ISSN 1822-4539

EKSCENTRIKOJI EUROPA IR TIKJIMO PROPAGANDA

Apmstymai apie XVIIXVIII a. Katalik Banyios tikjimo propagandos kongregacij ir jos veiklos tak europinei Lietuvos tapatybei
Gintautas Maeikis
Vytauto Didiojo universiteto Politikos moksl ir diplomatijos fakultetas, Socialins ir politins teorijos katedra Gedimino g. 448, LT-44240 Kaunas El. patas: mazeikisg@yahoo.com

Straipsnis remiasi nuostata, kad propaganda yra ne tik manipuliacijos, bet ir motyvacijos, subjekto formavimo, kultrini tapatybi saugos priemon ir utikrina ne tik valdanij klasi, religij, bet ir civilizacin tstinum. Daniausiai propaganda, siekdama formuoti sau palank subjekt, jo tapatyb, remiasi edukacine veikla, kuri geriausiai ilgalaikiu poiriu atitinka propagandos siekius. Btent tokia prasme straipsnyje nagrinjama Sacra Congregatio de Propaganda Fide tikslai, j ssajos su jzuit ordinu ir jo veikla XVIII a. Lietuvoje steigiant misijas, mokyklas, kolegijas, universitet. Kartu, remiantis R. Brague prielaida apie tai, kad Europos tapatyb buvo formuojama jos paribiuose, kur aikiausiai apibriami kultriniai, religiniai, ideologiniai skirtumai, parodoma, kad jzuit ordinas formavo LDK gyventoj europietik tapatyb, kuri buvo nuosekliai naikinama po 1795 met paskutinio LietuvosLenkijos valstybs padalijimo. Straipsnyje pastebima, kad XVIIXVIII amiaus Vatikano propagandos doktrina rmsi i esms renesansins kilms nuostatomis, apie tai, kad krikionikasis lavinimas, susietas su oratoriniais menais ir kalbiniu kvpimu, geriausiu bdu tarnauja evangelizacijai, taiau kartu pastebima, kad jzuitai, siekdami savo tiksl, turjo nuolatos vykdyti ir aktyvi pasaulietin ir tarp ordin politin veikl. Pa g r i n d i n i a i o d i a i : propaganda, evangelizacija, edukacija, oratoryst, europietikas tapatumas, jzuitai, propagandos subjektas.

Kur laik formuojantis ir besipleiant Europos Sjungai iandienins Europos tapatybs ribos buvo siejamos su lotynikosios krikionybs ribomis. Tai, pavyzdiui, teigia prancz antikins filosofijos tyrintojas, idj istorikas Rmi Brague 1993 metais pakartotinai ileistoje, papildytoje bei koreguotoje, iverstoje daugel Europos kalb knygoje: Ekscentrikoji Europos tapatyb1. Knygos populiarumas, jos kore1

gavimas, pakartotini leidimai, akademinis citavimas rodo, kad joje idstyti teiginiai buvo atpainti ir bent jau i dalies pripainti. Brague nuosekliai atskiria Europos ir Rusijos tapatybes; Bizantijos, arba Ryt, staiatiki krikionyb nuo Romos lotynikosios krikionybs formuotos tapatybs, nepriklausomai nuo to, ar tai bt katalikika ar protestantikosios banyios. Skirt jis pagrindia pirmiausiai vietini
ta: Brague R. Ekscentrikoji Europos tapatyb. Vilnius: Aidai, 2001.

Brague, R. Europe, la Voie Romaine. Paris: Criterion, 1993. Paodiui: Europa: Romos kelias. lietuvi kalb i knyga ivers-

76

Religija ir istorija

Gintautas Maeikis

moni smoningu savs suvokimo apsisprendimu, vertybi sistema, tapatybs aikumu ir instituciniais ryiais: Tai, kas filosofijoje vadinama konceptu, istorijoje veriama priklausomybs jausmo buvimu. Europieiu save gali laikyti tas, kas smoningai suvokia priklauss tam tikrai visumai2. Savo ruotu pridursiu, kad tok priklausomybs jausm formuoja kasdiens gyvenimo praktikos, tikjimas, edukacija bei visa tai gali veikti plaios, sistemins propagandins kampanijos. Brague nekalba apie tikinjimo veiksmus, taiau pastebi t tapatybs aikum, kuriuo Bizantija save atskiria nuo Europos, nuo ipastani lotynikj krikionyb. Jis taip pat nurodo, kad geografins europins Rusijos dalies, kuri driekiasi nuo Baltijos ali iki Uralo, gyventojams europietikumas niekada nebuvo savaime aikus, o buvo nuolatos dl jo diskutuojama, juo buvo abejojama daugelyje kultrini sluoksni arba i tapatyb buvo nuosekliai neigiama. Priduriau, kad po 1917 met Spalio revoliucijos Rusijos emigracijoje susiformavs politinis filosofinis Eurazijos sjdis save pozicionavo (pvz., Levo Karsavino darbuose) kaip k nors skirtinga nei Europa ir kartu band pagrsti taryb egzistavim. Be to, iandien dalies Rusijos gyventoj eurazietikos tendencijos bei eurazietika ideologija yra daug rykesns ir daug aikiau politikai bei kultrikai apiuopiamos nei europietikos vertybs. Brague aikiai susieja geopolitin tapatyb su kultrinio smoningumo konfigracijomis, j aikumu, tolydumu. ia pras2

Brague, R. Ekscentrikoji Europos tapatyb. P. 10.

me Europa nra duotis geografine ar teisine prasme. Ji egzistuoja tik kaip civilizacini bei kultrini tapatybi ir jomis pagrst praktik tsa, kuri analizei Brague skiria daug dmesio. Savo ruotu priduriau, kad mstymo formos priklauso nuo puoseljam kasdienybs bei ideologini praktik, ritual, kuriuos itin veik ilgus amius Lietuvoje Katalik Banyia. ia verta prisiminti, kad iki krikto ir kur laik po jo Lietuvos didikai negaljo apsisprsti dl civilizacins priklausomybs, tai atsispindjo krikionikosios ir bizantikosios ikonografij miria taka didik buiiai bei Banyiai. O kalbant apie vietos valstiei kultr, ji dar iki pat XVII amiaus, pasak tuometini jzuit ir kit banytini vizitatori pastebjim, buvo labai toli nuo to meto europietik norm. Analizuojant Vakar Europos raid, kuri daniausiai siejama su vietj veikla XVIII amiuje, Pranczijos didija revoliucija ir jos pasekmmis visai Europai, danai umirtama i nuosekli, visuotin, sisteminga ir labai takinga propagandin Katalik Banyios veikla, turjusi lemting pasekmi tokioms alims kaip Lenkija ar Lietuva. Todl galima hipotetikai tvirtinti, kad Lietuvos, Lenkijos europinis identitetas i dalies yra katalikikosios propagandos rezultatas. Brague 90-j met pradioje nurod, kad ES tapatumas galt bt grindiamas ssajomis su lotynikja krikionybe, kurios rytins ribos sutampa su Baltijos ali ir Lenkijos siena. iandien tokia ideologija galt bti traktuojama kaip neadekvati pasaulietins kultros, islamo ir kit religij poreikiams. Kita vertus, jis vengia centralizmo pltodamas europietiko ekscentrikumo samprat, kuri tapatina su Europos tapatumo ribomis, j pltra, nau-

Ekscentrikoji Europa ir tikjimo propaganda ...

