Lietuvos konstitucins teiss valstybinio egzamino konspektai Trumpas turinys I tema. Konstitucins teiss samprata............................................................................1 psl. II tema.

Konstitucins teiss mokslas............................................................................13 psl. III tema. Konstitucins teiss altiniai...........................................................................19 psl. IV tema. Lietuvos konstitucingumo raida......................................................................33 psl. V tema. Konstitucijos apsauga. Konstitucins kontrols modeliai ...............................47 psl. VI tema. mogaus ir pilieio teiss ir laisvs.................................................................62 psl. VII tema. Pilietybs institutas.........................................................................................83 psl. VIII tema. Politins sistemos konstituciniai pagrindai................................................. 100 psl. IX tema. Valstyb kaip konstitucins teiss subjektas...................................................115 psl. X tema. Valstybs valdios institucij sistema .............................................................126 psl. XI tema. Rinkim teis...................................................................................................132 psl. XII tema. Konstituciniai statym leidiamosios valdios modeliai..............................147 psl. XIII tema. Konstituciniai vykdomosios valdios modeliai........................................... 178 psl. XIV tema. Teismin valdia konstitucinje teisje....................................................... 206 psl. XV tema. Vietos savivaldos ir vietinio valdymo modeliai pasaulio valstybse ............221 psl. I tema. KONSTIUTUCINS TEISS (KT) SAMPRATA 1. Konstitucins Teiss Svokos Vartojimo Aspektai. Teisinje literatroje svoka "konstitucin teis" vartojama keliais aspektais: 1. kaip asmens subjektin teis, tvirtint konstitucijoje pagrindiniame alies statyme tai suvokiama kaip teisinio santykio dalyvio galim (leistin) elges, t. y. jo galimyb vienaip ar kitaip elgtis. Subjektins teiss turin sudaro: a. galimyb elgtis taip, kaip numato teiss normos; b. galimyb reikalauti, kad kiti teisinio santykio dalyviai atlikt pareig, c. galimyb kreiptis kompetentingas institucijas, kad jos apgint subjektin teis (priverst kit teisinio santykio dalyv atlikti pareig). 2. kaip nacionalins teiss srit (t. y. alyje galiojanios teiss norm sistemos) tam tikr srit. Tai suvokiama kaip tam tikroje alyje galiojani teiss norm, reguliuojani tam tikr visuomenini santyki srit, visuma. Reguliuoja santykius, susijusius su vieosios valdios gyvendinimu: 1) valstybs organizacija; 2) vieosios valdios organizavimas ir jos gyvendinimo pagrindai; 3)asmens ir valstybs svarbiausieji santykiai. 3. kaip vienas i teiss moksl (t. y. visum mokslo ini, teorij, koncepcij, mokym), tiriantis: 1) KT normas; 2) j gyvendinimo praktik, 3) konstitucini teisini idj pasaul. 4. kaip mokymo (studij) disciplina, t. y. special mokymo kurs dstom studentams teisininkams auktojoje mokykloje. KT kaip studij disciplina glaudiai susijusi su KT mokslu, remiasi jo pasiekimais. Toks vienos svokos vartojimas vairiais aspektais rodo, kad visi ie aspektai susij, taiau netapats. Konstitucins teiss kaip objektyviosios teiss, t.y. kaip nacionalins teiss srities terminas vairiuose alyse naudojamas ir suprantamas skirtingai, tai lm istorins aplinkybs ir poirio pat teisin reikin ir kokia suteikiama tam teisinio reguliavimui reikm, todl vienose alyse dominuoja "valstybins teiss" pavadinimas Vokietijoje, ia buvo akcentuojama valstybs raida, valstybs institut, j teisinio reguliavimo reikm,kitose pvz., JAV ir Pranczijoje sitvirtinusi "konstitucins teiss" terminas, ia demokratins jgos, siekdamos permain, rmsi Konstitucijos pagrindinio alies statymo, tvirtinanio asmens teises bei laisves, nustatanio valstybs valdios gali ribas idjomis.Lietuvos teisinje praktikoje Konstitucins teiss kaip objektyviosios teiss terminas keitsi: Tarpukario L-je P.Leonas Teiss enciklopedijos paskaitose" vartojo valstybins teiss, o "konstitucins teiss" terminas siejamas su M.Romerio darbais. 1. Konstitucins teiss" svoka siejama su konstitucijos valdi ribojanio aukiausios teiss galios dokumento reikms pripainimu iuolaikins visuomens gyvenime, su konstitucionalizmo idj smoningu tvirtinimu. G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 1

2. "Valstybins teiss" svokoje akcentuojama valstyb, valstybs valdios organizacija, valstybs valdios institucij veiklos reguliavimo svarba, o asmens teiss ir laisvs, valstybs valdios ribojimas atsiduria tarsi antroje vietoje. Svokos valstybin teis ir konstitucin teis apima ir ne visikai tas paias teiss sritis. 1. valstybin teis siauriausia odio prasme sutampa su konstitucine, o plaiausia ji apima visk, kas susij su valstybe ir suprantama kaip teiss sritis, kuri sudaro ne tik konstitucins normas, bet ir kit teiss srii (administracins, finans ir kt.) normos, reguliuojanios valstybs valdios institucij veikl. 2. konstitucin teis sudaro ne tik valstybs valdios institucij organizacij ir veikl reguliuojanios normos, bet j sudaro ir normos, nustatanios nuosavybs, eimos, gamtos apsaugos ir kit santyki pagrindus. konstitucins teiss kaip objektyviosios teiss samprata pagal M.Romer turi 2 prasmes: 1. formaliaj - tai raytin Konstitucija - Konstitucijos normos 2. materialiaj -sudaro normos, tvirtinanios pai valstybs konstrukcij jos elementus ir valstybs valdios konstrukcij. "Konstitucin teis" gali bti suprantama siaurja ir plaija prasme. 1. Siaurja prasme tai konstitucijos teis sudaranti konstitucins teiss centr pagrind., jos pagrindiniai altiniai yra K-ja ir konstitucin reguliavim atskleidiantys Konstitucinio teismo nutarimai; 2. Plaija prasme konstitucin teis sudaro: 1) Konstitucin teis siaurja prasme (konstitucijos teis), ir 2) statymuose, postatyminiuose aktuose, kt. teiss altiniuose idstytos normos, reguliuojanios vieosios valdios organizavim ir veiklos, asmens ir valstybs santykius. Konstitucin teis tai centrin teiss sistemos sritis, reguliuojanti reikmingiausius visuomeninius santykius ir tvirtinanti teiss krimo principus. Ji nustato teisinio reguliavimo pagrindus ir kitoms teiss sistemos sritims, todl KT tenka vis teiss sistem integruojantis vaidmuo. Todl negalima jos vardinti kaip vienos i teiss ak, turinios grietai apibrt reguliavimo objekt. Tok iskirtin pobd lemia ios aplinkybs: 1. reguliuojami svarbiausi visuomeniniai santykiai.Valstyb, valstybs valdios institucij sistema, vieosios valdios gyvendinimas, asmens santykius su valstybe pagrind tvirtinimas. 2. svarbiausias altinis yra Konstitucija - pagrindinis ir aukiausios galios alies statymas, kuris yra taikomas tiesiogiai ir jam negali prietarauti joks kitas teiss aktas. 3. apibria alies konstitucin santvark, valstybs valdios altin, tvirtina valstybs form (jos valdymo sistem, valstybs sandar, politin reim), valstybs valdios institucij sistem bei valstybs valdios inst.galiojimus, j tarpusavio santykius, vietin valdym ir savivaldos pagrindus. 4. tvirtintos mogaus pagrindins teiss ir laisvs. 5. apibria teiskros pagrindus, nustato valdios institucijas priimanias atitinkamos ries teiss aktus, nustato teiss akt hierarchij ir pan.. Konstitucins teiss tikslas paskirtis suderinti vairi visuomens sluoksni interesus, apginti asmens teises ir laisves, nustatyti tam tikr svarbiausi reikal tvarkymo sistem, t.y. laiduoti konstitucin tvark visuomenje. 2. Konstitucinio teisinio reguliavimo objektas ir metodai. Nacionalins teiss sistem sudaro vairios teiss akos, reguliuojanios atitinkam visuomenini santyki srit. Teiss skirstymo teiss akas pagrindai yra teisinio reguliavimo objektas ir teisinio reguliavimo metodas. Teiss akos reguliavimo objektas yra ios teiss norm reguliuojami visuomens santykiai. KT reguliuoja visuomeninius santykius vairiuose visuomeninio gyvenimo sferose: politinje, ekonominje ir kt. Bet reguliuoja ne plaiai, o tik nustato j pagrindus. iuos santykius galima suskirstyti dvi dideles visuomenini santyki grupes: 1. nustato valstybs organizacij, valstybs valdios institucij sistem ir jos veiklos pagrindus Tai plati teisinio reguliavimo sritis. KT tvirtinama, kad Lietuvos valstyb yra nepriklausoma demokratin respublika, kad visos valdios altinis Tauta, kuri kuria Lietuvos valstyb, kad suverenitetas priklauso Tautai. Tiesiogin ir atstovaujamoji demokratija, valdios gali ribojimas Konstitucija, valdios tarnavimas monms, valdi padalijimas, valstybs valdymo forma, sandara ir politinis reimas Lietuvos valstybs organizacijos pagrindai. KT normos nustato vis valstybs valdios organizavimo ir G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 2

gyvendinimo sistem. Jos apibria statym leidiamosios, vykdomosios ir teismins valdios institucij teisin padt, j sudarymo tvark, kompetencij, tarpusavio santykius. 2. tvirtina asmens ir valstybs tarpusavio santyki pagrindus, t. y. asmens pagrindines teises ir laisves bei pareigas.Valstybs valdios institucij paskirtis tarnauti monms, saugoti mogaus teises ir laisves. Derindama asmens ir visuomens interesus ji nustato ir i teisi ir laisvi ribojimo pagrindus. Papildomas teiss skirstymo teiss akas kriterijus teisinio reguliavimo metodas. Metod atskleidia toje srityje naudojami reguliavimo bdai (teisinio poveikio priemons, kuriomis teis veikia reguliuojamus vis. Santykius) t.y reguliavimo bd nulemia KT reguliavimo objektas. KT taikomi vairs reguliavimo bdai: nustatomos teises ir pareigos, galiojimai, pareigojimai, atsakomyb, leidimai ir draudimai. 1) galiojimai nustatomi vairioms valstybs valdios institucijoms pvz.: seimas svarsto ir priima Konstitucijos pataisas, leidia statymus, priima nutarimus dl referendum, steigia statymo numatytas valstybs institucijas bei skiria ir atleidia j vadovus ir t. t. 2) pareigojimai pvz.: referendumu priimt statym ar kit akt ne vliau kaip per 5 dienas privalo pasirayti ir oficialiai paskelbti Prezidentas. Seimas privalo svarstyti 50 tkstani piliei, turini rinkim teis, pateikt statymo projekt. 3) Draudimai - draudiama mog kankinti, eminti jo orum, iauriai su juo elgtis, t.p. nustatyti tokias bausmes. Prezidentas negali skelbti pirmalaiki Seimo rinkim, jeigu iki Respublikos Prezidento kadencijos pabaigos liko maiau kaip 6 mnesiai, t.p. jeigu po pirmalaiki Seimo rinkim neprajo 6 mnesiai. 4) Leidimai - kurie nei pareigoja, nei draudia, bet leidia teisini santyki dalyviams atlikti tam tikrus veiksmus arba j neatlikti. kad sesijos metu ne maesn kaip 1/5 Seimo nari grup gali pateikti interpeliacij Ministrui Pirmininkui ar ministrams Atsivelgiant naudojam teisinio poveikio bd derinius, iskiriami du teisinio reguliavimo metodai: imperatyvinis ir dispozityvinis. 1. Imperatyviniam metodui bdinga grietas privalomumas, teisinio santykio dalyvi (subjekt) tarpusavio santykiai grindiami subordinacija, teisinio santykio dalyviai neturi pasirinkimo laisvs, jie privalo elgtis kaip nustatyta teiss norm. 2. Dispozityviniam metodui bdinga teisini santyki dalyvi lygybs pripainimas, teisini santyki dalyvi savarankikumas ir galimyb pasirinkti tam tikr elgesio model. KT vyrauja imperatyvinio pobdio reguliavimas. KT srityje vyrauja imperatyvinio pobdio reguliavimas. Konstitucins teiss normos nustato tam tikrus pareigojimus, draudimus ar suteikia atitinkamus galiojimus, kuriuos reikia gyvendinti. is reguliavimas ypa svarbus mogaus ir valstybs santyki srityje, kurioje btina tiksliai apibrti valstybs gali ribas, nustatyti asmens teisi ir laisvi gyvendinimo mechanizm. Tuo tarpu dispozityvini norm (leidiani teiss subjektams jomis pasinaudoti ar nepasinaudoti) konstitucinje teisje yra maiau. 3. Konstitucins teiss normos. Konstitucins teiss norm svoka. Konstitucins teiss norm klasifikavimo kriterijai. Konstitucins teiss norm struktriniai ypatumai. Konstitucins teiss norm realizavimas. Konstitucins teiss normos, svoka. Konstitucin teis, kaip objektyviosios teiss sritis suprantama kaip teiss norm, reguliuojani atitinkamus visuomeninius santykius, sistema. i sistem - konstitucins teiss struktr sudaro daugyb tarpusavyje susijusi element, dali, tai:konstitucins teiss normos, principai bei institutai. Pagrindine teiss lstele laikoma teiss norma. Teiss norma apibriama kaip visiems privaloma formaliai apibrta bendro elgesio taisykl, valstybs prievartos priemonmis saugoma nuo paeidim Konstitucins teiss normos yra viena teiss norm ri, kurios reguliuoja santykius, esanius konstitucins teiss reguliavimo objektu t.y. valstybs organizacija, valstybs valdios organizavimas bei gyvendinimo pagrindai, svarbiausi asmens ir valstybs tarpusavio santykiai. ios normos vis pirma yra tvirtintos Konstitucijoje aukiausios galios svarbiausiame alies statyme, o t.p. statymuose ir kt. teiss aktuose, reguliuojaniuose nurodytus santykius. KT normoms kaip teiss norm riai, bdingi tiek bendri teiss norm poymiai, tiek vien joms bdingi tam tikri ypatumai. KT norm svarbiausi ypatumai: G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 3

1. reguliuoja specifinius santykius jos nustato valstybs organizacijos, vieosios valdios organizavimo bei jos gyvendinimo pagrindus, reguliuoja svarbiausius asmens ir valstybs tarpusavio santykius. 2. pirminio pobdio j pagrindu kuriama valstybs valdios institucij sistema, nustatomas valstybs valdios institucij statusas, grindiama i institucij veikla, jos lemia ir asmens padt. 3. nustato ir kit srii teisini santyki reguliavimo pradus. 4. specifiniai j tvirtinimo altiniai. Svarbiausios, daranios didiausi tak teiss sistemai normos yra idstytos Konstitucijoje. Kitos KT normos yra idstytos tiek konstituciniuose statymuose, t.p. atitinkamus santykius reguliuojaniuose statymuose ar postatyminiuose aktuose, ir kt. KT altiniuose. 5. normos, idstytos alies Konstitucijoje, yra aukiausios teisins galios, joms turi atitikti visos kitos teiss normos. 6. KT yra gana daug norm, kurios yra formuluojamos tik paia bendriausia prasme. Todl reikalinga priimti kitas teiss normas, kurios detalizuot, konkretint suformuluot taisykl. 7. daniausiai yra bdingas imperatyvus pobdis, o dispozityvini norm ioje teiss srityje yra daug maiau. 8. reguliuojam teisini santyki subjektai ypatingi valstyb, tauta, valstybs valdios institucijos, piliei susivienijimai, ir individai (pilieiai, usienieiai ir t. t.). 9. stabilios lyginant su kit teiss srii normomis.Priimamos, keiiamos ir panaikinamos sudtingesne, nei daugelis kit norm, tvarka. Konstitucins teiss norm klasifikavimo kriterijai KT norm klasifikavimas i norm suskirstymas vairias grupes remiantis tam tikrais kriterijais. 1.Atsivelgiant KT ss siaurj ir plaij prasm, KT normas galima suskirstyti dvi grupes: 1) konstitucins teiss siaurj (tikrja) prasme normos; 2) visos kitos konstitucins teiss normos. 2.Pagal teiss altinius, kuriose jos idstytos: 1) tvirtintas Konstitucijoje; 2) tvirtintas statymuose; 3) tvirtintas postatyminiuose aktuose; 4) tvirtintos kituose konstitucins teiss altiniuose. 3.Pagal galiojimo trukm KT skirstomos: 1. pastovias (galioja iki jos oficialaus panaikinimo), 2. laikinas (j galiojimo trukm nustatyta) , 3. iskirtines (galioja tik nepaprastosios ar karo padties metu). 4.Pagal normomis tvirtint elgesio taisykli privalomum KT normos skirstomos : 1) imperatyvias, nustato kategorikas, tiksliai apibrtas elgesio taisykles, teisini santyki dalyviai j pakeisti negali. 2) Dispozityvias, taisykls leidia teisi subjektams jomis pasinaudoti ar nepasinaudoti. 5.Pagal norm paskirt teisinio reguliavimo mechanizme KT normos skirstomos : 1) materialisias - reguliuoja socialinius santykius, nustato i santyki dalyvi teises ir pareigas.(Seimas leidia statymus) 2) proceso normas -tvirtina materialiose teiss normose nustatyt teisi gyvendinimo ir gynimo tvark, valstybs inst.ar pareign veikimo taikant teiss normas tvark.( dauguma Seimo statuto norm kaip tai padaryti). 6.Pagal vaidmen reguliuojant visuomeninius santykius yra: 1) reguliacins, nustatanios visuomenini santyki dalyvi teises ir pareigas. Dauguma 2) apsaugines, sauganias reguliacines normas teiss normos. 7.Pagal teiss normose idstyt taisykli pobd: 1) pareigojamosios (teisinio santykio subjektams nustato pareig atlikti tam tikrus veiksmus), 2) galinanios( suteikia galimyb atlikti tam tikrus veiksmus) 3) draudianios (draudia atlikti tam tikrus veiksmus), 8.Pagal KT normose formuluojam taisykli pobd: G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 4

1) Bendrosios, jos tiesiogiai neformuluoja teisini santyki dalyvi teisi ir pareig, o formuluoja teisinius principus, tikslus, udavinius. 2) Konkreiosios, tiesiogiai numato teisini santyki dalyvi teises ir pareigas. "Valdios galias riboja Konstitucija" 9.Pagal realizavimo pobd: 1) tiesioginio taikymo 2) netiesioginio taikymo, jos reguliuojamos per kitas teiss normas. Konstitucins teiss norm struktriniai ypatumai. Klasikin teiss normos struktra yra: 1) hipotez (tai slygos, faktins aplinkybs, kurioms atsiradus pradeda veikti visa teiss norma), 2) dispozicija (ji nurodo, kaip turi elgtis reguliuojamo visuomeninio santykio dalyviai, kokios j teiss ir pareigos, atsiradus hipotezs numatytoms aplinkybms), 3) sankcija (teiss normos dalis, kurioje numatomi neigiami padariniai, atsirandantys asmeniui u dispozicijoje nurodyt reikalavim nepaisym). KT norm, kuriose galima aptikti visus tris struktrinius elementus rasime ne tiek daug, ypa KT siaurja prasme konstitucijos teisje. Todl tekt konstatuoti, kad konstitucins teiss normas sudaro vien dispozicija, o kit element gan danai lyg ir nra.Todl teiss teorijos specialistai teigia, kad teiss norm sudaro: 1) arba hipotez ir dispozicija, 2) arba dispozicija ir sankcija, 3) arba hipotez ir dispozicija 4) arba teiss normos struktros aikinim sieti su teiss samprata ir pan. Kalbant apie KT normos sankcij yra trys nuomones: 1. KT apskritai nra sankcij, nes konkreios poveikio priemons u konstitucins teiss norm dispozicijoje nustatyt taisykli paeidim yra nustatytos kit teiss srii (administracins, baudiamosios ir pan.) normose. Taip suvokiant sankcij vadovaujamasi teiss, kaip vieningos sistemos, samprata. 2.Sankcija yra laikomos paioje teiss normoje numatytos teisins pasekms, kai paeidiama teiss norma. Pagal i siaurj teiss normos sankcijos samprat, teiss sankcija yra tik paioje teiss normoje tvirtintas struktrinis elementas. iuo atveju tekt konstatuoti, kaip buvo minta, kad konstitucinje teisje toki norm nra daug. 3.KT norm sankcijos yra politinio pobdio. Taigi, susiduriama su politinio pobdio sankcijos samprata. Pvz.Vyriausyb privalo atsistatydinti, kai Seimas du kartus i eils nepritaria naujai sudarytos Vyriausybs programai ar kai Seimas vis Seimo nari bals dauguma slaptu balsavimu pareikia nepasitikjim Vyriausybe ar Ministru Pirmininku. iuo atveju politinio pobdio sankcija Vyriausybs atsistatydinimas. Konstitucins teiss norm realizavimas. Teiss norm taikymas paprastai suvokiamas kaip teiss norm realizavimas valstybs institucij, pareign veikloje. Kadangi Konstitucija teiss norm, turini ypating turin, aktas. ios teiss normos, suformuluotos gana abstrakiai, reguliuoja svarbiausius asmens ir valstybs, t.p.valdios valstybje organizavimo ir jos gyvendinimo santykius. Todl siekiant teisingai taikyti teiss nirm btina nustatyti: 1. ar konstitucijos norma galioja jos taikymo momentu (laiko atvilgiu). Paprastai K-ija pradeda galioti nuo to momento, kuris nurodytas paioje K-joje. K-jos galiojimo pradia nustatoma jos baigiamosiose nuostatose arba statyme dl K-jos sigaliojimo. Danai nustatomos pereinamosios nuostatos (j paskirtis numatyti skland perjim i vienos kit konstitucin santvark). 2. ar konstitucijos norma galioja tam tikroje teritorijoje. Paprastai K-ija sigalioja ikart visoje valstybs teritorijoje. Taiau bna atvej, kai dalis valstybs teritorijos yra okupuota ar dl kit prieasi laikinai nra alies sudtyje. 3. ar konstitucijos norma taikytina reguliuojamo visuomeninio santykio subjektams. K-jos normos privalomos visoms valstybs valdios institucijoms, valstybs staigoms ir pilieiams. Visi fiziniai asmenys bei organizacijos alies teritorijoje turi jos laikytis. Ji t.p. privaloma tos alies pilieiams, joje steigtiems ir veikiantiems juridiniams asmenims, organizacijoms ir staigoms usienyje. Usienio valstybs ir G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 5

tarptautins organizacijos privalo gerbti kiekvienos alies konstitucij, iskyrus normas, prietaraujanias tarptautiniams teiss principams (paeidianias mogaus teises, kelianias agresyvius karus ir t. t.). Pagal K jos 6 st. Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas, ir kiekvienas savo teises gali ginti remdamasi konstitucija. Todl ypa svarbu konstitucijos norm tiesioginio taikymo klausimas. 1. kai K joje tvirtinta teiss norma nekelia joki abejoni ir nereikia papildomai jos konkretinti, ji gali bti taikoma tiesiogiai. Pvz. LR K 35. 2d. Skelbia, kad niekas negali bti veriamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asocviacijai; 29.2d. mogaus teisi negalima varyti ir teikti jam privilegij dl jo lyties, rass, tautybs, kalbos,kilms, socialins padieties, tikjimo, sitikinbim ar pair pagrindu. 2. taiau K joje yra daug blanketini teiss norm, t.y. jos gyvendinamos kartu su konstitucin reguliavim detalizuojaniomis normomis. pvz.: 33 str.3d. teigiama, kad pilieiams garantuojama peticijos teis, o jos gyvendinimo tvark nustato statymas Kaip reikt vertinti situacij, kai statym leidjas neskuba vykdyti konstitucinio pavedimo? Ar gals pilieiai be io statymo gyvendinti i teis, juk j garantuoja K ja, kurios normos veikia tiesiogiai. Ar bus galima atsisakyti priimti peticij, jei nra numatyta dar teiss realiz\avimo tvarka? Kilus ginui tokiu atveju lemiamas odis priklauso Teimui. Taigi KT norm taikymo efektyvumas priklauso nuo to, kaip konstitucins teiss normomis ir principais tvirtint vertybi sistemos reikm pripastama gyvenimo praktikoje ir realiai utikrinama faktiniu elgesiu, t.y.teiss ir tikrovs santykis. Utikrinant KT norm gyvendinim laibai svarbi teisin apsauga tam tikr valstybs poveikio priemoni taikymas. Ir ypatingas vaidmuo tenka teissaugos institucijoms. Konstitucinio teismo kompetencijai priskiriama oficialaus k jos aikinimo-interpretavimo ir saugotojo funkcija. Konstitucijos interpretavimas - tai iaikinimas, koks tai aktas, kokios jame tvirtintos normos ir principai, kokia io akto reikm alies teisinje sistemoje. Teiss norm aikinimas btinas, kad galtume KT normas teisingai taikyti . Bet koki konstitucij galima analizuoti dviem aspektais: 1) kaip raytin dokument 2) kaip mechanizm, funkcionuojant realioje tikrovje. Taigi analizuojamas ne tik konstitucinis reguliavimas, bet ir jo gyvendinimas. Kiekvienoje byloje KT reikia interpretuoti tiek konstitucij, tiek tikrinam statym ar kit teiss akt. KT galios slypi jo teisje interpretuoti konstitucij. ioje srityje teoriniai ir praktiniai aspektai neatsiejami. Labai svarbu konstitucijos interpretavimo krybikumas. KT uuot apsiriboj vien tiesiogiai konstituciniuose tekstuose idstytais teiginiais, bando interpretuoti krybikai. Jie neretai remiasi usienio teisine doktrina ar jurisprudencija, orientuojasi teisins praktikos etalonus. KT norm aikinimo bdai: 1. Istorinis teiss norm aikinimas reikalingas, nes be jo bt sunku suprasti teiss normas, nes iuo bd mes teiss normas irime tam tikroje istorinje erdvje. 2. Sisteminis teiss norm aikinimas remiasi nuostata, kad teiss norma yra sudedamoji vieningos teiss sistemos dalis, kurioje veikia ir atskiros teiss normos struktrins sistemos. 3. Gramatinis (loginis) teiss norm aikinimas susideda i teksto morfologins ir sintaksins struktros bei remiasi gramatiniais ir loginiais dsniais 4. Konstituciniai principai. Konstitucini princip klasifikacija. Konstituciniai principai Konstitucijoje tvirtintos pamatins nuostatos, kuriomis grindiamas visas teisinis reguliavimas apimantis ir kit teiss ak raid. Tai konstitucin gali turinios nuostatos, kurios nra formuojamos kaip grietos elgesio taisykls ( nra sukonstruotos kaip normos) ir nra pagal reguliavimo dalyk bei metod priskiriamos teiss akoms. Tai pamatins nuostatos, diktuojanios teisinio reguliavimo turin. Dauguma KT princip yra aikiai apibrti ir tiesiogiai tvirtinti LR konstitucijos normose, taiau yra ir toki kurie tiesiogiai nedeklaruojami ir iplaukia i bendrosios K jos norm prasms. Kad jie yra, galima nustatyti tik analizuojant K jos norm turin, t.y. ivesti i teiss normos, pvz. 5 str. valdi padalijimo principas. Konstitucini princip klasifikacija. I. pagal tai, kaip tam tikri principai ireikti (suformuluoti) Konstitucijos tekste: 1. tiesiogiai deklaruojami, nereikia nieko aikinti tik nurodyti K jos nuostat: 1) pirminiai principai tvirtinti konkreioje vienoje normoje pvz. LR K 18 str.mogaus teiss ir laisvs yra prigimtins; G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 6

2) sudtiniai principai tvirtinti skirtingose K jos nuostatose, pabriant j skirtingus, nors tarp savs neatskiriamai susijusius, aspektus. Juos vardinant reikia nurodyti ne vien, bet kelias juos tvirtinanias nuostatas ir iskirti tai, kas iuose nuostatuose yra bendra. Pvz. 5 str. 2d.- valdios galias riboja K ja; 6 str. 2 d. kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis K- ja; 7 str. 1 d. negalioja joks statymas ar kitas aktas, prieingas K jai; 110 str. 1 d. teisjas negali taikyti statymo, prietaraujanio K jai. Visos iuos nuostatos rodo tiesiogin K jos virenybs principo tvirtinim. 2. nra tiesiogiai deklaruojami nei vienoje, nei keliose K jos nuostatose, bet yra ivedami i pirmini arba sudtini konstitucini princip juos aikinant, t.y. K- jos aikinimo rezultatas: 1) ivestiniai principai pvz. Konstitucinis teismas konstatavo kad K jos 5 str. yra tvirtintas valdi padalijimo principas, ivedant princip buvo remiamasi maiausiai dviem tiesiogiai deklaruojamais k iais principais tai 5 str. 1 d.valstybs valdi gyvendinani institucij konstitucin tvirtinimo, ir 5 str. 2 d. konstitucijos virenybs ir konstitucinio valdios gali ribojimo principais, juos t.p. aikinant platesniame konstitucijos nustatyto reguliavimo kontekste. Taiau ivestiniai principai nra galutiniai i j galima ivesti ir kitus principus. Pvz. Aikinant teisjo ir teism nepriklausomumo princip vairiai tvirtint K jos 31str. 2 d., 109 str., 114 str. 2 d. ir kt. nuostatuose, i ji ivedami teismo kaip valstybs valdios visavertikumo, teism organizacinio savarankikumo, teismins valdios savireguliacijos ir savivaldos, ir kt. principai. II. pagal tai, kokiu mastu konstituciniai principai kreipia teiss sistem, lemia teisinio reguliavimo turin: 1. horizontalus skirstymas akas ir institutus: 1) bendrieji principai, kurie kreipia, orientuoja vis teiss sistem, visas vairioms teiss akoms priskiriamas normas: 1)tautos suvereniteto (3str.); 2) demokratikumo (1ir4str.); 3)prigimtins teiss pr. (18str.); 4) lygiateisikumo (lygybs)(29str.); 5) monikumo - humanikumo (21.3d.,); 6)teistumo (28str.); 7) konstitucijos virenybs(7,110str.); 8) teiss teismin gynyb arba teismins gynybos prieinamumo ir universalumo pr. (30str.); 9) nekaltumo prezumpcijos (31.1d.); 10) konstitucinis valdi galios ribojimas(5.2d.); 11) valdi padalijimo (atskyrimo) (5str.); 12) teisingum LR vykdo tik teismas (109 2) kiti principai, kurie gali bti toliau detalizuojami tik tam tikrose teiss akose ar institutuose. K joje, nurodomi: 1) dvigubos pilietybs negalimumo; 2)seimo nario nelieiamumo; 3) LR prezidento asmens nelieiamumo; 4) teisj nepriklausomumo principai ir kt. 2. vertikalus skirstymas konstitucin teis (konstitucija, konstitucin jurisprudencija) ir statutin teis (statymai. Kiti norminiai aktai) 1) koordinaciniai principai utikrina paios konstitucijos vientisum, organizuoja j vientis sistem, jie lemia paioje K joje nustatyt reguliavim, lemia, kaip vienos konstitucins normos dera su kitomis ir K joje tvirtintais principais, t.y. utikrinamas konstitucinio reguliavimo turinio nuoseklumas.Koordinaciniai principai gali pakeisti ir determinacinius statutinje teisje. Koordinaciniai principai: 1) konstitucijos virenyb; 2) konstitucijos vientisumas; 3) teisin valstyb. 2) determinaciniai principai, lemiantys statutins teiss skirstym akas, konstituciniame lygmenyje (administracin, finans, baudiamoji, civilin, darbo ir kt.) ir sudarantys i ak branduol. Determinaciniai pr. papildo koordinacinius ir statutin teis derina su konstitucine.jei tam tikras teisinis reguliavimas prietarauja K- jai automatikai kartu yra paeidiamas ir kuris nors koordinacinis konstitucinis principas, taiau koordinacinio principo paeidimas nereikia, kad automatikai yra paeistas determinacinis principas. Determinacini princip yra kur kas daugiau nei koordinacini, nes juos gali pakeisti koordinaciniai, t.p. Jie galima iplaukti i koordinacini. Pagrindiniai determinaciniai principai yra: demokratija ir suverenitetas; 2)pilietin visuomen;valdi padalijimas; 3) pasaulietin valstyb; 4) valstybs socialin orientacija; 5) valstybs geopolitin orientacija 5. Konstitucins teiss sistema. Konstitucins teiss institutai. Konstitucins teiss sistema Pagal Lietuvos konstitucins teiss svok KT sistem sudaro: 1) Konstitucin teis siaurja prasme (konstitucijos teis), G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 7

2) ir Konstitucin teis plaija prasme statymuose, postatyminiuose aktuose, kt. teiss altiniuose idstytos normos, reguliuojanios vieosios valdios organizavim ir veiklos, asmens ir valstybs santykius. Konstitucin teis, kaip objektyviosios teiss sritis, paprastai suprantama kaip teiss norm, reguliuojani atitinkamus visuomeninius santykius, sistema. Nagrinjant KT struktr danai teigiama, kad j sudaro daugyb tarpusavyje susijusi element, dali: 1) konstitucins teiss normos, 2) Principai; 3) institutai. 1. Teiss norma tai visiems privaloma formaliai apibrta elgesio taisykl, valstybs prievartos priemonmis saugoma nuo paeidim. KT normos yra teiss normos ris, todl joms gali bti bdingi bendri teiss norm poymiai ir tik joms bdingi tam tikri ypatumai : 1) reguliuoja specifinius santykius 2) pirminio pobdio 3) nustato ir kit srii teisini santyki reguliavimo pradus. 4) specifiniai j tvirtinimo altiniai. 5) idstytos alies Konstitucijoje, yra aukiausios teisins galios, 6) bdingas imperatyvus pobdis, o dispozityvini norm ioje teiss srityje yra daug maiau. 7) subjektai ypatingi valstyb, tauta, valstybs valdios institucijos, piliei susivienijimai, ir individai (pilieiai, usienieiai ir t. t.) 8) stabilios lyginant su kit teiss srii normomis. 9) daug norm, kurios yra formuluojamos tik paia bendriausia prasme todl jos gyvendinamos ne izoliuotai, bet kartu su konstitucin reguliavim detalizuojaniomis normomis. Utikrinant gyvendinim, svarbu teisin apsauga, t.y. tam tikr valstybs poveikio priemoni taikymas. 2. Konstituciniai principai K-joje tvirtintos pamatins nuostatos, kuriomis grindiamas visas teisinis reguliavimas apimantis ir kit teiss ak raid. Lyginant su normomis, principinms normoms bdingas labai apibendrinantis pobdis ir lemia viso teisinio reguliavimo krypt. jos nra formuojamos kaip grietos elgesio taisykls ( nra sukonstruotos kaip normos) ir nra pagal reguliavimo dalyk bei metod priskiriamos teiss akoms. Tai pamatins nuostatos, diktuojanios teisinio reguliavimo turinio nuoseklum Taigi, Konstitucij sudaro tiek normos, tiek principai. Konstituciniai principai ir konstitucins teiss normos tarp savs yra glaudiai susij, kartais vienas nuostatas galima laikyti tiek principais, tiek normomis. Kitais atvejais ias teisines materijas galime nesunkiai skirti 3. Konstitucins teiss institutai. KT institutas tai KT norm grup, jungianti normas, reguliuojanias vienarius ar giminingus visuomeninius santykius. KT normos teiss institutus jungiamos atsivelgiant tai, kad jos reguliuoja tam tikr, tarpusavyje tiesiogiai susijusi santyki grup,t.y. jungiamos atsivelgiant j reguliavimo objekt. Tok jungim lemia: 1) tiek objektyvios aplinkybs - norm reguliuojami santykiai, 2) tiek mokslinink - tokio klasifikavimo autori poiris. KT galima skirti iuos institutus: 1) mogaus teisi ir laisvi, 2) pilietybs institutas apima KT normas, reguliuojanias pilietybs gijim, pasibaigim, vaik pilietyb, pasikeitus tv pilietybei ir kitus ios srities santykius. 3) valstybs vadovo, 4) parlamento, 5) vyriausybs, 6) savivaldos, 7) rinkim teiss 8) ir kt.institutus. Teisinje literatroje konstitucins teiss institutus kartais skirsto : 1) paprastus arba generalinius. Jie nra skirstomi atskirus junginius 2) sudtingus arba kompleksinius juos sudaro poinstituiai arba subinstitutai. Pvz.mogaus teisi ir laisvi institutas galima laikyti sudtingu, nes j sudaro:pilietini, politini, ekonomini ir kt.teisi ir laisvi poinstituiai. iuos poinstitutuius galima suskirstyti dar maesnes grupes. Reikia paymti, kad vien valstybi konstitucinje teisje gali nebti institut, kuriuos rasime kit ali konstitucinje teisje. Antai, respublikose nerasime monarchinei valdymo formai bding institut ir prieingai. G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 8

Grupuojant konstitucins teiss normas institutus, galima geriau suvokti ir velgti tam tikr nuostat nepakankam suderinim, argumentuotai silyti paalinti tam tikras spragas, formalius (pagal gimining nuostat raid" matomus) ar materialius (pagal gimining nuostat login turin ir principin paskirt aikius) neatitikimus. Antai Konstitucinis Teismas (1998 02 18 nutarime) isprend nagrint problem, iaikindamas, kad statyme negali susilieti du skirtingi konstituciniai institutai: a) apskrities valdymo, kur organizuoja Vyriausyb, institutas (Konstitucijos 123 str. 1 d.); b) savivaldybi veiklos administracins prieiros, kuri vykdo Vyriausybs skiriamas atstovas, institutas (Konstitucijos 123 str. 2 d. ir 3 d.). 6. Konstituciniai teisiniai santykiai. Konstitucini teisini santyki svoka. Konstitucini teisini santyki struktra. Konstitucins teiss subjektai. Konstitucini teisini santyki klasifikavimo kriterijai. konstitucini teisini santyki atsiradimo, pasikeitimo ir asibaigimo pagrindai. Svoka tai KT norm sureguliuoti visuomeniniai santykiai, kuri dalyviai turi tam tikras subjektines teises ir teisines pareigas. iuolaikinje teisinje literatroje vyrauja dvejopa teisini santyki samprata. - Vieni teisininkai teigia, kad teisiniai santykiai - yra teiss normomis sureguliuoti visuomeniniai santykiai; - Kiti - tvirtina, kad teisiniai santykiai yra ypatingos ries visuomeniniai santykiai, t.y. visuomeninio santykio teisin forma. - Bet kokiu atveju teisinis santykis tai atitinkam subjekt teisinis ryys. Tai viena i teisini santyki ri, ir turi bendrus visiems teisiniams santykiams poymius: 1) santykiai atsiranda teiss norm pagrindu,jie yra faktinio visuomeninio santykio teisin iraika; 2) teisiniai santykiai yra i santyki dalyvi teiss norm pagrind atsirad ryiai; 3) tai teisiniai ryiai tarp konkrei subjekt; 4) tai smoningi, valiniai santykiai; 5) teisinio santykio dalyvi subjektins teiss ir teisins pareigos gyvendinimas yra garantuotas valstybs prievarta. KTS ypatumai 1. KTS atsiranda gyvendinant konstitucins teiss norm, reglamentuojani ypatingus visuomeninius santykius, pagrindu. 2. Iskirtin KT vieta teiss sistemoje, jos reguliavimo dalyko ypatumai lemia tai, kad KTS isiskiria i kit teisini santyki, nes tik konstituciniais teisiniais santykiais reikiasi Tautos suverenitetas, mogaus ir pilieio teiss ir laisvs, valstybs valdios funkcijos, vietos savivalda ir kt. 3. Iskirtinis teiss subjekt ratas ir ypatingas i subjekt teisinis statusas. Subjektais pripastami visi asmenys, kuri elges reglamentuoja KT normos. Lietuvos valstyb, Tauta, valstybs valdios institucijos, vietos savivaldos institucijos, pilieiai ir kt 4. Specifinis ir santyki turinys, tai nulemia KT norm specifika. Dauguma KT norm yra bendrosios ir jos sukuria bendruosius teisinius santykius, kuriems esant nra konkrei dalyvi ir konkrei subjektini teisi ir pareig. Teiss ir pareigos yra visuotins. Vyrauja bendrieji teisiniai santykiai. 5. Utikrinami didesne teisine apsauga. U tam tikrus KT norm paeidimus KT subjektai gali bti traukiami baudiamojon atsakomybn. 6. Kartais akcentuojamas KTS bruoas didelis j politinis potencialas. Daugelis KTS yra susij su alies politins sistemos funkcionavimo pagrindais. Konstitucini teisini santyki struktra KTS elementai - struktra: 1) Santyki subjektai; 2) Santyki turinys; 3) Santyki objektas; 4) santyki sukrimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindai. 1. Teisini santyki subjektai yra i santyki dalyviai, kuriems teiss normos nustato subjektines teises ir teisines pareigas. ie subjektai yra asmenys, kurie pagal statym yra veiksns ir teisns. Teisnumas asmens gebjimas turti teises ir pareigas, o veiksnumas galjimas savo veiksmais gyvendinti jam priklausanias teises ir pareigas. Veiksns asmenys ne tik gyja teises ar susikuria pareiga, bet ir atsako u padarytus teiss paeidimus. G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 9

Teisini santyki subjektai gali bti fiziniai ir juridiniai asmenys. Fizinio asmens teisnumas atsiranda mogui gimus, o veiksnumo atsiradimo momentas siejamas su tam tikr reikalavim atitikimu. Juridini asmen teisnumas ir veiksnumas sutampa jis tampa veiksnus nuo jo stat patvirtinimo ar tam tikrai valstybs institucijai primus nutarim j steigti. kai juridinio asmens statai turi bti registruoti teisnumo ir veiksnumo atsiradimas siejamas su stat registravimu. 2. Teisini santyki turin atskleidia teisini santyki subjekt subjektins teiss ir pareigos. ios teiss ir pareigos priklauso nuo teiss subjekto. Skirtingi teiss subjektai turi skirtingas teises ir pareigas. Subjektin teis tai galimyb atlikti tam tikrus veiksmus ir reikalauti, kad juos atlikt ar neatlikt kiti. Subjektins teiss turin sudaro: 1.galimyb turiniam teis asmeniui pasirinkti tam tikr elgesio variant; 2.galimyb reikalauti i kit asmen tam tikro elgesio; 3.galimyb imtis teissaugos priemoni apsaugoti ar ginti savo subjektin teis 9 kreiptis institucij ar paiam imtis priemoni). Teisin pareiga teisinio santykio dalyvio privalomas elgesys, kuriuo utikrinama kito teisinio santykio dalyvio subjektin teis. Teisins pareigos turinys tai privalomas elgesys, susidedantis i teisini btinybi, kurios atitinka subjektin teis turinio asmens galimybes. 3. Konstitucini teisini santyki objektas tai vairios materialins ir nematerialins vertybs, dl kuri kyla teisiniai santykiai tai - socialins vertybs. Jos yra tvirtintos Konstitucijoje ir kituose konstitucins teiss altiniuose. Tai tokios vertybs kaip prigimtins mogaus teiss ir laisvs, Tautos ir valstybs suverenitetas, demokratija, politinis pliuralizmas ir daugiapartikumas ir t. t. 4. Konstitucini teisini santyki sukrimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindai. KT normos, sureguliuodamos atitinkamus santykius, kuri subjektai turi subjektines teises ir teisines pareigas, dar nesukuria konkretaus konstitucinio teisinio santykio. Tam, kad is santykis bt sukurtas, pakeistas ar panaikintas, reikia teisinio (juridinio) fakto, t.y. btina tam tikra jungiamoji grandis tarp konstitucins teiss normos ir konstitucinio teisinio santykio. Teisiniai (juridiniai) faktai tai tam tikri konkretaus gyvenimo faktai (aplinkybs), su kuri buvimu teiss normos sieja konkrei teisini santyki sukrim, pasikeitim ar pasibaigim. Danai KT normos numato, jog sukurti, pakeisti ar panaikinti teisin santyk galima tik remiantis keliais teisiniais faktais. Pvz.: kad atsirast teisiniai santykiai, kuriais gyvendinama asmens teis rinkti, asmuo turi bti Lietuvos valstybs pilietis, jis turi bti sulauks tam tikro amiaus, turi bti paskirti rinkimai atitinkam valstybs valdios institucij (pvz.: Seim), sudarytos rinkim apygardos, apylinki rinkj sraai ir t. t. Konstitucins teiss subjektai KTS subjektai Lietuvos konstitucinio teisinio reguliavimo pagrindu susiklosiusi konstitucini teisini santyki subjektai yra: 1. Fiziniai asmenys: LR pilieiai; usienio valstybi pilieiai; asmenys be pilietybs; asmenys su dviguba pilietybe. Jie turi tam tikras konstitucins teiss normomis nustatytas teises ir pareigas (vairi subjekt kategorij teiss ir pareigos nra vienodos).Subjektais gali bti ir tam tikros fizini asmen grups (antai 300 tkstani piliei, turini rinkim teis, gali reikalauti, kad bt skelbiamas referendumas; 50 tkstani piliei, turini rinkim teis, gali teikti Seimui statymo projekt; pilieiai priklausantys tautinms bendrijoms, turi teis puoselti savo kalb, kultr, paproius ir pan.). 2. Socialins bendrijos(tauta, etnins grups, administracini teritorini vienet gyventoj bendruomen ir kt..) 3. Lietuvos valstyb 4. Valstybs valdios institucijos (Seimas, LR Prezidentas, vyriausyb, teismai, kt.valstybs valdios inst.) 5. vietos savivaldos institucijos 6. visuomens organizacijos ir susivienijimai (politins partijos ir politins organizacijos, visuomenins organizacijos, profesins sjungos, religins bendrijos ir kt.). 7. atstovaujamj institucij deputatai (Seimo nariai, savivaldybi taryb nariai). KT doktrinoje pripastama, kad visiems KTS subjektams bdingas politinis teisnumas. Tai reikia, kad KT normos suteikia bendr galimyb visiems KTS subjektams tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvauti gyvendinant politin valdi (valdant valstyb). G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 10

ie konstitucini teisini santyki subjektai yra bdingi ne tik Lietuvai, bet ir daugeliui valstybi. Tiesa, kai kuriose i j gali bti specifini, tik tai valstybei bding konstitucini teisini santyki subjekt (pvz., federacinje valstybje tai federacijos subjektai; alyse, kuri konstitucijose tvirtinta atskir alies dali autonomija - autonominiai vienetai, ir t. t.). Konstitucini teisini santyki klasifikavimo kriterijai KT Santyki klasifikavimas atskleidia j turin, ypatybes. Konstitucinius teisinius santykius galima vairiais pagrindais klasifikuoti: I. pagal konstitucinius teisinius santykius reguliuojanias normas: remiantis materialiosios teiss normomis atsiranda materialieji, o pagal proceso normas procesiniai teisiniai santykiai. II. pagal norm privalomumo laipsn: tai i dispozicini norm kyla koordinaciniai, o i imperatyvini norm subordinaciniai teisiniai santykiai. KT-je dominuoja subordinaciniai teisiniai santykiai. III. Jeigu teisiniai santykiai kyla i reguliacini ar apsaugini norm santyki skirstymas bt reguliacinius ir apsauginius. IV. Jei KT normas skirstome bendrsias ir konkreisias normas, arba pagal teisini santyki dalyvi apibrtum (sukonkretinim) visi KT santykiai gali bti suskirstyti : 1) bendruosius - atsiranda bendriausio pobdio TN pagrindu. Dalyvi teiss ir pareigos ireikia esminius, bendriausius subjekt teisins padties bruous, iuose santykiuose subjektai neturi konkrei teisi ir pareig, jos yra visuotino pobdio. Jie pagrindas konkretiems santykiams atsirasti. 2) konkreius - atsiranda konkreiosios TN pagrindu, tik joje esant numatytoms aplinkybms(juridiniams faktams). i santyki dalyviai yra konkrets ir turi konkreias teises ir pareigas. Konkrets teisiniai santykiai gali bti: 1. absoliuts ia nustatomi tik dalyviai turintys subjektines teises, o visi kiti turi pasyvi pareig privalo netrukdyti gyvendinti ir nepaeisti. i santyki turinys reikia, kad teis turintis asmuo gali pats atlikti veiksmus, numatytus subjektins teiss, o pareigoti asmenys privalo jam nekliudyti. 2. santykiniai (reliatyvs) nustatomi konkrets dalyviai, turintys vieni subjektines teises, kiti konkreias pareigas. T.y. teis turintis asmuo turi subjektin teis reikalauti, kad pareigotas asmuo atlikt tam tikrus aktyvius veiksmus, o pareig subjektas privalo juos atlikti. V. Pagal teisi ir pareig pasiskirstym KTS gali bti: 1) paprastieji, vienas subjektas turi teisi, o kitas pareig, 2) sudtingieji, kai abu santyki subjektai turi ir teisi ir pareig. VI. Pagal TS subjekt pareigas galima skirti 1. aktyvs santykiai, kuri dalyviai turi atlikti tam tikrus teigiamus veiksmus. 2. pasyvs santykiai, kuri dalyviai privalo neatlikti tam tikr veiksm. Konstitucini teisini santyki atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindai. KT normos sureguliuodamos tam tikrus santykius dar nesukuria konkretaus konstitucinio teisinio santykio. Tam, kad is santykis bt sukurtas, pakeistas ar panaikintas, reikia teisinio (juridinio) fakto, t.y. btina tam tikra jungiamoji grandis tarp konstitucins teiss normos ir konstitucinio teisinio santykio. Konstituciniams teisiniams santykiams atsirasti reikia, kad bt visos 3 slygos: 1) btina KT norma; 2) teisini santyki dalyviai turi turti konstitucinio teisinio subjektikumo poymi; 3) teisinio (juridinio) faktinio pagrindo, t.y. fakto. Teisiniai (juridiniai) faktai tam tikri konkretaus gyvenimo faktai (aplinkybs), su kuri buvimu teiss normos sieja konkrei teisini santyki sukrim, pasikeitim ar pasibaigim. KT santykiai atsiranda, pasikeiia, pasibaigia esant KT normos hipotezje nurodytoms aplinkybms. Gana danai KT normos numato, jog sukurti, pakeisti ar panaikinti teisin santyk galima tik remiantis keliais teisiniais faktais t.y. vadinama juridini fakt sudtys. Pvz., kad atsirast teisiniai santykiai, kuriais gyvendinama asmens teis rinkti, asmuo turi bti Lietuvos valstybs pilietis, jis turi bti sulauks tam tikro G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 11

amiaus, turi bti paskirti rinkimai atitinkam valstybs valdios institucij (pvz.: Seim), sudarytos rinkim apygardos, apylinki rinkj sraai ir t. t. Juridiniu faktu gali bti ir bendrieji teisiniai santykiai teisins bsenos (pilietyb, santuoka ir kt. Juridiniai faktai sukelia iuos teisinius padarinius: teisini santyki atsiradim, pasikeitim, pasibaigim.pagal iuos padarinius Juridiniai faktai klasifikuojami( skirstomi) : 1) teisinius santykius sukurianius 2) teisinius santykius pakeiianius 3) teisinius santykius panaikinanius pagal juridini fakt turin ir atsivelgiant teisini santyki subjekt vali juridiniai faktai skirstomi : 1) vykius, kurie atsiranda be teisini santyki subjekto valios. 2) Veikas -atsiranda tik teisinio santykio subjekto valia. Tai gali bti veiksmai ir neveikimas. Veikos gali bti 1. Teistos -neprietarauja KT normoms, tai gali bti; i. individuals teisiniai aktai- veikos, kurias subjektai padaro turdami tiksl sukurti, pakeisti ar panaikinti teisin santyk ii. teisiniai poelgiai- veikos, kuri pagrindu atsiranda teisiniai padariniai, taiau subjektai specialiai j nesiekia (sukuria meno krin) 2. Neteistos -vairs KT paeidimai, u kuriuos KT normos numato teisinio poveikio priemones. Konstituciniai teisiniai santykiai pasikeiia: 1.pasikeitus teisini santyki turiniui: 1.teisini santyki subjekto valia; 2.kompetentingos institucijos sprendimu; 3.automatikai (pvz.pasibaigus terminui); 2.pasikeitus teisini santyki subjektui; 3.pasikeitus teisini santyki objektui. Konstituciniai teisiniai santykiai pasibaigia: 1.teisini santyki subjekto valia; 2.kompetentingos institucijos sprendimu; 3.automatikai; 4.inykus bent vienam i teisini santyki subjekt; 5.inykus teisini santyki objektui. 7. Nacionalins teiss konstitucionalizacijos procesas. Aktuali i laik tendencija tai, kad Konstitucija ir jos vertybs vis didesn tak turi vairioms teiss akoms, teiss norm taikymo praktikai, teiss mokslui. Tok konstitucins teiss skverbimsi kitas teiss sritis ir vis teisin gyvenim galima pavadinti teiss konstitucionalizacijos procesu. Kaip teigia F. Delperee visos teisins tvarkos konstitucionalizacija susijusi su tuo, kaip Konstitucija suvokiama, kaip ji yra idstyta ir taikoma. Taigi konstitucionalizacija tai Konstitucijos kaip svarbiausio teiss altinio poveikis teisei, teisinei realybei. Konstitucija gali bti teisinio gyvenimo centras tik tuo atveju, kai civilins, baudiamosios, darbo, finans, proceso ir kt. teiss srii mokslininkai supras jos reikm, nes tai pirmoji grandis, lementi teisinio gyvenimo konstitucionalizacij. Taiau is procesas vairiose alyse ir atskirose teiss disciplinose vyksta nevienodu greiiu: - greiiau alyse, kurioms teko igyventi autoritarin ar totalitarin reim. - labiausiai vieosios teiss srityje, maiau privatins. Sisteminiu poiriu konstitucionalizmas apima ne tiek konstitucijos rengimo istorij ir primimo epizod, kiek jos tiesioginio taikymo, laikymosi, statyminio detalizavimo ar teisminio bei mokslinio interpretavimo proces, jungiant ir teisinius ir politinius aspektus. Konstitucionalizacijos procesas Lietuvoje: 1.Lietuvos padtis iame procese gan palanki, remiantis naujausiomis teisinmis pairomis, pradta teisin reforma, pakankamai moderni 1992 m. LR Konstitucijoje tvirtinta reguliavimo sistema aplinkybs, skatinanios galimyb kurti teis remiantis tvirtais konstituciniais pamatais. G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 12

2.Konstitucijos taka teiss doktrinos raidai. Prajus beveik deimtmeiui po 1992m. K jos primimo, ileidiami ne vienas KT vadovlis, K jos mokslinis, grindiamas konstitucine jurisprudencija komentaras, nemaa straipsni, konferencij mediag, kurios nagrinja vairias konstitucines problemas: analizuojami K principai ir normos, atskleidiamos K- ns vertybs, pabriamas K normikumas, jos tiesioginis veikimas ir reikm teiss sistemoje, k- jos apsaugos svarba. T.p. atskir teiss ak problemos nagrinjamos siejant jas su kitomis teiss sistemos dalimis ir atsivelgiant konstitucin kontekst tai ir civiliniam procesui skirti vadovliai bei monografijos, pabria K jos reikm kaip pagrindin civilins teiss altin tvirtinant pagrindinius civilinio proceso principus. Ileidiami nauji C teiss ir C Proceso kodeksai. T.p. konstitucijos taka jauiama baudiamojoje teisje ir kt. teiss akose teorins interpretacijos, mokslins analizs siejamos su konstituciniais principais ir normomis, teiss sistema traktuojama kaip organika visuma. 3.Konstitucijos taka teiskrai. 1) K jos normos tvirtina valstybs valdios institucij kompetencijos ribas; teiss norm hierarchijos pagrindus, svarbiausi teiss norm krimo procedr klausimus (pvz. Kas turi iniciatyvos teis); nustato statyminio reguliavimo pagrindus (svarbiausi visuomeniniai santykiai alyje reguliuojami tik statymu); nustato reguliavimo objekt ( teism sudarym ir kompetencij nustato LR teism statymas)ir pobd (draudiama statymu niokoti em, jos gelmes, vandenis ir pan.). . taigi K- ja nustato teiskros proceso krypt i ji yra privaloma teiskros subjektams, nes konstitucinis imperatyvas: negalioja joks statymas ar kt. teiss aktas, prieingas K jai. 2) Konstitucins krypties laikymsi utikrina konstitucins kontrols mechanizmas, ia svarbus vaidmuo tenka konstituciniam teismui, kuris interpretuodamas k-jos normas ir principus, iaikina j prasm ir turin. KT iaikino svarbius teiskros gyvendinimo principus: valdi padalijimo; pareiga laikytis nustatytos teiss akto primimo procedros; draudiama savintis kitai valdios institucijai priskirt kompetencij; draudiama gyvendinant savo galiojimus, paeisti K-jos normas ir principus. Danai KT nutarimai paskatina priimti tam tikr teiss akt., nubria ir bsimo teisinio reguliavimo ribas ir jo krypt. 4.Konstitucijos taka teiss praktikoje. ia konstitucionalizacija suprantama, kaip konstitucini norm ir princip tiesiogin taka taikant teis asmen ir valstybs santykiuose, santykiuose tarp asmen. Taikant teis ypatingas vaidmuo tenka teissaugos institucijoms. Iskirtinis vaidmuo tenka Konstituciniam teismui kurio kompetencijai priklauso oficialus interpretavimas ir saugojimas. Jis sprendia ar statymas ar kt. teiss aktas atitinka K- jai, taip realiai utikrinamas konstitucinis teistumas, ginama teisin santvarka. 1) Svarbus vaidmuo tenka Lietuvos Aukiausiajam Teismui,kurio iaikinimai takoj vienod teism praktik. LAT senatas iaikino, kad LR K-ja yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas. Vadovaujantis K-ja , teismas gali upildyti teiss sprag ar isprsti statym kolizij. 2) Bendros kompetencijos ir specialios kompetencijos teismai vykdydami teisingum, sustabdo bylos nagrinjim, jei mano, kad statymas ar kitas teiss aktas, kuris taikomas konkreioje byloje, prietarauja k- jai, kreipiasi KT su praymu isprsti klausim.. tai rodo, kad teismin praktikoje laikomasi teiss akt hierarchins sistemos, pagrstos K-jos virenybe. 3) K-jos principai ir normos takoja ir teissaugos institucij veikl tai prokuratr, policij ir kt. 4) Konstitucijos taka visuomens teisinei smonei. K-jos reikms visuotinis pripainimas, pagarba konstitucinei sistemai vienas i teisins valkstybs siekio gyvendinimo btin element. Konstitucinis tikjimas pasireikia: asmenys K-jos tekste mato savo savigynos galimybes ir kelia valstybei pagrstus K- ja reikalavimus (pvz: panaikinti moteris diskriminuojant imperatyv gauti ginekologo paym, norint gyti teis vairuoti automobil) remiantis K- ja sklandiai perrenkamas Seimas ar LR Prezidentas, nors dalis rinkj nesieja savs su konkreia seimo nari politine dauguma ar LR Prezidento asmeniu. Seimas ir Vyriausyb priima Konstitucinio Teismo iaikinimus, kad ginijami statymai ar nutarimai prietarauja K jai. Pilietyb suteikiama natralizacijos bdu asmenims, kuris ilaik LR K jos pagrind egzamin; Seimas sudaro spec. Komisij 1992mn. K jos gyvavimo 10 -meiui minti. Utikrinamas K jos taikymas vis grandi teismuose G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 13

Visa tai parodo , kad neutenka, kad susirinkusi tauta vien kart nustatyt valstybs konstitucij

II tema. KONSTITUCINS TEISS MOKSLAS 1. Konstitucins teiss mokslo svoka. Konstitucins teiss mokslo metodologija ir altiniai. Svoka. KTM yra viena i teiss moksl srii, tyrinjanti konstitucin teisin tikrov tai, konstitucins teisins idjos, KT normos ir principai, institutai, konstituciniai teisiniai santykiai. Tai vairi idj, pair, koncepcij ar teorij, aikinani konstitucin teisin tikrov, visuma,idstyta vadovliuose, monografijose, straipsniuose, praneimuose, moksliniuose konferencijose ir tt. i teisins tikrovs sritis apibdinama terminu doktrina. Konstitucini teisini tyrinjim tikslas atskleisti konstitucini teisini idj, teiss norm bei konstitucins teisins praktikos esm, vystymosi dsningumus ir ypatumus, raidos tendencijas. Dalykas (objektas) vis pirma pati konstitucin teis (kaip teiss sritis). KTM dalykas yra platesnis nei KT, nes KTM nagrinja tokias problemas,kaip KT norm atsiradimo prieastis, j veiksmingum, K-jos samprata, K-j ir konstitucingumo istorija, KT altinius, konstitucinius teisinius santykius, KT normas, valstybs samprat, valstybs formas, valstybs inst.samprat ir kt. KTM sistema yra suprantama kaip nuoseklus, moksliniais principais pagrstas tyrinjam klausim, susijusi su KT sritimi, skirstymas teorikai apibrtas dalis. KTM sistem veikia alyje vyraujanti teiss doktrina, sisteminis galiojanios K-jos idstymas, konstitucinis visuomens mentalitetas. KTM sistem sudaro: 1. bendroji dalis joje nagrinjama: KT normos; KT norm veiksmingumo problemos; konstituciniai teisiniai santykiai; juridiniai faktai, i kuri atsiranda konstituciniai teisiniai santykiai;K-jos samprata; KTM problemos, KT istorija. 2. specialioji dalis joje nagrinjami konkrets konstitucins teiss institutai. Konstitucins teiss mokslo metodologija ir altiniai. Konstitucins teiss mokslo metodologija - tai teisinio mokslinio mstymo princip visuma, tai mokslo tyrinjimo pagrindas, ieities takas. KTM metodologin reikm turi bendrosios teiss teorijos suformuluoti teisinio mstymo ir teisini reikini mokslinio painimo principai. Bendrosios teiss mokslas atranda ir suformuluoja pagrindinius teiss mokslo dsnius ( idjas), kurie yra bendri visoms teiss akoms. Iskiriamos konstitucins teiss mokslui bdingas teisinio mstymo kryptis arba mokslines teorijas: teologin; patriarchalin; teisinio pliuralizmo; prigimtins teiss; teisinio pozityvizmo; sociologin teorij ir kt. KTM yra vartojami vairs specialieji tyrimo metodai: 1. teisin analiz juo atskleidiama tiriam teiss norm, princip, institut esm, aikinamas teisinio reguliavimo turinys. Jis naudojamas siekiant painti teis; 2. sisteminis metodas suteikia galimyb KT tirti kaip teisins sistemos sudtin element, atskleidia io teisinio reikinio viet teisins tikrovs sistemoje, leidia suprasti ios sistemos element sveik; 3. istorinis - atskleidia konstitucini teisini reikini istorin raid, vystymosi ypatumus. Tai padeda numatyti teisini reikini teisins veiklos perspektyvas; 4. lyginamosios teistyros metodas plaiai taikomas ioje srityje, tai K teiss reikini painimas juos palyginant su kit valstybi konstituciniais reikiniais, tai leidia rasti tinkamiausius, efektyviausius tam tikroms slygoms funkcionuojanius modelius, suvokti tam tikro teisinio reguliavimo modelio ypatumus, konstitucins praktikos specifik; 5. statistinis padeda suprasti teiss norm efektyvum; 6. vairs sociologiniai metodai siekiama itirti KT institut reguliuojamus santykius, konkretaus teisinio reguliavimo tinkamum, rezultatyvum, visuomens poir tam tikr konstitucin teisin reikin; 7. loginis; 8. gramatinis; 9. kritikos; 10. dogmatinis. altiniai, jais vadovaudamasis mokslas sistemina inias apie teis. KTM altini sistem sudaro: G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 14

1.specialieji -teiss mokslinink darbai, konkrei KT institut studijos, urnal straipsniai, normini teiss akt komentarai ir kt; 2.teisiniai altiniai - tai konstitucines teiss normas tvirtinantys teiss aktai: vis pirma pati K-ja, L-vos statymai, postatyminiai aktai, kt.KT altiniai, usienio ali KT altiniai, kuriais tvirtintos KT normos; konstitucin praktika, teisini idj ir norm gyvendinimas, nes tik praktikoje paaikja teiss norm efektyvumas, teisini koncepcij ir modeli pagrstumas. 2. Konstitucins teiss kaip savarankiko teiss mokslo atsiradimas ir raida. Konstitucins teiss mokslas, kaip savarankika teiss mokslo aka, atsirado gerokai vliau nei kiti teiss mokslai (civilins, baudiamosios). 1. Konstitucins reikms idjas apie valstybs ir visuomens srang ikl antikos mstytojai: graikai Platonas ir Aristotelis pirmieji auktina mogaus prigimtines teises, nors tuo metu nei paios konstitucins teiss, nei jos mokslo dar nebuvo. 2. Viduramiais t.p. buvo darb, susijusi su tam tikromis konstitucins teiss problemomis (T. Akvinieio veikaluose politins bendruomens ir valstybs galia suteikta Dievo). krikionybs taka pasireikia tuo, kad pradedama samprotauti nuo valstybs kategorijos, asmuo lieka antraeiliu subjektu. 3. XVII a. vidurio Anglijos revoliuciniai vykiai, paskatino nauj poir valstybins teiss pltot (O. Kromvelis Valdymo rankis 1642 m.). palengva grtama antikin prioritet idstym, teisje iauktinant mog. D. Lokas, .L.Monteskje, E. Vatelis, ..Ruso pltoja prigimtins teiss koncepcij. 4. Iki XVIII am. pabaigos vartojama valstybins teiss svoka. E. Vatelis pirmasis pavartojo konstitucins teiss svok. JAV konstitucingumo tvai T.Defersonas, T.Paine, A.Hamiltonas, B.Franklinas i konstitucins teiss svok tvirtina 5. pirmoji raytin konstitucija atsirado tik 18 am. pab. (1787. ) JAV konstitucija. 1791 m. konstitucijas paskelb epospolita ir Pranczija. jose buvo susisteminta valdios institucij struktra, sveika ir pan. tai nauja pakopa teisiniame reguliavime. 6. nuo XIX a. pirmosios puss konstitucionalizmas tampa visuotiniu reikiniu. Susiklosto 3 pagrindins konstitucins teiss mokslo kryptys: juridin, politologin ir sociologin konstitucins teiss atsiradimo prieastys: 1) Feodalinio absoliutizmo lugimas. XVII XVIII am. 2) Demokratini revoliucij epocha. 3) Pirmosios konstitucijos pasirodymas 4) vietimo epochos mstytoj veikla: H.Grocijus, .L.Monteskje, ..Ruso, D.Lokas ir kt. suformulavo daugyb nuostat, kurios tapo iuolaikins konstitucins teiss pagrindu. 3. Pagrindins konstitucins teiss mokslo kryptys ir mokyklos. Konstitucins teiss mokslas nra vieningas. Mokslininkams tak daro vairios filosofins pairos, nacionalins ir istorins tradicijos, jis danai susipina su politologija. Dabartinje Konstitucins teiss moksle vyrauja 2 kryptys: Etatistin kryptis jos .atstovai suvokia KT kaip valstybs nustatyt teis, nepripasta socialins (visuomens sukurtos) teiss. Marksistins pasauliros mokslininkai (yra vadinami radikalais) tyrinja ir suvokia KT klasi kovos, viepataujanios klass ar klasi grups diktatros poiriu. Liberalioji kryptis jos atstov dauguma ir jie teigia: kad K-ja ir KT nra valstybs valdios diktatros rankis. Ji turi ireikti vairi visuomens grupi, valdanij ir pavaldini socialin ry, tvirtinti mogiksias vertybes, deklaruoja teisin, demokratin valstyb, valdi padalinim, vietos savivald, valdinink ir valstybs inst.atsakomyb tautai ir jos atstovams, taikius konflikt sprendim bdus, kompromis ir susitarim paiek ir daugiapartin sistem. ios kryptys atspindi prieingas mokslinink pairas konstitucin teis. Yra ir kit ne tiki prieing krypi. Pagrindins konstitucins teiss pagrindins mokyklos: G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. mokyklos. Atsivelgiant mokslinio tyrinjimo pobd iskiriamos 3

15

1. Juridin (XIXa.vid) konstitucija suvokiama kaip valstybs ir valstybins valdios veiklos (pozityvizmo) rezultatas. Atstovai A.de Tokvilis, W.Dicey, A. Eismenas, G.Jelinekas, H.Kelzenas. ios mokyklos atstovai suformulavo pagrindines KT svokas ir kategorijas. 2. sociologin(XIXa. Pab.)K- jai keliami nauji udaviniai teiss viepatavimo, asmen solidarumo, socialins teiss paskirties tvirtinimo poreikiai. Atstovai: L.Diugi, M.Oriju, L.Grumploviius.jie formulavo vertybines KT mokslo raidos kryptis. 3. Politin sociologin (XXa. Pr.vid.)mokslini tyrim tikslas laikomas KT ar jo atskiro instituto veiksmingumas visuomenje. Konstituciniai teisiniai tyrinjimai siejami su politologiniais, sociologiniais stebjimais. Taip KT silieja socialini moksl srit ir tampa jos integralia dalimi.Atstovai: E.Corwin, G. Biurdo, M. Diuvere, H.Fineris 4. Post socialistin (XX pab.) L.Garlickis, A.Sajo, B.Vasilesku, M.Baglajus, B.Straumnas. 4. Klasikin (liberalioji), modernioji juridin konstitucins teiss mokykla ir jos metodologija. Klasikin (juridin) (vliau modernioji juridin) konstitucins teiss mokykla susiformavo XIX a.pb.XXa.pr.Jos atstovai: G.Jelinekas, (Vok.), A.Esmeinas (Pranc.), Dicey (DB) ir kt. mokslininkai, sukr reikmingas teisines koncepcijas: konstitucin teisin valstyb, parlamentarizmas ir pan. M-klos tikslas Pozityvizmo tikslas isilaisvinti nuo visko, kas nra reikalinga teisei sukurti grynai juridin teorija reikalavo teis tirti teiss metodais, teisinmis svokomis, teisinmis kategorijomis. Siek konstitucin teis atsikirti nuo kit srii. Dominuoja juridin analiz. 1. valstyb traktuoja kaip teisin reikin; 2. valstyb suvokiama kaip teiss subjektas, jos veikla turi bti detaliai reglamentuota. 3. Valstyb kaip juridinis asmuo veikia per savo inst., savo gali ribose. 4. rmsi liberalia doktrina: daugiapartikumas, atstovaujamoji demokratija, konstitucionalizmas. 5. Valstyb tautos teisin personifikacija, valdia turi paklusti bendriems nacionaliniams interesams. 6. esmin reikm tenka K-jai ir konst.reguliavimui; valstyb tik teiss pratsimas. Dicey domino parlamento virenybs, teiss viepatavimo principai, konstitucini susitarim klausimai. Kelsenas valstyb tapatina su teise (valstyb- tai tam tikra moni elgimosi tvarka); Modernioji (juridin) m-kla. XX a.antroje pusje modernizuojama klasikin (juridin) m-kla. Atstovai: K.Hesse, L.Favoreu. Yra isaugomas teisinio tyrimo prioritetas, bet siekiama atriboti KT nuo politikos moksl, siekia atskleisti konstitucinio teisi mechanizmo esm, itirti KT teiss institutus, juos domina ir KT reguliavimas ir Konstitucin praktika. 5. Sociologin Konstitucins Teiss Mokykla Ir Jos Metodologija. XX a. pr. juridin m-kla yra nustumiama on, priek isiveria kita KTM kryptis Sociologin m-kla. Atstovai: L.Duguit, M.Hauriou, L.Gumploviius. ios m-klos pasiekimais laikomos socialins teiss sampratos ir socialinio solidarumo idjos, teiss virenybs, teiss prioriteto statymo leidjo atvilgiu idjas. L.Gumploviius prioritet prievartai, teigdamas, kad jga visada eina teiss priekyje.. Leonas Diugi socialinio solidarumo doktrina. Teis kyla i valstybs ir jai privaloma. statym leidjas tik konstruoja normas, bet j nekuria. mons remiasi solidarumu: nedaryk nieko, kas paeist socialin solidarum. Valstybs valdia mons, kurie valdo, todl kad yra tam tikrais atvilgiais pranaesni u kitus. Svarbs yra reals faktai, o ne valstyb, kaip teisin konstrukcija. Valstyb atlieka tam tikr socialin misij ji viej tarnyb, asociacija, kuri utikrina socialin solidarum. Diugi yra realistas. M. Oriju tarpinis poiris formuoja sintetin teorij tarp teiss ir sociologijos. Valstyb tai atitinkamos tautos juridin personifikacija, kuri yra tautos ekonomins, politins, juridins centralizacijos padarinys, kurio tikslas pilietin santaika. M. Oriju institucionalizmo krjas. Pagrindinis institutas valstyb. 6. Politologin Konstitucins Teiss Kryptis Ir Jos Metodologija. Ji suklestjo po II -ojo pasaulinio karo-tai tarsi sociologins m-klos tsa. ios krypties mokslininkai grta prie teisins valstybs, prigimtins teiss idj, jie savo konstitucinius teisinius tyrimus sieja su politikos moksl tyrimais, todl studijavo ne tiek KT normas, kiek tam tikro valstybs ar visuomens instituto real vaidmen, reikm visuomens gyvenime. G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 16

Konstitucin teis patiria didel politikos moksl poveik. Ypa Pranczijos konstitucins teiss mokykla i ia ir disciplinos pavadinimas - konstitucin teis ir politiniai institutai. KT teiss mokslas politizuojamas. Atstovai: E.Corwinas, G.Burdeau, M.Duverger, I.Jenningsas. 7. Konstitucins teiss mokykl ypatumai D.Britanijoje, JAV, Pranczijoje ir Vokietijoje. D.Britanijoje KT moksle susiformavo dvi kryptys: 1. Formali dogmatin ( apraomoji) KT mokslas jauia W.Dicey tak, jo metodas leido atskirti teis nuo politikos. Apraomoji m-kla susiformavo, nes D.Britanija neturi raytins K- jos. O KT mokslui tenka atskleisti KT principus, normas, j taikym, institutus ir pan. Mokslinink darbai tampa doktrinomis ir jomis remiasi teismai, kaip teiss altiniais ar kaip svarbiomis rekomendacijomis, kuriomis reikia vadovautis ios krypties autoriai:Deksteris, Desmitas, Bentlis, Raitas). 2. Politologin sociologin kryptis sieja KT tyrimus su politiniu kontekstu. Mokslinink darbuose, suvokiant Kons.teisinius reikinius, didel reikm teikiama politikos takai, istorinei politins minties takai (Lokas, Milis). Atstovus domino kaip realiai funkcionuoja konstitucinis-politinis mechanizmas, jie siek veikti praraj tarp teiss apraymo ir politini studij. Mokyklos ypatumai: 1. Nevartojamos tautos, nacionalinio ar valstybs suvereniteto kategorijos; 2. Laikomasi parlamento virenybs teorijos. Juridinis suverenitetas virenyb priklauso parlamentui (karalius+Bendruomeni rmai+Lord rmai). Literatroje i svoka dar vadinamaKaraliene parlamente 3. Karna tai vieninga ssaja 3 valstybs valdios dali (parlamento, vyriausybs ir teism); 4. vyriausyb arba valdymas (valstybs reikal tvarkymas, kur vykdo valdia); 5. parlamento virenybs principas reikia, kad nepripastami jokie parlamento teisiniai ribojimai jis vienintel institucija, kuri gali priimti, pakeisti, ar panaikinti bet kur statym. vyrauja 2 koncepcijos: a. Vestminsterio modelis beslyginis parlamento prioritetas valstybs inst.sistemoje. b. Kabineto modelis stipri vykdomoji valdia - vyriausyb priepastato parlamentui, teigiama, kad i tikro JK valdo ne parlamento o kabineto valdymas. Krosmenas eina dar toliau teigdamas, kad JK valdo Premjero valdymas tai centrin figra, lemianti valstybs institucij funkcionavim. Konstitucins teiss mokslas JAV XIX a.. KT mokslui bdingas pragmatinis, poiris: JAV teisininkus domina: 1. raytins K-jos koncepcija, 2. federalizmo klausimai, 3. valdi padalijime stabdi ir atsvar sistemos studijos, 4. statym konstitucingumo teismin kontrol. X XXa.pirm..pusj JAV KT moksle vyrauja dvi kryptis: 1. tradicin juridin remiasi kazus tyrimais, teism praktikos studijos (atitinka klasikin krypt Europoje) Kolumbijos universiteto teiss mokykla hauelas 2. politikos mokslo, istorins minties ir konstitucins teiss persipynimas (Prinstauno universiteto politinis fakultetas Vilsonas, Korvelas. Mokyklos Ypatumai: 1. Po II pasaulinio karo maja Europos teiss moksl taka, tvirtinamas pragmatizmas; 2. teiss mokslai atskiriami nuo politikos moksl (Levelinas, Poundas, Holmsas, Sirota.) 3. 1950 1970 m. JAV toliau vystsi juridins ir politins jurisprudencijos kryptys. Siek KT problemas nagrinti taikant politologijos, socialinius metodus siek pritaikyti teiss institutus prie besikeiianios tikrovs. pasisak u teiss tyrim platesniame kontekste (ubertas, Trib) 4. Paplitusi gyvos K-jos doktrina- konstitucijos gyvybs altinis pati K ja, o ne Aukiausio teismo sprendimai ( Traibas). K-ja ne teisinis dokumentas, bet tradicijos, paproiai, praktika. Didelis dmesys skiriamas valdi padalinimui.

Konstitucins teiss mokslas Pranczijoje. G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d.

17

Konstitucins teiss moksl ilg laik domino konstitucijos tekstas. Itakos: Esmenas (juridin mokykla), Diugi, Oriju (sociologin mokykla). 1954 m. vyriausybs dekretu buvo vykdyta teisinio mokymo reforma nuo to laiko konstitucins teiss mokslas imtas vadinti konstitucine teise ir politiniais institutais. Pavadinimo pakeitimas yra susijs su poiriu konstitucins teiss dalyk pokyiu maiau konstitucijos, daugiau politini institut studijos. Konstitucins teiss dalykas valstybs organai, j pagrindins taisykls, valdymo bdai, politins valdios galiojimai, j ribos, valdios institucij tarpusavio santykiai, viej teisi ir laisvi garantijos. Vyrauja dvi koncepcijos: 1.Biurdo PI esm idja, jungianti mones, j grupes, inst,institutas gali bti faktiniu ir teisini santyki dalyvis, tai socialinis politinis reikinys, kuriam bdingos juridinio asmens savybs. 2.Diuverger: institutas visuma politini idj, sitikinim, paproi kartu su materialiuoju elementu, kurie sudaro organizuot susijusi visum. Yra du tipai: paprasti institutai (eima, parapija) bdinga tam tikra hierarhija, organizacija.Sudtingi institutai KT domina tik jie.(parlamentas, vyriausyb). Politiniai institutai tai tiltas, jungiantis konstitucin teis ir politikos mokslus. Taiau taip mano ne visi Pranczijos mokslininkai. Moderni juridin mokykla ios mokyklos atstovai lieka itikimi teisiniams metodams. Liueras juridinis metodas leidia atskirti teiss moksl nuo politikos meno. KT dalykas i viso nra aikus, todl nemato prasms nustatyti jo rib. Ne tiek svarb k konstitucijos normos reguliuoja, kiek svarbu yra tai, kad konstitucijos normos yra aukiausi teisin gali turinios normos, lyginant su kitomis teiss normomis. Giue KT tai visuma privalom norm, nustatani valstybs valdi valdios struktras, santykius ir pan. reikia aikintis ir real norm funkcionavim. Mokyklos Ypatumai: 1. Prancz autoriai laiko save nepriklausomais nuo statym leidybos ir teismo praktikos analizuoja ir kritikuoja statymus, konstitucij. Kritika grindiama teismine praktika ir politiniais mokslais. 2. nra KT mokymo kurso ar vadovlio yra konstitucin teis ir politiniai institutai. KT autoriai aikiai suka politini moksl link. 3. Aikiai skiriama konstitucin ir administracin teis. Pranczikoji doktrina skiria Vyriausyb ir administracij, aukiausiuosius ir emesniuosius valstybs organus. 4. I konstitucins teiss yra iskirtos ir konstitucin teis neeina mogaus teisi ir laisvi problemos. Jos laikomos prigimtinmis, todl jos yra vir konstitucijos. Prigimtins teiss nesikeiia, o konstitucijos keiiasi. 5. Teisinink konstitucinink nedomina federalizmas. 6. Vyravo principas, kad teismas negali pripainti statym antikonstituciniais teismo paskirtis norm taikymas. Todl vis statym atitikimas K jai yra patikrinamas dar prie juos promulguojant. 7. K teis nagrinja iuos pagrindinius klausimus: parlamentas, vyriausyb, prezidentas, rinkimai. Plaiai naudojama politikos moksl mediaga 8. Konstitucin teis suprantama siaurja prasme tai konstitucijos teis. 9. Pranczijos konstitucionalistai aktyviai dalyvauja politiniame gyvenime. Konstitucins teiss mokslas Vokietijoje. Konstitucins teiss mokslo raida susijusi su vokiko konstitucionalizmo istorija. Konstitucionalizmo istorijos ypatumai ir lm konstitucins teiss doktrinos ypatumus. 19 am. Vokietija buvo susiskaidiusi, todl buvo siekiama sukurti viening valstyb. XIX a. ant.pus. Prs valstybs susivienijimas buvo KT mokslo pradia, vokikosios konstitucins teiss mokyklos sitvirtinimas.(Bismarkas, Mortk) 1919 K-ja buvo postmis KT mokslui. Veimaro konstitucijos primimas 1949 m. konstitucija vadinama profesori konstitucija . Atstovai Hes, ternas. teinas, Mauncas inomiausi Vokietijos konstitucininkai: Mauncas, Hesse, ternas, Izenze, Kirhofas, teinas. Bdinga tai, kad 1. pripastamas KT doktrinos ypatingas krjas Vokietijos Federalinis Konstitucinis teismas. Konstitucinio teismo sprendimai grindiami solidia teorine mediaga, sprendimai turi ne tik teisin bet ir mokslin autoritet. Jo pozicija mokslins tiesios kriterijus. 2. Neslepiamas teiss ir politikos ryys: Valstybins teis tai politin teis teis politikai. G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 18

3. Stiprias pozicijas isaugojo juridins m-klos atstovai (Maunsas ir Hes); ikelia juridinius aspektus pirm viet. 4. i kitos puss valstybinei teisei reikmingas politikos moksl siverimas (Zaifertas, Rydleris) Valstybin teis reikmingas politikos mokslo siverimas. Vokietijos politins partijos programinse dokumentuose nevengia naudoti mokslinink koncepcij. 5. Nra vieningo K-jos apibrimo, bet pabriamas normikumas, aukiausios normins galios aktas. 6. Pabriamas K-jos ir Konstitucins tikrovs santykis. 7. Valstybs institucijos taikydamos K-j turi atsivelgti nuolat kintani tikrov, ia yra iskiriamos dvi kryptis: 1.statin (teinas) interpretuojant normas svarbu isiaikinti K-jos krj koncepcij. 2.dinamin (Maunsas) K-jos normas reikia aikinti atsivelgiant tikrov. Ypa nagrinjamos svokos: teisin valstyb, socialin valstyb, partij politin doktrina, federalizmo principas. 8. Konstitucins teiss mokslo raida Lietuvoje. Mykolo Romerio konstitucins pairos. Konstitucins teiss mokslo raida Lietuvoje 1. KTM-o L-je uuomazg randama XVI a LDK publicisto istoriko A.Rotundo traktate aptariama valstybs forma. 1651 Vilniaus universiteto profesorius teisininkas A.Olizarovskio veikale nagrinjama valstybs esm, jos atsiradimo prieastys, politins santvarkos formos. 1785 J.Stroinovskis savo veikale aikino visuomens ir valdios tarpusavio santyki principus, pasisak u visuotin moni sutart, kuriai esant mones nepraranda savo gimt teisi. Jis dst Montesquieu apie valdi padalijimo pagrindus. specialaus KT kurso ar mokslo veikal iki I pasaulinio karo Lietuvoje nebuvo 2. Lietuvos KT mokslas (1918 -1940) visikai susiformavo Kauno universitete, kuriame veik Valstybins teiss katedra. Prof. Mykolo Rmeris (1880-1945) pagrstai yra laikomas konstitucins teiss pradininku Lietuvoje, jo doktrina remiasi societarine teiss samprata. M.Romerio teisine mintimi yra pagrsta Liet.KT doktrina, kurios sudedamosios dalys yra: 1. bendrasis mokslas apie valstyb; 2. mokymas apie suverenitet; 3. mokymas apie reprezentacij ir mandat; 4.mokymas apie konstitucin teistum; 5.mokymas apie administracin teism. to meto teisininkai A.Tumnas, K.Rakauskas, F.Mackus. 3. Lietuvos KT mokslas sovietins santvarkos metais Lietuvos teiss moksl atjo brys nauj moni, taiau dl ideologini vart, KT mokslas turjo persiorientuoti pagal sovietinius standartus, mokslininkai turjo rodinti sovietins valstybs, sovietinio Lietuvos valstybingumo, suvereniteto, demokratijos tariamai aukt isivystymo lyg ir pranaumus remiantis komunist partijos pozicijomis ir kritikuoti nepriklausomos Lietuvos konstitucin santvark, atskleisti tariam to neto demokratijos ir teistumo ribotum. Sovietmeiu atsiradusias spragas i dalies upild ieivijos (emigravo apie 400 teisinink) konstitucins studijos ir darbai, jie leido urnalus, sukr teisinink draugij (Stravinskas, Rakauskas ir idlauskas ir kt.). Daugelyje darb autoriai, tikdami Lietuvos isilaisvinimu, aptarinjo bsimos L-vos konstitucins santvarkos problemas, konstravo konstitucins santvarkos model ateiiai, buvo itikimi konstitucinio tstinumo principui. 4. L-vos KTM raidai didel reikm turjo L-vos nepriklausomybs atkrimas Teiss mokslas tapo laisvas nuo anksiau j saisiusio tarnybinio pobdio. Nors rykiausi sovietiniu laikotarpiu iaug Lietuvos konstitucins teiss specialistai aktyviai dalyvavo atgimusios Lietuvos konstitucinje kryboje, mokslinis paveldas ioje srityje dl mint prieasi yra gantinai kuklus. Atkrus nepriklausomyb atsirado objektyvus poreikis mokslins KT literatros sprag skubiai upildyti, todl buvo pakartotinai ileisti M.Romerio darbai: Valstybs ir jos konstitucins teiss; Konstitucins ir teismo teiss pasieniuose Lietuvos konstitucins teiss paskaitos, Lietuvoje isaugoto autentiko egzemplioriaus pagrindu ileista Lietuvos sovietizacija 1940-1941. Paraytuose daugiau nei prie pus amiaus M. Riomerio darbuose nagrinjamos ir iandienai aktualiausios teiss problemos, todl jie iandien vertinami ne tik kaip savo meto teisins minties paminklai, bet ir kaip ndienai reikmingi konstitucins teiss mokslo altiniai. 1990-1992 itin aktyviai L-vos teisininkai dirbo rengdami K-ja (Lapinskas, Jarainas, Staiokas). G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 19

Spaudoje pasirodo darb Lietuvos konstitucini tradicij, konstitucini institut, statym konstitucingumo kontrols ir kitomis temomis. Iileidiami Lietuvos konstitucins teiss vadovliai

Mykolo Riomerio konstitucins pairos. M.Romerio mokslinis palikimas vairus ir gausus (monografijos, moksliniai straipsniai). Jo mokslines pairas paveik Rusijoje vyravusios koncepcijos, bent dar didesn tak jam turjo studijos Paryiui ir Pranczijos teiss teoretik darbai. Jo pair originalum sudar liberalios doktrinos ir socialinio solidarumo idj sintez. M.Romerio teisine mintimi yra pagrsta Liet.KT doktrina, kurios sudedamosios dalys yra: 1. bendrasis mokslas apie valstyb -Valstyb ir jos konstitucin teis.Laiksi tradicins trij element doktrinos. Valstyb tai moni, gyvenani tam tikroje teritorijoje ir priklausani vienai politinei valdiai, sjunga. Tauta tai ne patys mones, o j atliekami darbai. Patys mons - tik fizinis valstybs elemento pagrindas, bet ne valstybs elementas Ypa pabria funkcin tautos poym 2. mokymas apie suverenitet: vidinis suverenitetas - Sil valstybs valdios virenyb ir nepriklausomyb nuo kit valdi valstybs teritorijoje vadinti ne valstybs suverenitetu, bet valstybs valdios suverenumu, tai valstybs valdios poymis. iorinis suverenitetas (nepriklausomyb) tai tam tikra subjektin valstybs teis santykiuose su kitomis valstybmis. Nei iorinio nei vidinio valstybs suvereniteto negalima laikyti absoliutiniu; valstybs valdia yra viena nedaloma ir aukiausia teritorijoje tik teisiniu, bet ne socialiniu poiriu, valstyb negali visikai atsiriboti nuo kit socialini jungini, esani jos viduje, nes ji pati i j atsiranda, ioriniu atvilgiu valstybs suverenitetas reliatyvus, nes tarptautiniuose santykiuose valstyb yra priklausoma nuo tarptautins teiss; 3. mokymas apie reprezentacij ir mandat (1926 m. knyga ileista) to meto Lietuvos parlamentarizm pasiymjus kratutinumais tiek + ir - vadino seimokratija. 4.mokymas apie konstitucin teistum 5.mokymas apie administracin teism - tik administracinis teismas gali apriboti valdinink savival. Nemaai dmesio skyr visuomens sampratai: 1. plaiuoju poiriu visuomen tai visas socialinis bendravimas; 2. siauruoju poiriu - .tai socialiniu jungini visuma. Socialinius junginius jis skirst i: organizuotus socialins organizacijos ar korporacijos neorganizuotus socialins grups priverstinius - valstyb laisvus - draugijos natralius ir dirbtinius; pirminius antrinius Valstyb tai antrinis, teritorinis, priverstinis ir organizuotas socialinis junginys. Didelis naas buvo konkrei ali konstitucin teis. Jam vadovaujant studentai ivert lietuvi kalb 16 usienio ali K-j tekstus, kurie buvo paskelbti su jo paraytais tas K-jas aptarianias straipsniais. III tema. KONSTITUCINS TEISS ALTINIAI 1. Konstitucins teiss altinio svoka. Konstitucins teiss (kaip objektyviosios teiss) sampratos reikm apibriant konstitucins teiss altini sistem. Konstitucins teiss altini vairov pasaulio valstybse. Konstitucins teiss altiniai D.Britanijoje. Konstitucins teiss altinio svoka. Terminas teiss altiniai turi kelet reikmi: G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 20

1) teiss altiniais yra vadinami teiss norm tvirtinimo ir iraikos bdai (teiss forma). iuo atvilgiu svokos teiss altinis ir teiss forma sutampa. Tai teiss altinis suprantamas formaliuoju aspektu. ( teiss norminis aktas, teisinis paprotys, teismo precedentas) 2) teiss altiniais yra vadinami veiksniai, kurie lemia teiss atsiradim, formuoja teisin smon.Taimaterialiuoju aspektu.( istorins, socialins, politins aplinkybs takojusios teiss normos atsiradim) 3) T yra vadinami teiss painimo altiniai vairs raytiniai altiniai, kuriuose randame duomen apie tam tikro laikotarpio arba tam tikros visuomens teis.(statym tekstai, paproi uraai, teism bylos, metraiai) Taigi svoka teiss altinis apima ir teiss atsiradim, ir jos galiojim, ir jos painim. KT doktrinoje svoka T-is daniausiai reikia teiss norm tvirtinimo ir iraikos bd. Pagal teiss norm iraikos ir tvirtinimo bd skiriami tradicikai skiriamos 3 teiss altini rys: 1) teiss norm aktai tai valstybs institucij sprendimai, kuriuose nustatomos teiss normos. Teiss norm aktai yra ypatingos formos raytiniai dokumentai (statymai, nutarimai ir kt.), juos priima nustatyta tvarka specialiai tam galiotos valstybs institucijos (parlamentas, valstybs vadovas, vyriausyb ir kt.), ie aktai nustato bendrsias privalomo elgesio taisykles, kurios, prireikus, utikrinamos valstybs prievarta. 2) teisiniai paproiai savaime per ilg laik susiformavusios visuomenje neraytos taisykls, sankcionuotos valstybs ir pripastamos oficialiu teiss altiniu. Valstyb pripasta tik tuos paproius, kurie atitinka valstybikai organizuotos visuomens bendrus interesus. 3) precedentai tai teismo ar administracins institucijos sprendimas konkreioje byloje, kuriam pripastama privalomo pavyzdio reikm sprendiant analogikas bylas. Dabar dar pripastamos ir tarptautins sutartys. Kiti mokslininkai prie KT priskiria: 1) teisingumo principus, kurie nra tvirtinti oficialiuose teiss altiniuose, bet visuotinai pripastami civilizuot taur; 2) mokslinink teisins pairos doktrinos 3) teismo precedentai 4) kai kuriuose alyse religiniai altiniai (korano priesakai, ariatas musulmonikose valst.) Kiekvienai valstybei bdinga savita konstitucins teiss altini sistema. Konstitucins teiss (kaip objektyviosios teiss) sampratos reikm apibriant konstitucins teiss altini sistem. KT gali bti klasifikuojami vairiai: pagal teisin gali, pagal KT institutus ir kt. Priklausomai nuo konstitucins teiss sampratos skirsis ir alies KT altini sistemos samprata: 1) jei konstitucin teis suprasime kaip teiss ak (teisinio reguliavimo srit, isiskiriania pagal reguliavimo objekt ir metod), jos normas ir principus rasime vairiausios galios teiss altiniuose: konstitucijoje, statymuose, postatyminiuose aktuose ir kt.; iuo atveju svarbiausias dalykas identifikuojant konstitucins teiss altin - jo reguliuojami santykiai. 2) jei konstitucin teis suvokiama kaip aukiausij teis turini pamatin reikm visai teiss sistemai, jos norm ir princip iekome tiktai Konstitucijoje - aukiausios galios teiss akte bei konstitucinio reguliavimo turin atskleidianioje konstitucinje jurisprudencijoje. Konstitucins teiss samprata siaurja ir plaija prasme skyrim. 1) KT siaurja prasme arba Konstitucijos teis(identika KT kaip aukiausiosios teiss svokai), jos altiniai bus aukiausios galios, tvirtinti Konstitucijoje ir konstitucinje jurisprudencijoje; 2) KT plaija prasme apima: tvirtinti Konstitucijoje ir konstitucinje jurisprudencijoje ir su ja tiesiogiai susijusius pokonstitucinio ordinarinio lygmens teiss aktus, t.y. aktus detalizuojanius konstitucines nuostatas (statymai, tarptautines sutartis ir kt.), nepriskirtinus kokiai nors konkreiai teiss akai ir reguliuojanius vieosios valdios organizavimo ir veiklos, asmens santyki su valstyb pagrindus. Konkreios alies nuosekli, vieninga, susijusi konstitucins teiss altini visuma sudaro nacionalin konstitucins teiss altini sistem. i sistem sudaranius altinius klasifikuoja pagal vairius kriterijus. 1) Pagal kilm konstitucins teiss altiniai gali bti skirstomi pirminius (pvz., konstitucija kaip tautos aktas) ir ivestinius (pvz., postatyminiai teiss aktai, palyginti su statymais); G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 21

2) 3) 4) 5)

pagal privalomum skiriami privalomi ir neprivalomi (pvz., teiss doktrina); pagal tvirtino bd raytiniai ir neraytiniai (pvz., konstituciniai paproiai); pagal gali - konstitucija, statymai, postatyminiai teiss aktai.. skiriami materialieji ir procesiniai KT (materialieji altiniai tvirtina materialiosios konstitucins teiss normas, o procesiniai - materialij teiss norm gyvendinimo bdus ir formas). 6) pagal reguliuojamus visuomeninius santykius, pvz., pilietybs, rinkim, savivaldos altiniai ir kt.);, 7) pagal reguliavimo apimt : a. Bendrojo galiojimo altiniai galioja visoje alies teritorijoje ir yra privalomi visiems subjektams; b. riboto galiojimo aktai galioja tam tikroje valstybs teritorijos d. ar yra skirti tik tam tikrai grupei subjekt; c. iimtinio galiojimo teiss aktai galioja esant ypatingoms aplinkybms (karo, stichini nelaimi atvejais). Konstitucins teiss altini vairov pasaulio valstybse. Konstitucins teiss kaip teiss akos altini specifika lemia nacionalins teiss priklausymas vienai ar kitai teiss tradicijai (eimai). Vakar pasaulyje skiriamos bendrosios (anglosaks) teiss ir kontinentins (romangerman) teiss tradicij alis. Labiau paplitusi kontinentins teiss tradicija. joms bdinga: 1) aiki, konkreti ir aikiai apibrta teiss altini hierarchija. 2) Pagrindinis teiss altinis teiss norm aktas. 3) Teiss norm aktai grupuojami pagal hierarchija, kuri lemia reguliuojam visuomenini santyki reikmingumas ir institucijos, primusios teiss akt, statusas. 4) Tokioje sistemoje emesns galios teiss aktai negali prietarauti auktesns galios aktams. Lietuvos KT priklauso kontinentins teiss tradicijai. Pagrindiniu T pripastamas norminis teiss aktas. Visi jie yra glaudiai susij, juos sieja bendri teiskros principai ir grieti hierarchijos ryiai, T hierarchija svarbiausias Lietuvos KT sistemos ypatumas. Bendrosios teiss tradicijos ali konstitucin teis ireikiama statymais (statute), konstituciniais paproiais, precedentais. altini vairov pasaulio valstybse kur konstitucin teis, suprantama kaip teiss aka: 1) Konstitucija - svarbiausiasis KT, kaip pagrindinis valstybs statymas, turintis aukiausi teisin gali; reguliuoja visus svarbiausius asmens, visuomens ir valstybs gyvenimo klausimus; ypating viet teiss altini sistemoje lemia jos aukiausioji teisin galia, jos reguliavimo objektas, primimo ir keitimo tvarka. Konstitucijos virenybs ir tiesioginio taikymo principai pripastamas daugelyje valstybi. kiti statyminiai konstitucins teiss altiniai: 2) Konstituciniai statymai, jais papildoma, keiiama konstitucij,jie pagal savo gali prilygsta konstitucijai. 3) Organiniai statymai treia statym ris. Jie priimami tais atvejais, kai alies konstitucijoje tiesiogiai nurodoma, kad tam tikra socialini santyki sritis turi bti reguliuojama organiniu statymu. Organini statym primimo tvarka paprastai sudtingesn nei paprastj. Organiniai statymai pagal juridin gali atsiduria tarp konstitucini ir paprastj statym. Organinis statymas, kaip ypatinga statymo ris, pirm kart buvo tvirtintas 1958 m. Pranczijos Konstitucijoje. Vliau i koncepcij perm Ispanija, Portugalija, Rumunija, Moldova, Alyras, Senegalas ir kt. alys. 4) paprasti statymai. Jeigu K -ja, konstituciniai ir organiniai statymai visados yra konstitucins teiss altiniai, tai paprastieji statymai laikomi konstitucins teiss altiniais, jeigu juose tvirtinamos norm, nustatani valstybs vieosios valdios institucij organizavimo ir veiklos pagrindus, asmens teisinio statuso svarbiausius elementus. statymus priima parlamentai (statym leidiamosios valdios institucijos) laikydamiesi nustatytos statym leidybos procedros. Kartais statymus ar j pataisas gali priimti patys pilieiai referendumu. 5) Kai kuri treiojo pasaulio ali teisinse sistemose pripastami vadinamieji ypatingieji statymai. Jie priimami tokia pat procedra kaip ir priimant paprastuosius statymus,bet turintys didesn teisin gali nei kiti statymai ar net pati konstitucija. Paprastai jie reguliuoja priemones, ribojanias pagrindines teises ir laisves. Demokratinms teisinms sistemoms tokia statym leidyba nepriimtina. G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 22

3) Kaip savarankika KT altini ris nurodomi parlament ar j rm reglamentai (statutai). Jie nustato vidin parlamento (parlamento rm) organizacij ir jo veiklos procedras. Pagal savo gali jie prilygsta statymui. 4) Sutartys, kurias galima laikyti konstitucins teiss altiniais, skirstomos : 1) Tarptautins sutartys yra KT tik tuo atveju, jei jos reguliuoja konstitucikai reikmingas problemas. Tokios sutarties tipikas pvz. - 1950 m. Europos mogaus teisi ir laisvi apsaugos konvencija. 2) Vidaus sutartys kaip KT - sutartys, kurias teritorins bendruomens (federacijos subjektai, autonominiai vienetai, administraciniai teritoriniai dariniai) sudaro viena su kita ar su centrine valdia. 5)Vykdomosios valdios priimti teiss norm aktai - valstybs vadovo, vyriausybs, kit centrini inyb aktai, kuriuose yra norm, reguliuojani kai kuri konstitucini norm ar institut gyvendinim. Kai kurios alys pripasta deleguotj statym leidyb, parlamentas gali pavesti statymu reguliuojamus aktus tam tikram laikui sureguliuoti vykdomosios valdios institucij valstybs vadovo ar vyriausybs aktais. Pasibaigus nustatytam laikui iuos aktus turi patvirtinti parlamentas. Toks aktas netenka galios, jei parlamentas nepatvirtina jo. 6) Teismins konstitucins kontrols aktai visuotinai pripastami KT. Tik skirtingose alyse jiems tenka nevinoda reikm: kur konstitucin kontrol vykdo bendros kompetencijos teismai, j priimami sprendimai konstituciniais klausimais tampa teisminiais precedentais kitiems teismams nagrinjant analogikas bylas. kur konstitucin kontrol patikta konstituciniams teismams, konstitucinio teismo sprendim galia i esms prilyginama paios konstitucijos galiai. 7) Vietos savivaldos institucij aktai irgi kai kuri autori laikomi KT, jeigu jie nustato teritorins bendruomens savivaldos organizacija ir gyvendinim. 8) Konstitucinis paprotys jei reguliuoja visuomeninius santykius susijusius su valstybs valdymu. Toks paprotys susiformuoja ilgalaikje valstybs institucij praktikoje, j pripasta kiti subjektai. Valstybs sankcionuotas paprotys tampa pakankamai reikminga teisinio reguliavimo forma. 9) kaip KT priskiria ir religinius altinius ir kt. Konstitucins teiss altiniai D.Britanijoje. Aptariant konstitucins teiss altinius minima Didiosios Britanijos specifika. Tai alis, neturinti raytins konstitucijos. Atskiria statutin ir bendrj teis, ir pabriamas bendrosios teiss pirmumas o ne statutins teiss. Jos konstitucin sistem sudaro keturi ri konstitucins teiss altiniai: a) Statutin teis (statute law) sudaro tiktai statutai, t.y. aktai kurie nustatyta tvark vienoda teksto redakcija priimami abiej parlamento rm ir sankcionuojami monarcho.statutai; b) teismo precedentai (case law) sudaro teismo sprendimai konstituciniais klausimais, kurie privalomi nagrinjant analogikas bylas. Esant konfliktiniai situacijai pirmenyb teikiama auktesniam pagal hierarchij teismui, emesnio teismo precedent gali atmesti tik auktesns teismo institucijos. c) konstituciniai paproiai (konstituciniai principai) konstitucinje teisje isaugo reikmingas pozicijas, fundamentali teisingumo princip negali pakeisti net statym leidjai. ie principai tvirtinti istorikai susiklosiusioje bendrojoje teisje ir Anglijos k-joje, kuri yra knyta tokiose dokumentuose kaip, 1215m. Didioji laisvi chartija; d) Doktrina, ispausdintos ymi mokslinink nuomons konstitucins teiss klausimais, laikoma papildomu konstituciniu altiniu 2. Konstitucins teiss kaip aukiausiosios teiss srities altiniai Lietuvoje: 1) LR konstitucija; 2) LR konstitucinio teismo jurisprudencijoje suformuluota oficiali konstitucin doktrina. Konstitucin teis kaip aukiausioji teis yra ireikta alies konstitucijoje ir konstitucinje jurisprudencijoje. Tokiu bdu LR konstitucins teiss kaip aukiausiosios teiss altiniais reikt laikyti: 1) LR Respublikos Konstitucij; 2) LR Konstitucinio Teismo jurisprudencija, t.y. Konstitucinio Teismo nutarimai, ivados, sprendimai, kuriuose formuluojama oficiali konstitucin doktrina, atskleidianti konstitucinio reguliavimo turin. LR Respublikos Konstitucija: G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 23

1. tai svarbiausiasis valstybs aktas (dar vardijamas kaip pagrindinis statymas), turintis aukiausi teisin gali, priimamas ir keiiamas ypatinga tvarka. 2. priima steigiamosios valdios subjektas pilietin tauta, kuri priimdama k-ja gyvendina savo suvereni, prigimtin teis steigia, valstyb, jos valdi ir konstitucikai apriboja steigtosios valstybs valdios galias. Visa nacionalin teis yra kuriama atsivelgiant konstitucij. 3. priimta 1992 m. spalio 25 d. referendumu visos Tautos balsavimu. Referendumas, kuriame buvo priimta Konstitucija, buvo organizuotas laikantis Lietuvos valstybs demokratins teisins tradicijos. Konstitucijos altinis yra pati valstybin bendruomen pilietin Tauta. 4. pasiymi tam tikrais struktros ypatumais. Konstitucij sudaro preambul, keturiolika skirsni, baigiamieji nuostatai, t.p. kitos K-ijos sudedamosios dalys. 5. jame tvirtintos pirmins teiss normos ir principai, viso teisinio reguliavimo statyminio, postatyminio ir kt. pagrindas 6. nustato valstybs valdios organizacijos ir funkcionavimo pagrindus, asmens ir valstybs santykius, visos teiss sistemos krimo kryptis.ji tarsi normatyvus bendro valstybinio bvio projektas. Tokia dominuojanti konstitucijos kaip svarbiausio alies teisinio akto samprata. LR Konstitucinio Teismo jurisprudencija Tik Konstitucinis Teismas turi galiojimus oficialiai aikinti Konstitucij. ir tai daro vykdydamas jam patikt statym ir kit akt konstitucingumo kontrols funkcij. KT nagrinja ir priima sprendimus: 1. ar neprietarauja LR Konstitucijai LR statymai ir kiti Seimo priimti aktai; 2. ar neprietarauja Konstitucijai ir statymams: R Prezidento aktai; Vyriausybs aktai. teikia ivadas: 1) ar nebuvo paeisti rinkim statymai per Respublikos Prezidento ar Seimo nari rinkimus; 2) ar Respublikos Prezidento sveikatos bkl leidia jam ir toliau eiti pareigas; 3) ar LR tarptautins sutartys neprietarauja Konstitucijai; 4) ar Seimo nari ir valstybs pareign, kuriems pradta apkaltos byla, konkrets veiksmai prietarauja K. Oficiali konstitucin doktrina formuluojama KT baigiamuosiuose aktuose priima 3 ri baigiamuosius aktus, kuriais baigiama konstitucins justicijos byla: 1. nutarimus (inagrinjs byl i esms dl ginijamo teiss akto konstitucingumo ar teistumo), 2. ivadas (Konstitucijos 105 str. 3 d. nustatytais atvejais) 3. sprendimus (bylos neisprendus i esms) 1. formuoja oficiali konstitucin doktrin: aikina K-jos nuostatas normas bei principus. Oficialios konstitucins doktrinos esm joje atskleidiama vairi konstitucini nuostat turinys, ir j tarpusavio ssajos, konstitucini vertybi pusiausvyra, konstitucinio teisinio reguliavimo, kaip viena visuma. (Gali tiesiogiai nurodyti, koks Konstitucijos nuostat aikinimas yra negalimas) 2. suformuotos oficialios konstitucins doktrinos galia prilygsta Konstitucijos galiai. 3. Tik jam priklauso iimtin teis oficialiai aikinti konstitucij; 4. KT nutarimai, sprendimai, ivados yra galutiniai, neskundiami; 5. KT aktai sudaro vien visum yra visiems privalomi; 6. doktrina savo turiniu saisto ir teis kurianias, ir teis taikanias institucijas (pareignus), neiskiriant n bendrosios kompetencijos ir specializuot teism); 7. nra valstybs valdios institucijos, kuri veikt KT sprendim. Yra vienas kelias veikti Konstitucinio Teismo nutarime idstyta konstitucin interpretacija pakeisti pai Konstitucija. 8. Konstitucini princip turinio atskleidimas sudtin konstitucijos aikinimo veiklos dalis. 9. Oficiali konstitucin doktrina gyvoji jurisprudencin konstitucin teis yra formuojama laipsnikai ir nuosekliai, ankstesniuose KT aktuose atskleistus tos doktrinos elementus (fragmentus) papildant kitais, atskleidiamais naujuose KT aktuose. 10. Aikinant K taikomi vairs teiss aikinimo metodai: sisteminis, bendrj teiss princip, login, teleologin, statym leidjo ketinim, precedent, istorin, lyginamj ir kt. Tik itaip visapusikai aikinant Konstitucij galima sudaryti prielaidas realizuoti jos paskirt, utikrinti, kad nebus nukrypta nuo G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 24

Konstitucijos prasms, kad nebus paneigta Konstitucijos dvasia ir kad gyvenime bus tvirtintos tos vertybs, kuriomis Tauta grindia savo paios priimt Konstitucij. 1) 2) 3) 4) 5) Kiti autoriai pagal gali idsto tokius LR konstitucins teiss altinius: LR Konstitucija - pagrindinis valstybs statymas; Konstitucijos sudedamosios dalys ir Konstitucijos pataisos, Seimo ratifikuotos tarptautins sutartys, Europos mogaus teisi teismo precedentai; paprastieji statymai; Konstitucinio Teismo nutarimai; postatyminiai teiss aktai.

4. Konstitucins teiss, suprantamos plaija prasme, altiniai. ( potem atkelta i temos galo) Konstitucins teiss kaip teiss akos altiniais laikoma: 1. LR Konstitucija (jos pataisos bei konstituciniai aktai ir statymai, kurie yra Konstitucijos sudtin dalis). 2. Konstitucinio Teismo aktus 3. Konstituciniai statymai, rayti konstitucini statym sra. 4. statymai. Seimo statutas. LR ratifikuotos tarptautins sutartys. 5. Postatyminiai aktai: nuo Seimo, Vyriausybs nutarim, Respublikos Prezidento dekret iki savivaldos institucij aktai. 6. kai kur minimi ir fakultatyvius konstitucins teiss altinius. Konstitucins teiss kaip teiss akos ir konstitucins teiss plaija prasme altiniai i dalies sutampa. Konstitucin teis plaija prasme suprantama kaip aukiausioji teis (konstitucijos teis - siaurja prasme) su ordinariniais jos priedliais, reguliuojaniais bendruosius valstybs valdios organizacijos, asmens teisins padties klausimus, t.y. betarpikai su aukiausija teise susijusius priklausinius, detalizuojanius konstitucines nuostatas. Ordinarins teiss aktai, kuri paskirtis detalizuoti konstitucijos nuostatas, negali jai prietarauti. Kitaip bt paneigta konstitucijos kaip norm ir princip sistemos aukiausioji galia, paneigta pati pokonstitucinio priklausinio kaip teisins kategorijos prasm. Taigi konstitucins teiss plaija prasme altiniais yra: 1) konstitucins teiss kaip aukiausiosios teiss altiniai: LR Konstitucija ir LR Konstitucinio Teismo jurisprudencija; 2) pokonstituciniai ordinariniai priedliai, kurie detalizuoja konstitucines nuostatas dl: asmens ir valstybs santyki, vieosios valdios organizavimo ir veiklos. Tai bt: 1. konstituciniai statymai, priimti konstitucijos 68 str.3 d. nustatyta tvarka; 2. statymai; 3. Seimo statutas. 4. ratifikuotos tarptautins sutartys, Europos Sjungos aktai; Pagal Konstitucij konstituciniai statymai yra: 1) tiesiogiai nurodyti K-je ir priimti K 69str.3d. nustatyta tvarka; 2) rayti konstitucini statym sra ir priimti K 69 str.3 d.nustatyta tvarka. Konstituciniai statymai turi bti priimti K 69 str.3 d. nustatyta tvarka. 1. Jie priimami, jeigu u juos balsuoja daugiau kaip pus vis Seimo nari, 2. keiiami ne maesne kaip 3/5 vis Seimo nari bals dauguma, 3. konstitucini statym sra 3/5 Seimo nari bals dauguma nustato Seimas. 1) tiesiogiai nurodyti K, pareigoja Seim iuos konstitucinius statymus priimt ; 2) teiss akt hierarchijoje turi emesn gali nei pati K. Jais negali bti apribota K nuostat galia. 3) jie negali bti keiiami ar panaikinami statymais. Taip utikrinama, kad konstituciniais statymais sureguliuoti visuomeniniai santykiai statymais nebus reguliuojami kitaip, kad bus garantuojamas didesnis konstituciniais statymais reguliuojam visuomenini santyki stabilumas 4) Konstitucijoje nustatyta ypatinga konstitucinio statymo primimo ir keitimo tvarka.

G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d.

25

5) Konstitucinis Teismas sprendia ar konstitucinis statymas neprietarauja K arba statymas konstituciniam statymui. Taigi konstituciniai statymai turi neprietarauti K-jai, o statymai turi neprietarauti Konstitucijai ir konstituciniams statymams statymai. J inicijavimo, primimo ir sigaliojimo tvark reglamentuoja: 1) Konstitucijos nuostatos, nustato pagrindinius statym leidybos principus ir reikalavimus statymams: 2) Seimo statuto nuostatos, 3) statymas dl LR-os statym ir kit teiss akt skelbimo ir sigaliojimo. 4) statymo formos ir struktros reikalavimus reglamentuoja statym ir kit teiss normini akt rengimo tvarkos statymas. statymas pagal K yra Seimo arba tautos specialia Konstitucijoje ir statymuose nustatyta tvarka ileistas, Konstitucij atitinkantis oficialus raytinis dokumentas, ireikiantis j vali nustatyti pirmines specifin teisin gali turinias bendro pobdio elgesio taisykles, sankcionuotas valstybs prievarta. statymas tai: - pirminis teiss aktas, turintis aukiausi teisin gali, kuri grindiama tuo, kad tautos galioto statym leidjo priimtame statyme ireikiama tautos valia svarbiausiais visuomens gyvenimo klausimais, pirminis pobdis slyginis, nes pirmin ir aukiausioji teis tik K, kuria steigiama tam tikra teisin tvarka. Visa kita teis ivestin i Konstitucijos. Pirminis teiss aktas tik slyginai tik skiriant statymus nuo postatymini akt, nes statymo nuostatos tvirtinamos teises ir pareigas, o postatyminiuose aktuose reglamentuojamas j gyvendinimas. - Konstitucins teiss altiniais bus tik tie statymai, kuriuose yra norm susijusi su valstybs valdios institucij organizavimu ir veikla, asmens statusu. Tai Referendumo, Seimo rinkim, Prezidento rinkim, Prezidento, Vyriausybs, Pilietybs, Vietos savivaldos, Piliei statym leidybos iniciatyvos ir kiti statymai. - demokratinje visuomenje prioritetas teikiamas mogui, todl viskas, kas susij su pagrindinmis mogaus teismis ir laisvmis, reguliuojama statymais. Tai ir mogaus teisi bei laisvi patvirtinimas, ir j turinio apibrimas, ir apsaugos bei gynimo teisins garantijos, ir leistinas j apribojimas, ir kt. - statym leidybos iniciatyvos teis Seime priklauso Seimo nariams, Prezidentui ir Vyriausybei, 50 tkstani LR piliei. - statymai pagal j primimo tvark galt bti skirstomi : o statymus, priimtus Seime o statymus, priimtus referendumu. - Pagal teisin gali ir Seime ir referendumu priimti statymai turi t pai teisin gali, nors j inicijavimo ir primimo, sigaliojimo ir keitimo tvarka skiriasi. Seimo statutas. K 76 str. numatyta, kad Seimo struktr ir darbo tvark nustato Seimo statutas, kad Seimo statutas turi statymo gali.skiriasi nuo statym reguliuojam santyki pobdiu t.y. jame gali b8ti nustatyta Seimo struktra ir darbo tvarka, tiek ir primimo, sigaliojimo tvarka. Seimo statut pasirao ne Prezidentas, bet Seimo pirmininkas. statutas sigalioja kit dien po paskelbimo, jeigu jame nenustatyta kita sigaliojimo tvarka. Ratifikuotos tarptautins sutartys, Europos Sjungos teiss aktai. Konstitucins teiss altiniais galima laikyti tik tokias Konstitucijai atitinkanias ratifikuotas tarptautines sutartis ar Europos Sjungos teiss aktus, kurie tiesiogiai yra susij su konstitucinmis nuostatomis dl asmens ir valstybs santyki, vieosios valdios organizavimo ir veiklos. Pagal K 138 str.3d. tarptautins sutartys, kurias ratifikavo Seimas, yra sudedamoji LR teisins sistemos dalis. K 135str.1d. nustatyta, kad LR, gyvendindama usienio politik, vadovaujasi visuotinai pripaintais tarptautins teiss principais ir normomi. Tai reikia, kad LR laikosi sava valia prisiimt tarptautini sipareigojim, gerbia visuotinai pripaintus tarptautins teiss principus, ir tais atvejais, kai nacionaliniuose teiss aktuose (statymuose ar konstituciniuose statymuose) nustatomas toks teisinis reguliavimas, kuris konkuruoja su nustatytuoju tarptautinje sutartyje, turi bti taikoma tarptautin sutartis. Konstitucinis Teismas oficialiojoje konstitucinje doktrinoje konstatavo, kad Seimo ratifikuotos tarptautins sutartys gyja statymo gali. Ir ratifikuotos tarptautins sutartys turi prioritet prie konstituciniuis G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 26

statymus ir statymus, kurie yra statym leidiamosios valdios aktai. Taiau visais atvejais ratifikuotos tarptautins sutartys turi atitikti Konstitucijai Konstitucijoje yra tiesiogiai nustatyta kolizijos taisykl: pagal Konstitucinio akto Dl LR narysts Europos Sjungoje 2 dal Europos Sjungos teiss normos yra sudedamoji LR teisins sistemos dalis ir ES teiss normos, kuriomis grindiama ES, taikomos tiesiogiai, o teiss norm kolizijos atveju jos turi virenyb prie LR statymus ir kitus teiss aktus, nesvarbu, kokia j teisin galia, iskyrus pai Konstitucij. Postatyminiai aktai. Juos konstitucins teiss altiniais laiko tik autoriai, konstitucin teis suvokiantys kaip teiss ak. Postatyminiai aktai apibdinami kaip kompetenting institucij priimti teiss norm aktai, skirti gyvendinti statymus, detalizuojantys ir konkretizuojantys statym nuostatas. - Tai statymo nustatyta tvarka ir pagrindais kompetentingos institucijos priimti teiss aktai, kurie negali pakeisti paties statymo ir sukurti nauj bendro pobdio teiss norm; - tai yra statymo norm taikymo aktas neatsivelgiant tai, ar jis yra vienkartinio (ad hoc) ar nuolatinio galiojimo. Konstituciniais altiniais laikytini tik tie postatyminiai aktai, kuriuose yra norm, susijusi su konstitucins teiss subjekt teisi ir pareig gyvendinimu. Pagal subjektus, priimanius postatyminius aktus, skiriami tokie postatyminiai aktai: 1. Seimo nutarimai, kuriais detalizuojamos, konkretinamos statym nuostatos, nustatoma statym gyvendinimo tvarka; 2. Respublikos Prezidento dekretai (Vykdydamas savo funkcijas prezidentas leidia aktus-dekretus; daugelis dekret-nenorminiai; tik kai kuriuose dekretuose yra privalom bendro elgesio taisykli); 3. Vyriausybs nutarimai (K 95str. LR Vyriausyb valstybs valdymo reikalus sprendia posdiuose ir priima nutarimus vis Vyriausybs nari dauguma; paprastai nutarimai priimami gyvendinant statym nuostatas); 4. Ministerij ir kit centrini valstybs institucij aktai (arba inybiniai aktai; tai kai kuri ministerij, departament aktai, privalomi ir asmenims, organizacijoms, nepriklausanios ministerijos, departamento sistemai); 5. Vietinio valdymo institucij aktai (apskrities virininko aktai, antriniai pagal savo pobd ir esm) 6. Vietos savivaldos institucij aktai laikytini konstitucins teiss altiniais tik tuo atveju, jei juose yra bendro elgesio taisykli, kurios reguliuoja santykius, susijusius su valstybs deleguota kompetencija. Fakultatyviniai konstitucins teiss altiniai. ie altiniai papildo kituose altiniuose tvirtint teisin reguliavim. Tai: 1. teismin praktika, Teism precedentas, kaip konstitucins teiss altinis bdingas bendrosios teiss tradicijai. Taiau Europos mogaus Teisi Teismo formuluojami precedentai laikomi reikmingais ir Lietuvos konstitucins teiss poiriu. LR Aukiausiojo teismo senato sprendimai ir senato aprobuoti teism sprendimai galt bti traktuojami kaip fakultatyvinis teiss altinis. 2. teiss principai, tai visuotinai pripaintus bendruosius teiss principus (lygiateisikumo, teisinio tikrumo, proporcingumo, teist lkesi, mogaus teis ir kt.). 3. paproiai kontinentins konstitucins teiss teorijos poiriu nesudaro svarbaus konstitucins teiss altinio ir gali bti traktuojami kaip fakultatyvinis altinis. Teiss moksle skirtingai suprantama teisinio paproio reikm, vieni priskiria svarbiems teiss altiniams, kiti, atvirkiai, mano, kad tai atgyvens, neturintis teisins reikms altinis, pagrindiniu teiss altiniu laikomas teiss norminis aktas. Konstitucinis paprotys Lietuvos teisje dar tik formuojasi ir dar nra pakankamai plaiai diskutuojamas teiss moksle. 4. Doktrina - Paprastai neneigiama doktrinos taka konstitucinei teisei, taiau retai kada ji yra pripastama kaip oficialus teiss altinis Lietuvos konstitucins teiss mokslo vystimasis daro tak teiss vystymuisi, ypa tai pasakytina apie M. Rmerio mokslo darb reikm. iuo metu nemaai yra publikuojama vairiais konstitucins teiss klausimais, konstitucins teiss doktrina yra vystoma ir konstitucinio Teismo ivadose ir nutarimuose. 3. Konstitucijos samprata. Konstitucijos samprat vairov. Konstitucijos funkcijos. Pasaulio valstybi konstitucins raidos pagrindiniai etapai. Konstitucijos turinys, jos teisins, politins ir ideologins savybs. Pasaulio valstybi konstitucij forma ir struktra. Konstitucij rys. G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 27

Liberalusis, statistinis, mirusis konstitucij modeliai. Konstitucij rengimas, primimas ir keitimas vairiose pasaulio valstybse. Lr konstitucijos ypatumai. Konstitucijos samprata lr konstitucinio teismo jurisprudencijoje. Konstitucijos samprata. Dabartiniame konstitucins teiss moksle konstitucija yra vartojama dviem pagrindinm prasmm: 1) formalija prasme arba Juridin konstitucija suprantama kaip: pagrindinis alies statymas (ar keli statymai) turintys aukiausi teisin gali, priimamas ir keiiamas ypatinga tvarka, nustatantis valstybs organizacijos, vieosios valdios organizavimo ir funkcionavimo pagrindus tvirtinantis svarbiausius asmens ir valstybs santykius. Konstitucijos formalija prasme apibrimas: K pagrindinis ir svarbiausias, aukiausios teisins galios teiss norm aktas, nustatantis valstybs organizacijos, vieosios valdios organizavimo ir funkcionavimo pagrindus beis tvirtinantis svarbiausius asmens ir valstybs santykius; priimamas ir keiiamas sudtingesne tvarka nei paprasti statymai. 2) materialija prasme arba faktin konstitucija, traktuojama 2 poiriais: tai realiai egzistuojantys visuomenins politikos santvarkos pagrindai, tikroji faktin asmens padtis, santykiai; Tai sistema teiss norm, nustatani valstybs valdios organizacij, asmens santykius su valstybe. Ir visai nesvarbu ar ios normos idstytos viename akte, keliuose ar keliolikoje, ar neraytins teiss normose. Svarbiau yra i norm turinys, j reguliavimo dalykas. iuo poiriu konstitucija yra ne vien raytinis dokumentas, konstitucija laikomos ...visos taisykls, neirint j kilms, kurios nustato vieosios valdios status. Konstitucija valdios organizacijos sinonimas. Todl net ir nesant raytinio dokumento, valstyb turi konstitucij, o jei toks dokumentas yra, konstitucija yra ne vien jos nuostatos Gyvoji konstitucija JAV Aukiausiojo Teismo vairi norm aikinimas, atsivelgiant realijas konstitucins teiss normos gali prietarauti tikrovei, todl j reikia nuolat atnaujinti. Fiktyvi konstitucija bdingos autoritariniams ir totalitariniams reimams. Danai tik fasadas, maai k bendro turintis su realiu valstybs funkcionavimu ir tikrja mogaus padtimi tokioje visuomenje. Taip plaiai suprantant konstitucij, turtume pripainti, kad visos valstybs, tiek praeityje, tiek dabar, nepriklausomai nuo valstybs santvarkos, turi konstitucij. Konstitucijos samprat vairov. Politin Konstitucija fiksuoja valstybs politini jg kompromis, gyvendinant valstybin valdi.1815m. Nyderland K-ja; Ideologin. K ja tvirtina valstybs ir visuomens vertybes bei tradicijas.1996m. Maroko K-ja; Programin kelia konkreius tikslus visuomenei ir valstybei, kurie turt bti gyvendinti Konstitucijoje nustatytais terminais ir apimtimis. 1977m. TSRS K- ja. Socialin nustato valstybs socialins santvarkos bruous ir valstybs vaidmen utikrinant socialin lygyb (socialin lygiateisikum). 1919m. Veimaro (Vokietijos) konstitucijos. Juridin tampa valstybs teisins sistemos centru. Joks kitas teiss aktas negali prietarauti K-jai. Valstybins valdios institucij veikla visikai priklausoma nuo aktuali konstitucijos nuostat. 1789 JAV, 1918m. Austijos, 1958m. Pranczijos Konstitucija kaip statyminis aktas dar vadinama: politine konstitucija (Kolumbija) konstituciniu statymu (Austrija) pagrindiniu statymu (Vokietija) Konstitucijos funkcijos iplaukia i jos esms: 1. Teisin - juridin K-ja tai pagrindinis valstybs statymas, pagrindinis valstybs teiss altinis, nustatantis visuomenini santyki teisinio reguliavimo sistemos pagrindus. 2. Politin K ja reglamentuoja valstybs sutvarkym, valstybs, visuomens ir mogaus tarpusavio santykius. Nustato teisinius politins sistemos pagrindus. Visos politins jgos siekia valdios, dalyvauja jos gyvendinime pagal k-jos nustatytas taisykles. 3. visuomens integravimas K- ja, tvirtindama tam tikr socialini ir politini jg pusiausvyr`, vienija vairi socialini ir politini interes grupes. G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 28

4. Filosofin (ideologin aukljamoji) K-je tvirtintos visuomenje pripastamos vertybs, auklja ar tikina mog jas gerbti ir laikytis K joje numatyt j apsaugos taisykli. Kartu skatina mog gerbti ir K 5. paintin tai altinis, kuriame randame duomen apie tam tikro laikotarpio valstyb, jos ekonomin, socialin, politin sistem ir kultr. Pasaulio valstybi konstitucins raidos pagrindiniai etapai. 1. VI a.p.m.e. 1787 m. Daugiau nei 2 tkst.met konstitucijos terminas vartojamas minint vairiausio lygio ir mastelio teisinius dokumentus: Antikos poli (Atnai, Pilas, Tirintas) ir vidurami Europos miest bei mini respublik(Savoja) k-jos; III IV a. Senovs Romos imperatori statymai konstitucijos; Naujojo pasaulio ( iaurs Amerikos) pusiau nepriklausom teritorini vienet (Niu Dersio 1738.) k-jos; Kai kuri Europos monarchij pseudo konstitucijos (1772 m. vedijos K) iame etape konstitucijos sampratai aktuals teiss aktai: 1215 Anglijos Didioji laisvi chartija; 1648 Masausetso laisvi chartija; 1653 O.Kromvelio paskelbtas Valdymo rankis Anglijai; 1679 Anglijos Geresnio valdini laisvs utikrinimo aktas; 1689 Anglijos Teisi bilis; 2. 1789 1917 m.( Pirmosios Konstitucijos - I Pasaulinis karas). Etapo pradi ymi 1787 JAV konstitucija, tai pirmoji valstyb, kurioje gana greitai (1803) teorin konstitucijos virenyb buvo patvirtinta praktikai, JAV Auk.Teismas nagrinjant gin dl kompetencijos tarp Valstybs vadovo ( Madison) ir Senato rm atstovo (Marbury). Tokiu bdu pirm kart pabrta juridin K jos samprata. JAV K-jos skm lm gaus jos pasekj skaii: Europoje Pranczija(1791), nuo j 1789 veicarija (Helvecijos K), 1798 m.Nyderlandai (Batavijos k), 1806 Ispanija(Buanomo K), Belgija(1831), Liuksemburgas (1868), Vokietija(1871), Portugalija (1911). Amerikoje nuo JAV Venesuela(1811), Meksika(1824), Argentina(1853), Brazilija(891); Azijoje nuo VokietijosJaponija(1889), nuo JAV Filipinai(1898), nuo britIranas(1906) , savarankikai Kinija(1912); Afrikoj Liberija 1848 nuo prancz, Australija nuo brit 1900 m. Esminiai bruoai: 1. K suprantama tik kaip politinis/ ideologinis dokumentas; 2. i esms tik valstybs valdios organizacij apibriantis aktas; 3. siekta kuo labiau apsaugoti asmen nuo valstybs kiimosi asmens, visuomens gyvenim 4. mogaus teiss ir laisvs minimos tik epizodikai, iskiriamos asmenins, politins teiss. 5. Reguliavimo sritis nedidel - apm tik valstybs valdios organizacij ir pilietines asmenines teises 6. Daugelis K j priimtos nedemokratikai 3. 1918 1944m. I Pasaulinis Karas - II Pasaulinis karas. Tarpukario konstitucijos.Po I pas. Karo susikuria daugiau nei 30 nauj valstybi, dar 20tyje vyksta reikmingos politins permainos. priimta daug nauj konstitucij, senosios modifikuotos. ekoslovakijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos konstitucijos. Tarp io laikotarpio konstitucij bene didiausi presti peln 1919 m. Vokietijos (Veimaro) konstitucija. Nauj K-j bruoai: 1. Vystosi socialins konstitucijos samprata, 2. konstitucija ima reguliuoti naujas santyki sritis(ekonominius ir socialinius santykius); 3. ipleiamas valstybs kiimosi visuomens ir asmen gyvenim ribos (pripastamas valstybs ekonominis ir socialinis vaidmuo) 4. suteikiamas konstitucinis statusas naujiems politins sistemos institutams(politinms partijoms, prof.sjungoms); 5. tvirtinamas specialiosios konstitucins justicijos modelis(Konstitucinis Teismas) 6. tvirtinami taikios tarptautins politikos principai. 7. Socialistins konstitucijos: 1919 Vengrijos, 1924 ir 1936 TSRS ir 1940 Mongolijos. ios bdinga: tautos suvereniteto principas pakeiiamas darbinink klass valstybs valdios turjimo principu; G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 29

monizmo principas(vienpartikumas, marksistin komunistin ideologija, Taryb neribota valdia, socialistins nuosavybs tvirtinimas)

4. 1945 1978 m. II Pasaulinis karas - XX deimtmeio pabaiga. Konstitucinis procesas tampa globalinio pobdio. Isipleia Afrikos, Azijos, Okeanijos regionus. II asis pasaulinis karas lemia jame dalyvavusi valstybi konstitucine permainas. Apie 50-60 m Alyro kriz po kurios sibgja kolonij lugimo procesas. iame etape dominavo 4 konstitucij modeliai: Senosios liberalios konstitucijos (JAV, Belgija, Nyderlandai) juose: 1) demokratizuojamos politins teiss ir laisvs; 2) socialins ir ekonomins teiss tvirtinamos minimaliai; 3) nebuvo konstitucijose atspindtas valstybs socialinis vaidmuo antrosios bangos liberaliosios konstitucijos (1946 Japonijos, 1947 Italijos, 1949 VFR) juose: 1. tvirtinamos socialins bei ekonomins teiss; 2. ipleiamas valstybs vaidmuo socialinje ir ekonominje sferoje; 3. reglamentuojami politins sistemos institutai politins partijos, organizacijos, visuomeniniai susivienijimai; 4. plaiai reguliuojami tarptautiniai santykiai. Totalitarinio socializmo konstitucijos. Pradedama vieningai vystyti socialistini valstybi konstitucijos. 1977 TSRS, modernizuojamos 1971 Bulgarijos, 1949 Vengrijos. Juose: 1. ipleiamos konstitucinio reguliavimo ribos; 2. ypa aktyvus valstybs vaidmuo 3. sustiprinama pagrindinio statymo ideologija; 4. iskyrus komunist, draudiamos kitos politin partijos Liberalios etatistins konstitucijos (besivystaniose alyse) Malta, Marokas, Kamernas, Graikija. Juose: 1) perimamos Vakar Europos ali konstitucins vertybs; 2) visuomens brandos stoka reikalauja papildom mogaus teisi gynimo garantij; 3) didja takoskyra tarp formalios ir faktins konstitucijos 5. 1978 XXI a. 1978 lugus Franko diktatrai Ispanijoje, altojo karo pabaiga. TSRS gritis, ir totalini reim lugimas Vidurio ir Ryt Europoje lm konstitucij rengim ir primim. Bulgarijos, Slovnijos, Rumunijos, Estijos, ekijos, Lietuvos, Slovakijos, Lenkijos konstitucijos. io etapo konstitucijoms bdinga: 1) traukiamos ekologins, humanitarins, kultrins teiss ir laisvs, pleiamas klasikini teisi turinys; 2) nyksta socialistins konstitucijos (lieka Kinija, Kuba, Vietnamas); 3) juntama vis didesn universali ir regionini tarptautini organizacij taka (JTO, ES); 4) spariai populiarja Konstitucinio teismo institutas; 5) daugelis valstybi pasirenka liberalios/ etatistins konstitucijos modelius. Ryt ir vidurio Europos 1991-1997 m. priimtoms konstitucijoms bdinga: 1) respublikos forma; 2) socialinis valstybs vaidmuo; 3) demokratikai parengta ir priimta K; 4) visuotiniuose rinkimuose formuojama parlamento institucija; 5) kontinentins teiss taka ( iskyrus Estij ir Latvij); 6) parlamentin valdymo forma ( iskyrus Lenkij ir Kroatij); 7) unitarins valstybs sandaros forma ; 8) demokratinis politinis reimas; 9) konstitucins justicijos institutas; 10) ombudsmeno institutas; 11) euro integracin orientacija Konstitucijos turinys, jos teisins, politins ir ideologins savybs. G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 30

K-jos turin sudaro tai, k (kokius visuomeninius santykius) reguliuoja jos normos, tai konstitucinio reguliavimo objektas. Taiau K j turinys keiiasi priklausomai nuo valstybs ekonominio, politinio, socialinio gyvenimo ir tarptautinio bendradarbiavimo pokyi. 1 grup asmens teisinis statusas, mogaus ir pilieio teisi ir laisvi sritis. Asmens teisinio statuso tvirtinimas, jo apsauga prie valstybs valdios savival yra laikoma viena i k -jos atsiradimo prieasi. mogaus pagrindins teiss ir laisvs utikrinamos konstitucine gynyba. 2 santyki grup vieosios (valstybs) valdios organizacijos ir funkcionavimo santykiai. nustato pagrindinius valstybs valdios formavimo principus, valdios institucij kompetencij ir tarpusavio sveik. Valstybs valdios organizacija grindiama tautos suvereniteto bei valdi padalijimo principu. 3 grup - teritorinis valstybs sutvarkymas.K nustato teritorini vienet ris, vietos valdios santykius su centrine valdia ir tarpusavio santykius. vairi ali K-jose, yra norm, reguliuojani specifinius santykius, ne visikai telpanius ias santyki grupes, pvz. gen ininerijos ar dirbtinio apvaisinimo problemos dl savo aktualumo K-jos rengimo metu trauktos pagrindin statym. Tokie santykiai fakultatyvin K-cin reguliavimo sritis. Teisinis turinys tai teisikai reikminga mediaga, kuri sudaro K-j -tai visuma konstitucini norm, institut, princip. Socialinis turinys tai numatytas visuomens gerovs utikrinimo receptas. Jo esminiai momentai: ekonomikos organizavimo principai, rinkos monopolizavimo reimai, mokesi sistemos, biudeto paskirstymo kriterijai, socialins lengvatos. Politinis turinys numato valstybs politins sistemos pagrindus, asmens politini teisi apimt, rinkim teiss bruous, renkam valdios institucij formavimo pagrindus, politini partij steigimo, veiklos ir kontrols kriterijus. Konstitucijos teisins, politins ir ideologins savybs atskleidia jos esm: K teisin(juridin) esm tai, kad ji yra pagrindinis statymas, turintis aukiausi teisin gali, tai parodo ios svarbiausios K teisins savybs: 1) steigiamojo pobdio aktas. Suverenitetas priklauso tautai. Tauta Kj priimantis subjektas ir valstybs valdios steigjas, tai ir pati K-ja yra steigiamojo pobdio. tvirtina valstybs sutvarkymo pagrindus, valdios sudarym, funkcionavim ir gyvendinim. K jos nuostatos pirmins, palyginti su kt. teiss normom, kurios negali prietarauti K- jos nuostatoms. 2) K jos teistumas, bus teista tik jei ji priimta teistu bdu, t.y. tokia tvarka, kuri numatyta iki tol galiojusioje K joje ir j pripasta tauta. Diktatorikos neteistos. 3) Stabilumas reikia, kad pagrindins K nuostatos galios tam tikr valstybs ir visuomens raidos period nepriklausomai nuo valstybs valdios pokyi. i K savyb utikrina ypatinga K primimo, keitimo ir sigaliojimo tvarka. 4) Virenyb parodo K teisin gali. K normos visuomet turi virenyb prie kt. norminius aktus. K normos nustato ir paias institucijas, kurios turi teis priimti statymus ir kitus teiss aktus, j primimo procedr ir negalioja joks aktas prietaraujantis K tiek turiniu, tiek forma. Virenybs principas tvirtintas ir paioje K (LR K 7 ir110str). K tai visuomens sutartis, kurioje derinami skirting visuomens sluoksni ir grupi politiniai interesai, esantys jos primimo momentu. i interes suderinamumas sudaro socialin politin K-jos esm. K tai toks socialinis reguliatorius, kuris nustato politinio aidimo taisykles, visuomens ir valstybs valdios sutvarkym, atitinkant tautos daugumos interesus it pripastamus kaip teisingus, t.y. K tvirtina socialini interes pusiausvyr. K ideologinis dokumentas, nes atspindi visuomenje vyraujani ar tam tikros viepataujanios politins grups primest socialin ir politin doktrin, jos pasaulir. Ideologins nuostatos gali bti tvirtintos K tiesiogiai ir suformuluotos labai aikiai. Taiau danai apie ideologines pairas galime sprsti i bendros K nuostat prasms. Pvz. LRK tvirtina pliuralistin pasaulir, bet tiesiogiai joje nepasakyta, bet aiku ijos str. prasms. Pasaulio valstybi konstitucij forma ir struktra. Konstitucijos forma - tai konstitucijos norm idstymo ir iraikos bdas. Pagal tai viename ar keliose dokumentuose yra idstytos konstitucins normos, K gali bti: G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 31

1. Konsoliduota arba kodifikuota K-j sudaro vieningas aukiausi teisin gali turintis teiss aktas, reguliuojantis svarbiausius konstitucinius klausimus. Tokios yra daugelio pasaulio valstybi K. 2. Nekonsoliduotos ar nekodifikuotos K sudaro keli norminiai teiss aktai, turintys aukiausi gali, jie gali bti priimti ir ne vienu metu. Kiekvienas dokumentas turi atskir pavadinim.pvz. vedijos K sudaro 4 norminiai aktai: 1810 Sosto paveldjimo aktas, 1974 valdymo forma, 1974 Spaudos laisvs aktas, 1991 m. Iraikos laisvs pagrindinis statymas. Tai nekodifikuota raytin konstitucija. DB Pagal iraikos bd galimos: 1. Raytin konstitucija vientisas aukiausios galios teisinis aktas, priimtas ir keiiamas ypatinga tvarka, nustatantis asmens teisins padties pagrindus bei vieosios valdios organizacijos ir funkcionavimo pagrindus. Tokios yra daugelio ali konstitucijos. 2. Mirios ( pusiau raytins ) arba neraytins K. pvz. Didioji Britanija Jos konstitucijos raytin dal sudaro: Parlamento statutai (1215 didioji laisvi chartija, 1628 teisi peticija, ir kt);1972 Europos Sjungos aktas, juo vadovaudamasi stojo ES. Neraytin K dal sudaro: teism precedentai ir paproiai (konstituciniai susitarimai), esantys visuotinai privalomi. Dl to danai DB K-j vadina neraytine. Visi altiniai neisiskiria savo teisine galia, lyginant su kitais kiekvienos teiss altini grups aktais. galima iskirti ir sudtin kodifikuot raytin konstitucij. Tai konstitucija, kurios sudtine dalimi yra paskelbiami kiti aktai ar deklaracijos pvz. Pvz. prie Pranczijos 1958 m. konstitucijos prijungta 1946 m. konstitucijos preambul ir 1789 m. mogaus ir pilieio teisi deklaracija. i K skiriasi nuo raytins nekodifikuotos konstitucijos tuo, kad pirmj konstitucij sudaranios dalys yra viena su kita tiesiogiai susijusios, jos traktuojamos kaip vieningas sudtinis dokumentas, o ne dokument visuma. Konstitucijos struktra tai vidin K jos norm organizavimo tvark. Apie K jos struktra kalbama, kai ji yra kodifikuota viename dokumenteyra visos teiss normos, turinios aukiausi gali. Nekodifikuotos raytins K neturi aikios norm idstymo sistemos. Daugelio ali K paprastai sudaro tokios dalys: 1 preambul anga 1 pagrindin dalis (jos normose atskleidiamas konstitucijos turinys), 2 baigiamosios, pereinamosios ar papildomosios nuostatos, 3 Priedai: schemos, pavyzdiai, sraai, kt. Preambulje ivardijami konstitucijos tikslai, nurodomos istorins konstitucijos primimo aplinkybs.i dalis turi svarbi politin ir ideologin reikm. Paprastai laikoma, kad preambulje idstyti teiginiai nra teiss normos, taiau svarbs aikinant ir taikant kitas K nuostatas. Kai ioje d. skelbiamos pagrindins mogaus teiss ir laisvs, tai preambul turi toki pai teisin reikm kaip ir K pagrindinje d. suformuluotos teiss normos. Pvz. Pranczijos preambul skelbiamas pilietins, politins, socialins, ekonomins teiss ir laisvs. Pagrindin konstitucijos dal sudaro: 1. bendroji dalis formuluojami bendrieji principai, konstitucins santvarkos pagrindai 2. skyriai, jungiantys teiss normas reglamentuojanias konstitucins teiss reguliavimo dalyk: mogaus ir pilieio teises ir laisves, valstybs form, valstybs valdios institucij status, valstybs simbolius, K keitimo tvark. i skyri eilikumas nra vienodas. Daugumoje pradedama skyriumi, kuriame idstytos normos, tvirtinanios konstitucins santvarkos pagrindus (tautos suverenitet, demokratij, pagarb pagrindinms mogaus teisms ir laisvms, valdi padalijim ir j gali ribojim ir t.t.). Kituose- pradedama mogaus teisi ir laisvi tvirtinimu ir pan. Tokiu io konstitucinio instituto idstymu pagrindinio teksto pradioje parodoma, kokia reikm teikiama mogaus statusui alies konstitucinje srangoje. Atskiruose skyriuose nustatomas vietinis valdymas ir savivalda, finansai ir valstybs biudetas. t.p.idstomi tokie skyriai, kaip Usienio politika, Valstybs saugumas ir pan. Baigiamosiose nuostatose idstomos normos, nustatanios konstitucijos sigaliojimo tvark. Pasitaiko, kad idstomos ir normos apie konstitucijos keitimo tvark, jeigu is klausimas nebuvo sureguliuotas pagrindins dalies normomis. Pereinamosiose nuostatose nustatomi atskir konstitucijos norm sigaliojimo terminai, sen konstitucini institut pakeitimo naujais slygos, tvarka ir terminai. Kai kada yra ir papildomos nuostatos jose aikinamos kai kurios pagrindins konstitucijos dalies normos, nustatomos tam tikros iimtys ar atitinkamo klausimo reguliavimo specifika. G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 32

Kartais konstitucij lydi ir priedai (priesaik tekstai, emlapiai, valstybs simboliai ir pan.). J reikm vairi. Pasitaiko, kad jose idstomos normos, kuri vieta neabejotinai turt bti pagrindinje d.. Konstitucij rys. Konstitucij klasifikavimas. Klasifikacija objekt skirstymas grupes pagal bendrus poymius. Klasifikacijos pagal vairius kriterijus padeda nustatyti tam tikrus dsningumus, atskleidia bendrus poymius ir skirtumus, leidia palyginti vien konstitucij su kita, t.y. padeda geriau suprasti konstitucij, kaip tam tikr teisin reikin. Grupavimas pagal tam tikrus bendruosius poymius, yra slyginis, nes nra visais poymiais sutampani konstitucij. Konstitucij ypatumus lemia konkreios alies konstitucinio proceso dalyvi keliami udaviniai, alies socialiniai-kultriniai ypatumai, specifins konkreios alies konstitucijos primimo aplinkybs, visuomens isivystymo lygis. Pagrindinis K skirstymas : 1. Formalia prasme - K suvokiamos ir papildomai klasifikuojamos pagal jos tekstin iraik. 2. Materialia prasme K suvokiama kaip realiai valstybje susidariusi teisin tvark, t.y. formalios gyvendinimo rezultatas. Niekur materiali K nesutampa su formalia K, kai tas atotrkis slyginis, K vadinama Faktine (vedija), kai ymus fasadine (Rusija) Materialios K klasifikacija Pagal valstybje susiformavusi politin reim: 1. demokratins bdinga pagrindini teisi ir laisvi tvirtinimas, politinis pliuralizmas, politini partij ir visuomenini organizacij veiklos laisv, demokratiniai valdios formavimo mechanizmai, mogaus teisi apsaugos teisini garantij nustatymas (Australija, Italija); 2. autoritarins riboja ar draudia politin pliuralizm, numato plaias galimybes apriboti paskelbtas pagrindines teises ir laisves (Rusija) 3. totalitarins vienos ideologijos tvirtinimas, jose skelbiami vienos partijos ar politins jgos vadovavimo visuomenei principai, paneigiamas valdi padalijimas, ikreipiama valdios institucij demokratinio formavimo esm. TSRS kartais ir pasikeitus politiniam reimui, (demokratinis reimas po valstybs perversmo virsta autoritariniu), K-ja nekeiiama. Tada juridin K tampa fiktyvi. Gali bti ir prieingai.. (Libija, Kuba, Baltarusija) pagal K gyvavimo trukm: 1. stabilios, nuolatins (ilgalaiks) galiojimo terminai nenustatyti, JAV, Belgijos, Meksikos, Japonijos 2. epizodins, laikinosios (trumpalaiks) tik tam tikram laiko tarpui, iki paioje K nustatytos datos arba iki tam tikro numatyto vykio (pvz.:kai susirinks steigiamasis susirinkimas priims nuolatin konstitucij). Pagal primimo bd: 1) priimtos tautos arba jos atstovaujamosios institucijos (parlamento) Suomijos, Lenkijos. 2) oktrojuotos dovanotosios priimtos monarcho, prezidento ar karini veikj Helvecijos 1789 Pagal galiojim teritorijoje: 1. Vir nacionalins (TSRS , 2004 ES) 2. Nacionalins/unitarins(turkijos) 3. Nacionalins /federacins; 4. Regionins,federacins Formalios K klasifikavimas: pagal j form:raytines daugumos ir neraytas - JK . pagal K struktr:siauros apimties liberalios JAV; vidutins Liberaliosetatistins Jap.; plaios etatistins Indijos pagal struktrinius elementuspreambul:neturinios, turinios simbolin;turinios teisikai reikming JAV Pagal keitimo procedr sudtingum:kietos JAV; lanksias Latvijos, Lietuvos 1922 mirios K kietum takoja:1 dvigubo parlamento votumo reikalavimas; 2) kvalifikuota dviej rm parlamento dauguma; 3) kvalifikuota federacijos subjekt bals dauguma; 4) visuomens pritarimas - referendumas Pagal original pavadinim politin K -ja (Kolumbija); konstitucinis statymas (Austrija); pagrindinis statymas (Vokietija) G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 33

Liberalusis, etatistinis, mirusis konstitucij modeliai. Yra iskiriami 3 pagrindiniai konstitucinio reguliavimo modeliai, kurie skiriasi pagal savo reguliavimo dalyk: vienur konstitucija reguliuoja daugiau klausim, kitur maiau. Konstitucinio reguliavimo modelio pasirinkimas nulemtas valstybs vaidmens visuomenje sampratos: 1. Liberalusis modelis K nustato valstybs valdios organizacij, asmens teisinio statuso pagrindus (politins teiss ir laisvs, nuosavybs, valstybs finans klausimai). iam modeliui priklauso pirmosios raytins K. Pagal model, valstyb visuomens gyvenim kiasi maiausiai (valstyb naktinis sargas). Valdymo rmai, kurie nustato paius svarbiausius santykius, juose neretai neaptariamos teisins garantijos, taiau tai nereikia, kad teisi realizavimas nevyksta praktikai. 2. Etatistinis modelis prieingyb liberaliam iplstinis konstitucinio reguliavimo dalykas. Turinys vairios asmens, visuomens gyvenimo sritys socialin, ekonomin, politin, ideologin, dvasins struktros ir t.t. is modelis bdingas socialistinms K-joms. Bdingas hipertrofuotas valstybs vaidmuo(Kinija,Vietnamas, Korja, Kuba. 3. Liberalusis etatistinis mirusis modelis(optimalusis) tarpinis vaidmuo tarp dviej ankstesni modeli. Lyginant su liberaliuoju modeliu, yra iplstas konstitucinio reguliavimo dalykas K nustato visuomens gyvenimo pagrindus, tvirtina asmens ekonomines, socialines, kultrines teises, kuri be valstybs sikiimo gyvendinti negalima. Skirtingai nei etatistinis modelis, neleidia per didlio valstybs kiimosi siekia j padaryti optimaliu, kad bt kuo geriau gyvendintos asmens teiss ir laisvs. Tai i esms liberalusis modelis, papildytas saikingais etatizmo elementais. is modelis atsirado tarpukary (1919 m. Veimaro), taiau labiau paplito po II pasaulinio karo Estija, Latvija, Lietuva, Vengrija. iuolaikinis konstitucinis reguliavimas: konstitucija negali tenkintis tradicinmis reguliavimo sritimis (valstybs organizacija + politins piliei teiss), bet imasi reguliuoti socialinius, ekonominius, kultrinius asmens ir visuomens gyvenimo klausimus. Toks objekto ipltimas neturi suvalstybinti visuomens reikia derinti saking liberalizm su saikingu etatizmu. K turinys turi apimti svarbiausius valstybs, visuomens ir asmens gyvenimo klausimus. Konstitucijos teisinis turinys tai teisikai reikminga mediaga, kuri sudaro K -tai visuma konstitucini norm, institut, princip, reguliuojani visuomeninius santykius, susijusius su valstybs valdios veiklos organizacija ir pagrindais, valdios ir asmens santykiais. Konstitucijos socialinis turinys tai numatytas visuomens gerovs utikrinimo receptas. Jo esminiai momentai: ekonomikos organizavimo principai, rinkos monopolizavimo reimai, mokesi sistemos, biudeto paskirstymo kriterijai, socialins lengvatos. Konstitucijos skirstomos pagal j socialin turin : Liberalias demokratini valstybi K, minimalus valstybs vaidmuo. Etatistines totalitarini valstybi K, bdinga iskirtinis valstybs vaidmuo Liberalias etatistines arba mirias danai kuriamos jaunose demokratinse valstybse Konstitucijos politinis turinys K ja numato valstybs politins sistemos pagrindus, asmens politini teisi apimt, rinkim teiss bruous, renkam valdios institucij formavimo pagrindus, politini partij steigimo, veiklos ir kontrols kriterijus. Pagal savo politin pobd K gali bti skirstomos : Demokratines numato bendramogikas vertybes, politins minties pliuralizm, pripasta Tautos suverenitet (Italija, Japonija, Ispanija,Pranczija, Kanada) Autoritarines - danai numato tam tikr klasi, socialini grupi status ir pribilegijas, nustato fiksuot partin sistem, sumaina parlamento reikm, riboja pagrindines asmens teises bei laisves ( Nigerija, Filipinai, Indonezija); Totalitarines tvirtina vienos partijos viepatavim, valstybs bei viepataujanios partijos sjung, diktatoriaus kult, privalom ideologij ( Kuba, kinija, Vietnamas, TSRS) Konstitucij rengimas, primimas ir keitimas vairiose pasaulio valstybse. Konstitucijos paprastai priimamos iais atvejais: 1. Susikuria nauja valstybs. K yra ne tik pagrindinis statymas, bet ir steigiamasis aktas, tvirtinantis naujos valstybs atsiradim. Daugelio ali, isivadavusi i kolonijinio jungo, pirmosios k-jos.

G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d.

34

2.

pasikeiia politinis reimas. Po taikios ar prievartins socialins revoliucijos priimama nauja K. K neretai priimamos po karinio perversmo ar atkrus civili valdi po kariki valdymo (treiojo pasaulio ali konstitucin praktika). 3. visuomens politinio, ekonominio ir socialinio gyvenimo esminiai pokyiai, t. y. nauja K priimama kai vykusi visuomens gyvenimo permain nebegalima tvirtinti vien senos K pataisomis, griaunaniomis senj konstitucin sistem. K-jos, reikm pabria ne tik jos turinio, paskirties reikmingumas, bet ir ypatinga, tik iam aukiausios galios aktui bdinga primimo ir keitimo tvarka.Ypatinga primimo ir keitimo tvarka grindiama ta aplinkybe, kad statym leidiamoji ir steigiamoji valdios nesutampa. statymai priimami ir keiiami gyvendinant statym leidiamj valdi, o K-ja priimama gyvendinant steigiamj valdi. Konstitucinius tekstus kuria ne statym leidiamoji valdia, kuri yra subordinuota, bet aukiausioji valdia, kuri vadinama steigiamja. Konstitucijos teksto rengimas, konstituanta. 1. Labai reti atvejai, kai K tekst nuo pradios ir iki galo parengia steigiamasis, konstitucinis susirinkimas arba parlamentas. 2. paprastai sudaromi konstitucijos rengimo komitetai arba komisijos. komisijos faktikai ir parengia projekt, kur vliau svarsto parlamentas arba steigiamasis (konstitucinis) susirinkimas. 3. Kartais komisij sudaro ne atstovaujamoji, o vykdomoji valdia: 1958 Pranczijos 4. Po karini perversm konstitucij projektus rengia karini vad padjjai. 5. Kolonijoms K projektus danai parengia metropolijos, arba rengia vietos valdia kartu su metropolijos patarjais. 6. Konstitucija ar pagrindins jos nuostatos gali bti parengtos vairi partij atstov., pasitelkiami usienio autoritetai. 7. III pasaulio alyse iniciatyva priimti konstitucij priklauso centrins valstybs valdios institucijoms, kurios sudaro konstitucijos rengimo komisijas. Konstitucijos primimas. K primimo bdai skiriasi pagal tai, kas gyvendina steigiamj valdi: 1. K parengia ir priima specialiai tam tikslui sukurta institucija (steigiamasis susirinkimas, steigiamasis kongresas, konstitucinis susirinkimas, konstitucinis konventas). 1787 m. JAV K-j prim Filadelfijos Konventas.Primus K daniausiai steigiamasis susirinkimas savo veikl baigia ir yra renkamas parlamentas, nors kai kada steigiamasis susirinkimas funkcionuoja kaip parlamentas. 2. K parengia ir j priima parlamentas. Parlamentas K primimo laikotarpiu gali pasiskelbti steigiamuoju susirinkimu (Estija, Portugalija); Parlamentinis primimo bdas atspindi vairi parlamente atstovaujam jg tak. 3. K priimama tautos referendumu. iuo atveju svarbu ir konstitucijos teksto parengimas. Neretai steigiamojo susirinkimo ir parlamento priimt K turi patvirtinti tauta referendumu. 4. K patvirtina karin taryba. 5. K patvirtina revoliucins - demokratins tarybos. 6. K tautai dovanoja (suteikia) (oktrajuoja) valstybs vadovas (paprastai monarchas), iais laikais is konstitucijos primimo bdas jau iimtis, nes nelabai demokratikas kelias. Oktrojuota K i tikrj yra ne monarcho malon, bet valdani al jg susitarimo iraika. 19 a. tokios konstitucijos neretai vadintos chartijomis (klasikinis oktrojuotos konstitucijos pavyzdys - Pranczijos karaliaus Liudviko XVlll 1814 m. Konstitucin chartija). iuolaikiniame pasaulyje dominuoja tautos atstov ar paios tautos betarpikai priimtos konstitucijos. iuo atveju pirmame etape vyksta rimta politin-teisin diskusija, irykinanti vairius poirius, leidianti iekoti ir rasti kompromisus. io etapo rezultatas konstitucijos tekstas, kuriam pritar politins jgos. Po to naujas etapas: referendumo kampanija, tauta ireikia savo nuomon pritaria ar atmeta. Keitimo tvarka. Raytinei K pakeisti yra numatoma sudtingesn procedra nei reikalinga paprastam statymui pakeisti. Kitaip K virst paprastu statymu, nebt galima apie j kalbti kaip apie pagrindin, aukiausios galios teiss normas nustatant akt. Pagal K keitimo procedr sudtingum, jas galima skirti lanksias" ir grietas". Konstitucijos pataisos susijusios su esminiais socialinio gyvenimo pokyiai, supratimas, kad i esms pasikeitusi tikrov reikalauja kitokio konstitucinio reguliavimo Teis silyti pataisas turi: 1. Valstybs vadovas (Pranc); G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 35

2. Vyriausyb( Italija); 3. Tam tikra deputat grup (Japonija); federacijos subjektai (Vokietija); 4. Tautos dalis Pataisos primimas: 1. Paprastai priimama parlamente tam tikra kvalifikuota bals dauguma, jei parlament sudaro 2 rmai , pataisa priimama abiej rm kvalifikuota bals dauguma 2. Kai kuriose alyse pataisoms turi pritarti tam tikras federacijos subjekt skaiius 3. Reikmingos pataisos priimamos referendumu. 4. U t pai patais gali bti reikalaujama balsuoti 2 kartus, esant tam tikrai pertraukai tarp balsavim, kitut gali bti reikalaujama, kad antrasis balsavimas bt atliekamas naujai irinkto parlamento Apribojimai : 1. Prezidentas neturi teiss vetuoti K patais. Iimtis-indija, Pakistanas. 2. Nustatomos tam tikros nekeiiamos normos: Demokratijos reimas, valdymo forma respublika. 3. Draudiama keisti ypatingos padties, karo metu LR Konstitucijos 1992 m. ypatumai. 1992 m. LRK priimta demokratikai 1. Aukiausioji Taryba pritar LR Konstitucijos projektui, kuris buvo parengtas atsivelgiant Lietuvos valstybs konstitucines tradicijas, pasinaudota turtinga Vakar ali konstitucins krybos patirtimi, surandant kompromis tarp to laikmeio plataus spektro politini jg interes, vliau 2. patvirtinta Tautos referendumu, ir sigaliojo tuoj pat, po referendumo rezultat paskelbimo. Laikinasis Pagrindinis statymas neteko galios. K Form yra sudtin kodifikuota. J sudaro: LR K-ja ir jos sudedamosios dalys, kurios traktuojamos kaip vieningas dokumentas: 1.1991 m. vasario 11 d. Konstitucinis statymas Dl Lietuvos valstybs; 2.1992 m. birelio 8 d. Konstitucinis aktas Dl LR nesijungimo postsovietines Ryt sjungas; 3.1992 m. spalio 25 d. statymas Dl LR Konstitucijos sigaliojimo tvarkos; 4.2004 m. liepos 13 d. Konstitucinis aktas Dl LR narysts Europos Sjungoje. Turinio struktros elementai yra: 1. preambul, Joje tvirtinti esminiai Lietuvos valstybinio gyvenimo principai, svarbiausios konstitucins vertybs ir siekiai.Ypa svarbios preambuls nuostatos dl Dl Lietuvos valstybs ir teiss tstinumo ir perimamumo, dl prigimtins mogaus ir Tautos teiss laisvai gyventi ir kurti savo tv ir protvi emje Nepriklausomoje Lietuvos valstybje, dl toki vertybi, kaip laisvs ir nepriklausomybs gynimo, tautos dvasios, gimtosios kalbos, rato ir paproi isaugojimo, dl tautins santarvs puoseljimo Lietuvoje. 2. pagrindin K-jos dalis sudaryta i 14 skirsni(I XIV skirsniai) 3. Baigiamieji nuostatai (150-154 str.), apibriama, kurie aktai yra K-jos sudedamoji dalis, nurodoma, kada Kja sigalioja, kaip ji skelbiama. nurodoma, kad priimama tik referendumo keliu,o kai kurias nuostatas gali keisti Seimas 3/5 vis seimo nari bals dauguma. Palyginus turinio ir reglamentuojani norm apimtimi dabartin K daug platesn, pirmosios LR k-jos turjo tik kelis skirsnius ir nedaug straipsni Vertinant reguliavimo objekt, K-ja reguliuoja svarbiausias visuomenini santyki sritis, taiau reguliuojamos ir tokios specifins sritys kaip poiris posovietin erdv, LR pasirinkt europin ir transatlantin integracij, mogaus teisi ir laisvi instituto reikms pripainimas, tvirtina privatins nuosavybs,asmens kines veiklos teises.Dmesys valstybs valdios pusiausvyros mechanizmui, reguliuojanios valstybs institucij veikl,aikiai atskirti statym leidiamosios,gyvendinamosios ir vykdomosios valdios funkcionavimo bei j tarpusavio sveik teisiniai pagrindai, apibrtos finans, valstybs biudeto, usienio politikos ir valstybs gynybos pagrindai ir reguliuoja Konstitucijos keitimo klausimus t. t. Taigi Konstitucini norm ypatumai pasiymi turinio vairove, atskleidia t norm principus. Svarbiausios teisins savybs: 1.Pagrindinis statymas. (reguliuoja svarbius socialinius santykius) 2.Aukiausios teisins galios aktas. Suponuoja galimyb kontroliuoti kit teiss akt atitikim Konstitucijai.

G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d.

36

3.Stabilumas. (9 pat.) utikrinamas paioje K tvirtinta jos keitimo ir primimo tvarka, kuri sudtingesn nei paprast statym. vardintos nuostatos, kurios gali bti pakeistos tik referendumu, pataisos dl kit skirsni turi bti svarstomos ir dl j balsuojama Seime du kartus ir tarp balsavim turi bti 3 mn. pertrauka 4. K tai vientisas ir tiesiogiai taikomas teiss aktas Bdinga : 1. detalus pagrindini teisi ir laisvi reglamentavimas; 2. tvirtintas parlamentinis valdymas su prezidentino valdymo ypatumais; 3. skelbiamos teisins, pasaulietins, socialins valstybs idjos, valdios padalijimo principas, kurio laikantis nustatomi valdios institucij galiojimai ir tarpusavio santykiai; 4. reglamentuoja politin pliuralizm, masins informacijos priemoni veikl, tautini maum, rinkos kio, nuosavybs santyki apsaug; 5. tvirtina kontinentins konstitucins kontrols model Konstitucin teism. Konstitucijos samprata LR Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje. LR Konstitucinio Teismo, kuriam patikta Konstitucijos oficialaus aikinimo misija, jurisprudencijoje rasime pateiktus tokius oficialios Konstitucijos sampratos elementus ir ypatumus: 1. Tai visuomens sutartis vis LR piliei demokratikai prisiimtas sipareigojimas j dabartinei ir bsimoms kartoms gyventi pagal Konstitucijoje tvirtintas pamatines taisykles ir joms paklusti, kad bt utikrintas valdios legitimumas, jos sprendim teistumas, mogaus teiss ir laisvs, kad visuomenje bt santarv. 2. K grindiama universaliomis vertybmis: suverenitetas, demokratija, mogaus teisi ir laisvi pripainimas, valdios gali ribojimas valdios staig priederme tarnauti monms ir atsakomybe visuomenei, pilietikumu, teisingumu, atviros, teisingos, darnios pilietins visuomens ir teisins valstybs siekiu. 3. K tai aukiausios teisins galios aktas. Konstitucijos virenybs principas reikia, kad K teiss akt hierarchijoje uima iskirtin aukiausi viet ir joks kitas teiss aktas negali prietarauti K. is principas neatsiejamas nuo K tvirtinto teisins valstybs principo, kurio grindiama visa Lietuvos teisin sistema, nes K yra jos pagrindas. 4. K tvirtinti principai ir normos sudaro darni sistem. N vienos K nuostatos negalima aikinti taip, kad bt ikreiptas arba paneigtas kurios nors kitos konstitucins nuostatos turinys, nes taip bt ikreipta viso konstitucinio reguliavimo esm, paeista Konstitucijoje tvirtinta vertybi pusiausvyra. 5. Pati Konstitucijos, kaip aukiausios teisins galios akto, prigimtis, konstitucingumo idja suponuoja tai, kad Konstitucijoje negali bti ir nra sprag, vadinasi, negali bti ir nra tokio emesns galios teiss aktuose nustatyto teisinio reguliavimo, kurio nebt galima vertinti jo atitikties Konstitucijai atvilgiu. 6. K, kaip aukiausios galios juridinis aktas turi bti stabilus. Stabilumas K savyb, kuri iskiria j i kit teiss akt. K yra nustatytos jos keitimo taisykls sunkesns ir sudtingesns nei konstitucini ir paprastj statym. Pvz. I skyriaus Valstyb nuostatos keiiamos tik referendumu. Taiau stabilumas neatima galimybs daryti jos pataisas, kai tai yra objektyviai btina. 7. K tai vientisas ir tiesiogiai taikomas teiss aktas, remiantis K nuostatomis galima ginti savo teises teismuose. 8. Per konstitucinius principus atsiskleidia ne tik Konstitucijos raid, bet ir jos dvasia tos vertybs ir siekiai. 9. Konstitucijos raids negalima aikinti ar taikyti taip, kad bt paneigiama Konstitucijos dvasia, kuri gali bti suvokta tik konstitucin teisin reguliavim matant kaip visum ir tik vertinus Konstitucijos, kaip visuomens sutarties ir aukiausios teisins galios akto, paskirt. 10. Primusi Konstitucij pilietin Tauta padjo savo, bendro gyvenimo normin pagrind ir tvirtino valstyb kaip bendr visos visuomens gr. IV tema. LIETUVOS KONSTITUCINGUMO RAIDA 1. Lietuvos valstybingumo raida ir konstitucins teiss itakos. Valstybs valdios ir asmens teisinio statuso pagrindai Lietuvos statutuose (1529, 1566 ir 1588 m. Lietuvos statutai). Konstitucins teiss nuostatos Lietuvoje labai senos, XVI a. pradioje kai kurios valstybins teiss normos, buvusios paprotinje teisje, po to valdov aktuose buvo surinktos ir kodifikuotos Lietuvos statutuose, tapusiuose Lietuvos konstitucingumo tradicij uuomazga. G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 37

LR 1992 K preambulje pabriami Lietuvos valstybingumo ir teiss tradicij perimamumas bei istorinis tstinumas, skelbiant prie daugel ami sukurtos Lietuvos valstybs teisiniais pamatais buvus Lietuvos statutus ir LR konstitucijas Pagrindine mintis buvo Lietuvos valstybingumas ir Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts teisi ir reikms isaugojimas, tvirtinamas pltojamas visuose trijuose statutuose. Pirmasis Lietuvos statutas (1529 m.) - preambulje pabriama, kad statutas skiriamas visiems valdiniams, nepaisant j luomo, vienodai privalomas gyventojams ir valdios organams, net Lietuvos didiajam kunigaikiui.Ir teismai visiems taiko t pai raytin teis. - 13 skyri: Pirmajame Statuto skirsnyje, idstytos konstitucinio turinio teiss normos tvirtinanios: Lietuvos suverenum, teritorijos nelieiamum, valstybin santvark valdov, Seimo struktr ir prerogatyvas, j tarpusavio santykius LDK yra savarankika, gyvuojanti skyrium nuo Lenkijos, valstyb. Valdovas - Lietuvos didysis kunigaiktis: - saugo vis valdini teises ir laisves, laikosi senj privilegij ir paproi, o naujus veda tik pasitars su Pon taryba. - Saugo Lietuvos nepriklausomyb, garb, teritorin integralum, ukirta keli svetimali sigaljimui, nemaina valstybs emi, pagal igales atsiima prarastsias. Seim sudaro Pon taryba, ponai, ir bajorai, bet pastarieji dar neturjo sprendiamos galios; - Ponus teisdavo pats kunigaiktis, o bajorus teis kunigaikio administracija vaivados ir teismo seninai ar j vietininkai, dalyvaujant dviems bajor atstovams. - Statute suraytos bajor teiss ir pareigos, j tarpusavio santykiai, santykiai su didiuoju kunigaikiu, taiau jos neprilygo pon teisms mogaus teisi uuomazgos: 1. nustatytos vienodos slygos gino alims teismo procese, 2. kiekvieno atsakomyb tik u savo veiksmus, 3. nra atsakomybs be kalts, 4. tik teismai suteikiama iimtin teis nustatyti kalt ir skirti bausm. 5. Skelbiama teis laisvai ivykti i kunigaiktysts kitas alis, iskyrus prieo em, 6. bajorams suteikiama teis vykti usien mokytis karybos. 7. mginama ginti moter turtines teises ir garb. Antrajame Lietuvos Statute (1566) konstitucins teiss sferai skiriami 3 pirmieji jo skirsniai. 1. Pagrindin statymo idja ia lieka ta pati visikas LDK valstybinis nepriklausomumas ir savarankikumas. 2. teisino LDK teritorijos nelieiamum ir apibr jos sienas. Teritorija, padalyta administracinius vienetus (vaivadijas ir pavietus) ir nustatytos j ribos. 3. Patvirtinta paviet seimeli, kuriuose, vadovaujant pavieto maralkai, galjo dalyvauti visi pavieto bajorai, sistema. 4. Seimeliai susirinka prie 4 savaites iki Seimo susirinkimo ir apsvarsto Didiojo kunigaikio pasilytus klausimus bei vairius vietos reikalus. 5. teisintas vis bajor atstovavimas Seime: seimeliuose turjo bti renkama Seim po 2 atstovus, galiotus ten idstyti seimelio nuomon silomais svarstyti klausimais. 6. iplt Seimo kompetencij, svarstyti visus esmin reikm turinius gynybos ir teisingumo reikalus, nustatoma, kad visi statymai turi bti priimami iimtinai tik Seime. Taip politin krato gyvenim traukiama visa bajorija, atitinkamai sumaindamas pon ir Pon tarybos vaidmen. - Valstieiai ir miestieiai dalyvauti politiniame krato gyvenime neturjo teiss. - Bajor luomo bendri ems teismai, sudaromi pagal teritorin princip. Treiasis Lietuvos Statutas (1588) teisino jungtin Lenkijos Lietuvos valstyb, ir nauj valstybs formfederacin Rrespublik, vadovaujam monarcho, irinkto bendrame Lietuvos ir Lenkijos Seime. Lenkijos karaliui, kuris buvo ir LD kunigaiktis: G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 38

jam priklaus visa jungtin valstybs em, jis buvo aukiausias teisjas, skyr pareignus ir priirjo j veikl. Bendras su lenkais Seimas Varuvoje: - taiau Lietuvai nustat prieseimin Seimel, - statymai leidiami tik Seime, sutinkant visiems jame atstovaujantiems luomams. - Seimas svarst svarbiausius valstybs reikalus karo usienio politik, ekonominius, finansinius. - Panaikinus Pon taryb, jos nariai tampa respublikos senatoriais. - nepanaikino LDK vykdomosios valdios - ministrai ir vietos administracija, paliko atskir jos teis ir teismus. - LDK teritorijoje Statutas, galio visiems valdiniams ir svetimaliams. Lenkai kaip svetimaliai neturjo teiss Lietuvoje uimti Valstybines pareigas ir turti dvarus. Karo tarnyba buvo skelbiama privaloma visiems bajorams, kurie turjo uimti valstybs tarnyb, jie negaljo bti suimami be teismo sprendimo. Statutas skelb tikjimo laisv, nors valstieiai net ir dvasiniuose reikaluose turjo klausyti savo pono. 1791 gegus 3d. Lietuvos Lenkijos valstybs konstitucijos (valdymo statymo) reikm. Reikmingu konstitucins teiss paminklu pagrstai laikoma 1791 m. gegus 3 d. Lenkijos - Lietuvos (epospolitos) Konstitucija, buvusi apskritai pirmuoju Europoje tokio pobdio raytiniu dokumentu. XVIII a. Lietuvos-Lenkijos Respublikai dl usienio grsms, stengiantis isaugoti jos valstybingum ir apginti nepriklausomyb, usimota solidarizuoti krato pajgas, riboti didik gali, siekti paangos kio, politikos ir kitose valstybinio ir visuomeninio gyvenimo srityse. Ketveri met seime (1788-1791 m.) Varuvoje svarstyta politins santvarkos reforma, kurios principai buvo apjungti dokumente, pavadintame Valdymo statymu, patvirtintame Seimo ir karaliaus. is dokumentas ir buvo garsioji konstitucija, kuri susidjo i vadins dalies ir 11 straipsni. Jame: 1. patvirtintos senosioas bajorijos teises ir privilegijos; 2. patvirtintos miestiei teis sisti savo atstovus Seim, nors balsuoti jie galjo tik svarstant miest reikalus 3. aukiausios valdios pradai gldi tautos valioje", tautos vali laik bet kokios valdios altiniu. Kovai su ikilusia grsme stengtasi centralizuoti valstyb ir stiprinti centrin valdi. Keitsi Lietuvos-Lenkijos valstybs valdymo forma: respublik su renkamu valdovu numatyta reorganizuoti konstitucin monarchij, tai pirmoji raytin konstitucija, teisikai tvirtinusi i valstybs valdymo form. Aukiausij valstybs organ sistema konstitucijoje konstruojama prisilaikant valdi padalijimo principo.: 1. statym leidyb, mokesi nustatym bei valdymo kontroliavim konstitucija paved dviej rm Seimui, susidedaniam i Atstov rm ir Senato. - Atstov rm deputatus 2 m. renka paviet seimeliai, taiau laikomi visos tautos atstovais, nevaromais t seimeli mandat. Rmuose galjo dalyvauti miest galiotiniai, galintys kelti ir pasisakyti tik miestus lieianiais klausimais, bet neturinius teiss balsuoti. - Senato teiss buvo susiaurintos, jis teturjo atidedani veto teis, nesunkiai veikiam Atstov rm. Senato nariai neturjo statym iniciatyvos teiss. Senatoriai buvo auktieji valstybs pareignai ir banyios hierarchai. - Seimas nutarimus priima bals dauguma, tuo bdu panaikinant jo darb paralyiavusi liberum veto teis. 2. Vykdomoji valdia atskiriama nuo Seimo ir pavedama karaliui. - Karalius neteko teiss sankcionuoti statymus ir apskritai daryti tak statym leidybai. - sustiprinama karaliaus vykdomoji galia. - Prie karaliaus kuriama taryba (Teisi sargyba), turjusi patariamj reikm; - karaliaus aktai privalomj gali gaudavo tik kontrasignavus juos vienam i tarybos nari, kuris ir prisiima atsakomyb u t akt. - karalius u savo politinius sprendimus liko neatsakingas. Jis vyriausiais karo vadas. - atsisak karaliaus rinkim ir nustat sosto paveldjimo tvark. 3. Teismo valdia, sakmiai pabrtas jos savarankikumas ir nepriklausomumas nei nuo statym leidiamosios, nei vykdomosios valdios. G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 39 2.

