos sprendim 2001/684/EB byloje M.1671 Dow Chemical/Union Carbide OJ L 245, 2001 09 14, p. 1., 107-114 paragrafai. 49 r., Komisijos sprendim 96/435/EB byloje IV/M.623 Kimberly-Clark/Scott, OL L 183, 1996 07 23, p. 1; byl T-114/02, Babyliss SA prie Komisij (Seb/Mouilinex), [2003] ECR II-000, paragrafas 343 ir kiti. 50 Taip yra, pavyzdiui, tinkl sektoriuose, kaip energetikos, telekomunikacij arba kitokiuose ryi sektoriuose. 51 Komisijos sprendimas 99/287/EB byloje IV/M.1069 Worldcom/MCI, OL L 116, 1999 05 04, p. 1, paragrafas 117 ir kiti; byla IV/M.1741 MCI Worldcom/Sprint, paragrafas 145 ir kiti; byla IV/M.1795 Vodafone Airtouch/Mannesmann, paragrafas 44 ir kiti. 52 Byla T-156/98 RJB Mining prie Komisij, [2001] ECR II-337. 53 Komisijos sprendimas 2002/156/EB byloje IV/M.877 Boeing/McDonnel Douglas, OL L 336, 1997 12 08, p. 16, 58 paragrafas; byla COMP/M.2568 Haniel/Ytong, 126 paragrafas. 54 Pavyzdys, kaip vienos i susijungime dalyvaujanios mons vieiausi produktai konkuruoja su kitos susijungime dalyvaujanios alies vieiausiais arba esamais produktais, pateiktas byloje IV/M.1846 Glaxo Wellcome/SmithKline Beecham, 188 paragrafas. 55 Byla T-102/98, Gencor prie Komisij. [1999] ECR II-753, 277 paragrafas; byla T-342/99, Airtours prie Komisij, [2002] ECR II- 2585, 61 paragrafas.
46 47 48

202 40. Koordinavimas gali bti vairi form. Kai kuriose rinkose daniausiai pasitaikanti koordinavimo forma yra kain palaikymas aukiau konkurencinio lygio. Kitose rinkos koordinavimu gali bti siekiama apriboti gamyb arba rinkoje esanio gamybos pajgumo didinim. mons taip pat gali koordinuoti savo veiksmus, pasidalydamos rink, pavyzdiui, pagal geogran teritorij56 arba kitokius pirkj poymius, arba pasidalydamos sutartis rinkose, kuriose pirkimai vyksta konkurs (aukcion) bdu. 41. Koordinavimo atsiradimas yra labiau tiktinas tokiose rinkose, kur santykinai yra lengviau pasiekti bendr supratim dl koordinavimo slyg. Be to, kad koordinavimas bt tvarus, turi bti tenkinamos trys slygos. Pirmiausia, koordinuojanios mons turi turti pakankamai galimybi stebti, ar yra laikomasi koordinavimo slyg. Antra, drausmei palaikyti yra btinas tam tikras tikinamas atgrasinimo mechanizmas, kur bt galima panaudoti pastebjus nukrypim. Treia, koordinavime nedalyvaujani ali, toki kaip esam ir potenciali konkurent, o taip pat pirkj reakcija neturt sudaryti grsms rezultatams, kuriuos tikimasi pasiekti koordinuojant veikl57. 42. Komisija nagrinja, ar bt manoma sutarti dl koordinavimo slyg ir ar koordinavimas galt bti tvarus. iuo atvilgiu Komisija vertina, kokie pokyiai gali vykti dl susijungimo. moni skaiiaus sumajimas rinkoje pats savaime gali tapti koordinavim palengvinaniu veiksniu. Taiau susijungimas taip pat gali ir kitais aspektais sustiprinti koordinuot padarini tikimyb ar reikm. Pavyzdiui, susijungime gali dalyvauti kitaman mon, kuri jau yra inoma kaip koordinavimo trukdytoja ar griovja, pavyzdiui, nepasek konkurentais jiems padidinus kainas, arba turinti tokias savybes, kurios jai teikia paskat daryti strateginius sprendimus, nepriimtinus koordinavime dalyvaujantiems konkurentams. Jeigu susijungusi mon rinktsi strategijas, panaias konkurent strategijas, likusioms monms bt lengviau koordinuoti veiksmus, o susijungimas padidint koordinavimo tikimyb, stabilum ar veiksmingum 43. Komisija, vertindama koordinuot padarini tikimyb, atsivelgia vis turim svarbi informacij apie nagrinjam rink savybes, skaitant ir struktrines ypatybes, bei moni elgsen praeityje58. rodymai, kad praeityje veiksmai buvo koordinuojami yra labai svarbs, jeigu reikmingai nepasikeit svarbiausios rinkos savybs arba maai tiktina, kad jos pasikeis artimiausioje ateityje59. Taip pat rodymai, kad koordinavimas vyko ir panaiose rinkose, gali bti svarbi informacija. Sutarimas dl koordinavimo slyg 44. Koordinavimas yra daug labiau tiktinas, jeigu konkurentai gali nesunkiai pasiekti bendr supratim apie tai, kaip toks koordinavimas turt vykti. Savo veiksmus koordinuojanios mons turt laikytis panaios nuomons dl to, kokie veiksmai gali bti laikomi atitinkaniais suderint elges ir kokie - ne. 45. Paprastai, kuo maiau sudtinga ir labiau stabili ekonomin aplinka, tuo lengviau monms pasiekti bendr supratim dl koordinavimo slyg. Pavyzdiui, yra lengviau koordinuoti, jeigu yra tik keli, o ne daug dalyvi. Taip pat lengviau koordinuoti vieno homogeninio produkto kain, nei imtus kain rinkoje, kurioje siloma daug diferencijuot produkt. Taip pat lengviau koordinuoti kainas, jeigu pasilos ir paklausos slygos yra santykinai stabilios, nei tokiu atveju, kai jos nuolat keiiasi60. Tokiame kontekste nuolat besikeiianti paklausa, didelis kai kuri moni vidinis augimas rinkoje arba danas nauj moni jimas gali bti poymiu, kad rinkoje padtis nra pakankamai stabili, kad joje bt tiktinas veiksm koordinavimas61. Rinkose, kuriose inovacijos yra labai svarbios, koordinavim gyvendinti gali bti sunkiau, kadangi inovacijos, ypa reikmingesns, gali suteikti vienai monei esmin pranaum jos konkurent atvilgiu.

Taip gali atsitikti, jeigu dl istorini prieasi oligopolistai yra link koncentruoti savo pardavimus vairiose teritorijose. 57 Byla T-342/99, Airtours prie Komisij, [2002], ECR II-2585, 62 paragrafas. 58 r., Komisijos sprendim 92/553/EB byloje IV/M.190 Nestle/Perrier, OL L 356, 1992 12 05, p. 1, 117-118 paragrafai. 59 r., pvz., byl IV/M.580 ABB/Daimler-Benz, 95 paragrafas. 60 r., pvz., Komisijos sprendim 2002/156/EB byloje COMP/M.2097 SCA/Metsa Tissue, OL L 57, 2002 02 27, p. 1, 148 paragrafas. 61 r., pvz., byl IV/M.1298 Kodak/Imation, 60 paragrafas.
56

203 46. Koordinuoti rink j pasidalijant bus lengviau, jeigu pirkj savybs yra paprastos, ir jos leidia koordinuojanioms monms greitai juos pasiskirstyti. Tokios savybs gali bti grindiamos geograja, pirkjo tipu arba tuo, kad yra pirkj, paprastai perkani i vienos, konkreios mons. Koordinavimas pasidalijant rinkas gali bti santykinai paprastas, jei yra lengva nustatyti kiekvieno pirkjo tiekj, o koordinavimo priemon esam pirkj priskyrimas dabartiniam j tiekjui. 47. Savo veiksmus koordinuojanios mons gali rasti ir kitoki bd sprsti problemas, kurios ikyla dl labai sudtingos ekonomins aplinkos net ir nesidalijant rinkos. Pavyzdiui, jos gali nustatyti nesudtingas kainodaros taisykles, kurios sumaina didelio kain skaiiaus koordinavimo sudtingum. Vienas tokios taisykls gyvendinimo pavyzdys bt nustatyti vos kelis kainos nustatymo bdus, taip supaprastinant koordinavim. Kitas pavyzdys bt nustatyti pastov santyk tarp tam tikr bazini kain ir keli kit kain taip, kad kainos i esms keistsi lygiagreiai. Vieai skelbiama svarbiausia informacija, informacijos mainai per pramons ak asociacijas arba informacija, gaunama dl krymins akcij nuosavybs arba dalyvavimo bendrose monse, taip pat gali padti monms sutarti dl koordinavimo slyg. Kuo sudtingesn rinkos situacija, tuo reikalingas didesnis skaidrumas ar bendravimas, norint pasiekti bendr supratim dl koordinavimo slyg. 48. monms gali bti lengviau pasiekti bendr supratim dl koordinavimo slyg, jeigu jos yra santykinai simetrikos62, ypa dl j kat struktros, rinkos dali, gamybos pajgum lygi ar vertikalios integracijos lygi63. Struktriniai ryiai, tokie kaip krymin akcij nuosavyb arba dalyvavimas bendrose monse taip pat gali padti suvienodinti koordinuojani moni paskatas64. Nukrypim stebjimas 49. Koordinuojanios veikl mons danai gali nusprsti padidinti savo rinkos dal, nukrypdamos nuo koordinavimo slyg, pavyzdiui, sumaindamos kainas, pasilydamos slaptas nuolaidas, pagerindamos produkt kokyb arba padidindamos gamybos pajgumus ar kitaip bandydamos pritraukti naujus pirkjus. Nuo nukrypimo sulaiko tik tikinamas grasinimas, kad u tai bus pakankamai ir laiku atsilyginta. Kad koordinuojanios mons galt pakankamu mastu stebti, ar kitos mons nenukrypsta ir laiku atsilyginti65, rinka turi bti pakankamai skaidri. 50. Daniausiai, kuo maiau rinkoje veikiani aktyvi dalyvi, tuo skaidresn yra rinka. Be to, rinkos skaidrumas danai priklauso ir nuo to, kaip konkreioje rinkoje yra vykdomi rinkos sandoriai. Pavyzdiui, rinkos skaidrumas tikriausiai bus didelis, jeigu sandoriai sudaromi vieoje biroje arba atvirame aukcione, kuriame garsiai skelbiami silymai66. Ir atvirkiai, rinka gali bti maai skaidri tais atvejais, kai dl sandori pirkjai ir pardavjai susitaria kondencialiai dvialse derybose67. Vertinant skaidrumo lyg rinkoje, svarbiausia uduotis yra nustatyti, kurios mons gali numatyti kit moni elges, remdamosios prieinama informacija68. Savo veiksmus koordinuojanios mons turi sugebti bent su tam tikru apibrtumu isiaikinti, ar nelauktas kitos mons elgesys yra nukrypimas nuo koordinavimo slyg. Pavyzdiui, nestabilioje aplinkoje monei gali bti sunku isiaikinti, ar jos pardavimai sumajo dl to, kad sumajo bendra paklausa, ar dl to, kad jos konkurentas pasil itin maas kainas. Jeigu svyruoja slygos, nulemianios paklaus ar katus , taip pat gali bti sunku isiaikinti, ar konkurentas maina kainas dl to, kad jis tikisi, kad sumas koordinuojamos kainos, ar dl to, kad jis nusprend nukrypti.

Byla T-102/96, Gencor prie Komisij, [1999], ECR II-753, 222 paragrafas; Komisijos sprendimas 92/553/EB byloje IV/M.190 Nestle/Perrier, OL L 356, 1992 12 05, p. 1, 63-123 paragrafai. 63 Vertinant, ar susijungimas gali padidinti vairi. rinkoje veikiani moni simetrikum, svarbi informacija gali bti gyta efektyvumo nauda (taip pat r. praneimo 82 punkt). 64 r., pvz. Komisijos sprendim 2001/519/EB byloje COMP/M.1673 VEBA/VIAG, OL L 188, 2001 07 10, p. 1, 226 paragrafas; byl COMP/M.2567 Nordbanken /Postgirot, 54 paragrafas. 65 r., pvz., byl COMP/M.2389 Shell/DEA, paragrafas 112 ir kiti; ir byl COMP/M.2533 BP/E.ON, paragrafas 102 ir kiti. 66 Taip pat r. Komisijos sprendim 2000/42/EB Byloje IV/M.1313 Danish Crown/Vestjyske Slagterier; OL L 20, 2000 01 25, p. 1, 176-179 paragrafai. 67 r., pvz., byl COMP/M.2640 Nestle/Scholler. 37 paragrafas; Komisijos sprendim 1999/641/EB byloje COMP/ M.1225 Enso/Stora, OL L 254. 1999 09 29, p. 9, 67-68 paragrafai. 68 r. byl IV/M.1939 Rexam (PLM) American National Can. 24 paragrafas.
62

204 51. Kai kuriose rinkose, kuriose dl bendr slyg stebti tokius nukrypimus gali atrodyti sunku, mons vis tiek gali usiimti tokia veikla, kuri palengvint stebjim, nors kartais tokia veikla jos usiima visikai nebtinai siekdamos toki tiksl. Tokie veiksmai, kaip, pavyzdiui, atsako konkurencij (meeting-competition) arba palankiausiai traktuojamo kliento (most-favoured-customer) slygos sutartyse, savanorikas informacijos paskelbimas, praneimai arba informacijos mainai per pramons ak asociacijas gali ymiai padidinti skaidrum ir suteikti galimyb konkurentams isiaikinti padarytus pasirinkimus. Stebjim taip pat gali palengvinti kryminis direktori pareig umimas kitose monse, dalyvavimas bendrose monse ir panas susitarimai. Atgrasinimo mechanizmai 52. Koordinavimas nebus tvarus, jeigu nukrypimo pasekms nra pakankamai skaudios, kad tikint koordinuojanias veikl mones, jog joms paioms yra geriausia laikytis koordinavimo slyg. Btent grasinimas atsilyginti ateityje koordinavim padaro tvariu69. Taiau toks grasinimas yra tikinamas tik tuomet, kai yra pakankamai tikra, kad pastebjus vienos mons nukrypim, bus panaudotas tam tikras atgrasinimo mechanizmas70. 53. Jeigu atsilyginimas pasireikia reikmingai vluodamas arba neaiku, ar i vis pasireik, tikimyb, kad jis atsvers naud, gaunam nukrypus, yra maesn. Pavyzdiui, jeigu rinkai bdingi reti didels apimties usakymai, gali bti sunku sukurti pakankamai griet atgrasinimo mechanizm, kadangi tinkamu laiku dl tokio nukrypimo gauta nauda gali bti didel, utikrinta ir labai greitai gaunama, o nuostoliai dl bausms gali bti mai, neutikrinti, ir jie gali pasireikti tik po tam tikro laiko. Tai, kaip greitai galima panaudoti atgrasinimo mechanizmus, labai priklauso nuo skaidrumo. Jeigu mons savo konkurent elges gali pastebti tik daug vliau, atsilyginimas taip pat vluos, o tai gali takoti, ar jo pakanka atgrasinti nuo nukrypimo. 54. Atgrasinimo mechanizmo tikinamumas priklauso nuo to, ar kitos koordinavime dalyvaujanios mons turi paskat atsilyginti. Kai kurie atgrasinimo mechanizmai, tokie kaip nukryplio nubaudimas laikinai traukiant kain kar arba ymiai padidinant gamybos apimt, atsilygim gyvendinanioms monms gali sukelti trumpalaiki ekonomini nuostoli. Tai nebtinai panaikina paskatas atsilyginti, kadangi trumpalaikiai nuostoliai gali bti maesni u ilgalaik atsilyginimo naud, gaunam sugrus koordinavimo reim. 55. Atsilyginimas ir nukrypimas nebtinai turi vykti toje paioje rinkoje71. Jeigu veikl koordinuojanios mons komercikai sveikauja kitose rinkose, pastarosios gali pasilyti vairi atsilyginimo bd72. Atsilyginimas gali bti vairus bendros mons panaikinimas, kitokio bendradarbiavimo nutraukimas, bendrai valdom moni akcij pardavimas. Nesusijusi ali reakcija 56. Kad koordinavimas bt skmingas, nekoordinuojani moni ir potenciali konkurent, o taip pat ir pirkj veiksmai neturt kliudyti pasiekti koordinavimu siekiam tiksl. Pavyzdiui, jeigu koordinavimu siekiama sumainti bendr gamybos pajgum rinkoje, vartotojams gali bti padaryta ala tik tokiu atveju, jeigu nekoordinuojanios mons nesugebs arba neturs paskat atsakyti tok sumainim, padidindamos savo pai pajgumus tiek, kad pakankamai sutrukdyt grynj pajgum sumainim arba bent jau tiek, kad koordinuotai sumainti pajgumus tapt nepelninga73.

r. byl COMP/M.2389 Shell/DEA, 121 paragrafas, ir byl COMP/M.2533 BP/E.ON, 111 paragrafas. Nors tokie atgrasinimo mechanizmai kartais yra vadinami bausms mechanizmais, nereikt suprasti visikai tiesmukai, kad tai yra mechanizmas individualiai nubausti nukrypusi mon. Lkesiai, kad nustaius tok nukrypim, kuriam laikui gali bti sutrikdytas koordinavimas, gali savaime tapti pakankamu atgrasinimo mechanizmu. 71 r., pvz., Komisijos sprendim 2000/42/EB byloje IV/M.1313 Danish Crown/Vestjyske Slagterier, OL L 20, 2000 01 25, p. 1, 177 paragrafas. 72 r., byl T-102/96, Gencor prie Komisij, [1999], ECR II-753, 281 paragrafas. 73 ie veiksniai yra analizuojamai taip pat kaip ir nekoordinuoti padariniai.
69 70

205 57. jimo rink ir atsveriantis pirkjo galios poveikiai yra nagrinjami kituose skyriuose. Taiau reikia atkreipti ypating dmes tai, kok poveik ie elementai gali padaryti koordinavimo stabilumui. Pavyzdiui, pirkdamas didij savo pirkim dal i vieno tiekjo arba silydamas ilgalaikes sutartis, stambus pirkjas gali koordinavim padaryti nestabiliu, jeigu jam pavykt kalbti vien i koordinavime dalyvaujani moni atsisakyti koordinavimo veiksm tam, kad gyt i esms nauj versl. Susijungimas su potencialiu konkurentu 58. Koncentracij, kai atitinkamoje rinkoje jau veikianti mon susijungia su potencialiu konkurentu toje rinkoje, pasekms gali bti panaiai antikonkurencins, kaip ir susijungus dviems monms, jau veikianioms toje paioje atitinkamoje rinkoje, taigi, jos gali reikmingai apriboti veiksming konkurencij, ypa sukuriant arba sustiprinant dominuojani padt. 59. Susijungimas su potencialiu konkurentu gali sukelti horizontalius koordinuotus arba nekoordinuotus antikonkurencinius padarinius, jeigu potencialus konkurentas reikmingai suvaro rinkoje veikiani moni elges. Taip yra tokiais atvejais, kai potencialus konkurentas turi turto, kur gali lengvai panaudoti jimui rink be reikming neatgaunam kat. Antikonkurenciniai padariniai taip pat gali atsirasti ir tada, kai labai tiktina, kad susijungime dalyvaujanti alis patirs btinus neatgaunamus katus, eidama rink per palyginus trump laiko tarp, po kurio tokia mon varys rinkoje jau veikiani moni elgsen74 . 60. Kad susijungimas su potencialiu konkurentu turt reikming antikonkurencini padarini, turi bti tenkinamos dvi pagrindins slygos. Pirma, potencialus konkurentas privalo jau dabar daryti reikming varani tak arba turi bti reikminga tikimyb, kad jis taps veiksminga konkurencine jga. Padaryti toki ivad Komisijai galt padti rodymai, kad potencialus konkurentas planuoja reikmingai eiti rink75. Antra, neturi bti pakankamai daug kit potenciali konkurent, kurie galt ilaikyti pakankam konkurencin spaudim po susijungimo76. Susijungimai, kurie sukuria arba sustiprina pirkjo gali priesrovinse rinkose 61. Komisija taip pat gali analizuoti, kokiu mastu susijungusi mon pasididins pirkjo gali priesrovinse rinkose. Viena vertus, susijungimas, kuris sukuria arba sustiprina pirkjo rinkos gali, gali reikmingai apriboti konkurencij, ypa sukurdamas arba sustiprindamas dominuojani padt. Susijungusi mon gali turti galimyb ilaikyti maesnes kainas, sumaindama gamybos veiksni pirkimus. Dl to savo ruotu gali sumati produkcijos kiekis galutinio produkto rinkoje ir taip padaryti al vartotoj gerovei77. Tokie padariniai ypa gali atsirasti tuo atveju, kai priesroviniai pardavjai yra santykinai isiskaid. Konkurencija gali nukentti ir pasrovinse rinkose, ypa jeigu yra tiktina, kad susijungusi mon panaudos savo pirkjo gali savo tiekj atvilgiu, kad istumt i rinkos savo varovus78. 62. Kita vertus, padidjusi pirkjo galia gali bti naudinga konkurencijai. Jeigu dl padidjusios pirkjo galios galima sumainti gamybos veiksni katus, neapribojant konkurencijos arba nesumainant bendros produkcijos pasrovinje rinkoje, tuomet dalis tokio kat sumajimo bus perduota vartotojams maesni kain pavidalu.

r., pvz., byl IV/M.1630 Air Liquide/BOC, paragrafas 201 ir kiti. Atvejo, kai kitos susijungime dalyvaujanios alies jimas rink per trump arba vidutin laikotarp nebuvo pakankamai tiktinas, pavyzdys pateikiamas byloje T158/00, ARD prie Komisij, [2003], ECR II-000, 115-127 paragrafai. 75 Komisijos sprendimas 2001/98/EB byloje IV/M.1439 Telia/Telenor, OL L 40, 2001 02 09, p. 1, 330-331 paragrafai ir byla IV/M.1681 Akzo Nobel/Hoechst Roussel Vet, 64 paragrafas. 76 Byla IV/M. 1630 Air Liquide/BOC, 219 paragrafas; Komisijos sprendimas 2002/164/EB byloje COMP/M.1853 EDF/ EnBW, OL L 59, 2002 02 28, p. 1, 54-64 paragrafai. 77 r. Komisijos sprendim 1999/674/EB byloje M.1221 Rewe/Meinl, OL L 274, 1999 10 23, p. 1, 71-74 paragrafai. 78 Byla T-22/97, Kesko prie Komisij, [1999], ECR II-3775, 157 paragrafas, Komisijos sprendimas 2002/156/EB byloje M.877 Boeing/McDonnnell Douglas, OL L 336, 1997 12 08, p. 16, 105-108 paragrafai.
74

206 63. Norint vertinti, ar susijungimas reikmingai apribot veiksming konkurencij, sukurdamas arba sustiprindamas dominuojani padt, btina atlikti konkurencijos slyg priesrovinse rinkose analiz ir vertinti galimus aukiau apibdintus teigiamus ir neigiamus padarinius. V. ATSVERIANTI PIRKJO GALIA 64. Konkurencin spaudim tiekjui gali daryti ne tik konkurentai, bet ir kai kurie pirkjai. Netgi labai dideles rinkos dalis turinios mons po susijungimo gali neturti galimybi reikmingai apriboti veiksming konkurencij, o ypa - veikti ymiu mastu nepriklausomai nuo savo pirkj, jeigu pastarieji turi atsveriani pirkjo gali79. iame kontekste atsverianti pirkjo galia turt bti suprantama, kaip pirkjo derybin galia, nukreipta prie pardavj komercinse derybose, kuri nulemia pirkjo dydis, jo komercin svarba pardavjui ir jo galimybs pereiti pas kitus tiekjus. 65. Jeigu reikia, Komisija vertina, kokiu mastu pirkjai galt pasiprieinti padidjusiai rinkos galiai, kuri sukurt susijungimas. Vienas galimas atsverianios pirkjo galios altinis bt, jei pirkjas galt tikinamai pagrasinti per priimtin laik pereiti pas kitus tiekjus, jeigu tiekjas nusprst padidinti kainas80, kitaip pabloginti produkt kokyb ar pristatymo slygas. Taip atsitikt, jeigu pirkjas galt i karto pereiti pas kitus tiekjus81, tikinamai pagrasinti vertikaliai integruotis priesrovin rink arba paremti priesrovins rinkos pltr arba jim priesrovin rink82, pavyzdiui, tikindamas eiti potencial einantj sipareigojimu pateikti jam stambius usakymus . Labiau tiktina, kad toki atsveriani pirkjo gali turs stambs ir sumans pirkjai, nei kad nedidels mons isiskaidiusioje pramons akoje83. Pirkjas taip pat gali pasinaudoti atsveriania pirkjo galia, atsisakydamas pirkti kitus tiekjo pagamintus produktus arba, ypa ilgalaikio naudojimo preki atveju, atiddamas pirkimus. 66. Kai kuriais atvejais gali bti labai svarbu atkreipti ypating dmes pirkjo paskatas panaudoti savo pirkjo gali84. Pavyzdiui, pasrovins rinkos mon gali atsisakyti savo investicijomis paremti nauj jim , jeigu dl tokio jimo gauta nauda dl maesni gamybos veiksni kat galt pasinaudoti ir jos konkurentai. 67. Atsverianti pirkjo galia negali bti laikoma pakankamai atsverianti galimus alingus susijungimo padarinius, jeigu tokia galia utikrina, kad dl padidjusi kain arba pablogjusi slyg po susijungimo nenukents tik i tam tikr pirkj85, turini ypating derybin gali86, sudarytas segmentas. Be to, nepakanka, kad pirkjo galia buvo iki susijungimo, ji turi ilikti ir bti veiksminga ir po susijungimo. Taip yra dlto, kad dviej tiekj susijungimas gali sumainti pirkjo gali, jeigu tokiu bdu yra paalinama patikima alternatyva. IV. JIMAS 68. Kai jimas rink yra pakankamai lengvas, maai tiktina, kad susijungimas sukelt reikming antikonkurencin rizik. Todl jimo rink analiz yra svarbus bendros konkurencins aplinkos vertinimo elementas. Kad jimas rink bt laikomas sukelianiu pakankam konkurencin suvarym susijungime dalyvaujanioms alims, btina rodyti, kad toks jimas yra tiktinas, savalaikis ir pakankamas, kad atgrasint ar atremt bet kokius potencialius antikonkurencinius susijungimo padarinius.

r., pvz., byl IV/M.1882 Pirelli/BICC, paragrafai 73-80. r., pvz., byl IV/M.1245 Valeo/ITT Industries, paragrafas 26. Netgi nedidelis pirkj skaiius gali neturti pakankamos pirkjo galios, jeigu dl dideli perjimo kat pirkjai yra ymiu mastu prirakinti (r. byl COMP/M.2187 CVC/Lenzing, paragrafas 223). 82 Komisijos sprendimas 1999/641/EB byloje COMP/M.1225 Enso/Stora, OL L 254, 1999 09 29, p. 9, paragrafai 8991. 83 Taip pat bt tikslinga palyginti pirkj puss koncentracij su koncentracija tiekj pusje (Byla COMP/JV 55 Hutchison/RCPM/ECT, 119 paragrafas, ir Komisijos sprendimas 1999/641/EB byloje COMP/M.1225 Enso/Stora, OL L 254, 1999 09 29, p. 9, paragrafas 97). 84 Byla COMP/JV 55 Hutchison/RCPM/ECT/, 129-130 paragrafai. 85 Komisijos sprendimas 2002/M.1225 byloje COMP/M.2097 SCA/Metsa Tissue, OL L 57, 2005 02 27, 88 paragrafas. Skirting kategorij pirkj diskriminavimas kainomis tam tikrais atvejais taip pat gali bti svarbus apibriant rink (r. Komisijos praneim dl atitinkamos rinkos apibrimo, cituotas pirmiau, 43 dalyje). 86 Atitinkamai Komisija gali vertinti, ar vairs pirkjai turs atsveriani pirkjo gali, r., pvz. Komisijos sprendim 1999/641/EB byloje COMP/M.1225, - Enso/Stora, OL L 254, 1999 09 29, p. 9, 84-97 paragrafai.
79 80 81

