IAULI UNIVERSITETTAS SOCIALINI MOKSL FAKULTETAS KATEDRA

VOKIETIJOS FEDERALINS RESPUBLIKOS ETIKETAS Tarptautinio bendravimo protokolo referatas

iauliai, 2007

Turinys
TURINYS...................................................................................................................................................................................................2 VADAS......................................................................................................................................................................................................3 1. VOKIETIJOS FEDERALIN RESPUBLIKA.................................................................................................................................3 2. ELGESYS VIEOSE VIETOSE.........................................................................................................................................................5 3. ELGESYS PRIE STALO.....................................................................................................................................................................5 NAMUOSE, RESTORANE, DARBE.....................................................................................................................................................6 NAMUOSE, RESTORANE, DARBE.....................................................................................................................................................6 NAMUOSE, RESTORANE, DARBE.....................................................................................................................................................6 KADA ATVYKTI, AR PADTI SUSIRUOTI...................................................................................................................................7 KADA ATVYKTI, AR PADTI SUSIRUOTI...................................................................................................................................7 KADA ATVYKTI, AR PADTI SUSIRUOTI...................................................................................................................................7 4. ARBATPINIGIAI.................................................................................................................................................................................7 5. NEVERBALIN KALBA....................................................................................................................................................................7 FIZINIAI GESTAI IR VEIDO IRAIKA...........................................................................................................................................7 FIZINIAI GESTAI IR VEIDO IRAIKA...........................................................................................................................................7 FIZINIAI GESTAI IR VEIDO IRAIKA...........................................................................................................................................7 LAIKYSENA IR FIZINIS ARTUMAS..................................................................................................................................................8 LAIKYSENA IR FIZINIS ARTUMAS..................................................................................................................................................8 LAIKYSENA IR FIZINIS ARTUMAS..................................................................................................................................................8 VILGSNIAI.............................................................................................................................................................................................8 VILGSNIAI.............................................................................................................................................................................................8 VILGSNIAI.............................................................................................................................................................................................8 6. DOVANOS.............................................................................................................................................................................................8 7. KREIPINIAI..........................................................................................................................................................................................9 8. RELIGIJA..............................................................................................................................................................................................9 9. MOKSLAS IR VIETIMAS..............................................................................................................................................................11 10. DERYBOS..........................................................................................................................................................................................11 11. SVEIKINIMASIS IR SUSIPAINIMAS.......................................................................................................................................12 12. TINKAMOS IR NETINKAMOS TEMOS....................................................................................................................................12 IVADOS.................................................................................................................................................................................................13 NAUDOTA LITERATRA...................................................................................................................................................................14

vadas
Vokieiai1 derybininkai garsja ypa kruopiu pasirengimu. Taip pat plaiai inoma, jog pajut spaudimo taktik jie atkakliai laikosi savo. Prie nusprsdami vokieiai tariasi su atsakingais kolegomis2 ir pasitiki j nuomone. Jiems reikia daugiau laiko negu kitoms tautoms, taiau maiau negu japonams bei daugeliui kit azijiei. Rekomenduotina atidiai inagrinti teisinius aspektus bei kitas sutarties subtilybes. Sprsdami problemas ar nesutarimus, vokieiai link labiau pasitikti kontrakto tekstu negu santykiais su partneriu. Sutarties slygos, j manymu, "ikaltos i akmens", todl bandymai dertis i naujo po sutarties3 pasiraymo nepageidaujami. Daugelis vokiei stengiasi aikiai atskirti profesin ir asmenin gyvenim. Jie gali bti svetingi eimininkai, taiau skiria maai dmesio svei vaiinimui. Vaiinaniam vokieiui atrodo nemandagu vis raginti sveius valgyti ar gerti, todl nesidrovkite imti patys. Nereikt laukti, kol jus paragins. Daugiau apie vokiei etiketo subtilybes aprayta iame darbe. Darbo tikslas: ianalizuoti Vokietijos Federalins Respublikos etiket. Darbo udaviniai: Ianalizuoti vokiei verbalin ir neverbalin kalbas; Aprayti dalykinius susitikimus; Ianalizuoti formal ir neformal elges; Aprayti bendravimo ypatumus Vokietijoje. Darbo objektas: Vokietijos Federalins Respublikos etiketas. Darbo metodas: deskriptyvinis metodas. Jeigu vokietis pakvies jus sveius pas save, btinai sutikite. Neatvaiuokite per anksti, geriausia - laiku. Grau atneti dovanl eimininkei. Tam tinka gls, bet nenekite raudon roi (tinka tik meiluiams), astr, lelij ar chrizantem (skirtos tik laidotuvms). Puokt turi sudaryti nelyginis ied skaiius (iskyrus 6 ir 12), bet niekada netiks 13, ir nepamirkite gli ivynioti prie teikdami.

1. Vokietijos Federalin Respublika

Vokietija - Europos4 Bendrijos nar. Jos atstovai 1991 m. sutar kurti Europos Sjung. Vokietija yra vienas didiausi Lietuvos ekonomini partneri Vakaruose. 1998 m. pradioje Lietuvoje veik 971 bendra mon su ia alimi. Jos investicijos ms alies k sudar 483,53 mln. JAV doleri (arba 11,5% vis usienio ali investicij) . Statistikos duomenimis, ms alyje Vokietijos investicijos uima trei viet - po JAV ir vedijos. i alis daug padeda Lietuvai kelyje i Europos institucijas.

