VILNIAUS UNIVERSITETAS

FIZIKOS FAKULTETAS

RADIOFIZIKOS KATEDRA


Signal valdymo taisai

Metodiniai nurodymai studentams

paruo doc. Vytautas Kuniglis





Vilnius 2005

2
Signal valdymo taisai
Turinys
1. Signalai ir j apdorojimo pagrindai.
2. Akustins bangos ir renginiai su jomis.
3. Pavirins akustins bangos.
4. Pjezoelektra.
5. Akustini bang adinimas.
6. taisai su pavirinmis akustinmis bangomis.
7. Magnetiniai reikiniai ir j taikymas signal apdorojimo sistemose.
8. Susieto krvio renginiai.
9. Akustooptiniai taisai.
10. Superlaids signal apdorojimo taisai.

Literatra
. . . , , . 1,2 , , 1988.
A.V. Oppenheim and A. S. Wilsky. Signals and Systems.Prentice Hall, 1997.
S. Haykin and B. Van Veen. Signals and Systems. John Willey and Sons, 2003.
. . . .,
, 1990.
David P. Morgan. Surface Wave Devices for signal processing, Elsevier, 1985.
. , . . . . , 1982.
. . . . , ., , 1981.
Acoustic Surface Waves. Edited by A. A. Oliner, Springer Verlag, 1978.
Neil Gershenfeld. The Physics of Information Technology, (ISBN-10: 0521580447 | ISBN-13:
9780521580441), Cambridge University Press, 2000, 388p.
John R. Vig and Arthur Ballato. Frequency Control Devices. in Ultrasonic Instruments and Devices ,
Academic Press, 1999
Computer-Aided Design of Surface Acoustic Wave Devices. J. H. Collins and L. Masotti (eds.)
Elsevier: New York, 1976.
Colin K. Campbell, Surface Acoustic Wave Devices for Mobile and Wireless Communications.
Academic Press: Boston, 1998, 633 p.
Magnetoelectronics. Mark Johnson (ed), Elsevier, 2004, 350 p.
Internete esminiai odiai : magnetic tunnel, magnetic bubble, SAW devices, acoustooptic,
Charge-Coupled Devices.
iame kurse bus nagrinjami signal apdorojimo taisai besiremiantieji bang sklidimu. Kadangi
mikrobang taisai dstomi kituose kursuose, tai mes paliesime tik j iskirtinius klausimus.
Pradsime nuo trumpo prisiminimo, kas yra signalai paskui pereisime prie akustini bang, nes
taisai su jomis plaiai naudojami vairiems tikslams. Paskui panagrinsime ir kitus panaius taisus.
3
1. Signalai ir j apdorojimo pagrindai.
Dydis apraantis proceso kitim laike yra vadinamas signalu. J gali bti vairi temperatros
kitimas, apviestumo, aktyvumo ir pan. Pagal savo prigimt signalai gali bti elektriniai, akustiniai,
viesiniai ir t.t. Taigi perduodant ne elektrinius praneimus, jie paveriami elektrinius signalus
jutikliais ir keitikliais, pavyzdiui, mikrofonu, temperatros jutikliu, slgio jutikliu ir kt.
Nepriklausomai nuo signal prigimties, signalai yra tyrinjami tik dl juose saugomos pirmins
informacijos. Signalai gali kisti ltai arba greitai sakoma, kad j spektras kitoks. Signal spektr
nusako j danins savybs, kurios randamos skleidiant signalus naudojant Fourier
transformavim. i transformacija nra vienintel, bet labiausiai prasta. Bet kokia f-ja gali bti
iskleista ortogonaliomis funkcijomis. Fizikiniams dydiams skleisti turt geriausiai tikti atomins
f-jos. Jos taip vadinamos dl to, kad jos atsiranda tam tikru momentu t
1
ir inyksta momentu t
2
.
iais momentais jos taip pat turi netrkias visas ivestines. i slyg pakanka ioms funkcijoms
nusakyti ir j savybms surasti. Tokios f-jos su visomis savo ivestinmis sudaro ortogonali f-j
sistem. Panaias funkcijas naudoja plipsniuk (wavelets) analiz gaunamos danins laikins
priklausomybs. Tai susij su tuo, kad ios funkcijos yra lokalizuotos laike ir uima nedidel laiko
tarpsn.

0 20 40 60 80 100 120 140 160
-1
-0.8
-0.6
-0.4
-0.2
0
0.2
0.4
0.6
0.8
1
t, s.v.
s
(
t
)
t
2
t
1


1.1 pav. Atomin funkcija
4
1.1. Signal vaizdavimas ir skleidimas

Signalas yra periodinis, jeigu
( ) ( ) T t x t x + = , 1.1
ia 1/T=f=
0
/2 .
Tok signal galima skleisti Furj eilute
)) sin( ) cos( (
2
) (
0 0
1
0
t n b t n a
a
t x
n
n
n
+ + =

=
1.2
Koeficientai
n
a ir
n
b surandami i

=
2
2
0
) (
2
T
T
dt t x
T
a ir tai yra dviguba signalo vidutin vert, nes ji parodo signalo vert nuliniam
daniui , o

=
2
2
0
cos ) (
2
T
T
n
tdt n t x
T
a ir

=
2
2
0
sin ) (
2
T
T
n
tdt n t x
T
b .
Kadangi tai mes galime vesti kompleksin kintamj j ir skleisti
kompleksine eilute
( ) ( ) t jn c t x
n
n 0
exp

=
= 1.3
( ) ( )dt t jn t x
T
c
T
T
n 0
2
2
exp
1
=

1.4
c
n
radimo vyksmas ir vadinamas Furj analize. T.y. Furj analizs metu mes sudting periodin
signal keiiame harmonini virpesi suma ir randame kiekvieno individualaus virpesio visus
parametrus, t.y. amplitud, dan ir faz. Atvirkias procesas vadinamas Furj sinteze. T.y. turime
begalyb harmonini virpesi ir i j konstruojame reikalingos formos periodin signal.

Parceval`io teorema

Elektrinio signalo galia dt Ri
T
P
T
T

=
2
2
2
1
. Mes galime vesti bet kokio signalo gali
dt x
T
P
T
T

=
2
2
2
1
, tada galsime parayti
( ) ( )
2
2
2
0
2
2
0
exp
1
exp
1

=
+

=
+

=
= = = =
n
n n
n
n
T
T n
n
T
T n
n
c c c dt t jn x
T
c dt t jn c x
T
P , 1.5
nes c
-n
= c
n
*
, vaigdut ia reikia kompleksikai sujungtin dyd. I ios formuls seka svarbi
ivada, kad signalo galia yra lygi vis harmonik gali sumai.
5
Tegu turime


Furj koeficientai tokio signalo bus
1.6

iuos koeficientus alternatyviai galima urayti.

Duotam T
1
ie koeficientai nepriklauso nuo T
Tegu
tada ie dydiai atrodys




Taigi didjant T maja ir spektro linijos tankja. Jeigu T tampa labai didelis turime
vienetin staiakamp impuls, kurio spektro dedamosios beveik nuliai. Didjant T mes
galime pakeisti
6
1.7
ir . Galutinai gausime periodinio signalo Furj transformacijas
1.8
2-oji formul vadinama tiesiogine Furj transformacija , o 1 ji atvirktine Furj transformacija, t.y.
spektro radimas yra tiesiogin Furj transformacija ir signalo rekonstrukcija i spektro yra
atvirktin Furj transformacija.
Jeigu tursime staiakamp lang dani srityje

tada

Taigi matome, kad jeigu mes turime laikin signal, tai jo spektras yra atitinkamas ir jeigu yra tokia
pat danin priklausomyb, tai jo laikinis vaizdas yra analogikas. Kadangi staiakampis langas
arba impulsas yra danai sutinkami teorijoje kaipo idealios priklausomybs, tai j vaizdas sukuria
taip vadinam sinc f-j
7
1.9


Kai kurios naudingos formuls

postmis laike











Keletas danai naudojam funkcij.
Vienetin funkcija
8

>
=
<
=
0
0
0
0
, 1
, 2 1
, 0
) ( 1
t t
t t
t t
t t 1.10
t
1(t)
1
t
0


Dirako funkcija
( )

=
=
0 , 0
0 ,
t
t
t 1.11

1.12
( ) ( )
( ) | |
( ) ( ) t t
dt
t d
t dt t = =

,
1
= , 1
1.13
enklo funkcija



( )
0
0
0

, 1
, 0
, 1
>
=
<

=
t
t
t
t sign 1.14


1
-1
sign(t)
sign(t)
t

Staiakamp funkcija


( )
( )
( )

2
, 0
2
, 1
/

>

=
i
i
i
t
t
t rect

1.15

rect(t/
i
)
1
2

2
i i

t


1.2. Filtravimas ir Furj transformacija
Idealus D filtras





( ) ( ) . kitur f H ir B f kai , f H 0 1 = < =
Paduokime signal ( ) ( ) f X t x filtro jim:



t
(t)
0
H(f)
1



-B 0 B f
9






1.2 pav. Bendras filtro vaizdas
Bendru atveju, kai filtro perdavimo funkcija yra H(f), ijimo signal galima rasti taip:
( ) ( ) ( ) f X f H f Y = . 1.16
Tada idealiam filtrui:
( ) ( ) f X
B
f
rect f Y |
.
|

\
|
=
2
1.17
Paimkime special atvej:
( ) ( ) ( ) t t x . y . t , f X = =1 .
Tada:
( ) ( ) ( ) ). t ( h ) t ( y ir taigi f H f H f Y = = = 1 1.18
Taigi padavus filtro jim (t), ijime gausime signalo spektr, tapat filtro
daninei perdavimo funkcijai. Todl H(f) danai vadinama daniniu filtro atsaku. ( ) ( ) f H t h ,
t.y. laikinis H(f) vaizdas vadinamas impulsiniu filtro atsaku (fizikoje is atsakas vadinamas
Gryno funkcija). Atkreipkite dmes: Jei paduosime (t) laiko momentu t=0, tai dl
prieastingumo principo, h(t)0 tik, kai t>0. Jei paduosime (t-t
0
), t.y. delta impuls paduosime
laiko momentu t=t
0
, tai dl prieastingumo principo, h(t-t
0
)0 tik, kai t>t
0
.
( ) ( ) ( ) t h t x t y = kur enkliukas * reikia operacij:
( ) ( ) ( )du u t h u x t y =

. 1.19
i operacija vadinama konvoliucijos operacija, arba tiesiog konvoliucija.
Trumpai pabandysime interpretuoti konvoliucij (pakartojame tai, kas buvo dstyta
telekomunikacij pagrind kurse). Tegu turime jimo signalo laikin vaizd x(t) ir filtr, kurio
impulsinis atsakas h(t).







Aproksimuokime x(t) staiakampi impuls seka:










( ) ( ) f X t x
( ) ( ) f Y t y
Filtras
( ) t x
( ) t y
h(t)
x


x(t)




0 t 2t 3t t
10
( ) ( )
( ) ( ) ( ). t n t t t n x
t
t n t
rect
t
t t n x
t
t n t
rect t n x t x
n n
n

|
.
|

\
|
=
=
|
.
|

\
|

=

s maa labai t
1

ia sivaizdavome, kad ( ) t n t i tikrj yra labai trumpas staiakampis impulsas Tada
( ) t n t t yra impulso plotas ( ) 1 = = t n t t S . Ms ( ) t n t paymjimas tiesiog
reikia, kad nagrinjamasis (i tikrj staiakampis) impulsas yra tiek trumpas, jog jo spektras
nagrinjamame baigtiniame laik intervale yra toks, kaip delta impulso.
Kiekvienas ( ) t n t impulsas perjs per filtr sukels atsak filtro ijime y
n
(t)
.

). t n t ( th ) t n ( x ) t ( y
n
=

ia: t ) t n ( x -ms beveik delta impulso jimo amplitud, ) t n t ( h -impulsinis filtro
atsakas delta impulsui, paduotam filtro jim laiko momentu t=nt. Kadangi dl prieastingumo
principo ) t n t ( h 0 tik, kai t>nt, tai ir y(t) 0 tik, kai t>nt.
Bendras signalas y(t) filtro ijime bus atsak visus ( ) t n t impulsus suma:
( ) ( ) ( ) ( ) ( ) ( )du u t h u x t n t th t n x t y t y
t
t
n n
n
= =



0

.
T.y. riboje, kai t labai maas nt keiiame nauju tolydiniu kintamuoju u, t tada tampa du, o suma
tampa integralu. Kadangi h(t-u)=0, kai u<t, integravimo ribas galime iplsti:
( ) ( ) ( )du u t h u x t y =

.
Vadinasi, konvoliucijos integralas tiesiog susumuoja kiekvienos jimo signalo x(u) momentins
verts sukelt poveik filtro ijimo signalui y(t) laiko momentu t.
Jeigu ( ) ( ) ( ) t t x y t X = = . . , 1 , tai seka i Dirako funkcijos savybi,
( ) ( ) ( ) ). ( ) ( 1 t h t y ir taigi H H Y = = =

H() danai vadinamas daniniu filtro atsaku. h(t) vadinamas impulsiniu filtro atsaku , t.y.
ijimo signalas, kai jime veikia delta impulsas.

H()yra h(t) Furj vaizdas

Dar kart gauname konvoliucijos operacij, arba tiesiog konvoliucij

h(t)
( ) t x ( ) t y
.
t
t n t
rect
t
|
.
|

\
|

1
11
( ) ( ) ( )du u t h u x t y =

Literatroje naudojama keletas ios operacijos paymjim
( ) ( ) ( ) t h t x t y = enkliukas * reikia konvoliucijos operacij.
Dar ymima kitaip
.
Savybs:
tiesikumas

komutatyvumas ir asociatyvumas


1.20
Sistem nuoseklusis ir lygiagretusis jungimas
Pirmosios sistemos impulsin charakteristik paymsime ) (
1
t h , o antrosios sistemos ) (
2
t h ir
rasime ekvivalentin charakteristik ) (t h
ekv
. Esant nuosekliam sistem jungimui paskaiiuojame
ijimo signalus remiantis konvoliucijos integralo formule:
. ) ( ) ( ) (
), ( ) ( ) (
2
1
t h t u t y
t h t x t u
=
=

antrj iraik stat u(t) ir pasinaudoj konvoliucijos savybmis gausime:
| | ) ( ) ( ) ( ) ( ) ( ) ( ) ( ) ( ) (
2 1 2 1
t h t x t h t h t x t h t h t x t y
ekv
= = =
.
Nuosekliai sujungt sistem ekvivalentin impulsin charakteristika lygi atskir sistem
impulsini charakteristik konvoliucijai:
) ( ) ( ) (
2 1
t h t h t h
ekv
=
. 1.21
Analogikai lygiagretaus sistem jungimo atveju galime parayti:
. ) ( ) ( ) (
), ( ) ( ) (
2 2
1 1
t h t x t y
t h t x t y
=
=

Kadangi ijimo signalai susideda, tai
) ( ) ( ) ( ) ( ) ( ) ( ) (
2 1 2 1
t h t x t h t x t y t y t y + = + =
. 1.22
12
Pasinaudoj konvoliucijos savybmis galima galutinai parayti:
| | ) ( ) ( ) ( ) ( ) ( ) (
2 1
t h t x t h t h t x t y
ekv
= + =
.
Lygiagreiai sujungt sistem ekvivalentin impulsin charakteristika lygi atskir sistem
impulsini charakteristik sumai :
) ( ) ( ) (
2 1
t h t h t h
ekv
+ =
. 1.23
13
1.3. Suderintinis filtravimas