Svarbiausios nuostatos, skirtos tiek parlamentarizmo uuomazgoms, tiek nepriklausomam teismui, i esms kartojo Lietuvos statut nuostatas. Valstybs centralizacija kl rimt grsm Lietuvos savarankikumo likuiams. Buvusi federacin valstyb keiiama vieninga Lenkijos karalyste, vientis suvereni valstyb (unitarin). Konstitucijoje visai neaptariamas unijos faktas, visai neminimas net Lietuvos vardas. Iki iol isaugojusi savo atskir valstybs aparat, kariuomen, id, dabar Lietuva turjo j netekti ir virsti Lenkijos provincija. Lietuvos padt velnino tik ta aplinkyb, kad 1791 m. spalio 20 d. Seimas prim ir karaliaus vardu paskelb dokument, pavadint Abipusis abiej taut sipareigojimas", kuriame tebefigravo ne tik abi tautos", bet ir Lietuvos Didioji Kunigaiktyst. 1791 m. Konstitucija nepateisino j dedam vili. Ji net nebuvo gyvendinta, todl jos reikm sudaro tiktai faktas, kad joje nauj laik idjas sugebta ikelti ir statymikai suformuluoti gerokai anksiau, nei tai padar kitos Vidurio ir Ryt Europos tautos. 1795 m. Lietuvos-Lenkijos valstyb, pasidalyta svetimj, apskritai nustojo gyvavusi. Itis XIX a. didioji Lietuvos dalis buvo Rusijos imperijos sudtyje. Nepriklausoma Lietuvos valstyb buvo atkurta tik XX a antrame deimtmetyje. PIRMIEJI NEPRIKLAUSOMOS LIETUVOS VALSTYBS KONSTITUCINIAI AKTAI. Lietuvos Tarybos 1918 m. Vasario 16 d. Nepriklausomybs akto ir Steigiamojo Seimo 1920 m. Gegus 15 d. Rezoliucijos konstitucinis vertinimas. Pirmieji nepriklausomos Lietuvos valstybs konstituciniai aktai, tai Lietuvos valstybingumo atkrimas ir jo teisinis tvirtinimas 1918 1920 m. Lietuvos ateities problemoms sprsti buvo suaukta Vilniaus konferencija. Tai 20 nari, kurie atstovavo visas to meto lietuvi partijas ir nepartinius. i konferencija suformavo institucij Lietuvos Taryb, kurios tikslas buvo realiai pradti gyvendinti Lietuvos nepriklausomybs atkrim. 1. 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos taryba priima nutarim - vie praneim, skelbiant, kad atstatoma nepriklausoma, demokratiniais pamatais sutvarkyta Lietuvos valstyb su sostine Vilniuje. 2. 1918 m birelio 4 d. okupacinei valdiai nepripainus 1918. vasario 16 d. akto. Tarybos prezidiumas prim akt, kuriame nutarta Lietuv skelbti konstitucine monarchija; renkamas karalius Vilchelmas von Urichas. 3. 1918m. ruden Vokietija, pralaimjo kar, ir jos vyriausyb (spalio 20 d.) pareik, kad pripastama Lietuvos nepriklausomyb, ir lapkriio 3 d. sakymu karin okupacin administracija Lietuvoje pakeiiama civiline. 4. 1918 m. lapkriio 2 d., Lietuvos taryba priima: 1) Rezoliucij, kad nutarimas dl karaliaus irinkimo nevykdomas; 2) Nutarim, kad valstybs valdymo form galutinai sprs Steigiamasis Seimas; 3) ir priima konstitucin akt Lietuvos Valstybs Laikinosios Konstitucijos pamatinius Dsnius ir sudaro laikinj Vyriausyb. 5. 1919 m. balandio 4 d. Lietuvos taryba redaguoja Lietuvos laikinosios konstitucijos pamatinius dsnius, pakeitusi centrin valstybs institucij sistem. 6. 1919 m. spalio 30 d. Lietuvos taryba prim Steigiamojo seimo rinkim statym. 7. 1920 m. gegus 15 d. Steigiamasis seimas prim rezoliucij, kad ireikdamas moni vali, jis skelbia esant atstatyt nepriklausom Lietuvos valstyb. 8. 1920 m. birelio 10 d. Steigiamasis seimas prim Laikinj Lietuvos Valstybs Konstitucij. Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybs akto rezoliucijos konstitucinis vertinimas. iuo aktu Lietuvos taryba pradjo Lietuvos valstybingumo atkrim, remdamasi pripainta ir tuo metu tapusia ypa populiaria taut apsisprendimo teise, vieai paskelb atstatanti nepriklausom, demokratiniais pamatais sutvarkyt Lietuvos valstyb su sostine Vilniuje ir t valstyb atskirianti nuo vis valstybini ryi, kurie yra buv su kitomis tautomis". Taigi is aktas reik vie praneim, kad netenka galios bet kokie prievarta Lietuvai buv primesti valstybiniai ryiai su svetimomis alimis. Tai svarbus konstitucins reikms aktas, kuriuo i esms remiasi moderniosios Lietuvos valstybs buvimas ir visi vlesnieji laikinieji ir nuolatiniai jos konstituciniai dokumentai. Savo teis kalbti tautos vardu Taryba ireik teiginiu, jog ji tuo metu esanti vienintel lietuvi tautos atstovyb. Taiau, bdama ne tautos irinkta, akte pabr, jog Lietuvos valstybs pagrindus ir santykius su kitomis valstybmis nustatysis vis jos gyventoj demokratikai irinktas Steigiamasis seimas. G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 40 3.

nuostata apie vis krato gyventoj demokratiniu keliu irinkt Steigiamj seim rod j bsimajai valstybei pasirinkus klasikin liberalin doktrin, pripastani, jog aukiausia valdia priklauso tautai pilieiams, kurie j deleguoja j pai irinktai atstovybei. Steigiamojo Seimo 1920 m. gegus 15 d. rezoliucijos konstitucinis vertinimas. Tolesnis Lietuvos konstitucins raidos etapas prasideda Steigiamojo Seimo suaukimu, 1919 m. spalio 30 d. Valstybs taryba prim Steigiamojo Seimo rinkim statym. Ir pirmajame posdyje susirinks, Steigiamasis seimas 1920 m. gegus 15 d. vienbalsiai prim trump rezoliucij, skelbiani, jog, reikdamas Lietuvos moni vali", jis proklamuoja "esant atstatyt nepriklausom Lietuvos valstyb, kaipo demokratin respublik, etnologinm sienom ir laisv nuo vis valstybini ryi, kurie yra buv su kitom valstybm". Jei Lietuvos tarybos Vasario 16-tosios Aktas, skelb, jog ji dar tik atstatanti nepriklausom Lietuvos valstyb, per tam tikr laik. Tai Steigiamasis seimas, Gegus 15 d. rezoliucija ubaigia tautinio atgimimo, valstybs atstatymo, laikinj konstitucij bei toki pat vyriausybi laikotarp, ir skelbia valstyb jau esant atstatyt, kaip vykus fakt. Tai oficialus steigiamosios valdios dokumentas, fiksuojantis naujos valstybs sukrim, t.y. Lietuvos valstyb laisva nuo vis valstybini ryi, kada nors buvusi su kitomis valstybmis 4.1918 m. lapkriio 2 d. ir 1919 m. balandio 4 d. Lietuvos laikinosios konstitucijos pamatiniai dsniai. 1920 m. birelio 10 d. Laikinoji Lietuvos Valstybs Konstitucija. 1918 m. lapkriio 2 d. Valstybs taryba prim Lietuvos Valstybs Laikinosios Konstitucijos Pamatinius Dsnius, ir j preambulje primin, jog nesisavina Steigiamojo seimo teiss sprsti Lietuvos Valstybs valdymo formos, ir steigia laikinj valstybs vyriausyb. is konstitucinis dokumentas (susidjo i 6skyri, suskirstyt 29 str.). Pamatiniai dsniai nustat parlamentin valstybs valdym ir pagrindin valstybs institucij - Valstybs taryb, taigi esamoji valstybs taryba tampa laikinuoju valstybs valdios organu. statym iniciatyvos teis suteik Valstybs tarybai ir Ministr kabinetui. Konstitucins valdios buveine skelbiama sostin Vilnius. Valstybs taryba skelbiama vienintele statym leidiamja institucija ji t.p. turi teis: sprst ir svarstyti sutartis su kitomis valstybmis; statym iniciatyvos teis; interpeliacijos ir paklausimo teis; Taryba skiria Valstybs tarybos sesijas ir jas aukia; teis keisti Konstitucij, bent pusei jos nari pareikalavus, nustatant kvalifikuotos (2/3) bals daugumos reikalavim. Taryba sipareigojo ileisti Steigiamojo seimo rinkim statym ir tam tikslui deklaravo visuotini, tiesiogini, lygi, slapt rinkim princip. Nustatyta, kad irinktas Steigiamasis seimas susirinks Laikinosios vyriausybs nustatyt dien Vilniuje. Vykdomj valdi paved Valstybs tarybos Prezidiumui, susidedaniam i prezidento ir dviej viceprezident, kurie yra vadovaujanti institucija statym leidybai Tarybai ir vyriausybei kaip kolegialus valstybs vadovas. Prezidiumas Valstybs tarybos vardu skelbia statymus; kvieiania Ministr Pirminink, kuris sudaro ministr kabinet; tvirtina Ministr kabineto sudt, atstovauja valstyb; skiria pasiuntinius ir priima kit valstybi pasiuntinius ir kt; Vykdomj valdi Prezidiumas vykd kartu su Ministr kabinetu, solidariai atsakingu Valstybs tarybai ir turiniu turti jos pasitikjim. Kiekvienam Prezidiumo aktui buvo reikalinga ne tik Ministr kabineto atstovo kontrasignacija, bet ir vis trij jo nari paraai. Skyriuje Pamatins piliei teiss" buvo skelbiama vis piliei lygyb prie statymus, luom privilegij nebuvimas, asmens, buto ir nuosavybs nelieiamyb, tikybos, spaudos, odio, susirinkim, draugij laisvs, kurios, kilus karui, t.p. valstybei grsianiam sukilimui ar riaums neprileisti", galjo bti laikinai suvarytos. Tose srityse, "kuriose Lietuvos valstybs nra ileist nauj statym, laikinai palieka buv prie kar, jei jie neprietarauja Laikinosios Konstitucijos pamatiniams dsniams". Taiau nebuvo aptarta daugelis principini klausim: nepaskelb respublikos, neusimin apie Valstybs tarybos bei jos Prezidiumo sudarymo tvark, j galiojim terminus. Buvo reglamentuojama tik esanios laikinosios valdios teisin padtis. Taigi Pamatiniuose Dsniuose, aikiai dominavo Valstybs taryba, buvo nepakankamai lanksti, trukd operatyviai reaguoti spariai besikeiiani politin situacij, netiko krizinei padiai, kurioje atsidr besikurianti valstyb. 1919 m. balandio 4 d. Lietuvos laikinosios konstitucijos pamatiniai dsniai. (redakcija) G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 41

Siekiant Valstybs Tarybos valdios gali dal sutelkti, Vyriausybs rankose, 1919 m. balandio 4 d. Valstybs taryba dar kart perirjo Lietuvos Valstybs Laikinosios Konstitucijos Pamatinius Dsnius, ir prim nauj j redakcij. Dabar konstitucija susidjo i 8 skyri, suskirstyt 40 str. Dauguma nuostat paodiui atkartojo 1918 m. Pamatini Dsni nuostatus, o i esms tebuvo pakeista centrini valstybs organ sistema: 1) Valstybs taryba palikta statym leidja ir tarptautini sutari primimo institucija; pavesta kontroliuoti Ministr kabineto veikl, Ministr kabinetas privaljo turti jos pasitikjim. 2) pirmj viet ikelti vykdomosios valdios organai, kuriuos sudar vienasmenis Valstybs prezidentas ir Ministr kabinetas. 3) Paskelbta, kad kol susirinks Steigiamasis seimas ir nusprs Valstybs valdymo form ir Konstitucij, Taryba renka prezident, bet jo rinkim tvarkos konstitucija nereglamentavo. 4) Naujoji Redakcija prezidentui suteik iimtin teis aukti Valstybs tarybos sesijas ir jas paleisti, o tarp Tarybos sesij ar per j pertraukas paiam leisti statymus, prie tai priimtus Ministr Kabineto. Prezidento ileist statym nebereikjo teikti valstybs tarybai, bet Visiems prezidento aktams buvo reikalinga Ministr kabineto nario kontrasignacija. (tai neigiamos reikms turjo ateityje) 5) Teis kviesti ministr pirminink, pavesti jam sudaryti Ministr kabinet ir tvirtinti jo sudt, 6) prezidentas, nesutikdamas su Kabineto priimtu statymo projektu, galjo j jam grinti, o pakartotinas jo primimas Kabinete neveikdavo prezidento veto; taip nutikus, statymo likim turjo sprsti Valstybs taryba. 7) prezidentas tvirtino valstybs tarybos priimtus statymus, bet iuo atveju jo pareiktas veto galjo bti veiktas Tarybos, t pat statym jai primus antr kart. 8) skirti auktuosius valdininkus, savo inioje turti kariuomen, reprezentuoti valstyb, skelbti amnestij priklaus prezidentui - vestas visai naujas VIII skyrius, skirtas Valstybs kontrolei, kuriai, pavedama viej finansini operacij ir valstybinio turto apsaugos funkcija. - Redakcija pakartojo Tarybos nuostatas dl Steigiamojo seimo suaukimo ir dl valstybs sostins. - i Konstitucija sudar slygas sutelkti valdi vykdomosios valdios institucij rankose. Neirint Lietuvos valstybingumui ikylani grsmi, imta rimtai rengtis Steigiamojo seimo suaukimui. 1920 m. birelio 10 d. laikinoji Lietuvos valstybs konstitucija Steigiamojo seimo (Ss) tiesioginis ir pagrindinis udavinys Lietuvos valstybs pagrindus tvirtinti Konstitucijoje, bet tam reikjo laiko, o pats Ss buvimo faktas nebeatitiko 1919 m. Laikinosios Konstitucijos Pamatini Dsni nuostat, todl 1920 m. birelio 10 d. Steigiamasis seimas prim Laikinj Lietuvos Valstybs Konstitucij. Savo apimtimi nedaug skyrsi nuo ankstesni laikinj konstitucij: j sudar 7 skyriai, jungiantys 18 str. ioje Konstitucijoje buvo: 1) Ss laikomas, suverenios Lietuvos, o ne lietuvi tautos, galios reikju, taip prapleiama aukiausiosios valstybins valdios subjekto samprata, Lietuvos tautos svoka traukiant ir nelietuvius krato gyventojus. 2) L-va buvo vardinta kaip demokratin respublika, taip atkartojama Gegus 15 d. deklaravim. 3) Ss pavedama iimtin teis leisti statymus ir priirti j vykdym, tvirtinti valstybs biudet, ratifikuoti tarptautines sutartis. Ss skelbiamas neterminuotas ir neataukiamas, taip sumaino prezidento reikm, jo teiss statym leidybos srityje buvo tik Ss seimo ileist statym skelbimu. statym iniciatyvos teis priklaus SS ir Ministr kabinetui. Skelbiamas Ss nario asmens nelieiamumas. 4) Vykdomoji valdia pavedama Prezidentui, kuris yra renkamas Ss. 5) Prezidentas kvieia ministr pirminink, paveda jam sudaryti Ministr kabinet, tvirtina sudaryt ministr kabinet ir priima jo atsistatydinim, skiria valstybs kontrolieri, atstovauja respublikai, skiria pasiuntinius ir priima akredituojamus svetim valstybi atstovus, skiria auktesniuosius valstybs valdininkus, skelbia statymus, naudojasi bausms dovanojimo teise. Prezidento aktai turi bti kontrasignuoti ministr kabineto atstovo. 6) Nustatytas Ministr kabineto atsakingumas Ss, jam pareikus nepasitikjim, Kabinetas privaljo atsistatydinti. 7) Nenustat prezidento kadencijos, laikydama j irinktu visam ios konstitucijos galiojimo laikui. Kol prezidentas bus irinktas, jo funkcijos pavedamos Ss pirmininkui, kuris, be to, turjo pavaduoti prezident G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 42

jam mirus, atsistatydinus ar susirgus. Svarstant K projekt, vienos politins jgos grietai pasisak prie prezidento institut, todl, siekiant kompromiso, jai galiojant, prezidentas apskritai nebuvo renkamas, o jo pareigas jo, kaip tai numatyta, Steigiamojo seimo pirmininkas. Praplt piliei demokratini teisi ir laisvi sra: trauk korespondencijos nelieiamyb, sins ir streik laisv. Deklaravo mirties bausms bei titul panaikinim. Taiau kilus karui, ginkluotam sukilimui ar kitiems pavojingiems neramumams, Ss skelbia kar ar nepaprastj padt, kurios metu sustabdomas teisi ir laisvi veikimas. Nebeusiminama apie nuosavybs teis, nenustat konstitucijos keitimo ar papildymo tvarkos Laikinosios Konstitucijos primimas teisikai ubaig Lietuvos valstybs krimosi ir laikinosios Vyriausybs veiklos laikotarp. 5.1922 m. rugpjio 7 d. Lietuvos valstybs konstitucija ir jos ypatumai. Pagrindinis Ss udavinys buvo parengti ir konstitucikai tvirtinti naujos valstybs pagrindus. Rengiant konstitucijos projekt, Krikioni demokrat blokas, Ss turjo absoliui bals daugum maai tesiskait su partneri nuomone, ir Lietuvos Valstybs Konstitucija 1922 m. rugpjio 1 d. buvo priimta vien tik io bloko balsais. Konstitucija susidjo i preambuls ir 15 skyri, suskirstyt 108 str. Savo pagrindiniais bruoais ji atitiko bendrus demokratini konstitucij reikalavimus. 1) Preambulje paymima, kad K prim Lietuvos tauta per savo galiotuosius atstovus, susirinkusius Ss. 2) Lietuva skelbiama nepriklausoma demokratin respublika, suvereni valstybs valdia priklauso tautai, suprantama, kaip turinij rinkim teis piliei visuma 3) Ufiksuotas formalus teisinis K prioritetas vis kit teiss norm sistemoje. nustatoma ypatinga tvark jai pakeisti ar papildyti (gali Seimas 4/5 Seimo nari bals dauguma, o kur lieiama steigiamoji tautos galia, numatyta ir tiesioginio suverenaus tautos sikiimo referendumu galimyb.) ios K galiojimo metu joje nebuvo padaryta n vieno pakeitimo. 4) Taiau K nra tiesioginio veikimo teisinis aktas, neturi pilieiui ar valstybs institucijai privalomos galios, o privaloma tik statym leidjui, kurio leidiami statymai K-ij gyvendina. 5) Suverenios valstybs valdios vykdymas pavedamas Seimui, Vyriausybei (R Prezidentas ir Ministr kabinetas), ir teismui. pirmj viet aikiai ikl parlament. 6) statym iniciatyvos teis suteikiama: a) 25 tkst.piliei, turini rinkim teis; b) Ministr kabinetas; c) Seimo atstovai. - statym leidiamoji valdia, pavedama Seimui, tai vieneri rm nuolat veikianti atstovaujamoji institucija, renkama 3 m., jo teisin padt reglamentavo ir 1924 m. birelio 18 d. priimtas Seimo statutas. Seimui priklaus iimtin statym leidimo teis, t.p.teis tvirtinti valstybs biudet ir jo vykdym, ratifikuoti svarbiausias tarptautines sutartis (taikos, teritorines ir kai kurias kitas), sprsti karo ir taikos klausimus, tvirtinti nepaprastosios padties vedim, priirti vyriausybs darbus pateikdamas paklausimus ir interpeliacijas, skirdamas revizijas. - Prezidentas skelbia statymus. Prezident renka Seimas 3 m.slaptu balsavimu, absoliuia atstov bald dauguma. Jam suteikiama nemaa reikming teis, taiau faktikai, kaip paprastai parlamentinse respublikose, prezidentas nebuvo takinga politin figra. Esmin reikm turjo tai, kad pilnai sutapo Respublikos prezidento ir j rinkusio Seimo kadencijos: kiekvienas naujos sudties Seimas, irinktas eiliniams 3 metams tiek pasibaigus ankstesniojo kadencijai, tiek j paleidus anksiau laiko, turjo naujai rinkti prezident. Mandato gavimas i Seimo bei pilnas kadencij sutapimas Respublikos prezident dar priklausomu nuo Seimo, ribojo jo savarankikum. Be to, kvalifikuota 2/3 atstov bals dauguma Seimas galjo nualinti prezident nuo pareig arba ikelti jam baudiamj byl - Ministr kabinetas (pirmininkas ir ministrai) traktuojamas kaip bendrosios kompetencijos valstybs organas, jo kompetencija nedetalizuojama. Visi be iimties prezidento kompetencijos aktai sigaliodavo tik juos kontrasignavus Ministr kabineto atstovui. Taip Kabinetas dalyvavo visuose valstybs valdymo aktuose. Ministr kabinetas Seimui solidariai atsak u bendr Vyriausybs politik, o kiekvienas ministras u savo darb. Kabinetas privaljo turti Seimo pasitikjim, o tai reik, kad prezidento nutarimas dl ministro pirmininko paskyrimo ir kabineto sudties patvirtinimo galjo bti priimtas, tik suderinus tai su pagrindini Seimo frakcij vadovybe. Seimas turjo teis bet kuriam ministrui u tvyns idavim ar u tarnybinius nusikaltimus ikelti baudiamj byl. G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 43

Pirm kart buvo teisikai tvirtinta teismo padtis valstybje. K tvirtinamos 3 pagrindins taisykls utikrinanios teism nepriklausomum nuo kit valstybs valdios institucij: 1. teismas priima sprendimus vadovaudamasis tik statymu, 2. teismo sprendimai daromi Respublikos vardu, t. y. jo sprendimai prilyginami paios valstybs aktui, 3. keisti ar naikinti teismo sprendimus gali tik teismas. Taiau neusimin apie priemones, realiai utikrinanias teisj nepriklausomum, be kurio faktikai nemanoma gyvendinti ia deklaruojamas taisykles. K skelb: Teismas visiems pilieiams yra lygus". - Teritoriniuose vienetuose numat demokratiniais pagrindais konstruojamas vietos savivaldybes. - Nustat piliei teisin padt pabr j lygiateisikum nepaisant lyties, kilms, tautybs ir tikjimo, joje skelbiamas demokratini teisi ir laisvi sraas. Taiau jos galioja atitinkam statym ribose, deklaravo jo teisi ir laisvi sferos galim ribojim iimtinai tik statymo keliu. Spec.skyriuje tautinms maumoms, numatoma j teis savarankikai tvarkyti savo tautins kultros reikalus ir statyme nustatyta tvarka sudaryti savo atstovaujamuosius organus. Rinkim teis. Konstitucija formaliai ignoravo politini partij vaidmen valstybs mechanizme, nors i ties is vaidmuo buvo labai reikmingas. tvirtinus centrini valstybini organ sistem su aikiu Seimo primatu, vairi partij konkurencin kova dl valdios reiksi per Seimo rinkimus. Numat, kad Seimo rinkimai vykdomi visuotiniu, lygiu, tiesioginiu ir slaptu balsavimu, taikant proporcin rinkim rezultat nustatymo sistem. Rinkimo teis turi 21 met Lietuvos pilieiai, vyrai ir moterys, o bti irinktais nuo 24 m. amiaus. 1922 met Konstitucijai galiojant, buvo irinkti trys seimai, bet tik vienas j, antrasis, irinktas 1923 m., ibuvo vis konstitucijos skirt kadencij. Tuo tarpu pirmasis (1922-1923 m.) ir tretysis 1926-1927 m. dl politini prieasi buvo paleisti anksiau laiko. N viename Lietuvos laikinj konstitucini akt visai nebuvo usimenama apie teismus, tuo bdu j neiskiriant paritetin autonomin funkcij su atskiromis institucijomis, o faktikai juos paliekant vyriausybs inioje. i padt paaikina tai, kad besikurianios Lietuvos valstybs valdia, atriai stokodama kvalifikuot specialist teisj pareigybms uimti, smoningai siek ilaikyti teism vyriausybs takoje. 6.1928 m. gegus 15 d. Lietuvos valstybs konstitucija ir jos ypatumai. (autoritarizmas) 1926 m. gruodio 17 d. valstybs perversmas vyko be pasiprieinimo. Taiau jis reik konstitucins santvarkos Lietuvoje lugim. Siekiant stabilizuoti po perversmo susidariusi padt, atjusios valdi politins jgos tuojau pat pamgino sukurti valdios tstinumo vaizd, legalizuoti perversmo pasekmes. 1922 m. K netiko po perversmo umusioms valdi politinms jgoms. Todl buvo nusprsta taisyti Konstitucij. Ji nebuvo taisoma teistu keliu, kaip buvo nustatyta paioje Konstitucijoje. Pradioje buvo tikimasi tai daryti referendumo keliu, taiau nesulaukusi tam btinos paramos i kit politini jg, Vyriausyb nujo lengviausiu keliu: 1928 m. gegus 25 d. oficialiai paskelbtas prezidento dekretuotas dokumentas, pavadintas Lietuvos Valstybs Konstitucija. Konstitucijos oktrojavimo faktui suvelninti, Konstitucij buvo traukta nuostata, jog ji ne vliau kaip per 10 met bsianti patikrinta" tautos atsiklausimo", t.y. referendumu. Dl ios aplinkybs, Konstitucija neretai laikoma laikino pobdio konstitucija. Naujoji K paodiui pakartojo daugel 1922 met K nuostat, todl jos ileidimas vadinamas kaip senosios reforma, jos nauja redakcija. Bdingiausias K skiriamasis bruoas ji ipleia vykdomosios valdios, pirmiausia prezidento, galias, diegia autoritarinio valdymo elementus valstybs valdym, kartu isaugant pagrindinius demokratinius institutus, kaip parlament, referendum. Stiprinant prezidento gali, atsisakoma prezidento rinkim seime: j renka specialiai tam tikslui irinkt rinkik kolegija (ypatingieji tautos atstovai), jo kadencija prailginta iki 7 m., nebesiejant jos su seim kaita. Jis yra vykdomosios valdios dalis, aktyvus ir savarankikas statym leidiamosios valdios subjektas, nesant Seimo ar pertrauk tarp sesij metu leidia statymus, tvirtina valstybs biudet bei jo vykdym, ratifikuoja tarptautines sutartis, kelia ministrams dl valstybs idavimo ar tarnybinio nusikaltimo baudiamj byl. Seimas nebe nuolatinai dirbanti institucija-numatomos dvi sesijos kasmet, kurios, kartu pamus, galjo trukti iki 6 mn., prezidentas gavo teis suaukti Seim nepaprastajai sesijai, t.p. galjo baigti sesijas, ar paleisti Seim pirma laiko. Ypa reikminga, kad pirmajam Seimui suaukti jokie terminai nenumatomi, ir taip visikai nuvertinamos visos Seim lieianios konstitucins nuostatos (S buvo suauktas beveik po 10 m. G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 44

pertraukos).Seimo galioms riboti buvo naudojamas referendumo institutas.Seimo priimtiems st.numatomas Prezidento veto, kur Seimas galjo veikti pakartotinai priimdamas t pat statym ne maiau kaip 2/3 bals dauguma. statym leidyboje esant dualizmui, kiekvieno statym leidybos subjekto lyginamasis svoris priklaus nuo Seimo posdiavimo trukms. Prezidentas pats skiria ir atleidia ministr pirminink, o jo teikimu ir kitus ministrus, gali paleisti" Kabinet arba atskirus ministrus, tam Ministr kabineto atstovo kontrasignacija nebuvo reikalinga. Numatyta ministr kabineto priklausomyb ir nuo Seimo: reikalaujama turt Seimo pasitikjim. Seimo rinkimams nustat tuos paius visuotinio, lygaus, tiesioginio ir slapto balsavimo ir proporcins rinkim sistemos reikalavimus, bet rinkjams pakl amiaus cenz iki 24 m.aktyviai rinkim teisei, ir 30 m. pasyviajai. Seimas renkamas 5 m. Dl teismo, pakartojamos 1922 K nuostatos, bet nuostatos dl administracinio teismo joje neliko. Nesant Seimo, jo teisi, ypa statym leidybos bei biudetins galios sferose, koncentravimas prezidento rankose, t.p. prezidento teis be kontrasignacijos paleisti Ministr kabinet tai pagrindins K nuostatos, Respublikos prezident vertusios centrine konstitucine institucija. Tai vienas pirmj Europoje konstitucini akt, pasukusi nuo demokratijos autoritarizm. 7.1938 m. gegus 12 d. Lietuvos valstybs konstitucija ir jos ypatumai. Naujj politini pair fone 1928 m. K tapo beviltikai pasenusi, t.p. artinosi 10 m. termino pabaiga, per kur jos ileidjai buvo sipareigoj j patikrinti referendume. Todl uuot rengusis referendumui, imtasi naujos konstitucijos rengimo. i Lietuvos Konstitucij Seimas prim 1938 m. vasario 11 d. Tai savo turiniu naujas aktas, kurio ryys su buvusija 1928 m. K reiksi tik atkartojant K keitimo tvark. Seimui primus, jos tekstas sekani dien buvo oficialiai paskelbtas, ir nesulaukus per 3 mn. reikalavimo pateikti j referendumui, ji sigaliojo t pat met gegus 12 d. Konstitucija susidjo i 21 skyriaus, suskirstyto 156 str. K buvo atvirai autoritarinio pobdio.Lietuvos Valstyb yra respublika.Jos prieakyje yra Prezidentas. Jis vadovauja Valstybei Prezidento rinkim tvarka ir galiojim laikas nepasikeit.Jo kompetencija nedaug skyrsi nuo 1928 m.K, taiau kardinaliai keitsi jo santykiai su kitomis valstybs institucijomis. Prezidentas skyr seimo rinkimus. Pavesta suaukti ir udaryti Seimo sesijas, paleisti Seim ibuvus 5 m kadencijos laik, galimyb paleisti ir anksiau laiko. Iimtinai Seimo kompetencijai tepaved savo statuto bei K pakeitimo projekto primim. Seimas neturjo iimtins statym leidybos teiss: joje nustatyta, kad, Seimo ar jo sesijos nesant, statymus leidia prezidentas. Seimas svarsto ir priima tik statym projektus, kurie statymais virsdavo tik prezidentui juos patvirtinus ir paskelbus.Prezidentas galjo statymo projekt grinti Seimui svarstyti antr kart. Seimui t pat projekt pakartotinai primus absoliuia bals dauguma, prezidentas arba privaljo j skelbti, arba galjo paleisti Seim. Tik naujai irinktas Seimas, vl priimdamas t pat statymo projekt, galjo veikti prezidento veto. Prezidentas naudojosi teise ratifikuoti tarptautines sutartis; tvirtinti Seimo priimt valstybs biudet, Seimo nesant, Vyriausyb galjo j pristatyti tvirtinti tiesiai prezidentui. Vyriausyb sudar tik Ministras pirmininkas MP ir ministrai, visi kartu pavadinti Ministr taryba o Prezidentas savarankika institucija. MP ir jo pasilymu kitus ministrus skyr ir atleido prezidentas. Prezidentui suteikta teis savo iniciatyva aukti Vyriausybs posdius, juose dalyvauti ir pirmininkauti, gali duoti sutikim kelti MP, ministrui ar valstybs kontrolieriui byl dl tarnybinio nusikaltimo. Vyriausyb menkai tepriklaus nuo Seimo nereikjo jo pasitikjimo. Jei Seimo netenkino interpeliacijos ar paklausimo atsakymas, Seimas galjo sulaukti i prezidento ne MP atleidimo, o paties Seimo paleidimo. Ir tik naujas Seimas, pripains atsakym t pai interpeliacij esant nepatenkinam, galjo prezident priversti atleisti ministr pirminink. Prezidento aktams nereikalinga vyriausybs atstovo kontrasignacija, kas iplt jo galimybes. K suteik plaiausias teises Prezidentui, bet nurod, kad jis neatsako u savo galios veiksmus, ir u kitus veiksmus negali bti traukiamas atsakomybn, kol vadovauja valstybei. Pavedant prezidentui Vyriausyb ir seim atsisakoma valdi padalijimo, nors teismai paliekami nepriklausomi. Valstybs ir pilieio santykiuose pabriama valstybs virenyb. Pilieio teises ir laisvs neatsiejamos nuo pareig, naudojasi savo laisve, atsimindamas savo pareigas Valstybei. valstyb galinti laisves varyti valstybs saugumo", kovos su nusikaltimais" sumetimais G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 45

kio sferoje pareigojamas nuosavybs savininkas -turto naudojim derinti su Valstybs reikalais. Valstyb priiri ir rikiuoja" kio ir jo atskir moni veikl, rpinasi veikliu kinink dalyvavimu tikslingoje ir taisyklingoje ems kio veikloje, pramons, prekybos bei amat kini galimum tikslingu panaudojimu ir t.t. Nustat aktyvi valstybs pozicij eimos ir motinysts, aukljimo ir vietimo, darbo, sveikatos ir socialinio aprpinimo sferose. 8.Lietuvos valstybs okupacijos ir aneksijos teisinis vertinimas. Lietuvos prievartinis inkorporavimas soviet sjung. Sovietins konstitucijos kaip aktai, kuriais buvo siekiama teisinti okupuotos ir aneksuotos Lietuvos valdym. 1940 m. sovietin okupacija nutrauk nepriklausomos Lietuvos valstybs raid. Soviet kariuomens okupuotos Lietuvos inkorporavimas Soviet Sjungos sudt buvo formintas paskelbiant j vienu i Sjungos subjektu sjungine valstybe, o jos valstybingumas panaikintas. 1940 m. sovietin Lietuvos Konstitucija buvo parengta pagal Soviet Sjungos 1936 m. Konstitucijos tekst. 1940 m. ir 1978 m. sovietins Lietuvos Konstitucijomis buvo siekiama teisinti Lietuvos aneksij. Tai buvo ne Lietuvos moni priimti, bet svetimos valstybs Lietuvai primesti aktai, skirti forminti ugrobto krato valdym. Sovietiniam reimui silpstant, prasidjus vadinamajam perestroikos" laikotarpiui, susidar palankios slygos Lietuvos valstybingumui atkurti. 1988 m. susikrs Lietuvos Persitvarkymo Sjdis telk Lietuvos mones atkurti demokratik nepriklausom Lietuvos valstyb. Atkuriant Lietuvos valstybingum buvo pasinaudota ir Lietuvos TSR struktromis ir institutais: oficialiai buvo reformuotos kai kurios 1978 m. Lietuvos TSR Konstitucijos nuostatos. 1989 m. gegus 18 d. LTSR Aukiausioji Taryba prim deklaracij Apie Lietuvos valstybin suverenitet", vliau - Lietuvos TSR ekonominio savarankikumo pagrind statym. Taiau Lietuvos valstyb galjo atstatyti tik tautos mandat gavusi tautos atstovyb. 9.Lietuvos nepriklausomos valstybs atstatymas 1990 m. LR aukiausiosios tarybos-atkuriamojo seimo 1990 m. Kovo 11 d. Akto dl Lietuvos nepriklausomos valstybs atstatymo reikm. statymas dl 1938 m. Gegus 12 d. LR konstitucijos atstatymo. statymas dl LR Laikinojo pagrindinio statymo. Lietuvos nepriklausomos valstybs atstatymas. 1990 m. vasario 24 d. pirm kart per vis aneksijos laikotarp Lietuvoje buvo vykdyti demokratiki laisvi Aukiausiosios Tarybos rinkimai daugiapartiniu pagrindu, atne utikrint pergal Sjdiui. Aukiausioji taryba atkuriamasis seimas susirinko ir savo darb pradjo t pai met kovo 10 d. Sekani, 1990 kovo 11 d., ji pirmiausia prim 2 paruoiamuosius aktus: 1. Deklaracij dl Lietuvos TSR Aukiausiosios Tarybos deputat galiojim, pabriant, kad teisiniu poiriu LTSR Aukiausioji taryba yra kokybikai nauja institucija, ir tik slygikai naudojasi senu pavadinimu. T.p. skelb, kad nuo 1990 m. kovo 11 d. 18 val. i institucija bus vadinama Lietuvos Aukiausija Taryba (AT). 2. Po to priimtas statymas dl valstybs pavadinimo ir herbo, nustats oficial valstybs pavadinim Lietuvos Respublika, sutrumpintai Lietuva. AT vadinsis LR Aukiausija Taryba (LR AT) Po i akt buvo priimti Lietuvos likim lmusieji konstituciniai dokumentai, 1. Aktas dl Lietuvos Nepriklausomos Valstybs atstatymo: LR AT, reikdama Tautos vali, nutaria ir ikilmingai skelbia, kad yra atstatomas 1940 metais svetimos jgos panaikintas Lietuvos Valstybs suverenini gali vykdymas, ir nuo iol Lietuva vl yra nepriklausoma valstyb". 2. statymas Dl 1938 met gegus 12 d. Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo". Kuriame konstatuojama, kad 1938 m. LK veikimas buvo neteistai dl TSRS vykdytos prie Lietuv agresijos sustabdytas ir, siekiant atstatyti paeistas tautos ir Lietuvos valstybs suverenines teises, nutariama nutraukti 1978 m. LTSR Konstitucijos, ir 1977 m. TSRS Konstitucijos galiojim Lietuvos teritorijoje, ir visoje LR teritorijoje atnaujinti 1938 m. Lietuvos Konstitucijos galiojim. 3. statymas Dl LR Laikinojo Pagrindinio statymo". Juo buvo siekima suderinti atstatytosios 1938 m. Lietuvos Konstitucijos nuostatas su pakitusiais politiniais, ekonominiais ir kitais visuomeniniais santykiais, skelbiama apie 1938 m. Lietuvos Konstitucijos galiojimo sustabdym ir LR Laikinojo Pagrindinio statymo sigaliojim. G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 46

1990 m. kovo 11 d. atkrus nepriklausom Lietuvos valstyb, prasidjo naujas Lietuvos konstitucins raidos etapas, atsivr reali perspektyva ir konstitucingumo koncepcijai formuoti 4. 1991.02.11 Konstitucinis statymas Dl Lietuvos valstybs, kuriame nuostata, kad Lietuvos valstyb yra nepriklausoma demokratin respublika, gali bti pakeista tik visuotinos apklausos bdu.. Ir i nuostata skelbiama LR konstitucine norma ir pamatiniu principu . Taip parodant Lietuvos gyventoj ryting nusiteikim, vieningum prie sovietin agresij. 5. 1992 m. birelio 8 d. Konstitucinis aktas Dl LR nesijungimo postsovietines Ryt sjungas", kuriuo sipareigojama niekada nesijungti jokias buvusios TSRS pagrindu kuriamas naujas politines, karines, ekonomines ir kitokias valstybi sjungas. io akto primimo pagrind sudar: - du aktai dl Lietuvos nepriklausomos valstybs atkrimo : 1918 m. vasario 16 d. ir 1990 m. kovo 11 d; - ir 1991 m. vasario 9 d. apklausos (plebiscito) rezultatai ireikiantys tautos vali, LR Aukiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo 1990 m. kovo 11 d. Akto dl Lietuvos nepriklausomos valstybs atstatymo reikm. Tai vienas i pirmj konstitucini akt lmus Lietuvos likim. iuo aktu LR AT, ireik Tautos vali, ir ikilmingai paskelb, kad yra atstatomas, 1940 m. okupacins valdios panaikintas, Lietuvos Valstybs suverenini gali vykdymas, ir nuo iol Lietuva vl yra nepriklausoma valstyb". Akte t.p. nurodoma, kad Lietuvos tarybos 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybs aktas ir Steigiamojo seimo 1920 m. gegus 15 d. rezoliucija dl atstatytos Lietuvos demokratins valstybs niekada nebuvo nustoj teisins galios ir lieka Lietuvos valstybs konstitucinis pamatas. Skelbiamas Lietuvos valstybs teritorijos vientisumas, nedalomumas, ir negalioja joje sovietins, valstybs konstitucijos. Lietuvos valstyb lieka itikima visuotinai pripaintiems tarptautins teiss principams, pripasta sien nelieiamum, garantuoja mogaus, pilieio ir tautini bendrij teises. ia deklaracija Aukiausioji Taryba pradeda gyvendinti vis Valstybs suverenitet Vardiniu balsavimu u Akt balsavo 124 deputatai, susilaik ei, prie nebalsavo niekas. statymas Dl 1938 m. gegus 12 d. LR Konstitucijos atstatymo. is statymas priimamas siekiant pabrti atkuriamos Lietuvos valstybs ir jos konstitucins tvarkos tstinum. juo konstatuojama, kad 1938 m. LK veikimas buvo neteistai dl TSRS vykdytos prie Lietuv agresijos sustabdytas ir, siekiant atstatyti paeistas tautos ir Lietuvos valstybs suverenines teises, nutraukiamas 1978 m. LTSR Konstitucijos, ir 1977 m. TSRS Konstitucijos galiojimas Lietuvos teritorijoje, ir visoje LR teritorijoje atnaujinamas 1938 m. LK galiojim. Taip buvo rytingai teisikai atsiribojama nuo okupacins jurisdikcijos, t.p. ivengiama konstitucinio reguliavimo srityje teisinio vakuumo, kartu knijant Lietuvos valstybingumo tstinumo idj. Tai principins reikms nutarimas, taiau faktikasis jo realizavimas, greitai atlikti plaiausio masto pertvarkymus visame valstybiniame-teisiniame Lietuvos gyvenime, buvo sunkiai manomas ir netikslingas. Todl paiame akte, nurodoma, kad 1938 m. K skyri ir straipsni, reglamentuojani Respublikos prezidento, Seimo, Valstybs tarybos ir Valstybs kontrols status, galiojimas sustabdomas. Ir nurodoma, kad ios Konstitucijos galiojimo atstatymas pats savaime neatkuria Lietuvoje iki 1940 m. birelio 15 d. veikusi statym. statymas Dl LR Laikinojo Pagrindinio statymo. iuo dokumentu, toliau siekiama suderinti atstatytosios 1938 m. Konstitucijos nuostatas su pakitusiais politiniais, ekonominiais ir kitais visuomeniniais santykiais, skelbia apie 1938 m. Konstitucijos galiojimo sustabdym ir LR Laikinojo Pagrindinio statymo sigaliojim. T.P.statyme nustatoma, kad Lietuvos respublikoje ir toliau lieka galioti tie iki iol veik Lietuvos statymai bei kiti teiss aktai, kurie neprietarauja Laikinajam Pagrindiniam statymui. 10. 1990 m. LR Laikinasis Pagrindinis statymas (LP), Jo Ypatumai. Nebuvo originalus konstitucinis aktas, nes AT naujos konstitucijos parengimui paprasiausiai neturjo laiko. Tiek struktra, tiek turinys rykiai atsispindjo nemaa sovietini laik teisini relikt. J susidar 132 str., suskirstyt 16 skirsni. Kadangi AT buvo priversta skubotai rengti ir priimti LP, ir siekiant gyvendinti sparias reformas vairiausiose visuomeninio gyvenimo srityse, AT smoningai nustat nesudting keli keisti ir tobulinti LP. LP nestabilum, dan kaitaliojim slygojo tai, kad jis i esms ireik sovietini konstitucij tradicijas ir nuostatas. G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 47

LR skelbiama suverenia demokratine valstybe, ireikiania Lietuvos liaudies bendr vali bei interesus". Suvereni Valstybs valdia priklauso Lietuvos liaudiai. LP 3 skirsnis Pagrindins Lietuvos piliei teiss, laisvs ir pareigos" atitiko to paties pavadinimo 1978 m. LTSR Konstitucijos skirsn. Ekonomin sistema", skyriuje neamos naujos tendencijos: pilnai atsisakoma socialistins nuosavybs, kurios pagrind sudar valstybin ir kolkin-kooperatin nuosavybs formos, LP ekonomins sistemos pagrindu laikoma LR nuosavyb, kuri sudaro pirmiausia piliei privatin nuosavyb, toliau piliei, kolektyvin nuosavyb ir, po to tik valstybin nuosavyb. Valstybin valdia pavedama LR Aukiausiajai Tarybai, Vyriausybei ir Teismui. Bet faktikai iliko sovietin valdios struktra kurios esm sudar vieninga Liaudies deputat taryb sistema. AT kompetencijai, priskirta priimti LR Konstitucij ir daryti joje pakeitimus, tvirtinti valstybs biudet, leisti ir aikinti statymus, ratifikuoti ir denonsuoti tarptautines sutartis, priimti sprendim dl referendumo surengimo, leisti amnestijos aktus ir sprsti kitus valstybins reikms klausimus"; Pavesta formuoti svarbiausius valstybs organus (skiria Ministr Tarybos pirminink, jo teikimu tvirtina Ministr Tarybos sudt, renka vis lygi teisjus, skiria Respublikos prokuror ir jo pavaduotojus, vyriausij valstybin arbitr,, kurie buvo jos kontroliuojami ir jai atskaitingi. Dalis numatytosios AT kompetencijos tvirtinti svarbiausi ekonominio ir socialinio vystymo program projektus, nustatyti LR aukiausi ir vietini valstybs valdios organ steigimo ir veiklos tvark, prokuratros, teism ir kit teisingumo organ sistem, kompetencij ir veiklos tvark, sudaryti naujus rajonus, keisti rajon ir miest pavadinimus ir pan. betarpikai rod, jog ji usimojusi plaioms vairi visuomeninio ir valstybinio gyvenimo srii reformoms.. LP nenumat vienasmenio valstybs vadovo institucijos. AT Pirmininkas parlamentins institucijos vadovas atstovauja LR tarptautiniuose santykiuose, pasirao statymus, pateikia AT praneimus apie Respublikos padt vidaus ir usienio politikos klausimais, teikia Ministr Tarybos pirmininko, Aukiausiojo teismo pirmininko, Respublikos prokuroro, vyriausiojo valstybinio arbitro kandidatras. Dviej atsaking pareigybi sugretinimas viename asmenyje nepasiteisino dl didiuls darbo apimties, todl vliau buvo padarytas pakeitimas, pagal kur AT posdiams galjo pirmininkauti AT renkamas seninas ar jo pavaduotojas. AT Pirmininkas renkamas i deputat, deputatams slaptai balsuojant, 5 m., ne daugiau 2 kadencijoms paeiliui. ir AT galjo j ataukti anksiau laiko. Numat AT Prezidium, kur sudaro AT Tarybos Pirmininkas (jis ir prezidiumo pirmininkas), jo pavaduotojai, AT sekretorius, nuolatini komisij pirmininkai. Prezidiumas organizuoja AT darb, padeda organizuoti referendumus, teikia pilietyb, skiria apdovanojimus, skiria ir atleidia diplomatinius atstovus, priima usienio valstybi atstov skiriamuosius ratus. Po 1990 03 29 pakeitimo Prezidiumas rinkamas i 11 nari, kuri tarpe pagal pareigas beliko AT Pirmininkas, jo pavaduotojai ir sekretorius. AT renkama 5m. ji dirba ilgalaikmis sesijomis, kurios gali bti eilins ir neeilins. AT 2/3 bals gali nutraukti savo galiojimus anksiau laiko, tokiu atveju turjo bti vykdomi pirmalaikiai rinkimai. Vykdomoji valdia pavesta Vyriausybei (Ministr Tarybai)- ministras pirmininkas, jo pavaduotojai ir ministrai. Ji atsakinga AT, o tarp sesij AT Prezidiumui. Ministr Tarybai priima nutarimus, leidia potvarkius, organizuoja ir tikrina j vykdym, jai pavedami sprsti visi valstybs klausimai, jei tik konstitucija j nepriskyr AT, AT Prezidiumo, AT Pirmininko kompetencijai; Nustatytas reikalavimas, kad Vyriausybs narys bt tik Lietuvos pilietis, ir ne daugiau kaip 2 kadencijom paeiliui. Ministerij skaiius buvo sumaintas Daug dmesio, kaip nei vienoje kitoje buvusioje nepriklausomos Lietuvos konstitucijoje, LP paskyr tiesiogins demokratijos institucijoms rinkimams, referendumams, taiau piliei kaip statym iniciatyvos teiss subjekt nepaminjo. Nors po LP pakeitimo, numatyta priemon iplt tiesioginio tautos poveikio parlamentins staigos sprendimams galimybes, tai AT sprendimu, pateikti liaudies svarstymui statym projektus bei kit svarbiausi respublikos valstybinio bei visuomeninio gyvenimo klausim sprendim. Referendum skelbti turjo teis AT savo paios iniciatyva arba to reikalaujant 300 tkst. rinkim teis turini LR piliei. Apskritai, rinkim tvarka ir demokratiniai j principai visuotiniai, lygs, tiesioginiai rinkimai, slaptas balsavimas - buvo formuluojami, kaip ir 1978 m. LTSR K. Toks pat nustatytas ir amiaus cenzas: rinkti - 18, bti irinktam AT 21, kitas tarybas - 18 m. Esmin skirtum sudar kandidat klimo tvarka, prieingai sovietinms iimtinai tik bealternatyviems rinkimams, nurodoma, kad kandidat skaiius neribojamas. G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 48

Rinkim sistemos nevardino, bet akivaizdu, jog kalba jo apie maoritarin sistem. Teismo ir prokuratros sistema i esms nesiskyr nuo nustatytosios 1978 m. LTSR Konstitucijoje.LR teismais buvo skelbiami Aukiausiasis teismas, rajon (miest) teismai. Vis grandi teisjus 10 met, rinko AT, o rajon (miest) teism tarjus 5 metams vietins Liaudies deputat tarybos. LR prokuroras bei jam pavalds emesnieji prokurorai skiriami 5m. AT-bos. Jiems patikta aukiausioji prieira, visi Lietuvos teritorijoje tiksliai ir vienodai vykdyt statymus. Vietinms Liaudies deputat taryboms paved sprsti vietos reikalus, gyvendinti auktesnij valstybini organ sprendimus, svarstyti valstybins reikms klausimus, teikti dl j savo pasilymus. 1991 pradioje Soviet sjungai pradjus karin agresij prie Lietuvos nepriklausomyb, vasario 28 d. AT papild LP nuostata skelbiania piliei teise prieintis bet kam, kas prievarta ksinasi Lietuvos valstybs suverenum ir vientisum. Nors demokratikai irinktos AT nutarimai reik suvereni tautos vali, Vakar valstybs pageidavo, kad Soviet Sjungos pretenzijas bt atsakyta Lietuvos moni tiesioginiu pritarimu nepriklausomybei. 1991 vasario 9 pravedama visuotin gyventoj apklausa (plebiscitas), kurio metu Lietuvos gyventoj slaptu balsavimu pasisak u Lietuv, kaip nepriklausom demokratin valstyb. Remdamasi ia aikiai pareikta tautos valia: 1991.02.11 AT prim Konstitucin statym Dl Lietuvos valstybs, kurio nuostata, kad Lietuvos valstyb yra nepriklausoma demokratin respublika, (paodiui atkartojo 1922m. K) gali bti pakeista tik visuotinos apklausos bdu, jei u tai pasisakyt ne maiau kaip Lietuvos piliei, turini aktyvi rinkim teis. Ir i nuostata skelbiama LR konstitucine norma ir pamatiniu principu . Taip parodant Lietuvos gyventoj ryting nusiteikim, vieningum prie sovietin agresij. Nepavyks 1991 m. rugpjio puas Maskvoje ir po jo seks SSRS subyrjimas atitolino tiesiogin grsm Lietuvos nepriklausomybei, susidar palankesns slygos tolesnms reformoms. Bet matydama kai kuri jg pastangas isaugoti buvusi Soviet sjung ir ketinimus ir Lietuv traukti postsovietin Ryt blok. AT remdamasi 1918.02.16 ir 1990.03.11 aktais dl Lietuvos nepriklausomos valstybs atkrimo ir 1991.02.9 tautos pareikta valia, 1992 birelio 8 prim Konstitucin akt Dl LR nesijungimo postsovietines Ryt sjungas", kuriuo sipareigojama niekada nesijungti jokias buvusios TSRS pagrindu kuriamas naujas politines, karines, ekonomines ir kitokias valstybi sjungas; tokie mginimai laikomi prieikais Lietuvos nepriklausomybei ir utraukianiais atsakomyb pagal Lietuvos statymus. T.p. nurodoma, kad Lietuvos teritorijoje negali bti joki Rusijos, NVS ir j einani valstybi karini bazi ir kariuomens dalini. 11. 1992 m. LR konstitucijos rengimas. Atskir konstitucijos projekt ypatumai. 1992 m. LR Konstitucijos Primimas Ir sigaliojimas. 1990 m.kovo 11 atkrus nepriklausom L-vos valstyb, prasidjo naujas L-vos konstitucins raidos etapas. Laikinasis pagrindinis statymas negaljo bti L-vos teisins sistemos pagrindu, nes daug kuo neatitiko demokratini valstybi konstitucini princip, per daug ryks buvo socialistins sistemos reliktai, todl reikjo naujos K-jos. Lietuvos naujos konstitucijos rengimo ir primimo proces slygojo ne vienas veiksnys tai: 1. alies konstitucins tradicijos; 2. demokratini Vakar valstybi konstitucin patirtis; 3. tuo laikotarpiu Lietuvos politins ir socialinio gyvenimo aktualijos Pat LRK rengimo proces slyginai galime suskirstyti kelet didesni etap: 1) paruoiamasis etapas ir pirmieji ingsniai; 2) konstitucini konfrontacij etapas; 3) politini jg kompromisas ir Konstitucijos primimas referendume. 1 etapas. Paruoiamasis ir pirmieji ingsniai Naujos k-jos krimo darbo pradi LR AT-je ymi AT Prezidiumo 1990 11 07 nutarimas Dl LRK-jos rengimo, kuriuo buvo patvirtinta darbo grup (politikai, teisininkai, visuomens veikjai), kuriai buvo pavesta parengti bendrj K-jos koncepcij. i grup pareng LR K-jos koncepcijos metmenis. 1991 m. gegus 1 d. parengti Metmenys buvo aprobuoti AT Prezidiumo, o po 10 dien Lietuvos aido laikratyje paskelbti visuomenei svarstyti. Metmenyse pateikta valdi padalijimu pagrst valstybs valdi struktr, kurioje Seimui pripainta itin reikmingas vaidmuo (nebuvo nuostatos dl pirmalaiki Seimo rinkim). Taiau po 1991 m. rugpjio tarptautinio Lietuvos pripainimo, sugriuvus SSRS, pasikeitus ekonominei, socialinei ir politinei situacijai lm tai, kad Sjdyje vairios politins grups jau nevienodai suvok artimiausius G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 49

alies udavinius, puoseljo skirtingas Lietuvos ateities raidos vizijas, ir j gyvendinimo bdus. Tas neabejotinai komplikavo tiek AT darb apskritai, tiek Konstitucijos tolesn rengim. 2 etapas. Konstitucins konfrontacijos 1991 11 05 AT prim nutarim Dl LR konstitucingumo raidos, kuriame idstomas poiris, kaip toliau turt bti rengiama Konstitucija.o io nutarimo svarstymas irykino ir nuomoni skirtumus dl konstitucinio proceso. .Nesutarimo centas buvo Prezidento institucijos atkrimas 1991.12.10. AT sudar laikin komisij K-jos projektui rengti, bet dl politini jg konflikto komisija suskilo. Didioji Komisijos dalis (11 nari) kartu su teisininkais reng vien Konstitucijos projekt, o komisijos mauma (3 nariai), atstovav Sjdio koalicij, kit projekt. Projektuose buvo nevienodai sivaizduojama valstybs valdios institucij (Seimo, Prezidento, Vyriausybs) sistema. Todl AT Komisija pateik 2 projektus. - 1992 balandio 14 prasidjo K-jos projekt svarstymas AT. - 1992 balandio 21 AT po svarstymo pritar laikinosios komisijos projektui ir nutar j paskelbti spaudoje visuomenei svarstyti. Sjdio koalicija, nenusileisdama, savo remiam projekt irgi paskelb spaudoje. Daugiausiai nesutarim kilo dl Prezidento institucijos Sjdio koalicija inicijavo net referendum dl Respublikos Prezidento institucijos atkrimo, bet i institucija nebuvo atkurta. Konstitucijos projektas ir toliau liko politins kovos arena.Tai tik dar labiau pagilino politini jg prieprie. Parlamente abiej pusi nesutarimai pasiek apogj. Aukiausioji taryba skilo: abi puss, neradusios bendros kalbos, m rengti atskirus posdius. Kriz valstybs institucijose vis stiprjo. 3 etapas. Politini jg kompromisas ir Konstitucijos primimas referendume Giljant krizei alies parlamente, imta iekoti susitarimo, kaip politin proces nukreipti racionalia kryptimi. 1992 06 09 LR AT pritar deputat frakcij susitarimui: 1) rinkimai LR AT(Seimo) bus rengiami pagal nauj (arba pagal pataisyt tebegaliojant )rinkim statym, paremt miria rinkim sistema, rugsjo pabaigoje lapkriio pradioje; 2) LR AT (Seimo) rinkim dien pateikti referendumui naujos K-jos projekt, jei dar bebus parengto projekto patekti pagrindini K-jos nuostat (dl valdios gali) alternatyvas ; 3) iki 1992 06 16 derinimo komisijos turi pateikti rinkim statymo projekto metmenis, o iki 06 23suderintas pagrindines K-jos nuostatas; 4) Priimti nauj (arba pataisyt tebegaliojant) rinkim statym iki 1992.06.30 ir, nutraukus AT-bai galiojimus anksiau laiko, paskelbti rinkimus nauj AT (Seim). 5) Tsti konsultacijas tarp AT frakcij ir joms sutarus pateikti AT posdi darbotvarkei statymus ir klausimus, kuriuos reikia priimti iki nauj rinkim. Politins krizs veikimas buvo susietas su 1992 m. ruden numatytais rinkimais Seim ir suderinto Konstitucijos projekto parengimu. AT paskelb rinkimus LR Seim ir nustat, kad t pai dien vyks ir referendumas dl LR Konstitucijos. T.P.prim nutarim, kuriuo buvo pritarta AT konstitucini problem derinimo grups protokolui, kuriame buvo pasiekti tokie susitarimai: 1. Parengti suderint K projekt, kurio pagrindas-K rengimo komisijos ir Sjdio koalicijos U demokratin Lietuv darbo grups projektai. Nustat jau suderinto projekto pristatymo, svarstymo, pritarimo(absoliuia vis deputat bals dauguma) ir pateikimo referendumui (1992 m. spalio 25 d) terminus; 2. Sudaryti slygas naujai irinktam Seimui dalyvauti K-jos tobulinimo darbe ir nustatyti atitinkam K keitimo tvark; 3. Pritarti susitarimams valdios struktros ir gali klausimais (dl Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybs, Teismo). Protokole t.p. paymta, kad nuostatos reglamentuojanios valdios galias, dl kuri dar nesusitarta, bus derinamas toliau rengiant Konstitucijos projekt. Konstitucijos projekto derinimo grupei per labai trump laik pavyko parengti suderint K-jos projekt ir 1992 10 13 jam pritar AT. Jame buvo atsivelgta: L-vos valstybs konstitucines tradicijas visapusikai vertintos Lietuvos 1922 ir 1938 K j atskiros nuostatos; pasinaudota turtinga Vakar ali konstitucins krybos patirtimi. Parengtame K projekto 150 str. buvo nustatyta, kad LR Konstitucijos sudedamja dalimi yra aktai - Lietuvos valstybingumo tvirtinimo gairs : - 1991 m. vasario 11 d. Konstitucinis statymas Dl Lietuvos valstybs" - 1992 m. birelio 8 d. Konstitucinis aktas Dl LR nesijungimo postsovietines Ryt sjungas". G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 50

Atskir konstitucijos projekt ypatumai. 1990-1992 m. buvo parengtas ne vienas Konstitucijos projektas. Vienus reng atskiri asmenys, kitus politini organizacij sudarytos darbo grups. J reikm konstituciniam procesui nevienoda. Projektai skyrsi daugeliu aspekt. Parengtus projektus galima vairiai klasifikuoti suklasifikuoti: Pagal tai, kaip juose buvo konstruojamas valstybs valdios modelis: 1. projektai, kuriuose buvo labiau linkstama prezidentin demokratij; 2. projektai, kuriuose prioritetas buvo teikiamas parlamentinei demokratijai. Didiausio dmesio susilauk darbai, dl kuri buvo ginytasi, ir pateikti vairi visuomens, mokslo moni, politik vertinim. 1. 1990 05 L-vos teisinink ir filosof draugijos autori grups parengtame K projekte, buvo siloma formuoti dviej rm parlament, vykdomoji valdia turjo priklausyti Prezidentui, kuris formavo Vyriausyb ir t. t. 2. 1991 04 paskelbtame L-vos demokratins darbo partijos atstov parengtame projekte, buvo siloma tvirtinti parlamentins demokratijos principus. 1991 06 paskelbtame Amerikiei mokslinink, atvykusi Lietuv, L. Wyman ir B. Johnsono projekte, siloma tvirtinti labai pana JAV konstitucin model bei prezidentin valdymo form. (tokie usienio autori projektai teisinje literatroje - kuriozai, nes K paios tautos susitarimas, tai svetim ar pagalbinink parayti konstituciniai tekstai (iskyrus primestus jga) daniausiai ir lieka tik projektais. Vidurio ir Ryt Europos posttotalitarini valstybi patirtis tik patvirtina i taisykl ) 3. 1992 02 pasirods modernizuotas 1938 K variantas, kur pareng L-vos liberal sjunga, tai buvo bandymas pasiremti tarpukario konstitucine teise konstruojant iuolaikins Konstitucijos samprat. ie ir kiti tekstai 1990-1992 m. realijos, vienaip ar kitaip slygojusios konstitucin proces. Konstitucij projekt detals tyrimai neabejotinai lieka teisinink ir istorik akiratyje. 1992 m. LR Konstitucijos primimas ir sigaliojimas. 1992.10.13. LR AT pritar K projektui ir statymo Dl LR Konstitucijos sigaliojimo tvarkos projektui ir nutar abiej teiss akt projektus pateikti referendumui, rengiamam kartu su Seimo rinkimais. Specialiai io referendumo pravedimui buvo priimtas statymas Dl referendumo LR Konstitucijai priimti. Jame paymta, kad dalyvavimas referendume yra laisvas, referendumas grindiamas visuotine, lygia ir tiesiogine rinkim teise, slaptu balsavimu. Teis dalyvauti jame suteikta LR pilieiams (18m.). K-ja bsianti priimta, jei referendume jai pritars daugiau nei pus vis turini rinkim teis LR piliei. - 1992 spalio 25 vykusiame referendume K-jai buvo pritarta (balsavo56,7% ) - ir pagal jau naujosios K 151 str., ji sigaliojo kit dien po oficialaus referendumo rezultat paskelbimo, 1992 lapkriio 2 sigaliojus LR Konstitucijai , neteko galios LR Laikinasis pagrindinis statymas. - 1992 11 06 K-j pasira LR AT pirmininkas. K rengimo ir primimo procesas parod Lietuvoje neseniai sitvirtinusios demokratijos silpnybes ir stipryb. io proceso rezultatas priimta alies Konstitucija, kuriai tiesioginiu balsavimu pritar Tauta. Pirm kart Lietuvos istorijoje turime i tikro visuomens kompromis, susitarim ilg deryb keliu parengt pagrindin alies statym, aprobuot tautos referendumu. Jokia politin jga ar asmuo negali teigti, kad tai vien jos parengta K. Konstitucija yra vis Lietuvos piliei. I ia jos stipryb ir gyvybingumo perspektyvos. 12. 1992 m. LR Konstitucijos Svarbiausieji Bruoai. Pagal form yra sudtin kodifikuota K. Jos sudaro: 1. LR Konstitucija (t. y. pagrindinis teisinis aktas) 2. jos sudedamosios dalys, kurios traktuojamos kaip vieningas dokumentas: Struktros elementai yra: 1. preambul; 2. pagrindin Konstitucijos dalis (I-XIV skirsniai); 3. baigiamieji nuostatai (150-154 straipsniai); 4. Konstitucijos sudedamoji dalis: 1) 1991 m. vasario 11 d. Konstitucinis statymas Dl Lietuvos valstybs; 2) 1992 m. birelio 8 d. Konstitucinis aktas Dl LR nesijungimo postsovietines Ryt sjungas; 3) 1992 m. spalio 25 d. statymas Dl LR Konstitucijos sigaliojimo tvarkos; G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 51

4) 2004 m. liepos 13 d. Konstitucinis aktas Dl LR narysts Europos Sjungoje. Preambul glausta angin konstitucinio teksto dalis raktas konstitucinio reguliavimo sistemai suprasti. Joje pabriamas Lietuvos valstybs ir teiss tstinumas ir perimamumas, dl prigimtins mogaus ir Tautos teiss laisvai gyventi nepriklausomoje Lietuvoje, puoselti ir isaugoti laisv ir nepriklausomyb, tautos dvasi, gimtj kalb, rat ir paproius, tautins santarv. Tautos siekimas atviros, teisingos, darnios pilietins visuomens ir teisins valstybs. Pagrindin Konstitucijos dalis sudaryta i skirsni skirt reguliuoti atskiras visuomens gyvenimo sferas I skirsnyje Lietuvos valstyb tvirtinti konstituciniai valstybs santvarkos pagrindai: nepriklausoma demokratin respublika, Tautos suverenitetas, valstybs valdios padalijimas (Seimas, Prezidentas ir Vyriausyb, Teismas), valdios gali ribojimas K, K virenybs principas ir kt. II skirsnyje mogus ir valstyb tvirtintos pagrindins asmens teiss ir laisvs. Labai svarbus 18 str., skelbiantis, kad mogaus teiss ir laisvs yra prigimtins. III skirsnyje Visuomen ir valstyb nustatyti eimos, aukljimo, ugdymo santyki pagrindai, tvirtinama asmens teis moksl, kultr, mokslo ir tyrinjim bei dstymo laisv, banyi ir religini organizacij veiklos pagrindai ir t.t. Posttotalitarinei visuomenei ypa 44 str. udraudiantis masins informacijos cenzr bei masins informacijos priemoni monopol. IV skirsnyje Tautos kis ir darbas nustatyti Lietuvos kio pagrindai, darbo ir socialins paramos santyki pagrindai, gamtins aplinkos apsauga ir t. t. Lietuvos kis grindiamas privaios nuosavybs teise. Valstybs valdios institucij organizacijos ir funkcionavimo, j tarpusavio sveikos pagrindus nustato keli skirsniai: V skirsnis Seimas traktuojamas kaip atstovaujamoji statym leidybos institucija. iame skirsnyje nustatyti Seimo nario Tautos atstovo teisins padties pagrindai, Seimo kompetencija, reguliuojami svarbiausi statym leidybos klausimai. Vl skirsnis Prezidentas jis atstovauja Lietuvos valstybei ir daro visa, kas jam pavesta K ir statym. VII skirsnis LR Vyriausybreguliuoja kolegialios, krato reikalus tvarkanios institucijos organizavimo ir veiklos klausimus. VIII skirsnis Konstitucinis Teismas ir IX skirsnis Teismas nustato LR Konstitucinio Teismo ir teism sistemos sudarymo bei funkcionavimo pagrindus. Konstitucijos X skirsnis Vietos savivalda ir valdymas skirtas savivaldos teisei, tiek auktesniuose administraciniuose vienetuose organizuojamam vietiniam valdymui. XI skyrius Finansai ir valstybs biudetas nustato finans bei valstybs biudeto pagrindus XII skirsnis Valstybs kontrol skirtas valstybs kontrols sistemos pagrindams. XIII Konstitucijos skirsnis Usienio politika ir valstybs gyvenimasnustato alies usienio politikos bei valstybs gynybos pagrindus. XIV skirsnis Konstitucijos keitimas reguliuoja Konstitucijos keitimo klausimus. Baigiamieji nuostatai nustatyta, kokie aktai yra K sudedamoji dalis, nurodyta, kada K sigalioja, kaip ji skelbiama. statymas Dl Lietuvos valstybs tvirtina, kad teiginys Lietuvos valstyb yra nepriklausoma demokratin respublika yra LR konstitucin norma ir pamatinis principas, kad i konstitucin norma ir pamatinis principas gali bti pakeisti tik plebiscitu, jeigu u tai pasisakyt ne maiau kaip Lietuvos piliei, turini rinkim teis. akte Dl LR nesijungimo postsovietines Ryt sjungos deklaruojamas siekis puoselti abipusikai naudingus ryius su kiekviena valstybe, anksiau buvusia SSRS sudtyje, taiau niekada ir jokiu pavidalu nesijungti jokias buvusios SSRS pagrindu kuriamas naujas politines, karines, ekonomines ar kitokias valstybi sjungas bei sandraugas. Pagal akt veikla, kuria siekiama traukti Lietuvos valstyb tokias sjungas ar sandraugas, yra laikoma prieika LR nepriklausomybei ir atsakomyb u j nustatoma pagal statymus. Nustatyta, kad LR teritorijoje negali bti joki Rusijos, Nepriklausom Valstybi Sandraugos ar j einani valstybi karini bazi ir kariuomens dalini. statymas Dl LR Konstitucijos sigaliojimo tvarkos, priimtas referendume kartu su LR K, reglamentuojamos K ir jos atskir nuostat sigaliojimo slygos ir tvarka. Pagal j sigaliojus K, netenka galios LR LP. statymai, kiti teisiniai aktai ir j dalys, galioj LR teritorijoje iki K primimo, galioja tiek, kiek jie neprietarauja K ir iam statymui, ir galios tol, kol nebus pripainti netekusiais galios ar suderinti su K nuostatomis. Apibria, kada baigiasi AT ir jos deputat galiojimai, nurodo kada pirmj posd renkasi Seimo nariai, nustato Seimo nario priesaikos tekst. Siekiant ivengti teisinio neapibrtumo ir utikrinti tinkam valstybs ir jos institucij G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 52

funkcionavim mintas statymas tvirtina, kad, iki bus irinktas LR Prezidentas ias pareigas eis Seimo pirmininkas,t.p. reglamentuoja LR Konstitucinio Teismo teisj skyrimo tvark. Akte Dl LR narysts Europos Sjungoje ireikiamas LR, kaip ES nars, sipareigojimas dalytis ar patikti ES valstybs institucij kompetencij tose srityse, kuriomis remiasi ES steigiamosios sutartys, kad kartu su kitomis valstybmis narmis bt vykdomi narysts sipareigojimai, naudojamasi narysts suteikiamomis teismis. iuo aktu ES teiss normos pripastamos sudedamja LR teisins sistemos dalimi ir, kolizijos atveju, deklaruojama tiesiogiai taikom ES teiss norm virenyb prie LR statymus ir kitus teiss aktus. Vertinant LR K reguliavimo objekt, reikia paymti, kad ms alies konstitucija reguliuoja svarbiausias visuomenini santyki sritis: valstybs organizacijos, valstybs valdios institucij organizacijos ir veiklos, vietos savivaldos ir valdymo, asmens teisins padties pagrindus. Ms alies pagrindinio statymo - K specifik atskleidia ne tik K forma, struktra, bet ir turinys. Pvz.: K krjui atrod btina konstituciniu lygiu sureguliuoti tokius klausimus, kaip poir : postsovietin erdv; LR pasirinkt europin ir transatlantin integracija; prigimtin mogaus teisi ir laisvi pobd (r. Konstitucijos 18 str.) ir t. t. Svarbiausios teisins savybs: 1. svarbiausias alies statymas, pagrindinis alies teiss altinis - reguliuoja reikmingiausius visuomens gyvenimo socialinius santykius, nustato valstybs organizacij, vieosios valdios organizacijos ir gyvendinimo pagrindus, apibria asmens teisin padt, jo santykius su valstybe. 2. priimta ir keiiama ypatinga tvarka, kuri skiriasi nuo statym primimo tvarkos; Yra priimta ypatinga, skirtinga nuo paprast statym, tvarka, j 1992.10.25.referendumu prim Tauta; sigaliojo kit dien po referendumo rezultat oficialaus paskelbimo; paioje K numatyta, kam priklauso K patais iniciatyvos teis, kokia tvarka ir slygomis keiiamos jos nuostatos, kaip pasiraomas ir sigalioja statymas dl K keitimo). 3. aukiausios galios teiss aktas. K norm virenyb lemia ypating K viet teiss sistemoje ji-teiss sistemos branduolys ir daro poveik visoms teisinio reguliavimo sritims ir teisinio reguliavimo bdams.Negalioja joks statymas ar kitas aktas, prieingas Konstitucijai. t.p numatytas jos apsaugos mechanizmas. Konstitucinis Teismas sprendia, ar statymai ir kiti Seimo aktai neprietarauja K, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybs aktai neprietarauja Konstitucijai arba statymams. Tarptautins sutartys, kurias ratifikavo Seimas, yra sudedamoji LR teisins sistemos, ir negali prietarauti Konstitucijai. 4. yra aktas, kuriam bdinga stabilumas (9 pat.) reikia, kad K buvo priimta velgiant ilgalaik alies raidos perspektyv, ir vis pirma utikrina pats jos turinys - reguliuoja svarbiausius, fundamentalius visuomens gyvenimo santykius. Kitas utikrinantis veiksnys sudtinga jos primimo, keitimo ir sigaliojimo tvarka.Taiau stabilumas nepaneigia teisinio reguliavimo dinamikumo. Ir K stabilumas yra derinamas su teisinio reguliavimo dinamikumu. Vienu atveju, tai tekt utikrinti Konstitucijos pataisomis, kitu atveju utekt konkreioje byloje Konstitucinio Teismo pateiktos K norm interpretacijos. alinant klitis Lietuvos integracijai ES 1996.06.20. Seimas nutar papildyti K 47 str., suteikdamas teis sigyti nuosavybn ne ems kio paskirties ems sklypus ne tik Lietuvos, bet ir usienio subjektams. Tais paiais metais (1996 12 12) buvo priimta ir antroji K (119 str.) pataisa dl savivaldybi taryb kadencijos pratsimo nuo 2 iki 3 met, 2002 pratsta iki 4m. 5. yra vientisas aktas; vientisumas reikia konstitucinio reguliavimo sry ir darn. K normos, principai, institutai vieninga, susijusi sistema. Norint suprasti konkrei teisin taisykl, reikia j traktuoti ne kaip izoliuot nuostat, o kaip vientisos sistemos element, t.y. norm btina aikinti viso konstitucinio reguliavimo kontekste. Todl ivada: K yra vientisas aktas, todl interpretuojant jos normas negalima nustatyti to bet kurios jos normos turinio, kuris prietaraut visumai 6. tiesiogiai taikomas aktas ne politin deklaracija, bet teiss norm aktas, kuris galioja, kur galima taikyti tiesiogiai, jo reikalavim privalo paisyti visi teisini santyki subjektai, kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis K. Ryt ir vidurio Europos 1991-1997 m. priimtoms konstitucijoms bdinga Lietuva ne iimtis: respublikos forma;socialinis valstybs vaidmuo;demokratikai parengta ir priimta K;visuotiniuose rinkimuose formuojama parlamento institucija;kontinentins teiss taka parlamentin valdymo forma; unitarins valstybs sandaros forma ;demokratinis politinis reimas;konstitucins justicijos institutas;ombudsmeno institutas;euro integracin orientacija Tai sietina su istorins situacijos panaumais, su i esms vienalaikiu perjimu demokratij, su alyse vykdomomis socialinmis ekonominmis bei politinmis reformomis, su vakar demokratini ali minties ir G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 53

teisins praktikos taka. Kita vertus, kiekvienos alies Konstitucija pasiymi originalumu atspindiniu nacionalins praktikos ir minties savitum. 13. Lietuvos konstitucins teiss tradicij perimamumas. Konstitucins teiss nuostatos Lietuvoje labai senos, XVI a. kai kurios valstybins teiss normos, buvusios paprotinje teisje, po to valdov aktuose buvo surinktos ir kodifikuotos Lietuvos 1529, 1566 ir 1588 m statutuose, tapusiuose Lietuvos konstitucingumo tradicij uuomazga. Tai prasidjo nuo pagrindins minties Lietuvos valstybingumas ir LDK teisi ir reikms isaugojimas, tvirtinamas pltojamas visuose trijuose statutuose. LR 1992 K preambulje pabriami Lietuvos valstybingumo ir teiss tradicij perimamumas bei istorinis tstinumas, skelbiant prie daugel ami sukurtos Lietuvos valstybs teisiniais pamatais buvusius Lietuvos statutus ir LR konstitucijas, kuriose ginamos ir saugomos prigimtins mogaus ir Tautos teiss laisvai gyventi nepriklausomoje Lietuvoje, puoselti ir isaugoti laisv ir nepriklausomyb, tautos dvasi, gimtj kalb, rat ir paproius, tautin santarv. Ir toliau pltoja teisin valstyb. V tema. KONSTITUCIJOS APSAUGA. KONSTITUCINS KONTROLS MODELIAI 1. Teisin konstitucijos apsauga. Konstitucin kontrol. Konstitucins kontrols funkcijos. Konstitucins kontrols bdai ir formos. Teisin konstitucijos apsauga. Vienas i svarbiausi teisins valstybs poymi Konstitucijos virenyb visuose gyvenimo srityse, t.y. visas teisinis gyvenimas turi atitikti konstitucijoje nustatytus principus. Priimta demokratin konstitucija dar nereikia, kad valstyb i ties yra demokratin ir teisin (pvz. TSRS demokratin K), tam reikia ir konkreios jos apsaugos. Konstitucijos apsauga vis valstybs institucij udavinys Siekiant tai gyvendinti iuolaikinse valstybse numatoma vairi teisini ir neteisini priemoni (bd). Svarbiausios - teisins apsaugos priemons. 1 Prezidentas konstitucingumo garantas (Pranczija, Rusija). Prezidento pareiga saugoti konstitucij siejama su jo priesaika (Vokietija). Veto teis iki paskelbiant parlamento priimt statym; 2 Parlamentas turi tam tikrus galiojimus priirti, kaip vykdoma konstitucija vykdomosios valdios kontrol (nepasitikjimas vyriausybe, apkaltos procedra tais atvejais, kai yra paeidiama K-ja ir statymas);. 3 Vyriausyb utikrina K apsaug valstybiniu ir regioniniu vieojo administravimo lygiu; 4 Teismai saugo K gyvendindami teisingum.apeliacins ir kasacins instancijos teismai patikrina emesni teism priimtus sprendimus, esant pagrstai abejonei j teistumu. 5 Ombudsmeno institucija gina piliei teises ir laisves. 6 Steigiamos konstitucins prieiros institucijos, kuri tiesiogin pareiga udrausti taikyti teiss aktus, prietaraujaniu K. tai teisin apsauga siaurja prasme. 7 Konstituciniuose tekstuose danai pabriama ne tik valstybs institucij, pareign, taiau ir piliei priederm laikytis konstitucijos. (Italija); 8 Tautos vaidmuo utikrinant K-jos apsaug ireikiamas ir nustatant, kad svarbiausi Valstybs ir Tautos gyvenimo klausimai sprendiami referendumu; 9 nustatoma ypatinga konstitucijos keitimo tvarka arba draudimas keisti svarbiausias k-jos nuostatas. 10 Kratutiniais atvejais statymai numato galimyb visais manomais bdais prieintis neteistiems nustatytos konstitucins tvarkos paeidimams ir kt. Konstitucin kontrol. Konstitucins kontrols (justicijos) institucij prigimtis ir veiklos esm konstitucinio teisingumo vykdymas, Konstitucijoje tvirtint teisi ir laisvi apsauga, veiksmingo j gyvendinimo rib paieka, nuolatin teisins tvarkos konstitucingumo kontrol, grindiama Konstitucijoje nurodyt subjekt praymais isprsti konstitucinius ginus ir konfliktus, itirti konstitucins justicijos bylas ir, vadovaujantis Konstitucijoje ir statymuose nustatytomis konstitucini byl nagrinjimo taisyklmis, priimti teising ir nealik sprendim. Konstitucins prieiros apibrim yra vairi, nes nesutariama dl paties io instituto pavadinimo: vieni konstitucin kontrol, kiti konstitucin prieira. Lietuvoje Konstitucins prieiros. G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 54

Konstitucin prieira KP tai visuma teisini priemoni, kuriomis siekiama utikrinti K virenyb ir garantuoti statym konstitucingum bei postatymini teiss akt teistum. Svoka KP suprantama plaiai ir siaurai: - Plaiuoju poiriu - reikia statymo nustatyt procedr, kuria vadovaudamosi kompetentingos valstybs institucijos tikrina, ar teiss aktai atitinka K-j. (vykdo valstybs vadovas, parlamentas, vyriausyb, bendrieji teismai ir kt.inst.) - Siauruoju poiriu - reikia speciali institucij atliekam teiss akt konstitucingumo tyrim. (vykdo Konstitucinis teismas, Konstitucin taryba, Konstitucinis tribunolas ir pan.) Skirtingai suprantamas ir KP objektas. - Plaiuoju poiriu tai - vis teiss akt konstitucingumo tikrinimas, - Siauruoju - tik statym leidjo akt konstitucingumo tikrinimas. Skirtingai suprantami ir KP tikslai: - Vienose valstybse KP tikslas utikrinti teiss akt konstitucingum; - Kitose utikrinti teiss akt teistum; - Lietuvoje tikrinama ar statymai ir kt. Seimo aktai neprietarauja K, o Prezidento ir Vyriausybs aktai K ir statymams Konstitucin justicija (teisingumas)- teismin konstitucin kontrol = konstitucin prieira. Konstitucin justicija tai teismini institucij (specialij ar bendrj), nagrinjani bylas dl vairi valstybs institucij teisini akt atitikimo konstitucijai, veikla nagrinjamas teiss norm atitikimo konstitucijai klausimas. Konstitucins kontrols funkcijos. Skirtingai apibriamos ir KP funkcijos. Tradicikai pagrindin funkcija - tikrinti statym leidiamosios valdios priimam normini teiss akt konstitucingum. Taiau danai tuo neapsiribojama ir apima tokius klausimus kaip: - valstybs valdios institucij kompetencijos atribojimas; - konstitucinis mogaus teisi apsaugos utikrinimas; - politini partij ir aukiausi valstybs pareign veiklos konstitucingumo tikrinimas; - konstitucini norm aikinimas ir taikymas, tarptautins ir nacionalins teiss santykio aikinimas ir kt. t.p. atlieka ir tam tikras socialines politines f-jas pvz.: 1. atskleidia k-jos socialin politin esm, 2. taiko tarpusavyje prietaraujanias politines jgas (taikdarikoji fja); 3. sprendia politinius konfliktus teisiniu bdu; 4. utikrina demokratij ir ugdo visuomens demokratin kultr; 5. gina mogaus teises; 6. atlieka konstitucijos evoliucijosf-j, aikinant K nuostatas atsivelgiama besikeiianias visuomens gyvenimo aktualijas, taip teiss normos gauna nauj turin, o K nepraranda aktualumo ir nesensta.. Konstitucins kontrols bdai ir formos. Konstitucins prieiros forma parodo kokios valstybs institucijos vykdo konstitucin prieir teismins ar ne teismins institucijos. Daniausiai skiriamos tokios formos: teismin ir kvaziteismin, pripastama ir politin. Teismin KP yra tada, kai KP vykdo teismo institucijos: 1. Kai KP klausimus sprendia Bendrieji teismai konstitucin prieira gali bti: - centralizuota KP atlieka tik aukiausia teismo institucija; - i dalies centralizuota bdinga federacinms valstybms, KP vykdo aukiausi federacij teismai, bet galutinis sprendimas priklauso federacijos aukiausiam teismui; - decentralizuota KP teis turi visi bendrosios jurisdikcijos teismai, bet galutinis sprendimas priklauso aukiausiajam teismui 2. Specializuoti konstituciniai teismai, ia KP vykdoma visada centralizuotai, j vienintel ir svarbiausia funkcija konstitucin prieira, j sprendimai galutiniai ir neskundiami. Kvaziteismin - kai prieir vykdo speciali neteisminio pobdio institucija (Pvz.Pranc Konstitucin Taryba). iai prieirai bdinga: - specifin sudtis, jas eina ne tik teisjai profesionalai (gali i vis j nebti),bet ir kit valstybs valdios inst.atstovai, politikos veikjai, o teokratinse valstybse Banyios atstovai; G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 55

specifin konstitucini gin nagrinjimo procedra, gali bti nustatytos kitokios taisykls, nei taikomos teismo proceso. Politin KP- tai apsauga pavedama politinms institucijoms (parlamentui, vyriausybei, prezidentui), teismai gali tik taikyti statymus nenagrinjant j konstitucinio teistumo. i forma bdinga valstybms, kurios nuosekliai laikosi parlamento suvereniteto koncepcijos, pvz. DB nra ir negali bti jokios konstitucins institucijos, galinios riboti parlamento suverenitet. T.p. socialistinio tipo valstybms aukiausia KP priklauso parlamentui. i KP forma nra laikoma veiksminga. Konstitucins kontrols bdai parodo, kaip vykdoma konstitucin prieira (kartais liter.jie vadinami formomis) Gali bti klasifikuojami pagal vairius kriterijus. Kelios i j yra itin svarbios. Pagal ios kontrols atlikimo laik skiriama: 1) iankstin (prevencin) kai akto konstitucingumas tikrinamas iki jo promulgavimo ir oficialaus paskelbimo (Pranc.), + galima ivengti neteisto akto sukuriam teisini pasekmi, priimti aktai bna teisti; - susidaro spdis, kad KT kiasi statym leidyb, nes dar nepasibaigus statymo leidybos stadijai jau pradeda veikti KP mechanizmas, tampa sudtine statym leidybos dalimi. 2) paskesnioji (represin) kai tikrinamas oficialiai paskelbto akto konstitucingumas.+ statymo leidybos proces niekas nesikia teismin valdia ilaiko distancij nuo statymo leidjo; - kuo vliau skundiamasi, tuo daugiau praktikoje neigiam pasekmi, nemanoma visko sugrainti atgal. Jei KT pripasta prietaraujaniu K., tai negaliojimas nuo sprendimo primimo dienos. Kai kuriose valstybse paiam konstituciniam teismui tenka nusprst, nuo kada anksiau negu nuo sprendimo primimo dienos teiss aktas, pripaintas nekonstituciniu, netenka galios. Pagal konstitucinio gino pobd skiriamos: 1) abstrakioji, kai tikrinamas teiss akto konstitucingumas, kuris nesusijs su konkrei asmen teisi paeidimo klausimu, ji skirta saugoti bendr konstitucin tvark, bendruosius vieus interesus, bdinga tik europietikam konstitucins kontrols modeliui, 2) konkreioji; kai nagrinjant teisin gin konkreioje civilinje, baudiamojoje ar administracinje byloje kartu patikrinamas ir toje byloje taikytino akto konstitucingumas. Bdinga abiem konstitucins kontrols modeliams, taiau europietikojo konstitucins kontrols modelio valstybse konkreij kontrol atlieka vienintel konstitucins justicijos institucija konstitucinis teismas, gavs bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo praym arba konstitucin skund Pagal konstitucingumo patikrinimos parametrus: 1) materialioji - tikrina teiss akte tvirtint norm turinys 2) formalioji tikrinama teiss akt primimo, pasiraymo, paskelbimo, sigaliojimo tvarka, teiss akto forma, reguliavimo apimtis (ar teiss akt prims subjektas nevirijo savo galiojim). Pagal konstitucins kontrols institucijos sprendimo sigaliojimo laik: 1. ex tunc - kai sprendimas galioja atgal, antikonstituciniu pripaintas teiss aktas laikomas niekiniu nuo pat jo primimo momento; (pvz., Vokietijoje, Ispanijoje, Portugalijoje) 2. ex nunc - kai sprendimas galioja tik ateit, antikonstituciniu pripainto akto teisin galia paneigiama nuo konstitucins kontrols institucijos sprendimo sigaliojimo momento (pvz., Austrijoje, Lenkijoje, Lietuvoje). Abi ios KP rys grynja forma nra gyvendinamos, visose valstybse paprastai atsivelgiama pasikeitusi teisin situacij, kuri sukuriama primus sprendimus dl teiss akt konstitucingumo. Pagal tai kas vykdo KP: 1) vidin- J atlieka ta institucija, kuri priima teiss akt, pvz esant politinei prieirai parlamentas pats ir tikrina 2) iorin vykdo kita institucija. Pagal privalomum: 1) privaloma kai konstitucijoje ar statymuose nurodoma kokius aktus turi btinai tikrinti. Nra suteikiama iniciatyvos teis kreiptis KP institucija. ia sutampa su iankstine KP. Pvz. Pranc. organikuosius statymus, Rumunijoje KT privalo tikrinti konstitucijos pataisas. 2) fakultatyvin - dominuojanti. Ji yra neprivaloma. Jei kreipiasi, tai konstitucinis teismas privalo sprsti t byl. Pagal teisinius padarinius: G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 56 -

1) Konsultacin - sprendimai turi tik moralin gali ir nra privalomi statym leidjui. 2) Nustatomoji (Sprendiamoji) sprendimas yra privalomas visoms valstybs inst.ir pilieiams, jis visada sukelia realias teisines pasekmes. 2. Konstitucins kontrols raida pasaulyje. Amerikietikasis ir europietikasis konstitucins kontrols modeliai. Konstitucin kontrol JAV, Pranczijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Baltijos valstybse. Konstitucins kontrols raida pasaulyje. Pati konstitucins prieiros idja siejama su angl teisjo E.Cokee sprendimu byloje, nagrinjamoje 1610m. sprendime jis paymjo:kad daugelyje byl bendroji teis veria taisyti parlamento aktus, o kartais reikia juos pripainti visikai negaliojaniais, nes statymas prietarauja bendrajai teisei ir protui, tai pradeda veikti bendroji teis ir statymas pripastamas negaliojaniu, Taiau Anglija neturjo Konstitucijos kaip aukiausios galios akto, todl is atvejis nelaikomas konstitucins prieiros aktu. Konstitucin kontrol atsirado JAV 1803 m. byloje Marbury v. Madison, joje JAV Aukiausiasis teismas pirm kart nagrinjo Kongreso akto konstitucingumo klausim ir pirm kart praktikoje paskelb, kad teis panaikinti federalinius ir kt. statymus, prietaraujanius Konstitucijai, priklauso teismams. io sprendimo tez: prieingas konstitucijai statyminis aktas nra statymas. Svarbiausia teismo veikla pasakyti, kas yra statymas tai papildoma valdi padalijimo principo garantija. Europoje XIX konstitucins prieiros idjos autoriumi laikomas pranc. E.J.Sieyesas, jis sil sudaryti politini rinkim bdu konstitucin iuri, atstovaujani taut, kurios tikslas apsaugoti tautos vali ufiksuot Konstitucijoje nuo valdios savivals. Specializuotos konstitucins prieiros institucijos konstitucinio teismo atsiradimas siejamas su aust teisininku H.Kelsenu, rementis jo koncepcija 1926 m. toks teismas buvo kurtas Austrijoje. Kelsenas teig, kad tai turi bti nepriklausoma nuo parlamento ir kt. valdi institucija (konstitucinis tribunolas). Tai tarytum ketvirtoji valdia sudaranti valdi galios pusiausvyr, ji nekurs nauj teiss norm, o tik taisys staymo leidjo klaidas, t.y. anuliuos antikonstitucinius statymus ir taip atkurs teisingum. is KP modelis Europoje paplito Europoje tik po II pasaulinio karo. .lugus socialistinei sistemai siviepatavo europinis modelis (iimtis Estija). Lietuva pasirinko europin KP model Konstitucin teism, kurio veiklos pagrindai pirm kart buvo tvirtinti 1992 spalio 25d. priimtoje konstitucijoje. 1993 vasario 3 Seimas prim LR Konstitucinio Teismo statym. KT pradjo veikti 1993 kovo 18d. iuo metu daniausiai skiriamos dvi konstitucins prieiros sistemos (modeliai): amerikiei ir europiei. Amerikiei modelio ypatumas KP vykdo bendrieji teismai, o europiei vykdo specializuotos KP institucijos. T.p. skiriasi K prieiros institucij kompetencija, sudarymo tvarka, teisinis statusas, kadencijos laikas.spendim padariniai ir kt. Amerikietikasis konstitucins kontrols modelis. jo esm: konstitucin kontrol neiskiriama speciali teismins veiklos srit, nra kurio nors vieno teismo iimtin kompetencija ginus dl teiss akt konstitucingumo sprendia bendrosios kompetencijos teismai nagrindami administracines, civilines, baudiamsias bylas (JAV, Argentina, Japonija, Danija, Norvegija, vedija). Pripainus teiss akto (jo nuostat) nekonstitucingum, jis nra panaikinamas ar skelbiamas negaliojaniu, taiau netenka teisins galios dl aukiausiojo teismo ar kit teism pasikartojani sprendim, kurie tampa teiss altinio gali turiniais teisminiais precedentais. Ypatumai: 1. universalus KP pobdis:tikrinami ne tik statymai, bet ir visi norminiai teiss aktai, teisins procedros paeidimai; 2. atsitiktinis pobdis- gali bti vykdoma bet kurio teismo, nagrinjant bet koki byl, kurioje paeistos mogaus teiss; 3. konkretumas- vykdoma tik sprendiant konkrei byl, kurioje kyla teiss normos konstitucingumo klausimas; 4. santykinis pobdis- teismo sprendimas dl tam tikros teiss normos konstitucingumo yra privalomas tik toje byloje dalyvaujanioms alims, nes teismas prietaraujanios normos tuo atveju netaiko, bet ta teiss norma nepraranda visuotinumo ir gali bti taikoma kit teism. Europietikojo konstitucins kontrols modelis. Jo esm: konstitucins kontrols institucija, paprastai nepriklauso bendrosios kompetencijos teism sistemai . Tai atskiras, savarankikas ir nepriklausomas specialios kompetencijos teismas. G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 57

Turintis konstitucinius galiojimus vykdyti statym, kit teiss akt konstitucingumo kontrol, utikrinti, kad bt laikomasi i konstitucijos kylanios teiss akt hierarchijos, kad nebt taikomi teiss aktai, prietaraujantys auktesns galios teiss aktams, vis pirma konstitucijai. Konstitucin teismin proces inicijuoja atitinkamus galiojimus turintys subjektai atstovaujamosios ir vykdomosios valdios institucijos, bendrosios (ir specialios) kompetencijos teismai, o t.p. pavieniai asmenys (ar j grups) pateikdami teisikai argumentuotus praymus ir skundus dl teiss akt atitikties Konstitucijai ir (ar) konstitucini teisi bei laisvi paeidimo. Europietikojo modelio bruoai: 1. bdingas valstybse, su parlamentine ar pusiau parlamentine valdymo forma; 2. KP vykdo specialiai tam steigta institucija, nepriklausoma nuo jokios kitos valstybs valdios institucijos; 3. vyrauja pavadinim vairov:Konstitucinis Teismas(Rusija), Konstitucin taryba(Pranc.), Konstitucinis tribunolas(Lenkija), Arbitrao teismas(Belgija); 4. konstitucinio teismo teisjais gali bti paskirti ir teiss moksl profesoriai, advokatai, valdininkai. 5. Konstitucinio teismo sprendimai galutiniai ir privalomi visiems. 6. Teism sistemai nepriklausantis teismas, yra u teism sistemos rib, suteikiama visika nepriklausomyb, taiau vykdant KP galimi tam tikri teism ryiai: tai paprastj teism kreipimaisi KT. 7. galiojim sritis - statym ir kit teiss akt atitikties konstitucijai kontrol. Konstitucin kontrol JAV, Pranczijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Baltijos valstybse Konstitucin justicija JAV. K kontrol atlieka bendrosios kompetencijos teismai, taiau apie tokias teism funkcijas JAV Konstitucijoje nekalbama, tokie teism galiojimai susiformavo konstitucini teisini santyki praktikoje. Teismai nagrinja teiss akt konstitucingum tik sprsdami konkrei byl. Todl konstitucins kontrols bdas ia vardijamas kaip konkreioji kontrol, ir tikrina tik sigaliojusius aktus. Teismai tikrina, ar teiss aktas atitinka konstitucij tiek, kiek tai svarbu konkreios bylos baigiai, konkretaus mogaus teisi ir laisvi apsaugai. Pripainus teiss akto (jo nuostat) nekonstitucingum, jis tiesiog yra netaikomas, bet nra panaikinamas ar skelbiamas negaliojaniu. Galutin sprendim dl valstybins valdios institucij akt konstitucingumo priima Aukiausiasis Teismas, kuri sudaro teismo pirmininkas ir 8 asocijuoti teisjai. AT konstatavus, kad teiss aktas ar jo dalis prietarauja K, pripastama, jog toks teiss aktas nustoja galioti ir joks alies teismas nebegali jo taikyti. Amerikietikj konstitucins justicijos model perm dauguma Skandinavijos ali, ir Estija. Estijos konstitucin kontrol. ia pasirinktas amerikietikasis modelis. alies K Kkontrol reglamentuojama atskiruose straipsniuose vairiuose skyriuose (nra atskiro skyriaus). Pagal K kontrol vykdo: 1. R Prezidentas, skelbdamas Riigikogu priimtus statymus, turi suspensyvin veto teis, patikrina ar atitinka esmines K nuostatas ar jis autentikas, ar buvo laikytasi statym primimo procedrini reikalavim; 2. Teisingumo kancleris tai nepriklausomas asmuo, priirintis statym leidiamosios, vykdomosios valdios, vietos savivaldos institucij leidiam teiss akt atitikim K ir statymams. Jei pripasta prietaraujaniu, silo j primusiai institucijai per 20d. suderinti su K ar statymu, jei nepaiso nurodym, kreipiasi AT, kad pripaintu negaliojaniu. Vertina nacionalini ir tarptautini sutari prietaravimus, jei nac.statymai prietarauja Tsutariai, silo nac. statym primusiai institucijai jo galiojim sustabdyti tam tikram laikui. 3. Bendros kompetencijos teismai nagrindami C, B, A bylas gali pripainti teiss akt prietaraujaniu K ir jo netaiko, apie tok sprendim teismas privalo informuoti AT ir Teisingumo kancler. 4. Aukiausiojo teismo konstitucins kontrols skyrius (9 teisjai, kuriuos paskiria AT) priima galutin sprendim, is skyrius atlieka tiek prevencin, tiek paskesnij konstitucin kontrol. j gali kreiptis prezidentas, kai jo vetuot statym pakartotinai priima be pataisym parlamentas; bendros kompetencijos teismai; teisingumo kancleris. Latvijos konstitucin kontrol. Europietiko modelio - kontrol patikta Konstituciniam Teismui, taiau alies Konstitucijoje jis priskiriamas prie Teism valdios. KT sudaro 7 teisjai, kuriuos tvirtina Saeima 10m kadencijai po 2 kandidatus silo Ministr kabinetas ir AT plenumas, 3 Saeima., nra rotacijos. KT nagrinja bylas dl: statym, tarptautini sutari atitikties K, kit normini akt atitikties K ir statymams, Saeimos, Ministr kabineto, prezidento, saeimo pirmininko, ministro pirmininko ir kt. akt atitikties statymams, dl ministro potvarkio, kuriuo sustabdytas savivaldybs tarybos sprendimas, nac, teiss norm atitikt tarptautinms sutartims kurios neprietarauja K. G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 58

Atlieka vlesnij kontrol sigaliojusi akt ir tarptautini sutari, t.p. ir iankstin prevencin kontrol tarptautini sutari, prie ratifikavim. KT sprendimai galutiniai ir neskundiami, privalomi visiems. Nacionalinis teiss aktas netenka galios, o tarptautins sutartys turi bti suderinamos ar ataukiamos. Kreiptis KT teism gali labai platus ratas subjekt:prezidentas, Saeima>20deputat, MK, generalinis prokuroras, valstybs kontrols tarnyba, Taryba,mogaus teisi valstybinis biuras, teismai nagrinjantys C, B, A bylas, , ems knyg skyriaus teisjas, asmuo, jei buvo paeistos K tvirtintos pagrindins teiss ir laisvs, bet tik kai buvo inaudotos visos gynybos galimybs.Nenagrinja:teism sprendim ir administracins teiss akt teistumo (apsisaugant nuo krvio). ne Pranczijos Konstitucin Taryba. Jos statusas ir kompetencija nustatyta Konstitucijoje. Taryb sudaro 9 nariai, po 3 narius skiria prezidentas, Senato pirmininkas, Nacionalinio susirinkimo pirmininkas 9m. kadencijai, rotacija kas 3m. Nariais gali bti ne tik teisininkai, bet ir mokslininkai, politikai, buv prezidentai. KT suteikti reikmingi galiojimai: ji rinkim teismas; konstitucin valdios institucija; konstitucinis teismas. Svarbiausia veiklos dalis konstitucingumo kontrol, kuri yra privaloma ir fakultatyvin. Prevencin kontrol yra privaloma dl organini statym ir dl parlamento reglament, t.y. vis statym atitikimas K yra patikrinamas dar prie juos promulguojant., o fakultatyvin prevencin ir vlesnioji vykdoma tik jei kreipiasi subjektai turintys kreipimosi KT teis. Kreiptis KT gali visos politins valdios (prezidentas, MP, Nacionalinio susirinkimo pirmininkas, Senato Pirmininkas, parlamento mauma, parlamentarai) dl statym atitikties K, dl tarptautini sutari; dl deputat ir senatori rinkim, dl prezidento rinkim ir referendum, ia KT dalyvauja visuose rinkim stadijose; dl kompetencijos tarp statym leidiamosios ir vykdomosios valdios; dl kompetencijos tarp valstybs ir j sudarani bendruomeni. KT netikrina referendumu priimt statym. Negali kreiptis teismai. KT turi absoliui gali anuliuoti teiss norm, atmesti dl neinybingumo, atlikus iankstin kontrol iduoda liudijim, kad atitinka K ir tik tada promulguojama, nusprendus, kad tarptautin sutartis prietarauja K, sutartis gali bti ratifikuota tik pakeitus Konstitucij; delegalizuoja teiss akt ar jo dal dekretu, kuriame nurodoma , kad padaryta statymo leidjo klaida. Bendrosios kompetencijos teismai KT kreipiasi tik su praymu iaikinti teiss normos atitikt KPreambuls tvirtintom pagrindinm mogaus teism ir laisvm. VFR Federacinis Konstitucinis Teismas (FKT) Pagrindiniame statyme (P) priskiriamas teisminei valdiai, jam bdinga tai, kad jis yra aukiausia teismin institucija ir tuo paiu, turintis ypatingus galiojimus Konstitucijos -P saugotojas, jos oficialus aikintojas, teiss garantas, arbitras konstituciniuose ginuose tarp federacijos valstybini institucij; tarp Federacijos ir federalini emi: tarp federalini emi; politinio ir visuomeninio gyvenimo taikintoja. FKT sudaro 16 nari - 12m kadencijai, tai federaliniai teisjai ir kiti nariai, puse nari renka Buntestagas, kit pus Bundesratas., taiau nariai nepriklausomi nuo jokios valdios institucijos. FKT kompetencija apibrta P, vardinama 15 galiojim. FKT atlieka konstitucin teiss akt kontrol toki form: prevencin privalom dl tarptautini sutari. Vlesnioji kontrol atliekama: abstrakia forma sprendia ar teiss norma atitinka auktesns galios teiss aktus, tiek formos tiek turinio prasme. Dl ios kontrols gali kreiptis federalin ir federalini emi vyriausybs, tredalis Bundestago nari. Konkreios kontrols atveju FKT kreipiasi tik Bendrosios kompetencijos temai ir tik dl toki statym, kurie buvo priimti sigaliojus P ir kuri galiojimas buvo pravestas. T.p. kaip paskutin instancija nagrinja bylas ginant piliei teises ir laisves, asmenys tiek fiziniai, tiek juridiniai gali paduoti konstitucin skund, dl paeidim padaryt statymais ir kt. aktais, pagrindin dalis skund tenka dl administracini akt ir teisini institucij akt (95%), taip galima uginyti aukiausiojo teismo sprendim FKT, nes jis utikrina, kad teismai vienodai interpretuot K normas. FKT nesaistomas pareikj reikalavimais, jis pats atsirenka bylas, t.p. pats gali inicijuoti konstitucin kontrol. Jo sprendimai galutiniai ir neskundiami, nra pareigotas sprsti bylos i esms. Neteistus ir K prietaraujanius aktus anuliuoja, bet daniausiai priima tokius sprendimus: 1. Dl dalinio akto anuliavimo, konkreiai situacijai; 2. akt palieka galioti su slyga, kad jis bus taikomas remiantis pateikta K-j atitinkania interpretacija; 3. vienas aktas pripastamas negaliojaniu, bet neanuliuojamas, dl lygybs principo; 4. pasikeitus faktinei ir teisinei padiai, atideda anuliavim, nurodant per kur termin jis turi bti pakeistas; 5. dl administracini ir teismo akt gali priimti laikinj nutart; G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 59

Lenkijos Konstitucinis Tribunolas ir Valstybs tribunolas. 1997m. K pasirinktas kontinentinis konstitucins kontrols modelis. Teiss akt konstitucingumo kontrol gyvendina Konstitucinis Tribunolas(KT), kuris priskiriamas teisminei valdiai, bet nra teismas. KT sudaro 15 teisj, kuriuos renka Seimas 9 m. kadencijai, pakartotinai irinkti negalima. KT kompetencija apima 4 sritis: 1. teiss akt: sprendia ar statymai ir tarptautins sutartys atitinka K; ar statymai atitinka ratifikuotas TS, kurios jau buvo patikrintos prie ratifikavim; ar centrini valstybs institucij teiss aktai atitinka K, ratifikuotas TS, statymus. Teiss norm kontrol paprastai atliekama paskesnioji. Iimtis- tik prezidento pavedimu atlieka iankstin statym ir TS kontrol. Taiau iankstin kontrol neturi res judikata galios, bet kada galima vliau dar kart patikrinti paskesniosios kontrols tvarka. T.p. atlieka: Konkrei kontrol- teismai sprsdami bylas gali kreiptis su paklausimu ar teiss aktas atitinka K, ratifikuotas TS, statymus. K skyriuje mogaus ir pilieio laisvs teiss ir pareigos tvirtintas konstitucinio skundo institutas. Skund gali paduoti fiziniai ir juridiniai asmenys(politins partijos, profsjungos, kiniai subjektai). Ypatumas KT priimtas individualus sprendimas turi erga omnes, t.y. galioja ne tik pareikjui, bet visiems. Abstraki (bendrj legitimacij) atliekama dl bendro intereso ir dl bet kokio teiss akto, nesvarbu kiek to akto turinys susijs su pareikjo veikla. Inicijuoti gali: Prezidentas; Seimo, Senato, Ministr Tarybos, Aukiausiojo teismo pirmasis, Vyriausiojo Administracinio teismo ir Aukiausij kontrols rm Pirmininkai; 50 deputat, 30 senatori, generalinis prokuroras, Piliei teisi gynjas. Specialij legitimacij - gali ginyti tik tuos aktus, kurie susij su j veiklos sritimi. Inicijuoti gali K nurodyti subjektai: Nacionalin teism taryba, savivaldos atstovaujanios institucijos, nac. profsjung organai, nac. Darbdavi organizacij ir profesini organizacij vadovaujantieji organai, banyios ir tikjimo organizacijos. 2. sprendia ginus dl kompetencijos tarp centrini konstitucini valstybs institucij. Inicijuoti gali: Prezidentas, Seimo, Senato, Ministr Tarybos, Aukiausiojo teismo pirmasis, Vyriausiojo Administracinio teismo ir Aukiausij kontrols rm Pirmininkai. 3. nagrinja bylas dl politini partij tiksl ar veiklos atitikties K. 4. Seimo Pirmininko silymu sprendia ar yra laikin klii Prezidentui vykdyti savo pareigas. KT kompetencija neapima prastini konstitucins kontrols galiojim: nesprendia konstitucins atsakomybs (valstybs tribunolo kompet.); nenagrinja byl dl rinkim ir referendum galiojimo(AT kompet.). Valstybs tribunolas (VT)kaip ir KT atskira teismin institucija, j sudaro Aukiausiojo teismo pirmasis pirmininkas, 2 pavaduotojai ir 16 nari, kuriuos renka Seimas, bet ne i parlamentar. sprendia aukiausij pareign konstitucins atsakomybs klausim, t.y. u K ar statymo paeidim padaryta dl uimam pareig ar vykdant tarnybines pareigas. Atsakomyb taikoma: prezidentui; MTP, MT nariams; Lenkijos Nac. Banko pirmininkui; Aukiausij kontrols rm P; Nac. radio ir televizijos tarybos nariams; asmenims, kurie MT pavedimu vadovauja ministerijoms; Vyriausiajam ginkluotj pajg vadui. Deputatams ir senatoriams tik u K tvirtint antikorupcini draudim paeidimus. Prezidentui ir MT nariams VT veikia ir kaip baudiamasis teismas, tai vienintel institucija galinti sprsti prezidento atsakomybs klausim u nusikaltim. 3. Konstitucins kontrols institucij formavimo tvarka. Konstitucin kontrol atliekantys bendrosios kompetencijos teismai sudaromi bendra statym nustatyta tvarka. Specializuot konstitucins kontrols institucij formavimo (sudarymo) tvark charakterizuoja: 1. institucijos, skirianios (renkanios) konstitucini teism teisjus, 2. skyrimo (rinkimo) procedra ir jos tikslai, 3. asmeniui, kuris nori tapti konstitucinio teismo teisju, taikomi kriterijai, 4. Konstitucinio Teismo (KT) pirmininko paskyrimo (irinkimo) tvarka ir slygos. Paprastai teismai yra sudaromi pagal vien i 3 pagrindini konstitucini teism sudarymo sistem: 1. kai teisjai tiesiogiai skiriami, 2. kai teisjai renkami, 3. kai sudaromi pagal miri sistem, kurioje yra ir skyrimo, ir rinkimo element. 1. Tiesioginio skyrimo sistemoje teisjai skiriami be balsavimo procedros (pvz. taip sudaroma Pranczijos Konstitucin Taryba, Turkijos KT), skirianioji institucija turi visikai savarankik diskrecij sudaryti konstitucin teism. Antai 3 Pranczijos Konstitucins Tarybos narius tiesiogiai skiria Prezidentas, 3 Senato pirmininkas ir dar 3 Nacionalinio susirinkimo pirmininkas. G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 60

2. Rinkim sistema Daniausiai renkanioji institucija yra parlamentas (Kroatijoje, Vengrijoje, Latvijoje, Portugalijoje, Slovnijoje, Vokietijoje). Taiau bdinga, kad kandidatr pasilymus teikia gana daug institucij: Prezidentas (Slovnijoje), auktesnieji parlamento rmai (Kroatijoje), Aukiausiasis Teismas (Latvija). Kyla klausimas, ar institucijos, teikianios pasilymus ir priimanios sprendimus, yra pakankamai nepriklausomos? 3. Miri sistema - bdingas rinkimo ir skyrimo procedr derinys. Btent vairs ios sistemos variantai dominuoja pasaulyje. (Austrijoje, Ispanijoje, Belgijoje ir kt.). Pvz.: 1/3 Italijos KT teisj bendrame posdyje skiria Parlamentas, 1/3 Prezidentas, tredal bendrj ir administracini teism aukiausiosios magistratros. Ypatingos konstitucini teism sudarymo tvarkos pagrindiniai tikslai: 1. utikrinti i teism nealikum, nepriklausomum nuo politini jg poveikio, nors i ties btent politins valdios institucijos daniausia sudaro ar dalyvauja sudarant konstitucinius teismus. Todl sudarant KT teismus dalyvauja bent dvi valstybs valdios (statym leidiamoji ir vykdomoji), o danai ir visos trys. 2. utikrinti, kad KT dirbt kompetentingi ir patyr inovai (teisjai ar mokslininkai), kad pats teismas ir jo teisingumo vykdymas bt subalansuotas ir legitimus. KT teisj skaiius paprastai yra nedidelis. Vok. Federalin KT - 16, Italijos 15, Pranc. KTaryb 9, Ispanijos KTribunol 12, Portugalijos 13, Belgijos AT- 12, Lenkijos KTribunol 12. Kai kuriose alyse numatyti ir atsarginiai teisjai (Austrijos pirmininkas, pirmininko pavaduotojas, 12 teisj ir 6 atsarginiai teisjai.) Kandidatams konstitucini teism teisjus taikomi ypatingi reikalavimai. Palyginti su bendrosios kompetencijos ar specializuotais teismais, i teism teisjais gali bti skiriami ne tik teisjai, bet ir ymiausi mokslininkai, profesoriai, advokatai, buv valstybs tarnautojai ar politikai. Beveik vis alyse reikalaujama, kad kandidatai KT teisjus isiskirt ypatingomis teisinmis iniomis, turt auktj teisin isilavinim, teisjo ar teisinio profesinio darbo sta ar bt nepriekaitingos reputacijos. KT pirmininko paskyrimotvarka ir slygos. Yra 2 pagrindins pirmininko paskyrimo (irinkimo) sistemos: 1) teisjai patys i savo tarpo isirenka pirminink (Kroatijos, Vengrijos, Italijos, Latvijos,); 2) skiria parlamentas (Vok., veicarijoje) arba valstybs vadovas (Austrijoje, ekijoje, Ispanijoje, Pranczijoje). 4. Konstitucins kontrols institucij kompetencija(jurisdikcija). Svarbiausias ir pagrindinis KP institucij galiojimas yra tikrinti statym ir kit teiss akt, konstitucingum. K virenyb btent utikrinama per teiss norm konstitucingumo kontrol, ir tai bdinga ne tik europietikojo, bet ir amerikietikojo konstitucins kontrols alims. Taiau konstitucins kontrols institucijos kompetencijai pavedama nagrinti ir kitus klausimus. Apibendrintai galima ivardinti j kompetencijai daniausiai priskiriamus klausimus: statym ir kit teiss akt konstitucingumo tikrinimas tai - svarbiausias ir pagrindinis galiojimas yra tikrinti statym ir kit teiss akt konstitucingum. (statymai, parlamento priimti aktai, vadovo ir vyriausybs teiss aktai). Atsivelgiant tai, kuriame teiskros proceso etape gali bti gyvendinama konstitucin prieira, yra skiriamos iankstin (spjamoji, prevencin) ir paskesnioji (represyvin) kontrols rys. 1. Tarptautini sutari konstitucingumo tikrinimas-gali bti Iankstin (ex ante) arba Paskesnioji (ex post ). Daniausiai KT turi galiojimus tikrinti btent nesigaliojusi tarptautini sutari konstitucingum, kad bt ivengta galimo alies tarptautini sipareigojim ir jos konstitucijos nesuderinamumo. Ginus dl kompetencijos tarp tarp valstybs institucij, tarp valstybs ir teritorini administracini vienet valdios institucij, federacinse valstybse tarp federacini institucij ir federacij subjekt (vienet) institucij. utikrinimas Valdi padalinimo principas 2. mogaus teisi ir laisvi apsauga nagrinja individualus skundus.K tvirtint mogaus teisi ir laisvi realizavimo garantijos. Daniausiai nagrinja kaip paskutin instancija, tik inaudojus visas kitas teisines gynybos priemones. 3. Referendum ir rinkim teistumo (konstitucingumo) tikrinimas. 4. Pareign politins atsakomybs klausimai konstitucinje justicijoje (apkaltos procesas) 5. Politini partij ir visuomenini organizacij konstitucingumo tikrinimas -ar j tikslai ir veikla, atitinka konstitucij, ir nekenkia valstybs santvarkai ir demokratiniam reimui.

G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d.

61

Konstitucijos aikinimas, oficialus, privalomas, galutinis ir neginijamas K aikinimas yra iimtin Konstitucins kontrols institucij kompetencija, kuri gyvendinant garantuojama K virenyb, siekiama utikrinti konstitucinio reguliavimo darn, veiksmingum. Teikia ivadas, ar Respublikos Prezidento sveikatos bkl leidia jam ir toliau eiti pareigas 6. Konstitucini teisi atmimas (l.reta funkcija) Vok pasinaudota tik 2 kartus. 7. Bendrosios teisins tradicijos valstybse paprastai konsultuoja valstybs vadov. Teismo sprendimas nra privalomas, tik patariamasis. 5. Teiss norm akt konstitucingumo kontrol vairiose pasaulio Valstybse. Konstitucins kontrols institucij kompetencija vairiose alyse turi nemaai bendr bruo, taiau skiriasi pagal tikrinamus objektus, kontrols form ir jos apimt (ribas). iuos skirtumus lemia alies teisins sistemos charakteristika, politins ir teisins tradicijos ir kiti faktoriai. Daniausiai lemia du kriterijai: Konstitucijos kontrols modelis ir (gino) dalykas. amerikietikojo modelio alyse- bendrosios kompetencijos teismai gali tikrinti beveik vis manom teiss akt konstitucingum nagrindami bet kuri eilin byl, ir nra spec.proceso.: statym, valstybs vadovo leidiam akt, vyriausybs, regionini ir vietos valdios institucij leidiami aktai. 1. Europietiko modelio alyse konstitucins kontrols institucij statusas ir j kompetencija (kontrols objektai) paprastai nustatomi konstitucijose ir konstitucins prieiros institucijos veikl ir kompetencij reglamentuojaniuose statymuose. I. statym ir kit teiss akt konstitucingumo tikrinimas tai - svarbiausias ir pagrindinis galiojimas yra tikrinti statym ir kit teiss akt konstitucingum. Konstitucijos virenyb btent utikrinama per teiss norm konstitucingumo kontrol, ir tai bdinga ne tik europietikojo, bet ir amerikietikojo konstitucins prieiros modelio alims. Taiau vairiose alyse skiriasi teiss akt, kuri konstitucingumas gali bti tikrinamas konstituciniuose teismuose, rys. universali koncepcija - amerikietikojo modelio alyse- tikrinamas beveik vis manom teiss akt konstitucingumas: statym, valstybs vadovo , vyriausybs, regionini ir vietos valdios institucij leidiami aktai. Ribota koncepcija Europietikojo, kontrols objektai paprastai nustatomi konstitucijose ir konstitucins prieiros institucijos veikl ir kompetencij reglamentuojaniuose statymuose. Siauriausias toki akt ratas yra nustatytas alyse, kuriose steigtos Konstitucins tarybos(Kazachstane tik statymai ir alies tarptautins sutartys). Atsivelgiant tai, kuriame teiskros proceso etape gali bti gyvendinama konstitucin prieira, yra skiriamos iankstin (spjamoji, prevencin) ir paskesnioji (represyvin) kontrols rys. II. Tarptautini sutari konstitucingumo tikrinimo apimtis, pobdis ir turinys priklauso nuo valstybi teiss ir teisini sistem, kuriuose nustatytos skirtingos tarptautini sutari konstitucingumo tikrinimo kontrols formos: Iankstin (ex ante) arba Paskesnioji (ex post ). Daniausiai KT turi galiojimus tikrinti btent nesigaliojusi tarptautini sutari konstitucingum, kad bt ivengta galimo alies tarptautini sipareigojim ir jos konstitucijos nesuderinamumo. III. Konstitucijos aikinimas Oficialus, privalomas, galutinis ir neginijamas K aikinimas yra iimtin Konstitucins kontrols institucij (JAV, Italijoje, Ispanijoje, Vokietijoje, Vengrijoje,kt.) kompetencija, kuri gyvendinant garantuojama K virenyb, siekiama utikrinti konstitucinio reguliavimo darn, veiksmingum. K aikinimo aktuose negali bti nustatyt nauj K norm, K aikinantys subjektai negali vykdyti statym leidjo, kit teiskros subjekt funkcij. Aikinimas grindiamas iimtinai teisiniais argumentais, pirminiu K tekstu, vairi K nuostat tarpusavio ryiais, j sveika, nuoseklia teisinio argumentavimo seka. ie galiojimai vienose alyse tvirtinami tiesiogiai K ir atitinkamuose statymuose. Daugelyje ali tokie galiojimai K ir statymuose nra tiesiogiai tvirtinti, taiau visi teismai, sprsdami konstitucins justicijos bylas, kartu ir aikina konstitucij.

G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d.

62

IV. Gin dl kompetencijos sprendimas. daugelio ali konstitucijose (Austrijos, Vengrijos, Vokietijos, Ispanijos, Italijos, Pranczijos ir kt.) numatyta, kad KT sprendia ginus dl kompetencijos: 1) tarp valstybs institucij, 2) tarp valstybs ir teritorini administracini vienet valdios institucij, federacinse valstybse tarp federacini institucij ir federacij subjekt (vienet) institucij. V. mogaus teisi ir laisvi apsauga (individualus skundas, konstitucinis skundas) Daugelyje ali KT galiojimai saugoti mogaus teises ir laisves yra tvirtinti konstitucijose ir statymuose tiesiogiai, kuriose tokie galiojimai nra tiesiogiai tvirtinti, is klausimas daniausiai sprendiami gyvendinant kitas konstitucins prieiros ris. Toki galiojim suteikimu KT siekiama padidinti btent konstitucini mogaus teisi ir laisvi apsaugos lyg. Vis labiau plinta specifin konstitucini skund (individuali skund) nagrinjimo procedra. Konstitucinio skundo institutas vairiose alyse turi bendr dalyk, taiau, kiekvienai aliai yra bdingi ir tam tikri ypatumai. Teis kreiptis KT su individualiu skundu daniausiai suteikiama asmeniui, mananiam, kad jo teiss ar laisvs buvo paeistos. Kai kuriose alyse (Austrijoje, Vok., Ispanijoje, veicarijoje) - toki teis turi fiziniai, ir juridiniai asmenys. - kitur toki teis turi ir ombudsmenas arba prokuroras (Ispanijoje, Portugalijoje). - Vienose alyse skundas gali bti paduodamas dl vis mogaus teisi ir laisvi, - kitose tik dl tam tikros kategorijos (daniausiai pilietini ir politini) teisi (Vokietijoje, Ispanijoje). - Skiriasi ir teiss aktai, dl kuri asmenys gali kreiptis KT (Vok. dl vis valstybs valdios institucij akt, Austrijoje dl valdymo institucij sprendim, veicarijoje tik dl kanton akt, ir t.t.). Vis pirma, kad KT nebt uversti konstitucini skund lavina, statymuose tvirtinami reikalavimai ir slygos, kuriuos vykdius toks skundas gali bti nagrinjamas.Daniausiai gali bti paduodamas tik inaudojus visas kitas teisines gynybos priemones. Jei KT panaikina tam tikr individual teiss taikymo akt, jo pasekms yra aktualios tik pareikjui, taiau jei pagal konstitucin skund panaikinamas statymas ar kitas teiss aktas, tokio sprendimo pasekms yra taikomos visiems, kuriems tas statymas ar teiss aktas buvo taikomas. VI. Referendum ir rinkim teistumo (konstitucingumo) tikrinimas. Tikrinti rinkim teistum yra numatyta daugelio ali konstitucijose, taiau pagal savo form ir apimt ji skiriasi. Pranczijos KTaryba nustato kandidat, Prezidento rinkimuose, sra, reikia savo nuomon dl rinkim organizavimo, per savo stebtojus kontroliuoja balsavimo eig, nagrinja rinkiminius ginus. Taiau daugeliu atvej konstitucins kontrols institucijos yra galutin instancija, kurioje sprendiami rinkim metu ikil konfliktai. VII. Pareign politins atsakomybs klausimai konstitucinje justicijoje (apkaltos procesas). sprsti pareign apkaltos klausim numatyta daugelio ali teisiniame reguliavime, taiau asmen (pareign), kuri apkaltos klausimas gali bti sprendiamas KT, kategorijos vairiose alyse skiriasi. Pvz., Austrijoje nuo pareig gali bti nualinami: Prezidentas, federalins vyriausybs ir emi vyriausybi nariai ir kt. pareignai. Vienose alyse KT sprendimai iais klausimais yra galutiniai (Austrijoje, Italijoje, Vengrijoje, Vokietijoje), o kitose teikia tik ivadas galutin sprendim priima parlamentas (Armnijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje). Apkaltos inicijavimo pagrindas t.p. skiriasi. Austrijoje -pagrindas yra federalins konstitucijos paeidimas, Vokietijoje tyinis pagrindinio ar kito federalinio statymo paeidimas, Italijoje valstybs idavimas arba pasiksinimas konstitucij. VIII. Politini partij ir visuomenini organizacij konstitucingumo tikrinimas. Turi teis tikrinti politini partij (susivienijim) konstitucingum (Vokietijos, Lenkijos), Vienose gali pripainti partijas nekonstitucinmis ir paleisti jas (Vokietijoje), o kitose tikrina kit institucij sprendim dl politini partij veiklos sustabdymo ar paleidimo konstitucingum(ekijoje). Pagrindinis politins partijos konstitucingumo kriterijus, yra tai, ar jos tikslai ir veikla, turi atitikti konstitucij, ir nekenkti valstybs santvarkai ir demokratiniam reimui. VIII. Ivada, ar Respublikos Prezidento sveikatos bkl leidia jam ir toliau eiti pareigas Nra danai pasitaikantis reikinys. Bet kai kuri ali konstitucijose yra numatyta, KT kompetencija dalyvauti konstatuojant fakt dl valstybs vadovo sveikatos bkls, t.y. dl io pareigno negaljimo vykdyti G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 63

savo funkcijas. iais atvejais pareign galiojimai nutrksta tik tada, kai ias aplinkybes patvirtina KT (Bulgarijos, Lenkijos, Portugalijos, Lietuvos) 6. LR konstitucinis teismas. Konstitucinio teismo vieta valstybs valdi sistemoje. Konstitucinio teismo galiojimai. Teismin konstitucingumo kontrol Lietuvoje vykdo 1993 steigtas Konstitucinis Teismas savarankikas ir nepriklausomas teismas, kurio paskirtis ir iimtin kompetencija yra vykdyti konstitucin teisingum, garantuoti K virenyb teiss sistemoje paalinti i teiss sistemos K ir (ar) statymams prietaraujanius teiss aktus. KT statusas, galiojimai ir kompetencija tvirtinti K atskirame skyriuje ir KT statyme. KT vieta valstybs valdi sistemoje. K yra nustatyta, kad KT sprendia, ar statymai ir kiti Seimo aktai neprietarauja K, o Prezidento ir Vyriausybs aktai neprietarauja K arba statymams, reglamentuojama teismo sudarymo tvarkas ir kas turi teis j kreiptis, tvirtinamas teisj statusas bei Teismo akt veikimo teisins pasekms. Toks konstitucinis reguliavimas parodo, kad KT LR konstitucinje sistemoje uima ypating viet, nes vienas pagrindini KT udavini utikrinti K virenyb teiss sistemoje, kas tiesiogiai susij ir su nacionalinio saugumo utikrinimu.KT teisin prigimtis yra dvilyp: turinti aukiausiosios valstybs valdios institucijos bruo ir yra teismins institucijos veikianti pagal teismins valdios dsnius. Kaip aukiausia valstybs valdios institucija rodo tai, kad KT savo jurisprudencijoje atskleidia oficiali K nuostat samprat formuoja oficiali konstitucin doktrin, kuri saisto visas teiss aktus leidianias bei visas teis taikanias institucijas. Ir skirtingai nuo bendrosios jurisdikcijos teism, yra ir politinio proceso dalyvis, politinius konfliktus sprendiantis teisinmis formomis. KT turi konstitucinius galiojimus pripainti kit valstybs valdi gyvendinani institucij Seimo, Prezidento, Vyriausybs teiss aktus prietaraujaniais auktesns galios teiss aktams, pirmiausia K, ir taip panaikinti i akt teisin gali bei visam laikui paalinti iuos aktus i Lietuvos teiss sistemos draudiant bet kok j taikym tiek praeities faktams ir (ar) nepasibaigusiems teisiniams santykiams, tiek teisiniams ginams, kurie gali ikilti ateityje. Kaip teismin institucija(teismins valdios dalis). KT kaip visaverts teismins valdios konstitucin prigimt patvirtina iimtiniai jo galiojimai nagrinti konstitucinius ginus, priimti visuotinai privalomus, galutinius ir neginijamus sprendimus, kurie turi bti pagrindiami ir argumentuojami oficialiai aikinti Konstitucij, KT statymo 1 str. pavadinime yra tvirtinta, kad KT yra teismin institucija, tai savarankikas ir nepriklausomas teismas, kuris teismin valdi gyvendina K ir statymo nustatyta tvarka. Tai patvirtina, kad KT yra teismins valdios dalis, taiau atskirtas nuo bendrosios jurisdikcijos teism sistemos. Teismo savarankikumas ir nepriklausomumas artina j prie teismins valdios, nes n vienai kitai valstybs institucijai, iskyrus teismus, toks apibrimas tiesiogine prasme netaikomas.Nepriklausomumo ir savarankikumo turin sudaro: 1) KT ir teisj nepriklausomumas nuo jokios valstybs institucijos, asmens ar organizacijos; 2) KT klauso tik Konstitucijos ir jai neprietaraujani statym; 3) draudimas valstybs valdios institucijoms, Seimo nariams ir kitiems pareignams, politinms ir visuomeninms organizacijoms bei pilieiams kitis teisjo ar Teismo veikl; 4) KT darbo organizavimo tvarkos nustatymo autonomikumas (Teismas tvirtina reglament); 5) statymu laiduojamos finansins, materialins-technins garantijos (Teismas tvirtina ilaid smat, savarankikai disponuoja jam paskirtomis lomis, be Teismo sutikimo jam priklausanio turto negalima paimti, perduoti); 6) savarankikumas ir nepriklausomumas vykdant informacin bei organizacin veiklos aprpinim; 7) draudimas riboti teisines, organizacines, finansines, informacines, materialines-technines ir Kt.Teismo veiklos slygas. KT teismin pobd atspindi teisj konstitucinis statusas. K yra apibrta, kada nutrksta teisjo galiojimai. KT statyme nustatyta speciali teisj skyrimo tvarka, teisj priesaika, asmens nelieiamumas. Teisjas be KT sutikimo negali bti traukiamas baudiamojon ar administracinn atsakomybn. Tik KT sprendimu gali bti sustabdyti teisjo galiojimai. gyvendindamas konstitucin teisingum, remiasi statyme tvirtintomis proceso taisyklmis, kurios savo esme ir turiniu artimos civilini gin nagrinjimui bendrosios kompetencijos teismuose: iankstinis bylos tyrimas, bylos rengimas posdiui, tvarkomoji stadija, dalyvaujanij byloje asmen teisinis statusas, atstovavimas Teisme, iekinins teisenos forma, rungtynikumo ir teismini gin principai. Toki bendr poymi yra ir daugiau, pvz., KT valdios simboliai, teisj mantijos. G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 64

Konstitucinio teismo galiojimai. KT statuso ir kompetencijos sureguliavimas pagrstas europietikja konstitucins kontrols tradicija. LR KT svarbiausieji galiojimai tvirtinti K, kiti teismo veiklos klausimai reguliuojami KT statyme ir teismo reglamente, kur priima pats KT. Konstitucijos 105 str. suteikiami ie galiojimai nagrinti ir priimti sprendimus: 1. ar K neprietarauja bet kuris statymas ar kitas Seimo priimtas aktas, Iki 2007.06. neteko tirti referendumu priimto teiss akto konstitucingumo. 2. ar K ir statymams neprietarauja bet kuris Prezidento ar Vyriausybs aktas. Teikti ivadas: 1. ar nebuvo paeisti rinkim statymai per Prezidento ar Seimo nari rinkimus, 2. ar Prezidento sveikatos bkl leidia jam ir toliau eiti pareigas, Iki 2007 .06.tokio paklausimo nra nagrinjs 3. ar LR tarptautins sutartys neprietarauja Konstitucijai; vienintelis atvejis, kai nagrinjo tarptautins sutarties konstitucingum. 1995.01.24. ivadoje Dl Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 4, 5, 9, 14 str, ir jos Ketvirtojo protokolo 2 str. atitikimo LR K 4. ar Seimo nari ir valstybs pareign, kuriems pradta apkaltos byla, konkrets veiksmai prietarauja K Pagrindin funkcija - tikrinti tik aukiausios galios teiss akt teistum, utikrinti K virenyb LR teisinje. Negaliotas tikrinti ministerij, apskrii administracij, savivaldybi teiss akt teistumo. K nurodyt galiojim sraas yra baigtinis, ir galiojim pltimas ar siaurinimas visada bus susijs su atitinkamais K pakeitimais ar papildymais. KT statyme teismui suteikiami ir ie galiojimai: aikinti K, formuoti oficiali konstitucin doktrin; aikinti savo nutarimus Teismin Kontrol vykdoma paskesnioji, ir abstrakioji (sprendimai privalomi visiems teiss subjektams), dl tarptautini sutari atitikties K prevencin, formalioji ir materialioji. Kontrol vykdoma pagal vairius parametrus ir jei buvo paeistas bent vienas i teiss akt teistumo parametr, gali pripainti teiss akt (ar jo dal) prietaraujaniu K: 1) pagal ginijamame akte idstyt norm turin (ar teiss normose tvirtintas reguliavimas atitinka K), 2) teisinio reguliavimo apimt (ar j nustatydamas teiskros subjektas nevirijo savo galiojim), 3) pagal ginijam teiss akt form (ar reguliavimas nustatytas btent tokios formos, kokios reikalauja K, aktu), 4) pagal K nustatyt primimo, pasiraymo, paskelbimo ar sigaliojimo tvark (ar nebuvo paeistos akto primimo procedros, teiss akto promulgavimo tvarka). K tiesiogiai nenurodyta, kad KT sprendia ginus dl kompetencijos tarp valstybs valdios institucij ar tarp valstybs valdios ir savivaldos institucij. Taiau, nagrindamas teiss akt konstitucingum, labai danai vertina, ar konkreti valstybs valdios institucija nevirijo K tvirtintos jos kompetencijos, nesibrov kitos valdios institucijos galiojim srit ir nepaeid jos galiojim. Taip vertinas valdi padalijimo principo gyvendinimas(1998.01.10 nutarimas (kuriame buvo sprendiami Vyriausybs, Prezidento ir Seimo tarpusavio santykiai galiojim Vyriausybei suteikimo kontekste) Vertindamas teiss akt konstitucingum sprendia ir mogaus teisi ir laisvi apsaugos bei politini partij ir visuomenini organizacij konstitucingumo klausimus. Iki iol politins partijos konstitucingumo klausimo neteko sprsti, tai mogaus teisi ir laisvi apsauga yra vienas daniausi klausim, kuriuos tenka sprsti nagrinjant teiss akt konstitucingum. T.p. turi galiojimus ir privalo tirti toki akt konstitucingum, kuri galiojimas yra pasibaigs arba jie yra panaikinti, kai akt konstitucingum itirti prao teismas, kuriam kilo abejoni dl nebegaliojanio, taiau toje byloje taikytino statymo ar kito teiss akto atitikties K ar kitam auktesns galios teiss aktui (2006.03.28. nutarimas). 7. Konstitucins justicijos byl nagrinjimo procesas. Teisminis konstitucinis procesas tai procesini taisykli ir princip, utikrinani konstitucin teistum, proceso ali teises, nuosekli ir sklandi proceso eig bei Konstitucinio Teismo nepriklausomum gyvendinimas siekiant vykdyti konstitucin teisingum. io proceso esm atskleidia, konstitucinio proceso principai, kurie yra tvirtinti K, KT statyme arba yra ivedami i io teisinio reguliavimo. Pagrindiniai teisminio konstitucinio proceso principai yra: KT veiklos teistumo, nepriklausomumo, veiklos kolegialumo, veiklos vieumo, KT pasitarimo slaptumo, proceso valstybine kalba, odikumo principas, teisminio posdio nepertraukiamumo, proceso operatyvumo (koncentruotumo), G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 65

rungtynikumo ir dalyvaujani byloje asmen lygiateisikumo, teismo vadovavimo procesui ir laisvo rodym vertinimo. Teismin konstitucin proces galima suskirstyti tokius pagrindinius etapus: 1) kreipimosi KT; 2)kreipimosi iankstinio tyrimo; 3)bylos rengimo teisminiam nagrinjimui; 4)teisminio nagrinjimo; 5)baigiamojo akto paskelbimo. Daugeliui kreipimsi yra taikomos panaios taisykls, iskyrus kai kurias iimtis. Nors visas teisminis konstitucinis procesas yra skirstomas tam tikrus etapus, jie sudaro vien vis procesini veiksm visum. Konstitucins justicijos bylos alys. tik 4 institucijos turi teis kreiptis KT: 1) Prezidentas su praymu itirti, ar Vyriausybs aktai neprietarauja K bei statymams, prayti Konstitucinio Teismo ivados dl Seimo rinkim teistumo bei dl LR tarptautini sutari atitikties K. 2) Seimas gali prayti ivados dl i klausim: 1/5 vis Seimo nari, (ne maiau kaip 29 Seimo nariai) gali kreiptis. - ar statymai ir kiti Seimo priimtai aktai atitinka Konstitucij, - ar Prezidento ir Vyriausybs aktai atitinka Konstitucij ir statymus gali kreiptis 1) ar nebuvo paeisti rinkim statymai per Prezidento ar Seimo nari rinkimus; 2) ar Prezidento sveikatos bkl leidia jam ir toliau eiti pareigas; 3) ar LR tarptautins sutartys neprietarauja K; 4)ar Seimo nari ir valstybs pareign, kuriems pradta apkaltos byla, konkrets veiksmai prietarauja K; 3) Vyriausyb tik dl statym ir kit Seimo priimt akt atitikties K. 4) Teismai bendrosios kompetencijos, administraciniai teismai su praymu itirti, ar statymai ir kiti Seimo priimtai aktai atitinka K, ar Prezidento ir Vyriausybs aktai atitinka K ir statymus. Kol kas Lietuvoje pilieiai tiesiogiai kreiptis KT negali, taiau individualaus (konstitucinio) skundo galimyb iuo metu pradta svarstyti Seime. Kreipimaisi KT turi atitikti KT statymo numatytus reikalavimus KT gali atsisakyti nagrinti praym jeigu: 1) praymas paduotas institucijos ar asmens, neturini teiss kreiptis KT; 2) praymo nagrinjimas yra neinybingas KT; 3) prayme nurodyto teiss akto atitikimas K jau buvo tirtas KT ir tebegalioja tuo klausimu priimtas KT nutarimas; 4) KT yra pradjs nagrinti byl dl to paties dalyko; 5) praymas grindiamas ne teisiniais motyvais. KT, atsisakym nagrinti praym, priima motyvuotu sprendimu, kurio nuoraas teikiamas pareikjui. Dalyvaujantys byloje asmenys. Procese alys vadinamos dalyvaujaniais byloje asmenimis, tai: Pareikjas institucijos turinios teis kreiptis KT, ir pareikjo atstovai. Kita alis - suinteresuotas asmuo institucija ar pareignas, prim teiss akt, kurio atitiktis K ar statymams yra ginijama, Seimo narys ar kitas valstybs pareignas, kuriam pradta Seime apkaltos byla, bei suinteresuoto asmens atstovas; 1. Kiti proceso dalyviai tai liudytojai, ekspertai, pakviesti specialistai ir vertjai. Procesas I. Iankstinis kreipimsi tyrimas.Praymai ir paklausimai registruojami bendrame registracijos urnale, nurodant j gavimo dat, pareikj, kreipimosi turin. Pirmin perir, ar kreipimasis priskirtas KT kompetencijai, per 2 d. nuo jo gavimo atlieka KT kancleris. II. Parengiamuosius darbus KT pirmininkas paveda atlikti vienam ar keliems teisjams ir nustato i darb termin, darb tikslas tinkamai parengti atitinkamos bylos nagrinjim teisminiame posdyje. Atliks iankstin tyrim ir reikalingus parengiamuosius veiksmus, teisjas surao paym su pasilymais ir pateikia j KT pirmininkui. Gali silyti: priimti praym ar paklausim; grinti j pareikjui. Pirmininkas sutikim priimti praym ar paklausim, priima potvarkiu ir paskiria KT teisj rengti byl KT posdiui. III. Bylos rengimas KT posdiui. Rengdamas byl teisminiam nagrinjimui teisjas, turi teis ir pareig isiaikinti visas su byla susijusias aplinkybes. Atliks parengiamuosius veiksmus ir laikydamas, jog byla pakankamai parengta, teisjas tvarkomajame KT posdyje silo priimti sprendim skirti byl nagrinti Teismo posdyje. KT tvarkomajame posdyje, iklausius teisjo praneimo, gali bti priimtas vienas i i sprendim: 1) G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 66

skirti byl nagrinti Teismo posdyje ir paskirti teisj pranej; 2)grinti byl papildomai itirti; 3) atsisakyti nagrinti byl. Dalyvaujantiems byloje asmenims ir j atstovams Teismo aukimais praneama apie KT posdio laik, atskir procesini veiksm atlikimo laik ir viet. T.p. kvieiami liudytojai, ekspertai ir vertjai. aukime nurodomos neatvykimo Teism pasekms. IV. Bylos nagrinjimas teisminiame posdyje. nagrinjama, tik kai dalyvaujantiems byloje asmenims apie tai praneta. Dalyvaujani byloje asmen ir j atstov neatvykimas Teismo posd nra klitis bylai nagrinti, nutarimui ar ivadai bei kitiems sprendimams priimti, tais atvejais posdis vyksta laisva forma. Paskirtu laiku posdio pirmininkas paskelbia, kad pradedamas posdis, pranea, kuri byla bus nagrinjama, paskelbia teisj, kurie dalyvauja bylos nagrinjime, pavardes. Po to posdio sekretorius pranea, kurie i auktj asmen yra atvyk, kas inoma apie kit asmen neatvykimo prieastis. Nustato atvykusij asmenyb, patikrina byloje dalyvaujani asmen galiojimus. Po to posdio pirmininkas iaikina dalyvaujantiems byloje asmens, ekspertams, liudytojams bei specialistams j teises ir pareigas bei atsakomyb, iklauso asmen pageidavimus ir juos isprendia. Gali bti pareikiamas teisjo nualinimas, po pareikimo teismas turi iklausyti vis dalyvaujani asmen nuomon. klausim teismas sprendia pasitarim kambaryje. Bylos nagrinjamas i esms(teisminiai ginai) pradedamas nuo teisjo pranejo pasisakymo: idstoma bylos esm, jos nagrinjimo vada ir pagrindas, turimos mediagos turinys ir kt.reikalingi duomenys. Teisjai gali uduoti klausim pranejui. Po to iklausoma dalyvaujani asmen paaikinim, pirmieji pasisako pareikjas ir jo atstovas, po to-suinteresuotas asmuo ar jo atstovas. Iklausius dalyvaujanius asmenis, posdio pirmininkas perskaito raytinius paaikinimus, t asmen kurie neatvyko posd.Iklausomi liudytojai, ekspertai, specialistai, ar perskaitomi j parodymai, ekspertizs aktai, paaikinimai. Po to asmenys gali pasisakyti antr kart ginuose isakytais klausimais. Paskutinio odio teis visada priklauso suinteresuotam asmeniui ir jo atstovui. Svarbiausia teisminio nagrinjimo dalis yra rodym tyrimas, kurio metu byloje dalyvaujantys asmenys turi visas galimybes pateikti rodymus ir jais pagrsti savo nuomon tam tikru konstitucinio gino klausimu. KT gali tirti tik teiss klausimus, taiau kai kuriais atvejais susiduria ir su konkrei faktini aplinkybi vertinimu. Pvz., vertindamas, ar tam tikri teiss aktai neprietarauja K pagal j primimo tvark, privalo itirti, ar buvo laikomasi t teiss akt pateikimo, svarstymo primimo ir paskelbimo taisykli. Konkreias faktines aplinkybes privalo itirti ir vertindamas rinkim proceso teistum, t.p. aukiausij valstybs pareign apkaltos bylose arba sprsdamas, ar Prezidento bkl leidia jam ir toliau eiti savo pareigas. Po teismini gin Teismas skelbia bylos nagrinjim i esms baigt ir ieina pasitarim kambar rengti ir priimti nutarimo Baigiamojo akto primimas. Nutarimas turi bti priimtas ne vliau kaip per 1 mn. Posdio pirmininkas vadovauja teisj pasitarimui, siekdamas visapusiko ir isamaus apsvarstymo, organizuoja balsavim. Nutarimas priimamas bals dauguma, jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia posdio pirmininko balsas. Teisjai neturi teiss atsisakyti balsuoti arba susilaikyti. Priimtas nutarimas idstomas ratu ir vis dalyvavusi teisj pasiraomas. KT teisjai neturi teiss paskelbti nuomoni, pareikt pasitarim kambaryje, t.p. suteikti informacij, kaip kas balsavo. Taip yra utikrinamas pasitarimo kambario slaptumo principo reikalavimas. V. Baigiamojo akto paskelbimas. Prims nutarim, KT grta posdi sal ir posdio pirmininkas paskelbia Teismo nutarim. KT paskelbs nutarim, gali savo iniciatyva ar dalyvaujani byloje asmen praymu itaisyti jame esanius netikslumus bei aikias redakcines klaidas, jeigu tai nekeiia nutarimo esms. Nutarimas ne vliau kaip per 2 d. nuo jo primimo dienos isiuniamas KT, dalyvavusiems byloje asmenims, Seimui, Prezidentui, Vyriausybei, Aukiausiojo Teismo pirmininkui, generaliniam prokurorui, teisingumo ministrui ar kitoms institucijoms, pareignams ar pilieiams. Oficialiai paskelbiamas Valstybs iniose; spec. Seimo leidinyje; laikraiuose per Lietuvos telegram agentr (ELTA). sigalioja t dien, kuri jie pirmiausiai buvo paskelbti viename i mint leidini. Nutarimai, susij su mogaus konstitucini teisi ir laisvi apsauga, visais atvejais oficialiai skelbiami nedelsiant. Konstitucinio Teismo baigiamojo akto iaikinimas. KT turi teis oficialiai aikinti savo nutarimus pagal dalyvavusi byloje asmen, kit institucij ar asmen, kuriems jis isistas, praym, t.p. savo iniciatyva. Dl KT nutarimo aikinimo teisminio posdio forma yra laisva. Apie posdio laik ir viet praneama dalyvaujantiems byloje asmenims. Dl KT nutarimo aikinimo priimamas sprendimas atskiras dokumentas. KT privalo aikinti savo nutarim, nekeisdamas jo turinio. G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 67

Konstitucinio Teismo baigiamojo akto perirjimas. Gali bti perirtas jo paties iniciatyva, jeigu paaikjo nauj esmini aplinkybi, kurios buvo neinomos nutarimo primimo metu ir tuo atveju, kai nutarimas buvo iaikintas ne pagal tikrj jo turin. KT priima sprendim ir pradeda byl nagrinti i naujo. Atskir byl ri nagrinjimo ypatumai. Paklausimai dl ivad nagrinjami paprastesne procedra, t.y. nesilaikant btin teismo posdiui reikalavim. Bylose, kuriose rengiama ivada, nra dviej ali, nes ivad prao tik viena institucija Seimas arba Prezidentas. Rengiant ivadas, svarb vaidmen gali vaidinti liudytojai, specialistai, ekspertai. Tik paklausimai dl LR tarptautini sutari atitikimo K nagrinjami pagal teiss akt atitikimo K tyrimo bendras taisykles. 8. Konstitucinio Teismo Aktai ir j Teisin Galia. odis sprendimai vartojamas kaip apibendrinanti svoka t akt, kuriuos priima Teismas. Akt konkreios formos nustatytos KT statyme: nutarimai, ivados ir sprendimai. Sprendimai priimami atliekant konkreius procesinius veiksmus. Nutarimai ir ivados priimami baigus teismin tyrim, tai baigiamieji Teismo aktai, kuriais byla isprendiama i esms. Teismo aktai, skirdamiesi savo teisine galia, sukuria ir nevienodus teisinius padarinius. Taiau aktus jungia ir bendri poymiai: 5. visi ireikia KT kaip vyriausiojo Konstitucijos sergtojo pozicij dl vien ar kit teisini reikini. 6. Visiems aktams (iskyrus sprendimus procesiniais klausimais) bdinga panai vidin struktra: 1) akto pavadinimas; 2) vadin; 3) nustatomoji- atskleidia konstitucinio gino esm.; 4)konstatuojamoji (motyvuojamoji) joje yra Teismo motyvai ir argumentai, kuriais pagrindiama rezoliucija; 5) rezoliucija -svarbiausioji dalis joje suformuluota Teismo valia.. Nutarimai priimami teisminse bylose, kuriose yra vertinamas teiss akto (statymo, kito Seimo akto, Respublikos Prezidento ir Vyriausybs akt) konstitucingumas (teistumas).Baigs nagrinti byl dl teiss akto atitikimo Konstitucijai, priima vien i i nutarim: 1) pripainti, kad teiss aktas prietarauja K ar statymams; 2) pripainti, kad teiss aktas neprietarauja K ar statymams. Pripainimas prietaraujaniais K teiss aktai negali bti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas nutarimas, taiau KT turi konstitucinius galiojimus nustatyti ir vlesn savo nutarimo oficialaus paskelbimo ( sigaliojimo) dat. Nutarim iskirtin teisin reikm apibdina tai, kad visi nutarimai skelbiami LR vardu. Jie yra galutiniai ir neskundiami. Nutarimas, kad tam tikras teiss aktas prietarauja K ir (ar) statymams, vairiose teisinse situacijose gali reikti labai skirtingus dalykus: 1. Bendras principas, kad KT nutarim galia yra nukreipta ateit (ex nunc), t.y. negalioja atgal; 1. iskyrus iimt: kai su praymu itirti taikytino teiss akto konstitucingum kreipiasi teismas, sustabds bylos nagrinjim, todl ios bylos alims KT nutarimas sukelia ex tunc padarinius(galioja atgal), t.y. iki KT nutarimo prasidjs (ir nepasibaigs) teisinis ginas turi bti sprendiamas atsivelgiant nauj teisin situacij. Prieingu atveju, teismo kreipimasis KT prarast prasm, nes nepadt isprsti bylos, kurioje ikilo abejoni dl taikytino teiss akto konstitucingumo. 2. Valstybs institucij pareignai privalo panaikinti aktus, kurie pagrsti pripaintu nekonstituciniu teiss aktu; 3. Negali bti vykdomi sprendimai, pagrsti teiss aktais, kurie pripainti prietaraujaniais K ar statymams, jei tokie sprendimai nebuvo vykdyti iki KT nutarimo sigaliojimo; 4. Sprendim, pagrst K prietaraujaniais teiss aktais, nevykdymas vertintinas kaip retrospektyvus KT nutarim poveikis. 5. Svarbu ir tai, kad KT nutarimo pripainti teiss akt ar jo dal prietaraujaniu K galia negali bti veikta pakartotinai primus tok pat (tokio pat turinio) teiss akt ar jo dal. 6. KT neturi galiojimo panaikinti antikonstituciniu pripaint teiss akt, taiau is aktas nebegali sukelti teisini pasekmi. Nutarimai, jog teiss aktas neprietarauja K ar statymams, turi kitoki teisin gali ir reikm. Tokie nutarimai nepadaro tiesioginio poveikio ginijamam teisiniam reguliavimui, taiau jie padaro kitok poveik: 1. didina pasitikjim teise bei teisingumu ir prisideda prie teisins valstybs stiprinimo; G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 68

2. teisins sistemos ir teisinio reguliavimo tolesniam vystymuisi didel tak daro KT doktrina, suformuluota nutarimo konstatuojamojoje d.. 3. tais atvejais, kai dl bylos nagrinjimo bna sustabdytas ginijamo teiss akto galiojimas: nuo tokio nutarimo paskelbimo dienos pasibaigia akto galios laikinas sustabdymas ir sustabdytasis aktas vl galioja. Nutarimams taikoma speciali itaisymo, perirjimo ir aikinimo tvarka. Itaisyti gali tik pats Teismas savo iniciatyva ar dalyvavusi byloje asmen praymu, tik kai kuriuos netikslumus bei aikias redakcines klaidas, jeigu tai nekeiia nutarimo esms. Perirti gali KT tik savo iniciatyva. Tik 1) paaikjus nauj esmini aplinkybi, kurios buvo neinomos Teismui nutarimo primimo metu; 2) pasikeit K norma, kurios pagrindu nutarimas buvo priimtas. Pripainus, kad neivengiamai btina perirti nutarim, priimamas sprendimas ir byla pradedama nagrinti i naujo. Aikinimas. Taikant nutarim ikyla neaikum dl teisini motyv neapibrtumo. Nutarim gali oficialiai aikinti tik pats Teismas savo iniciatyva arba pagal byloje dalyvavusi asmen, kit institucij ar asmen, kuriems nutarimas isistas, praym Aikinant nutarim negalima keisti jo turinio Ivad poveikio ir teisins galios ypatumas: jis i esms yra 1) rekomendacinio, patariamojo pobdio, nes galutin sprendim visada priima Seimas. 2) Skelbiamos ne LR vardu, bet ireikia tik Teismo nuomon, pozicij dl svarstyto klausimo. 3)Paklausimai dl ivad nagrinjami paprastesne procedra, nes nra dviej ali, ivad prao tik viena institucija.4) Rengiant ivadas didel vaidmen gali vaidinti liudytojai, ekspertai, specialistai. 5) dl ivados Teism gali kreiptis tik Seimas, o dl tarptautini sutariPrezidentas. Sprendimai KT sprendimai dl baudos skyrimo pareignams arba pilieiams priverstinis j vykdymas. Jie siuniami vykdyti bendrojo teismo antstoliui. Iki iol Lietuvos KT praktikoje toki sprendim dar nebuvo priimta. Teismo pirmininko potvarkiai. KT statyme yra nurodyta, kad potvarkiais pirmininkas realizuoja jam suteiktas procesines teises, pvz., potvarkiu pavedama vienam i teisj atlikti iankstin tyrim ir reikalingus parengiamuosius veiksmus dl praymo itirti teiss akto atitikim K arba dl paklausimo pateikti ivad. 9. Konstitucinio teismo teisjai ir j statusas. KT formavimas. Pagal LR K103 str. KT sudaro 9 teisjai, skiriami 9 metams ir tik vienai kadencijai, 3 metus atnaujinamas vienu tredaliu. Siekiant utikrinti KT nealikum, nepriklausomum nuo politini jg poveikio, skiriant KT teisjus dalyvauja visos trys valstybs valdi gyvendinanios institucijos: statym leidiamoji valdia, statym vykdomoji valdia, ir teismin valdia. Pagal K: 1) KT teisjo kandidatras Seimui teikia Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Aukiausiojo Teismo pirmininkas; 2) Seimas, priima sprendim dl pateiktojo kandidato skyrimo KT teisju. Taigi KT sudarymo sistema yra miri. Kandidatus pateikia Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Aukiausiojo Teismo pirmininkas, i kandidat po 3 skiria Seimas. Nei K, nei KT statyme nenustatyta, kiek kandidatr Seimui turi pateikti atitinkamas pareignas, paprastai silo po 1 kandidat, tada Seimas balsuodamas pritaria ar ne tokiam kandidatui. 1993m. KT teisjai ir KT pirmininkas turi bti paskirti ne vliau kaip per vien mnes po Respublikos Prezidento irinkimo. Pirm kart skiriant KT teisjus, 3 i j skiriami 3 m., 3 6m ir 3 9m. Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Aukiausiojo Teismo pirmininkas, silydami skirti KT teisjus, nurodo, kuriuos i j skirti 3, 6 ir 9m. Teisjai, kurie bus skiriami 3ir 6 m., po ne maesns kaip 3 m. pertraukos gali uimti ias pareigas dar vien kadencij. Nustaius toki sudarymo tvark buvo utikrintas KT teisj rotacijos principo gyvendinimas. 1993 m. vasario 14 d. vyko pirmieji Prezidento rinkimai po LR nepriklausomybs atstatymo. Sudarymo procesas be kit princip yra grindiamas ir vieumo principu, kandidat KT teisjus pavards iki svarstymo Seime paskelbiamos spaudoje. Tai leidia visuomenei susipainti su teisj kandidatromis, sitikinti, kad kandidatai yra nepriekaitingos reputacijos, yra patyr teisininkai praktikai ar mokslininkai. Kandidatams LR KT teisjus, taikomi aukti profesionalumo, patirties ir nepriekaitingos reputacijos kriterijai, t.p.kiti reikalavimai. ie kriterijai ir reikalavimai yra tvirtinti Konstitucijoje ir Konstitucinio Teismo statyme. KT teisjais gali bti skiriami nepriekaitingos reputacijos LR pilieiai, turintys auktj teisin isilavinim ir ne maesn kaip 10 m. teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialyb sta. G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 69

KT darbui vadovauja KT pirmininkas, kur pagal K i KT teisj skiria Seimas Prezidento teikimu. Taigi KT pirmininko skyrimo procedra yra ypatinga nors jis skiriamas i KT teisj, ioje procedroje dalyvauja 2 valstybs valdios statym leidiamoji - priima galutin sprendim, ar skirti Prezidento pateikt kandidat, taiau negali rinktis i koki nors kit kandidatr, o balsuoti tik dl to kandidato, kur pateik Prezidentas. Pirmininko kadencija nra nustatyta paprastai ji sutampa su jo kaip KT teisjo kadencija. Utikrinti KT nealikum, nepriklausomum nuo politini jg poveikio, KT suteikta savivalda jis savo veikl ir teisen kontroliuoja pats tvirtindamas savo reglament, suteikiama ir administracin autonomija. Teisj statusas. Pagal K teisjai, teisjai eidami savo pareigas yra nepriklausomi nuo jokios valstybs institucijos, asmens ar organizacijos ir vadovaujasi tik K. KT ne kart yra konstatavs, kad teisjo nepriklausomumas yra utikrinamas nustatant teisjo galiojim trukms nelieiamumo, teisjo asmens nelieiamumo, teisjo socialinio (materialinio) pobdio garantijas, tvirtinant teismins valdios, kaip visaverts, savivald, finansin ir materialin technin aprpinim: Pagal tai, kaip statymuose detalizuojamas K 109 str. 2 d. tvirtintas teisjo ir teismo nepriklausomumas, teisj nepriklausomumo garantijas galima slygikai suskirstyti tris grupes: 1. teisjo galiojim trukms nelieiamumo, 2. teisjo asmens nelieiamumo, 3. teisjo socialinio (materialinio) pobdio garantijas. ios garantijos yra tarpusavyje glaudiai susijusios, todl pripastama, jog paeidus kuri nors i teisjo ir teism nepriklausomumo garantij gali bti pakenkta teisingumo gyvendinimui, kilt pavojus, kad nebus utikrinamos mogaus teiss ir laisvs (2001.07.12. nutarimas) Teisjo galiojim trukms nelieiamumo, garantija reikia, kad jo galiojimai negali bti sustabdyti ar nutraukti vis jo kadencijos laikotarp, jei nra galiojim sustabdymo bei galiojim nutraukimo pagrind, numatyt statyme. KT statyme numatyti baigtiniai toki pagrind sraai: 1.pasibaigia galiojim laikas; 2.teisjas mirta; 3.teisjas atsistatydina.iuo atveju sprendim priima Seimas jo pirmininko teikimu; 4.teisjas negali eiti savo pareig dl sveikatos bkls, t.y.per 1 m serga ilgiau nei 4 mn arba jei suserga nepagydoma ar kita ilgalaike liga, trukdania jam eiti savo pareigas. Klausim Seimas sprendia tik tada, kai yra KT sprendimas ir sveikatos apsaugos ministro sudarytos gydytoj komisijos ivada; 5.Seimas teisj paalina i pareig apkaltos proceso tvarka. Paalinimo pagrindai: kai teisjas iurkiai paeidia K-j, sulauo priesaik ar paaikja, jog padarytas nusikaltimas. Sprendim priim Seimas 3/5 vis nari bals dauguma. Teisj galiojimai gali bti sustabdyti tik KT sprendimu, kai: 1.K teismas yra davs sutikim patraukti teisj baud.atsakomybn; 2.Seimo nutarimo po specialios tardymo komisijos ivados pradedamas Seime apkaltos procesas teisjui; 3.siteisjo teismo sprendimas ir teisjas pripastamas neinia kur esaniu. galiojim trukms nelieiamumo garantija yra svarbi tuo, jog teisjas, kad ir kokios politins jgos bt valdioje, ilieka nepriklausomas, jis neveriamas taikytis prie galimos politini jg kaitos. Teisjo asmens nelieiamumo garantija tvirtinta K104 str. 4 d. nustatyta, kad KT teisjai turi toki pat asmens nelieiamybs teis kaip Seimo nariai. Ir isamiai aptartos KT statymo 8, 12 str.: 1. be KT sutikimo negali bti traukiamas B ar Ad atsakomybn, suimamas, ar kitaip suvaroma jo laisv. Klausimas dl sutikimo patraukti teisj B atsakomybn svarstomas pagal generalinio prokuroro teikim; 2. teisjas, sulaikytas ar pristatytas teissaugos staigas be asmens dokument, turi bti nedelsiant paleidiamas, kai nustatoma jo asmenyb; 3. draudiama eiti gyvenamsias ar tarnybines teisjo patalpas, daryti ten arba jo asmeniniame ar tarnybiniame automobilyje, arba kitoje asmeninje susisiekimo priemonje apir, krat arba pom, t pat atlikti teisjo asmens apir ar krat, jam priklausani daikt bei dokument apir ar pom leidiama tik tada, kai nustatyta tvarka KT teisjui yra ikelta B byla; 4. B byl, kurioje kaltinamas KT teisjas, nagrinja Aukiausiasis Teismas; 5. teisjas u kalbas ar balsavimus KT negali bti persekiojamas; 6. KT ir jo teisj galiojimai bei teiss negali bti apriboti paskelbus karo ar nepaprastj padt; 7. teisjas neaukiamas privalomj karo tarnyb; G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 70

8. KT teisjas negali bti traukiamas drausminn atsakomybn. Teisjo socialinio (materialinio) pobdio garantijos (indemnitetas) Teisjui mokamas atlyginimas, kuris nustatytas statyme, siekiant utikrinti teisjo nepriklausomum, pagal K draudiama mainti teisj atlyginim, kol teisjas eina savo pareigas, mainti nustatytas socialines garantijas.Teisjai turi teis teisj valstybin pensij. Pasibaigus galiojim laikui, teisjui turi bti suteiktas iki tol turtas darbas arba pareigos valstybinse staigose, o jei galimybi nra kitas tolygus darbas arba pareigos ir kt.. 2009 m. nutarime KT konstatavo, kad esant sunkiai ekonominei alies padiai Seimas maindamas valstybs biudeto ilaidas gali sumainti ir konstitucinio teismo teisj atlyginim, tik esant ioms slygoms: 1) Sunki ekonomin alies padtis; 2) Tai turi bti patvirtinta tik statymu; 3) statyme nurodyta, kad sumainimas bus laikinas; 4) Sumainimas turi bti proporcingas ir utikrinantis teisj nepriklausomum. Teisjo teis ir pareigos: visi teisjai turi lygias teises. Jie turi teis dalyvauti Teismo posdiuose su sprendiamojo balso teise, susipainti su visa posdiui teikiama mediaga bei dokumentais, naudotis kitomis statyme nustatytomis teismis: silyti svarstyti klausimus; reikalauti i vis valstybs institucij ir j pareign, vietos savivaldos staig ir j pareign, valstybini ir kit moni, staig, organizacij, piliei susivienijim bet koki dokument ir informacijos, susijusi su Teismo posdiui rengiamu klausimu; gauti pareign paaikinimus nagrinjamais klausimais; ikviesti ir apklausti liudytojus, ekspertus; naudotis specialist konsultacijomis; pavesti atlikti patikrinimus, isisti paklausimus; dalyvauti Seimo, jo komitet ir komisij posdiuose, Vyriausybs, Lietuvos teisj senato, prokuratros bei kit teisini institucij posdiuose. Nustatyti ir kai kurie darbins veiklos ir kiti apribojimai: negali uimti joki kit renkam ar skiriam pareig, dirbti verslo, komercijos ar kitokiose privaiose staigose ar monse, iskyrus pedagogin ir krybin darb. Negali gauti jokio kito atlyginimo, iskyrus teisjo atlyginim bei umokest u pedagogin ar krybin veikl. Negali bti joki kit moni, staig, organizacij arba asmen gynju ar atstovu. Negali dalyvauti politini partij ir kit politini organizacij veikloje. Teisjams yra keliami aukti ne tik profesionalumo, patirties, bet ir etikos (morals) reikalavimai. Privalo laikytis etikos taisykli: pagarba savo profesijai; tolerancija; nealikumas; skaidrumas; sugebti ilaikyti konfidenciali informacij (vieai nereikti savo nuomons dl klausimo, kuris yra svarstomas arba priimtas svarstyti KT, esms); darbo kruoptumas U pareig nevykdym, nedalyvavim posdiuose be pateisinamos prieasties KT sprendimu gali bti taikomos materialins sankcijos iki 50% sumainamas atlyginimas u prajus mnes. KT darbui vadovauja KT pirmininkas. Greta teisjo pareig, vadovauja klausim, teikiam svarstyti KT, rengimui; aukia Teismo posdius ir jiems pirmininkauja; silo Teismui svarstytinus klausimus; paskirsto darbus teisjams; teikia Teismui tvirtinti jo aparato struktr ir etatus, bendrai vadovauja aparato darbui, priima ir atleidia i pareig aparato darbuotojus; vykdo kitus galiojimus. KT pirmininkas yra Teismui skirt l tvarkytojas. VI tema. MOGAUS IR PILIEIO TEISS IR LAISVS Asmens Teisinis Statusas Kaip Konstitucins Teiss Institutas. mogaus teiss tai iuolaikins civilizacijos esmin vertyb ir teisini vertybi skalje jos uima aukiausi viet. Valstybs valdios institucijoms, pareignams tenka pareiga gerbti ir saugoti mogaus teises. Kiekviena faktin konstitucija yra neabejotinas mogaus teisi ir laisvi konstitucinis vertinimas. Tai kompleksinis institutas apimantis ne tik prigimtines teises ir laisves bet ir asmens pareigas, mogaus teisi ribojim, bei mogaus teisi garantijos (apsauga). Tai rodo, kad is institutas yra labai glaudiai susijs su kitais konstitucins teiss institutais, reglamentuojaniais valstybs valdios institucij formavim, funkcionavim ir kt. mogaus teisi institut takoja ne tik nacionalins teiss sistemos raida, valstybs konstituciniai politiniai procesai, bet ir tarptautinis mogaus teisi reglamentavimas. Taigi mogaus teisinio instituto elementai: 1) subjektikumas (teisnumas, veiksnumas); 2) principai: prigimtini teisi prioritetas, asmens prioritetas prie valstyb, moni lygybs ir lygiateisikumo, kt. 3) turinys: mogaus teiss ir laisvs bei pareigos; 4) garantijos, kurios yra btinos, kad tvirtintos teiss ir laisvs bt realios bei individas galt jomis naudotis. Parodo koks yra mogaus statusas valstybje, ar nra fiktyvus (totalitarinse valstybse). Pagrindiniai gynimo G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 71

bdai: teisins garantijos teis kreiptis teism; administracins garantijos, susijusios su tam tikr pareign bei institucij veikla, kurios turi padti monms gyvendinti savo teises ir laisves; tarptautins teisins garantijos. Dabartinje teiss doktrinoje dominuoja nuostata, kad mogaus teiss negali bti traktuojamos siauru nacionaliniu aspektu, jos yra universalios ne tiek jas deklaruojant, bet ir taikant. Taiau tai nepaneigia ir atskir valstybi mogaus teisi konstitucinio reguliavimo ypatum, tik jie neturi prietarauti visuotinai pripaintiems mogaus teisi principams. Nacionalinje teisje valstybs labai vairiai reglamentuoja mogaus teisi apsaugos mechanizmus, mogaus teises vairiai idsto ali konstitucijose. Jos gali bti tvirtintos: preambulse, atskiruose skirsniuose, konstitucijos pataisose priimant atskirus konstitucinius statymus ir t.t. Taigi egzistuoja reguliavimo vairov vairiais aspektais. mogaus teisi ir laisvi sraas nra baigtinis, tai atspindi io instituto platum ir begalin kitim. T.p. kaip ne visose konstitucijose mogaus teiss ir laisvs pltojasi tik teigiama linkme ir visuotinai. Pvz. Nors mogaus teis gyvyb vis kit teisi ir laisvi pagrindas, toli grau ne visos valstybs net ir iandien ios teiss nelaiko absoliuia. Daugiau nei 70 valstybi (Botsvana, Gvatemala, Kinija) konstitucijose mirties bausm vis dar legali baudiamoji sankcija. Todl tvirtinti, es teis gyvyb iais laikais visuotinai pripainta, bt klaidinga. Mirties bausms taikymo pagrindai: a.) mogudyst (Jordanija, adas); b.) Nusikaltimai monijai (Izraelis); c.) Terorizmas (Peru, Baltarusija); d.) Narkotik gabenimas, platinimas, gaminimas (Indonezija, ri Lanka); e.) Lytiniai nusikaltimai (Saudo Arabija, Kirgizija); f.) Nusikaltimai valstybs tarnybai (Kinija); g.) Valstybs idavyst (Zimbabv, Tanzanija); h.) mogaus pagrobimas (Iranas); Taigi asmens teisin padtis vairiose alyse suvokiama nevienodai: 1) liberalioji (vakarietikoji) koncepcija prioritetas teikiamas asmeniui, individui, prigimtinms teisms, pagarba mogaus orumui, jo mogikajam savarankikumui. Teiss ribojamos tik norint utikrinti moral, viej tvark ir tais atvejais, kai vieno asmens teiss riboja kit asmen teises bei teistus interesus. 2) Marksistin koncepcija kolektyvistinis poiris - prioritetas teikiamas kolektyvui (klasei, susivienijimui, bet ne asmenybei). Socialins ekonomins teiss svarbiausios (teis moksl, darb, sveikatos apsauga), iskiriamos piliei bei dirbanij teiss, numatyta daug pareig visuomenei bei valstybei (net moralinio pobdio). 3) musulmon ali koncepcija mogaus teisi institutas nra labai aikiai apibrtas. Lygyb suprantama pagal ariat. Akcentuojamos ne teiss, o pareigos Alachui bei tikratiki bendruomenei. 4) mogaus teisi samprata pagal paprotin teis (tropik alys Afrikoje) mogus tai genties lstel mogaus teiss gali bti realizuojamos tik padedant genties kolektyvui. alia parlament yra numatyti geni vad pasitarimai (Botsvana) genties vadas balsuoja u vis eim, gent. 1. Prigimtini mogaus teisi ir laisvi samprata. mogaus teisi istorin raida. mogaus teisi ir laisvi tvirtinimas 1922, 1928 , 1938 Lietuvos konstitucijose. mogaus teisi terminas yra vairiai vartojamas - mogaus teiss, mogaus prigimtins teiss, pagrindins (prigimtins) teiss ir laisvs, pilietins laisvs ir kt. Daniausiai ios svokos vartojamos kaip sinonimai. iuolaikin mogaus teisi ir laisvi samprata susiklost nuo dviej poiri mogaus teisi esm: 1. Natralistinio arba prigimtinio poirio, mogaus teises suprantamos kaip prigimtins mogaus savybs, egzistuojanios aukiau valstybs ir nepriklausomai nuo valstybs, j itakos- mogaus prigimtis, protas, dievo valia. Valstyb ir visuomen privalanios tik jas saugoti ir rpintis, kad jos bt gyvendintos. 2. Pozityvizmo poiriu mogaus teises kyla i valstybs, kuri savo nuoira jas mogui suteikia, nustato j mast, o panorjusi gali jas savo nuoira susiaurinti ar kai kurias ir i vis anuliuoti.. ir teigiama, kad mogus i prigimties neturi joki teisi, jos atsiranda tik i tos bendrijos, kurioje asmuo gyvena. is poiris bdingas autoritarinms ar totalitarinms valstybms pvz. TSRS. iuo metu dominuoja prigimtin mogaus teisi samprata:Visi mons gimsta laisvi ir lygs savo orumu ir teismis. Jiems suteiktas protas ir sin, ir jie turi elgtis vienas kito atvilgiu kaip broliai. mogaus teisi istorin raida. mogaus teisi atsiradimo istorija siekia seniausius laikus-Senovs graik ir romn humanizmo idjas, judj, krikioni etik. Renesanso epochos filosofija praturtino mogaus teises nauju turiniu. mogaus G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 72

suverenumo suvokimas, jo nepriklausymas nuo monarcho valios tapo mogaus teisi dj itakomis. D.Lokas buvo pirmj filosof ir politik, kuris formulavo mogaus teises kaip politins sistemos koncepcijos integral element. Moderni mogaus teisi samprata tvirtinta Pranczijos 1789 mogaus ir Pilieio teisi deklaracijoje, joje suformuluotas reikmingas mogaus teisi katalogas su esminmis prigimtinmis mogaus teismis laisve, lygybe, nuosavybs nelieiamybe ir kt. ios deklaracijos nuostatos atsispindjo daugelyje vliau priimt Europos valstybi konstitucij. Nors ir ankstesniuose teiss aktuose mogaus teisms buvo skirtas dmesys: 1215 m. Magna Charta, 1679 m. Habeas corpus act, 1689 m. Teisi bilis; 1776 m. Amerikos Nepriklausomybs deklaracija, 1787 m. JAV Konstitucijos pirmosios 10 patais (Teisi bilis) ir kt. XVIII a. pabaigoje kai kurios pilietins ir politins teiss bandytos teisikai tvirtinti, is procesas vyko kartu su konstitucij atsiradimu: 1791 Pranczijos konstitucija buvo pradedama mogaus ir pilieio teisi deklaracija, 1787 m. JAV konstitucija buvo papildyta 1789 m. Teisi biliu. Taigi nuo pat institucionalizavimo pradios mogaus teiss suprantamos kaip svarbus konstitucinio reguliavimo komponentas. Po II pasaulinio karo susiformuoja ir nauja savarankika tarptautins teiss sritis Tarptautin mogaus teisi teis. Tarptautinis teisinis reguliavimas, pradeda lemti mogaus teisi doktrin ir net valstybi konstitucins teiss nuostatas. mogaus teisi ir laisvi tvirtinimas 1922m., 1928 m., 1938 m. Lietuvos konstitucijose. mogaus teisi doktrina Lietuvoje formavosi kaip europins mogaus teisi kultros dalis, grindiama prigimtini teisi nuostatomis. Jau Pirmojo Lietuvos Statuto (1529 m.) preambulje nurodoma, kad Statutas skirtas visiems pavaldiniams, kokio luomo jie bebt, visi turi bti teisiami pagal vien raytin teis, o D.Kunigaiktis pareigotas saugoti vis pavaldini teises ir laisves. Deklaruojama teis laisvai ivykti i kunigaiktysts, iskyrus prie emes, ginamos moter turtins teiss, garb. XVIII a. pabaigoje Lietuva buvo okupuota Rusijos imperijos ir tai padar lemiam tak Lietuvos mogaus teisi doktrinos raidai. XX a. pradioje (1918 m.) atgavus nepriklausomyb, vl galjo savarankikai kurti teis. 1922 m. K rmsi Vakaruose tuo metu populiarios liberalios filosofijos nuostatomis, ikl asmenyb, skelb j visuomeninio gyvenimo centru. Taiau i esms nekalbama apie mog, beveik visais atvejais ia minimos pilieio teiss ir laisvs. Nustatydama piliei teisin padt, pirmiausia pabr j lygiateisikum, nepaisant lyties, kilms, tautybs ir tikjimo. II skyriujeLietuvos pilieiai ir j teiss", skelbiamas demokratini teisi ir laisvi sraas: asmens ir buto nelieiamumas, tikjimo ir sins laisv, susirainjimo slaptumas, odio ir spaudos, susirinkim ir sjung laisvs, peticijos bei statym iniciatyvos teiss. Tuo pat metu numatyta galimyb teises ir laisves riboti tik iimtinai statymo keliu. Tiesiogin poveik i demokratini teisi ir laisvi realizavimui turjo nepaprastosios padties vedimas, kurio galimybs ir svarbiausios to taikymo pasekms buvo ufiksuotos K. ia nurodyta, kad kilus karui, ginkluotam sukilimui", ar atsiradus kitokiems pavojingiems neramumams", piliei konstitucin teiss ir laisvs sustabdomos. Skelb ir nuosavybs teiss apsaug, pilieio turt galima nusavinti tik statymo keliu ir tik esant vieajam reikalui, bet nutyljo visuotinai pripaint reikalavim apie iankstin ir teising atlyginim. Skelbdama tikjimo ir sins laisv, pripaino oficialia tik banytin santuok, skelb privalomu tikybos dstym mokyklose, iskyrus mokyklas, specialiai steigtas tv, nepriklausani jokiai konfesijai, vaikams. Nuolatin nepaprastosios padties taikymo praktika ikreip mogaus teisi gyvendinimo tarpukario Lietuvoje praktik, ir tai ypa trukd atsikleisti demokratijai, kuri nuoirdiai norta diegti 1922 m. Lietuvos konstitucijos pagrindu. 1928 Lietuvos Valstybs K vienas pirmj Europoje konstitucini akt, pasukusi nuo demokratijos autoritarizm, nors dauguma nuostat buvo atkartota 1922 m. K. Bet rinkjams pakl amiaus cenz iki 24 m. aktyviosios rinkim teiss atvilgiu, ir 30 m. amiaus pasyviosios. 1938m K. Valstybs ir pilieio santykiuose pabriama valstybs virenyb. K III skyriujePiliei teiss ir pareigos", apie teises kalbama neatsietai nuo pareig: pabriant, kad pilietis naudojasi savo laisve, visuomet atsimindamas savo pareig bti itikimam valstybei. Pagrindines piliei laisves apjung visuomeninio veikimo laisv", o teisi ir laisvi realizavimo prieira, kad nebt veikiama kenksminga valstybei kryptimi", G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 73

pavedama atitinkamoms valstybs institucijoms, suteikiant joms konstitucin pagrind. kio sferoje pareigojamas nuosavybs savininkas turto naudojim derinti su Valstybs reikalais. Nustat aktyvi valstybs pozicij eimos ir motinysts, aukljimo ir vietimo, darbo, sveikatos ir socialinio aprpinimo sferose. 1940 m. ir vlesn Soviet Sjungos okupacija sutrikd savarankik teiss vystymsi, ir tik atgavus nepriklausomyb 1990 m. mogaus teiss sugro Lietuv kaip Vakar demokratini valstybi patirtis. Lietuva daugel deimtmei nedalyvavo kuriant ir taikant tarptautinius mogaus teisi principus ir, atgavus nepriklausomyb, turjo integruoti daugel tarptautins teiss nuostat vairias teiss, ir vis pirma konstitucins, sritis. 1992 m. LR Konstitucija buvo rengiama atsivelgiant pagrindinius Jungtini Taut ir Europos Tarybos dokumentus ir atitinka tarptautinius mogaus teisi reikalavimus 3. mogaus teisi ir laisvi klasifikacijos vairov. mogaus teiss ir visuomens integracijos ir globalizacijos procesai. mogaus teises galima skirstyti pagal teisi tvirtinimo pobd, pagal j turin, pagal teisi ribojimo galimybes, pagal istorines j susiformavimo slygas ir kitus kriterijus. Pagal mogaus teisi teisinio tvirtinimo pobd (tuo paiu pagal teisin gali) 1. pagrindins konstitucines, tvirtintas K, j apsaug garantuoja ir konstitucins prieiros institucijos 2. tvirtintos kituose teiss aktuose.. Pagal teisi turin 1. pilietines (asmenines), 2. politines, (siejamos su subjekt pilietybs statusu) 3. ekonomines, 4. socialines (siejamos su mogaus statusu, kaip biologine btybe) 5. kultrines. Pagal subjektus, kuriems jos yra skirtos: vaik,moter, invalid ir t.t. Pagal galimybes riboti teises 1. absoliuios (neatimamos) (teis gyvyb, sveikat, asmens garb ir orum) 2. santykins (ribojamos) teis nuosavyb, korespondencijos konfidencialum, pasisakym laisv) Pagal j istorin susiformavimo laikotarp. trij kart 1. pirmos kartos - tai klasikins T (teiss gyvyb, laisv, teis kankinim nenaudojim ir kt. ) 2. antros kartos -socialins, ekonomins ir kultrins, jos sitvirtina po I pasaulinio karo, rinkos slygomis ypa svarbios teis darb, teising atlyginim, poils, t.p. priskiriamos ir kolektyvins teiss. 3. treios kartos- naujos besiformuojanios teiss, tai formavimasis kaip idja, bet turinys nesusiformavs, bet tam jau yra poreikis. Teis saugi aplink, kaip susiformavusi teis galime priskirti 2 kartai. Laisvi ir teisi sraas pleiasi.(jos susiformavo XX a.pab.). Pagal vardinim JT dokumentuose. 1. Tarptautinis pilietini ir politini teisi paktas (1966) pilietins ir politins teiss yra priskiriamos negatyvioms teisms, t.y. ios teiss preziumuoja laisv nuo valstybs (valstybei draudiama jas paeisti, ji turi nesikiti j gyvendinim) ir j gyvendinimas nekainuoja. Kartais yra priskiriamos absoliuioms teisms. Pilietins ir politins teiss danai yra vardijamos kartu ir ne visada iskiriamos ne tik todl, kad jos susiformavimo tuo paiu laikotarpiu, bet ir dl tos prieasties, kad kai kurios j gali bti vairiai traktuojamos, pvz. odio laisv ir susirinkim ar asociacij laisv - ir kaip politins ir kaip pilietins teiss. 2. Tarptautinis ekonomini, socialini ir kultrini teisi paktas (1966). socialins, ekonomins ir kultrins teiss priskiriamos pozityvioms, t.y. jos reikalauja valstybs veiksm ir ilaid. Traktuojamos kaip programins, palaipsniui realizuojamos. Kiekybine prasme (J.Costa): 1. Asmenins; 2. Kolektyvins (grupins) 3. Specialiosios subjektins teiss (vaikai, gjai, nuteistieji ir pan.) 4. Taut teiss; 5. monijos teiss P. Siegharto pateiktoje klasifikacijoje socialins, ekonomins, kultrins, politins ir pilietins teiss yra grupuojamos bendrai tokias sritis: G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 74