Religija ir istorija

77

j bruo permimu, kur svarb vaidmen vaidino Ryt Europa, taip pat ir LDK. Ekscentrikumo koncepcija leidia pratsti analogijas, kurias Brague siejo su Romos idja, kuri buvo nuosekliai skiriama krikionikajai Romai, katalikybei. Svarbi popiei Romos veiklos priemon paribio evangelizacija, prancikon, jzuit ir kit ordin aktyvi misionierika veikla, misij, mokykl ir universitet steigimas bei paribio etnokultrini patiri permimas. Europoje, kaip niekur kitur, riba, jos apibrimas formuoja centro tapatyb: Suvokus, kad Europos itakos slypi jos iorje, taip persislenka jos kultrin tapatyb, kad ji nebeturi kitokios tapatybs, iskyrus ekscentrikj3. i ekscentrikoji tapatyb atsirado dl yd europiei kultr rib sankirtos, helenistinio pasaulio ir lotynikojo paribio bendrai, dl rusikos ir europietikos kultr tapatum ir skirtum, ir dl, sakyiau, vlyvj vidurini ami ir pagonik kultr ribini siskverbim. LDK, Lietuva buvo teritorija, kultra, kur i paribio ekscentrikoji veikla buvo pltojama. Brague pastebi, kad Europos tapatyb yra susieta su keliais paradoksais: nuolatiniu savo antrumo pabrimu, palyginti su antikiniais graik ir yd kultros altiniais, bet kartu ir savo dabartinio kultrinio pirmavimo demonstravimu; Atgimimo idjos iauktinimu, kuria siekiama veikti antrumo distancij (o ne tiesiog paskatinti intelektinius sjdius), bet kartu siekiama ir modernizacijos; ekscentrikumas, susijs su iskirtins paribio reikms pabrimu, bet kartu ir centro simbolinio vaidmens irykinimu.
3

Prieingai, pavyzdiui, Indijos ar Rusijos civilizacijos tam tikrais istoriniais laikotarpiais aiki rib neturjo, pasieniai nebuvo paveriami tapatybs saugos problema, juose nebuvo pltojamo nuolatinio dvasios darbo. O Europos pakraiai, pirmiausiai pietuose ir rytuose, buvo tvirtinami karinmis priemonmis, evangelizuojami, edukuojami, su j ukariavimu ir tvirtinimu siejamos itisos mitologijos, atskiros valstybs (Vokietija) ir dvasiniai judjimai (Vatikanas) tai laik savo veiklos svarbiu orientyru. io straipsnio tikslas nra tiesiogiai diskutuoti dl Bragues preskriptyvini teigini apie tikrsias Europos ribas, nors jo teiginys apie ekscentrizmo vaidmen formuojant tapatybes yra reikmingas aikinant Vakar propagand. Btent nuoseklus ir sistemingas tikinjimas, institucin plati propaganda, aprpianti edukacij ir politik, vietos gyventojus ir lyderius, siskverbianti kasdienybs ir ventines struktras, sukuria subjekto tikrov. O, kadangi didioji pastang dalis skiriama neapibrt srii, paribi tikinimui, j lojalumo utikrinimui, btent paribio veikla tapo centro tapatybs pagrindu. Taigi iam straipsniui yra svarbs du dalykai: pirma, Bragues samprotavimai apie tam tikr diskursyvi bei disciplinos erdv, kuri sutampa su lotynikosios krikionybs erdve ir kuri buvo gana aikiai pastebima iki pat XX a. ir, antra, tai, kad pakraiai paveriami reikmingu simboliniu turiniu ia pltojant nuosekli propagandin veikl. Diskursyvinis ir disciplinarinis (svokos vartojamos Michelis Foucault Seksualumo istorijoje apibrta prasme4) europi4

Brague, R. Ekscentrikoji Europos tapatyb. P. 125.

Foucault, M. Seksualumo istorija. Vilnius: ALK, Vaga, 1999.

78

Religija ir istorija

Gintautas Maeikis

nis tapatumas buvo formuojamas ne atsitiktins katalik ir protestant banyi veiklos, o specialiai tam skirt institucij ir praktik. Banyia, krikioniki ordinai formavo vietos gyventoj mstomas vertybes, savs atpainimo bdus, judjimo trajektorijas, bendruomeni gyvenimo ritm. Veikiant Banyiai ir ordinams buvo naujai sudaromos visuomens struktros, vykdoma j prieira, apibriamos ir pateisinamos specifins knikos praktikos, bausms, reglamentuojama religin, asketin dietetika ir maldingumo disciplina, nustatoma teism veikla. Visa tai buvo tos priemons, kurios Lietuvos teritorijoje esamas balt gentis pavert europieiais. Nors iame straipsnyje diskutuojama dl propagandins veiklos, vis dlto nesigilinsiu protestantiko spontaniko, gaivaliko sjdio tak, protestantikos morals bei tautini Biblijos vertim svarb Europos raidai, tai isamiai nagrinjo Maxas Weberis ir jo pasekjai iki pat Zenono Norkaus Lietuvoje. Apsiribosiu apvelgdamas Katalik Banyios ir pirmiausiai jzuit nuoseklaus ir sistemingo vietos gyventoj tikinjimo, ugdymo, disciplinavimo ir sankcionavimo praktikas, kurios dar tak Europos tapatumo formavimui, ypa XVII ir XVIII a. imtmeiais Lietuvoje. Propaganda iame straipsnyje nra traktuojama kaip manipuliacija siekiant pasipelnyti, o kaip tikrovs ininerija: socialins, kultrins, religins, politins savireguliacijos priemon, bdinga isivysiusioms ir savo tapatybe nuosekliai besirpinanioms tautoms ar socialinms grupms. Todl iame straipsnyje teigiu, kad propaganda ugd ir isiskleid Naujj ami Europos, taip pat ir LDK tapatum. Terminas tikrov iame straipsnyje yra tiesiogiai sie-

jamas su diskursyvumu, panaiai kaip tai savo kriniuose daro Slavojus iekas. Ne gamta, o susitarimai, tikinjimai, pasitikjimo pokalbiai yra mogaus, kaip tam tikr santyki subjekto ir aplinkins daikt tvarkos, pagrindas. Taigi propaganda yra smoninga, institucionalizuota dominuojani diskurs ininerija ir manipuliacija5. Ji yra panirusi diskurs ir disciplin nuosekl ir sistemin formavim bei pateikim auditorijai. Apie pozityv propagandos, kaip socialins ininerijos, vaidmen kalbjo tokie garss propagandos teoretikai ir praktikai kaip Edwardas Bernays6, Jacque Ellul7, Stuartas Ewenas ir kiti autoriai. Btent iuo pozityviu poiriu ir yra nagrinjama Vatikano Sacra congrergatio de propaganda fide veikla ir jos taka XVIIXVIII a. Lietuvai ir Europos tapatumui. Tai, kad kryptinga Vatikano propaganda formavo pakrai tapatyb, galima sprsti pagal analogij apie Kanados ir JAV tapatybs raid veikiant Vatikano propagandinms institucijoms. Tai isamiai ir plaiai tyrinjo, rodinjo takingas Italijos istorikas Luca Codignola8, daugiau nei de5

6 7

Van Dijk, T. Discourse and manipulation, Discourse & Society. London: SAGE Publications, 2006: 359. Bernays, E. Propaganda. New York: Horace Liveright, 1928. Jacques, E. Propaganda: The Formation of Mens Attitudes. New York: Random House / Vintage, 1973. Svarbiausios Codignolos publikacijos yra susijusios su dokument apie de Propaganda Fide kongregacijos veikl iaurs Amerikoje paskelbimu: Codignola L. Vatican: Archives of the Sacred Congregation de Propaganda Fide. Ottawa: Public Archives of Canada, 1983; Calendar of Documents of Interest for the History of Canada in the Archives of the Sacred Congregation de Propaganda Fide

Ekscentrikoji Europa ir tikjimo propaganda ...

Religija ir istorija

79

imt met Vatikano archyvuose tyrinjs propagandos kongregacijos veikl. Straipsnyje Roma ir iaurs Amerika, 1622 1799. Interpretacinis modelis jis siek atsakyti kelet pamatini klausim: kaip ventasis Sostas formavo iaurs Amerikos politik ir tapatyb, kur ir kaip i politika kito per laik, ir kaip galima bt apibdinti ventojo Sosto tak iaurs Amerikos istorijai9. Kitame savo straipsnyje jis pastebi:
Romos perspektyvos naudingumas yra ypa akivaizdus aikinant pirmj septynioliktojo amiaus pus, Katalik atgimimo aukso ami, kada buvo skatinamas misij krimas visoje Europoje ir naujuosiuose pasauliuose10.

Manau, kad nagrinjant XVIIXVIII a. Lietuv i Romos perspektyva yra labai svarbi ir susijusi su katalik ordin ir visos Banyios veiklos pagyvjimu, intensyviu valstiei gyvenimo bdo keitimu, visos vietimo sistemos formavimu, valstybs tarptautini prioritet pasirinkimu. Codignola teigia, kad svarbiausi tak JAV ir
in Rome, 18001830, Ottawa: Public Archives of Canada and Universit Saint-Paul, 1987, 6 vols.; Guide to Documents Relating to French and British North America in the Archives of the Sacred Congregation de Propaganda Fidein Rome, 16221799, Ottawa: National Archives of Canada, 1991. Vliau ie leidiniai buvo nuolatos koreguojami, papildomi naujais Vatikano dokumentais, susijusiais su iaurs Amerikos raida. Codignola, L. Rome and North America, 16221799. The Interpretative Framework, Storia nordamericana, I, 1 (1984), pp. 533. Codignola, L. Fifteen Years in the Propaganda and Other Roman Archives, 1975 1990: Was It Worth It?, CCHA, Historical Studies, 58 (1991), 99114. P. 112.

