ISSN 1822-4539

KASDIENIS MIGLOTAS CINIZMAS*

Mintautas Gutauskas
Vilniaus universiteto Religijos studij ir tyrim centras Universiteto g. 9/1, LT-01513 Vilnius El. patas: mintautas.gutauskas@fsf.vu.lt

Straipsnyje nagrinjamos iuolaikinio kasdienio cinizmo struktros. Svarstomi prieig prie cinizmo tyrim klausimai. Cinizmui analizuoti pasitelkiami istoriniai ir struktriniai aspektai. I antikinio kinizmo yra kildinama cinika kultros redukcija prigimt ir demaskavimo procedra smojo forma. Struktriniu aspektu dmesys sutelkiamas cinikojo realizmo konstitucij. Teigiama, kad cinikasis realizmas steigiasi dviej ties perspektyvoje, kuri pirmoji yra nerealistin nomos, ideal, siekiamybi sfera, antroji yra grynas realizmas physis ar tikrov, kuri konstituojasi redukcijos ir demaskavimo bdu. Nagrinjant iuolaikin cinizm parodoma, kad jame atgimsta cinizmo prieyb naivumas, nes iuolaikinis cinikas danai naiviai tiki ne idealais, vertybmis ar kt., bet paia demaskavimo procedra. Galiausiai parodoma, kaip paaipusis cinizmas virsta nelaiminga smone. Pagrindiniai odiai: cinizmas, kasdienyb, demaskavimas, Sloterdijkas, Sverdiolas.

vadas Peteris Sloterdijkas pirmj Cinikojo proto kritikos skyri pradeda sakiniu: Nepasitenkinimas kultroje gijo nauj kokyb: jis reiksi kaip universalus miglotas cinizmas (Sloterdijk 1999: 26). Tai diagnostinis teiginys, kur reikt siklausyti. Apie kok nepasitenkinim kalbama? Koks cinizmas? Kodl cinizmas yra nepasitenkinimas? Kodl jis yra universalus? Kodl jis yra miglotas? iuolaikinio cinizmo vieta Sloterdijkas laiko apsivietusi ikreipt smon. Kaip jis pats aikina, [t]ai modernizuota nelaiminga smon t, kuriuos vietimas yra apdorojs ir skmingai, ir bergdiai. <...> Veikti nepaisant to, jog inai, kad darai blogai, tai globalinis i dien antstato
*

bruoas; inoma, jog neturima iliuzij ir pasiduodama aplinkybi jgai (Sloterdijk 1999: 29). Toks smons apibdinimas Sloterdijkui pasitarnauja kaip pirmosios definicijos, kurios vliau leidia teorikai isklaidyti cinizmo miglotum. Nors ia atpastame Georgo Friedricho Hegelio ir Karlo Marxo terminij, vis dlto individualaus patyrimo momentas Sloterdijkui yra svarbiausias. Jis cinizmo miglotum tapatina su masiko ciniko poirio pasitraukimu privai, vieai nesireikiani srit. Dl to negalime skaidriai matyti, kas dedasi ciniko viduje, kur Apvieta ir jos ikraipymai sukuria sudtingas ir sunkiai reflektuojamas konsteliacijas. Cinikojo proto kritika pasirod 1983 metais. Jai didel tak dar to meto politiniai (altasis karas, visuomens pokyiai) ir

Straipsnis parengtas pagal projekte Religija ir kultra: iuolaikinio pasaulio ikiai tapatumui atlikt tyrim, finansuot Lietuvos mokslo tarybos (sutarties nr. VAT-13/2010).

38

Religija ir kultra

Mintautas Gutauskas

teoriniai (ideologijos kritikos problemos) kontekstai. iandien situacija yra kiek kitokia. Sakytume, kad cinizmas yra masikesnis ir miglotesnis. Manytume, kad iandien cinizmo analiz turi dar labiau sutelkti dmes iuolaikinio cinizmo neskaidrum. Pripaindami, kad cinizmas yra individualus santykio su pasauliu ar pasaulio patyrimo bdas, galime teigti, kad iandien vis aikiau matyti, kad cinizmo vieta yra ne tik privati smon. Cinizmo miglotumas nereikia vien pasitraukimo privai sfer, kai visi mato pasaul tyliai cinikai. Cinizmas tampa vieas ir ne vien privatus. Taiau jo vieumas nereikia skaidrumo. Cinizmas, taps viea savaime suprantamybe, kasdieniu pasaulio matymo bdu, yra, viena vertus, visiems inomas ir suprantamas, kita vertus, jo kilm ir struktra yra neskaidri, iskydusi, susipynusi su vairiomis, net prieingomis kasdienmis nereflektuotomis praktikomis. Omenyje turime tai, kad cinikas poiris tampa prieinamas kiekvienam, net naiviam ir neapsivietusiam individui. Sloterdijkas naivum ir neapviestum laik cinizmo prieybmis, taiau iandienos kasdienybje ios prieybs itirpsta, ir tai yra paradoksas, kur turi iaikinti iuolaikin cinizmo refleksija. Prieig klausimas Kai cinizmas tampa savaime suprantamu poiriu, vienas svarbiausi klausim yra jo duoties bdas. Cinizmo savaime suprantamumas neleidia analizei atsiremti aikius faktus ir liudijimus. Cinizmas reikiasi tiek, kiek paviri ikyla tam tikros savaime suprantamybs, kurios yra inomos visiems net neisakytos. To-

dl cinizmo analiz yra ypa susijusi su analitiko kontekstu. Kiekvienas autorius pretenduoja apiuopti universalias cinizmo struktras, taiau jos neatsiejamos nuo to, kas lokalu ir kontingentika. tai Sloterdijkas kinikai reaguoja visuomens paikystes ir pusprotystes, siekdamas ilikti pilnavertis ir protingas (Sloterdijk 1999: 266). Vienas motyv yra skausmas, kuris pasako, kas yra tikra, o kas ne (Sloterdijk 1999: 17). Tarp eilui galime pastebti, kad j eidia Apvietos projekt lugimas, cinizmo sigaljimas vairiose srityse. Mediagos jis semiasi i vairiausi kontekst, o priekarin Veimaro respublika ir atuntojodevintojo XX amiaus deimtmeio Vokietija jam yra tinkama dirva. Keliolika met anksiau pasirodiusi Klauso Heinricho studija veikiausiai dl karo patirties ypa pabria egzistencin aspekt (Heinrich 1966). ia cinizmas yra pristatomas kaip rezignacin laikysena beprasmybs akivaizdoje. XX amiaus pabaiga ir XXI amiaus pradia pateikia jau kitokias analizes egzistencinis aspektas nunyksta, nes cinizmas suvei kitose dirvose ir nra toks privatus, asmenikas kaip anksiau. Jo pagrindine terpe tampa vieoji politin plotm, pati demokratin aplinka. Arnas Sverdiolas analizuoja cinizm posovietinje demokratinje erdvje (Sverdiolas 2006). Davidas Mazella, Benjaminas Schreieris, Timothy Bewes cinizm nagrinja Jungtini Amerikos Valstij politikos fone, reaguodami vis aikesn abipus cinik valdios ir piliei santyk (Mazella 2007; Schreier 2009; Bewes 1997). Tiek posovietins, tiek JAV vieosios erdvs cinizmo tyrim pagrindin klausim galima bt formuluoti taip: kokiu bdu cinizmas engia vie erdv taip, kad tampa nuo jos

Kasdienis miglotas cinizmas

Religija ir kultra

39

neatskiriamas ir persmelkia visus vieumo tarpininkaujamus moni santykius? Reikia uiuopti gyvenimo terp, kurioje tarpsta cinizmas. ia galime kelti klausim, ar bt galima cinizm laikyti tik vienu kasdienybs regionu ir jam taikyti tas paias (fenomenologines, sociologines ir t.t.) kasdieni poiri, galvojim, proi apraymo ir analizs strategijas? Koks galt bti cinizmo fenomeno, ciniko galvojimo, patyrimo ar cinizmo kaip savaime suprantamybs apraymas? Schreieris cinizmo analiz pradeda cinizmo fenomenologija, kuria imasi nagrinti pirmsias duotis Amerikos politik kalbas, atskleidianias cinik poir pasaul (Schreier 2009: 1). Vis dlto dabarties bkls apraymo bdas nra pakankamas. Siekiant irykinti universalias cinizmo struktras, neskaidrios kasdienybs terps neutenka. Joje negalime aptikti akivaizdi grynj struktr. Todl daugelis cinizmo tyrintoj susitelkia istorin perspektyv ir joje ieko cinikojo poirio prielaid ir itak. Ypa reikminga yra kiniko Diogeno figros rekonstrukcija ir interpretacija. Tai nra savaime suprantama. Kodl kasdienio poirio itak reikia iekoti kinik filosofijoje? Juk, kaip paymi Sverdiolas, iandieninis cinizmas yra ne principinis, filosofinis, o instrumentinis, taikomasis. Tai ne smoningas, reflektyvus, kultivuojamas, nuoseklus, o spontanikas, savaiminis buitinis galvojimo bdas, anonimin nekritika doxa (Sverdiolas 2006: 119). Tad kodl nekritikos doxa kilms reikia iekoti filosof mstyme? Ar nebt galima kinizmo ir cinizmo svok laikyti tik atsitiktiniu sutapimu ar istoriniu atsitiktinumu? Manytume, kad nagrinjant iuolaikin cinizm Diogeno kinizmo analiz yra

reikalinga. Tam tikros universalios kiniko/ ciniko poirio struktros ilieka ir tai padeda irykinti kasdienio migloto cinizmo pavidal. Kaip nurodo Heinrichas Niehues-Prbstingas, cinizmas i kinizmo perima du dalykus mogaus redukcij gyvnikum ir smoj, juok kaip demaskavimo form (Niehues-Prbsting 1979: 14)1. I ia galime kildinti cinikojo poirio prielaidas ir savitum. Metodiniu poiriu anksiau mintose cinizmo analizse galtume iskirti dvi strategijas cinizm nagrinti kaip: 1) kinizmo tsin (Sverdiolas, Mazella, Niehues-Prbstingas), 2) opozicij kinizmui (Sloterdijkas, Heinrichas). Abi strategijos yra vaisingos. Taiau reikia paymti, kad j vaisingumas tik parodo, jog cinizmo analiz yra ir neivengiamas cinizmo fenomeno konstravimas. Tai, k itrauksime i kasdienybs terps, priklauso ir nuo atskaitos tak, ir nuo paties tyrimo bdo. Nors pirmoji strategija mums bus artimesn, bandysime derinti abi. Manytume, kad pagrindiniai silai, vedantys i kinizmo cinizm, yra demaskavimo procedros pobdis ir kultros redukcija gamt / prigimt. Nagrindami cinizm, labiausiai sutelksime dmes cinik santyk su realybe. Aptarsime kai kuriuos Diogeno kinizmo aspektus, cinizmo estetizavim XVIIIXIX amiuje, cinikj realizm ir
1

Lyginant su anksiau mintais cinizmo tyrinjimais, io autoriaus cinizmo analiz apribojama vairi kinizmo ir cinizmo sampat apvalga. Reikia paymti, kad jai kaip tik trksta konceptualumo, todl io autoriaus didel studija yra veikiau cinizmo doksografija, nei savitas cinizmo pavidalo irykinimas. Mes pasinaudosime gausia pristatoma mediaga ir viena kita valga.

40

Religija ir kultra

Mintautas Gutauskas

tik tada pereisime prie kasdienio migloto cinizmo analizs. Tik lyginamojoje perspektyvoje gali paaikti, kodl tam tikri galvojimo, veikimo ar apskritai pasaulio patyrimo bdai yra ciniki. Diogeno kinizmas Kai nagrinjamas antikinis kinizmas kaip cinizmo prieistor, visuomet pasirenkama Diogeno figra. Diogenas yra rykus personaas, kalbjs ne tiek odiu, kiek veiksmu. Vis dlto, kaip paymi NiehuesPrbstingas, ia turime reikal labiau su tam tikru Diogeno pavidalu, nei su istorine asmenybe. Taip yra todl, kad Diogeno recepcijoje jo istorin asmenyb yra neatskiriama nuo literatrinio funkcionalumo ir stilizavimo (Niehues-Prbsting 1979: 28). Diogeno figra nagrinjama ne rekonstruojant sistem, o per ilikusius anekdotus, kuri smojis ir fragmentikumas suteikia daug erdvs avesiui ir interpretacijai. Nagrindami Diogeno mstymo ir veiklos motyvus, galime atpainti bendr filosofams tendencij siekti imintingo gyvenimo. Filosofo siekiamyb yra autarkija filosofas turi tapti pats sau pakankamas. Iminius turs imokti visur gyventi ir atsilaikyti prie likimo smgius. Tad cinizmo tyrintojai danai jame velgia sveikumo moment. Jis pasirodo kaip pastanga uimti tinkam santyk su tikrove, siek ilikti, spaudiant gyvenimikoms aplinkybms. Kaip mano Sloterdijkas, Diogenas imasi visuomens gydytojo vaidmens (Sloterdijk 1999: 205), kvieia gyventi pagal prigimt. Vargu ar dalyje pavyzdi galtume atrasti skirtum nuo Sokrato ar kit filosofini judjim. tai

vienas j: [J]is [Diogenas] juoksi i t, kuriuos kankina trokulys, bet jie praeina pro altinius ir ieko kur nusipirkti Chioso ar Lesbo vyno. Jie dar kvailesni u besigananius galvijus, kurie, nordami gerti, niekad nepraeit pro altin ar skaidr upel (Sverdiolas 2006: 113). I dalies galime sakyti, kad Diogenas kvieia gyventi pagal doryb. Istorija, kurioje Diogenas atsaks neustok man sauls Aleksandrui Makedonieiui, kai is norjo pademonstruoti savo dosnum ir sil prayti ko nors (Sloterdijk 1999: 203), rodo, kad kinikas gyvendina nepaperkamo iminiaus doryb. Gal todl Sloterdijkas avisi Diogeno sveikumu ir pieia gana teigiam jo paveiksl. Stoikai Diogen laik savo pirmtaku, nes jam autarkija, savipakankamumas buvo imintingo gyvenimo modelis. Kaip sak Diogenas, esi tarsi dievas, kai nieko nereikia, ir panaus diev, kai reikia tik nedaug (Sloterdijk 1999: 208). Iminius turs imokti visur gyventi ir atsilaikyti prie likimo smgius. Imintingu Diogenas laik gyvenim pagal prigimt. Jo simboliai pel ir uo kaip tik ir demonstruoja tikruosius poreikius, kuri turt utekti pagal prigimt gyvenaniam mogui. Taiau kvietimas gyventi pagal prigimt grindiamas tik tam tikra prigimties samprata. Prigimtis yra tapatinama su gamta ir gyvnikumu. Diogeno gyvnikumas rykiausiai pasireikia tuo, kad jis sumaina poreikius iki uns ar pels lygmens gyvena statinje, valgo ali ms ar tiesiog k randa, o kartu atsisako gdos, kurios gyvnai neturi. Todl jis vieai atlieka reikalus, kurie lieia tiek Demetr, tiek Afrodit. Sloterdijkas ia vlgi pabria sveikumo element pasirodo, kad mons paprastai gdijasi ne

Kasdienis miglotas cinizmas

Religija ir kultra

41

to, ko reikia, savo physis, savo gyvulikj komponent, kurie i ties yra nekalti, o niekas nelieia neprotingos ir bjaurios gyvenimo praktikos noro pasipelnyti, neteisingumo, pasiptimo, iankstinio nusistatymo ir aklumo (Sloterdijk 1999: 211). Vis dlto Sloterdijkas pernelyg avisi Diogeno gydomosiomis galiomis. Kartais sveika sukultrintame gyvenime atitokti, prisiminti prigimt, pamatyti, jog kai kurios vertybs yra alutinis kultros produktas. Vis dlto dl prigimties, kaip gyvnikos gamtos sampratos, nuoseklus Diogeno terapijos gyvendinimas reikt ne tik morals ir etikos, bet ir mogikumo sunaikinim. Kaip paymi Sverdiolas, gda patiriama esant kito akivaizdoje, tai vis pirma tarpasmeninis, socialinis jausmas. Gdingumas, gdinimasis ir gdinimas yra galingi mechanizmai, lemiantys bendrijos gyvenim. Gda susieja asmen su kito akivaizda ir daro priklausomu nuo kito (Sverdiolas 2006: 114). Taigi kinikas, veikdamas mogik gd, vieai atlikdamas reikalus, kurie lieia tiek Demetr, tiek Afrodit, poreikius redukuodamas gyvnikum, naikina kultr steigianius socialinius saitus. Vis dlto ne begdikumas ia svarbiausia. Kinizmas veiksmu, o ne teoriniu svarstymu gyvendina kultros redukcij gamt. Pati gamta suprantama kaip physis. Kaip nurodo Niehues-Prbstingas, toks gamtos supratimas ir su tuo einantis statymo ir gamtos, nomos ir physis suprieinimas yra sofist mokym palikimas, atjs per Antisteno filosofij. Suprieinus nomos ir physis, vienoje pusje yra gamta, kitoje religija, estetins normos ir statymai (Niehues-Prbsting 1979: 65). Remiantis tokia perskyra aikinama, kad dievai,

grois ir statymai, teisingumas yra moni sukurti ar steigti. Gamta jau nebra dievikojo veikimo persmelkta gamta, ir tai esmingai lemia paios gamtos dsningumo suvokimo bd, kitaip tariant, gamtos patyrimo slygas. Gamta be diev yra patiriama kaip iorin ar vidin prievarta. Gamtos stichijos be dievikojo paliepimo tampa tik griaunania akla iorine jga. Vidujai gamta patiriama kaip instinktas ar geismas, kurie taip pat yra prievartin neivengiamyb (trokulys, alkis, pastog, seksualiniai poreikiai). Pripaindamas tik toki tikrov, Diogenas skaitosi tik su ja, o jo mokymo tikslas igyventi. Jo simboliai, pel ir uo, kaip tik ir demonstruoja tikruosius poreikius, kuri turt utekti pagal prigimt gyvenaniam mogui. Toks prigimties supratimas lemia toli siekianias etines pasekmes. Kaip pasakoja Chrizostomas, Diogenas teig, kad nra nedora pavogti k nors i ventyklos ar valgyti bet kokio gyvno ms; net valgyti mogaus ms nebt joks nusiengimas dievams, kaip tai matyti i kit taut paproi. Taip svarstydamas jis norjo rodyti, kad virsmuose viskas visame ilieka: duonoje yra msos daleli, kopste duonos, taip pat vis kit buvusi kn daleli. Visur knai nematomomis poromis traukia mediagos daleles, o vliau patys itirpsta (NiehuesPrbsting 1979: 76). Toks atomistinis aikinimas nra naujas dalykas, taiau kai jis tampa gyvenimo norma, tikrove, pagal kuri reikia gyventi, tai veda prie pamatini kultros princip naikinimo. Paskutinis svarbus aspektas kinikas smojis ir juokas. Daugyb istorij yra pateiktos anekdotais, o kinikas juokas yra labai savitas. Kinikas veiksmas-sakymas ar inios praneimas, kur Sloterdijkas laiko

42

Religija ir kultra

Mintautas Gutauskas

tiesos akimirka, yra rimtumo ir linksmumo sampyna. Paaipa yra tam tikras inios pasakymo bdas. Kartu juokas, paaipa, ironija yra distancinis santykis tiek su dalyku, tiek su savimi paiu. Juokdamasis dalyvauji situacijoje, taiau nesitrauki j rimtai ir ilaikai atstum jos atvilgiu. Tai ypa reikminga grsms akivaizdoje. Kaip paymi Niehues-Prbstingas, autarkija buvo defensyvi, gynybin laikysena, kuria iminius siek atsilaikyti prie likimo smgius. O tai smojis ir juokas yra agresyvi, puolamoji laikysena, demaskuojanti prieinink ar pavoj (Niehues-Prbsting 1979: 180). Kiniko juoko esm didybs sumenkinimas, galios pavertimas silpnumu. Tai galima tik dalykus perkeliant kit plotm i nomos physis. Kinikas juokas veikia pagal Ryt kovos men principus prieininko jg reikia panaudoti prie j pat. Kuo auktesnis, didingesnis, stipresnis dalykas, tuo stipresnis jo paeminimo efektas ir poveikis. Mintoje istorijoje su Aleksandru Makedonieiu Diogenas stiprj demaskuoja kaip silpnj. Pagal physis, saul yra tikroji jga, su kuria reikia skaitytis, o Aleksandras tra valdovas; maa to jis tokia pat menka ir mirtinga gyva btyb kaip ir visos kitos. Efektas didiulis, nes tai, kas aukiausia valdovas, pasidaro lygiai taip pat ema, kaip ir bet kuris mogus ar net daiktas, ustojantis saul. Tad kiniko juoko esm yra auktybs paeminimas kuo didingesnis ar ventesnis daiktas tuo didesnis paeminimo efektas. Kinikai juokinga ne tai, kad Diogenas pasakoja anekdotus, bet kad yra sukuriama situacija, kurioje didyb yra komika forma paeminama. Be to, juokas leidia uimti distancij tikrovs atvilgiu mes gi ia nerimtai, kita vertus, jis pasako

labai rimtus dalykus. Paaipa nuginkluoja, o kartu neleidia rimtai reaguoti. ia reikia paymti, kad juokas, paaipa yra ypatingas kovos bdas: juokas tai toks ginklas, prie kur nra proto argument. T daugelis supranta dar mokykloje, kai paaipas ar patyias vargiai galima atsakyti rimtais protingais argumentais. Tai, i ko aipomasi, lyg ir nerimta, taiau situacija nra tokia nerimta, kad j bt galima nekreipti dmesio. Juoko neuginysi, o atremti galima tik ad hominem ne ginijantis ir teigiant, kad dalykai yra kitokie nei atrodo, o tik nurodant atgal paaipn. Daniausiai sakoma js patys tokie arba paleidiami darb kumiai. Taiau tai nepakeiia ir nereabilituoja susidariusios situacijos. Galima tik nutraukti tolesn paaip virtin, o ne uginyti vykusij. Aleksandras galt Diogen nuteisti mirti, taiau tai jau nekeist reikalo esms. Didyb yra paaipia forma demaskuota ir toje situacijoje beprasmika bt racionaliai rodinti nomos vert prie physis. Dar reikia paymti, kad smojis leidia ilaikyti distancij ne tik nomos, bet ir physis atvilgiu. Kai Diogenas aplapina jam mest kaul, jis atlieka unik veiksm, taiau tai mogikas smojis. Smojis atlieka svarbi, jei ne esmin funkcij. Kaip paymi Niehues-Prbstingas, Sokratas dl savo ironijos lieka mogumi ir nepakyla iki pat idjos dievikumo, kinikas dl savo smojo nepasksta gyvnikoje gyvulio ar gyvul panaaus mogiko laukinio egzistencijoje (Niehues-Prbsting 1979: 170). Taigi Diogenas dl smojo, juoko, paaipos ilieka mogumi ir tai sudaro kiniko santykio su kultra tamp. gyvnikum redukuotas pasaulis vis dlto matomas ne gyvno, o mogaus akimis.

Kasdienis miglotas cinizmas

Religija ir kultra

43

Kinizmo recepcija XVIIIXIX amiuje Diogeno recepcija Naujaisiais laikais labiausiai perm komikumo ir literatrinius aspektus. Diogenas tai personaas, kurio fragmentiki veiksmai, anekdotins istorijos yra paranks vairiausioms interpretacijoms, nes gali bti pavyzdiais netgi prieingiems dalykams. Neustok man sauls tai ir filosofo nepaperkamumas, ir kartu pavojingas bet kokios auktybs sumenkinimas. Anekdotinis pasakojimas neturi grietos terminijos, nereikalauja sistemos imanymo ir atrodo, kad anekdotin istorija pati savimi visk pasako. Kaip paymi NiehuesPrbstingas, kinizmas buvo priimtinas kai kuriems romantikams Friedrichui Schlegeliui, Heinrichui Heinei, nes romantikai mst kaip kinikai nesistemikai, aforistikai ir iekojo smojo, kur laik profetine galia (prophetisches Vermgen) ir fragmentiniu genialumu (Niehues-Prbsting 1979: 245). Be abejo, ne visiems romantikams tai buvo priimtina, nes pats kinikas poiris buvo nukreiptas prie perdt romantin pakylt sentimentalum. Kai kuriais atvejais kinizmas ar cinizmas buvo laikomi tam tikrais rankiais, pasitarnaujanias netgi vietimo tikslams. Be abejo, ia kinizmo recepcija buvo ne sistemin, o kaip tik labai fragmentika ir apsiribojanti smojo sritimi. Kaip paymi Niehues-Prbstingas, filosofas, raytojas Jeanas Paulis (XIX a. pr.) cinizm laik galimybe poetine forma isakyti vairius tabu, apie kuriuos vieai nekalbama ir net nepadoru apie juos kalbti. Turimi omenyje dalykai, susij su mogaus knu ir seksualumu. Anot Paulio, cinizmas gali tapti rimiausia poezija, kuri galt imtis toki tabu kaip seksualumas, lytiniai

skirtumai, gyvnikumas ir tai poetikai ireikti. Cinizmas gali bti nekaltas kaip anatomijos vadovlis ir nukreiptas ne prie dorovingum, bet prie skon ir laik. Btent tam tikroje epochoje nusistovi tam tikri tabu, veriantys mones perdtai gdytis knik ar gamtini dalyk. Savo pirmtakais ar kvpjais Paulis laik Aristofan, Franois Rabelais ir gydytoj humor bei smoj. Taigi cinizmas gali bti kovos su paproi ar net politine cenzra rankis. Kinikos / cinikos istorijos sitvirtina kaip priimtinas pasakojimo ir santykio su isakomu dalyku bdas, kuris btent literatros, o ne veiksmo plotmje yra priimtinas kiekvienam, nenoriniam paklusti paproi kvailumui, cenzrai ar naiviam romantiniam sentimentalumui. Vis dlto Paulis pats velgia pavoj gali bti perengta riba ir cinizmas tapti geidulingu ir begdiku lumu, kuris galiausiai sunaikina ir rank, ir pat kalbtoj (Niehues-Prbsting 1979: 278279). Tad kur yra ta riba? Vien smojo lygmeniu j nubrti yra sunku. tai smojis i Denis Diderot Ramo snno: O juk svarbiausia gyvenime: laisvai, lengvai, maloniai, danai, kas vakar tutintis. O stercus pretiosum! Tai vis luom didis gyvenimo rezultatas! (Sloterdijk 1999: 248; Niehues-Prbsting 1979: 37). Snno poiris yra kinikas / cinikas, anatominis ir satyrinis. Jis pokalbyje laikosi demaskuotojo pozicijos ir vis visuomens gyvenimo vert redukuoja fizinius ir igyvenimo dalykus. ia atpastame kinik demaskavim, smojing auktybs paeminim. Kultriniai skirtumai suniveliuojami, nes physis lygmeniu nra skirtumo tarp vargo ir karaliaus, visi ten vaikto psti. ia galime atpainti kultros, luom santvar-

44

Religija ir kultra

Mintautas Gutauskas

kos kritik, taiau klausimas lieka atviras kur veda tokia redukcija? Kur yra riba, kuri pereng atsidursime ne kinizmo, o grynai cinizmo terpje? Kaip paymi NiehuesPrbstingas, cinizmas neivengiamai ikyla ten, kur komikumas pradeda konfliktuoti su moraline smone, kur smojis istumia moral (Niehues-Prbsting 1979: 244). Vis dlto danai negalime aikai sprsti, ar konkreiu smoju moral istumiama, ar ne. Juk juokas yra ta santykio su tikrove forma, kurioje dalyvaujama, bet laikomasi atstu jos atvilgiu, nedalyvaujama rimtai. Tad klausdami apie autoriaus tikrsias intencijas daniausiai susidursime su dviprasmybe. Todl manytume, kad Niehues-Prbstingo apibrtis nepakankama ir reikia sutelkti dmes ne smojo ir morals, bet poirio ir realybs santyk (be abejo, ilaikant smojo ir morals momentus). Manytume, kad btinai reikia klausti apie cinizmo ontologines prielaidas. Cinikasis realizmas Tai, kad cinikas juokdamasis uima distancij tikrovs atvilgiu, jam netrukdo tikrovs matyti realistikai. Cinizmas yra tam tikro pobdio realizmas. I kinizmo cinizmas perima tam tikras ontologines prielaidas ir tai lemia tikrovs patyrimo bd. Gamta kaip physis2 patiriama kaip
2

Reikia paymti, kad nuo ia nomos ir physis svokas ipleiame ir vartojame ne vien graikika prasme. I dalies i skirt galima bt keisti natros ir kultros ar marksistine bazs ir antstato perskyra (kaip danai daro Sloterdijkas), taiau dl ateinani papildom kontekst, kuriuos vlgi reikt aikinti, nenorime to daryti. Liekame prie nomos ir physis svok tam, kad geriau bt matyti cinikojo realizmo kilm.

iorin ar vidin prievarta, o cinikasis realizmas pripasta kaip tikra tik tai, kas yra tiesiogiai patirta. Be abejo, tiesiogiai yra labai neapibrtas paaikinimas, nes visa juslin patirtis yra tiesioginis patyrimas. Cinikoji tiesiogin realybs patirtis vyksta dviej ties perspektyvoje. Geriausias pavyzdys bt valdovo ar valdanij realizmas, kuris, nebtinai vardyta forma, istorijoje seniausiai inomas kaip valdanij cinizmas. ia veiksmo ir mstymo vienyb pasirodo ne opozicijoje visuomenei, bet veikiant visuomenje ir j valdant. Btent ia susiformuoja cinikoji dviej ties perspektyva. Kaip sako Sloterdijkas, Cinikasis mstymas pasireikia tik tada, kai apie daiktus galimos dvi pairos oficiali ir neoficiali, umaskuota ir nuoga, i heroj pozicij ir i kamerdineri (Sloterdijk 1999: 267268). Taigi, viena tiesa yra oficiali, viea, liaudiai, o kita valdovo, privati, neivieinama. Jei atsivelgtume terp, kurioje vyksta pasaulio patyrimas, galtume sakyti, kad valdovas turbt kaip niekas kitas turi daugyb galimybi tapti ciniku, o tikrovs patyrimas dviej ties perspektyvoje yra beveik utikrintas. Kad ir koki kilni tiksl, ideal, vent dalyk turt valdovas, jis visuomet patirs toki tikrov, kuri parodys mint dalyk santykinum. Santykinumas greitai gali virsti netikrumu, nes tai, kas grubiai, kaktomua patirta, bus beslygika ir faktika. Moral realistiniu poiriu gali bti suspenduota, o cinizmas pasidaro toks realizmas, kuris apima visk ir gali tuo manipuliuoti. Kaip, kalbdamas apie valdaniosios auktuomens poirio dvilypum, sako Sloterdijkas,
Pats morals dvilypumas ilg laik buvo laikomas moraliniu reikiniu, skandalu. Tiktai

Kasdienis miglotas cinizmas

Religija ir kultra

45

cinikas pasaulietikumas buvo toks blaiviai realistikas, kad dl to galjo vien trktelti peiais ir pasiirti vien kaip gryn fakt. Auktuomens mogus moralin pasaul suvokia kaip sudaryt i dviej pasauli; jame, matyt, yra praktik vyr pasaulis (vyr, kurie yra pakankamai stiprs, kad susitept rankas politikoje, bet patys ilikt vars; o jei taip, tai k padarysi) ir kitas pasaulis jaunimo, kvaili, moter ir grai siel, kurioms labai reikia tyrumo. Tai galima pavadinti siel darbiniu pasidalijimu arba pasaulio bjaurumu; auktuomens suvokimas sugeba kalkuliuoti abu (Sloterdijk 1999: 71).

Taigi valdantieji puikiai mato, kas tikra, bet ir toliau prievarta varo savo (Sloterdijk 1999: 267). Galia kyla i inojimo (Sloterdijkas vis savo veikal laiko tezs inojimas jga apmstymu), o is yra ne tik patyrimas, bet ir veiksmo pagrindas. Cinikas mato abi tiesas, abi kalkuliuoja veiklos srit ir gali jomis manipuliuoti. Bet grkime prie patyrimo srities ir ankstesns citatos (j papildydami): Cinikasis mstymas pasireikia tik tada, kai apie daiktus galimos dvi pairos oficiali ir neoficiali, umaskuota ir nuoga, i heroj pozicij ir i kamerdineri. Kultroje, kur vis laik esame apgaudinjami, norime inoti ne iaip sau ties, o nuog ties. Kur to, kas draudiama, negali bti, turime suinoti, kaip atrodo pliki faktai, kad ir k apie tai sakyt moral. Taigi, cinikas mstymas ir pasaulio supratimas gali skleistis tik dviej ties perspektyvoje. Pirmoji tiesa tai vertybs, siekiai, idealai, moral. Tai ta tiesa, kurios pagrindu turt bti grindiama ir organizuojama visuomen. Btent i tiesa yra demaskuojama ir atrandama realyb tai, kas vyksta i tikrj, kas slepiasi po vertybi, ideal ir sieki

deklaravimu. Tikrum garantuoja tiesiogin patirtis, akivaizdiai pasirodanti demaskavimo metu. Tad, reikia paymti, cinikasis realizmas steigiasi demaskavimo bdu. Vis dlto realizmas nra visikai savarankikas, jis negali bti teigiamas atskirai, be demaskavimo akto. Jis i esms priklauso nuo demaskavimo ne tik dl to, kad kitaip neturt efekto, bet ir dl to, kad pats realizmas, tikrov konstituojasi opozicijoje per neigim. Realu tai, kas ne idealu. Tai galt iliustruoti tai toks pavyzdys. Bna, kad jaunas dstytojas ateina universitet kupinas vietjik idj, siekia ne tik dalyvauti procese, ne tik pripildyti studentus ini (nors tai irgi yra gerai), bet ir prisidti prie j akiraio pltimo, asmenybs ugdymo ir lavinimo, kad jie nebt tik priedai prie kompiuteri, tekst, vadovli, kodeks, medicinins rangos ar vairiausi technini aparat. Kai jis susiduria su pliku, nuogu faktu, egzaminui nepasiruousiu studentu, kuris iri tiesiai akis ir sako: Dstytojau, man uteks ir penki bal, is sukreiantis, neataukiamas faktas parodo, kas yra tikra. Pasirodo, kad tikra yra ne vertybs, kurios buvo projektuojamos priek, o tai, kas nutiko ia ir dabar, tiesiog akivaizdoje. Minimalaus uskaitomo balo praymas yra jau ne studij (nomos), bet gyvenimo, igyvenimo plotms dalykas (physis). ia tikrov parodo savo baudiamj gali prie iliuzijas, idjas ir ideologijas ir atsiveria pati gamta. Tad kyla dilema: ar laikytis vertybi, ar leisti gyventi? Jei dstytojas protestuot prie gyvenim ir nort idealistikai laikytis pirmojo varianto, jis gali bti apviestas, jam gali bti parodyta daugiau realybs, nei jis galjo suvokti. Jam

46

Religija ir kultra

Mintautas Gutauskas

gali bti padta cinikai realistikai suvokti, kad ne tik studentas siekia igyventi, bet ir jis pats turt pasirpinti igyvenimu. Juk gali nutikti toks nemalonus dalykas, kad universitetas neturs pakankamai (ar net visai) student, o tai reik sumajusi alg, padidjusius krvius, etat mainim ir galiausiai udarymo grsm. O ia jau ne iaip vertybi, kurios gali ir palaukti, bet ilikimo klausimas. engus dar vien ingsn nuogos tiesos kryptimi, galima suprasti, kad ilikimo logika, nuoga tiesa ir abipusiu cinizmu gali bti grindiamas visas studij procesas, kiekviena pus ino, ko ji nori, u k ji moka ar gauna pinigus, ino savo galios svertus, taip pat ino, kas yra tikra ir tenori kuo maiau trukdi igyventi. Be abejo, vertybi negalima atmesti, taiau jos turi bti tik oficiali tiesa, kalkuliuota realizmo balans. Kita vertus, ia reikia kelti klausim, koks yra santykis su realybe? Su kokia realybe? Ar tas patyrimas yra paios tikrovs patyrimas? Ar faktas dstytojau, man uteks ir 5 bal yra galutin tikrov? ie klausimai veda link geresnio cinikosios realybs konstitucijos supratimo. Cinikojo realizmo tiesa yra patiriama ne kaip sudtingos struktros ar visumos dalies pasireikimas, bet tiesiogiai kaktomua, o tai tampa galutine ir nenuginijama tikrove. Tikra yra tai, kas patiriama tiesiogiai. Cinikas patyrimas yra fragmentikas, nes ne visumos inojimas (ne tai, kas atitinka pasaul vienijant logos, dsnius), bet tiesioginis patyrimas parodo, kas yra tikra. Nors cinikas poiris gali kalkuliuoti abu tiek physis, tiek nomos, kalkuliavimas vyksta ne apimant pasaulio visum, bet pastebint tam tikras physis lygmens kartotes: kuo daugiau student, norini

tik parao, tuo aikiau, kad studentai i tikrj nori tik diplomo ir nereikia ia savs apgaudinti. Kitoje srityje gali bti kitos kartots ir nebtinai viskas turi tilpti vientis tikrovs suvokim. Physis yra akla jga ir neverta klausti apie jos logos. Norint ilikti, reikia tik sidmti, kur ji smogs, ir kit kart bti pasiruous smgiui. Vieasis cinizmas iuolaikinis cinizmas perima toki realybs konstitucij, tik tampa masinis 3. Kasdieniam cinizmui valdovo cinizmas yra artimiausias ir nesvarbu, kad pavaldinys, atrodyt, yra kitoje pusje. Kaip nagrindamas Amerikos visuomen paymi Mazella, o savo ruotu ir Bewes, iandien ia cinizmas neatskiriamas nuo politikos, o ir pati politika neatskiriama nuo cinizmo (Mazella 2007: 1; Bewes 1997: 1619). Tai galima taikyti ir mums. Kodl toks abipusis, dsningumo siejamas ryys? Manytume, taip yra todl, kad cinikasis realizmas ilieka toks pats, o iuolaikinis cinizmas skleidiasi galios santyki pajautos plotmje. Kinikasis nomos ir physis skirtumas redukuojasi idealizmo ir realizmo prieprie. Po Apvietos epochos, idealios visuomens projekt, j gyvendinimo neskmi cinizmas vairias kultros siekiamybes ir tikslus links priskirti idealizmui ar ideologijai, pats atsistodamas grynojo, plikojo realizmo pusn. Tad visuomens grindimas tam tikromis vertybmis cinizmui yra tik idealistinis
3

Atsakymas klausim, kodl jis tapo masinis, reikalaut isamesns kultrins studijos. Pasitenkinsime tuo, kad fiksuosime, jog kasdienis cinizmas labiausiai susijs su visuomens dalyvavimu valstybs valdyme.

Kasdienis miglotas cinizmas

Religija ir kultra

47

projektas ir jis labai lengvai links u visko rasti nepagraintus faktus. Kalbdamas apie iuolaikin cinizm iki iol pabriau tik asmenin moment. Taiau asmeninio patyrimo ir vieumo plotms viena kit veikia, persmelkia, grindia. Cinika smon yra tam tikras galvojimo ir pasaulio patyrimo bdas, kuris iandien tampa vieas ir savaime suprantamas. Per inias praneamas skandalas nesukreia, danai gali tik gtelti peiais viskas suprantama, nieko nauja. Sloterdijkas iuolaikin cinizm vadina kasdieniu miglotu cinizmu ir jo miglotum tapatina su ciniko vilgsnio pasitraukimu asmenin sfer. Kai visi galvoja cinikai nra reikalo reiktis garsiai. Cinikas vilgsnis turi kalkuliuoti abi tiesas (vie ir nuog) ir veikdamas nepaeisti j balanso. Skirtumas tarp oficialios ir umaskuotos tiesos turi bti ilaikytas. Kitaip neveiks demaskavimo procedra. Taiau cinikai smonei tapus viea, ta pati liaudis ino nuog ties. Ji i karto mato abi tiesas. Tad cinizmo miglotum reikt tapatinti ne su individu, kuris gali praregti ir tyliai tapti ciniku, bet su vieuma, kuri nra konkretus subjektas ir nepraregi kokiu nors momentu. Ji yra savaime suprantamyb, kuri ino visi. Cinikame vilgsnyje, cinikoje savaime suprantamybje abi tiesos susipina ir viskas tampa i karto demaskuota. Cinizmo vieumas slygoja ir naivumo atgimim. Sloterdijkas pabria ciniko apviestum ir naivumo praradim cinikai nekvaili, ir jie kai kada puikiai mato t niek, kur viskas veda (Sloterdijk 1999: 28). Taiau vieai erdvei tapus cinika, asmenins skausmingos praregjimo patirties nebereikia, nes masins informavimo priemons i karto pasako, kas,

kaip, kur ir kodl. Kaip ironikai paymi Sverdiolas, iandien cinizmas anaiptol nra radikali ir grynai asmenin praktika. Prieingai tai gatavas, paruotas vartoti masins kultros produktas: ciniki veiksmai ir cinikos minties eigos kartojamos masikai, anonimikai ir nededant joki pastang. Cinizmas labai pinga, beveik nieko nekainuoja, j lengvai gali sau leisti kiekvienas (Sverdiolas 2006: 130). Taigi, nebereikia asmenikai skausmingai patirti, demaskuoti apgaul, ideologij ar pan. Televizija, laikraiai atlieka demaskavimo procedr ir kiekvienas be joki mstymo pastang pamato nuog ties. Visi labai lengvai, be joki pastang, patiria, kad seime sdi vagys, Lietuv valdo grupuots ir t.t. Televizija demaskuoja, parodo tikrus faktus, su jais susiduri akis ak kas gali bti tikrovikiau? Btent televizija turi daugiausia galimybi parodyti nuog ties, nes pasakoja vaizdu, ir mogus tarsi patiria tiesiogiai jis pats pamato. Tai atitinka patyrimo struktr. Tad liaudika patarl geriau vien kart pamatyti, nei devynis kartus igirsti atsisuka prie pat patiriantj. Pamaiau viskas tikra ir akivaizdu. Toks asmeninis realybs patyrimas slygoja nekritikumo suvejim. Kaip paymi Sverdiolas, iuolaikiniam cinizmui bdinga lengvatikyst. i nekritika nuomon ties atranda demaskavimo bdu, o pats demaskavimas tampa proiu. Demaskavimo procedra atliekama spontanikai, savaime, o realizmo tikrovikum garantuoja pats demaskavimo veiksmas. Nereikia net asmeninio susidrimo, pakanka paios demaskavimo procedros antroji tiesa yra tikra, nes paneigia pirmj. Taigi apsiveria refleksijos ir naivumo santykis.

48

Religija ir kultra

Mintautas Gutauskas

Demaskuoti politin klast, ideologij reikjo nemaai imanymo ir rafinuotos kritikos. vietjams nemaai teko padirbti ir ipltoti politikos, religijos ir kitas kritikas. vietjai kl udavin atverti akis parodyti, kad naivi kasdienyb, irdama politikos ar religijos spektakl, nemato tikrojo vyksmo valdios, galios ar pinig aidimo. Taiau tokiam aki atvrimui persiklus kasdienyb, naivusis santykis su tikrove, parafrazuojant Sren Kierkegaard, tampa naivumu su refleksijos ikreiptu stuburu. Tad iuolaikinis naivumas politikos atvilgiu yra ne naivus politini idj ir projekt kaip tikrovs primimas, bet naivus politinio gyvenimo demaskavimo primimas. Demaskavimas tampa supratimo prielaida, nes naivi kasdienyb galutine tikrove laiko demaskavimo atvert matmen. Demaskavimo tiesos nereikia atrasti, ji yra i karto duota ir savaime suprantama. Demaskavimas tampa be kilms, nes kyla ne i konkretaus aikiai identifikuojamo refleksijos altinio, su kuriuo bt galima ginytis ar diskutuoti, demaskavimas pradeda priklausyti savaime suprantamybi sriiai, dl kuri tikrumo ir patikimumo neklausiama. Tad kasdien akivaizdyb nra kritins refleksijos ir nuolatinio patikimumo tikrinimo rezultatas, ji akivaizdi, nes yra savaime suprantama. Nelaiminga cinika smon Vienas svarbiausi dalyk, kuriuos pabria Sloterdijkas, yra cinikos smons nelaimingumas, jos melancholija ir nostalgija. Cinika smon ilgisi naivumo, kai ji dar nemat to niekio, kur viskas veda. Tad Sloterdijkas su pasitenkinimu cituoja Gottfried Benn bti kvailam ir turti darb, tai kas yra laim (Sloterdijk

1999: 30). Kvailumas turt apsaugoti nuo suvokimo, kad, iskyrus plikus faktus, daugiau nieko nra, o darbas apsaugoti nuo gyvenimo nepritekli, gamtos kaip iorins ar vidins prievartos. Taiau cinikas jau yra prarads tok naivum, todl, kaip sako Sloterdijkas, Psichologikai i laik cinik galima suvokti kaip kratutin melancholik, kuris sugeba kontroliuoti savo depresinius simptomus ir ilieka iek tiek darbingas (Sloterdijk 1999: 28). Tad cinikasis realizmas yra vienpusis judjimas, jis gali parodyti nuog ties, plikus faktus, taiau negali pateikti nauj siekiamybi ar prasminti tam tikr tiksl. Vis dlto Sloterdijkas nepaaikina galios ir nelaimingumo santykio. Tiksliau, jis neatkreipia dmesio laikin ciniko patyrimo, inojimo matmen. Reikt t panagrinti nuodugniau. Ciniko vilgsnio galia demaskavimo judesys. Demaskavimas cinikai juokiantis yra galingas, nes, kaip minjome, kinikas / cinikas juokas redukuoja prieinink physis lygmen ir taip j susilpnina, paemina. Taip jis sunaikina t didyb ar stipryb, kuri teik redukuotasis lygmuo. Juoko situacijoje cinizmas eidia ir demonstruoja savo gali. Jo jga yra tiesos akimirka, kai realizmas (tiesa) demaskuoja auktyb (iliuzij). Taiau tai tik tam tikra laikysena ir tik konkreioje situacijoje. Atsietas nuo demaskavimo situacijos ir pasireikdamas ne kaip momentinis juokas, bet kaip visuminis poiris pasaul4, jis tampa melancholikas ir nostalgikas. Cinikas realizmas nra tas poiris, su kuriuo nortum vis laik gyventi.
4

Kadangi Sverdiolas cinizm nagrinja kaip poir pasaul, tai jo analizje visai nra juoko momento.

Kasdienis miglotas cinizmas

Religija ir kultra

49

Cinikosios smons nelaimingum ypa pabria Klausas Heinrichas. Anot jo, cinizmas kaip ir kinizmas yra atsakas tam tikr grsm. Kinikas nori igyventi atsilaikyti prie likimo smgius todl kultr redukuoja prigimt, o savo poreikius apriboja tik prigimtiniais dalykais. Taiau cinikui grasina ne tiek likimas, kiek beprasmyb (Heinrich 1966: 143). ia Heinrichas diagnozuoja savo gyvenamojo laiko bkl (knyga pasirod 1966 metais), kurioje Antrasis pasaulinis karas ir sekuliarizacijos procesas esmingai lm egzistencin laikysen pasaulio atvilgiu. Taiau dalykas yra gerokai universalesnis. Cinikas realizmas yra ypatingas santykis su prasme, o kartu ir su pasauliu. Juk pasaulis, fenomenologikai irint, yra duotas tik per prasm. Tad prasms dvilypumas veda link beprasmybs auktyb netenka prasms, nes ji pasirodo nereali, taiau ir realyb yra beprasmika, nes ji yra tik grubi jga. Prasm netenka vertybinio momento, ji netenka teleologinio nukreiptumo ir praranda siekiamybs matmen. Todl santykis su realybe yra nostalgija ir melancholija. Cinikas ilgisi prarasto naivumo, tarsi nort grti namus pasaul, kuris buvo prasmingas. Taiau, negaldamas to padaryti, pasaul priima melancholikai. Kaip sako Heinrichas, kinikas likimo grsms akivaizdoje galjo remtis asmens gyvniku branduoliu, o iuolaikinis cinikas beprasmybs akivaizdoje neturi kuo remtis. Ciniko laikysena nra antikinio kiniko protestas, bet rezignacija (Heinrich 1966: 148). Taigi i cinikojo realizmo kyla ne tik galia, inojimas, kas yra tikra, bet ir negalia, nes cinikas nesitvirtina prasmje. Tad paioje straipsnio pradioje mintas nepasitenkinimas kultroje ciniku pavi-

dalu reikiasi ne kaip protestas, bet kaip miglota, realistin padtimi nepatenkinta rezignacija. Taiau reikia pabrti, kad prasms trkumas dar nereikia realizmo stokos. Kasdienio cinizmo negalime tapatinti su nihilizmu. Kaip paymi Rita erpytyt, nihilizmo centras yra refleksijos aktas (erpytyt 2009: 18). Taigi totalus pagrindo praradimas yra rafinuotos refleksijos aktas. O kasdienio cinizmo tokios negandos nekamuoja cinika savaime suprantamyb nesigilina, demaskavimo mechanizmas greitai atranda tikrj ties ir nesvarsto tos tiesos pagrstumo ir tikrumo. Be to, kaip sako erpytyt, nihilizmas tai situacija, kai prarandami orientyrai, kuriuos garantavo tam tikro centro privilegijuoto poirio tako pagrindo pripainimas (erpytyt 2007: 14). Btent cinizmas, nors demaskuoja ir nuprasmina daugyb dalyk, kaip tik nestokoja pagrindo, o lieka vien plik fakt ir realizmo pusje. Ivados Mums pavyko iskirti kelet esmini cinizmo bruo. Kaip minjome, esminis yra santykis su realybe. Cinikasis realizmas konstituojasi demaskavimo bdu realu yra tai, kas ne idealu. Tai kyla i kinikojo nomos redukavimo physis. Cinikojo realizmo slygos kultros redukcija gamt ir paios demaskavimo procedros gyvendinimas. Bet ia reikia paymti, kad redukcija gali bti vairi, ir pats cinizmas nebtinai yra vienalytis. Jis kaip ir kinizmas yra fragmentikas ir gali pasireikti tik protarpiais, tam tikrose situacijose. Cinizmas gali virsti prastu nereflektuotu, miglotu pasaulio matymo, galvojimo ir veikimo bdu.

50

Religija ir kultra

Mintautas Gutauskas

Kasdienio cinizmo miglotumas yra dvilypis. Sloterdijkas miglotum tapatino su cinizmo pasitraukimu privai sfer. Taiau kai cinizmas tampa savaime suprantamybe, jis isakomas nutyltai. Taps visiems inomu ar net prastu patyrimo ir galvojimo bdu, atrodyt, jis vl iskaidrja, ypa vieojoje erdvje. Taiau vieosios erdvs cinizmo skaidrumas yra tariamas, nes jis tra pavirinis, be kilms ir veikia kaip tam tikras galvojimo automatizmas. Todl iuolaikinis kasdienis miglotas cinizmas gali apimti vairias prieybes. Cinizmas, viena vertus, kyla i asmenins patirties, kai mogus patiria
Literatra

idealybs lugim prievartinio realizmo akivaizdoje, kita vertus, taps savaime suprantamas, jis atsisieja nuo asmenins patirties ir ia skausmingo patyrimo nebereikia, demaskavimo procedra atliekama anonimikai, nereikalaudama joki individo pastang. Todl iuolaikinis cinizmas traukia ir savo prieyb naivum. Tik ia naivumas yra kitoks ne tikjimas idealais ir kt., bet tikjimas paia demaskavimo procedra, kuri nekritikam vilgsniui atveria tai, kas tikra. Tikrove laikoma ne tai, kas asmenikai ar kitais bdais kritikai patikrinta, bet tai, kas pamatoma demaskavimo bdu.

Bewes, T. 1997. Cynicism and Postmodernity. London; New York: Verso. Heinrich, K. 1966. Antike Kyniker und Zynismus in der Gegenwart, in Heinrich, K. Parmenides und Jona. Vier Studien ber das Verhltnis von Philosophie und Mythologie, Frankfurt am Main: Suhrkamp: 131209. Mazella, D. 2007. The Making of Modern Cynicism. London: University of Virginia Press. Niehues-Prbsting, H. 1979. Der Kynismus des Diogenes und der Begriff des Zynismus. Mnchen: Fink. Schreier, B. 2009. The Power of negative
EVERYDAY OBSCURE CYNICISM
Mintautas Gutauskas Summar y

thinking. Cynicism and the History of Modern American literature. Charlottesville; London: University of Virginia Press. Sloterdijk, P. 1999. Cinikojo proto kritika. Vilnius: Alma Litera. Sverdiolas, A. 2006. Apie pamklin bt. Ir kiti etiudai. Vilnius: Baltos lankos. erpytyt, R. 2009. Religija dar kart vien proto ribose, arba trumpas (ne)mokslinis vadas G. Vattimo nihilizm, in Vattimo,G. 2009. Tikti, kad tiki. Vilnius: Dialogo kultros institutas: 527. erpytyt, R. 2007. Nihilizmas ir Vakar filosofija. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.

The article deals with the structures of contemporary everyday cynicism. It discusses the question of relevant approach to the cynicism as well. Historical and structural aspects are invoked in the analysis of cynicism. The investigation of historical aspect shows that cynical reduction of culture into nature and unmasking in the form of joke can be derived from the ancient Cynics, and the investigation of structural aspect, in turn, focuses on constitution of cynical realism. The author asserts that cynical realism is established in the perspective of two truths: the first truth is

Kasdienis miglotas cinizmas

Religija ir kultra

51

unrealistic nomos, the area of ideals and purposes, the second truth is purely realistic, that is to say, physis or reality which is constituted by means of reduction and unmasking. Closer examination of contemporary cynicism reveals that direct opposite of cynicism the naivety revived in contemporary everyday cynicism: contemporary cynic naively believes not in ideals or values and all that, but in procedure of unmasking itself. Finally, the analysis shows how the mocking cynicism turns into unhappy consciousness. Keywords: cynicism, everydayness, unmasking, Sloterdijk, Sverdiolas.