Lietuvos Respublikos Konstitucija sigaliojo 1992 m. lapkriio 2 d. Skelbta: Lietuvos Aidas, 1992, Nr.

220 (1992-11-10); Valstybs inios, 1992, Nr. 33-1014 (1992-11-30) Konstitucijos sudedamoji dalis Turinys (Lietuvos Respublikos piliei priimta 1992 m. spalio 25 d. referendume) LIETUVI TAUTA prie daugel ami sukrusi Lietuvos valstyb, jos teisinius pamatus grindusi Lietuvos Statutais ir Lietuvos Respublikos Konstitucijomis, imtmeiais atkakliai gynusi savo laisv ir nepriklausomyb, isaugojusi savo dvasi, gimtj kalb, rat ir paproius, knydama prigimtin mogaus ir Tautos teis laisvai gyventi ir kurti savo tv ir protvi emje nepriklausomoje Lietuvos valstybje, puoseldama Lietuvos emje tautin santarv, siekdama atviros, teisingos, darnios pilietins visuomens ir teisins valstybs, atgimusios Lietuvos valstybs piliei valia priima ir skelbia i KONSTITUCIJ I SKIRSNIS LIETUVOS VALSTYB 1 straipsnis Lietuvos valstyb yra nepriklausoma demokratin respublika. 2 straipsnis Lietuvos valstyb kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai. 3 straipsnis Niekas negali varyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausani suvereni gali. Tauta ir kiekvienas pilietis turi teis prieintis bet kam, kas prievarta ksinasi Lietuvos valstybs nepriklausomyb, teritorijos vientisum, konstitucin santvark.

4 straipsnis Aukiausi suvereni gali Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratikai irinktus savo atstovus. 5 straipsnis Valstybs valdi Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausyb, Teismas. Valdios galias riboja Konstitucija. Valdios staigos tarnauja monms. 6 straipsnis Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas. Kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija. 7 straipsnis Negalioja joks statymas ar kitas aktas prieingas Konstitucijai. Galioja tik paskelbti statymai. statymo neinojimas neatleidia nuo atsakomybs. 8 straipsnis Valstybins valdios ar jos institucijos ugrobimas smurtu laikomi antikonstituciniais veiksmais, yra neteisti ir negalioja. 9 straipsnis Svarbiausi Valstybs bei Tautos gyvenimo klausimai sprendiami referendumu. statymo nustatytais atvejais referendum skelbia Seimas. Referendumas taip pat skelbiamas, jeigu jo reikalauja ne maiau kaip 300 tkstani piliei, turini rinkim teis. Referendumo skelbimo ir vykdymo tvark nustato statymas. 10 straipsnis Lietuvos valstybs teritorija yra vientisa ir nedalijama jokius valstybinius darinius. Valstybs sienos gali bti keiiamos tik Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, kai j ratifikuoja 4/5 vis Seimo nari. 11 straipsnis

Lietuvos valstybs teritorijos administracinius vienetus ir j ribas nustato statymas. 12 straipsnis Lietuvos Respublikos pilietyb gyjama gimstant ir kitais statymo nustatytais pagrindais. Iskyrus statymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali bti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybs pilietis. Pilietybs gijimo ir netekimo tvark nustato statymas. 13 straipsnis Lietuvos valstyb globoja savo pilieius usienyje. Draudiama iduoti Lietuvos Respublikos piliet kitai valstybei, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautin sutartis nenustato kitaip. 14 straipsnis Valstybin kalba - lietuvi kalba. 15 straipsnis Valstybs vliavos spalvos - geltona, alia, raudona. Valstybs herbas - baltas Vytis raudoname lauke. Valstybs herb, vliav ir j naudojim nustato statymai. 16 straipsnis Valstybs himnas - Vinco Kudirkos "Tautika giesm". 17 straipsnis Lietuvos valstybs sostin yra Vilniaus miestas - ilgaam istorin Lietuvos sostin. II SKIRSNIS MOGUS IR VALSTYB 18 straipsnis mogaus teiss ir laisvs yra prigimtins. 19 straipsnis mogaus teis gyvyb saugo statymas.

20 straipsnis mogaus laisv nelieiama. Niekas negali bti savavalikai sulaikytas arba laikomas suimtas. Niekam neturi bti atimta laisv kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedras, kokias yra nustats statymas. Nusikaltimo vietoje sulaikytas asmuo per 48 valandas turi bti pristatytas teism, kur sulaikytajam dalyvaujant sprendiamas sulaikymo pagrstumas. Jeigu teismas nepriima nutarimo asmen suimti, sulaikytasis tuojau pat paleidiamas. 21 straipsnis mogaus asmuo nelieiamas. mogaus orum gina statymas. Draudiama mog kankinti, aloti, eminti jo orum, iauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Su mogumi, be jo inios ir laisvo sutikimo, negali bti atliekami moksliniai ar medicinos bandymai. 22 straipsnis mogaus privatus gyvenimas nelieiamas. Asmens susirainjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo praneimai ir kitoks susiinojimas nelieiami. Informacija apie privat asmens gyvenim gali bti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal statym. statymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirt savavaliko ar neteisto kiimosi jo asmenin ir eimynin gyvenim, ksinimosi jo garb ir orum. 23 straipsnis Nuosavyb nelieiama. Nuosavybs teises saugo statymai. Nuosavyb gali bti paimama tik statymo nustatyta tvarka visuomens poreikiams ir teisingai atlyginama. 24 straipsnis mogaus bstas nelieiamas. Be gyventojo sutikimo eiti bst neleidiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba statymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti viej tvark, sulaikyti nusikaltl, gelbti mogaus

gyvyb, sveikat ar turt. 25 straipsnis mogus turi teis turti savo sitikinimus ir juos laisvai reikti. mogui neturi bti kliudoma iekoti, gauti ir skleisti informacij bei idjas. Laisv reikti sitikinimus, gauti ir skleisti informacij negali bti ribojama kitaip, kaip tik statymu, jei tai btina apsaugoti mogaus sveikatai, garbei ir orumui, privaiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Laisv reikti sitikinimus ir skleisti informacij nesuderinama su nusikalstamais veiksmais - tautins, rasins, religins ar socialins neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, meitu ir dezinformacija. Pilietis turi teis statymo nustatyta tvarka gauti valstybs staig turim informacij apie j. 26 straipsnis Minties, tikjimo ir sins laisv yra nevaroma. Kiekvienas mogus turi teis laisvai pasirinkti bet kuri religij arba tikjim ir vienas ar su kitais, privaiai ar vieai j ipainti, atlikinti religines apeigas, praktikuoti tikjim ir mokyti jo. Niekas negali kito asmens versti nei bti veriamas pasirinkti ar ipainti kuri nors religij arba tikjim. mogaus laisv ipainti ir skleisti religij arba tikjim negali bti apribota kitaip, kaip tik statymu ir tik tada, kai btina garantuoti visuomens saugum, viej tvark, moni sveikat ir dorov, taip pat kitas asmens pagrindines teises ir laisves. Tvai ir globjai nevaromi rpinasi vaik ir globotini religiniu ir doroviniu aukljimu pagal savo sitikinimus. 27 straipsnis mogaus sitikinimais, praktikuojama religija ar tikjimu negali bti pateisinamas nusikaltimas ar statym nevykdymas. 28 straipsnis gyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvmis, mogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir statym, nevaryti kit moni teisi ir laisvi. 29 straipsnis

statymui, teismui ir kitoms valstybs institucijoms ar pareignams visi asmenys lygs. mogaus teisi negalima varyti ir teikti jam privilegij dl jo lyties, rass, tautybs, kalbos, kilms, socialins padties, tikjimo, sitikinim ar pair pagrindu. 30 straipsnis Asmuo, kurio konstitucins teiss ar laisvs paeidiamos, turi teis kreiptis teism. Asmeniui padarytos materialins ir moralins alos atlyginim nustato statymas. 31 straipsnis Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nerodytas statymo nustatyta tvarka ir pripaintas siteisjusiu teismo nuosprendiu. Asmuo, kaltinamas padars nusikaltim, turi teis, kad jo byl vieai ir teisingai inagrint nepriklausomas ir bealikas teismas. Draudiama versti duoti parodymus prie save, savo eimos narius ar artimus giminaiius. Bausm gali bti skiriama ar taikoma tik remiantis statymu. Niekas negali bti baudiamas u t pat nusikaltim antr kart. Asmeniui, kuris tariamas padars nusikaltim, ir kaltinamajam nuo j sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teis gynyb, taip pat ir teis turti advokat. 32 straipsnis Pilietis gali laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamj viet Lietuvoje, gali laisvai ivykti i Lietuvos. ios teiss negali bti varomos kitaip, kaip tik statymu ir jeigu tai btina valstybs saugumui, moni sveikatai apsaugoti, taip pat vykdant teisingum. Negalima drausti pilieiui grti Lietuv. Kiekvienas lietuvis gali apsigyventi Lietuvoje. 33 straipsnis Pilieiai turi teis dalyvauti valdant savo al tiek tiesiogiai, tiek per demokratikai irinktus atstovus, taip pat teis lygiomis slygomis stoti Lietuvos Respublikos valstybin tarnyb. Pilieiams laiduojama teis kritikuoti valstybs staig ar pareign darb, apsksti j sprendimus. Draudiama persekioti u kritik. Pilieiams laiduojama peticijos teis, kurios gyvendinimo tvark nustato statymas. 34 straipsnis

Pilieiai, kuriems rinkim dien yra sukak 18 met, turi rinkim teis. Teis bti irinktam nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir rinkim statymai. Rinkimuose nedalyvauja pilieiai, kurie teismo pripainti neveiksniais. 35 straipsnis Pilieiams laiduojama teis laisvai vienytis bendrijas, politines partijas ar asociacijas, jei i tikslai ir veikla nra prieingi Konstitucijai ir statymams. Niekas negali bti veriamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai. Politini partij, kit politini ir visuomenini organizacij steigim ir veikl reglamentuoja statymas. 36 straipsnis Negalima drausti ar trukdyti pilieiams rinktis be ginklo taikius susirinkimus. i teis negali bti ribojama kitaip, kaip tik statymu ir tik tada, kai reikia apsaugoti valstybs ar visuomens saugum, viej tvark, moni sveikat ar dorov arba kit asmen teises ir laisves. 37 straipsnis Pilieiai, priklausantys tautinms bendrijoms, turi teis puoselti savo kalb, kultr ir paproius. III SKIRSNIS VISUOMEN IR VALSTYB 38 straipsnis eima yra visuomens ir valstybs pagrindas. Valstyb saugo ir globoja eim, motinyst, tvyst ir vaikyst. Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu. Valstyb registruoja santuok, gimim ir mirt. Valstyb pripasta ir banytin santuokos registracij. Sutuoktini teiss eimoje lygios. Tv teis ir pareiga - auklti savo vaikus dorais monmis ir itikimais pilieiais, iki pilnametysts juos ilaikyti. Vaik pareiga - gerbti tvus, globoti juos senatvje ir tausoti j palikim. 39 straipsnis Valstyb globoja eimas, auginanias ir aukljanias vaikus namuose, statymo nustatyta tvarka teikia joms param.