10

Kanados raidai iki JAV revoliucijos ideal ir tiksl dominavimo vaidino Vatikano propagandos biurokratiniai, administraciniai nurodymai misijoms, jzuit vietjika veikla kuriant mokyklas, kolegijas, tiesiogin ir netiesiogin taka politikams kovojant dl valstybs lyderi patraukimo savo pus bei oponuojant protestantizmo pltrai pasaulyje ir katalikik ordin tarpusavio konkurencija. Lietuvoje ordin tarpusavio konkurencija yra maai nagrinta, tik labai saikingai paymint dominikon, jzuit, pijor, prancikon politinius, edukacinius susidrimus. Manau, i jzuit ordino ir propagandos kongregacijos sveik vertinimo schema, kuri pateikia Codignola, i dalies tinka ir LDK su pataisa, kad ioje teritorijoje vyko smarkus religinis susidrimas su augania ir stiprjania Rusijos ortodoks banyia, tokio nematome tuometinje iaurs Amerikoje. Codignola tarsi patvirtindamas iuos jo idj perklimus pastebi, kad Vatikanas panai tiksl siek ir panaiomis priemonmis rmsi visame tuo metu jo tak patyrusiame pasaulyje, visur, kur tik galima, sisdamas savo emisarus, pagal galimybes remdamas juos Vatikano pinigais ar skatindamas per banyi vietos politikus remti toki misij, misionieri veikl ir politik bei skatinti paias misijas usiimti aktyvia kine ir komercine veikla. Jzuit ordino veikl udraud popieius Klemensas XIV 1773 metais apkaltindamas jzuitus pernelyg nepriklausoma religine ir vietjika veikla ir oponavimu vyskup valdiai, tai, popieiaus sitikinimu, grasino Banyios vienovei. Taiau jzuit ordino atstovai, j sukurta vietimo ir politini tak sistema dar kur laik iliko. Aktyvi jzuit, kit ordin atstov taka iaurs Amerikos

80

Religija ir istorija

Gintautas Maeikis

raidai usibaig sibgjant Amerikos revoliucijai (17751783), kurios kulminacija buvo Amerikos nepriklausomybs paskelbimas (1776) ir Konstitucijos primimas (1787). O didioji jzuit ir kit ordin atstov taka LDK usibaigia 1795 metais. iuo atveju pastebtina, kad civilizacija, kuri formavo demokratin bajor respublika ir ordin veikla, kaip ir JAV ilgainiui paskatino konstitucionalizmo bei pilietikumo raid. Abiejose alyse tuo metu taip pat jau veik aktyvios mason los, propagavusios religinio vietimo idjas ir pasaulietini knyg vertimus, urnal ir laikrai leidyb. Todl klausim reikt kelti apie tai, kaip Vatikano propagandos kongregacija ir jai atstovaujanios institucijos formavo LDK politik, kultrin tapatum ir kartu Europos paribius 15721795 met laikotarpiu. Grigalius XIII (15721585) ts jzuit (Jzuit ordinas buvo patvirtintas popieiaus Pauliaus III 1540 metais) globos tradicij jiems dovanodamas naujas kolegijas ir juos paversdamas savo evangelizacijos armija. Jis globojo Pilypo Neri (Philipas Romolo Neri) sukurt retorikos kongregacij (Congregatio Oratorium) bei sukr trij kardinol komisijas, sprendianias katalikiko tikjimo propagandos udavinius. Visa i veikla tapo prielaida propagandos institucionalizavimui ir formalizavimui. i veikl ubaig 1622 metais popieiaus Grigaliaus XV priimdamas sprendim apie propagandos institucionalizavim, paskelbdamas bul Inscrutabili Divinae ir steigdamas Sacra Congregatio de Propaganda Fide. Pastebtina, kad popieius Grigalius XIII daug dmesio skyr kovai su Europoje stiprjaniomis ir naujas alis u-

imaniomis protestant banyiomis. Jis nusprend, kad pasiprieinti galt stiprindamas vietjik ordin veikl, aktyvindamas misij evangelizacijos pastangas bei retorikos priemonmis tikindamas tikiniuosius katalikiko tikjimo tiesomis. Tuo tikslu reikjo ugdyti retorinius, o tuo metu tai reik ir tikjimo, ir politinius, ir literatrinius, banyios tarn gebjimus, plsti j filosofin ir teologin isilavinim bei sisti ordin atstovus erezijos centrus bei krikioniko tikjimo pakraius, pltoti bendradarbiavimo su t krat valdovais politik. iuo poiriu svarbu, kad jis sujung jzuit pradininko v. Ignaco Lojolos (Ignatius Loyola) ir jo pasekj vietjiko tarnavimo Kristui entuziazm su Nriu ir jo pasekj retoriniu taigumu ir krikioniku humanistiniu umoju. Religinio retorinio tikinjimo propaguotojas buvo XVI a. pabaigos mstytojas, ventikas, vliau ventasis Nris, kils i daugel kart Florencijoje gyvenusios eimos, kuri puoseljo garsisias filosofines, menines, humanistines miesto tradicijas. Biografai pastebi, kad Florencijoje jis gijo geriausi tam metui humanistin isilavinim, kuris yra sietinas su retorika, gramatika, stilistika, filosofija. iuo poiriu domus ir atskirai nagrintinas klausimas yra apie ital humanizmo ir ugimstanios propagandos ssajas, kurias rodo abiej intelektini veikl dmesys retorikai, edukacijai ir politikai. Vliau Nris pltojo evangelizacijos veikl, garsino apatalyst ir su ja susijusi retorik ir 1574 metais steig Oratorysts kongregacij (Congregatio de Oratorium). io susirinkimo tikslas buvo pltoti dvasin puikum, pirmiausiai menikai kalbant, vaidinant, muzikuojant, aistringai meldiantis.

Ekscentrikoji Europa ir tikjimo propaganda ...

Religija ir istorija

81

Reikia pasakyti kelet pastab, kodl i institucionalizuota krikionika retorin veikla buvo tiek svarbi propagandos raidai ir galiausiai Europos tapatybs formavimui. Kalbame apie tam tikrus civilizacinius standartus, perteikiamus ir bendriausiomis mstymo formomis, ir vertybmis bei gyvenimo ir mstymo stiliumi, ir pagaliau institucine veikla, kuri labiausiai daro tak neverbaliniam moni elgesiui ir j pasauljautai. Tuos standartus XVI a. vis dar lm ital krikionikas humanizmas, kuris vliau XVII a. buvo giliai susietas su vairiausi krikionik ordin, taip pat ir mason veikla bei XVIII a. dar tak prancz vietimo idjoms bei prancz dvaro gyvenimo formoms. Taiau LDK kultr pirmiausiai formavo ne jos XVIII a. prancz dvaro civilizacins manieros11, o XVIXVII a. Italijoje, Ispanijoje susiformav religiniai kultriniai sjdiai, patyr tam tikras transformacijas Lenkijoje. Italijos Renesanso mogus, miestietis buvo tikinjamas viea graiakalbyste. Pasak Francesco Petrarcos, vieno i Renesanso sjdio pradinink, poetinis ir retorinis odis turi paadinti sielas i snaudulio pilietinei veiklai, tikjimui ir krybai. Panaiai mst ir kiti humanistai: Coluccio Salutati, Poggio Bracciolini, Leonas Alberti, Lorenzo Valla. itaip jie keit religin simbolin pasaulio suvokim, vietoje teologini logini ivediojim ir scholastini lyginim ikeldami poetinio odio skambes, jo kvepiani gali, stiliaus aves ir humanistin isilavinim. Didiausias krikioni humanist susidrimas buvo su senosios ir ugimstanios antrosios scholastikos atsto11

vais, kuriuos daugiausiai rm, pavyzdiui, dominikon ordinas. Ypa doms iuo poiriu yra Vallos pltota scholastikos kritika, jo pastebjimai apie tai, kad logika yra laikytina retorikos dalimi, nes tiesa yra tai, k rodo tikinanti, kvepianti kalba. Prisiminkime, kad Valla buvo ne tik garsus humanistas ir retorius, bet ir teologas, sieks savo atrast tiesos sklaidos bd pritaikyti tikjimui skleisti. Juk, pasak Alberti, tikjimas yra vykis, sielos atsivrimas dangikosioms takoms, tai yra emanacijos, hierofanijos veiksmas, kuris pasiekiamas tik aukiausio poetinio, meninio, retorinio pakyljimo metu. Taiau privalu prisiminti, kad, pasak XX a. pradios literatros kritiko Ericho Auerbacho, Renesanso metu gyvavo dvi viena kit stipriai veikusios retorikos tradicijos viena Cicerono pasekja, o kita Banyios tv12. Viena buvo poetikai ir logikai pamatuota, o antroji labiau ekspresyvi, laisva, netgi egzaltuota ir prideranti apreikimo ir regjimo paadintai aistrai ireikti. Taiau abi retorikos pretendavo atskleisti aukiausi mogik ontin, dievik patirt. iandien, atsivelgdami poststruktralistins filosofijos patirt, galime paklausti, kas yra ta ontin bties, patirtis, arba kas yra is utikrintas tikrovs atspindjimas? Galima bt teigti, kad daugeliu atveju tai yra ideologijos, formuojanio diskurso pasireikimas arba tikinimas. Vieosios retorikos priemons ir tikinjimo sklaida suteikdavo iems diskursams subjektus formuojani gali. O institucijos, kurios toki retorik ir vieti12

Elias, N. ber den Proze der Zivilisation. 2 Bde., Frankfurt am Main, 1992.