1Etnine prasme german tauta, teisine prasme - Vokietijos Federacins Respublikos pilieiai. Kalba vokiei kalba. Bti pripaintais de jure vokieiais turi teis ie asmenys 2 Bendradarbiai 3 Dviej ar daugiau susitarimas dl ko nors: Dvial, vienaal sutartis Nuomos sutartis Nepuolimo, tarptautin 4 Vienas i maiausi (antras po Australijos) Pasaulio emyn

Kaip ir daugelis iaurs europiei, versle vokieiai orientuojasi reikalus. iaurs amerikiei ir austral nuomone, vokieiai gana formals, piet europieiai laiko juos santriais, o azijieiai - labai tiesmukais . inoma, paiose Vokietijos verslo tradicijose esama skirtum tarp piet ir iaurs, ryt ir vakar. Tai, kad versle vokieiai orientuojasi reikalus, reikia, jog jie dersis remdamiesi numatoma nauda ir nejus poreikio tvirtinti artimus asmeninius santykius su bsimais partneriais prie praddami kalbti apie versl. Tarpusavio supratimas didja aptariant reikalus. Atvyk derybininkai gali tiktis pereiti prie verslo reikal po keli pokalbio minui.Tai, kad Vokietija ekonomikai stipri, daugiausia lemia maos ir vidutins mons, kurios gali greit reaguoti rinkos pokyius. Tiems, kam teko daugiau painti ios tautos nacionalin charakter, pabria vokiei tvarkingum. Kitas svarbus bruoas laiko planavimas: yra tikslus darbo, mokymosi ir poilsio laikas5. Sukuriami netgi generaliniai valdymo planai, koordinuojantys atskiras darbotvarkes. Jei darbo vietoje nra speciali nuostat, sudaromi informaciniai biuleteniai ir j laikomasi taip kaip valstybini statym. "Visas mogaus gyvenimas turi bti tvarkoje", - ypsosi vokieiai. Laikas ir vieta Vokietijoje paklsta tvarkos kultui. Tvarkarai ir dienotvarki laikomasi grietai, o susitikimams netrukdoma. Atvykimas laiku i tikrj reikia, kad reikia atvykti prie kelias minutes, nes vlavimas spja apie galim nepatikimum. Jeigu vluojate susitikim pus valandos, tikriausiai pus mnesio vluosite pristatydami prekes ar atlikdami usakym. Todl jeigu matote, kad vlavimo6 niekaip neivengsite, skambinkite partneriui, kai tik galsite, ir tarkits dl kito laiko. Vokietijoje js pokalbio nepertraukins nei telefono skambuiai, nei netikti lankytojai.

5 Viena pagrindini (greta erdvs) materijos egzistavimo form 6 Vevykdymo laiku

2. Elgesys vieose vietose

Vaikiojimas ir stovjimas eilse Tvarka ir tam tikras organizuotumas pastebimas netgi Vokietijos gatvse: vyrai, eidami su moterimi, eina aligatvio pakraiu; jauni mons, eidami su pagyvenusiais, irgi eina aligatvio pakraiu; einant trise (du vyrai ir viena moteris) moteris eina tarp vyr. Vokieiai vyrai, eidami kambar ar patalp, eina prie moter, atidaro duris ir j laiko jas, kol eina moteris. Tai pirmiausia pasakytina apie restoranus (is paprotys kilo i t laik, kai vyras turdavo eiti pirmas, sitikinti, kad niekas negresia ir tada kviesti moter). Vieose vietose vokieiai yra tvarkingi ir drausmingi. Iimtis yra vairuotoj elgsena, ypa pagarsjusiuose vykiais keliuose; magistralse vokieiai gali elgtis agresyvokai, galbt dl j netiktin automobili. Kaip ir daugelyje Europos kultr, masin7 prekyba ir orientavimasis pirkj yra palyginti naujas dalykas Vokietijoje, turint omenyje j aukt gamini kokyb. Pirkj aptarnavimo koncepcija labai pltojama, taiau dar nra visikai tvirtinta. Parduotuvi darbo valandos ne visada atitinka pirkj patogumus (statymikai daugelis8 parduotuvi udaromos savaitgaliais, dauguma vakarais). Kaip ir kitur Europoje, pirkjas, paliets maisto prek, privalo j pirkti; pramonini preki parduotuvse jums gali bti sudtinga pakeisti prek, nebent pastebtumte kok brok. Rkali maja, nors nerkanij zonos restoranuose ir kitose vieose staigose yra retas dalykas (taiau Vokietijoje traukiniuose yra rengti specials nerkanij vagonai). Gatvse pstieji grietai laikosi eismo taisykli; nemginkite pereiti gatv degant raudonai viesai, kantriai9 laukite, kol usidegs alia (gatvse, kur nra viesofor, pereikite atsargiai, nes ne visada automobiliai sustoja praleisti psiuosius). Kadangi vokieiai mgsta privatum ir yra formals (kaip ir daugelis europiei), netrukdys js be reikalo vieose vietose, taiau kartais, kai neuimti, gali umegzti su jumis atsitiktin pokalb. Vokietijoje sigali telefon kortels, telefono bdels skiriasi spalva, turi spalvin kod, raudonos bdels ar aparatai priima monetas. Autobusai, metro, taksi, automobiliai Vaiuojama deine puse, bet mons praeina kairija. Apskritai metro udaromi po vidurnakio arba 1 valand10. Didiausia tikimyb pagauti taksi yra nustatytose taksi aiktelse (tinkamiausios taksi vietos yra prie viebui, taiau ten kainos u t pat atstum yra didesns: viebuio mokestis eina skaitiklio rodom umokest). Pasiimkite vandens ir maisto su savimi, jeigu keliaujate traukiniu ilgesn laik, nes ten gali nebti vagono kavins. Patogiau vaiuosite, jeigu usisakysite ar sigysite pirmos klass biliet, nes mokesio skirtumas nedidelis, o patogumai - ryks.