1.fizinis integralumas(teis gyvyb, laisvs nelieiamumas, judjimo laisv, prieglobsio teis ir kt.); 2.gyvenimo lygio teiss (socialin sauga, eimos ir asmens gerov, sveikatos prieira ir kt.); 3.sveikata(vaik sveikata, kdiki mirtingumo sumainimas, epidemini lig, profesini susirgim prevencija kt); 4.eimos gerov (santuokos sudarymo laisv, eimos apsauga, motinysts ir vaikysts apsauga ir kt.); 5.darbas (teis darb, apmokjimas u darb, darbo slygos, vergijos ir priverstinio darbo draudimas ir kt.); 6.socialin sauga, parama ir gerov; 7.mokslas ir mokymas (teis moksl, profesin rengim ir kt.); 8.nuosavyb (teis nuosavyb, nuosavybs nelieiamumas ir kt.) 9.teisin apsauga ( lygyb prie statym, teisingas bylos nagrinjimas, nepriklausomas teismas, ir pan.); 10 asmens psichinis ir moralinis integralumas (orumas, saviraikos, religijos laisv, ir pan); 11.bendra veikla (susirinkim laisv, teis jungtis asociacijas, prof. sjungas, sudaryti kolektyvines sutartis ir kt.); 12.politika ir demokratija (teis dalyvauti valdant savo al, laisvi rinkimai, peticij teis); 13.kolektyvins teiss ( taut apsisprendimo teis, teis taik ir saugum, sveik aplink). iuo metu egzistuoja didel mogaus teisi klasifikacij vairov. mogaus teiss nuolat vystosi, pasipildo naujomis, keiiasi ir j turinys mogaus teiss ir visuomens integracijos ir globalizacijos procesai. Po II pasaulinio karo susiformuoja ir nauja savarankika tarptautins teiss sritis Tarptautin mogaus teisi teis. Tarptautinis teisinis reguliavimas, pradeda lemti mogaus teisi doktrin ir net valstybi konstitucins teiss nuostatas. Tarptautins mogaus teisi teiss susikrimui didel tak padar 1948 m. gruodio 10 d. Jungtini Taut (JT) Generalins Asambljos Visuotins mogaus teisi deklaracijos paskelbimas ir kit tarptautini mogaus teises tvirtinani dokument, pvz.Europos Tarybos 1950 mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos primimas ir kt.JTO ir Europos Tarybos dokumentai. ie tarptautiniai dokumentai parodo, kad mogaus teiss vis labiau tampa tarptautins teiss objektu, o ne tik valstybs vidaus teiss problema. Tarptautinis teisinis reguliavimas, pradeda formuoti tarptautiniu mastu mogaus teisi doktrin, kuri takoja ir valstybi konstitucins teiss nuostatas. Dabartinje teiss doktrinoje dominuoja nuostata, kad mogaus teiss negali bti traktuojamos siauru nacionaliniu aspektu, jos yra universalios ne tiek jas deklaruojant, bet ir taikant. Taiau tai nepaneigia ir atskir valstybi mogaus teisi konstitucinio reguliavimo ypatum, tik jie neturi prietarauti visuotinai pripaintiems mogaus teisi principams. Asmenys kuri K tvirtintos teiss paeistos turi teis kreiptis pirmiausia nacionalines institucijas, kurioms pavesta konstitucini teisi apsauga ( konstitucinius teismus, jei tai numatyta statymuose), t.p. asmenys turi teis kreiptis tarptautines organizacijas (pvz.JT mogaus teisi reikal komitet), tarptautinius teismus (pvz. Europos mogaus Teisi Teism), jei valstyb yra tos organizacijos nar ar yra pasiraiusi tam tikr konvencij ir jei yra inaudoti visi nacionaliniai teiss gynimo bdai. Tarptautin mogaus teisi ir laisvi proces galima atskleisti pagal regionus: Amerikos emyne prasideda 1948m. Amerikos valstybi organizacija (AVO) konvencija, nuolat papildoma 1969m; 1989 protokolu dl socialini, kultrini, ekonomini laisvi. AVO ekonomins, kultrins, socialins tarybos rengia ataskaitas, praneimus AVO generalinei asambljai. iame regione 1959m steigta AVO mogaus teisi gynimo komisija; 1980m. AVO mogaus teisi teismas. Europoje. 1950 (1953)- Europos konvencija; 1961 - Europos socialin chartija; 1975 Helsinkio aktas; 1983 - 6asis protokolas dl mirties bausms; 1987 Europos konvencija prie valstybs institucij sulaikyt ar kalint asmen kankinim; 1990 Vienos mogikojo matmens principas, unifikuotos mogaus teisi sistemos pltot vykusi Kopenhagoje. steigtos institucijos: Europos Komisija, Bendrij teismas, Teisingumo Teismas, Ombudsmenas. Afrikoje. 1981 priimama AFO konvencija, kuri 1986 sigaliojo.i konvencija plataus turinio, apimanti ne tik individualias, bet ir kolektyvines bei taut teises taut lygyb. Kalbama apie apartheido, sionizmo, kolonializmo grsmes, akcentuojama pabgli teisin padtis. Veikia mogaus teisi gynimo komisija i 11 asmen. 1. mogaus teisi tarptautinis teisinis reglamentavimas: pagrindiniai tarptautiniai dokumentai. JTO visuotin mogaus teisi deklaracija. Europos mogaus teisi konvencija ir Europos socialin chartija. Europos sjungos pagrindini teisi chartija. mogaus teisi reglamentavimas gali bti traktuojamas dviem lygiais: 1. nacionaliniu; G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 75

2. tarptautiniu. Tarp i lygi prieprieos nra jie vienas kit gali papildyti. LR K skyrius buvo rengiamas pagal tarptautines sutartis. Tarptautinis lygis garantas nacionaliniame lygyje. Tarptautiniame lygyje susiformavo 2 mogaus teisi reglamentavimo sistemos: 1. visuotin tarptautin mogaus teisi apsaugos sistema ( universali) 2. regionin T apsaugos sistema ( EU, JAV, Azijos kiekvienas atsivelgdamas savo ypatumus, kuria savo sistemas (TTT) Pagrindiniai tarptautiniai dokumentai. 1. Universals tarptautiniai dokumentai. Po II pasaulinio karo susikuria jungtini taut organizacija JTO, kurios pagrindinis udavinys grinti pasitikjim mogaus teismis, btent JTO pareng visuotin T chartij, tai sudtinis, kompleksinis dokumentas susidedantis i : 1. 1948 m. 12. 10 d. priimta visuotins T deklaracijos; 2. 1966 m. priimtas Tarptautinis pilietini, politini teisi paktas; 3. 1966 m. priimtas Tarptautinis ekonominio, socialinio ir kultrini teisi paktas; 4. 1966 m. priimtas Tarptautinis protokolas prie pilietini, politini teisi pakto; 5. 1989 m. priimtas fakultatyvinis protokolas panaikinantis mirties bausm. 2. Europos regiono tarptautiniai dokumentai: 1950 m. Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi konvencija, sigaliojo 1953 m., tvirtinta 14 teisi ir laisvi, bet jas sudta viso pasaulio T . Europos Tarybos nare.gali bti valstyb tik, kuri ratifikavo i konvencij ir prisim sipareigojimus. Taiau buvo poreikis dar tvirtinti kitas T, todl ileidiami j lydintys protokolai (14), kurie papildomai suformuluoja naujas teises. 1 protokolas, teis nuosavyb, rinkimus, moksl. 6 protokolas panaikina mirties bausm. 12 protokolas dl diskriminacijos panaikinimo. 14 protokolas reorganizuoja T apsaugos sistem. 11 protokolas T apsaugos sistema modifikuota ir lieka viena institucija mogaus Teisi Teisingumo Teismas TTT. Konvencija ypatinga tuom, kad sukr paangiausi, tobuliausi T apsaugos sistem. 1961 m Europos Tarybos socialin chartija, 1996m ji pataisyta 2000 m. Europos Sjungos pagrindini teisi chartija JTO Visuotin mogaus teisi deklaracija. Deklaracijos rengjai ikl idj suformuoti T katalog, kuris utikrint paangi T apsaugos sistem. 1948 m. 12. 10 d Visuotinje mogaus teisi deklaracijoje buvo pirm kart paskelbtas tarptautinis mogaus teisi katalogas apimantis pilietines, politines ir socialines, ekonomines, kultrines teiss. Deklaracija kaip pavyzdin po to tapo paprotine ir atsispindi vis valstybi konstitucijose. Joje yra apibrtos pagrindins, arba elementarios, kiekvieno asmens teiss: teis gyvyb; teis asmens laisvs apsaug ir asmens nelieiamyb; apsaug nuo kankinim, lygyb prie statym, apsaug nuo diskriminacijos, paeidianios Deklaracij; teismin teisi apsaug; kai asmens pagrindins teiss, pripastamos jam konstitucijos ar statym, buvo paeistos, vie ir teising bylos nagrinjim nepriklausomame ir bealikame teisme; nekaltumo prezumpcij; asmeninio bei eimos gyvenimo apsaug; buto nelieiamyb; susirainjimo slaptum; laisvo kilnojimosi ir gyvenamosios vietos pasirinkimo laisv; teis nuosavyb; teis minties, sins ir religijos laisv; teis iekoti, gauti ir skleisti informacij ir idjas ir kt. tvirtino tokias politines teises - teis taiki susirinkim ir asociacij laisv, teis dalyvauti valstybs valdyme tiesiogiai ar per irinktus atstovus, Ekonomins socialins teiss - teis socialin aprpinim, darb, laisv darbo pasirinkim, teisingas ir tinkamas darbo slygas ir apsaug nuo nedarbo, teis poils, teis apmokamas atostogas, pakankam gyvenimo lyg, moksl, asmens teis laisvai dalyvauti visuomens kultriniame gyvenime ir kt. Tarptautinames pilietini ir politini teisi pakte ir ekonomini socialini ir kultrini teisi pakte, sukonkretinamos tam tikros teiss. ie paktai traktuojami kaip sutartys ir yra privalomi teisikai valstybms, kurios pritar, pasitra. Skirtumas tarp abiej pakt? G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 76

Tarptautinis pilietini ir politini teisi paktas vykdomas beslygikai. Tai veiksmo paktas. Pvz., pakto nuostata: kiekvienam suimtajam sumimo metu turi bti praneama, dl ko jis yra suimamas, ir kuo skubiausiai turi bti pateiktas kaltinimas. Tarptautinis ekonomini, socialini, kultrini teisi pakte tvirtinamos siekio teiss ir turi gerjimo prasme keistis, siekti atitinkamo rezultato, taigi reikalauja siekti rezultato. Valstyb pareigojama rpintis gyventoj uimtumu, kurti darbo vietas, perkvalifikuoti mones ir t.t. Prie i pakt buvo parengtas 1 protokolas, kuriame numatyta, kad valstybs nars turi teikti ataskaitas apie T padt alies viduje. T komitetas priima ataskaitas, jas vertina ir duoda nurodymus k reikia taisyti. LR ratifikavo 1992 m. abu paktus ir pateik 2 ataskaitas, kaip gyvendinamas pilietini ir politini teisi paktas Po Lietuvos 1 ataskaitos nurodyti trkumai: smurtas eimose prie vaikus, nra alternatyvios karins tarnybos, nra statym tai reglamentuojani, taip yra paeidiamos kit teiss, pvz. Tikinij, kuriems tikjimas neleiduia eiti karins tarnybos. T.p. nurodytos problemos dl moter teisi, dl mirties bausms. mogaus teisi komitetas gali priiminti ne tik i valstybi, bet ir individualias peticijas. Reikalavimai panas Konvencijos numatytus, bet nra numatyta 6 mnesi senaties. Be to, ia priimamos tik individualios. Grupi, nevyriausybini organizacij nepriimamos. Europos mogaus teisi konvencija ir Europos socialin chartija (1950 m.) 1950 m. Europos Tarybos priimta ir 1953 m. sigaliojusi Europos mogaus teisi konvencija iuo metu galioja i dalies pakeista protokolu Nr. 11 ir yra svarbus mogaus teises reglamentuojantis dokumentas. Kartu su 12 protokol, i kit tokio pobdio tarptautini dokument ji isiskiria efektyviu apsaugos mechanizmu. Tai pagrindinis dokumentas ES tvirtinantis T ir pagrindines laisves, garantuojantis j apsaug. Konvencij Lietuva ratifikavo 1995 m. balandio 27 d., o ji sigaliojo t pai met birelio 20 d. Konvencija buvo rengiama atsivelgiant 1948 m. JT Visuotin mogaus teisi deklaracij, Joje dominuoja pilietins ir politins teiss o socialinms, ekonominms ir kultrinms teisms beveik visikai neskirta dmesio. Didel Konvencijos straipsni dal sudaro nuostatos, skirtos Europos mogaus teisi teismui. Europos mogaus teisi konvencijos jurisprudencij sudaro: konkreios teiss normos, tvirtintos Konvencijoje ir jos protokoluose, ir ETT sprendimuose suformuluoti precedentai (teismo praktika). Numatytos tokios mogaus teiss: teis gyvyb, laisv ir saugum, privataus ir eimos gyvenimo gerbim, minties, sins ir religijos laisv, saviraikos laisv, susirinkim ir asociacij laisv, teis tuoktis ir kurti eim, teising bylos nagrinjim ir veiksming teisins gynybos priemon. Teis nuosavyb, moksl, laisvus rinkimus, laisvai judti ir pasirinkti gyvenam viet, asmens, sutuoktini lygyb civilins teiss pobdio teisi atvilgiu bei savo vaik atvilgiu. Nuteisto u nusikaltim, teis apsksti kaltinamj nuosprend ar bausm, teis alos atlyginim dl klaidingo nuosprendio, teis nebti dukart teisiamam ar nubaustam u t pat nusikaltim. Draudiami kankinimai, nemonikas ar orum eminantis elgesys, baudimai, pavergimas, priverstiniai darbai, draudiama diskriminacija, draudiama asmen nuteisti ir bausti u veiksmus ar neveikim, kurie j vykdymo metu nebuvo laikomi nusikaltimais, draudiama kalinti dl skolos, isisti savo pilieius i alies, kolektyviai isisti usienieius. Reglamentuojama galimyb valstybms riboti kai kurias asmens teises ir laisves karo ar nepaprastosios padties atveju, taikyti usieniei politins veiklos suvarymus; taiau draudiama piktnaudiauti teismis; ir numatomi teisi apribojimo suvarymai. piliei isiuntimo i savo alies draudimas ir teis sugrti savo al), draudimas. 6 protokolas skirtas mirties bausms panaikinimui. J Lietuva ratifikavo 1999 m. birelio 22 d. Europos Tarybos pripastamos socialins, ekonomins teiss reglamentuotos kitame ET dokumente Europos socialinje chartijoje (ir pataisytoje Europos socialinje chartijoje), Europos socialin chartija (1961 ir pataisyta 1996) i Chartija neturi tokio efektyvaus gyvendinimo mechanizmo, ir dl ios prieasties neprilygintina savo efektyvumu Europos mogaus teisi konvencijai. Dl ios prieasties ir jos taka mogaus teisi katalogui yra ne tiek svari. (Lietuva i chartij ratifikavo 2001 m. gegus 15 d.). iame dokumente atkartojamos JTO ekonominio, socialinio ir kultrini teisi pakto teiss: darb, laisvai pasirinkam darb saugias darbo slygas, teising darbo umokest ir lyg apmokjim u lygiavert darb, teis poils, laisvalaik, apmokamas atostogas, teis jungtis profesines sjungas, teis streikuoti, teis socialin aprpinim ir socialin draudim, laisvai sudaryti santuok, motin teisi apsauga iki ir po gimdymo, G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 77

vaik ir paaugli teisi apsauga, teis pakankam gyvenimo lyg, teis bti apsaugotam nuo bado, teis sveikat ir kt. Taiau Europos socialinje chartijoje socialins teiss dar labiau ipleiamos: teis sudaryti kolektyvines darbo sutartis, teis profesin orientacij ir profesin mokym, kiekvienas asmuo, neturintis l, turi teis socialin param ir medicinos pagalb, naudotis socialini tarnyb teikiamomis paslaugomis, negalij teis profesin apmokym, reabilitacij, eimos teis atitinkam socialin, teisin ir ekonomin apsaug, motin ir vaik teis atitinkam socialin ir materialin aprpinim. Europos Sjungos pagrindini teisi chartija (2000) Europos Sjungos teisje ilg laik nebuvo specialaus dokumento, reglamentuojanio mogaus teises. i sprag upild 1950 Europos mogaus teisi konvencijos nuostatos, o 2000 buvo priimta Europos Sjungos pagrindini teisi chartija. Tai moderniausias i laik mogaus teises reglamentuojantis tarptautinis dokumentas, kurio preambulje pabriama, kad chartija dar kart patvirtina teises, kurios pirmiausia kyla i konstitucini tradicij ir bendr tarptautini valstybi nari sipareigojim, ES sutarties, Bendrijos sutari, Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos, Bendrijos ir Europos Tarybos priimt Socialini Chartij ir Europos Bendrij Teisingumo Teismo bei Europos mogaus teisi teismo precedent teiss. Chartijoje atsispindi naujoji ES politika mogaus teisi srityje, nes pilietins ir politins teiss yra dstomos kartu su socialinmis, ekonominmis, kultrinmis tu pabriamas j nedalumo ir vis teisi vienodo svarbumo princip. Ir mogaus teiss ir laisvs klasifikuojamos tokias sritis kaip - orumas, laisvs, lygyb, solidarumas, teisingumas, atskir grup iskiriamos ir piliei teiss (tai ES piliei ir kai kuri kit asmen teiss). 1. Prie mogaus orumo teisi priskiriamos tokios teiss mogaus orumas, teis gyvyb, teis asmens vientisum (apima ir mogaus teises medicinos ir biologijos srityje, ir yra skirta asmens fizinio ir protinio vientisumo pagarbai), kankinimo, nemoniko ar eminanio elgesio ir toki bausmi draudimas, vergijos ir priveriamojo darbo udraudimas. 2. Prie teisi laisv priskiriamos teis laisv ir saugum, pagarba privaiam ir eimos gyvenimui, asmens duomen apsauga, teis tuoktis ir teis sukurti eim, minties, sins ir religijos laisv, saviraikos ir informacijos laisv, susirinkim ir asociacijos laisv, men ir moksl laisv, teis moksl, laisv pasirinkti usimim ir teis sidarbinti, laisv usiimti verslu, teis nuosavyb, teis prieglobst, apsauga perklimo, isiuntimo ar idavimo atvejais. 3. Prie lygybs teisi priskiriama lygyb statymui, diskriminavimo draudimas, kultr, religij ir kalb vairov, vyr ir moter lygyb, vaiko teiss, senyv moni teiss, negali moni integracija. 4. Solidarumo teisms priskiriamos: darbuotoj teis informavim ir konsultavim monje, kolektyvini deryb ir veiksm teis, teis darbinimo paslaugas, apsauga nuo nepagrsto atleidimo i darbo atveju, teis tinkamas ir teisingas darbo slygas, vaik darbo draudimas ir jaunimo apsauga darbe, eimos ir profesinio gyvenimo teiss (kurios apima eimos teis teisin, ekonomin ir socialin apsaug), socialin apsauga ir socialin parama, sveikatos apsauga, bendriausi ekonomini paslaug prieinamumas, aplinkos apsauga, vartotoj apsauga. 5. Teisingumo teisms - teis veiksmingas teisins gynybos priemones ir teising bylos nagrinjim, nekaltumo prezumpcij ir teis gynyb, nusikaltimo bausmi teistumo ir proporcingumo principus, teis nebti du kartus teisiamam ar baudiamam u t pat nusikaltim. 6. ES piliei teisms priskiriamos teis balsuoti rinkimuose Europos Parlament ir bti kandidatu, teis balsuoti ir bti kandidatu vietos savivaldos rinkimuose, teis ger administravim, teis susipainti su dokumentais, teis kreiptis ombudsmen, teis teikti peticijas, judjimo ir gyvenamosios vietos laisv, diplomatin ir konsulin apsauga. Kai kurios i teisi priskiriamos ir kitiems asmenims, gyvenantiems ar turintiems savo registruot bstin kurioje nors valstybje narje, o teis ger administravim numatoma kiekvienam asmeniui. 5. mogaus teisi ir laisvi sistema ir jos tvirtinimas 1992 m. LR konstitucijoje. 1992 m. LR K buvo rengiama atsivelgiant :1922 Lietuvos konstitucijos tradicij; pagrindinius JT ir Europos Tarybos dokumentus ir atitinka tarptautinius mogaus teisi reikalavimus. Tai patvirtino ir KT Ivadoje dl Europos mogaus teisi konvencijos atitikimo LR K. 1993 - Lietuva tapo Europos Tarybos nare, 1995- ratifikavo Europos mogaus teisi konvencij, kuri daro ypa didel tak formuluojant nauj Lietuvos teiss doktrin. G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 78

K mogaus teiss reglamentuojamos II skirsnyje mogus ir valstyb , III skirsnyje Visuomen ir valstyb ir IV skirsnyje Tautos kis ir darbas. ir kit skyri atskiruose straipsniuose, (73 str. V skirsnyje Seimas ir skirtame Seimo kontrolieriams, 68 str., nustatant piliei statym iniciatyvos teis, bei str., reglamentuojanius rinkim teis ir kai kuriuos kitus. mogaus teiss ir laisvs idstytos ne K pradioje. Po preambuls pradedama I skirsniu, skirtu Lietuvos valstybei, tai nulm atsikurianios nepriklausomos valstybs siekis irykinti valstybs kaip atsikurianios nepriklausomybs garanto vaidmen, 2str. teigiama, kad Lietuvos valstyb kuria Tauta, kuriai ir priklauso suverenitetas. 3 str.2d. nurodoma, kad Tauta ir kiekvienas pilietis turi teis prieintis bet kam, kas prievarta ksinasi Lietuvos valstybs nepriklausomyb, teritorijos vientisum, konstitucin santvark. I skirsnyje reglamentuojami ir kai kurie labai svarbs mogaus teisi gyvendinimo principai, io skirsnio 6 str.2 d. nurodoma, kad kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija. Reglamentuojant mogaus teises K vartojami vairs terminai: mogus, asmuo, pilietis, lietuvis. mogaus ir asmens terminai traktuojami kaip sinonimai. Lietuvio terminas turima omeny asmens lietuvika kilm. KT yra iaikins, kad pilieio samprata K turi bti suprantama plaiau, apimant ir usienieius ir asmenis be pilietybs. K minimos mogaus teiss ir j garantijos turi bti aikinamos vis K norm kontekste, 6 str.numatyta, kad K yra vientisas aktas, toki K interpretavimo nuostat formuluoja ir KT. T.p. svarbus j tiesioginio taikymo principas. Todl 6 str. nuostatos taikomos visoms K vardintoms mogaus teisms ( pilietinms, politinms ir socialinms, ekonominms ir kultrinms, idstytoms Konstitucijos II, III, ir IV skyriuose),, kaip ir 30 str., kad asmuo, kurio konstitucins teiss ar laisvs yra paeidiamos, turi teis kreiptis teism. Konstitucines mogaus teises detalizuojamos atskiruose statymuose, kurie ne visi yra priskirtini konstitucins teiss reguliavimo sriiai. II skirsnyje mogus ir valstyb pateikiamas pagrindini pilietini ir politini teisi sraas. Pilietinms teisms priskiriamos: teis gyvyb, teis laisvs nelieiamyb, asmens nelieiamyb, privataus gyvenimo nelieiamyb, nuosavybs nelieiamyb, mogaus bsto nelieiamyb, saviraikos laisv, teis informacij, minties, tikjimo ir sins laisv, kilnojimosi (judjimo) laisv, teis laisvai vienytis asociacijas, teis rinktis taikius susirinkimus, teis puoselti savo kalb, kultr ir paproius (kuri galt bti priskiriama ir kultrinms teisms). Procesins teiss: nekaltumo prezumpcija, teis teising, vie bylos nagrinjim nealiko teismo, teis neduoti parodym prie save ir eimos narius, bausm gali bti skiriama ar taikoma tik remiantis statymu, niekas negali bti baudiamas u t pat nusikaltim antr kart, asmeniui, kuris tariamas padars nusikaltim, ir kaltinamajam nuo j sulaikymo arba pirmosios apklausos momento teis gynyb ir teis turti advokat. Politins teiss: teis dalyvauti valdant savo al (rinkim teis, teis stoti valstybs tarnyb), peticijos teis, teis vienytis politines partijas. III ir IV skirsnyje idstytos Socialins, ekonomins, kultrins teiss, nors kai kurias j galtume rasti ir II skirsnyje. mogaus teisi institutas K neapsiriboja tik tiesiogiai joje vardintomis nuostatomis, mogaus teisi kaip prigimtini traktavimas leidia teigti, kad K nra pateiktas baigtinis i teisi sraas, ir tai, kad viena ar kita teis nra tiesiogiai tvirtinta K, nra pagrindas neigti tokios teiss konstitucin pagrstum. 1998 KT konstatavo, kad Prigimtins mogaus teiss - tai individo prigimtins galimybs, kurios utikrina jo mogikj orum socialinio gyvenimo srityse. Jos sudaro t minimum, atskaitos tak, nuo kurio pltojamos ir papildomos visos kitos teiss ir kurios sudaro tarptautins bendruomens neginijamai pripaintas vertybes. teises turi kiekvienas mogus, tai reikia, kad jas turi ir geriausieji, ir blogiausieji mons. Konstitucin nuostata dl prigimtin mogaus teisi ir laisvi pobdio yra ir viena esmini LR demokratins konstitucins santvarkos pagrind. mogaus teisi pripainimas ir j konstitucinis garantavimas yra vienas svarbiausi teisins valstybs bruo. 18str. nuostatos betarpikai siejasi su preambulje Lietuvos tauta suformuluotu Lietuvos valstybs siekiu tapti atvira, teisinga, darnia pilietine visuomene, teisine valstybe. 6. MOGAUS TEISI IR LAISVI KLASIFIKAVIMAS PAGAL TURIN. Pilietins (asmens) teiss ir laisvs: teis gyvyb; asmens nelieiamumas; privataus gyvenimo nelieiamumas; nuosavybs nelieiamumas; saviraikos laisv; lygiateisikumas; habeas corpus teiss ir kt. Teis gyvyb yra viena svarbiausi asmens prigimtini teisi. i teis virtinta LRK19 str. t.p. ir JT ir ET tarptautiniuose aktuose, kuriuose nurodoma, kad. asmens teis gyvyb saugo statymas, negalima tyia atimti G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 79

niekieno gyvybs, taiau statymai ir kiti teiss aktai negali garantuoti paios mogaus gyvybs, kurios ilikimas priklauso nuo daugelio faktori. mogaus gyvybs teisin apsauga siejasi su jos pradios (gimimo momentu, kuris siejasi su pirmu savarankiku naujagimio kvpavimu) ir pabaigos (jam mirus) kriterijais. Teiss gyvyb problema atsiranda sprendiant klausim dl abort darymo. Europos mogaus teisi konvencij mogaus gyvyb ginama nuo gimimo momento, o abortai yra priskiriami moters apsisprendimo teisei, taiau valstybei leidiama reguliuoti i problem. Teorin mogaus klonavimo galimyb ET mogaus teisi ir biomedicinos konvencijoje tvirtinta principin nuostata, kad mogaus interesai ir gerov turi bti svarbesni u iimtinius visuomens ar mokslo interesus ir protokole tvirtinta draudimas klonuoti mog, kur Lietuva pasira. mogaus mirties klausimus reglamentuoja ne tik CK, bet ir spec. mogaus mirties registravimo ir kritini bkli statymas. Mirties momentu, laikoma, kai mogaus kvpavimas ir kraujotaka ilieka, bet smegen veikla negrtamai nutrksta Teisin mirties (biologins, smegen mirties) svoka reikminga nustatant juridinius faktus t.p. ir transplantacijai vykdyti, nes i asmens, kuriam yra nustatyta smegen mirtis (kuri nra biologin mirtis) gali bti paimami audiniai ir organai transplantacijai. Eutanazijos problema, esant tam tikroms slygoms teis asmeniui sprsti dl savo mirties (gyvybs nutraukimas asmeniui praant ir pagalba saviudybje esant beviltikoje sveikatos bklje, susijusioje su dideliu skausmu ir kaniomis). iuo metu tik labai nedaugelyje valstybi i problema yra teisikai reglamentuota. Lietuvos statymai iuo metu eutanazijos nenumato. Gyvybs apsauga siejasi ir su btinja gintimi, kuri reglamentuoja BK. Mirties bausms klausimas sprendiamas remiantis Europos mogaus teisi konvencija ir 6 protokolu, numataniu, kad mirties bausm panaikinama ir niekas negali bti nuteistas ia bausme( Lietuva ratifikavo 6-j protokol 1999.06.22.) iam sprendimui didels takos turjo 1998. KT nutarimas, kuriame buvo pripainta, kad BK 105 str. sankcijoje numatyta mirties bausm prietarauja K. Atsivelgiant tai mirties bausm Lietuvoje panaikinta. Teis asmens nelieiamum reikia, (K 20str.nelieiamumo principas) mogaus laisv nelieiama, ir niekas negali bti savavalikai sulaikytas arba laikomas suimtas; niekam neturi bti atimta laisv kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedras, kokias yra nustats statymas. Nusikaltimo vietoje sulaikytas asmuo per 48 val. turi bti pristatytas teism, kur sulaikytajam dalyvaujant sprendiamas sulaikymo pagrstumas; jeigu teismas nepriima nutarimo asmen suimti, sulaikytasis tuojau pat paleidiamas;nekaltumo prezumpcija, teis gynyb ir kt. Asmens priverstiniam laisvs apribojimui skiriama daug dmesio BPK reglamentuoja sulaikym ir sumim, BK reglamentuoja laisvs atmimo bausm, ATPK reglamentuoja administracin aret. CK Veiksniam asmeniui taikyti bet koki prieir ar apribojimus galima tik paties asmens sutikimu, statym nustatytais atvejais; Asmens sveikatos prieirai asmens sutikimas nereikalingas, jeigu jo gyvybei gresia pavojus; Numatomos sutrikusios psichikos asmen, laisvs garantijos; Asmenys sergantys pavojingomis ar ypa pavojingomis ukreiamosiomis ligomis gali bti priverstinai hospitalizuoti (ar) izoliuoti, kai atsisako arba vengia, ir tik siekiant apsaugoti visuomens interesus Prezidentas, Seimo nariai, MP ir ministrai, teisjai dl j statuso ypatum naudojasi papildomomis laisvs nelieiamumo garantijomis, j laisv gali bti apribojama atskira tvarka. Ypa daug dmesio teisei laisvs nelieiamum yra skirta Europos mogaus teisi konvencijoje, detaliai reglamentuoja slygas, kurioms esant asmens laisv gali bti teistai ir pagrstai ribojama. 1. kai asmuo teistai kalinamas pagal kompetentingo teismo nuosprend; 2. kai asmuo teistai sulaikomas ar suimamas dl to, kad nevykd teismo teisto sprendimo, arba kai norima garantuoti kokios nors statymo nustatytos prievols vykdym; 3. kai asmuo teistai sulaikomas ar suimamas, kad bt pristatytas kompetentingai teismo institucijai, pagrstai tariant j padarius nusikaltim ar kai pagrstai manoma, jog btina neleisti padaryti nusikaltimo, arba manoma, jog jis, padars tok nusikaltim, gali pabgti; 4. kai nepilnameiui laisv atimama pagal teist sprendim atiduoti j aukljimo prieirai arba kai jis teistai suimamas, kad bt pristatytas kompetentingai institucijai; 5. kai teistai sulaikomi asmenys, galintys platinti ukreiamsias ligas, psichikai nesveiki asmenys, alkoholikai, narkomanai ar valkatos; G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 80

6. kai asmuo teistai sulaikomas ar suimamas dl to, kad negalt be leidimo vaiuoti al, arba kai yra pradtas jo deportavimo ar idavimo kitai valstybei procesas Asmeniui laisv gali bti atimta tik statym numatytais atvejais, suimant asmen jam turi bti praneta jam suprantama kalba kuo jis yra kaltinamas, suimtas tariant padarius nusikaltim, asmuo skubiai turi bti pristatytas pas teisj, kuris turi isprsti sulaikymo klausim, sulaikytas asmuo turi teis kreiptis teism dl jo paleidimo. Asmuo kuris yra neteistai sulaikomas ar kaltinamas turi teis nuostoli atlyginim. Tai, kad pirmosiose bylose, nagrintose ETT, buvo pripainta, kad Lietuva paeid Konvencijos 5 str. skirt asmens laisvs apsaugai, liudija, kad K ginama asmens laisv dar nra tinkamai ginama Lietuvos statymais. Asmens laisvs nelieiamumas , garantuojamas K20str., turi bti suprantamas kaip reali asmens teisi garantija, interpretuojama atsivelgiant ir ETT jurisprudencij. Teis mogaus asmens, jo orumo nelieiamum K 21 str,.2 d. nurodoma, kad mogaus orum gina statymas. mogaus orumo nelieiamumas suprantamas kaip draudimas mog kankinti, eminti jo orum, iauriai su juo elgtis, nustatyti tokias bausmes. Nustatytas reikalavimas, kad su mogumi, be jo inios ir laisvo sutikimo, negali bti atliekami moksliniai ar medicinos bandymai. KT 1998.12.9. nutarime dl mirties bausms atitikimo K konstatavo: kad i prigimtini teisi tarptautin bendruomen iskiria mogaus gyvyb ir orum. mogaus gyvyb ir jo orumas sudaro asmenybs vientisum, reikia mogaus esm. Gyvyb ir orumas yra neatimamos mogaus savybs, todl negali bti traktuojamos atskirai. mogaus gyvyb ir orumas vertintini kaip ypatingos vertybs ir yra aukiau statymo, o K paskirtis yra utikrinti i vertybi gynim ir gerbim. ie reikalavimai keliami vis pirma paiai valstybei. Orumo samprata pirmiausia siejama su tuo, kaip pats mogus vertina save, koks jo poiris save, o kartu kaip reikiasi jo santykiai su aplinkiniais. Orumas yra ir vienas i bd, kuriais mogus sismonina savo pareig bei atsakomyb visuomenei, jis reguliuoja asmens ir visuomens santykius, nes aplinkiniai turi pripainti jo asmen, jo teises. Tai ir visuma objektyvi savybi, kurios apibdina io asmens vert visuomenje. Tai ir mogaus isimokslinimas, jo gyvenimo bdas, dorovins savybs, sugebjimas bendrauti ir padti kitiems ir pan. Tai teisini, moralini priemoni sistema, kuriomis garantuojamas asmens autonomikumas, jo apsauga nuo nepagrsto valstybs ir kit asmen sikiimo, nuo neteisto psichinio ar fizinio poveikio. Kiekvieno mogaus orumas turi bti ginamas nepriklausomai nuo to, kokias teisines ar kokybines savybes jis turi. Su ia teise siejama ir asmens teis gimti ir mirti pagarboje. CK nuostatos garantuoja teis kno nelieiamum ir vientisum, kuris suprantamas, kaip be asmens sutikimo negalima gydyti arba jam teikti kitokias sveikatos prieiras ar slaug, be ratiko sutikimo negali bti atliekami jokie moksliniai, medicinos bandymai ar tyrimai. Su mogumi atliekami moksliniai tyrimai turi vadovautis principu, kad mogaus interesai yra svarbesni u mokslo interesus. Draudiama priverstinai gydyti, iskyrus statymuose nustatytus atvejus, pvz., priverstinis psichikos ligoni gydymas ir kt. prie kno nelieiamumo priskiriama ir asmens teis pakeisti lyt. Be asmens sutikimo negalima rinkti ir vieai skelbti informacij, filmuoti, fotografuoti, daryti garso raus asmeniui priklausanioje valdoje; filmuoti ne vieus renginius, panaudoti reklamoje. Asmuo gali reikalauti paneigti klaidingai paskleistus duomenis apie j ir reikalauti moralins alos atlyginimo. KT analizavo ETT praktik paymjo, kad gali bti iskiriami tokie draudiamo elgesio tipai: 1. kankinimas - smoningas nemonikas elgesys, sukeliantis dideles kanias; 2. nemonikas elgesys arba baudimas - dideli moralini ar fizini kani suklimas; 3. eminantis elgesys arba baudimas - toks elgesys, kuriuo siekiama eisti, paeminti ar palauti fizin ar moralin pasiprieinim, aukai sukelti baim, sielvart ar nepilnavertikumo jausm. Taiau "eminantis" negali bti interpretuojamas tik kaip nemalonus ar nepriimtinas. Vis pirma LR K ir tarptautiniai dokumentai, draudim kankinti, aloti, eminti mogaus orum, iaur elges ar baudim sieja pirmiausia su valstybs ir atitinkam jos institucij veikla, t.y ie draudimai nustatomi siekiant apginti mog nuo neteist valstybs pareigno ar kito asmens, turinio valstybs galiojimus, veiksm. Taiau ne kiekvienas pareigno elgesys, gali bti pripaintas neteistu pvz. kentjimas atsiranda pritaikius BK numatytas ir tarptautins bendrijos pripastamas sankcijas (pvz., laisvs atmim, baud, teisi apribojim ir pan.), jie sudaro btinj bausms element ir dl j teistumo nekyla problem. G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 81

Teis privataus gyvenimo nelieiamum. mogaus privatus gyvenimas nelieiamas. Tai suprantama kaip kiekvieno mogaus asmeninis, eimyninis gyvenimas, jo garb ir orumas ir niekas negali be asmens sutikimo ias sritis sikiti, tai glaudiai siejasi ir su asmens bsto nelieiamumu, nuosavybs apsauga. Asmens susirainjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo praneimai ir kt. susiinojimas nelieiami. Informacija apie privat asmens gyvenim gali bti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal statym. Asmens privatum sunku vienareikmikai apibrti, kai kurie autoriai iskiria tokias asmens privatumo sritis: 1. privatumas informacijos srityje, kuri apima taisykles pagal kurias asmeninio pobdio informacija gali bti renkama ir tvarkoma, tai finansinio, medicininio pobdio informacijs; 2. asmens fizinis privatumas, apima apsaugos taisykles, nuo procedr prie asmens vali vykdom asmens apir, priverstinis narkotik testavimas ir pan.; 3. komunikacij susiinojimo privatumas, apimantis korespondencij, telefonini pokalbi, kompiuterinio pato ir kt. saugum ir privatum; 4. teritorin privatum, apribojamas skverbimasis nam ir kt. aplink, darbo viet ar vie aplink. Svarbi asmens privataus gyvenimo dalis tai: Asmens eimos gyvenim ir jo nelieiamum, reikia, kad asmenys savo nuoira gyvendina eimos teises ir nevaromai jomis naudojasi, gali laisvai sudaryti santuok, sudar j sutuoktiniai sukuria eimos santykius (CK nurodoma, kad santuok leidiama sudaryti tik su skirtingos lyties asmeniu). Suteikiama teis eimos teisi gynyb; Draudiama piktnaudiauti eimos teismis, jeigu asmuo piktnaudiauja eimos teise, teismas gali atsisakyti j ginti.teis laisvai Teis vard ir jo gynim. Kiekvienas fizinis asmuo turi teis pavard, vard (vardus) ir pseudonim, reglamentuojamas teiss vard gynimas, t.p asmens atvaizdo gynimas ir numatyta, kad fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kt. atvaizdas gali bti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, ar pats asmuo gali bti fotografuojamas tik jo sutikimu. Informacija apie asmen. K gina vis asmen privat gyvenim, j nediferencijuojant, taiau statymai skirtingas traktuoja vie ir privat asmen j privataus gyvenimo apsaug. Informacija apie vieojo asmens (valstybs politik, valstybs tarnautoj, politini partij ir visuomenini organizacij vadov ir kt. visuomeninje ir politinje veikloje dalyvaujani asmen) privat gyvenim gali bti skelbiama be jo sutikimo, jeigu i informacija atskleidia visuomenin reikm turinias privataus io asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes. Toks skirtingas poiris galt kelti abejoni dl galimo neatitikimo Konstitucijos nuostatoms, taiau akivaizdu, kad vieo asmens privataus gyvenimo apsauga turi bti derinama ir su visuomens teise inoti, ir ypa tais atvejais, kai vieojo asmens veiksmai turi visuomenin reikm ir gali takoti visuomenei reikming sprendim primim. CK nurodoma, kad asmuo, paskleids tikrovs neatitinkanius duomenis apie vie asmen bei jo valstybin ar visuomenin veikl, jeigu jis rodo, kad jis veik siningai siekdamas supaindinti visuomen su tuo asmeniu ir jo veikla, yra atleidiamas nuo civilins atsakomybs. ETT yra pareiks, kad leistinos politiko kritikos ribos yra daug platesns negu paprasto mirtingojo. Konvencija gina urnalist teises skelbti informacij, turini vie interes, jeigu jie veikia gera valia ir remiasi faktais ir pateikia patikim ir tiksli informacij sutinkamai su urnalistikos etika. Asmens susirainjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo praneimai ir kitoks susiinojimas nelieiami. Rinkti informacij apie asmens privat gyvenim be jo sutikimo galima tik jei tai numatyta statymu ar teismo sprendimu. Operatyvins veiklos statyme nurodytos slygos, kurioms esant operatyvins veiklos subjektai gali kontroliuoti pato, dokument siuntas, naudoti technines priemones, gauti informacij i telekomunikacij operatori ir telekomunikacij paslaug teikj, gali ir slapta apirti gyvenamsias patalpas, rinkti informacij apie asmens privat gyvenim ir kt. BPK reglamentuoja asmens susirainjimo, telefonini pokalbi ir telegrafini praneim slaptum ir galimybes ias teises riboti. Informacija apie asmens sveikatos paslapt gali bti renkama pacient sutikimu ir tik tuo atveju, jei tai yra btina diagnozuoti lig, gydyti ar slaugyti. Asmens sveikatos konfidencialumas yra svarbi asmens privataus gyvenimo dalis. io principo paeidimas traktuojamas ir kaip Europos mogaus teisi konvencijos 8 str. paeidimas. ETT pabr, kad sveikatos informacijos konfidencialumas yra esminis vis Europos mogaus teisi konvencij pasiraiusi valstybi teiss sistemos principas, ir ne tik pacient teisi poiriu - jo turi laikytis visi sveikatos sistemos darbuotojai. Valstybi nacionalin teis privalo utikrinti i reikalavim gyvendinim. KT 2000.05.8 nutarime isak poir, kad nusikalstamai veikai netaikomas mogaus privataus gyvenimo apsaugos principas. G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 82

I viso to seka, kad privatus gyvenimo nelieiamumas nra absoliutus. K yra vientisas aktas, ir jos nuostatos turt bti suprantamos integruotai, todl svarbi ir K28 str. nuostata, kad gyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvmis, mogus privalo laikytis K ir statym, nevaryti kit moni teisi ir laisvi. Teis nuosavybs nelieiamum. K23str. tai viena svarbiausi mogaus teisi, nuosavyb nelieiama, nuosavybs teises saugo statymai. Nuosavyb gali bti paimama tik statymo nustatyta tvarka visuomens poreikiams ir teisingai atlyginama. KT nuosavybs nelieiamum interpretuoja kaip, savininko, subjektini teisi turt turtojo, teis reikalauti, kad kiti asmenys nepaeist jo teisi,ir valstybs pareig ginti ir saugoti nuosavyb nuo neteisto ksinimosi j.Taiau svarbu, kaip ir kokiu bdu gali bti nusavinamas privaios nuosavybs teise esantis objektas. Nuosavybs teisi gynimas teisinmis priemonmis suponuoja ir atitinkamas tokio gynimo ribas, nes teis visais visuomenini santyki reguliavimo atvejais turi apibrtas galiojimo ribas. nei Konstitucija, nei galiojanti kit statym sistema, nei visuotinai pripaintos tarptautins teiss normos nepaneigia galimybs statymais nustatytomis slygomis ir tvarka nusavinti turt arba apriboti jo valdym, naudojim ar disponavim juo. Nuosavybs teiss civilins ir baudiamosios teiss priemonmis ginamas objektas. Asmens bsto nelieiamumas. i teis, glaudiai persipina su privataus gyvenimo nelieiamumu. K24str numatyta, kad mogaus bstas nelieiamas ir be gyventojo sutikimo eiti bst neleidiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba statymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti viej tvark, sulaikyti nusikaltl, gelbti mogaus gyvyb, sveikat ar turt. Asmens bsto nelieiamumui svarbios Operatyvins veiklos, Policijos, Policijos veiklos, Valstybs Saugumo departamento, BPK ir kai kuri kit statym nuostatos. Saviraikos laisv (K25) plaiai reglamentuojama informacijos laisv, kuri apima laisv turti sitikinimus ir juos reikti, teis iekoti, gauti ir skleisti informacij bei idjas, spaudos ir kit informacijos priemoni laisv. Draudiama masin informacijos cenzra ir monopolizuoti masins informacijos priemones. K numatyta, kad tik statymu ir jei tai btina apsaugoti - mogaus sveikatai, garbei ir orumui, privaiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai gali bti apribojama laisv reikti sitikinimus, gauti ir skleisti informacij. Laisv reikti sitikinimus ir skleisti informacij nesuderinama su nusikalstamais veiksmais - tautins, rasins ar socialins neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, meitu ir dezinformacija. ios K nuostatos ir numatyti apribojimai neprietarauja Europos mogaus teisi konvencijoje numatytais saviraikos laisvs apribojimais, taiau K nra suformuluoto draudimo riboti saviraikos laisv siekiant utikrinti teismins valdios autoritet ir bealikum.Europos mogaus teisi Konvencijoje nurodoma, kad kiekvienas turi teis saviraikos laisv, kuri apima laisv turti savo nuomon, gauti bei skleisti informacij ir idjas valdios institucij netrukdomam ir nepaisant valstybs sien. ETT pabr, kad saviraikos principas yra viena i esmini slyg demokratins visuomens ir kiekvieno individo vystymuisi. I saviraikos laisvs gali bti ir atskirai iskiriama teis informacij. K formuluoja du svarbius teiss informacij aspektus, tai teis gauti informacij ir teis j skleisti. Pilietis turi teis statymo nustatyta tvarka gauti valstybs staig turim informacij apie j. iai teisei gyvendinti svarbs CK, Visuomens informavimo, Asmens duomen teisins apsaugos, Teiss gauti informacij i valstybs ir savivaldybs staig ir kt. statymai. Svarbus ir Valstybs ir tarnybos paslapi statymas, kuriame numatyti pagrindai, kuriems esant informacija gali bti priskirta valstybs ar tarnybos paslapiai ir tokiu bdu ribojamas jos gavimas ir skleidimas. Teis skleisti informacij apie privataus ir vieo asmens privataus gyvenimo aplinkybes skiriasi. ETT suformulavo principus, ginanius urnalist teis skleisti informacij. Teis gauti ir skleisti informacij viena svarbiausi urnalist teisi ir jos ribojimas turi bti pagrstas demokratins visuomens kriterijais Lygiateisikumo teis (K29str) gali bti traktuojama ir kaip principas statymui, teismui ir kitoms valstybs institucijoms ar pareignams visi asmenys lygs; mogaus teisi negalima varyti ir teikti jam privilegij dl jo lyties, rass, tautybs, kalbos, kilms, socialins padties, tikjimo, sitikinim ar pair pagrindu. Lygiateisikumas ypa plaiai iuo metu yra reglamentuojamas tarptautiniuose dokumentuose, jo turinys pleiasi. Lygiateisikumo prieingoji pus - diskriminacija, jos draudimas ir utikrina lygiateisikumo gyvendinim. Europos mogaus teisi konvencijoje Diskriminacijos udraudimas numatyta, kad naudojimasis ioje Europos mogaus teisi konvencijoje pripaintomis teismis ir laisvmis yra utikrinamas be jokios diskriminacijos dl asmens lyties, rass, odos spalvos, kalbos, religijos, politini ar kitoki pair, tautins ar socialins kilms, priklausymo tautinei maumai, nuosavybs, gimimo ar kitais pagrindais. G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 83

Europos Sjungos pagrindini teisi chartija Nediskriminavim formuluoja kaip bendr princip, draudiant bet kok diskriminavim dl lyties, rass, odos spalvos, etnins ar socialins kilms, genetini ypatum, kalbos, religijos ar sitikinim, politini ar kitoki pair, priklausymo tautinei maumai, turto, gimimo, negalios, amiaus ar seksualins orientacijos. habeas corpus teis ir kt. Pilietinms teisms priskiriamos itin svarbios procesins (tarp j ir habeas corpus) teiss: nekaltumo prezumpcija; teis teising, vie bylos nagrinjim nealikame teisme; teis neduoti parodym prie save ir eimos narius; bausm gali bti skiriama ar taikoma tik pagal statym; niekas negali bti baudiamas u t pat nusikaltim antr kart; asmeniui, kuris tariamas padars nusikaltim, ir kaltinamajam nuo j sulaikymo arba pirmosios apklausos momento teis gynyb ir teis turti advokat. Habeas corpus procesinis dokumentas skirtas asmens sulaikymo teistumui kontroliuoti. N vienas mogus negali bti suimtas ar kalintas kitaip kaip statymo nustatyta tvarka, kai yra tam teistas pagrindas ar sprendimas ir i teis utikrina atitinkamos juridins priemons. Viena i i priemoni yra paleidimas i neteisto sumimo ileidiant habeas corpus sakym. T.y. teisme ityrus kalinimo prieast ir nustaius, kad asmuo neteistai kalintas, nedelsiant paleidiamas i neteisto sumimo ileidiant habeas corpus sakym. Kuris gali bti adresuotas bet kuriam pareignui laikaniam aretuot asmen, jeigu sakymui nepaklstama, statym paeidjas kartu nusipelno bausms u teismo negerbim. Nukentjusysis remiantis habeas corpus sakymu gali reikalauti alos atlyginimo, u neteist kalinim(daugeliu atvej numatytos didels baudos). Politins teiss ir laisvs: Politins teiss, kaip ir pilietins, kartais apibdinamos kaip negatyvios, nes valstyb j atvilgiu turi susilaikyti nuo j varymo ir neturi pozityvios pareigos, kaip, pvz.: socialini, ekonomini ir kultrini teisi atveju, imtis tam tikr veiksm. Politinms teisms galtume priskirti LR K deklaruojam piliei teis dalyvauti valdant savo al tiesiogiai ar per demokratikai irinktus atstovus, kuri apima rinkim teis, teis inicijuoti referendum, piliei statym iniciatyvos teis, peticij teis, teis kritikuoti valstybs staig ar pareign darb ir juos apsksti, teis vienytis politines partijas, ir piliei teis lygiom teism dirbti valstybs tarnyboje. Teis inicijuoti referendum nra specialiai minima K, taiau galt bti interpretuojama kaip teiss dalyvauti valdant savo al komponentas. statym iniciatyvos teis, pagal K68 str. priklauso 50 tkstani piliei, turini rinkim teis, gali teikti Seimui statymo projekt, ir j Seimas privalo svarstyti. Teis dalyvauti valdant savo al gali bti vertinama ir kaip principas, apibdinantis demokratins valstybs santykius su pilieiais, ir kaip konkreti teis, susijusi su kitomis politinmis teismis ir laisvmis. ios teiss negalima vertinti izoliuotai, tik kaip konstitucinje teisje tvirtintos, i teis visuotinai pripastama ir tarptautinje teisje. Politinms teisms galtume priskirti ir K139 str. tvirtinta kiekvieno pilieio teis ginti valstyb nuo ginkluoto upuolimo, ir teis atlikti karo ar alternatyvij krato apsaugos tarnyb (nors karo tarnyba K139 str. formuluojama kaip pareiga). 3 str. vardint kiekvieno pilieio teis prieintis bet kam, kas prievarta ksinasi Lietuvos valstybs nepriklausomyb, teritorijos vientisum, konstitucin santvark . Viena rykiausi politini teisi - rinkim teis, kuri pagal K ir statym nuostatas yra pripastama tik LR pilieiams. Rinkim teis yra detalizuojama Seimo rinkim, Prezidento rinkim, Savivaldybi taryb rinkim statymuose. Paprastai yra iskiriama pasyvioji ir aktyvioji rinkim teis. Kai kuriuos esminius rinkim teiss principus reglamentuoja ir Europos mogaus teisi konvencijos 1 protokole: valstybs sipareigoja pagrstais terminais organizuoti laisvus rinkimus, kai yra slaptai balsuojama, kad sudaryt tokias slygas, kurios garantuot moni nuomons raikos laisv renkant statym leidybos institucijas. Rinkim teis iuo metu yra pasikeitusi pvz., ES valstybse narse vietos rinkimuose gali dalyvauti ir kit ES nari pilieiai, gyvenantys toje vietovje. Peticij teis laiduojama K, bet konkretus turinys nra vardintas, detalizuojama statymu (K33str.3d.). Peticij teis konstitucinje teisje gali bti suprantama ir kaip bet koks pilieio kreipimasis valdios institucijas su skundu, ar pasilymu; ji gali bti individuali ar kolektyvin. Lietuvos konstitucinje teisje peticija traktuojama siauresne prasme - kaip teis kreiptis kompetetingas institucijas su reikalavimu sprsti statymin ar kit svarb visuomenei klausim. Politini teisi gyvendinimas paprastai siejamas su pilietybe, taiau iuo metu ne visais atvejais pilietybs turjimas yra btina slyga visoms politinms teisms realizuoti, peticijos pateikjas, gali bti ne tik LR pilietis, bet ir usienietis, nuolat gyvenantis Lietuvoje. Pagal Peticij statym peticija - tai ratikas pareikejo kreipimasis Seim, Vyriausyb ar savivaldybs institucijas su reikalavimais ar silymais sprsti mogaus teisi ir laisvi apsaugos ar gyvendinimo; valstybs ir G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 84

savivaldybs institucij reformavimo; kitus svarbius visuomenei, savivaldybms ar valstybei klausimus, kai tam reikia priimti nauj teiss akt, pakeisti, papildyti ar pripainti netekusiu galios galiojant teiss akt ir kai peticij komisijos tok kreipimsi pripasta peticija. Kreipimesi negali bti keliami tokie reikalavimai ir silymai, kuri isprendimas varyt kit moni teises ir laisves, grst Lietuvos valstybs nepriklausomybei, teritorijos vientisumui, konstitucinei santvarkai. Pripainus peticij tenkintina, tai pagal peticijoje idstytus reikalavimus ir silymus gali bti parengiamas atitinkamas teiss akto projektas arba sudaryta darbo grup tokiam projektui parengti. Lietuvos konstitucinje teisje svarbu peticij teis nuo asmens skundo ar praymo, ir nuo piliei statym leidybos iniciatyvos teiss. Realizuojant piliei statym iniciatyvos teis, toki iniciatyv turi pareikti ne maiau kaip 50 tkstani piliei, turini rinkim teis, ir jeigu tokia iniciatyva yra tinkamai gyvendinta, tok statymo projekt Seimas privalo svarstyti. Socialins-ekonomins ir kultrins teiss: LR K reglamentuotos tokios socialins, ekonomins teiss, kaip teis darb, versl, tinkamas, saugias ir sveikas darbo slygas, teis gauti teising apmokjim u darb, socialin apsaug nedarbo atveju, teis kiekvieno dirbaniojo poils, kasmetines mokamas atostogas, teis burtis profesines sjungas, teis gauti senatvs, invalidumo pensijas, socialin param nedarbo, ligos, nalysts, maitintojo netekimo ir kitais statymo numatytais atvejais, eimos apsaugos teiss (dirbani motin teis atostogas iki gimdymo ir po jo, palankias darbo slygas ir kitas lengvatas, nepilnameius vaikus gina statymas ir kt.), teis sveikatos prieir, darbuotoj teis streikuoti, ginant savo ekonominius ir socialinius interesus. Kai kuriems specialiems subjektams skiriama papildoma socialin sauga (K146 str) valstybs globa ir aprpinimas kari, kurie eidami karo tarnyb nustoja sveikatos, karo tarnyb einant uvusij ar mirusi kari eim, pilieius, kurie gindami valstyb nustojo sveikatos, eimas t piliei, kurie gindami valstyb, uvo ar mir. ES pagrindini teisi chartijoje nurodoma, kad Sjungos politika utikrina aukto lygio vartotoj apsaug. Socialins, ekonomins teiss yra plaiai reglamentuotos Europos socialinje chartijoje (Lietuva ratifikavo 2001), Tarptautins darbo organizacijos konvencijose, ES pagrindini teisi chartijoje. Teiss darb turin sudaro teis laisvai pasirinkti darb ir laisva valia j dirbti. K skelbia teis darb, bet neutikrina teiss gauti konkret darb pagal pasirinkt profesij ar veiklos srit. Priveriamasis darbas draudiamas. Taiau vardijami ir atvejai, kai darbas nra traktuojamas priverstiniu- tarnyba kariuomenje ar j pakeiianti alternatyvioji tarnyba, piliei darbas karo, stichins nelaims, epidemijos ar kt. ypatingais atvejais. Priveriamuoju darbu nelaikomas ir statymo reguliuojamas teismo nuteistj darbas. Europos mogaus teisi konvencija t.p. reglamentuoja draudim priveriamojo darbo. Teis darb reglamentuojama ir kt. teiss aktuose. Teis tinkamas darbo slygas tvirtinta ir pagrindinse tarptautiniuose dokumentuose. Pataisytoje Europos socialinje chartijoje formuluojamas vienas pagrindini princip - kiekvienas mogus privalo turti galimyb usidirbti pragyvenimui darbu, kur jis laisvai pasirenka. Siekdamos garantuoti, kad bt veiksmingai gyvendinta teis darb, valstybs sipareigoja: pripainti vienu i pagrindini savo tiksl ir pareig siekti ir ilaikyti kuo didesn ir pastovesn uimtum, kad ateityje bt pasiektas visikas uimtumas; veiksmingai ginti darbuotojo teis usidirbti pragyvenimui darbu, kur jis laisvai pasirenka; sukurti tarnybas, teikianias visiems darbuotojams nemokamas paslaugas sidarbinimo klausimais, arba palaikyti j veikl; organizuoti arba pltoti atitinkam profesin orientavim, mokym ir perkvalifikavim. K laiduoja socialins apsaugos teis gauti senatvs ir invalidumo pensijas, socialin param nedarbo, ligos, nalysts, maitintojo netekimo ir kitais statym numatytais atvejais, turi visi asmenys vienodais pagrindais, nuolat gyvenantys Lietuvoje. Taiau kai kurios socialins apsaugos rys yra susijusios ir su tam tikromis pareigomis, pvz.: teis socialin draudim gyja asmenys, statym nustatyta tvarka mokantys socialinio draudimo mokas ar kai u juos mokama statymuose nustatyta tvarka. Socialin apsauga tai statymais nustatyta socialini, ekonomini priemoni sistema, utikrinanti l ir paslaug teikim tiems asmenims, kurie statym numatytais atvejais dl senatvs, invalidumo (negalios), mirties, ligos, motinysts (tvysts), artimj globos, nedarbo, nepritekliaus ir kit eimos aplinkybi praranda pajamas, turi papildom ilaid arba negali pakankamai savs arba savo eimos aprpinti i darbo arba kitoki pajam. vairius socialins apsaugos elementus reglamentuoja ir kt. LR statymai, t.p. Pataisytoje Europos socialinje chartijoje (LR ratifikavo 2001), joje deklaruojama, kad siekdamos utikrinti, kad bt veiksmingai gyvendinta teis socialin apsaug, alys turi prisiimti nemaai sipareigojim. G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 85

K 53 str. laiduoja teis sveikatos prieir ir nustato, kad valstyb rpinasi moni sveikata ir laiduoja medicinos pagalb bei paslaugas mogui susirgus; statymas nustato pilieiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinse gydymo staigose teikimo tvark.Taiau tai nereikia absoliui pareig valstybini gydymo staig teikti iskirtinai nemokam ir visk apimani medicinos pagalb, nenustatoma finansuojamos i valstybs biudeto medicinos pagalbos apimtis. i teis turi bti grindiama kompromisu tarp asmens konstitucins teiss sveikatos prieir ir valstybs ekonomini slyg. Valstyb skatina visuomens kno kultr ir remia sport; valstybje kiekvienas asmuo privalo saugoti aplink nuo kenksming poveiki. Taiau teis sveikatos prieir gali bti aikinama ir kaip asmens individuali (pilietin) teis, kurios tarpusav priklausomos ir ne atskiriamos viena nuo kitos, bet nagrinjamos kartu dabartiniame socialiniameekonominiame kontekste. ETT patvirtina i tendencij, pripains, kad aplinkos utertumas paeid asmens teis privatum. Europos tarybos mogaus teisi nustatyta, kad valstybs, atsivelgdamos sveikatos apsaugos poreikius ir turimus iteklius turi imtis reikaling priemoni, kad j jurisdikcijos ribose bt utikrintas vienodas atitinkamos kokybs sveikatos prieiros prieinamumas. Europos socialin chartija nurodo, kad siekdamos garantuoti veiksming teiss sveikatos apsaug gyvendinim, alys sipareigoja tiesiogiai ar bendradarbiaudamos su valstybinmis ar privaiomis organizacijomis imtis reikiam priemoni, skirt: kiek manoma prastos sveikatos prieastims alinti; konsultacijoms teikti ir rpintis vietimo priemonmis, kuriomis propaguojama sveika gyvensena bei skatinama asmenin atsakomyb u savo sveikat; kiek manoma ukirsti keli epideminms, endeminms ir kitoms ligoms, t.p. nelaimingiems atsitikimams. Kultrins teiss yra minimos keliuose K skirsniuose (II,III,IV); ypa daug dmesio skiriama asmen, priklausani tautinms bendrijoms, kultrini teisi apsaugai. Tai piliei tautinms bendrijoms suteikta teis savarankikai tvarkyti savo tautins kultros reikalus, vietim, labdar, savitarpio pagalb, valstyb teikia tautinms bendrijoms param, tautini bendrij asmenys turi teis puoselti savo kalb, kultr ir paproius. (K42str) nurodoma, kad kultra, mokslas ir tyrinjimai bei dstymas yra laisvi, valstyb remia kultr ir moksl, rpinasi Lietuvos istorijos, meno ir kit kultros paminkl bei vertybi apsauga. statymas gina dvasinius ir materialinius autoriaus interesus, susijusius su mokslo, technikos, kultros ir meno kryba. Viena svarbiausi kultrini teisi - teis moksl. (K41str) vis pirma asmenims iki 16 m. mokslas privalomas. Mokymas valstybinse ir savivaldybi bendrojo lavinimo, profesinse bei auktesniosiose mokyklose yra nemokamas. Auktasis mokslas prieinamas visiems pagal kiekvieno mogaus sugebjimus. Gerai besimokantiems pilieiams valstybinse auktosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas. Teis moksl reglamentuoja vietimo statymas, Profesinio mokymo statymas, Vaiko teisi apsaugos pagrind statymas, Mokslo ir studij statymas, Auktojo mokslo statymas ir kiti teiss aktai. Europos mogaus teisi Konvencijos 1 protokole (ratifikavo 1995.12.7.) skelbiama, kad niekam neturi bti atimta teis moksl. Valstyb, rpindamasi vietimu ir mokymu, sipareigoja gerbti tv teis parinkti savo vaikams vietim ir mokym pagal savo religinius ir filosofinius sitikinimus. 7. Atskir subjekt teiss. Vaik teiss ir j apsauga. Asmen, priklausani tautinms bendrijoms, teiss. Vaik teiss ir j apsauga. Konstitucija (38str) laiduoja, kad valstyb saugos ir globos vaikus. (39str.) eimoms auginanioms ir aukljanioms vaikus namuose, statymo nustatyta tvarka teiks joms param. T.P nustato tv teis ir pareig auklti savo vaikus dorais monmis ir itikimais pilieiais, iki pilnametysts juos ilaikyti; ir numato Vaik pareiga - gerbti tvus, globoti juos senatvje ir tausoti j palikim. Nurodo, kad nepilnamei teises gina statymas. Vaik teisi apsaugos klausimai reglamentuoja: CK jame numatytos tv pareigos ir teiss, vaikinimo klausimai, globos ir rpybos skyrimo klausimai. Reglamentuoja globa (rpyb) nepilnameiams vaikams, kurie dl tv mirties, tvysts teisi atmimo i tv, tv ligos ar kit prieasi liko be tv globos (rpybos), t.p. apsauga asmeninms ir turtinms i vaik teisms bei interesams. Nustatytos globj pareigos, globos bei rpybos steigimo pagrindai bei tvarka. Vaiko teisi apsaugos pagrind statymas skirtas-gerinti vaik teisin apsaug alyje, nustatant vaiko teisi ir laisvi gynimo pagrindus suderintus su LR K ir tarptautins teiss normomis bei principais: visur ir visada pirmiausia turi bti atsivelgiama teistus vaiko interesus; negali bti diskriminuojamas; kiekvienam vaikui turi bti garantuota galimyb bti sveikam ir normaliai vystytis fizikai bei protikai; n vienas vaikas negali bti G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 86

paliktas be gyvenamojo bsto, minimali pragyvenimo l ir globos ar rpybos; sandoriai, sudaryti paeidiant vaiko interesus, kiti aktai, ribojantys ar kitaip varantys statym nustatytas vaiko asmenines, turtines, kitas teises bei laisves, pripastami negaliojaniais; vaiko teises pirmiausia privalo utikrinti tvai ir kiti teisti vaiko atstovai. ia pateikiama vaiko svoka tai mogus, neturintis 18 m., iskyrus atvejus, kai statymai numato kitaip. Vaiko teiss saugomos ir garantuojamos iomis priemonmis: 1.tvai ar teisti vaiko atstovai privalo sudaryti tinkamas slygas vaikui gyventi ir augti eimoje, rpintis juo; 2.priimami ir gyvendinami statymai bei kiti teiss aktai; 3.kuriamos atitinkamos valstybs ir vietos savivaldos institucijos ir pavedama joms vykdyti vaiko teisi apsaug; 4.rengiamos ir gyvendinamos specialios programos bei priemons; 5.taikomos prevencins aukljamosios priemons: ukertamas kelias nusikalstamumui, kitiems teiss paeidimams; 6.valstyb ir vietos savivaldos inst.skiria l vaiko teisi apsaugos priemonms rengti ir gyvendinti; 7.tikslingai naudojamos vaikams labdaros bdu gautos los, kitos materialins vertybs; 8.skatinama ir remiama atitinkama visuomens, visuomenini organizacij, tradicini ir valstybs pripaint religini bendruomeni veikla vaiko teisi bei laisvi apsaugos srityje. Pagrindins vaiko teiss ir laisv: gyventi ir augti - draudiami bet kokie moksliniai bandymai ar kitokie eksperimentai su vaiku, galintys pakenkti jo gyvybei, sveikatai, normaliam asmenybs vystymuisi, net jei yra vaiko, jo tv ar teist vaiko atstov sutikimas; bti sveikam- sudaryti sveik ir saugi aplink, garantuojama vaik lig profilaktika, kvalifikuota medicinos pagalba; teis individualyb ir jos isaugojim- teis vard, pavard, tautyb ir pilietyb, ir pan.; teis asmenin gyvenim, asmens nelieiamyb ir laisv-teis bendravim, susirainjimo slaptum, asmens nelieiamyb ir laisv; teis gyvenimo slygas- btinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, utikrina tvai, kiti teisti vaiko atstovai, valstybs ir vietos savivaldos institucijos; turtins teiss; teis gyvenamj bst- nalaitis isaugo teis gyvenamj bst, kuriame jis gyveno anksiau, arba jam statym nustatyta tvarka suteikiamas kitas ne blogesnis bstas. neturintis gyvenamojo bsto, juo aprpinamas statym nustatyta tvarka; socialins teiss- moksl, gyti specialyb, pasirinkti darb, t.p. minties, sins, religijos, odio laisv, teis naudotis vairia humanitarine informacija ir j platinti, dalyvauti visuomens gyvenime, taikiuose susirinkimuose ir organizacijose, teis laisvai reikti savo pairas; teis valstybs param ir ilaikym; poils ir laisvalaik; dalyvauti vaik apsaugos programose; gyventi kartu su tvais ar juos atstojaniais asmenimis; bendrauti su atskirai gyvenaniais tvais. Negalios vaikas, turintis gimt ar gyt fizini ar psichini trkum, nustatyt vaiko sveikatos prieiros staigos, kurie kliudo jam normaliai vystytis, adaptuotis bei integruotis visuomenje, turi teis gyventi pilnavert gyvenim; speciali jo prieira; aplinkos pritaikymas; los; socialins veiklos (uimtumo) garantijos. Vaiko teis moksl garantuojama: kiekvienas vaikas turi teis nemokam mokym valstybinse ir savivaldybi bendrojo lavinimo, profesinse bei auktesniosiose mokyklose, iki 16 m.yra privalomas. Tvai ar teisti vaiko atstovai privalo sudaryti slygas vaikui gyti privalom isilavinim arba galimyb mokytis iki 16 m. Asmenys, nevykdantys io reikalavimo, atsako statym nustatyta tvarka. Vaikas turi teis dirbti atsivelgiant jo ami, sveikat, bendrj isilavinim ir profesin pasirengim. Darbas yra laisvai pasirenkamas. Draudiama inaudoti ar kitaip diskriminuoti dirbant vaik. Vaikui negalima patikti darbo ar usimimo, kenkianio sveikatai ar mokslui arba trukdanio jo fiziniam, protiniam ar doroviniam brendimui. Valstyb saugo vaik nuo vis inaudojimo darbe form Valstybs, vietos savivaldos institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo saugoti vaik nuo neigiamos socialins aplinkos takos, t.y .vaiko apsauga nuo alkoholini grim bei rkymo, nuo narkotini, nuodingj, kit stipriai veikiani priemoni bei mediag vartojimo, nuo seksualinio inaudojimo. U fizinio ar psichinio smurto demonstravim vaikams, j traukim nusikalstam ar kit neteist veik taikoma statym nustatyta administracin arba baudiamoji atsakomyb. Vaiko teisi apsaug, pagal statym, utikrina: 1) valstyb ir jos institucijos; Vyriausyb-rengia ir teikia Seimui svarstyti statym ir kt. teiss akt projektus, tvirtina programas; ministerijos - formuoja bei gyvendina vaiko teisi apsaugos politik utikrina tinkam vaiko teisi apsaug. G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 87

2) vietos savivaldos institucijos: atitinkamos savivaldybi tarybos, vietos savivaldos vykdomosios institucijos, vaiko teisi apsaugos institucijos (tarnybos), policijos nepilnamei (jaunimo) reikal inspektoriai, mokyklos ir kt. institucijos, rengia ir gyvendina vaiko teisi apsaugos, vaik teiss paeidim prevencijos priemones; 3) visuomenins organizacijos, teikia silymus vietos savivaldos institucijoms dl vaiko teisi apsaugos politikos ir strategijos formavimo bei prioritet nustatymo ir pan. statyme numatyta, kad u vaiko teisi paeidimus, pareigos auklti, mokyti, priirti, ilaikyti vaik nevykdym ar vengim j vykdyti, iaur elges su vaiku ar kitok piktnaudiavim savo teismis bei pareigomis, asmenims taikoma civilin, administracin ar baudiamoji atsakomyb. Asmen, priklausani tautinms bendrijoms, teiss. Yra laikoma, kad neutenka utikrinti, kad tautins maumos naudotsi visomis mogaus teismis ir laisvmis, jiems turi bti garantuotos tokios teiss, kurios reikalingos j indentitetui ir savitumui apsaugoti. Tautin mauma yra apibdinama kaip bendrija asmen, gyvenani alyje ar tam tikroje vietovje, turini savo ras, religij, kalb ir tradicijas ir kuriuos jungia ras, religija, kalba, tradicijos ir kurie turi solidarumo jausm, kad palaikyt j apeigas, utikrint j vaik mokym ir aukljim pagal savo ras ir teikt tarpusavio pagalb. LRK ypa daug dmesio skiriama asmen, priklausani tautinms bendrijoms, K37str. Suteikia teis pilieiams, priklausantiems tautinms bendrijoms, puoselti savo kalb, kultr ir paproius. KT konstatavo, kad ia konstitucine norma visoms Lietuvos teritorijoje, gyvenanioms tautinms bendrijoms yra garantuojamas tautinio identiteto isaugojimas, kultros tstinumas, tautin saviraika. Konstitucija(45str) piliei tautinms bendrijoms suteikta teis savarankikai tvarkyti savo tautins kultros reikalus, vietim, labdar, savitarpio pagalb, gauti valstybs teikiam param, taiau kaip konstatavo KT io suteiktos teiss nereikia, jog bendruomens interesai gali bti priepastatomi Lietuvos valstybs, visos visuomens, pilietins Tautos bendriems interesams. LR Tautini maum statyme numatytos teiss: valstybs param ugdyti tautin kultr ir vietim; teis mokytis gimtja kalba, sudarant slygas turti ikimokyklines staigas, pamokas ir bendrojo lavinimo mokyklas, grupes, fakultetus ir filialus auktosiose mokyklose, rengianiose aukltojus, mokytojus bei kitus tautini bendrij poreikiams tenkinti reikalingus specialistus; teis spaud ir informacij gimtj kalba; teis ipainti bet kuri religij ar neipainti jokios, atlikinti gimtja kalba religines apeigas bei nacionalinius ritualus; teis jungtis tautines kultros organizacijas; teis kultrinius ryius su tautieiais u LR rib; teis bti atstovaujamiems vis pakop valstybins valdios organuose, remiantis visuotini, lygi ir tiesiogini rinkim principais; teis vis tautybi LR pilieiams eiti bet kurias pareigas valstybs valdios ir valdymo organuose, monse, staigose bei organizacijose. Tarptautiniu mastu tautini maum teiss pirm kart buvo tvirtintos 1966m. JT Tarptautiniame pilietini ir politini teisi pakte (teis turti savo kultr, ipainti ir praktikuoti savo religij, naudotis gimtja kalba ir kt.). 1995 Europos Tarybos priimtoje Rminje tautini maum apsaugos konvencijoje, kurioje nustatomos bendro pobdio valstybs pareig sudaryti slygas maum identitetui ir savitumui isaugoti ir pltoti. Naudodamasis teismis ir laisvmis kiekvienas tautinei maumai priklausantis asmuo turi gerbti nacionalinius statymus ir kit asmen teises, ypa daugumai arba kitoms tautinms maumoms priklausani asmen teises ir laisves. T.p. tvirtina tam tikr gyvendinimo kontrols mechanizm-Europos Tarybos Ministr komitetas kontroliuoja, kaip alys gyvendina konvencijos nuostatas. Valstybs teikia Ministr Komitetui informacij apie Konvencijos gyvendinim. Pagal Konvencij steigtas Patariamasis komitetas padeda Ministr Komitetui vertinti, ar imtasi tinkam priemoni Konvencijos nuostatoms gyvendinti. Konvencija nenumato individualios peticijos teiss. 8. Asmens Pareigos. Pareiga - tai teiss normose nustatytas pareigojimas asmeniui atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo toki veiksm susilaikyti. Esminis mogaus teisi ir laisvi poymis yra tai, kad teisi ir laisvi atsiradimas, j gyvendinimas nesiejamas su pareig vykdymu. K28 str. formuluojamas ypa svarbus konstitucinis mogaus teisi principas - gyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvmis, mogus privalo laikytis LR Konstitucijos ir statym, nevaryti kit moni teisi ir laisvi. Taigi viena pagrindini asmens pareig - ne tik laikytis K, statym, bet ir nevaryti kit moni teisi ir laisvi. Tai labai svarbus mogaus teisi ir laisvi gyvendinimo principas. G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 88

LR K vardintos tokios pareigos, kaip tv pareiga (ir teis) auklti savo vaikus dorais monmis ir itikimais pilieiais, iki pilnametysts juos ilaikyti (38 str.), vaik pareiga gerbti tvus, globoti juos senatvje ir tausoti j palikim (38 str.), asmenims iki 16 m. pareiga mokytis (41 str.), asmuo privalo saugoti aplink nuo kenksming poveiki (53 str.), kiekvieno pareiga (ir teis) ginti Lietuv nuo usienio ginkluoto upuolimo (139 str.), piliei pareiga atlikti karo ar alternatyvij krato apsaugos tarnyb (139 str.). Reikt paminti, kad asmens pareigoms demokratini valstybi konstitucinje doktrinoje ir konstitucijose paprastai neskiriamas didelis dmesys. Nra susiformavusio ir vieningo pareig katalogo. Kai kuriose kit valstybi konstitucijose formuluojama pareiga mokti mokesius, pvz.: tokia pareiga formuluojama 1947 Italijos konstitucijoje. Vokietijos konstitucijoje iskiriama pareiga atlikti karo ar alternatyvij tarnyb, kaip 1949. Tarptautins teiss dokumentuose, skirtuose mogaus teisms, asmens pareigos arba nevardijamos, arba joms paprastai skiriama nedaug dmesio. Tarptautinje mogaus teisi doktrinoje jos nevaidina svaraus vaidmens. 9. mogaus teisi ir laisvi ribojimo doktrina. Tai sudtinga konstitucins teiss problema. Tik kai kurios mogaus teiss(toliau - T), priskiriamos absoliuioms, neribojamoms, pvz.: teis gyvyb, teis nebti kankinamam ir alojamam ir kad su asmeniu nebt iauriai, eminant jo orum elgiamasi, teis nebti vergijoje. Kitos teiss gali bti ribojamos. ETT susiformavo visuotinai pripant T ribojimo doktrin, t.y apibr slygas, kuriom esant T teisi ribojimas bus pagrstas - teistas, tai: 1) apribojimai turi bti nustatomi tik statymu, kuris vieai paskelbiamas, o jo normos suformuluojamos pakankamai aikiai. statymais apibriant teisi gyvendinimo ribas, btina atsivelgti atitinkamos teiss (ar laisvs) paskirt bei prasm ir Konstitucijoje nustatytas jos ribojimo galimybes bei slygas. 2) ribojimas btinai reikalingi demokratinje visuomenje, kad bt apsaugotos visuomens vertybs. Ar jis btinas reikia isiaikinti ribojimo tikslus bei paskirt, 3) ribojimo priemons turi bti proporcingos siekiamam tikslui pasiekti. Proporcingumas suprantamas, kaip galimyb taikyti apribojimus tik jei tai btina demokratinje visuomenje ir yra svarbiau u asmens teis. Taigi, Konstitucins T gali bti ribojamos paioje K ar pagal jos nuostatas priimtu statymu. Ir netaikomi jokiais kitais pagrindais, iskyrus tik jei tai btina apsaugoti visuomens vertybes, kit asmen teistus interesus ir proporcingai ribojimo tikslui K slygos riboti teises formuluojamos daniausiai kaip blanketins normos. Taiau be bendrj slyg, vardinamos ir konkreios aplinkybs, kurioms esant konstitucin teis gali bti ribojama (pvz.20str.teis laisvs nelieiamyb: bendra slyga niekam negali bti atimta laisv kitaip, kaip statymuose numatytais pagrindais ir pagal nurodytas juose procedras, ir konkreti slyga: laisv gali bti ribojama, jei asmuo yra sulaikytas nusikaltimo vietoje ir vardijama tokio sulaikymo tvarka). Konkretizuojant teisi ribojimo slygas, turi bti laikomais proporcingumo, teistumo, protingumo ir kit svarbi teiss princip. Lietuvos KT ne kart savo nutarimuose konstatavo, kad pagal konstitucij riboti mogaus teises galima, jeigu yra laikomasi i slyg: 1. Tai daroma tik statymu; 2. Ribojimai yra btini demokratinje visuomenje siekiant apsaugoti kit asmen teises bei laisves ir konsitucijoje tvirtintas vertybes, t.p. konstitucikai svarbius tikslus; 3. Tais ribojimais nra paneigiama teisi ir laisvi prigimtis bei j esm, t.y. jei teis apribojama taip, kad j gyvendinti pasidaro nemanoma, jeigu ji suvaroma periangiant protingai suvokiamas ribas arba neutikrinamas jos teisinis gynimas, tai bt pagrindo teigti, kad paeidiama pati teiss esm, o tai tolygu ios teiss neigimui; 4. Yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo, pagal kur statymuose numatomos priemons turi atitikti siekiamus visuomenei btinus ir konstitucikai pagrstus tikslus. LR Konstitucijoje galima iskirti tokius mogaus teisi ribojimo atvejus: 1) Kai asmuo savo teismis piktnaudiauja LR K 28 str. tvirtintas bendras principas, kad gyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvmis, mogus privalo laikytis LR K ir statym, nevaryti kit moni teisi ir laisvi. KT paymjo, kad tai vienas esmini princip, kuris reikia, kad mogaus teistas elgesys nra neribotas ir absoliuiai laisvas. mogus, bdamas socialine btybe, gyvena visuomenje tarp save G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 89

panai ir lygi savo orumu ir teismis moni. Kiekvienas mogus turi pareigas visuomenei, kurioje tik ir gali laisvai ir visikai vystytis jo asmenyb, o pagrindine i t pareig nevaryti kit moni teisi ir laisvi.Ir pabr, kad ia nustatytos ne valdios institucij, bet mogaus elgesio ribos. Taiau piktnaudiauti teismis gali ne tik asmuo, bet ir asmen grup ar net valstyb. 2) Pagrindiniai asmens konstitucini teisi ribojim kriterijai 1) btinyb apsaugoti asmens garb ir orum, privat gyvenim, sveikat; 2) isaugoti demokratins visuomens vertybes - saugum, viej tvark, konstitucin santvark ar kt. visuomens vertybes. 3) Esant karo ar nepaprastosios padties atveju; apribojamos teiss ir laisvs, nurodytos K tai:(145str) laikinai gali bti privataus gyvenimo nelieiamumas, mogaus bsto nelieiamumas, saviraikos laisv, teis gauti ir skleisti informacij, kilnojimosi laisv, teis laisvai vienytis bendrijas, politines partijas asociacijas, susirinkim teis. (144 str) numatyta, ikilus grsmei konstitucinei santvarkai ar visuomens rimiai, Seimas gali visoje valstybs teritorijoje ar jos d. vesti nepaprastj padt. Jos trukm - iki 6mn. Tarp Seimo sesij neatidliotinais atvejais - Prezidentas, kartu aukdamas neeilin Seimo sesij svarstyti io klausimo. (143) Jeigu karo veiksm metu turi bti rengiami eiliniai rinkimai, numatyta galimyb atidti eilinius rinkimus, ir skiriami ne vliau kaip po 3 mn. karui pasibaigus.Karo padiai, kurios metu gali bti ribojamos mogaus teiss, reglamentuoti skirtas Karo padties statymas. 4) tam tikriems asmenims dl j teisinio statuso.pvz.: pasyviosios rinkim teiss ribojimas(141)asmenys, atliekantys tikrj karo arba alternatyvij tarnyb, neij atsarg krato apsaugos sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai ir liktiniai, kit sukarint ir saugumo tarnyb apmokami pareignai negali bti Seimo nariais ir savivaldybi taryb nariais. Jie negali uimti renkam ar skiriam pareig civilinje valstybinje tarnyboje, dalyvauti politini partij ir politini organizacij veikloje. KT 2000.06.30 suformulavo svarb princip, kad negali bti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kur asmuo, gyvendindamas vien konstitucin teis, netekt galimybs gyvendinti kit konstitucin teis. Taigi teisi ribojimas turi bti subalansuotas kit teisi poiriu. Ypa svarbus proporcingumo principas. tarp asmens teisi,laisvi ir visuomens interes, neretai kyla konflikt, o kartais atsiranda ir prietaravim. Demokratinje visuomenje tokie prietaravimai sprendiami derinant skirtingus interesus ir siekiant nepaeisti j pusiausvyros. Vienas i interes derinimo bd yra asmens teisi ir laisvi ribojimas. KT suformulavo ir ribojim proporcingumo kriterijus, kadangi danai konfliktas kyla i esms tarp lygiaveri konstitucini teisini vertybi, todl tokiais atvejais atitinkamais apribojimais neturt bti paeidiama j pusiausvyra.kai atitinkamo ribojimo prasmingumas slypi konkreios teiss (ar laisvs) prigimtyje arba kai atitinkamais apribojimais siekiama ivengti kolizijos su kitomis pagrindinmis teismis. Mintais atvejais pagrindini teisi apribojim pagrstumas turt bti vertinamas sveiko proto ir akivaizdios btinybs kriterijais. KT apie teiss informacij ribojim, pabr, kad .bendr interes apsauga demokratinje valstybje negali paneigti mogaus teiss informacij apskritai. ios problemos sprendim mogaus teisi ir laisvi doktrina, ir ja besiremianti tarptautin ir nacionalin teis, sieja su teisini vertybi racionaliu santykiu, laiduojaniu, kad apribojimais nebus paeista atitinkamos mogaus teiss esm. Europos mogaus teisi konvencijoje yra vardintos slygos, kurioms esant gali bti ribojamos asmens teiss, tai: btinumas demokratinje visuomenje valstybs saugumo, visuomens apsaugos, alies ekonomins gerovs interesai, siekis ukirsti keli vieosios tvarkos paeidimams ar nusikaltimams, moni sveikata ar moral ar kit asmen teisi ir laisvi apsauga ir kt. Jokia Konvencijos nuostata nesuteikia kuriai nors valstybei, grupei ar asmeniui teis vykdyti koki nors veikl ar atlikti kok nors veiksm, kuriais siekiama panaikinti kokias nors konvencijoje numatytas teises ir laisves ar jas apriboti daugiau nei nustatyta ioje paioje konvencijoje. Nurodomi bendri pagrindai, leidiantys riboti teises kai kurioms asmen grupms,pvz.usienieiams taikyti politins veiklos suvarymus. Nustato bendr teisi ribojimo princip, kad Konvencijoje skelbiam teisi ir laisvi apribojimai netaikomi jokiais kitais tikslais, iskyrus tuos, kuri siekiant ie apribojimai buvo nustatyti. Visuotins mogaus teisi deklaracijoje gyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvmis, kiekvienas mogus negali patirti kitoki apribojim kaip statymo numatyti vien tik tam, kad garantuot kit moni teisi ir laisvi deram pripainim ir gerbim siekiant patenkinti teisingus morals, vieosios tvarkos ir G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 90

visuotins gerovs reikalavimus demokratinje visuomenje. ios teiss ir laisvs jokiu bdu negali bti gyvendinamos, jeigu tai prietarauja Jungtini Taut Organizacijos tikslams ir principams. 10. mogaus teisi ir laisvi gyvendinimo bdai ir garantijos, j sistema. mogaus teisi gynimo bdai Lietuvoje. Teismin gynyba kaip svarbiausioji mogaus teis apsaugos garantija. Specialios mogaus teisi gynimo institucijos. Seimo kontrolieriai. Tarptautins mogaus teisi gynimo institucijos. Europos mogaus teisi teismas. mogaus teisi ir laisvi gyvendinimo bdai ir garantijos, j sistema 1) Ekonomins garantijos. Rinkos ekonomikos valstybse ekonominms ir politinms garantijoms konstitucijoje nra skiriama daug dmesio. Akcentuojamos detaliai reguliuojamos teisins garantijos. Pagrindin socialin ekonomin teisi garantija yra nuosavybs turjimas, kas suteikia asmeniui galimyb nepriklausomai gyvendinti savo teises. 2) Politins garantijos yra siejamos su tautos valdios gyvendinimo formomis laisvais rinkimais, valdi padalijimu, referendumais, daugiapartikumu, piliei dalyvavimu valdyme. Marksistinje doktrinoje ios garantijos siejamos su valstybins valdios pobdiu. Tikra garantija yra laikomas valdios sutelkimas darbinink, darbinink inteligentijos, valstiei rankose. 3) Teisins. Pagrindin teisin garantija tai teisin valstyb. Naujausiose konstitucijose jau kalbama apie pagrindinius teisi gynimo bdus kreipimasis teism, teismo bei valstybs vadovo vaidmuo teisi apsaugoje, ombudsmeno vaidmuo. Konstitucijos ir statymai numato vairius teisi gyvendinimo bdus: 1. atvykimo bdas nereikalingas joks iankstinis kreipimasis institucijas, galima tiesiogiai vesti udar susirinkim arba publikuoti str., kritikuojant vyriausybs veikl. 2. registracijos bdas naudojantis atvykimo bdu, reikia usiregistruoti taiau tai tra techninio pobdio bdas. 3. Pareiktinis bdas tai iankstinis, valstybins valdios organ informavimas dl ketinimo gyvendinti vien ar kit konstitucin teis. i reikalavim nesilaikymas daro ios teiss gyvendinim neteistu. 4. Leidimo bdas tam tikroms teisms gyvendinti yra bdinas iankstinis tam tikr galiot institucij leidimas. 5. Teismini sankcij bdas naudojamas gyvendinant teises atvykimo bdu. savo konstitucine teise galima pasinaudoti laisvei, taiau ja piktnaudiaujant, ar paeidiant statym, yra numatyta atsakomyb. Konstitucini teisi apsauga tai ypatinga konstitucini teism bei kit konstitucins kontrols institucij funkcija. Pilietis (jei tai yra numatyta statymuose) gali tiesiogiai kreiptis ias institucijas. T.p. asmenys turi teis kreiptis tarptautines organizacijas (pvz. JT mogaus teisi reikal komitetas), tarptautinius teismus (pvz.: ETT), jei valstyb yra tos organizacijos nar ar yra pasiraiusi tam tikr konvencij ir jei yra inaudoti visi vidiniai teiss gynimo bdai. mogaus teisi ir laisvi garantijos teiss norm sistema, kurios pagalba yra utikrinamos mogaus teiss ir laisvs. Garantijas galima suskirstyti : 1. Teisines - tai teiss norm ir institucij sistema, jas galima suskirstyti : 1) materialines LRK, statymai ir kiti teiss aktai, kuriuose yra tvirtintos mogaus teiss ir j apsauga; 2) procesines K tvirtint asmens, kurio teiss ir laisvs yra paeidiamos teis kreiptis teism; peticij teis; teis kreiptis su peticija valstybs institucijas, kad bt sprendiami svarbs su mogaus teismis susij klausimai ir kt 3) institucines institucijos, kurioms priskirta mogaus teisi gynyba: teismas, kontrolieri institucijos. 2. Neteisines tai bendro pobdio:valstybins valdios gyvendinimo bdai, valstybs forma, politinis reimas, valdi padalijimas, visuomens kultros lygis ir kt. Garantijas pagal j galiojimo pobd galima bt skirti : 1) nacionalines 2) tarptautines gali bti teismins (galimyb kreiptis ET) ir neteismins (galimyb kreiptis su peticija Europos Parlament, galimyb kreiptis Europos mogaus teisi komisar, JTO mogaus teisi komisar). Svarbiausia T materialin garantija - teisi katalogo tvirtinimas K ir j bendrj garantij formulavimas. LRK suformuluotas platus mogaus teisi ir laisvi katalogas, apimantis pilietines ir politines bei socialines, G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 91

ekonomines ir kultrines teises. Reikmingiausi LR konstituciniai principai turintys takos mogaus teisi garantijoms: 1) 6 str -K yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas; kiekvienas gali savo teises ginti remdamasis Konstitucija; 2) 7 str.- negalioja joks statymas ar kitas aktas prieingas K ir galioja tik paskelbti statymai; 3) 30str. -asmuo, kurio konstitucins teiss ar laisvs paeidiamos, turi teis kreiptis teism; asmeniui padarytos materialins ir moralins alos atlyginim nustato statymas; 4) 31str.6d.- asmeniui, kuris tariamas padars nusikaltim, ir kaltinamajam nuo j sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teis gynyb; 5) K nra normos, suteikianios galimybes nuolat apriboti konstitucines mogaus teises.145str. tai gali bti daroma tik laikinai vedus karo ar nepaprastj padt ir tik kai kuri teisi atvilgiu (teis privataus gyvenimo nelieiamyb, bsto nelieiamyb, saviraikos laisv, laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamj viet, laisvai vienytis bendrijas, politines partijas ir asociacijas ir rinktis taikius susirinkimus). 6) 5str.- valdios staigos tarnauja monms. Institucinms mogaus teisi garantijoms skirti : K 73str.- piliei skundus dl valstybs ir savivaldybi pareign (iskyrus teisjus) piktnaudiavimo ar biurokratizmo tiria Seimo kontrolieriai; prireikus Seimas gali steigti ir kitas kontrols institucijas. K 124str. savivaldybi taryb, j vykdomj organ bei j pareign aktai ar veiksmai, paeidiantys piliei ir organizacij teises, gali bti skundiami teisme. Taigi Konstitucijoje suformuluotos plaios galimybs mogaus teisi garantij sistemai funkcionuoti. CK, BK, ATPK, CPK, BPK bei kt. kodeksuose, atskiruose statymuose t.p. tvirtintos kai kurios svarbios materialins ir procesins mogaus teisi garantijos ir detalizuojami K principai. Svarbus Peticij statymas ir Valstybs garantuojamos teisins pagalbos statymas. Suteikiama galimyb asmeniui kreiptis teism dl savo paeist teisi, ir gauti tinkam teisin pagalb C ir B bylose, kai asmuo, neturi pakankamai l. mogaus teisi gynimo bdai Lietuvoje 1. Teismin gynyba kaip svarbiausioji mogaus teis apsaugos garantija tai LR teism sistema, kurios organizacija ir veiklos pagrindai vardinti K atskirame Teismin valdia skyriuje: Aukiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygard ir apylinki teismai, administraciniai teismai, atskirai iskiriamas Konstitucinis Teismas 2. Specialios mogaus teisi gynimo institucijos: 1) Vyriausiosios administracini gin komisija 2) Seimo kontrolieriai. 3) moter ir vyr lygi galimybi kontrolierius 4) vaiko teisi apsaugos kontrolierius Tik inaudojus visas nacionalines asmens teiss gynimo bdus galima kreiptis tarptautines institucijas 3. Tarptautins mogaus teisi gynimo institucijos: 1) JT mogaus teisi komitetas 2) Ombudsmeno institucija ES 3) mogaus teisi komisaras Europos Taryboje 4) Europos mogaus teisi teismas. Teismin gynyba kaip svarbiausioji mogaus teis apsaugos garantija. Pirmiausia iskirtini teismai Aukiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygard ir apylinki teismai, administraciniai teismai kuriuos mons gali tiesiogiai kreiptis dl j paeist teisi. Konstitucinis Teismas t.p. gali bti traktuojamas kaip mogaus teisi apsaugos institucija, nors j pilieiai tiesiogiai su skundu kreiptis negali. Pilieiai kreipiasi bendros paskirties teismus, kurie vadovaudamiesi K110str. nuostata, jog teisjas negali taikyti statymo, prietaraujanio K, ir matydamas, kad statymas ar kitas teiss aktas, taikytinas konkreioje byloje, prietarauja K, sustabdo bylos nagrinjim ir kreipiasi KT su praymu, spsti, ar statymas ar kitas teiss aktas atitinka K. Ir nors asmuo neturi teiss tiesiogiai reikalauti, kad teismas vienu ar kitu klausimu kreiptsi KT, vis dlto neretai advokatai, gindami asmens interesus, sugeba pagrsti tokio ingsnio reikalingum, ir problem sprendia Konstitucinis teismas.KT nutarimuose, danai interpretuoja nuostatas, kuriose tvirtinta nuosavybs teis, asmens lygiateisikumo principas, saviraikos teis, teis privat gyvenim. Neabejotina, kad KT yra svarbus konstitucini mogaus teisi garantas, nes jo kompetencijai priskirta viena svarbiausi teiss akt atitikimo Konstitucijai funkcij. G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 92

Specialios mogaus teisi gynimo institucijos: 1. Vyriausiosios administracini gin komisija nagrinja fizini asmen ir juridini asmen skundus (praymus) dl centrini valstybinio administravimo subjekt priimt individuali administracini akt ir veiksm teistumo, i subjekt vilkinimo atlikti j kompetencijai priskirtus veiksmus teistumo ir pagrstumo. ios institucijos yra priskiriamos prie iki teismini gin nagrinjimo institucij. 2. Seimo kontrolieriai, kiekvienas pilietis turi teis pateikti skund dl valstybs ir savivaldybs institucij pareign (iskyrus teisjus) piktnaudiavimo ir biurokratizmo. Skundams paduoti nustatytas 1 m terminas, ir itirtas per 3 mn., esant btinybei pratsiamas iki 6 mn. Baigus tyrim, suraoma, payma, kurioje nurodomos iaikintos aplinkybs, ir surinkti rodymai, pateikiamas juridinis pareigno veiklos vertinamas. Seimo kontrolierius atliks tyrim gali priimti sprendim: 1) jei rasta nusikaltimo poymi, perduoti ikiteisminiam tyrimui; 2) pareikti iekin teisme dl kalt piktnaudiavimu ar biurokratizmu pareign atleidimo i uimam pareig; 3) silyti statym nustatyta tvarka panaikinti, sustabdyti ar pakeisti statymams ar kt. teiss aktams prietaraujanius sprendimus; 4) silyti priimti sprendimus, kurie nepriimti dl piktnaudiavimo ar biurokratizmo; 5) atkreipti pareign dmes aplaidum darbe, statym nesilaikym, tarnybins etikos paeidim ar biurokratizm, silyti priemones 6) silyti, kad statym nustatyta tvarka bt kompensuojami moraliniai ar materialiniai nuostoliai ir kt. ; Kontrolieriai netiria: prezidento, seimo nari, MP, Vyriausybs (kaip kolegialios institucijos), valstybs kontrolieriaus, KT ir kt. teism teisj veiklos, vietos savivaldybi tarybos (kaip kolegialios institucijos) veiklos, prokuror, kvotj procesini sprendim teistumo ir pagrstumo, skund, kylani i darbo teisini santyki. Jie turi teis silyti teismui kaltus pareignus atleisti i uimam pareig; i institucija buvo kurta 1994 m. gyvendinant K 73 str. buvo steigtos 5 seimo kontrolieri pareigybs. 1998 seimo kontrolieri statymas buvo pakeistas, kuriame nedaug prapleiami j galiojimai, pakoreguoti terminai ir kai kurios socialins garantijos. K73 str. Seimo kontrolieri kompetencija vardinta konkreiai - valstybs ir savivaldybi pareign piktnaudiavimo ar biurokratizmo tyrimas, ir nra pakankamai plati, neapima kit mogaus teisi paeidim kitose srityse. Dl ios prieasties buvo steigtos dar 2 kontrols institucijos - tai lygi galimybi kontrolieriaus ir vaiko teisi apsaugos kontrolieriaus institucijos, j kompetencija ir galiojimai platesni, jie nra varomi K 73 str. normos, kaip Seimo kontrolieriai ir gali tirti statym paeidimus ne tik valstybs valdymo ir savivaldos srityse. 3. Lygi galimybi kontrolierius tiria skundus dl tiesiogins ar netiesiogins diskriminacijos, priekabiavimo ir seksualinio priekabiavimo, teikia ivadas dl Moter ir vyr lygi galimybi statymo gyvendinimo, pasilymus LR valdios ir valdymo institucijoms dl teiss akt tobulinimo ir lygi teisi gyvendinimo politikos prioritet. 4. Vaiko teisi apsaugos kontrolierius: tiria fizini ir juridini asmen skundus dl valstybs ir savivaldybi institucij ar staig ir j pareign, nevalstybini institucij bei kit fizini ir juridini asmen, moni, neturini juridinio asmens teisi, veiksm ar neveikimo, dl kuri paeidiamos ar gali bti paeistos vaiko teiss ar jo teisti interesai, kontroliuoja, kaip yra gyvendinamos LR K, Seimo ratifikuot konvencij, LR statym ir kit teiss akt, reglamentuojani vaiko teisi ir jo teist interes apsaug, nuostatos Lietuvoje; priiri ir kontroliuoja institucij, susijusi su vaiko teisi ir jo teist interes apsauga, veikl, dl kurios paeidiamos ar gali bti paeistos vaiko teiss ar jo teisti interesai ir kt. Tarptautins mogaus teisi gynimo institucijos JT mogaus teisi komitetas, steigtas pagal tarptautin pilietini ir politini teisi pakto IV dal. Jo paskirtis priirti ir utikrinti pakte tvirtint teisi ir laisvi gyvendinim, jo funkcijos: 1. Nagrinja valstybi praneimus, ataskaitas apie pakto gyvendinim. 2. Nagrinja tarpvalstybinius skundus praneimus dl mogaus teisi ir laisvi tvirtint pakte paeidimo. Btina slyga abi valstybs privalo pripainti mogaus teisi komiteto kompetencij nagrinti iuos pareikimus. 3. Nagrinja individualias peticijas. Priimtinumo slygos: valstyb turi bti protokolo dalyv.inaudotos vidaus teisins gynybos priemons, nepiktnaudiaujama ia teise, to paties kl tuo paiu metu nenagrinja kita TT institucija pvz.: ETT . G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 93

Skirtumas nuo ETT, mogaus teisi komitetas gali priiminti ne tik i valstybi, bet ir individualias peticijas; nra numatyta 6 mn. Senaties; priimamos tik individualios peticijos, grupi, nevyriausybini organizacij nepriimamos. Komitetas veikia kaip sutaikymo institucija. Formaliai ivados yra rekomendacins. Ombudsmeno institucija ES pradjo veikti 1995; ji skirta skundams dl jos institucij pareign veiksm tirti.EB S nurodoma, kad Parlamentas skiria ombudsmen, kuris galiotas priimti ES piliei ar kiekvieno fizinio ar juridinio asmens esanio ar turinio valstybse narse savo buvein, skundus dl Bendrijos institucijose arba staigose pasitaikani netinkamo administravimo atvej. Ombudsmeno sprendimai daugiau rekomendacinio pobdio. Jei nustato netinkamo administravimo atvej, kreipiasi atitinkam institucij, kuri per 3 mn. turi informuoti ombudsmen apie savo poir. Ombudsmenas siunia praneim EParlamentui, atitinkamai institucijai ir informuoja pareikj. mogaus teisi komisaras Europos Taryboje. 1999 i institucija yra nepriklausoma ir nealika, jos paskirtis rpintis mogaus teisi padtimi valstybse Europos tarybos narse, skatinti mogaus teisi vietim, padti valstybi ombudsmeno institucijoms (LR seimo kontrolieriai) funkcionuoti, identifikuoti atvejus, kai valstybi teis neatitinka mogaus teisi standart ir skatinti mogaus teisi norm nustatyt vairiuose ET dokumentuose, gyvendinim valstybse narse. mogaus teisi komisaras netiria individuali skund. Europos mogaus teisi teismas iskiriamas kaip viena svarbiausi tarptautini mogaus teises garantuojani institucij is teismas veikia pagal Europos mogaus teisi konvencijos nuostatas. Nagrinja skundus, kuriuose yra skundiama Konvencij pasiraiusi ir ratifikavusi valstyb ir tik dl t fakt, kurie vyko po Konvencijos ratifikavo; TTT sudaromas i valstybi nari pateikt kandidatr. Europos Taryb jungia 43 valstybs nars. Europos Tarybos nars t.y. kiekviena valstyb pateikia po 3 kandidatras teisjai skiriami balsuojant. Pagrindinis TTT udavinys: 1. nagrinti ginus dl mogaus teisi paeidim; 2. teikti iaikinimus dl Konvencijos straipsni. Peticijas gali teikti: 1. fiziniai asmenys FA kai mano, kad jie yra Konvencijoje tvirtint teisi ir laisvi paeidimo auka; 2. nevyriausybins organizacijos; 3. valstybs. Norint kreiptis su peticija ETT, svarbu, kad peticija atitikt Konvencijoje formuluojamus reikalavimus: 1. asmuo turi bti inaudojs visas teisines savo alies vidaus ginybos priemones. 2. asmuo turi teis kreiptis TTT per 6 mn. nuo galutinio sprendimo primimo dienos arba nuo dienos kada mogus apie tai suinojo. (6 mn. Skiriami tam, kad bt greitai reaguojama) 3. asmuo gali kreiptis tik dl t teisi ir laisvi paeidim, kurias tvirtina Konvencija ir protokolai. Jis turi aikiai nurodyti straipsnius, kuriuose yra tvirtintos teiss ir jos yra paeistos. 4. peticijoje skundiami vykiai turi bti vyk po to, kai valstyb prim sipareigojimus laikytis Konvencijos. LR 1995.06.25d. sigaliojo Lietuvai. Iki kol nra valstybs sipareigojimo, ji nepatenka Konvencijos veikimo sfer, t.p. rekia irti kada sigalioja protokolai, nes jie sigalioja vliau. 5. teismas atmes peticij, jei yra aikiai nepagrsta arba yra akivaizdiai piktnaudiaujama peticijos teise. 6. pareikjas nepatyr didels alos iskyrus atvejus, kai teismas priima sprendim nagrinjant byl ieinant i pagarbos mogaus teisms. Ombudsmeno institucija pasaulyje. Ombudsmeno institutas atsirado vedijoje XIX a. pradioje. Vliau ie institutai buvo steigti ne tik daugelyje Europos valstybi, bet ir daugelyje pasaulio ali. Ombudsmeno instituto steigimas suteik monms galimyb pasirinkti, kaip ginti savo paeistas teises dl administracinio sprendimo: kreipsis ombudsmen, ar teism. Egzistuoja esminis teismo ir ombudsmeno skirtumas. Teismo sprendimai yra privalomi vykdyti, o ombudsmenas pateikia tik rekomendacinio pobdio sprendimus. Ombudsmenas yra tarptautinis teisinis terminas, kuriuo vadinamas pareignas, tiriantis piliei skundus dl netinkamo administravimo, kai pareignai veikia paeisdami taisykles ar principus, kuri privalo laikytis. vairiose valstybse, nacionaliniai ombudsmenai vadinami skirtingai, pvz. Lietuvoje jie vadinami Seimo kontrolieriais, Ispanijoje liaudies gynjais, Pranczijoje tarpininkais ir pan. Taiau visuose alyse tai neG. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 94

priklausomas tarpininkas, kurio pagrindin uduotis ginti piliei teises, kurie jauiasi nuskriausti dl neteist ir neteising vieojo administravimo institucij pareign veiksm,. Dauguma ES valstybi nari turi nacionalin ombudsmen, bet yra valstybi, kur nra io instituto pvz. Italijoje ir Belgijoje yra tik bendruomeni arba region ombudsmenai. Vokietijoje ir Liuksemburge panaias funkcijas atlieka parlamento peticij komitetai. Graikijoje pilieiai turi tik peticijos teis, kituose steigiama mogaus teisi komisaro(galiotinio) institucija.. Daugelyje ali ombudsmeno funkcijas atlieka vienas asmuo(Danijoje, Lenkijoje.), iskyrus vedij, Austrij ir Lietuv, kur yra keletas atitinkam nari, kurie veikia savarankikai atitinkamose srityse. Daugelyje ES ali nacionalinis ombudsmeno institutas yra tiesiogiai numatytas valstybi K. Yra ir iimi: ombudsmeno institutas, tvirtintas parlamento priimtuose statymuose, o ne K(Pranczija, Airija ir Nyderlandai). Daugeliui valstybi bendra yra tai, jog ombudsmeno institutas sikr madaug panaiu metu 19701980, iskyrus Skandinavijos alis, kur is institutas gyvuoja seniausiai (vedijoje kurta 1809, Suomijoje 1919., Danijoje 1953, Norvegijoje 1962 ) Ombudsmeno institucija formuoja parastai nacionalinis parlamentas, o Pranczijoje skiria Prezidentas. Ombudsmeno pareigoms uimti keliami vairs reikalavimai: turti teisin isilavinim, teisinio darbo sta, o ES reikalaujama turti ombudsmeno darbo patirt. Paprastai renkamas 46 m. laikotarpiui, kuris gali bti pratsiamas (iskyrus Pranczij), arba yra paskiriamas dirbti, iki sulauks tam tikro amiaus (DB iki 65 m.). Visose alyse ombudsmenai vykdydami savo pareigas yra visikai nepriklausomi nuo politins valdios takos, nors yra renkami parlamento ir parlamentas gali juos atleisti. i nepriklausomyb yra svarbi siekiant ilaikyti visuomens pasitikjim ombudsmenais, tikjim j sprendim neutralumu ir nealikumu. Paprastai ombudsmenas tyrim pradeda gavs i nukentjusios alies skund, jeigu skundas yra pagrstas ir priskiriamas jo jurisdikcijai. Kitur gali tyrim pradti ir savo iniciatyva. Piliei galimyb kreiptis ombudsmen su individualiu skundu vairiose alyse yra t.p. skirtinga: - daugumoje pilieiai gali pateikti savo skundus tiesiogiai ombudsmeno staigai (Danijoje, Suomijoje, Norvegijoje, vedijoje ir kt.); - Kituose skundai turi bti pateikiami parlamento nariui, kuris perduoda ombudsmenui skundus, priskiriamus jo jurisdikcijai. (Pranczijoje, Anglijoje). Pateikti skundai daniausiai yra konfidencials, ir pasiskundusio asmens tapatyb nra atskleidiama be jo sutikimo. Taiau vedijoje, kai byla jau baigta, beveik visais atvejais ombudsmeno bylos mediaga yra viea ir gali bti pateikiama visuomens informavimo priemonms. Ombudsmenai tiria centrins ir vietins valdios bei viej institucij veikl, iskyrus DB tiria tik vietos valdi. Suomijoje ir vedijoje turi galiojimus priirti ir vis teisj veikl, gali pateikti jiems kaltinimus, jeigu buvo netinkamai laikomasi ar visai nesilaikoma proceso norm Atlikdami tyrim turi teis gauti visus reikiamus dokumentus i vis valdios atstov. Baigs tyrim pateikia ivadas ir rekomendacijas, su kuriomis supaindinamas tiek pasiskunds pilietis, tiek pareignas, kurio veiksmai buvo apsksti. Ombudsmenai gali silyti ataukti, pakeisti arba priimti statym parlamentui arba Vyriausybei (Pranczijoje). Visi pateikia parlamentui metin veiklos ataskait. Daugumoje jie neturi tiesiogini veikimo priemoni. ia isiskiria vedijos, Suomijos ir Lietuvos ombudsmenai, kurie gali pradti teismo proces prie pareignus arba perduoti mediag tardymo institucijoms, jei aptinkama nusikaltimo sudties poymi. Ispanijoje, Portugalijoje ir Austrijoje gali kreiptis Konstitucin teism. VII tema. PILIETYBS INSTITUTAS 1. Pilietybs svoka. Pilietyb nuolatinis asmens teisinis ryys su konkreia valstybe, abipuss teiss ir pareigos. Tai svarbus asmens konstitucinio teisinio statuso elementas. Nacionalins teiss normos, reguliuojanios pilietybs santykius, sudaro savarankik pilietybs teisin institut Pilietybs reikm didiul, kadangi prasmina pai valstyb ir yra viena btiniausi iuolaikins civilizuotos valstybs element. Pilietis gyvendindamas savo pilietines teises ir pareigas, dalyvauja Tautos suvereniteto realizavime. Su pilietybe glaudiai siejasi mogaus teiss, laisvs bei pareigos, j apimtis ir turinys. Pilietyb yra btina prielaida, kad asmuo turt visas Konstitucijoje ir statymuose tvirtintas teises ir laisves, kad jo teisti interesai bt ginami tiek alies viduje, tiek G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 95

ir u jos rib. Taigi pilietyb tai tam tikra visuomenin-valstybin vertyb (gris), kurio pasiekimo galimyb btina utikrinti kiekvienam mogui. Pilietyb teiss literatroje suprantama dviem aspektais: a) kaip objektyviai egzistuojantys asmens teisinis ryys su valstybe; b) kaip teiss norm, reguliuojani pilietybs santykius, visuma, t.y. kaip savarankikas konstitucins teiss institutas. Ryys tarp pilieio ir valstybs atsiranda nuo gimimo arba gijus pilietyb ir baigiasi pilieio mirtimi arba netekus pilietybs statym numatytais atvejais. Taiau ne kiekvienas asmens ryys su valstybe laikomas pilietybe. Esm yra tai, kad ryys tarp pilieio ir valstybs yra nuolatinis, jis nenutrksta ir tada kai pilietis ivyksta i savo alies. Pasaulyje yra daugiau kaip 200 pilietybi, taiau vienas asmuo vienu metu gali bti tik vienos valstybs jurisdikcijoje. Ir jo statusas gali bti skirtingas: pilietis, asmuo be pilietybs, gali turti kelias pilietybes, usienietis, bglys, perkeltasis, priverstinis persikllis, nuo to priklausys ir jo teisi bei laisvi apimtis, kurias valstyb suteikia savo pilieiams, bei kitiems asmenims. Pilieiams suteikiamos plaiausios teiss ir pareigos, svarbiausios politins teiss ypa tos, kurios susijusios su valstybs funkcionavimu, jos saugumo utikrinimu, su valstybini institut krimu ir valstybins valdios funkcij gyvendinimu, gali bti suteikiamos tik valstybs pilieiams. Asmenys su keliomis pilietybmis (Bipatridai) turi teises ir pareigas t valstybi, kuri pilieiai jie yra, problematika, kai kyla kolizija tarp teisi ir pareig, is klausimas daniausiai sprendiamas diplomatiniu keliu. Bipatridai skirstomi : asmenis turinius skirting valstybi pilietybes ir asmenys turintys valstybs ir valstybi jungini pilietyb(ES pilieiai). Usienieiai turi kitos alies pilietyb bei leidim gyventi tam tikroje valstybje. Iimtisdiplomatai. suteikiamos visuotinai pripastamas pagrindins mogaus teiss, nesuteikiamos politins. Kai kuriose usienieiams gali bti pripainta teis dalyvauti visuomens susirinkimuose ir teikti peticijas (Pranczija, Belgija) Asmenys be pilietybs (apatridai), j padtis panai usieniei, taiau, taiau jie negali pasinaudoti teise diplomatin asmens gynyb, kaip usienieiai. Taiau tiek usienieiai, tiek apatridai gali bti isisti i alies. Kiekviena valstyb savarankikai nustato esminius pilietybs pradus ir io instituto konkret turin. 2. Pilietybs instituto raida Lietuvoje. Konstituciniai pilietybs instituto pagrindai Pilietybs problema buvo viena t, kuri Lietuvos valstybei teko sprsti ir io amiaus pradioje, atkrus nepriklausomyb 1918 m., ir atstaius nepriklausomyb po 50 met trukusios sovietins priespaudos. Dabartiniu metu pilietybs teisin institut sudaranios normos, reguliuojanios pilietybs santykius, yra tvirtintos LR Konstitucijoje; 2006 m. redakcijos Pilietybs statyme; postatyminiuose teiss aktuose. Rengiant pilietyb reguliuojanius teiss aktus buvo atsivelgta pilietybs santyki teisinio reguliavimo tradicijas priekario Lietuvoje, nepriklausomos LR tstinum, svarbiausias tarptautins teiss nuostatas ir principus, susijusius su pilietybs institutu. Lietuvos pilietyb yra nuolatinis teisinis asmens ryys su Lietuvos valstybe, grindiamas abipusmis teismis ir pareigomis ir i j kylaniu savitarpio pasitikjimu, gynyba bei asmens itikimybe valstybei. Pilietyb kaip LR konstitucins teiss institutas yra visuma LR konstitucins teiss norm, reguliuojani pilietybs santykius. K ir statymuose valstyb apibria, kokie asmenys laikomi valstybs pilieiais, kokios yra j teiss ir pareigos, kokia yra pilietybs gijimo ir netekimo tvarka bei slygos KT 1994.04.20 nutarime:"Pilietyb yra nuolatinis asmens politinis teisinis ryys su konkreia valstybe, grindiamas abipusmis teismis bei pareigomis ir i j iplaukianiu savitarpio pasitikjimu, ,itikimybe bei gynyba. Valstybi pilietybs statymai tiksliai reglamentuoja pilietybs gijimo slygas bei tvark, numatydami priesaik valstybei ar itikimybs pasiadjim (iskyrus atvejus, kai pilietyb gyjama gimstant), drausdami arba labai ribodami dvigub pilietyb." Taigi LR pilietybs teisinis ryys su Lietuvos valstyb turi 2 poymius: 1) gimimas teritorijoje, arba tvai yra i tam tikros teritorijos (teritorin kilm); 2) apsigyvenimas teritorijoje ir igyvenimo laikas (natralizacija). Bet ne kiekvienas asmens ryys su valstybe yra pilietyb, nes tarp usieniei nuolat ar laikinai gyvenani Lietuvoje t.p. atsiranda teisinis ryys su Lietuvos valstybe. Skirtumas tarp usieniei ir piliei yra tas, kad G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 96

pilieiams ryys su valstybe yra nuolatinis, t.y. atsiranda nuo pilietybs gijimo (gimimo) ir baigiasi pilieio mirtimi arba netekus pilietybs statymo numatytais atvejais. is ryys nenutrksta ir tada, kai pilietis ivyksta i savo alies. LR pilieius, per savo diplomatines ir konsulines atstovybes usienyje gina ir globoja Lietuvos valstyb (LR pilietybs statymas). Ir pilietyb neapribota erdvje, t.y. valstybs teritorini rib. Usienieiui ivykus i valstybs teisinis ryys nutrksta. Taigi pilietybs nekintamumas laike ir erdvje yra pagrindinis teisinis kriterijus, leidiantis atskirti teisin ry, egzistuojant tarp valstybs ir usieniei nuo teisinio ryio su pilieiais. Pilieius nuo usieniei skiriasi ir turim teisi ir laisvi apimtimi. mogaus prigimtins teiss ( gyvyb, laisv, nuosavyb, garb ir orum, sins laisv ir kt.) priskirtinos prie universali teisi, ir suteikiamos visiems asmenims. Bet svarbiausios politins teiss ypa susijusios su valstybs valdymo, valstybs saugumo utikrinimu ir pan. yra suteikiamos tik pilieiams tik j iimtin teis dalyvauti valdant valstyb, gyvendindami savo pasyvij ir aktyvij rinkim teis, t.p. dalyvauti referendume. Pilieiai turi visas socialines ekonomines, politines ir asmenines teises bei laisves, kurias skelbia ir garantuoja LR K ir statymai, LR tarptautins sutartys. Kartu pilietis turi pareig laikytis LR K ir statym, saugoti LR interesus, padti stiprinti jos gali ir autoritet, bti jai itikimas. ES pilietyb yra kaip priedas prie sjungai priklausani valstybi pilietybi. Sjungos pilietybs suteikia kai kuri specifini teis. Sjungos pilieiai turi teis balsuoti ir balotiruotis rinkimuose savivaldybes tose bendrijai priklausaniose alyse, kuriose tuo metu gyvena. Dl io principo kai kurios alys turi keisti savo konstitucijas. Per rinkimus Europos parlament pilieiai gali balsuoti ir kelti save kandidatais toje Bendrijos alyje, kurioje gyvena. Kiekvienas sjungos pilietis, bdamas Bendrijai nepriklausanioje alyje, kurioje nra jo gimtosios alies diplomatins atstovybs, gali kreiptis pagalbos bet kuri ten esani Bendrijai priklausanios alies diplomatin atstovyb. Sjungos pilieiai turi teis pateikti peticijas Europos parlamentui ir kreiptis ombudsmen. Pilietyb suteikia teis laisvai judti ir apsigyventi bet kurioje sjungos alyje. Sjungos pilietyb nedubliuoja nacionalins pilietybs ir mons gali ilaikyti nacionalin identitet. Pilietybs statymo (P) 1 str. nustatyta, kad LR pilieiai yra: 1. asmenys, iki 1940 m. birelio 15 d. turj Lietuvos pilietyb, j vaikai, vaikaiiai ir provaikaiiai, jeigu ie asmenys nra kitos valstybs pilieiai; 2. asmenys, 1919 m. sausio 9 d. 1940 m. birelio 15 d. nuolat gyven dabartinje LR teritorijoje, j vaikai, vaikaiiai ir provaikaiiai, jeigu jie 1989 m. lapkriio 3 d. priimto Pilietybs statymo sigaliojimo dien nuolat gyveno ir iuo metu gyvena LR teritorijoje, ir nra kitos valstybs pilieiai; 3. lietuvi kilms asmenys, jeigu jie nra kitos valstybs pilieiai. Lietuvi kilms asmeniu laikomas asmuo, kurio tvai ar seneliai arba vienas i tv ar seneli yra ar buvo lietuviai ir pats asmuo pripasta save lietuviu; 4. asmenys, kurie LR pilietyb gijo pagal galiojusius LR statymus iki io statymo naujos redakcijos sigaliojimo 2008-07-22 galioja iki 2010.01.01. 5. LR pilietis negali bti kartu ir kitos valstybs pilietis, iskyrus asmenis, 1) iki 1940 m. birelio 15 d. turjusius Lietuvos pilietyb ir itremtus ar pasitraukusius i Lietuvos 1940 m. birelio 15 d. 1990 m. kovo 11 d. okupacij metu, 2) Vaikas, kurio abu tvai yra LR pilieiai, yra LR pilietis, nesvarbu, ar jis gim LR teritorijoje, ar u jos rib. 3) Vaik, kuri vienas i tv yra LR pilietis, 4) Usienio valstybi pilieiams, turintiems pabglio status LR, 5) Ypa reikmingai prisidj prie LR valstybingumo stiprinimo, LR galios ir jos autoriteto tarptautinje bendruomenje didinimo ir integravusieji Lietuvos visuomen usienio valstybi pilieiai ar asmenys be pilietybs, kuriems iimties tvarka Prezidentas suteik LT pilietyb, 6) Asmenys kuriems isaugojama teis LR pilietyb: tremtiniams, politiniams kaliniams, j vaikams, vaikaiiams ir provaikaiiams; asmenims, iki 1940 m. birelio 15 d. turjusiems Lietuvos pilietyb ir ivykusiems kitas valstybes 1940 m. birelio 15 d. 1990 m. kovo 11 d. okupacij metu, i asmen vaikams, vaikaiiams ir provaikaiiams. lietuvi kilms asmenims, gyvenantiems kitose valstybse. 7) asmenims, gijusiems kitos valstybs pilietyb, su kuria LR yra sudariusi sutart dl dvigubos pilietybs, pilietyb.18 str. 2 d. numatytus atskirus atvejus. 3. Pilietybs gijimo bdai. 97

G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d.

Pilietybs gijimas gimimu(filiacija) Valstybi statymai, numatantys pilietybs gijim gimimu vadovautis skirtingais principais: 1) ems teiss principas (jus soli) valstyb suteikia savo pilietyb jos teritorijoje gimusiam asmeniui, nepriklausomai nuo tv pilietybs.Valstybs laikosi nuostatos, kad asmuo , gims po konkreios alies saule, turi teis jos pilietyb(Kanada, Bolivija, Brazilija); 2) Kraujo teiss principas (jus sanguinis), reikiantis, kad gimimo atveju lemiam reikm vaidina ne vieta, o tv pilietyb.Naujagimiui suteikiama tv pilietyb nepriklausomai nuo to, ar jis gim tv pilietybs valstybje, ar u jos rib(Vokietija, Danija); 3) Mirus principas, kad ivengti ginytin situacij dauguma ali i dalies konstitucinje teisenoje praktikuoja abu principus, liberalizuoja pilietybs suteikim alternatyvomis pagal tv susitarim; pamestinukams taikomas ems principas, kad ivengti apatrid problemikumo ir pan.(JAV, DB ir daugelyje ali) Pilietybs gijimas dl nepriklausom aplinkybi: 1. valstybs teritorijos ar jos dalies perleidimas kitai valstybei: Optacija- kai vienos valstybs teritorija silieja kit valstyb(nesvarbu kokiu bdu taikiu ar konfliktiniu), nelieka teritorijos, vadinasi nelieka ir valstybs, o kartu ir pilietybs instituto.Valstyb prisiimanti teritorij vykdo optacij suteikia apatridams savo pilietyb. Jei pereina tik teritorijos dalis, o paios valstybs suverenitetas ilieka, asmenys turi teis rinktis- bti naujos , ar likti senos valstybs pilieiais. Transferas valstybs pilietyb asmeniui suteikiama nepriklausomai nuo jo valios, keiiantis valstybi sienoms (1945 -1948 Rumunija, Vengrija, Estija, Karelija, Lenkija) Pilietybs gijimas asmens praymu. Natralizacija. Tai pilietybs suteikimas, asmeniui jos pageidaujant, ireikdamas savo vali ir motyvacij. Dl pilietybs suteikimo asmenys gali kreiptis vairiais sumetimais. Yra inoma eimyninio pobdio natralizacija (santuoka su usienieiu, vaikinimas) vairiose alyse skirtingai teisikai reglamentuojamos itekjusios u usienieio moters pilietybs problemos. Daugelyje Lotyn Amerikos ali galioja vyro pilietybs prioriteto principas. Pagal j moteris, itekjusi u i ali pilieio automatikai gyja vyro valstybs pilietyb. Siekiant iplsti moter teises, 1957 m. buvo pasirayta Konvencija dl itekjusios moters pilietybs. J pasiraiusios alys susitar, kad nei santuokos sudarymas, nei jos nutraukimas, nei vyro pilietybs pasikeitimas, kai jie yra santuokoje, automatikai neturi takos monos pilietybei. vaikinimas. vaikintas asmuo iki 18 m. gyja tvi pilietyb, nutrkus vaikinimo santykiams pilietyb ilieka. JK reikalaujama, kad bent vienas i tvi bt jos pilietis; Kanadoje reikalaujama 3 m sslumo cenzas; neeimyninio pobdio natralizacija kai pilietyb suteikiama asmeniui be pilietybs; kai vienos alies pilietyb pakeiiama kita, t. y. pilietybs suteikimas usienieiui. Visose iuolaikinse demokratinse valstybse yra nustatyta gana grieta natralizacijos tvarka. Suteikiant usienieiui pilietyb paprastai reikalaujama atsisakyti turtos pilietybs, reikalaujama duoti itikimybs naujai valstybei priesaik ir t. t.pvz.: Jungtiniuose Arab Emyratuose ir kt. Azijos alyse, pilietyb nebus suteikiama kol nepriimamas islamo tikjimas;Norvegija, vedija nustato didelius reikalavimus 12 m sslumo cenz, apsunkina v. procesinmis priemonmis;Kitose reikalavimai paprastesni Vengrijoje utenka pargyventi 3 m.termin. Taiau praktikai visos valstybs apsunkina natralizacij arba nesuteikia galimybs gyti pilietyb, jei gaunama ini apie asmens teistum, sirgim pavojingomis, nepagydomomis infekcinmis ligomis. Natralizacija nors ir suteikia asmeniui pilietyb, vis tiek neprilygsta gimtai pilietybei, ir tai patvirtina kai kuri valstybi teisenoje, pvz.JAV prezidento post negali bti irinktas tas, kuris nra gims JAV pilieiu, ar nebuvo juo tuo metu, kai buvo patvirtinta galiojanti Konstitucija. Dar vienas ypatumas, kad kai kuriose alyse numatomos situacijos, kada natralizacijos bdu gyta pilietyb gali bti atimta, daniausiai jei asmuo smoningai sulauo savo paties duot priesaik prie konkrei al, padaro ypa sunkius valstybinius, tarnybinius nusikaltimus(veicarija, vedija, Kanada) Bipatridai neretai turi atsisakyti vienos i pilietybi, pvz. Norint uimti atsakingas valstybs valdymo pareigas Latvijos prezident Vyk Freiberga atsisak Kanados pilietybs. N viena valstyb neprivalo teikti pilietybs. Piliei ir ne piliei santykis pvz. JAE, Katare, Kuveite asmenys nesantys pilieiais sudaro 50 % ir daugiau . Pilietyb gali bti gyjama ir iimties tvarka. Yra du bdai, taiau jie labai retai taikomi: G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 98

1. U ypatingus nuopelnus tai valstybei. Tai numatyta daugelio valstybi statymuose. Danai tai bna kultros mons: raytojai, dalininkai ir t.t. Jie gali bti gim toje valstybje bet neturti jos pilietybs.Pilietybs suteikimas - aukiausias valstybs valdios aktas. Tokiais atvejai nekeliami natralizacijos reikalavimai. 2. Reintegracija - tai pilietybs sugrinimas asmenims, kurie buvo j prarad. Ypating procedr nereikalaujama, taiau turi bti nurodyta aplinkyb, dl kurios pilietyb buvo prarasta bei pateiktas paties asmens praymas. Svarbs pilietybs praradimo bdai: dl to, kad buvo nutraukti faktiniai ryiai (dl to pilietyb yra prarandama automatikai, t.y. ia nra jokios mogaus kalts), kai pilietyb prarandama dl nedoro elgesio (pvz., TSRS pilietyb buvo atimama i disident, bet vliau buvo grinama). PILIETYBS GIJIMAS LIETUVOJE LR K 12 str. nustatyta, kad Lietuvos pilietyb gyjama gimstant ir kitais statymo nustatytais pagrindais. Pilietybs gijimo ir netekimo tvark nustato statymas. Pilietybs statymo 7 str. nustatyta, kad pilietyb gali bti gyjama iais bdais: 1) gimus; 2) gyvendinus teis LR pilietyb; 3) suteikus LR pilietyb (natralizacija); 4) optavimo bdu ar kitais LR tarptautini sutari numatytais pagrindais; 5) kitais LR Pilietybs statymo numatytais pagrindais. 1) gimus (filiacija) LR taikant pilietybs gijimo bd, remiamasi ir kraujo teiss (jus sanguinis), ir ems teiss (jus soli) principais. Prioritetas yra teikiamas kraujo teiss principui. Vaikas, kurio abu tvai jo gimimo metu buvo LR pilieiai, yra LR pilietis, nesvarbu, ar jis gim LR teritorijoje, ar u jos rib. Kai tvai yra skirting valstybi pilieiai, derinami ems ir kraujo principai, prioritet skiriant ems principui. jeigu vaiko gimimo metu vienas i tv buvo LR pilietis, vaikas yra LR pilietis, nesvarbu kur jis gim LR teritorijoje ar u jos rib; jeigu vaikas gim ne LR teritorijoje- pilietyb, iki jam sukaks 18 m., gali bti nustatoma pagal tv susitarimu;. jei vienas i tv yra LR pilietis, o kitas asmuo be pilietybs arba neinomas, vaikas yra LR pilietis neatsivelgiant vaiko gimimo viet; asmen be pilietybs, nuolat gyvenani Lietuvoje, vaikas, gims LR teritorijoje, gyja LR pilietyb; LR teritorijoje rastas vaikas, kurio abu tvai neinomi, laikomas gimusiu LR teritorijoje ir yra LR pilietis, t.p. LR gyvenantys vaikai, kuri tvai neinomi arba mir, arba tvams atimtos tvysts teiss ir globojami globos ir rpybos institucijose arba giminaii yra laikomi LR pilieiais, jeigu nepaaikja aplinkybs, dl kuri jis gyt kitok status. ios nuostatos suderintos su Tarptautinio pilietini ir politini teisi pakto nuostatom kad kiekvienas vaikas turi teis gyti pilietyb, ir JT konvencijos nuostata, Dl bepilietybs mainimo kur rekomenduojama, kad valstybs suteikt savo pilietyb jos teritorijoje gimusiam asmeniui, kuris kitokiu atveju neturt pilietybs. 2) suteikus LR pilietyb (natralizacija); eimyninio pobdio Asmeniui, sudariusiam santuok su LR pilieiu ir 7 m. bendrai su sutuoktiniu gyvenaniam LR teritorijoje, LR pilietyb suteikiama, jeigu jis ilaik valstybins kalbos ir Konstitucijos pagrind egzaminus, praymo pateikimo metu nuolat gyvena LR; Asmenims, sudariusiems santuok su LR pilieiais: tremtiniais, politiniais kaliniais ar j vaikais, gimusiais tremtyje, LR pilietyb suteikiama, jei jie susituok persikelia nuolat gyventi LR; pastaruosius 5 m. bendrai su sutuoktiniu LR pilieiu, gyvena LR ir praymo pateikimo metu nuolat gyvena LR, ilaik LR Konstitucijos pagrind egzamin; LR pilieio santuokos sudarymas su asmeniu, kuris yra kitos valstybs pilietis arba asmuo be pilietybs, ir tokios santuokos nutraukimas savaime nekeiia sutuoktini pilietybs. Neeimyninio pobdio: LR pilietyb gali bti suteikiama asmeniui, pateikusiam praym, jeigu jis sutinka prisiekti LR ir atitinka ias slygas, kurios sudaro materialin-teisin pagrind gyti LR pilietyb: 1) ilaik valstybins kalbos egzamin; (nereikia nei kalbos, nei K pagrind egzamin laikyti asmenims 65 m., I, II grupi invalidams, sergantiems sunkiomis chroninmis psichinmis ligomis, pensininkams) 2) praymo pateikimo metu turi dokument, patvirtinant teis nuolat gyventi LR; G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 99

3) gyvena LR teritorijoje pastaruosius 10 met; sslumo cenzas nra absoliutus 4) turi teist pragyvenimo altin; 5) ilaik LR Konstitucijos pagrind egzamin; 6) yra asmuo be pilietybs arba yra pilietis tokios valstybs, pagal kurios teis LR pilietybs gijimo atveju prarandama tos valstybs pilietyb, arba ratu pareikia savo vali atsisakyti turimos kitos valstybs pilietybs, kai jam bus suteikta LR. (netaikoma usienio valstybi pilieiams, turintiems pabglio status LR). Asmenims, atitinkantiems nustatytas slygas, LR pilietyb teikiama atsivelgiant LR interesus, t.y. pilietybs gali ir nesuteikti, nors praantis asmuo ir atitikt natralizacijos slygas. Asmuo, kuriam suteikiama LR pilietyb, prisiekia Lietuvos Respublikai. KT 2006 m.reikalavimai nuolat gyventi valstybje 10 m nustatyt laik bei valstybins kalbos mokjimas yra btinos prielaidos usienieiui ar asmeniui be pilietybs integruotis visuomen, suvokti Tautos mentalitet ir jos siekius, valstybs konstitucin santvark, susipainti su Tautos ir valstybs istorija, kultra, paproiais ir tradicijomis, pasirengti prisiimti atsakomyb u valstybs dabart ir ateit Iimties tvarka Prezidentas, gali suteikti LR pilietyb nusipelniusiems LR ir integravusiems Lietuvos visuomen usienio valstybi pilieiams ar asmenims be pilietybs iimties tvarka netaikant jiems numatyt pilietybs suteikimo slyg. KT nutarimas 2003 Suteikiant pilietyb iimties tvarka usienio valstybs pilieiui ar asmeniui be pilietybs, kuris turi nuopeln LR yra netaikomos nustatytos slygos, taiau jie turi bti susijs su Lietuvos valstybe nuolatiniais faktiniais ryiais, ir integravsis Lietuvos visuomen. Kitaip bt paneigta LR pilietybs prigimtis ir esm: usienio valstybs pilieio ar asmens be pilietybs nuolatinis teisinis ryys su Lietuvos valstybe gali atsirasti tik per nuolatin ir besitsiant statyme nustatyt laik. LR pilietyb iimties tvarka netaikant numatyt pilietybs suteikimo slyg gali bti suteikta, kai tai sietina su vieuoju interesu ar LR vardo garsinimu atstovaujant Lietuvai. KT 2006 m. lapkriio 13 d. i nuostat pripaino prietaraujania LR K 12 str.2d.ir negali bti taikoma nuo nutarimo oficialaus paskelbimo dienos. pilietybs suteikimas iimties tvarka savaime nesukelia teisini pasekmi pilietyb gijusio asmens eimos nariams. Taiau i nuostata netaikoma pilietyb gijusio asmens nepilnameiam vaikui, kuris yra asmuo be pilietybs. Pagrindai kuiems esant LR pilietyb apskritai neteikiama, tai asmenys, kurie: 1) rengsi, ksinosi padaryti ar padar tarptautinius nusikaltimus agresij, genocid, nusikaltimus monikumui, karo nusikaltimus; 2) rengsi, ksinosi padaryti ar padar nusikalstamas veikas prie LR; 3) iki atvykimo gyventi LR kitoje valstybje buvo teisti laisvs atmimo bausme u tyin nusikaltim, u kur baudiamj atsakomyb nustato ir LR statymai, arba buvo LR bausti u tyin nusikaltim, u kur numatoma laisvs atmimo bausm; 4) statym nustatyta tvarka neturi teiss gauti dokumento, patvirtinanio teis nuolat gyventi LRespublikoje. 3) gyvendinus teis LR pilietyb. Tai naujas ir LR konstitucinje teisje netradicinis pilietybs gijimo bdas, kuriuo sprendiama Lietuvos pilietybs tstinumo problema. Ieiviams i Lietuvos ir gijusiems kitos valstybs pilietyb, teis LR pilietyb isaugoma neterminuotai ir iems asmenims pripastama pirmumo teis Lietuvos pilietyb ir paprastesn tos pilietybs gijimo tvarka.. 1) asmenims, iki 1940 m. birelio 15 d. turjusiems Lietuvos pilietyb, j vaikams, vaikaiiams ir provaikaiiams gyvenantiems kitose valstybse; teis LR pilietyb gyvendina, kai atsisako turimos kitos valstybs pilietybs. 2) lietuvi kilms asmenims, gyvenantiems kitose valstybse. Tai asmenys, kuri tvai ar seneliai arba vienas i tv ar seneli yra ar buvo lietuviai ir pats asmuo pripasta save lietuviu.Jie teis LR pilietyb gyvendina, kai atsisako turimos kitos valstybs pilietybs. 3) tremtiniams, politiniams kaliniams, j vaikams, vaikaiiams ir provaikaiiams; 4) asmenims, iki 1940 m. birelio 15 d. turjusiems Lietuvos pilietyb ir ivykusiems kitas valstybes 1940 m. birelio 15 d. 1990 m. kovo 11 d. okupacij metu, j vaikams, vaikaiiams ir provaikaiiams. 2006 m. KT konstatavo, kad nuostatos kuriose nustatyta, kad i asmens, norinio susigrinti LR pilietyb, nereikalaujama atsisakyti turimos kitos valstybs pilietybs, prietarauja LR K 12.str.2d. ir negali bti taikoma nuo nutarimo oficialaus paskelbimo dienos. G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 100

Pagal i asmen praym iduodami tik teis isaugom LR pilietyb patvirtinantys dokumentai, bet nesuteikiama pilietyb.Kadangi jie ne visada nori turti LR pilieio pas - gyti LR pilietyb, nes valstybi, kur jie gyvena, statymai dvigubos pilietybs nepripasta i esms ir gavus kitos valstybs pilieio pas, galima netekti turimos pilietybs(Australijoje, vedijoje ir kt.)Todl naudingiau turti ne pilieio pas, o dokument, patvirtinant, kad asmuo turi teis Lietuvos pilietyb. Kita vertus, asmuo, kurio teiss Lietuvos pilietyb isaugotos, gali bet kada kreiptis dl Lietuvos pilieio paso idavimo ir is turi bti nedelsiant jam iduotas be joki papildom slyg ar reikalavim. 4) optavimo bdu ar kitais LR tarptautini sutari numatytais pagrindais;Optacija - tai laisvas savo noru pilietybs pasirinkimas tais atvejais, kai keiiasi valstybs teritorija. Tais atvejais, kai tam tikros buvusios valstybs teritorijoje susikuria nauja valstyb arba i buvusios valstybs teritorijos yra atskiriama tam tikra jos dalis, kuri jungiama kitos valstybs teritorij. Keiiamos teritorijos dalies pilieiams leidiama pasirinkti: ar likti savo buvusios teritorins valstybs pilieiais, ar tapti naujos valstybs, kurios teritorij ta dalis jungiama, pilieiais. Asmuo, pasirinks pilietyb, paprastai ivyksta gyventi pasirinktos pilietybs valstyb. Optavimo atveju pilietyb keiiasi, remiantis LR tarptautine sutartimi su usienio valstybe. Ir ios sutarties pagrindu LR kompetentingos institucijos priima teisin akt, kuriame detalizuojamos optacijos slygos, bdai ir tvarka. 5) kitais LR Pilietybs statymo numatytais pagrindais. Lietuvos pilietybs grinimas, ypatingas tuo, kad asmuo jau yra turjs Lietuvos pilietyb, bet dl tam tikr prieasi buvo jos neteks. Asmeniui, netekusiam LR pilietybs pagal galiojusius LR statymus iki P naujos redakcijos sigaliojimo, t.p. netekus pilietybs pagal naujoje redakcijoje vardintus pilietybs netekimo pagrindus, esant asmens praymui gali bti grinta LR pilietyb, netaikant pilietybs gijimo slyg, jei is asmuo nra kitos valstybs pilietis ir yra: 1. asmenys, iki 1940 m. birelio 15 d. turj Lietuvos pilietyb, j vaikai, vaikaiiai ir provaikaiiai, 2. asmenys, 1919 m. sausio 9 d. 1940 m. birelio 15 d. nuolat gyven dabartinje LR teritorijoje, j vaikai, vaikaiiai ir provaikaiiai, jeigu jie 1989 m. lapkriio 3 d. priimto Pilietybs statymo sigaliojimo dien nuolat gyveno ir iuo metu gyvena LR teritorijoje, 3. lietuvi kilms asmenys; ir jei nra aplinkybi dl kuri pilietybs netenkama (13 str) Asmeniui netekusiam iki 18, LR pilietyb gali bti grinta, jei sulauks 18, apsisprend dl LR pilietybs. Taiau kiekvienu atveju sprendimas priimamas individualiai, t.y. grinti ar ne, sprendia LR Prezidentas, gavs motyvuot Pilietybs reikal komisijos pasilym. Vaik pilietybs gijimas, keiiantis tv pilietybei. Pasikeitus tv pilietybei, kai abu tvai gyja LR pilietyb arba abu jos netenka, atitinkamai pasikeiia ir j vaik, neturini 14 m. amiaus, pilietyb (22 straipsnis). Jeigu abu tvai netenka LR pilietybs, atitinkamai pasikeiia j vaik, nesukakusi 18 m, pilietyb. i nuostata netaikoma, jeigu dl tv pilietybs pasikeitimo vaikas likt be pilietybs. Priesaika yra viena i slyg pilietybei gauti. Priesaika yra asmens vieas, ikilmingas bei tvirtas pasiadjimas prisiimti j saistanias pareigas ir jas vykdyti, t.y. asmuo, praantis pilietybs, pasiada bti itikimas LR, laikytis LR Konstitucijos bei statym, ginti Lietuvos nepriklausomyb, saugoti valstybs teritorijos vientisum, gerbti valstybin kalb, kultr ir paproius, stiprinti Lietuvos demokratin valstyb. Priesaika yra asmens politinisteisinis sipareigojimas valstybei, kuri asmeniui suteikia pilietyb. Priesaik turi duoti ne tik asmenys, tampantys pilieiais natralizacijos bdu, bet ir tie, kurie pilietyb gyja optavimo bdu ar iimties tvarka. 4. Pilietybs santyki pasibaigimo pagrindai. Pilietybs netekimas reikia, kad nutrksta teisinis ryys tarp asmens ir valstybs. Pagrindin pilietybs netekimo pasekm ta, kad keiiasi asmens teisinis statusas, jam netaikoma tos valstybs jurisdikcija, asmuo nebegali naudotis valstybs utarimu bei globa. Jis tampa asmeniu be pilietybs. Jei pilietybs netekimo momentu is asmuo turjo ir kitos valstybs pilietyb, jis gyja usienieio status LR. Pilietybs netekimo pagrindus, form bei tvark kiekviena valstyb savarankikai nustato savo statymais. Pilietybs netekimas vadinamas ekspatriacija. Yra keli ekspatriacijos bdai: 1) mirtis 2) Asmenims esant gyviems: G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 101

a) atsisakymas:- asmens praymu. Tai yra kiekvieno asmeninis reikalas. Valstyb sprendia, ar leisti atsisakyti ar ne. Negalima atsisakyti pilietybs, jeigu asmuo turi koki nors prievoli valstybei arba turi civilini sipareigojim. Asmuo turi turti pilietyb, todl tikrinama, ar tokiais atvejais nepaeidiamos mogaus teiss. Daniausiai pilietybs atsisako, asmenys ivykstantys i alies gyventi kitur. b) pilietybs atmimas - iuolaikins Konstitucijos draudia atimti pilietyb, iskyrus tuos atvejus, kai natralizacijos bdu gyjama kitos valstybs pilietyb. Kai kuri valstybi statymai leidia atimti pilietyb i asmens tik su slyga, kad jis netaps apatridu (t.y. be pilietybs). Todl ie statymai gali bti taikomi tik bipatridams. c) pilietybs praradimas. Tai nra pilietybs atmimas. Daniausiai toks bdas taikomas asmenims, kurie pilietyb gijo natralizacijos bdu Pagrindas gali bti iaikjusi apgaul, gavus pilietyb optacijos bdu. Lietuvoje P 18str. nustatyta, kad pilietybs netenkama: 1) atsisakius LR pilietybs 2) gijus kitos valstybs pilietyb; (netaikomas asmenims, gijusiems kitos valstybs, su kuria LR yra sudariusi sutart dl dvigubos pilietybs) 3) LR tarptautini sutari numatytais pagrindais; 4) jeigu LR pilietis tarnauja kitos valstybs karo tarnyboje arba dirba ne ES valstybs nars valstybs tarnyboje neturdamas LR Vyriausybs leidimo; 5) teismui pripainus asmen netekus LR pilietybs, kai asmuo, turdamas LR Vyriausybs leidim, tarnauja kitos valstybs karo tarnyboje arba dirba kitos valstybs tarnyboje taip, kad tuo padaroma ala LR interesams. Atsisakymas labiausiai paplits pilietybs netekimo bdas. nedetalizuojama, kokiais atvejais asmenys gali atsisakyti pilietybs, daniausiai dl santuokos su usienieiu, emigracijos ir pan., nra numatyta ir joki papildom slyg ar draudim asmenims, atsisakantiems Lietuvos pilietybs. LR pilieio teis atsisakyti pilietybs negali bti varoma tai suderinta su Visuotins mogaus teisi deklaracijos taisykle, kad niekam negali bti savavalikai atimta pilietyb ar teis j pakeisti. Prie praymo atsisakyti LR pilietybs pridedami statymo reikalaujami dokumentai.Taiau numatyta iimtis praymas nebus patenkintas: jeigu praantis asmuo yra tariamas ar kaltinamas padars nusikalstam veik arba jam yra siteisjs ir vykdytinas teismo nuosprendis. Tik kai inyks mintos prieastys, asmuo gals pakartotinai kreiptis dl pilietybs atsisakymo. Jei asmuo prao leisti atsisakyti LR pilietybs kartu su juo ir jo nepilnameiui vaikui, pateikiamas ir kito tvo praymas. Jeigu vaiko tvai isituok, vaikui gali atsakyti LR pilietyb, jei ratu prao vienas i tv, pas kur teismo sprendimu liko gyventi vaikas arba pas kur faktikai nuolat gyvena. Klausimus dl.atsisakymo sprendia Prezidentas leisdamas dekretus pagal asmens praym. Praymai paduodami per vietos savivaldos vykdomj institucij. Pilieiai, nuolat gyvenantys usienyje, praymus paduoda per LR diplomatines atstovybes ar konsulines staigas usienyje.Prie praymo pridedama: pilieio pasas, kitos valstybs paso nuoraas, patvirtintas notaro ar pareigno, kuris priima praym dl pil.atsisakymo; dokumentai, patvirtinantys asmens nuolatin gyv.viet ir darb (usimim); sumoktos valstybins rinkliavos kvitas. Netenkama gijus kitos valstybs pilietyb. nuo kitos valstybs pilietybs gijimo ar tos valstybs pilieio paso ar kito tos valstybs pilietyb patvirtinanio dokumento idavimo dienos. Iskyrus asmenis, gijusius kitos valstybs pilietyb, su kuria LR yra sudariusi sutart dl dvigubos pilietybs,. Pilietybs netekimo fakt konstatuoja Vidaus reikal ministras ar jo galiotos institucijos LR tarptautini sutari numatytais pagrindais. jeigu LR tarptautin sutartis numato kitokias taisykles negu idstytos P, tai taikomos tarptautins sutarties taisykls. Nutrkus faktiniams ryiams su valstybe. Asmuo netenka LR pilietybs jeigu tarnauja kitos valstybs karo tarnyboje arba dirba ne ES valstybs nars valstybs tarnyboje neturdamas LR Vyriausybs leidimo; laikoma, kad faktiniai ryiai su valstybe nutrk jei: asmuo ilgiau nei 3 m. be pertraukos gyvena usienyje su negaliojani LR pil.pasu; stoja kitos valstybs karinn tarnybon ar pareignu valstybinn tarnybon be LR kompetenting organ leidimo.Teikimus pripainti asmen netekusiu LR pil.dl faktini ryi nutrkimo, turi teis paduoti vidaus reikal ministerija, t.p. LR usienio reikal ministerija. Teismas gali pripainti asmen netekusiu LR pilietybs, jeigu turdamas leidim tarnauja kitos valstybs karo tarnyboje arba dirba kitos valstybs tarnyboje taip, kad tuo padaroma ala LR interesams. LR pilietybs suteikimo akto pripainimas negaliojaniu nustatyta galimyb pripainti negaliojaniu pilietybs suteikimo akt, jeigu asmenys, kuriems buvo suteikta pilietyb, nuslp apie savo inias, kurios turjo lemiamos G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 102

takos pilietybs suteikimui. Numatytos aplinkybs, kurioms paaikjus is aktas Vilniaus apygardos administracinio teismo pripastamas negaliojaniu jeigu: 1. arba asmuo, gijs LR pilietyb natralizacijos ar optavimo bdu, smoningai pateik apie save klaidingas inias arba kitokios apgauls bdu sudar slygas LR pilietybei gyti. Taigi numatyta konstitucin sankcija pilietybs atmimas asmenims, gijusiems pilietyb natralizacijos arba optavimo bdu. 2. arba neatsisak turimos kitos valstybs pilietybs, t.y. nevykd natralizacijos slyg. 3. arba neatsisak turimos kitos valstybs pilietybs, t.y. nevykd natralizacijos slyg. teismas nustato, kad jis iki pilietybs suteikimo ar po to rengsi, ksinosi padaryti ar padar tarptautinius nusikaltimus agresij, genocid, nusikaltimus monikumui, karo nusikaltimus. iuo atveju pagrindas pripainti Lietuvos pilietybs suteikimo akt negaliojaniu yra teismo priimtas sprendimas, paremtas faktais ir neginytinais rodymais, kad is asmuo atliko mintus veiksmus; 4. arba asmuo statym nustatyta tvarka neturjo teiss gauti leidimo gyventi LR; 5. arba rengsi, ksinosi padaryti ar padar nusikalstamas veikas prie LR. 6. jei teismas nustato, kad konkretus asmuo po 1940 m. birelio 15 d. organizavo ar vykd gyventoj trmimus ar gyventoj genocid, kitus nusikaltimus monikumui ar karo nusikaltimus prie LR gyventojus, slopino pasiprieinimo okupaciniams reimams judjim Lietuvoje arba po 1990 m. kovo 11 d. dalyvavo veiksmuose prie LR nepriklausomyb ir jos teritorijos vientisum. LR pilietis, gijs kitos valstybs pilietyb, privalo per 30 d. ratu praneti apie tai vidaus reikal ministrui ar jo galiotai institucijai arba teritorins policijos staigos vieosios policijos migracijos skyriui, tarnybai, poskyriui, grupei ar pas poskyriui (toliau migracijos tarnyba), arba konsulinei staigai. 7. LR pilietybs gijimas pripastamas negaliojaniu, jeigu paaikja, kad sprendimas dl asmens LR pilietybs priimtas paeidus ar kitus LR statymus. i nuostata netaikoma, jeigu paaikja, kad pagal kitos valstybs teis asmuo buvo laikomas tos valstybs pilieiu jam nepareikus valios tapti jos pilieiu ir jam nra iduotas tos valstybs pilietyb patvirtinantis dokumentas. 5. Dvigubos pilietybs problema. Paprastai asmuo yra nuolatiniame teisiniame ryyje su viena valstybe, yra vienos valstybs pilietis. Taiau bna atvej, kai asmuo tuo paiu metu turi ir kitos valstybs pilietyb, t.y. dviguba pilietyb arba bipatrizmas tai toks asmens teisinis statusas, kai pastarasis vienu metu turi dviej ar daugiau valstybi pilietyb. Bipatrizmas yra paplits tarptautinje praktikoje reikinys, egzistuojantis objektyviai, nepriklausomai nuo to, ar valstybs j pripasta, ar ne. Dvigubos pilietybs atsiradimas siejamas: su valstybi teritoriniais pasikeitimais, gyventoj migracija, valstybi statym, reguliuojani pilietybs gijimo ir netekimo tvark, kolizija ir kitomis prieastimis. Teisinis dvigubos pilietybs atsiradimo pagrindas yra vairi valstybi statym, reguliuojani pilietybs santykius, kolizijos. Kiekviena valstyb savo nuoira nustato savo pilietybs gijimo slygas, kriterijus ir tvark. Todl bipatrizmas gali atsirasti gyjant pilietyb vairiais bdais: Gimimo bdu, ikilus ems teiss principo ir kraujo teiss principo nesuderinamumui. Usieniei vakas gims alyje, kurioje dominuoja ems teiss principas, pagal kraujo teiss princip gis savo tv pilietyb, o pagal ems teiss princip alies, kurioje gim, pilietyb. Remiantis tarptautinmis sutartimis ems teiss principas yra netaikomas tik usienio diplomat bei konsul vaikams. Kai vaiko tvai turi skirtingas pilietybes, o valstybs, kuri pilieiai yra tvai, statymai numato, kad kraujo teiss principas galioja net ir tada, kai tik vienas i tv turi tos valstybs pilietyb, tada gims vaikas taps dviej valstybi pilieiu, t.y. gis ir tvo, ir motinos pilietyb. Taiau tokios eimos vaikas gimsta treioje valstybje, kurioje taikomas ems teiss principas, jis gyja i karto 3 valstybi pilietybes. Santuokai sudarius tarp asmen, turini skirting valstybi pilietybes, moteris gali gyti dvigub pilietyb itekdama u usienieio, jeigu ji pagal savo alies statymus nepraranda turtos pilietybs, o pagal vyro alies statymus automatikai gyja jo alies pilietyb. 1957 m. JT Generalinei Asambljai primus konvencij Dl itekjusi moter pilietybs, kurioje tvirtinta nuostata, kad santuokos su usienio valstybs piliei atveju, moteris automatikai negyja vyro valstybs pilietybs, o kitos valstybs pilietybs gijimas negali trukdyti moteriai ilaikyti savo pilietyb, sumaino bipatrizmo gyjim santuoko bdu. Natralizacijos bdu gyjant pilietyb, jeigu pilietyb suteikianti valstyb nereikalauja atsisakyti turimos pilietybs. Tokia galimyb buvo numatyta ir priekario Lietuvoje (1928 K) buvo tvirtinta nuostata, kad Lietuvos G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 103

pilietis nepraranda savo pilietybs teisi, pataps kurio nors Amerikos krato pilieiu, jei atlieka tam tikras statymo nurodytas pareigas. Galimyb naturalizacijos bdu gyti dvigub pilietyb buvo numatyta ir 1938 K ir 1939 pilietybs statyme. Daugelio valstybi K ir statymuose tvirtintas dvigubos pilietybs nepripainimo principas, nes bipatrizmas sukelia daug nepatogum ir problem tiek valstybei, tiek asmeniu bipatridui. Bipatrizmo neigiama pasekm visuotinis aikaus asmens teisinio statuso reglamentavimo paeidimas. Asmuo negali turti dviej lygiaveri ryi su skirtingomis valstybmis.Nes: tik valstybs pilietis turi iimtin teis dalyvauti valdant savo valstyb, rinkti ir bti irinktu valstybs atstovaujamosios valdios institucijas, jam numatyta pareiga tarnauti savo valstybs kariuomenje, ginti savo al, vykdyti kitas pilieio pareigas. Pilietis duoda itikimybs priesaik savo valstybei. Kaip suderinti iuos dalykus, jei asmuo yra ne vienos, o keli valstybi pilietis? Kuriai valstybei toks asmuo privalo vykdyti pilietines pareigas? Bipatrizmo problemos sprendimas.Tarptautinje praktikoje nustatant asmens pilietin priklausomyb alys daniausiai taiko aktyvios pilietybs doktrin, t.y. nustato kiek pilietyb pastovi ir koks faktinis pilieio ryys su valstybe. Aktyvios pilietybs kriterijams priskiriama: 1. nuolatin gyvenamoji vieta arba vieta, kur daniausiai gyvenama; 2. pastovaus darbo vieta; 3. karins ar valstybins tarnybos atlikimo vieta; 4. vieta, kur asmuo realiai naudojasi savo pilietinmis arba politinmis teismis; 5. kai kuriais atvejais asmens nekilnojamojo turto buvimo vieta. Tarptautinje praktikoje, sprendiant bipatrido pilietybs klausim, pirmenyb teikiama tai valstybei, su kuria asmens faktinis ryys tampriausias. Pagal nusistovjusi tarptautin praktik, slygot valstybi, suverenios lygybs principo, valstybs nepripasta asmeniui joki teisi ir pareig dl to, kad pastarasis turi dar ir kitos valstybs pilietyb. Valstybs bipatrizmo problema sprendiama nustatant bipatrizmo negalimumo atvejus gyjant valstybs pilietyb tiek alies K; tiek valstybi pilietybs statymuose; t.p.sudarant dviales ir daugiaales sutartis dl dvigubos pilietybs nepripainimo. Dvigubos pilietybs problema lietuvos konstitucijose istorija 1920 m. Lietuvos taikos sutartis su Rusija, 1921 m. Konvencija tarp Lietuvos ir Latvijos apie piliei teises, juose buvo numatyta, kad asmenys turi teis pasirinkti tik vienos ar kitos valstybs pilietyb; jie negaljo vienu metu bti abiej atitinkamas sutartis sudariusi valstybi pilieiai. 1922 m. K buvo nustatyta, kad pilietybs teis gyjama ir jos netenkama vadovaujantis pilietybs statymu, ir niekas negali bti kartu Lietuvos ir kurios kitos valstybs pilietis Konstitucinis dvigubos pilietybs draudimas buvo grindiamas tuo, kad dabar yra daug svetimali, kurie, neatsiaddami vieni Lenkijos, kiti Rusijos, nort Lietuvoje naudotis Lietuvos piliei teismis, bet nenori eiti t pareig, kurios tenka Lietuvos pilieiams. 1928 m. K buvo nustatyta, kad niekas negali bti kartu Lietuvos ir kitos kurios valstybs pilietis, bet kartu buvo nustatyta, kad Lietuvos pilietis nepraranda savo pilietybs teisi pataps kurio Amerikos krato pilieiu, jei atlieka tam tikras statymo nurodytas pareigas. Taigi buvo tvirtintas ne tik dvigubos pilietybs draudimas, bet ir tokio draudimo iimtis. Dvigubos pilietybs draudim lm atkurtos ir savarankikai besivystanios Lietuvos valstybs siekis aikiai apibrti savo piliei korpus ir neleisti susidaryti tokioms teisinms situacijoms, kad Lietuvos pilietis bt susaistytas lojalumu ir kitai valstybei tai valstybei, kurios pilietyb, be Lietuvos pilietybs, jis turt. Dvigubos pilietybs draudimo iimt lm Lietuvos valstybs siekis neprarasti ryio su tose usienio valstybse gyvenaniais Lietuvos pilieiais, kurias jie tuo metu emigravo masikai Amerikos emyno valstybes (Argentin, Brazilij, JAV, Kanad, Urugvaj). 1938 m. K buvo tvirtintas, dvigubos pilietybs draudimo principas: pilietis, gijs svetim pilietyb, netenka Lietuvos pilietybs. T.p. buvo tvirtinta dvigubos pilietybs draudimo iimtis: statymo nustatytais atvejais pilietis, turdamas svetim pilietyb, gali ir nenustoti Lietuvos pilietybs. Taigi statym leidjas turjo pareig nustatyti atvejus, kai asmuo galjo bti ne tik Lietuvos, bet ir kitos valstybs pilietis. 1918 m. vasario 16 d. atkurta nepriklausoma Lietuvos valstyb, iki 1940 m. birelio 15 d., kai Lietuva, Soviet Sjungai vykdius agresij prie nepriklausom Lietuvos valstyb, prarado nepriklausomyb, Lietuvos pilietybs santyki teisiniam reguliavimui buvo bdinga tai, jog vis laik buvo siekiama Lietuvos piliei korpus apibrti kuo aikiau; tai darant buvo vadovaujamasi principine nuostata, kad Lietuvos pilietis tuo G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 104

pat metu negali bti ir kitos valstybs pilietis, iskyrus atskiras iimtis (kuri reglamentavimas teiss aktuose atitinkamais Lietuvos valstybs raidos laikotarpiais kito). 1940 m. birelio 15 d. Soviet Sjungai vykdius agresij prie nepriklausom Lietuvos valstyb Lietuva buvo okupuota, vliau ir aneksuota bei inkorporuota Soviet Sjung. Neteistai nutrauktas 1938 m. K, kit Lietuvos valstybs teiss akt veikimas. Lietuva buvo pervadinta Lietuvos Taryb Socialistine Respublika. Soviet valdios aktais buvo paneigtas ir Lietuvos pilietybs institutas. 1940 m. ileidiamas saks Dl Lietuvos, Latvijos ir Estijos TSR piliei pilietybs sigijimo tvarkos, ir nustat, kad i respublik pilieiai nuo j primimo TSRS dienos yra TSRS pilieiai. itokia prievarta primesta TSRS pilietyb ir Lietuvos TSR pilietyb buvo ir yra niekin. Remiantis priekario Lietuvos pilietybs santyki reguliavimo tradicija dvigubos pilietybs nepripainimo principas tvirtintas ir LR K 1992 ir Pilietybs statyme. K12 str.2 d. nustatyta, kad iskyrus statymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali bti kartu LR ir kitos valstybs pilietis. Konstitucija pareigoja statymo leidjui nustatyti atvejus, kada galima dviguba pilietyb. KT:K12 str.nuostata, jog asmuo gali bti kartu LR ir kitos valstybs pilieiu tik atskirais statymo numatytais atvejais, reikia, kad tokie statymo nustatyti atvejai gali bti tik labai reti (atskiri) iimtiniai, negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kur dvigubos pilietybs atvejai bt paplits reikinys. Negalimas ir toks Pilietybs statymo nuostat, tvirtinani galimyb tuo pat metu bti LR ir kitos valstybs pilieiu, pleiamasis aikinimas, pagal kur dviguba pilietyb bt ne atskiros ir ypa retos iimtys, bet paplits reikinys P 1str.2d.numatyta, kad LR pilietis negali bti kartu ir kitos valstybs pilietis, iskyrus asmenis: 1) iki 1940.06.15 turjusius Lietuvos pilietyb ir itremtus ar pasitraukusius i Lietuvos 1940.06.15. 1990.03.11. okupacij metu, 2) Vaikas, kurio abu tvai yra LR pilieiai, yra LR pilietis, nesvarbu, ar jis gim LR teritorijoje, ar u jos rib. 3) Vaik, kuri vienas i tv yra LR pilietis, nesvarbu, ar jis gim LR teritorijoje, ar u jos rib. 4) Usienio valstybi pilieiai, turintys pabglio status LR, 5) Ypa reikmingai prisidj prie LR valstybingumo stiprinimo, LR galios ir jos autoriteto tarptautinje bendruomenje didinimo ir integravusieji Lietuvos visuomen usienio valstybi pilieiai, kuriems iimties tvarka R Prezidentas suteik LT pilietyb. Lietuvos pilietybs suteikimas iimties tvarka savaime nesukelia teisini pasekmi pilietyb gijusio asmens eimos nariams. Taiau i nuostata netaikoma pilietyb gijusio asmens nepilnameiam vaikui, kuris yra asmuo be pilietybs. KT konstatuota, kad, atsivelgiant tai, jog LR pilietyb ireikia asmens teisin naryst Lietuvos valstybje ir atspindi jo teisin priklausomyb valstybinei bendruomenei pilietinei Tautai, Prezidentas, sprsdamas, ar asmeniui suteikti LR pilietyb, turi vadovautis Tautos ir Lietuvos valstybs interesais; kad statymais ar kitais teiss aktais negali bti nustatytas koks nors baigtinis nuopeln Lietuvos valstybei, kuriems esant usienio valstybs pilieiui ar asmeniui be pilietybs iimties tvarka gali bti suteikta LR pilietyb, sraas; kad asmens, praanio suteikti LR pilietyb iimties tvarka, nuopelnai Lietuvos valstybei turi bti tokie ir taip pagrsti, kad dl j buvimo nekilt abejoni; kad nuopeln Lietuvos valstybei turi turti ne bet koks asmuo, o btent usienio valstybs pilietis ar asmuo be pilietybs. pilietybs suteikimas reikia, jog yra konstatuojama, kad tarp asmens ir valstybs atsirado nuolatinis teisinis ryys, kad toks asmuo tampa valstybins bendruomens pilietins Tautos nariu. 6) asmenims, gijusiems kitos valstybs pilietyb, su kuria LR yra sudariusi sutart dl dvigubos pilietybs. 7) Tremtiniai, politiniai kaliniai, j vaikai, vaikaiiai ir provaikaiiai; 8) asmenims, iki 1940.06.15. turjusiems Lietuvos pilietyb ir ivykusiems kitas valstybes 1940.06.15. 1990.03.11. okupacij metu, i asmen vaikams, vaikaiiams ir provaikaiiams. isaugojama teis LR pilietyb: asmenims, iki 1940.06.15. turjusiems Lietuvos pilietyb, j vaikams, vaikaiiams ir provaikaiiams, gyvenantiems kitose valstybse; lietuvi kilms asmenims, gyvenantiems kitose valstybse. Taiau jie gyti LR pilieio pas gali tik tada kai atsisakys turimos kitos valstybs pilietyb. LR K ir statymuose nepripastama savo pilieiams joki teisi, kurias jie turi dl to, kad yra ir kit valstybi pilieiai. Tai reikia, kad ie asmenys Lietuvoje turi tik Lietuvos piliei teises ir vykdo Lietuvos pilieiams nustatytas pareigas. Dvigubos pilietybs turjimas nesudaro teisini prielaid vengti pilieio pareig vykdymo. G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 105

LR 2004.05.1. tapus ES valstybe nare, LR pilieiai tapo ir ES pilieiais.Europos bendrijos steigimo sutarties tvirtinta:Nustatoma Sjungos pilietyb. Kiekvienas asmuo, turintis valstybs nars pilietyb, yra Sjungos pilietis. Sjungos pilietyb ne pakeiia valstybs pilietyb, o j papildo. Konstatuotina, kad ES pilietyb nekeiia n vienos valstybs nars nacionalinio pilietybs instituto, taigi ir LR pilietybs instituto, turinio. LR pilietybs atvilgiu ES pilietyb yra pridtin, papildoma, nes ES pilieiu gali bti tik asmuo, turintis ES valstybs nars, iuo atveju LR pilietyb. Konstitucijoje tvirtintas dvigubos pilietybs ribojimas ES pilietybei netaikytinas. Pilietybs statyme (2002.09.17. red.) su vlesniais pakeitimais ir papildymais) nustatytas teisinis reguliavimas yra labai prietaringas, nenuoseklus, painus. Nemaa nuostat, kurios sunkiai dera vienos su kitomis. Kai kurios formuluots yra dviprasmikos.is statymas taisytinas i esms. statym leidjas, nepaisydamas K nuostatos, kad, iskyrus statymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali bti kartu LR ir kitos valstybs pilietis, tolydio plt statymines galimybes LR pilieiams turti dar ir kitos valstybs pilietyb.Galiausiai buvo nustatytas toks statyminis reguliavimas, kai didiul dalis LR piliei tuo pat metu gali bti ir kit valstybi pilieiais. Pilietybs statyme nustatytas teisinis reguliavimas ne tik neukerta tam kelio, bet net ir skatina toki tendencij.Pagal Konstitucij tai nepateisinama. Pilietybs statymo (2006.04.6.red.) nuostata LR pilietyb iimties tvarka netaikant numatyt pilietybs suteikimo slyg t.p. gali bti suteikta, kai tai sietina su vieuoju interesu ar LR vardo garsinimu atstovaujant Lietuvai reikia, kad kitos valstybs pilietyb turiniam asmeniui LR pilietyb gali bti suteikta nepaisant to, ar is asmuo jau turi, ar neturi ypating nuopeln Lietuvos valstybei, ar jis jau yra, ar nra susijs su Lietuvos valstybe faktiniais ryiais, ar jis jau yra, ar nra integravsis Lietuvos visuomen. Toks teisinis reguliavimas yra nesuderinamas su LR pilietybs konstitucine samprata, jis nepagrstai ipleia galimybes asmenims, turintiems kitos valstybs pilietyb, gyti LR pilietyb netaikant jiems nustatyt slyg. Nuostatos kuriomis nustatyta, kad i asmens, norinio susigrinti LR pilietyb, nereikalaujama atsisakyti turimos kitos valstybs pilietybs, prietarauja K Deramas, K grindiamas pilietybs santyki teisinis reguliavimas svarbi valstybingumo stiprinimo slyga, Lietuvos pilietin Taut valstybin bendruomen vienijantis veiksnys. Pilietybs santyki teisinis reguliavimas turi bti stabilus, ypa pasakytina apie statymines nuostatas, apibrianias LR piliei korpus. Jeigu statym leidjas i tikrj vadovaujasi nuostata, kad dvigubos pilietybs nereikia riboti, jis pirmiausia turt imtis atitinkam Konstitucijos nuostat, inter alia 12 str., revizijos ir tai daryti laikydamasis tos tvarkos, kuri yra nustatyta paioje Konstitucijoje.K12 str., nustatantis LR pilietybs santyki teisinio reguliavimo pagrindus, yra Konstitucijos I skirsnyje Lietuvos valstyb, kurio nuostatoms yra nustatyta ypa didel konstitucin apsauga: io I skirsnio nuostatos gali bti keiiamos tik referendumu. Kad ir kaip ateityje bt koreguojamas LR pilietybs santyki statyminis reguliavimas, turi bti paisoma Konstitucijos nuostat, inter alia t, kurios tvirtina vis asmen lygiateisikum ir nediskriminavim dl etnins kilms. 6. Usienieiai. Usienieiais vadinami usienio valstybs pilieiai, laikinai ar nuolatos esantys atitinkamos valstybs teritorijoje. Usienieio teisin padt reguliuoja valstybi, kuriose jis yra, vidaus statymai, t.p. tarptautins sutartys. Tarptautinje praktikoje labiausiai paplit usieniei reimai: 1) nacionalinis; kai valstybje usienieiai valstybje naudojasi lygiomis su tos valstybs pilieiais teismis (iskyrus kai kurias politines teises, pvz. Rinkim teis). 2) didiausio palankumo. kai valstyb suteikia usienieiams tokias teises, kokiomis jos teritorijoje naudojasi kit valstybi pilieiai. Toks reimas paprastai nustatomas tarptautinmis sutartimis, arba panaudojant vadinamj nediskriminavimo ilyg. 3) abipusikumo reimas-valstyb A suteikia valstybs B pilieiams savo teritorijoje tokias teises, kokias B valstyb suteikia A valstybs pilieiams savo teritorijoje. Valstybs, nustatydamos usienieiams konkret teisin reim, neretai atsivelgia tai, laikinai ar nuolat jie gyvena valstybje. Paprastai usienieiai nesinaudoja politinmis teismis rinkim teise, teise uimti valstybinius postus ir t.t. buvimo valstybje jiems nereikia atlikti karins prievols. Neretai usienieiams ribojama teis sigyti nekilnojam turt. valstybs teritorij gali vaiuoti tik gav vizas, iduotas atitinkam G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 106

valstybs organ, daniausiai konsulini arba diplomatini atstovybi. Vizos bna vairios: daugkartins (vaiavimo, ivaiavimo), tranzito. Tarptautin teis reguliuoja ir usienio piliei reim sveiose valstybse. Klasikinje tarptautinje teisje nusistovjo paproiai, nustatantys valstybi elgesio su usienieiais standartus, kurie apima: usienieio teis bti pripaintam teisini santyki subjektu, usienieio teis humanik elges, teis tai, kad suimtas ar teisiamas jis turt teis baudiamojo proceso garantijas, teis kreiptis teism, teis gyvybs ir laisvs apsaug, teis kompensacij, kai usienieio turt nusavina usienio valstyb ir t.t. Lietuvoje iuo metu usieniei teisin padt reglamentuoja 2004 m. balandio 29 d. LR statymas Dl usieniei teisins padties. LR tapus ES nare, io statymo nuostatos buvo suderintos su ES teiss akt nuostatomis. statymas nustato usieniei atvykimo ir ivykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsio suteikimo, integracijos ir natralizacijos, sprendim dl usieniei teisins padties apskundimo tvark ir kt. usieniei teisins padties LR klausimus. is statymas netaikomas usienieiams, kurie naudojasi privilegijomis ir imunitetais pagal LR tarptautines sutartis ir kitus teiss aktus. Pagal LR statym usienietis yra asmuo, kuris nra LR pilietis, neatsivelgiant tai, ar jis turi kurios nors usienio valstybs pilietyb, ar neturi jokios. Tokia usienieio samprata i esms atitinka tarptautinius standartus. Pagal 1985 JT Generalins Asambljos Asmen, nesani pilieiais alies, kurioje jie gyvena, teisi deklaracij usienieiu laikomas bet koks asmuo, kuris nra pilietis valstybs, kurioje jis ar ji yra USIENIEI ATVYKIMAS IR IVYKIMAS(migracija) Usienieiams, atvykstantiems LR ir ivykstantiems i jos, taikomos (2006.03.15) engeno sien kodekso nuostatos, kurios taikomos asmenims, kertantiems valstybi nari vidaus ar iors sienas, nepaeidiant: a) asmen, kurie naudojasi Bendrijos laisvo judjimo teise, teisi; b) pabgli ir asmen, praani tarptautins apsaugos, teisi, ypa jei tai susij su negrinimu. Usienieiai gali atvykti LR ir ivykti i jos tik per veikianius pasienio kontrols punktus, kuriuose privalo pateikti galiojant kelions dokument. I. Asmenys, kurie naudojasi Bendrijos laisvo judjimo teise: a) ES pilieiai, ir treij ali pilieiai, kurie yra ES pilieio, besinaudojanio teise laisvai judti, eimos nariai, b) treij ali pilieiai ir j eim nariai, nepaisant j pilietybs, pagal Bendrijos bei jos valstybi nari ir t treij ali susitarimus naudojasi tokiomis paiomis laisvo judjimo teismis kaip Sjungos pilieiai; Nra kontroliuojami jiems kertant ES valstybi nari vidaus sienas. Jas galima kirsti bet kurioje vietoje, ir nepaisant j pilietybs, kertant sien netikrinami. Nustatytos taisykls reglamentuojanios asmen kontrol jiems kertant ES valstybi nari iors sienas. II. Treij ali piliei asmenys, kurie nra Sjungos pilieiai atvykimo slygos Ne ilgiau kaip 3 mn. per 6 mnesi laikotarp trunkaniam buvimui treij ali pilieiams nustatomos tokios atvykimo slygos: 1) turti galiojant kelions dokument ar dokumentus, leidianius jiems kirsti sien; 2) turti galiojani viz, arba galiojant leidim gyventi; 3) jie pagrindia numatomo buvimo tiksl bei slygas ir turi pakankamai pragyvenimo l numatomo buvimo laikotarpiui ir grimui kilms al arba vykimui tranzitu treij al, kuri jie tikrai bt leisti, arba gali teistai gauti toki l; 4) nra asmenys, dl kuri engeno informacin sistem (SIS) yra trauktas spjimas nesileisti; 5) jie nelaikomi kelianiais grsm nei vienos i valstybi nari vieajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomens sveikatai ar tarptautiniams santykiams, pirmiausia dl j valstybi nari duomen bazse nra trauktas spjimas nesileisti dl ivardint prieasi. Iimtys a) kurie atitinka ne visas numatytas slygas, bet turi vienos i valstybi nari iduot leidim gyventi ar pakartotinio atvykimo viz, leidiama vykti per kit valstybi nari teritorijas tranzitu, jeigu j pavards nra trauktos valstybs nars, kurios iors sienas jie ketina kirsti, nacionalin nesileistin asmen sra, ir tame srae nenurodoma neleisti jiems atvykti ar vykti tranzitu; b) jei atitinka nurodytas slygas bet neturi galiojanios vizos, ar leidimo gyventi ir kurie atvyksta prie sienos, gali bti leidiama atvykti valstybi nari teritorijas, jeigu prie sienos jiems iduodama viza. G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 107

c) kurie neatitinka vienos ar keli nurodyt slyg, valstyb nar gali leisti atvykti savo teritorij dl humanitarini motyv, nacionalini interes arba tarptautini sipareigojim. Jeigu dl treiosios alies pilieio yra priimtas spjimas, jam leidianti atvykti valstyb nar apie tai atitinkamai pranea kitoms valstybms narms. Iors sien kontrol Visi asmenys (ir kurie naudojasi Bendrijos laisvo judjimo teise) minimaliai patikrinami siekiant pagal j pateiktus arba parodytus dokumentus nustatyti j tapatyb. minimal patikrinim sudaro:greitas ir tiesioginis dokumento, galiojimo patikrinimas, tam tikrais atvejais galima panaudoti techninius prietaisus iekant informacijos tik apie pavogtus, neteistai pasisavintus, dingusius ir negaliojanius dokumentus atitinkamose duomen bazse, ir patikrinimas iekant falsifikavimo arba klastojimo poymi. Atvykstant ir ivykstant treij ali pilieiai nuodugniai patikrinami. Kelions dokumentai sistemingai antspauduojami atvykstant ir ivykstant. Iimties tvarka treiosios alies pilieio praymu ymjimo atvykimo arba ivykimo spaudu gali bti atsisakyta, jei antspaudavimas galt tam asmeniui sukelti dideli sunkum. Tokiu atveju atvykimas arba ivykimas uregistruojamas atskirame lape, nurodant vard bei pavard ir paso numer. is lapas duodamas treiosios alies pilieiui. Atsisakoma leisti atvykti Treiosios alies pilieiui, kuris neatitinka vis nustatyt atvykimo slyg, neleidiama atvykti valstybi nari teritorijas. Pagal LR statym ES valstybs nars pilietis neleidiamas LR, jeigu: 1) neturi galiojanio kelions dokumento, jeigu LR TS, ES teiss aktas arba LR Vyriausyb nenustato kitaip; 2) jo buvimas LR kelt grsm valstybs saugumui, vieajai tvarkai arba moni sveikatai. Tik motyvuotu sprendimu neleisti usienieio priima Valstybs sienos apsaugos tarnyba prie LRVRM, Jis sigalioja nedelsiant. Motyvuotas sprendimas, perduodamas asmeniui, kur atsisakoma sileisti. Jis turi teis apsksti sprendim. Skundai nagrinjami pagal nacionalin teis. Skundo padavimas nesustabdo sprendimo atsisakyti leisti atvykti galios. Usienieio atvykimas LR laikomas neteistu, jeigu usienietis: 1) atvyksta LR, nors jis yra trauktas usieniei, kuriems draudiama atvykti LR, sra; 2) atvyksta LR ne per pasienio kontrols punkt; 3) atvykdamas LR pateikia kito asmens arba suklastot kelions dokument; 4) atvyksta LR be galiojanio kelions dokumento ir atitinkamo dokumento, suteikianio teis atvykti LR; 5) atvyksta LR su viza, iduota pateikus tikrovs neatitinkanius duomenis ar suklastotus dokumentus. Jei usienietis nebenori daugiau bti LR, jam garantuojama teis ivykti i jos. Taiau usienietis privalo ivykti iki vizos arba leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos arba iki buvimo be vizos laikotarpio, nustatyto LR tarptautinje sutartyje, ES teiss akte arba LR Vyriausybs, pabaigos. statym nustatytais atvejais usienieiui ivykti i LR neleidiama USIENIEI BUVIMAS IR GYVENIMAS Bevizis reimas ir reikalavimas turti viz Usienieio, kuris nra ES valstybs nars pilietis, atvykimui LR ir buvimui joje taikomos 2001.03.15. Tarybos reglamentas(Viz reimo reglamentas), nustatantis sraus Treij ali: 1. kuri pilieiai, kirsdami iorines sienas, privalo turti viza - turintis galiojani engeno viz gali atvykti LR ir bti vizoje nurodyt laik, bet ne ilgiau kaip 3 mn. per pus met, skaiiuojant nuo pirmosios atvykimo LR ar kit engeno valstyb dienos; 2. kuri pilieiams toks reikalavimas netaikomas- bevizis reimas, turi teis atvykti LR ir bti joje be vizos iki 3 mn. per pus met, skaiiuojant nuo pirmosios atvykimo LR ar kit engeno valstyb dienos. T.p. tam paiam terminui ir slygom be vizos gali ir: ES valstybs nars pilieio eimos narys, kuris nra ES valstybs nars pilietis, bet turi teiss laisvai judti ir gyventi valstybi nari teritorijoje; Usienietis, turintis kitos engeno valstybs iduot leidim gyventi, leidimo gyventi galiojimo metu; Vizos turjimas automatikai nesuteikia teiss atvykti Lietuvos Respublik. LR Vyriausyb Viz reimo reglamento nustatytais atvejais gali taikyti viz reimo iimtis. Viz rys yra ios: 1) engeno viza iduodama usienieiui, kurio kelions dokumento galiojimo laikas ne trumpesnis kaip 3 mn. u praomos iduoti vizos galiojimo laik. Turintis viz, gali atvykti LR ir bti joje vizoje nurodyt laik, jeigu G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 108

vykdytos atvykimo engeno valstyb slygos..)gali bti vienkartins, dvikartins, daugkartins; grupin; riboto teritorinio galiojimo viza; jos rys: oro uosto tranzitin (A); tranzitin ne ilgiau kaip 5d. LR teritorijoje (B); trumpalaik ne ilgiau kaip 3 mn. per pus met.(C) 2) nacionalin viza(D). iduodama pateikus sveikatos draudim patvirtinant dokument. Usienietis, turintis nacionalin viz, gali atvykti LR ir bti joje ilgiau kaip 3 mn.. 1) Vienkartin nac. viza iduodama usienieiui, kuriam leista laikinai ar nuolat gyventi LR. 2) Daugkartin nac. viza iduodama usienieiui, kurio atvykimo tikslas ilgalaikis buvimas LR, arba jis periodikai atvyksta LR dirbti ar usiimti kita teista veikla ir kurio pagrindin gyvenamoji vieta yra usienio valstybje. Viz usienieiui atsisakoma iduoti, jeigu: 1) jis neatitinka nustatyt atvykimo slyg; iskyrus iimtis;, 2) atsisak pateikti btin informacij apie vykimo tiksl ir slygas, turimas pragyvenimo las buvimo LR laikotarpiu arba pateik tikrovs neatitinkanius duomenis; 3) jis pateik dokumentus, kuriuose yra klastojimo poymi; 4) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis LR gali usiimti neteista veika; 5) jis yra trauktas usieniei, kuriems draudiama atvykti LR, nacionalin sra; 6) priimtas sprendimas j pareigoti ivykti arba isisti i engeno valstybs; 7) veiksmu, odiu ar ratu paemino vizas iduodanius pareignus dl j veiklos arba LR valstyb; 8) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis yra padars nusikaltim monikumui ar karo nusikaltim arba vykd genocid, kaip jie apibriami LR statymuose,TS arba kituose tarptautins teiss altiniuose; 9) nepateikia sveikatos draudim patvirtinanio dokumento, kai btina j turti kelions metu. Viza usienieiui panaikinama, jeigu: - nordamas gauti viz, usienietis pateik tikrovs neatitinkanius duomenis; - idavus viz, paaikja atsisakymo iduoti viz usienieiui pagrindai. - Panaikinus viz, usienietis privalo ivykti i LR. Usienieio buvimas LR laikomas neteistu, jeigu usienietis: 1) virijo leistin usienieiams buvimo be vizos laik3 mn.; 2) yra LR pasibaigus vizos galiojimo laikui; 3) yra LR turdamas panaikint viz; 4) turi kelions dokument, kuris yra suklastotas; 5) turi viz, kuri yra suklastota; 6) yra LR be vizos, jeigu ji btina; 7) yra LR be galiojanio kelions dokumento, iskyrus prieglobsio praytojus; 8) yra neteistai atvyks LR. Laikinas ir nuolatinis usieniei apsigyvenimas Lietuvoje Leidimas gyventi usienieiui suteikia teis, pasirinkti gyvenamj viet LR, j keisti, ivykti ir grti LR leidimo gyventi galiojimo laikotarpiu. Usienieiams iduodami ie leidimai gyventi: 1) leidimas laikinai gyventi; 2) leidimas nuolat gyventi. Leidimas gyventi usienieiui gali bti iduodamas, jeigu usienietis: 1) atitinka engeno sien kodekse nustatytas atvykimo slygas; 2) turi galiojant sveikatos draudim patvirtinant dokument, 3) turi pakankamai l ir (ar) gauna reguliari pajam, kuri pakanka pragyventi LR; 4) LR turi gyvenamj patalp nuosavybs teise ar naudojasi gyvenamja patalpa nuomos ar panaudos pagrindais; 5) prireikus pateikia ivyk ir gyvenimo usienio valstybse sra. 25 punktuose nustatytos slygos gali bti netaikomos: 1) usienieiui, kuriam yra nustatyta globa (rpyba), jam leista pasilikti gyventi LR, kadangi jis yra ar buvo prekybos monmis auka ir bendradarbiauja su ikiteisminio tyrimo staiga arba teismu kovojant su prekyba monmis ar su nusikaltimais, susijusiais su prekyba monmis, arba dl valstybs saugumo interes.