Dirbanioms motinoms statymas numato mokamas atostogas iki gimdymo ir po jo, palankias darbo slygas ir kitas lengvatas. Nepilnameius vaikus gina statymas. 40 straipsnis Valstybins ir savivaldybi mokymo ir aukljimo staigos yra pasaulietins. Jose tv pageidavimu mokoma tikybos. statymo nustatyta tvarka gali bti steigiamos nevalstybins mokymo bei aukljimo staigos. Auktosioms mokykloms suteikiama autonomija. Valstyb priiri mokymo ir aukljimo staig veikl. 41 straipsnis Asmenims iki 16 met mokslas privalomas. Mokymas valstybinse ir savivaldybi bendrojo lavinimo, profesinse bei auktesniosiose mokyklose yra nemokamas. Auktasis mokslas prieinamas visiems pagal kiekvieno mogaus sugebjimus. Gerai besimokantiems pilieiams valstybinse auktosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas. 42 straipsnis Kultra, mokslas ir tyrinjimai bei dstymas yra laisvi. Valstyb remia kultr ir moksl, rpinasi Lietuvos istorijos, meno ir kit kultros paminkl bei vertybi apsauga. Dvasinius ir materialinius autoriaus interesus, susijusius su mokslo, technikos, kultros ir meno kryba, saugo ir gina statymas. 43 straipsnis Valstyb pripasta tradicines Lietuvoje banyias bei religines organizacijas, o kitas banyias ir religines organizacijas - jeigu jos turi atram visuomenje ir j mokymas bei apeigos neprietarauja statymui ir dorai. Valstybs pripaintos banyios bei kitos religins organizacijos turi juridinio asmens teises. Banyios bei religins organizacijos laisvai skelbia savo moksl, atlieka savo apeigas, turi maldos namus, labdaros staigas ir mokyklas dvasininkams rengti. Banyios bei religins organizacijos laisvai tvarkosi pagal savus kanonus ir statutus. Banyi bei kit religini organizacij bkl valstybje nustatoma susitarimu arba statymu.

Banyi bei religini organizacij mokslo skelbimas, kita tikybin veikla, taip pat maldos namai negali bti naudojami tam, kas prietarauja Konstitucijai ir statymams. Lietuvoje nra valstybins religijos. 44 straipsnis Masins informacijos cenzra draudiama. Valstyb, politins partijos, politins ir visuomenins organizacijos, kitos institucijos ar asmenys negali monopolizuoti masins informacijos priemoni. 45 straipsnis Piliei tautins bendrijos savo tautins kultros reikalus, vietim, labdar, savitarpio pagalb tvarko savarankikai. Tautinms bendrijoms valstyb teikia param. IV SKIRSNIS TAUTOS KIS IR DARBAS 46 straipsnis Lietuvos kis grindiamas privaios nuosavybs teise, asmens kins veiklos laisve ir iniciatyva. Valstyb remia visuomenei naudingas kines pastangas ir iniciatyv. Valstyb reguliuoja kin veikl taip, kad ji tarnaut bendrai tautos gerovei. statymas draudia monopolizuoti gamyb ir rink, saugo siningos konkurencijos laisv. Valstyb gina vartotojo interesus. 47 straipsnis Lietuvos Respublikai iimtine nuosavybs teise priklauso: ems gelms, taip pat valstybins reikms vidaus vandenys, mikai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultros objektai. Lietuvos Respublikai priklauso iimtins teiss oro erdv vir jos teritorijos, jos kontinentin elf bei ekonomin zon Baltijos jroje. em, vidaus vandenis ir mikus sigyti nuosavybn Lietuvos Respublikoje usienio subjektai gali pagal konstitucin statym. ems sklypai nuosavybs teise statym nustatyta tvarka ir slygomis gali priklausyti usienio valstybei - jos diplomatinms ir konsulinms staigoms kurti. Straipsnio pakeitimai: Nr. I-1390, 1996-06-20, in., 1996, Nr. 64-1501 (1996-07-05)

Nr. IX-1305, 2003-01-23, in., 2003, Nr. 14-540 (2003-02-07) 48 straipsnis Kiekvienas mogus gali laisvai pasirinkti darb bei versl ir turi teis turti tinkamas, saugias ir sveikas darbo slygas, gauti teising apmokjim u darb ir socialin apsaug nedarbo atveju. Usieniei darb Lietuvos Respublikoje reguliuoja statymas. Priveriamasis darbas draudiamas. Priveriamuoju darbu nelaikoma tarnyba kariuomenje ar j pakeiianti alternatyvioji tarnyba, taip pat piliei darbas karo, stichins nelaims, epidemijos ar kitais ypatingais atvejais. Priveriamuoju darbu nelaikomas ir statymo reguliuojamas teismo nuteistj darbas. 49 straipsnis Kiekvienas dirbantis mogus turi teis turti poils ir laisvalaik, taip pat kasmetines mokamas atostogas. Darbo laiko trukm apibria statymas. 50 straipsnis Profesins sjungos kuriasi laisvai ir veikia savarankikai. Jos gina darbuotoj profesines, ekonomines bei socialines teises bei interesus. Visos profesins sjungos turi lygias teises. 51 straipsnis Darbuotojai, gindami savo ekonominius ir socialinius interesus, turi teis streikuoti. ios teiss apribojimus, gyvendinimo slygas ir tvark nustato statymas. 52 straipsnis Valstyb laiduoja piliei teis gauti senatvs ir invalidumo pensijas, socialin param nedarbo, ligos, nalysts, maitintojo netekimo ir kitais statym numatytais atvejais. 53 straipsnis Valstyb rpinasi moni sveikata ir laiduoja medicinos pagalb bei paslaugas mogui susirgus. statymas nustato pilieiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinse gydymo staigose teikimo tvark. Valstyb skatina visuomens kno kultr ir remia sport.

Valstyb ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplink nuo kenksming poveiki. 54 straipsnis Valstyb rpinasi natralios gamtins aplinkos, gyvnijos ir augalijos, atskir gamtos objekt ir ypa verting vietovi apsauga, priiri, kad su saiku bt naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos itekliai. statymu draudiama niokoti em, jos gelmes, vandenis, terti vandenis ir or, daryti radiacin poveik aplinkai bei skurdinti augalij ir gyvnij. V SKIRSNIS SEIMAS 55 straipsnis Seim sudaro Tautos atstovai - 141 Seimo narys, kurie renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkim teise ir slaptu balsavimu. Seimas laikomas irinktu, kai yra irinkta ne maiau kaip 3/5 Seimo nari. Seimo nari rinkim tvark nustato statymas. 56 straipsnis Seimo nariu gali bti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijs priesaika ar pasiadjimu usienio valstybei ir rinkim dien yra ne jaunesnis kaip 25 met bei nuolat gyvena Lietuvoje. Seimo nariais negali bti renkami asmenys, nebaig atlikti bausms pagal teismo paskirt nuosprend, taip pat asmenys, teismo pripainti neveiksniais. 57 straipsnis Eiliniai Seimo rinkimai rengiami Seimo nari galiojim pabaigos metais spalio mnesio antr sekmadien. Eiliniai Seimo rinkimai, einantys po pirmalaiki Seimo rinkim, rengiami io straipsnio pirmojoje dalyje nurodytu laiku. Straipsnio pakeitimas: Nr. IX-2344, 2004-07-13, in., 2004, Nr. 111-4124 (2004-07-17) 58 straipsnis Pirmalaikiai Seimo rinkimai gali bti rengiami Seimo nutarimu, priimtu ne maiau kaip 3/5 vis

Seimo nari bals dauguma. Pirmalaikius Seimo rinkimus gali paskelbti ir Respublikos Prezidentas: 1) jeigu Seimas per 30 dien nuo pateikimo neprim sprendimo dl naujos Vyriausybs programos arba nuo Vyriausybs programos pirmojo pateikimo per 60 dien du kartus i eils nepritar Vyriausybs programai; 2) Vyriausybs silymu, jeigu Seimas pareikia tiesiogin nepasitikjim Vyriausybe. Respublikos Prezidentas negali skelbti pirmalaiki Seimo rinkim, jeigu iki Respublikos Prezidento kadencijos pabaigos liko maiau kaip 6 mnesiai, taip pat jeigu po pirmalaiki Seimo rinkim neprajo 6 mnesiai. Seimo nutarime ar Respublikos Prezidento akte dl pirmalaiki Seimo rinkim nurodoma naujo Seimo rinkim diena. Naujo Seimo rinkimai turi bti surengti ne vliau kaip per 3 mnesius nuo sprendimo dl pirmalaiki rinkim primimo. 59 straipsnis Seimo nari galiojim laikas pradedamas skaiiuoti nuo tos dienos, kuri naujai irinktas Seimas susirenka pirmj posd. Nuo io posdio pradios baigiasi anksiau irinkt Seimo nari galiojim laikas. Irinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises gyja tik po to, kai Seime jis prisiekia bti itikimas Lietuvos Respublikai. Seimo narys, statymo nustatyta tvarka neprisieks arba prisieks lygtinai, netenka Seimo nario mandato. Dl to Seimas priima nutarim. Pareigas eidami Seimo nariai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, valstybs interesais, savo sine ir negali bti varomi joki mandat. 60 straipsnis Seimo nario pareigos, iskyrus jo pareigas Seime, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybinse staigose ir organizacijose, taip pat su darbu verslo, komercijos bei kitose privaiose staigose ar monse. Savo galiojim laikui Seimo narys atleidiamas nuo pareigos atlikti krato apsaugos tarnyb. Seimo narys gali bti skiriamas tik Ministru Pirmininku ar ministru. Seimo nario darbas, taip pat ilaidos, susijusios su jo parlamentine veikla, atlyginamos i valstybs biudeto. Seimo narys negali gauti jokio kito atlyginimo, iskyrus atlyginim u krybin veikl. Seimo nario pareigas, teises ir veiklos garantijas nustato statymas.