3. Elgesys11 prie stalo

Nepradkite valgyti, kol eimininkas netars: Guten Appetit.
7 8 9 10 11 Daug apimanti Kitaip tariant daguma Ilgai, su kantrybe Laiko matavimo vienetas Elgsena

Vokieiai, kaip ir visi kontinentins Europos mons, nekryiuoja akui ir peili, kaip amerikieiai. Peilis laikomas deine ranka, o akut - kaire. Baigus valgyti, peilis ir akut padedami lygiagreiai vienas alia kito per lkt i deins puss taip, kad galai rodyt deimtos valandos pozicij; peilis turi bti vir akuts, amenimis lkt. Jeigu kur laik paliksite abu rankius lktje, padavjai tai supras kaip enkl, jog js baigte valgyti ir js lkt gali bti nuneta. Nedidel akut ir peilis vir lkts skirti desertui. Neretai12 padedama ir kit ranki; jeigu dvejojate, kuriais rankiais naudotis, visada naudokits ioriniais ir valgykite su jais. Taip pat padedamos skirtingos taurs vandeniui, baltajam ir raudonajam vynui (po piet geriamiems grimams taurs atneamos vliau). Naudojant rankius, js rankos turi bti matomos vir stalo: tai reikia, kad neturite nuleisti j per emai, o remtis rieais stalo vir (tik ne alknmis). Prie stalo visus valgius perduokite kair nuo savs. Druskin ar pipirin perduodamos taip, kad gaunantysis asmuo galt priimti j tiesiogiai, nedera j pirmiau dti ant stalo. Vokietijoje peiliai naudojami, kai yra btinyb. Taigi nieko nepjaukite peiliu, k galima lengvai atsiskirti su akuts onu: tai reikia, kad paprastai bulvs tiekiamos grieinliais arba roti (skrudintos arba sauted) stiliumi. Niekad nepjaustykite salot mirainje: vikriais judesiais susukite jas peiliu ir akute gumull, kur lengva pasmeigti akute. Pati garbingiausia vieta prie stalo yra stalo gale arba jo centre, o svarbiausieji, garbingiausieji sveiai sodinami kair ir dein nuo stalo galo. Jeigu eimininkai yra sutuoktini pora, kiekvienas sdasi prie stalo gal. Pagal sigaliojusi praktik visame emyne moterys ir vyrai sdasi greta vienas kito, o poros iskiriamos ir kartais sdasi prie jiems nepastam moni. Taip skatinamas pokalbis. Vyrai visada atsistoja, kai moterys eina kambar, ir vyrai bei moterys atsistoja, kai vyresnio amiaus mons eina arba ieina i kambario. Neumirkite, kad vokieiai, kaip ir dauguma emyno taut, antrj aukt vadina pirmuoju, o pirmasis auktas paprastai vadinamas vestibiuliu, apatiniu auktu. Jeigu nebenorite daugiau maisto, palikite jo iek tiek savo lktje. Visada jums pasilys papildomai grim; nugerkite tiek, kad js puodelyje ar taurje likt maiau nei pus ir grimo bus papildyta. Porcijos yra madaug tokios kaip ir Jungtinse Valstijose13.

Namuose, restorane, darbe

Neformaliuose restoranuose js gali paprayti pasidalyti stalu: jeigu taip atsitinka, neumegzkite pokalbio; veriau elkits taip, lyg sdtumte prie stalo vienas. Padavjas kvieiamas akimis; labai nemandagu moti arba aukti padavj vardu. Per pusryius nevyksta dalykini susitikim, nebent tarp keliaujani verslinink viebuiuose. Dalykiniai priepieiai ar piets yra populiaresni, taiau priklausomai nuo to, kokio pobdio js tarpusavio santykiai su kolega vokieiu, tas laikas nra pats priimtiniausias sprsti dalykiniams klausimams14 ar sprendimams priimti. Sekite js koleg vokiei pavyzdiu: jeigu jie aptaria verslo reikalus, vadinasi, galsite ir js diskutuoti, taiau ilaukite savo eils ir sitraukite pasirodydami kaip savo srities specialistai. Gumos nekramtykite nei restorane, nei gatvje. Nerkanij zonos15 restoranuose tebra retenyb. Valgymai js partnerio vokieio namuose gali bti arba atpalaiduojantys, arba oficials; pasinaudokite informacija, kuri suteiks jums js eimininkas, kvieiantis jus. Neformalus valgymas bus pavadintas Abendbrot (vakaro duona), o formalus valgymas paprastai yra vadinamas Abendessen (vakaro valgiai). Visada stenkits atvykti laiku, nors, suprantama, ir iuo atveju apie visk pasiteiraukite jus kvieianio asmens: jeigu kvietime yra c.t." (cum tempore, arba laiku"), js turite madaug penkiolika
12 13 14 15 Danai JAV Neaikumas Tam tikra ergv

