LIETUVOS TEISS PAGRINDAI

LIETUVOS TEISS PAGRINDAI

UDK 340(474.5) Li333

Autori

kolektyvas:

G. Dambrauskien, A. Marcijonas, E. Monkeviius, P. Petkeviius, V. Piesliakas, J. atas, E. ileikis, V Valanius, A. Vileita, D. alimas, S. alimien Koordinatorius doc. dr. Juozas atas 2004-08-27 Nr.A-211 Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministerijos Auktj mokykl bendrj vadovli leidybos komisijos rekomenduota Skyri autoriai:

TEISS TEORIJA - doc. dr. Juozas atas KONSTITUCIN TEIS - doc. dr. Egidijus ileikis ADMINISTRACIN TEIS -doc. dr. Pranas Petkeviius CIVILIN TEIS - doc. dr. Alfonsas Vileita CIVILINIO PROCESO TEIS - doc. dr. Virgilijus Valanius Mokesi TEIS, APLINKOS APSAUGOS TEIS -prof. dr. Antanas Marcijonas DARBO TEIS -prof. dr. Genovait Dambrauskien EMS TEIS - doc. dr. Eduardas Monkeviius BAUDIAMOJI TEIS, BAUDIAMOJO PROCESO TEIS -prof. habil. dr. Vytautas Piesliakas TARPTAUTIN IR EUROPOS SJUNGOS TEIS - doc. dr. Dainius alimas, doc. dr. Skirgail alimien Recenzentai: doc. dr. Vytautas Nekroius doc. dr. Vytautas Pakalnikis Leidinio rengim rm Atviros Lietuvos fondas ISBN 9955-616-03-2 G. Dambrauskien, 2004 A. Marcijonas, 2004 E. Monkeviius, 2004 P. Petkeviius, 2004 V. Piesliakas, 2004 J. atas, 2004 E. ileikis, 2004 V. Valanius, 2004 A. Vileita, 2004 D. alimas, 2004 S. alimien, 2004 UAB Justitia", 2004

TURINYS
PRATARM ........................................................................................................................... 19 Pirmas skyrius TEISS TEORIJA................................................................................................................... 21 1. Bendrieji valstybs ir teiss klausimai ................................................................................. 23 1.1. Valstybs ir teiss mokslai bendrojoje moksl sistemoje..................................... 23 1.2. Valstybs teorijos (pagrindins idjos) ................................................................ 23 2. Teiss teorijos pagrindai ...................................................................................................... 26 2.1. Teiss samprata .................................................................................................... 26 2.2. Teiss poymiai.................................................................................................... 26 2.3. Teiss teorijos (pagrindins idjos) ..................................................................... 27 2.4. Teiss formos (altiniai) .......................................................................................32 2.5. Teisins sistemos..................................................................................................33 2.6. Lietuvos teisin sistema........................................................................................35 2.7. Lietuvos norminiai teiss aktai.............................................................................38 2.8. Lietuvos teiss normos .........................................................................................44 2.9. Teisiniai santykiai ................................................................................................48 2.10. Teistumas ir teistvarka Lietuvos Respublikoje ...............................................49 2.11. Teistas elgesys, teiss paeidimai ir j prieastys.............................................51 2.12. Teisin atsakomyb ...........................................................................................53 2.13. Teis ir moral....................................................................................................56 Pagrindins svokos.................................................................................................................59 Klausimai .................................................................................................................................60 Uduotys ..................................................................................................................................60 Antras skyrius KONSTITUCIN TEIS ........................................................................................................63 1. Konstitucin teis ir Konstitucija .........................................................................................65 1.1. Konstitucins teiss samprata ir ypatumai............................................................65 1.2. Lietuvos Respublikos Konstitucijos samprata ir ypatumai ...................................70 2. Pamatiniai valstybs organizavimo principai.......................................................................77 2.1. Pamatini valstybs organizavimo princip bendra samprata ............................. 77 2.2. Demokratins valstybs principas ........................................................................77 5

LIETUVOS TEISS PAGRINDAI

2.3. Respublikins valstybs principas ............................................................ 84 2.4. Nepriklausomos valstybs principas ........................................................ 84 2.5. Teisins valstybs principas...................................................................... 85 3. Konstitucins mogaus teiss ir laisvs .................................................................. 89 3.1. Bendra samprata ...................................................................................... 89 3.2. Prigimtins universaliosios teiss ir laisvs............................................... 90 3.3. Specialiosios pilietins (politins) teiss .................................................. 94 3.4. Specialiosios kins ir kultrins (socialins) teiss..................................97 3.5. Konstitucins asmens pareigos .............................................................. 100 4. Pagrindins valstybs valdios institucijos............................................................ 103 4.1. Seimas .................................................................................................... 103 4.2. Respublikos Prezidentas ir Vyriausyb .................................................. 114 4.3. Teismai................................................................................................... 117 Pagrindins svokos................................................................................................. 127 Klausimai .................................................................................................................128 Uduotys ..................................................................................................................129 Treias skyrius ADMINISTRACIN TEIS ...................................................................................131 1. Administracins teiss samprata ..........................................................................133 1.1. Administracins teiss reguliavimo dalykas ...........................................133 1.2. Administracins teiss reguliavimo metodas ..........................................135 1.3. Administracins teiss altiniai ..............................................................135 1.4. Administracins teiss svokos apibrimas ..........................................136 2. Administracins teiss normos ir santykiai...........................................................137 2.1. Administracins teiss normos samprata ir struktra .............................137 2.2. Administracins teiss norm rys .......................................................138 2.3. Administracins teiss norm galiojimas................................................139 2.4. Administracins teiss norm gyvendinimas.........................................139 2.5. Administracini teisini santyki samprata ir ypatumai .........................140 2.6. Administracini teisini santyki rys...................................................140 2.7. Administracini teisini santyki atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindai............................................................141 3. Vieasis valdymas .................................................................................................142 3.1. Vieojo valdymo samprata ir pagrindiniai bruoai .................................142 3.2. Vieojo valdymo principai ......................................................................145 4. Vieojo valdymo subjektai....................................................................................145 4.1. Vieojo valdymo subjekt samprata .......................................................145 4.2. Vieojo valdymo subjekt rys .............................................................147
6

Turinys 4.3. Vieojo valdymo subjekt sistema ......................................................... 148 4.4. Lietuvos Respublikos Vyriausyb........................................................... 148 4.5. Ministerijos ............................................................................................ 151 4.6. Vyriausybs staigos ir staigos prie ministerij ...................................... 152 4.7. Apskrities valdymas ............................................................................... 153 4.8. Savivaldybs valdymo subjektai.............................................................. 154 5. Valstybs tarnyba.................................................................................................. 156 6. Valdymo aktai ...................................................................................................... 159 6.1. Valdymo akt samprata ir juridin reikm............................................ 159 6.2. Valdymo akt skirtumas nuo kit teisini akt ...................................... 160 6.3. Valdymo akt klasifikacija ..................................................................... 161 6.4. Valdymo akt rengimo ir primimo tvarka ............................................. 162 6.5. Valdymo akt paskelbimo ir sigaliojimo tvarka.................................... 163 7. Administracin atsakomyb................................................................................. 164 7.1. Administracins atsakomybs samprata ................................................ 164 7.2. Administracins atsakomybs principai ................................................. 164 7.3. Administracins atsakomybs pagrindas administracins teiss paeidimas ................................................................ 166 7.4. Juridin administracinio teiss paeidimo sudties analiz ................... 166 7.5. Administracins nuobaudos ir j rys.................................................... 168 7.6. Administracini nuobaud skyrimo, apskundimo ir vykdymo procesin tvarka ......................................................................... 171 Pagrindins svokos ................................................................................................. 175 Klausimai ................................................................................................................. 176 Uduotys .................................................................................................................. 177 Ketvirtas skyrius CIVILIN TEIS .................................................................................................... 179 1. Civilins teiss samprata, principai ir altiniai...................................................... 181 1.1. Civilins teiss samprata ........................................................................ 181 1.2. Civilins teiss principai......................................................................... 181 1.3. Civilins teiss altiniai........................................................................... 182 1.4. statymo ir teiss analogija ..................................................................... 182 2. Civilins teiss subjektai....................................................................................... 182 2.1. Fiziniai asmenys ..................................................................................... 182 2.2. Juridiniai asmenys .................................................................................. 183 3. Sandoriai .............................................................................................................. 188 3.1. Sandorio samprata ir sandori rys ......................................................188 3.2. Sandorio subjektai.................................................................................. 188
7

LIETUVOS TEISES PAGRINDAI

3.3. Juridiniai poelgiai...............................................................................................189 3.4. Slyginiai sandoriai ............................................................................................189 3.5. Sandorio galiojimo slygos ............................................................................... 189 3.6. Sandorio forma.................................................................................................. 189 3.7. Negaliojantys sandoriai ..................................................................................... 191 3.8. Sandorio pripainimo negaliojaniu padariniai ................................................. 195 4. Atstovavimas..................................................................................................................... 195 4.1. Atstovavimo samprata, subjektai ir rys .......................................................... 195 4.2. Komercinis atstovavimas................................................................................... 197 5. Terminai............................................................................................................................ 198 5.1. Termino samprata.............................................................................................. 198 5.2. Termin rys.................................................................................................... 198 5.3. Termin skaiiavimas........................................................................................ 198 6. Iekinio senaties terminai .................................................................................................. 199 7. Daiktin teis .................................................................................................................... 200 7.1. Daiktins teiss samprata................................................................................... 200 7.2. Daiktini teisi vieumas................................................................................... 200 7.3. Daiktini teisi objektai..................................................................................... 200 7.4. Nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai ................................................................ 201 7.5. Valdymas........................................................................................................... 201 7.6. Nuosavybs teis ............................................................................................... 202 7.7. Bendrosios nuosavybs teis ............................................................................. 204 7.8. Savininko teisi apsauga ir gynimas.................................................................. 205 7.9. Kitos daiktins teiss ......................................................................................... 206 8. Prievoli teis.................................................................................................................... 208 8.1. Prievols samprata ............................................................................................. 208 8.2. Prievols dalykas ............................................................................................... 209 8.3. Prievoli rys ................................................................................................... 209 8.4. Prievoli subjektai ............................................................................................. 209 8.5. Asmen pasikeitimas esant prievolei .................................................................210 8.6. Prievoli vykdymas ........................................................................................... 210 9. Sutari teis ..................................................................................................................... 211 9.1. Sutarties samprata..............................................................................................211 9.2. Sutari rys .................................................................................................... 211 9.3. Sutarties forma ..................................................................................................212 9.4. Sutari sudarymo tvarka .................................................................................. 212

Turinys

10. Civilin atsakomyb.........................................................................................................212 10.1. Civilins atsakomybs samprata ir rys..........................................................212 10.2. Civilins atsakomybs slygos.........................................................................213 10.3. Sutartin atsakomyb .......................................................................................213 10.4. Deliktin atsakomyb.......................................................................................214 11. Atskiros sutari rys .....................................................................................................216 11.1. Pirkimo-pardavimo sutartis ..............................................................................216 11.2. Nuomos sutartis................................................................................................220 11.3. Lizingo sutartis ................................................................................................223 11.4. Gyvenamj patalp nuomos sutartis...............................................................224 11.5. Panaudos sutartis ..............................................................................................228 11.6. Rangos sutartis .................................................................................................229 11.7. Krovini veimo sutartis ..................................................................................231 11.8. Paskolos sutartis ...............................................................................................232 11.9. Bank sutartys. Atsiskaitymo teisiniai santykiai ..............................................233 11.10. Draudimo sutartis ...........................................................................................235 12. Intelektin nuosavyb ......................................................................................................238 12.1. Autori teiss....................................................................................................238 12.2. Gretutins teiss ...............................................................................................243 12.3. Autori teisi ir gretutini teisi kolektyvinis administravimas .......................245 12.4. Autori teisi ir gretutini teisi gynimas ........................................................246 12.5. Pramonin nuosavyb.......................................................................................246 13. Paveldjimo teis .............................................................................................................253 13.1. Paveldjimo teiss samprata .............................................................................253 13.2. Paveldjimo pagrindai ......................................................................................253 13.3. Palikimo atsiradimo laikas ir vieta ...................................................................254 13.4. pdiniai............................................................................................................254 13.5. Paveldjimas pagal statym.............................................................................254 13.6. Paveldjimas pagal testament .........................................................................255 13.7. Palikimo primimas ir jo atsisakymas ............................................................. 257 14. eimos teis .................................................................................................................... 259 14.1. eimos teiss samprata, principai ir altiniai ....................................................259 14.2. Santuoka, jos sudarymo slygos ir tvarka........................................................ 259 14.3. Asmeniniai ir turtiniai sutuoktini santykiai.................................................... 261 14.4. Santuokos negaliojimas ir santuokos nutraukimas........................................... 264 14.5. Asmeniniai bei turtiniai tv ir vaik santykiai ............................................... 267

LIETUVOS TEISES PAGRINDAI

14.6. vaikinimas ......................................................................................................272 14.7. Globa ir rpyba................................................................................................ 273 Pagrindins svokos ..............................................................................................................274 Klausimai ..............................................................................................................................277 Udaviniai .............................................................................................................................278 Penktas skyrius CIVILINIO PROCESO TEIS ............................................................................................281 1. Bendrosios civilinio proceso nuostatos..............................................................................283 1.1. Civilinio proceso esm. Civilinis procesas ir civilinio proceso teis, jos paskirtis ..........................................283 1.2. Civilinio proceso tikslai .....................................................................................284 1.3. Civilinio proceso principai .................................................................................284 1.4. Byl priskirtinumas teismams ir teismingumas..................................................293 1.5. Proceso dalyviai .................................................................................................295 1.6. Bylinjimosi ilaidos..........................................................................................296 1.7. Teismo nuobaudos .............................................................................................297 1.8. Procesiniai dokumentai ir j teikimas ...............................................................298 1.9. Iekinys ............................................................................................................. 300 1.10. Laikinosios apsaugos priemons .....................................................................301 1.11. Teismo posdiai..............................................................................................302 2. Procesas pirmosios instancijos teisme ...............................................................................303 2.1. rodymai .............................................................................................................303 2.2. Gino teisena......................................................................................................304 2.3. Teismo sprendimai ............................................................................................ 308 3. Bylos nagrinjimas apeliacins instancijos teisme.............................................................312 3.1. Apeliaciniai skundai...........................................................................................312 3.2. Atskirieji skundai .............................................................................................. 316 4. Kasacinis procesas ............................................................................................................ 316 5. Proceso atnaujinimas ........................................................................................................ 318 Pagrindins svokos...............................................................................................................320 Klausimai.............................................................................................................................. 321 Uduotys............................................................................................................................... 321 etas skyrius MOKESI TEIS.............................................................................................................. 323 1. Mokesi samprata, esm ir rys .................................................................................... 325 1.1. Valstybs pajamos ir mokesi samprata.......................................................... 325 1.2. Mokesi rys ................................................................................................. 325 2. Lietuvos Respublikos valstybin mokesi sistema ......................................................... 326

10

Turinys

3. Mokesi teiss samprata. Mokesi teiss normos ir mokestiniai teisiniai santykiai......................................................327 3.1. Mokesi teiss svoka ir dalykas ......................................................................327 3.2. Mokesi teiss normos......................................................................................327 3.3. Mokestiniai teisiniai santykiai ........................................................................... 328 4. Mokesi teiss altiniai.....................................................................................................328 5. Apmokestinimo teisinis reglamentavimas ......................................................................... 329 5.1. Apmokestinimo tvarka........................................................................................329 5.2. Mokesi moktojai, j pareigos ir teiss .......................................................... 329 5.3. Apmokestinimo objektas ir mokesio baz........................................................ 330 5.4. Mokesio dydis (tarifas) .....................................................................................330 5.5. Mokesi mokjimo taisykls............................................................................ 330 6. Mokesi administravimas................................................................................................ 331 6.1. Mokesi administravimo samprata ................................................................. 331 6.2. Mokesius administruojanios institucijos ir j kompetencija........................... 332 6.3. Mokesi apskaiiavimas ir sumokjimas ......................................................... 334 6.4. Mokestini gin nagrinjimas.......................................................................... 336 7. Kai kuri mokesi apibdinimas ..................................................................................... 338 7.1. Pridtins verts mokestis.................................................................................. 338 7.2. Akcizas .............................................................................................................. 339 7.3. Gyventoj pajam mokestis............................................................................... 339 7.4. Pelno mokestis ................................................................................................... 340 7.5. ems mokestis ................................................................................................. 340 7.6. Paveldimo turto mokestis................................................................................... 340 8. Atsakomyb u mokesi statym paeidimus ................................................................ 341 8.1. Teisin atsakomyb u mokesi statym paeidim ir jos pagrindas .... 341 8.2. Finansins sankcijos........................................................................................... 341 8.3. Atleidimas nuo baud ........................................................................................ 342 8.4. Administracin ir baudiamoji atsakomyb u mokesi statym paeidimus............................................................................. 343 Pagrindins svokos .............................................................................................................. 344 Klausimai .............................................................................................................................. 345 Uduotys................................................................................................................................ 345 Septintas skyrius DARBO TEIS ..................................................................................................................... 347 1. Darbo teis: bendroji dalis................................................................................................. 349 1.1. Darbo teiss svoka, sistema, principai ir metodas ............................................ 349 1.2. Darbo teiss altiniai .......................................................................................... 352 11

LIETUVOS TEISES PAGRINDAI

1.3. Darbo teiss vienyb ir diferenciacija.................................................... 353 1.4. Darbo teiss subjektai ............................................................................ 353 1.5. Darbo teiss subjekt atstovavimas ........................................................ 355 2. Kolektyviniai darbo santykiai............................................................................... 356 2.1. Socialin partneryst .............................................................................. 356 2.2. Kolektyvin sutartis................................................................................357 2.3. mons kolektyvin sutartis ...................................................................358 2.4. Kolektyviniai darbo ginai ..................................................................... 360 3. Individuals darbo santykiai.................................................................................363 3.1. darbinimo svoka ir institucijos.............................................................363 3.2. Darbo sutartis ......................................................................................... 364 3.3. Darbo ir poilsio laikas ............................................................................371 3.4. Darbo umokestis. Garantijos ir kompensacijos .....................................378 3.5. Darbo drausm .......................................................................................381 3.6. Materialin atsakomyb .........................................................................383 3.7. Darbo ginai ...........................................................................................385 3.8. Sauga darbe ............................................................................................387 Pagrindins svokos .................................................................................................388 Klausimai .................................................................................................................389 Uduotys ..................................................................................................................390 Atuntas skyrius APLINKOS APSAUGOS TEIS .............................................................................391 1. Aplinkos apsaugos teiss samprata ir altiniai ......................................................393 1.1. Valstybs aplinkosaugin funkcija ..........................................................393 1.2. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos teiss sistema..........................394 1.3. Aplinkos apsaugos teiss svoka, dalykas ir objektas ..............................394 1.4. Aplinkos apsaugos teiss altiniai ...........................................................394 2. Valstybinis aplinkos apsaugos valdymas................................................................395 2.1. Valstybinio aplinkos apsaugos valdymo samprata ir funkcijos ................395 2.2. Valstybinio aplinkos apsaugos valdymo organizacin struktra ..............395 2.3. Aplinkos apsaugos valstybin kontrol...................................................397 3. Aplinkosauginiai kins veiklos pagrindai ............................................................398 3.1. kins veiklos aplinkosauginio pagrindimo tikslai ir priemons ............398 3.2. Teritorij planavimo teisinis reguliavimas.............................................. 398 3.3. Planuojamos kins veiklos poveikio aplinkai vertinimas .......................399 3.4. kins veiklos objekt, galini turti poveik aplinkai, projektavimas, statyba ir primimas naudoti..........................................................................400 3.5. kins veiklos objekt eksploatavimas ...................................................401
12

Turinys

3.6. Atliek tvarkymo teisinis reguliavimas .................................................. 402 3.7. Ekonominis aplinkos apsaugos mechanizmas......................................... 403 3.8. Aplinkos apsaugos normatyvai, standartai, limitai.................................. 403 4. Atskir aplinkos objekt apsaugos teisinio reguliavimo pagrindai ....................... 404 4.1. Aplinkos oro apsauga ............................................................................. 404 4.2. Dirvoemio apsauga ............................................................................... 405 4.3. Laukins augalijos apsauga .................................................................... 406 4.4. Laukins gyvnijos apsauga....................................................................408 4.5. Saugom teritorij apsauga ....................................................................410 4.6. Vandens apsauga ....................................................................................411 5. Teisin atsakomyb u aplinkos apsaugos statym paeidim..............................412 Pagrindins svokos..................................................................................................415 Klausimai .................................................................................................................415 Uduotys...................................................................................................................416 Devintas skyrius EMS TEIS.........................................................................................................417 1. ems teiss aka..................................................................................................419 1.1. ems teiss dalykas, metodas, ypatumai. ems teisiniai santykiai ...............................................................................419 1.2. ems teiss altiniai, j sistema ............................................................421 2. ems nuosavybs teis ........................................................................................422 2.1. ems nuosavybs teiss svoka, rys ir turinys ....................................422 2.2. Privati ems nuosavyb .........................................................................423 2.3. Valstybin ems nuosavyb ...................................................................425 2.4. Bendroji ems nuosavyb......................................................................426 2.5. ems servitutai ir kiti nuosavybs teisi ribojimai..................................................................427 2.6. ems nuosavybs teiss gynimas ..........................................................428 3. ems sandoriai....................................................................................................428 3.1. ems sandori svoka, forma ir rys .................................................. 428 3.2. ems nuosavybs perleidimo sutartys .................................................. 429 3.3. ems keitimo sutartis.......................................................................... 430 3.4. ems nuomos ir kitos jos naudojimo sutartys....................................... 431 4. ems naudojimo teis ........................................................................................ 432 4.1. ems naudojimo teiss turinys ir rys ................................................ 432 4.2. ems kio paskirties emi naudojimas ............................................... 433 4.3. Kitos paskirties emi naudojimas ........................................................ 435 4.4. ems pamimas visuomens poreikiams.............................................. 437
13

LIETUVOS TEISS PAGRINDAI

5. ems valdymo teis......................................................................................................... 437 5.1. ems valdymo teiss svoka ir turinys............................................................. 437 5.2. Valstybinio ems valdymo sistema .................................................................. 439 5.3. Valstybin emtvarka ir ems kadastras......................................................... 440 5.4. ems teisinis registravimas .............................................................................. 441 6. ems teisin apsauga ....................................................................................................... 442 6.1. ems teisins apsaugos svoka ir sistema ........................................................ 442 6.2. Specialiosios ems apsaugos priemons........................................................... 442 6.3. Atsakomyb u ems teiss paeidimus ...........................................................444 6.4. ems gin nagrinjimas.................................................................................. 446 Pagrindins svokos .............................................................................................................. 448 Klausimai .............................................................................................................................. 449 Uduotys................................................................................................................................ 450 Deimtas skyrius BAUDIAMOJI TEIS ........................................................................................................451 1. Baudiamoji teis ir baudiamasis statymas.....................................................................453 1.1. Baudiamoji teis kaip teiss aka .....................................................................453 1.2. Baudiamasis statymas ir jo galiojimas ............................................................453 2. Pagrindins baudiamosios teiss nuostatos (principai), tvirtintos naujajame Baudiamajame kodekse......................................................................455 2.1. Nusikaltimo sudtis - baudiamosios atsakomybs pagrindas............................455 2.2. Non bis in idem principas (negalima du kartus bausti u t pat)........................455 2.3. Baudiamosios atsakomybs teisingumo principas ............................................456 2.4. Atsakomybs individualizavimo principas .........................................................456 2.5. anso principas................................................................................................... 457 2.6. Nukentjusiojo interes ipltimo principas.......................................................457 2.7. Gero kaltininko elgesio ir pagalbos atskleidiant nusikaltimus skatinimo principas .........................................................458 3. Baudiamojo kodekso struktra ........................................................................................459 4. Baudiamosios atsakomybs pagrindai .............................................................................459 4.1. Nusikalstamos veikos samprata .........................................................................459 4.2. Nusikaltim kategorijos .....................................................................................460 4.3. Baudiamoji atsakomyb u atskiras nusikalstamas veikas ...............................461 5. Nusikalstamos veikos sudtis ir jos baudiamoji teisin reikm ......................................464 5.1. Nusikalstamos veikos sudties samprata ir reikm...........................................464 5.2. Nusikalstamos veikos (nusikaltimo ir baudiamojo nusiengimo) sudties poymiai..................................465 5.3. Nusikalstamos veikos sudi rys ..................................................................466

14

Turinys

6. Objektyvieji nusikalstamos veikos sudties poymiai ....................................................... 467 6.1. Pavojinga veika.................................................................................................. 467 6.2. Nusikalstamos veikos padarymo padariniai ....................................................... 470 6.3. Asmens, padariusio nusikalstam veik, amius................................................ 471 6.4. Fakultatyvs objektyvieji nusikalstamos veikos sudties poymiai ...................................................................................................... 471 7. Subjektyvieji nusikalstamos veikos sudties poymiai ...................................................... 472 7.1. Pakaltinamumas kaip baudiamosios atsakomybs slyga. Nepakaltinamumo samprata ir poymiai .................................................................................................472 7.2. Ribotas pakaltinamumas ir jo baudiamoji teisin reikm................................474 7.3. Kalts samprata ..................................................................................................475 7.4. Klaida ir jos taka kaltininko atsakomybei .........................................................479 7.5. Kazusas ir jo baudiamasis teisinis vertinimas...................................................480 8. Baudiamj atsakomyb alinanios aplinkybs..............................................................481 8.1. Btinoji gintis.....................................................................................................482 8.2. Asmens, padariusio nusikalstam veik, sulaikymas..........................................484 8.3. Profesini pareig vykdymas .............................................................................484 8.4. Btinasis reikalingumas .....................................................................................484 8.5. Teissaugos institucijos uduoties vykdymas.....................................................485 8.6. sakymo vykdymas.............................................................................................485 8.7. Pateisinama profesin ar kin rizika .................................................................485 8.8. Mokslinis eksperimentas ....................................................................................485 9. Baudiamoji atsakomyb u nebaigt nusikalstam veik.................................................486 10. Keli asmen dalyvavimas padarant nusikalstam veik ir j baudiamoji atsakomyb ................................................................................................488 10.1. Bendrininkavimo samprata ir poymiai............................................................488 10.2. Bendrinink rys ............................................................................................490 10.3. Bendrininkavimo formos..................................................................................491 10.4. Prisidjimas prie nusikalstamos veikos ........................................................... 492 11. Nusikalstamos veikos padarymo teisiniai padariniai ...................................................... 493 11.1. Baudiamosios atsakomybs samprata ............................................................ 493 11.2. Bausm ir jos paskirtis..................................................................................... 495 11.3. Bausmi rys ................................................................................................. 495 11.4. Bausms skyrimas ........................................................................................... 498 11.5. Atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs................................................... 501 11.6. Atleidimas nuo bausms .................................................................................. 503 11.7. Senatis ............................................................................................................. 506 11.8. Teistumas......................................................................................................... 507

15

LIETUVOS TEISES PAGRINDAI

Pagrindins svokos ..............................................................................................................509 Klausimai .............................................................................................................................. 511 Uduotys................................................................................................................................511 Vienuoliktas skyrius BAUDIAMOJO PROCESO TEIS....................................................................................513 1. Bendrosios baudiamojo proceso nuostatos.......................................................................515 1.1. Baudiamasis procesas kaip teiss aka ir mokymo disciplina...........................515 1.2. Baudiamojo proceso statymai..........................................................................515 1.3. Baudiamojo proceso principai ..........................................................................516 1.4. Baudiamojo proceso dalyviai ...........................................................................519 2. Ikiteisminis baudiamosios bylos tyrimas..........................................................................524 2.1. Ikiteisminio tyrimo pradia ................................................................................524 2.2. tariamojo sulaikymas ir kardomosios priemons ..............................................525 2.3. rodymai ir j rinkimas ikiteisminio tyrimo metu ..............................................527 2.4. Ikiteisminio tyrimo pabaiga ...............................................................................528 3. Bylos nagrinjimas pirmosios instancijos teisme.............................................................. 530 3.1. Bendrosios nuostatos..........................................................................................530 3.2. Bylos nagrinjimo pirmosios instancijos teisme stadijos................................... 531 4. Bylos nagrinjimas apeliacins instancijos teisme.............................................................537 4.1. Apskundimas apeliacins instancijos teismui .................................................... 537 4.2. Apeliacinis procesas ir jo ypatumai ................................................................... 537 4.3. Bylos nagrinjimas apeliacins instancijos teismo posdyje ............................. 538 5. Bylos nagrinjimas kasacins instancijos teisme .............................................................. 539 5.1. Kasacinio apskundimo pagrindai....................................................................... 539 5.2. Kasacinis procesas ir jo ypatumai...................................................................... 540 5.3. Bylos nagrinjimas kasacins instancijos teismo posdyje................................ 541 Pagrindins svokos.............................................................................................................. 543 Klausimai .............................................................................................................................. 544 Uduotys ............................................................................................................................... 544 Dvyliktas skyrius TARPTAUTIN IR EUROPOS SJUNGOS TEIS .......................................................... 545 1. Tarptautin teis................................................................................................................ 547 1.1. Tarptautins teiss svoka ................................................................................. 547 1.2. Tarptautin vieoji ir tarptautin privatin teis................................................. 549 1.3. Tarptautins teiss specifika .............................................................................. 550 1.4. Tarptautins ir nacionalins teiss santykis ....................................................... 555 1.5. Tarptautins teiss sistema ................................................................................ 557

16

Turinys 1.6. Jus cogens normos................................................................................... 558 1.7. Pagrindiniai tarptautins teiss principai ................................................559 2. Europos Sjungos teis......................................................................................... 560 2.1. Europos Bendrij teiss virenyb ..........................................................561 2.2. Europos Bendrij teiss tiesioginis galiojimas ir taikymas ..................... 562 2.3. Europos Bendrij teiss vieningo veikimo utikrinimas bei taikymas valstybse narse ...................................................................... 563 2.4. Europos Bendrij teiss sistema.............................................................563 2.5. Pagrindins teiss ...................................................................................566 2.6. Bendrieji Europos Bendrij teiss principai...........................................567 2.7. Struktriniai Europos Bendrij teiss principai......................................568 Pagrindins svokos .................................................................................................572 Klausimai .................................................................................................................574 Uduotys...................................................................................................................575

PRATARM
Nuo seniausi laik inoma, kad n viena moni visuomen negali normaliai gyvuoti ir vystytis, jei nepaisomos joje galiojanios elgesio (bendrabvio) normos ir taisykls. iais laikais kiekvienas mogus gyvena valstybs forma organizuotoje ir i esms teiss norm reguliuojamoje visuomenje. Kiekvienoje valstybje veikia joje priimti statymai, kiti teiss aktai, reguliuojantys vairius moni tarpusavio santykius. Kad valstybje vyraut tvarka ir drausm, jos pilieiai turi inoti bent svarbiausias joje galiojanias bendravimo taisykles ir elgtis taip, kaip to reikalauja jos statymai (teiss normos). Lietuvoje, kaip ir bet kurioje kitoje valstybje, galioja daug vairi statym ir postatymini teiss akt, kuriuose sureguliuoti svarbiausi ms alyje visuomeniniai santykiai: nustatytos mogaus teiss ir pareigos, j gyvendinimo tvarka, atsakomybs formos ir kt. Vien tik Seimo priimt statym iuo metu suskaiiuojama per tris tkstanius. ioje statym gausybje nelengva susigaudyti net ir teiss specialistams. Taiau statymuose tvirtinta daug ir toki teisini dalyk, kuriuos turi inoti kiekvienas Lietuvos pilietis. Vadinasi, btina organizuoti teisin visuomens vietim ir mokym, vis pakop mokyklose dstyti teiss pradmen ir pagrind kursus, pristatyti bei aikinti visuomenei naujus teiss aktus, rengti ir leisti teisins tematikos straipsnius ir kt. ios ir kitos teisinio vietimo bei mokymo priemons turt bti naudojamos sistemingai, pagal specialiai tam parengt vientis valstybin program. Nedelsiant tai daryti skatina pats gyvenimas, teisins valstybs ir gerovs visuomens ms alyje krimo tikslai. Jei iuolaikiniame - labai dinamikame, permain kupiname - gyvenime mogus teisikai neipruss, jis pasmerktas neskmms ir atsilikimui. iuo metu ypa svarbu, kad reikalingiausios teiss inios bt nedelsiant, nuosekliai ir sistemingai perteikiamos alies auktj mokykl studentams. Be to, svarbu, kad tai bt daroma studij programose tvirtintos Lietuvos teiss pagrind, kaip privalomos disciplinos, dstymo tvarka. Tik taip perteikiant teiss inias galima pasiekti, kad specialistas gyt reikiam teisin iprusim, kuris leist jam uimti deram pilietin pozicij. Darbui vairiose kins veiklos srityse rengiam auktos kvalifikacijos specialist teisinis mokymas btinas dar todl, kad skmingai klostytsi j bsimoji profesin veikla. Visi svarbiausi santykiai, susij su moni valdymu ir verslo organizavimu, iuo metu sureguliuoti teiss norm (statym ir postatymini teiss akt). Todl tinkami, teisikai pagrsti sprendimai gali bti priimami tik inant teiss norm reikalavimus.

19

LIETUVOS TEISES PAGRINDAI

iame vadovlyje sutelkta bei koncentruotai pateikta reikalingiausia mogaus gyvenime ir jo praktinje veikloje teisin informacija, apimanti pagrindines Lietuvos teisins sistemos struktrines dalis - pradedant trumpa teiss teorijos apvalga bei pratsiant pakankamai isamia atskir teiss ak (konstitucins, administracins, civilins, darbo, baudiamosios ir kt.) analize. Jo autoriai - Vilniaus universiteto Teiss fakulteto ir Lietuvos teiss universiteto profesoriai ir docentai - leidin skiria pirmiausia Lietuvos auktj mokykl ne teiss specialybs studentams. Kadangi vadovlyje pateikta informacija pagrsta i esms naujausi kodeks ir statym nuostatomis, jis bus naudingas ir praktikuojantiems teisininkams bei kit srii specialistams, kuri domjimosi sritis ar praktin veikla susijusi su teisiniais dalykais ar (ir) praktiniu j panaudojimu.

PIRMAS SKYRIUS

TEISS TEORIJA

<

1. BENDRIEJI VALSTYBES IR TEISES KLAUSIMAI 1.1. VALSTYBS IR TEISS MOKSLAI BENDROJOJE MOKSL SISTEMOJE
Europos Komisijos Moksl klasifikacijoje skiriamos ios penkios moksl kryptys (sistemos): humanitariniai, socialiniai, fiziniai, biomedicininiai ir technologiniai mokslai. Vis i krypi mokslai skiriasi tyrimo objektais, daikt ir reikini esms painimo bdais, mokslinio tyrinjimo metodologijomis ir kitais poymiais. Visuomens gyvenimo ir veiklos reikinius tiria bei aikina tam tikri socialiniai mokslai: valstybs ir teiss mokslai, administravimas, ekonomika, politologija, sociologija, psichologija, edukologija ir kt. J nagrinjimo, tyrimo bei aikinimo objektai yra vairs monijos (visuomens) gyvavimo reikiniai, procesai, tendencijos: moni gyvenimo slygos, j tarpusavio santykiai, j ekonomins, socialins ar dvasins raidos dsningumai, valstybiniai, teisiniai ir kitokie visuomens gyvenimo klausimai ar reikiniai. Pavyzdiui, mokslas, nagrinjantis valstybs vidaus ir usienio reikal tvarkym, vairius jos valdymo meno aspektus, vadinamas politologija. Mokslas, tiriantis ekonomines visuomens gyvenimo slygas, alyse vykstanius gamybos, preki apyvartos ir kitus apsikeitimo materialinmis vertybmis procesus, vadinamas ekonomika. Psichinius visuomenje atsirandanius reikinius, j kilm, vystimsi, reikimosi formas ir metodus tiria psichologijos mokslas, o visuomens raidos dsnius, joje esani socialini institucij veikim bei socialini grupi santykius tiria sociologijos mokslas. Specifinius visuomens gyvenimo tyrimo objektus ir j painimo bdus turi ir visi kiti socialiniai mokslai. Socialinis mokslas, tiriantis valstybinio ir teisinio pobdio reikinius, vadinamas teiss mokslu (jurisprudencija). Tai mokslas, kurio tyrimo, teorinio bei praktinio apibendrinimo ir aikinimo objektai yra valstybs, teiss ir teisini sistem, kaip socialini reikini, atsiradimo, raidos bei pasikeitimo prieastys, j poymiai, tipai, formos, funkcijos, valstybs mechanizmo veikimo ypatumai, teiss altini ir norm klasifikavimo metodai, teisini santyki specifika, teiss paeidim, teisins atsakomybs, teism ir kit teisingumo staig organizavimo, veiklos bei kiti su teisingumu, teistumu ir teistvarka susij klausimai.

1.2. VALSTYBS TEORIJOS (PAGRINDINS IDJOS)

I istorijos inoma, kad pirmykts bendruomenins santvarkos laikais nebuvo nei valstybs, nei teiss, ir kad abu ie socialiniai dariniai atsirado tam tikru visuomens raidos periodu. Pirmosios valstybs - senovs Egiptas, umeras, Babilonas, Asirija ir kitos - susidar IV tkstantmeio gale bei III tkstantmetyje pr. Kr. Taigi

23

TEISS TEORIJA

valstyb, kaip visuomens organizavimosi forma bei jos interesus tenkinantis darinys, yra ilgos istorins raidos socialinis fenomenas. Todl natralu, kad per daugel ami vairi krypi mokslininkus domino ir tebedomina kada ir kaip atsirado valstyb, kokios buvo jos atsiradimo prielaidos, aplinkybs, kokia valstybs esm (paskirtis), vaidmuo visuomens gyvenime ir kiti su valstybingumu susij klausimai. Bandant juos paaikinti istorijos raidoje buvo sukurta daug vairi teorij, doktrin, koncepcij ir kitoki mokym. Daugiau ar maiau inomos ir yra gijusios tam tikr pripainim ios valstybingumo teorijos: teologin (dievikoji), patriarchalin, visuomenins sutarties, prievartos, psichologin, istorin klasin ir kai kurios kitos. Pastaruoju metu mokslas apie valstyb pasipild naujomis teorijomis, kuri tyrimo ir aikinimo objektas yra valstybingumas naujomis - poindustrins ir informacins visuomens - slygomis. J autoriai, turdami galvoje esminius pokyius, pastaruoju metu vykusius visuomens gyvenime, kelia vairias valstybs ir teiss pertvarkymo idjas, labiau atitinkanias iuolaikin visuomens raid ir realijas. Praktinius valstybs ir teiss pertvarkymo metodus silani teoretik poiriai yra vairs. Mokslinje literatroje ir publicistikoje iuo metu nemaai dmesio skiriama palyginti naujoms - visuotins gerovs valstybs, teisins valstybs, pliuralins demokratijos valstybs ir kt. -valstybingumo esms teorijoms. VISUOTINS GEROVS VALSTYBS TEORIJA Visuotins gerovs valstybs idjos buvo pradtos pltoti po Antrojo pasaulinio karo, kai dl suintensyvjusios ekonomins pltros ir skmingo socialini program gyvendinimo kai kuriose alyse (Vokietijoje, Austrijoje ir kt.) buvo pasiekti didiuliai laimjimai darbo slyg gerinimo, socialinio aprpinimo, sveikatos apsaugos, vietimo, gyvenamj nam statybos ir kitose moni gyvenimo srityse. Visi ie laimjimai - visuotins gerovs idj pltros prielaidos bei slygos, kuri pagrindu ir susiformavo visuotins gerovs valstybs teorija. Jos esm - valstybs reikms ir vaidmens iklimas socialinje ekonominje visuomens raidoje. ioje teorijoje ypa pabriami valstybs veiklos mastai ir pasiekti rezultatai socialini paslaug srityje. Iskirtiniai visuotins gerovs valstybs bruoai, anot ios teorijos alinink, yra kuo didesnio uimtumo utikrinimas, socialinio draudimo pltojimas, nedarbo paalp didinimas, dideli gyvenamj nam statybos mastai ir kiti laimjimai tenkinant socialinius moni poreikius. Pagal i teorij valstyb, kurioje pasiekti ie ir kiti dideli socialiniai laimjimai, laikoma visuotins gerovs valstybe, nes joje utikrinta beveik vis moni gerov (kitaip sakant, tokia valstyb yra visuotins gerovs altinis). Anksiau, XIX a., teigia mintos teorijos alininkai, valstyb nekovojo su socialiniu neteisingumu, nesprend socialini problem. Dabar ji tampa teigiama ekonomine jga, kuri prieinasi monopolizavimui ir siekia visuotins gerovs. Kai kurie ios teorijos alininkai teigia, kad visuotins gerovs valstybi" jau yra arba kai kurios Vakar alys greitai tokiomis taps. Paymtina, kad visuotins gerovs valstybs teorijoje ypa pabriama mogaus vert. Joje teigiama, kad valstybs veiklos tikslai turi bti tokie: saugoti kiekvieno asmens teises, tenkinti teistus jo interesus. Atsakomyb u i tiksl gyvendinim turi prisiimti pati valstyb.
24

Bendrieji valstybs ir teiss klausimai

i teorija i esms skiriasi nuo vairi liberalizmo koncepcij, kuri atstovai teigia, kad valstyb neturi kitis visuomens gyvenim, iskyrus tuos atvejus, kai paeidiama teis. TEISINS VALSTYBS TEORIJA Teisins valstybs idjos pradtos brandinti dar XIX a. Taiau nuosekli j sistema (teorija) susiformavo tik XX a. Teisins valstybs (vok. Rechtstaat) svoka pirm kart buvo pavartota Vokietijoje. Anglijoje ta paia prasme buvo vartojama teiss viepatavimo (angl. Rule of Law) svoka. Vliau socialine politine prasme abi ios svokos imtos vartoti kaip sinonimai. Teisins valstybs teorijos esm - valstybs ir teiss tarpusavio ssaj bei teiss vaidmens valstybs veikloje ir apskritai visuomens gyvenime iauktinimo idjos. ioje teorijoje aikinama, kaip turi bti gyvendinami valstybs, kurioje viepatauja teis, tikslai, kokie valstybs veiklos bdai (priemons) turi bti laikomi teistais, kaip turi bti reguliuojami visuomeniniai santykiai socialinje ir kitose moni gyvenimo bei veiklos srityse. Kadangi teis pagal i teorij yra tik kai kurios teiss normose knytos bei statymuose tvirtintos bendramogikosios vertybs, svarbiausiu dalyku teisinje valstybje turi bti laikoma ne statymas, o teis. Todl vis valdios organ, kini ir visuomenini darini, fizini ir juridini asmen veikla valstybje, j tarpusavio santykiai turi bti grindiami teise ir reguliuojami tik teisinmis priemonmis. Kitaip sakant, visa tai, kas vyksta valstybje, turi bti numatyta teiss normose. Valstyb, kaip ir joje veikianios institucijos, negali perengti teiss nustatyt rib ir ksintis piliei teises. Pagrindiniai teisins valstybs bruoai - demokratikumas, garantuotas statym laikymasis, utikrintas statym stabilumas, apsaugotos mogaus teiss. Pagal i teorij teisine valstybe negali bti laikoma tokia valstyb, kurioje statymai keiiami atsivelgiant ekonominius ar politinius tam tikr sluoksni interesus. Akivaizdiu ios teorijos nepaisymo pavyzdiu Lietuvoje gali bti laikomas dar neseniai taikytas pensij dirbantiems pensininkams sumainimas (tai prietarauja Konstitucijai). PLIURALINS DEMOKRATIJOS TEORIJA Pliuralins demokratijos teorijos (kai kurie autoriai j vadina valdios difuzijos" teorija) idjos pradtos pltoti XX a. Jose atsispindi socialdemokratini politini srovi pairos. ios teorijos pradininkai ir sekjai (G. Laskis, M. Liuver, R. Dalis ir kt.) teigia, kad iuolaikinje visuomenje klasi nebeliko (todl ir valdia neteko klasinio pobdio) ir kad mons, susiskirst atskiras grupes pagal vairius kitus poymius (ami, profesij, interesus, gyvenamj viet ir kt.), turi daugiau ar maiau galimybi per ias grupes daryti poveik valstybs institucij veiklai, j priimamiems sprendimams. Kiekvienas visuomens darinys bei jam priklausantys mons, kaip teigia ios teorijos sekjai, iuo metu tam tikru mastu dalyvauja valstybs valdyme, dl to ir pati valstyb tampa visuotins moni valios ir apskritai visuomens interes reikj. Rykus teigiamas ios teorijos bruoas - demokratikumas, nes joje akcentuojamas vis piliei dalyvavimas tvarkant valstybs reikalus.

25

2. TEISS TEORIJOS PAGRINDAI 2.1. TEISS SAMPRATA

Visa monijos raidos istorija parod, kad negali bti visuomens be tam tikr taisykli (socialini norm), reguliuojani jos nari tarpusavio santykius. Jau pirmyktje bendruomeninje santvarkoje buvo daug vairi paproi, tradicij, draudim ir kitoki moralinio pobdio norm bei taisykli, kuri nemaa dalis vliau, besiformuojant valstybms, tapo teiss normomis. Todl dar Senovs Romoje visikai pagrstai buvo teigiama: Ubi societas ibi jus, t. y. Kur visuomen, ten ir teis". iais laikais, kaip ir ankstesniais, reikiama tvarka visuomenje, jos nari susiklausymas ir drausm palaikoma, reguliuojama ir utikrinama taip pat daugybs vairaus pobdio elgesio taisykli: teiss ir morals norm, visuomenini susivienijim taisykli, paproi, tradicij ir kt. Be i priemoni, kurios reguliuoja santykius visuomenje, nebt galima utikrinti materialini vertybi gamybos ir paskirstymo, patenkinti materialini ir kultrini moni poreiki, apsaugoti kit j teisi ir teist interes. Ir apskritai jei nebt moni tarpusavio santykius reguliuojani norm, visuomenje neivengiamai sivyraut anarchija, netvarka, chaosas. Mint socialini norm reikm reguliuojant visuomeninius santykius labai nevienoda. Ypa svarb vaidmen reguliuojant visuomeninius santykius atlieka teiss normos (t. y. privalomo elgesio taisykls). Jos iais laikais reguliuoja visus svarbiausius visuomeninius santykius. Teisikai sureguliuoti visuomeniniai santykiai tampa stabilesni, o paioje visuomenje sivyrauja didesn tvarka ir drausm. Spaudoje ir kasdienje kalboje svoka teis" vartojama vairiomis prasmmis (danai skaitome ir girdime sakant asmenin teis", moralin teis" ir kt.). Teisine prasme svoka teis" vartojama kaip asmens elgesio socialinio vertinimo (teisto ar neteisto) matas (kriterijus). Remiantis teiss normomis, nustatoma, kurie asmens poelgiai yra leistini (taigi ir teisti), kurie - draudiami (neteisti) ir kokie galimi neleistino elgesio (teiss paeidimo) padariniai (sankcijos). Moksliniuose darbuose, atsivelgiant teiss, kaip socialinio fenomeno, savybes, teis paprastai apibriama kaip valstybs nustatyt ar sankcionuot ir jos saugom privalom elgesio taisykli (norm) visuma.

2.2. TEISS POYMIAI

Nuo morals ir kit visuomeninius santykius reguliuojani priemoni teis skiriasi jos norm itakomis (primimo tvarka), veiksmingumu bei reikmingumu reguliuojant santykius ir kai kuriais kitais poymiais. Pirma, teis sudaro ne bet kokios visuomeninius santykius reguliuojanios taisykls, o tik tos, kurias sukuria (nustato) arba sankcionuoja (patvirtina) pati valstyb per jos galintas institucijas ar pareignus. Antra, teis kuriama dviem bdais: valstybei tiesiogiai nustatant ir valstybei sankcionuojant (tvirtinant) tam tikras kit sukurtas elgesio taisykles. Daugum teiss norm tiesiogiai nustato (sukuria) pati valstyb per savo valdios ar valdymo

26

Teiss teorijos pagrindai

organus. Siekdama, kad privalomo elgesio taisykls bt inomos ir kad j bt laikomasi, valstyb jas formina (tvirtina) tam tikrame teiss akte ir paskelbia visuomenei. Pagrindiniai dokumentai, kuriuose tvirtinamos svarbiausios teiss normos, vadinami statymais. Privalomo elgesio taisykles (teiss normas) valstyb formina ne tik statymuose, bet ir kituose teiss aktuose: dekretuose, nutarimuose, sprendimuose, potvarkiuose, sakymuose, instrukcijose bei kt. T r e i a, taisykli sankcionavimas (tvirtinimas), kaip teiss krimo bdas, taikomas reiau. Valstyb daniausiai tvirtina (sankcionuoja) moni ir visuomenini organizacij status, statutus ar kitokio pavadinimo j sukurtus aktus ir taip suteikia jiems teisin gali. Pavyzdiui, bet kurios mons ar visuomenins organizacijos statai tampa juridiniu norminiu aktu, o juose tvirtintos taisykls tampa privalomos (t. y. jos tampa teiss normomis) tik po to, kai juos nustatyta tvarka registruoja kompetentinga valstybs institucija. K e t v i r t a , teis - tai privalomo elgesio taisykli visuma (sistema). J laikytis btina. Tai nustato valstyb. Fizini ir juridini asmen veiksmus, kurie neatitinka teiss normose nustatyt reikalavim, valstyb traktuoja kaip teiss paeidimus arba nusikaltimus ir kaltiems asmenims numato atitinkamas bausmes (sankcijas). Penkta, nustatyt arba sankcionuot elgesio taisykli laikymsi valstyb saugo ir utikrina vairiomis poveikio priemonmis, kai reikia - ir prievarta. Teiss paeidjams taikydama nepalankias poveikio priemones, valstyb skatina juos elgtis taip, kaip to reikalauja teiss normos, statymai. Tuo teiss normos skiriasi nuo morals ir kit visuomenje veikiani socialini norm bei taisykli, kuri laikymosi savo poveikio priemonmis valstyb neutikrina. e t a , teiss normos yra specifins, nes jose daniausiai nustatyti bendro pobdio paliepimai, t. y. jos yra privalomos arba visiems gyventojams, arba tam tikrai j kategorijai (pvz., pareignams, karikiams ar kt.). Valstyb priima ir individualaus pobdio teiss aktus, kurie susij su konkreiais asmenimis (pvz., teisikai forminamas tam tikro asmens apdovanojimas ordinu ar medaliu arba paskyrimas uimti tam tikras pareigas). Tokiais individualiais valstybs aktais nesukuriamos bendro pobdio taisykls, todl jie nepriskiriami prie normini akt, o yra tik teiss norm taikymo aktai. S e p t i n t a , galiojanti teis - tai ne paviens, o tarpusavyje suderintos ir tam tikru bdu sugrupuotos veikianios elgesio taisykls. Dl to jas gerokai lengviau taikyti praktikoje. Tuo teiss normos skiriasi nuo morals ir kit visuomenje galiojani nuostat, kurios i esms veikia kaip atskiros, tarpusavyje nesuderintos ir nesusijusios su kokia nors sistema, taisykls.

2.3. TEISS TEORIJOS (PAGRINDINS IDJOS)

BENDROSIOS PASTABOS Teiss krimosi ir raidos kelias - ilgas ir sudtingas. Jos atsiradimas siejamas su ekonominmis ir socialinmis permainomis, vykusiomis paskutiniuoju gimininsgentins santvarkos gyvavimo laikotarpiu. Teis, kaip ir valstyb, atsirado ne staiga ir ne tuioje vietoje. Ji formavosi palaipsniui tuo metu veikusi paprotini norm ir taisykli pagrindu. Pradioje teisinis reguliavimas (valstybs nustatytos taisykls)

27

TEISES TEORIJA

tik i dalies (neymiai) papild neteisin (moralin, religin, paprotin) reguliavim. Pirmieji teiss aktai (valstybs pripainti ir patvirtinti bei jos ginami kai kurie paproiai ir individuals monarch paliepimai) reguliavo tik atskirus, labai svarbius visuomeninius santykius. Vliau, kai susikr ir sitvirtino pirmosios vergovins valstybs, pasirod pirmieji didesns apimties raytiniai teiss aktai, reguliuojantys jau vairaus pobdio visuomeninius santykius. Tai: Hammurapio statymas (teiss norm svadas, ileistas Babilone XVIII a. pr. Kr.), Manu statymas (teisini ir religini norm svadas, ileistas Indijoje II a. pr. Kr.), XII lenteli statymas (teiss norm svadas, ileistas Senovs Romoje 451-450 m. pr. Kr.) bei kt. Istorijos raidoje didjant teiss, kaip visuomenini santyki reguliavimo priemons, vaidmeniui, pamatins jos idjos tapo filosof, politolog, teisinink ir kit srii mokslinink tyrinjimo objektu. J isakyt mini, samprotavim ir argument pagrindu atsirado vairi teorij, doktrin, koncepcij, mokym, vienaip ar kitaip aikinani teiss kilms (prigimties), esms (socialins paskirties), tarnybinio vaidmens ir kitus su teise susijusius klausimus. TEOLOGINIAI (DIEVIKIEJI) TEISS MOKYMAI Teologiniai teiss mokymai (gr. theos Dievas" + logos mokslas"), turintys ypa gilias istorines aknis, teiss kilm bei socialin jos paskirt sieja tik su Dievo valia ir jo nurodymais (ireiktais religinse dogmose ir postulatuose), kaip mons privalo gyventi (elgtis) emje. Nuo seniausi laik iki pat Naujj ami beveik vis ali visuomeni ideologiniame gyvenime vyravo vienokia ar kitokia teologin pasaulira, veikusi moni smon ir j elges. Didel vaidmen ji atliko ir jurisprudencijoje. vairios religij ir jas atspindini filosofini teisini teorij atstovai teiss atsiradim (kilm) siejo su Dievo valia, o dievikj gali apskritai traktavo kaip pirmaprad visuomens pagrind bei btin jos egzistavimo slyg. Dar senovs graik filosofas Heraklitas (g. apie 544-540 m. pr. Kr.) teig, kad visi mogikieji statymai kildinti i vienintelio, t. y. Dievo, statymo. O senovs laik yd pranaas ir statymdavys Moz (gyvens XIII a. pr. Kr.) religinio pobdio teisyne (jame neatskiriami religiniai ir pasaulietiniai dalykai) teig, kad visi statym paeidimai rstina Diev, yra nuodm, absoliutus blogis, reikalaujantis atpirkimo ir negailestingos bausms. Vlesni laik yd teoretikai taip pat niekada nra sureikmin jokios mogikosios veiklos, skaitant ir teiskr. Anot j, valdia gldi Toroje (t. y. Dievo statyme - penkiose pirmosiose Senojo Testamento knygose), o mogaus galia yra ribota, laikina ir kintanti. Dl to judaizmas, skirtingai nei krikionyb, nesukr teorij apie dievikj karali teis. Pagal Dievo sakym ir kit religini dogm nuostatas, ami amius buvo vertinama tai, kas leistina ar draudiama, teista ar neteista, etika ar smerktina. Ir tik Naujausiaisiais laikais, kai visuomenini santyki reguliavimo svertus i Banyios pamau perm valstyb, uuot rmusis vien tik Dievo statymu, imta vadovautis ir moni kuriama teise. iuo visuomens raidos laikotarpiu m formuotis ir vairios pasaulietins teisins doktrinos, teorijos, srovs ir kitokie mokymai, jau mogikuoju poiriu aikinantys vairius teiss kilms, esms, vaidmens visuomens gyvenime bei kitus su teise susijusius klausimus.

28

Teiss teorijos pagrindai

PRIGIMTINS TEISS TEORIJA Prigimtins teiss teorijos (lot. jus generis human) itakos taip pat labai senos. Dar V a. pr. Kr. graik filosofas Parmenidas gamtos (physis) dsnius prieprieino moni sukurtiems statymams (nomos). Platonas taip pat iskyr dvi teiss dalis: prigimtin teis, kuri jis siejo su idj pasauliu, ir moni sukurt teis, kuri jis laik neatsiejama nuo reikini pasaulio. Anot Aristotelio, bet kurioje teisinje sistemoje persipyn dviej ri pradai: aminieji, gamtiniai, ir laikinieji, nulemti istorijos. iuolaikiniame teiss moksle prigimtin teis apibriama kaip visuma pamatini teisi ir princip, iplaukiani i paios mogaus prigimties ir nepriklausani nuo socialini slyg -valstybi bei jose galiojani teiss norm. Tiek ankstesnieji, tiek iuolaikiniai ios teorijos pasekjai teigia, kad, be pozityviosios (moni sukurtos, kintanios, vairiose alyse skirtingos) teiss, egzistuoja gimta teis, kuri traktuojama kaip amina, nekintanti, neatimama, bendra visiems monms ir iplaukianti i paios mogaus prigimties. Kai kurie prigimtins teiss teorijos atstovai teis kildino i gimto moni poreikio siekti tvarkos" ir aminojo teisingumo". Jie teig, kad siekti teisingumo yra gimta mogaus savyb. Todl ir teis, kaip siek knijanti priemon, yra neatsiejama nuo mogaus prigimties. Vienas i ymiausi prigimtins teiss teorijos atstov austr teiss teoretikas A. Ferdrosas teig, kad teiss esm gldi paioje teiss idjoje", kuri siknija prigimtinje teisje ir atitinka dorovingj" mogaus prigimt". Vokietis E. Zaueris teiss esm taip pat siejo su teiss idja", t. y. j tapatino su teisingumu". Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18 straipsnyje nustatyta, kad mogaus teiss ir laisvs yra prigimtins, todl j egzistavimas nepriklauso nuo valstybs valios. ISTORIN TEISS MOKYKLA i mokykla, atsiradusi XIX a. pradioje Vokietijoje, teis kildino i paproi ir teig, kad ji yra ne statym leidjo valios produktas, o reikinys, susiformavs ltai vystantis visuomeniniams santykiams. Jos pradininkai - Berlyno universiteto profesoriai K. F. fon Savigny (1779-1861 m.), G. F. Puchta (1798-1846 m.), K. F. Eichgornas (1781-1854 m.) ir kt. - teig, kad statym leidjas yra ne teiss krjas, o tik tautos dvasios" reikjas, t dvasi galintis suvokti tik inodamas tautos istorij. Anot j, sukurti nauj teis ir panaikinti senj nemanoma lygiai taip, kaip nemanoma sukurti bendros kalbos ir panaikinti vietos tarmes. Teiss paprotys istorins teiss mokyklos atstovams buvo aukiau u statymus, nes, anot j, paprotinje teisje gldi tautos dvasia". Kartu jie nepritar prigimtins teiss nuostatoms, taip pat teiss reformos idjoms ir aikiai pasisak u teiss nekintamum, stabilum bei neleistinum valdininkams kitis teiss krimosi proces. PSICHOLOGIN TEISS DOKTRINA i doktrina, atsiradusi XX a. pradioje, teis traktuoja kaip moni psichologinio gyvenimo reikin. Jos atstovas rus mokslininkas L. I. Petroickis teig, kad teis nra objektyviai egzistuojantis socialinio gyvenimo reikinys, o tra tik psichikos

29

TEISES TEORIJA

fenomenas, ypatinga forma igyvenim, kurie psichologijoje vadinami emocijomis. io mokslininko nuomone, visi teisiniai draudimai, pareigojimai, leidimai yra tik psichologini igyvenim rezultatas. Kiti psichologins teiss doktrinos atstovai teig, kad svarbiausi visuomenini institut susidarym lemia tam tikra psichologin kai kuri asmen ar j grupi bsena. Todl, anot j, ir valstyb, ir teis yra tam tikros psichologins moni bsenos rezultatai. J paskirtis - ginti esam santvark. NORMATYVIZMO DOKTRINA Normatyvizmo kryptis teiss moksle susiformavo XX a. pradioje. Jos atstovai teigia, kad teis yra vientisa, logika, udara teiss norm sistema, ir silo tas teiss normas nagrinti, analizuoti, klasifikuoti bei kurti vadinamsias grynsias" teiss svokas, atsiribojant nuo esam socialini slyg ir tikrovs, kurioje jos bus taikomos. ymiausias ios krypties atstovas - austr kilms JAV teiss teoretikas Hansas Kelzenas (1881-1973 m.) teig, kad teis pati reguliuoja savo krim, nes kiekviena auktesnioji" teiss norma sukuria emesnij" norm. Tokiu bdu susidaro grieta teiss norm hierarchija. Vadovaudamasis teiss norm hierarchijos idja, H. Kelzenas sukr universali pasaulins teistvarkos schem, kuri trauk tarptautin teistvark ir visas valstybi teistvarkas. Pagal i schem tarptautin teis, kuriai H. Kelzenas teik pirmum valstybi teiss atvilgiu, lemia valstybi teiss norm turin ir j galiojimo bei veikimo slygas. Pagrindine teiss norma H. Kelzenas laik princip Pacta sunt servanda (Sutari privalu laikytis") - bendrj vis kit teiss norm altin. Normatyvizmo doktrinos atstovai teis traktavo tik kaip udar, nuo socialinio, psichologinio ir istorinio turinio atskirt login form, todl i doktrina teiss moksle danai vadinama grynosios teiss mokykla". TEISINIO POZITYVIZMO DOKTRINA Teisinio pozityvizmo doktrinos atstovai teis kildina i btinybs teisikai sureguliuoti tam tikrus santykius ir i statym leidjo valios, kuria siekiama tuos santykius sureguliuoti. Teisinje praktikoje pozityviosios teiss svoka suprantama kaip visuma galiojani (moni sukurt) teiss norm, kurios skiriasi nuo prigimtins teiss norm ir nuo negaliojani nuostat (netekusi galios, panaikint ar dar neteisint kuriam nuostat, teiss idj, silom teisinti reikalavim ir kt.). Galiojanioms teiss normoms iskirti vietoj pozityviosios teiss svokos kai kada vartojama svoka de lege lata (pagal galiojant statym"). Kai pagal galiojani teis dar nereguliuojamas tam tikras santykis, bet numatomj sureguliuoti, vartojama svoka de lege ferenda (pagal bsimj, numatom statym"). Pozityvioji teis, kaip visuomenini santyki sureguliavimo priemon, atlieka svarb vaidmen visuomens gyvenime. vairiais visuomens raidos laikotarpiais ji utikrina ekonomines, socialines, nuosavybs ir kitas mogaus teises bei laisves.

30

Teiss teorijos pagrindai

REALIZMO DOKTRINA Realizmo doktrina, teiss moksle susiformavusi antrojoje XIX a. pusje, teiss atsiradim siejo su poreikiu apginti privai savinink interesus. Anot ios doktrinos pradininko vokiei teisininko R. Iheringo (1818-1892 m.), teis yra valstybs apgintas privai savinink interesas, ji gimdo jg ir pati yra jgos politikos gyvendinimo priemon. Esmin ios teiss doktrinos savyb yra ta, kad ji teism praktikoje pirmenyb teikia ne teiss norm reikalavimams, o konkretiems teism sprendimams, realiems j veiksmams, taikant jiems teiss reikalavimus. Buvs JAV Aukiausiojo Teismo teisjas Oliveris Holmesas teig, kad statymas yra tik prielaida to, kaip teismas turt sprsti vien ar kit konkret klausim. Todl realizmo doktrinos atstovai teigia, kad teiss moksle svarbu utikrinti teism veiklos laisv, silo maiau juos varyti teiss norm reikalavimais. SOCIOLOGIN TEISS MOKYKLA i mokykla, susiformavusi XX a. pradioje, teiss kilm sieja su pragmatizmu, su visuomenei ikylaniais poreikiais reguliuoti tam tikrus socialinius santykius. Sociologins teiss mokyklos krjas vokiei teiss profesorius F. Listas ir jo pasekjai (JAV teisininkas R. Paundas ir kt.) teigia, kad teiss, kaip ir kit socialini reikini, vertingum lemia tai, kiek ji naudinga bei taikytina teisinje praktikoje. Anot R. Paundo, teis yra tik socialin technika, ji turi vienodai tarnauti visoms visuomens klasms, o galiojantys teiss aktai visada turi atitikti ekonomines ir socialines alies slygas. MARKSISTIN TEISS DOKTRINA Marksistai teiss atsiradim sieja visuomens susiskirstymu prieikas klases (turtinguosius ir beturius) bei kilusiomis tarp j rietenomis ir dl to ikilusiu poreikiu apginti ekonomikai viepataujanios visuomenje klass (turtingj) interesus ir nuslopinti kitos visuomens dalies (beturi) pasiprieinim. K. Marksas, F. Engelsas ir j idj skleidjai teig, kad teis, kaip ir valstyb, yra istorinis bei klasinis reikinys ir kad ji atsirado beveik tuo pat metu kaip ir valstyb, t. y. vlyvajame pirmykts bendruomenins santvarkos raidos etape. Teigiama, kad klasi prietaravimai iuo laikotarpiu tapo itin atrs, o iki tol veikusios neteisins visuomenini santyki reguliavimo priemons (paproiai, proiai, tradicijos ir kt.), pagrstos vien morale, pasirod esanios per silpnos antagonistiniams klasiniams prieik visuomens dali santykiams sureguliuoti. Siekiant sutramdyti neturtingosios visuomens dalies prieinimsi ir priversti j paklusti turtingj valiai, pastarieji pamau m grietinti kai kuriuos gimininje gentinje santvarkoje veikusius paproius, proius, tradicijas, suteikdami jiems privalomo elgesio taisykli gali (paversdami juos teisiniais paproiais, teisiniais proiais ir teisinmis tradicijomis). Kad bt utikrinta, jog j bus laikomasi, visuomenje ekonomikai viepataujanti klas sukr viej valdi (apmokam valdymo aparat) bei specialiuosius prievartos organus (teismus, andarmerij, policij ir kt.), pavesdama jiems irti, kad visuomenje bt elgiamasi taip, kaip to reikalauja teiss normomis paverstos paprotins taisykls.

31

TEISS TEORIJA

2.4. TEISS FORMOS (ALTINIAI)

TEISS FORMOS (ALTINIO) SAMPRATA Teiss forma (altinis) - tai teiss iraikos bdas. Teiss forma rodo, kokiomis priemonmis valstybs valdia teisina (legalizuoja) savo vali, kokios yra jos reikalavim iorins iraikos (teiss altini) formos. Plaija prasme teiss altinis yra valstybs valdios valia, kuri, suformuluota (ireikta) ir tvirtinta teiss normose, tampa kartu ir valstybs valia. Normini teiss akt leidybos (ar sankcionavimo) teises aukiausioji valstybs valdia suteikia ir vairiems kitiems (emesnio lygmens) valstybs organams bei kai kurioms nevalstybinms organizacijoms. Todl teiss formos (altinio) svoka praktikoje daniausiai vartojama daugiskaitoje ir apibriama kaip valstybs kompetenting organ ar j galint nevalstybini organizacij ileisti teiss aktai, kuri normose (elgesio taisyklse) suformuluota (ireikta) ir tvirtinta valstybs valia. Kad valstybs valia bt privaloma bei inoma visuomenje (taigi ir gyvendinami teiss normose nustatyti reikalavimai), ji turi bti tam tikru bdu suformuluota (ireikta) ir paskelbta. Istorikai inomos trys valstybs valdios valios teisinimo (pavertimo teiss normomis) formos: teisinis paprotys, teisinis precedentas ir norminis teiss aktas. TEISINIS PAPROTYS Teisinis paprotys, skirtingai nei neteisinis, - tai kompetentingo valstybs organo patvirtinta (sankcionuota) bet kuri paprasta paprotin elgesio taisykl (t. y. tokia taisykl, kuri susiformuoja visuomenje ilg laik danai j taikant ir kurios laikomasi i tradicijos). Valstybs sankcija tokiam paproiui suteikia privalomj pobd, t. y. paveria j teiss norma. Teisinis paprotys yra seniausia teiss forma, vyravusi vergovinse ir i dalies feodalinse valstybse iki tol, kol monarchai pradjo leisti statymus ir sakymus. Teisinius paproius reikia aikiai skirti nuo neteisini, t. y. valstybs nesankcionuot, paproi. Vergovins ir feodalins valstybs i pirmykts bendruomenins santvarkos perm daug vairi joje susiformavusi paproi. Taiau toli grau ne visi jie tapo teiss normomis. Pavyzdiui, taip ir liko valstybs neteisinti rank sukirtimai susitariant, rank paspaudimai sveikinantis ir daug kit paproi. Teisiniais paproiais tapo tik tie, kuriuos valstyb patvirtino (sankcionavo) teism sprendimais, valdymo aktais, juos ra statymus arba pateik kaip nurodymus, kad tam tikrais atvejais bt vadovaujamasi atitinkamais paproiais. Tokie valstybs sankcionuoti (patvirtinti) paproiai ir tapo teisiniais paproiais (teiss normomis). TEISINIS PRECEDENTAS Teisinis precedentas yra tokia teiss forma, kai teismo sprendimas konkreioje byloje ar kito valstybs organo priimtas sprendimas konkreiu klausimu taikomas ir kitais panaiais atvejais ir itaip tampa visuotinio elgesio taisykle. iuo metu teisinis precedentas dar plaiai taikomas anglosaksikj ali teisje (ypa civilinje). Teisiniai precedentai turjo takos ir formuojantis kai kurioms tam tikr ali kons-

32

Teiss teorijos pagrindai

titucinms nuostatoms. Pavyzdiui, sekant Anglijos parlamente sukurto precedento pavyzdiu, daugelyje ali iuo metu ministr kabinet atsistatydinimai siejami su parlamentuose pareiktais jiems nepasitikjimo votumais". NORMINIS TEISS AKTAS Norminis teiss aktas yra i esms iuolaikin valstybs valdios valios teisinimo forma. Tai kompetentingo valstybs organo ileistas oficialus raytinis dokumentas, kuriame suformuluotos (nustatytos) reikalaujamo elgesio taisykls (teiss normos), t. y. nurodyta, kaip turi bti elgiamasi tam tikromis aplinkybmis. prastas norminis teiss aktas yra statymas. Vergovinio ir feodalinio tipo valstybse statymais daniausiai bdavo paveriami apdoroti ir susisteminti teisini paproi bei precedent uraai. J rengjai tais laikais reikalingiausius paproius ir precedentus apraydavo ir traukdavo tam tikrus rinkinius, taip sukurdami pirmuosius statym tekstus. Lietuvoje tokiu bdu buvo sudaryti visi trys (1529 m., 1566 m. ir 1588 m.) Lietuvos statutai. Po pirmojo statuto paskelbimo statym teis Lietuvoje pamau istm i visuomens gyvenimo paprotin ir precedentin teis. Nuo 1529 m. paproiais ir precedentais buvo remiamasi tik reguliuojant santykius, kuri neaprp statut nuostatos. Dabar egzistuojaniose demokratinse valstybse valdios valia ireikiama ir teisinama norminiuose teiss aktuose - parlament priimamuose statymuose ir kt. Jie laikomi svarbesniais u kitas teiss formas. Norminio teiss akto reikm ir juridin (teiss altinio) galia taip pat pripastama normatyvinio (pareigojanio) turinio sutartims. Lietuvos Respublikoje pagrindinis teiss altinis yra statymas. Teisiniais paproiais ir precedentais Lietuvoje beveik nesivadovaujama.

2.5. TEISINS SISTEMOS

TEISINS SISTEMOS SAMPRATA Teis, kaip bendras (globalus) socialinis fenomenas, yra ireikta ir tvirtinta norminiuose teiss aktuose, kurie, tam tikra tvarka sugrupuoti, sudaro atskiras teisines sistemas (tarptautines, bendranacionalines ir nacionalines). Plaija prasme teisin sistema suvokiama kaip teisin valstybs sandara, grindiama konstitucija, t. y. kaip vientisas tarpusavyje suderint ir susiet valdios, valdymo, teismini ir teissaugos institucij (teism, prokuratros, policijos ir kt.), taip pat teisini priemoni darinys. Taiau daniausiai teisins sistemos svoka vartojama siaurja prasme ir ji suprantama kaip suderint, sugrupuot, tarpusavyje hierarchiniais ir koordinaciniais ryiais susiet teiss norm, teiss akt ir j grupi (teiss institut, ak ir kt.) junginys. Kiekvien teisin sistem, nesvarbu, kokia yra j sudarani teiss norm paskirtis ir kokios vairios yra j iraikos formos, sudaro ne iaip paprasta elgesio taisykli samplaika, o tam tikru bdu tarpusavyje susiet ir sugrupuot teiss norm bei j grupi komplektas. Taiau teiss norm esm (paskirtis) ir j grupavimo bei sisteminimo bdai yra skirtingi. Todl teiss moksle ir praktikoje iskiriamos

33

TEISES TEORIJA

trij tip teisins sistemos: tarptautins, bendranacionalins ir nacionalins. Vis j teisinio reguliavimo dalykai yra santykinai savarankiki, visos jos turi tam tikrus teisinio reguliavimo metodus. TARPTAUTINS TEISINS SISTEMOS i teisini sistem grup sudaro tarptautins vieosios teiss, tarptautins privatins teiss ir Europos Sjungos teiss sistemos. Tarptautin vieoji teis - sistema teiss norm, reguliuojani santykius tarp vieosios tarptautins teiss subjekt (t. y. santykius tarp valstybi ir i santykius su tarptautinmis tarpvyriausybinmis organizacijomis). Tarptautin privatin teis - sistema teiss norm, reguliuojani santykius tarp privai teiss subjekt (i esms santykius tarp skirting valstybi teiss subjekt fizini ir (ar) juridini asmen). Europos Sjungos teis - regionin tarptautin teisin sistema, sukurta siekiant utikrinti vairiapus Europos ali - Sjungos nari - integracij. Pagrindiniai ios teisins sistemos teiss altiniai yra normos ir taisykls, tvirtintos Europos Bendrijos steigimo sutartyje (pasirayta 1957 m. Romoje), Europos Sjungos sutartyje (pasirayta 1992 m. Maastrichte) bei kituose vairiais lygiais (tarpvyriausybiniu, Sjungos institucij, nacionaliniu) priimtuose teiss aktuose, kuri visuma ir sudaro i teisin sistem. BENDRANACIONALINS TEISINS SISTEMOS Prie i teisini sistem priskiriamos: kontinentin (kodifikuota) ir bendroji (precedentin), taip pat vairios teologinmis dogmomis grindiamos teisins sistemos. Kontinentin teisin sistema (kitaip dar vadinama roman-german) susiformavo ir buvo diegta kai kuriose alyse netrukus po Didiosios prancz revoliucijos (17891794 m.). Atgimimo epochoje Europoje subrandintos bei revoliucijos metu ikeltos teisins idjos (ypa i Romn teiss perimti kai kurie teiss principai) buvo pradtos gyvendinti i pradi kontinentins Europos alyse bei j kolonijose, o vliau, darant tak Napoleono kodeksui, ir kai kuriose kitose valstybse. i teisin sistema i kit sistem isiskiria tuo, kad pagrindiniai jos altiniai yra statymai (kodifikuoti teiss aktai). Kiti teiss altiniai (administraciniai teiss aktai, paproiai ir kt.) atlieka antraeil vaidmen, o teismins praktikos aktai apskritai nelaikomi teiss altiniais. ioje teisinje sistemoje teis skirstoma dvi dalis: viej ir privatin. Bendroji teisin sistema (kitaip dar vadinama anglosaksikoji arba precedentin) susiformavo Anglijos teism priimt sprendim (t. y. be rykios Romn teiss takos) pagrindu. Pagal itakas ir teiss altinius Bendroji teisin sistema (angl. Common Law) i esms pagrsta teisminiais precedentais. Tai reikia, kad teismo sprendimu, priimtu inagrinjus kuri nors byl, gali pasiremti ir kiti to paties lygmens ar emesni instancij teismai, nagrindami analogikas bylas. Be precedentins dalies, i teisin sistem pasirinkusiose alyse (Anglijoje, Australijoje, Kanadoje, kai kuriose JAV valstijose ir kt.) taikoma ir vadinamoji statutin teis", pagrsta parlamento priimamais teiss aktais.

34

Teiss teorijos pagrindai

ariato (islamo) teisin sistema susiformavo VII XII a. Arabijos kalifate bei pradta taikyti kitose islamikose alyse. i teisin sistem sudaro tam tikra tvarka sugrupuotos religins etins ir teisins islamo nuostatos, iplaukianios i Korano, sn ir fikch (t. y. teolog - teiss inov) vieningos nuomons. Kanon (banytins) teisins sistemos formavimosi pradia siejama su krikionybs IV a. sitvirtinimu Romos imperijoje. Jos pagrind sudaro tam tikra tvarka sugrupuotos krikionikos etins teisins nuostatos, reguliuojanios i esms banytini bendruomeni vidinius, taip pat kai kuriuos eimos, santuokos ir turtinius santykius. Pirmieji kanon rinkiniai buvo paskelbti dar IV a. Vliau (1582 m.) visi kanon teiss altiniai buvo sujungti vien Kanon teiss svad (Corpus juris canonici), kuris kartu su kitais paskelbtais banytini susirinkim nutarimais, popiei norminiais aktais (konstitucijos, buls, enciklikos) sudaro dabartin kanon teisin sistem. NACIONALINS TEISINS SISTEMOS Kiekvienoje suverenioje unitarinje valstybje yra viena teisin sistema, o sjunginse valstybse (federacijose) gali bti tiek teisini sistem, kiek jose yra autonomini darini. Todl daugum iuolaikini teisini sistem sudaro nacionalins teisins sistemos. Kiekviena nacionalin teisin sistema susideda i daugybs tarpusavyje sveikaujani teiss norm ir j jungini - teiss ak, atak, teisini institut, sudarani vientis darin. Nepaisant to, kad teiss norm reguliavimo dalykai ir metodai gali bti skirtingi ir kad normose nustatyti reikalavimai gali nesutapti ir net kai kada vieni kitiems prietarauti, kiekvienos valstybs nacionalin teisin sistem visada sudaro i esms tarpusavyje suderintos teiss normos, suformuluotos bei sugrupuotos vadovaujantis bendraisiais principais.

2.6. LIETUVOS TEISIN SISTEMA

LIETUVOS TEISINS SISTEMOS SAMPRATA Lietuvos teisin sistema - tai vientisa, darni valstybje galiojani teiss ak ir institut visuma. Kaip ir bet kurioje kitoje valstybje, Lietuvoje veikia daug vairi statym ir postatymini normini akt. Vien tik Seimo priimt statym iuo metu yra per 3 tkstanius. Juose suformuluota ir tvirtinta nuo keli iki keli imt ar net keli tkstani elgesio taisykli - teiss norm. Tad Lietuvoje veikia daugyb teiss norm, reguliuojani labai vairius visuomeninius santykius, susidaranius vairiose moni (visuomens) gyvenimo, buities ir veiklos srityse. Visos tos teiss normos veikia ne pavieniui ir ne kaip mechanikai sudarytas rinkinys, o kaip tam tikru bdu tarpusavyje susiet, suderint ir sugrupuot elgesio taisykli sistema. Pagrindiniai Lietuvos teisins sistemos struktriniai vienetai, kuriuose grupuojamos ir sisteminamos teiss normos (taip pat ir norminiai aktai), yra teiss institutai ir teiss akos. Teiss institutas - tai grup teiss norm, reguliuojani labai artimus (giminingus) visuomeninius santykius. Pavyzdiui, civilins teiss normos, reguliuojan-

35

TEISES TEORIJA

ios turto paveldjim, sudaro paveldjimo teiss institut, civilins teiss normos, reguliuojanios prievoli vykdymo tvark, - prievoli teiss institut ir 1.1. Kadangi teiss institutai yra palyginti nedideli teiss norm junginiai, vientisoje teisinje sistemoje jie priskiriami prie atitinkam teiss ak. Teiss aka - tai sistema teiss norm, reguliuojani kokybikai vieningus (vienarius) visuomeninius santykius, susidaranius tam tikrose moni gyvenimo ir veiklos srityse. Pavyzdiui, turtinius santykius reguliuoja civilin teis, darbinius santykius - darbo teis ir 1.1. Atskira teiss aka susiformuoja tada, kai: 1) tam tikros ries santykiai sudaro kokybs atvilgiu vientis kompleks; 2) tie santykiai kokybikai skiriasi nuo kitos teiss akos norm reguliuojam santyki; 3) ikyla io santyki komplekso atskiro teisinio sureguliavimo poreikis. vairi teiss ak norm reguliuojami santykiai yra labai nevienodi ir nevienareikmiai. Teiss akose, kuri normos reguliuoja labai plaius ir sudtingus santykius, gali bti iskirti teiss posakiai, t. y. norm grups, kurios reguliuoja dal visuomenini santyki, turini ir bendr (visai akai bding), ir specifini poymi. Pavyzdiui, civilinje teisje atskiru ios teiss posakiu gali bti laikoma eimos teis. Normini teiss akt ir juose tvirtint teiss norm grupavimas pagal atskiras akas ir posakius (t. y. j idstymas viename bendrame rinkinyje - kodekse) vadinamas kodifikacija. Lietuvoje iuo metu kodifikuotos vis svarbiausi teiss ak normos. LIETUVOS TEISINS SISTEMOS STRUKTRINS DALYS Lietuvos teisin sistem sudaro ios pagrindins teiss akos: 1. Konstitucin teis - teiss aka, kurios normos reguliuoja santykius, susijusius su valstybs valdios organizavimu ir gyvendinimu. ios teiss akos normos tvirtina Lietuvos valstybin ir visuomenin santvark, jos kio sistem, nustato valstybs valdios ir valdymo institucij sudarymo tvark, j kompetencij, veiklos principus, pagrindines mogaus teises, laisves, pareigas ir kt. Pagrindiniai konstitucins teiss (ir kit teiss ak) altiniai yra Lietuvos Respublikos Konstitucija, rinkim (Prezidento, Seimo, Savivaldybi taryb) statymai, kiti konstitucins reikms aktai. 2. Administracin teis - teiss aka, kurios normos reguliuoja valstybinio valdymo (administravimo) institucij sudarymo, veiklos ir likvidavimo tvark. ios teiss akos normos nustato: valstybinio valdymo institucij kompetencij (teises, pareigas), j atsakomyb, veiklos principus, taip pat fizini ir juridini asmen teises bei pareigas, sprendiant reikalus su administracinmis institucijomis. Pagrindinis specialus administracins teiss altinis yra Lietuvos Respublikos administracini teiss paeidim kodeksas. 3. Civilin teis - teiss aka, kurios normos reguliuoja turtinius ir su jais susijusius asmeninius, neturtinius santykius, susidaranius dl materialini vertybi turjimo, naudojimo, disponavimo (perleidimo kitiems), dl prievoli vykdymo, alos atlyginimo, turto paveldjimo, taip pat vairius teisinius eimos santykius. Pagrindinis specialus civilins teiss altinis yra Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. 4. Civilinio proceso teis - teiss aka, kurios normos reguliuoja teismo, iekovo, atsakovo, liudytoj ir kit civilinio proceso dalyvi teises bei pareigas nagrin-

36

Teiss teorijos pagrindai

jant civilines bylas. Pagrindinis specialus civilinio proceso teiss altinis yra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas. 5. Finans teis - teiss aka, kurios normos reguliuoja biudeto sudarymo, kreditavimo, mokesi rinkimo ir kitus su finansais susijusius santykius. Finans teiss normos nustato l kaupim ir j panaudojim, paskol suteikim, vairi mokesi ir rinkliav rinkim, finansins atsiskaitomybs tvark ir 1.1. Pagrindiniai specials finans teiss altiniai yra Biudetins sandaros, Biudetini staig, Lietuvos banko, Bank, vairi ri mokesi (gyventoj pajam, juridini asmen pelno, PVM ir kt.) mokjimo statymai. 6. Darbo teis - teiss aka, kurios normos reguliuoja darbuotoj ir darbdavi darbo santykius. Darbo teiss normos nustato darbuotoj primimo darb ir atleidimo i jo tvark, reguliuoja santykius, susijusius su j darbo ir poilsio laiku, darbo umokesiu, darbo drausme, darbo apsauga, darbo ginais ir kt. Svarbiausias specialus darbo teiss altinis yra Lietuvos Respublikos darbo kodeksas. 7. ems teis - teiss aka, kurios normos reguliuoja santykius, susijusius su ems turjimu, naudojimu ir disponavimu. ios teiss akos normos nustato nuosavybs teiss em atkrimo ir jos, taip pat mik bei vandens telkini naudojimo tvark, j apsaug ir kt. Pagrindiniai specials ems teiss altiniai yra ems, ems reformos, ems gelmi ir kiti Lietuvos Respublikos statymai, kurie reguliuoja santykius ioje srityje. 8. Baudiamoji teis - teiss aka, kurios normos nustato, koki visuomenei pavojing veikl reikia laikyti nusikaltimu ir kokios bausms taikytinos asmenims, padariusiems nusikaltimus. Tai normos, kurios numato, koki veik reikia laikyti nuudymu, vagyste, plimu ir 1.1., kokios bausms taikytinos asmenims, padariusiems nusikaltimus. Pagrindinis baudiamosios teiss altinis yra Lietuvos Respublikos baudiamasis kodeksas. 9. Baudiamojo proceso teis - teiss aka, kurios normos reguliuoja teismo, kaltinamojo, kaltintojo (prokuroro), ikiteismini tyrimo institucij ir pareign veikl tiriant bei nagrinjant baudiamsias bylas. ios teiss akos normos nustato baudiamojo proceso dalyvi - teisjo, kaltinamojo, kaltintojo (prokuroro), gynjo ir kit jame dalyvaujani asmen - teises bei pareigas. Pagrindinis specialus baudiamojo proceso teiss altinis yra Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodeksas. Lietuvos teiss normos reguliuoja Lietuvos piliei, usieniei ir kio subjekt santykius, kai sprstini klausimai ir kiti su jais susij dalykai priklauso Lietuvos jurisdikcijai (t. y. kai jie gali bti sprendiami ir svarstomi Lietuvoje ir pagal Lietuvos Respublikos statymus). Lietuvos santykius su usienio valstybmis ir su tarptautinmis organizacijomis, taip pat Lietuvos fizini bei juridini asmen privataus pobdio tarptautinius santykius reguliuoja tarptautins (vieosios ir privatins) teiss normos. Tarptautins teisins sistemos (kaip norm visuma) nepriklauso jokios valstybs (taigi ir Lietuvos) teisinei sistemai, nes jas sudaranios teiss normos labai skiriasi nuo vidaus teiss norm j krimo (valstybi valios derinimo) metodais, j taikymo specifika bei kitais poymiais. Taiau tai nereikia, kad tam tikros tarptautins sutartys ar kai kurios j nuostatos negali bti trauktos nacionalin teis. Antai Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnyje nustatyta, kad tarptautins sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisins sistemos dalis". Kitos tarptautins

37

TEISES TEORIJA

sutartys, kuri dalyv yra Lietuvos Respublika, nors tiesiogiai nra trauktos Lietuvos teisin sistem, netiesiogiai veikia ms vidaus teis ir pareigoja alies valdi vidaus teiss norm reikalavimus derinti prie tarptautini teiss norm reikalavim.

2.7. LIETUVOS NORMINIAI TEISS AKTAI

NORMINIO TEISS AKTO SAMPRATA Norminis teiss aktas - tai oficialus raytinis dokumentas, turintis privalomj juridin gali ir skirtas nevienkartiniam naudojimui (taikymui). Norminio teiss akto poymiai yra ie: 1) jis yra priimtas kompetentingo teiskros subjekto; 2) ireikia valdingus paliepimus; 3) sukuria tam tikrus teisinius padarinius; 4) reguliuoja visuomeninius santykius; 5) nustato, keiia ar naikina teiss normas. Lietuvoje, kaip ir kitose alyse, kuriant teiss normas, rengiant ir leidiant norminius teiss aktus (teiss altinius) pirmiausia dalyvauja aukiausiosios valstybs valdios ir valstybinio valdymo institucijos - Lietuvos Respublikos Seimas, Prezidentas ir Vyriausyb. Valdymo (administravimo) norminius aktus leidia visos Lietuvos akinio valstybinio valdymo institucijos - ministerijos, komitetai, departamentai, kitos valstybs institucijos, taip pat visos vietos savivaldos institucijos: miest ir rajon savivaldybi tarybos, valdybos ir merai. Visi minti teiskros subjektai leidia vairi pavadinim, form, reikms ir paskirties norminius aktus (teiss altinius), kuriuose suformuluotos ir tvirtintos teiss normos. Teiskros institucijos reikm ir vieta kit institucij sistemoje lemia ir norminio akto, kaip teiss altinio, reikm, teisin gali, teritorin veiklos erdv. NORMINI TEISS AKT KLASIFIKACIJA Teiss akt klasifikacija - tai j skirstymas atskiras grupes pagal tam tikrus poymius. Taip sugrupavus (suklasifikavus) teiss aktus lengviau galima jais naudotis ir veiksmingiau taikyti juose tvirtintas normas. Pagal reikm (teisin gali) norminiai teiss aktai skirstomi statymus ir postatyminius norminius teiss aktus. statymai pagal reikm (teisin gali) skirstomi pagrindinius (konstitucinius) ir paprastuosius. Pagal teritorin galiojimo erdv norminiai teiss aktai skirstomi nacionalinius ir lokalinius. Lietuvos Respublikos Konstitucija, kodeksai, kiti Lietuvos statymai, Vyriausybs nutarimai ir akinio valstybinio valdymo institucij aktai galioja visoje Lietuvos teritorijoje, o savivaldybi taryb, miest (rajon) mer, apskrii virinink norminiai aktai - tik atitinkam administracini vienet ribose. Norminiai teiss aktai klasifikuojami ir pagal taikomj paskirt asmen atvilgiu. Dauguma Lietuvos normini teiss akt taikoma visiems fiziniams ir(ar) juridiniams asmenims. Taiau yra nemaai normini teiss akt, skirt tam tikr kategorij asmen (subjekt) santykiams reguliuoti. Taikomoji norminio teiss akto paskirtis asmen atvilgiu paprastai nurodoma paiame teiss akte. Antai jau sta-

38

Teiss teorijos pagrindai

tym pavadinimai - Usieniei teisins padties Lietuvos Respublikoje statymas, Viej staig statymas ir 1.1. - atskleidia taikomj j paskirt. Norminiai teiss aktai klasifikuojami ir pagal teiss akas, t. y. priskiriami prie kurios nors teiss akos (baudiamosios, civilins, darbo ar kt.) altini. STATYMO SAMPRATA IR YPATUMAI nekamojoje kalboje, danai ir spaudoje statymu vadinamas dokumentas, kuriame pateiktos kokios nors valstybs institucijos suformuluotos (nustatytos) ir tvirtintos elgesio taisykls. Tokiais atvejais statymas sutapatinamas su norminiu teiss aktu apskritai ir net su atskira teiss norma. Nors ir statymuose, ir postatyminiuose norminiuose teiss aktuose suformuluotos (nustatytos) ir tvirtintos teiss normos, teisiniu poiriu statymai skiriasi nuo postatymini akt kai kuriais poymiais. Pirma, specifinis, tik statymui bdingas poymis yra tas, kad jis yra aukiausiosios atstovaujamosios valstybs valdios institucijos aktas. Lietuvos valstybs institucij sistemoje svarbiausias yra Lietuvos Respublikos Seimas. i aukiausioji atstovaujamosios valstybs valdios institucija aktyviai dalyvauja teiskroje, sprendia svarbiausius valstybs gyvenimo klausimus, priima didiausi teisin gali turinius norminius teiss aktus - statymus. Maiau reikmingais klausimais (pvz., dl statym vykdymo ir kt.) Seimas priima nutarimus, o politiniais ir kitais nenormatyvinio pobdio klausimais - deklaracijas, kreipimusis, pareikimus. statym leidimo teis Lietuvoje suteikta tik Lietuvos Respublikos Seimui. Tai viena i Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnyje ivardyt Seimo iimtini teisi. Antra, statymas, palyginti su kitais norminiais teiss aktais, turi aukiausi teisin gali. Vadinasi, valstybinio valdymo ir vietos savivaldos institucijos, leisdamos norminius aktus, turi atsivelgti statym reikalavimus ir grietai juos taikyti. Bet kuris i institucij ileistas norminis teiss aktas, prietaraujantis statymams, yra neteistas, neturi teisins galios ir turi bti panaikintas. Treia, statymas yra neginijamas. Visos valstybs institucijos, visuomenins organizacijos, kio subjektai, pareignai ir gyventojai privalo j tiksliai vykdyti. Niekas, iskyrus Konstitucin Teism, neturi teiss uginyti vieno ar kito statymo teistumo ar teisingumo (ir dl to jo nevykdyti), nes ms valstybje nra auktesns institucijos u Seim. Tuo tarpu postatyminius norminius teiss aktus neretai uginija auktesns valstybs institucijos ir dl to jie (arba kai kurios j nuostatos) naikinami (ataukiami). K e t v i r t a , statymas gali bti pakeistas arba panaikintas tik kitu statymu, ir tai padaryti gali tik pats Seimas. Jokia kita institucija, iskyrus Seim, negali pakeisti arba panaikinti savo paios priimto statymo. Tuo tarpu Seimo priimtu statymu gali bti panaikintos, pakeistos ir danai keiiamos kit valstybs institucij nustatytos elgesio taisykls. Ileidus nauj statym, visada naikinami arba keiiami jam prietaraujantys kit valstybs institucij ileisti norminiai teiss aktai.

39

TEISES TEORIJA

PAGRINDINIAI IR PAPRASTIEJI STATYMAI Svarbiausi Lietuvos teiss altiniai yra konstituciniai statymai. Tai Lietuvos Respublikos Konstitucija, konstitucinis statymas Dl Lietuvos valstybs", konstitucinis aktas Dl nesijungimo postsovietines ryt sjungas" ir kt. Pagrindiniai statymai lemia vis paprastj statym bei postatymini normini teiss akt turin ir yra teisinis pamatas leidiant visus kitus norminius aktus. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnyje nustatyta, kad jei statymas ar kitas aktas prietarauja Konstitucijai, jis negalioja. Taigi Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kit konstitucini statym nuostatos turi pai aukiausi teisin gali. Lietuvos Respublikos Konstitucijos turin sudaro esmins nuostatos (teiss normos), reguliuojanios svarbiausius visuomeninius santykius valstybje. Joje tvirtinti mogaus (visuomens) ir valstybs tarpusavio santykiai, apibdintos pagrindins mogaus ir piliei teiss, laisvs bei pareigos, ivardytos Lietuvos valstybs valdios ir valstybinio valdymo institucijos, nustatyti j veiklos principai ir kompetencija, isprsti svarbiausi teism sistemos klausimai, sureguliuoti usienio politikos, pilietybs ir kai kurie kiti valstybins reikms dalykai. Daugelis Konstitucijos nuostat tiesiogiai nereguliuoja visuomenini santyki, taigi ir nenustato konkrei j dalyvi teisi ir pareig. Konstitucijoje vyrauja vadinamosios normos principai, nurodantys svarbiausi visuomenini santyki reguliavimo krypt. Paprastuosiuose statymuose ir postatyminiuose norminiuose teiss aktuose konstitucins normos sukonkretintos, nurodytos j gyvendinimo slygos, teisini santyki subjekt teiss, pareigos, teisin atsakomyb u t norm paeidim. Paprastieji statymai - tai visi kiti Lietuvos Respublikos Seimo priimti statymai, kuriems priimti pakanka paprastosios posdyje dalyvaujani Seimo nari bals daugumos. Kaip ir Konstitucija bei kiti pagrindiniai statymai (svarbiausi teiss altiniai), paprastieji statymai yra labai reikmingi teiss altini sistemoje ir yra teisinis pamatas leidiant postatyminius norminius teiss aktus. Pastarj atvilgiu paprastieji statymai turi aukiausi teisin gali. Kai kuriuos savo sprendimus Seimas formina nutarimais. statymo form Seimas visada suteikia tiems teiss aktams, kuriuose tvirtinti svarbs privalomojo pobdio paliepimai. Tuo statymai skiriasi nuo nenormatyvinio pobdio Seimo priimt akt - deklaracij, pareikim ir kit akt, kuriuos neprivalu vykdyti. Juose Seimas ireikia tik savo pageidavimus, norus, silymus, bet ne privalomojo elgesio reikalavimus. STATYM LEIDIMO TVARKA Seimo vidaus darbo klausimus reguliuoja Lietuvos Respublikos Seimo statutas. Tai, kad statymai yra svarbiausi normini teiss akt sistemoje, kad jie turi aukiausi teisin gali vis kit teiss akt atvilgiu, ir lemia specifin statym leidimo tvark. statymas danai yra ilgo ir sudtingo analitinio proceso rezultatas. Rengiant statymo projekt, pirmiausia ianalizuojami galiojantys teiss aktai ir nustatoma, ar reikia leisti konkret statym. Jei toks poreikis yra, rengiamas statymo projektas. Skiriamos keturios savarankikos statymo leidimo stadijos: staty-

40

Teiss teorijos pagrindai

mo leidybos iniciatyva, projekto svarstymas, statymo primimas ir statymo paskelbimas. statymo leidybos iniciatyvos teis (t. y. teis pateikti statymo projekt Seimui tiesiogiai svarstyti) pagal Konstitucij (68 str.) suteikta Seimo nariams, Respublikos Prezidentui ir Vyriausybei. statymo leidybos iniciatyvos teis Seime turi ir Lietuvos Respublikos pilieiai. 50 tkstani piliei, turini rinkim teis, gali teikti Seimui statymo projekt, kur is privalo svarstyti, bet neprivalo jo priimti. Tai nereikia, kad pavieniai Lietuvos pilieiai ar maas j skaiius negali teikti silymo ileisti vien ar kit statym arba pakeisti jau galiojant. Taiau tai jie gali padaryti netiesiogiai - per Seimo narius, Respublikos Prezident ar Vyriausyb. J silymai pirmiausia inagrinjami ten, o po to, jei tai yra tikslinga, j vardu statymo projektas teikiamas tiesiogiai svarstyti Seimui. statymo projekto svarstymas pradedamas projekt pateikusios institucijos atstovo ar Seimo nario praneimu. Papildom praneim perskaito atitinkamo Seimo komiteto atstovas. Po to iklausomi Seimo nari pareikimai, kuriuose aptariami svarstomo statymo projekto privalumai ir trkumai. Visi statymai Seime priimami laikantis Seimo Statute nustatyt reikalavim. statymas laikomas priimtu, jei u j balsavo dauguma Seimo nari, dalyvavusi posdyje. Konstituciniai statymai priimami, jei u juos balsuoja daugiau kaip pus vis Seimo nari, o jie keiiami tik pritarus ne maiau kaip 3/5 vis Seimo nari. Lietuvos Respublikos statym nuostatos gali bti priimamos ir referendumu, kuris gali bti paskelbtas Seimo nutarimu arba jei jo reikalauja ne maiau kaip 300 tkstani piliei, turini rinkim teis. statymo paskelbimas - paskutin statymo leidimo stadija. Seimo priimti statymai, pasirayti Lietuvos Respublikos Prezidento, taip pat Seimo ir Vyriausybs nutarimai bei kiti norminiai teiss aktai skelbiami Valstybs iniose". Pagal Konstitucij (7 str.) galioja tik paskelbti statymai, o j neinojimas neatleidia nuo atsakomybs. POSTATYMINIAI NORMINIAI TEISS AKTAI Kad Vyriausyb, akinio valstybinio valdymo ir vietins valdios bei valdymo organai galt tinkamai atlikti savo funkcijas, Seimas, o statymuose nustatytais atvejais ir Vyriausyb suteikia jiems reikiamus galiojimus. Vienas i svarbiausi toki galiojim yra postatymini normini teiss akt (privalomj elgesio taisykli) leidimas. Lietuvoje postatyminius norminius teiss aktus galiotos leisti ios valstybs institucijos: Vyriausyb, ministerijos ir kitos akinio valdymo institucijos, miest (rajon) savivaldybi tarybos, j valdybos ir merai. Savo kompetencijos ribose vietinius (lokalinius) norminius aktus turi teis leisti vyriausiasis kio subjekt (moni, staig) administratorius. Vis mint valstybs institucij leidiami norminiai teiss aktai vadinami postatyminiais, nes juose tvirtintos taisykls visikai atitinka statym reikalavimus. Tai -viena i svarbiausi teistum utikrinani slyg. Lietuvoje, kaip ir kitose alyse, visus svarbiausius visuomeninius santykius reguliuoja statymai. Visos pagrindins (pirmins) teiss normos nustatomos ir tvirtinamos Seimo priimtuose statymuose. Postatyminiai norminiai aktai gali bti priimami tik remiantis statymais. J paskirtis - sukonkretinti ir aikinti statym

41

TEISES TEORIJA

nuostatas, nurodyti statym norm taikymo praktikoje tvark tam tikrose veiklos srityse ir konkreiose situacijose. Tik tokie postatyminiai norminiai aktai turi teisin gali ir yra teiss altiniai. VYRIAUSYBS NORMINIAI TEISS AKTAI Svarbiausi postatyminiai norminiai teiss aktai yra Lietuvos Respublikos Vyriausybs norminiai teiss aktai, vadinami nutarimais. statymai turi didesn teisin gali nei postatyminiai teiss aktai, o Vyriausybs nutarimai - didesn teisin gali nei kit (emesni) valstybs institucij leidiami teiss aktai. Vyriausybs nutarimuose paprastai bna suformuluoti ir tvirtinti bendro pobdio paliepimai (t. y. teiss normos), kuriais daniausiai konkretinamos ir aikinamos statym nuostatos, nusakoma, kaip jos turi bti gyvendinamos praktikoje. Taigi ie aktai yra normatyviniai. Taiau neretai Vyriausyb priima nutarimus, taikytinus tik tam tikram asmeniui ar tam tikru atveju (pvz., nutarimas dl tam tikro asmens paskyrimo konkretaus ministro pavaduotoju, dl diplomatini santyki su kuria nors usienio alimi umezgimo). Tokie nutarimai yra teiss aktai, bet ne normatyvinio pobdio, nes juose tvirtintos nuostatos nra bendro pobdio taisykls. LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO TEISS AKTAI Pagal Konstitucijos 85 straipsnio nuostatas Respublikos Prezidentas, vykdydamas jam suteiktus galiojimus, leidia aktus dekretus. Jais Prezidentas skiria ir ataukia Lietuvos diplomatinius atstovus usienio valstybse ir prie tarptautini organizacij, suteikia aukiausius diplomatinius rangus, specialius vardus ir karinius laipsnius, skelbia nepaprastj padt, suteikia Lietuvos pilietyb. ie Prezidento dekretai turi teisin gali tik tada, kai juos pasirao Ministras Pirmininkas arba atitinkamas ministras. Aktais dekretais Prezidentas taip pat formina konkrei asmen apdovanojimus ordinais arba medaliais, nuteistiems asmenims suteikia malon ir kt. Taigi Prezidento dekretai yra nenormatyvinio pobdio teiss aktai, nes jais nesukuriamos bendro pobdio taisykls, o tik forminami (tvirtinami) sprendimai, susij su konkreiais asmenimis ar atvejais. Prezidento aktai dekretai, kaip ir statymai, skelbiami Valstybs iniose". Vidaus darbo tvarkos klausimais Prezidentas priima nutarimus. AKINIO VALSTYBINIO VALDYMO INSTITUCIJ TEISS AKTAI Ministerij, departament ir kit akinio valstybinio valdymo institucij teiss aktai vadinami sakymais ir instrukcijomis. Kai kada savo aktus akins valstybinio valdymo institucijos pavadina iaikinimais, aplinkraiais ar kitaip. Jais i institucij vadovai (ministrai, direktoriai ir kt.) paprastai konkretina statymus, Vyriausybs nutarimus, nurodo, kaip jie turi bti vykdomi praktinje j vadovaujam inyb veikloje. Taigi ie aktai yra postatyminiai, turintys teisin gali tik tada, kai jie tiksliai atitinka ir statym, ir Vyriausybs nutarim reikalavimus. sakymai gali bti norminiai ir nenorminiai. Paprastai ministrai ir kiti akinio valstybinio valdymo institucij vadovai savo sakymais tvirtina vairius status, nuo-

42

Teiss teorijos pagrindai

status, instrukcijas ir kitas bendro pobdio taisykles, skaitant ir technines (pvz., priegaisrines, darbo saugos, eismo). Tokie sakymai kartu su patvirtintomis taisyklmis yra norminiai teiss aktai (teiss altiniai). Taiau gana danai sakymais reguliuojami santykiai su tam tikrais asmenimis arba jie priimami tik tam tikrais atvejais. Tokiais sakymais nenustatomos bendros elgesio taisykls, todl jie yra nenorminiai. Ministr ir kit akinio valstybinio valdymo institucij vadov instrukcijose, iaikinimuose ir kituose aktuose paprastai aikinama ir isamiai nurodoma emesnms pagal pavaldum institucijoms bei pareignams, kaip statymai ar kiti teiss aktai turi bti taikomi praktinje t inyb veikloje. Todl ie aktai, skirtingai nei sakymai, visada yra norminiai. VIETOS SAVIVALDOS INSTITUCIJ TEISS AKTAI Vietos savivaldos institucijos Lietuvoje yra miest ir rajon savivaldybi tarybos. Jos sprendia vietins reikms klausimus ir gyvendina auktesni valstybs institucij paliepimus. Savo kompetencijos ribose savivaldybi tarybos priima sprendimus, kuriuose paprastai tvirtinti bendro pobdio paliepimai. Juos privalo vykdyti visos t administracini vienet teritorijoje esanios mons, staigos, organizacijos, taip pat pareignai ir pilieiai. Taigi savivaldybi taryb sprendimai yra norminiai teiss aktai. Savivaldybi vykdomosios institucijos Lietuvoje yra miest (rajon) savivaldybi valdybos, merai, seninai. Jie gyvendina juos irinkusi (ar paskyrusi) savivaldybi taryb sprendimus, Vyriausybs nutarimus, statymus. Savo kompetencijos ribose merai ir kitos vykdomosios institucijos leidia aktus, kurie vadinami nutarimais ir potvarkiais. iuose teiss aktuose daniausiai nenustatytos bendro pobdio elgesio taisykls, jais reguliuojami tik konkrets santykiai (pvz., nutarimu forminamas patalp konkreiam fiziniam ar juridiniam asmeniui paskyrimas). Taigi tokie teiss aktai nra norminiai. Mer ir kit vykdomj institucij teiss aktus gali panaikinti tik pati juos irinkusi (paskyrusi) savivaldybs taryba. MONI IR KIT KIO SUBJEKT NORMINIAI TEISS AKTAI moni ir kit kio subjekt vyriausieji administratoriai (prezidentai, direktoriai, pirmininkai ir kt.) galioti savo kompetencijos ribose (kai kada kartu su profsjungomis) leisti aktus, kuriuos galima laikyti norminiais teiss aktais. Tokie aktai yra: vidaus darbo tvarkos taisykls, pareiginiai nuostatai, premijavimo nuostatai, nustatyta tvarka patvirtintos vairios technins taisykls ir kt. Be to, moni valdytojai galioti sudarinti vadinamsias normatyvines (kolektyvines ir kt.) sutartis, kurias taip pat galima laikyti norminiais teiss aktais. moni vyriausij administratori leidiamuose norminiuose aktuose tvirtintos lokalins (vietos) reikms elgesio taisykls, kuri privalo laikytis tik to kinio vieneto darbuotojai. Individualaus taikymo sprendimus kini institucij vadovai formina savo sakymais.
43

TEISES TEORIJA

VALSTYBS SANKCIONUOJAMI NORMINIAI TEISS AKTAI Daugum teiss norm tiesiogiai nustato pati valstyb per savo valdios ir valdymo institucijas. Kartu valstyb taiko ir kit, netiesiogin, teiss krimo bd. Ji sankcionuoja (patvirtina) taisykles, kurias parengia pavieniai pilieiai, j grups ar visuomenins organizacijos. Sankcionuodama j parengtus aktus valstyb suteikia tiems aktams privalomj reikm, ir jie tampa teiss aktais (teiss altiniais). Juose ufiksuotos nuostatos tampa teiss normomis. Tokie teiss aktai yra, pavyzdiui, vis juridinio asmens status turini teiss subjekt statai (statutai). ie dokumentai Lietuvoje teisinio akto gali gyja tik po to, kai registruojami Lietuvos Respublikos juridini asmen registro statyme nustatyta tvarka. NORMINI TEISS AKT SIGALIOJIMAS statymai ir kiti norminiai teiss aktai teisin gali gyja nuo juose nurodytos sigaliojimo dienos. Jei paiame norminiame akte nenurodyta jo sigaliojimo pradia, jis sigalioja kit dien po to, kai tas norminis aktas buvo oficialiai paskelbtas Valstybs iniose". Norminiai aktai nustoja galioti, kai pasibaigia j galiojimo laikas arba kai jie panaikinami.

2.8. LIETUVOS TEISS NORMOS

TEISS NORMOS SAMPRATA Socialin teiss paskirtis - bendrojo ir individualaus pobdio normomis reguliuoti visuomeninius santykius. Lietuvos teis sudaryta i elgesio taisykli - teiss norm, tvirtint teiss aktuose. Bet kuriame statyme ar postatyminiame teiss akte (teiss altinyje) yra suformuluotos ir tvirtintos teiss normos. Taigi teiss norma - tai valstybs nustatyta arba sankcionuota (patvirtinta) ir jos saugoma elgesio taisykl (poelgio modelis). Viename norminiame teiss akte daniausiai bna deimtys, imtai ir net tkstaniai teiss norm. Teiss akte, kuris taikomas individualiai, paprastai bna viena ar kelios teiss normos. Kaip turi bti elgiamasi tam tikrais atvejais, nustato ir kitos visuomenje veikianios socialins (bendrabvio) normos bei taisykls: morals (dorovs) normos, paproiai, visuomenini organizacij taisykls, mandagumo (etiketo) taisykls, neteisimo pobdio technins taisykls bei reikalavimai ir kt. Taiau svarbiausi vaidmen reguliuojant visuomeninius santykius atlieka teiss normos. Tik jos nustato reguliuojam santyki dalyviams privalomj gali turinias teises, pareigas, atsakomyb ir utikrina j gyvendinim. SPECIFINIAI TEISS NORMOS BRUOAI Pirmiausia reikia paymti, kad teiss aktai gali bti norminiai (bendrojo taikymo) ir nenorminiai (individualaus taikymo). Taigi ir juose tvirtintos teiss normos gali bti bendrojo bei individualaus taikymo. Norminiuose (bendrojo taikymo) teiss aktuose nustatytos elgesio taisykls reguliuoja ne vienkartinius (atskirus), o besikartojanius visuomeninius santy44

Teiss teorijos pagrindai

kius. Jos skiriamos ne konkreiam asmeniui ar atvejui ir neturi konkretaus vykdytojo. Bendro pobdio teiss norma taikytina visais analogikais atvejais ir visiems asmenims, kurie atitinka tos normos hipotezje numatytas slygas. Todl ji laikoma bendro reguliuojamojo pobdio ir tuo skiriasi nuo individuali, konkrei teisini paliepim, formint individualaus taikymo teiss aktuose ir teiss normose (pvz., teism sprendimuose ar nuosprendiuose, priimtuose pritaikius atitinkam teiss norm). Teismo sprendimas (nuosprendis), priimtas inagrinjus konkrei byl, taip pat yra privalomas teisinis paliepimas, bet juo nenustatomos bendro pobdio elgesio taisykls. Tai tik vienkartinis bendrojo taikymo teiss normos pritaikymo konkreiu atveju ir konkreiam asmeniui (fiziniam ar juridiniam) aktas. Nuo kit socialini norm teiss norma skiriasi tuo, kad jos laikymsi utikrina pati valstyb, taikydama tam tikras poveikio priemones. Beje, ir kitos visuomenje veikianios socialins normos (elgesio taisykls) yra ir turi bti paremtos tam tikra iorine jga. Kitaip ir bti negali, nes elgesio taisykl (norma) visada ireikia ne nuomon, patarim, pageidavim ar praym, o reikalavim. Jei taisykl (norma) nebt paremta iorine jga, ji tapt tik pageidavimu, praymu ir pan., bet ne elgesio reikalavimu. Todl, pavyzdiui, morals (dorovs) norm veiksmingumas grindiamas kito mogaus autoriteto ar apskritai visuomens nuomons galia (prie kit mog ar visuomen gda, nepatogu dl netinkamo, amoralaus elgesio). Visuomenini organizacij norm bei taisykli laikymasis paremtas ir t organizacij nustatyt poveikio priemoni veiksmingumu, ir pai organizacij bei j nari autoriteto galia. O teiss norm nustatyt reikalavim vykdym remia ir, jei reikia, j laikymsi utikrina kompetentingos valstybs institucijos, galiotos taikyti vairias poveikio priemones, tarp j ir smurt. Tuo teiss normos i esms skiriasi nuo kit visuomenje veikiani socialini norm bei taisykli. TEISS NORMOS STRUKTRA Loginiu poiriu teiss norma gali bti suskaidyta tris sudedamsias dalis: hipotez, dispozicij ir sankcij. Tai padeda isprsti klausimus, kurie ikyla gyvendinant teiss norm, t. y. nustatant, kuriais atvejais ta (konkreti) norma gali ar turi bti taikoma, koks poelgis leistinas ir koks yra draudiamas, kokios taikytinos normos (elgesio reikalavimo) paeidjui poveikio priemons. Hipotezje nustatomos faktins aplinkybs (slygos), kurioms esant (arba nesant) reikia taikyti t teiss norm. Pavyzdiui, Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso (toliau - BK) 132 straipsnio (meiimas") hipotetinje dalyje teigiama: Skelbimas inomai melaging prasimanym, eminani kito asmens garb..." Vadinasi, i teiss norma gali bti taikoma esant dviem slygoms: 1) jei paskelbiami inomai melagingi prasimanymai; 2) jei tie prasimanymai emina asmens garb. Tik esant ioms dviem slygoms kaltinamas asmuo gali bti traukiamas baudiamojon atsakomybn pagal nurodyt BK 132 straipsn. Hipotez yra btinas kiekvienos teiss normos elementas. Jei norma neturt hipotezs, bt neaiku, kada ji taikytina, t. y. ji prarast savo praktin reikm. Dispozicija yra ta normos dalis, kurioje nurodyta (arba numanoma), koks yra reikalaujamas ir(ar) leidiamas asmens elgesys, kad jam negalt bti pritaikytos hipotezje numatytos slygos. I cituoto BK 132 straipsnio hipotezs iplaukia dispozicija, kad asmuo, inodamas, jog informacija, kuri jis ketina paskelbti, neati45

TEISES TEORIJA

tinka tikrovs ir emina kito asmens garb, turi susilaikyti nuo jos paskelbimo arba paskelbti tikr informacij ir j pateikti taip, kad nebt eminama kito asmens garb. Dispozicija yra nepaprastai svarbi teiss normos dalis. Joje nustatytos reguliuojamojo santykio dalyvi teiss ir pareigos. Jei vykdyta tai, ko reikalaujama dispozicijoje, vadinasi, teiss norma nebuvo paeista. Sankcija yra ta teiss normos dalis, kurioje numatytos poveikio priemons, nepalankios asmenims, nevykdiusiems dispozicijoje keliam reikalavim. Cituotos BK 132 straipsnio normos sankcija yra baigiamoji jos dalis, kurioje nurodyta, kad kaltas asmuo baudiamas laisvs atmimu iki vieneri met arba pataisos darbais tam paiam laikui, arba bauda, arba utraukia visuomeninio poveikio priemoni taikym". Teiss normos nereikia tapatinti su raytine jos iraikos forma (t. y. statymo ar kito norminio akto straipsniu). Viename straipsnyje gali bti kelios elgesio taisykls (teiss normos) su skirtingomis formuluotmis. Kai kuriose i j aikiai ireikiamas elgesio reikalavimas ir yra visos trys sudedamosios dalys (hipotez, dispozicija ir sankcija). Taiau labai danai statymo straipsnio tekste (ypa tada, kai ir be hipotezs aiku, kada teiss norma turi bti taikoma) hipotez ar dispozicija nepateikiama. Neretai straipsnio pradioje nurodoma viena, kelioms teiss normoms bendra hipotez. statymo straipsnio tekste dispozicija taip pat tiesiogiai nenurodoma, kai ji numanoma, iplaukia i hipotezs, paios normos prasms ir turinio. Sankcija gali bti nenurodoma toje teiss normoje, kurioje idstytos hipotez ir dispozicija. Taiau tai nereikia, kad jos apskritai nra. Vienokia ar kitokia sankcija yra kiekvienoje teiss normoje. Daugelio teiss norm (ypa konstitucini) sankcijos yra nurodytos kitose teiss normose ir net kituose norminiuose teiss aktuose. Taip yra todl, kad norminiuose teiss aktuose teiss normas stengiamasi idstyti glaustai, lakonikai, ivengiant pasikartojim. Praktikoje labai svarbu isiaikinti visas teiss normos dalis, nes tik tada galima suvokti teiss normos prasm ir teisingai j pritaikyti. TEISS NORM RYS Teiss normos pagal tai, koks yra j klasifikavimo pagrindas, skirstomos vairias grupes. Pagal teiss akos (reguliuojam visuomenini santyki ries) poym teiss normos skirstomos konstitucins, civilins, baudiamosios, darbo ir kit teiss ak normas. Pagal teisin gali (i esms teis kuriani institucij kompetencij) teiss normos skirstomos statymines ir postatymines. Pagal galiojimo trukm teiss normos skirstomos neapibrtos galiojimo trukms (neterminuotos, j yra dauguma) ir apibrtos galiojimo trukms (laikinos, pvz., einamj met biudeto normos). J galiojimo laikotarpis nurodomas teiss akto pavadinime arba tekste. Pagal teritorin galiojimo erdv teiss normos skirstomos galiojanias visoje alies teritorijoje ir lokalines (vietos), galiojanias tik tam tikruose administraciniuose alies vienetuose.

46

Teiss teorijos pagrindai

Pagal reguliuojam santyki subjektus (t. y. asmenis, kuriems teiss normos taikomos) jos skirstomos bendrsias, taikytinas visiems teiss subjektams, ir specialisias, taikytinas tik tam tikriems asmenims. Pagal teiss norm atliekamas funkcijas (specializacij) jos skirstomos reguliatyvines (nustatanias teisinio santykio dalyvi teises ir pareigas), apsaugines (nustatanias tam tikras priemones subjektyvioms teisms apginti), rekomendacines (patarianias atlikti tam tikrus veiksmus ir suteikianias tam tikriems organams teis nustatyti privalomsias taisykles ar duoti privalomuosius nurodymus), imperatyvisias (beslygikai pareigojanias, sakmiai reikalaujanias, liepianias), dispozityvisias (suteikianias tam tikr pasirinkimo galimyb), skatinamsias (nustatanias lengvatas ar pirmenyb), pareigojamsias, draudiamsias, galinamsias ir kt. Atskira visuomenje veikiani norm ris - technins normos. Tai yra taisykls, kuriomis vadovaujasi mons, vartodami darbo rankius, gamybos priemones ar gamybos objektus. Jose nustatyti reikalavimai ar patarimai, kaip geriau, naiau, racionaliau, saugiau ir pan. gali ar turi bti vartojami darbo rankiai arba gamybos, vartojimo ar buities poreikius tenkinti padedanios priemons (mainos, stakls, prietaisai, agregatai) arba kaip racionaliau panaudoti gamtos objektus (pvz., agrotechnikos taisykls, nurodanios, kaip paruoti em, kad bt gautas geresnis derlius), arba kaip atlikti tam tikras gamybines, medicinines ar kitokias operacijas (pvz., chirurgijos taisykls, nustatanios augli alinimo metodus) ir 1.1. Vadovaudamiesi techninmis normomis ir taisyklmis, mons tiesiogiai dalyvauja materialini vertybi gamybos ir kai kuri dvasini vertybi krimo procesuose. Siekiant ioje veikloje utikrinti darn ir tvark, btina laikytis nustatyt reikalavim. Daugelis technini norm ir taisykli yra rekomendacinio, patariamojo (t. y. neprivalomojo) pobdio. Tik svarbiausias (btiniausias) technines normas ir taisykles valstyb patvirtina ir tokiu bdu suteikia joms privalomj pobd. Tai ji daro patvirtindama technini norm ar taisykli rinkinius, nustatydama vairi ri standartus, technines slygas arba traukdama teisinius aktus taisykles (pvz., saugumo technikos instrukcijos ir pan.), pagal kurias galima vartoti gamybos priemones (mainas ar mechanizmus). Valstybs patvirtintos technins normos bei taisykls tampa ir teiss normomis bei taisyklmis. Utikrinti, kad j bt laikomasi, - teisin tam tikr asmen pareiga. Techninms normoms suteikdama ir teisin gali valstyb labai prisideda prie veiksmingesnio technikos naudojimo, darbo organizavimo tobulinimo, visuomenins gamybos pltojimo. TEISS NORM GYVENDINIMAS Teiss normos gyvendinamos, kai mons elgiasi taip, kaip jos reikalauja ar leidia, ir nedaro to, k jos draudia. gyvendinant teiss norm, kartais reikia, kad mons elgtsi aktyviai (t. y. atlikt tam tikrus veiksmus), o kartais - kad jie bt pasyvs (susilaikyt nuo tam tikr veiksm). Pagal teiss norm gyvendinimo pobd skiriamos keturios j gyvendinimo formos: laikymasis, vykdymas, panaudojimas ir taikymas.

47

TEISES TEORIJA

Teiss norm laikymasis - tai pasyvi j gyvendinimo forma, kai susilaikoma nuo draudiam veiksm (pvz., nepasisavinamas svetimas turtas, nesinaudojama visuomeniniu transportu neturint bilieto). Teiss norm vykdymas yra aktyvi j gyvendinimo forma, kai asmenys aktyviai atlieka savo teisines pareigas. ia forma visada gyvendinamos pareigojamosios teiss normos. Asmuo atlieka teiss normos reikalaujamus veiksmus, nors jis gali ir nenorti to daryti (pvz., studentas nenori laikyti egzamino, bet jis j laiko veriamas teiss normos -juk egzamin ilaikymas siejamas su diplomo ar kitokio kvalifikacij patvirtinanio dokumento idavimu). Teiss normos gali bti panaudojamos aktyviai arba pasyviai. Tokiu bdu gali bti gyvendinamos tos teiss normos (galimybs, laisvs), kuri panaudojimas priklauso nuo asmens noro (pvz., pilietis savo turt gali savo nuoira arba parduoti, arba dovanoti, arba keisti, arba laikyti j asmeniniam naudojimui). Teiss norm taikymas yra ypatinga j gyvendinimo forma. Teiss normas taiko tik kompetentingi valstybs organai (teismai ir kt.) ir tik tada, kai paeidiami t norm nustatyti reikalavimai ir kai jos negali bti gyvendinamos be valstybs institucijos veiklos. Taikant teiss norm konkreiam asmeniui, ji sukonkretinama, irykinamos subjektyvios to asmens teiss ir pareigos. Teiss normos taikymo faktas forminamas atitinkamais dokumentais. Tai gali bti prastos rezoliucijos pareikimuose (pvz., apmokti", leisti"), atskirai priimami sprendimai ar nutartys, taip pat sudtingi motyvuoti teiss aktai (pvz., teismo nuosprendis). Teiss norm taikymo aktai yra privalomi ir j laikymsi utikrina valstyb prievartos priemonmis.

2.9. TEISINIAI SANTYKIAI

moni bendravimo (visuomeniniame ar asmeniniame gyvenime ir kitur) santykiai vadinami visuomeniniais santykiais. ie santykiai gali bti labai vairs. Nuo seniausi laik juos reguliuoja pai moni sukurtos normos bei taisykls (apibendrintai vadinamos socialinmis normomis): morals (dorovs) normos, paproiai, tradicijos ir kt. Svarbiausi visuomeniniai santykiai sureguliuojami teiss normomis. Tokie teiss norm reguliuojami visuomeniniai santykiai ir vadinami teisiniais

santykiais.

gyvendinant konkreias teiss normas atsiranda ir konkrets teisiniai santykiai. J dalyviai (subjektai) tokiais atvejais gyvendina savo subjektyvias teises ir vykdo teisines pareigas. Nors teiss norma ir yra btina teisinio santykio atsiradimo slyga, jos buvimas tokio santykio nesukuria. Kad konkretus teisinis santykis atsirast, pasikeist ar inykt, be j reguliuojanios teiss normos, turi bti dar ir gyvenimo faktas, t. y. turi bti aplinkyb (ar kelios aplinkybs), numatyta konkreios teiss normos hipotezje. Toks gyvenimo faktas, su kuriuo teiss normoje siejamas konkretaus teisinio santykio atsiradimas, pasikeitimas ar inykimas, vadinamas teisiniu faktu. Teisiniai faktai yra dviej ri: vykiai, kurie nepriklauso nuo mogaus valios (stichins nelaims, tragedijos ir kt.), ir valingi moni veiksmai. Pastarieji gali bti teisti (sutartys, turto paveldjimas ir kt.) ir neteisti (nusikaltimai ir kitokie teiss paeidimai).

48

Teiss teorijos pagrindai

Teisin santyk sudaro ie struktriniai elementai: dalyviai (subjektai), turinys ir objektas. Teisini santyki dalyviais (subjektais) gali bti fiziniai bei juridiniai asmenys (jie turi bti teisns ir veiksns) ir valstyb. Teisnumas - tai valstybs pripaintas asmens gebjimas turti tam tikras teises ir pareigas. Veiksnumas - valstybs pripaintas asmens gebjimas savo veiksmais gyti tam tikras teises ir vykdyti turimas teises ir pareigas. Teisinio santykio turinys - tai to santykio dalyvi subjektyvios teiss ir teisins pareigos. Jos yra tarpusavyje susijusios: subjektyvi vieno subjekto teis paprastai atitinka teisin kito subjekto pareig, ir atvirkiai. Teisinio santykio objektas yra visa tai, dl ko tarp moni atsiranda toks santykis. Teisini santyki objektai gali bti materialins vertybs (vairs daiktai), dvasins vertybs (garb, orumas, sveikata), moni veikla.

2.10. TEISTUMAS IR TEISTVARKA LIETUVOS RESPUBLIKOJE

TEISTUMO IR TEISTVARKOS SAMPRATOS Leisdama statymus ir postatyminius norminius teiss aktus, juose nustatydama elgesio taisykles (teiss normas), valstyb reikalauja, kad j bt tiksliai ir nuosekliai laikomasi. Bet kuris statymas ar postatyminis norminis teiss aktas veiksmingas tik tada, kai jame nustatytus elgesio reikalavimus vykdo visi, visur ir visada. Toks visuotinis norminiuose teiss aktuose nustatyt reikalavim vykdymas ir yra teistumo esm. Taigi teistumas - visuotinis faktinis Lietuvos norminiuose teiss aktuose nustatyt elgesio reikalavim vykdymas. Teistumas paeidiamas tada, kai norminiuose teiss aktuose nustatyti reikalavimai nevykdomi arba netinkamai taikomos teiss normos. Kartu paeidiama ir teistvarka - Lietuvoje esama tvarka, nustatyta ir saugoma teiss norm. Taigi teistumas ir teistvarka i esms yra du skirtingi to paties reikinio aspektai. Teistumas yra ne kas kita, kaip reikalaujamas piliei elgimosi bdas (t. y. j prievol elgtis taip, kaip reikalauja teiss normos), o teistvarka yra teistumo gyvendinimo rezultatas. Teistvark Lietuvoje siekiama utikrinti tobulinant statymus, kad ie atitikt visuomens interesus, dirbant aukljamj darb, skatinant teiss normose nustatyt reikalavim laikymsi, teiss paeidjams taikant atitinkamas prievartos priemones. TEISTUMO GYVENDINIMO SLYGOS (REIKALAVIMAI) Kad visi teiss subjektai vienodai vykdyt savo pareigas ir galt naudotis savo subjektyviomis teismis, kad visuomens gyvenime nebt savivals, valstybje turi bti sudarytos tam tikros slygos ir laikomasi tam tikr reikalavim. Kitaip sakant, valstybje turi bti sukurtas toks visuomeninis gyvenimas, kad bt sudarytos reikiamos slygos teiss normoms gyvendinti. Pirma, btina teistumo gyvendinimo slyga yra statymo virenybs utikrinimas kit (postatymini) normini teiss akt atvilgiu. Taigi Lietuvoje nra ir

49

TEISES TEORIJA

neturi bti svarbesnio teiss akto u statym, visi kiti norminiai teiss aktai turi bti leidiami tik remiantis statymais ir turi visikai juos atitikti (t. y. jie turi bti postatyminiai). Vadinasi, privalomoji statymo galia turi bti visuotin (svarbiausia, kad vis valdymo, teissaugos organ ir teism sprendimai bt pagrsti statymais). Antra, kiekvienas pilietis privalo gerai inoti savo alies statym reikalavimus, todl Lietuvos statymai bei postatyminiai norminiai teiss aktai turi bti aiks ir suprantami. Toki teiss akt reikalavimus pilieiai lengviau suvokia ir geba taikyti praktikoje. statymo neinojimas ar nesugebjimas j pritaikyti neatleidia mogaus, paeidusiu t statym, nuo atsakomybs, ir tai visikai teisinga, nes prieingu atveju bet kuris nusikaltlis, remdamasis tuo, kad neinojo teisinio reikalavimo, ivengt atsakomybs. Svarbi teistumo stiprinimo slyga yra ir visuotinis teisinis piliei mokymas bei vietimas. Ypa svarbu, kad Lietuvos teiss pagrindai bt dstomi (kaip privalomasis dalykas) visose Lietuvos auktosiose ir vidurinse mokyklose. Treia, inodamas statymus, pilietis turi smoningai juos vykdyti, t. y. jo elgesys turi atitikti teiss norm reikalavimus. Kitaip sakant, pilietis privalo atlikti tik tokius veiksmus, kuri i jo reikalauja arba jam leidia teiss normos, ir smoningai susilaikyti nuo poelgi bei veiksm, kuriuos teiss normos draudia. Toks elgesio bdas turi bti visuotinis. Tai pasiekti galima plaiai organizuojant teisin visuomens (ypa jaunimo) mokym ir dorovin aukljim. Teiss norm reikalavimus turi vykdyti visi be joki iimi. Niekam Lietuvoje neturi bti suteikta privilegija" paeisti statymus, j nesilaikyti. Visi mons prie statym yra lygs. K e t v i r t a , visi valstybs pareign ir tarnautoj valdingi sprendimai turi bti paremti statymais ar postatyminiais teiss aktais. Atlikdami savo funkcijas ir kitus valdingus veiksmus, pareignai ir kiti valstybs tarnautojai (taip pat ir j atstovaujamos staigos) turi tiksliai ir beslygikai laikytis norminiuose teiss aktuose tvirtint reikalavim. Valstybs aparato darbuotojams suteikiami ypatingi galiojimai - valstybs vardu atlikti tam tikrus valdingus veiksmus, susijusius su vairiais moni interesais. Jiems keliami didiuliai reikalavimai, o svarbiausia - saugoti mogaus teises. Saugodami piliei teises ir imdamiesi priemoni j teistiems interesams patenkinti, pareignai privalo pirmiausia patys gerai inoti teiss reikalavimus bei grietai j laikytis ir nenuolaidiauti asmenims, paeidinjantiems teiss normas. Kitaip sakant, visi valdingi pareign ir valstybs institucij veiksmai fizini ir juridini asmen atvilgiu turi bti paremti statymais ir postatyminiais teiss aktais. Penkta, svarbi teistumo slyga yra atsakomybs u teisini reikalavim paeidim neivengiamumo utikrinimas. Paprastai teiss paeidjai ino, kad atlieka neleistinus veiksmus, u kuriuos reiks atsakyti, bet tikisi, jog pasiseks paslpti pdsakus". Kad teiss paeidjai neivengt atsakomybs, valstybin ir visuomenin teiss reikalavim laikymosi prieiros sistema turi bti tinkamai organizuota. Lietuvoje utikrinti statym laikymsi pirmiausia yra pareigotos valstybs institucijos: teismai, prokuratros, vidaus reikal, valstybs kontrols institucijos. Svarb vaidmen kovojant su teiss paeidjais atlieka spauda ir neabejingi visuomens nariai. Pagal j pateikt informacij teiss paeidjai danai traukiami atsakomybn. Tik nuosekliai laikantis vis aptart reikalavim alyje bus utikrintas teistumas ir teistvarka.

50

Teiss teorijos pagrindai

2.11. TEISTAS ELGESYS, TEISS PAEIDIMAI IR J PRIEASTYS

Tobulindama statymus, atlikdama aukljamj darb ir naudodama kitas teistum bei teistvark stiprinanias priemones, valstyb turi rytingai ir nuosekliai kovoti su nusikalstamumu. Neiaikinus ir nenubaudus nusikaltli, silpnja teistumas, ardoma teistvarka. TEISTAS ELGESYS Teistas yra toks elgesys, kuris visikai atitinka teiss normose nustatytus reikalavimus. Visi moni poelgiai yra teisti, jei jie neprietarauja teiss normoms, statymams. Be to, teisti poelgiai yra ir tokie, kuri apskritai nereguliuoja teiss normos ir dl to neudrausti. Galioja principas, kad leidiama daryti visk, ko nedraudia statymas. Teistas elgesys yra prasta, natrali laisvai (savo noru) daugumos piliei (tarnautoj, pareign, j atstovaujam staig) atliekamos veiklos iraika. I esms Lietuvos pilieiai deramai naudojasi savo teismis ir tinkamai atlieka savo pareigas. Tai jie daro smoningai. Tok daugumos piliei elgesio bd lemia tai, kad teiss norm reikalavimai i esms atitinka dorovinius Lietuvos moni sitikinimus, j etinius poreikius ir interesus. Taip jiems elgtis diktuoja j vidiniai (moraliniai, psichologiniai ir kt.) poreikiai bei sitikinimai, smoningumas, gilus visuomenins pareigos supratimas. Dalis piliei, nors ir nra labai smoningi, taiau, inodami ir suvokdami teiss paeidim padarinius, laikosi teiss reikalavim, kad jiems nebt skirta bauda ar taikoma kitokia bausm (teisin atsakomyb). Lietuvoje panaikintos kai kurios teiss paeidim (ypa nusikalstamumo) prielaidos. Antai i esms ubaigus valstybinio ir visuomeninio turto privatizavim bei alyje pasikeitus nuosavybs santykiams, kartu sumajo t ri turto grobstymo galimybi, o sitvirtinus demokratiniam valstybs valdymui, visikai inyko politinio nusikalstamumo prielaidos. Taiau tai, kad buvo atkurta nepriklausomyb, dar nereikia, kad alyje nebus teiss paeidim. Toki ivad paneigia pats gyvenimas, nes nusikaltim ir kit teiss paeidim mastai ms visuomenje kasmet didja. TEISS PAEIDIM PRIEASTYS Teiss paeidimu laikomas bet koks teiss norm reikalavim neatitinkantis mogaus poelgis. Daniausiai tai teiss norm draudiama veika arba, jeigu ir leidiama, tai veika, atliekama nesilaikant nustatytos tvarkos. Teiss paeidim prieastys ms visuomenje gali bti vairios. Jos paprastai skirstomos subjektyvias (t. y. priklausanias tik nuo paties mogaus valios) ir objektyvias (priklausanios ir nuo mogaus valios, ir nuo kit, t. y. iorini, aplinkybi). Subjektyvios teiss paeidim prieastys yra tokios: 1) menkas kai kuri individ smoningumas ir savanaudikumas. Dl ios prieasties padaroma daug turtinio pobdio teiss paeidim ir nusikaltim (korupcija, kyininkavimas, vagysts, plimai, sukiavimas ir kt.); 2) alkoholizmas ir narkomanija. Apsvaigus nuo alko-

51

TEISES TEORIJA

holio ar narkotik daroma daug nusikaltim mogaus asmenybei, jo sveikatai ir orumui (chuliganizmas, kno sualojimai, nuudymai, smurtas prie moteris ir vaikus, dani keli eismo taisykli paeidimai ir kt.); 3) kai kuri individ prieikumas alies teistvarkai. Dl ios prieasties niokojamas visuomeninis turtas, teriama aplinka, siekiama pakenkti Lietuvos autoritetui pasaulyje. Teisinje literatroje nurodomos dar ir tokios subjektyvios teiss paeidim prieastys, kaip nedrausmingumas, budrumo stoka ir kt. Objektyvios (iorins) teiss paeidim prieastys yra tokios: nedarbas, skurdas, ryki socialin nelygyb, netikrumas dl ateities, inaudojimo bei diskriminacijos apraikos, biurokratizmas, prastas teisinis moni (ypa jaunimo) parengimas gyvenimui, ypa prastas j aukljimas ir daug kit neigiam reikini, iplitusi ms visuomenje. Stiprinant teistum svarbiausia yra mogaus aukljimo problema. Atkrus nepriklausomyb staigiai pasikeitus socialinei ekonominei santvarkai, daugelio moni smon nepakito. inoma, mogaus smon keiiasi kur kas liau nei ekonominiai ir politiniai santykiai visuomenje. Todl iandien, kovojant su teiss paeidimais, daugiausia dmesio turi bti skiriama mogui, jo asmenybs formavimui, jo kultriniam ir doroviniam ugdymui. Tai padaryti galima tik bendromis valstybs ir visuomens pastangomis. TEISS PAEIDIM KLASIFIKAVIMAS Visi teiss paeidimai visuomenei yra alingi. Taiau vairi teiss paeidim alingumo laipsnis yra labai nevienodas. Todl visi teiss paeidimai pagal alingumo laipsn skirstomi nusikaltimus, baudiamuosius nusiengimus ir kitus teiss paeidimus. Nusikaltimai, kaip teiss paeidim ris, yra ne tik alingi, bet ir pavojingi visuomenei. Tai vairs veiksmai (neveikimas), nukreipti prie vis moni ypa saugomas vertybes, todl jie i esms yra pavojingi visuomenei. Visi veiksmai (neveikimas), kurie yra pavojingi visuomenei ir laikytini kriminaliniais nusikaltimais, ivardyti baudiamuosiuose statymuose. Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso specialiojoje dalyje ivardyti tokie nusikaltimai: nusikaltimai monikumui, karo nusikaltimai, nusikaltimai Lietuvos valstybs nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai, nusikaltimai mogaus gyvybei, sveikatai, laisvei, garbei ir orumui, nusikaltimai vaikui ir eimai, asmens privataus gyvenimo nelieiamumui, politinms ir socialinms teisms, nuosavybei, informatikai, ekonomikai ir verslo tvarkai, finans sistemai, valstybs tarnybai ir kt. Baudiamieji nusiengimai, kaip teiss paeidim ris, yra vairs visuomenei pavojingi veiksmai. Tai maiau reikmingi statym, postatymini normini teiss akt ir jais saugom visuomens ar kai kuri piliei teisi paeidimai. Visiems nusiengimams bdinga tai, kad juos padarius numatytos bausms, nesusijusios su laisvs atmimu (iskyrus aret). Kiti teiss paeidimai skirstomi administracinius teiss paeidimus, drausminius nusiengimus ir civilinius teiss paeidimus.

52

Teiss teorijos pagrindai

2.12. TEISIN ATSAKOMYB

TEISINS ATSAKOMYBS SAMPRATA Teisin atsakomyb - tai kalto asmens pasmerkimas ir bausms (sankcijos) jam taikymas u netinkam elges. Ms alyje teisins atsakomybs priemonmis pirmiausia siekiama saugoti ir stiprinti esam visuomens gyvenimo tvark. Be to, teisin atsakomyb atlieka ir aukljamj funkcij. J taikant siekiama perauklti teiss paeidjus, t. y. paalinti i j smons (psichologijos) neigiamus, visuomenei netinkamus, t. y. skatinanius atlikti neteistus veiksmus, mstymo bruous bei tvirtinti j smonje visuomenei tinkamo (teisto) elgesio btinybs poreik. Numatydama bausmes (sankcijas) u teiss norm paeidimus, valstyb saugo esam ms alies teistvark ir padeda pilieiams sismoninti, kad btina laikytis teiss normose tvirtint nurodym bei reikalavim. TEISINS ATSAKOMYBS RYS Kadangi veiksmai ir poelgiai, kuriais paeidiamos teiss normos, yra labai vairs, egzistuoja vairios teisins atsakomybs rys bei bausms (sankcijos), t. y. poveikio priemons, kurios taikomos paeidjams. Atsivelgiant tai, kokio pobdio teiss normos paeidiamos, teisin atsakomyb gali bti baudiamoji, administracin, drausmin, materialin ir civilin. NUSIKALTIMAI IR BAUDIAMOJI ATSAKOMYB Nusikaltimu laikoma visuomenei pavojinga veika (aktyvs veiksmai ar neveikimas), numatyta Lietuvos Respublikos baudiamajame kodekse. Nuo kit teiss paeidim ri nusikaltimas skiriasi veikos pavojingumu visuomenei. Baudiamoji atsakomyb - tai vairios bausms, kurias gali skirti tik teismas u kriminalinius nusikaltimus. Nusikaltim pavojingumo visuomenei laipsnis labai nevienodas, todl ir bausms u padarytus nusikaltimus yra skirtingos. U vienus nusikaltimus taikomos sunkios bausms, u kitus - lengvesns, o kartais kaltas asmuo gali bti atleidiamas nuo bausms dl nusikaltimo maareikmikumo. Lietuvos Respublikos baudiamajame kodekse (22 str.) numatytos kriminalini bausmi rys. Pagrindins bausms yra: laisvs atmimas iki gyvos galvos, terminuotas laisvs atmimas, pataisos darbai be laisvs atmimo ir bauda. Kartu su pagrindinmis bausmmis nuteistiesiems gali bti skiriamos ir tokios papildomos bausms: turto konfiskavimas, bauda, teiss eiti tam tikras pareigas, dirbti tam tikr darb ar usiimti tam tikra veikla atmimas. Mirties bausm Lietuvoje panaikinta. ADMINISTRACINIAI TEISS PAEIDIMAI IR ADMINISTRACIN ATSAKOMYB Administracinis teiss paeidimas padaromas tada, kai paeidiama valstybinio valdymo tvarka, nustatyta administracins, finans, aplinkosaugos teiss ir kit teiss ak norm. Tai vairs veiksmai, kuriais paeidiami statymuose ir valsty-

53

TEISES TEORIJA

binio valdymo institucij teiss aktuose nustatyti reikalavimai (pvz., prekybos, keli eismo ir kt. taisykli paeidimai). Administraciniai teiss paeidimai yra ir vaiavimas be bilieto visuomeniniu transportu, automobilio pastatymas neleistinoje vietoje, finansins atskaitomybs ar priegaisrins apsaugos taisykli paeidimas ir kt. Dl administracini teiss paeidim valstybje gali bti sukelta netvarka, paeidiamos mogaus teiss. Kadangi tokie teiss paeidimai trukdo siekti darnaus valstybinio valdymo tiksl, todl yra alingi ir valstybei, ir visuomenei. Administracin atsakomyb - tai administracini nuobaud kaltiems asmenims taikymas u j padarytus administracins teiss ir kai kuri kit teiss ak norm paeidimus. Jas skiria valstybinio valdymo organai (pareignai), specialiai galioti nagrinti administracini teiss paeidim bylas ir taikyti administracines sankcijas. i teis suteikta keli policijos, priegaisrins apsaugos, aplinkos apsaugos, mokesi inspekcijos ir kai kurioms kitoms institucijoms (j pareignams). Administracins nuobaudos yra ios: spjimas, bauda, paeidimo rankio ar objekto konfiskavimas, asmeniui suteiktos specialiosios teiss (pvz., vairuoti transporto priemon, medioti, vejoti) atmimas, administracinis aretas (iki 30 par), nualinimas nuo darbo (pareig). Daikto konfiskavimas, specialiosios teiss atmimas ir nualinimas nuo darbo (pareig) gali bti skiriamos kaip pagrindins ir kaip papildomos nuobaudos. DARBO DRAUSMS PAEIDIMAI IR DRAUSMIN BEI MATERIALIN ATSAKOMYB Darbo drausm darbuotojas paeidia tada, kai nevykdo arba netinkamai vykdo darbo pareigas. Jis iurkiai paeidia darbo tvark tada, kai neatvyksta darb be svarbi prieasi vis darbo dien (pamain), neleistinai elgiasi su lankytojais ar klientais, darbe vykdo vagyst, sukiauja, pasisavina arba ivaisto turt, darbo metu bna neblaivus ir kt. Darbo drausms paeidjai trukdo monms ir staigoms sprsti kinius, socialinius, kultrinius, administracinius ir kitokius udavinius. Kai kada, paeidus darbo drausm, monei ar staigai padaroma materialin ala. Tokiais atvejais darbo drausms paeidjas gali bti traukiamas ne tik drausminn, bet ir materialinn atsakomybn. Drausmin atsakomyb - tai drausminio poveikio priemoni darbo drausms paeidjams taikymas. Jas skiria darbdavys ar jo galiotas administracijos vadovas. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeks (237 str.) u darbo drausms paeidim gali bti skiriamos ios drausmins nuobaudos: pastaba, papeikimas, atleidimas i darbo. Drausmines nuobaudas reikia aikiai skirti nuo administracini. Administracines nuobaudas skiria specialios, tam galiotos valstybinio valdymo institucijos bei j atstovai (keli policijos komisarai, priegaisrins apsaugos inspektoriai ir kt.), o drausmines nuobaudas - darbdaviai, paprastai moni ar staig vadovai. Drausmin atsakomyb reikia taip pat aikiai skirti nuo materialins. Materialin atsakomyb - tai darbuotojo pareiga monei ar staigai atlyginti dl jo kalts padaryt al. Tiek drausmin, tiek materialin atsakomyb gali bti taikomos tik paeidus darbo drausm ir tik tam darbuotojui, kuris su ta mone yra

54

Teiss teorijos pagrindai

pasiras darbo sutart. Taiau materialin atsakomyb gali bti taikoma padarius ne bet kok darbo tvarkos paeidim, o tik tok, dl kurio mon (staiga) patiria materiali al (pvz., kai darbuotojas praranda ar sugadina darbo rankius). Vis al arba jos dal privalo atlyginti kaltas darbuotojas, o alos atlyginimas nelaikomas drausmine nuobauda. CIVILINS TEISS PAEIDIMAI IR CIVILIN ATSAKOMYB Civilin teis paeidiama tada, kai paeidiami teiss norm reguliuojami turtiniai ir su jais susij asmeniniai santykiai. Turtinius santykius reguliuoja civilins teiss, o kai kuriais atvejais ir ems bei kai kuri kit teiss ak normos. Civilins teiss paeidimai yra: alos kito asmens ar organizacijos turtui padarymas, prievolini sipareigojim nevykdymas arba netinkamas vykdymas ir kt. Civilin atsakomyb - tai kalto asmens turtin prievol atlyginti kitam asmeniui padaryt al (nuostolius). Kadangi padarius civilins teiss paeidimus atsiranda turtin ala, jai atlyginti taikomos turtinio atkuriamojo pobdio priemons (sankcijos): atitinkamos pinig sumos sumokjimas nukentjusiam asmeniui; tam tikro turto iiekojimas i kalto asmens nukentjusiojo naudai; neteistai sudaryto sandorio pripainimas negaliojaniu; neteistai gautos sumos iiekojimas valstybs naudai; netesyb mokjimas (paeidus sutartis); nukentjusio asmens atsisakymo visikai ar i dalies vykdyti sutart pripainimas teistu ir kt. Turtines sankcijas skiria teismas arba kita kompetentinga institucija, turinti special galiojim (pvz., arbitraas) taikyti tokias sankcijas. Turtins sankcijos gali bti skiriamos ir kaip savarankika poveikio priemon, ir kartu su kitomis poveikio priemonmis: su baudiamosiomis sankcijomis (pvz., laisvs atmimas ir turto konfiskavimas) arba su drausminmis nuobaudomis (pvz., papeikimas u sugadintas aliavas padarius brok ir tam tikros sumos iiekojimas i kalto darbuotojo siekiant atlyginti monei padaryt al). Kai viena visuomenei alinga veika paeidiami ne vienos ries visuomeniniai santykiai, tai tuo padaromi keli ri teiss paeidimai - civilins ir administracins arba administracins ir darbo teiss paeidimai ir pan. Pavyzdiui, jei automobilio vairuotojas, paeisdamas eismo taisykles, padaro turtin al psiajam, iuo savo veiksmu jis nusiengia ir pagal administracin, ir pagal civilin teis. Tokiu atveju jam gali bti taikoma ir civilin, ir administracin atsakomyb. Paymtina, kad nusikaltimas ir kitos ries teiss paeidimas negali bti tapatinami. Nusikaltimas yra visuomenei pavojingas teiss reikalavim paeidimas, tuo tarpu kitais atvejais, t. y. kai nra visuomenei pavojingo poymio, tra tik teiss paeidimas. Taigi baudiamoji atsakomyb negali bti tapatinama su administracine, drausmine ar civiline atsakomybe. Taiau nusikaltimais danai padaroma ir materialin ala. Jei nukentjusiajam atlyginama nusikaltimu padaryta ala, tai laikoma ne kaltojo civiline teisine atsakomybe, o tik civilinio proceso priemone turtinei alai atlyginti.

55

TEISES TEORIJA

2.13. TEIS IR MORAL

MORALS (DOROVS) NORM IR PRINCIP SAMPRATA moni elges visuomenje, j tarpusavio santykius reguliuoja ne tik teiss, bet ir morals (dorovs) normos. Darbe, buityje ir kitose visuomeninio gyvenimo srityse mons elgiasi vadovaudamiesi ir teiss, ir morals, ir kitomis socialinio pobdio taisyklmis. statymai (teiss normos) labai danai papildo morals normas, todl jos tampa dar svarbesns. Moral, kaip ir teis, monms kelia tam tikrus reikalavimus, kurie formuluojami kaip normos ar principai. Morals normos - tai tam tikros istorikai susiformavusios ir visuomens priimtos elgesio taisykls, orientuojanios mones savo noru pasirinkti kilnius, visuomenei reikmingus poelgius ir susilaikyti nuo netinkam veiksm. Pagal jas vieni moni poelgiai vertinami kaip teisingi, teigiami, kiti - kaip neteisingi, neigiami, amorals, atmestini ir smerktini. Bendros morals nuostatos ireikiamos principais. Morals principai - tai plataus turinio etins kategorijos (pvz., laisv, lygyb, patriotizmas, humanizmas, siningumas ir kt.). Morals (dorovs) principai daniausiai apima ne vien, o daugel morals norm. Morals normos nurodo, kaip mogus konkreioje situacijoje privalo elgtis, o principai atskleidia socialin morals turin, ireikia bendrus monms keliamus reikalavimus ir taip nustato j elgesio krypt. Pavyzdiui, siningumo principas apima tokius dorovs reikalavimus (normas): testi duot od, nemeluoti, neapgaudinti ir kt. MORALS NORM IR PRINCIP KLASIFIKAVIMAS Moral yra labai sudtingas istorinis ir socialinis reikinys, todl ir jos normas bei principus galima skirstyti vairiai. Pagal teritorin veikimo erdv ir galiojimo laik morals normos (i dalies ir principai) gali bti skirstomos bendrsias (bendramogiksias, visuotines) ir grupines. Kai kurios morals vertybs yra prastos visai civilizuotai monijai ir galioja nuo ami (pvz., pagarba vyresniesiems, pagalbos suteikimas itikus nelaimei). Egzistuoja ir kai kuri visuomens sluoksni - turtingj ir beturi, tikinij ir ateist, net vairi profesini bendruomeni moral. Pagal veikimo pobd morals normas galima suskirstyti dvi grupes: pareigojanias (pvz., morals reikalavimai padti mogui nelaimje, gerbti vyresniuosius) ir draudianias (pvz., negalima meluoti, eidinti ir pan.) pareigojanios normos reikalauja, kad mogus kurt gr, o draudianios - kad jis susilaikyt nuo blogio. Apskritai morals reikalavim besilaikanio individo elgesys turi atitikti visuomens ginamas vertybes. TEISS IR MORALS NORM VEIKIMO BDAI Teis ir moral buvo ir yra tarpusavyje glaudiai susij socialiniai reikiniai. Tai matyti ir i j norm reguliavimo kryptingumo: vienais atvejais jos reguliuoja tuos paius visuomeninius santykius, o kitais atvejais teiss normos reguliuoja vienokius santykius, o morals normos - kitokius. Taip yra todl, kad egzistuoja specifi-

56

Teiss teorijos pagrindai

niai santykiai, kurie gali bti reguliuojami tik teiss norm (pvz., dauguma darbo santyki, transporto eismo santykiai ir kt.), ir santykiai, kurie reguliuojami tik morals norm (pvz., dauguma eimos santyki). Taigi moni elgesiui gali turti takos ir morals normos, ir morals normos kartu su teiss normomis. Nemaai morals norm reikalavim yra visikai arba i dalies paremta teisiniais reikalavimais. Pavyzdiui, bet koks smoningas tiesos ikraipymas vadinamas melu. Laikantis bendramogikj (visuotini) morals norm, smerkiamas bet koks melas ir reikalaujama sakyti tik ties. Vienu i deimties Dievo sakym kategorikai reikalaujama: Nesakyk netiesos". Teis tik i dalies papildo morals reikalavim, nustatydama, pavyzdiui, baudiamj atsakomyb ne u mel apskritai, o tik u mel tam tikrais atvejais. Lietuvos Respublikos baudiamajame kodekse nustatyta atsakomyb u melaging skundim ar praneim apie nebt nusikaltim (236 str.), melagingus parodymus, ivadas ir vertim (235 str.), meiim (154 str.) ir kt. Daniausiai u mel teisikai nebaudiama, o melaging ini skleidjas gali bti patrauktas tik moralinn atsakomybn (gali bti svarstomas visuomenje ir susilaukti jos pasmerkimo). Kai kada tiesos ikraipymas arba nuslpimas pateisinamas, jei norima mogui gero (pvz., taip kartais traktuojamas tiesos apie tragikus ligos padarinius nuslpimas ir pan.). Teiss normos, papildydamos morals norm reikalavimus, padidina reguliuojamj j vaidmen. Pavyzdiui, kiekvieno mogaus savaime suprantama moralin pareiga yra kiek galima padti kitam mogui, kai is suserga, yra sualojamas ar j itinka kitokia nelaim. bendramogikj moralin reikalavim medicinin deontologija sustiprina pareigodama gydytoj bti visuomet pasirengus suteikti medicinin pagalb" (Hipokrato priesakas gydytojui). Dar labiau sustiprindama moralin - deontologin reikalavim teis numato asmens sveikatos prieiros veikla usiimani specialist administracin atsakomyb u pareig nevykdym arba netinkam vykdym (Lietuvos Respublikos administracini teiss paeidim kodekso (toliau - ATPK) 434 str.). Kita vertus, teiss norm (t. y. valstybs nustatyt elgesio reikalavim) veiksmingumas tiesiogiai priklauso nuo to, kiek jose yra dorovingumo dvasios, kiek jos atspindi ir knija moral. Kuo didesnis dorovinis teiss norm autoritetas (moralinis pagrindas), tuo galingesn j poveikio jga, taigi ir svarbesnis reguliuojamasis vaidmuo visuomenje. O jei teiss nuostatos nesutampa su moraliniais moni sitikinimais ar jiems prietarauja, galima tiktis visikai kitoki padarini. Tada jos ne tik neatlieka tiesiogins paskirties, bet ir tampa teistvarkos alyje silpninimo, teisinio nihilizmo ir dorovinio nuosmukio visuomenje prielaidomis. Niekas labiau nekompromituoja teistvarkos ir teiss, kaip amoralios j nuostatos. Kita vertus, negalima sivaizduoti tvirtos teistvarkos, jei moni dorov yra menka. Tokiais atvejais net ir gauss dorovingi teisiniai draudimai danai gyvenime neduoda teigiam rezultat. SKIRIAMIEJI TEISS IR MORALS NORM BRUOAI Nors teiss ir morals normos daugiau ar maiau savarankikai reguliuoja moni elges, j tarpusavio santykius, taiau vienomis vis dlto negalima pakeisti kit. Teiss ir morals norm skiriamieji bruoai yra ie: 1) morals normos atsirado daug anksiau nei teiss normos. Morals normos veik jau pirmyktse bendruo-

57

TEISES TEORIJA

mense, o teiss normos atsirado tik susidarius valstybms; 2) teiss normos yra konkretesns negu morals. Morals normos nustato tik bendruosius, o teiss normos - konkreius ir apibrtus elgesio reikalavimus; 3) teiss norm sigaliojimo laik ir galiojimo termin nustato valstybs. Morals norm galiojimo laikas neapibrtas; 4) teiss norm laikymsi, jei reikia, utikrina valstyb. Morals norm laikymasis paremtas asmeniniu smoningumu, vieosios nuomons bei visuomens autoriteto jga, baime bti jos pasmerktam. Neteisini paproi laikymsi utikrina proio ir tradicijos jga, o visuomenini organizacij taisykli laikymsi -j nari savidrausm. Apskritai visos ios priemons i esms grindiamos asmeniniu smoningumu. Laikytis Lietuvos teiss norm yra moralin kiekvieno asmens pareiga, nesvarbu, kas grst jas paeidus. I ties Lietuvos teiss norm nustatyt reikalavim daugelis laikosi klausydamiesi sins balso, o ne todl, kad j nesilaikant grst kokia nors bausm.

PAGRINDINS SVOKOS
Teiss mokslas - socialinis mokslas, tiriantis valstybinio ir teisinio pobdio reikinius (jurisprudencija). Teisin valstyb - tai koncepcija, pagal kuri vis valdios organ, kini ir visuomenini darini, fizini ir juridini asmen veikla valstybje, j tarpusavio santykiai turi bti grindiami teise ir reguliuojami tik teisinmis priemonmis. Prigimtin teis - visuma pamatini teisi ir princip, iplaukiani i paios mogaus prigimties ir nepriklausani nuo socialini slyg - valstybi bei jose galiojani teiss norm. Teiss forma (altinis) - valstybs kompetenting organ ar j galint nevalstybini organizacij ileisti teiss aktai, kuri normose (elgesio taisyklse) suformuluota (ireikta) ir tvirtinta valstybs valia. Teisinis paprotys - kompetentingo valstybs organo patvirtinta (sankcionuota) taisykl, kuri susiformuoja visuomenje ilg laik danai j taikant ir kurios laikomasi i tradicijos. Teisinis precedentas - tokia teiss forma, kai teismo sprendimas tam tikroje byloje ar kito valstybs organo priimtas sprendimas tam tikru klausimu taikomas ir kitais panaiais atvejais ir itokiu bdu tampa visuotinio elgesio taisykle. Norminis teiss aktas - oficialus raytinis dokumentas, turintis privalomj teisin gali visiems arba daugeliui teiss subjekt ir skirtas nevienkartiniam naudojimui (taikymui). Teisin sistema - suderint, sugrupuot, tarpusavyje hierarchiniais ir koordinaciniais ryiais susiet teiss norm, teiss akt ir j grupi (teiss institut, ak ir kt.) junginys. Kodifikacija - normini teiss akt ir juose tvirtint teiss norm idstymas viename bendrame tam tikros teiss akos ar posakio rinkinyje - kodekse. statymas - Seimo priimtas teiss aktas, turintis aukiausi teisin gali, kurio privalo laikytis visos valstybs institucijos, visuomenins organizacijos, kio subjektai, pareignai ir gyventojai. statymas gali bti pakeistas arba panaikintas tik Seimo priimtu kitu statymu. Teiss norma - valstybs nustatyta arba patvirtinta (sankcionuota) ir jos saugoma elgesio taisykl (poelgio modelis). Teisiniai santykiai - teiss norm reguliuojami visuomeniniai santykiai. Teisnumas - valstybs pripaintas asmens galjimas turti tam tikras teises ir pareigas. Veiksnumas - valstybs pripaintas asmens galjimas savo veiksmais gyti tam tikras teises ir vykdyti turimas teises ir pareigas.

59

TEISES TEORIJA

Teistumas - visuotinis faktinis Lietuvos norminiuose teiss aktuose nustatyt elgesio reikalavim vykdymas. Teistvarka - valstybs esama tvarka, nustatyta ir saugoma teiss norm. Teisin atsakomyb - tai kalto asmens pasmerkimas ir bausms (sankcijos) jam taikymas u teiss paeidim. Morals normos - tam tikros istorikai susiformavusios ir visuomens priimtos elgesio taisykls, orientuojanios mones savo noru pasirinkti kilnius, visuomenei reikmingus poelgius ir susilaikyti nuo netinkam veiksm.

KLAUSIMAI
1. Kokiai moksl krypiai pagal Europos Komisijos Moksl klasifikacij priskiriamas teiss mokslas? 2. Kokios vertybs ikeliamos visuotins gerovs valstybs teorijoje? 3. Kokiais poymiais teiss normos isiskiria i kit socialini norm? 4. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18 straipsnyje nurodyta, kad mogaus teiss ir laisvs yra prigimtins". Kaip galima bt paaikinti i Konstitucijos nuostat, remiantis ymiausi prigimtins teiss teorijos atstov mintimis? 5. Kas yra teiss altini hierarchija? Ivardykite Lietuvos teiss altini sek pagal j teisin gali. 6. Kokie pagrindiniai kontinentins ir bendrosios (anglosaksikosios) teiss sistem skirtumai? 7. Kaip suprantama statymo svoka nekamojoje ir teiss kalboje? 8. Kas yra dispozicija? 9. Kuo teiss normos skiriasi nuo technini norm? 10. Kuo skiriasi teistumo ir teistvarkos svokos?

UDUOTYS
1. Dar Senovs Romoje buvo sakoma: Ubi societas ibi jus (Kur visuomen, ten ir teis"). Panagrinkite, ar Robinzonui Kruzui reikjo teiss? 2. Ivardykite pagrindines teiss akas. Nurodykite pagrindinius civilins teiss institutus. 3. Per inias buvo praneta, kad Vyriausyb prim statym dl cukraus mokesio vedimo". Kokia klaida sivl tame praneime? Atsakym pagrskite.

60

Pagrindins svokos, klausimai, uduotys

4. Baudiamojo kodekso 130 straipsnyje Nuudymas labai susijaudinus" parayta: Tas, kas nuud mog staiga labai susijaudins dl neteisto ar itin eidianio j ar jo artim asmen nukentjusio asmens poelgio, baudiamas laisvs atmimu iki eeri met". Nurodykite, kokia yra ios teiss normos hipotez, dispozicija ir sankcija. 5. Pasvarstykite, kokios yra kyininkavimo (korupcijos), kaip teiss paeidimo, subjektyvios ir objektyvios prieastys?

ANTRAS SKYRIUS

KONSTITUCIN TEIS

1. KONSTITUCIN TEIS IR KONSTITUCIJA 1.1. KONSTITUCINS TEISS SAMPRATA IR YPATUMAI

KONSTITUCINS TEISS ESM Bazin valstybs teiss norm dalis tradicikai vadinama konstitucine teise. J sudaro pagrindins valstybs ir j krusios bendruomens (piliei) politins ir teisins vertybs (pvz., mogaus, eimos, kalbos, religijos, aplinkos, darbo ar verslo svarbiausi aspektai) ir principai (pvz., nepriklausomybs ar demokratijos principai) bei su jais susijusios normos, t. y. vieojo ir i dalies privataus elgesio taisykls (pvz., parlamento nario ar teisjo veiklos, tv ir vaik tarpusavio elgesio taisykls). Visa tai gali bti ireikta viename dokumente, pavadinimu Konstitucija" ar Pagrindinis statymas", ir j detalizuojaniuose teiss aktuose (statymuose, valdymo aktuose ar teism sprendimuose) arba pateikta vairiuose aktuose ar statymuose, kuri visuma rodyt esant nesusistemint konstitucij. Bendruoju poiriu konstitucin teis turi kiekviena valstyb, nesvarbu, ar ji ileido special dokument, pavadinimu Konstitucija". Jei valstyb tokio dokumento neturi, tai savaime nereikia, kad jos teritorijoje nra jokio pamatinio politinio ir teisinio sutvirtinimo, neleidianio sivyrauti savivalei ir anarchijai. Antai konstitucijos, kaip vientiso vertybi, princip ir norm rinkinio, neturinioje Didiojoje Britanijoje i esms galioja seniausia pasaulyje konstitucin teis, kurios pagrind sudaro vairiais imtmeiais vardan individo ir parlamentins demokratijos apsaugos priimti parlamento aktai, teism sprendimai ir susiformav paproiai. Apibendrinant galima sakyti, kad konstitucin teis - tai sistema konkreios alies politini ir teisini vertybi, princip ir norm, tvirtinani ir reglamentuojani esminius mogaus, pilieio bei visuomens jungini santykius su valstybs institucijomis ir kitais asmenimis, pagrindini valstybs valdios institucij organizavimo ir veikimo tvark. KONSTITUCINS TEISS SVOKA Jei kiekviena valstyb, kaip teigme, turi konstitucin teis, tai atrodyt, kad ms pateiktas tokios teiss apibrimas turt tikti kiekvienai valstybei, nesvarbu, ar jos pamatin santvarka turi monarchijos, parlamentins (prezidentins) respublikos, autoritarinio valdymo ar vienos partijos diktatros poymi. Taiau XX amiaus istorija rodo, kad vien valstybi (JAV, VFR ar Pranczijos) organizavimo pagrind sudaro demokratikai priimtos teiss normos, kit (buvusios TSRS ir Jugoslavijos, Kubos ar kitos socialistins" ar liaudies" valstybs) - politinio lyderio nubrti prioritetai ar vienintels partijos suvaiavim sprendimai, dar kit (Irano, Saudo Arabijos) - religins vertybs ir j nulemtos normos. Remiantis tuo, galima 65

KONSTITUCIN TEIS

teigti, kad konstitucin teis geriausiai galima apibrti vertinus konkreios valstybs konkretaus laikotarpio konstitucin teis. Dabartin Lietuvos Respublikos konstitucin teis, sigaliojus 1992 m. Konstitucijai (toliau - Konstitucija) ir pradjus veikti Konstituciniam Teismui, galima apibrti dvejopai. Pirmiausia j galima apibrti pagal tai, kaip formintas aukiausios teisins galios dokumentas ir koki akt formos jame numatytos. iuo platesniu poiriu konstitucin teis - tai Konstitucijoje ir joje (tiesiogiai ar netiesiogiai) numatytuose statymuose bei juose numatytuose postatyminiuose teiss aktuose tvirtint princip ir norm sistema. Taigi tokiu atveju konstitucins teiss altiniai yra Konstitucija ir jos nuostatas detalizuojantys statymai - konstituciniai statymai (Konstitucijos 47 str., 69 str. 3 d., 150 str.) ir paprastieji (t. y. nekonstituciniai) statymai, pavyzdiui, Vyriausybs statymas (Konstitucijos 93 str.), Konstitucinio Teismo statymas (Konstitucijos 102 str. 2 d.), rinkim statymai (Konstitucijos 34 str. 2 d.), statymo gali turintis Seimo statutas (Konstitucijos 76 str.) ir norminiai postatyminiai aktai: Vyriausybs nutarimai (Konstitucijos 95 str.), Respublikos Prezidento dekretai (Konstitucijos 85 str.). Toki konstitucins teiss samprat galima vertinti teigiamai ta prasme, kad ji apibrta tokiais Konstitucijos odiais, kaip nustato statymas", saugo statymas" (Konstitucijos 12 str. 3 d., 19 str.), ir yra pagrsta detalizuojaniuose statymuose tradicikai vartojamais odiais Vyriausybs nustatyta tvarka". Kita vertus, pateikt apibrim galima vertinti ir kritikai, nes, pirma, jame pernelyg sureikminti statymai ir juos leidiantis Seimas, kuris pagal dabartin Konstitucij nra aukiausioji valstybs institucija. Paymtina, kad Konstitucijoje nra nuostatos, panaios Lietuvos Respublikos 1990 m. Laikinojo Pagrindinio statymo princip Aukiausioji Taryba - aukiausiasis valstybins valdios organas". Taigi Seimas nra pagrindinis Konstitucijos aikintojas ir gyvendintojas, nes jo teisin kryb Konstitucinis Teismas gali pripainti prietaraujania Konstitucijai. Antra, pateiktas apibrimas pera mint, kad Konstitucija tarsi galioja statym nustatyta tvarka", nors pagal 1992 m. Konstitucij (7 str. 1 d., 105 str. 1 d., 107 str. 2 d.) statymai turi galioti Konstitucijos nustatyta ir Konstitucinio Teismo iaikinta tvarka. Treia, mintasis konstitucins teiss apibrimas sudaro spd, kad ir kiti Konstitucijoje numatyti norminiai postatyminiai sprendimai - ministro sprendimai ministerijos kompetencijai priklausaniais klausimais" (K 98 str. 1 d.) ar savivaldybi taryb sprendimai (Konstitucijos 119 str. 4 d., 121 str. 2 d.) - neva yra konstitucins teiss altiniai. Ieit, kad norint visikai painti konstitucin teis, btina analizuoti ir vis ministr bei savivaldybi taryb priimtus ir galiojanius norminius sprendimus, susijusius su Konstitucija. Tokiu atveju konstitucins teiss studijos i esms bt administracins teiss studijavimas. Ketvirta, mintj konstitucins teiss apibrim kritikai galima vertinti ir todl, kad Konstitucijos II skirsnyje mogus ir valstyb" bei kituose skirsniuose nra odi nustato Vyriausyb" ar Vyriausybs nustatyta tvarka". Tai rodo, kad mogaus teisi ir laisvi bei kit konstitucini vertybi esminiai klausimai negali bti reglamentuojami postatyminiais aktais. Visa tai turint omenyje, pateikto konstitucins teiss apibrimo nereikt vertinti rimtai. Prieingu atveju konstitucin teis turtume vadinti valstybine teise. Siauresniu poiriu dabartin Lietuvos Respublikos konstitucin teis galima apibrti ir pagal tai, koks aukiausiosios teisins galios dokumentas ir jame 66

Konstitucin teis ir Konstitucija

tvirtintas vertybes detalizuojantis reglamentavimas - statym, postatymini akt ar teism sprendim pagrindu - yra svarbiausias, pastovus ir neginijamas teismine tvarka. iuo poiriu k o n s t i t u c i n t e i s -tai prigimtini mogaus teisi ir laisvi bei kit vertybi (pirmiausia - tautos suvereniteto), j apsaugos, gynimo ir gyvendinimo institucines bei organizacines priemones tvirtinanios Konstitucijos ir j galutinai ir neskundiamai (Konstitucijos 107 str. 2 d.) aikinanio Konstitucinio Teismo sprendimuose ipltot princip bei koncepcij visuma. iuo atveju konstitucins teiss altiniai yra prigimtins mogaus teiss ir laisvs (jas sukuria mogaus gimimas, bet ne valstyb ar konstitucij referendumu priimantys pilieiai), tautos suverenitetas (jis egzistuoja savaime prie sukuriant valstyb ir po to), visa tai apraanti Konstitucija ir j aikinanio bei taikanio Konstitucinio Teismo sprendimai. Toki samprat, viena vertus, galima laikyti nepakankama ir vienpusika, nes joje pernelyg sureikminama devyni Konstitucinio Teismo teisj (Konstitucijos 103 str. 1 d.) sprendim reikm ir tarsi nuvertinami 141 Seimo nario priimti statymai. Kita vertus, pateikt konstitucins teiss apibrim i esms galima vertinti kaip tinkamiausi, nes visi statymai ar Vyriausybs aktai gali bti Konstitucinio Teismo pripainti antikonstituciniais ir todl netaikomais (Konstitucijos 107 str. 1 d.). Be to, konstitucin teis i principo turi bti pastovi ir negali keistis vien todl, kad pasikeit statymai ar postatyminiai aktai (o jie paprastai keiiasi, po rinkim pasikeitus Seimo ir Vyriausybs sudiai ar i institucij prioritetams). KONSTITUCINS TEISS REGULIAVIMO SRITIS (APIMTIS) K reguliuoja konstitucin teis, pasakyti trumpai ir kartu isamiai nemanoma. iuo atveju svarbu pabrti, kad konstitucin teis turi trigub objekt, t. y. ji reguliuoja (daro norminamj, t. y. stabilizuojamj, organizuojamj, integruojamj ir apsaugin - poveik): 1) pamatinius valstybs organizavimo principus ir procedras, pirmiausia demokratins, respublikins, nepriklausomos ir teisins valstybs principus bei juos atitinkanias procedras - rinkim ir referendumo tvarkos pagrindus, prigimtini mogaus teisi ir laisvi apsaugos ir gynimo principus, iimtiniais atvejais -j ribojimo pagrindus, socialini (t. y. nevalstybini) jungini (religini organizacij, tautini bendrij, politini partij ar visuomens informavimo priemoni) laisvo steigimosi ir veiklos garantijas, vietos savivaldos gyvendinimo pagrindus. iuo atveju konstitucins teiss altiniai yra Konstitucija, Seimo rinkim statymas, Respublikos Prezidento rinkim statymas, Savivaldybi taryb rinkim statymas, Referendumo statymas, Politini partij statymas, Visuomens informavimo statymas, Vietos savivaldos statymas ir i statym atitikt Konstitucijai vertinantys Konstitucinio Teismo nutarimai; 2) pagrindines valstybs valdios funkcijas ir jas vykdanias institucijas, t. y. statym leidybos, valdymo (administravimo) ir teisingumo vykdymo funkcijas bei jas pagal tam tikrus principus ir tvark vykdanio Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybs ir teism (bei kai kuri kit institucij, pavyzdiui, Valstybs kontrols, Lietuvos banko) teisins padties pagrindus. iuo atveju konstitucins teiss materials ir formals altiniai yra Konstitucija, Seimo statutas, Prezidento statymas, Vyriausybs statymas (i dalies - ir Vyriausybs darbo reglamentas), Konsti-

67

KONSTITUCIN TEIS

tucinio Teismo statymas, Teism statymas ir i statym atitikt Konstitucijai vertinantys Konstitucinio Teismo nutarimai; 3) valstybs galiojim ribas, t. y. ne tiek Konstitucijoje tiesiogiai apibrt pagrindini valstybs institucij kompetencij, kiek tokios kompetencijos (paodiui Konstitucijos tekste nevardytas) galiojim ribas, kurios logikai ir sistemikai iplaukia i prigimtini mogaus teisi ir laisvi, teisins valstybs ir kit pagrindini princip. iuo atveju konstitucins teiss altiniai yra trys: prigimtins mogaus teiss ir laisvs, Konstitucija ir statym atitikt Konstitucijai vertinantys Konstitucinio Teismo nutarimai. ioje vietoje tikslinga aptarti konstitucinius santykius. Jie gali bti skirstomi konstitucikai reikmingus santykius, kuri teiss normos tiesiogiai nereglamentuoja (pvz., Respublikos Prezidento ir didiausios Seimo nari frakcijos lyderio susitikimas bei kompromisinis susitarimas) ir konstitucinius teisinius santykius, kurie reglamentuoti konstitucins teiss norm (pvz., Respublikos Prezidento ir Seimo santykiai, susiklostantys skiriant generalin prokuror ar Konstitucinio Teismo teisjus). Konstituciniai santykiai yra: 1) esminiai mogaus ir valstybs institucij santykiai, susij su prigimtinmis vertybmis (Konstitucijos 18 str.) ar konstituciniais principais (tokie santykiai susiklosto, pvz., valstybs pareignams slapta klausantis asmens pokalbi telefonu, taip pat sulaikant ar suimant mog; Konstitucijos 19-26 str.); 2) pagrindini konstitucinio lygmens valstybs institucij santykiai (pvz., Seimo ir Respublikos Prezidento santykiai, susiklostantys parenkant ir skiriant Ministr Pirminink; Konstitucijos 92 str. 1 d.); 3) kolegialios valstybs institucijos nario ir kit ios institucijos nari santykiai (pvz., Ministro Pirmininko ir ministr santykiai arba Seimo nari santykiai svarstant statymo projekt; Konstitucijos 69 str., 95 str.); 4) kolegialios valstybs institucijos nario ir ios institucijos (pvz., Seimo nario ir Seimo) santykiai. i aptart santyki dalyvius, turinius tam tikr konstitucin status (t. y. konstitucines teises, pareigas, galiojimus ar atsakomyb), galima laikyti konstitucini teisini santyki subjektais. vairiose Konstitucijos nuostatose kalbama apie: kiekvien individ (mog, piliet ar usieniet; Konstitucijos 18-26 str., 48 str.), specialj individ (pvz., dirbani motin, darbuotoj ar gerai besimokant piliet"; Konstitucijos 39 str. 2 d., 41 str. 3 d. 2 s., 51 str.), individ junginius (pvz., eim, religin ar visuomenin organizacij, tautin bendrij, profesin sjung ar politin partij; Konstitucijos 35 str., 38 str., 43 str., 45 str.), autonominius darinius, t. y. vadinamsias personalines korporacijas (valstybs pripaintas banyias, universitetus, visuomens informavimo priemones; Konstitucijos 40 str. 3 d., 43 str. 2 ir 4 d.), teritorines {vietos) savivaldybes (t. y. emesniuosius valstybs teritorijos administracinius vienetus; Konstitucijos 11 str., 119 str., 123 str. 1 d.), pagrindines valstybs institucijas ir j atskirus narius (pvz., Seim ir jo narius, Vyriausyb ir ministrus; Konstitucijos 55-63 str.; 98-100 str.), auktesniuosius administracinius vienetus (t. y. apskritis; r. Konstitucijos 123 str. 1 d.), valstybin bendruomen, svarbiausius gyvenimo klausimus sprendiani referendumu (Konstitucijos 9 str.), Lietuvos Respublik ir jos konstitucins teiss reglamentuojamus santykius su individu, j junginiu, usienio valstybe ar tarptautine organizacija (Konstitucijos 136 str., 138 str.).