61 straipsnis Seimo narys turi teis pateikti paklausim Ministrui Pirmininkui, ministrams, kit valstybs institucij, kurias sudaro arba irenka Seimas, vadovams. ie privalo atsakyti odiu ar ratu Seimo sesijoje Seimo nustatyta tvarka. Sesijos metu ne maesn kaip 1/5 Seimo nari grup gali pateikti interpeliacij Ministrui Pirmininkui ar ministrui. Seimas, apsvarsts Ministro Pirmininko ar ministro atsakym interpeliacij, gali nutarti, jog atsakymas ess nepatenkinamas, ir puss vis Seimo nari bals dauguma pareikti nepasitikjim Ministru Pirmininku ar ministru. Balsavimo tvark nustato statymas. 62 straipsnis Seimo nario asmuo nelieiamas. Seimo narys be Seimo sutikimo negali bti traukiamas baudiamojon atsakomybn, suimamas, negali bti kitaip suvaroma jo laisv. Seimo narys u balsavimus ar kalbas Seime negali bti persekiojamas. Taiau u asmens eidim ar meit jis gali bti traukiamas atsakomybn bendrja tvarka. 63 straipsnis Seimo nario galiojimai nutrksta, kai: 1) pasibaigia galiojim laikas arba susirenka pirmj posd pirmalaikiuose rinkimuose irinktasis Seimas; 2) jis mirta; 3) atsistatydina; 4) teismas pripasta j neveiksniu; 5) Seimas panaikina jo mandat apkaltos proceso tvarka; 6) rinkimai pripastami negaliojaniais arba iurkiai paeidiamas rinkim statymas; 7) pereina dirbti arba neatsisako darbo, nesuderinamo su Seimo nario pareigomis; 8) netenka Lietuvos Respublikos pilietybs. 64 straipsnis Seimas kasmet renkasi dvi eilines - pavasario ir rudens - sesijas. Pavasario sesija prasideda kovo 10 dien ir baigiasi birelio 30 dien. Rudens sesija prasideda rugsjo 10 dien ir baigiasi gruodio 23 dien. Seimas gali nutarti sesij pratsti.

Neeilines sesijas aukia Seimo Pirmininkas ne maiau kaip tredalio vis Seimo nari silymu, o Konstitucijos numatytais atvejais - Respublikos Prezidentas. 65 straipsnis Naujai irinkt Seim susirinkti pirmj posd, kuris turi vykti ne vliau kaip per 15 dien po Seimo irinkimo, kvieia Respublikos Prezidentas. Jeigu Respublikos Prezidentas nekvieia Seimo susirinkti, Seimo nariai renkasi patys kit dien pasibaigus 15 dien terminui. 66 straipsnis Seimo posdiams vadovauja Seimo Pirmininkas arba jo pavaduotojas. Pirmj po rinkim Seimo posd pradeda vyriausias pagal ami Seimo narys. 67 straipsnis Seimas: 1) svarsto ir priima Konstitucijos pataisas; 2) leidia statymus; 3) priima nutarimus dl referendum; 4) skiria Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimus; 5) steigia statymo numatytas valstybs institucijas bei skiria ir atleidia j vadovus; 6) pritaria ar nepritaria Respublikos Prezidento teikiamai Ministro Pirmininko kandidatrai; 7) svarsto Ministro Pirmininko pateikt Vyriausybs program ir sprendia, ar jai pritarti; 8) Vyriausybs silymu steigia ir panaikina Lietuvos Respublikos ministerijas; 9) priiri Vyriausybs veikl, gali reikti nepasitikjim Ministru Pirmininku ar ministru; 10) skiria Konstitucinio Teismo teisjus, Aukiausiojo Teismo teisjus bei i teism pirmininkus; 11) skiria ir atleidia valstybs kontrolieri, Lietuvos banko valdybos pirminink; 12) skiria savivaldybi taryb rinkimus; 13) sudaro Vyriausij rinkim komisij ir keiia jos sudt; 14) tvirtina valstybs biudet ir priiri, kaip jis vykdomas; 15) nustato valstybinius mokesius ir kitus privalomus mokjimus; 16) ratifikuoja ir denonsuoja Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, svarsto kitus usienio politikos klausimus; 17) nustato Respublikos administracin suskirstym; 18) steigia Lietuvos Respublikos valstybinius apdovanojimus; 19) leidia amnestijos aktus;

20) veda tiesiogin valdym, karo ir nepaprastj padt, skelbia mobilizacij ir priima sprendim panaudoti ginkluotsias pajgas. 68 straipsnis statym leidybos iniciatyvos teis Seime priklauso Seimo nariams, Respublikos Prezidentui ir Vyriausybei. statym leidybos iniciatyvos teis turi taip pat Lietuvos Respublikos pilieiai. 50 tkstani piliei, turini rinkim teis, gali teikti Seimui statymo projekt, ir j Seimas privalo svarstyti. 69 straipsnis statymai Seime priimami laikantis statymo nustatytos procedros. statymai laikomi priimtais, jeigu u juos balsavo dauguma Seimo nari, dalyvaujani posdyje. Lietuvos Respublikos konstituciniai statymai priimami, jeigu u juos balsuoja daugiau kaip pus vis Seimo nari, o keiiami ne maesne kaip 3/5 vis Seimo nari bals dauguma. Konstitucini statym sra 3/5 Seimo nari bals dauguma nustato Seimas. Lietuvos Respublikos statym nuostatos gali bti priimamos ir referendumu. 70 straipsnis Seimo priimti statymai sigalioja po to, kai juos pasirao ir oficialiai paskelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas, jeigu paiais statymais nenustatoma vlesn sigaliojimo diena. Kitus Seimo priimtus aktus ir Seimo statut pasirao Seimo Pirmininkas. ie aktai sigalioja kit dien po j paskelbimo, jeigu paiais aktais nenustatoma kita sigaliojimo tvarka. 71 straipsnis Respublikos Prezidentas Seimo priimt statym ne vliau kaip per deimt dien po teikimo arba pasirao ir oficialiai paskelbia, arba motyvuotai grina Seimui pakartotinai svarstyti. Jeigu nurodytu laiku Seimo priimto statymo Respublikos Prezidentas negrina ir nepasirao, toks statymas sigalioja po to, kai j pasirao ir oficialiai paskelbia Seimo Pirmininkas. Referendumu priimt statym ar kit akt ne vliau kaip per 5 dienas privalo pasirayti ir oficialiai paskelbti Respublikos Prezidentas. Jeigu nurodytu laiku tokio statymo Respublikos Prezidentas nepasirao ir nepaskelbia, statymas sigalioja po to, kai j pasirao ir oficialiai paskelbia Seimo Pirmininkas. 72 straipsnis

Respublikos Prezidento grint statym Seimas gali i naujo svarstyti ir priimti. Pakartotinai Seimo apsvarstytas statymas laikomas priimtu, jeigu buvo priimtos Respublikos Prezidento teikiamos pataisos ir papildymai arba jeigu u statym balsavo daugiau kaip 1/2, o u konstitucin statym ne maiau kaip 3/5 vis Seimo nari. Tokius statymus Respublikos Prezidentas privalo ne vliau kaip per tris dienas pasirayti ir nedelsiant oficialiai paskelbti. 73 straipsnis Piliei skundus dl valstybs ir savivaldybi pareign (iskyrus teisjus) piktnaudiavimo ar biurokratizmo tiria Seimo kontrolieriai. Jie turi teis silyti teismui kaltus pareignus atleisti i uimam pareig. Seimo kontrolieri galiojimus nustato statymas. Prireikus Seimas steigia ir kitas kontrols institucijas. J sistem ir galiojimus nustato statymas. 74 straipsnis Respublikos Prezident, Konstitucinio Teismo pirminink ir teisjus, Aukiausiojo Teismo pirminink ir teisjus, Apeliacinio teismo pirminink ir teisjus, Seimo narius, iurkiai paeidusius Konstitucij arba sulauiusius priesaik, taip pat paaikjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas 3/5 vis nari bals dauguma gali paalinti i uimam pareig ar panaikinti Seimo nario mandat. Tai atliekama apkaltos proceso tvarka, kuri nustato Seimo statutas. 75 straipsnis Seimo skirti ar rinkti pareignai, iskyrus Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytus asmenis, atleidiami i pareig, kai Seimas vis Seimo nari bals dauguma pareikia jais nepasitikjim. 76 straipsnis Seimo struktr ir darbo tvark nustato Seimo statutas. Seimo statutas turi statymo gali.

VI SKIRSNIS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS 77 straipsnis Respublikos Prezidentas yra valstybs vadovas.