minui po nurodyto atvykimo laiko; jeigu kvietime nurodyta s.t." (sine tempore, arba be laiko"), js turite atvykti laiku, toki valand, kokia yra nurodyta. Namuose jums bus pasakyta, kur sst16i, ten ir turtumte likti. Nevaiktinkite po kambarius: kitos patalpos neskirtos sveiams. Prie stalo nepamirkite paiekoti savo vietos kortels arba laukite, kol eimininkas nurodys js viet. Nesusimanykite ssti, kur pakliva, nes svei sdjimas gali bti suplanuotas anksiau. prastas dalykas, kad tas, kuris kvieia, ir apmoka, nors i sveio tikimasi parodysiant nor ar ketinimus apmokti. Kartais aplinkybs nulemia, kas apmoks (tarkim, titulas, aukta padtis). eimininkas, apmokjs i anksto, laikomas gero skonio ir takto inovu. Sveikintina mintis eimininkui pasiteirauti i anksto, kada sveiams reikia transporto. Reikalui esant pasirpinkite usakyti taksi valgymo ar pobvio pabaigoje.

Kada atvykti, ar padti susiruoti

Jeigu js kvieiami piet pobviui privaius namus, pasisilykite padti susiruoti, nors greiiausiai bus atsisakyta js pagalbos. Nesikelkite nuo stalo, kol nepakvies to daryti. Sutuoktini poros (vyras arba mona) taip pat traukiami verslo piet pobvius (daniausiai tada, kai abu verslo partneriai yra ved). Kai ateina laikas ivykti, visada paspauskite rank kiekvienam atskirai: mostelti bendrai visiems atsisveikinant nepriimtina. Jei esate kvieiamas praleisti nakt vokiei namuose, visada ivykdami sutvarkykite daiktus, iplaukite indus. Beje, niekada neusukite bendradarbio namus nekviestas ar nepranes: visada paskambinkite i anksto ir pasiteiraukite, ar nesudarysite jam nepatogum savo apsilankymu.

4. Arbatpinigiai
Restoranuose ir taksi paprastai duodama ne daugiau kaip 10 procent arba maiau; daugiau laikoma netaktika ir visikai nepriimtina Ryt Vokietijoje. Neikai ir viebui patarnautojai gauna kelis smulkius piniglius kaip ir teatro bei vonios patarnautojai. Restoranuose 10 procent arbatpinigiai skaiiuojami sskait, taiau jei js tuo abejojate, nieko tokio, jei to pasiteirausite. Netgi tada, kai arbatpinigiai yra traukti sskait, galite palikti kelet pinigli, jei aptarnavimas jums patiko.

5. Neverbalin17 kalba18
Diskusijos su nepastamaisiais paprastai pradedamos santriai; vieose vietose ir pirmuose verslo susitikimuose pokalbio tonas gali bti gana velnus ir dalykikas. Kai tik mons geriau pasta vienas kit, pokalbio tonas staiga pasikeiia, kalbama vis garsiau, su kariu, ypa tada, kai nesutariama: pasistenkite tvardytis, neleiskite js imuti i vi. Niekada nepertraukite kit; leiskite js panekovui isakyti jo/jos nuomon ir tada responduokite. Valgant, prie vyno ar alaus pokalbis turt bti lengvas ir palankus virkinimui.

Fiziniai gestai ir veido iraika

Turtumte vengti okay enklo, kuris rodomas pirtais: nykiu ir smiliaus galiuku sudarius apskritim; jeigu js norite parodyti okay enkl, ikelkite nykius. Susitikimo pabaigoje vokieiai paprastai reikia pritarim ar nepritarim velniai stukteldami krumpliais stal vietoj aplodisment.
16 Kitaip - sodinti 17 Neodin 18 Bendravimo bdas

Nyktys19 reikia skaii 1, smilius - 2 ir taip toliau. Laikoma eidimu kviesti kak smiliumi (tam pasukite rank delnu save ir mokite visais pirtais). Jeigu jums reikia pakviesti padavj, neymiai ranka darykite tok subtil judes tarsi raytumte (toks judesys rodo, kad norite atsiskaityti).

