ISSN 1392-1126. PROBLEMOS. 2000.

57

FILOSOFIJOS ISTORIJA Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetui 420 met

Romanas Plekaitis
Vilniaus universitetas. Filosofijos istorijos ir logikos katedra Didlaukio g. 47, LT-2057 Vilnius Tel./faks. (370 2)76 18 90

Kiekvienam ymiam vykiui - o toks vykis Vilniaus universiteto ir jo Filosofijos fakulteto krimas - atsirasti reikia palanki slyg. Apsikriktijusi Lietuva turjo pasirodyti esanti vakarietikos kultros valstyb, o universitetinis isilavinimas -vienas bdingiausi ios kultros poymi. Jau nuo XIV a. pabaigos Lietuvos bajoraiiai pradeda studijuoti Vidurio ir Vakar Europos universitetuose, dalis j grta gij filosofijos mokslinius - bakalauro ir magistro - laipsnius. Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts valstybei kikai ir politikai stiprjant, apsivietusi moni reikjo ne tik valstybs administracijai ir pirkli kontoroms. Jau nuo XV a. samdyti mokytojai didik dvaruose ir turting miestiei namuose tenkina poreik lavintis. Mokti lotynikai skaityti bei rayti ir skaiiuoti darosi per maa: kyla auktojo mokslo filosofijos studij - poreikis. Ypa tai skatino besipleianti vienuolij veikla. Vienuoli ordinai - o j XV a. Lietuvoje veik jau ei - pasipildydavo naujais nariais, kuriuos reikjo lavinti-. Kad tapt ordino nariais, novicijai turjo baigti filosofijos ir teologijos stu-

dijas. Filosofinis ir teologinis lavinimas Europoje tiek viduramiais, tiek naujaisiais amiais telksi taip pat vienuolyn mokyklose. Albertas Didysis XIII a. Kelne organizavo dominikon studijas. Vienuolyn mokykl buvo ir miestuose su universitetais, ir Europos ukampiuose. Universitet ir vienuolij mokykl, kaip filosofinio ir teologinio lavinimo idini, sambvis visuotinis reikinys tuometinje edukacijoje. Dominikon vienuolyne Vilniuje 1507 m. steigiama tokia filosofijos ir teologijos studij mokykla [1]. Mokykla buvo skirta Lietuvos apygardai, stojantiems j dominikon ordin lavinti. Tad 1507 m. Lietuvoje atsiranda visai naujas reikinys - profesionali filosofija. Lietuviko pasaulio ribos prapleiamos - Vilni eng vlyvoji vidurami filosofija, trukusi iki vadinamosios antrosios scholastikos susiformavimo. Vlyvj vidurami filosofij buvo itikusi kriz, joje prasidjo autoritet kvestionavimo laikotarpis: velgta, kad Aristotelio filosofija esanti kliuvinys minties paangai. Greta konservatori susiklost ir nauja kryptis. Vilniaus dominikon mokykloje skaityt paskait arba

ia sukurt traktat iki iol nerasta, tad sunku sprsti, kokio pobdio vlyvoji vidurami filosofija skleidsi Vilniuje. Taiau viena aiku: ji tegaljo bti tomistin filosofija, Tomo Akvinieio doktrina buvo visuotinai priimta dominikon mokyklose. Tik neaiku, kokio pobdio tomizm tvirtino Vilniuje: ar via modem /Durandus juk taip pat dominikon teoretikas/, ar via antiqua dvasia - tomizmo konservacijos ir puoseljimo, manant, kad filosofijos turinys jau nustatytas ir telieka tobulinti turinio raikos formas. Vargu ar Vilniaus dominikon mokykl lank pasaulieiai, veikiau nelank. Mokykla buvo siauro pobdio, skirta dvasininkijos reikalams. Pasauliei filosofin lavinim Lietuvoje pradjo Jzaus Draugija, tai jos istorinis nuopelnas. ymaus vykio istorija paprastai turi ir prieistor. Tai bdinga ir ms Universiteto Filosofijos fakultetui. Jzuitai 1570 m. Vilniuje kr kolegij, po met joje steig filosofijos studijas. Jos buvo reikalingos dl i bent keturi prieasi. 1. K tik sikrusi Lietuvoje, Jzaus Draugija turjo gausti, priimti novicijai privaljo gyti filosofin ir teologin isilavinim. I tuometini Jzaus Draugijos trij kolegij - Braunsbergo, Pultusko ir Vilniaus - universitetui ir kartu filosofijos fakultetui steigti geriausiai tiko LDK sostin. 2. Kuriant Vilniuje kolegij, puoselta mintis j paversti universitetu tegaljo bti gyvendinta, kai kolegija jau gteljusi iki universitetinio lygio, t. y. filosofijos ir teologijos studijos joje deramai ipltotos. Jos palengvina kolegijos tapsm universitetu. 3. Jzaus Draugija turjo toli siekiani sumanym - vis LDK valstyb /taip pat Lenkijos Karalyst/ apimti savja jaunimo vietimo bei 10