Jis atstovauja Lietuvos valstybei ir daro visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir statym. 78 straipsnis Respublikos Prezidentu gali bti renkamas Lietuvos pilietis pagal kilm, ne maiau kaip trejus pastaruosius metus gyvens Lietuvoje, jeigu jam iki rinkim dienos yra suj ne maiau kaip keturiasdeimt met ir jeigu jis gali bti renkamas Seimo nariu. Respublikos Prezident renka Lietuvos Respublikos pilieiai penkeriems metams, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkim teise, slaptu balsavimu. Tas pats asmuo Respublikos Prezidentu gali bti renkamas ne daugiau kaip du kartus i eils. 79 straipsnis Kandidatu Respublikos Prezidentus registruojamas Lietuvos Respublikos pilietis, atitinkantis 78 straipsnio pirmosios dalies slygas ir surinks ne maiau kaip 20 tkstani rinkj para. Kandidat Respublikos Prezidento viet skaiius neribojamas. 80 straipsnis Respublikos Prezidento eiliniai rinkimai vykdomi paskutin sekmadien likus dviem mnesiams iki Respublikos Prezidento kadencijos pabaigos. 81 straipsnis Irinktu laikomas tas kandidatas Respublikos Prezidento viet, kuris pirm kart balsuojant ir dalyvaujant ne maiau kaip pusei vis rinkj, gavo daugiau kaip pus vis rinkimuose dalyvavusi rinkj bals. Jeigu rinkimuose dalyvavo maiau kaip pus vis rinkj, irinktu laikomas tas kandidatas, kuris gavo daugiausia, bet ne maiau kaip 1/3 vis rinkj bals. Jeigu pirmajame balsavimo rate n vienas kandidatas nesurenka reikiamos bals daugumos, po dviej savaii rengiamas pakartotinis balsavimas dl dviej kandidat, gavusi daugiausia bals. Irinktu laikomas kandidatas, surinks daugiau bals. Jeigu pirmajame rate dalyvavo ne daugiau kaip du kandidatai ir n vienas negavo reikiamo bals skaiiaus, rengiami pakartotiniai rinkimai. 82 straipsnis Irinktas Respublikos Prezidentas savo pareigas pradeda eiti rytojaus dien pasibaigus Respublikos Prezidento kadencijai, po to kai Vilniuje, dalyvaujant Tautos atstovams - Seimo nariams, prisiekia Tautai bti itikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, siningai eiti savo pareigas ir bti

visiems lygiai teisingas. Prisiekia ir perrinktas Respublikos Prezidentas. Respublikos Prezidento priesaikos akt pasirao jis pats ir Konstitucinio Teismo pirmininkas, o jo nesant - vienas i Konstitucinio Teismo teisj. 83 straipsnis Respublikos Prezidentas negali bti Seimo nariu, negali uimti joki kit pareig ir gauti kitokio atlyginimo, iskyrus Respublikos Prezidentui nustatyt atlyginim ir atlyginim u krybin veikl. Asmuo, irinktas Respublikos Prezidentu, turi sustabdyti savo veikl politinse partijose ir politinse organizacijose iki naujos Respublikos Prezidento rinkim kampanijos pradios. 84 straipsnis Respublikos Prezidentas: 1) sprendia pagrindinius usienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo usienio politik; 2) pasirao Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir teikia jas Seimui ratifikuoti; 3) Vyriausybs teikimu skiria ir ataukia Lietuvos Respublikos diplomatinius atstovus usienio valstybse ir prie tarptautini organizacij; priima usienio valstybi diplomatini atstov galiojamuosius ir ataukiamuosius ratus; teikia aukiausius diplomatinius rangus ir specialius vardus; 4) Seimo pritarimu skiria Ministr Pirminink, paveda jam sudaryti Vyriausyb ir tvirtina jos sudt; 5) Seimo pritarimu atleidia Ministr Pirminink; 6) priima Vyriausybs grinamus galiojimus irinkus nauj Seim ir paveda jai eiti pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausyb; 7) priima Vyriausybs atsistatydinim ir prireikus paveda jai toliau eiti pareigas arba paveda vienam i ministr eiti Ministro Pirmininko pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausyb; priima ministr atsistatydinim ir gali pavesti jiems eiti pareigas, kol bus paskirtas naujas ministras; 8) Vyriausybei atsistatydinus ar Vyriausybei grinus galiojimus, ne vliau kaip per 15 dien teikia Seimui svarstyti Ministro Pirmininko kandidatr; 9) Ministro Pirmininko teikimu skiria ir atleidia ministrus; 10) nustatyta tvarka skiria ir atleidia statym numatytus valstybs pareignus; 11) teikia Seimui Aukiausiojo Teismo teisj kandidatras, o paskyrus visus Aukiausiojo Teismo teisjus, i j teikia Seimui skirti Aukiausiojo Teismo pirminink; skiria Apeliacinio teismo teisjus, o i j Apeliacinio teismo pirminink, jeigu j kandidatroms pritaria Seimas; skiria apygard ir apylinki teism teisjus ir pirmininkus, keiia j darbo vietas; statymo numatytais

atvejais teikia Seimui atleisti teisjus; Seimo pritarimu skiria ir atleidia Lietuvos Respublikos generalin prokuror; 12) teikia Seimui trij Konstitucinio Teismo teisj kandidatras, o paskyrus visus Konstitucinio Teismo teisjus, i j teikia Seimui skirti Konstitucinio Teismo pirmininko kandidatr; 13) teikia Seimui valstybs kontrolieriaus, Lietuvos banko valdybos pirmininko kandidatr; gali teikti Seimui pareikti nepasitikjim jais; 14) Seimo pritarimu skiria ir atleidia kariuomens vad ir saugumo tarnybos vadov; 15) suteikia aukiausius karinius laipsnius; 16) ginkluoto upuolimo, gresianio valstybs suverenumui ar teritorijos vientisumui, atveju priima sprendimus dl gynybos nuo ginkluotos agresijos, karo padties vedimo, taip pat dl mobilizacijos ir pateikia iuos sprendimus tvirtinti artimiausiam Seimo posdiui; 17) statymo nustatyta tvarka ir atvejais skelbia nepaprastj padt ir pateikia sprendim tvirtinti artimiausiam Seimo posdiui; 18) daro Seime metinius praneimus apie padt Lietuvoje, Lietuvos Respublikos vidaus ir usienio politik; 19) Konstitucijoje numatytais atvejais aukia neeilin Seimo sesij; 20) skelbia eilinius Seimo rinkimus, o Konstitucijos 58 straipsnio antrojoje dalyje numatytais atvejais - pirmalaikius Seimo rinkimus; 21) statymo nustatyta tvarka teikia Lietuvos Respublikos pilietyb; 22) skiria valstybinius apdovanojimus; 23) teikia malon nuteistiesiems; 24) pasirao ir skelbia Seimo priimtus statymus arba grina juos Seimui Konstitucijos 71 straipsnyje nustatyta tvarka. Straipsnio pakeitimas: Nr. IX-1378, 2003-03-20, in., 2003, Nr. 32-1315 (2003-04-02) 85 straipsnis Respublikos Prezidentas, gyvendindamas jam suteiktus galiojimus, leidia aktus-dekretus. Kad Respublikos Prezidento dekretai, nurodyti Konstitucijos 84 straipsnio 3, 15, 17 ir 21 punktuose turt gali, jie privalo bti pasirayti Ministro Pirmininko arba atitinkamo ministro. Atsakomyb u tok dekret tenka j pasiraiusiam Ministrui Pirmininkui arba ministrui. 86 straipsnis Respublikos Prezidento asmuo nelieiamas: kol eina savo pareigas, jis negali bti suimtas, patrauktas

baudiamojon ar administracinn atsakomybn. Respublikos Prezidentas gali bti prie laik paalintas i pareig tik iurkiai paeids Konstitucij arba sulaus priesaik, taip pat paaikjus, jog padarytas nusikaltimas. Respublikos Prezidento paalinimo i pareig klausim sprendia Seimas apkaltos proceso tvarka. 87 straipsnis Kai Konstitucijos 58 straipsnio antrojoje dalyje numatytais atvejais Respublikos Prezidentas skelbia pirmalaikius Seimo rinkimus, naujai irinktas Seimas 3/5 vis Seimo nari bals dauguma per 30 dien nuo pirmosios posdio dienos gali paskelbti pirmalaikius Respublikos Prezidento rinkimus. Respublikos Prezidentas, pageidaujantis dalyvauti rinkimuose, i karto registruojamas kandidatu. Tokiuose rinkimuose pakartotinai irinktas Respublikos Prezidentas laikomas irinktu antrajai kadencijai, jeigu iki rinkim prajo daugiau kaip trys metai jo pirmosios kadencijos laiko. Jeigu prajo maiau negu trys metai jo pirmosios kadencijos laiko - Respublikos Prezidentas renkamas tik likusiam pirmosios kadencijos laikui, kuris nelaikomas antrja kadencija. Jeigu pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai skelbiami jo antrosios kadencijos metu, tai esamas Respublikos Prezidentas gali bti irinktas tik likusiam antrosios kadencijos laikui. 88 straipsnis Respublikos Prezidento galiojimai nutrksta, kai: 1) pasibaigia laikas, kuriam jis buvo irinktas; 2) vyksta pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai; 3) atsistatydina i pareig; 4) Respublikos Prezidentas mirta; 5) Seimas j paalina i pareig apkaltos proceso tvarka; 6) Seimas, atsivelgdamas Konstitucinio Teismo ivad, 3/5 vis Seimo nari bals dauguma priima nutarim, kuriuo konstatuojama, kad Respublikos Prezidento sveikatos bkl neleidia jam eiti savo pareig. 89 straipsnis Respublikos Prezidentui mirus, atsistatydinus, paalinus j i pareig apkaltos proceso tvarka ar tada, kai Seimas nutaria, kad Respublikos Prezidento sveikatos bkl neleidia jam eiti pareig, jo pareigas laikinai eina Seimo Pirmininkas. iuo atveju Seimo Pirmininkas netenka savo galiojim Seime, kur jo pareigas Seimo pavedimu laikinai eina jo pavaduotojas. Ivardytais atvejais Seimas ne vliau kaip per 10 dien privalo paskirti Respublikos Prezidento rinkimus, kurie turi bti surengti ne vliau kaip