207 jimo tikimyb 69. Komisija vertina, ar jimas yra tiktinas arba ar yra tiktina, kad potencialus jimas apribos rinkos senbuvi elgsen po susijungimo. Kad jimas bt tiktinas, jis turi bti pakankamai pelningas, atsivelgiant naujos produkcijos pateikimo rink poveik kainoms ir galimus rinkos senbuvi atsakus. Taigi, jimas bus maiau tiktinas, jeigu jis bus ekonomikai skmingas tik dl didelio masto, dl kurio ymiai sumat kain lygiai. Bet koks jimas tikriausiai bt sunkesnis, jeigu rinkos senbuviai turi galimybes apginti savo rinkos dalis, pasilydami ilgalaikes sutartis arba suteikdami tikslines prevencines kain nuolaidas tiems pirkjams, kuriuos rengiasi perimti naujai einantysis rink. Be to, jimas gali bti maiau tiktinas dl rizikos ir didels neskmingo jimo kainos . Kuo didesni yra neatgaunami katai, susij su jimu rink, tuo didesn neskmingo jimo kaina87. 70. Potencials einantieji gali susidurti su jimo klitimis, kurios nulemia jimo rizik ir katus ir dl to turi takos jimo pelningumui. jimo klitys yra ypatingos rinkos savybs, kurios rinkos senbuviams suteikia pranaum potenciali konkurent atvilgiu. Kai jimo klitys nra didels, labiau tiktina, kad jimas suvarys susijungime dalyvaujanias alis. Ir atvirkiai, jeigu jimo rink klitys yra didels, toks jimas reikmingai nesukliudyt susijungime dalyvaujanioms monms padidinti kainas. Pavyzdiai apie praeityje vykus jim rink ir ijim i rinkos gali suteikti naudingos informacijos apie jimo klii dyd. 71. jimo klitys gali bti vairaus pavidalo: a) Teisiniai pranaumai apima situacijas, kai reguliavimo klitys apriboja rinkos dalyvi skaii, pavyzdiui, nustatant ribot licencij skaii88. Jos taip pat apima tarines ir netarines prekybos klitis89. b) Rinkos senbuviai taip pat gali turti technini pranaum, toki kaip pirmenybin prieiga prie esmini itekli, gamtos itekli90, inovacij ir mokslini tyrim ir pltros (toliau - R&D) pasiekimai91 arba intelektins nuosavybs teiss92, dl kuri bet kuriai monei skmingai konkuruoti su tokiais senbuviais yra sunku. Pavyzdiui, kai kuriose pramons akose gali bti sunku gauti esmini gamybos mediag arba produktai ar gamybos procesai gali bti apsaugoti patentais. Kiti veiksniai, tokie kaip masto (scale) ir aprpties (scope) ekonomija, platinimo ar pardavimo tinklai93, galimyb pasinaudoti svarbiomis technologijomis taip pat gali bti jimo klitimis. c) Be to, jimo klitys gali bti sukurtos ir dl nusistovjusios senbuvi padties rinkoje. Ypa gali bti sunku eiti tam tikr konkrei pramons ak, nes, norint veiksmingai konkuruoti, reikalinga patirtis arba reputacija, o tai einaniajam gyti gali bti sunku. iame kontekste taip pat bus atsivelgta tokias aplinkybes, kaip vartotoj itikimyb konkreiam preks enklui94, ryi tarp tiekj ir pirkj artumas, pardavim skatinimo ir reklamos svarba ir kiti, su reputacija susij, pranaumai95. jimo klitimis galima laikyti ir situacijas, kai rinkos senbuviai jau yra sipareigoj sukurti ymius perteklinius pajgumus96, arba kai jim gali apsunkinti katai, kuriuos patirt pirkjai, pereidami pas nauj tiekj.

Komisijos sprendimas 97/610/EB byloje IV/M.774 Saint-Gobain/Wacker-Chemie/NOM, OL L 247, 1997 09 10, p. 1, 184 paragrafas. 88 Byla IV/M.1430 Vodafone/Airtouch, 27 paragrafas; byla IV/M.2016 France Telecom/Orange, 33 paragrafas. 89 Komisijos sprendimas 2002/174/EB Byloje COMP/M.1693 Alcoa/Reynolds, OL L 58, 2002 02 28, 87 paragrafas. 90 Komisijos sprendimas 95/335/EB byloje IV/M.754 Anglo American Corp./Lonrho, OL L 149, 1998 05 20, p. 21, 118-119 paragrafai. 91 Komisijos sprendimas 97/610/EB byloje IV/M.774 Saint-Gobain/Wacker-Chemie/NOM, OL L 247, 1997 09 10, p. 1, 184-187 paragrafai. 92 Komisijos sprendimas 94/811/EB byloje IV/M.269 Shell/Montecatini, OL L 332, 1994 12 22, p. 48, 32 paragrafas. 93 Komisijos sprendimas 98/327/EB byloje IV/M.833 The Coca-Cola Company/Carlsberg A/S, OL L 145, 1998 05 15, p. 41, 74 paragrafas. 94 Komisijos sprendimas 98/327/EB byloje IV/M.833 The Coca-Cola Company/Carlsberg A/S, OL L 145, 1998 05 15, p. 41, 72-73 paragrafai. 95 Komisijos sprendimas 2002/156/EB byloje COMP/M.2097 SCA/Metsa Tissue, OL L 57, 2002 02 27, p. 1, 83-84 paragrafai. 96 Komisijos sprendimas 2001/432/EB byloje IV/M.1813 Indusrti Kapital Nordkem/Dyno, OL L 154, 2001 06 09, p. 41, 100 paragrafas.
87

208 72. Vertinant, ar jimas bt pelningas, reikt taip pat atsivelgti laukiam rinkos raid ateityje. jimas tikriausiai bus pelningesnis rinkoje, kurioje laukiama ymaus augimo ateityje97, nei subrendusioje rinkoje ar tokioje, kur laukiama nuosmukio 98. jimas gali tapti nepelningu dl masto ekonomijos arba tinklo efekto, nebent einantysis galt uimti pakankamai didel rinkos dal99. 73. jimas yra itin tiktinas, jeigu tiekjai kitose rinkose jau turi gamybos pajgumus, kuriuos galima bt panaudoti nagrinjamoje rinkoje, taip sumainant jimo neatgaunamus katus. Kuo maesnis skirtumas tarp jimo rink ir nejimo rink pelningumo prie susijungim, tuo didesn yra tokia gamybos pajgum perklimo tikimyb. Savalaikikumas 74. Komisija vertina, ar jimas bt pakankamai greitas ir tvarus, kad galt atgrasinti nuo rinkos galios panaudojimo ar j atremti. iam tikslui tinkamas laikotarpis priklauso nuo rinkos savybi ir jos dinamikos, o taip pat nuo potencialiai einanij konkrei gebjim100. Taiau jimas daniausiai laikomas savalaikiu tik tuomet, jei jis vyksta per dvejus metus. Pakankamumas 75. Kad galt pasiprieinti ar atremti antikonkurencinius susijungimo sukurtus padarinius101, jimas turi bti pakankamos aprpties ir masto. Mao masto jimas, pavyzdiui, tam tikr rinkos ni, negali bti laikomas pakankamu. VII. EFEKTYVUMAS 76. moni pertvarkymai jas sujungiant gali atitikti dinamikos konkurencijos poreikius ir gali padidinti atskiros pramons akos konkurencingum, taip pagerindami slygas augimui ir keldami Bendrijos pragyvenimo lyg102. Taip pat yra manoma, kad susijungimu sukurti efektyvumas atsveria neigiam poveik konkurencijai ir ypa potenciali al vartotojams, kuri prieingu atveju galt sukelti susijungimas103. Norint vertinti, ar susijungimas galt reikmingai apriboti veiksming konkurencij, ypa sukurdamas arba sustiprindamas dominuojani padt, kaip apibrta Susijungim reglamento 2 straipsnio 2 ir 3 dalyse, Komisija atlieka visapusik susijungimo vertinim konkurencijos poiriu. Atlikdama vertinim Komisija atsivelgia Susijungim reglamento 2 straipsnio 1 dalyje ivardytus veiksnius, skaitant technin ir ekonomin paang, jeigu tik ji sukuria naud vartotojams ir nesukuria klii konkurencijai104. 77. Atlikdama visapusik susijungimo vertinim, Komisija atsivelgia bet kokius tinkamai pagrstus teiginius apie efektyvum. Komisija gali nusprsti, kad dl efektyvumo, kur sukuria susijungimas, nra pagrindo paskelbti, kad susijungimas yra nesuderinamas su bendrja rinka, kaip apibrta Susijungim reglamento 2 straipsnio 3 dalyje. Tokia ivada bt daroma tais atvejais, kai Komisija, remdamasi pakankamais rodymais, galt padaryti ivad, kad dl susijungimo sukurtas efektyvumas galt padidinti susijungime dalyvaujanios mons galimybes ir paskatas veikti prokonkurencikai vartotoj naudai ir taip atsverti neigiam poveik konkurencijai, kur prieingu atveju toks susijungimas galt padaryti. 78. Kad Komisija, vertindama susijungim, galt atsivelgti pareikimus dl efektyvumo ir galt padaryti ivad, kad dl efektyvum nra pagrindo susijungimo paskelbti nesuderinamu su bendrja rinka, efektyvumas turi bti naudingi vartotojams, neatsiejami nuo susijungimo ir patikrinami. Visos ios slygos turi bti patenkintos.