aukljimo sistema. Steigiamoms kolegijoms reikjo nemaai dstytoj, kuriuos parengsis Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas. 4. Baig Vilniaus kolegijos retorikos klas pasaulieiai troko auktojo mokslo. Ne vis itekliai leido jo siekti usienio universitetuose. Maesnes pajamas turini bajor ir miestiei sns galsi auktj moksl gyti Vilniuje. Praktikai Vilniaus universiteto auktosiomis - filosofijos, teiss, teologijos - studijomis pasinaudojo ir daugelio didik sns. Tad 1571 m. kolegijoje steigus filosofijos katedr atidaroma filosofijos klas, kroatas Tomas Zdelarias (Sdelaritius) logikos paskaitomis pradjo trimetes filosofijos studijas, kurias, be logikos, dar sudar gamtos filosofija ir metafizika, taip pat matematikos ir astronomijos kursas. Kolegijoje imta ruotis ikilmingai filosofijos studij pradiai. Taiau Vilniuje siaut maro epidemija (jos auka tapo ir pirmasis kolegijos filosofijos profesorius Zdelarias), gyventojai ir kolegijos moksleiviai bgo i miesto. Epidemijai kiek aprimus ir filosofijos studijas atnaujinus, 1572 m. vasario 25 d. vyko ikilmingas filosofijos studij pradios renginys: pasakyta kalba apie filosofijos vertingum ir vyko disputas logikos problematika. K iandien vadiname seminarais, tais laikais gaudavo disput form. Kolegijoje, o vliau ir Universiteto Filosofijos fakultete, disputus reng danai: savaitinius, stambesnius kas mnes, dar stambesnius kitomis progomis. Disputai ts vidurami universitet tradicij: riteri turnyruose vyko jgos ir narsumo mis, o filosofiniame dispute - inteligencijos bei odio mis". Disput tezes paskelbdavo i anksto, jas spausdindavo. Turime pirmsias ilikusias Vilniaus kolegijoje 1574 m. vykusio disputo spausdintas tezes. Tezs parengtos filosofijos profesoriui kotui Donui Hejui

(Hay, Haius) vadovaujant, jos-pirmieji publikuoti filosofijos ratai, sukurti Vilniuje: Teologijos ir filosofijos teiginiai, ginti Jzaus Draugijos Vilniaus kolegijoje ruden atnaujinus studijas, 1574 Viepaties metai" [2], Atuoniuose puslapiuose skelbiamos tezs iliustruoja tradicij mokslo metus pradti disputu. Idstoma 5 teologijos tezs ir 19 filosofijos tezi - logikos, gamtos filosofijos ir metafizikos. Tezse tvirtinama aristotelin filosofija kotistine interpretacija, o kolegijos teologijos klass profesorius ispanas Petras Vijana (Viana) buvo tomistas. Dalyvaudami disputuose, Hejus ir Viana kartai diskutavo. Tad jau kolegijoje subrendo tampa, skelbiama pair vairov. kotizmas tarp jzuit - ne danas, o veikiau retas reikinys. Kolegijos vadovyb palaik Vijan, o Hejus, baigs trimet kurs, ivyko i Vilniaus. Filosofij kolegijoje em dstyti Vijana, kurio vadovaujami moksleiviai pareng ir ispausdino daug tezi. Be to, iliko ir paties Vijanos gamtos filosofijos paskait dalis ir metafizikos paskaitos. Jos rodo Vijan buvus aukto lygio intelektual, inojus paskutines Europos mokslo naujienas ir jas perteikus Vilniaus kolegijos moksleiviams: psichologijai skirtoje paskait dalyje Vijana idsto net tuometins embriologijos pagrindus. Tad Universiteto Filosofijos fakulteto prieistor turtinga vyki. Dar vairesn kartu su Universitetu steigto Filosofijos fakulteto veikla: pamau daugjo profesori - j buvo trys, steigus etikos katedr - keturi, o su matematikos profesoriumi - penki; daugjo student, atjo laikai, kai Filosofijos fakulteto trijuose kursuose kasmet moksi apie imt ir kiek daugiau student. Daugelis j fakultet baigdavo gij laisvj men ir filosofijos bakalauro arba aukiausij - laisvj men ir filosofijos - magistro laipsn, apgyn tezes arba ilaik solid egza-