68

Konstitucin teis ir Konstitucija

KONSTITUCINS TEISS PADTIS TEISINJE SISTEMOJE Konstitucins teiss padties valstybs teisinje sistemoje, t. y. jos ryio su administracine, baudiamja, civiline ar kita teiss norm ir princip posisteme, supratimas priklauso nuo to, kaip suvokiama Konstitucijos reikm (daugiau apie tai r. kit io skyriaus skirsn). Jei Konstitucij, be kita ko, suvoktume kaip mogaus teisi ir laisvi altin (j tikrasis altinis - mogaus prigimtis, gimimas, o ne Konstitucija), tuo atveju konstitucin teis gali atrodyti kaip svarbiausioji teiss aka. Toks poiris priimtinas tik su slyga, jei valstybs (pvz., buvusios TSRS) statymai ir teiss mokslas visos teisins sistemos neskirsto viej ir privatin. Lietuvos Respublikoje toks skirstymas egzistuoja. Tai akivaizdiai rodo naujojo Civilinio kodekso (1.1 str.) nuostatos, taip pat Lietuvos Aukiausiojo Teismo nutartys, kur, pavyzdiui, raoma, kad privatinje teisje turi dominuoti dispozityvus, o ne imperatyvus teisinio reguliavimo metodas. Reali kin laisv yra manoma tik tada, jeigu daugum privatins teiss norm sudaro dispozityvios, o ne imperatyvios teiss normos" (Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2000 10 02 nutartis (civilin byla Nr. 3K-3-905/2000). Turint tai omenyje, galima teigti, kad Lietuvos valstybs konstitucin teis nra absoliuiai svarbiausia ar pirmin teisins sistemos aka, nes kitos sistemos akos nra absoliuiai ivestins. Vertinant Konstitucij kaip prigimtini mogaus teisi ir laisvi nesukuriant {tik jas apraant ir reikiam j apsaug numatant) akt, konstitucin teis galima suprasti kaip bazin teisins sistemos grand, kuri ypatinga tuo, kad: 1) netiesiogiai (per konstitucing statym leidyb ir tiesiogin Konstitucijos taikym teism sprendimais) lemia atitinkamas administracins, baudiamosios ar civilins teiss posistemi norm formuluotes ir j taikym. iuo poiriu kiekvienas Konstitucinio Teismo sprendimas, kuriuo ginijamas teiss aktas (Konstitucijos 105 str. 1 d.), reguliuojantis administracinius ar civilinius santykius, pripastamas antikonstituciniu, rodo konstitucionalizuot (Konstitucijos tiesiogiai paveikt) administracin ar civilin teis; 2) pagal savo princip ir norm (r., pvz., Konstitucijos 30 str. ar 31 str.) gyvendinim, apsaug ar gynim yra priklausoma" nuo kit teisins sistemos posistemi. Todl konstitucing administracin ar civilin teis atitinkamai rodo konkretizuot konstitucij" (konstitucij, pritaikyt konkreiam atvejui). Konstitucija yra ir konstitucins teiss, ir kit teisins sistemos posistemi altinis, nes: 1) joks statymas, reguliuojantis administracinius, civilinius ar baudiamuosius santykius, negali prietarauti Konstitucijai (Konstitucijos 7 str. 1 d.); 2) Konstitucijoje yra daug nuorod, tvirtint odiais nustato statymas" (Konstitucijos 30 str. 2 d.) ar statymo nustatyta tvarka" (Konstitucijos 31 str. 1 d., 84 str. 21 p.), kurias gyvendinant btina laikytis principo Konstitucija yra vientisas aktas" (Konstitucijos 6 str. 1 d.), t. y. atsivelgti kitas Konstitucijos nuostatas, kurios yra susijusios su konkretizuojania nuoroda; 3) prigimtinms mogaus teisms ir laisvms bei kitoms vertybms (pvz., nepriklausomybei, demokratijai) veiksmingai gyvendinti, saugoti ar objektyviai ginti yra btinos tam tikros (konstitucingos!) administracins, baudiamosios ar civilins teiss normos, kurios tvirtintos Konstitucijoje odiais saugo statymas" (Konstitucijos 19 str., 23 str. 2 d.) ar gina statymas" (Konstitucijos 21 str. 2 d.); 4) Konstitucijoje nustatyti Seimo

69

KONSTITUCIN TEIS

ir Vyriausybs galiojimai, kuriuos gyvendinant (pvz., pagal mint vientisumo princip Seimui nustatant mokesius, o u j nemokjim ar vengim mokti administracines nuobaudas ar kriminalines bausmes; Konstitucijos 127 str.) leidiamos konstitucingos administracins, baudiamosios ar civilins teiss normos.

1.2. LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS SAMPRATA IR YPATUMAI

KONSTITUCIJOS RENGIMO IR PRIMIMO ISTORIJA BEI PAKEITIMAI Tarptautins teiss poiriu Lietuvos valstyb 1940-1990 m. buvo okupuota. Vadinasi, de facto gyvavusi Lietuvos Taryb Socialistin Respublika (toliau - LTSR) nebuvo Lietuvos valstybingumo forma (t. y. nereik valstybs tstinumo socialistiniu pavidalu"). Pagal LTSR rinkim statym 1990 m. vasar (ir kovo pradioje) demokratikai irinkta LTSR Aukiausioji Taryba t pai met kovo 11d. pakeit savo pavadinim - pasivadino Lietuvos Respublikos Aukiausija Taryba - ir prim Akt Dl Lietuvos nepriklausomos valstybs atstatymo". Tai darydama Aukiausioji Taryba (j galima vadinti Atkuriamuoju Seimu) siek iveng konstitucinio vakuumo ir spdio, kad Lietuvos valstyb atsirado i LTSR. Be to, t pai kovo 11 dien po minto Akto primimo buvo smoningai atstatytas" ir po teisikai svarbios pauzs (juridins sekunds") sustabdytas Lietuvos valstybs 1938 m. Konstitucijos galiojimas, priimtas Lietuvos Respublikos Laikinasis Pagrindinis statymas, paskelbtas sigaliojani nuo primimo momento. Tok jo pavadinim galima suprasti, turint omeny, kad dl skubaus primimo objektyviai neivengta (be to, turint omeny TSRS neigiam nusistatym prie Lietuvos nepriklausomyb smoningai nesistengta visikai ivengti) daug LTSR 1978 m. Konstitucijos formuluoi ir struktros ypatybi. Neatsitiktinai Aukiausioji Taryba kovo 11 dien prim ir protokolin nutarim pavesti [...] komisijai per tris savaites parengti pasilymus dl priimto Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio statymo tobulinimo [...]". Visa tai leidia suprasti, kodl Laikinasis Pagrindinis statymas, galiojs iki dabartins Konstitucijos sigaliojimo 1992 m. lapkrit, keistas daugiau nei 20 kart. Naujos (nuolatins) Konstitucijos projekto kontrai ltai m rykti laikotarpiu nuo 1991 m. pavasario iki 1992 m. pavasario, kai buvo vieai skelbiami alternatyvs politini partij, darbo grupi ir atskir ekspert projektai. Vienas i pagrindini projekt skirtum ir politini nesutarim objekt buvo stipraus" Respublikos Prezidento klausimas, t. y. kolegialaus parlamento (bsimoji Seimo) ir vienasmenio valstybs vadovo gali vadovauti valstybei santykio klausimas. Kompromisiniame Aukiausiosios Tarybos deputat projekte, kuris Aukiausiosios Tarybos nutarimu paskelbtas visuomenei 1992 m. gegus 1 d. dienraiuose, buvo tvirtintos subalansuotos Seimo ir Respublikos Prezidento galios ir n vienai i i institucij nesuteikta iskirtin teis dominuoti. Galutin projekt Aukiausioji Taryba patvirtinto ir referendumui pateik 1992 m. spalio 13 d. nutarimu. T pai met spalio 25 d. kartu su Seimo rinkimais vykusiame referendume Konstitucijos projektui pritar daugiau kaip 56 procentai vis rinkj.

70

Konstitucin teis ir Konstitucija

KONSTITUCIJOS STRUKTRA (SUDEDAMOSIOS DALYS) Siauresniu poiriu Konstitucij sudaro 154 straipsniai, o platesniu - Konstitucijos raytinis ir neraytinis (loginis ir sisteminis) tekstas, susidedantis i preambuls, keturiolikos skirsni bei Baigiamj nuostat", ir du atskiri aktai (Konstitucijos 150 str.): 1. Konstitucinis statymas Dl Lietuvos valstybs", priimtas Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos 1991 m. vasario 11 d., t. y. po to, kai daugiau kaip trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventoj (rinkj) pritar Aukiausiosios Tarybos priimtam Kovo 11-osios Aktui, 1991 m. vasario 9 d. apklausoje (plebiscite) pasisak u nepriklausom ir demokratin respublik. 2. Konstitucinis aktas Dl Lietuvos Respublikos nesijungimo postsovietines Ryt sjungas", priimtas Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos 1992 m. birelio 8 d. siekiant konstitucikai ukirsti keli galimai Lietuvos valstybs integracijai postsovietinio Ryt bloko gynybines, ekonomines, finansines ir kitokias erdves" (minto Akto preambul) ir pasiekti iuo politikai jautriu klausimu pamatin deputat (signatar) kompromis. Paymtina, kad Seimas 2004 m. pradjo Konstitucijos 150 straipsnio pakeitimo (papildymo) procedr. Jai rezultatyviai pasibaigus, sudedamosiomis Konstitucijos dalimis taps dar du aktai: 1) konstitucinis aktas Dl Lietuvos Respublikos narysts Europos Sjungoje"; 2) 1992 m. (kartu su referendumu dl Konstitucijos priimtas) statymas Dl Lietuvos Respublikos Konstitucijos sigaliojimo tvarkos". PAGRINDINIAI KONSTITUCIJOS BRUOAI Nei Konstitucijoje, nei statymuose ar Konstitucinio Teismo nutarimuose nra tvirtinto Konstitucijos apibrimo, kuris bt trumpas ir atspindt pagrindinius bruous. Taigi Konstitucij reikt suprasti krybikai (neformaliai), gerai siskaitant jos tekst, atsivelgiant rengimo ir primimo istorij, gyvendinim ir kita. Pirmiausia svarbu inoti, kad Konstitucija, remiantis joje paioje esaniais teiginiais, yra: 1) vientisas aktas (Konstitucijos 6 str. 1 d.). Tai odine ir logine kalba paaikinta Konstitucinio Teismo 1995 m. sausio 24 d. ivadoje: Konstitucins nuostatos yra susijusios ne tik formaliai, pagal Konstitucijos norm idstymo struktr, bet ir pagal j turin. [...] Tiek Konstitucijos preambul, tiek jos skirsniai bei straipsniai sudaro prasming Konstitucijos visum". Kitaip tariant, Konstitucijoje nra prietaravim ar nesuderint norm (neirint to, kad kai kurios nuostatos, pvz., tvirtintos 20 straipsnio 1-3 dalyse, i pirmo vilgsnio neatitinka viena kitos), be to, kiekvienas Konstitucijos skirsnis ir straipsnis sudaro vientis sistem, kurioje atskiros nuostatos turi bti aikinamos ne izoliuotai, bet pagal j login ir sistemin ry su kitomis nuostatomis. Antai norma nuosavyb nelieiama" (Konstitucijos 23 str. 1 d.) pagal login ir sistemin ry su teisins valstybs principu bei norma nuosavyb gali bti paimama [...]" (Konstitucijos 23 str. 3 d.) nereikia, kad nuosavyb yra absoliuiai nelieiama. Taigi statymo nustatytais atvejais teismas gali konfiskuoti asmeniui nuosavybs teise priklausant daikt (pvz., vilkik), kuriuo padaromas iurktus (administracinis ar kriminalinis) teiss paeidimas (pvz., kontrabanda); 2) tiesiogiai taikomas aktas, be kita ko, ir kiekvieno asmens teisms ginti (Konstitucijos 6 str. 1 d. ir 2 d.). Tai reikia, kad Konstitucija yra ne politin deklaracija,

71

KONSTITUCIN TEIS

bet teiss aktas, kur Konstitucinis Teismas ir kiti teismai sprsdami bylas (r. Konstitucijos 105 str. 1 d., 109 str.), o valdymo institucijos vykdydamos vieojo administravimo funkcijas turi taikyti pirmiausia pagal jo turin ir prasm, bet ne statym perpasakot" Konstitucijos turin ir prasm. Kitaip tariant, galioja Konstitucijos nustatyta tvarka, o ne statym nustatyta tvarka". Visa tai galima geriau suprasti, perskaiius tok Lietuvos Aukiausiojo Teismo iaikinim: Galiojant teiss altini hierarchijai, bet kokio teiss gino sprendimas turi prasidti nuo aukiausi teisin gali turini teiss altini analizs - Konstitucijos ir statymo" (Lietuvos Respublikos Aukiausiojo Teismo 2000 m. spalio 2 d. nutartis (civilin byla Nr. 3K-3-910/2000). Taigi kiekvienas teisjas, sprsdamas teisin gin, pirmiausia privalo atsivelgti Konstitucij, o po to - atitinkam statym. Bet jei asmuo, siekdamas, pavyzdiui, kad teismas pareigot valstybs institucij ar kit asmen atlyginti padaryt moralin ar materialin al (Konstitucijos 30 str. 2 d.), savo reikalavimus ir argumentus gr tik Konstitucija, jam svarbu bti perskaiius tok Aukiausiojo Teismo iaikinim: Tiesiogiai Konstitucijos pagrindu iekinys gali bti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu gino santykio nedetalizuoja kiti norminiai aktai - statymai ar postatyminiai aktai, neprietaraujantys Konstitucijai" (Lietuvos Aukiausiojo Teismo 1999 m. gegus 3 d. nutartis (civilin byla Nr. 3K-3108/1999). Taigi, jei Konstitucijoje nustatyto reglamentavimo akivaizdiai nepakanka teisiniam ginui objektyviai ir teisingai isprsti, teismas ar valdymo institucija gali ir turi remtis reglamentavimu, nustatytu statymuose ar norminiuose valdymo (postatyminiuose) aktuose. Paymtina, kad teismas, turintis pagrindo manyti, kad statyme ar Vyriausybs nutarime nustatytas reglamentavimas neatitinka Konstitucijos, privalo sustabdyti bylos nagrinjim ir kreiptis Konstitucin Teism, kad is inagrint statymo ar Vyriausybs nutarimo atitikt Konstitucijai (Konstitucijos 110 str. 2 d.); 3) viriausias aktas, nurungiantis jam prietaraujanius statymus (ar kitus aktus). Konstitucijos 7 straipsnio 1 dalyje raoma: Negalioja joks statymas ar kitas aktas, prieingas Konstitucijai". Tai rodo, jog Konstitucijai galioja virenybs principas, pagal kur ji valstybs teisinje sistemoje yra aukiausios teisins galios aktas. inoma, anot ymaus tarpukario Lietuvos konstitucionalisto M. Riomerio, Konstitucijos aktas nra gyvas ir gintis pats negali", t. y. virenybs principas savaime negali padaryti negaliojaniais statymo ar tarptautins sutarties" (Konstitucinio Teismo 1995 m. spalio 17 d. nutarimas). Todl svarbu inoti, kad tik Konstitucinis Teismas, kreipiantis j tam tikriems subjektams (r. Konstitucijos 106 str.), galiotas sprsti, ar prietarauja Konstitucijai (ir dl to negali bti taikomas) Seimo priimtas statymas, Vyriausybs nutarimas ar Respublikos Prezidento dekretas ar kitaip pavadintas i institucij teiss aktas. KONSTITUCIJOS REIKM IR ISKIRTINUMAS Remdamiesi pagrindiniais Konstitucijos bruoais, nurodytais jos paios tekste, pasistengsime parodyti Konstitucijos reikm bei jos iskirtinum. Pripastant Konstitucijos virenyb prie statymus ir kitus aktus (Konstitucijos 7 str.), galima teigti, kad Konstitucija yra ypatinga teiss akto forma, t. y. pagrindinis valstybs teiss aktas. J galima i dalies vadinti pagrindiniu statymu", nes nuo 1990 m. iki 1992 m. Lietuvos Respublikoje galiojo laikinoji konstitucija, pava-

72

Konstitucin teis ir Konstitucija

dinimu Lietuvos Respublikos Laikinasis Pagrindinis statymas". Atsivelgiant Konstitucijos turinio vairov (himnas, mogaus teiss, mokesiai, darbas, karas ir pan.) ir tai, kad joje apibdintos vertybs, daranios tak mogaus ir visuomens teisiniam saugumui, galima dar pridurti, kad Konstitucija yra ir svarbiausias valstybs statymas. Kad tai ypa svarbus aktas, rodo ir specifin Konstitucijos primimo ir keitimo tvarka: ji priimama referendumu, o dauguma priimtos Konstitucijos nuostat gali bti keiiamos sudtinga parlamentine tvarka (balsuojant ne maiau kaip 2/3 vis Seimo nari, be to, u pakeitim balsuojant du kartus ir tarp t balsavim darant trij mnesi pertrauk), o I ir XIV skirsni nuostatos - tik referendumu (Konstitucijos 148 str.). Konstitucija savo abstraktumu ir konkretumu yra ypatingas teiss aktas, kuris dl savo prigimtins teiss sudaro bazin visos valstybs teisins sistemos pagrind ir nuo statym skiriasi tuo, kad yra: 1) form forma, t. y. esmines institucines ar organizacines formas (pvz., tiesiogins ir atstovaujamosios demokratijos, nevalstybini organizacij, pagrindini valstybs institucij ir j teiss akt formas) sujungiantis teiss aktas, suteikiantis statym leidjui ypating teis ias formas detalizuoti; 2) norm norma, t. y. ne tik tiesiogiai tvirtintas, bet ir logikai bei sistemikai suvokiamas (pvz., trumpoje 18 straipsnio formuluotje mogaus teiss ir laisvs yra prigimtins") normas kodifikuojantis aktas, kuriame yra administracins, baudiamosios ir civilins teiss norm ir princip; 3) imperatyvi vizija - normatyvus projektas, rodantis ne tiek 1992 m. spalio 25-osios tikrov (kai dl kio reform nebuvo teisinio saugumo, neveik Konstitucinis Teismas, buvo dislokuoti buvusios TSRS kariniai daliniai ir taikyta mirties bausm), kiek nuolatos tobulintin valstybs organizavimo ir mogaus teisi (laisvi) gyvendinimo bei apsaugos model; 4) valstybins ir socialins valdios ribojimo aktas, pagal kur varomos ne tik statym leidjo ar teism galimybs (pvz., neleidiama skirtingai vertinti asmen; Konstitucijos 29 str. 1 d.), bet ir privai verslo subjekt dominavimas gamyboje ir rinkoje (Konstitucijos 46 str. 4 d.) ar gamintoj savival vartotojo atvilgiu (Konstitucijos 46 str. 5 d.); 5) valstybins bendruomens kompromisinis vienybs aktas, vainikuojantis daugiau nei penki Konstitucijos projekt rengim 1991-1992 m. KONSTITUCIJOS FUNKCIJOS Konstitucijos preambulje parayta, kad lietuvi tauta priima ir skelbia i Konstitucij siekdama [...] darnios pilietins visuomens ir teisins valstybs", puoseldama [...] tautin santarv" ir 1.1. Taigi jau ie odiai atspindi tam tikrus Konstitucijos rengj ir u j balsavusi piliei konstitucinius poreikius, kuriems patenkinti ir skirtos I XIII skirsni nuostatos. Konstitucijos nuostatas galima sisteminti pagal j galim poveik tikrovei t. y. norminio efekto valstybiniam ir visuomeniniam (i dalies privaiam) gyvenimui kryptis: stabilizavim, organizavim, integravim ir apsaug (gynim). Stabilizavimo funkcija pasireikia tose Konstitucijos nuostatose, kuriose, pavyzdiui: 1) susiaurinamas Konstitucijos keitimo iniciatori ratas (toki iniciatyv gali pateikti ne maiau kaip 1/4 vis Seimo nari arba ne maiau kaip 300 tkst. rinkj; Konstitucijos 147 str. 1 d.), palyginti su teiss inicijuoti statymus subjektais (j yra keturi: Seimo nariai, Respublikos Prezidentas, Vyriausyb ir ne maiau kaip 50 tkstani piliei; Konstitucijos 68 str.); 2) numatoma, kad nepriimta Kons-

73

KONSTITUCIN TEIS

titucijos pataisa i naujo gali bti teikiama ne anksiau kaip po met (Konstitucijos 148 str. 4 d.); 3) nustatytas skirtingas Seimo ir Respublikos Prezidento kadencijos laikotarpis (t. y. galiojim trukm: atitinkamai ketveri ir penkeri metai; Konstitucijos 55 str. 1 d.), itaip utikrinant, kad vienu metu nebt perrenkamos abi tiesiogiai legitimuotos (t. y. vienintels tiesioginiuose rinkimuose renkamos) valstybs institucijos; 4) numatytas reguliarus Konstitucinio Teismo sudties (devyni teisj) atnaujinimas (kas treji metai pakeiiant tris io teismo teisjus; Konstitucijos 103 str. 1 d.), itaip utikrinant, kad vienu metu nepasibaigt vis teisj, skiriam devyneriems metams, galiojimai ir dl to ilikt tstinumas. Organizavimo funkcija atsispindi Konstitucijos nuostatose, kuriose, pavyzdiui: 1) papunkiui nustatyti pagrindini valstybs institucij galiojimai (tai pasakytina apie keturias institucijas: Seim, Respublikos Prezident, Vyriausyb ir Konstitucin Teism; Konstitucijos 67 str., 84 str., 94 str., 105 str.); 2) netiesiogiai parodytas valdi - statym leidiamosios, valdymo ir teisingumo vykdymo - padalijimas tarp Seimo, Respublikos Prezidento ir Vyriausybs bei teism, t. y. nei vienos i i institucij neskelbiant aukiausia, ir neleidiama n vienai i j perimti kitos institucijos konstitucinius galiojimus ar deleguoti kitoms institucijoms savo konstitucinius galiojimus; 3) numatyti dvejopi valstybs teritorijos administraciniai vienetai auktesnieji vienetai (jie nevardyti; statym leidjas juos yra pavadins apskritimis) ir savivaldybs, kurios, logikai mstant, yra emesnieji vienetai (r. Konstitucijos 11 str., 119 str., 123 str. 1 d.). Integravimo funkcija atsispindi tose Konstitucijos nuostatose, kuriose, pavyzdiui: 1) numatyta dviej valstybs institucij suderinta politin valia dl Ministro Pirmininko ir generalinio prokuroro skyrimo - iuos pareignus skiria Respublikos Prezidentas, gavs Seimo pritarim. Taigi Respublikos Prezidentas pirmiausia turi kreiptis (dekretu) Seim, kad is pritart skirti jo teikiam kandidat, tada Seimas nutarimu pritaria ar nepritaria pateiktai kandidatrai. Tik po to Respublikos Prezidentas gali dekretu skirti kandidat pareigas, jei tam pritar Seimas; 2) sudarytos slygos Seimo nari maumai, t. y. ne maesnei kaip 1/5 Seimo nari grupei", aktyviai dalyvauti vadovaujant valstybei: teikiant interpeliacij (ypating klausim ratu) Ministrui Pirmininkui ar ministrui (Konstitucijos 61 str.) ar kreipiantis Konstitucin Teism dl statymo atitikties Konstitucijai (Konstitucijos 106 str. 1 d.); 3) garantuojama piliei tautinms bendrijoms kultrin autonomija (Konstitucijos 45 str.). Apsaugos (gynimo) funkcija atsispindi Konstitucijos nuostatose, kuriose, pavyzdiui: 1) pareigojami statym leidjas ir teismai saugoti ar ginti prigimtines mogaus teises ir laisves (r. Konstitucijos 22 str. 4 d., 24 str. 2 d.) ir utikrinama i teisi (laisvi) turtojui galimyb kreiptis teism dl j gynimo (Konstitucijos 30 str. 1 d.); 2) suteikiami Konstituciniam Teismui galiojimai pripainti statym, Vyriausybs nutarim ar Respublikos Prezidento dekret prietaraujaniu Konstitucijai (antikonstituciniu pripaintas aktas negali bti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas; Konstitucijos 107 str. 1 d.); 3) neleidiama Seimui keisti tam tikr Konstitucijos nuostat, t. y. I skirsnio (117 str.) ir IV skirsnio (147-149 str.) nuostatas leidiama keisti tik referendumu, su papildoma slyga, kad referendume u 1 straipsnio pakeitim pasisakyt ne maiau kaip 3/4 piliei (rinkj); 4) numatyta galimyb vesti karo padt (r. Konstitucijos 142 str.) ir nepaprastj padt (r. Konstitucijos 144 str.) bei valstybins
74

Konstitucin teis ir Konstitucija

bendruomens (t. y. teisins tautos ir kiekvieno jos nario) teis prieintis agresoriui, okupantui ar kitam subjektui, kuris prievarta ksinasi nepriklausomyb, teritorijos vientisum ar konstitucin santvark (r. Konstitucijos 3 str. 2 d.). KONSTITUCIJOS NUOSTATOS, NORMOS IR PRINCIPAI Konstitucijos formuluotes labiausiai tinka vadinti nuostatomis. odis normos" iuo atveju netinka, nes tradicikai suprantamas kaip tam tikros elgesio taisykls. Tai svarbu kalbant apie Konstitucij, nes ne kiekvienoje Konstitucijos nuostatoje (pvz., 14 str.) yra pateikta konkreti elgesio taisykl, t. y. kas, kada, k ir kaip turi daryti ar nedaryti. Galima pridurti, kad Konstitucinis Teismas 1994 m. gruodio 1 d. nutarime, aikindamas Konstitucijos odius statym nuostatos gali bti priimamos ir referendumu" (Konstitucijos 69 str. 4 d.), iaikino, jog: 1) tiek visas statymas, tiek jo dalys visada susideda i tam tikr nuostat"; 2) svoka statymo nuostatos" gali bti suprantama ir kaip vientisas statymas, ir kaip atskiros jo nuostatos". Vadinasi, referendumu galima priimti ir vien izoliuot, ir kelet susijusi statymo nuostat. Toks iaikinimas - papildomas pagrindas kiekvien Konstitucijos straipsnio sakin ar dal vertinti kaip nuostat. Todl galima teigti, kad, pavyzdiui, Konstitucijos 1 straipsnyje, be bendros nuostatos (principo), tvirtinta ir keletas atskir nuostat (princip): 1) Lietuvos valstyb yra demokratin; 2) Lietuvos valstyb yra respublika; 3) Lietuvos valstyb yra nepriklausoma. Nors visos Konstitucijos nuostatos sudaro vientis sistem, jas, kad bt aikiau ir patogiau teisikai mstyti, prasminga sugrupuoti pagal tam tikrus kriterijus. Antai pagal aikaus reglamentavimo buvim ar principinio valstybs ar kit asmen veikimo ar neveikimo nustatym (t. y. turinio apibrtum, konkreios elgesio taisykls pateikim ar nepateikim), tam tikro subjekto apibdinim (vardijim), asmens teiss ar pareigos nustatym, tam tikro veikimo ar neveikimo materialin tvirtinim ir tokio veikimo ar neveikimo procesin detalizavim, saviraikos (vadinamosios diskrecijos) statym leidjui suteikim n u o s t a t a s galima suskirstyti taip: 1) detaliai reglamentuojanios ir elgesio taisykles pateikianios normos (pvz., nustatanios pirmalaiki Seimo rinkim paskelbimo ar Respublikos Prezidento pareig laikino jimo" ir jo pavadavimo tvark; 58 str., 87 str., 89 str.) ir abstrakiai postuluojami (t. y. nukreipiantys, abstrakiai nusakantys, kas kuo ar kaip turt bti, i ko gauti param ir pan.) p r i n c i p a i t i k s l a i (pvz., Lietuvos valstyb yra [...]", valstyb remia visuomenei naudingas kines pastangas ir iniciatyv", valstyb rpinasi moni sveikata", valstyb remia savivaldybes"; 1 str., 46 str. 2 d., 54 str. 1 d., 120 str. 1 d.); 2) definicins n u o s t a t o s (jose paprastai apibdinama tam tikra vertyb, institucija ar pareignas, pavyzdiui: Respublikos Prezidentas yra valstybs vadovas"; mogaus teiss ir laisvs yra prigimtins", Valstybs himnas - Vinco Kudirkos Tautika giesm", Lietuvos valstybs gynimas [...] - kiekvieno Lietuvos Respublikos pilieio teis ir pareiga"; 16 str., 18 str., 77 str. 1 d., 139 str. 1 d.) ir b l a n k e t i n s n u o s t a t o s (jos paprastai ireikiamos odiais nustato statymas", pavyzdiui: Seimo nari rinkim tvark nustato statymas", Pilietybs gijimo ir netekimo tvark nustato statymas"; r. Konstitucijos 12 str. 3 d., 55 str. 3 d., 60 str. 3 d.); 75

KONSTITUCIN TEIS

3) galiojanios d i s p o z i c i n s n u o s t a t o s (jose suteikiama tam tikram subjektui galimyb veikti ar neveikti savo nuoira, nepaeidiant to subjekto kompetencijos prasms ir paskirties. Antai Respublikos Prezidentas pagal 68 straipsn gali, bet ne privalo gyvendinti teis teikti Seimui statym projektus. Tuo tarpu pagal 71 straipsnio 1 dalies nuostat Respublikos Prezidentas Seimo priimt statym ne vliau kaip per deimt dien po teikimo arba pasirao ir oficialiai paskelbia, arba motyvuotai grina Seimui pakartotinai svarstyti", taigi jis negali savo nuoira nieko nedaryti - arba nepasirayti statymo projekto, arba jo motyvuotai negrinti, nes tokiu neveikimu paneigt definicin princip, kad jis yra valstybs vadovas; 77 str. 1 d.) (r. Konstitucinio Teismo 2002 06 09 nutarim) ir p a r e i gojanios imperatyvios n u o s t a t o s (jose kategorikai reikalaujama tam tikro veikimo ar neveikimo, pvz., kad Respublikos Prezidentas btinai pasirayt jo prie tai vetuot ir Seimo pakartotinai priimt statym, kad Vyriausyb atsistatydint, kai Seimas vis Seimo nari bals dauguma pareikia nepasitikjim ja, o visos institucijos, pareignai ir nevalstybins organizacijos ar privats asmenys nedaryt nieko, kas prietaraut draudimui Niekas negali bti veriamas priklausyti kokiai nors [...] politinei partijai ar asociacijai"; 35 str. 2 d., 72 str. 3 d., 101 str. 3 d.); 4) m a t e r i a l i n s n u o s t a t o s (jose arba tvirtinta tam tikra institucija, pvz., Konstitucinis Teismas, ir ios institucijos paskirtis ar galiojimai, nenustatant jos darbo tvarkos, arba nustatyta tam tikros institucijos kompetencija ar asmens teis (pvz., peticijos teis), nepateikiant jos gyvendinimo tvarkos. Pavyzdiui, Konstitucijos 33 straipsnio 3 dalyje tvirtinta tik materialioji esm: Pilieiams laiduojama peticijos teis, kurios gyvendinimo tvark nustato statymas", o 105 straipsnyje, kuriame raoma, kad Konstitucinis Teismas sprendia, ar statymai neprietarauja Konstitucijai, nenustatyta, kaip ir kuo remiantis gyvendinama materialioji norma) ir p r o c e s i n s n u o s t a t o s (jose sukonkretinta, pvz., Respublikos Prezidento rinkim procedra ir priesaikos eiga, Konstitucijos keitimo procedra; r. 79-81 str., 82 str., 148 str. 3 d.); 5) b e n d r o s i o s u n i v e r s a l i o s n u o s t a t o s dl vis subjekt ir j veiksm (statymui, teismui [...] visi asmenys lygs"; 29 str. 1 d.) ir s p e c i a l i o s i o s i i m t i n s n u o s t a t o s dl tam tikr subjekt ir j veiksm, kuriose arba pateikiama bendrosios taisykls iimtis (Laisv reikti sitikinimus [...] nesuderinama su nusikalstamais veiksmais - tautins, rasins, religins ar socialins neapykantos [...] kurstymu"; 25 str. 4 d.), arba specialiosios taisykls iimtis (Seimo narys negali gauti jokio atlyginimo, iskyrus atlyginim u krybin veikl"; 60 str. 2 d.), arba skiriama specialiam subjektui, pavyzdiui, gerai besimokaniam pilieiui", dirbaniai motinai", eimoms, auginanioms ir aukljanioms vaikus namuose", kiekvienam dirbaniam mogui" (39 str. 1 ir 2 d, 41 str. 3 d, 49 str.). Toks Konstitucijos nuostat sugrupavimas nra absoliuiai teorinis dalykas, neturintis praktins reikms. Antai, nesuvokiant Konstitucijos nuostat skirstymo normas ar principus, sunku bt suprasti: 1) konstitucinio statymo Dl Lietuvos valstybs" 1 straipsnio odius: Teiginys [...] yra konstitucin norma ir pamatinis valstybs principas"; 2) Konstitucinio Teismo iaikinim, kad Konstitucijos principai ir normos turi [...] prasm ir turin, kuris yra atskleidiamas konstitucinje jurisprudencijoje. Konstitucijos norm ir princip negalima aikinti (irykinta - aut.) statym leidjo ir kit teiskros subjekt priimtais aktais, nes taip bt paneigta Konstitucijos virenyb teiss sistemoje" (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimas).
76

2. PAMATINIAI VALSTYBS ORGANIZAVIMO PRINCIPAI 2.1. PAMATINI VALSTYBS ORGANIZAVIMO PRINCIP BENDRA SAMPRATA
Pamatiniai valstybs organizavimo (ir funkcionavimo) principai apibendrinti Konstitucijos 1 straipsnyje: Lietuvos valstyb yra nepriklausoma demokratin respublika". i nuostata leidia iskirti nepriklausomos, demokratins ir respublikins valstybs organizavimo principus. Be to, preambuls odiai siekdama [...] teisins valstybs" ir iuos odius detalizuojani nuostat gausumas, pavyzdiui, Konstitucijos tiesioginio taikymo ginant individualias teises principas (6 str. 1 ir 2 d.), Konstitucijos virenybs principas (7 str. 1 d., 105 str.), mogaus teisi ir laisvi neatimamumo principas (18 str.), teisj depolitizacijos ir nepriklausomybs principai (113 str. 2 d., 114 str. 1 d.), rodo, kad pamatinis valstybs organizavimo principas yra ir teisins valstybs principas. Tokio nusistatymo laikosi ir Konstitucinis Teismas. I pamatini princip kyla atitinkamos vis valstybs institucij veiklos kryptys ir pareigos, kurios turi bti vykdomos pagal kiekvienos institucijos kompetencij ir paskirt. Tuo tarpu i kit (nepamatini, specialij) konstitucini princip, kurie susij su tam tikra specifine valstybs veikla (pvz., rpinimusi moni sveikata ar natralios gamtins aplinkos apsauga, pagalbos savivaldybms teikimu; Konstitucijos 53 str. 1 d., 54 str. 1 d., 120 str. 1 d.) kyla tik tam tikr (ne vis) valstybs institucij pareigos.

2.2. DEMOKRATINS VALSTYBS PRINCIPAS

I pirmo vilgsnio demokratija - tai labai aikus ir paprastas principas, reikiantis tautos valdi. Tai rodo Konstitucijos 2 straipsnis: Lietuvos valstyb kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai". Taiau LTSR laikotarpis, kai buvo skelbiama liaudies valdia, o realiai j turjo viena partija, veria abejoti, ar demokratij sudaro tik vienas elementas, nurodytas dabartins Konstitucijos 2 straipsnyje. Suvokiant, kad nra ir negali bti iankstins ir vieningos tautos valios (ji turi bti suformuota ir ireikta), galima teigti, kad demokratin valstyb - tai ne tiek valdios turjimo, kiek jos laisvo ir atviro gyvendinimo proceso principas. Taigi demokratin valstyb charakterizuoja: 1) demokratiniu referendumu ir rinkimais (Seimo, Respublikos Prezidento bei savivaldybi taryb rinkimais) ar per demokratikai irinktus atstovus (Seimo narius, o plaiau irint - ir per Respublikos Prezident; 55 str. 1 d.) gyvendinama teisins tautos suvereni valdia (4 str.). Paymtina, kad nors dl rinkim ir referendum organizavimo valstyb patiria didiuli ilaid, monija iki iol nra sugalvojusi veiksmingesni bd nei rinkimai ir referendumas demokratikai ireikti imtatkstantins (tuo labiau milijonins) bendruomens politinei valiai; 2) piliei politins teiss, kurias gyvendinant veiksmingai daroma taka formuojant (pirmiausia rinkim ir referendumo agitacins kampanijos laikotarpiu) ir
77

KONSTITUCIN TEIS

ireikiant (pirmiausia rinkim ir referendumo balsavimo dien) teisins tautos politin vali. Iskirtinos piliei rinkim teis ir teis laisvai vienytis politines partijas (Konstitucijos 34 str., 35 str. 1 d.). Paymtinos ir tokios politins prigimties" teiss, kurios Konstitucijos tekste pateiktos kaip piliei, bet statymais i principo gali bti detalizuotos ir kaip Lietuvoje nuolatos gyvenani usieniei teiss. Tokios yra peticijos teis, teis laisvai vienytis visuomenines organizacijas, teis lygiomis slygomis stoti [...] valstybin tarnyb" (Konstitucijos 33 str. 1 d.) ir susirinkim laisv (Konstitucijos 33 str. 1 ir 3 d., 35 str., 36 str.). iuo atveju svarbu, koks yra pilietybs gijimo ir netekimo reglamentavimas. Ji, pasak Konstitucinio Teismo, yra nuolatinis asmens politinis teisinis ryys su konkreia valstybe, grindiamas abipusmis teismis bei pareigomis ir i j iplaukianiu savitarpio pasitikjimu, itikimybe bei gynyba". Konstitucija, usimindama, kad pilietyb gyjama gimstant ir kitais statymo nustatytais pagrindais" (12 str. 1 d.), galioja statym leidj nustatyti pilietybs gijimo ir netekimo tvark" (12 str. 3 d.). Naujajame Pilietybs statyme, priimtame 2002 m., tvirtinta nuostata, kad usienietis Lietuvos pilietyb gali gyti Respublikos Prezidento dekretu tokiais pagrindais: a) turi bti vykdytos vadinamosios natralizacijos slygos, t. y. mogus turi nebti kitos valstybs pilietis ar bti atsisaks kitos valstybs pilietybs, mokti lietuvi kalb, turti nuolatin gyvenamj viet Lietuvos Respublikos teritorijoje pastaruosius deimt met (jei nra aplinkybi, dl kuri natralizacija negalima, pvz., jei pilietybs siekiantis asmuo dalyvavo nusikalstamoje veikloje prie Lietuvos valstyb); b) iimties tvarka u usienieio (bet ne asmens, turjusio kada nors Lietuvos Respublikos pilietyb) nuopelnus Lietuvos valstybei, Respublikos Prezidentui primus dl to dekret. iuo atveju netaikoma n viena bendrj natralizacijos slyg (pvz., reikalavimas mokti lietuvi kalb ar atsisakyti kitos valstybs pilietybs). Taiau btina, kad usienietis faktikai integruotsi valstybin bendruomen", t. y. nusipelnyt ne tam tikrai institucijai ar monei, bet visai valstybei didindamas jos autoritet (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodio 30 d. nutarimas). Paymtina, kad pilietybs gali bti netenkama Respublikos Prezidento dekretu, jei pilietis tarnauja kitos valstybs karo tarnyboje arba dirba kitos valstybs tarnyboje" neturdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybs sutikimo; 3) politini partij, laisvai keliani kandidatus, agituojani u juos ir kitaip padedani formuoti rinkj politin vali, nevaromas steigimas ir veikla (Konstitucijos 35 str. 1 d.), lemianti daugiapartin sistem, kurioje nra partij, pagal tikslus ir veikl prietaraujani Konstitucijai, taigi ir draudimui, kad niekas negali bti veriamas jas stoti; 35 str. 1 ir 2 d.). Konstitucijoje nedetalizuojama, kokia konkreti partin sistema (dvipartin, tripartin, penki ar 30 partij) turt susiformuoti. Todl galima teigti, kad optimalus ar idealus partij skaiius - tai ne konstitucinis, bet politologinis klausimas. Teisiniu poiriu svarbiausia yra tai, kad n viena partija nebt privilegijuota ar vedanti" (r. LTSR 1978 m. Konstitucijos 6 str.), t. y. visos partijos turi bti lygiateiss, laisvai konkuruoti keldamos kandidatus ir agituodamos u juos. iuo poiriu galima suprasti ir pateisinti, kodl statym leidjas: a) garantuoja ne vienai partijai, bet keletui partij dotacijas i valstybs biudeto, t. y. teisina valstybin partij finansavim: valstybs biudeto dotacija paskirstoma toms politinms partijoms ir politinms organizacijoms, kurios yra gavusios ne maiau kaip 3 procentus vis rinkj bals, paduot u [...] keltus kandidatus ar j sraus tuose Seimo ir savivaldybi taryb rinkimuose, pagal kuri 78

Pamatiniai valstybs organizavimo principai rezultatus skirstoma valstybs biudeto dotacija" (Politini partij ir politini organizacij finansavimo statymo 13 str. 2 d.); b) nesudaro slyg finansikai suvalstybinti" partij, t. y. nustato mintos dotacijos rib: dotacija negali viryti 0,1 procento valstybs biudeto ilaid" (to paties statymo 13 str. 2 d.). Paymtina ir partij steigimo tvarka, kuri kiekviena piliei grup i principo yra pajgi vykdyti: Politinei partijai [...] steigti btina, kad ji turt Lietuvoje ne maiau kaip tkstant steigj, kurie savo ar savo atstov suvaiavime turi patvirtinti statut (status), program ir irinkti vadovaujanius organus" (Politini partij statymo 2004 m. redakcija). Turint tai omenyje ir atsivelgiant tai, kad partijas, kuri nariais gali bti tik aktyvij rinkim teis (taigi 18 met sukak) turintys pilieiai, registruoja Teisingumo ministerija, galima pateikti tok politins partijos apibrim: Politin partija - tai registruotas, ne maiau kaip 1000 aktyvij rinkim teis turini piliei jungiantis susivienijimas, siekiantis padti formuoti ir ireikti piliei interesus ir politin vali bei turintis suvaiavime patvirtint program, statut ir irinktus vadovaujanius organus; 4) visuomens informavimo priemoni (Konstitucijoje vadinam masins informacijos priemonmis"; Konstitucijos 44 str.) laisv, kuriai utikrinti skirtos konstitucins garantijos - draudimai cenzruoti ir monopolizuoti jas. Tai detalizuota Visuomens informavimo statyme, kuriame nustatyta, kad, pavyzdiui, ne tik valstybs institucijos (iskyrus mokslo ir mokymo staigas), bet ir visi bankai (taigi ir privats bankai) negali bti dienrai, radijo ar televizijos stoi savininkai (bet gali leisti neperiodinio pobdio leidinius, skirtus visuomenei informuoti apie savo veikl"; Visuomens informavimo statymo 2004 m. redakcija). Verta atkreipti dmes, kad statym leidjas vardan asmens privataus gyvenimo apsaugos nustato universalius draudimus (pvz., draudim be asmens sutikimo filmuoti ar fotografuoti privaioje valdoje, skelbti informacij apie privat gyvenim be mogaus sutikimo, iskyrus atvejus, kai informacija padeda atskleisti statym paeidimus ar nusikaltimus, o kalbant apie politikus ar garsius visuomenins veiklos" dalyvius - kai informacija atskleidia visuomenin reikm turinias privataus [...] gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes") ir individualias asmens savigynos galimybes, jei bt piktnaudiaujama informacijos laisve (pvz., atsakymo teis", t. y. teis atsakyti dienraiui ar televizijos laidai, paneigiant tikrovs neatitinkani informacij, teis reikalauti (prireikus teismine tvarka), kad dienratis ar televizijos laida atlygint moralin al (jos maksimalus dydis - 10 tkstani lit, o kai teismas nustato, kad eminanti informacija paskelbta tyia - 50 tkstani, bet ne daugiau kaip 5 procentai konkreios informavimo priemons metini pajam; Visuomens informavimo statymo 13 str. 3 d., 15 str., 23 str. 6 d. 54 str.); 5) daugumos principas, pagal kur tiek sprendimai referendumu, tiek Seimo statymai, tiek Vyriausybs ar Konstitucinio Teismo nutarimai priimami bals dauguma. T pat galima pasakyti ir apie Respublikos Prezidento rinkimus, kurie vyksta pagal daugumos sistem: irinktu laikomas kandidatas, surinks daugiausia bals (r. Konstitucijos 81 str. 2 d.); 6) valstybins bendruomens atstovo laisvas mandatas, pagal kur kiekvienas Seimo narys, bdamas visos teisins tautos (bet ne jos dalies, pvz., tam tiktos profesijos ar lyties) atstovas, vadovaujasi (privaldamas laikytis Konstitucijos ir statym) savo sine ir negali bti varomas joki mandat", t. y. paad ar sipareigojim j rmusiems ar kitokiems asmenims (Konstitucijos 59 str. 4 d.). I io principo

79

KONSTITUCIN TEIS

iplaukia Seimo nario galimyb laisvai jungtis (ar nesijungti) frakcijas, o ioms pasiskelbti opozicinmis (tai detalizuoja Seimo statutas); 7) Vyriausybs, kuri atsiranda ne per visuotinius rinkimus, atsakomyb Seimui ir io galimyb pareikalauti, kad Vyriausyb atsiskaityt u savo veikl Seime, o esant reikalui - pareikti jai nepasitikjim, itaip priveriant atsistatydinti (Konstitucijos 92 str. 5 d., 96 str. 1 d., 101 str. 1 ir 3 d.), taip pat parlamentinis apkaltos procesas, t. y. Seimo galimyb 3/5 vis nari bals dauguma atimti kiekvieno Seimo nario mandat ar paalinti i pareig Respublikos Prezident, Konstitucinio Teismo, Aukiausiojo Teismo ir Apeliacinio teismo teisjus, iurkiai paeidusius Konstitucij arba sulauiusius priesaik, taip pat paaikjus, jog padarytas nusikaltimas" (Konstitucijos 74 str.). Seimui taip pat suteikta galimyb pareikti nepasitikjim pareignams, kuriuos skiria ar renka jis pats (iskyrus tuos, kurie atleidiami i pareig apkaltos proceso tvarka; Konstitucijos 75 str.); 8) vietos savivalda, kuri sudaro prielaidas decentralizuoti valstybs valdym ir laisvai pltotis tam tikros vietovs bendruomens (vietos gyventoj, kurie i esms yra savivaldos subjektas) kultriniams ir kiniams interesams, tradicijoms. Turint omenyje, kad LTSR laikotarpiu vadinamosios vietins tarybos buvo vieningos valstybins valdios organ sistemos" grandis (LTSR 1978 m. Konstitucijos 78 str.), paymtina, kad dabar pagal Konstitucij (119 str.) vietos savivalda ir j pirmiausia ireikianios institucijos (savivaldybi tarybos) yra susijusios ne su valstybs valdios gyvendinimu" (tai gyvendina Seimas, Respublikos Prezidentas, Vyriausyb ir teismai; Konstitucijos 5 str. 1 d.), bet su specifini savivaldos, kylanios i vietos bendruomens, gali gyvendinimu. Todl galima daryti dvi svarbias ivadas: a) savivaldybs institucijos i principo nra valstybs institucijos ir todl nra tiesiogiai pavaldios Vyriausybei ar Seimui. iuo poiriu nuostata valstyb remia savivaldybes" (Konstitucijos 120 str. 1 d.) pasakoma, kad valstyb remia tai, kas nra jos institucijos. Aiku, savivaldybs - tai valstybs teritorijos dalys, sukuriamos statymu (11 str.). Todl Konstitucinis Teismas pagrstai aikina, kad Konstitucijoje yra tvirtintas savivaldybi ir valstybs interes derinimo principas; b) vietos savivalda, kaip valdymo forma, i principo yra savarankika vieojo valdymo grandis (r. Konstitucijos 120 str. 2 d.) ir todl nesutampa su vietiniu valstybs valdymu, kuris pasireikia auktesniuose administraciniuose vienetuose, statyme vadinamuose apskritimis (o jei valstybs valdymo institucij teritoriniai padaliniai veikia savivaldybse - ir savivaldybi lygmeniu). Taigi visa tai turint omenyje suprantama, kodl Konstitucinis Teismas iaikino, kad jei statymais savivaldybms perduodamos valstybs funkcijos arba kitais teiss aktais (pvz., Vyriausybs nutarimais) sukuriamos naujos savivaldybi pareigos, turi bti numatomos ir ioms funkcijoms ar pareigoms reikalingos los (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodio 24 d. nutarimas). iame kontekste paymtina, kad Konstitucijoje vardyta tik viena - pagrindin ir atstovaujamoji (sprendiamoji) - savivaldybs institucija - taryba. Tuo tarpu kitas vykdomsias - institucijas, j santykius gali savo nuoira nustatyti statym leidjas (119 str. 3 d.). Jis, pavyzdiui, gali numatyti mer, burmistr ar kitok savivaldybs pareign ar kolegial organ (valdyb ar magistrat) kaip vykdomuosius organus", kuriuos turi sudaryti taryba (119 str. 4 d.). Konstitucinis Teismas 2002 m. gruodio 24 d. nutarime iaikino, kad taryba pagal statym negali turti teiss sudaryti vykdomuosius organus (pvz., mer ir valdyb) i savo nari, nes vykdomieji organai yra atskaitingi tarybai (119 str. 4 d.). Be to, Konstitucinio 80

Pamatiniai valstybs organizavimo principai

Teismo mintame nutarime iaikinta, kad tas pats asmuo vienu metu negali bti savivaldybs tarybos ir Seimo narys. Jei Seimo narys dalyvauja ir gauna mandat savivaldybs tarybos rinkimuose, jis iki pirmojo naujai irinktos savivaldybs tarybos posdio turi apsisprsti, kurioje institucijoje (tarybos ar Seimo) vykdys atstovo veikl. Atsivelgdamas tokius iaikinimus, statym leidjas 2003 m. nustat nauj savivaldybs institucij sistem, atsisakydamas mero kaip vienasmens vykdomosios institucijos, valdybos kaip kolegialios vykdomosios institucijos, ir tvirtino naujas nuostatas: a) meras vykdo tarybos pirmininko funkcijas pirmininkaudamas tarybos posdiams ir atstovaudamas jai (nebdamas atskira, savarankika vykdomja institucija) ir yra renkamas tarybos i jos nari; b) savivaldybs administracijos direktorius yra savivaldybs vykdomoji institucija ir pareigas skiriamas mero silymu savivaldybs tarybos sprendimu tarybos galiojim laikui politinio (asmeninio) pasitikjimo pagrindu" (Vietos savivaldos statymo 29 str.). Kalbant apie vietos savivald, verta paymti, kad Konstitucijoje (123 str. 4 d.) numatyta, jog Seimas savivaldybs teritorijoje gali laikinai vesti tiesiogin valdym (logikai mstant - valstybin, vyriausybin administravim, kuris pagal savo esm ir pobd nesiskiria nuo apskrities valdymo). Tokia nuostata pagal Konstitucijos vientisumo princip (6 str. 1 d.) neprietarauja vietos savivaldos ir kartu demokratins valstybs principams, nes: 1) tiesioginis savivaldybs valdymas gali bti tik laikinas, nepaneigiantis savivaldybs tarybos kadencijos reglamentavimo Konstitucijoje prasms; 2) tik Seimas (bet ne Vyriausyb ar kita valdymo funkcij vykdanti institucija) gali vesti mint valdym. Be to, statym leidjas nustat tiesioginio valdymo vedimo pagrindus (pvz., jei savivaldybs taryba ksinasi valstybs teritorijos vientisum ir konstitucin santvark, jei du met ketvirius i eils nevyksta tarybos posdiai, jei naujai irinkta taryba per du mnesius nuo pirmojo posdio suaukimo dienos neirenka mero; 2003 m. Laikino tiesioginio valdymo savivaldybs teritorijoje statymo 2 str.), kuri pagrstumas i principo nekelia abejoni, tuo labiau, kad pagal statym Seimas gali, bet neprivalo vesti mint valdym iki 6 mnesi Vyriausybs silymu, o jei nusprendia tai daryti - privalo nustatyti nauj rinkim savivaldybs taryb rinkim dat (Laikino tiesioginio valdymo savivaldybs teritorijoje statymo 2 str. 4-7 d.). Detalizuojant demokratikai tiesioginiu ar atstovaujamuoju bdu gyvendinam valstybins bendruomens suverenitet - vienintel valstybins valdios pateisinimo (legitimacijos) altin (Konstitucijos 4 str.), paymtina, kad pagal Konstitucij tiesioginis tautos suvereniteto gyvendinimas pirmiausia pasireikia referendumu (9 str., 69 str. 4 d., 148 str.) ir rinkimais (55 str., 78 str., 119 str. 2 d.). Kalbant apie referendum, paymtina, kad jis bus demokratinis, jei jo metu galios tiesiogini, visuotini ir lygi rinkim bei slapto balsavimo principai. Pagal Konstitucij (9 str.) referendum skelbia Seimas savo iniciatyva arba kai to reikalauja ne maiau kaip 300 tkstani rinkim teis turini piliei. Referendumo statyme (11 str. 5 d.) nustatyta, kad piliei paraus, kuriais patvirtinamas pritarimas konkretaus referendumo paskelbimo idjai, ne maiau kaip 15 piliei iniciatyvin grup, registruota Vyriausiosios rinkim komisijos, turi surinkti per tris mnesius. Tuo atveju, jei referendumo idj silo Seimo nariai, j iniciatyvin grup turi bti ne maesn kaip 1/4 vis Seimo nari (Referendumo statymo 9 str. 3 d.). Paymtina, kad pagal Referendumo statym skiriami privalomieji ir konsultaciniai referendumai. Privalomieji referendumai turi bti beslygikai rengiami, kai 81

KONSTITUCIN TEIS

sprendiami klausimai dl Konstitucijos 1 straipsnio (iuo atveju sprendimas priimamas, jei tam pritaria ne maiau kaip 3/4 piliei, rayt rinkj sraus) ir kit I skirsnio bei XIV skirsnio nuostat (iais atvejais sprendimas priimamas, jei tam pritaria ne maiau kaip pus piliei, rayt rinkj sraus), Konstitucijos sudedamosios dalies - konstitucinio akto Dl Lietuvos Respublikos nesijungimo postsovietines Ryt sjungas" (iuo atveju sprendimas priimamas, jei tam pritaria ne maiau kaip 3/4 piliei, rayt rinkj sraus) keitimo ir Lietuvos valstybs dalyvavimo tarptautinse organizacijose, jeigu is dalyvavimas yra susijs su Lietuvos valstybs organ kompetencijos daliniu perdavimu tarptautini organizacij institucijoms ar j jurisdikcijai" (iuo atveju sprendimas priimamas, jei tam pritaria daugiau kaip pus referendume dalyvavusi piliei). Be to, privalomasis referendumas gali bti rengiamas, jei Seimas ar 300 tkstani rinkim teis turini piliei silo sprsti kit klausim, susijus su statym ar j nuostat primimu (Referendumo statymo 4 str. 1 ir 2 d., r. Konstitucijos 69 str. 4 d.). Galima priminti, kad 2003 m. gegus 10-11 dienomis vykusiame privalomajame referendume dl Lietuvos Respublikos narysts Europos Sjungoje dalyvavo daugiau kaip pus (63,3 procento) piliei, turini rinkim teis ir rayt rinkj sraus, o u klausimo sprendimo tekst Pritariu Lietuvos Respublikos narystei Europos Sjungoje" balsavo daugiau kaip pus (91,07 procento) referendume dalyvavusi piliei. Konsultaciniai referendumai, kuri daugiau kaip puss piliei (rayt rinkj sraus) balsais priimtas sprendimas pareigoja Seim nagrinti jo gyvendinim, gali bti rengiami kitais valstybei ir visuomenei svarbiais klausimais, jei tai inicijuoja 300 tkstani rinkim teis turini piliei ar Seimas, ir dl to nebtina rengti privalomojo referendumo (Referendumo statymo 5, 8 str.). Detalizuojant demokratinius ir reguliarius (kas ketveri metai vykstanius) Seimo ir (kas penkeri metai rengiamus) Respublikos Prezidento bei (kas ketveri metai organizuojamus) savivaldybi taryb rinkimus, paymtina, kad j konstituciniai principai yra vienodi: visuotin, tiesiogin ir lygi rinkim teis bei slaptas balsavimas (Konstitucijos 55 str. 1 d., 78 str. 2 d., 119 str. 2 d.). Visuotins rinkim teiss principas apima vis veiksni piliei (o savivaldybi taryb rinkimuose pagal Konstitucijos 119 straipsnio 2 dalies 2002 m. pakeitim -ir kit nuolatini savivaldybs gyventoj), kurie rinkim dien yra sukak 18 met, galimyb rinkti tam tikra tvarka registruotus kandidatus (t. y. gyvendinti aktyvij rinkim teis) ir vis t veiksni piliei, kurie yra sukak Konstitucijos ar statym nustatyto amiaus (Seimo rinkimuose - 25 met, Respublikos Prezidento - 40, savivaldybi taryb - 20) bei atitinka kitus reikalavimus (pvz., sslumo), galimyb bti renkamais kandidatais (t. y. gyvendinti pasyvij rinkim teis). Tiesiogins rinkim teiss principas rodo, kad atstovus rinkjai renka be tarpinink. Lygios rinkim teiss principas rodo tai, kad kiekvienas rinkjo balsas (ir vienas srao balsas", t. y. balsas u partijos pateikt kandidat sra Seimo ir savivaldybi taryb rinkimuose, ir vadinamieji trys pirmumo balsai", t. y. balsai u bet kuri trij kandidat norim eilikum tame srae, u kur atiduodamas srao balsas") turi vienod vert skaiiuojant balsus ir nustatant galutinius rinkim rezultatus (tokius pirmumo balsus, atiduodamus balsuojant u kandidat sra, numato Seimo rinkim statymas ir Savivaldybi taryb rinkim statymas). 82

Pamatiniai valstybs organizavimo principai

Paymtina, kad Konstitucijoje nustatyta konkreti Respublikos Prezidento rinkim sistema (t. y. daugumos bals sistema - irinktu laikomas arba daugiau kaip pus vis bals pirmajame rate surinks, arba daugiausia bals antrajame rate surinks kandidatas; r. Konstitucijos 81 str.), tuo tarpu Seimo ir savivaldybi taryb rinkim sistemos nenustatytos. statym leidjas iuo atveju pasirinko: 1) miri (i dalies proporcin barjerin, i dalies daugumos bals sistem) Seimo rinkim sistem, pagal kuri i 141 Seimo nario 71 Seimo narys renkamas 71 vienmandatje rinkim apygardoje pagal daugumos sistem (tai reikia, kad irinktu laikomas kandidatas, gavs daugiausia rinkj bals; paymtina, kad iose apygardose kandidatus gali kelti partijos, o kiekvienas pilietis, turintis pasyvij rinkim teis, gali ikelti ir registruoti savo kandidatr, jei tai paraais paremia ne maiau kaip vienas tkstantis tos apygardos rinkj), o 70 Seimo nari - vienoje daugiamandatje rinkim apygardoje (ji apima vis valstybs teritorij) pagal proporcin barjerin sistem, pagal kuri skirstant mandatus (proporcingai gautiems rinkj balsams) dalyvauja tik tie sraai, kurie veik vadinamj rinkim barjer, t. y. gavo ne maiau nei 5 procentus vis rinkimuose dalyvavusi rinkj bals (jei dvi ar daugiau partij sudar bendr - koalicin - kandidat sra, - ne maiau nei 7 procentus; 2) proporcin barjerin savivaldybi taryb rinkim sistem, pagal kuri kiekvienoje savivaldybje sudaroma daugiamandat rinkim apygarda, kurioje kandidatai renkami tik pagal partij pateiktus kandidat sraus (t. y. atskiras pilietis, turintis pasyvij rinkim teis, neturi galimybs ikelti savo kandidatros), o skirstant mandatus (proporcingai gautiems rinkj balsams) dalyvauja tik tie sraai, kurie veik rinkim barjer, t. y. gavo ne maiau nei 4 procentus vis rinkimuose dalyvavusi rinkj bals (jei dvi ar daugiau partij sudar bendr - koalicin kandidat sra, -ne maiau nei 6 procentus. Kalbant apie rinkimus, svarbu aptarti Vyriausij rinkim komisij, kuri pagal Konstitucij (67 str. 13 p.) sudaro Seimas. Kadangi i komisija tiesiogiai paminta Konstitucijoje, galima teigti, kad tik ji gali centralizuotai organizuoti tiek Seimo, tiek Respublikos Prezidento ar savivaldybi taryb rinkimus, taip pat referendumus. Tai iaikino Konstitucinis Teismas, vertindamas specialiai Respublikos Prezidento rinkimams 1993 m. pagal tam tikr statym sudaryt Respublikos Prezidento rinkim komisij", kuri pavadinta aukiausia Respublikos Prezidento rinkim organizavimo institucija" (Konstitucinio Teismo 1994 m. liepos 11d. nutarimas). Vyriausiosios rinkim komisijos teisin padtis detalizuota 2002 m. priimtame Vyriausiosios rinkim komisijos statyme. Pagal statym mintoji komisija yra nuolatin ir nepriklausoma institucija, kuri ketveriems metams sudaro Seimas i: 1) pirmininko; 2) trij auktj universitetin teisin isilavinim turini asmen, kurie burtais nustatomi i teisingumo ministro pasilyt ei kandidat; 3) trij auktj universitetin teisin isilavinim turini asmen, kurie burtais nustatomi i Lietuvos teisinink draugijos pasilyt ei kandidat; 4) partij, gavusi Seimo nari mandat daugiamandatje rinkim apygardoje, pasilyt asmen (mintos partijos turi teis pasilyti po vien asmen). Paymtina, kad jei kandidatai atitinka reikalavimus (yra pilieiai, pagal Seimo rinkim statym gali tapti kandidatais Seimo narius, per paskutinius trejus Seimo, Respublikos Prezidento, savivaldybi taryb rinkimus ar referendumus nebuvo atleisti i rinkim ar referendumo komisijos u statym paeidim), tai Seimas negali pasilyt kan83

KONSTITUCIN TEIS

didat atmesti". Svarbu ir tai, kad asmenys, paskirti komisij i teisingumo ministro ir Lietuvos teisinink draugijos pasilyt kandidat, turi sudaryti daugiau kaip 1/2 Vyriausiosios rinkim komisijos nari" (minto statymo 6 str., 7 str.).

2.3. RESPUBLIKINS VALSTYBS PRINCIPAS

Savaime aiku, kad respublika - tai ne monarchija. Taiau kas ji i esms yra? Respublika, kaip valstybs valdymo forma, dar nebuvo numatyta pirmj laikinj (1918 ir 1919 m.) konstitucij preambulse. Ten raoma: Iki Steigiamasis (kuriamasis) bus nusprends Lietuvos valdymo form [...]". Pirm kart j vardyta 1920 m. Konstitucijos nuostatoje Lietuvos valstyb yra [...] respublika" (1 str.). Sisteminiu poiriu respublika - tai keli valstybs valdi vykdani institucij bendro valstybs valdymo forma. J charakterizuoja: 1) demokratiniai valstybs vadovo (Respublikos Prezidento) rinkimai, kuri nevaro reikalavimai, kad kandidatai turt aristokratin kilm, turt ar isilavinim (r. Konstitucijos 78 str. 1 d.); 2) valstybs vadovo reguliarus perrinkimas kas penkeri metai (Konstitucijos 78 str.); 3) kompetencija, ribojama konstitucini galiojim srao, ir pagal tok sra priimam kai kuri dekret kontrasignavimo (Ministro Pirmininko ar atitinkamos srities ministro paraas lemia keturi ri Respublikos Prezidento pasirayt dekret galiojim, t. y. dekret dl diplomatini atstov usienio valstybse skyrimo ir ataukimo, aukiausi karini laipsni suteikimo, nepaprastosios padties paskelbimo ir pilietybs suteikimo; Konstitucijos 85 str.); 4) konstitucin valstybs vadovo pareiga daryti visk, kas pavesta konstitucing statym (Konstitucijos 77 str. 2 d.). iuo poiriu Seimas, kaip kolegiali teisins tautos atstovyb, gali statymu pavesti Respublikos Prezidentui papildomai daryti tai, kas atitinka jo konstitucini galiojim pobd; 5) valstybs vadovo atsakomyb, kuri gali pasireikti arba paalinimu i pareig parlamentinio apkaltos proceso tvarka (Konstitucijos 74 str.) arba patraukimu atitinkamon (pvz., administracinn ar baudiamojon) teisinn atsakomybn bendrja tvarka, kai baigs eiti savo pareigas (Konstitucijos 86 str. 1 d.).

2.4. NEPRIKLAUSOMOS VALSTYBS PRINCIPAS

Kitaip nei 1990-1991 m., kai atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybs nesiryo (dl ger santyki su tuometine TSRS ir Rusijos Federacija) de jure pripainti dauguma Vakar Europos valstybi, o odis nepriklausomyb" Lietuvoje akivaizdiai reik nepriklausomyb nuo TSRS, dabar sunku trumpai ir aikiai pasakyti, k reikia vairias tarptautines sutartis ratifikavusios ir Europos mogaus teisi teismo jurisdikcij pripastanios Lietuvos nepriklausomyb, tuo labiau, kad jau kalbama apie nepriklausom Lietuv kaip Europos Sjungos, NATO ar kitos tarptautins organizacijos nar. Logikai ir sistemikai mstant galima teigti, kad nepriklausomyb, arba suverenitetas, reikia, kad valstyb turi iimtin teis savo teritorijoje, tiksliau teisin ir politin savarankikum vykdyti pagrindines valstybs valdios funkcijas (statym leidyb, valdym ir teisingumo vykdym), jei tuo nra paeidiamos prigimtins mogaus teiss ir laisvs (Konstitucijos 18 str.) ir vadovaujamasi visuotinai pripa-

84

Pamatiniai valstybs organizavimo principai

intais tarptautins teiss principais ir normomis" (Konstitucijos 135 str. 1 d.). Be to, nepriklausomyb ireikia ir valstybins bendruomens (teisins tautos) suverenitetas (Konstitucijos 2 str.), demokratikai gyvendinamas tiesiogiai ar per Seimo narius bei Respublikos Prezident (Konstitucijos 4 str.), o platesniu poiriu - ir per Vyriausyb, taip pat teismus (Konstitucijos 5 str. 1 d.). Nepriklausoma valstyb neinyksta, jei jos bendruomen demokratikai - tiek tiesiogiai referendumu, tiek netiesiogiai per Seim, Respublikos Prezident ir Vyriausyb - pritaria, kad valstyb sijungt Europos Sjung deleguodama jai dal savo kompetencijos, kuri bus vykdoma kartu su kitomis ios Sjungos narmis. Aiku, toks delegavimas, kad bt aikiau, turt bti tiesiogiai numatytas Konstitucijoje, todl btina atitinkamai pakeisti (ar pleiamai aikinti) Konstitucij, pavyzdiui, jos 136 straipsn. Siame straipsnyje pernelyg abstrakiai numatytas Lietuvos valstybs dalyvavimas tarptautinse organizacijose, nustatytas reikalavimas jeigu tai neprietarauja valstybs interesams ir jos nepriklausomybei". Minta, kad Seimas 2004 m. apsisprend papildyti Konstitucijos 150 straipsn, nustatant, kad sudedamja Konstitucijos dalimi laikomas ir konstitucinis aktas Dl Lietuvos Respublikos narysts Europos Sjungoje". ioje vietoje svarbu prisiminti Konstitucijos sudedamj dal - konstitucin akt Dl Lietuvos Respublikos nesijungimo postsovietines Ryt sjungas" (Konstitucijos 150 str.). Jame, be kita ko, numatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje negali bti joki Rusijos [...] karini bazi ir kariuomens dalini". Nesileidiant neteisines diskusijas, kiek kareivi, amunicijos ar ginkluots turt apimti odiai kariuomens dalinys", galima teigti, kad iame akte nedraudiama statym leidjui nustatyti, kad Lietuv laikinai tarptautinms pratyboms gali atvykti tam tikro gausumo Rusijos ar kitos valstybs, esanios postsovietinse Ryt Sjungose", kareivi grup (tai numato Tarptautini operacij, karini pratyb ir kit rengini statymas, pakeistas 2002 m. sausio 15 d.).

2.5. TEISINS VALSTYBS PRINCIPAS

Abstrakts Konstitucijos preambuls odiai siekdama teisins valstybs" vairiuose Konstitucijos straipsniuose yra sukonkretinami (5 str., 7 str., 18 str., 30 str., 105 str.). J vientisas (logikai ir sistemikai iplaukiantis) ryys leidia teigti, kad teisin valstyb - tai pagal Konstitucij, konstitucingus statymus ir valdymo aktus bei teism sprendimus gyvuojanti valstyb. iuo poiriu teisin valstyb charakterizuoja: 1) prigimtini mogaus teisi ir laisvi apsauga ir gynyba (Konstitucijos 18 str.). Esant neivengiamai btinybei, tos teiss ir laisvs ribojamos statymo nustatyta tvarka, t. y. remiantis proporcingo ribojimo principu. Tai reikia, kad, viena vertus, ribojimu siekiamas tikslas turi atitikti ribojimo priemones (pvz., sumim, priverstin gydym, visuomenins organizacijos ar partijos veiklos udraudim ar veiklos sustabdym), kita vertus, teiss paeidim pobdis ir pavojingumas turi atitikti u tokius paeidimus statymu nustatomas sankcijas (pvz., baudas ar bausmes; daugiau apie visa tai - kitame skirsnyje); 2) asmen teisins lygybs (lygiateisikumo) statymui, teismui ir kitoms valstybs institucijoms principas (Konstitucijos 29 str. 1 d.). J Konstitucinis Teismas yra praplts vairiais teiginiais, pavyzdiui: lygybs statymui principas reikia lyg

85

KONSTITUCIN TEIS

mat", kai reikia t pai norm taikyti skirtingiems asmenims"; principas pareigoja vienodus faktus teisikai vertinti vienodai, ir draudia i esms tokius pat faktus savavalikai vertinti skirtingai"; principas reikalauja, kad teisje pagrindins teiss ir pareigos bt tvirtintos vienodai" (Konstitucinio Teismo 1996 m. sausio 24 d., 2000 m. birelio 30 d. ir 2002 m. spalio 23 d. nutarimai). I viso to kyla draudimas varyti mogaus teises ar teikti jam privilegijas dl jo lyties, rass, tautybs, kalbos, kilms, socialins padties, tikjimo, sitikinim [...]" (Konstitucijos 29 str. 2 d.). Toks draudimas i esms yra asmen nediskriminavimo ir neprivilegijavimo pagal mintus kriterijus principas, kuris gali bti pleiamas, teisikai vardijant ir kitus diskriminacinio (savivaliko ir neobjektyvaus) vertinimo kriterijus. iuo poiriu galima pateisinti norm, kad visi nuteistieji lygs nepaisant j [...] genetini savybi, negalumo, seksualins orientacijos, veiklos ries ir pobdio, gyvenamosios vietos ir kit nenumatyt Lietuvos Respublikos statymuose ypatybi" (Teisingumo ministro 2003 m. birelio 18 d. sakymu patvirtint Aretini vidaus tvarkos taisykli 2 p.). iame kontekste paymtinas asmen teisinio saugumo principas, pagal kur, viena vertus, galioja tik paskelbti statymai (Konstitucijos 7 str. 2 d.), kita vertus, statymai galioja ateit (t. y. negalioja atgaline data). Konstitucinis Teismas iaikino, kad vienas i teisins valstybs reikalavim yra tas, jog teiss akt galia turi bti nukreipiama ateit. Teiss aktuose tvirtintos normos taikomos faktams ir pasekmms, atsirandantiems po j sigaliojimo" (Konstitucinio Teismo 2001 m. lapkriio 29 d. nutarimas). Tiesa, teisinje valstybje galioja iimtis, kad priimti statymai, panaikinantys veikos baudiamum ar suvelninantys atsakomyb, turi grtamj gali" (Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 11d. nutarimas). Be to, paymtina, kad asmen teisinio saugumo principas apima asmens teist lkesi princip. Jis pagal Konstitucinio Teismo iaikinimus reikia, viena vertus, vis valstybs institucij pareig laikytis prisiimt sipareigojim (pvz., mokti tam tikriems asmenims statymu ar valdymo aktu nustatyt pensij ar darbo umokest), kita vertus, asmens teistai gyt teisi (pvz., teisi gauti tam tikr pensij ar darbo umokest) apsaug (asmenys turi teis pagrstai tiktis, kad j pagal galiojanius teiss aktus gytos teiss bus ilaikytos nustatyt laik ir gals bti realiai gyvendinamos" (Konstitucinio Teismo 2001 m. gruodio 18 d. nutarimas). Pavyzdiui, jei kiekvienas naujos kadencijos Seimas keiia prokuror skyrimo ir atleidimo tvark ir todl n vienas paskirtas generalinis prokuroras neibna savo pareig vis statymo nustatyt galiojim laik, tuo ne tik sudaromos antikonstitucins prielaidos atsirasti teisiniam netikrumui prokuratros sistemoje", bet ir paeidiamas asmens (iuo atveju generalinio prokuroro) teist lkesi (eiti pareigas vis statymo nustatyt laik, jei nepadaromas nusikalstamas teiss paeidimas) principas [...]. statym leidjas, nustats generalinio prokuroro galiojim trukm, neturi teiss nustatyti bet koki generalinio prokuroro atleidimo i pareig nepasibaigus galiojim terminui pagrind" (Konstitucinio Teismo 2003 m. sausio 24 d. nutarimas). Toks iaikinimas jau ir konstitucins teiss ir teiss istorijos dalis, nes Seimas 2003 m. pakeit Konstitucij, tiesiogiai nustatydamas generalinio prokuroro skyrimo ir atleidimo tvark (84 str. 11 p., 118 str. 5 d.); 3) valdi - statym leidiamosios, vykdomosios ir teismins - padalijimo principas (kitaip tariant, pagrindini valstybs valdios funkcij ir jas vykdani pagrindini valstybs institucij - Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybs ir teism - kompetencijos atribojimo principas; Konstitucijos 67 str., 84 str., 94 str., 86

Pamatiniai valstybs organizavimo principai

109 str.), pagal kur, viena vertus, n viena valstybs institucija nra aukiausiasis valstybins valdios organas" (LTSR 1978 m. Konstitucijos 97 str. 1 d.), kita vertus, n viena valstybs valdi (pagal Konstitucijos 5 str. 1 d.) gyvendinanti institucija negali atsisakyti savo galiojim, perimti kitos institucijos galiojimus ar perleisti savo galiojimus kitai institucijai. Visa tai daug kart yra akcentavs Konstitucinis Teismas; 4) maum - tiek opozicini Seimo nari grupi ar frakcij, tiek piliei tautini bendrij (Konstitucijos 45 str.) ar asmen religini organizacij (43 str.) -apsaugos principas, kurio negali paneigti mintas demokratijos elementas - daugumos principas. iuo poiriu vienas i demokratins ir teisins valstybs princip bendrum - daugumos ir maumos interes derinimas; 5) asmens galimyb kreiptis teism (Konstitucijos 30 str. 1 d.), t. y. nepriklausom ir nealik teism" (Konstitucijos 31 str. 2 d.). i galimyb yra absoliuti, t. y. statym leidjas neturi galiojimo nustatyti, kad tam tikras valdymo institucijos sprendimas yra neskundiamas teismui. Akcentuojama ir asmens teis reikalauti, kad jam teismine tvarka bt atlyginta padaryta materialin ir moralin ala. Anot Konstitucinio Teismo, net ir nesant atitinkamo statyminio reguliavimo, asmuo gali reikalauti jam atlyginti neteistais valstybs institucij ar pareign veiksmais padaryt al tiesiogiai remdamasis Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalimi bei kitais Konstitucijos straipsniais, kuriuose nustatytos atitinkam mogaus teisi ir laisvi apsaugos ir gynimo garantijos" (Konstitucinio Teismo 2000 m. birelio 30 d. nutarimas). Be to, svarbi ir Teism statymo (5 str.) nuostata, kad asmuo turi teis operatyv teism", t. y. teismas visa savo veikla turi utikrinti, kad bylos bt inagrintos [...] per manomai trumpiausi laik"; 6) teisj ir teism vykdani teisingum, nepriklausomumo principas (Konstitucijos 109 str. 2 d.). Konstitucijoje numatytas dvejopas nepriklausomumas: a) individualus teisj nepriklausomumas. J, anot Konstitucinio Teismo, lemia tai, kad: pirma, teisj galiojim trukm nelieiama. J riboja bendra taisykl: Lietuvos Respublikos teism teisjai atleidiami i pareig [...] sulauk statyme nustatyto pensinio amiaus" (Konstitucijos 115 str. 2 p.); antra, draudiama teisj suimti ar patraukti baudiamojon atsakomybn be Seimo ar Respublikos Prezidento sutikimo (r. Konstitucijos 114 str. 2 d.). Tai iek tiek detalizuoja Teism statymo (47 str.) nuostata: Draudiama eiti teisjo gyvenamsias ar tarnybines patalpas, daryti ten arba teisjo asmeniniame ar tarnybiniame automobilyje [...] apir, krat ar pom"; treia, teisjui, gaunaniam teisjo atlyginim (Konstitucijos 113 str. 1 d.), negalima statymais ar kitais teiss aktais mainti darbo umokesio (Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodio 21 d. nutarimas). iame kontekste paymtinos Teism statymo (1 str. 3 d., 3 str. 4 d., 47 str.) nuostatos, pagal kurias niekas neturi teiss reikalauti, kad teisjas atsiskaityt dl konkreioje byloje priimto sprendimo", bylose teism priimtus sprendimus gali perirti tik teismas ir tik statym nustatyta tvarka", teisjas ar teismas neatsako u al, atsiradusi proceso aliai dl to, kad byloje priimtas neteistas ar nepagrstas sprendimas. i al [...] atlygina valstyb. Dl teisjo nusikalstamos veikos vykdant teisingum atsiradusi ir asmeniui valstybs atlygint turtin ir neturtin al valstyb regreso tvarka iieko i teisjo"; b) kolektyvinis teism, kaip teismins valdios institucij sistemos, nepriklausomumas ir savivalda. Konstitucinis Teismas iaikino, kad teism veikla nra ir negali bti laikoma valdymo sritimi, priskirta kuriai 87

KONSTITUCIN TEIS

nors vykdomosios valdios institucijai" (Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodio 21 d. nutarimas). Todl statym leidjas negali, pavyzdiui, nustatyti teisingumo ministro galiojimus kontroliuoti teism administracin veikl. ioje vietoje paymtinos esmins Teism statymo 2002 m. redakcijos naujovs, susijusios su teism savivalda: pirma, sukurta nauja teism savivaldos institucij sistema: Visuotinis teisj susirinkimas (aukiausia savivaldos institucija), Teism taryba (i 24 jos nari didiausi nari dal renka Visuotinis teisj susirinkimas, o pagal pareigas tarybos sudt eina Aukiausiojo Teismo ir Apeliacinio teismo bei Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkai, taip pat Respublikos Prezidento ir Seimo Pirmininko atstovai, teisingumo ir finans ministrai ar j galioti viceministrai, Seimo Teiss ir teistvarkos bei Biudeto ir finans komitet pirmininkai ar j pavaduotojai; paymtina, kad Teism taryba - tai Konstitucijos 112 straipsnyje numatyta speciali institucija", kuri pataria Respublikos Prezidentui dl teisj paskyrimo, paauktinimo, perklimo ar atleidimo i pareig), Teisj garbs teismas (jo septynis narius skiria Teism taryba ketveriems metams teisj drausms byloms ir teisj praymams dl teisjo garbs gynimo nagrinti); antra, sukurtas naujas teism savivaldos institucij organizacinis metodinis ir techninis aptarnavimas, kur turi atlikti Nacionalin teism administracija (ji kaupia ir analizuoja teism statistik, tvarko pretendent laisvas apylinks teismo teisj vietas sra bei teisj karjeros siekiani asmen registr). Paymtina, kad Teism statymas (11 str.), viena vertus, draudia bloginti statym numatytas finansines ir materialines technines teism veiklos slygas", kita vertus, numato abstraki ilyg: Kai i esms pablogja valstybs ekonomin ir finansin bkl, Seimas gali perirti teism finansines ir materialines veiklos slygas". Kaip ir pagal k galima (reikt) sprsti apie valstybs ekonomins ir finansins bkls esmin pablogjim" - sudtingas klausimas, kuris turi daug neteisim (kini) aspekt. Dar papildomai galima atkreipti dmes ypating teisj ir teism nepriklausomumo aspekt - depolitizavim. Tai reikia, kad teisjams draudiama dalyvauti politini partij veikloje (Konstitucijos 113 str. 2 d.), o politinms partijoms - kitis teisjo ar teismo veikl (Konstitucijos 114 str. 1 d.). Taigi teisjas ir teismas, viena vertus, turi klausyti statymo, o ne politini nurodym ar instrukcij (neatsitiktinai Konstitucinis Teismas iaikino, kad teisj dalyvavimas vykdant koki nors politikos krypt" yra imanentinis totalitarinio ir autoritarinio reimo bruoas; Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodio 6 d. nutarimas), kita vertus, Respublikos Prezidentas ir jam teisj paskyrimo klausimais patarianti teisj institucija (Konstitucijos 112 str. 5 d.) negali teisj skyrimo sieti su kandidat (ar profesins karjeros laiptais kylani teisj) dalyvavimu politinje veikloje (Konstitucinis Teismas 1999 m. gruodio 21 d. nutarime nurod, kad teismin valdia vienintel formuojama ne politiniu, bet profesiniu pagrindu"). Paymtina, kad depolitizavimo principas nedraudia teisjams jungtis nepolitines organizacijas. iuo poiriu Teisj asociacija ar panai savanorika organizacija (Teism statymo 115 str.) atitinka konstitucin teisjo status.

88

3. KONSTITUCINS MOGAUS TEISS IR LAISVS 3.1. BENDRA SAMPRATA

Konstitucijoje tiesiogiai nepasakoma, k reikia odiai mogaus teiss ir laisvs" ir kodl jos yra prigimtins" (18 str.). Logikai ir lingvistikai aikinant Konstitucij, darytina ivada, kad prigimtins teiss ir laisvs - tai bet kurioje valstybje ar niekieno emje gimstant (ne gaunant pilietyb) gyjamos pagrindins teiss ir laisvs. Tai yra kiekvieno mogaus buvimo, veikimo ar neveikimo ir nelieiamumo galimybs (ir tam tikros nepriklausomybs nuo kolektyvo - visuomens ar valstybs - garantijos) bei kartu visos monijos vertybs, kurios istorikai yra ankstesns, negu susikr valstyb, o teisikai yra aukiau suverenios valstybs valdios. Visa tai supaprastinus galima apibendrinti: 1. Konstitucija Lietuvos valstybs nesukuria, bet konstatuoja, kad yra gamtos sukurtos (gimstant gyjamos) mogaus teiss ir laisvs, kurioms apsaugoti ir ginti (r. 6 str. 2 d., 30 str.) yra skirtos specialios Konstitucijos nuostatos (18-26 str.). iuo poiriu valstybin bendruomen, primusi Konstitucij referendumu, sukuria tik teisines formuluotes, kuriomis tiesiogiai ar netiesiogiai ireikiama gamtos sukurt vertybi esm. Tuo tarpu piliei teiss (rinkti, stoti partijas ar valstybs tarnyb; 3337 str.) gyjamos tam tikram mogui gaunant valstybs (iuo atveju -Lietuvos Respublikos) pilietyb ir yra valstybs teisins krybos produktas, ireiktas Konstitucijos nuostatose ir j apsaugotas. 2. Nra ir negali bti baigtinio prigimtini teisi ir laisvi srao, t. y. Konstitucijoje tik i dalies apraomos prigimtins teiss (laisvs), kurias valstybs bendruomen suvok 1992 m. Tai patvirtina ir tai, kad Konstitucinis Teismas 1995 m. pilieio teis laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamj viet (Konstitucijos 32 str. 1 d.) vertino kaip mogaus (kiekvieno teistai esanio Lietuvoje mogaus) teis. 3. Niekas - nei mogus, siekiantis mogudysts ar saviudybs, nei valstybs institucija ar jos pareignas, siekiantis apriboti ar udrausti tam tikr mogaus veikl, skirti jam baud ar bausm, - negali atimti ar savo nuoira valdyti tai, kas yra gamtos sukurta. Todl negali valstybs institucijos nesikiti, jei mogus laisva valia nusprendia nusiudyti (atimti sau gyvyb) arba prao, kad jam kiti padt tai padaryti (pastarasis atvejis - dabar diskutuojamas eutanazijos, kaip teistos pagalbos atimti gyvyb nepagydoma liga serganiam ir dl to kanias patirianiam mogui, teisinimo klausimas). 4. Valstyb, pripaindama, kad gamtos sukurtos teiss ir laisvs yra vertybs, sipareigoja jas beslygikai ginti, o esant neivengiamai btinybei -jas riboti. Tai ji gali atlikti konstitucingo statymo nustatyta tvarka pagal mint proporcingumo princip ir nepaeidiant ribojamos teiss ar laisvs esms - tai, be ko teis ar laisv yra beprasm. Anot Konstitucinio Teismo, jeigu teis taip apribojama, kad jos gyvendinti pasidaro nemanoma, jeigu teis suvaroma perengiant protingai suvokiamas ribas arba neutikrinamas jos teisinis gynimas, tai tokiu atveju bt pagrindo teigti, jog paeidiama pati teiss esm" (Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 23 d. nutarimas).

89

KONSTITUCIN TEIS

Atkreiptinas dmesys, kad Konstitucijoje tam tikr teisi ir laisvi turtojams (subjektams) vardyti vartojami skirtingi odiai: mogus" (19-26 str.), kiekvienas mogus" (48 str. 1 d.), kiekvienas dirbantis mogus" (49 str. 1 d.), pilietis" (32-37 str.), asmuo" (29 str. 1 d., 30 str.), kiekvienas lietuvis" (32 str. 4 d.). Paymtina, kad odiai mogus", asmuo", pilietis" nra sinonimai. Jie skiriasi pagal turinio apimt. Plaiausios svokos - mogus" ir asmuo": pirmoji apima ir pilieius, ir usienieius ar asmenis be pilietybs, antroji - visus fizinius ir (kalbant apie nuosavybs nelieiamum, asmen lygyb ar teis kreiptis teism; Konstitucijos 23 str., 29 str., 30 str.) juridinius asmenis. Siauriausias yra odis pilietis". Jis vardija tik fizinius asmenis, turinius Lietuvos Respublikos pilietyb (Konstitucinio Teismo 1995 m. sausio 24 d. nutarimas). Konstitucines asmens teises ir laisves, kad bt aikiau, galima grupuoti vairiai. Pagal konstitucini asmens teisi ir laisvi esm ir pobd (t. y. pagal tai, kam apsaugoti ir ginti - gamtos sukurtoms vertybms ar visuomens ir valstybs sukurtoms vertybms - jos gali bti taikomos) ir turtojus (subjektus), jas galima skirstyti dvi grupes: prigimtines universalisias ir specialisias. Prigimtins universaliosios teiss ir laisvs - tai kiekvieno mogaus teiss ir laisvs (nesvarbu, kokia jo tautyb, religija, gimtoji kalba, lytis ar pilietyb), kurios pagal savo esm ir pobd gyjamos gimstant, be to, leidia mogui apsisaugoti ir apginti savo autonomij nuo valstybs institucij ar pareign. Tokios yra klasikins gynybins (apsaugins") teiss ir laisvs, tvirtintos Konstitucijos 19-26 straipsniuose. Specialiosios teiss, t. y. konkretaus mogaus, turinio tam tikr pilietyb, tautyb, lyt ar ami, teiss (pvz., 18 met sulaukusio pilieio rinkim teis; r. Konstitucijos 33-37 str.), arba kiekvieno mogaus teiss (pvz., kiekvieno mogaus teis laisvai pasirinkti darb ar kiekvieno dirbanio mogaus teis kasmet gauti atostogas; Konstitucijos 48 str. 1 d., 49 str.), yra ivestins i gimstant gyjam teisi kaip vertybi (pvz., mogaus orumo nelieiamumo), bet j tikslas nra tiesiogiai apsaugoti mog nuo valstybs savivals ar piktnaudiavimo.

3.2. PRIGIMTINS UNIVERSALIOSIOS TEISS IR LAISVS

Klasikins prigimtins teiss ir laisvs tvirtintos Konstitucijos 19-26 straipsniuose. ios universaliosios mogaus teiss gyvyb ir orum yra vis kit teisi ir laisvi pagrindas (slyga) ir todl yra aukiausios vertybs" (Konstitucinio Teismo 1998 m. gruodio 9 d. nutarimas). Teiss gyvyb (19 str.) esm mogaus biologinio fizinio egzistavimo nelieiamumas ir apsauga. i teis yra absoliuti, nes jos nemanoma konstitucingai riboti nepaeidiant esms (neatimant gyvybs). Konstitucinis Teismas 1998 m. gruodio 9 d. nutarime pripaindamas, kad Baudiamajame kodekse nustatyta mirties bausm prietarauja Konstitucijos nuostatoms mogaus teiss ir laisvs yra prigimtins" (18 str.) ir mogaus teis gyvyb saugo statymas" (19 str.), rmsi vairiais Konstitucijos aikinimo bdais, i kuri maiausiai tikinamais galima laikyti keturis: 1) istorin poir, - kai atsivelgiama Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts statutuose nustatytus mirties bausms taikymo apribojimus ir Lietuvos Respublikos 1920 m. Konstitucijos nuostat Mirties bausm naikinama" (16 str.), 90

Konstitucins mogaus teiss ir laisvs

kurios neliko vlesnse konstitucijose; 2) statistin poir - pastebta, kad pastaraisiais metais Lietuvoje daugiau negu 40 proc. nuteistj buvo skiriama reali laisvs atmimo bausm, taiau tai nusikalstamumo didjimo nesustabd"; 3) lyginamj poir - paymta, kad Vakar ir Vidurio Europos valstybse mirties bausm panaikinta ar praktikai nevykdoma; 4) lingvistin poir - Konstitucijos 19 straipsnyje tvirtinta tik viena norma, kurios formuluotje nenumatyta, kad statymu ar teismo sprendimu galima riboti mogaus gyvyb. Labiausiai tikinamais galima laikyti du Konstitucijos aikinimo bdus: 1) login - iaikinta, kad mirties bausm yra fizinis nuteisto mogaus sunaikinimas, gyvybs atmimas nepriklausomai nuo to, kokiu bdu tai daroma: suaudant, pakariant, suleidiant mirtin vaist doz ar kitokiu bdu"; 2) sistemin - nurodyta, kad nors Konstitucijos preambuls teiginiai apie darni pilietin visuomen ir teisin valstyb suponuoja mint apie kiekvieno mogaus ir visos visuomens apsaug nuo nusikalstam ksinimsi, taiau bendrj interes apsauga demokratinje teisinje valstybje negali paneigti konkreios mogaus teiss apskritai". mogaus teiss gyvyb, kaip absoliui vertyb, savaime nepaeidia statymas, leidiantis policijos, prokuratros, Specialij tyrim tarnybos ar kitam valstybs pareignui panaudoti prie mog aunamj ginkl tam tikrais atvejais (pagrindais) ir tvarka, pavyzdiui, kai: 1) pareignas upuolamas jo gyvybei akivaizdiai pavojingu bdu ir nra kit galimybi tok upuolim atremti; 2) asmuo, atliekantis teismo paskirt laisvs atmimo bausm, bga i bausms atlikimo vietos ir akivaizdiai atsisako paklsti j sustabdyti siekianio pareigno reikalavimui sustoti (r., pvz., Prokuratros statymo 56 straipsn aunamojo ginklo naudojimo tvarka"). iuo atveju vertinant statymo atitikt Konstitucijai, svarbu atsivelgti, ar statymas pareigoja pareignus panaudoti, esant galimybei, pirmiausia kitas savigynos ar sulaikymo priemones, iauti spjamj v or, stengtis taikyti kojas ir taip ivengti sunki padarini, tarp j - netyinio gyvybs atmimo. Kalbant apie mogaus gyvyb, problemikas yra eutanazijos (gr. euthanasia -gera lengva mirtis) klausimas, t. y. aktyvios pagalbos (pvz., suleidiant mirtin vaist doz, atjungiant gyvyb palaikanius medicinos aparatus) nusiudyti nepagydoma liga serganiam (ir dl to skausmus kenianiam) asmeniui teisinimas. Konstitucijos 19 straipsnio formuluot lyg ir neleidia teigti, kad Baudiamajame kodekse gali nebti numatytos baudiamosios atsakomybs u tai, jog mogus A, praomas mogaus B, padjo pastarajam atimti gyvyb (tuo i esms jam ne paddamas nusiudyti, bet j nuudydamas). Taigi neatsitiktinai naujojo Baudiamojo kodekso 134 straipsnyje raoma: tas, kas beviltikai serganio mogaus praymu padjo jam nusiudyti, baudiamas [...]". Taiau akivaizdu, kad btina atsivelgti tai, kad serganio asmens gydymas beviltikas ir skausmai nepakeliami, ir siekti atitinkamai keisti iki iol vyravusi baudiamosios (ir konstitucins) teiss nuostat, kad vieosios ar privaios medicinos staig darbuotojai, viena vertus, gali ir turi velninti mirtanio paciento skausmus, kita vertus, neturi teiss jam padti gyvendinti laisva valia priimt sprendim nusiudyti, siekiant ivengti beprasmi skausm. Teis la isv s nelieiamum (20 str.) apima mogaus judjimo ir bendrj veikimo ar neveikimo (veiksm atlikimo ar neatlikimo) laisv, kuri gali bti ribojama (o jei tai nenumatyta Konstitucijos ir statym arba taikoma ne statymo nustatyta tvarka - ir paeidiama) vairiai: sulaikant ar suimant mog, skiriant jam aret ar kit laisvs suvarymo (atmimo) bausm, j priverstinai gydant ar taikant 91

KONSTITUCIN TEIS

organizuoto nusikalstamumo ukardymo priemones (r. Organizuoto nusikalstamumo ukardymo statymu nustatytus teismo pareigojimus). iuo atveju, vertinant teiss apribojimo konstitucingum, svarbu atsivelgti ne tik reglamentavimo statymais buvim ir jo taikymo btinum (pagrstum), bet ir konkretaus asmens, kuriam apribota judjimo ar veikimo laisv, savigynos galimybes, pavyzdiui, psichikos ligonio teis bti iklausytam psichiatrijos staigos administracijos, [...] teismo, kai sprendiami jo priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo [...] klausimai" (Psichikos sveikatos prieiros statymo 22 str.). Konstitucija tiesiogiai detalizuoja tik du (pavojingiausius) ribojimo atvejus: sulaikym ir sumim (r. 20 str. 2 ir 3 d.). Paymtina, kad kartu su Konstitucija 1992 m. spalio 25 d. referendumu priimto statymo Dl Lietuvos Respublikos Konstitucijos sigaliojimo tvarkos" 8 straipsnyje nustatyta, kad Konstitucijos 20 straipsnio 3 dalies nuostatos (dl nusikaltimo vietoje sulaikyto asmens pristatymo teism per 48 valandas tam, kad teismas, dalyvaujant sulaikytajam, nusprst, ar sulaikymas yra pagrstas ir arba priimt nutarim asmen suimti, arba j tuoj pat paleist) pradedamos taikyti nuo tada, kai bus suderinti baudiamojo proceso statymai su ia Konstitucija". Tokia sunkiai suvokiama ir kritikuotina norma pradta veiksmingai gyvendinti, kai Lietuva 1995 m. ratifikavo Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencij su laikina ilyga, kad prokuroro galiojimas leisti suimti asmen, tariam padarius nusikaltim, galios dar vienerius metus. Minta Konvencija Lietuvoje sigaliojo 1995 m. birelio 20 d., todl i ilyga neteko galios 1996 m. birelio 20 d. Be to, paymtina, kad Konstitucinis Teismas iaikino, jog Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos odis skubiai", vartojamas kalbant apie kiekvieno sulaikytojo ar suimtojo pristatym teisjui, atitinka Lietuvos Konstitucijos odius per 48 valandas" ir nusikaltimo vietoje sulaikytas asmuo" (Konstitucinio Teismo 1995 m. sausio 24 d. ivada). Tok iaikinim galima ir pateisinti, ir laikyti nevisikai tikinamu. Loginiu poiriu 48 valandos - pakankamai ilgas laiko tarpas sulaikyto mogaus orumui paeminti, ypa jei teismas 15 ar 20 valand prievarta laikyt asmen nusprst tuojau pat paleisti". Tiesa, analogikas pristatymo teismui terminas nustatytas Italijos ir Portugalijos konstitucijose, o Ispanijos Konstitucijoje tvirtinta net ilgesn (72 valand) trukm. itai primin ir ms Konstitucinis Teismas, pagrsdamas savo iaikinim. Teis orum (jo nelieiamum; Konstitucijos 21 str. 2 d.) yra tokia pat reikminga kaip ir teis gyvyb, nes tiek nuosavybs, tiek privataus gyvenimo ar bsto nelieiamumas yra tiesiogiai susijs su mogaus orumu. Taigi valstybs institucijoms ir pareignams draudiama elgtis su mogumi (pvz., keliant teisin baim, psichologin prievart ar fizin skausm sulaikant, suimant, atliekant asmens apir, nustatant ir skiriant bausmes, skiriant prievartin gydym ir pan.) kaip su daiktu. mogaus orumas -viena sudtingiausi teisini (ir filosofini) kategorij. Tai, kaip jis turi bti saugojamas, matyti, pavyzdiui, i toki norm: Aretins kameros gyvenamojo (miegamojo) [...] ploto norma vienam nuteistajam yra ne maiau kaip 5 kvadratiniai metrai"; Aretins personalas nuteistj ratu kreipiasi Js" ir pavarde ( nuteistj aretu nepilnamet galima kreiptis odiu Tu" ir vardu") (teisingumo ministro 2003 m. birelio 18 d. sakymu patvirtint Aretini vidaus tvarkos taisykli 20 p., 36 p.). Teis privataus gyvenimo nelieiamum (22 str. 1 d.) lingvistikai ir sistemikai aikinant apima: 1) asmens susirainjimo, pokalbi telefonu ar kito-

92

Konstitucins mogaus teiss ir laisvs

kio susiinojimo nelieiamum (22 str. 2 d.); 2) asmeninio (taigi ir seksualinio) ir eimyninio gyvenimo nelieiamum (22 str. 4 d.). Konstitucinis Teismas iaikino, kad asmens teis privatum apima daugiau element: privat, eimos ir nam gyvenim, asmens fizin ir psichin nelieiamyb, garb ir reputacij, asmenini fakt slaptum, draudim skelbti gaut ar surinkt konfidenciali informacij ir kt." (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimas). statym leidjo poiriu privatus gyvenimas paeidiamas, kai: 1) neteistai einama asmens gyvenamsias ir kitokias patalpas ar a p t v e r t (irykinta -aut.) privai teritorij"; 2) neteistai stebimas asmuo; 3) neteistai apiekomas asmuo ar jo turtas; 4) paeidiamas korespondencijos bei asmenini ura ir informacijos konfidencialumas"; 5) neteistai paskelbiami duomenys apie asmens sveikatos bkl; 6) atliekami kiti neteisti veiksmai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau -CK) 2.23 str. 2 d.). Kalbant apie privataus gyvenimo nelieiamum, vairiai - ir teigiamai, ir neigiamai galima vertinti Visuomens informavimo statymo (14 str. 3d.) nuostat, kad informacija apie privat gyvenim gali bti skelbiama be mogaus sutikimo tais atvejais, kai: 1) informacijos paskelbimas nedaro alos asmeniui; 2) informacija padeda atskleisti statym paeidimus ar nusikaltimus"; 3) informacija yra pateikiama nagrinjant byl atvirame teismo procese"; 4) informacija apie vieojo asmens - valstybs politik, tarnautoj, politini partij ar visuomenini organizacij vadov bei kit visuomeninje ir politinje veikloje dalyvaujani asmen" - privat gyvenim atskleidia visuomenin reikm turinias privataus io asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes". Paskutin ilyga -sudtingiausia ir labiausiai diskutuotina. Nuosavybs nelieiamumo garantija (Konstitucijos 23 str. 1 d.) apima ir privaios nuosavybs, kaip konstitucinio instituto, garantij, ir vairias subjektines (individualias) nuosavybs teises" (Konstitucijos 23 str. 2 d.), kurias privalo saugoti statym leidjas. Konstitucinis Teismas laikosi tradicinio aikinimo, kad subjektines nuosavybs teiss - tai savininko teis valdyti jam priklausant turt, juo naudotis bei disponuoti neperengiant statym nustatyt rib, nepaeidiant kit asmen teisi ar teist interes" (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 6 d. nutarimas). Paymtina, kad pirmaisiais veiklos metais Konstitucinis Teismas aikino, kad nuosavyb yra teis turt. Tai reikia savininko teis nekliudomai daryti turtui bet kok poveik, jei tuo nepaeidiamas statymas, sutartis arba treij teiss, ir draudim kitiems asmenims j daryti" (Konstitucinio Teismo 1996 m. sausio 24 d. nutarimas). Vliau Konstitucinis Teismas 2002 m. kovo 14 d. nutarime praplt nuosavybs samprat, paymdamas, kad bendrasis nuosavybs nelieiamumas ir nuosavybs teisi apsauga reikia ne tik vis savinink - fizini asmen, juridini asmen, savivaldybi ir valstybs" - nuosavybs apsaug, bet ir kiekvieno asmens teis nuosavyb (t. y. galimyb tapti savininku). Be to, svarbu paymti, kad Konstitucinis Teismas sistemikai sujung nuosavybs ir asmens kins veiklos laisvs ir iniciatyvos" (46 str. 1 d.) turin ir jo galimo paeidimo vertinim: asmens konstitucin teis gyti nuosavyb yra esmin (btina) asmens kins veiklos laisvs gyvendinimo slyga". Pavyzdiui, jei Vyriausybs nutarimas draudia monms prekiauti seno pavyzdio banderolmis" paenklintais Lietuvoje pagamintais alkoholiniais grimais, juos gabenti bei laikyti ir (svarbiausia!) nenustato, kaip mons po nutarime nurodytos datos gali realizuoti dar iki draudimo nustatymo teistai gytus (joms nuosavybs teise priklausanius) alkoholinius grimus, akivaizdu, kad tokiu 93

KONSTITUCIN TEIS

nutarimu yra paeidiamos ir nuosavybs teiss (teiss valdyti nuosavybs teise priklausanius alkoholinius grimus, jais naudotis ir disponuoti), ir asmens kins veiklos laisv ir iniciatyva (Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 23 d. nutarimas). Teis turti savo sitikinimus ir juos laisvai reikti (Konstitucijos 25 str. 1 d.), taip pat informacijos laisv (Konstitucijos 25 str. 2 d.) apima vairias individualias galimybes (pvz., odio, nuomons ar spaudos laisv) ir kartu nelieiamas vertybes, kurios susijusios su vadinamuoju komunikacijos procesu. Anot Konstitucinio Teismo, tokiame procese atsiranda visuomeninis kontaktas, formuojasi vieoji nuomon" (Konstitucinio Teismo 1995 m. balandio 20 d. nutarimas). Kalbant apie informacijos laisv, svarbu paymti, kad Konstitucija (44 str.) draudia visuomens informavimo (masins informacijos") cenzr ir tokio informavimo priemoni (t. y. dienrai ar kit leidini, leidykl, radijo ar televizijos stoi, informacijos agentr ir pan.) monopolizavim. Cenzra, anot Konstitucinio Teismo 1995 m. balandio 20 d. nutarimo, - tai spaudos, kino film, radijo ir televizijos laid, teatro spektakli ir kit vie rengini turinio kontrol, kad nebt platinamos tam tikros inios ir idjos". Paymtina, kad aptariamos teiss nra absoliuios. Konstitucijoje (25 str. 4 d.) vienareikmikai atmetamos (laisv [...] nesuderinama su") tokios komunikacijos galimybs, kurios laikytinos nusikalstamais veiksmais - tautins, rasins, religins ar socialins neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, meitu ar dezinformacija". Konstitucija (25 str. 3 d.), be to, leidia statymais riboti teises (laisves) skleisti informacij, jei tai btina apsaugoti mogaus garb ir orum, sveikat, privat gyvenim, dorov ar ginti konstitucin santvark. iuo poiriu galima suprasti minto Konstitucinio Teismo nutarimo iaikinimus, kad: 1) teiss aktuose gali bti nustatytos tiek visuomeninio, tiek privataus radijo ar televizijos funkcijos (kultrin, jaunimo aukljimo ir pan.), reklamos kiekis; 2) statym leidjas, nustatydamas urnalisto teis isaugoti informacijos altinio paslapt (neatskleisti informacijos altinio), negali sudaryti prielaid neatskleisti - net teismui informacijos altinio net ir tada, kai demokratinje valstybje informacijos altin atskleisti yra btina dl gyvybikai svarbi ar kit ypa reikming visuomens interes, [...] kad bt vykdomas teisingumas, nes informacijos altinio neatskleidimas galt sukelti daug sunkesnes pasekmes negu jo atskleidimas. [...] Taigi statym leidjas, nustatydamas urnalisto teis isaugoti informacijos altinio paslapt [...], turi pareig (irykinta - aut.) nustatyti ir tai, kad kiekvienu atveju sprsti, ar urnalistas turi atskleisti informacijos altin, gali tik teismas" (Konstitucinio Teismo 2002 m. spalio 23 d. nutarimas).

3.3. SPECIALIOSIOS PILIETINS (POLITINS) TEISS

I pirmo vilgsnio gali atrodyti, kad visos pilieio teiss, tvirtintos Konstitucijos 3237 straipsniuose, yra politins teiss, nes Konstitucinis Teismas, kaip minta, iaikino, kad pilietyb yra nuolatinis asmens p o l i t i n i s (irykinta - aut.) teisinis ryys su konkreia valstybe" (Konstitucinio Teismo 1994 m. balandio 13 d. nutarimas). Pagal tok poir ieit, kad norint suteikti usienieiui peticijos teis (33 str. 3 d.) ar teis vienytis visuomenines organizacijas (35 str. 1 d.), pirmiausia btina keisti Konstitucij, tvirtinant, pavyzdiui, mogaus teis teikti peticijas" ir mogaus teis jungtis visuomenines organizacijas". Toks poiris i esms yra 94

Konstitucins mogaus teiss ir laisvs

k l a i d i n g a s . Akivaizdu, kad ne kiekviena pilieio teis, pavyzdiui, teis laisvai kilnotis ar ivykti i Lietuvos (32 str. 1 d.), yra politin, nors istorikai gal ir gali bti vertinama kaip politins prigimties" teis. Klasikinmis politinmis galimybmis iandien galima laikyti tik rinkim teis ir teis vienytis politines partijas, nors ir jos gali bti i dalies suteiktos usienieiams. Antai 2002 m. priimtoje Konstitucijos (119 str. 2 d.) pataisoje numatyta ne tik piliei, bet ir kit savivaldybs gyventoj teis rinkti (ir bti renkamais) savivaldybi taryb rinkimuose. Vertinant teis vienytis bendrijas, asociacijas ir visuomenines organizacijas ar politines partijas (35 str. 1 d.), galima teigti, kad: 1) i teis turi bti gyvendinta laisvai, t. y. asmens laisva valia. iuo poiriu Konstitucijos draudimas, kad niekas negali bti veriamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai" (35 str. 2 d.), turi bti taikomas ir, pavyzdiui, asmeniui A nusipirkus, paveldjus ar kitaip sigijus nuosavybs teise but X daugiabuiame name. Jis negali i karto bti veriamas tapti to namo but savinink bendrijos nariu, nors tokiai bendrijai priklaus ankstesnis buto X savininkas. Konstitucinis Teismas iaikino, kad reglamentavimas statymu, kai narysts daugiabui nam savinink bendrijoje atsiradimas nesiejamas su savininko laisva valia", prietarauja Konstitucijos 35 straipsnio 1 ir 2 dalims (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodio 21 d. nutarimas); 2) i teis yra politin (tik piliei) tik tada, jei ji susijusi su politini partij steigimu ir veikla. Taiau kalbant apie bendrijas, asociacijas ar visuomenines organizacijas, i teis klaidinga laikyti politine, nes, pavyzdiui, usienietis, priklausydamas Lietuvoje registruotam golfo klubui, achmat mgj draugijai, bitinink asociacijai ar daugiabuio namo savinink bendrijai, negyja iskirtini galimybi kelti save kandidatu Seimo narius ar dalyvauti rinkim agitacijoje. Kita vertus, galima teigti, kad, pavyzdiui, Asociacij statymas, nustatantis, kad asociacijos nariais gali bti ir kit valstybi juridiniai ir fiziniai asmenys", atitinka Konstitucij. Pilieio teiss laisvai kilnotis, pasirinkti gyvenamj viet Lietuvoje bei laisvai ivykti i Lietuvos yra suformuluotos vienoje Konstitucijos nuostatoje (32 str. 1 d.). Pagal savo esm ir tiksl jos nra politins, t. y. statymu gali ir turi bti garantuojamos ir usienieiams, teistai esantiems Lietuvoje. ioje vietoje svarbu priminti, kad: 1) Konstitucinis Teismas, atsivelgdamas Lietuvoje esani usieniei statuso reglamentavim statymais, konstatavo Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijoje tvirtint mogaus ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje garantuojam pilieio kilnojimosi teisi atitikt pagal j subjektus (Konstitucinio Teismo 1995 m. sausio 24 d. nutarimas); 2) statyme Dl usieniei teisins padties" (15 str.) nustatyta, jog leidim gyventi Lietuvoje gavs usienietis gyja teis pasirinkti gyvenamj viet Lietuvoje, j keisti, ivykti i Lietuvos ir j sugrti (!) io leidimo galiojimo laiku. Plaiau kalbant apie pilieio teis laisvai ivykti i Lietuvos, yra svarbus Konstitucinio Teismo iaikinimas, kad negali bti nustatoma leidimin (t. y. leidimais pagrsta - aut.) ivykimo tvarka, t. y. negali bti nustatoma tokia tvarka, kad pilietis turt prayti kurios nors valstybins institucijos leidimo ivykti i Lietuvos" (Konstitucinio Teismo 2001 m. spalio 2 d. nutarimas). iuo atveju Konstitucinis Teismas vertino vairuotojo paymjimo pamimo tvark. Administracin teiss paeidim vairuojant transporto priemon padariusiam asmeniui, kuriam paskirta bauda, iduodamas laikinas leidimas vairuoti transporto priemon, o vairuotojo paymjimas negrinamas, iki bus sumokta paskirta bauda. Toks reglamentavimas pagal Konstitucin Teism i esms 95

KONSTITUCIN TEIS

reikia, kad asmuo usienyje negali pasinaudoti mintu dokumentu, liudijaniu jo teis vairuoti transporto priemon. Taiau tai [...] nereikia, jog yra suvaryta ar paneigta pilieio teis laisvai ivykti i Lietuvos". Taiau ginyt reglamentavim Konstitucinis Teismas pripaino prietaraujaniu Konstitucijai kitu poiriu - pagal teisins valstybs princip, reikalaujant proporcingai riboti mogaus teises. Taigi teis vairuoti transporto priemon yra gyta teis. J patvirtina vairuotojo paymjimas. Vairuotojo paymjimo negrinimas, iki bus sumokta paskirta bauda, ir idavimas laikino leidimo vairuoti transporto priemon reikia gytos teiss suvarym, nes duodamas tik laikinas leidimas ja naudotis, tuo tarpu teiss vairuoti transporto priemon atmimas kaip administracin nuobauda nra paskirta". Piliei teis rinktis be ginklo taikius susirinkimus tvirtinta Konstitucijos 36 straipsnyje. Ji yra detalizuota Konstitucinio Teismo iaikinimuose. Ten parayta: 1) Susirinkim statymas numato pareiktin (bet ne leidimin) susirinkim laisvs gyvendinimo tvark; 2) savivaldybs institucijos, pagal statym nustatydamos nuolatin susirinkim viet (kur organizuojant susirinkimus nereikia i anksto vertinti, ar nebus paeistas visuomens saugumas ar moni sveikata), neturi teiss reikalauti, kad visi susirinkimai bt organizuojami tik tokioje vietoje (Konstitucinio Teismo 2000 m. sausio 7 d. nutarimas). Be to, svarbus Susirinkim statymas, kuriame, be kita ko, numatytos vairios susirinkim formos (mitingai, demonstracijos, piketai, eityns, procesijos), kuri vieta ir laikas suderinamas su savivaldybs vykdomja institucija. Tik organizuojant piket, kuriame dalyvauja ne daugiau kaip 10 moni", nebtina organizatoriui ratu praneti atitinkamos savivaldybs vykdomajai institucijai apie piketo viet ir laik (iaip apie tai ratu praneti btina prie penkias darbo dienas iki numatomo susirinkimo dienos). Susirinkim statyme parayta, kad susirinkimo organizatoriais gali bti ne tik 18 met turintys pilieiai (toki ivad galima daryti i Konstitucijos 36 str.), bet ir registruotos politins partijos, visuomenins organizacijos, profesins sjungos, religins organizacijos ir kiti juridiniai asmenys (Susirinkim statymo 4 str.). Rinkimasis be ginklo taikius susirinkimus (Konstitucijos 36 str.) suprantamas ne tik pagal tai, ar susirinkimo dalyviai turi aunamj ginkl. statymas draudia ir tokius susirinkimus, kuri dalyviai turi: 1) neaunamuosius ginklus (pvz., medioklinius peilius); 2) daiktus, kurie specialiai pritaikyti kno sualojimams padaryti" (pvz., vadinamuosius kastetus, metalinius strypus, kuokas); 3) daiktus, kurie, nors ir nra specialiai pritaikyti kno sualojimams (ar materialinei alai) padaryti, bet kuriuos realiai galima tokiems tikslams panaudoti" (pvz., nam kiui skirtus daiktus: kirvius, akes ar peilius). Netaikus susirinkimas (arba juo tapti galintis susirinkimas) statyme suprantamas ir pagal kitus dalyvi poymius: tam tikr apsirengim, neapsirengim ar sakomas kalbas. Nuostatose draudiami susirinkimai, kuri dalyviai yra: 1) apsireng karine uniforma, neperaunamomis liemenmis, slepia veidus kaukmis ar yra kitaip usimaskav; 2) nuogi ar kitaip cinikai paeidia dorov"; 3) kalbomis, plakatais, kiais ir kitokiais veiksmais akivaizdiai kursto paeisti arba paeidia Lietuvos Respublikos konstitucin santvark ar statymus" (Susirinkim statymo 8 str. 1p.,3p.,4.). Piliei, priklausani tautinms bendrijoms, teis puoselti savo kalb, kultr ir paproius tvirtinta Konstitucijos 37 straipsnyje. Tai rodo, kad tau96

Konstitucins mogaus teiss ir laisvs

tinms bendrijoms yra garantuojamas tautinio identiteto isaugojimas, kultros tstinumas ir tautin saviraika" (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimas). Pateikta teis i esms nra politin, todl ir usienietis, nuolatos gyvenantis Lietuvoje, remdamasis Konstitucijos 37 straipsniu, gali kelti valstybei tam tikrus reikalavimus (pvz., gintis nuo prievartins asimiliacijos, t. y. valstybs veiksmais keliamos grsms prarasti tautin kultrin identitet). Svarbs iuo atveju tokie Konstitucinio Teismo iaikinimai: 1. Kokiai tautybei priklausyti - tai asmens apsisprendimo reikalas, t. y. niekas, iskyrus pat asmen, negali sprsti jo priskyrimo kokiai nors tautybei klausimo" (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimas). Remiantis tokiu iaikinimu, galima aikiau suprasti, kodl, pavyzdiui, dvialse Lietuvos ir Ukrainos ar Lenkijos sutartyse dl abipusio supratimo ir kaimyninio bendradarbiavimo nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietis pats sprendia, ar jis priklauso ukrainiei ar lenk tautinei bendrijai Lietuvoje (antai lenk tautinei maumai Lietuvoje priklauso asmenys, kurie turi Lietuvos pilietyb, yra lenk kilms arba priskiria save lenk tautybei, kultrai, laikosi lenk tradicij bei laiko lenk kalb savo gimtja kalba (Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos 1994 m. Draugik santyki ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties 13 str.). 2. Konstitucijos 37 straipsniui neprietarauja ginytas reglamentavimas, pagal kur nelietuvi tautybs asmen vardai ir pavards iduodamame Lietuvos Respublikos pilieio pase raomi lietuvikais ramenimis. Toks Konstitucinio Teismo iaikinimas pagrstas tuo, kad, viena vertus, lietuvi kalba yra valstybin kalba (Konstitucijos 14 str.), kuri yra svarbi piliei lygiateisikumo garantija, nes leidia visiems pilieiams vienodomis slygomis bendrauti su valstybs ir savivaldybi staigomis", antra vertus, Lietuvoje gyvenantys asmenys save priskiria daugiau nei imtui tautybi [...]. Jeigu teiss normomis bt nustatyta, kad i piliei vardai ir pavards Lietuvos Respublikos pilieio pase raomi kitokiais, ne lietuvikais, ramenimis, bt [...] sutrikdyta valstybs ir savivaldybi staig, kit moni, staig bei organizacij veikla". Be to, Konstitucinis Teismas paymjo, kad lietuvi kalbos, kaip valstybins kalbos, statusas reikia, kad j privalu vartoti tik vieajame gyvenime, o kitose gyvenimo srityse asmenys nevaromai gali vartoti bet kuri jiems priimtin kalb" (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimas).

3.4. SPECIALIOSIOS KINS IR KULTRINS (SOCIALINS) TEISS

Kiekvienas vos tik gims mogus ne i karto gauna teis laisvai rinktis, pavyzdiui, darb ar versl (Konstitucijos 48 str. 1 d.), turti kasmetines mokamas atostogas (Konstitucijos 49 str.) ar studijuoti auktj moksl (K 41 str. 3 d.). II Konstitucijos skirsnyje mogus ir valstyb" (kuriame kalbama apie mogaus gyvyb, laisv, orum) i esms kalbama apie prigimtines mogaus teises. III ir IV Konstitucijos skirsniuose Visuomen ir valstyb" bei Tautos kis ir darbas" jau kalbama apie asmens teises, kurios tarsi atskirtos nuo klasikini prigimtini vertybi (II skirsnio) ir pagal savo pobd bei paskirt vadintinos specialiosiomis kinmis ir kultrinmis (socialinmis) teismis. Jos i esms nra prigimtins, todl statym leidjas gali jas labiau modeliuoti, t. y. apibrti turin, iimtis, nepaneigianias 97

KONSTITUCIN TEIS

konkreios teiss konstitucinio tvirtinimo prasms. Pavyzdiui, pagal Konstitucij statymu negalima nustatyti mogaus teiss gyventi ar bti oriu, jo amiaus ar isilavinimo, bet, kita vertus, galima nustatyti dirbti norinio mogaus minimal ami, privataus stomatologo auktojo isilavinimo cenz ir pan. Visa tai nereikia, kad specialiosios kins ar kultrins teiss turi maesn konstitucin gali nei klasikins prigimtins vertybs. mogaus teis laisvai pasirinkti darb ar versl (Konstitucijos 48 str. 1 d.) reikia, kad mogus gali nevaromai ar ribotai (kai btina saugoti sveikat, viej tvark ar kitas konstitucines vertybes) pasirinkti konstitucing (aikiai ir sakmiai statymais nedraudiam) darb ar versl ir tok pasirinkim gyvendinti pagal aikius, objektyviai btinus ir realiai vykdomus reikalavimus ar apribojimus. Antai mogaus teiss laisvai pasirinkti advokato darb esm nepaeidiama statymo, kuriuo neleidiama tam tikrai valstybs institucijai rayti advokat sra kiekvieno pageidaujanio asmens, turinio specializuot auktj teisin isilavinim (pvz., gyt Rusijos ar buvusios TSRS prokuratros, kitos teissaugos institucijos specializuotoje auktojoje mokykloje), nes nustatyta, jog advokatas turi turti auktj universitetin teisin isilavinim. Tokio ribojimo pagrind Konstitucinis Teismas, atsivelgdamas galim advokato darbo vairov ir reikm padedant ginti vairiai paeidiamas mogaus teises ir laisves, vertino kaip objektyviai btin ir konstitucing (Konstitucinio Teismo 1996 m. liepos 10 d. nutarimas). Paymtina, kad pagal vientis Konstitucijos sistem teiss laisvai pasirinkti darb ar versl paskirtis yra utikrinti btin mogaus gyvybini poreiki tenkinim ir jo deram padt visuomenje (Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d. nutarimas). statym leidjo pareiga yra sudaryti reikiamas teisines prielaidas, atsivelgiant konkretaus darbo ar verslo pobd. Pasak Konstitucinio Teismo, vykdydamas toki pareig statym leidjas turi laikytis konstitucini princip, tarp j ir minto asmen teist lkesi principo, ir taisykls, kad negalima nustatyti tokio teisinio reglamentavimo, pagal kur asmuo, gyvendindamas vien konstitucin teis, netekt galimybs gyvendinti kit konstitucin teis". Pavyzdiui, Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai prietarauja nuostatos, kuriose asmenims dl gaunamos pensijos suvaromos galimybs pasirinkti darb ar versl, nors tokie asmenys ir atitikt norintiems dirbti darb ar verstis verslu nustatytas slygas". Dar vienas pavyzdys: Konstitucija neleidia nustatyti statymu, kad ijusiems i tarnybos valstybs pareignams ir kariams, turintiems teis gauti tam tikr pensij, i pensija jiems mokama visa, jei jie nra laisvai pasirink tokio naujo darbo ar verslo, u kur gaut pajam, nuo kuri skaiiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio pensij draudimo mokos", o jei yra laisvai pasirink tok nauj darb ar versl, u kur gauna pajam, nuo kuri skaiiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio pensij draudimo mokos", tai jiems mokama 30 procent dydio pareigno ar kario valstybins pensijos dalis". Be to, ijusiems i tarnybos valstybs pareignams ir kariams, turintiems teis gauti tam tikr pensij, i pensija mokama, o jei jie laisvai pasirinkt vl grti tarnyb (jei tai pagal statym leidiama), anksiau paskirta ir mokta pensija nra mokama. P i l ie io teis gauti pensij -tai i esms kiekvieno teistai dirbusio ir mokesius mokjusio mogaus reikalavimo teis, netiesiogiai numatyta nuostatoje valstyb laiduoja piliei teis gauti senatvs ir invalidumo pensijas, socialin param nedarbo, ligos, nalysts, maitintojo netekimo ir kitais statym numatytais atvejais" (Konstitucijos 52 str.). Kalbant apie pensijas, svarbi Konstitucinio Teismo 98

Konstitucins mogaus teiss ir laisvs

2003 m. liepos 4 d. nutarime pateikta doktrina (t. y. argumentuot teigini ir koncepcij sistema). Pagal j, statymu nustaius tam tikr pensin aprpinim, pagal kur tam tikri asmenys gyja teis konkrei pensij, valstyb prisiima sipareigojim toki pensij paskirti ir mokti", o asmenys, atitinkantys statyme nustatytas slygas, turi teis reikalauti, kad valstyb jiems skirt [...] pensij ir j mokt" (t. y. vykdyt statymu prisiimt sipareigojim ir mokt nustatyto dydio imokas"). Nustatytas pensinis aprpinimas statymu gali bti bloginamas tik tada, kai akivaizdiai susidaro ypatinga situacija ir dl to btina apsaugoti kitas konstitucines vertybes. Kitaip tariant, esant ekonominei krizei ar kitai ypatingai situacijai, kai objektyviai trksta l, btin pensijoms mokti, paskirtos ir mokamos pensijos gali bti laikinai (kol yra ypatinga situacija) mainamos proporcingai, lyginant su gyvybikai svarbiais visuomens interesais". Be to, pensij sistema gali bti pertvarkoma statymu, laikantis valstybs prisiimt konstitucing sipareigojim mokti tam tikras pinigines imokas. Jeigu pertvarkant pensij sistem i esms pakeiiamas pensij teisinis reglamentavimas (arba nelieka statymais pirmiau nustatyt pensij), statym leidjas privalo, viena vertus, numatyti pakankam pereinamj laikotarp, per kur asmenys, dirbantys atitinkam darb ar atliekantys atitinkam tarnyb, suteikiani teis atitinkam pensij pagal ankstesn reguliavim, galt pasirengti tokiems pakeitimams", antra vertus, nustatyti t e i s i n g s u s i d a r i u s i praradim kompensavimo (irykinta - aut.) mechanizm asmenims, kuriems [...] pensija buvo paskirta ir mokama". Asmens kins veiklos laisv ir iniciatyva tvirtinta Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje. Pagal Konstitucinio Teismo iaikinim yra ne viena konkreti, bet vairi teisini galimybi visuma, kurios turi sudaryti prielaidas tiek fiziniam, tiek juridiniam asmeniui savarankikai priimti jo kinei veiklai reikalingus sprendimus, o jos turin sudaro teis laisvai sudarinti sutartis, siningos konkurencijos laisv, kins veiklos subjekt lygiateisikumas ir kt. (Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 14 d. nutarimas). Tai lengviau suprasime pasitelk konkret Konstitucijos taikymo pavyzd. statym leidjas, saugodamas moni sveikat, apribojo farmacin veikl kaip ypating asmens kin veiklos srit (nes ji susijusi su vaist laikymu, gaminimu ir pardavimu), nustatydamas, kad privati vaistin nuosavybs teise gali priklausyti arba auktj farmacin isilavinim turiniam fiziniam asmeniui, arba fizini asmen grupei, kurioje daugiau kaip pus vaistins statinio kapitalo priklauso asmenims, turintiems farmacin isilavinim. Toks ribojimas pagal Konstitucin Teism yra nepakankamai pagrstas, neproporcingas ir todl antikonstitucinis. Toks Konstitucinio Teismo sprendimas pagrstas tuo, kad: 1) vien buvimas vaistins savininku nereikia, jog savininkas turi teis vykdyti farmacin veikl, kuriai yra btinas farmacinis isilavinimas; 2) statymu galima nustatyti tokius vaistini savinink nuosavybs teisi apribojimus, kad j nuosavose vaistinse tik asmenys, turintys farmacin isilavinim, galt vadovauti vaistinei ir kontroliuoti joje dirbanius asmenis, vykdanius farmacin veikl; 3) neleidiama riboti asmens teiss nuosavyb priklausomai nuo asmens isilavinimo", t. y. tam tikro isilavinimo reikalavimas negali bti nustatomas asmenims, kurie siekia turti nuosavybs teise vaistini". Kalbant apie asmens kins veiklos laisv ir iniciatyv, paymtina, kad jos yra ne tik kiekvieno esamo ar galimo (bsimo) verslo subjekto individuali galimyb, bet ir valstybs kio pagrindas. Pagal Konstitucij (46 str. 1 d.) pagrindins verty99

KONSTITUCIN TEIS

bs, kuriomis grindiamas valstybs (jos bendruomens) kis - tai privati nuosavyb, asmens kins veiklos laisv ir iniciatyva. Taigi asmens kins veiklos laisv nra absoliuti. Tai ufiksuota Konstitucijoje: valstyb reguliuoja kin veikl taip, kad ji tarnaut bendrai tautos gerovei" (46 str. 3 d.). K reikia tokia gerov - sudtingas politinis ir ekonominis socialinis (ne tik teisinis) klausimas. Konstitucinis Teismas iuo klausimu pateik abstrakt ir sudting aikinim: tautos gerov atspindi materialini grybi vartojimas, taiau tam vertinti neturt bti sureikmintas individo materialini poreiki tenkinimas", t. y. svokos bendra tautos gerov" turinys kiekvienu konkreiu atveju atskleidiamas atsivelgiant ekonominius, socialinius bei kitus svarbius veiksnius". Kitaip tariant, tautos gerov neturt bti suvokiama vien materialine (ar finansine) prasme" (Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. nutarimas). K reikia valstyb reguliuoja" -paprastesnis klausimas. j Konstitucinis Teismas atsak taip: kins veiklos reguliavimui bdingas bendrojo leidimo metodas: leidiama viskas, kas nra draudiama. Taigi draudimai yra vienas i kins veiklos reguliavimo bd. [...] statyme nustatyti draudimai turi bti pagrsti, adekvats siekiamam tikslui, nediskriminaciniai, aikiai suformuluoti" (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 6 d. nutarimas). Visa tai susij su konstituciniu draudimu (j turi detalizuoti statyminis draudimas) monopolizuoti gamyb ir rink (46 str. 4 d.) ir principu valstyb gina vartotojo interesus" (46 str. 5 d.). Antai Konstitucinis Teismas, vertindamas Telekomunikacij statymo nustatyt vieno kio subjekto - akcins bendrovs Lietuvos telekomas"teis verstis fiksuoto telefono ryio paslaug teikimu iki 2002 m. gruodio 31 d., iaikino, kad, viena vertus, pagal Konstitucij negalima vesti monopolio, t. y. negalima statymu suteikti kio subjektui iimtini teisi veikti kurioje nors kio srityje, dl ko i sritis bt monopolizuota", o antra vertus, draudimas monopolizuoti gamyb ir rink nereikia, kad yra draudiama tam tikromis aplinkybmis statyme konstatuoti monopolijos konkreioje kins veiklos srityje buvim. Toks konstatavimas sudaro teisines prielaidas taikyti monopolistui atitinkamus reikalavimus ginant vartotoj interesus" (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 6 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas nurod, kad specialios vartotoj interes gynimo priemons yra diskriminuojani kain nustatymo ribojimas, monopolins rinkos preki kain dydi, tarif valstybinis reguliavimas, preki kokybs ar kit reikalavim monopoliniam kio subjektui nustatymas ir pan. Tai iaikins ir paymjs, kad ginytame statyme pereinamajam laikotarpiui nustatytas konkurencijos telekomunikacij srityje draudimas nra visuotinis ir absoliutus - mobiliojo ryio, Interneto" tinklo paslaug rinka yra laisva", Konstitucinis Teismas nusprend, kad ginytos Telekomunikacij statymo nuostatos neprietarauja Konstitucijos 46 straipsniui.

3.5. KONSTITUCINS ASMENS PAREIGOS

Dabartinje Lietuvos Konstitucijoje nra vieno bendro skirsnio, kuriame bt tvirtintos piliei ar asmen pareigos. Kelet j galima rasti 28, 38, 53 ir 139 straipsniuose. Taigi padaryta prieingai negu LTSR 1940 ir 1978 m. konstitucijose, kurios piliei pareigas prilygino teisms ar net ikl vir j. Klasikiniai pavyzdiai yra tokios nuostatos: 1) kiekvieno darbingo LTSR pilieio pareiga - siningai dirbti 100

Konstitucins mogaus teiss ir laisvs

jo pasirinktoje visuomenei naudingos veiklos srityje [...]. Vengimas visuomenei naudingo darbo (o kas tai yra, galjo sprsti tik vienintel komunist partija -past. aut.) nesuderinamas su socialistins visuomens principais (1978 m. Konstitucijos 58 str.); 2) kiekvienas LTSR pilietis turi saugoti ir stiprinti visuomenin, socialistin nuosavyb, kaip vent ir nelieiam taryb santvarkos pagrind [...]. Asmenys, kurie ksinasi visuomenin socialistin nuosavyb, yra liaudies prieai" (1940 m. Konstitucijos 103 str.). Toks sakmus ir gsdinantis juridinis tonas bei formuluots ugo visas politines ar klasikines asmens teises, kurias LTSR konstitucijos pateik su gausybe ilyg. Turint visa tai omenyje, svarbu paymti, kad klasikin ir pirmin demokratins valstybs Konstitucijos paskirtis yra tvirtinti prigimtines mogaus teises gintis nuo galimo valstybs institucij ar pareign ksinimosi (o ne j pareigas valstybje). vairiuose galiojanios Lietuvos Konstitucijos skirsniuose terptos asmens pareigos nesudaro vientisos pareig sistemos, kuri reikt gretinti su mogaus ir pilieio teisi bei laisvi sistema. iuo poiriu galima kritikai vertinti vadovlius ar kitokius teiss leidinius, kuri struktroje vien skirsn sudedamos pagrindins mogaus teiss, laisvs ir p a r eigos (irykinta - aut.)". Kiekvieno mogaus pareiga laikytis Konstitucijos ir statym bei nevaryti kit moni teisi ir laisvi (Konstitucijos 28 str.) yra teisins valstybs principo dalis. i pareiga rodo, kad n viena prigimtin mogaus teis ar laisv nra visikai absoliuti, jei ja piktnaudiaujama siekiant varyti analogik ar panai kito mogaus teis (laisv). mogaus teiss ir laisvs gali ir turi bti ribojamos proporcingai kit moni teisi ir laisvi varymui. Anot Konstitucinio Teismo, tarp asmen teisi ir laisvi i vienos puss ir visuomens interes - i kitos neretai kyla konflikt, o kartais atsiranda ir prietaravim. Demokratinje visuomenje tokie prietaravimai sprendiami derinant skirtingus interesus ir siekiant nepaeisti j pusiausvyros. Vienas i interes derinimo bd yra asmens teisi ir laisvi ribojimas" (Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. nutarimas). Visa tai turi principin reikm vertinant tai, kas yra teisinga ir kas yra teisingumas: teisingumo negalima pasiekti pripastant tik vieno asmens interesus ir neigiant kito asmens teistus interesus" (Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodio 22 d. nutarimas). Paymtina, kad pareiga nevaryti kit moni teisi ir laisvi lieia ir privaius juridinius asmenis, kurie i esms yra tam tikr moni teisinio susivienijimo forma. Tv pareiga (ir teis!) auklti savo vaikus ir juos iki pilnametysts ilaikyti (Konstitucijos 38 str. 6 d.), taip pat vaik pareiga gerbti tvus, globoti juos senatvje ir tausoti j palikim (Konstitucijos 38 str. 7 d.) rodo, kad konstitucin teis i dalies reglamentuoja ir privaius moni santykius, t. y. kad tam tikri toki santyki aspektai nra visikai privats ir turi viej reikm. Toks reglamentavimas yra principinis ir abstraktus, suteikiantis statym leidjui tam tikr teiskros erdv. Antai statyme nustatytas tv valdios apribojimas" (CK 3.180 str.), kurio kratutin priemon -neterminuotas tv valdios apribojimas, kuriam esant be atskiro tv sutikimo vaikas gali bti vaikintas" (CK 3.180 str. 3 d.). Tai vaiko prevencins apsaugos ir kardomojo gynimo priemon, kuri gali bti taikoma tik teismo (ne valdymo institucijos) sprendimu, esant akivaizdiai (tai gali rodyti, pvz., tv iaurus elgesys su vaikais ar nesirpinimas jais, amoralumas) btinybei (CK 3.183 str.). itai suinteresuotas asmuo (tvai ar vienas i j) gali ginyti teisme (Konstitucijos 30 str. 1 d., 110 str. 2 d.). Nereikt pernelyg sureikminti Konstitucijos odius tvai [...] nevaromi (irykinta -aut.) rpinasi vaik [...] doro101

KONSTITUCIN TEIS

vini aukljimu" (Konstitucijos 26 str. 5 d.) ir neatsivelgti nuostat nepilnameius vaikus gina statymas" (Konstitucijos 39 str. 3 d.). i nuostata (kartu su mogaus teises tvirtinaniais straipsniais) reikalauja, kad valstybs institucijos nedelsiant sikit tv ir vaik santykius, jei, pavyzdiui, tvai smurtauja prie vaikus ar taiko toki aukljimo" priemon kaip plakimas ryktmis". Toks aukljimo" bdas neatitinka mogaus orumo nelieiamumo (Konstitucijos 21 str. 2 d.) ir su juo susijusios nuostatos, kad draudiama mog kankinti, aloti, eminti jo orum, iauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes" (Konstitucijos 21 str. 3 d.). Nuostata, kad asmenims iki 16 met mokslas yra privalomas" (Konstitucijos 41 str. 1 d.), rodo, kad vaik mokymasis nra tik tv privatus aukljimo reikalas. statym leidjas gali nustatyti tvams tam tikras baudas, jei jie smoningai neutikrina, kad bt laikomasi mintos nuostatos. iuo poiriu tikslinga kalbti ne tiek apie vaik iki 16 met pareig mokytis, kiek apie tv ir valstybs institucij pareig utikrinti, kad vaikai mokytsi. Tai yra susij su atviros, darnios ir pilietins visuomens siekiu, apie kur kalbama Konstitucijos preambulje. Galima bt tik suabejoti, ar tikslinga Konstitucijoje vardyti konkret (mokytis turinio asmens) ami. Tai i principo galt nustatyti statym leidjas - galt bti tiek 16, tiek 17 ar 18 met riba. tvirtinus Konstitucijoje konkret aptariamos pareigos subjekto maksimal ami, jo statym leidjas didinti negali (antraip netekt prasms konstitucinis reglamentavimas). iuo poiriu galima suprasti, kodl po diskusij Seime naujojoje (2003 m.) vietimo statymo redakcijoje atsisakyta padidinti pareigos mokytis ami iki 18 met. vietimo statyme nustatyta, kad: 1) privalomasis vietimas - tai piliei ir usieniei, turini teis nuolat gyventi ar laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje, privalomas ir valstybs garantuojamas ugdymas iki 16 met pagal pradinio (ketveri met) ir pagrindinio (eeri met) ugdymo programas; 2) vaikas iki 16 met negali nutraukti mokymosi pagal privalomojo vietimo programas" (vietimo statymo 2 str. 21 d., 9 str., 10 str., 29 str. 8 d.). Klasikin pilieio pareiga (ir teis) - ginti Lietuvos valstyb nuo usienio ginkluoto upuolimo, taip pat pareiga statymo nustatyta tvarka atlikti karo ar alternatyvij krato apsaugos tarnyb (139 str. 1 d. ir 2 d.). Detalizuoti i pareig esminius aspektus Konstitucija galioja statym leidj, kuris ir nustat, kad: 1) 19 met - minimalus, o 26 metai - maksimalus karo auktinio amius (Karo prievols statymo 4 str. 6 d.); 2) vyras - karo prievolininko lytis (Karo prievols statymo 4 str. 6 d.). iuo atveju mintinas Moter ir vyr lygi galimybi statymas (2 str. 3 d.), pagal kur lygi lyi galimybi paeidimu (tiesiogine diskriminacija dl lyties") nelaikoma tik vyrams taikoma karin prievol". Konstitucijoje netiesiogiai tvirtinta (t. y. nevardyta, bet logikai ir sistemikai iplaukia) asmens pareiga mokti mokesius. Joje tvirtinta: 1) mogaus pareiga laikytis statym (Konstitucijos 28 str.); 2) iimtinis statym leidjo galiojimas nustatyti mokesius (Konstitucijos 127 str. 3 d.). Pagal ias nuostatas mogus privalo laikytis vis statym, taigi ir t, kuriuose nustatomi mokesiai. Paprasiau tariant, mogus negali vykdyti pareigos laikytis statym nemokdamas statymuose nustatyt mokesi. Todl galima pagrstai kalbti apie konstitucin (o ne statymo sukurt) asmens pareig mokti mokesius. Paymtina, kad mokesi mokjimas yra susijs su nuosavybe (Konstitucijos 23 str.) ir asmens teisinio saugumo

102

Pagrindins valstybs valdios institucijos

principu (t. y. teisine valstybe). Todl statym leidjas neturi visikos laisvs nustatyti bet kokius mokesius ar baudas u j nemokjim. Antai Konstitucinis Teismas iaikino, kad Konstitucijai prietaravo statymas, pagal kur tiek vien kart, tiek kelet kart paeidus pareig mokti mokesius skiriama vienoda ir pagal protingumo kriterij neproporcingai didel pinigin nuobauda: ne maiau kaip 50 000 lit" (tai iaikinta Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodio 6 d. nutarime).

4. PAGRINDINS VALSTYBS VALDIOS INSTITUCIJOS 4.1. SEIMAS

SEIMO SAMPRATA Konstitucijos 55 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad Seim sudaro 141 tautos atstovas, taiau tiesiogiai Seimas neapibdinamas. Konstitucinis Teismas yra detalizavs, kad Seimas - valstybins bendruomens atstovyb, parlamentas, kad kiekvienas parlamento narys atstovauja tautai, visi parlamento nariai yra tautos atstovyb" (Konstitucinio Teismo 1993 m. lapkriio 26 d. nutarimas). Konkretesn Seimo samprat galima pateikti remiantis valdi padalijimo principu, kuris jau buvo aptartas. Minta, kad pagal valdi padalijimo princip valstybs valdi vykdo keletas lygiaveri institucij, i kuri kiekviena turi savo esmin kompetencij (leisti statymus, vykdyti juos bei atlikti administravim, vykdyti teisingum), kurios negalima nei perduoti, nei atsisakyti ar leisti perimti kitoms institucijoms. Taigi teisiniu poiriu Seimas: 1) nra pagrindin ar svarbiausioji valstybs institucija, t. y. yra ne aukiausioji, bet viena i aukiausij valstybins valdios institucij, nurodyt Konstitucijos nuostatoje Valstybs valdi Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausyb, teismas" (5 str. 1 d.). Paymtina, kad dabartinje Konstitucijoje atsisakyta perimti Lietuvos Respublikos 1990 m. Laikinojo Pagrindinio statymo (78 str.) teigin, kad parlamentas - anuomet Lietuvos Respublikos Aukiausioji Taryba - yra aukiausiasis valstybins valdios organas" (is teiginys 1990 m. perimtas i LTSR 1978 m. Konstitucijos 97 str. 1 d.); 2) yra vienintel institucija, turinti galiojim leisti statymus (Konstitucijos 67 str. 2 p.) - norminius teiss aktus, kurie, nors ir bdami, pagal teisin gali, palyginti su Konstitucija, emesnio lygio (Konstitucijos 7 str. 1 d.), yra tiesiogiai ar netiesiogiai numatyti Konstitucijoje kaip aktai, kuriais leidiama detalizuoti esminius jos nuostat klausimus ir riboti tam tikras mogaus teises ir laisves; 3) yra vienintel institucija, turinti galiojim nustatyti (statymu) mokesius (Konstitucijos 127 str. 3 d.) ir tvirtinti (taip pat statymu) valstybs biudet (131 str.); 4) yra tiesiogiai renkama ir atstovaujamoji valstybs valdios institucija, pagal legitimacij (t. y. demokratin galiojim atsiradim i valstybins bendruomens suvereniteto) galinti bti gretinama tik su Respublikos Prezidentu. Apie Seimo rinkim sistem kalbta anksiau aptariant demokratins valstybs princip.

103

KONSTITUCIN TEIS

SEIMO KOMPETENCIJA Konstitucini Seimo galiojim sraas (67 str.) susideda i 20 punkt. Juose ar kituose straipsniuose (pvz., 106 str.) tvirtintus galiojimus galima sugrupuoti: 1. galiojimai, susij su statym leidyba. i grup eina mokesi nustatymas, valstybs biudeto tvirtinimas, ministerij steigimas ar panaikinimas, amnestijos paskelbimas, tarptautini sutari ratifikavimas ar valstybs teritorijos administracini vienet (savivaldybi ir auktesnij administracini vienet", dabar vadinam apskritimis) nustatymas. 2. galiojimai, susij su valdymu ir atitinkam Seimo nutarim primimu. i grup eina valstybs kontrolieriaus ir Lietuvos banko valdybos pirmininko skyrimas, Vyriausiosios rinkim komisijos sudarymas, Respublikos Prezidento ir savivaldybi taryb rinkim ir referendum datos nustatymas, parlamentins kontrols vykdymas nutarimais, kuriais, pavyzdiui, pritariama ar nepritariama Vyriausybs nari atsakymams interpeliacij arba pareikiamas nepasitikjimas Seimo skirtu ar rinktu pareignu. 3. galiojimai, rodantys ypatingus konstitucinius santykius su Respublikos Prezidentu, Vyriausybe, teismais. Seimo kompetencijai priklauso kreipimasis (nutarimu) Konstitucin Teism dl vis jo jurisdikcijai priskirt akt konstitucingumo vertinimo, trij teism teisj - Konstitucinio Teismo, Aukiausiojo Teismo ir Apeliacinio teismo teisj - skyrimas (nutarimais), usienio politikos klausim svarstymas, pritarimas ar nepritarimas (nutarimu) Respublikos Prezidento teikiamai Ministro Pirmininko kandidatrai, Vyriausybs programos svarstymas ir pritarimas ar nepritarimas jai (nutarimu), nepasitikjimo Ministru Pirmininku ar Vyriausybe pareikimas (nutarimu). 4. galiojimai, susij su valstybs apsauga ir gynyba. Seimo kompetencijai priklauso karo ir nepaprastosios padties vedimas, mobilizacijos skelbimas, sprendimas panaudoti ginkluotsias pajgas. Visa tai detalizuota Karo padties statyme, Nepaprastosios padties statyme ir Nacionalinio saugumo pagrind statyme. Paymtina, kad Seimas yra savarankikas tiek, kiek jo gali neriboja Konstitucija" (Konstitucinio Teismo 1993 m. spalio 1 d. nutarimas). SEIMO STRUKTRA Konstitucija suteikia Seimui galiojim nustatyti savo struktr specialiu aktu -Seimo statutu (Konstitucijos 76 str.). Pasak Konstitucinio Teismo, Seimo struktra - tokia Seimo statute nustatyt jo vidini padalini sistema, kuri turi utikrinti parlamento darbingum, efektyv jo funkcionavim, t. y. turi sukurti reikiamas slygas bei prielaidas Seimui nepertraukiamai gyvendinti Konstitucijoje apibrtas jo funkcijas" (Konstitucinio Teismo 1994 m. vasario 24 d. nutarimas). Seimo statuto nustatytoje Seimo struktroje iskirti: Seimo komitetai, frakcijos ir Seimo vadovai (t. y. Seimo Pirmininkas ir jo pavaduotojai). ias struktros grandis galima detalizuoti. Seimo komitetai sudaromi pirmiausia pagal dalykin ar profesin Seimo nari specializacij. J paskirtis - utikrinti tinkam dalykin klausim parengim" ir j svarstym Seimo posdyje (Konstitucinio Teismo 1993 m. lapkriio 26 d. nutarimas). Jie sudaromi i dalies laisva Seimo nari valia (kiekvienas Seimo narys gali

104

Pagrindins valstybs valdios institucijos

pageidauti, kad frakcija rekomenduot Seimui j skirti tam tikro komiteto nariu) ir i dalies pagal imperatyv reikalavim, kad kiekvienas Seimo narys, iskyrus Seimo Pirminink ir Ministr Pirminink (jei is yra Seimo narys), bt kokio nors komiteto narys (Seimo statuto 10 str.). Kiekvienas komitetas susideda i 7-17 nari (iskyrus Europos reikal komitet). Komitetuose laikomasi proporcingo frakcij atstovavimo: frakcijos rekomenduoja skirti komitet nariais tiek savo atstov, kiek joms yra skirta viet (atsivelgiant frakcijos didum, t. y. nari skaii). Komitet sudt tvirtina Seimas. Seimo politin dauguma turi galimyb netvirtinti komitet sudties, kuri jiems atrodo nepriimtina (t. y. daryti tak, kad opozicins frakcijos rekomenduot skirti tam tikrus komiteto narius kitus atstovus). Seimo nari frakcijos pirmiausia ireikia politin Seimo nari orientacij. J paskirtis pagal mint Konstitucinio Teismo nutarim - padti gyvendinti Seimo nariams pagal politines orientacijas savo tikslus (nebtinai vien pagal j partin priklausomyb) bei utikrinti organizuotus parlamento nari grupi ryius su parlamente atstovaujamomis politinmis partijomis bei organizacijomis". Frakcijos sudaromos tik pagal laisv Seimo nari apsisprendim. Tai reikia, kad Seimo statutas (38 str.) nepareigoja Seimo narius priklausyti kuriai nors frakcijai. Jame sakoma: Seimo nariai frakcijas jungiasi laisva valia, nevaromi joki mandat". Tiesa, galioja ribojimas, kad frakcij krimas negali bti grindiamas profesiniais ar vietiniais interesais. Tok ribojim galima pateisinti, nes Seimo narys privalo bti ne tam tikros profesijos, gyvenamosios vietovs ar regiono, bet visos valstybins bendruomens atstovas (tai tvirtinta Konstitucijos 59 str. 4 d.). Seimo statute (26 str.) nustatyta, kad Seimo nariai, nesijungiantys frakcijas, laikomi vienos mirios Seimo nari grups nariais". Tokia grup turi visas frakcijai suteiktas teises. Tok reglamentavim galima suprasti ir pateisinti, nes: 1) frakcijos turi kai kurias specifines teises, kuri neturi atskiri Seimo nariai; 2) skiriant tam tikrus Seimo narius mirios grups nariais (net jei jie to nenori), siekiama ne juos diskriminuoti ar priversti jungtis frakcijas, bet suteikti jiems vienodai veiksmingas galimybes dalyvauti Seimo darbe kaip ir kitiems frakcijose esantiems Seimo nariams. Kalbant apie frakcij sudarymo tvark, paymtina, kad laisvo mandato principas leidia Seimui nustatyti tik pareiktin frakcij sudarymo tvark. Frakcij steigiani Seimo nari bendras pareikimas apie frakcijos sudarym i esms reikia frakcijos veiklos pradi. Seimo statuto (38 str., 39 str.) nuostatose tvirtinta, kad ne maiau kaip septyni Seimo nariai, kr frakcij, sesijos metu pateikia Seimo Pirmininkui j pasirayt pareikim, kuriame nurodytas frakcijos pavadinimas ir jos senino bei jo pavaduotoj pavards, o Seimo Pirmininkas, nustats, kad frakcija atitinka reikalavimus (susijusius su minimaliu nari skaiiumi ir draudimu kurti frakcijas pagal profesinius ar vietinius interesus), privalo ne vliau kaip per savait Seimo posdyje paskelbti apie frakcijos krim. Paymtina, kad, pasak Konstitucinio Teismo, tiesioginiais ar netiesioginiais leidimais pagrsta (leidimin") frakcij sudarymo tvarka, kai Seimas ar Seimo Pirmininkas turi laisv registruoti (neregistruoti) frakcij atsivelgdamas tai, ar j steigiantys Seimo nariai pasirao deklaracij laikytis tam tikr sipareigojim, prietarauja konstituciniam laisvo mandato principui (59 str. 4 d.). Be to, svarbus Konstitucinio Teismo iaikinimas, kad Konstitucijai prietarauja Seimo statuto nuostata, kad politins partijos ir j koalicijos, kuri nariai yra irinkti Seim pagal t pat rinkim sra, sudaro vien frakcij. Tai pagrsta tokiais argumentais: 1) nors frakcijos daniausiai ir su-

105

KONSTITUCIN TEIS

daromos pagal parlamentar partikum, taiau tai nereikia, jog frakcija yra partija Seime (t. y. frakcijas formuoja politins partijos); 2) pagal Konstitucijos nuostat Pareigas eidami Seimo nariai [...] negali bti varomi joki mandat" kiekvienas Seimo narys turi laisv mandat, t. y. turi galimyb veikti savarankikai, neirint j rinkimuose rmusios ar iklusios partijos (taip pat kit asmen) reikalavim ar nurodym. Toks iaikinimas leidia teigti, kad Seimo statute negalima drausti ar riboti: 1) steigti frakcijas, nesvarbu, pagal kur kandidat sra Seimo narys gavo mandat daugiamandatje apygardoje ar kokiai partijai jis priklauso frakcijos steigimo metu; 2) keisti naryst frakcijoje, t. y. frakcijos nariui istoti i tam tikros frakcijos ir pereiti kit frakcij, nesvarbu, kad jis neirinktas pagal jos kandidat sra daugiamandatje apygardoje ar nra gavs jos paramos vienmandatje apygardoje. domu tai, kad pagal Seimo statuto 1998 m. redakcij minimalus frakcijos nari skaiius yra septyni, o pagal ankstesn redakcij buvo trys. Toks skaiiaus padidinimas iek tiek apsunkina frakcij steigim, bet i principo nepaneigia j steigimo laisvs ir kartu laisvo mandato. Todl frakcij nari skaiiaus padidinimas Konstituciniam Teismui buvo visai priimtinas (Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 25 d. nutarimas). Kalbant apie frakcijas, svarbu paminti opozicines frakcijas, kurios nuo kit frakcij skiriasi vieai pareiktu nusistatymu Vyriausybs atvilgiu. Pagal Seimo statut (41 str.) opozicins yra tokios frakcijos (ar j koalicijos), kurios: 1) pasiskelbia, kad nesutinka su Vyriausybs programa; 2) paskelbia politines deklaracijas, kuriose idstomos jas nuo Seimo politins daugumos skirianios nuostatos; 3) paskelbia alternatyvias Vyriausybs programas. Visa tai rodo ypating Seimo struktros reglamentavim, kuriuo siekiama utikrinti demokratin parlamentins valios formavimo ir iraikos tvark. Pasak Konstitucinio Teismo, parlamentui nustatant frakcij formavimo tvark turt bti atsivelgiama [...] maumos gynimo princip, parlamentins opozicijos minimalius reikalavimus" (Konstitucinio teismo 1993 m. lapkriio 26 d. nutarimas). iuo poiriu verta dmesio opozicijos lyderio pareigyb: jei opozicin frakcija (ar j koalicija) turi daugiau kaip 1/2 Seimo politinei maumai priklausani Seimo nari, tokios frakcijos (koalicijos) seninas (vadovas) yra vadinamas Seimo opozicijos lyderiu ir turi tam tikras specifines teises (Seimo statuto 41 str.). Tokia teis, pavyzdiui, atsispindi Seimo statuto 108 straipsnio nuostatoje: Be eils vien kart kalbti diskusijoje gali Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas ir Seimo opozicijos lyderis". Mintoji pareigyb, pasak Konstitucinio Teismo, savaime neprietarauja Konstitucijai, taiau jos pavadinimas nra gana aikus, nes susidaro spdis, kad opozicijos lyderis gali kalbti vis opozicini frakcij vardu, nepaisant, ar jos visos ar ne visos dalyvavo j renkant (Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 25 d. nutarimas). Seimo Pirmininkas Konstitucijoje vardijamas: 1) kaip pirmininkaujantis Seimo posdiams (66 str. 1 d.); 2) kaip promulguojantis (t. y. pasiraantis ir oficialiai skelbiantis) Seimo statuto pataisas ir statymus, jei to per 10 dien dl objektyvi prieasi nepadaro Respublikos Prezidentas (70 str. 2 d., 71 str. 2 d. ir 4 d.); 3) kaip laikinai einantis Respublikos Prezidento pareigas (iam mirus ar atsistatydinus, r. Konstitucijos 89 str. 1 d.) ar laikinai pavaduojantis j (laikinai ivykus usien arba susirgus; r. Konstitucijos 89 str. 2 d.); 4) kaip skiriantis kandidatus Konstitucinio Teismo teisjus (Konstitucijos 103 str. 1 d.); 5) kaip priklausantis Valstybs gynimo 106

Pagrindins valstybs valdios institucijos

tarybai, svarstaniai svarbiausius valstybs gynybos klausimus (140 str. 1 d.). Seimo statute (187 str.) nustatyta, kad Seimo Pirmininkas renkamas i Seimo nari pirmame naujo irinkto Seimo posdyje slaptu balsavimu, o kandidatus ratiku pareikimu gali silyti ne maiau kaip 1/10 Seimo nari. Kandidatas laikomas irinktu, jeigu u j balsavo daugiau kaip pus balsavusi (taigi ne vis irinkt) Seimo nari, o jei n vienas kandidatas negauna tokios bals daugumos, pakartotinai balsuojant irinktu laikomas tas, kuris gauna daugiau bals (r. Seimo statuto 191 str.). Seimo statute (24 str.) yra reikalavimas, kad Seimo Pirmininkas sustabdyt savo veikl Seimo nari frakcijoje. Dar, kalbant apie Seimo pirminink, tikslinga paminti Konstitucinio Teismo iaikinim, kad Seimo statuto nuostata, suteikianti Seimo posdio pirmininkui galimyb savo nuoira nutraukti kiekvien Seimo nario klausim, jei toks klausimas, Seimo Pirmininko manymu, yra panaus Seimo nario pareikim ar nuomons sakym", prietarauja Seimo nario laisvo mandato ir vis Seimo nari lygybs principams (Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 25 d. nutarimas). Seimo Pirmininko pavaduotojas Konstitucijoje vardijamas: 1) kaip galintis pirmininkauti Seimo posdiams (bet ne vadovauti Seimui ar atlikti kitus Seimo Pirmininko galiojimus; Konstitucijos 66 str. 1 d.); 2) kaip Seimo pavedimu galintis eiti Seimo Pirmininko pareigas, jei is laikinai eina Respublikos Prezidento pareigas (jei Respublikos Prezidentas mir, atsistatydino, buvo paalintas i pareig apkaltos proceso tvarka ar Seimas nutar, kad jo sveikatos bkl neleidia jam eiti valstybs vadovo pareig; Konstitucijos 89 str. 1 d.). Paymtina, kad Seimo Pirmininko pavaduotojas, ivykus Seimo Pirmininkui ar dl kit pirmininko nebuvimo prieasi (jos nra esminis klausimas), negali vietoj Seimo Pirmininko pasirayti priimt statym, jei to dl objektyvios situacijos (pvz., ivykos usien) per 10 dien nepadar Respublikos Prezidentas (r. Konstitucijos 71 str. 2 d.). Tai iaikino Konstitucinis Teismas (Konstitucinio Teismo 2002 m. birelio 19 d. nutarimas). Be to, domu, kad Konstitucijoje vartojama vienaskaita Seimo Pirmininko pavaduotojas", o Seimo statutas numato kelet pavaduotoj. Konstitucinis Teismas iaikino, kad Konstitucijos nuostata apie Seimo Pirmininko pavaduotojo galiojim pirmininkauti posdiams turi organizacins funkcijos prasm, nes [...] nurodoma, kas vadovauja Seimo posdiams, todl negalima daryti ivados, kad ia norma yra reglamentuojami struktros klausimai, t. y. nustatomas Seimo Pirmininko pavaduotoj skaiius" (Konstitucinio Teismo 1994 m. vasario 24 d. nutarimas). Vadinasi, Konstitucija leidia Seimui savarankikai nustatyti Seimo Pirmininko pavaduotoj skaii. Antai Seimo statuto 1998 m. redakcijoje (24 str.) nustatyta, kad Seimo Pirmininko pavaduotoj yra ne daugiau kaip penki", o Seimo Pirmininko teikimu Seimas vien i Seimo Pirmininko pavaduotoj paskiria Seimo Pirmininko pirmuoju pavaduotoju". SEIMO DARBO TVARKA Konstitucija suteikia Seimui galiojim nustatyti savo darbo tvark Seimo statutu (74 str.). Toks galiojimas nra absoliutus, nes Konstitucijoje tiesiogiai reglamentuojami kai kurie Seimo darbo tvarkos klausimai (pvz., statym primimas, priimt statym vetavimas ir pakartotinis svarstymas; 69-72 str.). Be to, paymtina, kad Seimo nario laisvo mandato principas (Konstitucijos 59 str. 4 d.) draudia Seimui nustatyti, pavyzdiui, toki Seimo nario paalinimo i posdio sals (ar pos107

KONSTITUCIN TEIS

dio pirmininko galimybs nutraukti Seimo nari pasisakymus) tvark, kuri akivaizdiai paeist ar sudaryt prielaidas paeisti laisvo mandato esm. Antai Seimo statute (21 str.) nustatyta, kad Seimo nario paalinimas (i posdio), kur u iurkt ar tstin Seimo darbo trukdym (prievartos naudojim ar kvietim j naudoti, grasinim ar vie eidim) gali silyti Seimo posdio pirmininkas ar Seimo Etikos ir procedr komisija, skiriamas Seimo posdyje dalyvaujani Seimo nari daugumos sprendimu, kuris priimamas be svarstymo (t. y. be tikinjimo ar rodinjimo), o paalinimo trukm negali bti ilgesn kaip dvi posdi dienos (jei Seimo nario paalinimas nemanomas be apsaugos darbuotoj palydos, posdio pirmininko sprendimu, paalinimo i sals laikas gali bti pratstas iki 5 posdi). Toks reglamentavimas i principo nesudaro prielaid Seimo Pirmininkui ar Seimo politinei daugumai savivaliauti ar paeisti Seimo nario laisvo mandato princip. Seimo darbo tvark galima pairti siauresniu ir platesniu poiriu. Pagal i tvark, viena vertus, galima apibrti statym leidybos procedr (siaurasis aspektas), antra vertus, sprsti konstitucins kompetencijos (pvz., usienio politikos klausim svarstymo; Konstitucijos 67 str. 16 p.) ir vidins autonomijos (pvz., komitet ar frakcij sudarymo) klausimus (platusis aspektas). Toliau nagrinjama siauroji darbo tvarkos samprata. Konstitucija (68-72 str.) rodo, kad statym leidyba - tai visuma juridikai reikming veiksm, btin, kad bt priimtas statymas, ir atliekam tam tikra [...] logine ir laiko seka" (Konstitucinio Teismo 1993 m. lapkriio 8 d. nutarimas). Konstitucijoje tiesiogiai numatytos penkios statym leidybos procedros stadijos: 1. Inicijavimo stadija. J pradti gali (t. y. statym leidybos iniciatyvos teis" turi) kiekvienas Seimo narys (ar j grup), Respublikos Prezidentas, Vyriausyb ir 50 tkstani piliei (Konstitucijos 68 str.). Anot Konstitucinio Teismo, tinkamam subjektui pareikus statymo sumanym, statym leidybos institucijos - parlamento pareiga yra pradti svarstyti pateikt projekt". 2. Svarstymo stadija. Pagal Seimo statut (141-143 str.) svarstymo stadijos pradia gali bti suprantama dvejopai. Svarstymas prasideda, viena vertus, kai, projekto iniciatoriui trumpai (iki 10 minui) apibdinus projekt Seimo posdyje, Seimo nariai pradeda jam teikti klausimus, t. y. prasideda trumpa (iki 10 minui) pirmini klausim pateikimo iniciatoriui ir jo atsakym atkarpa. Antra vertus, svarstymo pradia galima laikyti t moment, kai, iniciatoriui atsakius jam pateiktus klausimus, priimamas Seimo sprendimas pradti projekto svarstymo procedr" (143 str.). Pastarasis poiris, atrodo, labiau priimtinas, nes po projekto pateikimo ir atsakymo klausimus gali bti priimtas ir Seimo sprendimas atmesti projekt nurodant motyvus" (143 str.). Paymtina, kad statymo projektas gali bti atmestas ne maesne kaip 114 vis Seimo nari bals dauguma. Be to, svarbu ir tai, kad pagal Seimo statut projekto svarstym sudaro ne tik svarstymas Seimo posdyje, bet ir pagrindiniame komitete, kur Seimas paskiria konkreiam projektui svarstyti, ar kituose komitetuose. Verta dmesio ir tai, kad statym projektai gali bti svarstomi skubos tvarka arba ypatingos skubos tvarka, jei taip nusprendia Seimas pagal motyvuot teikim (skubos tvarka svarstyti teikia Respublikos Prezidentas, Vyriausyb, Seimo Pirmininkas, Seimo opozicijos lyderis, Seimo valdyba, pagrindinis komitetas ar frakcija, o ypatingos skubos tvarka - Respublikos Prezidentas, Vyriausyb ar Seimo Pirmininkas). Paymtina, kad Konstitucija tiesiogiai nenumato Seimo posdio kvorumo, t. y. tam tikro posdyje dalyvaujani Seimo nari skaiiaus, 108

Pagrindins valstybs valdios institucijos

kuriam nesant statym projekt svarstymas laikytinas neteistu, o priimti sprendimai - negaliojaniais. Kitaip tariant, Konstitucija nereikalauja, kad pradedant posd dalyvaut daugiau kaip pus ar ne maiau kaip tredalis vis Seimo nari. Tok kvorum i principo galt nustatyti Seimo statutas - tai ne tiek konstitucinis, kiek politinis ir dalykinis Seimo vidins darbo tvarkos klausimas. Tiesa, jei Seimo statutas nustatyt tam tikr teisto posdio dalyvi minimum, tai dar neturt reikti, kad toks minimumas visais atvejais btinas ir priimant statymus. iuo atveju kilt neaikumas, ar Seimo statutas nekonkuruoja su Konstitucijos nuostata, kad statymams priimti pakanka bet kokios (nekvalifikuotos!) posdyje dalyvaujani Seimo nari bals daugumos (Konstitucijos 69 str. 2 d.). Paymtinas ir Konstitucinio Teismo iaikinimas (Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 25 d. nutarimas), kad Konstitucija leidia Seimo statute nustatyti, jog Seimo posdyje, pradjus statymo primimo procedr", bt svarstomos ne kiekvieno Seimo nario, bet ne maiau kaip 1/5 Seimo nari pateiktos pastabos. iuo atveju svarbiausia tai, kad nra ribojama kiekvieno Seimo nario statym leidybos iniciatyvos teis (Konstitucijos 68 str. 1 d.), t. y. yra reglamentuojama tik antroji - svarstymo - stadija, kuri pradjus kiekvieno Seimo nario statym leidybos iniciatyvos teis bna gyvendinama. 3. Primimo stadija. Apie j Konstitucijoje usimenama trumpai: statymai laikomi priimtais, jeigu u juos balsavo dauguma Seimo nari, dalyvaujani posdyje" (Konstitucijos 69 str. 2 d.). Vadinasi, statymams priimti nustatytas paprastos Seimo nari bals daugumos principas. Tiesa, kai kuriems statymams priimti Konstitucijoje nustatytas kvalifikuotos (t. y. fiksuotos) daugumos principas. Konstituciniam statymui (juo laikytinas arba statymas, nurodytas Konstitucijoje kaip konstitucinis, arba statymas, Seimo raytas konstitucini statym sra, kur Seimas turi patvirtinti ne maesne kaip 3/5 Seimo nari bals dauguma; tokio srao Seimas iki 2004 m. liepos mn. nebuvo nustats - tai viena didiausi Konstitucijos gyvendinimo problem; daugiau apie tai r. Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodio 24 d. nutarim) priimti btina, kad u j balsuot daugiau kaip pus vis Seimo nari (Konstitucijos 69 str. 3 d.). Respublikos Prezidento grintas statymas gali bti priimtas, nepriimant Respublikos Prezidento teikt patais ir papildym, daugiau kaip 1/2 vis Seimo nari bals dauguma, o grintas konstitucinis statymas - ne maiau kaip 3/5 vis Seimo nari bals dauguma (Konstitucijos 72 str. 2 d.). statymui dl Konstitucijos pataisos priimti btina ne maesn kaip 2/3 vis Seimo nari bals dauguma (balsuojant u projekt du kartus, tarp kuri daroma ne maesn kaip trij mnesi pertrauka) (Konstitucijos 148 str.). statymas dl Lietuvos Respublikos tarptautins sutarties, kuria keiiamos valstybs sienos, ratifikavimo gali bti priimtas, jei u j balsuoja ne maiau kaip 4/5 vis Seimo nari (Konstitucijos 10 str. 2 d., 138 str. 1 d. 1 p.). Paymtina, kad statym nuostatas taip pat galima priimti referendumu (Konstitucijos 69 str. 4 d.). Tokia galimybe per pirmj 1992 m. Konstitucijos galiojimo deimtmet nebuvo pasinaudota. 4. Promulgavimo (t. y. pasiraymo ir oficialaus paskelbimo) stadija. ioje stadijoje i principo turt veikti tik Respublikos Prezidentas. Jis po statymo teikimo per 10 dien gali pasirinkti vien i dviej alternatyvi sprendim: arba pasirayti ir oficialiai paskelbti statym, arba j motyvuotai grinti Seimui pakartotinai svarstyti (Konstitucijos 71 str. 1 d.). Tiesa, tam tikrais iimtiniais atvejais (kai yra neivengiama btinyb, pvz., Respublikos Prezidentui ivykus usien) statym pro109

KONSTITUCINE TEIS

mulguoti gali Seimo Pirmininkas. Tai numatyta Konstitucijoje: Jei nurodytu laiku (per deimt dien -aut.) Seimo priimto statymo Respublikos Prezidentas negrina ir nepasirao, toks statymas sigalioja po to, kai j pasirao ir oficialiai paskelbia Seimo Pirmininkas" (71 str. 2 d.). i nuostata nereikia, kad Respublikos Prezidentas, bdamas valstybs vadovu (Konstitucijos 77 str. 1 d.) ir kartu valstybs stabilumo ir nuspjamumo simboliu, turi galimyb savo nuoira sprsti, ar promulgavimo stadijoje jam k nors daryti (vetuoti ar pasirayti) ar nieko nedaryti. Tai iaikino Konstitucinis Teismas: Konstitucijos 71 straipsnio 2 dalies formuluot [...] nra interpretuotina kaip reikianti Respublikos Prezidento teis nepasirayti ir oficialiai nepaskelbti Seimo priimto statymo ir kartu motyvuotai negrinti jo Seimui pakartotinai svarstyti" (Konstitucinio Teismo 2002 m. birelio 19 d. nutarimas). Promulgavimo stadijoje gali dalyvauti ir Seimo Pirmininko pavaduotojas, jei jis tai daro kaip Seimo pavedimu laikinai einantis Seimo Pirmininko pareigas (kai Seimo Pirmininkas laikinai eina Respublikos Prezidento pareigas; Konstitucijos 89 str. 1 d.). Jokiais kitais atvejais (pvz., kai Seimo Pirmininkas, turintis pasirayti Respublikos Prezidento per 10 dien dl objektyvi prieasi nepasirayt statym, yra ivyks) Seimo Pirmininko pavaduotojas negali promulguoti statym. 5. sigaliojimo stadija. Konstitucijoje parayta, kad statymai sigalioja juos pasiraius ir oficialiai paskelbus (taigi paskelbimo dien), jeigu paiais statymais nenustatoma vlesn sigaliojimo diena" (70 str. 1 d.). Paymtina, kad statymo gali turintis Seimo statutas (ir jo pataisa, forminta gana gremzdikai: Seimo statutas dl Seimo statuto pakeitimo"), kur pasirao Seimo Pirmininkas (ne Respublikos Prezidentas), sigalioja kit dien po jo paskelbimo, jei jame nenustatyta kita sigaliojimo tvarka. Be to, reikia neumirti, kad galioja tik paskelbti statymai" (7 str. 2 d.). PARLAMENTINIS APKALTOS PROCESAS Kalbant apie Seim, tikslinga aptarti apkaltos proces, pagal kur Seimas 3/5 vis nari bals dauguma (t. y. ne maiau kaip 85 balsais) gali panaikinti bet kurio Seimo nario mandat (teorikai - ir Seimo Pirmininko, kuris, logikai mstant, prie apkaltos pabaig turt bti atstatydintas, jei pats savo noru neatsistatydina i i pareig), paalinti i uimam pareig Respublikos Prezident ar trij teism (Konstitucinio Teismo, Aukiausiojo Teismo ir Apeliacinio teismo) teisjus, iurkiai paeidusius Konstitucij arba sulauiusius priesaik, taip pat paaikjus, jog padarytas nusikaltimas" (Konstitucijos 74 str.). Paymtina, kad Konstitucijoje nenumatyti subjektai, kurie gali inicijuoti apkalt. Juos iki 2004 m. vardijo Seimo statutas, kuriame buvo pasakyta, kad apkalt gali inicijuoti ne maiau kaip 1/4 vis Seimo nari, Respublikos Prezidentas, o dl Aukiausiojo Teismo ir Apeliacinio teismo teisj - taip pat ir teisj garbs teismas. Toks reglamentavimas pagal Konstitucinio Teismo 2004 m. iaikinim i dalies prietarauja Konstitucijai, nes parlamentins apkaltos iniciatyva gali kilti tik i Seimo nari (bet ne i Respublikos Prezidento ar teism savivaldos institucijos). Taigi dabar apkalt gali silyti ne maiau kaip ketvirtadalis parlamentar, t. y. 36 Seimo nariai. Parodyta iniciatyva savaime nereikia, kad apkaltos procesas yra pradtas. Iniciatyvai turi pritarti posdyje dalyvaujani Seimo nari bals dauguma (Seimo statuto 244 str., 245 str.). Paymtina ir tai, kad apkalta yra ne teismo procesas, kuriame gali bti pareikiamas kal-

110

Pagrindins valstybs valdios institucijos

tinimas ir skiriama kriminalin bausm, bel parlamentin procedra, kurios galimi teisiniai padariniai (paalinimas i pareig, mandato atmimas ir draudimas ateityje uimti renkamas valstybs politik pareigas) yra konstitucins sankcijos (bet ne baudiamosios teiss sankcijos, t. y. bausms). Be to, svarbus Konstitucinio Teismo iaikinimas, kuriame sakoma, kad Seimas, atsivelgdamas tris skirtingus apkaltos pagrindus (iurktus Konstitucijos paeidimas, priesaikos sulauymas ir tarimas padarius nusikaltim), gali nustatyti nevienod apkaltos organizavim. Pavyzdiui, Seimas gali pradti supaprastint apkalt, jei generalinis prokuroras pareikia Seime, kad paaikjo padarytas nusikaltimas. Tada Seimas leidia patraukti Seimo nar (ar kur nors teisj, jei jis savo noru neatsistatydina) baudiamojon atsakomybn ir, atsisaks atlikti reikiam tyrim (nes tai atliks prokurorai arba teismas), nusprendia palaukti ir sprsti konstitucins atsakomybs (mandato atmimo, paalinimo i pareig) klausim apkaltos tvarka atsivelgiant tai, ar ikiteisminio ir teisminio tyrimo metu bus nustatyta, kad Seimo narys kaltas padars nusikaltim. Tiesa, Konstitucinis Teismas iaikino, kad supaprastinta apkalta prietarauja Konstitucijai (teisins valstybs principui), jei jos tvarka nenumato nuteistojo Seimo nario galimybs gintis Seime, t. y. dalyvaujant Seimo posdyje teikti paaikinimus ar gyvendinti paskutins replikos teis". Tai ir lm, kad Seimo narys Audrius Butkeviius, nuteistas ir atliekantis laisvs atmimo bausm (bet dl to neprarads mandato, nes Konstitucijos 63 straipsnyje, nurodaniame visus Seimo nario galiojimo pasibaigimo pagrindus, nra odi kai siteisja j apkaltins teismo nuosprendis"), 1999 m. gijo konstitucin teis gintis, atvyks i laisvs atmimo vietos Seimo posd (kuriame supaprastintos apkaltos tvarka buvo siekiama balsuoti dl jo mandato atmimo), ir jame pateikti, jo manymu, svarbius paaikinimus. Apkalta 1999 m. birelio 15 d. patyr fiasko, nes u j balsavo 70 Seimo nari, o reikjo maiausiai 85 bals. Paymtina, kad Seimas, remdamasis Konstitucinio Teismo ivada, 2004 m. balandio 6 d. paalino Respublikos Prezident i pareig u iurkt Konstitucijos paeidim ir priesaikos sulauym pagal tris kaltinimus (u kuriuos atitinkamai balsavo 86, 86 ir 89 Seimo nariai). iuo atveju Seimas isprend politin klausim (paalinti ar nepaalinti), o teisin klausim (dl iurktaus Konstitucijos paeidimo ir priesaikos sulauymo fakto) prie tai buvo galutinai isprends Konstitucinis Teismas ir pateiks ivad. Taigi Seimo nariai negaljo ginytis (diskutuoti) dl Konstitucinio Teismo ivados, kurioje galutinai buvo isprstas teisinis klausimas (fakto nustatymas). SEIMO NARIO KONSTITUCIN PADTIS Jau minta, kad Seimo narys turi laisv mandat ta prasme, kad jis, vadovaudamasis Konstitucija, valstybs interesais ir savo sine, negali bti varomas joki kit mandat (59 str. 4 d.), t. y. politini partij, rinkj ar finansini rmj nurodym, reikalavim (taip pat Seimo nario sipareigojim ar paad jiems prie rinkimus). Toks mandatas - tai prieingyb imperatyviam mandatui, kuris buvo tvirtintas LTSR konstitucijoje (jo esm - deputatas turi vykdyti rinkjams duotus paadus, vadinamuosius rinkj priesaikus, o jei jis to nedaro, gali bti bet kuriuo metu atauktas daugumos rinkj sprendimu"; LTSR 1978 m. Konstitucijos 92 str., 96 str.).