Auerbach, E. Mimezis. Tikrovs vaizdavimas Vakar pasaulio literatroje. Vilnius: ALK, Baltos lankos, 2003.

82

Religija ir istorija

Gintautas Maeikis

m skleid, utikrino civilizacinio proceso pokyius atsivelgiant gytas humanistines mstymo ir saviraikos patirtis. tai kodl ekstatins ir charizmatins Girolamo Savonarolos (14521498), dar vieno Florencijos veikjo, pranaysts buvo vertinamos kaip aukiausios tiesos manifestacijos. Btent i pirma Savonarolos, o vliau Nrio ekstatin ir asketin retorika bei pasiaukojamo gyvenimo pavyzdys tapo XVII a. apatalysts, vliau evangelizacijos ir propagandos prielaida. Papildant humanizmo tyrintoj Paul Oscar Kristeller, teigus, kad renesanso humanizmas virto gramatika ir politika, reikt pridurti taip pat, kad jis virto ir propaganda, siekusia formuoti, daryti tak visiems esmingiausiems, lavinimosi, mogaus formavimo, ugdymo diskursams, praktikoms, politikai ir itaip formuoti krikionik Europos tapatyb. Nris buvo Renesanso epochos mogus, tai pasireik jo prieraiumu retorikos ir meno groiui, neoplatonikomis valgomis ir tuo, kad jis i dalies sek pranaautojo Savonarolos pavyzdiu, jo samprotavimais ir krikionikosios, su Banyios tv istorija susijusios, oratorysts pavyzdiais. Taps ventiku ir patyrs v. Dvasios kvpim prakalbai (o propagandos poiriu tai yra vieosios komunikacijos, tikinjimo veiksmams) Nris pradjo organizuoti ventik susirinkimus, kuri metu buvo sakomos ikilmingos kalbos, jos aptariamos, diskutuojama sitikinant j tikrumu ir tuo, kad klausytojai suprato, patikjo skleidiama tiesa, be to, buvo giedama, meldiamasi. is aptariam oratorini kalb principas perkl humanistin Florencijos tradicij vienuolyn aplink ir j teisino. i oratorysts, diskusij maniera dar tak naujoms, propagandai

reikmingoms evangelizacijos praktikoms istumdama nuo gyventoj atitolusius teologinius scholastinius samprotavimus, kuriuos prastai iman vietos kunigai ir dar prasiau gyventojai, bei gotikin auktj kultr, kuri tapo vis tolimesn XVII a. miestelnams ir kaimo gyventojams. Pats Nris, pasak altini, laiksi askezs bei aktyviai pltojo asmenin apatalysts bei evangelizacijos veikl, tapo pavyzdiu artimiesiems ir sulauk daugelio pasekj. Jo veikla buvo pastebta Italijoje, Romoje. Nris veiksmai turjo tikinjimo skm, parod Banyiai naujus apatalysts kelius. Taiau instituciniu poiriu Nrio religini tikinjimo akcij dar negalima laikyti propaganda. Jos nebuvo sistemingos, nuoseklios, trko institucins galios, plataus pltojamo mstymo, svarbiausi tikinjimo krypi suvokimo. Galima tik teigti, kad visa tai buvo propagandini veikimo form bei tiksl formavimas bei retorinis diskursas, kuris vis dar skleidsi kaip renesansins groio ontologijos ir bei krikioniko ekstatinio asketikumo perspektyva. Taiau ateityje ie veiklos pavyzdiai virto nauja propagandine evangelizacija, kuri buvo paremta ne tik oratorysts ipuoseltais tikinjimo bdais, ne tik pasiaukojania integruota misionierika veikla bei pavyzdine asketika, bet taip pat ir vis stiprjaniu instituciniu pagrindu bei sistemine, nuoseklia, ilgalaike veikla. Kitaip tariant, mes pastebime kaip estetin Studia humanitatis paradigma bei Savonarolos ekstatika virsta tikinjania propagandos retorika ir nuoseklia veikla. Retorikos ir propagandos institucin jungtis kr toki taking diskursyvi pokalbio terp, kurioje gim ir skleidsi naujasis Naujj ami europietis, katalikas.

Ekscentrikoji Europa ir tikjimo propaganda ...

Religija ir istorija

83

Grigalius XIII (15721585), skatindamas misionierik veikl ir edukacij, pirmiausiai siek sukurti kuo daugiau kolegij ir universitet Katalik Banyios ventikams rengti; antra, jis pradjo remti jzuit ordino edukacin veikl visoje Europoje ir kurti jiems iskirtines slygas steigti kolegijas visuose katalikikuose kratuose, taip pat Japonijoje, Kinijoje, Indijoje. Tiesa, jis neneig ir kit ordin veiklos: specialiai rm karmelitus, barnabitus. Taiau btent jzuit ordinas tapo svarbiausia propagandos ir apatalysts priemone daugelyje pasaulio ali, ypa XVII ir XVIII a. Stiprindamas Romos ir vietos kolegijas Grigalius XIII skyr Vatikano l iems projektams remti. Romoje buvo kuriamos specialios kolegijos, kuriose buvo akcentuojami protestantikiems kratams bdingos inios, kalba, paproiai. Vatikanas tuo metu rm neturtingus studentus, siekianius tapti ventikais, i vairiausi Europos region ir skatino j misionierik dvasi ir pasiaukojim, itaip labai plsdamas kontrreformacijos ir katalikybs kontrekspancij Europoje ir pasaulyje. Pradioje pltodamas propagandos politik Grigalius XIII ypating dmes skyr Vokietijos kunigaikiams paveikti. Tuo tikslu jis kuriam laikui buvo krs Congregatio Germanica, (15731578).Pavyzdiui, Katalik enciklopedijoje pastebima, kad popieius Grigalius XIII rm kolegijas:
Rugpjio 6 dienos bulje jis nurodo, kad ne maiau kaip imtas vienu metu i Vokietijos ir jos iaurini pakrai turt mokytis Vokiei kolegijoje, ir tai, kad i kolegija turt gauti 10 000 dukat param, kurie gali bti imokti, jei tai bus btina, i popieiaus ido. 1574 metais jis suteik banyi bei v. Apolinarijaus rmus

institucijai, kuri 1580 metais tapo Vengr kolegija. Vliau Grigalius XIII Romoje steig ias kolegijas: 1577 met sausio 13 dien Graik kolegij, 1577 metais naujakrikt [neophytes], t. y. yd ir kitatiki kolegij, 1579 Angl kolegij, 1584 met birelio 27 dien Maronit kolegij13.

Katalik enciklopedija nepamini, taiau tekst reikjo terpti pastab, kad Grigalius XIII specialia bule Dum attenta 1579 metais patvirtino jzuit praym steigti Vilniaus visuotini studij universitet (universitatem studini generalis), kuris nepriklausyt nuo vietos vyskup valdios. Kaip pastebi Paulius Rabikauskas, vliau, po jzuit ordino udarymo, o vliau po LDK okupacijos 1795 metais buvo sukurtas vaizdis, es universitet 1803 metais steig caras Aleksandras I, arba kad prie tai buvs jzuit universitetas buvo nepakankamas14. Taiau toks Rusijos nominacijos teiss permimas rodo ir kit su vietimo institucijomis susijusi propagandos bang, kuri siek visokeriopai ugoti jzuit atlikt civilizacin darb ir traukti Lietuv rusikosios civilizacijos ribas ir takos laukus. Pirmj Grigaliaus XIII sukurt propagandos komisij sudar trys, kurie turjo skirti ypating dmes krikionikos banyios vienybs siekiui sujungti Romos Banyi ir Staiatiki (Rusijos, Juniat), Graikijos, sir religijos, Egipto, Abisinijos (r. Etiopijos) krikionikas Banyias. Nors Grigalius XIII buvo labai energingas

13

14

The Catholic Encyclopedia: <http://www. newadvent.org/cathen/07001b.htm> irta 2007. 03. 21. Rabikauskas P. Vilniaus akademija ir Lietuvos jzuitai. Vilnius: Aidai, 2002. P. 47.