97 r., Komisijos sprendim 98/475/EB byloje IV/M.986 Agfa-Gevaert/Dupont, OL L 211, 1998 07 29, p. 22, 84-85 paragrafai. 98 Byla T-102/96, Gencor prie Komisij, [1999] ECR II-753, 237 paragrafas. 99 r., pvz. Komisijos sprendim 2000/718/EB byloje IV/M.1578 Sanitec/Sphinx, OL L 294, 2000 11 22, p. 1, 114 paragrafas. 100 r., pvz., Komisijos sprendim 2002/174/EB byloje COMP/M.1693 Alcoa/Reynolds, OL L 58, 2002 02 28, 31-32, 38 paragrafai. 101 Komisijos sprendimas 91/535/EEB byloje IV/M.68 Tetra Pak/Alfa Laval, OL L 290, 1991 10 22, p. 35, 3.4 paragrafas. 102 r. Susijungim reglamento preambuls 4 punkt. 103 r. Susijungim reglamento preambuls 29 punkt. 104 Palyginimui Susijungim reglamento 2 straipsnio 1 dalies b punktas.

209 Nauda vartotojams 79. Labai svarbus kriterijus, vertinant tvirtinim dl efektyvumo, yra tas, kad dl susijungimo nepablogt vartotoj padtis105. Todl efektyvumas turi bti didelis ir savalaikikas ir i principo turt atneti naudos vartotojams tose atitinkamose rinkose, kuriose prieingu atveju yra tiktina ala konkurencijai . 80. Susijungimai gali sukurti vairi ri efektyvumo naud, dl kurios gali sumati kainos ar atsirasti kitokia nauda vartotojams. Pavyzdiui, dl gamybos ar platinimo kat sutaupymo susijungime dalyvaujanti mon gali gyti galimyb ir paskatas po susijungimo nustatyti maesnes kainas. Siekiant sitikinti, ar efektyvumas slygos grynj naud vartotojams, reikia atsivelgti tai, kad svarbesnis iuo poiriu yra kat efektyvumas, dl kurio sumaja kintamieji ar ribiniai katai106, o ne pastovieji katai; i principo, labiau tiktina, kad pirmasis pasireik kain sumajimu vartotojams107. Kat sumajimai tik dl antikonkurencinio gamybos apimi sumainimo negali bti laikomi vartotojams naudingu efektyvumu. 81. Vartotojams taip pat gali bti naudingos naujos ar pagerintos preks ar paslaugos, kurias, pavyzdiui, sukuria efektyvumo nauda, pasiekta R&D ir inovacij srityje. Komisija taip pat gali atsivelgti tok efektyvum, kuriuos sukurt bendra mon, steigta nauj produkt sukrimui. 82. Kai dl koordinuot poveiki, efektyvumas gali padidinti susijungusios mons suinteresuotum padidinti gamybos apimtis ir sumainti kainas, ir dl to susilpnt jos paskatos koordinuoti savo elges su kitomis monmis rinkoje. Todl efektyvumo dka gali sumati koordinuot padarini atitinkamoje rinkoje rizika. 83. Paprastai kuo vliau bus gyvendintas toks efektyvumas, tuo maesn reikm jam gali suteikti Komisija. Tai reikia, kad atsverianiu veiksniu gali bti laikomas tik savalaikis efektyvumas. 84. Susijungime dalyvaujanios mons paskatos perduoti efektyvumo naud vartotojui danai priklauso nuo to, ar tokia mon jauia konkurencin spaudim i likusi rinkoje moni ir dl potencialaus jimo. Kuo didesnis galimas neigiamas poveikis konkurencijai, tuo labiau Komisija turi sitikinti, kad pareiktas efektyvumas yra dideli, tiktinai gyvendinamas ir pakankamu mastu perduodamas vartotojui. Maai tiktina, kad susijungimas, sukuriantis padt artim monopolinei arba sukuriantis panaaus lygio rinkos gali, galt bti paskelbtas suderinamu su bendrja rinka remiantis tuo, kad efektyvumo nauda pakankamai atsvers potencialius susijungimo antikonkurencinius poveikius. Efektyvumo neatsiejamumas nuo susijungimo 85. Efektyvumas yra svarbus vertinant konkurencijos padt, jeigu jis yra tiesiogin susijungimo, apie kur buvo praneta, pasekm, ir jeigu tokios pat apimties efektyvumo negalima pasiekti kitais, maiau alingais konkurencijai, bdais. iomis aplinkybmis laikoma, kad efektyvumo prieastimi buvo susijungimas ir todl jis yra neatsiejami nuo susijungimo108. Susijungime dalyvaujanios alys privalo laiku pateikti vis btin informacij, reikaling rodyti, kad nra joki kit antikonkurencini, reali ir pasiekiam ne koncentracinio pobdio alternatyv (pavyzdiui, licencijavimo susitarimas arba bendra kooperatin mon) arba koncentracinio pobdio alternatyv (pavyzdiui, koncentracin bendra mon, arba kitaip struktrizuotas susijungimas), iskyrus susijungim, apie kur buvo praneta ir kuris ilaiko deklaruojam efektyvum. Komisija vertina tik tokias alternatyvas, kurios yra pagrstai realios konkreioje susijungime dalyvaujani ali verslo padtyje, atsivelgiant nusistovjusi verslo praktik atitinkamoje pramons akoje.