111

KONSTITUCIN TEIS

Irinktas Seimo narys visas parlamentines teises (pvz., teis teikti statym projektus, balsuoti) gyja tik prisieks, kad jis bus itikimas Lietuvos Respublikai (59 str. 2 d.). Jei kuris nors Seimo narys neprisiekia, Seimas priima nutarim, pagal kur jis netenka mandato. Paymtina, kad Seimo statute (4 str.) nustatytas terminas, per kur Seimo narys privalo prisiekti. Taigi Seimo narys turi prisiekti ne vliau kaip per vien mnes nuo pirmojo posdio, kuriame jis dalyvavo. Seimo nario teiss yra tokios: 1) individualios, reikianios, kad kiekvienas Seimo narys turi teis (nesvarbu, ar ji gyvendinama drauge su kitais Seimo nariais) inicijuoti statym leidyb (Konstitucijos 68 str. 1 d.) ar pateikti paklausim Vyriausybs nariams, kit institucij, kurias sudaro Seimas, vadovams (Konstitucijos 61 str. 1 d.). Pateikti paklausimus Lietuvos Aukiausiojo Teismo ar Konstitucinio Teismo pirmininkams negalima, nes tai i esms bt kiimasis teisjo ar teismo veikl, o tai yra draudiama (Konstitucijos 114 str. 1 d.). Seimo statute (213 str.) yra detalizuota paklausimo svoka. Jame raoma, kad paklausimu laikytinas toks raytinis kreipimasis, kuriame reikalaujama pateikti informacij apie tam tikros institucijos veikl ir priimtus sprendimus ir keliamas klausimas, dl kurio Seimo narys kreipsi valstybs institucijas, taiau, jo nuomone, jis nebuvo tinkamai inagrintas arba buvo isprstas neigiamai; atsakymo paklausim terminas negali viryti 10 dien (jei paklausimo gavjas silo ir paklausim pateiks Seimo narys sutinka - vieno mnesio). Paymtina, kad paklausimas (ir atsakymas j) nagrinjamas Seimo posdyje; 2) kolektyvins, reikianios, kad tam tikro gausumo Seimo nari grup, pavyzdiui, ne maesn kaip 1/5 Seimo nari, turi teis kreiptis Konstitucin Teism dl vis jo jurisdikcijai priskirt teiss akt (Seimo, Vyriausybs ir Respublikos Prezidento akt) konstitucingumo vertinimo (Konstitucijos 106 str. 1-3 d.) ar pateikti sesijos metu interpeliacij Ministrui Pirmininkui ar ministrui, kuria reikalaujama paaikinti i pareign priimt sprendim motyvus (Konstitucijos 61 str. 2 d.). Seimo statute (220 str.) parayta, kad Vyriausybs narys, gavs interpeliacij, privalo ne vliau kaip per dvi savaites perduoti Seimo pirmininkui ratik atsakym, kuris Seimo sesijos metu apsvarstomas ne vliau kaip per penkias darbo dienas. Apsvarsts atsakym, Seimas gali nutarti, kad jis nepakankamas ir puss vis Seimo nari bals dauguma pareikti nepasitikjim Ministru Pirmininku ar ministru, itaip priveriant j atsistatydinti (Konstitucijos 61 str. 3 d.). Reikt aptarti ir Seimo nario veiklos garantijas (teiss normomis ireiktas organizacines ir finansines priemones). Konstitucijoje numatyta: 1) piniginio atlyginimo garantija (60 str. 3 d.), pagal kuri Seimo nario darbas ir su juo susijusios ilaidos (pvz., atsirandanios reguliariai vykstant susitikti su rinkjais) atlyginamos i valstybs biudeto (Konstitucijos 60 str. 2 d.). Paymtina, kad Konstitucija (60 str. 2 d.) draudia Seimo nariui gauti kit (papildom) atlyginim, iskyrus atlyginim u krybin veikl. Seimo statute (15 str.) tai detalizuota. Jame parayta, kad atlyginimu u krybin veikl laikomas autorinis atlyginimas u meno krinius bei j atlikim, u publikacijas bei knygas, u mediag radijo ir televizijos laidoms, taip pat atlygis u pedagogin ir mokslin veikl ne Seimo, jo komitet ir komisij posdi metu"; 2) Seimo nario asmens nelieiamumo (imuniteto) garantija (62 str. 1 d.), pagal kuri negalima, viena vertus, Seimo nario patraukti baudiamojon atsakomybn ir suimti ar kitaip suvaryti laisv be Seimo sutikimo (Konstitucijos 62 str. 2 d.), o 112

Pagrindins valstybs valdios institucijos

antra vertus, jo persekioti u balsavimus ar kalbas (62 str. 3 d.). Tai negalioja, kai Seimo narys meiia ar eidinja kit asmen. eidim reikia suprasti kaip tyin Seimo posdio ar komiteto posdio dalyvio garbs ir orumo eidim odiu, ratu ar veiksmu (pvz., antausiu), o meit - kaip skleidim melaging prasimanym, tiesos neatitinkani ini, eminani kito asmens garb ir orum. Kitos garantijos (pvz., gyvenimas Seimo viebutyje) detalizuotos Seimo nari darbo slyg statyme. Seimo nario ketveri met galiojim laikas pradedamas skaiiuoti, kai naujas irinktas Seimas susirenka pirmj posd. is laikas baigiasi, kai pirmj posd susirenka kitas, naujas, Seimas (Konstitucijos 59 str. 1 d.). Seimo nario galiojimai nutrksta pirma laiko, kai jis atsistatydina, mirta, Seimo rinkimai pripastami negaliojaniais (tai gali pripainti Seimas, remdamasis Konstitucinio Teismo ivada, kur pateikiama per 72 valandas, kai to paprao Seimas ar Respublikos Prezidentas; Konstitucijos 105 str. 3 d. 1 p., 106 str. 5 d.) ir kitais Konstitucijos 63 straipsnyje numatytais atvejais. SEIMO KONTROLIERIAI Kalbant apie Seim paymtini ir Seimo kontrolieriai (politologijoje ar lyginamosios teiss moksluose jie vadinami ombudsmenais; tokia specifin kontrols idja pirmiausia gyvendinta Skandinavijos valstybse). J pareiga - tirti piliei skundus dl valstybs ir savivaldybi pareign (iskyrus teisjus) piktnaudiavimo ar biurokratizmo" (Konstitucijos 73 str. 1 d.). statym leidjas, prims Seimo kontrolieri statym, nustat, kad piktnaudiavimas reikia piktnaudiavim tarnybine padtimi. piktnaudiavimo svok eina: 1) savival, t. y. kai veikiama ar neveikiama neturint tam galiojim arba virijant turimus galiojimus; 2) savanaudiki tikslai, t. y. kai veikiama ar neveikiama siekiant pasisavinti ar kitiems perleisti svetimas las ar kitok turt; 3) subjektyvios asmenins paskatos, t. y. kai veikiama ar neveikiama dl kerto, pavydo, karjerizmo ar pan. Biurokratizmas reikia pareigno veikim ar neveikim, kai sistemingai laikomasi nereikaling ar igalvot formalum, nepagrstai atsisakoma sprsti [...] pavaldius dalykus, vilkinama priimti sprendimus". Paymtina, kad biurokratizmu statyme laikomas ir toks neveikimas, kai atsisakoma informuoti asmen apie jo teises" (Seimo kontrolieri statymo 2 str. 3 d.). Konstitucija tiesiogiai tvirtina tik vien Seimo kontrolieri galiojim - teis silyti teismui atleisti kaltus pareignus i uimam pareig. Taiau Seimo kontrolieri statymas (4 str. 2 d.) prapleia Konstitucijos ilyg iskyrus teisjus", numatydamas Seimo kontrolieri nesikiim ir ikiteisminio tyrimo pareign procesinius sprendimus (t. y. anksiau vadint tardytojais ir kvotjais, kuriems skirt Konstitucijos nuostat neliko po Konstitucijos 118 straipsnio 2003 m. kovo 20 d. pataisos, procesin veikl). Be to, paymtina, kad statymas neleidia Seimo kontrolieriams tirti Respublikos Prezidento, Seimo nari, Ministro Pirmininko, valstybs kontrolieriaus ir kolegialius sprendimus priimani Vyriausybs bei savivaldybi taryb veiklos. Verta dmesio statymo nuostata, pagal kuri: 1) anoniminiai skundai nenagrinjami, jeigu Seimo kontrolierius nenusprendia kitaip"; 2) skundai, paduoti prajus vieneri met terminui nuo skundiam veiksm padarymo, nenagrin113

KONSTITUCIN TEIS

jami, jeigu Seimo kontrolierius nenusprendia kitaip"; 3) Seimo kontrolierius gali pareikti iekinius teisme, kad bt arba kompensuojami skundo autoriaus moraliniai ir materialiniai nuostoliai, arba kalti pareignai bt atleisti i uimam pareig; 4) Seimo kontrolierius turi bti nepriekaitingos reputacijos, turti auktj teisin isimokslinim ir ne maesn kaip 5 met teisinio darbo arba darbo valstybs valdios bei valdymo institucijose (taigi nebtinai tik teisinio darbo siauruoju poiriu) sta (Seimo kontrolieri statymo 5 str., 17 str., 18 str., 22 str.).

4.2. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS IR VYRIAUSYB

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS IR VYRIAUSYB KAIP VYKDOMOJI VALDIA I pirmo vilgsnio Respublikos Prezidentas ir Vyriausyb yra atskiros ir pagal kompetencij savarankikos institucijos. Taiau i Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalies nuostatos matyti, kad mintosios institucijos labiausiai simbolizuoja vykdomj valdi, tiksliau - atlieka valdymo (administravimo) funkcij. Tai turint omeny galima geriau suprasti, kodl: 1) skiriant ir atleidiant ministrus tiesiogiai nedalyvauja Seimas - tai sprendia du subjektai: Ministras Pirmininkas, teikdamas ministr kandidatras, ir Respublikos Prezidentas, pritardamas ar nepritardamas pateiktoms kandidatroms (Konstitucijos 92 str. 2 d.); 2) Ministras Pirmininkas ar tam tikros valdymo srities ministras privalo pasirayti (kontrasignuoti) kai kuriuos Respublikos Prezidento dekretus (Konstitucijos 85 str.); 3) Respublikos Prezidentas gali kreiptis Konstitucin Teism tik dl Vyriausybs akt, t. y. t akt, kurie priskirti jo jurisdikcijai, konstitucingumo (Konstitucijos 106 str. 3 d.). Visa tai nereikia, kad Vyriausyb yra pavaldi Respublikos Prezidentui. RESPUBLIKOS PREZIDENTO KONSTITUCIN PADTIS Konstitucijos nuostatos leidia Respublikos Prezident vertinti ir kaip vienamen valstybs valdios institucij (5 str. 1 d.), kuri, pavyzdiui, pateikdama metin praneim Seime (84 str. 18 p.) neprivalo turti ar gauti Seimo, tuo labiau Vyriausybs pasitikjim. Konstitucijos nuostatos leidia Respublikos Prezident vertinti ir kaip pareign - valstybs vadov (77 str. 1 d.), kuris: 1) gali bti perrinktas penkeri met kadencijai tik vien kart i eils (78 str. 3 d.); 2) privalo sustabdyti savo veikl politinje partijoje (83 str. 2 d.) ir todl turi bti i dalies depolitizuotas. Paymtina, kad Respublikos Prezidentas turi ypating asmens nelieiamumo garantij: jo imunitetas platesnis nei Seimo nario ar ministro, nes yra visikai ribojama galimyb patraukti j administracinn atsakomybn. iuo atveju svarbus Konstitucinio Teismo iaikinimas, kad Operatyvins veiklos statyme numatytas nusikalstam veikl imituojantis elgesio modelis (t. y. nusikaltimo inscenizavimas") gali bti panaudotas prie Seimo nar, bet negali bti panaudotas prie Respublikos Prezident (Konstitucinio Teismo 2000 m. gegus 8 d. nutarimas). Paprasiau tariant, Konstitucija neleidia prokurorams ar kitiems pareignams imitaciniais veiksmais provokuoti Respublikos Prezident daryti nusikaltim.

114

Pagrindins valstybs valdios institucijos

RESPUBLIKOS PREZIDENTO KOMPETENCIJA vairiapus valstybs vadovo kompetencij rodo jo konstitucini galiojim sraas Konstitucijos 84 straipsnyje. Jame ivardyti net 24 punktai. Respublikos Prezidento galiojimus galima susisteminti 5 grupes: 1. galiojimai, susij su usienio politika ir tarptautinmis sutartimis. Juos gyvendindamas Respublikos Prezidentas pasirao ir teikia Seimui ratifikuoti Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, Vyriausybs teikimu skiria (ataukia) Lietuvos diplomatinius atstovus ir sprendia pagrindinius usienio politikos klausimus" (84 str. 1-3 p.). Kuris usienio politikos klausimas yra pagrindinis ir kuris nepagrindinis tai ne tiek konstitucinis, kiek Vyriausybs, Respublikos Prezidento ir Seimo, kuris svarsto kitus usienio politikos klausimus" (97 str. 16 p.), nusistovjusios praktikos ir partnerysts klausimas. Konstitucinis Teismas iaikino, kad Respublikos Prezidentas turi iimtin teis teikti ratifikuoti Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis Seimui, tuo tarpu pasirayti tokias sutartis gali ir jis, ir Ministras Pirmininkas (Konstitucinio Teismo 1995 m. spalio 17 d. nutarimas). 2. galiojimai, susij su Vyriausybs formavimu ir jos veikla bei to nulemti santykiai su Seimu (84 str. 4-9 p.). Apie tokius galiojimus iame knygos skirsnyje bus kalbama toliau, aptariant Vyriausybs sudarymo tvark. 3. galiojimai, susij su valstybs pareign skyrimu (atleidimu) bei to nulemti santykiai su Seimu. Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu (dl to Respublikos Prezidentui btina dekretu kreiptis Seim, pateikiant silom kandidatr) skiria kariuomens vad ir saugumo tarnybos (j statym leidjas pavadino Valstybs saugumo departamentu) vadov. Be to, Respublikos Prezidentas teikia Seimui (kad is skirt) valstybs kontrolieriaus ir Lietuvos banko valdybos pirmininko kandidatras (84 str. 10-14 p.). 4. galiojimai, susij su vadovavimu ginkluotosioms pajgoms ir valstybs gynybai (84 str. 15-18 p.). ia paymtina ir tai, kad Respublikos Prezidentas yra Valstybs gynimo tarybos, kuri svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybs gynybos klausimus, vadovas (140 str.). 5. Mirs galiojimai. Paskutiniai, t. y. 19-24 punktai rodo, jog valstybs vadovas atlieka integravimo funkcij (j ireikia malons, apdovanojim ir pilietybs teikimas), slygin notaro" funkcij (t. y. statym promulgavim) bei organizavimo funkcij (nustato Seimo rinkim dat, aukia neeilin Seimo sesij). VYRIAUSYBS SUDARYMAS Vyriausybs sudarymo procedra sudtinga. Joje dalyvauja dvi institucijos (Respublikos Prezidentas ir Seimas) ir i dalies treias subjektas - Ministras Pirmininkas. Be to, ji vyksta keliais etapais: 1. Respublikos Prezidentas dekretu teikia Ministro Pirmininko kandidatr Seimui. iuo atveju Respublikos Prezidentas kaip valstybs vadovas (Konstitucijos 77 str. 1 d.) i principo turi vengti nestabilumo ar neprognozuojamos situacijos, t. y. parinkti ir teikti tik tok kandidat, kuriam akivaizdiai pritars Seimo nari dauguma. Kaip Respublikos Prezidentas suino naujai irinkto Seimo politins daugumos nuomon ar pageidavimus? Tiktina, kad i pokalbi ar deryb su daugiau-

115

KONSTITUCIN TEIS

sia rinkj bals surinkusi Seimo nari grupi, spjusi ar dar nespjusi susiburti frakcij ar frakcijas, atstovais. Pagal Seimo statut (192 str.) Seimo posdyje klausimai Respublikos Prezidentui, po to, kai jis pristato Ministro Pirmininko kandidatr, neuduodami"; pristatytas kandidatas atsako Seimo nari klausimus (iki 40 min.), ir ne vliau kaip per savait nuo kandidatros pristatymo turi bti surengtas kitas Seimo posdis sprendimui priimti. 2. Seimas nutarimu pritaria arba nepritaria Respublikos Prezidento pateiktai Ministro Pirmininko kandidatrai. Iki iol nebuvo situacijos, kad Seimas nepritart. Jei taip atsitikt, Respublikos Prezidentas turt i naujo teikti kit kandidat. 3. Respublikos Prezidentas dekretu skiria kandidat, gavus Seimo pritarim, Ministru Pirmininku. 4. Ministras Pirmininkas teikia (ratiku kreipimusi ar kitokiu dokumentu - tai nra detaliai reglamentuota) Respublikos Prezidentui ministr kandidatras, o Respublikos Prezidentas, jei sutinka su jomis, dekretais skiria pateiktus kandidatus ministrus (j skaii lemia ministerij skaiius; ministerij sraas pateiktas Vyriausybs statyme) ir atskiru dekretu tvirtina visos Vyriausybs sudt (Konstitucijos 92 str. 2 ir 3 d.). iuo atveju paymtina, kad Konstitucijoje ir statymuose nereglamentuota, kokia tvarka sprendiami nesutarimai, galintys ikilti Respublikos Prezidentui nepritarus pateiktoms ministr kandidatroms. Ar valstybs vadovas bna politikai aktyvus parenkant ministrus, pageidaujant alternatyvi kandidatr ar kitaip darant tak Vyriausybs sudiai, priklauso nuo jo asmenybs ar politins strategijos. 5. Seimas nutarimu pritaria ar nepritaria Ministro Pirmininko per 15 dien nuo jo paskyrimo pristatytai (ratiniu kreipimusi ar kitokiu dokumentu - tai nra detaliai reglamentuota) svarstyti Vyriausybs programai. i programa pagal Konstitucinio Teismo iaikinim yra teisinis dokumentas, kuriame idstytos tam tikro laikotarpio valstybs veiklos gairs"; jis turi bti skelbiamas Valstybs iniose" (Konstitucinio Teismo 1998 m. sausio 10 d. nutarimas). Paymtina, kad Vyriausyb laikoma gavusi galiojimus veikti (tampa legitimuota), jei jos programai pritaria dauguma Seimo posdyje dalyvaujani Seimo nari (Konstitucijos 90 str. 5 d.). Tok reikalavim legitimacijai gauti galima vertinti kritikai, nes pagal tautos suvereniteto princip Vyriausybs programai i esms turt pritarti dauguma vis Seimo nari, o ne 30, 50 ar 70 posdyje dalyvaujani nari. VYRIAUSYBS KOMPETENCIJA Vyriausybs galiojimai Konstitucijoje tvirtinti tik 7 punktais (r. 94 str.). Taigi susidaro klaidingas spdis, kad Seimo ir Respublikos Prezidento galiojimai, ireikti gausybe punkt, yra svarbesni ar reikmingesni valdant. Akivaizdu, kad Vyriausybs galiojimas tvarkyti krato reikalus (Konstitucijos 94 str. 1 p.) apima daug veiklos bar, kuriuos galima bt apibdinti daugybe punkt. is pavyzdys rodo, kad Vyriausyb - bendrosios (valdymo) kompetencijos institucija - gali imtis vairi iniciatyv, jei jos tik iplaukia i Vyriausybs veiklos programos ir nepaeidia Seimo iskirtins prerogatyvos reglamentuoti svarbiausius mogaus teisi ir laisvi bei kit konstitucini vertybi gyvendinimo ar ribojimo klausimus. Vyriausybs galiojimas ir pareigojimas vykdyti statymus (94 str. 2 p.) rodo, kad Vyriausyb yra vykdomosios valdios institucija, kuri, nors ir bdama pagal kompetencij savarankika, privalo vykdyti ir tai, kam ji nepritaria ar pritaria i

116

Pagrindins valstybs valdios institucijos

dalies. Jei Vyriausyb to nedaro, svarbi reikm gauna jos parlamentin kontrol Seimo nari galiojimai kontroliuoti Vyriausyb, teikiant paklausimus ar interpeliacijas, kratutiniu atveju - Seimui reikiant nepasitikjim Ministru Pirmininku ar Vyriausybe (Konstitucijos 101 str. 3 d. 2 p.). Svarbus iuo atveju ir Konstitucinio Teismo iaikinimas, kad Vyriausybs pareiga priimti postatyminius aktus, btinus statymams gyvendinti, kyla i Konstitucijos, o esant statym leidjo pavedimui - ir i statym bei Seimo nutarim dl statym gyvendinimo" (Konstitucinio Teismo 2001 m. spalio 30 d. nutarimas). Vienas pagrindini Vyriausybs, kaip valdios, galiojim yra rengti (sudaryti) valstybs biudet, kuris pagal Konstitucinio Teismo iaikinim yra centralizuotas finans itekli fondas, kuriame sukaupiama ir perskirstoma dalis nacionalini pajam" (Konstitucinio Teismo 1996 m. vasario 28 d. nutarimas). Vykdydama tok galiojim, Vyriausyb stengiasi gyvendinti savo politinius prioritetus, nors ji negali ignoruoti ir toki Konstitucinio Teismo iaikinim: Vyriausyb, rengdama valstybs biudeto projekt, turi atsivelgti [...] Seimo, Respublikos Prezidento, Teism pateiktus asignavim i valstybs biudeto [...] dydius"; jeigu Vyriausybs parengtame valstybs biudeto projekte Seimui, Respublikos Prezidentui, Teismams bt numatyta akivaizdiai maiau, negu j reikia [...], bt sudarytos prielaidos paeisti konstitucin valdi padalijimo princip ir Konstitucijos 5 straipsn" (Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 11d. nutarimas). Sudaryt biudet statymu patvirtina Seimas (jam Vyriausyb biudeto projekt turi pateikti ne vliau kaip prie 75 dienas iki biudetini met pabaigos, t. y. gruodio 31 dienos; Konstitucijos 129 str., 130 str.). Dar vienas Vyriausybs galiojimas - ministerij koordinavimas (Konstitucijos 94 str. 3 p.), kuris rodo klasikin centralizuot valstybs valdym. Tai reikia, kad Vyriausybs veikla jos posdiais nesiriboja ir toliau pasireikia Ministro Pirmininko, vadovaujanio Vyriausybei (Konstitucijos 97 str.), ir ministr, vadovaujani ministerijoms (Konstitucijos 98 str.), bendradarbiavimu.

4.3. TEISMAI
TEISMO SAMPRATA Pagal Konstitucijos nuostat Valstybs valdi Lietuvoje vykdo [...] Teismas" (5 str. 1 d.) sunku kategorikai teigti, kad odis Teismas" apima ir Lietuvos Respublikos Konstitucin Teism, ir visus kitus teismus, numatytus Konstitucijos 111 straipsnio 1 ir 2 dalyse. 1 dalyje minimi Lietuvos Aukiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygardos ir apylinks teismai - visus juos statym leidjas vadina bendrosios kompetencijos teismais (Teism statymo 12 str.). 2 dalyje numatyta galimyb steigti specializuotus teismus administracinms, darbo, eimos ar kit kategorij byloms nagrinti (i toki nesakmiai numatyt teism dabar steigti tik administraciniai teismai). Tokio keblumo nebt, jei Konstitucijos IX skirsnyje Teismas" bt terptos nuostatos, susijusios su Konstitucinio Teismo teisine padtimi. Taiau tokios nuostatos pateiktos atskirame (VIII) skirsnyje Konstitucinis Teismas". Be to, Konstitucijoje (104 str. 4 d.) teigiama, kad Konstitucinio Teismo teisj asmens nelieiamyb yra adekvati ne kit teisj, bet Seimo nari asmens nelieiamybei. Visa tai leidia teigti, kad: 1) siauresniu poiriu Konstitucinis Teis-

117

KONSTITUCIN TEIS

mas yra specifin valstybs teismins kontrols institucija, kuri nra bendrosios teism sistemos grandis; 2) platesniu poiriu Konstitucinis Teismas tiek pagal savo galiojimus, tiek pagal pavadinim yra teismas tikrja to odio prasme, nes yra konstitucinio teisingumo vykdymo institucija. KONSTITUCINIS TEISMAS Konstitucin Teism sudaro devyni devyneriems metams Seimo paskirti teisjai, kuri kandidatras i nepriekaitingos reputacijos piliei, turini ne maesn kaip 10 met teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialyb sta" (Konstitucijos 103 str. 3 d.) teikia trys subjektai: Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Aukiausiojo Teismo pirmininkas. Kas treji metai trys teismo teisjai pakeiiami, todl teisj kadencijos pabaiga nesutampa. Pirm kart (1993 m.) skiriant teisjus trys i j buvo paskirti devyneriems, trys - eeriems, trys - trejiems metams. Toks reguliarus teismo atnaujinimas vienu tredaliu garantuoja konstitucins jurisprudencijos (t. y. teismo teigini ir koncepcij sistemos) tstinum ir leidia ivengti nestabilumo, kuris galt kilti, jei i karto pasikeist visi teisjai. Konstitucinio Teismo kompetencija dvilyp. Viena vertus,) tiria ir sprendia, ar atitinka Konstitucij Seimo, Respublikos Prezidento ir Vyriausybs aktai (statymai, Seimo statutas, Seimo nutarimai, Respublikos Prezidento dekretai, Vyriausybs nutarimai) ir kiti aktai, pavyzdiui, Vyriausybs posdyje priimtas sprendimas, kuris nra formintas kaip nutarimas, bet raytas posdio darbotvark (iuo atveju vykdoma vadinamoji abstrakioji, t. y. konkretaus gino ar gyvenimikos situacijos nesprendianti, Konstitucijos ir ginijamo akto norm atitikties kontrol). Tai padars (t. y. inagrinjs byl), Konstitucinis Teismas priima nutarim, kuris yra ne tik galutinis ir neskundiamas (Konstitucijos 107 str. 2 d.), bet ir sukelia konkret padarin: po oficialaus nutarimo paskelbimo (Valstybs iniose", kituose leidiniuose ar per informacin agentr ELTA) antikonstituciniu pripaintas aktas negali bti taikomas (aiku, jei jis nra vienkartinio taikymo; Konstitucijos 107 str. 1 d.). Antra vertus, Konstitucinis Teismas teikia ivadas dl: 1) tariamo Seimo rinkim statymo ir Respublikos Prezidento rinkim statymo paeidimo per tam tikrus rinkimus; 2) abejojamos Respublikos Prezidento sveikatos bkls ir jo uimam pareig atitikties; 3) abejojamos Lietuvos Respublikos tarptautini sutari ir Konstitucijos atitikties; 4) asmen, prie kuriuos Seime dl iurktaus Konstitucijos paeidimo pradta apkaltos procedra, konkrei veiksm prietaravimo Konstitucijai (Konstitucijos 105 str. 3 d.). iais atvejais Konstitucinio Teismo ivados, nors ir yra galutiniai ir neskundiami" teisini klausim sprendimai (Konstitucijos 107 str. 2 d.), savaime nesukelia konkrei padarini, nes remdamasis Konstitucinio Teismo ivadomis, [...] klausimus galutinai politikai sprendia Seimas" (Konstitucijos 107 str. 3 d.). Tiesa, Seimas negali kvestionuoti Konstitucinio Teismo ivados, t. y. rengti diskusijas ar ginus dl ivados pagrstumo, objektyvumo ir pan. Paymtina, kad Konstitucinio Teismo nutarimai negalioja atgaline data. Tai reikia, kad statymo, kur pirmiau taikant buvo apribotos konstitucins asmen teiss (pvz., pensinio amiaus asmen teiss laisvai pasirinkti darb neprarandant teistai priklausanios pensijos dalies) ar susiaurinti konstituciniai principai (pvz., teisj nepriklausomumo principas, paeistas sumainus teisj darbo umokest), pripainimas prietaraujaniu Konstitucijai savaime nereikia, kad: 1) naikinami visi 118

Pagrindins valstybs valdios institucijos

teisiniai santykiai, susiformav taikant antikonstitucin statym; 2) visiems asmenims, kuri konstitucins teiss (ar i j kylantys teisti interesai) buvo paeistos taikant antikonstitucin statym, pagal j reikalavimus teismai ar valdymo institucijos privalo kompensuoti materialin ar moralin al (pvz., imokti vis pensij ar teisjo darbo umokesio dal, negaut pritaikius antikonstitucin statym). Tiesa, Konstitucinis Teismas, nagrindamas Lietuvos Respublikos pilietybs neteisto suteikimo Jurij Borisov byl, iaikino, kad jo nutarimo negaliojimas atgaline data nra absoliutus. Vadinasi, gali bti iimtys, pavyzdiui, minto J. Borisov pripainimas nesaniu Lietuvos Respublikos pilieiu, nes jam pilietyb Respublikos Prezidentas suteik paeisdamas Konstitucij ir statymus (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodio 30 d. nutarimas). Visa tai - vienas sudtingiausi konstitucins teiss klausim ir moksliniu, ir praktiniu poiriu. Inicijuoti ginijamo akto konstitucingumo patikrinim gali keturi subjektai: 1) Seimas, kaip kolegiali institucija, priimdamas nutarim dl kreipimosi Konstitucin Teism. Paymtina, kad Seimas gali kreiptis dl vis akt, priklausani Konstitucinio Teismo jurisdikcijai, konstitucingumo, o jo kreipimasis sustabdo ginijamo akto galiojim (Konstitucijos 107 str. 4 d.); 2) Respublikos Prezidentas, kuris galiotas kreiptis tik dl Vyriausybs akt. Respublikos Prezidentas negali inicijuoti statym konstitucingumo patikrinimo. Jo dekretas, kuriuo kreipiamasi, gali sustabdyti tik ginijamo Vyriausybs akto galiojim (aiku, jei toks aktas nra vienkartinio taikymo); 3) ne maiau kaip 1/5 vis Seimo nari, t. y. ne maiau kaip 29 Seimo nariai, galintys kreiptis dl akt, priklausani Konstitucinio Teismo jurisdikcijai, konstitucingumo; 4) bendrosios kompetencijos ar administraciniai teismai, sustabd nagrinjam byl dl joje taikytino akto konstitucingumo. Jie gali kreiptis dl vis akt, priklausani Konstitucinio Teismo jurisdikcijai, konstitucingumo (106 str., 110 str. 2 d.). Inicijuoti ivados teikim gali du subjektai: 1) Seimas, galintis kreiptis dl vis keturi mint ivad, ir 2) Respublikos Prezidentas, turintis galimyb kreiptis dl dviej ivad - Seimo rinkim statymo paeidimo ir Lietuvos Respublikos tarptautins sutarties konstitucingumo. Paymtina, kad Konstitucija nesuteikia teiss kreiptis Konstitucin Teism: 1) kiekvienam mogui, mananiam, kad valstybs institucija paeid jo prigimtines (ar konstitucines pilietines) teises ir laisves; 2) savivaldybms, universitetams, valstybs pripaintoms religinms organizacijoms ar kitiems asmenims, turintiems konstitucin status ir manantiems, kad status paeid statym leidjas ar kita valstybs institucija. Tiesa, tiek kiekvienas mogus, tiek ir bet kuri organizacija gali netiesiogiai inicijuoti bylos svarstym Konstituciniame Teisme, t. y. argumentuotai paprayti, kad bendrosios kompetencijos ar administracinis teismas sustabdyt bylos nagrinjim ir kreiptsi Konstitucin Teism, praydamas vertinti byloje taikytino akto konstitucingum (110 str. 2d.). Konstitucinio Teismo galiojim vykdymas detalizuotas Konstitucinio Teismo statyme. Jame paymta: 1) bylos nagrinjimas turi bti baigtas ir galutinis nutarimas priimtas ne vliau kaip per 4 mnesius nuo praymo gavimo dienos, jeigu Konstitucinis Teismas nenustato kitaip (29 str. 2 d.). Taigi statyme i esms nenustatytas maksimalus terminas bylai inagrinti; 2) byla gali bti nagrinjama tik kolegialiame posdyje, jei jame dalyvauja ne maiau kaip 2/3 vis jo teisj (19 str. 1 d.); 3) visi sprendimai priimami ne maesne kaip puss posdyje dalyvaujani teisj bals 119

KONSTITUCIN TEISE

dauguma" (19 str. 3 d.); 4) teisjai neturi teiss paskelbti nuomoni, pareikt pasitarim kambaryje" (53 str. 3 d.); 5) teisjas u pareig nevykdym ir nedalyvavim teismo posdiuose be pateisinamos prieasties negali bti traukiamas drausminn atsakomybn: u tokius veiksmus jam Konstitucinio Teismo (bet ne jo pirmininko) sprendimu gali bti taikomos materialins sankcijos, t. y. iki 50 procent sumaintas atlyginimas u prajus mnes (12 str.). Kalbant apie Konstitucin Teism, verta atkreipti dmes Teism statymo (60 str.) nuostat, kurioje sakoma, kad buvs Konstitucinio Teismo teisjas be egzamino ir atrankos gali bti paskirtas" bet kurio bendrosios kompetencijos ar administracinio teismo (tiek Aukiausiojo, tiek apylinks) teisju. BENDROSIOS KOMPETENCIJOS TEISMAI Teism sistema (siauresniu poiriu - be Konstitucinio Teismo) nustatyta Konstitucijos 111 straipsnyje. Ten nevartojamas odi junginys bendrosios kompetencijos teismai". Teism statyme yra detalizuota, kad Aukiausiasis Teismas, Apeliacinis teismas, apygardos ir apylinks teismai yra bendrosios kompetencijos teismai, nagrinjantys civilines ir baudiamsias bylas" (12 str. 2 d.). Ten nurodytos ir iimtys, rodanios, jog nereikt sureikminti teiginio, kad aptariami teismai nagrinja tik civilines ir baudiamsias bylas. Taigi: 1) apylinks teismai nagrinja ir j kompetencijai statym priskirtas administracini teiss paeidim bylas; 2) kiekvienas bendrosios kompetencijos teismas, nagrindamas civilin byl, kartu gali nusprsti ir dl individualaus administracinio akto teistumo (Teism statymo 12 str. 3 d.). Konstitucijoje nedetalizuojama n vieno bendrosios kompetencijos teismo kompetencija, struktra (skyri sudarymas) ar teisj skaiius. Tai nustatyti galiojamas statym leidjas (Konstitucijos 111 str. 4 d.). Jis ir nustat, kad Lietuvos Aukiausiajame Teisme turi bti Civilini ir Baudiamj byl skyriai, kuriuos teisjus paskiria io teismo Pirmininkas (atsivelgdamas teisj darbo krv skyriuose), ir Senatas, kur eina io teismo pirmininkas (jis pirmininkauja Senate), mint skyri pirmininkai ir po septynis abiej skyri didiausi Aukiausiojo Teismo teisjo darbo sta turinius teisjus (Teism statymo 22 str. 2 d. ir 3 d., 24 str.). Kalbant apie Aukiausiojo Teismo status, paymtina, kad is teismas: 1) yra vienintelis kasacins instancijos teismas siteisjusiems bendrosios kompetencijos teism sprendimams (nuosprendiams, nutartims, nutarimams ir sakymams) perirti; 2) formuoja vienod teism praktik, skelbdamas savo biuletenyje nutartis, kurias privalo atsivelgti teismai ir valdymo institucijos. Tokios nutartys gali bti trejopos: trij teisj kolegijos nutartys, iplstins septyni teisj kolegijos nutartys bei skyri plenarini sesij nutartys. Paymtina, kad Aukiausiojo Teismo leidiamame biuletenyje Teism praktika" skelbiamos ne visos nutartys, bet tik tos, kurias skelbti pritar dauguma atitinkamo skyriaus teisj. Taip pat paymtina, kad mintas Aukiausiojo Teismo Senatas tvirtina teism praktikos apibendrinimo apvalgas ir teikia rekomendacinius iaikinimus. Antai Senato 1997 m. birelio 13 d. nutarime Nr. 5 iaikinta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje teismas neturi apsiriboti vien tik rodym ivardinimu, o privalo, nurodydamas rodomj reikm, idstyti j turin" (Teism praktika. Nr. 7. P.13-22). Be to, Aukiausiasis Teismas turi galiojim analizuoti ir apibendrinti bendrosios kompetencijos teism praktik taikydamas Europos Sjungos teiss normas. 120

Pagrindins valstybs valdios institucijos

Aukiausiajame Teisme bylas nagrinja trij teisj kolegija, iplstin septyni teisj kolegija arba io teismo skyriaus plenarin sesija. io teismo teisj skiria Seimas Respublikos Prezidento teikimu. Kandidatras parenka ir Respublikos Prezidentui pasilo Aukiausiojo Teismo pirmininkas. Turint omenyje Konstitucinio Teismo 1999 m. pateikt iaikinim, kad Konstitucijoje neleidiama statymu suteikti teisingumo ministrui teiss teikti Respublikos Prezidentui teisj kandidatr (nes be tokio teikimo Respublikos Prezidentas negali gyvendinti savo konstitucini galiojim, numatyt Konstitucijos 84 str. 11 p.), svarbi nuostata, kad Aukiausiojo Teismo pirmininko siloma kandidatra Respublikos Prezidento nesaisto" (Teism statymo 73 str. 2 d.). Aukiausiojo Teismo teisjus skiria (atleidia) Seimas Respublikos Prezidento teikimu. Tai detalizuota Teism statymo nuostatose, kuriose teigiama, kad Aukiausiojo Teismo teisju gali bti skiriamas teisjas, turintis tam tikr teisjo darbo atitinkamame teisme sta: bendrosios kompetencijos apygardos teisme ar apygardos administraciniame teisme - ne maiau kaip atuoneri met, Apeliaciniame teisme arba Vyriausiajame administraciniame teisme - ne maiau kaip penkeri met. Taigi akivaizdu, kad, pavyzdiui, apylinks teismo teisjas (turintis teisjo darbo sta tik iame teisme) negali bti skiriamas Aukiausiojo Teismo teisju, nesvarbu, koks jo darbo staas. Aukiausiojo Teismo teisju gali bti skiriamas ir teiss krypties socialini moksl daktaras ar habilituotas daktaras, turintis ne maesn kaip deimties met atitinkam teisinio pedagoginio darbo sta. Beje, Aukiausio Teismo teisjais gali bti skiriami ir advokatai bei Generalins prokuratros prokurorai, atitinkamai turintys penkiolikos met advokato ar prokuroro darbo sta (Teism statymo 68 str.). Lietuvos apeliacinis teisinas, kuriame taip pat yra du skyriai (Civilini byl ir Baudiamj byl skyriai), yra apeliacin instancija byloms dl apygardos teism sprendim (nuosprendi, nutari, nutarim ir sakym) apsksti. Be to, is teismas nagrinja praymus dl usienio valstybi ir tarptautini teism bei arbitra sprendim pripainimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje. Siame teisme bylas nagrinja trij teisj kolegija, o teisjus skiria Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu. statyme nustatyta, jog Apeliacinio teismo teisjo pareigas skiriami teisjai, kurie rayti teisj karjeros siekiani asmen registr", o kandidatai turi turti tam tikr teisjo darbo bendrosios kompetencijos apygardos teisme ar apygardos administraciniame teisme sta - ne maiau kaip ketveri met (Teism statymo 67 str., 72 str.). Apygardos teismai yra apeliacin instancija byloms dl apylinks teism sprendim (nuosprendi, nutari, nutarim ir sakym) apsksti. Be to, ie teismai yra pirmoji tam tikr civilini ir baudiamj byl, kurios pagal statymus priklauso j kompetencijai, instancija. Apygardos teisme bylas nagrinja trij teisj kolegija, o statym nustatytais atvejais - vienas teisjas. Apygardos teism teisjus skiria (atleidia) Respublikos Prezidentas, atsivelgdamas Teism tarybos patarim. apygardos teismo teisjo pareigas gali bti skiriami teisjai, kurie rayti teisj karjeros siekiani asmen registr" ir turi ne maesn kaip penkeri met apylinks teismo teisjo darbo sta (Teism statymo 65 str., 66 str.). Apylinks teismai yra pirmoji civilini ir baudiamj byl, kurios pagal statymus priklauso j kompetencijai, instancija. Prie apylinks teismo yra ir hipotekos skyrius. io skyriaus veiklos teritorij, kuri gali nesutapti su apylinks teismo veiklos teritorija, nustato teisingumo ministras (Teism statymo 16 str.). Apylinks teis121

KONSTITUCIN TEIS

me bylas nagrinja vienas teisjas, atskirais statym numatytais atvejais bylas gali nagrinti trij teisj kolegija. io teismo teisju Respublikos Prezidentas, atsivelgdamas Teism tarybos patarim, gali skirti nepriekaitingos reputacijos piliet, turint auktj universitetin teisin isilavinim, pateikus sveikatos paymjim, turint ne maesn kaip penkeri met teisinio darbo sta ir ilaikius pretendent teisjus egzamin (Teism statymo 51 str.). Asmuo pirm kart teisjo pareigas skiriamas penkeriems metams. Pasibaigus iam terminui (ir nustatyta tvarka vertinus, kad asmuo tinka dirbti teisju), Respublikos Prezidentas gali t pat asmen skirti apylinks teismo teisju (be egzamino ir atrankos) iki to laiko, kol jam sukaks 65 metai. apylinks teismo, kaip ir kit mint teism, teisjo pareigas gali bti skiriami ir teiss krypties socialini moksl daktarai bei habilituoti daktarai, turintys atitinkam teisinio pedagoginio darbo sta (Teism statymo 66-69 str.) ADMINISTRACINIAI TEISMAI statym nuostatose pasakyta, kad administracinis teismas yra teismas, skirtas nagrinti byloms dl gin, kylani i administracini teisini santyki" (Teism statymo 12 str. 4 d.), pavyzdiui, sprsti, ar tam tikru raytiniu ar neraytiniu aktu (realia veika) nebuvo paeistas statymas ar kitas teiss aktas, ar administravimo subjektas nevirijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprietarauja tikslams bei udaviniams, dl kuri institucija buvo steigta ir gavo atitinkamus galiojimus" (Administracini byl teisenos statymo 3 str.). Aikiau pasidaro pagalb pasitelkus administracini teism nagrinjam byl pavyzdius. Tuose teismuose nagrinjamos, pavyzdiui, bylos dl mokesi sumokjimo ar iiekojimo (ar finansini sankcij taikymo), dl tarnautoj ir j darbdavs - valstybs institucijos tarnybini gin, dl Vyriausiosios tarnybins etikos komisijos sprendim, dl valstybs ar savivaldybs tarnautoj neteistais veiksmais padarytos turtins ir moralins alos asmenims atlyginimo, dl usieniei skund dl pabglio statuso, dl valstybinio administravimo institucij vilkinimo (t. y. smoningo delsimo) atlikti j kompetencijai priskirtus veiksmus (Administracini byl teisenos statymo 15 str.). Paymtina, kad administraciniai teismai netiria Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo nari ar Vyriausybs veiklos, tuo labiau prokuror ar ikiteisminio tyrimo pareign procesini veiksm. Konstitucijoje nekonstatuojama, kad yra (veikia ar turi veikti) administraciniai teismai. Nuostat, kad gali bti steigti specializuoti teismai" (Konstitucijos 111 str. 2 d.) statym leidjas gyvendino 1999 m. priimdamas Administracini teism steigimo statym (in. 1999, Nr. 13-309). Pirminje io statymo redakcijoje buvo numatyta tokia administracini teism sistema: apygardos administraciniai teismai, Vilniaus auktesnysis administracinis teismas ir Apeliacinio teismo Administracini byl skyrius. Tokia sistema pakeista 2000 m. primus Administracini teism steigimo statymo pataisas (in. 2000, Nr. 85-2567), t. y. panaikinus Vilniaus auktesnj administracin teism ir Apeliacinio teismo Administracini byl skyri. Dabar, be penki apygardos administracini teism, veikia dar Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. statyme yra detalizuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kompetencija, kuri pasireikia trejopai: is teismas, viena, yra apeliacin instancija byloms dl apygardos administracini teism sprendim (nutarim ir nutari) apsksti, antra, apeliacin instancija administracini teiss paeidim byloms dl bendrosios kompetenci122

Pagrindins valstybs valdios institucijos

jos apylinks teism nutarim apsksti, treia, pirmoji ir galutin instancija administracinms byloms, priklausanioms jo kompetencijai. Be to, Vyriausiasis administracinis teismas yra galutin instancija administracinms byloms pagal skundus dl Vyriausiosios rinkim komisijos sprendim ar neveikimo. is teismas gali bti laikomas ir savotika kasacine instancija, nes gali statym nustatytais atvejais patenkinti asmen praymus atnaujinti proces ubaigtose, t. y. siteisjusiose teismo sprendimu, administracinse bylose, tarp j - ir administracini teiss paeidim bylose (Administracini byl teisenos statymo 20 str. 2 d., Teism statymo 31 str.). Vyriausiajame administraciniame teisme bylas nagrinja trij teisj kolegija, sudtingas bylas teismo pirmininko iniciatyva - iplstin penki teisj kolegija ar io teismo plenarin sesija, kurioje dalyvauja ne maiau kaip 2/3 teismo teisj. Paymtina, kad Vyriausiasis administracinis teismas leidia biuleten Administracini teism praktika", kuriame skelbiamais to teismo plenarins sesijos, trij teisj kolegijos ar iplstins penki teisj kolegijos priimtais sprendimais, nutarimais ar nutartimis formuoja viening administracini teism praktik. Vyriausiojo administracinio teismo teisju skiriamas asmuo turi bti raytas teisj karjeros siekiani asmen registr" ir turti bendrosios kompetencijos apygardos teisme ar apygardos administraciniame teisme ne maiau kaip ketveri met teisjo darbo sta (Teism statymo 67 str., 72 str.). Apygardos administracinis teismas pagal statymus yra pirmoji instancija administracinms byloms, kurios nepriklauso pirmiau aptart administracini teism kompetencijai, tirti. Pavyzdiui, apygardos teismai sprendia bylas pagal skundus dl galiot pareign (bet ne apylinks teism) nutarim administracini teiss paeidim bylose. Vilniaus apygardos administracinis teismas ypatingas tuo, kad jis, palyginti su kitais keturiais apygardos administraciniais teismais, turi iimtin kompetencij sprsti pirmja instancija bylas, kurios priklauso administracini teism kompetencijai, jei pareikjas ar atsakovas yra ministerija, Vyriausybs staiga ar kitas centrinis administravimo subjektas (iskyrus bylas dl i subjekt priimt normini administracini akt teistumo - tai sprsti yra iimtin Vyriausiojo administracinio teismo kompetencija). Pagal Konstitucij (112 str. 4 d.) visus specializuot, taigi administracini, teism teisjus skiria Respublikos Prezidentas (be Seimo pritarimo). statyme tvirtinta, jog administracini teism teisjo pareigas skiriami teisjai, kurie rayti teisj karjeros siekiani asmen registr" ir turi ne maesn kaip penkeri met apylinks teismo teisjo darbo sta (Teism statymo 65 str., 66 str.). Taigi reikalavimai specializuot teism apygardos lygmens ir bendrosios kompetencijos teisjams yra vienodi. Verta atkreipti dmes, kad kol pagal statym aukiausioji ir galutin instancija administracinms byloms tirti buvo Apeliacinio teismo Administracini byl skyrius, kurio teisjus (kaip ir kitus io teismo Civilini ir Baudiamj byl skyri teisjus) skirdavo Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu (Konstitucijos 84 str. 11 p., 112 str. 3 d.), konstitucinis Respublikos Prezidento galiojimas skirti ir atleisti administracini teism teisjus atrod diskutuotinas. Panaikinus tok skyri ir steigus Vyriausij administracin teism, jo teisjus skiria (atleidia) Respublikos Prezidentas (be Seimo pritarimo) (Konstitucijos 112 str. 4 d.). Taiau visa tai dabar tapo diskutuotina kitu poiriu, nes bendroji konstitucin teism sistema (Lietuvos Respublikos teismai yra Lietuvos Aukiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygard ir apylinki teismai"; Konstitucijos 111 str. 1 d.) pagal Konstitucij turi bti derinama su: 1) Seimo, kaip kolegialios valstybins bendruomens at123

KONSTITUCIN TEIS

stovybs, galiojimais skirti ar dalyvauti skiriant galutins apeliacins ir kasacins instancij teism teisjus (Apeliacinio teismo, Aukiausiojo Teismo teisjus); 2) parlamentine apkalta, kuri gali bti taikoma galutins apeliacins ir kasacins instancij teism teisjams (Aukiausiojo Teismo ir Apeliacinio teismo teisjams). Tai, kad Respublikos Prezidentas skiria Vyriausiojo administracinio teismo (galutins instancijos administracinms byloms tirti) teisjus be Seimo pritarimo, visk iek tiek sujaukia, nes nublanksta Apeliacinio teismo teisjai (irint hierarchijos). PROKURATRA TEISM ATVILGIU Konstitucinio Teismo pateiktame iaikinime sakoma, kad prokurorai nra teisjai, jie nevykdo teisingumo. Konstitucijoje jiems patikta specifin funkcija, kurios negalima tapatinti su teismins valdios gyvendinimu" (Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodio 21 d. nutarimas). Pagal Konstitucijos 84 straipsnio 11 punkto ir 118 straipsnio 2003 m. priimtas pataisas: 1) prokurorai vykdo tokias konstitucines funkcijas: organizuoja ikiteismin tyrim ir vadovauja jam bei palaiko valstybin kaltinim baudiamosiose bylose (118 str. 1 d.). Tai detalizuojaniame Prokuratros statyme teigiama, kad, pavyzdiui, prokurorai turi teis nutarimu ikelti ikiteisminio tyrimo pareignui drausms byl. Be to, Konstitucijos 118 straipsnyje tvirtinta nuostata, kad statymo nustatytais atvejais prokuroras gina asmens, visuomens ir valstybs teises bei teistus interesus (118 str. 2 d.). odiai statymo nustatytais atvejais" iek tiek detalizuoti Prokuratros statyme (19 straipsnyje Vieojo intereso gynimas"). Jame numatyta, kad prokurorai, nustat asmens, visuomens, valstybs teisi ir teist interes paeidim, viej interes gina arba savo iniciatyva, arba pagal asmens, valstybs (savivaldybs) institucijos ar staigos pareikim (praneim, pasilym) ar skund, neatsivelgdami tai, ar viej interes konkreiu atveju privaljo ginti kit institucij pareignai (svarbiausia yra tai, kad ie pareignai nesim priemoni paeidimams paalinti"). Pagal Prokuratros statym (19 str. 2 d.) ginti viej interes galima, pavyzdiui, gyvendinant tokius galiojimus: prokurorui kreipiantis teism su iekiniu, prokurorui dalyvaujant teismui nagrinjant civilines bylas ir kartu prokuror pareiktus civilinius iekinius baudiamosiose bylose, prokurorui apskundiant teismo nutartis (nutarimus, sprendimus), jam priimant nutarimus dl fizini asmen ikeldinimo i gyvenamj patalp, prokuroro nutarimu reikalaujant atlikti tam tikro valstybs pareigno (tarnautojo) veiklos tarnybin patikrinim; 2) prokuroras konstituciniu lygmeniu tarsi prilygintas teisjui pagal nepriklausomum. Konstitucijoje parayta: prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik statymo" (plg. Konstitucijos 109 str. 2 ir 3 d.), todl teisinga Prokuratros statymo (4 str.) nuostata, kad prokuratrai vadovaujantis generalinis prokuroras atsiskaito Respublikos Prezidentui ir Seimui", o Vyriausybei teikia informacij. Paymtina, kad nauj prokuror nepriklausomumo konstitucin garantij nevisikai atitinka tai, kad, viena vertus, prokurorams yra privalomos generalinio prokuroro patvirtintos rekomendacijos dl ikiteisminio tyrimo ar valstybinio kaltinimo praktikos (Prokuratros statymo 8 str. 1 p., 16 str. 2 d.), o antra vertus, Generalin prokuratra vadovauja teritorinms prokuratroms. Be to, diskutuotina, ar prokuror ir kartu Lietuvos prokuratros nepriklausomum atitinka tai, kad prokuratros veiklos prioritetus nustato ir prokuratros parlamen124

Pagrindins valstybs valdios institucijos tin kontrol atlieka Seimas" (Prokuratros statymo 4 str. 2 d.). Paymtina ir tai, kad pagal Prokuratros statym (20 str. 2 d.) nelaikoma, jog neleistinai kiamasi teisjo ar teismo veikl, jei prokuroras gyvendina teis praneti asmenims, kurie pagal Teism statym atlieka teism administracins veiklos prieir, apie atvejus, kai teismas nesiima reikiam priemoni bylai tinkamai inagrinti". Verta dmesio ir tai, kad pradti ikiteismin tyrim dl prokuroro padarytos nusikalstamos veikos gali tik generalinis prokuroras (Prokuratros statymo 12 str. 3 d.); 3) konstituciniu lygmeniu nustatyta generalinio prokuroro skyrimo ir atleidimo tvarka: generalin prokuror skiria ir atleidia Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu (Konstitucijos 84 str. 11 p., 118 str. 5 d.). Tokia nuostata turi stabilizuoti generalinio prokuroro skyrimo tvark, kuri kelis kartus keitsi 1994-2000 m. tai 1994 m. spalio mnes Prokuratros statyme nustatyta, kad generalin prokuror skiria (atleidia) Respublikos Prezidentas, t pai met lapkriio mnes - kad tai daro Seimas Respublikos Prezidento teikimu, 1997 m. - kad generalin prokuror septyneriems metams skiria (ir atleidia) Seimas pagal Seimo Teiss ir teistvarkos komiteto, kuriam kandidatras sil Lietuvos Aukiausiojo Teismo pirmininkas ir teisingumo ministras, teikim, 2000 m. - kad generalin prokuror septyneriems metams skiria (ir atleidia) Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu. Tokiu nestabiliu reglamentavimu statym leidjas paeid teist lkesi princip. Tai iaikino Konstitucinis Teismas, paymdamas, kad n vienas generalinis prokuroras nra i pareig js vis statymo nustatyt galiojim laik. Teiss aktuose, kuriais generaliniai prokurorai buvo atleidiami i pareig, i pareign atleidimas nebuvo siejamas su j darbo vertinimu". Be to, statym leidjas, statymu nustats generalinio prokuroro galiojim trukm, neturi teiss nustatyti bet koki generalinio prokuroro atleidimo i pareig nepasibaigus galiojim terminui pagrind" (Konstitucinio Teismo 2003 m. sausio 24 d. nutarimas). Prokuratros statyme (22 str.) nustatyti reikalavimai kandidatui generalinio prokuroro (ir jo pavaduotojo) pareigyb. Jis, be kita ko, turi bti ne jaunesnis kaip 35 met ir turti ne maesn kaip deimties met tam tikro teisinio darbo (tarnybos prokuroru ar teisjo darbo, ar teisinio pedagoginio darbo su tam tikru moksliniu laipsniu) sta; 4) konstituciniu lygmeniu detalizuota prokuratros sistema (sandara): Lietuvos Respublikos prokuratra yra Generalin prokuratra ir teritorins prokuratros" (Konstitucijos 118 str. 4 d.). Tai detalizuota Prokuratros statyme (6-9 str.), kuriame teigiama, kad teritorins prokuratros yra dvejopos: apygardos ir apylinks prokuratros. Paymtina, kad Generalin prokuratra formuoja vienod prokuror praktik (pvz., atliekant nusikalstam veik ikiteismin tyrim ar palaikant valstybin kaltinim baudiamosiose bylose), gina viej interes, vadovauja teritorinms prokuratroms (Prokuratros statymo 8 str. 1 p.). Be to, naujojoje Prokuratros statymo redakcijoje neliko ankstesni nuostat, kad prokuratros veikia prie teism" (t. y. Generalin prokuratra - prie Aukiausiojo Teismo, apygardos prokuratros - prie apygardos teism, apylinks prokuratros - prie apylinks teism). ADVOKATRA Konstitucijoje tiesiogiai neusimenama apie advokatr - advokat visum. Todl gali atrodyti, kad nra pagrindo, kalbant apie teismus, vertinti advokat organizacij, kuri nra valstybs institucija, o advokatas nra valstybs tarnautojas ar teissaugos pareignas ir tra specifins profesins veiklos subjektas, negaunantis i 125

KONSTITUCIN TEIS

valstybs darbo umokesio. Taiau irint Konstitucijos visum, svarbi nuostata (31 str. 6 d.), kurioje teigiama, kad asmeniui, kuris tariamas padars nusikaltim, ir kaltinamajam nuo j sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teis gynyb, taip pat ir t e i s t u r t i a d v o k a t " (irykinta-aut.). i nuostata terpta straipsn, kuriame sujungti esminiai teisingumo vykdymo baudiamosiose bylose principai, pavyzdiui, asmens nekaltumo prezumpcijos principas (asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nerodytas statymo nustatyta tvarka ir pripaintas siteisjusiu teismo nuosprendiu" (31 str. 1 d.). Taigi advokatr galima gretinti su teismais, tuo labiau, kad Advokatros statyme skelbiama, jog advokatai yra nepriklausoma Lietuvos teisins sistemos dalis. Pagal nauj (2004 m.) Advokatros statym (4 str.) advokato veikla yra teisini paslaug teikimas, bet ne komercins kins veiklos vykdymas. Advokatu gali tapti nepriekaitingos reputacijos teisininkas, ilaiks advokato kvalifikacinius egzaminus (pagal Teisingumo ministerijos nustatyt program ir tvark, suderint su Lietuvos advokatra) po to, kai gijo tam tikr teisin isilavinim (teiss magistro arba teisininko profesin kvalifikacin laipsn, t. y. vienpakop teisin universitetin isilavinim), atliko dvej met advokato padjjo praktik arba (jei tokios praktikos neatliko) sukaup tam tikro teisinio darbo sta (ne maesn kaip dvej met teisinio darbo pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybs patvirtint pareigybi sra sta). Be to, advokatu lengvatine tvarka (t. y. be kvalifikacini egzamin) gali bti pripaintas asmuo, turintis penkeri met teisinio darbo sta. Visa tai kiekvienu konkreiu atveju vertina Lietuvos advokatros institucija - Advokat taryba, kuri priima pagal suinteresuoto asmens pareikim sprendim pripainti (ar nepripainti) pareikj advokatu. Paymtina, kad verstis advokato praktika gali tik civilin atsakomyb apsidrauds (minimali draudimo suma - 100 000 lit vienam draudiminiam vykiui") ir kontor (t. y. advokato darbo viet" individualiai veiklai) steigs (arba sutart dl nuolatins darbo vietos su jau veikiania kontora sudars) advokatas (Advokatros statymo 20 str., 21 str.). Advokatui draudiama tiesiogiai ar netiesiogiai reklamuoti savo profesin veikl. Leidiama susitarti su klientais dl umokesio taip, kad io umokesio dydis priklausyt nuo bylos baigties tik civilinse bylose ir tose baudiamosiose bylose, kuriose pateikiamas iekinys. Tada, kai advokatai atlieka savo profesines pareigas, jie negali bti tapatinami su savo klientais (Advokatros statymo 46 str.).

126

PAGRINDINES SVOKOS
Konstitucin teis - pamatini vertybi ir jas atitinkani taisykli (norm, princip) sistema, t. y. tautos suvereniteto ir prigimtini mogaus teisi ir laisvi, j apsaugos, gynimo ir gyvendinimo institucines bei organizacines priemones tvirtinanios Konstitucijos ir j galutinai ir neskundiamai aikinanio Konstitucinio Teismo sprendimuose ipltot princip bei koncepcij visuma. Konstituciniai santykiai - konstitucikai reikmingi (neteisiniai) arba tiesiogiai teiss norm reglamentuojami (teisiniai) esminiai mogaus ir valstybs institucij santykiai, susij su prigimtinmis vertybmis ar konstituciniais principais (taip pat pagrindini konstitucinio lygmens valstybs institucij santykiai, kolegialios valstybs institucijos nario ir kit ios institucijos nari santykiai bei kolegialios valstybs institucijos nario ir ios institucijos santykiai). Konstitucija - ypatinga teiss akto forma, t. y. pagrindinis ir svarbiausias valstybs teiss aktas, valstybins bendruomens ir jos atstov kompromisin sutartis dl vertybi ir jas atitinkani taisykli (norm, princip), darani tak mogaus ir visuomens teisiniam saugumui. Konstitucija ne tik tvirtina esmines bendruomens institucines ar organizacines formas, bet ir yra valstybins bei socialins valdios ribojimo aktas, skirtas apsaugoti ir ginti individ. Pilietyb - tai mogaus narysts valstybje teisin forma, t. y. nuolatinis asmens politinis teisinis ryys su konkreia valstybe, grindiamas abipusmis teismis bei pareigomis ir i j iplaukianiu savitarpio pasitikjimu, itikimybe bei gynyba. Politin partija - registruotas, ne maiau kaip 1000 (aktyvij rinkim teis turini) piliei jungiantis susivienijimas, siekiantis padti formuoti ir ireikti piliei interesus ir politin vali bei turintis suvaiavime patvirtint program, statut ir irinktus vadovaujamuosius organus. Laisvas mandatas - tai kiekvieno Seimo nario, kaip visos teisins tautos atstovo, vadovavimasis (laikantis Konstitucijos ir statym) savo sine ir nesusivarymas jokiais mandatais, t. y. paadais ar sipareigojimais j rmusiems ar kitokiems asmenims. Referendumas - visuotinis piliei balsavimas dl svarbaus ir reikmingo valstybei ir visuomenei klausimo. Referendum skelbia Seimas savo iniciatyva arba kai to reikalauja ne maiau kaip 300 tkstani rinkim teis turini piliei. Respublika - keli valstybs valdi vykdani institucij bendro valstybs valdymo forma, grindiama reguliariu ir demokratiku aukiausio valstybs pareigno perrinkimu. Suverenitetas - valstybs vardu veikiani institucij galimyb savo teritorijoje realizuoti teisin ir politin savarankikum, t. y. vykdyti pagrindines valstybs valdios funkcijas, nepaneigiant universali mogaus teisi ir laisvi. Teisin valstyb (plaiuoju poiriu) - tai pagal Konstitucij, konstitucingus statymus ir valdymo aktus bei nepriklausom teism sprendimus gyvuojanti valsty-

127

KONSTITUCIN TEIS

b, kurioje asmuo teisinmis priemonmis (skundu, pareikimu) gali realiai gintis nuo patiriamos savivals, teisinio netikrumo (nesaugumo) ar teist lkesi paeidim. Cenzra - spaudos, kino film, radijo ir televizijos laid, teatro spektakli ir kit vie rengini turinio kontrol, kad nebt platinamos tam tikros inios ir idjos. Seimas - kolegiali valstybins bendruomens (teisins tautos") atstovyb, parlamentas, kurio kiekvienas narys atstovauja Tautai (ne savivaldybei, apskriiai, tam tikrai partijai, profesijai, religijai ar lyiai), o visi nariai (kartu pamus) yra Tautos atstovyb. Seimas yra vienintel institucija, turinti galiojim leisti statymus. Respublikos Prezidentas - ne tiek tautos, kiek valstybs atstovas, vienamen valstybins valdios institucija, turinti utikrinti valstybs valdios institucij bendradarbiavim ir savo autoritetu personifikuoti (sumoginti, suasmeninti) valstybs institucij ir pareign sistem. Vyriausyb - kolegiali valstybs vykdomosios valdios institucija, kuri sudaro Ministras Pirmininkas ir ministrai. Parlamentin kontrol - Seimo nari galiojimai kontroliuoti Vyriausyb, pirmiausia - tvirtinant Vyriausybs parengt valstybs biudeto projekt, teikiant paklausimus ar interpeliacijas, kratutiniu atveju - reikiant Seimo nepasitikjim ministru, Ministru Pirmininku ir kartu visa Vyriausybe.

KLAUSIMAI 1. Kokie yra konstitucins teiss altiniai? 2. Kodl mogaus teisi ir laisvi bei kit konstitucini vertybi esminiai klausimai negali bti reglamentuojami postatyminiais aktais? 3. Kokios yra stambiausios Lietuvos Respublikos Konstitucijos sudedamosios dalys? 4. Kokie yra pagrindiniai Konstitucijos bruoai? 5. Kaip suprantate teigin, kad Konstitucija yra tiesiogiai taikomas aktas? 6. Kokios pagrindins Konstitucijos atliekamos funkcijos? 7. Kas yra Konstitucijos blanketins nuostatos? Pateikite pavyzdi. 8. Kokie yra Lietuvos Respublikos pilietybs gijimo ir netekimo bdai? 9. Paaikinkite vietos savivaldybi ir valstybs ryius pagal Lietuvos Respublikos Konstitucij. Ar apskrities virininkas yra vietos savivaldos teis gyvendinantis subjektas? 10. Kuo skiriasi vienmandat rinkim apygarda nuo daugiamandats? 11. Paaikinkite valdi padalijimo principo esm pagal Lietuvos Respublikos Konstitucij. 128

Pagrindins svokos, klausimai, uduotys

12. Kokiais atvejais gali bti pateisinama cenzra demokratinje visuomenje? 13. Kokios yra pagrindins Lietuvos Respublikos pilieio konstitucins pareigos? 14. Kuo skiriasi Seimo komitetai nuo frakcij? 15. Kokios yra pagrindins statym leidybos procedros stadijos? 16. Kuo skiriasi ir kuo panaios Respublikos Prezidento ir Vyriausybs funkcijos (kompetencija) ? 17. Kas yra interpeliacija? 18. Kas gali kreiptis Konstitucin Teism dl teiss akto (kokio) konstitucingumo?

UDUOTYS
1. Konstitucijoje numatyta Seimo galimyb 3/5 vis nari bals dauguma atimti Seimo nario mandat ar paalinti i pareig Respublikos Prezident, Konstitucinio Teismo, Aukiausiojo Teismo ir Apeliacinio teismo teisjus, iurkiai paeidusius Konstitucij arba sulauiusius priesaik, taip pat paaikjus, jog padarytas nusikaltimas" (Konstitucijos 74 str.). Koki funkcij atlieka ios Konstitucijos nuostatos, t. y. kas i j iplaukia (nors nra tiesiogiai, paodiui nurodyta)? 2. Nubraiykite schem ir joje pavaizduokite konstitucini santyki subjekt tarpusavio ryius. 3. Ianalizuokite Lietuvos Respublikos pilietybs statym ir nurodykite, kokiais atvejais asmuo gali turti dvigub pilietyb - Lietuvos Respublikos ir bet kurios kitos usienio valstybs. 4. Irinkite Konstitucijos nuostat, kuri, Js nuomone, reikt pakeisti. Suformuluokite savo silom Konstitucijos patais ir nurodykite konkreius ingsnius, kuri imtumts siekdami pakeisti Konstitucij. 5. Padiskutuokite, ar eutanazija nepaeidia mogaus teiss gyvyb. 6. Konstitucinis Teismas 1998 m. prim nutarim, kuriuo pripaino, kad Baudiamajame kodekse numatyta mirties bausm prietarauja Konstitucijai. bendrosios kompetencijos teism kreipsi asmen, kuriems vykdyta mirties bausm tarp 1992 ir 1998 m., artimieji giminaiiai, praydami priteisti al dl neteisto mirties bausms vykdymo. K turt atsakyti bendrosios kompetencijos teismas?

129

TREIAS SKYRIUS

ADMINISTRACIN TEIS

1. ADMINISTRACINS TEISS SAMPRATA 1.1. ADMINISTRACINS TEISS REGULIAVIMO DALYKAS

Savo pobdiu teiss reguliuojami visuomeniniai santykiai yra labai vairs, jie susiklosto vairiose valstybinio ir visuomeninio gyvenimo srityse bei sferose. Todl, atsivelgiant i visuomenini santyki vairov bei j reguliavimo ypatumus (metod), teis, kaip tam tikros ries socialini norm sistema, skaidoma atskiras akas, kuri kiekviena turi savo specifin reguliavimo dalyk - tam tikr visuomenini santyki grup. Administracins teiss, kaip savarankikos teiss akos, reguliavimo dalykas yra ypatinga, specifin visuomenini santyki grup. Norint apibrti administracin teis ir irykinti jos reguliavimo dalyk, reikia i visos teiss sistemos iskirti tam tikr grup visuomenini santyki, kurie turi iai teiss akai bding poymi. Administracins teiss reguliavimo dalyk i esms nusako jau ios teiss akos pavadinimas. odis administracin" kils i lotyn kalbos odio administratio, kuris reikia valdymas, vadovavimas". Taigi galima sakyti, kad administracin teis - tai valdymo teis, arba teiss aka apie valdym, o jos reguliavimo dalykas yra visuma visuomenini santyki, kurie susiklosto valdymo procese. Vis dlto toks administracins teiss reguliavimo dalyko apibrimas yra per platus, nepakankamai tikslus, nes svoka valdymas" vartojama vairiais aspektais, pavyzdiui, ja nusakomi ne tik valdymo procesai, vykstantys valstybs viduje, bet ir u jos rib. Valdymo procesus tiria vairios visuomens ir gamtos moksl akos filosofija, ekonomika, teis, mechanika, bionika ir kt. Svoka valdymas" jose traktuojama gana nevienodai. Siekiant apibdinti administracins teiss reguliavimo dalyk, pirmiausia reikia atsivelgti visuomenini santyki teisinio reguliavimo sfer. i sfera - tai teiss norm reguliuojami valdymo pobdio santykiai, kurie yra susij su specifine ir savarankika valstybs veiklos rimi - vieuoju valdymu, arba valstybs vykdomosios valdios gyvendinimo veikla, kuri danai vadinama vykdomja veikla. Lietuvos Respublikos vieojo administravimo statymo 3 straipsnyje sakoma: Vieasis administravimas - statymais ir kitais teiss aktais reguliuojama valstybs ir vietos savivaldos institucij, kit statymais galiot subjekt vykdomoji veikla, skirta statymams, kitiems teiss aktams, vietos savivaldos institucij sprendimams gyvendinti, numatytoms vieosioms paslaugoms administruoti" (Valstybs inios, 1999, Nr. 601945). Taigi administracins teiss reguliavimo dalykas yra visuma visuomenini santyki, kurie susiklosto vieojo valdymo srityse, arba valstybs vykdomosios valdios gyvendinimo (vykdomosios veiklos) procese. Pagrindin vieojo valdymo - valstybs vykdomosios valdios subjekt (vyriausybs, ministerij, vyriausybs staig, savi133

ADMINISTRACINE TEISE

valdybi institucij ir kt.) paskirtis -statym, kit teiss akt, vietos savivaldos institucij sprendim gyvendinimas bei viej paslaug administravimas (plaiau apie vieojo valdymo samprat, jo turin, funkcijas, santyk su valstybs vykdomosios valdios svoka r.: poskyryje Vieasis valdymas"). Reikia pasakyti, kad administracins teiss reguliavimo dalykas apima ne tik viej valdym, arba vykdomj veikl. Administracins teiss normos reguliuoja ir tokius visuomeninius santykius, kurie susiklosto u vieojo valdymo (vykdomosios veiklos) rib. Tai reikia, kad administracins teiss reguliavimo dalykui priskiriami ir kai kurie ne valdymo pobdio teisiniai santykiai. Tokiai ne valdymo pobdio teisini santyki grupei, kuriuos reguliuoja administracins teiss normos, priklauso specifiniai procesiniai santykiai, atsirandantys apylinks teismams (teisjams) ir kitiems subjektams nagrinjant administracini teiss paeidim bylas ir taikant paeidjams administracines nuobaudas bei kitas administracinio poveikio priemones, taip pat administraciniams teismams nagrinjant skundus dl priimt sprendim administracini teiss paeidim bylose ir sprendiant bylas dl gin, kylani i administracini teisini santyki. Tokio pobdio teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos administracini teiss paeidim kodekso (ATPK) procesins normos, Lietuvos Respublikos administracini byl teisenos statymas (toliau Administracini byl teisenos statymas) ir kiti statymai. Atsivelgiant tai, kad administracin teis reguliuoja vairius teisinius santykius, galima iskirti tokias pagrindines administracini teisini santyki grupes: 1. Visuomeniniai santykiai, kurie susiklosto vieojo valdymo srityje, t. y.: 1) valstybs, savivaldybi institucijoms ir kitiems statym galiotiems subjektams gyvendinant valstybs vykdomosios valdios udavinius ir funkcijas socialins kultrins, kins, administracins politins veiklos srityse; 2) vidaus valdymo teisiniai santykiai, kurie susiklosto vis valstybs institucij - Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybs, ministerij, teism, prokuratros, taip pat savivaldybi institucij vidaus valdymo (administravimo) veikloje (struktros tvarkymas, personalo valdymas, materialini finansini itekli valdymas ir naudojimas, ratvedybos tvarkymas), kad nurodytos institucijos galt tinkamai vykdyti joms ikeltus pagrindinius udavinius ir funkcijas (leisti statymus, vykdyti teisingum, vadovauti socialinei, kultrinei, kinei, administracinei, politinei veiklai, taip pat dalyvauti moni, staig, teikiani gyventojams socialines, kultros, vietimo paslaugas, administracijos veikloje). 2. Teisiniai procesiniai santykiai, reguliuojami administracins teiss norm, kurie susiklosto apylinks teismams (teisjams) ir kitiems subjektams nagrinjant administracini teiss paeidim bylas ir skiriant paeidjams administracinio poveikio priemones, taip pat administraciniams teismams nagrinjant skundus dl priimt sprendim administracini teiss paeidim bylose ir sprendiant bylas dl gin, kylani i administracini teisini santyki. Reikia pabrti, kad administracin teis, reguliuodama visuomeninius santykius, vis pirma yra tiesiogiai ir neatskiriamai susijusi su vieuoju valdymu. Visuomeniniai santykiai, susiklostantys bei reguliuojami vieojo valdymo sferoje, sudaro administracins teiss reguliavimo dalyko branduol. Administracins teiss normos tvirtina pagrindinius vieojo valdymo principus, jo subjekt sudarymo tvark, nustato i subjekt teisin status, j udavinius ir funkcijas, teises, pareigas, atsakomyb, veiklos formas ir metodus. 134

Administracins teiss samprata

Vieojo valdymo subjekt vykdomoji veikla yra labai plati, ji apima vairias socialinio kultrinio, kinio, administracinio valstybinio darbo sritis. ioje veikloje sprendiami svarbiausi valstybs, visos visuomens udaviniai - kuriama bei pltojama materialin tautos kio baz, tobulinami kiti visuomeniniai teisiniai santykiai, laiduojamas alies saugumas, stiprinama teistvarka bei asmens teisi apsauga. i udavini negalima bt isprsti be teisinio, ypa administracinio teisinio, reguliavimo. Administracins teiss normos reguliuoja valstybs tarnybos organizavimo ir jos veiklos santykius, nustato valstybs tarnautoj statuso gijimo slygas ir tvark, j teises, pareigas, atsakomyb. Administracins teiss normose neapsiribojama vien tik vieojo valdymo subjekt teisinio statuso ir veiklos reglamentavimu. iose teiss normose taip pat tvirtinamos plaios kit teiss subjekt - visuomenini organizacij, kit visuomenini susivienijim, piliei bei kit asmen teiss vieojo valdymo srityje ir nustatomos j pareigos. Be to, administracins teiss normose sukonkretinamos svarbiausios konstitucins piliei teiss, laisvs ir pareigos, sudaromos reikiamos organizacins ir teisins prielaidos joms gyvendinti. Labai svarbu, kad administracins teiss normos padeda utikrinti teistum, saugoti ir ginti visuomens interesus, piliei bei kit asmen teises vieojo valdymo srityje. iose normose nustatytos btinos organizacins ir teisins teistvarkos utikrinimo slygos, administracini poveikio priemoni taikymo pagrindai ir procesin tvarka.

1.2. ADMINISTRACINS TEISS REGULIAVIMO METODAS

Kitas kriterijus administracins teiss reguliuojam visuomenini santyki specifikai apibdinti ir administracinei teisei nuo kit teiss ak atriboti yra j visuomenini santyki reguliavimo metodas. is metodas parodo, koks yra teiss norm reguliuojam visuomenini santyki dalyvi tarpusavio ryi pobdis, j padtis vienas kito atvilgiu. Paprastai skiriami du pagrindiniai teisinio reguliavimo metodai: civilinis teisinis ir administracinis teisinis. Administracinio teisinio metodo esm sudaro tai, kad reguliuojamo santykio alys nra viena kitai lygios, j tarpusavio teisin padtis paprastai ireikiama valdios ir pavaldumo kategorijomis. Tuo tarpu civilinio teisinio metodo esm sudaro tai, kad civilins teiss norm reguliuojamo visuomeninio santykio alys paprastai yra lygiaverts viena kitos atvilgiu. Kitaip sakant, administracinio teisinio santykio esm sudaro ne atitinkamo santykio ali organizacinis (hierarchinis) ir administracinis pavaldumas viena kitai, o tai, kad viena santykio alis turi valdingus galiojimus sprsti tam tikrus klausimus bei priimti juridikai privalomus sprendimus netgi tiesiogiai nepavaldi subjekt atvilgiu. Tai lemia pati vieojo valdymo prigimtis.

1.3. ADMINISTRACINS TEISS ALTINIAI

Administracins teiss altiniai yra tie teiss aktai, kuriuose esama administracins teiss norm. Administracin teis reguliuoja labai daug ir vairi visuomenini santyki. Pats administracins teiss reguliavimo dalykas, jos reguliuojam visuo135

ADMINISTRACINE TEISE

menini santyki vairov lemia ir jos norm gausum, j hierarchij bei formas. Taigi administracins teiss altiniai yra: 1) Lietuvos Respublikos Konstitucija. Administracins teiss altinis yra ne visos konstitucins normos, o tik tos, kuriose tvirtinta vieojo valdymo institucij sistema, j sudarymo bei veiklos principai, kompetencijos pagrindai, piliei teiss ir pareigos vieojo valdymo srityje; 2) ratifikuotos tarptautins sutartys; 3) Lietuvos Respublikos statymai ir Seimo nutarimai, kuri normos reguliuoja visuomeninius santykius vieojo valdymo srityje. Administracins teiss altiniams taip pat priskiriami kai kurie statymais patvirtinti kodeksai (Administracini teiss paeidim kodeksas, Muitins kodeksas, Keli transporto kodeksas ir kt.), statutai (pvz., Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas); 4) Vyriausybs nutarimai, jais tvirtinami nuostatai, taisykls; 5) ministr ir kit vieojo valdymo institucij vadov sakymai, sakymais patvirtintos taisykls, instrukcijos; 6) Savivaldybi taryb sprendimai, kit savivaldybi institucij vadov sakymai. Be to, kai kurie teiss inovai laikosi nuomons, kad administracins teiss altinis yra ir Konstitucinio Teismo nutarimai.

1.4. ADMINISTRACINS TEISS SVOKOS APIBRIMAS

Galima sakyti, kad administracin teis yra savarankika teiss aka (teiss sistemos ris), kurios normos reguliuoja visuomeninius santykius vieojo valdymo sferoje, t. y.: 1) valstybs vykdomosios valdios gyvendinimo procese; 2) vis valstybs ir savivaldybi institucij vidaus valdymo veikloje; 3) savivaldybi institucij bei staig veikloje; be to, 4) jos normos reguliuoja visuomeninius santykius apylinks teismams bei kitiems subjektams nagrinjant administracini teiss paeidim bylas ir administraciniams teismams nagrinjant bylas bei skundus dl gin, kylani i administracini teisini santyki. Administracin teis yra susijusi su kitomis teiss akomis. Ypa jai artima konstitucin teis, kuri yra nacionalins teiss sistemos branduolys. Svarbiausios jos normos kartu yra ir administracins teiss pagrindas, jos juridins galios altinis. Konstitucins teiss normose tvirtinti vis teiss subjekt teisins padties ir veiklos pagrindai, nustatyta valstybs vykdomosios valdios institucij (tarp j ir savivaldybi) sistema, t. y. centrins ir teritorins valdymo institucijos, j sudarymo ir funkcionavimo principai, i institucij santykiai su kitomis valstybs aparato institucijomis. Administracin teis reguliuoja santykius, susijusius su vieojo valdymo subjekt (institucij) sudarymu, j funkcionavimu, j veiklos koordinavimu, kontrole bei prieira. Administracins teiss normos reguliuoja valstybs tarnybos organizavimo ir jos veiklos santykius, nustato valstybs tarnautoj statuso gijimo slygas, j teises, pareigas ir atsakomyb. Jose taip pat nustatyti administracins atsakomybs pagrindai, jos poveikio priemons ir procesin j taikymo tvarka.

136

2. ADMINISTRACINS TEISS NORMOS IR SANTYKIAI 2.1. ADMINISTRACINS TEISS NORMOS SAMPRATA IR STRUKTRA
Administracins teiss normos yra savarankika teiss norm ris. Joms bdingi bendrieji teiss norm poymiai - tai valstybs nustatytos ir saugomos bendro pobdio privalomos elgesio taisykls, kurios nustato reguliuojam visuomenini santyki subjekt teises ir pareigas, leistin ir ginam elges ir tokio elgesio ribas.-Taiau administracins teiss normos turi ir savit poymi. Pirma, jos reguliuoja visuomeninius santykius vieojo valdymo srityje, nors dalis toki norm reguliuoja specifinius nevaldymo pobdio santykius (pvz., teismams nagrinjant administracines bylas). Antra, ios normos reguliuoja visuomeninius santykius administraciniu teisiniu metodu. Treia, kadangi administracins teiss normose nustatytos reguliuojamo visuomeninio santykio subjekt teiss ir pareigos, tai suteikia iems subjektams galiojimus veikti valstybs vardu. Ketvirta, vieojo valdymo pobdis lemia i teiss norm imperatyvum, kuris gali pasireikti trejopai: 1) kaip tiesioginis paliepimas, pareigojantis subjektus elgtis tik nurodytu bdu; 2) kaip galimyb pasirinkti vien i nurodyt elgesio variant; 3) kaip suteikimas subjektui teiss elgtis savo nuoira, taiau neperengiant teiss normos apibrt elgesio rib. Taigi apibendrinus galima teigti, kad administracins teiss normos yra savarankikos ir specifins teiss normos, kurios, taikant administracin teisin metod, reguliuoja visuomeninius santykius vieojo valdymo srityje, taip pat specifinius (procesinius) nevaldymo pobdio santykius. Administracins teiss norma turi savo vidin struktr, t. y. iuos elementus: 1) hipotez, 2) dispozicij ir 3) sankcij. H i p o t e z -tai normos dalis, nurodanti konkreias aplinkybes ir slygas, kuriomis i norma turi bti vykdoma ar taikoma. Kitaip sakant, hipotezje nurodomos aplinkybs ar juridiniai faktai, kuri pagrindu atsiranda atitinkami administraciniai teisiniai santykiai. Pavyzdiui, Valstybs tarnybos statymo 9 straipsnyje pasakyta: Asmuo, priimamas valstybs tarnautojo pareigas, turi atitikti iuos bendruosius reikalavimus: 1) turti Lietuvos Respublikos pilietyb; 2) mokti lietuvi kalb; 3) bti ne jaunesnis kaip 18 met ir ne vyresnis kaip 62 met ir 6 mnesi". Pagal apibrtumo laipsn administracins teiss normos hipotez gali bti absoliuiai ar slygikai apibrta arba visikai neapibrta. Neapibrtos hipotezs daniausiai yra tose normose, kurios reglamentuoja vieojo valdymo subjekt teisin padt arba j tarpusavio santykius. D i s p o z i c i j a -tai svarbiausia administracins teiss normos dalis, nustatanti tam tikr elgesio taisykl. ia suformuluotos reguliuojamo visuomeninio santykio subjekt teiss, pareigos, galiojimai, draudimai, apribojimai. Pavyzdiui, Valstybs tarnybos statymo 15 straipsnio 1 dalyje sakoma: Valstybs tarnautojai privalo: 1) laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir statym; 2) bti lojals Lietuvos valstybs ir jos konstitucinei santvarkai; 3) gerbti mogaus teises ir laisves, tarnauti visuomens interesams" ir 1.1. Dispozicija gali bti absoliuiai apibrta, slygikai apibrta ir neapibrta.

137

ADMINISTRACINE TEISE

S a n k c i j a -tai valstybinio poveikio (administracinio, drausminio) priemons, kurios taikomos asmenims, paeidusiems dispozicij (teiss normoje nustatyt elgesio taisykl). Pavyzdiui, ATPK 128 straipsnyje nustatyta: Transporto priemoni vairavimas neturint teiss j vairuoti ar neturint teiss vairuoti ios ries transporto priemoni utraukia baud nuo trij iki penki imt lit". Pagal poveikio tikslus ir pobd administracins teiss norm sankcijos gali bti skirstomos administracines nuobaudas (bauda, specialij teisi atmimas, administracinis aretas ir kt.) ir administracines kardomsias priemones (administracinis asmens sulaikymas, nualinimas nuo transporto priemoni vairavimo ir kt.). Administracins teiss normos negalima tapatinti su teiss aktu ar jo straipsniu. Ji ypatinga tuo, kad atskiros jos dalys (ypa sankcija) neretai yra suformuluotos ne tame paiame, o skirtinguose akto straipsniuose arba net kituose teiss aktuose (r., pvz., ATPK 161, 162 str.).

2.2. ADMINISTRACINS TEISS NORM RYS

Administracins teiss normos gali bti riuojamos pagal vairius kriterijus. Teisinje literatroje daniausiai jos grupuojamos pagal: 1) teiss normos turin; 2) normos taikymo sfer; 3) subjektus, kuriems taikomos normos; 4) norm tarpusavio santyk (subordinacij); 5) poveikio subjektams pobd; 6) galiojimo ribas. Pagal turin normos skirstomos materialisias ir procesines administracines teiss normas. Materialiosios teiss normos nustato subjekt teisin padt, j teises, pareigas. Procesins administracins teiss normos reglamentuoja materialij teiss norm realizavimo tvark. Pagal taikymo sfer administracins teiss normos skirstomos bendrsias, specialisias ir ypatingsias. Bendrosios normos reguliuoja tam tikr grup vienari santyki arba nustato bendrus teisinio reguliavimo pradmenis. Specialiosios normos konkretizuoja bendrsias normas, atsivelgiant tam tikros ries visuomenini santyki ypatumus. Pavyzdiui, ATPK 12 straipsnyje sakoma, kad administracinio teiss paeidimo subjektai gali bti fiziniai asmenys, kuriems iki administracinio teiss paeidimo padarymo sukako eiolika met. ATPK 13 straipsnyje nurodomi nepilnamei, j tv administracins atsakomybs ypatumai. Ypatingosios normos reguliuoja visuomeninius santykius, kai susidaro nepaprastos aplinkybs (pvz., stichins nelaims, karo padtis ir pan.). Pagal subjektus, kuriems taikomos administracins teiss normos, ios skirstomos reguliuojanias: 1) vieojo valdymo institucij (valstybs, savivaldybi) teisin padt, j veiklos formas ir metodus; 2) valstybs tarnautoj administracin teisin status; 3) visuomenini ir kit nevalstybini organizacij teisi padt vieojo valdymo srityje; 4) piliei ir usieniei administracin teisin status. Pagal tarpusavio santyk (subordinacij) administracins teiss normos skirstomos konstitucines normas bei statymus ir postatymines normas. Aukiausi teisin gali turi konstitucins normos ir normos-statymai. Pastarosiomis remiantis kuriamos postatymins normos. Pagal poveikio subjektams pobd administracins teiss normos skirstomos pareigojanias, galiojanias, draudiamsias. pareigojanios normos reikalauja i teiss subjekt atlikti tam tikrus normoje numatytus veiksmus. galiojanios normos suteikia teiss subjektams teis atlikti tam tikrus veiksmus arba elgtis 138

Administracins teiss normos ir santykiai

savo nuoira normos apibrtose ribose. Draudiamosios normos nustato tam tikrus elgesio apribojimus arba draudia tam tikrus veiksmus. Be nurodyt ri, administracins teiss normos dar gali bti skatinamosios ir rekomendacins. Skatinamosiose normose numatytos skatinamosios priemons subjektams. Rekomendacinse normose subjektams siloma atlikti tam tikrus veiksmus. Jos nra privalomos ir i esms taikomos nepavaldiems subjektams.

2.3. ADMINISTRACINS TEISS NORM GALIOJIMAS

Administracins teiss normos sigalioja kartu su teisiniu aktu, kuriame jos suformuluotos. J galiojimas susijs su tam tikru laiku, erdve (teritorija) bei asmenimis. Momentas, nuo kada teisiniai aktai (kartu ir normos) sigalioja, apibriamas nevienodai. Tai nustatyta Lietuvos Respublikos statyme Dl Lietuvos Respublikos statym ir kit teiss akt skelbimo ir sigaliojimo tvarkos". Administracins teiss normos atgaline data negalioja, t. y. jos netaikomos faktams, atsiradusiems iki normos sigaliojimo, iskyrus atvejus, kai atgalinis galiojimas tvirtintas paiame norminiame akte. Pagal galiojimo laik administracins teiss normos skirstomos terminuotas ir neterminuotas. Terminuotos normos galiojimo laikas yra tiksliai apibriamas teiss akte. Taiau dauguma administracins teiss norm yra neterminuotos, t. y. j galiojimo laikas neapibrtas. Administracins teiss normos nustoja galios: 1) pasibaigus j galiojimo laikui (terminuot norm); 2) panaikinus ar pakeitus teisin akt ar jo dal, kuriame yra administracini teiss norm; 3) Konstituciniam Teismui pripainus teiss akt ar jo dal prietaraujaniu Konstitucijai ar statymams; 4) administraciniam teismui pripainus teiss akt ar jo dal prietaraujaniu statymui; 5) pasikeitus aplinkybms, dl kuri buvo ileistas teiss aktas. Norm galiojimo erdv (teritorija) priklauso nuo valstybs ir savivaldybi institucij, leidiani norminius aktus, kompetencijos bei veiklos teritorijos. Administracins teiss normos gali bti numatytos visiems teiss subjektams arba tam tikrai j grupei. Tos normos, kurios galioja visiems teiss subjektams, paprastai vadinamos bendrosiomis. Jas daniausiai leidia valstybins valdios ir bendrosios kompetencijos vieojo valdymo institucijos. Normos, numatytos tam tikrai subjekt grupei, priskirtinos prie specialij norm.

2.4. ADMINISTRACINS TEISS NORM GYVENDINIMAS

Savo socialin paskirt administracins teiss normos atlieka tada, kai jos yra gyvendinamos. Teiss moksle skiriamos keturios administracins teiss norm gyvendinimo formos: 1) norm laikymasis; 2) norm vykdymas; 3) norm panaudojimas; 4) norm taikymas. Paprasiausias administracins teiss norm gyvendinimo bdas - j laikymasis. Tai savanorikas teiss subjekto paklusimas norm reikalavimams. itokiu bdu paprastai gyvendinamos draudiamosios normos (subjektas atsisako draudiam veiksm). Normos vykdomos, kai jos yra pareigojanios. Tada subjektas jas gyvendina aktyviais veiksmais atlikdamas tam tikras pareigas. 139

ADMINISTRACINE TEISE

Panaudojimo bdu gyvendinamos galiojanios normos. Tai subjektyvi teisi gyvendinimo forma. Tokiu atveju subjektas gali savo nuoira pasirinkti statymuose ar kituose teiss aktuose nustatytus administracini teiss norm realizavimo bdus (pvz., su skundu kreiptis administracini gin komisij ar apygardos administracin teism). Sudtingiausias administracins teiss norm gyvendinimo bdas - j taikymas. Svarbiausia tai, kad administracins teiss normas taiko tik kompetentingos valstybs ar savivaldybi institucijos (pareignai), nes bd naudoti galima tik turint specialius statyme ar kitame teiss akte nustatytus galiojimus. Be to, taikant administracins teiss normas turi bti priimamas atitinkamas teiss aktas arba normos realizavimas forminamas kita teisine forma (pvz., iduodant pilieiui pas tam tikruose dokumentuose padaromi atitinkami raai).

2.5. ADMINISTRACINI TEISINI SANTYKI SAMPRATA IR YPATUMAI

Administraciniai t e i s i n i a i santykiai - tai administracins teiss norm sureguliuoti visuomeniniai santykiai. Jiems yra bdinga tai, kad: 1) jie paprastai susiklosto specifinje socialinio gyvenimo sferoje - vieajame valdyme; 2) administraciniams teisiniams santykiams bdingas privalomasis subjektas, t.y. viena io santykio alis paprastai turi bti vieojo valdymo subjektas (valstybs, savivaldybs institucija, jos pareignas) ar kitas teiss subjektas, turintis valstybinius valdingus galiojimus. Tai sudaro vieojo valdymo esm, ireikia jo valding pobd. Antroji administracinio teisinio santykio alis gali bti bet kuris administracins teiss subjektas; 3) jie daniausiai atsiranda vienos alies iniciatyva, o antrosios alies sutikimas nra btinas, iskyrus atskirus statym numatytus atvejus. Toki iniciatyv, jei yra teiss normoje numatytos slygos, gali pareikti bet kuris administracins teiss subjektas. Taiau tai nereikia, kad administracinio teisinio santykio alys lygiateiss, nes tik privalomasis subjektas gali sprsti atitinkamus klausimus; 4) ginai, kylantys tarp administracinio teisinio santykio ali, gali bti sprendiami ne tik administracine, bet ir teismine tvarka. steigus Lietuvoje administracinius teismus ir primus Administracini byl teisenos statym, daugelis gin, kylani i administracini teisini santyki, nagrinjami administraciniuose teismuose; 5) administracinio teisinio santykio alis, paeidusi teiss normas, atsako ne antrajai santykio aliai, bet valstybei.

2.6. ADMINISTRACINI TEISINI SANTYKI RYS

Administraciniai teisiniai santykiai yra labai vairs. Juos galima suskirstyti pagal: 1) ryio tarp administracinio teisinio santykio ali pobd; 2) paskirt; 3) turin; 4) subjekt pobd; 5) gynimo bd. Pagal ryio tarp santykio ali pobd administraciniai teisiniai santykiai yra vertikals ir horizontals. Vertikals (subordinaciniai) santykiai susiklosto tarp subjekt, kurie vieni kitiems pavalds organizacine tvarka. Tai santykiai tarp auktesnij ir emesnij vieojo valdymo institucij, tarp vadovo ir jam pavaldi tarnautoj. Tai valdios ir pavaldumo santykiai, kurie atsiranda gyvendinant vieojo valdymo funkcijas. 140

Administracins teiss normos ir santykiai

Horizontals administraciniai teisiniai santykiai susiklosto tarp tiesiogiai nepavaldi vienas kitam subjekt. Tai santykiai tarp vienodo lygmens vieojo valdymo institucij, pavyzdiui, dviej ministerij, valstybs ir savivaldybi institucij, vieojo valdymo institucij ir visuomenini organizacij. Kitaip sakant, tokie santykiai susiklosto tarp vieojo valdymo ir kit teiss subjekt, kurie tarp savs nra susij organizacinio pavaldumo tvarka. Pagal tikslin paskirt skiriami pozityvs ir deliktinio pobdio administraciniai teisiniai santykiai. Pozityvs yra tie teisiniai santykiai, kurie atsiranda vieojo valdymo institucijoms, j pareignams sprendiant vairius organizacinius udavinius, vadovaujant kinei, socialinei, kultrinei veiklai, padedant gyvendinti piliei subjektines teises ir pan. Deliktinio pobdio administraciniai teisiniai santykiai atsiranda dl teiss paeidim. Pagal konkret turin administraciniai teisiniai santykiai skirstomi turtinio ir neturtinio pobdio santykius. Turtinio pobdio teisiniai santykiai atsiranda, pavyzdiui, vieojo valdymo institucijoms paskirstant bei perduodant kitoms organizacijoms tam tikr turt, materialinius, finansinius iteklius. Neturtiniai teisiniai santykiai susiklosto vieojo valdymo subjektams sprendiant vietimo, kultros, sveikatos prieiros bei kitus panaaus pobdio klausimus. Pagal subjekt pobd administraciniai teisiniai santykiai skirstomi santykius, atsirandanius tarp valstybs institucij, tarp valstybs institucij ir tarnautoj, tarp valstybs ir savivaldybi institucij, tarp valstybs institucij ir visuomenini organizacij, tarp valstybs institucij ir piliei ir 1.1. Atsivelgiant gynimo bd, administraciniai teisiniai santykiai skirstomi ginamus administracine tvarka ir ginamus teismo tvarka.

2.7. ADMINISTRACINI TEISINI SANTYKI ATSIRADIMO, PASIKEITIMO IR PASIBAIGIMO PAGRINDAI

Administraciniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeiia ir pasibaigia juridini fakt pagrindu. ie faktai - tai tam tikros aplinkybs, nurodytos administracins teiss normoje. Juridiniai faktai - tai vykiai ir veiksmai. vykiai - tai tokie reikiniai, kurie vyksta be moni valios (pvz., gaivalin nelaim, natrali mogaus mirtis, laiko termino pasibaigimas). Veiksmai (neveikimas) - tai smoningi valiniai moni elgesio aktai, moni valingos veiklos rezultatas. Veiksmai, atsivelgiant j santyk su galiojaniomis teiss normomis, gali bti teisti ir neteisti. Teisti veiksmai yra tie, kurie atitinka teiss norm reikalavimus. Jie savo ruotu skirstomi juridinius aktus ir juridinius poelgius. Juridiniais aktais vadinami tokie veiksmai, kuriais tiesiogiai, smoningai siekiama teisini rezultat. Tokie, pavyzdiui, yra vieojo valdymo institucij leidiami individuals valdymo aktai. Juridiniai poelgiai yra tokie veiksmai, kuriais subjektas tiesiogiai nesiekia tam tikr teisini rezultat, taiau t poelgi rezultatai yra tokie reikmingi, kad sukelia teisinius padarinius. Veiksmai, paeidiantys teiss normas, vadinami neteistais. Tai teiss paeidimai, kuri pagrindu kyla administraciniai teisiniai santykiai.

141

3. VIEASIS VALDYMAS 3.1. VIEOJO VALDYMO SAMPRATA IR PAGRINDINIAI BRUOAI

Kaip jau minta, svoka valdymas" plaiai vartojama vairiose visuomens ir gamtos moksl akose - filosofijoje, ekonomikoje, teisje, mechanikoje, bionikoje ir kt. Plaija prasme i svoka reikia vairius valdymo procesus, kurie vyksta visuomenje, gyvojoje ir negyvojoje gamtoje, ir juos atitinkamais aspektais tiria vairs mokslai. Valdymo procesai visada vyksta tam tikroje organizuotoje sistemoje. Sistema susideda i valdymo subjekto (valdaniojo) ir valdymo objekto (valdomojo). Valdymo subjektas, sprsdamas tam tikrus udavinius, daro krypting poveik valdymo objektui. Valdymo procesams organizuoti reikalinga informacija, tam tikros inios. Remdamasis tokia informacija, valdymo subjektas daro tam tikrus sprendimus ir juos siunia valdymo objektui, ir is privalo tuos sprendimus vykdyti. Tokiu bdu valdymo procese tarp valdymo subjekto ir valdymo objekto palaikomas nuolatinis ryys ir sprendiami valdymo udaviniai bei vykdomos tam tikros funkcijos. Taigi valdymo struktr sudaro jo subjektas, objektas ir funkcijos. Atsivelgiant tai, galima teigti, kad valdymas - tai tam tikroje sistemoje pasireikiantis tikslingas bei kryptingas poveikis, kur valdymo subjektas daro valdymo objektui, siekdamas ilaikyti sistem tam tikroje organizacinje struktroje, isprsti reikiamus udavinius, pasiekti usibrt tiksl. Mokslinje literatroje iskiriamos tokios trys valdymo rys: 1) mechaninis (main, technologijos proces) valdymas; 2) biologinis (proces, vykstani gyvuosiuose organizmuose) valdymas; 3) socialinis (moni, j kolektyv veiklos, elgesio) valdymas. Su teiss reikiniais artimiausiai susijs socialinis valdymas, kuris atsirado susiformavus moni visuomenei ir pasidar btina jos socialine funkcija. Tai, kad socialinis valdymas yra btinas, lemia bendra moni veikla bei j gyvenimo poreikiai. Socialinio valdymo paskirtis yra visuomens ar jos dalies bendro gyvenimo bei veiklos organizavimas ir koordinavimas, atsivelgiant bendrus visuomens tikslus bei interesus. Kadangi socialin valdym gyvendina mons, j kolektyvai, nuo moni veiklos ypatum priklauso jo specifika. Tik mons sugeba vertinti aplinkybes, pasirinkti tinkamiausius elgesio variantus, veikti tikslingai ir valingai. Socialiniam valdymui bdinga tai, kad bendros veiklos moni elgesys yra pajungiamas vieningai valdaniajai - valdymo subjekto - valiai. Didel reikm iame procese turi tokios valdymo formos, kaip organizacin veikla, norminis reguliavimas, kontrol, prieira, poveikio priemoni taikymas socialins veiklos dalyviams, j skatinimas, aukljimas, kuri pagalba siekiama teigiamai paveikti moni smon, vali ir elges. Todl socialinio valdymo objektu reikia laikyti ne atskirus individus, j grupes, o j visuomenikai reikming elges, veiksmus. iuolaikinje visuomenje egzistuoja vairi form bei paskirties socialinio valdymo sistemos. Tai valstybins bei savivaldybi institucijos ir visuomenins bei kitos nevalstybins organizacijos. Atsivelgiant tai, skiriamos dvi stambios socialinio valdymo rys - vieasis valdymas ir visuomeninis. 142

Vieasis valdymas

Visuomeninis valdymas - tai savanorikumo principu susikrusi gyventoj visuomenini organizacij bei kitoki nevalstybini susivienijim organizacin veikla. Jis vykdomas ne valstybs, o atitinkam asmen, susivienijusi visuomenin ar kit nevalstybin organizacij, vardu. Be to, visuomeninis valdymas vykdomas ne teisinmis formomis, todl tokioje veikloje priimami valdymo aktai nra teisiniai, jie privalomi ne visiems teiss subjektams, o tik atitinkam visuomenini ar kit nevalstybini organizacij nariams. Toki valdymo akt vykdymas remiasi ne valstybine prievarta, bet visuomeninio, moralinio pobdio poveikio priemoni taikymu. Vieasis valdymas yra savarankika socialinio valdymo ris. i veikla turi viej, arba valstybin, interes, jos esm ir pobd lemia valstybs prigimtis. Svarbiausieji vieojo valdymo poymiai yra: 1) valdymo procese gyvendinami valstybs udaviniai, funkcijos ir interesai; 2) valdymo funkcijas vykdo specials subjektai, kuriuos formuoja valstyb statym nustatyta tvarka; 3) ie subjektai veikia valstybs vardu ar jos pavedimu; 4) iems subjektams suteikiami valstybs valdingi galiojimai; 5) toki subjekt kompetencij bei veiklos ribas nustato valstyb statymais ir kitais aktais. Valstybs vieningos valdios veikla skaidoma tris pagrindines ris: statym leidiamj, statym vykdomj ir teismo veikl. is valstybs valdios veiklos skaidymas turi tvirt teisin pagrind - jis tvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose statymuose. Vieasis valdymas i esms yra susijs su valstybs vykdomosios valdios gyvendinimu (jos vykdomja veikla). Vieasis valdymas, kaip valstybs vykdomosios valdios gyvendinimo veikla, apibrtas 1999 m. birelio 17 d. Lietuvos Respublikos vieojo administravimo statyme. Jo 3 straipsnio 1 dalyje raoma: Vieasis administravimas - statymais ir kitais teiss aktais reguliuojama valstybs ir vietos savivaldos institucij, kit statymais galiot subjekt vykdomoji veikla, skirta statymams, kitiems teiss aktams, vietos savivaldos institucij sprendimams gyvendinti, numatytoms vieosioms paslaugoms administruoti". I statyme pateikto apibrimo galima daryti ivad, kad vadinamasis vieasis administravimas i esms gali bti traktuojamas kaip vieasis valdymas, nors vieojo administravimo svoka, apibrta mintame statyme, yra siauresn u vieojo valdymo svok. Vieasis valdymas neapsiriboja vien tik vieojo administravimo sritimis, nurodytomis minto statymo 5 straipsnyje, tai yra administraciniu reglamentavimu (administracinio reglamentavimo teiss akt, tam tikr taisykli primimu), vidaus administravimu ir viej paslaug teikimo administravimu. Vieasis valdymas apima ir tokias organizacinio darbo formas, kaip vadovavimas kinei, socialinei kultrinei, administracinei politinei veiklai. Vieajam valdymui priklauso valstybs tarnybos organizavimas, valdymo akt leidimas, kontrols ir administracins prieiros vykdymas, administracinio ir drausminio poveikio priemoni taikymas, vieosios tvarkos ir visuomens saugumo utikrinimas, asmens teisi gynimas ir kt. Savo turiniu valstybs vykdomosios valdios veikla (vykdomoji veikla) sudaro tik vieojo valdymo branduol. Pagal Konstitucij ir kitus statymus valstybs vykdomj valdi i esms gyvendina tokie specialieji subjektai: Vyriausyb, ministerijos, Vyriausybs staigos, kitos valstybs ir savivaldybi institucijos bei staigos, kurios turi atitinkamus valdingus galiojimus ir paprastai veikia valstybs vardu. Tuo tarpu kai kurie vieojo valdymo veiksmai atliekami ir kitose valstybs instituci143

ADMINISTRACINE TEISE

jose - Seime, teismuose, prokuratroje, nors ios valstybs institucijos vykdomosios valdios funkcij nevykdo. Pavyzdiui, Seim, kaip statym leidiamj institucij, aptarnauja jo administracinis aparatas - kanceliarija ir kiti padaliniai, kurie tvarko ratvedyb, rpinasi darbo personalu, patalpomis, ranga ir pan., kad bt utikrintos normalios ios statym leidiamosios institucijos veiklos slygos. Panaios vidaus valdymo funkcijos vykdomos ir teismuose, kuri pirmininkai organizuoja teisj ir aptarnaujanio personalo darb, utikrina darbo drausm, rpinasi kiniais reikalais ir pan. iais atvejais teism pirmininkai, kai jie procesine tvarka nesvarsto byl, yra ne teismins valdios atstovai, o administratoriai, kurie utikrina reikiamas teism vidaus veiklos slygas. Tokia mint institucij vidinio valdymo veikla yra pagalbin ir ji pagal savo pobd ir vykdymo subjektus valstybs vykdomajai valdiai nepriskiriama, nors j reglamentuoja statymai ir kitos administracins teiss normos. Vieojo administravimo statyme (3 str. 3 d.) vidaus valdymas apibdintas taip: Vidaus administravimas - administravimo veikla, kuria utikrinamas valstybs ar vietos savivaldos konkreios institucijos, staigos, tarnybos ar organizacijos savarankikas funkcionavimas (struktros tvarkymas, personalo valdymas, turim materialini ir finansini itekli valdymas ir naudojimas, ratvedybos tvarkymas), kad jos galt tinkamai vykdyti joms priskirtus vieojo administravimo ar kitos valstybs veiklos udavinius". Reikia pabrti, kad valstybs vykdomosios valdios veiklai nepriskiriamos moni, taip pat staig, teikiani socialines paslaugas (vietimo, mokslo, kultros, sveikatos prieiros ir kt.) administracijos valdymo funkcijos, nes i organizacij administracija nra valstybs vykdomosios valdios subjektas. Taigi dar kart pravartu pasakyti, kad vieojo valdymo turin sudaro: 1) valstybs ir vietos savivaldos institucij vykdomoji veikla (vieojo valdymo branduolys); 2) kit statymais galiot subjekt vykdomoji veikla; 3) vis valstybs ir savivaldybi institucij vidaus valdymo funkcijos; 4) moni ir socialini staig administracijos valdymo pobdio veikla. Vieajam valdymui, kaip savarankikai valstybs veiklos riai, bdingi tokie pagrindiniai bruoai: 1) vieasis valdymas vis pirma yra vykdomojo pobdio veikla. Svarbiausia jo paskirtis - gyvendinti statymus ir kitus teiss aktus; 2) viej valdym vykdo specialieji subjektai -valstybs ir vietos savivaldos vykdomosios valdios institucijos (j pareignai), kuri vykdomoji veikla sudaro vieojo valdymo branduol; 3) kai kurias valdymo pobdio funkcijas vykdo vis valstybs ir savivaldybi institucij administracija. Tai vidaus valdymo funkcijos, kurios yra vieojo valdymo sudtin dalis; 4) vieasis valdymas -postatymin veikla. Ji vykdoma remiantis statymais ir praktikai gyvendinant statymus bei kitus teiss aktus. statymai ir kiti j pagrindu priimti teiss aktai nustato valdymo kryptis, apimt, jo formas ir metodus; 5) vieojo valdymo veiklos sfera labai plati. Ji apima visas svarbiausias valstybinio gyvenimo sritis - tautos kin, socialin kultrin ir administracin politin. Be to, vieojo valdymo sferoje pilieiai gyvendina daugum jiems priklausani teisi ir pareig, joje saugomos ir ginamos asmens teiss ir teisti interesai; 6) vieasis valdymas - tai kasdien, nenutrkstama, operatyvi, organizacinio pobdio veikla. Valdymo procese mobilizuojamos ir nukreipiamos kolektyvini ir individuali teiss subjekt pastangos valdymo udaviniams sprsti.

144

Vieojo valdymo subjektai

3.2. VIEOJO VALDYMO PRINCIPAI

Vieojo valdymo principai - tai pagrindins idjos, nuostatos, kuriomis remiantis turi bti sudaryta ir turi funkcionuoti vieojo valdymo sistema bei io valdymo subjekt veikla. Principais laikytinos tik tokios idjos, vadovavim tvirtinanios nuostatos, reikalavimai, kurie yra objektyvs, atspindi reali tikrov, mokslikai pagrsti. Kadangi vieojo valdymo sfera labai plati, tai vairs ir jo principai. Pagrindiniai vieojo valdymo principai yra tvirtinti galiojaniuose statymuose. J turi bti laikomasi visose vieojo valdymo srityse, jais turi bti vadovaujamasi organizuojant vieojo valdymo subjekt sistem bei vykdant praktin vieojo valdymo veikl. Lietuvos Respublikos vieojo administravimo statyme (4 str.) tvirtinti tokie svarbiausi valdymo principai: 1.statym virenybs principas. Jis reikia, kad vieojo valdymo subjekt kompetencija turi bti nustatyta statymo, o veikla atitikti statyme idstytus teisinius pagrindus. Valdymo aktai, susij su asmen teisi ir pareig gyvendinimu, visais atvejais turi bti pagrsti statymais. 2. Objektyvumo principas. Jo esm yra ta, kad sprendimo primimas ir kiti oficials vieojo valdymo veiksmai turi bti nealiki, objektyvs. 3. Proporcingumo principas. Jis reikia, kad administracinio sprendimo mastas bei grietumas turi bti proporcingi valdymo tikslui. Pavyzdiui, konkreti drausminio poveikio priemon turi bti nustatyta bei taikoma atsivelgiant padaryto teiss paeidimo pobd bei jo pavojingumo visuomenei laipsn. 4. Nepiktnaudiavimo valdia principas. Jis reikia, kad vieojo valdymo institucijoms draudiama vykdyti veikl, kuriai jos neturi suteikt galiojim, arba priimti sprendimus pagal savo kompetencij siekiant tiksl, kurie statyme nenumatyti. 5. Tarnybinio bendradarbiavimo principas. Jis reikia, kad vieojo valdymo institucijos, rengdamos administracinius aktus, prireikus teikia viena kitai reikaling informacin ir kitoki pagalb. Be Vieojo administravimo statyme nurodyt princip, dar galima paminti teistumo, socialinio teisingumo, asmenins atsakomybs, vieumo, lygiateisikumo, lojalumo, politinio neutralumo, karjeros ir kitus principus, kurie yra tvirtinti kituose statymuose. Visi ie principai yra universals, vienodai svarbs, j turi bti laikomasi visose vieojo valdymo srityse, vis valdymo institucij, j pareign ir kit vieojo valdymo subjekt veikloje.

4. VIEOJO VALDYMO SUBJEKTAI 4.1. VIEOJO VALDYMO SUBJEKT SAMPRATA

Vieojo valdymo subjektai - tai valstybs ir savivaldybi institucijos, staigos, tarnybos, valstybs tarnautojai (pareignai), kiti subjektai, kuriems statymuose numatyta gyvendinti valstybs vykdomosios valdios udavinius ar atskiras ios valdios funkcijas.

145

ADMINISTRACINE TEISE

Vieojo valdymo subjekt sistema plati. J sudaro kolektyviniai ir fiziniai, valstybiniai ir nevalstybiniai subjektai. Svarbiausius vieojo valdymo subjektus formuoja atstovaujamosios valdios institucijos - Seimas ir savivaldybi tarybos. Todl vieojo valdymo subjektai u savo veikl yra atsakingi ir atskaitingi atstovaujamosios valdios institucijoms (Konstitucijos 96, 119 str.). Tam, kad vieojo valdymo subjektai galt skmingai vykdyti valstybs vykdomosios valdios udavinius, jiems statymai suteikia plaius valdingo pobdio valstybs galiojimus. Vieojo valdymo subjekt veikla yra labai vairiapus. Jie savo kompetencij gyvendina nustatytoje teritorijoje ir tam tikrose valdymo srityse bei akose. Savo veikl ie subjektai vykdo statym nustatytomis formomis ir metodais. Vieojo valdymo subjektams yra bdingos visos trys valstybins veiklos teisins formos: teiss kuriamoji, teiss vykdomoji (taikomoji) ir teiss apsaugos. Taiau kalbant apie teiss norm krim, svarbu pabrti, kad i veikla nra tolygi statym leidiamosios institucijos - Seimo analogikai veiklai. Vieojo valdymo subjektai kuria teiss normas remdamiesi ir vadovaudamiesi galiojaniais statymais. Taigi vieojo valdymo subjekt priimami teiss aktai visada yra postatyminiai. Vieojo valdymo subjektams bdinga ir tai, kad j veikloje dominuoja valdiospavaldumo santykiai, kurie paprastai reguliuojami administraciniais metodais. Tam, kad priimti statymai bt vykdyti vieojo valdymo srityje, be tikinimo, moralinio ir materialinio skatinimo priemoni, danai naudojamos vairios administracins bei drausmins poveikio priemons. Jas taiko kompetentingi vieojo valdymo subjektai ir teismas. Vieojo valdymo subjekt teisin padtis turi tam tikr ypatum. Valdios atstovaujamj institucij ir teism teisin padtis nustatoma tik statymais, tuo tarpu vieojo valdymo subjekt teisinis statusas apibriamas ne tik statymais, bet ir valdymo aktais. Vieojo valdymo subjekt vidin organizacin struktra vairi ir sudtinga. Taip yra todl, kad valdymo subjekt yra labai daug, jie vairs, be to, kiekvieno j veikla turi savo ypatum. Kai kurie vieojo valdymo subjektai (pvz., Vyriausyb) sprendia bendrosios kompetencijos udavinius, kiti subjektai atlieka kontrols, prieiros, vadovavimo specialiosioms valdymo akoms funkcijas. Atsivelgiant valdymo ypatumus, galima teigti, kad vieojo valdymo subjektai tai valstybs ir savivaldybi institucijos, staigos, tarnybos, valstybs tarnautojai (pareignai) ir kiti statymuose numatyti subjektai, kuri tiesiogin paskirtis - gyvendinti valstybs vykdomosios valdios udavinius arba atskiras jos funkcijas, vadovauti socialins kultrins, kins ir administracins politins veiklos sritims. Paprastai vieojo valdymo subjektai yra pavalds Vyriausybei. Taiau funkcionuoja ir kai kurios Seimo steigtos ir tik jam atskaitingos, Vyriausybei nepavaldios valstybs institucijos. ios institucijos turi specialj status ir vykdo tam tikras valdymo funkcijas. Joms priklauso, pavyzdiui, Lietuvos bankas, Valstybs kontrol, Valstybs saugumo departamentas, Valstybin lietuvi kalbos komisija ir kt. Vieojo valdymo subjektams taip pat priskiriama vis valstybs institucij (Seimo, teism), valstybs ir savivaldybi staig administracija. Vieojo valdymo subjekto teisin padt rodo jo kompetencija. vieojo valdymo subjekto kompetencij eina udaviniai, funkcijos, teiss ir pareigos, veiklos formos ir metodai.

146

Vieojo valdymo subjektai

Vieojo valdymo subjekto udaviniai - tai nurodymas, k jis turi pasiekti savo veikloje arba utikrinti savo veikla. Vieojo valdymo subjekto funkcijos - tai pagrindins jo veiklos kryptys realizuojant jam ikeltus udavinius. Valdymo funkcijos parodo, i koki sudtini dali susideda subjekto veikla, jos turinys. Be to, vieojo valdymo subjekto funkcijos atspindi jo veiklos specializacij. Vieojo valdymo subjekto teiss k pareigos parodo jo funkcij apimt ir gyvendinimo ribas. Vieojo valdymo subjekto veiklos forma - tai udavini ir funkcij gyvendinimo bdas, valdymo veiklos iorin iraika. Vykdydamas pavestus udavinius ir funkcijas, vieojo valdymo subjektas atlieka konkreius veiksmus, kurie pagal tam tikrus poymius jungiami grupes, kurias priimta vadinti valdymo formomis. Svarbiausios teisins valdymo formos yra normini ir individuali akt primimas, i akt gyvendinimas, vairi klausim svarstymas ir kt. Vieojo valdymo subjekto veiklos metodai - tai poveikio priemons, kurios taikomos teiss subjektams, norint utikrinti, kad valdymo sprendimai bt vykdomi. Poveikio priemons gali bti vairios - tikinimo, prievartos, administracinio ir ekonominio pobdio.

4.2. VIEOJO VALDYMO SUBJEKT RYS

Kadangi vieojo valdymo subjekt yra labai daug ir jie labai vairs, juos galima suriuoti tam tikras grupes. Tokio riavimo kriterijai gali bti vieojo valdymo subjekt formavimo tvarka, j teisin prigimtis, kompetencijos pobdis, klausim sprendimo bdas, veiklos teritorija. Pagal formavimo tvark vieojo valdymo subjektai gali bti sudaromi (pvz., Vyriausyb), steigiami (pvz., ministerijos, vyriausybs staigos ir staigos prie ministerij), paskiriami (pvz., Vyriausybs atstovas apskrityje). i subjekt formavimo tvarka nustatyta statymuose. Pagal teisin prigimt vieojo valdymo subjektai gali bti valstybiniai ir nevalstybiniai (vietos savivaldos). Pagal kompetencijos pobd vieojo valdymo subjektai gali bti: 1) bendrosios kompetencijos subjektai, t. y. tie, kurie yra plaiausios, vairiapuss kompetencijos, sprendia vairius socialinius kultrinius, kinius, administracinius politinius klausimus (pvz., Vyriausyb). iems subjektams bdinga ir tai, kad jie tam tikroje teritorijoje jungia kitus valdymo subjektus, vadovauja j veiklai bei j koordinuoja; 2) akins kompetencijos subjektai, t. y. tokie, kurie vadovauja tam tikrai socialins kultrins, kins ar administracins politins veiklos akai (pvz., ministerijos). Pagal klausim sprendimo bd vieojo valdymo subjektai skirstomi kolegialius ir vienvaldius. Kolegials subjektai (pvz., Vyriausyb) svarbiausius savo kompetencijos klausimus sprendia posdiuose, o valdymo aktai priimami subjekto nari bals dauguma. Vienvaldi subjekt (pvz., ministerij) kompetencijos klausimus sprendia j vadovai vienasmenikai. iai grupei priklauso dauguma vieojo valdymo subjekt.

147

ADMINISTRACIN TEIS

Pagal veiklos teritorij vieojo valdymo subjektai skirstomi : 1) centrinius valstybinio valdymo subjektus, kurie valdym vykdo visoje valstybs teritorijoje (Vyriausyb, ministerijos); 2) teritorinius valstybinio valdymo subjektus, kurie valdym vykdo tam tikroje teritorijoje (apskrities virininkas); 3) teritorinius nevalstybinio valdymo subjektus (savivaldybs). Pagal finansavimo altinius vieojo valdymo subjektai skirstomi biudetinius ir kiskaitinius.

4.3. VIEOJO VALDYMO SUBJEKT SISTEMA

Vieojo valdymo sistema apima vairi ri, skirtingos tikslins paskirties, nevienodos teisins padties valstybinius ir nevalstybinius (savivaldybi ir kt.) vieojo valdymo subjektus. Tarp vairi i vieojo valdymo sistemos subjekt yra pastovs ryiai ir kiekvienas i j ioje sistemoje uima tam tikr viet. Vieojo valdymo subjektus vienija tai, kad jie gyvendina t pai valstybs veiklos r - vykdomj valdi. Visi jie tiesiogiai ar netiesiogiai atsakingi atstovaujamosios valdios institucijoms, atitinkamiems auktesniesiems valdymo subjektams. Valstybiniai vieojo valdymo subjektai susij tarpusavyje organizaciniais pavaldumo arba koordinavimo ir kontrols santykiais. Valstybiniai ir savivaldybi valdymo subjektai turi tam tikr savarankikum ir atitinkamus valdingo pobdio galiojimus, kurie btini jiems pavestiems udaviniams ir funkcijoms gyvendinti. Savivaldybi valdymo institucijos yra visikai savarankikos ir nepavaldios valstybiniams vieojo valdymo subjektams. Vienas i svarbiausi princip, kuriuo remiantis formuojami vieojo valdymo subjektai, yra teritorinis principas. Pagal princip formuojami centriniai ir administraciniai teritoriniai subjektai. Centriniai valstybiniai vieojo valdymo subjektai formuojami valdymo veiklai atlikti visoje valstybs teritorijoje. Administraciniai teritoriniai vieojo valdymo subjektai formuojami valstybs administraciniuose teritoriniuose vienetuose (apskrityse, savivaldybse) ir jie savo veikl vykdo atitinkamos teritorijos ribose. Mintinas ir kitas labai svarbus - akinis - vieojo valdymo subjekt steigimo principas. Pagal princip steigiami centriniai akiniai valstybinio valdymo subjektai - ministerijos bei kitos staigos, kurios valdym vykdo tam tikroje socialins kultrins, kins ar administracins politins veiklos akoje. Taigi pagal Lietuvos Respublikos Konstitucij ir Vieojo administravimo statym (8 str.) vieojo valdymo subjekt sistem sudaro: 1) valstybinio valdymo (administravimo) subjektai -valstybs institucijos, staigos, tarnybos bei valstybs tarnautojai (pareignai); 2) savivaldybi valdymo subjektai - savivaldybs taryba, savivaldybs administracija, joms pavaldios staigos, tarnybos; 3) kiti vieojo valdymo subjektai - vieosios staigos ir nevyriausybins organizacijos, kurioms statym nustatyta tvarka suteikti vieojo valdymo galiojimai.

4.4. LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYB

Lietuvos Respublikos Vyriausyb - tai aukiausioji kolegiali valstybs institucija, gyvendinanti vykdomj valdi Lietuvoje. Vyriausybs sudarymo ir veiklos teisi148

Vieojo valdymo subjektai

niai pagrindai, sudtis, sudarymo tvarka, kompetencija yra apibrta Konstitucijos VII skirsnyje ir Vyriausybs statyme. Vyriausyb savo veikl grindia kolegialumo, demokratijos, teistumo ir vieumo principais. Ji solidariai atsako Seimui u bendr savo veikl. Ne reiau kaip kart per metus ji pateikia Seimui savo programos gyvendinimo ataskait. Seimo reikalavimu jo statuto nustatyta tvarka Vyriausyb arba atskiri ministrai atsiskaito Seime u savo veikl. Vyriausyb sudaro Ministras Pirmininkas ir ministrai (apie j skyrimo tvark bei Seimo ir Respublikos Prezidento kompetencij jau minta io vadovlio antrame skyriuje Konstitucin teis"). Ministras Pirmininkas ir ministrai turi nelieiamumo garantijas. Jie negali bti patraukti baudiamojon atsakomybn ar suimti, taip pat negali bti suvaryta j laisv be iankstinio Seimo sutikimo, o tarp Seimo sesij - be iankstinio Respublikos Prezidento sutikimo. Ministras Pirmininkas ir ministrai negali eiti kit renkam ar skiriam pareig (Seimo nariai gali eiti Ministro Pirmininko ar ministro pareigas), negali dirbti verslo, komercijos ar kitose privaiose staigose ar monse, taip pat gauti kit atlyginim, iskyrus jiems nustatyt darbo umokest pagal pareigas Vyriausybje bei umokest u krybin veikl. Ministras Pirmininkas ir ministrai turi teis Seimo statuto nustatyta tvarka dalyvauti Seimo, jo komitet, komisij bei frakcij posdiuose ir pareikti savo nuomon svarstomais klausimais. Ministras Pirmininkas arba ministras, kuriam Seimo sesijoje yra pateiktas Seimo nario paklausimas dl Vyriausybs, ministerij ar kit Vyriausybs staig veiklos, privalo atsakyti odiu ar ratu Seimo statuto nustatyta tvarka. Ministras Pirmininkas ir ministrai Seimo sesijos metu Seimo statuto nustatyta tvarka atsako Seimo nari klausimus. Konstitucijoje ir Vyriausybs statyme nustatyti pagrindiniai Vyriausybs galiojimai (taip pat r. io vadovlio antro skyriaus Konstitucin teis" 4.2 skirsn). Taigi Lietuvos Respublikos Vyriausyb: 1) tvarko krato reikalus, saugo Lietuvos Respublikos teritorijos nelieiamyb, garantuoja valstybs saugum ir viej tvark; 2) vykdo statymus ir Seimo nutarimus dl statym gyvendinimo, taip pat Respublikos Prezidento dekretus; 3) koordinuoja ministerij ir kit Vyriausybs staig veikl, turi teis panaikinti ministr, Vyriausybs staig ir staig prie ministerij teiss aktus; 4) rengia valstybs biudeto projekt ir teikia j Seimui; vykdo valstybs biudet, teikia Seimui biudeto vykdymo apyskait; 5) rengia ir teikia Seimui svarstyti statym projektus; 6) umezga diplomatinius santykius ir palaiko ryius su usienio valstybmis ir tarptautinmis organizacijomis; teikia Respublikos Prezidentui silymus dl Lietuvos Respublikos diplomatini atstov usienio valstybse ir prie tarptautini organizacij skyrimo bei ataukimo; 7) teikia Seimui silymus dl ministerij steigimo ir panaikinimo; 8) steigia, reorganizuoja, likviduoja Vyriausybs staigas bei staigas prie ministerij ir paveda ministerijoms vykdyti visas ar dal staig prie ministerij steigjo funkcij; Vyriausyb gali pavesti atitinkamai ministerijai vykdyti dal Vyriausybs staigos steigjo funkcij; 9) tvirtina ministerij, Vyriausybs staig ir staig prie ministerij nuostatus (tvirtinti staig prie ministerij nuostatus Vyriausyb gali pavesti atitinkamam ministrui); 10) statymo nustatyta tvarka organizuoja valdym auktesniuose administraciniuose vienetuose; 11) skiria ir atleidia i pareig apskrii virininkus, j pavaduotojus bei savivaldybi veiklos administracin prieir vykdanius Vyriausybs atstovus; 149

ADMINISTRACINE TEISE

12) statymo numatytais atvejais silo Seimui vesti tiesiogin valdym savivaldybs teritorijoje; 13) prireikus gali sudaryti nuolatines ir laikinas komisijas; 14) turi teis kreiptis Konstitucin Teism su praymu itirti, ar statymai ar Seimo priimti teiss aktai neprietarauja Konstitucijai; 15) turi statym leidybos iniciatyvos teis; 16) vykdo kitas pareigas, kurias Vyriausybei paveda Konstitucija ir kiti statymai. Vyriausybei ir jos veiklai atstovauja Ministras Pirmininkas. Ministras Pirmininkas: 1) sudaro Vyriausyb ir teikia jos sudt tvirtinti Respublikos Prezidentui; 2) teikia silymus Respublikos Prezidentui dl ministr skyrimo ir atleidimo; 3) valstybs tarnybos statymo nustatyta tvarka skiria pareigas ir atleidia i j Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautojus (vyriausij patarj, patarjus, atstov spaudai ir kt.), Vyriausybs kancler, Vyriausybs staig departament, kontrols ar apskaitos funkcijas vykdani tarnyb, agentr, inspekcij vadovus; 4) Konstitucijos numatytais atvejais teikia Respublikos Prezidentui silymus pavesti vienam i ministr pavaduoti Ministr Pirminink; 5) teikia Seimui svarstyti Vyriausybs program; 6) teikia Vyriausybs silymus dl apskrii virinink, j pavaduotoj skyrimo ir atleidimo i pareig; 7) kvieia Vyriausybs posdius ir jiems vadovauja (pirmininkauja), tvirtina Vyriausybs posdio darbotvark; 8) suteikia galiojimus dertis ir pasirayti tarptautines sutartis; 9) sudaro Vyriausybines delegacijas oficialiems vizitams kitas alis, taip pat dalyvauti tarptautiniuose kongresuose, konferencijose, sesijose; 10) suteikia galiojimus Vyriausybei atstovauti Konstituciniame Teisme ir kituose teismuose; 11) sprendia Vyriausybs veiklos organizavimo klausimus; 12) jeigu nepritaria ministro veiklos Vyriausybje nuostatoms, turi teis pateikti Respublikos Prezidentui silym ministr atleisti; 13) pasirao Vyriausybs nutarimus; 14) leidia potvarkius, priima operatyvius sprendimus - pavedimus, forminamus rezoliucijomis; 15) vykdo kitas pareigas, kurias Ministrui Pirmininkui paveda Konstitucija, Vyriausybs statymas ir kiti statymai. Vyriausybs statymo IX skyriaus nuostatose ir Vyriausybs reglamente tvirtinta Vyriausybins veiklos organizavimo tvarka. Vyriausyb valstybs valdymo reikalus sprendia posdiuose vis Vyriausybs nari bals dauguma priimdama nutarimus. Juos pasirao Ministras Pirmininkas ir atitinkamas ministras. Vyriausybs posdiuose gali dalyvauti asmenys, kuriems toki teis numato Konstitucija ir kiti statymai (pvz., Valstybs kontrolierius, generalinis prokuroras, Lietuvos banko pirmininkas). Vyriausybs posdius gali bti kvieiami ir kiti asmenys. Posdio darbotvark tvirtina Ministras Pirmininkas. Svarstomu klausimu Vyriausybs posdyje iklausomas praneimas, kur paprastai padaro atitinkamas ministras, ir Vyriausybs nari nuomon. Ministrui Pirmininkui leidus, savo nuomon gali pareikti ir kiti posdyje dalyvaujantys asmenys. Vyriausybs posdis teistas, jeigu jame dalyvauja dauguma Vyriausybs nari. Vyriausybs posdiai yra protokoluojami. Protokoluose nurodomi posdyje dalyvaujantys asmenys, svarstom klausim pateiks pranejas, nuomones iuo klausimu pareik kalbtojai ir priimtas sprendimas. Protokol pasirao Ministras Pirmininkas. Vyriausybs ir Ministro Pirmininko funkcijas vykdyti yra steigta Vyriausybs kanceliarija. Jai vadovauja Vyriausybs kancleris, kuris pavaldus Ministrui Pirmininkui. Vyriausybs kanceliarijos struktr ir nuostatus tvirtina Vyriausyb. 150

Vieojo valdymo subjektai

4.5. MINISTERIJOS
Ministerijos yra akins kompetencijos valdymo institucijos, vadovaujanios joms pavestoms valdymo sritims (akoms). Ministerijas Vyriausybs silymu steigia ir panaikina Seimas priimdamas statym. Ministerija vykdo statym ir kit teiss akt jai pavestos srities valstybs valdymo funkcijas ir gyvendina toje srityje valstybs politik. Jos konkreius udavinius ir funkcijas bei kitus teisins padties klausimus reglamentuoja nuostatai, kuriuos tvirtina Vyriausyb. Ministerijai vadovauja ministras, kuris: 1) sprendia ministerijos kompetencijai priklausanius klausimus ir yra tiesiogiai atsakingas u Vyriausybs programos gyvendinim bei tiesiogini udavini ir funkcij gyvendinim; 2) utikrina statym, tarptautini sutari, Respublikos Prezidento dekret, Vyriausybs nutarim, Ministro Pirmininko potvarki ir kit teiss akt vykdym; 3) teikia Vyriausybei jos darbo reglamento nustatyta tvarka statym ir kit teiss akt projektus; 4) leidia sakymus ir jais patvirtintus kitus teiss aktus, tikrina, kaip jie vykdomi. Esant reikalui, keli ministrai gali leisti bendrus sakymus arba sakymu patvirtintus kitus teiss aktus; 5) Vyriausybei pavedus, tvirtina staig prie ministerij nuostatus; 6) tvirtina ministerijos administracijos struktr ir pareigybi sra nevirydamas darbo umokesiui skirt l; 7) tvirtina ministerijos administracijos padalini nuostatus, koordinuoja ir kontroliuoja ministerijos padalini, taip pat staig prie ministerij veikl; 8) Valstybs tarnybos statymo nustatyta tvarka skiria pareigas ir atleidia i j ministerijos valstybs tarnautojus, staig prie ministerijos vadovus; 9) nustato ministerijos valstybs sekretoriaus, ministerijos sekretori administravimo sritis; 10) vykdo kitas statym ir Vyriausybs nutarim jam suteiktas funkcijas. Ministr gali laikinai pavaduoti tik Ministro Pirmininko paskirtas kitas Vyriausybs narys. Ministro politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautojai -viceministras, ministro patarjai, atstovas spaudai - padeda ministrui suformuoti politines nuostatas ir prioritetus, priimti sprendimus ir juos gyvendinti. Viceministras: 1) kontroliuoja, ar ministerijos teiss aktai ir program projektai atitinka ministro politines nuostatas jam pavestoje valdymo srityje; 2) koordinuoja ministro politinio (asmeninio) pasitikjimo valstybs tarnautoj veikl; 3) ministro pavedimu atstovauja ministrui pristatydamas bei aptardamas ministro politines nuostatas ir sprendimus visuomenei, Seimo komitetuose, Vyriausybs posdiuose; 4) dalyvauja derinant ministerijos rengiam teiss akt ir program projektus su suinteresuotomis institucijomis bei atlieka kitas ministro jam pavestas funkcijas. Ministerija turi savo administracij. Jai vadovauja ministerijos valstybs sekretorius. Jis koordinuoja ir kontroliuoja ministerijos administracijos padalini veikl, utikrina, kad gyvendinant strateginius veiklos planus optimaliai bt valdomi ir panaudojami finansiniai, materialiniai, intelektiniai ir informaciniai itekliai. Ministro pavedimu valstybs tarnybos statymo nustatyta tvarka skiria pareigas ir atleidia i j ministerijos administracijos valstybs tarnautojus. Ministerijos valstybs sekretorius pagal savo kompetencij leidia potvarkius, saugo ministerijos antspaud ir atsako u jo naudojim. Ministerijos valstybs sekretoriaus nereikia painioti su ministerijos sekretoriais, kurie yra karjeros valstybs tarnautojai, tiesiogiai pavalds ministerijos valstybs 151

ADMINISTRACINE TEISE

sekretoriui ir ministrui. Ministerijos sekretoriai vykdo funkcijas ministro nustatytose administravimo srityse. Ministerijoje yra sudaroma kolegija, kuri yra ministro patariamoji institucija. Kolegijos nariai yra ministras (kolegijos pirmininkas), viceministras, ministerijos valstybs sekretorius ir ministerijos sekretoriai. kolegijos sudt gali bti traukiami kiti ministerijos bei kit institucij atstovai. Kolegijos nari skaii nustato ir kolegijos personalin sudt bei darbo reglament tvirtina ministras. Jis taip pat teikia klausimus kolegijai svarstyti. Pagal Vyriausybs statymo 29 straipsn Lietuvos Respublikoje yra ios ministerijos: 1) Aplinkos ministerija; 2) Finans ministerija; 3) Krato apsaugos ministerija; 4) Kultros ministerija; 5) Socialins apsaugos ir darbo ministerija; 6) Susisiekimo ministerija; 7) Sveikatos apsaugos ministerija; 8) vietimo ir mokslo ministerija; 9) Teisingumo ministerija; 10) kio ministerija; 11) Usienio reikal ministerija; 12) Vidaus reikal ministerija; 13) ems kio ministerija.

4.6. VYRIAUSYBS STAIGOS IR STAIGOS PRIE MINISTERIJ

Vyriausybs statymo 33 straipsnyje pasakyta, kad ministerij funkcijoms nepriskirtiems klausimams sprsti Vyriausyb gali steigti Vyriausybs staigas - departamentus, kontrols ar apskaitos funkcijas vykdanias tarnybas, agentras, inspekcijas ir kitas staigas. Vyriausybs staigos udaviniai, funkcijos ir teiss nustatomos jos nuostatuose, kuriuos tvirtina Vyriausyb. Vyriausybs staigai vadovauja generalinis direktorius (direktorius, virininkas), kuris pavaldus Ministrui Pirmininkui. Vyriausybs staigos vadovas sprendia staigos kompetencijai priskirtus klausimus, taip pat vykdo kitas statym ir Vyriausybs nutarim nustatytas funkcijas. Vyriausybs staigos vadovas yra asmenikai atsakingas, kad staiga sprst jai pavestus udavinius. Vyriausybs staigos vadovas leidia sakymus ir sakymu patvirtintus kitus teiss aktus (nuostatus, taisykles), tikrina, kaip jie vykdomi. Vyriausybs staigos veikla organizuojama vadovaujantis Vyriausybs patvirtintais vieai paskelbtais strateginiais veiklos planais, parengtais vadovaujantis Vyriausybs programa, kuriai Seimas pritar, ir suderintais su valstybs ilgalaiks raidos strategija. iuo metu veikia tokios Vyriausybs staigos: Europos teiss departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs, Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs, Kno kultros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs, Lietuvos archyv departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs, Tautini maum ir ieivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs, Valstybin atomins energetikos saugos inspekcija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs, Tabako ir alkoholio kontrols tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs, Viej pirkim tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs, Valstybin maisto ir veterinarijos tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs ir kt. Antrosios grandies staigos, kurias steigia Vyriausyb, - tai staigos prie ministerij. J teisin padtis, palyginti su Vyriausybs staig teisine padtimi, yra kitokia. staiga prie ministerijos priklauso tos ministerijos veiklos sriiai. Pagal Vyriausybs statymo 30 straipsn prie ministerij Vyriausyb gali steigti departa152

Vieojo valdymo subjektai

mentus, taip pat kontrols ar apskaitos funkcijas vykdanias tarnybas ir inspekcijas. Joms vadovauja direktorius arba virininkas. Jis sprendia ios staigos kompetencijai priskirtus klausimus, taip pat vykdo kitas statym ir Vyriausybs statym numatytas funkcijas. staigos prie ministerijos veikl reglamentuoja nuostatai, kuriuos tvirtina Vyriausyb. staig prie ministerij vadovus skiria ir i pareig atleidia ministras, nors yra ir iimi (pvz., Policijos departamento prie VRM generalin komisar vidaus reikal ministro silymu ir Vyriausybs teikimu pareigas skiria Respublikos Prezidentas). Vyriausyb turi teis panaikinti staig prie ministerij vadov teiss aktus, jeigu jie prietarauja Konstitucijai, statymams, Prezidento dekretams, Vyriausybs nutarimams, Ministro Pirmininko potvarkiams, tarptautinms sutartims. tai prie Vidaus reikal ministerijos yra steigtos tokios staigos: Policijos departamentas, Valstybs sienos apsaugos tarnyba, Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo darb departamentas, Finansini nusikaltim tyrimo departamentas. Prie kit ministerij yra steigta toki staig: Civilins saugos departamentas prie Krato apsaugos ministerijos, Muitins departamentas prie Finans ministerijos, Valstybin mokesi inspekcija prie Finans ministerijos, Valstybin ne maisto produkt inspekcija prie kio ministerijos, Geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos darbo bira prie Socialins apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybin darbo inspekcija prie Socialins apsaugos ir darbo ministerijos, Nacionalin vartotoj apsaugos taryba prie Teisingumo ministerijos ir kt.

4.7. APSKRITIES VALDYMAS

Apskritis yra auktesnysis administracinis teritorinis vienetas. Lietuvos Respublikoje yra 10 apskrii: Vilniaus, Kauno, Klaipdos, iauli, Panevio, Alytaus, Taurags, Marijampols, Teli ir Utenos. Apskrities valdym per apskrities virinink, ministerijas bei kitas Vyriausybs institucijas organizuoja Vyriausyb. Apskrities virinink ir jo pavaduotoj (pavaduotojus) skiria ir atleidia Vyriausyb Ministro Pirmininko teikimu. Taigi apskrities valdymas yra sudtin vieojo valdymo dalis. Apskrities valdymo organizavim reguliuoja Apskrities valdymo statymas. Apskrities virininkas, vykdydamas jam paskirtas funkcijas, bendradarbiauja su savivaldybi ir valstybs valdymo institucijomis, joms pavaldiomis valdymo staigomis bei organizacijomis apskrityje. Apskrities virininkas pranea atitinkamai Seimui ar Vyriausybei apie valstybs valdymo institucij padalini apskrityje veikl ir sprendimus, jei jie neatitinka statym, Vyriausybs nutarim arba paeidia piliei ir organizacij teises. Jeigu ginijamo sprendimo nepanaikina, nepakeiia j prims valstybs institucijos padalinys ar auktesnioji valstybs valdymo institucija, galutin sprendim priima Vyriausyb. Pagal Apskrities valdymo statym pagrindiniai apskrities virininko udaviniai yra: 1) gyvendinti valstybs politik regionins pltros, socialinio aprpinimo, vietimo, kultros, sveikatos prieiros, teritorij planavimo, paminklotvarkos, ems naudojimo ir apsaugos, aplinkos apsaugos ir kitose srityse, vykdyti apskrityje valstybines ir tarpregionines programas; 2) koordinuoti apskrityje esani ministerij ir kit Vyriausybs institucij struktrini padalini veikl, taip pat derinti savivaldybi vyk-

153

ADMINISTRACINE TEISE

domj institucij veikl gyvendinant regionines programas; 3) numatyti prioritetines apskrities raidos kryptis ir rengti programas. Apskrities virininkas jam priskirtoms funkcijoms gyvendinti formuoja administracij ir jai vadovauja. Apskrities virininko administracija yra juridinis asmuo. Administracijos struktr ir jos nuostatus tvirtina apskrities virininkas pagal vyriausybs patvirtint tipin struktr ir jos tipinius nuostatus. Administracijos struktr sudaro departamentai (socialini reikal ir vietimo, regionins pltros, teiss, ems tvarkymo, kaimo reikal ir kt.), skyriai, tarnybos (pvz., apskrities gydytojo), administracijos sekretorius. Apskrities virininkas organizuoja administracijos darb ir atsako u jos veikl; teikia Vyriausybei apskrities l smatos projekt; statym ir kit teiss akt nurodyta tvarka skiria ir atleidia i pareig jam pavaldi staig vadovus, administracijos departament, skyri ir padalini vadovus, sudaro su iais darbuotojais darbo sutartis; tvirtina administracijos etat sra; aukia region pltros tarybos pirmj posd ir vadovauja tarybos darbui, kol taryba isirinks pirminink ir pasitvirtins savo nuostatus; vykdo kitus statymus, Vyriausybs ir Ministro Pirmininko jam suteiktus galiojimus. Kai apskrities virininko nra, jo pareigas eina apskrities virininko pavaduotojas. Apskrities virininkas leidia sakymus ir kitus teiss aktus ir tikrina, kaip jie vykdomi. Apskrities virininko sakymai ir kiti teiss aktai gali bti naikinami statym nustatyta tvarka.

4.8. SAVIVALDYBS VALDYMO SUBJEKTAI

Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos statym savivaldybs valdymo (administravimo) subjektai yra savivaldybs institucijos ir joms pavaldios staigos bei kiti subjektai, turintys teiss akt suteiktus galiojimus, atliekantys jiems pavestas valdymo funkcijas ir atsakingi u i funkcij gyvendinim. Savivaldybs institucijos yra atstovaujamoji institucija -savivaldybs taryba ir vykdomoji institucija - savivaldybs administracijos direktorius, turinios vietos valdios ir vieojo valdymo (administravimo) teises ir pareigas. Vieojo valdymo funkcijas statym nustatyta tvarka atlieka savivaldybs taryba, savivaldybs administracijos direktorius, kiti savivaldybs staig ir tarnyb vadovai, valstybs tarnautojai, kuriems teiss aktai ar savivaldybs tarybos sprendimai suteikia vieojo valdymo teises. Savivaldybs taryba susideda i statym nustatyta tvarka demokratikai irinkt savivaldybs bendruomens atstov. Savivaldybs taryba savo galiojimus gyvendina kolegialiai posdiuose. Tarybos posdis teistas, jeigu jame dalyvauja dauguma tarybos nari. Svarstomais klausimais taryba priima sprendimus ir kontroliuoja j gyvendinim. Sprendimai priimami vis tarybos nari, dalyvaujani posdyje, bals dauguma. Sprendimus pasirao meras arba jo pavaduotojas, pirmininkavs posdiui. Tarybos posdiai aukiami prireikus, bet ne reiau kaip kas trys mnesiai. Posdiams pirmininkauja meras, o kai jo nra - mero pavaduotojas. Tarybos posdiai protokoluojami. Protokolus pasirao meras ar jo pavaduotojas, pirmininkavs posdiui. Savivaldybs tarybos galiojimai yra labai plats -jie apibrti Vietos savivaldos statymo 17 straipsnyje. Taigi savivaldybs taryba: tvirtina savo veiklos reglament; renka ir i pareig atleidia mer, kuris yra tarybos pirmininkas (jo galiojimai

154

Vieojo valdymo subjektai

tvirtinti statymo 20-21 str.); mero teikimu skiria mero pavaduotoj/pavaduotojus; priima sprendim sudaryti savivaldybs tarybos kolegij; sudaro savivaldybje tarybos komitetus, komisijas ir kitas struktras; renka Kontrols komiteto pirminink; priima sprendim dl savivaldybs kontrolieriaus primimo ir atleidimo; priima sprendim dl savivaldybs administracijos direktoriaus primimo pareigas; tvirtina savivaldybs administracijos struktr; tvirtina savivaldybs biudet ir jo vykdymo apyskait; tvirtina eldini apsaugos, miesto ir kit gyvenamj vietovi tvarkymo, sveikatos, sanitarijos ir higienos, aplinkos apsaugos, prekybos turgavietse taisykles ir kt. Savivaldybs taryba savo galiojim laikui i savivaldybs tarybos nari gali sudaryti savivaldybs tarybos kolegij ir pavesti jai vykdyti tam tikrus Vietos savivaldos statyme nustatytus savivaldybs tarybos galiojimus. Kolegijos nariai pagal pareigas yra meras ir mero pavaduotojas/pavaduotojai. Kit kolegijos nari kandidatras tarybai tvirtinti teikia meras. Kolegijos darbo tvark, posdi organizavimo tvark, kolegijos nari status nustato savivaldybs tarybos veiklos reglamentas. Savivaldybs kontrolierius - tai savivaldybs institucija, kuri vykdo savivaldybs kontrols funkcij. Kontrolierius kontroliuoja, kaip vykdomas savivaldybs biudetas ir naudojamas jos turtas. Jis atskaitingas savivaldybs tarybai ir jo veikla nesusijusi su savivaldybs tarybos galiojim pabaiga. Savivaldybs administracija - tai savivaldybs staiga, kurios sudt eina struktriniai padaliniai - departamentai, skyriai, tarnybos ir kt. ir struktriniai teritoriniai padaliniai - seninijos. Savivaldybs administracijos struktr tvirtina ir jos direktori pareigas vieo konkurso bdu 5 metams skiria savivaldybs taryba. Savivaldybs administracijos direktorius yra pavaldus tarybai ir atsakingas merui. Savivaldybs administracija organizuoja ir kontroliuoja savivaldybs institucij sprendim gyvendinim arba pati juos gyvendina; gyvendina statymus ir Vyriausybs nutarimus, nereikalaujanius savivaldybs institucij sprendim; organizuoja savivaldybs biudeto pajam ir ilaid bei kit pinigini itekli buhalterins apskaitos tvarkym, organizuoja ir kontroliuoja savivaldybs turto valdym ir naudojim; rengia savivaldybs institucij sprendim ir potvarki projektus bei vykdo kitas statyme nurodytas funkcijas. Seninija yra savivaldybs administracijos struktrinis teritorinis padalinys, veikiantis tam tikroje savivaldybs teritorijos dalyje. Seninijos aptarnaujamos teritorijos ribas ir seninijai perduodamas savivaldybs administracijos funkcijas savo sprendimu nustato savivaldybs taryba. Seninijai vadovauja seninas, kur konkurso bdu skiria ir atleidia savivaldybs administracijos direktorius vadovaudamasis Valstybs tarnybos statymu. Seninijos veikl reglamentuoja vietos savivaldos statymas ir savivaldybs mero patvirtinti seninijos veiklos nuostatai. Seninijos ir senino funkcijos yra tokios: tvarko nam kio knygas kaimo vietovje; savivaldybs administratoriui teikia duomenis, reikalingus mokyklinio amiaus vaik apskaitai; teikia savivaldybs administratoriui duomenis apie aukiamojo amiaus jaunuolius, gyvenanius seninijos teritorijoje; dalyvauja organizuojant civilin saug; organizuoja bendrojo naudojimo teritorij, gatvi, aligatvi valym ir prieir bei gatvi ir kit viej viet apvietim; organizuoja eldini ir kapini prieir; iduoda gyventojams paymas apie eimos sudt, gyvenamj viet; i-

155

ADMINISTRACINE TEISE

duoda leidimus laidoti; kaimo gyvenamj vietovi seninijose ir miestuose, kuriuose nra civilins metrikacijos staig, registruoja mirties faktus; Notariato statymo nustatyta tvarka atlieka seninijai priskirtos teritorijos gyventojams notarinius veiksmus ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka tvirtina gyventoj oficialiems testamentams prilyginamus testamentus; nagrinja administracini teiss paeidim bylas; vykdo kitas statymo numatytas funkcijas. Savivaldybs valdymo subjektai nra pavalds valstybs institucijoms. Savivaldybs dl j teisi paeidimo gali kreiptis teism. Savivaldybs tarybos sprendimai ir mero potvarkiai, nevirijantys i institucij kompetencijos, privalomi savivaldybs administracijai, visoms savivaldybs teritorijoje esanioms staigoms, monms, organizacijoms ir gyventojams. Kaip savivaldybs laikosi Konstitucijos ir statym, kaip vykdo Vyriausybs nutarimus, priiri Vyriausybs skiriami pareignai - Vyriausybs atstovai apskrityse.

5. VALSTYBS TARNYBA
Valstybs tarnyba yra vienas i svarbiausi administracins teiss institut. Tai sudtingas, kompleksinis teiss institutas, kur sudaro ne tik administracins teiss, bet ir kit teiss sistemos ri (ak) - konstitucins, darbo, socialins apsaugos, civilins teiss - norm reguliuojami visuomeniniai santykiai. Valstybs tarnybos svok, principus, valstybs tarnautojo status, atsakomyb, darbo umokest, socialines ir kitas garantijas, tarnybos valdymo teisinius pagrindus nustato Lietuvos Respublikos valstybs tarnybos statymas. Valstybs tarnybos svoka minto statymo 2 straipsnyje apibdinama gana plaiai. Glaustai valstybs tarnyb galima apibdinti kaip visum teisini santyki, kurie atsiranda gijus valstybs tarnautojo status valstybs ar savivaldybs institucijoje ar staigoje ryium su vieojo valdymo veiklos vykdymu. Valstybs tarnyba grindiama statym virenybs, lygiateisikumo, lojalumo, politinio neutralumo, skaidrumo, atsakomybs u priimtus sprendimus, karjeros, taip pat valstybs tarnautoj veiklos etikos principais. Valstybs tarnybos statymas be ilyg taikomas valstybs tarnautojams, iskyrus statutinius valstybs tarnautojus, kuri tarnyb reglamentuoja statymo patvirtintas statutas (pvz., VRM vidaus tarnybos statutas) arba Diplomatins tarnybos statymas, nustatantys specialias primimo tarnyb, jos atlikimo, atsakomybs ir kitas su tarnybos ypatumais susijusias slygas. Statutiniams valstybs tarnautojams Valstybs tarnybos statymo nuostatos taikomos tiek, kiek j statuso nereglamentuoja statutai ar Diplomatins tarnybos statymas, iskyrus nustatyt darbo apmokjimo tvark. Valstybs tarnybos statymas netaikomas: 1) valstybs politikams (asmenims, statym nustatyta tvarka irinktiems ar paskirtiems Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Seimo nario, Ministro Pirmininko, ministro, savivaldybs tarybos nario, savivaldybs mero, savivaldybs mero pavaduotojo pareigas); 2) Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukiausiojo Teismo, Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo ir kit teism teisjams, prokurorams; 3) Lietuvos banko valdybos pirmininkui, jo pavaduotojams, valdybos nariams ir kitiems 156

Valstybs tarnyba

Lietuvos banko darbuotojams; 4) Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtiems valstybs institucij ir staig vadovams, kitiems Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtiems valstybs pareignams, iskyrus kai jie privalo atlyginti al, paeid Lietuvos Respublikos statymus (Valstybs tarnybos statymo 33 str. 3 d.). Valstybs saugumo departamento generaliniam direktoriui, jo pavaduotojams bei Specialij tyrim tarnybos direktoriui ir jo pavaduotojams taikomos Valstybs tarnybos statymo VI skirsnio nuostatos (Darbo umokestis); 5) Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtiems valstybini (nuolatini) komisij ir taryb pirmininkams, j pavaduotojams ir nariams, taip pat pagal specialius statymus steigt komisij, taryb, fond valdyb pirmininkams ir nariams, iskyrus kai jie privalo atlyginti al, paeid Lietuvos Respublikos statymus (Valstybs tarnybos statymo 33 str. 3 d.); 6) profesins karo tarnybos kariams; 7) valstybs ir savivaldybi moni darbuotojams; 8) viej staig darbuotojams; 9) darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis ir gaunantiems darbo umokest i valstybs ir savivaldybi biudet ar valstybs pinig fond. Darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys statymai bei kiti teiss aktai valstybs tarnautojams taikomi tiek, kiek j statuso ir socialini garantij nereglamentuoja Valstybs tarnybos statymas. Valstybs ir savivaldybi institucijose ir staigose yra nustatytos vairios pareigybs, nuo kuri priklauso valstybs tarnautojo teisin padtis. Valstybs tarnautojai, be jiems bding bendrj poymi, skiriasi ne tik vykdomomis funkcijomis, bet ir uimama vieta valstybs ar savivaldybs institucijose, staigose bei vaidmeniu gyvendinant valstybs tarnybos udavinius. Pagal Valstybs tarnybos statym (6 str.) valstybs tarnautoj pareigybs skirstomos : 1) karjeros; 2) politinio (asmeninio) pasitikjimo; 3) staig vadov; 4) pakaitini. Karjeros valstybs tarnautojas priimamas pareigas vieo konkurso bdu neterminuotam laikui ir turi galimyb statymo nustatyta tvarka gyvendinti teis karjer valstybs tarnyboje. Politinio (asmeninio) pasitikjimo tarnautojas priimamas pareigas j primusio valstybs politiko ar kolegialios valstybs institucijos galiojimo laikui. staigos vadovas yra valstybs tarnautojas, konkurso bdu ar politinio (asmeninio) pasitikjimo pagrindu priimtas vadovauti valstybs ar savivaldybs institucijai ar staigai. Pakaitinis valstybs tarnautojas - tai tarnautojas, pakeiiantis (be konkurso) laikinai negalint eiti pareig karjeros valstybs tarnautoj. Valstybs tarnautoj pareigybs yra trij lygi: 1) A lygio - pareigybs, kurioms btinas auktasis universitetinis arba jam prilygintas isilavinimas; 2) B lygio -pareigybs, kurioms btinas ne emesnis kaip auktasis neuniversitetinis arba jam prilygintas isilavinimas; 3) C lygio - pareigybs, kurioms btinas ne emesnis kaip vidurinis isilavinimas ir gyta profesin kvalifikacija. Valstybs tarnautoj pareigybs skirstomos 20 kategorij. Aukiausia yra 20-oji kategorija, emiausia - 1-oji kategorija. Valstybs tarnautoj pareigybs nustatomos Vyriausybs patvirtinta j apraymo ir vertinimo metodika. Pareigybs aprayme nurodoma pareigybs lygis, kategorija, specials reikalavimai, keliami tam tikras pareigas einaniam valstybs tarnautojui, pareigybei priskirtos funkcijos. Nuo valstybs tarnautojo pareigybs kategorijos priklauso algos koeficientas ir darbo umokestis. 157

ADMINISTRACINE TEISE

Valstybs tarnybos statyme nustatyti asmen primimo valstybs tarnyb bendrieji reikalavimai. Asmuo turi bti: 1) Lietuvos Respublikos pilietis; 2) mokti lietuvi kalb; 3) bti ne jaunesnis kaip 18 met ir ne vyresnis kaip 62 met ir 6 mnesi (reikalavimas bti ne vyresniam kaip 62 met ir 6 mnesi netaikomas politinio (asmeninio) pasitikjimo ir pakaitiniams valstybs tarnautojams). valstybs tarnautojo pareigas negali bti priimtas asmuo: 1) statym nustatyta tvarka pripaintas kaltu dl sunkaus nusikaltimo ar nusikaltimo valstybs tarnybai padarymo ir turintis neinykus ar nepanaikint teistum; 2) kurio teis eiti valstybs tarnautojo pareigas yra atms teismas; 3) kurio sutuoktinis, artimas giminaitis ar svainysts ryiais susijs asmuo eina valstybs tarnautojo pareigas valstybs ar savivaldybs institucijoje ar staigoje, jeigu jie pagal einamas pareigas bt susij tiesioginio pavaldumo santykiais; 4) kuris statym nustatyta tvarka pripaintas neveiksniu; 5) kuris yra statym nustatyta tvarka udraustos organizacijos narys; 6) kitais statym nustatytais atvejais. Valstybs tarnybos statyme tvirtintos valstybs tarnautoj teiss ir pareigos. Yra bendros visiems tarnautojams teiss ir pareigos ir specialiosios teiss ir pareigos, atsivelgiant tai, kokioje institucijoje ar staigoje tarnautojas dirba. Valstybs tarnybos statyme nustatytos valstybs tarnautoj karjeros galimybs, tarnybins veiklos vertinimo pagrindai, kokia veikla nesuderinama su valstybs tarnautoj pareigomis, j kvalifikacijos klimo organizavimas, socialins ir kitos garantijos. Labai svarbios statymo nuostatos, numatanios valstybs tarnautoj skatinim ir nustatanios atsakomyb. U nepriekaiting tarnybini pareig atlikim valstybs tarnautojai gali bti skatinami: 1) padka; 2) vardine dovana; 3) vienkartine pinigine imoka. U ypatingus nuopelnus valstybs tarnybai tarnautojai gali bti teikiami valstybs apdovanojimui gauti. Apie valstybs tarnautojo gautus paskatinimus ir valstybs apdovanojimus raoma valstybs tarnautojo asmens byl. U tarnybinius nusiengimus valstybs tarnautojai traukiami tarnybinn (drausminn) atsakomybn. U valstybs ir savivaldybs institucijai ir staigai padaryt materialin al valstybs tarnautojai traukiami materialnn atsakomybn. U tarnybinius nusiengimus valstybs tarnautojui gali bti skiriama viena i i tarnybini nuobaud: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) grietas papeikimas; 4) atleidimas i pareig. Tarnybin nuobauda - atleidimas i pareig gali bti skiriama tik u iurkius nusiengimus, kurie numatyti Valstybs tarnybos statyme (29 str.). Tarnybin nuobauda turi bti paskirta ne vliau kaip per vien mnes nuo tarnybinio nusiengimo paaikjimo dienos. Negalima skirti tarnybins nuobaudos, jeigu prajo 6 mnesiai nuo nusiengimo padarymo dienos arba nuo tstinio (trunkamojo) nusiengimo paaikjimo dienos. nustatytus terminus neskaitomas laikas, kur valstybs tarnautojas njo pareig dl ligos ar atostog. U vien tarnybin nusiengim galima skirti tik vien tarnybin nuobaud. Kai paaikja, kad tarnybinis nusiengimas turi baudiamosios veikos ar administracinio teiss paeidimo poymi, tarnybinio nuobaud skyrimo procedra sustabdoma ir tarnybinio patikrinimo mediaga perduodama institucijai, kompetentingai tirti atitinkamas bylas. Jeigu atsisakoma ikelti baudiamj ar administracin byl arba asmuo atleidiamas nuo baudiamosios ar administracins atsakomybs, tarnybins nuobaudos skyrimo procedra tsiama ir tarnybin nuobauda turi bti paskirta ne vliau kaip per vien mnes nuo i slyg atsiradimo, jei po atitinkam byl tirti kompetentingos institucijos 158

Valdymo aktai

sprendimo primimo neprajo daugiau kaip vieneri metai. Jei daugiau kaip vieneri met terminas prajo, tarnybins nuobaudos skyrimo procedra nutraukiama. Tarnybines nuobaudas skiria valstybs tarnautoj pareigas prims asmuo. Tarnybini nuobaud skyrimo valstybs tarnautojams tvark nustato Vyriausyb. Sprendimas dl tarnybins nuobaudos paskyrimo gali bti skundiamas Administracini byl teisenos statymo nustatymo tvarka. Valstybs tarnautojas laikomas nebaustu tarnybine nuobauda, kai po nuobaudos paskyrimo datos prajo vieneri metai. Tarnybin nuobauda gali bti panaikinta anksiau, negu sueis vieneri metai, j paskyrusio asmens motyvuotu sprendimu arba jei valstybs tarnautojas gauna valstybs apdovanojim. Valstybs tarnautojui, kuris pasirod tarnyboje neblaivus, apsvaigs nuo narkotini ar toksini mediag, tiesioginis jo vadovas t dien gali neleisti dirbti (nualinti nuo pareig) ir sustabdyti darbo umokesio mokjim. Valstybs tarnybos bendrj valdym atlieka Vyriausyb ir vidaus reikal ministras. Vyriausyb gyvendina valstybs tarnybos politik ir vykdo teiss aktuose nustatytas ios tarnybos bendrojo valdymo funkcijas. Vidaus reikal ministras teikia Vyriausybei su valstybs tarnyba susijusi teiss akt projektus, koordinuoja teiss akt gyvendinimo kontrol, atlieka valstybs tarnybos bendrojo valdymo funkcijas.

6. VALDYMO AKTAI 6.1. VALDYMO AKT SAMPRATA IR JURIDIN REIKM

Teisinje literatroje teiss aktas (lot. actus - veiksmas, poelgis) suprantamas kaip juridinis dokumentas, kuriuo siekiama tam tikr teisini pasekmi. Vieojo valdymo institucij (pareign) valdymo aktai yra savarankika teisini akt ris. iais aktais vieojo valdymo subjektai, siekdami tam tikr juridini rezultat, teisikai tvirtina savo sprendimus. Valdymo aktais tvirtinamos teiss normos, kurios reguliuoja visuomeninius santykius vieojo valdymo srityje, nustatomos tam tikros elgesio taisykls, valdymo santyki ali teiss, pareigos ir atsakomyb. Valdymo aktus leidia vieojo valdymo subjektai, vykdydami statymus ir remdamiesi statymais, todl ie aktai yra postatyminiai. Svarbiausia juridin valdymo akt reikm yra ta, kad jais sprendiami vieojo valdymo udaviniai. Valdymo aktais tvirtinama vieojo valdymo subjekt kompetencija, j veiklos formos, todl j primimas teisinje literatroje vadinamas pagrindine valdymo forma. Vieojo valdymo subjektai valdymo aktais vienaalikai ireikia savo vali, kuri yra beslygikai privaloma subjektams, kuriems jie skirti. Valdymo aktas gali bti kaip juridinis faktas, t. y. kaip tam tikra aplinkyb, kurios pagrindu atsiranda, keiiasi ar pasibaigia teisiniai santykiai. Danai valdymo aktas gali bti kit valdymo akt primimo pagrindas. Pavyzdiui, remiantis Vyriausybs nutarimu, ministerijos, Vyriausybs staigos ir kitos institucijos priima atitinkamus valdymo aktus. Valdymo aktas gali bti kaip tam tikras rodymas teismui nagrinjant civilin, administracin ar baudiamj byl. Valdymo aktai turi juridin reikm ir tais atvejais, kai jie gali bti civilini teisini sandori sudarymo ir galiojimo slyga, 159

ADMINISTRACIN TEIS

taip pat pagrindas civiliniams teisiniams, darbo, finans, ems teisiniams santykiams atsirasti, pasikeisti ar pasibaigti. Valdymo aktai gyvendinami remiantis tikinimu ir valstybins prievartos priemonmis. Taigi apibendrinus galima teigti, kad: 1. Valdymo aktai yra pagrindin teisin vieojo valdymo subjekt veiklos forma. 2. Valdymo aktai - tai postatyminiai aktai, kurie priimami vykdant statymus ir remiantis statymais. 3. Valdymo aktai yra vienaaliko pobdio teisiniai sprendimai, kurie privalomi atitinkamiems teiss subjektams. 4. Valdymo akt pagrindu atsiranda, pasikeiia arba pasibaigia teisiniai santykiai. 5. Valdymo aktai gyvendinami remiantis tikinimu ir valstybs prievartos priemonmis.

6.2. VALDYMO AKT SKIRTUMAS NUO KIT TEISINI AKT

Valdymo aktas skiriasi nuo statymo. statymas yra aukiausia juridin valstybs valdios valios pasireikimo forma ir vis kit teisini akt altinis. Valdymo aktas galioja tik tada, kai yra ileistas pagal statym ir vykdant j. Nuo statymo priklauso valdymo akto turinys ir juridin galia. Valdymo aktai skiriasi nuo teismo procesini akt. Teismas normini akt nepriima, elgesio taisykli nenustato. Teismo aktai priimami remiantis civilinio, baudiamojo ar administracinio proceso normomis bylose, kuri nagrinjimas priklauso tik teismo kompetencijai. Teismas statym nustatyta procesine tvarka byloje priima sprendim, nuosprend, nutarim arba nutart nesikiant jokioms kitoms institucijoms ar pareignams. Tuo tarpu vieojo valdymo subjektas priima norminius ir nenorminius aktus ne tik remdamasis statymais, bet ir vykdydamas tiesioginius auktesnij institucij, j pareign nurodymus. Valdymo aktas skiriasi nuo civilins sutarties - juridinio akto civiliniuose teisiniuose santykiuose. Civilin sutartis yra sandoris, t. y. dviej ar daugiau subjekt savitarpio susitarimo ir veikimo rezultatas. Valdymo akt teisiniai santykiai paprastai nustatomi, pakeiiami arba nutraukiami vienaalikai, be antrosios io santykio alies sutikimo. Valdymo aktai skiriasi ir nuo visuomenini organizacij akt. Visuomenini organizacij aktai yra privalomi ioms organizacijoms ir j nariams. Vieojo valdymo subjekt aktai gali bti privalomi visiems adresatams, t. y. valstybinms ir savivaldybi institucijoms, staigoms, monms, j pareignams, visuomeninms organizacijoms ir pilieiams. Galiausiai valdymo aktai skiriasi nuo asmens ir tarnybini dokument (asmens paso, asmens liudijimo, diplomo, gimimo liudijimo, revizijos akto ir kt.). Minti dokumentai teiss norm nenustato, nesukuria, nepakeiia ir nenutraukia administracini teisini santyki. Dokument paskirtis - paliudyti asmens tapatyb, patvirtinti tam tikr fakt. Tam tikrais atvejais tarnybiniai dokumentai (pvz., revizijos aktas) gali bti pagrindas valdymo aktui priimti. Pavyzdiui, remdamasis revizijos aktu organizacijos vadovas priima sakym, kuriame nustatoma darbo tvarka, turto apsaugos taisykls ir 1.1.