Laikysena ir fizinis artumas

Vokieiams prasta laikytis kiek atokiau nuo panekovo ar individo, nei amerikieiams. Niekada nekalbkite susiki rankas kienes: stovdamas visada jas laikykite nuleistas prie on. Jeigu mgstate kryiuoti kojas, niekada neusikeikite kojos per auktai, vir kelio, t. y. kulknies vir kelio. Nepamirkite, kad netgi vieoje vietoje formalus elgesys visada geriau nei neformalus: nekramtykite gumos, nesikprinkite, nesiramstykite. Susitikimuose stebkite kitus, vyresniuosius dalyvius ir elkits taip, kaip jie, atitinkamai rinkits drabuius ir sskite nurodyt viet.

vilgsniai
Daugeliui20 amerikiei dmus vilgsnis kartais gali atrodyti okiruojantis. Svarbu tokios elgsenos nepalaikyti noru jus sugluminti. Taip vokieiai (apskritai europieiai) rodo savo susidomjim. Prieingai21, jeigu js nusigrite, js poelgis kolegai vokieiui atrodys arba rodantis abejingum, arba neisiaukljim. Visais atvejais palaikykite kontakt akimis, jeigu nukreiptas jus. Netgi vieumoje ir su nepastamais vilgsnis gali bti tiesioginis. Tad nepriimkite tiriam vilgsni vieoje vietoje kaip grsms: j reikm gali bti visikai kita. Patekus kieno nors akirat taip, kad susidaryt kontaktas akimis, yra bdas pasakyti: A noriu su jumis pasikalbti"; tokiu atveju pasistenkite elgtis apgalvotai. Nors vokieiams bdingas dalykinis formalumas ir santrumas, taiau jie gali bti ir labai emocionals22, jeigu metamas ikis j tvarkos, organizacijos ir normalios padties jausmui.

6. Dovanos
Apskritai teikti dovanas verslo partneriams nra prasta; veriau nesisti dovanos jokia proga, netgi per ventes, nebent gautumte pirmas koki dovanl nuo savo kolegos vokieio. Priimtina sisti atvirutes, ypa atsidkojant u bendr darb per pastaruosius metus. Ji turt bti siuniama tokiu tinkamu laiku, prie Kaldas, kad gavjas pasveikinim gaut savait iki veni. Dovanas teikti dera per socialinius renginius, ypa atsidkojant u surengtus piet vakarlius. Jeigu nusprsite teikti gles, atsinekite jas su savimi pobv, suprantama, prie teikdamas eimininkei, jas ivyniokite. Niekada nesiskite chrizantem, viri ar kalij (jos daniausiai tinka laidotuvms); dar venkite raudon roi arba orchidj (jos reikia romantinius ketinimus); visada perirkite, kad puoktje bt nelyginis ied skaiius (senas europietikas paprotys). Kitos dovanls galt bti: spdinga dut okoladini saldaini, butelis saldaus desertinio vyno arba po valgi geriamas auktos kokybs likeris ar digestif. Jeigu js gyvenate eimoje, tinkamiausia padkos dovanl bt auktos kokybs js alies produktai, kuri sunku sigyti Vokietijoje. Tai smalii maistas (klevo sulos sirupas, cukruje kepinti rieutai, omarai ar viai, kt.), knygels apie Jungtines Valstijas ar bet kas, kas atitinka js eiminink asmenin skon (garsi Amerikos sporto klub kepuraits, markinliai, kt.), tiks tokiai progai.
19 20 21 22 Rankos pirtas Daugumai Kitaip, atvirksiai Jausmingas

Taigi, svei dovanos neturi bti per brangios (tai gali bti suprasta kaip kyrumas ar net noras siteikti); per daug asmenikos (kad nesudaryt nepatogum) bei per daug pareigojanios. Vokieiai derybininkai pasijus nejaukiai, gav brangi dovan. Jeigu norite atveti nediduk suvenyr, geriausiai tiks skoninga23 dovanl su js kompanijos logotipu arba suvenyras, bdingas24 js aliai ar regionui.