min. Negalutiniais duomenimis, senasis Vilniaus universitetas 1583-1781 m. mokslo laipsnius suteik 4076 asmenims: filosofijos bakalaur -1810, filosofijos magistr (nuo XVIII a. juos imta vadinti daktarais) - 1700, teologijos bakalaur - 46, teologijos licenciat - 58, teologijos daktar - 312, kanon teises daktar ir licenciat -113, kanon ir civilins teises daktar ir licenciat - 36. ie duomenys rodo, kad Filosofijos fakultete buvo daugiausia student. Fakultet administravo dekanas, padedamas studij prefekt, skiriam priirti studij eig ir padti studentams. Vilniaus universitetas buvo vairi taut - ital, ispan, portugal, kot, belg, vokiei, lenk - jzuit pastang vaisius. Vilni Jzaus Draugija nesiunt savo filosofinio elito - tokie intelektualai buvo reikalingi pripaintuose, filosofijoje ton duodaniuose Europos mokslo centruose - Romos kolegijoje (vliau pavadintoje Popieikuoju Grigaliaus universitetu) arba Koimbros universitete. Vilni atvyko ne elitas, atvyko vidurinio lygmens, taiau gerai isimokslin, elito paskait klaussi bei savo darbui pasireng profesoriai, inantys tuometines Europos filosofines naujienas ir jas skelb Vilniaus universiteto auditorijose. Savo pastangomis elitas susikr Vilniuje. Priklausymo mokslo elitui kriterijus, kaip ir dabar, - tarptautinis pripainimas. Bent keli senojo ms Universiteto filosofijos profesoriai priklaus tuometiniam europiniam mokslo elitui. Martynas Smigleckis igarsjo veikalu Logika, 1618 m. ileistu Ingoltate, dar tris kartus ileistu Oksforde. Veikalas per vis XVII ami buvo populiarus katalikikuose ir protestantikuose universitetuose. ygimanto Liauksmino retorikos veikalas, keliolika kart ileistas usienyje, tapo pripaintu vadovliu. Veikale Liauksmi11

nas pateikia ir logikos pradmen, btin retorikai. Neskelbdamas naujovi, mstymo bdo teorij veikalo autorius dsto tiksliomis apibrtimis ir metodikai. Filosol'ijos ir teologijos profesorius Motiejus Sarbievijus garsjo savja poezija ir buvo vadinamas antruoju Horacijumi. Filosofijos ir teologijos profesoriaus Alberto Kojelaviiaus Lietuvos istorijos veikalas buvo iverstas vokiei kalb ir trauktas Visuotin
istorij.

Filosofijos fakulteto laimjim panorama plati: jame puoselta aukto lygio logikos teorija, isaugojusi vidurami logikos naujoves. Vidurami mokslininkai, maai tyr empirin tikrov, savo pastangas kreip tirti mstym. ios srities laimjim nepajg prasminti dauguma naujj ami filosof. Pasisak prie vidurami filosofijos ydas, jie j neig nihilistikai, nors patys tebemst remdamiesi ymia jos svokinio aparato dalimi. Descartes - tai nelaim logikai, nesugebjs velgti vidurami logikos realios problematikos, vietoj jos tepajgs pasilyti didaktik, beje, pasiskolint i Dancige dirbusio Bartolomejaus Keckermanno veikalo Sistema logicae (1610). Kai naujaisiais amiais logika m virsti psichologizuota painimo teorija ir prarasti savo tikrj problematik, ms Filosofijos fakulteto garbei reikia pasakyti, kad i problematika buvo isaugota. Nors nauj logikos teorij profesoriai nesukr, taiau jie studentijai ir ratuose palyginti auktu lygiu tebeleig iuolaikins logikos teorij uuomazgas: teigini ir predikat logikos, logini klasi teorijos, sekos teorijos, modalins logikos, logins semantikos. Taip pat kr semiotikos ir kalbos filosofijos uuomazgas. Fakulteto prafesori plaiausiai aptaria vidurami filosol'ijos problema - universalijos iuolaikiniu poiriu yra sistem teorijos uuomazga. Maai pain tikrovs detales, vidurami mokslininkai siek tikrov suvokti kaip visum, kr io suvokimo raikos schemas - universalijas. Visumos raikos modelius konstruoja ir iuolaikin sistem teorija, sistem tyrintojus domina praeities diskusijos, antai ar sistemos vientisumas kyla i paios sistemos element ryi ir savybi, ar vientisumas sistemai suteikiamas i alies. Vidurami nominalizmo ir realizmo diskusijos atitikmen sukr iuolaikin matematika.