per du mnesius. Seimui negalint susirinkti ir paskelbti Respublikos Prezidento rinkim, rinkimus skelbia Vyriausyb. Respublikos Prezident, laikinai ivykus usien arba susirgus ir dl to laikinai negalint eiti pareig, tuo laiku pavaduoja Seimo Pirmininkas. Laikinai pavaduodamas Respublikos Prezident, Seimo Pirmininkas negali skelbti pirmalaiki Seimo rinkim, atleisti ar skirti ministr be Seimo sutikimo. Tuo laikotarpiu Seimas negali svarstyti klausimo dl nepasitikjimo Seimo Pirmininku. Jokiais kitais atvejais ir jokiems kitiems asmenims ar institucijoms negalima vykdyti Respublikos Prezidento galiojim. 90 straipsnis Respublikos Prezidentas turi rezidencij. Respublikos Prezidento ir jo rezidencijos finansavim nustato statymas. VII SKIRSNIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYB 91 straipsnis Lietuvos Respublikos Vyriausyb sudaro Ministras Pirmininkas ir ministrai. 92 straipsnis Ministr Pirminink Seimo pritarimu skiria ir atleidia Respublikos Prezidentas. Ministrus skiria ir atleidia Ministro Pirmininko teikimu Respublikos Prezidentas. Ministras Pirmininkas ne vliau kaip per 15 dien nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudaryt ir Respublikos Prezidento patvirtint Vyriausyb ir pateikia svarstyti jos program. Vyriausyb grina savo galiojimus Respublikos Prezidentui po Seimo rinkim arba irinkus Respublikos Prezident. Nauja Vyriausyb gauna galiojimus veikti, kai Seimas posdyje dalyvaujani Seimo nari bals dauguma pritaria jos programai. 93 straipsnis Praddami eiti savo pareigas, Ministras Pirmininkas ir ministrai Seime prisiekia bti itikimi Lietuvos Respublikai, laikytis Konstitucijos ir statym. Priesaikos tekst nustato Vyriausybs statymas. 94 straipsnis

Lietuvos Respublikos Vyriausyb: 1) tvarko krato reikalus, saugo Lietuvos Respublikos teritorijos nelieiamyb, garantuoja valstybs saugum ir viej tvark; 2) vykdo statymus ir Seimo nutarimus dl statym gyvendinimo, taip pat Respublikos Prezidento dekretus; 3) koordinuoja ministerij ir kit Vyriausybs staig veikl; 4) rengia valstybs biudeto projekt ir teikia j Seimui; vykdo valstybs biudet, teikia Seimui biudeto vykdymo apyskait; 5) rengia ir teikia Seimui svarstyti statym projektus; 6) umezga diplomatinius santykius ir palaiko ryius su usienio valstybmis ir tarptautinmis organizacijomis; 7) vykdo kitas pareigas, kurias Vyriausybei paveda Konstitucija ir kiti statymai. 95 straipsnis Lietuvos Respublikos Vyriausyb valstybs valdymo reikalus sprendia posdiuose vis Vyriausybs nari bals dauguma priimdama nutarimus. Vyriausybs posdiuose taip pat gali dalyvauti valstybs kontrolierius. Vyriausybs nutarimus pasirao Ministras Pirmininkas ir tos srities ministras. 96 straipsnis Lietuvos Respublikos Vyriausyb solidariai atsako Seimui u bendr Vyriausybs veikl. Ministrai, vadovaudami jiems pavestoms valdymo sritims, atsakingi Seimui, Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai pavalds Ministrui Pirmininkui. 97 straipsnis Ministras Pirmininkas atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir vadovauja jos veiklai. Kol nra Ministro Pirmininko ar jis negali eiti savo pareig, Respublikos Prezidentas ne ilgesniam kaip 60 dien laikui Ministro Pirmininko teikimu paveda vienam i ministr j pavaduoti, o kai tokio teikimo nra, Respublikos Prezidentas vienam i ministr paveda pavaduoti Ministr Pirminink. 98 straipsnis Ministras vadovauja ministerijai, sprendia ministerijos kompetencijai priklausanius klausimus, taip pat vykdo kitas statym numatytas funkcijas. Ministr laikinai gali pavaduoti tik Ministro Pirmininko paskirtas kitas Vyriausybs narys.

99 straipsnis Ministras Pirmininkas ir ministrai negali uimti joki kit renkam ar skiriam pareig, dirbti verslo, komercijos ar kitokiose privaiose staigose ar monse, taip pat gauti kitok atlyginim, iskyrus jam nustatyt pagal pareigas Vyriausybje bei umokest u krybin veikl. 100 straipsnis Ministras Pirmininkas ir ministrai negali bti patraukti baudiamojon atsakomybn, suimti, negali bti kitaip suvaryta j laisv be iankstinio Seimo sutikimo, o tarp Seimo sesij - be iankstinio Respublikos Prezidento sutikimo. 101 straipsnis Seimo reikalavimu Vyriausyb arba atskiri ministrai turi atsiskaityti Seime u savo veikl. Kai pasikeiia daugiau kaip pus ministr, Vyriausyb turi i naujo gauti Seimo galiojimus. Prieingu atveju Vyriausyb turi atsistatydinti. Vyriausyb privalo atsistatydinti taip pat iais atvejais: 1) kai Seimas du kartus i eils nepritaria naujai sudarytos Vyriausybs programai; 2) kai Seimas vis Seimo nari bals dauguma slaptu balsavimu pareikia nepasitikjim Vyriausybe ar Ministru Pirmininku; 3) kai Ministras Pirmininkas atsistatydina ar mirta; 4) po Seimo rinkim, kai sudaroma nauja Vyriausyb. Ministras privalo atsistatydinti, kai nepasitikjim juo slaptu balsavimu pareikia daugiau kaip pus vis Seimo nari. Vyriausybs ar ministro atsistatydinim priima Respublikos Prezidentas. VIII SKIRSNIS KONSTITUCINIS TEISMAS 102 straipsnis Konstitucinis Teismas sprendia, ar statymai ir kiti Seimo aktai neprietarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybs aktai - neprietarauja Konstitucijai arba statymams. Konstitucinio Teismo status ir jo galiojim vykdymo tvark nustato Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo statymas. 103 straipsnis

Konstitucin Teism sudaro 9 teisjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai. Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu tredaliu. Po tris kandidatus Konstitucinio Teismo teisjus skiria Seimas i kandidat, kuriuos pateikia Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Aukiausiojo Teismo pirmininkas, o teisjais juos skiria Seimas. Konstitucinio Teismo pirminink i io teismo teisj skiria Seimas Respublikos Prezidento teikimu. Konstitucinio Teismo teisjais gali bti skiriami nepriekaitingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilieiai, turintys auktj teisin isilavinim ir ne maesn kaip 10 met teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialyb sta. 104 straipsnis Konstitucinio Teismo teisjai, eidami savo pareigas, yra nepriklausomi nuo jokios valstybins institucijos, asmens ar organizacijos ir vadovaujasi tik Lietuvos Respublikos Konstitucija. Prie praddami eiti savo pareigas, Konstitucinio Teismo teisjai Seime prisiekia bti itikimi Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai. Konstitucinio Teismo teisjams taikomi darbo ir politins veiklos apribojimai, nustatyti teism teisjams. Konstitucinio Teismo teisjai turi toki pat asmens nelieiamybs teis kaip ir Seimo nariai. 105 straipsnis Konstitucinis Teismas nagrinja ir priima sprendim, ar neprietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai Lietuvos Respublikos statymai ir kiti Seimo priimti aktai. Konstitucinis Teismas taip pat nagrinja, ar neprietarauja Konstitucijai ir statymams: 1) Respublikos Prezidento aktai; 2) Respublikos Vyriausybs aktai. Konstitucinis Teismas teikia ivadas: 1) ar nebuvo paeisti rinkim statymai per Respublikos Prezidento ar Seimo nari rinkimus; 2) ar Respublikos Prezidento sveikatos bkl leidia jam ir toliau eiti pareigas; 3) ar Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys neprietarauja Konstitucijai; 4) ar Seimo nari ir valstybs pareign, kuriems pradta apkaltos byla, konkrets veiksmai prietarauja Konstitucijai. 106 straipsnis Teis kreiptis Konstitucin Teism dl 105 straipsnio pirmojoje dalyje nurodyt akt turi Vyriausyb, ne maiau kaip 1/5 vis Seimo nari, taip pat teismai.

Dl Respublikos Prezidento akt sutikimo su Konstitucija ir statymais Konstitucin Teism turi teis kreiptis ne maiau kaip 1/5 vis Seimo nari ir teismai. Dl Vyriausybs akt sutikimo su Konstitucija ir statymais Konstitucin Teism gali kreiptis ne maiau kaip 1/5 vis Seimo nari, teismai, taip pat Respublikos Prezidentas. Respublikos Prezidento teikimas Konstituciniam Teismui ar Seimo nutarimas itirti, ar aktas sutinka su Konstitucija, sustabdo io akto galiojim. Prayti Konstitucinio Teismo ivados gali Seimas, o dl Seimo rinkim ir tarptautini sutari - ir Respublikos Prezidentas. Konstitucinis Teismas turi teis atsisakyti priimti nagrinti byl ar rengti ivad, jeigu kreipimasis grindiamas ne teisiniais motyvais. 107 straipsnis Lietuvos Respublikos statymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybs aktas (ar jo dalis) negali bti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prietarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinio Teismo sprendimai klausimais, kuriuos Konstitucija priskiria jo kompetencijai, yra galutiniai ir neskundiami. Remdamasis Konstitucinio Teismo ivadomis, Konstitucijos 105 straipsnio treiojoje dalyje nurodytus klausimus galutinai sprendia Seimas. 108 straipsnis Konstitucinio Teismo teisjo galiojimai nutrksta, kai: 1) pasibaigia galiojim laikas; 2) jis mirta; 3) atsistatydina; 4) negali eiti savo pareig dl sveikatos bkls; 5) Seimas j paalina i pareig apkaltos proceso tvarka. IX SKIRSNIS TEISMAS 109 straipsnis Teisingum Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Teisjas ir teismai, vykdydami teisingum, yra nepriklausomi.