160

Valdymo aktai

6.3. VALDYMO AKT KLASIFIKACIJA

Vieojo valdymo subjekt valdymo aktai labai vairs ir jie turi specifini, tik jiems bding poymi. Todl ie aktai gali bti klasifikuojami pagal vairius kriterijus. Specialiojoje teisinje literatroje valdymo aktai daniausiai klasifikuojami pagal: 1) juridines savybes; 2) galiojim erdvje; 3) juos priimani subjekt kompetencijos pobd; 4) juos priimanius subjektus; 5) j iorins iraikos form. Pagal juridines savybes valdymo aktai skirstomi norminius ir individualius (administracinius, teiss taikymo) aktus. Norminiame valdymo akte nustatomos elgesio taisykls individualiais bruoais neapibdint subjekt grupei. Vienas i svarbiausi norminio akto poymi yra tas, kad jame nenurodomas konkreiai apibrtas administracini teisini santyki subjektas, o tik bendrais bruoais nusakomi tam tikros kategorijos subjektai (apskritai pilieiai, pareignai, organizacijos ir pan.). Individualus teiss aktas - tai vienkartinis teiss taikymo aktas, skirtas konkreiam subjektui ar individualiais bruoais apibdint subjekt grupei. Individualus aktas priimamas tada, kai reikia taikyti tam tikras norminiame akte nustatytas teiss normas. Pavyzdiui, remdamasis vietimo ir mokslo ministerijos nuostatais (norminiu aktu) ministras priima sakym (individual akt) steigti N vidurin mokykl. Pagal galiojim erdvje valdymo aktai skirstomi centrini ir teritorini valdymo subjekt aktus. Pavyzdiui, Vyriausybs aktai galioja visoje alies teritorijoje, o teritorini valdymo subjekt aktai - tik tam tikrame administraciniame teritoriniame vienete (apskrityje). Pagal vieojo valdymo subjekt kompetencijos pobd valdymo aktai skirstomi bendrosios ir akins kompetencijos institucij aktus. Bendrosios kompetencijos subjekt aktams priklauso Vyriausybs aktai, kuriais reguliuojami visuomeniniai santykiai vairiose kins, socialins kultrins ir administracins politins veiklos srityse. akins kompetencijos institucij aktai yra ministerij aktai. Pagal aktus priimanius valdymo subjektus aktai skirstomi : 1) Vyriausybs nutarimus ir Ministro Pirmininko potvarkius, jo pavedimus, formintus rezoliucijomis; 2) ministr sakymus; 3) Vyriausybs staig vadov sakymus; 4) apskrii virinink sakymus; 5) centrini valdymo institucij staig, esani administraciniuose teritoriniuose vienetuose, vadov sakymus; 6) savivaldybi administracijos vadov sakymus; 7) staig, moni, organizacij vadov sakymus. Pagal iorins iraikos form valdymo aktai gali bti raytiniai ir odiniai. Paprastai daugkartiniam taikymui skirti aktai yra raytiniai. Jeigu sakymu nustatyta, kad akto forma privalo bti raytin, tai to nesilaikant aktas neturs teisins galios. Operatyvioje veikloje valdymo subjektai danai vartoja odin akt form. Pavyzdiui, institucij, staig vadovai danai odiu duoda tam tikrus sakymus, nurodymus, kurie yra privalomi.

161

ADMINISTRACINE TEISE

6.4. VALDYMO AKT RENGIMO IR PRIMIMO TVARKA

Valdymo akt rengimo ir primimo tvark reglamentuoja statymai ir kiti teiss aktai. Lietuvos Respublikos statym ir kit teiss normini akt rengimo tvarkos statymas nustato valdymo akt rengimo tvark, stadijas, akt formas, struktr, turinio ir kalbos reikalavimus. Valdymo akt rengimo ir primimo tvark taip pat reglamentuoja Vyriausybs darbo reglamentas, ministerij, Vyriausybs staig, savivaldybi taryb darbo reglamentai ir Teisingumo ministro sakymas dl valdymo akt rengimo rekomendacij. Numatytos tokios valdymo akto rengimo stadijos: 1) valdymo akto (norminio) paskirties ir jo rengimo uduoties nustatymas; 2) valdymo akto projekto rengjo nustatymas (parinkimas); 3) valdymo akto teksto parengimas; 4) valdymo akto derinimas ir aprobavimas. Pasilymus valdymo aktams rengti turi teis teikti visi fiziniai ir juridiniai asmenys. Valdymo akto paskirt ir jo rengimo uduot turi teis nustatyti valstybs ar savivaldybs institucijos pagal savo kompetencij. Akto rengjais gali bti institucijos paskirti ar konkurso tvarka parinkti asmenys ar j grup, taip pat asmuo arba asmen iniciatyvin grup. Valdymo aktas turi bti parengtas pagal mintame statyme (5-12 str.) tvirtintus reikalavimus. Tai reikia, kad valdymo aktas turi atitikti Konstitucij, statymus, Vyriausybs nutarimus, kitus teiss aktus. statyme nustatyta, kad btina laikytis rengiamo valdymo akto formos, t. y. akte turi bti: 1) institucijos, galiotos priimti akt, pavadinimas; 2) akto ries pavadinimas (nutarimas, sakymas, nuostatai); 3) konkretaus klausimo, kuriuo priimamas aktas, pavadinimas (pvz., vietimo ir mokslo ministro sakymas Dl bendrojo lavinimo mokykl kompiuterizavimo"); 4) akto primimo data, numeris, vieta; 5) akto tekstas; 6) akt pasiraanio asmens pareigos, vardas, pavard; 7) akto teksto virutinje deinje pusje turi bti parayta Projektas". Btina laikytis statyme nurodytos valdymo akto struktros. Vyriausybs ir kit valdymo institucij teiss aktus sudaro punktai, j pastraipos ir punkt papunkiai. Punktai ymimi arabikais skaitmenimis ir numeruojami i eils. Po skaitmens dedamas takas. Punkt pastraipos nenumeruojamos. Punkt papunkiai ymimi arabikais skaitmenimis ir turi pradin punkto ir savo eils skaitmen. Tarp punkto ir papunkio skaitmens ir po papunkio skaitmens dedami takai. Atskirai numeruoti papunkiai gali bti vadinami punktais. Viso teiss akto punkt numeracija yra itisin. Didesns apimties valdymo aktas gali bti skirstomas skyrius ir skirsnius. Skyriai ir skirsniai ymimi romnikais skaitmenimis i eils. statyme yra tvirtinti tokie valdymo akto turinio reikalavimai: 1) akto turinys turi atitikti jo paskirt; 2) akto turinys turi bti logikas, glaustas ir aikus; 3) akto tekste neturi bti nereikaling arba netaisykling odi, odi jungini, pastab ir dviprasmybi. Punkto tekstas nekartojamas kituose punktuose. Neleistini odi sutrumpinimai, iskyrus atvejus, kai pateikiama nuoroda leidin, kuriame is aktas oficialiai paskelbtas. Pirm kart minimas pavadinimas negali bti trumpinamas. Valdymo aktai raomi laikantis bendrins lietuvi kalbos norm ir teiss terminijos. Tarptautiniai odiai vartojami tik tada, kai lietuvi kalboje nra i odi atitikmen. statyme nustatyti taip pat reikalavimai, kuri reikia laikytis keiiant ar papildant valdymo akt. Keiiant valdymo akt, jei punktas, jo dalis keiiamas i esms, turi bti idstoma pakitimo esm ir pateikiama keiiamo punkto, jo dalies 162

Valdymo aktai

nauja redakcija. Jei valdymo aktas papildomas nauju punktu (jo dalimi), idstoma papildymo esm ir pateikiama naujo punkto redakcija. Jei keiiamame akte keiiama ar buvo pakeista daugiau kaip pus jo punkt, aktas paprastai pateikiamas naujos redakcijos arba parengiamas naujas teiss aktas. Kiti reikalavimai keiiant ar papildant valdymo aktus yra nustatyti nurodyto statymo 11 straipsnyje. Parengtas valdymo akto projektas derinamas, tvirtinamas ir pateikiamas institucijai, galiotai j priimti. Derinamas ekonominius santykius reguliuojanio akto projektas turi bti vertinamas antikorupciniu poiriu. Jeigu yra pagrindo manyti, kad priimtas aktas gali daryti tak kriminogeninei situacijai, j priimti galiota institucija skiria kriminologin ekspertiz. Valdymo akt primimo tvarka nustatyta statymuose. Aktai priimami kolegialiai ir vienvaldikai. Vyriausybs statymo 41 straipsnyje pasakyta, kad Vyriausybs nutarimai priimami posdiuose vis Vyriausybs nari bals dauguma. Vyriausybs nutarimus per 3 dienas pasirao Ministras Pirmininkas ir atitinkamos srities ministras. Ministras Pirmininkas, ministrai, Vyriausybs staig ir kit valdymo institucij vadovai aktus priima vienvaldikai ir juos pasirao. Prireikus keli ministrai gali leisti bendr sakym arba sakymu patvirtintus kitus teiss aktus (instrukcijas, taisykles) ir priimt sakym pasirao.

6.5. VALDYMO AKT PASKELBIMO IR SIGALIOJIMO TVARKA

Valdymo akt paskelbimo ir sigaliojimo tvarka nustatyta 1993 m. balandio 6 d. statyme Dl Lietuvos Respublikos statym ir kit teiss akt skelbimo ir sigaliojimo tvarkos". Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimai, kuriuose nustatomos, keiiamos ar pripastamos netekusiomis galios teiss normos, sigalioja kit dien po to, kai jie, pasirayti Ministro Pirmininko ir atitinkamo ministro, paskelbiami Valstybs iniose", jeigu paiuose nutarimuose nenustatyta vlesn j sigaliojimo data. Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimai, kuriuose nra nustatomos, keiiamos ar pripastamos netekusios galios teiss normos, taip pat Ministro Pirmininko potvarkiai sigalioja j pasiraymo dien, jeigu paiuose nutarimuose ir potvarkiuose nenustatyta vlesn j sigaliojimo data. Lietuvos banko, ministerij, departament ir Vyriausybs staig bei kit valstybs valdymo institucij teiss aktai, kuriuose nustatomos, keiiamos ar pripastamos netekusiomis galios teiss normos, sigalioja kit dien po j paskelbimo Valstybs iniose", jeigu paiuose teiss aktuose nenumatyta vlesn j sigaliojimo data. Auktesnij administracini vienet valdymo institucij, savivaldybi ir j vykdomj institucij priimti teiss aktai, kuriuose nustatomos, keiiamos ar pripastamos netekusiomis galios teiss normos, sigalioja kit dien po j paskelbimo vietinje spaudoje, jeigu paiuose teiss aktuose nenustatyta vlesn j sigaliojimo data. Teiss aktai, kuriuose yra valstybs ar tarnybin paslapt sudarani ini, Valstybs iniose", interneto tinklalapiuose ir vietinje spaudoje neskelbiami. ie aktai turi bti isiuniami toms institucijoms, kurios statym nustatyta tvarka gali disponuoti valstybs ar tarnybin paslapt sudaraniomis iniomis.

163

7. ADMINISTRACIN ATSAKOMYB 7.1. ADMINISTRACINS ATSAKOMYBS SAMPRATA

Administracin atsakomyb yra savarankika teisins atsakomybs ris, todl jai yra bdingi visi bendrieji teisins atsakomybs bruoai. Administracin atsakomyb - tai asmens pareiga atsakyti u padaryt administracins teiss paeidim. Administracins atsakomybs pagrindas - statymo nustatytas administracinis teiss paeidimas. Administracinio teiss paeidimo ir administracins atsakomybs subjektas gali bti fizinis asmuo, kaltas padars paeidim. Traukiamam administracinn atsakomybn asmeniui taikoma administracin nuobauda, kuria teiss paeidjui daromas tam tikras teisinis poveikis. Atlikdamas administracin nuobaud kaltas asmuo priverstas patirti jam nemaloni moralinio, turtinio, fizinio ir kitokio pobdio padarini. Nubaustas asmuo netenka kai kuri materialini vertybi, teisi, laisvs, darbo, patiria moralinio pobdio padarini. Administracinn atsakomybn, skirtingai negu drausminn (tarnybinn), kalti asmenys traukiami ne tarnybinio, ne darbo santyki pavaldumo tvarka. Tai reikia, kad administracini teiss paeidim bylas nagrinja ir kaltiesiems nuobaudas skiria ne staig, moni, organizacij, kuriose dirba paeidjas, vadovai, bet kitos atitinkamos valstybs valdymo institucijos, j pareignai ar teismas (teismo teisjas). Kalti padar administracin teiss paeidim asmenys traukiami administracinn atsakomybn Lietuvos Respublikos administracini teiss paeidim kodekso normose nustatyta tvarka, kuri garantuoja objektyv, visapusik, teising bylos nagrinjim ir asmens teisi apsaug. Administracinei atsakomybei bdinga tai, kad ji yra labai svarbi teisin priemon kovojant ne tik su administraciniais, bet ir kitais teiss paeidimais. Ypa svarbus profilaktinis administracins atsakomybs vaidmuo kovojant su piktybiniais vieosios tvarkos paeidimais, vagystmis, tarnybiniais piktnaudiavimais, keli eismo taisykli, aplinkos apsaugos, priegaisrins apsaugos ir kitais pavojingais teiss paeidimais. Svarbu ir tai, kad taikant administracin atsakomyb siekiama ne tik kaltj asmen nubausti, bet ir sudrausminti kitus, pasakyti, jog btina laikytis statym, utikrinti, kad bt vykdomi teiss reikalavimai. Reikia pabrti, kad administracin atsakomyb u teiss paeidimus nustatoma tik statymais.

7.2. ADMINISTRACINS ATSAKOMYBS PRINCIPAI

Teisins atsakomybs tikslas bus pasiektas, ji bus veiksminga, kai j taikantys subjektai laikysis pagrindini jos princip. Teisje atsakomybs principai suprantami kaip tam tikros vadovaujanios nuostatos, idjos, kurios atspindi ir ireikia pagrindinius teiss reikalavimus, jos esm. 1. Atsakomybs teistumo principas. Tai reikia, jog reikia tiksliai laikytis materialij ir procesini teiss norm ir jas vykdyti. Administracini teiss paeidim kodekso 7 straipsnyje pasakyta: Niekam negali bti taikoma poveikio priemon u administracin teiss paeidim kitaip, kaip statym nustatytais pagrindais ir tvarka". 164

Administracin atsakomyb

2. Atsakomybs tik u prieing teisei veikim ar neveikim ir tik esant kaltei principas. Tai reikia, kad administracinn atsakomybn gali bti traukiamas asmuo, kuris padar teiss draudiam veikim (neveikim) kaltai, t. y. suvokdamas pavojingus, alingus visuomenei tokio savo elgesio padarinius, j siekdamas arba smoningai leisdamas tokiems padariniams atsirasti. 3. Atsakomybs teisingumo ir tikslingumo principas. Jo esm yra ta, kad administracins atsakomybs priemons (j grietumas) turi bti nustatytos ir parinktos teisingai ir tikslingai, atsivelgiant teiss paeidimo pavojingum, paeidjo kalts laipsn, atsakomyb velninanias ir sunkinanias aplinkybes. Tuo atveju, kai taikyti administracin atsakomyb netikslinga arba atsakomybs tikslas pasiektas anksiau negu buvo numatyta taikant nuobaud, atsakomyb gali bti netaikoma arba nuo jos asmuo gali bti atleistas anksiau. ATPK 301 straipsnyje pasakyta: Organas (pareignas), nagrinjantis administracini teiss paeidim bylas, atsivelgdamas aplinkybes, nurodytas io kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat io kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomyb lengvinanias bei kitas statym nenurodytas lengvinanias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti maesn nuobaud nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti velnesn nuobaud nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracins nuobaudos". Pagal ATPK 329 straipsn, jei asmuo, kuriam atimta teis vairuoti transporto priemon arba teis medioti ar vejoti, teiss atmimo laikotarpiu nepadar teiss paeidimo, nuobaud skyrs pareignas gali, prajus ne maiau kaip pusei paskirtojo laiko, tarpininkaujant visuomeninei organizacijai, darbdaviui, sutrumpinti nurodytos specialiosios teiss atmimo termin. 4. Atsakomybs neivengiamumo principas. Jo esm ta, kad kiekvienas administracins teiss paeidimas turi bti iaikintas, kaltas asmuo patrauktas atsakomybn, skirta nuobauda vykdyta. spjamoji administracins nuobaudos reikm svarbi tuo, kad ji neivengiama ir daro real poveik teiss paeidjui. Nebaudiamumas, teiss paeidimo nepasmerkimas paprastai skatina naujus paeidimus, padeda formuotis antivisuomeniniams paeidjo polinkiams bei proiams. 5. Atsakomybs vieumo principas. Jis reikalauja, kad kalto asmens poelgis bt pasmerktas vieai, atvirai, inant visuomenei. Atsakomybs vieumas didina aukljamj poveik paeidjui ir kitiems asmenims, daro atsakomybs priemones veiksmingesnes. Vieumo principo reikalavimai gali bti gyvendinami vairiais bdais vieai, atvirai svarstant bylas, organizuojant ivaiuojamuosius byl nagrinjimo posdius monse, staigose, gyvenvietse, praneant darboviets, mokyklos administracijai ir kolektyvui apie jo nario bylos svarstymo rezultatus. 6. Atsakomybs operatyvumo principas. Tai reikia, kad administracini teiss paeidim bylos tiriamos, nagrinjamos, nuobaudos paeidjui skiriamos ir vykdomos nedelsiant, per kuo trumpesn laikotarp nuo paeidimo padarymo. Administracini teiss paeidim bylos ypatingos tuo, kad ATPK normose nemaai numatyta atvej, kai administracins nuobaudos kaltiems asmenims gali bti skiriamos teiss paeidimo padarymo vietoje (ATPK 262 str.). Atsakomybs operatyvumas didina jos efektyvum bei veiksmingum.

165

ADMINISTRACINE TEISE

7.3. ADMINISTRACINS ATSAKOMYBS PAGRINDAS ADMINISTRACINIS TEISS PAEIDIMAS

Administracins atsakomybs pagrindas yra administracinis teiss paeidimas. Tai tokia asmens veika (veikimas ar neveikimas), kuriai bdingi ie pagrindiniai poymiai: 1) veikos prieingumas teisei; 2) veikos pavojingumas (alingumas) visuomenei; 3) veikos kaltumas; 4) atsakomyb (baudiamumas) u veikos padarym (ATPK 9 str.). Pirmasis poymis reikia, kad tam tikras veikas (veiksmus, poelgius, neveikim) draudia statymas. Tokios draudiamos veikos yra suformuluotos ATPK ypatingojoje dalyje (pvz., inomai melagingas specialij tarnyb ikvietimas (186 str.), priegaisrins saugos taisykli paeidimas (192 str.), kontrabanda (210 str.). Antrasis poymis reikia, kad draudiamos veikos yra dl to, kad jos pavojingos visuomenei, sukelia negatyvius, alingus padarinius (paeidiama vieoji tvarka, sualojamas turtas, padaroma ala mogaus sveikatai ir 1.1.). Treiasis poymis reikia, kad prieingi teisei veiksmai (neveikimas)padaromi kaltai, t. y. tyia ar dl neatsargumo. Ketvirtasis poymis reikia, kad kaltas padars administracin teiss paeidim asmuo turi bti baudiamas, turi atsakyti u padaryt veik pagal statym. ATPK Ypatingosios dalies normose nustatytos sankcijos, kurios taikomos teiss paeidjams u konkreius padarytus paeidimus. Administracinis teiss paeidimas yra savarankika teiss paeidimo ris. Administracini teiss paeidim sudtys yra suformuluotos ATPK Ypatingosios dalies normose. Pagrindinis administracinio teiss paeidimo atribojimo nuo baudiamojo nusiengimo ir baudiamojo nusikaltimo kriterijus yra veikos visuomenei pavojingumo laipsnis. Administracinis teiss paeidimas yra maiau pavojingas visuomenei negu baudiamasis nusikaltimas ar baudiamasis nusiengimas. Kokios teisei prieingos ir visuomenei pavojingos veikos laikomos administraciniais teiss paeidimais ir kokios veikos priskiriamos baudiamiesiems nusikaltimams ar baudiamiesiems nusiengimams, sprendia statymo leidjas.

7.4. JURIDIN ADMINISTRACINIO TEISS PAEIDIMO SUDTIES ANALIZ

Be nurodyt bendrj poymi, administraciniam teiss paeidimui, kaip ir bet kokios kitos ries teiss paeidimui, yra bdingi tam tikri objektyvs ir subjektyvs poymiai, kurie ir eina juridin io teiss paeidimo sudt. Taigi administracinio teiss paeidimo sudt eina tokie keturi pagrindiniai elementai: 1) objektas; 2) objektyvioji pus;3) subjektas;^) subjektyvioji pus. ie visi administracinio teiss paeidimo sudties elementai yra tarpusavyje labai susij. Jei veikoje bent vieno i i element trksta, tai nra ir administracinio teiss paeidimo sudties. Taigi administracinio teiss paeidimo sudtis suprantama kaip tam tikr juridini veikos poymi, rodani jos prieingum teisei ir pavojingum visuomenei, visuma. Juridin administracinio teiss paeidimo sudties element analiz padeda iaikinti jo socialin pobd, turin, individualius jo sudtini element poymius ir teisingai nustatyti juridin veikos kvalifikacij. 166

Administracin atsakomyb

Administracinio t e i s s paeidimo objektas gali bti: bendrasis, rinis ir tiesioginis. Bendrasis administracinio teiss paeidimo objektas - tai tie visuomeniniai santykiai (materialios ir dvasins vertybs, teisiniai griai), kuriuos ksinasi teisei prieinga veika ir tuos visuomeninius santykius gina administracins teiss normos. Rinis administracinio teiss paeidimo objektas - tai grup teiss reguliuojam gimining visuomenini santyki, kuriuos ksinasi teisei prieinga veika ir kuriuos gina administracins teiss sankcijos. ATPK Ypatingojoje dalyje yra ivardyti tipikiausi riniai administracini teiss paeidim objektai: valstybin ir vieoji tvarka, nuosavyb, piliei teiss ir laisvs, gamtos, istorijos ir kultros paminklai, valdymo tvarka, teisingumas ir kt. Tiesioginis administracinio teiss paeidimo objektas - tai tie teiss reguliuojami visuomeniniai santykiai, tos vertybs, griai, kuriuos tiesiogiai ksinasi veika. Pavyzdiui, vieoji tvarka (rinis objektas) gali bti paeista sutrikdius moni poils, rimt. Taigi iuo atveju tiesioginis paeidimo objektas - moni poilsis, rimtis. Administracinio te is s paeidimo objektyvioji pus-tai visuma poymi, kurie apibdina iorin veikos pasireikimo form (paeidimo padarymo bd). Objektyvioji administracinio teiss paeidimo pus paprastai yra formuluojama teiss normos dispozicijoje. Objektyviajai administracinio teiss paeidimo pusei priskiriami visi tie ioriniai veikos pasireikimo poymiai bei aplinkybs, kurie t veik ir apibdina: 1) teisei prieingi veiksmai (neveikimas); 2) alingi padariniai; 3) prieastinis ryys tarp veiksm (neveikimo) ir aling padarini; 4) paeidimo padarymo vieta, laikas, bdas, priemons. Kitaip sakant, objektyvioji pus rodo, kaip, kokiais konkreiais veiksmais (neveikimu), bdais, priemonmis, kokiomis aplinkybmis padaromas administracinis teiss paeidimas. Pavyzdiui, ATPK 1883 straipsnyje pasakyta: Neleidimas Valstybs kontrols pareign ir j galiot asmen tikrinti moni, staig ir organizacij, nepateikimas jiems dokument arba dokument nuslpimas, klaidingas, ne vis arba ne laiku ini suteikimas, taip pat valstybs kontrols pareign teist reikalavim ir sprendim nevykdymas utraukia baud pareignams nuo penki imt iki vieno tkstanio lit". Administracinio teiss paeidimo subjektas gali bti fizinis asmuo, kuriam iki administracinio teiss paeidimo padarymo sukako 16 met ir yra pakaltinamas. eiolika met - tai amiaus riba, nuo kurios asmuo sugeba suvokti savo poelgius, vertinti j sukeltus alingus padarinius ir savo atsakomyb u vykdytus teisei prieingus veiksmus. Administracinn atsakomybn netraukiamas asmuo, kuris, darydamas prieingus teisei veiksmus (veikimas ar neveikimas), buvo nepakaltinamas, t. y. negaljo suprasti savo veiksm esms arba j valdyti dl chronikos psichikos ligos, laikino psichins veiklos sutrikimo, silpnaprotysts ar kitokios patologins bsenos. Administracinje teisje, be paprasto subjekto, yra iskiriamas h specialusis paeidimo subjektas. Toks subjektas gali bti asmuo, kuriam, be bendrj administracinio teiss paeidimo subjekto poymi, yra bdingi papildomi, specials, poymiai, numatyti teiss normose. Paprastai specialieji administracini teiss paeidim subjektai yra pareignai (ATPK 14 str.), tvai, prekybos moni darbuotojai, profesionals transporto priemoni vairuotojai ir kt. Reikia pasakyti, kad ne visi administracini teiss paeidim subjektai yra traukiami administracinn atsakomybn. ATPK 15 straipsnyje pasakyta, kad tikrosios karo tarnybos kariai, taip pat policijos, vidaus reikal tarnyb pareignai ir jiems 167

ADMINISTRACINE TEISE

prilyginti asmenys u administracinius teiss paeidimus atsako pagal drausms statutus, o Specialij tyrim tarnybos pareignai - pagal Specialij tyrim tarnybos statut. Kiti asmenys, kuriems taikomi drausms statutai arba specials drausms nuostatai, tiesiogiai iuose aktuose nurodytais atvejais u administracinius teiss paeidimus traukiami administracinn atsakomybn. Usienieiai, padar administracin teiss paeidim, atsako pagal ATPK, jeigu kitaip nenumatyta kituose statymuose ir Lietuvos Respublikos tarptautinse sutartyse (ATPK 16 str.). Administracinio teiss paeidimo subjektyvioji pus - tai asmens psichinis santykis su jo daroma teisei prieinga veika ir jos padariniais. Administracinio teiss paeidimo subjektyvij pus sudaro ie elementai: kalt, motyvas ir tikslas. Kalt yra pagrindinis administracinio teiss paeidimo subjektyviosios puss elementas. Jeigu asmens veiksmuose nra kalts, negali bti ir teiss paeidimo sudties, kartu ir administracins atsakomybs. Kalt gali reiktis dviem formomis: tyia ir neatsargumu. Administracinis teiss paeidimas laikomas padarytu tyia, jeigu j padars asmuo suprato prieing teisei savo veikimo arba neveikimo pobd, numat alingas jo pasekmes ir j norjo arba nors ir nenorjo i pasekmi, bet smoningai leido joms kilti (ATPK 10 str.). Administracinis teiss paeidimas laikomas padarytu dl neatsargumo, jeigu j padars asmuo numat, kad jo veikimas ar neveikimas gali sukelti alingas pasekmes, bet lengvabdikai tikjosi, kad j bus ivengta, arba nenumat, kad gali kilti tokios pasekms, nors turjo k galjo jas numatyti (ATPK 11 str.). Administracinio teiss paeidimo motyvas - tai paskatos, kurios stumia subjekt vykdyti teisei prieingus veiksmus. Paskatos gali bti, pavyzdiui, kertas, pavydas, pyktis. Teiss paeidimo tikslas yra tai, ko subjektas siekia darydamas teisei prieing veik (pvz., pasisavinti svetim turt, sualoti ar sunaikinti svetim turt). Reikia pabrti, kad norint teisingai vertinti subjektyvius ir objektyvius veikos poymius bei teisingai juridikai kvalifikuoti veik, btina isiaikinti teiss paeidimo padarymo tikslus bei motyvus. Kaip jau buvo minta, veika, neturinti administracinio teiss paeidimo poymi, negali bti pripastama administraciniu teiss paeidimu. Taiau galiojantys statymai numato tokius veiksmus, kurie iorikai primena administracinio teiss paeidimo poymius, bet i esms dl tam tikr aplinkybi nra pavojingi visuomenei ir prieingi teisei ir todl, juos padarius, administracin atsakomyb netaikoma. Kitaip tariant, statymai numato aplinkybes, kurios paalina veikos pavojingum ir prieingum teisei. Tokios aplinkybs yra btinasis reikalingumas ir btinoji gintis (ATPK 17 ir 18 str.).

7.5. ADMINISTRACINS NUOBAUDOS IR J RYS

Administracins nuobaudos yra savarankika administracinio teisinio poveikio priemoni ris. Administracini nuobaud paskirtis bei tikslai nustatyti ATPK 20 straipsnyje. Jame raoma: Administracin nuobauda yra atsakomybs priemo-

168

Administracin atsakomyb

n, kuri skiriama administracin teiss paeidim padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklti, kad jie laikytsi statym, gerbt bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad pats teiss paeidjas, tiek ir kiti asmenys nepadaryt nauj teiss paeidim". Administracins nuobaudos, panaiai kaip ir baudiamosios bausms, yra represinio pobdio. Asmuo, kuriam skirta administracin nuobauda, priverstas patirti tam tikrus neigiamo pobdio padarinius, t. y. jis netenka tam tikr teisi, laisvs, materialini vertybi arba patiria kitokius teisi apribojimus. Taiau be represinio pobdio poveikio, administracins nuobaudos turi ir kitoki tiksl. Jomis siekiama teiss paeidj ir kitus asmenis drausminti, auklti ir spti, kad nepadaryt teiss paeidim. Administracini nuobaud efektyvum lemia tai, kad kiekvienu atveju jos turi bti taikomos atsivelgiant konkret teiss paeidim, jo padarymo aplinkybes. Nuobaudos grietumas visada turi atitikti padaryto administracinio teiss paeidimo pavojingumo visuomenei laipsn, kalto asmens savybes, atsakomyb lengvinanias ir sunkinanias aplinkybes. Reikia pabrti, kad administracini teiss paeidim sudt ir administracines nuobaudas nustato tik statym leidjas. ATPK 21 straipsnyje numatytos tokios administracini nuobaud rys: 1) spjimas; 2) bauda; 3) daikto, kuris buvo administracinio teiss paeidimo padarymo rankis arba tiesioginis objektas, ir pajam, kurios buvo gautos padarius administracin teiss paeidim, konfiskavimas; 4) suteiktos asmeniui specialiosios teiss (teiss vairuoti transporto priemones, teiss skraidyti orlaivio gulos nariu, atlikti orlaivi technin prieir, dirbti skrydi vadovu, teiss medioti arba vejoti) atmimas; 5) administracinis aretas; 6) nualinimas nuo darbo (pareig). Pagal ATPK 22 straipsn administracins nuobaudos gali bti pagrindins ir papildomosios. Daikto konfiskavimas, specialiosios teiss atmimas ir nualinimas nuo darbo (pareig) gali bti skiriami kaip pagrindins ir kaip papildomosios administracins nuobaudos. ATPK 21 straipsnio 1 dalyje nurodytos kitos administracins nuobaudos gali bti skiriamos tik kaip pagrindins. spjimas, kaip administracin nuobauda, pareikiamas ratu. statym numatytais atvejais spjimas gali bti forminamas kitokiu nustatytu bdu. Bauda asmenims negali bti skiriama maesn kaip deimt lit ir didesn kaip vienas tkstantis lit. Pareignams skiriama bauda negali bti maesn kaip dvideimt lit ir didesn kaip du tkstaniai lit. U atskir ri administracinius teiss paeidimus statyme gali bti nustatyta didesn bauda, negu numatyta ATPK 24 straipsnyje. U administracinius teiss paeidimus nepilnameiui gali bti skiriama ne daugiau kaip pus baudos, numatytos ATPK. ATPK numatytais atvejais kaip alternatyvi nuobauda rajono (miesto) apylinks teismo nutarimu ir paeidjo sutikimu bauda gali bti pakeista nemokamais vieaisiais darbais. Daikto ar pajam, gaut padarius administracin teiss paeidim, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas io daikto ir i pajam pavertimas valstybs nuosavybe. Konfiskuotas gali bti tik daiktas ir pajamos, kurie yra paeidjo nuosavyb, iskyrus daikt ir pajamas, kurie buvo administracinio teiss paeidimo padarymo rankis arba tiesioginis objektas ir kurie buvo gauti padarius administracin teiss paeidim, numatyt ATPK 1632, 173 straipsniuose, 2091 straipsnio 2 dalyje, 2092 straipsnio 1,2 ir 3 dalyse, 2093 straipsnyje, 2094 straipsnio 3 ir 4 daly-

169

ADMINISTRACINE TEISE

se, 210 ir 21410 straipsniuose. aunamojo ginklo, kit mediokls ranki ir audmen konfiskavimas negali bti skiriamas asmenims, kuriems mediokl yra pagrindinis pragyvenimo altinis. Specialiosios teiss atmimas skiriamas iki penkeri met u iurkt arba sisteming naudojimosi ia teise tvarkos paeidim. Tokios teiss atmimo laikas negali bti trumpesnis kaip vienas mnuo, jeigu kitaip nenustato statymai. Atmimas teiss vairuoti transporto priemones negali bti skiriamas asmenims, kurie naudojasi iomis priemonmis dl invalidumo, iskyrus atvejus, kai jas vairuoja neblaivs. Atmimas teiss medioti arba vejoti negali bti skiriamas asmenims, kuriems mediokl arba vejyba yra pagrindinis pragyvenimo altinis. Administracinis aretas nustatomas ir skiriamas tik iimtiniais atvejais u atskir ri (pavojingesni) administracinius teiss paeidimus iki 30 par. Administracin aret skiria rajono (miesto) apylinks teismas (teismo teisjas). Administracinis aretas negali bti skiriamas nioms moterims, moterims, turinioms vaik iki dvylikos met amiaus, asmenims, kuriems nesukako atuoniolika met, pirmos ir antros grups invalidams. Nualinimas nuo darbo (pareig) skiriamas u atskir ri administracinius teiss paeidimus, padarytus ryium su darbuotojo tarnybini pareig atlikimu. Nualinim nuo darbo (pareig) skiria rajono (miesto) apylinks teismas (teisjas). ATPK 35 straipsnyje nustatyti administracini nuobaud skyrimo terminai. Administracin nuobauda gali bti skiriama ne vliau kaip per eis mnesius nuo teiss paeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teiss paeidimui (kuris nepertraukiamai tsiasi iki jo nutraukimo, pvz., vengimas karins skaitos), - per eis mnesius nuo jo paaikjimo dienos. Administracin nuobauda u ATPK dvyliktajame skirsnyje nurodytus paeidimus, taip pat u 85,1852,1933, 209, 2091, 2092, 2093, 2094, 210, 21411 straipsniuose numatytus paeidimus gali bti skiriama ne vliau kaip per eis mnesius nuo paeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo paeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nra praj daugiau kaip vieneri metai. Atsisakius kelti baudiamj byl arba nutraukus baudiamj byl, jei paeidjo veiksmuose yra administracinio teiss paeidimo poymi, administracin nuobauda gali bti skiriama ne vliau kaip per du mnesius nuo sprendimo atsisakyti kelti baudiamj byl arba j nutraukti primimo dienos. Jeigu teiss paeidjas neturi nuolatins gyvenamosios vietos, ilgam ivyks ar gyvena usienyje, ilgai serga arba kai dl paeidimo tyrimo ar kit prieasi negalima sprsti jo administracins atsakomybs klausimo, ATPK 35 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti terminai pratsiami, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, termin skaiiuojant nuo teiss paeidimo padarymo ar paaikjimo dienos arba nuo sprendimo atsisakyti kelti baudiamj byl ar j nutraukti primimo dienos. Kai pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, ATPK 35 straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaiiuoti i naujo nuo apeliacins instancijos sprendimo siteisjimo dienos. Jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracin nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaig nuobaudos vykdymas, nepadar naujo administracins teiss paeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracin nuobauda.

170

Administracin atsakomyb

7.6. ADMINISTRACINI NUOBAUD SKYRIMO, APSKUNDIMO IR VYKDYMO PROCESIN TVARKA

Vienas i svarbiausi administracini nuobaud skyrimo ypatum yra tas, kad administracini teiss paeidim bylas nagrinja ir nuobaudas kaltiems asmenims taiko labai daug valstybs institucij ir pareign. Tai paaikinti galima tuo, kad administracini teiss paeidim padaroma palyginti daug ir vairiose valdymo srityse. Valdymo institucijos, vadovaudamos tam tikroms socialins kultrins, kins ir administracins politins veiklos sritims, turi utikrinti, kad bt laikomasi nustatytos valdymo tvarkos, ginamos ir saugomos fizini ir juridini asmen teiss, skmingai gyvendinami visi udaviniai ir funkcijos. Skmingai kovoti su administraciniais teiss paeidimais ir kvalifikuotai nagrinti toki paeidim bylas gali tos institucijos bei j pareignai, kurie turi speciali ini ir yra kompetentingi. Tokie subjektai paprastai yra vairios valstybins inspekcijos, administracins komisijos prie savivaldybi taryb, apylinks teismai (teisjai), policijos ir kiti pareignai. Taigi pagal ATPK 216 straipsn administracini teiss paeidim bylas nagrinja ir nuobaudas paeidjams skiria: 1) administracins komisijos prie savivaldybi taryb; 2) policija; 3) valstybins inspekcijos; 4) seninij kaimo vietovse seninai; 5) rajon (miest) apylinks teismai (teisjai); 6) kitos statym tam galiotos institucijos bei pareignai - vairi transporto ri, aplinkos apsaugos, muitins, valstybins sienos apsaugos, krato apsaugos, valstybins tabako ir alkoholio kontrols tarnybos ir kit institucij pareignai. Administracini teiss paeidim bylos tiriamos, nagrinjamos, kaltiems asmenims nuobaudos skiriamos ir jos gyvendinamos tam tikra administracins teiss normose nustatyta tvarka, kuri vadinama administracini teiss paeidim byl teisena. Taigi administracini teiss paeidim byl teisena -tai statym reglamentuojama procesin administracini paeidim byl iklimo, j tyrimo ir nagrinjimo, nutarim iose bylose primimo, j apskundimo ir vykdymo tvarka. Administracini teiss paeidim byl teisena yra grindiama teistumo, vis piliei lygybs statymui ir institucijai (pareignui), tirianiai ir nagrinjaniai administracinio teiss paeidimo byl, objektyvumo, nekaltumo prezumpcijos, teisingumo, teiss gynyb, lietuvi kalbos, vieumo ir operatyvumo principais. Kad administracini teiss paeidim byl teisena pasiekt savo tiksl ir bt skmingai gyvendinti jos udaviniai, ATPK normose numatytos tam tikros priemons. ATPK 264 straipsnyje raoma: Lietuvos Respublikos statym tiesiogiai numatytais atvejais, siekiant ukirsti keli administraciniams teiss paeidimams, surayti protokolams, utikrinti kad bt laiku ir teisingai nagrinjamos bylos ir vykdomi nutarimai administracini teiss paeidim bylose, leidiamas asmens administracinis sulaikymas, asmens apira, daikt patikrinimas, daikt ir dokument pamimas, priverstinis transporto priemons nuveimas, transporto priemons vaiuokls ublokavimas specialiu taisu arba vairuotojo nualinimas nuo transporto priemons vairavimo ir patikrinimas neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo narkotik arba vaist ar kit svaigij mediag nustatyti". Be mint teisenos utikrinimo priemoni, ATPK 263 straipsnyje numatytas ir teiss paeidjo pristatymas jo asmenybei nustatyti, teiss paeidimo faktui iaikinti ir paeidimo protokolui surayti. Pristatyti asmen policij, seninijos kaimo vietovje bei kit atitinkam staig bstin turi teis ATPK 263 straipsnyje nurodyti pareignai. Pristatytas asmuo gali bti laikomas iki 3 valand. 171

ADMINISTRACINE TEISE

Administracinio asmens sulaikymo atvejai, slygos, terminai, pareignai, turintys teis taikyti i poveikio priemon, numatyti ATPK 265-267 straipsniuose. Administracinis asmens sulaikymas gali trukti ne ilgiau kaip 5 valandas. Pasienio ruoo reim arba pasienio kontrols punkt reim paeids asmuo gali bti sulaikytas iki 3 valand protokolui surayti, o prireikus nustatyti jo asmenyb ir iaikinti teiss paeidimo aplinkybes - iki 48 valand. U kai kuriuos administracinius teiss paeidimus (pvz., susirinkim ir kit masini rengini tvarkos paeidim, nedidel chuliganizm) asmuo gali bti sulaikytas, kol apylinks teismo teisjas ar policijos komisaras statymo nustatytais terminais inagrins byl, bet ne ilgiau kaip 48 valandas. Administracinio sulaikymo laikas skaiiuojamas nuo paeidjo pristatymo protokolui surayti momento, o girto asmens - nuo jo iblaivjimo laiko. Asmens apiros ir daikt patikrinimo, daikt ir dokument pamimo, priverstinio transporto priemons nuveimo ar jos vaiuokls blokavimo, asmens nualinimo nuo transporto priemoni vairavimo atvejai ir slygos nustatyti ATPK 268, 269, 270 straipsniuose. Administracini teiss paeidim byl teisena yra sudtingos struktros. J sudaro tam tikros viena paskui kit nuoseklumo tvarka einanios stadijos. Kiekviena stadija susideda i specifini vienari procesini veiksm ir turi savo tiesiogin paskirt. Pagal ATPK normas, reglamentuojanias administracini teiss paeidim byl teisenos procesinius veiksmus, galima skirti tokias savarankikas ios-teisenos stadijas: 1) bylos iklimas; 2) bylos nagrinjimas; 3) nutarimo primimas bei paskelbimas; 4) nutarimo apskundimas; 5) nutarimo vykdymas. Administracini teiss paeidim byl teisenoje dalyvauja daug asmen, kuri procesins teiss, pareigos ir apskritai j teisin padtis tvirtinta ATPK normose. Taigi pagal ATPK dvideimtajame skirsnyje tvirtintas nuostatas administracini teiss paeidim byl teisenoje dalyvauja: 1) atsakomybn traukiamas asmuo; 2) nukentjusysis; 3) atstovas pagal statym; 4) galiotas atstovas; 5) liudytojai; 6) ekspertas; 7) vertjas; 8) institucijos, kurios pareignas sura administracinio teiss paeidimo protokol, atstovas. Institucija (pareignas), tirianti bei nagrinjanti administracinio teiss paeidimo byl, turi utikrinti nurodyt asmen procesines teises, taip pat reikalauti, kad minti asmenys laikytsi nustatyt procesini pareig. Atsakomybn traukiamo asmens kaltumas turi bti pagrstas rodymais. ATPK 256 straipsnis, pabrdamas rodym reikm ir apibrdamas rodym svok, teigia: rodymai administracinio teiss paeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareignai) statymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teiss paeidimas, ar jo nra, ar dl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinias reikms bylai teisingai isprsti". Bylos iklimas. Tai pirmoji administracini teiss paeidim byl teisenos stadija, nuo kurios tiesiogiai priklauso ir kitos i byl teisenos stadijos. ios stadijos esm sudaro tai, kad tam galiotos institucijos pareignai nustato administracinio teiss paeidimo fakt, asmen, nusikaltus padarius paeidim, ir ikelia jam byl. Bylos iklimas forminamas protokolo suraymu (kai kuriais statymo numatytais atvejais byla gali bti ikeliama prokuroro, teismo, teisjo nutarimu). Surayti administracinio teiss paeidimo protokol turi teis asmenys, nurodyti ATPK 259, 2591 straipsniuose (policijos, vidaus reikal, valstybini inspekcij, muitins ir kiti pareignai). Protokolas suraomas laikantis ATPK 260 straipsnyje nurodyt reika172

Administracin atsakomyb

lavim ir ne vliau kaip per tris dienas nuo jo suraymo pasiuniamas institucijai (pareignui), galiotai nagrinti byl. Bylos nagrinjimas. Kaip minta, vienas svarbiausi administracini teiss paeidim byl teisenos ypatum yra tas, kad i paeidim bylas nagrinja gana daug vairi institucij ir pareign. ie subjektai numatyti ATPK 216 straipsnyje (administracins komisijos prie savivaldybi taryb, policija, valstybins inspekcijos, teismas ir kt.). Byl nagrinjimo vieta, procesin tvarka, asmen, dalyvaujani iame procese, teiss bei pareigos, kiti procesiniai veiksmai yra reglamentuojami ATPK 272-284 straipsniuose. Nutarimo primimas. Inagrinjusi administracinio teiss paeidimo byl, institucija (pareignas) priima nutarim. Nutarimas yra svarbiausias procesinis aktas, kuriuo isprendiama, ar yra padarytas administracinis teiss paeidimas ar jo nra, ar traukiamas atsakomybn asmuo yra kaltas, ar nekaltas, skiriama jam administracin nuobauda ar neskiriama. Nutarimo turinys nurodytas ATPK 286 straipsnyje. Pagal ATPK 287 straipsn byloje gali bti priimtas toks nutarimas: 1) skirti paeidjui administracin nuobaud; 2) nutraukti byl (nutarimas nutraukti byl gali bti priimamas esant vienai i aplinkybi, numatyt ATPK 250 ir 251 straipsniuose); 3) motyvuotai perduoti bylos nagrinjim kitai galiotai nagrinti byl institucijai (pareignui). Nutarimas skelbiamas tuojau pat, baigus bylos nagrinjim. Nutarimo nuoraas per tris dienas teikiamas (pasiraytinai) arba isiuniamas asmeniui, dl kurio nutarimas priimtas, institucijai, kurios pareignas sura teiss paeidimo protokol, taip pat nukentjusiajam jo praymu. Nutarimo apskundimas. i teisenos stadija - fakultatyvi, nes nutarimas nebtinai turi bti skundiamas. Taiau tais atvejais, kai patrauktas administracinn atsakomybn asmuo, nukentjusysis ar institucija, kurios pareignas sura administracinio teiss paeidimo protokol, yra nepatenkinti priimtu nutarimu, j gali apsksti statymo nustatyta tvarka. ATPK 291 straipsnyje pasakyta, kad nutarim byloje gali apsksti asmuo, kurio atvilgiu jis priimtas, institucija, kurios pareignas sura teiss paeidimo protokol, taip pat nukentjusysis. Nutarimas administracinio teiss paeidimo byloje, priimtas ATPK 216 straipsnio 1, 2 ir 5 punktuose nurodyt institucij (pareign), gali bti apskstas atitinkamam apygardos administraciniam teismui. Skundas gali bti paduotas per 10 dien nuo nutarimo primimo dienos. Jeigu is terminas praleistas dl svarbi prieasi, j pareikjo praymu gali atnaujinti apygardos administracinis teismas. Apygardos administracinis teismas byl pagal gaut skund inagrinja per 20 dien pirmosios instancijos teismo proceso tvarka. Tai reikia, kad byla nagrinjama i esms aikinantis visas jos aplinkybes. Inagrinjs byl pagal skund, apygardos administracinis teismas priima vien i sprendim, nurodyt Lietuvos Respublikos administracini byl teisenos statymo 124 straipsnyje. Apygardos administracinio teismo nutarimas per 10 dien nuo jo paskelbimo gali bti skundiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kurio sprendimas yra galutinis ir neskundiamas. Apylinks teismo (teisjo) nutarimas administracinio teiss paeidimo byloje per 10 dien nuo jo paskelbimo gali bti skundiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kurio sprendimas yra galutinis ir neskundiamas. Padavus skund nustatytu laiku, sustabdomas nutarimo skirti nuobaud (iskyrus spjim ir administracin aret) vykdymas iki skundo inagrinjimo. 173

ADMINISTRACIN TEIS

Nutarimo vykdymas. Nutarimas administracinio teiss paeidimo byloje vykdomas jam siteisjus (iskyrus kai skiriamas spjimas ir aretas). Nutarim skirti nuobaud vykdymo tvark reglamentuoja ATPK nuostatos. Pagal ATPK 304 straipsnio 4 dal nutarim vykdyti nukreipia j primusi institucija (pareignas). ATPK 308 straipsnyje nustatytas nutarim skirti administracin nuobaud vykdymo senaties terminas. Negali bti vykdomas nutarimas skirti administracin nuobaud, jeigu jis nebuvo perduotas vykdyti per 3 mnesius nuo primimo dienos. Jeigu nutarimo vykdymas sustabdytas pagal ATPK 295 straipsn, senaties termino eiga sustabdoma iki skundo inagrinjimo. Atidjus nutarimo vykdym, senaties termino eiga sustabdoma iki termino atidjimo pabaigos. Nutarimo dl administracinio areto vykdymo senatis - vieneri metai. ATPK 306 straipsnyje pasakyta, kad, esant aplinkybi, dl kuri nedelsiant vykdyti nutarim skirti administracin aret ar baud negalima, primusi nutarim institucija (pareignas) pagal asmens pareikim gali atidti nutarimo vykdym iki vieno mnesio. Atsivelgdama paeidjo turtin padt, kitas reikmingas aplinkybes, nagrinjanti administracinio teiss paeidimo byl institucija (pareignas) gali paskirtos baudos mokjim idstyti per laikotarp iki dvej met (ATKP 313 str.) ATPK 3381 straipsnyje numatyta, kad administracinio areto vykdymas gali bti slyginai atidtas. Tai reikia, kad asmeniui, kuriam paskiriamas administracinis aretas arba kuriam bauda pakeiiama administraciniu aretu io kodekso 314 straipsnyje nustatyta tvarka, apylinks teismas (teisjas) paeidjui sutinkant tuo paiu nutarimu gali atidti areto vykdym nuo 1 iki 12 mnesi. Atiddamas paskirto areto vykdym, teismas paskiria paeidjui atlikti nemokam viej darb nuo 25 iki 400 valand. Detali nutarim dl konkrei administracini nuobaud vykdymo procesin tvarka reglamentuojama ATPK dvideimt penktojo-trisdeimt pirmojo skirsni nuostatose. Lietuvos Respublikos administracini byl teisenos statymas numato atvejus, kuriais gali bti atnaujinta administracini teiss paeidim byl teisena (siteisjusi teismo nutarim perirjimas).

174

PAGRINDINS SVOKOS
Administracin teis - savarankika teiss aka, kurios normos reguliuoja visuomeninius santykius vieojo valdymo srityje, t. y.: 1) valstybs vykdomosios valdios gyvendinimo procese; 2) vis valstybs ir savivaldybi institucij vidaus valdymo veikloje, moni, staig, teikiani socialines, kultros, vietimo paslaugas, administracijos veikloje; be to, 3) jos normos reguliuoja visuomeninius santykius apylinks ir administraciniams teismams, valdymo institucijoms (pareignams) nagrinjant administracini teiss paeidim bylas bei skundus, ginant fizini asmen bei kit teiss subjekt teises ir j teistus interesus. Administracins teiss normos - savarankikos ir specifins teiss normos, kurios taikant administracin teisin metod reguliuoja visuomeninius santykius vieojo valdymo srityje. Administraciniai teisiniai santykiai - administracins teiss norm sureguliuoti visuomeniniai santykiai. Valdymas - tai tam tikroje sistemoje pasireikiantis tikslingas bei kryptingas poveikis, kur valdymo subjektas daro valdymo objektui, siekdamas ilaikyti sistem tam tikroje organizacinje struktroje, isprsti reikiamus udavinius, pasiekti usibrt tiksl. Vieasis administravimas - statym ir kit teiss akt reguliuojama valstybs ir vietos savivaldos institucij, kit statymais galiot subjekt vykdomoji veikla, skirta statymams, kitiems teiss aktams, vietos savivaldos institucij sprendimams gyvendinti, numatytoms vieosioms paslaugoms administruoti. Vieojo valdymo subjektai - tai valstybs ir savivaldybi institucijos, staigos, tarnybos, valstybs tarnautojai (pareignai) ir kiti statymuose numatyti subjektai, kuri tiesiogin paskirtis - gyvendinti valstybs vykdomosios valdios udavinius arba atskiras jos funkcijas, vadovauti socialins kultrins, kins ir administracins politins veiklos sritims. Ministerija - akins kompetencijos valdymo institucija, vadovaujanti jai pavestai valdymo sriiai (akai). Kolegija - ministro patariamoji institucija, sudaroma i tos ministerijos valstybs tarnautoj. Vyriausybs staigos - tai ministerij funkcijoms nepriskirtiems klausimams sprsti Vyriausybs steigtos institucijos - departamentai, kontrols ar apskaitos funkcijas vykdanios tarnybos, agentros, inspekcijos ir kitos staigos. Apskritis - auktesnysis administracinis teritorinis vienetas, kurio valdym per apskrities virinink, ministerijas bei kitas Vyriausybs institucijas organizuoja Vyriausyb. Lietuvos Respublikoje yra 10 apskrii: Vilniaus, Kauno, Klaipdos, iauli, Panevio, Alytaus, Taurags, Marijampols, Teli ir Utenos. Savivaldybs valdymo (administravimo) subjektai - tai savivaldybs institucijos ir joms pavaldios staigos bei kiti subjektai, turintys teiss akt suteiktus galiojimus, atliekantys jiems pavestas valdymo funkcijas ir atsakingi u i funkcij gyvendinim. Savivaldybs institucijos yra atstovaujamoji institucija (sa-

175

ADMINISTRACIN TEIS

vivaldybs taryba) ir vykdomoji institucija (savivaldybs administracijos direktorius), kurios turi vietos valdios ir vieojo valdymo (administravimo) teises ir pareigas. Savivaldybs taryba - savivaldos institucija, kuri susideda i statym nustatyta tvarka demokratikai irinkt savivaldybs bendruomens atstov (savivaldybs tarybos nari). Meras - savivaldybs tarybos pirmininkas. Savivaldybs kontrolierius - tai savivaldybs institucija, kuri kontroliuoja, kaip vykdomas savivaldybs biudetas ir naudojamas jos turtas. Savivaldybs administracija - savivaldybs staiga, kurios sudt eina struktriniai padaliniai - departamentai, skyriai, tarnybos ir kt. ir struktriniai teritoriniai padaliniai - seninijos. Seninija - savivaldybs administracijos struktrinis teritorinis padalinys, veikiantis tam tikroje savivaldybs teritorijos dalyje. Valstybs tarnyba - visuma teisini santyki, kurie atsiranda gijus valstybs tarnautojo status valstybs ar savivaldybs institucijoje ar staigoje ryium su vieojo valdymo veiklos vykdymu. Valdymo aktai - tai postatyminiai aktai, kurie priimami vykdant statymus ir remiantis statymais. Administracin atsakomyb - asmens pareiga atsakyti u padaryt administracins teiss paeidim. Administracinis teiss paeidimas - tai asmens veika (veikimas ar neveikimas), kuri yra prieinga teisei, pavojinga (alinga) visuomenei ir kuri padarius atsiranda kaltumas ir administracin atsakomyb (baudiamumas). Administracin nuobauda - atsakomybs priemon, kuri skiriama siekiant nubausti administracin teiss paeidim padarius asmen bei priversti j laikytis statym, gerbti bendro gyvenimo taisykles, taip pat siekiant auklti j, kad nepadaryt nauj teiss paeidim. Administracini teiss paeidim byl teisena - tai statym reglamentuojama procesin administracini paeidim byl iklimo, j tyrimo ir nagrinjimo, nutarim iose bylose primimo, j apskundimo ir vykdymo tvarka.

KLAUSIMAI
1. Kas sudaro administracins teiss reguliavimo dalyk? 2. Kuo skiriasi civilinis teisinis metodas nuo administracinio teisinio reguliavimo metodo? 3. Kokia yra administracins teiss normos struktra? 4. Kokie yra pagrindiniai vieojo valdymo bruoai?

176

Pagrindins svokos, klausimai, uduotys

5. Kokiame teiss akte reglamentuojama Vyriausybs darbo tvarka? Kokia pagrindin Vyriausybs darbo forma? 6. Kokios yra ministro funkcijos? 7. Kuo skiriasi ministerijos sekretoriaus ir ministerijos valstybs sekretoriaus funkcijos? 8. Kokios iuo metu Lietuvoje yra ministerijos? 9. Kokios pagrindins apskrities virininko funkcijos? 10. Kada sudaroma savivaldybs tarybos kolegija? Kas tampa ios kolegijos nariais pagal pareigas? 11. Kokie yra bendrieji asmen primimo valstybs tarnyb reikalavimai? 12. Kuo valdymo aktas skiriasi nuo civilins sutarties? 13. Kokia tvarka apskundiamas nutarimas administracinio teiss paeidimo byloje?

UDUOTYS
1. Pagal poveikio subjektams pobd administracins teiss normos skirstomos pareigojanias, galiojanias, draudiamsias. Paanalizuokite Administracini teiss paeidim kodeks ir pateikite mint norm pavyzdi. 2. Apskrities virininkas prim sprendim, kuriuo valstybin em inuomavo savo monai. Kokius vieojo valdymo principus paeid apskrities virininkas? 3. Apibdinkite Valstybin mokesi inspekcij prie Finans ministerijos pagal vieojo valdymo subjekt ris. 4. Nubraiykite schem, kurioje bt pavaizduota ministerijos struktra. 5. Lietuvos pilietis, dvideimt vieneri met A. J., sulaikytas neblaivus prie automobilio vairo. Ianalizuokite administracins teiss paeidim pagal administracinio teiss paeidimo sudt (objektas, objektyvioji pus, subjektas, subjektyvioji pus).

177

KETVIRTAS SKYRIUS

CIVILIN TEIS

1. CIVILINES TEISES SAMPRATA, PRINCIPAI IR ALTINIAI 1.1. CIVILINS TEISS SAMPRATA

Civilin teis - tai privatins teiss aka, kurios normos reglamentuoja asmen turtinius santykius, su iais santykiais susijusius asmeninius neturtinius santykius, taip pat ir eimos santykius, be to, statym nustatytais atvejais ir kitokius asmeninius neturtinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 1.1 str.). Civilin teis nustato santykius tarp nepriklausom (nepavaldi vienas kitam tuose santykiuose) fizini ir juridini asmen. ie asmenys laisva valia savo nuoira sukuria civilins teiss reglamentuojamus santykius. Civilins teiss reglamentuojam santyki subjektai nra pavalds vienas kitam. Pavaldumas bdingas vieosios teiss reglamentuojam santyki subjektams. i santyki dalyviai privalo paklusti asmenims, kurie turi valstybs suteiktus galiojimus. Tai bdinga tokioms teiss akoms, kaip administracin teis, finans teis, baudiamoji teis, baudiamojo proceso teis ir kt. Paprastai civilinius teisinius santykius asmenys sukuria laisva valia. Jie patys savo nuoira nustato savo teises ir pareigas, iskyrus prievoles dl alos padarymo. ios prievols gali atsirasti ir prie asmens vali, kai ala padaroma neatsargiai, kai ala atsiranda dl didesnio pavojaus altinio (vairi mechanizm, sprogstamj, radioaktyvij, savaime usidegani mediag ir pan.). Civilins teiss reglamentuojami turtiniai santykiai - tai nuosavybs santykiai, santykiai dl daikt, pinig, vertybini popieri, teisi perdavimo, darb atlikimo, paslaug teikimo, keleivi ir krovini veimo bei kt. Asmeniniai santykiai atsiranda sukrus intelektins nuosavybs objekt (literatros, meno ar mokslo krin, pramonin dizain, k nors iradus ir pan.).

1.2. CIVILINS TEISS PRINCIPAI

Pagal CK 1.2 straipsnio nuostatas civilinei teisei bdingi ie principai: civilini teisini santyki lygiateisikumas, nuosavybs nelieiamumas, sutarties laisv (sutari sudarymas savo nuoira, laisva valia pasirenkant sutarties al, dalyk ir form), teisinis apibrtumas, proporcingumas ir teisti lkesiai, neleistinumas piktnaudiauti teise, visapusika civilini teisi apsauga. Be to, CK 1.5 straipsnyje nustatyta, kad civilini teisini santyki dalyviai, gyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir siningumo reikalavimus.

181

CIVILIN TEIS

1.3. CIVILINS TEISS ALTINIAI

Pagrindinis statymas, kuris reglamentuoja civilinius santykius, yra Civilinis kodeksas, priimtas 2000 m. liepos 18 d. ir sigaliojs 2001 m. liepos 1 d. J sudaro 6 knygos: Bendrosios nuostatos, Asmenys, eimos teis, Daiktin teis, Paveldjimo teis ir Prievoli teis. Be CK, krovini ir keleivi veim reglamentuoja Geleinkelio transporto kodeksas, Vidaus vanden transporto kodeksas, Keli transporto kodeksas, Prekybins laivybos statymas, draudimo santykius - draudimo statymai. Specialiais statymais reglamentuojama literatros, meno ir mokslo krini, iradim, pramoninio dizaino, preki enkl, puslaidininki gamini apsauga.

1.4. STATYMO IR TEISS ANALOGIJA

Jei nra statymo, kuriuo reglamentuojami atitinkami santykiai, tai kil tarp asmen ginai sprendiami pagal statymo, kuriuo nustatomi panas santykiai, nuostatas (statymo analogija). Jei tokio statymo nra, ginas sprendiamas vadovaujantis bendraisiais civilins teiss principais, teisingumo, siningumo ir protingumo reikalavimais (teiss analogija).

2. CIVILINS TEISS SUBJEKTAI

Civilini teisini santyki dalyviai, t. y. civilini teisi turtojai, vadinami civilins teiss subjektais. Civilins teiss subjektai yra fiziniai ir juridiniai asmenys. Civilins teiss subjektai paprastai turi bti teisns ir veiksns. Te i s n urnas - tai galjimas turti civilines teises ir pareigas. Veiksnumas -tai galjimas savo veiksmais gyti civilines teises ir pareigas.

2.1. FIZINIAI ASMENYS

Fiziniai asmenys - tai mons. Fizinio asmens teisnumas atsiranda jam gimstant ir inyksta jam mirus. Vis fizini asmen teisnumas yra vienodas. Jie privaios nuosavybs teise gali turti visus daiktus, kurie neiimti i apyvartos, verstis kine komercine veikla, steigti mones ar kitokius juridinius asmenis, paveldti turt ir palikti j testamentu, pasirinkti veiklos r ir gyvenamj viet, sudaryti statym nedraudiamus sandorius, turti krinio, iradimo, pramoninio dizaino autoriaus teises bei kitas turtines ir asmenines neturtines teises, kurias saugo civiliniai statymai (CK 2.4 str. 1 d.). Fiziniai asmenys, kurie statym nustatyta tvarka veriasi kine komercine veikla, vadinami verslininkais. Tik k gims mogus nesuvokia aplinkos, bet jis gali turti civilines teises ir pareigas, t. y. bti civilini teisini santyki dalyvis, taiau teisi ar pareig jis negali gyti savo veiksmais. Tokios galimybs neturi ir asmenys, kurie dl silpnaprotysts ar kitos ligos nestengia suprasti savo veiksm pobdio ir padarini. Atsivelgiant ias aplinkybes, fiziniai asmenys pagal j veiksnumo apimt skirstomi

182

Civilins teiss subjektai

keturias grupes: 1) visikai veiksns asmenys (sulauk 18 met); 2) i dalies veiksns asmenys (nuo 14 iki 18 met); 3) ribotai veiksns asmenys (j veiksnum teismas apribojo dl piktnaudiavimo alkoholiu ar narkotinmis mediagomis); 4) neveiksns asmenys (asmenys iki 14 met ir asmenys, kuriuos dl silpnaprotysts ar kitos psichikos ligos teismas pripaino neveiksniais. Nepilnameiai iki 18 met gali tapti visikai veiksns, jei jie statymo nustatyta tvarka sudaro santuok arba yra emancipuojami, t. y. jei teismas pripasta juos visikai veiksniais (CK 2.9 str.). U nepilnameius iki 14 met visus teisinius veiksmus (gyvendina teises ir atlieka pareigas, sudaro sutartis bei kt.) atlieka j tvai, iskyrus smulkius buitinius sandorius, kuriuos sudaryti turi teis patys nepilnameiai. Jei jie tv neturi arba jei tvai neatlieka jiems savo pareig, steigiama globa, skiriamas globjas, kuris ir gyvendina nepilnameio teises bei atlieka jo pareigas. Nepilnameiai nuo 14 iki 18 met yra i dalies veiksns. Jie sandorius sudaro patys tv arba rpintoj sutikimu, turi teis savarankikai disponuoti gautomis pajamomis (udarbiu, stipendija ir pan.) bei turtu, gytu u ias pajamas, sudaryti smulkius buitinius sandorius. Jie, sukr literatros, meno ar mokslo krin, k nors irad, gali gyti autoriaus teises. Asmeniui, teismo pripaintam neveiksniu, steigiama globa, skiriamas globjas, kuris gyvendina io neveiksnaus asmens teises bei atlieka jo pareigas, jo vardu sudaro reikiamas sutartis.

2.2. JURIDINIAI ASMENYS

Juridinis asmuo yra pavadinim turinti mon, staiga ar organizacija, kuri gali savo vardu gyti ir turti teises bei pareigas, bti iekovu ar atsakovu teisme (CK 2.33 str. 1 d.). Juridinis asmuo - tai statymo nustatyta tvarka organizuot fizini asmen grup, kurios tikslas - atlikti viesias funkcijas arba usiimti kine komercine veikla. Todl skiriami vieieji ir privats juridiniai asmenys. Juridin asmen gali steigti valstybs ar savivaldybs institucija, pagal savo kompetencij priimdama atitinkam nutarim ar potvark kurti staig, valstybin ar savivaldybs mon. Privai asmen iniciatyva, gavus atitinkamos institucijos leidim, steigiami bankai, draudimo mons. statym nustatyta tvarka steigj (tiek fizini, tiek juridini asmen) iniciatyva kuriamos akcins bendrovs, kins bendrijos, individualios mons, ems kio bendrovs, kooperatins bendrovs ir kt.; iems asmenims steigti leidimo nereikia. Steigjai juridini asmen registrui pateikia tik statym nustatytus juridinio asmens steigimo dokumentus. Juridinis asmuo laikomas steigtu, kai jis registruojamas juridini asmen registre (CK 2.63 str. 1 d.). JURIDINI ASMEN TEISNUMAS IR VEIKSNUMAS Juridinis asmuo (kaip ir fizinis asmuo), kaip civilini teisini santyki subjektas, apibriamas pagal du poymius: teisnum ir veiksnum. Juridinis asmuo tampa teisnus ir veiksnus, kai jis registruojamas juridini asmen registre. Juridinio asmens teisnum lemia jo steigimo tikslai ir paskirtis. Todl juridini asmen teisnu-

183

CIVILINE TEISE

mas nra vienodas. Juridinio asmens teisnum lemia jo veikl reglamentuojantys statymai ir jo statai (nuostatai). Juose tvirtinta juridinio asmens veiklos sritis, veiklos tikslai, kartais bna vardytos svarbiausi sandori, kuriuos gali sudaryti juridinis asmuo, rys. Privats juridiniai asmenys gali turti ir gyti bet kokias civilines teises bei pareigas, iskyrus tas, kurioms atsirasti reikia tokios fizinio asmens savybs kaip lytis, amius bei giminyst (CK 2.74 str. 1 d.). Privataus juridinio asmens sudaryt sandor, kuris prietarauja jo statams ir veiklos tikslams, negaliojaniu galima pripainti tik tuo atveju, kai juridinio asmens sutarties alis veik nesiningai, t. y. inojo ar turjo inoti, kad juridinio asmens institucija neturjo teiss sudaryti tokio sandorio (CK 1.182 str. 1 d.). Viej juridini asmen teisnumas siauresnis nei privai. i asmen teisnumas specialusis. Jie gali turti ir gyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprietarauja j steigimo dokumentams ir veiklos tikslams (CK 2.74 str. 2 d.). Jei i asmen sudaryti sandoriai prietarauja j veiklos tikslams, gali bti pripastami negaliojaniais (CK 1.82 str. 2 d.). Juridinis asmuo kartu su teisnumu gyja ir veiksnum. Juridinio asmens veiksnum (atlikti teisinius veiksmus, sudaryti sandorius, vykdyti sutartis ir kt.) gyvendina jo organai (direktorius, valdyba, administracija ir pan.), kuri kompetencija apibriama statymuose ir steigimo dokumentuose. Juridinio asmens organai gali bti vienameniai (direktorius, virininkas, pirmininkas ir pan.) ir kolegials (nari susirinkimas, konferencija, taryba, komitetas ir pan.). io asmens vali formuoja ir ireikia jo organai. JURIDINI ASMEN RYS Juridiniai asmenys skirstomi mones, organizacijas ir staigas. mon - savo vard turintis kinis vienetas, steigtas statym nustatyta tvarka tam tikrai kinei komercinei veiklai pltoti. mon sudaro jai priklausantys pastatai, em, los, taip pat jai priklausanti teisi ir pareig visuma. Visos mons yra juridiniai asmenys. mons skirstomos visikos ir ribotos atsakomybs mones. Individualios mons ir kins bendrijos yra visikos atsakomybs mons, nes j turtas atsakomybs poiriu neatskirtas nuo mons dalyvi turto. Iiekojim pagal mons skolas galima nukreipti mons turt, o jei io turto nepakanka reikalavimams patenkinti - mons dalyvi turt. Ribotos atsakomybs mons atsako tik savo turtu. Pagal mons skolas negalima iiekojimo nukreipti jos dalyvi turt, kurio jie nra perdav arba neprivalo perduoti monei. Skiriamos dar ir ios moni rys: individualios mons, tikrosios kins bendrijos, komanditins (pasitikjimo) kins bendrijos, akcins bendrovs, kooperatins bendrovs (kooperatyvai), valstybs ar savivaldybs mons. mons, jei tai neprietarauja Konkurencijos statymui, gali jungtis koncernus, konsorciumus, asociacijas ir kitus susivienijimus. Individuali mon nuosavybs teise priklauso fiziniam asmeniui ar keliems fiziniams asmenims bendrosios jungtins nuosavybs teise. Taiau mons negalima tapatinti su mons savininko turtu, kuris naudojamas jo ir jo eimos poreikiams tenkinti. mons turtas apskaitomas atskirai, vedant mons veiklos bei apy184

Civilins teiss subjektai

vartos buhalterin apskait, sudarant balansus. mons balans neeina asmeninis savininko turtas, kuris naudojamas jo ir jo eimos poreikiams. Atsakomybs poiriu turtas nra atskirtas nuo savininko turto. Savininkas u mons skolas atsako visu savo turtu. Tikroji kin bendrija yra visikos turtins atsakomybs mon, turinti savo pavadinim ir steigta pagal bendrosios jungtins veiklos sutart sujungus keli fizini ar juridini asmen turt bendrj dalin nuosavyb komercinei kinei veiklai pltoti. kini bendrij veikla reglamentuojama kini bendrij statymu. kin bendrij gali steigti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. kin bendrija steigiama pagal bendrosios jungtins veiklos sutart. Steigjai sutartyje suformuluoja kins bendrijos veiklos tikslus, nustato na dyd, pelno ir pajam paskirstymo tvark bei aptaria kitus mons veiklos klausimus. Kiekvienas narys turi vien bals ir kartu su kitais nariais sprendia visus bendrijos veiklos klausimus. Sprendimai priimami bals dauguma. Kil ginai sprendiami teismo tvarka. Kadangi bendrija yra visikos atsakomybs juridinis asmuo, pagal prievoles savo turtu atsako pati bendrija, kaip mon, ir jos nariai. Bendrijos nariai savo turtu pagal bendrijos prievoles atsako solidariai. Narys, grins vis bendrijos skol, gyja reikalavimo teis kitiems bendrijos nariams. Tarpusavyje bendrijos nariai atsiskaito pagal dalins atsakomybs taisykles: kiekvieno nario atsakomyb proporcinga jo na bendrij dydiui. Bendrijos pajamos nariams skirstomos pagal j na dyd. Komanditin (pasitikjimo) kin bendrija - tai bendrai kinei veiklai pltoti pagal sutart susijung keli asmenys: vieni pagal bendrijos prievoles atsako solidariai visu savo turtu, o kiti, komanditoriai, - tik savo indliu. Komanditorius, t. y. indlininkas, yra asmuo, kuris su savo kapitalu dalyvauja bendrijos kinje komercinje veikloje ir gauna dal bendrijos pajam, atitinkani indlio dalies dyd bendrovs turte. Komanditorius nedalyvauja bendrijos valdyme. Akcins bendrovs - tai tokios bendrovs, kuri statinis kapitalas padalytas dalis, vadinamas akcijomis. Bendrov yra ribotos atsakomybs mon. Ji u savo prievoles atsako tik savo turtu. Akcininkai pagal bendrovs prievoles atsako tik ta suma, kuri jie mokjo ar privalo mokti u pasiraytas akcijas. Akcini bendrovi steigimas, valdymas ir veikla reglamentuojama Akcini bendrovi statyme. Skiriamos dviej ri akcins bendrovs: akcin bendrov ir udaroji akcin bendrov. Akcins bendrovs kapitalas negali bti maesnis nei 150 000 Lt, ir jos akcijos platinamos vieai. Udarosios akcins bendrovs kapitalas negali bti maesnis nei 10 000 Lt ir jos negali sudaryti daugiau kaip 250 akcinink. ios bendrovs akcijos neplatinamos vieai. Akcines bendroves gali steigti tiek Lietuvos, tiek usienio asmenys. Steigjas turi bti steigiamos bendrovs akcininkas, t. y. turi bti pasirengs pirkti akcij. Steigjai, sudar akcins bendrovs steigimo sutart, gyja teis banke sudaryti l kaupimo sutart. Jie parengia bendrovs status ir juos registruoja juridini asmen registre. Kai visi pradiniai naai yra mokti, steigjai iki bendrovs registravimo privalo suaukti steigiamj susirinkim, kuris tvirtina akcins bendrovs steigimo ataskait, pasirenka audito mon, renka bendrovs valdymo organ narius, sprendia kitus visuotinio akcinink susirinkimo kompetencijos klausimus. Bendrov turi bti registruota juridini asmen registre per 6 mnesius nuo steigimo sutarties sudarymo dienos. Jei tai nepadaroma, ji laikoma nesteigta, ir turi bti grinti naai u pasiraytas akcijas. 185

CIVILINE TEIS

Kiekviena bendrov turi savo pavadinim, kuriame turi bti odiai, nurodantys jos r: akcin bendrov arba udaroji akcin bendrov. Gali bti nurodomos atitinkamos i odi santrumpos - AB arba UAB. Be i odi, pavadinime turi bti reikminiai skiriamieji odiai, pavyzdiui, AB Jra", UAB De Jure" ir pan. Akcininkas yra asmuo, kuris turi bent vien akcij arba jos dal. Akcininkas neturi joki turtini sipareigojim bendrovei, iskyrus sipareigojim nustatyta tvarka apmokti visas pasiraytas akcijas emisijos kaina. Visuotinio akcinink susirinkimo nutarimas, pareigojantis visus arba dal akcinink mokti papildomus naus, neprivalomas akcininkams, kurie nedalyvavo susirinkime arba balsavo prie tok sprendim. Akcininkai turi turtines ir neturtines teises. Akcinink turtins teiss yra tokios: gauti pelno dal (dividend), likviduojamos bendrovs turto dal, nemokamai akcij, kai bendrovs statinis kapitalas didinamas i bendrovs l, pirmumo teise sigyti bendrovs ileidiam akcij, disponuoti savo akcijomis ir turti kit bendrovs statuose numatyt turtini teisi. Neturtins akcininko teiss yra tokios: teis dalyvauti akcinink susirinkimuose su sprendiamojo balso teise, susipainti su finansine atskaitomybe, apsksti teismui visuotinio akcinink susirinkimo ir valdybos nutarimus, taip pat atsisakym teikti informacij apie kin bendrovs veikl. Akcininkas turi tiek bals, kiek turi akcij. Viena akcija - vienas balsas. Jei yra ileistos vairios verts akcijos, tai maiausios nominalios verts akcija yra vienas balsas. Akcins bendrovs organai yra: visuotinis akcinink susirinkimas, stebtoj taryba, valdyba ir bendrovs vadovas. Visuotinis akcinink susirinkimas yra aukiausias bendrovs organas. Jame gali dalyvauti visi akcininkai, neatsivelgiant tai, kiek ir koki akcij jie turi. Visuotinis akcinink susirinkimas turi teis keisti ir papildyti bendrovs status, rinkti ir ataukti bendrovs valdymo organ narius, tvirtinti metin finansin ataskait, priimti nutarim dl pelno paskirstymo, padidinti ar sumainti statin kapital, likviduoti akcin bendrov ir kt. Visuotinis akcinink susirinkimas gali priimti nutarimus, jei jame dalyvaujantys akcininkai turi daugiau nei pus vis bals. Jei nra kvorumo, tai turi bti suauktas pakartotinis susirinkimas, kuris turi teis priimti nutarimus pagal paskelbt nevykusio susirinkimo darbotvark, nesvarbu, kiek akcinink susirinkt. Visuotinio akcinink susirinkimo nutarim galima apsksti teismui ne vliau kaip per 30 dien nuo dienos, kai asmuo suinojo arba turjo suinoti apie jo primim. Stebtoj taryba yra kolegialus (3-15 nari) visuotinio susirinkimo renkamas bendrovs veikl priirintis organas, kuriam vadovauja pirmininkas. Stebtoj taryba renka valdybos narius (jei valdyba nesudaroma, - bendrovs vadov) ir atleidia juos i pareig, sprendia, ar jie gali eiti pareigas, analizuoja valdybos ir bendrovs vadovo veikl, finansini itekli naudojim, kapitalo rentabilum, darbo apmokjim, bendrovs finansins bkls perspektyv, visuotinam akcinink susirinkimui teikia svarstyti tam tikrus klausimus, sprendia kitus statuose ar visuotinio akcinink susirinkimo nutarimuose numatytus klausimus. Akcins bendrovs valdyba - tai kolegialus valdymo organas, kuris svarsto ir tvirtina bendrovs valdymo struktr ir pareigybes, bendrovs vadovo ir jo pavaduotoj atlyginimus, renka ir atleidia bendrovs vadov, rengia visuotinius akcinink susirinkimus. Akcins bendrovs vadovas yra vienamenis bendrovs valdymo organas, kuris nuolat vadovauja bendrovei. Administracijos vadovas pagal status ar reglament bendrovs vardu sudaro sandorius. 186

Civilins teiss subjektai

Akcin bendrov yra jai priklausanio turto savinink. Akcininkams nuosavybs teise priklauso tik akcijos. Valstybs ir savivaldybs mons steigiamos statymo nustatyta tvarka. Steigiamai monei turt suteikia valstyb ar savivaldyb, atsivelgiant mons r. Suteikto turto savininku lieka valstyb arba savivaldyb, o mon pagal savo status valdo turt, juo naudojasi ir disponuoja patikjimo teise. mon pagal savo prievoles atsako savo turtu. Jeigu mon neturi turto, i kurio galima iiekoti, iieko-toj reikalavimai tenkinami arba i valstybs, arba i savivaldybs biudeto. Taiau iiekoma suma negali viryti verts valstybs ar savivaldybs turto, esanio monje, kur negalima nukreipti iiekojimo. ems kio bendrov yra fizini asmen steigta mon gamybinei ir komercinei ems kio veiklai pltoti, sujungus j turt bendrj nuosavyb. Bendrov yra ribotos turtins atsakomybs mon. Ji neatsako u savo nari prievoles, nesusijusias su bendrovs veikla. Nuosavas bendrovs kapitalas formuojamas i nari na (paj) ir bendrovs pelno. Bendrovs valdymo organai yra nari susirinkimas ir valdyba. Kooperatins bendrovs (kooperatyvai) - tai fizini arba fizini ir juridini asmen savanorikai steigti kio subjektai j nari ekonominiams, kiniams ir socialiniams poreikiams tenkinti. Tai ribotos atsakomybs juridiniai asmenys. Kooperatins bendrovs pagal savo prievoles atsako tik joms priklausaniu turtu ir neatsako u savo nari prievoles. Kooperatins bendrovs narys u bendrovs skolas atsako tik dto pajaus ir jam priklausanio bendrovje turto dydiu. Kooperatins bendrovs statuose gali bti nustatyta didesn nario atsakomyb. Asociacijos (visuomenins organizacijos, sjungos, draugijos ir kt.) steigiamos j nari interesams ginti ir atstovauti. Asociacija, kaip juridinis asmuo, neatsako u savo nari prievoles, o jos nariai neatsako u asociacijos prievoles. Asociacijos tikslai, valdymo organai ir j kompetencija nustatyta asociacijos statuose. Asociacijos yra vieieji juridiniai asmenys. Vieosios staigos - tai vieieji juridiniai asmenys, kuri steigjais (dalininkais) gali bti fiziniai ir juridiniai asmenys. Vieosios staigos steigiamos socialinms ir kultrinms paslaugoms teikti. Jos negali skirstyti savo pelno dalininkams (tai daryti gali tik statuose numatytiems tikslams). Politins partijos - tai politiniai Lietuvos piliei susivienijimai, kuri nariai, formuodami piliei nuomon, j ireikdami ir konkuruodami su kitomis partijomis, rinkim bdu siekia politins valdios. Politin partija laikoma steigta, kai ji registruojama juridini asmen registre. Politins partijos yra vieieji juridiniai asmenys. Politin partija nuosavybs teise gali turti turto, kurio reikia jos tikslams gyvendinti. Politins partijos teisnum ir veiksnum gyvendina jos organai (suvaiavimas, valdyba ir pan.). Nariai neturi partijos turto dalies. Partija yra ribotos atsakomybs juridinis asmuo. Partijos nariai neatsako pagal partijos prievoles, o partija neatsako pagal nari prievoles. Profesins sjungos - tai savanorikas dirbanij susivienijimas, kuris gina savo nari darbo, ekonomines, socialines teises ir atstovauja j interesams. Profesin sjunga yra ribotos atsakomybs juridinis asmuo. Profesins sjungos nariai neatsako pagal jos prievoles, profesin sjunga neatsako pagal savo nari prievoles. ios sjungos nariai nra jos turto savininkai. Profesins sjungos teises ir pareigas gyvendina jos organai. Profesin sjunga savo statuose nustato organizacin struktr ir valdymo organus. 187

3. SANDORIAI 3.1. SANDORIO SAMPRATA IR SANDORI RYS

Civilins teiss savaime i civilini statym neatsiranda. Kad atsirast civilins teiss ir pareigos, reikia tam tikr fakt, kurie vadinami juridiniais faktais. Antai CK 2.2 straipsnyje nustatyta, kad fizinis asmuo nuosavybs teise gali turti vairius daiktus, bti krinio autorius. Taiau tam, kad gyt ias teises, jis privalo sigyti atitinkamus daiktus, sukurti krin ir pan. Asmen teiss atsiranda, keiiasi ar pasibaigia kaip juridin reikm turini fakt (juridini fakt) padarinys. Dauguma civilini teisini santyki atsiranda sandori pagrindu. Sandoriais laikomi asmen veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d.). Sandoriai - tai smoningi, laisva valia atliekami asmen (tiek fizini, tiek juridini) veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato: sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Sandoriai gali bti vienaaliai, dvialiai ir daugiaaliai. Vienaalis sandoris - tai toks sandoris, kuriam sudaryti pakanka vieno asmens valios ireikimo (pvz., testamento sudarymas, vienaalis sutarties nutraukimas ar atsisakymas sutarties, vieas atlyginimo paadjimas, konkurso paskelbimas). Taiau daniausiai teisinius padarinius sukelia ne vieno asmens teisiniai veiksmai, o suderinti keli asmen veiksmai. Tokie sandoriai vadinami dvialiais ir daugiaaliais. Dvialiai sandoriai -tai tokie sandoriai, kuri subjektai ireikia suderint vali, nors j interesai prieiniai. Pavyzdiui, pirkimo-pardavimo sandoris bus sudarytas, kai jo dalyviai susitars dl perkamo daikto ir kainos; ali interesai yra prieingi: pardavjas nori gauti pinig u parduodam daikt, o pirkjas - daikt. Sudarant daugiaal sandor savo vali ireikia keli asmenys, kurie siekia vieno bendro tikslo. Pavyzdiui, keli asmenys sutaria steigti tikrj kin bendrij. Dvialiai ir daugiaaliai sandoriai yra sutartys. Sandorio svoka platesn nei sutarties. Visos sutartys - sandoriai, bet ne visi sandoriai - sutartys. Vienaaliai sandoriai nra sutartys. Dar skiriami konsensualiniai ir realiniai sandoriai. Konsensualinis sandoris laikomas sudarytu nuo susitarimo momento. Realiniam sandoriui sudaryti susitarimo nepakanka: viena sandorio alis turi atlikti tam tikrus veiksmus (pvz., perduoti daikt ir pan.).

3.2. SANDORIO SUBJEKTAI

Sandorius sudaryti gali tik veiksns fiziniai asmenys. Kai kuriuos sandorius gali sudaryti ir nevisikai veiksns (pvz., nepilnameiai) ar ribotai veiksns (pvz., tie, kuri neveiksnumas teismo sprendimu apribotas dl piktnaudiavimo svaigalais) asmenys. Juridinio asmens sandorius sudaro jo organai. U nepilnameius vaikus sandorius sudaro j tvai arba globjai bei rpintojai. U neveiksnius asmenis sandorius sudaro j globjai. Jei sandor sudaro atstovas, tai sudarant sandor dalyvauja ir jo valia. Atstovo valios iraikai taikomos tos paios taisykls kaip ir kiekvieno kito asmens valios iraikai. Asmuo, sudarantis sandor, savo atliekamais veiksmais ireikia vali sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. mogaus valia - tai vidinis jo psi188

Sandoriai

chikos aktas, o j ireikiantis veiksmas - tai objektyviai suvokiamas mogaus elgesys. Susiformavusi valia ireikiama odiais (pasakant odius arba juos ireikiant ratu), veiksmais (dovanos primimas, preki apmokjimas, preki isiuntimas, darb atlikimas, krinio perdavimas ir kt.). 3.3. JURIDINIAI POELGIAI Sandor btina skirti nuo juridini poelgi. Juridiniais poelgiais nra tiesiogiai siekiama sukurti teisinius padarinius, taiau jie atsiranda. Tai faktinio pobdio veiksmai. Juridiniai poelgiai yra daikto pagaminimas, jo suvartojimas, sunaikinimas, krinio sukrimas. Visi ie veiksmai atliekami nesiekiant teisinio rezultato, taiau jie sukelia teisinius padarinius. Pagaminus daikt, atsiranda nuosavybs teis j, sunaikinus daikt, pasibaigia nuosavybs teis j. Sukrs krin, jo autorius gyja asmenines neturtines ir turtines autoriaus teises. Juridinius poelgius gali atlikti bet koks asmuo, nesvarbu, koks jo veiksnumas. 3.4. SLYGINIAI SANDORIAI Slyginiu vadinamas toks sandoris, kurio teisini padarini atsiradimas priklauso nuo sandoryje nustatyt aplinkybi atsiradimo ateityje, jei tikrai neinoma, susiklostys tokios aplinkybs ar ne. Taiau turi bti toki aplinkybi atsiradimo galimyb. Jei tokios aplinkybs jau yra sudarant sandor, tai toks sandoris yra beslyginis, kai slyga atidedamoji, ir niekinis, kai slyga naikinamoji (CK 1.68str. 1 d.). Slyginiu taip pat nelaikytinas toks sandoris, kur sudarant inoma, kad atitinkamos aplinkybs tikrai susiklostys ar nesusiklostys. Tai gali bti vertinama kaip teisi ir pareig atsiradimo ar pasibaigimo termino nustatymas. Jei sandoriu nustatyta, kad teiss ir pareigos atsiras tik ateityje susiklosius tam tikroms aplinkybms, toks sandoris laikomas sudarytu su atidedamja slyga. Sudarius sandor su naikinamja slyga, teiss ir pareigos atsiranda nuo sandorio sudarymo momento, o nuo slygos vykimo priklauso teisi ir pareig pasibaigimas. Nevykus slygai sandoris gali pasibaigti vykdymu. 3.5. SANDORIO GALIOJIMO SLYGOS Sandoris galioja, jei atitinka j sudariusi asmen veiksnum, o i asmen valia ireikta laisvai. Be to, sandorio slygos turi bti teistos, neprietarauti vieajai tvarkai ar moralei. Jeigu sandoris neatitinka i reikalavim, tai jis negalioja nuo pat jo sudarymo momento ir neturi bti vykdomas. Vykdyti tok sandor - teiss paeidimas. 3.6. SANDORIO FORMA Sandorio forma - tai sandor sudarani asmen valios ireikimo forma. Sandorio formos reikalavimai priklauso nuo jo sudtingumo, reikms. Nesudtingi, buitinio pobdio, sandoriai nedidelei sumai, taip pat sandoriai, kurie vykdomi juos sudarant, sudaromi odiu. Kiti sandoriai, atsivelgiant subjekt sudt, vert, da189

CIVILINE TEISE

lyko pobd, sudaromi paprasta raytine ar notarine forma. Kilus ginui tarp sandor sudariusi asmen, sandorio forma padeda nustatyti jo turin, ali teises ir pareigas, be to, sandorio forma suteikia galimyb tretiesiems asmenims gauti informacijos apie teisin nekilnojamj daikt padt. Asmuo, sudarydamas sandor, savo vali sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises bei pareigas gali ireikti odiu, pasakydamas tam tikrus odius (pvz., perku", parduodu", dovanoju"). i vali galima ireikti ir ratu, suraant tam tikr tekst (testament, sutart, galiojim ir pan.) ir j pasiraant. Raytin sandorio forma gali bti paprasta ir notarin. Paprasta - tai vieno, dviej ar daugiau asmen pasiraytas tekstas. statymu nustatytais atvejais arba sandor sudarani asmen valia raytin sandor tvirtina notaras. Toks sandoris gyja raytin notarin form. Konkliudentiniai veiksmai rodo asmens vali sudaryti sandor. Tai gali bti silom preki apmokjimas, preki isiuntimas ir kiti panaaus pobdio veiksmai, kuriais ireikiama juos atliekanio asmens valia sudaryti sandor. Visi sandoriai, kuriems statymu nenustatytos raytins formos, gali bti sudaromi odiu. Sandoris laikomas sudarytu odiu, jei j sudarantis asmuo savo vali sudaryti sandor ireikia pasakydamas tam tikrus odius arba atitinkamai elgdamasis (konkliudentiniais veiksmais). odiu sudaromi sandoriai tarp asmen, kurie yra vienas kito akivaizdoje, taip pat sandor galim sudaryti odiu ireikiant vali telefonu. Sandoriai, kuri sudarymas sutampa su j vykdymu, gali bti sudaromi odiu, nesvarbu, kokia yra sandorio suma, jei statymu nenustatyta kitaip. Paprasta raytine forma sandoris sudaromas suraant atitinkam dokument. Tok dokument gali surayti ir pasirayti vienas asmuo (vienaalis sandoris) arba du asmenys (dvialis sandoris) ir daugiau asmen (daugiaalis sandoris). Dvialiai ar daugiaaliai sandoriai gali bti sudaromi apsikeiiant laikais, ratais, naudojant elektroninio ryio priemones (telegraf, faks, teletaip, internet ir kt.). Raytin sandor pasirao j sudarantis asmuo arba asmenys. Gali bti nustatyta, kad atitinkamo asmens paraas turi bti patvirtintas juridinio asmens antspaudu. Jei fizinis asmuo dl ligos ar neratingumo negali pasirayti sandorio dokumento, tai u j gali pasirayti kitas asmuo. Tokiu atveju dokumente turi bti nurodyta, kodl pasira kitas asmuo. Kito asmens para turi patvirtinti notaras ar kitas asmuo, turintis toki teis, sandor sudaranio asmens akivaizdoje. Notarine forma turi bti sudaromi sandoriai dl teisi nekilnojamj daikt perleidimo ir daiktini teisi iuos daiktus suvarymo, taip pat vedyb sutartys ir kiti sandoriai, kuriems statym nustatyta privaloma notarin forma (CK 1.74 str.). iais atvejais sandoris sudaromas ratu ir jo sudarymo fakt patvirtina notaras, padarydamas atitinkamas atymas paiame dokumente, registruodamas sandor registracijos knygoje ir pasilikdamas vien sandorio dokumento egzempliori. Notaras, tvirtindamas sandor, privalo patikrinti sandor sudarani asmen tapatyb, isiaikinti tikrj j vali, paaikinti sudaromo sandorio teisinius padarinius. Notaras neturi teiss tvirtinti sandori, kurie paeidia viej tvark, prietarauja imperatyviosioms teiss normoms, neatitinka teisingumo ir geros morals reikalavim. Sandoris laikomas sudarytu nuo to momento, kai ji patvirtina notaras. Jei statymu nustatyta teisin tam tikr sandori registracija, tai sudarytas sandoris galioja nuo jo sudarymo momento, o ne nuo registracijos momento, iskyrus tuos atvejus, kai statymais numatyta, kad sandoris sigalioja tik j registravus ati190

Sandoriai

tinkame registre. Pavyzdiui, nekilnojamojo daikto (ems, pastat, statini) pirkimopardavimo sutartis sigalioja nuo jos sudarymo notarine forma. Nuo io momento atsiranda ali teiss ir pareigos. Nuosavybs teis pirkjui pereina nuo nekilnojamojo daikto perdavimo momento (CK 6.393 str. 4 d.). Jei statymu nustatyta tam tikr sandori registracija, tai, neregistravus sandorio, asmuo pagal tok sandor gyt savo teisi negali panaudoti prie treiuosius asmenis. i taisykl suformuluota siekiant civilins apyvartos stabilumo. gijjas gyja visas registruotas teises. Kas neregistruota, tas jam neegzistuoja. Taikant mint taisykl, btina atsivelgti gijjo siningum (1.5 str.). Jo siningumas preziumuojamas, o nesiningum privalo rodyti asmuo, kuris ginija sudaryt sandor.

3.7. NEGALIOJANTYS SANDORIAI

Sandoriai, neatitinkantys statymo reikalavim, negalioja. Skiriami niekiniai ir nuginijami sandoriai. Niekiniai sandoriai - tai tokie sandoriai, kurie prietarauja imperatyviosioms teiss normoms, paeidia i norm reikalavimus. Tai sandoriai, kurie draudiami pagal statymus, todl laikoma, kad jie apskritai nebuvo sudaryti. Kadangi niekinis sandoris paeidia statym, jis negalioja nuo pat jo sudarymo momento, nesvarbu, ar yra pareiktas reikalavimas tok sandor pripainti negaliojaniu. Taiau tai nereikia, kad nereikia kreiptis teism dl tokio sandorio pripainimo negaliojaniu. Kilus ginui, tik teismas, vertins visas aplinkybes, sandor kaip niekin gali pripainti negaliojaniu. Nuginijam sandor pripainti negaliojaniu gali tik teismas, jei to reikalauja suinteresuotas asmuo. Jei nra suinteresuoto asmens reikalavimo, tai teismas savo iniciatyva tokio sandorio negali pripainti negaliojaniu. ie sandoriai taip pat paeidia teis, bet juos gali patvirtinti suinteresuoti asmenys, j gali neginyti sandorio dalyviai. Nuginijami sandoriai nepaeidia viej interes, imperatyvij teiss norm, o paprastai paeidia teises, kurias turi atitinkami asmenys. Todl i sandori galiojimas priklauso nuo t asmen valios. CK 1.78 straipsnio 3 dalyje tvirtinta, kad sandoris yra niekinis tik tais atvejais, kai statymu nustatyta, jog toks sandoris negalioja. Iekin dl nuginijamo sandorio pripainimo negaliojaniu gali pareikti tik statymuose nurodytas asmuo. Tai gali bti suinteresuotas asmuo, kurio teises paeidia toks sandoris arba kitas asmuo, turintis tokias teises (tvai, globjai, rpintojai, juridinio asmens dalyvis ir kt.). Atstovo sudaryt sandor pripainti negaliojaniu dl galinim paeidimo gali reikalauti tik atstovaujamasis. Jei alis, turinti teis pareikti reikalavim dl nuginijamo sandorio pripainimo negaliojaniu, patvirtina sandor, tai po to ji netenka teiss ginyti patvirtint sandor. Patvirtinimu ji dar kart ireikia savo vali, t. y. sudaro sandor. statymu nenustatytos tokio patvirtinimo formos ir slygos. Sandorio patvirtinimas, kaip bet kuris sandoris, gali bti negaliojantis. Todl patvirtinimui keliami tokie patys reikalavimai kaip ir sandoriui. Sandoris turi bti patvirtintas laisva valia, suvokiant visas patvirtinimo aplinkybes. Teisins galios neturi patvirtinimas, gautas dl prievartos, grasinimo, apgauls, neinojimo. 191

CIVILINE TEISE

Patvirtinimo termin gali nustatyti kita alis. Ji turi siningai nurodyti aliai, turiniai teis ginyti sandor, pastarojo sudarymo aplinkybes ir padarinius, prayti per nurodyt termin patvirtinti sandor arba atsisakyti j patvirtinti. Patvirtinus sandoris tampa neginijamu. Imperatyviosioms statymo normoms prietaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 str. 1 d.). Sandorio subjektai savo valia negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyvij teiss norm galiojimo ir taikymo. Todl sandoriai, paeidiantys tokias normas, yra niekiniai. Jie negalioja nuo sudarymo momento. Tokius sandorius vykdant paeidiama teis ir atsiranda ne tik civiliniai teisiniai padariniai, - paeidjai gali bti traukiami baudiamojon ar administracinn atsakomybn. Niekiniai sandoriai yra tokie, kurie prietarauja gerai moralei ir vieajai tvarkai (CK 1.81). Vieoji tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, administracins teiss ir kit teiss ak administracinio pobdio teiss normose. Sandoriai, kurie prietarauja Konstitucijos nustatytiems principams, negalioja, nes Konstitucija yra tiesiogiai taikomas aktas. Sandoriai, prietaraujantys geros morals normoms, taip pat yra niekiniai. Sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organ, jei paeidiama privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatyta j kompetencija ar jei jie prietarauja juridinio asmens tikslams, gali bti pripainti negaliojaniais tik tais atvejais, kai kita sandorio alis veik nesiningai, t. y. inojo ar turjo inoti, kad tas sandoris prietarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams. Viej juridini asmen sudaryti sandoriai, prietaraujantys j veiklos tikslams, gali bti pripastami negaliojaniais (CK 1.82 str.). Negaliojaniais taip pat pripastami sandoriai, kuriuos sudaro nepilnameiai asmenys iki 14 met. Savarankikai sudaryti jie gali tik smulkius buitinius sandorius. Negalioja fizinio asmens, kur teismas pripaino neveiksniu dl psichikos ligos ar silpnaprotysts, sudaryti sandoriai (CK 1.84 str.). Fiziniai asmenys, kuri veiksnum teismas apribojo dl piktnaudiavimo alkoholiniais grimais ar narkotinmis mediagomis, turi teis sudaryti tik smulkius buitinius sandorius (gyti maisto produktus, buitinio vartojimo reikmenis ir pan.). Kitus sandorius jie sudaro rpintojo sutikimu. Be rpintojo sutikimo jie neturi teiss perleisti (parduoti, dovanoti, inuomoti ir pan.) ar suvaryti (registruoti hipotek, suteikti uzufrukt, servitut ir kt.) nekilnojamj daikt (ems sklyp, pastat, statini). Be to, jie be rpintojo sutikimo neturi teiss disponuoti nam apyvokos daiktais, indliais banke, gaunamu atlyginimu ir kt. Tokie sandoriai, sudaryti be rpintojo sutikimo, pastarojo reikalavimu gali bti pripainti negaliojaniais. Reikalavimus dl tokio sandorio pripainimo negaliojaniu gali pareikti rpintojas ar prokuroras. Kiti asmenys, tarp j ir kita sandorio alis, toki reikalavim pareikti negali. Negalioja toks sandoris, kuris sudaromas neketinant sukelti teisini padarini. Toks sandoris dar vadinamas fiktyviu (CK 1.86 str.). is sandoris turi paslpt (nevie) ali suderint slyg (ilyg), kad nebus joki padarini. Jei toks sandoris sudaromas siekiant neteist tiksl, asmenims, sudariusiems tok sandor, gali bti taikoma vieosios teiss nustatyta atsakomyb. Tai - niekiniai sandoriai. Paprastai toks sandoris nevykdomas, todl netaikoma restitucija. Teismas tik konstatuoja, kad sandoris negalioja. Sandoris, kuris buvo vykdytas, nelaikytinas tariamu. 192

Sandoriai

Apsimestinis sandoris - tai toks sandoris, kuris sudaromas kitam sandoriui pridengti (CK 1.87 str.). Jis vertinamas pagal tikr, o ne pagal iorikai ireikt j sudariusi asmen vali. To tikrojo sandorio, kur pridengia apsimestinis, galiojimas priklauso nuo jo pobdio ir sudarymo aplinkybi. Jis gali bti pripaintas negaliojaniu arba galiojaniu pagal sandori galiojimo nuostatas. Apsimestinmis gali bti laikomos atskiros sandorio dalys (slygos). Negaliojaniu sandoriu pripastamas sandoris, kur sudaro fizinis asmuo, bdamas tokios bsenos, kad negali suvokti savo veiksm reikms ir j valdyti (CK 1.89 str.). Sandor pripastant negaliojaniu neatsivelgiama tokios bsenos (ji gali bti ligos ar didelio susijaudinimo padarinys, pvz., alkoholini grim, narkotini ar psichotropini ir kitoki chemini mediag naudojimas tiek paties sandorio teistum ginijanio asmens iniciatyva, tiek kitos sandorio alies ar treij asmen iniciatyva) prieast. Visais atvejais, nustaius, kad asmuo buvo tokios bsenos, jog negaljo visikai suvokti savo veiksm reikms ir j valdyti, sandoris pripaintinas negaliojaniu. I esms suklydus sudarytas sandoris gali bti pripaintas negaliojaniu pagal klydusios alies iekin (CK 1.190 str. 1 d.). Suklydimas - tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas, neatsivelgiant kit asmen elges. Jei asmuo, sudarantis sandor, dl kit asmen veiksm neteisingai suvokia jo aplinkybes ir padarinius, tai toks sandoris gali bti pripaintas negaliojaniu dl klaidos. Suklydus neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai ireikiama valia sudaryti sandor. Tai nuginijamas sandoris. Tok sandor galima pripainti negaliojaniu tik remiantis j sudariusio asmens iekiniu. Suklydimas dl sudaromo sandorio motyv, net jei ie motyvai buvo inomi kitai sandorio aliai, nra pagrindas sandor pripainti negaliojaniu. Negaliojaniais gali bti pripainti sandoriai dl apgauls, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, taip pat dl alies atstovo piktavaliko susitarimo su antrja alimi ar dl susiklosiusi sunki aplinkybi (CK 1.91 str.). Tai - nuginijami sandoriai, turintys valios trkum. Grasinama gali bti asmeniui, sudaraniam sandor, arba jam artimiems asmenims - tvams, vaikams, sutuoktiniui ar kitiems jam artimiems giminaiiams. Grasinimas turi bti realus. Vertinant grasinimo realum reikia atsivelgti galimus veiksm, kuriais buvo grasinama, padarinius, j realum, pobd. Sandoris pripaintinas negaliojaniu tiek tuo atveju, kai grasinama atlikti neteistus veiksmus (sumuti, nuudyti, sunaikinti turt ir pan.), tiek tuo atveju, kai grasinama atlikti teistus veiksmus (praneti teissaugos institucijoms apie padaryt sunk nusikaltim ir pan.). Abiem atvejais kitos alies valia sudaryti sandor nra laisva. Nra pagrindo sandor pripainti negaliojaniu, kai grasinama nerimtai, juokaujant, kai grasinimas pagrstas prietarais ir pan. Pagrindas sandor pripainti negaliojaniu yra, jei is sandoris buvo sudarytas grasinant taikyti ekonominio poveikio priemones. Toks grasinimas laikytinas pakankamu pagrindu sandor pripainti negaliojaniu, jei nukentjusioji alis buvo ekonomikai priklausoma nuo kitos sandorio alies ir grasinimas ekonominio spaudimo priemonmis buvo realus bei galjo sukelti kitai aliai rimt ekonomini sunkum. Apgaul - tai sandor sudaranio asmens suklaidinimas dl esmini to sandorio aplinkybi. Apgaul reikianius veiksmus gali atlikti kita sandorio alis ar kitas 193

CIVILIN TEIS

asmuo, kuris nra sandorio alis. Apgaule gali bti sudarytas ir vienaalis sandoris. Apgaul gali reikti ir aktyvs veiksmai - teigimas to, ko nra. Jei nuslepiamos svarbios sandorio aplinkybs, tai taip pat yra apgaul. Apgaul bus ir tada, jei viena sandorio alis, sudaranti sandor, pati neteisingai suvoks sudaromo sandorio esm, aplinkybes, o kita sandorio alis, inodama apie tai ir pasinaudodama suklydimu, sudarys sandor. Smurtu laikytinas tiesioginis fizinis ar psichinis poveikis asmeniui, sudaraniam sandor. Tai gali bti laisvs suvarymas, kankinimas, muimas, tiesioginis grasinimas atimti gyvyb, sualoti sveikat. Smurtas gali paveikti konkret fizin asmen tam tikromis aplinkybmis, atsivelgiant asmens, taikiusio smurt, ir asmens, kuriam buvo taikomas smurtas, lyt, ami, bsen, fizin silpnum ir kt. Smurtas turi bti reikmingas ir realus. Daugelis sandori sudaromi per atstov. Juridini asmen sandorius daniausiai sudaro j atstovai. Atstovas privalo veikti pagal galiojimus gindamas atstovaujamojo interesus. Jei atstovas piktavalikai susitaria su kita alimi ir sudaro sandor, kuris kenkia atstovaujamojo interesams, tai toks sandoris, remiantis atstovaujamojo iekiniu, gali bti pripaintas negaliojaniu. Piktavaliku laikytinas tik tyinis atstovo susitarimas su kita alimi, kurio pagrindu sudaryto sandorio slygos nenaudingos atstovaujamajam. Ne kiekvienas sandoris, sudarytas dl susiklosiusi sunki aplinkybi, gali bti pripaintas negaliojaniu. Negaliojaniu pripaintinas tik toks sandoris, kuris buvo sudarytas susiklosius sunkioms aplinkybms tikrai nenaudingomis sandor sudariusiam asmeniui slygomis, kai kita sandorio alis, inodama apie tas aplinkybes, jomis pasinaudojo. Pagal sutari laisvs princip paios alys gali nustatyti, kokia forma bus sudaromi dvialiai ir daugiaaliai sandoriai, iskyrus tuos atvejus, kai statymu nustatyti sandorio formos reikalavimai. statymu taip pat gali bti nustatyti privalomos sandorio formos nesilaikymo padariniai. CK 1.94 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sandoris, sudarytas nesilaikant statymo nustatytos formos, negalioja tik tais atvejais, kai jos nesilaikymo padariniai nustatyti statymo. Kitais atvejais privalomos sandorio formos nesilaikymo padariniai yra kitokie. Kai nesilaikoma paprastos raytins sandorio formos, jei statymo nenustatyta kitaip, sandoris galioja, taiau kilus ginui dl sandorio sudarymo ir jo vykdymo fakto, negalima remtis liudytoj parodymais. iuos faktus galima rodyti raytiniais rodymais (kvitais, pakvitavimais, laikais ir kitokiais raytiniais dokumentais). Sandorio sudarymo ir(ar) jo vykdymo fakt taip pat galima rodyti faktinmis aplinkybmis (perduodant daiktus, prekes, atliekant darb, suteikiant paslaugas, perduodant ir ileidiant krin ir kt.). Jei nesilaikoma paprastos raytins formos, sandoris negalioja tik tais atvejais, kai tai nurodyta statyme. Sandoriai, sudaryti nesilaikant statymu nustatytos privalomos notarins formos, yra negaliojantys. Tok sandor galiojaniu gali pripainti teismas, jei: 1) sandoris dvialis; 2) viena alis t sandor vykd; 3) kita alis vengia forminti sandor notarine tvarka. Sandorio vykdymo metu savo vali ireikia ne tik ta alis, kuri vykdo, bet ir kita alis, kuri priima io vykdymo rezultatus. Taigi ali valia sudaryti sandor ir j vykdyti akivaizdi. Jei sandoris vykdytas tokiu bdu, kad pagal vykdymo bd negalima nustatyti kitos alies neabejotinos valios sudaryti sandor ir j vykdyti (pvz., pinigai 194

Atstovavimas

mokami notaro ar teismo depozit, nes juos priimti atsisak kita alis), nra pagrindo sandor pripainti galiojaniu. Jei nesilaikoma statym numatyto reikalavimo teisikai registruoti sandor, jis nelaikytinas negaliojaniu, iskyrus statym nustatytus atvejus (CK 1.94 str.). Sandoris paprastai pripastamas negaliojaniu nuo jo sudarymo momento. Visa, k pagal tok sandor gavo alys, jos privalo grinti viena kitai. Jei negalima grinti natra, turi bti atlyginama pinigais, nes inyko teisinis sutarties vykdymo pagrindas. Taiau galimi tokie atvejai, kai ali nemanoma grinti padt, buvusi iki sandorio sudarymo, pavyzdiui, jei pagal sandor buvo atlikti darbai, suteiktos paslaugos. Tada pagal sandorio slygas turi bti isprstas ali atsiskaitymo klausimas, o pats sandoris nutrauktas. Jei pagal sandorio slygas atsiskaityti negalima (slygos yra neteistos, prietarauja imperatyviosioms statym normoms, paeidia kit asmen teises), tai atsiskaityti reikia vadovaujantis nuostata, kad n viena sandorio alis nieko negali gyti ar sutaupyti pasinaudodama kita sandorio alimi. Sandoris gali bti sudtingas, sudarytas i keleto dali, kuriose nustatytos skirtingos slygos, lemianios ali teises ir pareigas. Sandoryje gali bti keletas slyg, kurios gali bti niekins ir nuginijamos. Joms taikomi tie patys galiojimo nuostatai kaip ir visam sandoriui. Pripainus vien ar kelias sudaryto sandorio slygas negaliojaniomis, kyla klausimas, ar visas sandoris galioja. CK 1.96 straipsnyje nustatyta, kad jei sandorio dalies negaliojimas nedaro negaliojani kit sandorio dali, jeigu sandoris bt sudarytas be i dali ir jei niekas neginija kit sandorio dali galiojimo, jos galioja.

3.8. SANDORIO PRIPAINIMO NEGALIOJANIU PADARINIAI

CK nustatyti tokie sandorio pripainimo negaliojaniu padariniai: kiekviena alis privalo grinti kitai aliai visa, k yra gavusi pagal sandor, t. y. alys grinamos padt, buvusi iki sandorio sudarymo (restitucija). Jei sandoris nebuvo vykdomas, jis pripastamas negaliojaniu. Jei negalima natra grinti to, kas buvo perduota, atlyginama pinigais. CK nra tvirtintas konfiskavimas. Neteist sandori objektai (daiktai, pinigai ir kt.) gali bti konfiskuojami pagal administracins ar baudiamosios teiss nuostatas.

4. ATSTOVAVIMAS 4.1. ATSTOVAVIMO SAMPRATA, SUBJEKTAI IR RYS

Civilini teisini santyki dalyviai ne visada patys sudaro sandorius, tiesiogiai gyvendina savo teises, vykdo prievoles. Antai neveiksns asmenys patys savo veiksmais negali gyti nei teisi, nei pareig. Juridinio asmens organai taip pat danai negali sudaryti vis reikaling sandori, gyvendinti teisi ir atlikti pareig. Kartais 195

CIVILINE TEISE

vienu metu teisinius veiksmus reikia atlikti keliose vietose. Tokiais atvejais teisiniams veiksmams atlikti yra pasitelkiami atstovai, kurie atstovaujamojo vardu sudaro sutartis, priima sutarties vykdym. Tada asmenims atsiranda daugiau galimybi dalyvauti civilinje apyvartoje. Atstovas veikia atstovaujamojo vardu. Atstovo atlikti teisiniai veiksmai atstovaujamojo vardu pagal galinim, pagrst galiojimu, statymu ar administraciniu aktu, tiesiogiai sukuria, pakeiia ar panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas. Atstovavimas - tai teisi gyvendinimas ir prievoli atlikimas per atstov, kuris atlieka teisinius veiksmus. Nors veiksmus atlieka atstovas, bet i veiksm padariniai atsiranda atstovaujamajam. Atstovas veiksmus atlieka atstovaujamojo vardu. Atstovaujamuoju gali bti kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo. Atstovu gali bti tik veiksnus fizinis asmuo. Juridiniai asmenys gali bti atstovais, jei tokia veikla numatyta j statuose. Pagal tai, kuo remdamasis veikia atstovas, skiriamos ios atstovavimo rys: 1) atstovavimas pagal galiojim (atstovaujamasis duoda atstovui galiojim, kuriuo vadovaudamasis is atlieka teisinius veiksmus; toks atstovavimas dar vadinamas sutartiniu, nes atstovavimo santykio dalyviai sudaro pavedimo sutart); 2) atstovavimas pagal statym (atstovui galinimai suteikiami pagal statym; tokia tvarka tvai atstovauja savo nepilnameiams vaikams); 3) atstovavimas pagal administracin akt (neveiksniems asmenims steigiama globa ir skiriami globjai, kurie veikia remdamiesi teismo sprendimu dl j paskyrimo; tokia tvarka veikia pardavjai, bank operatoriai aptarnaudami klientus). GALIOJIMAS galiojimu laikomas raytinis dokumentas, asmens (galiotojo) duodamas kitam asmeniui (galiotiniui) atstovauti galiotojui nustatant ir palaikant santykius su treiaisiais asmenimis (CK 2.137 str.). Kai kuriems galiojimams yra nustatyta notarin forma. CK 2.138 straipsnyje numatyta, kad notaras turi patvirtinti galiojimus notarine forma, sudaryti sandorius, galiojimus, fizinio asmens vardu atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis, iskyrus statymo numatytus atvejus (galiojimus pato siuntiniams, korespondencijai, darbo umokesiui, pensijoms, stipendijoms, paalpoms gauti), kuriuos fizinis asmuo duoda nekilnojamajam turtui valdyti, juo naudotis ar disponuoti. Juridinio asmens duodam galiojim pasirao jo vadovas, ir galiojimo rate dedamas to juridinio asmens antspaudas, jei jis privalo turti antspaud (CK 2.140 str. Id.). galiojimo terminas gali bti apibrtas ir neapibrtas. Jei galiojimo terminas nenurodytas, tai galiojimas galioja vienerius metus nuo jo sudarymo dienos. Notaro patvirtintas galiojimas teisiniams veiksmams atlikti usienyje, jei jo galiojimo terminas nenurodytas, galioja, kol j panaikina galiojim idavs asmuo. Negalioja galiojimas, kuriame nenurodyta jo idavimo data (CK 2.142 str.). galiotinis pats turi atlikti veiksmus, kuriems atlikti jam suteiktos teiss. Jis gali pergalioti iuos veiksmus atlikti kit asmen tik tuo atveju, jei jam tokia teis suteikta pagal gautj galiojim arba jei jis dl susiklosiusi aplinkybi priverstas tai padaryti, kad apsaugot galiotojo interesus (CK 2.145 str. 1 d.). Apie pergaliojim galiotinis privalo praneti galiotojui ir pateikti reikiamus duomenis apie as196

Atstovavimas

men, kuriam perduoti galinimai. Jei galiotinis nepranea galiotojui apie pergaliojim, tai jis u asmens, kuriam perduoti galinimai, veiksmus atsako kaip u savo paties veiksmus. Atstovas neatsako u galiotinio veiksmus, jei is buvo paskirtas atstovaujamojo nurodymu, iskyrus atvejus, kai atstovas inojo, kad skiriamas asmuo yra nepatikimas ar nesiningas, taiau apie tai neprane atstovaujamajam (CK 2.145 str. 4 d.). galiojimas pasibaigia: pasibaigus jo terminui; galiotojui panaikinus galiojim (galiotojas turi teis bet kada panaikinti galiojim); galiotiniui atsisakius galiojimo (galiotinis turi teis atsisakyti galiojimo bet kada, su slyga, kad toks atsisakymas nepadarys alos galiotojui); nustojus egzistuoti galiotiniui ar galiotojui (mirus fiziniam asmeniui, pripainus j neinia kur esaniu ar paskelbus mirusiu, pripainus neveiksniu ar apribojus veiksnum, likvidavus juridin asmen ar iklus bankroto byl juridiniam asmeniui, kuriam duotas galiojimas). 4.2. KOMERCINIS ATSTOVAVIMAS Komercin atstovavim vykdo prekybos agentas arba prokuristas. Prekybos agentas - tai asmuo, kurio pagrindins kins veiklos tikslas - nuolat u atlyginim tarpininkauti atstovaujamajam sudarant sutartis savo ar atstovaujamojo vardu, jo sskaita ir interesais (CK 2.152 str. 1 d.). Prekybos agentas yra verslininkas, kuris pagal komercinio atstovavimo sutart sudaro sutartis atstovaujamojo arba savo vardu. Prekybos agentas taip pat gali tarpininkauti savo klientui -surasti reikiamus kontrahentus, dalyvauti derybose su jais. Jei sutart jis sudaro savo vardu, tai pagal sutart su klientu pastarajam perduoda visk, k gijo vykdydamas pavedim. Komercinio atstovavimo sutartys paprastai yra ilgalaiks. Jas galima sudaryti apibrtam ir neapibrtam terminui. Jei, pasibaigus apibrtam terminui, alys ir toliau gyvendina savo teises ir vykdo savo pareigas, tai pripastama, kad sutartis atnaujinta neapibrtam terminui tomis paiomis slygomis (CK 2.155 str.). Neapibrtam terminui sudaryt sutart galima nutraukti bet kurios alies iniciatyva i anksto spjus kit al. spjimo terminai numatyti CK 2.165 straipsnyje. Salys negali tarpusavio susitarimu nustatyti trumpesni termin. Prekybos agentas privalo siningai ir rpestingai vykdyti visus atstovaujamojo pavedimus, jo instrukcijas, bti lojalus, informuoti atstovaujamj apie sudarytas sutartis, teikti kit reikaling informacij, saugoti atstovaujamojo prekybos paslaptis, nekonkuruoti su atstovaujamuoju, jei i slyga numatyta sutartyje, atlyginti atstovaujamajam padarytus nuostolius, pasibaigus sutariai, grinti atstovaujamajam dokumentus ir kt. Atstovaujamasis privalo aprpinti agent reikiamais dokumentais ir informacija (kainoraiais, preki pavyzdiais, reklamine mediaga, standartinmis sutari slygomis ir 1.1.), nedelsiant praneti prekybos agentui apie sutikim ar atsisakym sudaryti sutartis, apie sutarties slyg pakeitim ar papildym, apie agento sudaryt sutari patvirtinim arba nepatvirtinim, jei reikia tokio patvirtinimo, suteikti informacij, btin pavedimui vykdyti, mokti sutart atlyginim. Prokura yra galiojimas, kuriuo juridinis asmuo (verslininkas) suteikia teis savo darbuotojui ar kitam asmeniui jo vardu ir jo interesais atlikti visus teisinius 197

CIVILINE TEISE

veiksmus, susijusius su juridinio asmens (verslininko) verslu (CK 2.176 str. 1 d.). Asmuo, kuris turi prokr, yra prokuristas. Prokura gali iduoti tik juridinis asmuo verslininkas. Tai gali bti prekybos, gamybin, paslaug teikimo ar kitokio pobdio verslo mon. Prokuristu gali bti tik ios mons darbuotojas, kuris atlieka tam tikrus teisinius veiksmus (sudaro ir vykdo sutartis, valdo verslo mon, atstovauja teisme ir pan.). Prokuristas neturi teiss perleisti atstovaujamojo nekilnojamj daikt (mon) ar suvaryti teises j, pasirayti atstovaujamojo balans ir mokesi deklaracij, skelbti atstovaujamojo bankrot, duoti prokr, priimti mon dalininkus. Prokura turi bti raytin ir registruota teiss akt nustatyta tvarka. Prokura pasibaigia, kai: atstovaujamasis j ataukia; prokuristas jos atsisako; atstovaujamajam ikeliama bankroto byla; likviduojamas ar reorganizuojamas prokr idavs asmuo; prokuristas mirta.

5. TERMINAI 5.1. TERMINO SAMPRATA

Terminu civilinje teisje vadinamas laiko tarpas (metai, mnuo, savait ir pan.) arba laiko momentas (kalendorin data, valanda ir pan.), kuriam pasibaigus atsiranda tam tikri teisiniai padariniai. Termin taip pat galima apibrti nurodant bsim neivengiam vyk. Terminai lemia prievoli vykdymo ir teisi gyvendinimo laik, teisini santyki atsiradimo moment, j trukm ir pasibaigimo laik, teisiniams santykiams suteikia apibrtumo. Terminai yra juridiniai faktai, priskirtini prie vyki, nors juos nustato mons, nes laiko tkm nepriklauso nuo mogaus valios. Terminai santykinai gali bti apibrti tokiomis svokomis: nedelsiant", tuojau pranea", per paprastai (normaliai) tam reikaling laik", per trumpiausi technikai manom laik" ir pan.

5.2. TERMIN RYS

Atsivelgiant tai, kas nustato terminus, skiriamos tokios j rys: 1) statymuose nustatyti (nustatyti imperatyviosiose teiss normose); 2) sutartiniai (nustatyti ali susitarimu); 3) teisminiai (nustatyti teismo). Pagal teisinius padarinius skiriami atnaujinamieji, gyjamieji ir naikinamieji terminai (CK 1.117 str. 3 d.). Pasibaigus atnaujinamj termin teismas gali atnaujinti, jei jis buvo praleistas dl svarbi prieasi. Pasibaigus gyjamajam terminui, atsiranda (gyjama) tam tikra civilin teis ar pareiga. Pasibaigus naikinamajam terminui, inyksta tam tikra civilin teis ar pareiga. i termin teismas ar arbitraas negali atnaujinti.

5.3. TERMIN SKAIIAVIMAS

Terminas prasideda kit dien po tos kalendorins datos ar vykio, kuriais paymta jo pradia. Metais skaiiuojamas terminas pasibaigia tam tikr paskutini termi198

Iekinio senaties terminai

no met mnes ir dien (pvz., 1 met terminas, nustatytas rugpjio 15 d., pasibaigs kit met rugpjio 15 d.). Mnesiais skaiiuojamas terminas pasibaigia tam tikr termino mnesio dien (pvz., 2 mnesi terminas, nustatytas rugsjo 15 d., pasibaigia lapkriio 15 d.). Jei metais ar mnesiais skaiiuojamas terminas baigiasi tok mnes, kuriame nra nustatytos dienos, jis pasibaigia paskutin to mnesio dien. Savaitmis skaiiuojamas terminas pasibaigia tam tikr paskutins savaits dien (jei terminas buvo nustatytas antradien, tai jis pasibaigs tam tikros savaits antradien). Jei paskutin termino pabaigos diena yra nedarbo diena, tai paskutine termino diena laikoma po jos einanti darbo diena. Veiksmas, kuriam atlikti nustatytas terminas, turi bti atliktas iki paskutins darbo dienos 24 valandos. Jei veiksmas turi bti atliktas organizacijoje, j reikia atlikti iki tos valandos, kuri toje organizacijoje baigiamos atlikti operacijos. Jei visi ratiki pareikimai (praneimai) teikiami patui ar telegrafui iki paskutins darbo dienos 24 valandos, ie veiksmai laikomi atliktais laiku, nors dokument adresatas gaus tik po keli dien.

6. IEKINIO SENATIES TERMINAI

Iekinio senatis - statymais nustatytas terminas, kuriam pasibaigus inyksta galimyb apginti paeist teis pareikiant civilin iekin. Pasibaigus iekinio senaiai, paeistos asmens teiss negalima apginti ir gyvendinti prievartos bdu, jei paeidjas reikalauja pareikt iekin atmesti dl jo senaties praleidimo. Iekinio senatis skatina civilini santyki dalyvius laiku vienas kitam pareikti reikalavimus, kreiptis teism dl paeist teisi gynimo. Kai laiku kreipiamasi teism, galima geriau nustatyti tikruosius ali santykius. Prajus ilgesniam laikui, tai padaryti sunkiau: pametami dokumentai, liudytojai pamirta kai kurias aplinkybes, jie ivyksta, mirta ir pan. Iekinio senatis nustatoma imperatyviosiomis teiss normomis, todl ali susitarimai dl io termino negalioja. Teismas privalo laikytis statymo numatytos iekinio senaties. Ar iekinio senatis praleista, galima isiaikinti tik teisminio nagrinjimo metu. Todl teismas privalo visais atvejais priimti nagrinti iekinio pareikim ir, tik nustats, kad gino alis reikalauja taikyti iekinio senat, jog nra aplinkybi, dl kuri sustabdoma ar nutraukiama iekinio senaties eiga arba leidiama atnaujinti praleist termin, atmeta iekin. Pagal CK 1.125 straipsnio nuostatas yra bendrasis deimties met iekinio senaties terminas ir sutrumpinti iekinio senaties terminai, kurie statymo nustatytais atvejais taikomi tam tikr ri reikalavimams. Pavyzdiui, sutrumpinta ei mnesi iekinio senatis taikoma reikalavimams dl netesyb iiekojimo, dl parduot daikt trkum; trij mnesi iekinio senatis taikoma reikalavimams pripainti juridinio asmens organ sprendimus negaliojaniais; vieno mnesio senatis taikoma i konkurso rezultat atsirandantiems reikalavimams; trej met senatis taikoma reikalavimams dl padarytos alos atlyginimo.

199

7. DAIKTIN TEIS 7.1. DAIKTINS TEISS SAMPRATA

Objektine prasme daiktin teis - tai visuma teiss norm, reglamentuojani tokius turtinius santykius, kai galintas subjektas savo teises gali gyvendinti neatsivelgdamas pozityvius kit asmen veiksmus. Kiti daiktinio teisinio santykio dalyviai (subjektai) turi pasyvi teisin pareig - netrukdyti galintam asmeniui valdyti daiktus, jais naudotis ir disponuoti, nesvarbu, kokia yra kit asmen valia. Daiktins teiss normos lemia turtini santyki pastovum. Prievolins teiss normos reguliuoja santykius dl turto perjimo i vien asmen kitiems. Subjektine prasme daiktin teis yra absoliuti atitinkamo asmens teis valdyti daikt, j naudoti ir juo disponuoti. Daiktini teisi poymiai: 1) daiktins teiss yra tik tos teiss, kurios tokiomis pripastamos pagal statym, j sraas yra baigtinis; 2) tai yra absoliuios teiss; 3) daiktins teiss objektas visada yra tik individualiais poymiais apibrtas daiktas. Skiriamos ios daiktins teiss: valdymas, nuosavybs teis, turto patikjimo teis, servitutas, uzufruktas, ustatymo teis (superficijus), ilgalaik nuoma, hipoteka ir keitimas. Daiktinei teisei bdinga tai, kad ji susijusi su daiktu ir egzistuoja tol, kol egzistuoja daiktas. Inykus daiktui, daiktin teis pasibaigia. Pagrindinis civilins teiss principas - sutari laisvs principas. Asmenys gali sudaryti vairias sutartis - tiek statym numatytas, tiek nenumatytas, sudarytas i vairi kit sutari element. Taiau daiktins teiss srityje situacija yra kitokia, visikai prieinga. Kadangi baigtinis daiktini teisi sraas nustatytas statym, suinteresuoti asmenys pagal sutart gali nustatyti tik tokias daiktines teises, kurios leidiamos pagal statymus. Negalima keisti statymo nustatyt daiktini teisi (pvz., negalima steigti hipotekos, pagal kuri kreditorius naudosis keistu nekilnojamuoju daiktu). Taip pat negalima ali sutarimu prievolinms teisms suteikti daiktin pobd.

7.2. DAIKTINI TEISI VIEUMAS

Dl absoliutaus pobdio daiktins teiss turi bti inomos aplinkiniams. J vieumas yra j apsaugos garantija. Daiktini teisi nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus vieumas utikrinamas skirtingai. Daiktins teiss nekilnojamuosius daiktus yra registruojamos vieuose registruose, todl niekas negali teigti, kad neinojo registro duomen.

7.3. DAIKTINI TEISI OBJEKTAI

Daiktini teisi objektai yra daiktai. Daiktai laikomi i gamtos paimti arba gamybos procese sukurti materialaus pasaulio dalykai (akmens anglis, nafta, automobilis, telefonas ir pan.). Literatros, mokslo kriniai, iradimai nra daiktai. Tokie dalykai, kaip atmosferos oras, tekantis vanduo ir pan., taip pat nra daiktai. Daiktini teisi dalyku gali bti tik esantys individuals arba neriniai daiktai. Prievoli dalyku gali bti bsimi daiktai, riniai daiktai.
200

Daiktin teis

Pinigai - tai ypatinga ris daikt, kuri vert lemia ne fizins savybs, o valstybs valia nustatytas pinigini prievoli padengimo kursas. Taiau pinigai valdomi, jais naudojamasi ir disponuojama kaip ir visais kitais daiktais, todl jie laikomi ypatingais daiktais. Daiktini teisini santyki objektu gali bti daikt rinkinys (biblioteka, monet rinkinys, bald komplektas ir pan.). Daiktini teisi objektu negali bti neatskirta daikto dalis. Atskirta daikto dalis yra daiktins teiss objektas.

7.4. NEKILNOJAMIEJI IR KILNOJAMIEJI DAIKTAI

CK 4.2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nekilnojamaisiais daiktais laikomi daiktai, kurie pagal prigimt yra nekilnojami, ir daiktai, kurie pagal prigimt yra kilnojami, taiau nekilnojamaisiais jie pripastami pagal statym. Nekilnojamieji daiktai - tai ems sklypai ir su jais susij daiktai (pastatai, statiniai, mikas, mediai, javai ir pan.), kuri negalima perkelti i vienos vietos kit nepakeitus j paskirties. ems sklypas, iskirtas pagal emtvarkos reikalavimus ir formintas statymo nustatyta tvarka, yra pagrindinis nekilnojamas daiktas. Kiti nekilnojamieji daiktai (pastatai, statiniai, mikas, mediai ir pan.) yra ems sklypo priklausiniai. Pastatai, butai gali bti savarankikais nekilnojamaisiais daiktais, jei jie statym nustatyta tvarka atskirti nuo nuosavybs teiss em. Pastatas tampa nekilnojamuoju daiktu, savarankiku daiktins teiss objektu, jei jis buvo pastatytas ant statym nustatyta tvarka gyto ems sklypo, skirto statybai. Kilnojamieji daiktai pagal prigimt yra daiktai, kuriuos galima perkelti i vienos vietos kit nepakeitus j paskirties ir i esms nesumainus j verts (CK 4.2 str. 3 d.). Tai -visi kiti daiktai, nepriskiriami prie nekilnojamj daikt. Nekilnojamiesiems daiktams statymuose nustatytas specialus teisinis reimas: 1) sandori, sudarom dl i daikt privaloma raytin forma; 2) nekilnojamieji daiktai registruojami teisi registre; 3) reglamentuojamas registruot teisi gyvendinimas. Nekilnojamiesiems daiktams taikomi j buvimo vietos statymai. Sandoriai dl kilnojamj daikt gali bti prekybos paslaptis. Sandoriai dl kilnojamj daikt gali bti sudaromi remiantis vairi ali statymais tiek pagal i daikt buvimo viet, tiek sandorio ali sutarimu. 7.5. VALDYMAS Valdymas, kaip daiktin teis, yra faktinis daikto turjimas siekiant j valdyti kaip sav (CK 4.22 str. l d.). Teis valdyti daikt yra viena i nuosavybs teisi, kuri saugoma kaip daiktin teis, neatsivelgiant nuosavybs teis. Galimas valdymas kaip prievolins teiss dalis. Taip asmenys daiktus valdo pagal nuomos, panaudos ar kitoki sutart, sudaryt su daikto savininku ar valdytoju. ie asmenys daiktus valdo ne kaip savo, o kaip kitiems asmenims priklausanius daiktus. VALDYMO RYS Valdymas gali bti teistas ir neteistas. Teistu laikomas valdymas, gytas statymo nustatytais pagrindais, nepaeidiant kit asmen valdymo teiss, t. y. gytas tais paiais pagrindais, kaip yra gyjama nuosavybs teis. Neteistas yra valdymas, ku201

CIVILINE TEISE

ris gyjamas per prievart, slaptai ar kitaip paeidiant teiss aktus ar kit asmen teises (pvz., pavogto ar pagrobto daikto valdymas). Neteistas valdymas gali bti siningas ir nesiningas. Siningas yra toks valdymas, kai valdytojas neino ir negali inoti, kad daikt jis valdo neteistai. Nesiningas valdytojas ino arba turi (gali) inoti, kad daikt valdo neteistai (pvz., vogto daikto, radinio valdymas ir pan.). Valdymo teistumas ir siningumas preziumuojami. Kilus ginui dl valdymo, rodyti valdymo neteistum ar nesiningum privalo iekovas. VALDYMO ATSIRADIMAS Nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda tik registravus j vieajame registre (CK 4.27 str. 2 d.). Daikto valdymo teiss negalima registruoti, jeigu registre yra registruota to daikto nuosavybs teis. Kilnojamojo daikto valdymas atsiranda pamus daikt, j paymjus, padjus atitinkam patalp (pvz., sugavus laukin gyvn, uv). VALDYMO PABAIGA Valdymas baigiasi, kai valdytojas atsisako valdymo teiss daikt. Kilnojamojo daikto valdymas baigiasi, kai valdytojas praranda galimyb paveikti daikt pagal savo vali, daikt uvaldo kitas asmuo, pamesto daikto nerandama, valdytojas negali daikto valdyti dl kit prieasi. Nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi, jei valdytojas praranda galimyb veikti daikt ir negali susigrinti ios prarastos galimybs (pvz., pastatas sugriuvo). Nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi nuo jo iregistravimo i vieojo registro momento (CK 4.33 str. 3 d.). VALDYMO GYNIMAS Valdymas ginamas teismine tvarka. Valdytojas gali reikalauti ne tik paalinti valdymo paeidimus, bet ir atlyginti nuostolius, padarytus paeidiant valdym. Kilus ginui, kam priklauso daikto valdymo teis, ginamas valdymas to asmens, kuris rodys, kad yra teistas daikto valdytojas. Jeigu n viena i gino ali to rodyti nesugeba, tai ginamas valdymas to asmens, kuris anksiau pradjo valdyti daikt.

7.6. NUOSAVYBS TEIS

NUOSAVYBS TEISS SAMPRATA Nuosavybs teiss svoka vartojama dviem prasmmis - ekonomine ir teisine. Nuosavyb ekonomine prasme - tai moni santykiai dl jiems priklausani daikt valdymo, naudojimo ir disponavimo jais. Savininkas gali naudotis jam priklausaniu daiktu, j sunaudoti, sunaikinti, perleisti kitam asmeniui. Taiau svarbu ne tik tai, kaip daikto savininkas suvokia savo ry su daiktu, bet ir tai, kaip ry suvokia kiti, aplinkiniai, asmenys. Asmens santykis su jam priklausaniu daiktu ir io asmens santykiai su kitais asmenimis dl daikto ir yra ekonominis nuosavybs santykis. Nuosavyb - tai istorikai susiformav moni santykiai dl daikt valdymo, naudojimo ir disponavimo jais.

202

Daiktin teis

Nuosavybs santykiai yra svarbiausi turtiniai santykiai. Jie yra vis kit turtini santyki pagrindas. Teisikai reguliuojami ie santykiai gyja teisin form ir yra vadinami nuosavybs teise. Nuosavybs teiss svoka vartojama objektine ir subjektine prasme. Objektin nuosavybs teis yra visuma teiss norm, kuriomis remiantis tvirtinami ir saugomi santykiai dl daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo. Svarbiausi nuosavybs teiss altiniai yra Lietuvos Respublikos Konstitucija ir CK ketvirtosios knygos V skyriaus nuostatos (CK 4.37-4.105 str.). Subjektin nuosavybs teis yra tam tikr daikt nuosavybs teis, kuri turi konkretus subjektas (fizinis ar juridinis asmuo). Tai savininko teis pagal statymus savo nuoira valdyti daiktus, jais naudotis ir disponuoti. Nuosavybs teis - tai svarbiausia daiktin teis. Visos kitos daiktins teiss, susijusios su nuosavybs teise, priklauso konkreiam asmeniui. Jos atsiranda nuosavybs teis sudaranias teises skaidant atskiras teises. NUOSAVYBS TEISS SUBJEKTAI Nuosavybs teiss subjektai yra fiziniai ir juridiniai asmenys (akcins bendrovs, bankai, ems kio bendrovs, kooperatins bendrovs, visuomenins organizacijos, politins partijos, religins bendruomens), Lietuvos valstyb ir savivaldybs. NUOSAVYBS TEISS RYS Atsivelgiant nuosavybs teiss subjektus ir jiems priklausani daikt paskirt, skiriama vieoji ir privatin nuosavyb. Viej nuosavyb sudaro valstybs, savivaldybi nuosavyb ir religini bendruomeni nuosavyb. Vieoji nuosavyb naudojama visos visuomens arba jos dalies bendriesiems poreikiams patenkinti. Privatin nuosavyb naudojama tam tikr fizini asmen ar j grupi poreikiams patenkinti. NUOSAVYBS TEISS OBJEKTAI Nuosavybs teiss objektais gali bti kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai. Daikt, kurie gali priklausyti asmenims, kiekis yra neribotas. Tik Lietuvos Respublikai iimtine nuosavybs teise priklauso ems gelms, valstybins reikms vidaus vandenys, mikai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultros objektai. Kai kuriuos daiktus (ginklus, nuodingsias mediagas ir pan.) asmenys gali gyti tik turdami leidimus, kurie iduodami statymo nustatyta tvarka. NUOSAVYBS TEISS TURINYS Nuosavybs teiss turin sudaro savininko teis valdyti daiktus, jais naudotis ir disponuoti. Nuosavybs teiss turin sudaranias teises gali turti ir ne savininkas. Jas savininkas gali perduoti kitam asmeniui arba jos gali pereiti kitam asmeniui statym nustatyta tvarka (teismo sprendimu, paveldimos ir pan.). Valdymas - tai faktinis daikto turjimas, savininkui teiss suteikta galimyb turti daikt savo inioje. Daikt paprastai valdo savininkas. Bet daikt gali valdyti ir kitas asmuo - ne savininkas: nuomininkas, saugotojas ir pan. Tai gali vykti ir savininkui sutikus, ir nesutikus (pagal sutart, teismo nutart ar sprendim).
203

CIVILINE TEISE

Naudojimas - tai daikto naudojimas pagal paskirt materialiems ar kitokiems poreikiams patenkinti. Savininkas daikt naudoja savo nuoira, nepaeisdamas kit asmen teisi, statymo reikalavim. Naudojimo teis gali turti ne tik savininkas, bet ir kitas asmuo. i teis savininkas gali perduoti pagal sutart. Ji gali bti perduota kitam asmeniui ir prie savininko vali, pavyzdiui, teismo sprendimu. Disponavimas - tai savininko teis daryti tak teisiniam ir faktiniam daikto likimui. Disponuodamas daiktu, savininkas gali perduoti j naudoti kitiems asmenims, sunaikinti, nuosavybs teis daikt perduoti kitam asmeniui. NUOSAVYBS TEISS ATSIRADIMAS Skiriami pirminiai ir ivestiniai nuosavybs teiss atsiradimo bdai. gyjant nuosavybs teis pirminiu bdu, neperimamos kitos teiss, susijusios su daiktu. iuo atveju teis gyjama pirm kart arba, jei ne pirm kart, tada neatsivelgiama buvusio savininko vali. Pirminiai nuosavybs teiss gijimo bdai yra ie: vaisi (tam tikros veiklos rezultat) ir pajam pasisavinimas, naujo daikto pagaminimas, beeimininkio daikto, laukini gyvn, laukini ir namini bii, priklydusi ir beprieiri namini gyvuli, radinio, lobio pasisavinimas, atlygintinas netinkamai laikom kultros vertybi ir kit daikt pamimas visuomens poreikiams, daikt konfiskavimas u teiss paeidimus, nuosavybs gijimas sujus gyjamosios senaties terminui. gyjant nuosavybs teis ivestiniu bdu, buvusio savininko teiss ir pareigos, susijusios su perduodamu daiktu, pereina naujam savininkui. Nuosavybs teis gali pereiti kitam asmeniui ir savininkui sutikus, ir nesutikus (nuosavybs teiss gijimas pagal sandorius, teismo sprendimu, paveldjimo tvarka ir kt.). Daikto gijjas nuosavybs teis daiktus gyja nuo j perdavimo gijjui momento, jei statyme ar sutartyje nenumatyta kitaip (CK 4.49 str. 1 d.). Nuosavybs teis bsim daikt galima pagal sutart perleisti i anksto. Pagal sandor nuosavybs teis gyjama nuo statyme nustatyto momento. Daikto perdavimas - daikto teikimas gijjui, transporto organizacijai, patui, kad is nugabent ir teikt gijjui. Daikto perdavimui prilyginamas disponavimo dokumento (vataraio, konosamento) perdavimas. Perleidiamo daikto atsitiktinio uvimo ar sugedimo rizika tenka gijjui tuo metu, kai jam pereina nuosavybs teis. Jei perleidjas praleidia termin daikt perduoti arba gijjas praleidia termin daikt priimti, tai atsitiktinio uvimo ar sugedimo rizika tenka termin praleidusiai aliai, jei statyme ar sutartyje nenustatyta kitaip (CK 4.52 str.).

7.7. BENDROSIOS NUOSAVYBS TEIS

Daiktai nuosavybs teise gali priklausyti keletui asmen. Tokie asmenys vadinami bendraturiais, o jiems priklausantys daiktai sudaro bendrj j nuosavyb. Bendrosios nuosavybs santykius reglamentuojanios normos sudaro bendrosios nuosavybs teiss institut, o io instituto norm tvirtintos bendraturi teiss bendrus daiktus yra subjektin j bendrosios nuosavybs teis. Bendrosios nuosavybs teis yra dviej ar keli savinink teis valdyti, naudoti jiems priklausant nuosavybs

204

Daiktin teis

teiss objekt ir juo disponuoti (CK 4.72 str. Id.). Yra dvi bendrosios nuosavybs rys: bendroji jungtin ir bendroji dalin nuosavyb. Bendrosios dalins nuosavybs teisje nustatytos kiekvieno savininko dalys, o bendrosios jungtins nuosavybs teisje jos nra nustatytos (CK 4.73 str. 1 d.). Bendrosios nuosavybs teis laikoma daline, jei statymuose nenustatyta kitaip. Bendrosios dalins nuosavybs teis - tai keli asmen nuosavybs teis daikt ar daiktus, kai kiekvienam bendraturiui priklauso tam tikra nuosavybs teiss dalis, ireikiama trupmena (1/2,1/3,2/5 ir pan.) arba procentais (25 proc. 30 proc. ir pan.). Vis bendraturi dali suma turi sudaryti vienet arba 100 proc. Dalis bendrojoje nuosavybje suprantama ne kaip reali iskirta turto dalis, nes padalijus daikt realias dalis, bendrosios nuosavybs teis pasibaigia. Tai - ne reali, o ideali dalis bendrojoje nuosavybje. Bendraturiai bendrosios nuosavybs teises gyvendina bendru sutarimu. Jeigu bendraturiai nesutaria, tai t teisi gyvendinimo tvark nustato teismas. Jei nuosavybs objektas duoda pajam ar vaisi (tam tikros veiklos rezultat), jie skirstomi bedraturiams pagal j turimas dalis. Visi bendraturiai pagal turimas dalis padengia ilaidas, reikalingas nuosavybs objektui isaugoti ir ilaikyti, atsako pagal prievoles, susijusias su bendrja nuosavybe. Kiekvienas bendraturtis turi teis disponuoti jam priklausania nuosavybs teiss dalimi. Jis j gali perleisti (parduoti, dovanoti, palikti testamentu ir pan.) kitiems asmenims - tada kit bendraturi sutikimo nereikia. Taiau bendrosios nuosavybs teiss dal perduodant paaliniam asmeniui, kiti bendraturiai turi pirmumo teis pirkti parduodam dal ta paia kaina ir tomis paiomis slygomis. Kiekvienas bendraturtis turi teis reikalauti atidalyti jo dal i bendrosios dalins nuosavybs. Jeigu nesutariama dl padalijimo, bendroji dalin nuosavyb padalijama teismo tvarka. Bendraturio kreditorius turi teis reikalauti atidalyti skolininko dal, kad bt galima i jos iiekoti. Bendrosios jungtins nuosavybs teiss dalyvi dalys nra konkreiai apibrtos. Visi jie nuosavyb valdo, ja naudojasi ir disponuoja bendrai. Dalys nustatomos tik padalijant nuosavyb bendraturiams. Bendrosios jungtins nuosavybs bendraturius sieja ne tik bendri turtiniai interesai, bet ir asmeniniai ryiai. Skiriama sutuoktini bendroji jungtin nuosavyb.

7.8. SAVININKO TEISI APSAUGA IR GYNIMAS

Lietuvos Respublika garantuoja visiems savininkams vienod teisi apsaug. Niekas neturi teiss paimti i savininko nuosavyb prievarta, reikalauti, kad jis prie savo vali sujungt savo nuosavyb su kito savininko nuosavybe, iskyrus statymuose numatytus atvejus. Nuosavyb galima paimti i savininko prie jo vali tik teismo sprendimu ar nuosprendiu. Nuosavyb visuomens poreikiams galima paimti tik teisingai atlyginant. VINDIKACINIS IEKINYS Savininko teis valdyti jam priklausani nuosavyb ginama remiantis CK 4.95 straipsniu, kuriame nustatyta, kad savininkas turi teis ireikalauti savo daikt i kito asmens, kuris j neteistai valdo. Reikalavimas grinti daikto valdymo

205

CIVILIN TEIS

teis vadinamas vindikacija, vindikaciniu iekiniu. Vindikacin iekin gali pareikti asmuo, kuris reikalavimo pareikimo metu turi nuosavybs teis kito asmens neteistai valdom daikt. Vindikacinis iekinys pareikiamas tam asmeniui, kuris turi daikt iekinio pareikimo metu. Jei neteistas valdytojas daikt sunaudojo, sunaikino ar kitokiu bdu j prarado, galima pareikti tik alos atlyginimo iekin, nes, inykus nuosavybs objektui, pasibaigia pati nuosavybs teis. Vindikacijos dalyku gali bti tik tie daiktai, kurie nuosavybs teise priklauso savininkui. Grinti rinius daiktus galima ireikalauti tik tada, kai jie yra iskirti i kit tos pat ries daikt (saugomi tam tikroje patalpoje, tam tikru bdu supakuoti, kaip nors paymti). CK 4.96 straipsnyje nustatytas vindikacijos apribojimas, kai daikt neteistai valdo siningas gijjas (asmuo, kuris neino ir negali inoti, kad jis neteistai valdo daikt). Savininkas jam priklausant daikt i siningo valdytojo ireikalauti gali tik tada, kai daiktas yra savininko ar asmens, kuriam savininkas j buvo perdavs valdyti, pamestas arba i kurio nors i j pagrobtas, arba kitaip be j valios nustojo bti j valdomas, be to, reikalavimas grinti daikt turi bti pareiktas neprajus trejiems metams nuo daikto praradimo momento. I siningo gijjo negalima ireikalauti nekilnojamojo daikto, iskyrus tuos atvejus, kai savininkas tok daikt prarado dl padaryto nusikaltimo. Pastarasis nekilnojamojo daikto vindikacijos apribojimas nustatytas todl, kad teiss (taip pat ir nuosavybs teiss) nekilnojamj daikt registruojamos ir gijjas gyja visas registruotas teises ir apribojimus. registruotas teises galima panaudoti prie treiuosius asmenis, tarp j ir prie nekilnojamojo daikto savinink. NEGATORINIS IEKINYS Savininko teiss paeidiamos ne tik neteistai uvaldant jo nuosavyb, bet ir trukdant jam normaliai naudotis savo nuosavybe (pvz., utvrus jam prijim ar privaiavim prie nam valdos ar ems sklypo, kaimyniniame sklype pastaius triukm kelianius renginius, rengus rkykl). Todl CK 4.98 straipsnyje nustatyta, kad savininkas gali reikalauti paalinti bet kuriuos jo teiss paeidimus, nors jie ir nesusij su nuosavybs valdymo netekimu. Toks reikalavimas, pareiktas teismo tvarka, vadinamas negatoriniu iekiniu. Negatorin reikalavim pareikti galima, kol tsiasi nuosavybs teiss paeidimas. Pasibaigus teis paeidiantiems veiksmams, inyksta iekinio pagrindas. Negatorinio reikalavimo tikslas - nutraukti teis paeidianius veiksmus ir udrausti juos. Jei neteistais veiksmais padaroma ala, papildomai galima reikalauti atlyginti al. Negatoriniams reikalavimams netaikoma iekinio senatis, nes teiss paeidimas yra tstinio pobdio (CK 1.127 str. 5 d.).

7.9. KITOS DAIKTINS TEISS

TURTO PATIKJIMO TEIS Savininkas jam priklausant turt gali perduoti kitam asmeniui valdyti, naudoti ir disponuoti. Savininkas, perduodamas visas savo teises tam tikr turt patikti-

206

Daiktin teis

niui, nustato i teisi gyvendinimo ribas ir kitas slygas. Pasibaigus patikjimo teisei, turtas grta savininkui - patiktojui. Turto patikjimo teis - tai patiktinio teis patiktojo nustatyta tvarka ir slygomis valdyti, naudoti perduot turt bei juo disponuoti (CK 4.106 str. 1 d.). Patikjimo teise valstybs ir savivaldybi turt valdo, juo naudojasi ir disponuoja valstybs ir savivaldybi mons, staigos ir organizacijos. Valdymo ir naudojimo bei disponavimo slygas atitinkamai nustato valstyb arba savivaldyb, perduodama turt mintiems asmenims. Kiti asmenys turt patiktiniui gali perduoti patikjimo sutartimi. Turto patikjimo teiss atsiradimo pagrindas gali bti statymas, administracinis aktas, sutartis, testamentas ar teismo sprendimas (CK4.108 str.). SERVITUTAS Servitutas - tai teis ribotai naudotis svetimu daiktu (pvz., svetimu ems sklypu) arba teis tam tikru atvilgiu apriboti kito daikto savinink (pvz., drausti daryti langus svetim kiem, statyti tam tikro aukio pastatus). Servitutas - tai daiktin neterminuota teis, susijusi ne su asmeniu, bet su daiktais. Kai daiktas pereina kitam asmeniui, iam asmeniui kartu su daiktu pereina servituto teiss ir pareigos. Daiktas gali bti viepataujantysis (su kuriuo susijusi teis) ir tarnaujantysis (su kuriuo susijusi pareiga). Pavyzdiui, vieno ems sklypo (viepataujaniojo) savininkas gali turti servitut naudotis kito sklypo (tarnaujaniojo) tam tikrais daiktais (naudoti statybai sml, mol, vanden, ganyklas ir pan.) arba pereiti, pervaiuoti, ginti gyvulius per kaimynin sklyp. Tarnaujaniojo sklypo savininkui gali bti draudiama statyti statinius savo sklype, gali bti ribojamas statini auktis ir pan. Servitut gali nustatyti statymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o statymo numatytais atvejais - administracinis aktas (CK 4.124 str. 1 d.). Servitutas baigiasi: jo atsisakius; tam paiam asmeniui tapus viepataujaniojo ir tarnaujaniojo daikto savininku; uvus viepataujaniajam ar tarnaujaniajam daiktui; pablogjus tarnaujaniojo daikto bklei; inykus servituto btinumui; sujus senaties terminui CK 4.130 str. Id.). UZUFRUKTAS Uzufruktas - asmens gyvenimo trukmei ar apibrtam terminui, kuris negali bti ilgesnis u asmens gyvenimo trukm, nustatyta teis (uzufruktoriaus teis) naudoti svetim daikt ir gauti i jo vaisius, produkcij ir pajamas (CK 4.141 str. 1 d.). Uzufrukt gali nustatyti statymas, teismo sprendimas ir sandoris (CK 4.147 str. 1 d.). Uzufrukto dalyku gali bti konkretus daiktas, visas turtas (pvz., kininko kis), skolos procentai, banko palkanos (indlis priklauso banko sskaitos savininkui, o palkanos - uzufruktoriui), daikto naudojimo teis (pvz., teis gyventi tam tikroje patalpoje tam tikr laik). Uzufruktas baigiasi: jo atsisakius; mirus uzufruktoriui, likvidavus uzufruktori juridin asmen ar prajus 30 met nuo uzufrukto nustatymo juridiniam asmeniui; uzufruktoriui tapus uzufrukto objekto savininku; uvus uzufrukto objektui; pablogjus uzufrukto objekto bklei; sujus senaties terminui; panaikinus uzufrukt teismo sprendimu (CK 4.150 str. 1 d.).

207

CIVILINE TEISE

HIPOTEKA Hipoteka - esamo ar bsimo skolinio sipareigojimo vykdym utikrinantis nekilnojamojo daikto keitimas, kai keistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 str. 1 d.). Jeigu skolininkas nevykdo skolinio sipareigojimo (negrina skolos, nesumoka priklausani sum ir pan.), hipotekos dalykas (em, pastatai ir kiti nekilnojamieji daiktai) parduodamas i viej varytyni ir i gaut sum atlyginama kreditoriui priklausanti suma. Su hipoteka susij reikalavimai tenkinami pirmumo eile. Hipotekos dalyku gali bti nekilnojamieji daiktai, kurie priklauso skolininkui arba kitam asmeniui (svetimo daikto hipoteka). Gali bti registruojama priverstin ir sutartin hipoteka. Priverstin hipoteka atsiranda statymo ar teismo sprendimo pagrindu. Sutartin hipoteka gali bti registruota vienaaliu daikto savininko ar skolininko ir kreditoriaus sutarimu suraant hipotekos lakt, kur tvirtina notaras. Hipoteka registruojama hipotekos teisjo sprendimu. Ji sigalioja nuo jos registravimo vieame hipotekos registre. Su io registro duomenimis gali susipainti bet kuris asmuo. Daikto savininkas nekilnojamj daikt gali perleisti kitam asmeniui, taiau hipoteka ilieka kartu su daiktu. Skola iiekoma hipotekos teisjo nutarimu. KEITIMAS keitimas - tai esamo ar bsimo skolinio sipareigojimo vykdym utikrinantis kilnojamojo daikto ar turtini teisi keitimas, kai keitimo objektas perduodamas kreditoriui, treiajam asmeniui ar paliekamas kaito davjui (CK 4.198 str. 1 d.). keitimu utikrinamas bet koks pinigins prievols vykdymas. kaito turtojas, skolininkui nevykdius keitimu utikrintos prievols, turi pirmumo teis patenkinti savo reikalavimus i keisto daikto verts. Jeigu keisto daikto nuosavybs teis pereina kitam asmeniui, keitimo teis lieka galioti, kai keitimo objektas buvo perduotas kaito turtojui arba kai keitimo laktas buvo registruotas hipotekos registre, jeigu statymai nenustato kitaip (CK 4.207 str. 1 d.).

8. PRIEVOLI TEIS 8.1. PRIEVOLS SAMPRATA

Asmenys yra vairi teisini santyki dalyviai. Daiktins teiss turtojas sueina teisinius santykius su daugybe asmen, kurie turi pasyvi pareig nepaeisti daiktini teisi subjekto teisi. Daiktini teisi turtojas jam priklausanias teises gali gyvendinti be kit asmen pagalbos. Be i santyki, visuomenje egzistuoja ir santykiai tarp konkrei asmen, kuri vienas turi reikalavimo teis, o kitas -pareig atlikti reikalaujamus veiksmus. Tokie santykiai vadinami prievoliniais. Prievol - tai teisinis santykis, kurio viena alis (skolininkas) privalo atlikti kitos alies (kreditoriaus) naudai tam tikr veiksm arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teis reikalauti i skolininko, kad is vykdyt savo pareig (CK 6.1 str.).

208

Prievoli teis

8.2. PRIEVOLS DALYKAS

Kaip matyti i prievols apibrimo, prievols dalyku gali bti veiksmas arba susilaikymas nuo tam tikro veiksmo. Susilaikymas nuo tam tikro veiksmo irgi yra skolininko tam tikras veikimo bdas. Atliekam veiksm dalyku gali bti daiktai (pvz., pareiga perduoti daikt pagal pirkimo-pardavimo arba nuomos sutart, sumokti pinig sum, atlikti darb, suteikti paslaug ir pan.). Taiau prievols dalyku negali bti tai, kas nevykdoma (CK 6.3 str. 4 d.).

8.3. PRIEVOLI RYS

Civilinje teisje skiriamos ios prievoli rys: 1) sutartins ir nesutartins; 2) vienaals ir dvials; 3) paprastosios ir sudtingosios; 4) alternatyviosios ir fakultatyviosios; 5) pagrindins ir priklausomosios; 6) dalomosios ir nedalomosios; 7) asmenins prievols; 8) prievols treiojo asmens naudai. Prievols sutartines ir nesutartins skirstomos pagal j atsiradimo pagrind. Sutartins prievols atsiranda susitarus alims (pirkimas-pardavimas, nuoma, ranga ir kt.) arba vienaalio sandorio pagrindu (vieas atlyginimo paadjimas, konkurso paskelbimas ir pan.). Nesutartins prievols atsiranda atsivelgiant ali vali (alos padarymas, nepagrstas praturtjimas ar turto gavimas). Prievol yra vienaal, jei viena alis turi tik teises, o kita - tik pareigas. Jei abi alys turi teises ir pareigas, tai prievol - dvial. Jei prievol dvial, tai abi alys savo pareigas privalo vykdyti kartu, jeigu nesutarta arba statyme nenumatyta kitaip. Jei tarp prievols ali yra vienas teisinis ryys, tai tokia prievol vadinama paprastja (pvz., pagal paskolos sutart skolininkas turi tik vien pareig - grinti paskol, o joki kit pareig neturi), o jei tarp ali yra ne vienas ryys, tai prievol yra sudtingoji (pvz., daikto pirkimaspardavimas, pastato statybos sutartis). Kilus ginui, reikia nustatyti prievols pobd, vertinti vis teisi ir pareig kompleks. Alternatyvija vadinama tokia prievol, pagal kuri skolininkas privalo atlikti vien sutarties ar statymo numatyt veiksm (pvz., perduoti daikt ar sumokti pinig sum). Pagal CK 6.27 straipsnio 1 dal pasirinkimo teis priklauso skolininkui, jeigu statymai, sutartis ar teismo sprendimas nenustato kitaip. Fakultatyvija vadinama tokia prievol, pagal kuri skolininkas kreditoriaus naudai privalo atlikti konkret veiksm, o jeigu dl tam tikr prieasi to padaryti negali, turi atlikti kok kit veiksm. Priklausomoji yra tokia prievol, kuri neatskiriamai susijusi Spagrindine prievole. Nustojus galioti pagrindinei prievolei, netenka galios ir priklausomoji prievol (pvz., prievol mokti netesybas). Asmenin prievol - tai prievol, glaudiai susijusi su kreditoriaus ar skolininko asmeniu. Tokiu atveju negalimas asmen pasikeitimas. Mirus vienai i ali, prievol pasibaigia.

8.4. PRIEVOLI SUBJEKTAI

Prievoli subjektai yra kreditorius ir skolininkas. Subjektai gali bti fiziniai ir juridiniai asmenys. Prievols teisinio santykio dalyviai gali bti keletas kreditori ir keletas skolinink. Jei taip bna, prievols gali bti dalins arba solidariosios.

209

CIVILINE TEISE

Dalins prievols kiekvienas skolinink privalo vykdyti nustatyt prievols dal, o jeigu dalys nenustatytos, tai lygiomis dalimis. Jei skolinink pareiga yra solidarioji, tai kreditorius turi teis reikalauti, kad prievol vykdyt tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris j skyrium, be to, tiek j vis, tiek jos dal (CK 6.6 str. 4 d.). Bendraskoliai yra pareigoti iki to laiko, kada bus vykdyta visa prievol. Jei solidarij prievol vykdo vienas skolinink, jis gyja teis reikalauti, kad kiti bendraskoliai jam atlygint tai, k jis vykd, atskaiius jam tenkani dal. Jei kreditori yra du ar daugiau, jie gali reikalauti jiems tenkanios dalies, jei reikalavimas dalinis, arba kiekvienas kreditorius gali reikalauti, kad skolininkas jam vykdyt vis prievol arba bet koki jos dal, jeigu kreditori reikalavimas yra solidarusis. Solidarj reikalavim gali nustatyti statymas ar sutartis. Reikalavimas yra solidarusis, kai prievols dalykas yra nedalus (6.18 str. 1 d.). 8.5. ASMEN PASIKEITIMAS ESANT PRIEVOLEI Kreditorius turi teis be skolininko sutikimo perleisti vis reikalavim ar jo dal kitam asmeniui, jeigu tai neprietarauja statymui ar sutariai arba jei reikalavimas nesusijs su kreditoriaus asmeniu. Pradinis kreditorius atsako u perduoto reikalavimo galiojim, bet neatsako u jo vykdym. Apie reikalavimo perleidim kitam asmeniui kreditorius privalo praneti skolininkui. To nepadarius, skolininkas gali prievol atlikti ankstesniajam kreditoriui. Skolininkas gali perkelti skol kitam asmeniui, jeigu kreditorius su tuo sutinka. Kreditoriui turi reikm skolininko asmuo (jo siningumas, turtin padtis ir pan.). 8.6. PRIEVOLI VYKDYMAS Prievols vykdymas - tai atlikimas arba neatlikimas tam tikr veiksm, kuriuos privalo atlikti ar neatlikti skolininkas kreditoriaus reikalavimu. iuos veiksmus nustato sutartis arba statymas. Prievol turi bti vykdoma siningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal statym ar sutarties nurodymus, o jei toki nurodym nra, vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str. 1 d.). Prievol turi bti vykdoma kokybikai, nustatytoje vietoje ir nustatytu terminu. Prievol turi bti vykdyta toje vietoje, kuri nurodyta sutartyje ar statymuose arba kuri nulemia prievols esm. Jeigu prievols vykdymo vieta nenurodyta, turi bti vykdyta: 1) prievol perduoti pagal individualius poymius apibdint daikt daikto buvimo vietoje prievols atsiradimo momentu; 2) prievol perduoti nekilnojamj daikt daikto buvimo vietoje; 3) prievol perduoti pagal ries poymius apbdint daikt skolininko gyvenamojoje ar verslo vietoje; 4) pinigin prievol - kreditoriaus gyvenamojoje ar verslo vietoje prievols vykdymo termino sujimo momentu; 5) visos kitos prievols - skolininko gyvenamojoje ar verslo vietoje prievols vykdymo termino sujimo momentu (CK 6.52 str. 2 d.). Prievol turi bti vykdoma statymo ar sutarties nustatytu terminu. Jeigu vykdymo terminas nenustatytas arba prievol turi bti vykdyta kreditoriui pareikalavus, tai kreditorius turi teis bet kada pareikalauti j vykdyti, o skolininkas turi teis bet kada toki prievol vykdyti. Kreditoriui pareikalavus, skolininkas prievol privalo vykdyti per septynias dienas nuo pareikalavimo dienos, jeigu pagal 210

Sutari teis

statymus ar sutarties esm nra aikus kitoks prievols vykdymo terminas (pvz., bankas privalo neterminuot indl, indlininkui pareikalavus, iduoti nedelsiant).

9. SUTARI TEIS 9.1. SUTARTIES SAMPRATA

Sutartis yra dviej ar daugiau asmen susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys sipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kit veiksm atlikimo), o pastarieji gyja reikalavimo teis (CK 6.154 str. 1 d.). Sutartis asmenys sudaro laisva valia savo nuoira. Sutarties laisvs principas susijs su sutarties subjekto pasirinkimu (kiekvienas asmuo pats sprendia, su kuo ir koki sutart sudaryti), sutarties turiniu (sutarties slygas alys nustato laisva valia, bendru sutarimu; viena sutarties alis negali primesti kitai aliai savo slyg) ir sutarties forma (sutarties dalyviai bendru sutarimu nustato sutarties form, atsivelgdami statymo reikalavimus). Sutarties slygas alys nustato savo nuoira, iskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties slygas nustato imperatyviosios statym normos. Sutartis - tai viena sandori ri. Visi dvialiai ir daugiaaliai sandoriai yra sutartys, todl sutartims taikomi tie patys reikalavimai kaip ir sandoriams.

9.2. SUTARI RYS

Sutartys gali bti dvials ir vienaals, atlygintins ir neatlygintins, konsensuali-ns ir realins, vienkartinio vykdymo sutartys ir tstinio vykdymo sutartys, vartojimo, rizikos, treiojo asmens naudai ir kitos sutartys. Kadangi sutartys yra ypatinga sandori ris, tai sutari klasifikacija atitinka sandori klasifikacij. Bet yra ir kai kuri skirtum. Sutartis yra vienaal, jeigu viena sutarties alis turi teises, o kita - tik pareigas (pvz., esant paskolos sutariai, skolintojas turi reikalavimo teis, o skolininkas pareig grinti skol). Jei abi sutarties alys turi teises ir pareigas, t. y. kiekviena sutarties alis tuo paiu metu yra ir kreditorius, ir skolininkas, tai tokia sutartis vadinama dvia le (pvz., pirkimo-pardavimo atveju pardavjas turi teis gauti kain, bet privalo perduoti pirkjui parduodam daikt, pirkjas turi teis gauti perkam daikt, bet privalo sumokti pardavjui kain). Vieja laikoma sutartis, kuri sudaro juridinis asmuo (verslininkas), teikiantis paslaugas ar parduodantis prekes visiems, kas tik kreipiasi (prekybos, rangos darb, transporto, ryi, elektros, ilumos, duj, vandentiekio ir kit moni sudaromos sutartys). Esant rizikos sutariai, kaip ji vykdoma priklauso nuo to, ar vyksta kokie vykiai, ar ne (pvz., pagal draudimo sutart draudikas privalo imokti draudimo atlyginim tik vykus draudiminiam vykiui). Sutartis treiojo asmens naudai yra tokia sutartis, pagal kuri i sutarties atsiradusi prievol turi bti vykdyta treiajam asmeniui, kuris nra sutarties dalyvis. is asmuo pagal toki sutart neturi joki pareig. Jis gali atsisakyti jam sutartimi suteikt teisi. Kol treiasis 211

CIVILINE TEISE

asmuo neireikia valios, kad sudaryta sutartis but vykdyta jo naudai, asmuo, sudars sutart jo naudai, gali ataukti treiojo asmens teis. 9.3. SUTARTIES FORMA Kadangi sutartis yra sandoris, tai visi reikalavimai, kurie keliami sandorio formai, yra taikomi sutari formai. Paprastos raytins formos sutartis galima sudaryti pasiraant vien ali suderint dokument, apsikeiiant ratais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso praneimais ar kitokiais ryi renginiais, jeigu yra utikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti alies para. 9.4. SUTARI SUDARYMO TVARKA Skiriamos dvi sutarties sudarymo stadijos: oferta ir akceptas. Of erta vadinamas pasilymas sudaryti sutart, perduotas kitam asmeniui, jeigu jame yra esmins bsimos sutarties slygos (tos slygos, kurias akceptavus, sutartis bt laikoma sudaryta). Akceptas - tai ofertos primimas. Oferta pateikiama odiu, ratu, ryi priemonmis, konkliudentiniais veiksmais (pvz., prekes idstant vitrinoje nurodant j kainas; i oferta vadinama vieja). Jei sutart alys sudaro viena kitos akivaizdoje, tai paprastai oferta pateikiama ir ji akceptuojama odiu. Jeigu akceptantas nesutinka su pateikto pasilymo slygomis ir pasilo kitas slygas, tai laikoma, kad jis neakceptavo pateiktos ofertos ir pateik kontrahentui nauj oferta. Sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai oferentas suino apie akcept. Oferta pareigoja oferent nesudaryti su kitu asmeniu tokios paios sutarties, kol nebus gautas atsakymas oferta arba nebus pasibaigs akcepto terminas. Oferentas gali ataukti oferta, jeigu ataukim akceptantas gauna anksiau negu oferta arba kartu su oferta. Taip pat akceptantas gali ataukti akcept, jeigu oferentas ataukim gauna anksiau negu akcept arba kartu su akceptu.

10. CIVILIN ATSAKOMYB 10.1. CIVILINS ATSAKOMYBS SAMPRATA IR RYS Paeidus kito asmens teis, atsiranda atsakomyb. Civilin atsakomyb yra turtin. Teiss paeidjas, kaip skolininkas, privalo nukentjusiajam atlyginti padarytus nuostolius (al) arba sumokti netesybas (baud, delspinigius). Asmuo, kurio teiss paeistos, tampa kreditoriumi, nes jis gyja reikalavimo teis. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilin atsakomyb apibriama kaip turtin prievol, kuri atsiranda dl to, kad nevykdoma ar netinkamai vykdoma sutartis, kurios viena alis turi teis reikalauti atlyginti nuostolius (al) ar sumokti netesybas (baud, delspinigius), o kita alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (al) ar sumokti netesybas (baud, delspinigius). Atsivelgiant tai, kokios teiss paeistos, civilin atsakomyb yra dviej ri: sutartin ir deliktin. Sutartin atsakomyb atsiranda dl to, kad nevykdoma ar 212

Civilin atsakomyb

netinkamai vykdoma sutartis. Deliktin atsakomyb atsiranda, kai paeidiamos teiss, nesusijusios su sutartiniais santykiais.

10.2. CIVILINS ATSAKOMYBS SLYGOS

Civilins atsakomybs slygos yra ios: 1) neteisti veiksmai; 2) ala ir nuostoliai; 3) prieastinis ryys ir 4) kalt. Neteisti veiksmai - tai neteistas neveikimas, kai nevykdomos sutarties ar statymo nustatytos pareigos, ir neteistas veikimas, kai atliekami neteisti kit asmen teises paeidiantys veiksmai. Neveikimas irgi yra tam tikras elgesys. ala yra asmens turto netekimas ar sualojimas, turtos ilaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bt gavs, jeigu nebt buv neteist veiksm. Pinigin alos iraika yra nuostoliai (CK 6.249 str. 1 d.). Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susij su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulmusiais skolininko civilin atsakomyb tokiu bdu, kad nuostoliai pagal j ir civilins atsakomybs prigimt gali bti laikomi skolininko veiksm (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 str.). Prieastinis ryys reikia, kad kilusi ala yra neteist veiksm pasekm. KaIt - tai mogaus psichinis santykis su jo atliekamais veiksmais ir i veiksm rezultatu. Kalt gali pasireikti tyia (asmuo numato savo veiksm pasekmes) ir neatsargumu (asmuo nenumato savo veiksm pasekmi, nors gali jas numatyti). Civilin atsakomyb atsiranda tais atvejais, jeigu pareigotas asmuo kaltas, iskyrus statym ar sutarties numatytus atvejus, kuriais civilin atsakomyb atsiranda be kalts. Skolininko kalt preziumuojama, iskyrus statym numatytus atvejus (CK 6.248 str. 1 d.). Visa tai reikia, kad asmuo, paeids teis, nordamas ivengti atsakomybs, privalo rodyti savo nekaltum. Neturtin ala (asmens fizinis skausmas, dvasiniai igyvenimai, reputacijos pablogjimas ir pan.) teismo vertinta atlyginama tik statym numatytais atvejais. Padaryti nuostoliai turi bti atlyginti visikai, iskyrus atvejus, kai statymuose ar sutartyje numatyta ribota atsakomyb. Civilin atsakomyb netaikoma, taip pat asmuo gali bti visikai ar i dalies atleistas nuo civilins atsakomybs iais pagrindais: dl nenugalimos jgos; valstybs veiksm; treiojo asmens veiksm; nukentjusio asmens veiksm; btinojo reikalingumo; btinosios ginties, savigynos (CK 6.253 str. Id.).

10.3. SUTARTIN ATSAKOMYB

Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Jeigu jis paeidia sutart, tai privalo atlyginti kitai sutarties aliai ios patirtus nuostolius, sumokti netesybas (baud, delspinigius). Netesybos - tai pinig suma, kuri skolininkas, paeids sutart, privalo sumokti kreditoriui. Netesybos nustatomos arba sutartyje, arba statymuose. Jeigu nustatytos netesybos, tai kreditorius negali reikalauti i skolininko kartu ir netesyb, ir realaus prievols vykdymo. Kai pateikiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, tai netesybos skaitomos nuostolius. Nuostoliai atlyginami tiek, kiek j nepadengia netesybos. Teismas turi teis sumainti neprotingai dideles netesybas. 213

CIVILINE TEISE

10.4. DELIKTIN ATSAKOMYB

odis deliktinis" kils i lotyn kalbos odio delictum (liet. teiss paeidimas"). Deliktin atsakomyb atsiranda, kai paeidiamos asmens absoliutins teiss, kai paeidimas nesusijs su prievolini teisi paeidimu. iuo atveju prievolinis teisinis santykis atsiranda kaip teiss paeidimo pasekm: asmuo, kurio teiss paeistos, tampa kreditoriumi, o paeidjas - skolininku. is turi pareig atlyginti teiss paeidimu padaryt al, nes, kaip CK 6.263 straipsnio 2 dalyje parayta, al, padaryt asmeniui, turtui, o statym numatytais atvejais - ir neturtin al privalo visikai atlyginti atsakingas asmuo. Kaip ir kiekvienos prievols, taip ir deliktins prievols subjektai yra kreditorius ir skolininkas. Kreditorius - tai asmuo (fizinis ar juridinis), kuriam jo teiss paeidimu padaryta ala. Jis turi teis reikalauti, kad skolininkas atlygint padaryt al. Skolininkas - tai asmuo, padars al. Jis turi pareig atlyginti padaryt al. Skolininkai yra ne tik asmenys, kurie savo veiksmais padaro al, bet ir asmenys, kurie atsako u kit asmen padaryt al. Asmuo, samdantis darbuotojus, privalo atlyginti al, atsiradusi dl jo darbuotoj, einani savo darbines (tarnybines) pareigas, kalts (CK 6.264 str. 1 d.). Jeigu asmuo, kuris nra darbuotojas, vykdydamas kito asmens nurodymus, padaro al, tai abu ie asmenys atsako solidariai; taip pat solidariai atsako atstovas ir atstovaujamasis, jeigu atstovas padaro al vykdydamas pavedim (CK 6.265 str.). U nepilnamei iki 14 met padaryt al atsako j tvai, globjai ar aukljimo bei mokymo staigos, jeigu nerodo, kad nra j kalts. U neveiksni asmen padaryt al atsako j globjai arba gydymo staigos, kuri inioje yra ie asmenys, jeigu jie nerodo savo nekaltumo. Nepilnameiai nuo 14 met patys atsako u savo padaryt al. Jeigu jie neturi l alai atlyginti, tai atitinkam alos dyd turi atlyginti j tvai, rpintojas ar mokymo, aukljimo staiga, kuri inioje jie buvo, jeigu nerodo, kad ala padaryta nesant j kalts. Tv, globj, rpintoj, aukljimo staig kalt pasireikia, jei nebna tinkamos prieiros, tinkamo aukljimo. U padaryt al neatsako veiksnus fizinis asmuo, kuris padaro al bdamas tokios bsenos, kai jis negali suprasti savo veiksm reikms (liga, didelis susijaudinimas ir pan.). Taiau jis neatleidiamas nuo atsakomybs, jei tokios bsenos pasidar vartodamas alkoholinius grimus, narkotines ar psichotropines mediagas ar kaip kitaip. Fiziniai asmenys, kuri veiksnumas teismo apribotas dl piktnaudiavimo alkoholiu, narkotinmis ar psichotropinmis mediagomis, al atlygina bendrais pagrindais. Jeigu al padaro asmuo, kuris dl psichikos ligos ar silpnaprotysts negali suprasti savo veiksm reikms ir j valdyti, tai teismas gali priteisti alos atlyginim i kartu gyvenanio sutuoktinio, tv ar vaik, jeigu jie inojo apie al padariusio asmens bsen ir nesim priemoni, kad jis bt pripaintas neveiksniu (CK 6.268 str.). Jei al padaro statiniai ar kitokie renginiai, taip pat naminiai gyvnai ar laukiniai gyvnai, esantys asmens inioje, tai padaryt al privalo atlyginti pastat, rengini savininkai ar valdytojai (CK 6.266 ir 6.267 str.). Dl valstybs ar savivaldybs institucij neteist akt ar i institucij darbuotoj neteisto veikimo ar neveikimo atsiradusi al privalo atlyginti atitinkamai valstyb arba savivaldyb (CK 6.271 str.).

214

Civilin atsakomyb

Prievol atlyginti fizinio asmens padaryt al pereina jo pdiniams. Reikalavimas atlyginti turtin al, nesusijusi su kreditoriaus asmeniu, irgi pereina kreditoriaus pdiniams. Deliktin prievol atlyginti padaryt al atsiranda, kai yra ios slygos: 1) ala padaryta neteistais veiksmais; 2) neteisti veiksmai yra alos prieastis ir 3) asmuo, padars al, yra kaltas. ala yra ne tik prievols dl alos atlyginimo slyga, bet ir asmens, padariusio al, atsakomybs matas, nes atlyginama tik padaryta ala. Nra alos - nra ir prievols atlyginti al. Visi veiksmai, kuriais padaroma ala, laikomi neteistais, iskyrus statymo nustatytus atvejus. Antai CK 6.269 straipsnio 1 dalyje tvirtinta, kad asmuo, padars alos teistai gindamasis ar gindamas kit asmen, neatsako u upuolikui padaryt al. Antra vertus, teismas gali pareigoti atlyginti al asmen, kurio interesais veik al padars asmuo, esant btinajam reikalingumui (CK 6.274 str.). Su kalts buvimu nesiejama didesnio pavojaus altinio valdytojo atsakomyb. Didesnio pavojaus altiniu laikomi objektai (savaeigs transporto priemons, mechanizmai, sprogstamosios, nuodingosios, savaime usideganios, radioaktyviosios mediagos, statybos ir 1.1.), kuriuos naudojant, neirint griet j naudojimo taisykli, yra galimas alos padarymas kitiems asmenims. ie objektai gali padaryti al ir nesant j valdytoj kalts. Todl CK 6.270 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, privalo atlyginti didesnio pavojaus altinio padaryt al, jeigu nerodo, kad ala atsirado dl nenugalimos jgos arba nukentjusiojo tyios ar didelio neatsargumo. Didesnio pavojaus altinio valdytoju, atsakaniu u padaryt al, laikomi asmenys, kurie didesnio pavojaus altin valdo nuosavybs, patikjimo teise ar kitokiu teistu pagrindu (nuomos, panaudos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal galiojim ir 1.1.). Jei didesnio pavojaus altin neteistai uvaldo kitas asmuo (pvz., vagis pavagia automobil) ir esama didesnio pavojaus altinio valdytojo kalts (pvz., valdytojas neutikrino reikiamos didesnio pavojaus altinio apsaugos), tai u didesnio pavojaus altinio padaryt al solidariai atsako valdytojas ir asmuo, neteistai uvalds didesnio pavojaus altin ir padars al. Atlygins al valdytojas gyja regreso teis reikalauti sumokt sum i neteistai uvaldiusio didesnio pavojaus altin asmens (CK 6.270 str. 3 d.). Jei du ar daugiau didesnio pavojaus altini padaro al, tai i altini valdytojai nukentjusiajam al atlygina solidariai. Didesnio pavojaus altini valdytojams dl i altini sveikos padaryta ala atlyginama bendrais pagrindais, t. y. didesnio pavojaus altini valdytoj atsakomyb priklauso nuo j kalts. Kaltasis atlygina al nekaltajam. Asmuo, padars al, privalo j atlyginti visikai (CK 6.263 str. 2 d.). Priteisdamas alos atlyginim, teismas, atsivelgdamas bylos aplinkybes, gali pareigoti atsaking u al asmen atlyginti j natra (pateikti tos pat ries ir kokybs daikt, pataisyti sualot daikt ir pan.) arba visikai atlyginti padarytus nuostolius, t. y. al atlyginti pinigais. Jei dl alos atsiradimo yra kaltas ir nukentjusysis, tai teismas, atsivelgdamas tai, gali sumainti alos atlyginim arba atleisti asmen, padarius al, nuo jos atlyginimo (CK 6.282 str. 1 d.). Taiau nukentjusiojo kalt neatsivelgiama iiekant dl maitintojo gyvybs atmimo atsiradusi al ir atlyginant laidojimo ilaidas (CK 6.282 str. 2 d.). Taip pat teismas gali sumainti alos atlyginimo dyd, atsivelgdamas al padariusio asmens sunki turtin padt, iskyrus atvejus, kai ala padaryta tyia (CK 6.282 str. 3 d.).

215

CIVILINE TEISE

Sveikatos sualojimo atveju nukentjusiajam atlyginami visi jo patirti nuostoliai ir neturtin ala. Nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias bt gavs nukentjs asmuo, jeigu jo sveikata nebt sualota, ilaidos sveikatai grinti (gydymo, papildomo maitinimo, vaist sigijimo, protezavimo, prieiros, speciali transporto priemoni gijimo, sualoto asmens perkvalifikavimo bei kitos sveikatai grinti btinos ilaidos). Gyvybs atmimo atveju teis alos atlyginim turi asmenys, kurie buvo mirusiojo ilaikomi arba jo mirties dien turjo teis gauti i jo ilaikym (nepilnameiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tvai ar kiti nedarbingi ilaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gims po jo mirties. ie asmenys taip pat turi teis neturtins alos atlyginim.

11. ATSKIROS SUTARI RYS 11.1. PIRKIMO-PARDAVIMO SUTARTIS

PIRKIMO-PARDAVIMO SUTARTIES SAMPRATA IR RYS
i

Pirkimo-pardavimo sutartimi viena alis (pardavjas) sipareigoja perduoti daikt (prek) kitai aliai (pirkjui) nuosavybs ar patikjimo teise, o pirkjas sipareigoja priimti daikt (prek) ir sumokti u j nustatyt pinig sum (kain) (CK 6.305 str. Id.). Pirkimo-pardavimo sutartis yra konsensualin (nes laikoma sudaryta nuo susitarimo momento, forminto statymo nustatyta tvarka), dvial (nes tiek pardavjas, tiek pirkjas turi teises ir pareigas) ir atlygintin (nes pirkjas u perduodam jam daikt ar prek privalo sumokti kain). Pirkimo-pardavimo sutari rys yra ios: 1) vartojimo pirkimo-pardavimo sutartys (pardavjas parduoda kilnojamuosius daiktus-prekes fiziniams asmenims j asmeniniams, eimos nari, nam kio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti); 2) didmeninio pirkimo-pardavimo sutartys (pardavjas - asmuo, kuris veriasi prekyba, parduoda savo gaminius ar sigytus daiktus pirkjo nuosavybn pastarojo verslo poreikiams ar kitokiems poreikiams, nesusijusiems su asmeniniais ar eimos nari poreikiais, tenkinti) (CK 6.371 str.); 3) vieojo pirkimopardavimo sutartys (valstybs ar savivaldybs staigos, mons perka daiktus ar paslaugas savo poreikiams tenkinti) (CK 6.380 str.); 4) energijos pirkimo-pardavimo sutartys (j dalykas yra elektros energija, ilumin energija, dujos); 5) nekilnojamo daikto pirkimo-pardavimo sutartys; 6) mons pirkimo-pardavimo sutartys (mons kaip kinio-gamybinio komplekso pirkimas-pardavimas su visomis teismis ir pareigomis); 7) daikt pirkimas isimoktinai; 8) pirkimas-pardavimas su atpirkimo teise; 9) daikt pardavimas aukciono bdu; 10) teisi pirkimas-pardavimas. PIRKIMO-PARDAVIMO SUTARTIES DALYKAS Pirkimo-pardavimo sutarties dalyku gali bti neiimti i apyvartos daiktai, kuriuos pardavjas jau turi ar kurie gali bti sukurti ateityje, vertybiniai popieriai ir kitokie 216

Atskiros sutari rys

daiktai bei turtins teiss, prieauglis, derlius ir kiti atsirandantys daiktai (CK 6.306 str. l ir 2 d.). Pirkti bei parduoti galima bsim daikt, kurio nra, bet kuris bus sutarties vykdymo metu, arba kuris yra, nors pardavjas neturi nuosavybs teiss, bet jis i teis gis sutarties vykdymo momentu. Kai sutarties sudarymo metu daikto nra, tai nuosavybs teis nesam daikt negali pereiti pirkjui sutarties sudarymo metu. Sutarties dalykas apibdinamas kiekiu, kokybe ir kaina. Kiekis turi atitikti sutarties slygas. Daikt kiekis nustatomas svorio, trio, kiekio, ilgio matais arba pinigais (CK 6.329 str.). Jei kiekio nemanoma nustatyti - sutartis laikoma nesudaryta. Nesutinkant pirkjui negalima paeisti kiekio. Sutartyje gali bti aptarta kiekio padidinimo ar sumainimo galimyb. Gali bti nustatytas ir apytikris kiekis. Daikt asortimentas - tai daikt sraas pagal tam tikrus poymius. Gali bti grupinis ir iplstas asortimentas. Perduodami daiktai turi atitikti asortiment. Pakeisti asortiment galima tik pirkjui sutikus. Pardavjas privalo perduoti pirkjui daiktus, kuri kokyb atitinka sutarties slygas bei daikt kokyb nustatani dokument reikalavimus. Jeigu daikt kokyb neaptarta, tai pardavjo perduodamo daikto kokyb turi bti tokia, kad j galima bt panaudoti pagal paskirt arba tam tikslui, apie kur prane pirkjas pardavjui sudarydamas sutart (CK 6.333 str.). PIRKIMO-PARDAVIMO SUTARTIES FORMA Pirkimo-pardavimo sutarties forma nustatoma pagal sandori sudarymo formos taisykles. Jeigu sutarties sudarymas ir jos vykdymas sutampa, tai toki sutart galima sudaryti odiu, neatsivelgiant jos sum. Nekilnojamojo daikto (ems, pastato, buto ir kt.) pirkimo-pardavimo sutartis turi bti notarins formos. Jei ios formos nesilaikoma, sutartis negalioja. Tik vieame registre registruota nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis gali bti panaudota prie treiuosius asmenis. Pirkjas nuosavybs teis nekilnojamj daikt gyja nuo jo perdavimo, kuris forminamas perdavimo aktu ar kitokiu raytiniu dokumentu (CK 6.393 ir 6.398 str.). Daikt pirkimo-pardavimo isimoktinai sutartis turi bti raytin. mons pirkimo-pardavimo sutartis sudaroma ratu kaip vieningas dokumentas, prie kurio turi bti ie priedai: mons turto inventorizavimo aktas, mons balansas, nepriklausom auditori ivada apie mons turto sudt ir kain bei mons skol (prievoli) sraas, kuriame nurodyta skolos dydis, vykdymo terminai, prievoli utikrinimo bdai, kreditoriai ir j adresai. Sutarties formos reikalavim nesilaikymas daro sutart negaliojani (CK 6.403 ir 6.404 str.). PIRKIMO-PARDAVIMO SUTARTIES TURINYS Sutarties turin sudaro pardavjo ir pirkjo teiss bei pareigos. Vienos sutarties alies pareigas turi atitikti kitos alies teiss. Bendrosios pardavjo teiss ir pareigos yra ios: 1) perduoti daiktus (prekes); 2) patvirtinti daikt nuosavybs teis; 3) pareigos, kai treiasis asmuo pareikia iekin dl daikto pamimo; 4) saugoti parduotus daiktus. Daikt perdavimas. Pardavjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutart perduoti daiktus pirkjui ir patvirtinti nuosavybs teis daiktus ir j kokyb. Laiko-

217

CIVILINE TEISE

ma, kad pardavjas, perduodamas daiktus, patvirtina nuosavybs teis ir daikt kokyb, nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo-pardavimo sutartyje numatyta. Tai vadinama garantija pagal statym. Daikt perdavimo ilaidos tenka pardavjui, jeigu sutartyje nenumatyta kitaip. Pardavjas perduoda pirkjui dokumentus, susijusius su perduodamais daiktais. Daiktai perduodami betarpikai pirkjui ar jo galiotam asmeniui. Be to, jei tai numatyta sutartyje, daikt perdavimu laikomas: 1) daikt teikimas pirmam vejui, kad is perduot pirkjui; 2) daikt pateikimas pirkjui ar jo nurodytam asmeniui ir leidimas disponuoti jais atsarg buvimo ar gaminimo vietoje; 3) daikt pateikimas pirkjui toje vietoje, kur sutarties sudarymo metu buvo pardavjo verslo ar gyvenamoji vieta, arba vietoje, nurodytoje pirkjo. Jeigu kas kita nenumatyta sutartyje, daikt atsitiktinio uvimo rizika ar sugedimo rizika pereina pirkjui nuo to momento, nuo kurio pagal statymus ar sutart pardavjas laikomas tinkamai vykdiusiu pareig perduoti daikt, neatsivelgiant nuosavybs teiss perjimo moment. Daikt nuosavybs teiss patvirtinimas. Pardavjas privalo patvirtinti, kad perduodamus daiktus tretieji asmenys neturi joki teisi ar pretenzij (pvz., daiktai nra keisti, panaikinta j hipoteka, nra aretuoti), iskyrus atvejus, kai pirkjas, sptas pardavjo, i anksto sutiko priimti daiktus, kurie yra toki teisi ar pretenzij objektai. Treiajam asmeniui pareikus iekin dl parduoto daikto pamimo iki sutarties vykdymo atsiradusiu pagrindu, pirkjas privalo patraukti pardavj dalyvauti byloje, o pardavjas privalo stoti t byl ir ginti pirkjo interesus. Jeigu to pirkjas nepadaro, o pardavjas rodo, kad dalyvaudamas byloje bt galjs ukirsti keli parduot daikt paimti i pirkjo, tai pardavjas atleidiamas nuo atsakomybs. Jei pirkjo patrauktas dalyvauti byloje pardavjas joje nedalyvavo, tai jis netenka teiss rodinti, kad pirkjas netinkamai atliko procesinius veiksmus (CK 6.322 str.). Pardavjo pareiga saugoti parduotus daiktus. Kai nuosavybs teis ar patikjimo teis pereina pirkjui iki parduot daikt perdavimo, pardavjas privalo iki perdavimo daiktus saugoti ir neleisti jiems pablogti. Su daikt saugojimu susijusias btinas ilaidas pirkjas privalo pardavjui atlyginti, jeigu sutartis nenumato ko kita (CK 6.326 str.). Bendrosios pirkjo teiss ir pareigos yra ios: 1) sumokti kain ir kitas ilaidas; 2) priimti daiktus; 3) praneti pardavjui apie netinkam pirkimo-pardavimo su tarties vykdym ir 4) nedisponuoti daiktais, kol u juos nesumokta. Pareiga sumokti kain ir kitas ilaidas. Pirkjas privalo sumokti daikt kain per sutartyje ar statymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje. Parduodam daikt kaina nustatoma pinigais ali susitarimu. Jeigu kaina sutartyje nenustatyta ir nenustatyta jos nustatymo tvarka, tai laikoma, kad alys turjo omenyje kain, kuri sutarties sudarymo metu buvo prastai mokama toje prekybos srityje u tokius pat daiktus, parduodamus atitinkamomis aplinkybmis, o jei tokios kainos nra protingumo kriterijus atitinkani kain (CK 6.313 str.). Jei kainos sumokjimo vieta sutartimi nenustatyta, tai kain pirkjas privalo sumokti daikt pardavimo vietoje, kai pardavjas perduoda jam daikt ar disponavimo juo dokument. Pirkjas, laiku nesumokjs kainos, privalo pardavjui mokti palkanas. Pareiga priimti daiktus. Pirkjas privalo priimti jam perduodamus pardavjo daiktus, iskyrus atvejus, kai pardavjas perduoda daiktus paeisdamas sutar218

Atskiros sutari rys

t, ir pirkjas turi teis reikalauti pakeisti daiktus ar nutraukti sutart. Net jei pirkjas gavo daiktus, kuriuos turi teis grinti, jis privalo juos saugoti iki grinimo, o tokius daiktus, gautus i vejo, isisti pardavjui savo lomis, be to, greit gendanius daiktus pirkjas gali panaudoti nelaukdamas pardavjo praneimo. Tokius daiktus pirkjas gali parduoti ir, atskaits saugojimo bei realizavimo ilaidas, likusi sum grinti pardavjui. Pareiga praneti pardavjui apie netinkam pirkimo-pardavimo sutarties vykdym. Pirkjas privalo per nustatyt termin, o jei terminas nenustatytas - per proting termin praneti pardavjui apie daikt kokybs, kiekio, asortimento, komplektikumo, taros ar pakuots slyg paeidim. Jei pirkjas nevykdo ios pareigos ir dl jo paeidimo nebemanoma vykdyti jo reikalavim arba j vykdymas pareikalaut nepaprastai dideli ilaid, pardavjas turi teis atsisakyti visikai ar i dalies tenkinti atitinkamus pirkjo reikalavimus. Nedisponuoti daiktais, kol u juos nesumokta. Pirkjas neturi teiss naudotis ir disponuoti jam parduotais daiktais, jei sutartyje nustatyta, kad nuosavybs teis daikt ilieka pardavjui, kol nebus u j sumokta. Tai netaikoma tai atvejais, kai sutartis ar daikto paskirtis lemia k kita (CK 6.349 str.). PIRKIMO-PARDAVIMO SUTARTIES ALI ATSAKOMYB Pardavjo atsakomyb. Jeigu pardavjas neperduoda pirkjui parduoto daikto, tai pirkjas turi teis atsisakyti sutarties ir reikalauti nuostoli atlyginimo. Kai pardavjas atsisako perduoti individualiais poymiais apibdint daikt, tai pirkjas turi teis reikalauti, kad daiktas bt paimtas i pardavjo ir perduotas jam, jeigu daiktas nra perduotas kitam asmeniui. Jei daiktas dar neperduotas kitam asmeniui, bet yra sudarytos sutartys su kitais asmenimis, tai pirmenybs teis daikt turi asmuo, kurio teis atsirado anksiau, o kai to nustatyti negalima, tai pirmenybs teis gauti daikt turi asmuo, anksiau pareiks iekin. Visais atvejais pirkjas gali nutraukti sutart ir reikalauti nuostoli atlyginimo. Jei parduotas daiktas yra netinkamos kokybs, tai pirkjas turi teis savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad apibdintas pagal r daiktas bt pakeistas tinkamos kokybs daiktu, iskyrus atvejus, kai trkumai yra nedideli arba jie atsirado ne dl pardavjo kalts; 2) kad bt atitinkamai sumainta pirkimo kaina; 3) kad pardavjas per proting termin paalint daikto trkumus arba atlygint pirkjo ilaidas tokiems trkumams paalinti; 4) grinti sumokt kain ir atsisakyti sutarties bei pareikalauti nuostoli atlyginimo, jei kokybs reikalavim paeidimas yra esminis (CK 6.334 str.). Kai pardavjas pagal sutart perduoda pirkjui maesn daikt kiek, negu nurodyta sutartyje, pirkjas turi teis, jeigu kitaip nenurodyta sutartyje, arba reikalauti perduoti jam trkstamus daiktus, arba atsisakyti priimti daiktus ir juos apmokti, o jeigu kaina sumokta, tai reikalauti j grinti ir atlyginti nuostolius (CK 6.330 str.). Kai parduot daikt teismas atiteisia i pirkjo dl pagrind, kurie buvo iki daikto perdavimo, pardavjas privalo grinti pirkjui sumokt kain ir atlyginti nuostolius (CK 6.323 str.). Pirkjo atsakomyb. Jei pirkjas nesumoka kainos, tai pardavjas turi teis teismo tvarka iiekoti nesumoktas sumas bei statyme ar sutartyje nustatytas pa-

219

CIVILINE TEISE

lukanas arba atsisakyti sutarties ir pareikalauti, kad jam but grinti perduoti kilnojamieji daiktai, atlyginti paeidiant sutart padaryti nuostoliai. 11.2. NUOMOS SUTARTIS NUOMOS SUTARTIES SAMPRATA Pagal nuomos sutart viena alis (nuomotojas) sipareigoja duoti nuomininkui daikt laikinai valdyti ir naudotis juo u umokest, o kita alis (nuomininkas) sipareigoja mokti nuomos mokest (CK 6.477 str. 1 d.). Nuomos sutartis yra konsensualin. Ji laikoma sudaryta nuo susitarimo momento. i sutartis dvial, nes abi sutarties alys turi teises ir pareigas. Be to, i sutartis atlygintin. NUOMOS SUTARTIES ALYS Sutarties alys yra nuomotojas ir nuomininkas. Tai gali bti fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriems nuomos dalykas priklauso nuosavybs teise arba kuriems teis inuomoti svetim daikt suteikia statymai ar turto savininkas (turto administravimas, jo valdymas patikjimo teise ir pan.). NUOMOS SUTARTIES DALYKAS Sutarties dalykas yra kilnojamieji ir nekilnojamieji nesunaudojamieji individualiais poymiais apibdinami daiktai. Nuomos sutartyje turi bti nurodytas daiktas ar jo poymiai, leidiantys nustatyti daikt, kur nuomotojas turi perduoti nuomininkui (CK 6.477 str. 3 d.). Jeigu tokie poymiai sutartyje nenurodyti ir nuomos sutarties dalyko negalima nustatyti remiantis kitais poymiais, tai nuomos sutartis laikoma nesudaryta. NUOMOS SUTARTIES FORMA Sudarant nuomos sutart taikomi bendrieji sandori formos reikalavimai (CK 1.TOUS str.). Be to, yra nustatyta, kad nuomos sutartis ilgesniam kaip vieneri met terminui turi bti raytin. Nekilnojamj daikt nuomos sutart, sudaryt ilgesniam kaip vieneri met terminui, prie treiuosius asmenis galima panaudoti, jeigu ji statym nustatyta tvarka registruota vieame registre (CK 6.478 str. 1 d.). NUOMOS SUTARTIES TERMINAS Nuomos sutartis gali bti terminuota ir neterminuota, taiau sutarties terminas negali bti ilgesnis kaip vienas imtas met (CK 6.479 str. 1 d.). Sutarties terminas nustatomas ali susitarimu. Jei terminas neaptartas, tai laikoma, kad sutartis neterminuota. Pagal CK 6.480 straipsnio 1 dal, jei sutartis neterminuota, tai abi alys turi teis bet kada nutraukti sutart, spjusios apie tai viena kit prie vien mnes iki nutraukimo, o jei nuomojami nekilnojamieji daiktai - prie tris mnesius iki nutraukimo. Sutartyje galima numatyti ir ilgesnius spjimo terminus. Jei pasibai-

220

Atskiros sutari rys

gus sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip 10 dien naudojasi daiktu, o nuomotojas tam neprietarauja, laikoma, kad sutartis tapo neterminuota. NUOMOS SUTARTIES TURINYS Nuomotojo pareigos yra ios: 1) nuomotojas privalo perduoti nuomininkui sutarties slygas bei daikto paskirt atitinkanios bkls daikt su atitinkamais dokumentais ir priedais, kurie yra btini t daikt naudojant, jeigu sutartis nenumato ko kita. Nuomotojas prie nuomos sutarties sudarym privalo praneti nuomininkui apie visas treij asmen teises daikt (servitut, keitim, uzufrukt ir kt.); 2) nuomotojas privalo savo lomis daryti inuomoto daikto kapitalin remont, jeigu ko kita nenumato statymai ar sutartis (CK 6.492 str. l d.); 3) nuomotojas, parduodamas ar kitaip perduodamas, keisdamas ar dar kaip suvarydamas nuomojam daikt, privalo apie nuomos sutart praneti asmenims, kuriems perduoda teises daikt, o apie teisi daikt perdavim - nuomininkui (CK 6.495 str.). Nuomininko pareigos yra ios: 1) nuomininkas privalo naudotis isinuomotu daiktu pagal sutart ir daikto paskirt; 2) nuomininkas privalo laiku mokti nuomos mokest. Nuomos mokestis, kaip atlyginimas u nuom, gali bti mokamas: pinigais, kurie sumokami i karto arba mokami periodikai; perduodant nuomotojui dal gaunamos i inuomoto daikto produkcijos, vaisi ar pajam; teikiant nuomotojui tam tikras paslaugas; savo sskaita pagerinant inuomoto daikto bkl; perduodant nuomotojui kit daikt nuosavybn arba j inuomojant; 3) nuomininkas privalo ilaikyti isinuomot daikt: laikyti j tvarking ir atlyginti to daikto ilaikymo ilaidas, savo lomis daryti einamj remont, jeigu ko kita nenustato statymai ar sutartis; 4) nuomininkas privalo grinti isinuomot daikt nuomotojui, pasibaigus nuomos sutariai. Be to, nuomininkas turi teis subnuomoti isinuomot daikt, gavs raytin nuomotojo sutikim, jei ko kita nenustato sutartis. Subnuomos sutartis priklauso nuo nuomos sutarties. Jos terminas negali bti ilgesnis nei nuomos sutarties. Pasibaigus nuomos sutariai, pasibaigia ir subnuomos sutartis. Pripainus nuomos sutart negaliojania, nustoja galioti ir subnuomos sutartis (CK 6.490 str.). Nuomininkas taip pat turi teis, nuomotojui ratu leidus perleisti savo teises ir pareigas pagal nuomos sutart kitam asmeniui arba ias teises keisti, perduoti kaip turtin na ar kitaip jas suvaryti (CK 6.491 str.). NUOMOS SUTARTIES ALI ATSAKOMYB Jeigu nuomotojas neperduoda inuomoto daikto, jo dokument, pried nuomininkui, tai is turi teis pareikalauti i nuomotojo, kad perduot t daikt, ir iiekoti dl sutarties vykdymo udelsimo atsiradusius nuostolius arba atsisakyti sutarties ir iiekoti dl sutarties nevykdymo atsiradusius nuostolius (6.484 str.). Nuomotojas atsako u inuomoto daikto trkumus, kurie visikai ar i dalies kliudo naudoti daikt pagal paskirt net ir tais atvejais, kai jis, sudarydamas sutart, apie tuos trkumus neinojo. Taiau nuomotojas neatsako u tuos inuomoto daikto trkumus, kuriuos jis aptar sutarties sudarymo metu arba apie kuriuos nuomininkas turjo inoti, arba kuriuos jis galjo pastebti be jokio papildomo tyrimo sutarties sudarymo ar daikto perdavimo metu, taiau j nepastebjo dl savo pa-

221

CIVILINE TEISE

ties didelio neatsargumo. Jeigu nuomotojas nuomininkui perdav daikt su trkumais, tai pastarasis savo pasirinkimu gali: 1) reikalauti, kad nuomotojas neatlygintinai tuos trkumus paalint arba sumaint nuomos mokest, arba atlygint nuomininkui trkum paalinimo ilaidas; 2) iskaiiuoti i nuomos mokesio trkum paalinimo ilaidas; 3) reikalauti nutraukti nuomos sutart prie termin, jei apie tai i anksto prane nuomotojui (CK 6.485 str.2 d.). Jei nuomotojas nedaro inuomoto daikto kapitalinio remonto, tai nuomininkas teismo leidimu gyja teis atlikti kapitalin remont ir iiekoti remonto kain i nuomotojo ar skaityti i kain nuomos mokest arba nutraukti sutart ir iiekoti dl sutarties nevykdymo atsiradusius nuostolius (CK 6.492 str. 2 d.). Nesumoktus nuomininko nuompinigius nuomotojas gali iiekoti teismo tvarka kartu su palkanomis (j dydis nustatytas CK 6.210 str.). Jeigu nuomininkas, pasibaigus sutariai, daikt grina pavluotai, tai nuomotojas turi teis reikalauti, kad nuomininkas sumokt nuomos mokest u udelst laik bei atlygint nuostolius (CK 6.499 str. 2 d.). Jei nuomininkas pablogina daikt, tai jis privalo atlyginti dl to atsiradusius nuostolius, iskyrus tuos atvejus, kai rodo, kad daiktas pablogjo ne dl jo kalts. Taip pat nuomininkas atsako u daikto praradim, jei nerodo, kad tai atsitiko ne dl jo ar kit asmen, kuriems jis nuomotojo leidimu suteik naudojimosi teis ar galimyb naudotis isinuomotu daiktu, kalts. Nuomininkas atsako u jo eimos nari ar darbuotoj padaryt isinuomotam daiktui al. NUOMOS SUTARTIES PABAIGA Terminuota nuomos sutartis baigiasi, kai sueina jos terminas, jeigu alys jos neatnaujina. Prie termin sutart galima nutraukti tiek nuomotojo, tiek nuomininko reikalavimu. Nuomotojas turi teis teismo tvarka nutraukti sutart prie termin, jeigu: 1) nuomininkas naudojasi daiktu ne pagal sutart ar daikto paskirt; 2) nuomininkas tyia ar dl neatsargumo blogina daikto bkl; 3) nuomininkas nemoka nuomos mokesio; 4) nuomininkas nedaro remonto tuo atveju, kai pagal statymus ar sutart privalo j daryti; 5) yra kiti nuomos sutartyje numatyti pagrindai. Nurodytais atvejais nuomotojas gali nutraukti nuomos sutart, jeigu jis prie tai ratu spjo nuominink apie sutarties paeidim ir nurod proting termin iam paeidimui paalinti (CK 6.497 str.). Nuomininkas turi teis teismo tvarka nutraukti sutart, jeigu: 1) nuomotojas nedaro remonto, kai jis j privalo daryti; 2) daiktas dl aplinkybi, u kurias nuomininkas neatsako, pasidaro netinkamas naudoti; 3) nuomotojas neperduoda daikto nuomininkui arba kliudo naudotis daiktu pagal jo paskirt ir sutarties slygas; 4) perduotas daiktas yra su trkumais, kurie nuomotojo nebuvo aptarti ir nuomininkui nebuvo inomi, o dl i trkum daikto negalima naudoti pagal jo paskirt ir sutarties slygas; 5) yra kiti nuomos sutartyje numatyti pagrindai (CK 6.498 str.). Jei nuomininkas nuomotojo sutikimu pagerina isinuomot daikt, tai jis turi teis btin iam pagerinimui ilaid atlyginim, iskyrus tuos atvejus, kai statymai ar sutartis numato k kita. Jei pagerinimai padaryti be nuomotojo sutikimo ir ie pagerinimai atskiriami be alos daiktui, tai nuomininkas juos gali pasilikti sau, kai nuomotojas nesutinka j atlyginti. Jei tokie pagerinimai neatskiriami be alos daiktui, tai jie neatlygintinai atitenka nuomotojui (CK 6.501 str.).
222

Atskiros sutari rys

11.3. LIZINGO SUTARTIS

LIZINGO SUTARTIES SAMPRATA Pagal lizingo sutart viena alis (lizingo davjas) sipareigoja gyti nuosavybs teise i treiojo asmens kitos alies (lizingo gavjo) nurodyt daikt ir perduoti j gavjui valdyti ir naudoti verslo tikslais u umokest su slyga, kad sumokjus vis lizingo sutartyje numatyt kain, daiktas pereis lizingo gavjui nuosavybs teise, jeigu sutartis nenumato ko kita (CK 6.567 str. 1 d.). i sutartis yra konsensualin, dvial ir atlygintin. Ji turi nuomos, kredito ir pirkimo-pardavimo sutari element. Lizingo davjas, gydamas lizingo gavjo nurodyt daikt, sudaro pirkimo-pardavimo sutart, perduodamas daikt lizingo gavjui, i karto negaudamas i pastarojo daikto kainos, kredituoja lizingo gavj. Lizingo davjas lieka perduoto gavjui daikto savininku, kol lizingo gavjas nesumoks visos kainos. Todl i sutartis dar vadinama finansine, arba iperkamja, nuoma. LIZINGO SUTARTIES ALYS, DALYKAS IR FORMA Sutarties alys yra lizingo davjas ir lizingo gavjas. Lizingo davjas pagal sutart gali bti bankas arba kitas pelno siekiantis juridinis asmuo (CK 6.567 str. 3 d.). Sutarties dalyku gali bti bet kokie kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, iskyrus em ir gamtos iteklius (CK 6.568 str. 1 d.). Speciali reikalavim lizingo sutarties formai Civiliniame kodekse nenustatyta. Kadangi lizingo davju gali bti tik juridinis asmuo, tai i sutartis turi bti raytins formos. Jeigu sutarties dalykas yra nekilnojamasis daiktas, tai sutartis turi bti sudaroma notarine forma. LIZINGO SUTARTIES TURINYS Lizingo davjo pagrindin pareiga yra sudaryti lizingo gavjo pasirinkto daikto pirkimo-pardavimo sutart. Lizingo davjas pardavj ir daikt renkasi pagal lizingo gavjo nurodymus ir neatsako u pardavjo ir lizingo dalyko parinkim, jeigu lizingo sutartis nenumato ko kita (CK 6.567 str. 2 d.). Jeigu ko kita nra numatyta sutartyje, daikt, kuris yra lizingo sutarties dalykas, pardavjas perduoda tiesiogiai lizingo gavjui io verslo vietoje. Lizingo davjas neatsako lizingo gavjui u sutarties dalyko trkumus, iskyrus atvejus, kai lizingo gavjas pasikliov lizingo davjo patyrimu ir iniomis arba kai lizingo davjas dar takos pasirenkant sutarties dalyk. Kadangi lizingo davjas yra lizingo sutarties dalyko savininkas, tai jis turi teis patikrinti sutarties dalyko komplektikum bei kokyb. Lizingo gavjas privalo: 1) priimti sutarties dalyk, patvirtinti sutarties dalyko komplektikum ir kokyb atitinkamais dokumentais; 2) daiktu naudotis ir j ilaikyti rpestingai ir atidiai, palaikyti j tokios bkls, kokios jam buvo perduotas, atsivelgiant normal nusidvjim bei sutartyje aptartus galimus pakeitimus. Lizingo gavjui nuo daikto perdavimo momento tenka visos daikto ilaikymo ir remonto ilaidos, be to, ir atsitiktinio daikto uvimo rizika. Sutarties dalyko atsitiktinis uvimas neatleidia lizingo gavjo nuo sutarties vykdymo; 3) sumokti lizingo davjui sutarties dalyko kain. Kaina mokama sutartyje nustatytais terminais ir dydiais. Sumokjus kain, nuosavybs teis sutarties dalyk pereina lizingo gavjui.
223

CIVILINE TEISE

Lizingo gavjas turi teis pareikti tiesiogiai visus reikalavimus, atsirandanius i lizingo dalyko pirkimo-pardavimo sutarties. Jis turi visas pirkjo teises ir pareigas, iskyrus pareig sumokti pardavjui u gyt daikt. i pareiga tenka lizingo davjui. Kai lizingo gavjas i esms paeidia sutart, lizingo davjas turi teis nutraukti sutart ir reikalauti grinti jam sutarties dalyk bei iiekoti i lizingo gavjo tokio dydio nuostolius, kad jie lizingo davj grint toki padt, kokia bt buvusi, jei tinkamai bt vykdyta sutartis (CK 6.574 str.).

11.4. GYVENAMJ PATALP NUOMOS SUTARTIS

Gyvenamj patalp nuoma yra viena i nuomos ri. Gyvenamosios patalpos yra nekilnojamieji daiktai, nesvarbu, ar jos yra atskirame name (pastate) ar daugiabuiame name. Gyvenamj patalp nuoma iskirta atskirai i bendr nuomos sutari nuostat, atsivelgiant gyvenamj patalp nuomos santyki socialin reikm. GYVENAMJ PATALP NUOMOS SUTARTIES SAMPRATA Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas sipareigoja suteikti u mokest gyvenamj patalp nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti j gyvenimui, o nuomininkas sipareigoja naudoti i patalp pagal paskirt ir mokti nuomos mokest (CK 6.576 str.). i sutartis yra konsensualin (laikoma sudaryta nuo susitarimo momento, o ne nuo gyvenamosios patalpos perdavimo). Nuo susitarimo momento atsiranda ali teiss ir pareigos. Nuomininkas gali reikalauti, kad jam bt perduota pagal sutart gyvenamoji patalpa. i sutartis dvial, nes kiekviena sutarties alis turi teises ir pareigas: nuomotojas privalo perduoti sutartyje numatyt gyvenamj patalp, o nuomininkas privalo mokti nuompinigius. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kaip ir kiekviena kita nuomos sutartis, yra atlygintin, nes nuomininkas gyja teis naudotis gyvenamja patalpa, o nuomotojas - teis gauti nuompinigius. Gyvenamoji patalpa turi bti naudojama tik nuomininko ir jo eimos nari gyvenimui. Jeigu gyvenamoji patalpa inuomojama ne gyvenimui, o verslo poreikiams (pvz., stomotologijos kabinetui, advokato kontorai, staigos biurui steigti), tai tokios nuomos santykiams netaikytinos gyvenamosios patalpos nuomos sutart reglamentuojanios teiss normos. Tokius santykius reglamentuoja CK 6.477-6.503 straipsniai. GYVENAMJ PATALP NUOMOS SUTARTIES ALYS Gyvenamj patalp nuomotojais gali bti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Nuomininkas paprastai yra fizinis asmuo. Visais atvejais inuomot pagal i sutart gyvenamj patalp naudoja (joje gyvena) tik fiziniai asmenys. Juridiniai asmenys gali inuomoti gyvenamsias patalpas savo darbuotojams ar kitiems fiziniams asmenims apgyvendinti.

224

Atskiros sutari rys

Nors nuomos sutart sudaro vienas asmuo - nuomininkas, taiau nuomininko eimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas pagal sudaryt nuomos sutart kaip ir nuomininkas (CK 6.589 str.). Nuomininko eimos nariai yra kartu gyvenantis sutuoktinis (partnerysts sutart sudars sugyventinis), j nepilnameiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tvai. Pilnameiai vaikai, j sutuoktiniai ir nuomininko vaikaiiai priskiriami prie nuomininko eimos nari, jei jie su nuomininku turi bendr k. Kiti artimieji giminaiiai ir ilaikytiniai gali bti teismo tvarka pripainti nuomininko eimos nariais, jei jie su nuomininku igyveno ne maiau kaip vienerius metus ir turjo bendr su nuomininku k (CK 6.588 str.). Kita gyvenamosios patalpos nuomos sutarties alis yra nuomotojas. Tai paprastai yra gyvenamj patalp savininkas arba asmuo, turintis teis sudaryti gyvenamosios patalpos nuomos sutart. Tai gali bti atitinkama valstybs ar savivaldybs institucija, mon, kita organizacija ar fizinis asmuo. GYVENAMJ PATALP NUOMOS SUTARTIES FORMA IR DALYKAS Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kai nuomotojas yra valstyb, savivaldyb ar juridinis asmuo, turi bti sudaroma ratu. J pasirao galiotas pareignas ir nuomininkas. Nuomos sutartys tarp fizini asmen gali bti sudaromos odiu. Terminuota gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, nepaisant, kas yra jos alys, turi bti sudaroma ratu. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali bti panaudota prie treiuosius asmenis tik registravus j statym nustatyta tvarka vieame registre. Sutarties dalyku gali bti tik tinkamas gyventi gyvenamasis namas ar jo dalis, atskiras butas arba izoliuota gyvenamoji patalpa i vieno ar keli kambari ir su ja susijusi pagalbini patalp. Tai gali bti atskiras gyvenamasis namas, jo dalis, atskiras butas i vieno ar keli kambari, taip pat atskiri izoliuoti kambariai. Savarankikos nuomos sutarties dalyku negali bti kambario dalis arba kambarys, susijs su kitu kambariu bendru jimu (pereinamieji kambariai), taip pat pagalbins patalpos (virtuvs, koridoriai, sandliukai ir pan.). Butuose, kurie nuomojami pagal atskiras nuomos sutartis keliems nuomininkams, tokios pagalbins patalpos gali bti inuomojamos bendram naudojimui (CK 6.581 str.). Nuomojama gyvenamoji patalpa turi atitikti techninius ir sanitarinius reikalavimus, keliamus gyvenamosioms patalpoms. Sutartyje reikia aptarti pagalbini patalp bei namo rengini naudojimo tvark. Jei i tvarka sutartyje neaptarta, tai nuomininkas turi teis naudotis pagalbinmis patalpomis ir ranga kartu su kitais io namo gyventojais ir tomis paiomis slygomis (bendro naudojimo teise). GYVENAMJ PATALP NUOMOS SUTARTIES TERMINAS Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali bti neterminuota arba terminuota (CK 6.582 str.). Gyvenamj patalp nuomos sutartyje gali bti nurodytas, bet gali bti ir nenurodytas jos galiojimo terminas. Jei sutartyje jos galiojimo terminas nenurodytas, tai sutartis galioja neribot laik, kol sutartis nenutraukiama bendru sutarimu ar vienos alies iniciatyva CK nustatytais pagrindais. Paprastai pagal neterminuotas sutartis nuomojamos valstybs ir savivaldybi gyvenamosios patalpos. Pagal terminuot sutart nuomotojas nuomininkui gyvenamj patalp suteikia sutartyje nustatytam laiko tarpui.

225

CIVILINE TEISE

Raytin sutartis sigalioja nuo jos pasiraymo momento. odin sutartis sigalioja arba nuo odinio susitarimo momento, arba nuo leidimo apsigyventi gyvenamojoje patalpoje dienos. iuo atveju leidimas paprastai duodamas odiu (nors gali bti duotas ir ratu). Nepriklausomai nuo to, kaip leidimas duotas (odiu ar ratu), sutartis bus laikoma sudaryta nuo to momento, kai nuomininkas akceptuos leidim apsigyventi. Nuomininkas leidim apsigyventi gali akceptuoti odiu, ratu ir faktinio pobdio veiksmu - apsigyvendamas patalpoje. Pasibaigus gyvenamosios patalpos nuomos sutariai, alys gali nauja sutartimi atnaujinti sutarties termin arba sudaryti neterminuot sutart. Jeigu alys, pasibaigus sutarties terminui, jos termino neatnaujino, nesudar naujos neterminuotos sutarties, o nuomininkas toliau naudojasi gyvenamja patalpa, moka nuompinigius, kuriuos nuomotojas priima, tai sutartis pripastama pratsta tokiam pat terminui tomis paiomis slygomis (CK 6.607 str. 2 d.). GYVENAMJ PATALP NUOMOS SUTARTIES TURINYS Nuomotojo pareigos yra ios: 1) nuomotojas privalo perduoti nuomininkui laisv, tinkam gyventi gyvenamj patalp, nurodyt sutartyje (CK 6.587 str. 1 d.); 2) nuomotojas privalo utikrinti tinkam gyvenamojo namo, kuriame yra gyvenamoji patalpa, naudojim, teikti nuomininkui u umokest sutartyje numatytas btinas komunalines paslaugas arba utikrinti j teikim, utikrinti daugiabuio namo bendro turto ir komunalini paslaug teikimo rangos, esanios name, remont (CK 6.587 str.). Nuomininko pareigos yra ios: 1) nuomininkas u gyvenamosios patalpos nuom turi mokti nuomos mokest (nuompinigius). mokest nuomininkas turi sumokti kas mnes, ne vliau kaip iki kito, po igyventojo, mnesio dvideimtos kalendorins dienos, jeigu ali susitarimu nenustatytas kitas terminas. Valstybs ir savivaldybi gyvenamj patalp nuomos mokestis apskaiiuojamas Vyriausybs nustatyta tvarka. moni, staig ir organizacij savo darbuotojams nuomojam gyvenamj patalp nuomos mokestis nustatomas kolektyvinje sutartyje, o organizacijoje, kurioje tokia sutartis nesudaroma, - administracijos ir darbuotoj susitarimu, taiau maksimalus nuomos mokesio dydis negali bti didesnis u Vyriausybs nustatyta tvarka patvirtint maksimal nuomos mokest. moni, staig, organizacij ir fizini asmen komercinmis slygomis inuomojam gyvenamj patalp nuomos mokesio dydis nustatomas ali susitarimu, taiau maksimalus nuomos mokesio dydis negali bti didesnis u Vyriausybs nustatyta tvarka patvirtint maksimal nuomos mokest (CK 6.583 str.); 2) nuomininkas moka mokest u alt ir kart vanden, elektros energij, dujas, ilumin energij ir komunalines paslaugas (iukli iveim, lift, bendro naudojimo patalp ir teritorijos valym ir kt.). Nuomininko teiss yra ios: 1) nuomininkas, nuomojantis valstybs ar savivaldybs gyvenamsias patalpas, ir jo eimos nariai bei buv eimos nariai, kurie laikinai ivyksta i i patalp, isaugo teis patalp eis mnesius, jeigu mokamas nuomos mokestis ir mokestis u komunalines paslaugas (CK 6.591 str.); 2) nuomininkas, nuomojantis valstybs ar savivaldybs gyvenamj patalp, ar jo eimos narys, kai ivyksta kit vietov ar usien ilgiau kaip eiems mnesiams,

226

Atskiros sutari rys

turi teis rezervuoti nuomojam gyvenamj patalp (CK 6.593 str.); 3) nuomininkas, gavs kartu su juo gyvenani eimos nari ir nuomotojo raytin sutikim, turi teis gyvenamj patalp subnuomoti, t. y. sudaryti ios patalpos nuomos sutart su kitu asmeniu; ios sutarties terminas negali bti ilgesnis u nuomos sutarties termin; pasibaigus nuomos sutariai, pasibaigia subnuomos sutartis; atsisaks isikelti subnuomininkas keldinamas i jo uimam patalp teismo tvarka nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (CK 6.595 str.); 4) nuomininkas ir jo eimos nariai, tarpusavyje susitar ir i anksto prane nuomotojui, turi teis nuomojamojoje patalpoje apgyvendinti laikinus gyventojus, nesudarydami su jais subnuomos sutarties ir neimdami nuomos mokesio; laikini gyventojai, atsisak isikelti i patalpos, keldinami teismo tvarka nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (CK 6.596 str.); 5) valstybs ir savivaldybs gyvenamj patalp nuomininkai turi teis pakeisti nuomos sutart, kai dalijamas butas (CK 6.599 str.), kai viena gyvenamoji patalpa keiiama kelias (CK 6.600 str.), kai nuomininkai susijungia vien eim (CK 6.601 str.), kai kitas eimos narys pripastamas nuomininku (CK 6.602 str.), kai perduodamas patutintas kambarys (CK 6.603 str.), kai nuomininkas nutraukia darbo santykius (CK 6.604 str.); 6) valstybs ir savivaldybs gyvenamj patalp nuomininkas ir jo eimos nariai turi teis pertvarkyti ir perplanuoti gyvenamj patalp bei pagalbines patalpas tik ratu leidus nuomotojui ir sutikus kartu gyvenantiems pilnameiams eimos nariams, taip pat kitiems suinteresuotiems asmenims; jei nuomininkas, jo eimos nariai ar kiti suinteresuoti asmenys nesutaria, ginas sprendiamas teismo tvarka (CK 6.05 str.). GYVENAMJ PATALP NUOMOS SUTARTIES PABAIGA Gyvenamosios patalpos nuomos terminuota sutartis baigiasi pasibaigus jos terminui, taiau nuomininkas turi pirmenybs teis sudaryti gyvenamosios patalpos nuomos sutart naujam terminui, jeigu jis tinkamai vykd sutarties slygas (CK 6.607 str.). Kitais atvejais sutartis nutraukiama arba nuomininko, arba nuomotojo iniciatyva. Nuomininkas turi teis nutraukti nuomos sutart, prie mnes ratu spjs nuomotoj. Jeigu nuomininkas nespja nuomotojo, tai nuomotojas turi teis susidariusi nuostoli atlyginim, t. y. nuomininkas privalo sumokti nuompinigius u vien mnes (CK 6.609 str.). Sutartis gali bti pripainta negaliojania ir CK 6.586 straipsnyje nustatytais pagrindais (jei nuomininkas pateik tikrovs neatitinkanius duomenis, jei nuomos sutartimi buvo paeistos kit asmen teiss, jei pareign veiksmai, susij su nuomos sutartimi, buvo neteisti). Nuomotojo reikalavimu gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali bti nutraukta, jei: 1) nuomininkas nuolat (ne maiau kaip u tris mnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigi ar mokesio u komunalines paslaugas; 2) nuomininkas ar jo eimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamj patalp arba j naudoja ne pagal paskirt; 3) nuomininkas, jo eimos nariai arba kartu gyvenantys asmenys netinkamu savo elgesiu sudaro nemanomas slygas gyventi kitiems kartu arba greta. iais atvejais nuomininkas, jo eimos nariai keldinami teismo tvarka nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (CK 6.611 str.).

227

CIVILINE TEISE

11.5. PANAUDOS SUTARTIS

PANAUDOS SUTARTIES SAMPRATA, ALYS, FORMA IR DALYKAS Neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena alis (panaudos davjas) perduoda kitai aliai (panaudos gavjui) nesunaudojamj daikt laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavjas sipareigoja grinti t daikt tokios bkls, kokios jis jam buvo perduotas, atsivelgiant normal susidvjim arba sutartyje numatytos bkls (CK 6.629 str.). i sutartis yra realin, neatlygintin, vienaal. Ji nuo nuomos sutarties skiriasi tuo, kad panaudos davjas panaudos gavjui perduoda laikinai valdyti ir naudoti individual daikt neatlygintinai. Sutarties alys gali bti fiziniai ir juridiniai asmenys. Pelno siekiantys juridiniai asmenys neturi teiss panaudos pagrindais perduoti daikt neatlygintinai naudotis asmenims, kurie yra i juridini asmen steigjai, dalyviai ar organ nariai (CK 6.630 str.). Sutarties forma tokia pati kaip ir nuomos sutarties. Pagal CK 6.478 straipsn sutartis ilgesniam kaip vieneri met terminui turi bti raytin, o nekilnojamj daikt panaudos sutartis ilgesniam nei vieneri met terminui gali bti panaudota prie treiuosius asmenis, jeigu ji statym nustatyta tvarka registruota vieame registre. Sutarties dalykas yra nesunaudojami individuals kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai. PANAUDOS SUTARTIES TURINYS Kadangi sutartis realin, tai panaudos davjas neturi pareigos perduoti daikt. Taiau CK 6.633 straipsnyje nustatyta, kad perduodamas daiktas turt bti tokios bkls, kuri atitikt sutarties nustatytas slygas ir daikto naudojimo paskirt. Daiktas turi bti perduodamas su priklausiniais ir jo dokumentais. Panaudos gavjas privalo ilaikyti ir saugoti jam pagal sutart perduot daikt, daryti jo einamj ir kapitalin remont bei apmokti visas daikto ilaikymo ilaidas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.636 str.). Pasibaigus sutariai, panaudos gavjas privalo grinti panaudos davjui daikt tokios bkls, kokios jis jam buvo perduotas, atsivelgiant normal susidvjim. PANAUDOS SUTARTIES PABAIGA Panaudos sutarties pabaiga priklauso nuo to, ar sutartis terminuota, ar neterminuota. Terminuot sutart panaudos davjas turi teis reikalauti nutraukti prie termin, jeigu panaudos gavjas naudoja daikt ne pagal paskirt, nevykdo pareigos ilaikyti ir saugoti daikt, i esms pablogina daikto bkl ar be jo sutikimo perduoda daikt treiajam asmeniui arba kai daiktas dl nenumatyt nepaprast aplinkybi yra skubiai ir neivengiamai reikalingas paiam panaudos davjui (CK 6.641 str. 1 ir 2 d.). Panaudos gavjas turi teis reikalauti nutraukti sutart, jeigu: nustatomi daikto trkumai, dl kuri normaliai naudotis daiktu nemanoma arba pasidaro labai sunku, o apie tuos trkumus sutarties sudarymo metu jis neinojo ir negaljo inoti; daik228

Atskiros sutari rys

tu negalima naudotis pagal paskirt dl aplinkybi, u kurias panaudos gavjas neatsako; sutarties sudarymo metu panaudos davjas nespjo apie treij asmen teises daikt arba panaudos davjas neperduoda daikto priklausini ar dokument (CK 6.641 str. 3 d.). Neterminuot sutart gali nutraukti kiekviena alis, apie tai spjusi kit al prie tris mnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino. Be to, jeigu ko kita nenustato sutartis, panaudos gavjas turi teis bet kada nutraukti terminuot panaudos sutart, spjs kit al ne vliau kaip prie vien mnes (CK 6.642 str.).

11.6. RANGOS SUTARTIS

RANGOS SUTARTIES SAMPRATA, DALYKAS, ALYS IR FORMA Rangos sutartimi viena alis (rangovas) sipareigoja atlikti tam tikr darb savo rizika pagal kitos alies (usakovo) uduot ir perduoti io darbo rezultat usakovui, o usakovas sipareigoja atlikt darb priimti ir u j sumokti (CK 6.644 str. Id.). Sutartis konsensualin, dvial ir atlygintin. Pagal i sutart yra atliekamas darbas ir darbo rezultatas perduodamas usakovui. Darb rangovas atlieka savo rizika. Jis pats organizuoja darb ir atsako u darbo rezultat, todl atsitiktinai uvus darbo rezultatui, jis negali gauti sutartimi nustatyto atlyginimo. Sutarties dalykas yra rangovo darbo rezultatas. Tai gali bti naujai pagamintas daiktas (pastatytas namas, pasitas naujas drabuis ir pan.), nauj savybi arba prarast savybi suteikimas daiktui (daikto patobulinimas, jo remontas ir pan.). Sutarties alys yra rangovas ir usakovas. Tai gali bti fiziniai ir juridiniai asmenys. Rangos darbus gali atlikti mons ir fiziniai asmenys, turintys teis atlikti atitinkamus rangos darbus. Kai kuriuos darbus gali atlikti tik asmenys, turintys statym nustatyta tvarka iduot leidim - licencij (CK 6.646 str.). Sutarties forma nustatoma vadovaujantis bendrosiomis sandori sudarymo taisyklmis (CK 1.71-1.73 str.). Sutartis su juridiniu asmeniu sudaroma ratu. Ji gali bti forminama iduodant usakovui kvitus, kasos ekius, etonus, priimant usakym ir pan. RANGOS SUTARTIES TURINYS Rangovo pareigos yra ios: 1) atlikti sulygt darb laiku, kokybikai ir perduoti usakovui; 2) saugoti usakovo patiktus daiktus (mediag, rankius, prietaisus ir pan.); 3) spti usakov, jei atsiranda aplinkybs, kurios trukdo tinkamai atlikti darb. Rangovas privalo sulygt darb atlikti kokybikai ir laiku. Jis darb atlieka i savo mediagos, savo priemonmis ir jgomis, jeigu ko kita nenustato sutartis (CK 6.647 str. 1 d.). Rangovas darbui atlikti turi teis pasitelkti kitus asmenis - subrangovus (CK 6.650 str. 1 d.). Tokiu atveju rangovas tampa generaliniu rangovu. Jis yra atsakingas usakovui ir u subrangov atlikt darb. Rangovo atliekam darb kokyb turi atitikti rangos sutarties slygas, o jeigu sutartyje kokybs slygos nenustatytos, prastai tokios ries darbams keliamus reikalavimus (CK 6.663 str. 1 d.). Kai rangos sutartis sudaryta daiktui pagaminti, tai rangovas usakovui kartu su 229

CIVILINE TEISE

pagamintu daiktu perduoda ir teises j (CK 6.645 str. 2 d.). Darb rezultato ar tarpinio rezultato atsitiktinio uvimo rizika, iki juos priima usakovas, tenka rangovui. Jei praleidiamas darbo ar jo etapo primimo terminas, tai atsitiktinio uvimo rizika tenka termin praleidusiai aliai (CK 6.649 str.). Jei darbas atliekamas visikai ar i dalies i usakovo mediagos, tai rangovas atsako u netinkam mediagos sunaudojim. Jis privalo pateikti usakovui mediagos sunaudojimo ataskait, grinti mediagos likuius. Mediag ar rengini atsitiktinio uvimo ar sugedimo rizika tenka juos davusiai aliai. Rangovas, kaip atliekamo darbo specialistas, privalo nedelsiant spti usakov, kai gauta i usakovo mediaga, kiti daiktai ar dokumentai yra blogos kokybs, usakovo nurodymai, kaip atlikti darbus, trukdo darb atlikti tinkamai, saugiai, kai yra kit nuo rangovo nepriklausani aplinkybi, sudarani grsm darbo tinkamumui, tvirtumui ar saugumui. Jis iais atvejais privalo sustabdyti darb, kol usakovas pakeis netinkam mediag tinkama, pakeis savo nurodymus arba imsis priemoni aplinkybms, sudaranioms grsm darbo tinkamumui, paalinti. Jeigu usakovas nesiima reikiam priemoni nurodytoms aplinkybms paalinti, rangovas turi teis nutraukti sutart ir pareikalauti nuostoli atlyginimo. Rangovas, nespjs usakovo apie nurodytas aplinkybes, neatleidiamas nuo atsakomybs u atlikto darbo trkumus (CK 6.659 str.). Usakovo pareigos yra dvi: 1) priimti atlikt darb ir 2) u j sumokti. ' Usakovas privalo sutartyje numatytais terminais ir tvarka, dalyvaujant rangovui, apirti ir priimti atlikt darb (jo rezultat). Usakovas, pastebjs nukrypimus nuo sutarties ar kitus darbo trkumus, turi apie tai nedelsiant praneti rangovui. Darbo primimas forminamas aktu ar kitokiu dokumentu, patvirtinaniu darb primim. Jeigu usakovas darb priima jo nepatikrins, jis netenka teiss remtis darbo trkumais, kurie buvo akivaizds ir kuriuos galima buvo pastebti priimant darb. Jeigu po darbo primimo nustatomi trkumai, kuriuos rangovas buvo paslps, usakovas apie juos privalo praneti rangovui per proting termin. Jei usakovas praleidia termin darbui priimti, atsitiktinio darbo rezultato uvimo rizika tenka usakovui (CK 6. 662 str.). U darb usakovas apmoka sutartyje nustatyta tvarka. Gali bti mokama i anksto, u atskirus darb etapus arba primus darbo rezultat, su slyga, kad darbai yra atlikti tinkamai ir laiku (CK 6.655 str.). RANGOS SUTARTIES ALI ATSAKOMYB Jeigu rangovas paeidia galutin darb atlikimo termin, tai usakovas turi teis atsisakyti priimti darb ir pareikalauti nuostoli atlyginimo, jeigu prievols vykdymas dl termino praleidimo prarado prasm (CK 6.652 str. 4 d.). Kai rangovo atliktas darbas yra netinkamos kokybs, usakovas turi teis savo pasirinkimu reikalauti i rangovo neatlygintinai paalinti trkumus, atitinkamai sumainti darb kain, atlyginti trkum alinimo ilaidas. Rangovas, uuot paalins trkumus, turi teis neatlygintinai atlikti darb i naujo ir atlyginti usakovui dl sutarties vykdymo termino udelsimo padarytus nuostolius. Jei rangovas trkum nepaalina arba trkumai yra nepaalinami, usakovas turi teis nutraukti sutart ir reikalauti atlyginti nuostolius. Kai usakovas vengia priimti atliktus darbus, rangovas, pasibaigus mnesio terminui nuo tos dienos, kuri pagal sutart darbai turjo bti priimti, ir du kartus
230

Atskiros sutari rys

ratu spjs usakov, turi teis parduoti darbo rezultat, o gaut sum, atskaits jam priklausanius mokjimus, usakovo vardu sumokti depozitin sskait (CK 6.662 str. 6 d.). 11.7. KROVINI VEIMO SUTARTIS iuolaikin ekonomika negali funkcionuoti be transporto paslaug. Transporto priemonmis perveami dideli kiekiai keleivi ir krovini. Transportas leidia aprpinti gamyb aliavomis, renginiais, realizuoti pagamint produkcij, aprpinti gyventojus vartojimo reikmenimis. Pagal tai, kokios transporto priemons atlieka veimus, skiriami veimai geleinkeli, automobili, vidaus vanden, oro ir jr transporto priemonmis. Pagal tai, kas veama, skiriamas keleivi, bagao, krovini veimas. Veimo santykius, be CK 6.807-6.823 straipsni, reglamentuoja Lietuvos Respublikos geleinkeli transporto kodeksas (priimtas 1996 m.), Lietuvos Respublikos keli transporto kodeksas (priimtas 1996 m.), Lietuvos Respublikos vidaus vanden transporto kodeksas (priimtas 1996 m.), Lietuvos Respublikos aviacijos statymas (priimtas 2000 m.) ir Lietuvos Respublikos prekybins laivybos statymas (priimtas 1996 m.). Be to, veimo santykius reglamentuoja Varuvos civilins aviacijos konvencija (in., 1997, Nr. 19-413) ir Tarptautinio krovini veimo keliais konvencija (CMR) (in., 1998, Nr. 107-2932). KROVINIO VEIMO SUTARTIES SAMPRATA, DALYVIAI IR FORMA Pagal krovinio veimo sutart vejas sipareigoja siuntjo jam perduot krovin nugabenti paskirties punkt ir iduoti turiniam teis gauti krovin asmeniui (gavjui), o siuntjas sipareigoja sumokti u veim nustatyt umokest (CK 6.808 str. 1 d.). i sutartis realin, dvial ir atlygintin. Tais atvejais, kai kroviniai veami nuolat ir reikia nustatyti transporto priemoni ir krovini pateikimo terminus ir tvark, vejas ir krovini siuntjas gali sudaryti ilgalaik veim organizavimo sutart (CK 6.822 str.). i sutartis yra konsensualin. Ji nustato krovini ir transporto priemoni pateikimo mast, atsiskaitymo tvark ir slygas. Konkretaus krovinio veimo sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai krovin priima vejas. Sutarties dalyviai yra siuntjas, vejas ir gavjas. Siuntjai gali bti juridiniai ir fiziniai asmenys. Vejai yra tik transporto mons. Jeigu krovin pergabena i vienos vietos kit fizinis asmuo arkliais ar karuiu, tai tokius santykius reglamentuoja rangos sutartis. Sutarties forma raytin. Veimo sutarties sudarymas patvirtinamas vataraiu ar kitokiu dokumentu (CK 6.808 str. 2 d.). Krovini veimas geleinkeli, keli, vidaus vanden ir oro transportu forminamas vataraiais. Vataraio blankais u nustatyt umokest aprpina vejai. Vatarat kartu su kroviniu vejui pateikia krovinio siuntjas. Vataratyje nurodomos visos veimo slygos (siuntjas, gavjas, krovinys, veimo slygos ir kt.). Vejas krovin priima pagal vatarat. Vataratis tampa krovini veimo sutarties sudarymo ir jos turinio rodymu udjus pradins transporto mons spaud. Krovinys gavjui iduodamas pagal vatarat. 231

CIVILINE TEISE

Krovini veimo jra sutartis forminama arba konosamentu (kai perveami nedideli krovini kiekiai), arba arteriu (kai veama visame laive, jo dalyje arba tam tikrose laivo patalpose). Carteris - tai susitarimas, kuriuo laivo savininkas (valdytojas) sipareigoja inuomoti vis laiv arba jo dal. Carteris - tai konsensualin sutartis. Konosamentu forminama realin sutartis. Konasamentas yra vertybinis popierius. Jis suteikia j turiniam asmeniui teis disponuoti veamu kroviniu. Todl konosamentai gali bti iduodami ir esant arteriui. KROVINIO VEIMO SUTARTIES TURINYS Vejas privalo pateikti krovinio siuntjui tinkamos bkls transporto priemones krovinio siuntjo usakyme, veimo sutartyje arba veimo organizavimo sutartyje nustatytais terminais. Krovinius pakrauna (ikrauna) vejas arba siuntjas (gavjas) sutarties arba taisykli nustatyta tvarka. Vejas privalo pristatyti krovin paskirties viet sutartyje, statyme ar kituose teiss aktuose nustatytais terminais, o jeigu jie nenustatyti, per proting termin (CK 6.816 str.). Atgabent krovin vejas iduoda vataratyje ar veimo sutartyje nurodytam asmeniui. Krovinio siuntjas privalo apmokti veim. Veimo umokestis u krovini veim vieuoju transportu nustatomas pagal statym nustatyta tvarka patvirtintus tarifus. Krovinio gavjas privalo priimti krovin ir sumokti siuntjo nesumoktas sumas bei papildomas tarif nustatytas sumas. KROVINIO VEIMO SUTARTIES DALYVI ATSAKOMYB U veimo sutarties nevykdym ar netinkam vykdym vejas atsako veimo sutarties ir statym nustatytais pagrindais ir tvarka. Veimo sutarties slygos, panaikinanios ar ribojanios vejo civilin atsakomyb, negalioja (CK 6.817 str. 2 d.). Vejas ir siuntjas atleidiami nuo atsakomybs u transporto priemoni nepateikim arba j nepanaudojim, jeigu tai vyko dl nenugalimos jgos, krovini veimo nutraukimo ar transporto apribojimo tam tikrais marrutais statym nustatyta tvarka ir kitais statym numatytais atvejais (CK 6.818 str.). Vejas atsako u krovinio ar bagao neisaugojim (praradim, trkum, sualojim) po krovinio ar bagao primimo iki jo idavimo gavjui ar kitam galiotam asmeniui, jeigu nerodo, kad krovinys ar bagaas buvo visikai ar i dalies prarastas ar sualotas dl aplinkybi, kuri vejas negaljo ivengti ir kuri paalinimas nuo jo nepriklaus (CK 6.820 str. Id.). Prekybins laivybos statymas reglamentuoja veimo sutarties ali atsakomyb, kai veimo metu vyksta bendroji avarija (smoningai ir pagrstai padaromos ilaidos ar aukojimai, kad bt igelbtas nuo bendro pavojaus laivas; frachtas -umokestis u krovinio veim ir laivu veami kroviniai). Bendrosios avarijos ilaidos ar aukojimai dalijami proporcingai laivo, frachto ar krovinio vertei. Tai gali bti nuostoliai, padaryti dl krovini ar laivo priklausini imetimo u borto, nuostoliai, padaryti gesinant gaisr, uplukdant laiv ant seklumos ir pan.

11.8. PASKOLOS SUTARTIS

Paskolos sutartimi paskolos davjas perduoda paskolos gavjui nuosavybn pinigus arba ries poymiais apibdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gav232

r
Atskiros sutari rys

jas sipareigoja grinti davjui toki pat pinig sum arba tok pat kiek tokios pat ries ir kokybs kit daikt bei mokti palkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 str. 1 d.). i sutartis realin, nes pripastama sudaryta nuo pinig arba daikt perdavimo momento (CK 6.870 str. 2 d.). Sutartis yra vienaal, nes pareig turi tik paskolos gavjas: jis privalo grinti skol ir sumokti palkanas, jeigu sutartyje nenustatyta, kad palkanos neturi bti mokamos. Paskolos gavjas tampa jam perduot pinig ar kit daikt savininku. Nuo daikt perdavimo momento jam tenka i daikt atsitiktinio uvimo rizika. Sutartis sudaroma ratu, jei paskolos suma virija 2000 lit arba jei paskolos davjas yra juridinis asmuo. Raytine sutarties forma pripastamas paskolos ratelis ar kitoks dokumentas, kurie patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavim (CK 6.871 str.). 11.9. BANK SUTARTYS. ATSISKAITYMO TEISINIAI SANTYKIAI Bankai - tai specialios mons, kurios atlieka finansines operacijas su pinigais, vertybiniais popieriais, kasos operacijas. Bankas surenka daugelio asmen pinigus vien bendr mas, paversdamas pinigus kapitalu. Kam reikia pinig, tas j gali gauti banke. Banko kapital sudaro: 1) nuosavas pagrindinis kapitalas (akcinis kapitalas); 2) indlinink patiktos los bankui (banko klient los sskaitose); 3) kapitalas, gaunamas ileidiant vertybinius popierius. Bankas kartu yra ir skolininkas, ir kreditorius. Jis yra indlinink skolininkas, o asmen, kuriems suteik kreditus (paskolas), - kreditorius. Bank kontrol Lietuvoje atlieka Lietuvos bankas. Bankai sudaro sskaitos, indli sutartis. Jie teikia paskolas ir kreditus, atlieka kasos operacijas: priima mokjimus klient sskaitas, klient pavedimu atlieka mokjimus i j sskait. Jie perka ir parduoda vertybinius popierius, saugo dokumentus ir brangenybes, nuomoja seifus ir kt. KREDITAVIMAS Kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito staiga (kreditorius) sipareigoja suteikti kredito gavjui sutartyje nustatyto dydio ir nustatytomis slygomis pinigines las (kredit), o kredito gavjas sipareigoja gaut sum grinti kreditoriui ir mokti palkanas (CK 6.881 str. 1 d.). i sutartis yra konsensualin, dvial ir atlygintin. Sutarties dalyku gali bti tik pinigai. Kreditus gali teikti tik bankas ar kita kredito staiga. Sutarties forma - raytin, kurios nesilaikymas daro sutart negaliojani (CK 6.882 str.). BANKO INDLIS Banko indlis forminamas sutartimi. Banko indlio sutartimi viena alis (bankas ar kita kredito staiga) sipareigoja priimti i kitos alies (indlininko) arba, gavusi kitai aliai pervest pinig sum (indl), sipareigoja grinti indl ir sumokti u j palkanas sutartyje nustatytomis slygomis ir tvarka (CK 6.892 str. 1 d.). Sutartis konsensualin, atlygintin, dvial, ir indlininkas privalo mokti u banko paslau233

CIVILINE TEISE

gas. Pinigai, mokti indlio sskait, yra banko nuosavyb. Indlininkas turi tik reikalavimo teis. Sutartis turi bti raytin. Tai gali bti indlininko knygel, depozito sertifikatas ar kitoks banko iduotas dokumentas. Jeigu raytins formos nesilaikoma, indlio sutartis negalioja (CK 6.894 str.). Indl galima dti kito asmens naudai. is asmuo gyja teises indl nuo savo pirmojo pareikalavimo bankui momento arba nuo savo ketinimo naudotis indlininko teismis ireikimo kitokiu bdu momento (CK 6.900 str.). BANKO SSKAITA Juridiniai asmenys paprastai atsiskaito ne grynaisiais pinigais, o perveda pinigus i moktojo sskaitos gavjo sskait. Tam, kad galima bt atlikti mokjimoatsiskaitymo operacij banke, reikia turti banko sskait, kuri atidaroma sudarant banko sskaitos sutart. Banko sskaitos sutartimi bankas sipareigoja priimti ir skaityti pinigus kliento (sskaitos savininko) atidaryt sskait, vykdyti kliento nurodymus dl tam tikr sum pervedimo ir imokjimo i sskaitos bei atlikti kitokias banko atliekamas operacijas, o klientas sipareigoja apmokti bankui u suteiktas paslaugas ir operacijas (CK 6.913 str. 1 d.). i sutartis konsensualin, dvial ir atlygintin (bankas moka palkanas, o klientas apmoka banko atliekamas operacijas). ios sutarties alys yra: bankas ar kredito staiga ir fizinis ar juridinis asmuo. Sutarties dalykas - kliento pinigins los, esanios banke. Klientas turi prievolin reikalavimo teis ias las, o nuosavybs teis las turi bankas. Sutarties forma - paprasta raytin. Banko pareigos yra ios: 1) vykdyti kliento pavedimus; 2) skaityti sskait kliento vardu gaunamas pinigines las; 3) mokti palkanas ir 4) saugoti kliento sskaitos paslapt. Kliento yra ios pareigos: 1) laikytis banko taisykli atliekant atsiskaitymo operacijas ir 2) apmokti banko atliekamas operacijas. ATSISKAITYMAI Didioji dalis atsiskaitym tarp juridini asmen, taip pat atsiskaitym dalyvaujant fiziniams asmenims, usiimantiems kine komercine veikla, vykdomi ne grynaisiais pinigais. Tokie atsiskaitymai atliekami per bankus, kuriuose yra atidarytos atsiskaityme dalyvaujani asmen sskaitos. Atsiskaitymai ne grynaisiais pinigais atliekami pateikiant mokjimo pavedimus, akredityvus, ekius, vekselius, inkaso ir kitas statym nustatytas atsiskaitymo priemones. Mokjimo pavedimas. Moktojas pateikia bankui mokjimo pavedim, kurio turinys ir forma, taip pat kartu su juo pateikt dokument turinys ir forma turi atitikti statym ir banko veiklos taisykli nustatytus reikalavimus (CK 6.932 str. 1 d.). Mokjimo pavedim blankais savo klientus aprpina bankai. Moktojo pavedim bankas vykdo, jeigu moktojo sskaitoje yra pinig, jeigu ko kita nenustato banko ir moktojo sudaryta sutartis (bankas gali kredituoti moktoj). Bankas, vykdydamas pavedim, perveda jame nurodyt pinig sum gavjo bank, kad j skaityt pavedime nurodyto asmens sskait. Akredityvas - tai nustatytos formos banko dokumentas, kuriuo moktojo bankas paveda gavjo bankui atlikti mokjimus i akredityve nurodytos sumos moktojo nustatytomis slygomis. Akredityvais atsiskaitoma, kai tai nustato sutartis, su234

Atskiros sutari rys

daryta moktojo su l gavju. Pavyzdiui, pirkjas duoda pavedim j aptarnaujaniame banke atidaryti akredityv nurodytai sumai. Bankas, vykdydamas i pavedim, atidaro akredityv banke, aptarnaujaniame pardavj. Pardavjas yra informuojamas apie atidaryt akredityv. Pardavjas, vykds pirkimo-pardavimo sutart, dokumentus apie sutarties vykdym perduoda savo bankui, kuris, patikrins dokumentus, atlieka mokjim, jeigu dokumentai atitinka akredityvo slygas. Akredityvai gali bti ataukiami ir neataukiami. Jeigu akredityve nra aikiai nurodyta, ar jis ataukiamas, ar ne, toks akredityvas laikomas neataukiamu (CK 6.937 str. 4 d.). Inkaso - tai banko operacija, kuria bankas, vykdydamas kliento pavedim, gauna pagal kliento pateiktus mokjimo dokumentus (sskaitas, ekius, vekselius) pinigus klientui. ekis - tai raytinis sakymas bankui imokti pinig sum i ekio davjo sskaitos asmeniui, pateikusiam ek. Tai ekio davjo sakymas tik bankui. sakymas kitam asmeniui imokti pinigus nra ekis. ekis apmokamas ekio davjui pinigais i jo sskaitos, esanios banke. Klientas, norintis atsiskaityti ekiais, sudaro sutart su banku, ir bankas jam iduoda eki knygel; sutariama dl parao ir eki sumos. Reikalavimus ekio formai, atsiskaitym ekiais tvark nustato Lietuvos Respublikos eki statymas. ekis nra pinigai. Kol ekis neapmoktas, prievol sumokti pinig sum nevykdyta. Bankas gali atsisakyti apmokti ek, jeigu jis neteisingai formintas, nra l moktojo sskaitoje, praleistas pateikimo apmokti terminas. Vekselis - tai vertybinis popierius, kuriuo j iras asmuo be slyg sipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokti tam tikr pinig sum nurodytam asmeniui pats arba sako tai padaryti kitam. Vekselis gali bti sakomasis arba paprastasis. sakomuoju vekseliu davjas sako kitam asmeniui (paprastai bankui), kad is vekselyje rayt sum sumokt jame nurodytam asmeniui. Paprastuoju vekseliu davjas be slyg sipareigoja vekselyje rayt sum sumokti pats. Vekseli santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vekseli statymas. Vekselis - tai sutartin, abstrakti (nenurodoma u k mokama), vienaal (vekselio gavjas pagal veksel joki pareig vekselio davjui neturi), formali ir pinigin prievol. Vekselis - tai atsiskaitymo ir kreditavimo priemon, nes pinigai pagal veksel imokami vliau. Veksel galima perduoti kitam asmeniui, padarius ra apie perdavim kitoje vekselio pusje arba pratsoje. Toks raas vadinamas indosamentu. Asmuo, padars tok ra, vadinamas indosantu. Indosantas atsako u vekselio akcept ir apmokjim, jeigu nra padars prieingo rao. Vekseliai iki j mokjimo termino sujimo pateikiami moktojui akceptuoti.

11.10. DRAUDIMO SUTARTIS

Gyvenime danai prarandamas turtas (daiktai). Tai atsitinka veikiant gamtos jgoms (uraganas, audros, aibo ilydiai, potvyniai ir pan.), monms (turto sunaikinimas, sualojimas, vagyst ir pan.). Net jeigu al padaro mons, ne visada padaryta ala atlyginama. ala neatlyginama, kai nenustatomas asmuo, padars al, kai is asmuo yra nekaltas arba neturi turto, kur galima bt nukreipti iiekojim. Nurodytais atvejais padarytus nuostolius gali atlyginti draudimas. Draudimo mons pagal draudimo sutartis surenka i draudj draudimo mokas ir tokiu bdu sudaro l fond, i kurio imoka draudjams draudimo atlyginim, vykus draudimo vykiui. Draudimas - tai nuostoli paskirstymas daugeliui asmen. 235

CIVILINE TEISE

DRAUDIMO SUTARTIES SAMPRATA Draudimo sutartimi viena alis (draudikas) sipareigoja u sutartyje nustatyt draudimo mok (premij) sumokti kitai aliai (draudjui) arba treiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, statyme ar draudimo sutartyje nustatyt draudimo imok, apskaiiuot statyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu vyksta statyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis vykis (CK 6.987 str. 1 d.). Sutartis yra realin (draudimo sutartis, jeigu joje nenustatyta ko kita, sigalioja nuo to momento, kai draudjas sumoka vis ar pirm draudimo mok (CK 6.996 str. 1 d.) ir dvial. i sutartis dar vadinama rizikos sutartimi, nes i anksto neinoma, ar vyks, ar nevyks draudiminis vykis, nors draudiminio vykio galimyb turi bti. Tai nra slyginis sandoris, nes ali teiss ir pareigos atsiranda nuo draudimo mokos sumokjimo momento. Draudimas gali bti privalomasis ir savanorikas, gyvybs ir ne gyvybs (CK 6.988 str.). Ne gyvybs draudimu gali bti draudiama nuo nelaiming atsitikim, galimas transporto priemoni, veam krovini, turto, kredito, finansini nuostoli, kit turto ri bei teisi draudimas. Draudimo santykius reglamentuoja CK 6.987-6.1018 straipsniai, Lietuvos Respublikos draudimo statymas, Lietuvos Respublikos transporto priemoni savinink ir valdytoj civilins atsakomybs privalomojo draudimo statymas ir kiti teiss aktai.
i

DRAUDIMO SUTARTIES ALYS, DALYKAS IR FORMA Sutarties alys yra draudikas (draudimo mon, turinti draudimo veiklos licencij) ir draudjas (asmuo, sudars su draudiku draudimo sutart ar esantis draudju statymo pagrindu, privalantis mokti draudimo mokas bei turintis teis gauti draudimo imok atsitikus draudiminiam vykiui). Draudjais gali bti visi fiziniai ir juridiniai asmenys. Draudimo sutart galima sudaryti treiojo asmens naudai, kuris sutartyje nurodytomis slygomis gyja teis draudimo imok. Sutarties dalyku gali bti konkretus daiktas, kapitalas, prievoli vykdymas, civilin atsakomyb. Sutarties forma turi bti raytin. Sutarties sudarym patvirtina draudimo liudijimas (polisas). Draudjas, nordamas sudaryti sutart, pateikia ratu draudikui nustatytos formos praym sudaryti sutart. Draudikas, sudarydamas sutart, privalo supaindinti draudj su atitinkamos draudimo ries taisyklmis ir teikti i taisykli kopij draudjui. Praymas sudaryti sutart ir draudimo ries taisykls yra sudtins draudimo sutarties dalys. Sutarties sudarymo fakt patvirtina draudiko draudjui iduodamas draudimo liudijimas (polisas). DRAUDIMO SUTARTIES TERMINAS Draudimo sutartys yra terminuotos. Gyvybs draudimo sutartis sudaroma ne trumpesniam kaip vieneri met laikotarpiui. Draudimo sutartis gali bti nutraukta prie termin, jeigu inyko galimyb vykti draudiminiam vykiui arba inyko draudimin rizika (pvz., uvo draudimo objektas). Draudjas turi teis nutraukti sutart bet kokiu atveju (CK 6.1009 str.).

236

Atskiros sutari rys

DRAUDIMO SUTARTIES TURINYS Draudjo pareigos yra ios: 1) laiku mokti draudimo mokas (premij); 2) saugoti draudimins apsaugos dalyk; 3) praneti apie pasikeitimus, kurie didina rizik; 4) praneti apie draudimin vyk; 5) rodyti nuostolius, vykus draudiminiam vykiui. Draudimo moka mokama draudimo monei grynaisiais pinigais arba naudojantis banko ar pato paslaugomis. mok mokjimo terminai nustatomi draudimo sutartyje. Inykus apdraustam objektui, draudjas atleidiamas nuo pareigos mokti draudimo mokas. Sumajus arba padidjus draudimo rizikai, draudimo mok dydis atitinkamai mainamas arba didinamas suinteresuotos alies reikalavimu. Draudjas apdraustu daiktu (turtu) turi rpintis, j saugoti. Ikilus pavojui, jis privalo imtis vis galim priemoni pavojui ivengti, o vykus draudiminiam vykiui, imtis priemoni sumainti galimus nuostolius (gesinti gaisr, ikviesti gaisrininkus, gydyti apdraust gyvul, gelbti brangiausi turt). Sudarant draudimo sutart ir jos galiojimo metu draudjas privalo suteikti draudikui vis inom informacij apie aplinkybes, kurios gali turti takos draudiminiam vykiui vykti ir galimiems nuostoliams atsirasti (CK 6.993 str.). Draudjas, suinojs apie draudimin vyk, privalo apie tai praneti draudikui ar jo atstovui per sutartyje nustatyt termin ir sutartyje nustatytu bdu. Jis privalo pateikti draudikui visus su draudiminiu vykiu susijusius dokumentus. Paprastai nuostolius privalo rodyti iekovas. Taigi draudjas turi rodyti savo reikalavimus. Jis turi rodyti, kad buvo draudiminis vykis, draudimo sutarties dalykas nukentjo nuo io vykio, nuostoli dyd. Draudjas neprivalo rodinti savo nekaltumo ar nesiningumo. Jo nekaltumas ar siningumas preziumuojami. Pagrindin draudiko pareiga yra imokti draudimo imokas. Jeigu ne gyvybs draudimo sutartyje, iskyrus statym numatytus atvejus, nustatyta draudimo suma yra maesn u draudimo vert (apdrausto objekto vert), tai, vykus draudiminiam vykiui, draudikas privalo atlyginti draudjui ar naudos gavjui dal jo patirt nuostoli proporcingai draudimo sumos ir draudimo verts santykiui (CK 6.999 str. 1 d.). Pavyzdiui, apdraustas pastatas, kurio vert 60 000 Lt., draudimo suma 45 000 Lt. Draudiminis vykis padar alos, kurios vert 10 000 Lt. Kadangi pastatas apdraustas 75 proc. verts, tai draudikas imoks 75 proc. padarytos alos verts. Danai draudikas atlygina visus draudjo patirtus nuostolius dl draudiminio vykio, bet ne daugiau negu draudimo suma. Jei draudimo suma, nurodyta sutartyje, virija draudimo vert, tai draudimo sutartis negalioja dl tos draudimo sutarties dalies, kuri virija draudimo vert. Taiau imoktos draudimo vert virijanios draudimo imokos negalima iiekoti (CK 6.1001 str. 1 d.). Jeigu objektas buvo apdraustas keliose draudimo monse dl t pai rizik, tai draudimo imok kiekviena mon moka proporcingai, nevirydama bendros alos dydio ir ne daugiau negu draudimo vert. Draudikas, sumokjs draudimo imok draudjui, turi teis reikalauti imokt sum i atsakingo u padaryt al asmens. DRAUDIMO SUTARTIES ALI ATSAKOMYB Jeigu sutart paeidia draudjas (pvz., nesumoka draudikui nustatytu laiku draudimo mok), tai draudikas, atsivelgiant paeidimo pobd, gali nutraukti sutar-

237

CIVILINE TEISE

t. Jis turi teis sumainti ar atsisakyti imokti draudimo imok, jeigu draudiminis vykis atsitiko dl apdraustojo kalts (tyins veiklos), jeigu draudjas, sudarydamas sutart, pateik draudikui inomai neteisingus duomenis ar juos nuslp, jeigu draudjas gavo vis ar dalin alos atlyginim i asmens, padariusio al, jeigu draudiminis vykis atsitiko dl karo veiksm, karo arba ypatingosios padties vedimo, masini neramum, branduolins energijos poveikio, jeigu draudimo ries taisykls nenumato kitaip. DRAUDIMO SUTARTIES PABAIGA Draudimo sutartis pasibaigia, jei: draudjas nustatytu laiku nesumoka draudimo mok; draudikas sumoka visas draudimo sutartyje numatytas imokas; likviduojamas draudjas ir nra jo teisi bei pareig permj; mirta apdraustasis; pasibaigia draudimo sutarties galiojimo terminas ir kitais statym numatytais atvejais.

12. INTELEKTIN NUOSAVYB

Intelektins nuosavybs dalykas yra krybinio darbo produktai. Kaip asmuo, pagamins bet kok material daikt, gyja nuosavybs teis daikt, lygiai taip pat asmuo, sukrs nematerial objekt (krin, iradim, dizain ir kt.), gyja intelektins nuosavybs teises savo krybinio darbo rezultat. Pasaulins intelektins nuosavybs organizacijos steigimo konvencijos 2 straipsnyje nustatyta, kad intelektin nuosavyb sudaro teiss : literatros, meno ir mokslo krinius; atlikj atlikimo veikl, garso raus ir televizijos laidas; iradimus visose mogaus veiklos srityse; mokslo atradimus; pramonin dizain; preki enklus, aptarnavimo enklus, firm pavadinimus ir komercinius yminius; apsaug nuo nesiningos konkurencijos, taip pat visas kitas teises, susijusias su intelektine veikla gamybos, mokslo, literatros ir meno srityse. ios teiss skirstomos autori teises, gretutines teises ir pramonin nuosavyb. Prie pramonins nuosavybs priskiriamos teiss, susijusios su gamyba ir gamini realizavimu. Pramonins nuosavybs objektai (iradimai, pramoninis dizainas, preki enklai ir kt.) registruojami. Tik registruotus objektus savininkas turi iimtines teises. Nustojus galioti registracijai, pasibaigia atitinkamo asmens turtins teiss tok objekt.

12.1. AUTORI TEISS

Autori teisi apsaug reglamentuoja Lietuvos Respublikos autori teisi ir gretutini teisi statymas (in., 2003, Nr. 28-1125; toliau - ATGT), kuriame nustatytos autori teiss literatros, mokslo ir meno krinius. Autori teiss yra civilins teiss institutas, nes CK 1.111 straipsnyje prie civilini teisi objekt priskirti ir mokslo, literatros bei meno kriniai. Todl autori santykiams reglamentuoti taikomos ir CK normos.

238

Intelektin nuosavyb

AUTORI TEISI OBJEKTAI Autori teisi objektai pagal ATGT 4 straipsn yra originals literatros, mokslo ir meno kriniai, kurie yra krybins veiklos rezultatas, ireiktas kokia nors objektyvia forma. Kriniai yra autori teisi objektai, jeigu jie pasiymi originalumu, yra krybins veiklos rezultatas ir ireikti objektyvia forma. literatros krinio svok eina: 1) groins literatros krinys (beletristika, poezija, drama) ir 2) bet koks originalus raytins formos krinys (groin literatra, mokslo veikalai, technikos kriniai arba praktinio pobdio kriniai, kuriuose pateikiami techniniai ar buitiniai patarimai ir kt.). Prie mokslo krini siaurja prasme priskiriami mokslo tyrimo darbai, sukurti prisilaikant reikalavim, keliam mokslo darbams. Taiau prie mokslo krini plaija prasme priskiriami visi kriniai, iskyrus groin literatr (technin literatra, mokslo populiarinimo literatra, inynai, praktinio pobdio literatra). Prie meno krini priskiriami vaizduojamojo meno kriniai (tapybos, grafikos, skulptros ir kt. kriniai), muzikos kriniai (opera, operet, baleto muzika, simfonija, dainos ir kt.). Literatros krinio svoka teisine prasme taikoma ir kompiuteri programoms. Krinys autori teisi objektu tampa nuo jo (ar jo dalies) sukrimo momento, neatsivelgiant jokius formalumus nei tai, ar nurodytas krinio autorius ar ne, inoma ar neinoma, kas yra tikrasis jo autorius. Autori teisi objektais nelaikomi: idjos, procedros, procesai, sistemos, veiklos metodai, koncepcijos, principai, atradimai ar atskiri duomenys; teiss aktai, oficials administracinio, teisinio ar norminio pobdio dokumentai (sprendimai, nuosprendiai, nuostatai, normos, teritorij planavimo ir kiti oficials dokumentai), taip pat j oficials vertimai; oficials valstybs simboliai ir enklai (vliavos, herbai, himnai, piniginiai enklai ir kt.); oficialiai registruoti teiss akt projektai; prastinio pobdio informaciniai praneimai apie vykius; folkloro kriniai (ATGT 5 str.). AUTORI TEISI SUBJEKTAI Autori teisi subjektai yra autorius ir jo teisi permjai. Autorius yra fizinis asmuo, sukrs krin. Fizinis asmuo, kurio vardas prastu bdu nurodytas krinyje, yra laikomas to krinio autoriumi, jeigu nerodyta kitaip. ios nuostatos laikomasi ir tada, kai vietoj autoriaus vardo nurodomas pseudonimas, jei jis nekelia joki abejoni dl tikrojo autoriaus vardo (ATGT 6 str.). Asmuo, sukrs krin, tampa autoriumi, neatsivelgiant jo veiksnum. Autoriaus veiksnumas turi reikms tik gyvendinant jo teises. Neveiksni autori teises gyvendina j tvai arba globjai. Krini autoriai negali bti gyvuliai (pvz., bedion, nutapiusi paveiksl), prietaisai ir mainos (pvz., kompiuteris). Kompiuteris gali bti mogaus naudojamas kaip rankis krybos procese, kaip pagalbin priemon. Jeigu naudojant kompiuter sukuriamas krinys, tai autorius bus mogus, sukrs t krin. Be autori, autori teisi subjektais laikomi ir autoriaus teisi permjai - asmenys, kurie autoriaus turtines teises gijo pagal sutart arba paveldjo. Tai gali bti fiziniai ir juridiniai asmenys. Bendraautoryst. Kai krin sukuria du ar daugiau fizini asmen bendru krybiniu darbu, jie laikomi bendraautoriais, nepaisant to, ar sukurtas krinys su-

239

CIVILINE TEISE

daro nedalom visum, ar susideda i dali, kuri kiekviena gali turti savarankik reikm. Bendrai sukurto krinio dalis laikoma turinia savarankik reikm, jeigu ji gali bti panaudota atskirai nuo kit io krinio dali. Bendraautori savitarpio santykiai ir kiekvienam i bendraautori skiriama atlyginimo dalis nustatomi j susitarimu. Jei tokio susitarimo nra, autori teises krin gyvendina visi bendraautoriai kartu, o atlyginimas jiems paskirstomas, atsivelgiant kiekvieno bendraautorio krybos indl. N vienas i bendraautori neturi teiss, neturdamas tam pakankamo pagrindo, udrausti naudoti bendr krin (ATGT 7 str.). Bendraautorysts santykiams atsirasti reikalingos ios slygos: 1) bendras krybinis darbas; 2) bendraautori susitarimas ar sutikimas dl bendro darbo ir jo rezultato; 3) bendro darbo bendras rezultatas - krinys; 4) kiekvieno bendraautorio krybinis indlis, atitinkantis originalumo reikalavimus. Autoriaus turtins teiss krin, iskyrus kompiuteri programas, kur sukr darbuotojas, atlikdamas tarnybines pareigas ar vykdydamas tarnybin uduot, 5 metams pereina darbdaviui, jeigu kitaip nenumatyta sutartyje (ATGT 9 str. 2 d.). Autori teiss audiovizualinius krinius (filmus) priklauso juos sukrusiems asmenims, kuriais laikomi reisierius, scenarijaus autorius, dialog autorius, dailininkas, operatorius ir muzikos (su tekstu ar be teksto), sukurtos specialiai iam kriniui, autorius. Anksiau sukurt krini, kurie yra perdirbti arba traukti film autoriai turi autori teises savo krinius. Filmai - tai tokie kriniai, kuriuos sudaro visuma susijusi vaizd (tiek su garsu, tiek be garso), kurie atgaminami panaudojant atitinkamas technines priemones (kino filmai, televizijos filmai, televizijos programos, videofilmai ir kt.). Jei filmas nesudtingas, jo krjas gali bti vienas asmuo, kuriam priklauso visos teiss sukurt krin. Paprastai kino filmai, televizijos filmai, videofilmai yra sudtingi kriniai. Kuriant film reikia dti daug krybinio darbo, organizacinio darbo, daug pinig. J kuriant dalyvauja scenarijaus autorius, muzikos autorius, reisierius, aktoriai ir kiti atlikjai, dailininkas, kostium dailininkas, dialog autorius, operatorius ir kiti fiziniai bei juridiniai asmenys, kurie atlieka vairius darbus (gamina dekoracijas, siuva drabuius, teikia transporto paslaugas ir kt.). Vis i asmen darb organizuoja, finansuoja, gyja reikalingas teises filmo gamintojas (prodiuseris). ATGT 11 straipsnio 2 dalyje tvirtinta prezumpcija, kad autoriai, sudarydami filmo sukrimo sutart arba perduodami gamintojui jau sukurtus krinius, suteikia jam teis atgaminti, platinti, eksportuoti, subtitruoti krin, jeigu kitaip nenumatyta sutartyje. AUTORIAUS TEISI APSAUGOS ENKLAS Autorius arba kitas autoriaus teisi subjektas gali informuoti visuomen apie savo teises, panaudodamas autori teisi apsaugos enkl, kur sudaro trys elementai: apskritime ar apvaliuose skliaustuose rayta raid , autoriaus arba kito autoriaus teisi subjekto vardas (pavadinimas) ir pirmieji krinio ileidimo metai (ATGT 12 str.).

240

Intelektin nuosavyb

AUTORI TEISS Autoriaus teiss krin atsiranda nuo krinio ar jo dalies sukrimo momento, t. y. kai krinys ar jo dalis gyja objektyvi form. Nuo io momento autorius gyja visas asmenines neturtines teises, nurodytas ATGT 14 straipsnyje ir turtines teises, nurodytas 15 straipsnyje. Autoriaus asmenins neturtins teiss. Autorius, neatsivelgiant jo turtines teises, net ir tuo atveju, kai turtins teiss perduotos kitam asmeniui, turi tokias asmenines neturtines teises: 1) teis reikalauti pripainti krinio autoryst, aikiai nurodant autoriaus vard ant vis ileidiamo krinio egzempliori, taip pat kitu manomu bdu vieai atliekant krin (autorysts teis); 2) teis reikalauti, kad bet kokiu bdu naudojant krin bt nurodomas arba nebt nurodomas autoriaus vardas, arba bt nurodomas autoriaus pseudonimas (teis autoriaus vard); 3) teis prietarauti bet kokiam krinio ar jo pavadinimo ikraipymui ar kitokiam pakeitimui, taip pat bet kokiam kitam ksinimuisi krin, galiniam paeisti autoriaus garb ar reputacij (teis krinio nelieiamyb). Asmenins neturtins autoriaus teiss yra neatskiriamai susijusios su autoriaus asmeniu ir neturi ekonominio turinio. Jos saugomos neterminuotai ir neperduodamos kitiems asmenims, be to, saugomos neatsivelgiant j subjekto vali - autoriaus sudaryti sandoriai dl i teisi perdavimo negalioja. Autori turtins teiss. ATGT 15 straipsnyje tvirtinta, kad autorius turi ias iimtines turtines teises: 1) atgaminti krin bet kokia forma ir bdu; 2) ileisti krin; 3) versti krin; 4) adaptuoti, aranuoti, inscenizuoti ar kitaip perdirbti krin; 5) platinti krinio original ar jo kopijas juos parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybn ar juos valdyti, taip pat importuojant, eksportuojant; 6) vieai rodyti krinio original ar kopijas; 7) vieai atlikti krin bet kokiais bdais ir priemonmis; 8) transliuoti, retransliuoti ir kitaip vieai skelbti krin, skaitant jo padarym vieai prieinam kompiuteri tinkle (internete). Bet koks krinio originalo ar jo kopij panaudojimas be autoriaus ar jo teisi permjo ar jo tinkamai galioto asmens leidimo yra laikomas neteistu, iskyrus statymo numatytus atvejus. Autorius ar jo teisi permjas turi teis udrausti tok krinio originalo ar jo kopij panaudojim. Autorius turi teis gauti autorin atlyginim u krin, nesvarbu, kokiu bdu jis buvo panaudotas. U vie krinio atlikim ir vie krinio paskelbim autorius turi teis gauti autorin atlyginim tiek tiesiogiai atliekant krin (gyvas atlikimas), tiek panaudojant fonogram ar garsinio regimojo krinio ra, radijo ir televizijos transliacij ar retransliacij. U krinio transliacij ir retransliacij autorius turi teis gauti autorin atlyginim tiek transliuojant ar retransliuojant tiesiogin krinio atlikim, tiek panaudojant fonogram ar audiovizualinio krinio ra, radijo ir televizijos transliacij ar retransliacij. Autorinio atlyginimo dydis ir mokjimo tvarka nustatoma autorinje sutartyje, taip pat autorinse licencinse sutartyse, kurias krini naudotojai sudaro su autoriais arba su autori teisi kolektyvinio administravimo asociacijomis. Autoriaus turtini teisi apribojimai leidiami iimtinai io statymo numatytais atvejais. Jie turi neprietarauti prastiniam krinio naudojimui ir nepaeisti teist autoriaus ar kito autoriaus teisi subjekto interes. Krin galima naudoti be autoriaus ar jo teisi permjo leidimo ir nemokant autoriui atlyginimo tik

241

CIVILINE TEISE

ATGT nustatytais atvejais. Visais kitais atvejais krin galima naudoti tik autoriaus ar jo teisi permjo leidimu ir u kiekvien panaudojim mokant atlyginim; kitoks krinio naudojimas yra autoriaus iimtini turtini teisi paeidimas ir utraukia statym nustatyt atsakomyb. statymo nustatytomis slygomis, apimtimi ir tvarka leidiama atgaminti krin asmeniniais tikslais, cituoti, naudoti mokymo, mokslini tyrim, informacijos ir visuomens saugumo tikslais, religini apeig metu, atgaminti j laikinai ir kt. Autori teisi galiojimo terminas. Autoriaus turtins teiss galioja vis autoriaus gyvenim ir 70 met po jo mirties, nepaisant krinio teisto vieo paskelbimo datos. Autoriaus asmenins neturtins teiss saugomos neterminuotai. Autori turtins teiss krin, sukurt bendraautorysts pagrindu, galioja vis bendraautori gyvenim ir 70 met po paskutinio bendraautorio mirties. Autori teiss anonimikai arba pseudonimu vieai paskelbt krin galioja 70 met nuo krinio teisto vieo paskelbimo datos. Jei tokio krinio autoriaus tapatyb nekelia abejoni arba per nurodyt termin paaikja autoriaus tikrasis vardas, autoriaus turtins teiss tok krin galioja vis autoriaus gyvenim ir 70 met po autoriaus mirties. Autori turtins teiss audiovizualin krin galioja, kol gyvi reisierius, scenarijaus autorius, dialog autorius, dailininkas, operatorius bei muzikos, specialiai sukurtos iam kriniui, autorius ir 70 met po paskutiniojo i j mirties. Fizinis ar juridinis asmuo, pirm kart teistai ileids ar kitaip teistai vieai paskelbs anksiau nespausdint (neskelbt) krin, pasibaigus jo autoriaus teisi galiojimo terminui, gyja autoriaus iimtines turtines teises krin, kurios galioja 25 metus nuo krinio pirmojo teisto ileidimo ar vieo paskelbimo datos. Autoriaus teisi galiojimo terminai pradedami skaiiuoti nuo sausio 1 dienos po t met, kada vyko juridinis faktas (autoriaus mirtis, pirmas krinio ileidimas), kurio pagrindu pradedamas skaiiuoti nurodytas terminas. AUTORINS SUTARTYS Autori turtins teiss gali bti perduodamos sutartimi. Autori asmenins neturtins teiss kitiems asmenims neperduodamos. Turtines teises autorius gali perduoti kitiems asmenims autorine sutartimi dl teisi perdavimo arba suteikti autorine licencine sutartimi. Pagal autorin sutart viena alis (autorius ar jo teisi turtojas) perduoda arba suteikia autori turtines teises literatros, mokslo ar meno krin arba sipareigoja sukurti sutartyje nurodyt krin ir perduoti ar suteikti autori turtines teises j kitai aliai (teisi permjui ar licenciatui), o kita alis sipareigoja naudoti krin arba pradti juo naudotis sutartyje nustatytomis slygomis ir sumokti nustatyt autorin atlyginim, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip (ATGT 39 str. 1 d.). i sutartis konsensualin, atlygintin ir dvial. Sutartys dl krini redagavimo, mokymo, konsultavimo, organizacini ir technini paslaug teikimo, sutartys, kuri dalykas nra autoriaus turtini teisi pardavimas ar suteikimas, nelaikomos autorinmis. Autorinje sutartyje dl teisi perdavimo turi bti aikiai nurodytos autoriaus perduodamos turtins teiss krin (nurodant konkretaus krinio pavadinim). Asmuo, kuriam perduotos autoriaus turtins teiss, laikomas autoriaus turtini teisi permju. Negalima perduoti teisi visus bsimus autoriaus krinius.

242

Intelektin nuosavyb

Autorius ar jo turtini teisi permjas gali sudaryti autorin licencin sutart dl iimtini teisi suteikimo (iimtin licencija) arba autorin licencin sutart dl neiimtini teisi suteikimo (neiimtin licencija). Licencija laikoma iimtine tik tuo atveju, jei tai tiesiogiai nurodyta sutartyje. Autorin sutartis yra viena civilini sutari ri. Taigi iai sutariai taikomi bendrieji sandori ir sutari nuostatai (galiojimo slygos, sudarymo tvarka ir kt.). Negalioja autorins sutarties slygos, kurios riboja autoriaus teisnum ar veiksnum (CK 2.6 str.). Antai, pavyzdiui, negalioja sutartyje nurodytos slygos, kad autorius sipareigoja visus per vis savo gyvenim sukurtus krinius perduoti leidjui, nekeisti pseudonimo, neskelbti krini savo vardu ir pan. Autorini sutari rys yra tokios: 1) turtini teisi sukurt krin perdavimo sutartis (krinio perdavimo pasinaudoti sutartis); 2) krinio usakymo ir teisi bsim krin perdavimo sutartis; 3) licencin sutartis, kuria suteikiama teis atgaminti, versti, perdirbti, platinti, vieai atlikti, transliuoti ar kitaip panaudoti sukurt ir paskelbt krin. Skiriamos dviej ri licencins sutartys: iimtin ir neiimtin licencija. Jeigu suteikta iimtin licencija, tai niekas kitas negali krinio naudoti, pats autorius negali suteikti kitos tokios paios licencijos kitiems asmenims. Licenciatas (asmuo, gijs licencij), turintis iimtin licencij, gali pareikti reikalavimus kiekvienam asmeniui, kuris paeidia jo licencines teises, taip pat ir paiam autoriui.

12.2. GRETUTINS TEISS

Gretutini teisi objektai danai bna susij su krini naudojimu. Krinius atlieka atlikjai, jie raomi fonogramas, transliuojami, j pagrindu kuriami filmai. Autorius turi teises atliekamus krinius, o atlikjas - atlikim. Atliekami kriniai raomi fonogramas: fonogramos gamintojas turi teis fonogram, atlikjas - atlikim, autorius - atlikt ir rayt fonogram krin. Transliuotojas gali transliuoti gyv atlikim arba naudoti raus (fonogramas ar audiovizualinius raus). Transliuotojas turi teis savo laid ar program, taiau ilieka transliuojam ir retransliuojam krini autori teiss (inoma, savo teisi nepraranda nei atlikjai, nei fonogram gamintojai, kuri raus naudoja transliuotojas). Tiek atlikjas, tiek fonogramos gamintojas, tiek transliuotojas krinius gali naudoti nepaeisdamas autori teisi. ATLIKJ TEISS Atlikjais laikomi aktoriai, dainininkai, muzikantai, okjai ar kiti asmenys, vaidinantys, dainuojantys, skaitantys, deklamuojantys, kitaip atliekantys literatros, meno, cirko ar liaudies meno krinius. Taip pat atlikju laikomas orkestro, ansamblio ar choro vadovas ir dirigentas (ATGT 2 str. 2 d.). Atlikjas turi asmenines neturtines ir turtines teises. Atlikjo asmenins neturtins teiss neperduodamos kitiems asmenims, tuo tarpu turtins gali pereiti kitiems asmenims. Atlikjui priklauso ios asmenins neturtins teiss: teis vard (teis bti vardytam kaip atlikjui) ir teis prietarauti bet kokiam atlikimo idarkymui ar ikraipymui, kurie gali padaryti al atlikjo garbei ar reputacijai

243

CIVILINE TEISE

(ATGT 52 str.). ios teiss analogikos atitinkamoms autoriaus teisms. Atlikjo ry su jo atliekamu kriniu lemia jo teis vard. Nors ATGT 52 straipsnyje nenustatyta, kaip ir kokiu bdu turi bti nurodomas autoriaus vardas, bet kadangi tai atlikjo teis, tai pats atlikjas ir sprendia vardo nurodymo klausimus. Atlikjas gali krinius atlikti ir j atlikim skelbti savo tikru vardu, taip pat gali skelbti kitu vardu pseudonimu, jei is vardas nepaeidia kit asmen teisi ir neprietarauja morals normoms. Antrosios asmenins neturtins teiss turin sudaro tai, kad atlikimo naudotojas neturi teiss daryti pakeitim atlikimo rae, kurie daryt al atlikjo garbei ir reputacijai. Atlikj turtins teiss yra ios: 1) transliuoti, retransliuoti ir kitaip vieai skelbti nerayt (neufiksuot) atlikim, iskyrus tuos atvejus, kuriais pats atlikimas yra radijo ar televizijos laida; 2) rayti nerayt (neufiksuot) atlikim; 3) atgaminti atlikimo ra; 4) padaryti atlikimo ra vieai prieinam; 5) platinti atlikimo ra arba jo kopijas juos parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybn arba juos valdyti, taip pat juos importuojant ir eksportuojant. Jeigu krin atlieka kolektyvas (orkestras, choras, ansamblis, aktori grup ir pan.), tai teises atlikim gyvendina arba kolektyvo atstovas, arba vadovas. Atlikj kolektyvas gali turti administracijos vadov - administratori ir meno vadov (dirigent, chorved, reisieri ir pan.). Kolektyvui atstovauja tas vadovas, kuriam atstovavimo teis suteik kolektyvo nari sudaryta sutartis arba statymai. , FONOGRAMOS GAMINTOJO TEISS Fonogramos gamintojas - fizinis arba juridinis asmuo, kurio iniciatyva ir atsakomybe ufiksuotas pirmasis krinio atlikimas, kit gars ar gars iraikos raas. Fonogramos gamintojo iniciatyva ir atsakomyb pasireikia, kai jis: 1) sudaro sutartis su muzikos ir literatros krini autoriais ar j teises administruojania asociacija; 2) sudaro sutartis su atlikjais dl krinio atlikimo; 3) sudaro sutart su ra studija dl atlikimo raymo. ra studija negyja gretutini teisi. Su ra studija sudaroma rangos sutartis. Tai nereikia, kad ra studija negali bti fonogramos gamintoja. Ji gali gyti fonogramos gamintojo teises, jeigu ra padaro savo iniciatyva ir sskaita. Fonogramos gamintojui priklauso turtins gretutins teiss jo padaryt ra. Jis turi ias iimtines teises: 1) atgaminti fonogram; 2) ileisti fonogram; 3) padaryti fonogram ar jos kopij vieai prieinam; 4) platinti fonogram ar jos kopijas jas parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybn ar valdyti, taip pat jas importuojant ir eksportuojant (ATGT 54 str. 1 d.). TRANSLIUOTOJO TEISS Transliacija - gars arba vaizd ir gars arba j iraikos vieas perdavimas telekomunikacijos priemonmis, skaitant palydovin ry. Ukoduot signal perdavimas laikomas transliacija tuo atveju, jeigu transliuojanioji organizacija aprpina visuomen specialiais ikodavimo prietaisais arba duoda leidim juos sigyti. Transliuojanioji organizacija yra juridinis asmuo, kurio pagrindin veikla yra program rengimas ir transliacija, taip pat kabelins transliacijos operatorius, rengiantis ir transliuojantis savo laidas ir programas. Transliuotojas turi ias iimtines teises: 1) retransliuoti savo transliacijas; 2) retransliuoti kabeliniais tinklais savo transliacijas; 3) rayti savo transliacijas; 4) atga244

Intelektin nuosavyb

minti savo transliacij raus; 5) vieai skelbti savo transliacijas, jeigu tai vyksta u jimo mokest visuomenei prieinamose vietose; 6) padaryti transliacij raus ar j kopijas vieai prieinamus, skaitant perdavim kompiuteri tinklais (internete); 7) platinti savo transliacij raus ar j kopijas parduodant ar kitaip perduodant nuosavybn arba juos valdyti, taip pat importuojant ir eksportuojant (ATGT 56 str. 1 d.). Radijo ar televizijos programa atsiranda tik tansliacijos metu. GRETUTINI TEISI GALIOJIMO TERMINAS Gretutins teiss galioja 50 met po krinio atlikimo, pirmojo fonogramos ar garsinio regimojo krinio rao padarymo ar tokio krinio teisto vieo paskelbimo datos, pirmojo transliacijos vieo perdavimo datos arba po pirmojo atlikimo ileidimo (vieo paskelbimo) (ATGT 59 str.).

12.3. AUTORI TEISI IR GRETUTINI TEISI KOLEKTYVINIS ADMINISTRAVIMAS

Paprastai krinio ar gretutini teisi objekto naudojim kontroliuoja patys autoriai ar gretutini teisi subjektai, nes be j sutikimo niekas neturi teiss paskelbti krin, atlikim, atlikimo ra (fonogram), juos naudoti. Minti intelektualins nuosavybs objektai paskelbiami pagal sudarytas sutartis, kurios nustato i objekt panaudojimo slygas. Taiau tiek autoriai, tiek gretutini teisi subjektai ne visada patys gali kontroliuoti jau paskelbt krini ar gretutini teisi objekt panaudojim. Jie paprastai patys gyvendina teises didelius krinius (romanai, apysakos, dramos kriniai, operos, simfonijos ir pan.). Taiau jie praktikai negali kontroliuoti paskelbt dain, poezijos krini, nedideli muzikos (daniausiai lengvosios) ir kit krini naudojimo, nors yra suinteresuoti, kad ie kriniai bt kuo plaiau naudojami ir jiems bt mokamas autorinis atlyginimas. Kadangi autoriai patys negali kontroliuoti i teisi realizavimo (dain ir nedideli muzikos krini panaudojimo koncertuose, j ra bei atlikimo ra panaudojimo, transliavimo, retransliavimo ir kt.) ne tik savo alyje, bet ir kitose alyse, tai jie steigia kolektyvinio teisi administravimo asociacijas, kurios gina j teises. Savo ruotu siningi krini bei gretutini teisi objekt naudotojai ne visada gali susirasti atitinkamo objekto teisi savinink ir su juo susitarti dl naudojimo slyg. Todl krini ir gretutini teisi objekt naudotojams yra patogiau, kai yra inomas juridinis asmuo, kuris galintas sudaryti sutartis ir suteikti teis panaudoti krin ar gretutini teisi objekt. statymas suteikia autoriams, atlikjams, fonogram gamintojams, transliuojanioms organizacijoms bei kitiems autori teisi bei gretutini teisi subjektams teis steigti specialias jiems priklausani turtini teisi administravimo asociacijas ir perduoti ioms asociacijoms turtini teisi gyvendinim. Kolektyvinio administravimo asociacija steigiama savanorikos narysts pagrindu kaip autori, atlikj, fonogram gamintoj, transliuojani organizacij ar kit autori teisi ar gretutini teisi subjekt ar j susivienijim asociacija. Kolektyvinio administravimo asociacija yra ne pelno organizacija (ATGT 66 str. 1 d.). Lietuvoje tokios asociacijos yra Lietuvos autori teisi gynimo asociacijos agentra (LATGAA) ir Asociacija gretutini autorinms teisms agentra AGATA (ankstesnis pavadinimas Asociacija gretutini autorinms teisi agentra").
245

CIVILINE TEISE

Kolektyvinio administravimo asociacija jos atstovaujam autori ir gretutini teisi subjekt vardu ir remdamasi pasiraytomis sutartimis dl teisi perdavimo atlieka sius funkcijas: 1) suteikia naudotojams licencijas panaudoti krinius ar gretutini teis objektus; 2) renka ir iieko autorin atlyginim u krini ar gretutini teisi objekt panaudojim pagal suteiktas licencijas; 3) paskirsto ir imoka surinkt autorin atlyginim jos atstovaujamiems autori ir gretutini teisi subjektams; 4) be atskiro galiojimo gina jos atstovaujam autori teisi ir gretutini teisi subjekt teises teisme ir kitose institucijose bei atlieka kitas funkcijas (ATGT 67 str.). Usienio autori ir gretutini teisi subjekt teises Lietuvoje kolektyvinio administravimo asociacijos gyvendina pagal pasiraytas dviales ir daugiaales sutartis su atitinkamomis usienio valstybi kolektyvinio administravimo asociacijomis (ATGT 69 str.).

12.4. AUTORI TEISI IR GRETUTINI TEISI GYNIMAS

Dl paeist autoriaus teisi gynimo autorius ar jo teisi permjai gali kreiptis teism su iekiniu paeidjui ir reikalauti nutraukti neteistus veiksmus bei atlyginti turtin ir neturtin al. Bylas dl autori neturtini teisi nagrinja apygardos teismai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 27 str. 2 p.), o kitas bylas - apylinks teismai. Kolektyvinio administravimo asociacijos turi teis be atskiro galiojimo pareikti iekinius asmenims, kurie paeidia jos atstovaujam autori ir gretutini teisi subjekt turtines teises. Teismas tokiu atveju iieko 3 kartus didesn atlyginim, negu bt reikj mokti u suteikt licencij. Jeigu per vienerius metus tas pats asmuo pakartotinai paeidia krini ir gretutini teisi objekt naudojimo tvark, iiekomas 6 kartus didesnis atlyginimas, negu priklausyt mokti u suteikt licencij (ATGT 78 str.). Turtin ala atlyginama pagal CK nuostatas. Taiau ATGT 79 straipsnyje tvirtinta, kad nustatant nuostoli dyd atsivelgiama paeidimo esm, padarytos alos dyd, teisi subjekto negautas pajamas ir kitas turtas ilaidas, paeidjo gaut naud bei pajamas. Paeidjo gauta nauda neteistai naudojant krin ar gretutini teisi objekt gali bti pripainta nuostoliais. Uuot reikalavs atlyginti nuostolius, autori ar gretutini teisi subjektas gali pareikalauti kompensacijos, kurios dyd (nuo 10 iki 1000 minimali gyvenimo lygi) nustato teismas, atsivelgdamas paeidjo kalt, jo turtin padt bei kitas bylos aplinkybes. Jeigu paeistos autoriaus ar atlikjo asmenins neturtins teiss, tai paeidjas privalo atlyginti neturtin al, kurios dyd nustato teismas, atsivelgdamas al padariusio asmens kalt, jo turtin padt, padarytos turtins alos dyd, neteist veiksm prieastis bei kitas aplinkybes (ATGT 80 str.).

12.5. PRAMONIN NUOSAVYB

PRAMONINS NUOSAVYBS SAMPRATA IR OBJEKTAI Pramonin nuosavyb - tai intelektins nuosavybs dalis, kuri apima daugyb teiss institut, susijusi su pramonine gamyba, pramons gamini realizavimu rinkoje, paslaug teikimu. 246

Intelektin nuosavyb Paryiaus konvencijos 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pramonins nuosavybs objektais laikomi iradim patentai, naudingieji modeliai, pramoninis dizainas, preki enklai, paslaug enklai, firm vardai ir kilms nuorodos arba kilms vietos pavadinimai, taip pat apsauga nuo nesiningos konkurencijos. is sraas nra pilnas. Pramonin nuosavyb suprantama ir paia plaiausia prasme, kaip teigiama Paryiaus konvencijos 1 straipsnio 3 dalyje, ir apima ne tik pramon ir prekyb tiesiogine prasme, bet ir ems kio gamybos sritis, kalnakasybos pramon ir visus produktus - tiek gaminamus, tiek ir gamtins kilms (pvz., vyn, grdus, tabako lapus, valgius, gyvulius, ikasenas, mineralinius vandenis, al, gles, miltus). Prie pramonins nuosavybs objekt taip pat priskirtinos puslaidininkini gamini topografijos ir gamybins komercins paslaptys (ang. know-how). Toliau aptarsime labiausiai paplitusias pramonins nuosavybs objekt ris: iradimus ir preki enklus. PATENT TEIS Patent teis - tai visuma teiss norm, kurios reglamentuoja iradim teisin apsaug, nustatydamos ios apsaugos slygas, patentavimo tvark ir patento suteikiamas teises, atsakomyb u patento savininko ar jo teisi permjo teisi paeidim. Lietuvoje pagrindinis patent teiss altinis yra Lietuvos Respublikos patent statymas, Seimo priimtas 1994 m. sausio 18 d. (in., 1994, Nr. 8-120, su vlesniais pakeitimais). Patent teiss objektas yra iradimas. Patent statymas nepateikia isamios iradimo svokos, o tik nurodo iradimo patentabilumo poymius, t. y. poymius, kuriems esant iradim galima patentuoti ir gauti patent. statymo 2 straipsnyje nustatyta, kad iradimai yra patentabils, jeigu jie nauji, iradimo lygio ir turi pramonin pritaikomum. Iradimo naujumas. statymo3 straipsnyje nustatyta, kad iradimas yra naujas, jeigu jis neinomas technikos lygiu. Technikos lygiu laikoma visa, kas iki paraikos padavimo datos arba, jeigu pretenduojama prioritet, iki prioriteto datos buvo vieai skelbta arba naudota Lietuvos Respublikoje arba usienyje. Naujumas nustatomas technikos lygiu tam tikrai datai (paraikos padavimo datai arba prioriteto datai). Technikos lyg sudaro visa viea informacija apie iradimus ir kitus techninius sprendinius. Tai informacija apie technikos pasiekimus tiek Lietuvoje, tiek bet kurioje pasaulio alyje. statyme tvirtintas pasaulinio naujumo reikalavimas. Nustatant iradimo naujum vertinama visa informacija, kuri buvo inoma iki paraikos padavimo datos arba prioriteto datos. Prioriteto teis nustato Paryiaus konvencijos dl pramonins nuosavybs saugojimo 4 straipsnis (in., 1996, Nr. 551289). Bet kuris asmuo, nustatyta tvarka padavs iradimo paraik vienoje i Paryiaus konvencijos ali, naudojasi prioriteto teise paduoti paraik kitose alyse per 12 mnesi nuo pirmos paraikos padavimo datos. Jis gali prayti atitinkamos alies patent inybos, kad jo vlesnei paraikai bt suteikta pirmosios paraikos padavimo data. Be to, statymo 6 straipsnis suteikia iradjui lengvatin 6 mnesi termin, jeigu informacija apie iradim buvo paskleista per 6 mnesius iki patentins paraikos padavimo datos ir jeigu i informacij paskleid pats iradjas arba jo teisi permjas, eksponuodamas iradim oficialioje ar oficialiai pripaintoje tarptautinje parodoje, arba kitas asmuo, nordamas pakenkti iradjui ar jo teisi permjui.
247

CIVILINE TEISE

Iradimo lygis. statymo 4 straipsnyje nustatyta, kad iradimas yra iradimo lygio, jeigu jis neinomas atitinkamos srities specialistui technikos lygiu. is apibdinimas nra visai tinkamas, nes nra specialisto, kuris inot vis technikos lyg (pasaulins technikos lyg). Iradimas nra iradimo lygio, jei iradimu sprendiama problema, jos sprendimo bdas ir iradimo rezultatas akivaizdus atitinkamos srities specialistui. Pramoninis pritaikomumas. Patent statymo 5 straipsnyje parayta, kad pramonin pritaikomum turi iradimas, kur galima pagaminti ar panaudoti pramonje, ems kyje, sveikatos apsaugos ar kitose srityse. statymas, pateikdamas nepiln srii, kuriose gali bti panaudotas iradimas, sra, nustato, kad pramonin pritaikomum turi visi iradimai, kurie gali bti panaudoti bet kokioje mogaus veiklos srityje. Patent statymo 2 straipsnio 1 dalyje tvirtinta, kad iradimais nelaikomi atradimai, mokslo teorijos ir matematiniai metodai, gamini ioriniai vaizdai, aidim, intelektins ir kins veiklos planai, taisykls ir bdai, skaiiavimo main programos bei informacijos teikimo bdai. Atradimai, mokslo teorijos ir matematiniai metodai nra techniniai sprendiniai. Tai mokslo inios, kuri negalima monopolizuoti, negalima udrausti monms jomis naudotis. aidim, intelektins ir kins veiklos planai, taisykls ir bdai nra techniniai sprendiniai, todl ir negali bti patentuojami. Skaiiavimo main programas Lietuvos Respublikos autori teisi ir gretutini teisi statymas saugo kaip krinius. Iradimais nelaikomi informacijos teikimo bdai, taiau iradimais gali bti pripastamos technins informacijos perdavimo priemons. Be to, patentai neiduodami u moni ir gyvn gydymo, lig diagnozavimo ir profilaktikos bdus (iskyrus renginius bei mediagas, kurie naudojami tiems bdams), augal ir gyvn veisles, biologinius (iskyrus mikrobiologinius) j ivedimo bdus, iradimus, prietaraujanius visuomens interesams, morals ir humanikumo principams. Patento idavimas. Sukrus iradim, reikia forminti patentin paraik ir j paduoti Valstybiniam patent biurui. Paraik gali paduoti pats iradjas, jo teisi permjas, darbdavys (tarnybinio iradimo paraik). Jeigu yra keletas asmen (tiek fizini, tiek juridini), turini teis paduoti paraik, tai jie paraik paduoda bendrai. Be to, ie asmenys gali paraik paduoti per atstov ar patentin patiktin. Usienio ali fiziniai ir juridiniai asmenys paraikas Valstybiniam patent biurui gali paduoti tik per Lietuvos Respublikos patentin patiktin. Patentinis patiktinis - tai Lietuvos Respublikos pilietis, turintis auktj technin, gamtos moksl ar teisin isilavinim, ilaiks nustatyt kvalifikacin egzamin ir raytas Lietuvos Respublikos patentini patiktini registr, kur tvarko Valstybinis patent biuras. Dl vieno iradimo paduodama viena paraika. Vien paraik galima paduoti dl iradim grups, jeigu iuos iradimus jungia bendra iradybos mintis. Patentins paraikos sudtis. Patentin paraik sudaro Patent statymo 11 straipsnyje nustatyta dokument visuma: 1) praymas iduoti patent; 2) iradimo apraymas; 3) vieno ar daugiau punkt apibrtis; 4) briniai, jeigu j reikia iradimo esmei paaikinti, 5) referatas; 6) dokumentas, patvirtinantis, kad sumoktas mokestis; 7) dokumentas apie teis paduoti patentin paraik (jei j paduoda ne iradjas) ir 8) pareikimas dl iradimo autorysts. Svarbiausi paraikos dokumentai yra iradimo apraymas, apibrtis ir briniai (jeigu jie reikalingi), nes juose atskleidiama iradimo esm. Iradimo esm 248

Intelektin nuosavyb

turi bti atskleista aikiai ir isamiai, kad atitinkamos srities specialistas, inagrinjs iradimo apraym ir brinius, galt iradim panaudoti. Iradimo apibrtis. Iradimo apraymas baigiamas iradimo apibrtimi. Iradimo apibrtis nustato patento suteikiamos teisins apsaugos ribas. Patentas saugo tik t patentuoto iradimo poymi visum, kuri nurodyta iradimo apibrtyje. Nenurodyt iradimo apibrtyje poymi (nors jie ir bt nurodyti iradimo aprayme ar briniuose) patentas nesaugo. Iradimo apibrtyje nurodomi tik esminiai iradimo poymiai. Esminiais laikomi tokie poymiai, kuri bent vieno nesant negalima bus pasiekti iradimo tikslo (iradimas bus neveikiantis). Iradimo apibrt gali sudaryti vienas ar daugiau punkt. Visi apibrties punktai turi bti tiksls ir konkrets. Gavs iradimo paraik, Valstybinio patent biuro paraik primimo skyrius per tris dienas nuo paraikos gavimo dienos atlieka formalij paraikos ekspertiz, kurios metu patikrina, ar visi pateikti paraikos dokumentai, ar teisingai jie forminti ir ar sumoktas mokestis. Atsivelgiant ios ekspertizs rezultatus, paraika arba grinama pareikjui, arba priimama nagrinti, suteikiant jai padavimo dat ir iduodant pareikjui patentins paraikos primimo paym. Primus paraik nagrinti, Valstybinio patent biuro iradim skyrius atlieka patentins paraikos ekspertiz. Tikrinama, ar pateiktas patentuoti iradimas nepriskirtinas prie nepatentuotin objekt (nra atradimas, mokslo teorija, matematinis metodas, gamini iorinis vaizdas, aidim, intelektins veiklos planas, taisykl ar bdas, skaiiavimo main programa, informacijos teikimo bdas, moni ar gyvn gydymo, lyg diagnozavimo ir profilaktikos bdas ir kt.). Jeigu ekspertiz nustato, kad paraika atitinka Patent statymo reikalavimus, tai, prajus 18 mnesi nuo jos padavimo datos ar prioriteto datos, paraika paskelbiama oficialiame Valstybinio patent biuro biuletenyje. Pareikjui papraius ratu, paraik galima paskelbti anksiau, bet ne anksiau kaip po 6 mnesi nuo jos padavimo datos. Paskelbus patentin paraik, Valstybinis patent biuras pranea pareikjui, kad per tris mnesius turi bti sumoktas nustatyto dydio mokestis u patento idavim. Biuras, gavs praneim, kad mokestis sumoktas, priima sprendim iduoti patent. Iradimas raomas patent registr, o pareikjui iduodamas patentas. Patentas. Patentas - tai Valstybinio patent biuro iduotas dokumentas, kuris patvirtina pareikto sprendinio pripainim iradimu, iradimo pirmum, iradimo autoryst ir iimtines teises iradim. Valstybinio patent biuro iduotas patentas negarantuoja iradimo naujumo, iradimo lygio ir pramoninio pritaikomumo, nes Lietuvoje yra pareiktin patent idavimo tvarka ir patentai iduodami pareikjo atsakomybe ir rizika, t. y. pareikjas yra atsakingas, jeigu jo gautas patentas paeidia kit asmen teises. Patentas galioja 20 met nuo paraikos padavimo dienos. Jo galiojimas priklauso nuo met mokesio mokjimo. is mokestis mokamas u treiuosius patento galiojimo metus. Mokest reikia sumokti per einamj met paskutiniuosius du mnesius. Nesumokjus mokesio per termin, j galima sumokti per kit met 6 mnesius. Taiau tokiu atveju reikia sumokti 50 proc. didesn mokest. Patento suteikiamos teiss. Patentas jo savininkui suteikia iimtin teis patentuoto iradimo panaudojim: be patento savininko leidimo kitas asmuo neturi teiss gaminti gaminius naudodamas patentuot iradim, silyti, veti ar tiekti bei kaupti rinkai patentuot gamin, naudoti patentuot bd. Leidiama be pa249

CIVILINE TEISE

tento savininko leidimo panaudoti patentuot iradim savo poreikiams patenkinti, jei tai neprietarauja ekonominiams patento savininko interesams, panaudoti iradim eksperimentams ar mokslinio tyrimo tikslais, gaminant vaistus pagal atskir gydytojo recept, jeigu nurodyta, kaip naudotis taip pagamintais vaistais. Patento savininko teisi paeidimu nelaikomas Lietuvoje patentuot iradim panaudojimas usienio jr, oro ar sausumos transporto priemonse, kurios laikinai ar atsitiktinai yra Lietuvos teritorijoje, jeigu ie iradimai naudojami transporto priemoni reikalams. Teiss patentin paraik ir patent paveldimos. i teisi nepaveldi valstyb (Patent statymo 26 str.). Pirmalaikio naudojimo teis. Iki paraikos padavimo datos ar jos prioriteto datos, nuo kada pradeda galioti iduotas patentas, gali bti asmen, kurie tok pat kaip patentuotas iradimas technin sprendin gali bti pradj naudoti arba bti pasiruo naudoti, neatsivelgiant patento savininko vali. Jie ir toliau gali naudoti iradim taip, kaip naudojo ar numat naudoti pasirengimo metu. i teis iradimo naudotojui suteikia Patent statymo 29 straipsnis. Pirmalaikio naudojimo teis susijusi su mons veikla, todl j kitam asmeniui galima perduoti tik su mone ar jos dalimi, kurioje iradimas naudojamas arba rengiamasi j naudoti. Patento savininkas licencine sutartimi gali dal ar visas savo patentines teises perduoti kitiems asmenims, leisti kitiems asmenims panaudoti patentuot iradim. Vyriausyb gali leisti panaudoti patentuot iradim, nustatydama tokio panaudojimo laik, atlyginim u panaudojim ir kitas slygas. Patento savininkas gali kreiptis teism dl tokio leidimo pagrstumo ir nustatyto atlyginimo dydio (Patent statymo 39 str.). Patentini teisi gynimas. Visus ginus dl iradimo patentavimo, kurie kyla iki patento idavimo, nagrinja Valstybinio patent biuro Apeliacinis skyrius, kurio sprendimus galima sksti Vilniaus apygardos teismui. Ginus, kurie kyla po patento idavimo (dl patentins paraikos ar patento nuosavybs teiss pripainimo kitam asmeniui, dl iduoto patento pripainimo visikai ar i dalies negaliojaniu, dl iduoto patento paeidimo, dl priverstins licencijos idavimo ir patento panaikinimo ir kt.) nagrinja Vilniaus apygardos teismas (Patent statymo 40 str.). Iekinius dl paeist patento savininko teisi gali pareikti pats patento savininkas savo interesais, o jeigu suteikta licencija - licenciato interesais. Patent statymo 41 straipsnyje nustatyta, kad jeigu kiti asmenys paeidia licenciato teises, tai jis gali kreiptis patento savinink ir prayti, kad is imtsi reikaling priemoni jo gautoms pagal licencij teisms ginti, nurodydamas, koki priemoni reikia imtis, kokio dydio jam padaryti nuostoliai turi bti atlyginti. Jeigu patento savininkas per tris mnesius nepareikia iekinio licenciato teisi paeidjui, tai tok iekin gali pareikti pats licenciatas, apie tai pranes patento savininkui. statymo 41 straipsnyje nenurodoma licencijos ris. iame straipsnyje teis pareikti iekin licenciato patentini teisi paeidjui turi tik iimtins ar pilnutins licencijos savininkas. Paprastosios licencijos savininkas tokios teiss neturi, nes jis neturi iimtins teiss licencijos dalyk. PREKI IR PASLAUG ENKLAI Jau senovje kai kurie amatininkai savo gaminius ymdavo savo vardu, vardo pirmosiomis raidmis arba tam tikrais simboliais. itaip amatininkas gamin susiedavo su savo asmeniu. Vartotojai irgi su laiku pagal enkl skirdavo vieno amatininko

250

Intelektin nuosavyb

gaminius nuo kito gamintojo panai gamini. Viduramiais, susiformavus amatinink cechams, gaminius ymdavo cechai. Naging, gabi meistr darbai turdavo didesn paklaus. Ilgainiui toks ymjimas gijo komercin reikm. Atitinkamais enklais savo gaminius pradjo ymti mons. Kad nebt naudojami kit asmen enklai, o kartu nebt falsifikuojami gaminiai, atsirado poreikis reglamentuoti toki enkl naudojim. Preki enklais ymimos ne tik preks, bet ir preki pakavimas, jie dedami ant preks enklo savininko firmini blank, naudojami reklamoje. Lietuvoje preki enkl apsaug reglamentuoja Lietuvos Respublikos preki enkl statymas (in., 2000, Nr. 92-2844). Preki enklas yra bet koks ymuo, kurio paskirtis - atskirti vieno asmens prekes ar paslaugas nuo kito asmens preki ar paslaug. J galima pavaizduoti grafikai. Preki enklui prilyginamas ir enklas, skirtas paslaugoms ymti (Preki enkl statymo 2 str. 1 d.). enklai gali bti sudaryti i odi, vard, pseudonim, firm vard, ki, raidi, skaitmen, pieini, emblem, erdvini form (gaminio iorinis vaizdas, pakuot), spalv, j derinio ar kompozicijos arba nurodyt ymen derinio. Preks enklas simbolizuoja preks gamintoj ar paslaug teikj. Jo pagrindin paskirtis individualizuoti preki gamintoj ar paslaug teikj. inoma, preks enklas gali atlikti ir reklamos funkcij, bet tai nra pagrindin ir esmin preks enklo savyb, ji neiplaukia i preks enklo paskirties, o priklauso nuo enklo savininko veiklos pobdio. Gera prek gamintoj giria, bloga - peikia. Pirat" falsifikuoti gaminiai beveik visada realizuojami neteistai naudojant svetim preks enkl. Kadangi enklo registracija jo savininkui suteikia iimtin teis enkl, tai enklas turi turti skiriamuosius poymius, nes negalima suteikti iimtins teiss bendrins kalbos odius, skaiius, geometrines figras, daikt atvaizdus ir pan. Naujai sudarytus odius galima registruoti kaip preks enklus. Preki enkl statymo 6 straipsnyje nustatyti absoliuts atsisakymo registruoti enkl arba jo registracijos pripainimo negaliojania pagrindai. Pagal statym negali bti preki enklais tie, kurie neturi skiriamojo poymio, yra tap bendriniais odiais, ymi preki ar paslaug charakteristikas, gali suklaidinti visuomen, prietarauja moralei, vieajai tvarkai ar etinms normoms, yra sudaryti i Lietuvos Respublikos vardo, Lietuvos ir usienio valstybi vliav, herb, simboli ir kt. Preki enkl statymo 7 straipsnyje nustatyti kiti reikalavimai preks enklui. Ten nurodoma, kad preki ir paslaug enklais negalima registruoti ymen, kurie yra tapats ar panas : jau registruotus ar pareiktus registruoti Valstybiniame patent biure enklus; plaiai inomus Lietuvoje enklus, kurie priklauso kitiems asmenims; kit asmen firm vardus, stili ar ikabas; Lietuvos Respublikoje saugomus preki kilms vietos pavadinimus ar preki kilms vietos nurodymus, kurie kaip nesaugomas elementas traukti enkl, registruojam asmens, kuris turi teis naudoti preks kilms vietos pavadinim arba kilms vietos nurodym; saugom pramonin dizain, krin, kito asmens pavard ar portret, iskyrus atvejus, kai i teisi savininkas yra davs sutikim. Preks enklo paraika. Asmuo (fizinis ar juridinis), kuris nori registruoti preks enkl, turi paduoti parak Valstybiniam patent biurui. Dl vieno enklo paduodama viena paraika. Neleidiama viena paraika prayti registruoti daugiau kaip vien preks enkl. Paraik gali paduoti pats pareikjas arba jo galiotas atstovas. Usienio ali fiziniai ir juridiniai asmenys paraikas paduoda per patentin patiktin. 251

CIVILINE TEISE

Paraik enklui registruoti sudaro: 1) praymas registruoti enkl ir iduoti preki enklo liudijim (prayme nurodomas pareikto registruoti enklo vaizdas ir apraymas bei preki ir paslaug, kurioms ymti skirtas enklas, pavadinimai pagal tarptautin klasifikacij); 2) dokumentas, liudijantis, jog sumoktas nustatytas mokestis; 3) galiojimas, jeigu paraik paduoda atstovas; 4) praymas suteikti prioritet (jeigu reikia); 5) kompetenting institucij iduotas leidimas panaudoti valstybi vardus, vliavas, simbolius ir kt. (jeigu reikia); 6) kolektyvinio enklo naudojimo nuostatai Qeigu reikia); 7) leidimas panaudoti kitiems asmenims priklausanius dizain, krinius, kit asmen vardus, pseudonim, atvaizd ir pan. Valstybinis patent biuras, gavs paraik, per 1 mnes atlieka formali ekspertiz, kurios metu ekspertas patikrina, ar yra visi reikalingi dokumentai, sudarantys paraikos sudt, ir ar jie teisingai forminti. Jeigu ekspertas nustato, kad paraika neatitinka statymo reikalavim, tai apie tai praneama pareikjui, kuris turi teis per 3 mnesius nuo praneimo gavimo dienos itaisyti paraik. Jeigu jis paraikos neitaiso, tai Valstybinis patent biuras pripasta, jog ji nepaduota. Primus paraik, Valstybinis patent biuras atlieka paraikos ekspertiz, kurios metu patikrina, ar silomas registruoti enklas atitinka Preki enkl statymo 6 straipsnyje nustatytus absoliuius reikalavimus. Nustaius, kad pateiktas registruoti enklas neatitinka nurodyt reikalavim, paraika atmetama ir apie tai praneama pareikjui, kuris turi teis per tris mnesius prayti Valstybinio patent biuro atlikti pakartotin ekspertiz. Atlikus pakartotin ekspertiz, jos rezultatai praneami pareikjui. Pareikjas, nesutinkantis su ekspertizs ivadomis, turi teis per tris mnesius nuo ekspertizs ivad gavimo dienos, paduoti praym Valstybinio patent biuro Apeliaciniam skyriui perirti ekspertizs ivadas. Ekspertas netikrina preks enklo naujumo. Jis netikrina, ar nra tapatus ar panaus registruojamas enklas anksiau registruotus ar pateiktus registruoti enklus, kit moni, firm vardus ar j stili bei ikabas, kit asmen plaiai inomus enklus ir kitus yminius, kuri negalima registruoti pagal Preki enkl statymo 7 straipsn. Tai reikia, kad Lietuvoje yra pareiktin preki enkl registracija: preki enklai registruojami pareikjo rizika ir atsakomybe. Ekspertas, prims sprendim registruoti enkl, apie tai pranea pareikjui, kuris per tris mnesius nuo praneimo gavimo dienos turi sumokti nustatyt mokest. raius enkl Lietuvos Respublikos preki enkl registr, apie tai skelbiama Valstybinio patent biuro oficialiame biuletenyje. Per tris mnesius nuo paskelbimo dienos suinteresuoti asmenys gali ginyti registracij paduodami protest Valstybinio patent biuro Apeliaciniam skyriui. Su protesto turiniu supaindinamas enklo savininkas. Jis turi teis per tris mnesius nuo protesto gavimo dienos pateikti motyvuotus prietaravimus. Jeigu protestas patenkinamas, enklo registracija visikai ar i dalies panaikinama, apie tai paskelbiant Valstybinio patent biuro oficialiame biuletenyje. Atmetus protest arba jo negavus, Valstybinis patent biuras registruoto enklo savininkui iduoda registracijos liudijim, kuris galioja 10 met nuo paraikos padavimo datos ir kurio galiojim galima pratsti daugyb kart po 10 met. enklo savininkas gyja iimtines teises enkl. enklas galioja tik toms prekms ar paslaugoms, kurios yra nurodytos liudijime. Be enklo savininko leidimo niekas neturi teiss naudoti savo veikloje ymens, kuris tapatus ar panaus registruotj. enklas naudojamas prekms ar pakavimui ymti. Juo paymtos preks ileidiamos rink, nuomojamos, sandliuojamos, importuojamos ar eksportuoja252

Paveldjimo teis

mos. Be to, enklas naudojamas komercins veiklos dokumentacijoje ir reklamoje. enklo ymuo gaminamas ir laikomas turint tiksl j panaudoti komercinje veikloje. enklo savininko teisi gynimas. enklo savininkas gali kreiptis teism ir reikalauti nutraukti bet kokius jo teises paeidianius veiksmus ir atlyginti tokiais veiksmais padaryt al. Teismas, atstatydamas padt, buvusi iki teiss paeidimo, ar nutraukdamas teis paeidianius veiksmus, gali priimti sprendim konfiskuoti ir sunaikinti enklo savininko teises paeidianius neteistai naudojamus enklus, priemones, rengimus jiems gaminti ir prekes, kai neteisto j enklinimo svetimu enklu negalima paalinti (Preki enkl statymo 50 str.). Be to, pagal Preki enkl statymo 52 straipsn enklo savininkas turi teis reikalauti, kad bt taikomos muitins prieiros priemons (neteistai svetimu enklu ymt importuojam ar eksportuojam preki sulaikymas).

13. PAVELDJIMO TEIS 13.1. PAVELDJIMO TEISS SAMPRATA

Paveldjimo teis - tai civilins teiss institutas, kurio normos reglamentuoja mirusio fizinio asmens (palikjo) turto, jo turtini teisi perjim pdiniams. Mirus palikjui, jo turtas, turtins teiss ir pareigos nepasibaigia. Jos pereina mirusio asmens pdiniams, o jei pdini nra ar jie negali paveldti arba atsisak palikimo, tai mirusio asmens teiss pereina valstybei. Mirus palikjui, vyksta universalus jo turto perjimas jo pdiniams (asmenims, kurie paveldi palikjo turt po jo mirties). Jeigu pdini yra keletas, jiems palikjo teiss ir pareigos pereina atitinkama dalimi. Paveldjimas - tai mirusio fizinio asmens turtini teisi ir pareig ir kai kuri asmenini neturtini teisi perjimas jo pdiniams pagal statym ar(ir) testament (CK 5.1 str. Id.). Paveldimi yra materials daiktai (nekilnojamieji ir kilnojamieji) ir nematerials daiktai (vertybiniai popieriai, patentai, preki enklai ir kt.), palikjo turtins reikalavimo teiss ir turtins prievols, statymo nustatytais atvejais - intelektin nuosavyb (autori turtins teiss literatros, mokslo ir meno krinius, gretutins turtins teiss bei teiss pramonin nuosavyb) ir kitos statymo nustatytais atvejais turtins teiss bei pareigos. Nepaveldimos yra asmenins neturtins ir turtins teiss, neatskiriamai susijusios su palikjo asmeniu (teis garb ir orum, autoryst, teis autorin vard, krinio nelieiamyb, teis atlikjo vard ir atlikimo nelieiamyb), teis alimentus ir paalpas, mokamas palikjui ilaikyti, teis pensij, iskyrus statymuose nustatytas iimtis.

13.2. PAVELDJIMO PAGRINDAI

Paveldima pagal statym ir pagal testament. Pagal statym paveldima, kada ir kiek tai nepakeista testamentu. Jeigu nra pdini nei pagal statym, nei pagal testament, arba n vienas pdinis nepriima palikimo, arba testatorius i vis pdini atm teis paveldti, mirusiojo turtas paveldjimo teise pereina valstybei. 253

CIVILINE TEISE

13.3. PALIKIMO ATSIRADIMO LAIKAS IR VIETA Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikjo mirties momentas, o tuo atveju, kai jis paskelbiamas mirusiu, - diena, kuri siteisjo teismo sprendimas paskelbti mirusiu, arba teismo sprendime nurodyta mirties diena. Jeigu negalima nustatyti, kuris i dviej ar daugiau asmen mir pirmiau, visi jie laikomi mirusiais tuo paiu metu ir teisi permimo tarp j neatsiranda (CK 5.3 str.). Palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutin nuolatin palikjo gyvenamoji vieta. Jeigu palikjas pastoviai negyveno vienoje vietoje, tai palikimo atsiradimo vieta laikoma: vieta, kur palikjas paskutinius eis mnesius prie mirt daugiausia gyveno; jeigu palikjas gyveno keliose vietose, tai palikimo atsiradimo vieta bus ekonomini ar asmenini interes vyraujanti vieta (turto ar jo pagrindins mass, kai turtas yra keliose vietose, buvimo vieta; sutuoktinio, su kuriuo palikjas paskutinius eis mnesius prie mirt palaik santuokinius santykius, gyvenamoji vieta, arba su palikju kartu gyvenusio vaiko gyvenamoji vieta). Jeigu negalima nustatyti palikjo gyvenamosios vietos pagal nurodytas aplinkybes, tai palikimo atsiradimo vieta gali bti nustatinjama pagal palikjo pilietyb, jo registracij, jam priklausani transporto priemoni registracijos viet ir kitas aplinkybes. Kilus ginui, palikimo atsiradimo viet nustato teismas. 13.4. PDINIAI Pagal statym palikim paveldi fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikjo mirties momentu, ir vaikai, gim po palikjo mirties, be to, Lietuvos valstyb. Pagal testament gali paveldti fiziniai ir juridiniai asmenys, taip pat valstyb. Paveldti gali ne tik gyvi fiziniai asmenys mirties momentu, ne tik, kurie buvo pradti palikjui esant gyvam, bet ir testamente vardyti dar nepradti asmenys, jiems gimus. Neturi teiss paveldti nei pagal statym, nei pagal testament asmenys, kurie prieingais teisei tyiniais veiksmais, nukreiptais prie palikj, kur nors i jo pdini ar prie testamente ireiktos palikjo paskutins valios gyvendinim, prisidjo prie to, kad jie paveldt (tyia atm palikjui ar pdiniui gyvyb, ksinosi j gyvyb, tyia trukd palikjui sudaryti, pakeisti ar panaikinti testament, apgaule, grasinimais, prievarta privert palikj sudaryti, pakeisti arba panaikinti sudaryt testament, privert pdin atsisakyti palikimo, slp, klastojo ar sunaikino testament). Nepaveldi pagal statym tvai po savo vaik mirties, jeigu j valdia teismo sprendimu buvo apribota. Nepaveldi sutuoktinis, jeigu palikjas buvo kreipsis teism dl santuokos nutraukimo ir teismas buvo nustats pagrind santuokai nutraukti (CK 5.7 str.). 13.5. PAVELDJIMAS PAGAL STATYM CK 5.11 straipsnyje nustatytos eios pdini pagal statym eils. Kiekvienos eils pdiniai paveldi lygiomis dalimis. Pirmos eils pdiniai yra palikjo vaikai (tarp j ir vaikiai) ir palikjo vaikai, gim po jo mirties; antros eils - palikjo tvai (tviai), vaikaiiai; treios eils - palikjo seneliai tiek i tvo, tiek i motinos puss, palikjo provaikaiiai; ketvirtos eils - palikjo broliai ir seserys, proseneliai ir 254

Paveldjimo teis

prosenels tiek i tvo, tiek i motinos puss; penktos eils - palikjo brolio ir sesers vaikai (snnai ir dukterios), taip pat palikjo tvo ir motinos broliai ir seserys (dds ir tetos); etos eils - palikjo tvo ir motinos broli ir seser vaikai (pusbroliai ir pussesers). Antros eils pdiniai paveldi pagal statym tiktai nesant pirmos eils pdini arba jiems neprimus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai i vis pirmos eils pdini atimta paveldjimo teis. Treios, ketvirtos, penktos ir etos eils pdiniai paveldi, jeigu nra auktesns eils pdini, jeigu ie pdiniai atsisak palikimo arba i j atimta paveldjimo teis. Paveldjimas atstovavimo teise. Palikjo vaikaiiai ir provaikaiiai paveldi pagal statym kartu su paveldiniais atitinkamai pirmos arba antros eils pdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebra gyvo to i j tv, kuris bt pdinis. Jie lygiomis dalimis paveldi t dal, kuri bt priklausiusi mirusiam j tvui ar motinai paveldint pagal statym (CK 5.12 str.). Sutuoktinio paveldjimo teis. Palikj pergyvens sutuoktinis paveldi pagal statym arba su pirmos ar su antros eils pdiniais (jeigu jie yra). Su pirmos eils pdiniais jis paveldi vien ketvirtadal palikimo, jeigu pdini ne daugiau kaip trys, neskaitant sutuoktinio. Jeigu pdini daugiau kaip trys, tai sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais pdiniais. Kai sutuoktinis paveldi su antros eils pdiniais, jis paveldi pus palikimo. Nesant pirmos ir antros eils pdini, sutuoktinis paveldi vis palikim (CK 5. 13 str.).

13.6. PAVELDJIMAS PAGAL TESTAMENT

TEIS SUDARYTI TESTAMENT Testament gali sudaryti tik asmenikai ir tik visikai veiksnus fizinis asmuo. Negalioja testamentas: sudarytas neveiksnaus asmens; sudarytas asmens, kurio veiksnumas apribotas dl piktnaudiavimo alkoholiu, narkotinmis ar toksinmis mediagomis; kurio turinys neteistas ar nesuprantamas. Testamentas gali bti pripaintas negaliojaniu ir kitais sandori pripainimo negaliojaniais pagrindais. Neiliks testamentas neturi galios. Tokio testamento turinio negalima nustatinti teismo tvarka (CK 5.16 str.). Testatorius savo sudaryt testament bet kada gali panaikinti. Galima sudaryti kelet testament. Tokiu atveju vlesnis testamentas keiia ankstesn. Testament testatorius sudaro laisva valia be prievartos, suklydimo. prastinis suinteresuot pdini kalbinjimas ar praymas sudaryti jiems palank testament nelaikomi prievarta ir neturi takos testamento galiojimui (CK 5.18 str.). TESTAMENTO TURINYS Kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti vis savo turt arba jo dal (neiskiriant ir prastinio nam apstatymo bei apyvokos reikmen) vienam ar keliems asmenims, kurie yra pdiniai pagal statym ar tokie nra, taip pat valstybei, savivaldybms, juridiniams asmenims. Testatorius gali palikti turt ar jo dal juridiniams asmenims, kurie turs bti steigti vykdant testament, taip pat dar neprad255

CIVILINE TEISE

tiems, negimusiems fiziniams asmenims. Testatorius gali testamente atimti paveldjimo teis i vieno, keli ar vis pdini (CK 5.19 str.). TEIS PRIVALOMJ PALIKIMO DAL Palikjo vaikai (vaikiai), sutuoktinis, tvai (tviai), kuriems reikalingas ilaikymas palikjo mirties dien, paveldi, nepaisant testamento turinio, pus tos dalies, kuri kiekvienam i j tekt paveldint pagal statym (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau. Nustatant privalomosios dalies dyd atsivelgiama paveldimo turto vert, skaitant prastinio nam apstatymo ir apyvokos reikmen vert (CK 5.20 str.). ANTRINIO PDINIO PASKYRIMAS Testatorius turi teis nurodyti testamente kit pdin tam atvejui, jeigu jo paskirtas testamentu pdinis numirs prie atsirandant palikimui arba nepriimt palikimo. Taip pat testatorius gali antriniam pdiniui paskirti kit pdin, jeigu antrinis pdinis numirs iki palikimo atsiradimo arba nepriims palikimo. TESTAMENTIN ISKIRTIN Testatorius turi teis pareigoti pdin pagal testament vykdyti koki nors prievol (testamentin iskirtin) vieno ar keli asmen naudai; ie asmenys gyja teis reikalauti t prievol vykdyti. Iskirtins gavjais gali bti tiek pdiniai pagal statym, tiek kiti asmenys (CK. 5.23 str. 1 d.). Be to, testatorius vis savo turt, jo dal ar konkret kok daikt gali palikti visuotinai naudingam tikslui pasiekti arba labdarai. Tokio turto pdiniu gali bti paskirtas juridinis asmuo, kuris bus steigtas vykdant testatoriaus vali. TESTAMENT RYS Testamentai gali bti vieieji ir asmeniniai. Vieieji testamentai - tai testamentai, kurie sudaryti ratu dviem egzemplioriais ir patvirtinti notaro arba Lietuvos Respublikos konsulinio pareigno atitinkamoje valstybje. Negalima ginyti vieojo testamento sudarymo fakto. Vieiesiems testamentams prilyginami: asmen, besigydani ligoninse, kitose stacionarinse gydymo-profilaktikos staigose, sanatorijose arba gyvenani seneli ir invalid namuose testamentai, patvirtinti t ligonini, gydymo staig, sanatorij vyriausij gydytoj, j pavaduotoj medicinos reikalams arba budinij gydytoj, taip pat i seneli ir invalid nam direktori ir vyriausij gydytoj; asmen, esani plaukiojimo metu jr laivuose arba vidaus plaukiojimo laivuose, plaukiojaniuose su Lietuvos Respublikos vliava, testamentai, patvirtinti t laiv kapiton; asmen, esani valgomosiose, mokslinse, sportinse ir kitose ekspedicijose, testamentai, patvirtinti t ekspedicij virinink; kari testamentai, patvirtinti dalini, jungini, staig ir karo mokykl vad (virinink); asmen, esani laisvs atmimo vietose, testamentai, patvirtinti laisvs atmimo viet virinink; testatoriaus gyvenamosios vietos senin patvirtinti testamentai (CK 5.28 str. 6 d.). Asmeninis testamentas - tai testatoriaus ranka suraytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavard, testamento sudarymo data (metai, mnuo, 256

Paveldjimo teis

diena), vieta ir kuris ireikia testatoriaus vali ir jo pasiraytas. Asmeninis testamentas gali bti suraytas bet kokia kalba. Testamento sudarymo datos ir vietos valstybs nenurodymas daro testament negaliojant tik tuo atveju, jeigu testamento sudarymo datos ir vietos negalima nustatyti kitais bdais arba jos nra aikios i kit aplinkybi. Asmeninis testamentas akivaizdiai nebaigtas ar nepasiraytas negalioja. Asmenin testament testatorius gali perduoti saugoti notarui ar Lietuvos Respublikos konsuliniam pareignui usienio alyje. Jeigu asmeninis testamentas nebuvo perduotas saugoti statymo nustatyta tvarka, tai jis po testatoriaus mirties ne vliau kaip per 1 metus turi bti pateiktas teismui patvirtinti. iuo atveju galioja tik teismo patvirtintas testamentas (CK 5.31 str. 4 d.). Bendrasis sutuoktini testamentas. Bendruoju sutuoktini testamentu abu sutuoktiniai vienas kit paskiria savo pdiniu ir po vieno sutuoktinio mirties vis mirusiojo turt (i jo ir bendrosios sutuoktini nuosavybs dal) paveldi pergyvens sutuoktinis, iskyrus privalomj palikimo dal (CK 5.43 str.). Bendrj sutuoktini testament gali sudaryti tik sutuoktiniai kaip viej testament. Tok testament notaro ar kito asmens, tvirtinanio testament, akivaizdoje pasirao abu sutuoktiniai. Testamentu kiekvienas sutuoktinis kitam palieka vis savo turt. Testamentu gali bti paskirtas pdinis, kuris pavelds turt mirus paskutiniam sutuoktiniui. Kiekvienas sutuoktinis gali iki palikimo atsiradimo ataukti savo valios ireikim ta paia tvarka, kokia buvo sudarytas testamentas. Tokiu atveju netenka galios ir kito sutuoktinio valios ireikimas. Sutuoktinio sudaryti testamentai, neataukus bendrojo sutuoktini testamento, negalioja. Bendrasis sutuoktini testamentas netenka galios, jeigu iki palikimo atsiradimo momento nutraukiama santuoka arba pareikiamas iekinys (paduodamas praymas) nutraukti santuok, arba sutuoktinis dav sutikim ituokai. Mirus vienam sutuoktiniui, kitas sutuoktinis neturi teiss pakeisti bendro testamento. Jis turi teis atsisakyti priimti palikim. Tokiu atveju mirusiojo sutuoktinio turt paveldi jo pdiniai pagal statym, o pergyvens sutuoktinis gyja teis savo nuoira sudaryti nauj testament. TESTAMENTO VYKDYMAS Testament vykdo testatoriaus paskirtas testamento vykdytojas, pdinis arba teismo paskirtas palikimo administratorius. Jeigu testatorius nepaskyr testamento vykdytojo arba paskirtas testamento vykdytojas ar pdinis negali atlikti savo pareig, tai palikimo atsiradimo vietos apylinks teismas skiria palikimo administratori, kuris atlieka visus veiksmus, reikalingus testamentui vykdyti. Asmuo, pradjs vykdyti testament, neturi teiss be svarbi prieasi atsisakyti i pareig. Testamento vykdytojas atlieka visus veiksmus, reikalingus testamentui vykdyti.

13.7. PALIKIMO PRIMIMAS IR JO ATSISAKYMAS

Kad gyt palikim, pdinis turi j priimti. Neleidiama palikim priimti i dalies arba su slyga ar ilygomis. Palikim galima priimti per tris mnesius nuo jo atsiradimo dienos. Laikoma, kad pdinis palikim prim, kai jis faktikai pradjo valdyti paveldim turt. Palikim, be to, galima priimti kreipiantis palikimo atsiradimo vietos apylinks teism dl turto apyrao sudarymo arba pdiniui padavus 257

CIVILINE TEISE

palikimo atsiradimo vietos notarui pareikim apie palikimo primim. Asmenys, kuriems paveldjimo teis atsiranda tik tuo atveju, kai kiti pdiniai palikimo nepriima, gali pareikti sutikim priimti palikim per tris mnesius nuo teiss priimti palikim atsiradimo dienos. Neveiksni asmen vardu palikim priima j tvai arba globjai. Ribotai veiksns asmenys palikim priima tik tv arba rpintoj sutikimu. pdinis, laikomas primusiu palikim, jeigu jis pradjo valdyti turt, juo rpintis kaip savo turtu (valdyti, naudoti ir disponuoti, priirti, mokti mokesius, kreipsi teism ireikdamas vali priimti palikim ir paskirti palikimo administratori ir pan.). pdinis, pradjs valdyti koki nors palikimo dal ar net kok nors daikt, laikomas primusiu vis palikim. pdinis, pradjs valdyti turt, turi teis per palikimui priimti nustatyt termin atsisakyti palikimo, padavs apie tai pareikim palikimo atsiradimo vietos notarui. Tokiu atveju laikoma, kad palikim pdinis vald kit pdini interesais. pdinis pagal statym ar pdinis pagal testament turi teis per tris mnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Neleidiama atsisakyti su slygomis ir ilygomis arba dalies palikimo. Palikimo atsisakymas turi tas paias pasekmes kaip ir palikimo neprimimas. pdinis atsisako palikimo paduodamas pareikim palikimo atsiradimo vietos notarui. Neleidiama atsisakyti palikimo, jeigu pdinis padav palikimo atsiradimo vietos notarui pareikim, kad jis priima palikim arba prao iduoti jam paveldjimo teiss liudijim, arba kreipsi palikimo atsiradimo vietos apylinks teism dl turto apyrao sudarymo. PDINIO ATSAKOMYB U PATIKJO SKOLAS pdinis, prims palikim turto valdymo permimu arba padavs pareikim notarui, u palikjo skolas atsako visu savo turtu. Jeigu palikim prim nurodytu palikimo primimo bdu keletas pdini, visi jie u palikjo skolas atsako solidariai visu savo turtu. pdinis, prims palikim pagal teismo antstolio sudaryt apyra, u palikjo skolas atsako tik paveldtu turtu. Jeigu bent vienas pdinis prim palikim pagal apyra, tai visi kiti pdiniai laikomi primusiais palikim pagal apyra (CK 5.53 str.). PDINI SAVITARPIO SANTYKIAI Jeigu yra keletas pdini, primusi palikim, tai j paveldtas turtas yra j bendroji dalin nuosavyb. Kiekvienas pdinis pagal jo paveldt palikimo dal turi dalins nuosavybs teis kiekvien palikjo daikt, turi atitinkam reikalavimo teiss dal ir prievols dal prievoliniuose santykiuose, kuri subjektu buvo palikjas. Nieko negalima priversti atsisakyti teiss jam priklausani dal. Palikimas pasidalijamas bendru pdini sutarimu. Jeigu nesutariama, gin sprendia teismas.

258

14. EIMOS TEIS 14.1. EIMOS TEISS SAMPRATA, PRINCIPAI IR ALTINIAI

eimos teis - tai civilins teiss dalis, kurios normos nustato bendruosius eimos santyki teisinio reglamentavimo principus ir reglamentuoja santuokos sudarymo, jos galiojimo bei nutraukimo pagrindus ir tvark, sutuoktini turtines ir asmenines neturtines teises, vaik kilms nustatym, vaik ir tv bei kit eimos nari tarpusavio teises ir pareigas, vaikinimo, globos ir rpybos, civilins bkls akt registravimo tvarkos pagrindines nuostatas (CK 3.1 str. 1 d.). eimos teiss dalykas yra santykiai, kurie susidaro tarp sutuoktini, tv ir vaik, broli ir seser savitarpio santykiai, santykiai tarp senoli ir vaikaii, vaiki ir tvi. Be to, eimos teiss normos reglamentuoja globos ir rpybos santykius. Visi ie santykiai bna asmeniniai neturtiniai ir turtiniai santykiai. Asmeniniai neturtiniai santykiai - tai santykiai, kurie neturi turtinio turinio, t. y. j negalima vertinti pinigais. Tokie santykiai susiklosto eimoje tarp vyro ir moters, tarp tv ir vaik bei kit eimos nari. Turtiniai santykiai - tai santykiai, atsirandantys dl bendro sutuoktini ar eimos turto, dl asmeninio kiekvieno eimos nario turto, dl ilaikymo ar materialins paramos teikimo eimos nariams ir kt. eimos santykiai atsiranda sudarius santuok, gimus vaikui, vaikinus vaik ir kt. Jie bna asmeninio ir tstinio pobdio, be to, i i santyki kylani teisi negalima perleisti kitiems asmenims. i santyki dalyviai yra tik fiziniai asmenys. eimos teiss principai yra ie: 1) santuokos laisvs ir savanorikumo principas, kuris tvirtintas Konstitucijos 38 straipsnio 3 dalyje. Jis reikia, kad santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu. Santuoka, sudaryta paeidiant princip, negalioja; 2) monogamijos principas -jis reikia, kad santuoka ar registruota partneryst galima tik tarp asmen, kurie nra kitoje santuokoje; 3) sutuoktini lygiateisikumo principas, kuris tvirtintas Konstitucijos 38 straipsnio 5 dalyje. Jis reikia, kad sutuoktini teiss eimoje lygios; 4) prioritetinis vaik teisi ir interes apsaugos ir gynimo principas. Jis reikia, kad sprendiant visus eimos klausimus, susijusius su vaikais, turi bti vadovaujamasi vaiko interesais, o prioritetas turi bti teikiamas vaiko aukljimui eimoje; 5) motinysts visokeriopos apsaugos principas, kuris tvirtintas Konstitucijos 39 straipsnyje. Tai reikia, kad valstyb globoja eimas, auginanias ir aukljanias vaikus namuose, nustato lengvatas nioms moterims, dirbanioms motinoms, auginanioms vaikus. eimos santykiams taikomi ir bendrieji civilins teiss principai (teisingumo, siningumo, protingumo ir kiti). eimos teiss aItiniai yra Lietuvos Respublikos Konstitucija, Civilinis kodeksas ir kiti statymai, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys. Paproi eimos santykiuose paisoma tik statym numatytais atvejais.

14.2. SANTUOKA, JOS SUDARYMO SLYGOS IR TVARKA

SANTUOKOS SAMPRATA Santuoka yra statym nustatyta tvarka formintas savanorikas vyro ir moters susitarimas sukurti eimos teisinius santykius. Vyras ir moteris, statym nustatyta tvarka registrav santuok, yra sutuoktiniai (CK 3.7 str.). 259

CIVILINE TEISE

Civiliniame kodekse santuoka apibdinama kaip civilin sutartis, kuria siekiama tik teisini pasekmi. i samprata nevisikai atitinka eimos santyki specifik, nelieia j neturtinio pobdio. Santuoka sudaroma ne tik dl teisini pasekmi, bet ir dl meils (dl lytinio biologinio poreikio). Banyia banytin santuok laiko sakramentu. Tokiu bdu vyro ir moters santykiai sudvasinami. Tarp sutuoktini susidaro ne tik teiss reglamentuojami santykiai, bet ir santykiai, kuri teiss normos negali reglamentuoti. Meils, pagarbos, lytinio gyvenimo teis negali reglamentuoti. Santuoka yra ne tik sutartis, ne tik vienkartinis aktas, bet ir sutuoktini bkl. SANTUOKOS SUDARYMO SLYGOS IR TVARKA Santuokos sudarymo slygos yra ios: 1) santuok leidiama sudaryti tik su skirtingos lyties asmeniu; 2) santuoka sudaroma laisva vyro ir moters valia; bet koks grasinimas, prievarta, apgaul ar kitokie valios trkumai yra pagrindas santuok pripainti negaliojania; 3) santuok leidiama sudaryti asmenims, kurie santuokos sudarymo dien yra atuoniolikos met. Norinio tuoktis, taiau neturinio atuoniolikos met asmens praymu teismas supaprastinto proceso tvarka turi teis sumainti tokio asmens santuokin ami, bet ne daugiau kaip trejais metais. Ntumo atveju teismas gali leisti tuoktis asmeniui, nesulaukusiam penkiolikos met; 4) asmuo, siteisjusiu teismo sprendimu pripaintas neveiksniu, negali sudaryti santuokos; 5) asmuo, sudars santuok ir jos statym nustatyta tvarka nenutrauks, negali sudaryti kitos santuokos; 6) draudiama tuoktis tvams su vaikais, tviams su vaikiais, seneliams su vaikaiiais, tikriems ir netikriems broliams su seserimis, pusbroliams su pussesermis, ddms su dukteriomis, tetoms su snnais. Pirmiausia bsimieji sutuoktiniai susitaria sudaryti santuok. Tok susitarim galima sudaryti odiu, ratu ar paduodant nustatytos formos praym civilins metrikacijos staigai registruoti santuok. Toks susitarimas nepareigoja tuoktis ir jo negalima gyvendinti prievarta. Taiau jis sukelia turtines teisines pasekmes. Jeigu santuoka nesudaroma, tai abi susitarimo alys turi teis reikalauti, kad bt grintos dovanos, iskyrus atvejus, kai dovanos vert nevirija 1000 Lt arba santuoka nebuvo sudaryta dl to, kad viena susitarimo alis mir. alis, kuri be pagrindo atsisak sudaryti santuok, privalo kitai aliai atlyginti nuostolius bei moralin al. iems reikalavimams taikomas vieneri met iekinio senaties terminas, skaiiuojamas nuo atsisakymo sudaryti santuok dienos. Norintys susituokti asmenikai paduoda nustatytos formos praym vieno j arba tv gyvenamosios vietos civilins metrikacijos staigai savo pasirinkimu (CK 3.299 str. 1 d.). Tai, kad paduotas toks praymas, vieai paskelbiama metrikacijos staigoje ne vliau kaip prie dvi savaites iki santuokos registravimo. Santuoka registruojama prajus ne maiau kaip vienam mnesiui nuo praymo padavimo dienos, dalyvaujant dviem liudytojams (CK 3.301 str. 1 d.). Besituokiantys asmenys gali sudaryti banytin santuok. Tokiu atveju atitinkamos religins organizacijos galiotas asmuo privalo per 10 dien po banytins santuokos sudarymo pateikti vietos metrikacijos staigai nustatytos formos praneim apie santuokos sudarym. Metrikacijos staiga padaro santuokos sudarymo ra ir iduoda liudijim. Jeigu metrikacijos staigai praneimas nepateikiamas per nustatyt termin, santuoka laikoma sudaryta nuo tos dienos, kai ji buvo traukta apskait civilins metrikacijos staigoje. 260

eimos teis

14.3. ASMENINIAI IR TURTINIAI SUTUOKTINI SANTYKIAI

ASMENINIAI NETURTINIAI SUTUOKTINI SANTYKIAI Sudar santuok, sutuoktiniai gyja eimos teisje numatytas teises ir pareigas. Sutuoktiniai turi lygias teises ir vienod civilin atsakomyb vienas kitam bei vaikams santuokos sudarymo, jos trukms ir jos nutraukimo klausimais. Sutuoktiniai susitarimu negali atsisakyti teisi ar panaikinti pareig, kurios pagal statymus atsiranda kaip santuokos pasekm (CK 3.26 str.). Sutuoktiniai privalo bti vienas kitam lojals ir vienas kit gerbti, taip pat vienas kit remti moraliai bei materialiai ir, atsivelgiant kiekvieno j galimybes, prisidti prie bendr eimos ar kito sutuoktinio poreiki tenkinimo. Jeigu vienas sutuoktinis dl objektyvi prieasi negali pakankamai prisidti prie bendr eimos poreiki tenkinimo, t pagal savo galimybes turi daryti kitas sutuoktinis (CK 3.27 str.). Abu sutuoktiniai turi teis pasilikti iki santuokos turt savo pavard, pasirinkti kito sutuoktinio pavard kaip bendr pavard arba pasirinkti dvigub pavard, kai prie savo pavards prijungiama sutuoktinio pavard (CK 3.31 str.). SUTUOKTINI TURTINS TEISS IR PAREIGOS Sutuoktini turtins teiss ir pareigos yra ios: 1) teis eimos turt; 2) teis ilaikym. Sutuoktini turto teisinis reimas gali bti nustatomas pagal statymus arba pagal sutartis. Jeigu sutuoktiniai nra sudar vedyb sutarties, j turtui taikomas statym nustatytas turto teisinis reimas. Be to, yra skiriamas eimos turtas. STATYM NUSTATYTAS SUTUOKTINI TURTO TEISINIS REIMAS statym nustatytas sutuoktini turto teisinis reimas reikia, kad sutuoktini gytas po santuokos sudarymo turtas yra j bendroji jungtin nuosavyb, kol jis nra padalytas arba kol jungtins nuosavybs teis nra pasibaigusi kitokiu bdu (CK 3.87 str.). Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dal bendrja jungtine nuosavybe pripastamas: 1) turtas, gytas po santuokos sudarymo; 2) pajamos ir vaisiai, gauti i asmeninio sutuoktini turto; 3) pajamos, gautos i abiej sutuoktini bendros arba vieno sutuoktinio veiklos, iskyrus las, btinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) pajamos i sutuoktini bendros mons ar verslo veiklos, iki santuokos vieno sutuoktinio gytos mons pajamos ir ios mons verts padidjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo i sutuoktini darbins ar intelektins veiklos, dividendai, pensijos, paalpos bei kitokios imokos, iskyrus tikslins paskirties imokas (alos, padarytos dl sveikatos sualojimo, atlyginimas, tikslin materialin parama ir kt.). Laikoma, kad turtas yra bendroji jungtin nuosavyb, kol nerodyta, kad jis yra vieno sutuoktinio asmenin nuosavyb (CK 3.88 str. 2 d.). Asmenin sutuoktini nuosavyb yra: 1) abiej sutuoktini atskirai gytas turtas iki santuokos sudarymo; 2) sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldtas turtas, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nenurodyta, kad turtas perduodamas abiem sutuoktiniams; 3) sutuoktini asmeninio naudojimo daiktai (avalyn, drabuiai, profesins veiklos rankiai); 4) intelektins ir pramonins nuosavybs teiss 261

CIVILIN TEIS

(teiss literatros, meno ir mokslo krinius, atlikjo teiss, teiss iradim, pramonin dizain ir kt.), iskyrus pajamas, gaunamas i intelektins veiklos; 5) los ir daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, iskyrus las ir daiktus, skirtus abiej sutuoktini bendram verslui; 6) los, vieno sutuoktino gautos kaip alos atlyginimas ar kompensacija u al, padaryt dl sveikatos sualojimo, arba kaip neturtins alos atlyginimas, tikslin materialin parama ir kitokios imokos, iimtinai susijusios su jas gavusio sutuoktinio asmeniu, teiss, kuri negalima perleisti kitiems asmenims; 7) sutuoktinio gytas turtas u asmenines las arba las, gautas realizavus jam nuosavybs teise priklausant turt, jeigu to turto gijimo metu buvo aikiai ireikta sutuoktinio valia gyti turt asmeninn nuosavybn (CK 3.89 str. 1 d.). Turt, kuris yra vieno sutuoktinio nuosavyb, teismas gali pripainti bendrja jungtine nuosavybe, jeigu santuokos metu is turtas i esms buvo pagerintas sutuoktini bendromis lomis arba kito sutuoktinio lomis ir darbu. Tai gali bti kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kt. (CK 3.90 str. 1 d.). eimoje vaikai neturi dalies bendrojoje jungtinje sutuoktini nuosavybje. Jie gali turti savo nuosavyb, paveldt, dovanot ar gyt u jiems priklausanias las. Jeigu jie prisidjo darbu ar lomis prie bendro eimos turto, tai jie gyja teis turto dal, atitinkani j indl. SUTARTINIS SUTUOKTINI TURTO REIMAS Sutartin sutuoktini turto rim nustato vedyb sutartis. Vedyb sutartis yra sutuoktini susitarimas, nustatantis j turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenimo skyrium (CK 3.101 str.). i sutart galima sudaryti iki santuokos sudarymo arba sudarius santuok. Jeigu sutartis buvo sudaryta iki santuokos sudarymo, tai ji sigalioja sudarius santuok. Nepilnametis gali vedyb sutart sudaryti tik po santuokos registravimo, nes nuo io momento jis tampa visikai veiksnus. Asmenys, kuri veiksnum yra apribojs teismas, i sutart gali sudaryti tik rpintojo raytiniu sutikimu. Jeigu rpintojas tokio leidimo neduoda, tai sutuoktinio praymu leidim sudaryti sutart gali duoti teismas (CK 3.102 str.4 d.). Sutartis ir jos pakeitimai turi bti sudaryti notarine forma ir registruoti vedyb sutari registre. Keisti vedyb sutart galima ir teismo leidimu. Sutarties pakeitimai neturi grtamosios galios (CK 3.103 str.). Vedyb sutartyje nustatoma, koks turtas bus asmenin kiekvieno sutuoktinio nuosavyb, koks - bendroji sutuoktini nuosavyb arba dalin nuosavyb, taip pat nustatoma tiek esamo, tiek bsimo turto teisin padtis. Negalioja vedyb sutarties slygos, kurios prietarauja imperatyviosioms statym normoms, paeidia CK tvirtint sutuoktini bendrosios jungtins nuosavybs lygi dali princip, riboja sutuoktini teisnum ar veiksnum, reglamentuoja sutuoktini asmenines neturtines teises, nustato ar keiia sutuoktini asmenines teises ir pareigas j vaikams, riboja ar atima i sutuoktinio (sutuoktini) teis ilaikym, teis kreiptis teism, keiia turto paveldjimo tvark ar slygas (CK 3.105 str.). Be to, vedyb sutart galima pripainti negaliojania bendraisiais sandori pripainimo negaliojaniais pagrindais. Vedyb sutartis baigiasi nutraukus santuok ar sutuoktiniams pradjus gyventi skyrium, iskyrus prievoles, kurios pagal sutart ilieka ir po santuokos nutraukimo ar sutuoktiniams gyvenant skyrium (CK 3.107 str.).

262

eimos teis

EIMOS TURTAS CK 3.84 straipsnyje tiek i asmeninio kiekvieno sutuoktinio, tiek i bendrosios jungtins sutuoktini nuosavybs iskiriamas eimos turtas ir nustatomas ypatingas jo teisinis reimas. Tai turtas, kuris turi bti naudojamas tik bendriems eimos poreikiams. Prie eimos turto yra priskiriami eimos gyvenamoji patalpa ir kilnojamieji daiktai, skirti eimos nam kio poreikiams tenkinti, skaitant baldus (CK 3.84 str. 2 d.). iais daiktais sutuoktinis, daikt savininkas, gali disponuoti tik gavs kito sutuoktinio raytin sutikim. Jeigu eima turi nepilnamei vaik, tai reikalingas teismo leidimas. Sutuoktiniai sutartimi negali pakeisti eimos turto teisinio reimo ar jo sudties (CK 3.85 str.). eimos turto teisinis reimas pasibaigia nutraukus santuok, j pripainus negaliojania ar sutuoktiniams pradjus gyventi skyrium. SUTUOKTINI TURTO VALDYMAS, NAUDOJIMAS, DISPONAVIMAS JUO Abu sutuoktiniai jiems priklausant turt (tiek asmenins nuosavybs teise, tiek bendrosios jungtins nuosavybs teise) valdo ir naudoja bendrai eimos poreikiams tenkinti. Sutuoktiniai turi teis tarpusavyje sudaryti visus sandorius. Jie gali perleisti vienas kitam jiems priklausanius daiktus, sudaryti paskolos sutartis. Sandorius su treiaisiais asmenimis dl bendrosios jungtins nuosavybs sudaro abu sutuoktiniai. Jeigu tok sandor sudaro vienas sutuoktinis, tai preziumuojama, kad jis sudaro sandor kitam sutuoktiniui sutinkant, iskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas kito sutuoktinio raytinis sutikimas (CK 3.92 str. 3 d.). Jeigu sutuoktinis neduoda kitam sutuoktiniui leidimo sudaryti sandor, tai suinteresuotas sutuoktinis gali kreiptis teism ir prayti, kad teismas leist sudaryti sandor (CK 3.93 str. 1 d.). BENDROSIOS JUNGTINS SUTUOKTINI NUOSAVYBS PADALIJIMAS Bendroji jungtin sutuoktini nuosavyb gali bti padalyta bendru sutuoktini sutarimu, vieno j reikalavimu, kreditori reikalavimu tiek nenutraukus santuokos, tiek j nutraukus ar pradjus gyventi skyrium. Dalijant turt sutuoktini dalys laikomos lygios. Nuo dali lygybs principo galima nukrypti atsivelgiant nepilnamei vaik interesus, vieno sutuoktinio sveikatos bkl ar jo turtin padt bei kitas svarbias aplinkybes. Sutuoktinio, kuris privalo mokti ilaikym kitam sutuoktiniui, dalis i bendro turto gali bti mainama ilaikymo suma, jei ilaikymas yra priteisiamas vienkartine suma arba priteisiamas tam tikras turtas, be to, jei ne daugiau kaip prie metus iki turto padalijimo bylos iklimo vienas sutuoktinis be kito sutikimo sumaino turto, kuris yra bendroji jungtin nuosavyb, vert dal jo padovanodamas arba juo padidindamas savo asmenin nuosavyb. Vieno sutuoktinio dalis gali bti sumainama eimos negaut pajam suma dl io sutuoktinio aplaidumo arba kai is sutuoktinis nuslp savo pajamas nuo eimos ir naudojo savo asmeniniams poreikiams (CK 3.123 str.). dalytin turt netraukiami daiktai, skirti nepilnamei vaik poreikiams tenkinti, sutuoktini drabuiai, asmeninio naudojimo daiktai, j asmenins neturtins teiss ir turtins teiss, susijusios su sutuoktinio asmeniu (CK 3.120 str. 1 d.). 263

CIVILINE TEISE

Daiktai dalijami natura, nedalus daiktai priskiriami vienam sutuoktiniui, kitam j vert kompensuojama kitais daiktais arba pinigais. BENDRAS GYVENIMAS NEREGISTRAVUS SANTUOKOS Pastaruoju metu daug vyr ir moter gyvena bendrai, nesudar santuokos. Jeigu jie bendrai gyvena registrav partneryst ne maiau kaip vienerius metus, turdami tiksl sukurti eiminius santykius, tuomet j turtinius santykius reglamentuoja CK 3.229-3.235 straipsniai. CK 3.230 straipsnyje apibriama, kas laikoma sugyventini bendrai naudojamu turtu. Tai yra: sugyventini bendrai gytas ir bendrai naudojamas namas ar butas; vienam sutuoktiniui priklausanti uzufrukto ar kitokia teis naudotis gyvenamuoju namu ar butu, kur sugyventiniai naudoja bendrai gyvendami; bendrai gyti nekilnojamieji daiktai, susij su bendrai naudojamu gyvenamuoju namu ar butu bei baldai ir nam apyvokos daiktai, kuriuos sugyventiniai bendrai gijo ir bendrai naudoja, iskyrus daiktus, kuriuos sugyventiniai individualiai naudoja. Visas turtas, kur sugyventiniai gijo bendrai gyvendami ar naudojo bendrai, gali bti padalytas vieno sugyventinio reikalavimu teismo tvarka, pasibaigus j bendram gyvenimui ar vienam j mirus. Turtas dalijamas lygiomis dalimis. Nuo io principo galima nukrypti atsivelgus sugyventini nepilnamei vaik interesus, bendro gyvenimo trukm, j ami, sveikat, turtin padt, asmenin indl turto sukaupim ir kitas svarbias aplinkybes (CK 3.234 str.).

14.4. SANTUOKOS NEGALIOJIMAS IR SANTUOKOS NUTRAUKIMAS

SANTUOKOS NEGALIOJIMAS Santuoka teismo gali bti pripainta negaliojania nuo jos sudarymo momento, jeigu buvo paeistos nustatytos santuokos sudarymo slygos pagal sutuoktinio, neinojusio apie klitis santuokai sudaryti, prokuroro arba bet kurio kito asmens, kurio teiss ar teisti interesai buvo paeisti sudarant santuok, iekin. Nepilnameio sudaryta santuoka gali bti pripainta negaliojania pagal nepilnameio sutuoktinio, jo tv, globj ar rpintoj, valstybins vaiko teisi apsaugos institucijos arba prokuroro iekin. Kai nepilnameiam sutuoktiniui sukanka atuoniolika met, iekin dl santuokos pripainimo negaliojania gali pareikti tik pats sutuoktinis. Asmens, kur teismas yra pripains neveiksniu, sudaryta santuoka gali bti pripainta negaliojania pagal neveiksnaus sutuoktinio globjo, prokuroro arba bet kurio kito asmens, kurio teiss ar teisti interesai buvo paeisti sudarant santuok, iekin. Santuoka, sudaryta tik dl aki, neturint tikslo sukurti eimos teisinius santykius, gali bti pripainta negaliojania pagal vieno i sutuoktini arba prokuroro iekin. Teismas gali netenkinti reikalavimo pripainti santuok negaliojania, jeigu bylos nagrinjimo metu inyko aplinkybs, kurios buvo klitis sudaryti santuok. Be to, teismas gali atsisakyti pripainti negaliojania santuok, sudaryt nepilnameio, jeigu santuokos pripainimas negaliojania prietaraut nepilnameio sutuoktinio arba sutuoktini nepilnamei vaik interesams. Santuoka negali bti pripa264

eimos teis

inta fiktyvia, jeigu, kol byla dl santuokos pripainimo negaliojania buvo ikelta, sutuoktiniai sukr eimos santykius arba daugiau nei metus po santuokos sudarymo bendrai gyvena, arba jiems gim ar jie laukiasi bendro vaiko. Santuoka negali bti pripainta negaliojania po jos nutraukimo, iskyrus atvejus, kai buvo paeistas monogamijos principas arba santuoka buvo sudaryta su artimuoju giminaiiu. Taip pat nepripastama negaliojania santuoka, sudaryta, kai vienas i sutuoktini neireik savo tikrosios valios, jeigu po tokios santuokos sudarymo arba po to, kai paaikjo aplinkybi, leidiani reikalauti santuok pripainti negaliojania, sutuoktiniai bendrai gyveno daugiau nei vienerius metus, arba jiems gim bendras vaikas, arba jie laukiasi bendro vaiko. Iekiniams dl santuokos pripainimo negaliojania nustatytas vieneri met iekinio senaties terminas. Jis skaiiuojamas nuo pilnametysts dienos, kai santuok sudar nepilnametis, arba nuo aplinkybi, sudarani pagrind santuokai pripainti negaliojania, paaikjimo dienos, arba nuo fiktyvios santuokos sudarymo dienos (prokuroras iais atvejais iekin gali pareikti per penkerius metus nuo santuokos sudarymo). Reikalavimams pripainti santuok negaliojania kitais pagrindais iekinio senatis netaikoma (CK 3.42 str.). Santuokos pripainimo negaliojania teisins pasekms yra ios: 1) tv, kurie buvo susituok ir kuri santuoka vliau buvo pripainta negaliojania, vaikai laikomi santuokiniais; 2) jeigu abu sutuoktiniai buvo siningi, t. y. neinojo ir negaljo inoti, kad yra klii sudaryti santuok, tai santuoka, nors ir pripainta negaliojania, sukelia jiems tokias pat teisines pasekmes kaip ir galiojanti santuoka, iskyrus paveldjimo teis. Aplinkybs, patvirtinanios sutuoktinio siningum, turi bti nurodytos teismo sprendime. Kai siningas buvo tik vienas sutuoktinis, negaliojanti santuoka suteikia jam tas teises, kurios pripastamos sutuoktiniui. Jeigu abu sutuoktiniai buvo nesiningi, tai negaliojanti santuoka jiems nesukuria sutuoktini teisi ir pareig. Kiekvienas j turi teis atsiimti savo turt, taip pat ir padovanot kitam sutuoktiniui. Siningas ir ilaikymo reikalingas sutuoktinis turi teis reikalauti priteisti i nesiningo sutuoktinio ilaikym, bet ne ilgiau kaip trejiems metams. SANTUOKOS PABAIGA Santuoka baigiasi, kai vienas sutuoktinis mirta arba santuoka nutraukiama statym nustatyta tvarka. Santuoka gali bti nutraukta abiej sutuoktini bendru sutikimu, vieno sutuoktinio praymu arba dl sutuoktini (sutuoktinio) kalts (CK 3.49 str.). Santuokos nutraukimas sutuoktini bendru sutikimu. Sutuoktiniai gali susitarti ir santuok nutraukti bendru sutikimu supaprastinto proceso tvarka, jeigu yra visos ios slygos: 1) nuo santuokos sudarymo yra praj daugiau nei vieneri metai; 2) abu sutuoktiniai yra sudar sutart dl santuokos nutraukimo pasekmi (turto padalijimo, vaik ilaikymo ir pan.); 3) abu sutuoktiniai yra visikai veiksns. Bendras sutuoktini praymas nutraukti santuok paduodamas vieno i sutuoktini gyvenamosios vietos apylinks teismui. Kartu su praymu dl santuokos nutraukimo sutuoktiniai turi pateikti sutart dl santuokos nutraukimo pasekmi. Teismas priima sprendim santuok nutraukti, jeigu sitikina, kad santuoka faktikai iiro. Santuoka laikoma iirusia, jeigu sutuoktiniai kartu bendrai nebegyvena ir nebegalima tiktis, kad jie vl prads gyventi kartu. 265

CIVILINE TEISE

Teismas privalo imtis priemoni sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio praymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesn kaip ei mnesi termin sutuoktiniams susitaikyti (CK 3.53 str.). Santuokos nutraukimas vieno sutuoktinio praymu. Santuok galima nutraukti vieno sutuoktinio praymu, kur jis paduoda jo gyvenamosios vietos apylinks teismui, kai yra bent viena i i slyg: 1) sutuoktiniai gyvena skyrium (separacija) daugiau nei vienerius metus; 2) vienas sutuoktinis pripaintas teismo sprendimu neveiksniu po santuokos sudarymo; 3) sutuoktinis teismo sprendimu pripaintas neinia kur esaniu; 4) vienas sutuoktinis atlieka laisvs atmimo bausm ilgiau nei vienerius metus u netyin nusikaltim. Neveiksnaus sutuoktinio interesais praym dl santuokos nutraukimo gali paduoti jo globjas, prokuroras arba globos ir rpybos institucija (CK 3.55 str.). iuo atveju sutuoktinio praymas dl santuokos nutraukimo nagrinjamas supaprastinto proceso tvarka, taikinimo priemons netaikomos. Teismas, atsivelgdamas vieno sutuoktinio ami, santuokos trukm, sutuoktini nepilnamei vaik interesus, gali atsisakyti nutraukti santuok, jeigu santuokos nutraukimas padaryt esmins turtins ar neturtins alos vienam sutuoktiniui ar j nepilnameiams vaikams. Kitas sutuoktinis arba jo globjas turi teis pareikti, kad santuoka iiro dl praym padavusio sutuoktinio kalts, ir reikalauti, kad teismas santuok nutraukt dl pareikjo kalts. Kai tok praym teismas pripasta pagrstu, santuoka nutraukiama konstatuojant, kad ji iiro dl santuokos nutraukim inicijavusio sutuoktinio kalts (CK 3.57 str.). Teismas, nutraukdamas santuok, turi isprsti sutuoktini nepilnamei vaik gyvenamosios vietos ir j ilaikymo, taip pat vieno sutuoktinio ilaikymo bei j bendro turto padalijimo klausimus, iskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktini susitarimu, patvirtintu notaro. Santuokos nutraukimas dl sutuoktinio kalts. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuok, jeigu ji faktikai iiro dl kito sutuoktinio kalts. Sutuoktinis pripastamas kaltu dl santuokos iirimo, jeigu jis i esms paeid savo kaip sutuoktinio pareigas ir dl to bendras sutuoktini gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iiro dl kito sutuoktinio kalts, jeigu jis yra nuteisiamas u tyin nusikaltim arba yra neitikimas, arba iauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar eimos nariais, arba paliko eim ir daugiau kaip vienerius metus visikai ja nesirpina. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokin arba iki santuokos turt pavard. Jeigu santuoka buvo nutraukta dl vieno sutuoktinio kalts, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali udrausti kaltam dl santuokos iirimo sutuoktiniui pasilikti santuokin pavard, iskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendr vaik (CK 3.69 str.). Kai santuoka nutraukta dl vieno sutuoktinio kalts, tai sutuoktinis, kaltas dl santuokos nutraukimo, praranda tas teises, kurias statymai ar vedyb sutartis suteikia isituokusiam asmeniui, skaitant teis ilaikym. Kitas sutuoktinis turi teis reikalauti i kalto dl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtin al, susijusi su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtin al, padaryt dl santuokos nutraukimo. ala nepriteisiama, jeigu santuoka nutraukta dl abiej sutuoktini kalts. Kaltas dl santuokos nutraukimo sutuoktinis, reikalaujant kitam sutuoktiniui, privalo grinti i jo gautas dovanas, iskyrus vestuvin ied, jeigu vedyb sutartyje nenumatyta kas kita. Jeigu santuoka nutraukta dl abiej sutuoktini kal-

266

eimos teis ts, abu sutuoktiniai turi teis reikalauti grinti vienas kitam dovanotus nekilnojamuosius daiktus, jeigu nuo dovanojimo sutarties sudarymo nra praj daugiau kaip deimt met ir nekilnojamasis daiktas nra perleistas tretiesiems asmenims. Buvusi sutuoktini tarpusavio ilaikymas. Teismas, priimdamas sprendim nutraukti santuok, sprendia sutuoktini ilaikymo klausim, jeigu is klausimas neisprstas sutuoktini sudarytoje sutartyje. Ilaikymas priteisiamas tam sutuoktiniui, kuris neturi pakankamai turto ar pajam visikai save ilaikyti. Preziumuojama, kad sutuoktiniui, kuris augina bendr savo ir buvusio sutuoktinio vaik, kuris yra nedarbingas dl amiaus ar sveikatos bkls, yra reikalingas ilaikymas. Ilaikymas nustatomas atsivelgiant santuokos trukm, ilaikymo reikalingum, abiej buvusi sutuoktini turtin padt, j sveikatos bkl, ami, sidarbinimo galimyb bei kitas svarbias aplinkybes. Sutuoktinis, dl kurio kalts nutraukta santuoka, neturi teiss ilaikym. Gyvenimas skyrium. Vienas sutuoktinis gali kreiptis su praymu teism dl gyvenimo skyrium patvirtinimo, kai dl tam tikr aplinkybi, nors ir nepriklausani nuo kito sutuoktinio, bendras j gyvenimas tapo netoleruotinas (nemanomas) arba gali i esms pakenkti j nepilnamei vaik interesams, arba sutuoktiniai nesuinteresuoti tsti bendr gyvenim. Abu sutuoktiniai gali kreiptis su bendru praymu teism dl gyvenimo skyrium patvirtinimo, jeigu dl gyvenimo skyrium pasekmi jie yra sudar sutart, kurioje numato nepilnamei vaik gyvenamosios vietos, j ilaikymo ir aukljimo, taip pat sutuoktini turto padalijimo ir tarpusavio ilaikymo klausimus. Kai teismas priima sprendim dl gyvenimo skyrium, baigiasi sutuoktini bendras gyvenimas, taiau kitos sutuoktini teiss ir pareigos ilieka, iskyrus CK numatyt iimi atvejais. Gyvenimas skyrium neturi takos sutuoktini teisms ir pareigoms j nepilnameiams vaikams, iskyrus CK numatyt iimi atvejais. Priimdamas sprendim dl sutuoktini gyvenimo skyrium, visais atvejais teismas privalo isprsti sutuoktini bendro turto padalijimo klausimus, gali priteisti ilaikymo reikalingam sutuoktiniui ilaikym i kito sutuoktinio, dl kurio kalts buvo pradta gyventi skyrium, jeigu ie klausimai nenustatyti sutuoktini sudarytoje sutartyje. Gyvenimas skyrium baigiasi, jeigu sutuoktiniai vl pradeda kartu gyventi ir bendras gyvenimas patvirtina j ketinim kartu gyventi nuolat arba kai teismas priima sprendim, kuriuo patenkinamas bendras sutuoktini praymas dl gyvenimo skyrium pabaigos.

14.5. ASMENINIAI BEI TURTINIAI TV IR VAIK SANTYKIAI

Teiss normos savaime nesukuria eimos santyki tarp tv ir vaik. Teiss normos gali nustatyti aplinkybes (juridinius faktus), dl kuri atsiranda eimos teisiniai santykiai tarp tv ir vaik. ie santykiai atsiranda, kai: 1) gimsta vaikas; 2) atsiranda giminysts ryys; 3) statymo nustatyta tvarka nustatoma vaiko kilm. VAIKO KILM Nuo vaiko kilms priklauso vaiko ir tv tarpusavio teiss ir pareigos (CK 3.137 str. 2 d.). Vaiko kilm i atitinkam tv patvirtina civilins metrikacijos staigoje ra-

267

CIVILINE TEISE

sytas gimimo raas ir jo pagrindu iduotas gimimo liudijimas, kuriame nurodyti vaiko tvai. Motina gimimo rae raoma pagal medicinos staigos iduot paymjim apie vaiko gimim. Jei vaiko gimimo rae nra duomen apie motin, motinyst gali nustatyti teismas. Jeigu vaik pagimd motina, kuri yra susituokusi, vaiko tvu gimimo rae raomas vaiko motinos sutuoktinis. Kai vaikas gimsta prajus ne daugiau kaip 300 dien nuo gyvenimo skyrium, santuokos nutraukimo ar vyro mirties, vaiko tvu pripastamas buvs vaiko motinos sutuoktinis. Jeigu motina sudaro nauj santuok ir vaikas gimsta neprajus 300 dien po ankstesns santuokos pabaigos, vaiko tvu laikomas naujas vaiko motinos sutuoktinis. Jeigu vaik pagimd motina, kuri nra susituokusi arba prajus daugiau kaip 300 dien nuo santuokos pabaigos, vaiko tvu gali bti raytas vyras, kuris pripasta save vaiko tvu arba kurio tvyst nustat teismas (CK 3.140 str.). TVYSTS PRIPAINIMAS Kai vaiko gimimo rae nra duomen apie tv, vyras, laikantis save tvu, turi teis kartu su vaiko motina paduoti civilins metrikacijos staigai nustatytos formos notaro patvirtint pareikim dl tvysts pripainimo. Jei vaikui yra suj 10 met, prie pareikimo turi bti pridtas raytinis vaiko sutikimas. Nepilnametis vyras prie praymo prideda raytin tv, globjo ar rpintojo sutikim. Jeigu nurodyti asmenys sutikimo neduoda, leidim gali duoti teismas nepilnameio praymu (CK 3.142 str.). Vyras pareikim dl tvysts pripainimo gali paduoti kartu su nia motina, jei yra aplinkybi, kad nebus galima paduoti pareikimo vaikui gimus. Tokiu atveju prie pareikimo pridedama medicinos staigos payma apie moters ntum. Jei vaiko motina yra mirusi, neveiksni ar dl kit prieasi negali paduoti pareikimo kartu su vaiko tvu, neduoda sutikimo vaikas, sukaks 10 met, vaiko tvai, globjai ar rpintojai, tvyst galima registruoti, jei pareikim patvirtina teismas. TVYSTS NUSTATYMAS Jei vaik pagimd nesusituokusi moteris ir tvyst nepripainta, tvyst gali nustatyti teismas (CK 3.146 str. 1 d.). Iekin dl tvysts pripainimo gali pateikti vyras, laikantis save vaiko tvu, vaiko motina, vaikas, gijs visik veiksnum, vaiko globjas (rpintojas), valstybin vaiko teisi apsaugos institucija arba mirusio vaiko palikuonys (CK 3.147 str. 2 d.). Pagrindas tvystei nustatyti yra moksliniai rodymai (ekspertizi rodyti giminysts ry ivados) ir kitos CPK numatytos rodym priemons (CK 3.148 str. l d.). TVYSTS AR MOTINYSTS NUGINIJIMAS Nuginyti tvyst, kai vaikas gim susituokusiems tvams arba neprajus 300 dien po santuokos pabaigos, galima tik rodius, kad asmuo negali bti vaiko tvas. Tokie rodymai gali bti ekspertizi ivados, kad vyras nevaisingas, kad jis nra io vaiko tvas, taip pat rodymai, kad tariamas vaiko tvas negaljo vaiko pradti (pvz., buvo ivyks, sirgo). 268

eimos teis

ASMENINIAI TV IR VAIK SANTYKIAI Tvo ir motinos teiss ir pareigos savo vaikams yra lygios. Jie turi teis ir pareig dorai auklti ir priirti savo vaikus, rpintis j sveikata, ilaikyti juos, atsivelgdami j fizin ir protin bkl sudaryti palankias slygas visapusikai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bt parengtas savarankikam gyvenimui visuomenje (CK 3.155 str. 2 d.). Tvai privalo sudaryti slygas savo vaikams mokytis. Visus klausimus, susijusius su vaik aukljimu, tvai sprendia tarpusavio sutarimu, kilusius ginus dl vaik aukljimo sprendia teismas. CK 3.161 straipsnyje tvirtinta, kad kiekvienas vaikas turi neatimam teis gyventi bei sveikai vystytis ir nuo gimimo turti vard ir pavard, inoti savo tvus, jei tai nekenkia jo interesams. Jis turi teis kartu gyventi su tvais, bti aukljamas ir aprpinamas tv eimoje, bendrauti su tvais ir giminaiiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikai neturi nuosavybs teiss tv turt, o tvai - vaik turt. Santuokini ir nesantuokini vaik teiss yra lygios. Vardas vaikui suteikiamas bendru tv sutarimu. Galima vaikui suteikti du vardus. Vaikui suteikiama tv pavard. Jeigu tv pavards skirtingos, tai suteikiama tvo ar motinos pavard tv sutarimu. Kai tvai nesutaria dl vaiko vardo ar pavards, gin sprendia teismas. Vaik nuolatin gyvenamoji vieta yra j tv, globj arba rpintoj gyvenamoji vieta. Tvai turi teis reikalauti grinti jiems nepilnameius vaikus i kiekvieno asmens, laikanio juos pas save ne pagal statym ar teismo sprendim. Kai tvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma j sutarimu, o jiems nesutarus, j nustato teismas. Kartu su vaiku negyvenantys tvai turi teis bendrauti su vaiku. Kai tvai nesutaria dl bendravimo, bendravimo tvark nustato teismas. GINAI DL VAIK GYVENAMOSIOS VIETOS NUSTATYMO Paprastai vaikas gyvena kartu su tvais. Taiau pradjus tvams gyventi atskirai (irstant eimai), kyla vaiko gyvenamosios vietos klausimas: su kuriuo tv liks gyventi vaikas. Daniausiai klausim isprendia patys tvai bendru sutarimu. Tvams nesutarus, gin sprendia teismas. Taip pat gali kilti ginai dl vaik ir su kitais asmenimis, kurie laiko pas save vaikus be teisinio pagrindo. Tai gali bti vaiko gimins (seneliai, dds, tetos ir pan.) bei kiti asmenys. Kreiptis teism dl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tvas, motina, taip pat nepilnamei tv, neturini visiko veiksnumo, tvai, globjai ar rpintojai. Teismas gin sprendia vadovaudamasis vaiko interesais, atsivelgdamas vaiko nor. vaiko nor galima neatsivelgti, kai jo noras prietarauja jo interesams (CK 3.174 str.). Nagrinjant ginus dl vaik, btina, kad dalyvaut valstybin vaiko teisi apsaugos institucija. Ji turi patikrinti vaiko gyvenimo slygas, surinkti duomenis apie kiekvien i tv (j darb, gaunamas pajamas, sveikat, buities slygas, elges eimoje, elges visuomenje, o jei vienas i tv yra sudars kit santuok, isiaikinti, kokie yra sutuoktinio santykiai su vaiku, pairos vaik), suinoti vaiko nor ir pateikti ivad. Kadangi tv teiss auklti vaikus yra lygios, tai vaikas paliekamas tam i tv, pas kur jo gyvenimas geriau atitiks vaiko interesus. vaiko nor reikia atsivelgti, taiau jis neturi lemiamos reikms. Jo noras gali prietarauti jo interesams, nes nepilnametis vaikas gali neadekvaiai suvokti savo interesus. 269

CIVILIN TEIS

TV TEISS IR PAREIGOS, SUSIJUSIOS SU J VAIKAMS PRIKLAUSANIU TURTU Nepilnameiams vaikams gali nuosavybs teise priklausyti turtas. Tai gali bti j paveldtas, jiems dovanotas ar kitokiu bdu j gytas turtas. turt valdo ir juo naudojasi j tvai uzufrukto teismis, t. y. jie turi teis naudoti vaik daiktus, gaunamus i j vaisius, produkcij ir pajamas. Tvai j nepilnameiui vaikui priklausant turt tvarko bendru sutarimu. Tarp tv kilusius ginus dl turto tvarkymo sprendia teismas. Jeigu tvai ar vienas i j netinkamai tvarko vaikui priklausant turt, daro al jo interesams, valstybin vaiko teisi apsaugos institucija arba prokuroras turi teis kreiptis teism ir prayti nualinti tvus nuo nepilnameiui priklausanio turto tvarkymo. Tvai privalo tvarkyti savo nepilnamei vaik turt iimtinai vaik interesais. Pajamas ir vaisius, gaunamus i vaikui priklausanio turto, tvai gali naudoti eimos reikmms, atsivelgdami vaiko interesus. Nepilnameio vaiko turt tvarkantys tvai neturi teiss tiesiogiai ar per tarpininkus sigyti savo nuosavybn io turto ar teisi j (CK 3.186 str.). Tvai neturi teiss tvarkyti uzufrukto teismis savo nepilnamei vaik turto, kuris yra: 1) gytas vaiko u savo paties udirbtas las; 2) skirtas vaiko lavinimo, jo pomgi tenkinimo ar laisvalaikio organizavimo tikslams; 3) vaikui dovanotas ar jo paveldtas su slyga, kad tam turtui nebus nustatomas uzufruktas (CK 3.187 str.). Be iankstinio teismo leidimo tvai neturi teiss keisti savo nepilnamei vaik turt ar kitaip suvaryti teises j, vaik vardu priimti ar atsisakyti priimti palikim, sudaryti nuomos sutart ilgesniam nei penkeri met terminui, vaik vardu sudaryti arbitrain susitarim, j vardu sudaryti paskolos sutart, jeigu sutarties suma virija keturi minimali alg dyd, investuoti vaik pinigines las, jeigu j suma virija deimties minimali mnesini alg dyd (CK 3.188 str.). Kai tv valdia priklauso tik vienam i nepilnameio vaiko tv, tai vaiko turt uzufrukto teise tvarko tik is tvas arba motina. Ituokos ar gyvenimo skyrium atveju turto tvarkymo teis priklauso tam i tv, su kuriuo lieka gyventi vaikas. Jei vaiko tvas (motina) sudaro nauj santuok, jis (ji) isaugo uzufrukto teis nepilnameio vaiko turt, taiau privalo pervesti vaiko sskait visas turto duodamas pajamas ir atskirai sutvarkyti apskait vaisi, kurie virija ilaidas vaiko ugdymui (aukljimui, lavinimui, materialiniam aprpinimui). Jeigu naujas vaiko tvo (motinos) sutuoktinis vaik vaikina, tai jis taip pat gyja turto tvarkymo teis (CK 3.190 str.). Tv teis tvarkyti uzufrukto teise j nepilnamei vaik turt pasibaigia, kai nepilnametis vaikas gyja visik veiksnum (emancipuojamas, sudaro santuok). VAIK IR TV TARPUSAVIO ILAIKYMO PAREIGOS Tvai privalo materialiai ilaikyti savo nepilnameius vaikus. Ilaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tv susitarimu. Ilaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreiki ir turtins tv padties. Materialin ilaikym savo nepilnameiams vaikams privalo teikti abu tvai pagal savo turtin padt (CK 3.192 str.). Nepilnamei vaik tvai, nutraukdami santuok arba praddami gyventi skyrium, turi sudaryti sutart, kurioje numato tarpusavio pareigas materialiai ilaikant savo nepilnameius vaikus, taip pat to ilaikymo tvark, dyd ir formas. i sutart tvirtina teismas. Kai vienas i tv nevykdo teismo patvirtintos sutarties dl nepil270

eimos teis

namei vaik ilaikymo, kitas tv gyja teis kreiptis teism dl vykdomojo rato idavimo CK 3.193 str.). Jei nepilnameio vaiko tvai (ar vienas j) nevykdo pareigos materialiai ilaikyti savo nepilnameius vaikus, teismas ilaikym priteisia pagal vieno tv ar vaiko globjo (rpintojo) arba valstybins vaiko teisi apsaugos institucijos iekin. Ilaikym teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametysts, iskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dl invalidumo, kuris jam nepilnameiui nustatytas. Priteisto ilaikymo iiekojimas nutraukiamas, jeigu: nepilnametis emancipuojamas, sulaukia pilnametysts, yra vaikinamas ar mirta. Kai vienas tv, i kurio buvo priteistas ilaikymas, mirta, ilaikymo pareiga pereina jo pdiniams, kiek leidia paveldimas turtas (CK 3.194 str.). Tv pareiga ilaikyti savo nepilnameius vaikus ilieka ir atskyrus vaikus nuo tv arba apribojus tv valdi, iskyrus atvejus, kai vaikas vaikinamas. Ilaikymas priteisiamas kas mnes mokamomis imokomis, konkreia pinig suma arba priteisiant vaikui tam tikr turt (but, nam, ems sklyp ir kt.). Priteisiant ilaikym dviem ar daugiau vaik, teismas turi nustatyti tok ilaikymo dyd, kuris bt pakankamas tenkinti bent minimalius vis vaik poreikius. Iiekota ilaikymo suma visiems vaikams turi bti panaudota lygiomis dalimis, iskyrus atvejus, kai dl svarbi prieasi (ligos ir kt.) yra btina nukrypti nuo lygybs principo (CK 3.198 str.). Priteistas ilaikymas iiekomas i privalanio j mokti tvo (motinos) darbo umokesio, taip pat i vis kit j pajam ri. Ilaikymas priteisiamas nuo teiss ilaikym atsiradimo dienos, taiau ilaikymo siskolinimas negali bti iiekotas daugiau kaip u trejus metus iki iekinio pareikimo dienos (CK 3.200 str.). Teismas gali pagal vaiko, jo tvo (motinos) arba valstybins vaiko teisi apsaugos institucijos ar prokuroro iekin sumainti arba padidinti priteisto ilaikymo dyd, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas ilaikymas, primimo i esms pasikeit ali turtin padtis, vaiko padtis (vaiko liga, sualojimas, slaugymas ar nuolatin prieira). Jei vaikui yra nustatyta globa (rpyba), ilaikymas iiekomas globjui (rpintojui), kuris privalo naudoti gaut ilaikym iimtinai vaiko interesams. Jeigu vaikas, kuriam priteistas ilaikymas, gyvena vaik globos institucijoje, ilaikymas iiekomas ir mokamas vaik globos institucijai. Tokiu atveju vaik globos institucija atidaro ilaikym gaunanio vaiko vardu valstybs kontroliuojamoje kredito staigoje sskait, kurioje esaniomis lomis statym nustatyta tvarka savo interesais gali disponuoti tik pats vaikas ar vaiko interesais -jo globjas ar rpintojas (CK 3.202 str.). Valstyb ilaiko nepilnameius vaikus, ilgiau kaip mnes negaunanius ilaikymo i tvo (motinos) ar i kit pilnamei artimj giminaii, turini galimyb juos ilaikyti. Valstyb, teikusi ilaikym nepilnameiams vaikams, turi atgrtinio reikalavimo teis iiekoti vaikui suteiktas ilaikymo las i vaiko tv ar kit jo pilnamei artimj giminaii, jeigu jie neteik vaikui ilaikymo dl prieasi, teismo pripaint nesvarbiomis. VAIK PAREIGA ILAIKYTI SAVO TVUS Pilnameiai vaikai privalo ilaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tvus ir jais rpintis. Ilaikymas mokamas vaik ir tv tarpusavio susitarimu arba pagal tv iekin teismo sprendimu priteisus ilaikym i vaik. Ilaikymo dyd nustato teismas, atsivelgdamas vaik ir tv eimin bei turtin padt, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes. Ilaikymui reikalinga pinig suma mokama kas mnes. 271

CIVILINE TEISE

Kai pilnameiai vaikai nesirpina savo nedarbingais tvais, teismas pagal j iekin gali i vaik priteisti papildomas ilaidas, tv turtas dl sunkios j ligos, sualojimo ar jiems btinos prieiros, kuri atlygintinai atliko paaliniai asmenys. Teismas, priteisdamas toki papildom ilaid kompensacij, turi atsivelgti tv ir vaik eimin ir turtin padt bei kitas bylai svarbias aplinkybes. Teismas, nustatydamas ilaikymo dyd, turi atsivelgti vis pilnamei vaik pareig ilaikyti tv ar motin, neatsivelgiant tai, ar iekinys dl ilaikymo priteisimo pareiktas visiems vaikams ar tik vienam i j (CK 3.205 str.). Teismas gali atleisti pilnameius vaikus nuo pareigos ilaikyti savo nedarbingus tvus, jeigu nustato, kad tvai veng atlikti savo pareigas nepilnameiams vaikams arba vaikai buvo atskirti nuo savo tv nuolatinai dl pai tv kalts (CK 3.206 str.). KIT EIMOS NARI TARPUSAVIO ILAIKYMO PAREIGOS Pilnametis brolis (sesuo), turintis galimyb, privalo ilaikyti paramos reikaling nepilnamet brol (seser), neturint tv arba negalint gauti j ilaikymo. Taip pat pilnameiai vaikaiiai, turintys galimyb, privalo ilaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus senelius. Savo ruotu seneliai, turintys galimyb, privalo ilaikyti paramos reikalingus savo nepilnameius vaikaiius, neturinius tv arba negalinius gauti j ilaikymo (CK 3.236-3.237 str.).

14.6. VAIKINIMAS
VAIKINIMO SAMPRATA IR SLYGOS Normaliai vaikai gimsta ir auga eimoje. Juos ilaiko ir auklja tvai. Tai tv teis ir pareiga. Taiau nemaai yra atvej, kai vaikai lieka be tv - tvai mirta, palieka vaikus, atsisako j. Tokie vaikai perduodami globjams (rpintojams) arba vaik aukljimo staigoms. Taiau laikoma, kad vaikui geriausia augti eimoje. Antra vertus, yra eim, kurios neturi ar negali turti savo vaik, taiau jos nori turti vaik, juos auklti ir itaip patenkinti tvysts jausm. ias problemas galima isprsti sivaikinus be tv globos likusius vaikus. Taigi vaikinimas - tai statym nustatyta tvarka svetim vaik primimas eim, dl ko tarp vaikio ir tvio bei j giminaii susidaro tokie patys santykiai kaip ir tarp giminaii pagal kilm ir pasibaigia vaikinto vaiko teisiniai santykiai su giminaiiais pagal kilm. vaikinti leidiama ne jaunesnius kaip 3 mn. vaikus, kurie yra rayti vaikinam vaik apskait, iskyrus tuos atvejus, kai vaikinamas sutuoktinio vaikas arba vaikas, gyvenantis vaikintojo eimoje. vaikint vaik leidiama vaikinti tvio (mots) sutuoktiniui. vaikinti iskiriant seseris ir brolius leidiama tik iimtiniais atvejais, kai abiej vaikinti negalima dl j sveikatos arba kai seserys ir broliai buvo iskirti ir nra galimybi utikrinti j gyvenim kartu. vaikinti galima tik vaikio interesais (CK 3.209 str.). Jeigu vaikis yra 10 met, tai btinas raytinis jo sutikimas, kuris duodamas teismui. vaikinamas iki 10 met vaikas, jeigu jis sugeba ireikti savo nuomon, turi bti iklausytas teisme. Teismas gali atsivelgti jo nor, jei jis neprietarauja jo paties interesams (CK 3.214 str.). vaikintojais gali bti pilnameiai visikai veiksns abiej lyi asmenys iki penkiasdeimties met, tinkamai pasireng vaikinti. Iimtiniais atvejais leidiama vai272

eimos teis

kinti ir vyresnio amiaus asmenims. Tai turi bti sutuoktiniai. Tik iimtiniais atvejais vaikinti gali nesusituok asmenys arba vienas i sutuoktini. vaikinti gali asmenys (iskyrus vaiko tvo ar motinos sutuoktin ir giminaiius), kurie yra asmen, norini vaikinti, apskaitoje. Amiaus skirtumas tarp vaikintojo ir vaikinamo vaiko turi bti ne maesnis kaip 18 met. vaikinant savo sutuoktinio vaikus, is amius gali bti ne maesnis kaip 15 met (CK 3.211 str.). SUTIKIMAS VAIKINTI Vaiko tv sutikimas - btina vaikinimo slyga, jeigu tvai yra. Jeigu tvai nepilnameiai ar neveiksns, tai sutikim duoda j tvai, globjas ar rpintojas. Sutikimas turi bti raytinis ir teismo patvirtintas. Tik tvai gali duoti sutikim vaikinti vaik konkreiam vaikintojui, jeigu is yra giminaitis. Visais kitais atvejais duodamas bendras sutikimas. vaikinamo vaiko tv sutikimo nereikia, jeigu tvai yra neinomi, mir, apribota tv valdia arba jie pripainti neinia kur esaniais ar paskelbti mirusiais (CK 3.214 str.). Kai vaik vaikina vienas sutuoktinis, reikalingas kito sutuoktinio sutikimas, jeigu nepriimtas teismo sprendimas dl sutuoktini gyvenimo skyrium arba sutuoktinis nepripaintas neinia kur esaniu ar neveiksniu. Lietuvos piliei praymus vaikinti nagrinja apylinks teismai pagal pareikjo arba vaikinamo vaiko gyvenamj viet. Usienio valstybi piliei praymus vaikinti Lietuvos piliet nagrinja Vilniaus apygardos teismas (CK 3.220 str.).

14.7. GLOBA IR RPYBA

Vaikai iki 14 met gali sudaryti tik smulkius buitinius sandorius. Visus kitus sandorius u juos sudaro tvai, o jeigu tv nra - globjai. Vaikai nuo 14 iki 18 met sandorius (iskyrus tuos, kuri neleidia statymas) sudaro patys tv sutikimu, o jeigu tv nra - rpintoj sutikimu. Asmenims, teismo pripaintiems neveiksniais, skiriamas globjas, o asmenims, kuri veiksnumas apribotas dl piktnaudiavimo alkoholiu, narkotinmis ar psichotropinmis mediagomis, skiriamas rpintojas. Globjas ir rpintojas yra savo globotini atstovai pagal statym ir gina neveiksni ar ribotai veiksni asmen teises ir interesus be specialaus pavedimo. Globjas turi teis sudaryti atstovaujamo neveiksnaus asmens vardu ir interesais visus btinus sandorius. Rpintojas duoda sutikim ribotai veiksniam asmeniui sudaryti sandor, kurio is negali sudaryti savarankikai (CK 3.240 str.). Teismas, pripains asmen neveiksniu ar ribotai veiksniu, privalo nedelsdamas paskirti io asmens globj ar rpintoj. Vaiko laikinj globj ar rpintoj skiria rajono (miesto) savivaldybs valdyba ar meras. Jeigu nustatoma vaiko nuolatin globa ar rpyba, vaiko globj ar rpintoj skiria teismas (CK 3.264 str.). Vaiko globju ar rpintoju negali bti skiriamas asmuo: kuris neturi 21 met (iskyrus atvejus, kai globoti pageidauja artimas giminaitis); kuris pripaintas neveiksniu ar ribotai veiksniu; nuo kurio buvo atskirtas vaikas; kuris buvo tviu (mote) ir jo valdia buvo apribota ar jis buvo atskirtas nuo vaiko, nes netinkamai atliko savo pareigas; anksiau buvo atleistas nuo globjo ar rpintojo pareig dl blogo pareig atlikimo; teistas u tyinius nusikaltimus; sulauks eiasdeimt penkeri met (iskyrus artim globotinio giminait); sergantis chroniku alkoholizmu, narkomanija, psichikos ar kitomis ligomis, kuri sra yra patvirtinusi Vyriausybs galiota institucija.
273

PAGRINDINES SVOKOS
Civilin teis - privatins teiss aka, kurios normos reglamentuoja asmen turtinius santykius, su iais santykiais susijusius asmeninius neturtinius santykius, taip pat eimos santykius ir statym nustatytais atvejais kitokius asmeninius neturtinius santykius. Turtiniai santykiai (civilins teiss poiriu) - tai nuosavybs santykiai dl daikt, pinig, vertybini popieri, teisi perdavimo, darb atlikimo, paslaug teikimo, keleivi ir krovini veimo bei kt. Turtiniai santykiai taip pat atsiranda sukrus intelektins nuosavybs objekt (literatros, meno ar mokslo krin, k nors iradus, registravus preks enkl ir pan.). Civilinis teisinimas - tai galjimas turti civilines teises ir pareigas. Civilinis veiksnumas - tai galjimas savo veiksmais gyti civilines teises ir pareigas. Fiziniai asmenys - visi mons - civilini teisini santyki dalyviai. Juridinis asmuo - pavadinim turinti mon, staiga ar organizacija, kuri gali savo vardu gyti ir turti teises bei pareigas, bti iekovu ar atsakovu teisme (CK 2.33 str. 1 d.). Kitaip tariant, tai statym nustatyta tvarka organizuot fizini asmen grup, kurios tikslas - atlikti viesias funkcijas arba usiimti kine komercine veikla (skiriami vieieji ir privats juridiniai asmenys). mon - vard turintis kinis vienetas, steigtas statym nustatyta tvarka tam tikrai kinei komercinei veiklai pltoti. Sandoriai - tai smoningi, laisva valia atliekami asmen (tiek fizini, tiek juridini) veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato: sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Juridiniai poelgiai - tai faktinio pobdio veiksmai, kuriais nors ir nra tiesiogiai siekiama sukurti teisinius padarinius, taiau jie atsiranda (daikto pagaminimas, jo suvartojimas, sunaikinimas, krinio sukrimas). Niekiniai sandoriai - tai tokie sandoriai, kurie prietarauja imperatyviosioms teiss normoms, paeidia i norm bei geros morals reikalavimus. Tai sandoriai, draudiami pagal statymus, todl laikoma, kad jie apskritai nebuvo sudaryti. Nuginijami sandoriai - tai tokie sandoriai, kuriuos pripainti negaliojaniais gali tik teismas, jei to reikalauja suinteresuotas asmuo. Atstovavimas - sandori sudarymas, teisi gyvendinimas ir prievoli atlikimas per atstov, atliekant teisinius veiksmus. galiojimas - raytinis dokumentas, asmens (galiotojo) duodamas kitam asmeniui (galiotiniui) atstovauti galiotojui nustatant ir palaikant santykius su treiaisiais asmenimis. Prekybos agentas - tai asmuo, kurio pagrindinis kins veiklos tikslas - nuolat u atlyginim tarpininkauti atstovaujamajam sudarant sutartis savo ar atstovaujamojo vardu, jo sskaita ir interesais.

274

Pagrindins svokos, klausimai, uduotys

Terminas - laiko tarpas (metai, mnuo, savait ir pan.) arba laiko momentas (kalendorin data, valanda ir pan.), kuriam pasibaigus atsiranda tam tikri teisiniai padariniai. Iekinio senatis - statymais nustatytas terminas, kuriam pasibaigus inyksta galimyb apginti paeist teis pareikiant civilin iekin. Daiktin teis (objektyvija prasme) - daiktins teiss norm visuma. Daiktin teis (subjektyvija prasme) - tai absoliuti konkretaus asmens teis valdyti daikt, j naudoti ir juo disponuoti. Valdymas - tai daiktin teis, faktinis daikto turjimas siekiant j valdyti kaip sav. Nuosavybs teis (objektin) - visuma teiss norm, kuriomis remiantis tvirtinami ir saugomi santykiai dl daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo. Nuosavybs teis (subjektin) - tam tikr daikt nuosavybs teis, kuri turi konkretus subjektas (fizinis ar juridinis asmuo). Tai savininko teis pagal statymus savo nuoira valdyti daiktus, jais naudotis ir disponuoti. Nuosavybs teis yra svarbiausia daiktin teis. Servitutas - teis ribotai naudotis svetimu daiktu (pvz., svetimu ems sklypu) arba teis apriboti kito daikto savinink tam tikru atvilgiu (pvz., drausti daryti langus svetim kiem, statyti tam tikro aukio pastatus). Hipoteka - esamo ar bsimo skolinio sipareigojimo vykdym utikrinantis nekilnojamojo daikto keitimas, kai keistas daiktas neperduodamas kreditoriui. keitimas - esamo ar bsimo skolinio sipareigojimo vykdym utikrinantis kilnojamojo daikto ar turtini teisi keitimas, kai keitimo objektas perduodamas kreditoriui, treiajam asmeniui ar paliekamas kaito davjui. Prievol - tai teisinis santykis, kurio viena alis (skolininkas) privalo atlikti kitos alies (kreditoriaus) naudai tam tikr veiksm arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teis reikalauti i skolininko, kad is vykdyt savo pareig. Sutartis - dviej ar daugiau asmen susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys sipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus ar susilaikyti nuo tam tikr veiksm atlikimo, o pastarieji gyja reikalavimo teis. Oferta - pasilymas sudaryti sutart, kurioje yra esmins bsimos sutarties slygos (tos slygos, kurias akceptavus sutartis bt laikoma sudaryta). Akceptas - ofertos primimas. Civilin atsakomyb - turtin prievol, kuri atsiranda dl to, kad nevykdoma ar netinkamai vykdoma sutartis, kurios viena alis turi teis reikalauti atlyginti nuostolius (al) ar sumokti netesybas (baud, delspinigius), o kita alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (al) ar sumokti netesybas (baud, delspinigius).

275

CIVILINE TEISE

Pirkimo-pardavimo sutartis - tai tokia sutartis, kai viena alis (pardavjas) sipareigoja perduoti daikt (prek) kitai aliai (pirkjui) nuosavybs ar patikjimo teise, o pirkjas sipareigoja priimti daikt (prek) ir sumokti u j nustatyt pinig sum (kain). Nuomos sutartis - tai tokia sutartis, kai viena alis (nuomotojas) sipareigoja duoti nuomininkui daikt laikinai valdyti ir naudotis juo u umokest, o kita alis (nuomininkas) sipareigoja mokti nuomos mokest. Rangos sutartis - tai tokia sutartis, kai viena alis (rangovas) sipareigoja atlikti tam tikr darb savo rizika pagal kitos alies (usakovo) uduot ir perduoti io darbo rezultat usakovui, o usakovas sipareigoja atlikt darb priimti ir u j sumokti. Intelektin nuosavyb - tai teiss literatros, meno ir mokslo krinius, atlikj atlikimo veikl, garso raus ir televizijos laidas, iradimus visose mogaus veiklos srityse, pramonin dizain, preki ir paslaug enklus, firm vardus ir komercinius ymenis, apsaug nuo nesiningos konkurencijos, taip pat visos kitos teiss, susijusios su intelektine veikla gamybos, mokslo, literatros ir meno srityse. Autorius - fizinis asmuo, sukrs krin. Autorin sutartis - tai tokia sutartis, pagal kuri viena alis (autorius ar jo teisi turtojas) perduoda arba suteikia autori turtines teises literatros, mokslo ar meno krin arba sipareigoja sukurti sutartyje nurodyt krin ir perduoti ar suteikti autori turtines teises j kitai aliai (teisi permjui ar licenciatui), o kita alis sipareigoja naudoti krin arba pradti juo naudotis sutartyje nustatytomis slygomis ir sumokti nustatyt autorin atlyginim, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Patent teis -visuma teiss norm, kurios reglamentuoja iradim teisin apsaug nustatydamos jos slygas, patentavimo tvark ir patento suteikiamas teises, atsakomyb u patento savininko ar jo teisi permjo teisi paeidim. Patentas - Valstybinio patent biuro iduotas dokumentas, kuris patvirtina pareikto sprendinio pripainim iradimu, iradimo pirmum, iradimo autoryst ir iimtines teises iradim. Preki enklas - bet koks ymuo, kurio paskirtis - atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens preki arba paslaug. J galima pavaizduoti grafikai. Paveldjimo teis - tai civilins teiss institutas, kurio normos reglamentuoja mirusio fizinio asmens (palikjo) turto, jo turtini teisi perjim pdiniams. eimos teis - civilins teiss dalis, kurios normos nustato bendruosius eimos santyki teisinio reglamentavimo principus ir reglamentuoja santuokos sudarymo, jos galiojimo bei nutraukimo pagrindus ir tvark, sutuoktini turtines ir asmenines neturtines teises, vaik kilms nustatym, vaik ir tv bei kit eimos nari tarpusavio teises ir pareigas, vaikinimo, globos ir rpybos, civilins bkls akt registravimo tvarkos pagrindines nuostatas.

276

Pagrindins svokos, klausimai, uduotys

Santuoka - statym nustatyta tvarka formintas savanorikas vyro ir moters susitarimas sukurti eimos teisinius santykius. Vyras ir moteris, statym nustatyta tvarka registrav santuok, yra sutuoktiniai. Vedyb sutartis - sutuoktini susitarimas, nustatantis j turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium. eimos turtas - tai turtas, kuris turi bti naudojamas tik bendriems eimos poreikiams. Prie eimos turto yra priskiriami eimos gyvenamoji patalpa ir kilnojamieji daiktai, skirti eimos nam kio poreikiams tenkinti, skaitant baldus. vaikinimas - tai statym nustatyta tvarka svetim vaik primimas eim, kuriam vykus tarp vaikio ir tvio bei j giminaii susidaro tokie patys santykiai kaip ir tarp giminaii pagal kilm ir pasibaigia vaikinto vaiko teisiniai santykiai su giminaiiais pagal kilm.

KLAUSIMAI
1. Kuo skiriasi civiliniai teisiniai santykiai nuo konstitucini ir administracini teisini santyki? 2. Kas yra statymo ir teiss analogija? 3. Koks yra 17 met jaunuolio civilinis veiksnumas? 4. Kuo skiriasi viej ir privaij juridini asmen civilinis teisnumas? 5. Kokie sandorio ir sutarties skirtumai? 6. Kokios yra sandorio formos? 7. Kuo skiriasi niekiniai sandoriai nuo nuginijam? 8. Kokios yra atstovavimo rys? 9. Kada pasibaigia galiojimas? 10. Kas yra prokra? 11. Koks yra nekilnojamj daikt teisinis reimas? 12. Kas sudaro nuosavybs teiss turin? 13. Kuo skiriasi bendroji dalin nuosavyb nuo bendrosios jungtins nuosavybs? 14. Kas yra negatorinis iekinys? 15. Kas yra uzufruktas? 16. Kaip vadinami prievols subjektai? 17. Kokios yra sutarties sudarymo stadijos? 18. Kokios yra civilins atsakomybs slygos? 19. Kas yra daikt asortimentas ir kuo jis reikmingas sudarant pirkimo-pardavimo sutartis?

277

CIVILINE TEISE

20. Kokios yra rangovo pareigos? 21. kokias dvi sritis skaidoma intelektin nuosavyb? 22. Kaip sprendiami bendraautori tarpusavio santykiai? 23. Kokias funkcijas atlieka Lietuvos autori teisi gynimo asociacijos agentra (LATGA-A)? 24. Kaip preks enklo savininkas gali apginti savo teises? 25. Kas ir kokia eile gali paveldti pagal statym? 26. Kas yra testamentin iskirtin? 27. Ar Lietuvoje gali susituokti tos paios lyties asmenys? Atsakym pagrskite Civilinio kodekso Treiosios knygos eimos teis" nuostatomis. 28. Kokia yra banytins santuokos teisin reikm? 29. Koks yra statym nustatytas sutuoktini turto teisinis reimas? 30. Kokios yra santuokos nutraukimo sutuoktini bendru sutikimu slygos? 31. Kuo skiriasi svokos gyvenimas skyrium" vartojimas nekamojoje ir teisinje kalboje? 32. Kas gali bti vaikintojais? 33. Kuo skiriasi globa ir rpyba?

UDAVINIAI
1. Nuo 2004 m. Lietuvoje sigaliojo statymas, kuris numat galimyb i prekybinink atimti prekybos alkoholiniais grimais licencij, jei bus nustatyta atvej, kai buvo parduoti alkoholio gaminiai nepilnameiams iki 18 met. Didieji prekybos centrai nuo 2004 m. gegus 1 d. i vis asmen, perkani alkoholinius grimus (taip pat ir t, kurie atrodo akivaizdiai vyresni negu 18 m.), pradjo reikalauti pateikti asmens dokument - pas, vairuotojo paymjim ar kt. vertinkite statymo nuostat ir prekybinink veiksmus teisingumo, protingumo ir siningumo princip poiriu. 2. Nubraiykite schem, kurioje bt palyginti reikalavimai akcinei bendrovei ir udarajai akcinei bendrovei. 3. Nurodykite teisin form i juridini asmen: B alieji laukai", Lietuvos pramoninink konfederacija, UAB Grynas pelnas", Klaipdos universitetas, A. Petraiio mon Rojus", Socialins apsaugos ir darbo ministerija, Politini kalini ir tremtini sjunga, UAB Kauno banko lizingas, Lietuvos bankas. 4. Raytojas para knyg. vertinkite veiksm: ar tai sandoris, ar -juridinis poelgis? 5. Vyras ir moteris susitar sudaryti santuok siekdami pasinaudoti statyme numatyta lengvata gauti paskol, o j gav - santuok nutraukti. vertinkite sandor.

278

Pagrindins svokos, klausimai, uduotys

6. alys ratu susitar, kad sutartis bus nutraukta balandio 31d. Taiau paaikjo, kad tokios dienos kalendoriuje nra. Taikydami termin skaiiavimo taisykles, nurodykite, kada nutrksta sutarties galiojimas. 7. Vaikas nusipirko troleibuso biliet. Nurodykite, kokia tai sutartis pagal sutari ris. 8. Studentas i atskir sen leidini sudar lietuvik pasak vaikams rinkin ir ileido knygut. Taiau viena leidykla i t pai pasak sudar labai pana rinkin ir ileido knyg kitokiu pavadinimu. Paanalizuokite, kas iuo atveju yra autoriaus teisi objektas, subjektas ir ar leidykla paeid studento autoriaus teises. 9. Lietuvos verslininkas 1998 m. sugalvojo nauj elektroninio verslo metod: jo elektroninje svetainje galima isirinkti daug preki elektronin krepel ir tada u jas visas susimokti kredito kortele. Padiskutuokite, ar is iradimas galt bti uregistruotas Valstybiniame patent biure. 10. Mirus tvui, savo tvo individualios mons versl toliau tvark snus. Po kiek laiko paaikjo, kad mon turi kreditori, ir ie pareikalavo i snaus sugrinti skolas. Taiau snus pareik, kad jis atsisako palikimo (individualios mons) ir skol nemoksis. Pakomentuokite situacij remdamiesi Civilinio kodekso Penktosios knygos Paveldjimo teis" nuostatomis. 11. A. Kraptuko ir D. Kraptukiens santuoka nutraukta 2004 m. sausio 10 d. 2004 m. kovo 18 d. D. Kraptukien sudar antr santuok su B. Linduku. 2004 m. spalio 11 d. D. Kraptukienei gim vaikas. Kas pagal Civilin kodeks yra vaiko tvas?

279

PENKTAS SKYRIUS

CIVILINIO PROCESO TEIS

1. BENDROSIOS CIVILINIO PROCESO NUOSTATOS 1.1. CIVILINIO PROCESO ESM. CIVILINIS PROCESAS IR CIVILINIO PROCESO TEIS, JOS PASKIRTIS
Asmeniui kreipusis teism dl teismins gynybos, prasideda konkreios bylos procesas. Jame dalyvauja: teismas, sprendiantis byl, asmenys, pradj byl, t. y. iekovai, asmenys, atsakantys byloje, t. y. atsakovai, kiti suinteresuoti asmenys, taip pat liudytojai, ekspertai, vertjai ir kt. iuo atveju kalbame apie proces siaurja prasme, t. y. apie konkret proces, nes jame dalyvauja konkretus teismas, proceso dalyviai yra individualizuoti, o santykius tarp j reguliuoja teiss normos, taikomos konkreiai situacijai. Taigi kiek bus civilini byl, tiek bus ir civilini proces. Civilinis procesas plaija prasme suvoktinas kaip socialinis reikinys, susijs su visuomens poreikiu teismine tvarka apsaugoti civilines teises. Civilinio proceso metu yra realizuojama konstitucin asmens teis kreiptis teism. Savaime aiku, kad teismins apsaugos teikimas galimas tik grietai statym reglamentuota tvarka. Civilinis procesas teisme negali vykti be i anksto nustatyt taisykli. Civilini byl nagrinjimas ir sprendim jose primimas nemanomas be civilinio proceso teiss normose nustatytos tvarkos, t. y. procesini veiksm atlikimo tvarkos. Tam, kad bt pradtas civilinis procesas, suinteresuotas asmuo turi kreiptis teism su iekiniu, pareikimu ar skundu. Tai pirmas procesinis veiksmas, po kurio ateina eil ir kitiems veiksmams. Tik tada teisjas gali ikelti civilin byl, atsisakyti priimti iekinin pareikim ar nepradti sprsti bylos. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (CPK) numatytos plaios galimybs civilinio proceso dalyviams veikti siekiant kuo operatyviau ir teisingiau isprsti gin. Galima teigti, kad c iv i l in is procesas - tai teismo, byloje dalyvaujani asmen ir kit proceso dalyvi veikla nagrinjant civilines bylas bei vykdant teismo priimtus sprendimus civilinio proceso teiss normose nustatyta tvarka. Kartais civiliniu procesu yra pavadinama civilinio proceso teis. Civilinio proceso t e i s tai sistema teiss norm, kurios reguliuoja teismo, byloje dalyvaujani asmen bei kit proceso dalyvi veikl teismui nagrinjant civilines bylas, priimant jose sprendimus bei juos vykdant. Taigi civilinio proceso teiss normose nustatyta kreipimosi teism, vairi veiksm atlikimo, t. y. bylos nagrinjimo teisme, tvarka, asmen, dalyvaujani teismo procese, teiss ir pareigos, teismo sprendim primimo, suraymo, paskelbimo tvarka bei t sprendim vykdymas. Be to, civilinio proceso teiss normose tvirtinta tvarka, pagal kuri asmuo, kurio teiss ar teisti interesai yra paeisti, gali gyvendinti konstitucin teis kreiptis teism (Konstitucijos 30 str.). Civilinis procesas ir civilinio proceso teis - nra tapaios svokos. Civilinis procesas vadinamas civilinio proceso teiss dalyku. Jis vyksta civilinio proceso tei283

CIVILINIO PROCESO TEISE

ss normose nustatyta tvarka. Civilinio proceso teiss normas arba statymus, reglamentuojanius civilinio proceso vyksm Lietuvos Respublikoje, reguliuoja CPK, kuris nustato civilini, darbo, eimos, intelektins nuosavybs, bankroto, restruktrizavimo byl ir kit byl dl privatini teisini santyki bei ypatingosios teisenos byl nagrinjimo ir sprendim primimo bei vykdymo, praym dl usienio teism sprendim ir arbitra sprendim pripainimo ir vykdymo nagrinjimo tvark (CPK 1 str. 1 d.).

1.2. CIVILINIO PROCESO TIKSLAI

Civilinio proceso tikslai - tai tam tikra statymo leidjo pozicija, rodanti, kokia kryptimi turt pltotis civilinio proceso teis. Formuluodama proceso tikslus, valstyb kartu parodo aik ir nedviprasmik proceso siek. CPK 2 straipsnyje vardyti tikslai, keliami Lietuvos civiliniam procesui: 1) asmen paeist ar ginijam materialini subjektini teisi ar statym saugom interes gynimas; 2) tinkamas statym taikymas teismui nagrinjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant; 3) kuo greitesnis teisins taikos tarp gino ali atkrimas; 4) teiss aikinimas bei pltojimas. Sprendiant i i civiliniam procesui keliam tiksl, matyti, kad, priimdamas CPK, statymo leidjas band suderinti tikslus, kuriems bdingas privataus pobdio elementas (1 ir 3) (tai suprantama, nes civilinis procesas daniausiai siejamas su privaios teiss reguliavimo sferoje veikiani norm taikymu), su tikslais, kuriuose vyrauja vieojo pobdio elementas (2 ir 4). Tok pasirinkim lm proceso, kaip tam tikr aidimo taisykli, svarbos suvokimas iuolaikinje visuomenje, kurioje dviej asmen bylinjimasis ne visada ir nebtinai susijs tik su konkreios bylos alimis.

1.3. CIVILINIO PROCESO PRINCIPAI

Siekiant suvokti civilinio proceso esm, btina inoti, kad civilinis procesas grindiamas tam tikromis pamatinmis nuostatomis, kurios vadinamos principais. Nagrindamas individual ali gin, teismas savo veiksmus grindia materialiosios ir proceso teiss normomis. Nors civilinio proceso nuostatos yra pakankamai detalios, teismui neretai tenka susidurti su situacijomis, kurios gali bti vertinamos vairiai. Tuo tarpu teismas turi pasirinkti tinkamiausi procesin sprendim. Tokiu atveju teismas pirmiausia atsivelgia proceso tikslus bei principus. Pavyzdiui, susidrs su situacija, kurios vertinimas susijs su bylos nagrinjimo trukme, teismas vadovausis vienu i civilinio proceso tiksl - pasirinkti tok procesin sprendim, kuris leist inagrinti byl kuo greiiau ir minimaliausiomis snaudomis. Kitaip tariant, teismas vadovausis ne tik vienu i proceso tiksl, bet ir proceso koncentruotumo ir ekonomikumo principu (CPK 7 str.). CIVILINIO PROCESO PRINCIPAI LIETUVOS CPK Paprastai civilinio proceso statymuose nenustatomas baigtinis proceso princip sraas. Ne iimtis ir Lietuvos civilinio proceso kodeksas. Antai antrajame CPK skyriuje Civilinio proceso principai" ufiksuoti tokie principai: teis kreiptis teis284

Bendrosios civilinio proceso nuostatos

m teismins gynybos (CPK 5 str.); teisingum vykdo tik teismai (CPK 6 str.); visi asmenys lygs statymui ir teismui (CPK 6 str.); procesas turi bti koncentruotas ir ekonomikas (CPK 7 str.); teismas bendradarbiauja su dalyvaujaniais byloje asmenimis (CPK 8 str.); teismo posdiai ir bylos mediaga yra viei (CPK 9 ir 10 str.); procesas teisme vyksta valstybine kalba (CPK 11 str.); rungimosi (CPK 12 str.); dispozityvumo (CPK 13 str.); betarpiko rodym tyrimo (CPK 14 str.); odinio bylos nagrinjimo (CPK 15 str.); bylos nagrinjimo nepertraukiamumo (CPK 16 str.); teisj sudties nekintamumo (CPK 16 str.); ali procesinio lygiateisikumo (CPK 17 str.); teismo sprendimo privalomumo (CPK 18 str.); sprendimo primimo slaptumo (CPK 19 str.); garantuotos teisins pagalbos (CPK 20 str.); teisj ir teism nepriklausomumo ir nealikumo (CPK 21 str.). Taiau tai dar nereikia, kad Kodekse nra nuostat, kurios savo esme bei svarumu neprilygt principams. Pavyzdiui, CPK 95 straipsnyje tvirtintas draudimo piktnaudiauti procesinmis teismis principas, CPK 185 straipsnyje ufiksuotas laisvo rodym vertinimo principas, reikiantis ir tai, kad teismui jokie rodymai neturi iankstins galios. Mintame principus apibdinaniame skyriuje nra raytas ir svarbus civiliniame procese teiss bti iklausytam principas, taiau jis aikiai matomas CPK 186 straipsnyje. Toki pavyzdi galima nurodyti ir daugiau. Svarbu yra tai, kad, nors bdami ir reikmingi, civilinio proceso, kaip ir kitos teiss akos, principai negali bti suabsoliutinti. Taigi nereikt manyti, kad, pavyzdiui, odinio bylos nagrinjimo principas bus paeistas tais atvejais, kai bus susidurta su io principo iimtimis, kuri CPK numato ne vien. Tarkime, tiesmukai suvokdami odikumo civiliniame procese principo taikym, negaltume pateisinti galimybs teismui atskiruosius skundus nagrinti raytinio proceso tvarka (CPK 336 str.) arba galimybs teismui savo nuoira pasirinkti proceso form, kai nagrinjama byla, kurioje ginijama pinig suma nesiekia 1000 lit (CPK 441 str.). ie pavyzdiai iliustruoja, kad principai yra tam tikros gairs, dominants, bet jokiu bdu ne proceso dogmos, kuri negalima interpretuoti. Kita vertus, nereti atvejai, kai teismui tenka vertinti procesin situacij, kurioje susikerta kelios principins nuostatos. Ieitis viena: pasitelkus vairius teiss aikinimo metodus, iekoti princip tarpusavio pusiausvyros, siekti juos suderinti. Teiss kreiptis teism teismins gynybos principas. Tokia asmens teis tvirtinta Konstitucijos 30 straipsnyje, Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 6 straipsnyje bei CPK 5 straipsnyje, kituose teiss aktuose. is principas kartais dar vadinamas teismins gynybos prieinamumo principu (angl. access to court). Teiss kreiptis teism teismins gynybos principas CPK pateiktas pirmas neatsitiktinai. Tai, galima sakyti, kertinis civilinio proceso principas, ipltojantis Konstitucijos 30 straipsnyje numatyt vien i esmini teisins valstybs element. Tai reikia, kad is principas kreipimsi teism sieja ne vien tik su konstitucini teisi gynyba, bet ir su bet kokia paeista ar ginijama teise". Be to, neapsiribojama vien teisi gynimu. Yra tvirtinama teis ginti ir statymo saugom interes". Atkreiptinas dmesys, kad teism turi bti kreipiamasi statym nustatyta tvarka". Tai reikia, kad kreipiantis teism nepakanka nurodyti paeist ar ginijam teis ir remtis Konstitucijos 30 straipsniu arba vien teiss kreiptis teism principu. io principo praktin taikym yra ipltojusi teism praktika. Teis kreiptis teism negali bti aikinama kaip asmens galimyb kreiptis teism bet kokiu bdu. Paymtina, kad, kaip ir bet kuri kita subjektin teis, teis kreiptis teism
285

CIVILINIO PROCESO TEISE

realizuojama tam tikra statym nustatyta tvarka. ios teiss realizavimo tvark numato Lietuvos CPK, nustatantis atitinkamus reikalavimus teismui paduodamo pareikimo formai ir turiniui. Asmuo, pateikiantis iekin, privalo tinkamai (CPK numato reikalavimus iekinio formai ir turiniui) surayti iekin, aikiai suformuluoti iekinio dalyk ir pagrind. Prieingu atveju ir teismui, ir kitiems proceso dalyviams gali bti neaiki ne tik iekovo reikalavimo apimtis, bet ir gino esm. Teismins gynybos prieinamumo principas neleidia atsisakyti teiss kreiptis teism. Taigi bet kokie asmens pareikimai ar sipareigojimai, kad jis nesikreips teism, taip pat ali susitarimai, kad jos nesikreips teism, yra niekiniai ir nesukelia joki teisini padarini. statyme (CPK 137 str. 2 d. 6 p.) numatyta vienintel iimtis: teism galima nesikreipti tik tokiu atveju, jei tarp gino ali yra sudarytas arbitrainis susitarimas ir reikalaujama jo laikytis. Teis kreiptis teism nereikia, kad civilin byl gali ikelti ir teismas. Civilin byla gali bti ikelta tik suinteresuotam asmeniui pateikus pareikim. statyme (CPK 49 str.) numatyti asmenys, kurie turi teis pareikti iekin ir neturdami asmeninio suinteresuotumo. Tokiais atvejais iekinys reikiamas ginant viej interes. Teisingum vykdo tik teismas, vadovaudamasis asmen lygybs statymui ir teismui principu. is principas, tvirtintas CPK6 straipsnyje, i esms apima dvi pagrindines nuostatas. Pirma, civilines bylas nagrinja teismas ir, antra, statymui ir teismui visi asmenys yra lygs. Taigi i io principo iplaukia, kad teismo funkcij negali perimti jokia kita valstybs institucija - Seimas, Vyriausyb ar kiti valstybs (taip pat ir privats) dariniai. Galimi atvejai, kai statymu nustatoma iankstin neteismin gino nagrinjimo tvarka. Tai jokiu bdu nepaneigia principo, kad teisingum vykdo tik teismas. Asmeniui visada turi ilikti galimyb kreiptis teism. Btent tai ir tvirtina mintas principas. Neatsitiktinai ir CPK 24 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ikyla abejoni dl konkretaus gino priskyrimo teismui ar kitai institucijai, ginas nagrinjamas teisme (teismo prioriteto taisykl). CPK 6 straipsnyje raoma, kad teisingumui gyvendinti neturi ir negali turti takos ali lytis, ras, kalba ir kitos aplinkybs. Taigi i norma atkartoja Konstitucijos 29 straipsn, tvirtinant vis asmen lygyb statymui ir draudiant bet koki diskriminacij. Tai reikia, jog teis kreiptis teism lygiai su Lietuvos asmenimis turi bti pripainta ir usienieiams bei asmenims be pilietybs. Proceso koncentruotumo ir ekonomikumo principas. is principas yra naujas Lietuvos civilinio proceso teisje. Jo raymas civilinio proceso kodeks (CPK 7 str.) rodo, kad rengiant 2002 met CPK buvo remiamasi socialiosios civilinio proceso mokyklos propaguojamomis idjomis. ios mokyklos atstov nuomone, proceso udavinys yra nustatyti materialij ties ir kasdieniniame gyvenime gyvendinti materialij teis. Anot ymaus austr proceso teiss mokslininko Franco Kleino, pagrindin proceso socialin funkcija yra kuo greiiau, paprasiau ir pigiau isprsti gin. F. Kleinas teigia, kad valstyb suinteresuota ne tik kad konfliktas bt isprstas teisingai (proceso tiksl vieojo elemento irykinimas), bet ir greitai (operatyvumo principo svarbos akcentavimas). Kiekvienas ginas sutrikdo normali darbo atmosfer tarp atskir visuomens element, todl procesas turi bti koncentruotas. Proceso ekonomikumas ir koncentruotumas, taip pat ir proceso dalyvi tarpusavio bendradarbiavimas glaudiai susijs su bylos proceso operatyvumu, arba by286

Bendrosios civilinio proceso nuostatos

los judjimu priek". Valstyb nra suinteresuota, kad nepigiai kainuojanti teismo maina suktsi tuiai ar judt pernelyg palengva. ia vertt prisiminti ir sparnuota fraze jau tapus teigin, kad ltas teisingumas - blogas teisingumas" (ang. justice delayed -justice denied). Proceso koncentruotumo principas reikia ir tai, kad visi proceso dalyviai (ne vien tik teismas) turi siekti, kad byla bt inagrinta jau per pirmj teismo posd. Tai glaudiai susij su ali procesinio bendradarbiavimo principu (CPK 8 str.). Koncentruotumo principe tvirtinta teismo pareiga rpintis kiek manoma greitesniu bylos inagrinjimu (tai numatyta CPK 72 str.) ir ukirsti keli bet kokiems bandymams vilkinti proces. Kita vertus, tame paiame principe nustatyta ali pareiga rpintis proceso skatinimu. Jeigu alys ios pareigos neatlieka, rizikuoja sulaukti neigiam procesinio poveikio pasekmi. Pavyzdiui, yra nustatyta ali pareiga visus argumentus ir rodymus pateikti pasirengimo nagrinti byl teisme stadijos metu (CPK 226 str.). To nepadarius, teismas turi teis atsisakyti priimti pavluotai pateiktus rodymus (CPK 181 str.) ir pan. Realizuojant proceso koncentruotumo ir ekonomikumo princip, atskiroms byl kategorijoms nustatyti pasirengimo bylos nagrinjimui ir bylos inagrinjimo terminai (pvz., CPK 412 str.), tvirtintos supaprastinto proceso formos: dokumentinis procesas (CPK 424-430 str.), gin dl nedideli sum supaprastinto priteisimo procesas (CPK 441 str.) ir kt. Be proceso ekonomikumo ir koncentruotumo principo, CPK tvirtintas ir draudimo piktnaudiauti procesinmis teismis principas, reikalaujantis, kad alys siningai naudotsi savo procesinmis teismis, ir kartu draudiantis jomis piktnaudiauti. U piktnaudiavim procesinmis teismis alims gali bti taikomos CPK 95 straipsnyje numatytos sankcijos (bauda iki dvideimties tkstani lit, nuostoli atlyginimas). Kooperacijos principas. Proceso dalyvi kooperacijos (bendradarbiavimo) principas (CPK 8 str.) ypa atsiskleidia pasirengimo civilins bylos teisminiam nagrinjimui stadijoje (CPK 225-233 str.). Akcentuojant teismo ir bylos ali bendradarbiavim jokiu bdu nesulyginami teismas ir proceso dalyviai ir nra nuvertinamas teismo, kaip ali gino arbitro, vaidmuo procese. Teismo ir proceso ali bendradarbiavimas i esms skiriasi nuo verslo partneri ar kitokioje veikloje paritetiniais ar subordinacijos pagrindais dalyvaujani asmen bendradarbiavimo. statymo leidjo nustatytos civilinio proceso nuostatos yra lyg savotikas stabdi ir atsvar mechanizmas galimai teismo ar kit proceso dalyvi savivalei". rodym rinkimas ir pateikimas nra tik gino ali reikalas. Atsivelgiant civilinio proceso tikslus, socialin jo funkcij, gana daug teisi ioje srityje turi turti ir byl nagrinjantis teismas, nors, inoma, teismo galios nra beribs. Taigi kooperacijos principas civiliniame procese reikia aktyv gino ali ir byl nagrinjanio teismo bendradarbiavim siekiant kuo greiiau isprsti gin ir priimti byloje teising sprendim. Kooperacijos principas reikia, kad tiek teismas, tiek ir alys bei kiti dalyvaujantys byloje asmenys privalo bendrai veikti siekdamos CPK 2 straipsnyje numatyt tiksl. Akivaizdu, kad tarpusavio bendradarbiavimas turi bti grindiamas siningumu. Bendradarbiavimas reikia, kad alys privalo siningai naudotis savo procesinmis teismis, jomis nepiktnaudiauti, privalo rpintis greitu bylos inagrinjimu, rpestingai ir laiku, atsivelgdamos proceso eig, pateikti teismui rodymus ir argumentus, kuriais grindiami j reikalavimai ar atsikirtimai. Kitaip tariant, a287

CIVILINIO PROCESO TEISE

lys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, bendradarbiaudami su teismu, privalo vadovautis nepiktnaudiavimo procesinmis teismis principu. Antra vertus, teismo bendradarbiavimas su alimis ir kitais dalyvaujaniais byloje asmenimis pareigoja teism stebti, kad procesas vykt grietai laikantis teiss norm ir, inoma, siekti, kad bt ukirstas kelias procesui vilkinti, kad byla bt inagrinta jau pirmajame teismo posdyje. Teismo posdio vieumo principas. is civilinio proceso teiss principas pakartoja konstitucin nuostat (Konstitucijos 117 str.), kad bylos teismuose nagrinjamos vieai. Numatytos ir vieumo principo iimtys. Kai siekiama apsaugoti mogaus asmeninio ar eimyninio gyvenimo slaptum, taip pat kai vieai nagrinjama byla gali atskleisti valstybin, profesin ar komercin paslapt, teismo posdis gali bti udaras. Taiau teismo sprendimas visada turi bti skelbiamas vieai. Proceso vieumas pirmiausia reikia ali ir kit byloje dalyvaujani asmen teis asmenikai ir tiesiogiai dalyvauti procese nagrinjant byl ir susipainti su visa jos mediaga. Proceso vieumo principas reikia ir tai, kad bet kuris visuomens narys turi teis dalyvauti teismo procese, betarpikai stebti teismo darb. Taigi bet kuris asmuo gali pats sitikinti, ar teismas posdio metu elgiasi nealikai ir objektyviai, ar sudarytos visos slygos, kad teisme bt iklausytos abi alys, liudytojai, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir pan. odiai proceso vieumas" nereikia, kad neturi bti paisoma rimties teismo posdio salje, trikdoma teismo posdio eiga. Dl ios prieasties statymuose numatyti ribojimai, reglamentuojantys vaizdo ir garso raymo priemoni naudojim posdio metu. Antai Lietuvoje teismas posdio eigai ir rodymams fiksuoti bei rodymams tirti turi teis naudoti bet kokias technines priemones be joki ribojim (CPK 170 str. 3 d.), o kit asmen teis naudoti technines priemones teismo posdio metu yra ribota. Bylos mediagos vieumo principas. Bylos nagrinjimo vieumas ir bylos mediagos vieumas nra tapats principai. Bylos mediagos vieumas yra papildoma teismo veiklos vieumo garantija. Ji skirta asmenims, kurie nra bylos alys, kurioms j teisin padtis garantuoja teis susipainti su byla. Bylos mediagos vieumas reikia, kad su inagrintos civilins bylos ar vykdomosios bylos mediaga turi teis susipainti bet kuris asmuo. Teis susipainti su bylos mediaga (skaityti byl, daryti nuoraus) atsiranda ubaigus byl, t. y. kai siteisjs teismo sprendimas nebegali bti perirtas. Su vykdomosios bylos mediaga atitinkamai galima susipainti po to, kai teismo sprendimas visikai vykdytas. Taikant bylos mediagos vieumo princip taip pat galimos iimtys. Pavyzdiui, teismas, nagrindamas byl vieame teismo posdyje, turi teis savo iniciatyva ar dalyvaujani byloje asmen praymu nutartimi nustatyti, kad visa bylos mediaga ar jos dalis bt neviea. Taip paprastai daroma, kai reikia apsaugoti mogaus, jo privataus gyvenimo ir nuosavybs slaptum, informacijos apie mogaus sveikat konfidencialum, taip pat jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybs, tarnybos, profesin, komercin ar kita statym saugoma paslaptis. Proceso kalbos principas. Teismo procesas Lietuvoje vyksta valstybine lietuvi kalba. is konstitucinis principas (Konstitucijos 117 str.) tapo ir civilinio proceso principu (CPK 11 str.). Tai nereikia, kad asmenys, nemokantys lietuvi kalbos, neturi teiss bti iklausyti arba kad jie turi maiau teisi u tuos, kurie j moka. Proceso kalbos principas, numatydamas, kokia kalba turi vykti teismo pro-

288

Bendrosios civilinio proceso nuostatos

cesas Lietuvoje, garantuoja, kad asmenims, nemokantiems valstybins kalbos, suteikiama teis nemokamai naudotis vertjo paslaugomis. Kadangi statymas asmeniui suteikia teis kalbti proceso metu ta kalba, kuri jis moka, teis turti vertj atsiranda tiek nemokantiems lietuvi kalbos, tiek ir nepakankamai j mokantiems. Rungimosi principas. iuo principu (CPK 12 str.) pabriama, kad civilinis procesas teisme paprastai yra dviej lygiaveri varov dvikova. Rungimosi principo esm sudaro tai, jog nealikas teismas nagrinja privat gin, todl alys privalo rodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavim ar atsikirtim pagrindu. Taigi alys negali tiktis, kad pakaks tik pareikti iekin, o toliau vis darb atliks teismas, ekspertai, liudytojai ir pan. Rungimosi principas reikia, kad ali procesin elgsena turi bti aktyvi. Sali pasyvumas procese, nepasinaudojimas teise, kartu ir pareiga rodyti savo reikalavimus, rodym nepateikimas nustatytais terminais gali sukelti joms nepageidaujam neigiam pasekmi. Teismas, matydamas, kad gino alis savo reikalavim nerod, paprasiausiai atmes iekin. Rungimosi principas sudaro prielaidas teismui likti nealikam arbitrui, sudaryti alims lygias galimybes procese. Rungimosi principas gali bti laikomas civilinio proceso erdimi. Tai reikia, kad ne teismas, o tik alys nustato gino dalyko apimtis. Teismas paprastai (galimos statymais numatytos iimtys) netiria fakt ir nerenka rodym savo iniciatyva, o sprendim byloje priima remdamasis tik ali nurodytais faktais. Kita vertus, nereikt suprasti, kad gino alys turi ne tik pateikti rodymus ar nurodyti j buvimo viet, bet teisikai vertinti (kvalifikuoti) gino esm. ali rodyt fakt galutinis teisinis vertinimas yra teismo prerogatyva. Dispozityvumo principas. Turint galvoje, kad civilinis procesas pirmiausia sietinas su privai gin nagrinjimu, tai atsakymas, kas turi rpintis privai ali asmenini arba turtini teisi gynyba, perasi pats savaime. Dispozityvumo principas (CPK 13 str.) suponuoja alims galimyb paioms pasirinkti savo procesins elgsenos model - inoma, statym nustatytose ribose. Niekas negali priversti al nutarti kreiptis jai teism ar nesikreipti. Tik alis gali apsisprsti, vesti jai byl teisme paiai ar veikti procese per atstov ir pan. Kitaip tariant, alis turi visik laisv apsisprsti, kaip naudotis (disponuoti) jai statymu garantuojamomis procesinmis bei materialinmis teismis. Be to, kas minta, dispozityvumo principas reikia dar ir tai, kad: 1) ne teismas, bet suinteresuotas asmuo pareikia iniciatyv (iekin), kad bt ikelta civilin byla; 2) iekovas turi teis didinti ar mainti savo reikalavimus; 3) bylos nagrinjimo dalyk (kitaip tariant, ribas) nustato ne teismas, bet alys; 4) iekovas turi teis atsisakyti nuo iekinio; 5) atsakovas turi teis pripainti iekin; 6) alys gali ubaigti byl taikos sutartimi; 7) tiek iekovas, tiek atsakovas gali apsksti priimt sprendim ir pan. Betarpikumo principas. is principas reikia, kad teismas privalo tiesiogiai (betarpikai) itirti visus byloje esanius rodymus, savo sprendim gali pagrsti tik tais rodymais, kurie buvo itirti teismo posdyje, o priimdamas sprendim neturi teiss sprsti klausimo dl netraukt dalyvauti byloje asmen teisi ir pareig. Betarpikumo principas garantuoja, kad alims sudaromos slygos tiesiogiai dalyvauti bylos nagrinjime. is principas glaudiai susijs su teiss bti iklausytam, odikumo bei kitais civilinio proceso principais. Dar yra svarbu tai, kad teismas negali remtis rodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posdio metu (CPK
289

CIVILINIO PROCESO TEISE

263 str. 2 d., 266 str., 270 str.). Tai garantuoja, kad priimant sprendim teismas nesivadovaus prielaidomis, spliojimais ar aplinkybmis, kurios proceso metu nebuvo analizuojamos. Tiesioginio dalyvavimo principas reikia, jog teismas, priimdamas sprendim, neturi teiss sprsti klausimo dl netraukt dalyvauti byloje asmen teisi ir pareig (CPK 266 str.). Teism praktika grietai reaguoja atvejus, kai pasisakoma dl asmen, netraukt bylos nagrinjim, teisi ir pareig. Ir tai suprantama, nes io draudimo paeidimas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 2 p.), taip pat pagrindas procesui atnaujinti (CPK 366 str. 1 d. 7 p.) ir bylai i naujo nagrinti. odikumo principas. io principo (CPK 15 str.) esm ta, kad rodymai, dalyvaujani byloje asmen pasisakymai ir bylos teisminis nagrinjimas vyksta odiu. Svarbus ir kitas odikumo principo aspektas - sprendimas gali bti grindiamas tik ta bylos mediaga, kuri buvo itirta ir pateikta proceso metu odiu. Visi paaikinimai, pareikimai, nuomons, teisin argumentacija pateikiami odiu. Kiti rodymai (daiktiniai, raytiniai), teismui pateiktos ekspert ivados taip pat analizuojami odiu. Gali kilti klausimas, ar odikumo principas nevaro proceso ekonomikumo principo. Suprantama, odinis bylos nagrinjimas visada utrunka ilgiau. Taiau byl nagrindamas odiu teismas turi didesnes galimybes labiau sigilinti ali pozicijas, pasitikslinti j uduodamus klausimus, pagaliau gali labiau suvokti bylos esm. Proceso vyksmas vien ratu kaip tik reikt proceso ekonomikumo ribojim, nes beribis ali ir teismo susirainjimas galt trukti ne vienerius metus. Kita vertus, odiu ne visada galima tiksliai ir aikiai pasakyti, nebna pakankamai laiko teiginiams apsvarstyti. Taigi paprastai civilinis procesas konstruojamas taip, kad bt galima suderinti odin bylos nagrinjim su raytiniu procesu. Lietuvos civiliniame procese taip pat tvirtintas vadinamasis miraus proceso modelis. Iekinys, atsiliepimas iekin visada turi bti pateikiami ratu. Pasirengimas bylos nagrinjimui (CPK 225-233 str.) vyksta miriu bdu: alims ratu pasikeiiant paruoiamaisiais dokumentais ir, teismui nusprendus, kvieiant alis parengiamj posd, kuris vyksta odiu. Bylos nagrinjimas pirmosios instancijos teisme (CPK 176-300 str.) visada vyksta odiu. Tuo tarpu apeliaciniame procese, nors ir ufiksuota, kad procesas vyksta pagal taisykles, numatytas procesui pirmosios instancijos teisme, apeliantui pageidaujant ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims neprietaraujant, procesas gali vykti ratu (CPK 322 str.). inoma, apeliacinis skundas ir atsiliepimas apeliacin skund visada turi bti pateikiami ratu. Nagrinjant bylas kasacine tvarka dominuoja raytinio proceso principas (CPK 356 str. 1 d.). Tik iimtiniais atvejais kasacin byla gali bti nagrinjama odinio proceso tvarka (CPK 356 str. 2 d.). Bylos nagrinjimo nepertraukiamumo ir teisj sudties nekintamumo principas. io principo esm ta, kad, teismui musis nagrinti byl, visas dmesys turi bti sukoncentruotas btent jai, sudaromos galimybs maksimaliai sigilinti bylos esm ir operatyviai baigti jos nagrinjim. Kartais bylos nepertraukiamumo principas dar vadinamas vientisumo principu. Bylos nepertraukiamumo principas reikia ir tai, kad kiekviena byla turi bti nagrinjama dmesingai ir susitelkus tik konkret objekt - ali gin. Tai galima geriau atlikti, kai teismo posdis vyksta be pertrauk, kuri metu usiimama 290

Bendrosios civilinio proceso nuostatos

kitais darbais, atitrkstama nuo nagrintos bylos. Tokia taisykl yra ufiksuota CPK 235 straipsnio 3 dalyje, numatanioje, kad kiekvienos bylos teismo posdis vyksta be pertraukos. Viena i btin bylos nepertraukiamumo, arba vientisumo, principo slyg -teisj sudties nekintamumas. Tai reikia, kad visi teisjai turi bti vienodai susipain su bylos mediaga, iklaus ali paaikinimus, betarpikai ityr rodymus. Taigi is principas labai glaudiai siejasi su betarpikumo ir odikumo principais. Jeigu bylos nagrinjimo metu btina pakeisti teisj, bylos nagrinjimas turi bti pradtas i naujo, iskyrus tuos atvejus, kai dalyvaujantys byloje asmenys neprietarauja, kad byla bt nagrinjama nuo to procesinio veiksmo, kur atlikus ji buvo atidta (CPK 16 str. 2 d., 235 str. 2 d.). Tokia ilyga numatyta siekiant sudaryti slygas procesui byloje toliau vykti operatyviai ir ekonomikai. ali procesinio lygiateisikumo principas. is principas, tvirtintas CPK 17 straipsnyje, i esms atspindi Konstitucijos 29 straipsnyje ufiksuot princip, kad statymui, teismui ir kitoms valstybs institucijoms ar pareignams visi asmenys lygs. Lygiateisikum reikt suprasti taip: kiekvienas dalyvaujantis byloje asmuo turi teis, kad jo byla teisme bt nagrinjama pagal tas paias taisykles, kaip yra nagrinjamos ir kitos bylos. io principo paeidimu bt laikoma vien proceso taisykli taikymas, tarkime, Lietuvos pilieiui, o kitoki - usienieiui, nebent protingu ir pateisinamu atveju. Pavyzdiui, apeliaciniame procese yra tvirtinta bendro pobdio taisykl, kad apeliacinis skundas pateikiamas per 30 dien nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo primimo dienos. Tuo tarpu jeigu apelianto gyvenamoji ar buveins vieta yra usienio valstybje, apeliacinis skundas gali bti pateikiamas per 40 dien. ali procesinio lygiateisikumo principas nereikia, kad visi dalyvaujantys byloje asmenys turi turti lygiai tokias paias teises. Atsivelgiant asmen teisin padt procese, kinta ir procesini teisi apimtis bei pobdis. Pavyzdiui, teis pareikti iekin turi tik iekovas, o atsakovas - ne. Tuo tarpu atsakovas turi teis gintis nuo pareikto iekinio: pateikti atsiliepim, pareikti atsikirtimus ar net pareikti prieiekin. Teisi, kurios priklauso nuo asmens procesins padties, skirtumai jokiu bdu nereikia, kad jiems netaikomas ali procesinio lygiateisikumo principas. iuo atveju procesini teisi lygybs tvirtinim reikt suvokti plaiau, t. y. kad n viena i proceso ali negali turti daugiau teisi u kit. Nuo to, kaip gyvendinamas ali procesinio lygiateisikumo principas, priklauso, ar bus sudarytos slygos pasireikti ir kitiems principams. Pavyzdiui, nepagrstas atsisakymas priimti prieiekin gali reikti dispozityvumo bei rungimosi princip nepateisinam ribojim ir pan. Teismo sprendimo, nutarties, sakymo ir nutarimo privalomumo principas. is principas, tvirtintas CPK 18 straipsnyje, nusako bendro pobdio taisykl, kad teismo procesiniai dokumentai privalomi visiems. Teismas yra valdios institucija, todl jo sprendim privalomumas btinas atributas. Teismo procesiniams dokumentams privalomumo principas ima galioti nuo siteisjimo momento (CPK 279 str.). Atsisakymas vykdyti teismo sprendim ar teismo sprendimo, kitokio teismo procesinio dokumento nepaisymas vertintinas kaip teism nepriklausomumo ir vieosios tvarkos paeidimas. Todl BK 245 straipsnyje teigiama, kad teismo sprendimo nevykdymas yra nusikaltimas. Teismo sprendimo privalomumo princip galima suprasti ir siauresniu aspektu. Teismas aikina ir taiko teiss normas, todl teismo sprendimas yra teiss taikymo 291

CIVILINIO PROCESO TEISE

altinis. Pagal CPK 4 straipsn teismai, aikindami ir taikydami teis, atsivelgia Aukiausiojo Teismo nutartyse suformuluotas teiss aikinimo ir taikymo taisykles (CPK 361 str. 4 d. 2 p.). Taigi Aukiausiojo Teismo nutartys, kaip teiss taikymo altinis, yra privalomos emesniems bendrosios kompetencijos teismams (CPK 362 str. 2 d.), o nukrypimas nuo Aukiausiojo Teismo praktikos yra pagrindas paduoti kasacin skund (CPK 346 str. 2 d. 2 p.). Sprendimo primimo slaptumo principas. io principo (CPK 19 str.) esm yra ta, kad turi bti utikrinama, jog sprendim byloje priimt inagrinjs byl teisjas ar teisj kolegija pagal savo vidin sitikinim, neveikiami jokios paalins takos. i principin nuostata glaudiai siejasi su teisj nepriklausomumo ir nealikumo principu. Taigi po bylos nagrinjimo teismas ieina sprendimo primimo kambar, kuriame turi bti sudarytos palankios slygos sprendimui priimti. Viena i toki slyg - teisj nuomons dl bylos faktini bei teisini aplinkybi vertinimo neturi bti vieinamos. Kai byla nagrinjama kolegialiai, teismo sprendimas priimamas bals dauguma. Teisjas, nesutinkantis su koleg nuomone, turi teis ratu idstyti savo atskirj nuomon. statymas draudia teisjui skelbti nuomones, kurios buvo aptarinjamos pasitarimo kambaryje (CPK 264 str.), taiau atskirosios nuomons pareikimas nra pripastamas io principo paeidimu (CPK 264 str. 2 d., 268 str. 6 ir 7 d.). Valstybs garantuotos teisins pagalbos principas. Tarp ali kils ginas neretai bna sudtingas, o jo suvokimas reikalauja teisini ini. Natralu, kad ne kiekvienas bylininkas j turi. Dl ekonomini prieasi ne kiekvienas asmuo gali kreiptis advokat, kuris suteikt reikiam teisin konsultacij. Minimas principas tvirtina teis asmeniui, neturiniam pakankamai finansini itekli, tiktis, kad savo procesinmis teismis jis gals pasinaudoti tokia apimtimi ir taip pat kvalifikuotai kaip prieinga gino alis, besinaudojanti advokato pagalba. Taigi teisins pagalbos prieinamumo principas tiesiogiai veikia asmen procesinio lygiateisikumo princip ir nuo to gali priklausyti, ar apskritai abi alys naudosis tinkamu procesu (ETK 6 str.). Teis valstybs apmokam teisin pagalb tvirtinta nacionaliniame CPK (CPK 20 str.) ir vardyta principu i esms todl, kad statymo leidjas jau anksiau buvo prims Valstybs garantuojamos teisins pagalbos statym. CPK 20 straipsnyje, kuriame numatytas mintas principas, paymima, kad teis valstybs garantuojam nemokam teisin pagalb atsiranda statym numatyta tvarka. Beje, nemokama valstybs teisin pagalba numatyta ne visiems asmenims, o tik fiziniams. Pagal Valstybs garantuojamos teisins pagalbos statymo 1 straipsn valstybs garantuojama teisin pagalba yra pripastama Lietuvos Respublikos pilieiams, taip pat Lietuvoje nuolat gyvenantiems usienio pilieiams ir asmenims be pilietybs, jeigu kitaip nenumatyta Lietuvos Respublikos statymuose ar tarptautinse sutartyse, dl turtins padties negalintiems tinkamai ginti savo teisi ir statym saugom interes. Tokie asmenys turi teis nemokamai statymo nustatyta tvarka gauti teisin informacij, konsultacijas ir bti atstovaujami civilinse bylose. Teisj ir teism nepriklausomumo ir nealikumo principas. is principas yra vienas i demokratins teisins valstybs neginijam element. Tik nepriklausomas nuo kit valstybs valdios institucij teismas gali vykdyti teisingum. Toks principas yra tvirtintas daugumos demokratini valstybi konstitucijose, taip pat Konstitucijos 109 straipsnyje, Teism statymo 2, 3, 4 straipsniuose, aptartas 292

Bendrosios civilinio proceso nuostatos

daugelyje tarptautini ataskait, dokument, mokslini darb. Galima kalbti apie institucin teismo ir asmenin teisjo nepriklausomum. Teisjo nepriklausomumas yra jo nealikumo sprendiant konkret gin prielaida ir btina slyga. Apie teisjo ir teismo nepriklausomum ne kart yra pasisaks ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas. Pavyzdiui, prietaraujaniomis Konstitucijoje tvirtintam teism ir teisj nepriklausomumo principui pripaintos: vykdomosios valdios teis premijuoti teisjus (1995 met gruodio 6 d. nutarimas); statymo leidjo teis atidti siteisjusio teismo sprendimo vykdym (1997 met lapkriio 13 d. sprendimas); vykdomosios valdios institucij pernelyg didelis dalyvavimas atrenkant pretendentus teisjus, juos skiriant teisjo pareigas bei sprendiant klausimus, susijusius su teisjo karjera (1999 met gruodio 21 d. nutarimas bei 2000 met sausio 12 d. sprendimas); teisj atlyginim mainimas (2001 met liepos 12 d. nutarimas) ir pan. Teiss nealik teism pagrindin garantija yra ta, kad teisjas privalo nusialinti arba gali bti nualintas nuo bylos nagrinjimo, kai susiduriama su statyme numatytais pagrindais (CPK 65 str.). Teism praktikoje beveik nekyla problem, kai reikia sprsti teisjo nualinim (nusialinim), remiantis giminysts santykius apibrianiu kriterijumi (CPK 65 str. 1 d. 2 p.) arba santuokos, globos ar rpybos santyki pagrindu (CPK 65 str. 1 d. 3 p.) ir kitais atvejais. Asmenims, statymo nustatyta tvarka sprendiantiems teisjo nu(si)alinimo klausimus, sudtingiau priimti teising sprendim tada, kai byloje dalyvaujantys asmenys teigia, jog teisjo sutuoktinis (sugyventinis) arba jo artimieji giminaiiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi" arba yra aplinkybi", kurios kelia abejoni dl teisjo nealikumo. Teisjo nealikumas turi bti ne tik subjektyviai vertintas, bet ir objektyviai matomas. Neutenka to, kad paiam teisjui atrodo, jog tam tikros aplinkybs, kurios kelia abejoni bylininkui dl teisjo nealikumo, yra nepagrstos ir subjektyviai jo (teisjo) neveikia. Europos mogaus teisi teismas, pltodamas objektyviojo nealikumo koncepcij, t. y. i esms pripaindamas, kad aplinkyb, jog teisjas, nagrindamas byl turi atrodyti nealikas ne tik jam paiam, bet ir paaliniam asmeniui, objektyviam stebtojui, ne kart yra pripains prietaraujaniu ETK 6 straipsnio 1 daliai tokius atvejus, kai byl nagrinjs teisjas neatitinka nealikumo kriterijaus. Pavyzdiui, Europos mogaus teisi teismas 2003 m. birelio 17 d. sprendime pripaino, kad teisjas negali bti laikomas nealiku, kai jis nagrinja byl, kurioje su viena i proceso ali (universitetu, kuriame skaito paskaitas) yra susijs profesiniais ir finansiniais ryiais, nes tai gali sukelti pareikjui rimtas teisines abejones dl teisjo nealikumo.

1.4. BYL PRISKIRTINUMAS TEISMAMS IR TEISMINGUMAS

BYL PRISKIRTINUMAS TEISMAMS Teismo kompetencij i esms apibdina byl priskirtinumo teismams ir byl teismingumo institutai. Byl paskyrim bendros kompetencijos ar specializuotiems teismams nustato teismingumo institutas. Bylos priskirtinumo teismui klausim turi isprsti pats teismas (teisjas) ex officio (pagal pareigas"). Tai reikia, kad 293

CIVILINIO PROCESO TEIS

bylininkas negali nusprsti, kokia institucija ar teismas turi nagrinti jo keliam klausim ar byl. Teismo teis sprsti, ar ginas priklauso jo kompetencijai ir jurisdikcijai, yra viena i teismo nepriklausomumo garantij. Byl priskirtinum teismams reglamentuoja CPK 22-24 straipsniai, o teismingum - CPK 25-36 straipsniai. Byl priskirtinumas teismams (anksiau vadinta inybingumu) - tai byl priskyrimas teismo kompetencijai. Byl priskirtinumo esm tvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio, Europos mogaus teisi ir laisvi apsaugos konvencijos 6 straipsnio bei CPK 5 straipsnio nuostatose, pagal kurias kiekviena asmens paeista teis turi bti ginama teisme. Konstitucijos ir Konvencijos nuostatose tik numatyta teis kreiptis teism, bet nenustatyta ios teiss gyvendinimo tvarka. Teismo veikla vykdant teisingum yra procesin veikla ir, atsivelgiant nagrinjam santyki prigimt, i veikl reglamentuoja civilinio proceso, baudiamojo proceso ar administracinio proceso normos. Jau minta, kad teismins pagalbos principas reikalauja, kad kiekvienam asmeniui turi bti utikrinta teis kreiptis teism dl paeistos teiss gynimo. Civiliniams teismams priskiriami nagrinti ginai, kylantys i civilini, eimos, darbo, intelektins nuosavybs, bankroto ir kit privatini teisini santyki. Byl priskirtinumas civiliniams teismams jokiu bdu neatima galimybs nustatyti iankstin gin sprendimo ne teisme tvark. Vienintel slyga - tokie atvejai turi bti numatyti statymuose. Taigi teis suinteresuotam asmeniui kreiptis teism atsiranda tik tada, kai is asmuo laikosi statymo nustatytos iankstins gino nagrinjimo tvarkos. Tik laiksis tokios tvarkos, asmuo gyja teis kreiptis teism. Antai Civilinio kodekso 2.24 straipsnio 2 dalyje raoma, kad tuo atveju, kai tikrovs neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomens informavimo priemon, asmuo, apie kur ie duomenys buvo paskleisti, turi teis surayti paneigim ir pareikalauti, kad ta visuomens informavimo priemon paneigim nemokamai atspausdint ar kitaip paskelbt per dvi savaites nuo jo gavimo dienos. Tik atsisakius tai padaryti ar nepadarius to per statymo nustatyt termin, asmuo gyja teis kreiptis teism (CK 2.24 str. 4 d.). statymuose ir kituose teiss aktuose gali bti numatyta teis suinteresuotam asmeniui pasinaudoti iankstine gino nagrinjimo tvarka arba i karto tiesiogiai kreiptis teism. Ta aplinkyb, kad buvo pasinaudota iankstine gino sprendimo tvarka, neatima teiss po to kreiptis teism. Pavyzdiui, Geleinkelio transporto kodekso 72 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad iekiniai dl reikalavim, kylani i veimo sutarties, pareikiami teismui, taiau iekovas iki iekinio pareikimo gali pateikti pretenzij geleinkelio monei. BYL TEISMINGUMAS Asmeniui, kurio teiss paeistos, btina isiaikinti, kok teism reikia kreiptis teismins gynybos. Civilines bylas nagrinja bendrieji apylinks, apygardos teismai, Lietuvos apeliacinis teismas bei Lietuvos Aukiausiasis Teismas. J kompetencija nustatyta CPK, reglamentuojaniame teismingumo tvark. Pirmiausia reikia isiaikinti, kurios grandies bendrosios kompetencijos teismas, t. y. apylinks ar apygardos, turi nagrinti civilin byl kaip pirmosios instancijos teismas. Lietuvos apeliacinis ir Lietuvos Aukiausiasis teismai byl kaip pirmosios instancijos teismai nenagrinja. Taiau nepakanka nustatyti, kokia bendrosios teism sistemos

294

Bendrosios civilinio proceso nuostatos

grandis yra kompetentinga nagrinti konkret gin. statyme nustatytos tam tikros taisykls, kurias apibendrintai galima vadinti teismingumo taisyklmis. CPK numatyta bendrojo pobdio taisykl, kurios esm tokia: iekiniai teismuose nagrinjami pagal atsakovo gyvenamj viet arba buvein (CPK 29 str.). Laikantis ios taisykls nagrinjama dauguma byl. Kita vertus, statyme numatyta galimyb tam tikrais atvejais bylos alims susitarti, koks teismas galt nagrinti j gin (CPK 32 str.). Taiau bylininkai negali pakeisti iimtinio (ginai dl nekilnojamojo daikto paprastai nagrinjami to daikto buvimo vietos teisme (CPK 31 str.)) ir rinio (kai byla jau statymu priskirta atitinkamos ries teismui: civiliniam, administraciniam, apylinks ar apygardos teismui) teismingumo. Tam tikrais atvejais statymas suteikia galimyb iekovui paiam pasirinkti, kok teism jam kreiptis. Tokie atvejai ivardyti CPK 30 straipsnyje. Pavyzdiui, pagal savo gyvenamj viet kreiptis teism iekovas gali dl ilaikymo priteisimo ir dl tvysts nustatymo, dl atlyginimo alos, padarytos sualojant fizinio asmens sveikat. Iekinys, susijs su juridinio asmens filialo veikla, gali bti pareikiamas ir pagal filialo buvimo viet. Iekinys dl sutari, kuriose nurodyta vykdymo vieta, taip gali bti pareikiamas ir pagal sutarties vykdymo viet. Paprastai tos paios grandies teism kompetencija nesiskiria. CPK 28 straipsnyje numatyta iimtis i ios taisykls. Civilines bylas dl gin, numatyt Patent, Preki enkl statymuose, dl vaikinimo pagal usienio valstybi piliei praymus vaikinti Lietuvos Respublikos piliet nagrinja tik Vilniaus apygardos teismas. Iimtiniais atvejais, kad byla bt inagrinta operatyviau ir ekonomikiau, teism vadovai gali civilin byl perduoti nagrinti kitam teismui (CPK 35 str.). iuo atveju galima neatsivelgti teritorinio, iimtinio, rinio (iskyrus byl priskirtinum administraciniams teismams) bei sutartinio teismingumo taisykles.

1.5. PROCESO DALYVIAI

Civilinio proceso dalyviai yra dalyvaujantys byloje asmenys ir kiti proceso dalyviai. Dalyvaujantys byloje asmenys nuo kit asmen skiriasi tuo, kad jie turi bti teisikai suinteresuoti bylos baigtimi. CPK 37 straipsnis dalyvaujaniais byloje asmenimis vardija: 1) alis, t. y. iekov ir atsakov; 2) treiuosius asmenis; 3) valstybs, savivaldybi institucijas, kitas statymuose numatytas organizacijas bei prokuror, pareikusius iekin kit asmen interesams ginti (CPK 49 str.) arba statyme nurodant konkreius atvejus, kai toks iekinys galimas (pvz., CK 3.182 straipsnio 2 dalyje numatyta vaiko teisi apsaugos institucijos ir prokuroro teis pareikti iekin dl laikino ar neterminuoto tv valdios ribojimo). Prie dalyvaujani byloje asmen priskiriami ir pareikjai bei suinteresuoti asmenys (CPK 442 str. ivardytose bylose), kreditorius bei skolininkas (CPK 431 str.). Dalyvaujaniais byloje asmenimis laikomi ir mint asmen atstovai. Iekovas ir atsakovas neabejotinai yra svarbiausi dalyvaujantys byloje asmenys. Jie turi atitinkamas teises ir pareigas, pavyzdiui, teis susipainti su bylos mediaga, daryti iraus ir nuoraus, pareikti nualinimus, teikti rodymus, dalyvauti tiriant rodymus, apsksti teismo sprendim (CPK 42 str.). Remdamasis dispozityvumo principu, iekovas taip pat turi teis pakeisti iekinio pagrind arba dalyk, padidinti arba sumainti iekinio reikalavimus arba atsisakyti iekinio, o atsakovas

295

CIVILINIO PROCESO TEISE

turi teis pripainti iekin. alys gali ubaigti byl taikos sutartimi. Be teisi, alys civiliniame procese turi ir pareigas. Antai alims numatyta pareiga (CPK 42 str. 5 d.) siningai naudotis priklausaniomis procesinmis teismis. Tai reikia ir alies pareig rpintis, kad procesas judt priek, t. y. laiku bt pateikti byloje btini ir turimi rodymai, vykdyti teismo nurodymus ir kitaip bendradarbiauti su teismu, siekiant, kad byla bt teisingai isprsta kaip galima greiiau.

1.6. BYLINJIMOSI ILAIDOS

Bylinjimosi ilaidos yra ilaidos, skirtos procesini veiksm atlikimui padengti, visikai ar i dalies ilaidoms, kurias patyr laimjusi byl proceso alis, apmokti. Bylinjimosi ilaidas sudaro pinigai, kuriuos turi sumokti alys u tam tikrus teismo atliekamus procesinius veiksmus, be to, j turtos pinigins ilaidos, susijusios su bylos nagrinjimu teisme. YMINIS MOKESTIS CPK 80 straipsnyje numatytas atitinkamas mokestis, vadinamas yminiu, kur asmuo, besikreipiantis teism, privalo sumokti. Nepaisant to, kad yminis mokestis, nustatytas tam, kad, be kita ko, atlikt ir prevencin funkcij, t. y. apsaugot nuo to, kad asmenys nesikreipt teism vien dl bylinjimosi", valstyb turi numatyti tokius yminio mokesio dydius, kurie neukirst kelio asmeniui pasinaudoti teise teismin gynyb arba i esms nepaneigt ios reikmingos teiss. Prieingu atveju valstyb gali bti pripainta paeidusi EZTK 6 straipsnio reikalavimus. Atsivelgus tai, CPK numatyti tokie yminio mokesio dydiai, kurie nevaryt asmens teiss kreiptis teism. Pavyzdiui, kreipiantis teism dl vis gin (iskyrus turtinius), yminis mokestis svyruoja nuo 20 iki 100 lit. Turtiniuose ginuose yminio mokesio dydis priklauso nuo iekinio sumos. Pavyzdiui, jeigu iekinys nevirija 100 000 lit, yminis mokestis sudarys 3 procentus nuo iekinio sumos. Maksimalus yminio mokesio dydis negali viryti 30 000 lit (CPK 80 str.). Kita vertus, statyme numatyti atvejai, kai iekovai nuo yminio mokesio yra atleidiami (CPK 83 str.). Pavyzdiui, jeigu sutuoktiniai kreipiasi teism ir prao nutraukti santuok bendru sutarimu, yminis mokestis neimamas. itaip yra skatinamos alys gera valia ir taikiai isprsti problemas. yminio mokesio neturi mokti ir asmenys, kurie kreipiasi teism dl nusikalstama veika padarytos turtins ir neturtins alos atlyginimo. Svarbi asmens teiss kreiptis teism garantija - tai atleidimas nuo yminio mokesio mokjimo vis asmen, kurie Vyriausybs nustatyta tvarka pripainti socialiai remtinais (CPK 83 str. 4 d.). Atkreiptinas dmesys, kad teismui yra suteikta teis, atsivelgus turtin padt, visikai ar i dalies atleisti asmen nuo yminio mokesio mokjimo (CPK 83 str. 3 d.). BYLINJIMOSI ILAID PASKIRSTYMAS Lietuvos civiliniame procese tvirtinta taisykl, kad ilaidas, patirtas bylinjimosi metu, laimjusiai aliai atlygina pralaimjusi byl alis. Be to, teismas ias ilaidas i antrosios alies priteisia net ir tuo atveju, jei ioji ir bt atleista nuo byli296

Bendrosios civilinio proceso nuostatos njimosi ilaid mokjimo valstybs biudet (CPK 93 str. 1 d.). Tokio principo esm yra ta, kad kiekvienas bylininkas, prie praddamas teismo proces, gerai apsvarstyt, ar verta bylintis, nes pralaimjimo atveju teks ne tik paiam padengti bylinjimosi ilaidas, bet ir atlyginti jas bylos oponentui. i nuostata, kaip ir yminis mokestis, skatina vengti beprasmiko bylinjimosi, nepiktnaudiauti teise kreiptis teism teismins gynybos. Jeigu iekinys tenkinamas i dalies, bylinjimosi ilaidos paskirstomos alims proporcingai teismo patenkint ar atmest iekinio reikalavim daliai. Tokiu atveju i atsakovo priteisiamos ne visos iekovo turtos bylinjimosi ilaidos, o tik tokia j dalis, kuri atitinka patenkint reikalavim dal. PIKTNAUDIAVIMO PROCESINMIS TEISMIS PASEKMS alis, kuri nesiningai pareik nepagrst iekin (apeliacin, kasacin skund) arba smoningai veik prie teising ir greit bylos inagrinjim ir isprendim, gali bti teismo pareigota atlyginti kitai aliai jos patirtus nuostolius. CPK 95 straipsnyje tvirtinta svarbi nuostata, leidianti aliai, kuri piktnaudiauja procesinmis teismis, taikyti rimtas procesines sankcijas. ia nuostata taip pat siekiama gyvendinti proceso koncentruotumo ir ekonomikumo princip. Dl vienos alies piktnaudiavimo kita alis gali patirti vairi nuostoli, pavyzdiui, sugaiti daug laiko, negauti atlyginimo, kit pajam, patirti kelions ilaid ir pan. Piktnaudiaujant procesinmis teismis alos gali bti padaryta ne tik aliai, bet ir valstybei, t. y. nepagrstai ieikvotos teismo ir byloje dalyvaujani asmen los bei laikas. Tokiu atveju nuostoliai iiekomi ne tik alies naudai, bet ir paskiriama bei iiekoma iki dvideimties tkstani lit bauda valstybs naudai. CPK yra nurodyti ir konkrets nuostoli atlyginimo atvejai. Antai CPK 440 straipsnyje numatytas dl teismo sakymo tvarka pareikto nesiningo reikalavimo atsiradusi nuostoli atlyginimas, kuris gali siekti iki vieno tkstanio lit dydio baud, o CPK 463 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad asmuo, kuris padav aikiai nepagrst pareikim pripainti fizin asmen neveiksniu ar ribotai veiksniu, teismo nutartimi gali bti nubaustas nuo penki imt iki dviej tkstani lit bauda. I tokio asmens priteisiamos ir bylinjimosi ilaidos.

1.7. TEISMO NUOBAUDOS

Teismo nuobaudos - tai statyme numatytos sankcijos, kurias teismas gali skirti byloje dalyvaujantiems asmenims, kitiems proceso dalyviams (liudytojams, ekspertams, vertjams) bei kitiems asmenims u procesini pareig nevykdym arba netinkam vykdym (CPK 103 str.). Teismas gali spti proceso dalyv, gali j paalinti i teismo sals, skirti baud, galiausiai - aret. Teismo nuobaud ri sraas yra baigtinis. Nuobaudos skiriamos asmenims, bylos nagrinjimo teisme metu paeidiamiems teismo posdio tvark. Paeidus proceso tvark asmen posdio pirmininkas pirmiausia spja (CPK 162 str. 1 d.). i teismo nuobauda taikoma tik byl nagrinjant odinio proceso tvarka asmenims, esantiems teismo posdi salje. Paalinimas i teismo posdi sals - grietesn nuobauda, paprastai skiriama asmenims, kurie jau buvo spti. Nutartis paalinti asmen i teismo posdi sals
297

CIVILINIO PROCESO TEISE

raoma teismo posdio protokol, o jei protokolas neraomas, priimama CPK 291 straipsnio reikalavimus atitinkanti teismo nutartis. Baudas teismas skiria u procesini pareig nevykdym, piktnaudiavim procesinmis teismis. Jos skiriamos CPK numatytais atvejais. Teismas neturi teiss skirti baudos, kuri nenumatyta statyme. Pavyzdiui, teismas gali skirti baud: alims - u nesining naudojimsi procesinmis teismis (CPK 95 str.); visiems proceso dalyviams, piktybikai nepaklususiems teismo posdio pirmininko patvarkymui arba paeidusiems teismo posdio tvark (CPK 162 str. 6 d.); byloje dalyvaujantiems asmenims - u priesaikos sulauym (CPK 186 str. 6 d.); vertjui -u neteist atsisakym atlikti savo pareigas (CPK 240 str. 4 d.); asmeniui, pareikusiam akivaizdiai nepagrst pareikim pripainti fizin asmen neveiksniu arba ribotai veiksniu (CPK 463 str.); alims - u neatvykim teismo posd, jeigu statymuose nustatyta j pareiga jame dalyvauti arba jei teismas pripasta, jog btina, kad alis dalyvaut ir nra galimybs sprendim priimti u aki (CPK 246 str. 3 d.); liudytojui, vertjui, ekspertui, be svarbi prieasi neatvykusiems teismo posd (CPK 245 str. 2 d.); juridinio asmens vadovui, dl kurio kalts atstovas neatvyko teismo posd (CPK 246 str. 3 d.); kreditoriui, nesiningai teismo sakymo tvarka pareikusiam akivaizdiai nepagrst reikalavim (CPK 440 str.); byloje dalyvaujantiems asmenims - u nevykdym pareigos praneti teismui apie procesini dokument teikimo vietos pasikeitim (CPK 121 str. 3 d.); asmenims, dl kuri kalt veiksm nevykdytas teismo reikalavimas pateikti turimus raytinius rodymus ir nepraneta teismui, kad raytinio rodymo negalima pateikti dl svarbi prieasi, arba nurodytas prieastis teismas pripaino nesvarbiomis (CPK 199 str. 6 d.); asmenims, dl kuri kalt veiksm nevykdytas teismo reikalavimas pateikti j turimus daiktinius rodymus ir teismui nepraneta, kad daiktinio rodymo negalima pateikti dl svarbi prieasi (CPK 207 str.); alies atstovui - u neatvykim nesant svarbi prieasi teismo posd, kai dl tokio neatvykimo teismas atideda bylos nagrinjim (CPK 246 str. 3 d.); skolininkui - u nevykdym pareigos pateikti informacij apie turim turt ir jo buvimo viet arba melaging duomen pateikim (CPK 645 str. 2 d.). Paprastai maksimalus baudos dydis nevirija vieno tkstanio lit. Teismas baudos dyd nustato atsivelgdamas paeidimo pobd ir paeidim padariusio asmens veiksmus bei kitas reikmingas aplinkybes. Kaip minta, statyme yra numatytos ir didesns baudos: u piktnaudiavim procesinmis teismis teismas gali skirti baud iki dvideimties tkstani lit; u teismo antstolio reikalavim pateikti informacij apie turim turt nevykdym arba melaging duomen pateikim antstolio teikimu gali skirti iki dviej tkstani lit baud. Aretas, kurio trukm negali viryti penkiolikos par, gali bti skiriamas byloje dalyvaujantiems asmenims, kitiems proceso dalyviams ir asmenims, esantiems teismo posdi salje, u piktybik teismo posdio pirmininko nurodym nevykdym arba teismo posdi tvarkos paeidimus (CPK 162 str. 6 d.).

1.8. PROCESINIAI DOKUMENTAI IR J TEIKIMAS

PROCESINIAI DOKUMENTAI Procesiniai dokumentai yra dviej ri: 1) byloje dalyvaujani asmen (CPK 110 str.) ir 2) teismo (CPK 116 str.). Dalyvaujanio byloje asmens procesiniam do298

Bendrosios civilinio proceso nuostatos

kumentui keliami tam tikri reikalavimai. Antai jame visada turi bti ie rekvizitai: 1) teismo, kuriam paduodamas procesinis dokumentas, pavadinimas; 2) dalyvaujani byloje asmen procesin padtis, vardas, pavard, asmens kodas (jeigu jis yra inomas), gyvenamoji vieta, o tais atvejais, kai dalyvaujantys byloje asmenys arba vienas i j yra juridinis asmuo, - visas jo pavadinimas, buvein, kodas, atsiskaitomosios sskaitos numeris ir kredito staigos rekvizitai; 3) procesinio dokumento pobdis ir dalykas; 4) aplinkybs, patvirtinanios procesinio dokumento dalyk, ir rodymai, patvirtinantys ias aplinkybes; 5) priedai pridedami prie pateikiamo procesinio dokumento; 6) procesin dokument paduodanio asmens paraas ir jo suraymo data (CPK 111 str. 2 d.). Jeigu procesin dokument teismui pateikia atstovas, procesiniame dokumente nurodomi CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyti duomenys apie atstov, taip pat pridedamas dokumentas, rodantis atstovo teises ir pareigas, jeigu tokio dokumento byloje dar nra arba jeigu byloje esanio galiojimo terminas yra pasibaigs. Dalyvaujani byloje asmen procesiniai dokumentai - tai i asmen iekiniai, prieiekiniai, atsiliepimai iekinius ar prieiekinius, dublikai (iekovo atsiliepimai atsakovo pareikt atsiliepim), triplikai (atsakovo atsiliepimai dubli-k), atskirieji, apeliaciniai ir kasaciniai skundai bei atsiliepimai juos ir kiti dokumentai, kuriuose raytinio proceso metu pareikti j praymai, reikalavimai, atsikirtimai ar paaikinimai (CPK 110 str.). Teismo procesiniai dokumentai (sprendimai, sakymai, nutartys, nutarimai, rezoliucijos, teismo posdio protokolai, aukimai ir praneimai) - tai proceso metu teismo priimti dokumentai (CPK 116 str.). PROCESINI DOKUMENT TEIKIMAS Nepakanka vien nepriekaitingai surayti procesinius dokumentus. Viena i teismo proceso slyg - procesiniai dokumentai turi bti tinkamai teikti. Tai teismo pareiga. Teismas procesinius dokumentus paprastai teikia registruotu patu, per antstolius, kurjerius (CPK 117 str.). Teismas naudojasi teismo antstoli paslaugomis tais atvejais, kai alis aikiai vengia priimti procesinius dokumentus. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo sutinka, teismas gali iduoti jam procesin dokument, kad j teikt adresatui. Procesinius dokumentus teikti elektroninmis priemonmis - per ryi galinius renginius galima dalyvaujanio byloje asmens sutikimu. Kai iekovas, atsakovas ar tretysis asmuo veda byl per atstov, su byla susij procesiniai dokumentai teikiami tik atstovui (CPK 118 str.). Savo ruotu atstovas privalo nedelsdamas praneti atstovaujamajam gavs procesinius dokumentus. Dar viena galimyb - procesinius dokumentus vienos alies advokatas gali perduoti kitos alies advokatui. Vienintel slyga - advokatai turi atstovauti abiem gino alims (CPK 119 str.). Dalyvaujantys byloje asmenys privalo nedelsdami informuoti teism ir kitus byloje dalyvaujanius asmenis apie kiekvien procesini dokument teikimo vietos pasikeitim. U ios pareigos nevykdym teismas dalyvaujantiems byloje asmenims turi teis skirti iki vieno tkstanio lit baud.

299

CIVILINIO PROCESO TEISE

1.9. IEKINYS
IEKINIO TURINYS Kai paeidiamos asmens teiss, iam tenka apsisprsti, koki gynybos priemoni imtis. Nusprend, kad teismas - vienintel institucija, galinti apginti paeistas teises (jei derybos su prieinga alimi nedav rezultat, nra galimybs kreiptis kitas institucijas ir pan.), asmuo gali priimti sprendim kreiptis teism. Tokiu atveju reikia surayti iekin. Iekinys laikomas vienu reikmingiausi ali procesiniu dokumentu. Tik iekinys suteikia teisin galimyb pradti civilin proces. CPK 135 straipsnyje iekiniui keliami tam tikri reikalavimai. Iekinyje btina nurodyti: iekinio sum, jeigu iekinys turi bti kainotas; aplinkybes, kuriomis iekovas grindia savo reikalavim (faktin iekinio pagrind); rodymus, patvirtinanius iekovo idstytas aplinkybes, liudytoj gyvenamosios vietos ir kitoki rodym buvimo viet; iekovo reikalavim (iekinio dalyk); iekovo nuomon dl sprendimo u aki primimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas pareikt iekin arba parengiamasis procesinis dokumentas; informacij, ar byla bus vedama per advokat. inoma, iekinys turi atitikti ir reikalavimus, keliamus visiems byloje dalyvaujanio asmens dokumentams (CPK 111 str.), t.y. iekinyje turi bti dokumento pavadinimas, teismo, kuriam jis pateikiamas, pavadinimas, byloje dalyvaujani asmen vardai, pavards, asmen kodai ir pan. Iekinio turinys turi bti aikus ir suprantamas. Prieingu atveju atsakovas negals argumentuotai gintis, o teismui bus neaiku, kokios iekovo teiss ir kokiu bdu buvo paeistos, ko pageidauja iekovas ir pan. Taigi iekinyje turt bti kaip galima isamiau nurodytos visos reikmingos bylai teisingai isprsti aplinkybs, tas aplinkybes pagrindiantys rodymai bei aikus ir nedviprasmikas iekovo reikalavimas. Reikt turti galvoje tai, kad ne laiku pateiktus rodymus teismas gali atsisakyti priimti (CPK 181 str.). Apskritai alis, kuri nesirpina proceso skatinimu, gali patirti neigiam padarini. Beje, statymas nereikalauja, kad iekovas nurodyt teiss normas (tai yra teismo prerogatyva), kuriomis vadovaudamasis teismas turt priimti jam palank sprendim, taiau aplinkybes, pagrindianias teiss paeidimo fakt, bei savo reikalavimus nurodyti visada privalu. Sali ar dalyvaujani byloje asmen nenurodyt teiss norm ar teisini argument parinkimas teismui sprendiant gin pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes teism praktikoje nepripastamas iekinio pagrindo pakeitimu. Teisin iekinio pagrind reikia nurodyti, kai alis pati privalo rodinti usienio teiss turin (CPK 808 str. 2 d.). IEKINIO PRIMIMAS Iekinio teikimas teismui savaime nereikia, kad teismas ikels civilin byl ir prads kitus procesinius veiksmus. Teismas turi ne tik patikrinti, ar iekinys atitinka procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus, numatytus CPK 111 ir 135 straipsniuose, bet ir nustatyti, ar pareikim pateiks asmuo turi teis kreiptis teism dl teismins gynybos. Kitaip tariant, kreipimasis teism visada siejamas su tam tikromis teisinmis prielaidomis. statymas pareigoja teism atsisakyti priimti iekin (CPK 137 str.), jeigu: iekinys nenagrintinas teisme; iekinys neteismingas tam teismui; suinteresuotas as300

Bendrosios civilinio proceso nuostatos

muo, kreipsis teism, nesilaik statym nustatytos tai byl kategorijai iankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos; yra siteisjs teismo arba arbitrao sprendimas, priimtas dl gino tarp t pai ali, dl to paties dalyko ir tuo paiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti iekovo atsisakym iekinio ar patvirtinti ali taikos sutart; teismo inioje yra byla dl gino tarp t pai ali, dl to paties dalyko ir tuo paiu pagrindu; alys yra sudariusios susitarim perduoti t gin sprsti arbitraui ir atsakovas prietarauja gino nagrinjimui teisme bei reikalauja laikytis arbitrainio susitarimo; pareikim paduoda neveiksnus fizinis asmuo; pareikim suinteresuoto asmens vardu padav negaliotas vesti byl asmuo. Teismo atsisakymas priimti iekin daniausiai nekliudo vl kreiptis teism su tuo paiu iekiniu, jeigu yra paalintos arba inyko aplinkybs, kliudiusios priimti iekin. Bylos iklimu prasidjs civilinis procesas sukelia tam tikrus procesinius teisinius padarinius: iekin pareiks asmuo netenka teiss pareikti tapat iekin tame paiame ar kitame teisme; prasideda pasirengimo bylos nagrinjimui teisme stadija ir nustatyt procesini termin eiga (CPK 142 str. 1 d., 413, 421 ir kt. str.); civilinio proceso dalyviai gyja byloje dalyvaujanio asmens procesin padt, procesines teises ir pareigas ir pan. ATSILIEPIMAS IEKIN Civiliniame procese tiek teismui, tiek alims svarbu yra inoti ne tik, koks yra iekovo reikalavimas, bet ir kokia prieingos alies - atsakovo pozicija dl kilusio gino. Pateikdamas iekin, iekovas idsto argumentus, kuriais remiantis prao patenkinti savo reikalavim. Atsakovas taip pat turi atskleisti savo pozicij, prieingu atveju teismas, neinodamas atsakovo nuomons dl reikiam teisini pretenzij, turs ne vis informacij ir negals deramai pasirengti bylos nagrinjimui i esms. Kad taip nevykt, CPK 142 straipsnyje numatyta pareiga atsakovui pateikti atsiliepim iekin. gyvendindamas proceso ekonomikumo princip, teismas nustato ne trumpesn kaip keturiolikos, bet ir ne ilgesn kaip trisdeimties dien termin atsiliepimams pateikti, praneime taip pat nurodo pasekmes, jei atsiliepimai nebus pateikti, bei atsakovo pareig pateikti atsiliepim iekin. Iimtiniais atvejais teismas, atsivelgdamas atsakovo ar treiojo asmens praym ir bylos sudtingum, gali termin pratsti iki eiasdeimties dien. Atsiliepimo per teismo nustatyt termin nepateikus be pateisinamos prieasties, prieingos alies praymu gali bti priimtas sprendimas u aki arba (jei alis prao priimti sprendim u aki) teismas gali pasinaudoti CPK 181 straipsnyje numatyta teise atsisakyti priimti pavluotai pateikiamus rodymus. Taigi atsiliepimo pareikt iekin nepateikimas vliau procese aliai gali apsunkinti galimyb rodyti savo pozicijos pagrstum.

1.10. LAIKINOSIOS APSAUGOS PRIEMONS

Civilins bylos nagrinjimas teisme utrunka. Galimos situacijos, kai per bylinjimosi laikotarp nesininga alis gali imtis priemoni, kad, pavyzdiui, turtas, dl kurio kilo ginas, bt paslptas, parduotas ar padovanotas kitiems asmenims, pagaliau - sunaikintas. Kad taip neatsitikt, statyme (CPK 145 str.) numatyta aliai galimyb prayti teism suvaryti gino objekt, kitaip tariant - taikyti laikinsias 301

CIVILINIO PROCESO TEISE

apsaugos priemones. Tokios priemons gali trukti tik iki teismo sprendimo primimo, todl ir vadinamos laikinosiomis. Teismas gali: aretuoti atsakovo nekilnojamj daikt, pinigines las ar turtines teises; udrausti perleisti nuosavybs teis; sulaikyti atsakovui priklausant daikt; udrausti atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose ar imtis tam tikr veiksm; pareigoti atsakov atlikti veiksmus, ukertanius keli alai atsirasti ar padidti ir pan. Teismas gali panaudoti kelias laikinsias apsaugos priemones, taiau bendra j suma neturi bti i esms didesn u iekinio sum. Pavyzdiui, kilus ginui dl 10 000 lit, teismas nearetuoja atsakovo indlio banke ir kartu tokios pat verts atsakovo automobilio. Laikinosios apsaugos priemons parenkamos vadovaujantis ekonomikumo principu. Tai reikia, kad teismas paprastai vadovaujasi ne maksimalaus, bet minimalaus atsakovo turto ar teisi suvarymo principu ir taiko adekvaias ir proporcingas laikinsias apsaugos priemones. Jeigu paeidiami teismo nurodyti draudimai, kaltiesiems asmenims gali bti skiriama iki vieno tkstanio lit bauda. Be to, iekovas turi teis iiekoti i t asmen nuostolius, atsiradusius dl teismo nutarties dl laikinj apsaugos priemoni nevykdymo (CPK 149 str.).

1.11. TEISMO POSDIAI

TEISMO POSDI FORMOS Civilins bylos nagrinjamos teismo posdiuose. Jau minta, kad teis bti iklausytam, rungimosi bei kiti principai civiliniame procese lemia, kad daugeliu atvej teismo procesai vyksta odiu. Taiau galimos ir iimtys. Teismo posdis gali bti vieas ar udaras, odinis ar tam tikrais atvejais - raytinis. Pirmosios ir apeliacins instancijos teisme vyrauja odinio bylos nagrinjimo principas, o kasaciniame procese - raytinis, iskyrus atvejus, kai teisjai kasaciniame teisme nusprendia kitaip. Atkreiptinas dmesys, kad raytinis procesas galimas tik sakmiai statyme nurodytais atvejais. Jeigu statyme nenumatyta, kokia forma kokioje proceso stadijoje konkreti byla turi bti nagrinjama, tai reikia, kad teismo procesas turi bti odinis. NEDALYVAVIMAS TEISMO POSDYJE Teismas privalo utikrinti, kad visiems proceso dalyviams bt tinkamai ir laiku praneta apie teismo posdio viet ir laik. Jei i pareiga vykdoma, atsiranda tikimyb, kad visi suinteresuoti asmenys dalyvaus byl nagrinjant teismo posdyje, kitaip tariant, teismo procesas vyks tinkamai. alies dalyvavimas teismo procese yra svarbus ir dl to, kad nedalyvaujaniojo atvilgiu gali bti priimtas sprendimas u aki (neiklausius nedalyvaujaniojo argument). Tai yra, jei proceso alis, kuriai buvo tinkamai praneta apie teismo posd, nutars jame nedalyvauti, ji rizikuos, nes jos atvilgiu gali bti priimtas nepalankus sprendimas. VADOVAVIMAS TEISMO POSDIUI Teismo posdiui vadovauja teisjas, kuris gyja posdio pirmininko status. Posdio pirmininkas pradeda, vadovauja ir baigia teismo posd, suteikia proceso da302

Procesas pirmosios instancijos teisme

lyviams od, taip pat gali atimti i teis i asmen, kurie nevykdo jo nurodym. Kitaip tariant, teismo posdio pirmininkas vadovauja visam procesui. Apylinks teisme civilin byl daniausiai nagrinja vienas teisjas, kuris kartu yra ir posdio pirmininkas. Iimtiniais atvejais apylinks teisme bylos nagrinjimui gali bti sudaryta trij teisj kolegija. Tada vienas i j skiriamas posdio pirmininku. Jis turi laiduoti, kad proceso metu bt laikomasi pagrindini proceso nuostat, visiems proceso dalyviams bt sudarytos vienodos galimybs pateikti savo argumentus ir samprotavimus, kad procesas bt koncentruotas, vykt ekonomikai ir jau pirmajame teismo posdyje byla bt inagrinta i esms. Posdio pirmininkas rpinasi, kad bt nustatytos isamios esmins bylos aplinkybs, imasi priemoni alims sutaikyti. odinio bylos nagrinjimo i esms metu posdio pirmininkas gali uduoti klausim dalyvaujantiems byloje asmenims, reikalauti i j paaikinim, nurodyti jiems aplinkybes, kurias btina nustatyti bylai teisingai inagrinti, pareikalauti i j rodym, kuriais tos aplinkybs turi bti pagrstos, arba rinkti rodymus savo iniciatyva bylose, kylaniose i darbo, eimos teisini santyki, ir ypatingosios teisenos bylose (vadinamosiose nedispozityviose bylose) (CPK 159 str.). Jau minta, kad posdio pirmininkas yra teisingo ir tinkamo teismo posdio garantas. CPK 161 straipsnis suteikia jam teis pasilyti alims pasirpinti atstovavimu, jei posdio pirmininkas mano, kad jos be atstovo pagalbos nesugebs tinkamai ginti savo teisi.

2. PROCESAS PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISME 2.1. RODYMAI

Civiliniame procese galioja principas, kad kiekviena alis turi rodyti tas aplinkybes, kuriomis grindia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 str.). iai taisyklei atsiskleisti geriausiai padeda rungimosi principas, t. y. abiem proceso alims sudaromos vienodos galimybs rodinti savo pozicij. Konstitucija pareigoja teism vykdyti teisingum (Konstitucijos 109 str.). Taiau tai nereikia, kad kiekviena civilin byla visada bus isprsta pagal subjektyv kurios nors proceso alies teisingumo suvokim. Teisjas, nagrindamas civilin gin, sprendim gali priimti tik remdamasis tais gino ali pateikiamais faktiniais duomenimis (rodymais CPK 177 str. prasme), kuriais arba patvirtinamos, arba paneigiamos proceso ali nurodomos aplinkybmis. rodinjimo tikslas - sudaryti galimyb teismui sitikinti, kurios ali nurodytos aplinkybs egzistuoja (egzistavo), kurios - ne. Bylai reikmingi faktiniai duomenys (rodymai) gali bti nustatomi tam tikra tvarka. Juos teismas gali nustatyti remdamasis ali paaikinimais, liudytoj parodymais, raytiniais rodymais, daiktiniais rodymais, apiros protokolais bei ekspert ivadomis ir kt. rodinjimo procese svarbus vaidmuo tenka teismui. Teismas turi stebti ir kontroliuoti, kad alims bt sudarytos slygos vienodai naudotis procesinmis teismis ir laisvai pateikti rodymus. Jeigu teismas pastebi, kad alis nesugeba tinkamai pasinaudoti savo teismis arba nepateikia rodym, kuriuos galt ir turt pateik303

CIVILINIO PROCESO TEISE

ti, jo pareiga yra isiaikinti alies teises ir kt. (CPK 158, 159, 161'str.). Jeigu ir iaikinus, kokia yra civilinio proceso esm ir kaip turi elgtis alys, kad rodyt savo pozicijos pagrstum, alis nesiima joki priemoni, teismas priima sprendim byloje vadovaudamasis esama mediaga. Teismas vertina byloje esanius rodymus pagal vidin savo sitikinim, pagrst visapusiku ir objektyviu aplinkybi, kurios buvo rodinjamos proceso metu, inagrinjimu, vadovaudamasis statymais. Jokie rodymai teismui neturi i anksto nustatytos galios (CPK 185 str.), iskyrus atvejus, kai byloje pateikiami oficials rodymai (CPK 197 str. 2 d.), kuriems statyme suteikta padidinta rodomoji galia.

2.2. GINO TEISENA

PASIRENGIMAS BYLOS NAGRINJIMUI Gavus iekin, teismui btina tinkamai pasirengti bylos nagrinjimui. Prie nagrinjant byl teismo posdyje, turi bti sitikinta, ar iekovo reikalavimas yra suprantamas bei aikus ne tik teismui, bet ir prieingai gino aliai, ar nekyla abejoni dl gino esms ir pan. Tam yra skirta labai reikminga civilinio proceso stadija - pasirengimas teisminiam nagrinjimui. Visk, kas priklauso, tinkamai atlikus ioje stadijoje, galima pasiekti, kad byla bt inagrinta jau pirmajame teismo posdyje. Visas pasirengimo teisminiam nagrinjimui etapas slyginai gali bti suskirstytas dvi dalis: 1) parengiamieji veiksmai siekiant tinkamai pasirengti teisminiam nagrinjimui ir 2) pasirengimas teismo posdiui. Tam, kad pasirengimo nagrinti byl teismo posdyje etapas nebt beprasmis, statyme (CPK 226 str.) proceso dalyviams numatyti tam tikri reikalavimai. Pasirengimo nagrinti byl teisme metu alys ir tretieji asmenys turi pateikti teismui visus turimus rodymus bei paaikinimus, turinius reikms bylai, taip pat nurodyti rodymus, kuri jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdanias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus pareiktus reikalavimus. Teismas paprastai gali nusprsti, kok pasirengimo bd procese reikia taikyti. Vienintel iimtis - teismas privalo skirti pasirengimo nagrinti byl paruoiamaisiais dokumentais bd, jeigu abi alys turi savo procesinius atstovus. CPK 227 straipsnyje numatyta, jog raytinio pasirengimo teisminiam nagrinjimui pagrind sudaro du paruoiamieji dokumentai: dublikas (iekovo atsiliepimas atsakovo pareikt atsiliepim) ir triplikas (atsakovo atsiliepimas iekovo dubli-k). Iimtiniais atvejais teismas gali nustatyti didesn paruoiamj dokument skaii. Parengiamasis teismo posdis skiriamas, jei teismui atrodo, kad galima alis sutaikyti, arba nutaria, kad tokio posdio, kuris vyksta odiu, metu bus galima patikslinti kai kurias aplinkybes ir tai pads geriau pasiruoti bylos nagrinjimui. Reikia turti galvoje, kad teismas visada turi imtis taikytojo vaidmens, jei yra nors menka galimyb, kad alys gali susitarti taikiai. itaip taupomos ne tik valstybs los, skirtos teism ilaikymui, bet ir bylos ali snaudos (intelektins, materialins, emocins ir kt.).

304

Procesas pirmosios instancijos teisme

BYLOS NAGRINJIMAS TEISME Teismui sitikinus, kad jau pasiruota bylos nagrinjimui teisme, skiriamas teismo posdis. Tai pagrindin civilinio proceso stadija, kurios metu galutinai nustatomas proceso ali reikalavim pagrstumas, apginamos paeistos asmens teiss, gyvendinami kiti CPK 2 straipsnyje numatyti proceso tikslai. Bylos nagrinjamos teismo posdiuose. Teismas, nagrindamas byl, privalo tiesiogiai itirti byloje esanius rodymus: apklausti dalyvaujanius byloje asmenis, iklausyti liudytoj parodymus, itirti ekspert ivadas, raytinius, daiktinius ir kitus rodymus. Kitaip tariant, nepakanka, kad teismas su rodymais susipaint tik pats vienas. Tiriant rodymus turi dalyvauti visi proceso dalyviai. Jie, naudodamiesi procesinmis teismis, padeda nustatyti rodym ry su byla, j reikm siekiant teisingai inagrinti byl. Teismas privalo suteikti byloje dalyvaujantiems asmenims galimyb, remiantis teismo itirt rodym analize, pareikti savo nuomon dl gino bei pasilyti savo io gino isprendimo variant. Reikminga garantija, kad teismo posdis vyks laikantis vis proceso nuostat, nealikai ir objektyviai, yra galimyb pareikti nualinim. Toki teis turi dalyvaujantys byloje asmenys. Nualinimas gali bti reikiamas ne tik teisjui ar teisjams, bet ir ekspertui, vertjui, teismo posdio sekretoriui. CPK 243 straipsnyje nurodyta, kad teismas alims, tretiesiems asmenims privalo iaikinti j procesines teises. Kadangi Lietuvos civiliniame procese nereikalaujama, kad teismo posdiuose bylininkus visada atstovaut advokatai, tokia teismo pareiga yra logika. Nerealu, kad visi proceso dalyviai turt teisin isimokslinim ir gerai imanyt civilin proces. Procesini teisi iaikinimas padeda alims geriau orientuotis. Tiesa, tuo atveju, kai al atstovauja advokatas, procesins alies teiss teisme neaikinamos, nes tai turt padaryti advokatas. Dalyvaujani byloje asmen praymai. Prie pradedant nagrinti byl i esms, teismas iklauso dalyvaujani byloje asmen praymus. Tai svarbi teismo posdio dalis. Dalyvaujani byloje asmen praymai isprendiami iklausius kit byloje dalyvaujani asmen nuomones. CPK 245 straipsnio 2 dalyje raoma, jog teismas gali atmesti dalyvaujani byloje asmen praymus, jeigu jie galjo bti pateikti anksiau, o toki praym tenkinimas uvilkint sprendimo byloje primim. i nuostata skatina alis nepiktnaudiauti procesinmis teismis, tinkamai ir laiku jomis naudotis. Nesilaikant ios bendrojo pobdio taisykls, praymas gali bti atmestas ne dl jo nepagrstumo, o dl pavluoto jo pateikimo, be to, nustaius, kad praymo tenkinimas neigiamai paveiks bylos eigos trukm. Apskritai byloje dalyvaujani asmen teis reikti praymus nra ribojama kokia nors proceso stadija ar terminais (iimtys i ios taisykls yra galimos. Antai CPK 314 straipsnyje i esms draudiama apeliacins instancijos teismui priimti naujus rodymus, kurie galjo bti pateikti pirmosios instancijos teisme). Taiau CPK 7 straipsnio 2 dalyje tvirtinta bendro pobdio byloje dalyvaujani asmen pareiga rpintis greitu bylos inagrinjimu, rpestingai ir laiku, atsivelgiant proceso eig, pateikti teismui rodymus ir argumentus, kuriais grindiami j reikalavimai ir atsikirtimai. Teismui svarstant galimyb atmesti praymus dl j pavluoto pateikimo, reikt vertinti praym pobd. Reikia irti, pirma, ar tai praymai, susij su nauj rodym (ius novorum) pateikimu, taip pat iekinio element pakeitimu ar papildymu arba prie-

305

CIVILINIO PROCESO TEISE

iekinio pateikimu, o antra, ar tai kitokie praymai, susij su bylos eiga. Pirmj praym tenkinim kai kurios CPK nuostatos riboja laiko atvilgiu arba sieja su atitinkam slyg buvimu. Antai praymas dl iekinio dalyko ar pagrindo pakeitimo turt bti tenkinamas nepaisant to, kad jis galjo bti pareiktas anksiau ir net jei tokio praymo tenkinimas uvilkins sprendimo byloje primim, jeigu dl tokio pakeitimo yra gautas prieingos alies sutikimas (CPK 141 str. 1 d.). Vis dlto CPK 226 straipsnis orientuoja byloje dalyvaujanius asmenis tai, jog visi turintys reikms bylai rodymai bt pateikti teismui pasirengimo civilins bylos nagrinjimui stadijoje. Sali ir j atstov neatvykimo teismo posd pasekms. Visi, kuriems gali tekti bylintis teisme, turi rimtai pairti tai, kas gali nutikti, jei neatsakingai bus vertintos proceso taisykls. CPK 246 straipsnis reglamentuoja ali neatvykimo teismo posd teisines pasekmes. Straipsnyje tvirtinta bendro pobdio nuostata, kad dalyvavimas teismo posdyje yra ali bei j atstov teis, taiau tam tikrais atvejais nepasinaudojimas ia teise gali sukelti aliai nepageidaujamus padarinius, aptariamus io straipsnio komentare. Kad byloje dalyvaujantys asmenys galt pasinaudoti teise atvykti teismo posd, jiems turi bti tinkamai praneta apie teismo posdio laik ir viet. Praneimas laikomas tinkamu, jei jis atliktas nepaeidiant CPK 117-134 straipsniuose nustatyt taisykli. Jei teismo posd neatvyksta iekovas, kuriam tinkamai nepraneta apie teismo posdio laik ir viet, ir jis neturi atstovo, vadinasi, iekovui slygos pasinaudoti teise dalyvauti teismo posdyje nebuvo sudarytos. Bylos nagrinjimas tokiu atveju turi bti atidtas, kartu turi bti laiduojama, kad bus tinkamai praneta iekovui apie kit teismo posd. Saliai vedant byl per atstov, su byla susij procesiniai dokumentai teikiami tik atstovui, kuris yra pareigotas nedelsiant informuoti apie tai atstovaujamj (CPK 118 str.), todl jei teismo posd neatvyksta tiek iekovas, tiek jo atstovas, vadinasi, netinkamai buvo praneta apie teismo posdio viet ir laik iekovo atstovui. Tokiu atveju bylos nagrinjimas taip pat atidedamas. Kartais iekovas ar jo atstovas dl objektyvi prieasi gali neturti galimybs atvykti nustatytu laiku teismo posd. Bylos nagrinjimas tada gali bti atidedamas, jei: 1) iekovas ar jo atstovas praym dl bylos nagrinjimo atidjimo bei neatvykim pateisinanius dokumentus pateikia iki teismo posdio, kur nra galimybi atvykti, pradios; 2) teismas neatvykimo prieastis pripasta svarbiomis. Neatvykimas dl ligos, atostog, komandiruots, alies atstovo uimtumo kitose bylose paprastai nelaikomas neatvykimu dl svarbi prieasi (CPK 246 str.). Toks reglamentavimas sietinas su vienu i civilinio proceso tiksl - kuo greiiau atkurti teisin taik tarp gino ali (CPK 2 str.) ir proceso koncentruotumo ir ekonomikumo principo (CPK 7 str.) gyvendinimu. Nurodydamas pavyzdin, taiau nebaigtin neatvykimo teismo posd nesvarbi prieasi sra, statymo leidjas odiu paprastai" preziumuoja, kad liga, komandiruot, atostogos bei kitos 246 straipsnio 1 ir 2 dalyse skliaustuose nurodytos aplinkybs nepripaintinos svarbiomis tam, kad procesas judt priek. Kita vertus, odio paprastai" vartojimas komentuojamame straipsnyje reikia ir tai, kad, atsivelgiant konkreios bylos aplinkybes (pvz., bylos sudtingum, prieingos alies vali, ali procesin elgsen apskritai, pareikt praym motyvacij), teismui paliekama teis pripainti, kad neatvykimas teismo posd dl ligos, komandiruots ar kit prieasi, yra svarbi prieastis. Taigi visais atvejais asmuo, pageidaujantis atidti bylos nagrinjim, pri306

Procesas pirmosios instancijos teisme

valo ne vien nurodyti neatvykimo prieast (pvz., lig ar komandiruot), bet turi ir rodyti, jog prastomis pastangomis, kuri objektyviai imtsi siningas, apdairus bylininkas, neatvykimo teismo posd prieasi nepavykt paalinti. Prognozuodama galim procesin teismo reakcij, alis, pateikianti praym atidti teismo posd, tarkime, dl komandiruots, turt numatyti, kad teismas vertins, pavyzdiui, tokias aplinkybes, prie kiek laiko buvo suplanuota komandiruot, ar buvo galima komandiruot nusisti kit asmen, ar manoma i komandiruots grti anksiau ir pan. Nors komentuojamame straipsnyje nra nurodyta, prie kiek laiko iki teismo posdio turi bti pateiktas praymas dl bylos nagrinjimo atidjimo, atsivelgiant CPK 7 straipsnio 2 dalyje tvirtint dalyvaujani byloje asmen pareig skatinti proceso eig, tokie praymai turi bti pateikti kiek manoma anksiau, kad reikiamais atvejais bt galima apie nevyksiant teismo posd informuoti kitus bylos dalyvius. Jeigu duomen apie neatvykimo prieastis nra, laikytina, jog teismo posd neatvykta ne dl svarbi prieasi. CPK 246 straipsnio 1 dalyje taip pat tvirtintos neigiamos procesins pasekms iekovui, jeigu nei jis, nei jo atstovas be svarbi prieasi neatvyksta teismo posd. Tokiu atveju teismas atsakovo praymu priima sprendim u aki (CPK 285 str.), o jei kita alis neprao sprendimo u aki primimo - palieka iekin nenagrint (CPK 296 str.). Be to, norint priimti sprendim u aki ar palikti iekin nenagrint, turi nebti iekovo ar jo atstovo praymo nagrinti byl jiems nedalyvaujant. Iekovui pateikus praym nagrinti byl jam nedalyvaujant, teismas turi nagrinti byl i esms. Draudimas priimti sprendim u aki, jei alis pra nagrinti byl jai nedalyvaujant, tiesiogiai tvirtintas CPK 285 straipsnio 1 dalyje. Tokiu atveju negalima palikti ir iekinio nenagrinto, nes dalyvavimas teismo posdyje yra alies teis, o ne pareiga, be to, iekovas aikiai yra ireiks vali nedalyvauti teismo posdyje. Kita vertus, jeigu teismas pripasta, jog btina, kad alis dalyvaut teismo posdyje (alies procesin teis atvykti teismo posd tokiu atveju i esms transformuojasi procesin pareig), o ji teismo posd neatvyksta ir nepaprao nagrinti byl jai nedalyvaujant, teismas gali priimti sprendim u aki. Bylos nagrinjimas i esms. Bylos nagrinjimas i esms pradedamas posdio pirmininko praneimu apie byl. Pranedamas apie byl posdio pirmininkas trumpai idsto iekovo reikalavimus, atsakovo atsikirtimus bei juos pagrindianias aplinkybes, kit dalyvaujani byloje asmen paaikinimus, jeigu tokie buvo pateikti. Praneimo apie byl tikslas - akcentuoti iekinio pagrind ir dalyk, pateikti esmini bylos aplinkybi santrauk, atkreipti jas byloje dalyvaujani asmen dmes. Prie pradedant rodym tyrim, posdio pirmininkas turi dar syk isiaikinti, ar inaudotos visos galimybs baigti byl taikos sutartimi. i pareiga labiau akcentuojama, kaip minta, pasirengimo civilins bylos nagrinjimui stadijoje (CPK 231 str.). Taiau vienas i civilinio proceso tiksl - kuo greitesnis teisins taikos atkrimas (CPK 2 str.) - orientuoja, kad taikaus gino ubaigimo btina siekti viso bylos nagrinjimo metu. Procesas pradedamas iekovo iniciatyva, io asmens paaikinimai turi itin svarbi reikm bylos aplinkybms nustatyti, todl pirmasis paaikinimus teismo posdyje duoda iekovas. Po jo pasisako atsakovas. Jeigu byloje dalyvaujantis asmuo veda byl per atstov, atstovas turi teis pasisakyti ikart po asmens, kur jis atstovauja, parodym. Iklauss dalyvaujani byloje asmen paaikinimus, teismas CPK 176-220 straipsniuose nustatyta tvarka itiria visus kitus byloje esanius rodymus.
307

CIVILINIO PROCESO TEISE

Ityrs visus rodymus, posdio pirmininkas paklausia dalyvaujani byloje asmen, ar jie nori papildyti bylos mediag. Po to posdio pirmininkas paskelbia, kad bylos nagrinjimas i esms yra baigtas ir teismas pradeda klausyti baigiamsias kalbas. Baigiamj kalb metu byloje dalyvaujantys asmenys vertina nustatytas bylos aplinkybes ir itirtus rodymus, atkreipia dmes pasitvirtinusias aplinkybes bei ginija aplinkybes, kurios, j nuomone, nepasitvirtino, formuluoja savo poir tarp ali susiklosiusius teisinius santykius bei interpretuoja iuos santykius reglamentuojanias teiss normas. Galiausiai baigiamj kalb dalyviai idsto savo nuomon, kok sprendim turt priimti teismas. Baigiamosios kalbos padeda teismui tiksliau nustatyti kiekvieno byloje dalyvaujanio asmens pozicij, konkretizuoti nuomoni skirtumus, tiek susijusius su faktine, tiek su teisine nagrinjamos bylos puse, ir suformuoti savo vidin sitikinim, kuris btinas norint priimti sprendim. Po baigiamj kalb teismas ieina sprendim primimo kambar priimti sprendimo ar atitinkamos nutarties byloje (CPK 257 str.). Ijs sprendim primimo kambar, teismas privalo priimti sprendim arba vien i 258 straipsnio 1 dalyje nurodyt nutari: nutart atidti sprendimo primim ir paskelbim; ubaigti byl neprimus teismo sprendimo (nutraukti byl arba palikti iekin nenagrint); atnaujinti bylos nagrinjim, jeigu pripasta, kad reikia nustatyti naujas bylai reikmingas aplinkybes arba itirti naujus rodymus. Nordamas priimti kitoki nutart, pavyzdiui, nutart dl ekspertizs skyrimo bei bylos sustabdymo, teismas pirmiausia turt atnaujinti bylos nagrinjim i esms ir isiaikinti dalyvaujani byloje asmen nuomon bei nustatyti kitokias aplinkybes, reikmingas tokiai nutariai priimti (CPK 256 str.).

2.3. TEISMO SPRENDIMAI

Teismo sprendimais plaija prasme laikomi ne tik teismo sprendimai, bet ir nutartys, nutarimai, sakymai, t. y. teismo procesiniai dokumentai, kuriais isprendiama byla arba fiksuojama tam tikro procesinio veiksmo pabaiga. Teismas isprendia byl i esms priimdamas sprendim (CPK 259 str.). Teismo sprendimo primimu baigiamas bylos nagrinjimas pirmosios instancijos teisme. Priimant sprendim konkrei gino ali konkretiems santykiams pagal teismo konstatuotas faktines aplinkybes yra taikomos teiss normos. Teismas sprendime neturi teiss sprsti klausimo dl netraukt dalyvauti byloje asmen teisi ar pareig (CPK 266 str.). Jo sprendimas yra individualaus pobdio. Tai ne norminio pobdio aktas, skirtas neapibrtam asmen ratui, o teiss taikymo aktas, kuriuo nustatomos konkrei asmen teiss ir pareigos. SPRENDIM RYS CPK yra pateiktos sprendim rys. Pagal byloje isprendiam pareikt reikalavim dal skiriami galutiniai (isprendiamas visas ginas) sprendimai (CPK 260 str.) ir daliniai (isprendiama tik dalis gino) sprendimai (CPK 261 str.). CPK 262 straipsnyje teigiama, kad teismas taip pat gali priimti preliminar sprendim (ypatinga sprendimo ris, priimama dokumentiniame procese) ir sprendim u aki (priimamas vienai i ali be svarbi prieasi esant pasyviai, - teismui atli-

308

Procesas pirmosios instancijos teisme kus tik formal byloje esani rodym vertinim), taiau ie sprendimai tik i dalies atitinka anksiau aptart teismo sprendimo samprat. Pastarieji sprendimai nuo anksiau mint skiriasi dviem aspektais. Pirma, tiek sprendimas u aki, tiek preliminarus sprendimas priimami atlikus vien formal rodym vertinim (CPK 285 str., 428 str.), tuo tarpu prastas sprendimas priimamas visapusikai ityrus bylos aplinkybes (CPK 270 str. 4 d.). Antra, preliminar sprendim bei sprendim u aki turi teis panaikinti tok sprendim prims teismas pagal specialias j perirjimo procedras, tuo tarpu apeliacins instancijos teismas perirti iuos sprendimus turi ribotas galimybes - preliminarus sprendimas apskritai neskundiamas apeliacine tvarka, o apeliacin skund dl sprendimo u aki turi teis paduoti tik alis, dl kurios sprendimas u aki nra priimtas (CPK 285 str., 288 str., 428 str., 430 str.). SPRENDIMO PRIMIMAS Priimdamas sprendim teismas vertina rodymus, konstatuoja, kurios aplinkybs, turinios reikms bylai, yra nustatytos, kurios nenustatytos, koks statymas turi bti taikomas byloje, ar iekinys yra tenkintinas ar atmestinas. Vertindamas rodymus teismas turi patikrinti kiekvieno vertinamo rodymo tikrum, ssajum, leistinum ir pakankamum bei vis rodym tarpusavio ry. statyme yra tvirtintas laisvo rodym vertinimo principas (CPK 185 str.). Atkreiptinas dmesys, jog tam tikros bylos aplinkybs, kurios pagal statymus turi bti patvirtintos tam tikromis rodinjimo priemonmis, negali bti patvirtinamos jokiomis kitomis rodinjimo priemonmis (CPK 177 str. 4 d.). Be to, oficials raytiniai rodymai turi didesn rodomj gali (CPK 197 str. 2 d.) - tai laikytina iimtimi i laisvo rodym vertinimo taisykls. Nustats turinias reikms bylai aplinkybes, teismas jas teisikai vertina (kvalifikuoja), t. y. nustato, kuriomis materialins teiss normomis reikia vadovautis sprendiant gin. Beje, preliminari bylos aplinkybi teisin kvalifikacij teismas atlieka jau pasirengimo teisminiam nagrinjimui metu, nes nuo taikytinos materialins teiss normos parinkimo daugiausia priklauso rodinjimo dalykas byloje. Priimant sprendim teismas negali perengti iekovo suformuluot reikalavim rib. Draudimas perengti byloje pareikt reikalavim ribas laikomas vienu i klasikini dispozityvumo principo aspekt. Privatinei teisei bdingas dispozityvus pobdis, todl sprendiant gin, kilus i privatini materialini teisini santyki, alims turi bti suteikiama galimyb disponuoti gino objektu. Gino ribas nustato iekovo bei treiojo asmens su savarankikais reikalavimais pareikiami reikalavimai bei atsakovo pareikiami prieiniai reikalavimai. Taigi pagal bendr taisykl teismas negali perengti byloje pareikt reikalavim, t. y. pasisakyti dl t reikalavim, kuri dalyvaujantys byloje asmenys neikl (CPK 13 str.), pavyzdiui, priteisti iekovui tai, ko is nepra. Pareikt reikalavim rib perengimu taip pat laikytini atvejai, kai teismas patenkina (atmeta) iekin kitu faktiniu pagrindu, nei nurod byloje dalyvaujantys asmenys. Toks reikalavim rib perengimas bus neteistas, nebent tai sakmiai leidiama CPK nurodytais atvejais. Taiau reikia paymti, jog kartais tam tikr klausim, nenurodyt iekinyje, isprendimas nelaikytinas byloje pareikt reikalavim rib perengimu. Pirmiausia tai pasakytina apie atvejus, kai statymai vieno klausimo isprendim teisme privalomai sieja su kito

309

CIVILINIO PROCESO TEISE

klausimo isprendimu. Pavyzdiui, CK 3.183 straipsnio 4 dalyje teismas, prims sprendim apriboti tv valdi, tuo paiu sprendimu pareigojamas skirti vaikui glob (rpyb) ir nustatyti jo gyvenamj viet, nors pastarieji reikalavimai byloje ir nebt pareikti. Tai reikia, jog tam tikr kategorij bylose (daniausiai susijusiose su padidinta vieojo intereso apsauga civiliniame procese) statym leidjas yra ireiks aiki vali, kad vienos i ali subjektins teiss ir pareigos nebt nustatytos kartu nepasisakant dl kit subjektini teisi ir pareig, nes tarp j yra neatskiriamas ryys. Antra, kartais pats gino pobdis pareigoja teism sprendimu pasisakant dl pareikt reikalavim isprsti ir kitus klausimus, kurie ali nebuvo keliami. Sprendime kategorikai draudiama (CPK 266 str.) pasisakyti dl netraukt dalyvauti byloje asmen teisi ir pareig. Teismo sprendimas, bdamas individualaus pobdio teiss taikymo aktas, neturi veikti asmen, nedalyvavusi bylos nagrinjime, subjektini teisi ir pareig. Nurodyti dalyvaujanius byloje asmenis yra iekovo, paduodanio iekin, pareiga (CPK 111 str. 2 d. 2 p., 135 str. 1 d.). Teismas, nustats, jog bylos isprendimas gali turti takos tam tikr asmen teisms ar pareigoms, gali iuos asmenis traukti byl savo iniciatyva, kad dalyvaut vienos i ali pusje treiaisiais asmenimis, nepareikianiais savarankik reikalavim (CPK 47 str.). Jeigu pirmosios instancijos teismas nusprend dl netraukt ar netinkamai traukt dalyvauti byloje asmen teisi ir pareig, tai laikytina absoliuiu sprendimo negaliojimo pagrindu, ir toks sprendimas beslygikai naikintinas apeliacins instancijos teisme (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Sprendimas dl netraukt bylos nagrinjim asmen teisi ar pareig taip pat yra pagrindas atnaujinti proces jau inagrintoje byloje (CPK 366 str. 1 d. 7 p.). Teismui draudiama priimti sprendimus, kuri vykdymas bt siejamas su tam tikr slyg atsiradimu ar neatsiradimu (slyginius sprendimus). Visi teismo sprendimai turi bti beslyginiai. Pavyzdiui, negalimas sprendimas, kuriuo neteistai atleisto i darbo asmens grinimas ankstesn darb padaromas priklausomas nuo atitinkamo etato toje monje vedimo; draudiama priimti sprendim dl nuomininko ikeldinimo, nesitikinus, ar jis turi galimyb susirasti kit gyvenamj bst ir pan. Slyginis sprendimas neleistinas dl to, kad juo nra isprendiamas tarp ali kils ginas, o kartu paneigiamas ir teismo sprendimo privalomumo principas (CPK 18 str.). SPRENDIMO SITEISJIMAS Teismo sprendimas siteisja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui. siteisjus teismo sprendimui, ali ginijami teisiniai santykiai tampa neginijamais, o teisin taika tarp gino ali laikoma atkurta (CPK 2 str.). siteisjusio teismo sprendimo teisin galia pasireikia tuo, kad atitinkam faktini aplinkybi bei i j kylani subjektini teisi buvimas ar nebuvimas nustatomas galutinai ir dl to teismo sprendimu patvirtintos subjektins teiss suinteresuot asmen pageidavimu turi bti beslygikai gyvendinamos. Terminus apeliaciniam skundui paduoti reglamentuoja CPK 307 straipsnis. Jeigu dl pirmosios instancijos teismo sprendimo yra paduotas apeliacinis skundas, teismo sprendimo siteisjimas sustabdomas iki bylos inagrinjimo apeliacine tvarka

310

Procesas pirmosios instancijos teisme

pabaigos (suspensyvinis apeliacijos efektas). Bylos nagrinjimas apeliacine tvarka baigiamas, apeliacins instancijos teismui realizavus vien i CPK 326 straipsnyje nurodyt teisi. Jeigu apeliacins instancijos teismas CPK 308 straipsnio 2 dalyje bei 321 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais atvejais apeliacin proces nutraukia, apeliacinis procesas taip pat laikomas baigtu, o pirmosios instancijos teismo sprendimas siteisja. Apeliacins instancijos teismui inagrinjus byl apeliacine tvarka, pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuris nra panaikintas, siteisja nuo apeliacins instancijos teismo nutarties primimo dienos. Tiek apeliacins instancijos teismo nutartis, tiek inagrinjus byl apeliacine tvarka priimtas naujas sprendimas siteisja nuo j primimo dienos. Kadangi dalinis sprendimas yra galutinis sprendimas toje gino dalyje (CPK 261 str.), jo siteisjimui taikomos visos bendrosios sprendimo siteisjim reglamentuojanios taisykls. Teismo sprendimo siteisjimas sukelia svarbi teisini pasekmi - gyja res judicata gali, t. y. tampa alims statymu. Yra keli teismo sprendimo res judicata galios poymiai. Pirmasis i j - teismo sprendimo nenuginijamumas. siteisjs teismo sprendimas nebegali bti apeliacinio apskundimo objektu, ir jo perirjimas manomas tik iimtine kasacine tvarka. siteisjus teismo sprendimui, ali ginas laikomas isprstu galutinai ir neginijamai, kartu konstatuojamas teisins taikos tarp ali atkrimas (CPK 2 str.). Su nenuginijamumu glaudiai susijs kitas siteisjusio teismo sprendimo poymis -jo iimtinumas. Iimtinumas, tvirtintas CPK 279 straipsnio 4 dalyje, suprantamas kaip draudimas teismui kada nors nagrinti tapat gin, t. y. gin tarp t pai ali dl to paties dalyko ir tuo paiu pagrindu. Pareikt tapat iekin teismas turi atsisakyti priimti (CPK 137 str. 2 d. 4 p.), o pagal tapat iekin ikelt civilin byl nutraukti (CPK 293 str. 3 p.). Skiriamas ne vien paodinis, taiau ir teisinis ali tapatumas, todl t pai iekinio reikalavim tuo paiu pagrindu negali reikti ne tik alys, bet ir j teisi permjai. Kitas svarbus siteisjusio teismo sprendimo poymis - jo prejudicialumas. CPK 279 straipsnio 4 dalyje tvirtinta bendro pobdio taisykl, pagal kuri, sprendimui ar nutariai siteisjus, alys ir kiti byloje dalyvav asmenys teismo nustatyt fakt ir teisini santyki nebegali ginyti kitose bylose. Praktikoje teismo sprendimo prejudicialumas daniausiai reikia, kad primus teismo sprendim dl pripainimo (pvz., tam tikro fakto), teismas iuo pagrindu gali priimti ir sprendim dl priteisimo (pvz., tam tikros pinig sumos). Pavyzdiui, asmuo, siteisjusiu teismo sprendimu pripaintas vaiko tvu, byloje dl ilaikymo vaikui priteisimo nebegali ginyti savo tvysts, nes aplinkybs, nustatytos siteisjusiu teismo sprendimu vienoje civilinje byloje, neberodinjamos kitoje civilinje byloje, kurioje dalyvauja tie patys asmenys (CPK 182 str.). Pagal bendr taisykl teismo sprendimo prejudicialumas turi takos tik dalyvavusiems byloje asmenims, taiau tam tikrais atvejais teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims. Tai vlgi daniausiai lieia sprendimus dl pripainimo. Pavyzdiui, siteisjus teismo sprendimui dl asmens pripainimo neveiksniu, tvysts nustatymo, mons pabaigos dl bankroto ir pan., ne tik byloje dalyvav asmenys, bet ir tretieji asmenys negali kitose bylose ginyti tokiais teismo sprendimais nustatyt aplinkybi. Vykdytinumas - teismo sprendimo poymis, reikiantis, kad teismo sprendimas gali bti vykdomas priverstine tvarka. Tik siteisjs teismo sprendimas gali bti vykdomas priverstinai, iskyrus skubaus vykdymo atvejus (CPK 282-283 str.).