7. Kreipiniai
Herr (Mr.), pone ir Frau (Mrs.) ponia kartu su pavarde turi bti vartojami tada, kai js esate supaindinamas su suaugusiaisiais. Kol js vokietis kolega specialiai nekvieia js kreiptis tik vardu, ir nepaisant to, kaip jis/ji kreipiasi jus (juk vokieiai ino, jog amerikieiai paprastai pirmenyb teikia neformalumui), js visada turite kreiptis pavarde kartu su tinkama pagarbumo forma (Fraulein - Miss - panele - vartojama retai, nebent esate sitikin, jog kalbate su vaiku ar jauna, netekjusia pilnamete). Kartais ie pagarbumo kreipiniai yra vartojami su laipsniais, rangais, titulais, taiau niekada nevartojami vietoj titul; pavyzdiui, daktar kreipiamasi Herr Doktor arba Herr Doktor Schmidt, bet niekada vien Doktor Schmidt arba Herr Schmidt. Jeigu asmuo turi kelet laipsni, titul, jie turi bti vartojami pagal svarbumo sek; pavyzdiui, daktaras, kuris yra ir profesorius (auktesnis laipsnis), kreipiantis j sakoma: Herr Professor Doktor ir jo mona, kuri gali bti ir gali nebti daktar, vis vien priimtina kreiptis Frau Doktor Schmidt. Vaikai Vokietijoje mokomi elgtis pagarbiai su suaugusiaisiais, nepertraukti vyresnij ir visada vartoti pagarbumo kreipinius. Pasistenkite kalbti vokikai, jeigu ir n trupuio nemokate Js pastangos bus vertintos, tik nepamirkite kreiptis asmen oficialiu vardiu Sie (Js) pradioje pokalbio ir nepereikite du (neformal tu) form, jeigu ir kol js kolega vokietis nepakvieia js vartoti ar pats/pati nevartoja tos formos. Praeityje25 is perjimas nuo formalios prie neformalios formos buvo veniamas formaliu vykiu paymint prog (Brderschafttrinken); iandien tai pasitaiko retai, taiau taip elgiamasi daugiau kaimikuosiuose26 alies Pietuose. Tame rituale dalyvauja du vyrai, kiekvienas ikls bokal alaus ir, sukryiav abu rankas ir velgdami27 vienas kitam akis, kelia tost u vienas kit ir juos sujungusi draugyst ir ragina vienas kit nuo iol laikyti broliu. I to kilusi privilegija turti teis bti artimesniu" ir kreiptis vardiais bei vardais. Nors vokieiai su usienieiais tam tikr laik yra oficials, ypa darbinje aplinkoje, taiau daugeliu atvej greiiau susibiiuliauja negu pranczai; tai pastebima bendraujant su amerikieiais, kadangi vokieiai supranta, jog amerikieiai ilgai neilaiko oficialios aplinkos ir su malonumu ibando amerikietik bendravimo bd. Atsitiktiniams kontaktams (pvz., su padavjais, parduotuvse su padjjais, kt.) vartokite tik Herr arba Frau be vardo. Labai svarbu pasisveikinti su monmis darbovietse, parduotuvse ir restoranuose atitinkamais guten Tag arba Nacht, ir auf Wiedersehen - ieinant. Pastaruoju metu Vokietijoje prigijo kita atsisveikinimo forma, ypa skubotose, atsitiktinse situacijose, tai Tschss, kuris skamba panaiai kaip anglikasis odis choose, taiau tariamas su sibiliantu, nypianiu priebalsiu s (ne z): jis reikia tik bye - viso.

8. Religija
iaurs Vokietija yra pirmiausia protestantikoji28 (Liuterio), o Piet Vokietija - pirmiausia katalikikoji, nors nema abiej
23 Skoninga 24 Bdingas bruoas, reikinys 25 Anksiau 26 Kaimo 27 irdami 28Viena pagrindini krikionybs krypi; bendras tikyb ir sekt, atsiradusi perreformacij (XVI a.), pavadinimas.

populiacij esama ir vienoje, ir kitoje srityje. Ryt Vokietija patyr vienos kartos trukms oficial ateizm ir nors dabar, komunistiniam reimui pasibaigus, kilo stiprus religinis atgimimas, mons tebra daugiau pasaulietiniai. Kai kam nerim kelia tai, jog Vokietijos gyventoj prieaugis yra neigiamas, panaiai kaip ir daugumoje Vakar Europos valstybi. Po susijungimo nebra Ryt Vokietijos ar Vakar Vokietijos; dabar alis vadinama Vokietijos Federacine Respublika (FRD). Demografiniu poiriu tiek Vakar, tiek Ryt Vokietija tebra skirtingi kultriniai regionai. Susijungimas buvo ir tebra stebtinai sudtingas procesas (beje, tas vykis buvo stebtinas nuo pat pradi), ekonomins ilaidos abiem Vokietijom sujungti toli grau neatitiko vis skaiiavim. Tai, kad susijungimas vyko taip sklandiai, rodo pirmiausia Vokietijos ekonomin gali. Buvusi izoliuota Ryt Vokietija pasirod ess labai utertas ir ekonomikai atsiliks kratas, o darbo jga neturjo supratimo apie pagrindines verslo svokas ir vakarietik gyvensen. ie skirtumai ir didiul29 finansin parama, atjusi i Vakar Rytus, lm tai, jog daugelis vakariei ir rytiei vokiei piktinasi vieni kitais. Greta prietaravim tarp Ryt ir Vakar, rykja iaurs ir Piet, protestant ir katalik pasidalijimas vokiei kultriniame gyvenime. iaurs vokieiai, gyvenantys verslo pltros didmiesiuose vakariniame Rro krante, iaur ir Rytus nuo Prsijos, yra suvokiami kaip sunkiai dirbantys pramonininkai, o Piet vokieiai - Bavarijos gyventojai - nuo seno laikomi kaimo, tradicij30 ir ems kio puoseltojais. iuos esminius pasidalijimus Vokietijoje iandien komplikuoja masinis turk antpldis, ir ne tik j, bet ir moni i Vidurio bei Ryt Europos, kaip besisveiuojantys darbininkai. Imigrantai daniausiai dirba emiausio lygio paslaug darbus, taiau daugeliui vokiei jie sudaro papildom nat vieojo aptarnavimo sektoriuje, nes atima darbus i vokiei . Ir tai yra ypa jautri kultros problema Vokietijoje, kadangi atsirandanios naujos kultros ir religijos (daugiausia islamas) meta ik aktualiam vokikajam identiteto klausimui.

29 Didel 30 Bdingos tam tikrai moni grupei

9. Mokslas ir vietimas
Mokykl sistema Vokietijoje, kaip ir daugelyje Europos valstybi, tradicikai jau nuo jaunysts lemia kiekvieno gyvenimo karjer. Po Grundschule (arba pradins mokyklos) mokiniai so tj a Gymnasium (auktesnij mokykl), Realschule (profesin vidurin mokykl) arba Hauptschule (pagrindin vidurin mokykl). Gymnasium (tariama su kieta g) paprastai veda Universitdt arba Fachhochschule (universitet ar koled) tik po to, kai ilaikomas Abitur - sudtingas egzaminas baigus auktesnij mokykl. Realschule ir Hauptschule paprastai veda unikali Vokietijos institucij Berufsausbildung (anksiau vadinta Lehrling, arba gamybine stauote), kur studentai tsia savo profesin moksl dirbdami juos remiani Vokietijos verslinink organizacijose, staigose. Per gamybin stauot jie paprastai gyja daugel gdi ir baig gauna darb tose organizacijose.

10. Derybos
Vokieiai gerbia tuos, kurie ateina pas juos tvirtai ir pagrstai inodami, ko nori. Jiems svarbi yra kiekviena detal, o pasilymai turi bti kruopiai suplanuoti ir logikai organizuoti. Pirmasis susitikimas gali bti labai dalykikas; vokieiai tirs jus visapusikai: tiek js organizacij, tiek js idjas. Toks susitikimas vyks tik staigoje. Kadangi laikas Vokietijoje tiksliai planuojamas, pasistenkite i anksto susiplanuoti susitikim, paruoti detali darbotvark ir j idalyti dar prie nustatyt dat. Patvirtinkite visus susitikimus ir pasiruoimus jiems i anksto. Atsitiktinis vietos ir laiko keitimas yra nepriimtinas. Tinkamiausias laikas susitikimams yra nuo 9 iki 10 val. ryto ir nuo 14 iki 15 val. popiet31. (Ryt Vokietijoje treiadienis nra palanki diena susitikimams ar susirinkimams32, kaip ir buvo komunistiniais laikais, toji diena danai skiriama savaits33 ataskaitoms ir dokument tvarkymui.) Niekada nevluokite.

31 Po piet 32 Sanbris 33 Laiko matavimo vienetas

11. Sveikinimasis ir susipainimas

Visuomet luktelkite, kol bsite supaindinti su nepastamaisiais ir nesiimkite to daryti patys. Vokieiai jauiasi patogiausiai tada, kai supaindina treias asmuo. sidmkite tai i anksto. Neskubkite sstis oficialiame susibrime: jeigu leidia aplinkybs, laukite, kol jums nurodys js viet. Pagal tai, su kuo, kada ir kaip bsite supaindinti, suprasite, kaip esate vokiei vertinami ir ant kurio hierarchijos laiptelio atsidrte. Jeigu negavote i anksto kitoki nurodym, sidmkite, kad vyrai, moterims jus, atsistoja. Paspauskite rank kiekvienam atskirai (jei tai yra grup) jus supaindinant ir atsisveikinant: amerikietikas mosteljimas atsisveikinant visiems susirinkusiems ia yra nepriimtinas. Venkite sakyti kompliment savo kolegai, nebent jus siet asmeninis34 ryys: vokiei kontekste jie nebtini. Kart pasisveikin su asmeniu, o vliau j susitik tomis paiomis aplinkybmis (pvz., staigoje), nebesisveikinkite dar kart. Buinys sveikinantis yra prastas35 tarp vyro ir moters, kurie pasta vienas kit; paprastai buinys skubotas, abu skruostus (i tikrj orinis buinys, pirmiausia kairj skruost, paskui - deinj). Konservatyvesnse srityse ir tarp vyresni vokiei , vyras gali sveikinti moter pakeldamas jos rank36 prie savo lp. prasta naudotis vizitinmis kortelmis; jeigu manoma, turkite paruot kortel su vokiku tekstu kitoje pusje. vokiei kalb iverstame tekste nepamirkite surayti vis turim mokslini laipsni, titul, aikiai ir isamiai nurodykite pareigyb, uimam post, priklausomyb kokiai profesinei grupei (vokieiai nort kuo daugiau suinoti apie jus, js kvalifikacij ir isilavinim). Bdinga paspausti rank. Vokikas stilius maai kuo skiriasi nuo amerikietikojo rankos spusteljimo, tik trunka trumpiau. is veiksmas yra greitas ir tvirtas, keli rankos spusteljimai tarp dviej vyr; ne toks energingas37 tarp vyro ir moters ar tarp dviej moter. Rankos paspaudim turi lydti atitinkamas sveikinimas (irkite vokik odi sra). ypsnys ir kitos neodins bendravimo formos nebtinos spaudiant rank, nebent mons jau anksiau buvo susitik. Vyrai turt laukti, kol moteris ities rank pirmoji, o moterys renkasi, ar itiesti rank, ar ne. Vyrai, prie spausdami rank moteriai, turi nusimauti38 pirtines, o moterys to daryti neprivalo. Kai sveikinasi daugiau nei du mons, nepriimtina tiesti rank per kitas rankas (sudarant tam tikr X). Neformals kno judesiai nra priimtini per pirmj prisistatym, taigi venkite tapnoti per nugar ar kitaip liesti panekov. vilgsnis susipastant turi bti rimtas bei tiesus ir turt tstis tol, kol individas kreipiasi jus.

12. Tinkamos ir netinkamos temos

Tinkamos: pastarojo meto vykiai, politika (tai, apie k imanote), menas, sportas (plati, tinkanti pokalbiams tema, ypa futbolas), muzika ir filosofija. Vokieiai link vengti konfrontacijos pokalbiuose apie socialin gyvenim su naujais pastamais; taiau santykiams nusistovjus, nuomons gali bti reikiamos. Juos labai domina amerikietikos gyvensenos aspektai, apskritai gyvenimas Amerikoje. Netinkamos: nereikkite savo nuomons apie visa, kas vokika, jeigu gerai neimanote t dalyk. Atsitiktiniame pokalbyje neklausinkite apie
34 35 36 37 38 Priklausantis tam tikram asmeniui Savaime suprantamas Kno dalis Pilnas energijos Nusiimti

darb, profesij, usimim. Amerikieiai danai pokalb pradeda klausimu Taigi kuo usiimate?; Europoje tai skamba per daug asmenikai, be to, nra pati domiausia tema pokalbiui. Taip pat netinka: aptarinti asmenini finansini39 reikal, eimos reikal (eima yra ventas dalykas), biografijos fakt ir panai dalyk. Atsargiai darykite kokias ivadas apie pasaulinius karus, nors tokios temos ikyla: dauguma vokiei patiria didiul kalts jausm dl Treiojo Reicho (odis naciai nevartotinas Vokietijoje). Nepamirkite, kad vokieiai savaip vertina vieni kitus ir jauia tam tikr kartl (tiek Ryt, tiek ir Vakar), apie kur galite arba ne suinoti i j. Tai priklausys nuo panekovo.

Ivados
Kiekvienas Vokietijoje turi paklusti nustatytoms taisyklms ir sistemoms, gerbti jas ir laikytis j: kai yra palaikoma tvarka, viskas esti normalu; kai taisykls paeidiamos, gali kilti suirut ir anarchija. Taigi visi individai privalo veiksmingai veikti toje gerai suteptoje vokikoje mainoje". Nors i svoka yra sismoninta kit kultr, skaitant ir Jungtines Valstijas, ypa iurkt amerikieio individualizm vokieiai danai laiko destabilizuojaniu normali padt, o kaip tik ito siekia Vokietijos visuomen. Egzistuoja stiprus noras gyvenim dalyti skyrius, toki specifin elgsen rodo, pavyzdiui, manipuliavimas laiku, grietas darbotvarki laikymasis, udaromos durys, aikus pasiskirstymas40 vaidmenimis, darbo ir socialinio gyvenimo iskyrimas, tvirtas taisykli laikymasis. Vokietija tartum padalyta rpestingai priirimus geometrinius plotus, atribotus galybe sieneli, gyvatvori, tvor ir vart. Kiekvienas ems lopinlis tarsi apjuostas riba, skiriania j nuo kit ems sklyp41. O gli gausumu, skoningais gli loveliais balkonuose ir ant palangi vokieiai avi kiekvien svei. Vis i harmonij padeda saugoti nebyls tvarkos reguliuotojai - lentels, ikabos, skydai, draudiamieji bei nurodomieji enklai. Pirmas odis, kur Vokietijoje imoksta usienietis, yra "draudiama". Parkai, vie rengini vietos ir darbo teritorijos taip pat turi savas naudojimo taisykles42. Tokia "karika" tvarka lydi vokiet nuo pat maens - ugdomas reiklumas sau ir kitiems. Vokieiai labai vertina darb ir tikisi, kad j partneriai darys t pat. Kompetencija, o ne naudingos paintys yra pagrindinis kelias skm Vokietijos rinkoje. Vietos ir laiko pajungimas tvarkingumo principui yra vienas rykiausi nacionalins vokiei kultros bruo. Net ir pusryiai43, piets bei kiti primimai ia prasideda tiksliai, lyg pagal metro tvarkarat. Vokieiai labai reikls korektiko elgesio normoms, pavyzdiui, nepriimta partner trukdyti nesusitarus telefonu44. (Be skubaus reikalo negalima trukdyti vokieio nuo 13.00 iki 15.00 val. ir vakare, kai perduodamos pagrindins televizijos inios).

39 40 41 42 43 44

Pinigini Pasidalinimas ems suskirstymo vienetas Tvarka kurios laikomasi Maistas valgomas ryte Ryio priemon

Naudota literatra
1. 2. Bendri duomenys [interaktyvus]. [irta 2005 balandio 15d]. Prieiga per internet:<http://www.biblioteka.lt/metai/vokietija1/vokietija.html>. 3. Foster, D. (2004). Europos ali etiketas. Vilnius. 4. Miseviius, V. (1998). Tarptautinio bendravimo protokolas: Vizitai, primimai. Kaunas. 5. Pruskus, V. (2003). Verslo etika: Laiko ikiai ir atsako galimybs. Vilnius. 6. Berinskien, D. (2010). Vadybos Pagrindai. iauliai: iauli universiteto leidykla 7. Stankus, E. (2001). Matematika. Vilnius: TEV