Teisjai, nagrindami bylas, klauso tik statymo. Teismas priima sprendimus Lietuvos Respublikos vardu. 110 straipsnis Teisjas negali taikyti statymo, kuris prietarauja Konstitucijai. Tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad statymas ar kitas teisinis aktas, kuris turt bti taikomas konkreioje byloje, prietarauja Konstitucijai, teisjas sustabdo ios bylos nagrinjim ir kreipiasi Konstitucin Teism praydamas sprsti, ar is statymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstitucij. 111 straipsnis Lietuvos Respublikos teismai yra Lietuvos Aukiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygard ir apylinki teismai. Administracini, darbo, eimos ir kit kategorij byloms nagrinti pagal statym gali bti steigti specializuoti teismai. Teismai su ypatingais galiojimais taikos metu Lietuvos Respublikoje negali bti steigiami. Teism sudarym ir kompetencij nustato Lietuvos Respublikos teism statymas. 112 straipsnis Teisjais Lietuvoje gali bti tik Lietuvos Respublikos pilieiai. Aukiausiojo Teismo teisjus, o i j - pirminink, skiria ir atleidia Seimas Respublikos Prezidento teikimu. Apeliacinio teismo teisjus, o i j - pirminink, skiria Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu. Apylinki, apygard ir specializuot teism teisjus ir pirmininkus skiria, j darbo vietas keiia Respublikos Prezidentas. Dl teisj paskyrimo, paauktinimo, perklimo ar atleidimo i pareig Respublikos Prezidentui pataria speciali statymo numatyta teisj institucija. Asmuo, paskirtas teisju, statymo nustatyta tvarka prisiekia bti itikimas Lietuvos Respublikai, vykdyti teisingum tik pagal statym. 113 straipsnis Teisjas negali uimti joki kit renkam ar skiriam pareig, dirbti verslo, komercijos ar kitokiose privaiose staigose ar monse. Jis taip pat negali gauti jokio kito atlyginimo, iskyrus teisjo atlyginim bei umokest u pedagogin ar krybin veikl. Teisjas negali dalyvauti politini partij ir kit politini organizacij veikloje.

114 straipsnis Valstybins valdios ir valdymo institucij, Seimo nari ir kit pareign, politini partij, politini ir visuomenini organizacij ar piliei kiimasis teisjo ar teismo veikl draudiamas ir utraukia statymo numatyt atsakomyb. Teisjas negali bti patrauktas baudiamojon atsakomybn, suimtas, negali bti kitaip suvaryta jo laisv be Seimo, o tarp Seimo sesij - be Respublikos Prezidento sutikimo. 115 straipsnis Lietuvos Respublikos teism teisjai atleidiami i pareig statymo nustatyta tvarka iais atvejais: 1) savo noru; 2) pasibaigus galiojim laikui arba sulauk statyme nustatyto pensinio amiaus; 3) dl sveikatos bkls; 4) irinkus kitas pareigas arba j sutikimu perklus kit darb; 5) kai savo poelgiu paemino teisjo vard; 6) kai siteisja juos apkaltin teism nuosprendiai. 116 straipsnis Aukiausiojo Teismo pirminink ir teisjus, taip pat Apeliacinio teismo pirminink ir teisjus u iurkt Konstitucijos paeidim arba priesaikos sulauym, taip pat paaikjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas gali paalinti i pareig apkaltos proceso tvarka. 117 straipsnis Visuose teismuose bylos nagrinjamos vieai. Teismo posdis gali bti udaras - mogaus asmeninio ar eimyninio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat jeigu vieai nagrinjama byla gali atskleisti valstybin, profesin ar komercin paslapt. Teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine kalba. Asmenims, nemokantiems lietuvi kalbos, garantuojama teis dalyvauti tardymo ir teisminiuose veiksmuose per vertj. 118 straipsnis Ikiteismin tyrim organizuoja ir jam vadovauja, valstybin kaltinim baudiamosiose bylose palaiko prokuroras. Prokuroras statymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomens ir valstybs teises bei teistus

interesus. Prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik statymo. Lietuvos Respublikos prokuratra yra Generalin prokuratra ir teritorins prokuratros. Generalin prokuror skiria ir atleidia Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu. Prokuror skyrimo ir atleidimo tvark, j status nustato statymas. Straipsnio pakeitimas: Nr. IX-1379, 2003-03-20, in., 2003, Nr. 32-1316 (2003-04-02) X SKIRSNIS VIETOS SAVIVALDA IR VALDYMAS 119 straipsnis Savivaldos teis laiduojama statymo numatytiems valstybs teritorijos administraciniams vienetams. Ji gyvendinama per atitinkamas savivaldybi tarybas. Savivaldybi taryb nariais Lietuvos Respublikos pilieius ir kitus nuolatinius administracinio vieneto gyventojus pagal statym ketveriems metams renka Lietuvos Respublikos pilieiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkim teise, slaptu balsavimu. Savivaldos institucij organizavimo ir veiklos tvark nustato statymas. Lietuvos Respublikos statymams, Vyriausybs bei savivaldybs tarybos sprendimams tiesiogiai gyvendinti savivaldybs taryba sudaro jai atskaitingus vykdomuosius organus. Straipsnio pakeitimai: Nr. VIII-32, 1996-12-12, in., 1996, Nr. 122-2863 (1996-12-18) Nr. IX-959, 2002-06-20, in., 2002, Nr. 65-2629 (2002-06-28) 120 straipsnis Valstyb remia savivaldybes. Savivaldybs pagal Konstitucijos bei statym apibrt kompetencij veikia laisvai ir savarankikai. 121 straipsnis Savivaldybs sudaro ir tvirtina savo biudet. Savivaldybi tarybos turi teis statymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudeto sskaita savivaldybi tarybos gali numatyti mokesi bei rinkliav lengvatas. 122 straipsnis

Savivaldybi tarybos dl j teisi paeidimo turi teis kreiptis teism. 123 straipsnis Auktesniuosiuose administraciniuose vienetuose statymo nustatyta tvarka valdym organizuoja Vyriausyb. Ar savivaldybs laikosi Konstitucijos ir statym, ar vykdo Vyriausybs sprendimus, priiri Vyriausybs skiriami atstovai. Vyriausybs atstovo galiojimus ir j vykdymo tvark nustato statymas. statymo numatytais atvejais ir tvarka savivaldybs teritorijoje Seimas gali laikinai vesti tiesiogin valdym. 124 straipsnis Savivaldybi taryb, j vykdomj organ bei j pareign aktai ar veiksmai, paeidiantys piliei ir organizacij teises, gali bti skundiami teisme. XI SKIRSNIS FINANSAI IR VALSTYBS BIUDETAS 125 straipsnis Lietuvos Respublikoje centrinis bankas yra Lietuvos bankas, kuris nuosavybs teise priklauso Lietuvos valstybei. Lietuvos banko organizavimo ir veiklos tvark, taip pat galiojimus ir Lietuvos banko valdybos pirmininko teisin status bei jo atleidimo pagrindus nustato statymas. Straipsnio pakeitimas: Nr. X-572, 2006-04-25, in., 2006, Nr. 48-1701 (2006-04-29) 126 straipsnis Lietuvos bankui vadovauja banko valdyba, kuri sudaro pirmininkas, jo pavaduotojai ir nariai. Lietuvos banko valdybos pirminink skiria penkeriems metams Seimas Respublikos Prezidento teikimu. 127 straipsnis Lietuvos biudetin sistem sudaro savarankikas Lietuvos Respublikos valstybs biudetas, taip pat savarankiki vietos savivaldybi biudetai. Valstybs biudeto pajamos formuojamos i mokesi, privalom mokjim, rinkliav, pajam i

valstybinio turto ir kit plauk. Mokesius, kitas mokas biudetus ir rinkliavas nustato Lietuvos Respublikos statymai. 128 straipsnis Sprendimus dl valstybins paskolos ir valstybs kit esmini turtini sipareigojim priima Seimas Vyriausybs silymu. Valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvark nustato statymas. 129 straipsnis Biudetiniai metai prasideda sausio 1 dien ir baigiasi gruodio 31 dien. 130 straipsnis Valstybs biudeto projekt sudaro Vyriausyb ir pateikia Seimui ne vliau kaip prie 75 dienas iki biudetini met pabaigos. 131 straipsnis Valstybs biudeto projekt svarsto Seimas ir tvirtina statymu iki naujj biudetini met pradios. Svarstydamas biudeto projekt, Seimas gali didinti ilaidas tik nurodydamas i ilaid finansavimo altinius. Negalima mainti statym numatyt ilaid, kol tie statymai nepakeisti. 132 straipsnis Jeigu valstybs biudetas laiku nepatvirtinamas, jo ilaidos biudetini met pradioje kiekvien mnes negali viryti prajusi met valstybs biudeto 1/12 ilaid. Biudetiniais metais Seimas gali pakeisti biudet. Jis keiiamas pagal t pai tvark, pagal kuri sudaromas, priimamas ir patvirtinamas. Prireikus Seimas gali patvirtinti papildom biudet. XII SKIRSNIS VALSTYBS KONTROL 133 straipsnis Valstybs kontrols sistem ir galiojimus nustato statymas. Valstybs kontrolei vadovauja valstybs kontrolierius, kur penkeriems metams Respublikos Prezidento teikimu skiria Seimas. Valstybs kontrolierius, praddamas eiti pareigas, prisiekia. Priesaik nustato statymas.