G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d.

109

2) usienieiui, kuriam suteiktas pabglio statusas LR, papildoma apsauga arba laikina apsauga LR. Jo eimos nariams, kurie kreipsi dl leidimo gyventi idavimo eimos susijungimo atveju per 3 mn. nuo pabglio statuso LR suteikimo. Pirm kart iduodant usienieiui leidim gyventi, paprastai iduodamas leidimas laikinai gyventi, iskyrus nustatytus atvejus. Vaikui, gimusiam usienieio gyvenimo LR laikotarpiu, iduodamas tokios pat ries kaip abiej tv arba vieno i j turimas leidimas gyventi. is leidimas galioja tiek, kiek galioja vieno i vaiko tv leidimas gyventi. Leidimas laikinai gyventi gali bti iduodamas ar keiiamas usienieiui, jeigu: 1) jis isaugojo teis LR pilietyb Pilietybs statymo nustatyta tvarka; 5 metams 2) jis yra lietuvi kilms usienieiui; 5 metams. 3) yra eimos susijungimo atvejis; 1 m. 4) jis ketina dirbti LR; turi leidim dirbti arba yra atleistas nuo pareigos sigyti leidim dirbti. 1 m. 5) jis ketina usiimti teista veikla LR; kuriai nereikia gauti leidimo dirbti ar leidimo vykdyti tam tikr veikl 1m. 6) jis ketina gyti isilavinim, mokytis vietimo staigoje, stauoti, kelti kvalifikacij, dalyvauti profesiniuose mokymuose; mokymosi laikui, bet ne ilgiau kaip 1m. 7) jam yra nustatyta globa (rpyba) arba jis yra paskirtas globju (rpintoju); 1m 8) jo negalima isisti i LR arba jam atidtas isiuntimas i LR; 9) jam io statymo nustatyta tvarka suteikta papildoma apsauga LR; 1m. 10) jam io statymo nustatyta tvarka suteikta laikinoji apsauga LR; Vyriausybs nustatytam apsaugos laikotarpiui. 11) dl pavojingos organizmo bkls jis negali ivykti ir jam reikalinga neatidliotina btinoji medicinos pagalba. Toki bkli sra nustato sveikatos apsaugos ministras; 12) jam leidiama pasilikti gyventi LR, kadangi jis yra ar buvo prekybos monmis auka ir bendradarbiauja su ikiteisminio tyrimo staiga arba teismu kovojant su prekyba monmis ar su nusikaltimais, susijusiais su prekyba monmis. i nuostata taikoma tik pilnameiams usienieiams; 6 mn. 13) jis ketina atlikti mokslinius tyrimus ir (arba) eksperimentins pltros darbus kaip tyrjas pagal darbo sutart, sudaryt su LR registruota mokslini tyrim staiga. Iki 1m priklausomai nuo darbo trukms Usienietis, norintis nuolat gyventi LR, gali gauti leidim 5 m.,o prajus iam terminui keiiamas, jeigu jis atitinka ias slygas: 1) jis isaugojo teis LR pilietyb Pilietybs statymo nustatyta tvarka; 2) jis yra lietuvi kilms asmuo; 3) jis atvyko gyventi LR kartu su LR pilieiu kaip jo eimos narys; 4) jis neteko LR pilietybs, taiau gyvena LR; 5) jis yra vaikas iki 18 m., gims LR, ir jo tvai ar vienas i j turi leidim nuolat gyventi; 6) jis yra vaikas iki 18 m., gyvenantis LR, ir jo tvai arba vienas i j turi leidim nuolat gyventi; 7) jis gavo pabglio status LR; 8) jis pragyveno LR be pertraukos pastaruosius 5 m. ir turjo leidim laikinai gyventi; 9) usienieiai, kuriems buvo isaugota teis gauti leidim nuolat gyventi LR(taiau io statymo sigaliojimo dien LR teritorijoje negyvena arba j gyvenamoji vieta neinoma, yra laikomi netekusiais ios teiss). Numatyti ir leidimo gyventi LR panaikinimo pagrindai kuo siekiama apsidrausti nuo nepageidaujam asmen, kurie neteistu bdu buvo gav leidim atvykti Lietuv: 1) leidimas gautas apgauls bdu; 2) jo gyvenimas LR gali grsti valstybs saugumui ar vieajai tvarkai; 3) usienietis gyvena ne Europos Sjungos valstybje narje ilgiau negu 12 mn.i eils. Jeigu usienieio leidimas nuolat gyventi panaikinamas, jo eimos nari, gyvenani kartu su juo, leidimas nuolat gyventi t.p. panaikinamas, iskyrus atvejus, kai jie turi teis gyventi LR kitu io statymo nustatytu pagrindu. Usienietis nepraranda teiss nuolat gyventi LR tik dl to, kad jo turimo leidimo nuolat gyventi galiojimo laikas yra pasibaigs. ES valstybi nari piliei teisin padtis LR Usienietis, kuris yra vienos i ES valstybi nari pilietis, gali atvykti LR ir bti joje iki 3 mn., skaiiuojant nuo pirmosios atvykimo LR dienos, t/p.tam paiam terminui kartu gali atvykti ir eimos nariai. ES valstybs nars pilietis neleidiamas LR, jeigu: G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 110

1) neturi galiojanio kelions dokumento, jeigu LR TS, ES teiss aktas arba LR Vyriausyb nenustato kitaip; 2) jo buvimas LR kelt grsm valstybs saugumui, vieajai tvarkai arba moni sveikatai. ES valstybs nars pilietis turi teis gyventi LR, (numatyti pagrindai) jeigu jis: 1) yra darbuotojas arba savarankikai dirbantis asmuo; 2) turi sau ir savo eimos nariams, jei jie atvyksta kartu su juo arba pas j, pakankamai itekli pragyventi LR ir turi galiojant sveikatos draudim patvirtinant dokument; 3) yra studentas, moksleivis, stauotojas, kvalifikacijos klimo kurs ar profesini mokym dalyvis, turi sau ir savo eimos nariams, jei jie atvyksta kartu su juo arba pas j, pakankamai itekli pragyventi LR ir turi galiojant sveikatos draudim patvirtinant dokument; 4) yra ES valstybs nars pilieio eimos narys, kuris atvyksta kartu su juo arba pas j. 5) pilieio eimos nariai, kurie nra ES valstybs nars pilieiai, turi teis gauti ES leidim gyventi, kai atvyksta gyventi LR kartu su LR pilieiu, pasinaudojusiu laisvo judjimo ES teise, ar pas j i kitos ES valstybs nars teritorijos. Leidimas gyventi forminamas 5 m. ar numatomam gyvenimo laikotarpiui, jei jis yra trumpesnis nei 5m. Teis gyventi LR isaugoma ES valstybs nars pilieio eimos nariams iais atvejais: 1. mirus ES pilieiui ar jam ivykus i LR, kai eimos nariai ES pilieiai ir atitinka nustatytus pagrindus 2. mirus ES pilieiui, kai eimos nariai nra ES pilieiai, jeigu jie, kaip eimos nariai, gyveno LR bent 1 m.iki ES pilieio mirties; ir atitinka nustatytus pagrindus 3. pripainus santuok negaliojania, nutraukus santuok ar nutraukus registruotos partnerysts sutart, kai eimos narys turi ES pilietyb ir atitinka nustatytus pagrindus; 4. pripainus santuok negaliojania, nutraukus santuok ar registruotos partnerysts sutart, kai eimos narys nra ES pilietis, jeigu santuoka arba registruota partneryst truko ne trumpiau kaip 3 m., i j 1 m. LR, arba jeigu eimos narys globoja ar rpinasi ES valstybs nars pilieio vaikais, arba santuokos nutraukimas vyko dl kito sutuoktinio (ES pilieio) kalts; 5. mirus ES valstybs nars pilieiui ar jam ivykus i LR jo vaikams, neatsivelgiant j pilietyb, ir juos globojaniam vienam i tv iki vaik pradtos atitinkamos formaliojo vietimo programos pabaigos. ES pilieiams ir j eimos nariams, kurie ketina dirbti LR, nereikia sigyti leidimo dirbti. Nuolatinio gyvenimo LR pagrindai: 1. ES pilietis, kuris teistai gyveno LR pastaruosius 5 m. arba kuriam isaugoma teis LR pilietyb, arba kuris yra lietuvi kilms asmuo, arba atvyko gyventi LR kartu su LR pilieiu kaip jo eimos narys, gyja teis nuolat gyventi LR. 2 ES pilieio eimos nariai t.p. gyja teis nuolat gyventi, jeigu jie teistai gyveno joje pastaruosius 5 m.su ES pilieiu arba jiems yra isaugoma teis gyventi, arba jie yra ES pilieio, isaugojusio teis LR pilietyb, ar lietuvi kilms asmens eimos nariai. Nebuvimo LR laikotarpis, virijantis 6 mn. per 1 m., gali bti pagrindas nesuteikti teiss nuolat gyventi LR, iskyrus atvejus, kai nebuvimas yra susijs su svarbiomis prieastimis (dl ntumo, gimdymo, sunkios ligos, studij, profesinio mokymo arba paskyrimo treij al ar kitais nustatytais atvejais). gyta teis nuolat gyventi prarandama, jei ivykstama i LR ilgesniam kaip 2 m.i eils laikotarpiui. Teiss gyventi LR panaikinimas 1. ES pilieio ir (ar) jo eimos nari teis gyventi LR gali bti panaikinta, jeigu io pilieio ir (ar) jo eimos nari buvimas LR kelt grsm valstybs saugumui ar vieajai tvarkai. 2. Jeigu panaikinama teis gyventi ES pilieiui, tokios teiss netenka ir jo eimos nariai, iskyrus atvejus, kai jie turi teis gyventi LR kitu io statymo nustatytu pagrindu. 3. Sprendim dl teiss gyventi LR panaikinimo jei j buvimas LR kelt grsm valstybs saugumui ar vieajai tvarkai priima Vilniaus apygardos administracinis teismas. USIENIEI TEISS, LAISVS IR PAREIGOS Usienieio teiss ir laisvs yra esminis jo teisinio statuso elementas. Valstybs, K ir statymuose nustatydamos usieniei teises, laisves ir pareigas, yra saistomos tarptautinje teisje nusistovjusi, visuotinai pripaint elgesio su usienieiais paproi ir standart. ie standartai apima usienieio teis bti pripaintam teisini santyki subjektu, usienieio teis humanik elges, teis tai, kad suimtas ar teisiamas jis turt teis baudiamojo proceso garantijas, teis kreiptis teism, teis gyvybs ir laisvs apsaug ir t. t. G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 111

LR nuo pat Nepriklausomybs atstatymo usienieiams, teistai esantiems LR teritorijoje, buvo nustatytas nacionalinis reimas. statyme Dl usieniei teisins padties tvirtinta, kad usienieiai LR turi tas teises ir laisves, kurias numato LR K, TS, LR statymai ir ES teiss aktai, jie yra lygs pagal statymus, neatsivelgiant j lyt, ras, tautyb, kalb, kilm, socialin padt, tikjim, sitikinimus ar pairas. K ir statymuose usienieiams nustatomos ir garantuojamos asmenins, socialins-ekonomins ir kultrins teiss bei laisvs, tvirtintos ir garantuojamos kai kurios politins teiss. Garantuojamos pagrindins mogaus teiss: teis gyvyb, mogaus asmens nelieiamum, mogaus laisvs nelieiamyb. Jiems garantuojamas privataus gyvenimo nelieiamumas, asmens susirainjim, telefonini pokalbi, telegrafo praneim ir kitokio susirainjimo nelieiamumas. Turi minties, tikjimo ir sins laisv, sitikinim laisv. Garantuojama bsto ir turto nelieiamyb. Usieniei turtini teisi turin, objektus bei realizavimo tvark numato LR statymai. Usienietis, esantis LR, negali bti sulaikytas arba suimtas kitais, nei statyme nustatytais pagrindais. Usienietis gali bti sulaikytas iais pagrindais: 1) kad usienietis negalt be leidimo atvykti LR; 2) kai usienietis neteistai atvyko LR ar neteistai joje yra; 3) kai siekiama usieniet, kuris neleidiamas LR, grinti valstyb, i kurios jis atvyko; 4) kai tariama, kad usienietis naudojasi suklastotais dokumentais; 5) kai priimamas sprendimas usieniet isisti i LR; 6) kai siekiama ukirsti keli pavojingoms ar ypa pavojingoms ukreiamosioms ligoms plisti; 7) kai usienieio buvimas LR kelia grsm valstybs saugumui, vieajai tvarkai arba moni sveikatai. Policijos ar kitos teissaugos institucijos pareignas turi teis sulaikyti usieniet ne ilgiau kaip 48 val.. Ilgiau kaip 48 val. Sulaikyti galima tik teismo sprendimu Usieniei registracijos centre. Jaunesnis kaip 18 m., gali bti sulaikytas tik kratutiniu atveju, atsivelgiant geriausius jo interesus. Usienieio judjimo laisv gali bti apribota, jeigu tai btina valstybs saugumui, vieajai tvarkai utikrinti, moni sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kit asmen teisms ir laisvms apsaugoti. Teismas, nustats usienieio tapatyb ir nustatyto kad jis nekelia grsms valstybs saugumui ir vieajai tvarkai, teikia pagalb teismui nustatant jo teisin padt LR bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendim nesulaikyti usienieio ir skirti jam alternatyvi sulaikymui priemon. Sulaikytam statym nustatyta tvarka ir pagrindais, suteikiama galimyb susisiekti su valstybs, kurios pilietyb jis turi, diplomatine atstovybe ar konsuline staiga, o jeigu tokios staigos nra su kitos valstybs diplomatine ar konsuline staiga, galiota ginti valstybs, kurios pilietis yra sulaikytasis usienietis, piliei teises ir teistus interesus. Turi teis teismin gynim nuo pasiksinim asmens garb ir orum, gyvyb ir sveikat, laisv ir turt. Turdamas leidim gyventi LR, gali pasirinkti gyvenamj viet alyje, j keisti, ivykti ir LR sugrti leidimo gyventi galiojimo laiku. Gali sudaryti ir nutraukti santuok su LR pilieiais arba kitais asmenimis LR statym numatyta tvarka. Turi ir tam tikras socialines-ekonomines teises: laisvai pasirinkti darb bei versl bei teis turti tinkamas, saugias ir sveikas darbo slygas, gauti teising apmokjim u darb ir socialin apsaug nedarbo atveju. K 48 str.2d.nustatyta, kad usieniei darb LR reguliuoja statymas, kuriame nustatytas reikalavimas sigyti leidim dirbti, iskyrus atvejus, kai usienietis yra atleistas nuo pareigos sigyti leidim dirbti). Leidimas dirbti suteikia usienieiui teis dirbti LR jame nurodyt laik. Leidim dirbti iduoda ir panaikina Lietuvos darbo bira prie LR socialins apsaugos ir darbo ministerijos, atsivelgiant LR darbo rinkos poreikius. Ne ilgiau kaip 2 m. nurodant darb (pareigas) ir mon, staig ar organizacij, kurioje usienietis dirbs. Darbdavys gali sudaryti darbo sutart tik su usienieiu, turiniu leidim dirbti, iskyrus atvejus, kai usienietis yra atleistas nuo pareigos sigyti leidim dirbti. Usienieio darbo santykius reglamentuoja LR DK, statymas Dl usieniei teisins padties ir ES teiss aktai. Numatytos ir tam tikros usieniei kategorijos, kuriems nereikia sigyti leidimo dirbti: 1. turi leidim laikinai gyventi, nes yra isaugojs teis LR pilietyb; ar yra lietuvi kilms asmuo; ar yra eimos susijungimo atvejis; jam yra nustatyta globa (rpyba) arba jis yra paskirtas globju (rpintoju); suteikta papildoma apsauga LR; suteikta laikinoji apsauga LR; 2. jis turi leidim nuolat gyventi. 3. ES valstybs nars pilieiams ir j eimos nariams, kurie ketina dirbti LR. G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 112

Kitos socialines-ekonomines bei kultrines teises: teis poils, jiems laiduojama medicinos pagalba, teis moksl,naudotis kultros vertybmis, teis vartoti gimtj kalb, saugoti ir puoselti savo kultr ir tradicijas. Asmeninmis socialinmis-ekonominmis ir kultrinmis teismis ir laisvmis usienieiai naudojasi lygiais pagrindais su LR pilieiais, jeigu kitaip nenumato LR statymai. Tuo tarpu politins teiss, tvirtintos K, usienieiams yra ribojamos. Taiau tai nereikia, kad jie apskritai iomis teismis nesinaudoja. Jie turi odio, spaudos, susirinkim laisv. Realizuodami savo ekonominius, kultrinius, mokslinius, religinius ir kitokius interesus, jie gali jungtis vairias draugijas ir organizacijas, jeigu tai neprietarauja t organizacij statams. Neturi t politini teisi, kurios susijusios su dalyvavimu valstybs valdyme,gali rinkti ir bti irinkti LR atstovaujamosios valstybs valdios ir kitas renkamas valstybs institucijas, dalyvauti referendumuose. Negali bti skiriami eiti tam tikras pareigas valstybinje tarnyboje, jeigu pagal veikla susijusi su LR pilietybs turjimu (pvz., bti teisju, prokuroru, notaru ir kt.). Neprivalo atlikti karins tarnybos LR kariuomenje. Tokios iimtys tarptautinje praktikoje yra pateisinamos ir nelaikomos diskriminuojaniomis. Turi teis LR pilietyb Pilietybs statymo nustatyta tvarka natralizacija Naudodamiesi savo teismis ir laisvmis, neturi kenkti LR interesams, LR piliei ir kit asmen teisms ir teistiems interesams.statymas pareigoja usienieius, laikytis LR K, LR statym ir kit teiss akt, privalo gerbti lietuvi Tautos ir LR gyvenani tautini maum paproius bei tradicijas. 6. Prieglobsio Teis. Prieglobsio teis. Suprantama kaip valstybs teis leisti usienieiui, kuris tvynje persekiojamas u politin, mokslin, religin veikl arba pairas, vaiuoti ir gyventi priglobianioje valstybje, naudojantis pagrindinmis mogaus teismis ir laisvmis ir galimumu netrukdomai ivaiuoti. Pabgliais bendrja prasme vadinami asmenys, kurie, negaldami pasinaudoti savo valstybs apsauga, dl gresianio pavojaus j gyvybei ar laisvei yra priversti palikti savo al ir iekoti prieglobsio svetur. Prieglobsio suteikimas yra kiekvienos valstybs tradicin suvereni teis. Tarptautinje praktikoje yra dvi prieglobsio formos: teritorinis prieglobstis ir diplomatinis prieglobstis. Teritorinis prieglobstis yra visuotinai pripaintas iuolaikins tarptautins teiss institutas, kurio pagrindins normos yra idstytos: 1948 m. Visuotinje mogaus teisi deklaracijoje nustatyta, jog persekiojamas kiekvienas mogus turi teis iekoti prieglobsio kitose alyse ir juo naudotis Pabgli status universaliu mastu reglamentuoja 1951 metais JT galiotj atstov konferencijoje priimta Konvencija dl pabgli statuso (enevos konvencija) bei 1967 m. Protokolas dl pabgli statuso. ie dokumentai detaliai numato pabglio statuso asmenims suteikimo pagrindus, suteikimo slygas, turin bei pasekmes. Paprastai i teiss akt pagrindins nuostatos yra perkeliamos valstybi nacionalinius teiss aktus, reguliuojanius pabgli teisin status. Diplomatinis prieglobstis, suteikiamas diplomatini atstovybi patalpose, yra tik lokalinis tarptautins teiss institutas, paplits Lotyn Amerikoje. J reguliuoja 1928 m. Havanos konvencija. Jeigu usienietis pateikia praym suteikti prieglobst LR, sprendim dl usienieio neleidimo arba leidimo priima Migracijos departamentas prie LR VRM. Dabartiniu metu Lietuvoje jau sukurtos visos btinos teisins bei organizacins prielaidos sprsti prieglobsio suteikimo klausimus. Lietuva prisim tarptautinius sipareigojimus dl pabgli ir tvirtino pastarj teisin padt nacionalinje teisje. 2004 m. balandio 29 d. LR statymo Dl usieniei teisins padties IV skyriuje, kompleksikai reguliuojama pabgli teisin padtis Lietuvoje. LR Seimui ratifikavus1951 enevos konvencij dl pabgli statuso bei 1967 Protokol dl pabgli statuso. Buvo sukurtos institucijos, atsakingos u pabgli problem sprendim, j socialin integracij. Nagrinjant pabgli problemas btina atsivelgti ias aplinkybes. 1. pabgli problema yra visos tarptautins bendrijos rpesio reikalas. Btent tarptautins teiss normos nustato pabgli teisins padties pradus. 2. pabglio statuso suteikimas yra kiekvienos valstybs suvereni teis. Atsivelgdama mintos Konvencijos reikalavimus, valstyb pati savarankikai nustato procedras ir tvark, pagal kurias suteikiamas asmenims pabglio statusas toje valstybje. G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 113

3. pabglio statusas suteikiamas ne visiems usienieiams ar asmenims be pilietybs, bet tik tiems, kurie atitinka enevos konvencijoje numatytas slygas. Galima teigti, kad prieglobsio teis yra tik tam tikros usieniei grups subjektin teis. statyme Dl usieniei teisins padties Prieglobsio LR svoka apibriama, ivardinant 3 galimas suteikti prieglobsio Lietuvoje formas tai: 1. pabglio statuso, 2. papildomos apsaugos 3. laikinosios apsaugos suteikimas Pabgliu pripastamas usienietis, kuriam statymo nustatyta tvarka suteiktas pabglio LR statusas, jis suteikiamas prieglobsio praytojui, kuris dl visikai pagrstos baims bti persekiojamas dl rass, religijos, tautybs, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dl politini sitikinim yra u valstybs, kurios pilietis jis yra, rib ir negali ar bijo naudotis tos valstybs gynyba arba neturi atitinkamos usienio valstybs pilietybs, yra u valstybs, kurioje buvo jo nuolatin gyvenamoji vieta, rib ir dl ivardyt prieasi negali ar bijo j grti, jeigu nra prieasi, dl kuri nesuteikiamas pabglio statusas. Sprendim dl pabglio statuso suteikimo arba nesuteikimo priima Migracijos departamentas. Tiek 1951 m. enevos konvencijoje dl pabgli statuso, tiek ir LR statyme Dl usieniei teisins padties numatomi kokybiniai kriterijai, kuriems esant asmeniui gali bti suteikiamas pabglio statusas:: 1) visikai pagrsta baim bti persekiojamam; 2) jei persekiojama dl: rass,religijos, tautybs, priklausymo tam tikrai socialinei grupei, politini sitikinim; 3) yra u valstybs, kurios pilietis jis yra arba valstybs, kurioje anksiau buvo jo nuolatin gyvenamoji vieta, rib; 4) negali naudotis tos valstybs gynyba. LR statyme tvirtinta usienieio teis kreiptis ir gauti prieglobst LR. Pabglio status norintys gauti usienieiai LR teritorij paprastai leidiami valstybs sienos perjimo punktuose juose gali pateikti praym suteikti pabglio status ar papildom apsaug. T.p numatyta humanika iimtis. Prieglobsio praytojui, neteistai atvykusiam ( ne per valstybs sienos perjimo punktus) LR teritorij i valstybs, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus, atsakomyb u neteist atvykim ir buvim LR netaikoma, jeigu jis nedelsdamas prisistato kompetentingoms LR institucijoms ar staigoms ir isamiai paaikina prieastis, dl kuri jis neteistai atvyko arba neteistai yra LR teritorijoje(teritorinei policijos staigai;Usieniei registracijos centrui.) Papildoma apsauga, suteikiama, jei jis yra u savo kilms valstybs rib ir negali ten grti dl visikai pagrstos baims, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus iauriai, nemonikai elgiamasi arba bus eminamas jo orumas ar jis bus tokiu bdu baudiamas; 2) yra grsm, kad jo kaip mogaus teiss ir pagrindins laisvs bus paeistos; 3) yra grsm jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro slygas sistemingiems mogaus teisi paeidimams. Dl masinio usieniei antpldio ES, sprendim dl laikinosios apsaugos suteikimo usienieiams priima LR Vyriausyb. Tokiu atveju usienieiai leidiami bei apgyvendinami LR Vyriausybs nustatytoje vietoje, neapribojant j judjimo laisvs. Laikinoji apsauga suteikiama 1 metams ir gali bti pratsta, dar iki 1m. Nesuteikiamas pabglio statusas ir papildoma apsauga, t.p. laikina teritorin apsauga jeigu jis atvyko i saugios treiosios valstybs arba pateik akivaizdiai nepagrst praym suteikti prieglobst. Toks prieglobsio praytojas pareigojamas ivykti i LR arba yra i jos isiuniamas. Praym suteikti prieglobst i esms nagrinja Migracijos departamentas, atlikdamas tyrim, kurio tikslas nustatyti, ar prieglobsio praytojas atitinka kriterijus, reikalingus suteikiant pabglio status bei papildom apsaug; t.p. ar nra prieasi, dl kuri nesuteikiamas pabglio statusas arba papildoma apsauga Praymas suteikti prieglobst turi bti inagrintas i esms ne vliau kaip per 3 mn. nuo Migracijos departamento sprendimo dl laikino teritorinio prieglobsio suteikimo primimo dienos arba sprendimo dl laikino teritorinio prieglobsio pratsimo dienos Usienietis prieglobsio praytojas turi teis: 1) gyventi Usieniei registracijos centre arba Pabgli primimo centre bei naudotis j teikiamomis paslaugomis; 2) tvarkyti ir notarine tvarka forminti dokumentus, susijusius su praymo suteikti prieglobst nagrinjimu; G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 114

3) naudotis valstybs garantuojama teisine pagalba; 4) gauti kompensacij u naudojimsi visuomeninio transporto priemonmis, kai toks naudojimasis susijs su praymo suteikti prieglobst nagrinjimu; 5) naudotis nemokamomis vertjo paslaugomis; 6) nemokamai gauti btinj medicinos pagalb ir socialines paslaugas Usieniei registracijos centre arba Pabgli primimo centre; 7) socialins apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka kas mnes gauti pinigin paalp; 8) kreiptis JT vyriausiojo pabgli komisaro valdybos atstovus ir su jais susitikti; 9) kitas teises, kurios jam garantuojamos pagal LR tarptautines sutartis, statymus ir kitus teiss aktus. 10)Nepilnameiai prieglobsio praytojai turi teis mokytis bendrojo lavinimo ir profesinse mokyklose. Kartu statyme numatytos ir prieglobsio praytojo pareigos: 1) laikytis LR Konstitucijos, statym ir kit teiss akt reikalavim; 2) vykdyti Migracijos departamento ir teismo sprendimuose prieglobsio praytojui nustatytas pareigas; 3) leisti gydytojui patikrinti sveikatos bkl; 4) praymo nagrinjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrov atitinkanius isamius paaikinimus dl praymo suteikti prieglobst motyv, savo asmenybs bei atvykimo ir buvimo LR aplinkybi; 5) laisva forma ratu deklaruoti Usieniei registracijos centrui, Pabgli primimo centrui ar teritorinei policijos staigai las ir LR turim turt per 3 d. nuo laikino teritorinio prieglobsio LR suteikimo ir gaunamas las praymo suteikti prieglobst LR nagrinjimo laikotarpiu per 1 dien nuo j gavimo dienos. Laikinosios apsaugos teikimo laikotarpiu turimos teiss: 1) pateikti praymus suteikti jiems prieglobst LR io statymo nustatyta tvarka (i teis gali bti gyvendinama ir pasibaigus laikinosios apsaugos laikotarpiui); 2) nemokamai gyventi LR Vyriausybs nustatytoje vietoje; 3) gauti vis reikiam informacij apie savo teisin padt LR gimtja arba jam suprantama kalba; 4) dirbti LR laikinosios apsaugos suteikimo laikotarpiu; 5) gauti pinigin paalp, jeigu neturi kit pajam LR; 6) gauti btinj medicinos pagalb ir socialines paslaugas; 7) kitas teises, kurios jiems garantuojamos pagal LR tarptautines sutartis, statymus ir kitus teiss aktus. 8)Nepilnameiai, turi teis mokytis bendrojo lavinimo bei profesinse mokyklose vietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. 9), eimos nariai turi teis laikinj apsaug, tik tuo atveju, jeigu nustatoma, kad eimos nariai buvo iskirti dl vyki, po kuri usienieiui buvo suteikta laikinoji apsauga LR. Gav laikinj apsaug, turi ias pareigas: 1) laikytis LR K, statym ir kit teiss akt reikalavim; 2) leisti gydytojui patikrinti sveikatos bkl; 3) pateikti visus turimus dokumentus ir tikrov atitinkani informacij dl savo asmens; 4) laisva forma ratu deklaruoti Usieniei registracijos centrui, Pabgli primimo centrui ar teritorinei policijos staigai las ir turim Lietuvos Respublikoje turt per 3 d. nuo laikino teritorinio prieglobsio LR suteikimo ir gaunamas las praymo suteikti prieglobst LR nagrinjimo laikotarpiu per 1 dien nuo j gavimo dienos. Usienieiui, kuriam suteiktas pabglio statusas, iduodamas leidimas nuolat gyventi. Usienieiui, kuriam - papildoma apsauga, iduodamas leidimas laikinai gyventi, galiojantis, laikinosios apsaugos suteikimo laikotarpiu. Prieglobsio praytojui, atitinkaniam statymo nustatytus kriterijus, reikalingus pabglio statuso bei papildomos apsaugos suteikimui, pabglio statusas arba papildoma apsauga nesuteikiama, jeigu: 1) jis naudojasi JT institucij ar organizacij, pagalba ir apsauga, iskyrus JT vyriausiojo pabgli komisaro valdybos; 2) valstybs, kurioje jis gyvena, kompetentingos institucijos pripasta jo teises ir pareigas, susijusias su tos valstybs pilietybe; 3) yra rimtas pagrindas manyti, kad iki atvykimo LR jis padar sunk nepolitin nusikaltim arba yra kaltinamas veika, prietaraujania JT tikslams ir principams; G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 115

4) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis padar nusikaltim monikumui ar karo nusikaltim arba vykd genocid, kaip jie apibriami LR tarptautinse sutartyse ir kituose tarptautins teiss altiniuose. Viena svarbiausi mogaus teisi gynimo garantij yra teis kreiptis teism t.p numatyta LR statyme: nustatyta usieniei teis ginyti teisme sprendim, tarp j ir sprendimo nesuteikti pabglio statuso, teistum ir pagrstum. Skund atitinkamam apygardos administraciniam teismui usienietis gali paduoti per 7 d. nuo sprendimo primimo dienos. Vadovaujantis 1951 m. Konvencija dl pabgli statuso, suteikiamos itin svarbios pabgliams garantijos draudiama isisti pabglius arba juos priverstinai grinti alis, i kuri jie atvyko: n viena susitarianti valstyb jokiu bdu neisiunia ir negrina pabgli al, kur j gyvybei ar laisvei grst pavojus dl rass, religijos, pilietybs, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politini pair. Taiau tai negali bti taikoma pabgliams, dl svarbi prieasi laikomiems pavojingais alies, kurioje jie yra, saugumui arba nuteistiems sigaliojusiu nuosprendiu u ypa sunk nusikaltim ir keliantiems visuotin pavoj aliai. Prieglobsio suteikimas pabgliui reikia valstybs globos jam suteikim. Todl svarbu ne tik priimti sprendim dl pabglio statuso suteikimo, bet ir utikrinti pabgli integracijos ir natralizacijos ms visuomenje galimybes. Neabejotina, kad tam Lietuvoje yra sudarytos tiek teisins, tiek ir organizacins prielaidos, kad pabgliai Lietuvoje galt naudotis K, statymuose ir Lietuvos TS numatytomis teismis. VIII tema. POLITINS SISTEMOS KONSTITUCINIAI PAGRINDAI 1. Politins sistemos samprata. Politins sistemos tvirtinimas konstitucinje teisje. Samprata. Politin sistema tai visuma vairi institucij ir organizacij, tiesiogiai ir netiesiogiai dalyvaujani gyvendinant valstybs politin valdi,o teiss normos reglamentuojanios visuomeninius santykius susijusius su institucij, dalyvaujani gyvendinant politin valdi vadinamos politins sistemos institutu. Politins sistemos elementai, o kartu ir konstitucini teisini santyki subjektai yra ne tik valstybs valdios institucijos, tiesiogiai gyvendinanios politin valdi, bet ir vairios visuomenins (nevalstybins, nevyriausybins) organizacijos, kurios politins valdios gyvendinime paprastai dalyvauja netiesiogiai. Toki visuomenini organizacij egzistavimas valstybje paprastai liudija apie valstybs demokratikum bei visuomens pilietin aktyvum. Visuomenins organizacijos yra svarbus pilietins visuomens elementas, jos padeda realizuoti piliei interesus pagrindinse visuomens ir valstybs gyvenimo srityse. Svoka visuomenin organizacija konstitucins teiss moksle suprantama vairiomis prasmmis: M. Romerio: socialini (visuomenini) organizacij svoka apm visus organizuotus socialinius junginius, iskyrus pai valstyb. i dien konstitucins teiss moksle svok visuomenin organizacija galima apibdinti tiek plaija, tiek siaurja prasme: Plaija prasme tai bet koks vieo pobdio pelno nesiekiantis visuomeninis susivienijimas, kurio narius vienija laisvai pasirinkt tiksl ir interes bendrumas (vienija socialiniai, ekonominiai, politiniai, kultriniai, religiniai ar bet kokie kiti interesai). Siekdamos tenkinti savo nari interesus, ios organizacijos daugiau ar maiau daro ar bent jau stengiasi daryti tak politins valdios sprendimams ir tokiu bdu netiesiogiai dalyvauti valstybs valdyme. Siaurja prasme samprata neapima politini partij ir kit politinio pobdio susivienijim, kuri narius prastai vienija vairs politiniai interesai. Tuo siekiama akcentuoti, jog politins partijos tai organizacijos, siekianios politins vadios, tuo tarpu kitos visuomenins organizacijos nra politiniai susivienijimai ir nedalyvauja kovoje dl politins valdios, nors ir gali siekti takoti valdios sprendimus. Politins sistemos tvirtinimas konstitucinje teisje. Konstitucins teiss moksle ir valstybi praktikoje nra vienodo poirio politini partij teisin reglamentavim, dl ko ne visose valstybse bt galima aikiai atskirti visuomenines organizacijas plaija ir siaurja prasme. Kai kuriose valstybse politini partij veikla specialiai nereglamentuojama ir jos veikia pagal bendras taisykles, taikomas visoms visuomeninms organizacijoms, kas pabria vienod politini partij ir kit visuomenini organizacij prigimt. Pvz. Pranczijoje politins partijos veikia pagal asociacij statym, tarpukario Lietuvoje politins partijos veik pagal to meto draugij statymus. Taiau gali bti ir specialiai reglamentuojama ne tik politini partij, bet ir kit visuomenini organizacij veikla (pvz., profesini sjung, menini organizacij ir kt. veikla)., Politini partij instituto tvirtinimas Konstitucinje teisje pradtas XIX a. pabaigoje, ir pasireikia 2 lygiais: G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 116

1. konstitucionalizacija, daugelyje ali politini partij institutas tiesiogiai tvirtintas Konstitucijose (Pranczija, Vokietija, Portugalija, Ispanija, Bulgarija, Rumunija). Kai kuri valstybi (Italija, Graikija) konstitucijose politini partij statusas apibrtas minint politines asmens teises arba valstybs santvark, tokiu atveju politins partijos nelaikomos savarankiku konstitucins teiss institutu. 2. Institucionalizacija - detaliai reglamentuojama statymuose ir postatiminiuose aktuose. Pagrindiniai altiniai iuo atveju yra politini partij veiklos statymai (VFR 1967, Portugalija, Austrija 1975, Ispanija 1978); Politini partij veiklos finansavimo statymai (Suomija 1969, JAV, VFR 1973, vedija 1965); politini partij reglamentai arba statutai, ypa svarbs tose alyse, kuriose vyksta prie parlamentiniai partij vidiniai rinkimai JAV, Kanada. T.p. Svarbs ir statymai reglamentuojantys politini partij veiklos ar narysts kontrol (VFR konstitucinio teismo statymas partij atitikim nurodytoms nuostatoms VFR pagrindiniame statyme sprendia konstitucinis teismas, Italijos Respublikos prezidento statymas, Austrijos Federacijos karo prievolinink statymas). ie 2 lygiai politinei partijai suteikia isam teisin reguliavim, kur sudaro: 1. Politins partijos samprata, jos vaidmuo politinje sistemoje ir valstybs mechanizme; 2. Politins partijos sukrimas ir registravimas; 3. Partijos programos ir ideologijos reglamentavimas; 4. Partijos veiklos ir struktros ypatumai; 5. Partijos finansins ekonomins veiklos ypatumai; 6. Partijos santykiai su valstybine (ypa parlamentu) ir vietos valdia. 2. Politins Sistemos Elementai. Politin sistema apjungia visas politines institucijas, funkcijas, santykius ir politins organizacijos principus, ireikianius visuomens politines, socialines, teisines, kultrines normas, istorines tradicijas ir vertybes. Tai visuomenini santyki visuma, kurie susiformuoja gyvendinant politin valdi, Valdia tai sugebjimas ir galimyb vien asmen vali primesti kitiems.Valdios poymiai egzistuoja vairiose grupse (eimoje- mona), taiau sudtingesnse grupse moni bendravimas nesivaizduojamas be valdios. Politin valdia ypatinga valdios forma ia isiskiria elitas valdanij grup, sugebani valdyti visuomen ir naudojanius specialius vadovavimo visuomenei metodus. Todl iskiriami: subjektai gyvendinantys politin valdi, ir norminis pagrindas bet vien i element nepakanka gyvendinti politin valdi, todl taikoma prievarta. Tai iskirtinis politins valdios poymis, prievarta nra pats tikslas, o taikoma, kai yra nepaklusnumas (pasiprieinimas). Kitur jos nra ar ji netoleruotina. Ypating reikm turi teisinis reguliavimas. Teiss normos gali sumainti prievartos taikymo galimybes, apibrti tvark, mastus, apimt. Tai turi bti numatyta, kad ta prievarta bt detali, teista. Prievarta yra vairi ri: moralin (paalinimas i politins organizacijos), fizin prievarta ir pan. Iskiriami politins sistemos elementai: 1) tai struktriniai ir organizaciniai elementai: valstyb, politins partijos, organizacijos ir judjimai. 2) subjektyvs, susij su moni smone elementai: normos, vertybs, lkesiai, tradicijos ir t.t. 3) santyki sistema, tarpusavio ryiai tarp piliei ir valdios, politini partij ir valstybs, tarp skirting valdios ak ir t.t. tai yra tinklas ryi tarp vis politikos subjekt ir objekt. takingiausios visuomenins organizacijos, traktuojamos kaip politins sistemos sudtins dalys, politins sistemos mechanizmo institutai: Valstyb. svarbiausias elementas, ireikiantis paios visuomenins organizacijos laipsn, lyg. Vietos savivaldos. tai teritoriniai kolektyvai, organizacijos. Totalitariniuose reimuose savivalda netoleruojama, laikoma, kad teritorijose valdi gyvendina centrin valdia. Demokratinse valstybse laikoma, kad valstyb veikia visose teritorijose, bet vietos gyventojai savarankikai tvarkosi gyvenim. Tai vietos tam tikra politins valdios organizacija. Valstyb ir vietos savivalda vieosios valdios institutai Politins partijos ir politins organizacijos - demokratins valstybse uima svarbi viet, pripastamos politins sistemos elementais. Taiau neprilygsta nei valstybei, nei vietos savivaldai. Tai visuomeniniai susivienijimai, laisvanorikos asociacijos, kuri kiekvienos tikslas siekti valstybins valdios ar vieosios valdios. Kiti socialiniai-visuomeniniai susivienijimai sudaromi socialiniais pagrindais, jie tiesiogiai neturi politini tiksl, bet jie dalyvauja politikoje netiesiogiai.(juos traukia politins partijos ar valstyb). Religins bendruomens ir banyia. nra politins organizacijos, paremtos tikjimu, religija. Visuotinai pripastama, kad banyia kaip atskiras socialinis junginys visuomet pasiymi ypatingu vidiniu solidarumu, G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 117

gebjimu isaugoti dorines, kultrine ir istorines tautos tradicijas, todl svarb vaidmen atlieka isaugant tautikum ir valstybingum. Masins informacijos priemons. iniasklaida nra tiesiogin politin organizacija, bet masins informacijos priemons neivengiamai dalyvauja politiniame gyvenime. iniasklaida gali daryti tak visuomenei per masines informavimo priemones, formuoti j idjas interesus taip takoti ir kontroliuoti parlamento, vyriausybs ir kt. valstybs institucij veikl. Visi ie pagrindiniai institutai minimi kiekvienos valstybs konstitucinse normose. Daugiau ar maiau jiems konstitucijose skiriama dmesio. Politin sistema, neegzistuoja izoliuotai, j supanti aplinka yra tarptautin bendrija ir jos elementai: kitos politins sistemos (iuo atveju - valstybs), tarptautins socialins sistemos (ekonomin, kultrin ir kt.), politins struktros (JTO, NATO, ES ir kt.). 3. Politins partijos. Politins partijos poymiai. Politini partij funkcijos. Politini partij rys. Ne visos valstybs, reglamentuojanios politini partij veikl, vienodai apibria politins partijos svok. Netgi tais atvejais, kai i svoka yra pateikiama atitinkamuose teiss aktuose, ji daniausiai atspindi tik bendriausius politins partijos poymius. Pvz., LR politini partij statyme nustatyta, kad politin partija yra savo pavadinim turintis, pagal politini partij statym steigtas vieasis juridinis asmuo, kurio tikslas tenkinti savo nari politinius interesus, padti ireikti LR piliei politin vali, siekti dalyvauti gyvendinant valstybs valdi ir savivaldos teis. Galima iskirti iuos svarbiausius politini partij ypatumus (poymiai): 1. Tai laisvanorikai steigiama organizacija,jos formuojasi laisva piliei valia, gali laisvai kurti nauj politin partij, stoti veikiani ar istoti i jos. Pilieiai jungiasi pagal tam tikr pasaulir, isilavinim, socialin priklausomyb ir pan.Taiau tai nereikia, kad visi pilieiai turi priklausyti kokiai nors partijai ar partija turi priimti visus norinius. 2. Tai organizacija, kurios tikslas tenkinti savo nari politinius interesus ir siekti politins valdios.Jos atvirai siekia ikovoti vietas valstybs parlamente, aktyviai dalyvauja valstybs politiniame gyvenime parlamento rinkimuose, formuojant vyriausyb, priimant politinius sprendimus bei iuos sprendimus gyvendinant ir pan. Btent dl siekiamo tikslo politins partijos ir skiriasi nuo kit visuomenini organizacij, kurios tenkina kitus, ne politinius savo nari interesus. 3. Tai savarankikai veikiantis visuomeninis susivienijimas. Savo veikl organizuoja pagal savo status, valstyb negali varyti politini partij veiklos ir kitis politini partij veikl, iskyrus atvejus, kai j veikla prietarauja K ir statymams. Politins partijos neatlieka valstybs institucij ar valstybs pareign funkcij. 4. Politins partijos narius vienija bendri politiniai sitikinimai (bendra ideologija). Ji formuoja ir ireikia tam tikros asmen grups politin vali ir interesus. Tai aikiai isiskiria nuo kit visuomenini susivienijim, kuri nari paprastai nevienija ideologini nuostat bendrumas. 5. Tai nuolat veikianti organizacija. J sudaro nuolatiniai nariai, kuriuos jungia bendrieji politiniai interesai, j veikla pasiymi tam tikru tstinumu ir neapsiriboja vien trumpalaikmis kampanijomis ar trumpalaikiais tikslais. 6. Tai juridinis asmuo, veikia pagal savo status, turi aikiai apibrt organizacin struktr, atskir turt, gali savo vardu gyti teises ir pareigas ir pan. 7. Tai pelno nesiekiantis juridinis asmuo. Juridinio asmens statuso suteikimas politinei partijai yra daugiau sietinas su politins partijos dalyvavimu civiliniuose teisiniuose santykiuose alia kit fizini ir juridini asmen. Daugelis i poymi bdingi ir visuomeninms organizacijoms, taiau specifiniais laikomi raudonai paymti. Kad politin partija turt reali politin valdi ir autoritet visuomenje, i poymi nepakanka, todl dauguma politolog teigia, jog partija privalo turti: 1) daug nari; 2) aiki politin program; 3)tvirt organizacij; 4) savo periodin leidin. Tarp politins partijos ir politins organizacijos svok, nra esminio skirtumo. Visos PP save sieja su atitinkamomis spalvomis ir simboliais. Svarbiausias tikslas taip isiskirti i kit partij ir kurti savo vaizd, ypa prie rinkimus. Tam naudojamos simbolins spalvos (raudona paprastai atspindi kairisias socialist arba komunist partijas; geltona liberalai ir pan). Neretai spalvos susilieja prie rinkimus, kai vairaus politinio spektro partijos tampa koalicij partneriais (VFR SDP ir alieji). Simboliai paukiai, G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 118

litai rojalistai, kjai, pjautuvai socialistai, ro socialdemokratai, svastikos nacionalsocialistai, kartais skaiiai (Nyderland demokrat partija). Politini partij funkcijos - svarbiausios veiklos kryptis. Demokratini valstybi konstitucijos paprastai detaliau nereglamentuoja politini partij vaidmens visuomenje o politini partij viet politinje sistemoje danai apibria specials statymai, taiau paprastai nei K, nei statymai nenustato konkrei politini partij tiksl, udavini ir funkcij. Udavinius, tikslus ir gal gale funkcijas nustato paios politins partijos savo statuose, statutuose ar analogikuose dokumentuose. Daniausiai iskiriamos tokios politini partij funkcijas: 1. politins programos sukrimas ir tobulinimas 2. partijos narysts propagavimas, partijos aktyvist ugdymas 3. elektorato mobilizavimas 4. partijos lyderi palaikymas ir j kontrol, politins valdios gijimas ir poveikis valdios institucijoms. 5. tautins integracijos skatinimas susiformuoja judjimas, siekiantis abstraki politini ir tautos mentaliteto tiksl Indijos Nacionalinis kongresas, Lietuvos Sjdis, Lenkijos Solidarumas. 6. Ideologin funkcija partija sukurdama savo veiklos program ireikia tam tikras socialins bties perversijas, kurios yra priimtinos vienai ar kitai visuomens interes grupei, j pasaulirai. 7. Komunikacin funkcija partijos yra puikus visuomens interes painimo informacinis kanalas valstybins valdios atstovams. is ryys yra grtamasis ir puikiausiai gyvendinamas per masins informacijos priemones, kai informacijos kaita vyksta valstybs valdiai pasisakant oficiozinje, o platiesiems visuomens sluoksniams nepriklausomoje iniasklaidoje. Partij komunikacin funkcija manoma tik tuo atveju, kai valstybje i ties veikia nepriklausoma iniasklaida. 8. valstybins valdios siekimas. nurodytas politini partij funkcij sraas nra baigtinis. Politini partij rys Politins partijos gali bti labai vairios, tiek pagal savo idjas, politin krypt, organizacin struktr, ir pan. Teisiniam reguliavimui tai danai neturi didesns reikms. Taiau pasitaiko, kad statymai iskiria tam tikras politini partij ris, pvz., vartoja svokas valdanioji, opozicin partija, draudia komunistini, faistini partij veikl ir pan. Politines partijas galima klasifikuoti: Pagal j idjin kryptingum ir program turin, tai parodo, kokius socialinius interesus ireikia partija, kokie jos tikslai ir kokiais bdais j siekia: 1. Konservatori- program idjin pagrind sudaro konservatizmo idjos, paprastai siekia ilaikyti tradicin tvark, pasisako prie radikalias reformas 2. Liberal- pasisako u laisv kio srityje, valstybs nesikiim visuomens gyvenim ir remiasi liberalizmo idjomis. 3. Socialistins ir socialdemokratins- reformistins partijos, pasisako u socialin lygyb, pvz., leiborist partija DB, socialdemokrat partija Vokietijoje, vedijoje ir t.t. 4. Ekstremistins- pasisako u neteistas kovos dl valdios priemones, teroristinius veiksmus, perversmus ir pan.,daniausiai toki partij veikla yra ribojama ar draudiama: deinieji radikalai, neofaistins, nacionalistins, rasistins partijos; kairieji radikalai, komunistins partijos( Raudonosios brigados Italijoje) Pagal religijos santyk su valstybe: 1. klerikalins, pasisako u vienos ar kitos religijos palaikym (VFR Krikioni demokrat partija) 2. fundamentaliosios pasisako u religijos viepatavim valstybje, gana plaiai paplits kai kuriose musulmon valstybse (Alyro musulmon lyga) Pagal interes atspindjim: klasikins (darbininkai, verslininkai, inteligentai), egzotikos (Alaus Lenkija, Marihuanos Izraelis, Australija, Ispanija, Kanada, gj, prostitui, biseksual lygos Nyderlandai, veicarija) partijos. Pagal politin kryptingum (klasifikacija atsirado po to, kai Pranczijos parlamente buvo nustatyta, kad konservatoriai turi sdti pirmininko deinje, o reform alininkai kairje) daniausiai yra skiriamos: 1. Deiniosios- paprastai gina tradicines vertybes, akcentuoja privatins nuosavybs reikm; 2. Kairiosios- siekia didesns ar maesns socialins lygybs. G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 119

3. Centristins partijos. Pagal politini partij sudt ir narysts kriterijus gali bti skiriamos: kadrins bdingas grietas narysts fiksavimas. Asmenys, stojantys ias partijas privalo atitikti tam tikrus reikalavimus (turi turti kit partijos nari rekomendacij, gali bti numatomas kandidat narius staas ir pan.). Joms bdinga aiki organizacin struktra, grieta disciplina, centralizuotas vadovavimas, j nariai paprastai moka narysts mokest ir turi partijos nario paymjimus, yra aikus nari sraas. Partij valdymo organus, sudaro profesionals kadrai. Tokio tipo partijose gali bti pripastama individuali ir kolektyvin naryst. Paprastai nepasiymi dideliu nari skaiiumi. masins partijos- nra fiksuotos narysts ir toki partij nariais paprastai laikomi visi pilieiai, palaikantys t partij ir laikantys save tokios partijos nariais. Aikiausiai i partin priklausomyb pasireikia per rinkimus partijos nariais yra laikomi pilieiai, balsuojantys u atitinkam partij. Pats rykiausias pvz. JAV respublikon ir demokrat partijos. Masins partijos nariai neturi nario paymjim, neprivalo mokti narysts mokesio, nepasiymi grieta disciplina. Partijos vadovyb neturi formalaus ryio su savo alininkais. Partijos valdymo organai, kuriuos sudaro profesionalai ir aktyvistai, paprastai yra sudaromi ir veikia tik rinkim metu. Pagal teisin politini partij padt skiriamos registruotos, skirtingai nei neregistruotos, paprastai turi juridinio asmens teises. Lietuvoje visos politins partijos turi bti registruotos ir turi juridinio asmens teises neregistruotos; legalios tai partijos, veikianios teistai; nelegalios- tampa, kai jos veikla yra udraudiama statymu ar atitinkamo teismo sprendimu, taiau nepaisant to, ji tsia savo veikl. Pagal politins partijos viet valdios sistemoje ir santyk su valstybs valdia:Valdanios ir opozicins partijos 4. Politini partij institucionalizavimas. Politini partij teisinio reguliavimo ypatumai. Politini partij veiklos konstituciniai pagrindai ir apribojimai LR. Politini partij institucionalizacija. Demokratiniame politiniame reime per politines partijas vairios socialins grups gali aktyviai dalyvauti konkurencinje kovoje dl politins valdios ir galimybs formuoti valstybs valdios institucijas. PP kelia savo kandidatus parlament, dalyvauja parlamento rinkimuose, gavusios viet parlamente takoja parlamento struktr bei statym leidybos proces, siekia dalyvauti formuojant vyriausyb, takoti valstybs vadovo rinkimus ir tokiu bdu gyvendinti valstybin valdi. Toks PP vaidmuo i dien valstybs gyvenime neivengiamai reikalauja reglamentuoti politini partij teisin status bei veikl, t.y. jas institucionalizuoti. Institucionalizavimas tai politini partij teisins padties tvirtinimas konstitucijoje (konstitucionalizavimas) ir statymuose (statyminis institucionalizavimas). Institucionalizacija - teiss normomis reguliuojamas PP steigimas, krimas, veikla. Susij su partij forminimu: steigimas, funkcionavimas, vaidmuo visuomenje. Pradioje institucionalizacija buvo minimali: partijos krsi paios, valstyb nesikio. Vliau valstyb pradjo tai teisikai reguliuoti. Institucionalizacijos formos: 1) konstitucinis reguliavimas; tvirtina politin pliuralizm, pilietin teis kurti PP bei skelbti savo sitikinimus; 2) statyminis reguliavimas; nustato politini partij steigimo slygas: - partijos turi pripainti demokratin santvark bei valstybs konstitucij; - nustatomas minimalus steigj skaiius (100-1000); - nurodomi reikalingi registracijai dokumentai. Demokratinse valstybse yra statymai, reguliuojantys partij finansavimo tvark, kad atjusios valdi partijos bt varios, t.y. turi parodyti i kur gauna las. Valstyb irgi finansuoja partijas, t.y. skiria dotacijas. statymais nustatomas ir finansavimo dydis bei atsakomyb u i norm paeidim (eliminuojami i politins sferos). statymai numato ir galimybes partijos neregistruoti arba paleisti, kai i paeidia statymus ar konstitucij. Politini partij teisinio reguliavimo ypatumai XIX a. konstitucijose apie politines partijas nebuvo net usimenama, nors jau tuo metu politins partijos turjo nemaai takos valstybs politiniam gyvenimui. Institucionalizuoti politini partij veikl pradta tik XX a. Daugelis po II pasaulinio karo priimt konstitucij pradeda tvirtinti politini partij veiklos konstitucinius pagrindus. Pvz. politini partij teisinio statuso pagrindai tvirtinti 1958 Pranczijos V Respublikos Konstitucijoje, ir specialaus politini partij statymo nra (veikia pagal Asociacij statym). Nemaai valstybi G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 120

konstitucijos nuostatas, tvirtinanias politini partij veikos konstitucinius pagrindus, konkretizuoja specialiuose teiss aktuose, reglamentuojaniuose politini partij steigimo ir likvidavimo tvark, veiklos principus ir apribojimus, finansavimo altinius ir turt, santykius su valstybs valdios institucijomis, dalyvavim rinkimuose ir pan. Lietuvos konstitucins teiss moksle svoka politini partij institucionalizavimas pradta vartoti ne taip seniai. Tokios svokos nevartojo M. Romeris ir kiti tarpukario Lietuvos teisininkai. 1918 1938 m. Lietuvos konstitucijose apskritai nebuvo svokos politins partijos. Konstitucij krjai vartojo svok draugijos ir sjungos, kuri apm ir politines partijas. Visos nuolatins tarpukario Lietuvos konstitucijos laidavo pilieiams draugij ir sjung laisv. i organizacij veikla pirm kart buvo reglamentuota 1919 m. statyme apie draugijas, vliau 1936 m. Draugij statyme. Dauguma to meto Europos valstybi konstitucij tvirtino draugij ir sjung laisv, tuo laiduodamos ir laisv politini partij steigim ir veikl. To meto mokslininkai, pvz., M. Romeris, t.p. neiskyr politini partij atskir visuomenini organizacij grup, apibdino jas kaip grynai dirbtinio pobdio draugijas, jungianias vienod pair ar nusistatymo mones, susijungusius veikti iuo nusistatymu vieuosius santykius ar viej tvark, taiau jis pripaino, kad politini partij reikm ypa didel demokratins santvarkos, o ypatingai parlamentinio valdymo valstybse. Atkrus Lietuvos valstybingum, politini partij statymo projekt svarst LR AT Atkuriamasis Seimas. Po ilg diskusij 1990 m. rugsjo 25 d. buvo priimtas Politini partij statym. 1992 m. spalio 25 d. primus LR Konstitucij Politin partij statymas buvo pataisytas ir suderintas su Konstitucijos nuostatomis ir vliau (1994 m. birelio 15 d) pakeistas ir io statymo pavadinimas Politini partij ir politini organizacij statymu. 2004 m. kovo 23 d. statymu buvo engtas dar vienas politini partij reglamentavimo raidos ingsnis priimta nauja statymo redakcija ir vl pakeistas statymo pavadinimas grta prie Politini partij statymo. iuo metu specialiai reglamentuojama ir politini partij finansavimo tvarka. J nustato Politini partij ir politini kampanij finansavimo bei finansavimo kontrols statymas, priimtas 2004 m. rugpjio 23d. Politini partij veiklos konstituciniai pagrindai ir apribojimai Lietuvos Respublikoje. Teis laisvai vienytis bendrijas, politines partijas ar asociacijas viena pagrindini asmens politini teisi. i teis yra tvirtinta Visuotins mogaus teisi deklaracijoje, skelbianiame, jog kiekvienas mogus turi teis taiki susirinkim ir asociacij laisv, niekas negali bti veriamas priklausyti kokiai nors asociacijai. 1966 m. Tarptautinio pilietini ir politini teisi pakte nustatoma, kad kiekvienas mogus turi teis laisvai su kitais jungtis asociacijas, skaitant teis steigti profesin sjung ir stoti j savo interesams ginti. Analogikos nuostatos tvirtintos ir Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijoje. Vadovaujantis tarptautiniais standartais LR K 35 str. tvirtina, piliei teis laisvai vienytis bendrijas, politines partijas ar asociacijas, jei i tikslai ir veikla nra prieingi K ir statymams. Garantuojama ir i organizacij veikimo laisv - valstybs institucijos negali varyti visuomenini organizacij ir politini partij, steigimosi, j veiklos, iskyrus tuos atvejus, kai j tikslai ar veikla prietarauja K ar statymams. (K35str.1d.) nustatyta, kad tik patys pilieiai turi teis sprsti, kokiais tikslais ir interesais vadovaujantis jiems jungtis atitinkamus susivienijimus ir koki susivienijimo form pasirinkti. (35.2 ) ir niekas negali bti veriamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai. KT i K-jos laiduojama teis laisvai vienytis vairias bendrijas, politines partijas, asociacijas reikia, jog asmuo i konstitucin teis realizuoja arba jos nerealizuoja laisva valia. K35str.2d.expressis verbis tvirtinta, kad niekas negali bti veriamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai. Tai - konstitucin garantija, ginanti asmen nuo priklausymo kokiam nors susivienijimui prie jo vali. Asmens laisva valia - pamatinis narysts vairiose bendrijose, politinse partijose, asociacijose principas. io konstitucinio principo turi bti laikomasi teiss aktuose reglamentuojant vis ri susivienijim steigim bei veikl,narysts juose santykius nepriklausomai nuo to, koki teist tiksl ie susivienijimai siekia. Taiau K nustato ir tam tikrus apribojimus visuomenini susivienijim steigimui i susivienijim tikslai ir veikla neturi bti prieingi K ir statymams. Toks apribojimas atitinka Tarptautinio pilietini ir politini teisi pakto ir Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos nuostatas, kurios numato, kad naudojimuisi ia teise negali bti taikomi jokie apribojimai, iskyrus tuos atvejus, kuriuos numato statymas ir kurie yra btini demokratinje visuomenje valstybs ir visuomens saugumo interesams, siekiant ukirsti keli G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 121

teiss paeidimams ar nusikaltimams, gyventoj sveikatai ir dorovei ar kit asmen teisms bei laisvms apsaugoti. Nustato ir kelet konkrei politini partij ir visuomenini organizacij veiklos apribojim: 1. (44str.2d.) politinms partijoms, politinms ir visuomeninms organizacijoms draudiama monopolizuoti masins informacijos priemones; 2. (114str.1d.) draudiama kitis teisjo ar teismo veikl, kas utraukia statymo numatyt atsakomyb. 3. (35str.) statym leidjas gali nustatyti ir kt. politini partij ir visuomenini organizacij veiklos apribojimus. Tarptautiniai dokumentai (aukiau paminti) nedraudia valstybei apriboti ir teis jungtis susivienijimus tam tikroms asmen grupms pvz., asmenims, dirbantiems policijos ar saugumo tarnybose, tarnaujantiems ginkluotose pajgose ir pan. ( Lietuvos K83 str.2d) nustato, kad asmuo, irinktas Prezidentu, turi sustabdyti savo veikl politinse partijose ir politinse organizacijose iki naujos Prezidento rinkim kampanijos pradios. (113str.2 d)nustatyta, kad teisjas negali dalyvauti politini partij ir kit politini organizacij veikloje, (141str) nustato, kad asmenys, atliekantys tikrj karo arba alternatyvij tarnyb, neij atsarg krato apsaugos sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai ir liktiniai, kit sukarint ir saugumo tarnyb apmokami pareignai negali dalyvauti politini partij ir politini organizacij veikloje. (35str.3d) nustatyta, jog politini partij, kit politini ir visuomenini organizacij steigim ir veikl reglamentuoja statymas. Taip suteikiama statym leidjui teis nustatyti visuomenini susivienijim steigimo ir veiklos teisines formas, nustatyti j organizavimo ir veiklos principus bei apribojimus, steigimo, registravimo, finansavimo bei likvidavimo tvark. Taiau gyvendindamas jam suteikt teis, negali priimti toki teiss norm, kurios paeist io str. 1, 2 d. ir kituose Konstitucijos str. tvirtintus principus ir normas. Konstitucijos 35 str. tvirtint teisi gyvendinimo tvark iuo metu nustato Politini partij, Asociacij, Profesini sjung, Religini bendruomeni ir bendrij bei kiti statymai. 5. Partin sistema. Partins sistemos pasaulio valstybse. LR partin sistema. Partin sistema parodo valstybje veikiani ir dalyvaujani kovoje dl valstybs valdios politini partij skaii ir j tarpusavio santyk. Partins sistemos formavimuisi takos turi: politini jg santykis valstybje; visuomens politins kultros lygis; rinkim sistema; valstybs politinis reimas; i dalies priklauso ir nuo valstybs gyventoj nacionalins sudties; religijos; istorini tradicij. Partins sistemos niekada nebna vienodos ir pastovios, kiekvienoje valstybje vyksta aktyvi politini partij kova ir kaita. Jaunoje valstybje paprastai susiformuoja daug ma partij, kurios vliau jungiasi stambesnius politinius dariniu. Taip vyksta politini partij poliarizacija. Demokratini valstybi konstitucijose partins sistema nra tvirtinama ir paprastai veikiama vairi veiksni susiformuoja natraliai.(pvz. valstybje egzistavusi daugiapartin sistema su viena dominuojania partija ar daugiapartin sistema be dominuojanios partijos reformuojasi dvipartin sistem ir atvirkiai.) Pasaulio valstybse iskiriamos ios partins sistemos: 1. daugiapartin kai kovoje dl valdios realiai dalyvauja paprastai daugiau nei 2 partijos ir visos jos turi lygias galimybes dalyvauti formuojant valdi, nei viena parlamente neturi absoliuios bals daugumos ir negali savarankikai valdyti. Bdinga demokratinms valstybms. Susiformuoja esant partiniam pliuralizmui, proporcinei ir miriai rinkim sistemai. Daugiapartins sistemos gali bti vairios: sistema, kai nra nei vienos dominuojanios partijos ir kelios partijos sudaro koalicin vyriausyb; sistema, kai partijos jungiasi blokus;. dominacijos sistema, kai viena partija ibna valdioje ilg laik (1020 met). Pvz., vedijos socialdemokrat darbo partija ibuvo valdioje su nedidelmis pertraukomis nuo 1937 iki 1976 m.); sistema, kai dominuoja viena partija ar kelios ir t.t pvz. daugiapartin su keliom lyderm (Italija Forza Ialija, Ialijos komunist partija, Italijos alieji); Iskiria ir sistema su fiksuotu politini partij skaiiumi. Brazilija 1966-1979. Sistema panai vienpartin sistem, nes paprastai reali partij kova dl valdios nevyksta. Ji bdinga besivystanioms valstybms ir paprastai yra laikino pereinamojo pobdio. Tokia sistema atsiranda tuomet, kai valstybs valdia siekia apriboti arba udrausti tam tikr partij veikl ir leidiama veikti tik nustatytoms partijoms, kit partij veikla udrausta. Tokia sistema yra nedemokratin. G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 122

3. dvipartin veikia daug partij, bet realiai valdia pretenduoja ir j formuoja tik 2 partijos, viena partija turi absoliui daugum (valdanioji), o kita yra opozicin. Paprastai laikas nuo laiko ios partijos keiia viena kit valdioje, taiau kartais gali ikilti ir treioji partija, kuri gali pakeisti vien i dviej partij. i sistema paremta rinkim organizavimo vienmandatse teritorinse apylinkse pagrindu, kuri lemia tai, kad visi balsai vienmandatje rinkim apygardoje paduoti u maiau rinkj paremtus kandidatus netenka prasms, ir konkuruoti gali tik stambs politiniai dariniai, i sistema plaiai naudojama anglosaks teiss tradicijos kratuose DB, JAV. Taiau iai sistemai susiformuoti btina daug laiko deimtmei ar net imtmei. DB dvipartikum lemia tai, jog daugumos brit politins pairos yra tarsi paveldimos i kartos kart. Kai kada didij partij kov siskverbia regionins partijos, turinios palaikym tam tikroje valstybs d. (DB kot nacionalistai, Kanadoje- Kvebeko nacionalistai), danai tokia sistema vad. dvipartin su treia, prisidedania prie valdaniosios. Iimtis bna ta kad, retais atvejais tokios rinkim sistemos praudo stiprisias partijas pvz.1926 Kanadoje, Manitobos provincijoje konservatoriai rinkimuose federalin susinkim negavo n vieno i 17 mandat, nors bendrai surinko 42,5% bals. DB pagrindins opozicins partijos veikla yra institucionalizuota opozicins partijos lyderis gauna net atlyginim i valstybs ido. Vienpartinse ir bepartinse politinse santvarkose nebelieka politins sistemos stuburo, politins partijos funkcijos nebeaktualios. Tikrasis partijos vaidmuo pridengti nedemokratin valdym, tarnauti vienos visuomenins klass reimo, vieno mogaus interesams. 4. vienpartin kai legaliai leidiama veikti tik vienai partijai, bdinga nedemokratiniams rimams, vargiai galima vadinti partine sistema, kadangi tokiuose reimuose partins sistemos netakoja tokie veiksniai kaip rinkim sistema, politini jg santykis valstybje ir pan. tai daniausiai autoritarins, totalitarins valstybs:Kinija, TSRS, Vietnamas,Kuba, iaurs Korja, Mongolija. ios valstybs maskuojasi kvazipartikumu, vadovaujanios partijos vaidmuo yra tvirtintas konstitucijoje pvz. Kuboje. Socialistinse konstitucijose skelbiamas vadovaujanios partijos vaidmuo, o treio pasaulio ali konstitucijose randama ir ypatingos partij garantijos pvz. Gabone. 5. nepartin arba bepartine - nra legaliai veikiani politini partij: j niekada nebuvo arba j veikla yra draudiama. Partij nra monarchinse valstybse Omanas, Kataras, Saudo Arabijoje politin veikla baudiama mirtimi, Butanas, Jordanija, Bahreinas, Libija, Maldyvai, Tuvalu. Partij veikla ribojama arba sustabdoma Mauritanija, Gana, Gvinja. Dvipartins sistemos alinink argumentai: 1. Sudaroma veiksminga vyriausyb, parlamente susidarius stabiliai pozicijai ir organizuotai opozicijai. 2. Suvaromos galimybs prie valdios vairo stoti reakcinms arba populistinms epizodinms PP partijoms. 3. Nusistovjusi politin partij ideologija bei tarpusavio sveika utikrina saug ir stabil valstybs valdymo proces dinamikos pasikeitim po rinkim pakitus parlamento daugumai. 4. Veria koalicijas atsirasti prie, o ne po rinkim, taip sudarant aikesnes elektorato pasirinkimo galimybes. 5. Ypa retai leidia valstybje kilti politinei suirutei, anarchijai, pilietiniams karams bei revoliucijai. Dvipartins sistemos Prieinink argumentai: 1. ilgalaikikumas sukuria dvej viena kit aptarnaujani PP nematom susiliejim, peraugant diktatr. 2. Utikrina valstybins valdios, taiau ne pilietins visuomens stabilum. 3. Vienai partijai kelis kartus i eils atsidrus opozicijoje, gal susidaryti vienos dominuojanios partijos sistema. 4. Kandidatai, vienmandatse apygardose daugiausiai naudoja negatyvios agitacijos metod, kritikuodami prieininkus. 5. Neirykja visos partijos politin programa. 6. Rinkjai pasirenka ne jiems artimiausi, o tok kandidat, kuris neleist prati j balsams. 7. Nereprezentuojamos maesns PP. Politini partij finansavimo teisinis reguliavimas Finansavimo kontrols prieastys - privai na ir auk kilms nustatymas ir apskaita, prierinkimini ilaid kontrol, partijos l naudojimo skaidrumas. Tiesioginis politini partij finansavimas: G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 123

1. Pranczija 1988. Organinis statymas fizinis asmuo gali dotuoti iki 20000 frank, juridinis asmuo iki 50000 2. Daugelyje valstybi valstybs institucijoms, staigoms, organizacijoms draudiama remti PP (Italija) 3. 1978 m. Ispanijos statymas dl politini partij numato partij finansavim proporcingai nuo kortesuose gaut viet skaiiaus. 1987 m. organinis statymas praplt subsidijavimo svok: a.) parama rinkim metu, b.) parama, pagal parlamentini grupi santyk kortesuose ir autonomini srii parlamentuose, c.) parama deputat kongres rm partijoms. 4. finansins ataskaitos sudarymas Italija 1 mn. po kalendorini met. Ispanija: 6 mn., Austrija 9 mn. 5. Finansines ataskaitas tikrina Ispanija statistikos tribunolas, Austrija speciali komisija prie VRM, JAV federalin rinkim komisija, Vengrija Valstybiniai ido rmai. 6. Sankcijos. Baudos, neteistai gaut l pamimas, teiss valstybs subsidijas atmimas, baudiamoji atsakomyb partijos valdybos nariams (Italija). Kai kuri ali politins sistemos Vokietija. Daugiapartin sistema, su 2 isiskirianiomis partijomis - Social Democratic Party arba SPD, Christian Democratic Union arba CDU. N viena j negali usitikrinti Bundestage daugumos be koalicijos: SPD jungiasi su Alliance '90/Greens, kaip vyko paskutiniuosiuose rinkimuose 2002 m, CDU su Free Democratic Party arba FDP (1998 m.). 2005 vyko beprecedentinis Vokietijos politins sistemos istorijoje vykis. Prielaikiniuose rinkimuose n viena i dominuojani partij negijo tokios persvaros, jog galt usitikrinti daugum parlamente su tradicinmis sjungininkmis. Todl buvo sudaryta didioji koalicija tarp CDU ir SPD. Rinkimai Bundestag organizuojami miria sistema, per pus viet 604/2, proporcinio atstovavimo barjeras 5% . alyje veikia per 10 partij, kurios savarankikai, ar koalicijos bdu patenka Bundestag. Tiesa, koalicijos daniausiai susidaro po rinkim, paaikjus balsavimo rezultatams. Pranczija. Bdingas dviblokikumas partijos yra linkusios grupuotis blokus (egzistuoja apie 40 partij). Poliarizacija vyksta prie rinkimus. Tuo Pranczijos partij koalicijos skiriasi nuo VFR partij koalicij. Valstybje diegta FPTP dvej rat maoritarin rinkim sistema (kalbama apie Nacionalin susirinkim). Ji ilgainiui turt lemti dvipartins sistemos susidarym. iandieniniai partij blokai primena XXI a. antrojoje pusje Kanadoje ir JAV vyravusias partij sistemas. Kairje -Socialist partija. Koalicins partijos komunist, jungtin socialist partija, reformatori judjimas. Deinje demokrat sjunga, Judjimas u Pranczij j sudaro respublikonai, respublikonai radikalai ir radikals socialistai. Italija. Padtis panai Pranczijos partin sistem. Nuo 1990 m. pradeda rykti dviej blok Laisvs nam ir Alyvmedio poliarizacija. Blok skirtumai. Laisvs namai atstovauja deiniosioms rinkj grupms, remia kapitalo, verslo, bankinink interesus, pasisako u regionin krato vystym. Alyvmedis atstovauja kairij pakraip rinkjus, remia smulkij verslinink, tarnautoj, darbinink, agrarinink interesus. Pasisako u viening krato vystym ir ekonominio disbalanso tarp iaurs ir Piet ilyginim. Blokai formuojasi prie rinkimus (kaip ir Pranczijoje). Pastebima kai kuri smulkesni PP asimiliacija (deinje Krikioni demokrat sjunga, kairje Italijos komunist partija) JAV dvipartin sistema - veikia 2 pagrindins partijos - respublikonai ir demokratai. Demokrat baz Piet valstijos, kurios pasisak u vergij. Respublikonai pasisak u vergijos panaikinim, lygyb. i partij skirtumai gldi ir vidaus bei usienio politikos klausimuose. Respublikonai yra link mainti socialini program finansavim, pagalb usienio alims. Demokratai prieingai pasisako u valstybs vykdoma globalin politik. ios partijos neturi pastovi program, narysts. Partijos nariu yra laikomas tas, kas rinkimuose balsavo u partijos kandidat. Nra nario mokesio. Partijos suvaiavimai vyksta kas keturi metai jie vykdomi, norit irinkti partijos kandidat, kuris jai atstovaus rinkimuose. Pastoviai veikia tik nedidel partijos struktra. Partija i esms veikia tik rinkim kampanijos metu. G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 124

Didioji Britanija.Veikia dvipartin sistema konservatoriai ir leiboristai. Skiriasi nuo JAV tuo, kad partijos susidar idjiniu pagrindu. Konservatoriai tradicionalistai, pasisako u valstybs reguliavimo ribojim, privatins nuosavybs apsaug, prireikus pasisako u tai, kad bt denacionalizuota tai, k nacionalizavo leiboristai. Leiboristai tai darbinink partija joje egzistuoja individuali bei kolektyvin naryst (asmuo tampa ios partijos kolektyviniu nariu, jei jis yra profsjungos narys). Be i partij yra ir daugiau socialdemokrat, alij, socialliberal, veikia ir vietins partijos kotijos, Olsterio, Velso nacionalins partijos. LR partin sistema. Lietuvoje nuo 1918 m. formavosi daugiapartin sistema. Pirmosios politins partijos Lietuvoje krsi XIX a. pab. XX a. pr., taiau legaliai veikti joms nebuvo politini slyg. Pvz.: 1896 buvo kurta Socialdemokrat partija; 1902-1905 Lietuvi demokrat partija; 1905 Lietuvi krikioni demokrat partija; 1918 komunist partija; 1922 buvo steigta Lietuvos valstiei liaudinink sjunga; 1924 Lietuvi tautinink sjunga. Po 1926 perversmo Lietuvoje valstybs valdi turjo viena partija Tautinink sjunga. Kitos opozicins partijos, nors oficialiai nebuvo udraustos, didesns politins takos neturjo. Nuo 1936.02.6 Tautinink sjunga buvo vienintel oficialiai veikianti partija o kit veikla buvo udrausta. Nuo 1940 birelio 15 d. vadovaujania ir vienintele tapo komunist partija. Daugiapartin sistema Lietuvoje m atsikurti dar Atgimimo laikotarpiu, 1989.12, kai i tuometins teisins bazs buvo paalintos nuostatos apie vadovaujant komunist partijos vaidmen. Tuo laikotarpiu buvo atkuriamos tarpukario Lietuvoje veikusios politins partijos pvz., 19891990 atkurtos Lietuvos demokrat partija, Lietuvos tautinink sjunga, Lietuvos socialdemokrat partija, Lietuvos krikioni demokrat partija, Lietuvos valstiei sjunga. 1990 pabaigoje vietoje Lietuvos komunist partijos m veikti socialdemokratins orientacijos Lietuvos demokratin darbo partija. T.p. buvo steigiamos ir naujos politins partijos, pvz., alij partija, humanist partija, liberal sjunga ir kt. Lietuvoje iuo metu 2009. 04 mn. Yra registruotos 38 partijos. Politini partij veiklos principai.Lietuvoje veikia laisvai ir savarankikai, visos politins partijos turi lygias teises. Draudiama kitis j vidaus reikalus. Visos lygiom teism gali dalyvauti Prezidento, Seimo, savivaldybi taryb rinkimuose ir rinkimuose Europos Parlament, taip utikrinamas j pagrindinis tikslas dalyvauti valstybs valdyme laimjus atitinkamus rinkimus. Turi teis konkuruoti tarpusavyje, bet ir sudaryti su kitomis partijomis koalicijas, sjungas, rinkiminius blokus, statymai nenurodo j sudarymo motyv, suteikiant galimyb paioms nusprsti kada ir kokiais pagrindais jungtis. Ir po rinkim aktyviai dalyvauja priimant politinius sprendimus bei juos gyvendinant. Vienintel valstybs valdios dalis, kuriai politins partijos nedaro jokios takos tai teismin valdia. Kad politins partijos bt realios politins jgos, joms suteikiama informacijos laisv, kaip vien i svarbiausi politini partij veiklos garantij. Gali nekliudomai ratu, odiu ar kitais bdais skleisti informacij apie savo veikl, propaguoti politins partijos idjas, tikslus ir program. Jos turi teis steigti visuomens informavimo priemones ir jomis naudotis, statym nustatyta tvarka rengti mitingus, demonstracijas ir kitus susirinkimus. Rinkim metu visoms rinkimuose dalyvaujanioms politinms partijoms ir j kandidatams suteikiama teis nemokamai naudotis Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laiku, sudaromos vienodos galimybs naudotis kitomis visuomens informavimo priemonmis rinkim statym nustatyta tvarka. Steigiamos ir veikia pagal teritorin princip. LR teritorijoje negali bti steigiamos ir veikti kit valstybi politins partijos, j padaliniai ir organizacijos. Politini partij steigimas. Demokratinse valstybse steigiamos ir veikia laisvai. Taiau nustatomi kai kurie apribojimaii. Kadangi partij vienas pagrindini tiksl yra politins valdios siekimas ir dalyvavimas valstybs valdyme, j nariais gali bti tik tos valstybs pilieiai. LR pilieiui draudiama tuo pat metu bti keli politini partij nariu. Partijai steigti btina, kad ji turt ne maiau kaip 1000 steigj, kurie savo steigiamajame suvaiavime (susirinkime, konferencijoje) turi priimt partijos status, program ir irinkt valdymo organus. Politin partija yra steigta (legali) tada, kai ji registruojama Juridini asmen registre. Tai pastoviai veikianios organizacijos. Jos vienija nuolatinius narius, kuriuos jungia bendri politiniai interesai. Jeigu partijoje liko maiau negu 1000 nari, per 30 d. apie tok nari sumajim turi praneti Juridini G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 125

asmen registrui. Partija likviduojama LR CK nustatyta tvarka, jeigu per 6 mn. po nari sumajimo politins partijos nariai nenusprendia politins partijos reorganizuoti ar pertvarkyti. Politini partij (PP) finansavimas.PP egzistavimas ir kova dl valdios visada yra reikalinga tam tikr finansini itekli, todl politini partij finansavimo klausimas yra aktualus visoms valstybms. Siekiant ivengti politins korupcijos bei utikrinti politini partij l gijimo ir naudojimo teistum bei skaidrum, stengiasi teisikai apibrti politini partij finansavimo ribas ir tvark.LR finansavim reglamentuoja Politini partij statymas ir Politini partij ir politini kampanij finansavimo bei finansavimo kontrols statymas, priimtas 2004.08.23. PP finansavimo altiniai yra nuolatiniai yra PP nario mokesiai; valstybs biudeto dotacijos ir politins kampanijos dalies ilaid kompensacija; los, PP gautos i statym leidiamos ir kitos veiklos; TO kurios nar yra LR arba PP, joms mokamos dotacijos; statym nustatytos aukos; LR registruot bank paskolos politinei partijai. Politins kampanijos finansavimo altiniai yra nuosavos PP los, gautos i PP finansavimo altini ir naudojamos partijos, ikelt kandidat sra bei ikelt kandidat politinms kampanijoms finansuoti; kampanijos laikotarpiu gaunamos aukos; kampanijos laikotarpiu i LR registruot bank gaunamos paskolos. Vienas i PP finansavimo altini valstybs biudeto dotacijos (valstybinis finansavimas). Gali finansuoti fiziniai ir juridiniai asmenys (privaios aukos). Aukoti turi teis tik statyme nurodyti fiziniai ir juridiniai asmenys (aukotojai): LR pilieiai; nuolatiniai LR gyventojai, turintys kitos ES valstybs nars pilietyb, rinkim Europos Parlament ir savivaldybi taryb rinkim kampanij dalyviams ir PP; nuolatiniai LR gyventojai, neturintys ES pilietybs, arba asmenys be pilietybs savivaldybi taryb rinkim politini kampanij dalyviams. LR registruoti privats juridiniai asmenys, kuri statiniame kapitale nra valstybs ar savivaldybs kapitalo ir kuri statinio kapitalo. LR registruotiems juridiniams asmenims arba NATO ir ES valstybi nari privatiems juridiniams asmenims. Vienas fizinis asmuo per kalendorinius metus gali paaukoti vienai PP ne didesn kaip 300 MGL dydio auk. Ir vienam savarankikam politins kampanijos dalyviui per politin kampanij gali paaukoti ne didesn kaip 300 MGL dydio auk. Vienas juridinis asmuo, per finansinius metus gali paaukoti vienai PP ne didesn kaip 300 MGL dydio auk. Ir vienam savarankikam politins kampanijos dalyviui per politin kampanij gali paaukoti ne didesn kaip 300 MGL dydio auk. Fiziniai asmenys, paaukoj 100 lit ir daugiau, ir visi aukojusieji juridiniai asmenys privalo bti pavieinami. Politini partij finansavimo kontrol. Lietuvoje PP finansin veikl t.p. politinei kampanijai skirt l naudojim kontroliuoja Vyriausioji rinkim komisija ir Valstybin mokesi inspekcija. PP privalo kasmet, ne vliau kaip iki ateinani met kovo 1 d., pateikti prajusi kalendorini met metin finansins veiklos deklaracij. Politins kampanijos idininkas l altini ir j panaudojimo politinei kampanijai ataskaitas pateikia Vyriausiajai rinkim komisijai ne vliau kaip per 25 d. po rinkim ar referendumo rezultat paskelbimo. Vyriausioji rinkim komisija ias ataskaitas paskelbia Valstybs ini priede Informaciniai praneimai bei savo interneto tinklalapyje. Nustaius, kad PP padar iurkt statymo paeidim, Vyriausiosios rinkim komisijos sprendimu partijai neskiriamas valstybs biudeto dotacijos pusmetinis dydis, kuris paskirstomas kitoms PP. PP turi teis pradti gauti biudeto asignavim pusmetin dyd tik kit pusmet nuo paeidimo paalinimo. Rinkim statymai t.p. numatytos tam tikros sankcijos, pvz., Seimo rinkim statyme numatyta, kad Vyriausioji rinkim komisija negali priimti PP kandidat Seimo narius iklimo pareiktini dokument, jei PP nepateikia prajusi met finansins deklaracijos. Rinkim ustatai registruoti partij kandidat sra nustatomi 2 kartus didesni tai partijai, kuri paskutiniuosiuose prie tai vykusiuose Seimo ar savivaldybi taryb rinkimuose buvo iklusi kandidatus ar kandidat sra (sraus) ir nepateik spaudoje paskelbtos ataskaitos apie l altinius ir naudojim rinkim agitacijai. 6. Visuomenins organizacijos samprata. Visuomenini organizacij teisinio reguliavimo ypatumai usienio valstybse ir Lietuvos Respublikoje. Visuomenin organizacija siaurja prasme tai vieo pobdio pelno nesiekiantys laisvanoriki susivienijimai, kuri narius vienija bendri socialiniai, ekonominiai, profesiniai, kultriniai, dvasiniai interesai arba tam tikri pomgiai. Pagrindinis i organizacij tikslas tenkinti savo nari interesus ir G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 126

poreikius. Siekdamos io tikslo, visuomenins organizacijos didesniu ar maesniu mastu netiesiogiai takoja politins valdios sprendimus ir tokiu bdu dalyvauja valstybs valdyme. Taiau, pasitaiko atvej, kai statymai suteikia teis dalyvauti rinkimuose ir visuomeninms organizacijoms (pirmaisiais atkurtos Lietuvos nepriklausomybs metais teis kelti kandidatus atstovaujamsias valdios institucijas turjo ir kai kurios visuomenins organizacijos).Taiau, skirtingai nei PP, j pagrindinis tikslas nra politins valdios siekimas ir daniausiai jos siekia kit vairi tiksl ( iimtis Lenkijos Solidarumas) VO tai profesins sjungos, verslinink susivienijimai, meninink ir kitos kultrinio pobdio organizacijos, mgjikos draugijos, jaunimo organizacijos ir pan. Ne visos jos turi (atlieka)vienod vaidmen valstybs gyvenime. Pvz., atkuriant Lietuvos nepriklausomyb aktyviai politiniame alies gyvenime dalyvavo krybins sjungos, taiau pastaraisiais metais jos beveik nepastebimos. Kai kuriose valstybse aktyviai veikia vairios lobistins organizacijos JAV. Lobistini organizacij pagrindinis tikslas daryti tiesiogin tak statym leidjui priimant sprendimus naudingus tam tikrai socialinei grupei. 2000.06.27. Seimas prim Lobistins veiklos statym, taip Lietuvoje sudaromos teisins prielaidos toki organizacij veiklai. VO atlieka vairias funkcijas ireikia atskir visuomens grupi bendrus interesus; atkreipia valstybs valdios ir valdymo institucij dmes iuos interesus; skatina valdios institucijas atsivelgti iuos interesus priimant atitinkamus sprendimus; ugdo visuomens aktyvum ir formuoja visuomens nuomon atitinkamais socialinio, ekonominio, kultrinio gyvenimo klausimais; daro tam tikr ideologin (aukljamj) poveik visuomenei ir kt. Visuomenini organizacij teisinio reguliavimo ypatumai usienio valstybse ir Lietuvos Respublikoje. Demokratinse valstybse VO veiklos teisinis pagrindas konstitucijose tvirtinta asmen teis jungtis susivienijimus. Atitinkamos nuostatos tvirtinimas K nustato vienod teisin reim vis ri visuomeniniams susivienijimams ir tvirtina laisvs jungtis susivienijimus princip. is principas sudaro galimyb formuotis vairioms socialinms grupms ir organizacijoms pagal j interesus ir poreikius. Neretai statym leidjas konkretizuoja ias nuostatas ir ileidia specialius statymus, reglamentuojanius vairi VO steigim ir veikl. Tokie statymai gali bti:bendri, reglamentuojantys vis visuomenini organizacij kartu ir politini partij veikl, ir specials, reglamentuojantys atskir visuomenini organizacij ri veikl. kurtas susivienijimas paprastai registruojamas (iimtis anglosaks valstybs). registravus, susivienijimas gauna juridinio asmens status taip organizacijai yra suteikiamas vieumas, ji daroma inoma. Visuomenini susivienijim veikla t.p. ribojama draudimais, kaip ir politini partij: draudiamos karins formuots; rasistiniai ar propaguojantys smurt, kurstantys religin ar tautin, kt. neapykant, susivienijimai. Irane reikalaujama, kad visuomenini susivienijim pobdis neprietaraut islamo vertybms. Malaizijoje draudiama steigti organizacijas u universiteto rib. Daugelyje ali VO ribojama usiimti politine veikla. Profsjung teisinio reguliavimo atsiradimas siejamas su pirmaisiais darbinink streikais, j draudimu ir aktyvia profsjung veikla XX a. viduryje. Nors pastaraisiais deimtmeiais daugelyje pasaulio valstybi profsjung aktyvumas pastebimai maja. Visuomenini susivienijim klasifikacija. 1) organizacijos, judjimai, visuomenins savaveiksms staigos. Organizacijos pvz. profsjungos joms bdinga naryst, statutas, struktra, grieti rmai. Visuomeniniai judjimai neturi fiksuotos narysts, neretai jose dalyvauja kolektyviniai nariai. Gali turti ar neturti statut, vadovyb, pan. (pvz. sjdiai, frontai). Kai kuriose valstybse galimi rinkim susivienijimai (blokai) jie sudaromi tik rinkimams pvz. alij judjimas su ekologiniais reikalavimais. 2) visuomeniniai susivienijimai, bdingi treiojo pasaulio alims (Azija) paprastai K i susivienijim veiklos nereglamentuoja sudaroma taryba ar komitetas visuomens reikalams tvarkyti (pvz. isikasti ulin kaime) ie susivienijimai neturi valding galiojim, steigiami moni gerbvio klausimams isprsti. Didel reikm tenka masinms visuomeninms organizacijoms, vis pirma profesinms sjungoms tai darbinink ir tarnautoj susivienijimai, skirti ginti j ekonominms bei socialinms teisms (pvz. darbo saugumas, poilsis). J veikla yra reguliuojama statym. DB 1/3 dirbanij priklauso profsjungoms, JAV 1/4 , Indijoje 4 % Profesins sjungos yra sudaromos vairiais principai: G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 127

1) cechiniu jungia darbininkus pagal profesijas vienoje monje ar staigoje gali bti kelios profesins sjungos (pvz. altkalvi profsjunga ir kalvi profsjunga, veikianios monje A). Bdinga JAV, DB, Australijai. Tai feodalini gildij paveldas. 2) Gamybiniu jungia darbininkus pagal gamybos viet darbovietje kuriama tos mons profsjunga. 3) Konfesiniu darbininkai yra jungiami tikybiniu poiriu pvz. jungia visus krikionys (pvz. VFR). Verslinink sjungos: 1) prekybos ir pramons rmai jungia verslininkus pagal teritorin princip, vliau akiniu principu ar nacionaliniu mastu. JAV ir DB dalyvavimas i rm veikloje yra laisvanorikas. Kontinentinje Europoje naryst privaloma rmams yra pavestos kai kurios teisins funkcijos. 2) verslinink asociacijos (akins, nacionalins) - galingos kaip sjungos, kurios daro tak valstybei. 3) darbdavi sjungos j tikslas ginti darbdavi interesus darbo santyki srityje. Paprastai jos sudaro sutartis su akinmis profsjungomis. Verslinink organizacijos danai remia politinei organizacijas, daro tak per konsultacines organizacijas, veikia lobist grups. Agrarins (valstiei) sjungos. Tai ems kio produkcijos gamintoj susivienijimai, kurie tenkina savo specifinius poreikius jie lieia ems kio produkcijos kain didinim, importo apribojim. Prie i susivienijim priskiriamos ir kooperatori sjungos (vartotoj ir pardavimo). Totalitarinse valstybse profsjungos ir visuomenini organizacij veikla yra kontroliuojama kompartijos jos yra suvalstybintos. Vieninga jaunimo organizacija gali bti tik totalitarinje valstybje, Visuomenins organizacijos neretai bna vairiu reform varikliu (ypa treiojo pasaulio valstybse). LIETUVOJE iki 2004.02.14. vis VO steigim ir veikl reglamentavo Visuomenini organizacij statymas o nuo 2004.02 14. VO steigim ir veikia - Asociacij statymas. Be to, iuo metu Lietuvoje atskir VO ri steigim ir veikl reguliuoja ir specials statymai Profsjung statymas, Meno krj ir j organizacij statymas, Labdaros ir paramos fond statymas ir kt. Atskir visuomenini organizacij ri teisinio reguliavimo ypatumai. Lietuvoje VO veikia pagal Asociacij statym. Asociacij galima vardinti kaip pai bendriausi VO form. Asociacijos gali bti vairios, j narius gali vienyti vairs interesai ir jos gali siekti labai vairi tiksl. Pagal Asociacij statym Asociacija savo pavadinim turintis ribotos civilins atsakomybs vieasis juridinis asmuo, kurio tikslas koordinuoti asociacijos nari veikl, atstovauti asociacijos nari interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus vieuosius interesus. Asociacijos steigjais gali bti 18 m. veiksns fiziniai asmenys ir (ar) juridiniai asmenys. Jaunesni nei 18 m. fiziniai asmenys gali bti asociacij nariais, kuri veikla yra susijusi su vaik ir jaunimo poreikiais. Minimalus asociacijos steigj skaiius yra 3. Asociacij turi bti registruota Juridini asmen registre, registruoti galima, jei sudaryta steigimo sutartis, suauktas asociacijos steigiamasis susirinkimas, priimti asociacijos statai ir sudarytas bent vienas valdymo organas bei vykdytos kitos steigimo sutartyje nustatytos prievols. Draudiama steigtis ir veikti asociacijoms, kuri tikslas arba veikimo bdai prievarta nuversti ar pakeisti LR konstitucin santvark arba paeisti LR teritorijos vientisum, propaguoti kar ir smurt, autoritarin ar totalitarin valdym, kurstyti rasin, religin, socialin nesantaik, paeisti mogaus teises ir laisves, viej tvark bei atlikti veiksmus, prietaraujanius LR statymams ir visuotinai pripaintoms tarptautins teiss normoms, veikti dl kit valstybi interes, jeigu jie yra prieingi Lietuvos valstybs interesams. Asociacija savo veikloje vadovaujasi statais, kuriuose turi bti aikiai ir tiksliai apibdinti asociacijos veiklos tikslai. Valstybs ir savivaldybi institucijos ir pareignai, politins partijos, kitos organizacijos ir asmenys gali kitis asociacijos veikl ir jos vidaus reikalus tik statym nustatytais atvejais ir tvarka. Asociacijoms draudiama mokti asociacijos steigjui ar nariui imokas i pelno dalies ar perduoti likviduojamos asociacijos turto dal, virijani stojamj nario na ar mokest. Profesins sjungos. Rykiai isiskiria savo masikumu, todl vadinamos masinmis VO. Profesins sjungos tai dirbani asmen susivienijimai, kuri tikslas tenkinti ir ginti samdom darbuotoj socialinius ir ekonominius interesus (gerinti darbo slygas, didinti darbo umokest ir kt.). G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 128

LR K 50 str. tvirtina profsjung steigimo ir veiklos principus bei apibria pagrindin i organizacij funkcij. Nustatyta, kad profsjungos kuriasi laisvai ir veikia savarankikai. Jos gina darbuotoj profesines, ekonomines bei socialines teises bei interesus. Visos profsjungos turi lygias teises. Piliei teiss vienytis profsjungas gyvendinimo tvark nustato Profesini sjung statymas, priimtas dar 1991.11.21. Nuo to laiko itin pasikeit tiek patys darbo teisiniai santykiai, tiek j reguliavimas, buvo priimtas LR DK, todl profsjung statymas turt bti perirtas ir pakeistas i esms. Taiau iuo metu jis galioja (nors ir su padarytais pakeitimais, atrodo kiek pasens). statyme skelbiama, kad profsjungos yra savanorikos, savarankikos ir savaveiksms organizacijos, atstovaujanios ir ginanios darbuotoj profesines darbo, ekonomines, socialines teises bei interesus. K tvirtint profsjung veikimo laisv garantuoja statymu: suteikta teise rengti savo veiklos status ir reglamentus, laisvai rinkti savo atstovus, organizuoti savo aparat ir veikl bei formuoti savo veiklos program; draudiant valstybs organams, darbdaviams, j galiotiesiems atstovams, mons, staigos, organizacijos valdymo organams, administracijai, pareignams, politinms partijoms ir kitoms VO kitis profsjung vidaus reikalus. Profsjungoms bdingi tam tikri specifiniai ypatumai: I. atlieka specifin funkcij atstovauja ir gina darbuotoj profesines darbo, ekonomines, socialines teises bei interesus. Tam gyvendinti statym leidjas suteikia profsjungoms nemaai teisi,: 1. atstovauti darbuotojus sudarant kolektyvines ir kitokias sutartis; 2. gali sudaryti susitarimus su valstybs valdios ir valdymo institucijomis; teikti joms pasilymus dl teiss normini akt darbo, ekonominiais ir socialiniais klausimais primimo, pakeitimo ar panaikinimo; 3. kontroliuoti, kaip darbdavys laikosi ir vykdo su j atstovaujam darbuotoj teismis ir interesais susijusius darbo, ekonominius ir socialinius statymus, kolektyvines sutartis ir susitarimus; Tam gali turti inspekcijas, teisins pagalbos tarnybas ir kitas institucijas. J galioti asmenys, vykdydami kontrol, turi teis nekliudomai lankytis monse, staigose, organizacijose, kuriose dirba tos profsjungos atstovaujami darbuotojai, ir susipainti su dokumentais apie darbo, ekonomines ir socialines slygas; 4. reikalauti i darbdavio panaikinti jo sprendimus, kurie paeidia LR statym numatytas darbo, ekonomines bei socialines profsjung nari teises. 5. kreiptis teism jeigu darbdavys statymo nustatytu laiku neinagrinja profesini sjung reikalavimo panaikinti tok sprendim arba atsisako j patenkinti; 6. silyti traukti atsakomybn pareignus, kurie paeidia darbo statymus, neutikrina saugi darbo slyg, nevykdo kolektyvins sutarties ar kitoki tarpusavio susitarim. 7. Gindamos savo nari teises, jos gali ne tik organizuoti mitingus, demonstracijas, susirinkimus, bet ir statym nustatyta tvarka turi teis skelbti streikus. II. suteikiamos specialios garantijos: pvz., darbuotojai irinkti profsjungos atstovaujamuosius organus, laikotarpiu, kuriam jie irinkti, negali bti atleisti i darbo darbdavio iniciatyva, kai nra darbuotojo kalts be iankstinio to atstovaujamojo organo sutikimo. Asmenys, dirbantys pagal darbo sutart ar kitais statym nustatytais pagrindais, turi teis laisvai jungtis profsjungas. Draudiama darbdaviui, jo galiotam atstovui bti jo monje, staigoje, organizacijoje veikiani profsjung nariu. Taiau numatomi ir apribojimai steigti profsjungas krato apsaugos, policijos, valstybs saugumo ir kitose organizacijose. Profsjungos gali steigtis profesiniu, pareiginiu, gamybiniu, teritoriniu ar kitais pai profesini sjung nustatytais principais. Profsjungai steigti btina, kad ji turt ne maiau kaip 30 steigj arba monje, staigoje, organizacijoje bt ne maiau kaip 30 steigj ar jie sudaryt ne maiau kaip 1/5 dal vis darbuotoj, taiau ne maiau kaip 3 darbuotojai. Profsjunga turi bti registruota Juridini asmen registre, registruoti galima, jei sudaryta steigimo sutartis, suauktas asociacijos steigiamasis susirinkimas, priimti statai ir irinkti vadovaujantys organai Tai nuolat veikianios organizacijos. J veikla gali pasibaigti tik statymo nustatytais pagrindais ir tvarka.

G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d.

129

Meno krj organizacijos. i organizacij veiklos pagrindus, turtines teises ir valstybs param reglamentuoja Meno krj ir j organizacij statymas, priimtas 1996.08.15, nauja statymo redakcija priimta 2004.09.28. ir Asociacij statymas. Tai asociacija, kuriai yra suteiktas meno krj organizacijos statusas, vienijanti meno krjus pagal meno sritis arba toki srii derinius. Jos tikslas yra vykdyti krybines programas, ginti meno krj krybines, profesines, socialines, autori ir gretutines teises, statym nustatyta tvarka atstovauti meno krjams. statymas pateikia meno krj samprat tai meno krinius kuriantis, juos menikai atliekantis, interpretuojantis ir taip jiems suteikiantis nauj menin vert fizinis asmuo, kuriam yra suteiktas meno krjo statusas. Kad asociacijai bt suteiktas meno krj organizacijos statusas, keliami reikalavimai: 1) j steigti gali ne maiau kaip 25 meno krjai; 2) nariai yra tik meno krjai; 3) skatina aukto meistrikumo meno kryb, jos vairov ir sklaid; 4) sudaro slygas nari meno krybai, krybinei veiklai ir profesiniam tobuljimui; 5) rpinasi meno krini prieinamumu visuomenei ir atitikti kt. nurodytus reikalavimus. Veikia pagal status, atitinkanius CK ir Asociacij statymo keliamus reikalavimus, nauj nari meno kryba turi atitikti Meno krj ir j organizacij statymo keliamus reikalavimus. Meno krj organizacijos statuso suteikimo, nagrinja ir sprendimus priima Meno krjo ir meno krj organizacijos statuso suteikimo Taryba, vadovaudamasi kultros ministro patvirtintomis taisyklmis, iskyrus statymo numatytus atvejus. statymas nustato pagrindus, kuriems esant organizacija netenka io statuso: 1) Tarybai nustaius, kad organizacija neatitinka meno krj organizacijai keliam reikalavim; 2) kai organizacija pasibaigia statym nustatyta tvarka. Duomenys apie meno krjus ir meno krj organizacijas kaupiami Kultros ministerijos kompiuterizuotoje informacinje sistemoje kultros ministro nustatyta tvarka. Meno krj organizacij krybins programos finansuojamos i Kultros ministerijai skirt valstybs biudeto asignavim Labdaros ir paramos fondai. Toki fond steigim ir veikl reglamentuoja Labdaros ir paramos fond statymas, 1996.03.14, nauja statymo redakcija 2003.12.22. Tai savo pavadinim turintis ribotos civilins atsakomybs vieasis juridinis asmuo, kurio pagrindiniai veiklos tikslai labdaros arba (ir) paramos bei kitokios pagalbos teikimas statymo nustatyta tvarka fiziniams ir juridiniams asmenims mokslo, kultros, vietimo, meno, religijos, sporto, sveikatos apsaugos, socialins globos ir rpybos, aplinkos apsaugos ir kitose visuomenei naudingomis ir nesavanaudikomis pripastamose srityse.Fondo pavadinime privalo bti odiai labdaros ar paramos arba labdaros ir paramos. Steigjais gali bti fiziniai bei juridiniai asmenys, sudar fondo steigimo sutart ir iki fondo registravimo juridini asmen registre sipareigoj skirti fondui naus pinigais ar turtu, teikti fondui paslaugas. Steigjais ir teikjais negali bti asmenys nurodyti statyme. Visi steigjai nuo fondo registravimo juridini asmen registre tampa jo dalininkais. Registruoti galima, jei sudaryta steigimo sutartis, suauktas fondo steigiamasis susirinkimas, priimti jo statai ir sudarytas bent vienas valdymo organas ir vykdytos kt. steigimo sutartyje nustatytos prievols. Pinigus, gautus kaip param, kt. negrintinai gautus pinigus ir kt. turt turi naudoti juos davusio asmens nurodytiems tikslams. Gautus pinigus privalo laikyti atskiroje sskaitoje, sudaryti ilaid smat, jei tai numatyta teiss aktuose arba pinigus davs asmuo to reikalauja. Negali ir privalo atsisakyti priimti pinig ar turto, jei duodantis asmuo nurodo juos naudoti kitiems tikslams, negu fondo statuose yra nustatyta ar jeigu tuo naudodamiesi rmjai gali daryti tak fondo veiklai savo ar kit asmen naudai. Fondo rmjas gali nustatyti jo skirt l naudojimo sritis, bet tik fondo statuose numatytai veiklai. Rmjo praymu fondas privalo teikti informacij, reikaling kontroliuoti, kaip fondas vykdo rmjo nustatytas slygas. 7. Banyios ir valstybs atskirumo principas. Banyios teisinis statusas LR. Religins bendruomens ir bendrijos vieni seniausi socialini jungini. Skirtingose valstybse religins bendruomens turi skirting status. iuo metu daugelyje valstybi religins bendruomens ir bendrijos yra laisvanoriki visuomeniniai susivienijimai, o demokratins valstybs paprastai pripasta religij ir banyi lygyb, sins ir tikjimo laisv, visik banyios atskyrim nuo valstybs ir draudia persekioti asmenis ar teikti jiems privilegij dl j religini pair ar sitikinim.

G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d.

130

Taiau kai kurios demokratins valstybs pripasta ir privilegijuotas oficialias arba valstybines banyias pvz., DB tok status turi dvi banyios: Anglijoje anglikon, kotijoje presbiterion banyia. Abiej banyi vadovu laikomas DB monarchas. Viena seniausi banyios ir valstybs santykio form visikas banyios sutapimas su valstybe. iuo metu i forma bdinga kai kurioms musulmonikoms valstybms. Kai kuriose valstybse religins bendruomens yra draudiamos ir persekiojamos arba visikai pajungiamos valstybei. Yra atvej kai religija ir banyia tampa opozicine valstybs valdios politine jga. Religins bendruomens ir bendrijos tai ne tik piliei teiss asociacij laisv, bet ir viena i pagrindini tarptautins teiss pripaintos mogaus tikjimo laisvs realizavimo form. Minties, tikjimo ir sins laisv yra prigimtin mogaus teis, todl tinkamas su ja susijusi visuomenini santyki reglamentavimas ir ios teiss apsauga yra vienas i svarbiausi teisins ir demokratins valstybs poymi. Atkrus nepriklausomyb 1990 buvo atstatyta banyios teisin padtis, kuri ji turjo tarpukario Lietuvoje. LR K, tvirtina valstybs ir banyios atskirumo princip. K 43str.7d, kuri nustato, jog Lietuvoje nra valstybins religijos. KT 2000 nutarime konstatavo, kad konstitucinis valstybs ir banyios atskirumo principas yra Lietuvos valstybs, jos institucij ir j veiklos pasaulietikumo pamatas. is principas, t.p. K tvirtinta sitikinim, minties, tikjimo ir sins laisv, konstitucinis asmen lygybs principas kartu su kitomis konstitucinmis nuostatomis lemia valstybs pasaulirin ir religin neutralum. Tai, kad Lietuvos valstyb ir jos institucijos yra pasauliros ir religijos poiriu neutralios, reikia valstybs ir tikybos srii, valstybs ir banyi bei religini organizacij paskirties, funkcij ir veiklos atribojim. Taigi valstybs ir banyios atskirumo principas reikia, kad religins bendruomens ir bendrijos nevykdo valstybs funkcij, o valstyb nevykdo religini bendruomeni ir bendrij funkcij. Banyios teisinis statusas Lietuvos Respublikoje. Pagal K valstyb ir banyia yra nepriklausomi, savarankiki ir lygiateisiai subjektai. Valstybs pripaintos banyios bei kitos religins organizacijos turi juridinio asmens teises, veikia laisvai pagal savo kanonus ir statutus. Valstybs ir banyi tarpusavio santykiai nustatomi susitarimu arba statymu. Konstituciniais ir sutartiniais pagrindais iuo metu grindiami santykiai tarp valstybs ir Katalik banyios. Pvz., juos reglamentuoja 2000.05.5 Vilniuje pasirayta LR ir ventojo Sosto sutartys dl santyki tarp Katalik Banyios ir valstybs teisini aspekt; dl kariuomenje tarnaujani katalik sielovados; dl bendradarbiavimo vietimo ir kultros srityje. Kitas banyios ir valstybs santyki nustatymo bdas - statyminis reguliavimas. iuo metu banyios veikl, jos turtines ir neturtines teises reglamentuoja Religini bendruomeni ir bendrij statymas, priimtas 1995.10.4. K 26 str. garantuoja kiekvienam mogui teis laisvai pasirinkti bet kuri religij arba tikjim ir vienas ar su kitais, privaiai ar vieai j ipainti, atlikinti religines apeigas, praktikuoti tikjim ir mokyti jo. Niekas negali kito asmens versti nei bti veriamas pasirinkti ar ipainti kuri nors religij arba tikjim. Taiau pripastamas tik teistas minties, tikjimo ir sins laisvs realizavimas. K26str.4d. nustatyta, kad mogaus laisv ipainti ir skleisti religij arba tikjim negali bti apribota kitaip, kaip tik statymu ir tik tada, kai btina garantuoti visuomens saugum, viej tvark, moni sveikat ir dorov, kitas asmens pagrindines teises ir laisves. Su ia nuostata tiesiogiai susijs K27str, konkretizuoja, kad mogaus sitikinimais, praktikuojama religija ar tikjimu negali bti pateisinamas nusikaltimas ar statym nevykdymas. Religini bendruomeni ir bendrij steigimas ir veikla. Vis religini bendrij status nustato religini bendruomeni ir bendrij statymas. Valstybs pripaintoms banyioms ir religinms organizacijoms suteikiamos juridinio asmens teiss. statym leidjas skiria svokas religin bendruomen (asmen grup), bendrija (bendrijos vietinis padalinys banyia), religini institucij valdymo institucijos. Valstyb pripasta 9 tradicines Lietuvoje egzistuojanias religines bendruomenes ir bendrijas: lotyn apeig katalik, graik apeig katalik, evangelik liuteron, evangelik reformat, ortodoks (staiatiki), sentiki, judj, musulmon sunit ir karaim. Be tradicini pripasta ir kitas banyias ir religines organizacijas jeigu jos turi atram visuomenje ir j mokymas bei apeigos neprietarauja statymui ir dorai. Lemiam reikm turi aktyvus Lietuvoje gyvenani asmen dalyvavimas religins bendruomens veikloje bei ipainimas jos skleidiamos religijos bei mokymo. Be to, banyios ar religins organizacijos tikslai G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 131

ir veikla turi atitikti visuomenje pripaintas morals nuostatas. statymas valstybin pripainim sieja ir su j veiklos trukme jos gali kreiptis dl valstybs pripainimo prajus ne maiau kaip 25 m. nuo pirminio j registravimo Lietuvoje. Netradicini religini bendruomeni ir bendrij oficialus pripainimas priklauso nuo statym leidjo valios: valstybs pripainim suteikia Seimas, atsivelgdamas valstybs ir visuomens interesus. Tai Seimo teis, bet ne pareiga. Pripaintoms banyioms ir religinms organizacijoms K garantuoja juridinio asmens teises. K nenumato joki papildom reikalavim ar slyg ioms organizacijoms dl juridinio asmens statuso suteikimo. Pagrindin religini bendruomeni ir bendrij funkcija tenkinti tikinij interesus ir poreikius. Tam gyvendinti K ir statymai suteikia nemaai teisini garantij. veikimo laisv; laisvai skelbti savo moksl, atlikti savo apeigas, turti maldos namus, labdaros staigas ir mokyklas dvasininkams rengti; registruoti tam tikrus civilins bkls aktus: K38str.4d. valstyb pripasta ir banytin santuokos registracij.Religines apeigas, bei kulto ceremonijos gali bti laisvai atliekamos kulto pastatuose ir aplink juos, piliei namuose ir butuose, arvojimo patalpose, kapinse ir krematoriumuose, ligoninse, socialinio aprpinimo pensionatuose, laisvs atmimo vietose, kariniuose daliniuose, valstybinse vietimo ir aukljimo staigose suderinus tai su mint staig vadovybe. Gali usiimti labdara, dalyvauti gailestingumo veikloje, steigti gydymo staigas, labdaros staigas ir organizacijas, statym nustatyta tvarka usiimti leidybos, gamybine-kine veikla, steigti visuomens informavimo priemones. statymo nustatyta tvarka i valstybs gauti param kultrai, vietimui bei labdarai.Turi teis nuosavyb reikaling religini bendruomeni ir bendrij veiklai. Jos nepriklausomos ir savarankikos organizacijos, taiau j veikla negali prietarauti Konstitucijai ir statymams. Tokiais atvejais, kai religin bendruomen, bendrija ar centras veikia ne pagal registruotus status arba j veikla paeidia Konstitucij ar Religini bendruomeni ir bendrij statym, Teisingumo ministerija pranea apie tai ratu statymus paeidusiai religinei bendruomenei, bendrijai ar centrui ir nurodo termin, per kur paeidimai turi bti itaisyti. Jei paeidimai neitaisomi, Teisingumo ministerija gali kreiptis teism dl religins bendruomens, bendrijos ar centro veiklos sustabdymo. Teismo sprendimu veikla gali bti sustabdyta ne daugiau kaip 6 mn. Jei per laikotarp teismo nurodytas paeidimas neitaisomas, teismo sprendimu j veikla gali bti nutraukta. 8. iniasklaidos (Informacijos Laisv) Konstituciniai Pagrindai. Informacijos laisvs gyvendinimas valstybs mastu vienas i esmini konstitucini udavini. LR K 25str tvirtina asmens teis laisvai nekliudomai iekoti, gauti ir skleisti informacij. KT savo nutarimuose ne kart konstatavo, kad: asmens konstitucin laisv nekliudomai iekoti, gauti ir skleisti informacij yra neatskiriamai susijusi su Konstitucijos preambulje skelbiamu atviros, teisingos, darnios pilietins visuomens ir teisins valstybs siekiu. i laisv svarbi vairi K tvirtint asmens teisi ir laisvi gyvendinimo prielaida, kadangi asmuo gali visavertikai gyvendinti daugel savo konstitucini teisi ir laisvi tik turdamas laisv nekliudomai iekoti, gauti ir skleisti informacij. K garantuoja ir saugo visuomens interes bti informuotai. I io K 25str. bei kit K nuostat, tvirtinani ir garantuojani mogaus laisv iekoti, gauti ir skleisti informacij, kyla ir iniasklaidos laisv iniasklaidos teisei ir laisvei gyvendinti Konstitucijoje yra tvirtintos ios pamatins garantijos:: 1. draudiama masin informacijos cenzra; 2. draudiama valstybei, politinms partijoms, politinms ir visuomeninms organizacijoms, kt. institucijoms ar asmenims monopolizuoti masins informacijos priemones; 3. pilieiams suteikiama teis kritikuoti valstybs staig ar pareign darb, apsksti j sprendimus; 4. draudiama persekioti u kritik. Taiau i laisv nra absoliuti. K apibrtos ios laisvs ribos: 1. Draudiama reikti sitikinimus ir skleisti informacij nesuderinama su nusikalstamais veiksmais, tautins, rasins ar socialins neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, meitu bei dezinformacija 25str.; 2. gyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvmis, mogus privalo laikytis K ir statym, nevaryti kit moni teisi ir laisvi. 28str. G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 132

i laisv negali bti ribojama kitaip, kaip tik statymu, jei tai btina apsaugoti mogaus sveikatai, garbei ir orumui, privaiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai; Remiantis KT iaikinimu Konstitucija pareigoja statym leidj statymu nustatyti iniasklaidos garantijas KT Konstitucijoje tvirtintos vertybs sudaro darni sistem, tarp j yra pusiausvyra. Pagal K, negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris statymais tvirtinant informacijos laisvs gyvendinimo garantijas sudaryt prielaidas paeisti kitas konstitucines vertybes, j pusiausvyr. Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija, yra sudedamoji LR teiss sistemos dalis joje nustatyta: Kiekvienas turi teis saviraikos laisv. i teis apima laisv turti savo nuomon, gauti bei skleisti informacij ir idjas valdios institucij netrukdomam ir nepaisant valstybs sien. <...>
3.

Dabartiniu metu iniasklaidos garantijas reglamentuoja LR visuomens informavimo priemoni statymas (priimtas 1996.07.2. nauja redakcija nuo 2006.09.1., aktuali redakcija nuo 2009-07-28), jame suteikiamos tokios iniasklaidos garantijos: 1. suteikiant teis: rinkti informacij ir j skelbti visuomens informavimo priemonse; neleisti skelbti savo parengtos informacijos, jeigu jos turinys redakcinio rengimo metu buvo ikreiptas; usirainti, fotografuoti, filmuoti, naudotis garso ir vaizdo technikos priemonmis, iskyrus privataus gyvenimo atvejus, kuriems reikia gauti asmens sutikim, siekiant nepaeisti asmens teisi, apsaugoti jo garb ir orum; publikacijas ar laidas skelbti savo pavarde, slapyvardiu ar anonimikai. 2. Suteikiama teis gauti i valstybs ir savivaldybi institucij bei staig, kit biudetini staig viej informacij apie j veikl, oficialius j dokumentus (kopijas), informacij, kuri turi apie j pat. Valstybs ir savivaldybi institucij bei staig vieoji informacija yra nemokama. 3. Kitos staigos ir mons, politins partijos, profsjungos, asociacijos ir kitos organizacijos teikia vieosios informacijos rengjams ir kitiems asmenims viej informacij apie savo veikl i staig, moni ar organizacij stat (nuostat) nustatyta tvarka. 4. Draudiama versti, iskyrus statym nustatytus atvejus, platinti valstybs ir savivaldybi institucij bei staig, kit biudetini staig informacij. 5. Draudiama daryti tak vieosios informacijos rengjui, skleidjui, j dalyviui ar urnalistui, veriant juos visuomens informavimo priemonse neteisingai ir alikai pateikti informacij. 6. suteikiama teis isaugoti informacijos altinio paslapt, iskyrus atvejus, kai informacijos altin teismo sprendimu atskleisti btina dl gyvybikai svarbi ar kit ypa reikming visuomens interes, siekiant utikrinti, kad bt apgintos asmen konstitucins teiss ir laisvs ir kad bt vykdomas teisingumas. KT: Kilus klausimui, ar turi bti atskleista informacijos altinio paslaptis, kiekvienu konkreiu atveju reikia vertinti, ar informacijos altinio neatskleidimu nebus paeistos K-jos saugomos vertybs. Demokratinje teisinje valstybje toki klausim sprendimas yra teismo kompetencija. Seimas, nustatydamas urnalisto teis isaugoti informacijos altinio paslapt, neatskleisti informacijos altinio, turi pareig statymu nustatyti: 1) kad kiekvienu atveju sprsti, ar urnalistas turi atskleisti informacijos altin, gali tik teismas. 2) ir tik tuo atveju, kai jau yra inaudotos visos kitos informacijos altinio atskleidimo priemons. I K kyla teismo pareiga sprendiant informacijos altinio atskleidimo klausim kiekvienu konkreiu atveju vertinti: 1) ar inf. altinio atskleidimas utikrint gyvybikai svarbius ar kitus ypa reikmingus visuomens interesus, 2) ar bus apgintos asmens konstitucins teiss ir laisvs, kad bt vykdomas teisingumas. ETT, yra konstatavs, kad urnalist teiss neatskleisti informacijos altinio apribojimas yra pateisinamas, jeigu yra laikomasi Konvencijos ir statymuose nustatyt reikalavim: tokie apribojimai turi bti btini demokratins visuomens interesams apsaugoti; kliudymas naudotis spaudos laisve negali bti suderinamas su Konvencija, jei jis nebus pateisinamas svarbesniu visuomens interesu 7. Teis vieai kritikuoti valstybs ir savivaldybi institucij bei staig ir pareign veikl. Draudiama persekioti u kritik. 8. Draudiama taikyti neteistus informacijos laisvs apribojimus,bet kokie veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomens informavimo priemonse skelbiamos informacijos turin iki paskelbimo, iskyrus statym nustatytus atvejus. G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 133

9.

Teis apsksti teismui valstybs ir savivaldybi institucij bei staig, pareign sprendimus ir veiksmus, jeigu ie paeidia ar neteistai apriboja asmens teis gauti, rinkti ar skleisti informacij. 10. Teis akredituoti savo urnalistus prie valstybs institucij, politini partij, organizacij ir asociacij, kit institucij ali susitarimu. T.p numatyti principiniai apribojimai 1. iniasklaida savo veikloje vadovaujasi K ir statymais, LR tarptautinmis sutartimis, humanizmo, lygybs, pakantos, pagarbos mogui principais, gerbia odio, krybos, religijos ir sins laisv, nuomoni vairov, laikosi profesins etikos norm, Lietuvos urnalist ir leidj etikos kodekso nuostat, padeda pltoti demokratij, visuomens atvirum, skatina visuomens pilietikum ir valstybs paang, stiprina valstybs nepriklausomyb, ugdo valstybin kalb, tautin kultr ir dorov. 2. Vieoji informacija turi bti pateikiama teisingai, tiksliai ir nealikai. 3. Laisve gali bti varoma reikalavimais, slygomis, apribojimais ar bausmmis, kuriuos nustato statymai ir kurie demokratinje visuomenje btini Lietuvos valstybs saugumui, teritorijos vientisumui, vieajai tvarkai, konstitucinei santvarkai apginti, teismins valdios nealikumui garantuoti, siekiant ukirsti keli teiss paeidimams ir nusikaltimams, konfidencialios informacijos atskleidimui, apsaugoti moni sveikat bei dorov, j privat gyvenim, orum ir kitas teises. urnalist, vieosios informacijos rengjai ir skleidjai privalo laikytis statymuose ir LR tarptautinse sutartyse nustatyt pareig: teikti teisingas, tikslias ir nealikas inias; vadovautis savo veikloje pagrindiniais visuomens informavimo principais, laikytis urnalist profesins etikos norm; informacij rinkti ir skelbti tik etikais ir teistais bdais; ir kt. privalo laikytis Profesins etikos norm, kurias nustato Lietuvos urnalist ir leidj etikos kodeksas, Europos Tarybos Parlamentins Asambljos rezoliucija Dl urnalistins etikos, LR TS, reglamentuojanios vieosios informacijos rengim bei platinim, ir is statymas. Pareiga paneigti paskelbt tikrovs neatitinkani informacij, kuri emina fizinio asmens garb ir orum ar paeidia juridinio asmens dalykin reputacij. Numatyta atsakomyb u visuomens informavim reglamentuojani teiss akt paeidimus: Gali bti Vieosios informacijos rengjo ir (ar) skleidjo, veikla laikinai sustabdyta arba nutraukta teismo. ala, atsiradusi dl paeidim, atlyginama CK nustatyta tvarka. Numatyti atvejai kada atleidiama nuo alos atlyginimo: neatsako u tikrovs neatitinkanios informacijos paskelbim, jeigu jis nurod informacijos altin, u tikrovs neatitinkanios informacijos paskelbim atsako tas, kas pirmas paskleid toki informacij. Visuomens informavimo priemoni statymas, kiti statymai, teiss aktai ir ali susitarimai, reglamentuoja vieosios informacijos rengj, skleidj ir j dalyvi, urnalist teisin status ir veiklos slygas. Vieosios informacijos rengjais ir (ar) skleidjais, iskyrus informacins visuomens informavimo priemoni valdytojus, gali bti tik LR statym nustatyta tvarka registruoti juridiniai asmenys ir usienio juridini asmen ar kit organizacij filialai, o j dalyviais gali bti visi LR ir usienio valstybi asmenys, iskyrus statym nustatytus atvejus. IX tema. VALSTYB KAIP KONSTITUCINS TEISS SUBJEKTAS 1. Valstybs samprata. Valstybs elementai. Valstybs funkcijos. Valstybs svoka neatskiriama nuo visuomens svokos. Konstitucins teiss doktrinoje visuomen suprantama siaurai ir plaiai: 1. plaiuoju poiriu tai moni grup tarpusavyje susivienijusi pastoviais ir besitsianiais ryiais, kad gyvendint bendr interes. 2. siauruoju poiriu tai socialini jungini visuma. Vienas i toki socialini jungini yra valstyb. Valstybs vieta tarp kit visuomenini jungini yra iskirtin. Valstyb atlieka tokias funkcijas, kuri neatlieka jokie kiti socialiniai junginiai ar grups. Valstyb daugelio konstitucini teisini santyki subjektas. Valstybs apibrim yra daug ir vairi. Nema tak mokslininkams daro vairios filosofins pairos, nacionalins ir istorins tradicijos. G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 134

Aristotelis valstyb tai aukiausia ir tobuliausia laisv moni bendravimo forma Ciceronas: tai teisinio bendravimo ir bendros naudos gyvenimo forma. Grocijus: tai tobula laisv moni sjunga, sudaryta siekiant apsaugoti teis ir bendr naud. Marksistai: tai nesutaikom klasini prietaravim produktas, klasi kovos rankis, viepataujani klasi priemon raminti prieus. Gumploviius: tai natraliai atsiradusi valdios organizacija, skirta apsaugoti teistvark,( teisin prigimtis) Jellinekas: - tai tikslinga individ visuma, turinti juridinio subjekto poymius. Taigi valstyb suvokiama ir kaip tam tikras tautos gyvenimo bdas ir kaip tam tikra politins valdios organizacija, kuri turi specifini poymi(ji atstovauja visai visuomenei, priima sprendimus jos vardu; valstybs sprendimai yra valdingo pobdio ir privalomi visiems visuomens nariams, j gyvendinimas utikrinamas valstybs prievarta). 19 a. pabaigoje G. Jellinekas suformulavo pirmin, pat elementariausi valstybs apibrim atskleidiant reikin sudaranius elementus. Valstyb organin trij element (tautos, teritorijos, valstybins valdios) visuma. Neirint trij element doktrinos paprastumo, ji iki iol labiausiai pripainta tapusia klasikine ios teorij puoseljo ir M. Romeris. Daniausiai is apibrimas ir naudojamas norint atskleisti valstybs esm, kadangi jis apima 3 pagrindinius valstybs elementus (poymius): taut, teritorij, valdi. Nagrinjant valstyb teisiniu poiriu, pabriamos tokios svarbiausios valstybs teisins savybs: Tai ypatingas juridinis asmuo, i kategorija paaikina valstybs funkcionavimo ypatumus; Valstybs suverenitetas jos nepriklausomyb, savarankikum tvarkant valstybs reikalus. Valstybs elementai Klasikinis mokslas apie valstyb nurodo tris valstybs elementus: Taut,. Teritorij, Valdi. Taigi valstyb organin trij element visuma. Tauta is terminas tauta turi dvi prasmes: tauta suprantama kaip valstybs elementas valstybs tauta ir kaip nacionalinis junginys (nacionalin tauta). i dviej svok nereikt painioti. Nacionalin tauta nra valstybs elementas, tai tam tikras socialinis junginys, turintis socialini tiksl ypa, taiau labai svarbus junginys valstybei. Nacionalin tauta greta valstybs sudaro atskir ir skirting socialin jungin. Inykus valstybei, nacionalin tauta paprastai neinyksta. Valstybs tautai (populus taip j vadino M. Romeris) bdingi poymiai: 1. kiekybinis poymis valstybs taut sudaro moni grup( tam tikras skaiius moni) 2. tstinumas valstybs tauta gyvuoja tol, kol gyvuoja pati valstyb 3. ypatingas kvalifikuotas ryys su valstybs teritorija- kuris reikia mogaus pavaldinyb, jo priskyrim tam tikrai teritorijai ir politinei valdiai (pilietyb, monarchijose - pavaldinyb). Pilietyb gali bti gimtoji ir gytoji. 4. funkcinis poymis. Romeris teig, kad taut kaip valstybs element turime suprasti ne kaip paius mones, bet tik tam tikrus j veiksmus, btent tuos j darbus, kuriais yra vykdomos valstybs socialins funkcijos. Patys mons tai tik fizinis tautos pagrindas, bet ne valstybs elementas. M. Romeris pabr funkcin socialin valstybs esm, Valstyb tai tam tikr socialini tiksl siekimo funkcija Taigi tautos svoka naudojama etnine prasme, tautybei paymti - Nacionalin tauta. Tauta kaip valstybs elementas reikia valstybs teritorijoje gyvenani piliei visum, kuri sudaro etnin tauta, kit tautybi asmenys, kuriuos su valstybe sieja ypatingas ryys pilietyb. Pilieiai yra tos valstybs eimininkai, j darbo krinys yra Valstyb, atspindinti j bendro gyvenimo bd. Pilieiai valstybs krime dalyvauja pradedant nuo valdios krimo, suteikiant jai teis valdyti valstyb ir joje gyvenanius pilieius. Valstybinis gyvenimas procesas, kurio krypt nustato piliei bendruomen. Jei yra taut, nenorini gyventi kartu, arba jei kuriai nors tautai bendra valstyb buvo primesta jga ir yra nepriimtina, valstybs likimas abejotinas(pvz: Soviet sjunga). Teritorija Valstyb negali atsirasti be apibrtos teritorijos. Pvz yd tauta, nors ir buvo glaudiais kultriniais ryiais susijusi moni bendrija, ilgai negaljo turti savo valstybs, nes neturjo apibrtos savo teritorijos. Tai tapo manoma tik 1948m. kai JTO nutarimu Palestinoje buvo skirta teritorija kurti yd valstyb Izrael. Teritorija svarbi valstybei keliais aspektais: 1. Tai viena i svarbiausi bet kurios valstybs gyvavimo slyg. Valstybs teritorija tai:

G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d.

135

tam tikras ems plotas apibrtas valstybs siena, kuri atskiria vien valstyb nuo kitos. Valstybs sienos yra nustatomos ir keiiamos tarptautinmis sutartimis, kurias ratifikuoja aukiausios valstybs valdios institucijos. - tai apibrta teritorija, joje esanios gelms, teritoriniai vandenys, oro erdv vir jos. Valstybs teritorija yra ir u valstybs sienos rib esantys orlaiviai, jr ar upi laivai, turintys valstybs vliav ar jos skiriamuosius enklus, ir diplomatins atstovybs usienyje. - teritorijos dydis ir kt. fizins savybs, valstybs egzistavimui yra antraeilis dalykas. Niekas negali pasakyti, kokio dydio ir koki savybi teritorijos reikia valstybei kurti yra dideli ir ma valstybi teritorij. Nors 2. Tai kriterijus, kuriuo vadovaudamiesi vienos valstybs taut atskiriame nuo kitos valstybs tautos. Teisinis mogaus ryys su teritorija (pilietyb) rodo jo priklausomum ir pavaldum tos teritorijos valstybei ir jos valdiai 3. Tai erdv, kur gyvendinama valstybs valdia. valdia yra organizuojama ir gyvendinama remiantis teritoriniu principu. Valdios sakymai taikomi visiems monms, kurie kokiu nors bdu konkreiai susij su valstybs teritorija.(pvz.:atvyk usienieiai privalo paklusti tos valstybs valdiai). Tik apibrtoje valstybs teritorijoje veikia valstybs valdia, nevaroma jokios kitos valstybs valdios. Tai reikia, kad valstybs valdia turi teritorin gali alies viduje, kiek apima valstybs siena. Apibriant valstybs teritorijos svok reik paminti du dalykus: 1. gyvendinti valstybs funkcijas reikia tam tikros erdvs, t.y. tam tikro ems ploto; 2. tam tikrame apibrtame ems plote, kur sikrusi viena valstyb, negali bti jokios kitos valstybs. Vadinasi, teritorija sukuria valstybei erdv, kur nevaromai veikia jos valdia. Valstybs valdia Valstybs gyvendinama vieoji valdia apjungia valstybs taut ir teritorij. Tik visuma i element sudaro valstyb. Valstybs valdiai bdingi poymiai: 1. kad bt valdia, reikia socialinio junginio nari suskirstymo valdaniuosius ir valdomuosius. Nes valstybs valdios svoka neatsiejama nuo valdymo svokos, valdymo santykiai atsiranda tam tikrame socialiniame junginyje kur (iuo atveju valstybje) yra 2 moni grups: valdantieji ir valdomieji. Toks suskirstymas ir sudaro valdios pagrind. 2. Svarbiausias poymis imperum (privalomumas paklusti). Valdymo santykiai pasiymi subordinacija, nes btina, kad valdomasis pasiduot valdaniojo valiai (sakymui) ir sutikt (nort) daryti tai, kas jam sakoma. Valstybs valdia isiskiria i kit tuo, kad turi special prievartos aparat. Siekiant gyvendinti valstybs valdi imamasi bet koki priemoni, valdia kuri remiasi tik prievarta ilgai isilaikyti negali. Be prievartos valdiai bdingi ir kt. poymiai: kompetencija, autoritetas, ideologija, moral, asmenybs buvimas, vieoji nuomon ir kt. 3. Tai politinis vadovavimas visuomenei per valstybs institucij sistem (valstybs aparat). Skiriamos 3 valstybs valdios formos (ris): 1) statym leidiamj valdi gyvendina statym leidiamosios institucijos; 2) vykdomj valdi gyvendina vykdomosios valdios institucijos; 3) teismo valdi teismo valdios institucijos. Visas 3 valdios ris valstybs valdi padeda gyvendinti specialus prievartos aparatas. Tauta, teritorija, valstybs valdia tai pagrindiniai elementai, kurie iskiria valstyb i kit socialini jungini, ten kur nra bent vieno i i element nra ir valstybs. Taiau t.p. labai svarbu valstybei tarptautinis pripainimas, be kurio valstyb negali bendrauti, palaikyti santyki su kitomis valstybmis, todl tarptautinje teisje btinu valstybs poymiu laikomas tarptautinis pripainimas. Valstybs suverenitetas. Tautos ir valstybs suverenitetas nra tas pats. Valstybs suverenitetas tai valstybs teritorin virenyb alies viduje ir jos nepriklausomyb tarptautini santyki poiriu. Jis pasireikia valstybs viduje ir santykiuose su kitomis valstybmis. Todl skiriamas : Iorin valstybs suverenitet tai valstybs teisinis nepriklausomumas nuo kit valstybi arba kitoki iorini socialini veiksni ir jg, t.y. nepriklausomyb.Iorinis suverenitetas reikia: 1. valstyb yra lygi santykiuose su kitomis valstybmis; 2. ji teisikai nepriklauso nuo kit valstybi; 3. autonomija sprendiant vidaus reikalus: jokia kita valstyb neturi teiss kitis valstybs vidaus reikalus. Bendraudama tarptautiniu mastu valstyb laisva valia sipareigoja laikytis tam tikr tarptautinio bendravimo taisykli. Tarptautinje teisje visos valstybs yra lygios, gyvendindama savo suverenitet tarptautini santyki G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 136

srityje, negali paeisti kit valstybi suvereniteto. Tam tikras suvereniteto gyvendinimo ribas ymi valstybi savanorikai sudaromos tarptautins sutartys, ir j dalyvavimas tarptautini organizacij veikloje. Vidinis valstybs suverenitetas reikia valstybs valdios virenyb ir nepriklausomum nuo kit valdi valstybs teritorijoje.Suverenitet gyvendina valstybs valdia, kuri gali apriboti bet kuri kit valdi alies viduje, primesti jai savo vali. Valstybs valia yra vienintelis teistvarkos valstybje altinis. Auktesns valdios u valstybs valdi valstybje nra ir iuo atvilgiu ji yra neribota (absoliuti). Taiau valstybs valdia kyla i visuomens, atsiranda vykstant politinei vairi socialini grupi kovai, yra jos palaikoma ir remiama. Valdios altinis tauta, tai tautos steigtos valdios pobdis tarnauti visai tautai, visiems j sudarantiems pilieiams laikantis konstitucijoje nustatyt gali rib. Demokratinje valstybje valdia privalo laikytis konstitucijos ir gerbti mogaus teises ir laisves. ie imperatyvai ir nubria valstybs valdios gali ribas. Vadinasi tiek vidinio tiek iorinio valstybs suvereniteto negalima laikyti absoliuiu. Tautos suverenitetas, tai tautos apsisprendimo teis, laisvai kurti valstyb.Ne valdios struktros, bet tauta yra tikroji ir vienintel valstybs krja. Ypatingas juridinis asmuo iuolaikin teis pripasta dviej ri teisini santyki dalyvius: fizinius asmenis (mones) ir juridinius asmenis. Civiliniuose statymuose tvirtinti tokie juridinio asmens poymiai: organizacinis vieningumas, atskiras turtas, galjimas savo vardu gyti turtines ir asmenines neturtines teises bei pareigas, savarankika atsakomyb. Teiss aktai nustato valstybs valdios institucij galiojimus, j gyvendinimo tvark, reglamentuoja i institucij tarpusavio santykius bei santykius su fiziniais ar juridiniais asmenimis. Taigi valstyb yra konstitucini teisini santyki subjektas. Taiau valstyb tai sudtingas darinys, nesutampantis su asmenimis, kurie betarpikai veikia valstybs vardu. iuolaikinje teisje valstybei suteikiamas ypatingas juridinio asmens statusas, nesValstyb yra institucija, kuriai priklauso politin valdia ir kurios vardu i valdia gyvendinama. Valstybs-juridinio asmens koncepcijos pripainimas svarbus tiek nacionalins, tiek tarptautins teiss poiriu. Atsivelgiant juridinio asmens kategorija, iskiriami kai kurie valstybs statuso aspektai: 1. Valstyb visos visuomens, o ne valdanij organizacija. 2. Svarbiausi valstybs pareignai (prezidentas, MP, ministrai, parlamento pirmininkas, parlamento nariai ir kt.) savo pareigas atlieka tik todl, kad nustatyta tvarka yra irinkti ar paskirti atitinkamas pareigas. 3. ie asmenys veikia ne savo vardu, bet kaip konkreti valstybs valdios institucija ar pareignas (dekret priima ne Valdas Adamkus, bet Prezidentas) gyvendindama iuos galiojimus privalo laikytis tam tikr reikalavim. 4. Valstybei priklausantis turtas nra valdanij ( asmen, uimani tam tikras pareigas) turtas, jis naudojamas statym nustatytomis slygomis ir tvarka, tenkinant visos visuomens interesus. Juridinio asmens institutas valstybei suteikia galimyb valdyti savo turt, imti paskolas, sudaryti turtinio pobdio sutartis. Valstyb savarankikai atsako u valstybs institucij veiksmais padaryt al ar priimtus sipareigojimus. Juridinio asmens svoka svarbi ir utikrinant valstybs teisin tstinum. Tiek eiliniai valstybs pilieiai, tiek atitinkamose valstybs valdios institucijose dirbantys pareignai neamini. Vieni gimsta, kiti mirta, vieni pradeda eiti savo pareigas, kit galiojim laikas baigiasi o valstyb ilieka. Valstybs Funkcijos. Tai tam tikr valstybs udavini, tiksl gyvendinimas. Valstybs funkcij ypatumai: 1. Funkcij atsiradim lemia pagrindiniai valstybs udaviniai, kuri turinys priklauso nuo vairi vidaus ir iors veiksni (grsm ioriniam saugumui ir teritorijos vientisumui sprendiami krato apsaugos udaviniai, ekonomikos kriz ekonominiai valstybs udaviniai ir pan.) 2. Funkcijos suprantamos kaip valstybs veiklos kryptis, tai kompleksin funkcija, kuri veikia vienarius visuomeninius santykius, ekonominius, politinius socialinius ir t.t. 3. Valstybs funkcija apima bendr valstybs veikl, apibria pagrindines valstybs veiklos kryptis, kurias gyvendina valstybs institucij sistema. Tuo skiriasi nuo valstybs institucij funkcij, kuri veikla yra visuomet konkreti, sprsti konkreius udavinius. I valstybs funkcij galima sprsti apie valstybs paskirt ir esm. 4. valstybs veiklos rys atsiranda i valstybs funkcij pvz. Valstybs veiklos ris- pasienio kontrol.kuri atlieka konkreti valstybs institucija ir gyvendina valstybs teissaugos funkcij. G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 137

5. savo udavinius valstyb gyvendina teisinmis priemonmis, pagal tai skiriamos 3 teisins valstybs funkcij gyvendinimo formos, kurios bdingos kiekvienai valstybs funkcijai: a. teiskra valstybs veikla, skirta rengti ir leisti statymus ir kt. norminius aktus; b. teiss norm gyvendinimas tai organizacin valstybs veikla, skirta gyvendinti teiss normas; c. teissauga valstybs veikla skirta teiss norm apsaugai nuo paeidim, susijusi su prievartos priemoni teiss paeidjams taikymu. ie poymiai leidia apibdinti valstybs funkcijas: valstybs funkcijos tai pagrindinis valstybs veiklos kryptys gyvendinant valstybs tikslus ir udavinius, parodanius valstybs esm ir socialin paskirt Funkcij klasifikavimas Pagal visuomens gyvenimo sritis skiriamos(slyginis skirstymas): 1. Iorins funkcijos yra skirtos sprsti valstybs udavinius tarptautiniu lygiu. Pagrindins veiklos kryptys palaikant santykius su kitomis valstybmis. Skiriamos 2 pagrindins iorins funkcijos: tarptautinis valstybi bendradarbiavimas ir valstybs sienos apsauga bei valstybs iorinio saugumo utikrinimas 2. Vidins funkcijos tai pagrindins veiklos kryptys valstybs viduje: ekonomin, socialin, politin, kultrin ir kt. (finansin kontrol, teissaugos, ekologin ir t.t.) Pagal valstybi funkcij turin skiriamos 4 pagrindins funkcijos, bdingos visoms valstybms: 1. Ekonomin tai darnaus valstybs ekonomikos funkcionavimo ir raidos utikrinimas, valstybs biudeto paskirstymas, nuosavybs apsauga, tarptautini ekonomini santyki palaikymas ir kt. 2. Politin tai valstybs ir visuomens saugumo utikrinimas, socialins ir nacionalins santarvs palaikymas, socialini prietaravim slopinimas, valstybs suvereniteto isaugojimas ir kt 3. Socialin visuomens interes utikrinimas, mogaus laisvi ir teisi apsauga, moni socialini poreiki tenkinimas, minimalaus gyvenimo lygio utikrinimas, darbo slyg sudarymas ir kt. 4. Ideologin (kultrin) tai tam tikros ideologijos(t.p. religijos) palaikymas, vietimo organizavimas, parama mokslui, kultrai ir kt. is skirstymas nra visuotinai pripastamas. Vieni teigia, kad ios funkcijos nra bdingos valstybei, nes toki funkcij gyvendinimu suinteresuota visa visuomen, todl jas reikia laikyti visuomens tikslais ir udaviniais. Pagal mokslinink teigin, kad valstybs funkcijas lemia valstybins valdios atliekamos funkcijos, skiriamos: 1. statym leidyba tai bendro pobdio visiems privalom elgesio taisykli nustatymas statymu, siekiama atitinkamai sureguliuoti svarbiausius visuomeninius santykius. 2. statym vykdymas utikrina statym vykdym, taikym panaudojant tam tikras priemones. Vykdomoji veikla susijusi su vairi vykdomosios valdios akt (dekret, nutarim ir pan.) leidimu, kuriuose detalizuojamos statymuose nustatytos taisykls, numatomos konkreios j gyvendinimo priemons. 3. teisingumo gyvendinimas apima ir gin sprendim, ir baudiamj byl nagrinjim, ir nuosprendi primim. Valstybs teisini funkcij iskyrimas padjo suformuluoti valdi padalijimo princip, kuris tapo iuolaikins demokratins valstybs valdios organizacijos ir funkcionavimo pagrindu. Pagal funkcij gyvendinimo trukm: 1. Nuolatins - bdingos visoms valstybms visais laikais, kad ir kokios bt konkreios istorins slygos. 2. Laikinos -susijusios su tais valstybs udaviniais, kurie yra laikini, atsiranda nepaprastosiomis slygomis, pvz.: kai valstyb itinka stichins nelaims, kyla dideli pilietini konflikt, pasiprieinama konstitucinei tvarkai, vykdomi teroro aktai ir pan. 2. VALSTYBS FORMA. Valstybs forma yra kompleksin svoka, apimanti tokius elementus: 1. Valstybs valdymo forma parodo aukiausij valstybs valdios institucij sudarymo tvark, j struktr; kiek valstybs pilieiai dalyvauja steigiant aukiausias valstybs valdios institucijas; kokiais principais grindiami aukiausios ir kt. valstybs institucij tarpusavio santykiai; kokie yra santykiai tarp aukiausios valdios ir piliei. Pagal iuos poymius skiriamos 2 valstybs valdymo formos : monarchija ir respublika 2. Valstybs sandaros (sranga, santvarka) forma. Parodo: kokia yra vidin valstybs struktra ir kokios valstybs vidins struktros dalys; kokia yra valstybs vidins struktros dali teisin padtis; koks yra centrins valstybs valdios ir vietos valdios institucij santykis. Pagal valstybs sandaros form skiriamos:paprastos unitarins ir sudtins federacins ir konfederacins. G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 138

3. Politinis (valstybins) reimas tai valstybs valdios gyvendinimo bd ir priemoni (metod) visuma. Valstybs reimas gali bti demokratinis ir nedemokratinis. Nedemokratinio reimo formos yra totalitarinis, autoritarinis, karinis, teokratinis, rasistinis, ir kt. Taigi valstybs forma - tai sistema organizacini ir teisini priemoni, kuriomis yra sudaroma, organizuojama, teritorikai idstoma ir gyvendinama valstybs valdia. 3. Valstybs valdymo form vairov pasaulyje. Lietuvos valstybs valdymo forma. Valstybs valdymo forma tai valstybins valdios mechanizmo struktra, valdios gyvendinimo forma. Kalbant apie valdymo forma, pirmiausia ikyla valstybs vadovo instituto klausimas (valstybs vadovo posto umimo tvarka, suverenumas ir pan.). Pagal valstybs vadovo organizavimo form, jo pavadinim ir pareigas skiriamos pagrindins valdymo formos: Monarchija; Respublika. Monarchija (seniausia valdymo forma). bdinga Valstybs vadovo postas paprastai uimamas paveldjimo bdu. Visos kitos valstybins valdios daugiau ar maiau priklauso nuo valstybs vadovo.Monarchas (vienvaldys) asmuo, pagal t.t. privilegijas gaunantis t.t. valstybs vadovo privilegijas. Jam mirus, galiojimai atitenka pdiniui. Monarchas valdo iki gyvos galvos. Nebent pats nusprendia pasitraukti /amius, sveikata/. Senovje Monarchas turjo ne tik pasaulietin valdi, bet danai buvo laikomas ir banyios galva. Todl danai vyko karai tarp emikosios ir dangikosios valdios. D.Britanijoje karalius pagal teis laikomas banyios galva ir dabar. Monarchijos gali bti demokratikos. iuolaikini valstybi - monarchijos (44). Europoje 11, Amerikoje 11, Azijoje 13, Australijoje 6, Afrikoje 4. Europoje: Belgija, Danija, D.Britanija, Ispanija, Lichtenteinas, Liuksemburgas, Monakas, Nyderlandai, Norvegija, vedija. Amerikoje daugelis monarchij yra susijusios su D.Britanijos karalyste (buvusios kolonijos), eina D.Britanijos sandraug. i monarchij oficialus vadovas D.Britanijos monarchas. Valstybs vadovo funkcijas atlieka generalgubernatoriai, paskirti karaliens (silo D.Britanijos vyriausyb). Respublika (iuolaikin valstybs forma, bendras reikalas). Valstybin valdia kyla i visuomens. Respublika ivedama i suvereniteto sampratos. Esant iai valdymo formai valstybs vadovas yra renkamas t.t. laikotarpiui kadencijai /tai laiko trukm, kai asmuo turi t.t. galiojimus/. galiojimai gaunami i tautos. iuolaikini valstybi respublikos, bet ne visos respublikos yra demokratikos.; I. Monarchijos, jos dar skirstomos priklausomai nuo monarcho galiojim, jo santykio su kitomis valstybs valdios institucijomis,: 1) Absoliutin monarchija (neribota) Visa aukiausioji valdia priklauso monarchui: jis leidia statymus, skiria aukiausius valstybs pareignus, vadovauja vykdomajai valdiai, vykdo aukiausij teisingum, nra tautos renkamo parlamento, monarcho valdia neribojama teiss aktais. (Saudo Arabija, Omanas) 2) Konstitucin monarchija. (ribota) Bent i dalies pripastamas tautos suverenitetas, statymus leidia tautos atstovyb parlamentas. Jos skirstomos : a) dualistin monarchija - suverenitetas priklauso tautai ir monarchui. Dalinis valdi padalijimas. statym leidiamoji priklauso parlamentui, o Vykdomoji valdia monarchui, jis j skiria, jai vadovauja ir vyriausyb atskaitinga jam o ne parlamentui. Parlamentas vyriausybei takos gali turti tik tvirtinant valstybs biudet. Gali bti lyginama su prezidentine respublika (ministrai atsakingi monarchui).Jordanija, Kuveitas, Marokas. b) parlamentin monarchija suverenitetas priklauso tautai; monarchas yra valstybs vadovas, jis nedalyvauja vyriausybs valdioje (simbolinis), monarchas karaliauja, bet nevaldo, neturi veto teiss, visada turi pasirayti ir paskelbti statymus. DB nra udrausta vetuoti, bet daugiau nei 200 m. to nedaroma (konstitucinis paprotys).Danai parlamentinje monarchijoje valstybs vadovas turi teis paleisti parlament, bet tik vyriausybs silymu. Parlamentas paleidiamas, kai vyksta vyriausybs kriz. Esminis poymis vyriausybs atsakomyb parlamentui. Parlamentas leidia statymus, parlamento dauguma formuoja vyriausyb. DB, vedija, Olandija, Belgija, Danija, Norvegija, kt. c)Iskiriama ir renkamoji monarchija. Valstybs vadovo postas uimamas ne paveldjimo keliu, o apibrtam terminui. Daniausiai sutinkama federacinse monarchijose, kurios susideda i ma valstybi ir yra renkamas vyriausias monarchas. Pvz., Malaizijos federacijoje i 11 kunigaiki, kurie valdo paveldjimo keliu, renkamas vyriausias monarchas 5 m. JAE , Butane. d)Teokratin monarchija. ia lemiam vaidmen atlieka tam tikra religija. Valstybs vadovas yra ir religijos galva (Omanas, Kataras, Bahreinas, Iranas, Afganistanas). Valstybs gyvenimas tvarkomas pagal Koran, G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 139

kuriame tvirtinti pagrindiniai statym principai. iose valstybse egzistuoja ariato teismai, kurie sprendia eimos klausimus. Kartais prie teokratini monarchij priskiriamas ir Vatikanas. II. Respublikos, aukiausi valstybs valdi gyvendina institucijos, kurias renka tauta apibrtam laikui. Prezidentas yra priklausomas nuo rikj, todl tokia posto umimo tvarka laikoma demokratikiausia. Respublika reikia atsisakym nuo monarchijos, jos princip, simbolizuoja demokratij. Taiau praktikoje respublikos forma naudojama ir reakcinguose reimuose (TSRS). 1) Parlamentin pagrindinis poymis Prezident daniausiai renka parlamentas ar speciali kolegija, kurioje parlamento nariai sudaro svarbi dal. Paprastai daugelis prezidento veiksm, pirmalaiki parlamento rinkim paskelbimas, yra gyvendinami tik vyriausybei sutikus. Prezidento priimami aktais paprastai sigalioja tik pasiraius ministrui pirmininkui ar atitinkamam ministrui (kontrasignacija). Pagrindinis valdymo bruoas visos valdios sutelkimas parlamente, valstybs valdia vieninga. Prezidentas yra tik valstybs, bet ne vyriausybs vadovas. Vyriausybs politin solidari atsakomyb parlamentui.Vokietija, Italija, Indija Austrija, Estija, ekija, Slovakija, Vengrija. 2) prezidentin - prezidentas tiesiogiai ar netiesiogiai renkamas tautos, jis vykdo ir valstybs, ir vyriausybs vadovo funkcijas, tad nra ministro pirmininko posto. Vyriausyb formuojama prezidento, ji nra atsakinga parlamentui. Vyriausybs kaip kolegialios institucijos paprastai nra, kiekvienas ministras yra atsakingas prezidentui. Prezidentui nesuteikiama teis skelbti pirmalaikius parlamento rinkimus. Grieto valdi padalijimo principo gyvendinimas.JAV, Brazilija modelis labiau paplits Lotyn Amerikoje ir Afrikoje 3) pusiau prezidentin prezidentas renkamas tiesiogiai tautos, taiau ilieka vyriausybs politin atsakomyb parlamentui, ministrui pirmininkui tenka savarankikas postas. Vyriausyb atsakinga ir prezidentui (prezidentas gali savarankikai atleisti vyriausyb). iam modeliui bdinga ir prezidentinio ir parlamentinio valdymo bruoai.Pagrindinis ypatumas vykdomosios valdios dualumas, is modelis kilo i Pranczijos, dar vadin, pranczikuoju. Pagal Pranczijos konstitucij valstyb yra pusiau prezidentin, jei atitinka 3 slygas: 1)prezident renka tauta; 2) prezidentas turi svarbi de jure ir de facto politini gali (gali paleisti parlament, turi veto teis, karo ir nepaprastosios padties metu gauna nepaprastuosius galiojimus); 3) ministras pirmininkas yra gana nepriklausomas nuo prezidento ir gali vadovauti vyriausybei tik turdamas parlamento pasitikjim. Dar vienas ypatumas, kad prezidentas turi teis aukti referendum. Europos kontinente nra prezidentini respublik, bet bt galima priskirti Baltarusij, kur itin pasireikia autoritarizmas, Rusij, Ukrain. Galimos ir tokios valdymo formos, kurios neatitinka i klasikini form: 1. Monokratin respublika. ia absoliuti prezidento galia, vienpartin sistema. Prezidentas partijos vadas. Nra demokratini rinkim, yra j imitacij ir rinkim rezultat falsifikacija. Be to, nepaisoma kadencija. Prezidentas skiriamas iki gyvos galvos /tai prietarauja paiai prezidento sampratai/. Tokios respublikos sutinkamos Afrikoje, P.Amreikoje. 2. Teokratin respublika /Iranas/. Greta prezidento egzistuoja dvasinio vadovo postas (pakichas), kuris auktesnis u prezidento. Religinms dogmoms didesn reikm nei teiss normoms. Btina laikytis islamo reikalavim. Respublikos skyrimo modeliai yra vairs, bet reikmingiausias kriterijus Vyriausybs politin atsakomyb: 1) Parlamentinje vyriausyb atsakinga parlamentui; 2) Prezidentinje vyriausyb atsakinga Prezidentui; 3) Pusiau prezidentinje vyriausyb atsakinga ir prezidentui ir parlamentui. Valdymo formai nustatyti btini ir kiti kriterijai pvz. Kaip renkamas prezidentas, ar yra ministro pirmininko pareigyb, ar prezidentas turi teise skelbti pirmalaikius parlamento rinkimus, ar turi veto teise ir kt. Lietuvos valstybs valdymo forma. 1) LR K nustato, jog Lietuvos valstyb kuria tauta, kad tautai priklauso suverenitetas, kad aukiausi suvereni gali tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratikai irinktus savo atstovus. Taigi valdios altinis yra tauta. 2) K 1 str. tvirtina, jog Lietuvos valstyb yra nepriklausoma demokratin respublika (grieta keitimo tvarka). Rengiant 1992 K, daugiausia ginytasi btent dl valstybs valdymo formos, arba tiksliau, - dl Seimo, Respublikos Prezidento ir Vyriausybs teisins padties, j galiojim, tarpusavio santyki. KT 1998 m. nutarime konstatavo, jog Lietuvos valstybs valdymo modelis priskirtina parlamentins respublikos valdymo formai, taiau iam modeliui bdingi ir miriosios valdymo formos ypatumai. Lietuvoje abi institucijos: ir valstybs vadovas, ir parlamentas renkami tiesiogiai. G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 140

Prezidentui suteikti tokie galiojimai: kaip veto teis, parlamento pirmalaiki rinkim paskelbimo teis (i teis yra ribota 58 str.). Be to, naujai irinktas Seimas 3/5 vis Seimo nari bals dauguma per 30 d. nuo pirmos posdio dienos gali paskelbti pirmalaikius Respublikos prezidento rinkimus (K87str.1d.). Prezidentas neturi teiss skelbti referendumo; jis yra valstybs vadovas ir nevadovauja Vyriausybei (savarankikos Ministro pirmininko pareigos). Prezidentas vadovauja usienio politikai. ioje srityje jo veikla susijusi su Vyriausybs vykdoma usienio politika ir ioje srityje Konstitucijoje pabriamas Prezidento prioritetas. Prezidentas gali skelbti nepaprastj padt, bet tok jo sprendim turi patvirtinti Seimas. Taigi kai kuri svarbi Prezidento galiojim gyvendinimas siejamas su tam tikromis slygomis. Prezidentas dalyvauja formuojant Vyriausyb. Jis, Seimui pritarus, skiria Ministr pirminink, paveda jam sudaryti Vyriausyb ir tvirtina jos sudt (K84str.4p.). Realiai Prezidentas priverstas atsivelgti Seimo daugum, nes Vyriausyb gauna galiojimus veikti tik Seimui pritarus jos programai (K92str.5d.). Prezidentas atleidia Ministr pirminink Seimui pritarus; ministrus jis gali atleisti tik Ministro pirmininko teikimu. Taigi ioje santyki srityje Seimo galios gerokai didesns nei alies vadovo. Teorin gin dl Lietuvos valdymo formos pads isprsti ilgesnio laikotarpio valdios institucij veiklos praktika. 4. Valstybi sandaros forma. Unitarin valstyb. Autonomija iuolaikinse valstybse. Federacija. Federacijos ir federacijos vienet kompetencijos atribojimas konstitucinje teisje. Konfederacijos, valstybi sjungos, sandraugos ar kitokie susivienijimai. VALSTYBS SANDAROS FORMA. Valstybs teritorija vienas i pagrindini valstybs poymi. Kokio dydio bebt valstyb, ji suskirsto savo teritorij tam tikras dalis. Tokiu bdu atsiranda valstybs teritorin organizacija. Jos dka palengvinamas valdios gyvendinimas, sudaroma galimyb kontroliuoti valdi, o t.p. - daugiau patogum gyventojams. Valstybs santvarkos forma parodo: 1. Kokia yra vidin struktra ir kokios yra valstybs vidins struktros dalys; 2. Kokia yra valstybs vidins struktros dali teisin padtis; 3. Koks yra centrins valstybs valdios ir vietos valdios institucij santykis. Kiekviena valstyb susideda i tam tikr teritorini darini. Priklausomai nuo to, kokia t teritorini vienet paskirtis, kokie valstybs valdios steigimo tikslai, priklauso ir teritorinio vieneto forma: 1) administracin - paprasiausia teritorin struktra, kuri turi kiekviena valstyb; toks teritorijos suskirstymas remiasi tradicijomis arba kitais iskaiiavimais; 2) politin - parodo valstybs ypatumus - tam tikri teritoriniai vienetai gali turti politin savarankikum, kuris pasireikia tam tikrais valstybingumo poymiais; stambs teritoriniai junginiai turi savo centrins valdios staigas bei savo administracin teritorin struktr. Iskiriamos dvi valstybs sandaros formos: 1. paprastos- Unitarins; 2. sudtins Federacins ir Konfederacins Konfederacija yra suvereni valstybi sjunga, bet ne sudtin valstyb. Konfederacija neturi bendros statym leidybos, bendros vyriausybs. Jei ir sudaromas konfederacijos parlamentas, vadovas ir vyriausyb, i institucij priimti aktais tiesiogiai negalioja ali konfederacijos nari teritorijoje. UNITARIN VALSTYB. valstybs teritorija skirstoma administracinius teritorinius vienetus. Pati valstyb laikoma vieninga, vientisa ir nedaloma. Nedalomumas reikia, kad nra politini vienet. Nra paneigiama decentralizacija valstybs administraciniams teritoriniams vienetams suteikiama savivalda, o sudtini dali institucijas renka gyventojai. Esantys teritoriniai vienetai pavalds centrinei valdiai. Galioja vieninga nacionalin teiss sistema. Pvz: Lietuva, Latvija, Estija, Pranczija, Lenkija, ekija, Slovakija, Vengrija, Bulgarija, Portugalija ir kt. Pasaulyje dominuoja unitarins valstybs (~180) Unitarins valstybs poymiai: 1) vieninga konstitucija, vieninga statym sistema; 2) vieninga aukiausi valdios organ sistema; 3) vieninga pilietyb; G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 141

4) vieninga pinig sistema ir mokesi politika; 5) visus usienio politikos ir krato apsaugos reikalus tvarko centrins valstybs institucijos: 6) teritorija suskirstyta administracinius teritorinius vienetus, kurie neturi valstybs suvereniteto poymi, atsivelgiant tai kiek jie yra priklausomi nuo centrins valstybs valdios, unitarins valstybs santvarka gali bti: Centralizuota, kai vietos valdios institucijoms vadovauja centrins valdios paskirti pareignai; Decentralizuota, kai vietos valdi renka vietos gyventojai ir i valdia yra gana savarankika tvarkydama vietos reikalus. Savivaldos institucijos iuolaikins demokratins valstybs elementas. Pai gyventoj pastangomis vykdomas valdymas derinamas su visos V valdymu. Deklaruojama, kad savivaldos yra savarankikos. Taiau V valdymo funkcijos ilieka ir tuose vienetuose, kur yra savivalda. V kontroliuoja, kaip gyvendinama savivalda /administracin, teismin kontrol/. 7)valstybse , kur kompleksikai gyvena tautins maumos, gali bti kuriama autonomija. AUTONOMIJA IUOLAIKINSE VALSTYBSE. Plaiuoju poiriu autonomija reikia savarankikumo suteikim vienai ar kitai valstybs daliai. Siauruoju poiriu tai ypatingas valstybs dalies savivaldos tipas, kai vietos valdios institucijoms suteikiama teis leisti tam tikrus statymus - vidin valstybs savivalda. Svarbiausi autonominio vieneto poymiai: 1. Jo teritorijoje galioja tam tikri regioniniai statymai; 2. Savas autonomijos parlamentas (gyventoj renkamas tarybos), kurios turi teis priimti vietins reikms statymus. Bet statym leidyba yra slygojama centrins statym leidybos kompetencijos. 3. Sava autonomijos vyriausyb, kuri formuoja renkamos tarybos Paprastai esant autonomijai, atskira teismin valdia nekuriama. Autonomijai priklauso transporto prieira, gamtos apsauga, sveikatos apsauga, vietimas, vieosios tvarkos apsauga. Taiau jie veikia priirimi centrins valdios, todl autonomij savarankikumas nra realus. Yra vedama grieta administracin prieira. Pagal teisin padt autonominis vienetas skiriasi nuo paprasto administracinio, taiau tai nra savarankikas valstybinis junginys, nes jo savarankikum riboja centrin valstybs valdia. Autonomijos statusas suteikiamas ne visoms, o tik tam tikroms unitarins valstybs dalims, kurios isiskiria gyventoj nacionaline sudtimi ar geografine padtimi. 1. Daniausiai statusas suteikiamas teritorijoms, kurios nutolusios nuo pagrindins valstybs teritorijos (saloms). Pvz.: Danijai priklauso Grenlandija ir Farer salos abi jos turi autonomij. 2. Suteikiama toms teritorijoms, kur gyvena tam tikra etnin grup ar tauta, siekiant ilaikyti vientisum. 3. Neretai autonomija steigiama siekiant palengvinti valstybs valdym. Tai bna, kai yra didels valstybs. Autonomija bna sutinkama ir unitarinse ir federacinse valstybse. Federacinse valstybse, autonominiai vienetai neturi federacijos subjekto statuso, tai emesn status nei F subjektas turintis darinys. Unitarinse valstybse yra prastiniai administraciniai vienetai ir autonomija ia turi didesn savarankikum. Autonomij tipai: 1) Nacionalin-teritorin autonomija (NTA); 2) Administracin-teritorin autonomija (ATA). Nacionalin-teritorin steigiama pagal nacionalin princip. Centrin valdia bna priversta tai daryti, kad isprsti nacionalinius konfliktus. Nra daug toki autonomij, kadangi daugelis pasaulio valstybi yra mononacionalins. Suomijoje Aland salos turi autonomij, o sal gyventojai turi net savo pilietyb (tai unikalu). Nuolatos apsigyvenantys suomiai Aland pilietybs negauna. NTA turi Grenlandija (ten gyvena eskimai), Farer salos (island kilms gyventojai). Ispanijoje NTA turi bask kratas Katalonija ir Galisija. Administracin-teritorin toki dauguma. Jos steigiamos centrins valdios nuoira, kad palengvinti valdym. Plaiai naudojama Italijoje, kuri suskirstyta 20 srii ir visos jos turi autonomijos status (Bet iaurins ir viena pietin sritis gali bti charakterizuojamos kaip NT status turinios autonomijos). FEDERACIJA Tai tokia valstybs santvarkos forma, kai valstyb sudaryta i atskir valstybini jungini. Federacija yra sudtin valstyb. Ji atsiranda susijungus vien valstyb kelioms anksiau buvusioms unitarinms valstybms arba keliems istorikai ir kultrikai savitiems kratams. Tai politiniai teritoriniai dariniai, turintys tam tikr G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 142

savarankikum ir ypating teisin status Tokie federacijos sudt einantys junginiai yra visateisiai federacins valstybs nariai federacijos subjektai. iuo atveju laikoma, kad V nra vieninga. Federacijos aukiausi valstybs valdios institucij sistem sudaro: federacijos ir federacijos subjekt aukiausios valstybs valdios institucijos. Valdios institucijos yra suformuotos pagal savarankik valstybins valdios model (sava statym leidiamoji, vykdomoji, danai ir teismin valdia). Todl federacijoje egzistuoja ne viena aukiausia valdia, o kelios. Kiekvienas teritorinis vienetas turi aukiausius organus, savo atributus. Esant federacijai valstybs, einanios j, nra savarankikos, tai kvazi-valstybs. Federacijos subjektai nra tikros valstybs jie nepalaiko tiesiogini ryi su usieniu, o alies viduje j veiklos laisv riboja federacijos konstitucija, paprastai jiems nepripastamas atsiskyrimo teis. Pvz: JAV, VFR, Rusija, Kanada, Australija, Indija ir kt. Federacijos subjektai naudojasi didesniu ar maesniu politiniu savarankikumu, kuris tvirtinamas konstitucijoje. Greta politini teritorini vienet, yra ir kiti teritoriniai dariniai, turintys kitok status nei federacijos subjektai tai federalins ems tokios teritorijos, kurios priskiriamos iimtinei federacijos jurisdikcijai (neeina federacijos subjekt teritorij). Toki emi nra daug. Jos nra didels. Pvz., JAV yra Kolumbijos federalin apygarda, kurioje sikrusi sostin Vaingtonas. Ji turi savo jurisdikcij, neeina joki kit federacijos subjekt jurisdikcij. Greta 50 valstij (federacijos subjekt) yra ir Puerto Rikas. Tai prisijungusi prie JAV teritorija. Panai emi yra ir kitose federacijose, pvz., Indijoje (9). Federacin sjung sudaranios teritorijos turi vairius pavadinimus: Valstijos - JAV, Meksika, Australija, Indija, Brazilija; Provincijos Kanada, Argentina, Pakistanas; ems VFR, Austrija; Sritys Belgija; Kantonai veicarija. Federacijos poymiai: 1. dvigubi valdios organai: federacijos ir federacijos subjekt (savo vyriausyb, parlamentus ir teismus). 2. neretai bna ir dviguba konstitucin sistema. Kiekvienas federacijos subjektas gali priimti savo konstitucij. 3. Egzistuoja ir dviguba teiss sistema. Federaliniai statymai ir savi statymai; ikyla statym suderinamumo problema, tam steigiamos konstitucins prieiros institucijos, utikrinanios teiss akt subordinacij. 4. yra dvi pilietybs: Bendra federacin; Federacijos subjekt. Pastaroji neturi ypatingos reikms. 5. kompetencijos paskirstymas tarp federacijos ir federacijos subjekt. Kad bt utikrinta, jog tie patys klausimai nebus sprendiami ir federacijos ir federacijos subjekt. Todl konstitucija numato, kokie klausimai ir kam paskiriami. Taip ivengiama funkcij dubliavimosi. 6. Vienas i svarbesni poymi - bikameralizmas - tai dviej rm parlamentas /padeda federacijos subjektams dalyvauti statym leidyboje/. emesnieji rmai skirti visiems pilieiams atstovauti. Parlamento narys renkamas nuo tolygaus piliei skaiiaus. Auktieji rmai sudaromi pagal federacijos subjekto vienodo atstovavimo princip. Kiekvienas federacijos subjektas ia atstovaujamas, neatsivelgiama gyventoj skaii. Auktieji rmai utikrina galimyb federacijos subjektams dalyvauti priimant federalinius statymus. Pasaulyje yra apie 20 federacij: Amerika 6: Kanada, JAV, Meksika, Venesuela, Brazilija, Argentina. Europa 4: Austrija, Vokietija, veicarija, Belgija. (Rusij ) .Azija 4: Indija, Pakistanas, Malaizija, JAE. Afrika 4: Tanzanija, Nigerija, Komaro sal federatyvin islamo respublika. Federacij rys. Pagal atsiradimo bd: Sutartins -atsirado tarptautins sutarties pagrindu /buvusios savarankikos unitarins/. Neretai i pradi sudaroma konfederacin sutartis: JAV, veicarija, Australija, Malaizija. Nesutartins - J dauguma susiformavusios i unitarini V, kai teritorijai suteikiamas politinis savarankikumas: Kanada, Indija, Pakistanas, Nigerija, Belgija . Atsiradimo prieastys labai vairios: 1. Jei V turi didel teritorij, suteikus politin savarankikum teritoriniams vienetams, lengviau valdyti al; 2. Tokiu bdu gali bti sprendiamas nacionalinis klausimas. Pvz., Belgija ilgus imtmeius buvo unitarin V. taiau ji susideda i dviej etnini grupi: valon ir flamand. Todl ilgainiui buvo nusprsta pereiti i unitarins V federacin /istorikai tai gana retas atvejis/. Pagal gyventoj nacionalin sudt Tai slyginis skirstymas: 1. Daugianacionalins federacijos: Kanada, Indija, veicarija, Meksika, Malaizija; 2. Nacionalins federacijos: Austrija, Vokietija, Australija, JAE. G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 143

Tautikumo poymis parodo gyventoj sudt: ar dauguma gyventoj vienos tautybs, ar gyventoj sudtis miri. Kai naudojamas is kriterijus, reikia turti omeny, kad gyventojai gyvena kompaktikai. Todl JAV nepriskiriama n vienai /ia gyvena labai vairi taut atstovai, nra vientis region/. Daugianacionalins nra formuojamos tautiniu pagrindu: Pvz., Kanadoje yra dvi pagrindins nacionalins grups /anglikai ir pranczikai kalbantys kanadieiai/, taiau pai Kanad sudaro 10 provincij. veicarijoje 4 nacionalins grups /pranczikai, vokikai, italikai ir kalniei kalba nekantys veicarai/, o kanton yra 22. Federacijos ir federacijos vienet kompetencijos atribojimas konstitucinje teisje. Federacijose vienas i aktualiausi klausim kompetencijos padalijimas tarp federacijos ir federacijos subjekt. Kad bt utikrinta, jog tie patys klausimai nebus sprendiami ir federacijos ir federacijos subjekt. Todl konstitucija numato, kokie klausimai ir kam paskiriami. Taip ivengiama funkcij dubliavimosi. Kompetencijos atribojimas daniausiai vykdomas konstitucijose. Kompetencij rys: 1) federacijos iimtin kompetencija - valstybs gynyba ir vadovavimas karinms pajgoms, usienio politika, finans sistema (piniginio vieneto nustatymas, valstybinis bankas, finans sistemos statyminis reglamentavimas, mokesiai, rinkliavos), tarifai, federalins valdios organ steigimas. Neretai bna, kad pati F pasiima teis bti arbitru, kad sprsti ginus tarp F subjekt. Jie apibriami federacijos konstitucijoje, iuos reikalus federacijos subjektai kitis negali tai federacini organ kompetencija; Greta Federacijos kompetencijos egzistuoja F subjekt kompetencija, kuri apibriama gana vairiai: 2) federacijos subjekt iimtin kompetencija: vietini valdi organizavimas, vieosios tvarkos palaikymas, transportas, keli tvarkymas, prekybos reguliavimas, sveikatos bei gamtos apsauga nustatoma federacijos ir subjekt konstitucijose; 3) bendroji kompetencija (konkuruojanti, lygtin), tai tie klausimai, kurie neeina iimtins kompetencijos srit. JAV, Meksikos, Venesuelos konstitucijose nustatoma tik federacijos kompetencija, kas nepriskirta federacija, lieka federacijos subjektams. Kanadoje galioja dviej iimtini kompetencij principas. Vokietijoje, Austrijoje apibriama tik sjungos kompetencija, o kas lieka - konkuruojanios kompetencijos sritis. Federacijos subjekt teisinis statusas Tarptautins teiss poiriu Federacijos subjektai nra tarptautins teiss subjektai. Paiose federacijose subjektams pripastamas valstybs statusas (bdinga P.Amerikos federacijoms: Venesuela, Brazilija. Kalbama, kad F subjektai yra suverens dariniai. Suverenitetas vienas i valstybs poymi). Subjekt traktavim kaip valstyb nulm istoriniai aspektai, t.y. tai, kaip krsi federacijos. F subjekt teis istoti i Federacijos - secesijos teise bdinga sutartinms federacijoms. Secesijos teis apskritai nepripastama. Laikoma, kad F yra stabili valstyb. Taiau secesijos bandym istorijoje bta. Tai privesdavo iki karini konflikt (XIX a. susikrus JAV, pietins valstijos band kurti savo atskir valstyb, ir tai pasibaig pilietiniu karu. Po to daugiau secesij nebuvo. Atvirkiai, JAV tik pltsi. (1350)). XX a. inomi 2 secesijos atvejai: Singapras istojo taikiu bdu i Malaizijos F. I Pakistano pasitrauk rytin Pakistano dalis, nes tarp rytins ir vakarins dali buvo Indija. iuo atveju vyko karas, bet R.Pakistanui pavyko atsiskirti ir jo vietoje susikr Bangladeo valstyb. F subjektai yra dvilypje padtyje. J valstybingumas, valstybingumo statusas yra ribotas. Kai kuriose valstybse yra pripastama subjekt teis dalyvauti tarptautiniuose santykiuose. Bet tarptautin teis teigia, kad tai nra visikai savarankikos valstybs, kad galt bti tarptautins teiss subjektais. Federacijos subjektai gali sudaryti tarptautines sutartis, taiau i galimyb labai ribota. Pvz.: Kanados Kvebeko provincija yra sudariusi kultrinio bendradarbiavimo sutartis su Pranczija. Panai sutari Kanados provincijos yra sudariusios su JAV iaurinmis valstijomis (dl gamtos apsaugos, dl prekybos). Bavarija (VFR em) yra sudariusi sutartis su veicarijos kai kuriais kantonais (daugiausiai gamtos apsaugos klausimais). Vakarins Vokietijos ems yra sudariusios sutartis su Nyderlandais. Daniausiai jiems perduodamos ratifikuoti tarptautins sutartys. Jie sprendia, ar federacin valstyb gali prisijungti prie tarptautini sutari (JAV dar neratifikavusi daug tarptautini sutari mogaus teisi klausimais). F subjektai paprastai turi savo konstitucijas, patys formuoja aukiausias savo valstybins valdios institucijas F subjektai turi ir savo pilietyb, bet tarptautiniuose santykiuose pripastama tik federacijos pilietyb. G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 144

LIETUVOS VALSTYBS SANDAROS FORMA. LR K 10 str. 1 d. skelbiama, jog Lietuvos valstybs teritorija yra vientisa ir nedalijama jokius valstybinius darinius. Tai unitarins valstybs sandaros konstitucinis pripainimas. Lietuvoje galioja vieninga nacionalin teiss sistema. Gyvenimo pagrindus nustato Konstitucija vienintelis pagrindinis alies statymas. Pagal K Lietuvoje negali bti vidaus sien, ypating autonomin status turini teritorijos dali, o K 3 str. 2 d. nustato, kad Tauta ir kiekvienas pilietis turi teis prieintis bet kam, kas prievarta ksinasi Lietuvos valstybs nepriklausomum, teritorijos vientisum, konstitucin santvark. Lietuvos teritorija yra suskirstyta tam tikrus administracinius vienetus, kuriuose formuojamos atitinkamos valdios staigos (K11str.). i nuostat detalizuoja X skirsnio Vietos savivalda ir valdymas normos. iame skirsnyje tvirtintos ne maiau kaip 2 administracini vienet pakopos (grandys). Skirting pakop administraciniams vienetams nustatyta skirtinga valdymo sistema: emutiniams vienetams konstitucija laiduoja savivaldos teis, auktesniuosiuose administraciniuose vienetuose valdym organizuoja Vyriausyb. Administraciniai vienetai yra apskritys ir savivaldybs. Savivaldyb yra LR teritorijos administracinis vienetas, kur valdo jos gyventoj bendruomens irinkta Taryba pagal LR vietos savivaldos statym ir kitus statymus. Savivaldyb sudaroma i gyvenamj vietovi. Pagrindiniai savivaldybs steigimo kriterijai yra jos pasirengimas tvarkyti ir priirti savo aplink, komunalin k, teikti gyventojams paslaugas ir vykdyti kitas funkcijas, numatytas LR vietos savivaldos statyme. Apskritis - LR teritorijos auktesnysis administracinis vienetas, kurio valdym organizuoja LR Vyriausyb pagal LR apskrities valdymo statym ir kitus statymus. Apskritis sudaroma i savivaldybi teritorij, pasiymini socialini, ekonomini ir etnokultrini interes bendrumu. Lietuvoje vadovaujamasi kontinentine tradicija, derinania vietin valdym ir savivald, o ne anglosaks modeliu (visika decentralizacija vis grandi administracini vienet savivalda). Lietuvai kaip unitarinei valstybei bdinga santykin decentralizacija. KONFEDERACIJOS, VALSTYBI SJUNGOS, SANDRAUGOS AR KITOKIE SUSIVIENIJIMAI. Konfederacija tai savarankik valstybi sjunga, laikinai sudaryta dl tam tikr bendr tiksl. Daniausiai kuriamos gynybos arba ekonominiais tikslais. Valstybs, ilaiko visus savarankikus valstybs poymius. iuo atveju sudaroma sutartis, kurioje nurodoma, kokiais tikslais sudaroma konfederacija, kokie bus sprendiami klausimai ir t.t. Konfederaciniai santykiai i esms reguliuojami tarptautins teiss norm, nors juose yra ir kai kurie konstitucinio teisinio reguliavimo elementai. Skirtingai nuo federacijos, konfederacija yra ne sudtin valstyb, bet valstybi sjunga. Neturi bendros statym leidybos, bendros vyriausybs, nra ir bendros valstybins valdios sistemos, neegzistuoja bendra teiss sistema. Konfederacinius sprendimus paprastai priima konfederacij sudarani valstybi atstovai (kongresas, konferencija). Bendrus teiss aktus, j taikymo, adaptavimo klausimus kiekviena valstyb sprendia atskirai (ratifikuodama), gali ir atsisakyti vykdyti bendrus teiss aktus (nulifikacija). Konfederacijos danai iirdavo arba isivystydavo federacij. Pvz., JAV, kuri i pradi buvo konfederacija, o vliau transformavosi federacij (nes federacija yra stipresnis junginys, valstijos atsisak t.t. savarankik teisi ir j sudar). veicarija. I pradi t.p. susikr konfederacija, taiau dabar veicarija federacin valstyb. Konfederacija laikinas susijungimas galintis peraugti federacij. Specifines konfederacijos formos: personalin unij ir realin unij. 1. Personalin unija kai vienas ir tas pats asmuo yra dviej atskir valstybi vadovas (pvz.: istorin LietuvosLenkijos unija). 2. Realin unija sudaroma bendr reikal tvarkymui. Ji labai panai federacij, lyg jos pradin pakopa. Istorinis pvz. JAV 1776 - 1789 m. Vokietija 1815 - 1871 m. Konfederacijos narius sieja bendra krato gynyba, tarptautiniai santykiai, prekyba, valiuta, susisiekimas ir pan. Galimos ir kitokios valstybi susivienijimo formos: sandraugos, sjungos ir pan. Toki susivienijim pvz.: Brit Sandrauga, jungianti 48 valstybes buvusias D Britanijos kolonijas. Taiau i Sandrauga turi kai kuri konstitucinio teisinio reguliavimo element, nes kai kuri jos nari valstybs vadovais laikomas DBritanijos monarchas, kur alyje atstovauja generalgubernatorius. G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 145

Pranczijos Bendrija, kuri susijung Pranczija, kaip buvusi metropolija ir jos buvusios kolonijos. Pagal alies K Pranczijos prezidentas yra ir ios Bendrijos vadovas, nors kaip ir DBritanijos monarcho, jo vaidmuo formalus. Europos Sjung tai savita, analog neturinti valstybi susivienijimo forma, kuri jungia 27 Vakar Europos valstybi. Europos alys siekianios narysts joje, yra asocijuotos ES nars. ES turi bendr parlament, kur tiesiogiai renka valstybi Sjungos nari pilieiai, o ne i ali parlamentai, turi savo vykdomsias institucijas. J aktai kai kuriais klausimais privalomi alims Sjungos nariams. Todl analizuodami ES teisin padt vieni teigia, kad ji yra savita konfederacijos forma, kiti teigia, kad ji tarptautin valstybi sjunga, turinti virnacionalins valstybs poymi. Kartais raoma, kad ES bsimos vieningos Europos be valstybi sien organizacijos forma. Nepriklausom Valstybi Sandrauga, jungianti 11 posovietins erdvs valstybi. Ji turi bendras institucijas, kuri sprendimai kai kuriais klausimais yra privalomo pobdio. Praktikoje Sandraugos aktuose numatyta integracija nra gyvendinta. 5. Politiniai reimai iuolaikiniame pasaulyje. Politini reim klasifikacija. Politinis reimas tai valstybs valdios gyvendinimo bd ir priemoni (metod) visuma. Politinis reimas parodo, kokiais bdais valdia realizuojama, kokie yra valstybs valdios ir moni santykiai, kaip valstybs valdios institucijos tvarko moni reikalus, kaip politiniame procese dalyvauja pilieiai, j susivienijimai ir t.t. ko neatskleidia Valstybs valdymo bei valstybs sandaros formos. Labiausiai paplits valstybi politinio reimo skirstymas demokratin ir nedemokratin (pastarasis gali bti autoritarinis ir totalitarinis rasistinis ir kt.). Politinis reimas visados yra tvirtinamas teiss aktuose, kurios pagrindai tvirtinti konstitucijoje. Teiss normos sudaro galimyb valdiai veikti vienu ar kitu bdu, t.p. didel reikm turi valdymo forma, tai, ar laikomasi valdi padalijimo principo. Nes teiss normos parodo ne visk, politinis reimas ieina u teisinio reglamentavimo rib ir gali nesutapti su esamu teisiniu reguliavimu pvz. autoritariniuose reimuose t.p. stengiamasi konstitucijose ir statymuose sukurti demokratinio valdymo iliuzij, nors praktikoje to nepaisoma. Danai politinis reimas bna ta prieastis, dl ko tampa fiktyvi valstybins valdios deklaruojama ir vykdoma praktikoje politika. Demokratiniai politiniai reimai suprantami, kaip auktu mogaus politini laisvi lygiu pasiymintys reimai, kuriuose realiai egzistuoja politiniai ir teisiniai institutai. Per juos daroma taka valstybiniam visuomens valdymui. Politinis elitas paprastai siauras, bet remiamas plaiosios visuomens. Liberals reimai buvo bdingi XIX a. isivysiusiose alyse. Dabar jie egzistuoja besivystaniose alyse, kurios priartjo prie isivysiusi. Tai Indija, Filipinai. is reimas pasiymi auktu politins laisvs laipsniu, taiau dl kultrinio atsilikimo, didioji visuomens dalis negali naudotis demokratiniais politiniais institutais. iose valstybse daniau nei demokratinse tenka naudoti vairias prievartos priemones. Autoritarinis reimas apibdinamas visiku arba daliniu demokratini politini santyki nebuvimu. Opozicija, arba udrausta, arba negali produktyviai funkcionuoti. Vieoji valdia danai naudojasi prievartos priemonmis. Konstitucin teis gali autoritarin reim maskuoti arba j forminti. Autoritarinio reimo riba totalitarinis reimas, kuris pretenduoja piliei smon, stengiasi vis visuomen paversti paklusnia banda. Pvz: SSRS, faist valdymo laik Italija, nacistin Vokietija. Galima ivesti tiesiogin ry tarp socialinio-ekonominio, visuomens isivystymo ir politinio reimo. Kuo is lygis auktesnis, tuo demokratikesnis reimas.Politin ir teisin visuomens kultra atspindi jos pasiekt socialin-ekonomin, politin ir dvasin-kultrin isivystymo lyg ir yra pagrindin slyga konstitucins teiss veiksnumui ir rezultatyvumui. Idealios demokratinio reimo formos nra. Todl gyvendinant valdi visuomet vyrauja kurios nors vienos valstybs reimo formos poymiai. Iskiriami tokie pagrindiniai demokratinio reimo bruoai: 1. valstybs valdios atsakomyb savo tautai, reikia kad valstybs valdia sudaryta i tautos atstov.(laisvi rinkimai, laisvas kandidat iklimas, visuotin ir lygi rinkim teis, balsavimo laisv). 2. Valdymo teis priklauso daugumai t.y. laimjusiems rinkimus. 3. Opozicij teisi pripainimas. Demokratijai bdinga politini jg kaita. 4. Konstitucionalizmo princip pripainimas ir j gyvendinimas, konstitucin kontrol. G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 146

5. Piliei pagrindini teisi ir laisvi pripainimas ir garantavimas. Autoritariniam reimui bdinga: 1. Individ demokratini teisi ir laisvi ribojimas. 2. Pripastamas tik ribotas politinis pliuralizmas (opozicijos teiss paeidiamos, leidiniai cenzruojami ir pan.). 3. Formaliai valdi padalijimo principas Konstitucijoje gali bti tvirtintas, taiau realiai jis yra paeidiamas. alies prezidentas ar vyriausybe sibrauna statym leidyb, o j aktai faktikai svarbesni nei statymai. Teism veikl kontroliuoja vykdomoji valdia. 4. Politinis vadovavimas perduodamas vieno asmens ar grups rankas be rinkim rinkimai organizuojami taip, kad pilieiai i tikrj pasirinkimo teiss neturi. 5. Ribojamas politins ideologijos pliuralizmas galima skleisti tik tokia pairas, kurios neprietarauja valdios remiamai ideologijai. 6. Ginkluotosios pajgos, j vadovyb neretai gauna svarbi politin reikm. Totalitariniam reimui bdingas: 1. Piliei demokratini teisi ir laisvi neigimas, reimo kritika laikoma nusikaltimu. 2. Nra laisv rinkim, paprastai egzistuoja viena legali politin partija. 3. Likviduotas politinis pliuralizmas, politin opozicija persekiojama ir nelegali. 4. Atmetamas valdi padalijimo principas, ir tvirtinamas valdios vienybs valstybje principas. Faktikai nra savivaldos. 5. Vieninga visiems privaloma politin ideologija (pvz., marksizmas leninizmas). 6. Teismin valdia nra nepriklausoma ir faktikai yra valdaniosios partijos represin struktra. 7. Svarbus jgos struktr vaidmuo. LIETUVOS VALSTYBS POLITINIS REIMAS. K 1 str. tvirtina: Lietuvos valstyb yra nepriklausoma demokratin respublika. K grindiama tokiomis vertybmis, kaip tautos suverenitetas, valdios gali ribojimas K, valstybs valdi padalijimas, pagrindini laisvi ir teisi prigimtinio pobdio pripainimas, atviros, teisingos, darnios pilietins visuomens ir teisins valstybs siekis ir t.t. K 1 str. papildo 2 str. nuostatos: 1) Lietuvos valstyb kuria Tauta; 2) suverenitetas priklauso Tautai. Niekas negali varyti ar riboti tautos suvereniteto, savintis visai tautai priklausani suvereni gali (3 str.). Taigi valdios altinis yra tauta. K 4str.,33 str. Svarbiausi klausimai sprendiami referendumu (9 str.). tvirtinama piliei statym leidybos iniciatyvos teis, peticijos teis. K18 str. mogaus teisi ir laisvi prigimtinis pobdis. Vadinasi, jos atsiranda ne valstybs valia, bet mogus jas gyja gimdamas. mogaus teisi primatas valdios staigos tarnauja monm (5str.3d.). K tvirtint teisi katalogas atitinka demokratini valstybi pripastam: teis turti sitikinimus ir juos laisvai reikti (25 str.), minties, tikjimo ir sins laisv (26 str.), rinkim teis (34 str.), teis laisvai vienytis bendrijas, politines partijas ar asociacijas (35 str.), teis rinktis be ginklo taikius susirinkimus (36 str.), teis kritikuoti valstybs staig ir pareign darb (33 str. 3 d.) ir kt. Pagal K asmuo, kurio konstitucins teiss ir laisvs paeidiamos, turi teis kreiptis teism. Valstyb valdios organizavimas remiasi valdi padalijimo principu (5str). K normomis tvirtintas valstybs valdios institucij savarankikumas, j pusiausvyra bei tarpusavio sveika. Apibdinant valstybs politin reim, paymtini ir kiti svarbs jo institutai: vietos savivaldos buvimas, masins informacijos priemoni cenzros draudimas bei draudimas valstybei, politinms partijoms, visuomeninms organizacijoms monopolizuoti masines informacijos priemones. X tema. VALSTYBS VALDIOS INSTITUCIJ SISTEMA 1. Valstybs institucijos svoka ir pagrindiniai poymiai. Valstybs institutas. tai valstybs funkcionavimo ypatumai.Valstybs funkcijas padeda gyvendinti valstybs institucij sistema valstybs aparatas. Valstybs institucij apibdina tokie poymiai: 1. Tai statymo nustatyta tvarka steigtas organizacinis vienetas; 2. Jis gyvendina tam tikras valstybs funkcijas; 3. Veikia valstybs vardu ar jos pavedimu; G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 147

4. Turi valdios galiojimus; 5. Veikia pagal statymo nustatyt kompetencij. Taigi valstybs valdios institucija yra institucija galiota valstybs vykdyti jos uduotis ir funkcijas bei juos vykdanti grieta valstybs nustatyta tvarka. Vienu svarbiausiu poymiu yra galiojimai, kuria pasiymi tik jiems bdingais poymiais: 1. priimami sprendimai yra privalomi visiems pilieiams, pareignams, organizacijoms, kuriems jie skirti. 2. Sprendimo vykdymas yra garantuojamas materialiniu aspektu (pvz.: valstybs fondai, valstybs biudetas). 3. Sprendimo vykdymas garantuojamas kitokiais metodais ir bdais (tikinimu, visuomeniniu poveikiu, valstybs prievarta). Valstybs aparat sudaro visuma valstybs institucij, kurios yra glaudiai tarpusavyje susijusios, viena kit papildo, kontroliuoja, padeda viena kitai gyvendinti valstybs funkcijas.Aparato struktra ir j funkcijos yra tvirtinamos valstybs konstitucijoje.Pagrindin valstybs institucij funkcija valstybs valdymas ir piliei teisi bei teist interes apsauga, tai vienija visas valstybs institucijas, nors kiekviena veikia ir vykdo savarankik valstybs funkcij. Valstybs institucij sistema yra sudaroma ir veikia pagal konstitucijoje tvirtintus principus, i j svarbiausi: 1. Demokratikumo principas, suteikiantis gyventojams realias galimybes dalyvauti sudarant valstybs institucijas ir dalyvauti j veikloje; 2. Valdi padalijimo principas apsaugo asmenis nuo valdios sutelkimo vienose rankose, kas kelia pavoj piliei teisms ir laisvms. Nors terminas valdi padalijimas yra slyginis. Valstybs valdia yra viena, nedaloma vienas i suverenios valstybs valdios bruo. Padalijimo esm yra ta, kad padalijamos valdios funkcijos statym leidyba, statym vykdymas ir teisingumo vykdymas pavedamas atskiroms, viena nuo kitos nepriklausomoms valstybs institucijoms, kurios viena kit papildo, kontroliuoja, varo, ilaiko pusiausvyr. 3. Teistumo principas visos valstybs institucijos turi veikti grietai laikydamosi galiojani teiss norm; 4. Vieumo ir atvirumo principas pareigoja valstybs institucijas vieai informuoti visuomen apie savo veikl ir priimtus sprendimus, visuomen turi teis kritikuoti valstybs institucij veikl. 2. Valstybs Institucij Klasifikavimas. Demokratins valstybs valdios institucijos sudaro viening sistem, pasiymini tam tikrais poymiais. Tas vieningumas atspindi tautos interesus ir vali. Vis valstybins valdios institucij veiklos tikslas garantuoti ir siekti valstybs gerovs. Taiau valstybs valdios institucij sistemos vieningumas t.p. numato jos suskirstym skirtingas valstybs valdymo institucij ris. Institucij struktra ir rys pasireikia priklausomai nuo valstybs formos, nuo realizuoto valdi padalijimo modelio. Kiekviena valstybs institucija sprendia specifinius udavinius ir atlieka specifines funkcijas, taiau visos jos yra tarpusavyje susijusios vairiais ryiais. i institucij klasifikavimas slyginis dalykas. Pagal valstybs form skiriamos tokios valstybs valdios institucijos: a) aukiausiosios ir vietins valstybs valdios institucijos unitarinse valstybse ( Pranczijoje: aukiausiosios valstybins valdios institucijos Prezidentas, parlamentas, Vyriausyb , o departament prefektai ir prefektros vietins valstybins valdios institucijos); b) federacijos ir federacijos subjekt valstybs valdios institucijos federacinese valstybse (Vokietijoje: federacins valstybins valdios institucijos Federalinis Prezidentas, Federalinis Kancleris, Federalin Vyriausyb, parlamentas , federacijos subjekt - emi valstybs valdios institucijos). Pagal valdi padalijimo princip, yra: 1) statym leidiamoji valdia; 2) statym vykdomoji valdia; 3) teismin valdia. iuolaikinse valstybse greta i 3 valdi atsiranda ir kt. institucijos pvz. kontrols valdia (gali bti ir kit valdi): 1) Valstybs kontrols (audito) institucijos. Jos vykdo valstybs finansins veiklos kontrol. 2) Konstituciniai teismai. Jie nepriskiriami prie bendrj teism. Nagrinjamos ne individualios bylos. 3) Ombudsmenai. Tai valstybs pareignai, steigiami prie parlamento ar vykdomosios valdios. Jiems pavedama atlikti tam tikras kontrolines funkcijas. Jie nagrinja piliei skundus dl valdios. Jie turi savarankikum. G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 148

Pagal sudarymo tvark gali bti: Renkamos (atstovaujamosios)- parlamentas, prezidentas Skiriamos institucijos pvz. Prezidentas Seimui pritarus skiria ministr pirminink. Hierarchijos poiriu: Aukiausios institucijos- parlamentinse respublikose - parlamentas; emesns institucijos - parlamentinse respublikose - prezidentas Pagal pareign skaii: Vienasmens prezidento institutas; Kolegialios institucijos vyriausyb. Dar gali bti skiriamos paprastas ir sudtines(sudtin:2 rm parlamentas) Pagal galiojim trukm: Periodikai renkamos ar skiriamos institucijos tam tikram laikotarpiui parlamentas, prezidentas; Institucijos kuri galiojim laikas nra ribojamas (monarchas; neribotam laikui gali bti skiriami teisjai) Atskira vieosios valdios sistema savivaldybs. Jos neeina valstybins valdios struktr, bet jos veikia emiau valstybins valdios. Kuriamos teritoriniuose vienetuose. 3. Valstybs valdia kaip konstitucins teiss institutas. Valdia vienas esmini valstybs poymi. ( Valstybs elementai teritorija, gyventojai, valdia). Valdia kildinama i tautos, i visuomens (tai demokratin valdios samprata).Valdia labai danai siejama su suverenitetu. Btent tauta gauna galimyb kurti valdi. Kartais valdia kildinama i atskir valdov (tai monarchijos, teokratins valdios atsiradimo teorija). Valdia tai tam tikru bdu sukurtos ypatingos institucijos ir j veikla, gyvendinant valstybs udavinius ir funkcijas. Valstybs valdi gyvendinanios institucijos vykdo svarbiausias valstybs funkcijas: leidia statymus, juos gyvendina, vykdo teisingum. Siekiant utikrinti kiekvienos valstybs valdios institucijos krypting veikl, visuomen alies pagrindiniame statyme nustato kokia valstybs valdios kilm, valdios institucij kompetencija, apibriama j tarpusavio sveika. Valstybines valdios institut, sudaro konstitucins normos tvirtinanios valstybs valdios pobd ir altin ir j visuma uima svarbia vieta K teiss sistemoje. vairi ali statymai nevienodai sureguliuoja valstybes valdios institut. Vienose tam skiriamos bendro principo normos vienas ar keli trumpi K straipsniai, kitose labai detaliai reglamentuojama. Daugumos konstitucij preambulse tvirtinamos normos nurodanios valstybs valdios altinius ir jos subjektus. Demokratinse - teigiama kad, valdia priklauso tautai. Dovanotose - valdia priklauso ir kyla i monarcho. Arab altinis Alachas ir pan. Preambuls formuluots apie valdios altinius ir subjektus turi principine reikme visam tolimesniam K tekstui. Pvz. Valdios altiniu laikoma tauta, tai i to seka, kad: K turi bti tvirtinama, kad taut atstovaujanti institucija yra Parlamentas, kuris formuojamas visuotiniais rinkimais; Jei valdios altinis Monarchas i to seks, kad atstovaujamosios institucijos yra tik konsultacinio pobdio, ir monarchas, o ne tauta, sprendia valstybes valdymo politik. Nuostatos apie tikslus. iuolaikinse K yra pateikiamos iplstos formuluotes. Pvz. Valstybine valdia alina prieastis, trukdanias asmenybes tobuljimui; Valstybins institucijos tarnauja monms. Visa tai orientuoja visas valstybines institucijas ir nevyriausybines organizacijas veikti taip, kad btu sudarytos slygos pasiekti tiksl. Normos apie valstybines valdios struktr yra slygotos konkreios valstybes politines sistemos ypatum. Demokratinse - pagrindinis statymas tvirtina valdi padalijimo princip, o autoritarinse - valdi vieningumo princip. Taiau abiem atvejais nuostatos apie valdi struktr tvirtina valdios sistem j tarpusavio santykius. Todl nuostatos apie valstybs valdios institucij formavim, j kompetencij, j tarpusavio santykius uima dominuojani vieta. Normos, reguliuojanius valstybini institucij veiklos metodus. Konstitucines teises teorijoje yra skiriami vairs metodai:liberalizmo ir prievartos. 4. Valstybs valdios institucij organizavimo ir j veiklos konstituciniai principai. Konstitucijose valdi padalijimo principas gali bti tvirtintas tiesiogiai (Lenkijos, Slovnijos, ekijos ). Kit ali konstitucijose valdi padalijimo principas nra minimas tiesiogiai, taiau tai nereikia, kad jis i viso G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 149

nra realizuotas. Principo realizavimas yra pastebimas analizuojant atskir institucij tarpusavio galiojimus j tarpusavio sveik neleidia abejoti, kad pagrindinio alies statymo krimo metu io principo buvo paisoma (Rumunijoje, Latvijoje, Lietuvoje Slovakijoje). Taigi iuolaikinse demokratinse konstitucijose daug dmesio skiriama valstybs aparato formavimui, valdios struktrai ir yra nusistovj konstituciniai principai, kuri pagrindu ir yra formuojamos valstybs valdios institucijos. Atstovaujamosios demokratijos principas yra vienas i svarbiausij princip, kuris ireikia idj, kad aukiausios galios priklauso tautai ir btent pati tauta formuoja valdios institucijas. is principas pasireikia pirmiausia formuojant atstovaujanias institucijas. Parlamento formavimo bdas rinkimai. Rinkimai tai vienas geriausi valdios formavimo bd. Parlamentai yra renkami absoliuioje daugumoje pasaulio valstybi (JAV, Jungtin Karalyst, Vokietija ir kt.). Parlamentas aukiausia valdios institucija, nes jis galiojimus gauna tiesiogiai i tautos. Taiau statym vykdomosios ir teismins institucijos daniausiai yra skiriamos kit valstybins valdios grandi. Valdi padalijimo principas yra pamatinis principas formuojant valstybins valdios institucij sistem, kurios pagrindas yra stabdi ir atsvar mechanizmas. Juo siekiama subalansuoti galiojimus tarp skirting valstybs valdios institucij taip, kad nei viena negalt dominuoti. Tai vienas i pagrindini princip demokratinse valstybse. Valstybin valdia negali priklausyti vienam subjektui. Valstybin valdia turi priklausyti visumai subjekt, tarp kuri turi bti paskirstyta kompetencija. Teistumo principas pasireikia tuo, kad valdia turi bti kuriama pagal statym, tik tokia valdia legitimi (ukertant keli valdios uzurpavimui). Teistumo principas labai svarbus gyvendinant pai valdi, reikia,jog visos valstybs valdios institucijos, galiotieji asmenys privalo laikytis Konstitucijos ir statym. Vieumo ir atvirumo principas pasireikia tuo, jog valstybs valdios institucijos turi vieai informuoti visuomen apie savo veikl ir sprendimus; pilieiai turi teis kritikuoti valstybs valdios institucij veikl. Valstybs valdios nepartikumo principas, kuris numato ribojim galimybs tam tikriems pareignams dalyvauti politini judjim ar partij veikloje. Tokia praktika yra inoma ir Lietuvoje. Pvz., LR Prezidentas, Konstitucinio Teismo teisjai, kit teism teisjai negali dalyvauti politini partij veikloje ir bti j narais. Federacinis principas....... 5. Valdi padalijimo doktrina. Vis demokratini valstybi pagrindinis tikslas apsaugoti ir garantuoti mogaus teises ir laives, surasti bdus ir priemones, kurios padt ivengti valstybs valdios sutelkimo vieno asmens ar valstybs institucijos rankose, ir ivengti despotizmo sigaljimo. Kadangi valstybs pagrindins funkcijos leisti statymus, juos gyvendinti ir sprsti kilusius ginus, pagal ias funkcijas valstybs valdia turi bti suskirstyta statymus leidiani, vykdomj ir teismin. Tokia valdi padalijimo teorija siejama su D. Loko ir Ch. L. Monteskj vardais, kurie pirmieji savo darbuose idst valdi padalijimo princip ir svarbiausius jo elementus. J pasilyta valdi padalijimo teorija pirm kart realiai buvo gyvendinta 1787 m. JAV K, kurioje nustatyta, kad statym leidiamosios valdios galiojimai suteikiami Jungtini Valstij Kongresui, susidedaniam i Senato ir Atstov rm, vykdomoji valdia priklauso JAV prezidentui, o teism valdi vykdo vienas Aukiausiasis teismas ir emesnieji teismai, kuriuos renka Kongresas. Valdi padalijimo principas pasitvirtins praktikoje, kaip taisykl tapo btina organizuojant valstybs valdi ir j gyvendinant. Pats valdi padalijimo terminas yra slyginis, valstybs valdia yra viena ji nedaloma, nes demokratins valdios altinis tauta. Terminas valdios padalijimas reikia - valdios funkcij padalijim, kompetencijos paskirstym konkreioms valstybs institucijoms. Valdi padalijimo princip sudaro 3 tarpusavyje glaudiai susij elementai: Valdi atskyrimas ir savarankikumas; Valdi bendradarbiavimas; Valdi pusiausvyra 1. Valdi atskyrimas ir savarankikumas grindiamas tuo, kad valstybs pagrindins funkcijos yra: leisti statymus, juos vykdyti, sprsti ginus todl ios funkcijos yra atskiriamos ir patikimos atskiroms valdioms statym leidiamajai, vykdomajai ir teisminei, kurios yra savarankikos ir gyvendina tik joms suteiktus galiojimus. statym leidiamoji institucija j sudaro tautos irinkti atstovai, kurie leidia aukiausios teisins galios norminius aktus, reguliuojanius svarbiausius visuomeninius santykius. Parlamento nari skaii, struktr, darbo procedras nustato kiekvienos alies K, statymai, parlamento statutai. Parlamentas bendrin svoka, vairiuose valstybse vadinama skirtingai: kongresas, seimas, susirinkimas, riksdagas, asamblja, parlamentas ir pan.. G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 150

Vykdomoji valdia - gyvendina valstybin valdi vykdydamos statymus ir kitus teiss aktus, vadovauja civilinei ir karinei administracijai, gyvendina alies ir usienio politik, sudaro valstybs biudeto projekt, j gyvendina ir t.t. Viena i vykdomosios valdios institucij - valstybs vadovas (prezidentas, monarchas) atstovauja savo aliai, vykdo kitus jam K ir statym pavestus galiojimus. Vyriausybs skyrimo bdas priklauso nuo alies valdymo formos, politini ir istorini tradicij, kit ypatum. Teismin valdia - teismai vykdo teisingum sprendiant B, C, Ad bylas, utikrina statym laikymsi. Teismai yra nepriklausomi ir niekam nepavalds, jie klauso tik statym. vairiuose alyse teismai formuojami skirtingai, vienose jie skiriami atitinkamos institucijos, kitose renkami. Tokiam valdi atskyrimui ypatingos reikms turi tiesioginis valstybs valdios institucij konkrei galiojim tvirtinimas K. Kiekviena valdia vykdo tik jai priskirtas funkcijas ir negali nei perimti kit valdios funkcij, nei kitis kitoms valdioms pavest galiojim vykdym. Bdamos pakankamai savarankikos jos negali daryti k nori, nes valdi galias riboja K. 2. Valdi pusiausvyra tai valdi padalijimo principo esm sukurti tok valdios pusiausvyros mechanizm, kuris utikrins kiekvienos valdios galimyb ukirsti keli kitos valdios bandymams pasisavinti jai nepriklausani valdi, neteistai iplsti savo galias ir neutralizuoti viena kit.pvz. JAV Prezidentas gali stabdyti Kongreso veikl statym leidyboje pasinaudojant atidedamojo veto teise. 3. Valdi bendradarbiavimas (sveika). Nors valdios atskirtos ir suteiktas joms pakankamas savarankikumas, turi galiojimus viena kit kontroliuoti, bet ir gyvendindamos joms pavestas funkcijas turi derinti savo veiksmus su kitomis valdios institucijomis t.y. bendradarbiauti. Tai teist veiksm grandin, kai viena valdios institucija savo funkcijas gali atlikti tik jei kita valstybs valdios institucija tinkamai atliks tik jai priskirtas funkcijas. Toks valdi bendradarbiavimas tiesiogiai susijs su valdi pusiausvyros ilaikymo mechanizmu. Pvz.: JAV prezidento teis skirti asmenis aukiausias pareigas, bet i teis gyvendina tik Senatui patarus ir pritarus ir t.t. 6. Valdi padalijimo principo gyvendinimas iuolaikinse demokratinse valstybse. Valdi padalijimas bdingas tik demokratinm valstybm, siekianiom apsaugoti ir garantuoti mogaus teises ir laives, surasti bdus ir priemones, kurios padt ivengti valstybs valdios sutelkimo vieno asmens ar valstybs institucijos rankose, ir ivengti despotizmo sigaljimo. Nedemokratiniai politiniai rimai, neigiantys mogaus teises ir laisves, neturi poreikio padalinti galiojimus tarp skirting valdios grandi. Kiekviena alis pasirenka jai tinkamiausi bd valdi pusiausvyrai utikrinti, todl j konstitucinje praktikoje susiformavo nemaai. Grietas valdi padalijimas bdingas prezidentinms respublikoms. JAV 1787 K laikoma kaip etalonas grieiausio ir nuosekliausio valdi padalijimo, pagal kur sukurtos visos kitos prezidentins sistemos. io padalijimo esm stabdi ir atsvar (checkes and balanses) sistema, pagal kuri JAV aukiausij valstybs valdios institucij atskyrim ir savarankikum garantuoja ios priemons: 1. kiekvienos valdios formavimo altiniai yra skirtingi (Kongreso vienus rmus renka tiesiogiai pilieiai, kitus rmus valstij legislatros; Prezidentas renkamas netiesioginiu bdu - alies pilieiai renka rinkik kolegij, o rinkikai prezident. Patariant ir pritariant senatui Prezidentas skiria Aukiausiojo Teismo teisjus). 2. Danai bna kad, prezidentas yra vienos politins jgos atstovas, o parlamente dominuoja kitos politins jgos. 3. Prezidentas ir jo vadovaujama vyriausyb nra atskaitingi Kongresui. 4. kiekvienos valdios institucijos nustatytos skirtingos galiojim (kadencij) trukms. Priemons utikrinanios valdi pusiausvyr, tai atskiroms valdios institucijoms suteikiant teises, kurias pasinaudojus viena kit kontroliuoja ir neutralizuoja, pvz.: 1. JAV Prezidentas gali stabdyti kongreso veikl statym leidyboje pasinaudojant atidedamojo veto teise. 2. ATeismas Kongreso priimt akt, nagrindamas konkrei byl, gali pripainti prietaraujaniu K. 3. Vykdomosios valdios galias kontroliuoja Kongresas pritardamas ar ne valstybs biudetui; 4. Prezidentas gali skirti tuos asmenis aukiausias pareigas, kuri kandidatras patar ir joms pritar Senatas. 5. Nors prezidentas nra atskaitingas Kongresui, taiau prezident parlamentas gali paalinti apkaltos proceso tvarka.Apkalta tai vykdomosios ir teismins valdios pareigno paalinimo i pareig procedra. Atstov rmai inicijuoja, Senatas priima galutin sprendim. Prezidento neteko paalinti pats savanorikai atsistatydino. G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 151

Lanksti valdi padalijimo sistema bdinga Europos alims kur paplitusi parlamentin ir pusiau prezidentin valdymo formos. Parlamentinse respublikose valdi pusiausvyrai naudojamos specifins priemons: 1. vykdomosios valdios teis paleisti parlament ir parlamento teis pareikti nepasitikjim. Taip pasireikia j tarpusavio priklausomyb, nes pareiks nepasitikjim vyriausybe, statym leidjas, jei ne provokuoja pirmalaikius parlamento rinkimus, tai bent smarkiai rizikuoja; 2. Konstitucini teism institutas kontroliuoja tiek parlament, tiek vykdomj valdi. 3. Apkaltos institutas, parlamentas pareikia kaltinim aukiausiems valdios pareignams, o KT priima sprendim ir pan. Pusiau prezidentinje (mirioje)iam valdymo modeliui bdinga ir prezidentinio, ir parlamentinio valdymo poymiai. Kaip etalonas Pranczijos K, kurios valdi pusiausvyros ilaikymo ypatumas tas, kad valdi padalijimas nra j suskaldymas ir susilpninimas, bet prieingai, turi utikrinti j bendradarbiavim ir kooperacij - tik tada valstybs valdia atitiks visuomens ir asmens interesus, nes tai jos paskirtis. 1. Prezidentas renkamas tautos, jam suteikti svars galiojimai: teis paleisti parlament, skelbti referendum, turi veto teis, karo ir nepaprastosios padties atvejais vykdo nepaprastuosius galiojimus ir t.t. 2. Vyriausyb yra atskaitinga tiek prezidentui, tiek parlamentui, ir skirtingai nei prezidentiniame valdyme, btinas parlamento daugumos pasitikjimas; 3. Pareikus nepasitikjim Vyriausybe, ji gali inicijuoti prielaikinius Nacionalinio susirinkimo rinkimus; 4. Aikiai atskiriamos ir ribojamos statym leidiamosios ir vykdomosios valdi statyminio reguliavimo sritys. 5. Konstitucin Taryba vykdo konstitucin kontrol ypatinga reikm teikiama prevencinei kontrolei, t.p. sprendia valdi kompetencijos klausimus. Konstitucins justicijos institucij vaidmuo valdi padalijimo sistemoje. Skmingam valdi padalijimo funkcionavimui reikia: ilgalaiks konstitucini teisini santyki praktikos, susiformavusios konstitucini paproi sistemos ir turtingo konstitucins justicijos institucij sukurtos jurisprudencijos. JK ir JAV teismai yra valdia, dalyvaujanti teiss krime. Jie kuria precedentus, kurie tampa privalomomis elgesio taisyklmis. Anglijos teismai turi gali netaikyti parlamento priimto akto, de facto padaraniu i teiss norm neveikiania. Vokietijoje ypating reikm parlamento gali atsvarai turi Federalinis Konstitucinis Teismas. Jis turi galiojimus vertinti statym atitikim Konstitucijai, jam konstatavus, kad statymas prietarauja alies Pagrindiniam statymui, statymas nustoja juridins galios. T.p. Konstituciniai teismai i esms sprendia ginus dl valstybs valdi kompetencij rib. 7. Valdi padalijimo principo tvirtinimas LR konstitucijoje ir jo interpretavimas LR Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje. Kaip ir daugumoje demokratini valstybi K taip ir Lietuvos K valdi padalijimo principas, nra tiesiogiai vardijamas konkreioje nuostatoje, bet yra ivedamas i keli konstitucini principini nuostat. Kadangi LR Konstitucijos oficialus aikinimas pavestas iimtinai Konstituciniam Teismui, norint atskleisti valdi padalijimo princip btina remtis KT jurisprudencija. LR K 5 str. 1d. tvirtinta nuostata, kad Valstybs valdi Lietuvoje vykdo Seimas, Prezidentas ir Vyriausyb, Teismas. Ne viename nutarime KT konstatavo, kad ioje K normoje tvirtintas valdi padalijimo principas, kuris detaliau atskleidiamas toliau kituose K straipsniuose, kuriuose kiekvienai valdios institucijai yra nustatyta jos paskirt atitinkanti kompetencija, kuri lemia tos valdios vieta bendroje valdi sistemoje ir jos santykis su kitomis valdiomis. Valstybs valdi padalijimo principas reikia, jog statym leidiamoji, vykdomoji ir teismin valdios, kurias atitinkamai gyvendina Seimas, Prezidentas ir Vyriausyb, Teismas, turi bti atskirtos, pakankamai savarankikos, bet kartu tarp j turi bti pusiausvyra. Kiekvienai valdios institucijai suteikiama jos paskirt atitinkanti kompetencija. Tai yra pagrindinis demokratins teisins valstybs organizacijos ir veiklos principas. 5 str. 2 d nustatyta: "Valdios galias riboja Konstitucija", KT iaikino, kad i nuostata Pirmiausia reikia, kad 5str.1d. nurodyt aukiausij valstybs institucij: Seimo, R Prezidento ir Vyriausybs bei Teismo valdios gali ribas apibria pati Konstitucija. Tiesioginis galiojim nustatymas K reikia, kad viena G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 152

valstybs valdios institucija negali i kitos perimti toki galiojim, j perduoti ar atsisakyti. Tokie galiojimai negali bti pakeisti ar apriboti statymu nustatant papildomas j gyvendinimo slygas. Norint juos pakeisti ar apriboti btina priimti konstitucin patais (1996-1998). Kiekvienos mintos institucijos statusas reglamentuojamas atskirame K skirsnyje, o pagrindins konstitucins nuostatos dar detalizuojamos specialiuose statymuose. Seimo konstitucinis statusas apibrtas V skirsnyje, o jo struktra ir darbo tvarka nustatyta Seimo statute(K76str). Prezidento - VI skirsnyje, Vyriausybs - VII skirsnyje ir teism - IX skirsnyje. Valdi atskyrimo ir savarankikumo elementai LR K: Kompetencija ir funkcijos: 1. Seimui suteikta iimtin teis leisti statymus ir reguliuoti svarbiausius visuomens gyvenimo klausimus67str ; Vykdomoji valdia patikta Prezidentui ir Vyriausybei Prezidentas yra valstybs vadovas, jam pavesta atstovauti valstyb ir daro visk, kas jam pavesta Konstitucijos ir statym; Prezidentas nevadovauja vyriausybeia, kas nebdinga prezidentinms valdymo formoms, kur prezidentas irinktas tautos yra vyriausybs vadovas Vyriausybei pavesta vykdyti statymus ir kitus Seimo nutarimus. Vyriausybs priimti postatyminiai aktai detalizuoja ir sukonkretina statymo normas, tvarko krato reikalus ir t.t.94str. KT sprsdamas klausim,ar Seimas gali pavesti Vyriausybei reguliuoti santykius, susijusius su mogaus teismis ar laisvmis konstatavo: "Teiss leisti statymus delegavimas Vyriausybei turi bti legitiminis, t.y. pagrstas valstybs konstitucijoje tvirtintomis nuostatomis. LR K statym leidybos delegavimas nenumatytas, todl Vyriausyb gali priimti tik postatyminius teiss aktus.Vyriausybs priimti tess aktai savo galia statymui neprilygsta, su statymu konkuruoti ir jo pakeisti negali. 2. Teisingum LR vykdo tik teismai: LAT, Lietuvos apeliacinis teismas, apygard ir apylinki teismai. Vykdydami teisingum, yra nepriklausomi ir klauso tik statymo, sprendimus priima LR vardu. Kitos atskyrim ir savarankikum garantuojanios priemons : 5. valdi formavimo tvarka: seimo narius renka tiesiogiai pilieiai; t.p. Prezidentas savo mandat gauna betarpikai i tautos taip jis gauna nepriklausom pozicij, kuri dar sustiprinama skirtinga nei Seimo galiojim (kadencij) periodo trukme - Seimo 4m, Prezidento 5m; Prezidentas siekdamas sudaryti veiksming ir stabili Vyriausyb skiria MP, kur remia Seimo dauguma ir jam paveda sudaryti Vyriausyb (92str.1d). Seimo dauguma takoja tik MP skyrim, o tolesnis vyriausybs formavimas priklauso MP; Prezidentas turi dideli gali formuojant teismin valdi. 6. Seimo nariams suteikiamas asmens nelieiamas, Seimas pats nustato savo struktr ir darbo tvark -statutu. 7. Prezidentas, privalo sustabdyti savo veikl politinse partijose ir polit. organizacijose.(83str2d). Jo imunitetas platesnis nei Seimo nario ar ministro, visikai ribojama galimyb patraukti j Ad.atsakomybn (86. 1). 8. Teisminei valdiai nepriklausomum garantuoja K suteikta savivaldos teis; teisj kadencija, asmens nelieiamyb, draudiama bet kam kitis teisjo ar teismo veikla; teisjai negali dalyvauti politini partij ir kit politini organizacij veikloje ir kt. Priemons utikrinanios valdi pusiausvyr, tai atskiroms valdios institucijoms suteikiant teises, kurias pasinaudojus viena kit kontroliuoja ir neutralizuoja. KT ( 1998.01.10)gyvendinant bendruosius valstybs udavinius ir funkcijas valstybs institucij veikla grindiama j bendradarbiavimu, todl j tarpusavio sveika apibdintina kaip tarpfunkcin partneryst. Vienas i valstybs institucij bendradarbiavimo utikrinimo bd yra vyriausybs atsakingumo parlamentui principas, tvirtintas daugelio Europos valstybi konstitucijose. 1. 58str. tvirtinta Prezidento teis paleisti Seim , kai vyriausyb praranda Seimo pasitikjim 2. Vyriausybs teis inicijuoti prielaikinius Seimo rinkimus, 3. Kaip atsvara Prezidentui naujai irinktas Seimas gali skelbti pirmalaikius Prezidento rinkimus ( 87str.1) taip Prezidentas rizikuoja prarasti ir savo post. Seimui suteikiama papildoma galimyb atleisti Prezident, dl jo sveikatos bkls, kuri neleidia rpintis tarnybos interesais, taiau tam reikia 3/5 vis Seimo nari pritarimo ir KT ivados. 4. Apkaltos institutas. KT teigia, kad apkalta - tai ypatinga parlamentin procedra, kai sprendiamas Prezidento, KT Pirmininko ir teisj, AT pirmininko ir teisj, Apeliacinio teismo pirmininko ir teisj, Seimo nari konstitucins atsakomybs klausimas. Tai iskirtin Seimo teis, jokioms kitoms valstybs valdios institucijoms K nra numatyti galiojimai dalyvauti vykdant apkalt. Seimas turi kreiptis KT G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 153

praydamas ivados ar Seimo nari ir valstybs pareign, konkrets veiksmai prietarauja K (105 str.3 d.4 p, 106 str.5 d.), bet galutin sprendim priima Seimas. 5. Prezidentas usienio politik turi vykdyti kartu su Vyriausybe (84str.1d), jo visi dekretai turi bti kontrasignuojami. 6. Tik Seimo iskirtin teis leisti aukiausios galios statymus, taiau Prezidentui suteikti galiojimai ir statym leidyboje: 1) turi statym iniciatyvos teis (68str.1d); 2) statymai sigalioja tik po to, kai juos pasirao ir oficialiai paskelbia Prezidentas; 3) suteikta atidedamojo veto teis grinti nepasirayt statym Seimui i naujo svarstyti (84str.24d). KT konstatavo, kad pagal K statymu leidybos procese, be Seimo, dalyvauja ir Prezidentas: jis pasirao ir oficialiai paskelbia (promulguoja) Seimo priimtus statymus bei turi atidedamojo (santykinio) veto teise galiojimus motyvuotai grainti Seimui pakartotinai svarstyti jo priimta statym; tai yra svarbus konstitucinio valdi padalijimo principo aspektas ir papildoma Seimo priimt statym konstitucingumo garantija. 7. Konstitucinio Teismo institutas, kontroliuoja tiek parlament, tiek vykdomj valdi. Konstitucijoje apibriant aukiausij valstybs valdios institucij funkcijas bei galiojimus yra numatyta j tarpusavio kontrol ir atsvara, bei partneryst. Pvz: 1. Prezidentas turi teis skirti MP, taiau i teis gyvendinti gali tik gavs Seimo pritarim; 2. Seimas skiria AT teisjus ir io teismo pirminink (67.10p), bet tam btinas Prezidento teikimas (84.11p); 3. Seimas steigia ir panaikina LR ministerijas, taiau tam reikia Vyriausybs silymo (67str.8p) ir kt. Priklausomai nuo valdymo formos ir parlamento vaidmens sudarant vyriausyb skiriami du pagrindiniai vyriausybs sudarymo procedr modeliai:parlamentinis ir neparlamentinis. Pagal LR K nustatyt valdios institucij kompetencij Lietuvos valstybs valdymo modelis priskirtinas parlamentins respublikos valdymo formai. taiau ms valstybs valdymo formai bdingi ir kai kurie vadinamosios miriosios pusiau prezidentins) valdymo formos ypatumai. Tai atsispindi Seimo, Prezidento, Vyriausybs galiojimuose bei j tarpusavio santyki teisinje konstrukcijoje. Lietuvos konstitucinje sistemoje yra tvirtintas Vyriausybs atsakingumo Seimui principas, lemiantis atitinkam Vyriausybs sudarymo bd. K tvirtinti visi specifiniai lanksios sistemos elementai utikrinantys valdi pusiausvyr, tai: Seimo galimyb pareikti nepasitikjim Vyriausybe, Vyriausybs teis inicijuoti prielaikinius Seimo rinkimus, Prezidento teis paleisti Seim; KT institutas; apkaltos institutas, taikomas aukiausiems valstybs pareignams. Vyriausyb rengia valstybs biudet ir Vyriausybs veiklos program, ir tik gavus Seimo patvirtinim gali pradti dirbti. Tik Lietuvai bdinga tai, kad Prezidentas renkamas tiesiogiai tautos, jis yra valstybs vadovas ir atstovas, dalyvauja vyriausybs formavime, bet jai nevadovauja ir nra jos narys. Vyriausyb atskaitingi Prezidentui ir Seimui, o pastarojo privalo turti ir daugumos pasitikjim. XI tema. RINKIM TEIS 1. Rinkim teiss svoka. Aktyvioji ir pasyvioji rinkim teis. Tiesiogin demokratija tai vis valstybs piliei (kai kuriais atvejais ir asmen) teis ireikti savo vali valstybs (krato, regiono, savivaldybs) valdymo klausimais.Jie gali bti vairiausi: valstybins valdios institucij formavimas ir j atstov ataukimas, valstybs sien keitimas, prisijungimas ar istojimas i TO, nacionalins valiutos keitimas, naujos valstybins valdios institucijos steigimas, pritarimas/nepritarimas valstybins valdios institucijos programiniam sprendimui ir kt. Tais atvejais, kai Tauta laisvu apsisprendimu deleguoja savo suvereniteto teis patiktiems asmenims, susiduriame su tiesiogins demokratijos forma rinkimais. Tais atvejais, kai Tauta visuotinai apsisprendia dl konkrei valstybs valdymo klausim, susiduriame su kita tiesiogins demokratijos forma referendumais (plebiscitais). Labai retais atvejais, vienu klausimu organizuojami ir rinkimai ir referendumas (iki 2005 m. Egipto prezidentas buvo renkamas rinkik kolegijos, vliau jo kandidatr dar turjo patvirtinti Tauta referendumu.). Rinkim teis suprantama 2 prasmm: Plaija (objektyvija) prasme konstitucins teiss institutas juridikai reglamentuojantis rinkimini princip, rinkim organizavimo, rinkj, rinkimus organizuojani institucij ir j stebtoj teises. Siaurja (subjektyvija) prasme tai piliei galimyb naudotis pasyvija ir aktyvija rinkim teise. Preziumuojama, jog jei pilietis turi teis naudotis pasyvija rinkim teise, tai taipogi turi teis naudotis ir aktyvija rinkim teise. Iimtis Vatikano pontifiko rinkimai, kuriuose nustatyta, jog popieiumi gali bti G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 154

renkamas nebtinai kardinolas, dalyvaujantis konklavoje, taiau ir bet kuris kitas dvasininkas, atstovaujantis katalik banyiai ir turintis jos palaikym. Aktyvioji rinkim teis pilieio teis rinkti atstovus renkamas valstybs ar savivaldybi institucijas; asmuo privalo bti trauktas rinkj sraus, jam iduodamas balsavimo biuletenis, t.y. aktyvioji rinkim teis apima kompleks teisi, susijusi su pilieio galimybe realizuoti savo rinkim teis. Pasyvioji teis bti renkama bei irinktam ias institucijas; teiss turin sudaro galimyb ikelti save kandidatu renkamas pareigybes, esant teistam pagrindui, ginyti rinkim rezultatus, agituoti u save ir pan. Pasaulyje daugelis valstybi yra tvirtinusios rinkim ir referendum institutus savo konstitucijose. Taiau ne visada rinkim ir referendum teis sutampa su demokratinio reimo realumu valstybje. Galimi keli variantai: Taip. Rinkimai ir referendumai tvirtinti valstybs konstitucijoje ir realiai organizuojami. Valstybs veicarija, Danija, ekija, Lenkija, Pranczija, Italija, Vengrija. Ne. Rinkimai ir referendumai tvirtinti valstybs konstitucijoje, taiau realiai jie nerengiami, arba tai daroma paeidiant visuotinai paplitusius rinkim ir referendum organizavimo principus. Valstybs iaurs Korja, TSRS, Baltarusija, III Reicho Vokietija, Pakistanas ir kt.. Tarpukario Vokietija ir Baltarusija referendumai rengiami (autoritarizmo bruoas). TSRS ne, nors ir buvo konstitucijoje numatyti (totalitarizmo bruoas). Taip/ne. Valstybje tvirtinta tik viena tiesiogins demokratijos forma.: Konstitucijoje daniausiai nutylimas referendumo institutas JAV, Nyderlandai, JK (britai teigia, jog referendumo institutas paneigia parlamentins demokratijos vertyb). Referendumai nerengiami, arba tai daroma tik vietiniu lygiu. Nutylima rinkim teis, o visi valstybs organizavimo klausimai patikti referendumams. Bdinga nedemokratiniams reimams (Birma, Kotd Ivuaras) Tokiais atvejais referendumo klausimai yra itin sukti (Ar pritariate valstybs islamizacijai? Jei taip, tai valstybs vadovo galiojimus pratsime dar 5 metams.). LIETUVOJE LR K tvirtintos abi tiesiogins demokratijos formos Rinkim teis vienas svarbiausi Lietuvos KT-s institut. Jo normos tvirtina renkam vieosios valdios institucij formavimo tvark, rinkimins kampanijos procedr: rinkim skyrim, rinkj sra, rinkim apygard ir apylinki, rinkim komisij sudarym, kandidat iklim ir agitacij u juos, balsavim, rinkim rezultat nustatym. Rinkim teiss normos apibria svarbiausius piliei statuso bruous formuojant renkamas valdios institucijas, politines, materialines, organizacines ir teisines garantijas. LR K 4 str. skelbia, kad Aukiausi suvereni gali Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratikai irinktus savo atstovus, i nuostata i reikia pagrindin demokratinio valdymo princip 1) Plaija prasme tai konstitucins teiss institutas, kurio normos reguliuoja rinkim organizavimo ir vykdymo tvark. Tai KT institutas visuma teiss norm, tvirtinani piliei teis rinkti ir bti renkamam. 2) Siaurja prasme kiekvieno LR pilieio teis dalyvauti rinkimuose: LRK 34str.1d. nustatyta, kad aktyvij rinkim teis pilietis gyja, jei rinkim dien jam yra sukak 18 m. Rinkimuose nedalyvauja pilieiai, kurie teismo pripainti neveiksniais. LRK 34str. 2d.: Pasyviosios rinkim teiss - piliei teiss bti irinktam atitinkam valstybs ar savivaldos institucij, pagrindai tvirtinti K-ja ir rinkim statymuose. 2. Rinkim teiss altiniai. Rinkim teiss altiniai teisiniai aktai, kurie nustato rinkim organizavimo ir vykdymo tvark. Rinkim teiss normos aptinkamos vairiuose konstitucins teiss hierarchijos aktuose konstitucijoje, organiniuose statymuose, kodeksuose, statymuose ir postatyminiuose aktuose, regioniniuose teiss aktuose ir kt. Tarptautins teiss normos nra tokios svarbios. altiniu pripastami ir politini partij statai, nuostatai, reglamentai. Pranczijoje, Belgijoje, Argentinoje yra rinkiminiai kodeksai. Parlament statai, statutai ir reglamentai reikmingi, kai parlamente organizuojami pakopiniai valstybs vadovo, prezidiumo, AT rinkimai. Rinkim teiss altini sistema priklauso nuo konkreios valstybs teiss sistemos ypatum, kontinentins ar bendrosios teiss tradicijos. Galima iskirti iuos rinkimus reglamentuojanius altinius: 1) raytins teiss normas tvirtina: 1. Konstitucija; 2. tarptautins sutartys; G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 155

3. statymai ir teiss aktai, turintys statym gali; 4. politini partij statai (statutai); 2) neraytins teiss normas ireikia: 1. bendrieji teiss principai; 2. teisiniai paproiai ir tradicijos; 3. rinkim teiss norm iaikinimai, pateikti kompetetingos institucijos (pvz., rinkim teismai Anglijoje). Daugumoje valstybi konstitucijose vardijami tik rinkim teiss pagrindiniai principai, o konkreiai rinkim proces reguliuoja atitinkami statymai. LIETUVOJE teiss altini sistem sudaro: 1. Konstitucija, kaip ir daugumos ali, K tvirtinami tik pagrindiniai rinkim organizavimo principai ir slygos: I skirsnyje tvirtintas pagrindinis demokratinio valdymo principas Aukiausi suvereni gali Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratikai irinktus savo atstovus II skirsnyje tvirtinti aktyviosios teiss pagrindai(18 .met veiksnus pilietis0 V skirsnyje nustatyti Seimo rinkim teiss principai, reikalavimai kandidatams Seimo narius( 25m. neteistas LR pilietis), rinkim vykdymo laikas, pirmalaiki Seimo rinkim rengimo atvejai bei tvarka (55-58str.). VI skirsnyje tvirtinti pagrindiniai Prezidento rinkim teiss principai, reikalavimai kandidatams, j klimo tvarka, rinkim vykdymo laikas, rinkim rezultat nustatymo svarbiausios taisykls (78-81str.), pirmalaiki Prezidento rinkim atvejai (87-88str.), Prezidento nauj rinkim skyrimo tvarka (89str.). X skirsnyje tvirtinti savivaldybi taryb rinkim demokratiniai principai, apibrtas j galiojim laikas (119str.). 107str. nustatyta, kad Seimas turi teis pats priimti galutin sprendim, remiantis KT ivada tais atvejais, kai paeidiami rinkim statymai. Kilus abejonms, ar nebuvo paeisti rinkim statymai per Prezidento ar Seimo nari rinkimus, prayti KT ivados gali Seimas, o dl Seimo rinkim ir Prezidentas. 2. statymai ir kodeksai. LR Prezidento, Seimo, savivaldybi taryb rinkim statymuose detalizuojamos bendrosios rinkim teiss nuostatos, reglamentuotas rinkim organizavimas, rinkj sra sudarymas, kandidat iklimas, rinkim agitacija, parengtin rinkim organizavimo veikla, balsavimas, bals skaiiavimas ir rinkim rezultat nustatymas, atsakomybs klausimus u rinkim teiss paeidimus - ATPK (207(1) - 207(11), 259(1) str.), BK (XXVI skyrius) t.y. visas rinkim procesas. 3. kiti norminiai aktai:Vyriausiosios rinkim komisijos instrukcijos, kuri paskirtis garantuoti vienod Rinkim ir Referendumo statym taikym visoje LR teritorijoje. Jas vykdyti yra privaloma visoms institucijoms ir pareignams. 3. Rinkim teiss principai. Rinkim teiss principais KT teorijoje laikomos pagrindins nuostatos, idjos, tvirtintos K ir rinkim santykius reguliuojaniuose statymuose, kuriomis grindiamas rinkim organizavimas ir vykdymas. Prie svarbiausij rinkim teiss princip priskiriami ie: visuotins rinkim teiss principas; lygios rinkim teiss principas; slapto balsavimo principas; rinkim rengimo ir vykdymo vieumas. Visuotin rinkim teis reikia, kad rinkjai ar atskiri socialiniai sluoksniai negali bti nualinti nuo dalyvavimo rinkimuose negali bti diskriminuojami, dl lyties, rass, tautybs, kalbos, kilms, tikjimo, sitikinim, pair ar kt. Taiau valstybs numato ribojimus tai rinkim cenzai: amiaus, veiksnumo, sslumo, turto, lyties, rass, j nustatymas pats savaime nereikia, kad rinkimai ir rinkim teis yra nedemokratiki. Svarbu kokie itie cenzai, nepaneigt rinkim, kaip demokratins procedros ir visuotini rinkim principo esms. amiaus cenzai rinkimuose gali dalyvauti tik nustatyto amiaus sulauk asmenys. Latvija 21 m. Marokas. 20 m. Brazilija, Iranas, Kuba 16 m.Italija emuosius rmus 18 m., auktuosius 25 m. Pasyviai rinkim teisei JAV prezidentas 35 m.. Italijoje- 50 m. veiksnumo cenzas neturi balso teiss psichikai nesveiki asmenys, nusikaltliai, atliekantys bausm (iimtys Vokietija). Sslumo cenzas reikalavimas, kad rinkjas tam tikr laik bt igyvens rinkim apygardoje ar valstybs teritorijoje; kitose valstybse kad turt nuolatin gyvenamj viet. vairiose alyse skirtingas ir svyruoja nuo 3 mn. iki 5 m. JAV 1-2 mn., Vokietija 3 mn., Pranczija 6 mn. Pasyviajai rinkim teisei, svyruoja nuo keli mnesi iki keliolikos met. Nesuderinamumo cenzas, taikomas pasyviajai rinkim teisei. Negali bti irinktas asmuo, uimantis tam tikras pareigas, turintis tam tikr renkam mandat ar usiimantis tam tikras veikla. G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 156

Kiti rinkim teiss cenzai: Isilavinimo cenzas, Reikalavimai mokti kalbti ir rayti alies valstybine kalba. Finansinis mokestis, kandidatuojant Parlament Pranczija 500 EU, UK 500 svar. Nuosavybs cenzas taikytas rinkjams, mokantiems nuosavybs mokest, kurio limitas leido arba neleido balsuoti pilieiams . Ilgiausiai taikytas Australija, Kolumbija, Meksika, N. Zelandija. Religinis cenzas Iranas. Rasinis buvo JAV, PAR apartheido reimo metu. Lyties cenzas. Ilgus metus rinkim teis buvo laikoma tik vyr usimimu. Buvo vadovaujamasi principu, kad moter rpestis saugoti man idin ir auklti vaikus. Daugelyje valstybi lyties cenzas buvo panaikintas gana vlai (JAV 1920m., Anglija 1928m., Pranczija - 1944m. veicarijoje-1971). Kai kur moter diskriminacija iuo klausimu tebesitsia ir dabar, pvz., Kuveite, Jordanijoje. LIETUVOJE Aktyviosios rinkim teiss cenzas Lietuvoje 18 m. veiksns pilieiai, nesiskiria nuo daugelio demokratini valstybi.rinkimuose Didesni reikalavimai keliami pasyviajai rinkim teisei gyvendinti ir priklauso nuo institucijos, kuri renkamas: - Seimo nariu gali bti renkamas 25 m. LR pilietis, kuris nuolat gyvena Lietuvoje, nesusijs priesaika ar pasiadjimu usienio valstybei; negali bti renkami asmenys nebaig atlikti bausms pagal teismo paskirt nuosprend, atliekantys tikrj karo arba alternatyvij krato apsaugos tarnyb, neij atsarg krato apsaugos sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai ir liktiniai, kit sukarint ir saugumo tarnyb apmokami pareignai. - Prezidentu - LR pilietis pagal kilm, ne maiau kaip 3 m. gyvens Lietuvoje, 40 m. ir jeigu jis gali bti renkamas Seimo nariu, ne daugiau kaip 2 kartus i eils; - Savivaldybs tarybos nariu - nuolatinis(ne tik pilietis) ios savivaldybs gyventojas 20 m. amiaus; - Europos Parlamento nariu - LR pilietis ar kitas nuolat gyvenantis Lietuvoje ES valstybs nars pilietis, kuris rinkim dien yra ne jaunesnis kaip 21 m. ir kuris nra kandidatu Europos Parlament kitoje ES valstybje narje. Lygios rinkim teiss principas reikia, kad kiekvienas rinkjo balsas yra lygiavertis vienodai takoja rinkim rezultatus.Kiekvienas rinkjas turi tiek pat bals, kiek ir kitas. Tai nereikia, jog balsuojant turima tik vien bals. Vokietijoje, Italijoje, parlamento rinkimuose rinkjas turi 2 balsus vien atiduoda u maoritariniu bdu renkam rinkj, kit u proporciniu bdu renkam partijos sra. Tai ir statymais nustatytos visiems vienodos slygos ir reikalavimai kandidatams ikelti, registruoti, prierinkiminei agitacijai, balsavimui ir rinkim rezultatams nustatyti. LR Seimo rinkim statymo 3str. nurodyta, kad kiekvienas turintis teis rinkti LR pilietis rinkimuose turi po vien bals vienmandatje ir daugiamandatje rinkim apygardose, o ie balsai yra lygiaveriai kiekvieno kito, turinio teis rinkti, pilieio balsams. Slapto balsavimo principas kiekvienam rinkjui utikrinama galimyb laisvai, nevaromai pareikti savo vali. Slaptumas utikrinamas speciali balsavimo patalp ar kabin naudojimu. Joje rinkjas netrukdomas upildo biuleten. Slyginai taikomas JAV. Kolorado valstijoje rinkjui iduodamas biuletenis paymtas tuo paiu numeriu kaip ir rinkjo registracijos yma. vairiose pasaulio valstybse veicarija, JK, Danija, Lietuva, Rusija, - leidiama rinkjams balsuoti prie rinkimus patu. Tokiu atveju, pagal voko siuntjo ymas ar identifikacin numer galima nustatyti ir rinkjo tapatyb. Piet Karolinoje, prie teikiant balsavimo biuleten, rinkjo klausiama u k jis ketina balsuoti. Laisvi rinkimai. Rinkjas pats sprendia ar dalyvauti jam rinkimuose ar ne. Negali bti nei prievartos nei adam maloni atjusiems balsuoti rinkjams. Iimtis Meksika, Haitis, kai kurios kitos Centrins Amerikos valstybs kur pilieio pareiga balsuoti rinkimuose tvirtinama konstitucikai. Rinkim rengimo ir vykdymo vieumo principas Vieumas utikrina galimyb kontroliuoti rinkim proces, daryti j skaidr. Utikrina, kad piliei valia rinkim metu bt teisingai ireikta ir adekvaiai forminta.LR rinkim statymuose nustatyta, rinkim komisij posdiai ir balsavimai yra viei, negali rengti udar posdi. Tiesiogini rinkim principas rinkimai vykdomi rinkjams tiesiogiai balsuojant u kandidatus. Daugelyje ali tiesioginiais rinkimais renkama: vietos savivaldos institucijos, vien rm parlamentarai, dviej rm parlamentar emieji rmai. Lietuvoje Seimo narius, Prezident, Savivaldybi taryb narius rinkjai renka be tarpinink. Kai kuriose alyse vyksta ir netiesioginiai rinkimai; jie bna keli ri (netiesiogini rinkim pvz., JAV Prezidento rinkimai juose rinkjai renka rinkikus, o pastarieji prezident). Netiesiogini rinkim bdu G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 157

buvo renkamas ikikarins nepriklausomos Lietuvos Prezidentas. Dabar galiojaniuose LR Seimo, Respublikos Prezidento ir statymuose yra tvirtintas tiesiogini rinkim principas. 3. Rinkim rys. Rinkimai, vykstantys valstybse, konstitucinje teiss teorijoje yra skirstomi atskiras ris. Pagal rinkj valios ireikimo bd rinkimai: tiesioginiai j metu rinkjas pats sprendia, u kur kandidat atiduoti savo bals, tarp rinkjo valios ireikimo ir renkamojo nra tarpins grandies. netiesioginiai rinkim metu rinkjas pats tiesiogiai atstov nerenka, o renka rinkikus, kurie ir priima galutin sprendim. Pvz., tokiu bdu renkamas JAV Prezidentas. Savotika netiesiogini rinkim atmaina daugiapakopiai rinkimai TSRS, Kuba, Kinija, Angola pilieiai renka vietos valdymo atstovus, ie delegatus miesto arba krato tarybas, pastarieji respublikos arba autonomins srities parlamentus, ie federacijos parlament, pastarieji federacins aukiausiosios tarybos narius. mirs kai parlamentas i 2 rm: vienus renkama tiesiogiai, kitus renkama netiesiogiai. Bangladee ir Pakistame parlamentuose po rinkim vidaus balsavimo keliu irenkamas numatytos kvotos dyd atitinkantis skaiius moter. Egipte 451 viet parlament 10 nari skiria prezidentas savo dekretu. Indonezijoje 100 nari Parlament skiria prezidentas i karini pajg. Pagal savo mast rinkimai bna: visuotiniai juose dalyvauja visi alies pilieiai (parlamento, Respublikos Prezidento rinkimai); daliniai. Jais laikytini pvz., atskirose rinkim apygardose surengti rinkimai laisvoms deputat vietoms uimti. Pagal rinkim eilikum: Eiliniai( prastiniai) vyksta pasibaigus valstybs valdios institucijos ar pareigno kadencijai; Neeiliniai (Prielaikiniai) vyksta, pvz., paskelbus pirmalaikius parlamento rinkimus, atsistatydinus valstybs vadovui ar iam mirus, patraukus j baudiamojon atsakomybn, susirgus sunkia liga ar palijus psichikos bklei. Nerengiami daniausiai Amerikos valstybse, kur valstybs vadovo pareigas pradeda eiti viceprezidentas. Pagal objekt: prezidento, monarcho, parlamento, municipaliniai, koroneri, erif, teisj rinkimai ir kt. Pagal tai, kokios institucijos yra renkamos Lietuvoje: rinkimai Seim, Respublikos Prezidento rinkimai, savivaldybi taryb rinkimai, rinkimai Europos parlament. Rinkim sistemos svoka ir rys. Rinkim sistem vairov. LR organizuojam rinkim sistemos. Rinkim sistema rinkim statymuose tvirtint taisykli, princip ir kriterij visuma, kuriais remiantis nustatomi balsavimo rezultatai. Rinkim sistemos svoka vartojama 2 prasmm: plaija prasme tai rinkim teiss objektas, t.y. visuomeniniai santykiai, atsirandantys rinkimais sudarant renkamos vieosios valdios institucijas.(ia prasme kalbta prie tai altiniai) siaurja prasme rinkim rezultat nustatymo bdas (Btent siaurja prasme ir bus kalbama emiau). Kiekvienoje valstybje nustatoma sava rinkimin sistema, kuri yra pritaikyta prie susiklosiusios politins realybs, i ios vairovs iskiriami 3 pagrindiniai rinkimini sistem tipai: maoritarin; proporcin; mirioji. Maoritarin rinkim sistema. (daugumos atstovavimo) Pati seniausia ir pagrsta daugumos principu. alies teritorija suskirstoma rinkimines apygardas, kuriose rinkjai tiesiogiai renka vien atstov i keli kandidat. Irinktu laikomas tas kandidatas, kuris surenka santykin arba absoliui bals daugum. 1) absoliuios daugumos - irinktu laikomas kandidatas, surinks absoliui rinkim apygardoje bals daugum (50,01%). Trkumai: 1) balsai, kuriuos gavo pralaimj kandidatai, paprasiausiai pradingsta; 2) naudinga tik stambioms politinms partijoms; 3) pasiskirsius balsams taip kandidat taip, kad n vienas nesurinko 50,01%, kandidatas neirenkamas. Siekiant ivengti sistemos nerezultatyvumo, gali bti taikomi tam tikri veiksmai: 1. persibalotiravimas i anksiau nesibalotiravusi kandidat nauj biuleten raomi 2 kandidatai, surink daugiausia bals. Jeigu balsai vl isiskirsto, balsavimo rezultatas nustatomas arba burt keliu, arba irenkamas vyriausias pagal ami asmuo; 2. pakartotinai balsuojama kol nebus irinktas kandidatas. Daniausiai, siekiant ivengti i problem, antrojo balsavimo biuleten raomi tik 2 kandidatai, surink daugum bals. Antrame pakartotinio balsavimo ture taikoma maoritarin santykins daugumos sistema. G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 158

3. alternatyvus balsavimas rinkjas kandidatus biuletenyje sunumeruoja pagal tai kam teikia pirmum Nr.1 kitas Nr.2 ir t.t. I pradi suskaiiuojami balsai suteikti pirmum Nr. 1, ir jei vienas i t kandidat surinko absoliui bals daugum, jis yra laikomas irinktu. 2) santykins daugumos irinktu laikomas tas kandidatas, kuris surinko bals daugiau negu kiekvienas jo varovas atskirai, net jei ir buvo maiau nei pus vis bals. Trkumas: itin neproporcingai atstovaujama rinkj valiai. Proporcinio atstovavimo sistema (sra) esm ta, kad mandatai partijoms paskirstomi proporcingai per rinkimus gaut bals skaiiui. Bdinga, kad alies rinkjai apygardoje balsuoja ne u konkreius kandidatus, o u politini partij pateiktus kandidat sraus, patektus daugiamandatse rinkim apygardose. Skirtumas tarp rinkim rezultat ir gaunam viet yra maesnis nei taikant maoritarin sistem, nes prarandama maiau rinkj bals, kadangi kiekvienas balsas skaiiuojamas nustatant proporcijas, pagal kurias paskirstomi mandatai. 1.Valstybs teritorija yra suskirstoma rinkim daugiamandates apygardas su daugma vienodu rinkj skaiiumi. 2.Partija sudaro savo kandidat sra visiems apygardai skirtiems mandatams gauti. Rinkjai balsuoja u partijos pateikt sra, t.y. ne u konkret asmen, kad varosi ne atskiri asmenys, bet politins partijos. 3.Suskaiiuojami kiek ir u kok sra buvo atiduota bals, mandatai padalinami proporcingai tarp vis partij. Didelse apygardose i sistema palanki maoms partijoms ir danai sudaro galimybes patekti parlament. Siekiant utikrinti parlamento stabilum ir ukirsti keli per dideliam ma partij skaiiui, yra nustatomi rinkim barjerai, kurie leidia mandat dalybose dalyvauti tik toms partijoms, kurios surinko nustatyt minimal bals % . Skirtingose alyse is barjeras svyruoja nuo 1 % (Izraelis) iki 10 % (Turkija). Taikant i rinkim sistem daug lemia proporcij apskaiiavimo formuls pasirinkimas nes nuo pasirinktos formuls gauti rezultatai gali bti palankesni didesnms, maesnms ar vidutinms partijoms. Kiekviena valstyb sprendia i problem savaip, todl kiekvienoje i j taikomos vis kitokios proporcij skaiiavimo formuls bei vairios t pai formuli modifikacijos. 1. Rinkimins kvotos metodas(angl advokato T. Haer'o formul) paprasiausias bdas. Rinkimin kvota tai toks bals skaiius, kurio utenka vienam mandatui gauti. Visi balsavimo metu gauti balsai (u visus sraus bendrai) i bendro mandat kiekio = Rinkimin kvota. Mandatai partijoms paskirstomi taip: partijos surinkt bals skaii i gautos kvotos = tiek mandat gaus, kiek kart kvota tilpo partijos surinkt bals skaii. Trkumas tik retais atvejais galima, paskirstyti visus mandatus, nes praktikai visada kiekvienam partijos sraui lieka nepaskirstyta liekana (pvz. liekana 0,25 ieina tik ketvirtis partieio). 2. Todl taikomas didiausi likui metodas, pagal kur likusius nepaskirstytus mandatus gauna partijos, turinios didiausius neinaudot bals likuius (liekanas), susidariusius po pirmo mandat paskirstymo. 3. Angl advokato H. Droop'o formul padeda paskirstyti visus mandatus be likuio: Visi balsavimo metu gauti balsai (u visus sraus bendrai) i bendro mandat kiekio prie kurio + skaiius 1, 2, 3 ir t.t., kol gaunama tokia kvota, kuri leidia paskirstyti visus mandatus be likuio. Taigi skaiiavimai atliekami tol, kol pavyksta gauti kvot, leidianti paskirstyti visus mandatus i karto. 4. Didiausio vidutinio metodas (Gento universiteto prof. V. D'Hondt'o formul) kvota yra apskaiiuojama taip balsai, kuriuos gavo kiekvienas sraas i natrali skaii eils 1, 2, 3, 4, 5 ir t. t., = gauti skaiiai, kurie sudliojami majimo tvarka; Skaiius, kuris (atitinka) yra = toje apygardoje paskirstom mandat skaiiui, ir yra kvota. Pranaumas - leidia paskirstyti visus mandatus i karto. Bet ir iuo atveju lieka nepanaudot bals. 5. Bazelio prof. E. Hagenbacho-Bischoffo metodas. Kvota koreguojama mainant natrali kvot Tai leidia ymiai lengviau paskirstyti balsus tarp partij. i kvota yra naudojama ir Lietuvoje. Taisykl: rinkimuose balsavusi rinkj bals skaii i rinkiminei apygardai priskirt mandat skaiiaus + 1 = kvota. Jei naudojant i kvot lieka nepanaudot bals, naudojamas didiausio likuio metodas. Miri rinkim sistema sujungtos maoritarin ir proporcin rinkim sistemos. Pastaruoju metu i sistem naudoja daugelis pasaulio valstybi renkant valstybi parlamentus ir savivaldos atstovaujamsias institucijas. Pagal i sistem, dalis deputat yra renkami pagal maoritarin rinkim sistem; kita dalis renkama pagal proporcin. Pvz., Vokietijoje pus Bundestago yra renkama pagal maoritarin santykins daugumos sistem, o kita pus pagal proporcin rinkim sistem. G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 159

Kai kurie autoriai bando iskirti ir kitokias rinkim sistemas, orientuotas maumos interesus (vieno nepereinamo balso, vieno perduodamo balso ir kt.). RINKIM SISTEM VAIROV

G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d.

160

ai pasyviai rinkim teisei pilieiai 21 m., privalo pristatyti 10 asmen pasirayt rmimo dokument, sumokti 500 30;lordai teisininkai-15; didiausi dal sudaro kilmingi lordai naryst ini pareigybi cenzai negali Bendruomeni rmai teisjai, ventikai, bankrutavusi irmonarcho vietfirm vyriausias snus, jeisistem. nra- vyriausioji dukra. Monarchas agal kastilikjbti renkami karikiai, renkami tiesiogiai 5m kadencijai pagal santykinsuima sosto paveldjimo sistem. Sosto atsisakiusio ar mirusio nereabilituot daugumos maoritarin snaus opelnus; savivaldos deputatai, policininkai gali tapti parlamentaru tik atsisaks profesins tarnybos.

G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d.

161

asikeitus sistema miri pervyriausybms. Bundesratui vadovauja rotacijos Federalinis, emi ir apylinki rinkiminiai komitetai. Maoritarin: kandidatus gali muose, o federalini emipartijosmaoritarin ir proporcin. Tvark priiri inkim juose nedalyvav pus alfabeto tvarka. Metodas Hero Nimajerio, proteguoja stipriausi partij tenkant rinkusioms 3daugaiu kaip 5 mandatus. Nac. maum partij atstovams netaikomi aukiau minti ribojimai. uose turj ir maiau mandatus.

G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d.

162

ionalinis susirinkimas 577 nariai tiesiogiai maoritarine sistema, vienmandatse apygardose 2 turais. Jei n vienas kandid.nesuriinko daugiau kaip 50% bals, m skaiius neribojamas. Kandidat gali apygardos rinkj bals, laimi-daugiausiai gavs bals. Apygardos nustatomos pagal kas antro gyventoj suraymo vauja kandid. surink daukiau nei 12,5% kelti 500 atstov i s 3 m. rotacija 1/3. Kolegijos nariai renkami labai vairiai j bna ~ 110 tkst.: komunose iki 9 tkst. irenkami 1idatai negali tarnauti vieoje tarnyboje, eiti vyriausybs pareig. Be kit savo duomen nurodo ir savo pavaduotoj, kuris tapt parlamentaru, jei po rinkim ne maiau kaip 30 departament arba ujrio teritorij vienet. nos tarybos nariai 9-30; NS nari deleguoja 600; generalini ir regionini taryb nariai 4 tkst; municipalitet delegatai 105 tkst.; departament 5-13 ni politini jg lyderis tai jo vaidmuo labai stiprus(vadina net kt. rinkiminje apylinkje, pretenduoti kt. parlamentar pavaduotojus, negali buv senatoriai. akuojanti. Pavaduotoju negali bti: pretendentas parlamentarus iti departamentai maiau kaip 5 pagal maoritarin 2 tur sistem. inkim koordinator Konstitucin taryba. is grinamas gavus daugiau 5% bals.Ypatumai prie rinkimus susidaro partij koalicijos, remianios bendr kandidat. Tokiu atveju maoms partijoms tampa sunku tiktis mandat NS.

G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d.

163

gyventoj skaii turi daugiau atstov.( Aliaska-1, Kalifornija-53). I viso 435 mandatai. Kas 10 m. peririma demografin padtis ir atitinkamai valstijos atstov Daugiau gyventoj turinti valstija daugiau rinkik. daugiausia turi Kalifornija. Rinkik kolegij sudaro 538 nariai. Partijos n prezidento mimu ..Kadencija 2m., Senatas. Valstijos daugiau kaip 2 kadencijos, Kadencija 4 m. gyventoj skaiiaus. I viso 100 nari + viceprezidentas, kuris yra Senato -7m. yra 35m. sslumo cenzas-14 m. ne deleguoja po 2 atstovus nepriklausomai nuo alsai pasidalijo tarp kandidat prezident renka Atstov rmai, o viseprezident -Senatas ybs staas 9 m. Nuo 1913. renkamas tiesioginiuose rinkimuose. Kadencija 6 m.. Rotacija 1/3 kas 2 metai.

G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d.

164

Lietuvoje organizuojam rinkim sistemos. Taikomos visos trys: Maoritarin, Proporcinio atstovavimo, miri rinkim sistemos Seimo 141 narys renkami pagal miri rinkim sistem: 1) 71 renkamas vienmandatse rinkim apygardose pagal absoliuios daugumos maoritarin rinkim sistem, Jeigu rinkimai nra rezultatyvs, rengiamas pakartotinis balsavimas po 2 savaii, kuriame dalyvauja 2 kandidatai, gav daugiausia bals, po II turo irinktu laikomas kandidatas, gavs daugiau bals. Jeigu abu kandidatai gavo vienod bals skaii, laimi tas kandidatas, kuris buvo gavs daugiau bals. Jeigu abu kandidatai I ture buvo gav vienod bals skaii, Seimo nariu tampama burtais. 2) 70 daugiamandatje rinkim apygardoje pagal partij sraus taikant proporcin rinkim sistem.Mandat dalybose dalyvauja daugiau surinkusios bals, nei numatyta rinkim barjeruose: - partij, politini organizacij sraai mandat gauna, jei u j balsavo ne maiau kaip 5 % rinkimuose dalyvavusi rinkj; - jungtinis kandidat sraas tik tuomet, jei u j balsavo ne maiau kaip 7% rinkimuose dalyvavusi rinkj. Mandatai paskirstomi taikant kvot ir liekan metod. Kvota nurodo kiek reikia surinkti bals mandatui gauti. Kvota: Visi balsai gauti u sra i 70 = kvota, jei rezultatas su liekana prie jo +1,. Tada vl visi balsai paduoti u sra i kvotos= gautas sveikasis skaiius ir yra mandat skaiius, tenkantis kiekvienam sraui. Visos liekanos naudojamos nepadalintiems mandatams paskirstyti. Mandatai po 1 padalijami sraams pagal eil. Eil sudaroma taip: visi sraai su liekanomis suraomi majania tvarka, pradedant srau su didiausia liekana. Jei dviej sra liekanos yra =, pirmiau raomas tas sraas, kuris gavo daugiau rinkj bals; jeigu gavo vienodai rinkj bals, pirmiau -kuris gavo daugiau mandat visose vienmandatse apygardose. Jeigu ir mandat gauta po =, pirmiau - sraas su maesniu rinkim numeriu. Taikomas ir balsavimo pagal preferencijas (reitingavimo) sistema-kai rinkjas partijos srae paymi ir konkreius partijos kandidatus, kuriems nort atiduoti savo preferencijas (pirmum). Kandidatas surinks pakankamai pirmumo bals, t.y. turintis didesn populiarum visuomenje, gali pakilti partijos srae ir uimti geresn pozicij. Realiai, pirmaisiais numeriais partij srae rayti asmenys, jeigu tik partija veikia nustatyt rinkim slenkst, visuomet gauna mandatus. Reiting skaiiavimas plaiau atspindi rinkjo vali, taiau Seimo rinkim statyme yra numatyta, kad partija arba koalicija gali atsisakyti nuo kandidat reitingo nustatymo, tokiu atveju partijos registruot kandidat eil srae laikoma galutine. Lietuvos teritorija dalijama 71 vienmandat rinkim apygard po ne daugiau kaip 5000 rinkj, analogikai ir daugiamandats apygardos. Prezidentas renkamas pagal maoritarin rinkim sistem. K numatytais atvejais taikoma absoliuios ar santykins daugumos sistema: 1) Jeigu pirm kart balsavime dalyvavo daugiau kaip pus vis rinkj - taikoma maoritarin absoliuios daugumos rinkim sistema, irinktu laikomas tas kandidatas, kuris surinko daugiau kaip pus vis bals. 2) Jeigu rinkimuose dalyvavo maiau kaip pus vis balsavimo teis turini piliei - taikoma maoritarin santykins daugumos sistema su tam tikra slyga irinkamas kandidatas, surinks daugiausia, bet ne maiau kaip 1/3 vis rinkj bals. 3) Jeigu n vienas kandidatas I ture nesurinko reikiamo bals skaiiaus, pakartotiniame balsavime dalyvauja 2 kandidatai gav daugiausiai bals, laimi surinks daugiau bals( maoritarin santykins daugumos sistema). Savivaldybi taryb nariai renkami 4m. kadencijai daugiamandatse rinkim apygardose remiantis visuotine ir lygia rinkim teise, slaptu balsavimu tiesioginiuose rinkimuose pagal proporcin rinkim sistem. Mandatai paskirstomi taikant kvot ir liekan metod. Lyginant su Seimo rinkimais skirtumas tik tas, kad ia kvota yra: Visi balsai gauti u sra i mandat skaiiaus, o ne i 70, analogikai, jei rezultatas su liekana prie jo +1. Numatytas emesnis rinkim barjeras: partijoms - 4 % ir koalicijoms 6 % Europos Parlamento nariai renkami 5 m. kadencijai vienoje daugiamandatje rinkim apygardoje, apimanioje vis valstybs teritorij, pagal proporcin rinkim sistem preferenciniu balsavimu.Partijos ar jungtinis kandidat sraas gali gauti mandat tik tuo atveju, jei u j balsavo ne maiau kaip 5 % rinkimuose dalyvavusi rinkj. Mandatai sraams paskirstomi taikant kvot ir liekan metod. Kvota yra = Visi balsai G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 165

gauti u sra i renkam Europos Parlamento nari skaiiaus, jei rezultatas su liekana prie jo +1 (t.p.kaip ir Seimo). Tada vl visi balsai paduoti u sra i kvotos= gautas sveikasis skaiius ir yra mandat skaiius, tenkantis kiekvienam sraui. Liekanos naudojamos likusiems mandatams paskirstyti, Sraams kurie gavo mandat pagal kvot ir turi liekan, skirstymas atliekamas t.p., kaip ir Seimo rinkim atveju. Naudojama ir reitingavimo sistema. Skirtumas nuo Seimo rinkim ia tas, kad visk lemia rinkiminis reitingasrinkj paduoti pirmumo balsai ir kandidato numeris srae reikms neturi. Taiau kaip ir Seimo rinkim atveju, partija ar koalicija i anksto gali atsisakyti, savo kandidat reitingavimo, tokiu atveju partijos ar koalicijos sudarytas sraas ir jame numatyta kandidat eil yra galutin. Jei neatsisako reitingavimo, kandidat reiting skaiiuoja ir galutin kandidat eil srauose pagal paduotus pirmumo balsus nustato Vyriausioji rinkim komisija. Jei kandidato pirmumo bals suma yra didesn u renkam EP nari skaii ar yra jam lygi, kandidato reitingas = iai sumai, jei maesn reitingas=O. Pirmesnis eilje raomas kandidatas, su didesniu reitingu. Jeigu kandidat reitingai =, pirmesnis raomas kandidatas, kurio rinkim numeris maesnis. 5. Rinkim Organizavimas Ir Vykdymas. Rinkim organizavimas tai tam tikras procesas, susidedantis i nuosekliai vienas po kito sekani etap. Valstybi praktikoje skiriami keli etapai (stadijos): 1) paruoiamasis rinkim etapas; 2) balsavimo etapas; 3) bals skaiiavimas ir rinkim rezultat paskelbimas. Lietuvoje vykstani rinkim proces, reglamentuoja LR Seimo, Prezidento, Savivaldybi taryb rinkim statymai ir rinkim Europos parlament statymas. 4. Paruoiamojo etapo metu sprendiami organizaciniai klausimai:formuojamos rinkim komisijos, nustatomos rinkimini apygard teritorijos, sudaromi rinkj sraai, keliami ir registruojami kandidatai, vyksta agitacin kampanija. i stadija prasideda: 1) nuo rinkim paskelbimo, t.y. nustatoma balsavimo data. Valstybi praktikoje taikomi keli rinkim datos nustatymo bdai statymuose nurodant:: 1) tiksli balsavimo dat. Pvz., JAV visuotiniai rinkimai ir rinkimai valstijose valstybines ir vietos savivaldos institucijas vyksta lygini met pirm antradien po pirmo lapkriio pirmadienio (Prezidento keliamj met pirm antradien po pirmo lapkriio pirmadienio). 2) tik termin, kada jie turi bti surengti, terminai paprastai susiejami su renkamo organo galiojim pasibaigimu, pvz. ekijoje abiej parlamento rm rinkimai vykdomi per 30 dien laikotarp, likus iki parlamento nari galiojim pasibaigimo. 3) tik laikotarp tarp seno parlamento paleidimo ir naujo suaukimo.pvz., DB 20 dien, o Parlamento paleidimo dat nustato Ministras pirmininkas, karalien ileidia akt, kuriame numatoma nauja rinkim data. LIETUVOJE Konstitucijoje nustatyta, kad rinkim skyrimas yra Seimo ir Prezidento prerogatyva. - Seimas skiria Prezidento (eiliniai - paskutin sekmadien likus 2 mn. iki Prezidento kadencijos pabaigos (K 80 str); savivaldybi taryb rinkimus, Seimo pirmalaikius rinkimus. - Prezidentas skelbia: eilinius Seimo rinkimus, bet tik K nurodyt dat -Seimo nari galiojimo pabaigos metais spalio mnesio antr sekmadien, ir K numatytais atvejais pirmalaikius Seimo rinkimus. Negali skelbti pirmalaiki Seimo rinkim, jeigu iki Prezidento kadencijos pabaigos liko maiau kaip 6 mn., ir jei po pirmalaiki Seimo rinkim neprajo 6 mnesiai. - Vyriausyb - Prezidento rinkimus tik K numatytais atvejais, kai Seimas negali susirinkti ir paskelbti Prezidento rinkim. ios Konstitucijos nuostatos konkretizuojamos rinkim statymuose. Seimo rinkim statyme: Prezidentas skelbia eilinius Seimo rinkimus rengiami ne vliau kaip 6 mn. iki Seimo nari galiojim pabaigos. Jei, likus 4 mn. iki Seimo nari galiojim pabaigos. Vyriausioji rinkim komisija eilinius Seimo rinkimus rengia K nurodytu laiku. Savivaldybi taryb statyme Seimas taryb rinkimus skelbia ne vliau kaip likus 5 mn. iki taryb nari galiojim pabaigos. Jei Seimas nepaskelbia taryb rinkim datos, likus 4 mn. iki galiojim pabaigos, Rinkimai rengiami paskutin sekmadien, nuo kurio iki taryb nari galiojim pabaigos lieka ne maiau 1 mnuo. T.y. ne anksiau kaip prie 2 mn. ir ne vliau kaip 1 mn. iki taryb nari galiojim pabaigos. Rinkim Europos Parlament statyme rinkimai EP vyksta sekmadien, kuris yra tuo paiu laikotarpiu, kai visose ES valstybse narse vyksta rinkimai EP. LR Seimas skelbia rinkim dat ne vliau kaip likus 6 mn. iki nurodyto laikotarpio sekmadienio Lietuvoje statymai nenumato konkreios rinkim datos, taiau nustato tam tikr laikotarp, kada jie turi vykti.

G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d.

166

2) Sudaromos rinkim komisijos rinkimams organizuoti.vairiose alyse egzistuoja keli rinkim organizavimo staig sudarymo bdai: 1) Institucijos sudaromos prie kiekvienus naujus rinkimus (Austrijoje, Italijoje). Tai leidia staigos veikl traukti vairius gyventoj sluoksnius, garantuoja nuolatin j sudties atsinaujinim, didesnis nepriklausomumas. 2) institucija dirba nuolatos, privalumas staigos nari profesionalumas (Ispanijoje). 3) mirus, kai aukiausioji rinkim institucija veikia nuolat, o emesnioji sudaroma tik rinkim laikotarpiui. LIETUVOJE mirus modelis rinkimus vykdo nuolat veikianti Vyriausioji rinkim komisija (VRK), o rinkim laikotarpiui sudaromos miest, rajon, apygard, apylinki rinkim komisijos. rinkim komisij gali bti silomas LR pilietis, jeigu jis turi teis bti renkamas Seimo nariu ir nebuvo atleistas i komisijos u rinkim ir referendumo statym paeidim, bet tuo paiu metu negali bti kandidatu Seimo narius, rinkim atstovu ir rinkim stebtoju, jeigu narys pageidauja kandidatuoti Seim privalo atsisakyti rinkim komisijos nario pareig. Nuolat veikianti aukiausia rinkim institucija organizuojanti visus Lietuvoje vykdomus rinkimus bei referendumus yra (K 67str.13d.) VRK, kuri sudaroma 4 m. ir jos sudt keiia Seimas. Prie neeilinius Seimo rinkimus VRK naujai nesudaroma, jos galiojimai ilieka kol VRK bus sudaryta prie eilinius Seimo rinkimus. VRK garantuoja vienod rinkim ir referendumo statym taikym Lietuvoje, ji leidia i statym gyvendinimo instrukcijas, kurios privalomos visoms institucijoms ir pareignams. Draudiama kitis jos veikl. VRK pirminink skiria Seimas. Pirmininko pavaduotoj ir sekretori renka pati VRK. Visi komisijos nariai, turi sustabdyti savo naryst partijose ir negali dalyvauti j veikloje bei vykdyti j pavedim. Apygard rinkim komisijas rinkim laikotarpiui sudaro VRK. Apygard komisijoms pavesta priirti, kaip j apygardose vykdomas rinkim statymas, instruktuoja ir moko apylinki rinkim komisijas, skirsto joms las ir kontroliuoja j naudojim, svarsto skundus dl apylinki rinkim komisij ir atlieka kt.statymuose nustatytas funkcijas. Po balsavimo apygard rinkim komisijos, remdamosi apylinki rinkim komisij protokolais, surao apygard bals skaiiavimo protokolus. ios komisijos sudaromos i teisingumo ministro, Lietuvos teisinink draugijos, mero, politini partij pasilyt asmen Apylinki rinkim komisijas rinkim laikotarpiui sudaro apygard rinkim komisijos. ios komisijos sudaro slygas rinkjams susipainti su rinkj sraais, nagrinja skundus dl iuose srauose padaryt klaid, priiri, kaip jos teritorijoje vyksta balsavimas patu, ir vykdo kt. statymuose nustatytus galiojimus. Svarbiausias udavinys organizuoti balsavim rinkim apylinkje, suskaiiuoti balsus ir surayti bals skaiiavimo protokol. 3) alies teritorija suskirstoma rinkimines apygardas - teritorinius rinkim vienetus, kuriose gyvenantys pilieiai renka atstovus renkamas valstybs ar vietos savivaldos institucijas. Priklausomai nuo rinkim tipo bei naudojamos rinkim sistemos skiriasi rinkim apygardos ris: - Taikant proporcinio atstovavimo rinkim sistem sudaromos daugiamandats rinkim apygardos renkant Seimo 70 nari, Savivaldybi tarybas, EP narius. - Taikant maoritarin - sudaromos vienmandats rinkim apygardos, renkant Seimo 71nar, Prezident. Pagal teritorij bendranacionalines arba teritorines rinkim apygardas. Balsavimui vykdyti ir balsams skaiiuoti yra sudaromos rinkim apylinks, atsivelgiant patogum rinkjams atvykti balsavimo patalpas bei rinkj skaii - ne daugiau kaip 5000 rinkj. Miesto, rajono teritorijos suskirstymas yra pastovus, rinkim apylinkes meras pateikia VRK patvirtinti. Rinkim apylinki sra VRK skelbia Valstybs iniose. 4) rinkj registravimas, t.y. asmuo traukiamas rinkj sraus. io etapo tikslas utikrinti galimyb visiems rinkjams dalyvauti rinkimuose, ir ukirsti keli apgaulms (kad rinkimuose nedalyvaut asmenys, neturintys balso teiss, kad vienas ir tas pats asmuo nebalsuot keliose apygardose ar apylinkse). Toks rinkj sra sudarymas garantuoja visuotin (traukiami visi turintys rinkim teis pilieiai) ir lygi (tik vien sra) rinkim teis. Valstybi praktikoje inomos 2 rinkim sra sudarymo sistemos: privaloma galioja daugelyje Europos valstybi, ia rinkjo pavard automatikai traukiama sraus, vos tik jis sulaukia atitinkamo amiaus

G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d.

167

neprivaloma, kad rinkjai patys turi pasirpinti traukimu rinkj sraus.(Pranczijos Rinkim kodekse nurodyta, kad rinkj sraus traukiami pilieiai j praymu(daug asmen, turini aktyvij rinkim teis netraukiami rinkj sraus). LIETUVOJE rinkj sra sudarymo tvark, form, bd ir j naudojimo tvark nustato VRK, organizuoja sra tikslinim ir tvarkym, rementis valstybs, savivaldybi institucij ir apygard rinkim komisijos teikiama informacija. iankstinius rinkj sraus raomi: Seimo ir Prezidento -visi rinkim teis turintys LR pilieiai pagal pilietyb patvirtinanio dokumento idavimo duomenis ir LR gyventoj registr. savivaldybi taryb - visi rinkim teis turintys asmenys pagal paso, asmens tapatybs kortels ar leidimo nuolat gyventi Lietuvoje idavimo duomenis ir LR gyventoj registro duomenis. EP - visi rinkim teis turintys LR pilieiai bei kit ES valstybi nari pilieiai, kuriems rinkim dien yra sukak 18 m. pagal pilietyb patvirtinanio dokumento (paso) idavimo duomenis ir LR gyventoj registr. Visiems rinkjams iduodami paymjimai, kurie yra dalyvavimo rinkimuose pagrindas, jame nurodoma: rinkjo vardas ir pavard, gimimo data, adresas, vienmandats rinkim apygardos, kurioje balsuoja rinkjas, pavadinimas ir numeris; rinkjo eils numeris rinkj srae; rinkim data. 5) Kandidat klimas iame etape nustatomi asmenys, i kuri bus irinkti(-as) prezidentas, parlamentrai, savivaldybi tarybos nariai, EP nariai. Rinkim statymai detaliai reglamentuoja kandidat iklimo renkamas pareigybes tvark. Doktrinoje skiriami keli kandidat klimo modeliai: 1) gali kelti kandidatus tik politins partijos. Bdinga parlamento rinkimams (Austrija, Egiptas). 2) tam tikras rinkj skaiius (vienas ar grup), taiau kandidatas turi atskleisti ne tik savo asmenin poir, bet ir atstovauti atitinkamas visuomens nuotaikas. Taikomas ir Lietuvoje Prezidento rinkimuose. 3) kandidat renkam pareigyb turi paremti ne paprasti rinkjai, bet tam tikri pareignai. 4) Parlamento rinkimuose taikoma miri sistema. LIETUVOJE Kandidat Prezidentus gali ikelti partijos, save gali ikelti ir pavieniai asmenys, kuri iklim paraais parm ne maiau kaip 20 000 rinkj(K79str). Kandidatus Seimo narius vienmandatse ir daugiamandatse (pateikia kandidat sra, kuriame negali bti maiau kaip 25 ir daugiau kaip 141 kandidatas) rinkim apygardose gali kelti politins partijos. Kandidatu - vienmandatje rinkim apygardoje gali isikelti kiekvienas LR pilietis, jeigu jo isiklim paraais paremia ne maiau kaip 1000 tos apygardos rinkj. Kandidatus savivaldybi tarybos narius pagal Savivaldybi taryb rinkim statymo 34 str. gali tik politin partija, registruota ne vliau kaip likus 65 d. iki rinkim. Partija kandidatus tarybos narius kelia pateikdama kandidat sra, kuriame kandidatai surayti pagal jos nustatyt eil. Kandidat srae negali bti maiau kaip 10 ir du kartus daugiau kaip toje apygardoje nustatytas mandat skaiius. Tokia (proporcin) savivaldybi taryb rinkim sistema, kai dl savivaldybi taryb nari mandat varosi politini partij sraus traukti kandidatai, pagal K yra galima. Taiau is straipsnis prietarauja (atitinkama apimtimi) K ne dl to, kad teis kelti kandidatus savivaldybi taryb narius turi politins partijos, bet dl to, kad pagal i dal teritorini bendruomeni nariai LR teritorijos administracini vienet nuolatiniai gyventojai neturi galimybs bti renkami atitinkam savivaldybi tarybas ir bdami rayti kur nors ne politins partijos sra kaip kandidatai savivaldybi taryb narius. Kandidatus Europos Parlament gali kelti partija, pateikdama kandidat sra, kuriame kandidatai surayti pagal jos nustatyt eil; (jungtiniame srae) negali bti maiau kaip 5 ir daugiau kaip 26 kandidatai. Partija gali kelti jei ji registruota ne vliau kaip prie 65 d. iki rinkim. Lietuvoje, norint kandidat ar j sra registruoti rinkimams, reikia neti rinkimin ustat. Rinkiminis ustatas paplits daugelyje ali. Tai tam tikras saugiklis, kad asmenys rinkimine kampanija nesinaudot tik savireklamos tikslais. Vienam kandidatui Seimo narius registruoti vienmandatje apygardoje ustatas - 1 vidutinis mnesinis darbo umokestis (VMDU). Vienam kandidat Seimo narius sraui daugiamandatje apygardoje - 20 VMDU. Vienam kandidat sraui Savivaldybi taryb 1 VMDU G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 168

Vienam kandidatui Prezidentus 5 VMDU. Ustatas yra grinamas po rinkim, jeigu kandidatas gavo daugiau kaip 7 % balsavime dalyvavusi rinkj bals. Vienam kandidat sraui registruoti EP yra - 20 VMDU. Per 40 d. po galutini rinkim rezultat paskelbimo VRK ustat grina asmenims ir partijoms laimjusiems mandatus ir buvo pateik l altini ir j naudojimo rinkim agitacijai ataskait. Nelaimjusi mandat, ustatai negrinami, o pervedami valstybs biudet 5) Rinkim agitacin kampanija Uregistravus kandidatus ir oficialiai paskelbus ikeltus kandidatus ir partij sraus, prasideda rinkim agitacija. Tai partij ir kandidat veikla, nukreipta rinkjo dmesio, simpatij ar pasitikjimo ukariavim. Rinkjai susipaindinami su kandidat ir partij programomis, vykdoma prierinkimin agitacij ir propaganda. Rinkjai iuo metu apsisprendia u koki politin partij ar konkret kandidat jie balsuos per rinkimus. Rinkim agitacij reglamentuojanios teiss normos leidia j vykdyti vairiomis formomis ir bdais, iskyrus tuos, kurie paeidia Konstitucij ir statymus. Rinkim agitacijos formos labai vairios mitingai, susitikimai su rinkjais, visuomen agituojama per radijo, televizijos programas, internet, spaud. Pagal Lietuvos rinkim statymus kandidatai turi teis pasisakyti susirinkimuose, naudotis masins informacijos priemonmis, jiems numatyta asmens nelieiamyb ir pan. Rinkim agitacija draudiama likus 30 val. iki rinkim pradios ir rinkim dien, iskyrus nuolatin vaizdin agitacij tam skirtose vietose, jeigu ji ikabinta likus ne maiau kaip 48 val. iki rinkim pradios. Rinkim agitacins kampanijos finansavim bei jos kontrol reglamentuoja Politini kampanij finansavimo kontrols statymas. Rinkim agitacija finansuojama i partijos ar kandidat gaut l. Jos kaupiamos specialioje rinkim sskaitoje, kuri maksimal leistin dyd nustato atitinkam rinkim statymai. Kontroliuoti rinkim agitacijai skirt l naudojim pareigotos mokesi inspekcijos ir VRK statym numatyta tvarka. 2. Balsavimas Dalyvavimas rinkimuose ir balsavimas daugumai piliei yra priemon dalyvauti politiniame valstybs gyvenime. vairiose alyse naudojami vairs balsavimo bdai: pvz., balsuojama metant biuleten (arba eton) urn, ant kurios priklijuotas tam tikro kandidato portretas, naudojamos balsavimo mainos (JAV, Olandija, Indija), tai greitas bals skaiiavimas, ypa aktualu valstybms, kur didelis gyventoj skaiius. Lietuvos rinkim statymuose nustatyta, kad balsuoti rinkjai gali: 1) rinkim apylinkje, kurios rinkj sraus jie yra rayti; 2) Balsuoti patu galima pato specialiuose skyriuose j darbo valandomis paskutin treiadien, ketvirtadien ar penktadien iki rinkim dienos. 3) Balsuoti namuose gali rinkjai jei dl sveikatos bkls patys negali atvykti rinkim dien rinkim apylink ir yra pateik VRK nustatytos formos rinkjo praym balsuoti namuose. 4) Balsuoti i anksto gali rinkjai, kurie rinkim dien negali atvykti balsuoti rinkim apylink. Balsuojama 1220 val. paskutin treiadien ir ketvirtadien iki rinkim dienos tam spec. parengtose patalpose 5) LR diplomatinse atstovybse, konsulinse staigose ir laivuose sudaromos balsavimo komisijos. 6) Balsavimas organizuojamas ir sveikatos prieiros, socialins rpybos ir globos staigose, kariniuose vienetuose, bausms vykdymo staigoje. Balsavimas apylinks rinkim komisijos nurodytoje patalpoje vyksta rinkim dien nuo 7 - 20 val. statymuose numatyti reikalavimai, kaip turi bti rengta balsavimo patalpa, kad balsavimo patalpa rinkjams atidaroma tik susirinkus 3/5 apylinks komisijos nari. Prie balsavim rinkjas privalo pateikti asmens dokument, komisijai, kuri nustato rinkjo asmenyb, patikrina, ar jis yra trauktas tos apylinks rinkj sraus. Rinkjai upildo rinkim biuletenius ir deda juos rinkim urn. Balsuojant pagal maoritarin rinkim sistem pakanka paymti biuletenyje t kandidato pavard, u kuri rinkjas balsuoja u - renkant Prezident (maoritarin). Sudtingesn procedra pagal proporcinio atstovavimo sistem, ia reikia paymti ne tik partijos sra, bet ir pasirinkti i io srao kelis kandidatus, kuriems rinkjas teikia pirmenyb (preferencijas) - renkant savivaldybi tarybas ir renkant EP narius. Pakankamai sudtinga procedra balsuojant rinkimuose Seim, kai taikoma miri rinkim sistema ia balsavimas tuo paiu metu vyksta ir vienmandatse ir daugiamandatje rinkim apygardose.

G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d.

169

3. Bals skaiiavimas ir rinkim rezultat paskelbimas. Bals skaiiavimui reglamentuoti Lietuvos rinkim statymuose yra atskiri skirsniai. Juose gana smulkiai apraoma visa skaiiavimo tvarka. I pradi balsai skaiiuojami apylinki rinkim komisijoje. Komisijos darb organizuoja ir jam vadovauja apylinks rinkim komisijos pirmininkas. Balsai skaiiuojami taip, kad i procedr, rinkj ymas rinkim biuleteniuose galt matyti visi bals skaiiavimo metu dalyvaujantys asmenys ir sitikint, jog balsai skaiiuojami siningai ir teisingai. Pirmiausia suskaiiuojami balsadje rasti rinkim biuleteniai, po to skaiiuojami patu gauti rinkim biuleteniai. T.p. suskaiiuojami kandidat pirmumo balsai. Baigus skaiiavim, kiekvienoje rinkim apylinkje suraomi bals skaiiavimo protokolai. Protokolus pasirao apylinks rinkim komisijos pirmininkas ir nariai bei stebtojai. J pastabos pridedamos prie protokolo. Po to paketai su visais biuleteniais ir protokolais pristatomi apygardos rinkim komisijai ne vliau kaip per 12 val. nuo balsavimo pabaigos. Apygardos rinkim komisija susumuoja apylinki rinkim komisij pateiktus duomenis ir prie j prideda tuos patu balsavusi rinkj balsus, suskaiiuotus apygardos rinkim komisijoje. Kiekvienos apygardos rinkim komisija surao apygardos bals skaiiavimo protokolus.Apygard rinkim komisijos rinkim dokumentus pristato VRK, kuri inagrinjusi pirmiausia visus skundus nustato visus rinkim rezultatus visose apygardose, t.p. ir rinkj, balsavusi usienyje ir laivuose, balsus. Galutinius rinkim rezultatus ne vliau kaip per 7 d., nuo rinkim skelbia Vyriausioji rinkim komisija. Pagal Seimo rinkim statym rinkimai laikomi vykusiais: vienmandatje rinkim apygardoje, jei rinkimuose dalyvavo daugiau kaip 40% rinkj, rayt tos rinkim apygardos rinkj sraus. Daugiamandatje, jeigu dalyvavo daugiau kaip 1/4 vis rinkj. Prezidento rinkimai laikomi vykusiais jei dalyvavo ne maiau kaip pus vis rinkj, ir vienas i kandidat gavo daugiau kaip pus vis rinkimuose dalyvavusi rinkj bals. Jeigu dalyvavo maiau kaip pus vis rinkj, irinktu laikomas tas kandidatas, kuris gavo daugiausia, bet ne maiau kaip 1/3 vis rinkj bals. 7. Rinkim teiss paeidimai. Teisins atsakomybs u rinkim teiss paeidimus rys. Tam, kad rinkimai ir ypa paskutin j stadija balsavimas bei rezultat paskelbimas vykt nenukrypstant nuo statymuose numatytos tvarkos yra vykdoma j kontrol.Lietuvoje emesnio lygio rinkim komisijos gali bti apskundiamos auktesniajai rinkim komisijai (apylinki komisijos apskundiamos apygard komisijoms, o pastarosios VRK) ir tik VRK veiksmai gali bti apsksti Vyriausiajam administraciniam teismui. U rinkim teiss paeidimus numatyta LR administracin ir baudiamoji atsakomyb: ATPK Administracins teiss paeidimai u kuriuos numatyta atsakomyb: 1. praradus sraus rinkj, piliei galini dalyvauti referendume; bals skaiiavimo protokolus; rinkim ar referendumo biuletenius. 2. paeidus rinkim ar referendumo agitacij tvark; 3. u kliudym rinkim komisijos ar referendumo komisijos nariams atlikti pareigas; 4. u rinkim ar referendumo stebtoj teisi paeidim; 5. u neteist rinkim ar referendumo biuleteni idavim ir t.t.. BK XXVI skyriuje Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai piliei rinkim teisms ir LR Prezidento, Seimo bei savivaldybi taryb rinkim ar referendum tvarkai numatyta baudiamoji atsakomyb u: 1. trukdym rinkjui pasinaudoti rinkim ar referendumo teise; 2. rinkim ar referendumo dokumento suklastojim arba tokio suklasto dokumento panaudojim; 3. neteising rinkim bals suskaiiavim; 4. rinkim ar referendumo dokumento sunaikinim, sugadinim, pagrobim arba paslpim. 8. Referendumas tiesiogins demokratijos institutas. Referendumo samprata. Ir rys. Referendumo, kaip tiesiogins demokratijos instituto itakos siejamos su pirmuoju referendumu vykusiu 1439 veicarijoje, Berno kantone. Vliau, 1778 keletas Amerikos valstij referendumu patvirtino savo konstitucijas. Referendumai vyko Pranczijoje, Italijoje, Danijoje, Norvegijoje ir daugelyje kit pasaulio valstybi. Pirm kart referendumo institutas konstitucikai tvirtintas Pranczijoje 1851. XIX a. pabaigoje buvo toliau tobulinamos referendumo organizavimo procedros, teisintas slapto balsavimo principas. Jau XIX a. pab. XX a. prad. eils valstybi K buvo tvirtinta galimyb referendumo bdu sprsti alies vidaus ir kai kuriuos G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 170

tarptautinius klausimus. veicarijos K dar 1912 buvo tvirtinta nuostata, kad referendumu turjo bti tvirtinamos tarptautins sutartys, sudaromos ilgesniam nei 15 m. arba neterminuotam laikui. Po I pasaulinio karo referendumo institutas buvo vestas daugelio Europos valstybi K. Be tradicini klausim, susijusi su statym nuostat patvirtinimu, buvo numatyta sprsti ir ikilusius konfliktus tarp valstybs konstitucini institucij. Po II pasaulinio karo referendum taikymo praktika dar labiau paplito, jie tapo labai populiaria piliei valios ireikimo forma. Vien Europoje iuo laikotarpiu surengta gerokai per 100 referendum. Ne visada referendumais sprendiami gyvybikai aktuals visuomens klausimai. Kalifornijos valstijoje gyventojai plebiscitu pritaria ar nepritaria automobili eismo paeidj baud didinimui, duj mokesio didinimui ar mainimui ir kt. Referendumo klausimai gali bti patys vairiausi, taiau daniausiai nerengiami dl mokesi teiss, valstybs biudeto ir kit finansini klausim (Danija, Austrija). Referendumai nerengiami karo, nepaprastosios padties metu. Nepasiseks referendumas tuo paiu klausimu kartojamas tik po ilgesns pertraukos Slovakija 3 m. Referendumai dl skirting klausim gali bti sujungti, jei jie organizuojami t pai dien, paliekant vien biuleten (Austrija), kelis biuletenius (Italija); Jei svarstomas ne vienas klausimas, turi bti tiek pat atsakym pasirinkim, kiek klausim, pvz. veicarijoje: 1. Ar pritariate piliei pasilytam K keitimo projektui? 2. Ar pritariate parlamento pasilytam K keitimo projektui? 3. Kuris projektas turt sigalioti, abiem gavus pritarim? Kai klausim daugiau nei atsakym juos, ikreipiamas pasirinkimas. Pvz.: 1986 Ispanijos referendumas dl narysts NATO. Klausimai: ar pritariate a.) Ispanijos narysts NATO siekiui, b.) JAV karo pajg ataukimui i Ispanijos, c.) branduolinio ginklo udraudimui Ispanijoje? Lietuvoje taikoma tokia referendumo formul: balsavimo biuletenyje raomas kreipimosi piliet tekstas ir atsakymo variantai: Taip ir Ne arba U ir Prie. Jeigu vienu metu vykdomi keli referendumai, kiekvieno j biuleteniai yra skirtingos spalvos. Referendumas laikomas vykusiu. Italija 50 % + 1 balsas nuo vis rinkj, veicarija 50 %. + 1 balsas nuo dalyvavusi rinkj. Danija - daugiau nei pus dalyvavusi bet ne maiau nei 40 %. potenciali rinkj. Kitur nenumatyta kvalifikuota dauguma Pranczija, JAV, Austrija. Lietuvoje- daugiau kaip pus piliei, turini rinkim teis ir rayt rinkj sraus. Kiekvienoje valstybje referendumas yra unikalus reikinys, atspindintis konkreios visuomens ir valstybs ypatumus, jos aktualijas. iuo aspektu referendum galima laikyti savotiku visuomenini vertybi nustatymo bdu. REFERENDUMO SAMPRATA. Referendumas tai svarbiausias tiesiogins demokratijos institutas, pasireikiantis tiesioginiu rinkj balsavimu kokiu nors valstybs ar visuomens gyvenimo klausimu, jo metu piliei valia yra ireikiama balsuojant u vien ar kit referendumui pateikt klausim. Procedra primena rinkimus, bet referendumas ir rinkimai skiriasi: - rinkj valios ireikimo objektu. Rinkimuose- balsuoja u kandidatus Tautos atstovus arba kitas renkamas valstybs institucijas, o referendume pateikiamas konkretus klausimas, kur atsako taip arba ne. - rezultat nustatymo procedra ir tvarka. Rinkim rezultatai gali bti nustatomi pagal maoritarin, ir pagal proporcin rinkim sistem, o referendumo - tik remiantis maoritarine sistema. Referendumas- teiss normomis reglamentuota balsavimo procedra, kurios metu rinkim teis turintys valstybs pilieiai, vadovaudamiesi savo patyrimu ir vertybinmis nuostatomis, pareikia savo vali svarbiausiais Tautos bei valstybs gyvenimo klausimais. Taigi referendumo svoka gali bti suprantama dviem prasmmis: 1. Kaip konstitucins teiss institutas (normos, reglamentuojanios visuomeninius santykius susijusius su referendumu, norm realizavimo tvarka, atsakomyb u j paeidim, teisini princip tvirtinimas). 2. Kaip reglamentuota statymu balsavimo procedra, kurios metu rinkim teis turintys valstybs pilieiai pareikia savo vali. LR KT, konstatavo jog pagal teiss teorij ir konstitucines tradicijas referendumas suprantamas kaip piliei visuotinis balsavimas konstitucijos, statymo ar atskir jo nuostat primimo, vidaus ir usienio politikos klausimais. io demokratijos instituto esm nusako du pagrindiniai kriterijai: 1) tautos suvereni gali (suprema potestas) tiesioginis apibdinimas ir G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 171

2) tiesiogins demokratijos gyvendinimo procese priimt akt teisin reikm Teisinje literatroje greta referendumo sutinkama ir kita svoka plebiscitas (lot. tautos sprendimas).Vienose valstybse ios svokos sinonimai, kitose prieingybs: Brazilijoje plebiscitas imperatyvaus pobdio, referendumas konsultacinio. Pranczijoje plebiscitas -balsavimas, kurio metu pilieiai pritaria ar nepritaria valstybs vadovo vykdomai politikai; Vokietijoje plebiscitas - vis ri balsavimai, tame tarpe ir rinkim metu. Kartais teigiama, kad plebiscitas tai balsavimas ypa svarbiais, lemtingais valstybei klausimais. Tai gyventoj apklausa, siekiant isprsti konkreios valstybs teritorijos likim, tai teritorini gin sprendimo bdas tarptautinje praktikoje. Taiau tiek referendumas, tiek plebiscitas vardija t pat konstitucin teisin reikin Tautos balsavim svarbiausiais alies gyvenimo klausimais. REFERENDUM RYS. Referendumus, vykstanius vairiose pasaulio valstybse, galima klasifikuoti Pagal tai, kas yra referendumo iniciatoriai ir kokie yra referendumu sprendiami udaviniai: 1) valdios rengiami referendumai. valstybs valdia sprendia, ar rengti referendum,, nustatyto klausim, kiek reikia surinkti u, kad pasilymas laimt,ar gautas rezultatas bus pareigojantis ar tik patariamasis. Tai fakultatyviniai referendumai. Klausimai, gali bti patys vairiausi ekonominiai, kultriniai ir panaiai. 2) konstitucikai btini referendumai. Tai valstybs K numatyti atvejai, kada tam tikra ris priemoni (daugiausia konstitucins pataisos) bt patvirtintos piliei referendumu prie joms sigaliojant. Valdia turi iimtin teis nusprsti, ar silyti kiekvien patais ir kaip j vardinti, taiau tai privalomas referendumas ir gauti rezultatai nulems, ar tokia pataisa sigalios ir taps konstitucijos dalimi ar ne; 3) rengiami pagal piliei peticijas arba reikalavimus. Eilinis rinkjas yra galiotas paduoti peticij, reikalaujani, kad tam tikras valdios teiss aktas bt pateiktas referendumui. Jeigu u j peticij surinktas reikiamas skaiius para, tai referendumas dl tokio teiss akto turi bti surengtas. Jei balsuotoj dauguma pasisako prie,tai statymas nesigalioja. Tokiu referendumu ribojama atstovaujamoji valdia; 4) rengiami piliei iniciatyva. Eilinis pilietis yra galiotas paduoti peticij, reikalaujani, kad tam tikra valdios neisprsta problema bt pateikta svarstyti rinkjams. Jei u peticij surenkamas reikiamas skaiius para, referendumas turi bti surengiamas. Ir jei nustatyta rinkj dauguma balsuoja u, tai pateiktas pasilymas, tampa statymu ir jokio papildomo valdios patvirtinimo nereikia. Daugumoje valstybi vyksta tik 1 ries referendumai, valdios institucijos pasirenka organizuoti referendumus tais klausimais, kurie naudingi politikams, ir organizuoja juos tada, kai tam bna palanki politin situacija. 3 ir 4 tip referendumai plaiai organizuojami tik veicarijoje bei kai kuriose JAV. Pagal btinum vykdyti referendum, norint priimti tam tikr sprendim: Privalomas kai valstybs K numatyta, jog sprendimas tam tikru klausimu gali bti priimamas tik referendumu. Fakultatyvinis - organizuojamas K ar statyme numatytiems subjektams, turintiems referendumo iniciatyvos teis. Pagal referendume keliam klausim pobd: Konstituciniai - kai referendume balsuojama u naujos K projekt arba galiojanios konstitucijos patais, Paprastas nekonstitucinio pobdio klausimais (pvz., referendumas Lietuvoje dl Prezidento instituto). Pagal geografij: Nacionalinisvykdomas visos valstybs mastu, visoje valstybs teritorijoje; Vietinis vykdomas federacijos subjekto, autonominio darinio, vieno ar keli administracini teritorini vienet Pagal parlamento dalyvavim: Ikiparlamentinis - vykdomas prie priimant statym parlamente, isiaikinti piliei nuomon iuo klausimu, poparlamentinis- vykdomas po statymo primimo parlamente, taip siekiama patvirtinimo; neparlamentinis - kada statymas priimamas parlamentui nedalyvaujant arba j apeinant). Pagal juridin gali: sprendiamasis - referendumu priimti sprendimai nereikalauja papildomo patvirtinimo, sigalioja alies teritorijoje ir paprastai gali bti pakeisti tik referendumu. konsultacinis ireikiama rinkj nuomon, kuri parlamentas gali atsivelgti arba neatsivelgti, nra privalomi valstybs institucijoms, nors paprastai tokiu bdu ireikt rinkj nuomon jie link atsivelgti. G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 172

Pagal valstybins valdios institucij konkurencij. Arbitriniai parlamentui nesutariant su vyriausybe, tam tikras klausimas sprendiamas referendumo keliu. Italijoje - dl skyryb, dl politini partij finansavimo, dl asmen nuteisimo iki gyvos galvos, dl aunamj ginkl naudojimo, dl abort legalizacijos; Populistiniai. Organizuojami dl pasitikjimo valdia (ypa prezidentu) nustatymo. 1958 1962 De Golio referendumai. Ne parlamentiniai. Parlamento institucija apeinama, priimant prezidentui reikalingus sprendimus. 1969 Pranczija, De Golis, Konstitucijos pataisos. Pagal valstybs teritorijos ir tarptautini sipareigojim apimt: Dl tarptautini santyki umezgimo ES Lenkija, Latvija, NATO Ispanija, Administraciniai,kuriais keiiamos valstybs administracinio teritorinio suskirstymo ribos, valstybin siena, prijungiamos ar atiduodamos teritorijos, keiiamas usieniei teisins padties statusas. 1988 veicarijos referendumas dl usieniei teisins padties, 1989 Filipin referendumas dl autonomijos suteikimo pietinms provincijoms. ios rys danai persipina, todl vienas ir tas pats referendumas gali bti ir nacionaliniu, ir fakultatyviniu, ir paprastu, ir sprendiamuoju. 9. Referendumo institutas Lietuvoje. Referendumo iniciatyvos teis. Lietuvos teiss sistemoje tvirtinto referendumo institutui yra reikmingas KT pasilytas referendum klasifikavimas: referendumai skirstomi sprendiamuosius, patariamuosius ir ratifikacinius. Per sprendiamuosius referendumus, tauta visuotinio balsavimo bdu priima statymus, demokratini tradicij alyse kaip politinis teisinis institutas sutinkami retai. Labiau paplit patariamieji, kuriems teikiami svarstyti svarbiausi alies gyvenimo klausimai, ir ratifikaciniai, kuri metu tauta ireikia pritarim ar nepritarim parlamento priimtam statymui. LR referendumo statyme numatyta, kad gali bti rengiami: 1. Privalomieji rengiami iais klausimais: 1) dl K 1str.nuostatos, kad Lietuvos valstyb yra nepriklausoma demokratin respublika, pakeitimo; 2) dl K I skirsnio Lietuvos valstyb nuostat pakeitimo; 3) dl K XIV skirsnio Konstitucijos keitimas nuostat pakeitimo; 4) dl 1992.06.08. Konstitucinio akto Dl LR nesijungimo postsovietines Ryt sjungas pakeitimo; 5) dl dalyvavimo tarptautinse organizacijose, jeigu is dalyvavimas yra susijs su Lietuvos valstybs organ kompetencijos daliniu perdavimu tarptautini organizacij institucijoms ar j jurisdikcijai. 6) dl kit statym ar j nuostat, kuriuos silo referendumu svarstyti 300 tkstani turini rinkim teis piliei ar Seimas. 2. Konsultaciniai (patariamieji) referendumai gali bti rengiami kitais svarbiausiais Valstybs bei Tautos gyvenimo klausimais, dl kuri nra btina rengti privalomj referendum, bet juos silo svarstyti referendumu 300 tkstani turini rinkim teis piliei ar Seimas. Referendumo institutas Lietuvoje pirm kart buvo tvirtintas 1922 m. K, vliau jo rengimo galimyb buvo numatyta ir 1928 K. Nors iose K pats referendumo terminas nebuvo minimas, o vartotos svokos Tautos visuotinis balsavimas (1922) ar Tautos atsiklausimas (1928), kurios i esms reik referendum. 1938 Kreferendumo galimyb nebuvo numatyta. Konstitucinis referendumo tvirtinimas tarpukaryje, nepaisant to, jog realiai nei vienas referendumas nebuvo organizuotas, atsispindjo io instituto reikmingumo pripainim. Tolesn referendumo istorija siejama su Lietuvos moni siekiais atkurti prarast valstybingum pasinaudojant ir sovietine teise. i proces takoje 1989 m. lapkriio 3 d. buvo priimtas Referendumo statymas. Atkrus nepriklausomyb 1990 m. kovo 11 d. buvo priimtas Laikinasis Pagrindinis statymas, kuriame buvo tvirtinti tiesiogins demokratijos institutai. Jame buvo skelbiama, kad savo suvereni gali liaudis laisvai ireikia ne tik rinkdama deputatus arba per deputat balsavim, bet ir tiesiogiai per statym sumanymo iniciatyv, piliei balsavim konstituciniais klausimais bei demokratik referendum. 1992 m. spalio 25 d. LR piliei referendume priimtos K 4str.nustatyta, kad aukiausi suvereni gali Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratikai irinktus savo atstovus. Taigi K yra tvirtinta G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 173

galimyb alies pilieiams gyvendinti Tautos suverenitet tiesiogins demokratijos forma - referendumu. K 9 str.1d. nustatyta, kad svarbiausi Valstybs bei Tautos gyvenimo klausimai sprendiami referendumu, o referendumo skelbimo ir vykdymo tvark nustato statymas (9str.4d.). K numatyt referendumo princip gyvendinimas detalizuojamas Referendumo statyme. Lietuvoje dabar galioja Referendumo statymas, priimtas 2002 m. birelio 4 d. Aktuali redakcija nuo 2008-04-30 Referendumo statymo 2 str. tvirtinti bendrieji referendumo principai: Dalyvavimas referendume yra laisvas ir grindiamas demokratiniais rinkim teiss principais: visuotins, lygios ir tiesiogins rinkim teiss bei slapto balsavimo. Teis dalyvauti referendume turi pilieiai 18 m., iskyrus tuos, kurie teismo pripainti neveiksniais. Vieumo principas (18str.) referendumo komisijos referendum rengia ir vykdo vieai. Informuoja pilieius apie savo darb, miest, rajon ir apylinki referendumo komisij sudarym ir sudt, buvimo viet ir darbo laik. Apie referendumo komisijos posdius visuomenei skelbiama pastate, kuriame yra ios komisijos bstin, rengtoje skelbim lentoje. Komisij posdiai, balsavimai, ir bals skaiiavimas yra viei. Juos gali stebti: grups nariai, jos atstovai ir stebtojai, partij atstovai ir stebtojai, pateik nustatytos formos paymjimus, visuomens informavimo priemoni atstovai, pateik tarnybinius ar darbo paymjimus. REFERENDUMO INICIATYVOS TEIS Nuo referendumo iniciatyvos teiss realizavimo prasideda referendumo organizavimas. vairiose pasaulio valstybse galiojimus skelbti referendum turi valstybs vadovas arba parlamentas, kartais abi ios institucijos, referendum gali skelbti savo arba kit subjekt iniciatyva. Referendum gali inicijuoti vyriausyb, parlamento nari grups, Tauta ar teritoriniai subjektai. Pvz. veicarija 50 000 (100 000 dl K keitimo) rinkj, Pranczija Prezidentas inicijuoja - dl K keitimo klausimais. Italijoje inicijuoti referendum gali 5 i 20 srii. Referendumo paskelbimo iniciatyvos teis yra viena i Tautos suvereniteto gyvendinimo garantij, todl statym leidjas nustato tokias taisykles, kurios utikrina, kad i konstitucin garantij realizuot tik rinkim teis turintys pilieiai. Lietuvoje referendumo paskelbimo iniciatyvos teis turi pilieiai ir Seimas. - Pilieiai i teis gyvendinama 300 tkstani turini rinkim teis piliei reikalavimu. - 1/4 vis Seimo nari grup gali pateikti silym paskelbti referendum, Sprendim priima Seimas Seimo statuto nustatyta tvarka. Pilieiai iniciatyvos teis gyvendina tiesiogiai. Pirmiausia sudaroma i ne maiau kaip 15 piliei, turini rinkim teis, referendumo iniciatyvin grup. Grups atstovas pateikia VRK praym registruoti grup ir referendumu silomo priimti sprendimo tekst. VRK per 15 d. registruoja grup, ir po grups registravimo per 5 d. iduoda jai piliei para rinkimo lapus. Nuo piliei para rinkimo lap idavimo dienos pradedamas skaiiuoti 3 mn. terminas, per kur iniciatyvin grup turi surinkti 300 tkstani rinkim teis turini piliei para. Per nustatyt termin surinkus 300 tkstani rinkim teis turini Lietuvos piliei para dl reikalavimo paskelbti referendum, iniciatyvin grup surao baigiamj akt, ir kartu su piliei pasiraytais reikalavimais paduodamas VRK. Komisija per 15 d. gautus dokumentus privalo patikrinti ir, jei surinkti dokumentai atitinka statymo reikalavimus, su savo ivada ir iniciatyvins grups baigiamuoju aktu perduoda juos Seimui. Pilietis savo para dl reikalavimo paskelbti referendum turi teis ataukti. Apie sprendim jis privalo praneti VRK ne vliau kaip iki piliei reikalavim perdavimo jai dienos. VRK gali motyvuotu sprendimu atmesti reikalavim paskelbti referendum, ir pranea apie tai grupei bei Seimui. Pagrindas atmesti gali bti: Jeigu yra paeistas nustatytas 3 mn. terminas; nesurinktas reikiamas skaiius piliei para; pateiktuose dokumentuose nustatyta iurki statymo paeidim(suklastoti piliei paraai ar paeistas savanorikumo principas renkant paraus). sprendim grup turi teis per 1 mn. apsksti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Ne maesn kaip 1/4 vis Seimo nari grup referendumo iniciatyvos teis gyvendina pateikus silym Seimui. Silyme nurodoma: referendumo ris, referendumu silomo priimti sprendimo tekstas. Silym pasirao Seimo nariai, j para autentikum ne vliau kaip per 2 darbo d. patvirtina Seimo valdyba. Seimo narys savo G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 174

para dl silymo paskelbti referendum gali ataukti. Apie sprendim jis privalo praneti Seimui ne vliau kaip iki Seimo nutarimo dl referendumo paskelbimo projekto svarstymo Seimo plenariniame posdyje pradios. Grups registravimo VRK diena ar Seimo nari grups silymo paskelbti referendum pateikimo Seimui diena yra laikoma referendumo agitacijos kampanijos pradia. Seimas referendum paskelbia nutarimu: - Kai iniciatyvos teis gyvendina Seimo nari grup, nutarimo dl referendumo paskelbimo projektas pateikiamas Seimui kartu su silymu skelbti referendum. - Kai iniciatyvos teis gyvendina pilieiai, Seimas artimiausiame posdyje svarsto referendumo paskelbimo datos klausim, kur kvieiami dalyvauti referendumo grups atstovai. Seimas nutarim dl referendumo paskelbimo datos turi priimti ne vliau kaip per 1 mn. Jeigu Seimo sudaryta ekspert grup padaro ivad, kad piliei reikalavime paskelbti referendum teikiamas sprendimo tekstas gali neatitikti Konstitucijos, Seimas i ivad turi paskelbti visuomenei, taiau i ivada negali bti pagrindas neskelbti referendumo. Seimo nutarime paskelbti referendum nurodoma referendumo vykdymo ris, vykdymo data, referendumui pateikiamo sprendimo tekstas. Referendumo vykdymo data skiriama ne vliau kaip po 3 mn. ir ne anksiau kaip po 2 mn. nuo Seimo nutarimo dl referendumo paskelbimo dienos. sigaliojus Seimo nutarimui paskelbti referendum, VRK visuomens informavimo priemonse ir interneto tinklapyje skelbia referendumui teikiamo sprendimo tekst. Referendumus organizuoja ir vykdo VRK, miest, rajon referendum komisijos ir apylinki referendum komisijos. Piliei iniciatyvin grup, politins partijos, j atstovai, stebtojai turi teis apsksti referendum komisij sprendimus, priimtus iki balsavimo pabaigos: apylinki komisij miest, rajon komisijai, miest, rajon komisij VRK, VRK Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. VRK pagal miest, rajon referendum komisij rezultatus nustato galutinius referendumo rezultatus ir oficialiai juos skelbia ne vliau kaip per 4 d. po balsavimo referendume dienos Valstybs iniose. Referendumu priimt statym, kit akt ar sprendim ne vliau kaip per 5 d. nuo galutini referendumo rezultat oficialaus paskelbimo privalo pasirayti ir oficialiai paskelbti Prezidentas ir sigalioja j oficialaus paskelbimo Valstybs iniose dien, jeigu juose paiuose nenustatyta vlesn sigaliojimo diena. Referendumu priimtas statymas, dl K keitimo sigalioja ne anksiau kaip po 1 mn.o nuo jo primimo referendume dienos. LR po nepriklausomybs atstatymo buvo organizuoti referendumai: 1. 1991.02.09. dl nepriklausomos demokratins Lietuvos valstybs. Jame dalyvavo 84,74 %. Daugiau kaip 3/4 piliei pasisak u Lietuvos nepriklausom demokratin respublik. io referendumo rezultat pagrindu 1991.02.11. priimtas konstitucinis statym Dl Lietuvos valstybs, kuriame tvirtinta, kad Lietuvos valstyb yra nepriklausoma demokratin respublika, yra konstitucin norma ir pamatinis valstybs principas, ir is teiginys gali bti pakeistas tik plebiscito bdu, jei u tok pakeitim balsuot ne maiau kaip 3/4 piliei-rinkj. 2. 1992.05.23. dl LR Prezidento institucijos atstatymo. biuleten buvo rayti klausimai: Ar Js pritariate LR statym Dl LR Prezidento bei Dl LR Prezidento institucijos ir dl LR Laikinojo Pagrindinio statymo pakeitimo ir papildymo projektams?. Pateiktiems projektams pritar tik 41% bendro rinkj skaiiaus, todl statymai nebuvo priimti. 3. 1992.06.14. Dl buvusios SSRS kariuomens beslygiko ir neatidliotino ivedimo i LR teritorijos 1992 m. ir padarytos alos Lietuvai atlyginimo. Dalyvavo 76,05 % vis rinkj. U balsavo 90,67 % dalyvavusi piliei. Nuostata buvo priimta ir utikrino Tautos reikalavimo dl SSRS kariuomens ivedimo teistum ir neginytinum. 4. 1992.07.9. kartu su rinkimais LR Seim skelbiamas ir referendumas kuriam pateikti 2 projektai: dl LR Konstitucijos ir statymo Dl LR Konstitucijos sigaliojimo tvarkos. Konstitucijos projektui pritar 56,75% vis rinkim teis turini Lietuvos gyventoj. Paymtina, kad referendumo vykdymo tvark reglamentavo specialus 1992.10.13. priimtas statymas Dl referendumo priimti LR Konstitucij. 5. 1994.08.27. referendumas statymo Dl neteisto privatizavimo, nuvertint indli bei akcij ir paeistos teissaugos nuostat. Buvo teikiamos 8 nuostatos. Dalyvavo 36,89 % rinkj, i kuri 83,63 % pasak Taip. Referendumas nevyko dl mao atjusi balsuoti piliei skaiiaus. 6. 1996.10.20. kartu su Seimo rinkimais paskelbti 2 referendumai : dl LR Konstitucijos 55, 57, 131 str. pakeitimo ir papildymo statymo, kitas klausimas Ar kompensuoti gyventoj indlius teisingai privatizuojant valstybs turt. Abu referendumai vyko, nes dalyvavo atitinkamai 52,11 ir 52,46% rinkj. G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 175

Taiau pateiktos nuostatos nebuvo priimtos, nes joms nepritar tuo metu galiojusiame Referendumo statyme numatytas rinkj skaiius. 7. 1996.11.10. dl LR Konstitucijos 47 str. papildymo statymo. Referendumas nevyko, nes jame dalyvavo tik 39,73 % rinkim teis turini Lietuvos piliei. 8. 2003.05.10 11d. dl LR narysts Europos Sjungoje. Buvo pateikta nuostata Pritariu LR narystei Europos Sjungoje. Dalyvavo 63,37 % rinkim teis turini Lietuvos piliei. 89,95 % dalyvavusi referendume pritar LR narystei Europos Sjungoje, ir referendumui pateikta nuostata buvo priimta. 9. 2008.10.12 kartu su Seimo rinkimais paskelbtas ir konsultacinis (patariamasis) referendumas, dl Ignalinos atomins elektrins darbo pratsimo. U klausimo sprendimo tekst Pritariu, kad Ignalinos atomins elektrins darbas pratstas iki technikai saugi termin, bet ne ilgiau, negu kol bus pastatyta nauja atomin elektrin balsavo Taip 88,58 % referendume dalyvavusi piliei, taiau referendumas nevyko, nes jame dalyvavo maiau kaip pus 48,43 % turini rinkim teis ir rayt rinkj sraus piliei. Lietuvoje buvo ir daugiau bandym surengti referendumus, taiau iniciatyvins grups nesugebjo nustatytu terminu surinkti reikiamo 300 tkstani turini rinkim teis LR piliei para. XII tema. KONSTITUCINIAI STATYM LEIDIAMOSIOS VALDIOS MODELIAI 1. Konstituciniai parlamentarizmo pagrindai. Istorin evoliucija. Doktrina ir pozityviosios konstitucins teiss tendencijos. Parlamento suvereniteto doktrina D. Britanijoje. Parlamentarizmo raida Lietuvoje. Parlamentarizmas - tai parlamentin valstybs valdymo forma- parlamentas yra viresnis u kitus valstybs organus. Plaija prasme - tam tikra sistema, kuomet valstybs valdyme dalyvauja atstovaujamoji institucija, leidianti statymus. Siaurja prasme parlamento aukiausios vietos valstybje ikovojimas. Tai istorinis monijos laimjimas, ymintis savivals epochos pabaig ir teiss prioriteto visuomenje sitvirtinim. Svarbiausi parlamentarizmo bruoai, anot A. Hollstein, yra ie: 1) parlamentas formuoja vyriausyb; 2) vyriausyb turi teis paleisti parlament; 3) vyriausyb privalo atsistatydinti, jei netenka parlamento daugumos pasitikjimo; 4) parlamentas kontroliuoja vyriausyb (per interpeliacijas ir pan.). 5) valstybs vadovo aktai galioja tik ministro pirmininko ir atitinkamo ministro kontrasignuoti. Taigi parlamentarizme gyvendinta suvienytosios (vieningos) valdios idja. Vieningos valdios privalumai yra tai, kad atsakomyb yra aikiai apibrta, sprendimai priimami greitai ir efektyviai. Bet ie privalumai galioja, kai partijos yra gerai organizuotos, laikosi drauge, remdamos j pai paskirt vyriausyb. Prieingu atveju, parlamentarizm lydi danos vyriausybi krizs bei valdymo neefektyvumas. Btent danos politins krizs Pranczijos Treiojoje (1870-1940 vyriausybs trukms vidurkis buvo 9 mn.) ir Ketvirtojoje (1946-1958 buvo suformuotos 25 vyriausybs, ir tik 2 premjerai i 15 itvr daugiau nei metus) Respublikose privert, arlio de Golio pasilymu, priimti nauj konstitucij, kurios pagrindu ir atsirado Penktoji Pranczijos Respublika klasikinis pusiau prezidentinio valdymo pavyzdys. Parlamentarizmas susiformavo ikimonopolistinio kapitalizmo laikotarpiu. Istorikai parlamentarizmas atsirado valstybse su maoritarine rinkim sistema. Parlament itakos vidurami karali rm tarybose. ie diduomens ir dvasininkijos susirinkimai patardavo valdovui ir turjo tam tikr galiojim teisti. I io pasitarimo kildinama parlamento svoka (lot. parlamentum pokalbis). io tipo parlament bta daugelyje to meto monarchij (Ispanijoje kortesai). Lietuvoje XV a. stambioji bajorija gavo teis rinktis parlament (kartu tai buvo ir didioji kunigaikio taryba). Anglijos parlamentas tapo vis iuolaikini liaudiai atstovaujani institucij pavyzdiu. 1) monarchas viduramiais turjo ne absoliui valstybin valdi, o tik atskiras aukiausios valdios teises. Pvz., Anglijos karalius negaljo tiesiog imtis vesti nauj mokesi, o turjo i anksto atsiklausti kiekvieno, vienaip ar kitaip susijusio su tais mokesiais. 2) Siekiant pagreitinti tok proces, XIII a. pereita prie kitokios praktikos, kad Bajorai pas karali sisdavo atstovus. 3) Netrukus prie smulkiosios bajorijos atstov prisidjo miest atstovai. 4) Nuo XIV a. ie grafysi ir miest atstovai rinkdavosi bendruomeni rmus atskirai nuo stambiosios bajorijos. 5) Lord rmai vis labiau prarado savo svarb, o reguliariai posdiaujantys bendruomeni rmai pamau gijo tak ir valdi. 6) XVIII a ministras pirmininkas nebegaljo valdyti prie bendruomeni rm vali ir turjo remtis parlamento dauguma vyriausyb tapo priklausoma nuo parlamento (o nebe nuo karaliaus). Taigi Anglija buvo viena i pirmj pasaulio ali, turjusi parlamentin valdymo sistem. G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 176

Apie 1920 m. demokratinis parlamentarizmas Europoje buvo plaiai pripaintas. Parlamentarizmo sitvirtinimas ir raida Vidurio ir Ryt Europoje. Vidurio Ryt Europos XVI XVIII a. valstybse neprigijo, nei Vakar, nei Ryt Europoje susiklosts politinivalstybini santvark diktatas, nesigaljo absoliutizmas ar stipri monarcho valdia. Prieingai, 200 met, kai Europa buvo absoliutini monarch valdoma, ia klestjo parlamentarizmas ir demokratija, nes toje erdvje XVIXVIII a. buvo sukurta savita bajor pilietin visuomen ir jos politin kultra. Po Didiojo karo naujai susikrusiose ar atsikrusiose Vidurio bei Ryt valstybse, kuriose dominuojani visuomens daugum sudar pasyviai nusiteikusi valstietija su konservatyviomis vertybmis ir tradiciniu gyvenimo bdu, parlamentinei demokratijai igyventi i principo buvo sunku. Pilietins demokratijos vertybs bei principai tokiose visuomense sunkiai sau skynsi keli ir daugumai gyventoj rytojus neatrod saugus ir utikrintas. Vidurio ir Ryt Europos valstybse gyvendintos valdymo formos, nors ir turdamos savitum, i esms atkartojo klasikin parlamentinio valdymo model. Naujosios demokratijos nepritaik klasikinio prezidentinio valdymo modelio, jo nepopuliarum Vidurio ir Ryt Europoje lm keletas prieasi. 1.Vakar Europoje nra valstybi, kurios bt pasirinkusios prezidentin valdymo form. O btent su ia kontinento dalimi Vidurio ir Ryt Europ sieja glaudus geopolitiniai ryiai. 2. nors JAV veikianio modelio efektyvumu neabejojama, bet pasaulinje praktikoje yra labai nedaug skming ios valdymo formos pavyzdi. Svari tak padar JAV doktrinoje egzistuojanti teorija, kad is valdymo modelis yra unikalus, taigi nenukopijuojamas. 3. Vidurio ir Ryt Europa, isivadavusi i totalitarini reim, nepasitikjimo stipria vykdomja valdia. O btent prezidentinei valdymo formai bdinga nepriklausoma ir turinti plaius galiojimus vykdomoji valdia. Kaip atsvara vykdomajai valdiai, buvo parlamento gali pltimas vykdomosios valdios galiojim sskaita. DOKTRINA IR POZITYVIOSIOS KONSTITUCINS TEISS TENDENCIJOS. Parlamentarizmas lyginamojoje konstitucinje teisje suprantamas kaip valdymo sistema, kurioje gyvendintas statym leidiamosios ir vykdomosios valdios atskyrimas, taiau su parlamento prioritetu. Parlamentarizmo turinys beslygikai susijs su politiniu reimu. Tik demokratinio reimo slygomis gali pltotis parlamentin demokratija. Todl iuolaikinse demokratinse valstybse valdi padalijimo principas yra esminis ir gyvybikai btinas, kurio nesant valstyb negalt laikyti savo politinio reimo demokratiniu, o tik autoritariniu ar kas dar blogiau totalitariniu. Valdi sistemoje Parlamentas atlieka pagrindin statym leidiamj funkcij. Lyginamojoje konstitucinje teisje, svokos parlamentinis reimas, parlamentinis valdymas, parlamentin demokratija, parlamentin santvarka, parlamentarizmas visais atvejais reikia toki demokratijos form, kurioje pagrindin vaidmen atlieka atstovaujamoji statymus leidianti institucija parlamentas. Parlamentarizmo turin lemia ne tik parlamento konstitucinis statusas ir vaidmuo politinje sistemoje, taiau ir jo nari teisins ir politins prielaidos gyvendinti i konstitucini santyki kylanias teises ir pareigas. Parlamentins sistemos remiasi Daugumos principu LR KT: Vienas i sprendim primimo demokratini princip yra daugumos principas. Parlamentinje demokratijoje parlamento nario negalima priversti balsuoti taip, kaip jam nepriimtina. Parlamento sprendimai grindiami daugumos principu, utikrinaniu konstruktyvi atstovaujamosios valdios veikl. Parlamento maumai btina sudaryti galimybes atstovauti savo rinkjams, reikti j vali, bet tai negali paneigti ir daugumos principo, kuriuo vadovaujantis priimami sprendimai. Parlamentinje sistemoje vyriausybs veikla priklauso nuo pastovios parlamentins daugumos palaikymo, todl tokia vyriausyb yra partin. PARLAMENTO SUVERENITETO DOKTRINA D. BRITANIJOJE Parlament sudaro: Lord rmai, Bendruomeni rmai, Karalien. Parlamento suvereniteto doktrina reikia, kad parlamentas, kaip aukiausioji statym leidybos institucija turi teis ileisti arba panaikinti bet kok statym, deleguoti ias teises bet kuriai institucijai ar asmeniui (lygiai kaip ir atimti i j tas teises). ioje srityje parlamentas neturi rib ir varov. Visi tuos statymus privalo vykdyti ir jie nekvestionuotini. is principas suponuoja ir tai, kad statym konstitucingumo kontrols mechanizmas yra negalimas. Teismai gali kiek pakeisti per teismin taikym interpretuodami. Angl teisje statymu galima reguliuoti bet kok klausim, jis gali bti priimtas tiek bendrai, tiek individualiai problemai isprsti. Nra ir negali bti srii, kuriose statym leidyba nebt galima. G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 177

Parlamento suvereniteto doktrinos krjas A. V. Dicey formuluoja tezes: Neribota parlamento kompetencija statym leidyboje, jam priklauso raytins teiss akt primimo monopolis. - Kitos valdios gali nustatyti raytines teiss normas tik tuo atveju, jei toki teis joms suteikia statymas. Anglijos parlamento suverenitetas ir egzistuojanti parlamento virenybs doktrina, parlamento nevaromumas priimant statymus yra grindiamas tuo, jog jis vienintelis atstovauja tautai, todl gali turti tokius galiojimus. Tad tokie galiojimai yra legitims. Parlamento suvereniteto doktrinos iuolaikikumo problema Parlamento suvereniteto doktrion riboja: 1. JK buvimas ES nare. Pagal 1972 EB statym Europos bendrijos teis yra sudedamoji Anglijos ir Velso teiss dalis. Vidaus teiss aktai turi bti aikinami taip, kad jie, kai manoma, atitikt Bendrijos teis. Jei parlamento priimtas statymas negali bti aikinamas kaip atitinkantis Bendrijos teis, teismai turi laikytis Bendrijos teiss, o ne vidaus teiss akt. 2. 1998 m. mogaus teisi statymas, kuris JK teisje inkorporavo Europos mogaus teisi konvencij, suteikia teismams dar vien galiojim kvestionuoti parlamento priimtus statymus. Tais atvejais, kai parlamento priimto statymo nuostata negali bti aikinama kaip atitinkanti konvencij, auktesnieji teismai gali paskelbti neatitikimo deklaracij, po kurios ministras gali ileisti pataisomj sakym, kad i dalies pakeist parlamento priimt statym ir paalint t neatitikim 3. T. Blero kabineto inicijuotos reformos, nustaiusios kotijos, Velso, iaurs Airijos politin autonomij. Taigi, laikui bgant JK nusistovjo tam tikra pusiausvyra tarp Bendrijos teiss virenybs ir Parlamento suvereniteto princip. Taiau, JK teismai savo sipareigojimus kildina ne i paios EB sutarties, bet i Parlamento valios, ireiktos Europos Bendrij Akte. Kelsenas parlamento suvereniteto doktrin kritikavo, teigdamas, kad negali bti n kalbos apie institucij suverenitet, kuris priklauso visai valstybei. Anot Terenceo Daintitho parlamento suvereniteto principas reikia tai, kad nra vietos jokiems konstituciniams principams, kadangi bet kokios valdios, principo ar veiklos bdo tvirtinimas visikai priklauso nuo parlamento Remiantis iuo poiriu, konstitucijos pamatas ir yra parlamento suverenitetas bei statym leidiamosios valdios virenyb. Daugumai konstitucij tyrintoj itokia situacija tapo pagrindine Britanijos valdios gali aikinimo teorine problema. i problema paprastai sprendiama formuojant (arba per tam tikrus statymus, arba per tam tikrus teismo sprendimus) principus, kurie galt apriboti arba pakeisti parlamento suverenitet. Siekiama rasti priemoni, kurios galt kontroliuoti besikeiianius politins daugumos siekius. PARLAMENTARIZMO RAIDA LIETUVOJE. Lietuvos Seimo istorija prasideda: Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts epochoje. Tai buvo valstybins valdios institucija. LDK Seimas rinkosi suvaiavimus (sesijas), kurias auk Didysis Kunigaiktis, o per tarpuvald Pon Taryba. 1566 m.Statutas iplt Seimo kompetencij. Seimas tapo aukiausija statym leidybos ir valstybins valdios institucija, kuri sudar Didysis Kunigaiktis, Pon Tarybos nariai bei kunigaikiai ir apskrityse irinkti bajor atstovai. 1569 m. po Liublino unijos atsiradus jungtinei Lietuvos ir Lenkijos valstybei, atskiri valstybi seimai buvo panaikinti, o sukurtas bendras Seimas. Ir iliko iki jungtins Lietuvos Lenkijos valstybs lugimo (1795 m.). 1918 m. vasario 16 Lietuvos Tarybos nepriklausomybs paskelbimo akte buvo skelbiama, kad Lietuvos valstybs pamatus ir jos santykius su kitomis valstybmis privalo galutinai nustatyti kiek galima greiiau suauktas Steigiamasis Seimas. 1920 balandio mnes Lietuvoje buvo irinkta atstovaujamoji institucija Steigiamasis Seimas.Vienas svarbiausi jo priimt teiss akt buvo 1922 LR Konstitucija. Pagal kuri Seimas buvo vieneri rm ir renkamas 3 m. laikotarpiui. tvirtinta parlamentins respublikos valdymo forma. Todl Seimas ne tik leido statymus, bet ir rinko Respublikos Prezident, bei kontroliavo Ministr kabinet. kuris negaljo veikti netrdamas Seimo pasitikjimo. Steigiamasis Seimas nenumeruojamas, todl LR Seim numeracij pradeda: Pirmasis LR Seimas irinktas 1922 spal, antrasis - 1923 gegu, ir treiasis - 1926 gegu ir paskutinis Seimas irinktas pagal 1922 K. 1927 m. gruodio 17 prasidj politiniai ir teisiniai pasikeitimai siaurino Seimo, kaip atstovaujamosios institucijos reikm. Ketvirtasis LR Seimas buvo irinktas 1936 pagal galiojusi nauj 1928 m. Konstitucij. 1938 m. Konstitucija i esms nepakeit Seimo institucijos galiojim (lyginant su 1928 K.), paversdama j daugiau reprezentacine, patariamja. G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 178 -

1991 kovo 11 Aukiausioji Taryba Atkuriamasis Seimas atstaiusi Lietuvos nepriklausomyb prim Laikinj Pagrindin statym (K), pagal kur aukiausiuoju LR valstybins valdios organu buvo LR Aukiausioji Taryba, kuriai suteikti plats galiojimai skiriant ir kontroliuojant vykdomj valdi. Pagal galiojim apimt ir veiklos praktik tuo metu egzistavusi valdymo form vertinama kaip artim susirinkimo valdymo sistemai, kurioje valstybins valdios centras yra atstovaujamoji institucija i esms nukreipianti tam tikra linkme vis valstybs struktr veikl. To meto valdymo sistem vadinti parlamentine respublika, yra netikslinga nes alies konstitucijoje Laikinajame Pagrindiniame statyme nebuvo tvirtinti visi valdios padalijimo elementai. 19901992 atstovaujamoji institucija vadinosi LR Aukiausioji Taryba. LR Seimas vertins AT veiklos turin nusprend, kad pavadinimas Aukiausioji Taryba Atkuriamasis Seimas tiksliau ireik ios institucijos veiklos kryptis ir tok pavadinim gijo jau pasibaigus galiojimams. 1992 spalio 25 LR pilieiai referendume pritar naujai valstybs Konstitucijai. Pagal ios 1992 Konstitucijos reikalavimus buvo irinkti 5 (1992 m., 1996 m., 2000 m., 2004m, 2008m.) Seimai. Parlamentas kaip atstovaujamoji valstybs valdios institucija. Vieneri ir dviej rm parlamentai. LR Seimas. Parlamentas - tai valstybs valdios institucija, atstovaujanti vis Taut ir vykdanti jos suvereni vali, kurio pagrindins funkcijos leisti statymus, reguliuojanius svarbiausius visuomeninius santykius, ir vykdyti vykdomosios valdios (vyriausybs) bei aukiausij pareign veiklos kontrol. Parlamentas bendrin svoka, rinis Tautos atstovybs ir statym leidybos rm pavadinimas. vairiose valstybs ios institucijos pavadinimas vairus: Seimas, Kongresas, Dma, Nacionalin Asamblja, Nacionalinis Susirinkimas, Riigikogu, Altingas, Medlis ir kt. Demokratinis valdymas be parlamento-nesivaizduojamas, nes tai svarbiausias atstovaujamosios demokratijos institutas. Btent parlamentui tauta rinkimuose paveda svarbiausius valstybs klausimus ir suteikia teis kalbti jos vardu. Tautos atstovavimas, gali bti idstytas kaip visuma sekani princip: 1. nacionalinis (tautinis) atstovavimas yra tvirtintas Konstitucijoje; 2. tauta, kaip suvereniteto turtoja, galioja parlament gyvendinti jos vardu statym leidiamj valdi; 3. iuo tikslu tauta renka parlament savo atstovus deputatus, senatus ir t.t.; 4. parlamento narys visos tautos atstovas, o ne t, kas j irinko ir todl nepriklauso nuo rinkj ir negali bti j atauktas. Buruazini revoliucij metu burua reikalavo savo atstov, ko pasekmje atsirado iuolaikinis parlamentas kaip mechanizmas absoliutinei monarchijai apriboti. Kuris suvokiamas kaip tautos, nacijos atstovyb, kaip tautos nepriklausomybs poymis. Parlamentas renkamas periodikai, keiiasi perlamento sudtis. O tai garantuoja kad tautos interesai bus atstovaujami atitinkamai tos epochos dvasiai. Parlamentas siejamas su valdios padalijimo principu(statym leidiamoji, vykdomoji ir teismin) tik tokia valdia gali utikrinti demokratij alyje. Parlamentas statym leidiamoji valdia viena i trij valdi. Parlamentui, suteikiant valdi leisti statymus, monarcho valdia buvo apribota ir jo teis leisti statymus buvo dalinai perkelta parlament. Parlamento atsiradimas sukr parlamentarizm: 1. Parlamento iimtin teis leisti statymus. 2. Parlamento iauktinim. 3. Parlamentas gijo teis kitis formuojant ir kontroliuojant vykdomj valdi. Dabar nra valstybs, kuri neturt parlamento, todl jis neatskiriama bet kurios valstybs aparato dalis. Iimtys retos: parlamento vengia autoritariniai ir totaliniai reimai, nors formaliai parlamentas bdavo steigiamas su labai siaurais galiojimais. Ir absoliutinse monarchijose: parlamentas - tik monarcho patariamasis organas. Parlamento realios galios bna nevienodos vairiose valstybse. Todl parlamentas skirstomi pagal turimas galias: 1. Turintys neribot kompetencij. Parlamento galios bna labai plaios ir statymas nenumato parlamento kompetencijos rib. Pvz., DB, Japonija. Tokia parlamento neribota galia vadinama parlamentine valdymo forma. 2. Su absoliuiai apibrta kompetencija. J kompetencij apibria statymas (daniausiai K): kokiais klausimais, kokios sferos gali leisti statymus. Tai, kas nenurodyta prie parlamento kompetencijos, atitenka vykdomajai valdiai. (Pranczija). i sistem 1958 ved De Golis. 3. Kurie turi santykinai ribot kompetencij. Nra isamaus parlamento gali vardijimo, bet yra t.t. dalis. Bandoma lyg ir nurodyti parlamento galias, bet numatyti atvejai, kad parlamentas gali sprsti ir kitus klausimus. G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 179

Tokie parlamentai daniausiai bna federacinse valstybse (federalinis parlamentas visos nacijos ir parlamentas kiekvieno federalinio subjekto). Pvz., JAV, Ispanijos. Pagal struktr: vien rm ir keli rm parlamentai Pagal sudarymo form:renkami, skiriami, paveldimi. Pagal veikimo laik: pastovs ir susirenkantys laikinai. Pagal vaidmen: aktyvus (JAV Kongresas), reaktyvus formuoja Vyriausyb, opozicijos vaidmuo strukturizuotas ir teisintas; marginalinis-vaidmuo nedidelis (Baltarusijos Lukoenkos); minimalus-legitimuoja reim (SSRSbalsuodami visi su viskuo sutinka). VIENERI IR DVIEJ RM PARLAMENTAI. Iorin parlamento struktra parodo i keli rm susideda parlamentas. Parlamentai gali bti sudaryti i vien ar dviej rm. Vieneri rm parlamentai yra pvz. Suomijoje, Graikijoje, Lietuvoje. Kitose alyse tautos atstovybs susideda i 2 rm (bikameraliniai parlamentai): emesnij ir auktj. pvz. JAV- Kongres sudaro: Atstov rmai ir Senatas; Anglijoje-Bendruomeni ir Lord Rmai. KT mokslas mano, kad bikameralizmas pateisinamas federacinse valstybse, taiau tokie parlamentai gali bti ir unitarinse valstybse. Kiekvieno parlamento struktra priklauso nuo valstybs istorijos, jos ypatum. ia griet taisykli nra. Parlamentas pradjo kurtis kaip dviej rm institucija, tuo laikotarpiu, kuomet buvo siekiama apriboti monarcho valdi. Vidurinieji sluoksniai siek savo atstov, bet ir kilmingieji t.p. siek savo teiss atstovauti alia karaliaus. Taip susiformavo parlamentas, kur emieji rmai tautos atstovyb, o Auktieji rmai atstovauja aristokratij (ar federacijos subjektus). Dviej rm parlamentui bdingas ilgas statym leidybos kelias. Pvz. Norvegija, Islandija unikalios, nes j parlamentai renkami kaip vien rm parlamentai, bet irinktas parlamentas pasiskirsto 2 rmus: statym projektas svarstomas I rmuose , o vliau vl kartojama statymo primimo procedra II rmuose nuo pradi. Tai ltina statym leidyb. Bet tai nebaisu senosioms valstybms. Laikoma, kad bikameralizmas gerina statym kokyb, t.p. veikia kaip stabdi-atsvar sistemos. Esant respublikinei valdymo formai, auktj rm reikm majo arba net buvo atmetama. Kai kuriose respublikose iliko dveji rmai, bet auktieji rmai gavo Senato pavadinim, kuris buvo orientuotas t.t. inov, specialist atstovyb, dabartiniu metu daniausiai atstovauja federacinius subjektus.. Dvej ir vieneri rm parlament pranaumai ir blogybs. Vieneri rm parlamentas yra greiiau dirbanti institucija, greiiau priimanti statymus ir atliekanti kitus veiksmus. Tai efektyvu, bet danai toks parlamentas sprendimus priima skubotai, nepakankami apsvarstytai, todl pasitaiko klaid, prietaravim. Dvej rm parlamentuose kiekvieno statymo projektas praeina dvigub svarstymo stadij (abiejuose rmuose), tai labiau padeda aptikti statymo spragas. emuosiuose rmuose dirba jaunesni nariai, kurie neturi daug patirties, todl emieji rmai bna labiau radikals, link reformas, o auktieji rmai yra formuojami i vyresnio amiaus asmen, todl jie gali pastebti emj rm nari padarytas klaidas. Auktieji rmai padeda subalansuoti rengiamus statymus. Esant dvej rm parlamentui, statym leidyba ilgas procesas reikalaujantis daugiau laiko, papildom l. Daniausiai jaunos valstybs pasirenkama vieneri rm parlamento struktra, nes jose visada bna didel statym leidybos programa, todl vieneri rm parlamentas gali greiiau priimti reikiamus statymus, juos keisti, pildyti, tvarkyti ir pan. Skiriasi ir rm formavimo tvarka: Vieneri rm parlamentai ir emj rm atstovai renkami tiesiogiai. Auktieji rmai formuojami specifine tvarka. Pvz. DB Lord rmai formuojami narysts pagrindais. Pirmuoju smuiku Parlamente ir visame alies politiniame gyvenime groja Bendruomeni rmai. Juose yra 659 deputat, irinkt 5 m. statym projektai svarstomi ir priimami abiejuose rmuose ir iems sutikus. Nuo ms amiaus vidurio smarkiai suvarytos lord statymins f-jos: vien ar kit statym projekt jie gali sulaikyti tik 1m., finansinio pobdio projekt iki 1 mn. LR SEIMAS Vien rm parlamentas yra ir Lietuvos Seimas, kuris, primus 1992 LR K, atgavo savo tikrj istorin vard ir yra ankstesni nepriklausomos LR Seim teisi ir tradicij tsjas. Seimas atstovaujamoji valstybins valdios institucija. LR K numato jog Seimas yra viena i institucij vykdani valstybs valdi. Seimo galiojimams K yra skirtas V skirsnis. Tai savarankika, valdi padalijimo doktrinos poiriu, institucija. Parlamento kaip valdios institucijos nepriklausomumas yra demokratijos garantija. Seimas vienintel institucija turinti galiojimus kurti statymus, jis nepavaldus jokiai G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 180

vykdomosios valdios kontrolei. Seimas pats nustato savo vidaus struktr ir veiklos procedr. Ir niekas negali kitis Seimo svarbiausi teis kurti statymus aukiausi juridin gali turinius norminius aktus. Tuo pasireikia akivaizdus parlamento iskirtinumas. Taiau Seimui priskirti statym leidybos galiojimai nra absoliuts. Pirmiausia Seimas yra saistomas K. ie galiojimai yra ribojami tokio instituto kaip referendumas. Konstitucinis Teismas turi galimyb pripainti Seimo priimt statym prietaraujaniu K. Prezidentas naudojasi veto teise, teis paskelbti pirmalaikius Seimo rinkimus, esant K numatytoms aplinkybms. ie apribojimai pasireikia kaip valdi padalijim garantuojanio stabdi ir atsvar mechanizmo dalis. LR K55 str. skelbia, jog Seim sudaro Tautos atstovai.... Tad parlamentas vykdydamas K suteiktus galiojimus vykdo ir Tautos atstovaujamj funkcij. Konstitucin Seimo, kaip Tautos atstovybs, prigimtis lemia ypating jo viet valstybs valdios institucij sistemoje, jo funkcijas bei galiojimus, btinus funkcijoms vykdyti. Kaip atstovaujamoji institucija Seimas tampa Tautos (vis piliei) valios ir interes reikju. Tautos atstovavimas garantuojamas demokratins rinkim sistemos ir princip. Seim sudaro 141 Seimo narys, kurie renkami 4 m. remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkim teise ir slaptu balsavimu LR tvirtintas laisvo mandato principas, kurio esm Tautos atstovo laisv gyvendinti jam suteiktas teises ir pareigas nevarant ios laisvs rinkj priesakais, j iklusi partij ar organizacij politiniais reikalavimais, nepripastant teiss ataukti Seimo nar. Irinktas Seimo narys yra laisvas balsuojant bet kokiu klausimu. Seimo nari teisi negalima diferencijuoti, negalima jiems nustatyti nevienod galimybi dalyvauti Seimo darbe, kitaip bus paeidiamas esminis atstovaujamosios institucijos principas parlamento nari lygyb, ir prarandama galimyb Seime atstovauti visai Tautai, reikti jos interesus. Taiau toliau KT aikina, kad K tvirtintas Seimo nario laisvas mandatas negali bti suprantamas tik kaip leidimas veikti vien savo nuoira ir ignoruoti K. Pagal K Seimo nario nuoira ir jo sin turi bti orientuotos K, tautos ir Lietuvos valstybs interesus. 4. Parlamento teisin padtis. Parlamento formavimo tvarka. Parlamento struktra. Parlamento funkcijos ir galiojimai. Parlamento reglamentas. Parlamento teisin padtis skiriasi kiekvienoje valstybje priklausomai nuo to, koks yra santykis tarp leidiamosios, vykdomosios ir teismins valdios. Parlamento konstitucin status apsprendia ir politini institut istorija, valstybs forma (konstitucin santvarka), partin, politin sistema. Parlamento teisin padt parodo parlamento formavimo tvarka, jo struktra, jam suteikti galiojimai, parlamentar teisinis statusas. Parlamento formavimo ypatumai priklauso nuo parlamento iorins struktros: Vieneri rm parlamentas, ir emieji rmai, esant dviej rm vej rm parlamentui, formuojami tiesiogini rinkim bdu, remiantis demokratiniais rinkim principais. Taip parlamentas ar emieji rmai Tautos (vis piliei) valios ir interes reikju. Auktieji parlamento rmai turi savo ypatumus. Jie gali bti formuojami vairiai: 1) Rinkim keliu. Auktieji rmai danai bna skirti federacijos subjektams atstovauti, todl rinkimai pasiymi tuo, kad nra lygaus atstovavimo visiems gyventojams principo. ie nariai renkami atstovauti federacijos subjektams, todl siekiama utikrinti kiekvienam federacijos subjektui vienod atstovavim ( JAV senat renkama po 2 atstovus nuo kiekvienos valstijos). 2) Skyrimo keliu atmetamas rinkim principas, rinkim mechanizmas. Pvz. Vokietijos parlamento Bundesrato narius skiria kiekvienos ems vyriausyb. Vyriausyb kolegialiai nusprendia, kas i ministr dirbs Bundesrate, ir atstovaus ems interesus. Priklausomai nuo tam tikro ems gyventoj skaiiaus skiriamas tam tikras skaiius nari. 3) Narysts principu. DB Lord rm nariai yra: Jorko, Konterberio vyskupai ir anglikon banyios vyskupai30; lordai teisininkai-15; didiausi dal sudaro kilmingi lordai, kurie naryst paveldi; lordai kuriems monarchas suteik titul u nuopelnus (tai buv ministrai pirmininkai, ministrai, sportininkai, meno mons ir pan.),taiau j narysts paveldjimu nebegali bti perimta; 4) Mirus formavimas, kai rm viena dalis renkama, kita skiriama. Parlamentai formuojami statymu apibrtam laikotarpiui tai Parlamentar galiojim terminas, vadinamas kadencija. Irinktas parlamentas dirba tol, kol pasibaigia kadencija. Iimtys kai parlamentas formuojamas paveldjimo keliu. Baigiantis parlamento kadencijai, skiriami rinkimai ir irenkamas naujas parlamentas, susirinkus naujam parlamentui, nutrksta senojo parlamento galiojimai. Taip utikrinamas parlamento G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 181

nepertraukiamumas. Taiau kiekvienoje valstybje konstitucija skirtingai apibria kadencij: JAV atstov rm nariai kas 2 m.; Senato nariai kas 6 m.t.p. numato rotacij: kas 2 m. atnaujinamas, 1/3 Senato. Taiau parlamentas gali bti paleidiamas ir anksiau laiko (nepasibaigus kadencijai): Vyriausybs krizs atveju: kai parlamentas pareikia nepasitikjim Vyriausybe, ir ji turi atsistatydinti, arba kai parlamentas nesugeba priimti sprendimo dl Vyriausybs sudarymo. Tada valstybs vadovas turi teis paleisti parlament, kartu skelbiant pirmalaikius naujo parlamento rinkimus. Kol renkamas naujas parlamentas, sena Vyriausyb gauna galiojimus veikti, arba sudaroma laikina speciali Vyriausyb. Pati iniciatyva dl parlamento paleidimo priklauso paiai Vyriausybei (ypa, kai skelbiamas nepasitikjimas ja). Tai pagrindins prieastys, taiau kiekviena valstyb gali numatyti ir kitokius parlamento paleidimo prie laik pagrindus, bei slygas, kurie tvirtinami K ar statymuose. Parlament struktra turi dvi dimensijas. Pagal iorin sandar parlamentai skirstomi dvej ir vieneri rm parlamentus (Pvz. Lietuvos, Latvijos, Estijos parlamentai vieneri rm, o DB, JAV, Vokietijos Federacijos, Rusijos Federacijos, ms kaimyns Lenkijos dvej rm). Vidin parlament struktra reikia paio parlamento - vidinius struktrinius vienetus, t.p. ir dviej rm parlamento kiekvien rm struktra. 1.Vadovyb. Jai priklauso parlamento pirmininkas(spikeris), jo pavaduotojai, kt. pagrindins vadovybs pareignai(sekretorius, kancleris, pareignas atsakantis u finansinius reikalus). J visuma sudaro parlamento valdyb. Kai kuriose valstybse kolegiali vadovyb. Parlamento vadovyb renka parlamentarai, Europos valstybse renka parlamentarai balsuodami, nors yra ir iimi. Kai kuriose prezidentinse respublikose gali skirti valstybs vadovas arba valstybs vadovas vyriausybs teikimu. Vadovybs funkcijos: 1) vadovauja parlamento darbui; 2) gali taikyti drausminio poveikio priemones parlamentarams. 2.Komitetai (komisijos). Tai pagrindinai veiklos organai .Kiekvienas deputatas turi dirbti atitinkamame komitete. Parlamentarai skirstomi komitetus pagal partinio atstovavimo princip. 1.Nuolatiniai komitetai veikia vis parlamento kadencijos laik. Kurie daniausiai sudaromi funkciniu (akiniu) principu pagal vidins veiklos kryptis. Komitet skaiius bna vairus, priklausomai nuo parlamento sprendimo. Komitetui vadovauja komiteto pirmininkas. Nuolatiniai komitetai priima sprendimus visais parlamento svarstomais klausimais. Jie turi lemiamos takos statym primimui. Kai kuriose valstybse komitetai turi neribotas teises. 2.Laikini komitetai arba laikinosios komisijos sudaromi formuojami ikilus btinybei. Isprendus klausim nustoja veikti. Pagal veiklos krypt jie gali bti skirstomi :1) tyrimo komitetus: sudaromi, kai bna keliama impimento (apkaltos) procedra parlamento nariui; 2) kontrolinius komitetus: sudaromi, kai kyla abejons dl t.t. institucijos; 3) revizinius komitetus: susij su finansins veiklos kontrole. Laikinieji komitetai savo darb gali pasitelkti valstybs aparato vadovus, nevalstybines organizacijas. J taka bna didel. Pvz., JAV visos impimento procedros prasiddavo nuo laikinojo komiteto sudarymo. 3. Senin taryba - tai patariamasis parlamento organas, kur eina parlamento vadovyb ir frakcij atstovai (lyderiai ar j pavaduotojai). Taryba gali bti kaip derinamoji institucija, kai reikia priimti sudtingus sprendimus. 4. Partins frakcijos - tam tikri politiniai dariniai parlamento viduje, reikiantys oficial parlamentar partin priklausomyb, frakcijos turi partij lyderius. Didelis frakcij skaiius nenaudingas parlamentui. Todl nustatomas minimalus parlamentar skaiius. Stambios frakcijos gauna teis uimti vadovaujanius postus parlamente, turi pirmenyb silyti komitet pirminink kandidatras. Frakcij vaidmuo bna ypa didelis, kai sudaroma Vyriausyb. T.p.turi papildomas teises, gali dalyvauti komitetuose; turi teis silyti atstovus komitetus. Parlamente greta vidini struktros vienet, susidedani i pai parlamento nari, yra kitos vidins struktros, kuriose dirba valstybs tarnautojai: 1.Parlamento darbo aparatas parlamento veikl aptarnaujantys struktriniai padaliniai, kuriuose dirba valstybs tarnautojai. Jam daniausiai vadovauja parlamento pirmininkas. Turi sudaryti normalias parlamento darbo slygas. Rengia vairius dokumentus, dokument projektus. 2.Parlamento kontrolieriai (ombudsmenai). Tai parlamento skiriami pareignai, kontroliuoti vykdomosios valdios pareign veikl, jos teistum. J pareiga tirti gyventoj parlamentui adresuojamus skundus. Savo iniciatyva ombudsmenai skund netiria. Parlamento kompetencija tai galiojim visuma, per kuri atsiskleidia parlamento pagrindins funkcijos. G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 182

1. Parlamento paskirtis statym leidyba. Yra apibriami klausimai, kuriais parlamentas leidia statymus, kitus klausimus reguliuoja Vyriausyb. Daniausiai parlamentuose nusistovi tokia statym leidimo procedra: 1. statymo projekto pasilymas; 2. statymo projekto svarstymas; 3. statymo tvirtinimas ir paskelbimas.Jeigu parlamentas susideda i 2-j rm, tai statymas laikomas priimtu, kai sutarus abejiems rmams, paskelbiamas tapatus statymo tekstas. 4. Priimt statym turi patvirtinti valstybs vadovas Po to jis publikuojamas oficialiame valstybs leidinyje. 2.Parlamento galiojimai finans ir biudeto srityje. Grups: 1. mokesi nustatymas iimtin parlamento prerogatyva; 2. parlamento teis leisti imti paskolas (vidaus, usienio); 3. biudeto svarstymas ir primimas; Biudetas valstybs pajam ir ilaid smata, kuris tvirtinamas statymu. 4.biudeto vykdymo kontrol. 3. galiojimai formuojant valdios institucijas. Parlamentas danai dalyvauja steigiant svarbiausias valstybs institucijas, skiriant j vadovus: 1. Formuoja vyriausyb. 2. Dalyvauja formuojant teismin valdi. 3. Sprendia ir kit aukiausi valstybs pareign skyrimo klausimus. 4. galiojimai usienio politikos srityje . Usienio politika yra vykdomosios valdios prerogatyva, bet yra ir parlamentui priskirti galiojimai: ratifikuoti ir denonsuoti tarptautines sutartis. (Denonsacija pasiraytos tarptautins sutarties panaikinimas, ataukimas, paprastai denonsuojamos, kai kyla konfliktai tarp valstybi. 5. galiojimai saugumo ir gynybos srityje: 1. Karo stovio skelbimas tam tikroje valstybs d.. 2. Nepaprastos padties vedimas. 3.gynybos doktrinos svarstymas, jos tvirtinimas; 4.ginkluot pajg finansavimo dalykai (per biudet); 5.karins tarnybos klausimai (kariniai statusai, kiti statymai, kurie reguliuoja gynybos srit). 6. Teisminiai galiojimai. 1. Amnestija. Tai atleidimo nuo bausms u padarytus nusikaltimus. 2. Impimentas (apkalta). 7. Vyriausybs kontrol atliekama iais bdais: iklus pasitikjimo klausim Vyriausybe, nepritarimo rezoliucija opozicins frakcijos inicijuoja jos primim., interpeliacija raytinis kreipimasis Vyriausyb, reikalaujant paaikinti Vyriausybs veiklos klausimus, klausimai Vyriausybs nariams. Vyriausybs valandos parlamente klausimai pateikiami odiu ir atsakinjama odiu, tyrimo komitetai ir komisijos. Parlamento reglamentas. Parlamento teiss, pagrindinis altinis yra parlamento (ar jo rm) reglamentas arba statutas vidinis parlamento statymas. Tai parlamento iimtin kompetencija reglamentu nustatyti savo vidin struktr, darbo tvark, funkcij atlikimo procedras, parlamentar elgesio taisykles ir kt. Reglamentai utikrina parlamento savarankikum, taiau tai nereikia, kad parlamentas gali daryti k nori, nes, turi veikti tik konstitucini galiojim ribose, gerbdamos kit valstybs valdios institucij teises. 4. Seimo teisin padtis, formavimo tvarka, struktra. Funkcijos ir galiojimai. Seimo statutas. Seimo teisin padt atskleidia jo formavimo tvarka, jo vieta valdios sistemoje, santykiai su kitomis valdiomis ir visuomene, jam suteikti galiojimai ir funkcijos. LR K (V skirsnis), Seimo rinkim statymas, Seimo statutas reglamentuoja Seimo formavimo tvark, jo sudt ir struktr, galiojimus, Seimo nario teisin padt, statym leidybos procedr, Seimo prieirin veikl, apkaltos proces bei kitus organizacinius veiklos klausimus. Pagal K Seimas atstovaujamoji valstybins valdios institucija. LR K numato jog Seimas yra viena i institucij vykdani valstybs valdi. Seimo galiojimai apibrti K V skirsnyje. Pagal valdi padalijimo princip tai savarankika institucija. Seimo nepriklausomumas yra demokratijos garantija. Seimas nepavaldus jokiai vykdomosios valdios kontrolei, pats nustato savo vidaus struktr ir veiklos procedr Seimo Statutu. Tik Seimo iimtin teis kurti statymus aukiausi juridin gali turinius norminius aktus ir niekas negali kitis i teis. Tuo pasireikia akivaizdus parlamento iskirtinumas. Seimas, kaip Tautos atstovyb, per kuri Tauta vykdo aukiausi suvereni gali, veikia pagal jam Tautos nustatytus galiojimus tvirtintus LR K. KT: Konstitucin Seimo, kaip Tautos atstovybs, prigimtis lemia ypating jo viet valstybs valdios institucij sistemoje, jo funkcijas bei galiojimus, btinus funkcijoms vykdyti. G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 183

Seimo formavimo tvarka. Rinkim tvark reglamentuoja LR K, LR Seimo rinkim statymas ir kiti teiss norminiai aktai. Seim sudaro 141 Seimo narys, kurie renkami 4 m. remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkim teise ir slaptu balsavimu. Seimas laikomas irinktu, kai yra irinkta ne maiau kaip 3/5 Seimo nari. Seimo rinkim statymas numato miri rinkim sistem: Vienmandatse rinkim apygardose pagal maoritarin rinkim sistem irenkamas 71 narys, o daugiamandatse pagal proporcin - 70 nari. Seimo nariu gali bti renkamas LR pilietis, kuris nesusijs priesaika ar pasiadjimu usienio valstybei ir rinkim dien yra sulauks 25 m., bei nuolat gyvena Lietuvoje. Negali bti renkami asmenys, nebaig atlikti bausms pagal teismo paskirt nuosprend, ar teismo pripainti neveiksniais. Eiliniai Seimo rinkimai rengiami ne anksiau kaip prie 2 mn. ir ne vliau kaip prie 1 mn. iki pasibaigiant Seimo nari galiojimai. Eilinius Seimo rinkimus skelbia Prezidentas. Pirmalaikiai rinkimai gali bti renkami Seimo nutarimu, priimtu nemaiau kaip 3/5 vis Seimo nari bals dauguma. Gali paskelbti ir Prezidentas Konstitucijos numatytais atvejais. Seimo nari galiojim laikas prasideda nuo pirmojo naujai irinkto Seimo posdio, bet pilna apimtimi visas tautos atstovo teises irinktasis Seimo narys gauna tik po to, kai jis Seime prisiekia bti itikimas LR. Priesaik priima KT pirmininkas. Susirinkus naujai irinktam Seimui pirmj posd, buvusi Seimo nari galiojimai nutrksta. Seimo struktra (vidin). LR K 76 str. nustatyta, kad Seimo struktr ir darbo tvark nustato Seimo statutas. Vadinasi, Seimui suteikta teis paiam nustatyti savo struktr ir darbo tvark. Atsivelgiant Seimo kaip statym leidybos valdios konstitucin status, turi bti sukurta tokia Seimo struktra ir demokratiniais principais pagrsta darbo tvarka, kad alyje esant bet kokiai situacijai Tautos atstovyb galt konstruktyviai, efektyviai ir nepertraukiamai gyvendinti aukiausi suvereni Tautos gali. T.p. konstatavo, kad pagal K Seimas, turdamas diskrecij nustatyti savo struktr, turi ir diskrecij sudaryti savo struktrinius padalinius, nustatyti savo struktrini padalini pavadinimus, kompetencij, sudt, j tarpusavio santykius, veiklos trukm, formuluoti jiems tam tikrus udavinius; tai nustatydamas Seimas yra saistomas Konstitucijos norm ir princip. T.p. Nustatant Seimo vidin struktr, turi bti pasirenkami universals jos formavimo principai, utikrinantys vis parlamento nari vienodas ir realias galimybes dalyvauti sudaromuose struktriniuose dariniuose. Prieingu atveju ne visi parlamento nariai turt galimybes naudotis papildomomis teismis, nustatytomis struktriniams dariniams, o tai reikt, kad paeidiamas vis parlamento nari lygybs principas. Remiantis seimo statutu seimo vidin struktr sudaro: K tvirtinta, kad pagrindin Seimo darbo forma yra posdiai, kuriems vadovauja Seimo Pirmininkas arba jo pavaduotojas. Tik Seimo vadovybs funkcijos nustatytos K. Seimo vadovai: Seimo Pirmininkas jo pavaduotojai ne daugiau kaip 6. Seimo valdyba sudaroma i Seimo Pirmininko, jo pavaduotoj ir Seimo opozicijos lyderio. Jos pagrindinis udavinys - sprsti organizacinius Seimo darbo klausimus ir teikti patarimus Seimo Pirmininkui, kai jis to prao. KT: Paprastai parlamentuose sudaromi dviej ri struktriniai dariniai: 1. ir komitetai ( komisijos) formuojami vadovaujantis parlamentinio darbo specializacijos principu, kuris utikrina tinkam dalykin klausim parengim ir j svarstym parlamente. 2. Frakcijos (deputat grups) padeda realizuoti parlamento nari politines orientacijas ir tikslus (nebtinai vien pagal j partin priklausomyb) bei utikrina organizuotus parlamento nari grupi ryius su parlamente atstovaujamomis politinmis partijomis bei organizacijomis. Nors frakcijos daniausiai sudaromos pagal parlamento nari partin priklausomyb, taiau svarbiausia j paskirtis yra utikrinti parlamento darbingum, efektyv jo funkcionavim. Todl nustatant frakcij formavimo tvark turi bti atsivelgta bendr deputat skaii, statute tvirtint frakcij teisi ir pareig pobd, btinyb garantuoti visiems vienodas galimybes reikti pairas ir politinius tikslus, maumos gynimo princip, parlamentins opozicijos apsaugos minimalius reikalavimus. Be to, reikt irti, kad maos politins grups neatsidurt geresnje padtyje negu didels grups tais atvejais, kai formuojama parlamento vadovyb, sudaromi komitetai ir skiriami j vadovai, skirstomos los, gyvendinamos kitos parlamento funkcijos. Taiau taikant iuos kriterijus negalima paeisti parlamento nario laisvo mandato principo.

G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d.

184

Seimo nari, galini sudaryti frakcij, minimalaus skaiiaus(7)nustatymas(SS)savaime nekliudo Seimo nariui eiti savo pareigas vadovaujantis K, valstybs interesais, savo sine ir nebti varomam joki mandat Seimo komitetai ir komisijos nagrinja statym projektus bei kt. klausimus K priskirtus Seimo kompetencijai. Sudaromi i seimo nari. Komitet ir komisij darbui vadovauja j pirmininkai. nuolat veikianios komisijos: Etikos ir procedr, Peticij, Operatyvins veiklos parlamentins kontrols ir kt. kontrols, revizijos, parengiamosios, redakcines ir kitokias laikinosios komisijos sudaromos i parlamento nari, . trumpalaikiams ar siauresns paskirties klausimams sprsti, konkretiems pavedimams vykdyti Seimo valdyba t.p. gali sudaryti parengiamsias, redakcines laikinsias komisijas, o Senin sueiga - derinimo komisijas. Seimo nari frakcijos, mirios ir laikinosios grups Savo politiniams tikslams gyvendinti nariai gali jungtis frakcijas, kurioms vadovauja ir jai Seime atstovauja frakcijos seninas arba senino pavaduotojas. Seimo nariai, nesiregistrav frakcijas, pripastami vienos mirios Seimo nari grups nariais. Seimo nariai gali jungtis laikinsias grupes. Frakcijos gali sudaryti koalicin sutart dl paramos vyriausybei ir susiburti Seimo daugum, o nepritarianios frakcijos sudaro Seimo maum. Senin sueiga j sudaro Seimo valdybos nariai ir frakcij atstovai Pagrindinis udavinys - svarstyti Seimo sesijos darb programas bei posdi darbotvarkes ir pritarti joms. Derinti Seimo komitet ir frakcij darbo organizavimo klausimus, teikti sprendim iais klausimais projektus Seimui, valdybai, Seimo Pirmininkui. Seimo Statute vardinti parlamento struktriniai dariniai turi utikrinti darn institucijos darb. Seimo Pirmininko (SP) galiojimai. Seimo narys, irinktas Seimo Pirmininku arba laikinai einantis jo pareigas, turi sustabdyti savo veikl Seimo nari frakcijoje. iuo reikalavimu utikrinama, kad SP vadovaus visam parlamentui, o ne jo daliai. SP kompetencija: 1. vadovauja Seimo darbui ir atstovauja Seimui; 2. patvirtina parau Seimo priimto statymo teksto autentikum per 10 d. nuo primimo ir perduoda j Prezidentui pasirayti; Jei Prezidentas per 10 d. po teikimo nepasirao ir negrina Seimui pakartotinai svarstyti, per 3 d. pasirao statymus, bei juos oficialiai paskelbia; per 10 d. pasirao Seimo statut ir jo pakeitimus. 3. pasirao Seimo nutarimus bei kitus Seimo priimtus aktus per 10 d. nuo primimo; 4. per 24 val. pasirao Seimo posdi protokolus, Seimo valdybos sprendimus, jeigu pats jiems pirmininkauja; 5. laikinai eina Respublikos Prezidento pareigas arba laikinai pavaduoja K89 str. numatytais atvejais: 1)Prezidentui mirus; 2)atsistatydinus; 3)Seimui paalinus i pareig apkaltos proceso tvarka; 4)kai Seimas nutaria, kad Prezidento sveikatos bkl neleidia jam eiti pareig. Laikinai eidamas Prezidento pareigas, SP tam laikui netenka savo galiojim Seime, jam laikinai pereina visi Prezidento galiojimai, Prezidento pareigas eina tol, kol statym nustatyta tvarka prisieks naujai irinktas Prezidentas. iuo laikotarpiu Seimo pavedimu SP pareigas laikinai eina vienas i SP pavaduotoj. 6. Laikinai pavaduoja Prezident K 89 str.2 d. nustatytais atvejais: 1) kai Prezidentas laikinai ivyks usien ir dl to laikinai negali eiti pareig; 2) kai suserga ir dl to laikinai negali eiti pareig. Prezidentas dekretu paveda SP laikinai pavaduoti Prezident dl io laikino ivykimo usien ar susirgimo.iais atvejais SP turi savo, kaip SP, galiojimus. Inykus nustatytoms prieastims, SP nustoja pavaduoti Prezident. 7. Suaukia nenumatyt Seimo posd ar neeilin sesij K89 str.1d. nustatytais atvejais; 8. teikia SP pavaduotoj kandidatras Seimui; 9. K nustatyta tvarka teikia Seimui skirti Konstitucinio Teismo teisj kandidatras; 10. teikia Seimui skirti ir atleisti Seimo kontrolieri ir Seimo kontrolieri staigos vadovo kandidatras; 11. K ir statym numatytais atvejais teikia Seimui skirti ir atleisti valstybs institucij vadov ir j pavaduotoj kandidatras; 12. pirmininkauja Seimo ir Seimo valdybos posdiams arba paveda tai atlikti vienam i savo pavaduotoj; 13. teikia Senin sueigai sesijos darb programos ir savaits bei dienos posdi darbotvarki projektus arba paveda tai atlikti vienam i savo pavaduotoj; 14. teikia Seimo valdybos posdi darbotvarks projekt arba paveda tai atlikti vienam i savo pavaduotoj; 15. vykdo kt. statute numatytus galiojimus.

G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d.

185

Vykdydamas savo galiojimus, SP leidia potvarkius; Bet kuriuo svarstomu klausimu gali be eils Seimo posdiuose isakyti savo arba Seimo valdybos nuomon. Seimo sesijos metu SP, jo pavaduotojai ne reiau kaip 1 kart per mn. atsako Seimo nari i anksto ratu pateiktus klausimus dl savo veiklos. Seimo Pirmininko pavaduotoj galiojimai 1. atlieka Seimo Pirmininko jiems pavestas funkcijas. 2. per 24 val. pasirao Seimo posdi protokolus, Seimo valdybos sprendimus, jeigu jie SP pavedimu vadovavo iems posdiams. 3. pavaduoja SP, laikinai ivykus arba susirgus ir dl to laikinai negalint eiti savo pareig. SP teikimu Seimas priima nutarim pavesti laikinai eiti SP pareigas. Pavaduojamas laikinai, kol jas vl prads eiti SP. Seimo valdybos galiojimai: 1. tvirtina ir teikia Finans ministerijai Seimo kanceliarijos program ir ilaid smat projektus; 2. komitet teikimu svarsto ir siunia komandiruotes Seimo narius su ratikomis Seimo, valdybos, komitet uduotimis; tvirtina komandiruoi ataskaitas; 3. komitet ar frakcij teikimu svarsto ir pritaria Seimo nari ivykoms ne Seimo lomis sesijos metu; 4. prireikus apsvarsto Seimo sesijos darb programos, savaits bei dienos posdi darbotvarki projektus ir teikia ivadas Senin sueigai arba Seimui; 5. aukia nenumatytus Seimo posdius, nustato j laik; 6. tvirtina preliminar Seimo sesijos posdi grafik; 7. prireikus nustato, kokioms institucijoms ar asmenims pagrindinis komitetas privalo nusisti statymo projekt ivadoms gauti; 8. prireikus priima nutarim pagrindin komitet atleisti nuo io statuto 147 str. idstyt pagrindinio komiteto prievoli; 9. prireikus sudaro darbo grupes statym projektams rengti ir Seimo bei valdybos pavedimams vykdyti; 10. padeda organizuoti bendr komitet darb tais klausimais, kurie priklauso keli komitet kompetencijai; 11. tvirtina Seimo kanceliarijos struktr, Seimo kanceliarijoje ir Seimui atskaitingose institucijose didiausi leistin valstybs tarnautoj ir darbuotoj, dirbani pagal darbo sutartis ir gaunani darbo umokest i valstybs biudeto ir valstybs pinig fond, pareigybi skaii; 12. tvirtina Seimo kanceliarijos nuostatus ir reglament; 13. kai Seimas sprendia klausim, ar Prezidento sveikata leidia jam eiti savo pareigas, kreipiasi sveikatos apsaugos ministr dl kandidatr Seimo tvirtinam gydytoj komisij pateikimo; 14. sprendia kitus Seimo darbo organizavimo klausimus, kurie pagal statut nepriskirti kt. Seimo institucijoms ar pareignams. Seimo valdybos posdius aukia ir jiems vadovauja SP ar jo galiotas pavaduotojas. Stebtojais Seimo valdybos posdiuose gali dalyvauti kiti Seimo nariai, Prezidento ir Vyriausybs nuolatiniai atstovai, gali bti kvieiami ir kt. asmenys. Klausimus svarstyti valdybai gali teikti valdybos nariai, komitetai, komisijos, frakcijos ir Seimo kancleris, jie perduodami SP ar jo pavaduotojui, kurie, jais remdamiesi, parengia posdio darbotvark. Valdybos sprendimai priimami, kai posdyje dalyvauja ne maiau kaip pus valdybos nari, atviru balsavimu paprasta posdyje dalyvaujani nari bals dauguma. Jeigu balsai pasidalija po lygiai, lemiamas balsas SP, o jei io nra, - posdiui pirmininkaujantis SP pavaduotojas. Seimo nariams per komitetus ir frakcijas praneama apie Seimo valdybos sprendimus ne vliau kaip per 3 darbo dienas arba ne vliau kaip per savait kitos sesijos pradioje. Komitetai ir frakcijos gali apsksti valdybos sprendimus Seimui, jeigu manoma, kad jie paeidia ar riboja Seimo nario, frakcijos ar komiteto teises arba priimti virijant valdybai suteiktus galiojimus. Tokius skundus nagrinja ir sprendia Seimas, iklauss Etikos ir procedr komisijos ivadas. Seimo komitetai ir komisijos. LR statym projektams nagrinti, kitiems Seimo kompetencijai K-jos priskirtiems klausimams rengti Seimas pirmojoje sesijoje i savo nari sudaro komitetus t. y. Seimo darbo forma. Juose turi bti ne maiau kaip 7 ir ne daugiau kaip 17 Seimo nari (iskyrus Europos reikal komitet ir Usienio reikal komitet) pagal proporcing frakcij atstovavimo princip, kuris numato, jog didesn seimo frakcija turi teis proporcingai didesn viet skaii kiekviename komitete. Tikslus kiekvieno komiteto nari skaiius nustatomas Seimo nutarimu. G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 186

Europos reikal komitetas sudaromas ne maiau kaip i 15 ir ne daugiau kaip i 25 Seimo nari pagal proporcinio Seimo frakcij atstovavimo princip. io komiteto nariais gali bti Seimo nariai, dirbantys kituose komitetuose. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariais gali bti Seimo nariai, turintys leidim dirbti ar susipainti su slaptinta informacija. Komitet sudt ir komitet nari pavaduotojus tvirtina Seimas, balsuodamas u vis komiteto nari ir j pavaduotoj sra. Tam tikroms veikloms kryptims komitetai gali sudaryti pakomiteius, i ne maiau kaip 5 nari. Seime sudaromi ie komitetai: 1) Aplinkos apsaugos; 2) Audito; 3) Biudeto ir finans; 4) Ekonomikos; 5) Europos reikal; 6) Informacins visuomens pltros; 7) Kaimo reikal; 8) Nacionalinio saugumo ir gynybos; 9) Socialini reikal ir darbo; 10) Sveikatos reikal; 11) vietimo, mokslo ir kultros; 12) Teiss ir teistvarkos; 13) Usienio reikal; 14) Valstybs valdymo ir savivaldybi; 15) mogaus teisi. Seimo komitetai yra atsakingi ir atskaitingi Seimui. Kiekvienos kitos eilins sesijos pradioje gali bti iklausomos komitet darbo ataskaitos. Komitetai yra atsakingi, kad laiku bt nustatytas atitinkam statym ir kit teiss akt reikalingumas, pagal j veiklos kryptis ir kompetencij inicijuotas j rengimas ir pateikiamos isamios ivados dl j projekt. Seimo komitetai dirba pagal komitet pasitvirtintus planus, kurie turi bti suderinti su Seimo sesijos darb programa. iuose planuose nurodomi atsakingi vykdytojai ir atlikimo terminai. Komitet darbo planai ir posdi darbotvarks vieai paskelbiami. Komitet veikl koordinuoja SPirmininkas, Seimo valdyba pagal Seimo sesij darb programas ir komitet darbo planus. Komitetai gali pasitvirtinti darbo tvarkos taisykles, neprietaraujanias Seimo Statutui. Svarstytiniems klausimams parengti komitetai i savo nari gali sudaryti parengiamsias darbo grupes. jas gali bti traukti kiti Seimo nariai, valstybs institucij, partij ir visuomenini organizacij atstovai, ekspertai bei mokslininkai. Los toki grupi ekspertams skiriamos pagal patvirtint komiteto ilaid smat. Seimo Statuto 49 str vardina Seimo komitet galiojimus: 1)svarstyti statym projektus, rengti ivadas ir nagrinti klausimus, perduotus komitetui apsvarstyti; 2) savo iniciatyva arba Seimo pavedimu rengti statym, kit Seimo priimam teiss akt projektus, analizuoti nauj statym ar j patais reikalingum; 3) rengti ir pateikti Seimui projektus dl statym suderinimo, papildymo ar prietaravim paalinimo; 4) svarstyti Vyriausybs program; savo iniciatyva arba Seimo pavedimu svarstyti Vyriausybs arba kit valstybs institucij veiklos programas pagal atskiras sritis ir teikti Seimui savo ivadas; 5) apsvarstyti pagal savo kompetencij valstybs institucij vadov, kuriuos skiria Seimas arba kuri paskyrimui reikalingas Seimo pritarimas, ir j pavaduotoj kandidatras, taip pat t pareign atleidimo klausimus; 6) preliminariai svarstyti valstybs biudeto ir savivaldybi biudet finansini rodikli patvirtinimo statymo projekt bei biudeto vykdymo apyskait; 7) analizuoti ir kontroliuoti einamj met valstybs biudeto l naudojimo ekonomin efektyvum, svarstyti ir teikti ivadas bei silymus dl Vyriausybs pateikto kit met valstybs biudeto projekto straipsni ir program, komiteto kompetencijai priskirt klausim, siekti racionalaus program parinkimo ir asignavim jam paskirstymo; 8) svarstyti pasilymus steigti ar panaikinti ministerijas ir kitas valstybs institucijas; 9) atliekant parlamentin kontrol, iklausyti ministerij ir kit valstybs institucij informacijas bei praneimus, kaip vykdomi statymai ir kiti Seimo priimti aktai; savo iniciatyva arba Seimo pavedimu atlikti atskir problem parlamentin tyrim ir pateikti Seimui savo ivadas; savo iniciatyva arba Seimo pavedimu svarstyti Seimui atskaiting valstybs institucij veiklos met ataskaitas ir pateikti Seimui savo ivadas; 10) nagrinti rinkj bei visuomenini organizacij pasilymus; 11) sudaryti komiteto darbo plan, suderint su Seimo sesijos darb programa; 12) sudaryti komiteto ilaid smat, nevirijani komitetui skirt l; 13) dalyvauti tarpparlamentiniuose Seimo ryiuose; 14) teikti ivadas ir pasilymus Seimui, Seimo Europos reikal komitetui, Usienio reikal komitetui dl: 1. Lietuvos pozicijos priimant ES teiss aktus rengimo ir derinimo procese; 2. Inadrinjus kitus ES dokumentus; 3. priimt ES teiss akt ar neprietarauja subsidiarumo principui 15) svarstyti pareign, kuriuos pareigas ES institucijose teikia LR ir kuriems teikti reikalingas Seimo pritarimas, kandidatras. G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 187

Seimo komitetai atlieka parlamentin kontrol. Komitetai pagal savo kompetencij turi teis tikrinti, kaip laikomasi statym, Seimo nutarim, kaip atsivelgiama komitet rekomendacijas bei pasilymus; savo iniciatyva arba Seimo pavedimu atlikti atskir problem parlamentin tyrim; savo iniciatyva arba Seimo pavedimu nagrinti Seimui atskaiting valstybs institucij met ataskaitas. Komitet priimti sprendimai, iskyrus su parlamentine kontrole susijusius sprendimus, valstybs institucijoms yra rekomendacinio pobdio. Statute yra numatyta kiekvieno konkretaus komiteto veiklos kryptis. Prireikus Seimas gali sudaryti laikinsias tyrimo, kontrols, revizijos, parengiamsias, redakcines ir kitokias komisijas bet kuriam klausimui itirti ir kitiems Seimo pavedimams atlikti. Sudarant laikinsias komisijas, numatomas komisijos nari skaiius, frakcij proporcingo atstovavimo pagrindu. Seime sudaromos nuolat veikianios Etikos ir procedr komisija, Peticij komisija, Operatyvins veiklos parlamentins kontrols komisija ir kitos komisijos Seimo frakcijos yra kuriamos politini sitikinim pagrindu. Todl neinodami Seimo sudties negalime nuspti kiek ir koki frakcij bus Seime. Seimo komitet skaiius ir veiklos kryptis nesikeiia dl to, kokios politins jgos laimjo rinkimus. Taiau frakcij kiekis ir dydis priklauso nuo politini jg patekusi Seim. Frakcijos negali bti kuriamos remiantis asmeniniais, profesiniais interesais. Seimo narys gali bti tik vienos frakcijos narys. Frakcijos Seime gali jungtis koalicijas ir sutartais klausimais veikti kaip viena frakcija. KT konstatavo, kad Seimo nari lygyb sudarant frakcijas pagal pairas ir politinius tikslus yra svarbus laisvo mandato principo gyvendinimo elementas. Kadangi frakcija (joje usiregistrav Seimo nariai) turi daugiau galimybi dalyvauti parlamento darbe negu jokiai frakcijai nepriklausantis Seimo narys, visiems Seimo nariams turi bti utikrinama galimyb laisvai pasirinkti ir formuoti frakcijas. Siekiant utikrinti Seimo darbingum ir veiklos efektyvum, svarbu nustatyti minimal frakcijos nari skaii. Seimo nari, kurie nesiregistruoja frakcijas, lygios teiss ir vienodos galimybs su kitais Seimo nariais gyvendinti Tautos atstovo eises galt bti laiduojamos pripastant, kad jie yra mirios frakcijos (grups) nariai, ir laikant, kad tokia frakcija (grup) turi lygias su kitomis frakcijomis teises. Frakcijos isirenka savo senin, kuris atstovauja frakcij. Parlamentins frakcijos nelaikomos formalia parlamento struktra. J posdiai nra parlamento darbo forma. Svarbiausiais klausimais reikalaujama i frakcijos nari laikytis drausms, vieningai balsuoti, utikrina drausm, kad parlamentarai dalyvaut parlamento posdiuose, darbe. Frakcijos nariai turi laikytis vieningos nuomons, ir tik atskirais atvejais gali balsuoti savo nuoira (priklausomai, koks klausimas, koks statymas, kokia jo reikm) Susikrusias frakcijas registruoja Seimo valdyba. Visos frakcijos turi veikti pagal K-ij, Statut ir statymus. Frakcija turi parengti politin deklaracij, kuri yra skelbiama spaudoje. Kad frakcija bt registruojama, turi pareikti nor joje dalyvauti ne maiau kaip 7 Seimo nariai. Seimo nari frakcijos arba frakcij koalicijos, nepritarianios vyriausybs programai, gali pasiskelbti opozicinmis. Opozicins frakcijos ar koalicijos paskelbia alternatyvias Vyriausybs programas. Opozicinms frakcijoms ir koalicijoms garantuojamos visos Seimo statute numatytos frakcij ir koalicij teiss. ios teiss jokia dingstimi negali bti apribotos. Jeigu opozicin frakcija arba j koalicija turi daugiau kaip 1/2 Seimo maumai priklausani Seimo nari, tokios frakcijos seninas arba koalicijos vadovas pagal Statut vadinamas Seimo opozicijos lyderiu, ir naudojosi Statute numatytomis papildomomis opozicijos lyderio teismis. Frakcij silymai valstybs institucijoms yra rekomendaciniai. Taiau juos valstybs institucijos, iskyrus teismus, privalo apsvarstyti ir atsakyti ratu. Senin sueiga j eina Seimo valdybos nariai ir frakcij atstovai. Kiekviena frakcija Senin sueig skiria po 1 atstov nuo 10 frakcijos nari. Kiekviena frakcija papildomai skiria Senin sueig po 1 atstov nuo nepilnos deimties frakcijos nari, jeigu i nepiln deimt sudaro daugiau negu 5 Seimo nariai. Frakcijos, kuriose nra 10 nari, skiria Senin sueig po 1 atstov. Pagrindinis Senin sueigos udavinys svarstyti Seimo sesijos darb programas bei posdi darbotvarkes ir pritarti joms, derinti Seimo komitet ir frakcij darbo organizavimo klausimus, teikti sprendim iais klausimais projektus Seimui bei valdybai, taip pat patarimus Seimo Pirmininkui. G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 188

Seimo senin sueigos posdiai sesijos metu vyksta reguliariai specialiai tam paskirtu laiku. Neeiliniai Senin sueigos posdiai aukiami SPirmininko, Seimo valdybos, Senin sueigos senino arba ne maiau kaip 1/3 Senin sueigos nari reikalavimu, apie neeilini posdi laik ir j darbotvark Senin sueigos nariams turi bti praneta ne vliau kaip prie 6 val. Senin sueigos posdiams vadovauja seninas, kurio pareigas pagal Senin sueigos patvirtint grafik kas savait pasikeisdami eina frakcij seninai. Pirmosios sesijos pirmajam Senin sueigos posdiui vadovauja vyriausias pagal ami frakcijos seninas. Senin sueigai svarstyti jos kompetencijai priskirtus klausimus gali pasilyti ir pateikti SPirmininkui ar jo galiotam SP pavaduotojui Senin sueigos nariai, Vyriausyb, kiti Seimo nariai, teikiantys statym projektus. Pagal iuos pasilymus Senin sueigos darbotvarks projekt sudaro SP ar jo galiotas SP pavaduotojas. Stebtoj teismis Senin sueigos posdiuose gali dalyvauti kiti Seimo nariai, Prezidento ir Vyriausybs nuolatiniai atstovai, kvieiami ir kiti asmenys. Posdiai yra atviri visuomens informavimo priemoni atstovams. Senin sueigos galiojimai: 1) svarsto Seimo kanceliarijos program ir ilaid smat projektus ir su savo pasilymais bei pastabomis perduoda Seimo valdybai; 2) svarsto ir derina ikylanius prietaravimus dl Seimo sesijos darb programos; 3) svarsto savaits ir dienos posdi darbotvarki projektus ir pritaria jiems; 4) svarsto ir derina silymus dl pagrindinio ir papildomo komitet statymo projektui svarstyti paskyrimo bei dl preliminarios statymo projekto svarstymo Seimo posdyje datos paskyrimo; 5) svarsto ir derina ikylanius prietaravimus dl kit Seimo darbo organizavimo klausim; 6) iklauso komitet pirminink ir frakcij senin pasilymus dl komitet arba frakcij tarpusavio ryi ir teikia pasilymus Seimui arba valdybai; 7) teikia Seimo valdybai rekomendacijas dl jos kompetencijai priskirt klausim sprendimo; 8) atlieka derinimo (taikinamosios) komisijos vaidmen, ikilus principinio pobdio nesutarimams dl svarbiausi Seime svarstom klausim; 9) prireikus nustato, kokioms institucijoms ar asmenims pagrindinis komitetas privalo nusisti statymo projekt ivadoms gauti; 10) prireikus priima nutarim pagrindin komitet atleisti nuo Statuto 147 straipsnyje idstyt prievoli. Sueigos nutarimai Seimui ir jo valdybai yra rekomendaciniai, iskyrus nutarimus dl savaits ar dienos posdi darbotvarks bei 8 ir 9 punk. nurodytus nutarimus. Rekomendaciniai nutarimai ir paios Sueigos darbo organizavimo nutarimai priimami paprasta posdyje dalyvaujani Seimo senin sueigos nari bals dauguma. Nutarimai dl Seimo sesijos darb programos, savaits ar dienos darbotvarks projekt priimami, jeigu jiems prietarauja ne daugiau kaip 1/3 Senin sueigos posdyje dalyvaujani Senin sueigos nari. Jeigu kurie nors darbotvarks punktai priimami bals dauguma, prietaraujant daugiau kaip 1/3 Senin sueigos nari, Seimui jie pateikiami kaip rekomendacijos. Senin sueigos nutarimai raomi posdi protokol, kur pasirao Senin sueigos posdio pirmininkas. Seimo kancleris. Jo galiojimus reglamentuoja Statutas, kuriame nurodoma, kad Seimo kancleris yra Seimui bei Seimo valdybai atsakingas ir atskaitingas valstybs tarnautojas staigos vadovas, Seimo kanceliarijos vadovas, kur pareigas SP silymu 5 m. skiria ir i j atleidia Seimas. Konkurso komisija sudaroma Seimo j traukiant po vien kiekvienos Seimo nari frakcijos atstov. Kancleriu negali bti skiriamas Seimo narys, nes jo pareigos nesuderinamos su dalyvavimu politins partijos ar politins organizacijos veikloje. Seimo Statutas numato konkreius Seimo kanclerio galiojimus: 1) priiri, kaip rengiami Seimo ir jo valdybos dokumentai; 2) priiri Vyriausybs nariams ir kit valstybs institucij vadovams pateikt klausim, paklausim ir interpeliacij nagrinjim ir teikia apie tai informacij Seimo nariams; 3) nagrinja Seimo nari ikeltus klausimus dl Seimo kanceliarijos darbo, utikrina Seimo valdybos sprendim vykdym; 4) utikrina SP ir jo pavaduotoj rengiam sesijos darb programos, savaits ir dienos posdi darbotvarki projekt, Senin sueigos darbotvarki projekt bei vis svarstom klausim mediagos parengim; 5) i anksto vizuoja SPirmininkui pasirayti teikiamus oficialius dokumentus, pagal savo kompetencij pasirao oficialius dokumentus; G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 189

6) atsako u Seimo antspaud su valstybs herbu naudojim ir saugojim; 7) reguliariai pateikia Seimui apibendrintus duomenis apie adresuotus rinkj pasilymus, pageidavimus, laikus; 8) kartu su frakcij atstovais paskirsto posdi salje vietas frakcij nariams, frakcijoms nepriklausantiems Seimo nariams, skiria patalpas frakcij susirinkimams; 9) statym nustatyta tvarka skiria pareigas ir i j atleidia Seimo kanceliarijos valstybs tarnautojus; 10) tvirtina Seimo kanceliarijos padalini nuostatus, darbo taisykles, darbuotoj pareigybi apraymus ir ratvedybos instrukcijas; 11) atlieka Seimo kanceliarijai skirt biudeto asignavim valdytojo funkcijas; 12) atlieka kitas iame statute bei Seimo kanceliarijos nuostatuose nustatytas funkcijas. LR Seimo Kompetencija Seimo kompetencija vardyta K atsivelgiant valdi padalijimo principus. Seimui suteikti galiojimai ne dubliuoja vykdomosios valdios ir teismini valdi galiojim, bet atspindi pagrindin Seimo kaip atstovaujamosios ir statym kuriamosios institucijos paskirt, jai bdinga: statym krimas, valstybs biudeto tvirtinimas, ir tam tikra vykdomosios valdios kontrol. K nuostata, kad valdios galias riboja K yra itin svarbi, nes tai reikia, kad Lietuvoje nra deleguotosios statym leidybos: Seimas neturi teiss pavesti kitai valdios institucijai, realizuoti jo konstitucin kompetencij, pvz.: leisti statymus (67str.2d.), nustatyti valstybinius mokesius ir kitus privalomus mokjimus (67str.15d.) ir pan. KT: Leisdamas statymus, vykdydamas kitas funkcijas Seimas, ir kiekvienas Seimo narys yra saistomi Konstitucijos, konstitucini statym ir statym, t.p. Seimo statuto, turinio statymo gali. Seimo kompetencijai Konstitucijos priskirtus galiojimus, galima suskirstyti grupes pagal sritis: 1. statym leidybos srityje, tai iskirtin ir pagrindin Seimo kompetencija o statymais sureguliuoti svarbiausius visuomeninius klausimus; o svarsto ir priima konstitucines pataisas; o gyvendina KT nutarimus; o skelbia referendumus. 2. finans ir biudeto srityje: o tvirtina valstybs biudet ir priiri kaip jis vykdomas; o nustato valstybinius ir kt. privalomuosius mokesius. 3. valdios institucij formavime; o pritaria ar nepritaria Prezidento teikiamai Ministro Pirmininko kandidatrai; o Steigia statymo numatytas valstybes institucijas bei skiria ir atleidia vadovus; o Vyriausybs silymu steigia ir panaikina LR ministerijas; o Skiria Konstitucinio Teismo, Aukiausiojo Teismo teisjus bei i teism pirmininkus; o Skiria ir atleidia valstybs kontrolieri, Lietuvos banko valdybos pirminink; o Sudaro Vyriausij rinkim komisij ir keiia jos sudt; o Skiria Respublikos Prezidento rinkimus o Skiria savivaldybi taryb rinkimus; o Nustato Respublikos administracin suskirstym. 4. usienio srityje: o Ratifikuoja ir denonsuoja LR tarptautines sutartis, svarsto kitus usienio politikos klausimus; o Svarsto Europos Sjungos reikalus 5. krato saugumo ir gynybos srityje; o vesti tiesiogin valdym, karo ir nepaprastj padt, skelbti mobilizacij ir priimti sprendim panaudoti ginkluotsias pajgas 6. Teisminiai galiojimai: o Leidia amnestijos aktus. o apkaltos procedra gali paalinti i pareig aukiausius Lietuvos pareignus. 7. vyriausybs kontrol; o pritarti ar nepritarti Vyriausybs programai G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 190

o Priiri Vyriausybs veikl, gali reikti nepasitikjim Ministru Pirmininku ar ministru; 8. Steigia LR valstybinius apdovanojimus. Seimo statutas. Seimo savarankikumo garantas tvirtintas K 76 str, kuriame suteikia Seimui galiojim nustatyti savo struktr ir darbo tvark specialiu aktu Seimo statutu, kuris turi statymo gali. SS pagal savo gali yra statym lygmens aktas, besiskiriantis nuo statym reguliuojam santyki pobdiu (jame gali bti nustatyta Seimo struktra ir darbo tvarka), tiek ir primimo, sigaliojimo tvarka. K 70 str. nustatyta, kad j pasirao ne Prezidentas, bet SPirmininkas. SS sigalioja kit dien po paskelbimo, jeigu jame nenustatyta kita sigaliojimo tvarka. KT galios tikrinti kit Seimo priimt akt teistum vis pirma remiasi Konstitucijos virenybs principu, kuris yra privalus statym leidjui Seimui. Kita vertus, Seimas neturi konstitucini galimybi paeisti savo paties priimtus statymus. Visa tai suponuoja konstitucines prielaidas tikrinti ir kit Seimo priimt akt konstitucingum. KT suformuluota teisin pozicija kad Seimo postatyminiai aktai negali prietarauti K ir Seimo ileistiems statymams, o juo labiau negali keisti statym norm, j turinio, darytina ivada, kad tiek Seimo statutas yra konstitucins kontrols objektas. KT teig, kad Atsivelgiant Seimo kaip statym leidybos valdios konstitucin status, turi bti sukurta tokia Seimo struktra ir demokratiniais principais pagrsta darbo tvarka, kad alyje esant bet kokiai situacijai Tautos atstovyb galt konstruktyviai, efektyviai ir nepertraukiamai gyvendinti aukiausi suvereni Tautos gali . SS reglamentuoja Seimo formavimo tvark, jo sudt ir struktr, galiojimus, Seimo nario teisin padt, j teises ir pareigas, statym leidybos procedr, Seimo prieirin veikl, apkaltos proces bei kitus organizacinius veiklos klausimus. Seimo statutu remiantis Senin sueiga svarsto derina parlamento sesijos darb programas bei posdi darbotvarkes, komitet ir frakcij darbo organizavim ir kt. 5. statym leidyba. statym leidybos konstituciniai pagrindai ir principai. statym leidybos iniciatyvos teis, jos subjektai. statym leidybos stadijos. statym sigaliojimo tvarka. Parlament renka tauta, jis susideda i tautos atstov, todl tiesiogiai susijs su ja. Remiantis parlamento prigimtimi 1. Dominuoja pozicija, kad tik parlamentas leidia statymus (parlamentarizmas). 2. Kai kuriose valstybse yra deleguotoji statym leidyba. Parlamentas suteikia teis leisti statym gali turinius aktus Vyriausybei. 3. Ilgainiui statym leidybos teis suteikta ir kt. institucijoms Vyriausybei leidia statym gali turinius aktus, pvz. Pranczijoje Vyriausyb gali leisti reglamentinius aktus, vadinasi, padalinta kompetencija tarp parlamento ir Vyriausybs. Vyriausyb leidia aktus savo nuoira ir nebtinas statyminis pagrindas. 4. Atribota kompetencija, kai K yra apibrti klausimai, kuriais parlamentas leidia statymus, o kitus klausimus reguliuoja Vyriausyb priimdama aktus. Yra vairios nuomons, kad taip ksinamasi parlamentarizm; tai normalus kompetencijos padalijimas. Daniausiai parlamentuose nusistovi tokia statym leidimo procedra: 1. statymo projekto pasilymas; 2. statymo projekto svarstymas; 3. statymo tvirtinimas ir paskelbimas. Jeigu parlamentas susideda i 2-j rm, tai statymas laikomas priimtu, tik sutarus abejiems rmams, ir paskelbiamas tapatus statymo tekstas. Kilus nesutarimams tarp abej parlamento rm, sudaroma speciali Taikomoji komisija. Priimt statym turi patvirtinti valstybs vadovas (prezidentas ar karalius). Po to jis publikuojamas oficialiame valstybs leidinyje. statym leidybos procedra prasideda nuo statym iniciatyvos teiss (statymo sumanymo). Tai formali juridin teis, kuri turi ribotas asmen skaiius. Tai baigtinis sraas tvirtintas alies K. Daniausiai: 1. Parlamento deputatai: a) kiekvienas; b) ar j grup. 2. Valstybs vadovas, taiau kai kur tik kartu su Vyriausybe. Danai valstybs vadovas turi veto teis, jo lemiamas odis baigiamojoj stadijoj, todl tas, kuris ubaigia, neturi inicijuoti to statymo, todl kai kur vietoj valstybs vadovo, statym iniciatyva suteikiama tik Vyriausybei. 3. Vyriausyb. 4. Rinkj grups tautos iniciatyva. K nustatomas rinkj skaiius, kuris gali pateikti statym projektus (Italijoje G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 191

 500 000, Austrijoje 200 000, JAV tai taikoma valstijose nuo 3-5% valstijos rinkj). 5. Federaciniai subjektai (veicarija kantonai, Meksika valstijos). Kai kur ir unitarinse valstybse ir regionins sritys gali turti statym iniciatyvos teis (Italijos sritys). statym leidybos iniciatyvos teis reikia, kad tik i teis realizavus, prasideda statym leidybos procedra ir btina, kad turintis iniciatyvos teis subjektas, ia teise pasinaudot. Tai daroma: 1. pateikiant statym projekt ir nedelsiant pradedamas svarstymas; 2. kai subjektas tik isako idj dl statymo primimo, bet parlamentas privalo tai reaguoti, jis svarsto klausimus dl projekto parengimo. statym leidybos stadijos. statym sigaliojimo tvarka. Pradia Kai teikiamas projektas jis registruojamas parlamento posdyje. ia apsiribojama projekto pavadinimo paskelbimu ir trumpu praneimu, kartais tai vardijama kaip pirmasis svarstymas. Po tokio praneimo parlamentas priima sprendim priimti projekt svarstymui, ar atsisakyti projekt svarstyti ( Airijoje, Australijoje). Taiau daugelyje valstybi po pateikimo galutinis sprendimas nepriimamas, o nusprendiama kokiam komitetui perduoti svarstyti projekt ir kada svarstys projekt. Tik komitetui pateikus ivadas, vertinamas projektas ir tada priimamas sprendimas ar tsti io projekto svarstym ar j atmesti. I. Pirmasis svarstymas (skaitymas) reikia projekto atmetim ar primim, bet tai nebtinai reikia vien posd. Kai projektas yra priimamas, paskiriamas vedantysis parlamento komitetas, kuris ruoia projekt antrajam svarstymui. II. Antrame svarstyme odis t.p. suteikiamas iniciatoriui ir pagrindiniam komitetui. Pilnai supaindinama su projektu ir vyksta parlamentins diskusijos dl projekto. Galimi atvejai, kai ir antro svarstymo metu jau priimtas projektas gali bti atmestas. Bet danai jis toliau tobulinamas pagrindiniame komitete. Realizuoja parlamentar pateiktus silymus. ia yra 2 parlamento darbo tradicijos: - kai kuriose valstybse komitetai gali projekt tvarkyti savo nuoira, lyg mini parlamentai patvarkyti projekt (JAV komitetai turi neribotas teises dl projekt), bet pakeitim rizika tenka paiam komitetui. - Italijoje parlamentas komitetui paveda parengti projekt su apribojimais, o pats tik formaliai atlieka funkcijas. Po to, kai komiteto pataisyti projektai svarstomi parlamente turi galimyb pasisakyti visos frakcijos. Balsavimu nusprendiama, kad antras svarstymas baigiamas, ir laikoma, kad pereinama III stadij -statym primimo. Nauji pasilymai dl projekto neteikiami (iimtys ratu i anksto prie 1-2 paras iki III skaitymo). III. statym primimas paprastai priimamas pastraipsniui: jei yra pasilymai, kurie laiku pateikiami ratu yra pateiktos alternatyvos patvirtinama balsuojant. Kai nra joki alternatyv, laikoma, kad straipsnis priimamas bendru sutarimu. Galima straipsnius priiminti ir pagal jo dalis (bet reikalingas parlamentar vieningas sutikimas). Galiausiai dar balsuojama u vis statym. Reikalingas parlamentar skaiius: ia kyla kvorumo problema. Tai minimalus parlamentar skaiius reikalingas statymui priimti. Kvorum klausimas sprendiamas vairiai (pvz., DB emj rm kvorumas, 40 nari, o yra 659 nariai, Austrijoje 1/3, kitur ne maiau kaip vis parlamentar, reikia, kad statymui priimti reikia ne maiau nari). Konstitucijos statymai priimti reikalaujama absoliuti arba kvalifikuota bals dauguma daugiau kaip 1/2, 2/3, 3/5 parlamentar. Balsavimo procedra vairi: 1. Senuose parlamentuose balsuojama balsu taip ar ne, ir kas garsiau, nustato spikeris. 2. Vardinis balsavimas parlamentaras turi pats pasakyti, klausiama pavardmis. 3. Atsistojimu. 4. Vokietijoje parlamentarai ieina pro skirtingas duris. 5. Elektroninis balsavimas. 6. audykls metodas naudojamas dviej rm parlamentuose.Primus statym vienuose rmuose, statymas perduodamas kitiems rmams. Ir statymas priimamas tik po to, kai abudu rmai bals dauguma statym patvirtina. Jei nesutariama-sudaromas derinimo komitetas i abiej rm nari, kuris rengia abejiems rmams priimtin variant (JAV) ir abu rmai vl svarsto i naujo, ir i naujo priima. Anglijoje, jei lord rmai atmeta statym bil, antr kart statym projekt svarsto auktieji rmai, ir j sprendimas galutinis. Taip baigiasi statym primimo procedra parlamente. G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 192

IV. Bet statymas turi praeiti dar vien stadij: statymo tvirtinimo ir promulgavimo stadij. J atlieka valstybs vadovas. Parlamente priimti statymai teikiami valstybs vadovui pasirayti, ir pasiraymas laikomas tvirtinimu, o po to teikiamas skelbti statym leidiniuose. Valstybs vadovas turi teis per nustatyt laik statymo nepasirayti ir grinti parlamentui svarstyti tai statymo vetavimas. Yra inomos ios veto rys: absoliuti veto teis, santykin (atidedamoji) veto teis, kienin veto teis. 1. absoliutaus veto teis valstybs vadovas atsisako patvirtinti statym, sprendimas yra galutinis nra galimybs svarstyti ir veikti sprendim ir statymas nepriimtas. Dabar absoliutaus veto teis beveik nesutinkama, nes beveik nra absoliutizmo. DB monarchas formaliai turi absoliui veto teis, bet susiklost konstitucinis paprotys, ir apie 280 m. karalius ja nesinaudojo, dabar jis privalo pasirayti. 2. santykin (atidedamoji) veto teis iuolaikin veto teis, valstybs vadovas turi teis prietarauti, bet parlamentas pakartotiniu svarstymu gali veikti veto teis, ia reikalinga kvalifikuota bals dauguma arba absoliuti bals dauguma, jei statymas buvo priimtas paprasta bals dauguma. Nustatant termin veto teisei pareikti siekiama ukirsti keli piktnaudiavimui. Jei per nurodyt termin valstybs vadovas nepasirao, tai tvirtinimo teis pereina parlamento vadovui, ir statym leidyba neudelsiama. 3. kienin veto teis atsirado ir naudojama JAV, jei prezidentas per 10 dien negrina statymo, bet ir nepasirao, tai pasirao kongresas. Taiau jei kongresas statym perduoda maiau kaip 10 dien iki atostog, o prezidentas nepasirao grinti nra kam tai kieninis veto, lyg bdas pasinaudoti absoliutine veto teise. JAV, Pranczijos ir vokietijos prezident veto JAV prezidentas Kongreso priimt statym per 10 dien gali vetuoti. Jo veto veikti labai sunku, nes tam reikia kvalifikuotos bals daugimos, t.y. tik abiej rm bals gali bti veiktas prezidento veto, tuo atveju . kai statymui priimti utenka paprastos bals daugumos. Daniausiai susidrus su prezidento veto sudaroma derinimo grup, kuri ieko kompromisinio varianto tarp Kongreso ir prezidento. Tokia veto teis JAV Prezidentdaro svarbia statym leidybos sistemos grandimi. Pranczijos prezidento veto silpnas veikiamas paprasta bals dauguma. Pranczijoje konstitucikai tvirtinta privaloma prevencin statym konstitucin kontrol. Tik gavus konstitucins tarybos ivad, kad statymas neprietarauja konstitucijai galima j priimti.Taiau prezidento iskirtin viet valdios institucij sistemoje lemia jam suteikti valdingi galiojimai, kuri daugum jis gyvendina vienasmenikai. Pagal K prezidentui priskiriamos 3 pagrindins funkcijos: saugoti Konstitucij, vykdyti arbitravim, garantuoti nacionalin nepriklausomyb, valstybs tstinum, sutari laikymsi, jis yra teismins valdios nepriklausomumo garantas. Vokietijos prezidentas veto teiss neturi, svarbiausi jo galiojimai politiniu poiriu nra savarankiki, kiekvienas jo aktas turi bti kontrasignuotas. Prie statym leidybos jis prisideda tik tuo, kad rengia federalinius statymus ir juos skelbia, tai daryti jis gali atsisakyti, jei kyla abejoni, kad statymas formaliu ar materialiu poiriu gali prietarauti konstitucijai. Prezidentas laikomas neutralia jga sprendiantis kylanius konfliktus ar ginus, konstitucijos saugotojas, moralinis autoritetas, rezervin politin va;ldia, kai parlamentui gresia kriz. Pranczija. Parlamento kompetencija statym leidybos srityje ribota. K ir statymai plaius galiojimus suteikia vyriausybei, jai suteikta ir deleguotoji (perduota) statym leidybos teis. statym leidybos privalumas: 1. efektyvus statym projekt kokybs utikrinimas. Spec. institucijos patikrina, ar teiss aktai neprietarauja K, statymams, ar atitinka juridins technikos reikalavimus. 2. interes derinimas iki statym patvirtinimo parlamente maksimaliai sumaina nesutarimus tarp vairi socialini grupi. Turi bti patvirtintas identikas statym projekt tekstas abiejuose parlamento rmuose. 3. Ypatumas - statym konstitucingumo tikrinimas iki j sigaliojimo tai garantuoja, kad nesigalios antikonstituciniai statymai. Yra sukurta speciali institucija, atsakinga u teiss akt kodifikavim. Rusija. Vyriausybei skiriamas intensyvus vaidmuo ne tik gyvendinant statymus, bet ir juos kuriant, rengiant, planuojant, priimant. Vyriausybs pasilyti statym projektai laikomi Prioritetiniais. Daug dmesio skiriama statym planavimui, kurie bendrai rengiami Teisingumo ministerijoje ir statym leidybos ir lyginamosios teiss institute, vliau peririmi Vyriausybs komisijoje ir tik tada tvirtinami Vyriausybs. Siekiama suderinti vairi inyb interesus iki statymo projekto svarstymo parlamente. Sukurta daug institucini filtr, kuriais siekiama utikrinti, kad parlamentui bt pateikti tik svarbs, pagrsti statym projektai. Glaudus valstybs valdios G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 193

institucij ir teiss mokslo staig bendradarbiavimas. Didiul dal statym projekt pateikia parlamento nariai. ES. paprastai ES teiss akt rengimo procesas pardedamas argumentuotomis Bendrij institucij diskusijomis, kuri paskirtis - pagrsti planuojamo teiss akto btinum ir potenciali jo tak. Tik suradus kompromisin variant, kuriam pritaria dauguma pradedamas rengti teiss akto projektas. Siekiama kuo didesnio sutarimo ir maksimalaus vairi interes suderinimo. ES institucijoms susitarus dl btinumo konkreius santykius reguliuoti teiss aktais, daniausiai ileidiama baltoji knyga, kurioje tvirtinama teiss akt programa, vykdymo terminai, ES institucij veiksm koordinavimas. Priimant ES teiss aktus rpinamasi bsimu j praktiniu gyvendinimu. ES veikia institucij bendradarbiavimo grup, kuri koordinuoja Tarybos, Komisijos bei parlamento veikl teiskros procese ir didina ios veiklos efektyvum. statym leidyba Lietuvoje Seimas vienintel valstybs institucija, galiota leisti statymus (K 67.2 str.). K ir Seimo Statutas numato statymo leidybos procedr. statym leidybos iniciatyvos teis K suteikia: Seimo nariams, Prezidentui, Vyriausybei, 50 000 piliei, turini rinkim teis, kuria gali teikti Seimui statymo projekt, ir j seimas privalo svarstyti. Pagal statym dl parengiamj veiksm, susijusi su piliei statymo projekto teikimu Seimui ar sumanymui keisti Konstitucij, sudaroma iniciatyvin grup i ne maiau kaip 10 rinkim teis turini asmen. J Vyriausioji rinkim komisija registruoja Referendumo statyme nustatyta tvarka. Iniciatyvin grup VRK informuoja, kokias teiss normas siloma priimti, pakeisti arba kokiomis papildyti K ar statymus. VRK ne vliau kaip per savait po iniciatyvins grups kreipmosi privalo iniciatori atstovams iduoti reikiam skaii piliei para rinkim lap. 50 tkstani piliei para surinkti nustatytas 2 mnesi, o 300 tkstani rinkj paraams dl pateikimo Seimui sumanymo keisti ar papildyti LR K surinkti nustatomas 4 mnesi terminas nuo piliei para rinkimo lap idavimo. Piliei para rinkimo lape t.p. pateikiamas visas statymo ar jo pakeitimo, papildymo projekto arba sumanymo keisti ar papildyti K tekstas ir piliei paraai, prie parao nurodoma vardas, pavard, asmens kodas ir nuolatin gyvenamoji vieta. Po to, kai VRK pateikiami surinkti rinkj paraai ir patikrinamas j autentikumas, VRK savo ivad kartu su piliei rinkim lapais pateikia Seimui. Jeigu iniciatoriai nerealizuoja statym leidybos iniciatyvos, Prezidentas, Vyriausyb ar bet kuris Seimo narys gali pateikti t pat projekt Seimui, ir jis svarstomas Seimo statute nustatyta tvarka. Jeigu VRK nustato, kad per nustatyt termin nra surinktas reikiamas para, atitinkani io statymo reikalavimus, skaiius, Seimas priima sprendim tokio projekto nesvarstyti . Seime Konstitucijos ar statymo projekt pateikia iniciatyvins grups atstovas ar kitas iniciatori galiotas asmuo. Jeigu Seimas nusprendia, kad projektas yra netobulas, jis yra grinamas ne iniciatyvinei grupei, o Seimo komitetui, kuris yra pagrindinis svarstant statymo projekt. Pateikus ir apsvarsius Seime piliei sumanym keisti ar papildyti LR K, Seimas paprasta posdyje dalyvaujani Seimo nari bals dauguma sprendia, ar pritarti tokiam piliei sumanymui. Piliei inicijuotas Konstitucijos pakeitimo ar papildymo projektas Seime svarstomas ir priimamas Seimo statuto nustatyta bendra tvarka dl LR K patais projekt.Iniciatori atstovai turi teis dalyvauti ir pasakyti savo nuomon Seime vis iniciatyvos projekto pateikimo, svarstymo ir primimo stadij metu.Apie piliei iniciatyvos svarstym Seime turi bti nuolat informuojama visuomen Seimo valdybos nustatyta tvarka. statym leidybos procedra turi kelet privalom etap. statym projekt registravimas. statym iniciatyvos teis turintys subjektai statymo projektus ir pasilymus pateikia Seimui, kurie registruojami Seimo posdi sekretoriato gaut statym projekt ir pasilym rejestre, kuriame nurodomi visi projekto autoriai ir iniciatoriai bei visi j pateikti dokumentai. Projektai turi bti pasirayti jo iniciatori, jei teikia pilieiai j pasirao iniciatori galioti atstovai, kartu pateikiami statymo nustatyta tvarka surinkti piliei paraai. Kartu pateikiamas aikinamasis ratas, lydratis, projekto lyginamasis variantas ir priedai. Projektas su aikinamuoju ratu perduodami SP, komitetams, frakcijoms, Vyriausybei, Prezidento kanceliarijai, o prireikus ir atitinkamoms savivaldybms ne vliau kaip per 3 darbo dienas. G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 194

Dl uregistruoto projekto Seimo kanceliarijos Teiss departamentas ne vliau kaip per 7 darbo dienas nuo gavimo datos parengia ivadas, ar jis atitinka K, statymus, teiskros principus ir juridins technikos taisykles, ar kartu pateikiami dokumentai atitinka io statuto reikalavimus. Jeigu projektas didelis, kreipiamasi Seimo senin sueig dl termino pratsimo. Jei pateikia ivad, kurioje nra nustatyta joki prietaravim, statymo projektas pateikiamas Seimo posdyje. statym projekt pateikimas Seimo posdyje. statymo ar kito Seimo akto projekt Seimo posdyje pateikia projekto iniciatorius ar jo galiotinis (Respublikos Prezidento atstovas, Ministras Pirmininkas, Vyriausybs galiotas ministras ar viceministras arba piliei atstovas). Seimas priima vien i sprendim dl pateikto projekto: 1. pradti projekto svarstymo procedr, tuomet gali bti sprendiama, ar taikyti skubos ar ypatingos skubos svarstymo tvarka. 2. atidti projekto pateikimo procedr ir nurodyti iniciatoriams, kokius veiksmus jie privalo atlikti iki pakartotinio projekto pateikimo Seime; 3. atmesti projekt nurodant motyvus. Esant ypatingoms aplinkybms, esant poreikiui greiiau sureguliuoti visuomenini santyki r Seimo Statutas numato galimyb statymo projekt svarstyti skubos ir ypatingos skubos tvarka. Silyti i svarstymo tvark motyvuotu teikimu turi teis, Prezidentas Seimo Pirmininkas arba SP pavaduojantis jo pavaduotojas, Seimo opozicijos lyderis, pagrindinis komitetas, frakcija arba Vyriausyb. Skubos tvarka statymo ar Seimo nutarimo projektas iki jo svarstymo Seimo posdyje turi bti suredaguotas Dokument skyriuje. Sprendimas priimamas paprasta bals dauguma, jeigu ji yra didesn negu 1/5 vis Seimo nari. Taikant skubos tvark, trumpinamas laikas tarp projekto svarstymo stadij kiti statute nustatyti terminai, susij su statym leidyba. Sprendimas dl ypatingos skubos tvarkos primamas paprasta bals dauguma, jei ji didesn negu 1/4 vis Seimo nari.. is sprendimas gali bti priimtas projekto pateikimo arba svarstymo metu. Projekto svarstymo procedr sudaro: svarstymas pagrindiniame komitete, svarstymas Seimo posdyje ir projekto primimas. Svarstymas pagrindiniame komitete, ne vliau kaip per savait turi apsvarstyti ir priimti vien i sprendim: 1. pritarti iniciatori pateiktam arba komiteto patobulintam statymo projektui ir komiteto ivadoms; 2. pritarti arba nepritarti statym leidybos iniciatyvos teis turini asmen pateiktoms pataisoms dl statymo projekto; 3. daryti svarstymo komitete pertrauk ir grinti statymo ir ivad projektus tobulinti ivad rengjams, kurie turi atlikti komiteto nurodytus veiksmus; 4. paskelbti projekt visuomenei svarstyti; 5. grinti projekt iniciatoriams patobulinti; 6. projekt atmesti. Svarstymas Seimo posdyje pagrindinis komitetas daro praneim, apie komiteto padarytas ivadas dl projekto svarstymo. Po svarstymo Seimas nusprendia, ar: 1. pritarti komiteto patvirtintam statymo projektui su Seimo posdio metu priimtomis pataisomis ir paskirti statymo primimo dat ne anksiau kaip po 2 darbo dien; 2. paskelbti projekt visuomenei svarstyti. Tuomet procedra kartojama nuo svarstymo pagrindiniame komitete; 3. grinti projekt pagrindiniam komitetui patobulinti. Ir nutarimu nurodoma, k turi projekte pataisyti. 4. daryti projekto svarstymo pertrauk, jeigu svarstyti nebaigiama tame paiame posdyje arba jeigu paaikja, kad Seimo nariams reikia papildomos informacijos statymui svarstyti, arba statuto nustatyta tvarka; 5. grinti iniciatoriams projekt tobulinti i esms; 6. atmesti projekt ir prireikus pavesti parengti nauj. Projekto primimas. Eilinje sesijoje statym projektai paprastai priimami tik ketvirtadieniais, rytiniame posdyje. Balsuojama dl kiekvieno str. atskirai ir tik dl t straipsni, dl kuri prietaraujama arba dl kuri yra pasilym. Primimo metu svarstomos tik tos pataisos, papildymai bei ibraukimai, kuriuos, paremia ne maiau kaip 1/5 Seimo nari. Aptarus visus statymo projekto straipsnius, balsuojama dl viso statymo projekto. statymai laikomi priimtais, jeigu u juos balsavo dauguma seimo nari, dalyvaujani posdyje G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 195

Jeigu statymo projektas nepriimamas, Seimas gali pavesti projekto iniciatoriams arba pagrindiniam komitetui parengti nauj projekt. Jeigu statymo projektas bet kurioje svarstymo stadijoje atmetamas, jis gali bti silomas vl ne anksiau kaip po 6 mn. nuo projekto atmetimo dienos. Konstitucijos statymai svarstomi ir dl j balsuojama Seime 2 kartus tarp balsavim ne maesn kaip 3 mn. pertrauka ir priimamas jeigu kiekvieno balsavimo metu u tai balsavo ne maiau kaip 2/3 vis Seimo nari ir jei abu kartus balsuoti buvo teikiamas tas pats pataisos tekstas. Kiti konstituciniai statymai laikomi priimtais, jeigu u juos balsuoja daugiau kaip pus vis Seimo nari. Nauja: kol priimto statymo Seimo pirmininkas dar nepateik Prezidentui, pagrindinis komitetas, Seimo pirmininkas ar 1/5 Seimo nari gali kreiptis motyvuotu ratu dl Seimo statuto paeidim primimo momentu. Tok kreipimsi inagrinja Etikos ir procedr komisija ir pateikia ivadas. Kol etikos komisija nepateik ivad, statymas Prezidentui pasirayti neteikiamas. Jei etikos komisija nustato paeidim, Seimas balsuoja ar pripainti statymo primim netekusiu galios, ar palikti galioti. Jei statymas pripastamas netekusiu galios, tai primimo procedra pradedama i naujo nuo tos vietos, kur buvo padarytas paeidimas. Seimo priimti statymai sigalioja po to, kai juos pasirao ir oficialiai paskelbia Prezidentas, jeigu paiame statyme nenustatyta vlesn sigaliojimo diena. Prezidentas statym ne vliau kaip per 10 d. po teikimo arba pasirao ir oficialiai paskelbia, arba motyvuotai grina Seimui pakartotinai svarstyti. Jeigu nurodytu laiku Seimo priimto statymo Prezidentas negrina ir nepasirao, toks statymas sigalioja po to, kai j pasirao ir oficialiai paskelbia Seimo Pirmininkas. Pasiraytas statymas skelbimas oficialiame Valstybs ini leidinyje. Jeigu Prezidentas, pasinaudodamas veto teise, nustatyta tvarka Seimo priimt statym grina Seimui pakartotinai svarstyti, statym Seimas pagal K 72.1 str. gali i naujo svarstyti ir priimti. Pakartotinai Seimo apsvarstytas statymas laikomas priimtu: 1. jeigu buvo priimtos Prezidento teikiamos pataisos ir papildymai, (priimamas paprasta bals dauguma)arba 2. jeigu u statym balsavo daugiau kaip 1/2, o u konstitucin ne maiau kaip 3/5 vis Seimo nari. Veto veikiamas, jei balsuoja absoliuti bals dauguma, jei veto veikti nepavyko, tada balsuojama, ar priimti statym su Prezidento pataisomis ir papildymais. VRK pagal miest, rajon referendum komisij rezultatus nustato galutinius referendumo rezultatus ir oficialiai juos skelbia ne vliau kaip per 4 d. po balsavimo referendume dienos Valstybs iniose. Referendumu priimt statym, kit akt ar sprendim ne vliau kaip per 5 d. nuo galutini referendumo rezultat oficialaus paskelbimo privalo pasirayti ir oficialiai paskelbti Prezidentas ir sigalioja j oficialaus paskelbimo Valstybs iniose dien, jeigu juose paiuose nenustatyta vlesn sigaliojimo diena. Referendumu priimtas statymas, dl K keitimo sigalioja ne anksiau kaip po 1 mn.o nuo jo primimo referendume dienos. Balsavimo bdai: Balsuojama atvirai elektronine bals skaiiavimo sistema. T.p. yra balsuojama dl atskir svarstomo klausimo nuostat, atskir statymo straipsni ar teigini, protokolini nutarim ir sesijos darb programos, posdi darbotvarks bei kit klausim. Duomenys apie kiekvieno Seimo nario balsavim yra viei. Posdio pirmininkui nutarus, dl i klausim gali bti balsuojama rankos paklimu. Statuto numatytais atvejais, galimi ir kt. balsavimo bdai: Vardinis balsavimas: Priimant statymus, Seimo nutarimus arba kitus aktus, iskyrus personalij klausimus, galima balsuoti ir vardiniu bdu, jeigu kuri nors frakcija reikalauja ir reikalavim paremia ne maiau kaip 1/3 posdyje dalyvaujani Seimo nari. Nariams idalijamos vardinio balsavimo kortels, kurias gaudami jie pasirao korteli idavimo lape. Slaptai balsuojama tada, kai renkamas SP, jo pavaduotojai, sprendiamas nepasitikjimo Vyriausybe, MP ar atskiru ministru klausimas, nepasitikjimo kuriuo nors Seimo pareignu arba Seimo paskirto valstybs institucijos vadovo atleidimo i pareig klausimas, kai balsuojama dl kaltinimo formuluoi apkaltos proceso metu; kai sprendiamas klausimas dl Konstitucinio Teismo teisj paskyrimo; Seimui nutarus, gali bti slaptas balsavimas ir kitais personalij klausimais. Slaptai balsuojama per posdio pertrauk. Idalijami balsavimo biuleteniai. Balsavimui rengiama slapto balsavimo kabina ir balsad. Atviras balsavimas biuleteniais,, kai kurias nors pareigas i didesnio kandidat skaiiaus reikia irinkti kelet, o slaptai balsuoti nenutarta. Atvirai balsuojama ir rezultatai nustatomi t.p. kaip ir balsuojant slaptai, G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 196

iskyrus tai, kad nesinaudojama slapto balsavimo kabinomis, o biuleteniai upildomi posdi salje ir Biuleteni pasirayti nereikia. 6. PARLAMENTO SANTYKIAI SU VYKDOMOSIOS VALDIOS INSTITUCIJOMIS. PARLAMENTIN VYRIAUSYBS KONTROL. SEIMAS IR VYKDOMOSIOS VALDIOS INSTITUCIJOS. Pagal tradicin valdi padalijimo samprat valstybs valdios skirstomos : statym leidiamj; vykdomj; teismin. ias valstybs valdias gyvendinanios institucijos vykdo svarbiausias valstybs funkcijas. Kiekvienai i j demokratinje konstitucijoje yra apibriamos tam tikros galios ir kompetencijos, suteikianios teisin pagrind savo tiesioginms funkcijoms vykdyti, t.p. galios viena kitos atvilgiu, kad kiekviena i j galt sulaikyti viena kit nuo bandym perengti savo gali ir kompetencij ribas ir piktnaudiauti valdia. i valdi tarpusavio sveika, pasireikianti valdios institut bendradarbiavimu, veiksm derinimu, vienai kitos sulaikymu, ir yra vienas i svarbiausi veiksni, utikrinani valstybins valdios demokratikum, statym virenyb, piliei teises ir laisves. Vykdomosios ir statym leidiamosios valdi santykiai priklauso nuo valstybs valdymo modelio, taiau visais atvejais vykdomoji valdia turi pripainti, kad iuolaikins demokratijos pagrindas yra parlamentas. Parlamento vykdomos prieiros pagrindins funkcijos yra ios: kai kuri vykdomosios ir teismins valdi pareign skyrimas ir atleidimas, reikiamos informacijos gavimas ir biudeto kontrol. Pagrindin parlamentins prieiros priemon biudeto pajam ir ilaid politikos gyvendinimo kontrol. Parlamento galiojimai formuojant valdios institucijas. Tai steigiamieji parlamento galiojimai, danai dalyvauja steigiant svarbiausias valstybs institucijas, skiriant j vadovus. Taigi, parlamentas: 1. Formuoja vyriausyb. Parlamentas sprendia, kas bus jos vadovu. Tai daroma tvirtinant vyriausybs veiklos program. Parlamentas sprendia, ar pritarti suformuotai vyriausybei ir jos veiklos programai Parlamento taka vyriausybs formavimui labiausiai pasireikia parlamentinse valstybse ia jis aktyviai dalyvauja formuojant vykdomj valdiVyriausyb. Paprastai rinkimus laimjusi partija gauna teis formuoti Vyriausyb. Jei turi daugum, formavimas labai lengvas. Jei nra daugumos, Parlamente sudaromos koalicijos. Prezidentinse alyje formuojant Vyriausyb Parlamentas neturi tokios takos. Auktieji rmai svarsto Vyriausybs nari kandidatras. Prezidentas turi gauti sutikim skiriant pretendent. 2. Dalyvauja formuojant teismin valdi. Dalyvauja skiriant AT, KT teisjus, Kartais pats parenka kandidatr, o kartai tik pritaria pateiktai. Gali duoti sutikim. Gali skirti ir kitus valstybs pareignus: valstybs banko vadov, valstybs kontrolieri ar generalin auditori, generalin prokuror ir kitus aukiausius valstybs pareignus. Kai kuriose valstybse parlamentas parenka valstybs vadov /Italija/, dalyvauja skiriant generalin prokuror, region vadovus. Parlamentin Vyriausybs kontrol. Viena i veiksmingiausi Vyriausybs prieiros ir kontrols priemoni yra Vyriausybs atsakomybs parlamentui principas, kuris yra bdingas daugeliui demokratini konstitucij Parlamento teis priirti Vyriausybs veikl parlamentinio valdymo savyb. galiojimai kontrols srityje. Pusiau prezidentinje sistemoje vykdomoji valdia turi dualistin pobd. Ji susideda i dviej sudedamj dali prezidento ir vyriausybs- gerokai sumainti jos paeidiamum ir priklausomyb nuo parlamento. (Penktoji Pranczijos Respublika) prezidentas turi reali gali vadovauti vyriausybei ir sprsti svarbiausius valstybs valdymo klausimus Didiausius kontrols galiojimus parlamentas turi parlamentinse valstybse. Parlamento kontrol pirmiausia nukreipta vyriausyb. Kai parlamentas turi plaius galiojimus, ore pakimba valdi padalijimo principas, griaunamas valdi savarankikumas. Prezidentinse valstybse parlamentas kontrols galiojim vykdomosios valdios atvilgiu neturi. Vyriausybs Kontrols formos:

G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d.

197

Parlamento klausimai. Parlamente skiriamos specialius laikas /daniausiai 1 h klausim valanda/, kurio metu galima uduoti klausimus vyriausybs nariams. Klausimai uduodami odiu. Formuluojant klausimus, turi bti konstatuojami faktai, susij su vyriausybs veikla, kuriuos praoma paaikinti. Kritikuoti draudiama. Kai kuriose valstybse ribojamas klausim skaiius. Bna labai aktyvi parlamentar, kurie uduoda begal klausim. Klausim valanda bna kart per savait. T dien vyriausybs nariai privalo dalyvauti klausim valandoje ir atsakinti klausimus. Interpeliacija. Raytinis kreipimasis(tuo skiriasi nuo paklausimo) Vyriausyb, reikalaujant paaikinti Vyriausybs veiklos klausimus. Interpeliacija kreipiasi parlamento nari grup. Daniausiai opozicin. Gali bti teikiama visai Vyriausybei (kaip kolegialiai institucijai) arba atskiriems vyriausybs nariams. Vyriausyb privalo pasiaikinti ratu, atvykti parlament ir ten atsakinti klausimus. Interpeliacija ir atsakymas t klausim turi bti skelbiami spaudoje. Po interpeliacijos atsakymas perskaitomas parlamento posdyje. Vyksta diskusijos, gali bti uduodami papildomi klausimai. Interpeliacija savotikas paklausimas. Priklausomai nuo parlamento nari diskusijose gimusi vertinim gali bti keliamas klausimas dl nepasitikjimo Vyriausybe. nepasitikjimo votumui daniausiai btina absoliuti bals dauguma, kartais net kvalifikuota. Teikiama rezoliucija dl pasitikjimo/nepasitikjimo vyriausybe. Tada balsuojama. Nepasitikjimo rezoliucija. Opozicins frakcijos inicijuoja jos primim. Nepasitikjimo rezoliucija gali bti keliama tik grups parlamentar. Nustatomas min. skaiius, kuris gali inicijuoti toki rezoliucij (Pranczija ne maiau 1/10). Nepasitikjimo rezoliucija pateikiama raytine forma. Ji turi bti nedelsiant svarstoma. Balsuojama dl tos rezoliucijos sprendimo. Jei dauguma balsuoja u vyriausyb privalo atsistatydinti (nepasitikjimo votumas). Pasitikjimo Vyriausybe klausimo iklimas (daniausiai tai daro parlamento opozicija, pati Vyriausyb kai parlamentas pradeda trukdyti Vyriausybs veiklai (nepraeina Vyriausybs teikiami statymo projektai parlamente). Vyriausyb nori patikrinti, ar koalicija j remia. Pasitikjimo klausim Vyriausyb kelia priimant biudeto statymus, kitus esminius statymus. Jis siejamas su kokio nors rimto statymo primimu. Jo primimas tuo paiu metu pasitikjimo vyriausybe klausimas. Nurodoma, kad jei nebus priimtas statymas, tai yra nepasitikima vyriausybe. Taigi, statymas teikiamas su tam tikru grasinimu, Jei parlamentas nepasitiki, vyriausyb turi atsistatydinti, o tuo paiu kreiptis valstybs vadov dl parlamento paleidimo. Danai naudojamas Italijoje. Esant vienpartinei Vyriausybei, toki problem daniausiai nekyla parlamente dauguma palaiko savo Vyriausybe. Esant koalicijai tai danas reikinys (Latvija). Tyrimo komitetai ir komisijos. Parlamentas savo nuoira sudaro komitetus ir komisijas, kai kyla tarimas dl korupcijos, ministr veiklos ir pan. Tyrimo komitetai ir komisijos isiaikina kilus skandal. Daniausiai tai laikinos komisijos. Parlamentas turi neribot teis sudaryti tokias komisijas ir tirti Vyriausybs ar ministr veikl. Esant prezidentiniam valdymui ar absoliuiai monarchijai parlamento teis kontroliuoti vykdomj valdi yra ribota arba net negalima. Danai pradedamas apkaltos arba impimento procesas. Kai kuriose Vakar alyse sukurtas ypatingas parlamento komisar - ombudsmen (ved. ombudsman galiotinis) institutas. Tai valstybs pareignas, turintis teis kontroliuoti vyriausybini staig, ministerij ir kit inyb veikl. Pirm kart ombudsmenas buvo numatytas 1809 vedijos Konstitucijoje. pareign daniausiai renka parlamentas arba skiria vyriausybs vadovas. Kai kuriose alyse yra keletas ombudsmen, kuri kiekvienas kontroliuoja tam tikr valdymo srit. Daugelyje ali minti pareignai neturi teiss kontroliuoti policijos ir municipalini organ. Apie savo atlikt veikl komisarai kasmet informuoja parlament. LR Seimas ir vykdomosios valdios institucijos Valdi atskyrimas, savarankikumas, j pusiausvyra nereikia, kad valdios visikai atskirtos, nesusijusios viena su kita jokiais ryiais. Valstybs valdios institucij savarankikumas, j vykdom funkcij apibrtumas nepaneigia valdi sveikos. KT konstatavo: kad K 5str.2 d. nustatyta, kad valdios galias riboja K, tai konst-nis principas, kuris reikia, kad jei K-oje yra tiesiogiai nustatyti konkreios valstybins valdios institucijos galiojimai, tai n viena kita institucija negali i jos i galiojim perimti, negali j perduoti ar atsisakyti. Tokie galiojimai negali bti pakeisti ar apriboti statymu. gyvendinti savo funkcij konkreti institucija neretai gali tik savo veiksmus derindama su kitomis institucijomis. Valstybs valdios institucijos tarpusavyje sveikauja. Institucij sveika yra susijusi su valdi G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 198

pusiausvyra ( tame paiame santykyje akivaizds tiek sveikos, tiek abipusio poveikio ir kontrols aspektai). Toki sveik iliustruoja tokie LR konstitucinio reguliavimo pavyzdiai: - Prezidentas siekdamas sudaryti veiksming ir stabili Vyriausyb skiria MP, kur remia Seimo dauguma ir jam paveda sudaryti Vyriausyb (92 str.1d.). Seimo dauguma takoja tik MP skyrim, o tolesnis vyriausybs formavimas priklauso MP. Konstitucija pareigoja MP ne vliau kaip per 15 dien nuo jo paskyrimo pristatyti Seimui savo sudaryt ir Prezidento patvirtint Vyriausyb ir pateikti svarstyti jos program (92 str.3d.). KT iaikino: jog Prezidentas turi teikti Seimui toki kandidatr MP, kuri yra susijusi su parlamentine dauguma ir gali gauti daugumos pritarim. - Tik Seimui posdyje dalyvaujani Seimo nari bals dauguma pritarus jos programai, naujoji Vyriausyb gauna galiojimus veikti (92 str.5 d.). Pritardamas Vyriausybs programai, Seimas ubaigia vis pasitikjimo Vyriausybe ir galiojim jai teikimo proces, kur pradeda Prezidentas teikdamas Seimui MP kandidatr. - Seimui priklauso teis tvirtinti biudet, priirti, kaip jis vykdomas (K 67 str.14 p). Atlikti i funkcij Seimas gali tik glaudiai bendradarbiaudamas su Vyriausybe. Be Seimo pritarimo Vyriausyb negali veikti. - Seimas skiria prezidento rinkimus, o Seimo rinkimus Prezidentas. Tai stabdi ir atsvar mechanizmo, dalis, kuri garantuoja demokratin valdi pasikeitim. - Prezidentas gali paskelbti pirmalaikius Seimo rinkimus, taiau naujai irinktas Seimas 3/5 vis Seimo nari bals dauguma per 30 dien nuo pirmosios posdio dienos gali paskelbti pirmalaikius Prezidento rinkimus. - Prezidentas turi teis skirti MP, taiau i teis gali gyvendinti tik gavs Seimo pritarim. - Seimas skiria AT teisjus ir io teismo pirminink (K 67 str.10 p.), bet tam btinas RP teikimas (K 84 st.11 p); - Seimas steigia ir panaikina LR ministerijas, taiau tam reikia Vyriausybs silymo (K 67str.8 p). Ir kt. Kiekviena i nurodyt valdios institucij turi apibrt funkcij, taiau viena be kitos jos nepajgt atlikti savo udavini. Vyriausyb pateikia biudeto projekt Seimui svarstyti, Seimas statymu patvirtina biudet ir jis tampa svarbiausia Vyriausybs veiklos atrama, leidianti gyvendinti Vyriausybs program. Vyriausyb vykdo valstybs biudet, o Seimas kontroliuoja biudeto vykdym. Vyriausybs programa buvo tvirtinama Seime, o RP dalyvavo Vyriausybs formavime ir pasirao (arba vetuoja) Seimo priimt statym, patvirtinant metin valstybs biudet. Galime pastebti nuosekli teisini veiksm grandin, kai vienos valstybs valdios institucijos funkcijos gyvendinimas galimas tik jei kitos valstybs valdios institucijos veiksmingai atlieka savsias. LR K 68str.1d. nustatyta, kad statym leidybos iniciatyvos teis priklauso Seimo nariams, RP ir Vyriausybei. Du pastarieji subjektai, kuriems priklauso statym leidybos iniciatyvos teis, atstovauja vykdomajai valdiai. Seimo priimti statymai sigalioja tik po to, kai juos pasirao ir oficialiai paskelbia Prezidentas, iskyrus atvejus kai paiuose statymuose yra numatoma kitokia j sigaliojimo data. Prezidentui suteikta veto teis. Didij dal statym projekt, daniausiai reikmingiausiais klausimais, pateikia btent Vyriausyb. statym leidybos procedroje Seimo statutas Vyriausybei ir RP taip pat numato tam tikrus prioritetus, palyginti su Seimo nariais. Antai Seimo statuto 140 str., numatanio iniciatori teis ataukti statymo projekt, 4 d. tvirtinta, kad jei iniciatori ataukt statymo projekt ne vliau kaip kit dien paremia ir pateikia kitas statym leidybos iniciatyvos teis turintis subjektas, tokio statymo projekto svarstymas tsiamas toliau. Taiau i nuostata netaikoma statym projektams, kuriuos teikia Respublikos Prezidentas ir Vyriausyb. Arba Statuto 158 str. 5 d. numatyta, kad jeigu statymo projekto primimo metu, balsuojant dl mokesi statymo projekto straipsni ar kit statym straipsni, kurie reglamentuoja mokesius arba dl kuri gali labai pasikeisti valstybs pajamos, Vyriausybs narys, Vyriausybs galiotas asmuo pareikalauja, daroma statymo primimo pertrauka iki artimiausios Seimo posdio dienos. Statutas Prezidentui, Vyriausybei t.p. suteikta teis motyvuotu teikimu silyti svarstyti statymo projekt. RP ir Vyriausyb pagal Seimo Statut gali motyvuotu teikimu silyti projekt svarstyti ypatingos skubos tvarka ir t.t. Seimo priimti statymai sigalioja po to, kai juos pasirao ir oficialiai paskelbia Prezidentas. Taigi Seimui, kurio bdingiausia funkcija yra statym leidyba, gyvendinant i funkcij tenka veikti kartu su vykdomja valdia. G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 199

KT konstatavo: analizuodamas LR K-oje tvirtint valstybs valdios institucij sistem, yra paymjs, kad K-oje tvirtintas valdi padalijimas yra pagrindinis demokratins teisins valstybs organizacijos ir veiklos principas. Konstitucinio Teismas savo nutarimuose nagrinjo vairius io principo elementus: valdi atskyrim ir savarankikum, j pusiausvyr, valdi sveik. Parlamentas, kaip institucija ir socialinis paradoksas, yra itin svarbi valstybs suvereniteto gyvendinimo mechanizmo dalis, reikmingai takojanti visos valstybs ir jos piliei gyvenim, aktyviai sveikaujanti su kitomis valdios akomis, turinti plaius kontrolinius galinimus, veikianti vieai ir tarnaujanti monms. Be Parlamento nesivaizduojamas sklandus iuolaikins demokratins valstybs egzistavimas. Taigi, parlamento teis yra takojama ir pati takoja vis socialin kontekst, kuriame veikia Parlamentas, t.y. valstybs ir visuomens gyvenim. LR Seimo Vyriausybs kontrol 1. Parlamento klausimai. LR K61str. Seimo narys turi teis pateikti paklausim (MP), ministrams, kit valstybs institucij, kurias sudaro arba irenka Seimas, vadovams.ie privalo atsakyti odiu ar ratu Seimo sesijoje Seimo nustatyta tvarka. Antradienio vakarinio posdio 30 minui skiriama Vyriausybs pusvalandiui atskir Vyriausybs nari, Seimo pareign, Seimo paskirt valstybs institucij vadov, t.p. kit valstybs institucij vadov atsakymams Seimo nari klausimus, iskyrus KT ir Aukiausiojo Teismo teisjus, o ketvirtadienio rytinio posdio dalis paprastai skiriama Vyriausybs valandai. Seimo sesijos metu, kiekvien antradien Vyriausybs pusvalandio metu Seimo nari i anksto ratu pateiktus klausimus turi atsakyti atskiri Vyriausybs nariai, valstybs kontrolierius, kiti valstybs institucij vadovai, kuriuos skiria Seimas arba kuri paskyrimui reikalingas Seimo pritarimas, t.p. kt. valstybs institucij vadovai, iskyrus teisjus. Raytiniu klausimu yra laikomas klausimas, kur ratu Seimo narys arba j grup pateik Vyriausybs nariui arba valstybs institucijos vadovui ir kur jie pageidauja gauti atsakym ratu 2. Interpeliacija. Balsavimo tvark nustato statymas.Sesijos metu ne maesn kaip 1/5 Seimo nari grup gali pateikti interpeliacij MP ar ministrui, reikalaudami paaikinti i pareign priimt sprendim motyvus. Seimo nariai negali vienos sesijos metu pakartotinai pateikti interpeliacijos tam paiam Vyriausybs nariui. Seimas, apsvarsts MP ar ministro atsakym interpeliacij, gali nutarti, jog atsakymas ess nepatenkinamas, ir puss vis Seimo nari bals dauguma pareikti nepasitikjim MP ar ministru. Jeigu Seimo nutarimas dl interpeliacijos priimamas, MP ar ministras, kuriam pareiktas nepasitikjimas, privalo atsistatydinti. Kai MP atsistatydina, privalo atsistatydinti visa Vyriausyb. 3. Nepasitikjimas Vyriausybe Seimo sesijos metu ne maesn kaip 1/5 Seimo nari grup gali pateikti motyvuoto nutarim, kuriame reikiamas tiesioginis nepasitikjimas Vyriausybe, projekt. Nepasitikjimo Vyriausybe klausimo nagrinjimo Seimo posdyje metu Seimo nariai gali paklausti visus ministrus, suteikiant galimyb ministrams atsakyti (iki 60 minui). Po svarstymo i karto balsuojama dl nepasitikjimo Vyriausybe. Nutarimas dl tiesioginio nepasitikjimo Vyriausybe gali bti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip puss vis Seimo nari bals dauguma. 4. Tyrimo komitetai, tyrimo komisija. Parlamentas savo nuoira sudaro komitetus ir komisijas, kai kyla tarimas dl korupcijos, ministr veiklos ir pan 5. Apkaltos procesas yra parlamentin procedra, kuri Seimas taiko K 74 str. nurodytiems asmenims dl Konstitucijai prietaraujani j veiksm, padaryt einant pareigas, siekdamas isprsti toki asmen konstitucins atsakomybs klausim. (irti apkalt). Apkaltos procesas gali bti inicijuojamas Prezidentui, Konstitucinio Teismo pirmininkui ir teisjams, Aukiausiojo Teismo pirmininkui ir teisjams, Apeliacinio teismo pirmininkui ir teisjams, Seimo nariams. Nei MP nei ministrams negali bti inicijuojama apkalta. Jeigu ios procedros metu konkretus asmuo pripastamas kaltu, tai jis paalinamas i pareig arba panaikinamas jo Seimo nario mandatas. 6. Seimo kontrolierius- skiria Seimas 5 m., skiria 2 Seimo kontrolierius valstybs institucij ir staig pareign veiklai tirti ir 3 Seimo kontrolierius apskrii virinink administracij bei savivaldybi institucij ir staig pareign veiklai. Seimo kontrolieriai tiria pareikj skundus dl pareign piktnaudiavimo, biurokratizmo ar kitaip paeidiam mogaus teisi ir laisvi vieojo administravimo srityje, u savo veikl yra atskaitingi LR Seimui. G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 200

7. VALSTYBS BIUDETO FORMAVIMAS. Priklausomai nuo valstybs sandaros, t.y. valstybs administracinio suskirstymo yra skirtingos ir biudeto sandaros: 1. Unitarins valstybs biudet sudaro valstybs ir savivaldybi (vietos) savarankiki biudetai. 2. Federacins valstybs biudet sudaro federacinis biudetas, federacijos nari biudetas ir vietiniai biudetai. LR demokratin, unitarin valstyb todl jai bdinga dviej grandi biudetin sistema, kuri sudaro valstybs biudetas ir savivaldybi biudetai, o i biudet konsoliduota visuma sudaro Lietuvos Nacionalin biudet. Svarbiausias vaidmuo tenka valstybs biudetui, kur centrin valdia sukaupia dal nacionalinio produkto paskirstomo per finans sistem, t.p. biudet eina stambiausi valstybs pajam altiniai ir pagrindins ilaidos skirtos svarbiausioms valstybs vykdomoms funkcijoms atlikti. Savivaldybi biudetai skirti aprpinti vietins valdios institucijas finansiniais itekliais, jiems t.p. skiriamos dotacijos i valstybs biudeto. Kad valstyb galt vykdyti savo funkcijas turi bti atitinkamos valstybs pajamos, surenkamos biudet i vairi mokesi. Ir j turi pakakti valstybs ilaidoms padengti, jei surinkt biudeto pajam nepakanka, valstyb priversta skolintis, taip didja valstybs vidaus ir usienio skola, kuri gali sukelti makroekonomin disbalans. Biudeto procesas tai statymikai reglamentuota valstybini ir vietini valdios organ veikla, susijusi su valstybs ir vietini biudet sudarymu ir vykdymu ir apima skirtingus biudetins veiklos etapus: Biudeto formavimas apima 1. Biudeto projekto rengimas (sudarymas). Vyriausyb nustato biudeto tikslus ir gaires, sudaromos biudeto paraikos, sudaroma biudeto prognoz, kuri suderinama ir apsvarstoma, kol priimamas galutinis biudeto projektas. is etapas baigiamas kai Vyriausyb pateikia biudeto statymo projekt parlamentui patvirtinti; 2. Biudeto projekto svarstymas Seime ir jo patvirtinimas statymu. Seime apsvarstomas Vyriausybs pateiktas biudeto statymo projektas, silomi projekto taisymai. is etapas baigiamas Seimui biudet patvirtinus statymu. Seimo patvirtintas valstybs biudeto pajam ir asignavim planas biudetiniams metams - Valstybs biudetas; Biudeto vykdymas apima: 3. Biudeto vykdymo etapas. iame etape statymu patvirtinto biudeto gyvendinimas, t.y. vykdymas, kuris apima biudeto pajam surinkim ir ilaid finansavim, t.p. daromi biudeto pakeitimai biudetini met eigoje; 4. kontrol- biudetas yra udaromas, t.y. jis vykdytas ir pateikiamos vykdymo ataskaitos, vertinami gauti rezultatai daromos ivados. KT konstatavo, jog konstitucin valstybs biudeto samprata suponuoja tai, kad: valstybs biudeto projekto rengimas (sudarymas); biudeto svarstymas Seime ir jo patvirtinimas statymu; biudeto vykdymas yra atskiros biudeto proceso stadijos. Rengiant valstybs biudeto projekt ir svarstant bei tvirtinant valstybs biudet Seimo, kaip statym leidiamosios valdios institucijos, ir Vyriausybs, kaip vykdomosios valdios institucijos, galiojimai yra atriboti ir kad ioje srityje turi bti utikrintas konstitucinis valdi padalijimo principas. KT pabr, kad statymais, numataniais tam tikras ilaidas, negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo bt paneigiama Vyriausybs konstitucin teis ir pareiga sudaryti valstybs biudeto projekt biudetiniams metams bei Seimo konstitucin teis ir pareiga tvirtinti valstybs biudet btent biudetiniams metams. Prieingu atveju bt ikreipiama konstitucin valstybs biudeto samprata, konstitucinis biudetini met institutas netekt prasms, bt paneigiami Vyriausybs konstituciniai galiojimai rengti valstybs biudeto projekt ir Seimo konstituciniai galiojimai tvirtinti valstybs biudet biudetiniams metams atsivelgiant esam ekonomin ir socialin padt, visuomens bei valstybs poreikius ir galimybes, turimus ir numatomus gauti finansinius iteklius bei valstybs sipareigojimus, kitus svarbius veiksnius. Biudeto sudarymo teisinis pagrindas yra LR Konstitucija, Seimo statutas, Biudeto sandaros statymas, Fiskalins drausms statymas, t.p. Vyriausybs nutarimai ir kiti teiss aktai, reglamentuojantys ministerij ir kit valstybs institucij, kurios tiesiogiai dalyvauja biudeto procese, veikl. Visame biudeto procese dalyvauja daug institucij tai, LR Prezidentas, Seimas, Vyriausyb, Finans ministerija, kio ministerija, Valstybin mokesi inspekcija, Muitins departamentas, Statistikos departamentas, Valstybs kontrol, visi asignavim valdytojai, ir kt. LR K ir Biudeto sandaros statymas apibria, kad valstybs biudeto projektas yra rengiamas 3 m. biudetiniams metams, o tvirtinamas - vieneriems biudetiniams metams. Be to, Seimas tvirtina 3 m. nacionalinio biudeto prognozuojamus rodiklius. G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 201

Valstybs biudeto projektas rengiamas remiantis Vyriausybs programa ir strateginiais tikslais (prioritetais), valstybs ilgalaiks raidos strategija, strateginio planavimo principais, Biudeto sandaros statymu, Fiskalins drausms statymu, kt. statymais bei teiss aktais, alies kio pltros makroekonominmis prognozmis, ES paramos strateginiais dokumentais, ministerij ir Vyriausybs staig strateginiais veiklos planais ir Vyriausybs patvirtintais nacionalinio biudeto prognozuojamais pagrindiniais rodikliais, valstybs biudeto asignavim valdytoj pateiktomis programomis, program smat projektais. Valstybs biudeto ir savivaldybi biudet planavimo, rengimo, tvirtinimo procedros reglamentuotos Vyriausybs nutarimu patvirtintose: 1) LR valstybs biudeto ir savivaldybi biudet sudarymo ir vykdymo taisyklse; 2) Strateginio planavimo metodikoje. Biudeto projekto rengimo (sudarymo) stadija prasideda: 1) Biudetins iniciatyvos teis priklauso Vyriausybei, kuri priima nutarim dl einamj met biudeto rengimo plano patvirtinimo, jame nustato sra duomen, kurie btini biudeto projektui sudaryti, ir j pateikimo FM terminus ir tvark; 2) Biudeto planavimo procesas prasideda, Vyriausybs prioritet nustatymu; 3) FM parengia biudeto prognoz, atsivelgdama duomenis, kuriuos jai pateikia valstybs institucijos ir staigos. Remiantis atlikta makroekonomine ir fiskaline prognoze formuojamas alies fiskalinis planas. 4) Vyriausyb tvirtina 3 m. laikotarpio nacionalinio biudeto prognozuojamus rodiklius. 5) Remiantis fiskaliniu planu, nustatomi maksimals asignavimai kiekvienai institucijai ir j pagrindu sudaromi institucij strategini veiklos plan ir valstybs biudeto program smat projektai. Pagal strategini veiklos plan ir valstybs biudeto program smat projektus institucij planavimo rodikliai apibendrinami ir gautos ivados taikomos rengiant atitinkam met valstybs biudeto statymo projekt. Rengiant biudeto statymo projekt, vyksta platus koordinavimo procesas, kuriame dalyvauja Finans ir kitos ministerijos, valstybs institucijos ir staigos, Vyriausybs strateginio planavimo komitetas. 6) Finans ministerija parengt biudeto statymo projekt pateikia Vyriausybei, kuri, j apsvarsiusi, pateikia Seimui ne vliau kaip prie 75 kalendorines dienas iki biudetini met pabaigos. Toks laikotarpis per kur galioja patvirtintas biudetas vadinamas biudetiniais metais arba periodu ir daniausiai sutampa su kalendoriniais metais prasideda sausio 1 d. ir baigiasi gruodio 31 d., tai bdinga daugumai Europos ali, tame tarpe ir Lietuvai. Antroji biudeto formavimo stadija: Biudeto projekto svarstymas Seime ir jo patvirtinimas statymu. Vyriausyb, sudariusi kit met valstybs biudeto projekt, ne vliau kaip iki spalio 17 d. pateikia j Seimui su duomenimis, kuriais pagrstas is projektas. Artimiausiame Seimo posdyje iklausomas Vyriausybs praneimas apie projekt. Po pateikimo Seimo posdyje Biudeto ir finans (BFK) komitetas spaudoje skelbia, iki kada komitete i suinteresuot asmen yra laukiama pasilym ir pastab dl projekto. Gautus pasilymus ir pastabas perduoda atitinkamiems Seimo komitetams pagal j kompetencij, kur ie pasilymai apsvarstomi. Biudeto projektas nagrinjamas komitetuose ir frakcijose ne maiau kaip 15 d. Tuo metu eiliniai Seimo posdiai nerengiami. Biudeto projekto svarstymas komitetuose. Komitetai, inagrinja j kompetencij atitinkanius valstybs biudeto projekto klasifikacinius skyrius, suformuluoja savo ivadas bei pataisas ir iki lapkriio 10 d. pateikia jas BFK. komitet posdius, kuriuose nagrinjamas projektas, kvieiami Vyriausybs, kit valstybs institucij bei BFK atstovai. Komitetai, frakcijos ir paskiri Seimo nariai visose projekto svarstymo stadijose gali silyti didinti projekte numatytas ilaidas tik nurodydami i ilaid finansavimo altinius. Biudeto projekto svarstymas Seimo Biudeto ir finans komitete. BFK, gavs kit komitet ivadas, frakcij nuomones, silomas pataisas, kartu su Vyriausybs, frakcij ir kit komitet atstovais apsvarsto valstybs biudeto projekt ir suformuluoja savo ivadas. Bet kuris Seimo komitetas turi teis teikti pasilymus taisyti ir tuos valstybs biudeto straipsnius, kurie nepriklauso jo kompetencijai. iuo atveju BFK neprivalo motyvuotai atsakyti komitetui, ar prim jo silomas pataisas. Biudeto projekto pirmasis svarstymas Seime. Iki lapkriio 25 d. valstybs biudeto projektas turi bti apsvarstytas Seimo posdyje, kuriame iklausomas BFK praneimas, t.p. pateikia kit komitet ivadas, frakcij ir Seimo nari nuomons bei pastabos, kurioms nepritar. Biudeto projekto antrasis svarstymas Seime. Ne vliau kaip per 15 d. nuo pirmojo svarstymo skiriamas antrasis svarstymas, jo metu Vyriausyb pateikia pagal gautus pasilymus ir pastabas pataisyt projekt, ir Vyriausybs atstovas pranea, kurie i komitet, frakcij ir Seimo nari pasilym bei patais rayti projekt, G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 202

kurie atmesti, motyvuoja atmetimo prieastis, atsako Seimo nari klausimus. Po diskusijos balsuojama dl statymo, patvirtinanio biudet, primimo paskyrimo viename i artimiausi Seimo posdi. Iki io posdio Vyriausybs atstovui gali bti pateikti nauji pasilymai ir pataisos. Jeigu yra daug svarbi pastab, jis gali bti grintas Vyriausybei pataisyti. Tam skiriama ne daugiau kaip 10 d., po to grtama prie antrojo svarstymo procedros. Valstybs biudeto tvirtinimas. Alternatyvs pasilymai ir pataisos, su kuriais nesutinka Vyriausyb, gali bti priimti tik tada, kai u juos balsuoja daugiau kaip pus vis Seimo nari. Apsvarsts ir prims sprendimus dl pasilym ir patais, Seimas balsuoja dl viso valstybs biudeto projekto. Papildomas svarstymas atmetus valstybs biudeto projekt, ne anksiau kaip po 5 ir ne vliau kaip po 10 d. skiriamas dar vienas svarstymas, kuriame pateikiamas pagal komitet, frakcij ir Seimo nari pastabas Vyriausybs pataisytas projektas. Jeigu valstybs biudetas laiku nepatvirtinamas, jo ilaidos biudetini met pradioje kiekvien mnes negali viryti prajusi met valstybs biudeto 1/12 ilaid Valstybs biudeto keitimas Biudetiniais metais Seimas gali pakeisti biudet, pagal t pai tvark, pagal kuri sudaromas, priimamas ir tvirtinamas.taiau gali bti nesilaikoma numatyt termin svarstant projekt.Prireikus Seimas gali patvirtinti papildom biudet. Biudeto pakeitimo statymas priimamas posdyje dalyvaujani Seimo nari bals dauguma, jeigu jam neprietarauja Vyriausyb. Jei prietarauja - statymui priimti reikia daugiau kaip puss vis Seimo nari bals. Ypatumas: Valstybs biudeto projektas nesvarstomas ir nepriimamas skubos ar ypatingos skubos tvarka Seimo patvirtintas, biudetas grinamas Vyriausybei vykdyti tai jos prerogatyva. Vyriausyb privalo grietai laikytis biudete numatyt asignavimo tvarkos. Parlamentas kontroliuoja biudeto vykdym. Pasibaigus finansiniams metams Vyriausyb teikia parlamentui tvirtinti biudeto vykdymo ataskait- (paskesnioji kontrol). LR Prezidentas, jei Seimas nepriima sprendimo dl Vyriausybs programos per 30 d. nuo pateikimo arba 2 kartus i eils jai nepritaria, turi teis (K58 str.2d) paleisti Seim Taigi Biudeto svoka aikinama 3 prasmm: materialine- biudetas tai valstybs ar valstybs teritorijos administracinio vieneto centralizuotas pinig fondas, kuris naudojamas valstybs ar teritorinio vieneto poreikiams tenkinti; ekonomine- tai visuma ekonomini santyki susijusi su biudetini fond kaupimu ir naudojimu; teisine- tai finansinis planinis teiss aktas, tvirtinantis valstybs ar jos teritorinio vieneto pajam ir ilaid plan atitinkamam laikotarpiui. Biudetui, teisine prasme, bdingi poymiai: 1. Biudeto teisin galia prilyginama statymui, kurio tinkamas vykdymas utikrinamas prievartos taikymu. 2. statymas terminuotas Biudetas tvirtinamas 1 metams; 3. universalus planinis teisinis aktas, kurio rodikliai apima visas valstybs ar jos teritorinio vieneto veiklos sritis. 4. Tai prioritetinis finansinis planinis aktas prie kitus finansinius aktus, kurie sudaromi biudeto pagrindu; 5. biudeto tvirtinimas danai pavirsta Vyriausybs veiklos vertinimu. 6. biudeto statymas rengiamas ir priimamas labai savotika tvarka. Biudeto projektas danai rengia Vyriausyb. Svarstant statym parlamente, suvaromos parlameno nari teiss. Reikalaudami l padidinimo, parlamento nariai turi nurodyti t l padengimo bdus; 8. TARPTAUTINI SUTARI RATIFIKAVIMAS IR DENONSAVIMAS. Ratifikavimo terminas kils i lotyniko ratum habeo tvirtinu, ir absoliutizmo metu reik, kad monarchas patvirtino jog jo atstovas, pasiraydamas sutart, nevirijo jam suteikt galiojim. Konstitucinse valstybse ratifikavimas tapo priemone parlamentui dalyvauti vyriausybs vykdomoje usienio politikoje. Daugelio valstybi Konstitucijose atsirado nuostat, pareigojani valstybs vadov gauti parlamento pritarim (ratifikavimo forma) tarptautinms sutartims. 1969 Vienos konvencijoje dl Sutikimo laikyti sutart pareigojania j ratifikuojant, priimant ar patvirtinant nustatyta: 1. Valstyb ireikia sutikim laikyti sutart pareigojania j ratifikuodama, kai: 1) sutartyje nurodoma, kad toks valstybs sutikimas turi bti ireiktas sutart ratifikuojant; 2) kitu bdu ufiksuota, kad derybose dalyvaujanios valstybs susitar, jog sutartis turi bti ratifikuota; 3) valstybs atstovas sutart pasira su slyga, kad vliau ji bus ratifikuota; G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 203

4) valstybs ketinimas pasirayti sutart su slyga, kad vliau ji bus ratifikuota, yra aikus i jos atstovo galiojamj rat arba buvo ireiktas deryb metu. 2. Valstyb ireikia sutikim laikyti sutart pareigojania j priimdama ar patvirtindama pagal tas paias slygas, kurios taikomos ratifikavimui. Btina pabrti, kad tarptautins sutarties ratifikavimas turi du aspektus: konstitucin ir tarptautin, bet mums konkreiai svarbus tik konstitucinis. Valstybs normos nustato, kokiu vidaus teiss aktu yra ratifikuojamos tarptautins sutartys. Pvz. LR tarptautins sutartys ratifikuojamos Seimui priimant statym dl tarptautins sutarties ratifikavimo. Taigi gali bti priimtas statymas ar kitas vidaus teiss aktas, kuriuo ratifikuojama sutartis, taiau tol, kol neatliktas tarptautinis ratifikavimo aktas apsikeitimas ratifikaciniais ratais ar j deponavimas, nelaikoma, kad valstyb sipareigojo ia sutartimi. Denonsavimas reikia vienaal atsisakym nuo sutarties, kuri tok atsisakym numato. Sutartis, kurioje nenustatyta jos nutraukimo tvarka ir kuri nenumato denonsavimo arba pasitraukimo i sutarties galimybs, negali bti denonsuota ir i jos negalima pasitraukti, nebent 1969 Vienos konvencijos nustatytais, taiau paioje sutartyje nenumatytais pagrindais: 1. yra nustatoma, kad alys ketino leisti sutarties denonsavimo arba pasitraukimo i jos galimyb; arba 2. sutarties denonsavimo arba pasitraukimo i jos teis yra aiki i tos sutarties pobdio. alis apie savo ketinim denonsuoti sutart arba i jos pasitraukti pranea ne vliau kaip prie 12 m. Taiau negalima denonsuoti taikos ar sien sutari, nors politini ar karini sjung sutartis denonsuoti galima. Sutarties veikimo sustabdymas yra laikinas sutarties nevykdymas. Pasitraukimo i sutarties terminas naudojamas apibrti situacijai, kai viena i daugiaals sutarties dalyvi nustoja bti sutarties alimi, taiau sutartis veikai toliau. KT paymi, jog jokia 1969 Vienos konvencijos nuostata nenustato, kad kokios nors sutartys valstybs vidaus teisje turi turti statymo ar kitoki gali, taiau nustato tik 2 pagrindinius principus: pacta sunt servanda - "sutarties privaloma laikytis" ir "Dalyvis negali remtis savo vidaus teiss nuostatomis tam, kad pateisint sutarties nevykdym" Principas pacta sunt servanda nereikia, kad skirtingos valstybs negali pasirinkti skirting tarptautins teiss norm gyvendinimo savo vidaus teisinje sistemoje bd ir form. Tai yra kiekvienos valstybs suvereni teis. Todl valstybi teisinse sistemose taikomi vairs tarptautins teiss norm gyvendinimo vidaus teisje bdai ir formos. Be to, yra pripainta, kad apskritai tarptautins teiss ir konkreiai tarptautini sutari galiojimas valstybs teisinje sistemoje visada priklauso nuo vidaus teiss. LR tarptautini sutari ratifikavimo vidaus teisin procedr nustato Konstitucija, statymas dl tarptautini sutari ir Seimo statutas. Pagal K 138 str. Seimas ratifikuoja ar denonsuoja ias LR TS: 1. dl LR valstybs sien pakeitimo; 2. dl politinio bendradarbiavimo su usienio valstybmis, tarpusavio pagalbos, t.p.su valstybs gynyba susijusios gynybinio pobdio sutartys; 3. dl atsisakymo naudoti jg ar grasinti jga, taikos sutartys; 4. dl LR ginkluotj pajg buvimo ir j statuso usienio valstybi teritorijose; 5. dl LR dalyvavimo universaliose tarptautinse organizacijose bei regioninse tarptautinse organizacijose; 6. daugiaals arba ilgalaiks, ekonomines sutartis, sudaromos ilgesniam nei 5 met laikotarpiui; 7. statymuose, t.p. tarptautinse sutartyse gali bti numatyti ir kiti atvejai, kai Seimas ratifikuoja LR tarptautines sutartis. Tarptautins sutartys, kurias ratifikavo Seimas, yra sudedamoji LR teisins sistemos dalis. LR TS - tarptautins teiss princip ir norm reglamentuotas susitarimas, kur ratu sudaro LR su usienio valstybmis ir TO, nesvarbu, koks sutarties pavadinimas ir ar sutart sudaro vienas, du ar keli tarpusavyje susij dokumentai. LR ministerij ar Vyriausybs staig bei kit valstybs institucij vardu ir pagal j kompetencij sudaromi su atitinkamomis usienio valstybi ar organizacij institucijomis susitarimai nra LR tarptautins sutartys. Lietuvos teisin sistema grindiama tuo, kad K neturi prietarauti joks statymas ar kitas teiss aktas, t.p. ir LR tarptautins sutartys, nes K 7 str.1d. nustatyta: "Negalioja joks statymas ar kitas aktas prieingas K". i konstitucin nuostata pati savaime negali padaryti negaliojaniais statymo ar tarptautins sutarties, bet ji reikalauja, kad j nuostatos neprietaraut K nuostatoms. Prieingu atveju Lietuva negalt utikrinti tarptautini sutari ali teisi, kylani i sutari, teisins gynybos, o G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 204

tai savo ruotu trukdyt gyvendinti sipareigojimus pagal sudarytas tarptautines sutartis, ir bt paeisti konvencijos svarbiausi principai. Todl svarbu, kad statymuose bt nustatyta nuosekli TS sudarymo, vykdymo ir nutraukimo tvarka, kuri atitikt K nuostatas dl TS ir tarptautins teiss principus bei normas. K 84str.2p. nustatyta, kad R Prezidentas "pasirao LR TS ir teikia jas Seimui ratifikuoti".Kituose K str. Nustataniuose valstybs valdios institucij kompetencij, nenurodyta, kad Vyriausyb ar kokie nors kiti valdios subjektai turi teis teikti Seimui ratifikuoti tarptautines sutartis. i teis pagal K yra Prezidento prerogatyva Pagal LR tarptautini sutari statym TS sudarymo iniciatyvos teis turi: Prezidentas, MP, usienio reikal ministras, Vyriausyb ar jos nustatyta tvarka - ministerijos ir Vyriausybs staigos. LR TS, kurioms Konstitucija ar statymas nenumato ratifikavimo procedros, ir jei paioje sutartyje nenumatyta kitaip, ir kurioms sudaryti galiojimai nebuvo iduoti pagal atitinkamus reikalavimus, tvirtina LR Vyriausyb nutarimu. TS Vyriausybei tvirtinti teikia ministerija, kurios kompetencijai priklauso sutart vykdyti, suderinusi su Usienio reikal ministerija. Ratifikuota ir sigaliojusi TS tampa LR teisins sistemos dalimi ir taikoma kaip ir LR statymai. Sudaryt ir sigaliojusi, Neratifikuot TS sutari teisin galia nuo ratifikuot skiriasi tuo, kad jos neturi prietarauti ne tik Konstitucijai, bet ir statymams. Pagal K tik statym leidjas ratifikavimo bdu gali sprsti, kuris tarptautins teiss aktas yra LR teisins sistemos sudedamoji dalis, turinti statymo gali. Seimas turi statym leidybos teis, jokiai kitai valstybs valdios institucijai statym leidyba nra deleguojama. Pripainus, kad ir neratifikuotos TS turi statymo gali, bt paneigiama Seimo prerogatyva leisti statymus. Svarbu ir tai, kad sutartys, kurios turi bti ratifikuotos, turi esmin reikm tolesniam teisins sistemos krimui. Todl jei ir Seimo neratifikuotos TS turt statymo gali, bt, nepagrstai iplsta j juridin galia LR teiss altini sistemoje. LR TS gali bti denonsuotos ar sustabdytas j galiojimas tik vadovaujantis i sutari nuostatomis, tarptautins teiss normomis bei statymo nustatyta tvarka. Denonsuoti LR tarptautin sutart ar sustabdyti jos galiojim pagal visuotinai pripaintas tarptautins teiss normas ir statymo nuostatas nusprendia LR Vyriausyb, iskyrus LR galiojanias ratifikuotas tarptautines sutartis, dl kuri denonsavimo ar j galiojimo sustabdymo Prezidento teikimu (jo iniciatyva ar LR Vyriausybei pasilius) sprendia LR Seimas. Pagal Seimo statut: - statymas dl TS sutarties ratifikavimo priimamas posdyje dalyvavusi Seimo nari bals dauguma, taiau ne maesne kaip 2/5 vis Seimo nari bals. - statymas dl sutarties denonsavimo laikomas priimtu, jei u j balsavo ne maiau kaip 3/5 vis Seimo nari. - Valstybs sienos gali bti keiiamos tik LR tarptautine sutartimi, kai j ratifikuoja 4/5 vis Seimo nari. Seimas, gavs KT ivad, kad LR tarptautin sutartis prietarauja LR K, iki sutarties ratifikavimo Seime paskiria Seimo komitetus, atsakingus u tarptautins sutarties suderinim su LR K bei io klausimo pateikim svarstyti Seime. Visais atvejais pagrindinis yra Teiss ir teistvarkos komitetas. Tarptautinius veiksmus, susijusius su LR tarptautins sutarties sigaliojimu, galiojimu ar veikimu (dokument, reikaling TS sigalioti parengimas ir deponavimas, atidavimas saugoti depozitarui, praneimas apie galiojimo sustabdym ar nutraukim ir kt.), atlieka LR usienio reikal ministerija. LR tarptautins sutartys Usienio reikal ministerijos teikimu skelbiamos Valstybs iniose. 9. PARLAMENTO NARI TEISINIS STATUSAS. PARLAMENTO NARI IMUNITETAS IR INDEMNITETAS. Parlamentaro teisinis statusas atsiranda: Bendra tvarka nuo irinkimo dienos (iki tol kandidatas). Kai kuriose valstybse numato, kad piln status asmuo gauna nuo jo mandato patvirtinimo. Patvirtinimas atliekamas parlamento arba statusas atsiranda nuo priesaikos davimo dienos. Atsisakius duoti priesaik, mandatas gali bti atauktas. Parlamento nario svoka apima abiej rm narius. Daniausiai parlamento nariai turi skirtingus pavadinimus: 1. emj rm deputatas (narys) (JAV kongresmenas). G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 205

2. Auktieji rmai daniausiai vadinamas Senatu, nariai senatoriai (DB lordai). Auktj rm parlamento nariai danai ne renkami, o skiriami. Lordai iki gyvos galvos. Jie galiojimus gauna, kai atsiranda pagrindas uimti lordo viet arba nuo paskyrimo dienos (suteikus pero titul). Demokratinse valstybse parlamento narys atstovauja vis taut, o ne atskir rinkj grup. Nepriklausomai nuo jo irinkimo tvarkos. Laisvasis mandatas parlamento narys atstovauja taut; jis negali bti rinkj atauktas, jo galiojimai pasibaigia statym nustatytais pagrindais; jis turi veikti tautos, valstybs interesams ir vadovautis savo sine. Neturi remtis grupiniais interesais. Imperatyvusis mandatas atsirado Paryiaus Komunos laikais. Parlamento narys gauna pavedim atstovauti rinkj grup, kuri jam gali duoti rinkimines priesaikas. Rinkjai gali ataukti parlamento nar. Praktikoje tai praktikai neveikia. Parlamentaro teiss ir pareigos 1. Dalyvauti parlamento posdiuose. 2. Silyti svarstyti klausimus. 3. Teikti statym programas, silymus dl statym primimo. statymo iniciatyvos teis (K ar statymas j apibria) turi nedaugelis subjekt. Kai kuriose valstybse j turi deputat grups. Teiss esm: parlamento nario silymas turi bti svarstomas (bet nereikia, kad turi bti priimtas). Nuo ios teiss prasideda statym leidimo procedros. Pateikus pasilym parlamento narys gali sudaryti grup statym projektams ruoti. Gali bti duodamas pavedimas kitoms institucijoms parengti projektus. 4. Sprendiamojo balso teis. Visi parlamento nariai lygs, turi vien bals. 5. Parlamento nariai turi teis bti irinkti parlamento komiteto, komisijos narius. Tai ir pareiga. 6. Teis dalyvauti ir kit komitet posdiuose, nebnant j nariais. ia turi patariamojo balso teis. Parlamentaro privilegijos Iskiriamos 2 pagrindins parlamento nario teisinio statuso kategorijos - imunitetas ir indemnitetas. Teiss doktrinoje indemnitetas gali bti suprantamas 3 reikmmis: 1) parlamento nario teis laisvai kalbti posdi metu: jis negali bti traukiamas atsakomybn ar persekiojamas u kalbas, nuomons dstym ir kitus veiksmus, atliekant parlamentaro pareigas, kai kalba yra vieojo pobdio, u teikiamus statym projektus, u balsavim, paklausimus, pataisas ir kt. odio laisvs privilegija parlamente pirmkart tvirtinta Anglijos Teisi Bilyje 1689. 2) draudimas apklausti parlamentar dl aplinkybi, kurias jis suinojo atlikdamas savo pareigas kaip tautos atstovas. is indemniteto bruoas Lietuvos teisje kol kas nra tvirtintas. c) visuma parlamentaro veiklos garantij, turini socialin-ekonomin pobd. Parlamentaras u savo atliekam darb gali gauti tik valstybs numatyt atlyginim. Parlamentaro veiklos atlyginimo socialiniai-ekonomiai kriterijai klasifikuojami : 1. parlamentaro mandato nesuderinamumas su kitomis pareigomis ir profesine veikla 2. teis gauti atlyginim u parlamentin veikl 3. teis ilaid, susijusi su parlamentine veikla, padengim. 4. parlamentaro atostogos 5. parlamentaro socialins garantijos 6. sankcijos parlamentarui dl netinkamo pareigybi atlikimo Parlamentarui atlyginimas gali bti nemokamas ir pareigos einamos visuomeniniais pagrindais tik tuo atveju, kai teiss aktai numato galimybes suderinti 2 mandatus ir kai leidiama usiimti kita profesine veikla. inoma, natralu, kad piktnaudiavimas indemniteto teikiamomis garantijomis, kaip ir bet kuria kita teise, negali bti absoliuiai nebaudiamas. Pvz, DB. draudiamos kalbos, eidianios parlament, karalien, asmenis, atliekanius valdios funkcijas, kalbos, kliudanios parlamento darbui, ar idavikikos ir maitingos kalbos. Imunitetas: asmens nelieiamyb. Parlamento narys negali bti suimamas, apribojama jo laisv be parlamento sutikimo. Tarp sesij tok sutikim gali duoti vadovyb. Iimtis: in flagranti - jis gali bti suimamas be parlamento leidimo. Parlamentaro mandato pasibaigim numato statymas, parlamento statutas. Daniausiai : 1. Parlamentaras renkamas t.t. kadencijai ir jo mandatas galioja iki kadencijos pabaigos, t.y.baigiasi galiojimai. G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 206

2. Jei iurkiai paeisti rinkim statymai ir centrin rinkim komisija ar teismai priima sprendim pripainti rinkim rezultatus negaliojaniais. 3. Jei mandatas atimamas pagal specialias procedras - Apkalta. 4. Parlamentarui mirus ar atsistatydinus Lietuvos Seimo nario teisinis statusas, imunitetas ir indemnitetas Pagrindines Seimo nario teises bei pareigas apibria K, Seimo statutas, ir kiti LR statymai. (K 56str.) Seimo nariu gali bti irinktas LR pilietis 25 m. nuolat gyvenantis Lietuvoje ir nra susijs priesaika ar pasiadjimu usienio valstybei. (K 59str). Seimo nari galiojim laikas prasideda nuo tos dienos, kai naujai irinktas Seimas susirenka pirmj posd. Nuo io posdio pradios baigiasi anksiau irinkt Seimo nari galiojim laikas. Taiau visas tautos atstovo teises gyja tik po to, kai Seimo posdyje prisiekia bti itikimas LR. Negalintis atvykti pirmj naujai irinkt Seimo posd dl ypa svarbios pateisinamos prieasties, prisiekia kitame, artimiausiame, Seimo posdyje. (K 59 str.)Seimo narys, statymo nustatyta tvarka neprisieks arba prisieks lygtinai, netenka Seimo nario mandato. (SS 5str) Neprisieks neturi Seimo statute nustatyt seimo nario teisi, nesinaudoja veiklos aprpinimu bei garantijomis ir negauna Seimo nario atlyginimo. (K59str.4d.)Seimo narys, eidamas pareigas, vadovaujasi K, valstybs interesais, savo sine ir negali bti varomas joki mandat. KT aikina, kad iame str. tvirtintas Seimo nario laisvas mandatas negali bti suprantamas tik kaip leidimas veikti vien savo nuoira ir ignoruoti K. Seimo nario nuoira ir jo sin turi bti orientuotos K, tautos ir Lietuvos valstybs interesus. Laisvo mandato esm - Tautos atstovo laisv gyvendinti pagal K ir statymus jam suteiktas teises bei pareigas nevarant ios laisvs rinkj priesakais, j iklusi partij ar organizacij politiniais reikalavimais, nepripastant teiss ataukti Seimo nar. Tai reikia, kad negalimas imperatyvus mandatas. Seimo nario galiojimai nutrksta,( K 63str.) kai: 1) pasibaigia galiojim laikas arba susirenka pirmj posd pirmalaikiuose rinkimuose irinktas Seimas; 2) jis mirta; 3) jis atsistatydina ratiku pareikimu; 4) teismas pripasta j neveiksniu; 5) Seimas panaikina jo mandat apkaltos proceso tvarka; 6) rinkimai pripastami negaliojaniais arba iurkiai paeidiamas Seimo rinkim statymas; 7) pereina dirbti arba neatsisako darbo, nesuderinamo su Seimo nario pareigomis; (SS 8str) jis irinkus savivaldybs tarybos nariu neatsisako savivaldybs tarybos nario mandato, pereina dirbti arba neatsisako darbo, nesuderinamo su (SS 6str) su jokiomis kitomis pareigomis valstybs staigose ir organizacijose, su darbu verslo, komercijos bei kitose privaiose staigose ar monse. 8) netenka LR pilietybs Seimo nario teiss ir pareigos pagal (SS) 1. balsuoti dl vis svarstom klausim Seimo, komiteto ir komisijos, kuri narys jis yra, posdiuose; 2. rinkti ir bti irinktas bet kurias pareigas Seime; 3. dalyvauti diskusijoje visais svarstomais klausimais, odiu ir ratu pateikti pasilymus, pastabas, pataisas; 4. perduoti posdio pirmininkui nepasakytos savo kalbos tekst, kad is bt raytas posdio stenogram; 5. silyti Seimui svarstyti klausimus; 6. seimo svarstymui rengti statym bei kit teiss akt projektus, teikti pasilymus. 7. posdiuose klausti pranejus ir papildomus pranejus; 8. daryti pareikimus, sakyti replikas, kalbti dl balsavimo motyv, 9. gauti uregistruot statym projekt, statym ir kit Seimo priimt akt, SP, Seimo valdybos ir Senin sueigos sprendim ir j projekt bei Vyriausybs rengiam teiss akt projekt, kt. valstybs valdios ir valdymo institucij priimt nutarim bei valstybs tarnybos pareign teiss akt kopijas; 10. dalyvauti vis Seimo komitet ir komisij posdiuose, Vyriausybs posdiuose, o prireikus dalyvauti valstybs valdios ir valdymo institucij posdiuose, kuriuose svarstomi jo pateikti klausimai, stebti kt. posdius, kuriuose svarstomi j dominantys klausimai, iskyrus susijusius su valstybs paslaptimi; 11. kreiptis su paklausimais Vyriausybs narius, kt. valstybs institucij vadovus; 12. kartu su kitais Seimo nariais: 1) teikti statymo projekt dl Konstitucijos keitimo, 2) inicijuoti apkalt, G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 207

3) 4) 5) 6)

pradti nepasitikjimo, interpeliacijos procedras, aukti neeilin Seimo sesij ir neeilin posd, kreiptis Konstitucin Teism, ir kitaip veikti pagal io statuto nuostatas. Pareigos. (SS 10 str.) Seimo narys privalo dalyvauti Seimo posdiuose. Iskyrus SP ir MP, kiekvienas Seimo narys, privalo bti kurio nors tik vieno komiteto narys ir dalyvauti jo darbe bei posdiuose. (iskyrus Europos reikal ir Usienio reikal komitetus, kuriuos gali sudaryti ir kit komitet nariai.) ios pareigos vykdym kontroliuoja Etikos ir procedr komisija. Seimo narys privalo dalyvauti Etikos ir procedr komisijos posdiuose, komisijos pirmininkui pakvietus ratu. Etikos ir procedr komisija gali svarstyti Seimo nario etikos paeidimus, viej ir privai interes derinimo klausimus ir jam nedalyvaujant, jeigu jis to prao ir pateikia paaikinimus ratu ar pakartotinai neatvyksta komisijos posd be svarbios pateisinamos prieasties. Seimo narys turi nuolat susitikinti su rinkjais ir juos informuoti apie savo veikl. Jis turi teis kviesti susitikimuose dalyvauti valstybs ir savivaldybi institucij bei staig ir savivaldybi pareignus, savivaldybi taryb narius. Seimo narys, eidamas pareigas, privalo vengti interes konflikto tarp Seimo nario privai interes ir jo pareig atstovauti visuomens interesams, privalo elgtis taip, kad visuomenje nekilt abejoni, kad toks konfliktas yra. Privalo daryti visk, kad jo siningumas nekelt visuomenei abejoni ir turt visas galimybes tuo sitikinti. Seimo nario privilegijos garantijos Seimo nario teisinio statuso turin sudaro dvi stambiausios sudedamosios kategorijos: imunitetas ir indemnitetas. Imunitetas: Seimo nario asmuo nelieiamas. Seimo narys be Seimo sutikimo negali bti traukiamas baudiamojon atsakomybn, suimamas, negali bti kitaip suvaroma jo laisv, iimtis- kai jis utinkamas bedarantis nusikaltim (in flagranti), tuo atveju generalinis prokuroras apie tai nedelsdamas pranea Seimui. Indemnitetas 1. K 62 str.3d. Seimo narys u balsavimus ar kalbas Seime negali bti persekiojamas. Taiau u asmens eidim ar meit jis gali bti traukiamas atsakomybn bendrja tvarka. 2. garantijos, kad negalima Seimo nario apklausti kaip liudytojo apie informacij ir aplinkybes, kurias jis suinojo eidamas Tautos atstovo pareigas, nei Lietuvos konstitucins teiss, nei kit teiss ak normos nenumato. 3. tinkamas jo veiklos materialinis atlyginimas. Socialiniai ekonominiai kriterijai: 1 )Seimo nario pareigos, iskyrus jo pareigas Seime, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybs staigose ir organizacijose, su darbu verslo, komercijos bei kitose privaiose staigose ar monse. Gali bti skiriamas tik MP ar ministru. Dvigubas Seimo nario ir vietos savivaldybs nario mandatas yra draudiamas. Nors K nra konkreios dispozicijos, tvirtinanios btent dvigubo mandato draudim, taiau is imperatyvas iplaukia i K 60str, kuriuo remiantis KT teig, kad tie patys asmenys negali bti savivaldybi taryb, per kurias gyvendinama savivaldos teis, nariais, nes K yra tvirtintas dvigubo mandato draudimo principas. R Prezidentui, Seimo nariams, Vyriausybs nariams bei teisjams yra suteikiamas ypatingas teisinis statusas (darbo, atlyginimo, politins veiklos apribojimai, ypatinga paalinimo i pareig ar mandato panaikinimo tvarka, asmens nelieiamyb, ypatinga patraukimo atsakomybn tvarka), o savivaldybi taryb nariai neturi toki imunitet. Pagal K negali bti tokios teisins situacijos, kai savivaldybi taryb nariais yra asmenys, turintys imunitetus. Savivaldybi taryb nariai negali bti nelygs savo teisiniu statusu. Dvigubo mandato draudimo esm yra ir ta, kad savivaldybi taryb nariais t.p. negali bti valstybs pareignai, kurie pagal K ir statymus turi galiojimus kontroliuoti ar priirti savivaldybi veikl 2.) Darbas, ir ilaidos, susijusios su parlamentine veikla, atlyginami i valstybs biudeto. Jis negali gauti jokio kito atlyginimo, iskyrus atlyginim u krybin veikl. Seimo nario atlyginimu u krybin veikl laikomas autorinis honoraras u meno krinius bei j atlikim, u publikacijas bei knygas, u mediag radijo ir televizijos laidoms, jeigu Seimo narys nra susijs su staiga, mone ar organizacija, atlyginania u krybin veikl, darbo, tarnybos ar panaiais santykiais, dl kuri gali kilti viej ir privai interes konfliktas. Seimo nario atlyginimas u krybin veikl yra ir atlygis u jo mokslin veikl, bet tik tuo atveju, jeigu tas atlygis bus mokamas u toki veikl, kuri atlieka nebdamas darbo, tarnybos ar pan. santykiuose su kokia nors G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 208

staiga, mone ar organizacija. Statuto buvusi nuostata, kad gali gauti atlyginim ne tik u krybin, bet ir u pedagogin veikl, prietarauja K 60.3d. nuostatai negali gauti jokio kito atlyginimo, iskyrus atlyginim u krybin veikl. 3) Statute numatomos Seimo nari susisiekimo, kanceliarini ilaid, apgyvendinimo, telefonini pokalbi ir kt. ilaidos. Bet tokiu bdu Seimas galimai prim neatitinkanias K pataisas. K numato, jog Seimo nario veiklos aspektai atskleistini ne Seimo statute, bet paprastame statyme. Seimo narys gali turti kelis padjjus- sekretorius, kuriems apmokama i valstybs biudeto, t.p. padjjus, dirbanius visuomeniniais pagrindais. 4). Seimo veikla yra nepertraukiama. Seimo nario darbo laik Seimo sesij metu nustato Seimo valdyba. Seimo narys laik tarp Seimo sesij, jeigu jis neturi dalyvauti Seimo komitet, komisij posdiuose, planuoja savarankikai. Parlamentar atostogos Lietuvoje kol kas nra teisikai reglamentuotos. 2005 buvo uregistruotas Statuto pakeitimo projektas, siekiant reglamentuoti Seimo nari kasmetines ir tikslines atostogas, kuriame buvo numatyta, jog, priklausomai nuo Seimo nari darbo stao valstybs tarnyboje, j atostog laikas galt varijuoti nuo 28 iki 42 kalendorini dien. Deja projektas buvo nenuoseklus ir neatspindintis KT nutarimo, kuriame pabr jog pagal K negalima tokia teisin situacija, kad, pasibaigus Seimo nari atostogoms, neveikt Seimo komitetai, kiti struktriniai padaliniai ir kad laikas, liks iki kitos Seimo sesijos pradios, bt traktuojamas kaip prilygstantis Seimo nari atostogoms, kitam laisvalaikiui. 5.)Nutrkus Seimo nario galiojimams K 63.1 ir 6 p. numatytais atvejais, turi teis statymo nustatyta tvarka grti ankstesnes pareigas. K 63.1 ir 4 p. numatytais atvejais, jam imokama ieitin imoka. Seimo nariui mirus jo eimos nariams imokama imoka. 6.) Be svarbios pateisinamos prieasties nedalyvavusiam daugiau kaip pusje Seimo posdi, kuriuose i anksto buvo numatytas balsavimas dl teiss akt primimo, to mnesio atlyginimas mainamas 1/3. 10. APKALTOS PROCESAS KAIP PARLAMENTIN PROCEDRA. Impimentas (apkalta) tai procesas, kurio metu parlamentas, remdamasis atitinkamais faktais, informacija, etc. bei vadovaudamasis nustatytomis procedromis, sprendia, ar aukiausieji renkami arba skiriami valstybs pareignai gali eiti uimamas pareigas. Tai nra tikra juridins atsakomybs procedra. ia sprendiamas tik vienas klausimas asmens paalinimas i uimam pareig. Bet pritaikius impimento procedr ir atleidus pareign gali bti keliama ir baudiamoji byla, ir sprendiamas teisins atsakomybs klausimas. Tai kvaziteismin, politin-parlamentin procedra. Apkalta taikoma tik aukiausio lygio valstybs pareignams valstybs vadovo (ne monarchui), parlamento nariams, o kai kuriose valstybse ir vyriausybs nariams (nors jie gali bti atleisti ir kt. procedra pareikus nepasitikjim), teisjams. Apkalta gali bti taikoma dl vairi prieasi pvz. u valstybs idavim (Pranczija, Suomija); u Konstitucijos ar kt. kit statym paeidim (Vokietija); u korupcij, kitus sunkius nusikaltimus (JAV). Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje prezidentas gali bti traukiamas ir baudiamojon atsakomybn, taiau tik parlamentams sutikus. Apkalt inicijuoja parlamento nariai. Anglosaks valstybse impiment inicijuoti gali ik emieji rmai JAV Atstov Rmai, DB bendruomeni rmai. Auktieji rmai, tampa teismu (JAV Senatas, DB Lord rmai). Jie iklauso pareiktus kaltinimus. Po viso proceso balsuojama pripainti kaltu (reikalinga bals dauguma) ar nepripainti. Indijos parlamente pradti apkalt gali bet kurie rmai, o kiti rmai tampa teismu. Kai kuriose valstybse inicijuoja parlamentas ar emieji rmai, o teismu tampa tikras teismas arba KT (Italija, Vokietija), gali bti ir specials teismai (Danija) Plaiausiai apkaltos institutas taikomas JAV prezidentams (1868 A.Donsonas -iteisintas; 1998 B.Klintonas-iteisintas; 1974 R.Niksonas-atsistatydino; paskutin apkalta Clintono.) Teis uimti vieuosius postus valstybs pareignams gali bti atimta visam laikui (JAV ir rinkim bdu), visam laikui arba terminuotai (Lenkija, Pranczija), terminuotai (Latvija), taiau teis bti renkamam ribojama tik terminuotai (Lenkijoje 2 -10 m., Pranczijoje iki 10 m.). Suomijoje ir Estijoje ribojimai ateityje uimti pareigas nra numatyti; jokios aplinkybs negali atimti teiss dalyvauti rinkimuose ir bti renkamiems atstovaujamsias struktras. G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 209

Klasikin apkaltos proceso (impeachment) samprata gim Anglijoje galjo bti taikomas ir karaliui XIV XV (dabar negalioja). XVIII- XIX susiformavus ir valstybs valdyme sigaljus vyriausybs atsiskaitomybs parlamentui (parlamentarizmo) doktrinai ir parlamente pradjus taikyti balsavimo dl pasitikjimo vyriausybe (premjeru, ministrais) procedr, apkaltos instituto reikm sumajo. Bet formaliai alyje apkaltos institutas nra panaikintas, ir iandien Bendruomeni Rmai gali inicijuoti valstybs pareign konstitucins atsakomybs klausimo svarstym, o Lord Rmai priimti iteisinamj ar apkaltinamj sprendim. (praktikoje apkalta buvo taikoma u valstybs idavim, apm garbs ir teisingumo princip nesilaikym). Naujaisiais laikais apkalta yra daugiausia siejama su JAV galiojania prezidento ataukimo procedra. JAV K pasakyta, kad prezidentas, viceprezidentas ir visi Jungtini Valstij valstybs pareignai paalinami i pareig, jeigu jie nuteisiami apkaltos tvarka u tvyns idavim, kyininkavim ar kitus sunkius nusikaltimus ir nusiengimus". Taiau K nra detalizuota, kas laikytina valstybs pareignu. Pagal nusistovjusi samprat, apkalta yra taikoma prezidentui, viceprezidentui, teisjams ir auktiems vykdomosios valdios pareignams. T.p.K pasakyta, kad kiekvieni (bet kurie) parlamento rmai gali paalinti savo nar 2/3 bals dauguma, toks paalinimas nra siejamas su apkalta ir vadinamas paalinimu. Parlamento nario mandato atmimui, paprastai vartojamas ne apkaltos, o kiti terminai daniausiai paalinimas, mandato ataukimas panaikinimas, priklausomai nuo to kokiu pagrindu yra atimamas mandatas. Gali bti atimtas dl vairi prieasi: 1. Pagrindin, kad asmuo nebetenkina parlamento nariui keliam kriterij, pagal kuriuos jis gali bti renkamas. 2. parlamento narys kadencijos metu uima nesuderinamas su jo statusu pareigas ar usiima nesuderinama su jo statusu veikla (tai bdinga visoms alims, taiau nesuderinam pareig sraai labai vairs); laiku nepateikia nuosavybs arba pajam deklaracijos ar pateikia klaidingus duomenis (Graikija, Portugalija, Pranczija); 3. be pateisinam prieasi nedalyvauja parlamento darbe, nelanko posdi (Austrija, Portugalija, Suomija,); 4. KT paskelbia partij, arba jos dal, kuriai parlamento narys priklauso, antikonstitucine (Vokietija, Turkija); 5. Parlamento narys pereina kit partij (Portugalija); 6. teismo sprendimu parlamento narys pripastamas neveiksniu 7. dl vykdyto nusikaltimo. KT teig, kad Apkalta siejama su grietais reikalavimais. 1. Ji gali bti taikoma tik tam tikriems pareignams, kurie paprastai ivardijami K (valstybs vadovui, aukiausiesiems vykdomosios ir teismins valdios pareignams, o kai kuriose valstybse - ir parlamento nariams). 2. apkalta galima tik specialiai nustatytais pagrindais.Kuriei paprastai yra priesaikos sulauymas, konstitucijos paeidimas, valstybs idavimas, taip pat vairaus sunkumo nusikaltimai. 3. apkaltos procesas daniausiai vyksta parlamente, laikantis taisykli, bding teisminiam nagrinjimui, o sprendimui, priimti reikalinga kvalifikuota bals dauguma. 4. rezultatyvaus apkaltos proceso padarinys yra specifin konstitucin sankcija - asmens paalinimas i pareig arba jo mandato panaikinimas; 5. taigi apkalta nra baudiamosios atsakomybs taikymas, net jei jos pagrindas yra nusikaltimas. vairiose valstybse konstitucinis apkaltos reguliavimas skiriasi, taiau demokratinje teisinje valstybje apkaltos institutas apima nurodytus elementus. Tai lemia esmin apkaltos skirtum nuo kit asmens paalinimo i pareig ar jo mandato panaikinimo bd. LIETUVOJE Apkaltos institutas tvirtintas LR K 74 str. nurodytiems asmenims iurkiai paeidusius K arba sulauiusius priesaik. KT konstatavo, jog apkalta viena i pilietins visuomens savisaugos priemoni. Demokratini valstybi K apkalta traktuojama kaip ypatingas procesas, kai yra sprendiamas pareigno konstitucins atsakomybs klausimas. Numatant ypating aukiausij pareign atleidimo i pareig ar j mandato panaikinimo tvark utikrinama viea demokratin j veiklos kontrol, kartu jiems suteikiamos papildomos garantijos atlikti savo pareigas vadovaujantis statymu ir teise G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 210

KT teigia, kad apkalta - tai ypatinga parlamentin procedra, kai sprendiamas Prezidento, KT Pirmininko ir teisj, AT pirmininko ir teisj, Apeliacinio teismo pirmininko ir teisj, Seimo nari konstitucins atsakomybs klausimas. Tai iskirtin Seimo teis, jokioms kitoms valstybs valdios institucijoms K nra numatyti galiojimai dalyvauti vykdant apkalt. Seimas turi kreiptis KT praydamas ivados ar Seimo nari ir valstybs pareign, konkrets veiksmai prietarauja K (105.3d.4p, 106.5d.), bet galutin sprendim priima Seimas. Taigi pagal K galiojimus apkaltos procese turi tik dvi valstybs valdios institucijos: Seimas ir KT. KT sprendia (teikia ivad), ar valstybs pareigno ar Seimo nario, kuriam pradta apkaltos byla, konkrets veiksmai prietarauja K, ar iais veiksmais K paeista iurkiai, o Seimas apkaltos proceso tvarka sprendia, ar paalinti asmen i pareig (panaikinti Seimo nario mandat). Jeigu ios procedros metu konkretus asmuo pripastamas kaltu, tai jis paalinamas i pareig arba panaikinamas jo Seimo nario mandatas. Nei MP nei ministrams negali bti inicijuojama apkalta. K ir Seimo Statute numatyti grieti pagrindai pradti apkaltos proces. Pagal K 74 str. inicijuoti apkaltos proces ratu turi teis ne maesn kaip 1/4 Seimo nari grup ir esant bent vienam i i pagrind: 1) asmuo iurkiai paeid Konstitucij; 2) asmuo sulau priesaik; 3) asmuo tariamas padars nusikaltim. Jei generalinis prokuroras, pranea Seimui, kad K 74 str. nurodytas asmuo yra tariamas padars nusikaltim. Seimas iklauss praneim sprendia, ar duoti sutikim konkret asmen patraukti baudiamojon atsakomybn, ir pradti apkaltos proceso parengiamuosius veiksmus. Jeigu tariamas padars nusikaltim Prezidentas, Seimas sudaro specialij tyrimo komisij. Apkaltos procesui dl nusikaltimo, galioja BK nustatyti senaties terminai. Senaties terminas netaikomas, jei asmuo iurkiai paeid K ar sulau priesaik. Jei Seimas gauna siteisjus iteisinamj teismo nuosprendio nuora arba sprendim nutraukti baudiamj byl, artimiausiame posdyje priima nutarim nutraukti apkaltos proces. Seimas sudaro speciali tyrimo komisij i ne daugiau kaip 12 Seimo nari, paskiriamas komisijos pirmininkas ir jo pavaduotojas, nustatomi tyrimo atlikimo terminai. ios tyrimo komisijos posdiai, susij su apkaltos procesu, paprastai yra udari. Liudytojai ir ekspertai kvieiami ir apklausiami pagal baudiamojo proceso taisykles. Baigus tyrim komisija pateikia ivad, kurioje idstoma: 1) silym pradti apkaltos proces esm; 2) konkrei veiksm faktins aplinkybs; 3) asmens, kuriam taikoma apkalta, paaikinimai; 4) rodymai ir motyvai, kuriais grindiama ivada. Seimas, posdyje dalyvaujani nari bals dauguma pritars tyrimo komisijos ivadai, kad yra pagrindas pradti apkaltos proces, priima nutarim pradti apkaltos proces ir kreipiasi KT ivados, ar asmens, kuriam pradta apkaltos byla, konkrets veiksmai prietarauja Konstitucijai. Apkaltos procesas Seime gali bti tsiamas tik sigaliojus KT ivadai, su kuria posdio pirmininkas artimiausiame Seimo posdyje supaindina Seimo narius. Jeigu KT ivadoje konstatuota, kad n vienas asmens, kuriam pradta apkaltos byla, konkretus veiksmas neprietarauja K, Seimas priima nutarim nutraukti apkaltos proces. Seimas priima nutarim svarstyti Seimo posdyje asmens, kuriam taikoma apkalta, paalinim i pareig ar Seimo nario mandato panaikinim, jeigu sigaliojusioje KT ivadoje konstatuota, kad asmuo, kuriam pradta apkaltos byla: 1) bent vienu konkreiu veiksmu iurkiai paeid K ir sulau priesaik, arba 2) konkreiu nusikaltimu buvo iurkiai paeista K ir sulauyta priesaika, arba 3) konkreiu nusikaltimu nebuvo iurkiai paeista K ir sulauyta priesaika. Apkaltos procesas Seime yra vieas. Jis transliuojamas per Lietuvos nacionalin radij ir televizij. Apkaltos proceso posdiams pirmininkauja SP arba vienas i jo pavaduotoj. Asmuo, kuriam taikoma apkalta, turi teis dalyvauti Seimo posdyje pats ir (ar) per savo advokat (us). Jei posdyje be svarbi prieasi nedalyvauja asmuo, kuriam taikoma apkalta, arba jo advokatai, j nedalyvavimas netrukdo apkaltos byl nagrinti Seime. Posdis, yra pradedamas posdio pirmininko praneimu, kuriame idstoma KT ivados esm. Po to, odis suteikiamas asmeniui, kuriam pradta apkaltos byla, arba jo praymu vienam i advokat. Paskui iam asmeniui, klausimus uduoda posdio pirmininkas ir advokatai. Seimo nariai pateikia klausimus tik posdio pirmininko leidimu. Apkaltos bylos nagrinjimas baigiamas asmens, kuriam taikoma apkalta, baigiamuoju odiu. G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 211

Asmuo, turi teis bet kurioje apkaltos proceso d., taiau tik iki balsavimo pradios atsistatydinti i pareig ar atsisakyti Seimo nario mandato, pateikdamas dl to pareikim ratu. Toks pareikimas turi bti nedelsiant patenkintas. Asmeniui atsistatydinus apkaltos procesas nutraukiamas ir forminama Seimo nutarimu. Pasibaigus svarstymui, dl kiekvieno konkretaus veiksmo, kuriuo asmuo, iurkiai paeid K ir sulau duot priesaik, ar dl kiekvieno konkretaus nusikaltimo, balsuojama ir SP ar jo pavaduotojas pateikia atskir Seimo nutarimo projekt, kuriame nurodoma KT ivados esm, sprendimas asmen, kuriam taikoma apkalta, paalinti i pareig (ar panaikinti Seimo nario mandat), ir nuoroda, kad Seimo nutarimas sigalioja nuo jo paskelbimo visuomens informavimo priemonse. Nutarimas dl asmens paalinimo i pareig (ar Seimo nario mandato panaikinimo) laikomas priimtu, jei u j balsavo ne maiau kaip 3/5 vis Seimo nari. 2003 m. - Lietuvos prezidentas R.Paksas apkaltintas apkaltos proceso tvarka iurkiai paeidus K ir sulauius duot priesaik iurkiu K paeidimu, priesaikos sulauymu yra pakertamas pasitikjimas Prezidento institucija, kartu susilpninamas pasitikjimas visa valstybs valdia bei Lietuvos valstybe. Apkalta, kai asmuo, iurkiai paeids K, sulaus priesaik, paalinamas i Prezidento pareig, yra vienas i K numatyt valstybs, kaip bendro visos visuomens grio, apsaugos bd. Prezidentas, kurio veiksmus KT pripaino iurkiai paeidianiais K ir kur Seimas Tautos atstovyb apkaltos proceso tvarka paalino i uimam pareig, pagal K visada ilieka sulauiusiu Tautai duot priesaik, iurkiai paeidusiu K ir u tai paalintu i Prezidento pareig. Asmuo, kuris buvo irinktas Prezidentu, dav Tautai Prezidento priesaik, po to j sulau ir itaip iurkiai paeid K ir u tai apkaltos proceso tvarka Seimo Tautos atstovybs buvo paalintas i uimam pareig, pagal K negali dar kart prisiekti Tautai, nes visada kilt ir niekada neinykt pagrsta abejon dl jo vl duodamos priesaikos tikrumo ir patikimumo, ar io asmens vl duodama priesaika Tautai nebus fiktyvi.

XIII KONSTITUCINIAI VYKDOMOSIOS VALDIOS MODELIAI 1. VYKDOMOSIOS VALDIOS SAMPRATA Valstybs pagrindins funkcijos yra: leisti statymus, juos vykdyti, sprsti ginus, todl ios funkcijos yra atskiriamos ir patikimos atskiroms valdioms - statym leidiamajai, vykdomajai ir teisminei, kurios yra savarankikos ir gyvendina tik joms suteiktus galiojimus. Vykdomoji valdia - gyvendina valstybin valdi vykdydama statymus ir kitus teiss aktus, vadovauja civilinei ir karinei administracijai, gyvendina alies ir usienio politik, sudaro valstybs biudeto projekt, j gyvendina ir t.t. Taip realus valstybs valdymas atsiduria vykdomosios valdios rankose, nes jos kompetencijai priklauso svarbiausios gyvenimo sritys. Vykdomoji valdia labiausiai pakito moderniose visuomense. Ji i monarcho perjo vyriausybs ir ministr rankas, gavo nauj funkcij, kurioms gyvendinti parlamentas neturi priemoni. Paprastai vykdomoji valdia susideda i dviej institucij: 1. valstybs vadovas (prezidentas, monarchas) atstovauja savo aliai, vykdo kitus jam K ir statym numatytus galiojimus. G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 212

2. Vyriausyb - aukiausioji kolegiali vykdomosios valdios institucija., jos skyrimo bdas priklauso nuo alies valdymo formos, politini ir istorini tradicij, bei kit ypatum. Vyriausybs politin reikm ypa padidjo dl btinumo skubiai sprsti vairius klausimus, dl techninio pobdio problem, su kuriomis ji tiesiogiai susiduria. Taiau vairiose alyse Vykdomoji valdia suprantama skirtingai: - JAV svoka vykdomoji valdia paprastai reikia prezident ir jo bendraygius. - Pranczijos prezidentas arlis de Gollis atkakliai tvirtino, kad bdvardis vykdomoji susijs tik su Vyriausybe. - D.Britanijoje odis vykdomoji daniausiai reikia ne tik pai vyriausyb, bet ir jai pavaldi administracij. - iuolaikiniuose angl ir amerikiei teiss odynuose svoka vykdomoji valdia paprastai apibriama kaip valdios ris, kuriai pavesta vykdyti statymus arba kaip statymus gyvendinanti valdia. - Pagal Lietuvos K Vykdomoji valdia patikta Prezidentui ir Vyriausybei a. Prezidentas yra valstybs vadovas, jam pavesta atstovauti valstyb ir daro visk, kas jam pavesta K ir statym; Prezidentas nevadovauja vyriausybei, kas nebdinga prezidentinms valdymo formoms, kur prezidentas irinktas tautos yra vyriausybs vadovas b. Vyriausybei pavesta vykdyti statymus ir kitus Seimo nutarimus. Vyriausybs priimti postatyminiai aktai detalizuoja ir sukonkretina statymo normas, tvarko krato reikalus ir t.t. 94str. Bet visose alyse vykdomosios valdios paskirtis vienoda - vykdyti priimtus parlamente statymus, utikrinti statym gyvendinim, sudaryti prielaidas, kad tie statymai galt veikti. Todl galima iskirti pagrindinius ir svarbiausius Vykdomosios valdios poymius: 1. tai savarankika valstybs valdios ris, slyginai, nes visos valdi rys glaudiai susijusios tarpusavyje pagal alies K tvirtint stabdi ir atsvar mechanizm; 2. nepriklausoma valdia, bet tik pagal satymuose tvirtint jos paskirt ir kompetencij. 3. Vykdomoji valdia turi teiss akt nustatyt subjektin iraik. Tai reikia, kad j gyvendina specials subjektai, kuriems suteikiama vykdomojo pobdio kompetencija. Pvz. Prezidento galiojimai, vyriausybs galiojimai. Vykdomajai valdiai valstybs aparate atstovauja vykdomosios valdios institucijos. 4. tai teis taikanti valdia is poymis principinis ir atskleidiantis vykdomosios valdios paskirt. Teisminei valdiai t.p. bdingas teiss taikymas, bet teismai teiss aktus taiko tik tada, kai paeidiami t teiss akt reikalavimai ir ikyla teismins prievartos btinyb. Vykdomajai valdiai bdingas teigiamas teis taikymo pobdis, t.y. tiesioginis teiss akt nurodym vykdymas siekiant utikrinti jos kompetencijai priklausani institucij normal ir efektyv darb ekonomikos, socialins kultrins ir kitose vieojo gyvenimo srityse. 5. turi valstybinius valdingus galinimus ir veikia valstybs vardu; 6. jai tiesiogiai pavalds visi esminiai valstybs valdios atributai, finansai, svarbiausios komunikacijos priemons, kariuomen ir kitos jgos struktros. Vykdomoji valdia tai valstybs valdios institucij pagrindas, kuris atlieka statym vykdymo funkcij, vadovauja ginkluotosioms pajgoms, alies santykiams su usienio valstybmis ir pan. 2. VALSTYBS VADOVO INSTITUTAS IUOLAIKINSE VALSTYBSE Valstybs Vadovas (toliau Vadovas) vienas seniausi valdios institut, kurio pradia viduramiai, feodalins valstybs. Atsiradus demokratinms valdymo formoms, Vadovai pradedami skirti kita tvarka, sumainami j galiojimai, taiau kiekvienoje valstybje ilieka ir tradicij permimas, todl Vadovo padtis vairiose valstybse gali bti skirtinga. iolaikinse valstybse reali Vadovo padtis priklauso nuo i svarbiausi faktori : 1. teisin padtis priklauso nuo valdymo formos; 2. jo padt lemia istorins tradicijos, konstituciniai paproiai. Valstybs vadovas tai oficialus pareignas, kuris laikomas aukiausiu pareignu valstybje. Jam suteikiama teis reprezentuoti valstyb jos viduje ir usienyje. Tai pirmasis asmuo valstybje, nuo kurio kompetencijos priklauso ir valdymo forma: G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 213

1. Monarchas monarchija. Absoliutinse monarchijose Vadovai turi visik ir neribot valdi leidia statymus, skirdia ministrus, patarjus, yra vyriausieji ginkluotj pajg vadovai, teismin valdia vykdo monarcho nurodymus. Kartais monarchai apsieidavo be teismini procedr. Parlamentas tik monarcho patarjas. 2. Prezidentas respublika. irm kart prezidento institucija buvo tvirtinta 1787. JAV Konstitucijoje. Vliau XIX a. pirmoje pusje prezidento institucij tvirtino P.Amerikos alys. Europoje prezidentas atsirado 1847m. Pranczijoje, truputi vliau - veicarijoje. Prezidento institutas yra galimas tik esant respublikinei valdymo formai. Prezidentinje respublikoje Prezidentas yra kartu ir vyriausybes vadovas (klasikine - JAV). Nra kolegialios vyriausybes, nes visi vykdo Prezidento politika. Parlamentinje respublikoje - Prezidentas yra tik valstybes vadovas ir jo vykdomosios galios yra labiau simbolines. 3. Retai gali bti Kolegialus Vadovas tam tikra kolegija stovi valstybs priekyje. Plaiai taikytas komunistinse, pokumunistinse valstybse (Aukiausios Tarybos Prezidiumas, o Valstyb atstovauja Prezidiumo pirmininkas); veicarijoje - valstybs federalin taryba, kartu traktuojama ir kaip vyriausyb, ir kaip valstybs vadovas. Kai kuriuose valstybse Vadovas vardijamas kaip arbitras, tarp kit valstybs valdi, derintojas, gin sprendjas, konstitucijos garantas. Taip norima pabrti Vadovo prerogatyvas, nors realiai K-ij saugo t. t. teisins institucijos. Paprastai Vadovo institutas yra laikomas vienas i aukiausij vykdomosios valdios instit. Kaip jau minta priklausomai nuo valstybs valdymo formos, istorini tradicij, konstitucini paproi Vadovo institutas yra: 1. sudtinis vykdomosios valdios institutas (pvz. LR Vykdomoji valdia yra Prezidentas ir Vyriausyb ) 2. arba Vadovas yra ir Vyriausybs vadovas daugiausia prezidentinse valstybse pvz. JAV, ia nra Vyriausybs, tik Prezidentas prezidento administracija (vyriausia vykdomoji valdia). Pats skiria ministrus su Senato pritarimu. J varo tik Senato pritarimas, o kandidatus pasirenka pats. Taiau visikai skirtinga Vadovo padtis D.Britanijoje, josa monarchas yra parlamento sudtin dalis. Tokia situacija susiklost istorikai, nes siekta apriboti monarcho valdi. Daugel jo funkcij perm parlamentas. Monarchas gali valdyti tik su parlamentu. Jis dalyvauja statym leidyboje tvirtina ir promulguoja statymus. MONARCHO TEISINIS STATUSAS Monarcho valdia nra atstovaujamoji valdia - tai dievikoji arba prigimtin teis. Monarcho titul paveldi gimins nariai mirus monarchui ar jam susirgus nepagydoma liga, ar jam pasitraukus savo noru. Taigi monarcho pareigyb paveldima iki gyvos galvos ir ji pati savaime suteikia teis kalbti tautos vardu. Yra 4 pagrindins Valstybs vadovo titulo paveldjimo sistemos: 1. Salin viena i seniausi, labai grieta. Sostas priklauso tik vyrikosios gimins palikuonims. Moterims i teis nesuteikiama. Jei nra palikuoni, einama broli linija. Taikoma Japonijoje, Belgijoje, Norvegijoje, Omane. 2. Kastilin (ispanikoji)- pirmenyb vyrikajai linijai, bet jei nra vyrikosios gimins palikuoni, sost gali uimti moteris - Ispanijoje, Olandijoje, D.Britanijoje, Danijoje. 3. Austrikoji -moteris gali paveldti, kai visai nra vyrikosios gimins pdini 4. vedikoji arba modernioji pagal 1979 m. sosto paveldjimo sistem. Yra silygintos taiss tarp moter ir vyr. Vyriausiasis vaikas tampa paveldtoju. vedijoje, Nyderladuose. Paralelins sistemos: 1. Musulmanikoji - Sost paveldi kilniojo valdytojo eima, ne vienas asmuo. 2. Gentin - Taryba i sn renka paveldtoj. Kai sostas atitenka nepilnameiam pdiniui, pradeda veikti regento institutas skiriami tam tikri globjai ar patarjai, kurie priima sprendimus ir atlieka valdymo funkcijas. Veikia tol, kol monarchas sulaukia pilnametysts. Regentai skiriami keli, kad nebt daroma taka, daniausiai tai susij giminysts saitais, irima, kad bt turjs patirties. - Monarchams dar neretai keliami ir papildomi reikalavimai: turi ipainti valstybin religij (anglikon DB, islamo religij arab alyse. G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 214 -

Monarchai naudojasi ypatingomis privilegijomis: 1. turi teis karalikj titul 2. teis karalikosios valdios simbolius- regalijas: karn, skeptr, sost, mantij 3. teis ypatigus j pasitikimo ir ilydjimo ritualus; 4. teis karalikj dvar (rmus) ir svit (palyd) tai aristokrat kilms asmenys, kurie yra palydovai, patarjai; 5. teis absoliui asmens nelieiamyb negali bti jiems pradto jokios teisins procedros; 6. atleidiami nuo mokesi; 7. skiriamas civilinis laktas parlamento tvirtinamas spec. dokumentas, kuriame nurodomas numatytos los monarcho ilaikymui (DB skiriama apie 0.5 mln svar. Los neapmokestinamos. Olandija - apie 1.5 mln. gulden per metus. Civilinis laktas priimamas naujam monarchui umus sost. Jo negalima keisti esant gyvam monarchui, mainti l. Monarchas gali bti keli valstybi vadovu. Toks reikinys - asmenin unija. Ji plaiai naudojama Britanijos sandraugoje(49 valstybs) I j 17 valstybi Anglijos karali pripasta savo vadovu nors valstybs yra savarankikos. Todl formaliai D.Britanijos karalien yra dar 17 valstybi vadov. Esant asmeninei unijai, valstybs vadovo funkcijas atlieka generalgubernatoriai - D.Britanijos monarcho atstovai. J skyrimas: kandidatr parenka tos valstybs Vyriausyb, o skiria monarchas. (Kanada, Belizas, Bermudai, Granada). Monarcho teisin padtis dar priklauso ir nuo valstybs valdymo formos. 1) absoliutinje monarchijoje (Omanas, Saudo Arabija) monarchas turi didiausius galiojimus ir reali valdi, o parlamentas tik kaip patarjas. 2) dualistinse monarchijose (Jordanija, Marokas). Vykdomoji valdia priklauso monarchui, o statym leidyba yra parlamento inioje 3) parlamentinse monarchijose - monarchas daugiau yra simbolin figra. Jam priklauso ritualins funkcijos. Realios vykdomosios valdios jis neturi. Karalius karaliauja, bet nevaldo. Vykdomoji valdia yra vyriausybs rankose. Parlamentas i valdi kontroliuoja (Danija, vedija, Norvegija, Japonija, Jungtin Karalyst). PREZIDENTO TEISINIS STATUSAS Respublikos Prezidentas (toliau P) kaip valstybs vadovas yra renkamas grietai apibrtam laikui kadencijai. Terminas bna daniausiai nustatytas konstitucijoje(pvz. Meksikoje - 6 m., Pranczijoje, Italijoje 7 m., JAV - 4 m). P ne daugiau kaip 2 kartus i eils (kai kur tik 1 kadencija). Tai susij su negatyvija praktika, kai asmenys gav valdi, siekia j kuo ilgiau ilaikyti. Tai garantuoja Vyriausybs periodin pakeiiamum, leidia i naujo vertinti kitas kandidatras. Taigi Prezidento valdia kyla i tautos suvereniteto ir rinkim keliu gauna galiojimus atstovauti savo al. Prezidentai renkami pagr. 2 bdais: 1. Tiesiogiai - Renka visa tauta. Pilnameiai pilieiai, turintys aktyvij rinkim teis. P galiojimus gauna tiesiogiai i tautos (piliei), taip pabriamas, jo gali stiprumas. P gretinamas su parlamentu laikoma, kad tai daugma tolygios institucijos, nes valdios altinis tas pats- tauta. Bet tokie P rinkimai sukelia ir tam tikr problem vyksta varybos tarp prezidento ir parlamento, kyla ginai dl to, kurio galiojimai yra stipresni. LRKT doktrinoje laikomasi, kad stipresnis yra parlamentas, nes jis plaiausiai atstovauja politines jgas ir interesus (j 141asmuo). Todl tai tikroji tautos atstovyb. Tuo tarpu prezidentas tai tik viena persona, atstovaujanti kuriai nors vienai politinei jgai. ( Pranczija, Lietuva ) 2. Netiesiogiai per tautos atstovus: yra keli variantai: 1) P renka parlamentas pvz. veicarijoje t.p. renka ir jo pavaduotoj 1 metams. Irinktas P tampa Vyriausybs vadovu, ekijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Estijoje. 2) P renka parlamentas kartu su tautos atstov grupe (irinktais pilieiais),Vokietija, Italija, Indija. 3) P renka rinkik kolegij, o i prezident. JAV modelis - Kiekviena valstija renka tiek rinkik, kiek valstija turi nari Kongrese. Rinkik kolegija - 538 nariai. Partijos silo rinkik sraus. Renkant Prezident btina absoliuti bals dauguma. Jei balsai pasidalijo tarp kandidat prezident renka Atstov rmai, o viseprezident Senatas. Tokia sudtinga sistema taikoma, nes tai federalin sistema. Asmenims, norintiems kandidatuoti P daniausiai keliami specials reikalavimai: G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 215

1. Pilietybs cenzas gali bti renkamas tik tos valstybs pilietis pabriant danai, kad pilietyb bt gyta gimimu,o ne natralizacijos bdu. 2. Amiaus cenzas. Min. 25 m., daniausiai 35, 45. Italijoje 50 m. Amiaus cenzas siejamas su patirtimi. Max amiaus riba nefiksuojama. Tai politin patirtis, gyvenimo imintis. 3. Sslumo cenzas. Reikalaujama igyventi tam tikr laik savo valstybje. JAV 14 m, Ukrainoje 10 m. 4. reikalaujama mokti valstybin kalb (Ukraina); 5. turti auktojo mokslo isilavinim (Azerbaidiane) 6. Kandidatas turi turti rinkim teis, t.y. turi bti veiksnus 7. Sveikatos reikalavimai. Reikia pateikti gydytoj komisijos ivadas. Tam, kad bt ivengta vairi nesklandum, reikalaujama pateikti medicinin paym. 8. tam tikri moraliniai, doroviniai reikalavimai,kad kelt pasitikjim savo pilieiams, ir neatnet negarbs.Ir kt. Labai danai bna ir ie apribojimai: 1) renkamane daugiau, kaip dviems kadencijoms i eils. Tai susij su negatyvija praktika, kai asmenys gav valdi, siekia j kuo ilgiau ilaikyti. Tai grasina i demokratinio reimo peraugti autoritarin. Tai garantuoja Vyriausybs periodin pakeiiamum, leidia i naujo vertinti kitas kandidatras. 2) P suteikiamas nelieiamybs statusas, bet taikoma parlamentin apkaltos procedra, kai parlamentas gali duoti sutikim patraukti P atsakomybn ir nurodomi pagrindai: a. iurktus konstitucijops paeidimas; b. Priesaikos sulauymas; c. Valstybs idavimas; d. Dl nusikaltimo padarymo ir pan. 3) P galiojimai pasibaigia, kai baigiasi P kadencija, atsistatydina, mirta PREZIDENTO GALIOS. Tiesiogiai irinktas P i tautos gauna plaius galiojimus, iskyrus miriose respublikas. Prezidentinse respublikose P yra: vienasmenis visos vykdomosios valdios atstovas. Turi ne tik ritualinius galiojimus, bet ir plaius vykdomosios valdios galiojimu galiojimus (JAV P savo nuoira renkasi ministrus, juos skiria). Jis dalyvauja formuojant ir keiiant Vyriausyb. Teikia ministro pirmininko kandidatr, taiau j pasirinkdamas P nra laisvas - jis turi atsiklausti parlamento daugumos, nes P kandidatrai turi pritarti parlamentas. Premjeru turi bti silomas valdanios daugumos lyderis. Esant parlamentinei valdymo formai yra 2 vykdomosios valdios institucijos: 1.valstybs vadovas ir 2. vyriausyb. Todl P gauna nedaug vykdomosios valdios galiojim, nes vyriausyb vadovauja valstybei, o P tenka ritualins galios. Mirioje valdymo formoje - P turi visus ritualinius galiojimus t.p. ir kitus valdymo galiojimus, nes jis renkamas tiesiogiai tautos, i jos gauna valdymo mandat. Pvz. Pranczijos 1958 K. joje numatyta, kad P gali vadovauti Vyriausybs posdiams. Tuo jis galt daryti tak Vyriausybs veiklai. Vyriausybei daugiau rpi santykiai su parlamentu nei su prezidentu. Ir Vyriausyb formuojama atsivelgiant : 1) parlamentins respublikos valdymo form ir 2) parlamentin politin daugum. Kai prezidentas ir Vyriausyb priklauso tai paiai politinei partijai - is modelis gyvuoja efektyviausiai. Bna atvej, kai prezidentas ir Vyriausyb priklauso skirtingoms politinms jgoms. Tada P didels takos. SVARBIAUSI VALSTYBS VADOVO GALIOJIMAI: Visi valstybs vadovai turi ritualinius (ceremoninius) galiojimus, kurie susij su Vadovo teise atstovauti valstyb tarptautiniuose santykiuose ir alies viduje. 1. skiria savo alies diplomatus ir priima usienio ali diplomat skiriamuosius ratus. Tai tik jo prerogatyva, nes diplomatai laIkomi Vadovo atstovais; 2. pasirao tarptautines sutartis valstybs vardu (t jis daro be jokio galiojimo); 3. taikia apdovanojimus valstybs vardu arba gali tai deleguoti; 4. Suteikia pilietyb, usienieiams, asmenims be pilietybs, arba priima atsisakym nuo pilietybs (kai kuriose alyse i teis priklauso vyriausybei); G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 216

5. teikia malon nuteistiesiems (Tai personalinis aktas dl konkretaus asmens parymo. Nemaiyti su amnestijos aktais, kuriuos leidia parlamentai,Lietuvoje, ir daugelyje kit usienio ali. Atskiru teiss aktu gali bti reglamentuojama amnestijos taikymo tvarka, jis gali bti taikomas ne vienam nuteistjam pvz. Naujo Parlamento irinkimo proga, nuteistieji gave po 5 m u nesunkius nusikaltimus atleidiami nuo tolimesns bausms.) 6. atstovauja valstybei Vadovo galiojimai, susij su Parlamentu: 1. Daugumoje ali aukia parlamento sesij- leidia dekretus dl jo aukimo pirm ar eilin sesij. 2. Teis aukti parlament eilin sesij (ar neeilin sesij), t.p. pirmj posd; 3. Skelbia parlamento rinkimus. alies K ir statymai numato, kada jie turi vykti ir kokia skelbimo tvarka; 4. tvirtina parlamento priimtus statymus ir juos skelbia (promulguoja). Tik pasiraytas ir paskelbtas statymas gyja juridin gali (kai kuriose valstybse tai yra Vadovo teis, o kai kuriose pareiga. Kai Vadovas turi teis, tai reikia, kad jis turi veto teis. i teis suteikiama ne vis ali vadovams (Japonija). D.Britanijoje monarchas turi toki teis, bet daugiau nei 200m. to nedaro ir tai tapo konstituciniu paproiu); 5. turi veto teis 6. Dalyvauja skiriant aukiausius valstybs pareignus- parenka kandidatr ir teikia parlamentui tvirtinti Vadovo galiojimai, susij su Vyriausybe: 1. dalyvauja sudarant vyriausyb: galimi keli variantai a. prezidentinje respublikoje savo nuoira formuoja Vyriausyb. Pats parenka kandidatr ir pateikia parlamentui tvirtinti arba pats skiria pvz. JAV pats skiria vyriausybs narius, pats juos ir atleidia, ia nra MP b. parlamentinje respublikoje max teisi turi parlamentas, Ministras pirmininkas parenka ministrus ir teikia P tvirtinti skirti. P priima vyriausybs atsistatydinim, kai parlamentas pareikia ja nepasitikjim, kai pati Vyriausyb nusprendia atsistatydinti. 2. Dalyvauja vyriausybs posdiuose, turi teis juose pirmininkauti (Pranczija, jei pirmininkauja prezidentas vadinasi vyksta vyriausybs posdis, jei prezidento nra bus tik kabineto posdis), LR ne. 3. yra aukiausiasisginkluotj pajg vadas tenka atsakomyb u jas. Tai tradicija, realiai vadovauja generalitetas; 4. Turi teis skelbti alyje ar tam tikroje teritorijoje karo stov, ypatingj padt. Tai daroma tik iimtiniais atvejais, po to svarto ir tvirtina arba ataukia parlamentas 5. Turi teis skelbti mobilizacij (kai ikyla intervencijos grsm). PREZIDENT GALI PAVYZDIAI VAIRIOSE ALYSE 1. Parlamentini respublik (Vokietijos, Latvijos) prezidento galios Vokietija. P renkamas Parlamente kartu su emi atstovais; P galios paleisti parlament labai silpnos, Vyriausyb atskaitinga parlamentui, P neturi galiojim vadovauti vyriausybei, neturi Prezidento veto; negali aukti referendum; t.p. neturi Nepaprastj prezidento galiojim. Tik ritualinis Prezidentas. Latvija. P renka Parlamentas; P galios paleisti parlament labai silpnos, Vyriausyb atskaitinga parlamentui, turi galiojimus vadovauti Vyriausybei; turi silpn Prezidento veto; labai maus galiojimus suaukti referendumus; neturi Nepaprastj prezidento galiojim . Daugiau ritualinis Prezidentas 2. Prezidentin respublikos JAV. P renkamas netiesiogiai per rinkik kolegij; neturi galios paleisti parlamento; Vyriausyb atskaitinga prezidentui; vadovauja Vyriausybei (administracijos kabinetui), turi stipr prezidento veto j gali veikti tik abiej parlamento rm 2/3 bals dauguma. Pirm kart priimant utenka paprastos bals daugumos. Tai kvalifikuota bals dauguma, kuri surinkti nra lengva, todl parlamentas priverstas dertis su P dl abipusio kompromiso. Prezidentas neturi galios aukti referendum, nes nra referendumo instituto. Ne tik valstybs vadovas, bet ir Vykdomosios valdios vadovas turintis didelius galiojimus 3. Miri (pusiau prezidentini) respublik (Pranczijos, Rusijos) prezidento galios. Pranczijoje nuo 1962 m. P renkamas tiesioginiais rinkimais, kadencij skaiius neribojamas; Vyriausyb atskaitinga parlamentui ir prezidentui; P dideli galiojimai paleisti parlament; turi didelius G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 217

galiojimus vadovauti Vyriausybei; taiau silpnas Prezidento veto; mai galiojimus suaukti referendumus; turi dideli nepaprastj prezidento galiojim. Jei P bus faktinis parlamento daugum sudarani politini jg lyderis tai jo vaidmuo labai stiprus ir tokiais atvejais pagal Diuver, valstybs institucij tarpusavio santykiai pradeda panati prezidentin valdymo model, o nesant - parlamentin. Rusijoje P renkamas tiesioginiais rinkimais; Vyriausyb atskaitinga prezidentui; P gali paleisti parlament (Dm); turi galiojimus vadovauti Vyriausybei; turi Prezidento veto; gali suaukti referendumus; turi nepaprastj prezidento galiojim pvz.: gali naudoti sutaikomsias procedras sprendiant ginus tarp valstybs valdios institucij ir piliei, t.p. tarp valstybs piliei. Jei jo sprendimui nepritariama, gali gin pateikti svarstyti atitinkamam teismui. Gali atidti, pristabdyti vykdomosios valdios institucij veiksmus prie pilieius, jeigu tie veiksmai prietarauja Konstitucijai ir statymams, tarptautiniams pasiadjimams ar iurkiai paeidus asmens teises ir laisves ir pilietyb iki problema yra isprsta atitinkamo teismo. Ir kt. Stiprus Prezidentas kartais sulyginamas su .De Goliu, PREZIDENTO PAVADAVIMAS. is institutas Monarchui nenumatytas. Esant prezidentinei respublikai, yra numatytas viceprezidento institutas(JAV, Bulgarija), t.y. kartu su P renkamas ir viceprezidentas, kurio paskirtis yra pavaduoti prezident jam nesant, jam susirgus arba pakeisti P, iki kadencijos pabaigos, jam mirus arba pasitraukus i posto. P paskirsto pareigas tarp savs ir viceprezidento, kuris traktuojamas kaip P pagalbininkas. Viceprezidentas turi visada sutarti su prezidentu, jis t.p. gali vykti susitikimus kitas valstybes. Kadangi P renkami tiksliai kadencijai ir jei P mirta dar kadencijai nepasibaigus, viceprezidentas ikart perima jo pareigas iki kadencijos pabaigos ir gauna tokius galiojimus kokius turjo ir P. Laikoma, kad tokia procedra utikrina valstybs interes apsaug, vykdomosios valdios nenutrkstamum JAV viceprezidentas turi papildom funkcij jis yra auktj rm (Senato spikeris) pirmininkas. Jis pirmininkauja posdiams, bet nebalsuoja. Jo balsas gali turti reikms tik tuomet, kai balsai pasiskirsto po lygiai. Esant parlamentinei valdymo formai, renkamas tik prezidentas, kuriam mirus ar pasitraukus, renkamas naujas prezidentas ir tokio dublerio kaip prezidentinse respublikose nra. Jei prezidentas mirta, tai j laikinai pavaduoja Parlamento ar Vyriausybs vadovas, (ministras pirmininkas Rusijoje). Tai tik laikinas pavadavimas, kol bus irinktas naujas prezidentas. LR PREZIDENTO INSTITUTAS LR Prezidento institucijos Istorija 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba Vilniuje paskelb Lietuvos nepriklausomyb. Vliau i institucija pasivadino Valstybs Taryba ir nuo 1918 m. pabaigos pradjo valdyti nepriklausomyb atkrusi Lietuv. Bolevikams okupavus Vilni, 1919 m. sausio mnes Kaun buvo priversta persikelti Vyriausyb ir ministerijos. Jau laikinojoje sostinje 1919 m. balandio 4 d. Valstybs Taryba steig Prezidento institucij ir irinko Antan Smeton pirmuoju Lietuvos Prezidentu. Prezidentas ir jo kanceliarija dabartin Istorins LR Prezidentros Kaune pastat (buvusius gubernatoriaus rmus) sikl 1919 m. rugsjo 1 d. 1920 m. gegus 15 d. Steigiamasis Seimas paskelb Lietuv demokratine Respublika. 1920 m. birelio 10 d. paskelbta Laikinoji Konstitucija, kurioje tvirtinta nuostata, jog Respublikos Prezident renka Seimas. Kol buvo irinktas Prezidentas, jo pareigas jo Seimo Pirmininkas Aleksandras Stulginskis. 1922 m. rugpjio 1 d. buvo priimta Konstitucija ir paskelbti rinkimai Pirmj Seim. Tais paiais metais lapkriio 13 d. Pirmasis Seimas irinko Aleksandr Stulginsk L R Prezidentu. 1923 m. vyko rinkimai Antrj Seim, kuris A.Stulginsk vl irinko valstybs vadovu. 1926 m. birelio 7 d. LR Treiasis Seimas Prezidentu irinko Kaz Grini. Treiojo Seimo dauguma kairiosios partijos - Valstieiai liaudininkai ir socialdemokratai bei j suformuota Vyriausyb vykd liberalias reformas. Buvo panaikinta cenzra, siloma sumainti algas kunigams, priimtas Amnestijos statymas, o numatomas kariuomens mainimas bt paliets daugelio karinink interesus. Pastarj nepasitenkinimu ir pasinaudojo tautininkai ir krikionikosios partijos, kurios, remiamos karininkijos, 1926 m. gruodio 17 d. K.Grini privert atsistatydinti. Netrukus, gruodio 19 dien Antanas Smetona antr kart irenkamas LR Prezidentu. 218 3.

1.

2. 3. 4. 5.

G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d.

6. Lietuvoje sivyravo autoritarinis valdymas. A.Smetona, remdamasis Tautinink sjunga ir i jos gavs Tautos vado titul, ilaik valdi 14 met. 7. 1940 metais, Lietuv okupavus Soviet Sjungai, Prezidento institucija buvo panaikinta. 8. Po nepriklausomybs atkrimo, 1992 met spalio 25 dien, kartu su LR Seimo rinkim pirmuoju turu, vyko ir konstitucinis referendumas. Buvo priimta Konstitucija, kuri atkr ir teisino valstybs vadovo Prezidento institucij. iuose rinkimuose laimjus Demokratinei darbo partijai, jos lyderis Algirdas Mykolas Brazauskas buvo irinktas Seimo pirmininku ir t pai dien, vadovaujantis LR Konstitucijos 89 str., pradjo laikinai - iki Prezidento rinkim, eiti LR Prezidento pareigas. 9. 1993 m. sausio 25 d. Lietuvoje prasidjo pirmoji alies istorijoje Prezidento rinkim kampanija, kuri tssi iki vasario 14 d. T dien rinkim apylinkes balsuoti atjo 2 019015 piliei, i kuri 1 212075 arba 60,03 proc. savo balsus atidav u A.Brazausk. 10. Baigiantis penkeri met kadencijai, A.Brazauskas pareik nesieksiantis antros Prezidento kadencijos. Visuotiniuose rinkimuose 1998 m. sausio 5 d. penktuoju Prezidentu irinktas Valdas Adamkus. ias pareigas jis pradjo eiti 1998 m. vasario 26 d.. V. Adamkus ikl spartaus alies modernizavimo idj ir nuosekliai rm jos gyvendinim. 11. 2002 m. V.Adamkus ikl savo kandidatr antrai Prezidento kadencijai, taiau antrajame rinkim ture pralaimjo Rolandui Paksui, kuris buvo inauguruotas Prezidentu 2003 m. vasario 26 d..2004 m. Seimas paalino R. Paks i Prezidento pareig u priesaikos sulauym. Iki bus irinktas naujas Prezidentas laikinai Prezidento pareigas jo Seimo Pirmininkas Artras Paulauskas. 12. 2004 m. birelio 27 d. Lietuvos pilieiai V.Adamk antr kart irinko Prezidentu penkeri met kadencijai. Lietuvos Respublikos Prezidentai: 1919 04 04-1920 06 19 Antanas Smetona 1922 12 21-1926 06 07 Aleksandras Stulginskis 1926 06 07-1926 12 19 Kazys Grinius 1926 12 19-1940 06 15 Antanas Smetona 1949 02 16-1954 11 26 Jonas emaitis, 2009-03-12 Seimo pripaintas kovojusios su okupacija Lietuvos valstybs vadovu, faktikai vykdiusiu Respublikos Prezidento pareigas (Seimo Deklaracija dl Jono emaiio pripainimo Lietuvos valstybs vadovu, in., 2009-03-19, Nr. 30-1166) 6. 1993 02 25-1998 02 25 Algirdas Mykolas Brazauskas 7. 1998 02 26-2003 02 25 Valdas Adamkus 8. 2003 02 26-2004 04 06 Rolandas Paksas 9. 2004 04 06-2004 07 12 Artras Paulauskas, laikinai einantis Prezidento pareigas 10. 2004 07 12-2009-07-12 Valdas Adamkus 11. 2009 07 13 - Dalia Grybauskait 2009 05 17 - sulaukusi didiulio Lietuvos moni palaikymo, per pirmj rinkim tur, buvo irinkta LR Prezidente. 1. 2. 3. 4. 5. LIETUVOS PREZIDENTO INSTITUTAS Respublikos Prezidentas yra valstybs vadovas. Jis atstovauja Lietuvos valstybei ir daro visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir statym."LR Konstitucijos 77 str. KT: valstybs vadovo svoka sieja su konkreiais konstitucijos 84 str. tvirtintais galiojimais. Prezidento institut sudaro: 1) Nacionalins teiss normos, reguliuojanios Prezidento rinkim tvark; P igaliojimus ir t galiojim laik; P teiss akt teisin gali; P galiojim gyvendinimo tvark; P valstybini aprpinim ir aptarnavim t.t . tai ir sudaro savarankik Prezidento teisin institut 2) Taip pat P institut sudaro ir tarptautins teiss aktai, kuriuose nustatomi valstybs vadovo galiojimai. Pvz. 1969 Vienos konvencija dl sutari teiss numato, jog valstybs vadovas, vyriausybs vadovas ir usienio reikal ministras turi teis sudaryti tarptautines sutartis be suteikt galiojim. G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 219

Amsterdamo sutarties 4str. tvirtinama, jog Europos virni taryboje valstybei atstovauja valstybi ir vyriausybi vadovai bei Komisijos prezidentas. Galima teigti, kad toks atstovavimas prezidentui pavedamas ir pagal LRK 84str.1p. Pagrindiniai LR teiss aktai reglamentuojantys P institut: 1. LR Konstitucija; (VI Skirsnis Respublikos Prezidentas 77str.- 90 str. Ir kt. str.) 2. LR Prezidento statymas. (Nauja statymo redakcija nuo 2009 m. sausio 1 d.:) 3. LR Prezidento rinkim statymas; (Aktuali statymo redakcija nuo 2009-04-25) 4. LR Vyriausybs statymas (statymo redakcija aktuali 2010-01-01) 5. LR teism statymas (statymo redakcija aktuali 2010-01-01) 6. LR valstybs apdovanojim statymas ( statymo redakcija aktuali nuo 2003-05-27) 7. LR pilietybs statymas (Nauja statymo redakcija aktuali nuo 2009-12-12 galioja iki 2010 m. liepos 1 d.): Taigi teiss norm, reguliuojani Prezidento santykius visuma, ir sudaro savarankik konstitucins teiss institut. LR Prezidentas renkamas tiesiogiai, 5 m. kadencijai, ir ne daugiau kaip 2 kartus i eils. P keliami ie pagrindiniai reikalavimai: turi bti LR pilietis pagal kilm, sslumo cenzas ne maesnis kaip 3 metus, ne jaunesnis kaip 40 met; ir gali bti renkamas Seimo nariu. Prezidento galios: dalyvauja statym leidybos procese - pasirao ir oficialiai paskelbia (promulguoja) Seimo priimtus statymus bei turi atidedamojo (santykinio) veto teis; gali paleisti Seim; Vyriausyb atskaitinga Seimui; P dalyvauja vyriausybs formavime(parenkant Ministro pirmininko kandidatr, kuriai reikia Seimo pritarimo);neturi galimybs vadovauti vyriausybei; kartu su vyriausybe gyvendina usienio politik; dalyvauja aukiausij valstybs pareign skyrime; negali suaukti referendumo; yra aukiausiasis ginkluotuj pajg vadas, gali skelbti karo ir nepaprastj padt, bet galutin sprendim iuo klausimu priima Seimas ir kt. Prezidento asmuo nelieiamas: kol eina savo pareigas, jis negali bti suimtas, patrauktas baudiamojon ar administracinn atsakomybn. LR K 86 str.1d. LR vadovo regalijos:Prezidentas turi vliav valstybs vadovo simbol. purpurinis audeklas, kurio abiejose pusse centre vaizduojamas LR valstybs herbas, i deins laikomas grifo, i kairs vienaragio. Vliava ikeliama Prezidento buvimo vietoje vir rezidencijos Vilniuje arba vasaros rezidencijos, ikeliama laivuose ir ant kit transporto priemoni, kur yra Prezidentas. Prezidentas naudojasi apvaliu antspaudu, dokument blankais su Lietuvos valstybs herbu. Antspaude yra rayta LR Prezidentas. Los, skirtos Prezidentui, jo rezidencijai ir kanceliarijai finansuoti, yra numatomos kiekvien met valstybs ir savivaldybi biudet finansini rodikli patvirtinimo statyme. Prezidentui skiriamas valstybinis aprpinimas ir aptarnavimas, tai yra: 1. darbo umokestis, lygus paskutinio paskelbto alies kio VMDU 12 dydi; 2. rezidencija Vilniuje ir vasaros rezidencija, t.p. tarnybinis butas Vilniuje; 3. specialios paskirties lktuvas ir 2 automobiliai; 4. apsauga, kuria rpinasi specialios paskirties tarnyba; 5. atstovavimo ilaidos alies viduje ir lankantis usienio valstybse. P-tui teiktos dovanos, oficiali vizit metu yra valstybs turtas, saugomas P rezidencijoje. ios dovanos nustatyta tvarka gali bti perduodamos saugoti muziejams, o ypa vertingos Lietuvos bankui. 6. P aptarnauja Prezidento kanceliarija yra valstybs staiga, padedanti P gyvendinti jo funkcijas ir atliekanti Prezidento rezidencijos finansin, kin bei materialin aptarnavim. 7. P politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautojai bei Prezidento kanceliarijos vadovas (kancleris), valstybs tarnautojai ir darbuotojai pareigas priimami statym nustatyta tvarka. 8. Kaip valstybs vadovui, valstybiniame radijuje ir televizijoje suteikiamas laikas pasisakyti alies vidaus ir usienio politikos klausimais. Esant neatidliotinam reikalui, turi bti suteikiamas laikas, nenumatytas radijo ir televizijos programose. 9. nustatoma 50 % Prezidento darbo umokesio dydio pensija per mnes; 220

G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d.

10. suteikiama poilsiaviet su aptarnavimu, apsauga ir transportas. Aptarnaujani asmen skaii, apsaugos ir transporto priemoni kiek nustato LR Vyriausyb. 11. RP vardas juo buvusiam asmeniui ilieka iki gyvos galvos ir laidojami valstybs lomis. LAIKINAS RESPUBLIKOS PREZIDENTO PAVADAVIMAS 1. Laikinas pareg jimas. Pagal LRK 89 str. , Prezidento statymo 20 str., Seimo Statuto 29(1) str. 1) Prezidentui mirus; 2) atsistatydinus; 3) Seimui paalinus P i pareig apkaltos proceso tvarka; 4) kai Seimas nutaria, kad P sveikatos bkl neleidia jam eiti pareig. o Laikinai eidamas Seimo Pirmininkas (toliau SP), tam laikui netenka savo galiojim Seime, bet jam laikinai pereina visi P galiojimai., ir turi teis materialines ir socialines garantijas skirtas P o SP pavaduoja tol, kol statymo nustatyta tvarka prisieks naujai irinktas Prezidentas. O tuo laikotarpiu SP pareigas laikinai eina vienas i jo pavaduotoj, Seimo pavedimu. o iais atvejais SP pradjus laikinai eiti P pareigas, Seimas ne vliau kaip per 10 dien priima nutarim dl P rinkim paskelbimo, kurie turi bti surengti ne vliau kaip per 2 mnesius. Jeigu Seimas negali susirinkti ir paskelbti P rinkim, iuos rinkimus skelbia Vyriausyb. o Kai Naujai irinktas P prisiekia, SP nustoja eiti Prezidento pareigas ir toliau eina savsias. 2. Laikinas prezidento pavadavimas. LRK 89 str 2 d ; Prezidento statymo 21 str. nustatytais atvejais: 1) kai P laikinai ivyks usien ir dl to laikinai negali eiti pareig; 2) kai P suserga ir dl to laikinai negali eiti pareig. SP turi savo, kaip SPirmininko, galiojimus; o iuo atveju SP skiriamas P dekretu; ir SP turi savo, kaip Seimo Pirmininko, galiojimus. o Laikinai pavaduodamas SP neturi tiek pat galiojim kaip P. Jis negali skelbti pirmalaiki Seimo rinkim, atleisti ar skirti ministr be Seimo sutikimo. Tuo laikotarpiu Seimas negali svarstyti klausimo dl nepasitikjimo Seimo Pirmininku. LRK 22 str., Prezidento statyme tvirtintas draudimas - Jokiais kitais K 89 str. nenurodytais atvejais jokiems kitiems asmenims ar institucijoms negalima vykdyti Prezidento galiojim. 2006 m. balandio 11 d. atstatydinus Seimo pirminink A.Paulausk ir laikinai permus SP pareigas jo pavaduotojui V.Gedvilui, irykjo i Konstitucijos ir kit teiss akt spraga. Tokiu atveju, kai Seimo pirmininko galiojimus laikinai eina kitas asmuo, jis negalt pavaduoti ar laikinai eiti Prezidento pareig. Taip susidaryt situacija, kai valstyb neapibrtam laikotarpiui likt be valstybs vadovo. Manytina, jog i problema turt bti neatidliotinai isprsta, siekiant utikrinti valstybins valdios funkcij nenutrkstamumo btinyb. Pamstymui Seimo Statuto (Aktuali redakcija nuo 2009-11-05) 30 str. Seimo Pirmininko pavaduotoj galiojimai, 4 punkte tvirtinta nuostata, kad pagal Statuto 29(1) straipsnyje nurodytus atvejus (iame konspekte 1. punkte ivardinti) SP pavaduotojas, kuriam Seimas paved laikinai eiti SPirmininko pareigas, ias pareigas eina tol, kol jas vl prads eiti SP. Manyiau, kad neliktume be valstybs vadovo(2010.03.3.). LIETUVOS PREZIDENTO RINKIMAI Prezidento rinkim tvark nustato: 1) LRK, 2) Prezidento rinkim statymas 3) Vyriausiosios rinkim komisijos statatymas; 4) Politini partij ir politini kampanij finansavimo bei finansavimo kontrols statymas. P rinkimus skiria Seimas, priimdamas atitinkam nutarim. Eiliniai P rinkimai vykdomi paskutin sekmadien, likus 2 mnesiams iki P kadencijos pabaigos. Rinkimus organizuoja ir vykdo Vyriausioji rinkim komisija (toliauVRK) bei jos sudarytos miest ir rajon rinkim komisijos, rinkim rengimo ir vykdymo ilaidas apmoka valstyb. Prezident renka LR pilieiai 5 metams, visuotiniuose, lygiuose ir tiesioginiuose rinkimuose, slaptu balsavimu (LRK 78 str., P rinkim statymo 1 str.). Kontroliuoti rinkj vali rinkimuose draudiama. Rinkjai Teis rinkti P turi Lietuvos pilieiai, ne jaunesni kaip 18 met, negali dalyvauti pilieiai, teismo pripainti neveiksniais. Draudiama tiesiogiai ar netiesiogiai riboti LR piliei rinkim teis, dl j lyties, rass, tautybs, kalbos, kilms, socialins padties, tikjimo, sitikinim ar pair. Paeist rinkim teis pilieiai turi galimyb ginti teismuose. G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 221

Asmuo norintis tapti Prezidentu, turi: atitikti LRK keliamus pagrindinius reikalavimus ir praeiti kelis btinus P rinkim etapus: Pagrindiniai Konstituciniai reikalavimai: 1. Asmuo turi bti Lietuvos pilietis pagal kilm, 2. ne maiau kaip 3-jus pastaruosius metus gyvens Lietuvoje, 3. ne jaunesnis kaip 40 met; 4. ir gali bti renkamas Seimo nariu. T.y. asmuo nra: o susijs priesaika ar pasiadjimu usienio valstybei; o atliekantis teismo paskirt nuosprend u baudiamuosius nusikaltinmus; o teismo pripaintas neveiksniu 5. Tas pats asmuo gali bti renkamas ne daugiau kaip 2 kartus i eils. Praleids vien kadencij, toks asmuo vl gali pretenduoti valstybs vadovo post. 2004 m. po prezidento R.Pakso apkaltos rezultat, atsivelgiant Konstitucinio teismo pozicij, sugietinami keliami reikalavimai. Asmuo jei ir atitinka aukiau mintus reikalavimus negali bti renkamas jei: o Yra iurkiai paeids Konstitucij arba sulaus priesaik asmuo, kur Seimas apkaltos proceso tvarka paalino i einam pareig ar panaikino jo Seimo nario mandat. 1. Pretendento kandidatus etapas pradedamas ne anksiau kaip likus 80 dien ir baigiamas ne vliau kaip likus 65 dienoms iki rinkim dienos, ratu apie tai pranea VRK. Pretendentais gali bti pavieniai asmenys; ar juos gali kelti, remti politins partijos ir politins organizacijos. Pretendent skaiius kandidatus nra ribojamas. Asmuo pretenduojantis bti trauktas kandidat sraus pirmiausi turi VRK pateikti: 1. ratu ireikt apsisprendim kandidatuoti, jei kl partijos tai j sprendimas taip pat pateikiamas; 2. pretendento pilietyb bei asmenyb patvirtinanius dokumentus; 3. dokument apie sumokt 5 dydi vidutinio mnesinio darbo umokesio ustat. Ustatas grinamas po rinkim, jeigu j metu kandidatas P gavo daugiau kaip 7% rinkimuose dalyvavusi rinkj bals. 4. Duomen anketoje pateikti duomenis apie savo darb SSRS ar buvusi sovietini respublik NKVD, NKGB, MGB, KGB bei kit usienio valstybi atitinkamose tarnybose (struktrose), apie mokymsi i tarnyb (struktr) mokyklose ar apie bendradarbiavim su iomis tarnybomis (struktromis). 5. ratu informuoja VRK apie: tai ar asmuo yra buvs, ar yra kitos valstybs (valstybi) pilietis ir kada; a. pateiktia kitos valstybs pilietyb patvirtinant dokument; b. arba LR, kit valstybi kompetenting institucij iduot dokument apie kitos valstybs (valstybi) pilietybs atsisakym ar jos netekim; 6. ratu duoda sutikim, kad VRK gaut duomenis i LR ir usienio valstybi kompetenting institucij apie jo turim ar turt kitos valstybs (valstybi) pilietyb, jos atsisakym ar netekim; neduodant io sutikimo VRK asmens pretendentus neregistruoja, o jei buvo j registravusi, tok registravim panaikina. (Vdinasi mogelis pirmo etapo neprajo) . VRK ne vliau kaip per 3 kalendorines dienas nuo pareikimo gavimo patikrina, ar nra aplinkybi, neleidiani asmeniui bti kandidatu Prezidentus, ar vykd visus nurodytus reikalavimus, ir priima motyvuot sprendim iduoti asmeniui rinkj para rinkimo lapus su pretendento vardu ir pavarde arba atsisakyti juos iduoti 7. asmuo turi teis ratu ataukti savo pareikinius dokumentus likus ne maiau kaip 15 dien iki rinkim dienos. iuo atveju VRK sprendim gali priimti tik jei VRK posdyje dalyvauja ir pretendentas ir jei iki rinkim dienos liko ne maiau kaip 13 dien. 2. Kandidato Prezidentus etapas Likus iki rinkim ne maiau kaip 45 dienoms, pretendentai privalo pateikti VRK; 1) rinkj para rinkimo lapus su ne maiau kaip 20 tkstani rinkj para. 2) gyventoj pajam mokesio ir gyventojo turto deklaracij pagrindini duomen iraus, patvirtintus valstybins mokesi inspekcijos, ir privai interes deklaracij. 3) paym apie savo sveikatos bkl. VRK i paym paskelbia visuomens informavimo priemonse. G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 222

VRK per 10 dien nuo rinkj para rinkimo lap gavimo patikrina, ar jie teisingai upildyti. Jeigu aptinkama, kad pilietis dl to paties pretendento pasira du ar daugiau kart, jo visi paraai neskaiiuojami. Jeigu atmetus neskaiiuotinus paraus pretendent remia ne maiau kaip 20 tkstani rinkj, VRK ne vliau kaip per 24 valandas privalo registruoti asmen kandidatu Prezidentus. 4) Likus iki rinkim dienos ne maiau kaip 30 dien, VRK oficialiai skelbia Valstybs ini priede Informaciniai praneimai vis asmen registruot kandidatais Prezidentus sra ir per 24 valandas nuo srao paskelbimo iduoda iems asmenims kandidato Prezidentus paymjimus. Tik nuo io momento Pretendentai gyja kandidato Prezidentus status. 5) Kandidatas turi teis turti patiktini, kuri sra pateikia VRK ir i ne iduoda patiktinio paymjimus. Patiktinis turi teis kandidato Prezidentus pavedimu jam atstovauti susitikimuose su rinkjais, visuomens informavimo priemonse, rinkti las rinkimams finansuoti, atlikti kitus kandidato pavedimus, kurie neprietarauja statymams. 6) Nuo oficialaus kandidat srao paskelbimo dienos prasideda Prezidento rinkim agitacijos kampanija. Tais atvejais, 1) kai Prezidentas skelbia pirmalaikius Seimo rinkimus, o naujai irinktas Seimas 3/5 vis Seimo nari bals dauguma per 30 dien nuo pirmosios posdio dienos paskelbia pirmalaikius Prezidento rinkimus. 2) arba rinkimai skelbiami P mirus, atsistatydinus, paalinus j i pareig apkaltos proceso tvarka ar, kai Seimas nutaria, kad P sveikatos bkl neleidia jam eiti pareig. Rinkimai rengiami per 2 mnesius nuo j paskelbimo, pretendentai bti kandidatais Prezidentus privalo VRK pateikti rinkj para rinkimo lapus ne vliau kaip likus 40 dien iki rinkim. Jau esantis Prezidentas, pageidaujantis dalyvauti pirmalaikiuose rinkimuose, i karto registruojamas kandidatu, o pakartotinai irinktas Prezidentu laikoma, kaip irinktu antrajai kadencijai, jeigu iki nauj rinkim prajo daugiau kaip 3 metai nuo jo pirmosios kadencijos pradios. Jeigu prajo maiau negu 3 metai nuo jo pirmosios kadencijos pradios - P renkamas tik likusiam pirmosios kadencijos laikui, kuris nelaikomas antrja kadencija. VRK sprendim atsisakyti iduoti rinkj para rinkimo lapus ar atsisakym registruoti asmen kandidatu Prezidentus galima apsksti per 3 kalendorines dienas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, o is privalo skund inagrinti per 72 valandas. termin skaitomos ir ne darbo dienos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas siteisja nuo jo paskelbimo. 3. Prezidento rinkim agitacijos kampanija 1) Rinkim agitacijos ilaidos ir politins reklamos ilaidos, turtos iki rinkim agitacijos kampanijos pradios, turi bti deklaruojamos ir negali viryti nustatyto didiausio leistino rinkim agitacijos ilaid dydio. 2) Kandidatai po oficialaus kandidat srao paskelbimo turi lygi teis pasisakyti rinkj ir kitokiuose susirinkimuose, pasitarimuose, posdiuose, naudotis valstybinmis masins informacijos priemonmis ir skelbti savo rinkim program. 3) Rinkim agitacija gali bti vairi form ir bd, iskyrus tuos, kurie paeidia LRK ir statymus, prietarauja moralei, teisingumui ar visuomens darnai, neatitinka sining ir garbing rinkim. 4) Valstybs institucij ir staig vadovai turi padti kandidatams organizuoti susitikimus su rinkjais, gauti reikaling informacij, iskyrus neskelbtin. 5) Kandidatams suteikiamos vienodos galimybs nemokamai dalyvauti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos rengiamose specialiose rinkim agitacijai skirtose laidose. 6) Kandidatai rinkim agitacijos kampanijos metu, bet ne ilgiau kaip 2 mnesius j praymu atleidiami nuo darbo ar tarnybini pareig.(netaikoma einantiems Prezidento, Seimo nario ar Vyriausybs nario pareigas) 7) Kandidatui suteikiama nelieiamyb. Rinkim agitacijos kampanijos metu iki P priesaikos be VRK sutikimo negali bti traukiamas baudiamojon atsakomybn, suimamas, negali bti kitaip varoma jo laisv. (netaikoma asmenims, kurie eina Prezidento, Seimo nario ar Vyriausybs nario pareigas) 8) Visuomens informavimo priemons, paskelbusios kompromituojani mediag apie kandidat. Kandidato ar jo patiktinio reikalavimu privalo ne vliau kaip likus 5 dienoms iki rinkim paskelbti kandidato ar jo patiktinio atsakomj nuomon. G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 223

9) Taip pat satymai numato ir draudiamus reklaminius agitacijos bdus 10) Kampanijos finansavim reglamentuoja Politini partij ir politini kampanij finansavimo bei finansavimo kontrols statymas 4. Rinkim diena 1) Rinkim agitacija draudiama, nepaisant jos bd, form ir priemoni, likus 30 valand iki rinkim pradios ir rinkim dien, a. iskyrus nuolatin vaizdin agitacij tam skirtose vietose, jeigu ji ikabinta likus ne maiau kaip 48 valandoms iki rinkim pradios. Informacija apie vykstanius rinkimus, j svarb valstybs gyvenimui, atvykusi balsuoti rinkj skaii, dokumentus, kuriuos btina turti balsuojant, kvietimas atvykti balsuoti ar kita informacija, kuria neraginama nedalyvauti rinkimuose, balsuoti u arba prie kandidat Prezidentus, rinkim agitacija nelaikoma. 2) Balsavimas vyksta rinkim dien nuo 7 iki 20 valandos rinkim komisijos nurodytoje patalpoje. Rinkjas balsuoja tik toje rinkim apylinkje, kurios rinkj sraus jis yra trauktas. 3) P rinkim statymas numato balsavim patu, vykdomas balsavimo organizavimas LR diplomatinse atstovybse (konsulatuose) ir laivuose, gydymo, socialins rpybos ir globos staigose, kariniuose daliniuose, bausms atlikimo vietose. 4) P rinkim statymas numato maoritarin (daugumos) rinkim sistem. 5) Irinktu laikomas tas kandidatas P, kuris pirm kart balsuojant ir dalyvaujant ne maiau kaip pusei vis rinkj, gavo daugiau kaip pus vis rinkimuose dalyvavusi rinkj bals. Jeigu rinkimuose dalyvavo maiau kaip pus vis rinkj, irinktu laikomas tas kandidatas, kuris gavo daugiausiai, bet ne maiau kaip 1/3 vis rinkj bals. 6) Jei 1 balsavimo rate n vienas kandidatas nesurinko reikiamos bals daugumos, po 2 savaii nuo rinkim dienos rengiamas pakartotinis balsavimas dl dviej kandidat, gavusi daugiausiai bals. Apie balsavim VRK paskelbia t pai dien kai skelbiami pirmojo balsavimo galutiniai rezultatai. Per pakartotin balsavim irinktu laikomas kandidatas, surinks daugiau bals. 7) Jeigu 1 balsavimo rate dalyvavo ne daugiau kaip 2 kandidatai ir n vienas negavo reikiamo bals skaiiaus, ne vliau kaip per 45 dienas nuo rinkim dienos rengiami pakartotiniai P rinkimai. 8) VRK nustaiusi iurkts statym paeidimus padarytus balsavimo metu, ir tai turjo lemiamos takos rinkim rezultatams, gali pripainti Prezidento rinkim rezultatus negaliojaniais. 9) VRK oficialiai skelbia LR laikraiuose per Vyriausybs telegram agentr (ELTA) rinkim rezultatus ne vliau kaip per 7 dienas po rinkim. 10) Po rinkim rezultat oficialaus paskelbimo VRK per 7 dienas irinktam Prezidentui teikia Prezidento paymjim. P turi sustabdyti savo veikl politinse partijose ir politinse organizacijose, taip siekiama, jog P bt nepriklausomas nuo j rmusi politini struktr, bei atstovaut visos Tautos interesams. PREZIDENTO PRIESAIKA 1) Savo pareigas pradeda eiti rytojaus dien pasibaigus P kadencijai, po to, kai prisiekia Tautai bti itikimas LR ir Konstitucijai, siningai atlikti savo pareigas ir bti visiems lygiai teisingas. 2) Tiesiogiai Tautos irinktas Prezidentas yra vienintelis Konstitucijoje nurodytas asmuo, prisiekiantis ypatingam subjektui, kuriam priklauso suverenitetas Tautai. 3) Priesaika nra vien formalus ar simbolinis aktas, ji nra vien ikilmingas priesaikos odi itarimas ir priesaikos akto pasiraymas.Priesaikos institutas ir priesaikos turinys yra tvirtinti K. Prezidento duota priesaika turi konstitucin teisin reikm ir sukelia konstitucinius teisinius padarinius: a. tol, kol P neprisiek, jis negali pradti eiti savo pareig; b. atsisakymas prisiekti, priesaikos davimas su ilyga arba priesaikos teksto pakeitimas, atsisakymas pasirayti RP priesaikos tekst pagal K reikia, kad RP negali pradti eiti savo pareig; c. jeigu asmuo, irinktas Prezidentu, neprisiek, turi bti skelbiami nauji Prezidento rinkimai KT yra konstatavs, kad Prezidento priesaikos sulauymas kartu yra ir iurktus Konstitucijos paeidimas, o iurktus Konstitucijos paeidimas kartu yra ir priesaikos sulauymas. G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 224

LRK 86 str.1d. nustatyta: Respublikos Prezidento asmuo nelieiamas: kol eina savo pareigas, jis negali bti suimtas, patrauktas baudiamojon ar administracinn atsakomybn, garb ir orum gina LR statymai. statymai numato atsakomyb u vie Prezidento eidim arba meiim. ia Konstitucijos nuostata yra tvirtintas Prezidento imunitetas tai asmens nelieiamybs papildomos garantijos, reikalingos ir btinos to asmens pareigoms tinkamai atlikti. Respublikos P kaip valstybs vadovo gyvendinanio jam Konstitucijos ir statym pavestas pareigas, imunitetas turi utikrinti, kad P galt nekliudomai vykdyti Konstitucijoje nustatytas funkcijas (KT 2000 m. nutarimas). LR PREZIDENTO GALIOJIMAI (PREZIDENTO FUNKCIJOS) Valstybs valdi Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas, Vyriausyb, teismai. J valdios galias riboja Konstituca. Visos valdios staigos tarnauja monms. Prezidentas didiausius galiojimus turi usienio politikos srityje: 1. Sprendia pagrindinius usienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo usienio politik. 2. Pasirao tarptautines sutartis ir teikia jas ratifikuoti Seimui. 3. Vyriausybs teikimu, skiria ir ataukia Lietuvos diplomatinius atstovus usienio valstybse ir prie tarptautini organizac. 4. Priima usienio valstybi diplomatini atstov galiojimus ir ataukiamuosius ratus, teikia aukiausius diplomatinius rangus ir specialius vardus. Prezidentas svarbias funkcas atlieka valstybs vidaus politikoje: 1. Prezidentas yra Vyriausiasis valstybs ginkluotj pajg vadas. 2. Jis vadovauja Valstybs gynybos tarybai. Suteikia aukiausius karinius laipsnius. 3. Seimo pritarimu, skiria ir atleidia kariuomens vad ir saugumo tarnybos vadov. 4. Turi statym leidybos Seime iniciatyvos teis, taip pat teis vetuoti Seimo priimtus statymus. 5. Seimo pritarimu, skiria ir atleidia Ministr Pirminink. Paveda jam sudaryti Vyriausyb ir tvirtina jos sudt. 6. Gali kreiptis Konstitucin Teism. 7. Konstitucoje numatytais atvejais gali paleisti Seim. Prezidentas yra svarbus veiksmingos teism valdios garantas: 1. Teikia Seimui Aukiausiojo Teismo teisj kandidatras ir Aukiausiojo Teismo pirmininko kandidatr. 2. Skiria Apeliacinio teismo teisjus bei Apeliacinio teismo pirminink. 3. Skiria apygard ir apylinki teism teisjus bei pirmininkus. 4. Teikia Seimui tr Konstitucinio Teismo teisj kandidatras ir Konstitucinio Teismo pirmininko kandidatr. Prezidentas turi teis suteikti pilietyb, teikti malon nuteistiesiems, skirti valstybinius apdovanojimus. PILIETYB. Prezidentas suteikia alies pilietyb natralizacijos tvarka, tenkina asmen praymus dl LR pilietybs grinimo, pilietybs suteikimo iimties tvarka. (pilietybs statymo 12,14,16,20str.1d,22 str)LR pilietybs klausimams preliminariai svarstyti P sudaro pilietybs reikal komisij ir tvirtina Pilietybs klausim nagrinjimo ioje komisijoje taisykles. Pilietybs reikal komisij ( toliau PRK) sudaro: 1. Prezidento kanceliarijos Pilietybs grups vyriausiasis specialistas (Komisijos pirmininkas), 2. Migracijos departamento prie LR vidaus reikal ministerijos Pilietybs reikal skyriaus vedjas (Komisijos pirmininko pavaduotojas), 3. Prezidento patarjas teiss klausimais Teiss departamento vadovas, 4. LR teisingumo viceministras, 5. LR generalinio prokuroro pavaduotojas, 6. Migracijos departamento prie LR vidaus reikal ministerijos direktorius, 7. LR usienio reikal ministerijos Konsulinio departamento direktorius, 8. Prezidento kanceliarijos Pilietybs grups vyriausiasis specialistas (Komisijos sekretorius). G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 225

PRK teikia P pasilymus patenkinti praymus dl LR pilietybs, o atsisakiusi rekomenduoti pilietybs suteikim - pareikjui apie tai pranea ratu, nurodydama atsisakymo motyvus. Pagal K tik P turi galiojimus sprsti, ar suteikti asmeniui LR pilietyb, todl jis gali nepaisyti PRK pasilymo. LR pilietybs suteikimo, jos atsisakymo, grinimo, pilietybs netekimo, t.p. akto dl pilietybs suteikimo pripainimo negaliojaniu, klausimus sprendia P dekretu, kur pasirao ir Vidaus reikal ministras. MALON. P malon yra humanikas individualus teisingumo aktas, skirtas konkreiam asmeniui, kuriuo suvelninama nuteistj dalia, suderinamos gailestingumo ir teisingumo nuostatos. Tai iimtinis valstybs aktas, kuriuo P nuteistajam gali: 1. dovanoti laisv 2. sutrumpinti nelaisvs laik, 3. sumainti teismo skirt bausm. Malon suteikiama P dekretu, kuris sigalioja j paskelbus Valstybs iniose". Svarstomi malons praymai t asmen, kuriuos yra nuteis LR teismai, t.p. t LR piliei, kuriuos nuteis kit valstybi teismai ir kurie atlieka bausm Lietuvoje, jeigu LR tarptautin sutartis nenumato kitko. Malons aktas nra teismo nuosprendio pagrstum ir teistum ginijantis dokumentas, nra juridinis aktas. Tai greiiau moralinis veiksmas, bandant vertinti nuteistojo asmenyb. Malons teikimu siekiama suderinti teisingum su gailestingumu taip, kad nebt paeidiami statymai, visuomens ir treij asmen, nukentjusij interesai. Malons praymas svarstomas tik siteisjus nuosprendiui. Prie priimdamas sprendim, P tariasi su Malons komisija. Komisijos nuomon dl malons teikimo P nesaisto. Malons komisija, jos posdiams vadovauja P. Malons komisij sudaro: LAT pirmininkas, LR teisingumo ministras, LR vidaus reikal ministras, LR generalinis prokuroras, Prezidento patarjas valstybs ir teiss klausimais, kanceliarijos vadovas, LR policijos kapelionas, Lietuvos kalini globos draugijos atstovas. Teikiant malon atsivelgiama padaryto nusikaltimo pobd ir pavojingum, nuteistojo asmenyb, jo elges, poir darb, atliktos bausms laik, nusikaltimu padarytos turtins alos atlyginim, pataisos staigos administracijos, visuomenini organizacij bei buvusi darboviei nuomon ir kitas aplinkybes. Svarbi aplinkyb, kiek kart anksiau jau buvo teistas malons praytojas. Vienaip bus irima nuteistojo praym, kuris nusikalto pirm kart, kitaip ukietjusio recidyvisto mogudiai ir kiti smurtautojai gal ir nesulauks malons, bet statymai leidia jos prayti visiems nuteistiesiems. Malons gali prayti net nuteisti iki gyvos galvos. ie nuteistieji pirm kart su malons praymu gali kreiptis P, tik prabgus dvideimiai met nuo bausms pradios. Visi gauti nuteistj praymai turi bti nagrijami, nesvarstomi tik treij asmen praymai, nes nuteistasis P turi kreiptis asmenikai. kalint asmen praymai siuniami per kalinimo staigos administracij, kuri paprastai prideda visus reikalingus dokumentus - teismo nuosprendius, nutartis, charakteristikas ir kt. Prie malons praym gali bti pridta ir tarpininkaujani asmen ratai: tarpininkauti gali Seimo nariai, yms visuomens atstovai, kartais kaimynai. Tarpininkavimas nra lemiamas veiksnys sprendiant, ar patenkinti praym, taiau gali turti takos sprendimui.. VALSTYBINIAI APDOVANOJIMAI. Valstybs apdovanojimai - tai Prezidento dekretu skiriami ordinai, medaliai ir kiti pasiymjimo enklai. J iuo metu yra 27 rys pvz. Vytauto Didiojo ordinas su aukso grandine; Vyio Kryiaus ordino Didysis kryius; Vytauto Didiojo ordino Didysis kryius; vanij gelbjimo kryius; Vyio Kryiaus ordino medalis; Vytauto Didiojo ordino medalis; Ordino U nuopelnus Lietuvai" medalis; . Sausio 13-osios atminimo medalis ir kt. Valstybs ordinai, medaliai ir kiti pasiymjimo enklai skiriami Lietuvos valstybei nusipelniusiems LR pilieiams, asmenims be pilietybs ir usienieiams pagerbti. Valstybiius apdovanojimus reglamentuoja: 1. LR Valstybs apdovanojim statymas; 2. LR Prezidento dekretas dl Lietuvos valstybs apdovanojim ir j pakait projekt, brini ir etalon, valstybs apdovanojim neiojimo taisykli, Lietuvos valstybs apdovanojim tarybos nuostat, Lietuvos valstybs ordin kanclerio nuostat tvirtinimo G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 226

Lietuvos valstybs apdovanojim neiojimo (segjimo) pagrindins nuostatos Valstybs apdovanojimai paprastai neiojami (segimi) Lietuvos valstybs veni ir atmintinomis dienomis. Apdovanojim enklus leidiama neioti (segti) ir kitomis visuomens gyvenimo progomis. Iimtis - Vyio Kryiaus ordinas, kur tradicikai galima neioti (segti) visada. Valstybs ordino kavalierius ar medaliu apdovanotas asmuo privalo gerbti valstybs apdovanojim ir savo elgesiu neeminti valstybs nuopeln ymens autoriteto. Priklausomai nuo progos bei drabui, galima neioti (segti) arba paius apdovanojimus, arba j pakaitus - juosteles, miniatiras, rozetes. LR bei usienio valstybi apdovanojimus reikia neioti laikantis protokolo bei etiketo taisykli. Apdovanotj asmen duomen baz pateikiami LRs valstybs apdovanojimus gav asmenys. Duomen bazje galite atlikti paiek pagal apdovanoto asmens pavard, pilietyb, apdovanojimo tip, dat bei apdovanojimo skyrimo dekret. Prezidento kanceliarija yra valstybs staiga, padedanti Prezidentui gyvendinti jo funkcijas ir atliekanti Prezidento rezidencijos finansin, kin bei materialin aptarnavim. Kanceliarijai vadovauja Prezidento kanceliarijos kancleris, vykdantis ir Valstybs apdovanojim statyme nurodytas Lietuvos valstybs ordin kanclerio funkcijas. Konstitucijos 77 str. skelbiama, kad Respublikos Prezidentas yra valstybs vadovas, ir Jam pavedama atstovauti Lietuvos valstybei ir daryti visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir statym. P turi galiojim vairiose valstybinio gyvenimo srityse. Vienose ie galiojimai priklauso iimtinei alies vadovo kompetencijai, kitose susieti su kit valstybs institucij galiojimais, kas atskleidia LRK tvirtinta stabi ir atsvar mechanizm. P realizuodamas jam priskirtus galiojimus, bendradarbiauja su visomis trimis valdiomis. Todl verta PREZIDENTO GALIOJIMUS ISKIRTI 3 GRUPES PAGAL SVEIK SU SEIMU, VYRIAUSYBE, TEISMAIS. Prezidento galiojimai tiesiogiai susij su statym leidiamj institucija Seimu. 1. skelbia eilinius ir pirmalaikius Seimo rinkimus, LRK (84 str. 20 d) Taiau P teis paleisti Seim yra suvaroma tam tikrom slygom (K 58str). Tai jis gali padaryti tik iais atvejais: 1) jei Seimas nepriima sprendimo dl Vyriausybs programos per 30 dien nuo pateikimo arba 2) per 60 dien 2 kartus i eils nepritaria Vyriausybs programai, 3) Vyriausybs silymu, jei Seimas pareikia tiesiogin nepasitikjim Vyriausybe. Taiau net ir esant ioms slygoms P veiksm laisv yra susiaurinama dar dviem papildomomis formaliomis prielaidomis: 1) negali paleisti Seimo, jei iki jo paties kadencijos pabaigos liko maiau nei 6 mnesiai 2) ir jei po pirmalaiki Seimo rinkim dar nra praj 6 mnesiai (58 str. 3 d.) Kaip atsvara P galioms naujai irinktam Seimui suteikiama teis per 30 d. nuo pirmosios posdio dienos skelbti pirmalaikius Prezidento rinkimus (87str.1d.). Taip P rizikuoja prarasti savo post, paskelbs pirmalaikius Seimo rinkimus. Bet Seimui suteikiama dar viena papildoma galimyb atleisti Prezident, pretekstu - Jo sveikatos bkl, kuri neleidia rpintis tarnybos interesais, bet i Seimo teis apribojama nuo piktnaudiavimo, nes tam reikia 3/5 vis Seimo nari pritarimo ir papildomai reikia ir atitinkamo Konstitucinio Teismo atsiliepimo. 2. aukia neeilin Seimo sesij esant ginkluotam upuolimui, vedant karo padt ar nepaprastj padt LRK (142 str. 2 d.); nes karo ar nepaprastosios padties vedimo galutinis sprendimas priklauso Seimui. 3. turi statym iniciatyvos teis LRK (68 str. 1 d.); 4. pasirao ir oficialiai paskelbia Seimo priimtus statymus; 5. turi atidedamojo veto teis grinti nepasirayt statym Seimui i naujo svarstyti (84str.24d.). Susidrs su prezidento veto, parlamentas gali reaguoti trejopai: (1) priimti prezidento pastabas, (2) jas atmesti arba (3) numarinti ibraukiant i politins darbotvarks. 6. teikia Seimui Valstybs kontrolieriaus, Lietuvos banko valdybos pirmininko kandidatras (84 str. 13 d.). 7. daro kasmetinius praneimus Seime apie padt Lietuvoje, LR vidaus ir usienio politik. G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 227

KT konstatavo, kad pagal Konstitucija istatym leidybos procese, be Seimo, dalyvauja ir valstybs vadovas P: jis pasirao ir oficialiai paskelbia (promulguoja) Seimo priimtus statymus bei turi atidedamojo (santykinio) veto teise galiojimus motyvuotai grainti Seimui pakartotinai svarstyti jo priimta statym; tai yra svarbus konstitucinio valdiu padalijimo principo aspektas ir papildoma Seimo priimt statym konstitucingumo garantija. Taigi P galiojimai susij su Seimu leidia j vertinti, kaip svarb statym leidybos proceso dalyv. Prezidento galiojimai tiesiogiai susij su statym vykdomj institucija - Vyriausybe. 1. Prezidentas Seimo pritarimu skiria ir atleidia Ministr Pirminink (toliau MP), paveda jam sudaryti Vyriausyb ir tvirtina jos sudt (84 str. 4 d., 5 d.). KT konstatavo, jog Prezidentui tenka skirti Seimo daugumos palaikom Ministr Pirminink ir tvirtinti toki Vyriausyb, kurios programai Seimas gali pritarti posdyje dalyvaujani nari bals dauguma. Vadinasi P teis skirti MP nra absoliuti. Ji veikiau minimali, nes Vyriausyb Prezidentui nra atskaitinga. Todl MP kandidatr alies vadovas turi derinti su Seimu. 2. MP teikimu skiria ir atleidia ministrus (84 str. 9 d.). 3. Tarp Seimo sesij P, esant reikalui, sprendia, ar leisti patraukti MP ar ministr baudiamojon atsakomybn, duoda leidim suimti ar kitaip suvaryti j laisv (100str.). 4. Po Seimo rinkim P priima Vyriausybs grinamus galiojimus. P paveda jai eiti pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausyb (84str.6d.). Ir ne vliau kaip per 15 dien P teikia Seimui svarstyti MP kandidatr.Kai sudaroma nauja Vyriausyb, galiojimus grinusi Vyriausyb atsistatydina. Tuo tarpu po Prezidento rinkim Vyriausyb t.p.grina galiojimus, taiau Vyriausyb nebtinai turi atsistatydinti. is galiojim grinimas turi kitoki prasm: tai pagarbos pareikimas P ir jam suteikiama galimyb patikrinti, ar Seimas ir toliau pasitiki Vyriausybe. 5. reikmingiausi galiojimai (LRK 84 str.1d.) sprsti pagrindinius usienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdyti usienio politik. Pagal LRK Vyriausyb nra galiota priimti sprendimus pagrindiniais usienio politikos klausimais, pagal 84 str.1d. ji turi padti P gyvendinti valstybs usienio politik. Nuo paties P aktyvumo priklauso, ar Vyriausybei ir usienio reikal ministerijai teks ymesnis vaidmuo vykdant valstybs usienio politik 6. Visus suteiktus galiojimus P gyvendina leisdamas aktus dekretus (85 str.). Kai kurie ileisti dekretai, susijs su vyriausybe (84str. 3 d., 15 d., 17 d., 21 d.), turi bti patvirtinti MP arba atitinkamo ministro parau, kad turt teisin gali. Ir atsakomyb u tok dekret tenka j pasiraiusiam MP arba ministrui. 7. Prezidentas yra vyriausiasis ginkluotj pajg vadas ir jam suteikti galiojimai(LRK140 str. 2 d.): a. Seimui pritarus skirti ir atleisti kariuomens vad ir saugumo tarnybos vadov, suteikti aukiausius karinius laipsnius. b. P vadovauja konsultacinei Valstybs gynimo tarybai, kuri svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybs gynybos klausimus. 8. Ginkluoto upuolimo atveju veda karo padt visoje valstybje ar jos dalyje; skelbti mobilizacij. Ir pateikti iuos sprendimus tvirtinti artimiausiam Seimo posdiui, o tarp sesij nedelsdamas tam suaukti neeilin seimo sesij. (142 str. 2 d.) Taigi, nors P institucija yra priskirtina vykdomosios valdios grandiai, K-joje nra numatyta galimyb alies vadovui dalyvauti Vyriausybs posdiuose, jis nra nei Vyriausybs narys, nei jos vadovas. Taigi Vyriausyb solidariai atsako Seimui u bendr Vyriausybs veikl.O Ministrai, vadovaudami jiems pavestoms valdymo sritims, atsakingi Seimui, P ir tiesiogiai pavalds MP. Prezidento galiojimai tiesiogiai susij su teismine valdia. Prezidentui kaip valstybs vadovui K suteikti galinimai tiesiogiai susij su teismins valdios formavimu, tai vienintelis pareignas, kuris gali skirti ir atleisti teism teisjus. 1. Jis teikia Seimui Aukiausiojo Teismo (toliau AT) teisj kandidatras. 2. Seimui paskyrus visus AT teisjus, i j Prezidentas teikia Seimui skirti AT pirminink. Skiriant AT teisjus yra btinas Prezidento ir Seimo sutarimas dl kandidatr

G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d.

228

3. Apeliacinio teismo (toliau ApT) teisjus, skiria Prezidentas Seimui pritarus, o i j Prezidentas paskiria ApT pirminink. Seimo pritarimas nra privalomas Prezidentui, skiriant asmen numatytas pareigas. ia galimybe P pasinaudojo vos vien kart, 2003 metais. 4. P skiria apylinki, apygard ir specializuot teism teisjus ir pirmininkus, keiia j darbo vietas (112 str. 4 d.), o statymo numatytais atvejais teikia Seimui silym atleisti teisjus. 5. P teikia Seimui 3 Konstitucinio Teismo (toliau KT) teisj kandidatras. Kai jau paskirti visi 9-ni Konstitucinio Teismo teisjai, i j P teikia Seimui skirti 6. Prezidento statymo nustatytais atvejais nustato arba teikia Seimui nustatyti teisj skaii teismuose, tvirtina teisj valdios simboli etalonus, paymjim pavyzdius. 7. P gali kreiptis KT ar Vyriausybs aktai nerietarauja Konstitucijai ar statymams. Bet negali kreiptis dl Seimo priimt statym atitikimo K. 8. P gali kreiptis KT dl ivados, ar nebuvo paeisti rinkim statymai per Seimo nari rinkimus, ir dl tarptautini sutari atitikimo Konstitucijai. Dl teisj paskyrimo, paauktinimo, perklimo ar atleidimo i pareig Prezidentui pataria speciali statymo numatyta teisj institucija Teisj taryba, kuri yra vykdomoji teism savivaldos institucija, utikrinanti teism ir teisj nepriklausomum KT teigia, kad Atsivelgiant K nustatyt teism formavimo tvark, t.p. P ir specialios teisj institucijos santyki konstitucin reguliavim, darytina ivada, kad K 112 str. 5 d. nurodyta speciali teisj institucija turi patarti Prezidentui visais teisj skyrimo, j profesins karjeros, t.p. atleidimo i pareig klausimais. ios institucijos patarimas sukelia teisinius padarinius: jei nra ios institucijos patarimo, P negali priimti sprendimo dl teisjo paskyrimo, paauktinimo, perklimo ar atleidimo i pareig. Pagal K speciali teisj institucija ne tik padeda Prezidentui formuoti teismus, bet ir yra atsvara Prezidentui, kaip vykdomosios valdios subjektui, formuojant teisj korpus. O K112str.5d. numatyta speciali teisj institucija interpretuotina kaip svarbus Teism savivaldos elementas. LR PREZIDENTO GALIOJIM LAIKAS LR K 88str, nurodo aplinkybes kurioms esant yra galimas prezidento galiojim nutrkimas: 1) pasibaigia laikas (5 metai), kuriam jis buvo irinktas; 2) vyksta pirmalaikiai Prezidento rinkimai; 3) Prezidentas atsistatydina i pareig; 4) mirta; 5) Seimas j paalina i pareig apkaltos proceso tvarka; 6) Seimas, atsivelgdamas KT, 3/5 vis Seimo nari bals dauguma priima nutarim, kad P sveikatos bkl neleidia jam eiti savo pareig. Vien i Prezidento galiojim pasibaigimo aplinkybi yra paalinimas i pareig. 2004 m. i teorin galimyb gavo praktin iraik i valstybs vadovo posto atstatydinus R.Paks. Pabrtina, kad K tvirtinta galimyb apkaltos proceso tvarka paalinti P i uimam pareig yra valstybs vadovo veiklos demokratins kontrols forma, P konstitucins atsakomybs prie Taut bdas, tai viena i demokratins visuomens savisaugos priemoni nuo P piktnaudiavimo jam suteiktais galiojimais. KT konstatavo: kad remiantis K tik KT turi galiojimus sprsti (teikti ivad), ar Prezidento konkrets veiksmai prietarauja Konstitucijai. K-ijoje yra tvirtinta garantija Prezidentui, kad jam nebus nepagrstai taikoma konstitucin atsakomyb. Vadinasi, jeigu KT padaro ivad, kad P veiksmai neprietarauja K, Seimas negali apkaltos proceso tvarka paalinti Prezidento i pareig u iurkt Konstitucijos paeidim. Reikalavimai apkaltos procesui yra numatyti LR Seimo Statute:P gali bti prie laik paalintas i pareig tik iurkiai paeids Konstitucij arba sulaus priesaik, ar paaikjus, jog padar nusikaltim. KT nurod: P paalinimo i pareig klausim sprsdamas, Seimas privalo grietai laikytis Konstitucijos, Seimo Statuto ir kit teiss akt suformuluot reikalavim. Vykdant apkalt Seime turi bti utikrinta asmens, kurio konstitucins atsakomybs klausimas sprendiamas, teis dalyvauti procese ir gintis. Seimas apkaltos metu nesprendia ar Prezidento konkrets veiksmai prietarauja Konstitucijai, ar Jis Konstitucij paeid iurkiai, tai sprendia KT ir jis pateikia ivad Seimui. Remiantis KT ivada ir G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 229

iklauss kaltinamaj Seimas nagrinja rodymus ir aplinkybes, kurios pagrstu ar paneigt btinyb paalinti Prezident i pareig u KT ivadoje nustatyt iurkt Konstitucijos paeidim LR PREZIDENTO AKTAI, J TEISIN GALIA Prezidentas, gyvendindamas jam suteiktus galiojimus, leidia aktus dekretus (Prezidento statymo 15 str.). Prezidento dekretai registruojami Prezidento dekret knygoje ir jiems suteikiamas atitinkamas eils numeris, ir nustatyta tvarka skelbiami Valstybs iniose, laikraiuose, per radij ir televizij. Prezidento dekretai sigalioja kit dien po j paskelbimo, jeigu dekretuose nenurodyta kita j sigaliojimo data. Dekretai skirstomi 2 ris: 1.Tokie, kuriems reikia MP ar atitinkamo ministro kontrasignacijos; 2.Tokie, kuriems kontrasignacijos nereikia; Visi P dekretai, kaip ir kiekvienas kitas postatyminis teiss aktas, negali prietarauti K, konstituciniams statymams, statymams. Prezidento dekretai, nurodyti K 85 str. 3, 15, 17 ir 21 punktuose, kad gyt juridin gali, privalo bti pasirayti(kontrasignuoti) MP arba atitinkamo ministro, tai j konstitucin teis ir pareiga dalyvauti gyvendinant Prezidento galiojimus 1) dl LR diplomatini atstov usienio valstybse ir prie tarptautini organizacij skyrimo ir ataukimo - MP; 2) dl aukiausi diplomatini rang ir speciali vard teikimo - usienio reikal ministras; 3) dl aukiausi karini laipsni suteikimo krato apsaugos ministras; 4) dl nepaprastosios padties skelbimo - Ministras Pirmininkas; 5) dl LR pilietybs teikimo - vidaus reikal ministras. Taigi, P teis leisti dekretus yra apribota ne tik atskiromis sritimis, bet suvaryta dar ir tuo, kad itok dekret, kad jis turt juridin gali, turi pasirayti u atitinkam srit atsakingas ministras arba MP, kuriam ir tenka atsakomyb u P dekret . Todl vyrauja yra nuostata, kad P, kol eina savo pareigas, nra atsakingas u savo sprendimus, iskyrus K 74 str. tiesiogiai numatytus atvejus. P savo rezidencijos, j aptarnaujani padalini struktros, etat ir vidaus darbo organizavimo klausimais leidia potvarkius. P skiria valstybinius apdovanojimus. Valstybiniai apdovanojimai ordinai, medaliai ir kiti pasiymjimo enklai skiriami taikos ir karo metu nusipelniusiems asmenims pagerbti bei Lietuvos pilieiams skatinti atsidjus dirbti Lietuvos valstybs ir visuomens gerovei. RP aktai yra postatyminiai aktai. Jais realizuojamos statym nuostatos, todl jie priskirtini valdymo aktams. Prezidento aktai-dekretai negali prietarauti ne tik Konstitucijai, taiau ir statymams. 4. VYRIAUSYBS INSTITUTAS IUOLAIKINSE VALSTYBSE Vyriausyb - tai aukiausias vykdomasios valdios organas. Jos pagrindinis poymis - kolegialumas. Ji susideda i grups asmen, vadinam vyriausybs nariais. Vyriausybei pavedami sprsti visi krato valdymo klausimai Vyriausybs organizacins formos yra vairios. Vyriausyb tai bendrin svoka. Pvz.: Japonijoje vadinama kabinetu; Indijoje ministr taryba; Kinijoje valstybs taryba; Vokietijoje federalin Vyriausyb; veicarijoje federalin taryba, LT, ekijojevyriausyb. Pranczijoje ir Belgijoje naudojami 2 pavadinimai: Ministr taryba ir Kabineto taryba. Ministr taryba,kai posdiams pirmininkauja prezidentas (Pranczija) ar karalius (Belgija). Kabineto taryba, kai vyriausybs posdiams pirmininkauja vyriausybs vadovas. ia valstybs vadovui suteikta galimyb dalyvauti vyriausybs posdiuose ir jiems pirmininkauti Vyriausyb, alia pavadinimo skirtum skiriasi ir forma: 1) parlamentinse valstybse vyriausyb turi atskir vadov - Ministr Pirminink. Daniausiai susideda i Ministro Pirmininko (premjero) ir Vyriausybs nari, MP yra pirmasis ministras ir vyriausybs vadovas; bet gali bti ir tokia sudtis pvz.:MP , jo pavaduotoj (jie gali bti arba nebti), ministr ir valstybs sekretori ir pan. Kalbant apie Vyriausyb, geriau orientuotis parlamentin valdymo form, kurioje svarbus bruoas- vyriausyb kolegiali institucija, kuri atskaitinga parlamentui. Parlamentui pareikus nepasitikjim vyriausybs vadovu ar vyriausybe, ji privalo atsistatydinti. Vyriausybei vadovauja premjeras, Vyriausyb i esms formuoja parlamento rinkimus laimjusi partija ar partij koalicija. G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 230

2) Prezidentinse valstybse ir dualistinse monarchijose yra toks ypatumas, kad ia neegzistuoja kolegiali vyriausybs forma. Tokiose alyse valstybs vadovas pats skiria/atleidia ministrus. Kai kuriais atvejais valstybs vadovas dar turi gauti parlamento pritarim. Ministrai traktuojami kaip prezidento padjjai, patiktiniai. ia nra premjero, o ministrams vadovauja prezidentas. iose alyse nekvieiami vyriausybs posdiai. Prireikus valstybs vadovas gali pasikviesti ministrus pasitarti, bet tuose pasitarimuose nra priimami kolegials teiss aktai. Administravimo aktus priima valstybs vadovas. Kartais prezidentinse respublikose visi ministrai yra prezidento komanda, vyriausyb vadinama prezidento komanda. Meksikoje vyriausyb turi special pavadinim valstybs sekretori pasitarimas (tai nra sprendiamoji institucija). Ministrai vadinami valstybs sekretoriai. JAV - valstybs sekretoriumi vadinamas svarbiausias ministras usienio reikal ministras. O kiti ministrai vadinami tiesiog sekretoriais (jie vadovauja vairioms inyboms. Formalus skiriamasis prezidentins respublikos bruoas t.p. ir dualistinse monarchijos nra MP pareigybs, nra ir Vyriausybs kaip kolegialios institucijos. ia Vyriausyb nesudaroma arba ji sutapatinama su valstybs vadovu. Prezidento skiriami ministrai, veikia pavieniai arba prezidento vadovaujami. Vyriausyb nra politikai atsakinga parlamentui. Dualistinje monarchijoje visas vykdomosios valdios galias turi monarchas. vyriausybs nari pavadinimai gali bti vairs, priklauso nuo alies pvz. Ministrai, parlamentiniai sekretoriai, valstybs sekretoriai Pvz. JAV jie nevadiami ministrais tai valstybs sekretoriai. Patys ministrai bna skirstomi rangus: pvz.: o Vyresnieji ir jaunesnieji ministrai, pvz.DB tik vyresnieji ministrai eina kabinet o Bna ministrai be potrfelio, jie neturi ministerij, neturi inyb, tai ministrai ypatingiems pavedimams, jam bna pavaldus tik sekretorius, kuris tvarko tam tikrus reikalus. o Parlamento sekretoriai - daniausiai D.Britanijoje. Jie dar vadinami jaunesniaisiais ministrais. Tai savotiki ministr pavaduotojai. Jie padeda ministrui atlikti jo parlamentines pareigas, Vokietijoje parlamentiniais sekretoriais skiriami du: vienas ministro pavaduotojas i valdaniosios partijos, o kitas i opozicijos. Vyriausybs nari skaiius taip pat bna vairus: pvz.:DB vyriausyb susideda i madaug 100 moni, tai ir vyresnieji, ir jaunesnieji ministrai, valstybs sekretoriai - didioji Vyriausyb, kuri paprastai kartu neposdiauja i vyriausyb galima pavadinti popierine. Tikroji Vyriausyb kabinetas susideda i 20 nari kurie realiai sprendia visus svarbiausius reikalus t.y. realiai dirbanti vyriausyb. Bet DB yra dar ir Vidinis kabinetas, jo sudt eina 5-6 nariai svarbiausieji ministrai ( usienio reikal, vidaus reikal, finans ir kt ministrai). io kabineto sudti s priklauso nuo Ministro pirmininko, kuris atsivelgia ministr svarb ir svor. Vidinis kabinetas posdiauja kas savait ir jis gai bti traktuojamas kaip vyriausybs prezidiumas. VYRIAUSYBS RYS, KLASIFIKAVIMAS Pagal partin sudt: 1. Partin - sudaryta i vairi partij atstov. Partin vyriausyb demokratinse alyse yra pagrindin. Ji turi 2 pagrindinius porius: 1) Vienpartin(vienos partijos)- sudaryta i vienos politins partijos atstov. manoma tada, kai Parlamento didioji dauguma priklauso vienai partijai Pvz., D.Britanija visada turi vienpartin vyriausyb, ypatumai: parlamento rinkimus laimi viena i dviej pagrindini partij ( konservatoriai ir leiboristai). Susidaro galimyb vienai i partij formuoti vyriausyb. arba autoritarinse valstybse 2) Daugiapartin arba Koalicin - sudaroma i keli partij atstov. Kadangi vyriausyb formuoja parlamentas, o jame nra vienos dominuojanios partijos, tarp parlamento partij vyksta derybos, taip suformuojama koalicin dauguma-i dviej ar daugiaupartij, kuri ir formuoja vyriausyb. Kiek kokiai politinei partijai teks ministro portfeli priklauso nuo susitarimo koalicijos viduje. Formaliai ministr statusas vienodas, bet svoris skiriasi pvz.finans ministro ir vietinmo. Nuo vyriausybs ries priklauso ir jos funkcionavimas: vienpartin vyriausyb stipriausia, ji visada turi parlamento palaikym; koalicin vyriausyb jau yra susitarimas tarp vairi partij ir tik vienai partijai nepasitenkinus vyriausybs sprendimu, ji ieina ir vl reikia naujos vyriausybs. G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 231

2. Nepartin (darbin, tarnybin, laikinoji) sudaryta i specialist, profesional, sudaroma, kai nemanoma sudaryti partins ar koalicins vyriausybs, tai laikinoji vyriausyb, kol bus veikta vyriausybs kriz. Jei parlamentas nesusitaria dl vyriausybs formavimo, gali bti skelbiami pirmalaikiai parlamento rinkimai. Priklausomai nuo parlamento palaikymo atsivelgiant santykius su parlamentu: 1. daugumos Vyriausyb, kuri remiasi parlamentine dauguma. 50%+1 parlamento narys turi palaikyti toki vyriausyb. i vyriausyb stabiliausia, nes yra maiausia tikimyb, kad jai bus pareiktas nepasitikjimas. Tai stipri, stabili ir ilgalaik vyriausyb. 2. maumos vyriausyb, kuri remia parlameto mauma. Ji gali egzistuoti, kol dauguma nepareik nepasitikjimo. Tai silpna vyriausyb, ji gali kristi, atsistatydinti. Tai tam tikro parlamentinio kompromiso rezultatas, kai dauguma atsisako formuoti Vyriausyb (dauguma nepritaria). Taip bna tada kai dauguma nesutaria dl Vyriausybs formavimo. Mauma naudojasi daugumos nesutarimais, nes gali toliaus dirbti. Taigi iai vyriausybei bdinga tai, kad ji neturi tvirtos paramos parlamente, gali remti pora partij, kurios neturi daugumos. Bet tokia vyriausyb negali vykdyti radikali ingsni, nes bet kada parlamentas gali jai pareikti nepasitikjim. T.p. parlamentas, nordamas ivengti pirmalaiki rinkim, gali imtis gudrybi, leidiant suformuoti maumos vyriausyb. Pagal veiklos trukm: 1. nuolatins, kiekviena vyriausyb formuojama kaip nuolatin (retais atvejais formuojamos kaip pereinamosios) 2. laikinosios, jomis galime laikyti maumos vyriausyb, nepartin (darbin, tarnybin, laikinj) VYRIAUSYBS FORMAVIMO TVARKA, JOS YPATUMAI. Vyriausyb skiriama (ji nerenkama) ir skyrimo bdas priklauso nuo alies valdymo formos, politini ir istorini tradicij, kt. ypatum. Yra 2 pagrindiniai Vyriausybs formavimo bdai, atitinkantys valdymo formas: 1. Neparlamentinis modelis (bdas). 2. Parlamentinis modelis 1. Neparlamentinis modelis. is bdas naudojamas absoliutinse ir dualistinse monarchijose t.p. prezidentinse ir superprezidentinse respublikose. ia visa vykdomoji valdia priklauso valstybs vadovui pvz. JAV vykdomoji valdia priklauso prezidentui. Pats vadovas sprendia, kokios vykdomosios institucijos gali bti sudarytos alia jo ir nusprendia k kviesti. Taigi valstybs vadovas bna vyriausybs vadovas ir Jis pats sprendia vyriausybs formavimo klausimus: a) Prezidentas visai nevaromai skiria ir keiia ministrus. Pvz., Kosta Rikoje. Monarchas pats savo nuoira skiria ir atleidia ministrus. b) Prezidentas pats skiria ir atleidia ministrus, bet reikalingas parlamento pritarimas. Parlamento vardu veikia auktieji rmai - Senatas senatas pateiktas kandidatras svarsto ne pagal politinius, o pagal dalykinius kriterijus (paskiriant, ministr atleidiant pritarimo nereikia) Pvz., JAV, Ekvadoras. Tas pats irdualistinse monarchijose ministrus skiria monarchas. iais atvejais vykdomosios valdios pareignai vardijami kaip Vyriausyb, bet nra tikroji vyriausyb pvz. JAV nra premjero, o ministrai turi tik patariamojo balso teis, todl j pasitarim metu nebna priimami teiss aktai. Valstybs vadovas priima vienaasmenius teis aktus. Tarp vyriausybs ir parlamento nra kontakt, ir tokia vyriausyb laikoma nepriklausoma nuomparlamento. Jis neturi galios nurodinti Vyriausybei. Tokia vyriausyb yra atskaitinga tik prezidentui. 2. Parlamentinis modelis: bdingas parlamentinms valstybms. ia Vyriausyb sudaroma dalyvaujant parlamentui. Taiau jo vaidmuo yra skirtingas. Pagrindin taisykl (principas)- yra susiformavs politinis paprotys (Konstitucija), kad parlamentinio valdymo alyse formuoti Vyriausyb, gyja teis parlamento rinkimus laimjusi partija arba partij koalicija sudaranti parlamento daugum. Todl po kiekvien parlamento rinkim Vyriausyb formuojama i naujo. Yra galimi 2 vyriausybs formavimo variantai, pagal tai ar valstybs vadovas dalyvauja ioje procedroje: a) pats parlamentas tvarko vyriausybs formavimo reikalus. Pvz., veicarijoje, vedijoje (Riksdagas silo premjero kandidatr, parlamentas tvirtina premjer ir vyriausyb. Monarchas ia net formaliai neturi jokios teiss formuoti vyriausyb). G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 232

b) Vyriausybs formavimo procedroje dalyvauja ir valstybs vadovas, kuriam suteikiama teis paskirti premjer. Pagal politin paprot monarchas ar prezidentas Vyriausybs vadovu silo parlamentins daugumos lyder rinkimus laimjusios partijos vadov arba koalicijos pasilyt asmen. Todl norint sudaryti veiksming vyriausyb tarp valstybs vadovo ir parlamentins daugumos vyksta konsultacijos dl Ministro pirmininko kandidatros. Paskirtas premjeras toliau dirbdamas su partijomis formuoja vyriausyb. Jei dominuoja viena partija labai paprasta, ji ir sprendia kas bus vyriausybs nariais, jei dauguma koalicin vyksta derybos tarp partij. Kai jau yra sudaromas vyriausybs nari sraas, MP j teikia valstybs vadovui tvirtinti. Pvz., Graikija, Italija, Kanada, Belgija, DBritanija, Danija, Indija.Yra atvej, kai premjer parenka parlamentas (Japonija, Ispanija), o po to valstybs vadovas j paskiria. Belgijoje ir Nyderlanduose (monarchijos) monarchas skiria premjer. Jis i pradi paskiria informatori, kuris parlamente turi suinoti, koks politinis veikjas turi daugiausia ans. Po to monarchas paskiria vyriausybs formuotojus, kurie gauna galiojimus pradti oficialias derybas su parlamento frakcijomis dl vyriausybs formavimo, taip siekiama utikrinti parlamento param. Premjeru skiriamas tas asmuo, kuris gauna parlamento pasitikjim. Tik po to vyksta paios vyriausybs formavimas. Parlamento pasitikjimo votumas Vyriausybe Taiau paskyrus ministrus vyriausyb dar nepradeda veikti. Per 10- 20 dien Vyriausyb privalo pateikti parlamentui svarstyti savo veiklos program. Kurioje turi atsispindti Vyriausybs udaviniai, tikslai, prioritetai, bsimos veiklos kryptis.- strategija. Parlamentas balsuojant, suformuoja savo verdikt pritarti ar nepritarti vyriausybs programai, is verdiktas turi kelias teisines pasekmes: 1. jei pritariama vyriausybs programai laikoma, kad Vyriausyb gali pradti dirbti. 2. jei dauguma nepritaria (balsuojama prie) tai reikia, kad vyriausyb negavo pasitikjimo ir galiojim veikti. Tada ta vyriausyb privalo atsistatydinti ir formavimo procesas prasideda i naujo, gali bti nustatomas laikas patobulinti program ir gali bti antras svarstymas, Parlamentinis pasitikjimo votumas (balsuojant) vyriausybe gali bti keli ri: pozityvus pasitikjimo votumas (arba pozityvus parlamentarizmas) bna tuo atveju, kai vyriausyb pirmiausia turi gauti pritarima savo programai, ir tik po to gali pradti veikti (Graikija, Italija, ekija, Vengrija, Turkija). negatyvus pasitikjimo votumas (arba negatyvus parlamentarizmas) tais atvejais kai vyriausybei nereikia gauti parlamento sutikimo, ji pradeda dirbti kai tik suformuojama ir dirba tol, kol parlamentas nepareik jai nepasitikjimo. Tikie atvejai daugiausia bna monarchinse valstybse. Pvz., Danija, Norvegija, Nyderlandai. negatyvaus ir pozityvaus parlamentarizmo miinys vyrauja Portugalijoje, Prezidento paskirta vyriausyb per 10 d. privalo pateikti parlamentui program (pozit. bruoas). Bet parlamentas gali balsuoti tik prie program. Ji atmetama, jei prie balsuoja absoliuti dauguma. Parlamentiniam vyriausybs formavimui bdinga, kad lemiamas odis priklauso Parlamentui, nors atrodo, kad valstybs vadovui, nes jis paskiria premjer. Taiau nra taip pvz. Situacija tokia: prezidentas irinks savo nuoira premjer, bet parlamentas atmes kandidat antausis valstybs vadovui.Antra - programos svarstymas atrodo tik formalumas ir pateikta programa gera, bet Parlamentas j atmeta ir vyriausyb tenka formuot i naujo. i procedra siejama su parlamentine kontrole, parlamentui, kaip aukiausiai valstybs institucijai priklauso paskutis odis.. Suformuota vyriausyb gauna galiojimus ir gali veikti, bet parlamentas nuolat kontroliuoja: jis gali pareikti Vyriausybei ar jos atskiram nariui nepasitikjim. Vyriausybs valdia priklauso nuo to, kokia parlamento dauguma, jei pastovi ir vyriausyb pastovi. Pvz.D.B susiformavusioje dvipartinje sistemoje (konservatoriai ir leiboristai), o kontinentins Europos daugumoje ali danai egzistuoja koalicin Vyriausyb, nes nebna partij, kurios laimt absoliui daugum parlamente. Kai kuriose valstybse nustatomi reikalavimai ministrams: 1) pilietyb gyta gimimu: Meksika, Paragvajus, Urugvajus, Ekvadoras. Kai kuriose - ir gij natralizacijos bdu, bet yra taikomas met cenzas (ne maiau 10 m.): vedija, Kosta Rika, Dominika. 2) amiaus cenzas - minimali amiaus riba (ne maiau 25 m.: Brazilija, Salvadoras, Kosta Rika. Ne maiau 30 m.: Norvegija, Meksika, Egiptas, Ekvadoras.) G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 233

3) tikybos tam tikri reikalavimai, valstybse, kuriuose yra valstybin religija, ministras turi j ipainti. Pvz., Norvegijoje daugiau kaip pus ministr turi ipainti valstybin religij. vedijoje dabar tik kultros ministrui taikomas toks reikalavimas. Islamo valstybse paprastai toks reikalavimas premjerui - tik musulmonas. 4) tam tikri morals reikalavimai. Suomija - siningi, gabs; JAE - kompetencija ir patirtis. 5) kiti reikalavimai. Prezidentinse - draudiama ministrams bti parlamento nariais. Laikomasi valdi padalijimo principo (Austrija, Nyderlandai, Pranczija, Norvegija). Kai kuriose valstybse reikalaujama prieingai - kad bt parlamento nariais (D Britanija, Indija, Naujoji Zelandija, Australija). Nustatomi net terminai: per 3,6 mnesius ministras turi tapti parlamento nariu (valdanioji partija turi atlaisvinti viet). i sistema siejama su parlamento teise kontroliuoti vyriausybs nar. 6) draudimas dirbti kitok darb (valstybinse staigose, privaiose) 7) kai kur - reprezentacijos principas: kad bt etnini grupi (maum) ar region atstovai. Pvz., Kanadoje - kad bt atstovaujamos abi kalbins grups (prancz ir angl). veicarija, Libanas (etnins, religins grups). VYRIAUSYBS KOMPETENCIJA Absoliuioje daugumoje pasaulio valstybi vyriausyb laikoma svarbiausiu organu, nes ji realiai valdo valstyb. O jos viet valstybs valdios sistemoje nusako jos kompetencija, kuri nustatoma konstitucins teiss normomis ir priklauso nuo alies politini ir Konstitucini paproi. Daugumoje ali vyriausybs galiojimai apibriami lakonikai, tik bendrais bruoais, abstrakiai: valstybs valdymas, vykdomosios valdios funkcij gyvendinimas siekiant neriboti Vyriausybs gali. Po to statymais bna detalizuojami tie vyriausybs galiojimai. Pvz: Pranczijos K 20 str. skelbia, Vyriausyb formuluoja ir gyvendina nacijos politik. Ji. tvarko valdym ir ginkluotsias pajgas. Rusijoje ir Japonijoje, net labai smulkiai apibriama jos kompetencija. Kitur Vyriausybs kompetencijai priskiriama alies valdymas, kiek tai nepriskirta kitoms valdioms Prezidentui, parlamentui. Parlamentinse valstybse vykdomoji valdia jos galiojimai paskirstomi tarp Prezidento ir Vyriausybs. Esant parlamentarizmui Prezidentas dau galiu neturi jam priskiriami daugiausia ritualiniai, ceremoniniai galiojimai, o vyriausyb tuo atveju turi labai plaius galiojimus nuolatini valstybs reikal tvarkyme. Prezidentinse vyriausyb daugiau patariamasis organas prezidentui, ji tik padeda gyvendinti vykdomj valdi Parlamentas leidia statymus, t.y. nusprendia statymo lygmeniu kaip turi bti tvarkomasi alyje, bet statymus realiai gyvendina vykdomoji valdia Vyriausyb, kurios politin reikm ypa padidjo dl btinumo skubiai sprsti vairius klausimus, dl techninio pobdio problem, su kuriomis ji tiesiogiai susiduria. Vyriausyb-pagrindin vykdomosios valdios grandis. Jos pagrindinis udavinys - gyvendinti parlamento priimtus statymus ir, jei reikia, nustatyti j gyvendinimo tvark. Tai reikia, kad Vyriausyb realiai valdo al Nors skirtingose alyse vyriausybi funkcijos skiriasi, bet paprastai Vyriausybs kompetencijai priklauso: 1. Kiekviena vyriausyb turi statym leidybos iniciatyvos teis. Tai labai svarbs galiojimai, ypa parlamentinse valstybse, kur vyriausyb formuoja pats parlamentas. Kuo parlamento pasitikjimas didesnis (parlamentins daudumos) vyriausybe tuo didesniu mastu ji dalyvauja statym leidyboje, ji tampa pagrindiniu statym projekt rengju. Didij dal statym parengia vyriausyb, o Parlamentas atlieka tik statymo svarstym ir primim, teikia valstybs vadovui tvirtinti. Tokiais atvejais parlamentas ir vyriausyb veikia sutartinai, tokiais atvejais sakoma, kad Parlamentas tik tvirtina statymus. Tokia sistema vadinama ministeralizmu. Susidaro galimyb vyriausybei daryti didel tak parlamentui. Bet jei Vyriausyb yra parlamentins maumos jos ir galimybs bus maesns, kad pritars jos pateiktam projektui. G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 234

2.

3.

4.

5. 6.

Kai kuriose valstybse (Pranzzijoje, DB) egzistuoja deleguotoji statym leidyba. Teis priimti aktus, turinius statym gali suteikiama vyriausybei. statym leidybos delegavimas galimas 2 atvejais: kai t tiesiogiai nustato Konstitucija, kad tarp Parlamento sesij, jei btina kaokius klausimus sureguliuoti greitai. O parlamentas paskui per sesija gali perirti ir panaikinti t staty, bet jei nepainaikina, tai is statymas tampa teiss dalimi. kai pats parlamentas nusprendia suteikti vyriausybei tokius galiojimus, konkreiais atvejais paveda vyriausybei priimti tam tikrus teiss aktus. Parlamento kompetencijos klausimai pavedami sprsti vyriausybei. Vyriausyb t akt priima pagal parlamento pavedim. Tas aktas turi statym gali. Deleguotoji statym leidyba yra rizikingas dalykas. Tai gali pakirsti parlamentarizm. Vis ali Vyriausyb turi teis leisti vykdomuosius (administravimo) aktus, kurie skirti statym gyvendinimui. Jie vardinami kaip postatyminiai aktai, kurie negali prietarauti istatymams ir turi bti priimti: remiantis statymu; o jo paskirtis yra gyvendinti statymo normas (jas detalizuoti,) t.y. nustatoma statym gyvendinimo tvarka. Tokie teiss aktai priimami visose parlamentinio valdymo alyse kolegialiai. Tai statym ir kit teiss akt gyvendinimas. Ypa svarbs galiojimai finans srityje. Vyriausyb rengia kiekvienos valstybs biudeto projekt ir teikia parlamentui tvirtinti. Biudetas - visos valstybs veiklos finansinis planas ir jis pereina vyriausybs rankas. Vyriausyb atsako u jo vykdym pagal biudeto vykdymo statym. Biudetas sudaromas kasmet. Keisti biudeto tam tikras dalis parlamentas nelabai gali, jis yra suvarytas, turi nurodyti altinius papildomoms ilaidoms finansuoti. galiojimai gynybos srityje. Vyriausybs inioje yra ginkluotosios pajgos. Nors valstybs vadovas laikomas ginkluotj pajg vadas, realiai vadovauja profesionals karikiai. Per vyriausyb utikrinamas civilinis karini pajg valdymas, administravimas. Skiriamas ministras krato apsaugai. Prie krato apsaugos ministerijos bna ginkluotj pajg vadovyb.Vadovavimas civilinei ir karinei administracijai. plats galiojimai usienio politikos gyvendinime, ioje srityje tam tikrus galiojimus turi ir valstybs vadovas, parlamentas, bet daugiausia vyriausyb. Skiriamas usienio reikal ministras, jo inioje - Usienio reikal ministerija (JAV - Usienio reikal departamentas). Vyriausybs inioje kultra, vietimas, sveikatos reikalai, ekonominis gyvenimo reguliavimas ir kt.

LR VYRIAUSYB, SUDTIS, FORMAVIMO TVARKA. Vyriausybs samprata, bei vieta vykdomosios valdios sitemoje: Vyriausyb uima viena i svarbiausi pozicij vykdomosios valdios institucij sistemoje. Vyriausyb tai aukiausioji valstybs valdios vykdomoji institucija Lietuvoje, gyvendinanti vykdomj valdi alyje ir vadovaujanti vieningai ios sistemos institucijoms bei koordinuojanti j veikl; Vyriausyb tai Prezidento ir Seimo sudaroma aukiausioji, kolegiali vykdomosios valdios institucija, kuri organizuoja valstybs vadovo priimt dekret ir Seimo statym gyvendinim bei valstybs valdios institucij sistemoje uimanti hierarchin lygmen po Prezidento ir Seimo. Vyriausybs poymiai: Tai aukiausioji vykdomosios valdios institucija; Tai - bendros kompetencijos vykdomosios valdios institucija Tai kolegiali vykdomosios valdios institucija Jos kompetencija grietai apibrta konstitucijos ir Vyriausybs statymu Vyriausyb solidariai atsako Seimui u bendr savo veikl; Tai svarbiausias konstitucini norm vykdymo, pagrindini valstybs vidaus ir usienio politikos krypi realizavimo instrumentas. Vyriausybs galias ir ir veiklos teisinius pagrindus apibria: Konstitucijos 91 101 str., LR tarptautins sutartys, Vyriausybs statymas (aktuali red. nuo 2010-01-01) ir kt statymai, Vyriausybs programa, Vyriausybs darbo reglamentas ir kt. teiss aktai, valstybs ilgalaiks raidos strategija. LR Vyriausybs funkcijos. Pagrindiniai Vyriausybs galiojimai ir veiklos kryptys nustatyti K 94 str.: 1) gauna galiojimus veikti, kai Seimas posdyje dalyvaujani nari bals dauguma pritaria jos programai; 2) tvarko krato reikalus, saugo LR teritorijos nelieiamyb, garantuoja valstybs saugum ir viej tvark; G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 235

3) vykdo statymus ir Seimo nutarimus dl statym gyvendinimo, taip pat Prezidento dekretus; 4) koordinuoja ministerij ir kit Vyriausybs staig veikl; 5) rengia valstybs biudeto projekt ir teikia j Seimui; vykdo valstybs biudet, teikia Seimui biudeto vykdymo apyskait; 6) rengia ir teikia Seimui svarstyti statym projektus; 7) umezga diplomatinius santykius ir palaiko ryius su usienio valstybmis ir tarptautinmis organizacijomis; 8) t.p. vykdo kitus K ir statymuose numatytus galiojimus, tai reikia, kad Vyriausybs veiklos sraas nra baigtinis, ji vykdo ir kitas pareigas, kurios jai pavedamos vadovaujantis K ir kitais statymais. 9) valstybs valdymo reikalus sprendia posdiuose vis Vyriausybs nari bals dauguma priimdama nutarimus. Vyriausybs posdiuose taip pat gali dalyvauti valstybs kontrolierius; 10) solidariai atsako Seimui u bendr savo veikl; 11) Seimo reikalavimu Vyriausyb arba atskiri ministrai turi atsiskaityti Seime u savo veikl; 12) grina savo galiojimus Prezidentui po Seimo rinkim arba irinkus ar perrinkus Prezident; 13) Kai pasikeiia daugiau kaip pus ministr, Vyriausyb turi i naujo gauti Seimo galiojimus, prieingu atveju Vyriausyb turi atsistatydinti. Btent valstybs politikos gyvendinimas gyvybikai svarbiose valstybs ir visuomens gyvenimo srityse yra viena pagrindini Vyriausybs funkcij, atskleidianti jos, kaip kolegialios vykdomosios ir kartu politins institucijos, teisin prigimt. VYRIAUSYBS SUDTIS Konstitucijos VII skirsnio Lietuvos Respublikos Vyriausyb 91str. tvirtinta Lietuvos Vyriausybs struktra tai kolegiali vykdomosios valdios institucija, kuri sudaro: Ministras Pirmininkas vyriausybs vadovas ir vyriausybs nariai ministrai. MP: A. Kubilius + ministrai: G. Kazlauskas, A Sekmokas, I. imonyt, R. Jukneviien, R. Vilkaitis, D.Jankauskas, E.Masiulis, A. iaplikas, G. Steponaviius, R. imaius, D. Kreivys, A.Aubalis, R. Palaitis, K. Starkeviius = Vyriausyb. Ivada: 1 + 14 = 15 Ats.: vysriausyb sudaro 15 galv. MP atstovauja Lietuvos Vyriausybei ir vadovauja jos veiklai (97str.1d.), ministrai vadovauja ministerijoms, sprendia ministerijos kompetencijai priklausanius klausimus (98 str.1d.). Vyriausyb kolegiali institucija, ir valstybs valdymo reikalus sprendia posdiuose priimdama nutarimus kitus teiss ( postatiminius ) aktus. Nutarimai priimami balsuojant vis Vyriausybs nari bals dauguma (95str. 1d.). K 91 str tvirtintas sraas yra isamus ir baigtinis; Ministro be portfelio ( be ministerijos) pareigyb K nenumatyta. t.p. nenumato atvej, kai Vyriausybs nariu galt bti laikomas Vyriausybs kanceliarijos vadovas, atitinkamos valdymo srities viceministras arba valstybs institucijos vadovas. VYRIAUSYBS FORMAVIMO TVARKA Vyriausybs sudarymo tvarka tvirtinta Vyriausybs statymo 6 str. vyriausybs sudarymas yra sudtingas procesas, kuriam bdingas politinis aspektas. Jo ypatumas tame, kad Vyriausybs sudaryme dalyvauja 2 LR aukiausiosios valdios institucijos Prezidentas ir Seimas ir esminis vaidmuo sudarant Vyriausyb tenka Seimui. Vyriausybs sudarymas pradedamas nuo to momento, kai Ministras Pirmininkas (toliau MP) yra paskiriamas pareigas 1. MP pareigas Seimo pritarimu skiria Prezidentas (toliau P). P nors ir turi pasirinkimo teis, negali ignoruoti Seimo daugumos. Pagal Europos alyse susiklosiusi praktik P Vyriausybs vadovu skiria t asmen, kur remia parlamento dauguma. Tokios praktikos laikomasi ir Lietuvoje. o KT nutarime, Seimo ir Prezidento galiojimai Vyriausybs formavime leidia teigti, kad iame procese Prezidento veiklos svarbiausias udavinys laiduoti valstybs valdios institucij sveik. Formuojant Vyriausyb jo veiksmus pirmiausia turt lemti pareiga veikti taip, kad bt sudaryta veiksminga, t. y. turinti Seimo pasitikjim Vyriausyb. G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 236

o Jei Seime atstovaujamos jgos isiskaidiusios, P atsiranda didels politinio manevro galimybs parenkant MP. Kai Seimo dauguma yra labai aiki ir stipri P galimybs ne tokios jau didels, nes jis turi galvoti apie galim Seimo pasitikjim ar nepasitikjim bsima Vyriausybe. o Seimas gavs Prezidento teikim dl MP kandidatros, artimiausiame posdyje suteikia galimyb P pristatyti kandidat. P pristatyt kandidatr turi teis ataukti, bet kuriuo metu iki balsavimo pradios. Ne vliau kaip per savait nuo MP kandidatros pristatymo turi bti surengtas kitas Seimo posdis priimti sprendimui dl pateiktos kandidatros. 2. paskyrus MP pareigas jis pirmiausiai sudaro vyriausybs sudt t.y. silom kandidat ministrus sra ir lekia pas P, kad gaut jo sudarytos vyriausybs patvirtinim. Tai reikia, kad Prezidentas MP teikimu skiria ministrus pareigas. Vyriausybs statymas nereglamentuoja termin per kuriuos P turi patvirtinti vyriausyb. 3. MP ne vliau kaip per 15 dien nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudaryt Vyriausyb, kurios sudt prie tai patvirtino P ir pateikia svarstyti vyriausybs program (vyriausyb ir jos programa vienu metu). 4. Seimas posdyje dalyvaujani Seimo nari bals dauguma gali patvirtinti arba motyvuotu nutarimu atmesti MP pateikt Vyriausybs program Jeigu Seimas motyvuotu nutarimu nepritaria Vyriausybs programai, MP ne vliau kaip per 15 dien nuo nepritarimo dienos pateikia svarstyti nauj program;. Jeigu Seimas motyvuotu nutarimu antr kart nepritaria naujos vyriausybs programai, tokiu atveju Vyriausyb privalo atsistatydinti.. Jeigu Seimas posdyje dalyvaujani nari bals dauguma pritaria MP pateiktai Vyriausybs programai, tik nuo to momento naujoji Vyriausyb gauna galiojimus veikti. (pagal Vyriausybs statymo 6str.3d.) Paymtina, kad Seimui pritarus Vyriausybs programai, Vyriausyb privalo per 3 mnesius parengti ir patvirtinti konkreias priemones Vyriausybs programai gyvendinti. Pritardamas Vyriausybs programai, Seimas ubaigia vis pasitikjimo Vyriausybe ir galiojim jai teikimo proces, kur pradeda P teikdamas Seimui MP kandidatr. Vyriausyb galiojimus veikti gauna Seimo galiojim laikotarpiu (4m.), ir atsistatydinti privalo po Seimo rinkim, kai sudaroma nauja Vyriausyb (92str.2d.), t.y. Vyriausyb nebetenka subjekto i kurio ji gavo pasitikjim ir galiojimus veikti. Praddami eiti savo pareigas MP ir ministrai prisiekia, Seimo posdyje, kur kvieiamas P. Priesaik priima Seimo Pirmininkas, o kai io nra, - S Pirmininko pavaduotojas, laikinai einantis Seimo Pirmininko pareigas. Jei atsisako prisiekti ar pasirayti vardin priesaikos lap, reikia, kad MP ar ministras neprisiek ir negali eiti pareig.. Dalis Vyriausybs kompetencijos gyvendinama MP asmenikai. MP atstovauja Vyriausybei ir vadovauja jos veiklai. Taiau realiai jis yra asmuo, kuriam pavalds visi ministrai, ir asmuo, kuris formuoja Vyriausybs politik. Lietuvoje kaip parlamentinje respublikoje Seimas turi takos tik skiriant MP. Tolesnis Vyriausybs formavimas i esms priklauso nuo MP. Todl visi ministrai yra visikai jam pavalds ir atskaitingi. VYRIAUSYBS PROGRAMA Vyriausybs programos rengimo ir jos gyvebdinimo tvark reglamentuoja Vyriausybs darbo reglamentas. Vtriausybs programa tai dokumentas, atitinkamai Vyriausybei vis jos galiojim laik privalomas veiklos planas, kurime idstytos tam tikro laikotarpio Vyriausybs veiklos kryptys ir kuriam yra pritars Seimas. Vyriausybs programos rengimui vadovauja MP. Ministerijos ir kitos valstybs institucijos privalo paskirtiems ministrams teikti mediag, reikaling programai parengti, bei prisidti prie jos rengimo. Tai reikia, jog Vyriausybs kanceliarija, Vyriausybs staigos, apskrii virininkai teikia MP ir paskirtiems ministrams j praymu mediag, kurios reikia Vyriausybs programai parengti, ir atitinkamai prisideda prie jos rengimo. Kais seimas pritaria Vyriausybs programai, Vyriausyb per 3 mnesius turi parengti ir patvirtinti konkreias priemones iai programai gyvendinti, numatydama priemoni vykdymo terminus ir u vykdym G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 237

atsakingas ministerijas, vyriausybs staigas, kitas valstybs valdymo istitucijas, Vyriausybs programos gyvendinimo priemoni rengimui vadovauja MP arba kancleris MP pavedimu. VYRIAUSYBS GALIOJIM GRINIMAS IR ATSISTATYDINIMAS K-jos 92str.4d. bei Vyriausybs statyme numatyta, jog Vyriausyb grina savo galiojimus Prezidentui po Seimo rinkim arba irinkus Prezident. K-jos 101str. numato Vyriausybs atsistatydinimo pagrindus. Kyla klausimas, ar Vyriausybs galiojim grinimas ir atsistatydinimas yra tapatus veiksmas. Vyriausyb privalo atsistatydinti iais atvejais: 1. Kai Seimas 2 kartus i eils nepritaria naujai sudarytos Vyriausybs programai. 2. kai Seimas vis Seimo nari bals dauguma slaptu balsavimu pareikia nepasitikjim Vyriausybe ar MP. 3. kai MP atsistatydina ar mirta. 4. Po Seimo rinkim, kai sudaroma nauja Vyriausyb. 5. kai pasikeiia daugiau kaip pus ministr, Vyriausyb turi i naujo gauti Seimo galiojimus ir iuo atveju negauna. KT paymjo, kad is Vyriausybs atsistatydinimo pagrind sraas yra baigtinis, ir paaikinama, jog Vyriausybs galiojim grinimas yra numatytas dviem atvejais:1 po Seimo rinkim, ir 2 po P rinkim MP apie Vyriausybs atsistatydinim teikia Prezidentui raytin praneim, kuris prie tai paskelbiamas Vyriausybs posdyje. Vyriausybs atsistatydinim priima P. Vyriausyb laikoma atsistatydinusia nuo P dekreto sigaliojimo dienos. Prireikus P paveda jai toliau eiti pareigas. Jis gali pavesti vienam i ministr eiti MP pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausyb. KT padar ivad, jog btinyb Vyriausybei grinti galiojimus lemia vieno i Vyriausyb sudariusi subjekt galiojim pabaiga. 1. Po Seimo rinkim Vyriausyb privalo ne tik grinti savo galiojimus, bet ir atsistatydinti, kadangi po Seimo rinkim nebelieka subjekto, i kurio Vyriausyb gavo pasitikjim ir galiojimus veikti. Todl ji privalo atsistatydint. 2. Po Prezidento rinkim Vyriausyb t.p. grina savo galiojimus naujai irinktam Prezidentui. Taiau Konstitucijos normose nenumatyta, kad tada Vyriausyb privalo atsistatydinti. Taip yra dl to, kad pasikeitus valstybs vadovui, toliau ilieka Seimo pasitikjimas Vyriausybe. galiojim grinimo po Prezidento rinkim atveju valstybs vadovas toliau eiti pareigas turt pavesti tai paiai Vyriausybei. Taigi KT pabr, jog Vyriausybs atsistatydinimas ir Vyriausybs galiojim grinimas yra ne tapaios svokos. Vyriausybs galiojim grinimu ireikiama pagarba valstybs vadovo institucijai, pripastama Prezidento ir Vyriausybs santyki svarba. Taiau galiojim grinimo procedra yra ne tik tarpinstitucinio mandagumo iraika ji suteikia ir galimyb Prezidentui patikrinti, ar Seimas ir toliau pasitiki Vyriausybe. Jei Seimas nepritart Ministro Pirmininko kandidatrai, tai reikt, kad Vyriausyb privalo atsistatydinti. Tai bt konstitucinis pagrindas pradti naujos Vyriausybs sudarymo procedr. Vyriausybs galiojimai laikomi grintais, kai MP ar ministras pavaduojantis MP, teikia Prezidentui ratik pareikim: 1. Po Prezidento rinkim - t dien, kai P pradeda eiti pareigas. 2. Po Seimo rinkim - t dien, kai naujasis Seimas susirenka pirmj posd. P priima Vyriausybs grinamus galiojimus ir paveda jai eiti pareigas, kol Vyriausyb i naujo gaus Seimo galiojimus arba kol bus sudaryta nauja Vyriausyb. Jeigu Vyriausyb galiojim ratikai negrina, P turi teis dekretu pavesti Vyriausybei eiti pareigas bei skirti Vyriausybs nar MP pavaduoti, kol bus sudaryta nauja Vyriausyb arba kol Vyriausyb i naujo gaus Seimo galiojimus. Po prezidento rinkim, Vyriausyb grina galiojimus, ir Prezidentas per 15 dien teikia Seimui svarstyti galiojimus grinusios Vyriausybs MP kandidatr. 1. Jei Seimas pritaria MP kandidatrai ir P paskiria j vl MP, 2. jei MP pateiktoje ir P patvirtintoje Vyriausybje nepasikeit daugiau nei pus iki galiojim grinimo dirbusi ministr, Vyriausyb i naujo gauna galiojimus veikti pagal Seimo anksiau patvirtint program. 3. Jeigu Seimas nepritaria MP kandidatrai, Vyriausyb privalo atsistatydinti. G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 238

KT konstatavo, kad galiojim i naujo gavimo institutas yra viena i Vyriausybs parlamentins prieiros form, kuri taikydamas Seimas gali patikrinti, ar Vyriausybje pasikeitus daugiau kaip pusei ministr tebevykdoma Vyriausybs programa, kuriai Seimas buvo pritars. VYRIAUSYBS NARI TEISIN PADTIS J nusako vyriausybs nari garantijos ir apribojimai,14 str. Vyriausybs nari garantijos (K-jos 100 str., Vyriausybs statymo 12,13str.): 1. MP ir ministrai negali bti patraukti baudiamojon atsakomybn ar suimti, t.p. negali bti kitaip suvaryta j laisv be iankstinio Seimo sutikimo, o tarp Seimo sesij - be iankstinio Prezidento sutikimo. 2. atlyginimas u darb, jo dyd nustato LR valstybs politik ir valstybs pareign darbo apmokjimo statymas. Atlyginim apskaiiuoja ir imoka : a. MPirmininkui - MP tarnyba; b. ministrams ministerijos. 3. yra draudiami valstybiniu socialiniu draudimu VSD statymo nustatyta tvarka. 4. vyriausybei atstovauti alyje ir usienyje, Vyriausybs nutarimu gali bti sudaromas MP fondas reprezentacinms ilaidoms. Konkreius dydius ir i l naudojimo tvark nustato Vyriausyb. 5. Nedidinant ministerijai skiriam bendr reprezentacijos l, Vyriausybs nutarimu gali bti sudaromi ministr fondai. J naudojimo tvark nustato Vyriausyb. 6. MP gali turti rezidencij, ilaikom i MP tarnybai valstybs biudete numatyt l. 7. Pasibaigus Vyriausybs nario galiojimams (ibuvus vis kadencij) imokama (ieitin) kompensacija 2 vidutini mnesini darbo umokesi dydio, o neibuvus visos kadencijos vieno vidutinio mnesinio darbo umokesio dydio kompensacija. ios kompensacijos nemokamos tiems ministrams, kurie vl paskiriami MP ar ministrais naujai sudarytoje Vyriausybje, taip pat jei jie yra irinkti Seimo nariais. 8. Los numatytoms garantijoms skiriamos i valstybs biudeto. 9. turi teis 28 kalendorini dien trukms kasmetines minimalisias atostogas. T.p. gali bti suteikiamos ir atostogos: ntumo ir gimdymo, tvysts, mokymosi, valstybinms ar visuomeninms pareigoms atlikti, nemokamos. 10. Vyriausybs narys, kuris yra statym nustatyta tvarka paskelbiamas kandidatu Prezidentus, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybi taryb narius, turi teis bti atleistas nuo tarnybini pareig rinkim agitacijos kampanijos metu, bet ne ilgiau kaip 10 dien. Raytinis praymas atleisti nuo tarnybini pareig pateikiamas asmeniui, turiniam teis suteikti atostogas. Toks Vyriausybs narys nuo tarnybini pareig neatleidiamas, o atleistas ataukiamas, jeigu Vyriausybs posdyje nebt galima utikrinti reikalingos Vyriausybs nari daugumos, btinos sprendimams priimti. U laikotarp, kuriuo Vyriausybs narys yra atleistas nuo tarnybini pareig, Vyriausybs nariui darbo umokestis ar kitos imokos nemokamos. 11. Vyriausybs nariai gali turti tik teiss aktuose nustatytas garantijas. Vyriausybs nari apribojimai (Vyriausybs statymo 14 str.): Draudiama MP ir ministrams eiti kitas renkamas ar skiriamas pareigas ir dirbti kit darb. is draudimas reikia, kad eidami vyriausybs nari pareigas jie negali eiti joki kit renkam ar skiriam pareig (iskyrus galimyb Seimo nariams eiti MP ar ministro pareigas, {vadinasi gali bti ministras ir seimo narys}), negali dirbti verslo, komercijos ar kitose privaiose staigose ar monse, t.p. gauti kito atlyginimo, iskyrus jiems nustatyt darbo umokest pagal pareigas Vyriausybje bei umokest u krybin veikl. LR VYRIAUSYBS TEISS AKTAI, J PRIMIMO TVARKA. Vyriausyb, kaip kolegiali institucija: I. valstybs valdymo reikalus Vyriausyb sprendia posdiuose priimdama nutarimus. Vyriausybs nutarimai tai postatyminiai aktai priimami vis Vyriausybs nari bals dauguma. Vyriausybs nutarimus pasirao MP ir atitinkamos valdymo srities ministras, nepaisant to, kaip jis balsavo posdio metu.: o Jei nutarimas apima kelias valdymo sritis, nutarim pasirao MP ir projekt pateiks ministras. o nutarimus, kuriais keiiami ar pildomi anksiau priimti nutarimai, pasirao MP ir tos valdymo srities ministras, kuris buvo pasira ankstesnj nutarim, nepaisant to, kas pateik Vyriausybei svarstyti naujj nutarimo projekt. G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 239

o Vyriausybs nutarimai pasiraomi per 3 darbo dienas nuo j primimo, jeigu Vyriausyb nenumato kitaip ir sigalioja statym nustatyta tvarka. II. Vyriausyb Seimo Pirmininko ar Seimo valdybos praymu teikia Seimui ivadas dl Seime svarstomo projekto. Gavs tok praym, MP gali perduoti Seime svarstom statymo projekt ministerijoms ar Vyriausybs staigoms, kad jos pareikt savo nuomon. III. Vyriausyb priima parengiamuosius aktus, jie bna rezoliucij arba sprendim formos jie priimami Vyriausybs pasitarime dalyvaujani Vyriausybs nari bals dauguma. iuos aktus pasirao MP. Vyriausyb, svarstydama LR pozicijas dl pasilym priimti ES teiss aktus, gali priimti sprendimus, o dl kit ES dokument rezoliucijas. ie aktai sigalioja j pasiraymo dien ir turi bti t pai dien paskelbti Vyriausybs interneto tinklalapyje Ministras Pirmininkas dal Vyriausybs kompetencijos gyvendinama vienasmenikai. MP pagal savo kompetencij organizaciniais, personaliniais ir kitais klausimais leidia potvarkius arba priima operatyvius sprendimus pavedimus, forminamus rezoliucijomis. MP leidia potvarkius dl: 1) Vyriausybs, MP politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautoj darbo organizavimo; 2) galiojim atlikti veiksmus, susijusius su LR tarptautini sutari sudarymu, suteikimo; 3) vyriausybini delegacij, vykstani su oficialiais vizitais usienio valstybes, t.p. dalyvauti tarptautiniuose kongresuose, konferencijose, sesijose ar kituose tarptautiniuose renginiuose, sudarymo; 4) Atstovavimo Vyriausybei tarptautinse organizacijose ir tarptautiniuose renginiuose; 5) atstovavimo Vyriausybei Konstituciniame Teisme ir kituose teismuose; 6) kit organizacini klausim. 7) skiria pareigas ir atleidia i pareig:Vyriausybs kancler; MP politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautojus; Vyriausybs staig vadovus. MP potvarkiai sigalioja j pasiraymo dien, jeigu paiuose potvarkiuose nenustatyta vlesn j sigaliojimo data ir ne vliau kaip kit darbo dien isiuniami juos vykdyti turinioms institucijoms (valstybs tarnautojams). Prireikus potvarkius gali skelbti "Valstybs inios" , kurie sigalioja kit dien po j paskelbimo, jeigu paiuose potvarkiuose nenustatyta vlesn j sigaliojimo data. MP potvarkiai per 3 dienas nuo j sigaliojimo dienos skelbiami interneto tinklapiuose. Prireikus MP potvarkius gali skelbti ir kitos iniasklaidos priemons. Ministrai pagal savo kompetencij leidia sakymus dl: 1. ministerijos administracijos struktros ir pareigybi srao tvirtinimo; 2. ministerijos administracijos padalini nuostat tvirtinimo, Vyriausybs pavedimu - staig prie ministerijos nuostat tvirtinimo; 3. ministerijos valstybs tarnautoj, staig prie ministerijos vadov primimo pareigas ir atleidimo i pareig, atostog suteikimo, tarnybini nuobaud skyrimo, skatinimo; 4. komisij (darbo grupi) sudarymo; 5. kit statym ir Vyriausybs nutarim jam suteikt funkcij vykdymo. Prireikus keli ministrai gali leisti bendrus sakymus. Per 3 dienas nuo oficialaus paskelbimo "Valstybs iniose" ministr norminiai teiss aktai nustatytja tvarka skelbiami normin teiss akt primusios ministerijos interneto tinklalapyje. LR VYRIAUSYBS DARBO REGLAMENTAS (Nustato Vyriausybs darbo tvark) Vyriausybs darbo reglament sudaro: I. Bendrosios nuostatos (svoka, principai); II. Vyriausybs struktra ir darbo klausimai: 1.bendrieji struktros ir darbo klausimai (sudtis, komitetai, komisijos,darbo grups, kanceliarija, MP politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautojai); 2.vyriausybs posdis; 3.Ministras Pirmininkas (kompetencija, potvarkiai); 4.ministrai (sakymai); 5.Vyriausybs komitetai ir Vyriausybs sudaromos komisijos, ministro Pirmininko sudaromos darbo grups; G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 240

6.Vyriausybs kanceliarija ir Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautojai. III. Vyriausybs programos rengimas ir gyvendinimas; IV. Vyriausybs teiss akt leidybos procedra: 1. Leidybos iniciatyva (bendrosios nuostatos, teikimo, teiss akt projekt rengimo ir derinimo reikalavimai); 2. projekt vertinimas Vyriausybs kanceliarijoje (vertinimas bendra tvarka, vertinimas skubos tvarka, vertinimas ypatingos skubos tvarka); 3. Projekt aptarimas ministerij valstybs sekretori pasitarime; 4. Projekt aptarimas vyriausybs pasitarime; 5. Vyriausybs posdio darbotvarks sudarymas; 6. Svarstymas vyriausybs posdyje (dalyviai, svarstymo eiga, protokolas); 7. Vyriausybs posdio sprendimai (primimas, formavimas, pasiraymas, skelbimas ir sigaliojimas); V. Vyriausybs ir Seimo santykiai: 1. Vyriausybs ir Seimo sveika; 2. Seimui teikiam statym ar seimo nutarim projektai; VI. Vyriausybs ir visuomens santykiai: 1. Visuomens informavimas; 2. Praym, skund ir kreipimsi, kurie gali bti pripainti peticijomis, primimas ir nagrinjimas; VII. Tarptautiniai Vyriausybs santykiai: 1. Tarptautins sutartys; 2. Usienio korespondencija; 3. Delegacij, oficiali asmen primimas; 4. Delegacij, oficiali asmen vykimas usien; IX. Ministerij, Vyriausybs staig ir apskrii virinink veiklos koordinavimas: 1. statym, Vyriausybs nutarim, kit teiss akt gyvendinimo, ES teiss perklimo nacionalin teis ir gyvendinimo koordinavimas; 2. Pavedim vykdymo kontrol; X. Komandiruots ir atostogos; XI. Ministerij ir Vyriausybs staig reikal perdavimas keiiantis j vadovams. Pagrindin Vyriausybs veiklos forma yra ministr kabineto posdiai. Juose kolegialiai priimami valstybs administravimo sprendimai. 1. Vyriausybs posdius aukia ir jiems pirmininkauja MP, o jo nesant einantis MP pareigas arba j pavaduojantis ministras.Posdiai paprastai rengiami Vyriausybs rmuose kart per savait, treiadieniais, MP paskirtu laiku. Jei btina nedelsiant priimti Vyriausybs sprendimus, posdis rengiamas MP paskirtu laiku. 2. Vyriausybs posdis yra teistas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pus Vyriausybs nari. 3. ministras, negalintis dalyvauti posdyje, privalo apie tai praneti MP ir gauti jo sutikim. 4. Negalintis dalyvauti posdyje ministras gali ratu pateikti savo nuomon svarstomais klausimais, kuri turi bti paskelbta posdyje. Paprastai posdyje svarstomi tik tie klausimai, dl kuri jau yra pateikti atitinkami Vyriausybs sprendimai dl svarstom teiss akt projekt (ar kit klausim). 5. Vyriausybs posdiai protokoluojami. Protokole t.p. nurodomi balsavimo rezultatai (paymima, kas balsavo prie ar susilaik), raoma Vyriausybs nari, kit posdio dalyvi, kuriems teis dalyvauti Vyriausybs posdiuose suteikia Konstitucija ir kiti statymai, atskiroji nuomon. Protokol parengia MP tarnyba ne vliau kaip antrj po posdio darbo dien. Protokol pasirao MP. 6. Vyriausybs kanceliarijoje bendra tvarka vertinti teiss akt projektai (iskyrus tuos, kurie susij su valstybs ar tarnybos paslapt sudarania informacija) prie traukim Vyriausybs posdio darbotvark paprastai aptariami ministerij valstybs sekretori pasitarime. iuos pasitarimus aukia ir darbotvark sudaro Vyriausybs kancleris (jo nesant ar jo pavedimu Vyriausybs kanclerio pavaduotojas). 7. Svarbiausieji Vyriausybs posdio darbotvarks klausimai (teiss akt projektai ir teiss akt projektai, kuriuos ministerij valstybs sekretori pasitarime buvo nusprsta silyti aptarti Vyriausybs pasitarime) prie Vyriausybs posdius gali bti aptariami Vyriausybs pasitarimuose. Vyriausybs pasitarimuose G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 241

gali bti svarstomos Lietuvos pozicijos dl pasilym priimti ES teiss aktus ir dl kit ES dokument, t.p. Vyriausybei pateiktos ataskaitos. Vyriausybs pasitarimus aukia ir jiems pirmininkauja MP. I. Prireikus Vyriausyb gali sudaryti: Vyriausybs komitetus (nuolatines ar laikinsias) kaip patariamsias institucijas. J tikslas teikti Vyriausybei silymus dl jos veiklos prioritet, politikos ir strategijos tam tikroje srityje pasirinkimo ir j atitikimo Valstybs ilgalaiks raidos strategijai, prireikus derina ministr pozicijas sprendiant valstybs valdymo reikalus. Komitetai sudaromi i Vyriausybs nari, Vyriausybs kanclerio ir MP vyriausiojo patarjo. Sudarydama Vyriausybs komitetus, Vyriausyb nustato j udavinius, funkcijas, sudt, skiria pirminink. Vyriausybs komitet darbo organizavimo tvark nustato Vyriausybs darbo reglamentas. Vyriausybs komisijas (nuolatines ar laikinsias) - atitinkamiems teiss aktams rengti, alies masto renginiams organizuoti, kitiems aktualiems klausimams nagrinti ir pasilymams rengti. Komisijos gali bti sudaromos i valstybs ir savivaldybi institucij ir staig, asociacij, mokslo ir studij institucij atstov, nepriklausom ekspert, prireikus ir kit asmen. Savivaldybi institucij ir staig atstovai Vyriausybs komisijas deleguojami savivaldybi taryb, Seimo nariai Seimo statuto, o Seimo kanceliarijos darbuotojai teiss akt nustatyta tvarka. Vyriausyb nustato komisijos uduotis, personalin sudt. Vyriausyb gali pavesti MP, ministrui, Vyriausybs kancleriui ar Vyriausybs staigos vadovui patvirtinti Vyriausybs komisijos personalin sudt. Vyriausybs komisij darbo organizavimo tvark nustato Vyriausybs darbo reglamentas. Darbo grupes MP pavestoms uduotims atlikti. ios darbo grups gali bti sudaromos i valstybs ir savivaldybi institucij ir staig, asociacij, mokslo ir studij institucij atstov, nepriklausom ekspert, prireikus ir kit asmen. Savivaldybi institucij ir staig atstovai MP darbo grupes deleguojami savivaldybi taryb, Seimo nariai Seimo statuto, o Seimo kanceliarijos darbuotojai teiss akt nustatyta tvarka. Darbo grupei vadovauja MP paskirtas asmuo, konkreias darbo grups uduotis nustato MP. MP sudaryt darbo grupi darbo organizavimo tvark nustato Vyriausybs darbo reglamentas. MP politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautojai yra MP vyriausiasis patarjas, patarjai, MP atstovas spaudai ir kiti MP politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautojai padeda MP suformuoti politines nuostatas ir prioritetus, priimti bei gyvendinti sprendimus. Vyriausybs kanceliarija yra Vyriausybs steigta biudetin staiga, padedanti vykdyti Vyriausybs ir MP funkcijas. Vyriausybs kanceliarijai vadovauja Vyriausybs kancleris. Vyriausybs kanceliarijos nuostatus tvirtina Vyriausyb. Vyriausybs kanceliarijos karjeros valstybs tarnautojai yra pavalds Vyriausybs kancleriui. Vyriausybs kancleris yra Vyriausybs kanceliarijos vadovas, pavaldus MP. Vyriausybs kancleris teikia MP silymus dl Vyriausybs posdio darbotvarks sudarymo. Jis organizuoja Vyriausybei ir MP pateikt teiss akt projekt analiz, prireikus organizuoja Vyriausybei ir MP teikiam teiss akt projekt, kuri rengjams nepavyko suderinti su suinteresuotomis institucijomis, derinim; saugo Vyriausybs antspaud ir atsako u antspaudo naudojim; gali organizuoti ministerij valstybs sekretori pasitarimus; atlieka kitas statym, Vyriausybs nutarim ir MP pavestas funkcijas Ministras Pirmininkas atstovauja Vyriausybei ir vadovauja jos veiklai:. 1. sudaro Vyriausyb ir teikia jos sudt tvirtinti Prezidentui; Pagal K 97str. jis atstovauja Vyriausybei ir vadovauja jos veiklai. Realiai tai asmuo, kuriam pavalds visi ministrai ir asmuo, kuris formuoja vyriausybs politik. Nes Seimas turi takos tik skiriant MP, o tolesnis vyriausybs formavimas pagrinde priklauso nuo MP. Todl visi ministrai yra pilnai jam pavalds ir atskaitingi.Jeigu MP nepritaria ministro veiklai, jis turi teis pateikti Prezidentui silym ministr atleisti. 2. teikia silymus Prezidentui dl ministr skyrimo ir atleidimo; 3. teikia Seimui svarstyti Vyriausybs program; 4. kvieia Vyriausybs posdius ir jiems vadovauja (pirmininkauja), tvirtina Vyriausybs posdio darbotvark; 5. suteikia galiojimus dertis ir pasirayti LR tarptautines sutartis; G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 242

II.

II.

6. sudaro vyriausybines delegacijas oficialiems vizitams kitas alis, t.p. dalyvauti tarptautiniuose kongresuose, konferencijose, sesijose; 7. sprendia Vyriausybs veiklos organizavimo klausimus; 8. Valstybs tarnybos statymo nustatyta tvarka skiria pareigas ir atleidia i j MP politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautojus, Vyriausybs kancler, Vyriausybs staig (departament, kontrols ar apskaitos funkcijas vykdani tarnyb, agentr, inspekcij) vadovus; 9. skiria Vyriausybs staig vadovams ir kitiems MP skiriamiems valstybs tarnautojams tarnybines nuobaudas; 10. skatina apskrii virininkus, Vyriausybs atstovus, t.p. Vyriausybs staig vadovus ir kitus MP skiriamus valstybs tarnautojus bei pareignus; 11. vykdo kitas pareigas, kurias MP paveda Konstitucija ir kiti statymai. Ministrai yra atsakingi u jiems pavestas valdymo sritis. Ministr gali laikinai pavaduoti tik MP paskirtas kitas Vyriausybs narys. Ministras, vadovaudamas ministerijai, nustato pagrindines ministerijos veiklos kryptis ir organizuoja jos darb, sprendia kompetencijai priklausanius klausimus ir yra tiesiogiai atsakingas u Vyriausybs programos gyvendinim jam vadovauti pavestoje valdymo srityje. Vykdydamas ias ir kitas statym nustatytas funkcijas, ministras per savo vadovaujam ministerij, departamentus ir kitas staigas prie ministerijos, ar jai priskirtas staigas utikrina statym, Lietuvos tarptautini sutari, Prezidento dekret, Vyriausybs nutarim, MP pavedim vykdym. Taigi Ministras: 4) vadovauja ministerijai, sprendia ministerijos kompetencijai priklausanius klausimus ir yra tiesiogiai atsakingas u Vyriausybs programos gyvendinim ministerijos kompetencijai priklausaniais klausimais; 5) utikrina statym, LR tarptautini sutari, Prezidento dekret, Vyriausybs nutarim, MP potvarki ir kit teiss akt vykdym; 6) teikia Vyriausybei jos darbo reglamento nustatyta tvarka statym ir kit teiss akt projektus; 7) leidia sakymus ir sakymais patvirtintus kitus teiss aktus, tikrina, kaip jie vykdomi. Ministro leidiami sakymai ir kiti teiss aktai registruojami Vyriausybs darbo reglamento nustatyta tvarka. sakymus ir kitus teiss aktus pasirao ministras. Prireikus keli ministrai gali leisti bendrus sakymus arba sakymu patvirtintus kitus teiss aktus; 8) teikia Vyriausybei tvirtinti staig prie ministerijos nuostat projektus. Vyriausybei pavedus, tvirtina staig prie ministerijos nuostatus; 9) koordinuoja ir kontroliuoja ministerijos padalini, staig prie ministerijos veikl per i staig vadovus; 10) vykdo kitas statym ir Vyriausybs nutarim jam suteiktas funkcijas.

LR MINISTERIJOS Daugelio pasaulio valstybi konstitucijose nra reglamentuojama tiksli Vyriausybs institucijos struktra. Toki tendencij lemia i institucij dinamikumas, kintant valstybs vieojo administravimo poreikiams. LR Vyriausybs struktra nustatyta LR Vyriausybs statyme. iuo metu j sudaro 14 ministerij: 1) Aplinkos ministerija; (ministras Gediminas Kazlauskas) 2) Energetikos ministerija 2009 m. (ministras Arvydas Sekmokas) 3) Finans ministerija; (ministr Ingrida imonyt) 4) Krato apsaugos ministerija; (ministr Rasa Jukneviien) 5) Kultros ministerija; (ministras Remigijus Vilkaitis) 6) Socialins apsaugos ir darbo ministerija; (ministras Donatas Jankauskas) 7) Susisiekimo ministerija; (ministras Eligijus Masiulis) 8) Sveikatos apsaugos ministerija; (ministras Algis aplikas) 9) vietimo ir mokslo ministerija; (ministras Gintaras Steponaviius) 10) Teisingumo ministerija; (ministras Remigijus imaius) 11) kio ministerija; (ministras Dainius Kreivys) 12) Usienio reikal ministerija; (ministras - Audronius Aubalis) 13) Vidaus reikal ministerija; (ministras Raimundas Palaitis) G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 243

14) ems kio ministerija.( ministras Kazimieras Starkeviius) 1. Ministerijas Vyriausybs silymu steigia ir panaikina Seimas, priimdamas statym. 2. Ministerija vykdo statym ir kit teiss akt jai pavestos srities valstybs valdymo funkcijas ir gyvendina ioje srityje valstybs politik. Ministerija yra juridinis asmuo, turintis sskait banke ir antspaud su valstybs herbu bei savo pavadinimu, tai biudetin staiga, finansuojama i valstybs biudeto. 3. Ministerija savo veikl grindia Konstitucija, statymais, LR tarptautinmis sutartimis, Vyriausybs nutarimais, kitais teiss aktais. Ministerijos nuostatus tvirtina Vyriausyb. 4. Ministerijos veikla organizuojama vadovaujantis Vyriausybs aprobuotais vieai paskelbtais strateginiais veiklos planais, kuriuose apibdinami pagrindiniai ministerijos udaviniai ir bdai juos gyvendinti. Strateginiai veiklos planai rengiami 1, 3, 5 ir 10 met atsivelgiant Vyriausybs ilgalaik strategin veiklos plan. Jeigu steigta nauja ministerija, ji ilgalaikius ministerijos strateginius veiklos planus pateikia Vyriausybei aprobuoti per 3 mnesius nuo steigimo dienos. 5. Ministerijai vadovauja ministras. 6. Ministerija turi savo administracij. Jai vadovauja ministerijos valstybs sekretorius. 7. Prie ministerijos gali bti Vyriausybs steigiami departamentai, kontrols ar apskaitos funkcijas vykdanios tarnybos, inspekcijos ir kitos staigos Ministro politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautojai viceministras, ministro patarjas (patarjai), ministro atstovas spaudai ir kiti ministro politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautojai padeda ministrui suformuoti politines nuostatas ir prioritetus, priimti sprendimus ir juos gyvendinti. Viceministr skaii ministro teikimu tvirtina Vyriausyb. Ministerijoje negali bti daugiau negu 4 viceministrai. Viceministrai nustatytose veiklos srityse: 1) organizuoja ir kontroliuoja, kaip vykdomi MP, Vyriausybs ir ministro pavedimai; 2) organizuoja ir kontroliuoja teiss akt projekt rengim ir derinim su suinteresuotomis institucijomis; kontroliuoja, ar rengiami teiss akt projektai atitinka Vyriausybs programos nuostatas ir teiskros reikalavimus; 3) ministro pavedimu koordinuoja ir kontroliuoja staig prie ministerijos veikl; 4) ministro pavedimu atstovauja ministrui pristatydami ir aptardami ministro politines nuostatas bei sprendimus visuomenei, Seimo komitetuose, Vyriausybs posdiuose ir pasitarimuose; 5) atlieka kitas ministro jiems pavestas funkcijas. Ministras savo galiojim laikotarpiu gali turti visuomenini konsultant, kurie ministro praymu teikia jam konsultacijas, pasilymus, ivadas ir kit informacij. Ministerijos valstybs sekretorius yra karjeros valstybs tarnautojas, pavaldus ministrui. Usienio reikal ministerijos valstybs sekretoriumi gali bti ir diplomatas. Valstybs sekretorius: 1) koordinuoja ir kontroliuoja ministerijos administracijos padalini veikl, utikrina, kad gyvendinant ministerijos strateginius veiklos planus optimaliai bt valdomi ir panaudojami finansiniai, materialiniai, intelektiniai ir informacijos itekliai; 2) kontroliuoja ministerijos administracin kin veikl; 3) organizuoja ir koordinuoja ministerijos strategini veiklos plan rengim ir j gyvendinim; ir kt. Ministerijoje yra sudaroma kolegija kaip ministro patariamoji institucija. Kolegijos nariai yra ministras (kolegijos pirmininkas), viceministras, ministerijos valstybs sekretorius ir ministerijos sekretoriai. kolegijos sudt gali bti traukiami kiti ministerijos bei kit institucij atstovai. Kolegijos nari skaii nustato ir kolegijos personalin sudt bei darbo reglament tvirtina ministras LR VYRIAUSYBS SANTYKIAI SU SEIMU. 1. Vyriausyb turi teis teikti silym Prezidentui paskelbti pirmalaikius Seimo rinkimus, jeigu Seimas pareikia tiesiogin nepasitikjim Vyriausybe. 2. MP ir ministrai turi teis Seimo statuto nustatyta tvarka dalyvauti Seimo, jo komitet, komisij bei frakcij posdiuose ir pareikti savo nuomon svarstomais klausimais.

G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d.

244

3. MP arba ministras, kuriam Seimo sesijoje yra pateiktas Seimo nario paklausimas dl Vyriausybs, ministerij ar kit Vyriausybs staig veiklos, privalo atsakyti odiu ar ratu Seimo statuto nustatyta tvarka. 4. MP ir ministrai Seimo sesijos metu Seimo statuto nustatyta tvarka atsako Seimo nari klausimus 5. Seimo komiteto, komisijos ar frakcijos kvietimu Seimo statuto nustatyta tvarka ministrai ar ministro galiotas valstybs tarnautojas privalo dalyvauti komiteto, komisijos ar frakcijos posdyje ir pateikti paaikinimus svarstomais klausimais. 6. Vyriausyb turi statym leidybos iniciatyvos teis Seime. Vyriausyb dl Seimui teikiam statym ar Seimo nutarim projekt priima nutarim. Svarstant iuos projektus Seime, Vyriausybei atstovauja MP, Vyriausybs galiotas ministras, o iam negalint Vyriausybs galiotas viceministras. 7. Vyriausyb turi teis teikti silym Seimui balsuoti dl pasitikjimo Vyriausybe. Seimas turi galiojimus kaip atsvar vyriausybei: 1. Svarsto MP pateikt Vyriausybs program ir sprendia, ar jai pritarti. Be Seimo pritarimo Vyriausybs programai, pastaroji negali veikti. 2. Vyriausybs silymu steigia ir panaikina LR ministerijas. 3. Seimas esant reikalui sprendia, ar leisti patraukti MP ar ministr baudiamojon atsakomybn, duoda leidim juos suimti ar kitaip suvaryti j laisv 4. Vyriausyb privalo pateikti savo metin veiklos ataskait (iki kovo 1 d.), kurioje turi bti aptarti ir artimiausio laikotarpio Vyriausybs veiklos prioritetai. Vyriausyb solidariai atsako Seimui u bendr Vyriausybs veikl. Vyriausyb arba atskiri ministrai turi atsiskaityti u savo veikl Seimo reikalavimu ikilus btinumui. 5. Vyriausyb privalo informuoti Seim apie priimtus nutarimus bei potvarkius. statymas reikalauja, jog per 3 dienas po Vyriausybs nutarim, MP potvarki primimo Seimui turi bti perduotos i dokument kopijos kurios idalijamos Seimo valdybos nariams, visiems komitetams ir frakcijoms. 6. Priiri Vyriausybs veikl(parlamentin kontrol), gali reikti nepasitikjim MP ar ministru. Seimas gali pareikti nepasitikjim Vyriausybe ar Ministr Pirmininku vis nari bals dauguma. Rykiausia Vyriausybs politins atsakomybs forma yra interpeliacija ir nepasitikjimo Vyriausybe pareikimas. Gavs interpeliacij, Vyriausybs narys privalo ne vliau kaip per 2 savaites perduoti Seimo pirmininkui ratik atsakym, su kuriuo supaindinami Seimo nariai. Seimas, apsvarsts atsakym interpeliacij, gali nutarti, jog atsakymas ess nepatenkinamas, ir puss vis Seimo nari bals dauguma pareikti nepasitikjim MP ar ministru. Seimui primus nutarim dl interpeliacijos, MP ar ministras, kuriam pareiktas nepasitikjimas, privalo atsistatydinti, MP atsistatydinus, privalo atsistatydinti ir visa Vyriausyb. Seimo statute numatyta, jog Seimo nari grup gali pareikti nepasitikjim ne tiktai MP ar ministru, bet ir visa Vyriausybe. Nutarimas dl tiesioginio nepasitikjimo Vyriausybe gali bti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip puss vis Seimo nari bals dauguma. LR VYRIAUSYBS SANTYKIAI SU RESPUBLIKOS PREZIDENTU. 1. Prezidentui mirus, atsistatydinus, paalinus j i pareig apkaltos proceso tvarka ar tada, kai Seimas nutaria, kad Respublikos Prezidento sveikatos bkl neleidia jam eiti pareig, jo pareigas laikinai eina Seimo Pirmininkas. iuo atveju Seimo Pirmininkas netenka savo galiojim Seime, kur jo pareigas Seimo pavedimu laikinai eina jo pavaduotojas(K89str.1d.). Jeigu iais atvejais Seimas negali per 10 dien susirinkti ir paskelbti Prezidento rinkim, rinkimus skelbia Vyriausyb, priimdama nutarim. nutarim pavedama vykdyti Vyriausiajai rinkim komisijai. 2. Prezidento ileistus dekretus (K85str) dl: 1) LR diplomatini atstov usienio valstybse skirimo ir ataukimo; 2) dl usienio valstybi diplomatini atstov galiojamj ir ataukiamj rat primimo; 3) dl aukiausiojo diplomatinio rango ir specialiaus vardo suteikimo; 4) dl aukiausiojo karinio laipsnio suteikimo; 5) dl nepaprastosios padties paslelbimo; G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 245

6) dl Lietuvos Respublikos pilietybs suteikimo MP arba atitinkamas ministras ne vliau kaip per 3 dienas pasirao Prezidento dekretus. Atsakomyb u tok dekret tenka j pasiraiusiam MP arba ministrui. Be ios kontrasignacijos Prezidento dekretas neturi galios. 3. Vyriausyb grina savo galiojimus Prezidentui po Seimo rinkim arba irinkus Prezident 4. Vyriausyb svarsto ir teikia P atitinkamus dokumentus dl tarptautini sutari teikimo Seimui ratifikuoti (iuos dokumentus, suderintus su Usienio reikal ministerija ir Europos teiss departamentu, teikia atsakinga institucija). Kartu su teikimu Prezidentui siuniamas atitinkamas Vyriausybs sprendimas ir Prezidento dekreto projektas. Prezidento galiojimai kaip atsvara Vyriausybei: 1. Jis skiria ir atleidia MP Seimui pritarus, paveda jam sudaryti Vyriausyb ir tvirtina jos sudt. 2. Tarp Seimo sesij P esant reikalui sprendia, ar leisti patraukti MP ar ministr baudiamojon atsakomybn, duoda leidim juos suimti ar kitaip suvaryti j laisv. 3. P priima ratik Vyriausybs atsistatydinim. Vyriausyb gali atsistatydinti MP silymu priimdama nutarim, raytin praneim MP t pai dien teikia P. MP mirus, apie Vyriausybs atsistatydinim P pranea MP pavaduojantis ministras, o jei pavaduojanio nebuvo vyriausias pagal ami ministras. 4. Vyriausyb laikoma atsistatydinusia nuo Prezidento dekreto sigaliojimo dienos. Prireikus P paveda jai toliau eiti pareigas. Jis gali pavesti vienam i ministr eiti MP pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausyb.

XIV TEISMIN VALDIA KONSTITUCINJE TEISJE iuolaikin valstyb nesivaizduojama be teismo institucijos. Taiau iki pat XVIII a. pabaigos nebuvo net minties, kad teismai gali tapti savarankika valstybs valdios dalimi. Dabartiniu metu nepriklausomos teismins valdios buvimas ir jos atskyrimas nuo kit valstybs valdios ak laikomas nekvestionuojamu demokratins ir teisins valstybs poymiu. Tik demokratinse valstybse, pripastaniose valdi padalijimo princip, teismai laikomi tautos steigta savarankika valstybs valdia. Vykdydami savo funkcijas, jie nra pavalds nei statym leidiamajai, nei vykdomajai valdiai. N viena i i valstybs valdios ak negali kitis teism veikl. Kita vertus, negalima suabsoliutinti teismins valdios savarankikumo ir nepriklausomumo. Teismin valdi su kitomis valdiomis sieja tam tikri ryiai: statym leidiamoji valdia priima statymus, nustatanius teism sistem, teism veiklos principus, teism kompetencij, teisj status, byl nagrinjimo tvark ir kt. Vykdomoji valdia utikrina teism veiklos materialines slygas, gyvendina specialist rengimo programas, padeda racionaliai panaudoti tiek teism sistemai, tiek atskiriems teismams skirtas biudeto las ir t.t. Abi ios valdios dalyvauja formuojant teismus. Teismin valdia statym nustatyta tvarka gali tikrinti statym leidiamosios ir vykdomosios valdios priimam akt teistum, sprsti ginus tarp valstybs institucij, nagrinti piliei skundus dl valstybs institucij ir pareign veiksm. gyvendindama tai, teismin valdia utikrina Konstitucijoje ir statymuose tvirtint pusiausvyr tarp statym leidiamosios ir vykdomosios valdios, j veiklos teistum, apsaugo asmen nuo valstybs valdios savivals. Konstitucins teiss mokslas nepateikia tikslaus teismins valdios apibrimo. Danai apsiribojama teiginiu, jog teismin valdia yra viena i valstybs valdi, kuriai skirta teisingumo vykdymo funkcija. Teism organizavim visada nustato valstyb statymais. Bendrieji organizavimo klausimai aptariami konstitucinse normose. Taiau kai kuri valstybi statymai tai daro lakonikai - tvirtina, kad teisingum vykdo tik teismas; teism organizavimo ir veiklos tvark nustato statymai. Svoka teismas, kaip ir svoka teismin valdia, gali bti vartojama keliomis prasmmis. Teismu gali bti vadinamas teisjas arba teisj kolegija, nagrinjantys konkrei byl teismo posdyje, t.p. pastatas, kuriame G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 246

teisjai dirba, ir pan. Visada remiantis Konstitucija, teismu suprantama tik valstybs institucija, tai yra tik teismas, kaip nustatyta Konstitucijoje ir Teism statyme. Teism sistema - remiantis LR Konstitucija visuma veikiani teism, kuriuos sieja bendri teisminei valdiai keliami tikslai ir udaviniai bei teism veiklos ir organizavimo principai. KT paymjo, kad Teismin valdia - viena i valstybs valdi, kuriai vienintelei patikta vykdyti teisingum. ios funkcijos negali vykdyti jokia kita valstybs institucija ar pareignas. Tik savarankika ir visavert teismin valdia gali skmingai gyvendinti jai patikt funkcij. Kiekviena valstyb turi savo teism sistem. Apibendrintai skiriamos dvi pagrindins sistemos: 1) anglosaks; 2) kontinentin, kurioje daniausiai egzistuoja 3- instancij sistema: Pirmosios; Apeliacins; Kasacins. O musulmon kratuose paplit ariato teismai - religiniai teismai. Jie taiko ariat - musulmon religin teisyn. ie teismai nagrinja tik pripastanij islam asmen bylas. Kitatikiams jo netaiko. 1. Anglosaks teism sistema. Tai viena i seniausi . Susiformavo kaip ibaigta, vieninga teism sistema, kurios aukiausiu organu yra Aukiausiasis teismas. Jis apibendrina vis kit teismin praktik, formuoja precedentus. iai sistemai bdinga: nra specializuot teism; visi teismai - universals, gali nagrinti bet koki byl. Darbo specializacija yra tik teism viduje - byl pasiskirstymas tarp teisj. Paskirstoma kas sprendia baudiamsias, civilines, administracine bylas, arba sudaromos kolegijos - darbo, baudiamj, administracini, civilini byl sprendimui. Kiti ios sistemos bruoai: 1) pripastama bendroji teis tai i esms tesim sukurta teis: teism praktika ir precedentai. Bendroji teis paprastai priepastatoma statutinei teisei - parlamento priimtiems statymams. i statutin teis formavosi vlyvaisiais amiais ir dabar turi didel tak Didiojoje Britanijoje. 2) rungtynikumo principas. Jis reikia, kad bylos alys tarpusavyje rungiasi odiais. is principas pripastamas ir kontinentinje teisje, bet ia kratutinumas - teisjas visai nesikia proces, tik stebi, jis neuduoda klausim, netyrinja, netardo, nekvoia. is teisminis procesas savotikas: teisj vaidmuo - tik sutramdyti bylos alis, palaikyti tvark. 3) teisminiai sandoriai.Leidiama gino alims susitarti tarpusavyje ir teisjas priima nutarim remdamasis tuo susitarimu. Advokatas sako: Mano ginamasis prisipains padars t ir t, o tu nuimk kitus kaltinimus. 4) plaiai naudojamas prisiekusij teismas. Daugiausia baudiamosiose bylose, bet bna ir civilinse bylose. 5) yra taikos teisjai. Tai pirmins teism grandins teisjai. Nebtinai turi bti teisininkai, bet turi turti gyvenimo patirt. Sprendia buitinio pobdio bylas. J paskirtis - rasti konflikto sprendim, sutaikyti alis. Jei neisprendia - perduoda auktesniam teismui. iuos teisjus irenka patys gyventojai. 6) Teisjai renkami (nebdinga kontinentinei). Nors dabar teisj rinkimas net JAV kritikuojamas - danai rinkimai formals - kandidatr ikelia tas pats teisjas ir danai tik jis vienintelis. 7) emesni teism sprendimai gali bti skundiami tik apeliacine tvarka. 2. Kontinentinei sistemai bdinga: detalus statyminis teism veiklos organizavimas (sudarymo, veiklos principai). Taigi, dominuoja statutin teis - statymai. Bdinga tai, kad: 1) nepripastamas precedentas, kaip teiss altinis (bent formaliai). Taiau paskutiniais deimtmeiais precedentai pamau tampa pripastami, sitvirtina. Ypa, kai pripasta mokslininkai. Taiau precedentai nevaidina lemiamos reikms. 2) kitas teisjo vaidmuo procese. Bna aktyvs teismo metu: pats uduoda klausimus, nukreipia teismin tyrim vien ar kit pus (o ne snaudia kdje). 3) ymiai maiau paplit prisiekusij teismai. Taiau kai kuriose valstybse (Vokietijoje) naudojami teism tarjai. 4) ymiai reiau - taikos teisjai. Jei yra teismas, tai turi atlikti profesionaliai. 5) Teisjai skiriami. 6) paplitusi teisj savivalda (magistratas). 7) greta apeliacinio skundo naudojamas ir kasacinis. Yra net atskiri kasaciniai teismai (jie laikomi aukiausiu teismu). 8) yra revizijos tvarka - emesnij teism sprendim patikrinimas, kai jie apskundiami. G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 247

9) plaiai paplitusi teism specializacija. Greta bendros jurisdikcijos teism kuriami specializuoti teismai. Pvz., socialiniai teismai: ems socialinis teismas ir Aukiausias federacinis socialinis teismas. Teism sistemos JAV, D.Britanijos, Pranczijos, VFR . Teism valdia JAV. 1787 m. JAV Konstitucijos III str. Skirtas Jungtini Valstij teism valdiai, kur 1 skyriuje nurodoma, jog JV teism valdi vykdo vienas Aukiausiasis Teismas ir emesni teismai, kuriuos steigia Kongresas (st. Leidiamoji valdia). 2 skyriuje ivardijama, kokias bylas sprendia teismai, pvz.: Visose bylose, susijusiose su ambasadoriais, kitais oficialiais atstovais ir konsulais, t.p. tose, kuriose viena i ali yra valstija, Aukiausiasis Teismas turi pirmos instancijos teismo jurisdikcij. Visose kitose bylose AT turi apeliacin jurisdikcij. T.p. nurodoma, jog bylos dl vis nusikaltim, iskyrus apkaltos bylas, yra teismingos prisiekusij teismui. Atskiro konstitucinio teismo JAV nra, konstitucin kontrol (teiss akt atitikim konstitucijai, statymams) vykdo JAV Aukiausiasis teismas. Teism valdia Didiojoje Britanijoje. Danai DB K vadina neraytine, nes ji niekada nebuvo urayta viename t. akte, nra vieningo teiss akto, kuris veikt kaip konstitucija. Tai ypatinga forma, nes DBK sudaro raytin ir neraytin dalys, t.y.: 1) svarbiausias teiss altinis bendroji teis arba precedentin teis- Teism sprendimai, 2) konstituciniai paproiai, 3) konstituciniai susitarimai, 4) doktrina, 5) statutin teis. DB sudtinga teism sistema. Ypatingas dmesys skiriamas aukiausiems teismams, nes jie ne tik sprendia bylas, bet kuria ir precedentin teis. Iskiriami tokie aukiausieji teismai: Aukiausiasis Teismas, Karnos teismas ir Apeliacinis teismas. Aukiausiojo teismo priimti sprendimai gali bti apskundiami Apeliaciniam teismui, o io teismo sprendimai gali bti skundiami Lord rm Apeliaciniam komitetui. Greta aukiausi teism veikia vairs emesni instancij teismai, svarbiausi i j grafysi teismai. Maareikmes bylas sprendia teisjo padjjai, magistratai (prilyginami teisjam). Teism valdia Pranczijoje. 1958 m. Pranczijos konstitucijos VIII skyrius skirtas teism valdiai, kuriai nra skirta daug dmesio ioje K. Nurodoma jog Prezidentas yra teismins valdios nepriklausomumo garantas. Prezidentui padeda Aukiausias Magistratros patariamasis organas. Jis silo kandidatus Kasacinio teismo, Apeliacinio teismo ir Didiosios instancijos teismo teisjus. T.p. Konstitucijoje minima, jog teisjai nepakeiiami. Teismin valdia asmens laisvs sergtoja, laikosi io principo atsivelgdama statymus. Pranczijoj iskiriamos 2 teism sistemos: 1) bendros kompetencijos teismai: maosios instancijos tribunolai, didiosios instancijos tribunolai, apeliaciniai teismai, prisiekusij teismai, specials teismai, ir pats aukiausias Kasacinis teismas. 2) administraciniai teismai: administraciniai teismai ir apeliaciniai administraciniai teismai. Teism valdia Vokietijoje. Konstitucijos IX skyrius plaiau nei kit valstybi K reglamentuoja teismin valdi. K92 str. nurodo, jog teismin valdia patikima teisjam. Egzistuoja Federalinis Konstitucinis teismas, Federaliniai teismai, ir emi teismai. Vokietijoj egzistuoja net 5 teism sistemos: 1) bendros kompetencijos teismai; 2) administraciniai teismai; 3)finans teismai; 4) darbo teismai; 5) socialiniai teismai. Kadangi Vokietija yra federacin valstyb, todl ie teismai egzistuoja 2 lygmenyse - ems ir federaciniai. Bendrieji teismai. iuos teismus jungia Aukiausij teism senatas, kuris reguliuoja klausimus tarp skirting grandi, aukiausij teism. Bendros jurisdikcijos teismai nagrinja 2 ri bylas: civilines ir baudiamsias. ie teismai turi 4 grandis: 1. Pirmin grandis: 1) taikos teisjai, 2) policijos teisjai, 3) apylinks teisjai. Jiems tenka paprasiausios bylos. Policija k sulaikiusi veda pas taikos teisj. Bylos dl policijos veiksm, tvarkos paeidim. i teism daugiausia. 2. pagrindin grandis: Tai I instancijos teismai. Jie nagrinja didij baudiamj ir civilini byl dal (iskyrus tas, kurias nagrinja 1 grandis). apygardos teismai, tribunolai. 3. apeliacin grandis: apeliacinis (iai) teismas, (gali bti auktesnysis teismas). 4. aukiausioji grandis - aukiausieji (kasaciniai) teismai. Pirmin ir pagrindin grandys atlieka I instancijos teismo funkcijas. Taiau 2 grandies teismai kartais atlieka ir apeliacines funkcijas 1 grandies teism sprendimams. G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 248

Tarp specialij teism ypating viet uima administraciniai teismai. Yra beveik visose Europos valstybse. Sprendia ginus tarp gyventoj ir valdios staig (vieosios administracijos staig). Gina mogaus teises prie valdios institucijas, tramdo jas. 1. TEISMIN VALDIA LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINJE TEISJE. Teismin valdi sudaro valstybje veikianti teism sistema. Teism sistema tai valstybs teismins valdios institucij, kurias jungia bendri organizavimo ir veiklos principai, visuma. Yra kelios nuomons dl teism sistem apibdinani poymi. 1. Vieni teisininkai aikina, kad valstybs teism sistem apibdina teism hierarchiniai ryiai. Pagal kriterij valstybje gali veikti viena arba keletas teism sistem. 2. yra nemaai nuomoni, jog tai ne vieninteliai ryiai, siejantys valstybje veikianius teismus, pvz., juos jungia bendra funkcija, veiklos principai, teisin baz ir kt. iuo poiriu kai kuriose valstybse veikia viena vieninga teism sistema (pvz., Didiojoje Britanijoje), Taiau daugumos valstybi teism sistem sudaro keletas santykinai savarankik teism grupi (posistemi). iuo poiriu visi teismai, kurie nurodyti Lietuvos K IX skirsnyje, sudaro bendr Lietuvos teism sistem. i sistem sudaro bendrosios kompetencijos teismai ir specializuoti teismai. iuo metu Lietuvoje veikia specializuoti administraciniai teismai. Prireikus statymu gali bti steigti ir kiti specializuoti teismai darbo, eimos ir kit kategorij byloms nagrinti. Teismai, turintys ypatingus galiojimus, taikos metu Lietuvoje negali bti steigiami. Taiau dl teisingumo funkcijos apimties ir rib konstitucins teiss moksle nra vieningos nuomons. Neretai teigiama, kad konstituciniai teismai, atliekantys konstitucins prieiros funkcij, teisingumo nevykdo ir nepriklauso teisminei valdiai. Kita vertus, tai priklauso ir nuo to, kokia konstitucins kontrols sistema egzistuoja konkreioje valstybje. LR Konstitucinio Teismo statymo 1str. tvirtinta, kad KT yra savarankikas ir nepriklausomas teismas, kuris teismin valdi gyvendina Konstitucijos ir io statymo nustatyta tvarka. Tokiu apibrimu Lietuvos statym leidjas suformulavo savo pozicij, kad Konstitucinis Teismas yra teismins valdios dalis. Taiau pakankamai aiki io statymo nuostata neiveng jos atitikties Konstitucijai patikrinimo. Seimo nari grup kreipsi KT praydama itirti, ar LR Konstitucinio Teismo statymo 1str. pavadinimas ir io str.3dalis neprietarauja Konstitucijos 5str.1 ir 2 dalims, 111str.1daliai. 2006.06.06d. nutarime KT konstatavo, kad teismai viena i Konstitucijoje tvirtint valstybs valdios institucij ri. Teismins valdios paskirtis ir kompetencija vykdyti teisingum. Teisingumo vykdymo funkcija lemia teisjo ir teism nepriklausomum, kuris yra vienas i esmini demokratins teisins valstybs princip: teismai, vykdydami teisingum, privalo utikrinti K, statymuose ir kt. teiss aktuose ireiktos teiss gyvendinim, garantuoti teiss virenyb, apsaugoti mogaus teises ir laisves. Teisjo ir teism nepriklausomumas yra ne savitikslis dalykas, bet btina mogaus teisi ir laisvi apsaugos slyga, ne privilegija, o viena svarbiausi teisjo ir teism pareig, kylanti i Konstitucijoje garantuotos kiekvieno asmens, mananio, kad jo teiss ar laisvs yra paeidiamos, teiss turti nealik gino arbitr, kuris pagal K ir statymus i esms isprst kilus teisin gin. Teismins valdios savarankikum, nepriklausomum nuo kit valstybs valdi lemia ir tai, kad ji, kitaip nei kitos valstybs valdios, yra formuojama ne politiniu, bet profesiniu pagrindu. Taigi, Teismai, pagal Konstitucij vykdantys teismin valdi Lietuvoje, yra priskirtini ne vienai, bet dviem arba daugiau teism sistem. iuo metu pagal Konstitucij ir statymus Lietuvoje yra 3 teism sistemos: 1) Konstitucinis Teismas vykdo konstitucin teismin kontrol; 2) pagal K 111str.1d. nurodyti Lietuvos Aukiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygard ir apylinki teismai sudaro bendrosios kompetencijos teism sistem; 3) pagal K111str. 2dal administracini, darbo, eimos ir kit kategorij byloms nagrinti gali bti steigti specializuoti teismai - iuo metu statymais yra steigta ir veikia viena specializuot teism, btent G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 249

administracini, sistema, kuri sudaro Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir apygard administraciniai teismai. KT, turi konstitucinius galiojimus: panaikinti atitinkam teiss akt (j dali) teisin gali, jeigu jie prietarauja auktesns galios teiss aktams, inter alia (ir pirmiausia) Konstitucijai. Kad galt nustatyti ir priimti sprendim, ar tiriami teiss aktai (j dalys) neprietarauja auktesns galios teiss aktams, turi galiojimus oficialiai aikinti ir tiriamus teiss aktus, ir mintus auktesns galios teiss aktus. Kitoks KT galiojim aikinimas paneigt pai io Teismo konstitucin paskirt. Vadinasi, i paios Konstitucijos kyla ir KT iimtiniai galiojimai oficialiai aikinti Konstitucij, savo jurisprudencijoje pateikti oficiali Konstitucijos nuostat samprat - formuoti oficiali konstitucin doktrin. Pagal Konstitucij konstitucini nuostat samprata, argumentai, idstyti KT nutarimuose, ir kituose KT aktuose - ivadose bei sprendimuose, saisto ir teis kurianias, ir teis taikanias institucijas (pareignus), neiskiriant n bendrosios kompetencijos ir steigt specializuot teism. Konstitucijoje yra apibrta KT formavimo tvarka, nustatyti Konstitucinio Teismo galiojim vykdymo (veiklos) pagrindai ir garantijos, tvirtintas KT teisj statusas ir kt. Taigi pagal Konstitucij KT - konstitucins justicijos institucija, vykdanti konstitucin teismin kontrol. KT ne kart yra konstatavs, kad, pagal savo kompetencij sprsdamas dl emesns galios teiss akt (j dali) atitikties auktesns galios teiss aktams, inter alia (ir pirmiausia) Konstitucijai, ir vykdydamas kitus savo konstitucinius galiojimus, KT - savarankikas ir nepriklausomas teismas vykdo konstitucin teisingum, garantuoja Konstitucijos virenyb teiss sistemoje ir konstitucin teistum. Paymtina, kad konstitucins justicijos institucijos, kuriai pagal Konstitucij pavesta vykdyti konstitucin teismin kontrol, pavadinimas - Konstitucinis Teismas - yra expressis verbis tvirtintas paioje Konstitucijoje. Pabrtina, kad valstybs valdios institucija, kuri paioje Konstitucijoje yra vardyta kaip teismas, savo konstitucine prigimtimi negali bti ne teismas, t. y. ne teismin institucija. Iaikindamas Konstitucijos nuostat turin ir konstatuodamas ginijamo LR KT statymo straipsnio atitikim Konstitucijai, KT ioje byloje aikiai atskleid Konstitucinio Teismo viet, jo paskirt ir teisin status teismins valdios ir vis valstybs valdi institucinje sistemoje. 2. TEISMINS VALDIOS YPATUMAI. TEISMINS VALDIOS FUNKCIJOS Teisminei valdiai bdingi visi valstybs valdios pagrindiniai poymiai. 2. Tai privalomumas paklusti ios valdios sprendimams. 3. Teismas priima sprendimus valstybs vardu. 4. Savo galia ie sprendimai prilygsta statymams: jie yra privalomi visoms valstybs institucijoms, staigoms, organizacijoms, pareignams ir pilieiams. 5. Sprendim vykdymas garantuojamas valstybs prievarta. Patys teism sprendimai daugeliu atvej yra valstybs prievartos aktai.Teisas turi teis taikyti vairias, net paias grieiausias, valstybins prievartos priemones, pvz, laisvs atmim iki gyvos galvos, turto konfiskavim ir kt. 6. Teismin valdia, priimdama privalomus sprendimus, kartu atlieka ir socialinio reguliavimo funkcij konkreioje visuomenini santyki srityje: nustato konkrei asmen teises, pareigas ir atsakomyb. Be bendrj valstybs valdios poymi teisminei valdiai bdingi specifiniai poymiai ir funkcijos: 1. jos paskirtis utikrinti teiss viepatavim, konstitucins santvarkos stabilum, mogaus ir piliei teisi ir teist interes apsaug. Teismas yra svarbiausia paeist mogaus teisi ir laisvi gynimo institucija. Teis ginti savo teises nepriklausomame ir nealikame teisme yra viena i svarbiausi asmens teisi garantij. 2. teismams suteikiami ypatingi galiojimai, kuri neturi n viena kita valdios aka. Tik teismas gali priimti sprendim, kuriuo mogui atimama ar apribojama laisv, konfiskuojamas fizini ar juridini asmen turtas, udraudiama politins partijos veikla, panaikinamas valstybs institucijos neteistas aktas, valstybs institucija pareigojama atlyginti asmeniui neteistais veiksmais padaryt al ir kt. 3. Iskirtin teismins valdios vieta valstybs valdios sistemoje parodo tai, kad teismin valdia gyvendina teisingumo vykdymo valstybje funkcij. Tai pagrindin ios valdios funkcija, tvirtinta LR K 109str.1d. Jos G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 250

negali gyvendinti jokia kita valstybs valdios institucija ar pareignas, iskyrus teism. KT paymjo, kad Teismin valdia - viena i valstybs valdi, kuriai vienintelei patikta vykdyti teisingum. ios funkcijos negali vykdyti jokia kita valstybs institucija ar pareignas. Tik savarankika ir visavert teismin valdia gali skmingai gyvendinti jai patikt funkcij. 4. Teisingumo turinys tai teism veikla, sprendiant konkreius ginus dl teiss (turtinius, darbo, politinio pobdio ginus, piliei skundus dl neteist valstybs tarnautoj veiksm ir kt.), atsirandanius kaip visuomenje kylani vairi konflikt rezultatas. Ginus sprendia nagrindami baudiamsias, civilines ir administracines bylas, grietai laikydamiesi statym nustatytos teisminio proceso tvarkos. Teisminio proceso tvarkos reikalavimai gyvendinant teismin valdi turi esmin reikm: procesins teiss paeidimai gali bti pagrindu auktesniajam teismui panaikinti teismo sprendim. 5. Priima individualius sprendimus, lieianius konkreius asmenis. Teismai paprastai visada nagrinja individualias bylas (pvz., parlamentas leidia statymus - abstrakius aktus, skirtus daugeliui moni ir kitiems teiss subjektams). Teismas isprendia konkret gin, tarp konkrei asmen. 6. Specifin teisingumo funkcijos vykdymo kontrols sistema, kuri gali bti tik teisin: kontroliuojama, ar teismo sprendimai yra teisti, ar jie atitinka materialins ir procesins teiss normas. i kontrol gali bti tik vidin: emesniojo teismo sprendim gali pakeisti ar panaikinti tik auktesn (apeliacin ar kasacin) teismin institucija. 7. Iskirtinis teismins valdios poymis jos politinis ir socialinis neutralumas. Vykdant teisingum pagrindin teismo pareiga isprsti teisin konflikt: visapusikai, pilnutinai ir objektyviai itirti visas bylos aplinkybes ir priimti teist bei pagrst teismo sprendim. Tok sprendim gali priimti tik nepriklausomas ir nealikas teismas. Vykdydamas i pareig teismas privalo bti politikai ir socialiai neutralus bei laisvas nuo bet kokio poveikio i alies. Nagrindamas ir sprsdamas bylas, jis turi vadovautis tik statymu, savo teisine smone ir vidiniu sitikinimu. Teisin smon ir vidinis sitikinimas yra labai reikmingi gyvendinant teismin valdi. 1. Teisingumo vykdymas nra vienintel teismins valdios funkcija: 2. Teismai priiri ar valstybs institucij, padedani vykdyti teisingum, veiksmai teisti ir pagrsti. Pvz., tik teismas gali sankcionuoti asmens sumim. K20str.3d.tvirtinta, kad nusikaltimo vietoje sulaikytas asmuo per 48 valandas turi bti pristatytas teism, kur sulaikytajam dalyvaujant sprendiamas sulaikymo pagrstumas. Jeigu teismas nepriima nutarimo asmen suimti, sulaikytasis tuojau pat paleidiamas.Sumimas pati grieiausia Baudiamojo proceso kodekse numatyta kardomoji priemon, skiriama tik tuomet, kai yra pagrstas manymas, jog tariamasis bgs (slpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareign, prokuroro ar teismo; trukdys procesui; darys naujus nusikaltimus (LR BPK 122 str.). 3. Teismai aikina teiss normas. Lietuvoje be KT i funkcij gyvendina Aukiausiojo Teismo Teisj senatas, aprobuodamas teism sprendimus, kuri iaikinimus turi atsivelgti teismai, valstybins, kitos institucijos, t.p.kiti subjektai, taikydami tuos paius statymus. Kai kuriose valstybse teismai atlieka teiss krimo funkcij (anglo-saks teisins tradicijos valstybse). Nors, kai kurie Lietuvos teisininkai mano, kad statym aikinimas per Aukiausiojo Teismo Teisj senato aprobuotus sprendimus tai kelias teismo sprendimo, kaip precedento, sitvirtinim ms teiss sistemoje. 4. Teism savivalda teisj ir teism teis ir reali galia pagal K ir statymus laisvai ir savarankikai, savo atsakomybe sprsti teism veiklos klausimus. Tam tikslui yra steigiamos specialios statymo numatytos teisj institucijos. Pagal iuo metu galiojant Teism statym teism savivaldos sistem sudaro: 1) Visuotinis teisj susirinkimas; 2) Teisj taryba; 3) Teisj garbs teismas. ios institucijos turi teis sprsti klausimus dl teisj paskyrimo, paauktinimo, perklimo ar atleidimo i pareig, dl drausmini nuobaud skyrimo, teism savivaldos institucij formavimo ir kt. Teism savivaldos institucijos periodikai atsiskaito u savo veikl aukiausiam savivaldos organui Visuotiniam teisj susirinkimui Kaip taisykl, statym leidiamosios ir vykdomosios valdios institucijos, nors ir renka arba skiria teisjus, toki teisi neturi. Specialios teisj institucijos, patarianios Prezidentui dl teisj skyrimo ar atleidimo, steigim numato LR K 112str.5d. Dabartiniu metu tokius galiojimus turi Teisj taryba, kurios sudarymo ir veiklos organizavimo tvark nustato LR Teism statymas. Teisj drausmines bylas, nagrinja G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 251

Teisj garbs teismas. Konstitucinis teismins valdios nepriklausomumo pripainimas utikrina teismams savivaldos teis. LR TEISMAI ( teism sistema) Teism sistema - remiantis LR Konstitucija visuma veikiani teism, kuriuos sieja bendri teisminei valdiai keliami tikslai ir udaviniai bei teism veiklos ir organizavimo principai. Remiantis KT iaikinimu: pagal Konstitucij ir statymus Lietuvoje yra 3 teism sistemos: 1) Konstitucinis Teismas vykdo konstitucin teismin kontrol; 2) bendrosios kompetencijos teismai: Aukiausiasis, apeliacinis teismas, apygard ir apylinki teismai; 3) specializuoti teismai: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir apygard administraciniai teismai. Konstitucinis Teismas, oficialiai aikina Konstitucij, savo jurisprudencijoje pateikia oficiali Konstitucijos nuostat samprat - formuojai oficiali konstitucin doktrin. Argumentai, idstyti KT nutarimuose, ivadose bei sprendimuose, saisto ir teis kurianias, ir teis taikanias institucijas (pareignus), neiskiriant n bendrosios kompetencijos ir steigt specializuot teism. Bendrosios kompetencijos teismai. Lietuvoje iuo metu veikia 4 pakop (grandi) bendrosios kompetencijos teismai: 1. Apylinki teismai yra pirmoji instancija civilinms, baudiamosioms, administracini teiss paeidim byloms; byloms, susijusioms su sprendim ir nuosprendi vykdymu; priimti sprendimams (nutarimams) dl statym numatyt prievartos priemoni taikymo; statymo nustatytais atvejais apylinks teismo teisjai atlieka ikiteisminio tyrimo teisjo, vykdymo teisjo funkcijas. Apylinks teismo teisjas negali nagrinti t byl, kuriose vykd ikiteisminio tyrimo teisjo funkcijas. a. Prie apylinks teismo veikia hipotekos skyrius. Hipotekos skyriaus veikl reglamentuoja Hipotekos registro steigimo statymas, Hipotekos registro nuostatai ir kiti teiss aktai. Hipotekos teisjai statym nustatyta tvarka nagrinja bylas dl sutartins ir priverstins hipotekos, keitimo, kit daiktini teisi, juridini fakt bei daikt registravimo Hipotekos skyriaus tvarkomuose registruose, dl keisto turto areto, iiekojimo i keisto turto, iiekot sum paskirstymo iiekotojams, ir kitus statym jam suteiktus galiojimus. Hipotekos skyriui vadovauja, jo darb organizuoja ir kontroliuoja hipotekos teisjas. Hipotekos teisjas turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir kiti apylinks teismo teisjai. 2. Apygard yra pirmoji instancija civilinms ir baudiamosioms byloms, statymo priskirtoms jo kompetencijai; ir apeliacin instancija byloms dl apylinki teism sprendim, nuosprendi, nutari, nutarim ir sakym; atlieka kitas su teisingumo vykdymu susijusias ir statym jo kompetencijai priskirtas funkcijas. 3. Lietuvos apeliacinis teismas, yra apeliacin instancija byloms dl apygard teism sprendim, nuosprendi, nutari, nutarim ir sakym. is teismas taip pat nagrinja praymus dl usienio valstybi ir tarptautini teism bei arbitra sprendim pripainimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje; atlieka kitas io teismo kompetencijai statym priskirtas funkcijas. 4. Lietuvos Aukiausiasis Teismas yra vienintelis kasacins instancijos teismas siteisjusiems bendrosios kompetencijos teism sprendimams, nuosprendiams, nutartims, nutarimams ir sakymams perirti. ioje instancijoje Baudiamojo proceso ir Civilinio proceso kodeks nustatytais atvejais bylas nagrinja 3 teisj kolegija, iplstin 7 teisj kolegija, arba atitinkamo LAT skyriaus plenarin sesija. LAT formuoja vienod bendrosios kompetencijos teism praktik aikinant ir taikant statymus bei kitus teiss aktus. LAT analizuoja teism praktik statym taikymo klausimais, teikia rekomendacinius iaikinimus, konsultuoja teisjus. Lietuvos integracija ES ir atitinkami LR Teism statymo pakeitimai praplt LAT kompetencijos ribas, priskirdami jam galiojimus, vadovaujantis ES teismini institucij iaikinimais, analizuoti ir apibendrinti bendrosios kompetencijos teism praktik taikant Europos Sjungos teiss normas ir teikti rekomendacijas dl Lietuvos bendrosios kompetencijos teism ir ES teismini institucij bendradarbiavimo utikrinant vienod ES teiss akt aikinim ir taikym Lietuvoje. LAT yra sudaromas teisj senatas. Tai kolegiali teisj institucija, turinti savarankik statymo nustatyt kompetencij. LAT senat eina LAT pirmininkas, Civilini ir Baudiamj byl skyri pirmininkai, t.p. po 7 kiekvieno didiausi LAT teisjo darbo sta turinius teisjus. Kiti LAT teisjai gali dalyvauti senato G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 252

posdiuose su patariamojo balso teise. Senato posdiuose gali dalyvauti ir kit teism pirmininkai, j pavaduotojai, skyri pirmininkai ir kiti teisjai. Pagrindins LAT senato funkcijos : tvirtinti teism praktikos taikant statymus ir kitus teiss aktus atskir kategorij bylose apibendrinimo apvalgas ir teikti rekomendacinius iaikinimus; svarstyti ir priimti sprendimus dl btinumo paskelbti mediag LAT biuletenyje Teism praktika. Senatas turi ir kitus LAT statute numatytus galiojimus. Specializuoti teismai: Lietuvos administracini teismai. Administracini teism sistema sistem sudaro 5 apygard administraciniai teismai ir vienas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Vilniaus apygardos administracinis teismas; 2. Kauno apygardos administracinis teismas; 3. Klaipdos apygardos administracinis teismas; 4. Panevio apygardos administracinis teismas; 5. iauli apygardos administracinis teismas; 6. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Konkreios apygardos administracinio teismo veiklos teritorija sutampa su atitinkamo bendrosios kompetencijos apygardos teismo veiklos teritorija. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas veikia visoje valstybje. ADMINISTRACINI TEISM KOMPETENCIJA Administracini teism sistema palyginti nesenas institutas Lietuvos teismins valdios struktroje, jos sudtini dali jurisdikcij tvirtinta Administracini byl teisenos statyme (Aktuali redakcija nuo 2009-12-05). (Administracini byl teisenos statymo 15 str.)Administraciniai teismai sprendia bylas dl : 1) valstybinio administravimo subjekt priimt teiss akt ir veiksm teistumo, i subjekt atsisakymo atlikti j kompetencijai priskirtus veiksmus teistumo ir pagrstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus; 2) savivaldybi administravimo subjekt priimt akt ir veiksm teistumo, i subjekt atsisakymo atlikti j kompetencijai priskirtus veiksmus teistumo ir pagrstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus; 3) turtins ir neturtins (moralins) alos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteistais valstybs ar vietos savivaldos institucijos, staigos, tarnybos bei j tarnautoj veiksmais ar neveikimu vieojo administravimo srityje, atlyginimo; 4) mokesi, kit privalom mokjim, rinkliav sumokjimo, grinimo ar iiekojimo, finansini sankcij taikymo, dl mokestini gin; 5) tarnybini gin, kai viena gino alis yra valstybs ar savivaldybs tarnautojas, turintis vieojo administravimo galiojimus (skaitant pareignus ir staig vadovus); 6) Vyriausiosios tarnybins etikos komisijos sprendim ir ios komisijos kreipimsi dl tarnybos santyki su valstybs tarnautojais nutraukimo; 7) Seimo kontrolieriaus kreipimosi (pareikimo) dl tarnybos santyki su valstybs tarnautojais nutraukimo; 8) gin tarp nepavaldi vienas kitam vieojo administravimo subjekt dl kompetencijos ar statym paeidimo, iskyrus civilinius ginus, priskirtus bendrosios kompetencijos teismams; 9) rinkim ir Referendumo statym paeidimo; 10) nutarimo administracinio teiss paeidimo byloje apskundimo; 11) viej staig, moni ir nevyriausybini organizacij, turini vieojo administravimo galiojimus, priimt sprendim ir veiksm vieojo administravimo srityje teistumo, i subjekt atsisakymo atlikti j kompetencijai priskirtus veiksmus teistumo ir pagrstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus; 12) visuomenini organizacij, bendrij, politini partij, politini organizacij ar asociacij priimt bendro pobdio akt teistumo; 13) usieniei skund dl atsisakymo iduoti leidim gyventi ar dirbti Lietuvoje ar tokio leidimo panaikinimo, skund dl pabglio statuso. 14) statymu administracini teism kompetencijai gali bti priskiriamos ir kitokios bylos. G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 253

Apygardos administracinis teismas yra pirmoji instancija administracinms byloms, kai pareikjas ar atsakovas yra teritorinis valstybinio administravimo ar savivaldybi administravimo subjektas. (iskyrus bylas 6,11,12 punkt.). Ir nagrinja bylas: 1) dl normini administracini akt teistumo, priimt teritorini ar savivaldybi administravimo subjekt; 2) pagal savivaldybi taryb pareikimus dl j teisi paeidimo, kai atsakovai yra teritoriniai valstybiniai administravimo subjektai; 3) pagal Vyriausybs atstovo pareikimus dl vietos savivaldos institucij ir j pareign akt, prietaraujani Konstitucijai ir statymams, dl statym ir Vyriausybs sprendim nevykdymo, dl akt ar veiksm, paeidiani gyventoj ir organizacij teises, teistumo; 4) dl turtins ir moralins alos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai teritorini valstybs ar vietos savivaldos institucij, staig, tarnyb bei j tarnautoj, einani tarnybines pareigas, neteistais veiksmais ar neveikimu vieojo administravimo srityje, atlyginimo; 5) tarnybinius ginus, kai viena gino alis yra valstybs ar savivaldybs tarnautojas, turintis vieojo administravimo galiojimus, iskyrus atvejus, kai pareikjas ar atsakovas yra centrin administravimo institucija, staiga, tarnyba ar jos tarnautojas ir jeigu Valstybs tarnybos statymas nenustato kitokios atitinkam gin sprendimo tvarkos; 6) pagal pareikimus, kai kyla ginai tarp nepavaldi vienas kitam vieojo administravimo subjekt dl kompetencijos ar statym paeidimo, iskyrus atvejus, kai viena i gino ali yra centrin administravimo institucija, staiga, tarnyba; 7) pagal skundus dl valstybs institucij (pareign) nutarim administracini teiss paeidim bylose; 8) pagal skundus dl apylinks rinkim komisijos sprendimo arba apylinks referendumo komisijos sprendimo dl rinkj srae ar piliei, turini teis dalyvauti referendume, srae padaryt klaid; 9) pagal praymus utikrinti administracini gin komisij sprendim vykdym. 10) nagrinja skundus (praymus) dl savivaldybi ir apskrii administracini gin komisij, o statym numatytais atvejais ir dl kit iankstinio gin nagrinjimo ne teismo tvarka institucij priimt sprendim. Vilniaus apygardos administraciniam teismui yra numatyta papildoma kompetencija. yra pirmoji instancija byloms, kai pareikjas ar atsakovas yra centrinis administravimo subjektas, iskyrus bylas dl normini administracini akt, kuriuos prim centriniai valstybinio administravimo subjektai, teistumo, taip pat bylas, nurodytas11p. Vilniaus apygardos administracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinja bylas: 1. dl Seimo kontrolieriaus kreipimosi (pareikimo) dl tarnybos santyki su valstybs tarnautojais nutraukimo; 2. pagal savivaldybi taryb pareikimus dl j teisi paeidimo, kai atsakovai yra centriniai valstybinio administravimo subjektai; 3. dl turtins ir moralins alos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai centrins administravimo institucijos, staigos, tarnybos ar jos tarnautojo, einanio tarnybines pareigas, neteistais veiksmais ar neveikimu vieojo administravimo srityje, atlyginimo; 4. tarnybinius ginus, kai viena gino alis yra valstybs tarnautojas, turintis vieojo administravimo galiojimus, ir kai pareikjas ar atsakovas yra centrin administravimo institucija, tarnyba ar jos tarnautojas, jeigu Valstybs tarnybos statymas nenustato kitokios atitinkam gin sprendimo tvarkos; 5. pagal skundus dl Vyriausiosios tarnybins etikos komisijos sprendim ir ios komisijos kreipimsi dl tarnybos santyki su valstybs tarnautojais nutraukimo; 6. pagal pareikimus, kai kyla gin tarp nepavaldi vienas kitam vieojo administravimo subjekt dl kompetencijos ar administracinius santykius reglamentuojani statym paeidimo, kai pareikjas ar atsakovas yra centrin administravimo institucija, staiga ar tarnyba; 7. pagal usieniei skundus dl atsisakymo iduoti leidim gyventi ar dirbti Lietuvoje ar tokio leidimo panaikinimo, taip pat skundus dl pabglio statuso; 8. pagal praymus utikrinti Vyriausiosios administracini gin komisijos sprendim vykdym. 9. nagrinja skundus (praymus) dl Vyriausiosios administracini gin komisijos, Mokestini gin komisijos, o statym numatytais atvejais ir dl kit iankstinio gin nagrinjimo ne teismo tvarka institucij priimt sprendim. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra: G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 254

4) apeliacin instancija byloms, kurias inagrinjo administraciniai teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, skaitant bylas dl administracini teiss paeidim; 5) apeliacin instancija administracini teiss paeidim byloms, kurias inagrinjo apylinki teismai; 6) vienintel ir galutin instancija byloms dl normini administracini akt, kuriuos prim centriniai valstybinio administravimo subjektai, teistumo, taip pat 11p. nurodytoms byloms; 7) galutin instancija byloms pagal skundus dl Vyriausiosios rinkim komisijos sprendim ar neveikimo, iskyrus tuos, kurie priskirti Konstitucinio Teismo kompetencijai; 8) galutin instancija administracini byl priskyrimo atitinkamiems teismams klausimais. 9) nagrinja praymus dl proceso atnaujinimo administracinse bylose, skaitant ir administracini teiss paeidim bylas, kurios ubaigtos siteisjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi; 10) formuoja vienod administracini teism praktik taikant statymus; atlieka kitas jo kompetencijai statym priskirtas funkcijas. 3. TEISM VEIKLOS KONSTITUCINIAI PRINCIPAI IR TEISM BEI TEISJ NEPRIKLAUSOMUMO GARANTIJOS. Teism veiklos konstitucinius principus bt galima iskirti dvi pagrindines grupes: 1. Teism organizavimo principai 2. Teism veiklos principai (procesiai) I. Teism organizavimo principai. Susiformav per ilg laik ir iandien bdingi daugumai valstybi: 1. Teisj nepriklausomumo principas. Tai btina slyga teisingumo vykdymui. Teisjo nors ir maiausia nepriklausomyb daro j aliku, suinteresuotu sprendiant gin ir todl paiso kakokio subjekto interes. Teisjai nepriklausomi: 1) nuo valstybins valdios (ypa vykdomosios valdios) 2) nuo politini organizacij 3) nuo visuomenini organizacij 4) nuo kit asmen. Nepriklausomumo principo garantijos: teisj nepakeiiamumas. Daugelyje valstybi teisjai skiriami iki gyvos galvos ar pensijos, ar tam tikrai kadencijai. Tai reikia, kad kol nepasibaig teisjo paskyrimo laikas, jis negali bti keiiamas, bet tai suprantama ne absoliuiai, nes jei padaro nusiengim, jis gali bti atleistas. Teisjo atleidimo pagrindus nustato tik statymas. Kita valdia negali nualinti teisjo be statyme nurodyt pagrind, kurie daniausiai, bna abstrakts, pvz., paemino teisjo vard - tai gali reikti ir nusikaltimo, ir kit teiss paeidim padarym, eimynin konflikt, amoralius dalykus, girtavim ir pan. teisjo imunitetas - teisjo asmens nelieiamyb. Jis nra vienodas vairiose valstybse, bet paprastai: teisjus draudiama suimti, riboti j laisv ir, norint ikelti baudiamj byl, reikia atlikti tam tikras procedras - gauti leidim i t institucij, kurios skiria teisj. Imunitetas ataukiamas paprastai parlamento ar prezidento sutikimu. Imunitetas reikia ir dl administracins atsakomybs. Jie paprastai netraukiami administracinn atsakomybn, o u administracinius nusiengimus jiems gali bti keliamos drausmins bylos. Ir tokia sankcija gali bti net grietesn. Draudimas mainti teisj atlyginim, kol jis eina savo pareigas (JAV Konstitucija). Prie 200 m. suvokta, kad teisjai gali bti paveikiami finansikai. Todl teisj atlyginimai gana aukti, jie skiriami i biudeto. JAV - teisj atlyginimas pagal didum II vietoje po prezidento (Aukiausiojo teismo teisjas udirba 165 tkst. doleri per metus). Kai kuriose valstybse suteikiama teism autonomij ir teism finansin nepriklausomyb. 2. Teisingum vykdo tik statymu steigti teismai. Konstitucijose bna nurodyti pagrindiniai teism sistemos bruoai, ivardija teism ris, pavadinimus, o statymai detaliau nustato j kompetencij, steigim ir t.t. is principas reikia, kad teism nesteigt bet kas, bet kur savo iniciatyva. Tai garantija vieningai teism sistemai.