Kiti senojo ms fakulteto filosofijos profesoriai garsjo Abiej Taut Respublikoje, kurioje, Krokuvos universitetui igyvenant nuosmuk, Vilnius tapo universitetini studij centru ir, kaip dabar pripastama, lenk mokslui tapo ne provincija, bet sostine. Universiteto pairos buvo kartojamos kolegijose. Argumentas taip teigia Vilniaus akademijos daktarai" Abiej Taut Respublikos bent jau jzuit administruotose kolegijose tapo prastinis. Kitatauius profesorius Universiteto Filosofijos fakultete netrukus pakeit lietuviai ir lenkai. Filosofijos profesori lietuvi darbavosi daug: Jonas Gruas, Baltramiejus Oleskeviius, Albertas ir Petras Kojelaviiai, Danielius Butvilas, Petras Vaiinas, Mykolas Telietis, Tomas Poeckis, Aleksandras irskis, Jeronimas Burba, Kristupas Prancikus Einoraviius ir 1.1. Pirmasis Fakulteto filosofijos profesorius ms tautietis - tai i Vilniaus kils Abdrius Novacijus, dsts 1599-1603 m. Universiteto ir jo Filosofijos fakulteto steigimas sukr tai, ko lietuvikojo pasaulio minties sferoje anksiau nebuvo: susikr pasauliei filosofinis lavinimas - toks pat kaip ir kituose Europos universitetuose. Kitus pasauliei filosofinio lavinimo idinius Jzaus Draugija kr Kraiuose ir Kaune, taip pat slavikose LDK zemese. 12

XIX a. pabaigoje filosofin universalij teorija pasipild nauju, matematiniu turiniu. Matematikos pagrind kriz skatino ymiausius matematikus tirti abstraki matematikos objekt egzistavim ir rasti savo atsakymus filosofijoje bei diskusijose dl universalij keltus klausimus. Sukrus aibi teorij, aib imta suprasti ir filosofine prasme - aib esanti daugis, mstomas kaip vienis. G. Cantoras pasil aibs traktavim, kai objekt daugio empirinis faktas skiriasi nuo aibs, kaip vieno objekto ir ne empirinio fakto, bet abstraktaus objekto, tuo pradjs matematin platonizm. i kryptis matematikos pagrind tyrime absoliutina auktesnij eili abstrakcijas, aibes laiko savotikomis universalijomis. Matematinis nominalizmas atsisako auktesnij eili abstracij ir siekia jas pakeisti logika grindiamais kalbiniais modeliais, ireikiamais pirmos eils predikat skaiiavimu. ios idjos rodo praeities filosofins problematikos iuolaikin aktualum. Lietuvos mokslo istorijoje jos iliustruoja keli, kuriuo mokslo idjos i pradi dar su visokiais rminimais eng palengva t aptais atsikratydamos bei gydamos vis grietesn turin. Tuometinse filosofijos studijose tilpo ir gamtos mokslai. Gamtos filosofija aikino materij, judjim, erdv, laik, begalyb, kontinuum, prieastingum. Visa tai - ir fizikos mokslo pradia ms krate. Gamtos filosofijos traktate Apie atsiradim ir nykim aptariami gyvosios gamtos procesai: gyvybs kilm, organizm atsiradimas, j struktros savitumai, augimas, senjimas ir uvimas. Visa tai -biologijos mokslo pradia. O mintame traktate gyvenimo prailginimo (vaistais, olelmis, maistu) problemos aptarimas - tai net gerontologijos idj uuomazga. Psichologijai skirtoje dalyje aikinamos ne tik Aristotelio ir scholastins animast ikos pa-