134 straipsnis Valstybs kontrol priiri, ar teistai valdomas ir naudojamas valstybs turtas ir kaip vykdomas valstybs biudetas. Valstybs kontrolierius teikia Seimui ivad apie metin biudeto vykdymo apyskait. XIII SKIRSNIS USIENIO POLITIKA IR VALSTYBS GYNIMAS 135 straipsnis Lietuvos Respublika, gyvendindama usienio politik, vadovaujasi visuotinai pripaintais tarptautins teiss principais ir normomis, siekia utikrinti alies saugum ir nepriklausomyb, piliei gerov ir pagrindines j teises bei laisves, prisideda prie teise ir teisingumu pagrstos tarptautins tvarkos krimo. Lietuvos Respublikoje karo propaganda draudiama. 136 straipsnis Lietuvos Respublika dalyvauja tarptautinse organizacijose, jeigu tai neprietarauja Valstybs interesams ir jos nepriklausomybei. 137 straipsnis Lietuvos Respublikos teritorijoje negali bti masinio naikinimo ginkl ir usienio valstybi karini bazi. 138 straipsnis Seimas ratifikuoja ar denonsuoja ias Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis: 1) dl Lietuvos Respublikos valstybs sien pakeitimo; 2) dl politinio bendradarbiavimo su usienio valstybmis, tarpusavio pagalbos, taip pat su valstybs gynyba susijusias gynybinio pobdio sutartis; 3) dl atsisakymo naudoti jg ar grasinti jga, taip pat taikos sutartis; 4) dl Lietuvos Respublikos ginkluotj pajg buvimo ir j statuso usienio valstybi teritorijose; 5) dl Lietuvos Respublikos dalyvavimo universaliose tarptautinse organizacijose bei regioninse tarptautinse organizacijose; 6) daugiaales arba ilgalaikes ekonomines sutartis. statymuose, taip pat tarptautinse sutartyse gali bti numatyti ir kiti atvejai, kai Seimas ratifikuoja Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis.

Tarptautins sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisins sistemos dalis. 139 straipsnis Lietuvos valstybs gynimas nuo usienio ginkluoto upuolimo - kiekvieno Lietuvos Respublikos pilieio teis ir pareiga. statymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos pilieiai privalo atlikti karo ar alternatyvij krato apsaugos tarnyb. Krato apsaugos organizavim nustato statymai. 140 straipsnis Svarbiausius valstybs gynybos klausimus svarsto ir koordinuoja Valstybs gynimo taryba, kuri eina Respublikos Prezidentas, Ministras Pirmininkas, Seimo Pirmininkas, krato apsaugos ministras ir kariuomens vadas. Valstybs gynimo tarybai vadovauja Respublikos Prezidentas. Jos sudarymo, veiklos tvark ir galiojimus nustato statymas. Vyriausiasis valstybs ginkluotj pajg vadas yra Respublikos Prezidentas. U valstybs ginkluotj pajg tvarkym ir vadovavim joms Seimui yra atsakingi Vyriausyb, krato apsaugos ministras, kariuomens vadas. Krato apsaugos ministru negali bti neijs atsarg karys. 141 straipsnis Asmenys, atliekantys tikrj karo arba alternatyvij tarnyb, taip pat neij atsarg krato apsaugos sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai ir liktiniai, kit sukarint ir saugumo tarnyb apmokami pareignai negali bti Seimo nariais ir savivaldybi taryb nariais. Jie negali uimti renkam ar skiriam pareig civilinje valstybinje tarnyboje, dalyvauti politini partij ir politini organizacij veikloje. 142 straipsnis Seimas veda karo padt, skelbia mobilizacij ar demobilizacij, priima sprendim panaudoti ginkluotsias pajgas, kai prireikia ginti Tvyn arba vykdyti Lietuvos valstybs tarptautinius sipareigojimus. Ginkluoto upuolimo atveju, kai kyla grsm valstybs suverenumui ar teritorijos vientisumui, Respublikos Prezidentas nedelsdamas priima sprendim dl gynybos nuo ginkluotos agresijos, veda karo padt visoje Valstybje ar jos dalyje, skelbia mobilizacij ir teikia iuos sprendimus tvirtinti

artimiausiam Seimo posdiui, o tarp Seimo sesij - nedelsdamas aukia neeilin Seimo sesij. Seimas patvirtina arba panaikina Respublikos Prezidento sprendim. 143 straipsnis Jeigu karo veiksm metu turi bti rengiami eiliniai rinkimai, Seimas arba Respublikos Prezidentas priima sprendim pratsti Seimo, Respublikos Prezidento ar savivaldybi taryb galiojimus. iuo atveju rinkimai turi bti skiriami ne vliau kaip po trij mnesi karui pasibaigus. 144 straipsnis Jeigu Valstybje ikyla grsm konstitucinei santvarkai ar visuomens rimiai, Seimas gali visoje valstybs teritorijoje ar jos dalyje vesti nepaprastj padt. Jos trukm - iki ei mnesi. Tarp Seimo sesij neatidliotinais atvejais tok sprendim turi teis priimti Respublikos Prezidentas, kartu aukdamas neeilin Seimo sesij svarstyti io klausimo. Seimas patvirtina arba panaikina Respublikos Prezidento sprendim. Nepaprastj padt reguliuoja statymas. 145 straipsnis vedus karo ar nepaprastj padt, laikinai gali bti apribojamos teiss ir laisvs, nurodytos Konstitucijos 22, 24, 25, 32, 35 ir 36 straipsniuose. 146 straipsnis Valstyb globoja ir aprpina karius, kurie eidami karo tarnyb nustoja sveikatos, taip pat karo tarnyb einant uvusi ar mirusi kari eimas. Valstyb aprpina ir pilieius, kurie gindami Valstyb nustojo sveikatos, taip pat eimas t piliei, kurie gindami Valstyb uvo ar mir. XIV SKIRSNIS KONSTITUCIJOS KEITIMAS 147 straipsnis Sumanym keisti ar papildyti Lietuvos Respublikos Konstitucij turi teis pateikti Seimui ne maesn kaip 1/4 vis Seimo nari grup arba ne maiau kaip 300 tkstani rinkj. Nepaprastosios padties ar karo padties metu Konstitucija negali bti taisoma. 148 straipsnis

Konstitucijos 1 straipsnio nuostata "Lietuvos valstyb yra nepriklausoma demokratin respublika" gali bti pakeista tik referendumu, jeigu u tai pasisakyt ne maiau kaip 3/4 Lietuvos piliei, turini rinkim teis. Tik referendumu gali bti keiiamos pirmojo skirsnio "Lietuvos valstyb" bei keturioliktojo skirsnio "Konstitucijos keitimas" nuostatos. Konstitucijos pataisos dl kit Konstitucijos skirsni turi bti svarstomos ir dl j balsuojama Seime du kartus. Tarp i balsavim turi bti daroma ne maesn kaip trij mnesi pertrauka. statymo projektas dl Konstitucijos keitimo laikomas Seimo priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu u tai balsavo ne maiau kaip 2/3 vis Seimo nari. Nepriimta Konstitucijos pataisa Seimui i naujo svarstyti gali bti teikiama ne anksiau kaip po met. 149 straipsnis Priimt statym dl Konstitucijos keitimo pasirao Respublikos Prezidentas ir ne vliau kaip per 5 dienas oficialiai paskelbia. Jeigu nurodytu laiku tokio statymo Respublikos Prezidentas nepasirao ir nepaskelbia, is statymas sigalioja, kai j pasirao ir oficialiai paskelbia Seimo Pirmininkas. statymas dl Konstitucijos keitimo sigalioja ne anksiau kaip po vieno mnesio nuo jo primimo. BAIGIAMIEJI NUOSTATAI 150 straipsnis Lietuvos Respublikos Konstitucijos sudedamja dalimi yra: 1991 m. vasario 11 d. Konstitucinis statymas Dl Lietuvos valstybs; 1992 m. birelio 8 d. Konstitucinis aktas Dl Lietuvos Respublikos nesijungimo postsovietines Ryt sjungas; 1992 m. spalio 25 d. statymas Dl Lietuvos Respublikos Konstitucijos sigaliojimo tvarkos; 2004 m. liepos 13 d. Konstitucinis aktas Dl Lietuvos Respublikos narysts Europos Sjungoje. Straipsnio pakeitimas: Nr. IX-2343, 2004-07-13, in., 2004, Nr. 111-4123 (2004-07-17) 151 straipsnis i Lietuvos Respublikos Konstitucija sigalioja kit dien po referendumo rezultat oficialaus paskelbimo ir su slyga, jeigu referendume jai pritars daugiau kaip pus vis Lietuvos Respublikos piliei, turini rinkim teis.

152 straipsnis ios Konstitucijos ir jos atskir nuostat sigaliojimo tvark reglamentuoja Lietuvos Respublikos statymas "Dl Lietuvos Respublikos Konstitucijos sigaliojimo tvarkos", kuris priimamas referendumu kartu su ia Lietuvos Respublikos Konstitucija. 153 straipsnis Kai i Lietuvos Respublikos Konstitucija bus priimta referendumu, Lietuvos Respublikos Seimas iki 1993 met spalio 25 dienos 3/5 vis Seimo nari bals dauguma gali pakeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, kurios yra 47, 55, 56 straipsniuose, 58 straipsnio antrosios dalies 2 punkte, 65, 68, 69 straipsniuose, 84 straipsnio 11 ir 12 punktuose, 87 straipsnio pirmojoje dalyje, 96, 103, 118 straipsniuose, 119 straipsnio ketvirtojoje dalyje. 154 straipsnis Referendumu priimt Lietuvos Respublikos Konstitucij ir Lietuvos Respublikos statym "Dl Lietuvos Respublikos Konstitucijos sigaliojimo tvarkos" pasirao ir ne vliau kaip per 15 dien skelbia Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos Pirmininkas. LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKIAUSIOSIOS TARYBOS PIRMININKAS VYTAUTAS LANDSBERGIS Vilnius, 1992 m. lapkriio 6 d.