G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d.

255

Esant autoritariniam reimui, egzistuodavo ypatingieji teismai. Jie buvo steigiami paslapiomis, specialiais teiss aktais. Jie veikdavo prie jgos struktr ir i esms atlikdavo represin funkcij. Jie bylas nagrinjo net nedalyvaujant paiam kaltinamajam, u udar dur ir net galjo skirti mirties bausm. Todl dabar konstitucijose tvirtinta, kad ypatingi teismai negali bti steigiami. Iimtis karo teismams. Jie turi ypating teism poymi, bet j ypatumas tas, kad j steigimo tvark ir veiklos procedras nustato statymai. Karo teismai steigiami vedus karo padt. Ir tai nra laikoma, kad paeidiamas draudimas steigti specialius teismus. 3. Visuomens dalyvavimas vykdant teisingum. Tai senas principas, naudojamas anglosaks teism sistemoje. Pagrindin forma - prisiekusij teismas. Tai speciali piliei kolegija, susidedanti i 6, 9, 12 teismo paskirt asmen tam tikram laikui, kol dirba teismas. Prisiekusij teismo sudarymo principai: bti jo nariu yra pilieio pareiga, nuo jos atleidiami teisti, administracinius paeidimus padar asmenys (JAV gali bti neskiriamas net u keli eismo taisykli paeidim). Sraai sudaromi savivaldybje ir, kai ateina laikas, asmenys eils tvarka pakvieiami teisjais. Prisiekusij teismui bdinga: ie asmenys dalyvauja teisminiame nagrinjime, jie stebi bylos nagrinjim ir sprendia tik fakto klausim, o ne teiss, todl teisins inios jiems nereikalingos. Svarbiausi faktai: a) ar buvo padaryta tam tikra veikla (kuri inkriminuojama), b) ar kaltinamasis t veik vykd, c) ar kaltinamasis kaltas, d) jei kaltinamasis pripastamas kaltu, ar jis vertas pasigailjimo, ar jam gali bti velninama bausm. Paprastai prisiekusieji iuos klausimus sprendia pasibaigus teisminiam nagrinjimui ir atskirai pasitarim kambaryje priima verdikt: iteisinamj ar apkaltinamj. Jis priimamas bals dauguma arba vienbalsiai. iuo atveju teisjas bna pareigotas taikyti statym pagal prisiekusij priimt verdikt. Jei prisiekusieji pripasta, kad kaltinamasis kaltas, teisjas privalo skirti bausm statymo ribose ir atvirkiai. Bet bna numatyta, kad prisiekusij verdikt teisjas gali sksti auktesniajam teismui. 4. Teism hierarchins struktros(grandi) principas, reikia teism tam tikr hierarchin struktr, kurios paskirtis apsksti emesnij teism sprendimus auktesniajam teismui, kuris periri sprendimo teistum ir tikslingum. Paprastai skundiami nesiteisj sprendimai (nustatomas terminas), o siteisj neskundiami. Tarptautiniai dokumentai pripasta, kad ir dvi pakopos jau yra pakankama mogaus teisi garantija.Teism sistem nereikia painioti su teismo grandimi (pvz., Lietuvoje yra 4 grandi bendrosios kompetencijos teismai, o teism sistem 3- KT; bendros kompetencijos; specializuoti - administraciniai teismai). Yra iskiriamos ios teismini sprendim apskundim formos: a) apeliacine tvarka, bdinga: priimtas emesnio teismo sprendimas tikrinamas i esms. Teismas i naujo tiria rodymus ir priima nauj sprendim naikindamas emesnio teismo sprendim. (Lietuvoje - apygardos ir apeliacinis). b) kasacine tvarka auktesnysis teismas tikrina emesniojo teismo sprendim tik teistumo aspektu, o netikrina pagrstumo. Jeigu nustatoma, kad paeistas statymas, tiriant byl emesniojo teismo sprendimas naikinamas ir byla grinama tos instancijos teismui, kurios sprendimas panaikintas, kasacins instancijos teisme ginas nra sprendiamas. c) Revizija - (a) ir (b) miinys. Skundai paduodami auktesniajam teismui, kuris savo nuoira sprendia nagrinti byl (a) ar (b) tvarka. ia auktesnysis teismas turi platesn pasirinkimo laisv, kaip nagrinti byl i esms ar tik naikinti teismo sprendim ir grinti emesniam teismui. Anglosaks sistemos alyse, yra tik apeliacin skundimo tvarka. Kontinentinje (roman-german) sistemoje daugumoje valstybi naudojamos dvi skundim sistemos ir laikomasi, kad II instancija yra apeliacin, o III - kasacin instancija (Pranczijoje). Vokietijoje: II instancija apeliacin, o III - revizin skund nagrinjimo tvarka.Italijoje yra tik kasacin tvarka. Bendra tvarka siteisje teismo sprendimai neskundiami, bet jie gali bti peririmi nepaprastja tvarka. statymas gali numatyti teismo pirmininkui teis uprotestuoti teism sprendim. i tvarka reikalinga ivengti teismo klaid, bet ji plaiai netaikoma, tam nustatyti terminai.

G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d.

256

II.

Teism veiklos principai. Tai procesiniai principai, kuriais teismas vadovaujasi savo veikloje.ie principai kiekvienoje valstybje tvirtinti procesiniuose statymuose - kodeksuose. Svarbiausi i j fiksuojami konstitucijoje. 1. ia principai formuluojami kaip tam tikros moni teiss: 1) mogaus teis teist teism; 2) mogaus teis prisiekusij teism; 3) habeas corpus principas - mogus turi bti pristatytas teism (per48val.) tik teisjas sprendia, ar yra pagrindas suimti mog; 4) teis gynyb - net ir pats teiss subjektas gali gintis arba gali turti advokat. i teis ipltojama: mogus gali atsisakyti kalbti su tardytojais, kol neturs advokato. 2. vieumo principas, tai reikia, kad teismas yra vieas tiek civilinse, tiek baudiamosiose bylose. Bet kuris pilnametis leidiamas teismo sal - tai teisiamojo garantija, kad jis nebus teisiamas u aki ir nubaustas teisingai. Iimtis - udari posdiai, kai reikia apsaugoti valstybines, profesines, asmenines paslaptis. 3. Teisj pavaldumas tik statymui.Pabria teisjo nepriklausomum. Jie vadovaujasi tik statymais, o ne direktyvomis, nurodymais, ar telefoniniais nurodymais (telefonin teis - kai vairs vadovai nurodindavo kok sprendim priimti. Ypa tarybiniais laikais, kai teisjais skirdavo partijos organai, todl vliau galjo veikti teisjus). LR KONSTITUCIJOJE IR STATYMUOSE TVIRTINTI PAGRINDINIAI TEISM VEIKLOS PRINCIPAI Teismin valdi gyvendina teisjas vienasmenikai arba teisj kolegija, laikydamiesi nustatyt teismo proceso taisykli. Pagrindinius teism veiklos principus apibria LR Konstitucija. Dauguma i j yra bendro pobdio. Procesinius teism veiklos principus detalizuoja procesiniai civiliniai, baudiamieji ir administraciniai statymai. LR Konstitucijoje tvirtinti ie bendrieji teism veiklos principai: 1. Teisingum vykdo tik teismas. Teismas priima sprendimus ir nuosprendius LR vardu. i funkcij negali atlikti jokios kitos valstybs valdios institucijos ir pareignai. Bylose teism priimtus sprendimus gali perirti tik teismas. 2. Teisj nepriklausomumas. Esm teisjas ir teismai, vykdydami teisingum, yra nepriklausomi nuo kit valstybs valdios institucij, pareign, politini partij, politini ir visuomenini organizacij ir kit asmen. 3. Konstitucijos virenybs principas. LR K 7str. skelbia, kad negalioja joks statymas ar kitas aktas prieingas Konstitucijai; 110str. grietai draudia teisjui taikyti statym, kuris prietarauja Konstitucijai. Tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad statymas ar kitas teisinis aktas, kuris turt bti taikomas konkreioje byloje, prietarauja Konstitucijai, teisjas sustabdo ios bylos nagrinjim ir kreipiasi KT praydamas sprsti, ar is statymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstitucij. 4. Teis teismin gynyb (teismins gynybos prieinamumas). K30st.1 dalis skelbia, kad asmuo, kurio konstitucins teiss ar laisvs yra paeidiamos turi teis kreiptis teism. Tai reikia, kad kiekvienas Lietuvos teritorijoje esantis asmuo turi teis teismin gynyb nuo ksinimosi jo gyvyb ir sveikat, asmenin laisv, nuosavyb, garb ir orum, kitas LR Konstitucijos ir statym jam garantuotas teises ir laisves, t.p. teismin gynyb nuo valstybs valdios ir valdymo institucij bei pareign neteist veiksm ar neveikimo. ia konstitucin teis asmuo turi teis gyvendinti tiesiogiai, remdamasis Konstitucija (K6str.2d.). 5. Lygyb statymui ir teismui. statymui, teismui ir kitoms valstybs institucijoms ar pareignams visi asmenys lygs (Konstitucijos 29 str. 1 d.). mogaus teisi negalima varyti ir teikti jam privilegij dl jo lyties, rass, tautybs, kalbos, kilms, socialins padties, tikjimo ar pair pagrindu. is principas teisminiame procese pasireikia rungtynikumo principu. Teisminiame procese ali procesins teiss yra lygios, kiekviena alis turi lygias galimybes rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavim ar atsikirtim pagrindu. 6. Valstybins proceso kalbos principas, tvirtintas K117str.2ir3d. Jis reikia, kad teismo procesas vyksta, sprendimai priimami ir skelbiami lietuvi kalba. Asmenims, nemokantiems lietuvi kalbos, garantuojama teis dalyvauti tardymo ir teisminiuose veiksmuose per vertj. 7. Teismo proceso vieumo principas (K31str.2d.ir117str.1d.) reikia, kad visuose teismuose bylos nagrinjamos vieai. Teismo posdis gali bti udaras tik mogaus asmeninio ar eimyninio gyvenimo G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 257

slaptumui apsaugoti,t.p.jeigu vieai nagrinjama byla gali atskleisti valstybin, profesin ar komercin paslapt. 8. Galimyb apsksti ir perirti teismo sprendim. is principas netiesiogiai tvirtintas K 111 str.1d., kuri nustato 4 pakop bendrosios kompetencijos teism sistem, leidiani pasinaudoti galimybe apsksti teismo sprendim auktesns instancijos teismui. Asmuo, manantis, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteistas ar nepagrstas, turi teis apeliacine ar kasacine tvarka j apsksti. 9. Valstybs atsakomyb u teismo klaidas. K30str.2d. tvirtinta bendra norma, kad asmeniui padaryta materialin ir moralin ala turi bti atlyginta statymo nustatyta tvarka. Bendruosius atsakomybs u al, padaryt ikiteisminio tyrimo institucij, prokuratros ir teismo neteistas veiksmais, pagrindus nustato civiliniai statymai. Civilinio kodekso 6.272 str. nustatyta, kad turtin ir neturtin (moralin) al fiziniam asmeniui, padaryt dl neteisto nuteisimo, neteisto sumimo kardomosios priemons taikymo tvarka, neteisto sulaikymo, neteisto procesins prievartos priemoni pritaikymo, neteistos administracins nuobaudos areto paskyrimo, valstyb atlygina visikai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareign, prokuratros pareign ir teismo kalts. 10. Konstitucijos krjas, suteikdamas teismams teis taikyti paias grieiausias valstybs prievartos priemones (skirti kriminalines bausmes asmenims, padariusiems nusikaltimus), apibria ir tam tikrus baudiamojo proceso principus teisingumo garantijas. Tai nekaltumo prezumpcija: asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nerodytas statymo nustatyta tvarka ir pripaintas siteisjusiu teismo nuosprendiu; teis gynyb: asmeniui, kuris tariamas padars nusikaltim, ir kaltinamajam nuo j sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teis gynyb, t.p. teis turti advokat; draudimas versti duoti parodymus prie save, savo eimos narius ar artimus giminaiius; draudimas bausti u t pat nusikaltim antr kart ir kt. LR Teisj nepriklausomumo principas. is poskyris sudarytas tik i Konstitucinio Teismo nutarim Teisjo ir teism nepriklausomumas - vienas i esmini demokratins teisins valstybs princip. O nepriklausomumo garantijos yra btinos pirmiausia dl to, kad bt utikrintos mogaus teiss ir laisvs. K109 str. nustatyta: "Teisjas ir teismai, vykdydami teisingum, yra nepriklausomi. Teisjai, nagrindami bylas, klauso tik statymo." nepriklausomumas yra ne privilegija, o viena svarbiausi teisjo ir teismo pareig, iplaukianti i Konstitucijos garantuotos mogaus teiss turti bealik gino arbitr. Bti nepriklausomam teisj pareigoja ir priesaika, kuri priimama prie pradedant eiti jam savo pareigas. Teisjo ir teismo nepriklausomumo garantij turin pirmiausia lemia j nepriklausomumas: 1. nuo byloje dalyvaujani ali bet kokio kiimosi, 2. nuo valstybs valdios, valdymo, visuomens institucij, korporacini, neteist asmenini ar kitoki interes takos. Teisjas pagal jo atliekamas pareigas negali bti priskirtas prie valstybs valdinink. I jo negali bti reikalaujama dalyvauti vykdant koki nors politikos krypt. Pagal tai, kaip statymuose detalizuojamas Konstitucijos 109str.2d. tvirtintas teisjo ir teismo nepriklausomumas, teisj nepriklausomumo garantijas galima slygikai suskirstyti tris grupes : 1) teisjo galiojim trukms nelieiamumo garantijos, 2) teisjo asmens nelieiamumo garantijos, 3) teisjo socialinio (materialinio) pobdio garantijos. ios garantijos yra tarpusavyje glaudiai susijusios, todl visuotinai pripastama, jog paeidus kuri nors i teisjo ir teism nepriklausomumo garantij gali bti pakenkta teisingumo gyvendinimui, kilt pavojus, kad nebus utikrinamos mogaus teiss ir laisvs Teisjo galiojim trukms nelieiamumo garantija yra svarbi tuo, jog teisjas, kad ir kokios politins jgos bt valdioje, ilieka nepriklausomas, jis neveriamas taikytis prie galimos politini jg kaitos. Konstitucija pareigoja Seim statymu taip sureguliuoti teisj galiojim trukm, kad skiriant teisj jam bt inoma, kokia yra jo galiojim trukm (iki statyme nustatyto laiko arba kol sulauks statyme nustatyto pensinio amiaus). Nes G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 258

teisjo galiojim trukm negali priklausyti nuo j paskyrusi valstybs valdios institucij bsim sprendim, grindiam laisva nuoira. Teisjui, kuris siningai atlieka savo pareigas, yra garantuota, kad jis nebus atleistas i pareig kitais negu K115 ir 116str. nustatytais teisjo atleidimo pagrindais: 1) savo noru; 2) pasibaigus galiojim laikui arba sulauk statyme nustatyto pensinio amiaus; 3) dl sveikatos bkls; 4) irinkus kitas pareigas arba j sutikimu perklus kit darb; Kita vertus, K 115 str. teisjui atleisti i pareig yra nustatyti du specifiniai pagrindai: 1. kai savo poelgiu paemino teisjo vard, 2. kai siteisjo j apkaltins teismo nuosprendis. Tai reikia, kad teisjams yra keliami labai dideli profesinio ir etinio pobdio reikalavimai. Teisjo elgesys tiek darbe, tiek po darbo neturi kelti joki abejoni dl jo nepriklausomumo. Teisjo asmens nelieiamumo garantijos imunitetas. K114 st.2d.nustatyta, kad teisjas negali bti patrauktas baudiamojon atsakomybn, suimtas, negali bti kitaip suvaryta jo laisv be Seimo, o tarp Seimo sesij - be Prezidento sutikimo. K 116 str.numatyta, kad Aukiausiojo Teismo ir Apeliacinio teismo pirmininkus ir teisjus, u iurkt Konstitucijos paeidim arba priesaikos sulauym, t.p. paaikjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas gali paalinti i pareig apkaltos proceso tvarka. Teisjo nelieiamumo garantija reikia ir jo asmens apsaug nuo bandym daryti jam iorin poveik. K114 str. yra tvirtinta, baudiamoji atsakomyb u mginim kokia nors forma paveikti teisj norint sukliudyti teisingai inagrinti byl teisme. Teisjo kaip ir Seimo nario ir Vyriausybs nario, kurie taip pat yra pareignai, gyvendinantys funkcijas vykdant valstybs valdi, imunitetas nuo administracins atsakomybs Konstitucijoje nra nustatytas, iskyrus atvejus, kai administracin atsakomyb yra susijusi su teisjo laisvs suvarymu; Taigi i Konstitucijos kyla pareigojimas Seimui nustatyti toki teisjo patraukimo administracinn atsakomybn tvark, kuri galt maksimaliai apsaugoti teisj nuo nepagrsto patraukimo administracinn atsakomybn.. gyvendinant Konstitucijos 114 str.1 ir 2 dali nuostatas turi bti rasta teisinga pusiausvyra. Akivaizdu, kad nepagrstas mginimas patraukti teisj administracinn atsakomybn tam tikromis aplinkybmis i tikrj gali reikti, jog jo veikl yra ksinamasi mginant padaryti poveik teisjo sprendimams arba kerijant u jau priimtus sprendimus. Nuostata, jog teisjas negali atsakyti administracine tvarka, prietarauja K 114str.2daliai. Konstitucij atitikt (ir de lege ferenda poiriu) taisykl, kad, norint patraukti teisj administracinn atsakomybn, turt bti gautas tam tikros teismins valdios institucijos (atitinkamo teismo, auktesnio atitinkamos teism sistemos teismo) arba teismins valdios savivaldos institucijos (K112str.5d.) sutikimas (leidimas). Pabrtina, kad tokio sutikimo (leidimo) paskirtis ne sudaryti prielaid administracin teiss paeidim padariusiam teisjui ivengti administracins atsakomybs, bet utikrinti, kad nebt daromas toks poveikis jo veiklai, kur draudia Konstitucija. Teisjo socialinio (materialinio) pobdio garantijos. Bdamas teisini gin arbitras, teisjas privalo ne tik bti pasirengs profesiniu atvilgiu, turti didel autoritet, bet ir bti materialiai nepriklausomas. ( Dabar jau galime pamatyti kaip keitsi Konstitucinio teismo poiris teisj alg mainim, pateikiu tik kelis mano manymu esminius variantus, nes visus usiknistumt skaityti ) Principas, kad teisjui, kol jis eina savo pareigas, negali bti sumaintas atlyginimas, buvo tvirtintas jau 1787 m. JAV K (III str.1skyrius). Vliau j perm kit demokratini ali konstitucin teis. Bet kokie mginimai mainti teisjo atlyginim ar kitas socialines garantijas arba teism finansavimo ribojimas yra traktuojami kaip ksinimasis teisj ir teism nepriklausomum. Konstitucijoje nra nustatyta, kuri institucija - Seimas ar Vyriausyb nustato teisj atlyginimus.Taiau vadovaudamasis bendraisiais teisj ir teism nepriklausomumo konstituciniais principais statym leidjas tvirtino norm, kad teisj atlyginimus nustato Lietuvos statymai. (1995 m. gruodio 6 d. nutarimas) G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 259

2009 m. nutarime KT konstatavo, kad esant sunkiai ekonominei alies padiai (ekonomin kriz, gaivalin nelaim ir kt.), kai valstybs funkcijoms vykdyti ir vieiesiems interesams tenkinti, objektyviai trksta l, Seimas maindamas valstybs biudeto ilaidas gali sumainti ir teisj atlyginim, tik esant ioms slygoms: 1) Sunki ekonomin alies padtis; 2) Tai turi bti patvirtinta tik statymu; 3) statyme nurodyta, kad sumainimas bus laikinas; 4) Sumainimas turi bti proporcingas ir utikrinantis teisj nepriklausomum.

Teisjo nepriklausomumas utikrinamas ir kitu aspektu: K113str.1d. yra sakmiai tvirtintas draudimas teisjams per vis savo profesins karjeros laik gauti kit atlyginim, iskyrus atlyginim u krybin ar pedagogin veikl. Teisjas negali uimti joki kit renkam ar skiriam pareig, dirbti verslo, komercijos ar kitokiose privaiose staigose ar monse. Teisjas gali gauti tik teisjo atlyginim, mokam i valstybs biudeto. Jokio kito atlyginimo, iskyrus umokest u pedagogin ar krybin veikl, jis negali gauti. Nustatytu draudimu siekiama utikrinti teisj nepriklausomum ir nealikum btinas teisingumo gyvendinimo slygas. Kartu paymtina, kad teisj pareig nesuderinamumas su kitomis pareigomis ar darbu suponuoja ir valstybs pareig nustatyti teisjo orum bei profesin status atitinkant atlyginim ir socialines garantijas. Seimas turi nustatyti tok teisin reguliavim, kuris utikrint teisjo ir teism nepriklausomum, inter alia teisjo socialines (materialines) garantijas ne tik teisjui einant pareigas, bet ir nutrkus jo galiojimams. Pabrtina, ir nutrkus teisjo galiojimams jos turi bti realios, o ne vien nominalios. [ palyginimui: Vienose alyse i garantija tiesiogiai idstyta pagrindini statym tekstuose, kitose yra laikomas Konstitucijoje tvirtinto teisjo ir teism nepriklausomumo principo sudedamuoju elementu. Konstitucinje doktrinoje yra atskleisti vairs io teisjo ir teism nepriklausomumo principo elemento aspektai. Antai ekijos KT nutarime pabr neatimam teisjo teis nemainam atlyginim bei draudim teisjus priskirti valstybs tarnautoj kategorijai. Kanados Aukiausiasis Teismas paymjo, kad negalima mainti teisj atlyginim siekiant ivengti biudeto deficito. Lenkijos Konstitucinio Tribunolo konstatuota, kad teisj atlyginimai turt bti ypa saugomi nuo pernelyg nepalanki svyravim ikilus sunkumams valstybs biudeto srityje ir kt. ] Teisjo procesinis nepriklausomumo garantijos yra btinos nealikam ir teisingam bylos inagrinjimui : Nustatoma teisj paskyrimo, paauktinimo, perklimo ar atleidimo i pareig tvark: 1. Prezidentas teikia Seimui Aukiausiojo Teismo teisj kandidatras, o paskyrus visus Aukiausiojo Teismo teisjus, i j teikia Seimui skirti Aukiausiojo Teismo pirminink; 2. skiria Apeliacinio teismo teisjus, i j - Apeliacinio teismo pirminink, jeigu j kandidatroms pritaria Seimas; 3. skiria ir atleidia apygard ir apylinki teism teisjus ir pirmininkus, keiia j darbo vietas; statymo numatytais atvejais teikia Seimui atleisti teisjus. 4. Dl teisj paskyrimo, paauktinimo, perklimo ar atleidimo i pareig Prezidentui pataria speciali statymo numatyta teisj institucija Teisj taryba, kurios patarimas sukelia teisinius padarinius: 5. jei nra ios institucijos patarimo, Prezidentas negali priimti sprendimo dl teisjo paskyrimo, paauktinimo, perklimo ar atleidimo i pareig. 6. Teisj taryba ne tik padeda Prezidentui formuoti teismus, bet ir yra atsvara Prezidentui, kaip vykdomosios valdios subjektui, formuojant teisj korpus.Tai viena i priemoni, padedani teisjams apsisaugoti nuo valstybins valdios ir valdymo institucij, Seimo nari ir kit pareign, politini partij, politini ir visuomenini organizacij, kit asmen kiimosi teisjo ar teismo veikl. Teisj taryba laikoma kaip svarbus Teismo savarankikos valstybs valdios savivaldos elementas. Suteikiama Teisjams ir teismams organizacinis savarankikumas. Jokia vykdomosios valdios institucija ar pareignas negali kitis teismo funkcij vykdym ar organizuoti teism vidaus darbo. Teism veikla nra ir negali bti kokiai nors ministerijai priskirta valdymo sritis. Vienas i svarbiausi K tvirtinto teisjo nepriklausomumo garantij yra tai, kad visi teisjai vykdydami teisingum turi vienod teisin status. Tai reikia, kad negali bti nustatomos nevienodos teisjo G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 260

nepriklausomumo sprendiant bylas savarankikumo garantijos. Joks teisjas vykdydamas teisingum nra ir negali bti pavaldus jokiam kitam teisjui ar kurio nors teismo (inter alia teismo, kuriame dirba, t.p. auktesns grandies ar instancijos teismo) pirmininkui. Sprsdamas bylas ir priimdamas sprendimus, teisjas vadovaujasi tik K, statymais ir teise. Nagrinjantis byl teisjas turi bti neutralus, jis negali bti alikas. Taigi, teisjo ir teism nepriklausomumas, j nealikumas yra utikrinamas Konstitucijoje ir statymuose tvirtinant teism sistemos nepriklausomum nuo statym leidiamosios ir vykdomosios valdios (institucinis nepriklausomumas), kuris apima: teisj procesin nepriklausomum, teism organizacin savarankikum ir savivald, teisj status, teisj asmens nelieiamyb, imunitetus, teisj galiojim trukms nelieiamum, teisj socialines (materialines) garantijas, taip pat nustatant draudim valstybins valdios ir valdymo institucijoms, Seimo nariams ir kitiems pareignams, politinms partijoms, politinms ir visuomeninms organizacijoms, pilieiams kitis teisjo ar teismo veikl. Teisjo ir teism nepriklausomumas, j nealikumas yra utikrinama ir kitomis Konstitucijoje bei statymuose nustatytomis garantijomis. Teisjo ir teism nepriklausomumo garantij sistema nesudaro joki prielaid teisjui vengti tinkamai atlikti savo pareigas, aplaidiai nagrint bylas, neetikai elgtsi su byloje dalyvaujaniais asmenimis, paeist mogaus teises ir orum. Teisjai turi saugoti savo profesijos garb ir presti. Todl teismins valdios savireguliacijos ir savivaldos sistema privalo utikrinti, kad teisjai deramai atliks savo pareigas, kad kiekvienas neteistas ar neetikas teisjo poelgis bus deramai vertintas. Ir teismai - teisingum vykdys taip, kaip reikalauja Konstitucija. TEISJ KONSTITUCINIS STATUSAS Teisjams suteikti valstybs valdios galiojimai sprsti visuomenje kylanius teisinius ginus ir priimti privalomus sprendimus, kurie neivengiamai takoja asmens teisi ir pareig turin, reikalauja ne tik dideli asmenini teisjo pastang, bet ir moralins bei pilietins atsakomybs, profesini sugebjim ir gyvenimikos patirties. Visikai suprantama, kad dl pamint prieasi, teisjams yra keliami aukti profesiniai, moraliniai, etiniai reikalavimai. Reikalavimai keliami asmenims norintiems tapti teisju: 1. Profesiniai reikalavimai 1) turti teisin isilavinim (auktj - baigti universitet) 2) ilaikyti teisj egzaminus ( teisjo viet skelbiamas konkursas). Ilaikiusieji egzaminus raomi teisj rezerv, i kurio vliau skiriami teisjais. 3) darbo staas. Turi bti pagal profesij. Staas apibriamas vairiai: norint dirbti auktesniame teisme, reikia idirbti emesniame. 2. Moraliniai reikalavimai: 1) nepriekaitinga reputacija. 2) neteistas, neturintis teistumo. 3) objektyvumas - tik objektyvus asmuo, kuris nesusij su organizacijomis, politinmis partijomis, ar kitaip suinteresuotas. Reikalavim bna ir daugiau. Teisjai pareigas skiriami - skiria valstybs vadovas ar teisingumo ministras, ar vyriausyb. Gali skirti ir parlamentas (Lietuvoje skiria Seimas su Prezidentu). Kai kuriose valstybse teisjai renkami. i sistema paplitusi JAV - renkami valstij teisjai pagal valstij konstitucijas. Renka pilieiai. Pagal Europos (roman) teisin sistem teisjai (teisj korpusas) vadinama magistratu (Ispanijoje, Italijoje, Pranczijoje). i svok eina: teisjai, tardytojai ir prokurorai. Tai jau visa sistema. Bdami magistrato (magistratros) nariais gali dirbti bet kuo - ir teisju ir prokuroru. Magistratra organizuota savivaldos principu. Tuo pabriama teismins valdios nepriklausomumas. Taiau tai darosi panau tam tikr udar rat, ypa jei atsiranda ryiai su nusikalstamu pasauliu. Reikalavimai ir draudimai: 1) teisj nepriklausomumas. Deklaruojama visose konstitucijose. Nepriklausomumas nuo bet kokios valdios: statym leidiamosios, vykdomosios. 2) teisj nepakeiiamumas. Teisjai negali bti atleidiami i uimam pareig be statyme numatyt pagrind. Tai t.p. teisj nepriklausomumas. Teisjo kadencija baigiasi pasibaigus kadencijos terminui G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 261

arba sulaukus pensijos. Kiti statymuose numatyti atvejai: jei teisjas padaro nusikaltim; teisjas savo elgesiu paemino teisjo vard. 3) depolitizavimo principas. Neleidiama dalyvauti jokioje politinje veikloje. is principas traktuojamas nevienodai: kai kuriose valstybse leidiama bti parlamento nariu, taiau be jokios partijos paramos. 4) draudiama dirbti bet kok darb: valstybins valdios struktrose, privaioje srityje. Iimtis pedagoginis darbas, krybin veikl. LR KONSTITUCINIS TEISJ STATUSAS LR K-oje tvirtinta specifin teismo funkcija, teisjo ir teism nepriklausomumo principas lemia ir teisjo teisin status. Paymtina, kad teismin valdia yra formuojama ne politiniu, bet profesiniu pagrindu. Teisjams keliami ypatingi profesiniai ir etiniai reikalavimai. Teisjo elgesys, susijs su tiesioginiu pareig atlikimu, t.p. jo veikla, nesusijusi su jo pareigomis, neturi kelti joki abejoni dl jo nepriklausomumo ir nealikumo. Tokie reikalavimai teisjui yra btini, nes jie padeda utikrinti mogaus teis teismin gynyb. Pretendent teisjus atranka, teisj skyrimas ir teisj karjera Vienas bendras konstitucinis reikalavimas, asmenims, norintiems eiti teisjo pareigas - Lietuvos pilietyb Kiti reikalavimai pretendentams teisjus priklauso nuo to, kurios pakopos teismo teisju asmuo nori tapti: Apylinks teismo teisju gali bti skiriamas: 1) nepriekaitingos reputacijos LR pilietis, 2) turintis auktj universitetin teisin isilavinim, 3) turintis ne maesn kaip 5 met teisinio darbo sta 4) ilaiks pretendent teisjus egzamin. 5) pateiks sveikatos paymjim, Asmuo, siekiantis tapti auktesns pakopos teismo teisju, yra raomas teisj karjeros siekiani asmen registr, kur tvarko Nacionalin teism administracija. Apygardos teismo ar apygardos administracinio teismo teisju gali bti skiriamas: tik teisjas, turintis ne maesn kaip 5 met apylinks teismo teisjo darbo sta. Vyriausiojo administracinio teismo teisju gali bti skiriamas Apeliacinio teismo teisjas, o Apeliacinio teismo teisju Vyriausiojo administracinio teismo teisjas neatsivelgiant darbo sta Apeliaciniame teisme ar Vyriausiame administraciniame teisme. Aukiausiojo Teismo teisju gali bti skiriamas asmenys: 1. 8 m. dirb teisju apygardos administraciniame ar apygardos teisme; 2. 5 m. dirb teisju Vyriausiame administraciniame ar Apeliaciniame teisme; 3. 10 met teisinio pedagoginio darbo sta turintys teiss krypties socialini moksl ar habilituotas daktaras, Buvs Konstitucinio Teismo, Aukiausiojo Teismo teisjas be egzamino ir atrankos gali bti paskirtas bet kurio teismo teisju. LR Teism statymo projekte ipleiamas asmen, galini be kvalifikacinio egzamino ir atrankos, bti paskirtais pamint teism teisjais sraas, traukiant j buvusius Vyriausiojo administracinio teismo, ETT ir Europos Sjungos teismini institucij teisjus (tik LR pilieius). LR Teism statyme t.p. numatyta, kad teisjas negali bti skiriamas dirbti teisme ar teismo skyriuje, kuriame atitinkamai teismo pirmininku, pirmininko pavaduotoju arba skyriaus pirmininku dirba jo sutuoktinis, vaikai (vaikiai), tvai (tviai), broliai, seserys (broliai, sesers). Dl teisj paskyrimo, paauktinimo, perklimo ar atleidimo i pareig Prezidentui pataria Teism taryba, kuri turi sitikinti, kad toks asmuo atitinka teisjui keliamus reikalavimus, yra nepriekaitingos reputacijos, turi teisjo darbui, ar darbui auktesns grandies teisme btin kvalifikacij ir kad nra kit aplinkybi, dl kuri asmuo negali bti skiriamas teisju. Atsakomyb u atitinkam patarim Prezidentui tenka btent teism tarybai. KT atkreip dmes, kad Konstitucijos formuluot "speciali teisj institucija" reikia, jog i institucija turi bti sudaroma tik i teisj. Teisju paskirtas asmuo, prie praddamas eiti pareigas, privalo prisiekti j paskyrusiems Prezidentui ar Seimui, kad atliks savo pareigas garbingai, vykdys teisingum pagal LR Konstitucij ir statymus, gins mogaus G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 262

teises, laisves ir teistus interesus, visada bus nealikas, siningas, humanikas, saugos jam patiktas valstybs paslaptis ir visada elgsis kaip dera teisjui. Prisieks j paskyrusiems Seimui arba Prezidentui, teisjas gyja visus teismins valdios atstovo galiojimus. Apibendrinant: vis teisjo konstitucin status sudaro: 1. K ir statym suteikti galiojimai - vykdyti teisingum ir jo reikalavimai, susij su teisingumo vykdymu, yra privalomi visoms valstybs valdios institucijoms, pareignams ir tarnautojams, monms, staigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims. U teisjo reikalavim nevykdym atsakoma statym nustatyta tvarka. 2. Teisj valdios vykdant teisingum simboliai yra mantija ir enklas su Lietuvos valstybs herbu. 3. Teisjo pareigos: laikytis LR Konstitucijos ir kit statym; vykdyti Teisj etikos taisykli reikalavimus; Privalo nuolat tobulinti profesin kvalifikacij; Tikrintis sveikat ir kt 4. Teisjo teiss ir laisvs, jis turi visas Lietuvos pilieio teises ir laisves; teis laisvai jungtis teisj asociacijas ar kt. nepolitines organizacijas, ginanias teisj teises, atstovaujanias j interesams bei tenkinanias j profesinius poreikius; teis atstovauti teisme savo, savo nepilnamei vaik, asmen, kuri globjas ar rpintojas jis yra, interesams. 5. teisj nepriklausomumo garantijos apimanios: 1) Teisjo galiojim pastovumas; 2) Draudimas daryti poveik teisjui, siekiant turti takos bylos eigai ar baigiai; 3) Teisjo imunitetas; 4) Teisjo darbas ir veikla ne teisme. a. jis negali eiti kit renkam ar skiriam pareig, dirbti verslo ar kitokiose privaiose staigose ar monse, iskyrus pedagogin ar krybin veikl. b. Gali nevaromai dalyvauti teism savivaldos institucij veikloje. c. gali dalyvauti statym, tarptautini sutari, kit teiss akt projekt rengimo komisijose (grupse), jei tai netrukdo atlikti teisjo pareigas. Apie tai teisjas pranea teismo, kuriame jis dirba, pirmininkui. d. gali atstovauti Lietuvos valstybei tarptautinse organizacijose remiantis staymuose tvirtinta tvarka. e. negali gauti jokio kito atlyginimo, iskyrus teisjo atlyginim bei umokest u pedagogin ar krybin veikl. f. negali dalyvauti politini partij, kit politini organizacij veikloje. g. neaukiamas privalomj karo tarnyb ir kt. 6. Teisjo, teisjo eimos nari fizin ir j nuosavybs apsauga, kai yra reali grsm j gyvybei, sveikatai ar turtui dl su teisjo pareig atlikimu susijusi prieasi, utikrinama Vyriausybs ar jos galiotos institucijos nustatyta tvarka. al, padaryt turtui, atlygina valstyb Vyriausybs nustatyta tvarka. 7. Pretendent teisjus atranka, teisj skyrimas ir teisj karjera Prokuratros konstitucinis statusas. Prie LR bendrosios teism veikia santykinai savarankika institucija prokuratra. struktr sudaro Generalin prokuratra prie LAT, apygard prokuratros prie apygard teism ir apylinki prokuratros prie apylinki teism. Prokuratros statymo 2str. teigiama, jog Prokuratra padeda utikrinti teistum ir teismui vykdyti teisingum. Prokuratros pagrindines funkcijas apibria LR K118str.1d.: valstybin kaltinim baudiamosiose bylose palaiko, baudiamj persekiojim vykdo ir kvotos organ veikl kontroliuoja prokurorai. ios funkcijos t.p. detalizuojamos Prokuratros statymo 25 str. Prokurorai, vykdydami savo galiojimus, yra nepriklausomi ir klauso tik statymo. Prokuratra nevykdo teisingumo. Jos paskirtis padti teismams vykdyti teisingum. Konstitucijos IX skirsn ,,Teismas terptas 118str. slyginai leidia prokurorus slyginai gretinti (bet netapatinti!) su teisjais, o prokuratr, kaip prokuror ir juos jungiani teritorini prokuratr sistem su teism sistema. Toks gretinimas, anot E. ileikio negali bti beribis. Kitaip susidaryt klaidingas spdis, jog prokurorai padeda teisjams vykdyti teisingum. tai apvelkime, kaip keitsi Konstitucinio teismo poiris prokuror teisin status. KT konstatavo, kad prokurorai traktuotini kaip teismins valdios sudedamoji dalis, taiau tai nereikia, jog prokurorai gali vykdyti teismams priskirtas teisingumo funkcijas. E. ileikis tok Konstitucinio teismo poir laiko abejotinu bei nevisikai tikinamu, kadangi labai sunku suvokti, kaip galima bti teismins valdios dalimi ir nevykdyti ios valdios funkcij. KT nutarime pozicij iek tiek koreguoja: G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 263

nors vis dar tvirtinama, kad prokurorai traktuotini kaip teismins valdios sudedamoji dalis, bet jau pabriama, kad j negalima tapatinti su teismu. Prokurorai tai teismins valdios dalis, vykdanti specifines funkcijas. Ir pagaliau pabriama, jog prokurorai nra teisjai, jie nevykdo teisingumo. Konstitucijoje jiems patikta specifin funkcija, kurios negalima tapatinti su teismins valdios gyvendinimu. Kaip mano E. ileikis, prokurorai, negyvendindami teismins valdios, nra jos dalis. XV tema VIETOS SAVIVALDOS IR VIETINIO VALDYMO MODELIAI PASAULIO VALSTYBSE 1. Vietos savivaldos samprata. Vietos savivaldos modeliai. Savivaldos principai Demokratins valstybs valdymas negali bti sutelktas vienos ar keli aukiausi institucij galios ribose ir vykdomas vien centralizuotai. Esant decentralizacijai, centrins valdios funkcijos perduodamos savivaldybms. Kiekvienoje valstybje remiantis teritoriniu principu organizuojamas centrinis ir vietos valdymas. Atskiros valstybs teritorijos dalys turi ekonomini, socialini ir kultrini ypatum, todl viej reikal tvarkymas negali bti nutols nuo gyventoj bendruomens. Tam valstybs teritorija yra skirstoma smulkesnes dalis teritorinius vienetus (grandis). Toki dalijim nra tik labai nedidelse valstybse salose (Aruba, Bachreinas, Malta, Nauru, Tuvalu). Federacins valstybs teritorija susideda i federacijos subjekt teritorij sumos, todl ia kalbama tik apie valstybi, kurios einana federacijos sudt, teritorin suskirstym. Administracin teritorin struktra formavosi istorikai ir neretai bdavo, kad tie vienetai buvo siejami su gamtinmis slygomis, gyventoj sslumo ypatybmis, ar formavosi pagal religines bendruomenes. Maiausieji teritoriniai vienetai Europoje sutapdavo su banytinmis parapijomis. Tai vykdavo pagal gyvenamsias vietoves. Anglijos, Vokietijos emiausi teritoriniai vienetai net ir vadinosi parapijomis. Maesns valstybs savo teritorij dalija vieno lygio adm. teritorinius vienetus (Islandija municipalitetus); Didesns valstybs : Dviej lygi (grandi): I- bendruomens ( municipalitetai, komunos); ir II- apskritys (gubernijos, apylink, provincijos) pvz Danija municipalitetus ir amptus; Bulgarija; Trij lygi: bendruomens rajonai apskritys; pvz. Pranczija komunas, departamentus ir regionus; Lenkija, nuo 1999m.; DB I parapijos, II apygardos, III- grafysts Keturi lygi: bendruomens rajonai - apskritys regionai. Pranczijoje 4 grandys: I- bendruomen, II- apygarda, III- provincija, IV regionai (sritys) Kiekviename i toki vienet yra ar tai paskirtas asmuo, pirmininkaujantis jame (apskrities valdytojas Bulgarijoje); ar asmuo ir piliei irinkta taryba ( prefektas ir generalin taryba Pranczijos departamente); ar tik irinkta taryba ( Jungt. Karalystje). Valstybs teritorinis suskirstymas padeda vykdyti su valdios organizavimu susijusius 2 uduotis: 1. dekoncentruoti valstybs valdym kai centrins valdios galiojimai perkeliami viet; 2. decentralizacuoti valstybs valdym, kai greta valstybs valdymo, kuriamas valdymas savivaldos principais. Tai valstybs valdios derinimas su savivalda. Paprastai savivalda kuriama emiausiuose teritoriniuose vienetuose (1 ar 2 grandies). Auktesns grandies teritoriniuose vienetuose organizuojamas valstybinis valdymas. ia kuriasi centrins valdios staigos (ministerij skyriai, departamentai, vyriausybs galiotos institucijos). iose grandyse vykdomas valstybs valdymas yra sudtin dalis bendro valstybs valdymo tai vietinis valdymas. Taigi, valstybs teritorijoje yra inomos 2 teritorinio valdymo formos: 1. valstybinis vietos valdymas (veikl vykdo valstybinio vietos valdymo subjektai(LR Administracijos) 2. vietos savivalda (veikl vykdo vietos savivaldos subjektai. LR savivaldybs). Vietos valdymas ir savivalda yra skirtingi reikiniai. Taiau abi ias valdymo formas sieja tai, kad tai vieasis administravimas.

G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d.

264

Savivalda atsirado pirmiausiai miestuose, kai miestai isikovojo laisv nuo centrins valdios (nes centrinei valdiai pirmiausia rpjo susirinkt mokesius, o ne valdyti). Tada buvo vykdomos municipalins reformos, po kuti atsirado savarankiki municipalitetai ir municipalin teis. Municipalitetas tai miesto valdia, bet i valdia buvo perkelta kaim vietoves, tai ir tapo bendra savivaldos forma. Taigi greta centrins valdios susikr kita valdymo forma, kuri veik savaveiksmikumo principu. Vietos savivalda tai administracinio teritorinio vieneto gyventoj ir j rinkt organ veikla, reguliuojant ir tvarkant vietos reikalus statymo numatytose ribose. Todl administracinio teritorinio vieneto gyventojai ten kur savivalda, vadinami teritotriniu kolektyvu. ie gyventojai isirenka t.t. organus, kurie gauna teis tvarkyti ir sprsti visus vietinius valdymo reikalus ir valdyti savivaldos teritorij. Savivaldos institucij prigimtis yra btent ta, kad ji yra artimesn visuomenei ir jos socialinms ir aplinkos problemoms negu regionins ir centrins valdios institucijos. Ji geriau tinka vietiniams poreikiams nustatyti ir sprsti dar ir todl, kad yra teisinama pai vietini bendruomeni. Vietins bendruomens interesams atstovauja vietos savivaldos institucijos, kurios nra pavaldios valstybs institucijoms. LR Vietos savivaldos statymas (aktuali redakcija nuo 2010-03-02) pateikia tok apibrim: Vietos savivalda statymo nustatyto valstybs teritorijos administracinio vieneto nuolatini gyventoj bendruomens, kuri turi Konstitucijos laiduot savivaldos teis, savitvarka ir savaveiksmikumas pagal Konstitucijos ir statym apibrt kompetencij. Europos vietos savivaldos chartijoje vietos savivalda traktuojama taip: Vietos savivalda reikia vietos valdymo organ teis ir gali statymo ribose savo atsakomybe ir pagal vietos gyventoj interesus reguliuoti ir valdyti didij viej reikal dal. i teis gyvendina tarybos ar susirinkimai, kuriuos sudaro slaptu balsavimu tiesiogini, lygi ir visuotini rinkim metu irinkti nariai ir kurie gali turti joms pavaldius vykdomuosius organus. i slyga neatmeta galimybs kreiptis piliei susirinkimus, rengti referendumus ar naudoti bet kuri kit tiesiogin piliei dalyvavimo form, kur tai leidia statymas. Taigi, Vietos savivalda - tai vietos valdios organ teis ir gebjimas tvarkyti ir valdyti statym numatytose ribose pagrindin viej reikal dal vadovaujantis vietos gyventoj interesais, ir u tai prisiimant vis atsakomyb. Vietos savivaldos modeliai. Pasaulyje nuo XIX a. yra inomi 3 pagrindiniai savivaldos modeliai (sistemos): 1. Anglosaks modelis susiformavo Anglijoje ir paplits buvusiose kolonijose: JAV, Kanadoje, Australijoje. iam modeliui bdinga: 1) Savivaldos egzistuoja daugumoje administracini vienet ar net visuose. 2) Savivaldos turi gana didel savarankikum, laikomasi tokios taisykls srityse, kurios priskiriamos savivaldai, tai jose savivaldos valdios ir tvarkomos, nesikiant valstybs valdiai. 3) ia nra Vyriausybs savivaldos veiklos prieiros (neegzistuoja valstybs prieira). 4) Gana plaiai taikomas rinkim principas formuojant vairias savivaldos institucijas, ne tik atstovybs, bet ir kiti savivaldos pareignai (JAV erifai (policijos komisarai), teisjai). 5) Didelius galiojimus turi atstovybi komisijos ir komitetai. I pradi deputatai sudaromi, vykdo akiniu principu, vykdo kit institucij kontrol. 6) Savivaldos veiklos prieira patikta teismams (teismin savo veiklos kontrol) Apibendrinimas: nra joki centrins valdios institucij atstov vietose; municipalitetai savarankikai vykdo valdi savo galiojim ribose (paeidus ribas gali sikiti vyriausyb); 3 grandi: I parapijos, II apygardos, III- grafysts. 2. Kontinentinis modelis jo pradinink Pranczija, todl tai pranczikasis savivaldos modelis. Paplits Europoje, Lotyn Amerikoje plito per Ispanij, Portugalij, Artimuosiuose Rytuose Afrikoje, buvusiose Pranczijos kolonijose. Bdinga: 1) ia savivalda kuriama emiausiuose vienetuose (Pranczijos komunose). Auktesniuosiuose jau steigiami valstybs valdymo organai. 2) Savivalda derinama su vietos valdymu arba valstybs administracija. greta savivaldos kuriamos valstybs institucijos, kurios veikia paraleliai, nors kompetencija atribota, bet atrodo, lyg veikt 2 valdios. G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 265

3) Yra institucijos sudaromos savivaldos veiklai priirti vyriausybs galiotiniai. Arba tas funkcijas savivalda perduoda savo galiotiniams. Skiriami prefektai, kurie priiri, ar savivalda nepaeidia K ir statym ( tai savivaldos administracin prieira, nes j atlieka valstybs administraciniai valdios atstovai). Tokia prieira yra ir Lietuvoje- yra Vyriausybs atstovai, kurie kontroliuoja savivaldos veikl. 4) Jeigu yra 2 grandi savivaldybs, tai tarp j yra t.t. pavaldumo santykiai. Paprastai emesn savivalda paklsta auktesnei, kur kompetencija sutampa. Nors kompetencija bna iek tiek apribota. Apibendrinimas: yra centrins valdios sikiimas per specialiai skiriamus atstovus ar kt. formomis. Pranczijoje 4 grandys: I- bendruomen, II- apygarda, III- provincija, IV regionai (sritys) 3. Vokiei arba anglosaks ir kontinentio model miinys. Beveik kiekviena Vyriausyb, susiduria su savivaldos teisinio reguliavimo tobulinimu, ir norima savivald padaryti laisvesn, kad laikytsi vieningos antrins valdios politikos. Tam imami usienio valstybi naudojami modeliai ir j praktika. Vokietija pasirinko tok model, kur bt sunku priskirti anglosaks ar kontinentiniam modeliui, nes turi abiej poymi. Vokietijos modelyje vietos savivaldos institucijos veikia valstybs galiojimu, o bendruomen savarankikai ir savo atsakomybe sprendia udavinius tik savo lygmeniu remiantis statymais. Yra 2 grandys: Ibendruomen, II- apskritys. Savivaldos principai. Savivalda grindiama principu, kad valstyb dal savo funkcij perleidia teritoriniams, socialiniams arba organizaciniams padaliniams. Kitaip tariant, savivalda yra pai visuomens nari dalyvavimas sprendiant visuomens reikalus. Vietos savivalda tam tikras vieojo administravimo poris, bet is vieasis administravimas (valdymas) jau vykdomas ne valstybs vardu, o tam tikros teritorijos gyventoj vardu. Vietos savivalda negali bti tapatinama su valstybs valdymu, nors ir pripastama, kad tai svarbi valdymo ris. Ji nepriklausoma savo kompetencijos ribose, ir centriniai valdios organai neturi teiss duoti savivaldoms privalom nurodym (pvz kiek l skirti sveikatos apsaugai i savivaldos biudeto , iskyrus atvejus, kai savivaldos paeidia statymus. Tam tikrais atvejais Centriniai valdios organai gali galioti savivaldas vykdyti tam tikras valstybins valdios funkcijas, bet tada centrin valdia turi teis duoti konkreius nurodymus. iais atvejais savivaldoms yra perduodamos ir suteikiamos visos btinos materialins ir finansins priemons. Kai kuriose valstybse yra priimtina kitokia teorija apie savivaldybes: savivaldybs institucijos yra vertinamos kaip centrins valdios tsinys, centro, ministerij agentai. Tai siejama su tuo, kad daniausiai savivaldybs yra finansuojamos i valstybs biudeto, o j politika principiniais klausimais turi bti vieninga su valstybins valdios organais ir j nustatoma. 1985 m. priimta Europos vietos savivaldos chartija. i chartij pasira Europos Tarybos valstybs. i chartija tvirtina bendrus savivaldos principus. J yra ratifikavusi ir Lietuva. Europos vietos savivaldos chartijoje tvirtinti savivaldos gyvendinimo principai.: 1. Vietos savivaldos teis turt bti deklaruota Konstitucijoje ir teisinta statymu. 2. Savivaldai bdingas teritorinis principas, ji aprpia tam tikr bendruomens dal, kuri gyvena tam tikroje fiksuotoje teritorijoje. Valdant ir tvarkant toje teritorijoje gyvenanios bendruomens reikalus, jai atstovauja renkama taryba. Teritorinis principas t.p. svarbus tvarkant savivaldybi turt, planuojant ir gyvendinant biudet, kuris yra kiekvienos savivaldos egzistavimo pagrindas. Vienas biudeto formavimo altini turt bti vietos mokesiai, renkami savivaldioje teritorijoje. Vietos savivaldos institucij veikla neturi prietarauti alyje galiojantiems statymams. Jos turi glaudiai bendradarbiauti su j teritorijoje esaniomis valstybinmis, visuomeninmis ir politinmis organizacijomis, siekti, kad kiekvienas gyventojas galt laisvai dalyvauti sprendiant jiems rpimus klausimus. Savivaldos institucij veikla turi bti viea ir neumaskuota. 3. Savivaldos institucijoms deleguojamos ir kai kurios valstybs funkcijos. Ten, kur galiojimai vietos valdiai yra deleguojami centrins ar regionins valdios, savivaldybei turi bti suteikiama teis gyvendinti statymus atsivelgiant vietos slygas. 4. Savivaldos teis turi bti gyvendinama per tarybas ar analogikus darinius, kuriuos renka vietos bendruomen. G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 266

5. Savivaldos institucijos turi reguliariai informuoti apie savo veikl. Tai turt bti daroma suaukiant gyventoj susirinkimus, kuriuose vieai atsiskaitoma savivaldybs gyventojams apie vykdomus ir atliktus darbus. gyventoj nuomon ir reikalavimus taryba turi reaguoti ir stengtis juos praktikai gyvendinti, atsivelgdama teistum ir socialinio teisingumo reikalavimus. 6. Vietos valdia priskirtoms funkcijoms vykdyti privalo turti savus finansus - savo biudet. J sudarant btina laikytis i pagrindini princip: 1) biudetas turi bti taupus, subalansuotas, atviras ir vieas; 2) biudeto ilaidas turt i esms padengti biudeto pajamos; 3) biudetas privalo utikrinti plan vykdymo tstinum, t.y. vienais biudetiniais metais pradtus darbus tsti kitais biudetiniais metais. 7. gyvendinant savivald, tikslingai skatinti privai nuosavyb ir verslininkyst, paslaug vietiniams gyventojams pltim, teritorins informacijos sistemos krim ir kt. 8. Visuomens ir valstybs veikl reglamentuojantis subsidiarumo principas reikia, kad visk, k gali isprsti ir susitvarkyti pati bendruomen (savivaldyb), ji turi turti teises ir galimybes tai daryti. is principas galioja ir valstybs ar savivaldybs santykiuose su pilieiu. Tai, k gali isprsti pats pilietis, neturi imtis sprsti savivaldyb ar valstyb. Savivaldos gyvendinimo ir pltros princip realizavimas padeda harmonizuoti vietos valdios ir vietos gyventoj sveik, utikrina kiekvieno gyventojo gerov ir laisv, visos valstybs paang ir ekonomin bei kultrin suklestjim. Lietuvoje savivalda organizuojama teritoriu principu, j gyvendina irinktos savivaldybi tarybos ir j suformuotos vykdomosios institucijos. Pagal LR Vietos savivaldos statym Pagrindiniai principai, kuriais grindiama vietos savivalda, yra: 1) atstovaujamosios demokratijos; 2) savivaldybi savarankikumo ir veiklos laisvs pagal Konstitucijoje ir statymuose apibrt kompetencij; 3) savivaldybs tarybos virenybs prie jai atskaitingas savivaldybs vykdomsias institucijas. 4) savivaldybs vykdomj institucij atskaitingumo savivaldybs tarybai. Savivaldybs vykdomj institucij sprendimai turi bti grindiami statymais, Vyriausybs ir (arba) savivaldybs tarybos sprendimais; 5) Savivaldybs tarybos nariai u savo veikl yra atsakingi ir atskaitingi rinkjams ir visai bendruomenei; 6) savivaldybs veikla ir savivaldybs institucij priimami sprendimai turi bti teisti( atitikti statym ir kit teiss akt reikalavimus; 7) derinami savivaldybi ir valstybs interesai tvarkant vieuosius savivaldybi reikalus; 8) derinami bendruomens ir atskir savivaldybs gyventoj interesai.Savivaldybs institucij priimti sprendimai bendruomens interesais neturi paeisti statym garantuot atskir gyventoj teisi; 9) gyventojai tiesiogiai dalyvauja tvarkant vieuosius savivaldybs reikalus. (per apklausas, susirinkimus, sueigas, vie peticij nagrinjam, rinkimus ir pan. diegia savivaldos principus vietimo, kultros ir kitose staigose, remia asociacij iniciatyvas, susijusias su viej savivaldybs reikal tvarkymu; 10) veiklos skaidrumas. Savivaldybi veikla turi bti aiki ir suprantama gyventojams, sudaromos slygos gauti paaikinimus, kas ir kodl daroma; 11) savivaldybs institucij veikla viea, turi atsakyti ir reaguoti gyventoj nuomon; 12) utikrinamos ir gerbiamos mogaus teiss bei laisv (sprendimai turi nepaeisti mogaus orumo, jo teisi ir laisvi, lygi galimybi). Savivalda gyvendinama remiantis iais esminiais principais bei nuostatomis: 1. atsakingumas rinkjams; 2. gyventoj dalyvavimas tvarkant vieuosius savivaldybs reikalus; 3. savivaldybi ir valstybs interes derinimas tvarkant vieuosius savivaldybi reikalus; 4. savivaldybs institucij veiklos laisv ir savarankikumas; 5. veiklos skaidrumas; 6. bendruomens ir atskir savivaldybs gyventoj interes derinimas; 7. vieumas ir reagavimas gyventoj nuomon; 8. savivaldybs veiklos ir savivaldybs institucij priimam sprendim teistumas; 9. mogaus teisi bei laisvi utikrinimas ir gerbimas G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 267

2. VIETOS SAVIVALDOS INSTITUTAS LR KONSTITUCIJOJE Savivaldos institucijos turi joms suteiktus galiojimus, kuriuos vykdo nepriklausomai nuo centrins valdios, jai nesikiant. Todl pabriamas btinumas savivaldos kompetencij, jos pagrindines funkcijas tvirtinti auktu juridiniu lygiu, t.y. Konstitucija ar statymu. Daniausiai galiojimai nustatomi statymu, atskirai atstovybs ir vykdomosios valdios. Literatroje skiriami 2 statyminio reguliavimo metodai: 1. pozityvus (JAV, DB, anglosaks valstybse) savivaldos gali daryti tik tai, k joms suteikia statymas. Jei prireikia papildom galiojim, privalo kreiptis atitinkamas valstybs valdios institucijas, praydamos galiojim. DB kreipiamasi parlament, o jam atostogaujant valstybs atitinkamos srities sekretori, t y. pagal klausim, o jo priimt sak vliau turi patvirtinti parlamentas. 2. negatyvus (kontinentinse valstybse) savivaldybs gali daryti tai, ko statymas nedraudia ir nepriskirta kitoms valstybs institucijoms. Suteikiama lyg ir didesn laisv, bet turi surasti laisvas nias. Taiau nra pakankamo tikslumo ir tikr juridini garantij, kad tie klausimai priklauso savivaldai. LIETUVOJE LR K 10 str. skelbia, kad LR valstybs teritorija yra vientisa ir nedalijama jokius valstybinius darinius. Tai parodo, kad Lietuva yra unitarin valstyb. LR K 11 str nurodo, kad Lietuvos valstybs teritorijos administracinius vienetus ir j ribas nustato statymas. Tai reikia, kad Lietuvos teritorija turi savo vidin struktr, t.y. valstybs teritorija suskirstyta tam tikrus administracinius vienetus, kuriuose formuojamos atitinkamos valdios staigos. ias konstitucines nuostatas patikslina ir ipltoja Konstitucijos X skirsnio Vietos savivalda ir valdymas normos. 1. iame skirsnyje yra tvirtintos ne maiau kaip 2 administracini vienet pakopos (grandys). 2. skirting pakop (grandi) administraciniams vienetams nustatyta skirtinga valdymo sistema: a. emutiniams ( I- pakopos) vienetams K laiduoja savivaldos teis, b. auktesniuosiuose(II-pakopos) administraciniuose vienetuose valdym organizuoja Vyriausyb. LR Teritorijos administracini vienet ir j rib statymas (Aktuali 2009-04-04) detalizuoja ias K nuostatas. statymo 1 str. tvirtinta: LR teritorija skirstoma administracinius vienetus, kurie susideda i gyvenamj vietovi, turi savo ribas, centr ir pavadinim, juose valdym organizuoja Vyriausyb arba savivaldybs institucijos. LR teritorijos administraciniai vienetai yra apskritys ir savivaldybs. io statymo 2 str. tvirtinta: o Savivaldyb - teritorinis administracinis vienetas, kur valdo jos gyventoj bendruomens irinkta savivaldybs taryba; Savivaldyb sudaroma i gyvenamj vietovi: miest ir kaim. Jos teritorija gali bti skirstoma seninij aptarnaujamas teritorijas. Pagrindiniai savivaldybs steigimo kriterijai yra jos pasirengimas tvarkyti ir priirti savo aplink, komunalin k, teikti gyventojams paslaugas ir vykdyti kitas funkcijas, numatytas LR vietos savivaldos statyme. o Apskritis - auktesnysis administracinis vienetas, kurio valdym organizuoja Lietuvos Vyriausyb pagal LR apskrities valdymo statym ir kt. statymus. Apskritis sudaroma i savivaldybi teritorij, pasiymini socialini, ekonomini ir etnokultrini interes bendrumu. o Lietuvoje steigta 60 savivaldybi - administracini vienet, turini juridinio asmens status bei LR Konstitucijos laiduot savivaldos teis, gyvendinam per savivaldos taryb; o Lietuvoje iki 2010 m steigta 10 apskrii, kuri teritorij sudaro atitinkamos savivaldybi teritorijos. (apskritys: Alytaus, Kauno, Klaipdos, Marijampols, Panevio, iauli, Taurags, Teli, Teli, Vilniaus). Pvz. Panevio apskrit sudaro () Bir rajono, Kupikio raj., Panevio miesto, Panevio raj., Pasvalio raj., Rokikio raj. savivaldybs; Teli Maeiki raj., Plungs raj., Rietavo, Teli raj. savivaldybs. iuo metu vykdoma reforma ir nuo 2010.07.01 Deimt apskrii sumainama iki penki ir jos suskirstomos pagal etnin, kultrin, gamtin, kalbin ir istorin patirt Auktaitijos, emaitijos, Dzkijos (Dainavos), Suvalkijos (Sduvos) ir Maosios Lietuvos (Pamario) regionus. (plaiau skaitykit potemje vietinio valdymo teisiniai pagrindai psl. ) Pagrindins normos, reglamentuojanios savivaldybi veikl, nustatytos K X skirsnyje "Vietos savivalda ir valdymas": G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 268

1. 2. 3. 4. 5. 6.

savivaldos teis laiduojama statymo numatytiems valstybs teritorijos administraciniams vienetams ir gyvendinama per savivaldybi tarybas; savivaldybs pagal Konstitucijos ir statym apibrt kompetencij veikia laisvai ir savarankikai; savivaldybs sudaro ir tvirtina savo biudet; savivaldybi tarybos turi teis statymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudeto sskaita numatyti mokesi bei rinkliav lengvatas; savivaldybi tarybos dl j teisi paeidimo turi teis kreiptis teism; savivaldybs gali sigyti nuosavybn ne ems kio paskirties ems sklyp, reikaling j tiesioginei veiklai skirtiems pastatams statyti bei eksploatuoti. LR K 120 str. numato, kad valstyb remia savivaldybes; Savivaldyb pagal K ir statymuose apibrt kompetencij veikia laisvai ir savarankikai. Konstitucinis vietos savivaldos organ savarankikumo principas reikia, kad savo kompetencijos ribose jie laisvi reikti iniciatyv ir priiminti sprendimus. J priimtas teistas sprendimas neturi bti suderinamas ar vliau patvirtinamas valstybs organ ir negali bti pakeistas administracine tvarka. Taiau savivaldos institucijos veikia teritorijoje, kuri tuo paiu metu yra valstybs teritorija, todl vienas i savivaldos princip yra valstybs ir savivaldybs interes derinimas, itai atsispindi ir KT teiginys: Vietos savivaldos organizavimo ir veiklos pagrindiniai principai yra tvirtinti K-oje. Tai derinasi ir su Europos vietos savivaldos chartijos 2 str nuostata, kad vietos savivaldos principas turi bti pripaintas alies statymuose ir, jei yra galimyb, alies konstitucijoje. Konstitucini norm analiz leidia iskirti iuos konstitucinius vietos savivaldos principus: 1. atstovaujamosios demokratijos, 2. vykdomj institucij atskaitingumo atstovybei, 3. savivaldybi veiklos laisvs ir savarankikumo pagal statymo apibrtas ribas, 4. savivaldybs ir valstybs interes derinimu. Pagrindinis savivald reglamentuojantis statymas - Vietos savivaldos statymas. is statymas nustato: 1. savivaldybi institucij sudarymo ir veiklos tvark gyvendinant LR Konstitucijos ir Europos vietos savivaldos chartijos nuostatas, 2. apibria vietos savivaldos principus, 3. savivaldybi institucijas, j galiojimus ir funkcijas, 4. savivaldybs tarybos nario status, 5. savivaldybi kins ir finansins veiklos pagrindus. Vietos savivald reglamentuojani statym yra ir daugiau tai: Savivaldybi taryb rinkim statymas, LR teritorijos administracini vienet ir j rib statymas ir kt. Savivaldybi ekonominius klausimus reglamentuoja: 1. Biudetins sandaros statymas, 2. Savivaldybi biudet pajam nustatymo metodikos statymas, 3. Savivaldybi biudet pajam dyd ir ilyginim lemiani rodikli tvirtinimo metams statymas, 4. Valstybs ir savivaldybi turto privatizavimo statymas, 5. Valstybs turto perdavimo savivaldybi nuosavybn statymas ir kt. Savivaldybi administracin prieir vykdo, t. y. priiri, ar savivaldybs laikosi Konstitucijos ir statym, ar vykdo Vyriausybs sprendimus, Vyriausybs skiriami pareignai - Vyriausybs atstovai. Vyriausybs atstovo galiojimus ir j vykdymo tvark nustato Savivaldybi administracins prieiros statymas. Teiss norm visuma, kuri reglamentuoja savivaldos organizavimo tvark, veiklos principus yra vadinama municipaline teise. 3. VIETOS SAVIVALDOS INSTITUCIJOS IR KOMPETENCIJA. VIETOS SAVIVALDOS INSTITUCIJ SANTYKIAI SU VALSTYBS VALDIOS INSTITUCIJOMIS Daniausiai Savivaldoms priskiriami vietins reikms dalykai, kurie bendravalstybiniu keliu nesprendiami. Savivald galiojimai skirstomi : 1) privalomus galiojimus statym numatyti, ir t klausim niekas nesprendia. 1. visuomens saugumas; 2. sveikatos apsauga; G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 269

3. gatvi apvietimas ir valymas; 4. vietinis transportas; 5. vandens tiekimas. 2) fakultatyvinius galiojimus gali vykdyti savo nuoira, leidiama tai daryti su slyga, kad turs tam pakankamai l. Jei savivalda sugeba gauti l, gali ir vykdyti funkcijas: 1) soc. rpybos; 2) kultros funkcijos. 3) deleguotus galiojimus tai galiojimai, kuriuos savivaldybms perduoda valstybs valdios institucijos. Tokie galiojimai jau laikomi valstybs galiojimais, o ne savivaldybi. Savivaldybs dalyvauja vykdant valstybs valdi. Tie galiojimai suteikiami t.t. laikui, ir juos gali susigrinti centrin valdia. Kai perduodami galiojimai savivaldai, vcentrins valstybs institucijos privalo suteikti ir reikaling finansavim tiems galiojimams vykdyti. LR Savivaldybi funkcijos Pagal iuo metu (2010.03.24)galiojant Vietos savivaldos statym LR Savivaldybi funkcijos klasifikuojamos: Pagal sprendim primimo laisv skirstomos : 1. savarankiksias, Konstitucijos ir statym nustatytos (priskirtos) savivaldybi funkcijos. gyvendindamos ias funkcijas, turi K ir statym nustatyt sprendim iniciatyvos, j primimo ir gyvendinimo laisv ir yra atsakingos u savarankikj funkcij atlikim. J veikl saisto statym nustatyti reikalavimai ir tvarka. Pvz.: Vietos savivaldos statyme: savivaldybs biudeto sudarymas ir tvirtinimas; vietini rinkliav nustatymas; jai nuosavybs teise priklausanios ems ir kito turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo; savivaldybs biudetini staig steigimas ir ilaikymas, savivaldybs viej staig, savivaldybs moni ir kit savivaldybs juridini asmen steigimas;savivaldybje gyvenani vaik iki 16 met mokymosi pagal privalomojo vietimo programas utikrinimas; daug daug kt. funkcij ir baigiasi 43 punktu - kitos funkcijos, nepriskirtos valstybs institucijoms. 2. valstybines (valstybs perduotas savivaldybms). Tai valstybs funkcijos, pagal statymus perduotos savivaldybms atsivelgiant gyventoj interesus. Savivaldybs, gyvendindamos ias funkcijas, turi statym nustatyt sprendim primimo laisv. J veikl gyvendinant ias funkcijas riboja valstybs institucij ir (arba) pareign sprendimai. Atskirais atvejais valstybins funkcijos gali bti perduotos savivaldybms gyvendinti sutari pagrindu. Savivaldyb toki sutart gali sudaryti tik tuo atveju, kai savivaldybs taryba pritaria. ios funkcijos paprastai yra trumpalaiks ar sezoninio pobdio. Pvz. civilins bkls akt registravimas; statym priskirt registr tvarkymas ir duomen teikimas valstybs registrams; civilin sauga; priegaisrin sauga; dalyvavimas valdant valstybinius parkus; kompensacij (ildymo ilaid, ilaid altam ir kartam vandeniui ir kt.) skaiiavimas ir mokjimas; socialini imok skaiiavimas ir mokjimas; mokini nemokamo maitinimo savivaldybs steigtose mokyklose ir savivaldybs teritorijoje steigtose nevalstybinse mokyklose administravimas ir nepasiturini eim mokini, deklaravusi gyvenamj viet arba gyvenani savivaldybs teritorijoje, aprpinimo mokinio reikmenimis administravimas; daug daug kt. funkcij ir baigiasi 33 punktu kitos pagal statymus perduotos funkcijos. Pagal veiklos pobd skirstomos 1. vietos valdios funkcijas statym nustatyta tvarka atlieka savivaldybs taryba, 2. vieojo administravimo funkcijas atlieka taryba, savivaldybs vykdomosios institucijos, kiti savivaldybs staig ir tarnyb vadovai, valstybs tarnautojai, kuriems teiss aktai ar savivaldybs tarybos sprendimai suteikia vieojo administravimo teises savivaldybs teritorijoje. 3. viej paslaug teikimo funkcijas atlieka savivaldybi steigti paslaug teikjai arba pagal sudarytas sutartis kiti vieai pasirenkami fiziniai ar juridiniai asmenys. Savivaldybs institucijos ir administracija viej paslaug neteikia, iskyrus atvejus, kai nra viej paslaug teikjo, savivaldybs tarybos sprendimu seninija gali pati teikti viesias paslaugas. Savivaldyb turi utikrinti, kad vieosiomis paslaugomis galt naudotis visi savivaldybs gyventojai ir kad ios paslaugos bt teikiamos nuolat. Bendriems tikslams pasiekti 1. Savivaldyb gali sudaryti jungtins veiklos sutartis arba bendr viej pirkim sutartis su valstybs institucijomis ir (arba) kitomis savivaldybmis. 2. Savivaldyb gali perduoti gyvendinti administracini ir viej paslaug funkcijas kitai savivaldybei abipusiu savivaldybi taryb sutarimu sutari pagrindu, taiau u i funkcij gyvendinim atsakinga yra funkcijas perduodanti savivaldyb. G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 270

Vietos Savivaldos Institucijos Yra inomos 2 vietos savivaldos institucij sistemos: 1. Kai vietos savivaldos pagrindins institucijos yra 2: a. gyventoj renkama atstovyb, vadinamos vairiai, priklauso nuo istorijos, tradicij (tarybos, asamblja, susirikimas); svarsto savivaldos reikalus, priima tam tikrus teiss aktus (sprendimus), kurie yra privalomi toje teritorijoje ir j turi bti laikomasi. Tai vietins reikms teiss aktai, (norminio pobdio). Maose savivaldybse- tai pai gyventoj susirinkimai. b. vykdomoji valdia daniausiai bna vienasmenio vadovo meras, burmistras, alia kuri yra pagalbinis aparatas, atliekantis vykdomosios valdios funkcijas. Daniausiai atstovybs suformuotos vykdomosios institucijos. 2. komisin (komisijin) savivaldos forma atsirado XX a. pr. JAV. Gyventojai tiesiogia rinkdavo 3-7 moni komisijonieri taryb, kuri yra ir atstovyb ir vykdomoji valdia.Kai nariai visi posdiauja kartu atstovyb. Kiekvienas i komisijonieri turi savo vykdomj aparat ir veikia, kaip vykdomoji valdia. Jie sudarydavo akiniu pagrindu komisijas pvz. Socialini reikal, finans. Atskiras komisionierius vadovauja atskiram savivaldos skyriui. i sistema buvo grindoiama principu, kad kas priima politinius sprendimus, tas turi ir juos gyvendinti, taip buvo siekiama suderinti atstovybs funkcijas su vykdomosios valdios funkcijomis. Taiau vliau paaikjo, kad i sistema veikia prastai, nes kiekvienas komisijonierius rpinosi tik savo reikalais, savo sritimi, kuriai vadovavo, susidar konkurencija tarp atstovybi. Irykjo idar vienas trkumas, kad bdavo irenkami politikai, o ne specialistai, be patirties valdymo srityje. Dabar Komisin sistema praktikai nebesutinkama, ir vyrauja sistemos su pagrindinmis dviemis institucijomis: Atstovybe ir vykdomj valdia. Atstovyb tai vietos gyventoj visuotinai tiesiogiai renkamos kolegialios institucijos. J galiojim laikas apibriamas statymu arba Konstitucija daniausiai 2-6m. (Lietuvoje buvo 2 m., dabar 4 m., nes kai taryba renkama 2 ar 3 m., dejuojama, kad ji nesugeba gerai dirbti, nes turi praeiti daug laiko, kol pranta dirbti. Kita nuomon, kad gerai, nes jei prastai dirba, yra galimyb juos greiiau pakeisti). Tarybos nari skaiius priklauso nuo gyventoj skaiiaus. Savivaldos statymai nustato tam tikras atstovavimo normas arba tarybos nari min ir max skaii, kuris priklauso nuo gyventoj skaiiaus (Prancz. 9 -69 nari, Austrijoje 9 45; Italijoje 15- 80; Belgijoje 5-55; Olandijoje 7 - 45; Danijoje 5-35). Dideli miestai t.p. yra skirstomi apygardas ir formuojamos savivaldos institucijos. Tai daniausiai sostins: Paryius 20 apygard, Marselis 16, Londonas 32 (ia buvo ir didioji Londono Taryba ir apygard tarybos, bet kildavo ginai dl valdios ir 1986 didioji Londono Taryba panaikinta). Atstovybs dirba sesijomis, nra nuolat veikianios institucijos. Sesij skaiius- 2-4 per metus (kart pusmet ar kart per ketvirt D Britanijoje). Maose savivaldose atstovybs gali rinktis ir daniau kart per mnes. Prireikus aukiamas ir neeilins sesijos, kai ikyla naujos problemos. Atstovybs darbo forma komisijos ir komitetai. Atstovybs komisijas suskirstoma akiniu principu. Gali bti sudaromi ir teritoriniai komitetai, tuomet grup nari dirba atitinkamoje teritorijoje, daniausiai tarp sesij. komisij ir komitet reikm skiriasi pvz.:anglosaks valstybse DB, JAV jie turi dideli reikm, nes gauna net tvarkomuosius galiojimus. Neretai vykdo atstovybs funkcijas, rengia atstovybei mediag, projektus ir pan. Komitet pasilytiems projektams daniausiai pritariama. Turi labai dideles galias kontrols srityje. Kontinentinse valstybse (iskyrus Vokietij) komitet taka maesn, jie traktuojami kaip pagalbiniai tarybos organai, o savarankik gqaliojim neturi. Tai labai panau parlamentins veiklos principus. Vykdomoji valdia jos institucijos. Jas daniausiai formuoja atstovybs. Vykdomosios valdios organizacins formos bna: 1. Kolegiali vykdomoji valdia Kolegiali nedaug: Italijos savivaldos yra diunta, kolegialus vykdomosios valdios organas, kuri renka atstovyb. Kai kuriose Vokietijos emse (Hesene, Bremene, Holteine)yra magistratai kaip kolegials. Socialistinse valstybse Kuba, Kinija. G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 271

2. Vienasmen - daniausiai pasitaikanti vykdomosios valdios forma savivaldoje tai meras, burmistras,

pirmininkas, kurie iki irinkimo buvo tarybos nariu, jis vadovauja tarybos posdiams, prie j yra pagalbinis aparatas, vykdantis vykdomosios valdios funkcijas. Taip jie tampa 2 valdi atstovais: atstovybs ir vykdomosios valdios. Svarbiausia jo ir jam pavaldi valdinink paskirtis gyvendinti atstovybs priimtus sprendimus, utikrinti kontrol. Tai reikia, kad egzistuoja atstovyb, kuri priima teiss aktus, o j vykdym organizuoja savivaldybs meras (burmistras). Merai ar kiti pareignai bna renkami kartais ir paios atstovybs ir tokiu bdu jai bna tiesiogiai pavalds. Kitais atvejais bna, kad j renka gyventojai tiesiogiai. Laikoma, kad meras turi didesnes galias, kai j renka gyventojai, nes tada jis veikia daug savarankikiau. Bet turi bti derinama atstovybs ir vykdomosios valdios veikla. Taiau mero teisin padtis labai skiriasi. Pagal galiojimus skiriamos vykdomosios valdios sistemos: 1. silpnas meras taryba 2. stiprus meras taryba 3. taryba valdytojas Silpnas meras taryba i sistema yra JAV, DB. Meras turi nedidelius galiojimus, daniausiai tenka atstovavimo funkcija, turi galiojimus kontroliuoti, priirti kitus vykdomosios valdios skyrius, o svarbiausias vykdomosios valdios funkcijas vykdo tarybos komitetai ir komisijos. Greta tarybos komitet ir komisij daug galiojim tenka profesionalams valdininkams, dirbantiems atstovybi departamentuose, skyriuose. Meras net bna ir nelinks kitis vykdomosios valdios funkcijas, o t.p. varo ir komisijos, komitetai, turintys kontrols funkcijas. Meras atlieka kontrols funkcijas, gali protestuoti priimamus sprendimus (Vokietijos burmistrai). Stiprus meras taryba. Sutinkama JAV, susiformuoja tuomet, kai mer betarpikai renka gyventojai. Meras galiojimus gauna tiesiogiai i gyventoj, todl laikoma, jog yra nepriklausomas nuo tarybos. Panaumas prezidentinio valdymo sistem (nors ten 2 pakop rinkimai). Merai turi teis vetuoti tarybos priimamus sprendimus (atsiranda konkurencija- kad veikti veto, reikalinga kvalifikuot bals dauguma). Meras turi finansinius svertus, formuoja biudeto projekt, nors j teikia tarybai tvirtinti. ioje sistemoje meras pasitelkia pagalb profesionalius valdininkus, vadinamus menederiais, kurie teikia jam patarimus. Panaiai yra kai kuriose Vokietijos emse (Bavarija), Japonijoje. Belgijoje ir Nyderlanduose mer skiria Vyriausyb municipalins tarybos teikimu. Taip centrin valdia ir taryba formuoja savivaldybs vykdomj valdi. Taip lyg ir kiamasi savivald. Savivaldos vykdomosios valdios turi pasitikjim i centrins valdios puss tai vienas i pagrindini argument. Neretai merui suteikiami galiojimai vykdyti t.t. funkcijas. Taryba valdytojas Paplitusi JAV vidutinio didumo miestuose. Taryba kaip atstovyb renka metr, kuris yra tik nominalus vykdomosios valdios vadovas. Kai kur meras renkamas net gyventoj. Meras vykdo tik nominali funkcij, o reali valdia perduodama samdomam profesionaliam valdytojui. Administravimas laikomas ypatinga funkcija, kuriai reikia profesionalo, samdomo tarybos valdymo kadencijai. Taryba j kontroliuoja, nes su juo sudaroma sutartis. Valdytojas pats renkasi personal, teikia silymus tarybai, patvirtinus betarpikai vykdo savo funkcijas. Taigi valdytojas kaip profesionalus menederis kartu su taryba valdo. Atribojamos politins funkcijos nuo administracini. Politins funkcijos priklauso tarybai, merui. O tiesioginiai valdymo reikalai priklauso valdytojui. Meras atpalaiduojamas nuo smulki valdymo dalyk, o gali susikoncentruoti ties politika. Tokia sistema Skandinavijos valstybse (Norvegija, vedija, Suomija, iskyrus Danij), Vokietijos miestuose, Kanadoje. Greta mero vykdomj valdi vykdo savivald departamentai, j vadovai. Departamentai:1) bendrojo valdymo; 2) finans;3) vieosios tvarkos; 4) kultros, vietimo;5) transporto; 6) ekonomikos. JAV savivaldybse grafystse (kaimo vietovse) gyventojai renka ne tik taryb, mer, bet ir kai kuriuos kitus savivaldos struktrose dirbanius pareignus (erif, klerk, prokuror). G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 272

Lietuvos Savivaldybi Institucijos Ir J Kompetencija Vietos savivaldos institucijas, j kompetencij, veiklos formas, santykius su kitomis institucijomis ir teisines garantijas nustato Vietos savivaldos statymas (Aktuali 2010-03-02). statyme numatytos ios vietos savivaldos institucijos: 1. savivaldybs taryba - atstovaujamoji; 2. vykdomosios institucijos - savivaldybs valdyba ir meras Atstovaujamoji ir vykdomosios - tai institucijos, turinios vietos valdios ir vieojo administravimo teises bei pareigas. Jos yra atsakingos u savivaldos teiss ir savo funkcij gyvendinim. 3. kontrols - savivaldybs kontrolierius, kontroliuoja savivaldybs biudeto naudojim bei atlieka savivaldybs vidaus audito funkcijas. Savivaldybs institucij galiojimai pasibaigia: 1. kai pirmj posd susirenka naujai irinkta taryba, jame atsistatydina buvs meras ir valdyba; 2. kai savivaldybs teritorijoje vedamas tiesioginis valdymas ir valdym organizuoja Vyriausyb.

I. Savivaldybs Taryba savivaldybi tarybos (toliau-tarybos) nariai renkami 4 m. daugiamandatse rinkim apygardose, remiantis visuotine ir lygia rinkim teise, slaptu balsavimu tiesioginiuose rinkimuose pagal proporcin rinkim sistem.[Buvusi statymo nuostata, kad kandidatus tarybos narius gali kelti tik partija pateikdama kandidat savivaldybs tarybos narius sra. KT pripaino prietaraujania LR K 119 str. 2 daliai, nes pasirinkus vien proporcin taryb rinkim sistem, nuolatiniai gyventojai nepriklausantys partijai praranda galimyb kandidatuoti taryb narius.] Teis rinkti tarybos narius turi nuolatiniai ios savivaldybs gyventojai (rinkjai). Suteikiama teis Sjungos pilieiams, gyvenantiems valstybje narje ir nesantiems jos pilieiais, naudotis balsavimo teise ir bti kandidatais per vietos savivaldos rinkimus. (Savivaldybi taryb rinkim statymas suderintas su ES teiss aktais [Aktuali 2010-01-05]) Tarybos nariu gali bti renkamas nuolatinis ios savivaldybs gyventojas, ne jaunesnis kaip 20 m. amiaus. Taryb nari skaiius priklauso nuo gyventoj toje savivaldybje skaiiaus ir svyruoja nuo 21 iki 51. Savivaldybi taryb rinkim statymas numato, jog: 1) daugiau kaip 500000 gyventoj renka 51 tarybos nar; 2) nuo 300000 iki 500000 gyventoj - 41 tarybos nar; 3) nuo 100000 iki 300000 gyventoj - 31 tarybos nar; 4) nuo 50000 iki 100000 gyventoj - 27 tarybos narius; 5) nuo 20000 iki 50000 gyventoj - 25 tarybos narius; 6) iki 20000 gyventoj - 21 tarybos nar. Tarybos galiojimai prasideda, kai pirmj posd susirenka irinkti tarybos nariai, ir baigiasi, kai pirmj posd susirenka naujai kadencijai irinkti tarybos nariai. Tarybos narys visas valstybs politiko ir savivaldybs bendruomens atstovo teises gyja tik po to, kai prisiekia. i nuostata sigalioja nuo nauj eilini savivaldybi taryb rinkim.(dabartiniai tarybos nariai nra dav priesaikos) Taryba savo galiojim laikui i tarybos nari sudaro valdyb ir nustato jos nari skaii. Tai turi atlikti per 2 mnesius nuo pirmojo naujai irinktos savivaldybs tarybos posdio.Valdybos nariai yra meras ir mero pavaduotojas (pavaduotojai) ir savivaldybs administracijos direktorius, sudaryta savivaldybs tarybos kolegija (tarybos patariamasis organas), jei nusprendiama j sudaryti, t.y. suformuojamos vykdomosios institucijos. Tarybos veiklos forma. Savo galiojimus gyvendina kolegialiai tarybos posdiuose, kuriuos ne reiau kaip kas 3 mnesiai, aukia meras, o kai jo nra, mero pavaduotojas, arba jeigu to ratu reikalauja ne maiau kaip 1/3 irinkt tarybos nari. Posdiams pirmininkauja meras, o kai jo nra mero pavaduotojas. Posdiams klausimus rengia savivaldybs tarybos komitetai (toliau komitetai) ir komisijos savo posdiuose, tarybos nari frakcijos ir grups pasitarimuose, tarybos nariai, savivaldybs kontrolierius, 273

G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d.

savivaldybs meras ir savivaldybs administracijos direktorius. Savivaldybs taryba svarstomais klausimais priima sprendimus ir kontroliuoja j gyvendinim. Tarp tarybos posdi veikla tsiama komitetuose ir komisijose, t.p. nariams bendraujant su rinkjais. Taryba ne reiau kaip vien kart per metus turi pateikti savivaldybs bendruomenei vie savo veiklos ataskait. Ataskait tarybos vardu pateikia meras. Taryba priiri savivaldybs vykdomsias institucijas ir kitus subjektus, tiesiogiai gyvendinanius valstybines (perduotas savivaldybms) funkcijas.

Savivaldybs tarybos kompetencija Tarybos kompetencija yra iimtin ir paprastoji. I. Iimtinei tarybos kompetencijai priskirt galiojim taryba negali perduoti jokiai kitai savivaldybs institucijai ar staigai: 1. tvirtina savivaldybs tarybos veiklos reglament. 2. renka bei prie termin i pareig atleidia mer; 3. mero teikimu skiria ir prie termin atleidia mero pavaduotoj (pavaduotojus); 4. mero teikimu nustato mero pavaduotojo (pavaduotoj) veiklos sritis; 5. sudaro savivaldybs valdyb; 6. sudaro tarybos komitetus ir komisijas bei statym numatytas visuomenines komisijas ir tarybas; 7. renka Kontrols komiteto pirminink, jo teikimu skiria Kontrols komiteto pirmininko pavaduotoj; 8. priima sprendim dl savivaldybs administratoriaus primimo pareigas ir atleidimo i valstybs tarnybos, mero teikimu tvirtina savivaldybs administracijos struktr jos nuostatus ir darbo umokesio fond; 9. mero teikimu gali priimti sprendimus dl seninij steigimo ir j skaiiaus, priskiria seninijoms savivaldybs teritorijas, nustato j ribas ir prireikus jas keiia vertinusi vietos gyventoj nuomon; 10. Biudetins sandaros statymo nustatyta tvarka tvirtina savivaldybs biudet ir jo vykdymo apyskait, prireikus tikslina savivaldybs biudet; 11. skirsto biudetinms staigoms biudeto asignavimus; 12. nustato kainas ir tarifus u savivaldybs moni, specialios paskirties bendrovi, savivaldybs biudetini ir viej staig teikiamas atlygintinas paslaugas bei keleivi veim vietiniais marrutais, centralizuotai tiekiamos ilumos, alto ir karto vandens kainas, nustato vietines rinkliavas bei kitas mokas; 13. tvirtina savivaldybs socialins ir ekonomins pltros programas; 14. priima sprendimus dl disponavimo savivaldybei nuosavybs teise priklausaniu turtu, nustato io turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvark, iskyrus atvejus, kai ji nustatyta statymuose; 15. priima sprendimus dl savivaldybei priskirtos valstybins ems ir kito valstybs turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo patikjimo teise; 16. priima sprendimus dl biudetini staig, savivaldybs moni steigimo, dl viej staig bei akcini bendrovi steigimo; 17. tvirtina teritorij planavimo dokumentus. 18. steigia savivaldybs saugomas teritorijas, skelbia savivaldybs saugomus vietins reikms gamtos bei kultros paveldo objektus, priima sprendimus aplinkos apsaugos bklei gerinti; 19. teikia silymus dl savivaldybs teritorijos rib keitimo, savivaldybs pavadinimo suteikimo ir keitimo, gyvenamj vietovi sudarymo, j pavadinim, teritorij rib nustatymo ir keitimo, taip pat suteikia ir keiia gatvi, aiki, pastat, statini ir kit savivaldybei nuosavybs teise priklausani objekt pavadinimus; 20. tvirtina eldini apsaugos, miest ir kit gyvenamj vietovi tvarkymo, sanitarijos ir higienos, atliek tvarkymo, gyvn laikymo, prekybos turgavietse ir kitas taisykles; 21. teikia silymus tvirtinti savivaldybs gyvenamj vietovi herbus, tvirtina kitus savivaldybs simbolius ir j naudojimo tvark, nustatyta tvarka gali u nuopelnus suteikti savivaldybs (jos centro ar kitos gyvenamosios vietovs) pilieio garbs vard; 22. teikia valstybs institucijoms pasilymus dl savivaldybs teritorijoje esani j padalini veiklos, prireikus savivaldybs tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka iklauso i padalini vadovus; 23. priima sprendimus dl kompensacij tam tikroms vartotoj grupms mokjimo u perkam kur, elektros ir ilumos energij, kart vanden bei gamtines dujas; 24. nustato savivaldybs vardu gautos labdaros skirstymo tvark; G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 274

gali priimti sprendim atlikti savivaldybs staig ar savivaldybs kontroliuojam moni tam tikros veiklos nepriklausom audit; 26. priima sprendimus dl jungimosi savivaldybi sjungas, dl bendradarbiavimo su usienio ali savivaldybmis ar prisijungimo prie tarptautini savivaldos organizacij; 27. tvirtina kaimo pltros programas; 28. priima sprendimus skelbti vietos gyventoj apklaus 29. tvirtina taisykles, u kuri paeidim atsiranda administracin.atsakomyb ir kt 30. deleguoja tarybos narius statym nustatytas regionines tarybas, komisijas; 31. primima sprendimus dl partnerysts tikslingumo su privaiais subjektais ir kt.. II. Paprastoji savivaldybs tarybos kompetencija. iuos galiojimus, taryba gali pavesti vykdyti administracijos direktoriui arba jo pavaduotojui (pavaduotojams). Jeigu savivaldybs vykdomoji institucija negali (dl viej ir privai interes konflikto) vykdyti i jai perduot galiojim, iuos galiojimus vykdo taryba. 1. skiria pareigas ir atleidia vadovus biudetini ir viej staig (kuri savinink yra savivaldyb); renka i staig finansines ataskaitas ir jas tvirtina ; nustato viej staig vidaus kontrols tvark; 2. Priima sprendimus dl valstybs socialini ir ekonomini program tikslini l, kt. valstybs fond l ir materialiojo turto paskirstymo savivaldybs biudetinms staigoms; 3. tvirtina savivaldybs lygmeniu specialiuosius ir detaliuosius planus; 4. vykdo teises ir pareigas statyme numatytas kaip juridiniam asmeniui. 5. priima sprendimus dl savivaldybs valdomo ilikusio nekilnojamojo turto nuosavybs teisi atkrimo religinms bendrijoms ir bendruomenms;
25.

II. Meras Ir Valdyba Meras, mero pavaduotojas (ai) Taryba savo galiojim laikui i tarybos nari renka mer ir mero silymu skiria vien ar kelis mero pavaduotojus. Meru ir mero pavaduotojais gali bti tik LR pilieiai. Taryba gali nusprsti, kad mero pavaduotojas pareigas atlieka visuomeniniais pagrindais. (iuo metu paruotas statym projektas, kad mer rinkt tiesiogiai gyventojai, bet Seime nesutariama, kokia tada bus mero kompetencija ir kokiai institucijai j priskirti: atstovaujamai ar vykdomjai) o Didiausias galimas mero pavaduotoj skaiius nustatomas atsivelgiant savivaldybs tarybos nari skaii. Taryba i 41 ir daugiau nari - ne daugiau kaip 3 pavaduotojo pareigybs, taryba i 2731 nario - ne daugiau kaip 2, kitose ne daugiau kaip 1 pavaduotojo pareigyb. Nuostata dl mer pavaduotoj skaiiaus sigalioja nuo nauj eilini savivaldybi taryb rinkim. Meras renkamas, o mero pavaduotojas skiriamas slaptu balsavimu. Laikoma, kad meras irinktas, o mero pavaduotojas paskirtas, jeigu u j kandidatras balsavo vis tarybos nari dauguma. Su meru ir mero pavaduotojais darbo sutartis nesudaroma, netaikomos Darbo kodekso nuostatos, iskyrus nuostatas, reglamentuojanias darbo ir poilsio laik, materialin atsakomyb, darbuotoj saug ir sveikat. Meras ir mero pavaduotojas negali dirbti kitose institucijose, staigose, monse ir organizacijose ir gauti kito atlyginimo, iskyrus atlyginim u mokslin, pedagogin ar krybin veikl. i nuostata netaikoma, jeigu mero pavaduotojas pareigas atlieka visuomeniniais pagrindais Pasibaigus tarybos galiojimams, tarybos irinkto mero bei mero pavaduotojo galiojimai baigiasi, kai naujai irinkta savivaldybs taryba irenka mer. Meras, mero pavaduotojas prie termin netenka savo galiojim tarybos sprendimu, jeigu u tai balsuoja vis tarybos nari dauguma: 1) Vyriausybs arba valstybs kontrols institucijos silymu u statym ar kit teiss akt paeidimus, dl kuri padaryta esmins alos valstybs ar savivaldybs interesams bei nuosavybei; 2) kai dl laikino nedarbingumo nedirba daugiau kaip 120 kalendorini dien i eils arba daugiau kaip 140 dien per paskutinius 12 mnesi; 3) kai pateikia atsistatydinimo praym; 4) jeigu ne maiau kaip 1/3 vis tarybos nari pareikia nepasitikjim jais, savivaldybs taryba priima sprendim atleisti mer, mero pavaduotoj ir u tok sprendim balsavo ne maiau kaip 1/2 vis tarybos nari. Jeigu sprendimas atleisti mer, mero pavaduotoj dl nepasitikjimo nepriimamas, klausim pakartotinai svarstyti galima tik po puss met. G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 275

5) Mero pavaduotojas mero teikimu;. 6) Mero, jo pavaduotojo galiojimai nutrksta, jeigu jie netenka LR pilietybs ar tarybos nario mandato. Mero kompetencija Meras yra atskaitingas tarybai ir bendruomenei u savivaldybs veikl. Meras atsakingas u valstybini (perduot savivaldybms) funkcij gyvendinim. Meras: 1) planuoja tarybos veikl, nustato ir sudaro tarybos posdi darbotvarkes ir teikia tarybos sprendim projektus, aukia tarybos posdius ir jiems pirmininkauja, koordinuoja tarybos komitet ir komisij veikl, pasirao tarybos sprendimus ir posdi, kuriems pirmininkavo, protokolus; 2) atstovauja savivaldyb pats arba galioja kitus asmenis teisme, bendradarbiaujant su kitomis savivaldybmis, valstybs ar usienio ali institucijomis, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis; 3) atstovauja savivaldybei regiono pltros taryboje ir turi sprendiamojo balso teis sudarant ir gyvendinant regiono pltros program; 4) teikia tarybai: 1. mero pavaduotojo(), savivaldybs administracijos direktoriaus, jo pavaduotojo (direktoriaus silymu) ir tarybos sudarom komisij pirminink kandidatras, t.p. gali silyti atleisti juos i pareig, silyti skirti nuobaudas savivaldybs administracijos direktoriui; 2. silym dl savivaldybs tarybos kolegijos sudarymo; 3. dl tarybos sekretoriato sudarymo, kurio paskirtis aptarnauti tarybos posdius, komitetus, mer; rengti tarybos sprendim projektus, nagrinti ir teikti ivadas dl tarybos sprendim projekt. Sekretoriatas gali bti sudaromas i mero politinio pasitikjimo valstybs tarnautoj, karjeros valstybs tarnautoj ir darbuotoj, dirbani pagal darbo sutartis. Jeigu sekretoriatas nesudaromas, tai, meras savo galiojim laikui gali turti politinio pasitikjimo valstybs tarnautoj. 4. dl mero politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautoj pareigybi steigimo ir j skaiiaus nustatymo; Jie nuo sekani nauj eilini taryb rinkim negals bti ir tos savivaldybs tarybos nariu. 5) vadovauja sekretoriato darbui, tvirtina sekretoriato nuostatus, skiria ir atleidia sekretoriato darbuotojus(Valstybs tarnybos statymo ir Darbo kodekso nustatyta tvarka); 10) gali silyti tarybai pavesti savivaldybs kontrolieriui (savivaldybs kontrols ir audito tarnybai) atlikti veiklos plane nenumatyt savivaldybs administracijos, administravimo subjekt ar savivaldybs kontroliuojam moni finansin ir veiklos audit, priima kontrolieriaus pateiktas audito ataskaitas ir ivadas, prireikus organizuoja i ataskait ir ivad svarstym savivaldybs tarybos komitet ir savivaldybs tarybos posdiuose; 11) kontroliuoja ir priiri savivaldybs vieojo administravimo institucij, staig ir moni vadov veikl, kaip jie gyvendina statymus, Vyriausybs ir savivaldybs tarybos sprendimus; 12) pritarus tarybai, sudaro savivaldybs bendradarbiavimo su valstybs institucijomis, kitomis savivaldybmis ar usienio institucijomis sutartis; 13) kontroliuoja pasirengim vietos gyventoj apklausai ir j organizuoja; 14) pagal tarybos nustatyt tvark reprezentacijos reikmms naudoja mero fondo las. Mero sprendimai forminami potvarkiais. Meras savo kompetencijos klausimais gali sudaryti darbo grupes i savivaldybs tarybos nari i sutikimu, savivaldybs administracijos direktoriaus deleguot savivaldybs administracijos valstybs tarnautoj ir darbuotoj, dirbani pagal darbo sutartis. Meras negali bti tarybos sudarom komitet nariu. Meras analizuoja padt savivaldybje ir silo tarybai sprendim projektus bei rekomendacijas vieojo administravimo staigoms iais klausimais: 1) vieosios tvarkos ir gyventoj rimties; 2) pirmins asmens ir visuomens sveikatos prieiros, ligoni, invalid bei seneli slaugos ir rpybos; 3) vaik, jaunimo ir suaugusij bendrojo lavinimo, ikimokyklinio ugdymo, vaik ir jaunimo papildomo ugdymo; 4) gyventoj bendrosios kultros ugdymo, etnokultros puoseljimo; 5) migracijos proces, gyventoj uimtumo, j kvalifikacijos klimo ir perkvalifikavimo bei viej darb organizavimo. VALDYBA 1. Savivaldybs administracijos direktorius (toliau Direktorius). G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 276

pavaldus tarybai, o atskaitingas tarybai ir merui. Kai savivaldybs teritorijoje laikinai vedamas tiesioginis valdymas, Direktorius ir jo pavaduotojas(ai) yra pavalds ir atskaitingi Vyriausybs galiotiniui. vadovauja savivaldybs administracijai - yra staigos vadovas. Direktorius pareigas skiria taryba mero teikimu, tarybos galiojim laikui politinio (asmeninio) pasitikjimo pagrindu. Direktoriaus kadencij skaiius tam paiam asmeniui neribojamas. 2. Direktoriaus pavaduotojas(ai) (toliau D.pavaduotojas) (jeigu i pareigyb steigiama ir jeigu iai pareigybei suteikiami vykdomosios institucijos galiojimai), turintys vieojo administravimo teises ir pareigas. Dl D.pavaduotojo pareigybs steigimo ir Direktoriaus pavadavimo sprendia taryba. D. pavaduotoj(us) pareigas skiria taryba mero teikimu Direktoriaus silymu politinio (asmeninio) pasitikjimo pagrindu. D. pavaduotojas atsiskaito Direktoriui, o prireikus ir savivaldybs tarybai. Didiausias galimas D.pavaduotoj skaiius nustatomas atsivelgiant tarybos nari skaii Savivaldybje. Jei yra 41 ir daugiau tarybos nari, - ne daugiau kaip 3 pareigybs; jei yra 2731 - ne daugiau kaip 2; kitose - ne daugiau kaip 1. i nuostata dl D. pavaduotoj skaiiaus sigalioja nuo nauj eilini savivaldybi taryb rinkim. Tarnybines nuobaudas u tarnybinius nusiengimus Direktoriui jo pavaduotojui skiria taryba, mero iniciatyva arba remiantis jo gauta raytine informacija apie j tarnybinius nusiengimus. Savivaldybs administracija savivaldybs biurokratinis aparatas, vykdantis savivaldybs politins struktros savivaldybs tarybos suformuluotus udavinius ir priimtus sprendimus bei gyvendinantis savo parengtas savivaldybs teritorijos pltros ir vieojo administravimo programas. Savivaldybs administracija (toliau administracija) yra savivaldybs staiga, kuri sudaro ie pagrindiniai struktriniai daliniai: departamentas, skyrius ir tarnyba. Jie vykdo Tarybos formuojam Savivaldybs politik ir atsako u tam tikr Savivaldybs veiklos srit. administracijos struktr neeina seninijos (administracijos filialai). Administracijos struktr, jos veiklos nuostatus ir darbo umokesio fond, didiausi leistin valstybs tarnautoj pareigybi ir darbuotoj, dirbani pagal darbo sutartis ir gaunani umokest i savivaldybs biudeto, skaii Direktoriaus silymu mero teikimu tvirtina ir keiia taryba, o pareigybes tvirtina Direktorius. Administracijos, iskyrus Direktori ir jo pavaduotojus, galiojimai nesusij su Tarybos galiojim pabaiga. Administracija turi herbin antspaud ir sskait bankuose. Administracijos valstybs tarnautojai yra atskaitingi Direktoriui. Administracijos valstybs tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, negali bti savivaldybs, kurioje jie dirba, tarybos nariais. Administracija veikia vadovaudamasi LR Konstitucija, Vietos savivaldos statymu, Vieojo administravimo statymu, Valstybs tarnybos statymu, Biudetini staig statymu, kitais teiss aktais, nustataniais savivaldybi veikl, Tarybos sprendimais, Vilniaus miesto savivaldybs mero (toliau mero) potvarkiais bei iais nuostatais. Savivaldybs administracijos kompetencija: 1) organizuoja ir kontroliuoja savivaldybs institucij sprendim gyvendinim arba pati juos gyvendina; 2) gyvendina statymus ir Vyriausybs nutarimus, nereikalaujanius savivaldybs tarybos sprendim; 3) statym nustatyta tvarka organizuoja savivaldybs biudeto pajam, ilaid ir kit pinigini itekli buhalterins apskaitos tvarkym, organizuoja ir kontroliuoja savivaldybs turto valdym ir naudojim; 4) administruoja viej paslaug teikim; 5) per galiotus valstybs tarnautojus atstovauja savivaldybei, jos moni ir akcini bendrovi valdymo organuose; 6) rengia savivaldybs institucij sprendim ir potvarki projektus; 7) atlieka sekretoriato, mero, tarybos nari ir savivaldybs kontrolieriaus (savivaldybs kontrols ir audito tarnybos) finansin, kin ir materialin aptarnavim. Savivaldybs administracijos direktorius: 1) tiesiogiai ir asmenikai atsako u statym, Vyriausybs ir tarybos sprendim gyvendinim savivaldybs teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais; tam jis gali kreiptis valstybinio administravimo subjektus, leisti sakymus, privalomus administracijos struktriniams padaliniams, jos filialams seninijoms G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 277

ir struktrinius padalinius neeinantiems valstybs tarnautojams; savivaldybs gyventojams ir kt. savivaldybs teritorijoje esantiems subjektams; 2) organizuoja administracijos darb, tvirtina j veiklos nuostatus, atsako u vidaus administravim; 3) administruoja asignavimus, savivaldybs tarybos skirtus savivaldybs administracijai; 4) administruoja savivaldybs biudeto asignavimus ir kitus piniginius iteklius, organizuoja savivaldybs biudeto vykdym ir atsako u savivaldybs kin ir finansin veikl, administruoja savivaldybs turt; [3 ir 4 punkte ivardintos funkcijos yra iimtin Direktoriaus kompetencija ir pavaduotojas negali j vykdyti] 5) skiria pareigas ir i j atleidia administracijos valstybs tarnautojus ir darbuotojus, atlieka kitas Valstybs tarnybos statymo ir savivaldybs tarybos jam priskirtas personalo valdymo funkcijas; 6) koordinuoja ir kontroliuoja viesias paslaugas teikiani subjekt darb, atlieka kitas pagal statymus ir tarybos sprendimus jam priskirtas savivaldybs juridini asmen valdymo funkcijas; 7) organizuoja tarybos nari, valstybs tarnautoj ir darbuotoj, dirbani pagal darbo sutartis, mokym; 8) atsiskaito u savo ir administracijos veikl teikdamas veiklos ataskaitas savivaldybs tarybai ir merui; 9) ne reiau kaip kart per metus informuoja savivaldybs gyventojus apie savo veikl; 10) teikia merui silymus dl didiausio leistino valstybs tarnautoj pareigybi ir darbuotoj, dirbani pagal darbo sutartis, skaiiaus savivaldybs administracijoje; 11) Tarybos pavedimu tvirtina detaliuosius planus ir administracijos direktoriaus kompetencijai priskirtus specialiuosius planus.

III. Savivaldybs Kontrolierius Ir Jo Kompetencija Savivaldybs kontrolierius (toliau kontrolierius), kontroliuoja, priiri, ar teistai, tikslingai ir efektyviai naudojamos savivaldybs biudeto los, kitas savivaldybi turtas ir savivaldybei perduotas valstybs turtas, atlieka savivaldybs finans vidaus kontrol. Kontrolierius pareigas priimamas konkurso bdu ir i j atleidiamas Valstybs tarnybos statymo nustatyta tvarka. Kontrolierius atskaitingas tarybai ir nesusijs su savivaldybs tarybos galiojim pabaiga. Tarybos iimtin kompetencija: kontrolieriaus (savivaldybs kontrols ir audito tarnybos) metins ataskaitos svarstymas ir sprendimo dl jos primimas Kontrolieriaus teikimu taryba gali steigti juridin asmen savivaldybs kontrols ir audito tarnyb, kuriai vadovauja ir u jos veikl atsako Kontrolierius. O kai savivaldybs gyventoj skaiius virija 30 tkst., privalo steigti. Jei savivaldybs kontrols ir audito tarnyba nesteigiama, numatytam iors auditui atlikti gali bti pasitelkiami kit savivaldybi kontrolieriai (kontrols ir audito tarnybos valstybs tarnautojai). Savivaldybs kontrols ir audito tarnyba bdama atskaitinga tik Tarybai ir veikianti kaip atskira biudetin staiga, yra nepriklausoma nustatydama veiklos prioritetus, organizuodama darb, taikydama metodologij ir naudodama atskirai savivaldybs biudete jai numatytus finansinius iteklius. Savivaldybs kontrols ir audito tarnyba atlieka iors finansin ir veiklos audit savivaldybs administracijoje, savivaldybs administravimo subjektuose ir savivaldybs kontroliuojamose monse; Kontrolieriaus iniciatyva, tarybos ar mero raytiniu pavedimu Savivaldybs centralizuota vidaus audito tarnyba - tai administracijos struktrinis padalinys atlieka vidaus audit, administracijoje, savivaldybs administravimo subjektuose ar kt. savivaldybs vieuosiuose juridiniuose asmenyse, pavaldi ir atskaitinga administracijos direktoriui. Kontrolierius, kontrolieriaus tarnybos tarnautojai negali bti savivaldybs, kurioje jie dirba, tarybos nariais. Iors audit rys ir tikslai: 1. Finansinio audito tikslas vertinti audituojamo subjekto vidaus kontrol, skaitant finans valdym, audituojamo subjekto turto (valstybs ar savivaldybs) valdymo, naudojimo, disponavimo juo teistum ir pareikti nepriklausom nuomon dl finansini ir kit ataskait tikrumo ir teisingumo. 2. Veiklos audito tikslas vertinti audituojamo subjekto viej ir vidaus administravim ekonomikumo, efektyvumo ir rezultatyvumo poiriu bei atskleisti veiklos tobulinimo galimybes. 3. Ribotos apimties auditas - Gali bti atliekamas ir ribotos apimties finansinis auditas, apimantis kai kurias ataskaitas, finans valdymo ar vidaus kontrols tyrim, ar kita. 278

G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d.

teikia ivadas ir pasilymus dl patikrinim metu konstatuot trkum paalinimo, reikalauja informacijos apie toki trkum paalinim; tikrinim ivadas teikia tarybos Kontrols komitetui ir merui, o ivadas dl savivaldybs biudeto vykdymo, dl kit savivaldybs l ir turto naudojimo - ir savivaldybi tarybai; patikrinimo metu nustats nusikaltimo poymi, mediag perduoda teissaugos organams ir kt. Kontrolierius gali dalyvauti tarybos, komitet, komisij posdiuose ir pareikti nuomon savo srityje ir kt; Kontrolieriaus (kontrolieriaus tarnybos) atliekamo audito iorin perir atlieka Valstybs kontrol. Kontrolierius ir specialistai yra atsakingi u statymuose ir kituose teiss aktuose numatyt galiojim vykdym, taip pat u nepagrstos ir neteisingos audito ivados pateikim. Kontrolierius savo veikloje vadovaujasi: Vietos savivaldos statymu; Valstybinio audito reikalavimais; Valstybs kontrols parengtomis metodikomis ir kt. teiss aktais, bei geros praktikos pavyzdiais. 1998 metais Savivaldybi kontrolieri tarnybos susivienijo vien organizacij ir kr Savivaldybi kontrolieri asociacij (SKA) bendriems veiklos tikslams siekti. Kontrolieri tarnybos bendradarbiauja su: Lietuvos savivaldybi asociacija; LR valstybs kontrole; Specialij tyrim tarnyba; Vyriausybs atstovais apskrityse; tarptautinmis audito organizacijomis (EURORAI narmis); su kitomis kontroliuojaniomis ir audit atliekaniomis institucijomis.

VIETOS SAVIVALDOS INSTITUCIJ SANTYKIAI SU VALSTYBS VALDIOS INSTITUCIJOMIS. Savivaldybi santykius su valstybs valdios ir valdymo institucijomis reglamentuoja LR Konstitucija, statymai, kiti teiss aktai. Nors savivaldybs ir nra pavaldios valstybs institucijoms, taiau j veikla nra izoliuota viena nuo kitos. 1) Tais atvejais, kai auktesniosios valstybs institucijos svarsto klausimus susijusius su vienos ar vis savivaldybi interesais, jos apie tai turi praneti atitinkamos savivaldybs merui ar Lietuvos savivaldybi asociacijai. 2) Savivaldybs prireikus gali gauti konsultacij i valstybs institucij, planuodamos ir sprsdamos visus su jomis tiesiogiai susijusius klausimus. 3) Rengiami bei svarstomi su savivaldybi veikla susij statym ir kit teiss akt projektai derinami su atskiromis savivaldybmis arba Lietuvos savivaldybi asociacija Seimo statuto ir Vyriausybs darbo reglamento tvarka. 4) Nustatyta tvarka kasmet Vyriausyb ir Lietuvos savivaldybi asociacija svarsto ir derina savivaldybi biudet pajam dyd ir j ilyginim lemianius rodiklius. 5) Savivaldybs tiesiogiai bendradarbiauja su Seimu per Seimo narius, kuri rinkjais yra j teritorijos gyventojai. Tiesiogiai su savivaldybmis susijs Seimo Valstybs valdymo ir savivaldybi komitetas. 6) Vyriausybje, kitose valstybs institucijose ir tarptautinse organizacijose bendriems savivaldybi interesams atstovauja Lietuvos savivaldybi asociacija. 7) Vyriausybs ir Lietuvos savivaldybi asociacijos interesams ir pozicijoms derinti ali susitarimu sudaroma dvial komisija. 8) LR Vyriausybs ir Lietuvos savivaldybi asociacijos 2002m.birelio 2d. susitarimu "Dl dvialio bendradarbiavimo" buvo sudaryta LR Vyriausybs ir Lietuvos savivaldybi asociacijos dvial komisija ir patvirtinti ios komisijos nuostatai. Pagrindinis komisijos tikslas - interes bei pozicij tarp Vyriausybs ir Lietuvos savivaldybi asociacijos derinimas. i komisija sudaryta savivaldybi probleminiams klausimams, kuri jos negali isprsti be valstybs institucij pagalbos, t.p. klausimams, kylantiems dl santyki tarp valstybs institucij ir savivaldybi, nagrinti bei teikti iais klausimais suderintas ivadas ir pasilymus Vyriausybei ar kitai atitinkamai jai atskaitingai institucijai nagrinti. Dvial komisija svarst nemaai savivaldybms aktuali klausim, teik ivadas Vyriausybei. 9) Valstyb remia savivaldybi taryb nari, valstybs tarnautoj ir darbuotoj, dirbani pagal darbo sutartis, mokym. 4.VIETOS SAVIVALDOS INSTITUCIJ VEIKLOS TEISINS GARANTIJOS. LAIKINO TIESIOGINIO VALDYMO VEDIMO SAVIVALDYB TERITORIJOJE PAGRINDAI G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 279

Savivaldos Teisins Garantijos, t.y. Savivaldybi teiss ir j apsauga tvirtintos LR Konstitucijoje, Vietos savivaldos statyme, Europos vietos savivaldos Chartijoje ir kt. teiss aktuose. Svarbiausia garantija - statym numatytas draudimas apriboti vietos savivaldos teises. Gyventoj sprendimai, priimti tiesiogins demokratijos bdu, negali bti panaikinti. Vietos savivalda yra sudedamoji demokratijos proces dalis ir viena i tautos valios iraikos form, nra tiesiogiai pavaldi valstybs valdios institucijoms. Savivaldos turi sprendim iniciatyvos, j primimo ir gyvendinimo laisv ir yra atsakingos u savarankik funkcij atlikim. LR Konstitucijos 120 str. numato, valstybs param savivaldybms; Savivaldybs pagal K bei statym apibrt kompetencij veikia laisvai ir savarankikai. Konstitucinis vietos savivaldos organ savarankikumo principas reikia, kad savo kompetencijos ribose jie laisvi reikti iniciatyv ir priiminti sprendimus. J priimtas teistas sprendimas neturi bti suderinamas ar vliau patvirtinamas valstybs organ ir negali bti pakeistas administracine tvarka. Taiau savivaldos institucijos veikia teritorijoje, kuri tuo paiu metu yra valstybs teritorija, todl vienas i savivaldos princip yra valstybs ir savivaldybs interes derinimas. LR Vietos savivaldos statyme virtitos ios Savivaldybi veiklos teisins garantijos: 1. Savivaldybs dl savo teisi paeidimo, atsivelgdamos paeidimo pobd, gali kreiptis teism. Savivaldybs vardu teisme atsrovaujveikia savivaldybs institucijos pagal iame ir kituose statymuose joms suteiktus galiojimus. 2. Savivaldybs tarybos sprendimai, nevirijantys tarybos kompetencijos, privalomi savivaldybs administracijai, visoms savivaldybs teritorijoje esanioms staigoms, monms ir organizacijoms, gyventojams. 3. Valstybinio administravimo subjektams draudiama savivaldybi galiojimus ir teises suvaryti ar apriboti, iskyrus statym nustatytus atvejus(laikino tiesioginio valdymo vedimoteisiniai pagrindai). 4. Savivaldybs tarybos sprendimai dl vietini rinkliav ir mokesi, sprendimais patvirtintos taisykls, u kuri paeidim statymai numato administracin atsakomyb, galioja visoje savivaldybs teritorijoje ir j laikytis privalo visos institucijos, staigos, mons ir gyventojai, taip pat savivaldybs teritorij atvyk kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. 5. Savivaldybs turi teis imtis vis teist priemoni, kad bt laikomasi savivaldybs teritorijos bendrojo plano ir su jo gyvendinimu susijusi reikalavim. 6. Savivaldybs turi teis paios ir per Lietuvos savivaldybi asociacij dalyvauti rengiant statym ir kit teiss akt, reglamentuojani vietos savivald ar nustatani savivaldybi funkcijas, projektus, dl parengt projekt pareikti savo silymus ir pastabas 7. Savivaldybs turi teis jungtis savivaldybi asociacijas. , kurios atstovauja bendriems savivaldybi interesams Vyriausybje, kitose valstybs institucijose ir tarptautinse organizacijose Lietuvos savivaldybi asociacija (LSA) buvo kurta remiantis 1995 m. statymu "Dl savivaldybi asociacijos pagrindini nuostat". iuo metu asociacijos veikl reglamentuoja LSA statai, kurie apibria veiklos tikslus ir pagrindinius principus, asociacijos institucij sudarymo, ataukimo, darbo organizavimo ir sprendim primimo tvark, kitus asociacijos veiklos aspektus. 1) LSA tikslai - siekti LR Konstitucijoje ir statymuose nustatyto savivaldybi savarankikumo atstovaujant bendriesiems Asociacijos nari interesams valstybs valdios ir valdymo institucijose, bendradarbiaujant su usienio valstybi savivaldybi ir kt. tarptautinmis organizacijomis, gyvendinant Lietuvoje Europos vietos savivaldos Chartijos nuostatas ir vykdant atskiras Asociacijos programas. 2) Asociacijos institucijos yra: atstovaujamosios - Asociacijos nari atstov suvaiavimas, apskrii (region) mer pasitarimai; vykdomosios - Asociacijos taryba, valdyba ir administracija; kontrols - Revizijos komisija. Pasaulinje vietos savivaldos deklaracijoje nurodyta: "Savivaldybs, remdamosi savo valdia, turi teis kurti asociacijas savo bendriems interesams apsaugoti ir remti, atitinkamoms paslaugoms savo nariams teigti". G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 280

Europos vietos savivaldos chartijoje: (LR Seimas j ratifikavo 1999 m. gegus 25 d.) "Vietins valdios organ teis priklausyti asociacijai, siekiant ginti ir remti bendrus interesus, ir priklausyti tarptautinei vietins valdios organ asociacijai pripastama kiekvienoje valstybje". 8. Savivaldybs turi savo atributik. Savivaldybi herbai yra savivaldybi nuosavyb ir gali bti naudojami tik savivaldybi taryb leidimu.

LAIKINO TIESIOGINIO VALDYMO VEDIMO SAVIVALDYB TERITORIJOJE PAGRINDAI Vietos savivaldos statyme yra tvirtintas draudimas Valstybinio administravimo subjektams suvaryti ar apriboti savivaldybi galiojimus ir teises, iskyrus statym nustatytus atvejus. Vadinasi esant tam tikrom aplinkybm vietos savivaldos valdym savo rankas gali perimti valstybs valdia. Bet valstybs valdios galias apriboja LR Laikino tiesioginio valdymo savivaldybs teritorijoje statymas(aktuali red. 2003-05-27).Jame tvirtintos privalomos slygos laikinam tiesioginiam valdymui vesti: 1. ivardinamos aplinkybs, kuriom esant galima (vadinasi ne privaloma) vesti tiesiogin valstybin valdym, ir tas sraas yra baigtinis, vadinasi jokiais kt. atvejais negalima; 2. pirmiausia jau statymo pavadinimas pasako kad is valdymas laikinas ribojimas laiku; 3. nustatoma kas gali vesti tok valdym ir kieno silymu; 4. kas ir kokia tvarka valdys savivaldybes. 1. Aplinkybs ( pagrindai) kada gali bti vedamas laikinas tiesioginis valdymas: 1. jeigu Taryba savo veiksmais ksinasi valstybs teritorijos vientisum bei konstitucin santvark; 2. jeigu Taryba iurkiai paeidinja K bei statymus ir Vyriausyb, remdamasi teism sprendimais konstatuoja tai; 3. jeigu Taryba per 2 mnesius (terminas nustatytas Vietos savivaldos statyme) neirenka mero ir nepaskiria mero pavaduotojo bei savivaldybs administracijos direktoriaus; 4. jeigu 2 ketvirius (6 mn.) i eils nevyksta savivaldybs tarybos posdiai; 5. jeigu Vyriausioji rinkim komisija pakartotini rinkim savivaldybs taryb rezultatus pripaino negaliojaniais; 6. kai savivaldybs teritorijoje vesta nepaprastosiji padtis ir dl to Taryba negali vykdyti savo galiojim. 2. Tiesioginis Valdymas laikinas - ne ilgiau kaip 6 mnesius. Taiau numatyti iimtiniai atvejai, kai galimas ir ilgesnis tiesioginio valdymo laikas: 1) jeigu nuo Seimo nutarimo (vesti laikin tiesiogin valdym) primimo dienos, iki savivaldybs tarybos kadencijos pabaigos liko maiau kaip 1 metai. Tuo atveju tiesioginis valdymas vedamas iki tarybos kadencijos pabaigos. 2) Tuo atveju, kai savivaldybs teritorijoje vesta nepaprastosiji padtis ir dl to Taryba negali vykdyti savo galiojim, tiesioginis valdymas vedamas tam laikui, per kur taryba negali vykdyti savo galiojim. Seimas, veds iki 6 mnesi tiesiogin valdym, remiantis 15 punkt pagrindais nustato nauj rinkim savivaldybs taryb dat. Taiau naujai irinkta taryba galiojimus gauna tik iki buvusios tarybos kadencijos laikotarpiui, t.y naujos tarybos kadencija baigiasi tuo laiku ir ta paia tvarka, kaip bt pasibaigusi galiojim netekusios savivaldybs tarybos kadencija. Pasibaigus laikino tiesioginio valdymo terminui, vesto dl nepaprastosios padties vedimo (6 punkto pagrindais), savivaldybs taryba, vykdiusi galiojimus iki laikino tiesioginio valdymo vedimo, tsia j vykdym iki kadencijos pabaigos. Vadinasi, taryba ir tarybos nariai po laikino tiesioginio valdymo vedimo savivaldybs teritorijoje netenka galiojim, iskyrus atvejus, kai valdymas vedamas dl nepaprastosios padties vedimo savivaldybje.iuo atveju tarybos ir tarybos nari galiojimai laikino tiesioginio valdymo laikotarpiu sustabdomi. 3. Kas gali vesti laikin tiesiogin valdym ir kieno silymu. Gali vesti tik Seimas priimdamas nutarim. Pasilymus Seimui teikia: Vyriausyb tik tais atvejais: G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 281

1) kai taryba savo veiksmais ksinasi valstybs teritorijos vientisum bei konstitucin santvark; 2) iurkiai paeidinja K bei statymus; 3) per 2 mnesius neirenka mero ir valdybos; 4) 2 ketvirius (6 mn.) i eils nevyksta tarybos posdiai Seimo Valstybs valdymo ir savivaldybi komitetas tik tais atvejais: 2) jeigu Vyriausioji rinkim komisija pakartotini rinkim savivaldybs taryb rezultatus pripaino negaliojaniais; 3) jeigu savivaldybs teritorijoje vedama nepaprastoji padtis Seimo priimtu sprendimu arba Prezidento dekretu. 4.

1) 2)

3)

4) 5)

6) 7)

Kas ir kokia tvarka vykdo laikin tiesiogin valdym (gyvendinimas) Laikin tiesiogin valdym gyvendina Vyriausyb per paskirt Vyriausybs galiotin. sigaliojus Seimo nutarimui, Vyriausyb Vidaus Reikal ministro teikimu ne vliau kaip per 10 dien paskiria Vyriausybs galiotin ir jo pavaduotoj. Jie yra politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautojai ir j skyrimo ir atleidimo bei darbo apmokjimo tvark nustato Valstybs tarnybos statymas. O kol bus paskirtas Vyriausybs galiotinis be atskiro sprendimo savivaldybs funkcij gyvendinim organizuoja savivaldybs administracijos direktorius. Vyriausybs galiotinio,jo pavaduotojo galiojimai pasibaigia: (i pareig atleidiami Vyriausybs nutarimu) 1) kai naujai irinkta savivaldybs taryba irenka mer. 2) kai pasibaigia vesto laikino tiesioginio valdymo terminas ir negaljusi vykdyti galiojim taryba posdyje priima sprendim dl savo galiojim vykdymo. Tai atvejis kai valdymas vestas dl nepaprastosios padties vedimo savivaldybje (6 punktas). Vyriausybs galiotinio (toliaus galiotinis) ir jo pavaduotojo funkcijos ir galiojimai galiotinis priima Tarybos kompetencijai priskirtus sprendimus, kurie btini savivaldybi funkcijoms gyvendinti, ir kontroliuoja j gyvendinim, vykdo kt. Tarybos ir mero galiojimus. galiotinis negali priimti sprendim ir vykdyti galiojim, kurie galimi tik tuo atveju, kai veikia savivaldybs taryba (t.y. Negali tvirtinti Tarybos veiklos reglamento, rinkti mer, kontrols komiteto pirminink skirti j pavaduotojus, sudaryti tarybos komitetus, komisijas ir kolegijas, stegti seninij ar nustatyti j skaii, negali deleguoti savivaldybs tarybos nari regionines tarybas bei komisijas, neteikia silym dl savivaldybi gyvenamj vietovi herb tvirtinimo, savivaldybs simboli tvirtinimo, dl savivaldybs pilieio garbs vardo suteikimo, dl jungimosi savivaldybi sjungas, dl Tarybos veiklos planavimo, t.p. sprendim, kurie nra priskirti savivaldybs tarybai). Jeigu galiotinis mano, kad savivaldybs institucij sprendimai, priimti iki laikino tiesioginio valdymo vedimo, arba j pagrindu sudaryti sandoriai neatitinka Konstitucijos ar statym, kreipiasi Vyriausybs atstov, kad is Savivaldybi administracins prieiros statymo nustatyta tvarka imtsi reikiam priemoni. Nepaprastosios padties metu galiotinis utikrina, kad savivaldybs teritorijoje bt vykdomi Nepaprastosios padties statymo reikalavimai. galiotinis laikino tiesioginio valdymo metu, remiantis statym pagrindais, gali atleisti Tarybos ir mero skiriamus valstybs tarnautojus ir kitus mero priimamus darbuotojus. Ir turi teis atleist tarnautoj, politinio pasitikjimo valstybs tarnautoj pareigas, atleist pagal darbo sutartis dirbusi darbuotoj pareigas priimti kitus asmenis pagal Valstybs tarnybos statymo ir kit teiss akt nustatytus reikalavimus. galiotinio sprendimai forminami potvarkiais. galiotinio pavaduotojas atlieka galiotinio jam pavestas funkcijas, o kai galiotinis laikinai negali eiti savo pareig, visas jo funkcijas bei galiojimus. Vyriausybs galiotinio veiklos prieir atlieka Vyriausyb ar jos galiota institucija. Savivaldybs teritorijoje laikinai vedus tiesiogin valdym, savivaldybs vieojo administravimo institucijos ir staigos vykdo Vietos savivaldos ir kit statym nustatytas funkcijas, iki laikino tiesioginio valdymo vedimo priimtus savivaldybs tarybos sprendimus bei savivaldybs administracijos direktoriaus sakymus, t.p. Vyriausybs galiotinio potvarkius 282

G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d.

[Atkreipkit dmes ir nemaiykit laikino tiesioginio valdymo savivaldybje su vietos valdymu, kuris yra apylinkse (sekanti potem)] 5.VIETINIO VALDYMO TEISINIAI PAGRINDAI. SAVIVALDYBI ADMINISTRACIN PRIEIRA. Vietos (vietiniu) valdymu vadinamas valstybs valdymas, kuris gyvendinamas t.t. valstybs administraciniuose teritoriniuose vienetuose (auktesns grandies). Yra laikomasi nuomons, kad vietos valdymas - tai valstybinio valdymo (vykdomosios valdios) dalis, jo tsinys vietose. Danai tai apibdinama kaip valdios dekoncentracija, t.y. centrins valdios galiojim dalinis perklimas vietas - administracinius vienetus. Vietos valdymo funkcijas paprastai vykdo centrins valdios skirti pareignai arba j suformuotos institucijos, daniausiai veikiantys centrins valdios vardu ar jos pavedimu (galiojimu) ir veikia priirimos centrins valdios. Daugelyje Europos valstybi vietos valdymas organizuojamas auktesniuosiuose administraciniuose vienetuose - regionuose, departamentuose, provincijose, prefektrose ir pan., suteikiant jiems nema savarankikum. Tokiuose adm. vienetuose centrinei valdiai atstovauja vyriausybs (o kai kur- valstybs vadovo) skiriami ir jai tiesiogiai atsakingi pareignai: prefektai, gubernatoriai, komisarai ir pan. ie pareignai vietose vadovauja daugumai valstybs staig, vykdo koordinavimo ir kontrols funkcijas. Italijoje vadovauja vyriausybinis komisaras, vedijoje - vyriausybs skiriami gubernatoriai, Pranczijoje skiriami prefektai vyriausybs atstovas. ie vyriausybs skiriami galiotiniai(paprastai vienasmeniai pareignai) priiri visas kitas valdios staigas jam priskirtame administraciniame vienete, bet i kitos puss turi teis priirti emesni teritorini vienet veikl, j inioje bna policijos tarnybos, valstybins transporto staigos ir neretai justicijos staigos. Didelse valstybse stambiausiems teritoriniams vienetams suteikiamas didelis savarankikumas ir jie priartja prie autonominio statuso. Toks vietos valdymo organizavimas stambiuose administraciniuose vienetuose, ypa kai yra ipleiamas j savarankikumas, paprastai vadinamas regionalizmu. Tai pol.itinis teisinis reikinys ir i svoka parodo ypating i vienet galios iaugim ir j reikm tvarkant valstybs reikalus. Regionai gauna vos ne valstybin politin status, ypa tose valstybse, kur gyventojai nra vienos tautybs. ia regionalizmas naudojamas kaip forma tam tikriems reikalavimams isprsti ir konfliktams panaikinti. Pvz. Ispanijoje regionai suskirstyti pagal nacionalinius, etninius ypatumus Katalonija, Bask kratas, Galisija). Ypatumas tas, kad kalba eina apie regionalizm esant unitarinje valstybje. Nes kai yra suteikiamas autonominis statusas, tai tiems administraciniams teritoriniams vienetams suteikiami ir tam tikri valstybiniai elementai: jie gali turti parlamentus (legislatras). Tai statym leidiamoji valdia, kuri renka tos teritorijos gyventojai. i valdia priima vietins reikms statymus. Be to, formuojama vyriausyb, kuri gyvendina legislatros priimtus statymus. Vis j veikl priiri centrins valdios skiriami gubernatoriai ar prefektai. LR Vietinio valdymo teisiniai pagrindai. o Vietinio Valdymo teisiniai pagrindai - Apskrities valdymas organizuojamas, vadovaujantis konstitucija, Apskrities valdymo statymu (Aktuali nuo 2010-01-01), kitais Lietuvos statymais, Seimo nutarimais, Prezidento dekretais, Vyriausybs nutarimais bei kit valstybs valdymo institucij teiss aktais. Apskrities valdymui organizuoti ir valdytojo funkcijoms gyvendinti los skiriamos i valstybs biudeto bei kit finansavimo altini. o Lietuvos apskritis yra Lietuvos teritorijos auktesnysis administracinis vienetas, kurio valdym per apskrities virinink, ministerijas bei kitas Vyriausybs institucijas organizuoja Vyriausyb. Apskrities valdymas yra sudtin valstybs valdymo dalis. o Apskrities ribas bei centr nustato ir keiia, pavadinim jam suteikia ir keiia Seimas Vyriausybs teikimu. Apskritis sudaroma i savivaldybi teritorij, pasiymini socialini, ekonomini ir etnokultrini interes bendrumu. Lietuvai atgavus nepriklausomyb, 1994 m. priimtas LR teritorijos administracini vienet ir j rib statymas(Aktuali nuo 2009-04-04). Kuriuo remiantis Lietuvos teritorija padalinta 10 apskrii: Alytaus, Kauno, Klaipdos, Marijampols, Panevio, iauli, Taurags, Teli, Teli, Vilniaus, kuri teritorij sudaro atitinkamos savivaldybi teritorijos Pvz. Panevio apskrit sudaro Bir rajono, Kupikio raj., Panevio miesto, Panevio raj., Pasvalio raj., Rokikio raj. savivaldybs; Teli Maeiki raj., Plungs raj., Rietavo, Teli raj. savivaldybs. G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 283

iuo metu vykdoma apskrii reforma ir nuo 2010 m. liepos 1 d. turt pasikeisti apskrities valdymo modelis 10 apskrii sumainamos iki 5 ir jos suskirstomos pagal etnin, kultrin, gamtin, kalbin ir istorin patirt Auktaitijos, emaitijos, Dzkijos, Suvalkijos ir Maosios Lietuvos regionus. Reformos esm panaikinti apskrii virinink administracijas kaip papildom tarpin administracin lygmen tarp vietos ir centrins valdios, taip sudarant gyventojams artimesns ir patogesns viesias paslaugas. Didij dal toki paslaug gali atlikti savivaldybs, o tarpinis administracinis lygmuo tai tik apsunkina. Reformos idja yra diegti regionin savivald. Regionin valdym perkelt auktesn lyg vesti demokratin valdym ir atsisakyti tiesioginio finansavimo i centrins valdios. o Apskrities virinink skiria ir atleidia Vyriausyb Ministro Pirmininko teikimu. Apskrities virininkas( toliau - Virininkas) gali bti LR pilietis, negali eiti joki kit renkam ar skiriam pareig, dirbti valstybinse, visuomeninse, privaiose verslo, komercijos ar kitokiose staigose ar monse, t.p.gauti kitokio atlyginimo, iskyrus pagal pareigas nustatytj bei umokest u krybin veikl. virininkas atskaitingas Vyriausybei ir jos nustatyta tvarka jos galiotoms institucijoms. virininkas turi pavaduotoj, jeigu apskrityje yra daugiau kaip 500 tkst. gyventoj, turi 2 pavaduotojus. Pavaduotojus skiria ir atleidia Vyriausyb MPirmininko teikimu. Apskrities virininko pavaduotojams taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir apskrities virininkui. Apskrities virininko udaviniai yra: 1) gyvendinti valstybs politik regionins pltros, socialinio aprpinimo, vietimo, kultros, sveikatos prieiros, teritorijos planavimo, paminklotvarkos, ems naudojimo ir apsaugos, aplinkos apsaugos ir kitose srityse, vykdyti apskrityje valstybines ir tarpregionines programas; 2) koordinuoti apskrityje esani ministerij ir kit Vyriausybs institucij struktrini padalini veikl, t.p. derinti savivaldybi vykdomj institucij veikl, gyvendinant regionines programas; 3) numatyti prioritetines apskrities raidos kryptis ir rengti programas. Apskrities virininko santykiai su savivaldybi ir valstybs valdymo institucijomis Virininkas, bendradarbiauja su savivaldybi ir valstybs valdymo institucijomis, joms pavaldiomis valdymo staigomis bei organizacijomis apskrityje. ios institucijos nra pavaldios Virininkui., bet jos privalo praneti jam apie savo veikl apskrityje. Virininkas pranea atitinkamai Seimui ar Vyriausybei apie valstybs valdymo institucij padalini apskrityje veikl ir sprendimus, jei jie neatitinka LR statym, Vyriausybs nutarim arba paeidia piliei ar organizacij teises. Jei ginijamo sprendimo nepanaikina ar nepakeiia j prims valstybs valdymo institucijos padalinys ar auktesnioji valstybs valdymo institucija, galutin sprendim priima Vyriausyb. Bendradarbiavimo tikslams pasiekti Virininkas inicijuoja regiono pltros tarybos sudarym, kurios sudarymo tvark bei funkcijas nustato Regionins pltros statymas. Regiono pltros taryba susideda i apskrities virininko, regiono savivaldybi mer ir deleguot savivaldybi taryb nari. o

Virininkas jam priskirtoms funkcijoms gyvendinti formuoja administracij ir jai vadovauja. Administracija yra juridinis asmuo, turi antspaud su Lietuvos valstybs herbu ir apskrities pavadinimu. Leidia sakymus ir kitus teiss aktus ir tikrina, kaip jie vykdomi, priimti individuals teiss aktai sigalioja j pasiraymo dien, jeigu paiuose teiss aktuose nenustatyta vlesn j sigaliojimo data. Vyriausyb turi teis panaikinti Virininko sakymus ir kt. teiss aktus, jeigu jie neatitinka K, statym, kit Seimo priimt teiss akt, Prezidento dekret ir Vyriausybs nutarim bei kit teiss akt.

Virininko galiojimai suskirstyti pagal sritis: 1. vietimo, kultros ir socialiniais klausimais 1) steigia, reorganizuoja ir likviduoja apskrities valstybines vietimo, iskyrus auktsias mokyklas, staigas, bibliotekas, muziejus, teatrus, koncertines staigas, kultros centrus ir kitas kultros staigas, kno kultros ir sporto, regionins reikms socialini paslaug staigas; ir atsako u j funkcionavim ir j ilaikym; 2) organizuoja bendrosios valstybins vietimo, kultros ir socialins politikos vykdymo prieir; 3) rengia, koordinuoja ir vykdo apskrities socialines programas ir socialinius projektus; 4) kartu su teritorinmis darbo biromis sprendia gyventoj uimtumo problemas; G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 284

administruoja nemokam maitinim mokiniams, kurie mokosi Virininko steigtose mokyklose ir ilsisi t mokykl organizuotose dieninse vasaros poilsio stovyklose. 2. sveikatos prieiros ir farmacins veiklos klausimais 1) organizuoja Vyriausybs patvirtint valstybini sveikatos strategij ir sveikatos apsaugos reformos gyvendinim apskrityje; 2) analizuoja apskrities savivaldybi gyventoj sveikatos bkl, jos pokyius ir teikia Vyriausybei ir Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM)su apskrities savivaldybmis suderintus pasilymus dl apskrities gyventoj sveikatos isaugojimo, atgavimo ir stiprinimo; 3) suderins su SAM, steigia, reorganizuoja ir likviduoja apskrii ligonines; 4) organizuoja valstybini privalomj sveikatos program gyvendinim apskrityje; 5) teikia silymus Vyriausybei skelbti apskrities teritorij ar jos dal pavojaus ar alos visuomens sveikatai rajonu; ir kt. 3. teritorij planavimo, statybos, statini naudojimo prieiros ir paminklotvarkos klausimais 1) organizuoja apskrities teritorij planavimo dokument rengim, dalyvauja j derinimo procedroje; 2) kaupia ir tvarko teritorij planavimo duomen bank bei teritorij planavimo duomen registr, teikia informacij kit lygi duomen bankams; 3) teikia informacij, ivadas ir pasilymus LR teritorijos bendrajam ir specialiesiems planams rengti; 4) nustatyta tvarka rengia slygas apskrities ir savivaldybi teritorij planavimo dokumentams; 5) nustatyta tvarka organizuoja teritorij planavimo prieir; 6) koordinuoja savivaldybi ir valstybs institucij veikl vykdant geodezijos, topografijos, kartografijos ir geoinformatikos darbus, nustatyta tvarka organizuoja i darb valstybins prieiros vykdym; 7) atlieka kultros vertybi, paminkl apsaug, tvarko j apskait ir organizuoja paminklotvarkos prieir; 8) atlieka apskriiai priskirt objekt statybos usakovo funkcijas; 4. emtvarkos ir ems kio klausimais 1) tvarko laisvos valstybins ems fond, iskyrus em, perduot valdyti savivaldybi institucijoms; 2) gyvendina ems reform; 3) organizuoja ems servitut nustatym ir ems naudojimo valstybin reguliavim bei ems naudojimo valstybin kontrol; 4) koordinuoja, organizuoja ir gyvendina regionines kaimo pltros programas; 5) organizuoja melioracijos darb ir melioracijos statini naudojimo valstybins prieiros atlikim; 6) parduoda ar kitaip perleidia privaion nuosavybn valstybin em, iskyrus ems sklypus trauktus atnaujinamo valstybs nekilnojamojo turto sra ir perduot valdymui, naudojimui ir disponavimui patikjimo teise; atstovauja valstybei paveldint em pagal statymus ar testament ir perleidiant privai em valstybs nuosavybn, iskyrus atvejus, kai nustatytas valstybs nekilnojamojo turto atnaujinimo organizatorius veikia valstybs vardu sigyjant privai em valstybs nuosavybn, kai privati em sigyjama valstybs nekilnojamojo turto atnaujinimo tikslais; 7) sprendia ems pamimo visuomens poreikiams ir pagrindins tikslins ems naudojimo paskirties keitimo klausimus. 5. gamtos itekli naudojimo ir aplinkos apsaugos klausimais 1) priiri apylinkje saugomas teritorijas ir organizuoja viekl juose (iskyrus rezervatus); 2) teikia pasilymus gamtos itekli naudojimo limitams nustatyti; 3) rengia apskrities aplinkos apsaugos valstybines programas, investicij projektus, organizuoja, koordinuoja j gyvendinim; 4) organizuoja vandens telkini ir pakranti zon apsaug ir tvarkym bei vandens telkini valdym; 5) atlieka valstybin mik bkls, naudojimo, atkrimo ir apsaugos kontrol; 6) organizuoja ekologin vietim. 6. kitais klausimais nevirydamas savo galiojim: 1) nagrinja fizini bei juridini asmen pareikimus bei praymus ir priima dl j sprendimus. Jo sprendimai gali bti apsksti statym nustatyta tvarka; 2) analizuoja apskrities socialin, ekonomin ir ekologin bkl bei jos pokyius ir apie tai pranea gyventojams; G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 285
5)

3) registruoja visuomenini organizacij status, kuri veikla apima daugiau kaip vienos savivaldybs teritorij ir kuri buveins yra apskrities centre ar kitoje apskrities teritorijoje esanioje miesto ar kaimo gyvenamojoje vietovje; 4) kontroliuoja saugaus eismo priemoni valstybini program gyvendinim visoje apskrities teritorijoje; 5) steigia, reorganizuoja, likviduoja valstybs mones, valdo apskrii virininkams perduot moni valstybei priklausanias akcijas; 6) Vyriausybs galiotos institucijos nustatyta tvarka atstovauja valstybei akcinse bendrovse ar UAB, kuriose valstybei priklausani akcij valdytojas yra Valstybs turto fondas ar kita valstybs institucija; 7) teikia Vyriausybei Apskrities administracini gin komisijos nari kandidatras, tarp j - ir pirmininko kandidatr; 8) Regionins pltros statymo nustatyta tvarka vykdo region pltros institucijos funkcijas; 9) kartu su savivaldybmis organizuoja apskrities informacins visuomens pltros programos, kuri tvirtina regiono pltros taryba, rengim ir koordinuoja jos gyvendinim. atlieka ir kitus LR statymuose ir Vyriausybs nutarimuose numatytus galiojimus. Virininkas, vykdydamas jam priskirtus galiojimus, turi teis: 1) teikti pasilymus su apskrities teritorija susijusiais klausimais valstybinms ir tarpregioninms programoms rengti bei ivadas dl parengt valstybini ir tarpregionini program projekt; 2) teikti pasilymus Vyriausybei ir kitoms valstybs valdymo institucijoms apskrities raidos klausimais; 3) dalyvauti Vyriausybs posdiuose svarstant su Virininko kompetencija susijusius klausimus, t.p. apskrityje esani ministerij ir kt. Vyriausybs institucij struktrini padalini bei savivaldybi institucij posdiuose; 4) prireikus kviesti apskrityje esani ministerij ir kit Vyriausybs institucij struktrini padalini vadov pasitarimus ir jiems pirmininkauti; 5) gauti i kit valstybs valdymo ir apskrities savivaldybi institucij, moni, staig ir organizacij informacij savo kompetencijos klausimais; 6) statym nustatytais atvejais imtis papildom priemoni gyventoj bei j turto saugumui utikrinti, tvarkai apskrityje palaikyti; 7) sudaryti ekspert komisijas jo kompetencijai priskirtiems klausimams analizuoti ir ivadoms pateikti; 8) kooperuoti savivaldybi las numatomiems bendriems darbams apskrityje atlikti, kai yra susitarta; 9) statym nustatytais atvejais ir tvarka valdyti, naudoti ir disponuoti valstybs turtu; 10) nustatyta tvarka rengti konkursus, organizuoti pasitarimus, konferencijas ir kitus renginius; 11) pagal savo kompetencij nustatyta tvarka palaikyti ryius su atitinkamomis usienio valstybi region institucijomis ir tarptautinmis organizacijomis SAVIVALDYBI ADMINISTRACIN PRIEIRA Savivalda vieosios veiklos ris ir netapatinama su valstybs funkcij vykdymu, tai atskira vieojo administravimo ris. Taiau savivaldos funkcijos vienu ar kitu aspektu lieiasi su valstybs vadovavimo funkcijomis. Todl valstyb linkusi vykdyti savivaldybs veiklos prieir. Savivalda, kaip valdymas isivyst i vietinio valstybs valdymo (pvz. I apygard), todl savivaldai besikuriant valstybs kontrol buvo pradioje labai stipri. Pvz.Pranczijoje savivaldos prieira buvo vadinama administracine globa valstybs institucijos turjo teis kitis savivaldos reikalus. O savivaldos taryb priimti sprendimai sigaliodavo tik auktesniai valdiai juos patvirtinus. Su laiku valstybs kontrol silpnjo. Lyginamoji konstitucin teisje yra skiriami du pagrindiniai istorikai susiformav savivaldybi veiklos valstybins prieiros ir kontrols modeliai: 1. Administracin prieira tai valdios institucij galimyb priirti savivaldybs veikl. Ji atsirado Pranczijoje (administracin globa). Administracin prieira yra bdinga kontinentins teiss alims auktesniuose teritoriniuose vienetuose veikia valstybs valdios institucijos ir centrins valdios vietininkams suteikiama teis priirti savivald. (Pranczijoje prefektai, skiriami prezidento dekretu, laikomi Vyriausybs atstovais, suteikiama teis priirti savivaldos veikl. Italijoje srii vadovai. Skandinavijoje - gubernatoriai). Administracin prieira vertinama dvejopai: 1) jos udavinys suderinti valstybs valdymo funkcijas su savivaldos funkcijomis; G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 286

2) irykjo tai, kad kartais administracin prieira perengdavo ribas ir buvo naudojama siekiant

slopinti savivaldos iniciatyv, ikeliant daugiau valstybs interesus. 2. Teismin kontrol - bdinga anglosaks teiss sistemos alims. Svoka "teismin kontrol" iuo atveju vartojama slygikai ir reikia tik pasyvij kontrol, t.y. patys teismai savo iniciatyva nieko nekontroliuoja, taiau jie nagrinja skundus dl savivaldos institucij, j pareign priimt akt bei veiksm. T.p., teismai nagrinja ir savivaldos institucij skundus, kai valstybs institucijos paeidia savivaldybi teises. Btent tai konstitucins teiss doktrinoje ir vadinama teismine savivaldybi veiklos kontrole. Pastaraisiais metais irykjo tokia tendencija pastebimas savivaldybi veiklos administracins prieiros (kontrols) taikom poveikio priemoni velnjimas. Bei tendencija administracin prieir derinti su teismine kontrole. Administracin prieir vykdantys pareignai patys neturi teiss keisti savivaldybs sprendim, veiksm, bet gali kreiptis teism, kad isprsti konfliktus tarp valstybs ir savivaldybs pareign. Tai progresyvesnis kelias. LIETUVOJE LR K 123 str. 2ir3d. nuostatos, ar savivaldybs laikosi Konstitucijos ir statym, ar vykdo Vyriausybs sprendimus, priiri Vyriausybs skiriami atstovai, kuri galiojimus ir j vykdymo tvark nustato statymas. Ir 124 str. nuostata, kad Savivaldybi taryb, j vykdomj organ bei j pareign aktai ar veiksmai, paeidiantys piliei ir organizacij teises, gali bti skundiami teisme. Rodo, kad K-ja numato galimyb savivaldybi veiklos administracin prieir derinti su teismine kontrole. Administracin prieira reglamentuoja Vietos savivaldos, Savivaldybi administracins prieiros, Seimo kontrolieri, Valstybs tarnybos, Administracini byl teisenos ir kt. statymai. Vietos savivaldos statyme numatomos t.p. abi Savivaldybi veiklos prieiros formos, kokiais atvejais ir kokios institucijos atlieka ias funkcijas: administracin prieir vykdo (priiri), ar savivaldybs laikosi Konstitucijos ir statym, ar vykdo Vyriausybs sprendimus, Vyriausybs skiriami pareignai - Vyriausybs atstovai, j galiojimus ir j vykdymo tvark nustato Savivaldybi administracins prieiros statymas. Gyventoj skundus dl savivaldybs pareign piktnaudiavimo ar biurokratizmo tiria Seimo kontrolieriai; j galiojimai nustatyti Seimo kontrolieri statyme. Savivaldybs institucij ir valstybs tarnautoj aktai ar veiksmai, paeidiantys gyventoj, institucij, staig, moni ir organizacij teises, gali bti skundiami Administracini byl teisenos statymo nustatyta tvarka. Savivaldybi administracins prieiros statymu (Aktuali nuo 2009-05-26) detalizuojamos konstitucins normos, numatomi savivaldybi veiklos administracins prieiros instituto tikslai suteikti Vyriausybei teis per savo skiriamus atstovus priirti savivaldybi veikl, nustatyti savivaldybi administracins prieiros srit, i prieir atliekani pareign galiojimus ir j gyvendinimo tvark. Administracins prieiros gyvendinimas Vyriausyb apskrityje skiria vien Vyriausybs atstov (toliau Atstovas), kuris yra valstybs tarnautojas staigos vadovas, pareigas skiriamas 4 m ir i j atleidiamas Valstybs tarnybos statymo nustatyta tvarka. Jis pavaldus Vyriausybei ir atskaitingas Ministrui Pirmininkui. Atstovas negali dalyvauti politini partij ir politini organizacij veikloje, nes jam suteikt galiojim gyvendinimas negali bti susietas su jokios politins partijos veikla. Kaip Vyriausybs atstovai vykdo savo galiojimus, priiri ir j veikl koordinuoja Vyriausyb arba Ministras Pirmininkas. Kai Atstovas atostogauja ar jo laikinai nra dl kit prieasi (ligos, komandiruots ir pan.), j pavaduoja kitas Atstovas pagal Ministro Pirmininko patvirtint grafik. Atstovo galiojimai: 1. priirti, ar savivaldybs laikosi K ir statym, ar vykdo Vyriausybs sprendimus, 2. tikrinti, savivaldybs tarybos, valdybos, mero, savivaldybs kontrolieriaus, t.p. kit savivaldybs vieojo administravimo subjekt, tiesiogiai gyvendinani vykdomsias funkcijas, priimt teiss akt teistum; 3. turi teis reikalauti, kad Konstitucijos bt laikomasi, statymai bt gyvendinti, o Vyriausybs sprendimai vykdyti; G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 287

4. neteistus savivaldybs administravimo subjekt (toliau SAS) teiss aktus silo panaikinti arba pakeisti; 5. jeigu SAS nesutinka panaikinti ar pakeisti ginijam teiss akt, atsisako gyvendinti statym ar vykdyti

Vyriausybs sprendim, kreipiasi teism.

6. atlikti iankstin savivaldybs kolegiali administravimo subjekt rengiam teiss akt projekt

prieir.
7. jeigu nustato, kad remiantis SAS teiss aktu, neatitinkaniu Konstitucijos ir statym, yra sudarytas

8.

9.

10.

11.

sandoris savivaldybs vardu ir tas sandoris paeidia viej interes, ar yra kit statym numatyt sandori negaliojimo pagrind, Atstovas pareikia iekin dl vieojo intereso gynimo pagal Civilinio proceso kodekso 49 str. 1 dal. bendrosios kompetencijos teismui. Arba gali savo potvarkiu sustabdyti toki teiss akt vykdym ir sandori pasiraym. Manydamas, kad SAS priimti teiss aktai ar veiksmai (neveikimas) paeidia viej interes, Atstovas dl toki teiss akt ar veiksm (neveikimo) kreipiasi administracin teism su pareikimu, kad bt apgintas vieasis interesas pagal Administracini byl teisenos statymo 56 str. 1 dal. Abejodamas, ar SAS priimtas norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka statym ar Vyriausybs normin akt, Atstovas, gali kreiptis administracin teism su abstrakiu pareikimu itirti norminio savivaldybs administracinio akto teistum. Jeigu Laikino tiesioginio valdymo savivaldybje metu Vyriausybs galiotinis, nustats, kad SAS priimti teiss aktai neatitinka Konstitucijos, statym ar Vyriausybs sprendim, kreipiasi Atstov jis kreipiasi teism dl i teiss akt panaikinimo. Visais atvejais apie SAS pateikt teikim ar reikalavim Atstovas pranea merui (savivaldybs vadovui). Meras artimiausiame tarybos posdyje privalo su ia informacija supaindinti tarybos narius. Atstovas nenagrinja fizini ir juridini asmen skund dl SAS priimam individuali teiss akt, kuri apskundimo speciali tvark nustato konkrei srit reglamentuojantys statymai.

Administracins prieiros gyvendinimo tvarka: 1. Nustaius, kad priimtas teiss aktas neatitinka statym ar Vyriausybs sprendim, Atstovas motyvuotu teikimu pasilo atitinkamam SAS svarstyti teiss akto pakeitimo ar panaikinimo klausim. 2. Nustaius, kad SAS negyvendina statym, nevykdo Vyriausybs sprendim, Atstovas atitinkamam SAS pateikia raytin reikalavim neatidliojant gyvendinti statym, vykdyti Vyriausybs sprendim. Atstovo reikalavim 1) Motyvuot teikim ir raytin reikalavim kolegialus SAS turi apsvarstyti artimiausiame posdyje (bet ne vliau kaip per 1 mnes), o kiti SAS per savait nuo teikimo gavimo dienos. Ir apie priimt sprendim Atstovui turi praneti per 10 dien nuo sprendimo primimo dienos; 2) Jei Atstovas gavo atsisakym vykdyti motyvuot teikim ar raytin reikalavim, nuo atsisakymo gavimo datos per 10 dien neatitinkant akt skundia atitinkamos kompetencijos teismui, o atsisakym vykdyti reikalavim Administracini byl teisenos statymo nustatyta tvarka kreipiasi teism dl io SAS neveikimo. 3. Vykdydamas iankstin kolegiali SAS teiss akt projekt kontrol, Vyriausybs atstovas gali: 1) tikrinti kolegialiems SAS pateiktus teiss akt projektus, 2) dalyvauti kolegiali SAS posdiuose ir, kai yra pagrindas, praneti tarybos nariams, kad svarstomi projektai neatitinka statym ar Vyriausybs sprendim. 4. Nustats, kad SAS prim teiss akt, kuriuo remiantis gali bti sudarytas neteistas ir paeidiantis viej interes sandoris, arba kad SAS priimtas teiss aktas gali paeisti viej interes, Atstovas: 1) ne vliau kaip per 2 darbo dienas po neteisto ar galinio paeisti viej interes teiss akto primimo gali savo potvarkiu sustabdyti jo vykdym; 2) ne vliau kaip per 2 darbo dienas nuo potvarkio primimo dienos atitinkamam SAS motyvuotu teikimu pasilo svarstyti teiss akto pakeitimo ar panaikinimo klausim; 3) per 5 darbo dienas nuo praneimo gavimo dienos, apie SDS atsisakym tenkinti teikim kreipiasi teism su pareikimu arba iekiniu praydamas teismo imtis pareikimo arba iekinio utikrinimo priemoni. Sustabdytas SAS teiss aktas negali bti vykdomas, kol atitinkamos kompetencijos teismas nusprs dl pareikimo ar iekinio utikrinimo priemoni. G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 288

Manydamas, kad SAS priimti teiss aktai ar veiksmai (neveikimas) paeidia viej interes, Atstovas, nepasinaudojs ar negaljs pasinaudoti teiss akto sustabdymo teise, tokius teiss aktus ar veiksmus (neveikim) skundia teismui Administracini byl teisenos statymo nustatyta tvarka per vien mnes nuo vieojo intereso paeidimo paaikjimo dienos.

Vyriausybs atstovo teiss: 1. susipainti su savivaldybs administracijos padalini priimtais vieojo administravimo srities teiss aktais; 2. reikalauti priimt SAS teiss akt kopij, t.p.posdi protokol kopij. Reikalavimas turi bti vykdytas ne vliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo gavimo; 3. kreiptis SAS dl informacijos apie j veikl gyvendinant statymus ir vykdant Vyriausybs sprendimus pateikimo; 4. dalyvauti savivaldybs kolegiali administravimo subjekt posdiuose ir, kai yra pagrindas, praneti savivaldybs tarybos nariams, kad svarstomi projektai neatitinka statym ar Vyriausybs sprendim, Atstovas gali galioti Vyriausybs atstovo tarnybos valstybs tarnautoj. 5. inykus aplinkybms, kurios buvo pagrindas sustabdyti, teikti pasilym pakeisti ar panaikinti teiss akt arba reikalauti, kad bt neatidliojant gyvendinamas statymas, vykdomas Vyriausybs sprendimas, motyvuotu potvarkiu tok pasilym ar reikalavim ataukti, jei jie dar nevykdyti; 6. nustatyti kit Atstovo nurodyt veiksm vykdymo termin, jeigu gautas pagal kompetencij SAS motyvuotas praymas termin pratsti; 7. dalyvauti Vyriausybs posdiuose, valstybs institucij organizuojamuose renginiuose, kai svarstomi savivaldybi veiklos klausimai; 8. kreiptis valstybs institucijas pagal j kompetencij su praymu paaikinti Vyriausybs nutarim taikymo tvark, jeigu tai tiesiogiai susij su savivaldybi veikla, j santykiais su valstybs institucijomis bei Vyriausybs atstovo veikla. Jei perskaitei iki ia vadinasi viskas Skms egzamine! KT baigiamj egzamin klausim statistika 2008 m. gegu 2009 m gegus 08: A variantas: A variantas: 1. Konstitucijos samprata, formos, tipologija. 1.Konstituciniai teisiniai santykiai. 2. Vyriausybes formavimas, sudetis, igaliojimai 2.Partines sistemos pasaulio valstybse (kompetencija). 3.Prezidentas kreipsi konstitucin teism, kad 3. Valdziu padalijimo principas LR konstitucinio iaikint nutarimo kelias nuostatas. Ar teismo jurisprudencijoje. prezidentas turi teise ir gali kreiptis, kokia tokio B variantas: iaikinimo juridin reikm, ir kokia tvarka bus 1. Konstituciniu teismu kompetencija ( ne tik LT). priimamas is konstitucinio teismo 2. Valstybes forma ir jos elementai (valdymo sprendimas. forma, sandaros forma, politinis rezimas). B bariantas: 3. Istatymu leidybos iniciatyvos teises subjektai 1. Konstitucins teiss normos LT. 2. Politiniai reimai pasaulio alyse 2008m. Rudenio perlaikymo 3. Ar gali seimo narys inicijuoti prielaikinius A variantas: Seimo rinkimus, jei gali tai kokia tai utu 1. Konstitucija ir teises aktu hierarchija. tvarka. 2. Seimo kontrolierius. 2009 m. Rudenio perlaikymo 3. JAV, Vokietijos, Prancuzijos prezidentu veto A variantas: palyginti. 1.Pilietybes igijimo bdai Lietuvoje ir usienio B variantas: valstybse 1. Konstitucinio teismo jurisprudencija: struktura... 2. Parlamentin respublika palyginti su usieniu 2. Ombudsmenai uzsienyje lyginamuoju aspektu. 3. JAV prezidento konstituciniai galiojimai 3. Vyriausioji rinkimu komisija: f-cijos ir B variantas: galiojimai. 1. Rinkim sistemos Lietuvoje ir kitose pasaulio alyse. 2. Prezidentinio valdymo formos pasaulyje. G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d. 289

3. JAV kongreso konstituciniai galiojimai.

G. Derbutien 2010 m. kovas 25 d.

290