84

Religija ir istorija

Gintautas Maeikis

kovotojas su Reformacija ir puikiai suvok sistemins ir nuoseklios propagandos svarb, vis dlto jis nepakankamai institucionalizavo i institucij ir tai labai greitai paaikjo po jo mirties, kai popieiumi buvo Klemensas VIII (15921605). Klemensas VIII buvo aktyvus Nrio pasekjas ir jo idj puoseltojas. Klemensas VIII savo svarbiausia veikla laik apatalysts stiprinim, asmenin pavyzd vizituojant banyias, parapijas, edukacijos, kolegij, universitet skatinim. Jis taip pat rmsi jzuit ordinu, taiau maiau dmesio skyr institucinei propagandos veiklai. Jo laikotarpiu trij kardinol susitikimai nebuvo reguliariai kvieiami, todl aktyvi propagandin veikla, paremta sistemine institucij galia, m silpti. Tai buvo dramatikas lio laikotarpis, kur simbolizuoja ne tik suaktyvjusi katalik piligrimyst, bet ir kovos su raganomis, eretik deginimo banga, prie to prisidjo ir popieius. Prisimintina, kad jo pritarimu 1600 m. buvo sudegintas Dordanas Bruno. To meto Banyios teismo, inkvizicijos skirta viea bausm propagandiniu poiriu siek daryti t pat, k ir Pranczijos didiosios revoliucijos giljotina. O btent: igryninti jausmus ir apvalyti prot nuo nuodmingumo, tamsumo ir atkurti pasaulio daikt tvark. Taiau btent noras atkurti gotikinius viduramius ir neginijamas Banyios hierarch privilegijas taikant brutalias eretik persekiojimo ir udymo priemones, rod Banyios silpnjim. Katalikiko tikjimo nuosmuk taip pat lm suaktyvjusi protestant veikla, kurie naudojosi panaiomis kaip ir katalikai priemonmis. ioki toki ieit rod krikioni mistik sjdis, ilgainiui virts mason loi tinklu: naujas religinio mstymo ir ssaj su pasaulietine

valdia formas. Ieitis i dalies buvo rasta institucionalizuojant propagand, suteikiant atsakingai kongregacijai galias, tai ir padar Grigalius XV (16211623) 1622 metais paskelbdamas bul Inscrutabili Divinae. Jis, siekdamas palaikyti kunig misionieri veikl bei paskatinti nekatalikik ali krikt ir evangelizacijos proces, kr Sacra congregatio christiano nomini propagando, kuri ilgainiui gijo kit, trumpesn, pavadinim: Sacra Congregatio de Propoganda Fide. Nors is faktas ir paymimas, neretai su klaidomis, vairiuose propagandos vadovliuose, vis dlto io fakto teorinei analizei neskiriama didesnio sociologinio ar filosofinio dmesio, kaip ir paiai Vatikano propagandos pastangai smoningai kurti vien pirmj socialins ininerijos projekt, kuriuo buvo formuojamas europietikas tapatumas, elgesys, savimon, vertybs15. Grigalius XV per savo trump pontifikavomo laikotarp sukr institucinius pagrindus, iplsdamas ios kongregacijos kardinol kiek iki trylikos, iskirdamas vien raudonj kardinol vadovauti iai institucijai, sukurdamas jos finansavimo mechanizm, susiedamas su jzuit ordino veikla (sekdamas Grigaliaus XIII pavyzdiu), ordino misij pltra ir katalikiko vietimo sistema.
15

Dl klaid, pastebtina, kad garsusis E. Bernays savo knygoje Propaganda (1928) nurodo neteising Sacra Congregatio de Propaganda Fide krimo dat: 1627 metus, o steigimo nuopelnus priskiria popieiui Urbonui VIII (16231644 m.). Kita vertus, Urbonas VIII daug nusipeln katalikikai propagandai, evangelizacinei veiklai, turint omenyje, kad btent jis tapo planingos, kritikos propagandins veiklos didiausiu iniciatoriumi ir susiejo propagand su pasaulietikos vietimo sistemos krimu.

Ekscentrikoji Europa ir tikjimo propaganda ...

Religija ir istorija

85

Vliau aktyvi propagandin veikl ts Urbonas VIII (16231644). Urbonas VIII 1627 metais steig Collegium Urbanum de Propaganda Fide, kuri tapo katalik kunig propagandine mokykla, reikalinga j veikali misijose skatinti.Jis palaik kolegij ir seminarij pltros idj, ypa katalikikojo pasaulio paribiuose, taip pat ir Lietuvoje. Urbonas VIII daug dmesio skyr jzuit veiklai Lotyn Amerikoje, drausdamas bet kokios formos vergov tuose kratuose. Pagaliau jo veikla sutapo su trisdeimtmeiu katalik protestant ali karu (1618 1648) Europoje, kai propaganda paliko savo ventuosius drabuius ir apsireng karines uniformas. io karo metu buvo demonstruojama, kad religins prigimties tikinjimas lengvai virsta militaristine ir politine propaganda: transformacija, kuri pasieks ms gyvenam laikotarp. is diskursyvus religins, politins ir karins plotms miinys rodo gali, kuria buvo formuojama bsima Europos tapatumo erdv. Norint istorijos filosofin ekskurs ubaigti, reikia pastebti, kad iki pat i dien Vatikanas propagandos kongregacijos misionierik veikl laiko pozityvi, o filantropiki, pasiaukojantys misionieri darbai iki iandien yra rodomi ir gerbiami kaip tikjimo ir humanizmo pavyzdiai. Prisiminkime kad ir garsj filosof, gydytoj, misionieri, pagarbos viskam, kas gyva, etikos pradinink Albert Schweitzer. 1982 m. popieius Jonas Paulius II i institucij reformavo, pavadino j Taut evangelizacijos kongregacija (Congregatio pro Gentium Evangelizatione). Kongregacijos veikla kultriniu, civilizaciniu, Europos tapatyb formuojaniu poiriu buvo reikmingiausia XVIIXVIII amiais. O XIX a. Banyios propagandines ir edukacines funkcijas pamau ugoia ir

pakeiia nacionalizmas bei socializmas. Pirmiausiai nacionalizmas, kuris paskatino intelektualus ir valstybes sutelkti visas tikinjimo galias stiprinant tautines ekonomikas ir armijas. iuo poiriu tapatumo krimo ir palaikymo iniciatyva atiteko vietos intelektualams nacionalistams ir j pasiaukojamai vietjikai veiklai. Lietuvoje tai irykjo Spaudos draudimo laikotarpiu nuo 1864 iki 1904 met kai buvo suformuotas platus tautinis diskursas, kuris tarsi geologinis sluoksnis udeng ankstesnj krikionik ir bajorik, formuot ir priirt Vatikano propagandos, jzuit ir kit ordin bei bajorik politins savivaldos institucij. Nacionalizmo banga paslp krikionikosios Europos tapatyb bei katalikikos / protestantikos propagandos istorij. XIX a. galutinai sulugo jzuit vietimo sistema, kurios tinkl ir veiklos mast i naujo atranda dabarties istorikai. Codignola, nagrindamas misij, banyi ir hierarch veikl 16101658 met laikotarpiu, j tak Amerikos formavimuisi, pastebi, kad i propagandin ir kartu sakralin veikla turjo dvi pavojaus formas:
Tuo laikotarpiu katalik bendruomenei kl nerim ne tik ioriniai persekiojimai, bet taip pat ir vidiniai nesutarimai. I ties nuolatos veikiantys ordinai ir pasaulieiai dvasininkai atriai kovojo dl to, kokiu bdu banyia turt bti valdoma: tradiciniu bdu, vyskupo ir jo hierarchijos ar, kaip tai bna misijos teritorijoje, kur kiekviena bendruomen veikia nepriklausomai nuo kitos16.

Reikia pastebti, kad panaiai tuo laikotarpiu LDK, Lietuvoje alia prastini
16

Codignola, L. Roman Catholic Ecclesiastics in English North America, 161058. A Comparative Assessment, CCHA Historical Studies, 65 (1999), 107124. P. 111.