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS SUDEDAMOJI DALIS pradi turin LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS STATYMAS DL LIETUVOS VALSTYBS Lietuvos Respublikos Aukiausioji Taryba,

atsivelgdama tai, kad daugiau kaip trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventoj, turini aktyvij rinkim teis, 1991 m. vasario 9 d. per visuotin apklaus (plebiscit) slaptu balsavimu pasisak u tai, kad Lietuvos valstyb bt nepriklausoma demokratin respublika, paymdama, kad iuo suverenini gali ir valios pareikimu Lietuvos tauta vl patvirtino savo nekintam nuostat dl nepriklausomos Lietuvos valstybs, suprasdama plebiscito rezultatus kaip visuotin pasiryim stiprinti ir ginti Lietuvos nepriklausomyb bei kurti demokratin respublik ir vykdydama Lietuvos tautos vali, priima ir ikilmingai skelbia statym. 1 straipsnis. Teiginys Lietuvos valstyb yra nepriklausoma demokratin respublika yra Lietuvos Respublikos konstitucin norma ir pamatinis valstybs principas. 2 straipsnis. io statymo pirmajame straipsnyje suformuluota konstitucin norma ir pamatinis valstybs principas gali bti pakeisti tik Lietuvos tautos visuotins apklausos (plebiscito) bdu, jeigu u tai pasisakyt ne maiau kaip trys ketvirtadaliai Lietuvos piliei, turini aktyvij rinkim teis. LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKIAUSIOSIOS TARYBOS PIRMININKAS V. LANDSBERGIS Vilnius, 1991 m. vasario 11 d. Nr. I-1051 LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS AKTAS DL LIETUVOS RESPUBLIKOS NESIJUNGIMO POSTSOVIETINES RYT SJUNGAS Lietuvos Respublikos Aukiausioji Taryba, remdamasi 1918 m. vasario 16 d. ir 1990 m. kovo 11 d. aktais dl Lietuvos nepriklausomos valstybs atkrimo ir 1991 m. vasario 9 d. visos tautos pareikta valia ir matydama pastangas bet kokiu pavidalu isaugoti buvusi SSR Sjung su visais jos ukariavimais ir ketinimus traukti Lietuv postsovietinio Ryt bloko gynybines, ekonomines, finansines ir kitokias erdves, n u t a r i a: 1. Puoselti abipusikai naudingus ryius su kiekviena valstybe, anksiau buvusia SSRS sudtyje, taiau niekada ir jokiu pavidalu nesijungti jokias buvusios SSRS pagrindu kuriamas naujas politines, karines, ekonomines ar kitokias valstybi sjungas bei sandraugas.

2. Veikla, kuria siekiama traukti Lietuvos valstyb io Konstitucinio akto pirmajame straipsnyje nurodytas valstybi sjungas ar sandraugas, yra laikoma prieika Lietuvos nepriklausomybei ir atsakomyb u j nustatoma pagal statymus. 3. Lietuvos Respublikos teritorijoje negali bti joki Rusijos, Nepriklausom Valstybi Sandraugos ar j einani valstybi karini bazi ir kariuomens dalini. LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKIAUSIOSIOS TARYBOS PIRMININKAS VYTAUTAS LANDSBERGIS Vilnius, 1992 m. birelio 8 d. Nr. I-2622 LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYMAS DL LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS SIGALIOJIMO TVARKOS 1 straipsnis sigaliojus Lietuvos Respublikos Konstitucijai, netenka galios Lietuvos Respublikos Laikinasis Pagrindinis statymas. 2 straipsnis statymai, kiti teisiniai aktai ar j dalys, galioj Lietuvos Respublikos teritorijoje iki Lietuvos Respublikos Konstitucijos primimo, galioja tiek, kiek jie neprietarauja Konstitucijai ir iam statymui, ir galios tol, kol nebus pripainti netekusiais galios ar suderinti su Konstitucijos nuostatomis. 3 straipsnis Lietuvos Respublikos statym nuostatos, reglamentuojanios Lietuvos Respublikos aukiausij valstybins valdios ir valdymo institucij, deputat, savivaldybi taryb statusus, galioja tol, kol irinktas Seimas nenusprs ko kita. 4 straipsnis Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos ir jos deputat galiojimai baigiasi nuo tada, kai irinktas Lietuvos Respublikos Seimas susirenka pirmj posd. Lietuvos Respublikos Seimo nariai posd renkasi treij darbo dien po to, kai Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkim komisija po abiej rinkim rat oficialiai paskelbs apie tai, kad irinkta ne maiau kaip 3/5 vis Seimo nari. 5 straipsnis Nustatomas toks Lietuvos Respublikos Seimo nario priesaikos tekstas: A, (vardas, pavard),

prisiekiu bti itikimas Lietuvos Respublikai; prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstitucij ir statymus, saugoti jos emi vientisum; prisiekiu visomis igalmis stiprinti Lietuvos nepriklausomyb, siningai tarnauti Tvynei, demokratijai, Lietuvos moni gerovei. Tepadeda man Dievas! Prisiekti leidiama ir be paskutiniojo sakinio. 6 straipsnis Laikotarpiu, kol dar nra Respublikos Prezidento, i teisin situacija tolygi tai, kuri yra numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 89 straipsnyje. Prireikus Seimas gali pratsti 89 straipsnyje numatytus terminus daugiau kaip puss vis Seimo nari bals dauguma, bet ne ilgiau kaip keturiems mnesiams. 7 straipsnis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisjai, o i j Konstitucinio Teismo pirmininkas, turi bti paskirti ne vliau kaip per vien mnes po Respublikos Prezidento irinkimo. Pirm kart skiriant Konstitucinio Teismo teisjus, trys i j skiriami trejiems metams, trys eeriems ir trys devyneriems. Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Aukiausiojo Teismo pirmininkas, silydami skirti Konstitucinio Teismo teisjus, nurodo, kuriuos i j skirti trejiems, eeriems ir devyneriems metams. Konstitucinio Teismo teisjai, kurie bus skiriami trejiems ir eeriems metams, po ne maesns kaip trej met pertraukos gali uimti ias pareigas dar vien kadencij. 8 straipsnis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio treiosios dalies nuostatos pradedamos taikyti nuo tada, kai bus suderinti Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso statymai su ia Konstitucija. LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKIAUSIOSIOS TARYBOS PIRMININKAS VYTAUTAS LANDSBERGIS Vilnius, 1992 m. lapkriio 6 d. LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS AKTAS DL LIETUVOS RESPUBLIKOS NARYSTS EUROPOS SJUNGOJE Lietuvos Respublikos Seimas, vykdydamas Lietuvos Respublikos piliei vali, pareikt 2003 m. gegus 10 ir 11 dienomis vykusiame referendume dl Lietuvos Respublikos narysts Europos Sjungoje,

reikdamas sitikinim, kad Europos Sjunga gerbia mogaus teises ir pagrindines laisves, o Lietuvos naryst Europos Sjungoje prisids prie mogaus teisi ir laisvi efektyvesnio utikrinimo, paymdamas, kad Europos Sjunga gerbia savo valstybi nari nacionalin tapatum ir konstitucines tradicijas, siekdamas utikrinti visateis Lietuvos Respublikos dalyvavim Europos integracijoje bei Lietuvos Respublikos saugum ir jos piliei gerov, 2003 m. rugsjo 16 d. ratifikavs Belgijos Karalysts, Danijos Karalysts, Vokietijos Federacins Respublikos, Graikijos Respublikos, Ispanijos Karalysts, Pranczijos Respublikos, Airijos, Italijos Respublikos, Liuksemburgo Didiosios Hercogysts, Nyderland Karalysts, Austrijos Respublikos, Portugalijos Respublikos, Suomijos Respublikos, vedijos Karalysts, Jungtins Didiosios Britanijos ir iaurs Airijos Karalysts (Europos Sjungos valstybi nari) ir ekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovnijos Respublikos, Slovakijos Respublikos sutart dl ekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo Europos Sjung, pasirayt 2003 m. balandio 16 d. Atnuose, priima ir skelbia Konstitucin akt: 1. Lietuvos Respublika, bdama Europos Sjungos valstybe nare, dalijasi ar patiki Europos Sjungai valstybs institucij kompetencij sutartyse, kuriomis yra grindiama Europos Sjunga, numatytose srityse ir tiek, kad kartu su kitomis Europos Sjungos valstybmis narmis bendrai vykdyt narysts sipareigojimus iose srityse, taip pat naudotsi narysts teismis. 2. Europos Sjungos teiss normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisins sistemos dalis. Jeigu tai kyla i sutari, kuriomis grindiama Europos Sjunga, Europos Sjungos teiss normos taikomos tiesiogiai, o teiss norm kolizijos atveju jos turi virenyb prie Lietuvos Respublikos statymus ir kitus teiss aktus. 3. Vyriausyb informuoja Seim apie pasilymus priimti Europos Sjungos teiss aktus. Dl pasilym priimti Europos Sjungos teiss aktus, reglamentuojanius sritis, kurios pagal Lietuvos Respublikos Konstitucij susijusios su Seimo kompetencija, Vyriausyb konsultuojasi su Seimu. Seimas gali rekomenduoti Vyriausybei Lietuvos Respublikos pozicij dl i pasilym. Seimo Europos reikal komitetas ir Usienio reikal komitetas Seimo statuto nustatyta tvarka Vyriausybei gali pateikti Seimo nuomon dl pasilym priimti Europos Sjungos teiss aktus. Vyriausyb vertina Seimo ar jo komitet teikiamas rekomendacijas ar nuomones ir informuoja Seim apie j vykdym teiss akt nustatyta tvarka.

4. Vyriausyb pasilymus priimti Europos Sjungos teiss aktus nagrinja teiss akt nustatyta tvarka. Dl i pasilym Vyriausyb gali priimti sprendimus ar rezoliucijas, kuri primimui netaikomos Konstitucijos 95 straipsnio nuostatos. Konstitucija iuo Konstituciniu aktu papildyta: Lietuvos Respublikos Seimas, statymas Nr. IX-2343, 2004-07-13, in., 2004, Nr. 111-4123 (2004-07-17) Lietuvos Respublikos Konstitucijos papildymo Konstituciniu aktu Dl Lietuvos Respublikos narysts Europos Sjungoje ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 150 straipsnio papildymo statymas statym pasira Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus.