PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministro 2011 m. birelio 7 d. sakymu Nr.

V-1016 20112013 MET PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO PROGRAM BENDRIEJI UGDYMO PLANAI I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. 20112013 met pagrindinio ir vidurinio ugdymo program bendrieji ugdymo planai (toliau Bendrieji ugdymo planai) reglamentuoja pagrindinio, vidurinio ugdymo program, mokiniams, turintiems specialij ugdymosi poreiki pritaikyt program, suaugusij bendrojo ugdymo program (toliau Ugdymo programos) ir su iomis programomis susijusi neformaliojo vaik vietimo program gyvendinim. Vadovaujantis Bendraisiais ugdymo planais ir kitais teiss aktais sudaromi 20112012 ir 20122013 mokslo met mokyklos ugdymo planai. 2. Bendrj ugdymo plan tikslai: 2.1. apibrti Ugdymo program vykdymo bendruosius reikalavimus; 2.2. padti mokykloms formuoti ugdymo turin ir organizuoti proces taip, kad kiekvienas besimokantysis pasiekt geresni ugdymo(si) rezultat ir gyt mokymuisi vis gyvenim btin bendrj ir dalykini kompetencij. 3. Bendrj ugdymo plan udaviniai: 3.1. nustatyti pamok skaii, skirt pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoms gyvendinti; 3.2. numatyti gaires ugdymo procesui mokykloje gyvendinti ir ugdymui pritaikyti pagal mokini mokymosi poreikius; 3.3. pateikti rekomendacijas mokyklos ugdymo turiniui, planui ir mokymosi aplinkai kurti. 4. Bendruosiuose ugdymo planuose vartojamos svokos: Dalyko modulis apibrta, savarankika ir kryptinga ugdymo programos dalis. Kontrolinis darbas ini, gebjim, gdi demonstravimas arba mokinio inioms, gebjimams, gdiams patikrinti skirtas ir formaliai vertinamas darbas, kuriam atlikti skiriama ne maiau kaip 30 minui. Ilyginamoji klas klas, sudaryta i mokini, nutraukusi mokymsi ar nesimokiusi kai kuri bendrojo ugdymo dalyk. Laikinoji grup mokini grup dalykui pagal modul mokytis, diferencijuotai mokytis dalyko ar mokymosi pagalbai teikti. Mokyklos ugdymo planas mokykloje vykdom ugdymo program gyvendinimo apraas, parengtas vadovaujantis Bendraisiais ugdymo planais. Pamoka pagrindin nustatytos trukms nepertraukiamo mokymosi organizavimo forma. Specialioji pamoka pamoka mokiniams, turintiems specialij ugdymosi poreiki, skirta gimtiems ar gytiems sutrikimams kompensuoti, iskirtiniams asmens gabumams ugdyti. Specialiosios pratybos vietimo pagalbos teikimo forma mokiniams, turintiems specialij ugdymosi poreiki, padedanti veikti mokymosi sunkumus ir sutrikimus. Kitos Bendruosiuose ugdymo planuose vartojamos svokos atitinka Lietuvos Respublikos vietimo statyme (in., 1991, Nr. 23-593; 2011, Nr. 38-1804) ir kituose vietim reglamentuojaniuose teiss aktuose vartojamas svokas. II. UGDYMO PROGRAM VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS I. UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMO TRUKM

5. Ugdymo organizavimas: 5.1. 20112012 mokslo metais:

5 Klass Ugdymo proceso pradia Trimestr trukm 6 7 20112012 mokslo metai 8 9
(gimnazij I)

10
(gimnazij II)

11
(gimnazij III)

12
(gimnazij IV)

09-01 1-asis 09-01 11-30 2-asis 12-01 02-29 3-iasis 03-01 06-08 (6,10, gimnazij I, II klasei) ir 06-01 (5 klasei) 10-31 11-04 12-27 01-06 02-17 04-02 04-06 06-01 32 06-04 08-31 06-08 35 06-11 08-31 05-31 34

Rudens atostogos iemos (Kald) atostogos iemos atostogos Pavasario (Velyk) atostogos Ugdymo proceso pabaiga Ugdymo proceso trukm savaitmis Vasaros atostogos

5.2. 20122013 mokslo metais:

5 Klass Ugdymo proceso pradia Trimestr trukm Rudens atostogos iemos (Kald) atostogos iemos atostogos Pavasario (Velyk) atostogos Ugdymo proceso pabaiga Ugdymo proceso trukm savaitmis Vasaros atostogos 6 2012 2013 mokslo metai 7 8 9
(gimnazij I)

10
(gimnazij II)

11
(gimnazij III)

12
(gimnazij IV)

09-01 1-asis 09-01 11-30 2-asis 12-03 02-28 3-iasis 03-01 06-07 (6,10 gimnazij I, II klasei) ir 05-31 (5 klasei) 10-29 11-02 12-27 01-04 02-18 02 -19 03-25 03-29 05-31 32 06-03 08-30 06-07 35 06-10 08-30 05-31 34

3 6. Ugdymo procesas gyvendinant pagrindinio ugdymo program gali bti skirstomas trimestrais, pusmeiais arba kitokios trukms laikotarpiais, gyvendinant vidurinio ugdymo program pusmeiais arba kitokios trukms ugdymo laikotarpiais. Pusmei ir kitokios trukms ugdymo laikotarpius nustato mokyklos vadovas, suderins su mokyklos taryba. 7. Mokyklos dirba penkias dienas per savait, iskyrus Bendrj ugdymo plan 97.3 punkt. 8. 5 klasi mokiniams per mokslo metus skiriamos papildomos 10 mokymosi dien atostogos (po 5 mokymosi dienas 2 kartus per mokslo metus). Nurodomas atostog laikas yra tik rekomenduojamas. Suderinus su mokyklos taryba atostogos gali bti skiriamos ir kitu laiku. Rekomenduojamas atostog laikas: 8.1. 20112012 mokslo metais: Atostogos prasideda 2011-11-28 2012-02-20 8.2. 20122013 mokslo metais: Atostogos prasideda 2012-11-26 2013-02-11 Atostogos baigiasi 2012-11-30 2010-02-15 Atostogos baigiasi 2011-12-02 2012-02-24

9. Jei oro temperatra 20 laipsni alio ar emesn, mokykl gali nevykti 5 klasi mokiniai, esant 25 laipsniams alio ar emesnei temperatrai 612 (gimnazij IIV) klasi mokiniai. ios dienos skaiiuojamos mokymosi dien skaii. 10. Mokykla gali priimti sprendimus dl ugdymo proceso koregavimo ikilus situacijai, kelianiai pavoj mokini sveikatai ar gyvybei, ar paskelbus ekstremali situacij. 11. Valstybin mokykla (biudetin staiga), vykdanti ugdym tautins maumos kalba, suderinusi su savininko teises ir pareigas gyvendinania institucija, savivaldybs mokykla (biudetin staiga), vykdanti ugdym tautins maumos kalba, suderinusi su savivaldybs vykdomosios institucijos ar jos galiotu asmeniu, valstybin ir savivaldybs mokykla (vieoji staiga) ir nevalstybin mokykla, vykdanti ugdym tautins maumos kalba, suderinusi su savininku (dalyvi susirinkimu), gali keisti iemos (Kald) ir pavasario (Velyk) atostog datas. II. MOKYKLOS UGDYMO PLANO RENGIMAS FORMUOJANT IR GYVENDINANT MOKYKLOS UGDYMO TURIN 12. Mokyklos ugdymo turinys formuojamas atrenkant ir pritaikant ugdymo turin pagal mokyklos tikslus, konkreius mokini ugdymo(si) poreikius. 13. Formuojant mokyklos ugdymo turin remiamasi vietimo stebsenos, mokini pasiekim ir paangos vertinimo ugdymo procese informacija, pasiekim tyrim, mokyklos veiklos sivertinimo ir iorinio vertinimo duomenimis. 14. Bendrosiose programose dalyko turinys pateikiamas dvejiems mokslo metams ir pamok skaiius Bendruosiuose ugdymo planuose taip pat nurodomas dvejiems mokslo metams. Mokykla, gyvendindama mokyklos ugdymo turin, savo sprendimu pamokas per dvejus metus gali skirstyti ir kitaip, nei nurodoma Bendruosiuose ugdymo planuose. 15. Mokyklos formuojamo ugdymo turinio dal sudaro mokykloje vykdoma kultrin, menin, paintin, krybin, sportin, praktin, socialin, prevencin ir kitos veiklos, siejamos su

4 mokyklos tikslais, mokini mokymosi poreikiais. ioms veikloms per mokslo metus btina skirti nuo 30 iki 60 pamok (iki 10 mokymosi dien). Ji organizuojama mokyklos pasirinktu laiku. 16. Mokyklos ugdymo turinys formuojamas ir gyvendinamas vadovaujantis Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose ir Vidurinio ugdymo bendrosiose programose (toliau Bendrosios programos) apibrtais mokini pasiekimais, Bendraisiais ugdymo planais ir mokykloje priimtais susitarimais, sprendimais dl: 16.1. bendrj kompetencij, gyvenimo gdi ugdymo, prevencini ir kit vietimo ir mokslo ministro patvirtint ar mokykloje parengt program integravimo mokyklos ugdymo turin; 16.2. pasirenkamj dalyk ir dalyk moduli, modulini program pasilos ir rengimo (nesant vietimo ir mokslo ministro patvirtint); 16.3. pagilinto dalyk mokymo pagal gilesn program nei bendroji dalyko programa, kryptingo meninio ugdymo gilesnio ir platesnio meno srities gebjim ugdymo nei numatytas Bendrosiose programose, antrosios usienio kalbos mokymo; 16.4. Bendrj program skirstymo savarankikus baigtinius modulius (toliau modulins programos) atsivelgus specifinius konkreios mokyklos ar mokini grups poreikius; 16.5. dvikalbio ugdymo organizavimo; 16.6. mokini socialins veiklos organizavimo, atsivelgus mokini, mokyklos ir vietos bendruomens poreikius; 16.7. dalykams gyvendinti Bendruosiuose ugdymo planuose skiriam pamok skaiiaus didinimo ar mainimo (perskirstymo) derinant su Bendrj program turiniu ir atsivelgus prajusi mokslo met mokyklos ugdymo plano gyvendinim ir galimybes; 16.8. dalyko mokymo intensyvinimo, mokinio pasirinkto dalyko, dalyko kurso ar dalyko modulio, mokjimo lygio pakeitimo tvarkos; 16.9. klasi dalijimo, laikinj (mobilij) grupi sudarymo ir skaiiaus, atsivelgus skirtas mokymo las; 16.10. mokymosi slyg sudarymo mokiniams mokytis ne tik klasje, bet ir vairiose aplinkose; mokymo ir mokymosi itekli gijimo ir naudojimo keliamiems mokyklos tikslams gyvendinti; 16.11. ugdymo turinio planavimo princip ir laikotarpi. 17. Mokykloje vykdomoms ugdymo programoms ir mokyklos ugdymo turiniui gyvendinti rengiamas mokyklos ugdymo planas grindiamas demokratikumo, subsidiarumo, prieinamumo, bendradarbiavimo principais, traukiant mokytojus, mokinius, tvus (globjus, rpintojus), vietos bendruomen. 18. Mokyklos vadovas ar jo galiotas asmuo organizuoja mokyklos ugdymo plano rengim. Mokykloje susitariama dl mokyklos ugdymo plano turinio, struktros ir formos. Mokyklos ugdymo planas gali bti rengiamas vieniems ar dvejiems mokslo metams. 19. Mokyklos ugdymo plane rekomenduojama pateikti j rengiant susitarimu pasiektus sprendimus dl: 19.1. tiksl ir nuostat, kaip bus formuojamas ir gyvendinamas mokyklos ugdymo turinys; 19.2. dalykui skiriam pamok skaiiaus konkreioje klasje; 19.3. priemoni, kurios bus taikomos numatytiems mokini rezultatams pasiekti ar gerinti; 19.4. ugdymo turinio integravimo; 19.5. ugdymo turinio diferencijavimo gyvendinimo, silom pasirinkti dalyk, dalyk moduli, dalyk kurs, laikinj (mobilij) mokini grupi sudarymo princip ir kt.; 19.6. mokinio pasiekim ir paangos vertinimo bd ir laikotarpi; 19.7. mokinio individualaus ugdymo plano sudarymo reikalavim; 19.8. vietimo pagalbos teikimo mokiniui galimybi ir bd; 19.9. neformaliojo vietimo veiklos pasilos, organizavimo bd; 19.10. pamok, skiriam mokini ugdymo poreikiams tenkinti, naudojimo. ios pamokos gali bti skiriamos pasirenkamiesiems dalykams, dalyk moduliams, ugdymo diferencijavimui ir kitai veiklai (pamokoms, skirtoms mokymo(si) pagalbai, konsultacijoms ir kt.), kuri prisidt prie mokini

5 nuoseklaus kompetencij ugdymo. Trumpo laikotarpio konsultacijos neskaitomos mokinio mokymosi krv; 19.11. bendradarbiavimo bd su mokini tvais ir kitomis staigomis, monmis ar asociacijomis; 19.12. ir kitas mokyklos ugdymo turinio gyvendinimo nuostatas. 20. Mokykla sprendim dl ugdymo organizavimo neprivalo kasmet atnaujinti, jei jie atitinka Bendrj ugdymo plan nuostatas ir mokyklos ikeltus ugdymo tikslus. 21. Atsiradus Bendruosiuose ugdymo planuose nenumatytiems atvejams, mokykla ugdymo proceso metu gali koreguoti mokyklos ugdymo plano gyvendinim arba mokinio individual ugdymo plan priklausomai nuo mokymo l, ilaikydama minimal pamok skaii dalyk bendrosioms programoms gyvendinti. 22. Mokykla, pasirinkusi kitok ugdymo proceso organizavimo bd nei numatytas Bendruosiuose ugdymo planuose, turi suderinti: valstybin mokykla (biudetin staiga) su savininko teises ir pareigas gyvendinania institucija, savivaldybs mokykla (biudetin staiga) su savivaldybs vykdomja institucija ar jos galiotu asmeniu, valstybin, savivaldybs mokykla (vieoji staiga) ir nevalstybin mokykla su savininku (dalyvi susirinkimu). Pasirinktas ugdymo proceso organizavimas neturi prietarauti teiss aktams, reglamentuojantiems mokyklos veikl. 23. Mokyklos ugdymo plane gali bti numatoma bendradarbiauti su kitais vietimo teikjais, taip siekiant utikrinti gyvendinam ugdymo program tstinum, nuoseklum, nustatyt Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo lavinimo programas tvarkos aprae, patvirtintame Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandio 5 d. sakymu Nr. ISAK-556 Dl Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo lavinimo programas tvarkos aprao patvirtinimo (in., 2005, Nr. 46-1526), perimamum ir didinti mokini galimybes rinktis dalykus ar j modulius ne tik savo, bet ir kitose mokyklose. 24. Mokyklos ugdymo plano projektas derinamas su mokyklos taryba, taip pat su savininko teises ir pareigas gyvendinania institucija (valstybins mokyklos biudetins staigos), savivaldybs vykdomja institucija ar jos galiotu asmeniu (savivaldybs mokyklos biudetins staigos), dalyvi susirinkimu (savininku) (valstybins, savivaldybs mokyklos vieosios staigos ir nevalstybins mokyklos). 25. Mokyklos ugdymo plan mokyklos vadovas tvirtina iki ugdymo proceso pradios. III. MOKINIO INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO SUDARYMAS 26. Siekiant padti mokiniui skmingai mokytis, ugdymas individualizuojamas sudarant mokinio individual ugdymo plan, kuriuo siekiama padti mokiniui planuoti, kaip pagal savo igales pasiekti auktesni ugdymo(si) pasiekim, ugdyti asmenin atsakomyb dl smoningo mokymosi, gebjimo gyvendinti isikeltus tikslus. 27. Individualus ugdymo planas mokinio, besimokanio pagal vidurinio ugdymo program ar pritaikytas bendrojo ugdymo programas mokiniams, turintiems specialij ugdymosi poreiki, pasirinkti mokytis per tam tikr laikotarp (pvz.: dvejus ar vienus metus, trimestr, pusmet ir kt.) dalykai, dalyk kursai ir moduliai, vertinimo laikotarpiai suderinti su mokyklos galimybmis. Kiekvienas mokinys, kuris mokosi pagal vidurinio ugdymo program, pasirengia individual ugdymo plan, suderint su mokyklos galimybmis, arba renkasi i mokyklos silom variant. Mokinio individualaus ugdymo plano form mokiniui silo mokykla. 28. Individualus ugdymo planas turi bti sudaromas mokiniui, besimokaniam savarankikai ar mokomam namie ir pan. 29. Mokiniui, besimokaniam pagal pagrindinio ugdymo program, gali bti sudaromas individualus ugdymo planas, atkreipiant dmes besimokaniuosius, kurie patiria mokymosi sunkum, itin skmingai mokosi, siekia pagerinti vieno ar keli dalyk pasiekimus ir pan. Mokykloje susitariama dl individualaus ugdymo plano sudarymo besimokaniajam pagal pagrindinio ugdymo program:

6 29.1. Individualaus ugdymo plano turin lemia numatomi artimiausi ir tolesni mokinio ugdymo(si) tikslai ir bdai j siekti. (Pvz., jame numatoma tiksli mokinio veikla gali bti siejama su mokymosi poreikiais, norimo dalyko pasiekim gerinimu, mokinio prisiimti sipareigojimai orientuojami mokymosi pasiekim gerinim.) 29.2. Individualus ugdymo planas gali bti sudaromas odine, raytine forma mokyklos nustatytam laikotarpiui. 30. Mokinio individualus ugdymo planas sudaromas ir gyvendinamas bendradarbiaujant mokytojams, mokiniams, mokini tvams (globjams, rpintojams) ir mokyklos vadovams, vietimo pagalbos specialistams. IV. MOKYKLOS MOKYMOSI APLINKA 31. Mokyklos mokymosi aplinka tai mokyklos aplinka, kurioje gyvendinamas mokyklos ugdymo turinys (toliau mokymosi aplinka). Mokymosi aplinka yra mokyklos kultros dalis ir kuriama atsivelgus mokyklos tikslus ir vertybes. Ji orientuota bendrj ugdymo tiksl gyvendinim, mokini mokymosi poreiki vairovs tenkinim, individuali mokymosi tiksl nusistatym, sivertinim, refleksij. Mokyklos ugdymo plano gyvendinimas siejamas su mokyklos mokymosi aplinka. 32. Mokymosi aplink sudaro fizini, psichologini, socialini ir kultrini veiksni visuma. 32.1. Fizinei aplinkai priskiriami mokyklos pastatai, patalpos, teritorija, mokymo ir mokymosi priemons. Visa fizin aplinka turi tarnauti mokini aktyviam ugdymui(si), mokymuisi individualiai ir vairaus dydio grupmis, praktinei ir teorinei veiklai. Mokytojams sudaromos galimybs (kiek leidia itekliai) dirbti inovatyviai, naudojant iuolaikines mokymo technologijas: spartesn internet, intranet, interaktyvisias lentas, kompiuterius, moderni kabinet ir klasi rang, bibliotek ir kt. Mokyklos gyjamos ir kuriamos mokymo ir mokymosi priemons turi padti mokiniams gyti iuolaikinje besikeiianioje visuomenje btin kompetencij, gebjim, nuostat. 32.2. Mokyklos psichologin ir socialin aplink lemia mokyklos bendruomens nuostatos mokytis ir bendradarbiauti, mokini tarpusavio, mokini ir mokytoj emociniai santykiai, j darbo krviai, mokyklos vadovo, mokytoj, kit ugdymo procese dalyvaujani asmen, mokini ir j tv (globj, rpintoj) bendravimas, aiki ir laiku gaunama informacija vairiais mokyklos bendruomens veiklos klausimais, atviri mokyklos ryiai su vietos bendruomene. 32.3. Kultrin aplinka apima mokyklos puoseljamas ir kuriamas tradicijas, mokyklos bendruomens renginius, aplinkotyros, aplinkotvarkos, kratotyros veikl ugdant meil ir pagarb savo gyvenamajai, gimtajai vietai. 33. Mokyklos vadovas ir visa bendruomen atsako u atviros, ramios, krybingos mokini ir mokytoj mokymuisi palankios kultros krim ir palaikym mokykloje. V. UGDYMO DIFERENCIJAVIMAS 34. Ugdymo diferencijavimas tai yra ugdymo tiksl, udavini, mokymo ir mokymosi turinio, metod, mokymo(si) priemoni, mokymosi aplinkos, vertinimo pritaikymas mokini skirtybms. Jo tikslas sudaryti slygas kiekvienam mokiniui skmingiau mokytis. 35. Mokiniai skiriasi turima patirtimi, motyvacija, interesais, siekiais, gebjimais, mokymosi stiliumi, pasiekim lygiu ir kt., tai lemia skirtingus mokymosi poreikius. Diferencijuotu ugdymu atsivelgiama iuos poreikius pritaikant mokiniui mokymosi udavinius ir uduotis, ugdymo turin, metodus, mokymo(si) priemones, temp ir skiriam laik. Diferencijuotas ugdymas taip pat kompensuoja brendimo, mokymosi tempo netolygumus, atsirandanius mokini amiumi grstoje vertikalaus skirstymo klasmis sistemoje. 36. Diferencijavimas gali bti taikomas: 36.1. mokiniui individualiai; 36.2. mokini grupei:

7 36.2.1. tam tikriems tikslams pasiekti (pvz.: pasiekim skirtumams mainti, gabumams pltoti, skirtingoms mokymosi strategijoms gyvendinti); 36.2.2. tam tikroms veikloms atlikti (projektiniai, tiriamieji mokini darbai, darbo grups), kuri galima sudaryti i miri arba panai polinki, interes mokini. 36.3. Mokini perskirstymas ar priskyrimas grupei, nepaeidiantis j priklausymo nuolatins klass bendruomenei, yra laikinas tik tam tikro dalyko pamokoms arba tik tam tikroms uduotims atlikti. Dl pergrupavimo tiksl ir princip turi bti tariamasi su mokini tvais (globjais, rpintojais), jis neturi daryti alos mokinio savivertei, tolesnio mokymosi galimybms bei mokini santykiams klasje ir mokykloje. 36.4. Mokykla analizuoja, kaip ugdymo procese gyvendinamas diferencijavimas, kaip mokiniams sekasi pasiekti dalyk bendrosiose programose numatyt pasiekim, ir priima sprendimus dl tolesnio ugdymo diferencijavimo. Priimant sprendimus atsivelgiama mokinio mokymosi motyvacij ir ugdymo turinio pasirinkim, individuali paang ir smoningai keliamus mokymosi tikslus. VI. DALYK MOKYMO INTENSYVINIMAS 37. Mokykla gali intensyvinti atskir dalyk mokym. Bendruosiuose ugdymo planuose dvejiems metams nustatyt pamok skaii gali skirti vieniems metams ar trumpesniam laikotarpiui ir dalyko bendrojoje programoje numatytus pasiekimus pasiekti per metus ar trumpesn laikotarp. Dalyko pamokos gali bti intensyvinamos ir per savait. Dalyko mokymas gali bti intensyvinamas ir pavieniam mokiniui. 38. Sprendimus dl dalyk intensyvinimo pagal pagrindinio ar pagal vidurinio ugdymo program priima mokykla, derindama mokyklos ir mokini mokymosi poreikius. Dorinio ugdymo dalyko mokym galima intensyvinti tik gyvendinant vidurinio ugdymo program. 39. Dalyko mokymo intensyvinimo metu negali bti virijamas maksimalus mokiniui privalom pamok skaiius per savait. VII. UGDYMO TURINIO INTEGRAVIMAS 40. Mokykla gali integruoti: keli dalyk ugdymo turin, kai kurias keli dalyk temas ar problemas, integruojamj program ir dalyk ugdymo turin. 41. Integruotoje pamokoje turi bti siekiama dalyk bendrosiose programose numatyt rezultat. 42. Mokykla analizuoja, kaip ugdymo procese gyvendinamas ugdymo turinio integravimas, kaip mokiniams sekasi pasiekti dalyk bendrosiose programose numatyt rezultat, ir priima sprendimus dl tolesnio turinio integravimo tikslingumo. 43. Integruot pamok apskaitai utikrinti (jei pamokoje dirba du mokytojai) btina integruojam dalyk pamok turin dienyne rayti t dalyk apskaitai skirtuose puslapiuose. VIII. MOKINI PAANGOS IR PASIEKIM VERTINIMAS 44. Mokini paangos ir pasiekim vertinimas yra mokyklos ugdymo turinio dalis ir turi derti su keliamais ugdymo tikslais ir ugdymo proceso organizavimu. Vertinant mokini paang ir pasiekimus ugdymo procese vadovaujamasi Bendrosiomis programomis, Mokini paangos ir pasiekim vertinimo samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. sakymu Nr. ISAK-256 (in., 2004, Nr. 35-1150). Planuojant mokini, pradedani mokytis pagal pagrindinio ugdymo program, paangos ir pasiekim vertinim atsivelgiama pradinio ugdymo programos baigimo pasiekim ir paangos vertinimo aprae pateikt informacij. 45. Ugdymo procese turt vyrauti mokytis padedantis vertinimas formuojamasis vertinimas, kuris rodo, k konkreiai mokiniai geba, yra pasiek ir ko dar turi pasiekti ar tobulinti, mokiniai mokomi vertinti kitus ir patys sivertinti.

8 46. Mokini pasiekim patikrinimas diagnostikos tikslais vykdomas reguliariai, kaip to reikalauja dalyko mokymosi logika ir mokyklos susitarimai: mokiniai atlieka kontrolinius darbus ar kitas apibendrinamsias uduotis, kurios rodo tam tikro laikotarpio pasiekimus, yra vertinamos sutartine forma (paymiais ar kaupiamaisiais balais ir kt.). Atliekant diagnostin vertinim atsivelgiama formuojamojo vertinimo metu surinkt informacij. Diagnostinio vertinimo informacij btina panaudoti analizuojant mokini paang ir poreikius, keliant tolesnius mokymo ir mokymosi tikslus. 47. Mokykla, siekdama padti kiekvienam mokiniui pagal igales pasiekti auktesni ugdymo(si) rezultat: 47.1. utikrina mokini paangos ir pasiekim vertinimo bd ir form derm mokykloje (ypa mokytojams, dirbantiems toje paioje klasje), vertinimo metu sukauptos informacijos sklaid; 47.2. kartu su mokini tvais (globjais, rpintojais) aptaria mokini darom paang, mokymosi pasiekimus ir numato bdus gerinti mokinio ugdymo(si) pasiekimus, prireikus koreguoja mokinio individual ugdymo plan; 47.3. informuoja mokini tvus (globjus, rpintojus) apie mokini mokymosi paang ir pasiekimus mokyklos nustatyta tvarka; 47.4. numato bdus ir galimybes mokini, j tv (globj, rpintoj) pageidavimu perirti gautus pasiekim vertinimus. 48. Mokykla priima sprendimus dl mokini paangos ir pasiekim, pasirenkamj dalyk ir dalyk moduli vertinimo bd ir pasiekim vertinimo baigus modulin program ar jos dal, vertinimo laiko, iskyrus atvejus, kai pasiekim vertinimo datos nustatytos vietimo ir mokslo ministro. 49. Mokini, besimokani pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, paanga ir pasiekimai vertinami pagal Bendrosiose programose apraytus pasiekimus taikant 10 bal vertinimo sistem. Mokykla gali rinktis kitas vertinimo sistemas, vertinimo laikotarpius, bet privalu numatyti vertinim konvertavimo deimtbal sistem bd ir laik. 50. Dalyk mokymosi pasiekimai trimestro, pusmeio, modulio ar kt. laikotarpio pabaigoje vertinami paymiu ar rau skaityta arba neskaityta. raas atleista raomas, jeigu mokinys yra atleistas pagal gydytojo rekomendacij ir mokyklos vadovo sakym, raas neatestuota, jeigu mokinio pasiekimai nra vertinti. 51. Mokini, kurie mokosi dalyk moduli, pasiekimai gali bti vertinami paymiu ar kitu bdu (skaita, kaupiamuoju balu ir kt.), jie skaitomi atitinkamo dalyko programos pasiekim vertinim. 52. Specialiosios medicinins fizinio pajgumo grups mokini pasiekimai kno kultros pratybose vertinami rau skaityta arba neskaityta. IX. MOKINI MOKYMOSI KRVIO REGULIAVIMAS 53. Mokyklos vadovas arba jo paskirtas asmuo: 53.1. organizuoja ir vykdo mokini mokymosi krvio bei mokiniams skiriam nam darb stebsen ir kontrol; 53.2. organizuoja mokytoj bendradarbiavim sprendiant mokini mokymosi krvio optimizavimo klausimus; 53.3. utikrina, kad mokiniams per dien nebt skiriamas daugiau kaip vienas kontrolinis darbas. Apie kontrolin darb mokinius btina informuoti ne vliau kaip prie savait. Nerekomenduojami kontroliniai darbai po atostog ar ventini dien. 54. Mokiniams, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programos pirmj dal, rekomenduojama skirti minimal privalom pamok skaii. Maksimalus privalom pamok skaiius skiriamas suderinus su mokini tvais (globjais, rpintojais). 55. Mokinys mokyklos vadovo sakymu gali bti atleidiamas nuo men (dails, muzikos) ir kno kultros, o iimties atvejais ir kit privalomojo dalyko savaitini pamok (ar j dalies) lankymo, jeigu:

9 55.1. mokosi dails, choreografijos, muzikos, meno mokyklose ar yra jas baig; 55.2. mokosi sporto srities neformaliojo vietimo staigose; 55.3. yra nacionalini ar tarptautini olimpiad, konkurs per einamuosius mokslo metus nugaltojai; 55.4. mokosi stacionarinje asmens sveikatos prieiros staigoje, sanatorijos mokykloje; 55.5. mokosi laisvs atmimo vietose, kur gyvendinamos suimtj ir nuteistj uimtumo programos (sporto, informacini technologij ir kt.). 56. Mokinys, atleistas nuo atitinkam men ar sporto srities dalyk pamok, tuo metu gali usiimti kita veikla arba mokytis individualiai. Mokykla utikrina nuo pamok atleist mokini saugum ir uimtum, iskyrus atvejus, numatytus Bendrj ugdymo plan 55.5 punkte. 57. Mokykla priima sprendimus dl men ir sporto srities/kno kultros dalyk, o iimties atvejais ir kit dalyk vertinim, gaut mokantis pagal neformaliojo vietimo programas, skaitymo ir konvertavimo 10 bal vertinimo sistem. 58. Mokykla, gyvendindama mokyklos ugdymo turin, siekia optimizuoti mokini mokymosi krv, todl gali priimti sprendimus integruoti dalykus ir pan. 59. Per dien negali bti daugiau kaip 7 pamokos, iskyrus mokyklas, gyvendinanias pagrindin ugdym kartu su muzikiniu, dails, meniniu, sportiniu ugdymu ir vidurin ugdym kartu su muzikiniu, dails, meniniu ir sportiniu ugdymu bei vidurin ugdym kartu su profesiniu mokymu. 60. Mokinio, kuris mokosi pagal vidurinio ugdymo program, pamok tvarkaratyje neturt bti daugiau kaip trys vienos pamokos trukms laisvi laiko tarpai tarp pamok per savait, o besimokantiems pagal pagrindinio ugdymo programos antrj dal daugiau kaip vienos pamokos trukms laiko tarpas per savait. Mokini laisv laik siloma inaudoti neformaliajam vietimui, savivietai. X. NEFORMALIOJO VAIK VIETIMO ORGANIZAVIMAS MOKYKLOJE 61. Atsivelgiant neformaliojo vietimo ypatumus, veikl rekomenduojama: 61.1. vykdyti aplinkose, kurios padeda gyvendinti neformaliojo vietimo tikslus; 61.2. neformaliojo vietimo veiklai gyvendinti skirti valandas, atsivelgus veiklos pobd, periodikum, trukm. Valandos nustatomos mokslo metams kiekvienai ugdymo programai. 62. Mokykla kiekvien mokslo met pabaigoje vertina ateinanij mokslo met mokini neformaliojo vietimo poreikius, prireikus juos tikslina mokslo met pradioje ir atsivelgusi juos silo neformaliojo vietimo programas. 63. Neformaliojo vaik vietimo programos rengiamos atsivelgus bendruosius i valstybs ir savivaldybi biudet finansuojam program kriterijus, tvirtinamus vietimo ir mokslo ministro. 64. Neformaliojo vietimo grups mokini skaii mokykla nustato pagal turim mokymo l dyd. XI. UGDYMO KARJERAI ORGANIZAVIMAS 65. Ugdymas karjerai gali bti organizuojamas ugdymo proceso dienomis, skirtomis kultrinei, meninei, paintinei veiklai, gali bti integruojamas atskir dalyk bendrsias programas, neformalj vietim, mokiniai gali rinktis mokyklos silomus pasirenkamuosius dalykus, suderintus su profesinio orientavimo veiklomis. 66. Informavimo karjerai tikslas rinkti, teikti ir vertinti informacij, reikaling planuojant karjer, renkantis mokymsi, studijas, profesins veiklos srit ar darb (informacij apie vietimo ir mokslo institucijas, primimo taisykles, studij ir mokymo programas, kvalifikacijas, profesijas, darbo rink, profesins karjeros galimybes ir kt.). ioje veikloje gali bti naudojamos vairios specializuotos interneto svetains, spausdinti leidiniai, inynai, organizuojami susitikimai su vairi profesij atstovais, ivykos mones, staigas, organizacijas ir pan.

10 67. Profesinio veiklinimo tikslas organizuoti mokini veikl naudojant realaus ar virtualaus darbo kontekst ir aplink, pltojant mokini inias ir gdius apie vairias darbo veiklos sritis, darb, sidarbinim, darbdavius ir darbuotojus. 68. Vertinimo karjerai tikslas padti mokiniams painti individualias savybes (nuostatas, inias, supratim, gebjimus) ir juos vertinti atsivelgus karjeros (mokymosi, studij ir profesins veiklos) galimybes ir reikalavimus; ioje veikloje gali bti naudojami vairs klausimynai, uduotys, testai, skirti individualioms savybms, interesams, j ssajoms su profesine karjera, karjeros planavimu, gyvendinimu ir vertinimu padti painti. 69. Konsultavimo karjerai tikslas teikti pagalb mokiniams planuojant karjer, renkantis mokymsi, studijas, profesins veiklos srit ar darb, sprendiant karjeros trikdi problemas: painti ir vertinti individualias savybes, profesijos ypatumus, karjeros galimybes, situacij darbo rinkoje ir kt. 70. Ugdymo karjerai veiklos mokykloje gali bti organizuojamos asmen, atsaking u profesinio orientavimo veiklos koordinavim mokykloje, ir vykdomos dalyvaujant klasi vadovams, vairi dalyk mokytojams, socialiniams pedagogams, mokykl psichologams, kitiems vietimo pagalb teikiantiems specialistams, turintiems kompetencij vykdyti mokini ugdym karjerai, siekiant veiksmingiau padti mokiniams pasirengti gyvenimui ir darbui, pasirinkti mokymosi (studij) krypt. XII. UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMAS MOKYKLOJE, KURIOJE TEISINTAS MOKYMAS TAUTINS MAUMOS KALBOS ARBA MOKYMAS TAUTINS MAUMOS KALBA 71. Mokykloje, kurios nuostatuose (statuose) teisintas mokymas tautins maumos kalbos, ji mokoma pagal gimtosios kalbos program, kiti dalykai mokomi lietuvi kalba, iskyrus usienio kalbos program. Kai kurie pasirenkamieji dalykai gali bti mokomi tautins maumos kalba. 72. Mokykloje, kurios nuostatuose (statuose) teisintas mokymas tautins maumos kalba, pagrindinio, vidurinio ugdymo programos vykdomos dvikalbio ugdymo bdu: tautins maumos kalba ir lietuvi kalba: 72.1. tautins maumos kalbos mokoma tautins maumos kalba pagal gimtosios kalbos program; 72.2. lietuvi kalbos mokoma lietuvi kalba pagal lietuvi kalbos program; 72.3. kit dalyk mokoma derinant tautins maumos kalb ir lietuvi kalb vienu i i bd ar juos kombinuojant: 72.3.1. vis dalyk mokymas vykdomas tautins maumos kalba, iskyrus lietuvi kalbos program ir lietuvi kalba vykdom mokym per tas pamokas, kai einamos ugdymo programos temos i Lietuvos istorijos ir geografijos, pasaulio painimo (dalykas Gamta ir mogus) ir mokoma pilietikumo pagrind; 72.3.2. tv (globj, rpintoj) pageidavimu lietuvi kalba mokoma kit pagrindinio, vidurinio ugdymo programos dalyk; 72.3.3. tv (globj, rpintoj) pritarimu pasirinkt dalyk mokoma kalbos atvilgiu integruotai tautins maumos ir lietuvi kalba. 73. Mokykla, vykdanti ugdymo programas tautins maumos kalba, vadovaujasi Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministro patvirtinta ugdymo lietuvi kalba tvarka bendrojo ugdymo ir neformaliojo vietimo mokykloje. XIII. KITOS GALIMYBS MOKYTIS GIMTOSIOS KALBOS GYVENDINANT PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO PROGRAMAS 74. Mokiniai, priskiriantys save tautinms maumoms, usienieiai, turintys teis nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir besimokantys mokykloje, kurioje ugdymo procesas organizuojamas ne j gimtja kalba, gali mokytis tautins maumos gimtosios kalbos kaip

11 pasirenkamojo dalyko, jei susidaro ne maesn kaip 5 mokini grup ir yra tos kalbos mokytojas specialistas. Gimtosios kalbos mokoma vadovaujantis Tautins maumos kalbos mokymosi organizavimo bendrojo lavinimo mokykloje rekomendacij aprau, patvirtintu Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministro 2006 m. rugpjio 1 d. sakymu Nr. ISAK-1630 (in., 2006, Nr. 873420). XIV. IVYKSTANI LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEI, ATVYKSTANI USIENIEI, TURINI TEIS NUOLAT AR LAIKINAI GYVENTI LIETUVOS RESPUBLIKOJE, LIETUVI KILMS USIENIEI IR IEIVI VAIK UGDYMO ORGANIZAVIMAS 75. Mokiniai, kurie ivyksta gyventi ar (ir) mokytis usien, pateik praym mokyklos, kurioje jie moksi, vadovui, lietuvi kalbos, istorijos ar vis atitinkamos klass dalyk gali mokytis savarankikai vietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Pageidaujantieji mokytis nuotolinio mokymosi bdu kreipiasi mokykl, vykdani nuotolin mokym. 76. Usienieio, turinio teis nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, lietuvi kilms usienieio, ieivio usienio mokykloje gytus pasiekimus mokykla pripasta remdamasi mokinio turimais dokumentais. Prireikus organizuoja gyt pasiekim patikrinim ir teikia rekomendacijas dl tolesnio mokymosi: sudaro mokiniui individual ugdymo plan program skirtumams likviduoti, numato, kaip ir koki pagalb gaus mokinys. 77. Lietuvi kilms usienieiu laikomas usienietis, kurio tvai ar seneliai arba vienas i tv ar seneli yra ar buvo lietuviai ir pats asmuo pripasta save lietuviu. Ieiviais laikomi Lietuvos Respublikos pilieiai, ne maiau kaip 3 metus gyvenantys usienyje, arba usienio valstybi pilieiai, netek Lietuvos Respublikos pilietybs. 78. Usienieio, turinio teis nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, lietuvi kilms usienieio, ieivio, nemokanio (ar nepakankamai mokanio) lietuvi kalbos, lietuvi kalbos mokym rekomenduojama organizuoti vietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. XV. MOKINI MOKYMAS NAMIE IR SAVARANKIKO MOKYMOSI ORGANIZAVIMAS 79. Mokiniui, negaliniam mokytis bendrojo ugdymo mokykloje, sudaromos slygos mokytis vietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka savarankikai ar mokytis namie. Mokymas namie gali bti vykdomas nuotoliniu bdu arba organizuojant pamokas namie. 80. Mokiniui, mokomam pamokose, organizuojamose namie, mokykla, suderinusi su mokinio tvais (globjais ar rpintojais) ir atsivelgusi gydytojo rekomendacijas, rengia individual ugdymo plan. Namie mokomam mokiniui 56 klasse skiriama 12 savaitini pamok, 78 klasse 13, 910 klasse 15, 1112 klasse 14. Dal pamok gydytojo leidimu mokinys gali lankyti mokykloje arba mokytis nuotoliniu bdu. 81. Suderinus su mokinio tvais (globjais, rpintojais), mokyklos vadovo sakymu mokinys gali nesimokyti dails, muzikos, technologij ir kno kultros. Dienyne ir mokinio individualiame ugdymo plane raoma atleista prie mokinio nesimokom dalyk. Dalis pamok, gydytojo leidimu lankom papildomai, raoma mokinio individual ugdymo plan. XVI. MOKYMOSI ORGANIZAVIMAS ILYGINAMOSIOSE KLASSE AR GRUPSE 82. Ilyginamosios klass (atskirais atvejais grups) gali bti steigiamos savininko teises ir pareigas gyvendinanios institucijos, savininko (dalyvi susirinkimo) sprendimu, kuris nustato primimo ilyginamsias klases, grupes tvark, informuoja mokini tvus (globjus, rpintojus) apie teikiamas paslaugas, numato finansavimo galimybes. 83. Mokykla, kurioje steigiama ilyginamoji klas ar grup, rengia klass ar grups ugdymo plan ir pamok tvarkarat:

12 83.1. mokiniai ilyginamojoje klasje ar grupje gali mokytis vis tos klass ugdymo plano dalyk, tik tam tikros ugdymo srities (kalb, gamtamokslini, socialini, men, tikslij moksl) dalyk ar vieno dalyko. Ilyginamojoje klasje ar grupje negali bti maiau kaip 5 mokiniai; 83.2. klass ar grups ugdymo planas sudaromas taip, kad didiausias mokinio pamok skaiius per savait neviryt 28 pamok. Neformaliajam vietimui ir pamok, skirt mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, skaiius neturi viryti 10 savaitini pamok; 83.3. mokiniams gali bti siloma vairi dalyk moduli: pasiekim spragoms kompensuoti, dalyko inioms ir gebjimams pagilinti, naujam dalyko turiniui imokti ir kit. XVII. UGDYMO ORGANIZAVIMAS JUNGTINSE KLASSE 84. Jungtinei klasei, kurioje mokosi 56 klasi mokiniai, skiriama 33 pamokos, 67 klasi mokiniai 34 pamokos, 78 klasi mokiniai 36 pamokos. Kiekvienai jungtinei klasei skiriama po 4 neformaliojo ugdymo pamokas. 85. Jungtinje klasje esant 15 ir daugiau mokini, savininko teises ir pareigas gyvendinanti institucija, savininkas (dalyvi susirinkimas), siekdamas utikrinti bendrojo ugdymo prieinamum, gali leisti kiekvienai jungtinei klasei didinti pamok skaii iki 6 papildom pamok, tam skiriamas papildomas finansavimas. 86. Mokykla, planuodama mokyklos ugdymo turinio gyvendinim, numato, kuri dalyk pamokas jungtinje klasje organizuos visiems klass mokiniams vienu metu. Mokykla stebi ir analizuoja jungtinse klasse mokini darom paang ir, nepasiteisinus numatytam pamok organizavimui, j motyvuotai keiia. XVIII. LAIKINJ GRUPI SUDARYMAS, KLASI DALIJIMAS 87. Mokykla, gyvendindama pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, nustato laikinosios (mobiliosios) grups dyd pagal skirtas mokymo las. Mokini skaiius laikinojoje (mobiliojoje) grupje negali bti didesnis, nei nustatytas didiausias mokini skaiius klasje. Nesant galimybi sudaryti laikinosios (mobiliosios) grups, mokiniai mokosi savarankikai vietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. 88. Mokyklos ugdymo turiniui gyvendinti klas grupes gali bti dalijama arba sudaromos laikinosios (mobiliosios) grups dalykams mokyti: 88.1. doriniam ugdymui, jeigu tos paios klass mokiniai yra pasirink tikyb ir etik; 88.2. informacinms technologijoms ir technologijoms. Mokini dalijimas grupes priklauso nuo darbo viet kabinetuose skaiiaus ir rangos (Lietuvos higienos norma HN 21:2010 Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. sausio 22 d. sakymu Nr. V-60 (in., 2010, Nr. 14-678); 88.3. usienio kalboms (1-ajai ir 2-ajai) ir lietuvi kalbai (valstybinei), jei klasje mokosi ne maiau kaip 21 mokinys; 88.4. ir kitiems dalykams mokyti, jeigu mokyklai pakanka mokymo l, panaudojant mokinio ugdymo poreikiams tenkinti skirtas pamokas. III. PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS I. PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS 89. Mokykla, vykdydama pagrindinio ugdymo program, vadovaujasi: Pagrindinio ugdymo programos aprau, tvirtinamu vietimo ir mokslo ministro, Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjio 26 d. sakymu Nr. ISAK-2433 (in., 2008, Nr. 99-3848) (toliau pagrindinio ugdymo bendrosios programos).

13 90. Mokykla, vykdydama pagrindinio ugdymo program ir formuodama mokyklos ugdymo turin, privalo utikrinti pagrindinio ugdymo bendrosioms programoms gyvendinti minimal skiriam pamok skaii per savait, nustatyt Bendrj ugdymo plan 111 punkte, ir gali silyti mokiniams pasirinkti pagilinto dalyk mokymosi programas: 90.1. lietuvi kalbos (valstybins), usienio kalbos ir kno kultros 5 klasje; 90.2. kit dalyk (kaip moduli) pagal pagrindinio ugdymo programos antrj dal; 90.3. mokiniai gali tsti mokymsi arba pradti mokytis pagal kryptingo meninio ugdymo program. 91. Mokykla nustato ir skiria adaptacin laikotarp naujai atvykusiems mokiniams. Adaptaciniu laikotarpiu rekomenduojama mokini paangos ir pasiekim paymiais nevertinti. 92. Socialin veikla pagrindiniame ugdyme yra privaloma ugdymo proceso dalis. Jai skiriama per mokslo metus ne maiau kaip 5 pamok (valand) trukms veikla, kuri gali bti vykdoma ugdymo proceso, skirto kultrinei, meninei, paintinei, krybinei, sportinei, praktinei, socialinei veiklai, metu. Socialin veikla siejama su pilietikumo ugdymu, mokyklos bendruomens tradicijomis, savanorysts veikla, vykdomais projektais, kultrinmis ir socializacijos programomis. 93. Mokykla, formuodama ir gyvendindama mokyklos ugdymo turin, gali didinti ar mainti iki 10 procent (perskirstyti) dalykui skiriam pamok ir derinti su pagrindinio ugdymo bendrj program turiniu. 94. Mokiniui gali bti sudaromos slygos pasirinkti dalyk modulius pagal polinkius ir gebjimus, vadovaujantis Mokymosi krypi pasirinkimo galimybi didinimo 1419 met mokiniams modelio aprau, patvirtintu Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministro 2008 m. kovo 15 d. sakymu Nr. ISAK-715 (in., 2008, Nr. 35-1260). II. PAGRINDINIO UGDYMO VYKDYMAS KARTU SU DAILS, MUZIKINIU, MENINIU, SPORTINIU UGDYMU 95. Mokykla gali perskirstyti iki 25 procent Bendruosiuose ugdymo planuose skiriamo pamok skaiiaus ir dalyk turinio. 96. Bendras pamok skaiius gali bti didinamas 12 pamokomis, o neformaliojo vietimo 1 pamoka klasei. 97. Vykdant pagrindinio ugdymo program kartu su dails ir muzikiniu ugdymu: 97.1. technologij dalykas gali bti keiiamas men (muzikos, dails) technologijomis; 97.2. meninio ugdymo dalykams mokyti gali bti skiriamos neformaliajam vietimui skirtos valandos; 97.3. individualaus ugdymo pamokos, suderintos su mokytojais, mokiniu ir jo tvais (globjais, rpintojais), mokyklos tarybos pritarimu gali bti organizuojamos etadieniais. III. UGDYMO SRII MOKYMO ORGANIZAVIMAS 98. Dorinis ugdymas. Dorinio ugdymo dalyk (tradicins religins bendruomens ar bendrijos tikybos ar etikos dalyk) mokiniui iki 14 met parenka tvai (globjai, rpintojai), o nuo 14 met mokinys savarankikai renkasi vien dorinio ugdymo dalyk. Siekiant utikrinti mokymosi tstinum ir nuoseklum, etik arba tikyb rekomenduojama rinktis dvejiems metams (56, 78, 910 klasms). 99. Lietuvi kalba. 99.1. Mokykla, formuodama ugdymo turin, gali: 99.1.1. silyti mokiniams rinktis pasirenkamuosius dalykus, pavyzdiui: etnin kultr, lotyn kalb, antikos kultr, retorik ar kt.; 99.1.2. mokiniams, kurie nepasiekia lietuvi kalbos bendrojoje programoje numatyto patenkinamo lygio, sudaryti slygas ilyginti mokymosi spragas (skirti konsultacijas, silyti mokymsi laikinojoje (mobiliojoje) grupje ir kt.); 99.1.3. integruoti lietuvi kalbos ir pilietikumo pagrind mokym laisvs kov istorijai skiriant ne maiau kaip 18 pamok.

14 100. Jei mokinys yra atvyks i kitos valstybs, mokyti lietuvi kalbos rekomenduojama pagal jam sudaryt individual ugdymo plan: 100.1. skirti papildom pamok, konsultacij, inaudojant neformaliojo vietimo, savarankiko mokymo galimybes; 100.2. mokyklos nustatytu laikotarpiu pasiekimus vertinti pagal individualius mokymosi pasiekimus. 101. Mokiniams, kurie moksi pagal pagrindinio ugdymo program mokykloje tautins maumos kalba ir nori tsti mokymsi mokykloje lietuvi mokomja kalba pagal pagrindinio ugdymo program, sudaromos slygos pasiekti bendrojoje programoje numatytus pasiekimus: 101.1. vienerius mokslo metus jiems gali bti skiriama 1 papildoma lietuvi kalbos pamoka per savait; 101.2. jei klasje ar keliose klasse yra 5 ar daugiau toki mokini, j grupei mokyti skiriamos 2 ar daugiau papildom pamok, atsivelgus mokyklos turimas mokymo las. 102. Usienio kalbos. 102.1. Antrosios usienio kalbos mokyti privaloma nuo 6 klass, iskyrus mokyklas, kuriose mokoma tautins maumos kalba. Tvai (globjai, rpintojai) mokiniui iki 14 met renka, o mokinys nuo 14 iki 16 met tv (globj, rpintoj) pritarimu pats renkasi antrj usienio kalb: angl, latvi, lenk, prancz, rus, vokiei ir kitas kalbas. Mokykla privalo sudaryti galimyb rinktis antrj usienio kalb i ne maiau nei dviej usienio kalb (neskaitant mokini pirmosios usienio kalbos) ir slygas mokytis pasirinktos kalbos. Kalbai mokyti gali bti skiriama ir daugiau pamok, negu nurodyta Bendrj ugdymo plan 111 punkte. 102.2. Tv (globj, rpintoj) pageidavimu antrosios usienio kalbos galima pradti mokyti ir nuo 5 klass, atsivelgus mokymo las ir Bendrj ugdymo plan 54 punkt. Antrajai usienio kalbai mokyti gali bti skiriamos pamokos, numatytos mokini ugdymo poreikiams tenkinti. 102.3. Mokiniui, atvykusiam i kitos mokyklos, pageidaujant tsti pradtos usienio kalbos mokymsi: 102.3.1. sudaromos slygos kalbos mokytis savarankikai, vadovaujantis savarankiko mokymosi tvarkos aprau; 102.3.2. suderinus savivaldybs mokyklai (biudetin staiga) su savivaldybs vykdomja institucija ar jos galiotu asmeniu, valstybinei mokyklai (biudetin staiga) su savininko teises ir pareigas gyvendinania institucija, mokiniui sudaromos slygos lankyti usienio kalbos pamokas kitoje mokykloje ar ugdymo staigoje, kurioje vyksta tos kalbos pamokos. 102.4. Jeigu mokinys (tvams (globjams, rpintojams) pritarus) pageidauja tsti mokytis pradt kalb, o mokykla neturi reikiamos kalbos mokytojo, jis gali norimos kalbos mokytis savarankikai arba kalb mokykloje ir siekti Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose nurodyt reikalavim (pagal Europos kalb mokymo, mokymosi ir vertinimo skal). Tokiais atvejais jis privalo reguliariai pildyti savo Europos kalb aplank ir rinkti kalbos mokjimo lyg patvirtinanius dokumentus. Juos turi pateikti ugdymo etapo pabaigoje, o mokykla numato mokinio pasiekim uskaitym ir vertinim. 103. Usienio kalbas keisti iki vidurinio ugdymo programos pradios galima tik tuo atveju, jei mokinys yra atvyks i usienio mokyklos ar kitos mokyklos ir mokykla dl objektyvi prieasi negali sudaryti mokiniui galimybs tsti jo pradtos kalbos mokymosi ir yra gavusi tv (globj, rpintoj) pritarim ratu. Mokiniui sudaromos slygos pradti mokytis usienio kalbos, kurios mokosi klas, ir veikti program skirtumus: 103.1. vienerius mokslo metus jam skiriama 1 papildoma usienio kalbos pamoka per savait; 103.2. jei toje paioje klasje ar keliose klasse yra 5 ar daugiau toki mokini, j grupei mokyti skiriamos 2 papildomos pamokos, jei daugiau negu vienas mokinys, atsivelgiama mokyklos turimas mokymo las; 103.3. jei mokinys yra atvyks i usienio valstybs ir mokykla nustato, kad jo usienio kalbos pasiekimai yra auktesni, nei numatyta pagrindinio ugdymo bendrosiose programose, mokinio ir jo tv (globj, rpintoj) pageidavimu mokykla uskaito mokinio pasiekimus ir konvertuoja

15 mokinio pasiekim vertinim 10 bal vertinimo sistem. Mokiniui sudaromos galimybs tuo metu lankyti lietuvi kalbos ar kitas pamokas kitose klasse. 104. Informacins technologijos. 104.1. 78 klasse skiriamos 35 dalyko pamokos. Siekiant nedidinti mokini mokymosi krvio, rekomenduojama organizuoti informacini technologij integruot mokym, pavyzdiui, 7 klasje pirm pusmet pamokas skirti informacini technologij kursui (apie 50 proc. metini pamok), o antr pusmet informacini technologij mokyti integruotai (kiti 50 proc. pamok), integravus informacines technologijas dalyko pamokas. 8 klasje atvirkiai: pirm pusmet informacini technologij mokyti integruotai (apie 50 proc. metini pamok), o antr pusmet pamokas skirti informacini technologij kursui (kiti 50 proc. pamok). 104.2. gyvendinant mokymo model, pagal kur organizuojama dalyko pamoka, bet j planuoja ir dalyko mokytoj konsultuoja informacini technologij mokytojas ar pamokoje dirba du mokytojai dalyko ir informacini technologij, informacini technologij mokytojo darbui apmokti naudojamos pamokos, skirtos mokini ugdymo poreikiams tenkinti. 104.3. 910 (gimnazijos III) klasi informacini technologij kurs sudaro privalomoji dalis ir vienas i pasirenkamj programavimo pradmen, kompiuterins leidybos pradmen arba tinklalapi krimo pradmen moduli. Mokykla silo rinktis ne maiau kaip du modulius. Modul renkasi mokinys. 105. Socialiniai mokslai. 105.1. Mokyklos formuojamas ugdymo turinys teikia galimybi: 105.1.1. mokiniams rinktis pasirenkamuosius dalykus: psichologij, etnin kultr ir kt.; 105.1.2. priimti sprendim dl pilietikumo ugdymo pagrind dalyko turinio integravimo artimus pagal turin dalykus; 105.2. Mokyti integruotai istorijos ir pilietikumo pagrind, laisvs kov istorijai skiriant ne maiau kaip 18 pamok. 105.3. Priimti sprendim dl istorijos 56 klass turinio idstymo eilikumo (pvz., kurs pradti dstyti nuo Europos istorijos epizod). 105.4. Priimti ir kitok sprendim dl istorijos ir pilietikumo pagrind mokymo (pvz., integruotai mokant istorijos ir pilietikumo ugdymo, kai dalis pasiekim gyjama dalyko pamokose, o kita dalis kitokios veiklos metu (pvz., pilietikumo akcijose ir pan.)). 106. Gamtos mokslai. Organizuojant gamtos moksl dalyk mokym rekomenduojama: 106.1. vadovautis nacionalini ir tarptautini mokini pasiekim tyrim rezultatais bei rekomendacijomis; 106.2. gerinant mokini eksperimentinius ir praktinius gdius, klas grupes gali bti dalijama tiriamiesiems darbams (laboratoriniams, eksperimentiniams) ir kt., jeigu pakanka mokymo l. 107. Menai. 107.1. Meninio ugdymo srities dalykus sudaro privalomieji dails, muzikos ir pasirenkamieji teatro, okio arba iuolaikini men dalykai. 107.2. Men dalyk mokym galima integruoti neformalj vietim. 107.3. Organizuoti krypting dalyk menin ugdym. 107.4. Mokiniams, besimokantiems pagal pagrindinio ugdymo programos antrj dal, vietoj muzikos ir dails dalyko pamok galima silyti mokytis pagal mokyklos parengt iuolaikini men program, apimani dail, muzik, ok ir teatr. 108. Technologijos: 108.1. Mokinius, besimokanius pagal pagrindinio ugdymo programos antrj dal, pradedama mokyti technologij dalyko pagal privalom 17 valand integruoto technologij kurso program, po kurios mokiniai renkasi vien technologijos program. Mokykla numato, kada mokiniai gali keisti pasirinktas technologij programas.

16 108.2. Mokiniams, besimokantiems pagal pagrindinio ugdymo programos antrj dal, gali bti siloma rinktis kitokias technologinio ugdymo programas, mokyklos sukurtas atsivelgus specifinius mokini poreikius, mokymosi slyg ypatumus, mokyklos ugdymo turin. (Pvz.: mokykla, atsivelgdama mokyklos ugdymo turinio specifikum, gali parengti biotechnologijos ir kt. programas.) Btina, kad mokiniai, mokydamiesi pagal mokyklos parengtas technologinio ugdymo programas, gyt pasiekim, artim ar tolygi numatytiesiems pagrindinio ugdymo technologij bendrojoje programoje. 108.3. Mokykla, bendradarbiaudama su profesinio mokymo staiga, technologij program turin gali derinti su atitinkama formaliojo profesinio mokymo programa, o jai gyvendinti naudotis profesinio mokymo baze. . 109. Kno kultra: 109.1. Kno kultrai skiriant 2 valandas per savait, btina sudaryti slygas visiems mokiniams papildomai rinktis j pomgius atitinkanias aktyvaus judjimo pratybas (pvz.: plaukimo, okio, teniso ir pan.) per neformaliojo vietimo veikl mokykloje ar kitoje neformaliojo vaik vietimo staigoje. Mokykla tvarko mokini, lankani ias pratybas, apskait. 109.2. Kno kultrai mokyti gali bti sudaromos atskiros mergaii ir berniuk grups i paraleli ar gretim klasi mokini (pvz., 5A ir 5B ar 7A ir 8B). Esant pakankamai mokymo l, klas gali bti dalijama grupes, jeigu tai numato mokymo strategijos (mokymo metodika). 109.3. Specialiosios medicinins fizinio pajgumo grups mokiniams sudaro fizinio aktyvumo rinkimosi galimybes. Mokiniai gali rinktis vien i silom fizinio aktyvumo form: 109.3.1. pagal lig pobd i vairi klasi sudaromos 712 mokini grups, kurioms skiriamos 2 pamokos per savait; 109.3.2. mokiniai gali dalyvauti pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas ir atsivelgus savijaut; 109.3.3. tv (globj, rpintoj) pageidavimu mokiniai gali lankyti sveikatos grupes ne mokykloje; 109.3.4. parengiamosios medicinins fizinio pajgumo grups mokiniams krvis ir pratimai skiriami atsivelgus j lig pobd ir sveikatos bkl. Neskiriama ir neatliekama pratim, galini skatinti lig pamjim. Dl ligos pobdio negalintiesiems atlikti prast uduoi mokytojas taiko alternatyvias atsiskaitymo uduotis, kurios atitinka mokini fizines galimybes ir gydytojo rekomendacijas; 109.3.5. mokykla mokiniams, atleistiems nuo kno kultros pamok dl sveikatos ir laikinai dl ligos, silo kit veikl (pvz.: stalo aidimus, akes, achmatus, veikl kompiuteri klasje, bibliotekoje, konsultacijas, socialin veikl ir pan.). 109.4. Kno kultros mokymas neintensyvinamas pagrindinio ugdymo programoje. 110. mogaus sauga. mogaus saugos ugdymas pagrindinio ugdymo programoje organizuojamas vadovaujantis: Saugaus eismo programa bendrojo lavinimo mokyklos IVIII klasms, patvirtinta Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministro 2006 m. gegus 26 d. sakymu Nr. ISAK-1030 (in., 2006, Nr. 61-2235), Civilins saugos mokymo programa bendrojo ugdymo mokykloms, patvirtinta Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministro 2005 m. spalio 24 d. sakymu Nr. ISAK-2117 (in., 2006, Nr. 5-169), ir Priegaisrins saugos mokymo programa bendrojo lavinimo mokykloms, patvirtinta Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministro 2003 m. birelio 10 d. sakymu Nr. ISAK-820/IV-208 (in., 2003, Nr. 60-2743). 111. Pagrindinio ugdymo programai gyvendinti pamok skaiius per dvejus metus
Klas Dalykai Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) Lietuvi kalba (gimtoji) 5 6 7 8 Pagrindinio ugdymo programos I-oje dalyje (58 klas) 137 (4) 685 (20) 9 (gimnazij I klas) 10 (gimnazij II klas)

Pagrindinio ugdymo programoje (i viso) 207 (6) 1000 (29)

67 (1;1) 335 (5;5)

70 (1;1) 350 (5;5)

70 (1;1) 315 (4;5/5;4)

17
Gimtoji kalba (baltarusi, lenk, rus, vokiei)* Lietuvi kalba (valstybin)* Usienio kalba (1-oji) Usienio kalba (2-oji) Matematika Informacins technologijos Gamta ir mogus Biologija Chemija Fizika Istorija Pilietikumo pagrindai Geografija Ekonomika ir verslumas Dail Muzika Technologijos Kno kultra mogaus sauga Pasirenkamieji dalykai /dalyk moduliai Minimalus pamok skaiius mokiniui per savait Maksimalus pamok skaiius mokiniui per savait Pamokos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti Neformalusis vietimas (val. skaiius)

335 (5;5) 335 (5;5) 201 (3;3) 70 (0;2) 268 (4;4) 67/64/70 (1; 1/2; 0/ 0;2) 134 (2;2) 134 (2;2) 70 (0;2) 67 (1;1) 67 (1;1) 134 (2;2) 169/166 (2;3/ 3;2 /ir 134* 2*;2*) 32/35 (1)

350 (5;5) 350 (5;5) 210 (3;3) 140 (2;2) 280 (4;4) 35 (1;0/ /0,5;0,5) 105 (2;1/1;2/ 3;0) 70 (0;2) 105 (2;1/ 1;2/ 0;3) 140 (2;2) 140 (2;2) 70 (1;1) 70 (1;1) 105 (2;1/1;2/, 0;3,3;0) 140 (2;2) 35 (1)

685 (20) 685 (20) 411 (12) 210 (6) 548 (16) 102/99/105 (3) 105 (3) 70 (2) 105 (3) 274 (8) 210 (6) 137 (4) 137 (4) 239 (7) 309/ 306 (9) 67/70 (2)

280 (4;4) 315 (4;5/5;4) 210 (3;3) 140 (2;2) 245 (3;4/4;3) 70 (1;1/2;0/ 0;2) 105 (2;1/1;2/ 0;3/3;0) 140 (2;2) 140 (2;2) 140 (2;2) 70 (1; 1/2; 0/ 0;2) 105 (2;1/1;2/0;3/3;0) 35 (1;0/0;1) 70 (1;1) 70 (1;1) 88/87 (1,5;1/1;1,5) 140 (2;2) 17 (0,5)

965 (28) 1000 (29) 621 (18) 350 (10) 793 (23) 172 (5) 134 210 (6) 210 ( 6) 245 (7) 414 (12) 70 (2) 315 (9) 35 (1) 207 (6) 207 (6) 326 (9,5) 446 (12*; 13) 84 / 87 (2,5)

26; 29* 27; 30*

28; 32* 29; 33*

29; 32* 30; 33*

30; 33* 31; 34*

113; 126*

31; 33* 32; 34*

31; 33* 32; 34*

175; 192*

117; 130*

181; 198*

5-8 klasse 12; 12* 8; 274 ** 12; 12* 8; 274**

9-10 klasse 14; 10* 5; 175*** 26; 22* 13; 449

Pastabos: * mokyklose tik tautins maumos kalba, **per mokslo metus 58 klasms, *** per mokslo metus 910 klasms (Lentelje pateikiami duomenys: dalykai ir jiems skiriam pamok maksimalus skaiius per dvejus metus (atskiroje klasje dalykui skiriam savaitini pamok skaiius rekomenduojamas), minimalus pamok skaiius privalomas, maksimalus mokiniui neprivalomas; neformaliajam vietimui skiriam valand skaiius mokslo metams; pamokos, skirtos mokini ugdymo poreikiams tenkinti.) Lentelje pateikt duomen paaikinimas. Pvz., biologija (7; 8) klas: 105 (2; 1/1,2/3;0). Per dvejus metus skiriama 105 pamokos. Skliausteliuose pateikiami galimi pamok skirstymo variantai: 2 pamokos 7 klasje ir 1 pamoka 8 klasje, arba atvirkiai, arba 3 pamokos 7 klasje. 910 (gimnazijos I, II) klasms skirt dails ir muzikos pamok laik (70 (1; 1) ir 70 (1; 1)) galima keisti iuolaikine men programa. Mokykla gali rinktis ir kitok pamok skirstymo variant. Pamokos trukm mokiniui 45 minuts.

IV. UGDYMO PROGRAM VYKDYMAS JAUNIMO MOKYKLOSE, VAIK SOCIALIZACIJOS CENTRUOSE IR BENDROJO UGDYMO MOKYKLOSE, VEIKIANIOSE LAISVS ATMIMO VIETOSE 112. Vaik socializacijos centr veikla organizuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutins prieiros statymu (in., 2007, Nr. 80-3214; 2010, Nr. 157-7969).

18 113. Pagrindinio ugdymo programas jaunimo mokyklos ir vaik socializacijos centrai gyvendina vadovaudamiesi Pagrindinio ugdymo programos aprau, tvirtinamu vietimo ir mokslo ministro, pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, Bendraisiais ugdymo planais. Mokykla, formuodama ir gyvendindama mokyklos ugdymo turin, gali: 113.1. perskirstyti Bendrj ugdymo plan 111 punkte nustatyt pamok skaii tarp dalyk iki 25 procent, integruoti dalykus, atsivelgdama mokini turim patirt ir kaip planuojama pasiekti pagrindinio ugdymo bendrosiose programose numatyt pasiekim ir kompetencij; 113.2. keisti iki 25 procent pagrindinio ugdymo bendrj program turinio pritaikant pagal besimokanij poreikius; 113.3. sudaryti individualius ugdymo planus mokiniams, atsivelgdama j patirt, polinkius ir mokymosi poreikius, ar atskiroms klasms; 113.4. pagal turimas mokymo las priimti sprendimus dl laikinosios (mobiliosios) grups dydio sudarymo. 114. 810 klasse technologinis ugdymas ir integruotas technologij kursas integruojamas su ikiprofesiniu mokymu, kuris organizuojamas vadovaujantis Ikiprofesinio mokymo tvarkos aprau, patvirtintu Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministro 2007 m. rugsjo 17 d. sakymu Nr. ISAK-1841 (in., 2007, Nr. 100-4089). Savaitini pamok skaiius atskirose klasse toks: 8 klasje 3, 9, 10 klasse nuo 1 iki 4 savaitini pamok. mogaus saugos dalyko turinys integruojamas ikiprofesin mokym. Ikiprofesinis ugdymas gali bti organizuojamas mokyklose, turiniose iam mokymui reikaling materialij aplink. Vaik socializacijos centrai neformaliojo vietimo veikloms organizuoti gali skirti iki 4 valand per savait. 115. Mokiniams rekomenduojama sudaryti slygas rinktis dalyk modulius pagal polinkius ir gebjimus vadovaujantis Mokymosi krypi pasirinkimo galimybi didinimo 1419 met mokiniams modelio aprau. 116. Dirbanio jaunimo klasse, skirtose 1617 met dirbantiems jaunuoliams ir nepilnameiams asmenims, kuriems laikinai atimta ar apribota laisv, ugdymas organizuojamas pagal suaugusij pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas ir Bendruosius ugdymo planus ar profesinio mokymo programas kartu su pagrindinio ugdymo programos antrja dalimi (Bendrj ugdymo plan 119 punktas), profesinio mokymo programas kartu su vidurinio ugdymo programa (Bendrj ugdymo plan 153 punktas). 117. Mokykla, organizuodama ugdym asmenims, kuriems laikinai atimta ar apribota laisv, vadovaujasi pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis ir vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, pagrindinio ir vidurinio ugdymo apraais, tvirtinamais vietimo ir mokslo ministro, ir Bendraisiais ugdymo planais. Mokykla, formuodama ir gyvendindama mokyklos ugdymo turin, gali: 117.1. perskirstyti Bendrj ugdymo plan 111 punkte nustatyt pamok skaii tarp dalyk nuo iki 25 procent, integruoti dalykus, atsivelgdama mokini turim patirt ir kaip planuojama pasiekti pagrindinio ugdymo bendrosiose programose numatyt pasiekim ir kompetencij; 117.2. keisti iki 25 procent pagrindinio ugdymo bendrj program ir vidurinio ugdymo bendrj program turinio pagal besimokanij poreikius; 117.3. sudaryti mokiniams individualius ugdymo planus, atsivelgdama j turim mokymosi patirt ir mokymosi poreikius; 117.4. asmenys, kuriems laikinai atimta ar apribota laisv, gali patys priimti sprendimus dl dorinio ugdymo dalyk tikybos ar etikos ir antrosios usienio kalbos pasirinkimo; 117.5. asmenims, kuriems laikinai atimta ar apribota laisv, gali uimtumo programas (ar j dal) skaityti vietoj kai kuri bendrojo ugdymo dalyk program ar j dalies. 118. Mokyklos, vykdanios pagrindinio, vidurinio ugdymo, profesinio mokymo programas kartu su pagrindinio ugdymo programos antrja dalimi ar profesinio mokymo programas kartu su vidurinio ugdymo programa, ir pataisos namai suimtj ir nuteistj uimtumo programas laisvs atmimo vietose, privalo derinti mokini individualius ugdymo planus, mokykl gyvendinam ugdymo turin ir mokykl ugdymo plan projektus.

19 V. PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS ANTROSIOS DALIES GYVENDINIMAS KARTU SU PROFESINIO MOKYMO PROGRAMA 119. Trej met profesinio mokymo programa, gyvendinama kartu su pagrindinio ugdymo programa, skiriama mokiniams, tsiantiems mokymsi pagal antrj pagrindinio ugdymo programos dal. Programoms gyvendinti skiriama valand:
Dalyk sritys/ dalykai Profesinis mokymas: Teorinis ir praktinis mokymas Praktika Bendrieji profesinio mokymo dalykai: Civilin sauga Ekonomikos ir verslo pagrindai Estetika Informacins technologijos Lietuvi kalbos kultra ir specialybs kalba Kno kultra I viso profesinio mokymo dalykams skirt valand Bendrojo ugdymo dalykai: Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) Kalbos: Lietuvi kalba (gimtoji) Lietuvi kalba (valstybin) Gimtoji kalba (baltarusi, lenk, rus, vokiei) Usienio kalba (1-oji) Usienio kalba (2-oji) Matematika Informacins technologijos Gamtamokslinis ugdymas: Biologija Fizika Chemija Socialinis ugdymas: Istorija Pilietikumo pagrindai Ekonomikos ir verslo pagrindai Geografija Meninis ugdymas: Dail Muzika Kno kultra mogaus sauga I viso valand bendrojo ugdymo dalykams I viso valand profesinio mokymo ir bendrojo ugdymo dalykams Minimalus privalom pamok skaiius mokiniui per savait 34 156 170 136 102 68 122 34 48 68 68 68 34 48 34 34 138 1056 1138 2180 2262 33 34 1056 1138 3428 3510 1124 40 1248 70 Ne maiau kaip 12 I kurse Ne maiau kaip 34 I kurse 20 80 20 70 40 40 2372 964 538 600 270 Valand skaiius III kursuose Valand skaiius III kurse Valand skaiius IIII kursuose 2102

1248

20
Maksimalus pamok skaiius mokiniui per savait Pamokos, mokini ugdymo poreikiams tenkinti ir 9 klass dalyk programos patenkinamam pasiekim lygiui siekti Neformalusis vietimas
Pastabos: grupms tautini maum kalba; iskyrus grupes tautini maum kalba;

34 242 207

35

120

integruojama kito dalyko turin;

mokiniams, turintiems 18 met, praktinio mokymo ir praktikos metu 40 val. per savait.

120. Mokiniams, neturintiems 16 met, profesinio mokymo staiga privalo utikrinti mokymosi tstinum pagal pagrindinio ugdymo program. Mokiniams mokantis pagal pagrindinio ugdymo programos pirmj dal, dalyk programoms gyvendinti valandos skiriamos pagal Bendrj ugdymo plan 111 punkt, o profesiniam mokymui 119 punktu nustatytos valandos profesinio mokymo dalykams, nevirijant mokinio maksimalaus pamok skaiiaus per savait. 121. Ugdymo procesas, ugdymo srii dalyk mokymas organizuojamas vadovaujantis Bendraisiais ugdymo planais ir Bendraisiais profesinio mokymo planais. Bendrj profesinio mokymo programos dalyk: informacini technologij, lietuvi kalbos kultros ir specialybs kalbos, estetikos rekomenduojama mokyti antraisiais ir/arba treiaisiais mokslo metais. 122. Bendrojo ugdymo proceso organizavimas derinamas su atitinkamos profesinio mokymo programos gyvendinimu. 123. Mokini ugdymo poreikiams tenkinti numatytos pamokos gali bti skiriamos dalykams, i kuri po pirmj mokymosi pagal pagrindinio ugdymo programos antrj dal met mokiniai nebuvo pasiek patenkinamo pasiekim lygio, mokyti. 124. Pagrindinio ugdymo programos ekonomikos ir verslumo dalyko programa integruojama profesinio mokymo programos ekonomikos ir verslo pagrind dalyko turin. Mokiniams, 9 klasje nesimokiusiems ekonomikos ir verslumo dalyko, pirmame kurse skiriama ne maiau kaip 34 pamokos. Pagrindinio ugdymo dienyne dalykui Ekonomika ir verslumas skiriamoje vietoje raoma, kad i programa (34 valandos) integruota profesinio mokymo programos dalyko turin. 125. mogaus saugos programa integruojama profesinio mokymo programos civilins saugos turin, kuriam pirmame kurse skiriama ne maiau kaip 12 pamok. Pagrindinio ugdymo dienyne dalykui mogaus sauga skiriamoje vietoje raoma, kad mogaus saugos programa (12 valand) integruota profesinio mokymo programos dalyko turin. 126. Pagrindinio ugdymo programos antrojoje dalyje technologij dalyko valandos skiriamos profesinio mokymo dalykams. 127. Kai profesinio mokymo staiga vykdo tik pagrindinio ugdymo programos antrj dal, dalyk programoms gyvendinti pamok skaiius per dvejus metus ir pamok skaiius per savait skiriamas pagal Bendrj ugdymo plan 111 punkt. Technologij dalyko valandos skiriamos ikiprofesiniam mokymui, ugdymui karjerai. IV. VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS I. VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS 128. Vidurinio ugdymo programa 20112012 mokslo metais 11 (III gimnazijos) klasje gyvendinama vadovaujantis Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. sakymu Nr. V-269 (in., 2011, Nr. 26-1283) (toliau vidurinio ugdymo bendrosios programos), o 12 (IV gimnazijos) klasje vadovaujantis Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosiomis programomis ir bendrojo isilavinimo standartais XIXII klasms, patvirtintais Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo

21 ministro 2002 m. rugpjio 21 d. sakymu Nr. 1465. 20122013 mokslo metais mokyklos, vykdanios vidurinio ugdymo programas, vidurinio ugdymo bendrsias programas gyvendina 1112 (gimnazijos IIIIV) klasse. 129. Mokykla mokiniui, besimokaniam pagal vidurinio ugdymo program, sudaro slygas gyvendinti individual ugdymo plan ir siekia, kad jis pagilint ir praplst inias, gebjimus bei kompetencijas pasirinktose srityse, pasirengt laikyti brandos egzaminus ir tst tolesn mokymsi. 130. Vidurinis ugdymas 1112 (IIIIV gimnazij) klasse organizuojamas pagal Vidurinio ugdymo programos apra, kur tvirtina vietimo ir mokslo ministras, gali bti atsivelgiama Mokymosi krypi pasirinkimo galimybi didinimo 1419 met mokiniams modelio apra. 131. Mokykla, formuodama ir gyvendindama mokyklos ugdymo turin pagal vidurinio ugdymo bendrsias programas, gali: 131.1. didinti ar mainti (perskirstyti) iki 15 procent dalykui skiriam pamok skaii derindama su vidurinio ugdymo bendrj program turiniu; 131.2. organizuoti dalyk srautines paskaitas; 131.3. dalyk bendrsias programas skaidyti modulius, kuri turinys ir skaiius pasirenkamas atsivelgus mokini poreikius ir dalyko bendrojoje programoje numatytus mokini pasiekimus; 131.4. intensyvinti dalyk ar j moduli mokym; 131.5. integruoti dalyk turin, diferencijuoti ugdym; 131.6. silyti mokiniams rinktis j polinkius ir interesus atitinkanius pasirenkamuosius dalykus, dalyk modulius. 132. Mokykla sudaro slygas mokiniams siekti asmenins ir pilietins brandos ir ugdyti gyvenime btinas bendrsias kompetencijas ir gebjimus naudodama pamokas, skirtas mokini ugdymo poreikiams tenkinti, ioms veikloms: 132.1. savanorikai usiimti socialine ar kita visuomenei naudinga veikla; 132.2. susipainti su profesins veiklos vairove ir rinkimosi galimybmis, planuoti savo tolesn mokymsi ir darbin veikl (t. y. karjer). Mokiniams gali bti silomas pasirenkamasis ugdymo karjeros modulis; 132.3. rengti ir gyvendinti projektus/ brandos darbus; 132.4. formuoti savo pasiekim aplankus, kuriuose kaupiami mokini paangos ir pasiekim rodymai, taip pat ir elektroninius, orientuotus tolesnio gyvenimo kelio pasirinkim. Mokiniams gali bti silomas pasirenkamasis kursas mokytis reflektuoti savo mokymsi, rengti pasiekim aplank ir kelti tolesnio mokymosi tikslus. 133. vidurinio ugdymo dalyk turin integruojamos: Civilins saugos mokymo programa bendrojo lavinimo mokykloms ir Priegaisrins saugos mokymo programa bendrojo lavinimo mokykloms. 134. Ugdymo proceso dienos, skirtos kultrinei, meninei, paintinei ir kitokiai veiklai, gali bti skiriamos: 134.1. iki 1012 pamok (2 mokymosi dien) 11 (III gimnazijos) klasei Bendrj ugdymo plan 133 punkte nurodytoms programoms gyvendinti; 134.2. savanorikai veiklai, veiklai, susijusiai su ugdymu karjerai; 135. 12 (IV gimnazijos) klass mokiniams i dien (pamok) skaiius j pageidavimu ir mokyklos sprendimu gali bti mainamas. II. VIDURINIO UGDYMO VYKDYMAS KARTU SU DAILS, MUZIKINIU, MENINIU IR SPORTINIU UGDYMU 136. Mokykla gali perskirstyti iki 25 procent Bendruosiuose ugdymo planuose skiriamo pamok skaiiaus ir dalyk turinio. 137. Mokinio pasirinktas ugdymo turinys skiriamas men dalykams, dalyk iplstiniams kursams.

22 138. I men ir technologij ugdymo srities mokiniams rekomenduojama silyti tik men dalykus. 139. Meninio, sportinio ugdymo dalyk mokymas gali bti integruojamas neformalj vietim. 140. Mokinio pamok ir neformaliojo vietimo valand skaii galima didinti 14 pamokomis. III. UGDYMO SRII DALYK MOKYMO ORGANIZAVIMAS 141. Dorinis ugdymas. 141.1. Mokinys renkasi vien dalyk tikyb (tradicins religins bendruomens ar bendrijos) arba etik. Siekiant utikrinti dalyko mokymosi programos tstinum ir nuoseklum, pagal vidurinio ugdymo etikos program rekomenduojama rinktis etik ar tikyb dvejiems mokslo metams. 141.2. Mokiniai, pasirink etik, gali mokytis filosofins etikos arba rinktis taikomosios krypties profesins etikos, eimos etikos arba etikos ir kino modulius. 141.3. Pasirink katalik tikyb, mokiniai gali mokytis pagal dalyko modulius: katalikyb ir pasaulio religijos, paaukimai gyvenimui, ventasis Ratas gyvenimo kelion arba religijos filosofija. 142. Lietuvi kalba ir literatra. 142.1. Iplstiniu kursu rekomenduojama mokyti ne daugiau kaip 25 mokinius. Esant daugiau mokini rekomenduojama vien pamok (i dalykui numatyt per savait) skirti individualizuotam ir diferencijuotam mokymui, pritaikytam pagal mokini gebjimus ir polinkius, laikinosiose (mobiliosiose) grupse. 142.2. Mokykla gali silyti mokiniams rinktis pasirenkamuosius dalykus, pavyzdiui: retorik, krybin raym, visuotin literatr, lotyn kalb, antikos kultr ar kita. 142.3. Mokykla gali silyti lietuvi kalbos ir literatros program papildanius pasirenkamuosius dalyko modulius. Mokiniai i mokykloje silom moduli program renkasi pagal polinkius ir interesus: kalbos vartojimo praktikos, vieojo kalbjimo, iuolaikins literatros, krybinio raymo ir kita. Moduliai sudaro galimybes individualizuoti ugdymo turin pagal mokini poreikius, mokyklos specifik. 142.4. Rekomenduojama silyti mokiniams atlikti tiriamuosius, krybinius darbus, mokinius konsultuojant. 143. Usienio kalbos. Usienio kalb dalyko bendroji programa pateikiama kursais, orientuotais Europos Tarybos silomus A1 ir A2, B1 ir B2 kalbos mokjimo lygius. Mokiniams rekomenduojama rinktis tuos usienio kalb mokymosi kursus, kurie atitinka j usienio kalb pasiekimus. Mokini usienio kalb pasiekimus galima nustatyti naudojantis: 143.1. Europos kalb aplanku. 143.2. Centralizuotai parengtais lygio nustatymo testais (pateikiamais per duomen perdavimo sistem KELTAS). 143.3. Savarankikai mokytoj sudarytais kalb mokjimo lygio nustatymo testais. 143.4. Nustaius, kad mokinio pasiekimai (nepriklausomai nuo to, ar mokinys pagal pagrindinio ugdymo program moksi tos kalbos kaip pirmosios arba antrosios usienio kalbos) yra: 143.4.1. B1 lygio, pagal vidurinio ugdymo program siloma rinktis B2 lygio kurs; 143.4.2. A2 lygio, pagal vidurinio ugdymo program siloma rinktis B1 lygio kurs; 143.4.3. A1 lygio, pagal vidurinio ugdymo program siloma rinktis A2 lygio kurs; 143.4.4. nustaius mokini lyg, usienio kalb ugdymas organizuojamas grupse, kuriose visi arba dauguma mokini siekia to paties lygio. 143.5. Galimi vairs usienio kalb mokymosi pasirinkimo variantai: 143.5.1. tsti pradt dviej kalb mokymsi pagal pagrindinio ugdymo program ir siekti vienos kalbos B2 arba B1 ir kitos kalbos B1 arba A2 lygiu. Taip pat gali bti pradedama mokytis A1 arba A2 lygiu treiosios usienio kalbos;

23 143.5.2. tsti vienos usienio kalbos mokymsi B2 arba B1 lygiu ir pradti mokytis naujos kalbos ir siekti A1/A2 lygio; 143.5.3. tsti vienos i pradt usienio kalb mokymsi ir siekti B2 arba B1 lygio; 143.5.4. kiti kalb pasirinkimo ir siekiamo kalbins kompetencijos lygio deriniai. 143.6. 20112012 mokslo metais pradedantiesiems mokytis pagal vidurinio ugdymo bendrsias programas (pasirenkama usienio kalba: A1, A2; B1) ir tsiantiems mokymsi 2012 2013 mokslo metais Bendrj ugdymo plan 151 punkte pateikiamas pasiekim lygiui (B2 ar B1 arba A2) skirtas valand skaiius nepriklausomai nuo pasirinktos kalbos ar siekiamo lygio. Nurodytas bendras valand skaiius skirstomas grupms, siekianioms skirting kalbins kompetencijos pasiekim lygio. (Pavyzdiui, jei visa klas mokosi vokiei kalbos kaip privalomos, vertinus mokini pasiekim lyg ji gali pasiskirstyti dviej skirting pasiekim lygi siekiani mokini grupes, viena grup siekti B2 lygio, kita grup B1 lygio, arba bendras valand skaiius skirstomas grupms, kurios mokosi skirting kalb (pvz.: klasje dalis vaik kaip pasirenkamosios kalbos mokosi rus kalbos ir siekia B1 lygio, dalis vaik mokosi prancz kalbos ir siekia B1 lygio, nurodytos valandos skiriamos ioms dviem grupms mokyti). Pagal galimybes usienio kalb mokymas gali bti organizuojamas srautais. 143.7. Usienio kalbos dalyk moduli programos papildo B2, B1 arba A2 kurso programas. Mokiniai i mokykloje silom moduli program renkasi pagal polinkius ir interesus. Vienai kalbai galima rinktis daugiau negu vien modulio program. Pasirenkamieji moduliai sudaro galimybes diferencijuoti ugdymo turin atsivelgus mokini poreikius, mokymo staigos specifik (profesinio mokymo staigos) ir padeda atskleisti mokytoj krybin potencial. Mokykloje gali bti rengiamos usienio kalbos modulio programos (pvz.: profesins kalbos, debat, literatros, alies painimo, krybinio raymo, kalbjimo gdi ugdymo ir pan.). 143.8. Jei mokiniai ir j tvai (rpintojai) pageidauja ir mokykla turi galimybi, gali silyti rinktis dalyko ir kalbos modulius (siloma integruoti dalyk i socialini arba gamtos moksl, matematikos ir usienio kalb). 144. Socialiniai mokslai: i pasirenkamj dalyk mokinys gali rinktis: ekonomik ir verslum, filosofij, religijotyr, teis, psichologij, etnin kultr ir kitus. 145. Menai. 145.1. Mokiniui siloma rinktis bent vien i meninio ugdymo program: dails, film krimo, fotografijos, grafinio dizaino, kompiuterini muzikos technologij, muzikos, okio ar teatro. 145.2. Integruot men program. 145.3. Mokinys, besimokantis 12 (gimnazijos IV) klasje 20112012 mokslo metais pagal pasirinkt bendrj men dalyko kurs, to dalyko meninei raikai gali skirti po vien savaitin pamok i dalykui skiriam pamok, pasirinkusieji iplstin kurs dvi savaitines pamokas. Menin raika yra dalyko programos dalis ir atskiru vertinimu nevertinama, dienyne raomas raas skaityta arba neskaityta. Menins raikos mokymas gali bti integruojamas neformalj vietim. 145.4. Mokinys gali rinktis ir kitas men programas i pasirenkamj dalyk. 146. Technologijos. 146.1. Mokinys gali rinktis vien i technologij programos krypi: turizmo ir mitybos; statybos ir medio apdirbimo; taikomojo meno, amat ir dizaino; tekstils ir aprangos; verslo, vadybos ir mamenins prekybos; mechanikos, mechaninio remonto. Mokykla gali silyti ir kitas technologij programos kryptis, derindama jas su konkreia formaliojo profesinio mokymo programa, o krypt gyvendinti naudodamasi profesiniam mokymui skirta baze. 146.2. Mokiniui, kuris 910 (gimnazijos III) klasse moksi pagal mitybos program, siloma rinktis turizmo ir mitybos technologij krypt; tiems, kurie mokosi pagal tekstils program tekstils ir aprangos technologij krypt; pagal konstrukcini mediag program statybos ir medio apdirbimo technologij krypt; pagal dizaino ir technologij program taikomojo meno, amat ir dizaino technologij krypt.

24 146.3. Mokiniui, pasirinkusiam iplstin technologij programos kurs ir planuojaniam baigus program mokytis pagal atitinkam profesinio mokymo program, technologij dalyko moduliai skaitomi pagal Bendrojo ugdymo technologij dalyk ir profesinio mokymo programos moduli uskaitymo tvarkos apra, patvirtint Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministro 2008 m. kovo 15 d. sakymu Nr. ISAK-716 (in., 2008, Nr. 34-1234), ir Ankstesnio mokymosi pasiekim uskaitymo tvarkos apra, patvirtint Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministro 2008 m. sausio 11 d. sakymu Nr. ISAK-72 (in., 2008, Nr. 8-297). 147. vidurinio ugdymo program profesinio mokymo programos moduliai traukiami pagal bendrojo ugdymo technologij dalyk ir profesinio mokymo programos moduli uskaitymo tvarkos apra. 148. Kno kultra. 148.1. Mokinys renkasi bendrj kno kultr arba i mokyklos silom sporto ak pageidaujam sport ak (pvz.: krepin, futbol, tinklin ir kt.). 148.2. Kno kultros pasiekimai mokinio pageidavimu gali bti vertinami ir paymiais arba rau skaityta. Mokinio, kuris planuoja pasirinkti sporto krypties studijas, pasiekimus rekomenduojama vertinti paymiais. Vidurinio ugdymo programoje kno kultros mokymas neintensyvinamas. 148.3. Specialiosios medicinins fizinio pajgumo grups mokini kno kultros ugdymas organizuojamas vadovaujantis Bendrj ugdymo plan 109.3 punktu. 149. Informacins technologijos: jei mokinys, pasirinks iplstin kurs, pagrindinje mokykloje nesimok pasirinkto modulio (iskyrus Duomen bazi krimo ir valdymo modul), jam sudaromos slygos papildomai mokytis ilyginamojo modulio tem. Ilyginamj moduli programos atitinka Informacini technologij Pagrindinio ugdymo bendrosios programos Programavimo pradmen, Kompiuterins leidybos pradmen arba Tinklalapi krimo pradmen moduli programas. 150. Gamtos mokslai: plsti mokiniui silom rinktis gamtos moksl dalyk program vairov (pvz., biotechnologij, biofizikos, biochemijos ir pan.). 151. Vidurinio ugdymo programai gyvendinti skiriam pamok skaiius per savait ir per dvejus metus
Ugdymo sritys, dalykai Minimalus pamok skaiius privalomam turiniui 2 Bendrasis kursas/kalbos mokjimo lygis 69 69 8 11 8 8 5 4 6 276 379 276 276 172 138 207 207 207 138 138 138 138 Iplstinis kursas/kalbos mokjimo lygis 345 448 345 345 172 207 207 276 207 207 207 207

Dorinis ugdymas: Tikyba Etika Kalbos: Lietuvi kalba ir literatra1/ Lietuvi kalba (gimtoji) Lietuvi kalba ir literatra2 Lietuvi kalba (valstybin) 3 Gimtoji kalba (baltarusi, lenk, rus, vokiei) 3 Usienio kalba (...)2 Usienio kalba 3 Usienio kalba (...)1 Usienio kalba (1-oji) Usienio kalba (...)1 Usienio kalba (2-oji) Socialinis ugdymas: Istorija Geografija Integruotas istorijos ir geografijos kursas

25
Matematika Informacins technologijos Gamtamokslinis ugdymas: Biologija Fizika Chemija Integruotas gamtos moksl kursas Menai ir technologijos: Dail Muzika Teatras okis Kompiuterins muzikos technologijos Grafinis dizainas Fotografija Film krimas Integruotas men ir technologij kursas Turizmas ir mityba Statyba ir medio apdirbimas Tekstin ir apranga Taikomasis menas, amatai ir dizainas Verslas, vadyba ir mamenin prekyba Kitos technologij kryptys Kno kultra: Bendroji kno kultra Pasirinkta sporto aka mogaus sauga4 Pasirenkamieji dalykai, dalyk moduliai Projektin veikla/Brandos darbas Mokinio pasirinktas mokymo turinys Minimalus mokinio privalom pamok skaiius per savait 6 4 138 138 138 138 4 (34/32) 138 138 138 138 138 138 138 138 138 138 138 138 138 138 138 4 6 138/207 138/207 (46) 0,5 276 0,5 207 207 207 207 207 207 207 207 207 207 207 207 207 207 246 207 207 69 316 138

0,5

Iki 26 iki 223 Iki 26 iki 223 28 pamokos per savait; 31 pamoka per savait3 Maksimalus mokinio pamok skaiius 32 pamokos per savait; nacionalins men mokyklos, konservatorijos, dails, men ir muzikos gimnazijos mokiniui ir mokiniui besimokaniam integruotus profesinio mokymo modulius 36 pamokos per savait; 35 pamokos per savait3 Neformalusis vietimas (val. skaiius) 207 Mokinio ugdymo poreikiams tenkinti 24 pamokos per savait dvejiems metams Maksimalus klasei skiriam pamok skaiius per savait 51 pamoka vidurinio ugdymo programai gyvendinti 54 pamokos3
Pastabos: 1 pradedantiesiems mokytis pagal vidurinio ugdymo bendrsias programos ir tsiantiems dalyko mokymsi 20122013 mokslo metais; 2mokyklose tik tautins maumos kalba pradedantiesiems mokytis pagal vidurinio ugdymo bendrsias programas ir tsiantiems dalyko mokymsi 20122013 mokslo metais; 3mokyklose tik tautins maumos kalba; 4integruojama dalyk mokymo turin. Lentelje pateikt duomen paaikinimas. Pavyzdiui: usienio kalba (...)1 20112012 mokslo metais 11 klass mokiniai pradeda mokytis pagal vidurinio ugdymo bendrsias programas, mokymasis organizuojamas pagal mokjimo lygius, skiriant vienod pamok skaii po 207 pamokas per dvejus metus kiekvienam mokjimo lygiui. Usienio kalba (1-oji). 20112012 mokslo metais 12 klass mokinys mokosi usienio kalb (1-j) bendruoju ar iplstiniu kursu, jai skiriamos 207 ir 276 pamokos (per 2 metus). Neformalusis vietimas (val. skaiius) 207. Klasei per dvejus metus skiriamos 207 val.

152. Pritaikytai vidurinio ugdymo programai (adaptuotai) gyvendinti skiriam pamok skaiius per savait ir per dvejus metus

26 Mokinio, turinio specialij ugdymosi poreiki ir ugdomo pagal pritaikyt vidurinio ugdymo program, privalomas ugdymo turinys formuojamas pagal dalyk bendrj kurs. Pasirenkamj ugdymo turin sudaro mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius tenkinanios pamokos, specialieji dalykai ir/arba specialiosios pamokos ir mokinio laisvai pasirenkami dalykai.
Privalomam ugdymo turiniui 2 (69) Minimalus pamok skaiius privalomam ugdymo turiniui 2 2 8 11 8/11 (276/379) 8 8 5 (172) 5 6 6 (207) 4 6 (207) 6 2 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 4 (138) 4 4 4 4 26 6 6 5 6 5 6 Dails, muzikos, men gimnazijoms ir konservatorijoms, Nacionalinei men mokyklai 2
Profesiniam mokymui ir privalomam bendrojo ugdymo turiniui gyvendinti

Ugdymo sritys

Dalykai

Dorinis ugdymas Kalbos

Tikyba Etika

Lietuvi kalba ir literatra1/ Lietuvi kalba (gimtoji) Lietuvi kalba ir literatra2 Lietuvi kalba (valstybin) 3 Gimtoji kalba (baltarusi, lenk, rus, vokiei) 3 Usienio kalba (...)2 /Usienio kalba Usienio kalba (...)1/ Usienio kalba (1-oji) Usienio kalba (...)1 /Usienio kalba (2-oji)

8/11

8/11

Matematika Informacins technologijos* Socialinis Istorija ugdymas Geografija Integruotas socialini moksl kursas Gamtamokslinis Biologija ugdymas Fizika Chemija Integruotas gamtos moksl kursas Menai Dail Muzika Teatras okis Kompiuterins muzikins technologijos Grafinis dizainas Fotografija Film krimas Integruotas men ir technologij kursas Technologijos Turizmas ir mityba Statyba ir medio apdirbimas Tekstil ir apranga Taikomasis menas, amatai ir dizainas

4 (138)

4 (138)

4
4 (138) 4 4 4 4 26

27
Verslas ir vadyba Kitos technologij programos Integruotas men ir technologij kursas Bendroji kno kultra ar gydomoji gimnastika Pasirinkta sporto aka 4 4 4 4-6 (138 207) 4-6 4-6 0,5 38 14 4 0,5 34 16 4 0,5 34 16

Kno kultra

mogaus sauga4 0,5 Privalomas bendrojo ugdymo branduolys 38 (1622) per 2 mokslo metus Privalomi branduolio dalyk kursai per dvejus metus I j mokinio pasirinktas mokymo turinys Pamokos Specialiosios pamokos mokinio Socialin adaptacija specialiesiems Pedagoginei pagalbai Iki 207 ugdymosi skiriamos pamokos preikius tenkinti Integruotam dalyk mokymui Pasirenkamieji dalykai, dalyk moduliai Projektin veikla/brandos darbas Minimalus mokinio privalom pamok skaiius per savait Maksimalus mokinio pamok skaiius

Iki 6

1-2

1-2

28 32

30 33

30 33

I j mokinio pasirinktas mokymo turinys 22 26 26 Mokinio ugdymo poreikiams tenkinti 24 pamokos per savait dvejiems metams Neformalusis vietimas 6 ; 207 Pastabos: 1 pradedantiesiems mokytis pagal vidurinio ugdymo bendrsias programas ir tsiantiems dalyko mokymsi 20122013 mokslo metais; 2mokyklose tautins maumos kalba, pradedantiesiems mokytis pagal vidurinio ugdymo bendrsias programas ir tsiantiems dalyko mokymsi 20122013 mokslo metais; 3mokyklose tautins maumos kalba; 4 integruojama dalyk mokymo turin.

IV. VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS GYVENDINIMAS KARTU SU PROFESINIO MOKYMO PROGRAMA 153. Trej met profesinio mokymo programai, vykdomai kartu su vidurinio ugdymo programa, vidurinio ugdymo programos dalykams gyvendinti skiriamas pamok skaiius per dvejus metus ir profesiniam mokymui skiriamos valandos:
Profesiniam mokymui ir privalomam bendrojo ugdymo turiniui gyvendinti (III kursuose) Valand skaiius per dvejus metus kursui/ kalbos mokjimo lygiui Bendrasis kursas Profesinis mokymas: Teorinis ir praktinis mokymas Praktika Bendrieji profesinio mokymo dalykai: Ekonomikos ir verslo pagrindai Lietuvi kalbos kultra ir specialybs kalba1 Civilin sauga Informacins technologijos Kno kultra I viso profesinio mokymo dalykams skirt valand Bendrojo ugdymo dalykai: Dorinis ugdymas: Tikyba 707 100 20 70 897 2 69 40 1488 2385 848 600 230 Iplsti nis kursas

Dalyk sritys/dalykai

Skiriama s valand skaiius III kurse

I viso valand IIII kursuose

2155

28
Etika Kalbos: Lietuvi kalba (gimtoji) 2 Lietuvi kalba ir literatra Lietuvi kalba (valstybin) 4 Lietuvi kalba ir literatra5 Gimtoji kalba (baltarusi, lenk, rus, vokiei) 6 Usienio kalba2 Usienio kalba3 B1 B2 arba A2 (A1) Usienio kalba6 Usienio kalba (2-oji) 2 Usienio kalba3 Socialinis ugdymas: Istorija Geografija Integruotas socialini moksl kursas Matematika Informacins technologijos7 Gamtamokslinis ugdymas: Biologija Fizika Chemija Integruotas gamtos moksl kursas Menai7 Kno kultra: Bendroji kno kultra Pasirinkta sporto aka Privalomi branduolio dalykai Mokinio laisvai pasirinktas mokymo turinys 6 207 207 4 138 207 4 138 138 138 207 69 138 138 138 138 138 4 138/207 138/207 34 (1173) 40 (1380) 4 43 (1484)5 207 1386 2277 24154 25195 30 334 34,55 34 364 36,55 276 276 1173 13804 14845 207 207 310 138 207 241 207 207
3

69 8 8 11 8 276 276 380 276 207

345 345 448 345 276

6 4

I viso valand profesinio mokymo dalykams ir vidurinio ugdymo dalykams Minimalus mokinio privalom pamok skaiius per savait Maksimalus mokinio pamok skaiius per savait

1488

3765 39034 40075

368 368

Neformalusis vietimas 220 Pamokos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti 310 Pastabos: 1 integruojama lietuvi kalbos ir literatros dalyko turin arba mokoma kaip savarankikas modulis;
2 3 4

20112012 mokslo metais II kurso mokiniui; pradedantiesiems mokytis pagal vidurinio ugdymo bendrsias programas ir tsiantiems mokymsi 20122013 mokslo metais;

20112012 mokslo metais II kurso grupi tautins maumos kalba mokiniui; 5 pradedantiesiems mokytis pagal vidurinio ugdymo bendrsias programas grupi tautini maum kalba mokiniui ir tsiantiems mokymsi 20122013 mokslo metais; 6 grupms tautins maumos kalba; 7 mokinys gali rinktis kaip pasirenkamj dalyk; 8 mokiniui, turiniam 18 met, praktinio mokymo ir praktikos metu 40 val. per savait.

154. Profesinio mokymo staiga, planuodama ugdymo proceso, ugdymo srii dalyk mokymo organizavim, dalyk intensyvinim, integravim, planuodama ir formuodama ugdymo

29 turin, rengdama mokyklos ugdymo plan, vadovaujasi Bendraisiais ugdymo planais ir bendraisiais profesinio mokymo planais. Vidurinio ugdymo organizavimas derinamas su atitinkamos profesinio mokymo programos gyvendinimu. 155. Informacins technologijos yra privalomas profesinio mokymo programos dalykas, taiau mokinys, susidarydamas individual ugdymo plan, gali rinktis ir informacini technologij dalyko kurs pagal vidurinio ugdymo bendrj program. 156. Vidurinio ugdymo technologij dalyko, men srities dalyk ar integruoto men ir technologij kurso programas mokinys renkasi ir mokosi Vidurinio ugdymo aprao nustatyta tvarka. 157. Profesinio mokymo staiga mokinio laisvai pasirenkam dalyk sra gali traukti ir profesinio mokymo dalykus. 158. Jei dl mao skaiiaus mokini, kurie moksi skirtingos usienio kalbos (vokiei, prancz), arba skirtingo pavieni mokini kalbos mokjimo lygio negalima suformuoti grups, privalomai usienio kalbai mokyti gali bti skiriamos konsultacijos, mokymas organizuojamas pagal Savarankiko mokymosi tvarkos apra arba bendradarbiaujama su kita mokykla, galinia utikrinti usienio kalbos programos tstinum, taiau tai numatoma profesinio mokymo staigos ugdymo plane. V. VAIK, BESIGYDANI STACIONARINJE ASMENS SVEIKATOS PRIEIROS STAIGOJE, UGDYMO ORGANIZAVIMAS 159. Ugdymas stacionarinje asmens sveikatos prieiros staigoje organizuojamas pagal vietimo ir mokslo ministro patvirtint ir su sveikatos apsaugos ministru suderint Mokini mokymo stacionarinje asmens sveikatos prieiros staigoje ir namuose organizavimo tvarkos apra. 160. Ligonins mokykla ar jai priskirta kita bendrojo ugdymo mokykla (toliau ligonins mokykla), gyvendindama pagrindinio ugdymo program, rengia mokyklos ugdymo plan vadovaudamasi pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis ir Bendrj ugdymo plan 111 punktu. 161. Kiekvienam mokiniui ligonins mokykloje sudaromas individualus ugdymo planas skiriant 5 klasje 13 pamok, 67 klasse 1516 pamok ir 810 klasse 18 pamok per savait. Mokiniai renkasi savo poreikius ir polinkius atitinkanias neformaliojo vietimo veiklas. 162. Kiekvienam mokiniui sanatorijos mokykloje sudaromas individualus ugdymo planas vadovaujantis Bendrj ugdymo plan 111 punktu, nevirijant nustatyto minimalaus pamok skaiiaus mokiniui per savait. 163. Sanatorijos mokykla mokyklos ugdymo plan ir mokinio individualius planus gali koreguoti pagal mokinio ligos pobd ir gydytoj rekomendacijas ir turimas mokymo las. 163.1. Sanatorijos mokykla, skirta vaikams, atvykusiems trumpai gydytis sanatorij, sudaromus mokinio individualius ugdymo planus netraukia dails, muzikos, technologij, kno kultros dalyk. Mokykla savo nuoira, atsivelgusi mokinio sveikat, gali neymiai mainti dalykams skirt pamok skaii, kuris pateiktas Bendrj ugdymo plan 111 punkte. Individualiame mokinio ugdymo plane turi bti ilaikomas lentelje nurodytas minimalus ir maksimalus pamok skaiius:
Klas Minimalus pamok skaiius Maksimalus pamok skaiius 19 19 22,5 24 24 24 Mokinio ugdymo poreikiams tenkinti pamok skaiius 8 Neformaliojo vietimo valand skaiius 6

5 6 7 8 9 10

22,5 23,5 22 23

30 163.2. Sanatorijos mokykla, skirta vaikams, atvykusiems pagal ligos pobd ilgai gydytis (vairi tuberkuliozs form), sudarom mokinio individual ugdymo plan netraukia technologij dalyko. Mokykla savo nuoira, atsivelgusi mokinio sveikat, gali neymiai mainti dalykams skirt pamok skaii, kuris pateiktas Bendrj ugdymo plan 111 punkte. Individualiajame mokinio ugdymo plane turi bti ilaikomas lentelje nurodytas minimalus ir maksimalus pamok skaiius:
Klas Minimalus pamok skaiius Maksimalus pamok skaiius Mokinio ugdymo poreikiams tenkinti pamok skaiius 6 6 5 Neformaliojo vietimo valand skaiius

5 6 7 8 9 10

23 24 25,5 25,5 25 25

25 26 26 26 26 26

163.3. Vidurinio ugdymo programa gyvendinama vadovaujantis Vidurinio ugdymo programos aprau, kur tvirtina vietimo ir mokslo ministras, vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis ir Bendrj ugdymo plan 151 punktu. V. MOKINI, TURINI SPECIALIJ UGDYMOSI POREIKI (ISKYRUS ATSIRANDANIUS DL ISKIRTINI GABUM), UGDYMO ORGANIZAVIMAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 164. Mokykla rengiamame ugdymo plane turi numatyti slygas mokiniui, turiniam specialij ugdymosi poreiki, lavintis ir mokytis pagal gebjimus ir galias, teikti pagalb ir paslaugas, kurios padt didinti ugdymosi veiksmingum, veikti ugdymosi sunkumus ir pltot mokinio gebjimus. 165. Organizuodama mokinio, turinio specialij ugdymosi poreiki, ugdym, mokykla atsivelgia : 165.1. pagalbos ir paslaug ugdymo procese reikmes, atsirandanias dl gimt ar gyt sutrikim arba (ir) nepalanki aplinkos veiksni; 165.2. ugdymosi sunkum pobd ir j trukm; 165.3. mokymosi form (ugdosi bendrojo ugdymo mokykloje integruotai, namie ar mokyklose/klasse, skirtose mokiniams, turintiems specialij ugdymosi poreiki); 165.4. ugdymo program; 165.5. turimas mokymo las; 165.6. mokymosi(-si) aplink. 166. Bendrojo ugdymo dalyk programas mokiniui, turiniam specialij ugdymosi poreiki, pritaiko mokytojas, atsivelgdamas mokinio gebjimus ir galias, bei specialiojo pedagogo ir/ar kit vaiko gerovs komisijos nari rekomendacijas. Taip pat mokytoj gali konsultuoti mokykl aptarnaujanios pedagogins psichologins tarnybos specialistai. 167. Mokykla sudaromame mokyklos, klass, grups ar mokinio individualaus ugdymo plane, atsivelgusi mokinio, turinio specialij ugdymosi poreiki, mokymosi form ir bendradarbiaudama su mokiniu ir/ar jo tvais (globjais, rpintojais), vietimo pagalbos specialistais: 167.1. turi utikrinti ugdymo nuoseklum, tstinum; 167.2. turi vadovautis Bendruosiuose ugdymo planuose pagrindinio ar vidurinio ugdymo dalyk programoms gyvendinti skiriam savaitini pamok skaiiumi, nurodytu Bendrj ugdymo plan 111, 151, 152, 186, 187 punktuose;

31 167.3. gali nuo 20 iki 30 procent koreguoti dalyk programoms gyvendinti skiriam savaitini pamok skaii, iskyrus nustatytj mokiniams, kuri ugdymas organizuojamas vadovaujantis Bendrj ugdymo plan 152 ar 186, 187 punktu; 167.4. gali keisti dalykams skirt pamok skaii (maindama, didindama), vietoj netraukt dalyk, vardyt Bendrj ugdymo plan 111, 151 punkte, planuoti specialisias pamokas ir (ar) didinti pamok skaii, skirt meniniam, technologiniam ugdymui, kit dalyk mokymui, socialinei veiklai, karjeros valdymo kompetencij ugdymui; 167.5. gali keisti specialij pamok, pratyb ir individualiai pagalbai skiriam valand (pamok) skaii per mokslo metus, atsivelgusi mokinio reikmes, vietimo pagalbos specialist, vaiko gerovs komisijos ar pedagogins psichologins tarnybos rekomendacijas; 167.6. turi ilaikyti mokiniui Bendruosiuose ugdymo planuose nurodyt minimal pamok skaii pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoms gyvendinti. Mokiniui, turiniam intelekto sutrikim (neym ir vidutin) ir besimokaniam pagal pagrindinio ugdymo pritaikyt program, kurio ugdymas organizuojamas vadovaujantis Bendrj ugdymo plan 111 punktu, mokykla gali 12 pamokomis mainti minimal privalom pamok skaii, didindama neformaliojo vietimo valand skaii ar organizuodama veiklas, stiprinanias praktinius gebjimus; 167.7. gali mainti arba didinti 12 pamokomis bendr maksimal pamok skaii ir neformaliojo vietimo pamok skaii mokiniui, iskyrus nustatytj mokiniams, kuri ugdymas organizuojamas vadovaujantis Bendrj ugdymo plan 186 ar 187 punktu; 167.8. gali trumpinti pamok trukm 5 minutmis, o laik skirti mokinio ugdomajai veiklai keisti, sveikat tausojanioms pertraukoms organizuoti; 167.9. gali formuoti nuolatines ar laikinas grupes, pogrupius i tos paios ar skirting klasi mokini, kuri skaii grupje, pogrupyje nustato pati mokykla atsivelgusi mokymo las, mokinio poreikius, turimas mokymo(si) slygas ir mokymo priemones. 167.10. kai ugdymas organizuojamas tautins maumos kalba, ugdymo planas sudaromas atsivelgiant Bendrj ugdymo plan 7173 punktus. 168. Mokiniui, turiniam intelekto sutrikim ar kompleksini sutrikim, kuri sudt eina intelekto sutrikimas, ugdymo planas rengiamas vadovaujantis Bendrj ugdymo plan 184187 punktais. Kartu planuojama specialioji pedagogin ir(ar) specialioji pagalba sutrikusioms funkcijoms lavinti: 168.1. mokiniui, turiniam kompleksini negali, elgesio ir emocij sutrikim, specialiosioms pratyboms 510 klasse galima skirti po 1 pamok per savait kompiuteriniams, specialij mokymo priemoni naudojimo gdiams formuoti, painimo funkcijoms lavinti, dalyk spragoms alinti; 168.2. specialiosiose lavinamosiose klasse visus dalykus (iskyrus gydomj kno kultr arba taikomj fizin veikl) moko vienas mokytojas. Iimtys taikomos lietuvi kalbos tautins maumos kalba mokykloje, dorinio ugdymo (tikybos), muzikos, technologij, kno kultros dalykams, jei mokytojas atsisako mokyti i dalyk ar neturi tam reikiamo isilavinimo; 168.3. mokykla gali organizuoti specialij lavinamj klasi mokini uimtum ir mokini atostog metu (iskyrus vasar). Savanoriai, auktesnij klasi mokiniai, vykdantys socialins veiklos programas, gali mokytojui padti organizuoti i veikl. 169. Vaiko gerovs komisijos ar pedagogins psichologins tarnybos silymu, tv (globj, rpintoj) pritarimu: 169.1. mokinys, turintis klausos sutrikim (iskyrus neym), kochlearini implant naudotojas, turintis vairiapusi raidos, elgesio ir emocij, kalbos ir kalbjimo, skaitymo ir/ar raymo sutrikim, intelekto (taip pat ir ribot ar nepatikslint intelekto sutrikim), judesio ir padties (iskyrus lengvus) sutrikim, taip pat turintis mokymosi sunkum dl nepalankios aplinkos, gali mokytis tik vienos usienio kalbos; 169.2. tautins maumos kalba besimokantis Bendrj ugdymo plan 169.1 punkte vardyt sutrikim turintis mokinys gali nesimokyti usienio kalbos; 169.3. turiniam neym ar vidutin intelekto sutrikim mokiniui, kurio ugdymas organizuojamas vadovaujantis Bendrj ugdymo plan 111 punktu, vietoj gamtos moksl srities

32 dalyk mokykla gali silyti integruotas gamtos moksl pamokas. Tada mokinys gali nesimokyti fizikos ir chemijos; 169.4. turiniam neym ar vidutin intelekto sutrikim mokiniui, kurio ugdymas organizuojamas vadovaujantis Bendrj ugdymo plan 111 punktu, socialinio ugdymo srities dalykus mokykla gali gyvendinti nuo 67 klass; 169.5. kompleksini negali ir/ar kompleksini sutrikim turintis kurias ir neprigirdintis mokinys gali nesimokyti usienio kalb. Usienio kalb pamok laikas gali bti skiriamas lietuvi, lietuvi gest kalbai mokyti; 169.6. mokinys, turintis klausos sutrikim (iskyrus neym), gali nesimokyti muzikos; 169.7. judesio ir padties sutrikim turintis mokinys gali nesimokyti technologij; 169.8. vietoj Bendrj ugdymo plan 169.1, 169.2, 169.3, 169.4, 169.5, 169.6, 169,7 punktuose nurodyt dalyk mokinys gali rinktis individualaus ugdymo plano dalykus, tenkinti specialiuosius ugdymosi poreikius, gauti pedagogin ar specialij pedagogin pagalb, o tautins maumos kalba besimokantis mokytis lietuvi kalbos; 169.9. mokinys nuo fizikos, chemijos, technologij, muzikos ar usienio kalbos (vienos ar abiej) atleidiamas vadovaujantis Bendrj ugdymo plan 169 punktu ir mokyklos vadovo sakymu. II. MOKINI, TURINI SPECIALIJ UGDYMOSI POREIKI, PAANGOS IR PASIEKIM VERTINIMAS 170. Mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo program, mokymosi paanga ir pasiekimai vertinami pagal Bendrosiose programose numatytus pasiekimus ir vadovaujantis Bendrj ugdymo plan 4452 punkt rekomendacijomis. 171. Mokinio, kuris mokosi pagal pritaikyt bendrojo ugdymo program, mokymosi paanga ir pasiekimai vertinami pagal ioje programoje numatytus pasiekimus. 172. Specialij lavinamj klasi mokinio paanga ir ugdymo(-si) pasiekimai paymiais nevertinami, vertinimo formas renkasi mokykla ir vertina rau skaityta arba neskaityta. III. SPECIALIOSIOS PEDAGOGINS IR SPECIALIOSIOS PAGALBOS TEIKIMAS 173. Specialij pedagogin pagalb mokykla organizuoja ir teikia vietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Mokykloje nesant tiflopedagogo, surdopedagogo, mokiniui, kuriam rekomenduota papildoma specialioji pedagogin pagalba, skiriama nuo 2 iki 4 valand per savait individualioms specialiojo pedagogo konsultacijoms ir/ar papildomai dalyko mokytojo pagalbai. 174. Specialioji pagalba teikiama mokiniui, turiniam negali/sutrikim ir kuriam jos reikia: 174.1. teikiamos mokytojo padjjo (gest kalbos vertjo, skaitovo ir kitos) paslaugos, didinanios ugdymosi prieinamum; 174.2. pagalb teikia mokytojo padjjas ar kitas pagalbos specialistas vietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. IV. MOKINI, TURINI SPECIALIJ UGDYMOSI POREIKI, MOKYMAS NAMIE 175. Mokinio, turinio specialij ugdymosi poreiki, mokym namie organizuoja mokykla, pagal vaiko gerovs komisijos ar pedagogins psichologins tarnybos, gydytoj rekomendacijas sudariusi individual ugdymo plan mokymosi namie laikotarpiui. 176. Mokiniui, besimokaniam pagal bendrojo ugdymo program, mokyti namie mokykla skiria pamok vadovaudamasi Bendrj ugdymo plan 80 punkte nurodytu valand skaiiumi, i kuri 12 pamokos gali bti skiriamos specialiosioms pamokoms ar specialiosioms pratyboms, o tautins maumos kalba besimokaniam 2 papildomos valandos lietuvi kalbai mokyti. 177. Mokiniui, besimokaniam pagal pritaikyt bendrojo ugdymo program, mokyti namie:

33 177.1. turiniam neym intelekto sutrikim skiriamos 8 valandos per savait kalbiniam, matematiniam, socialiniam ugdymui ir specialiosioms pamokoms, mokinio specialiesiems ugdymosi poreikiams tenkinti ar specialiajai pagalbai teikti; 177.2. turiniam vidutin intelekto sutrikim skiriamos 68 valandos per savait kalbiniam, matematiniam, socialiniam ugdymui bei specialiosioms pamokoms; 177.3. turiniam ym ir labai ym intelekto sutrikim ugdyti namie skiriamos 68 valandos per savait. Mokymas organizuojamas atskiromis veiklos sritimis (komunikacins, paintins ir orientacins, menins, darbins veiklos kryptimis); 177.4. mokin, turint vidutin, ym ir labai ym intelekto sutrikim, namie ugdo specialusis pedagogas; 177.5. mokin, turint klausos sutrikim, namie ugdo surdopedagogas ar logopedas; 177.6. specialusis pedagogas, atsivelgs individualius kiekvieno mokinio gebjimus, kartu su tvais (globjais, rpintojais) sudaro individuali ugdymo program, konsultuoja tvus (globjus, rpintojus); 177.7. mokiniui, turiniam judesio ir padties sutrikim, mokymui namie rekomenduojama 1 2 valandas per savait skirti gydomajai manktai; 177.8. tautins maumos kalba besimokaniam mokiniui, turiniam specialij ugdymosi poreiki ir ugdomam namie, lietuvi kalbai mokyti gali bti skiriamos papildomos 12 valandos per savait. V. MOKINI, TURINI SPECIALIJ UGDYMOSI POREIKI IR BESIMOKANI PAGAL BENDROJO UGDYMO PROGRAMAS, UGDYMAS 178. Mokiniui, besimokaniam pagal bendrojo ugdymo program (taip pat ir modifikuot) ir turiniam specialij ugdymosi poreiki, ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrj ugdymo plan 111 ar 151 punktuose dalyk programoms gyvendinti skiriam savaitini pamok skaiiumi, kuris gali bti koreguojamas iki 20 procent. Bendras pamok ir neformaliojo vietimo pamok skaiius gali bti mainamas ar didinamas 12 pamokomis. 179. Sutrikusios klausos mokiniui ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrj ugdymo plan 111 ar 151 punktu: 179.1. atsivelgus klausos netekimo laik, kalbos isivystymo lyg, turimus tarties gdius ir gebjim bendrauti kalba, ugdymo plane specialiosios pamokos skiriamos tariai, kalbai ir klausai lavinti; 179.2. kuriojo ir neprigirdiniojo mokinio ugdymo plane turi bti skiriama: lietuvi gest kalbai 23 pamokos, lietuvi kalbai 68 pamokos; 179.3. kurias ir neprigirdintis mokomas totaliosios komunikacijos, odiniu ar dvikalbiu metodu, atsivelgus individualius mokinio gebjimus ir tv (globj, rpintoj) pageidavimus; 179.4. 910 klasse i mokinio ugdymo(si) poreikius tenkinani pamok skiriamos 3 pamokos per savait individualizuotai ir diferencijuotai mokyti bei karjeros valdymo kompetencijoms ugdyti; 179.5. mokiniui tarties, kalbos mokymo ir klausos lavinimo specialiosioms pratyboms skiriama 5 klasje 2 pamokos, 612 klasse po 1 pamok per savait, kochlearini implant naudotojams po 2 pamokas per savait. Pratyb ir lietuvi kalbos pamok turinys turi derti. Pratybos 5 ir 6 klasse vedamos per lietuvi kalbos pamokas, kitose klasse ne pamok metu. 180. Sutrikusios regos mokiniui sudaromas ugdymo planas vadovaujantis Bendrj ugdymo plan 111 ar 151 punktu. Ugdymo plane specialiosios pamokos ir specialiosios pratybos skiriamos: 180.1. silpnaregiui mokiniui, kuriam gresia pavojus apakti, individualioms pratyboms (iki ketveri met) mokyti Brailio rato skiriama 12 pamokos per savait, kursas gali bti intensyvinamas; 180.2. aklam (regjimo atrumas nuo viesos pojio iki 0,04) ir silpnaregiui (regjimo atrumas 0,050,1) mokiniui regjimui lavinti galima skirti 12 pamokas per savait (turint mokymo l). is kursas gali bti intensyvinamas;

34 180.3. tiflopedagogin pagalba, teikiama aklam ir ymi silpnaregyst (regjimo atrumas su korekcija geriau matania akimi nuo 0,05 iki 0,1) turiniam mokiniui, besimokaniam pagal pagrindinio ugdymo program, yra privaloma; 180.4. nereginiam mokiniui mobilumo lavinimo individualioms pratyboms skiriama po 1 pamok per savait. ios pamokos gali bti skiriamos ir kasdienio gyvenimo bei komunikaciniams gdiams ugdyti. 181. Kurneregio mokinio ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrj ugdymo plan 186 punktu. Ugdyti kurnereg gali tiflopedagogas arba surdopedagogas pagal mokinio individuali ugdymo program. 182. Sutrikusios kalbos ir kitos komunikacijos mokiniui ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrj ugdymo plan 111 ar 151 punktu. Ugdymo plane specialiosios pamokos skiriamos tariai, kalbai ir klausai lavinti: 182.1. specialiosioms pratyboms 58 klasse skiriama po 2 pamokas trims mokiniams per savait, 910 klasse po 0,5 pamokos mokiniui kalbai ir komunikacijai lavinti; 182.2. mokiniui, bendraujaniam alternatyvios komunikacijos bdu, tarties, kalbos ir komunikacijos lavinimo specialiosioms pratyboms 510 klasse skiriama po 0,51 pamok per savait individualiai ar diferencijuotai mokyti. 183. Judesio ir padties sutrikim turiniam mokiniui ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrj ugdymo plan 111 ar 151 punktu. Ugdymo plane specialiosios pamokos turt bti skiriamos gydomajai kno kultrai, sensomotorikai lavinti, kompiuteriniams gdiams formuoti, komunikaciniams gebjimams ugdyti: 183.1. individualioms gydomosios kno kultros pratyboms skiriama 12 pamokos per savait mokiniui, turiniam cerebrin paralyi ar judesio ir padties sutrikim (iskyrus lengvus); 183.2. mokiniui, bendraujaniam alternatyvios komunikacijos bdu, 510 klass tarties, kalbos ir komunikacijos lavinimo specialiosios pratybos gali bti integruojamos komunikacins ir paintins veiklos, lietuvi kalbos pamokas. Pratyb ir komunikacins, paintins veiklos, lietuvi kalbos pamok turinys turi derti; 183.3. 48 mokini grupei gali bti skiriamos 23 gydomosios kno kultros pamokos per savait. VI. MOKINI, TURINI SPECIALIJ UGDYMOSI POREIKI IR BESIMOKANI PAGAL PRITAIKYTAS BENDROJO UGDYMO PROGRAMAS, UGDYMAS 184. Mokiniui, besimokaniam pagal pritaikyt bendrojo ugdymo program ir turiniam neym intelekto sutrikim, ugdymo planas sudaromas: 184.1. besimokaniam pagal pagrindinio ugdymo pritaikyt program ugdymo planas sudaromas, vadovaujantis Bendrj ugdymo plan 111 punkto dalyk programoms gyvendinti skiriam savaitini pamok skaiiumi, gali bti koreguojamas iki 25 procent; 184.2. besimokaniam pagal vidurinio ugdymo pritaikyt program (adaptuot) mokiniui ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrj ugdymo plan 152 punktu; 184.3. technologij dalyko gali bti siloma tik viena technologij programa arba technologij kryptis; 184.4. specialiosioms pratyboms 510 klasse skiriama po 0,51 pamok per savait mokiniui, turiniam kompleksini negali, vairiapusi raidos sutrikim, elgesio ir emocij, kalbos ir kalbjimo sutrikim. 185. Mokiniui, besimokaniam pagal pritaikyt bendrojo ugdymo program ir turiniam vidutin intelekto sutrikim, ugdymo planas sudaromas: 185.1. integruotai besimokaniam pagal pagrindinio ugdymo pritaikyt program mokykla sudaro mokinio individual ugdymo plan, vadovaudamasi Bendrj ugdymo plan 111 punkte nurodytu dalyk programoms gyvendinti skiriam savaitini pamok skaiiumi, kuris gali bti koreguojamas iki 30 procent;

35 185.2. besimokaniam klasje/mokykloje, skirtoje mokiniams, turintiems specialij ugdymosi poreiki, vadovaudamasi Bendrj ugdymo plan 186 punktu, ugdym organizuojant atskiromis veiklos sritimis; 185.3. specialiosioms pratyboms 510 klasse skiriama po 1 pamok per savait mokiniui, naudojaniam alternatyvi komunikacij. Tarties, kalbos ir komunikacijos lavinimo specialiosios pratybos gali bti integruojamos komunikacins ir paintins veiklos, lietuvi kalbos pamokas. Pratyb ir komunikacins, paintins veiklos, lietuvi kalbos pamok turinys turi derti. 186. Mokiniui, besimokaniam pagal pagrindinio ugdymo pritaikyt program ir turiniam ym ir labai ym intelekto sutrikim, ugdymas organizuojamas veiklomis pagal lentelje nurodyt pamok skaii atskiriems ugdymo metams (klasei). ios veiklos mokytojo nuoira gali bti jungiamos, keiiamos atsivelgus mokinio poreikius, sveikat:
Ugdymo metai, klas Veiklos sritis Dorinis ugdymas Komunikacin veikla1 arba Kalbos ir bendravimo ugdymas2 Paintin veikla Orientacin veikla Menin veikla Fizin veikla Pamokos mokini ugdymo poreikiams tenkinti Pamokos mokini specialiesiems ugdymosi poreikiams tenkinti: Specialioji veikla3 Gydomoji kno kultra Regos lavinimas Klausos lavinimas Komunikacini gebjim ugdymas Paintini gebjim ugdymas Minimalus pamok skaiius mokiniui Maksimalus mokinio pamok skaiius Neformalusis vietimas 56 2 810 810 68 89 49 78 2 810 810 68 89 49 910 2 810 810 68 89 49 I viso per 6 ugdymo metus 6 2430 2430 1824 2427 1227

4-10

4-16

4-16

12-42

20/20 24/24 4

20/20 26/26 4

20/20 26/26 4

120 152 12

Pastabos: 1 kai ugdymas organizuojamas tautins maumos kalba, lietuvi kalbai ugdyti turi bti skiriama ne maiau laiko nei gimtajai kalbai. 2 veikla, skiriama kurtiems ir neprigirdintiems vaikams (j sudaro gest kalba, sakytin ir raytin lietuvi kalba) ar verbalins komunikacijos neturintiems vaikams, naudojantiems alternatyvi komunikacij. 3 skiriama sutrikusioms funkcijoms lavinti, specialiajai pagalbai teikti atsivelgiant mokinio sutrikim pobd.

186.1. mokiniui, turiniam cerebrin paralyi, judesio ir padties sutrikim (iskyrus lengvus), gydomosios kno kultros specialiosioms pratyboms skiriama po 2 pamokas per savait; 186.2. mokiniui, turiniam kompleksini negali, elgesio ir emocij, kalbos ir kalbjimo sutrikim, specialiosioms pratyboms 510 klasse skiriama po 1 pamok per savait naudojimosi kompiuteriu ir specialiomis mokymo priemonmis gdiams formuoti, painimo funkcijoms lavinti, kalbiniams ir komunikaciniams gebjimams ugdyti; 186.3. 510 klasi mokiniui, bendrauti naudojaniam alternatyvi komunikacij, tarties, kalbos ir komunikacijos lavinimo specialiosios pratybos gali bti integruojamos komunikacins ir paintins veiklos, lietuvi kalbos pamokas. Pratyb, komunikacins ir paintins veikl, lietuvi kalbos pamok turinys turi derti. 187. Socialini gdi (darbinio) ugdymo programai, skirtai vidutinikai, ymiai ar labai ymiai sutrikusio intelekto mokiniui, gyvendinti skiriam valand skaiius per savait:
Ugdymo metai Dalykai I II III I viso IIII mokymosi metais

36
Bendrasis ugdymas Komunikacin veikla arba Kalbos ir bendravimo ugdymas1 Paintin veikla Orientacin veikla Menin veikla Fizin veikla Mokini specialiesiems ugdymosi poreikiams tenkinti skiriama veikla2 Darbinio ugdymo veikla 3 Savarankikumo ugdymas4 I viso Neformalusis vietimas 14 3 2 2 4 3 14 14 28 2 14 3 2 2 4 3 16 16 30 2 14 3 2 2 4 3 16 16 30 2 42 9 6 6 12 9 46 46 88 6

Pastabos: vairi darbinio ugdymo ir/ar savarankikumo ugdymo veiklos pamok per savait skaii galima keisti atsivelgus mokini gebjimus, mokyklos galimybes ir tv (globj, rpintoj) bei mokini pageidavimus. 1 veikla skiriama kurtiems ir neprigirdintiems vaikams (j sudaro gest kalba, sakytin ir raytin lietuvi kalba) ir intelekto sutrikim turintiems vaikams, naudojantiems alternatyvi komunikacij; 2 mokykla planuoja ir organizuoja, atsivelgusi turim ugdymo aplink, mokinio galimybes ir poreikius; 3 veikla, skiriama mokini meniniams ir technologiniams darbams, buities kultrai/savitvarkai, nam ruoai/nam kio darbams; 4 veikla, skirta pagrindini funkcij lavinimui, specialij priemoni (ugdymui, skirtos technins pagalbos priemoni, kompiuterini technologij, buities rangos, buitini ranki) naudojimo ar kit kasdieni savarankikum didinani gdi formavimui, orientacijai erdvje, mobilumo gdi ugdymui, alternatyvios komunikacijos mokymui.

187.1. gyvendindama darbinio ugdymo veiklas, mokykla gali iekoti iai veiklai organizuoti pritaikyt, atvir visuomenei socialinje erdvje esani aplink, socialini partneri, galini sudaryti slygas ir sukurti aplinkas ioms veikloms vykdyti, bendradarbiaudama su kitomis mokyklomis iekoti universalaus dizaino staig, galini padti vykdyti ias veiklas; 187.2. logopedinms arba kitoms specialiosioms pratyboms skiriamos 2 pamokos 3 mokiniams per savait; 187.3. individualioms gydomosios kno kultros pratyboms gali bti skiriama iki 2 pamok per savait mokiniui, turiniam cerebrin paralyi, judesio ir padties sutrikim; 187.4. veiklos gali bti integruojamos, jungiamos, keiiamos atsivelgus mokini ugdymosi poreikius, situacijas, dl kuri koreguojamas ugdymo procesas. VII. APAKUSI 18 MET IR VYRESNI ASMEN SOCIALINIS UGDYMAS 188. Apakusi 18 met ir vyresni asmen socialinis ugdymas organizuojamas namie:
Ugdymo kryptys Brailio rato mokymas Orientacija erdvje ir savarankikas judjimas Savitarnos, buitini gdi ugdymas Kompiuterinis ratingumas Skiriama valand per savait 4

188.1. apakus 18 met ir vyresn asmen namie moko tiflopedagogas; 188.2. ugdymo kryptys parenkamos ir ugdymo planas sudaromas atsivelgus apakusio asmens gebjimus ir pageidavimus; 188.3. Brailio ratui mokyti skiriama iki 60 val., orientacijos erdvje ir savarankiko judjimo iki 90 val., savitarnos ir buitiniams gdiams lavinti iki 60 val. VI. SUAUGUSIJ BENDROJO UGDYMO PROGRAM GYVENDINIMAS

37 I. SUAUGUSIJ BENDROJO UGDYMO PROGRAM GYVENDINIMO BENDROSIOS NUOSTATOS 189. Besimokantiesiems pagal suaugusij pradinio, suaugusij pagrindinio ir suaugusij vidurinio ugdymo programas mokymosi procesas prasideda rugsjo 1 dien ir trunka: 189.1. 20112012 mokslo metais 111 (gimnazij IIII) klasi mokiniams 35 savaites, ugdymo proceso pabaiga 2012-05-25; 12 (gimnazij IV) klasi mokiniams 34 savaites, ugdymo proceso pabaiga 2012-05-18; 189.2. 20122013 mokslo metais 111 (gimnazij IIII) klasi mokiniams 35 savaites, ugdymo proceso pabaiga 2013-05-24; 12 (gimnazij IV) klasi mokiniams 34 savaites, ugdymo proceso pabaiga 2013-05-17. 190. Ugdymosi procesas pagal suaugusij pradinio ir pagrindinio ugdymo programas mokyklos sprendimu gali bti skirstomas trimestrais arba pusmeiais, pagal suaugusij vidurinio ugdymo program pusmeiais. Nustatoma trimestr trukm: 190.1. 20112012 mokslo metais 110 (gimnazij III) klasi mokiniams: pirmas trimestras 2011-09-01 2011-11-30; antras trimestras 2011-12-01 2012-02-29; treias trimestras 201203-01 2012-05-25; 190.2. 20122013 mokslo metais 110 (gimnazij III) klasi mokiniams: pirmas trimestras 2012-09-01 2012-11-30; antras trimestras 2012-12-03 2013-02-28; treias trimestras 201303-01-2013-05-24. 190.3. Rekomenduojama pusmei trukm: 190.3.1. 20112012 mokslo metais 1112 (gimnazij IIIIV) klasi mokiniams pirmas pusmetis 2011-09-01 2011-12-23; antras pusmetis 11 (gimnazij III) klasi mokiniams 2012-0109 2012-05-25; 12 (IV gimnazij) klasi mokiniams 2012-01-09 2012-05-18; 190.3.2. 20122013 mokslo metais 1112 (gimnazij IIIIV) klasi mokiniams pirmas pusmetis 2012-09-01 2012-12-23; antras pusmetis 11 (gimnazij III) klasi mokiniams 2013-0107 2013-05-24, 12 klasi (IV gimnazij) klasi mokiniams 2013-01-07 2013-05-17. 191. Suaugusij pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas vykdani vietimo staig mokiniams skiriamos iemos (Kald), pavasario (Velyk) ir vasaros atostogos. Rudens atostog neskiriama. 192. Suaugusij, besimokanij pagal Savarankiko mokymosi tvarkos apra ir Neakivaizdinio mokymosi tvarkos apra, patvirtint Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministro 2007 m. rugpjio 31 d. sakymu Nr. ISAK-1757 (in., 2007, Nr. 95-3859), konsultacijos ir skaitos mokyklos sprendimu, suderintu savivaldybs mokykloje (biudetin staiga) su savivaldybs vykdomja institucija ar jos galiotu asmeniu, gali bti organizuojamos atostog metu. 193. Suaugusij pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas vykdani vietimo staig suaugusij klass gali bti komplektuojamos kelis kartus per mokslo metus. 194. Ilyginamj klasi besimokantiems suaugusiesiems nesteigiama. 194.1. Suaugusi asmen anksiau gytas isilavinimas prilyginamas pagrindiniam isilavinimui pagal Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandio 20 d. sakym Nr. ISAK661 ,,Dl isilavinimo prilyginimo (in., 2005, Nr. 53-1806). 194.2. Suaug asmenys, siekiantys pakartotinai mokytis kai kuri pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo programos dalyk, dalyk, kuri nebuvo ugdymo programose ar individualiame ugdymo plane asmeniui mokantis, ar likviduoti ugdymo program dalyk siskolinimus, mokosi pagal Modulinio mokymosi tvarkos apra, patvirtint Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministro 2007 m. rugpjio 31 d. sakymu Nr. ISAK-1756 (in., 2007, Nr. 95-3858), ir mokymosi savarankikai tvark. 194.3. Suaugusiesiems, nemokantiems valstybins kalbos ir norintiems tsti mokymsi Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose, ugdymas organizuojamas vadovaujantis Usieniei ir Lietuvos Respublikos piliei, atvykusi ar grusi gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje, vaik ir suaugusij ugdymo ilyginamosiose klasse ir ilyginamosiose mobiliosiose grupse tvarkos aprau.

38 195. Suaugusij mokymsi nuotoliniu bdu reglamentuoja Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministro nustatyta savarankiko mokymosi tvarka ir Neakivaizdinio mokymosi tvarkos aprao nuostatos. 196. Suaugusij pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas vykdani vietimo staig mokiniai, besimokantys pagal suaugusij pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, vietoj technologij dalyko kurso gali rinktis savo poreikius atitinkani formaliojo profesinio mokymo program. 197. Neformaliojo vietimo valandos suaugusij pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas vykdani vietimo staig suaugusij klasse gali bti skiriamos pasirinktoms saviraikos programoms: meniniams, kalbiniams, sportiniams, sveikatos ugdymo, moksliniams, technologiniams, socialiniams, komunikacini technologij ir kitokiems mokini gebjimams ugdyti, mokiniams konsultuoti, neformaliajam vietimui. 198. Kitos Bendruosiuose ugdymo planuose idstytos bendrosios nuostatos, ugdymo program vykdymo bendrosios nuostatos suaugusij pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas vykdaniose vietimo staigose taikomos tiek, kiek neprietarauja Suaugusij pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo program gyvendinimo dalyje idstytoms nuostatoms. II. SUAUGUSIJ BENDROJO UGDYMO PROGRAM GYVENDINIMAS 199. Mokytis pagal suaugusij pradinio ir/ar pagrindinio ugdymo program priimami asmenys, siekiantys gyti pradin ir/ar pagrindin isilavinim, ir asmenys, gij pagrindin isilavinim ir pagal Savarankiko mokymosi tvarkos apra ir Modulinio mokymosi tvarkos apra pageidaujantys mokytis dalyk ar dalyk moduli pakartotinai arba dalyk ar dalyk moduli, kuri nesimok pagal anksiau baigtas ugdymo programas. 200. Socialin veikla suaugusij pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas vykdani vietimo staig suaugusij klasi mokiniams, besimokantiems pagal pagrindinio ugdymo program, neprivaloma. 201. 18 met ir vyresnis suaugusij pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas vykdani vietimo staig suaugusij klasi mokinys, besimokantiss pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas, gali nesimokyti men dalyk ir kno kultros. Mokiniui, nepasirinkusiam kno kultros ar men, i dalyk pamokos gali bti skiriamos pagal mokinio poreikius kitiems pasirinktiems dalykams mokytis. 202. 18 met ir vyresnis suaugusij pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas vykdani vietimo staig suaugusij klasi mokinys, besimokantis pagal pagrindinio ugdymo programos I dal (58 klass), gali nesimokyti technologij dalyko. 203. 18 met ir vyresniam suaugusij pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas vykdani vietimo staig suaugusij klasi mokiniui, besimokaniam pagal pagrindinio ugdymo antrosios dalies programas (910 klass), mokyklos vietoj Bendrosiose programose numatyt technologij dalyk gali silyti rinktis kitus mokinio mokymosi poreikius atitinkanius technologij modulius, integruotus technologij modulius ar pan. 204. Dalykai ir jiems skiriam savaitini pamok skaiius suaugusij pradinio ugdymo programoms vykdyti:
Dalyk sritys, dalykai Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) Kalbos: Lietuvi kalba (gimtoji) Gimtoji kalba (baltarusi, lenk, rus )* Lietuvi kalba (valstybin) * Usienio kalba 12 klass 2 12 12 2 34 klass 2 12 12 4 3 Pradinio ugdymo programa (14 klass) 4 24 241 61 3

39
Matematika Pasaulio painimas Dail ir technologijos Kno kultra Minimalus privalom pamok skaiius mokiniui Pamokos mokinio ugdymo poreikiams Maksimalus pamok skaiius mokiniui Pastaba.1 mokyklose tautins maumos kalba. 6 2 2 2 1 kl. 11 2 kl. 11; 131 1 kl. 13 2 kl. 13; 151 6 2 2 2 3 kl. 11; 131 4 kl. 14; 161 3 kl. 13; 151 4 kl. 16; 181 12 4 4 47; 531 4 55; 61

205. Dalykai ir jiems skiriam savaitini pamok skaiius suaugusij pagrindinio ugdymo programoms gyvendinti:
Pagrindinio ugdymo programos pirmoji dalis (58 klass) 4 16 16 16 10;81 6 14 2 2 2 1 2 4 3 Pagrindinio ugdymo programos antroji dalis (910 klass) 2 8 6 8 4 4 6 Pagrindinio ugdymo programa (510 klass) 6 24 22 24 14;121 10 20 2 5 4 3 4 6 1 5 1

Dalyk sritys, dalykai Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) Kalbos: Lietuvi kalba (gimtoji) Gimtoji kalba* Lietuvi kalba (valstybin*) Usienio kalba (1-oji) Usienio kalba (2-oji) Matematika Gamtamokslinis ugdymas: Gamta ir mogus Biologija Fizika Chemija Informacins technologijos Socialinis ugdymas: Istorija Pilietikumo pagrindai Geografija Ekonomika Meninis ir technologinis ugdymas, kno kultra: Dail ir technologijos Dail Muzika Technologijos Kno kultra mogaus sauga Pasirenkamieji dalykai, dalyk moduliai Minimalus privalom pamok skaiius mokiniui
Pamokos mokini ugdymo poreikiams tenkinti

56 klass 2 8 8 8 6;41 2 8 2

78 klass 2 8 8 8 4 4 6

1 2 1

2 2 1 1 2 2

3 2 2 2 2 1 2 1

2 2 4 2

2 2 3 1 1 7 18; 211 8 klasje 22 ,231 5; 11 7 21 ir 8 klasje 24 04; (70;70)

4 4 7 3 1 78; 861

2 2;1* 2,5 1

6 6; 5* 9,5 4 1 121; 1321

5 18; 211 6 klasje 20, 211 4; 5 21 ir 6 klasje 21 04; (70;70)

9; 11 87

9 22; 231 10 klasje 22; 231 6; 61 9 25; 261 ir 10 klasje 25; 261 05; (175) 0-2

15; 71 135150

Maksimalus pamok skaiius mokiniui Neformalusis vietimas Projektin veikla

08; (280)

40
Pastaba. 1 mokyklose tautins maumos kalba.

206. Suaugusij pagrindinio ugdymo programai gyvendinti 56 ir 67 jungtinse klasse gali bti skiriamos 29 pamokos per savait (minimalus pamok skaiius per savait 26, neformaliajam vietimui 2); 78 jungtinse klasse 31 pamoka per savait (minimalus pamok skaiius 28, neformaliajam vietimui 2). III. SUAUGUSIJ VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS GYVENDINIMAS 207. Mokytis pagal suaugusij vidurinio ugdymo program priimami asmenys, siekiantys gyti vidurin isilavinim, ir asmenys, gij vidurin isilavinim ir pagal Savarankiko mokymosi tvarkos apra ir Modulinio mokymosi tvarkos apra pageidaujantys mokytis dalyk ar dalyk moduli pakartotinai arba dalyk ar dalyk moduli, kuri nesimok pagal anksiau baigtas ugdymo programas. 208. 11 klasje mokinys renkasi vien dalyk i men, technologij ar integruot men ir technologij. 209. Suaugusij pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas vykdani vietimo staig suaugusij klasi mokinys 11 klasje privalomj usienio kalb renkasi pats. 210. Suaugusij pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas vykdanios vietimo staigos vidurinio ugdymo program gali traukti profesinio mokymo programos modulius. 211. Suaugusij pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas vykdani vietimo staig suaugusij klass mokinys dal vidurinio ugdymo programos mokosi individualiai. 212. Suaugusij vidurinio ugdymo dalyk programos bendrojo ir iplstinio kurs apimtis valandomis prilyginama dalyk vidurinio ugdymo program bendrojo ir iplstinio kurs apimiai pagal Vidurinio ugdymo programos apra. 213. Dalykai ir jiems skiriam pamok skaiius suaugusij vidurinio ugdymo programai gyvendinti (lentelje nurodoma dvej mokslo met savaitini pamok suma. Programos apimties skiltyje nurodoma kurso apimtis valandomis, o skliaustuose klasje dstom valand ir individualaus mokymosi valand skaiius):
Mini malus pamo k skaii us prival omam turini ui 21 2 2 6 6 8 0,5 0,5 3 4 69 69 276 (207 kurso valandos ir 69 ind. mokymosi) 276 (207 kurso valandos ir 69 ind. mokymosi) 276 (207 kurso valandos ir 69 Pamok skaiius Pamok skaiius (neakivaizdiniu bdu) Valand skaiius dalyko kursui

Ugdymo sritys, dalykai

bendrasis kursas/kal bos mokjimo lygis

iplstinis kursas/ kalbos mokjimo lygis

bendrasis kursas/ kalbos mokji mo lygis

iplstinis kursas/ kalbos mokjimo lygis

bendrasis kursas

iplstinis kursas

Dorinis ugdymas: Tikyba Etika Kalbos: Lietuvi kalba (gimtoji)

346 (276 kurso valandos ir 69 ind. mokymosi) 346 (276 kurso valandos ir 69 ind. mokymosi) 346 (276 kurso

Lietuvi kalba ir literatra 3*

Gimtoji kalba3

41
ind. mokymosi) Lietuvi (valstybin) kalba3 6 6 8 2 3 276 (207 kurso valandos ir 69 ind. mokymosi) 346 (276 kurso valandos ir 69 ind. mokymosi) 207 (173 kurso valandos ir 34 ind. mokymosi) 207 (173 kurso valandos ir 34 ind. mokymosi) 138 (104 kurso valandos ir 34 ind. mokymosi) 207 (173 kurso valandos ir 34 ind. mokymosi) 2 138 (69 kurso valandos ir 69 ind. mokymosi) 138 (69 kurso valandos ir 69 ind. mokymosi) 138 (69 kurso valandos ir 69 ind. mokymosi) 207 (173 kurso valandos ir 34 ind. mokymosi) 69 (69 kurso valandos) 207 (138 kurso valandos ir 69 ind. mokymosi) 207 (138 kurso valandos ir 69 ind. mokymosi) 310 (276 kurso valandos ir 34 ind. mokymosi) 138 (104 kurso valandos ir 34 ind. mokymosi) 207 (138 kurso valandos ir 69 ind. mokymosi) 242 (138 kurso valandos ir 69 ind. mokymosi) 346 (276 kurso valandos ir 69 ind. mokymosi) 448 (310 kurso valand ir 138 ind. mokymosi) 276 (207 kurso valandos ir 69 ind. mokymosi)

Lietuvi kalba ir literatra 5

Usienio kalba (1-oji)

Usienio (privaloma) 4

kalba

5 3 5

2 1 2

Usienio kalba (2-oji)

207 (173 kurso valandos ir 34 ind. mokymosi)

Usienio (pasirenkama) 4 Socialinis ugdymas: Istorija

kalba 21

1,25

Geografija

1,25

Integruotas istorijos ir geografijos kursas

Matematika 5

2 5

1,25 2

Informacins technologijos

0,5

Gamtamokslinis ugdymas: Biologija

21 2 4 1,25 2 138 (69 kurso valandos ir 69 ind. mokymosi) 138 (69 kurso valandos ir 69

Fizika

1,25

42
ind. mokymosi) Chemija 2 4 1,25 2 138 (69 kurso valandos ir 69 ind. mokymosi) 138 (69 kurso valandos ir 69 ind. mokymosi) valandos ir 104 ind. mokymosi) 207 (138 kurso valandos ir 69 ind. mokymosi) -

Integruotas gamtos moksl kursas Menai, technologijos, integruotas men ir technologij kursas Menai: 1,51

1,25

138 (52 kurso valandos ir 86 ind. mokymosi) 1,5 1,5 1,5 1,5 1,5 1,5 1,5 1,5 1,5 2 2 2 2 2 2 2 2 2 0,5 0,5 0,5 0,5 0,5 0,5 0,5 0,5 0,5 1,5 1,5 1,5 1,5 1,5 1,5 1,5 1,5 1,5

207 (69 kurso valandos ir 138 ind. mokymosi)

Dail Muzika Teatras okis Kompiuterins muzikins technologijos Grafinis dizainas Fotografija Film krimas Integruotas men ir technologij kursas

138 (52 kurso valandos ir 86 ind. mokymosi) 138 (52 kurso valandos ir 86 ind. mokymosi)

Technologijos:

207 (69 kurso valandos ir 138 ind. mokymosi) 207 (69 kurso valandos ir 138 ind. mokymosi)

Turizmas ir mityba Statyba ir medio apdirbimas Tekstil ir apranga Taikomasis menas, amatai ir dizainas Verslas ir vadyba ir mamenin prekyba Kitos technologij kryptys Kno kultra: Bendroji kno kultra

1,5 1,5 1,5 1,5 1,5 1,5 1,51 1,5

2 2 2 2 2 2

1 1 1 1 1 1

1,5 1,5 1,5 1,5 1,5 1,5

0,5

1,5

138 (52 kurso valandos ir 86 ind. mokymosi) 138 (52 kurso valandos ir 86 ind. mokymosi)

276 (69 kurso valandos ir 207 ind. mokymosi)

Pasirinkta sporto aka mogaus sauga Pasirenkamieji dalykai, dalyk moduliai Projektin

1,5 0,52

0,5

43
veikla/Brandos darbas Privalomi bendrojo kurso dalykai Mokinio pasirinktas mokymo turinys Minimalus mokinio pamok skaiius Maksimalus mokinio pamok skaiius Neformalusis vietimas

25; 313 334

12;153

12;153

Pamokos laikinosioms (mobiliosioms )grupms sudaryti

20;143 20;143 10;7 10; 73 4 4 12 12 Stacionariu bdu besimokantiesiems 19;203 pamok per savait, neakivaizdiniu bdu 9 grupins konsultacijos per savait. Stacionariu bdu besimokantiesiems 23;243 pamokos per savait, neakivaizdiniu bdu 11 grupini konsultacij per savait Stacionariu bdu besimokantiesiems 6 valandos (311 kl. ir 312 kl.) per savait; (105 valandos 11 kl. ir 102 valandos 12 kl. per metus) neakivaizdiniu bdu besimokantiesiems 2 valandos per savait (111 kl. ir 112 kl.); (35 valandos11 kl; ir 34 valandos 12 kl.) 14 valand per savait per dvejus metus besimokantiesiems stacionariu bdu, 6 valandos per savait per dvejus metus besimokantiesiems neakivaizdiniu bdu

Pastabos: 1renkasi mokinys; 2integruojama dalyk mokymo turin; 3mokyklose tautins maumos kalba; 4 pradedantiems mokytis pagal vidurinio ugdymo bendrsias programas ir tsiantiems dalyko mokymsi 20122013 mokslo metais; 5 mokyklose tautins maumos kalba, pradedantiems mokytis pagal vidurinio ugdymo bendrsias programas ir tsiantiems dalyko mokymsi 20122013 mokslo metais.

IV. SUAUGUSIJ PRADINIO, PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO PROGRAM GYVENDINIMAS MODULINIU BDU 214. Suaugusij pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas vykdanios vietimo staigos sudaro slygas mokiniui mokytis moduliniu bdu pagal Modulinio mokymosi tvarkos apra. Moduliniu bdu gali bti mokomasi vieno, keli ar vis pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo programos dalyk. 215. Suaugusij pradinio ugdymo programos gyvendinimas besimokantiesiems moduliniu bdu:
Dalykai Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) Kalbos: Lietuvi kalba (gimtoji) arba gimtoji kalba Usienio kalba Matematika Pasaulio painimas Meninis ir technologinis ugdymas, kno kultra: Dail ir technologijos Muzika Kno kultra Moduliai ir mokymosi metai 1 2 3 4 34 34 34 34 204 102 34 34 34 204 102 34 34 34 204 102 34 34 34 204 68 102 34 34 34 I viso valand 136 816 68 408 136 136 136

216. Suaugusij pagrindinio ugdymo programos gyvendinimas besimokantiesiems moduliniu bdu:

Dalykai Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) Lietuvi kalba (gimtoji) arba gimtoji kalba Lietuvi kalba (valstybin)1 Usienio kalba (1-oji) Mokymosi metai 1 26 1 26 1 26 1 26 Valand skaiius 34 37 136 148 136 148 68 74

44
Usienio kalba (2-oji) Matematika Biologija Fizika 1 26 1 26 14 12 34 1 2 3 1-2 3-4 5-6 1 26 6 1-2 1 24 5 6 1 26 1 26 13 4 56 68 74 102 111 37 37 74 74 37 74 37 37 37 68 74 37 37 34 37 74 37 34 37 34 37 74 37 68

Chemija Informacins technologijos Istorija Pilietikumo pagrindai Gamta ir mogus Geografija Ekonomika Dail Muzika Technologijos Pasirenkamieji dalykai, dalyk moduliai
Pastaba. mokyklose tautins maumos kalba.
1

217. Vidurinio ugdymo bendrosios programos gyvendinimas besimokantiesiems moduliniu bdu. Dalykai ir jiems skiriam valand skaiius:
Dalyk sritys, dalykai Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) Lietuvi kalba (gimtoji) ir gimtoji kalba Lietuvi kalba ir literatra Lietuvi kalba (valstybin) Lietuvi kalba ir literatra 1 Usienio kalba (1-oji) Usienio kalba (privaloma) 2 Usienio kalba (2-oji) Usienio kalba (pasirenkama) 2 Matematika Biologija Fizika Chemija Informacins technologijos Istorija Geografija Dail Muzika mokymosi metai 12 12 12 12 12 12 12 12 12 1 2 12 1 2 12 12 12 12 1 2 1 2 1112 klasi kurso moduliai valand skaiius 32 97 97 65 128 65 65 48 65 65 97 32 32 65 32 32 32 32 32 16 32 16

45
Teatras okis Technologijos Bendroji kno kultra Pasirinkta sporto aka Pasirenkamieji dalykai, dalyk moduliai Pastabos :1mokyklose tautins maumos kalba, pradedantiems mokytis pagal vidurinio ugdymo bendrsias programas ir tsiantiems dalyko mokymsi 20122013 mokslo metais; 2pradedantiems mokytis pagal vidurinio ugdymo bendrsias programas ir tsiantiems dalyko mokymsi 20122013 mokslo metais. 1 2 1 2 1 2 1 2 1 2 32 16 32 16 32 16 32 16 32 16

218. Vidurinio ugdymo programos moduliams yra nurodomos kaip bendrajam kursui ir pasirenkamajam dalykui skirtos valandos. Vidurinio ugdymo programos moduliams yra nurodomos kaip bendrajam kursui ir pasirenkamajam dalykui skirtos valandos. 219. Iplstiniam kursui mokyti modulio valand skaiius papildomas valandomis, nurodytomis Bendrj ugdymo plan 216 punkte. Valandos dauginamos i 34 ir vienodai dalijamos kiekvienam moduliui. V. SUAUGUSIJ PRADINIO, PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO PROGRAM GYVENDINIMAS NEAKIVAIZDINIU BDU 220. Suaugusij pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas vykdanios vietimo staigos sudaro slygas mokiniui mokytis neakivaizdiniu bdu pagal Neakivaizdinio mokymosi tvarkos apra. 221. Suaugusij pagrindinio ugdymo programos gyvendinimas besimokantiesiems neakivaizdiniu bdu (grupins ir individualios konsultacijos):
Dalyk sritys, dalykai Dorinis ugdymas (tikyba arba etika) Lietuvi kalba (gimtoji) ir gimtoji kalba Lietuvi kalba (valstybin ) Usienio kalba (1-oji) Usienio kalba (2-oji) Matematika Ekonomika Biologija Fizika Chemija Informacins technologijos Istorija Pilietikumo pagrindai Geografija Dail Muzika Technologijos Pasirenkamieji dalykai Pamokos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti I viso (grupinms konsultacijoms) 5 klas 0,25 1,52 11,5 11,5 1,25 1,5 0,5 6 klas 0,25 1,52 11,5 11,5 0,51 1,25 1,5 0,5 Grupins konsultacijos 7 klas 8 klas 9 klas 0,25 0,25 0,25 1,52 1,52 1,52 11,5 11,5 0,51 1,25 1,5 0,5 0,5 11,5 11,5 0,51 1,25 1,5 0,51 0,751 0,751 0,51 0,5 0,25 0,25 0,25 1 10 11,5 11,5 0,51 1,25 1,5 0,25 0,51 0,751 0,751 (0,5) 0,51 0,5 0,25 0,25 (0,25) 11,75 11 10 klas 0,25 1,52 11,5 11,5 0,51 1,25 1,5 0,51 0,751 0,751 (0,5) 0,51 0,25 0,5 0,25 0,25 0,25 12 11 I viso 1,5 912 69 69 2,55 7,59 0,25 35 2,754 2,253 1,752 35 0,25 2,5 1,5 1,5 2,5 67,75 58

0,5 0,5

0,5 0,5 0,5 0,25 0,25 0,5 1

0,5 0,5 0,25 0,25 0,5 1 9

0,25 0,25 0,5 1

8 9 Individualus darbas

46
Individualios konsultacijos Projektai Neformalusis vietimas I viso 04 01 4 04 01 4 04 01 4 04 01 4 04 01 0-2; 0-70 4 05 02 0-2 0-70 5 025 07 25

222. Neakivaizdiniu bdu besimokanio mokinio vidurinio ugdymo programos dalyk individualioms konsultacijoms skiriama iki 8 savaitini pamok per dvejus mokslo metus. 223. Neakivaizdiniu bdu besimokanio mokinio grupinms konsultacijoms skiriama iki 11 pamok per savait. 224. Neakivaizdiniu bdu besimokantis mokinys laiko vis savo individualaus ugdymo plano dalyk skaitas. skait skaiius yra toks, kiek pamok per savait skiriama mokytis dalykui, taiau skait per mokslo metus negali bti maiau negu trys, jei ugdymo procesas organizuojamas trimestrais, ir ne maiau negu dvi, jei ugdymo procesas organizuojamas pusmeiais. Besimokantiesiems vidurinio ugdymo programos dalyk (iskyrus usienio kalbas) pagal iplstin dalyko programos kurs skait negali bti maiau kaip atuonios per dvejus mokslo metus. _____________________________