86

Religija ir istorija

Gintautas Maeikis

vyskupij su j hierarchijomis ir banyi formuojasi vairi ordin, taip pat jzuit misijos su specifine bendruomenine savivalda, atsiranda pirmi pasaulieiai, atlliekantys dvasin tarnyst bendruomense ir turintys dvasin isilavinim. Pirmiausiai tai buvo pasaulietiki katalikik ordin nariai: prancikonai, benediktinai, jzuitai, pijorai, dominikonai, bernardinai, augustinai, vliau prisijung karmelitai (karmelits), kurie siek perimti ir patys valdyti parapijas. Be to, i pasauliei dvasinink renkami diakonai, religini dalyk mokytojai, dstytojai. Visi jie alia hierarchikos banyios buvo svarbs tikjimo propagandos kongregacijos veiklos dalyviai, taiau kartais dl savo nevaromo tikjimo platinimo ir politins veiklos keldavo nerim Vatikanui ir jam atstovaujantiems vyskupams. Daugelis ordin usim edukacine veikla, taiau, pavyzdiui, dominikonai daugiausiai viet tik savo ordino brolius, teik jiems filosofin ir teologin isilavinim ir maai dmesio skyr edukaciniams santykiams su miestelnais, bajorais, akcentavo scholastines pairas. Prieingai, kiek vliau Lietuvoje irykjusi (apie XVII a. vidur) aktyvi pijor edukacin veikla buvo susijusi su pasaulietiniais mokslais ir tapo svarbiu ikiu jzuit priirimai vietimo sistemai bei jos ikiliausiai institucijai Lietuvoje Vilniaus universitetui. Btent pijor konkurencins umaios dl ius exclusivum docendi, kaip pastebi Rabikauskas, paskatino jzuitus atsiverti to laikotarpio mokslo pasiekimams geografijos, medicinos, istorijos ir kitose srityse17. Atsivelgus ios konkurencijos laimjim ir gyvendint mokslo reform
17

Vilniaus universitete bei vis jzuit vieiamj veikl Lietuvoje, galima teigti, kad nuosekliausiai pasaulietin propagand ir intensyvi vietjik veikl XVI ir XVII amiais vykd jzuitai. Be to, reikt skirti t tikinjimo ir disciplinos reim, kur kr vyskupij kuruojamos banyios, ir t, kur formavo ir kartu kiek kitaip Europos tapatyb br vairs Lietuvoje tarpusavyje gana smarkiai konkurav ordinai ir j religins mokyklos XXIXXII amiais. Banyios hierarchin tvarka Lietuv tegebjo pritraukti antraeilius, prasiau isimokslinusius ir vietos tradicij nepaistanius kunigus, kuri veiklos efektyvumas kartais buvo prieingas geriems ketinimams. Codignola pastebi, kad pirmiausiai protestant ir Katalik Banyi ar misij (JAV ir Kanadoje, taip pat kolonij) steigimas ir j atri politin, religin ir vietimo konkurencija buvo pagrindins veiklos propagandiniai orientyrai. Siekdamas palyginti, nurodysiu, kad JAV revoliucijos metu ir po jos propagandos priemonmis svarbesnmis negu jzuit puoseltos priemons, tampa plaioji spauda su vis labiau populiariais pamfletais, feljetonais, karikatromis. Todl galime teigti, kad XVIII a. pabaiga sutampa ir su institucinio, ir metodinio jzuit dominavimo formuojant Europos pakrai tapatyb pabaiga. Tiesa, Codignola nurodo, kad ir jzuitai i dalies suprato nauj tikinjimo technologij svarb ir vidinio bei iorinio tikinjimo tikslais jau apie 1633 metus pradeda rayti pamfletus prie kit ordin veikjus ar net prie skirtingas to paties ordino misijas ir taip ginti savo sitikinimus18. Taiau ie
18

Rabikauskas, P. Vilniaus akademija ir Lietuvos jzuitai. Vilnius: Aidai, 2002. P. 239.

Codignola, L. Roman Catholic Ecclesiastics in English North America, 161058. P. 114.

Ekscentrikoji Europa ir tikjimo propaganda ...

Religija ir istorija

87

pamfletai taip ir netapo viea visuomens nuomoni formavimo veikla, masine propaganda. Taiau ir iandien, vairiausioms banyioms konkuruojant, besirungiant vairiausioms partijoms, sekimas jzuit propagandos pavyzdiu ilieka pragmatikai tikslingas. Btent jie demonstravo, kad plataus skyri, atstovybi tinklo krimas ne tik sostinje, bet ir regionuose, aktyvios sveikos su vietos politikais ir valdia, lobizmas, labai plati vietjika ir pasaulietin veikla yra svarbios tikinjimo ir propagandos subjekt formavimo priemons. Prielaida vertinti katalikik propagand XVIIXVIII a. Lietuvoje yra katalikik, daugiausiai jzuit kuruojam, misij, vliau seminarij, kolegij ir universiteto veikla XVIIXVIII a., apatalikos arba misionierikos veiklos pagyvjimas, kontrreformacijos ideologija, sekimas protestant pavyzdiu veriant religinius tekstus nacionalines kalbas, reikalavimas atsivelgti vietos tikjimo paproius, daniausiai susijusius su pagonika, taiau krikionybs veikta kultra. Jzuitai Lietuv atvyko 1569 metais ir labai greitai pradjo bendrauti ne tik su didikais, bet ir su vietos gyventojais, miestelnais j gimtja kalba, taip save artimiau susiedami su liaudimi nei vietos didikai, kuri daugelis vietos kalba nenekjo. Jzuit veikla XVIIXVIII a., kurie ilg laik buvo svarbus popiei ordinas siekiant evangelizuoti Europos paribio kratus. Atvyk Lietuv, jzuitai pastebjo labai em katalikikumo lyg, ypa Lietuvos provincijose. Vyskup vizitacij metu buvo pastebimas laipsnikas lietuvi, ypa emaii, grimas prie senovs prigimtinio tikjimo. Lietuvos Katalik Banyios istorijoje raoma:

1579 metais emaitij atvyko paskirtas vizitatorius Tarkvinijus Pekulas. Jo atliktos vizitacijos dokumentas rodo, kad i tikrj vyskupijos bkl buvo gana lidna, joje galjo plisti bet kuri kita konfesija. Vizitatorius ufiksuoja gana prast kunig isilavinim, peiktin moral, apsileidim atliekant banytines apeigas, elementariausios tvarkos vent dalyk srityje nesilaikym. Kunigai aptarnaudavo net po kelias banyias19.

Kita vertus, jie pastebdavo ir daugelio kultr ir tikjim, vairiausio isilavinimo tak vietos didikams bei temptus politinius paribio ryius su Rusija. Prancikus Sunieras 1570 metais, apras Lietuvos kaim gdum, apie Lietuvos didik erezijas pastebi:
Bajorai gi ir didinai, suvedioti visoki i svetur atnet moksl, palaiko sektant ikrypimus ir yra taip sumi ir susipainioj, kad jau visai nebeino, k jie turi tikti, nes prarado t tikjim, kuris yra pasitikjimas tuo, ko viliams, tvirtas sitikinimas apie tai, kas neregima. Dl to ir j gerovei msikiai gals naudingai pasidarbuoti [...] Nereikia pamirti, jog i ia mums atsidaro plats vartai Moskovij, i kur per totori krat galtume pasiekti Kinij20.

eiolikto amiaus pabaigoje, septyniolikto pradioje, nepaisant vyskup ir kunig edukacini pastang, reikalai nei kaimuose, nei miestuose negerjo. Miestuose spariai plito protestantizmas, kuris pirmiausiai pasiekdavo i Karaliauiaus, i Maosios Lietuvos ir buvo gyvas ne tik
19

20

emaitis, K. Lietuvos katalik banyios istorija. Kaunas: Vytauto Didiojo universitetas, 2006. P. 43. Cituojama pagal: Rabikauskas P. Vilniaus akademija ir Lietuvos jzuitai. Vilnius: Aidai, 2002. P. 58.

88

Religija ir istorija

Gintautas Maeikis

Biruose, Kdainiuose, Vilniuje, bet ir emaitijoje. O kaimuose plito mirus krikionikaspagonikas tikjimas. Tv jzuit leidinyje raoma:
Katalik Banyios padtis Lietuvoje buvo sunki jau vien dl to, kad kunig buvo labai maa. Kaimo mons, kuri protestantizmas nebuvo patrauks, ne vienoje vietoje gro prie senovs diev. Kur to ingsnio ir nebuvo padaryta, ten dl kunig stokos ir udar banyi, buvo atviri keliai stabmeldikiems paproiams ir prietarams. Net 1603 metais jzuitams, lydintiems vyskup Giedrait po emaitij, teko iklausyti ipainties 1107 senelius, kurie, nors pakriktyti, bet ipainties dar n karto gyvenime nra buv21.

taip papild vyskupij veikl bei konkuravo su vyskupijomis, perm dal j l. Jzuit veikla Lietuvoje buvo labai aktyvi visais atvilgiais. Pirmiausiai buvo siekiama viesti kunigus, kurti naujas kunig seminarijas, kovoti su protestantizmu ir pagonybe. Daugelis jzuit moksi vietins kalbos lenk, lietuvi, gud, rusn. Lietuvi kalb pirmiausiai buvo pradta dstyti Vilniaus universitete, 1731 metais parengta Pirmoji lietuvi kalbos gramatika Universitas lingvarum Litvaniae. Jonas Rakauskas aptardamas vietimo raid Lenkijoje ir Lietuvoje XVIII amiuje pastebi:
Jzuit ordino naujokai lietuvi kalbos, spjama, buvo mokomi ir XVIII a. viduryje, nes jaunieji jzuitai turdavo tris kartus per metus sakyti pamokslus lietuvi kalba23.

Ilgainiui Lietuvoje jzuitai kr deimtis laikin misij, keliolika rezidencij, o jau 1570 metais steig Vilniaus jzuit kolegij22, kuriai vliau, 1579 metais, Karalius Steponas Batoras suteikia universiteto privilegij, ir tais paiais metais mintasis popieius Grigalius XIII steigia universitet paskelbdamas bul. Pamau jzuitai Lietuvoje steig dar kelias kolegijas: Krai kolegij 1616 m., 1649 metais Kaune atidar jzuit mokykl, nuo 1607 m. rpinosi Varni kunig seminarija, 1655 m. kr Paiaus kolegij ir kitas kolegijas. Kaip jau minjome, jzuitai ne tik kr vietimo tinkl, bet ir aktyviai bendradarbiavo su vietos bajorais, valdia, skatindami katalikik evangelizacij ir i21

22

Tv Jzuit leidinys. Lietuvos Jzuitai: praeitis ir dabartis. Putnam: Immaculata Press, 1957. P. 25. Jzuitai ir Lietuva (Istorija). Paimta i <http://www.jesuit.lt/modules.php?name= Content&pa=showpage&pid=14&cid=1> irta 2007 03 21.

Taigi jzuitai aktyviai bendraudami su vietos monmis, kviesdami isilavinusius laisvus respublikos pilieius, katalikus prisijungti prie ordino, platindami katekizm studijas bei plsdami pirmiausiai religin, o nuo XVIII a. ir pasaulietin (matematikos, astronomijos pagrindai, kartais gamtos filosofija) edukacij formavo krikionik europietik tapatyb. Kaip ir kituose kratuose, evangelizacija ir apatalavimas per vietim nuosekliai tapo svarbiausia jzuit veiklos priemone. Taiau, reikia atminti, kad ne tik jzuitai, bet ir vyskupijos, vliau vairs kiti ordinai plt mokykl sistem, taiau jie netapo svarbiausia tikjimo propagandos kongregacijos atrama. Jzuit mokymo principas buvo Ratio studiorum,
23

Rakauskas, J. vietimo reforma Lenkijoje ir Lietuvoje XVIII a. Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidykla, 1994. P. 51.

Ekscentrikoji Europa ir tikjimo propaganda ...

Religija ir istorija

89

tai reik proting ir tiksling tikjimo ties supratim. J veiklos naujov buvo i dalies subordinuota, atsivelgiama vietos paproius, tradicijas, tikjimus. Interpretuosiu tai sakydamas, kad XVII a. katalikika propaganda vis labiau veikia tradicin kaimo kultr ir vietinius liaudies tikjimus Hegelio Aufheben (nuklimas, veika Heideggerio uberwinfung, ferwindung) prasme. Tai yra veikia suvaldant, priveriant paklusti, panaikinant esmin kitum, taiau paliekant daugel liaudiai patraukli simboli, veni, paproi. Beje, tokia veikos ir santykio su pagonybe samprata jau buvo paplitusi XVIXVII a. mistikoje, pavyzdiui, Jakobo Bohmes dialektiniuose kriniuose. Jzuitai daugelyje pasaulio krat ias teologines, mistines dialektines nuostatas pavert praktine veikla ir tai kur laik utikrino ordino skm atriai konkuruojant su protestantizmu, kuris, nors ir palaik nacionalines kalbas ir buvo draugikas su viduriniasiais sluoksniais, miestelnais, vis dlto dl savo ikonoklazmini nuostat grietai atmet daugel tradicinms bendruomenms svarbi prigimtini religij sitikinim. Taiau, kaip jau minjome, ne tik jzuitai pltojo vietimo sistem, bet ir pijor ordinas, kuris neretai konkuruodavo su jzuitais, ir kur laik labiau palaik pasaulietikas vietjikas idjas ir buvo ne toks propagandikai agresyvus. Pijor ordinas buvo kurtas palyginti vlai 1617 metais. Ordino mokymo metodikos pagrindas (Methodium docendi) buvo kaip ir jzuit racionalios studijos (Ratio studiorum). Taiau jos aprp ne tiek religines studijas, o teiss, kalb, matematikos, gamtos moksl, istorijos mokymsi. Kaip matome, jzuit ir pijor Ratio studiorum principai

gana skyrsi. Pijor lavinimo sistema buvo orientuota daugiau praktinius tikslus: rengti teismo, ido, dvaro tarnautojus, puoselti laboratorinius tyrimus, statyti ir priirti iltnamius, sodus visa tai atitiko to meto civilizacinius reikalavimus. O jzuitai pirmiausiai atstovavo ir plt evangelizacij, buvo svarbiausias kontrreformacijos rankis, nors taip pat skyr dmesio medicinai, filosofijai, teisei. Vilniuje pijorai 1726 m. kr Kilmingj kolegij, o 1732 metais Retorikos mokykl ir Seminarij. I viso LDK teritorijoje pijorai kr 11 kolegij. Pijorai maiau dmesio skyr religiniams dalykams, todl, nors jie ir buvo svarbi katalikiko vietimo dalis, nors ir atitrauk dal simpatij nuo protestant veiklos, vis dlto jie nebuvo propagandos kongregacijos atrama. Prieingai, jzuit agresyvi politin, edukacin veikla, danai susikirsdavusi su vietiniais vyskupij ir kit ordin interesais, buvo derinama su Vatikano propagandos kongregacija. Kartais jzuitams Lietuvoje Vatikanas skirdavo finansin palaikym, taiau svarbiausia isilaikymo priemon buvo mecenatai bei ordino kin veikla: kaim valdymas, emi nuoma, prieira, verslai. Prancikus Sunieras plaiai apraydamas jzuit naujai steigtos Vilniaus kolegijos veikl pastebi:
iame krate nra geresnio kelio steigti kolegijas kaip uraant joms valdas, nors su j valdymu susij daug rpesi ir tiesioginio darbo trukdym. Bet nra kito patogesnio ir saugesnio bdo aprpinti ms kolegijas kaip laikymas nuosav kaim ir dvar, kadangi ir procentai u kapitalus yra labai nepastovs, ir atiduoti kitiems valdas, gaunant u tai ems kio produktus kaip nuomos mokest, ne taip jau labai saugu,

90

Religija ir istorija nei lengva. Antra vertus, galima ivengti rpesi ir isiblakym parenkant gerus ekonomus ir uvaizduos, kurie noriai ir itikimai tarnaut, yra retenyb, bet vienas kitas vis pasitaiko24.

Gintautas Maeikis

ganda fide kartu veikdama su jzuitais ir j sukurta gana nepriklausoma vietimo sistema, sulauk savo saullydio. Ivados: Propagandos subjektas ir jo tiesosaka Sacra congregatio de propaganda fide propagandos fenomen aikino kaip tam tikr tiesosakos form. Juk buvo siekiama ne apgauti, ne melagingai liudyti, ne klaidingai mokyti. Prieingai, sistemingas ir racionaliai organizuotas tikinjimas turjo evangelizuoti atitolusius nuo Banyios, o kartu su kolegijomis ir universitetais imokyti ialkusius painimo ir tiesos. Galiausiai katalikikosios propagandos tikslas buvo skleisti lotynikosios Romos suformuluotus gyvenimo idealus, kurie didia dalimi sutapo su europietikaisiais idealais ir civilizaciniais gyvenimo principais. Ir nra svarbu, kad tokia tiesosaka ir gyvenimo bdas buvo paremti religine simbolinio mstymo forma. Kaip ir mitas, menas, bet kuri mstymo forma turi savo raid ir tik pagal ios suvokimo formos konkret pavidal ir jas siejanias praktikas galima sprsti apie jos efektyvum. Jzuit ordinas, daugiausiai atstovavs propagandos institucijai Lietuvoje, jau nuo popieiaus Grigaliaus XIII laik Lietuvoje skleid pasaulieiams prieinam ir reikming isilavinim, o konkuruodamas su kitais ordinais, nuosekliai skatino ir gamtos moksl raid. Kita vertus, jzuit ir Banyios propagandin veikla neapsiribojo vien edukacija, taip pat aprp ir pasaulietin bei banytin politik, krikionik bendruomeni krim, naujo gyvenimo bdo visoje Lietuvoje puoseljim. Knyg leidyba, prie kurios aktyviai prisidjo jzuitai, vliau

Taigi jzuitai ne tik nuosekliai ir gana savarankikai vykd propagandin misij, edukacin politik, ne tik formavo vietos gyventoj paproius, skleid civilizacij ir pltojo kin veikl, taiau savo nepriklausomumu nuo vyskup ir pasaulietins valdios danai susiprieindavo su vietos valdia. Taip vyko ne tik LDK, bet ir visoje Europoje ir iaurs Amerikoje. Kaip jau minjome, 1773 metais Klemensas XIV (17691774) paskelbia bul Dominus ac Redemptor Noster, kuria panaikino jzuit ordin pavesdamas vietos vyskupijoms nuosekliai perimti vietimo institucijas bei suteikdamas galimybe jzuitams pereiti kitas popieiaus aprobuotas kongregacijas, tapti pasaulieiais bei tsti savo vieiamj veikl. Rakauskas ivardija vis aib jzuit ordino panaikinimo 1773 metais prieasi, tarp kuri pamini ir tai, kad XVIII a. sustiprjusios mason los, enciklopedistai reikalavo platesnio pasaulietinio vietimo25. Pagaliau didioji protestantizmo ir Katalik Banyios konfrontacija, lmusi daugelio ali likim, jau buvo pasibaigusi, nusistovjo ir tam tikros Europos ribos, o misionierik veikl, evangelizacij vykd daugelis kit ordin ir vyskupijos. Taigi ta Europos smoningumo forma, kuri tvirtino Sacra congrgatio de propa24

25

Cituojama pagal: Rabikauskas P. Vilniaus akademija ir Lietuvos jzuitai. Vilnius: Aidai, 2002. P. 60. Rakauskas, J. vietimo reforma Lenkijoje ir Lietuvoje XVIII a. Vilnius: Mokslo ir enciklopedij leidykla, 1994. P. 5963.

Ekscentrikoji Europa ir tikjimo propaganda ...

Religija ir istorija

91

masonai bei pasaulietin valdia, bibliotek formavimas buvo diskurso galinimo bei reikmingos atminties formavimo praktikos, prisidjusios prie europietik subjekt Lietuvoje ugdymo. Taiau ne tik jzuitai, daugelis kit, iandien sakytumme negatyvi ir pozityvi veiksni, formavo Lietuvoje europietikum bei tiesosakos formas. Aktyvios mokymo, tikinjimo, tapatum formavimo, gyvenimo bdo ir kasdienybs reimo reguliavimo praktikos, bausmi taikymas ir grasinimas banyios teismais, vluojanti inkvizicija Lietuvoje kr nauj diskursyvi, disciplina ir reimu (dietetika) paremt aplink. Kalbant apie diskursus kaip apie tikrov formuojani terp, pastebtina, kad j socialiniai mokslai ir filosofija danai apibendrina kaip objektyv veiksn. Dar daugiau, tariama, kad tai yra ta natrali aplinka, kurioje formuojasi mogus, jo polinkiai, tapatybs. Taiau visi ie diskursai, reabilituojantys esamas tikrovs konfigracijas, patys priklauso nuo ekonomikos, karo, tradicijos ir daugelio kit slyg. Kitaip tariant, ia matome daug susipynusi, sveikaujani cikl, kai diskursas interpeliuoja subjekt, diskurs lemia ekonomika, o jai vadovauja dominuojantiems socialiniams santykiams atstovaujantys subjektai. Propaganda yra smoningai kreipiamas ir valdomas, pareigojantis ir teisinantis diskursas, kuris yra labai susijs su sistemingais tikinjimo veiksmais, informaciniais, edukaciniais, politiniais, administraciniais galios tinklais. Taiau vietos politiniai sprendimai, ekonomins skms ir neskms, karo taka, prieika kontrpropaganda ir manipu-

liacija veikia pai propagand ir smarkiai ikreipia jos siekius. Ypa tai aikiai matyti XVIII a. Lietuvos istorijoje, jei j nagrintume remdamiesi jzuit kurt ir kuruot institucij poiriais. Karai, kontribucijos, maras, Rusijos prieika politika, bajor korupcija, nekalbant jau apie toli nuo Lietuvos esanio didiojo Lenkijos ir Lietuvos Seimo neveiksnum, bajor ir likusi LDK gyventoj susiprieinimas ir luomikumas, milinikos staiatiki slav teritorijos ir j kultrin taka visa tai rodo, koki nepaprast padt nuolatos paklidavo jzuit kolegijos ir universitetas. Taiau tai ir buvo, taip ir atrod Europos paribys. ia dramatikuose susidrimuose buvo kuriama RytVidurio Europos katalikika erdv, joje buvo formuojamas / formavosi europietikas Lietuvos subjektas. Visos ios praktikos ir patirtys, mstymo bdas ir pasauljauta buvo metodikai naikinamos visose gyvenimo aplinkose po LDK galutins okupacijos 1795 metais. Buvo pakeista vietimo sistema, diegiamas staiatiki tikjimas, pakeista kio aplinka, leidyba, vertybs, stilius, pagaliau buvo suformuoti visai kiti dominuojantys politiniai, ekonominiai, kultriniai diskursai, kurie nuosekliai naikino LDK subjekt. Ir nors Rusijos imperijos institucijos padar daug, kad panaikint europietik Lietuvos tapatyb bei nutrint ekscentriksias Europos ribas, europietikoji tapatyb iliko kaip svarbus, gilus archeologinis valstietiko smoningumo klodas bei kaip institucin, istorin atmintis, pagaliau kaip svarbus tapatybes formuojantis mitas.

92

Religija ir istorija

Gintautas Maeikis

ECCENTRIC EUROPE AND PROPAGANDA OF FAITH Considerations about Sacra Congregatio de propaganda fide and its influence on the European identity of Lithuania in XVIIXVIII centuries
Gintautas Maeikis Summar y

The main thesis about common European identity is based on the maintaining of R. Brague that identities are formed on the borders. The main power for forming self consciousness of local people as Europeans was propaganda. Propaganda is considered as systemic, rational, long-term persuasions of thinking and self evaluation of people. Propaganda seeks to construct the discourse or propaganda subject and legitimate its suggestion and behavior. The Vatican institution of propaganda was formed by popes Gregory XIII and Gregory XV. Finally Congregatio de propaganda fide was established in 1622. The firsts principles of propaganda idea were directly related to the Renaissance Studia humanitatis. P. Neri and his Congregatio oratorium continued Florences Christian humanism and ecstatic rhetoric of G. Sovanarola. Neri also continued some ideas of L. Valla about rhetoric manifestation of the truth. Gregory XIII supported movement and ideas of Neri. From the other side he was a patron of Society of Jesus and he established first propaganda commission for the providing of Catholic faith on the borders of European world. Gregory XIII initiated propaganda through spreading of Jesuits and other Christian orders missions, colleges, universities. The propaganda and Jesuits influence on Grand Duck of

Lithuania is compared with Jesuits activities in the North America. Lithuanians were very pagans in the rural spheres in this time. The protestant movement was influenced in the cities. The Vatican Episcopes power was not popular between Lithuanian noblemen and the influence of Protestant Livonia was significance. From the civilization point of view Russian or Eurasian pressing was felt all time and many of Grand Duke of Lithuania lands were Slavs. The article seeks to show how did Jesuits form the network of education, how they competed with other Catholic orders, how they make new discipline and communities of local people. Jesuits became very important power for forming European subject on the borders of Europe in the XVII and XVIII centuries. They created new religious, scientific, political, national discourses and educational networks necessary for interpellation of subject of European civilization. Thought Russian Imperia tried to build new identities and world feeling, new educational system and propaganda after occupation of Lithuania in 1795 the European identity of Lithuanians survived on the archeological level, history of education and myths. Keywords: propaganda, evangelization, education, rhetoric, European identity, Jesuits, Catholic orders, subject of propaganda.