Paprastai gryn signal nebna jie visada bna kartu su triukmu, t.y. u(t) + n(t). is
signalas turi tam tikr spektrin charakteristik pvz. televizinis signalas. Tokiam signalui
geriausiai priimti nelabai tinka ideals filtrai. Reikalingas optimalus. Optimalumui nustatyti
naudojami vairs kriterijai, o labiausiai paplits kriterijus yra maksimalizuoti u(t) ir n(t) santyk.
Tokie filtrai vadinami suderintiniais.
Tegu

Jeigu n(t) yra baltas triukmas , t.y. jo spektrinis tankis yra pastovus visame dani diapazone N
0
,
tai toks triukmas prajs pro staiakamp (danio prasme) filtr turs maksimali energij. (Tai
buvo jums rodyta per telekomunikacij pagrind paskaitas).
Kadangi u(t) yra forma ir daninis spektras yra inomi, tai jis turs maksimali reikm tam tikru
laiko momentu t
0

d e j H j F t u t u
t j
is is
0
) ( ) (
2
1
) ( ) (
0 max

= =
1.24
) ( j F - inomas u(t) spektras.
Vidutin kvadratin triukmo reikm ijime bus

d j H
N
d j H j N ) (
2
) ( ) (
2
1
2 0 2

= =

Reikia santykis

d j H
N
d e j H j F
t u
t j
is
) (
2
) ( ) (
2
1
) (
2 0
0
0
1.25
Pasinaudoj Koi-varco nelygybe
dx x F dx x F dx x F x F
b
a
b
a
b
a
2
2
2
1
2
2 1
) ( ) ( ) ( ) (


i nelygyb virsta lygybe, kai F
2
(x) = A F
1
*
(x), ia A pastovus koeficientas. Taigi
( ) ) ( , t n t u
( ) ) ( , t n t u
is is

h(t)
14
0
0
2
2 0
2 2
2 0
0
) (
2
) (
2
) (
2
) (
2
) (
2
) ( ) (
2
1
) (
0
N
E
N
d F
A
d H
N
d H
A
d F
A
d H
N
d e j H j F
t u
t j
is
= =
=

Be to seka , kad is santykis maksimalus, kada
) ( ) (
* 0


j AF e j H
t j
=

i ia
0
) ( ) (
* t j
e j AF j H



=
1.26
I kompleksini kintamj savybi galime paymti
) (
) ( ) (


j
e F j F =
, o
) ( *
) ( ) (


j
e F j F

= , ir tada gauname
) ) ( (
) ( 0
) ( ) ( ) (
t j
j
e AF e H j H
H



+
= =

I ia
) (
) ) ( ( ) (
) ( ) (
0
0
t
d
d
d
d
v
t
AF H
H
gr
H
+ = =
+ =
=

, 1.27
t.y. filtro grupinis ulaikymo laikas turi bti pastovus, o filtro danin ch-ka turi atitikti signalo
spektrin ch-k. Fazin slyga dar reikia, kad filtro faz - kompensuoja signalo faz ir tokiu
bdu ijimo signalas pasiekia savo maksimali vert tam tikru momentu t
0
lygiu filtro vlinimo
laikui.
Kadangi H ir F yra glaudiai susij, tai ir impulsini filtro atsakas nusakomas signalo forma.
) ( ) (
0
t t Au t h =
.
I ia gauname toki ivad
d t h u t u
is
) ( ) ( ) ( =

ir stat filtro impulsin ch-k gauname

) ( ) ( ) ( ) (
0 0
t t d t t u u t u
is
= + =

, t.y. gauname signalo koreliacin f-j.

15
1.4. Spinduliavimo diagrama

Tegu turime vienmat spinduol, isidsius iilgai aies ir jo virpesiai take P turi pavidal
(ir. Pav.)
1.28
Galime parayti
, 1.29
laikydami, kad yra spinduolio kompleksini amplitudi pasiskirstymas.

Take M virpesys nuo elemento dx bus

nes yra fazs pokytis atstume r nuo elemento dx .
Bendras virpesys take M
1.30
1.3 pav. Tiesinio spinduolio
spinduliavimo diagramos radimas
Toli nuo altinio ,t.y. R >> r

ir tada
1.31
i iraik galima iskaidyti dvi dalis, prieintegrin daugikl
,
kuris reikia fazs vidutiniame atstume R pokyt , ir kampin daugikl

1.32

Dideliuose atstumuose is daugiklis atitinka altinio amplitudi Furj vaizd. Paymj
tursime
, 1.33
16
ia
Dydis vadinamas spinduliavimo diagrama, arba altinio kampine diagrama. Atvirktin Furj
transformacija duoda spinduolio amplitudi kitim erdvje
1.34
Taigi galime pasinaudoti jau inomomis transformavimo formulmis tursime vaizdelius a, b
vienam altiniui
s
sa

sin
ir c, d dviems sinchroniniams altiniams
bs
s
sa

2 cos
sin
2




1.4 pav. altiniai ir j spinduliavimo diagramos
signalui: spinduoliui:
laikas t ais bang ilgiais x/
danis f kryptis
signalas x(t) amplituds pasiskirstymas
spektras X() spinduliavimo diagrama

1
2. Akustins bangos ir renginiai su jomis.

2.1. Bang vaizdavimas


t
0
- x
0
/ V = t - x

/ V
Sklindant kokio nors vykio bangai tam tikrame take galima registruoti t vyk apibdinant dyd
. is dydis sklindanioje bangoje priklauso tik nuo , kaip matyti i pav. Taigi
2.1
i iraika aprao bang sklindani deinn ,t.y. teigiam x veri kryptimi. Prieinga kryptimi
sklindanti banga bus ireikiama taip
2.2
Dvi bangos sklindanios prieingomis kryptimis bus apraomos taip
2.3
Jeigu bang adina sinusiniai virpesiai, tai
2.4
arba ia yra bangos ilgis. Taip pat galima ireikti ir kitaip
2.5
ia , ir galime laikyti, kad yra bendra faz. Tada ir
, bei yra fazs greitis.

2
Jeigu banga sklinda ploktumoje ir bangos krypt nusakys vektorius
n
r
tada galsime j pavaizduoti

Bet kuriame take P virpesys bus
2.6
Tako P projekcija vektori , apraom krypties vektoriumi
n
r
bus i dviej vektori skaliarin
sandauga
=
n
1
x
1
+ n
2
x
2
. Jeigu sklidimas bus trimatje erdvje, tada
2.7

2.2. Atspindys

Krintanti banga

Atsispindjusi banga bus banga, sklindanti prieinga kryptimi

Jeigu atspindys pilnas, tai
2.8
taigi ir .

Jeigu pilno atspindio nra , tai
2.9
Bangos frontai
Krintanti
banga
Atsispindta
banga
Pilnai atspindinti
aplinka
3
Dydis vadinamas stovinios bangos koeficientu
, jeigu paymsime atspindio koeficient .
Jeigu bus dvi atspindinios sienos, tai bangos tokioje sistemoje gals bti tik tam tikros. Sinusins
bangos atsispindjusios nuo vienos sienels tada bus


ir kad jos inykt ir ant sienos turi bti , arba . Taigi tik bangos, kuri
pusbangiai yra kartotiniai ilgiui L
1
gals sklisti tokioje aplinkoje.


Dabar panagrinkime, kas bus, jeigu bangos frontas strias sienoms. Tokiu atveju
2.10
Priimkime, kad banga pilnai atsispindi vl ploktuma .

Kad visa banga
2.11
bt lygi nuliui ploktumoje , turi bti ir . Vien tik vert tinka, kad
egzistuot ne nulinis sprendinys:
2.12

S.B.K
4
Kad banga inykt ir ploktumoje turi bti

Galutinai
2.13
i iraika aprao bang sklindani bangolaidiu apribotu dviem ploktumomis. Jos fazinis greitis yra
didesnis negu bangos sklindanios laisvoje erdvje nes k
2
yra maesnis u k nes bangos frontas yra
pakryps ir jis sienele slysta greiiau negu nueina tiesiai. Bangolaidins modos banginis skaiius yra
susijs su banginiu skaiiumi laisvoje erdvje sryiu
2.14
I ia matome, kad bangolaidyje sklinda bangos, kuri ilgis nevirija tam tikros didiausios verts
, o kartu tik didesni u atitinkanius i bangos ilg daniai. Bangolaidis yra tokiu bdu
dispersin struktra apibdinama dispersine lygtimi
2.15
Rezultatai vairioms modoms parodyti paveiksliuke

Jeigu dar apribosime ir x
2
a, t.y. ir , tai po aritmetikos gausime leistinus danius
. 2.16
Tik tokios bangos gals egzistuoti iame dvimaiame rezonatoriuje. Analogikai trimaiam
rezonatoriui gausime
. 2.17
Jeigu mes kokiu nors bdu tokio rezonatoriaus viduje suadinsime vis bang spektr pvz:
mikrokibirktimi, kuri adina trump slgio impulsiuk, o tai kaip matme anksiau yra plataus
spektro signalas, tai po tam tikro laiko liks tik aprayti daniai, nes visi kiti nusilps. Aiku nusilps ir
visi kiti dl slopinimo ore, sieneli sugerties, bet tai vyks vliau. Mat kiti daniai bus apraomi
kompleksiniais dydiais, o tai kartu reikia slopinim, kur nusako menamosios dalies reikm. io
silpimo prieastis yra bang interferencija, o ne bang sugertis (rezultatas tas pats tik nra energetini
virsm).


5
2.3. Grupinis greitis

I ties inome, kad virpesius paprastai sudaro keli daniai ir tuo paiu bent keli bang skaiiai k.
Taigi
` 2.18
Jeigu nepriklauso nuo danio, tai fazs vlinimas

= =
Grupinis vlinimas sutampa su fazs vlinimu.
Panagrinkime kaip bus dispersinje aplinkoje. Dispersin lygt galima skleisti Teiloro eilute
2.19
Dydis turi greiio dimensij ir jis vadinamas bangos grupiniu greiiu. Taigi
2.20
ir banga
2.21
arba
2.22
vedus paymjimus ir . Taigi bang grup sklinda grupiniu greiiu. is
greitis taip pat yra bangos paketo energijos perdavimo greitis. Paimkime pvz. bangolaid grupinis
greitis bus
2.23
o fazinis
2.24
Taigi j abiej sandauga yra pastovus dydis ir lygus bang greiio laisvoje erdvje kvadratui.
, 2.25
i dviej greii priklausomybs nuo danio bangolaidyje parodytos pav.

6


2.4. Elastins bangos dujose ir skysiuose

Bangos sklidim aprao lygtis (turt bti jums inoma)
2.26
Elastiniuose izotropiniuose knuose bang greiio kvadratas yra j stangrumo ir tankio santykis
0

= V 2.27

Stangrumas nusako slgio pokyio priklausomyb nuo trio pokyio
v
v
p

= 2.28
Bang sklidim apraanti lygtis yra ne kas kita kaip antrojo Niutono dsnio iraika masei trio
vienete. I tikrj
2
2
0
t
u
ma F

= = , i kitos puss stangrumo jga

2
2
x
u
F

= ir i ia gaunama bangos lygtis.

Aplinkai apibdinti danai vartojamas dydis
t
u
p
Z

= vadinamas aplinkos banginiu impedansu arba

tiesiog bangine vara. Elastinms bangoms
0
V Z = .

Kietuosiuose knuose, kadangi aplinka nra izotopin, bangin lygtis tampa vektorine lygtimi
k j
l
ijkl
i
x x
u
c
t
u

2
2
2

2.29
Arba ved tempim T
ik
, kuris aprao trini jg tank (trini jg tankis yra tempim ivestin
pagal koordinat) ir deformacij S
ik
tursime sry

T
ij =
c
ijkl
S
kl
2.30


i kurio irgi galime gauti bangin lygt pagal Niutono dsn trio vienetui.
7
2
2
t
u
x
T
F
l
k
lk
l

=
, 2.31
o deformacija
l
k
kl
x
u
S

=
2.32
1
3. Pavirins akustins bangos

Tegu banga sklinda paviriuje , prasiskverbia
gilyn bet inyksta labai giliai (pavirini bang slyga).
iuo atveju kratin slyga
, kai .
ia ir visur kitur laikysime, kad pagal pasikartojanius
indeksus vykdomas sumavimas.

3.1 pav. Koordinai sistema
pavirinms akustinms bangoms aprayti.
Iekosime sprendinio tinkanio pavirinms bangoms
, 3.1
kuriame (slyga, kad banga inykt gilumoje).
Paymkime pagal analogij
, `3.2
ia n
3
yra naujas neinomasis, kur turime surasti. stat gaut nauj sry
3.3
bangos lygt, gauname lygi sistem

3.4

Kad i lygi sistema turt nenulin sprendin reikia, kad jos determinantas bt lygus nuliui
. 3.5
is determinantas danai vadinamas dispersijos lygtimi - duoda mums n
3
atvilgiu eto laipsnio
lygt , kurioje bangos greitis yra parametras. Jos sprendiniai yra trys poros kompleksikai
sujungtini akn, i kuri tik trys sprendiniai tinka, nes kit akn menamoji dalis yra
teigiama, o tai prietarauja slygai, kad gilumoje banga turi inykti (taip nebt, jeigu aplinka turt
baigtin stor). Kiekvien i reikm atitinka savasis postmio vektorius
3.6

Tokiu atveju bendrasis sprendinys bus i vektori tiesin suma
3.7
Koeficientai A
r
ir bangos greitis nustatomi i kratini slyg paviriuje :
. 3.8
2
Kadangi
3.9
tai
. 3.10
Nors i analiz i pairos yra paprasta, taiau surasti tikras greii vertes galima tik skaitmenikai.
Pabandysime tai padaryti bent izotropiniam knui.

3.2. Izotropin aplinka

Izotropinje aplinkoje tik vienos ries iilgins bangos ir vienos ries skersins bangos gali sklisti
ir j greiiai , bei . Tada pirmasis lygties

narys bus lygus

ir galutinai dispersijos lygtis taps
3.11
Galimi du atvejai,
kai , tada
,
.
Sulyginus koeficientus prie vienod postmi gauname
3.12

Taigi pirmam atvejui gauname

ir antram

Kadangi aplinka izotropin, tai galime pasirinkti sklidimo krypt pagal vien i ai. Tada n
1
=1,
o n
2
= 0 ir lieka tik du galimi sprendiniai
3.13

3.14
3

Abiem atvejais enkl + reikia atmesti dl jau apnekt prieasi (gilumoje banga turi inykti).

Vertms pasirenkame savuosius vektorius


nes i dispersijos lygties seka, kad yra proporcingi , t.y. , ir ankstesnes iraikas
gauname , kai B = 1.

Kitoms dviem vertms bus du nepriklausomi vektoriai
Juos atitiks du postmi vektoriai


Kiekvienam indeksui i kratins slygos duoda

Kadangi ir koks bebt r, tai galime paymti ir dabar

stat savj vektori reikmes gauname

Antroji lygtis duoda A
2
= 0 , o kitos dvi lygtys turi nenulinius sprendinius, jeigu determinantas prie
koeficient lygus nuliui. stat c
11
, c
11
- c
12
ir reikmes gauname

Paymj tursime
3.15
3.16
3.17
4
3.18
ios lygties grafinis sprendimas parodytas 3.2 pav.

3.2 pav. 3.18 lygties grafinis sprendimas
Matome, kad tik viena z reikm galima tarp 0,764 ir 0,912, o PAB (Reljaus - Rayleigh) greiio
santykis su skersini bang greiiu gali kisti nuo 0,874 iki 0,955. Greiiui rasti naudinga
aproksimacin formul

Poslinkio dedamsias tada galima urayti taip

,
o u
2
lygus nuliui. Taigi sklindant bangai daleli poslinkis yra elipsinis ir is poslinkis vairiame
gylyje yra nevienodas





pavirius
3.19
3.20
3.21
5















3.3 pav. Iilginio ir skersinio poslinkio
priklausomybs nuo bangos prasiskverbimo gylio
izotropiniame kne (kvarciniame stikle).

Naudingi paymjimai






.
3.22
3.23
3.24
3.25
3.26
3.27
3.28
1
4. PJEZOELEKTRA

Kn savyb elektrikai poliarizuotis juos deformuojant vadinama pjezoelektriniu
reikiniu. Jis gali atsirasti tik knuose neturiniuose simetrijos centro. efekt
pabandysime paaikinti sveikaujantiems krviams, isidsiusiems vienoje linijoje.
Tokiu modeliu gali bti CdS kristalin gardel, kuri sudaro du susijung Cd ir S atomai
isidst eilute iilgai heksagonins aies.


4.1 pav. Pjezoefekto kilm linijiniame kristale. a nepaveikta gardel, b deformuota.

i grandinl sudaro du dipoliai, kuri dipoliniai momentai yra ir .
Vienos molekuls dipolinis momentas bus i abiej moment suma, o n molekuli
dipolinis momentas bus
4.1
Veikiant deformacijai kadmio ir sieros atomai pasistums vienas kito atvilgiu ir atstum
pokytis pakeis dipolinius momentus ir bendr dipolin moment. Jo pokytis bus
4.2
Tai ir bus pjezoektrinis efektas, dar vadinamas tiesioginiu pjezoektriniu efektu. Elektrinis
laukas veikiantis tok dipol veikia taip, kad teigiami ir neigiami krviai pasislenka
prieingas puses ir atstumai tarp dipoli pakinta atsiranda dipolio deformacija.
Suraskime sryius tarp mechanini (tempimo bei deformacijos) ir elektrini (lauko
stiprumo ir indukcijos) dydi. Dl statins pusiausvyros dipolio pokytis ir susikrs
laukas turi kompensuoti vienas kit, taigi

I ia
4.3
ir indukuota poliarizacija bus
-
2
4.4
Pirmasis ios sumos narys nusako jonin poliarizuojamum , o antrasis
proporcingas gardels deformacijai . Galutinai tiesioginiam pjezoelektriniam
efektui tursime
4.5
ia pjezoelektrin pastovioji bus ireikiama
4.6
Visa poliarizacija skaitant ir elektronin bus
4.7

Veikianios bipolius jgos yra

I ia mechaninis tempimas, t.y. veikianti vienetin pavirin plot bus (N grandinli
tankis lygus na )
4.8
Tada tursime
4.9
ir stat tursime iraik
4.10

Arba ved paymjim , kuris reikia stangrumo koeficient tursime

Galutinai tursime lygtis apraanias pjezoelektrin efekt

4.11
4.12

Tikram kristalui ios lygtys turt bti tenzorinmis lygtimis, nes elektrinis laukas yra
vektorius, o deformacija bei tempimas yra tenzoriai, tokiu bdu dielektrin , stangrumo
bei pjezoelektrin pastoviosios yra tenzoriniai koeficientai.
3
D
m
=
mn

n
+ e
mnl
S
nl
4.13
T
mk
= c
mknl
S
nl
e
mkn

n
4.14
iose formulse vykdomas sumavimas pagal pasikartojanius indeksus.
Bang sklidimui pjezoefektas truput keiia bang greit priklausomai nuo to,
koks yra jo dydis. Sveikai su elektriniu lauku vedamas mechaninio ryio koeficientas
K = e / ( c + e
2
)
1/2
, 4.15
o santykinis greiio pokytis proporcingas K
2
/ 2.

4.2. Pavirins bangos pjezoelektrikuose

Viskas labai panau, kaip ir paprastuose kietuosiuose knuose, tik paviriuje atsiranda
papildomas elektrinis potencialinis laukas (dl daug maesnio i bang greiio u
viesos greit). Aplinkoje is laukas susijs su daleli poslinkiu joje, tuo tarpu tolstant nuo
kietojo kno ribos jis spariai maja ore jis silpsta pagal dsn
3
kx
e

. Be to
pjezoelektrinje aplinkoje gali egzistuoti grynai skersins pavirins bangos. J
majimas kristalo tr yra maas, todl jos giliau prasiskverbia kristalo tr ir j
greitis maai skiriasi nuo skersini bang greiio
2
0
4
) / ( 1
1
+
=
K
V V
T
laisvame paviriuje ir
4
1 K V V
T
= - metalizuotame
paviriuje.
Kratins slygos pavirinms bangoms tempimai paviriuje turi bti lygs nuliui
T
3i
= 0 , duoda tris lygtis. Be to dvi elektrinio lauko kratins slygos (aplink riboje
statmenos paviriui elektrins indukcijos dedamosios ir potencialai yra lygs ) gali bti
suvestos vien
s
Z
V
j
D
2
3
) 0 (
) 0 (
=

. 4.16
ia Z
S
yra pavirinis efektyvus impedansas.
iuo atveju elastins kratins slygos irgi gali bti suvestos vien
0 ) ( ) (
2
1
= + V Z V V
S
4.17
ia
1
ir
2
yra determinantai gaunami i elastini kratini slyg. Jeigu pavirius yra
padengtas metalu , t.y. metalizuotas, tai pavirinis impedansas lygus nuliui, nes metale
potencialas lygus nuliui, o laisvam paviriui ) 0 ( ) 0 (
0 3
= k D , tai
V
j
Z
S
0

= . Galime
vesti efektyv elektromechaninio ryio koeficient K
ef
, kuris bus ireikiamas taip
S
S
f e
V
V V
K
0
2
2

=
. 4.18
Vietoje efektyvaus impedanso galime vesti efektyvij dielektrin skvarb
E
D
, kuri
bus uraoma taip
4
) 0 (
) 0 (
3

=
V
D
f e

4.19
Abi iraikos gali bti naudojamos priklausomai nuo to kuriuos dydius jums patogiau
vartoti. ie efektyvij dydi artinius patogu naudoti sluoksninms sandaroms ant
pjezoelektriko nagrinti, pvz. metalizuotiems paviriams ir pan., kada mechaninis
poveikis yra menkas arba jis visikai panaikinamas nesant tiesioginio mechaninio
kontakto tarp dviej aplink..
1
5. Akustini bang adinimas



5.1 pav. Pjezoelektrinis keitiklis ir jo spinduliavimas.
Keitiklio spinduliuojama aplink galia bus (pagal analogij su galia elektrinje grandinje )
A a Z P
2
2
2
1
= 5.1
ia Z aplinkos elastinis impedansas, a svyravim amplitud, A spindulio skersinis plotas.
Aplinkos bei pjezoelektriko elastiniai impedansai priklausys nuo j elastini pastovij c ir c
P
bei
bang greii juose. Galiai surasti reikia inoti svyravim amplituds priklausomyb nuo altinio
tampos V. i priklausomyb gali bti surasta i kratini slyg tempimams (paviriuje tempimas
lygus nuliui, o sandroje tempimai keitiklyje ir aplinkoje lygs) ir elektriniam laukui (elektrinis
laukas keitiklyje yra vienodas ir jis kuria atitinkamas deformacijas keitiklyje). Smulkiau apie tai
galima pasiskaityti nurodytuose altiniuose. Ji gali bti ireikta taip
5.2
ia

- pjezoelektrinio keitiklio impedansas, - aplinkos impedansas, , o k
P

bei k yra bang skaiiai pjezoelektrike ir sklindanioje aplinkoje . vedus paymjim
5.3
ispinduliuot gali galsime urayti
. 5.4
Mes jau anksiau kalbjome apie elektromechaninio ryio koeficient, kuris iuo atveju bus
, o be to , taigi galutinai galime urayti

5.5
pje
zo
elek
tri
kas
Aplinka, kurioje sklinda banga
d
V
2
. 5.6
Be to dar galime vesti keitiklio rezonansin dan, kuriam esant = , tada ir galutinai
. 5.7
I kitos puss elektrin spinduliavimo galia gali bti urayta
5.8
ia spinduliavimo vara gali bti ireikta tokiu bdu

5.9
Dydio priklausomyb nuo danio parodyta 5.2 pav.


5.2 pav. Normuotos spinduliavimo varos priklausomybs nuo spinduliavimo danio, esant
vairiems keitiklio ir aplinkos impedans santykiams.
I jo matyti, kad priklausomai nuo to, kaip keitiklis yra suderintas su aplinka, jis daugiau ar maiau
efektyviai spinduliuoja aplink tam tikruose daniuose. Esant aplinkos impedansui maesniam u
3
keitiklio, jis virpa daniu, atitinkaniu sveik pusbangi skaii, jeigu prieingai, tai keitiklis virpa
ketvirio bangos ilgio daniais. Spinduliavimo vara yra maiausia esant rezonansams. Plaiausi
ir lygiausi juost keitiklis turi, kai impedans santykis lygus (2)
1/2
. Rezonanso danyje keitikl
galime pavaizduoti tokia ekvivalentine schema

5.3 pav. Ekvivalentin schema
Keitiklio suderinimui su generatoriumi reikia jungti induktyvum L keitiklio statins talpos
kompensavimui. Ekvivalentinje schemoje taip pat yra jungtas papildomas rezistorius R
paymintis keitiklio spinduliavimo nuostolius. Generatoriaus sukuriama jo ijime galia yra

tuo tarpu keitiklio spinduliuojama galia . Maksimali paimama galia bus tada, kai
generatoriaus ir keitiklio varos bus suderintos, t.y. . Tokiomis slygomis dirbantis
keitiklis turi spinduliavimo nuostolius
ir kadangi varos suderintos, tai juos galime ireikti
Jeigu is keitiklis dirba tokiose slygose, kai aplinkos impedansas yra ymiai maesnis u keitiklio
impedans, tai jis dirba atraus rezonanso slygomis ir tampa rezonatoriumi.
Pjezoelektrinio rezonatoriaus impedans galima urayti
5.10

Dydis vadinamas admitansu ir yra
pavaizduotas 5.4 paveiksllyje.
is dydis tampa lygus nuliui, kai danis yra
kartotinis nelyginiams f
a
daniams

is danis vadinamas antirezonanso daniu
(jame spinduliavimo vara yra labai
didel), o daniai, kai impedansas lygus
5.4 pav. Pjezoelektrinio rezonatoriaus admitanso
danins priklausomybs
nuliui vadinami rezonanso daniais ir jie surandami i lygties
4
5.11
Matome, kad imatavus pjezoelektrinio rezonatoriaus rezonanso ir antirezonanso danius galima
nustatyti bang greit ir elektromechaninio ryio koeficient toje mediagoje.
V = 2 d f
a
5.12
Jeigu f
a
f
r
, tai skirtumas tarp i dydi yra labai maas ir tg lygus tiesiog kintamajam, tai
K
2
isireik tiesiog per i dani skirtum.

5.1. Osciliatoriai ir rezonatoriai. Tikslus laikas.

1714 m Britanijos vyriausyb paskiria 20000 svar premij u laikrodio, kurio tikslumas
leist laivui po ei savaii kelions nustatyti jo koordinates 30 jr myli tikslumu, t.y. jo
tikslumas turt bti ne blogesnis nei 3 s per par, sukrim. Anglas John Harrison gauna i
premij 1735 m. u savj chronometr.
iandien elektronins navigacijos sistemoms reikia gerokai didesnio tikslumo. Kadangi
navigacija vykdoma panaudojant elektromagnetines bangas tai 1s paklaida sukels 300m paklaid
matuojant atstum. Globalaus pozicionavimo sistemose (GPS) naudojami atominiai laikrodiai
palydovuose ir kvarciniai osciliatoriai imtuvuose paklaid sumaina iki 1 ns. Taigi nustatymo
tikslumas apie deimt metr.
iandien taip pat naudojami milijonai mobiliuk ir danis juose turi bti palaikomas apie 2 mln.
dali (ppm) tikslumu arba tiksliau (0.1 ppm bazinje stotyje ir 1.5 ppm mobiliuke).

5.1. Lentel. Tikslumo lygmenys ir naudojamos technologijos

Lygmuo Ilgalaikis
tikslumas
1 nos dienos
tikslumas
Laikrodio ris Vartotoj skaiius
1
1 x 10
-11

nra GPS W/Two Rb 16
2
1.6 x 10
-8
1 x 10
-10

Rb Or OCXO ~200
3
4.6 x 10
-6
3.7 x 10
-7

1000
4
3.2 x 10
-5

nra ~1 mln
Osciliatoriaus fazs triukmas sukelia fazs nustatymo paklaid, t.y. atsiranda bit paklaida. 8PSK
moduliacijos atveju fazs pokytis yra 22.5
o
ir 7.5
o
fazs paklaida yra leidiama. Jeigu fazs
nuokrypiai yra 1.5
o
, tai tikimyb, kad dl io nuokrypio fazs paklaida virys leidiam bus
6x10
-7
, o tai savo ruotu jau bus enkli bit paklaida.

5.2. Lentel. vairi technologij vartotoj skaiius

Technologija
tais per
metus
taiso kaina Pardavimas
pasaulyje, $

Kvarco kristalai

~ 2 x 10
9

~$1
($0.1 to 3,000)

~$1.2B
Atominis danio standartas
Vandenilio mazeris ~ 10 $200,000 $2M
5.13
5
Cezio pluotelio danio
standartas
~ 500 $50,000 $25M
Rubidio elemento
danio standartas
~ 60,000 $2,000 $120M
Smgiai ir vibracijos sukelia paklaidas, be to danio dauginimas tiek pat didina ir paklaid fazs
pokytis 10
-3
radian 10 MHz danyje sukelia 1 radiano pokyt 10 GHz danyje. Dabar plaiai
naudojamos danio didinimo PLL (phase locked loop) sistemos ir sukelia panaias paklaidas.
Maatriukms sistemos labai reikalingos panaioms konstrukcijoms.

5.1.1. Danio pokytis dl Doplerio efekto

Judaniose sistemose atsiranda danio pokytis dl Doplerio efekto. Paveiksliuke parodytame
emiau vaizduojamas danio pokytis esant vairiems kno greiiams.
5.5 pav. Danio pokytis dl Doplerio efekto vairiais greiiais judantiems objektams.

Taigi jau 100 km/h greitis enkliai pakeiia dan, kai jis yra pakankamai didelis > 10 GHz.

f, Hz
5
0
10
15
20
25
30
10
100 1K 10 100 1M
f
,

G
H
z

4km/h
100km/h
700km/h
6
5.1.2. Generatoriai su osciliuojaniu kristalu


5.6 pav. Generatoriaus su kristalu schema
Sutrumpinimai (vartojami literatroje )
XO Crystal Oscillator
VCXO Voltage Controlled Crystal Oscillator
OCXO Oven Controlled Crystal Oscillator
TCXO Temperature Compensated Crystal Oscillator
TCVCXO T Compensated/Voltage Controlled Crystal Oscillator
OCVCXO Oven Controlled/Voltage Controlled Crystal Oscillator
MCXO Microcomputer Compensated Crystal Oscillator
RbXO Rubidium-Crystal Oscillator
Cs Atominis laikrodis su cezio atomais.
Osciliatoriaus ris Tikslumas Naudojimo sritis
XO
10
-5 iki
10
-4

PC
TCXO
10
-6

radijas
MCXO
10
-8 iki
10
-7

plsto spektro sistemos
OCXO
10
-8 (
10
-10)

navigacija, radarai
RbXO
10
-9

palydovins sistemos
Cs
10
-12 iki
10
-11

tiksliausias laikas
Osciliatoriaus danio tikslum nusako formul:
( )
f
1/2
2
L f
L resonator oscillator
f d
f
Q 2f
1
2Q
1
f
f
f
f

(
(

|
.
|

\
|
+ +

, 5.14

ia Q
L
= Q jungto rezonatoriaus kokyb , ir d(f
f
)

yra maas grandins fazs pokytis nuokrypio
danyje f
f
arti pagrindinio danio f. Fazs pokyiai gali atsirasti arba paiame rezonatoriuje, arba
iorinse grandinse. Didesnis Q
L

sumaina fazin triukm, o taip pat iorini grandini poveik.
Esant fazs pokyiams danis turi bti pakeistas f , kad generavimo fazin slyga
tebegaliot. is f turi bti f/f=-/2Q
L

. Fazs statumas d/df proporcingas Q
L

nuosekliajam
V
0
7
rezonansui. Didiausias danio stabilumas bus gaunamas esant didiausiam fazs statumui, dl to
svyravim talpa C
1
turi bti minimali, o Q
L
turt bti maksimali. Taigi

( )
( )
( )
2
L 0
1
L
L 0
1
C C 2
C
C
f

C C 2
C
f
f
f
+

+

5.15

Pvz.: jei C
0
= 5 pF, C
1
= 14fF ir C
L
= 20pF, tada C
L
= 10 fF (= 5 X 10
-4
) iaukia 1 X 10
-7

danio pokyt, ir C
L
kitimas 10 ppm dienai iaukia 2 X 10
-9
danio kitim.
Rezonatoriaus ekvivalentin schema, kuri atitinka bendra pajungiama talpa C
L
:


5.7 pav. Elektromechaninio rezonatoriaus ekvivalenti schema.
ia C
1
atitinka spyruokls tamprum, L
1
atitinka mas ir R
1
atitinka slopinim ir yra
rezonatoriaus mechanini parametr elektriniai analogai.
2
1
0
2K
n
C
C
2 |
.
|

\
|
=

, ia n harmonikos Nr.
Danai kristalai turi prijungt element (nepageidaujam rezonans panaikinimui) ir jie irgi sukelia
nestabilum
( )
|
|
.
|

\
|
|
.
|

\
|
|
|
|
|
.
|

\
|
+
+
c
L
c
dL
c
C
c
dC
Q
c
Q
BW
2f
1
1
2Q
f d
f
f
f
L
f
oscillator

5.16
ia enkliukas C parodo dydius priklausanius tokiems filtrams, o BW filtro juostos plotis, mat
kristalas virpa vairiausiomis modomis, o generavimui reikalinga tik viena. emiau parodyti vairs
kristalo virpesiai, gaunami tam tikrai kvarco ploktelei ir j elektriniai atsakai. Kartu su pagrindiniu
rezonansu gaunami kit svyravimo mod harmonik virpesiai ir j daniai artimi pagrindinio
rezonanso daniui. emiau yra parodyta realios virpanio apvalios ploktels vairs rezonansai,
kurie gali atsirasti arti pagrindinio rezonanso. Jie kyla dl vairi virpani mod harmonik. Kartu
parodyta virpesi amplitudi pasiskirstymas tokioje ploktelje. Tamsios sritys parodo virpesi
amplitudi maksimumus. Ji turi daug vairi membranos virpesi harmonik, kuriuos gali tekti
dirbtinai nuslopinti, kad likt tik pagrindinis virpesys.
8
Kvarco kristalai (f ~ 5-50 MHz, Q ~ 10
6
)
Atominiai rezonatoriai:
Rubidio elementas (f
0
= 6.8 GHz, Q ~ 10
7
)
Cezio pluotas (f
0
= 9.2 GHz, Q ~ 10
8
)
Vandenilio mazeris (f
0
= 1.4 GHz, Q ~ 10
9
)
ion elementas (f
0
> 10 GHz, Q > 10
11
)
Cezio altinis (f
0
= 9.2 GHz, Q ~ 5 x 10
11
)
3200 3400 3600 3800
0 db
-30 db.
-40 db.
Danis, kHz
A
t
s
a
k
a
s

3
6
4
2

3
6
5
2

3
7
0
7

3
7
4
2

3
8
0
3
8
5
2

3
2
5
6

3
3
8
3
3
5
0
7

3
5
5
5

-10 db.
3
2
0
0

9
5.2. Pavirini bang keitikliai

Pavirins akustins bangos paprastai adinamos ant pjezoelektriko uneant elektrodus
idstytus taip vadinamu uk pavidalu. Jeigu tenka suadinti PAB ne ant pjezoelektriko tai
pasinaudojama udta prizme. adinama trini bang keitikliu, o PAB gaunama pasinaudojant
visiku bang atspindiu, kai gaunamas bang slydimas paviriumi esant kritiniam kritimo kampui.

5.8 pav. Pavirines akustines bangas adinani elektrod idstymas ant pjezoelektriko.
uk pavidalo keitiklio pagrindinis spinduliavimo danis yra . Tokio keitiklio perdavimo
funkcij galima pabandyti nustatyti i jo impulsinio atsako. Aiku, kad padavus trump impuls
visi tarpeliai bus suadinti vienu metu, be to greta esantieji tarpeliai bus veikiami prieing lauk
reikia spinduliuojamas laukas bus periodinis. Erdvin periodikum nusakys tarpelektrodinis
atstumas bangos ilgis bus lygus 2d. Visa signalo trukm bus keitiklio ilgis padalintas
i bang greiio
5.17
Kadangi is bendras ilgis atitinka staiakamp erdvin lang, tai intuityviai galime manyti, kad jo
daninis atsakas bus sinc(x) ir x ia bus galima surasti i signalo trukms padaugintos i virpesi
danio
5.18
Panagrinkime, kaip gi atrodys spinduliuojama tokio keitiklio banga. Tegu primimui naudojame
tik vien toki pat elektrod por. iuo atveju primimo keitiklis priims kiekvien atjus suadint
period daniu f
0
- primimo signalas bus ilgio ir turs period lyg 2d/V
R
. Jeigu gi antrasis
keitiklis bus toks pat, tai atjs sinusinis signalas antrajame keitiklyje sumuosis pagal atjimo laik
ir jo amplitud tiesikai augs per laiko tarp ir tiek pat laiko mas.
Visa tai parodyta paveiksllyje.
10

5.9 pav. PAB keitikli impulsiniai atsakai; a - vieno keitiklio, b - dviej toki pat keitikli.

Kaip jau sakme vieno keitiklio impulsinis atsakas yra staiakampis langas upildytas sinusoide, o
dviej toki keitikli impulsinis atsakas yra dviej toki lang konvoliucij (bus trikampis signalas
upildytas sinusoide), o daninis atsakas bus dviej sinc(x) sandauga, tiksliau jo kvadratas.
Tokie keitikliai gali adinti ir trines bangas (tiek skersines tiek iilgines tik pagrindiniai daniai
bus kiti) sklindanias kampu paviri ir kartu keitikl.
Kadangi PAB keitiklio elektrodai yra diskretiniai, (metalo juostel, tarpelis ir tam tikras j
skaiius) tai toki keitikli analizei geriausia naudoti diskretini altini metod (staiakampi
impulsiuk, kuri amplitud proporcinga metalizavimo laipsniui). Tada daninis atsakas bus toki
impulsiuk danini atsak suma. Keitikliai paprastai veikia arti rezonansinio danio f
0
. Dviej
elektrod spinduliavimo galia proporcinga vidutinei dielektriko sukauptai iame danyje energijai
5.19
ia proporcingumo koeficientas, o talpa tarp t elektrod. Jeigu tarpai tarp elektrod vienodi
ir visi spinduliuoja fazje (rezonansiniame danyje f
0
), tai altini spinduliuoja bendr gali
lygi
. 5.20
Spinduliavimo laidumas atvirkias dydis spinduliavimo varai yra gaunamas i
5.21
Jeigu danis nra lygus rezonansiniam tai visas spinduliavimo laidumas , kaip matme anksiau,
turi bti padaugintas i sinc kvadrato
, ia
Yra suskaiiuojama, kad , tada
5.22
ir bendra keitiklio talpa yra lygiagreiai sujungt talp pasiskirsiusi ore ir pjezoelektrike suma
( ) ( )
0
1 + =
p T
h N C
(laikoma, kad elektrinis laukas yra pasiskirsts labai arti paviriaus
i tikrj talpa yra truput didesn). Jeigu metalizavimo laipsnis yra pus, t.y. tarpelio ir elektrodo
ploiai lygs tai is plotis yra lygus ketviriui bangos ilgio, daniui arti 300MHz elektrodo plotis
bus maesnis u 10 m (greitis apie 3km/s). Kuo didesnis bang greitis, tuo platesnis gaunamas
elektrodo plotis ir tuo lengviau gaminti didesni dani taisus.
Ijimo signalas
PAB
jimo signalas
h
11
Jeigu reikia vien adinam bang padalinti kelias daniausiai naudojami daugiastrypiai akotuvai
metalo plveli reguliarus darinys kertantis kelis kanalus. Pirmiausia

panagrinkime tik du kanalus, kuriais sklinda vienodo ploio W bang pluoteliai. Abiejuose
kanaluose sklinda dvi modos viena vadinama simetrine, kita antisimetrine.

Simetrin mod atitinka vienodi elektriniai potencialai abiejuose kanaluose (srovs lygios nuliui).
Antisimetrin mod atitinka prieingi elektriniai potencialai abiejuose kanaluose kartu ir srovs yra
prieingos. Bendra banga yra i abiej bang suma.
Matematin analiz rodo, kad esant tam tikram elektrod skaiiui N
c
visa banga i kanalo A
pereina kanal B. is skaiius priklauso nuo K
R
metalizavimo laipsnio ir danio.
5.23
sandaros ilgis . Laikant, kad ir , tai
5.24
Elektrod skaiiaus priklausomyb parodyta pav.

reekcijos juosta

5.10 pav. Normuoto elektrod skaiiaus priklausomyb elektrod ploio ir bangos ilgio santykio.
Paprastai dirbama daniuose toliau nuo reekcijos juostos ir gali bti lygus 0.4 arba 0.6
ir pan. Pvz. LiNbO
3
N
c
lygus 108 ir veikianiame danyje elektrod plotis


A kanalas

B kanalas
12
lygus ir yra tik truput maesnis u . Bangas abiejuose kanaluose patogu susieti
vedant dydius

i dydi priklausomybs nuo to paties normuoto danio parodytos pav.

5.11 pav. S
12
ir S
14
priklausomybs nuo elektrod ploio ir bangos ilgio santykio.
Itisins linijos vaizduoja atvej, kada visa energija perduodama kit kanal, punktyrins linijos
vaizduoja atvej kada perduodama tik pus energijos, t.y. bangos energija padalinama lygias dalis
abiem kanalams. Tokie akotuvai naudojami labai plaiai. Visa tai, kas ia idstyta tinka vienodo
ploio kanalams. Jeigu kanal ploiai nevienodi, o taip tankiai atsitinka, jeigu norime paalinti
kanal poveik vienas kitam. iuo atveju vedamas tretysis kanalas, sakykime kad ir toks, koks
parodytas kitame pav.

iuo atveju esant idstytoms dviej kanal slygoms B kanale gaunama maksimali energija, bet
pereina ne visa. Jeigu gi kanal ploiai ir A ir B yra tokie patys, tai iuo atveju energijos
perdavimas tampa nebepriklausomu nuo kanalo C ir viskas tinka taip pat, kaip ir tik dviems
kanalams, taiau iuo atveju paalinamas parazitinis vieno kanalo poveikis kitam.

A kanalas

C kanalas
B kanalas
13
5.2. Difrakcija

PAB keitiklis yra pakankamai platus ir bangos pluotelis i pradi bna
sukoncentruotas sklidimo apertroje. Taiau dl bang difrakcijos
anksiau ar vliau tas pluotelis iplinta, jo amplitud ima mati
atsiranda difrakciniai nuostoliai. Pluotelio amplitudi profilio
pasiskirstymas skersai spindulio einant tolyn nuo keitiklio parodytas 1
pav. Artimoje zonoje bangos frontas nusakomas bangos Frenelio zona
elyje. Difrakcini nuostoli priklausomyb nuo normalizuoto atstumo
parodyta 2 pav.

5.12 pav. PAB amplituds 5.13 pav. Difrakciniai nuostoliai dB. keitiklio plotis bang
tolstant nuo keitiklio ilgiais, parametras priklausantis nuo mediagos.
Jeigu norime surasti atstum reikia statyti keitiklio plot bang ilgiais, paimti tam tikr tak dB ir
suskaiiuoti pvz. 3 dB ilgis dB . Tolimojo lauko zonoje difrakciniai
nuostoliai yra 10 dB/dekadai arba 3 dB/oktavai . Toki priklausomyb mes turjome nagrindami
spinduolius, kuri skersiniai matmenys yra mai. Aiku, kad tolimoje zonoje j matmenys tampa
atrodaniais pakankamai maais ir j kampin priklausomyb virsta sinc priklausomybe, tai ir
duoda silpim 3 dB/oktavai.
Kristaluose, kuriuose vairiomis kryptimis greiiai yra nevienodi PAB gali bti generuojama
kampu kitokiu nei 90
0
, ir tokiu atveju banga sklis ne statmenai keitikliui, o tam tikru kampu ir gali
nebepatekti kit keitikl, todl projektuojant tokius atvejus reikia numatyti i anksto.
1
6. PAB renginiai
vadas
Svarbu isiaikinti k gi turtume daryti, kad gautume mums reikaling perdavimo
charakteristik (impulsin ar danin).
uk keitiklis signal teorijoje atitinka (transversale filter) atakin delsj filtr. is
filtras yra FIR tipo baigtinio impulsinio atsako filtras. Jo skaitmeninis analogas yra
skaitmeninis svertinis vidurkinimo filtras. (Skaitmenini signal procesori kurse
turjote tai mokytis IIR filtras, kuriam atsakas dabartiniu momentu priklauso nuo
dabar veikianio signalo ir nuo gauto signalo praeityje y[n]-ay[n-1]= x[n], t.y. jo
reikm randama rekursyviniu bdu, jo daninis atsakas H[z]=1/(1-az
-1
) gali bti
begalinis z= e
j
, FIR yra filtras , kurio reikm priklauso tik nuo veikiani signal,
pvz. dviej tak vidurkinimo filtras y[n] = (x[n]+x[n-1])/2) , jo atsakas neturi
vardiklio ir turi baigtin ilg).


6.1 pav. Atakinis delsusis filtras su atakine vlinimo linija.
iame pav. pavaizduotas panaus filtras. io filtro impulsinis atsakas yra filtro
danins perdavimo charakteristikos Furj vaizdas

6.1
ia B filtro danin pralaidumo juosta. Vlinimo linijos veikimas suvedamas signalo
s
1
(t) vlinim dydiu n, n yra atakos numeris. Taigi ijimo signalas nuo ios
atakos bus s
1
( t - n ). is ijimo signalas yra dauginamas i svertinio daugiklio
, visi ie signalai yra susumuojami ir visas filtro atsakas tada bus uraomas
6.2
I ia galime gauti

kitoms visoms
B f f fn i i A
f S
n n
0
, 2 / ), 2 exp( ) exp(
) (
0

6.3
Svertini daugikli
krimo grandinls
Ijimas
Sumatorius
jimas
Vienalyt vlinimo linija su N atak
Idealus
juostinis
filtras
2
Taigi matome, kad reikiama filtro perdavimo ch-ka gali bti sukuriama su vlinimo
linija naudojant reikiamus svertinius daugiklius, o keitiklio elektrodai yra atakos. ie
svertiniai daugikliai gali bti sukuriami parenkant elektrod ilg (kaip matme
nagrindami antenos spinduliavimo erdvin priklausomyb, kad erdvinis vaizdas yra
susijs su Furj transformavimu. ) i operacija vadinama elektrod apodizavimu.
Jeigu filtro impulsinis atsakas
( ) ( ) ) exp( ) (
n
t i t a t h =
, tai (t
n
) = 0 arba .
Jeigu laikyti, kad pasirenkamasis takas yra tarpelio viduryje, tai i slyga nusako
reikalingus momentus . Tokia operacija iliustruojama 6.2 pav. Elektrod padt ir
reikaling irinkimo moment sieja sryis x
n
= Vt
n ,
ia V PAB greitis. Atsak
nusako irinkimo momentai, tuo tarpu fotoablonai nusako padt, todl greiio veri
tikslus inojimas yra btinas, be to reikia tiksliai orientuoti kristalus, nes greitis juose
priklauso nuo sklidimo krypties. Elektrod ilgis nusako svertinius daugiklius.


6.2 pav. Ryis tarp irenkam moment ir elektrod padties.
Metalo plvel keiia bangos greit, todl elektrodai keiia atspindi faz ir todl
esant elektrod ploiui lygiam tarpeliui PAB efektyviausiai adinama, bet kartu ir
labiausiai ibarstoma. Todl keitikliai be to dar ir modifikuojami paprasiausia yra
dvigubai sumainti elektrod plot, bet juos idstyti prie t pat elektrod t.y.
pagreiui du elektrodus prijungti prie to paties prievadinio elektrodo. iuo atveju
fazs ikraipymai nuo gretim elektrod vienas kit naikina, tuo tarpu adinimas
susideda kaip ir anksiau.
Sudtingesns sandaros parodytos pav. emiau. Pirmojo keitiklio danin ch-k lemia
elektrod fizinis idstymas, tuo tarpu antrajam toki pat elektrod faziniai ir
svertiniai daugikliai toks elektrod ilgio keitimas vadinamas j apodizavimu.
Paprastai reikia, kad abu keitikliai formuot bendr perdavimo funkcij, todl erdvinis
elektrod idstymas yra toks pat. Fazs pakeitimas prieinga veikia panaiai kaip ir
amplitudinis svrimas. Kitas bdas yra elektrod praretinimas tai paprastas
elektrod imetimas prastame keitiklyje. Po ios operacijos ryis su PAB truput
sumaja, keitiklio laidumas bei talpa taip pat sumaja, o kokyb padidja, tai
reikia, kad pralaidumo juosta sumaja. Jeigu reikia palikti t pat ry su elektrodais,
tai praretintose srityse galima pridti to pat poliarumo elektrodus.
3

6.3 pav. vairus elektrod idstymas siekiant sumainti fazs ikraipymus.
Paprastas apodizavimas keiia bangos front. Tokio pokyio kompensavimui dedami
neveiks elektrodai.

Bangos fronto ikraipymai (fazs vlinimas) naudojant paprastj apodizavim.

6.4 pav.Fronto korekcija panaudojant neveikius elektrodus.
Paprastai PAB keitikliai turi gana plai danin ch-k. Jai susiaurinti naudojami
skirtingo ingsnio atakotuvai. iuo atveju stiprus ryis tarp kanal gali bti tik tada,
kai fazi skirtumas tarp j bus 0 arba kartotiniai 2 .

4
6.1 IMPULS SUSPAUDIMO FILTRAI

Be danini filtr yra kita ris filtr tai signal apdorojimo laike filtrai. Pvz:
signal suspaudimo laike filtrai, fazinio kodavimo filtrai ir pan.
Pirmieji daniausiai naudojami radiolokacinse stotyse naudoja arba tiesikai daniu
moduliuotus impulsus arba didiausios atsitiktins sekos impulsus. Jie sumaina
spinduliuojam gali, pagerina laikin iskyrim. Jeigu signalo juosta sakykim 20
MHz, tai atitinka 50 ns trukms impuls, tuo tarpu tiesikai daniu moduliuoto signalo
impulsas gali bti 50 s trukms, o skiriamoji geba tie patys 50 ns. Taigi reikia turti
rengin, kuris pirma sugeneruot tok impuls, o paskui priimt impuls suspaust iki
trukms 1/f. Abi ias operacijas gali atlikti PAB renginiai, kuriuos galima
padaryti beveik identikus (su labai maa paklaida fotoablonai tokie pat, kristalai
tokie pat). io renginio bazinis elementas yra PAB keitiklis su kintamu pagal sinusin
dsn ingsniu.


6.4 pav. PAB keitiklis kintamu ingsniu jo impulsinis atsakas



jo fazs kitimas yra apraomas taip , 6.4

nes =
0
+ t , o = d
1
/dt , ia B yra dani juostos plotis, o signalo
trukm. Signalas tada atrodyt


ir galutinis rezultatas bus


Laiko momentai kartu ir vieta (nes ) nustatomi i slygos
, kuri virsta
Maiausias kelias
Didiausias kelias
5
6.5
6.6
Impulso trukm ir danio juosta lemia elektrod skaii
6.7
Pvz. jeigu danis yra 50 MHz ir trukm 6 s, tai reikia 600 elektrod.
Jeigu tursime abi vienodas struktras, tai praleidus signal per tok filtr daninis
atsakas bus tradicinis sin(x)/x , o tai reikia, kad virn bus ikilusi tik 13 dB vir
onini dedamj. Pagerinti charakteristikas galima vairiais bdais.

6.5 pav. Sandara su apodizuotais keitikliais. Su dviem pasvirusiais keitikliais
Su dviem pasvirusiais keitikliais geriau yra nuslopinami oniniai artimieji daniai.
Geriausias bdas yra gaminti yra parodytas emiau

6.6 pav. PAB sandara tiesikai daniu moduliuotam signalui.
Tokiems filtrams reikia
du kartus trumpesni kristal,
visos trins bangos inyksta i sklidimo kelio,
atspindintieji elektrodai skirtinguose kanaluose nesujungti tarpusavyje,
todl esant reikalui jie gali bti pakeisti grioveliais padarytais naudojant
joninio sdinimo technologij,
papildoma plvele galima pataisyti fazs postmio ikraipymus, atsirandanius
dl sklidimo vairiomis kristalografinmis kryptimis.
Pirmiausia reikia nustatyti period tarp elektrod. Jis turi tenkinti atspindio slygas
k
1
G/cos( ) = k
1
G/sin ( ) = 2 6.8
Ijimo keitiklis
jimo keitiklis
6
= arctg(V
1
/ V
2
), ir G =
1
cos( ). 6.9
Kampas yra apie 45 laipsnius, todl G apytikriai lygu 0.7
1
, tuo tarpu keitiklyje
is atstumas kaip inome yra apie bangos ilgio. Paprastai tokiose sandarose
taikstomasi su 20 dB nuostoliais nesistengiama gauti gero energijos perdavimo, nes
norint gauti ger santyk reikia, kad h << 2 N , o tai savo ruotu dl mao h arti
pradeda reiktis difrakcija ir difrakcinius ikraipymus tampa sudtinga kompensuoti.
Yra pagamintos panaios gardels veikianios keli GHz danyje turinios juost 250
MHz ir suspaudimo laipsn iki 10000.
Kadangi tiesinis daninis moduliavimas ir Furj transformavimas glaudiai susij, tai
panaios sistemos naudojamos Furj procesoriuose (pvz. judani taikini iskyrimui
dl Doplerio efekto). Matme, kad tiesikai daniu moduliuotas signalas proporcingas
exp(jt
2
). i iraika artima Gauso impulso iraikai, o Gauso impulso daninis
atsakas taip pat turi Gauso pavidal. Taigi signal prajimas pro tokius filtrus virsta
tiesiog Furj transformavimu. Tokios operacijos vadinamos konvoliucija-daugyba-
konvoliucija, arba daugyba-konvoliucija- konvoliucija.

Jeigu signalas yra f(t) tai jo Furj vaizdas F ()= f(t) exp(-j t) dt .

Pakeit ioje formulje 2 t ir t gausime
d t j f t F ) 2 exp( ) ( ) 2 ( =

6.10
Pasinaudojus lygybe i iraika perdirbama

i iraika atitinka daugyba-konvoliucija- konvoliucija veiksmus. Jeigu sivestume

tada tursime

Paveiksllyje emiau parodyta tokio renginio schema.

6.7 pav.Furj procesorius naudojantis daugyb-konvoliucij-konvoliucij.
6.11
6.12
7
Kitas bdas tokiai pat operacijai parodytas kitame paveiksllyje.

6.8 pav. .Furj procesorius naudojantis konvoliucij-daugyb-konvoliucij.
i schema vaizduoja operacijas konvoliucija-daugyba-konvoliucija. iuo atveju

apraom iraik galima suvesti




(dl Gauso impuls savybi vaizdas bus .
Reikia laikin priklausomyb gali bti pakeista danin vien tik vedant
paymjim ). Tai parodo, kad ir i schema realizuoja t pat Furj
procesori. Aiku, kad dirbant su impulsais, visos ios operacijos vykdomos tik tais
momentais, kai ie impulsai persikloja laike, t.y. veikia vienu metu.
8
6.2 FAZOKODINIAI KEITIKLIAI

Anie moduliuoto danio keitikliai (ir filtrai) buvo dispersiniai, nes sklidimo laikas
priklaus nuo danio. Dabar mes pateiksime kelet nedispersini PAB element. PAB
keitikliai gali bti naudojami tam tikram bifaziniam kodui generuoti ir priimti.
emiau paveiksliuke parodytas vienas toks pavyzdys. Daniausiai koduojama
pseudoatsitiktiniais kodais, kurie yra generuojami i ilgiausios sekos. (Ryi
sistemose plaiai taikomas kodavimas). Tokiam kodui priimti lengvai gaminamas
suderintinis filtras apsukant i sistem i galo priek.



6.9 pav. Fazokodinis manipuliatorius su PAB keitikliais.
Jeigu tenka kodavimo kod keisti, tai naudinga turti programuojam kod schem.
Tai gali bti pasiekiama padarius atskirus elektrod prijungimus ir komutuoti juos
elektroniniais komutatoriais, paprasiausi yra diodins gardels.

6.10 pav. Programuojamas fazokodinis manipuliatorius su PAB keitikliais.
Tokios sistemos gali bti pagamintos tiesiog ant Si padklo. Pjezoelektriku gali bti
ugarinta plvel i pjezoelektriko pvz. ZnO, o signalai nuimami suformuot lauko
tranzistori pagalba, kurie gali bti valdomi pjezorezistyviniu efektu (varos pokytis
dl deformacijos). Analogikos sandaros gali bti panaudojamos ir danio
Komutatoriai
jimas
Ijimas
Ijimas
jimas
Kodas
9
manipuliavimo sistemose. J spektras paprastai bna siauresnis u fazs
manipuliavimo sistem, o tai leidia dani srityje tankiau idstyti signalus.
6.3. KONVOLVERIAI
Visos akustins sistemos apskritai yra daugiau ar maiau netiesins, nes atomai guli
energinse duobse, kurios nra grynai parabolins. Todl akustins bangos
sklisdamos kristalais sveikauja viena su kita ir ios sveikos rezultatai gali bti
nuskaitomi vienais ar kitais bdais. Jeigu kristalai yra pjezoelektrikai tai sveikos
rezultatas gali bti tiesiog elektrinis laukas. Toki sistem pavyzdiai pateikti
paveiksllyje parodytame emiau.

6.11 pav. Konvolveriai su PAB.
Bangos sklinda viena prieais kit ir dl netiesins sveikos jos yra sudauginamos ir
susumuojamos per vis sveikos (elektrodo) ilg. Gaunama tokia iraika
( ) dx
V
x
t f
V
x
t f t f
|
.
|

\
|
+
|
.
|

\
|
=

2 1 3 .
Pakeit
V
x
t = , gausime
( ) ( ) ( ) d t f f V t f =

2
2 1 3
i iraika yra konvoliucijos iraika tik signalas laike yra suspaudiamas 2 kartus.
Tai reikia, kad signalas ijime yra prajs per filtr signalas f
1
, kurio perdavimo
funkcij nusako kitas signalas f
2
. Taigi toks renginys tampa labai universaliu filtru,
kur filtro perdavimo charakteristik mes laisvai galime keisti kitu paduodamu signalu.
Efektyvumui padidinti galima panaudoti PAB sklidim nukreipianiais takeliais.

6.12 pav. Konvoliucinis filtras su PAB.
Parametrinis elektrodas
eminimo elektrodas
LiNbO
3

LiNbO
3

ijimas
Derinimo
grandinl
jimas
d
e
r
i
n
i
m
o

g
r
a
n
d
i
n

LiNbO
3

bangolaidis
elektrodas
d
e
r
i
n
i
m
o

g
r
a
n
d
i
n

jimas
10
jimo ir ijimo keitikliai idstomi ta pat kryptimi, kad dispersija bt minimali.
Dar didesniam efektyvumo didinimui galima panaudoti netiesinius puslaidininkinius
elementus pvz. diodus.


6.12 pav. Konvoliuciniai filtrai su PAB naudojant puslaidininkius.
Dar didesn efektyvum galima pasiekti tiesiogiai panaudojant puslaidinink
(daniausiai naudojamas Si) ir jo pavirinio potencialo netiesines savybes.
Puslaidininkis imamas pakankamai laidus, tada jo paviriuje kieka praktikai tik
skersin lauko komponent ir pavirinis potencialas gaunamas i Poissono lygties yra
.
Puslaidininkis yra priglaudiamas i viraus prie pjezoelektriko per oro tarpel. Oro
tarpelis turi bti labai plonas, kad elektrinis laukas sukeliamas PAB galt pasiekti
puslaidinink (ir. apatin paveiksll 6.12 pav. ). Suformavus vien alia kitos dvi
linijas ir atlikus tarp t linij netiesin signal maiym smarkiai pagerinamas filtr
temperatrinis stabilumas.
Atrama
Silicis
11
6.4. AUTOGENERATORIAI

6.13 pav. Autogeneratorius su PAB vlinimo linija.

Kad toks generatorius veikt reikia, kad stiprintuvas jungtas vlinimo linij
utikrint grtamj ry tok, kad K >1, o generavimo danis bus toks, kad T
d
+
= 2 n , ia K stiprintuvo stiprinimas, - grtamojo ryio dydis, o fazs
postmis stiprintuve. Jeigu ant PAB sklidimo kelio bus udta jautri kam nors plvel,
tai toks renginys taps jutikliu (bakterijoms, dujoms, spinduliavimui ir pan.) Gali bti
gyvendinti su PAB rezonatoriais.

6.14 pav. Autogeneratoriai su PAB rezonatoriais.

6.5. MIKROVARIKLIUKAI

Fizikams geriausiai inomu pjezoelektrinio mikrovarikliuko pavyzdiu yra
skanuojantysis tuneliavimo mikroskopas, kur matavimo elektrodas skanuojamas
naudojant pjezoelektrin efekt, o kai judesys tampa didesnis, tai adat laikantis
pjezoelektrinis voras engia vien ingsnel ir adata perneama vieno ingsnio ilgiu.
(Judinti adat naudojami statmeni vienas kitam pjezoelektriniai kristalliai.)

6.15 pav. Tunelinio mikroskopo adatos skanavimo renginys su pjezoerlektrikais.
emiau parodytas plataus taikymo mikrovarikliukas su pjezoelektrikais.
ijimas
vlinimo linija
12

6.16 pav. pjezoelektrinis mikrovarikliukas.
Sklindani bang varikliukas
Judesiui perduoti btina trintis ir tiesioginis
mechaninis kontaktas. Prijungus teigiam
tamp bus stumiama vien pus, neigiam
kit. Greta parodyta tokio varikliuko veikimo
principas.

emiau parodytas mikrovarikliukas naudojantis sklindanius membranos virpesius.
Diskelio umauto ant aies sukimui panaudojami sklindantieji membranos virpesiai.
Judesiui perduoti irgi btina trintis ir tiesioginis mechaninis kontaktas.



6.17 pav. Mikrovarikliuk naudojani sklindanius membranos virpesius pavyzdiai.
V
0

13


6.18 pav. Membraninio mikrovarikliuko vaizdas.

7. MAGNETINIAI REIKINIAI
7.1 CILINDRINIAI MAGNETINIAI DOMENAI
Magnetizmas pasiymi pirmiausia tuo, kad tam tikro j bvio palaikymui nereikia
energijos ji naudojama tik bvio pokyiui. Svarbiausias magnetins atminties
taikymas yra raketose ir palydovuose, kur nereikia maitinimo altinio ir j pakeisti
nra paprasta, ne taip, kaip puslaidininki elementuose su talpa. magnetinimas ilieka
tam tikrose srityse, kurios vadinamos domenais. Permagnetinimas paprastai vyksta
isipleiant domen riboms. Taiau egzistuoja tam tikros klass darini, kurie gali
judti nekeisdami savo formos. Tai tam tikros formos dinaminiai netolygumai.
Magnetikuose vieni i toki nestabilum yra cilindriniai magnetiniai domenai. J
dydis yra apie mikron, o skiriamoji riba maesn u nanometr. Jie gali judti laisvai
po magnetik panaiai kaip bangos, todl mes pirmiausia juos ir panagrinsime. (I
esms bangos taip pat yra dinaminiai netolygumai). Kiekvienas feromagnetikas,
nesant iorinio lauko, susiskaido magnetintas iki soties ir atskirtas viena nuo kitos
sienelmis sritis. ios sritys ir vadinamos domenais (domain). Gretimos sritys
magnetinamos prieprieiais bendras magnetjimas nulis arba nedidelis. iose
srityse magnetik aprao keletas energij
W
m
magnetinio lauko energija
W
e
pamainin energija (sveika priklauso nuo to kaip orientuoti elektron spinai)
W
a
anizotropin energija
ios energijos priklauso nuo kno formos ir dydio. Tegu turime ploktel i
magnetiko.
Magnetinio lauko energija

ia domeno magnetjimas, - domeno storis, S
0
= L
2
- ploktels plotas.
Domenini sieneli energija


ia - domen sieneli energija ploto vienet, S
0
= Lh domeno sienels plotas,
S=L/d - domen skaiius. Taigi visa energija bus j suma ir ji bus minimali, kai
d
2
= l
0
h
ia l
0
= /M
0
charakteringas ilgis. is ilgis yra 10
-5
cm eils. Kai l
0
< h , tai
lygiagreiai magnetint domen sritys yra energetikai naudingesns u tolyg
magnetinim. iuo atveju domeno dydis didja storinant ploktel kaip kvadratin
aknis i ploktels storio. Taip yra tol kol storis nra per didelis paskui prasideda
domen akojimasis. Jeigu toki ploktel patalpinsime magnetin lauk ir keisime
jo dyd, tai domenai, kuri magnetjimas lygiagretus B augs, o mas tie, kur
magnetjimas antilygiagretus B iki tol, kol j dydis taps maesnis u l
0
. Tada jie
suskils atskirus cilindro pavidalo domenus susidarys cilindriniai magnetiniai
7.1
7.2
7.3
domenai (CMD). Dl magnetins dipolins sveikos jie bus atitol vienas nuo kito , ir
j tankis priklausys nuo B (atrado ekai ir olandai. Kadangi jie gali turti nema
greit ~15 km/s, pasilyta naudoti informacijos kaupikliuose be mechanikos). Jeigu
dabar lauk mainsime, tai tokia sandara gali ilikti net, jeigu laukas visikai inyks.
ie CMD turi tik jiems vieniems tinkanias ypatingas savybes. Jie gali egzistuoti, tik
jeigu vidinis laukas nelygus nuliui. Jis reikalingas, kad CMD nesuskilt, t.y. ilaikyt
tam tikr slg apvalias domen sieneles panaiai kaip duj burbuliukai skysio
viduje (slgis viduje turi bti didesnis u slg kitame skystyje). I ia anglikas
pavadinimas magnetic bubble.

7.1 pav. CMD energijos priklausomybs nuo jo diametro esant vairaus stiprumo
laukams. 1 a kreiv kai magnetinis laukas didesnis u nul bet maesnis u kritin,
kur parodo 2 a kreiv. 4 a kreiv rodo tok lauk prie kurio inyksta CMD
susidarymas. 3 a kreiv kai CMD yra nestabils.
Yra gaunami CMD, kuri diametras yra madaug 1 m, ir tai galina gauti ra tank
~0.1Gb/cm
2
. raymas ir nuskaitymas galimas dl to, kad CMD gali laisvai judti
plvele ir gana dideliais greiiais. CMD krimui ir judesiui iaukti daniausiai
naudojamos magnetins aplikacijos. Generavimui naudojama srovs kilput (padaryta
i Ni:Fe), paduodant j srovs impulsiuk domeno dydis lygus kilpos dydiui.
Domenui judti reikia sukurti aplikacij periodin sandar. Parenkant j form ir j
topologij galima pasiekti domen judjimo bet kuria kryptimi. Pavyzdys toki
aplikacij parodytas kitame pav.

7.2 pav. CMD krimo aplikacij pavyzdiai.
Pastovs magnetai sukuria pastov magnetin lauk, reikaling CMD susidarymui,
paskui su ritmis sukurianiomis kintam besisukant lauk keiiama raymo arba
nuskaitymo vieta. Nuskaitymui danai yra naudojamas magnetorezistyvinis efektas
laidininko(puslaidininkio varos kitimas magnetiniame lauke).
Dar maesns sandaros yra Blocho sritys sritys domen sienelse, kur magnetjimo
perjimas i pagal laikrodio rodykl kinta prie laikrodio rodykl. ios sritys yr
labai siauros, taiau jos yra tik domen sienelse, o dar turi bti ir patys domenai.
Todl naudojamos kombinacins sandaros CMD kartu su sienelmis informacijai
saugoti ir skirtingi elementai j skaitymui.
7.2 MAGNETINS TUNELINS JUNGTYS
Palyginti neseniai daugiasluoksnse nanostruktrose buvo atrastas gigantikas
magnetorezistyvinis efektas vara smarkiai priklauso nuo magnetini dipoli
isidstymo sluoksniuose. (The first widely successful nanotechnology product was
introduced in 1997 at IBMs Almaden Research Center. The GMR effect was first
seen in the late 1980s by two European scientists working independently(one group
led by Peter Grnberg at the KFA research institute at Jlich, Germany, and a second
group led by Albert Fert at the University of Paris- Sud ). ) Tokiose sandarose vara
gali keistis 2 kartus ir daugiau. is kitimas priklauso nuo spininio ibarstymo
magnetiniuose sluoksniuose ir tarpsluoksniuose. Jis kyla dl magnetinio tuneliavimo.
Sandaros kuriamos su magnetinio tuneliavimo sandara (magnetic tunnel junction).
Tokios tuneliavimo sandaros gali bti sukurtos naudojant elektronini spinduli
fotolitografij ant Si padklo.


Kitaip galime pavaizduoti taip
Didel vara, kai magnetiniai momentai yra
prieingi ir maa, kai jie yra lygiagrets.
Tuneliavimo sluoksnio storis yra labai plonas apie
0.6 nm. is varos pokytis turi histerez.









7.3 pav. Histerez magnetinje tunelinje jungtyje
.
7.4 pav. Labiau padidinta histerezs sritis apie lauko nul

Magnetinis laukas sukuriamas srove tekania taip
vadinama bit laidininku srov sukuria magnetin
lauk ir nuskaito informacij. (ta ar kita kryptimi)

Atminties elementas su panaia sandara. Viena i pagamint sandar (1nm yra 10 )

Kadangi pratekantys elektronai priklauso nuo spin orientavimo tai gali bti
pagaminamas tranzistorius su magnetiniu tuneliavimu.

Emiteris injektuoja spin poliarizuotus elektronus baz. Bazje vyksta priklausantis
nuo spin ibarstymas ir ji tarnauja kaip spin filtras. Kolektorius turi otkio barjer ir
j patenka tik elektronai, kuri energija galina juos perokti otkio barjer.
Magnetosrov

Priedas prie CMD literatra pagal istorin reikinio tyrim.
Significant contributions were made to the development of garnet (granat)
compositions and epitaxial growth techniques by Giess et al. [E. A. Giess, B. E. Argyle, B. A.
Calhoun, D. C. Cronemeyer, E. Klokholm, T. R. McGuire, and T. s. Plaskett, Rare-Earth Yttrium Iron-Gallium
Garnet Epitaxial Films for Magnetic Bubble Domain Applications, Mater. Res. Bull. 6, 1141-1150 (1971). ] in
1971. Amorphous Gd-Co films were developed by Chaudhari et al. [ P. Chaudhari, J. J.
Cuomo, and R. J. Gambino, Amorphous Metallic Films for Bubble Domain Applications, IBM J. Res. Develop.
17, 66-68 (1973). ] and shown to support very small magnetic bubbles. The first reported
observation of velocity saturation of magnetic bubbles was by Calhoun, Giess, and
Rosier [B. A. Cathoun, E. A. Giess, and L. L. Rosier, Dynamic Behavior of Domain Walls in Low Moment
Yttrium-Gallium- Ion Garnet, Appl. Phys. Lett. 18, 287-289 (1971). ]. The theory for this phenomenon
was developed by Slonczewski [J. C. Slonczewski, Dynamics of Magnetic Domain Walls,AZP Conf.
Proc. Magnetism and Magnetic Materials 5, 170-175 (1971). ], and its significance to bubble devices
was more fully developed by Argyle, Slonczewski, and Mayadas [B. E. Argyle, J. C.
Slonczewski, and A. F. Mayadas, Domain Wall Motion in Rare Earth Substituted GaYIG Epitaxial Films, AZP
Conf. Proc. Magnetism and Magnetic Materials 5, 175-179 (1971). ]. A major contribution to the
modeling of bubble devices was the closed-form equations of Almasi and Lin [G. S.
Almasi and Y. S. Lin, An Analytical Design Theory for Field-Access Bubble Domain Devices, ZEEE Trans.
Magnetics MAG-12, 160-202 (1976). ], which were based on a magnetic circuit model for
bubble- Perrmalloy
TM
interactions. Almasi, Chang, Keefe, and Thompson [G. S. Almasi,
H. Chang, G. E. Keefe, and D. A. Thompson, U.S. Patent 3,691,540, filed 1970; and G. S. Almasi, G. E. Keefe, Y.
S. Lin, and D. A. Thompson, A Magnetoresistive Detector for Bubble Domains, J. Appl. Phys. 42, 1268-1269
(1971). ] were the first to propose magnetoresistive sensing of magnetic bubbles, which
is now used in all magnetic bubble designs. Almasi et al. [G. S. Almasi, B. J. Canavello, E. A.
Giess, R. J. Hendel, R. E. Horstmann, T. F. Jamba, G. E. Keefe, J. V. Powers, and L. L. Rosier, Fabrication and
Operation of a Self- Contained Bubble Domain Memory Chip, AZP Conf. Proc. Magnetism and Magnetic
Materials 5, 220-224 (1971). ] were also the first to report the operation of a fully functional
bubble chip. This chip, with 12-m-diameter bubbles, used magnetoresistive sensing
as well as unique on-chip decoding.
Atminties disko gamyba Then insulating layers, Permalloy
TM
patterns, and gold lines
were deposited on the garnet to form sensors, nucleators , switches, stretchers,
(jutikliai, kaupikliai, komutatoriai, neikliai) and the connecting control lines. In
1979 Lin, Almasi, Keefe, and Pugh [ Y. S. Lin, G. S. Almasi, G. E. Keefe, and E. W.
Pugh, Self-Aligned Contiguous-Disk Chip Using 1 pm Bubbles and Charged-Wall
Functions, IEEE Trans. Magnetics MAG-15, 1642-1647 (1979). ] reported the full-
chip operation of contiguous-disk devices at 150 kHz with better margins than any
previous contiguous-disk devices. These devices utilized an easy-to-fabricate, self-
aligned structure, 1-pm bubbles, and a 5-pm period to achieve the highest-density
magnetic bubble devices to that time. Several companies have begun to ship
conventional magnetic bubble products with up to one million bits per chip. This is
16 times more bits per chip than is presently available in any semiconductor memory
product. Nevertheless, the projected costs per bit are not yet sufficiently lower than
those projected for higher-performance semiconductor memories to ensure adequate
sales for magnetic bubble devices.

1
8. Susieto krvio renginiai
Iekant puslaidininkinio analogo CMD 1970m Bello laboratorijoje buvo sukurtas ir
pademonstruotas susieto krvio renginys (charge coupled devices) postmio registras
su 8 elementais sukurtas p-MDP technologija su molibdeno utromis. Be to
pasirod, kad jie gali save skanuoti, t.y. priklausomai nuo paduot tamp eilikumo
duoti atitinkam atsak. Vliau kanalas buvo paslptas, o elektrodai buvo padaryti
skaidrs i polikristalinio Si. Astronomini stebjimo gerinimo poreikis labai
prisidjo prie CCD matric gerinimo ir plitimo. Be to jie buvo pritaikyti skaneriuose,
faksuose, trichini kod skaitytuvuose, medicinos vaizd vizualizavime ir pan. i
rengini bazinis elementas yra lauko tranzistorius be itako ir altinio, t.y. be
elektrod. Prijungus tamp prie utros prie elektrodo susiburia krvininkai.

8.1 pav. Kaip susiburia krvininkai.
Tegu dabar alia io yra ir kitas panaus. Tada krvininkai suburti prie ano nuteks
gretim, jeigu tampa ant jo bus truput didesn.

8.2 pav. Suburti krvininkai nuteka t srit, kur tampa didesn.
Atsiranda krvininkai paprastai dl foto adinimo. i sandar ypatyb ta, kad jiems
valdyti pakanka trij taktini laid, prie kuri prijungta toki sandar eilut. Sveikai
panaikinti dedamas treias elektrodas atskiriantis adinimo ir primimo elektrodus.
Pradioje elektrodai buvo daromi i metalo, paskui jie buvo pradti gaminti skaidrs
i poliSi. Tada paprasiausias postmio registras atrodys taip

1 Faz
2 Faz
3 Faz

8.3 pav. Postmio registras
Tokio postmio registro laikin diagrama parodyta kitame pav.
2

1 Faz

2 Faz

3 Faz

8.4 pav. Laikins postmio registro diagramos
Per vien cikl krvis nuo vieno elektrodo perduodamas treij. Sumajus
potencialui pirmajame elektrode esant padidintam antrajam elektronai pereina prie
antrojo elektrodo ir taip pat tarp antrojo ir treiojo elektrod. Laukas turi ir skersin
dedamj todl elektron dreifas vyksta greit procesas gerokai spartesnis u
difuzij. Neleisti krvininkams dreifuoti skersine kryptimi formuojami skersiniai stop
kanalai su padidinta priemai koncentracija iilgai kanalo reikia gerokai didesnio
potencialo nustumti skylutms nuo paviriaus. Galutinai gauname sklindani po
elektrodais elektron bang, kuri greit lemia taktinis danis. Taktinis danis TV
standartui yra nemaas (7-13MHz) ir nevisi elektronai perduodami gretim element
- perdavimo efektyvumas e. Danai naudojamas perdavimo neefektyvumas h = 1-e.
Be to, kadangi sveika vyksta ploname sluoksnelyje prie pat paviriaus, tai jame pilna
defekt. Dl to kyla rekombinacija ir prilipimas atsiranda papildomas pernaos
triukmas. J takai sumainti buvo pasilyta kanal paslpti(Philips 1972m.).
Puslaidininkio paviriuje sukuriamas plonas sluoksnis, turintis prieing triui
laidumo r (paprastai ant p padklo n sluoksnis), kuris gali bti pilnai
nuskurdinamas paduodama tampa. J visikai nuskurdinus lieka nesukompensuotas
priemai krvis krvio pasiskirstymas tampa uolinis.


Nekompensuotas priemai krvis
Nuskurdinta sritis tryje

8. 4 pav. Krvio pasiskirstymas nuskurdintame kanale.
Potencialo pasiskirstymas esant tokiam krvio pasiskirstymui gali bti rastas
sprendiant Laplaso lygt. Jo pasiskirstymas bus parabolinis tam tikrose vietose kur
krvis pastovus. Perjimo ribose jie turi bti lygs. Galutinai atrodys taip, kaip
pavaizduota paveiksllyje emiau.
3

kanalas
krvis =0
padklas
Signalo
krvis >0
Signalo krvis = 0

8. 5 pav. Potencialo pasiskirstymas.
viesa suadinti elektronai kaupsis potencialo maksimume, o jis kaip matome yra
pastumtas gilyn nuo paviriaus ir tokiu bdu panaikinami visi neigiami reikiniai
esantys paiame paviriuje. Be to tokiose sandarose valdomieji impulsai turi bti
bipoliniai, nes barjero tampa neigiama. Padavus teigiam impuls barjero potencialas
maja kol tampa lygus nuliui ir toliau kisti nebegali pavirinis potencialas
fiksuojamas (pin). Esant pervietimui, t.y. kada adinama daug elektron tai jie
pasiekia maksimali vert tam tikrame gylyje, o toliau nebekinta elektron
koncentracija sluoksnyje sotinama. emiau parodyta reali dvimat matrica.

k
a
u
p
i
m
o

s
e
k
c
i
j
a

s
a
u
g
o
j
i
m
o

s
e
k
c
i
j
a

Nuskaitymo registras

8. 6 pav. CCD matrica.
plduriuojanti
difuzija
ijimas
4
Prie nuskaitant eilut sukuriamas potencialas ant diodo udarymo kryptimi (virutinis
tranzistorius atidarytas). Nuskaitant virutinis tranzistorius udaromas ir ant diodo
lieka plaukiojantis potencialas, kurio dydis priklauso nuo atneamo krvio. J savo
ruotu nuskaito stiprintuvas su didele jimo vara. Vaizdas sudaromas tik kaupimo
sekcijoje. Kiekvienoje sekcijoje krvis proporcingas jos apvietimui. Atskiros
gardels atskirtos STOP linijomis (parodyta raudonai). Pirmiausia paduodama tampa
tik VS1. Susiformavus vaizdui ir jo krvio atvaizdui paduodami taktiniai impulsai
VS ir VM kartu ir j tiek kiek yra eilui. Krvis sinchronikai perneamas
saugojimo sekcij, kuri negali bti apviesta. is perneimas atliekamas palyginus
labai greit visos eiluts per takt skaii lyg eilui skaiiui. Paskui formuojant
nauj vaizd kaupimo sekcijoje, vaizdas esantis saugojimo sekcijoje po vien eilut
ivedamas ijim. Elektrodai daromi i skaidraus polisilicio uneant tris j
sluoksnius. Suformavus elektrodus jie oksiduojami. Kad oksidavimo metu nekist
dielektriko storis jis daromas dvigubas nuo oksido sluoksnio atskiriamas Si
3
N
4
. is
sluoksnis vien oksido sluoksnio nuo kito oksido sluoksnio. Be to kiekvieno sluoksnio
oksidavimas labai sumaino utrumpinimus tarp fazi , o tarpelis galjo bti
sumaintas iki 0,2 m, praktikai tik iki tarpfazinio oksido sluoksnio storio.
Skanavimas iuose renginiuose vyksta jau per grietai apibrtas sritis, todl
inyksta visi vaizdo geometriniai ikraipymai jo kokyb lemia naudojama optika.
Lsteli apibrtumas taip pat panaikina spalvinius ikraipymus trys spalvos
formuojamos visada apibrtoje vietoje. Dar viena ypatyb inyksta pervietimo
efektai dl inertikumo. iose sandarose i gardels krvis yra visikai ivedamas ir
naujas vaizdelis formuojamas praktikai visikai varioje matricoje. Be to visas
signalas patenka ijim naudojant t pat stiprintuv. Trkumas tik tas, kad visas
kadras turi bti nuskaitytas. Tai uima daug laiko (eilui skaiius padaugintas i
eilui nuskaitymo periodo), o dl to atsiranda krvio isisklaidymas. iam
isisklaidymui sumainti naudojamas atskir eilui perneimas (vietoj viso
vaizdelio). iuo atveju eilui atminties elementai idstomi alia kaupimo element
ir jie yra udengiami nuo viesos. Taiau is trkumas buvo radikaliai panaikintas
sukrus tarpeilutin perneim.

V e r t i k a l a u s p e r n e i m o r e g i s t r a i
K a u p i n i m o
e l e m e n t a i
S
a
u
g
o
j
i
m
o

s
e
k
c
i
j
a

i j i m a s

8.7 pav. CCD matrica su tarpeilutiniu perneimu.
5
iuose renginiuose kaupimo ir perneimo funkcijos yra atskirtos. Krvis i kaupimo
element (daniausiai tai fotodiodai) perduodami utamsintus perneimo registrus
t.y. perneimo sekcija montuota kaupimo sekcij. Dabar viso vaizdelio perneimas
vyksta vienu taktu ir krvio iplitimas inyksta. Trinio krvio poveikiui ivengti
rengiama papildoma atminties sekcija. Vaizdo formavimas vyksta labai trumpai, o
nuskaitymas kiek norima; vykdomas i atminties.
iuo atveju tik pus ploto yra inaudojama kita pus skirta vertikaliems registrams.
Foton surinkimui padidinti gali bti suformuotos mikrolinzs, surenkanios vies i
viso ploto ir fokusuoja j fotojautri srit.
Spektrin charakteristik nusako fotoadinimas ir prajimas per tarpelektrodin srit.
Si raudonoji riba yra kaip inoma 1.05 m, todl viesa susilpnja e kart gylyje:
1 m 100 m,
0.7 m 5 m (raudona)
0.5 m 1 m.
Sluoksnio storis, kuris suformuojamas paviriuje yra apie 5 m. Labiausiai adina
elektronus viesa tarp 0.7 m ir 0.3 m. Trumpesns bangos absorbuojamos
paviriuje , o kaip aikinoms anksiau pavirius nea daug paalini dalyk ir
efektyvumas silpsta.
Paprastai poliSi stipriai absorbuoja trumpas bangas < 450 nm. Todl galima uneti
papildom liuminoforin sluoksn, kuris trumpas bangas pakeiia ilgesnes ir
jautrumas padidja. Antras bdas yra pagaminus suploninti padkl iki 10 m ar
maiau, o vies praleidinti i antros padklo puss (prieingos nei elektrodai),
nebelieka klii viesai adinti elektronus visame nuskurdintame sluoksnyje. Tokie
CCD yra labai efektyvs, bet brangs. Naudojami daniausiai brangiuose projektuose
pvz. visose observatorijose tame tarpe ir kosminiame Hubble teleskope. Ir treias
bdas sukurtas firmoje Texas Instruments ruoiant skrydio Jupiter projekt
(Galileo) 1980m. Vienas elektrodas pakeiiamas p sluoksneliu sujungtu su STOP
kanalu ir padarytu tiesiog ant nuskurdinto sluoksnio (virtuali utvara).

SiN
4
Virtuali utra
SiO
2
Paslptas kanalas
Virtuali duob

8.8 pav. CCD su virtualia faze.
Jis daromas didesnis, o
legiravimas parenkamas toks, kad
potencialas bt tarp gaunamo
potencialo ant tikros utros ir
potencins duobs potencialo.
Krvio perneimas vyksta
normaliai, geriau inaudojama
krintanti viesa, jautrumas
trumpj bang diapazone
gerokai padidja ir gali prasitsti
iki Rentgeno srities.


8.9 pav. vairi CCD spektrins charakteristikos: raudona paprasto CCD, geltona
su papildomu liuminoforo sluoksniu, alia apvieiant i kitos padklo puss,
mlyna su virtualia faze.
6
Dabar belieka pakalbti apie jautrum. J nusako tamsin srov kylanti dl
spontanins elektron generacijos dl ilumini ir kt. reikini ir kylantys triukmai.
Teorin jo vert yra labai maa. Paprastai elektronai generuojami per tarpinius
energinius lygius draustinje juostoje, kuri koncentracij lemia nepageidaujam
priemai koncentracija, o j savo ruotu Si kokyb, vara, technologijos kokyb.
Dabartiniu metu i reikm paprastai yra maesn u 1 nA/cm
2
, arba keletas imt
elektron gardelei ir sekundei. Jeigu reikia turti dar maesnes ias vertes (paprastai
astronominiams stebjimams), tai galima aldyti. Galima tiesiog talpinti azoto
kriostatus, arba aldyti su termoelektriniu (Peltj efektas) aldytuvu. Tokie aldytuvai
paprastai montuojami vien korpus su CCD (naudojami medicinoje,
fluorescentinje mikroskopijoje ir pan., gamina SITe Technology, Hamamatsu
Photonics, EEV ir kt.). Pagaliau skaitmeninse sistemose j galima siminti, o paskui
atimti.
Triukmus sukelia pati viesa jos pasiskirstymas paprastai yra Puasono, todl
adinam elektron skaiius apibrtas kvadratins aknies i j skaiiaus tikslumu.
Antras triukm altinis (ir pagrindinis) yra ijimo stiprintuvo triukmai. Kadangi
paprastai naudojama yra anksiau aprayta schema, tai kiekvien kart udarius
tranzistorin rakt, potencialas ant diodo bus vis kitoks (jo vidutinis kvadratinis
triukmas (kT/C)
1/2
, o triukminis krvis (kTC)
1/2
). Dabar naudojama talpa yra apie
0.02 pF, apie 50 elektron triukmas. simenant potencial vos tik tranzistorius
ijungiamas, galima sumainti triukm (dvigubas koreliacinis bdas). Toliau
belieka praktikai tik paties stiprintuvo triukmas. J aldant taip pat pasiekiamas
triukmas tik keleto elektron soties krvis paprastai yra keli imtai tkst. elektron.
Gaunamas dinaminis diapazonas apie 100dB (geriausiose sistemose 110dB).
Dar vienas nepageidaujamas reikinys yra pervietimas (blooming). Kovojama su juo
keliais bdais alia jautri gardeli formuojama siaura nuotkio juostel su didesniu
potencialu, galima elektroniniu bdu reguliuoti nuotkio potencial, kartu ir
ekspozicij. Galima tokias juosteles formuoti ne alia, bet po kaupiamja gardele
perteklinis krvis nuteks gilyn. Jautrumas infraraudonojoje srityje sumas, bet foto
ir TV technikoje tai nra minusas.
Taip pat gaminama ne tik CCD matricos, bet ir liniuots. Jos naudojamos faksams ir
skaneriams.
Galima prijungti papildomus elektroninius vedimo renginius ir mes tursime visik
PAB vlinimo linijos analog kur vlinimo laikas keiiamas keiiant taktin dan. Be
to vietoje plduriuojanio kontakto galima suformuoti plduriuojanias utras, t.y.
gauti registr su atakomis. Kaip mes jau nagrinjome anksiau tai yra atakinis
delsusis filtras. Jo taikymus taip pat mes jau nagrinjome anksiau.
CCD turi bti gaminami i tolygi kristal naudojant itin vari ir kokybik
technologij. Ibarstymas turi bti gerokai maesnis nei 10 proc.
Priedai: Kaip susieti matuojamus parametrus CCD su teorija.
Elektron skaii, kuriuos suadina krintanti viesa, galime suskaiiuoti pagal:

E - apviestumas, W/m
2
,
S - elemento plotas, m
2
,
t - kaupinimo laikas, s
W

= h - fotono energija, J,
h = 6,62610
-34
Js - Planko pastovioji,
= / - spinduliavimo danis, Hz,
= 310
8
m/s
- spinduliavimo bangos ilgis, m,
- kvantinis naumas.
8.1
7
1 W/m
2
nuo baltos viesos altinio akies jautrumo spektro srityje atitinka viesos
sraut 220 lm. Taigi iame spektro ruoe 1 W/m
2
= 220 lx. Minimalus apvietimas
paprastai yra 2 lx. Tai atitinka 9,110
-3
W/m
2
.
Prajs per objektyv viesos srautas bus
E
poobjektyvo
= (4F
2
)
-1
E
objekto
(2)
ia, objekto atspindio koeficientas, objektyvo prajimo(perdavimo)
koeficientas, F objektyvo apertra.
Paprastai = 0,75; perdavimo = 0,85; apertra F = 1,2 (TV kameroms). Tai
reikia, kad objektyvas vies sumaina 9 kartus. Taigi esant 2 lx objekto
apviestumui ant CCD bus apie 10
-3
W/m
2
.Toks apviestumas generuos (per 0.02 s,
esant kvantiniam naumui 0.7, gardels plotas (752X528 CCD matrica) 8,6*8,3
m = 70 m
2
arba 7010
-12
m
2
) 2768 elektronus. Triukmo elektron skaiius bus
(kv.aknis 2768) lygus 52. Dabar daugumos plaiai taikom matric minimalus
triukm elektron skaiius yra 15.
Bendras triukmas tokiam apviestumui bus ( ) 54 15 52
2 2
= + = N . Taigi S/N bus
lygus 20*log(2768/54) lygus 34.2 dB. Jeigu matuojant naudojamas svertinis filtras tai
jis nea 9.2 dB nuostolius. Todl prie gautos teorins verts reikt pridti i
reikm. Gausime 43.4 dB. emiau parodyta spektrin charakteristika Philips CCD.

S
a
n
t
y
k
i
n
i
s

a
p

v
i
e
s
t
u
m
a
s
,

%

bangos ilgis ,nm
akis

Elektronus generuoja visa viesa, tuo tarpu skaiiavimai tik akies jautrumo diapazone,
nes matuojamus lm ir lx galime susieti su W/m
2
tik ioje srityje. Matome, kad
gamintoj spekuliavimui galimybs gana plaios.
D. F. Barbe, Ed., Charge-Coupled Devices. Berlin: Springer, 1980.
Charge-Coupled Devices, Edited by D. F. Barbe, Springer Verlag, Berlin-Heidelberg-
New York, translated into Russian by V.A.Gergel and V.V.Rakitin, edited by R.A.
Suris, MIR, Moscow, 1982
8.2
1
9. Akustooptika

viesos spindulio valdymas naudojant akustines bangas. Gali bti spindulio
lankstymas, viesos moduliavimas ir pan. poveikis. Atsiranda dl viesos sveikos su
akustine banga dl lio rodiklio pokyi akustinje bangoje. is reikinys parodomas
paveiksllyje parodytame emiau.

oras oras
knas
viesos
frontai
difragav
viesos
frontai
akustin banga

9.1 pav. Akustooptin sveika.

Sklindanti akustin banga x
1
sukelia lio rodiklio moduliavim
n = n
0
+ n sin(t - x
1
/ V)
viesos banga padidjusiose lio rodiklio vietose sklinda liau ir sumajusiose
greiiau ir todl ji difraguoja tose vietose. viesos banga tada bus ireikiama
a = A cos(t - n x
2
2 /
0
)
ia
0
yra viesos bangos ilgis. viesos banga prajusi akustini bang pluotel,
kurios plotis e bus
a = A cos[t +
0
+ sin(t - x
1
/ V)]
ia yra vidutinis fazs pokytis ir jos nuokrypis
Kiekviename susikirtimo take yra moduliuojama viesos faz. Kosinus ir sinus
skleidiant harmonikomis gaunamos Beselio funkcijos

2
Taigi gausime

arba po pertvarkymo (trigonometrini funkcij sandaugas pakeit sumomis)


Taigi ibarstytas spindulys turi pagrindinio danio spindul ir gretimus besiskirianius
sveiku akustini bang dani skaiiumi N.
T pai bang interferencija sklindant skersai akustinio pluotelio didiausia tik tam
tikrais kampais
N
. iems kampams fazi skirtumas yra toks, kad jos susideda (ir.
pav.)

Kadangi , tai gauname kampams

Taip vyksta tol, kol akustinio pluotelio plotis nra per didelis. I ties spindulys tokiu
bdu yra ibarstomas kiekvieno nedidelio akustinio pluotelio ploio dx
2
.
Suskirstykime akustin pluotel atskirais stulpeliais ir panagrinkime, kaip bus, jeigu
atstumas tarp toki pluoteli bus l. Toks skirstymas parodytas pav. emiau.

krintanti
banga
atspindta banga

9.2 pav. Fazi postmis tarp bang, prajusi vis akustins bangos pluotel.
Isklaidyta viesa ateina ne tuo paiu laiku tuos paius takus. Fazi postmis tarp
i bang yra

Net dideliems ploiams ir akustins bangos daniams kampas lieka nedidelis, tada
3

Taigi, kai = , o taip bus (spinduli maksimumai naikins vienas kit ir ibarstytas
spindulys inyks), kai plotis taps

Kad vykt apraytas ibarstymas reikia, kad akustinio pluotelio plotis bt maesnis
u pirmos eils kritin ilg toks ibarstymas vadinamas Ramano-Nato ibarstymu.
Prieingu atveju reikia ir krentant spindul pasukti kampu akustin pluotel. Tada
gausime vadinam Braggo ibarstym (panaiai kaip Rentgeno spinduliams). viesos
spindulys atsispinds nuo akustins bangos front, kaip nuo veidrodi. Parodysime,
kad taip bus i tikrj ir surasdami kamp geometrikai. Tegu krintantis kampas yra
. . Tada paveiksliukas atrodys

9.3 pav. viesos ibarstymas jai krintant kampu.
viesos eigos atstum skirtumas bus

Taigi kampams

Nustatysime, kokie turi bti kampai, kad ateinantieji spinduliai turt tokias pat fazes
koks bebt pluotelio plotis l. Taigi fazi skirtumas tarp Q
2
ir Q
3
bus

is skirtumas yra nulinis, kad ir koks bebt pluotelio plotis l , jeigu skirtumas yra
lygus nuliui.

4
Reikia

is sryis tenkinamas, kai = / 2. Kritimo kampas bus apibriamas (i 1-os lyg.)

Mes jau turjome I kitos puss n yra susijs su deformacijos
amplitude sryiu (gaunama i elastooptins sveikos vedus elastooptinius
koeficientus dielektrins skvarbos pokyiui)
pS
n
n
2
3
=
,
p yra elastooptinio efekto koeficientas. is koeficientas yra tenzorinis dydis, t.y.
priklauso nuo krypties ir nuo sukeliamos deformacijos. Akustins bangos
spinduliuojama galia yra:

I ia gauname

Dydis vadinamas akustooptinio efektyvumo faktoriumi. Tada gausime

bei ibarstyto spindulio intensyvumas lygus ibarstyt amplitudi santykio kvadratui

Ibarstyto spindulio intensyvumas priklauso nuo akustooptinio efektyvumo faktoriaus,
o akustini bang galia reikalinga ibarstyti tam tikr intensyvumo dal (ar vis) yra
atvirkiai proporcinga akustooptinio efektyvumo faktoriui. p paprastai nevirija 0.3,
lio rodiklis daugumai kristal matom bang ruoe yra apie 2.5, skaidri kristal
tankis irgi yra truput vir 2 t/m
3
ir keiiasi nedaug, taigi lieka bang greitis nuo kurio
labiausiai priklauso is faktorius. Maiausi greit turi parateluritas (TeO
2
)skersinms
bangoms 616 m/s ir jo faktorius yra 515(stiklo atvilgiu) didiausias inomas iuo
metu faktorius. Stikle isklaidyti pus raudonos viesos intensyvumo reiktu 33 W,
1.4 W vino molibdate ir tik 0.06 W TeO
2
. Taiau TeO
2
turi didel akustini bang
slopinimo koeficient didesniuose u 100 MHz daniuose. Padidinti atlenkimo
efektyvum galim naudojant kelet keitikli priklijuot per puss bangos postm
prie kristalo galo arba paduodant keitiklius signal su fazs postmiu
5



9.4 pav. Atlenkimo efektyvumo didinimo bdai.
Akustooptin sveika taip pat gali vykti ir planarinse sandarose.

9.5 pav. Planarins akustooptins sistemos.
iame paveiksliuke parodyta beveik statmena ir kolineari akustooptin sveikos. Su
PAB kolineari sveik gana nesudtinga padaryti. Krintanti banga gali bti visikai
apgrta. Visiko apgrimo slyga = /(2 n ), . Priedo PAB keitiklius pagaminti
galime praktikai bet kokius ir pasiekti ger efektyvum. Optin planarin bangolaid
taip pat nesudtinga pagaminti ant pjezoelektriko paviriaus arba metalo difuzija (pvz
Ti ant LiNbO
3
) arba terpiant paviriuje protonus.

9.6 pav. Atlenkimo efektyvumo didinimo bdai planarinse sandarose..
6
9.2. Akustooptinis komutatorius

Toks komutatorius yra valdomas i kompiuterio ir optin spindul i vieno ijimo
persiunia mums reikiam jim. Reikalingi du akustooptiniai deflektoriai. Veikimo
princip parodo paveiksliukas emiau.


9.7 pav. Akustooptinis komutatorius.
1 viesolaidis, 2 optins sistemos jimas, 3 1 asis AO kristalas (x-kryptis);
4, 6 keitikliai, 5 - 2 asis AO kristalas (y-kryptis), 7 optin ijimo sistema, 8
viesolaidi matrica.
Pirm kart tok rengin pademonstravo firma Light Management Group
(LMG) 2000 m.
10. Superlaidinink renginiai

1. Planarins linijos
2. Nuostoliai
3. Sveikaujanios linijos
4. Bangins varos taka
5. Programuojamos atakos su MOP tranzistoriais
6. Konvolveriai
7. Planariniai rezonatoriai
8. Vlinimo linijos
9. Spektroanalizatoriai
10.1. vadas
Beveik visi renginiai su superlaidininkais yra mikrobangini rengini pobdio. Signal
apdorojimui dauguma i j remiasi atakiniu delsiuoju filtru. Kitas labai svarbus elementas
yra stabilus danio generatorius, stabilizavimas kuriame paprastai vyksta naudojant geros
kokybs rezonatori. Dauguma rengini su superlaidininkais turi PAB analogus. renginiuose
su superlaidininkais naudojamasi pagrindine j savybe labai maa vara. Paprastai
naudojamos superlaidios plvels ir daromos planarins perdavimo linijos.

laidininkai

10.1 pav. Planarin mikrobang linija
Tokia linija sklinda banga ir jos amplitud silpsta eksponentikai

ia yra silpimo koeficientas nusakomas i dydi

ia R
series
- iilgin laidinink vara lygi paviriaus varais padalintai i linijos ploio 2R
s
/w,
Z
0
linijos bangin vara, tg - dielektriko nuostoli kampas. I kitos puss inote, kad bangin
vara nusakoma Z
0
= (/)
0.5
h/w. iuo atveju silpimo koeficientas nusakomas nuostoliais
laidininke nepriklauso nuo linijos ploio
c
= (/)
0.5
R
s
/ h. Nuo io dydio priklauso
rezonatoriaus, pagaminto i tokios linijos, kokyb ( atvirkiai proporcinga nuostoliams ).

P
a
v
i
r

i
n

v
a
r

a
,

danis, Hz
AT&T, MTI, 4,2 K
teorin
Vupertalis
Stanfordo
MTI, 4,2 K

10.2 pav. Pavirins varos priklausomybs nuo danio vairiems superlaidininkams ir variui.
Vario pavirin vara priklauso nuo skinefekto pobdio jis bna normalus(elektron
prabgimo kelias maesnis u skin-gyl) ir anomalus(atvirkiai). Normaliam skinefektui i
vara priklauso nuo kvadratins aknies i danio, anomaliam - nuo kbins aknies i danio
kvadrato. Superlaidininkams i vara priklauso nuo danio kvadrato. Cu 10GHz danyje turi
0.01 var, todl didesni kokybi u 400 pasiekti negalima. is dydis taip pat apriboja
dani juostos ir vlinimo laiko sandaugos dyd. Tuo tarpu su Nb pasiekiamos kokybs keleto
imt tkst. ir vlinimo laiko bei juostos ploio sandauga lygi keletui tkst.
Signal apdorojimo sistemose paprastai naudojamos sveikaujanios linijos - dvi greta
einanios linijos atskiriamos kintamu tarpeliu, sveikos dydis kinta. Panai linija parodyta
paveiksllyje emiau. Jeigu jimas bus i kito galo tai bus suderintinis filtravimas

In
I
Atbulins bangos
atakotuvas
Prajimas
I
In

10.3 pav. Dvi sveikaujanios planarins linijos
Linijoje atbulins bangos atakotuvai daromi kintamojo ilgio ir didiausia sveika yra
daniuose, kuriems atakotuvo ilgyje telpa nelyginis ketvirio bang skaiius.
Jeigu j ilgis proporcingas j vietai linijoje, tai tokia linija turs lokal rezonansin dan
proporcing vlinimo laikui, t.y. tai bus tiesikai daniu moduliuoto (TDM) signalo filtras.
Kiekvieno tarpelio ryis priklauso nuo atstumo tarp linij. Keiiant tarpel galima
suformuoti norim amplitudin priklausomyb (atitinkami svertiniai koeficientai).

teorija
matavimas
parametrai skaiiavimui

juosta 2.6 GHz
dispersija 37.5 ns
svertiniai koeficientai 1
nuostoliai 5 dB
centrinis danis 4.0 GHz
danis, GHz
2.6 GHz

n
e

t
i
n
i
a
i

n
u
o
s
t
o
l
i
a
i
,



d
B


10.4 pav. TDM linijos spektrins charakteristikos.
vlinimo laikas
13 s h = 125 m
1 s. h = 10 m
Taigi tokios linijos projektavimui reikia inoti centrin dan, moduliuojam juostos plot
svertin funkcij ir leidiam slopinim. Pagaminti ploki toki linij bt sudtinga, nes
jos plotis bt 1 mm, o ilgis 3 m. Taigi paprastai ji susukama spiral (ant ploktels
gaminama spiralins juostels). Nb plvels nusodinamos joniniu dulkinimu, o paskui joniniu
sdinimu gaminama reikalinga forma. Padklai paprastai daromi i Si. Toki sandar
elektrins charakteristikos parodytas 10.4 pav.
Panaudojant padklo Si galima suformuoti MOP tranzistorius ir gauti programuojamus
svertinius koeficientus. Tose srityse Si smarkiai legiruojamas, nes jis irgi dirba smarkiai
ataldytas. Panaiai galima sukonstruoti konvolverius, kur MOP tranzistoriai kartu yra
netiesinai elementai vykdantys signal daugyb. Utros yra i to pat Nb ir elektronai
tuneliuoja superlaid elektrod(Pb) ant Si per labai plon (3nm) NbO.
Galima taip pat sukonstruoti mikrobang rezonatori. Mikrobangio rezonatoriaus su
planarinmis linijomis vaizdas parodytas paveiksllyje emiau.

Perdavimo linija
Centrinis elektrodas
eminanios ploktels
ma nuostoli
dielektrikai
tarpelis


/ 2

10.5 pav. Mikrobangio rezonatoriaus vaizdas i ono(a) ir i viraus (b).
Ryis su ijimo renginiais yra talpuminis per tarpel. Tokio rezonatoriaus kokyb nusako
laidumo nuostoliai aptarti anksiau, dielektriko nuostoliai tg (Q = 1 / tg ) ir iorin
grandin (ji jungiama parodyt rezonatori per talpas). Tokiuose rezonatoriuose galima
gauti kokyb virijani 10
5
. Perduodam didiausi gali nusako krizin superlaidininko
srov.
10.2. Vlinimo linijos.
Vlinimo linija yra paprasta planarin linija. Jos charakteristikas lemia plokteli storio
nuokrypiai (4% storio nuokrypiai iaukia 1 dB amplituds svyravimus ir didina onines
harmonikas ) ir tutumos tarp plokteli (nelygumai, paalins mediagos, nepakankamas
prispaudimas ir pan.). Netgi nedaug tutum (0.5 %) iaukia bendr dielektrins skvarbos
sumajim 6 %. Mechaniniam stabilumui padidinti ploktels gali bti suklijuojamos pvz.
fotorezistu. Kad Nb nesioksiduot jis padengiamas NbN plvele. Praktikai visiems
nagrintiems renginiams su PAB galima padaryti planarinius mikrobangius. J
charakteristikos yra geresns negu PAB, taiau gamybos ir eksploatavimo katai yra gerokai
didesni. emiau pateikta TDM rengini palyginamoji lentel.
Lentel. TDM PAB rengini ir superlaidi rengini palyginamoji lentel
parametras PAB pasiekta PAB riba super pasiekta super riba
juosta, MHz 1000 2000 4000 10000
dispersija, ns 150000 300000 100 1000
TxB 10000 10000 200 2000
,
0
1 0.2 3 1
A, dB 0.2 0.05 0.1 0.05
dinaminis diapazonas, dB 45 55 33 45
nuostoliai, dB 15 15 5 2
T, K 300-350 4.2 77
Furj procesoriai su superlaidininkais gali duoti 10
12
operacij / s (5 B log
2
(B T)).
Richard S. Withers and Richard W. Ralston. Superconductive Analog Signal Processing
Devices. Proc., IEEE, v. 77, Nr. 8, 1989, p 1247-1263.