105 Pagal Reglamento 2 straipsnio 1 dalies b punkt, svoka vartotojai apima tarpinius ir galutinius vartotojus, t. y. produkt, kuriuos apima susijungimas, vartotojai. Kitaip tariant, ioje nuostatoje vartotojai yra suprantami, kaip potencials ir (arba) esami susijungime dalyvaujani ali pirkjai. 106 Kintamieji katai turt bti suprantami, kaip katai, kurie kinta priklausomai nuo gamybos arba pardavim apimties per tam tikr laikotarp. Ribiniai katai yra katai, susij su ribiniu gamybos ar pardavim padidinimu. 107 Paprastai pastovij kat sutaupymui daniausiai nra teikiama tiek daug reikms, kadangi ryys tarp pastovij ilaid ir vartotoj kain daniausiai nra toks tiesioginis, bent jau trumpu laikotarpiu.

210 Patikrinamumas 86. Efektyvumas turi bti patikrinamas, kad Komisija galt bti pagrstai tikra, jog jis bus gyvendintas, ir pakankamai svarus, kad atsvert potenciali susijungimo al vartotojams. Kuo teiginiai apie efektyvum yra tikslesni ir tikinamesni, tuo geriau Komisija gali tokius pareikimus vertinti. Jei tik manoma, efektyvumas ir j dka sukurta nauda vartotojams turt bti ireikta kiekybikai. Jeigu tiksliai kiekybinei analizei atlikti nra reikiam duomen, turi bti manoma numatyti aikiai apiuopiam poveik vartotojams, o ne tik ribin. Paprastai, kuo tolimesnje perspektyvoje numatoma efektyvumo gyvendinimo pradia, tuo maesn tikimyb, kad Komisija gals padaryti ivad, kad toks efektyvumas faktikai yra sukuriamas. 87. Didij dal informacijos, kuri leist Komisijai vertinti, ar susijungimas sukurs tok efektyvum, kur atsivelgusi Komisija galt leisti susijungim gyvendinti, gali pateikti tik paios susijungime dalyvaujanios alys. Todl paios praneimus pateikianios alys privalo laiku pateikti vis informacij, btin rodyti, kad deklaruojamas efektyvumas yra neatsiejamas nuo susijungimo ir tiktinai gyvendinamas. Praneim pateikianios alys taip pat turi parodyti, kokiu mastu pareiktas efektyvumas tiktinai atsvers bet kokius neigiamus padarinius konkurencijai, kurie atsirast prieingu atveju, ir tokiu bdu bus naudingas vartotojui. 88. Pareiktm efektyvumui vertinti gali bti pateikti vairs rodymai, ypa mons vidaus dokumentai, kuriais remiantis vadovai prim sprendim dl susijungimo, vadov praneimai savininkams ir nansinms rinkoms apie laukiam efektyvum, praeityje buvs efektyvumas ir vartotoj naudos pavyzdiai, iki susijungimo atliktos nepriklausom ekspert studijos apie efektyvum naudos pobd ir dyd bei apie tai, kokio masto nauda vartotojams yra tiktina. VIII. EKONOMINI SUNKUM TURINTI MON 89. Komisija gali nusprsti, kad kitais atvilgiais problematikas susijungimas vis dlto gali bti suderinamas su bendrja rinka, jeigu viena i susijungime dalyvaujani moni yra ekonomini sunkum turinti mon. Itin svarbi slyga tokiu atveju yra ta, kad po susijungimo atsirads konkurencins struktros pablogjimas neturi bti susijungimo pasekm109. Taip bus tuomet, kai rinkos konkurencin struktra pablogt bent jau tokiu paiu mastu net ir nesant susijungimo110. 90. iuos tris kriterijus Komisija laiko ypa svarbiais, taikant ekonomini sunkum turinios mons gynyb. Pirmas - dl susidariusi nansini sunkum tariamai ekonomini sunkum turinti mon artimiausioje ateityje bt priversta palikti rink, jeigu jos neperimt kita mon. Antras - susijungimui, apie kur yra praneta, nra kitos maiau antikonkurencinio pirkimo sandorio alternatyvos. Treias - jeigu susijungimas nebus gyvendintas, ekonomini sunkum turinios mons turtas neivengiamai palikt rink111. 91. Praneim apie susijungim teikianios alys privalo laiku pateikti vis svarbi informacij, reikaling rodyti, kad po susijungimo rinkos konkurencin struktra pablogt ne dl susijungimo.

Jungtins bylos C-68/94 ir C-30/95, Kali ir Salz, 110 paragrafas. Jungtins bylos C-68/94 ir C-30/95, Kali ir Salz, 114 paragrafas. Taip pat r. Komisijos sprendim 2002/365/EB byloje COMP/M.2314 BASF/Pantochim/Eurodiol, OL L 132, 2002 05 17, p. 45, 157-160 paragrafas. is reikalavimas yra susijs su bendru io praneimo 9 punkte idstytu principu. 111 Tai, kad ekonomini sunkum turinios mons turtas paliks nagrinjam rink, ypa tais atvejais, kai po susijungimo yra sukuriama monopolin padtis, gali pagrsti ivad, kad bet kokiu atveju ekonomini sunkum turinios mons turtas pereis kitai susijungime dalyvaujaniai aliai. r. jungtines bylas C-68/94, ir C-30/95, Kali ir Salz, 115-116 paragrafai.
109 110