iros siel, bet ir material sielos pagrind kn ir jo procesus: kaulus, raumenis, raiius, nerv sistem, kraujo apytak, virkinim, net gemalo formavimsi. Visa tai iliustruoja anatomijos, fiziologijos ir embriologijos prieistor Lietuvoje. Traktate Apie dang sutelktos astronomijos ir kosmologijos problemos: dangaus kn pobdio ir j judjimo, planet sfer ir vaigdyn, pasauli daugio, visatos kilms. Traktatas Meteorologija teikia meteorologijos ir geologijos pradmen. Filosofijos fakultete vis laik buvo tampos laukas. Jis uprogramuotas jau paiuose Jzaus Draugijos mokymo nuostatuose {Ratiostudionun). ie nuostatai liep aikinti aristotelin filosofij, taiau nenurod, kokiais autoritetais remiantis dera aristotelizm interpretuoti. Todl atsivr kelias ir krybinei laisvei. Filosofins tampos laukas ir susikr dl nevienodo aristotelins filosofijos aikinimo, dl vien krypi pair akceptavimo ir kitonik pair kritikos. Be to, inteligentikesni, link iekojimus profesoriai gerai jaut, kad scholastin gamtos filosofija pasenusi, ir jie studentams aikino naujausius gamtotyros laimjimus: Vesalijaus anatomijos veikal ir anatomin atlas, Fernelio fiziologij, Galiljaus, Keplerio, Schcinerio, Kircherio, Cardano, Rolhmanno, Tycho de Brahe's, Fabricijaus ir kit astronom atradimus, Rondelet ir Paracelso biologines koncepcijas. Filosofijos fakulteto studentai 1645 m. i matematikos profesoriaus Osvaldo Krigerio igirdo Koperniko sistemos pripainim. Net valstybei smunkant, Abiej Taut Respublikos bajorija tebekliedjo apie auksines laisves, o pagrindiniai valstybs gyventojai buvo nelaisvi, pilietini teisi neturjo valstieiai ir miestieiai. Atsiliepiant politins problematikos aktualum, antrojoje XVII a. pusje fakul13

tte vedamas politikos dalykas. Visikai suformuluotos valstybs teorijos Jzaus Draugija neturjo - buvo tik bendroji valstybs vizija, kuri vis dlto buvo galima nevienodai aikinti. i vizij grind antrosios scholastikos teoretiko Francisko Suarczo formuluota politin teorija: leistina kiekviena valdymo forma, jeigu ji legali, o u pasaulietin valdi auktesn ir visikai suvereni esanti popieiaus valdia, tiesiogiai kylanti i Dievo. Kokia bebt valstyb, popieiaus valdia jai visuomet ilieka, inoma, popieius valdi ne pats vykdo, bet pasinaudoja legalios valdios struktromis. Tokia konstrukcija leido banyiai laikytis atokiau nuo vairi pasaulietini valdi bei valdi besiveriani asmen ir grupuoi, kitis valstybs reikalus, kai tai buvo btina banyios interesams. Kiekvienoje alyje banyia stoja t politini ir socialini jg pusn, kuri pergal padeda laimti katalikybei. Universiteto politikos teoretikai mat Abiej Taut Respublikos politins santvarkos ydas. ias ydas reagavo ratais - kai kurie j jau prieinami skaityti lietuvikai. Taiau teoretikai per daug sureikmino moralin veiksn ir klydo teigdami, kad valstybs ir visuomens funkcionavim labiau lemia gyventoj dorov negu stipri teis. Stiprios teisins valdios nevertinimas bajorikojo mentaliteto iraika. Abiej Taut Respublikos bajorijai buvo svetima teisin savimon, bdinga vokiei ir anglosaks kratams. Respublikoje funkcionalesn buvo nerayta, paprotin teis, garbs kodeksas, o romn teis visuotinai bajorijos nekeniama kaip ribojanti arba net atimanti j laisves. Valstybje nesigaljo disciplinuotos, nekorumpuotos ir efektyvios valdios bei atsidavusio visuomens reikalams valdininko idealas - to neleido bajorikoji arogancija. Universiteto profesorius J. Chondzins14