311

3. BYLOS NAGRINJIMAS APELIACINS INSTANCIJOS TEISME 3.1. APELIACINIAI SKUNDAI

Teismo sprendimo primimas byloje ne visada reikia, kad byla jau baigta. Bylos nagrinjimo eigoje teismas sprendia vairius procesinius klausimus. J isprendimas forminamas teismo nutartimis. Daugeliu atvej dl j galima paduoti skundus, kurie vadinami atskiraisiais (CPK 334 str.). Tuo tarpu nesutinkant su tuo, kaip teismas inagrinjo gin, galima paduoti skund, vadinam apeliaciniu (CPK 305 str.). Apeliacija (lot. appellatio) - pirmosios instancijos teismo sprendim (nutari) teistumo ir pagrstumo kontrols bdas, skirtas patikrinti nesiteisjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teistum ir pagrstum apeliacinio skundo ribose. Bylos nagrinjimas apeliacins instancijos teisme paprastai vyksta odiu. Apelianto praymu byla apeliacine tvarka gali bti nagrinjama raytinio proceso tvarka, jeigu tam atsiliepimuose apeliacin skund neprietarauja kiti byloje dalyvaujantys asmenys (CPK 322 str.). Apeliacija, kitaip nei kasacija, yra prastinis teism sprendim kontrols bdas, todl galimyb pasinaudoti apeliacijos teise egzistuoja visais atvejais, iskyrus tuos, kai statymuose aikiai nurodyta, jog apeliacija draudiama. i taisykl atitinka Europos Tarybos Ministr komiteto 1995 m. vasario 7 d. rekomendacijos Nr. R (95) 5 Dl apeliacini sistem funkcionavimo tobulinimo" nuostat, jog paprastai alims turt bti garantuojama teis sksti pirmosios instancijos teismo sprendimus apeliacins instancijos teismui. Paymtina, kad minta taisykl taikoma pirmosios instancijos teismo sprendimams, nes jais isprendiama byla i esms. Nutartims apsksti taikoma prieinga nuostata - atskiruoju skundu gali bti apskundiamos tik tos pirmosios instancijos teismo nutartys, kurios ivardytos CPK 334 straipsnyje. CPK bendrosios nuostatos (CPK I dalis), kuriose tvirtinti proceso tikslai, principai, proceso dalyvi procesin padtis, teismo sudtis, nualinimai ir kt., yra pamatins ir taikomos visoms civilinio proceso stadijoms, tarp j ir apeliaciniam procesui. CPK 303 straipsnio 1 dalyje yra numatytas teiss apeliacij apribojimas turtiniuose ginuose, kai ginijama suma yra maesn nei 250 Lt. is apribojimas atitinka Europos Tarybos Ministr Komiteto 1995 m. vasario 7 d. rekomendacijos Nr. R (95) 5 Dl apeliacini sistem funkcionavimo tobulinimo" 3 straipsnio nuostat, leidiani ir skatinani taikyti apeliacijos apribojimus bylose dl nedideli sum priteisimo. Apeliacijos ribojimas gino suma statymo leidjo nustatytas siekiant ivengti apeliacins instancijos teism pernelyg didels apkrovos santykinai nedidelio reikmingumo ginais. Be to, ginijamai sumai nevirijant 250 Lt sumos, bylinjimasis apeliacins instancijos teisme yra neekonomikas, nes galimos bylinjimosi ilaidos tokiais atvejais paprastai siekia arba net virija praom priteisti sum. Siekiant apsaugoti labiausiai socialiai paeidiamas asmen grupes, numatyta iimtis (CPK 303 str. 1 d.). Apeliacijos apribojimas gino suma nra taikomas ginams, kylantiems bylose dl darbo umokesio ir kit imok, susijusi su darbo 312

Bylos nagrinjimas apeliacins instancijos teisme

santykiais, ilaikymo priteisimo, alos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sualojimu, gyvybs atmimu ar susirgimais profesine liga, atlyginimo. Apeliaciniame procese tvirtinta taisykl: apeliacine tvarka byl nagrinja trij teisj kolegija. Kolegialumo principas apeliaciniame procese tvirtintas atsivelgiant tai, jog apeliaciniame procese tikrinamas jau priimto teismo sprendimo teistumas ir pagrstumas. Tai, kad byloje priimto teismo sprendimo teistum ir pagrstum tikrina trys auktesns instancijos teismo teisjai, laiduoja teism sprendim kontrols kokyb, didina byloje dalyvaujani asmen pasitikjim sprendim kontrols mechanizmu. Kolegialus byl nagrinjimas auktesns instancijos teismuose numatytas beveik vis valstybi civilinio proceso statymuose. Asmuo, paduodantis apeliacin skund, vadinamas apeliantu. Apeliantu gali bti tik byloje dalyvaujantis asmuo, t. y. iekovas, atsakovas ar kiti CPK 37 straipsnyje ivardyti asmenys. Sprendiant klausim, ar asmuo turi teis paduoti apeliacin skund, neturi reikms faktas, ar skund paduodantis asmuo realiai dalyvavo pirmosios instancijos teismo posdyje. Reikminga yra tik ta aplinkyb, ar is asmuo buvo trauktas pirmosios instancijos teismo proces kaip byloje dalyvaujantis asmuo. Apeliacin skund paduodantis asmuo turi turti teisin interes pakeisti ar panaikinti skundiam teismo sprendim (nutart). Teisinis interesas panaikinti skundiam teismo sprendim (nutart) teiss teorijoje paprastai aikinamas kaip visikas ar dalinis byloje dalyvaujanio asmens reikalavim nepatenkinimas pirmosios instancijos teisme. Nepatenkinti gali bti ne tik iekovo ar treiojo asmens, pareikianio savarankikus reikalavimus, iekinio reikalavimai, bet ir atsakovo reikalavimas iekin atmesti. Teisin interes pakeisti ar panaikinti skundiam teismo sprendim (nutart) gali turti kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo, jei skundiamas teismo sprendimas (nutartis) yra jam nepalankus, t. y. suvaro jo teises ar udeda papildomas pareigas. Atkreiptinas dmesys, kad asmuo, kuriam skundiamas teismo sprendimas yra palankus, laikomas neturiniu teisinio intereso pakeisti ar panaikinti skundiam teismo sprendim (nutart). Vienas esmini dalyk apeliaciniame procese - apeliacinis skundas. Tai byloje dalyvaujanio asmens kreipimasis apeliacins instancijos teism praant patikrinti priimto ir dar nesiteisjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo (jo dalies) teistum ir pagrstum ir nurodant tokio praymo motyvuotus pagrindus. Kadangi apeliacinis procesas, kaip ir apskritai civilinis procesas, gali bti pradtas tik suinteresuoto asmens iniciatyva {nemo judex sine actore), apeliacinis skundas yra btina apeliacinio proceso prielaida. Apeliaciniu skundu ne tik inicijuojamas apeliacinis procesas, bet kartu apibriamos ir apeliacinio bylos nagrinjimo ribos (CPK 320 str.). CPK 307 straipsnyje numatyti terminai apeliaciniam skundui paduoti. Jis gali bti paduotas per 30 arba 40 (jei apelianto gyvenamoji ar buveins vieta yra usienio valstybje) dien nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo primimo dienos. Termino apeliaciniam skundui paduoti eiga prasideda kit dien po teismo sprendimo primimo ir skaiiuojama pagal bendras procesini termin skaiiavimo taisykles (CPK 73, 74 str.). Teismo sprendimo, kitaip nei pirmosios instancijos teismo nutarties, nuorao gavimo data takos apeliacinio apskundimo termino eigai neturi, taiau pavluotas sprendimo nuorao gavimas gali bti teismo pripaintas svarbia prieastimi sprendiant praleisto apeliacinio apskundimo termino atnaujinimo klausim. 313

CIVILINIO PROCESO TEISE

Teismas dl svarbi prieasi praleist sprendimo apeliacinio apskundimo termin gali atnaujinti. Praleisto apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo klausim teismas nagrinja tik esant raytiniam apelianto praymui raytinio proceso tvarka (CPK 78 straipsnis). Motyvuotas apelianto praymas atnaujinti praleist apeliacinio apskundimo termin su prayme nurodytas aplinkybes pagrindianiais rodymais teismui turi bti pateikiamas kartu su apeliaciniu skundu. Ar apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo prieastis yra svarbi, kiekvienu atveju sprendia teismas, vertindamas apelianto prayme nurodytas aplinkybes ir apelianto pateiktus rodymus. Sprendiant praleisto apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo klausim turi bti paisoma to, jog statym leidjas, nustatydamas teismo sprendim apeliacinio apskundimo terminus, siek utikrinti teismo sprendim, kartu ir civilini teisini santyki stabilum. Taigi praleistas terminas gali bti atnaujinamas tik iimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo prieastys tikrai buvo svarbios. Svoka svarbios prieastys" yra vertinamoji, todl, sprsdamas, ar suinteresuoto asmens nurodytos termino praleidimo prieastys yra svarbios, teismas privalo vadovautis teisingumo, siningumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 str. 6 d.). Teismo atsisakymas atnaujinti praleist apeliacinio apskundimo termin turi bti motyvuotas. Siekiant utikrinti teisini santyki tarp gino ali stabilum bei teismo sprendimo teisin gali (pasibaigus apeliacinio apskundimo terminui neapskstas teismo sprendimas siteisja ir gali bti pradtas vykdyti) bei ukirsti galimyb nesiningai aliai piktnaudiauti procesu, CPK 307 straipsnio 3 dalyje tvirtinta, jog praymas atnaujinti praleisto apeliacinio skundo padavimo termin negali bti paduotas, jeigu prajo daugiau kaip ei mnesiai nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavim, kurie nebuvo pareikti nagrinjant byl pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susij su jau pareiktu iekiniu (pavyzdiui, priteisti delspinigius, palkanas, vaisius ir kiti atvejai) (CPK 312 str.). Draudimas reikti naujus reikalavimus apeliacins instancijos teisme statymo leidjo nustatytas atsivelgiant apeliacinio proceso paskirt bei tiksl utikrinti operatyv ir koncentruot bylos inagrinjim teisme. Apeliacinio proceso paskirtis patikrinti ginijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teistum ir pagrstum (CPK 301 str.). Apeliacinis procesas nra laikomas nauju, pakartotiniu bylos nagrinjimu, todl tikrindamas pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teistum ir pagrstum apeliacins instancijos teismas negali perengti bylos nagrinjimo rib, nustatyt pirmosios instancijos teisme. Leidus alims reikti naujus reikalavimus apeliacins instancijos teisme, procesas apeliacinje instancijoje gyt nauj kokyb ir bt nesuderinamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo teistumo ir pagrstumo kontrols funkcija. Draudimas reikti naujus reikalavimus apeliacins instancijos teisme atitinka civilinio proceso koncentruotumo princip (CPK 7 str.), pagal kur alys skatinamos galutinai suformuluoti savo reikalavimus jau pasirengimo teisminiam bylos nagrinjimui metu (CPK 226 str.). CPK 313 straipsnyje tvirtintas vienas pagrindini apeliacinio proceso princip draudimas apeliacins instancijos teismui priimti apeliantui labiau nepalank sprendim, negu tas, kuris yra apelianto skundiamas. is non reformatio in peius 314

Bylos nagrinjimas apeliacins instancijos teisme

principas pripastamas apeliacijos teiss garantija. Juo siekiama suteikti apeliantui galimyb apsksti, jo manymu, neteist ir (ar) nepagrst teismo sprendim, nesibaiminant, kad apeliacins instancijos teismas dar labiau pablogins jo padt, palyginti su ta, kuri buvo po ginijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo primimo. Blogesniu sprendimu gali bti laikomas tas, kuriuo asmeniui sumainama teisi arba jam udedama didesn pareiga. Tai reikia, jog po bylos inagrinjimo apeliacins instancijos teisme, apelianto teisi, nustatyt ginijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apimtis negali sumati, o pareig - padidti. Kadangi civiliniame procese dalyvauja dvi prieingus interesus turinios alys, principas, draudiantis priimti apeliantui blogesn sprendim gali bti taikomas tik tuo atveju, jei sprendim skundia tik viena j. Jei sprendim skundia abi alys, io principo taikymas apeliacin proces padaryt negalim - priimdamas iekovui palankesn sprendim apeliacins instancijos teismas neivengiamai pablogint atsakovo padt, ir atvirkiai. Taigi tais atvejais, kai sprendim skundia tiek iekovas, tiek atsakovas, apeliacins instancijos teismas CPK 313 straipsnio nuostat nra varomas. Apeliaciniame procese yra ribojama nauj rodym pateikimo galimyb. iuo draudimu siekiama panaikinti galimyb alims piktnaudiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti taip, kad byla bt itirta greitai ir isamiai, bylintis siningai, atskleidiant bylai reikmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims netiktumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo. To reikalauja civilinio proceso ekonomikumo, koncentruotumo, draudimo piktnaudiauti procesinmis teismis principai. Kita vertus, nauj rodym pateikimo apeliacins instancijos teisme draudimas nra absoliutus. Net ir tais atvejais, kai apie naujai pateikiamus rodymus apeliantui buvo inoma bylos nagrinjimo pirmosios instancijos teisme metu, iuos rodymus galima pateikti apeliacins instancijos teismui, kai: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrstai juos atsisak priimti ar 2) i rodym pateikimo btinyb ikilo vliau (CPK 314 str.). Apeliaciniame procese viena pagrindini figr yra proceso iniciatorius apeliantas. io asmens tiek materialinis, tiek procesinis suinteresuotumas lemia ir bylos nagrinjimo apeliacine tvarka apimtis. Suprantama, apeliaciniame procese, kaip ir pirmosios instancijos teismo procese, galioja rungimosi (CPK 12 str.), dispozityvumo (CPK 13 str.) principai. Tai riboja teismo galimyb savo iniciatyva inicijuoti apeliacin proces, taip pat pradti aikintis aplinkybes ar faktus, kuri aikintis neprao apeliantas. Apeliacins instancijos teismo perengimas apeliacinio bylos nagrinjimo ribas - pripastamas proceso teiss paeidimu, sudaraniu pagrind panaikinti apeliacins instancijos teismo priimt nutart (sprendim). Taigi apeliacins instancijos teismas savo iniciatyva negali iplsti apeliacinio skundo argument srao ir pradti analizuoti tokius argumentus, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama. Draudimas perengti apeliacinio skundo ribas (lot. tantum devolutum quantum appellatum) nereikia, jog apeliacins instancijos teismas, nagrindamas byl apeliacine tvarka, gali remtis tik apeliaciniame skunde nurodytais argumentais ir rodymais. Apeliaciniame procese taip pat dalyvauja prieingus interesus turinios alys. Nesutikim su apeliaciniame skunde pateiktais argumentais byloje dalyvaujantys asmenys idsto atsiliepimuose apeliacin skund. Atsiliepimuose apelia315

CIVILINIO PROCESO TEISE

cin skund pateikti argumentai susij su apeliacinio skundo argumentais (CPK 318 str.), ir juos apeliacins instancijos teismas privalo analizuoti. Todl, kaip pagrstai yra paymjs Lietuvos Aukiausiasis Teismas, apeliacins instancijos teismo pasirmimas faktais ir rodymais, neminimais apeliaciniame skunde, taiau nurodytais kitos alies, atsikertanios apeliacinio skundo argumentus, nra laikomas apeliacinio skundo rib perengimu. Tantum devolutum quantum appellatum principas taip pat nra absoliutus. CPK 320 straipsnio 2 dalyje tvirtintos io principo iimtys. Apeliacins instancijos teismas nra saistomas apeliacinio skundo nustatyt bylos nagrinjimo rib dviem atvejais: 1) jei to reikalauja vieasis interesas nagrinjant CPK IV dalies XIX ir XX skyriuose ir V dalyje numatyt kategorij bylas ir 2) kai tikrina, ar nra CPK 329 straipsnyje nurodyt absoliui sprendimo negaliojimo pagrind. Absoliuiais sprendimo negaliojimo pagrindais pripastami tokie proceso teiss norm paeidimai, kuriems esant laikoma, jog tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme apskritai nebuvo. Valstyb, kurios veikla grindiama teisins valstybs koncepcijos (angl. rule of law) pamatinmis nuostatomis, kartu ir visuomen suinteresuota, kad teismo procesas vykt tinkamu bdu, laikantis pagrindini proceso princip, todl CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodyt paeidim apeliacins instancijos teismas negali ignoruoti vien tik dl to, kad apeliantas apeliaciniame skunde i paeidim nenurod. Inagrinjs byl, apeliacins instancijos teismas gali: 1) pirmosios instancijos teismo sprendim palikti nepakeist; 2) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendim (vis ar i dalies) ir priimti nauj sprendim; 3) pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendim; 4) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendim vis ar i dalies ir perduoti byl pirmosios instancijos teismui nagrinti i naujo; 5) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendim (vis ar i dalies) (CPK 326 str.).

3.2. ATSKIRIEJI SKUNDAI

Atskiraisiais skundais gali bti skundiamos teismo nutartys. Norint paduoti atskirj skund, nebtina laukti, kol bus baigtas bylos nagrinjimas i esms. Skirtingai nei apeliaciniams skundams, atskiriesiems skundams paduoti numatyti kur kas trumpesni terminai - 7 dienos nuo teismo nutarties primimo dienos. Dl svarbi prieasi praleistas atskirojo skundo padavimo terminas gali bti teismo atstatomas. CPK yra numatyti atvejai, kuriems esant gali bti paduodamas atskirasis skundas. Taiau galioja bendra taisykl, kad atskirasis skundas gali bti paduodamas visais atvejais, kai teismo nutartis ukerta galimyb tolesnei bylos eigai (CPK 334 str. 1 d.).

4. KASACINIS PROCESAS
Kasacija (lot. cassatio - ataukimas, panaikinimas, pranc. casser - lauyti) yra siteisjusi teism sprendim ar nutari teistumo kontrols forma. Tai nra treioji (po pirmosios ir apeliacins instancij) teismo instancija. Skirtingai nuo apeliacijos prastins teism sprendim ar nutari teistumo ir pagrstumo formos, 316

Kasacinis procesas

kasacinis teismas sprendia tik teiss aikinimo ir taikymo, bet ne faktini bylos aplinkybi analizs bei revizavimo klausimus. CPK 340 straipsnyje numatyta, kad civilines bylas kasacine tvarka nagrinja vienintelis teismas - Lietuvos Aukiausiasis Teismas. Kasacine tvarka bylas nagrinja arba trij teisj kolegija, arba septyni teisj kolegija, arba Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus plenarin sesija (t. y. visi skyriuje dirbantys teisjai). Kasacinis skundas gali bti paduodamas tik dl siteisjusio teismo sprendimo. Atkreiptinas dmesys, kad nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu bylininkas pirmiausia turi paduoti apeliacin skund, ir tik tada, kai jo netenkina ir apeliacins instancijos teismo sprendimas, jis gyja teis paduoti skund, kuris vadinamas kasaciniu, o asmuo, j padavs, - kasatoriumi (CPK 347 str. 1 d. 4 p.). Beje, CPK 341 straipsnyje numatyta, kad kasacija negalima ir turtiniuose ginuose, jeigu ginijama suma yra maesn kaip penki tkstaniai lit. is apribojimas netaikomas ginams, kylantiems bylose dl darbo umokesio ir kit imok, susijusi su darbo santykiais, ilaikymo priteisimo, alos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sualojimu, gyvybs atmimu ar susirgimais profesine liga, atlyginimo. Minta ilyga dl kasacijos leistinumo turi teis pasinaudoti bet kuris konkreioje byloje dalyvaujantis asmuo. Kasacinis skundas gali bti paduotas per tris mnesius nuo skundiamo sprendimo, nutarties siteisjimo dienos. Taigi CPK 345 straipsnyje numatytas gerokai ilgesnis terminas kasaciniam skundui paduoti nei apeliaciniam. Asmenims, praleidusiems kasacinio skundo padavimo termin dl prieasi, kurias teismas pripasta svarbiomis, praleistas terminas gali bti atnaujintas. Pareikimas dl praleisto termino atnaujinimo negali bti tenkinamas, jeigu jis paduotas prajus daugiau kaip vieneriems metams nuo sprendimo siteisjimo dienos. Tai reikia, kad, prajus daugiau kaip vieneriems metams po teismo sprendimo siteisjimo, byloje dalyvavs asmuo netenka teiss ne tik paduoti kasacin skund, bet ir prayti atstatyti praleist termin. Norint paduoti kasacin skund, nepakanka nesutikti su priimtu teismo sprendimu. Nesutikimas turi atitikti kasacijos pagrindus - aplinkybes, kurioms esant siteisjs teismo sprendimas ar nutartis gali bti perirtas kasacine tvarka. statyme (CPK 346 str. 2 d.) nurodyti trys kasacijos pagrindai: 1) materialins ar procesins teiss norm paeidimas, turintis esmins reikms vienodam teiss aikinimui ir taikymui, jeigu is paeidimas galjo turti takos neteisto sprendimo (nutarties) primimui; 2) jeigu teismas skundiamame sprendime (nutartyje) nukrypo nuo Lietuvos Aukiausiojo Teismo suformuotos teiss taikymo ir aikinimo praktikos; 3) jeigu Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktika ginijamu teiss klausimu yra nevienoda. Lietuvos statym leidjas, CPK tvirtindamas ribotos ir leidim (priimti ar ne kasacin skund, sprendia teismas, kitaip tariant, suteikia leidim kasacijai) kasacijos model, numato tvark, kas sprendia, ar yra pagrindas paduoti kasacin skund ar jo nra. Tai atlieka i trij teisj sudaroma atrankos kolegija. Vadovaudamasi mintais kasacijos pagrindais, atrankos kolegija sprendia paduoto kasacinio skundo primimo klausim (CPK 350 str.). Tik atrankos kolegija gali konstatuoti, ar yra kasacijos pagrindai, ar ne. Atrankos kolegija, nustaiusi bent vien kasacijos pagrind ir nesant kit aplinkybi, dl kuri kasacinis procesas negalimas, priima 317

CIVILINIO PROCESO TEISE

kasacin skund (suteikia leidim kasacijai), o nenustaiusi kasacijos pagrindo, kasacin skund atsisako priimti (nesuteikia leidimo kasacijai) (CPK350 str. 1 d. ir 2 d. 3 p.). Kasacinis skundas laikomas priimtu, jeigu u j balsavo bent vienas i atrankos kolegijos nari. Kasacinio skundo primimo klausimas isprendiamas priimant nutart raytinio proceso tvarka. Jei teisjas dalyvauja atrankos kolegijoje sprendiant kokio nors kasacinio skundo primimo klausim, tai netrukdo jam nagrinti byl pagal t kasacin skund kasacine tvarka. Kasatoriui padavus kasacin skund ir atrankos kolegijai j primus bei chronologine tvarka raius teisme nagrintin byl sra, prieingai proceso aliai atsiranda pareiga pateikti teismui atsiliepim kasacin skund. Jame idstomas nesutikimas su kasaciniame skunde nurodytais reikalavimais ir juos pagrindianiais argumentais. Kitaip tariant, atsiliepime kasacin skund turi bti pateikta teisikai argumentuota priimto kasacinio skundo kritika. Kasacinis teismas, nagrindamas byl, negali perengti kasacinio skundo rib (iimtis - jeigu to reikalauja vieasis interesas), t. y. kasaciniame procese tvirtinta tokia pati taisykl kaip ir pirmosios bei apeliacins instancijos teismuose. Tai siejama su dispozityvumo principu. Nors kasacinis teismas gali vertinti tik tai, ar emesnieji teismai tinkamai pritaik teiss normas, faktins aplinkybs, kurias nustat emesnieji teismai, saisto ir j. Kasaciniame procese taip pat galioja on reformatio in peius principas, t. y. kasacinis teismas dl kasatoriaus negali priimti blogesnio sprendimo u skundiam sprendim ar nutart, jeigu sprendim skundia tik viena i ali. Kasaciniame teisme teismo posdiai paprastai vyksta ne odiu, bet raytine tvarka (356 str. 1 d.). Kasacinio teismo posdio metu alims ir tretiesiems asmenims gali atstovauti atstovai pagal statym (tvai, tviai ir pan.), advokatai, juridinio asmens darbuotojai, turintys auktj universitetin teisin isilavinim, bei asmenys, turintys auktj universitetin teisin isilavinim, jeigu jie atstovauja savo artimiesiems giminaiiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui). Taigi asmen, galini bti atstovais kasaciniame teisme, ratas yra ribotas. Paprastai bylas kasaciniame teisme nagrinja trij teisj kolegija. Taiau ikilus sudtingam teiss aikinimo ar taikymo klausimui, byla gali bti perduota nagrinti iplstinei septyni teisj kolegijai arba Civilini byl skyriaus plenarinei sesijai (CPK 357 str. 1 d.). Inagrinjus kasacin skund, priimama teismo nutartis. Kasacinio teismo nutartis yra galutin, neskundiam ir siteisja nuo primimo dienos. Joje idstyti iaikinimai yra privalomi teismui, i naujo nagrinjaniam byl.

5. PROCESO ATNAUJINIMAS
Tai, kad kasacinis teismas prim galutin ir neskundiam nutart, nereikia, kad procesas byloje negali bti atnaujintas. Proceso atnaujinimas yra savarankika proceso stadija, bet ne naujas teismo procesas. Proceso atnaujinimo atveju byla nagrinjama i naujo. Tiesa, tai daroma statymo nustatytose ribose. Yra peririmi priimti ir siteisj teism sprendimai, o anksiau vyks teismo procesas yra tarsi

318

Proceso atnaujinimas

pratsiamas. Proceso atnaujinimas, kaip ir apeliacija bei kasacija, priskiriamas prie teism sprendim (nutari) teistumo ir pagrstumo kontrols form. CPK 366 straipsnyje numatyti pagrindai, kuriems esant procesas gali bti atnaujintas. Taigi tai gali bti padaryta, pavyzdiui: jei naujai paaikja esmini bylos aplinkybi, kurios nebuvo ir negaljo bti inomos pareikjui bylos nagrinjimo metu; jei siteisjusiu teismo nuosprendiu nustatyti inomai melagingi alies ar treiojo asmens paaikinimai, liudytojo parodymai, inomai melaginga eksperto ivada, inomai neteisingas vertimas, dokument arba daiktini rodym suklastojimas, dl kuri priimtas neteistas arba nepagrstas sprendimas; jei sprendime teismas nusprend dl netraukt bylos nagrinjim asmen teisi ar pareig; jei byl inagrinjo neteistos sudties teismas. Praym atnaujinti proces gali paduoti alys ir tretieji asmenys, taip pat netraukti bylos nagrinjim asmenys, jeigu siteisjs sprendimas ar nutartis paeidia j teises ar statym saugomus interesus. Praymus dl proceso atnaujinimo, siekiant apginti viej interes, gali paduoti Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras. Paprastai praymas atnaujinti proces paduodamas pirmosios instancijos teismui, primusiam sprendim byloje. Taiau jei byla inagrinta neteistos sudties teismo, praymas atnaujinti proces paduodamas tam teismui, kuriame, pareikjo nuomone, byla buvo inagrinta neteistos sudties. Tai gali bti ir pirmosios, ir apeliacins instancijos, ir kasacinis teismas (CPK 367 str. 2 d.). Jei Europos mogaus teisi teismas pripasta, kad Lietuvos Respublikos teism sprendimai, nutartys ar nutarimai civilinse bylose prietarauja Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijai ir(ar) jos papildomiems protokolams, kuri dalyv yra Lietuvos Respublika, tai praymas atnaujinti proces tokiose bylose paduodamas Lietuvos Aukiausiajam Teismui. Praymas atnaujinti proces gali bti pateikiamas per tris mnesius nuo tos dienos, kuri j pateikiantis asmuo suinojo arba turjo suinoti aplinkybes, sudaranias proceso atnaujinimo pagrind. Praymas atnaujinti proces negali bti pateikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties siteisjimo prajo daugiau kaip penkeri metai, iskyrus atvej, kai Europos mogaus teisi teismas pripasta, kad Lietuvos Respublikos teism sprendimai, nutartys ar nutarimai civilinse bylose prietarauja Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijai ir(ar) jos papildomiems protokolams, kuri dalyv yra Lietuvos Respublika (CPK 366 str. 1 d. 1 p.). statyme (CPK 368 str. 2 d.) numatytas penkeri met terminas negali bti atnaujintas, kitaip tariant, jis yra naikinamasis. Taigi prajus penkeriems metams po sprendimo siteisjimo byloje, iskyrus vien mint iimt, niekas nebegali prayti atnaujinti pasibaigus civilinje byloje proces.

319

PAGRINDINS SVOKOS
Civilinio proceso teis - sistema teiss norm, kurios reguliuoja teismo, byloje dalyvaujani asmen bei kit proceso dalyvi veikl teismui nagrinjant civilines bylas, priimant jose sprendimus bei juos vykdant. Civilinis procesas - teismo, byloje dalyvaujani asmen ir kit proceso dalyvi veikla nagrinjant civilines bylas bei vykdant teismo priimtus sprendimus civilinio proceso teiss normose nustatyta tvarka. Byl priskirtinumas teismams (inybingumas) - tai byl priskyrimas tam tikro teismo kompetencijai. Iekovas - tai proceso dalyvis, pateiks teismui iekin ir reikalaujantis priteisti savo naudai i atsakovo iekinio dalyk. Atsakovas - proceso dalyvis, i kurio iekovas reikalauja priteisti iekinio dalyk. yminis mokestis - nustatytas mokestis, kur asmuo, kreipdamasis teism, privalo sumokti. statyme numatyti atvejai, kai iekovai nuo yminio mokesio yra atleidiami. Teismo nuobaudos - statyme numatytos sankcijos, kurias teismas gali skirti byloje dalyvaujantiems asmenims, kitiems proceso dalyviams (liudytojams, ekspertams, vertjams) bei kitiems asmenims u procesini pareig nevykdym arba netinkam j vykdym. Iekinys - vienas reikmingiausi procesini dokument, kuriuo inicijuojamas civilinis procesas. Iekinyje turi bti nurodytas iekinio dalykas (pinig suma, kurios reikalaujama ir pan.) ir iekinio pagrindas (kuo grindiamas iekinys). rodymai - bylai reikmingi faktiniai duomenys, kuriuos teismas gali nustatyti remdamasis ali paaikinimais, liudytoj parodymais, raytiniais rodymais, daiktiniais rodymais, apiros protokolais bei ekspert ivadomis ir kt. Apeliacija - pirmosios instancijos teismo sprendim (nutari) teistumo ir pagrstumo kontrols bdas, skirtas patikrinti nesiteisjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teistum ir pagrstum apeliacinio skundo ribose. Apeliacinis skundas - byloje dalyvaujanio asmens kreipimasis apeliacins instancijos teism praant patikrinti priimto ir dar nesiteisjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo (jo dalies) teistum ir pagrstum ir nurodant tokio praymo motyvuotus pagrindus. Kasacija - tai siteisjusi teism sprendim ar nutari teistumo kontrols forma. Kasacinis teismas sprendia tik teiss aikinimo ir taikymo, o ne faktini bylos aplinkybi analizs bei revizavimo klausimus.

320

Pagrindins svokos, klausimai, uduotys

KLAUSIMAI
1. Kokie yra civilinio proceso tikslai? 2. Kokios yra teismo posdio vieumo principo iimtys? 3. Kas yra civilinio proceso dalyviai? 4. Kaip paskirstomos bylinjimosi ilaidos? 5. Kokie reikalavimai keliami iekinio turiniui? 6. Kokios gali bti atsiliepimo iekin per teismo nustatyt termin nepateikimo be pateisinamos prieasties pasekms? 7. Kas yra laikinosios apsaugos priemons? 8. Kokia yra bylos nagrinjimo i esms eiga? 9. K reikia lotynikas terminas res judicata! 10. Kokia yra apeliacijos esm ir kuo apeliacija skiriasi nuo kasacijos? 11. Kas gali paduoti praym atnaujinti bylos proces?

UDUOTYS
1. Sutartyje viena alis sipareigojo atsisakyti pateikti iekin teismui. vertinkite i sutarties slyg civilinio proceso princip poiriu. 2. Nagrinjant byl susirgo teisjas. Laikinai bylos nagrinjimo metu j pavadavo kitas teisjas, kuris vadovavo dviem posdiams. Pirmasis teisjas pasveiko ir grs i karto prim sprendim toje byloje teismo posdi salje. vertinkite i situacij civilinio proceso princip poiriu. 3. Verslininkai sutar gin sprsti arbitrae. Arbitraui primus sprendim, pralaimjusioji alis kreipsi teism su iekiniu praydama sprsti t pat gin. Kaip turt pasielgti teismas? 4. Iekovas pareik aikiai nepagrst iekin. Kokios galimos tokio veiksmo procesins pasekms? 5. Atsakovas neatvyko teismo posd ir neprane, kodl neatvyko. Teismas atsakovo atvilgiu prim sprendim u aki. Ar turjo teismas toki teis? Kokiais atvejais gali bti priimamas sprendimas u aki?

321

ETAS SKYRIUS

MOKESI TEIS

>

1. MOKESI SAMPRATA, ESM IR RYS 1.1. VALSTYBS PAJAMOS IR MOKESI SAMPRATA

Valstyb, kaip visuomens politin organizacija, rpinasi bendra piliei gerove, utikrina krato apsaug, teistvark, remia kultr ir moksl, stato mokyklas, ligonines, tiesia kelius, laiduoja piliei teis gauti senatvs ir invalidumo pensijas, kit socialin param, rpinasi moni sveikata, natralios gamtins aplinkos isaugojimu, pltoja tarptautin bendradarbiavim, dalyvauja tarptautinse organizacijose ir atlieka daugyb kit funkcij. Suprantama, kad tam reikalingi dideli piniginiai itekliai. Todl valstyb turi turti atitinkamus pajam altinius, i kuri gaunamos los bt kaupiamos atitinkamuose valstybs pinig fonduose ir naudojamos jos vykdomoms funkcijoms finansuoti. Valstybs pajamos yra gaunamos vairiais bdais, skiriasi j kaupimo tvarka ir panaudojimo kryptys. Taiau pats seniausias ir svarbiausias valstybs pajam altinis, atsirads kartu su valstybe, yra mokesiai. Valstyb per mokesius kaip tik ir surenka jos funkcijoms finansuoti btinas pinigines las. Jeigu mokesi pavidalu gaunam l nepakanka, tokiu atveju valstyb yra priversta skolintis, mokti palkanas arba didinti mokesius. Pagal Lietuvos Respublikos mokesi administravimo statym mokestis - tai mokesio statyme mokesio moktojui nustatyta pinigin prievol valstybei. Mokesiai, kaip pagrindinis valstybs pajam altinis ir krato ekonominio, kultrinio bei socialinio gyvavimo pagrindas, daro poveik tiek valstybs, tiek ir vis kit kio subjekt ir gyventoj materialiniams interesams. Todl pagal Lietuvos Respublikos Konstitucij valstybinius mokesius nustato Seimas, priimdamas mokesi statymus. Seimas formuoja valstybs mokesi politik, nustato Lietuvos Respublikos mokesi sistem bei reguliuoja kitus mokesi nustatymo ir administravimo santykius. Tai, kad mokesius nustato tik valstyb, reikia, kad mokti mokesius yra prievol valstybei, o ne institucijai, kuri juos surenka. Paymtina, kad mokestis nra ir negali bti susitarimo tarp valstybs ir mokesio moktojo objektas.

1.2. MOKESI RYS

Mokesiai, kaip pinigin prievol valstybei, yra labai vairs ir gali bti klasifikuojami vairiais pagrindais. Pagal mokesi moktoj ypatybes jie yra skirstomi [juridini asmen, gyventoj ir bendruosius mokesius. Antai juridiniai asmenys moka pelno mokest, gyventojai - pajam mokest, bendriesiems mokesiams priskiriami yminis mokestis, valstybs rinkliava, ems mokestis ir kt.

325

MOKESI TEIS

Mokesiai yra skaitomi atitinkamus biudetus ar tikslinius pinig fondus. Pagal tai jie yra skirstomi valstybs biudeto, savivaldybi biudet bei valstybs tikslini pinig fond mokesius. Mokesi paskirstymo tvarka nustatoma Lietuvos Respublikos biudetins sandaros statymuose ir konkrei mokesi statymuose. Pagal apmokestinamo objekto poymius yra iskiriami pajam, pelno, turto ir vartojimo mokesiai. Pajam mokesiai yra imami nuo mokesio moktojo pajam, kurias jis gauna per mokestin laikotarp i savo veiklos. Pelno mokesio objektas yra mokesio moktojo i jo veiklos gautas pelnas (grynosios pajamos). Turto mokesio objektas yra atitinkamas apmokestinamas turtas ar turto prieaugis. Vartojimo mokesiai yra siejami su vairi preki, paslaug vartojimu. Pagal apmokestinimo bd mokesiai yra skirstomi tiesioginius ir netiesioginius. Tiesioginius mokesius (pvz., pelno, ems, pajam, moni ir organizacij nekilnojamojo turto) moka atitinkam peln ar pajamas gaunantys asmenys ar turto savininkai. Tiesioginiuose mokesiuose faktinis ir statyme numatytas mokesi moktojas yra vienas asmuo. Netiesiogini mokesi atveju mokestis sudaro preks (paslaugos) kainos pried ir nra siejamas su mokesi moktojo turtu ar pajamomis. Netiesioginius mokesius (pridtins verts mokest, akcizus) sumoka preki (paslaug) vartotojai, nes jie eina preks (paslaugos) kain, o statyme numatytas mokesi moktojas (daniausiai mon ar verslininkas) juos nustatyta tvarka apskaiiuoja ir sumoka biudet ar fondus.

2. LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBIN MOKESI SISTEMA

Kiekviena valstyb, tarp j ir Lietuvos Respublika, turi savo, tik jai bding valstybin mokesi sistem, kuri sudaro joje egzistuojanti teisikai ir ekonomikai pagrst mokesi visuma. Dabartin Lietuvos Respublikos valstybin mokesi sistem pagal Mokesi administravimo statymo 13 straipsn sudaro: 1) pridtins verts mokestis; 2) akcizas; 3) gyventoj pajam mokestis; 4) moni ir organizacij nekilnojamojo turto mokestis; 5) ems mokestis; 6) mokestis u valstybinius gamtos iteklius; 7) naftos ir duj itekli mokestis; 8) mokestis u aplinkos terim; 9) konsulinis mokestis; 10) yminis mokestis; 11) atskaitymai nuo pajam pagal Lietuvos Respublikos keli prieiros ir pltros programos finansavimo statym; 12) paveldimo turto mokestis; 13) privalomojo sveikatos draudimo mokos; 14) mokos Garantin fond;

326

Mokesi teiss samprata. Mokesi teiss normos ir mokestiniai teisiniai santykiai

15) valstybs rinkliava; 16) loterij ir azartini loim mokestis; 17) mokestis u pramonins nuosavybs objekt registravim; 18) baltojo cukraus virkvoio mokestis; 19) kvotinio gamybos cukraus mokestis; 20) valstybinio socialinio draudimo mokos; 21) papildomos cukraus gamybos mokestis; 22) pelno mokestis; 23) muitai; 23) atskaitymai nuo pajam pagal Lietuvos Respublikos mik statym.

3. MOKESI TEISS SAMPRATA. MOKESI TEISS NORMOS IR MOKESTINIAI TEISINIAI SANTYKIAI 3.1. MOKESI TEISS SVOKA IR DALYKAS
Mokesi teis - tai visuma teiss norm, reguliuojani visuomeninius santykius, atsirandanius nustatant ir surenkant mokesius valstybs (savivaldybs) biudet bei valstybs pinig fondus. Mokesi te is s dalyk sudaro visuma tarpusavyje susijusi mokestini santyki, atsirandani nustatant ir surenkant mokesius valstybs (savivaldybs) biudet bei valstybs pinig fondus. Mokestini santyki prigimtis, j paskirtis ir pobdis reikalauja detalaus i santyki teisinio reguliavimo, todl valstyb skiria didel dmes mokestini teisini santyki reguliavimui. Mokestini santyki teisinis reguliavimas susideda i mokesi teiss norm ir j pagrindu atsirandani mokestini teisini santyki.

3.2. MOKESI TEISS NORMOS

Mokesi teiss norma - tai valstybs nustatyta ir saugoma grietai apibrta ir privaloma elgesio taisykl, tvirtinanti mokestini santyki dalyvi teises ir pareigas, kurias tinkamai vykdant atsiranda garantija, jog valstyb gaus btinas pajamas. Mokesi teiss normos reguliuoja specifinius visuomeninius santykius, kurie susiklosto nustatant ir surenkant mokesius valstybs biudet bei pinig fondus, todl mokesi teiss normoms yra bdingas imperatyvus pobdis. Mokesi teiss normose labai grietai apibrtos mokestini teisini santyki dalyvi teiss ir pareigos, j elgesio leistinos ir draudiamos ribos, kuri privaloma grietai laikytis. Paeidus mokesi teiss normose tvirtintus reikalavimus, kaltiems subjektams yra taikomos mokesi statymuose numatytos finansins sankcijos (baudos, delspinigiai), taip pat jie gali bti traukiami administracinn ar baudiamojon atsakomybn.

327

MOKESI TEIS

3.3. MOKESTINIAI TEISINIAI SANTYKIAI

gyvendinant teiss normas susiklosto tam tikri mokestiniai teisiniai santykiai. Mokestiniai teisiniai santykiai atsiranda, keiiasi ir pasibaigia pagal mokesi teiss norm reikalavimus, juose yra realizuojamos mokesi teiss normos, kartu ir valstybs mokesi politika. Mokestiniai teisiniai santykiai - tai mokesi teiss norm sureguliuoti valiniai visuomeniniai santykiai, kylantys nustatant ir surenkant mokesius valstybs (savivaldybs) biudet bei valstybs piniginius fondus.

4. MOKESI TEISS ALTINIAI

Mokesi teis, kaip ir kiekviena teiss aka, turi savarankikus teiss altinius. Mokesi teiss altinis - tai kompetentingos institucijos nustatyta tvarka priimtas norminis teiss aktas, tvirtinantis teiss normas, kurios reguliuoja visuomeninius mokestinius santykius privalom nurodym davimo pagrindu. Teiss aktus, skirtus mokestiniams santykiams reguliuoti, leidia Seimas, Vyriausyb, Finans ministerija, Valstybin mokesi inspekcija, Muitins departamentas, Aplinkos ministerija. J visuma sudaro atitinkam mokesi teiss altini sistem, kuri, atsivelgiant teiss akt form, teisin gali, reguliavimo apimt, yra skirstoma atskiras sudtines dalis (ris). Pavyzdiui, pagal teisin gali mokesi teiss altiniai yra skirstomi Lietuvos Respublikos Konstitucij, statymus, Konstitucinio Teismo nutarimus, postatyminius aktus. Pagal reguliavimo apimtis yra iskiriami bendrieji ir specialieji mokesi teiss altiniai. Bendrieji mokesi teiss altiniai yra skirti vairiems visuomeniniams santykiams, tarp j ir mokestiniams, reguliuoti. Tokie altiniai yra Lietuvos Respublikos Konstitucija, Biudetins sandaros statymas, kiekvienais metais priimamas biudeto patvirtinimo statymas, Administracini teiss paeidim kodeksas ir kiti. Specialieji mokesi teiss altiniai yra skirti tik mokestiniams santykiams reguliuoti. Pagrindinis specialusis mokesi teiss altinis yra Lietuvos Respublikos mokesi administravimo statymas (toliau - Mokesi administravimo statymas), priimtas 2004 m. balandio 13 d. Pagrindinis Mokesi administravimo statymo bruoas yra tas, kad jis kompleksikai reguliuoja mokestinius santykius. Kartu jame tvirtintos pagrindins svokos, mokesi sistema, mokesi administratoriaus teiss ir pareigos, apibrtas mokesi moktojo statusas, reglamentuota mokesi moktojo apskaitos tvarka, bendrieji mokesi apskaiiavimo, sumokjimo iiekojimo, grinimo, delspinigi skaiiavimo ir baud skyrimo klausimai, tvirtintos atsakomybs, taikomos u mokesi statym paeidimus, principins nuostatos, nustatyti ikiteismini mokestini gin nagrinjimo subjektai ir i gin nagrinjimo procedros. Mokesi administravimo statymas yra pagrindas leidiant kitus specialius mokesi teiss altinius. io statymo 3 straipsnyje yra tvirtinta, kad atitinkamas mokestis, kurio nustatymas priklauso Lietuvos Respublikos kompetencijai, gali bti nustatomas tik statymu. Todl atskir specialij mokesi teiss altini grup sudaro atskir mokesi statymai, kuriuose nustatyti konkrei mokesi moktojai, apibrtas mokesio objektas, mokesio baz, tarifas, mokesio mokjimo tvarka, lengvata ir pan. Specialieji mokesi teiss alti-

328

Apmokestinimo teisinis reglamentavimas

niai yra ir postatyminiai aktai, kuriuos leidia Vyriausyb, Finans ministerija, Valstybin mokesi inspekcija prie Finans ministerijos. Vyriausyb, gyvendindama mokesi statymus, nustato atitinkamus metodus ir taisykles, utikrinanias mokesi administravim, arba paveda tai padaryti Finans ministerijai. Valstybin mokesi inspekcija prie Finans ministerijos, gyvendindama mokesi administravimo politik, leidia teiss aktus mokesi statymams gyvendinti. Paymtina, kad joks postatyminis teiss aktas negali bti priimtas be finans ministro sutikimo. Specialieji mokesi teiss altiniai yra ir Seimo ratifikuotos ir sigaliojusios tarptautins sutartys dl pajam ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalini paeidim ivengimo, kurias Lietuva yra pasiraiusi daugiau kaip su 30 usienio valstybi, ir kitos tarptautins sutartys, skirtos mokestiniams santykiams reguliuoti.

5. APMOKESTINIMO TEISINIS REGLAMENTAVIMAS 5.1. APMOKESTINIMO TVARKA

Apmokestinimo tvarka - mokesi statym nustatytos taisykls, kuriomis apibriamas mokesi moktojas, mokesio baz, mokesio dydis (tarifas), mokesio lengvatos, baudos ir delspinigiai, mokesio mokjimas bei jo iiekojimas. ie mokesi elementai yra apibrti Mokesi administravimo statyme ir konkrei mokesi statymuose.

5.2. MOKESI MOKTOJAI, J PAREIGOS IR TEISS

Mokesi moktojas - tai asmuo, kuriam pagal mokesi statymus yra nustatyta prievol mokti mokesius. Mokesio moktojas gali bti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo ar iaip organizacija, neatsivelgiant tai, kokie jos santykiai su valstybe. Mokesi moktojas turi daugyb statymuose tvirtint teisi ir pareig, kuri visuma sudaro mokesio moktojo teisin status. Pagrindin mokesi moktojo pareiga yra mokti mokesi statymuose numatytus mokesius laikantis nustatytos mokesi apskaiiavimo ir mokjimo tvarkos. Be ios pareigos, mokesi moktojas turi ir kit pareig. Jis privalo tvarkyti apskait statym nustatyta tvarka, saugoti dokumentus, registruoti kines operacijas, be to, mokesi administratoriui iduoti reikalaujamus dokumentus, teikti kit reikaling informacij, pildyti ir pateikti mokesi deklaracij, registruotis pas mokesi administratori ir pan. Be mint pareig, mokesi moktojas turi ir daug teisi. Jis turi teis: pateiks paklausim, i mokesi moktojo gauti informacij, reikaling mokesio statymui vykdyti; informacijos, pateiktos mokesi administratoriui, slaptum; naudotis mokesio statyme nustatytomis lengvatomis; uginyti kiekvien mokesi administratoriaus veiksm jo atvilgiu ir io veiksmo pasekmes; mokesio permokos grinim (skaitym); nuostoli, patirt dl neteist mokesi administratoriaus veiksm, atlyginim, taip pat kai kurias kitas mokesi statymais nustatytas teises.

329

MOKESI TEISE

Kalbant apie mokesi moktoj, reikia atkreipti dmes, kad mokesi moktojo pareiga sumokti gali bti perkeliama kitam subjektui - mokest iskaiiuojaniam asmeniui, t. y. asmeniui, kuriam mokesio statyme yra nustatyta prievol iskaiiuoti mokest ir j sumokti valstybs biudet bei fondus. Toks mokestins prievols padalijimas matyti, pavyzdiui, gyventoj pajam mokesio mokjimo atveju. Atskirais atvejais galimas ir mokesio natos perklimas, kai mokesi moktojui priklausani mokti sum sumoka asmuo, pagal statym nesantis mokesio moktojas ar mokest iskaiiuojantis asmuo. Toks mokesio natos perklimas gali bti statymikai reguliuojamas, nustatomas netiesioginiais mokesiais arba sutartimis.

5.3. APMOKESTINIMO OBJEKTAS IR MOKESIO BAZ

Apmokestinimo objektas yra visi tie daiktai, reikiniai (turtas, pajamos, pelnas, vartojimo preks ir pan.), kurie statymo nustatyta tvarka yra apmokestinami konkreiu mokesiu. Svarbu tai, kad prievol mokti mokest mokesi moktojui atsiranda tik tada, kai jis turi nuosavybje ar naudoja kok nors apmokestinimo objekt. Apmokestinimo objektas atsispindi daugelyje mokesi statym pavadinim (pvz., Pelno mokesio statymas, Gyventoj pajam mokesio statymas, ems mokesio statymas). Nors mokesio objekto buvimas lemia mokestins prievols atsiradim, taiau mokestis yra skaiiuojamas nuo mokesio bazs. Mokesio baz yra nustatoma vairiais bdais, kurie priklauso nuo to, koks yra apmokestinimo objektas. Pavyzdiui, jei objektas yra materialinis turtas, mokesio baz nustatoma pagal dokumentus, patvirtinanius turto verts pinigin iraik (pvz., ems mokesio, paveldimo turto mokesio atveju), jei apmokestinimo objektas yra pajamos, pelnas, mokesio baz nustatoma pagal dokumentus, patvirtinanius pajam, pelno gavim ir pan.

5.4. MOKESIO DYDIS (TARIFAS)

Mokesio dydis (tarifas) - tai mokesio statyme nustatyta pinig suma, kuri mokesi moktojas privalo sumokti valstybs (savivaldybs) biudet nuo mokesio bazs. Nustatant ir koreguojant mokesio dyd (tarif) yra reguliuojamas mokesi surinkimas. Mokesio dydis (tarifas) yra nustatomas tvirta pinig suma arba procentais nuo mokesio bazs. Mokesio dydis (tarifas) tvirta pinig suma daugeliu atvej nustatomas tada, kai apmokestinimo objektas yra ireiktas natriniais vienetais (pvz., mokesio u aplinkos terim tarifas nustatomas Lt/tonai), taiau dominuoja procentinis mokesio dydis (tarifas). Jis gali bti proporcinis, progresinis ir mirus.

5.5. MOKESI MOKJIMO TAISYKLS

Mokesi mokjimo taisyklse nustatomas mokesio sumokjimo bdas, forma, mokesio mokjimo terminas, mokesio lengvatos. Taiau mokesiai vieni nuo ki330

Mokesi administravimas

t labai skiriasi - tai priklauso nuo mokesio moktojo, mokesio bazs ir kt. Taip pat nevienoda ir mokesi mokjimo tvarka. Mokesi teisje egzistuoja principas, kad visi mokesi moktojai privalo mokti mokesius ir visi mokesi moktojai dl mokesi statym nustatyt slyg yra lygs. Taiau atskiruose mokesi statymuose numatytos io principo iimtys, suteikianios mokesi moktojams ar j grupms atitinkamas lengvatas. Pagal Mokesi administravimo statym mokesio lengvata - tai mokesio moktojui ar j grupei mokesi statymu nustatytos iskirtins apmokjimo slygos, kurios, palyginti su prastinmis slygomis, yra palankesns. Taigi mokesio lengvatos leidia palengvinti mokesi nat atskiriems mokesi moktojams ar j grupms (pvz., invalidams, asmenims, auginantiems vaikus), jomis taip pat galima siekti paskatinti atskir kio ak vystymsi (pvz., pelno mokesio lengvatos, iki nebus priimtas atskiras Seimo sprendimas, taikomos ems kio produkcij gaminanioms monms, laisvj ekonomini zon monms, monms, kuriose dirba riboto darbingumo asmenys). Mokesio lengvatos gali bti visuotinio pobdio, t. y. taikomos visiems vieno ar kito mokesio moktojams, arba bti individualios, t. y. taikomos mokesio moktojo praymu. Jos taip pat gali bti nustatomos atsivelgiant apmokestinamj objekt. Be to, jos gali bti nuolatins arba laikinos. Reikia paymti tai, kad vykdant mokesi reform vadovaujamasi nuostata, kad mokesi statymuose kuo maiau bt numatyta iskirtini slyg atskiriems mokesi moktojams (ar j grupms), kad per mokesius nebt sprendiamos vien kio subjekt problemos kit sskaita. Todl mokesi lengvatos palaipsniui bus mainamos, naudojant kitus kio reguliavimo mechanizmus.

6. MOKESI ADMINISTRAVIMAS 6.1. MOKESI ADMINISTRAVIMO SAMPRATA

Tobulinant apmokestinimo teisin reguliavim siekiama ne tik sukurti darni ir veiksming mokesi sistem, bet ir efektyv, kuo maesni ilaid reikalaujant mokesi administravimo mechanizm. Mokesi administravimas apima visum priemoni, kurias naudoja valstybs ir savivaldybs institucijos, siekdamos nustatyti ir surinkti mokesius ir kitus piniginius mokjimus valstybs (savivaldybs) biudet bei piniginius fondus. Jis gali bti suprantamas plaija ir siaurja prasme. Mokesi administravimas plaija prasme - tai kompetenting valstybs (savivaldybs) institucij praktin veikla nustatant ir surenkant mokesius. ia prasme mokesi administravimas apima vairi valstybs ir savivaldybs institucij - Seimo, Vyriausybs, Finans ministerijos, Valstybins mokesi inspekcijos, savivaldybs tarybos ir kt. - veikl, kuri jos atlieka joms Konstitucijoje ir statymuose priskirtos kompetencijos ribose. Seimas, priimdamas statymus, veda vienus ar kitus mokesius. Mokesi statymus gyvendina Vyriausyb, o kai yra jos pavedimas Finans ministerija. Mokesi statym gyvendinimas yra pavestas ir vietos savivaldos institucijoms. Mokesi administravimas siaurja prasme yra apibrtas 331

MOKESI TEISE

Mokesi administravimo statyme. Tai mokesio administratoriaus teisi ir funkcij gyvendinimas, taip pat mokesi ir kituose statymuose nustatyt mokesi administratoriaus ir mokesio moktojo pareig vykdymas ir teisi gyvendinimas. Mokesi administravimas ia prasme apima vykdomosios valdios institucij, toki kaip Valstybin mokesi inspekcija, Lietuvos Respublikos muitin ir kt., veiksmus, kurie yra atliekami gyvendinant mokesi statymus.

6.2. MOKESIUS ADMINISTRUOJANIOS INSTITUCIJOS IR J KOMPETENCIJA

Pagal Mokesi administravimo statym mokesi administratorius - tai u mokesi administravim atsakinga valstybs staiga ar institucija, turinti statym suteiktus galiojimus veikti mokesi administravimo srityje. Taigi mokesi administratorius yra atitinkama institucija, kurios pareignai savo kompetencijos ribose atlieka mokesi administravim. Mokesi administravimo statyme yra parayta, kad io statymo 13 straipsnyje nurodytus mokesius, iskyrus muitus, administruoja Valstybin mokesi inspekcija. Valstybin mokesi inspekcija yra valstybs institucija prie Finans ministerijos, finansuojama i valstybs biudeto ir kit l bei atskaitinga finans ministrui. Ji administruoja visus Mokesi administravimo statymo 13 straipsnyje numatytus mokesius, iskyrus muitus. Valstybin mokesi inspekcij sudaro: 1) Valstybin mokesi inspekcija prie Finans ministerijos - centrinis mokesi administratorius; 2) teritorins valstybins mokesi inspekcijos - vietos mokesi administratoriai. Valstybins mokesi inspekcijos struktra, jos darbo organizavimo principins nuostatos, mokesi administratoriaus teiss ir pareigos yra tvirtintos Mokesi administravimo statyme. Visa tai detalizuota Valstybins mokesi inspekcijos sistemos sudtini dali nuostatuose ir kituose teiss aktuose. Valstybin mokesi inspekcija prie Finans ministerijos (toliau - VMI) (centrinis mokesi administratorius) - tai Valstybinei mokesi inspekcijos sistemai vadovaujanti staiga, pavaldi ir atskaitinga Finans ministerijai. VMI vadovauja virininkas, kur skiria ir atleidia i pareig finans ministras. VMI nuostatuose yra surayti svarbiausi ios staigos udaviniai. Jie yra tokie: 1) gyvendinti mokesi administravimo politik, nustatytus mokesi administravimo prioritetus, procedras bei tvark; 2) utikrinti efektyv teritorini mokesi inspekcij darb koordinuojant, kontroliuojant bei metodikai joms vadovaujant; 3) padti mokesi moktojams bei mokesius iskaiiuojantiems asmenims gyvendinti savo teises ir pareigas. VMI, gyvendindama jai ikeltus udavinius, atlieka daugyb funkcij: rengia ir teikia apibendrintus mokesio statymo paaikinimus, konsultacijas mokesi mokjimo klausimais, nustato j vienodo taikymo procedras; vieia ir informuoja mokesi moktojus, nustato j aptarnavimo prioritetus ir procedras ir kontroliuoja, kaip j laikomasi; nustato mokesi ir kit mok apskaitos procedras; pagal savo kompetencij atlieka mokesi apskaiiavimo, deklaravimo ir sumokjimo kontrol; nustato mokestini nepriemok iiekojimo prioritetus ir procedras; nagrinja mokestinius ginus; kaupia ir apibendrina mokesi administravimo
332

Mokesi administravimas

praktik; Seimo, Vyriausybs ir Finans ministerijos pavedimu leidia teiss aktus mokesi statymams gyvendinti, rengia statym projektus, teikia pasilymus dl mokesi statym ir mokesi administravimo tobulinimo; atlieka kitas statym ir teiss akt jai pavestas funkcijas. VMI, kaip valstybinei mokesi sistemai vadovaujanti institucija, turi daug teisi ir pareig teritorini mokesi inspekcijoms. VMI privalo utikrinti Valstybins mokesi inspekcijos veiklos teistum, tikslingum ir efektyvum, teikti Finans ministerijai duomenis, paaikinimus, ivadas ir kit informacij, iai pareikalavus atsiskaityti u savo veikl, utikrinti informacijos apie mokesi moktojus slaptum ir 1.1. Teritorin valstybin mokesi inspekcija (toliau - Apskrities VMI) (vietos mokesi administratorius) yra Valstybins mokesi inspekcijos sistemos dalis, pavaldi ir atskaitinga VMI. Jos steigjas yra VMI. Apskrii VMI skaii ir j veiklos zonas nustato finans ministras. Pagal tipinius teritorins (apskrities) valstybins mokesi inspekcijos nuostatus svarbiausi jos udaviniai yra: 1) gyvendinti mokesi administravimo politik, nustatytus mokesi administravimo prioritetus, procedras bei tvark; 2) utikrinti efektyv mokesi valstybs ir savivaldybi biudetus bei fondus mokjim bei iiekojim; 3) padti mokesi moktojams ir mokesius iskaiiuojantiems asmenims gyvendinti savo teises ir pareigas. Apskrities VMI, gyvendindama jai pavestus udavinius, atlieka daugyb funkcij: konsultuoja mokesi moktojus ir teikia informacij apie mokesi statymus ir kitus teiss aktus; priima ir nagrinja mokesi moktoj skundus, praymus, pasilymus; tvarko mokesi ir kit mok valstybs (savivaldybs) biudet bei piniginius fondus apskait; paskirsto mokesius tarp valstybs, savivaldybi biudet bei pinig fond; atlieka mokesi apskaiiavimo, deklaravimo ir mokjimo kontrol; ieko vengiani mokti mokesius moktoj, iieko mokestines nepriemokas, grina (skaito) permokas ir 1.1. Apskrities VMI pareignai, vykdydami jai pavestas funkcijas, naudojasi Mokesi administravimo statymo 33 straipsnyje tvirtintomis teismis. Jie turi teis: gauti i moni, staig ir organizacij, tarp j ir kredito staig, dokumentus ir kitus duomenis, reikalingus j pareigoms atlikti; laikantis nustatytos tvarkos eiti mokesi moktojo patalpas ar teritorij; laikinai paimti i mokesi moktojo dokumentus; duoti mokesi moktojui privalomus vykdyti nurodymus atvykti pas mokesi administratori; iiekoti ne gino tvarka i asmen sskait banko staigose laiku nesumoktus mokesius; nustatytais atvejais duoti nurodymus banko staigoms nutraukti pinig idavim bei pervedim i mokesi moktoj sskait; statymo nustatyta tvarka ir pagrindais aretuoti mokesi moktojo turt; surayti administracini teiss paeidim protokolus, skirti administracines nuobaudas, kitas finansines sankcijas, apskaiiuoti delspinigius; netiesiogiai nustatyti mokesio baz ir 1.1. Be to, Apskrities VMI pareignai gali naudotis ir kitomis statymuose bei kituose teiss aktuose nustatytomis teismis. Lietuvos Respublikos muitin yra atsakinga u muit administravim Lietuvos Respublikoje. Pridtins verts ir Akciz mokesius muitin administruoja tiek, kiek jai pavesta pagal Pridtins verts mokesio ir Akciz statymus. Administruojant muitus ir kitus mintus mokesius muitin yra mokesi administratorius, Muitins departamentas - centrinis mokesi administratorius, o teritorin muitin - vietos

333

MOKESI TEIS

mokesi administratorius. Muitins bei jos pareign teisin status reglamentuoja Muitins statymas bei Tarnybos muitinje statutas. Aplinkos ministerija ar jos galiota institucija administruoja mokest u aplinkos terim, mokest u valstybinius gamtos iteklius, naftos ir duj mokest ir atskaitymo nuo pajam pagal Mik statym, ir tik tiek, kiek jai pavesta pagal Mokesi u valstybinius gamtos iteklius, Mokesio u aplinkos terim, Naftos ir duj itekli mokesio bei Mik statymus. ems kio ministerija administruoja Kvotinio cukraus gamybos mokest, Papildomo cukraus gamybos mokest bei Baltojo cukraus virkvoio mokest, taiau tik tiek, kiek nustatyta pagal i mokesi statymus. 2002 m. kovo 28 d. Seimas prim Lietuvos Respublikos finansini nusikaltim tyrim tarnybos statym, kuriuo apibr ios Tarnybos paskirt, udavinius, funkcijas, organizacin struktr ir kt. Viena pagrindini ios Tarnybos funkcij - statym nustatyta tvarka ir pagrindais atskleisti ir tirti veikas, susijusias su mokesi moktoj apgaulingu ar aplaidi apskaitos tvarkymu, inomai neteising duomen apie mokesius ir kitas mokas pateikimu valstybs institucijoms, gyvendinti prevencines priemones, ukertanias keli mokesi ir kit mok nemokjimui ir pan.

6.3. MOKESI APSKAIIAVIMAS IR SUMOKJIMAS

Mokesio apskaiiavimas - tai mokesio deklaracijos ar kito dokumento pildymas, nurodant mokesio dyd pinigais, privalom sumokti valstybs (savivaldybs) biudet bei fondus. Tokiu bdu mokestis apskaiiuojamas visuma veiksm, kuri metu yra nustatoma mokesio baz, pritaikomi nustatyti mokesio tarifai, lengvatos, apskaiiuojama konkreti moktina mokesio suma. Mokesius apskaiiuoja patys mokesi moktojai. Taiau yra atvej, kai mokesius gali apskaiiuoti ir mokesi administratorius. Dl kiekvieno priklausanio mokti mokesio pateikiama atskira mokesio deklaracija. Mokesi moktojo mokesio deklaracija, pateikiama mokesi administratoriui, turi bti nustatytos formos (j nustato centrinis mokesi administratorius), pateikiama laiku ir tik tam administratoriui, kuriam ji skirta. Mokesi administratorius kontroliuoja, ar teisingai yra paskaiiuojami ir laiku sumokami mokesiai, ar nedaroma kit mokesi statym paeidim. Tuo tikslu yra atliekamas mokesi moktoj (mokest iskaiiuojani asmen) patikrinimas. Mokesi moktojo patikrinimas yra labai svarbi ir sudtinga mokesi administravimo sritis, sukelianti mokesi moktojui tam tikras teisines pasekmes, todl teiss normose yra grietai reglamentuotas. Principins nuostatos, reglamentuojanios mokesi moktojo patikrinim ir jo rezultat forminim, yra tvirtintos Mokesi administravimo statymo VI skyriuje. Detali patikrinimo atlikimo, jo rezultat forminimo tvarka yra nustatyta centrinio mokesi administratoriaus. Yra nustatyta, kad mokesi administratorius savarankikai pasirenka tikrintinus mokesi moktojus, nustato tikrinimo mast ir laik. Mokesio moktojo patikrinimas (iskyrus numatytas iimtis) negali trukti ilgiau kaip 90 dien. Paprastai laikomasi taisykls, kad negalima pakartotinai tikrinti u t pat mokestin laikotarp ir dl to paties mokesio. Patikrinimus atlieka vietos ir centrinio mokesi administratoriaus pareignai. Pareignai, tikrindami,
334

Mokesi administravimas

ar teisingai apskaiiuotas mokestis, turi teis gauti i mokesi moktojo reikalingus dokumentus, deklaracijas, paaikinimus, tikrinti materialines vertybes, plombuoti j saugojimo vietas, atlikti kontrolinius matavimus, netiesiogiai nustatyti mokesio baz ir 1.1. Patikrinimo metu mokesi moktojas turi bti iklausomas, jis gali teikti savo raytines pastabas ir rodymus dl tikrinamo dalyko. Mokesio apskaiiavimo ir sumokjimo patikrinimo rezultatai forminami patikrinimo akte, kur pasirao patikrinim atliks pareignas, su aktu pasiraytinai supaindindamas mokesi moktoj. Mokesio moktojas turi teis teikti savo pastabas mokesi administratoriui dl patikrinimo akto. Tai jis turi padaryti per nustatytus terminus. Patikrinimo aktas tvirtinamas mokesi administratoriaus sprendimu. Mokesi administratorius gali ir nepatvirtinti patikrinimo akto ar patvirtinti i dalies, pakeisti patikrinimo akt, pavesti atlikti papildom patikrinim. Sprendime turi bti nurodomos patikrinimo metu papildomai nustatytos mokesi sumos, permok sumos, papildomai apskaiiuoti delspinigiai ir skirtos baudos. Sprendimo dl patikrinimo akto tvirtinimo vienas egzempliorius teikiamas mokesi moktojui. Patvirtintas patikrinimo aktas yra privalomas vykdyti. Jis gali bti apskstas Mokestini gin komisijai, o po to administraciniam teismui. Patikrinimo metu mokesi administratoriaus nustatytos mokestins nepriemokos, t. y. nesumoktos mokesi, baud ir priskaiiuot delspinigi sumos, turi bti sumoktos ne vliau kaip per 20 dien nuo sprendimo teikimo jam dienos (jeigu atskiras mokesio statymas nenurodo kito termino). Taigi Mokesi administravimo statyme mokesi moktojui suteikta galimyb geranorikai padengti mokestin nepriemok, t. y. per 81 straipsnyje nustatytus terminus sumokti nesumoktus mokesius, baudas ir delspinigius. Taiau gali bti, kad mokesi moktojas, uuot siningai vykds mokestin prievol, imsis tam tikr veiksm, stengdamasis ivengti j atlikti (klastoti dokumentus, paslpti turt, iimti pinigus i sskait banke ir 1.1.). Siekiant to ivengti, Mokesi administravimo statyme (95-104 str.) numatyti mokestins prievols vykdymo utikrinimo bdai. Jie yra tokie: 1) delspinigiai; 2) mokesi administratoriaus pareigno nurodymas banko staigoms nutraukti pinig idavim bei pervedim i mokesio moktojo sskait; 3) mokesio moktojo turto aretas; 4) hipoteka ar keitimas; 5) laidavimas ar garantija. Mokesio moktojui, laiku nevykdaniam mokestins prievols, mokesi administratorius teikia raginim geruoju sumokti mokest ir su juo susijusias sumas. Mokesio moktojui leidiama sumokti raginime nurodytas sumas per 20 dien nuo raginimo teikimo dienos (jeigu mokesio statymas nenumato kito termino). Mokesio moktojui nevykdius mokestins prievols, mokesio administratorius gyja teis priverstinai iiekoti mokesio moktojo mokestin nepriemok, jeigu yra bent vienas i i pagrind: 1) mokesio moktojas nesumoka mokesio ir su juo susijusi sum, nurodyt mokesio administratoriaus raginime; 2) mokesio moktojas nesumoka deklaruoto mokesio atitinkamame mokesio statyme nustatytu terminu; 3) mokesio moktojas per 20 dien nesumoka mokesi administratoriaus sprendime dl patikrinimo akto tvirtinimo numatyto mokesio ir su juo susijusi sum. Teis iiekoti mokestin nepriemok gyjama kit dien po to, kai pasibaigia raginime geruoju sumokti mokest nurodytas terminas, o jei raginimas nesiunia335

MOKESI TEISE

mas - po 20 dien po mokesio statyme ar jo pagrindu priimtame lydimajame teiss akte nustatyto termino pabaigos. Mokestin nepriemoka priverstinai gali bti iiekoma iais bdais: 1) duodant kredito staigai nurodym nurayti mokestins nepriemokos sumas i asmens sskaitos; 2) pateikiant laiduotojui ar garantui reikalavim vykdyti mokesi moktojo prievol ir u j sumokti mokestin nepriemok; 3) duodant kredito staigai nurodym nurayti mokestins nepriemokos sumas i laiduotojo ar garanto sskaitos, jei jis nesumoka u mokesi moktoj mokestins nepriemokos, priimant sprendim dl priverstinio mokestins nepriemokos iiekojimo i mokesi moktojo, laiduotojo arba garanto turto. Mokesio ir su juo susijusi sum priverstinio iiekojimo senaties terminas yra penkeri metai.

6.4. MOKESTINI GIN NAGRINJIMAS

Mokesi administravimo statymo 144 straipsnyje yra tvirtinta, kad mokesi moktojas turi teis apsksti bet kur mokesi administratoriaus (jo pareigno) veiksm arba neveikim. Jeigu taip vyksta, kyla mokestiniai ginai. Mokestiniams ginams privaloma ikiteismin j nagrinjimo procedra, todl mokestini gini nagrinjimas susideda i dviej dali - ikiteisminio mokestini gin nagrinjimo, kur atlieka centrinis mokesi administratorius ir Mokestini gin komisija, ir teisminio mokestini gin nagrinjimo Vilniaus apygardos administraciniame teisme ir Vyriausiajame administraciniame teisme, kai skundiamas centrinio mokesi administratoriaus ar Mokestini gin komisijos sprendimas. Paymtina, kad privaloma ikiteismin mokestini gin nagrinjimo procedra neriboja mokesi moktojo teiss po atitinkamo centrinio mokesi administratoriaus sprendimo dl mokestinio gino tiesiogiai kreiptis teism. CENTRINIO MOKESI ADMINISTRATORIAUS NAGRINJAMI MOKESTINIAI GINAI Pagal Mokesi administravimo statymo 150 straipsn centrinis mokesi administratorius nagrinja mokestinius ginus, kurie kyla tarp mokesi moktojo ir vietos mokesi administratoriaus. Skundas yra paduodamas per vietos mokesi administratori. Skundas turi bti pateikiamas ratu per 20 dien po to, kai mokesi moktojui buvo teiktas vietos mokesi administratoriaus sprendimas, kur mokesi moktojas skundia. Centrinis mokesi administratorius skund nagrinja tik tada, jei jis atitinka statyme tvirtintus reikalavimus. Jei skundas neatitinka nustatyt reikalavim, centrinis mokesi administratorius savo sprendimu mokesi moktojui nustato 15 dien termin trkumams paalinti. Reikia paymti tai, kad, praleidus nustatyt skundo padavimo termin, centrinio mokesi administratoriaus arba Mokestini gin komisijos sprendimu jis gali bti atnaujintas. Primus sprendim atnaujinti praleist termin skundui paduoti, sustabdomas ginijam dar neiiekot mokesi, baud ir delspinigi iiekojimas, bet tai nra klitis paskirti ar pagrindas panaikinti kuri nors mokesi iiekojimo utikrinimo priemon.

336

Mokesi administravimas

Centrinis mokesi administratorius sprendim turi priimti per 30 dien nuo skundo gavimo. Jei skundas sudtingas, is terminas gali bti pratstas iki 60 dien, apie tai praneant skund padavusiam asmeniui. Centrinis mokesi administratorius, inagrinjs skund, priima vien i i sprendim: 1) patvirtina vietos mokesi administratoriaus sprendim, kur mokesi moktojas skundia; 2) panaikina vietos mokesi administratoriaus sprendim; 3) i dalies patvirtina arba i dalies panaikina vietos mokesi administratoriaus sprendim; 4) paveda vietos mokesi administratoriui atlikti pakartotin patikrinim ir priimti nauj sprendim; 5) pakeiia vietos mokesi administratoriaus sprendim. Mokesi moktojas, nesutinkantis su sprendimu, turi teis per 20 dien nuo sprendimo gavimo dienos j apsksti Mokestini gin komisijai arba teismui. Sprendimo neapskundus, j privalo vykdyti gino alys, taip pat su ginu susij tretieji asmenys. MOKESTINI GIN NAGRINJIMAS MOKESTINI GIN KOMISIJOJE Mokestini gin komisija yra vieasis juridinis asmuo, ilaikomas i valstybs biudeto. Komisijos narius skiria Vyriausyb eeri met laikotarpiui. Mokestini gin komisija yra speciali mokestiniams ginams nagrinti suformuota institucija, kurios vienintelis udavinys yra operatyviai, objektyviai inagrinti gin ir priimti teist ir pagrst sprendim. Pagal Mokesi administravimo statymo 151 straipsn Mokestini gin komisija nagrinja: mokesi moktojo ir centrinio mokesi administratoriaus mokestinius ginus dl centrinio mokesi administratoriaus sprendim, priimt inagrinjus mokesi moktoj skundus dl vietos mokesi administratorius sprendim; mokestinius ginus, kilusius tarp mokesi moktojo ir centrinio mokesi administratoriaus; mokesi moktojo ir centrinio mokesi administratoriaus mokestinius ginus, kai centrinis mokesi administratorius per nustatytus terminus neprim sprendimo. Skundas Mokestini gin komisijai per centrin mokesi administratori pateikiamas per 20 dien nuo centrinio mokesi administratoriaus sprendimo gavimo dienos arba per 20 dien nuo termino sprendimui priimti pasibaigimo dienos. Skundui, paduodamam Mokestini gin komisijai, keliami tie patys reikalavimai kaip ir skundui, paduodamam centriniam mokesi administratoriui. Mokestini gin komisija taip pat gali atnaujinti skundo padavimo termin. Mokestini gin komisija sprendim priima per 60 dien nuo skundo gavimo. Ji priima vien i i sprendim: 1) patvirtina centrinio mokesi administratoriaus sprendim arba panaikina centrinio mokesi administratoriaus sprendim; 2) i dalies patvirtina arba i dalies panaikina centrinio mokesi administratoriaus sprendim; 3) pakeiia centrinio mokesi administratoriaus sprendim; perduoda skund centriniam mokesi administratoriui nagrinti i naujo. Mokestini gin nagrinjimas Mokestini gin komisijoje yra paskutin ikiteisminio i gin nagrinjimo pakopa. Jos sprendim apskundus teismui, prasideda teisminis mokestini gin nagrinjimas.

337

MOKESI TEISE

TEISMINIS MOKESTINI GIN NAGRINJIMAS Mokesi moktojas (mokest iskaiiuojantis asmuo), nesutinkantis su centrinio mokesi administratoriaus ar Mokestini gin komisijos sprendimu, turi teis jos sprendim apsksti teismui. Centrinis mokesi administratorius Mokestini gin komisijos sprendim apsksti teismui gali tik tuo atveju, jei jis ir Komisija, sprsdami gin, skirtingai interpretavo statymo ar kito teiss akto nuostatas. Skund teismui mokesi moktojas paduoda ne vliau kaip per 20 dien po centrinio mokesi administratoriaus arba Mokestini gin komisijos sprendimo teikimo dienos. Skundus dl Mokestini gin komisijos priimt sprendim pirma instancija nagrinja Vilniaus apygardos administracinis teismas Administracini byl teisenos statymo nustatyta tvarka. Jo sprendimas apeliacine tvarka per 14 dien nuo sprendimo paskelbimo gali bti skundiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Be mint mokestini gin, gali kilti ir kiti ginai dl mokesi administratoriaus ar jo pareign veiksm (neveikimo) mokesi ir kit mokjim klausimais, kurie nepatenka mokestini gin kategorij. Tokie ginai pagal Administracini byl teisenos statymo 26 straipsnio 3 dal gali bti skundiami Administracini gin komisijai arba tiesiogiai administraciniam teismui.

7. KAI KURI MOKESI APIBUDINIMAS 7.1. PRIDTINS VERTS MOKESTIS

is mokestis mokamas pagal 2002 m. kovo 5 d. Pridtins verts mokesio (toliau PVM) statym, kuris sigaliojo nuo 2002 m. liepos 1 dienos. PVM objektas yra preki tiekimas (paslaug teikimas), kuris turi atitikti tokias slygas: jis turi bti atliekamas u atlyg; i veikla turi vykti Lietuvoje; prekes tiekti (paslaugas teikti) turi apmokestinamasis asmuo, vykdydamas ekonomin veikl. Importo PVM objektas yra preki importas, kai dl jo atsiranda skola muitinei. Reikia atkreipti dmes tai, kad statyme numatyta daug preki ir paslaug, tarp j ir importuojam, kurios nra apmokestinamos. PVM moktojas - apmokestinamasis asmuo, mokesi administratoriaus registruotas PVM moktoju. Tam, kad tapt PVM moktoju, jis turi verstis preki tiekimu (paslaug teikimu) ir savo ekonomins veiklos procese gauti tam tikro dydio atlyg. Atsivelgiant gauto atlygio dyd, asmenys PVM moktojais yra registruojami privalomai arba laisvanorikai. PVM skaiiuojamas nuo apmokestinamosios verts, kuri sudaro atlygis (be PVM), kur gavo (turi gauti) preki tiekjas (paslaug teikjas) arba jo vardu treiasis asmuo. PVM skaiiuojamas pagal tarifus, kurie yra standartiniai, lengvatiniai ir nuliniai. Lengvatinis 5 ir 9 procent tarifas taikomas apmokestinant tam tikras PVM statyme nurodytas prekes ir paslaugas. Nuliniu tarifu apmokestinamas preki eksportas ir kai kurios kitos preks ir paslaugos. Visais kitais atvejais taikomas standartinis 18 procent tarifas. PVM mokestinis laikotarpis paprastai yra kalendorinis mnuo. PVM yra mokamas pagal PVM deklaracijas.

338

Kai kuri mokesi apibudinimas

7.2. AKCIZAS
Akcizas mokamas pagal 2001 m. spalio 30 d. priimt Akciz statym, kuris sigaliojo nuo 2002 m. liepos 1 dienos. Akciz objektas yra ios preks: etilo alkoholis, alkoholiniai grimai, apdorotas tabakas, kuras. ios preks, pagamintos Lietuvoje, akciz objektu tampa nuo j pagaminimo datos, o importuojamos preks -nuo to momento, kai dl j pagal Muitins kodeks atsiranda importo skola muitinei. Asmuo, numatantis gaminti prekes, kurios yra akciz objektas, verstis j perdirbimu, maiymu ir pan., iai veiklai privalo sigyti akcizais apmokestinam preki sandl. Akciz moktojai yra akcizais apmokestinam preki sandli savininkai ir i preki importuotojai. Akciz statymo numatytais atvejais jais gali bti ir kiti asmenys. Akciz mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mnuo, kuriam pasibaigus, iki kito mnesio 15 dienos moktojas privalo vietos mokesi administratoriui pateikti akciz deklaracij. Mokestis turi bti sumoktas iki akciz deklaracijos pateikimo termino pabaigos. Akciz statymas numato atvejus, kai akcizais apmokestinamos preks atleidiamos nuo akciz. Akciz tarifai yra nustatomi tvirtomis sumomis u atitinkamo akcizais apmokestinamo produkto kiek arba taikant kombinuot akcizo tarif.

7.3. GYVENTOJ PAJAM MOKESTIS

Gyventoj pajam mokestis mokamas pagal 2002 m. liepos 21 d. priimta Gyventoj pajam mokesio statym, kuris sigaliojo nuo 2003 m. sausio 1 dienos. Pagal statym pajam mokest moka pajam gav gyventojai. Tai gali bti nuolatiniai ir nenuolatiniai Lietuvos gyventojai. Gyventoj pajam mokesio objektas - tai pozityviosios pajamos, per mokestin laikotarp gautas atlygis u atliktus darbus, suteiktas paslaugas, u perduotas ar suteiktas teises, u parduot ar kitaip perleist turt, investuot turt ir (arba) kit gaut naud pinigais ar natra, iskyrus pajamas, nurodytas statyme. Reikia atkreipti dmes tai, kad apmokestinamos ne visos, o tik apmokestinamosios pajamos. Apskaiiuojant apmokestinamsias pajamas, i pajam yra atimamos statyme apibrtos neapmokestinamosios pajamos, leidiami atskaitymai, neapmokestinamasis pajam dydis, papildomas neapmokestinamasis pajam dydis ir kai kurios kitos pajamos ar nuolatinio Lietuvos gyventojo patirtos ilaidos. statymo nustatyta tvarka apskaiiuotos apmokestinamosios pajamos, atsivelgiant j altin, yra apmokestinamos taikant 33 arba 15 procent tarif. Pavyzdiui, 15 procent tarifas taikomas individualios veiklos pajamoms, honorarams, sportinink, atlikj pajamoms. 33 procent tarifas taikomas apmokestinant su darbo santykiais susijusias pajamas ir kitas pajamas, kurioms netaikomas 15 procent tarifas. Gyventoj pajamos pagal mokesio mokjimo tvark suskirstytos A ir B klases. A klasei priskiriamos pajamos, nuo kuri mokest apskaiiuoti, iskaiiuoti ir sumokti privalo jas imokantys asmenys. Mokest nuo B klasei priskirt pajam privalo apskaiiuoti, deklaruoti ir sumokti pats gyventojas ar jo galiotas asmuo.

339

MOKESI TEIS

7.4. PELNO MOKESTIS

Pelno mokestis mokamas pagal 2001 m. gruodio 20 d. Pelno mokesio statym, kuris sigaliojo nuo 2002 m. sausio 1 dienos (vietoj buvusio Juridini asmen pelno mokesio statymo). Pelno mokesio moktojai yra Lietuvos apmokestinamasis vienetas ir usienio apmokestinamasis vienetas - taip jie apibrti Pelno mokesio statyme. Pelno mokesio statyme atskirai yra apibrta Lietuvos apmokestinamojo vieneto ir usienio apmokestinamojo vieneto mokesio baz. Apskaiiuojant apmokestinamj peln i pajam yra atimamos neapmokestinamosios pajamos, leidiami atskaitymai. Usienio vieneto apmokestinamj peln, neudirbt per nuolatines buveines, sudaro visos gautos pajamos, kuri altinis yra Lietuvoje. Yra taikomi tokie pelno mokesio tarifai: Lietuvos vieneto ir nuolatini buveini apmokestinamasis pelnas apmokestinamas 15 procent tarifu; usienio vieneto pajamos, gautos ne per nuolatines buveines, apmokestinamos 10 procent tarifu; pajamos i paskirstytojo pelno apmokestinamos 15 procent tarifu. Vienet, kuriuose sraini darbuotoj skaiius nevirija 10 moni, o mokestinio laikotarpio pajamos 500 000 lit, apmokestinamos 13 procent tarifu. Pelno mokesio mokestinis laikotarpis yra mokestiniai metai. Pelno mokestis mokamas pagal avansin ir metin pelno mokesio deklaracijas.

7.5. EMS MOKESTIS

ems mokestis imamas pagal ems mokesio statym, priimt 1992 m. birelio 25 dien. ems mokesio moktojai - privaios ems savininkai. Mokesio objektas privaios ems sklypas, registruotas Nekilnojamojo turto registre. Mokestis mokamas, neatsivelgiant mokesio objekto naudojimo tikslus. statyme nurodyta, kuri em nra apmokestinama (tai em, per kuri eina bendro naudojimo keliai, nacionalini park, kai kuri draustini em ir kt.). ems mokesio baz yra ems vert, kuri nustatoma vadovaujantis Vyriausybs 1999 m. vasario 24 d. nutarimu, patvirtinta ems vertinimo metodika. ems mokesio tarifas yra 1,5 procento ems verts. Be to, apskaiiuojant ems mokest, ems vertei yra taikomi atitinkami koeficientai (pvz., ems kio paskirties ems verts koeficientas - 0,35). ems mokest apskaiiuoja apskrii valstybini mokesi inspekcij teritoriniai skyriai pagal patvirtint deklaracij form, kuri siuniama arba teikiama asmenikai moktojui. Mokestis turi bti sumokamas per savivaldybs vykdomosios institucijos nustatytus terminus. Mokestis skaitomas savivaldybs biudet.

7.6. PAVELDIMO TURTO MOKESTIS

Paveldimo turto mokestis mokamas pagal 2002 m. gruodio 10 d. priimt Paveldimo turto mokesio statym.

340

Atsakomyb u mokesi statym paeidimus

Mokesio moktojai yra nuolatiniai ir nenuolatiniai Lietuvos gyventojai. Mokesio objektas - paveldimas turtas. Mokestis yra skaiiuojamas nuo paveldimo turto apmokestinamosios verts, kuri apskaiiuojama Vyriausybs nustatyta tvarka. Mokesio tarifas - 5 procentai, jei turto apmokestinamoji vert ne didesn kaip 0,5 mln. Lt, ir 10 procent, jei ji virija 0,5 mln. Lt. Mokesiu neapmokestinama: sutuoktiniui mirus kito sutuoktinio paveldimas turtas, vaik (vaiki), tv (tvi), globj (rpintoj), globotini (rpintini), seneli, vaikaii, broli, seser paveldimas turtas; paveldimas turtas, jeigu jo apmokestinamoji vert nevirija 10 tkst. Lt.

8. ATSAKOMYB U MOKESI STATYM PAEIDIMUS 8.1. TEISIN ATSAKOMYB U MOKESI STATYM PAEIDIM IR JOS PAGRINDAS
Mokesi statym paeidimai daro didel al valstybs finansiniams interesams, todl padarius tokius paeidimus paprastai pradeda veikti teisins atsakomybs mechanizmas. Teisin atsakomyb u mokesi statym paeidim tai mokesi ir kit statymuose nustatyt valstybs prievartos priemoni taikymas mokesi statym paeidjams, siekiant juos nubausti ir paalinti atsiradusias neigiamas pasekmes. Teisins atsakomybs pagrindas yra kaltas neteistas elgesys (veikimas arba neveikimas), kuriuo paeidiami mokesi statym reikalavimai ir padaroma ala valstybs finansiniams interesams. Kiekvien mokesi statym paeidim apibdina pavojingumo visuomenei, prieingumo teisei, kaltumo ir baudiamumo poymiai. Paymtina, kad mokesi statym paeidimai yra labai vairs. Jie skiriasi pagal savo objekt, dalyk, padarymo bd, pavojingumo laipsn ir pan. Todl kiekvienas konkretus mokesio statymo paeidimas turi jam bdingus poymius, t. y. atitinkam juridin sudt, kurios elementai yra: paeidimo subjektas, paeidimo objektas, subjektyvioji ir objektyvioji paeidimo puss. Teisin atsakomyb u mokesi statym paeidim yra kompleksinis teisinis institutas, jungiantis atskiras atsakomybs ris. Kartu paymtina, kad i atsakomyb turi ir specifines savybes, nulemtas mokestini santyki specifikos, todl, be tradicini atsakomybs ri (administracins, baudiamosios), ia taikoma ir finansin atsakomyb.

8.2. FINANSINS SANKCIJOS

Finansin sankcija - tai mokesi statyme numatyta pinig suma, kuri mokesi administratoriaus sprendimu privalo sumokti asmuo, laiku nevykds mokestins prievols ar padars kitus mokesi statym paeidimus, u kuriuos numatytas tokios sankcijos taikymas. Pagrindin finansin sankcija yra bauda.

341

MOKESI TEIS

BAUDA Valstyb, nustatydama ir taikydama toki finansin sankcij kaip bauda, siekia, kad bt surinktos pinigins prievols. Baudos, kaip finansins sankcijos, pagal savo pobd i esms nesiskiria nuo administracini baud, nes ir vienos, ir kitos paeidjui sukelia neigiamas turtinio pobdio pasekmes ir skatina mokesi moktojus vykdyti mokestines prievoles. Vis dlto jos skiriasi pagal taikymo tvark, taikymo subjektus, taikymo procedras, sukeliamas teisines pasekmes ir 1.1. Pagrindins baud, kaip finansini sankcij, skyrimo nuostatos yra tvirtintos Mokesi administravimo statyme, taip pat konkrei mokesi statymuose. Paymtina, kad naujajame Mokesi administravimo statyme labai sumajo mokesi statym numatom paeidim atvej, u kuriuos gali bti skiriama bauda. Pagal io statymo 139 straipsn baudos i esms yra skiriamos u mokestinio mokesio sumainim, t. y. tada, jei mokesi administratorius nustato, kad mokesi moktojas neapskaiiavo nedeklaruojamo ar nedeklaravo deklaruojamo mokesio arba neteistai pritaik maesn mokesio tarif ir dl i prieasi moktin mokest neteistai sumaino. Tokiais atvejais mokesio moktojui priskaiiuojama trkstama mokesio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procent mintos mokesio sumos dydio bauda (jei atitinkamo mokesio statymas nenumato kitaip). Skiriamos konkreios baudos dydis priklauso nuo paeidimo pobdio, nuo mokesi statym paeidimo pripainimo ir kit aplinkybi, kurias mokesi administratorius pripasta svarbiomis skirdamas baud. Numatyti atvejai, kai aukiau mintos baudos netaikomos. Pavyzdiui, kai mokesi moktojas po mokesio deklaracijos pateikimo pastebjo, kad deklaravo per ma mokest, bet j patikslino ir pateik mokesi administratoriui. Taip pat nustatyta, kad biudetinms staigoms, taip pat Lietuvos bankui mintos baudos neskiriamos. Teiss aktai, kuriais sumainamos arba panaikinamos baudos, esant Mokesi administravimo statymo nustatytoms slygoms, taikomi ir u paeidimus, padarytus iki i akt sigaliojimo.

8.3. ATLEIDIMAS NUO BAUD

Mokesi statymuose yra tvirtinta nuostata, kad, nustaius mokesi paeidimus, u kuriuos numatytos finansins sankcijos, jos turi bti skiriamos paeidjams. Taiau is reikalavimas nra imperatyvus. Mokesi administravimo statyme numatyti atvejai, kai mokesi moktojas gali bti atleidiamas nuo baud mokjimo. Pagal 141 straipsn nuo baud mokjimo mokesi moktojas gali bti atleidiamas: jei mokesi moktojas rodo, kad nra kaltas dl padaryto paeidimo; jei mokesio statymas paeistas dl aplinkybi, kurios nepriklaus nuo mokesi moktojo valios ir kuri jis nenumat ir negaljo numatyti; kai mokesi moktojo atskira veika, nors ir paeidusi mokesio statym, nepadar alos biudetui; kai mokesi moktojas statym paeid dl klaidingo apibendrinto mokesio statymo paaikinimo arba mokesi administratoriaus ratu pateiktos klaidingos konsultacijos. Nuo baud atleidiama tik tuo atveju, kai mokesi moktojas mokesio, susijusio su paskirta bauda, sum yra sumokjs ar io mokesio sumokjimo terminas nustatyta tvarka yra atidtas ar idstytas tam tikrais laikotarpiais.

342

Atsakomyb u mokesi statym paeidimus

Nuo baud mokesi moktoj gali atleisti mokesi administratorius, o mokestini gin metu - ir mokestin gin nagrinjanti institucija (centrinis mokesi administratorius ar Mokestini gin komisija). Atsisakym atleisti nuo baud mokesi moktojas gali apsksti Mokesi administravimo statymo nustatyta tvarka.

8.4. ADMINISTRACIN IR BAUDIAMOJI ATSAKOMYB U MOKESI STATYM PAEIDIMUS

ADMINISTRACIN ATSAKOMYB Administracin atsakomyb taikoma u tokius mokesi statym paeidimus, kurie pagal savo pobd ir pavojingum laikomi administraciniais teiss paeidimais ir u kuriuos numatyta administracin atsakomyb. Tokie paeidimai yra apibrti ATPK dvyliktajame skirsnyje Administraciniai teiss paeidimai, prekybos, finans, apskaitos ir statistikos srityje". Paymtina, kad iame skirsnyje numatyti mokesi statym paeidimai nra vienalyiai. Vieni i j i esms yra piktybiniai mokesi statym paeidimai (jie numatyti Mokesi administravimo statymo 49 straipsnyje). Tokie yra: neregistruoto kasos aparato, kuris dubliuoja registruot kasos aparat, naudojimas; ataskait ir dokument apie pajamas, turt, peln pateikimo tvarkos paeidimas, mokesi vengimas; apskaitos taisykli paeidimas ir kt. Antr grup sudaro atskir mokesi paeidimai. Tokie yra: akcizais apmokestinam preki laikymas, gabenimas, naudojimas ar realizavimas paeidiant nustatyt tvark; biokuro, naftos produkt gabenimo ir laikymo taisykli paeidimas ir kt. Trei grup sudaro paeidimai, kurie i esms nra mokesi statym paeidimai, bet yra su jais susij. Toks yra kasos aparat eksploatavimo ar kasos operacij tvarkos paeidimas, netikr banderoli gaminimas ir kt. Administracines bylas u mokesi statym paeidimus nagrinja ir nuobaudas skiria paprastai Valstybins mokesi inspekcijos virininkas, jo pavaduotojas ar kitas virininko galiotas asmuo. BAUDIAMOJI ATSAKOMYB Baudiamoji atsakomyb taikoma u tokius mokesi statym paeidimus, kurie yra labai pavojingi, nukreipti prie valstybs mokesi politik, daro didel al jos finansiniams interesams. BK numatyta baudiamoji atsakomyb u tokius nusikaltimus finans ir mokesi sistemai: mokesi nesumokjim; neteising duomen apie peln ar turt pateikim; deklaracijos nepateikim; apgauling apskaitos tvarkym. Paymtina, kad BK iskiriami nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai. Pavyzdiui, deklaracijos nepateikimas yra laikomas baudiamuoju nusiengimu.

343

PAGRINDINES SVOKOS
Mokestis - mokesio statyme mokesi moktojui nustatyta pinigin prievol valstybei. Tiesioginiai mokesiai - tai tokie mokesiai, kuriuos moka tam tikr peln ar pajamas gaunantys asmenys ar turto savininkai. Tiesioginiuose mokesiuose faktinis ir statym numatytas mokesi moktojas yra vienas asmuo. Pavyzdiui, tokie mokesiai yra pelno, ems, pajam, moni ir organizacij nekilnojamojo turto mokesiai. Netiesioginiai mokesiai - tai tokie mokesiai, kurie sudaro preks (paslaugos) kainos pried ir nra siejami su mokesi moktojo turtu ar pajamomis. Netiesioginius mokesius (pridtins verts mokest, akcizus) sumoka preki (paslaug) vartotojai (jie eina preks (paslaugos) kain), o statym numatytas mokesi moktojas juos nustatyta tvarka apskaiiuoja ir sumoka biudet ar fondus. Mokesi teis - visuma teiss norm, reguliuojani visuomeninius santykius, atsirandanius nustatant ir surenkant mokesius valstybs (savivaldybs) biudet bei valstybs pinig fondus. Mokesi moktojas - asmuo, kuriam pagal mokesio statym yra nustatyta prievol mokti mokest. Mokest iskaiiuojantis asmuo - asmuo, kuriam mokesio statyme yra nustatyta prievol iskaiiuoti mokesi moktojo mokest ir j sumokti biudet. Apmokestinimo objektas - visi daiktai, reikiniai (turtas, pajamos, pelnas, vartojimo preks ir pan.), kurie statym nustatyta tvarka yra apmokestinami konkreiu mokesiu. Mokesio baz - mokesio statyme tam tikra pinig suma vertintas apmokestinimo objektas, kuriam taikomas nustatytas mokesio dydis (tarifas). Mokesio dydis (tarifas) - mokesio statymu nustatyta pinig suma, kuri mokesi moktojas privalo sumokti valstybs (savivaldybs) biudet i mokesio bazs. Mokesio lengvata - tai mokesio moktojui ar j grupei mokesio statymo nustatytos iskirtins apmokjimo slygos, kurios, palyginti su prastinmis slygomis, yra palankesns. Mokesi administravimas (plaija prasme) - kompetenting valstybs (savivaldybs) institucij praktin veikla nustatant ir surenkant mokesius. Mokesi administratorius - u mokesi administravim atsakinga valstybs staiga ar institucija, turinti statym suteiktus galiojimus veikti mokesi administravimo srityje. Mokestiniai ginai - tai ginai, kylantys tarp mokesi moktojo ir mokesi administratoriaus dl sprendimo dl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panaaus pobdio sprendimo, pagal kur mokesi moktojui naujai apskaiiuojamas ir nurodomas sumokti mokestis, taip pat dl mokesi administratoriaus sprendimo atsisakyti grinti (skaityti) mokesio permok (skirtum).
344

Pagrindins svokos, klausimai, uduotys

Mokestini gin komisija - speciali mokestiniams ginams nagrinti sudaryta institucija, kurios vienintelis udavinys yra operatyviai, objektyviai inagrinti gin ir priimti teising ir pagrst sprendim. Finansin sankcija - mokesi statyme numatyta pinig suma, kuri mokesi administratoriaus sprendimu privalo sumokti asmuo, laiku nevykds mokestins prievols ar padars kitus mokesi statym paeidimus, u kuriuos numatytas tokios sankcijos taikymas. KLAUSIMAI 1. Kokia institucija turi iskirtin teis nustatyti mokesius? 2. Kokios yra mokesi rys? 3. Kiek mokesi iuo metu yra nustatyta Lietuvoje? 4. Kuo reikmingas Mokesi administravimo statymas? 5. Kada yra taikomos mokesio lengvatos? 6. Kokie Lietuvos statymuose numatyti mokesi administratoriai? 7. Kokios yra pagrindins Valstybins mokesi inspekcijos funkcijos? 8. Kokia institucija tiria veikas, susijusias su mokesi moktoj apgaulingu ar aplaidi apskaitos tvarkymu, inomai neteising duomen apie mokesius ir kitas mokas pateikimu? 9. Kokius mokestinius ginus nagrinja centrinis mokesi administratorius? 10. Kuo skiriasi mokesio moktojo ir mokesi administratoriaus teiss apskundiant Mokestini gin komisijos sprendimus? 11. Nurodykite atvejus, kai kio subjektai privalo registruotis kaip PVM moktojai. 12. Kas yra akcizas? 13. Kokia yra delspinigi u nesumoktus mokesius skaiiavimo tvarka?

UDUOTYS
1. Nubraiykite schem, kurioje bt Lietuvos mokesi sistema suskirstyta tiesioginius ir netiesioginius mokesius. 2. Mokesi inspekcijos pareignas tikrino mons PVM mokjim pagrindianius dokumentus nuo 2004 m. gegus 1 d. iki liepos 15 d. ir nuo rugpjio 15 d. iki rugsjo 30 d. vertinkite pareigno atliekamo tyrimo trukm pagal Mokesio administravimo statymo nuostatas. 3. Schemoje pavaizduokite mokestini gin sprendim ikiteisminse ir teismo institucijose.

345

SEPTINTAS SKYRIUS

DARBO TEIS

1. DARBO TEIS: BENDROJI DALIS 1.1. DARBO TEISS SVOKA, SISTEMA, PRINCIPAI IR METODAS
DARBO TEISS SVOKA Darbo teis - tai teiss aka, kurios normos reguliuoja visuomeninius santykius, darbo procese susidaranius tarp darbuotoj ir darbdavi, taip pat glaudiai su iais santykiais susijusius darbdavi bei j organizacij, darbuotoj kolektyvo (ar jo atstov) ir valstybs institucij santykius dl darbuotoj darbo, socialini bei ekonomini slyg nustatymo, santykius dl drausmins ir materialins atsakomybs, dl ikylani darbo gin, santykius, susijusius su saugos darbe ir darbo statym laikymosi prieira bei kontrole, darbinimo, profesinio rengimo ir kitus santykius. DARBO TEISS SISTEMA Darbo teiss sistema - tai sistema tarp savs susijusi teiss norm, kurios sudaro bendrj dal, savarankikas dalis bei atskirus institutus, atsivelgiant visuomenini santyki, sudarani darbo teiss dalyk, specifik. Bendrosios dalies normos apibria ios teiss akos reguliavimo dalyk, principus, altinius, subjektus, subjekt atstovavimo pagrindus, terminus, darbo statym laikymosi kontrol, darbo teisi gyvendinimo ir gynimo bdus. Savarankik darbo teiss dal sudaro kolektyviniai darbo santykiai, kuriuos reguliuoja bendros normos, nustatanios darbo santyki subjekt interes derinimo (socialins partnerysts) principus, formas, sistem, atskirus institutus ir 1.1. Treij darbo teiss sistemos norm dal sudaro normos, reguliuojanios individualius darbo santykius: darbinim, darbo sutart, darbo ir poilsio laik, darbo umokest, darbo drausm, materialin atsakomyb, darbuotoj saug ir sveikat, darbo ginus. DARBO TEISS PRINCIPAI Darbo teiss principai suformuluoti vadovaujantis Tarptautins darbo organizacijos (toliau - TDO) konvencijomis, Europos socialins chartijos (pataisytos), Visuotins mogaus teisi deklaracijos ir kt. dokumentais ir tvirtinti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 2 straipsnyje. Tie principai yra tokie: asociacij laisv; laisv pasirinkti darb; valstybs pagalba asmenims gyvendinant teis darb; darbo teiss subjekt lygyb, nepaisant j lyties, seksualins orientacijos, rass, tautybs, kalbos, kilms, pilietybs ir socialins padties, tikjimo, santuokins ir eimins padties, amiaus, sitikinim ar pair, priklausomybs politi349

DARBO TEISE

nms partijoms ir visuomeninms organizacijoms, aplinkybi, nesusijusi su darbuotoj dalykinmis savybmis; saugi ir sveikatai nekenksming darbo slyg sudarymas; teisingas apmokjimas u darb; vis form priverstinio ir privalomojo darbo draudimas; darbo santyki stabilumas; darbo statym bendrumas ir j diferenciacija pagal darbo slygas ir darbuotoj psichofizines savybes; kolektyvini deryb laisv, siekiant suderinti darbuotoj, darbdavi ir valstybs interesus; kolektyvini sutari ali atsakomyb u sipareigojimus. ie darbo teiss principai atsispindi darbo teiss normose, jais vadovaujamasi teiskros procese priimant darbo statymus. Be to, iais principais remiamasi ir taikant statymus bei aikinant teiss normas. Jie gali bti ivardyti tiesiogiai statyme arba ivedami logikai i teiss norm visumos. Tais atvejais, kai DK ir kiti statymai nedraudia darbo teisini santyki subjektams patiems susitarimo bdu nustatyti tarpusavio teises, pareigas, ie subjektai turi vadovautis teisingumo, protingumo ir siningumo principais (DK 4 str. 4 d.). Draudiama piktnaudiauti savo teise (DK 35 str. 1 d.). Asociacij laisvs principas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnyje tvirtinta pilieiams laiduota teis vienytis bendrijas, asociacijas, t. y. visuomeninius susivienijimus, jei i tikslai ir veikla nra prieingi Konstitucijai. i Konstitucijos norma ir darbo teiss asociacij laisvs principas siejasi su tarptautiniu darbo teiss reglamentavimu. Tarptautinio pilietini ir politini teisi pakto 22 straipsnyje skelbiama, kad kiekvienas mogus turi teis laisvai su kitais jungtis asociacijas, skaitant teis steigti profesin sjung ir stoti j savo interesams ginti. Lietuvos Respublikos profesini sjung statymas numato galimyb jungtis profesines sjungas asmenims ne jaunesniems kaip 14 met, jei jie dirba darbo sutarties ar kitais pagrindais. Laisv pasirinkti darb. is principas reikia, kad asmenys darb renkasi savarankikai ir laisvai sudarydami darbo sutartis. Kiekvienam asmeniui suteikiama galimyb pasirinkti usimim ir darb, atitinkant jo profesin pasirengim, sugebjimus ir polinkius. Sutartin traukimo darb forma geriausiai ireikia darbo laisvs princip. is principas tvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnyje, DK ir tarptautiniuose dokumentuose. Valstybs pagalba asmenims gyvendinant teis darb. is principas reikia, kad statymuose yra numatytos tam tikros valstybs taikomos garantijos asmenims, neturintiems galimybs savarankikai sidarbinti. darbinimas atliekamas organizacinmis techninmis priemonmis. Lietuvos Respublikos Bedarbi rmimo statyme (toliau - BR) yra numatytos tam tikros valstybs taikomos garantijos asmenims, neturintiems galimybs savarankikai sidarbinti: nemokamos konsultavimo ir profesinio orientavimo paslaugos, informacija apie laisvas darbo vietas, nemokamos darbo biros paslaugos sidarbinant, nemokamas profesinis mokymas nedarbo atveju, galimyb nedarbo atveju dirbti vieuosius ir Uimtumo fondo remiamus darbus, paskola savo verslui organizuoti, bedarbio paalpa. Pagal 1948 m. TDO konvencij dl darbinimo tarnyb darbinimo tarnybos pagrindin pareiga yra laiduoti pagal galimybes geriausi darbo rinkos organizavim kaip sudtin nacionalins programos dal, pasiekti ir ilaikyti visik uimtum bei pltoti ir naudoti gamybos iteklius. Darbo teiss subjekt lygybs principas, tvirtintas DK2 straipsnio 1 dalies 4 punkte, reikia, kad kiekvienas darbuotojas turi turti lygias galimybes gy350

Darbo teis: bendroji dalis

vendinti savo darbines teises, nepaisant lyties, rass, tautybs, kalbos, kilms, pilietybs ir kit aplinkybi, nesusijusi su jo dalykinmis savybmis. Sveik ir sveikatai nekenksming darbo slyg sudarymas numatytas Konstitucijos 48 straipsnyje, Darbuotoj saugos ir sveikatos statyme (toliau -DSS), DK normose. Darbuotoj teis dirbti saugiomis ir sveikomis darbo slygomis tiesiogiai susijusi su valstybs politika, kuri turi utikrinti darb saug, profesini lig profilaktik ir tinkamas darbo slygas, nustatyti vienodus saugos darbe reikalavimus monms, ekonominius svertus, skatinanius saug darb, utikrinti valstybin darbo saugos kontrol ir pan. Pagal DSS saugi ir sveik darbo slyg sudarymas yra darbdavio pareiga. Darbdavys privalo organizuoti darbus ir sudaryti tokias slygas, kad skatint darbuotojus laikytis saugos darbe reikalavim. io principo gyvendinimas numatytas DSS, DK normose, reglamentuojaniose darbo laiko trukm, poilsio laik, specialiose jaunimo, moter ir riboto darbingumo asmen darbo normose. Taip pat numatyta atsakomyb u saugos darbe reikalavim paeidimus. Teisingas apmokjimas u darb numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnyje, konkretizuotas DK normose, kituose statymuose ir postatyminiuose teiss aktuose. io principo esm ta, kad valstyb turi nustatyti tok minimal atlyginim, kuris garantuot darbuotojams ir j eimoms normal gyvenimo lyg, vyr ir moter vienod atlyginim u vienod darb, iankstin spjim apie numatomas naujas darbo apmokjimo slygas, vidutinio darbo umokesio garantijas ir pan. DK 187 straipsnyje numatyta, kad minimalj valandin atlyg ir minimalij mnesin alg nustato Vyriausyb Trials tarybos teikimu, o kolektyvinse sutartyse leidiama nustatyti didesn nei Vyriausybs nustatytas minimalus darbo umokesio dydis. Dl minimalaus darbo umokesio nustatymo mechanizmo Lietuva yra ratifikavusi 1970 m. TDO konvencij Nr. 131, kurios nuostat privalu laikytis. Vis form priverstinio ir privalomojo darbo draudimo principas reikia, kad laisvas darbas nesuderinamas su vertimu dirbti. Lietuva yra ratifikavusi 1930 m. TDO konvencij Nr. 29 Dl priverstinio darbo panaikinimo" ir konvencij Nr. 105, kuri nuostatos pareigoja valstybes, ratifikavusias ias konvencijas, udrausti ir nenaudoti bet kokios formos priverstin ar privalomj darb. DK ir kituose darbo statymuose atsispindi nuostatos dl privalomojo ar priveriamojo darbo udraudimo. Priveriamuoju darbu nelaikoma tarnyba kariuomenje, piliei darbas nepaprastosios ar karo padties slygomis, stichini nelaimi (gaisr, potvyni, ems drebjim ir pan.) ir kitais pavoj moni gyvybei kelianiais atvejais, taip pat teismo nuteistj darbas. Darbo santyki stabilumo principas reikia, kad darbo statymais neleidiama sudaryti terminuotos darbo sutarties, jeigu darbas yra nuolatinio pobdio, nebent tai yra numatyta statyme ar kolektyvinje sutartyje. Taip pat DK tvirtinta nemaai nuostat, laiduojani darbo santyki stabilum. Tokios nuostatos, pavyzdiui, yra draudimas pakeisti btinsias darbo sutarties slygas be darbuotojo sutikimo, garantijos priimant darb bei nutraukiant darbo sutart. Kolektyvini deryb laisv siekiant suderinti darbuotoj, darbdavi ir valstybs interesus. is principas grindiamas 1949 m. TDO konvencija Nr. 98 Dl teiss jungtis organizacijas ir vesti kolektyvines derybas princip taikymo" ir 1981 m. TDO konvencija Dl kolektyvini deryb skatinimo". DK ypatin351

DARBO TEISE

ga reikm teikiama kolektyviniams darbo santykiams. Ten numatyti laisv kolektyvini deryb principai bei kolektyvini deryb mechanizmai. Kolektyvini sutari ali atsakomyb u sipareigojimus. is principas numato atsakomyb u neteist streik, u sipareigojim pagal kolektyvin sutart nevykdym, taip pat kolektyvins sutarties vykdymo kontrol. Darbo teiss reguliavimo metodas - tai bdas valstybei teisikai reguliuoti darbo santykius. Darbo teisje iskiriami ie darbuotoj darbo santyki teisinio reguliavimo metodo poymiai: darbo teiss norm krimo ypatybs, t. y. darbo kolektyvo ir j atstov dalyvavimas kuriant darbo teiss normas; ypatinga darbo teisini santyki subjekt padtis, j lygyb ir kartu priklausomyb nuo monje nustatytos vidaus darbo tvarkos; centralizuoto (valstybinio) reguliavimo derinimas su vietiniu (lokaliniu) reguliavimu. Specifiniai darbo santyki teisinio reguliavimo metodo poymiai padeda atskirti tuos santykius nuo kit, juos panai visuomenini santyki, kuriuos reguliuoja ne darbo teis, o kitos teiss akos. 1.2. DARBO TEISS ALTINIAI Darbo teiss altiniai sudaro tam tikr sistem, kuri jungia vairius pagal pobd, teisin gali ir taikymo sfer norminius aktus. Darbo teiss norm sistemoje ypating viet uima aukiausi juridin gali turinti Lietuvos Respublikos Konstitucija, kurioje tvirtinti pagrindiniai darbo teiss principai. Darbo teiss altinis yra ir Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys (DK 3 str.). Kai Lietuvos Respublikos tarptautinse sutartyse yra nustatytos kitokios normos negu nustatytos DK ir kituose Lietuvos Respublikos statymuose, taikomos tarptautini sutari normos. Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys darbo santykiams taikomos tiesiogiai, iskyrus tuos atvejus, kai joms taikyti yra btinas specialus Lietuvos Respublikos norminis teiss aktas. Tarptautines sutartis, susijusias su darbu, galima suskirstyti kelet grupi. Pirmoji apima asmenini ir kolektyvini darbo santyki sutartis. Jose yra idstyti tarptautiniai standartai, apibriantys minimalias darbuotojo teises bei darbuotojui garantuotas teises ir laisves (plaija prasme - ir profesini sjung laisv) -tokios yra Visuotin mogaus teisi deklaracija, Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi konvencija, 1996 m. Europos Socialin chartija (pataisyta). Kita tarptautini sutari grup apima Lietuvos piliei darbo usienyje ir usieniei darbo Lietuvoje sutartis. J tikslas - reguliuoti darbinimo taisykles ir, atsivelgiant galimybes, didinti darbo rinkos prieinamum. darbinimo sutartyse nusakoma Lietuvos darbuotoj, dirbani usienyje, ir dalies usieniei, dirbani Lietuvoje, teisin padtis (tokios sutartys pasiraytos su Ukraina (1996 m.), Lenkija (1995 m.), Latvija (1994 m.) ir kt.). Pagal hierarchij darbo teiss altiniai gali bti skirstomi statymus ir postatyminius norminius teiss aktus. Lietuvos Respublikos Darbo kodeksas, Seimo patvirtintas 2002 m. birelio 4 d. statymu, yra pagrindinis darbo teiss altinis. Tai kodifikuotas darbo teiss norminis aktas, i esms ubaigs Lietuvos darbo teiss reform. DK 4 straipsnyje yra tvirtinta darbo teiss altini hierarchija, apibrta darbo statym taikymo sfera, Vyriausybs, kit valstybs ir savivaldybi institucij, socialini partneri teis priimti norminius teiss aktus darbo santyki reglamenta352

Darbo teis: bendroji dalis

vimo klausimais. Apibriama i teiss akt teisin galia, nurodant, kad negalioja mint institucij normini teiss akt nuostatos, pabloginanios darbuotoj padt, palyginti su ta, kuri yra nustatyta Darbo kodekse ir kituose darbo statymuose. Be to, DK 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse apibrta vietini (lokalini) normini teiss akt vieta darbo teiss altini hierarchijoje. Vietiniais (lokaliniais) teiss norminiais aktais gali bti nustatomos statymais ir kitais norminiais teiss aktais nereglamentuotos darbo slygos ir papildomos, palyginti su nustatytomis statymuose bei kituose norminiuose teiss aktuose, darbo, socialins ir buities lengvatos darbuotojams arba atskiroms j grupms. Vietiniai (lokaliniai) norminiai teiss aktai priskiriami postatymini teiss akt grupei. Jie turi apibrt taikymo srit (konkreioje monje). Darbo statymais numatomas j sudarymo mechanizmas, suteikiama laisv socialiniams partneriams (darbdaviui, darbo kolektyvui ir j atstovams) patiems nusistatyti darbo slygas ir tarpusavio santykius. Taiau darbo teiss altiniu laikomos tik tos kolektyvini sutari normatyvins nuostatos, kurios, pasiraius kolektyvin sutart, gauna teiss norm pobd per vis kolektyvins sutarties galiojimo laik. Hierarchikumo principas pasireikia tuo, kad emesnis pagal hierarchij postatyminis aktas neturi prietarauti auktesniam (pvz., Vyriausybs nutarimas -statymams, ministro sakymai - Vyriausybs nutarimams). Vietiniame (lokaliniame) norminiame teiss akte (kolektyvins sutarties norminse slygose, vidaus darbo tvarkos taisyklse ir kt.) gali bti nustatytos tik palankesns slygos, o darbo sutartyje nustatytos slygos gali bti palankesns u nustatytsias kolektyvinje sutartyje. Jei tarp darbo teiss akt nuostat yra prietaravim, taikoma darbuotojui naudingesn nuostata (DK 11 str.).

1.3. DARBO TEISS VIENYB IR DIFERENCIACIJA

Darbo statymai ir kiti norminiai teiss aktai reguliuoja vis darbuotoj darbo santykius, juose nustatomos bendros normos ir taisykls. Taiau darbo santykiai yra labai vairs, todl reglamentuoti reikia diferencijuotai, atsivelgiant konkrei darbo slyg specifik. Diferencijuojama remiantis objektyviais (darbo sunkumas, darbo slyg kenksmingumas, klimato slygos) ir subjektyviais (jaunimo, moter, maesnio darbingumo asmen psichofiziologins ypatybs) pagrindais. Todl darbo teisje yra bendrosios ir specialiosios normos, atspindinios jos vienyb ir diferenciacij. Bendrosios teiss normos yra tokios, kurios lieia visus darbuotojus, neatsivelgiant ami, profesij ir kt. aplinkybes. Specialiosios normos lieia tik kai kuri kategorij, sakmiai nurodyt statyme, darbuotojus. i kategorij darbuotoj darb reguliuoja ir bendrieji darbo statymai, o specialieji numato tik iimtis i bendr taisykli. Kadangi specialiuosiuose darbo statymuose tam tikrai darbuotoj kategorijai nustatytos ypatingos darbo slygos arba papildomos, palyginti su bendrosiomis, teiss ir pareigos, todl jas taikant reikia vadovautis taisykle: specialioji norma suspenduoja bendrosios normos veikim.

1.4. DARBO TEISS SUBJEKTAI

Darbo teiss subjektai - tai jos reguliuojam visuomenini teisini santyki dalyviai. Darbo teis reguliuoja dvi visuomenini santyki ris: individualiuosius ir
353

DARBO TEISE

kolektyvinius santykius, taip pat kitus su jais susijusius darbo santykius (pvz., darbo statym laikymosi prieir ir kontrol, ginus, kurie gali atsirasti tarp darbo teiss subjekt). Norint apibrti subjekto teisin status, reikia inagrinti jo teisin subjektikum: 1) nustatyti, nuo ko priklauso jo teisnumas ir veiksnumas; 2) koks yra to subjektikumo turinys (t. y. kokias subjektas turi teises ir pareigas kaip teisinio santykio dalyvis); 3) kokios yra t teisi ir pareig garantijos ir gyvendinimo bdai; 4) kokia subjekto atsakomyb u pareig paeidim. Individualij darbo teisini santyki subjektai yra darbuotojas ir darbdavys. DARBUOTOJAS Asmuo, tapdamas darbo teisinio santykio dalyviu, gauna specifin teisin status. Taigi jis gyja nauj teisin status - tampa darbuotoju, t. y. centrine darbo teiss figra. Darbuotojas pagal DK 15 straipsn yra fizinis asmuo, turintis darbin teisnum ir veiksnum, dirbantis pagal darbo sutart u atlyginim. Asmuo gyja darbin veiksnum, kai jam sukanka eiolika met. Darbo statymuose nustatytos ir iimtys. Lietuvos Respublikos Vyriausyb 2003 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 138 patvirtino asmen iki atuoniolikos met darbinimo, sveikatos patikrinimo ir j galimybi dirbti konkret darb nustatymo tvark, jiems draudiamus dirbti darbus, sveikatai kenksming, pavojing veiksni sra. Darbin veikla neatskiriama nuo asmens, jos negalima realizuoti per atstov. Darbines teises ir pareigas mogus gali realizuoti tik pats asmenikai. Teisnumas ir veiksnumas neatsiejami, jie atsiranda ir inyksta vienu metu. Darbinis teisinis subjektikumas - tai statymu pripaintas galjimas turti darbines teises ir pareigas ir galjimas savo veiksmais tas teises ir pareigas realizuoti. Darbinis teisinis subjektikumas pripastamas lygus visiems Lietuvos Respublikos pilieiams. Usienieiai ir asmenys be pilietybs, kurie yra nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, Lietuvos Respublikoje turi tok pat darbin subjektikum. Laikinai atvykusi Lietuv asmen teis sidarbinti nustato tarptautins sutartys, Lietuvos Respublikos usieniei teisins padties statymas, usieniei sidarbinimo Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutart tvarka. Usienietis gali dirbti tik t darb, kuriam dirbti yra gavs leidim. DARBDAVYS Darbdavys gali bti darbin teisnum ir veiksnum turinti mon, staiga, organizacija ar kitokia organizacin struktra, nesvarbu, kokia jos nuosavybs forma, teisin forma, ris bei veiklos pobdis. moni, staig, organizacij teisin padtis apibriama atskiruose statymuose (pvz., moni, Akcini bendrovi, kini bendrij ir kt. statymuose) ir j statuose. staiga yra ne pelno siekiantis subjektas, vykdantis statymuose nustatytas valstybs ar savivaldybs funkcijas (pvz., vietimo, mokslo, kultros, sporto staigos). Organizacija yra susivienijimas, kuriame j sudar asmenys tenkina bei gyvendina savo poreikius ir tikslus, kurie nra prieingi Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos statymams (pvz., visuomenins organizacijos, politins partijos, religins bendruomens ir kt.). Dar viena organizacin struktra gali bti moni, staig ar organizacij savarankiki padaliniai (pvz., filialai, atstovybs).
354

Darbo teis: bendroji dalis Darbdavi darbinis teisnumas ir veiksnumas atsiranda nuo j steigimo momento. T patvirtina mons, staigos, organizacijos registravimas valstybs ar savivaldybs institucijoje. Darbdavys turi registruotis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniuose skyriuose, drausti priimtus dirbti darbuotojus valstybiniu socialiniu draudimu ir mokti socialinio draudimo mokas. Darbdavio kaip darbo teiss subjekto veikla gali bti nutraukta dl jos likvidavimo, kuris atliekamas paties savininko, steigjo, institucijos, galiotos sukurti toki organizacij, sprendimu arba teismo sprendimu. Darbdavys (juridinis asmuo) laikomas likviduotu nuo to momento, kai ibraukiamas i juridini asmen registro. Darbdavys taip pat gali bti kiekvienas fizinis asmuo. Jo teisnum ir veiksnum reglamentuoja Civilinis kodeksas. Tokie yra individuali moni savininkai, kininkai ir kiti fiziniai asmenys, kurie gali darbo teises gyvendinti patys arba samdydami darbuotojus. Nesteigs mons ar kininko kio, darbdaviu fizinis asmuo gali bti tik tada, kai samdo kit asmen patarnavimo darbams atlikti. Nesteig mons ar kio, fiziniai asmenys gali usiimti komercine kine veikla tik Vyriausybs nustatyta tvarka gij patent. kininkas laikomas darbdaviu, jeigu jis yra sudars darbo sutart bent su vienu darbuotoju. KOLEKTYVINI DARBO SANTYKI SUBJEKTAI Kolektyvini darbo santyki subjektai yra darbuotojai ir darbdaviai, bet ne atskiras darbuotojas ar darbdavys. DK17 straipsnyje apibriama darbuotoj kolektyvo samprata - tai visi darbuotojai, darbo santykiais susij su darbdaviu. Darbuotojai ir darbdaviai darbo teises ir pareigas gali gyti, pakeisti, j atsisakyti ar jas apginti per jiems atstovaujanius subjektus.

1.5. DARBO TEISS SUBJEKT ATSTOVAVIMAS

Darbuotojai ir darbdaviai gali bti atstovaujami esant tiek kolektyviniams, tiek individualiems darbo santykiams. Atstovavim esant kolektyviniams darbo santykiams reglamentuoja DK, o esant individualiems darbo santykiams - CK, jeigu toks reglamentavimas neprietarauja DK. Darbuotoj kolektyvo atstovavimo klausimu priimta 1971 m. TDO konvencija Nr. 135 Dl darbuotoj atstov gynimo ir jiems teikiam galimybi monje". Atstovauti darbuotoj teisms ir interesams bei juos ginti gali profesins sjungos. Kadangi profesinje sjungoje dalyvauja ne visi darbuotojai (Lietuvos profesini sjung nariai yra apie 15 proc. darbuotoj), todl DK kolektyvinio atstovavimo subjekt teiss suteiktos Darbo tarybai, kurios statusas ir sudarymo tvarka nustatyta statyme. Darbuotoj kolektyvui taip pat suteikta teis, jeigu nra profesins sjungos, perduoti teis jiems atstovauti atitinkamos ekonomins veiklos akos profesinei sjungai. Ir tik jei monje nra profesins sjungos ar atstovavimo teis nra perduota akos profesinei sjungai, visuotiniame darbuotoj kolektyvo susirinkime irenkama Darbo taryba slaptu balsavimu. Darbo tarybos nariams, kaip ir profesini sjung renkamj organ nariams, atstovavimo laikotarpiu taikomos DK 134 straipsnyje ir kituose straipsniuose numatytos ga355

DARBO TEISE

rantijos: jie negali bti atleisti i darbo, kai nra j kalts, be iankstinio atstovaujamojo organo sutikimo; jiems teikiama pirmenyb pasilikti darbe, kai mainamas darbuotoj skaiius, ir kt. Kolektyvini darbo santyki subjektai yra ir tam tikros darbuotoj ir darbdavi organizacijos: asociacijos, susivienijimai, konfederacijos ir kt.

2. KOLEKTYVINIAI DARBO SANTYKIAI 2.1. SOCIALIN PARTNERYST

Socialins partnerysts sistem sudaro darbo santyki subjekt - darbuotoj (j organizacij), darbdavi (j organizacij) (toliau - socialini partneri) ir valstybs bei savivaldybi institucij tarpusavio santyki sistema, kuria siekiama reguliuojant darbo santykius ir kitus glaudiai su jais susijusius santykius suderinti darbdavi ir darbuotoj interesus. Socialini partneri interes derinimas vyksta deryb bdu (DK 48 str.), pltojant konsultavimsi ir informavim darbo, socialiniais ir ekonominiais klausimais (DK47 str., 48 str. 4-6 d.), sudarant kolektyvines sutartis (DK 49 str.), sprendiant kolektyvinius darbo ginus (DK X skyrius). Darbo kodekse teisinti mechanizmai, kurie skatina kolektyvines derybas ir kolektyvini sutari pasiraym. Interes derinimas yra socialins partnerysts pagrindas. Derybose priimami sprendimai vairiais lygiais: nacionaliniu, akos (gamybos, paslaug, profesiniu), teritoriniu (savivaldybs, apskrities), moni, staig, organizacij ir j struktrini padalini lygiais. Sprendimai bna skirtingo pobdio: vienais atvejais tai bna kolektyvini sutari normins slygos, kitais - valstybs sprendimai (statymai, kiti norminiai teiss aktai), priimami atsivelgiant socialini partneri nuomon, o dar bna vietiniai (lokaliniai) norminiai teiss aktai, tvirtinami darbdavio, atsivelgiant darbuotoj atstov nuomon. Priemons, kuri imamasi kolektyvinms deryboms skatinti, nustatomos bei turi bti taikomos taip, kad utikrint kolektyvini deryb laisv, kaip numatyta 1981 m. 154 TDO konvencijoje Dl kolektyvini deryb skatinimo". Socialin partneryst grindiama iais principais: laisv kolektyvini deryb; savanorikumo ir savarankikumo priimant alis susaistanius sipareigojimus; galiojanios teisins sistemos nepaeidiamumo; realaus sipareigojim vykdymo; objektyvios informacijos suteikimo; tarpusavio kontrols ir atsakomybs; ali lygiateisikumo, geranorikumo ir pagarbos teistiems savitarpio interesams. Socialin partneryst gyvendinama: sudarant triales ar dviales tarybas (komisijas, komitetus); naudojantis informavimo ir konsultavimo procedromis; vedant kolektyvines derybas dl kolektyvini sutari pasiraymo; darbuotojams dalyvaujant priimant sprendimus. Socialins partnerysts sistem sudaro: Lietuvos Respublikos trial taryba, kitos trials ir dvials tarybos (komisijos, komitetai), sudaromos statym ar kolektyvini sutari nustatyta tvarka.

356

Kolektyviniai darbo santykiai

Trials tarybos funkcijos, teiss, sudarymo tvarka nustatyta 1998 m. lapkriio 19 d. Trials tarybos nutarimu patvirtintuose nuostatuose.

2.2. KOLEKTYVIN SUTARTIS

Teis kolektyvin sutartin reguliavim yra ivestin i teiss jungtis asociacijas. Ji sudaroma tarp dviej socialini partneri: profesini sjung (susivienijimo, federacijos, centro ir kt.) ir darbdavi organizacij (asociacijos, federacijos, konfederacijos ir kt.), t. y. tarp kolektyvini darbo teisini santyki subjekt. Kolektyvin sutart galima apibdinti kaip normin susitarim. Tai ypatingas teisinis aktas, priimamas sutartiniu bdu, kurio turin sudaro teiss normos ir sipareigojimai. Kolektyvin sutartis turi ir sutarties, ir norminio akto bruo. Kolektyvin sutartis priimama dvialse derybose, ji apima abipusius ali sipareigojimus ir veikia terminuotai. Tie sipareigojimai yra konkrets veiksmai, kuriuos reikia atlikti. sipareigojimai, pasiraius kolektyvin sutart, gyja teisins prievols pobd, todl privalu j vykdyti. Kolektyvins sutartys, sudarytos interes atstovavimo pagrindu ir ireikdamos suderint ali vali, turi teiss norminio akto gali (DK 3, 4 str.). Jos yra norminiai aktai, kuri pagrindu konkreiam darbuotojui realizuojama teis papildomas darbo ir socialines garantijas bei lengvatas. ios darbuotoj teiss gali bti gyvendintos tik galiojant kolektyvinei sutariai arba, pasibaigus jos galiojimo laikui, atnaujinus sutart. Darbo kodekse numatytos tokios kolektyvini sutari rys: nacionalin, akos (gamybos, paslaug, profesijos) ar teritorin (savivaldybs, apskrities), mons ar jos struktrinio padalinio. Nacionalins kolektyvins sutarties alys yra centrins (respublikins) profesini sjung organizacijos ir darbdavi organizacijos. Sakos kolektyvins sutarties alys yra atitinkamos pramons (gamybos, paslaug, profesijos) akos profesini sjung ir darbdavi organizacijos. Sakos kolektyvinje sutartyje nustatomos atitinkamos akos socialins ir ekonomins pltros kryptys, darbuotoj (profesini grupi) darbo organizavimo ir darbo apmokjimo slygos bei socialins garantijos. Teritorins kolektyvins sutarties alys yra toje teritorijoje (savivaldybje, apskrityje) veikianios profesini sjung ir darbdavi organizacijos. Teritorinje kolektyvinje sutartyje nustatomos tam tikr darbo, socialini ir ekonomini problem, kurios turi teritorini ypatum, sprendimo slygos. Mintose kolektyvinse sutartyse nustatomos aktualiausios, svarbiausios darbo apmokjimo, darbo ir poilsio laiko, darbuotoj saugos ir sveikatos, socialins partnerysts rmimo, kvalifikacijos klimo ir kitos alims svarbios darbo, socialins ir ekonomins slygos. Darbo kodeksas suteikia plai teis alims susitarti dl kolektyvins sutarties rengimo, derinimo, turinio, galiojimo ir nutraukimo tvarkos. Kolektyvines sutartis privalu registruoti. Kolektyvin sutartis (nacionalin, akos, teritorin) sigalioja registravus j Socialins apsaugos ir darbo ministerijoje. Kaip vykdoma nacionalin, akos ir teritorin kolektyvin sutartis, kontroliuoja sutarties alys arba tam galioti atstovai, taip pat darbo statym laikymosi kontrols institucijos (Valstybin darbo inspekcija ir kt.).

357

DARBO TEISE

2.3. MONS KOLEKTYVIN SUTARTIS

mons kolektyvin sutartis yra raytinis susitarimas tarp darbdavio ir mons darbuotoj kolektyvo dl darbo, darbo apmokjimo ir kit socialini bei ekonomini slyg. mons kolektyvin sutartis gali bti sudaroma vis ri monse, staigose, organizacijose. monje sudaryta kolektyvin sutartis taikoma visiems tos mons darbuotojams. mons filialuose, atstovybse ir struktriniuose padaliniuose gali bti sudaromos kolektyvins sutartys mons kolektyvins sutarties nustatyta tvarka ir nevirijant tos kolektyvins sutarties apibrt rib. mons kolektyvins sutarties alys yra mons darbuotoj kolektyvas ir darbdavys. Jiems sudarant i sutart, atstovauja monje veikianti profesin sjunga ir mons vadovas arba galioti administracijos pareignai. Administracijos atstov galiojimai atstovauti darbdaviui sudarant kolektyvin sutart paprastai forminami darbdavio sakymu. Pagal DK kolektyvin sutartis sudaroma pereinant kelis etapus. Pirmiausia pageidaujanti dertis alis privalo prisistatyti kitai deryb aliai. Prisistatymas turi bti pateiktas ratu. Deryb siekianti alis turi pateikti aikiai suformuluotus reikalavimus arba pasilymus. Salys turi susitarti dl deryb pradios ir tvarkos. Jei alys nesusitar dl deryb pradios, pagal DK 48 straipsnio 2 dal derybos turi bti suaukiamos per dvi savaites po to, kai antroji alis gavo prisistatym deryboms. Jeigu monje veikia kelios profesins sjungos, mons kolektyvin sutart sudaro jungtin profesini sjung atstovyb ir darbdavys. Jungtin profesini sjung atstovyb sudaroma profesini sjung susitarimu. Profesinms sjungoms nesusitarus dl jungtins atstovybs sudarymo, sprendim dl atstovavimo priima darbuotoj susirinkimas (konferencija). Jeigu monje nra veikianios profesins sjungos ir jeigu darbuotoj kolektyvo susirinkimas darbuotoj atstovavimo ir gynimo funkcijos neperdav atitinkamos ekonomins veiklos akos profesinei sjungai, kolektyvin sutartis gali bti sudaroma tarp darbdavio ir darbo tarybos vadovaujantis DK IX skyriuje tvirtintomis kolektyvini sutari sudarymo nuostatomis. mons kolektyvins sutarties projektui rengti alys paritetiniais pagrindais sudaro komisij. Komisijos sudtis nurodoma ali susitarimo protokole. Protokolo pasiraymo data laikoma kolektyvini deryb pradia. Sali suderintas mons kolektyvins sutarties projektas pateikiamas darbuotoj susirinkimui (konferencijai). Jei is nepritaria pateiktam projektui, tai nusprendia arba pradti derybas i naujo, arba inicijuoti kolektyvin darbo gin. Kolektyvinis darbo ginas irgi gali bti pradtas, jeigu nepavyksta paalinti nesutarim. Jeigu darbuotoj susirinkimas (konferencija) mons kolektyvins sutarties projektui pritaria, sutart pasirao darbdavio ir darbuotoj atstovai. Darbuotoj susirinkimas yra teistas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pus mons (struktrinio padalinio) darbuotoj, o konferencijoje - ne maiau kaip du tredaliai delegat. Jeigu susirinkim (konferencij) nesusirenka nurodytas darbuotoj (delegat) skaiius, tai ne vliau kaip per penkias dienas turi bti suauktas pakartotinis darbuotoj susirinkimas (konferencija). Susirinkimas laikomas teistu, jeigu jame dalyvavo ketvirtadalis darbuotoj, o konferencija -jeigu joje dalyvavo pus delegat. mons kolektyvinje sutartyje nustatyta tvarka darbuotoj susirinkimas gali bti aukiamas mons struktriniuose padaliniuose. Balsavim rezultatai nusta358

Kolektyviniai darbo santykiai

tomi pagal iuose susirinkimuose gaut bals skaii. Sprendimai priimami darbuotoj susirinkimo (konferencijos delegat) nuoira slaptu ar atviru balsavimu dalyvaujanij bals dauguma. mons kolektyvins sutarties turinys aptartas DK 61 straipsnyje, taiau detaliai turinio slygos nenustatytos. Paprastai kolektyvinje sutartyje alys nustato darbo, profesines, socialines ir ekonomines slygas bei garantijas, kurios nra reglamentuotos statym, kit normini teiss akt ar nacionalins, akos ir teritorins kolektyvins sutarties arba kurios joms neprietarauja ir neblogina darbuotoj padties. Kolektyvins sutarties turinio slygos apima visas pagrindines darbo kolektyvo gyvenimo sritis, svarbiausius interesus. ias slygas pagal j teisin pobd galima skirstyti keturias grupes: prievolines, normatyvines, organizacines ir informacines. Prievolins slygos - tai darbdavio sipareigojimai, kurie, sudarius kolektyvin sutart, gauna teisins prievols pobd, ir darbo kolektyvo sipareigojimai. Labai svarbu, kad kolektyvine sutartimi nustatomi sipareigojimai bt konkrets. Sutartyje turi bti numatyti konkrets j vykdymo terminai, atsakingi asmenys ir, jeigu reikia, planuojam priemoni finansavimo altiniai. Normatyvins slygos apima tam tikras lokalines teiss normas. Kolektyvinje sutartyje turi bti normatyvinio pobdio darbo ir poilsio laiko, darbo apmokjimo ir materialinio skatinimo, darbo apsaugos nuostatos. Tokios nuostatos galioja vis kolektyvins sutarties galiojimo laik ir taikomos tos mons darbuotojams vykus kolektyvinje sutartyje numatytiems juridiniams faktams. Organizacins slygos - tai nuostatos, tvirtinanios kolektyvins sutarties galiojimo laik, atskir jos punkt keitimo arba papildymo tvark, vykdymo kontrols bdus, formas ir kt. Informacins slygos - tai kolektyvin sutart trauktos pagrindins nuostatos darbo ir darbo umokesio klausimais, nustatytos monei vadovaujantis galiojaniais statymais. Informacinio pobdio nuostat kolektyvin sutart reikt traukti kuo maiau. mons kolektyvin sutartis sigalioja j pasiraius, jei kitaip nenustatyta paioje sutartyje. Sutarties galiojimas gali bti apibrtas kalendorine data arba tam tikru vykiu ar aplinkybe. DK numatyta, kad jeigu sudaryta terminuota kolektyvin sutartis, dl jos atnaujinimo alys turi pradti derybas likus dviem mnesiams iki jos galiojimo pabaigos. Jei derybos nebus pradtos pasibaigus terminui, ji neteks juridins galios. Nauja kolektyvin sutartis gali bti pasirayta ar galiojanti atnaujinta ar papildyta ir anksiau, nei nustatytas galiojimo terminas. Pakeitimai ir papildymai daromi ta paia tvarka, kaip ir sudaroma sutartis. Terminuota kolektyvin sutartis turi skatinti profesines sjungas veikti aktyviau, nes keiiantis ekonominei situacijai svarbu siekti geriau atstovauti ir ginti darbuotoj teises. Jeigu mon ar mons dalis pereina i vieno darbdavio kitam darbdaviui, tai tos mons kolektyvins sutarties nuostatos galioja ir naujam darbdaviui. i nuostata grindiama ES direktyva 2001/23/EB, kurioje nurodoma, kad teisi permjas privalo laikytis kolektyvins sutarties reikalavim ir jos galiojimo termin bei taikyti j tiems darbuotojams, kurie bus priimti darb po mons teisi perdavimo. Darbo kodekso 65 straipsnyje numatyta galimyb nutraukti kolektyvin sutart. Toki teis turi bet kuri i ali, spjusi kit al ne vliau kaip prie tris mnesius, taiau draudiama nutraukti anksiau negu po ei mnesi nuo mons kolektyvins sutarties sigaliojimo. 359

DARBO TEISE

2.4. KOLEKTYVINIAI DARBO GINAI

Kolektyvinis darbo ginas yra mons profesins sjungos ir darbdavio ar teis sudaryti kolektyvines sutartis turini subjekt nesutarimai, atsirad dl darbo, socialini ir ekonomini slyg nustatymo ar pakeitimo vedant derybas, sudarant ir vykdant kolektyvin sutart (interes konfliktas), nepatenkinus ali ikelt ir Darbo kodekso nustatyta tvarka teikt reikalavim. Reikalavimus darbdaviui, kolektyvini sutari subjektams turi teis ikelti: 1) mons profesin sjunga arba profesini sjung jungtin atstovyb, arba profesini sjung organizacijos; 2) jeigu monje nra profesins sjungos ir jeigu darbuotoj kolektyvo susirinkimas neperdav darbuotoj atstovavimo ir gynimo funkcijos atitinkamos ekonomins veiklos akos profesinei sjungai, - darbo taryba. Reikalavimai turi bti tiksliai apibrti, motyvuoti, idstyti ratu ir teikti darbdaviui ar kolektyvins sutarties subjektui. Reikalavimus gavs subjektas privalo juos inagrinti ir per septynias dienas nuo gavimo dienos savo sprendim ratu praneti reikalavimus iklusiam ir pateikusiam subjektui. Jeigu sprendimas reikalavimus iklusio ir pateikusio subjekto nepatenkino, alys gali pasitelkti tarpininko paslaugas arba perduoti gin nagrinti taikinimo komisijai, darbo arbitraui, treij teismui. Taikinimo komisija sudaroma i reikalavimus iklusi ir gavusi subjekt vienodo skaiiaus galiot atstov. Komisijos nari skaiius nustatomas remiantis ali susitarimu. Ji turi bti sudaryta per septynias dienas nuo reikalavim gavusio subjekto atsisakymo patenkinti reikalavimus arba jeigu per t laik atsakymas negautas. alims nesutarus dl taikinimo komisijos nari skaiiaus, jos savo nuoira deleguoja taikinimo komisij savo atstovus. Nuo kiekvienos alies negali bti daugiau kaip po penkis atstovus. Taikinimo komisija i nari irenka pirminink ir sekretori. Sali sutarimu taikinimo komisijai pirmininkauti gali bti skiriamas nepriklausomas tarpininkas. Gino nagrinjimas taikinimo komisijoje yra btina kolektyvinio gino nagrinjimo stadija. Kolektyvin gin taikinimo komisija turi inagrinti per septynias dienas nuo taikinimo komisijos sudarymo. ali susitarimu is terminas gali bti pratstas. Darbdavys taikinimo komisijai turi sudaryti darbo slygas: suteikti patalpas ir btin informacij. Taikinimo komisijos sprendimas priimamas ali susitarimu, forminamas suraant protokol ir alims privalomas vykdyti sprendime nustatytais terminais ir tvarka. Jeigu taikinimo komisijoje dl vis ar dalies reikalavim susitarti nepavyksta, komisija gali perduoti juos nagrinti darbo arbitraui, treij teismui arba ubaigti taikinimo procedr protokolo dl nesutarimo suraymu. Taikinimo komisijos sprendimas yra paskelbiamas darbuotojams. Darbo arbitraas sudaromas prie apylinks teismo, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra mons arba kolektyvinio gino reikalavimus gavusio subjekto buvein. Darbo arbitrao sudt, gino nagrinjimo ir priimto sprendimo vykdymo tvark nustato Vyriausybs patvirtinti Darbo arbitrao nuostatai. Treij teismo teisjus po vien ar po kelis skiria kolektyvinio gino alys ir formina tai raytine sutartimi. Gino nagrinjimo ir priimto sprendimo vykdymo tvark nustato Vyriausybs patvirtinti Treij teismo nuostatai. 360

Kolektyviniai darbo santykiai

Darbo arbitraas, treij teismas turi per keturiolika dien inagrinti jiems perduot kolektyvin gin. Darbo arbitrao ir treij teismo sprendimai gino alims yra privalomi. Streikas - tai vienos mons ar keli moni darbuotoj ar j grups laikinas darbo nutraukimas, kai kolektyvinis ginas neisprstas arba darbuotojus tenkinantis taikinimo komisijos, darbo arbitrao ar treij teismo sprendimas nevykdomas. Priimti sprendim skelbti streik (taip pat ir spjamj) turi teis profesin sjunga jos statuose nustatyta tvarka. Streikas skelbiamas, jeigu iam sprendimui slaptu balsavimu pritar: 1) skelbti streik monje - du tredaliai mons darbuotoj; 2) skelbti streik mons struktriniame padalinyje - du tredaliai to padalinio darbuotoj ir ne maiau kaip pus visos mons darbuotoj. Apie bsimo streiko pradi darbdavys turi bti sptas ratu ne vliau kaip prie septynias dienas pasiuniant jam DK 77 straipsnyje nustatyta tvarka priimt sprendim. Skelbiant streik galima kelti tik tuos reikalavimus, kurie nebuvo patenkinti taikinimo procedros metu. Prie streik gali bti organizuojamas spjamasis streikas. Jis negali trukti ilgiau kaip dvi valandas. Apie streik darbdavys turi bti sptas ratu ne vliau kaip prie septynias dienas. Primus sprendim dl streiko (taip pat spjamojo) geleinkeli ir miesto visuomeninio transporto, civilins aviacijos, ryi, energetikos, medicinos ar farmacijos, maisto, vandens, kanalizacijos ir atliek iveimo, naftos perdirbimo, nepertraukiamos gamybos ir kitose monse, kuri sustabdymas susijs su sunkiais ir pavojingais padariniais visuomenei arba moni gyvybei ar sveikatai, apie jo pradi darbdavys turi bti sptas ratu ne vliau kaip prie keturiolika dien. Sprendime skelbti streik nurodoma: reikalavimai, dl kuri skelbiamas streikas; streiko pradia; streikui vadovaujantis organas. Draudiama skelbti streik vidaus reikal, krato apsaugos ir krato saugumo sistemose, taip pat centralizuoto elektros energijos, ilumos tiekimo ir duj tiekimo monse, neatidliotinos medicinos pagalbos tarnybose. i tarnyb ir moni darbuotoj reikalavimus sprendia Vyriausyb, atsivelgdama Trials tarybos ivad. Streikai draudiami stichins nelaims zonose, taip pat regionuose, kuriuose nustatyta tvarka paskelbta karo, nepaprastoji padtis, kol bus likviduojami stichins nelaims padariniai ar ataukta karo, nepaprastoji padtis. Kolektyvins sutarties galiojimo metu draudiama skelbti streik, jeigu ios sutarties laikomasi. Streikui vadovauja profesin sjunga arba jos sudarytas streiko komitetas. Streikui vadovaujantis organas kartu su darbdaviu privalo utikrinti turto ir moni apsaug. Streiko metu turi bti utikrintos neatidliotiniems (gyvybiniams) visuomens poreikiams tenkinti btinos minimalios slygos (paslaugos). Jas pagal kompetencij nustato Vyriausyb, atsivelgdama Trials tarybos ivad, arba savivaldybs vykdomoji institucija, pasikonsultavusi su kolektyvinio gino alimis. i slyg vykdym utikrina streikui vadovaujantis organas, darbdavys ir j paskirti darbuotojai. Jei slygos, nurodytos DK 80 straipsnio 2 dalyje, nevykdomos, Vyriausyb arba savivaldybs vykdomoji institucija joms utikrinti gali pasitelkti kitas tarnybas. Paskelbus streik, darbdavys ar reikalavimus gavs subjektas gali kreiptis teism dl streiko pripainimo neteistu. Teismas byl turi inagrinti per deimt dien. Teismas pripasta streik neteistu, jeigu jo tikslai prietarauja Lietuvos Res361

DARBO TEISE

publikos Konstitucijai, kitiems statymams arba jeigu jis paskelbtas nesilaikant DK nustatytos tvarkos ir reikalavim. siteisjus teismo sprendimui dl streiko pripainimo neteistu, streikas negali bti pradtas, o jau vykstantis streikas turi bti nedelsiant nutrauktas. Jei kyla tiesiogin grsm, kad gali bti neutikrintos neatidliotiniems (gyvybiniams) visuomens poreikiams tenkinti btinos minimalios slygos (paslaugos), ir tai gali sukelti pavoj moni gyvybei, sveikatai ir saugumui, teismas turi teis trisdeimiai dien atidti dar neprasidjus streik, o prasidjus tokiam pat laikui sustabdyti. Streike dalyvaujantiems darbuotojams nemokamas atlyginimas, jie atleidiami nuo sipareigojim atlikti savo darbo funkcijas. Derybose dl streiko ubaigimo gali bti susitarta, kad streikuotojams bus imoktas visas darbo umokestis arba jo dalis. Darbuotojams, nedalyvaujantiems streike, bet dl jo negalintiems dirbti savo darbo, apmokama kaip u prastov ne dl j kalts arba jie gali bti j sutikimu perkelti kit darb. Primus sprendim dl streiko ir jo metu darbdaviui draudiama: priimti bet kok vienaalik sprendim visikai arba i dalies nutraukti mons (staigos, organizacijos) ar struktrinio padalinio darb (veikl); trukdyti visiems ar paskiriems darbuotojams ateiti darbo vietas; atsisakyti suteikti darbuotojams darb ar darbo rankius; sudaryti kitas slygas, kurios visikai ar i dalies gali sustabdyti visos mons, staigos, organizacijos ar atskir jos grandi darb (veikl); priimti kitus sprendimus, trikdanius normal mons, staigos, organizacijos darb (veikl). Streiko metu darbdaviui draudiama streikuotoj vietas priimti naujus darbuotojus. Streikas pasibaigia: patenkinus reikalavimus; streiko metu alims susitarus atitinkamomis slygomis nutraukti streik; streik organizavusiai profesinei sjungai pripainus, kad toliau tsti streik netikslinga. Patenkinus reikalavimus, sprendim nutraukti streik priima streik paskelbusi profesin sjunga. Raytiniame sprendime nutraukti streik turi bti nurodyta darb atnaujinimo pradia. Neteisto streiko atveju nuostolius darbdaviui savo lomis ir turtu privalo atlyginti profesin sjunga, jeigu ji streik skelb ir jam vadovavo arba jei streikui vadovavo jos sudarytas streiko komitetas. Jeigu nuostoliams atlyginti profesins sjungos l nepakanka, darbdavys savo sprendimu gali panaudoti las, skirtas pagal kolektyvin sutart darbuotoj atlyginim priemokoms, kitoms papildomoms, statym nenustatytoms lengvatoms ir kompensacijoms. mons, struktrinio padalinio vadovai ir kiti pareignai, dl kuri kalts kilo streikas arba kurie nevykd ar udels vykdyti taikinimo komisijos (darbo arbitrao, treij teismo) sprendim, paeid DK 83 straipsnio reikalavimus, statym nustatyta tvarka gali bti traukiami drausminn atsakomybn, taip pat jiems gali bti taikoma materialin atsakomyb iki ei mnesi pareigins algos dydio, jeigu dl j kalts darbdaviui buvo padaryta ala. Streiko padaryta ala kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims atlyginama pagal galiojanius statymus.

362

3. INDIVIDUALUS DARBO SANTYKIAI 3.1. DARBINIMO SVOKA IR INSTITUCIJOS

Valstyb pripasta lygiavertmis ir visuomenikai naudingomis visas uimtumo (darbo) formas (darbininko ar tarnautojo darb, darb nam kyje, verslininkyst, individuali darbin veikl, socialin darb bei paslaugas ir pan.). Valstybs udavinys sudaryti slygas visikam, produktyviam ir laisvai pasirenkamam asmen uimtumui, kad bt gyvendinama j teis darb. Atkrus Lietuvoje nepriklausomyb, pradiniame darbo rinkos raidos etape, atsivelgiant alies ekonomines galimybes ir pereinamojo laikotarpio ypatumus, buvo keliami tokie pagrindiniai darbo teiss reformos reikalavimai: sukurti darbo rink reglamentuojani teisin baz bei darbo rinkai reguliuoti valstybines institucijas. 1990 m. gruodio mn. 13 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos gyventoj uimtumo statymas (po 1996 m. padaryt pakeitim - Lietuvos Respublikos bedarbi rmimo statymas), kuriuo remiantis buvo sudarytos ekonomins, socialins ir teisins prielaidos laisvai funkcionuoti darbo pasilai ir paklausai; be to, buvo steigta Lietuvos darbo bira ir teritorins darbo biros. Vliau teisin baz buvo nuolat tobulinama. Darbo kodekse naujai apibriamos darbinimo, bedarbio svokos. darbinimas yra sistema teisini, ekonomini, socialini ir organizacini priemoni, kurias teikia valstybs, savivaldybi mons, staigos, organizacijos, padedanios sudaryti darbo sutart. Tarpininkauti dl darbinimo gali ir kitos mons, staigos, organizacijos, kuri statuose ar steigimo dokumentuose nurodyta i veikla. Tarp darbinimo tarnybos ir pilieio teisinis santykis atsiranda kreipimosi darbinimo tarnyb tarpininkauti darbinant pagrindu. Valstyb garantuoja pilieiams nemokamas profesinio orientavimo ir konsultavimo paslaugas bei informacij apie laisvas darbo vietas, nemokamas darbo biros paslaugas sidarbinant, nemokam profesin mokym, kai asmuo neturi darbo, suteikia galimyb tokiu atveju dirbti vieuosius ir Uimtumo fondo remiamus darbus. Iekantys darbuotoj darbdaviai turi informuoti teritorines darbo biras apie laisvas darbo vietas, darbo funkcijas ir darbo pobd, darbo apmokjimo ir kitas slygas bei pretendentams sidarbinti keliamus kvalifikacinius reikalavimus. Teritorins darbo biros registruoja laisvas darbo vietas, vieai jas skelbia ir silo iekantiems darbo asmenims. Pagal DK bedarbiais laikomi nedirbantys darbingo amiaus darbingi asmenys, nesimokantys dieninse mokymo staigose, neturintys pakankam pragyvenimo l, usiregistrav gyvenamosios vietos teritorinje darbo biroje kaip iekantys darbo ir pasireng priimti pasilym sidarbinti arba mokytis profesijos. Bedarbiams teikiam darbinimo paslaug ir paramos formas bei tvark nustato specialus statymas. Lietuvos Respublikos Seimas 2003 m. gruodio 16 d. prim Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo statym. Jame apibriama nedarbo draudimu draudiami asmenys, nedarbo draudimo imokos dydis, skyrimo slygos, imokos mokjimo sustabdymo, pratsimo tvarka ir kiti nedarbo draudimo imok skyrimo klausimai. 363

DARBO TEISE

Nedarbo socialiniu draudimu privalomai draudiami asmenys: 1 ) gaunantys atlyginim u darb, t. y. dirbantys pagal darbo sutartis monse, staigose, organizacijose ar kitose organizacinse struktrose, einantys narysts pagrindu renkamsias pareigas renkamose organizacijose, kandidatai notarus (asesoriai); 2) valstybs tarnautojai; 3) valstybs politikai, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisjai, Lietuvos Aukiausiojo Teismo teisjai, kit teism teisjai, prokurorai, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, jo pavaduotojai, valdybos nariai, Seimo ar Respublikos Prezidento paskirti valstybs institucij ar staig pareignai, Seimo ar Respublikos Prezidento paskirti valstybini (nuolatini) komisij ir taryb, kit valstybini (nuolatini) komisij ir taryb pirmininkai, j pavaduotojai ir nariai, taip pat pagal specialius statymus steigt komisij ar taryb, fond valdyb pirmininkai ir nariai. Jeigu iame punkte ivardyti asmenys atlyginimo u darb negauna, nedarbo draudimu jie nedraudiami; 4) profesins karo tarnybos kariai; 5) privalomosios nuolatins pradins karo tarnybos ir alternatyviosios krato apsaugos tarnybos kariai. Teis nedarbo draudimo imok turi: bedarbiais teritorinje darbo biroje usiregistrav nurodyti apdraustieji, kuriems teritorin darbo bira nepasil darbo, atitinkanio j profesin pasirengim bei sveikatos bkl, ar aktyvios darbo rinkos politikos priemoni ir jeigu jie iki usiregistravimo teritorinje darbo biroje turi ne maesn kaip 18 mnesi nedarbo draudimo sta per paskutinius 36 mnesius; statym nustatyta tvarka buvo atleisti i darbo darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kalts, dl nepriklausani nuo darbuotojo aplinkybi bei darbdavio bankroto atveju; baig privalomj nuolatin pradin karo tarnyb ar alternatyvij krato apsaugos tarnyb ar buvo atleisti i i tarnyb itarnav ne maiau kaip pus nustatyto laiko. Nedarbo draudimo imoka mokama ne reiau kaip kart per mnes. Lietuvos darbo bira ir jos teritorins darbo biros yra atsakingos u nedarbo draudimo imok apskaiiavim ir mokjim. Neteisingai imoktos sumos iiekomos statym nustatyta tvarka. 3.2. DARBO SUTARTIS Darbo sutartis yra piliei teiss darb realizavimo bdas. Darbo kodekse darbo sutartis yra apibriama kaip darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas sipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybs, kvalifikacijos darb arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys sipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatyt darb, mokti darbuotojui sulygt darbo umokest ir utikrinti darbo slygas, nustatytas darbo statymuose, kituose norminiuose teiss aktuose, kolektyvinje sutartyje ir ali susitarimu. Taigi pagrindinis darbo sutarties poymis yra tas, kad viena sutarties alis (darbuotojas) kitos alies (darbdavio) yra priimamas darb ne konkreiai uduoiai atlikti, kaip yra civilinje sutartyje (pvz., rangos, autorinje, paslaug), o vykdyti tam tikrai darbo funkcijai. Paymtina, kad darbuotojas, atlikdamas pagal i

364

Individualus darbo santykiai

sutart tam tikr darbo funkcij (apibrtos profesijos, specialybs, kvalifikacijos ar tam tikrose pareigose), privalo laikytis tam tikros vidaus darbo tvarkos, o darbdavys privalo vykdyti visus sipareigojimus ir utikrinti slygas, nustatytas darbo statymuose, kituose norminiuose teiss aktuose, kolektyvinje sutartyje ir ali susitarimu. Dl darbo sutarties turinio alims leidiama susitarti paioms, taiau dviej slyg paisyti yra privaloma. Darbo kodekse yra numatytos 2 btinosios sutarties slygos: 1) darboviet (mon, staiga, organizacija, struktrinis padalinys ir kt.); 2) darbo funkcija (t. y. tam tikros profesijos, specialybs, kvalifikacijos darbas arba tam tikros pareigos). i btinj darbo sutarties slyg nustatymo teisin reikm yra tokia: nesusitarus dl j, darbo sutartis laikoma nesudaryta. Darbo kodekso 95 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atskiroms darbo sutari rims darbo statymuose ir kolektyvinse sutartyse gali bti nustatomos ir kitos btinosios slygos, kurias alys sulygsta sudarydamos darbo sutart (dl sutarties termino, sezoninio darbo pobdio ir kt.). Nesusitarus dl j, sutartis taip pat laikoma nesudaryta. Darbo sutarties alys gali susitarti ir dl kit darbo sutarties slyg, jeigu darbo statymai, kiti norminiai teiss aktai arba kolektyvin sutartis nedraudia jas nustatyti (pvz., ibandymas, profesij jungimas ir kt.). Tos kitos darbo sutarties slygos nra btinos, kad darbo sutartis galiot. Taigi darbo teisje egzistuoja dvi darbo sutarties turinio slyg grups: btinosios ir fakultatyvins. Pastarosios nra privalomos. Darbdavys neturi teiss reikalauti, kad darbuotojas atlikt darb, nesulygt darbo sutartyje. Darbo sutarties turinys yra jos ali sulygtos sutarties slygos, apibrianios ali teises ir pareigas. Salys negali nustatyti toki darbo slyg, kurios pablogina darbuotojo padt, palyginti su ta, kuri nustato DK, statymai, kiti norminiai teiss aktai ir kolektyvin sutartis. Jei darbo sutarties slygos prietarauja DK, statymui arba kolektyvinei sutariai, taikomos DK, statym, normini teiss akt arba kolektyvins sutarties nuostatos. Ir btinosios, ir kitos ali sutartos slygos, jei jos neprietarauja norminiams darbo teiss aktams, darbo sutarties alims yra vienodai privalomos. GARANTIJOS IR APRIBOJIMAI PRIIMANT DARB Draudiama atsisakyti priimti darb dl lyties, seksualins orientacijos, rass, tautybs, kalbos, kilms, pilietybs ir socialins padties, tikjimo, santuokins ir eimins padties, amiaus, sitikinim ar pair, priklausomybs politinms partijoms ir visuomeninms organizacijoms, aplinkybi, nesusijusi su darbuotoj dalykinmis savybmis, be to, jeigu yra ratikas darbdavi susitarimas dl darbuotojo perklimo kit darboviet, kitais statym nustatytais atvejais. Primimo darb apribojimus gali nustatyti tik statymai. Draudiama eiti tarnautoj pareigas vienoje valstybs ir savivaldybs institucijoje bei valstybs ar savivaldybs monje asmenims, kuriuos sieja artimi giminysts ar svainysts ryiai (tvai, tviai, broliai, seserys ir j vaikai, seneliai, sutuoktiniai, vaikai, vaikiai, j sutuoktiniai ir j vaikai, taip pat sutuoktini tvai, broliai, seserys ir j vaikai), jeigu j tarnyba kartu yra susijusi su vieno i j tiesioginiu pavaldumu kitam arba su vieno teise kontroliuoti kit. Iimtis i ios taisykls gali nustatyti Vyriausyb.

365

DARBO TEISE

KAI KURI DARBO SUTARI RI YPATYBS Darbo sutartys gali bti: neterminuotos; terminuotos, laikinosios, sezonins; dl papildomo darbo, antraeili pareig; su namudininkais; patarnavimo darbams ir kitos. Darbo sutartis paprastai sudaroma neapibrtam laikui (neterminuota). Terminuota darbo sutartis gali bti sudaroma tam tikram laikui arba tam tikr darb atlikimo laikui, bet ne ilgiau kaip penkeriems metams. Neleidiama sudaryti terminuotos darbo sutarties, jeigu darbas yra nuolatinio pobdio, iskyrus atvejus, kurie numatyti statymuose arba kolektyvinse sutartyse. Su renkamaisiais darbuotojais terminuota darbo sutartis sudaroma laikui, kuriam jie irinkti, o su darbuotojais, kuriuos pagal statymus arba pagal mons, staigos, organizacijos status skiria darb renkamieji organai, terminuota darbo sutartis sudaroma t renkamj organ galiojim laikui (kadencijai). Darbo sutarties terminas gali bti nustatomas iki tam tikros kalendorins datos arba iki tam tikr aplinkybi atsiradimo, pasikeitimo arba pasibaigimo. Jeigu darbo sutartyje jos terminas nenurodytas arba netinkamai nustatytas, laikoma, kad sudaryta neterminuota darbo sutartis. Terminuota darbo sutartis tampa neterminuota, kai darbo santyki buvimo laikotarpiu inyksta aplinkybs, dl kuri buvo apibrtas sutarties terminas (darbuotojas po atostog negrta darb ir kt.). Sezonin darbo sutartis sudaroma sezoniniams darbams atlikti. Sezoniniais vadinami darbai, kurie dl gamtini ir klimato slyg dirbami ne visus metus, o tam tikrais periodais (sezonais), ne ilgesniais kaip atuoni mnesiai (vienas po kito einani dvylikos mnesi laikotarpiu), ir yra traukti sezonini darb sra. Sezonini darb sra, sezonins darbo sutarties sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo, taip pat darbo ir poilsio laiko ir darbo apmokjimo ypatybes, remdamasi DK, nustato Vyriausyb. Laikinoji darbo sutartis yra darbo sutartis, sudaryta ne ilgesniam kaip dviej mnesi laikotarpiui. Laikinosios darbo sutarties sudarymo pagrindus (aplinkybes, kurioms esant gali bti sudaroma laikinoji darbo sutartis), tokios sutarties pakeitimo ir pasibaigimo, taip pat laikinj darbuotoj darbo ir poilsio laiko ypatybes nustato Vyriausyb. Darbuotojas, jeigu to nedraudia statymai, gali susitarti, kad toje paioje darbovietje jis eis tam tikras papildomas pareigas arba dirbs tam tikr papildom (sutartyje nesulygt) darb. Darbuotojas gali eiti antraeiles pareigas arba dirbti darbus kitoje darbovietje, jeigu to nedraudia statymai ir kiti norminiai teiss aktai. Darbo sutarties dl antraeili pareig (darbo) ypatumus nustato Vyriausyb ir kolektyvins sutartys. DARBO SUTARTIES FORMA IR SUDARYMO TVARKA Darbuotojas privalo pradti dirbti kit po darbo sutarties sudarymo dien, jeigu alys nesusitar kitaip. Siekiant sudaryti slygas darbdaviui parinkti labiausiai kvalifikuotus darbuotojus, taip pat darbuotojui pageidaujant patikrinti, ar darbas, kur jis pretenduoja, jam tiks, sudarant darbo sutart leidiama sulygti dl ibandymo (DK 105 str.). Ibandymo slyga turi bti nustatoma darbo sutartyje. Ibandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo statymai. Ibandymas norint patik366

Individualus darbo santykiai

rinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, nenustatomas priimant darb asmenis: iki atuoniolikos met; pareigoms konkurso arba rinkim bdu, taip pat ilaikiusius kvalifikacinius egzaminus pareigoms eiti; darbdavi susitarimu perkeliamus dirbti kit darboviet; kitais darbo statymuose numatytais atvejais. Ibandymo terminas negali bti ilgesnis kaip trys mnesiai. statym nustatytais atvejais norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, gali bti taikomi ilgesni ibandymo terminai, bet ne ilgesni kaip ei mnesiai. ibandymo termin neskaitomi laikotarpiai, kai darbuotojas nebuvo darbe. Jei darbdavys pripaino, kad ibandymo norint patikrinti, ar darbuotojas tinka pavestam darbui, rezultatai nepatenkinami, jis iki ibandymo termino pabaigos gali atleisti darbuotoj i darbo, apie tai ratu spjs darbuotoj prie tris dienas, ir nemokti jam ieitins imokos. Jei ibandymas yra nustatytas norint patikrinti, ar darbas tinka darbuotojui, ibandymo vertinimas priklauso nuo darbuotojo valios. Per ibandymo termin darbuotojas turi teis nutraukti darbo sutart, apie tai ratu spjs darbdav prie tris dienas. Kai ibandymo terminas yra pasibaigs, o darbuotojas tebedirba, nutraukti darbo sutart leidiama tik bendraisiais pagrindais, nustatytais DK. Beje, darbuotojas gali ir nesutikti su ibandymo rezultat vertinimu. Tokiu atveju jis turi teis kreiptis teism (DK 297 str. 3 d.) ir reikalauti palikti j darbe. Taigi teisiniu poiriu darbo sutartis, kurioje nustatomas ibandymo terminas, yra su naikinamja slyga (jos vaidmen ia atlieka neigiami ibandymo rezultatai), kuriai atsiradus darbo sutartis yra nutraukiama, o kartu pasibaigia ir jos ali tarpusavio teiss ir pareigos. Ibandymo termino nustatymas yra darbo sutarties ali teis, o ne pareiga. Darbuotoj teisin padtis per ibandymo laikotarp niekuo nesiskiria nuo kit darbuotoj padties. Darbdavys privalo pareikalauti, kad priimamasis dirbti pateikt asmens tapatyb patvirtinant dokument ir valstybinio socialinio draudimo paymjim. Jeigu darbo statymai sieja primim darb su tam tikru isimokslinimu ar profesiniu pasirengimu, sveikatos bkle, darbdavys privalo pareikalauti, kad priimamasis pateikt isimokslinim, profesin pasirengim, sveikatos bkl patvirtinanius dokumentus, o priimdamas darb nepilnamet nuo keturiolikos iki eiolikos met, gimimo liudijim, mokyklos, kurioje mokosi, taip pat vieno i tv ar kito vaiko atstovo pagal statym ratik sutikim bei vaiko sveikat priirinio gydytojo leidim. Darbdavys turi teis pareikalauti ir kit statymuose numatyt dokument. DARBO SUTARTIES VYKDYMAS Darbuotojas neturi teiss be darbdavio ar jo galioto asmens sutikimo savo darb pavesti atlikti kitam asmeniui. Darbo sutarties btinosios slygos gali bti keiiamos esant iankstiniam ratikam darbuotojo sutikimui, iskyrus ypatingus atvejus (DK 121 str.). Kai keiiama gamyba, darbdavys turi teis perkelti darbuotoj iki vieno mnesio laikui darbo sutartimi nesulygt darb toje paioje vietovje, taip pat pakeisti kitas DK 95 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas slygas, kai reikia ukirsti keli gaivalinei nelaimei ar 367

DARBO TEISE

gamybinei avarijai, j likviduoti arba nedelsiant paalinti jos padarinius, ukirsti keli nelaimingiems atsitikimams, gesinti gaisr ir kitais ypatingais i anksto nenumatytais atvejais. Draudiama perkelti darbuotoj tok darb, kuris neleistinas dl jo sveikatos bkls. Perkelti kit darb galima ir prastovos atveju. Prastova ne dl darbuotojo kalts yra tokia padtis darbovietje, kai darbdavys neduoda darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dl tam tikr objektyvi prieasi (gamybini ar kt.). Prastovos laikui darbuotojai, atsivelgiant j profesij, specialyb, kvalifikacij ir sveikatos bkl, j ratiku sutikimu perkeliami kit darb. Jeigu darbuotojai sutinka, jie gali bti perkeliami kit darb, neatsivelgiant profesij, specialyb, kvalifikacij. Jei darbuotojas pasirod darbe neblaivus, apsvaigs nuo narkotini ar toksini mediag, darbdavys t dien (pamain) neleidia jam dirbti ir nemoka jam darbo umokesio. Kitais atvejais nualinti darbuotoj nuo darbo (pareig) darbdavys gali tik statym nustatytais pagrindais. Darbdavys nualina darbuotoj nuo darbo, nemoka jam darbo umokesio pagal pareign arba institucij, kurioms statymas suteikia nualinimo teis, raytin reikalavim. Jame turi bti nurodyta, kuriam laikui darbuotojas nualinamas, nualinimo prieastis ir teisinis pagrindas. Nualintas darbuotojas jo sutikimu perkeliamas kit darb, jei toks perklimas neprietarauja nualinimo tikslui. Nualinimo terminui pasibaigus, darbuotojas grinamas ankstesn darb, jei dl nualinimo neatsirado pagrindas nutraukti darbo sutart. Jeigu darbuotojas darbdavio arba tam galiot organ pareign reikalavimu buvo nualintas nuo darbo (pareig) nepagrstai, jis turi teis reikalauti, kad statym nustatyta tvarka jam bt atlyginta ala. DARBO SUTARTIES PASIBAIGIMAS Darbo sutarties pasibaigimo pagrindai - tai tokios teisin reikm turinios aplinkybs (juridiniai faktai), kurioms atsiradus darbo sutartis gali bti nutraukta. Darbo sutarties pasibaigimas - tai plaiausia svoka, apimanti visus teisini darbo santyki pasibaigimo atvejus. Pagal DK darbo sutartis baigiasi j nutraukus DK ir kit statym nustatytais pagrindais (ali susitarimu - DK 125 str.; sujus terminui - DK 126 str.; darbuotojo pareikimu - DK 127 str.; dl nepriklausani nuo darbuotojo aplinkybi -DK 128 str.; darbdavio iniciatyva, kai nra darbuotojo kalts, - DK 129 str.; be spjimo - DK 136 str.). Darbo sutartis taip pat baigiasi likvidavus darbdav be teisi permjo ar darbuotojui mirus. Darbo sutarties nutraukimas bna tais atvejais, kai darbo sutartis pasibaigia vienos i ali iniciatyva arba abiej ali susitarimu. Darbo sutarties nutraukimas ali susitarimu (DK125 str.). Viena darbo sutarties alis gali ratu pasilyti kitai aliai nutraukti darbo sutart ali susitarimu. Jei i sutinka su pasilymu, per septynias dienas turi apie tai praneti aliai, pateikusiai pasilym nutraukti darbo sutart. Sutarusios nutraukti sutart, alys sudaro ratik susitarim dl sutarties nutraukimo. Susitarime numatoma, nuo kurio laiko sutartis nutraukiama, ir kitos sutarties nutraukimo slygos (kompensacij, nepanaudot atostog suteikimo ir kt.). 368

Individualus darbo santykiai

Jei antroji alis per DK 125 straipsnio 1 dalyje nustatyt laik nepranea, kad sutinka nutraukti sutart, laikoma, kad pasilymas nutraukti darbo sutart ali susitarimu yra atmestas. Darbo sutarties nutraukimas sujus terminui (DK 126 str.). Sujus darbo sutarties terminui, darbdavys arba darbuotojas turi teis nutraukti darbo sutart. N vienai i ali darbo sutarties nenutraukus, laikoma, kad sutartis tapo neterminuota. Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareikimu (DK 127 str.). Darbuotojas turi teis nutraukti neterminuot, taip pat ir terminuot darbo sutart iki jos termino pabaigos, apie tai ratu spjs darbdav ne vliau kaip prie keturiolika dien. Kolektyvinje sutartyje gali bti nustatytas ir kitoks spjimo terminas, bet jis negali viryti vieno mnesio. spjimo terminui pasibaigus, darbuotojas turi teis nutraukti darb, o darbdavys privalo forminti darbo sutarties nutraukim ir atsiskaityti su darbuotoju. Darbuotojas turi teis nutraukti neterminuot, taip pat ir terminuot darbo sutart iki jos termino pabaigos, apie tai spjs darbdav ne vliau kaip prie tris dienas, jei reikalavimas nutraukti darbo sutart pagrstas darbuotojo liga ar invalidumu, trukdaniu tinkamai atlikti darb, arba kitomis svarbiomis prieastimis, nustatytomis kolektyvinje sutartyje, arba jei darbdavys nevykdo sipareigojim pagal darbo sutart, paeidia statymus ar kolektyvin sutart. Darbuotojas turi teis nutraukti neterminuot darbo sutart, apie tai spjs darbdav ne vliau kaip prie tris dienas, jeigu jis jau yra gijs teis vis senatvs pensij arba j gauna. Darbo sutartis tokiais atvejais turi bti nutraukiama nuo darbuotojo prayme nurodytos dienos. Darbo sutartyje gali bti sulygta: jeigu sutartis nutraukiama darbuotojo pareikimu be svarbios prieasties, tai darbuotojas sipareigoja atlyginti darbdaviui jo turtas ilaidas per paskutinius vienerius darbo metus darbuotojo mokymui, kvalifikacijos klimui, stauotms ir kt. Darbuotojas turi teis ataukti praym nutraukti darbo sutart ne vliau kaip per tris dienas nuo praymo padavimo dienos. Po to jis gali ataukti praym tik darbdavio sutikimu. Darbo sutarties nutraukimas dl nepriklausani nuo darbuotojo aplinkybi (DK 128 str.). Darbuotojas turi teis nutraukti neterminuot darbo sutart, taip pat terminuot darbo sutart, sudaryt ilgesniam kaip ei mnesi laikui, jeigu jo darbo vietoje darbo sutartyje nustatytu darbo laiku prastova ne dl darbuotojo kalts tsiasi ilgiau kaip trisdeimt dien i eils arba jeigu ji sudaro daugiau kaip eiasdeimt dien per paskutinius dvylika mnesi, taip pat jeigu jam daugiau kaip du mnesius i eils nemokamas visas jam priklausantis darbo umokestis (mnesin alga). Darbo sutartis turi bti nutraukiama nuo darbuotojo prayme nurodytos datos. i data turi bti ne ankstesn kaip trys dienos nuo praymo padavimo dienos. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nra darbuotojo kalts (DK 129 str.). Darbdavys gali nutraukti neterminuot darbo sutart su darbuotoju tik dl svarbi prieasi, apie tai spjs j DK 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Atleisti darbuotoj i darbo, kai nra darbuotojo kalts, leidiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu kit darb. Svarbiomis gali bti pripastamos tik tos aplinkybs, kurios yra susijusios su darbuotojo kvalifikacija, profesiniais gebjimais, jo elgesiu darbe. Darbo sutartis 369

DARBO TEIS

taip pat gali bti nutraukta dl ekonomini, technologini prieasi ar darboviets struktrini pertvarkym ir dl panai svarbi prieasi. DK 129 straipsnio 3 dalyje yra apibrta, kas negali bti teista prieastis nutraukti darbo santykius. spjimas apie darbo sutarties nutraukim (DK 130 str.). Darbdavys turi teis nutraukti darbo sutart ratu spjs darbuotoj prie du mnesius. Darbuotojai, nurodyti DK 129 straipsnio 4 dalyje, apie atleidim i darbo turi bti spti ne vliau kaip prie keturis mnesius. spjime apie darbo sutarties nutraukim turi bti nurodyta: atleidimo i darbo prieastis ir aplinkybs, kuriomis motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas; atleidimo i darbo data; atsiskaitymo su atleidiamu darbuotoju tvarka. Per spjimo laikotarp darbdavys turi duoti darbuotojui laisvo nuo darbo laiko naujo darbo paiekoms. io laiko trukm negali bti maesn negu deimt procent darbo laiko normos, tenkanios darbuotojui per spjimo termin. Laisvas nuo darbo laikas suteikiamas darbuotojo ir darbdavio sutarta tvarka. U laik darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo umokestis. spjimas netenka galios, jei nuo jo termino pabaigos praeina daugiau kaip vienas mnuo, neskaitant darbuotojo laikinojo nedarbingumo ir atostog laiko. Jeigu darbuotojas atleidiamas i darbo nepasibaigus spjimo terminui, jo atleidimo i darbo data perkeliama iki to laiko, kada turjo pasibaigti spjimo terminas. DARBO SUTARTIES NUTRAUKIMAS: APRIBOJIMAI IR GARANTIJOS Darbo statymuose numatyti tam tikri apribojimai nutraukti darbo sutart. Antai DK 138 straipsnyje nustatyti apribojimai nutraukti darbo sutart reorganizuojant mon. Ten raoma, kad mons savininko, pavaldumo, steigjo ar pavadinimo pasikeitimas, sujungimas, padalijimas, idalijimas ar prijungimas prie kitos mons, staigos ar organizacijos negali bti teista prieastis nutraukti darbo santykius. DK teigiama, kad draudiama spti apie darbo sutarties nutraukim ir atleisti i darbo darbuotoj laikino nedarbingumo laikotarpiu, taip pat atostog metu, iskyrus atvejus, kai darbuotojas atleidiamas siteisjusiu teismo sprendimu arba kai siteisja teismo nuosprendis. Taip pat draudiama spti apie darbo sutarties nutraukim ir atleisti i darbo darbuotoj, paaukt atlikti krato apsaugos tarnyb arba kitas Lietuvos Respublikos pilieio pareigas, bei kitais statymuose nustatytais atvejais. Tam tikroms asmen grupms DK numatytos garantijos, neleidianios nutraukti darbo sutarties. Tokios garantijos taikomos nioms moterims, darbuotojams, auginantiems vaikus, sergantiems ir sualotiems darbe darbuotojams, darbuotoj atstovams. Be to, DK 135 straipsnyje numatytos kai kuriems darbuotojams pirmenybs teiss bti paliktiems dirbti, kai mainamas darbuotoj skaiius. Ypa svarbios garantijos, nustatytos nioms moterims ir darbuotojams, auginantiems vaikus (vaik) iki trej met. Su jais darbo sutartis negali bti nutraukta, jei nra darbuotojo kalts (DK 132 str.). Darbuotojams, sergantiems ir sualotiems darbe, darbo vieta ir pareigos paliekamos, kol atgaus darbingum arba bus nustatytas invalidumas. Jei darbuotojas tapo laikinai nedarbingas, darbo vieta ir pareigos paliekamos, jeigu jie dl laikinojo nedarbingumo neatvyksta darb ne daugiau kaip imt dvideimt dien i eils

370

Individuals darbo santykiai

arba ne daugiau kaip imt keturiasdeimt dien per paskutinius dvylika mnesi, jei statymai ir kiti norminiai teiss aktai nenustato, kad tam tikros ligos atveju darbo vieta ir pareigos paliekamos ilgesn laik. Garantijos darbuotoj atstovams yra tvirtintos DK 134 straipsnyje, bet jos taip pat gali bti numatytos ir kolektyvinse sutartyse. Nutraukus darbo sutart darbdavio iniciatyva (DK 129 str.), kai nra darbuotojo kalts, imokama ieitin imoka. Jos dydis priklauso nuo darbuotojo nepertraukiamojo darbo stao toje darbovietje. Esant staui iki dvylikos mnesi - imokama vieno mnesio vidutinio darbo umokesio dydio imoka, nuo dvylikos iki trisdeimt ei mnesi - dviej mnesi vidutinio darbo umokesio dydio imoka, nuo trisdeimt ei iki eiasdeimties mnesi - trij mnesi vidutinio darbo umokesio dydio imoka, nuo eiasdeimties iki imto dvideimties mnesi keturi mnesi vidutinio darbo umokesio dydio imoka, nuo imto dvideimties iki dviej imt keturiasdeimties mnesi - penki mnesi vidutinio darbo umokesio dydio imoka, o esant daugiau kaip dviej imt keturiasdeimties mnesi - ei mnesi vidutinio darbo umokesio dydio imoka. Nutraukus darbo sutart kitais DK ir kituose statymuose numatytais atvejais, kai nra darbuotojo kalts (iskyrus atvejus, kai darbo sutartis nutraukiama ali susitarimu, darbuotojo pareikimu ne dl svarbi prieasi arba pasibaigus terminuotos darbo sutarties terminui), imokama jo dviej mnesi vidutinio darbo umokesio dydio ieitin imoka, jeigu statymuose ar kolektyvinje sutartyje nenustatyta kitaip. ATSISKAITYMO SU ATLEIDIAMU DARBUOTOJU TVARKA Darbdavys privalo visikai atsiskaityti su atleidiamu i darbo darbuotoju jo atleidimo dien, jeigu statymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dien privalo imokti visas jam priklausanias pinig sumas, nustatyta tvarka upildyti darbuotojo valstybinio socialinio draudimo paymjim ir darbuotojo darbo sutart. Jeigu darbuotojas pageidauja, darbdavys privalo iduoti jam paym apie darb, nurodydamas darbo funkcijas (pareigas), jo pradios ir pabaigos datas, o darbuotojo praymu - darbo umokesio dyd ir darbo vertinim (charakteristik).