kis prijo ivad, kad tokia padtis - tiesiog vienpartins valdymo sistemos padarinys: valdios monopolija -vieno gana gausaus bajorijos luomo, besirpinanio savo privilegijomis, rankose; is luomas niekad neleidia susikurti stipriai centrinei valdiai, beje, sudarytai i tos paios bajorijos atstov. Vilniaus teoretikai sil valstybs reformos projektus: teiss reform, valstybei atsidavusios valdininkijos ugdymo, mokesi ir valstybs finans reform. Jzaus Draugijos politikos teoretikai nekr idealios emikos valstybs projekt, bet akceptavo bei toleravo kiekvien santvark, kurioje jiems teko veikti [3]. Apvietos epocha Europoje galutinai sulugd scholastik. i filosofija ir Lietuvoje igyveno gili krize. vietimo ir drauge filosofijos reformos darsi neivengiamos, juolab kad Apvietos idj paveikti valstybs valdantieji sluoksniai vietime velg veiksn, galint stabdyti kin bei politin valstybs smukim. XVIII a. viduryje scholastika Vilniaus universitete ir LDK kolegijose lunga. Baigsi ilgiausiai - apie pustreio imto met - truks filosofijos raidos ms krate laikotarpis. Naujj ami filosofijos plitimo laikotarpiu pasirod ir naujos modernaus turinio disciplinos - ontologija, psichologija, prigimtin teologija, bendroji ir specialioji fizika. Pastaroji jau buvo fizika tikrja prasme: joje aikinamas gamtos kn pobdis ir judjimas, gravitacija, iluma, akustika, optika, magnetizmas ir elektros reikiniai, naujausi astronomijos atradimai bei j interpretacijos, chemijos pagrindai. sigali Newtono fizika, aikinami Newtono suformuluoti gamtos tyrimo metodologiniai principai. Reikmingas vykis fakultete buvo R. J. Boscovicho dinaminio atomizmo teorijos pripainimas. i teorija, susiejusi materij, judjim, erdv ir laik, kai ku-

riomis idjomis artima iuolaikinei reliatyvumo teorijai. Fakultete supaindinama su naujj ami filosofijos teorijomis - empirizmu ir racionalizmu, su Bacono, Locke'o, Descartes'o, Leibnizo ir kit ymiausi autori pairomis, labiausiai priimtina laikoma Ch. Wolffo sistema. Fakultete skaitytos paskaitos, tautiei Antano Skorulskio ir Benedikto Dobcviiaus veikalai iliustruoja sudting naujosios filosofijos tvirtinimo proces. Kadangi tuometins filosofijos studijas jo ir naujj ami gamtos mokslai, tai baig fakultet gydavo isam gamlomokslin isilavinim. Taiau susivokti audringai besipltojaniojc gamtotyroje darsi vis kebliau paiam filosofijos profesoriui - buvo vis sunkiau aprpti tuometinius gamtos mokslus, jam tiesiog trko kvalifikacijos. Universals filosofai tapo net nepageidautini - kratui reikjo ne j, bet atskir srii specialist - gydytoj, mokytoj, agronom, ininieri, architekt. Specializacij ved Edukacin komisija, supasaulietinusi vietimo darb. Taiau Edukacin komisija nujo taip toli, kad ne tik panaikino filosofijos fakultet, bet net ibrauk filosofij i studij program. Komisijos argumentai - nra tinkam vadovli ir tinkam, t. y. Apvictos epochos dvasia pasirengusi dstytoj - netikina. Ir mokomsias knygas, ir filosofijos dstytojus buvo galima parengti, o tuo komisija per vis savo veiklos laikotarp nesirpino, ir tai rodo rimtas jos veiklos spragas. I filosofijos dalyk komisija vertino tik logik, o vidurinse mokyklose dar ved etikos dstym. Filosofijos fakulteto nebuvo Vilniaus universitete ir XIX amiuje. Universiteto Moralini ir politini moksl fakultetas nebuvo filosofijos fakulteto atitikmuo. J sudar istorijos, ekonomikos, teiss, teologijos skyriai, nebuvo filo-

sofijos skyriaus. Nors formaliai buvo dvi filosofijos katedros - logikos bei matematikos ir morals filosofijos, taiau vis laik jas um tas pats asmuo -vienintelis Universitete filosofijos profesorius. Visa tai rodo filosofijos institucionalizacijos Universitete sumenkjim. Filosofijos fakultetas nebuvo kurtas ir lenkikame Stepono Batoro universitete, veikusiame 1919-1939 m. Humanitariniame fakultete buvo filosofijos ir pedagogikos skyrius, kuriame darbavosi yms lenk filosofai: Winccntas Lutosawskis, Wladysawas Tatarkiewiczius, Marianas Massonius, Tadeuszas Czeowskis ir kiti. Veik student filosofijos brelis, taip pat Vilniaus filosofin draugija, kurios nariai sunkiausiomis naci okupacijos slygomis rinkosi privaiuose butuose ir skait praneimus, o Czeowskj u yd gelbjim karo metais Jeruzals Yad Vashem institutas paskelb pasaulio teisuoliu. Filosofijos fakultetas buvo steigtas Lietuvos universitete Kaune, tik kartu su teologijos ir pavadintas Teologijos-filosofijos fakultetu. Humanitarini moksl fakultete buvo atskiras filosofijos skyrius. 1939 m. atgavus Vilni bei Vilniaus krato dal, Lietuvos vyriausyb reorganizavo abu universitetus: i Kauno Vilni persikl ir Humanitarini moksl fakultetas su filosofijos skyriumi, o Teologijos-filosofijos fakultetas liko Kaune. is sprendimas - abejuose krato universitetuose turti filosofijos idin - gana pagrstas. Pirmosios soviet invazijos metu Teologijos-filosofijos fakultetas panaikinamas, o profesoriai represuojami. Lietuvos Laikinosios vyriausybs dekretu 1941 m. Vytauto Didiojo universitete atkuriamas Filosofijos fakultetas. Sovietmeiu djome pastang Vilniaus universitete atkurti filosofijos fakultet. Deja, pastangos nebuvo skmingos. Tepavyko pasiekti, 15

kad dalis psichologijos student specializavosi filosofijos srityje. Soviet reimui lungant, jau neprireik io reimo virni leidimo, ir Filosofijos fakultetas Universitete lyg feniksas i pelen pakilo po daugiau negu 200 met pertraukos. Tikkims, kad netrukus jis gr senojo Universiteto kvartal - ten, kur prasidjo. Habent sua fata facilitates. Per laik, prajus nuo ms Filosofijos fakulteto krimo, lietuvikasis pasaulis daug kart keitsi. Drauge apie save prabilo ir keitsi vairios minties kryptys bei idjos. Esame praeityje sukurto paveldo pdiniai. Dalies idj,

skelbt i Universiteto filosofijos katedr bei isakyt ratuose, laiko tkm nesunaikino, jos praturtina ms gyvenim. Perfrazavs inom dar artro mokykloje isakyt itar, drstu teigti: esame nyktukai, sdintys ant milino Vakar filosofijos tradicijos - pei: dabar pastebime daugiau ir matome toliau ne todl, kad ms regjimas geresnis, ir ne todl, kad esame u j auktesni, bet dl to, kad toji tradicija mus ikl vir ir ms giui suteik savj gigantik pavidal. Senajame Universitete puoseltas mokslas priklauso Vakar tradicijai.

LITERATURA 1. Act capituiorum Provincine Poloniae Ordinis Praedicatorum. Romanus Fabianus Madura cdidit. Roma, 1970. vol. 1 (1225-1600), p. 166. 170, 171, 264, 257. 2. Asscrtioncs thcologicac et philosophicae, in Collcgio Vilncnsi Societatis lesu, sub renovationem autumnalcm defendendac. Anno Domini 1574. Cracoviac, 1574. 3. S. Obirck. SY. Jezuici w Rzcczypospolity Obojga Narodw w latach 1564-1668 - Krakw, 1996, s. 140-142, 377.

420 YEARS ANNIVERSARY OF THE PHILOSOPHICAL FACULTY OF VILNIUS UNIVERSITY Romanas Plekaitis Summary In general the quality of philosophy in Vilnius University (founded in 1579) was quite comporablc to that of other Jesuit universities in Western Europe. The dominant philosophical school was scolasticism. In philosophical faculty of Vilnius University alongside with other science the following branches of philosophy were taught: logic, physics or the natural philosophy, metaphysics, ethics and politics. Ideas, closely related to beginnings of mathematical logic, brought to light. The most courageous lectures tried
teikta 1999 11 25

to acquaint their students with achievements in philosophy and natural sciences of the epoch of Renaissance and Modern times. A new stage in the development of philosophy began with the spread of philosophy of the epoch of Enlightenment. The conditions for the development of professional philosophy cnergcd in period of independent state. The Soviet occupation of Lithuania destroyed the tradition of philosophy. Only in 1989 philosophical faculty in Vilnius University was reconstituted.

16