3.3. DARBO IR POILSIO LAIKAS

DARBO LAIKO SVOKA IR RYS Lietuva yra ratifikavusi TDO konvencij Nr. 47 Dl darbo laiko sutrumpinimo iki 40 valand per savait", taip pat konvencij Nr. 14 Dl savaitinio poilsio pramons monse". i konvencij reikalavimus atitinka Lietuvos Respublikos DSS ir DK XIII-XIV skyri nuostatos. Teisikai reguliuojant darbo ir poilsio laik vis didesn reikm gyja lokalins teiss normos (kolektyvin sutartis, vidaus darbo tvarkos taisykls ir kt.) ir individualios darbo sutartys. Darbo laikas - tai laikas, kurio metu darbuotojas privalo dirbti jam pavest darb, ir kiti jam prilyginti laikotarpiai. / darbo laik eina: faktikai dirbtas laikas, 371

DARBO TEIS

budjimas darbe ir namuose; tarnybins komandiruots, tarnybins kelions kit vietov laikas; laikas, reikalingas darbo vietai, darbo rankiams, saugos priemonms paruoti ir sutvarkyti; pertraukos darbe, pagal norminius teiss aktus skaitomos darbo laik; privalom medicinini apir laikas; stauot, kvalifikacijos klimas darbovietje ar mokymo centruose; nualinimo nuo darbo laikas, jeigu nualintas darbuotojas privalo laikytis nustatytos darbovietje tvarkos; prastovos laikas. darbo laik neeina: pravaikta; neatvykimas darb administracijos leidimu; valstybini, visuomenini ar pilieio pareig atlikimas, karin tarnyba arba mokomosios karins pratybos; nedarbingumo laikas; pertraukos pailsti ir pavalgyti, kasdieninis (tarp pamain), kassavaitinis poilsis, vents, atostogos; kiti normini teiss akt nustatyti laikotarpiai. Darbo laikas normuojamas visiems darbuotojams, neatsivelgiant tai, kokioje darbovietje jie dirba. Darbo laiko norma apibriama (nustatoma) tam tikru kalendoriniu laikotarpiu - darbo diena (pamaina), darbo savaite, apskaitiniu laikotarpiu (4 mn.). Darbo dienos trukm priklauso nuo to, kiek dien (5 ar 6) dirbama per savait. Darbo pamaina - tai darbo laiko trukm, kuri darbuotojai turi dirbti per par pagal darbo grafik. Nustatyta normali darbo laiko trukm - 40 valand per savait, o maksimalus darbo laikas, skaitant virvalandius, per septynias dienas neturi viryti 48 valand. Kasdien darbo laiko trukm neturi viryti 8 valand. Iimtis gali nustatyti statymai, Vyriausybs nutarimai ir kolektyvins sutartys. DK 144 straipsnyje numatyta, kad darbuotoj, dirbani ne vienoje darbovietje arba vienoje darbovietje, bet pagal dvi ar daugiau darbo sutari, darbo dienos trukm (kartu su pertrauka pailsti ir pavalgyti) negali bti ilgesn kaip dvylika valand. Sutrumpintas darbo laikas nustatomas atsivelgiant darbo slygas bei darb dirbanio asmens fiziologines savybes ir yra trumpesnis u normali (40 valand) darbo laiko trukm. Sutrumpintas darbo laikas nustatomas: 1) asmenims iki atuoniolikos met - pagal DSS nuostatas; 2) asmenims, dirbantiems darbo aplinkoje, kurioje sveikatai kenksming veiksni dydiai virija darbuotoj saugos ir sveikatos teiss akt nustatytus leistinus ribinius dydius (kiekius) ir kai techninmis ar kitomis priemonmis j kiekio darbo aplinkoje sumainti iki sveikatai nekenksming dydi nemanoma, darbo laikas nustatomas atsivelgiant darbo aplink, bet jis turi bti ne ilgesnis kaip 36 valandos per savait; 3) asmenims, dirbantiems nakt. Darbuotoj, kuri darbo pobdis susijs su didesne protine, emocine tampa, darbo laiko sutrumpinimo tvark nustato Vyriausyb. Kai dirbama nakties metu, nustatytoji dienos (pamainos) trukm sumainama 1 valanda. Nakties darbo trukm netrumpinama esant nepertraukiamai gamybai, taip pat tais atvejais, kai pagal darbo sutart darbuotojas yra priimtas dirbti nakt. Naktiniu laikomas darbas, jeigu nuo 22 valandos iki 6 valandos dirbama bent tris valandas. veni dien ivakarse darbo dienos trukm sutrumpinama viena valanda, iskyrus sutrumpint darbo laik dirbanius darbuotojus. Esant ei dien darbo savaitei, prie poilsio dien darbas neturi trukti ilgiau kaip penkias valandas. Darbuotojams, kuriems taikomas sutrumpintas darbo laikas, gali bti nustatomos papildomos darbo apmokjimo garantijos. Toki darbuotoj darbo apmokjimo slygas nustato Vyriausyb.

372

Individualus darbo santykiai

Ne visas darbo laikas nustatomas: darbuotojo ir darbdavio susitarimu, o atskirais atvejais - darbuotojo reikalavimu dl jo sveikatos bkls pagal medicinos staigos ivad; darbuotojo iki 18 met reikalavimu; invalido reikalavimu pagal sveikatos prieiros staigos ivad; pareikalavus niai moteriai ar neseniai pagimdiusiai moteriai; pareikalavus darbuotojui, auginaniam vaik iki 3 met, taip pat auginaniam vaik iki 14 met ir kitais atvejais, nustatytais DK 146 straipsnyje. Jeigu kitaip nenustatyta sveikatos prieiros staigos ivadoje, susitarus ne visas darbo laikas gali bti nustatomas sumainant savaits darbo dien skaii arba sutrumpinant darbo dien (pamain), arba darant ir viena, ir kita. Ne visas darbo laikas per darbo dien gali bti suskaidomas dalimis. Kitas su ne viso darbo laiko nustatymo tvarka bei trukme susijusias slygas nustato Vyriausyb. Darbas ne viso darbo laiko slygomis nesukelia joki apribojim nustatant kasmetini atostog trukm, apskaiiuojant darbo sta, skiriant auktesnes pareigas, keliant kvalifikacij, neapriboja kit darbuotojo darbo teisi. Darbas apmokamas proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui. DARBO LAIKO REIMAS IR APSKAITA Darbo laiko reimas - tai darbo laiko trukms paskirstymas per tam tikr kalendorin laikotarp (par, savait, mnes ar apskaitin laikotarp), garantuojant statymuose nustatyt poilsio laik. Kiekvieno darbuotojo darbo ir poilsio laiko paskirstymas (kaita) per par, savait ar apskaitin laikotarp, taip pat kasdieninio darbo (pamainos) pradia ir pabaiga nustatoma pagal mons, staigos, organizacijos darbo tvarkos taisykles. Darbo (pamain) grafikus tvirtina administracija, suderinusi su mons, staigos, organizacijos darbuotoj atstovais (DK 19 str.), arba kolektyvinje sutartyje nustatyta tvarka. Darbo laiko pradi ir pabaig valstybs ir savivaldybi monse, staigose, organizacijose nustato Vyriausyb. Darbuotojams nustatoma penki darbo dien savait su dviem poilsio dienomis. monse, kuriose dl gamybos pobdio ar kit slyg penki darbo dien savait nemanoma, nustatoma ei darbo dien savait su viena poilsio diena. Darbuotojai privalo dirbti darbo (pamain) grafikuose nustatytu laiku. Darbo grafikai paskelbiami vieai moni ir j padalini informaciniuose stenduose ne vliau kaip prie dvi savaites iki i grafik sigaliojimo. Darbdavys privalo utikrinti tolyg pamain keitimsi. Draudiama skirti darbuotoj dirbti dvi pamainas i eils. Darbo laiko apskaita - tai fiksavimas duomen apie darbuotoj atvykim darb ir apie tai, kaip jie laikosi nustatytos darbo laiko trukms bei darbo reimo, norminiais aktais nustatytuose dokumentuose. DK numatytos trys darbo laiko apskaitos rys: padien, savaitin ir sumin. Padien darbo laiko apskaita yra tokia, kai atskirai apskaitomas darbuotojo dirbtas laikas kiekvien dien (pamain). Jo trukm neturi viryti statym numatytos darbo dienos laiko normos. Savaitin darbo laiko apskaita yra tokia, kai apskaitomas darbuotojo dirbtas laikas kiekvien kalendorin savait. Jo trukm neturi viryti statym nustatytos kalendorins savaits darbo laiko normos. Sumin darbo laiko apskait galima vesti nepertraukiamai veikianiose monse, staigose ir organizacijose, atskiruose cechuose, baruose, darbuose, kur yra
373

DARBO TEISE

pertraukiamasis darbo dienos (pamainos) reimas, taip pat darbuose, kur dl technini gamybos slyg negalima laikytis konkreiai darbuotoj kategorijai nustatytos kasdienins ar kassavaitins darbo trukms, atsivelgus darbuotoj atstov nuomon (DK 19 str.). Taiau darbo laiko trukm per apskaitin laikotarp neturi viryti tai darbuotoj kategorijai nustatyto darbo valand skaiiaus. Esant suminei darbo laiko apskaitai, negali bti dirbama vidutinikai daugiau kaip keturiasdeimt atuonias valandas per savait ir dvylika valand per darbo dien (pamain). Apskaitinio laikotarpio trukm negali bti ilgesn negu keturi mnesiai. Esant suminei darbo laiko apskaitai, privalo bti garantuota DK nustatyta paros bei savaits nepertraukiamo poilsio trukm. Jeigu suminiu darbo laiko apskaitiniu laikotarpiu virijamas tai darbuotoj kategorijai nustatytas darbo valand skaiius, darbuotojams j pageidavimu sutrumpinama darbo diena arba suteikiama poilsio diena (dienos) darbo, kolektyvinje sutartyje arba darbo tvarkos taisyklse nustatyta tvarka ar papildomai apmokama kaip u virvalandin darb. Darbus, slygas, kurioms esant gali bti vedama sumin darbo laiko apskaita, sumins darbo laiko apskaitos vedimo monse, staigose, organizacijose tvark nustato Vyriausyb. Darbo laiko apskaitos tvarka patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2004 m. sausio 27 d. nutarime Nr. 78. Darbuotoj darbo laiko neymjimas arba akivaizdiai neteising duomen apie dirbani darbuotoj darbo laik raymas iniarat utraukia Administracini teiss paeidim kodekse nustatyto dydio baud. Rinkos ekonomika ir su ja susij darbo pokyiai reikalauja taikyti lankstaus darbo laiko reim. Tai gali bti tokia darbo laiko organizavimo forma, kuri taikant labiau atsivelgiama rinkos ekonomikos interesus, sudaromos palankesns galimybs derinti darbo ir eimos funkcijas. Esant lanksiam darbo laiko reimui, atskiriems darbuotojams arba mons padaliniams leidiama susitarus su darbdaviu (neperengus tam tikr rib) savarankikai nustatyti darbo dienos pradi, trukm, pabaig, jei darbdavys, atsivelgdamas mons ypatumus, tai gali daryti. Lankstusis darbo laiko reimas reglamentuojamas lanksiaisiais darbo grafikais, kurie sudaromi kolektyvinje sutartyje nustatyta tvarka. Taikant lankstj darbo laiko reim, btina taip pat tiksli darbo laiko apskaita. Virvalandiniai darbai - tai darbai, kurie dirbami virijant nustatyt darbo trukm. Jie paprastai draudiami. Darbdavys gali skirti virvalandinius darbus tik iimtiniais atvejais: kai dirbami darbai, btini krato apsaugai, ir siekiant ukirsti keli nelaimms bei pavojams; kai dirbami visuomenei btini darbai, alinamos atsitiktins ar staiga atsiradusios aplinkybs dl avarij, gaivalini nelaimi; kai btina ubaigti pradt darb, kurio dl nenumatytos ar atsitiktins klities esamomis techninmis gamybos slygomis nebuvo galima ubaigti per darbo valand skaii, jeigu nutraukus pradt darb gali sugesti mediagos ar rengimai; kai dirbami mechanizm arba rengim remonto ir atstatymo darbai, jeigu dl j gedimo didelis darbuotoj skaiius turt nutraukti darb; kai darbo tsti neatvyksta pamainininkas, jeigu dl to gali sutrikti darbo procesas (iais atvejais administracija turi nedelsdama, ne vliau kaip po puss pamainos, pakeisti pamaininink kitu darbuotoju); pakrovimo ir ikrovimo operacijoms ir su jomis susijusiems transporto darbams atlikti, kai btina itutinti transporto moni sandlius, taip pat trans374

Individuals darbo santykiai

porto priemonms pakrauti ir ikrauti, kad kroviniai nesusikaupt isiuntimo bei paskirties punktuose ir bt ivengta transporto priemoni prastovos. Dirbti virvalandinius darbus neleidiama: jaunesniems kaip atuoniolikos met asmenims; asmenims, kurie mokosi bendrojo lavinimo ir profesinse mokyklose nenutraukdami darbo - mokymosi dienomis; kai darbo aplinkos veiksniai virija leistinus dydius ir kitais statym bei kolektyvins sutarties nustatytais atvejais. Nios moterys, neseniai pagimdiusios moterys, krtimi maitinanios moterys, darbuotojai, auginantys vaik iki trej met, darbuotojai, vieni auginantys vaik iki keturiolikos met arba vaik invalid iki eiolikos met, ir invalidai gali bti skiriami dirbti virvalandinius darbus tik j sutikimu. Be to, invalidai gali bti skiriami dirbti virvalandinius darbus, jeigu to jiems nedraudia invalidum nustatanios komisijos ivada. Virvalandiniu darbu nelaikomas administracijos pareign darbas, virijantis nustatyt darbo trukm. Toki pareig sraas nustatomas kolektyvinse sutartyse, darbo tvarkos taisyklse. Darbuotojo virvalandinis darbas per dvi dienas i eils neturi viryti keturi valand ir imto dvideimties valand per metus. Darbdavys privalo ymti darbo laiko apskaitos iniaraiuose tiksli kiekvieno darbuotojo dirbt virvalandi apskait. Budjimas skiriamas ypatingais atvejais, kai reikia utikrinti monje darbo tvark ar garantuoti, jog bus atlikti neatidliotini darbai. Tokiu atveju darbdavys gali pavesti darbuotojui ne daniau kaip kart per mnes, o darbuotojo sutikimu - ne daniau kaip kart per savait budti monje arba namuose pasibaigus darbo dienai arba poilsio ir veni dienomis. Budjimas monje prilyginamas darbo laikui, o budjimas namuose - ne maiau kaip pusei darbo laiko. Budjimo laikas, poilsio laiko suteikimas, apribojimai tam tikr asmen kategorijoms reglamentuojami DK 155 straipsnyje. POILSIO LAIKAS IR JO RYS DK yra sukonkretintos konstitucins nuostatos dl poilsio laiko. Poilsio laikas - tai statymo, kolektyvins ar darbo sutarties reglamentuotas laisvas nuo darbo laikas. Darbuotoj darbingumui, sveikatai atgauti, j socialinms ir kultrinms reikmms tenkinti nustatytos ios poilsio laiko rys: 1) pertrauka pailsti ir pavalgyti; 2) papildomos ir specialios pertraukos pailsti darbo dienos (pamainos) laiku; 3) paros nepertraukiamasis poilsis tarp darbo dien (pamain); 4) savaits nepertraukiamasis poilsis; 5) kasmetinis poilsio laikas (veni dienos, atostogos). Pertrauka pailsti ir pavalgyti. Darbuotojams suteikiama ne ilgesn kaip dviej valand ir ne trumpesn kaip puss valandos pertrauka pailsti ir pavalgyti. i pertrauka paprastai suteikiama prajus pusei darbo dienos (pamainos) laiko, bet ne vliau kaip po keturi darbo valand. Darbuotojas pertrauk pailsti ir pavalgyti naudoja savo nuoira. Jis iuo laiku gali palikti darbo viet. i pertrauka neskaitoma darbo laik. Esant ei dien darbo savaitei, poilsio ir veni dien ivakarse gali bti dirbama be pertraukos pailsti ir pavalgyti tik tada, jei tos darbo dienos trukm nevirija ei valand. Darbdavys privalo pasirpinti, kad darbuotojams bt sudarytos tinkamos slygos per pertrauk pailsti ir pavalgyti. Tuose darbuose, kur dl gamybos slyg 375

DARBO TEISE

negalima daryti pertraukos pailsti ir pavalgyti, darbuotojui turi bti suteikiama galimyb pavalgyti darbo laiku. Pertraukos pailsti ir pavalgyti pradia, pabaiga ir kitos slygos nustatomos darbo tvarkos taisyklse, darbo grafike, kolektyvinje ir darbo sutartyje. Paros poilsis. Kasdieninio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dien (pamain) trukm negali bti trumpesn kaip 11 valand i eils, darbuotojams iki 16 met - ne trumpesn kaip 14 valand, o asmenims nuo 16 iki 18 met - ne trumpesn kaip 12 valand ir apimti laik nuo 22 valandos iki 6 valandos. Savaits nepertraukiamasis poilsis. Be pertraukos pailsti ir pavalgyti bei paros nepertraukiamojo poilsio, darbuotojams suteikiamas savaits nepertraukiamasis poilsis (poilsio dienos), kuris turi trukti ne maiau kaip 35 valandas. Bendra poilsio diena yra sekmadienis, o esant penki dien darbo savaitei, - etadienis ir sekmadienis. ios normos negalioja monse, kuriose bendr poilsio dien negalima nutraukti darbo dl to, kad reikia aptarnauti gyventojus ar negalima sustabdyti darbo dl technini gamybos slyg, taip pat esant suminei darbo laiko apskaitai darbuotojams suteikiamos poilsio dienos pagal darbo (pamainos) grafikus (tvarkaraius). Skirti dirbti poilsio dienomis draudiama, iskyrus atvejus, kurie numatyti DK 161 straipsnyje. veni dienos. monse, staigose, organizacijose nedirbama iomis veni dienomis: sausio 1-j - Naujj met dien; vasario 16-j - Lietuvos valstybs atkrimo dien; kovo 11-j - Lietuvos nepriklausomybs atkrimo dien; sekmadien ir pirmadien - krikioni Velyk (pagal vakarietikj tradicij) dienomis; gegus 1j - Tarptautin darbo dien; pirmj gegus sekmadien - Motinos dien; birelio 24-j - Jonini (Rasos) dien; liepos 6-j - Valstybs (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karnavimo) dien; rugpjio 15-j - olin (v. Mergels Marijos mimo dang dien); lapkriio Tj - Vis ventj dien; gruodio 25-j ir 26-j - Kald dienomis. Skirti dirbti veni dienomis draudiama, iskyrus tokius darbus, kuri sustabdyti negalima dl technini gamybos slyg (nepertraukiamai veikianios mons), darbus, btinus gyventojams aptarnauti, taip pat neatidliotinus remonto ir krovos darbus. DK 162 straipsnio 2 dalyje ivardytus asmenis skirti dirbti veni dienomis galima tik j sutikimu. ATOSTOGOS DK nustatytos ios atostog rys: kasmetins ir tikslins. J paskirtis yra garantuoti Konstitucijoje tvirtint darbuotoj teis poils, taip pat sudaryti palankias slygas derinti darb ir motinyst, darb ir mokymsi ar kryb, atlikti valstybines ar visuomenines pareigas ir pan. Kasmetini atostog svoka, rys ir suteikimo tvarka. Kasmetins atostogos tai kalendorinmis dienomis skaiiuojamas laikotarpis, suteikiamas darbuotojui pailsti ir darbingumui susigrinti, paliekant darbo viet (pareigas) ir mokant vidutin darbo umokest. Kasmetins atostogos suteikiamos u darbuotojo darbo metus. Jos suteikiamos visiems darbuotojams, neatsivelgiant j uimamas pareigas, darb (vis ar ne vis darbo laik dirba), darbo pobd. Taiau konkreti atostog trukm bei j teisinis reimas tiesiogiai priklauso nuo daugelio veiksni: darbo slyg pobdio (darbas susijs su didesne nervine, emocine, protine tampa, profesine rizika, taip pat 376

Individualus darbo santykiai

darbo slygos yra specifins), darbuotoj amiaus ir kt., ir tai nulemia kasmetini atostog diferenciacij. Pagal DK 165 straipsn skiriamos ios kasmetini atostog rys: kasmetins minimaliosios, pailgintos ir papildomos. Kasmetini minimalij atostog trukm 28 kalendorins dienos. Kasmetins 35 kalendorini dien atostogos suteikiamos: darbuotojams iki atuoniolikos met; darbuotojams, vieniems auginantiems vaik iki keturiolikos met arba vaik invalid iki eiolikos met; invalidams; kitiems statym nustatytiems asmenims. Kasmetins pailgintos atostogos. Pailgintos iki 58 kalendorini dien kasmetins atostogos suteikiamos kai kuri kategorij darbuotojams, kuri darbas susijs su didesne nervine, emocine, protine tampa bei profesine rizika, taip pat kuri darbo slygos yra specifins. Vyriausyb tvirtina darbuotoj, turini teis ias atostogas, kategorij sra ir nustato jame konkrei pailgint atostog trukm kiekvienai darbuotoj kategorijai. Kasmetins papildomos atostogos gali bti suteikiamos: darbuotojams u darb slygomis, neatitinkaniomis normali darbo slyg; u ilgalaik nepertraukiamj darb toje darbovietje; u ypating darb pobd. Kasmetini papildom atostog trukm, suteikimo slygas ir tvark nustato Vyriausyb. Darbo, kolektyvinje sutartyje arba darbo tvarkos taisyklse gali bti nustatomos didesns trukms ir kit ri negu DK 168 straipsnyje numatytos kasmetins papildomos atostogos. Kasmetini atostog suteikimo tvarka. U pirmuosius darbo metus kasmetins atostogos paprastai suteikiamos po ei mnesi nepertraukiamojo darbo toje monje. U antruosius ir paskesnius darbo metus kasmetins atostogos suteikiamos bet kuriuo darbo met laiku pagal kasmetini atostog suteikimo eil. Eils sudarymo tvarka nustatoma kolektyvinje sutartyje, o ten, kur tokia sutartis nesudaroma, kasmetini atostog suteikimo eil nustatoma ali susitarimu. Nesujus eiems nepertraukiamojo darbo mnesiams, darbuotojo praymu kasmetins atostogos suteikiamos: moterims prie ntumo ir gimdymo atostogas arba po j; kitais statym arba kolektyvini sutari nustatytais atvejais. Teis atostogas kaip darbo teisinio santykio elementas priklauso visiems darbuotojams ir atsiranda nuo pirmos darbo dienos, neatsivelgiant tai, kiek laiko darbuotojas idirbo toje monje, staigoje, organizacijoje. Kiekvienu konkreiu atveju, pavyzdiui, atleidiant i darbo, galima tiksliai nustatyti darbuotojui priklausani atostog apimt. Nepanaudot kasmetini atostog suteikimas atleidiant i darbo. Atleidiant darbuotoj i darbo (iskyrus atvejus, kai atleidiama dl jo paties kalts), nepanaudotos kasmetins atostogos jo pageidavimu suteikiamos nukeliant atleidimo dat. Tokiu atveju atleidimo i darbo diena yra laikoma kita diena po kasmetini atostog pabaigos dienos. Kasmetini atostog apmokjimas. Kasmetini atostog laiku darbuotojui garantuojamas jo vidutinis darbo umokestis visose darbovietse. Vidutinio darbo umokesio apskaiiavimo tvark nustato Vyriausyb. Kasmetines minimalisias atostogas pakeisti pinigine kompensacija neleidiama, iskyrus tuos atvejus, kai atostogomis nepasinaudojs darbuotojas atleidiamas i darbo (DK 177 str.).
377

DARBO TEISE

Tikslins atostogos. DK nustatytos ios tikslini atostog rys: ntumo ir gimdymo; atostogos vaikui priirti, kol jam sueis treji metai; mokymosi; krybins; valstybinms ar visuomeninms pareigoms atlikti; nemokamos. Moterims suteikiamos ntumo ir gimdymo atostogos - 70 kalendorini dien iki gimdymo ir 56 kalendorins dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaik - 70 kalendorini dien). ios atostogos apskaiiuojamos bendrai ir suteikiamos moteriai visos, nepaisant faktikai iki gimdymo panaudot dien skaiiaus. Darbuotojams, vaikinusiems naujagimius ar paskirtiems j globjais, suteikiamos atostogos u laik nuo vaikinimo ar globos nustatymo dienos, kol kdikiui sueis 70 dien. U ntumo ir gimdymo atostog laik mokama Ligos ir motinysts socialinio draudimo statyme nustatyta paalpa. Pagal eimos pasirinkim motinai (motei), tvui (tviui), senelei, seneliui arba kitiems giminaiiams, faktikai auginantiems vaik, taip pat darbuotojui, paskirtam vaiko globju, suteikiamos atostogos vaikui priirti, kol jam sueis treji metai. Atostogas galima imti visas i karto arba dalimis. Darbuotojai, turintys teis gauti ias atostogas, gali jas imti pakaitomis. Per atostog laikotarp paliekama darbo vieta (pareigos), iskyrus atvejus, kai mon visikai likviduojama. Darbuotojams suteikiamos mokymosi atostogos stojamiesiems egzaminams auktesnisias ir auktsias mokyklas pasirengti ir laikyti - po tris dienas kiekvienam egzaminui. Darbuotojams, kurie mokosi bendrojo lavinimo mokyklose ar nustatyta tvarka registruotose auktesniosiose ir auktosiose mokyklose, pagal i mokykl paymas suteikiamos mokymosi atostogos: eiliniams egzaminams pasirengti ir laikyti - po tris dienas kiekvienam egzaminui; skaitoms pasirengti ir laikyti - po dvi dienas kiekvienai skaitai; laboratoriniams darbams atlikti ir konsultavimuisi -tiek dien, kiek nustatyta mokymo planuose ir tvarkaraiuose; diplominiam (bakalauro, magistro) darbui baigti ir ginti - trisdeimt kalendorini dien; valstybiniams (baigiamiesiems) egzaminams pasirengti ir laikyti - po eias dienas kiekvienam egzaminui. mokymosi atostog laik neskaitomas kelionje sugaitas laikas. DK 209 ir 210 straipsniuose nustatytos lengvatos ir garantijos besimokantiems darbuotojams.

3.4. DARBO UMOKESTIS. GARANTIJOS IR KOMPENSACIJOS

Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja kiekvienam mogui teis gauti teising apmokjim u darb (48 str.), be kokios nors diskriminacijos ir ne maesn negu valstybs nustatytas minimalus darbo umokestis. Teis gauti teising atlyginim reikia: gauti atlyginim, kuris garantuot darbuotojui ir jo eimai normal gyvenimo lyg, padidint darbo umokest u darb veni dienomis (DK 194 str.), u virvalandin darb (DK 193 str.) bei esant nukrypim nuo normali darbo slyg (DK 192 str.), vyrams ir moterims gauti vienod atlyginim u vienod darb (DK 186 str. 3 d.), gauti vidutin darbo umokest statym, kolektyvini ir darbo sutari nustatytais atvejais, kuris apskaiiuojamas Vyriausybs nustatyta tvarka (DK 204 str.). Teis gauti teising atlyginim taip pat reikia, kad bus paisoma iskait i darbo umokesio pagrind ir iskait dydio apribojim (DK 224 ir 378

Individualus darbo santykiai

225 str.) ir kit darbo umokesio garantij. Darbo umokestis, kaip teisin kategorija, yra atlyginimas u darb, darbuotojo atliekam pagal darbo sutart (DK 186 str.). Jis priklauso nuo darbo kiekio ir kokybs, mons, staigos, organizacijos veiklos rezultat bei darbo pasilos ir paklausos darbo rinkoje. Darbo umokestis, kaip ekonomin kategorija, kartais traktuojamas labai plaiai ir apima ne tik asmen, dirbani pagal darbo sutartis, bet ir laisv profesij atstov, individuali moninink, dirbani pagal civilins teiss sutartis (rangos, pavedimo ir kt.), apmokjim u j darb ar atliktas paslaugas. Darbo umokestis apima pagrindin darbo umokest ir visus papildomus udarbius, bet kokiu bdu tiesiogiai darbdavio imokamus darbuotojui u jo atlikt darb pagal darbo sutart. I valstybs, savivaldybi ir valstybinio socialinio draudimo biudet bei kit staig fond l finansuojam staig, moni, organizacij bei Lietuvos banko darbuotoj darbo apmokjimo slygos (pagrindinis darbo umokestis) nustatomos centralizuotai, statym nustatyta tvarka, kitiems darbuotojams darbo umokestis nustatomas kolektyvinse sutartyse ir darbo sutartyse. Papildomasis (kintamasis) darbo umokestis - premijos, priedai ir priemokos mokamas sudtingjant darbams, kuriems atlikti reikalinga auktesn kvalifikacija, didjant darbo naumui. Darbo apmokjimo slygas be darbuotojo ratiko sutikimo darbdavys gali keisti tik tuo atveju, kai statymais, Vyriausybs nutarimais ar pagal kolektyvin sutart yra keiiamas tam tikros kio akos, mons ar darbuotoj kategorijos darbo apmokjimas (DK 120 str. 3 d.). Kad nustatomos naujos darbo apmokjimo slygos, darbdavys turi ratu praneti darbuotojams ne vliau kaip prie vien mnes iki j sigaliojimo (DK 203 str.). Taiau keiiant darbo apmokjimo slygas, sumainti darbo umokest be darbuotojo ratiko sutikimo negalima (DK 120 str. 3 d.). DARBO APMOKJIMO SISTEMOS Darbo umokestis diferencijuojamas pagal jo santyk su darbo laiku, ir todl galima iskirti dvi pagrindines darbo apmokjimo sistemas: laikin, kuriai esant darbo umokesio dydis priklauso nuo darbo laiko (valandos, dienos, mnesio), ir vienetin, kuriai esant darbo umokesio dydis priklauso nuo pagamintos produkcijos ar atlikt darb kiekio. Pasirinkti darbo apmokjimo sistem ir slygas - darbdavio prerogatyva, teisinta kolektyvinje sutartyje. Prie darbo apmokjimo sistem galima priskirti premijavim. Yra laikinos premijos ir vienetins premijins darbo umokesio sistemos. Kolektyvinse sutartyse nustatomi premijavimo altiniai, premijavimo rodikliai ir slygos, premij imokjimo tvarka, premij dydio pakeitimas, sumainimas. Imperatyviai teiss normose premijavimo klausimai nereglamentuojami. Tai yra deryb tarp darbdavio ir darbuotoj kolektyvo reikalas. Darbo kodekso 197 straipsnyje numatyta darbo apmokjimo tvarka, kai padidinamas darb mastas. Darbdavys tokiu atveju u darb darbuotojui moka proporcingai daugiau. Konkrets darbo apmokjimo dydiai nustatomi kolektyvinse ar darbo sutartyse. Jei darbuotojas nevykdo idirbio (darbo) norm, kaip teigiama DK 200 straipsnyje, mokama u faktikai atlikt darb, bet ne maiau kaip du tredalius jam nustatytos kategorijos tarifinio atlygio (algos) ir ne maesnis u Vyriausybs nustatyt minimalj mnesin darbo umokest. Nevykdius idirbio norm dl darbuotojo kalts, mokama u faktikai atlikt darb.

379

DARBO TEISE

DARBO UMOKESIO MOKJIMO TVARKA i tvarka, tvirtinta DK 201 straipsnyje, pareigoja darbdav darbo umokest mokti darbuotojui ne reiau kaip du kartus per mnes, o jeigu yra darbuotojo ratikas praymas - kart per mnes. Konkrets darbo umokesio terminai, vieta ir tvarka nustatomi kolektyvinse arba darbo sutartyse. Visiems darbuotojams darbdavys turi teikti atsiskaitymo lapelius. Juose raomos darbuotojui apskaiiuotos, imoktos ir iskaiiuotos sumos. Darbo umokestis u kasmetines atostogas mokamas ne vliau kaip prie tris kalendorines dienas iki j pradios. Jei nustatytu laiku nesumokama ne dl darbuotojo kalts, kasmetins atostogos pratsiamos tiek dien, kiek buvo delsiama sumokti darbo umokest, ir u pratst laik mokama kaip u kasmetines atostogas. Darbuotoj atleidiant i darbo, visos jam priklausanios darbo umokesio sumos imokamos: kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, kuris dirba iki atleidimo i darbo dienos, - ne vliau kaip atleidimo i darbo dien; kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, kuris atleidimo dien nebedirba (dl laikino nedarbingumo, pravaiktos, laisvs atmimo ir kt.) - per vien dien nuo tos dienos, kuri atleistas i darbo darbuotojas pareikalavo atsiskaityti. KOMPENSACINS IMOKOS > Kompensacins imokos - yra tokios imokos, kuriomis siekiama atlyginti darbuotojo turtas ilaidas jam einant darbo pareigas (dirbant darbo sutartyje numatyt darb). Be kita ko, kompensacijos mokamos iais atvejais: 1) tarnybini komandiruoi atveju (DK 220 str.); 2) priimant arba perkeliant kitoje vietoje esant darb (DK 221 str.); 3) kai darbas yra kilnojamojo pobdio arba susijs su vainjimais (DK 216 str.); 4) nusidvjus darbuotojui priklausantiems rankiams, darbo drabuiams (DK 219 str.). ISKAITOS I DARBO UMOKESIO Iskaitos i darbo umokesio gali bti daromos tik statym nustatytais atvejais ir tvarka. DK 224 straipsnio 2 dalyje parayta, kad iskaitos administracijos nurodymu daromos: grinant avans, kuris buvo duotas skaitant j darbo umokest; grinant sumas, permoktas dl skaiiavimo klaid; padengiant neileist ir laiku negrint avans, kuris buvo duotas tarnybins komandiruots ar perklimo kit vietov atveju, taip pat u kinius patarnavimus; atlyginant al, kuri darbuotojas dl savo kalts padar monei. iais atvejais administracija turi teis duoti nurodym padaryti iskait ne vliau kaip per vien mnes nuo tos dienos, kuri baigsi avanso grinimo ar siskolinimo padengimo nustatytas terminas, buvo imokta suma, permokta dl skaiiavimo klaid, arba paaikjo darbuotojo padaryta ala, jei darbuotojo siskolinimas nevirija jo vieno mnesio vidutinio darbo umokesio. Imokos i darbo umokesio daromos taip pat darbuotoj atleidiant i darbo nepasibaigus tiems darbo metams, u kuriuos jis gavo atostogas, iiekant u neatidirbtas atostog dienas. Iskait u ias dienas nedaroma, jei darbuotojas atleidiamas i darbo nesant jo kalts. Negalima i darbuotojo iiekoti permokto ir neteisingai pritaikius statym apskaiiuoto darbo umokesio, iskyrus skaiiavimo klaidos atvejus.
380

Individualus darbo santykiai

Kiekvien kart imokant darbo umokest, bendras vis iskait dydis negali viryti dvideimties procent, o iiekant sveikatos sualojimu ar gyvybs atmimu padarytos alos atlyginim ir tyiniu nusikaltimu padarytos alos atlyginim - penkiasdeimties procent darbuotojui imoktino darbo umokesio. Darant iskaitas i darbo umokesio pagal kelis vykdomuosius dokumentus, darbuotojui turi bti paliekama penkiasdeimt procent imoktino darbo umokesio. Neleidiama daryti iskait i ieitins imokos, kompensacini ir kit imok, i kuri pagal statymus neiiekoma.

3.5. DARBO DRAUSM

Darbo drausms utikrinimo pagrindai tvirtinti darbo statymuose (DK 4 str.). Darbo proceso organizavimas ir vadovavimas jam, taip pat ekonomini slyg normaliam naiam darbui utikrinimas yra darbdavio pareiga. Normali darbo slyg utikrinimas reglamentuotas DK 191 straipsnyje, taip pat kituose DK straipsniuose. Darbdavys ir administracija privalo tinkamai organizuoti darbuotoj darb, laikytis darbo statym, darbuotoj saug ir sveikat reglamentuojani bei kit teiss akt reikalavim, rpintis darbuotoj poreikiais. Darbo drausm vertintina objektyviai ir subjektyviai. Objektyviai vertinant, darbo drausm sudaro visuma teiss norm, kuriose tvirtinta konkreios darboviets vidaus darbo tvarka, darbuotoj darbo teiss ir pareigos, skatinimo ir drausmins atsakomybs rys, j taikymo tvarka. Darbo tvarkos taisykles tvirtina darbdavys, suderins su darbuotoj atstovais. Kai kuriose alies kio akose ir srityse atskir darbuotoj kategorij darbo drausm reglamentuoja statymai, drausms statutai ir nuostatai ar kiti specials teiss aktai. Subjektyviai vertinant, darbo drausm - tai kiekvieno darbuotojo pareiga dirbti dorai ir siningai, laikytis darbo drausms, laiku ir tiksliai vykdyti teistus darbdavio ir administracijos nurodymus, darbo normas, laikytis technologins drausms, darbuotoj saugos ir sveikatos reikalavim, tausoti darbdavio turt. Darbuotojo tinkamas darbas vis pirma turi bti skatinamas (DK 233 str.). U pasiektus darbo rezultatus darbdavys gali pareikti padk, apdovanoti dovana, premijuoti, suteikti papildom atostog, pirmumo teise pasilyti tobulintis ir pan. Darbo kodekse yra apibdinta ir kas yra darbo drausms paeidimas. Vis pirma tai darbo pareig nevykdymas arba netinkamas j vykdymas dl darbuotojo kalts. Darbo drausms paeidimui bdingi ie elementai: subjektas, objektas, objektyvin pus ir subjektyvin pus. Darbo drausms paeidimas yra tada, kai vienu metu yra visi ie elementai. Darbo drausms subjektas yra nusiengs darbuotojas, subjektyvin pus - tai paeidusio darbo drausm darbuotojo kalt. Darbo drausms paeidimo objektas - tai darbovietje nustatyta vidaus darbo tvarka. Paeisdamas i tvark darbuotojas paeidia teiss norm reikalavimus. Todl darbo teiss normose u tokius veiksmus ar neveikim yra numatytos atitinkamos sankcijos. Darbo drausms paeidimo objektyvin pus sudaro darbuotojo neteistas elgesys. Darbo drausms paeidimo objektyvin ir subjektyvin puss darbo teisje vadinamos darbuotoj drausmins atsakomybs slygomis. 381

DARBO TEISE

Darbo kodekso 235 straipsnyje apibrta iurktaus darbo pareig paeidimo samprata. iurktus paeidimas yra tada, kai iurkiai paeidiamos tiesiogiai darbuotojo darb reglamentuojani statym ir kit normini teiss akt nuostatos arba kitaip iurkiai nusiengiama darbo pareigoms ir nustatytai darbo tvarkai. DK 235 straipsnio 2 dalyje numatyti atskiri iurktaus darbo pareig paeidimo atvejai. Taiau tai nra baigtinis sraas, nes praktikai galimi ir kitokie nusiengimai, kuriais iurkiai paeidiama darbo tvarka. DRAUSMIN ATSAKOMYB Pagal DK drausmins atsakomybs santykiai gali atsirasti tik tarp subjekt, tarp kuri yra darbo santykiai (tarp darbdavio ir darbuotojo). Drausmins atsakomybs pagrindu yra laikomas darbuotojo darbo drausms paeidimas (DK 234 str.). U darbo drausms paeidim gali bti skiriamos ios drausmins nuobaudos: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) atleidimas i darbo (DK 137 str.). Kai kurioms darbuotoj kategorijoms statymuose ir kituose darbo drausm reglamentuojaniuose norminiuose teiss aktuose gali bti nustatytos ir kitos drausmins nuobaudos. Skiriant drausmin nuobaud, turi bti atsivelgiama darbo drausms paeidimo sunkum ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kalt, aplinkybes, kuriomis is paeidimas buvo padarytas, tai, kaip darbuotojas dirbo anksiau. U kiekvien darbo drausms paeidim galima skirti tik vien drausmin nuobaud. Jei paskyrus drausmin nuobaud darbuotojas toliau paeidia darbo drausm, drausmin nuobauda gali bti skiriama pakartotinai. Drausmins nuobaudos skyrimo tvarka ir terminai. Prie skirdamas drausmin nuobaud, darbdavys turi ratu pareikalauti, kad darbuotojas ratu pasiaikint dl darbo drausms paeidimo. Jei per darbdavio arba administracijos nustatyt termin be svarbi prieasi darbuotojas nepateikia pasiaikinimo, drausmin nuobaud galima skirti ir be pasiaikinimo. Drausmin nuobauda skiriama darbdavio arba administracijos sakymu (nurodymu) ir darbuotojui apie tai praneama pasiraytinai. Drausmin nuobauda skiriama tuoj pat, paaikjus darbo drausms paeidimui, bet ne vliau kaip per vien mnes nuo tos dienos, kai paeidimas paaikjo, neskaitant laiko, kur darbuotojas darbe nebuvo dl ligos, buvo komandiruotje arba atostogavo, o iklus baudiamj byl, - ne vliau kaip per du mnesius nuo baudiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendio siteisjimo dienos. Negalima skirti drausmins nuobaudos prajus eiems mnesiams nuo tos dienos, kai paeidimas buvo padarytas. Jei darbo drausms paeidimas nustatomas atliekant audit, pinigini ar kitoki vertybi revizij (inventorizacij), drausmin nuobauda gali bti skiriama ne vliau kaip per dvejus metus nuo paeidimo padarymo dienos. Drausmin nuobaud galima apsksti darbo gin nagrinjimo tvarka. Drausmin nuobauda galioja vienerius metus nuo jos skyrimo dienos, jei nebuvo paskirta nauja nuobauda. Darbdavys gali panaikinti drausmin nuobaud nepasibaigus jos galiojimo terminui, jei darbuotojas gerai ir siningai dirba.

382

Individualus darbo santykiai

3.6. MATERIALIN ATSAKOMYB

MATERIALINS ATSAKOMYBS SVOKA Darbo teiss materialins atsakomybs institutas apima dvi savitas atsakomybs ris: 1) darbdavio materialin atsakomyb darbuotojui; 2) darbuotoj materialin atsakomyb u al, padaryt darbdaviui. Abiem atvejais materialin atsakomyb atsiranda, kai yra visos ios slygos: 1) padaroma ala; 2) ala padaroma neteista veika; 3) yra prieastinis ryys tarp neteistos veikos ir alos atsiradimo; 4) yra paeidjo kalt; 5) paeidjas ir nukentjusioji alis teiss paeidimo metu buvo susij darbo santykiais; 6) alos atsiradimas yra susijs su darbo veikla. Pagal darbo teis materialinei atsakomybei bdinga: 1) ji atsiranda padarius al ne bet kokiam asmeniui, kaip yra civilinje teisje, o tik tam, su kuriuo yra darbo teisinis santykis arba jis buvo paeidimo metu; 2) ji atsiranda tik esant paeidjo kaltei; 3) alos atlyginimas sprendiamas diferencijuotai. Atsakomybs dydis diferencijuojamas, atsivelgiant tai, kuri darbo teisinio santykio alis savo kaltais veiksmais padar al kitai aliai. Darbuotojai paprastai atsako ribotai. Kaip teigiama DK 254 straipsnyje, darbuotojas privalo atlyginti vis padaryt al, bet ne daugiau kaip jo trij vidutini mnesini darbo umokesi dydio, iskyrus atvejus, kai darbuotojas privalo atlyginti vis al (DK 255 str.); 4) specifin alos iiekojimo tvarka. Pagal civilin teis ala yra iiekoma teismine tvarka, o darbo teisje numatyta, kad kai kuriais atvejais is klausimas sprendiamas darbdavio raytiniu nurodymu (DK 258 str. 1 d.). Tokiu nurodymu darbuotojui priklausanio darbo umokesio iskaitoma, jei ala ali susitarimu neatlyginta natra arba pinigais ir ji nevirija darbuotojo vidutinio mnesinio darbo umokesio. Darbdavio nurodymas iiekoti i al gali bti priimamas ne vliau kaip per vien mnes nuo alos paaikjimo dienos. Darbuotojas, nesutikdamas su darbdavio nurodymu, turi teis kreiptis darbo ginus nagrinjani institucij. Kreipimasis j sustabdo iiekojim. Veiksmai, dl kuri atsiranda ala, gali sukelti ir kitoki atsakomyb: baudiamj, administracin, drausmin. Pritaikius kitas atsakomybs ris, kaltas asmuo neatleidiamas nuo materialins atsakomybs. DARBUOTOJ MATERIALIN ATSAKOMYB Darbo kodekso 253 straipsnyje tvirtinta, kad darbuotojas privalo atlyginti materialin al, atsiradusi dl: 1) turto netekimo ar jo verts sumajimo, sugadinimo (sualojimo); 2) mediag pereikvojimo; 3) baud ir kompensacini imok, kurias darbdavys turjo sumokti dl darbuotojo kalts; 4) ilaid, susidariusi dl sugadint daikt; 5) netinkamo materialini vertybi saugojimo; 6) netinkamos materialini ar pinigini vertybi apskaitos; 7) to, kad nesiimta priemoni ukirsti keli blogai produkcijai ileisti, materialinms ar piniginms vertybms grobti; 8) kitoki darbo tvarkos taisykli, pareigini ar kit instrukcij paeidimo. Darbuotoj materialin atsakomyb pagal padarytos alos atlyginim gali bti: a) ribotoji ir b) visika. Tai priklauso nuo to, kas ir kokiomis aplinkybmis padar al, kokiam turtui ji padaryta, koks paeidjo kalts laipsnis ir pan. Ribotoji atsakomyb yra tada, kai darbuotojas privalo atlyginti padaryt tiesiogin tikrj al,

383

DARBO TEIS

bet ne daugiau kaip jo trij vidutini mnesini darbo umokesi dydio (DK 254 str.). Visika materialin atsakomyb atsiranda tik tam tikrais DK numatytais atvejais (DK 255 str.). Taigi darbuotojas privalo atlyginti vis al, jei: 1) ala padaryta tyia; 2) ala padaryta jo nusikalstama veika, kuri yra konstatuota Baudiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka; 3) ala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visikos materialins atsakomybs sutartis; 4) ala padaryta prarandant rankius, drabuius, apsaugos priemones, perduotas darbuotojui naudotis darbe, taip pat prarandant mediagas, pusgaminius ar gaminius gamybos procese; 5) ala padaryta kitokiu bdu ar kitokiam turtui, kai u j visika materialin atsakomyb nustatyta specialiuose statymuose; 6) ala padaryta neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotini ar toksini mediag darbuotojo; 7) tai nustatyta kolektyvinje sutartyje. Visika materialin atsakomyb yra taikoma, kaip nurodyta DK 255 straipsnio 3 punkte, tada, kai tarp darbuotojo ir darbdavio yra sudaryta speciali raytin sutartis, kuria darbuotojas prisiima visik atsakomyb. Visikos materialins atsakomybs sutartis gali bti sudaryta ne su visais darbuotojais, o tik su tais, kuri darbas yra tiesiogiai susijs su materialini vertybi saugojimu, primimu, idavimu, pardavimu, gabenimu, pirkimu, ir dl priemoni, perduot darbuotojui naudotis darbe, be to, tik su tais, kuri pareigos ir darbai nustatyti kolektyvinje sutartyje. Sudarant visikos materialins atsakomybs sutart, sipareigojimus prisiima ne tik darbuotojas, bet ir darbdavys. Pastarasis sipareigoja utikrinti slygas, kad ala neatsirast. Tais atvejais, kai dl kartu dirbamo darbo nemanoma atriboti atskir darbuotoj atsakomybs, gali bti sudaroma visikos materialins atsakomybs sutartis su darbuotoj grupe. iuo atveju al atlygina visi sutart pasira darbuotojai. Kiekvieno j dalis atlyginant al nustatoma proporcingai j dirbtam laikui, per kur susidar ala, jei sutartyje nenustatyta kitaip. Visikos materialins atsakomybs sutartys negali bti sudaromos su darbuotojais iki atuoniolikos met. DARBDAVIO MATERIALIN ATSAKOMYB Darbdavio materialin atsakomyb atsiranda, kai: 1) darbuotojas sualojamas ar mirta arba suserga profesine liga, jeigu jis nebuvo apdraustas nelaiming atsitikim darbe ir profesini lig socialiniu draudimu; 2) ala padaroma sugadinant, sunaikinant arba prarandant darbuotojo turt; 3) kitokiu bdu paeidiami darbuotojo ar kit asmen turtiniai interesai; 4) darbuotojui padaroma neturtin ala. Pagal Civilinio kodekso normas darbdavys privalo atlyginti al, padaryt dl darbuotojo suluoinimo ar kitokio jo sveikatos sualojimo, jo mirties atveju arba dl jo susirgimo profesine liga, jeigu jis nebuvo apdraustas nelaiming atsitikim darbe ir profesini lig socialiniu draudimu, taip pat dl darbuotojo turto sugadinimo, sunaikinimo arba praradimo bei jo ar kit asmen turtini interes paeidimo. Darbo sutarties alys privalo atlyginti viena kitai padaryt neturtin al. Jos dyd kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Jeigu mon, staiga ar organizacija (darbdavys), pareigota atlyginti nukentjusiajam al, reorganizuojama, reikalavimai atlyginti al pereina tos mons, staigos ar organizacijos teisi permjui.

384

Individuals darbo santykiai

Po valstybs ar savivaldybs mons, staigos ar organizacijos likvidavimo pareiga atlyginti al pereina valstybei ar savivaldybei. Jeigu mon, staiga ar organizacija likviduojama neatlyginus nukentjusiems asmenims padarytos alos dl nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgim profesine liga, alos atlyginimo sumos kaupiamos ir iiekomos Civilinio kodekso nustatyta tvarka. ALOS DYDIO NUSTATYMO TVARKA Kaip parayta DK 257 straipsnyje, atlygintinos alos dyd sudaro tiesioginiai nuostoliai bei negautos pajamos. Kai ala padaroma tyia, turi bti atlyginama visa ala. ala apskaiiuojama atsivelgiant turto vert atskaiiavus nusidvjim ir natral sumajim bei turtas ilaidas (tiesioginius nuostolius). Atlygintina ala nustatoma tokio dydio, kur darbdavys regreso teise gijo dl darbuotojo padarytos alos atlyginimo. Darbo gin nagrinjantis organas gali sumainti atlygintinos alos dyd, atsivelgdamas aplinkybes, lmusias alos atsiradim, taip pat atsakovo turtin padt, iskyrus atvejus, kai ala padaroma tyia. Kai tam tikram darbuotojui alos atlyginimas sumainamas dl jo turtins padties, tai negali bti pagrindas padidinti atlygintin al kitiems grupins atsakomybs dalyviams.

3.7. DARBO GINAI

Darbo ginas yra nesutarimas tarp darbuotojo ir darbdavio dl darbo statymuose, kituose norminiuose teiss aktuose, darbo ar kolektyvinje sutartyje nustatyt teisi ir pareig gyvendinimo, kurio nepavyko sureguliuoti derybomis. Juos nagrinja darbo gin komisija (DK 289 str.) arba teismas (DK 295 str.). Darbo gin komisija yra privaloma pirmin institucija, nagrinjanti darbo ginus, jeigu DK ar kiti statymai nenustato kitos gino sprendimo tvarkos. Darbo gin komisijos sudaromos i vienodo skaiiaus darbuotoj ir darbdavio atstov. Darbuotoj atstovus renka darbuotoj susirinkimas (konferencija). Darbdavio atstov savo sakymu (potvarkiu) skiria darbdavys. Jeigu monje, staigoje, organizacijoje nebuvo sudaryta darbo gin komisija, darbdavys, gavs darbo gin komisijai adresuot praym, nedelsdamas privalo paskirti darbo gin komisijos ratved ir inicijuoti darbo gin komisijos sudarym DK 288 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Komisija sudaroma ne ilgesniam kaip dvej met laikotarpiui. Komisijos pirmininko pareigas kiekviename posdyje paeiliui eina darbuotoj ir darbdavio atstovai. Darbuotojas gali kreiptis darbo gin komisij per tris mnesius nuo tos dienos, kai suinojo ar turjo suinoti, kad paeistos jo teiss. Darbo gin komisijos posdis turi bti suauktas ne vliau kaip per septynias dienas nuo praymo padavimo dienos. Praymas turi bti inagrintas ne vliau kaip per keturiolika dien nuo padavimo dienos. Darbo gin komisijos posdis laikomas teistu, jeigu jame dalyvauja vienodas skaiius darbdavio ir darbuotoj atstov. Darbo gin komisijos sprendimai priimami darbuotoj ir darbdavio atstov darbo gin komisijos nari susitarimu. Jei darbo gin komisijos nariai nesusitar, darbo gin komisijos protokole raoma, kad alys nesusitar ir sprendimas 385

DARBO TEISE

nepriimtas. Darbo gin komisijos sprendimas raomas darbo gin komisijos protokol. Jo form tvirtina Vyriausyb. Protokol pasirao darbo gin komisijos pirmininkas, nariai ir ratvedys. Sprendimuose dl pinigini reikalavim patenkinimo turi bti nurodyta priteisiama suma. Ji su delspinigiais turi bti imokta iki sprendimo vykdymo dienos. Darbo gin komisijos ratvedys darbo gin komisijos sprendimo nuora, o alims nesutarus, - ira i protokolo per penkias dienas pasiraytinai teikia dalyvaujantiems byloje asmenims. Darbo gin komisijos sprendim per deimt dien nuo jo nuorao gavimo dienos darbuotojas arba jo atstovas turi teis apsksti teismui. Skundas paduodamas darbo gin komisijos ratvediui ir adresuojamas teismui. Darbo gin komisijos sprendimo darbdavys apsksti negali. Darbo gin komisijos sprendim atsakovas turi vykdyti per deimt dien nuo sprendimo nuorao gavimo dienos, jei sprendime nenustatytas kitas jo vykdymo terminas. Kai atsakovas nevykdo darbo gin komisijos sprendimo per DK 294 straipsnio 1 dalyje nustatyt termin, darbuotojas ratu kreipiasi teism, kad is sprendimas bt vykdytas priverstinai pagal nustatyt teismo sprendim vykdymo tvark. Teismuose nagrinjami: 1) DK293 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka apsksti darbo gin komisijos sprendimai; 2) darbo ginai, kai darbo gin komisijoje alys nesusitar; 3) darbo ginai, kai darbo gin komisija nebuvo sudaryta arba darbo ginas darbo gin komisijoje nebuvo isprstas per DK 291 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus. Nesikreipiant darbo gin komisij, tiesiogiai teismuose nagrinjami ginai: 1) kil dl darbo sutarties DK297 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytais atvejais; 2) dl atleidimo i darbo formuluots pakeitimo; 3) tarp profesini sjung ar kit darbuotoj atstov ir darbdavio dl statymuose ar sutartyje nustatyt pareig ir prievoli nevykdymo; 4) pagal profesini sjung iekinius, kai darbdavys laiku nei-nagrinja ar nepatenkina profesins sjungos reikalavimo panaikinti darbdavio sprendimus, kurie paeid statym nustatytas darbo, ekonomines ir socialines profesini sjung nari teises; 5) kai darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo yra nutrk; 6) kitais statym nustatytais atvejais. Darbuotojui priklausanios darbo umokesio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip u trejus metus. Darbo gin komisija arba teismas nurodo skubiai vykdyti iuos sprendimus ar nutartis: 1) dl darbo umokesio priteisimo vykdant sprendimo dal, kurioje numatyta nuobauda nevirija vieno mnesio vidutinio darbo umokesio; 2) dl neteistai atleisto, perkelto ar nualinto darbuotojo grinimo ankstesn darb. Teismas iekovo praymu arba savo iniciatyva gali leisti skubiai vykdyti sprendim arba jo dal: 1) dl atleidimo i darbo formuluots; 2) dl imok atlyginti al, padaryt dl nelaimingo atsitikimo darbe, kitokio sveikatos sualojimo ar susirgimo profesine liga, priteisimo; 3) kitais atvejais, jeigu dl ypating aplinkybi gali pasidaryti nemanoma ar labai sunku sprendim vykdyti. Tais atvejais, kai darbdavys nevykdo teismo arba darbo gin komisijos sprendimo ar nutarties arba nevykdo sprendimo pakeisti atleidimo i darbo formuluot, darbuotojo praymu teismas priima nutart iiekoti darbuotojui darbo umokest u vis laik nuo sprendimo (nutarties) primimo dienos iki jo vykdymo dienos. 386

Individualus darbo santykiai

Darbuotojai darbo bylose atleidiami nuo teismo ilaid mokjimo. Visas darbo gin komisijos ilaidas padengia darbdavys. Teismo ilaidos padengiamos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

3.8. SAUGA DARBE

Darbuotoj sauga suvokiama plaija ir siaurja prasme. Plaija prasme darbuotoj sauga ir sveikata utikrinama visomis darbo teiss normomis, kurios vienu ar kitu aspektu apsaugo, gina darbuotoj darbo teises ir interesus. Siaurja prasme sauga darbe suprantama kaip darbo teiss institutas, t. y. visuma teiss norm, nustatani reikalavimus apsaugoti darbuotojus nuo profesins rizikos ar toki rizik sumainti, darbuotoj saugos ir sveikatos viej administravim ir valstybs institucij kompetencij, darbdavi, darbdavi atstov ir darbuotoj, taip pat darbuotoj atstov teises bei pareigas siekiant sudaryti saugias ir sveikas darbo slygas, nelaiming atsitikim darbe bei profesini lig tyrimo bendrsias nuostatas, reikalavimus, taikomus dirbantiems jauniems asmenims, dirbani invalid saugos ir sveikatos garantijas, taip pat motinysts saugos reikalavimus bei atsakomyb u darbuotoj saugos ir sveikatos normini teiss akt reikalavim paeidimus. Darbuotojo teis turti saugias ir sveikas darbo slygas garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija (48 str.), DK (259-284 str.), Darbuotoj saugos ir sveikatos statymas (2003 m. liepos 1 d. Nr. IX-1672) ir kiti darbuotoj saugos ir sveikatos norminiai teiss aktai. Saugias ir sveikas darbo slygas darbuotojams privalo sudaryti darbdaviai. Darbo apsauga garantuojama tik tada, jei darbdavys ir darbuotojas nepriekaitingai laikosi vis nustatyt norm ir taisykli. Darbdavio sakymu, potvarkiu ar kitu dokumentu patvirtinti mons darbuotoj saugos ir sveikatos vietiniai (lokaliniai) norminiai teiss aktai, darbuotoj saugos ir sveikatos norminiai teiss aktai yra privalomi. Su jais darbuotojai supaindinami pasiraytinai. Darbuotoj saugos ir sveikatos normini teiss akt, darb organizavimo ir vykdymo taisykli, instrukcij reikalavim nesilaikymas yra darbo drausms paeidimas.

387

PAGRINDINES SVOKOS
Darbo teis - teiss aka, kurios normos reguliuoja visuomeninius santykius, darbo procese susidaranius tarp darbuotoj ir darbdavi, taip pat glaudiai su iais santykiais susijusius darbdavi bei j organizacij, darbuotoj kolektyvo (ar jo atstov) ir valstybs institucij santykius. Darbuotojas - fizinis asmuo, turintis darbin teisnum ir veiksnum, dirbantis pagal darbo sutart u atlyginim. Darbdavys - darbin teisnum ir veiksnum turinti mon, staiga ar kitokia organizacin struktra, neatsivelgiant tai, kokia jos nuosavybs forma, teisin forma, ris bei veiklos pobdis. Socialin partneryst - darbuotoj (j organizacij), darbdavi (j organizacij), o tam tikrais statym nustatytais atvejais ir valstybs institucij tarpusavio santyki sistema, kuria siekiama suderinti darbo santyki subjekt interesus. mons kolektyvin sutartis - raytinis susitarimas tarp darbdavio ir mons darbuotoj kolektyvo dl darbo, darbo apmokjimo ir kit socialini bei ekonomini slyg. Kolektyvinis darbo ginas - mons profesins sjungos ir darbdavio ar teis sudaryti kolektyvines sutartis turini subjekt nesutarimai, atsirad dl darbo, socialini ir ekonomini slyg nustatymo ar pakeitimo vedant derybas, sudarant ir vykdant kolektyvin sutart (interes konfliktas), nepatenkinus ali ikelt ir Darbo kodekso nustatyta tvarka teikt reikalavim. Streikas - vienos mons ar keli moni darbuotoj ar j grups laikinas darbo nutraukimas, kai kolektyvinis ginas neisprstas arba darbuotojus tenkinantis taikinimo komisijos, darbo arbitrao ar treij teismo sprendimas nevykdomas. darbinimas - tai sistema teisini, ekonomini, socialini ir organizacini priemoni, kurias teikia valstybs ar savivaldybi mons, staigos, organizacijos, padedanios sudaryti darbo sutart. Bedarbiai - nedirbantys darbingo amiaus darbingi asmenys, nesimokantys dieninse mokymo staigose, neturintys pakankamai pragyvenimo l, usiregistrav gyvenamosios vietos teritorinje darbo biroje kaip iekantys darbo ir pasireng priimti pasilym sidarbinti arba mokytis profesijos. Darbo sutartis - darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas sipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybs, kvalifikacijos darb arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys sipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatyt darb, mokti darbuotojui sulygt darbo umokest ir utikrinti darbo slygas, nustatytas darbo statymuose, kituose norminiuose teiss aktuose, kolektyvinje sutartyje ir ali susitarimu. Prastova - tokia padtis darbovietje, kai darbdavys neduoda darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dl tam tikr objektyvi prieasi (gamybini ar kt.).

388

Pagrindins svokos, klausimai, uduotys

Darbo laikas - tai laikas, per kur darbuotojas privalo dirbti jam pavest darb, ir kiti jam prilyginti laikotarpiai. Virvalandiniai darbai - tai darbdavio iimtiniais atvejais skiriami darbai, kurie dirbami virijant nustatyt darbo trukm. Poilsio laikas - tai statymo, kolektyvins ar darbo sutarties reglamentuotas laisvas nuo darbo laikas. Darbo umokestis - atlyginimas u darb, darbuotojo atliekam pagal darbo sutart. Kompensacins imokos - tai tokios imokos, kuriomis siekiama atlyginti darbuotojo turtas ilaidas jam einant darbo pareigas (dirbant darbo sutartyje numatyt darb). Darbo drausm - visuma teiss norm, kuriose tvirtinta konkreios darboviets vidaus darbo tvarka, darbuotoj darbo teiss ir pareigos, skatinimo ir drausmins atsakomybs rys, j taikymo tvarka. Darbo drausms paeidimas - tai darbo pareig nevykdymas arba netinkamas j vykdymas dl darbuotojo kalts. Darbo ginas - nesutarimas tarp darbuotojo ir darbdavio dl darbo statymuose, kituose norminiuose teiss aktuose, darbo ar kolektyvinje sutartyje nustatyt teisi ir pareig gyvendinimo, kurio nepavyko sureguliuoti derybomis.

KLAUSIMAI
1. Kokios yra darbo teiss sistemos sudedamosios dalys? 2. Kaip valstyb laikosi pagalbos asmenims gyvendinant teis darb principo? 3. Kas sudaro Lietuvos socialins partnerysts sistem? 4. Kokios yra kolektyvini sutari rys? 5. Kokios pagrindins kolektyvini gin sprendimo stadijos? 6. Kuo skiriasi darbo arbitraas nuo treij teismo? 7. Nurodykite draudimus, kurie pradeda galioti darbdaviui po to, kai priimamas sprendimas dl streiko. 8. Kas turi teis nedarbo draudimo imok? 9. Kokios yra darbo sutari rys? 10. Kokie yra darbo sutarties baigimosi pagrindai? 11. Kokia yra normali savaits ir paros darbo laiko trukm? 12. Kuo skiriasi sutrumpintas darbo laikas ir ne visas darbo laikas? 13. Kokios yra poilsio laiko rys? 14. Kokios yra atostog rys?

389

DARBO TEISE

15. Kuo skiriasi laikin darbo umokesio sistema nuo vienetins? 16. Kokios drausmins nuobaudos gali bti taikomos u darbo drausms paeidim? 17. Kokiais atvejais taikoma visika darbuotojo materialin atsakomyb? 18. Kaip sudaroma darbo gin komisija?

UDUOTYS
1. Atlikus tyrim civilins aviacijos sektoriuje, nustatyta, kad stiuardesi atlyginimai 10-20 proc. maesni negu stiuard. Pakomentuokite i situacij darbo teiss princip poiriu. 2. Nubraiykite schem, kurioje matytsi darbo sutarties ir rangos sutarties panaumai ir skirtumai. 3. Nurodykite institucijas, kuriose draudiama skelbti streik ir atvejus, kada draudiama skelbti streik. 4. Sugrupuokite darbuotojus kategorijas pagal tai, prie kiek laiko (2 ar 4 mnesius) darbdavys turi spti apie darbo sutarties nutraukim darbdavio iniciatyva. 5. Darbdavys prane darbuotojui, kad nra galimybi imokti darbo umokest du kartus per mnes, todl toliau atlyginimas bus mokamas tik kart per mnes. vertinkite darbdavio veiksmus pagal Darbo kodekso nuostatas.

ATUNTAS SKYRIUS

APLINKOS APSAUGOS TEIS

1. APLINKOS APSAUGOS TEISS SAMPRATA IR ALTINIAI 1.1. VALSTYBS APLINKOSAUGIN FUNKCIJA

Dvideimtajame amiuje dl intensyvaus ekonomikos vystymosi ir sparios mokslo bei technikos paangos vyko esminiai pakitimai sveikaujant visuomenei ir aplinkai. Dl vis didjanio ir nekontroliuojamo gamtos itekli naudojimo ir aplinkos terimo buvo paeista natrali mediag apykaita gamtoje, pablogjo aplinkos kokyb, uterta aplinka pradjo pastebimai neigiamai veikti mog ir gyvj gamt. Esant tokiai padiai, visai natraliai ikilo aplinkos apsaugos problema ir pradjo formuotis visuomens poreikis taip sureguliuoti visuomens ir aplinkos sveik, kad racionaliai naudojant gamtos iteklius kartu bt sudarytos slygos vairioms kio sritims pltoti, be to, bt patenkinami visuomens materialiniai poreikiai, saugoma gamtin aplinka bei palaikoma btina jos kokyb. Teis sveik, vari aplink, tinkam pilnaveriam gyvenimui, buvo pripainta kaip viena i pagrindini mogaus teisi. Tokiu bdu buvo visuotinai pripainta, kad isaugoti aplink galima tik tada, jei visuomen, sveikaudama su aplinka, vadovausis tam tikrais aplinkosaugos reikalavimais. Taiau socialini, ekonomini ir kit visuomenini santyki pertvarka aplinkosaugos pagrindais nemanoma be valstybs sikiimo. Todl valstyb buvo priversta imtis vis galim priemoni visuomens ir aplinkos sveikai reguliuoti pagal aplinkosaugos reikalavimus. Taigi atsirado nauja aplinkosaugin valstybs funkcija. Valstybs aplinkosaugin funkcija - tai kompleksas tiksling ir tarpusavyje susijusi valstybs gyvendinam priemoni siekiant utikrinti racional gamtos itekli naudojim, apsaugoti gamtin aplink nuo neigiamo antropogeninio poveikio ir garantuoti mogaus ir pilieio prigimtin teis gyventi varioje ir sveikoje aplinkoje. Valstybs aplinkosaugin funkcija yra objektyviai slygota, ilgalaik ir atitinkanti visos visuomens interesus. Aplinkosaugin funkcija gyvendinama vairiomis priemonmis, tarp kuri pagrindin viet uima teisins. statymais ir kitais teiss aktais valstyb apibria savo aplinkos apsaugos politik, tvirtina aplinkos apsaugos principus, nustato gamtos itekli naudojimo tvark, naudotojus, j teises ir pareigas, atskir gamtos itekli apsaugos priemones, kins veiklos aplinkosauginius pagrindus, formuoja aplinkos apsaugos valdym ir kontrol gyvendinani institucij sistem, nustato atsakomyb u aplinkos apsaugos statym paeidimus ir 1.1.

393

APLINKOS APSAUGOS TEISE

1.2. LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS TEISS SISTEMA

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos teis pradjo formuotis po nepriklausomybs atkrimo. Norint sustabdyti tolesn aplinkos bkls blogjim, reikjo sukurti nauj valstybs ir privai interes darna pagrst aplinkos apsaugos teiss sistem, orientuot aplinkos isaugojim valstybei pereinant rinkos ekonomikos santykius. Aplinkos apsaugos teiss sistema yra grindiama Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatomis, pripastaniomis aplinkos apsaug savarankika teisinio reguliavimo sfera. Konstitucijos 53 straipsnyje tvirtinta, kad valstyb ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplink nuo kenksmingo poveikio. Iskirtin reikm turi Konstitucijos 54 straipsnis, pareigojantis valstyb rpintis natralios gamtins aplinkos, gyvnijos ir augalijos, atskir gamtos objekt, ypa verting vietovi, apsauga, saikingu gamtos itekli naudojimu, atkrimu ir gausinimu. Paymtina ir tai, kad Lietuvos aplinkos apsaugos teiss normos yra pltojamos atsivelgiant Europos Sjungos direktyv reikalavimus. aplinkos apsaugos teiss norm sudt eina ir Lietuvos Respublikos ratifikuotos, ir jau sigaliojusios tarptautins sutartys.

1.3. APLINKOS APSAUGOS TEISS SVOKA, DALYKAS IR OBJEKTAS

Aplinkos apsaugos teis - tai teiss norm, reguliuojani aplinkos, kaip vieningos visumos, ir atskir jos sudtini dali apsaugos ir naudojimo santykius, sistema. Aplinkos apsaugos teiss dalyk sudaro visuomeniniai aplinkos apsaugos santykiai, kylantys visuomenei ir aplinkai veikiant vienas kit. Visuomeniniai aplinkos apsaugos santykiai, sureguliuoti aplinkos apsaugos teiss norm, tampa aplinkos apsaugos teisiniais santykiais. Aplinkos apsaugos objektas yra Lietuvos Respublikos teritorijoje esanti aplinka ir jos jurisdikcijai priklausantys gamtos itekliai (em, mikai ir kita augalija, ems gelms, gyvnija ir kt.). Konstitucijos 47 straipsnyje yra tvirtinta, kad Lietuvos Respublikai iimtine nuosavybs teise priklauso: ems gelms, taip pat valstybins reikms vidaus vandenys, mikai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultros objektai.

1.4. APLINKOS APSAUGOS TEISS ALTINIAI

Aplinkos apsaugos teis, kaip savarankika teiss aka, turi jai bdingus teiss altinius, t. y. atitinkamus teiss aktus, kurie tvirtina teiss normas, reguliuojanias aplinkos ir atskir jos sudtini dali apsaugos ir naudojimo santykius. Pagrindinis specialusis altinis yra Aplinkos apsaugos statymas. Jame yra tvirtinti aplinkos apsaugos principai, valstybinio aplinkos valdymo sistema, piliei ir visuomenini organizacij, kit juridini asmen teiss ir pareigos. statyme daug dmesio skirta kins veiklos reguliavimui, ekonominms aplinkos apsaugos prie-

394

Valstybinis aplinkos apsaugos valdymas

monms. Nustatyta neigiamo poveikio aplinkai ribojimo sistema, tvirtintos principins neteista veika padarytos alos aplinkai atlyginimo ir teisins atsakomybs nuostatos, sureguliuoti kiti svarbiausi visuomens ir aplinkos vienas kito veikimo santykiai. Paymtina, kad Aplinkos apsaugos statymas nereguliuoja atskir gamtos itekli apsaugos ir naudojimo slyg. iuos santykius reguliuoja atskiri statymai, tokie kaip ems, Mik, Vandens, ems gelmi, Laukins gyvnijos, Laukins augalijos ir kt. statymai. Tarp specialij aplinkos apsaugos teiss altini svarbus vaidmuo tenka Aplinkos ministerijos leidiamiems postatyminiams teiss aktams, kuriuose detalizuojamos statym nuostatos.

2. VALSTYBINIS APLINKOS APSAUGOS VALDYMAS 2.1. VALSTYBINIO APLINKOS APSAUGOS VALDYMO SAMPRATA IR FUNKCIJOS
Valstybinis aplinkos apsaugos valdymas - tai valstybs ir vietos savivaldos institucij veikla, utikrinanti aplinkos apsaug ir racional gamtos itekli naudojim reguliuojani statym ir kit teiss akt gyvendinim. Pagrindins valstybinio aplinkos apsaugos valdymo funkcijos yra tokios: aplinkos apsaugos valdymo institucij formavimas ir j kompetencijos nustatymas; postatymini akt leidimas; aplinkos apsaugos ir gamtos itekli naudojimo planavimas; aplinkos apsaugos priemoni koordinavimas; saugom teritorij steigimas ir valdymas; valstybini gamtos itekli valdymas ir disponavimas; gamtos itekli apskaita; valstybini gamtos itekli kadastr ir registr vedimas; aplinkos apsaugos normatyv ir standart ruoimas; gamtos itekli naudojimo limitavimas; aplinkosauginis vietimas ir mokymas; valstybin aplinkos apsaugos kontrol ir kt.

2.2. VALSTYBINIO APLINKOS APSAUGOS VALDYMO ORGANIZACIN STRUKTRA

Valstybinio aplinkos apsaugos valdymo funkcij atlieka vairios valstybs ir vietos savivaldos institucijos, taiau j paskirtis ir kompetencija yra nevienoda. Tarp j yra institucijos, kurioms aplinkos apsaugos valdymo funkcija yra tik viena i j veiklos sudtini dali (Vyriausyb, apskrities virininkas), taiau yra ir specialiai tam sukurt institucij (Aplinkos ministerija). Aplinkos apsaugos valdymo organizacin struktra pagrsta nuostata, kad bendrj vadovavim aplinkos apsaugai vykdo Lietuvos Respublikos Seimas, formuodamas pagrindines aplinkos ir jos itekli naudojimo kryptis. Valstybin aplinkos apsaugos valdym Lietuvos Respublikoje pagal Aplinkos apsaugos statymo 6 straipsn vykdo Vyriausyb, Aplinkos ministerija, kitos galiotos valstybs institucijos. Aplinkos apsaugos valdym savivaldybi teritorijose statym nustatyta tvar-

395

APLINKOS APSAUGOS TEISE

ka vykdo vietos savivaldos atitinkamos institucijos. Kiekviena i i institucij atsako u joms priskirt funkcij vykdym. Lietuvos Respublikos Vyriausyb, gyvendindama aplinkos apsaugos valstybs politik, vykdo tokias funkcijas: 1) Aplinkos ministerijos teikimu tvirtina aplinkos apsaugos strategijos veiksm program, valstybini gamtos itekli naudojimo ir aplinkos apsaugos programas bei schemas; 2) statym nustatyta tvarka formuoja valstybs institucij, gyvendinani aplinkos apsaugos ir gamtos itekli naudojimo politik, sistem; 3) koordinuoja valstybs ir vietos savivaldos valdymo institucij veikl aplinkos apsaugos ir gamtos itekli naudojimo srityje; 4) sudaro ir gyvendina Lietuvos Respublikos tarpvalstybines sutartis ioje srityje. Be i Aplinkos apsaugos statyme apibrt funkcij, Vyriausyb dar atlieka ir kitas funkcijas, kurios apibrtos ems, Mik, ems gelmi, Laukins gyvnijos, Mediokls, uvininkysts ir kituose statymuose. Specialioji aplinkos apsaugos valdymo institucija yra Aplinkos ministerija. Jos pagrindins funkcijos yra apibrtos Aplinkos apsaugos statyme ir detalizuotos Aplinkos ministerijos nuostatuose. Svarbiausi jos udaviniai: 1) formuoti aplinkos apsaugos, kratovaizdio ir biologins vairovs apsaugos, racionalaus gamtos ir rekreacini itekli naudojimo valstybs politik; 2) utikrinti aplinkos formavim pagal subalansuotos pltros principus; 3) siekti utikrinti racional gamtos itekli naudojim, apsaug, gausinim ir atkrim. gyvendindama iuos udavinius, Aplinkos ministerija savo kompetencijos ribose atlieka daugyb valdymo funkcij: ji rengia valstybs strategij aplinkos apsaugos ir gamtos itekli naudojimo, atkrimo, gausinimo, apsaugos srityse; rengia statym ir kit teiss akt projektus; derina Vyriausybs staig, apskrities virininko, vietos savivaldos institucij aktus aplinkos apsaugos klausimais; rengia ir tvirtina aplinkos apsaugos ir gamtos itekli naudojimo normas, normatyvus, standartus, taisykles, nustato gamtos itekli naudojimo limitus ir slygas, leidim idavimo tvark; organizuoja ir koordinuoja valstybin aplinkos monitoring; organizuoja jai priskirt valstybs kadastr ir registr sudarym ir tvarkym; organizuoja atliek tvarkym reglamentuojani teiss akt rengim ir priiri, kaip vykdomi nustatyti reikalavimai; nustato gamtos itekli naudojimo, j apskaitos, atkrimo ir kontrols tvark; reglamentuoja ir kontroliuoja veikl saugomose teritorijose; atlieka mik kio valstybin valdym; vykdo valstybin aplinkos apsaugos ir gamtos itekli naudojimo kontrol ir kt. Aplinkos ministerijos struktra sudaryta i centrinio aparato, kurio sudt eina nemaai departament, skyri ir kit struktrini padalini. Aplinkos ministerijos struktriniai padaliniai vietose yra regioniniai aplinkos apsaugos departamentai. Jie vykdo valstybin aplinkos apsaugos ir gamtos itekli naudojimo kontrol ir savo kompetencijos, kuri apibrta nuostatuose, ribose atlieka kitas aplinkos apsaugos ir gamtos itekli naudojimo valstybinio valdymo funkcijas jiems priskirtose teritorijose. Yra steigti Alytaus, Kauno, Klaipdos, Marijampols, Panevio, iauli, Utenos ir Vilniaus regioniniai aplinkos apsaugos departamentai. Region departament struktriniai padaliniai rajonuose ir miestuose yra rajon ir miest aplinkos apsaugos agentros. Atskir gamtos itekli apsaugai ir racionaliam j naudojimui utikrinti arba atskiroms valdymo funkcijoms vykdyti prie Aplinkos ministerijos yra organizuojamos atitinkamos valdymo institucijos, tokios kaip Lietuvos geologijos tarnyba,
396

Valstybinis aplinkos apsaugos valdymas

Generalin mik urdija, Valstybin saugom teritorij tarnyba, Valstybin teritorij planavimo ir statybos inspekcija ir kt. Paymtina ir tai, kad be speciali aplinkos apsaugos valdymo institucij, kai kurias aplinkos apsaugos valdymo funkcijas atlieka ems kio, kio, Sveikatos apsaugos ministerijos ir kitos valdymo institucijos. Apskrities virininko kompetencija aplinkos apsaugos ir gamtos itekli naudojimo valdymo srityje yra apibrta Apskrities valdymo statyme, pagal kur vienas svarbiausi apskrities virininko udavini yra valstybs politikos gyvendinimas teritorij planavimo, ems naudojimo ir aplinkos apsaugos srityse. Vietos savivaldos institucijos organizuoja aplinkos apsaugos statym bei kit teiss akt aplinkos apsaugos klausimais gyvendinim savivaldybs teritorijoje.

2.3. APLINKOS APSAUGOS VALSTYBIN KONTROL

Aplinkos apsaugos valstybin kontrol -tai speciali valstybs galiot institucij ir pareign veikla, kuria siekiama utikrinti teistum ir teistvark aplinkos apsaugos ir gamtos itekli naudojimo srityje. Ji pasireikia aplinkos apsaug ir gamtos itekli naudojim reglamentuojani statym ir kit teiss akt paeidim prevencija, paeidim nutraukimu bei i asmen, kalt padarius iuos paeidimus, nustatymu ir j patraukimu teisinn atsakomybn. Aplinkos apsaugos valstybins kontrols pagrindai yra tvirtinti Aplinkos apsaugos statyme. Yra dar Aplinkos apsaugos valstybins kontrols statymas (priimtas 2002 m. liepos 1 d.) - tai specialus statymas, kuriame nustatytos kontrol vykdanios institucijos bei pareignai, j teisinis statusas, kontrols organizavimo procesas ir pan. Aplinkos apsaugos valstybin kontrol organizuoja ir jos prieir atlieka Aplinkos ministerija. Kontrol vykdo region aplinkos apsaugos departamentai. Betarpikai kontrol atlieka Aplinkos ministerijos sistemos pareignai - Valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, kurie pagal jiems suteiktus galiojimus bna vyriausieji, vyresnieji ir valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai. galiojimai jiems suteikiami priimant juos pareigas. Tokie galiojimai gali bti suteikti ir aplinkos ministro sakymu Aplinkos ministerijos sistemos valstybs tarnautojams ir valstybiniams mik pareignams. Valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, atlikdami kontrol, naudojasi plaiomis teismis. Jie turi teis, pateik tarnybin paymjim, netrukdomai patekti kontroliuojamus objektus, tikrinti dokumentus, liudijanius gamtos itekli naudojimo teistum, nustatyta tvarka sustabdyti transporto priemones, kad bt ukirstas kelias paeidimams, atlikti asmens apir, daikt patikrinim, paimti daiktus, dokumentus, surayti administracini teiss paeidim protokolus, nustatyta tvarka nagrinti administracini teiss paeidim bylas bei skirti nuobaudas, gauti reikaling informacij, teikti iekinius dl alos atlyginimo ir pan. Valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai turi teis tikrinti fizini ir juridini asmen veikl, patekti privaias teritorijas. Jiems suteikta teis statym nustatyta tvarka duoti juridiniams ir fiziniams asmenims privalomus nurodymus, taip pat sustabdyti aplinkai kenksming veikl.

397

3. APLINKOSAUGINIAI KINS VEIKLOS PAGRINDAI 3.1. KINS VEIKLOS APLINKOSAUGINIO PAGRINDIMO TIKSLAI IR PRIEMONS
Gamyba, energetikos, transporto vystymas ir kitokia kin veikla, jeigu ji yra pltojama neatsivelgiant aplinkosaugos reikalavimus, formuoja antropogenin aplink, neigiamai veikiani mog ir vis gyvj gamt. Todl tolesn kins veiklos pltra galima tik j derinant su aplinkos apsaugos reikalavimais, t. y. utikrinant subalansuot kio pltr, taip pat tobulinant gamybos technologijas, skatinant gamyb be atliek, iekant alternatyvi energijos altini ir gyvendinant kitas kins veiklos reguliavimo aplinkosauginiais pagrindais priemones. Taigi vienas i pagrindini subalansuoto kio pltojimo udavini yra sukurti toki teisin, ekonomin ir organizacin sistem, kuri leist ivengti prietaravim tarp i esms naujo kokybinio alies kio augimo ir antropogenins gamtins aplinkos apkrovos. kins veiklos aplinkosauginio reguliavimo prioritetas turi bti ne ios veiklos ribojimas, bet prevencins priemons, kurios leist ukirsti keli aplinkos terimui ir sudaryti slygas pigiau ir efektyviau pltoti subalansuot kin veikl. To galima pasiekti aplinkosaugos politik integruojant vis kio ak, taip pat teritorij pltros strategijas, o aplinkosaugos priemones laikant neatskiriama bet kokios kins veiklos, daranios poveik aplinkai, vystymo proceso sudtine dalimi. Valstyb, reguliuodama kin veikl, aplinkosauginiais pagrindais naudoja vairias teisines, organizacines ir kitokias priemones, tarp kuri mintinos tokios: teritorij planavimas; planuojamos kins veiklos poveikio aplinkai vertinimas; kins veiklos, galinios turti poveikio aplinkai, projektavimo, statybos, pltimo reguliavimas; kins veiklos objekt eksploatavimo reguliavimas; aplinkos taros normavimas; atliek tvarkymas; ekonomini aplinkos apsaugos priemoni taikymas.

3.2. TERITORIJ PLANAVIMO TEISINIS REGULIAVIMAS

kins veiklos aplinkosauginis pagrindimas vis pirma yra siejamas su racionaliu teritorijos naudojimu, tikslinga kratotvarka, racionaliu kio ak idstymu, taupia gamtonauda, pagrsta kio vystymo ir aplinkos apsaugos interes darna. iems tikslams pasiekti yra naudojamas teritorij planavimas. Teritorij planavim reguliuoja Teritorij planavimo statymas (priimtas 1995 m. gruodio 12 d.; 2004 m. sausio 15 d. redakcija) ir kiti teiss aktai. Pagal statym teritorij planavimas - tai nustatyta procedra teritorijos vystymo bendrajai erdvinei koncepcijai, ems naudojimo prioritetams, aplinkosaugos, paminklosaugos ir kitoms slygoms nustatyti, ems, miko, vandens naudmen, gyvenamj vietovi, gamybos bei infrastruktros sistemai formuoti, gyventoj uimtumui reguliuoti, fizini ir juridini asmen veiklos pltojimo teisms teritorijoje nustatyti. Teritorij planavimo tikslai yra: subalansuoti Lietuvos Respublikos teritorijos raid; formuoti pilnavert, sveik gyvenamj aplink; formuoti gyvenamj vietovi infrastruktr; nustatyti teritorijas vairi srii veiklos pltrai; saugoti, racionaliai naudoti ir atkurti gamtos iteklius; palaikyti ekologin pusiausvyr arba j

398

Aplinkosauginiai kins veiklos pagrindai

atkurti; suderinti vairi asmen ir j grupi interesus dl teritorijos naudojimo ir veiklos iose teritorijose pltojimo slyg. Taigi teritorij planavimui yra keliami labai vairs tikslai, taiau svarbiausia, kad visus tikslus siekiama suderinti, kad bt sudarytos slygos ekonomikai vystyti ir kartu bt isaugota aplinkos kokyb, kratovaizdis, atkurta ekologin pusiausvyra ir pan. Pagal savo reikm yra iskiriami ie teritorij planavimo lygmenys: nacionalinis, regiono, rajono, vietovs. Pagal apimt teritorij planavimas skirstomas bendrj, specialj ir detalj. Bendrasis planavimas - tai kompleksinis planavimas teritorijos erdvinio vystymo politikai ir apsaugos prioritetams bei svarbiausioms tvarkymo priemonms nustatyti. Jo metu yra sudaromi: Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis (generalinis) planas (tvirtina Seimas); apskrities teritorijos bendrasis (generalinis) planas (tvirtina Vyriausyb); savivaldybs teritorijos bendrasis planas; savivaldybs teritorijos dalies (miesto ar miestelio) bendrasis planas (tvirtina savivaldybs taryba). Specialusis planavimas atskiroms veiklos sritims reikaling teritorij erdvinio organizavimo, tvarkymo, naudojimo, apsaugos priemoni planavimas. Jo metu yra rengiami emtvarkos, mikotvarkos, vandentvarkos projektai, rezervat ir draustini planai, valstybini park planavimo schemos, ryi, energetikos, susisiekimo ir kit infrastruktros objekt idstymo schemos ir kiti planavimo dokumentai. Detalusis planavimas - savivaldybs teritorijos dali planavimas ems sklypo riboms nustatyti naudojimo ir veiklos jame pltojimo slygoms nustatyti, pakeisti arba panaikinti. Jo metu yra sudaromi ems sklyp, miest, miesteli dali ir kaim teritorij detalieji planai. Aplinkos apsaugos statyme yra tvirtinta, kad juridini ir fizini asmen veikla gali turti takos aplinkai, teritorinis organizavimas ir aplinkos tvarkymo reguliavimas vykdomas pagal bendrojo ir specialiojo teritorij planavimo dokumentus. 3.3. PLANUOJAMOS KINS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMAS Norint reguliuoti ir kontroliuoti kin veikl aplinkos apsaugos poiriu, btina inoti jos poveik aplinkai. inoma, nra lengva dar kins veiklos planavimo stadijoje nustatyti, ar kin veikla turs kenksmingo poveikio aplinkai, koki prevencini ir kitoki paskesni priemoni btina imtis siekiant sumainti galim neigiam poveik aplinkai. Aplinkos apsaugos statyme yra tvirtinta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, planuojantys usiimti kine veikla, savo lomis nustato, apibdina ir vertina planuojamos kins veiklos galim poveik aplinkai, parengia poveikio aplinkai vertinimo dokumentacij ir teikia j poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviams statym nustatyta tvarka. itaip statyme buvo tvirtintas planuojamos kins veiklos poveikio aplinkai vertinimo institutas. Planuojamos kins veiklos poveikio aplinkai proces bei io proceso dalyvi tarpusavio santykius reguliuoja Planuojamos kins veiklos poveikio aplinkai vertinimo statymas (priimtas 1996 m. rugpjio 15 d., nauja redakcija - 2000 m. balandio 18 d.). Poveikio aplinkai vertinimo objektas yra planuojama kin veikla. Tai ir nauj statini statyba, jau esam rekonstravimas, nauj technologij diegimas, techno-

399

APLINKOS APSAUGOS TEISE

logins rangos modernizavimas, produkcijos kiekio didinimas, gamtos itekli naudojimas ir 1.1. Taiau reikia paymti, kad poveikio aplinkai aspektu yra vertinama ne kiekviena planuojama kin veikla, o tik ta, kuri rayta : 1) planuojamos kins veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo bti vertinamas, ri sra; 2) planuojamos kins veiklos, kuriai turi bti atliekama atranka dl poveikio aplinkai privalomo vertinimo, ri sra. ie sraai yra minto statymo priedliai. Poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai yra: atsakinga institucija (Aplinkos ministerija, region aplinkos apsaugos departamentai); planuojamos kins veiklos vertinimo subjektai (valstybs institucijos, atsakingos u sveikatos apsaug, kio pltr, vietos savivaldos institucijos); planuojamos kins veiklos organizatorius (usakovas); usakovo pareigotas poveikio aplinkai vertinimo dokument rengjas; visuomen. Poveikio aplinkai vertinimas usakovo yra atliekamas prie planuojamos kins veiklos projekto parengim. Atliekant vertinim yra rengiama vertinimo programa, kuri turi bti suderinta su vertinimo subjektais ir patvirtinta atsakingos institucijos. Pagal patvirtint program yra rengiama vertinimo ataskaita, kuri taip pat turi bti suderinta su vertinimo subjektais ir pateikta atsakingai institucijai. Atsakinga institucija per 25 dienas inagrinja vertinimo subjekt ivadas, visuomens argumentuot ivad ir vertinimo ataskait, priima sprendim, ar planuojama kin veikla, atsivelgiant jos pobd ir poveik aplinkai, leistina pasirinktoje vietovje. Jei priimamas neigiamas sprendimas, planuojama kin veikla negali bti vykdoma.

3.4. KINS VEIKTOS OBJEKT, GALINI TURTI POVEIK APLINKAI, PROJEKTAVIMAS, STATYBA IR PRIMIMAS NAUDOTI
Teiss aktuose, reglamentuojaniuose kin veikl, pastebima tendencija teikti vis didesn reikm prevencinms priemonms, galinioms ukirsti keli neigiamam kins veiklos poveikiui aplinkai dar pasiruoimo kinei veiklai stadijoje. Tokie reikalavimai keliami kins veiklos projektavimui. Yra nustatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, projektuojantys objekt, galini turti poveikio aplinkai, statyb, rekonstravim ar pltim, rengiantys bendruosius ar specialiuosius teritorinio planavimo projektus, projektinje dokumentacijoje privalo numatyti priemones gamtos itekliams racionaliai naudoti, neigiamam poveikiui aplinkai ivengti. Yra nustatomos projektavimo slygos, projektin dokumentacija derinama su Aplinkos ministerija ir vietos savivaldos institucijomis, vykdoma statyb projektavimo prieira, atliekama statybos projekt valstybin ekspertiz. Statyti, rekonstruoti ar plsti kins veiklos objektus yra leidiama tik turint mint projektin dokumentacij. Statybos statymas, kuriame tvirtinti esminiai statinio reikalavimai, atskirai iskirti ir aplinkos apsaugos reikalavimai, t. y. statinys neturi kelti grsms dl kenksming duj isiskyrimo, pavojing kietj daleli ar duj atsiradimo ore, pavojingos spinduliuots, vandens ir dirvoemio taros, nuotek, dm, kietj ar skystj atliek netinkamo alinimo. Pastatyti, rekonstruoti ar iplsti kins veiklos objektai priimami eksploatuoti tik vykdius visas projektinje dokumentacijoje numatytas aplinkos apsaugos prie-

400

Aplinkosauginiai kins veiklos pagrindai

mones. kins veiklos objektas yra pripastamas tinkamu naudoti nustatyta tvarka sudarytos primimo komisijos. Primimo komisija turi patikrinti, ar objektas atitinka statiniams keliamus reikalavimus, taip pat aplinkos apsaugos reikalavimus. Priimant naudoti kins veiklos objektus dalyvauja Aplinkos ministerijos atstovas arba pateikiama jo ivada.

3.5. KINS VEIKLOS OBJEKT EKSPLOATAVIMAS

kin veikla, daranti al aplinkai, aplamai yra draudiama. Taiau bet kokia kin veikla daro vienok ar kitok neigiam poveik aplinkai. Norint suinoti, kokia veikla yra leidiama, kokia draudiama, yra nustatomos kins veiklos objekt eksploatavimo slygos ir kiti reikalavimai. Jei objektai yra eksploatuojami laikantis nustatyt slyg, manoma, kad jie nedaro alos aplinkai. Tokios slygos yra nustatomos iduodant leidimus ir kt. Aplinkos apsaugos statymo 19 straipsnyje yra tvirtinta nuostata, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, prie praddami eksploatuoti kins veiklos objektus, privalo Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka gauti gamtos itekli naudojimo ir teral emisijos aplink leidim (toliau - gamtos itekli naudojimo leidimas). Gamtos itekli naudojimo leidim idavimo slygas ir tvark reguliuoja Aplinkos ministerijos 1999 m. lapkriio 30 d. sakymu patvirtinta Gamtos itekli naudojimo leidim idavimo ir gamtos itekli naudojimo limit bei leistinos taros aplink normatyv nustatymo tvarka. Iduodant gamtos itekli naudojimo leidim akcentuojami ie dalykai: vandens pamimas, sunaudojimas, tiekimas; teral ileidimas su nuotekomis; i stacionari taros altini aplink imetami teralai; atliek susidarymas ir tvarkymas; nauding ikasen gamyba ir paeist emi rekultivavimas; kio subjekt aplinkos monitoringas. Yra nustatytos slygos, kada btina gauti tok leidim (ar atitinkam jo dal). Norint gauti leidim, yra paduodama paraika regiono aplinkos apsaugos departamentui. Kartu turi bti pridti privalomi priedai, pateikiamas gamtos itekli taupymo ir atliek mainimo planas, apskaiiuoti dl j veiklos susidarani gamtins aplinkos element taros lygiai ir 1.1. Gamtos itekli naudojimo leidimus iduoda region aplinkos apsaugos departamentai. Juose nustatomi didiausi leistinos taros (DLT) ar laikinai leistinos taros (LLT) normatyvai ir kitos objekto eksploatavimo slygos. Nustatyta leidim atnaujinimo, koregavimo ir panaikinimo tvarka. Fiziniai ir juridiniai asmenys, eksploatuodami kins veiklos objektus, privalo laikytis leidime nustatyt slyg, savo lomis stebti aplinkos terimo laipsn, jo poveik aplinkai, vykdyti gamtos itekli naudojimo ir teral emisijos apskait. Tie subjektai, kuri eksploatuojamiems objektams nereikia leidim, privalo laikytis tokiems objektams nustatyt aplinkos apsaugos normatyv ir standart. Siekdamas gamtos itekli naudojimo leidim idavimo sistem suderinti su ES Tarybos direktyvos 1996/61/EB Dl taros integruotos prevencijos ir kontrols" reikalavimais, aplinkos ministras 2002 m. vasario 27 d. patvirtino Taros integruotos prevencijos ir kontrols leidim idavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisykles, kurios palaipsniui pradtos taikyti nuo 2004 m. sausio 1 d.

401

APLINKOS APSAUGOS TEISE

3.6. ATLIEK TVARKYMO TEISINIS REGULIAVIMAS

Atliek tvarkymas yra viena i aktualiausi aplinkos apsaugos problem ir prioritetin aplinkos apsaugos sritis. Teiss aktais yra siekiama sukurti racionali, ES reikalavimus atitinkani atliek tvarkymo sistem, kuri tenkint visuomens poreikius, utikrint aplinkos kokyb ir nepaeist rinkos ekonomikos raidos dsni. Todl pastaraisiais metais buvo priimta daugyb statym ir kit teiss akt, kuri visuma ir sudaro atliek tvarkymo teisinio reguliavimo sistem. 1998 m. birelio 16 d. buvo priimtas Atliek tvarkymo statymas (jo nauja redakcija priimta 2002 m. liepos 1 d., sigaliojo nuo 2003 m. sausio 1 d.), kuriame nustatyti bendrieji atliek prevencijos, atliek apskaitos, surinkimo, saugojimo, veimo, naudojimo, alinimo ir kiti reikalavimai. Atliek tvarkymas - tai atliek surinkimo, veimo, naudojimo ir alinimo veikla, taip pat atliek tvarkymo veiklos prieira bei atliek alinimo viet prieira po j udarymo. mons, kuri veiklos metu susidaro atliek, ar mons, kurios naudoja, alina ar kitaip tvarko atliekas, privalo imtis priemoni j kiekiui bei kenksmingam poveikiui mainti, kurti ir diegti maaatliekines technologijas, taupyti gamtos iteklius, gaminti daugkartinio naudojimo gaminius, mainti atliek susidarym gamyboje, naudoti atliekas energijai gauti, saugiai alinti atliekas svartynus, vesti susidarani atliek apskait. statyme tvirtinta, kad atliekas tvarko kio subjektai, kuri veikloje susidaro atliek, ir kio subjektai, usiimantys atliek tvarkymu. ie subjektai privalo gauti gamtos itekli naudojimo leidim. mons, kurios tvarko pavojingas atliekas, turi gauti licencij. Yra patvirtintos Atliek tvarkymo taisykls, Valstybin pavojing atliek tvarkymo programa, reguliuojama svartyn rengimo ir eksploatavimo tvarka, sudaromas Valstybinis strateginis atliek tvarkymo planas, region ir savivaldybi atliek tvarkymo planai. Radioaktyvij atliek tvarkymo santykius reguliuoja Radioaktyvij atliek tvarkymo statymas, priimtas 1999 m. gegus 20 d. 2001 m. rugsjo 25 d. buvo priimtas Pakuoi ir pakuoi atliek tvarkymo statymas (sigaliojo nuo 2003 m. sausio 1 d.). Jame nustatyti Respublikoje gaminam ir importuojam pakuoi ir pakuoi atliek apskaitos, enklinimo, surinkimo, naudojimo reikalavimai, kuri laikantis bt galima ivengti j neigiamo poveikio aplinkai ir moni sveikatai. Jame tvirtinti pakuoi ir j atliek tvarkymo prioritetai, pagrindiniai reikalavimai pakuotms, gamintoj, importuotoj, pardavj pareigos surenkant ir tvarkant pakuotes ir j atliekas ir 1.1. Yra patvirtintos Pakuoi ir pakuoi atliek tvarkymo taisykls, kuriose detalizuojamos statymo nuostatos. 2002 m. rugsjo 12 d. buvo priimtas Gyvnins kilms atliek tvarkymo statymas, skirtas gyvnins kilms atliek prevencijos, surinkimo, saugojimo, gabenimo, perdirbimo, alinimo ir perdirbimo produkt realizavimo bei apskaitos santykiams reguliuoti, kad bt ivengta atliek neigiamo poveikio aplinkai ir moni bei gyvn sveikatai.

402

Aplinkosauginiai kins veiklos pagrindai

3.7. EKONOMINIS APLINKOS APSAUGOS MECHANIZMAS

Reguliuojant kin veikl aplinkosauginiais pagrindais, svarbus vaidmuo tenka ekonominms priemonms. J tikslas - naudojant ekonominius svertus skatinti kins veiklos subjektus racionaliai naudoti gamtos iteklius, mainti teriani mediag imetim aplink, suinteresuoti aktyviau naudoti antrines aliavas, tvarkyti atliekas ir t. t. Pagal Aplinkos apsaugos statymo 28 straipsn ekonomin aplinkos apsaugos mechanizm sudaro: mokesiai u gamtos itekli naudojim; mokesiai u aplinkos terim; kreditavimo reguliavimas; valstybs subsidijos; kain politika; ekonomins sankcijos ir nuostoli kompensavimas; ekologiniai mokesiai ir kitos priemons. Mokesi u valstybinius gamtos iteklius ir aplinkos terim paskirtis - skatinti gamtos itekli naudotojus taupiai naudoti gamtos iteklius (vandenis, naudingsias ikasenas ir pan.), taip pat mainti teriani mediag imetim aplink. Tuo tikslu yra nustatomi gamtos itekli naudojimo limitai ir teral imetimo normatyvai. Virijus numatytus limitus, naudotojas privalo sumokti mokest ir penkeriopo tarifo dydio baud u virlimitini, sugadinto ar apsunkinto naudojimo itekli kiek. Nuslpus real igaut valstybini itekli kiek, mokamas mokestis ir taikoma deimteriopo tarifo dydio bauda. Jeigu teral aplink yra imetama daugiau negu nustatyta normatyvuose, mokestis u aplinkos terim skaiiuojamas pagal padidintus tarifus. Sumainus imetam teral kiek ne maiau 10 procent, atleidiama nuo mokesio mokjimo u tuos teralus. Neapmokestinami asmenys, teriantys aplink i transporto priemoni, kuriose veikia imetamj duj neutralizavimo sistemos, asmenys, naudojantys nustatytus standartus atitinkanius biodegalus ir pan. Aplinkos apsaugos objekt statybai, technologini proces tobulinimui, atliek tvarkymo sistem sukrimui ir kitoms aplinkos apsaugos priemonms finansuoti yra naudojamos valstybs subsidijos. Papildomas aplinkos apsaugos finansavimo altinis yra Aplinkos apsaugos rmimo programos ir savivaldybi gamtos apsaugos fondai. Aplinkos apsaugai skatinti yra naudojamos ir netiesiogins valstybs subsidijos taikant vairias mokesi lengvatas ir kitas priemones. Pavyzdiui, nra apmokestinamas nekilnojamasis turtas, naudojamas aplinkos apsaugai.

3.8. APLINKOS APSAUGOS NORMATYVAI, STANDARTAI, LIMITAI

Ribojant neigiam kins veiklos poveik aplinkai, svarbu, kad bt nustatyti aplinkos apsaugos normatyvai, standartai, gamtos itekli naudojimo limitai. Aplinkos apsaugos normatyvas - nustatyta tvarka teisintos kins ar kitokios veiklos poveikio aplinkai leistinos ribos. Normatyvai gali bti skirstomi aplinkos bkls ir antropogeninio poveikio aplinkai normatyvus. Aplinkos bkls normatyvai tai aplinkos bkls kriterijai, tvirtinti teiss aktuose ir nustatantys leistin teral koncentracij aplinkoje, kuriai esant nepaeidiami natrals procesai gamtoje, nesukeliama grsm moni sveikatai, gyvajai gamtai ir pan. Pavyzdiui, aplinkos ministro 2001 m. gruodio 11d. sakymu patvirtintos aplinkos oro utertumo azoto dioksidu ir azoto oksidais ribins verts. Antropogeninio poveikio aplinkai

403

APLINKOS APSAUGOS TEISE

normatyv paskirtis - riboti antropogenins veiklos poveik aplinkai. Tokie yra didiausi leistinos taros aplink (aplinkos or, vandens telkinius) (DLT), laikinai leistinos taros (LLT), triukmo ir kt. normatyvai. Aplinkos apsaugos standartas - nustatyta tvarka parengtas ir patvirtintas normatyvinis dokumentas, kuriame nustatomos bendro ir daugkartinio naudojimo aplinkos apsaugos taisykls, principai ir charakteristikos. J turin sudaro atitinkam kriterij, slyg ir reikalavim nustatymas, kuriuos turi atitikti gaminama produkcija ar veiklos objektai. Aplinkos apsaugos standartai yra nustatomi kurui (benzinui, dyzelinui ir pan.), transporto priemonms, gaminamai produkcijai, statomiems kins veiklos objektams ir kt. U standart laikymsi atsako produkcijos gamintojas ar kitas kins veiklos subjektas. J tikslas - sumainti neigiam poveik aplinkai, galint atsirasti dl produkcijos vartojimo ir kins veikos objekt eksploatavimo. Gamtos itekli naudojimo limitavimas - tai gamtos itekli naudojimo norm nustatymas, atsivelgiant j kiek, atsiskaitymo galimybes, poreikius ir kitas aplinkybes. Gali bti nustatomi bendri gamtos itekli naudojimo limitai, pavyzdiui, tokie yra metin miko kirtimo norma, uv sugavimo limitai atskiruose vandens telkiniuose, mediojamj gyvn sumediojimo limitai ir pan. Limitai taip pat gali bti nustatomi ir atskiriems gamtos itekli naudotojams, pavyzdiui, tokie yra vandens suvartojimo limitai, naudingj ikasen igavimo limitai ir pan.

4. ATSKIR APLINKOS OBJEKT APSAUGOS TEISINIO REGULIAVIMO PAGRINDAI 4.1. APLINKOS ORO APSAUGA
Aplinkos oras yra vienas i t aplinkos komponent, be kurio nemanomas viso gyvojo pasaulio egzistavimas. Todl norint apsaugoti mogaus sveikat, utikrinti jo teis vari aplink, vis pirma btina saugoti aplinkos or nuo taros, palaikyti atitinkam jo kokyb. 1999 m. lapkriio 4 d. buvo priimtas Aplinkos oro apsaugos statymas, kuriuo tvirtintos asmens teiss var or, taip pat pareigos saugoti aplinkos or nuo taros, nustatytos priemons, ribojanios aplinkos oro tar, tvirtinti aplinkos oro kokybs ir aplinkos oro taros valdymo pagrindai. statyme konstatuojama, kad saugant aplinkos or svarbiausi tokie prioritetai: energijos naudojimo veiksmingumo didinimas; motorini priemoni sukeliamos taros mainimas; geriausi prieinam gamybos bd ir technologij diegimas. Aplinkos oro apsaugos statyme didelis dmesys skiriamas aplinkos oro kokybs valdymui. Aplinkos ir Sveikatos apsaugos ministerijos yra patvirtinusios sra teral, kuri kiekis aplinkos ore ribojamas, nustatytos ribins ir siektinos utertumo verts, leistini nukrypimo dydiai ir pavojaus slenksiai. Aplinkos oro kokybs nuolatin kontrol privaloma vietose ir zonose, kur utertumo lygiai virija arba gali viryti ribines utertumo vertes. 2001 m. gruodio 12 d. aplinkos ministro sakymu yra patvirtintos Aplinkos oro kokybs vertinimo taisykls. Vietovse, kur utertumo lygis virija ribines utertumo vertes, turi bti rengiamos ir gyvendinamos priemons ribinms utertumo vertms pasiekti ir utertumo lygiui toliau mainti.
404

Atskir aplinkos objekt apsaugos teisinio reguliavimo pagrindai

Siekiant valdyti aplinkos oro tar, Aplinkos ministerija nustato bendr i stacionari taros altini imetam teral kiek visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir kiekvienoje apskrityje, savivaldybs rengia, tvirtina ir gyvendina aplinkos oro taros mainimo programas. Jos, suderinusios su Aplinkos ministerija, turi teis laikinai tam tikroje teritorijoje udrausti ar apriboti transporto priemoni judjim, stacionari taros altini veikl. Be to, norint valdyti tar, reikalaujama atlikti planuojamos kins veiklos poveikio aplinkai vertinim, utikrinti, kad dl planuojamos kins veiklos nebus virijamas nustatytas ribins utertumo verts ir pavojaus slenksiai. Taip pat yra tvirtinta, kad Lietuvos Respublikoje galima naudoti tik tok kur ir degalus, kurie atitinka nustatytus sudties ir kokybs reikalavimus. Aplinkos oro apsaugos tikslais Aplinkos ministerija tvirtina stacionari taros altini, kuriems nustatomi leistinos taros normatyvai, sraus. Teralai i stacionari taros altini gali bti imetami aplinkos or tik turint leidim ir laikantis nustatyt leistinos taros normatyv. Svarbi reikm aplinkos oro apsaugai turi ir sanitarini apsaugos zon aplink pramons, transporto ir kitus objektus nustatymas. Paymtina, kad aplinkos oro apsaug reguliuoja ne tik nacionalins teiss aktai, bet ir tarptautins konvencijos bei kiti tarptautiniai dokumentai, prie kuri yra prisijungusi Lietuva. Tarp toki tarptautini dokument mintina 1985 m. Vienos konvencija Dl ozono sluoksnio apsaugos, 1979 m. enevos konvencija Dl tolim atmosferos perna, 1992 m. Jungtini Taut bendroji klimato kaitos konvencija ir kt.

4.2. DIRVOEMIO APSAUGA

ems statyme, kuriame apibriamos ems savinink ir naudotoj pareigos, reikalaujama, kad bt racionaliai naudojama em, gyvendinamos dirvoemio apsaugos priemons, rekultivuojamos paeistos ems. Ypa yra saugoma ems kio paskirties em. Yra numatyta, kad valstybin em, kuri pagal dirvoemio savybes gali bti paversta ems kio naudmenomis, turi bti parduodama, inuomojama ar suteikiama naudotis pirmiausia ems kio veikla usiimantiems asmenims. Naudojant tiek privai, tiek valstybin ems kio paskirties em, ems kio naudmenos turi bti saugomos, kad dirvoemis nebt nualintas, paveiktas vjo ir vandens erozijos, em neapaugt krmais ar miku, nesupelkt ar kitaip nepablogt jos kins savybs. Dirvoemio apsauga turi bti utikrinama ir naudojant em kaip teritorin baz vairiems kio objektams idstyti. Tokiu atveju ems savininkai ir naudotojai, atlikdami statybas, naudingj ikasen ir kitokius darbus, kurie gali paeisti dirvoem, privalo isaugoti dirvoem ir panaudoti j ems kio paskirties ems gerinimui ar paeistos ems rekultivavimui. Eksploatuojant kins veiklos objektus privaloma neterti dirvoemio atliekomis, naftos produktais, nutekamaisiais vandenimis ir pan. Dirvoemio ir aplinkos apsaugos tikslais yra reguliuojamas mineralini tr ir vairi chemini mediag (herbicid, pesticid, augimo stimuliatori) naudojimas. Svarbi dirvoemio apsaugos priemon yra kova su piktolmis, augal ligomis, kurias taip pat turi gyvendinti ems savininkai ir naudotojai. 405

APLINKOS APSAUGOS TEIS

4.3. LAUKINS AUGALIJOS APSAUGA

Laukin augalija - tai gamtoje natraliai augantys augalai, grybai ir j bendrijos. Augalija yra svarbiausia grandis biosferos mediag ir energijos apykaitoje. Valstyb teiss norm pagalba siekia taip sureguliuoti laukins augalijos apsaugos ir naudojimo santykius, kad bt isaugota laukins augalijos ri vairov, utikrintas racionalus jos naudojimas, atkrimas, apsauga, genetini itekli isaugojimas. Laukin augalija pagal teisin reim nra vienalyt, todl pagal tai j galima suskirstyti taip: mikas; kita laukin augalija (nesumedjusi augalija, natrali pievin augalija, vaistiniai ir telkini augalai, grybai ir kt.); saugotini eldiniai (mediai, krmai), augantys ne miko emje; reti ar nykstantys augalai, gryb rys ir bendrijos. 1999 m. birelio 15 d. buvo priimtas Laukins augalijos statymas, skirtas laukins augalijos apsaugos, naudojimo ir atkrimo santykiams sureguliuoti. is statymas netaikomas medienos itekliams, kuri apsauga, naudojimas ir atkrimas nustatytas Mik statyme, retoms ir nykstanioms augal ir gryb rims bei bendrijoms ir kultrins kilms augalams. Laukins augalijos statyme yra tvirtinta, kad laukins augalijos apsauga organizuojama ir vykdoma pagal iuos principus: isaugoma visa Lietuvos gamtai bding augal, gryb ri ir bendrij vairov; ribojamas sunkiai beatsikuriani bei didel paklaus turini augal itekli naudojimas; isaugomi pakankami augalijos ri populiacij dydiai; atkuriamos paeistos laukins augalijos augaviets; mainamas laukinei augalijai daromas poveikis atliekant ems, mik darbus bei vykdant kit kin veikl. statyme taip pat yra nustatyta, kad laukins augalijos apsauga yra utikrinama steigiant saugomas teritorijas, gyvendinant alies kio pltros programose, teritorij planavimo dokumentuose (emtvarkos, mikotvarkos, vandentvarkos ir kt.) numatytas priemones laukins augalijos plotams isaugoti ribojant laukins augalijos itekli naudojim. Laukins augalijos statyme taip pat reikalaujama, kad planuojant ir vykdant statybas, diegiant naujas technologijas, naudojant chemines mediagas, mineralines tras turi bti utikrinama laukins augalijos apsauga, nedaroma ala moni sveikatai. statyme yra iskirtos ios laukins augalijos naudojimo rys: laukini skl, laukini vaisi rinkimas, gryb rinkimas, laukini vaistini augal aliavos, technini augal (kimin, nendri, gluosni) rinkimas, ganiava ir kt. Laukins augalijos naudotojais gali bti fiziniai ir juridiniai asmenys. ems, miko, vandens savininkai, valdytojai, naudotojai laukins augalijos itekliais gali naudotis patys arba leisti jais naudotis kitiems asmenims. Tam tikr laukini augal gausumas gali bti ribojamas siekiant ivengti j daromos alos ems, mik itekliams, vandens telkiniams ir 1.1. Atskirais teiss aktais, bendromis statymo nuostatomis remiantis yra reguliuojamas atskir laukins augalijos itekli naudojimas. Toks aktas, pavyzdiui, yra 2000 m. balandio 27 d. aplinkos ministro sakymu patvirtinta Laukins augalijos itekli naudojimo tvarka". Jame numatyta leidim naudoti laukins augalijos iteklius idavimo tvarka, sureguliuotas atskir augalijos ri naudojimas. Mik apsaugos, naudojimo, atkrimo ir kiti su racionaliu mik kio tvarkymu susij santykiai reguliuojami Mik statymu, priimtu 1994 m. lapkriio 24 d. (nauja 406

Atskir aplinkos objekt apsaugos teisimo reguliavimo pagrindai

redakcija - 2001 m. balandio 10 d.). Mik statyme Lietuvos Respublikos mikai yra suskirstyti keturias grupes: rezervatinius, specialios paskirties (ekosistem apsaugos ir rekreacinius), apsauginius ir kinius. Atsivelgiant tai, koks yra mikas, yra nustatomas jo apsaugos ir naudojimo reimas. Mik kio politikos kryptis nustato Seimas. Aplinkos ministerija atlieka mik kio valstybinio valdymo funkcij. Mik statyme iskirtos tokios miko naudojimo rys: medienos ir kit miko produkt ruoa bei mik naudojimas poilsiui, moksliniams tyrimams, mokymui, medioklei, bitininkystei, namini gyvuli ganymui, gamtini kompleks apsaugai ir kitiems statymams neprietaraujantiems tikslams. Mik statyme apibrtos mik savinink, valdytoj ir naudotoj pareigos ir teiss naudojant mik, tvirtinta fizini asmen teis laisvai lankytis mikuose (iskyrus rezervat, specialios paskirties objekt mikus, kuriuose tai apribota kit statym). Miko naudotojai gali bti juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie teiss akt nustatyta tvarka gijo miko ir miko itekli naudojimo teis. Medienos ir kit miko itekli ruoai yra reikalingas leidimas, kuriuos iduoda region aplinkos apsaugos departamentai. Privai mik tvarkym, naudojim ir atkrim, be Mik statymo, reguliuoja ir specialus teiss aktas - Privai mik tvarkymo ir naudojimo nuostatai, patvirtinti Vyriausybs 1997 m. liepos 24 d. nutarimu (galioja 2004 m. gegus 26 d. redakcija). Mik statyme ir kituose teiss aktuose daug dmesio skiriama mik apsaugai. Teiss normos pareigoja visus mik savininkus, valdytojus ir naudotojus racionaliai naudoti mik, j saugoti, atkurti. Mik statyme yra tvirtinta, kad mikai saugomi nuo savavaliko kirtimo, naudojimo tvarkos paeidimo, grobstymo, miko terimo, iuklinimo, namini ir laukini gyvn daromos alos. Labai daug alos mikams padaro gaisrai, todl yra reikalaujama, kad mikuose bt sukurta ir palaikoma vientisa valstybini priegaisrini priemoni sistema. 1995 m. balandio 7 d. yra patvirtintos Mik priegaisrins apsaugos taisykls, kuriose tvirtinti mik apsaugos nuo gaisr reikalavimai, privalomi visiems mik savininkams, valdytojams ir naudotojams. Mikus aloja daugyb kenkj. Viena pagrindini kovos su jais priemoni -geros sanitarins miko bkls palaikymas. 2001 m. birelio 20 d. yra patvirtintos miko sanitarins apsaugos taisykls, kuriose surayti pagrindiniai reikalavimai, kad mikai bt apsaugoti nuo kenksming faktori. Saugant mikus nuo gyvuli ir vri daromos alos yra ribojama ganiava miko emse, reguliuojamas vri skaiius, imamasi biotechnini ir kit priemoni. Viena opiausi problem - miko apsauga nuo kenksmingos taros. Nuo jos saugant mikus vis pirma turi bti laikomasi bendr Aplinkos apsaugos statymo reikalavim. kio subjektai, kurie ruoiasi eksploatuoti taros altinius, turi vertinti j poveik aplinkai, kartu ir mikui. Jie turi laikytis teral imetimo slyg ir normatyv, kurie nustatomi atsivelgiant ir mik apsaugos reikalavimus. Saugant mikus nuo savavalik kirtim yra numatyta administracin, baudiamoji ir materialin atsakomyb. Saugomos augal, gryb rys ir bendrijos - tai natraliai augani augal, gryb rys, j bendrijos, kurios yra paeidiamos, nykstanios, retos ir kurios yra raytos Ypa saugom ri sra, Raudonj knyg ir Europos Bendrijos ri sra. J apsaug reguliuoja Saugom gyvn, augal, gryb ri ir bendrij statymas. Siame statyme svarbiausia, kad tvirtinti saugom ri ir bendrij apsaugos
407

APLINKOS APSAUGOS TEISE

principai, tokie kaip absoliuios apsaugos, reprezentatyvios apsaugos ir teritorins apsaugos principai. Jame taip pat yra nustatyta, kad ret ri ir bendrij apsauga yra utikrinama tokiomis priemonmis: saugant visus ret ri individus, j augavietes, kontroliuojant j naudojim; steigiant saugomas teritorijas; tiriant j bkl; kuriant informavimo apie ret ri bkl sistem ir pan. statyme yra apibrtas saugom ri statusas, reguliuojama Raudonosios knygos, Ypa saugom ri srao, Europos Bendrijos ri srao sudarymo ir tvirtinimo tvarka. Saugotinais eldiniais, auganiais ne miko emje, yra laikoma: eldiniai, augantys miest, miesteli, kaim, sodinink bendrij bendro naudojimo teritorijose bei privaiose valdose miestuose ir miesteliuose, iskyrus privaias nam valdas ir sodinink bendrij privaius sklypus; eldiniai, augantys saugomose teritorijose; eldiniai, augantys keli juostose bei keli ir geleinkeli apsaugos zonose, vandens telkini pakrai juostose, ir kai kurie kiti vertingi eldiniai. J apsaug, tvarkym, prieir reguliuoja aplinkos ministro 2003 m. gruodio 19 d. sakymu patvirtinta Saugotin eldini, augani ne miesto emje, apsaugos, prieiros, tvarkymo ir nuostoli juos sunaikinus ar sualojus atlyginimo tvarka. Ten yra nustatyta, kad saugomus eldinius priiri ir tvarko ems ar eldini valdytojai, savininkai ir naudotojai. Leidimus kirsti, pertvarkyti ar perkelti saugomus eldinius iduoda savivaldos institucija, suderinusi su rajono (miesto) aplinkos apsaugos agentra. U savavalik eldini naikinim numatyta administracin atsakomyb, be to, turi bti atlyginta ir padaryta ala.

4.4. LAUKINS GYVNIJOS APSAUGA

Laukin gyvnija - tai laisvje ar nelaisvje gyvenani laukini bestuburi ir stuburini gyvn visuma. Laukin gyvnija yra viena sudtingiausi ir specifikiausi ekosistemos dali. kin mogaus veikla daro didel tak laukinei gyvnijai. Yra pastebtas toks dsningumas - kuo greiiau vystosi visuomen, tuo spariau nyksta laukin gyvnija. Teiss normos, kuriose tvirtintos laukins gyvnijos apsaugos priemons, skirstomos normas, skirtas gyvnijos gyvenamajai aplinkai apsaugoti, ir normas, reguliuojanias laukins gyvnijos naudojim. Pagrindiniu statymu, reguliuojaniu laukins gyvnijos apsaugos ir naudojimo santykius, yra Laukins gyvnijos statymas, priimtas 1997 m. lapkriio 6 d. (nauja redakcija priimta 2001 m. gruodio 11 d.). statyme yra tvirtinta, kad laisvje gyvenantys laukiniai gyvnai nuosavybs teise priklauso valstybei, yra apibrta Vyriausybs, Aplinkos ministerijos, savivaldybi kompetencija reglamentuojant laukins gyvnijos apsaug ir jos itekli naudojim. Jame daug dmesio skirta tokiam laukins gyvnijos itekli naudojimui, kuris utikrint laukins gyvnijos apsaug. statyme tvirtintos tokios gyvnijos naudojimo rys: mediojimas, vejojimas, mediojimo ir vejojimo objektams nepriklausani laukini gyvn gaudymas ir rinkimas, laukini gyvn naudojimas mokslo, kultros, vietimo, aukljimo ir estetikos tikslams, naudojimas zoologinms kolekcijoms sudaryti, j pamimas globos ir gydymo tikslais, laukini gyvn gausos reguliavimas. Naudotis laukins gyvnijos itekliais mediojant ir vejojant galima tik turint nustatyta tvarka iduot leidim. Kitomis jau nurodytomis gyvnijos naudojimo rimis galima naudotis laisvai, laikantis teiss akt nustatyt apsaugos reikalavim.

408

Atskir aplinkos objekt apsaugos teisinio reguliavimo pagrindai

Laukins gyvnijos statymas, reguliuodamas jos apsaug, vis pirma reikalauja, kad asmenys, kurie veriasi kine veikla, laikytsi mikotvarkos, emtvarkos ir vandentvarkos projekt reikalavim, utikrint, kad dl j pltojamos kins veiklos nebus neigiamo poveikio laukinei gyvnijai arba jis bus minimalus. Turi bti atliekamas planuojamos kins veiklos poveikio aplinkai vertinimas, numatomos neigiamos kins veiklos poveikio sumainimo ir kompensavimo priemons. Saugant laukin gyvnij plaiai naudojamos tokios priemons: saugom teritorij (rezervat, draustini ir kt.) steigimas, organizuojami moksliniai gyvnijos apsaugos tyrimai, siekiama isaugoti genofondus ir palaikyti ri populiacij minimalius dydius, reguliuojama laukini gyvn gausa. Laukins gyvnijos statyme tvirtintos laukins gyvnijos apsaug ir jos itekli naudojim reguliuojanios nuostatos. Be to, dar yra mediojamosios gyvnijos ir uv itekli apsaug ir naudojim reguliuojantys statymai bei kiti teiss aktai. Mediojamosios gyvnijos apsaug ir racional naudojim reguliuoja Mediokls statymas, priimtas 2002 m. birelio 20 d. statyme apibrta Vyriausybs, Aplinkos ministerijos, apskrities virininko ir savivaldos institucij bei mediotoj visuomenini organizacij kompetencija reglamentuojant mediokl, nustatyta mediokls plot vienet formavimo ir teiss naudotis juose esaniais mediojamj gyvn itekliais suteikimo tvarka, plot naudotoj pareigos saugant ir naudojant iuos iteklius, teiss medioti suteikimo ir mediotojo bilieto idavimo tvarka ir kt. Mediojamj gyvn ri sra, i gyvn leidiamus mediokls terminus, leidiamus mediokls bdus ir j taikymo terminus, draudiamus ir leidiamus naudoti rankius, mediojamj gyvn, kuri mediokl yra ribojama, sra, sumediojimo limit nustatymo tvark reguliuoja Mediokls Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykls, patvirtintos aplinkos ministro sakymu, priimtu 2002 m. rugsjo 30 d. uv itekli apsaugos, atkrimo, vejybos reguliavimo santykius reguliuoja uvininkysts statymas, priimtas 2000 m. birelio 27 d. Jame yra apibrti uvininkysts vandens telkiniai ir tvirtintos j apsaugos priemons, nustatyta, kas yra laikoma versline, mgjika ir kita (specialia) vejyba, vejybos teiss suteikimo ir pasibaigimo pagrindai ir tvarka. Siekiant apsaugoti uv iteklius, utikrinti tausojani vejyb yra taikomos tokios vejybos reguliavimo priemons: vejybos draudimas arba ribojimas tam tikru laiku arba tam tikrose vietose, atskir ri uv vejybos udraudimas arba sugavimo limit nustatymas; leidiam vejybos ranki, j kiekio ir vejybos bd nustatymas; vejybos laiv skaiiaus ir tipo nustatymas; minimalaus gaudom uv dydio nustatymas. ios uv itekli apsaugos ir vejybos reguliavimo priemons yra tvirtintos atitinkamose vejybos ir uv itekli apsaugos taisyklse. Verslin vejyb reguliuoja vejybos ir uv itekli apsaugos Lietuvos vandenyse taisykls, patvirtintos 1995 m. birelio 20 d., vejybos ir uv itekli apsaugos Lietuvos Respublikos ekonominje zonoje Baltijos jroje taisykls, patvirtintos 1995 m. vasario 2 d. Mgjik kl reguliuoja Mgjikos kls ir uv apsaugos taisykls, patvirtintos 2002 m. gegus 16 d. vejyb privaiuose vandens telkiniuose reguliuoja Laikinieji vejybos ir uv itekli apsaugos privaiuose vandens telkiniuose nuostatai, patvirtinti 1995 m. spalio 17 d.

409

APLINKOS APSAUGOS TEISE

4.5. SAUGOM TERITORIJ APSAUGA

Pagal 1993 m. lapkriio 9 d. priimt Saugom teritorij statym (nauja redakcija 2001 m. gruodio 4 d.) saugomos teritorijos - tai sausumos ir(ar) vandens plotai nustatytomis aikiomis ribomis, turintys paintin mokslin, ekologin, kultrin ar kitoki vert ir kuriems teiss aktais nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo reimas (tvarka). Saugom teritorij sistem sudaro ios teritorij kategorijos: 1. Konservacins apsaugos prioriteto teritorijos. Jose saugomi unikals arba tipiki gamtinio ar kultrinio kratovaizdio kompleksai bei objektai ir biologin vairov. Tai rezervatai, draustiniai, paveldo objektai. 2. Atkuriamosios apsaugos prioriteto teritorijos. Jose saugomi, palaikomi, atkuriami, gausinami bei ribotai naudojami veiklai ir visuomenei svarbs gamtos itekliai. iai kategorijai priklauso atkuriamieji ir gamtiniai sklypai. 3. Ekologins apsaugos prioriteto (apsauganios) teritorijos. Tai ekologins apsaugos zonos, kuriose nustatomi veiklos apribojimai, norint apsaugoti gretimas teritorijas ir objektus. 4. Kompleksins saugomos teritorijos. Tai gamtiniu ir(ar) kultriniu vientisumu pasiyminios teritorijos. iai kategorijai priskiriami valstybiniai (nacionaliniai ir regioniniai) parkai, biosferos stebsenos (monitoringo) teritorijos - biosferos rezervatai ir poligonai. Valstybinius rezervatus ir valstybinius parkus steigia Seimas Vyriausybs teikimu. Rezervatines apyrubes (nedidelio ploto rezervatus), valstybinius draustinius, biosferos rezervatus steigia Vyriausyb. Gamtos paveldo objektus (saugomus kratovaizdio objektus) saugomais skelbia Aplinkos ministerija. Savivaldybi tarybos nustatyta tvarka galima steigti savivaldybi draustinius ir paveldo objektus. Veikl saugomose teritorijose reglamentuoja Saugom teritorij statymas ir kiti statymai, taip pat atskir saugom teritorij nuostatai, reglamentai, planavimo dokumentai, apsaugos sutartys. Saugom teritorij apsaug ir tvarkym organizuoja Valstybin saugom teritorij tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Konkrei saugom teritorij apsaugos ir naudojimo reimas priklauso nuo jos steigimo tiksl. Rezervatuose yra saugomas visas gamtinis kompleksas ir juose yra leidiama tik j tikslus atitinkanti veikla (moksliniai tyrimai, stebjimas, paeist viet atkrimas, rezervato veiklai reikaling statini statyba). Kita kin veikla rezervatuose yra draudiama. Rezervat apsaug utikrina rezervat direkcijos. Draustiniai steigiami norint isaugoti atskirus gamtos kompleksus ar objektus. Juose kin veikla yra nenutraukiama, tik neleidiama ar ribojama veikla, galinti pakenkti saugomiems objektams. U draustini apsaug atsakingi emi savininkai, valdytojai ir naudotojai. Valstybiniai parkai (nacionaliniai ir regioniniai) yra steigiami nacionalins ar regionins svarbos gamtinms ir kultrinms ekosistemoms saugoti ir tvarkyti, j rekreaciniam bei kiniam naudojimui reglamentuoti. Valstybiniuose parkuose yra iskiriamos konservacins (rezervatai, draustiniai), ekologins apsaugos, rekreacins, kins ir kitos zonos, kurioms yra nustatomas atitinkamas apsaugos reimas. 410

Atskir aplinkos objekt apsaugos teisinio reguliavimo pagrindai

Veikl valstybiniuose parkuose organizuoja park direkcijos. Jos atsako u park apsaug, kontroliuoja, kad kiti subjektai, vykdantys kin veikl park teritorijose, laikytsi j apsaugos reikalavim. Paveldo objektai - tai atskiri gamtos objektai, kratovaizdio elementai (rieduliai, altiniai, kriokliai, kalvos, mediai ir 1.1.), kuriems nustatytas specialus reimas. Paveldo objekt teritorijose draudiama kasti, arti em, statyti statinius, nesusijusius su j tvarkymu. U j apsaug atsako emi savininkai, valdytojai, naudotojai.

4.6. VANDENS APSAUGA

Vanduo - aplinkos dalis, apimanti Lietuvos Respublikos paviriniuose ir poeminiuose vandens telkiniuose esant vanden. Vandens telkiniai nuosavybs teise gali priklausyti valstybei ir fiziniams ar juridiniams asmenims. Valstybei iimtins nuosavybs teise priklauso poeminiai vandens telkiniai ir valstybins reikms vandens telkiniai, kuri sra tvirtina Vyriausyb. Pagrindinis specialus statymas, kuriuo reguliuojama vandens apsauga, valdymas, naudojimas ir kuriame nustatyti vandens telkini savininkai, vandens naudotoj teiss bei pareigos ir reguliuojami kiti su vandens apsauga ir naudojimusi susij santykiai, yra Vandens statymas, priimtas 1997 m. spalio 1 d. Pagal Vandens statym vandens naudotojai yra juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie: naudoja vanden nuosavybs teiss vandens telkin pagrindu ar nuomos sutarties pagrindu; ima i vandens telkini vanden ir(ar) ileidia nuotekas; naudoja vandens telkinyje esant vanden hidroenergetikos, laivybos, uvininkysts, kio ar kitoms reikmms, kurioms patenkinti reikalingas leidimas. Valstybei nuosavybs teise priklausantys paviriniai vandens telkiniai, laikantis teiss akt nustatytos tvarkos, gali bti laisvai naudojami rekreacijai, vandens sportui ir plaukioti valtimis be vidaus degimo varikli. Laisvai naudoti galima ir vanden imant iki 10 kubini metr per par (iskyrus prekyb vandeniu), taip pat avarijoms ar stichinms nelaimms likviduoti. Kitais atvejais vanden naudoti galima turint gamtos itekli naudojimo leidim, kuriame nustatytos vandens naudojimo slygos ir apsaugos reikalavimai. Vandens telkini savininkai vanden, laikydamiesi teiss akt nustatyt slyg, gali naudoti be gamtos itekli naudojimo leidimo. Vanduo gali bti naudojamas gyventojams aprpinti geriamuoju vandeniu, rekreacijai, sportui, ems kio, pramons bei kitoms kins veiklos reikmms, laivybai, energetikai, uvininkystei, nuotekoms ileisti ir kitoms reikmms. Atsivelgiant tai, kokioje veiklos srityje yra naudojamas vanduo, priklauso ir vandens naudotojams keliami reikalavimai, j pareigos ir teiss. Taiau visais atvejais yra keliamas reikalavimas utikrinti vandens apsaug. Vandens apsaugos tikslas yra utikrinti ger pavirinio ir poeminio vandens bkl. io tikslo siekiama naudojant vairias teisines, organizacines, technines ir kitokias priemones. Vis pirma yra reikalaujama, kad kin veikla bt organizuojama ir atliekama taip, kad daryt kuo maesn neigiam poveik vandens telkinio bklei, krant pastovumui. kins veiklos objekt, galini neigiamai veikti vandens telkinio bkl, planavimo, projektavimo, statybos bei naudojimo metu turi bti numatomos ir gyvendinamos priemons, utikrinanios vanden apsaug nuo terimo ir j racional naudojim. Jeigu kin veikla vykdoma paeidiant van411

APLINKOS APSAUGOS TEISE

dens apsaugos reikalavimus, ji gali bti sustabdyta arba apribota statym nustatyta tvarka. Ypa grieti reikalavimai yra keliami naudojant pavirinius vandens telkinius nuotekoms ileisti. Ileidiamos nuotekos negali viryti nustatyt ileidiamj teral normatyv. Jas leidiama ileisti, jei tai nekenkia vandens apsaugai. Draudiama ileisti nuotekas poeminius vandens telkinius, ertmes, smegduobes. Siekiant apsaugoti vandens telkinius ir aplink, yra patvirtinti Aplinkosaugos reikalavimai nuotekoms tvarkyti, Vandens taros pavojingomis mediagomis mainimo taisykls. Viena i svarbi vandens telkini apsaugos priemoni yra vandens telkini apsaugos zon ir pakrani apsaugos juost nustatymas. Jas nustaius sumainama galimyb patekti vandens telkinius pavojingoms mediagoms (troms, pesticidams, naftos produktams), apsaugomi vandens telkiniai nuo erozijos, utikrinamas vandens telkini pakrani ekosistemos stabilumas, apsaugomas pakrani natralus kratovaizdis. Taigi yra patvirtintos Pavirinio vandens telkini apsaugos zon ir pakrani apsaugos juost nustatymo taisykls. Jros aplinkos apsaugos priemons yra tvirtintos Jros aplinkos apsaugos statyme, priimtame 1997 m. lapkriio 13 d. is statymas yra taikomas: Lietuvos Respublikos laivams ir laivams, esantiems Lietuvos Respublikos vidaus ir teritoriniuose vandenyse; usienio laivams, esantiems u Lietuvos Respublikos teritorini vanden ribos tiek, kiek tai leidia tarptautin teis; Lietuvos Respublikos sausumos ir jros rajone esantiems taros altiniams ir veiklai, kuri gali daryti neigiam poveik jros aplinkai.

5. TEISIN ATSAKOMYB U APLINKOS APSAUGOS STATYM PAEIDIM

Valstyb, statyme tvirtindama vienokius ar kitokius aplinkos apsaugos reikalavimus, skatina tik tok elges, kuris atitinka ar bent neprietarauja tiems reikalavimams. Paeidus aplinkos apsaugos reikalavimus, kalti asmenys yra traukiami teisinn atsakomybn. Teisin atsakomyb u aplinkos apsaugos statym paeidim - tai statym nustatyt valstybs prievartos priemoni taikymas aplinkos apsaugos statym paeidjams, siekiant juos nubausti, taip pat ukirsti keli naujiems paeidimams ir paalinti atsiradusias neigiamas pasekmes. Teisins atsakomybs pagrindas - tai kaltas neteistas elgesys (veikimas ar neveikimas), kuriuo paeidiami aplinkos apsaugos reikalavimai ir u kuriuos yra numatyta teisin atsakomyb. Tam, kad atsirast teisins atsakomybs santykiai, turi bti: teiss aktais tvirtinti atitinkami aplinkos apsaugos reikalavimai; padarytas toki teiss akt paeidimas; teiss normos, kuriose numatyta teisin atsakomyb u tokius paeidimus. Aplinkos apsaugos statym paeidimai yra labai vairs, kaip vairs ir j objektai, paeidimo padarymo tikslai, bdai, pavojingumo laipsnis ir 1.1., todl jie gali bti vairiai klasifikuojami. Pagal teisins atsakomybs, taikomos u aplinkos apsaugos statym paeidim, ris yra skiriami administraciniai nusiengimai, nusikaltimai, civiliniai deliktai. Pagal paeidimo objekt yra iskiriami paeidimai, padaryti aplinkos, dirvos, augalijos, gyvnijos, aplinkos oro ir kitose srityse. 412

Teisin atsakomyb u aplinkos apsaugos statym paeidim

Administracin atsakomyb u aplinkos apsaugos statym paeidim yra taikoma tais atvejais, kai yra padaromas administracinis teiss paeidimas (nusiengimas). Administracin atsakomyb u tokius paeidimus yra numatyta Administracini teiss paeidim kodekse. Administracinius teiss paeidimus, u kuriuos ATPK numatyta administracin atsakomyb, galima suskirstyti kelet grupi: 1) administraciniai teiss paeidimai, kuriais ksinamasi gamtos itekli nuosavyb (savavalikas ems, miko ir vandens telkini umimas bei naudojimas; ems gelmi ar gyvnijos nuosavybs teiss paeidimas); 2) administraciniai teiss paeidimai aplinkos apsaugos srityje (aplinkos apsaugos priemoni negyvendinimas, kins ar kitokios veiklos vykdymas paeidiant aplinkos apsaugos reikalavimus, aplinkos terimas nuodingomis, radioaktyviosiomis buities ar gamybos atliekomis, ekologins informacijos nuslpimas, aplinkos apsaugos kontrol vykdani pareign teist nurodym nevykdymas ir kt.); 3) administraciniai teiss paeidimai atskir gamtos itekli naudojimo ir apsaugos srityje (dirvoemio apsaugos, ems gelmi naudojimo ir apsaugos, vandens apsaugos, jros aplinkos apsaugos reikalavim paeidimas; savavalikas medi ir krm kirtimas miko emje; miko itekli naudojimo taisykli paeidimas; Lietuvos Raudonj knyg rayt ri augal naikinimas; teriani mediag imetimas aplinkos or; mediokls ir vejybos taisykli paeidimas ir kt.). Administracini teiss paeidim, padaryt aplinkos apsaugos srityje, subjektai gali bti asmenys, tarp j ir pareignai. Paymtina, kad kai kuri paeidim subjektai gali bti tik pareignai, kuri pareigas eina aplinkos apsaugos priemoni gyvendinimas ir kurie i pareig nevykdo (pvz., patvirtina projektin dokumentacij, kurioje nenurodytos aplinkos apsaugos priemons arba nuslepia ekologin informacij). U nagrinjamus administracins teiss paeidimus gali bti taikomos tokios administracins nuobaudos: spjimas; bauda; specialios teiss (medioti, vejoti) atmimas; daikto, kuris buvo paeidimo padarymo rankiu ar objektu, konfiskavimas; nualinimas nuo darbo (pareig). Aplinkos apsaugos statym paeidim administracines bylas savo kompetencijos ribose nagrinja ir nuobaudas skiria vairios institucijos: rajon (miest) apylinks teismai, aplinkos apsaugos organai (valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai), valstybiniai mik ir saugom teritorij organai (valstybiniai mik ir saugom teritorij pareignai), valstybins priegaisrins prieiros organai, policija, Lietuvos geologijos tarnyba ir kt. Baudiamoji atsakomyb yra taikoma u tokius aplinkos apsaugos ir gamtos itekli naudojimo statym paeidimus, kurie sukl sunkius padarinius aplinkai ar padar didel al gyvajai gamtai. Jeigu tokie paeidimai sukl nesunkius padarinius ar buvo padaryta nedidel ala, tokia veika laikoma baudiamuoju nusiengimu. Pagal BK baudiamoji atsakomyb atsiranda, kai padaromi tokie nusikaltimai: aplinkos apsaugos arba gamtos itekli naudojimo taisykli paeidimas, jei dl to buvo padaryta didel ala gyvnijai ar augmenijai ar kilo kiti sunks padariniai aplinkai (jei tokia veika sukl nesunkius padarinius ar buvo padaryta nedidel ala, ji laikoma baudiamuoju nusiengimu); saugom teritorij ar saugom gamtos objekt sunaikinimas; neteistas mediojimas ir vejojimas, jei dl to padaryta didel ala gyvnijai; neteistas miko kirtimas ar pelki naikinimas. Augal rinkimas ar naikinimas neturint leidimo, kai jis yra btinas, yra baudiamasis nusiengi413

APLINKOS APSAUGOS TEISE

mas. Paymtina, kad u ias veikas, iskyrus neteist mediojim ir vejojim, neteist augal rinkim ar naikinim, atsako ir juridinis asmuo. Aplinkos apsaugos statym paeidimai neretai yra susij su alos aplinkai ar atskiriems gamtos itekliams padarymu. Tokiais atvejais yra taikoma materialin atsakomyb. Aplinkos apsaugos statyme yra tvirtinta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, neteistai padar alos aplinkai, moni sveikatai ir gyvybei, kit juridini ir fizini asmen turtui bei interesams, privalo atlyginti visus nuostolius ir, esant galimybei, atstatyti aplinkos objekto bkl. alos aplinkai ar atskiriems jos objektams padarymo atveju nuostoliai yra atlyginami naudojant kaini ar nuostoli sudjimo metodus. kaini metodo esm ta, kad nuostoliai yra atlyginami pagal norminiuose aktuose nustatytas tvirtas pinig sumas (kainius). Pavyzdiui, ala, padaryta uv itekliams, yra atlyginama pagal Vyriausybs 1999 m. kovo 31d. nutarimu patvirtintus Juridini ir fizini asmen padarytos alos neteistai sunaikinus ar neteistai sugavus uvis ir kitus vandens gyvnus skaiiavimo kainius, o fizini ir juridini asmen neteista veika mikuose, padarytos alos aplinkai ir miko valdytoj, savinink ir naudotoj mikui atlyginimo dydiai yra nustatyti Vyriausybs nutarimu, priimtu 2002 m. balandio 12 d. Pagal i anksto nustatytus kainius yra apskaiiuojami nuostoliai, padaryti laisvje gyvenaniai laukinei gyvnijai, laukinei augalijai ir pan. Nuostoli sudjimo metodo esm ta, kad atlygintin nuostoli suma nustatoma pagal patvirtintas metodikas sudjus nuostoli sumas, apskaiiuotas pagal tam tikrus rodiklius. Pavyzdiui, pagal aplinkos ministro 2002 m. rugsjo 9 d. patvirtint Aplinkai padarytos alos dydi apskaiiavimo metodik yra skaiiuojama padaryta ala uterus vandens telkinius, ems paviri ar gilesnius jos sluoksnius, aplinkos or. Iekinius dl alos, padarytos paeidus aplinkos apsaugos statymus, pateikia Aplinkos ministerijos ir kiti galioti pareignai.

414

PAGRINDINES SVOKOS
Valstybs aplinkosaugin funkcija - tai kompleksas tiksling ir tarpusavyje susijusi valstybs gyvendinam priemoni, siekiant utikrinti racional gamtos itekli naudojim, apsaugoti gamtin aplink nuo neigiamo antropogeninio poveikio ir garantuoti mogaus ir pilieio prigimtin teis gyventi varioje ir sveikoje aplinkoje. Aplinkos apsaugos teis - teiss norm, reguliuojani aplinkos, kaip vieningos visumos, ir atskir jos sudtini dali apsaugos ir naudojimo santykius, sistema. Teritorij planavimas - nustatyta procedra teritorijos vystymo bendrai erdvinei koncepcijai, ems naudojimo prioritetams, aplinkosaugos, paminklosaugos ir kitoms slygoms nustatyti, ems, miko ir vandens naudmen, gyvenamj vietovi, gamybos bei infrastruktros sistemai formuoti, gyventoj uimtumui reguliuoti, fizini ir juridini asmen veiklos pltojimo teisms teritorijoje nustatyti. Poveikio aplinkai vertinimas - tai planuojamos kins veiklos (nauj statini statybos, jau esam rekonstravimo, nauj technologij diegimo, technologins rangos modernizavimo ir 1.1.) ir jos sukeliam padarini aplinkai vertinimas. Atliek tvarkymas - atliek surinkimo, veimo, naudojimo ir alinimo veikla, taip pat atliek tvarkymo veiklos prieira bei atliek alinimo viet prieira po j udarymo. Aplinkos apsaugos normatyvas - nustatyta tvarka teisintos kins ar kitokios veiklos poveikio aplinkai leistinos ribos. Aplinkos apsaugos standartas - nustatyta tvarka parengtas ir patvirtintas normatyvinis dokumentas, kuriame tvirtintos bendro ir daugkartinio naudojimo aplinkos apsaugos taisykls, principai ir charakteristikos. Saugomos teritorijos - sausumos ir (ar) vandens plotai nustatytomis aikiomis ribomis, kurie turi paintin mokslin, ekologin, kultrin ar kitoki vert ir kuriems teiss akt nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo reimas (tvarka).

KLAUSIMAI
1. Kas yra neigiamas antropogeninis poveikis gamtai? 2. Kaip galima bt sugrupuoti aplinkos apsaugos teiss altinius? 3. Kokios yra Seimo ir Vyriausybs funkcijos utikrinant aplinkos apsaug? 4. Apibdinkite valstybini aplinkos apsaugos inspektori funkcijas. 5. Kokios yra teritorij planavimo rys? 6. Kaip gauti gamtos itekli naudojimo leidim? 7. Kas sudaro ekonomin aplinkos apsaugos mechanizm? 8. Kaip valdoma oro tara Lietuvoje? 415

APLINKOS APSAUGOS TEIS

9. Kokie teiss aktai saugo laukin augalij Lietuvoje? 10. Kokie teiss aktai saugo laukin gyvnij Lietuvoje? 11. Kokia atsakomyb gresia u aplinkos apsaugos reikalavim nesilaikym?

UDUOTYS
1. Nubraiykite valstybinio aplinkos apsaugos valdymo organizacins struktros schem. 2. Sudarykite lentel, kurioje bt matomi rezervat, draustini, valstybini park ir paveldo objekt panaumai ir skirtumai? 3. Suskirstykite atskiras ris administracinius teiss paeidimus, kuriais daroma ala aplinkos apsaugai arba keliamas pavojus aplinkos apsaugos tvarkai.

DEVINTAS SKYRIUS

EMS TEIS

1. EMS TEISS AKA 1.1. EMS TEISS DALYKAS, METODAS, YPATUMAI. EMS TEISINIAI SANTYKIAI
ems teis, kaip ir kitas nacionalins teiss akas, charakterizuoja tam tikr poymi visuma: dalykas, metodas, ypatumai ir teisini santyki turinys. ems teiss dalykas yra visuomeniniai santykiai, kuriuos reguliuoja ir aikina i teiss aka. Taiau ems visuomeniniai santykiai yra labai vairs, nes daugiareikm yra ir pati ems svoka. Pirmiausia em yra suprantama kaip atitinkamos valstybs teritorijoje esantis ems pavirius, jos gelms, taip pat joje esantys mikai, vandens telkiniai, augmenija, gyvnija bei kiti gamtos objektai ir itekliai. Lietuvos teritorijos ribose esanti em ir su ja susij kiti gamtos objektai sudaro Lietuvos Respublikos ems fond. is fondas apima tiek privai, tiek valstybin em. Lietuvos Respublika, kaip suvereni valstyb, valstybin valdi vykdo visoje savo teritorijoje, teisikai reguliuoja ir tvarko tiek valstybin, tiek privai em. itaip siekiama utikrinti tinkam ir efektyv visos Lietuvos teritorijoje esanios ems naudojim, jos apsaug, taip pat suderinti vieuosius ir privaiuosius interesus. Taigi iuo poiriu ems teiss reguliavimo dalykas yra Lietuvos Respublikos ems fondo valstybinio valdymo, tvarkymo ir apsaugos santykiai. Antra vertus, mogaus (antropogenins) veiklos poiriu em yra nekilnojamasis turtas, pagrindin gamybos priemon ems ir mik kyje, teritorija kitoms kio akoms pltoti, gyvenamosioms vietovms, infrastruktros ir kitiems socialiniams objektams idstyti. Pagal ES valstybi teis ir Lietuvos CK 4.2 straipsnio 2 dal nekilnojamieji daiktai (t. y. turtas) yra ems sklypas ir su juo susij daiktai, kurie negali bti perkeliami i vienos vietos kit nepakeitus j paskirties ir i esms nesumainus j verts. Taiau em yra ypatingas nekilnojamasis turtas. Kitaip nei daiktai ar kitas turtas, em yra nesunaikinama ir turi ypating savyb atsinaujinti, atkurti savo naudingsias savybes. em suteikia gyvyb visai jos paviriuje esaniai augmenijai, iaugina derli, o tai sudaro slygas vystytis gyvnijai, tenkinti moni socialinius ir ekonominius poreikius. Pagaliau ems, kaip gamybos priemons, naudojimas priklauso ir nuo gamtini bei klimato slyg. ems santyki dalyviai negali elgtis su eme kaip su kitu turtu, j sunaikinti arba kitaip savavalikai nusprsti jos likim, nes tai paeist kit ems naudotoj, visuomens interesus bei aplinkosaugos reikalavimus. ems, kaip ypatingo nekilnojamojo turto, visuomeniniai santykiai yra i esms ems nuosavybs santykiai, kuriuose gyvendinamos ems savininko nuosavybs, naudojimo, disponavimo ir valdymo teiss bei kit asmen ir valstybs pareigos netrukdyti gyvendinti ias teises. 419

EMES TEISE

Taigi ems teiss dalykas yra dvejopo pobdio visuomeniniai santykiai: 1) privats ems nuosavybs, naudojimo, disponavimo ir valdymo santykiai; 2) vieieji Lietuvos Respublikos ems fondo valstybinio valdymo, tvarkymo ir apsaugos santykiai. ems teiss metodas rodo, kokiu bdu reguliuojami ems santykiai. Dvejopo pobdio ems santykiams reguliuoti yra naudojami ir skirtingi metodai. Privats ems santykiai yra reguliuojami privatinei arba civilinei teisei bdingu dispoziciniu - leidimo metodu, o vieieji ems santykiai reguliuojami vieajai teisei bdingu imperatyviniu draudimo bei galinimo metodu. Taiau reguliuojant sudtingus visuomeninius santykius abu ie metodai yra derinami tarpusavyje ir vienas kit papildo. ems santykiai, kaip minta, yra sudtingi visuomeniniai santykiai, dl to ir ems teiss metodas yra privatins ir vieosios teiss metod derinys. ems teiss ypatumai irykja ir palyginus j su kitomis teiss akomis. Labiausiai ems teis susijusi su aplinkosaugos teise, nes turi bendr reguliavimo objekt - ems paviri. ems savininkai, naudotojai ir valdytojai privalo ne tik tinkamai naudoti em, bet ir saugoti j, taip pat mikus, vandens augmenij, gyvnij ir kitus joje esanius gamtos objektus ir iteklius nuo niokojimo ir naikinimo, t. y. vykdyti aplinkosaugos reikalavimus. Tokius reikalavimus nustato ir j gyvendinimo priemones reguliuoja tiek ems, tiek aplinkosaugos teis. Taiau aplinkosaugos teis nereguliuoja ems santyki dalyvi kins veiklos, susijusios su ems nuosavybe, naudojimu, disponavimu ir valdymu, ir tuo skiriasi nuo ems teiss. ems teis yra susijusi ir su civiline teise. ems, kaip nekilnojamojo turto nuosavybs, naudojimo, disponavimo ir valdymo santykius tiek Lietuvoje, tiek daugelyje usienio valstybi reguliuoja civilin teis. ems turtini santyki dalyviams pirmiausia yra privalomos atitinkamos civilins teiss normos. Taiau, kaip minta, em yra ypatingas nekilnojamasis turtas, todl ir ems santyki dalyvi nuosavybs teiss yra labiau ribotos ir labiau reglamentuotos visuomens naudai negu kit turtini santyki dalyvi. ems turtini santyki dalyviai privalo naudoti em pagal jos tikslin paskirt, laikytis speciali ems ir miko naudojimo ir apsaugos slyg, servitut ir kit ribojim, taip pat speciali ems sandori sudarymo ir vykdymo reikalavim. Tokius reikalavimus nustato ir j gyvendinim reguliuoja ne civilin, bet ems teis. ems ir administracin teis sieja tai, kad valstybs institucij ir pareign nurodymai bei patvarkymai, kai jie veikia valstybs vardu, yra privalomi ir ems santyki dalyviams. Taiau administracin teis nereguliuoja valstybs funkcij, susijusi su speciali ems ir miko naudojimo slyg nustatymu, ems pamimu visuomens poreikiams, valstybiniu ems tvarkymu ir ems reformos vykdymu. Be to, kai valstybs institucijos arba pareignai valstybs vardu sudaro ems pardavimo, nuomos ar kitus sandorius, jie turi lygias teises su kita sandorio alimi. iuo atveju susiklosto ne administraciniai, bet ems santykiai, kuriuos reguliuoja ems teis. ems t e i s in i a i santykiai, kaip teisin kategorija, padeda isamiau suvokti ems esm ir jos praktin gyvendinim ms visuomenje. ems teisiniai santykiai susiklost tam tikru istoriniu laikotarpiu, irstant bendruomeninei santvarkai ir atsiradus privatinei nuosavybei, kai dar nebuvo nei valstybs, nei raytini statym. Pltojantis preki gamybai ir mainams i santyki dalyviai pripaino vieno asmens (ems savininko) teis parduoti em ar kit turt, o kito asmens (pirkjo) pareig sumokti u tai lygiaveriu turtu. I esms tai ir
420

ems teiss aka

buvo ems nuosavybs teisiniai santykiai. iuolaikinse civilizuotose valstybse ems teisiniai santykiai atsiranda i vadinamj juridini fakt. Juridiniai f aktai -tai teiss normose numatyti, taip pat teiss normose nenumatyti, bet joms neprietaraujantys veiksmai, sandoriai ir aplinkybs, kurie sukuria, pakeiia arba panaikina ems santyki dalyvi subjektines teises ir pareigas. Tokios teiss ir pareigos vadinamos subjektinmis todl, kad priklauso konkretiems individualiai apibrtiems asmenims ir jos nesutampa su abstrakiomis statyme nustatytomis visiems asmenims teismis ir pareigomis. Pavyzdiui, ems statyme nustatyta abstrakti kiekvieno savininko teis parduoti savo em kitam asmeniui. Kai tas asmuo (pardavjas) sudaro ems pirkimo-pardavimo sutart (juridinis faktas) su kitu asmeniu (pirkju), atsiranda ems pirkimo-pardavimo teisinis santykis, kuriame ir gyvendinama pardavjo subjektin teis parduoti em, o pirkjui kyla subjektin pareiga sumokti u j sutart kain. ems teisini santyki objektas yra konkretus, individualiais poymiais apibrtas ems sklypas ir su juo susijs neatskiriamas turtas, taip pat i santyki subjekt interesai ir poreikiai, kuriems patenkinti atsiranda subjektines teiss ir pareigos. Apibendrinus galima suformuluoti ems teiss apibrim. ems teis yra nacionalins teiss aka, kuri reguliuoja ems nuosavybs, naudojimo, valstybinio valdymo, tvarkymo ir apsaugos santykius, nustato i santyki subjekt teises, pareigas, atsakomyb ir ems gin nagrinjimo tvark.

1.2. EMS TEISS ALTINIAI, J SISTEMA

ems teiss altinius galima sugrupuoti tris pagrindines grupes: 1) tarptautins teiss normos ir sutartys; 2) Konstitucija, statymai ir postatyminiai aktai; 3) ems teiss itakos: principai, teisiniai santykiai, teisminiai precedentai, teiss doktrina. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnyje nurodyta, kad tarptautins teiss normos ir sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra sudedamoji Lietuvos teisins sistemos dalis. ems statyme tiesiogiai nurodyta, kad tais atvejais, kai tarptautinse sutartyse yra nustatytos kitokios ems naudojimo ir apsaugos taisykls, negu numatytos Lietuvos statymuose, taikomos tarptautins sutarties nuostatos. Lietuvai tapus tikrja ES nare, jos teiss altiniai tiesiogiai tampa ir Lietuvos teiss, taip pat ems teiss, altiniais. Lietuvos Respublikos Konstitucija yra pagrindinis vis nacionalins teiss ak, tarp j ir ems teiss, altinis. Konstitucijoje tvirtintos prigimtins mogaus teiss ir kitos nuostatos tiesiogiai taikomos ems santykiuose, kuri nereguliuoja statymai bei postatyminiai aktai arba jie prietarauja Konstitucijai. Kiti Lietuvos vidaus statymai klasifikuojami konstitucinius, bendruosius ir specialiuosius statymus. Konstituciniai statymai papildo atitinkamus Konstitucijos straipsnius ir yra Konstitucijos sudedamoji dalis. Toks yra Konstitucijos 47 straipsnis, papildymo statymas, kuris suteikia teis sigyti nuosavybn em Lietuvoje usienio valstybi fiziniams ir juridiniams asmenims. Bendrieji statymai - tai civiliniai, civilinio proceso, administraciniai, administracinio proceso, mokesi, aplinkosaugos ir kiti statymai, kurie yra atitinkam nacionalins teiss ak altiniai ir ems santykiuose taikomi tuomet, kai nra speciali iuos santykius reguliuojan421

EMES TEISE

i statym. Specialieji statymai - specialiai ems santyki subjektams ir objektams skirti statymai, kurie taikomi tuomet, kai reikia konkretinti Konstitucijos ir kit bendrj statym nuostatas ems santykiuose arba kuri nereguliuoja Konstitucija ir bendrieji statymai. Tokie yra ems statymas, ems reformos statymas, ems mokesi statymas, kininko kio statymas ir kiti. Kai yra kolizija arba prietaravimai tarp bendrj ir specialij statym, taikomi specialieji statymai. Postatyminiai teiss aktai - tai Vyriausybs, jos institucij sakymai, nuostatai, taisykls bei savivaldybi sprendimai, kuriuose suformuluotos atitinkamos teiss normos, taikomos ems santykiams reguliuoti, atsivelgiant j specifik ir vietos slygas. Jie taikomi tik tuomet, kai neprietarauja Konstitucijai ir kitiems statymams. Teiss principai - tai teisins idjos, bendrieji teiss pradmenys, kurie ems ginuose taikomi tuomet, kai nra statymo, reguliuojanio gino santyk, arba statymo, reguliuojanio panaius santykius. Jie daniausiai bna statym preambulse, aikinamosiose svokose arba teiss doktrinoje. Teisiniai santykiai ir i j kylanios subjektins teiss bei pareigos yra ems teiss altiniai tuomet, kai teismas, nagrindamas konkret su eme susijus gin, pripasta, pakeiia arba panaikina ias teises ir pareigas. Teisminiai precedentai, t. y. Europos mogaus teisi teismo ir ES Teisingumo teismo, kuri jurisdikcij yra pripainusi Lietuvos Respublika, sprendimai ir iaikinimai, taip pat yra ems teiss altiniai, nes privalomi ems gin bylose. Lietuvos Aukiausiojo Teismo nutartys ir apibendrinimai, kurie skelbiami biuletenyje Teism praktika", taip pat yra privalomi nagrinjant konkreias ems gin bylas teismuose. Kit emesns grandies teism sprendimai ems ginuose kol kas nepripastami kaip ems teiss altiniai. Teiss doktrina (mokslas) atskirais atvejais taip pat yra ems teiss altinis, nes padeda statymo leidjui suformuluoti atitinkamas teiss normas, reguliuojanias ems santykius, o teismas, nagrindamas ems gin, danai vadovaujasi teiss mokslo suformuluotais teiss principais, taip pat teisingumo, protingumo ir siningumo kriterijais, visuomens interesais ir geraisiais paproiais. ems teiss mokslas ir mokymo disciplina nagrinja ir aikina ems teiss altini turin, struktr, j gyvendinimo praktik ir problemas. Mint teiss altini sistema ir sudaro dabar galiojani Lietuvoje ems teis. Sisteminis jos pobdis pasireikia tuo, kad tie altiniai yra tarpusavyje susij, vienas kit papildo ir suprantami kaip vieninga visuma.

2. EMS NUOSAVYBS TEIS 2.1. EMS NUOSAVYBS TEISS SVOKA, RYS IR TURINYS
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nuosavybs teiss svoka suformuluota taip: Nuosavybs teis - tai teis savo nuoira, nepaeidiant statym ir kit asmen teisi ir interes, valdyti, naudoti nuosavybs teiss objekt ir juo disponuoti" (4.37 str.). Panaiai nuosavybs teiss svoka suformuluota Pranczijos, Vokietijos ir kit Europos Sjungos valstybi civiliniuose statymuose. Pagal CK
422

ems nuosavybs teis

4.2 ir 4.38 straipsnius nuosavybs teiss objektu gali bti bet kokie kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai ir kitas turtas, taip pat em su joje esaniais mikais, vandens telkiniais ir kitais priklausiniais. Pagal ems statymo 3 straipsn ems nuosavyb tai ems savininko teis valdyti jam priklausani em, ja naudotis ir disponuoti. Pagal Lietuvos Respublikos CK ir ems statym ems nuosavyb gali bti 3 ri: privati, valstybin ir bendroji. Kiekvienos i j atsiradimo ir pasibaigimo pagrindai bei turinio elementai visikai nesutampa. ia paaikinsime tik bendr vis trij ems nuosavybs teiss ri turin. ems nuosavybs teiss turin sudaro jos savininko teis valdyti ir naudoti jam priklausani em bei ja disponuoti, o statymo paskirtis - ginti i teis, taip pat nustatyti ir reglamentuoti jos gyvendinimo slygas, kad nebt paeistos kit asmen ir visuomens teiss bei interesai. Savininko valdymo teis (lot. jus utendi) -tai jo galjimas turti em savo inioje ir daryti jai fizin bei kin poveik (arti, sti, melioruoti ir pan.). ems turjimas savo inioje suprantamas ne tik fizine, bet ir juridine prasme, t. y. jeigu em inuomota kitam asmeniui, tai nuosavybs teis t em ilieka jos savininkui. Savininko naudojimo teis (lot. jus fruendi) - tai jo galjimas gauti i ems naud, pritaikyti jos naudingsias savybes savo poreikiams patenkinti, taip pat gauti derli, vaisius ir ems duodamas pajamas. Savininko disponavimo teis (lot. jus abutend) - tai jo galjimas sudaryti ems pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, keitimo ir kitus sandorius, t. y. keisti ems teisin padt. ems sklypo savininko teisi turin ir apimt plaiai reglamentuoja Lietuvos Respublikos CK 4.40-4.46 straipsniai. ems sklypo savininkas turi nuosavybs teis ne tik savo sklypo virutin ems sluoksn, bet ir tame sklype esanias naudingsias ikasenas (vyr, mol, durpes ir kt.), pavirin ir poemin vanden, kitus gamtos objektus bei iteklius, iskyrus statymo nustatytas iimtis. ems savininkas taip pat turi teis vir jo sklypo esani oro erdv, kiek ta teis neprietarauja statymams ir kiek tai btina naudojant sklyp pagal paskirt. Pavyzdiui, ems savininkas turi teis savo sklype statyti ir eksploatuoti vjo jgain arba maln elektros energijai gauti, jeigu tai nepaeidia statym ir kit asmen teisi. ems savininkas bendru susitarimu su gretim sklyp savininkais turi teis nustatyti savo sklypo ribas ir jas ymti tvora, mediais, krmais, siena ir kitais nekilnojamaisiais daiktais ir taip atskirti savo sklyp nuo gretim sklyp. Kai ems sklypo savininkas netenka susisiekimo su vieuoju keliu, btinu sklypui naudoti pagal paskirt, jis turi teis reikalauti i kaimyn, kad ie leist jam naudotis savo sklypais, kol bus paalinta klitis, neleidianti susisiekti. ems savininko nuosavybs teiss gali bti apribotos tiktai 3 atvejais: 1) paties savininko valia; 2) statymais; 3) teismo sprendimu. Kai kyla abejoni dl nuosavybs teisi ribojimo, visada laikoma, kad ta teis neapribota.

2.2. PRIVATI EMS NUOSAVYB

Privati em yra tokia em, kuri savininkas arba savininkai gijo nuosavybs teismis. Bendrieji nuosavybs teiss gijimo pagrindai nurodyti CK 4.47 straipsnyje. Jie taikomi ir ems nuosavybs teisei gyti. Pagal ems statym teis privai ems nuosavyb gyjama: 1) statymais; 2) sandoriais; 3) paveldjimu; 4) gyjamja senatimi.
423

EMES TEISE

statymuose nustatyti tokie privaios ems nuosavybs teiss gijimo pagrindai: 1) piliei nuosavybs teisi em ir kit nekilnojamj turt atkrimas; 2) valstybins ems skyrimas nuosavybn neatlygintinai; 3) ems gijimas nuosavybn pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsn. Piliei nuosavybs teisi em ir kit nekilnojamj turt atkrimo slygas ir tvark reguliuoja tarpusavyje susijusi statym sistema: Lietuvos Respublikos Piliei nuosavybs teisi ilikus nekilnojamj turt atkrimo statymas, Lietuvos Respublikos ems reformos statymas ir Lietuvos Respublikos ems statymas. ie statymai taikomi atkurti teisei em ir kit nekilnojamj turt, kurie buvo piliei nuosavybje iki 1940 m. birelio mn. 15 d., t. y. iki SSSR okupacijos, ir kurie po to pagal SSSR ir LSSR statymus buvo neteistai nacionalizuoti ar kitaip nusavinti. Teis atkurti nuosavyb em ir kit nekilnojamj turt pripainta iems Lietuvos Respublikos pilieiams: buvusiam turto savininkui, jo sutuoktiniui, vaikams, vaikaiiams ir kitiems asmenims, jeigu jie nustatytais terminais kreipsi ratu emtvarkos tarnybas tuo klausimu ir pateik nuosavybs teis bei giminysts ry patvirtinanius dokumentus. statyme yra nurodyti tokie objektai, kuriuos atkuriamos nuosavybs teiss: em, mikai, vandens telkiniai, pastatai, gyvenamieji namai ir j priklausiniai. Bendras atkuriam ems, miko ir vandens telkinio plotas neturi viryti 150 ha kaime, o mieste - Vyriausybs nustatyto dydio. Nuosavybs teis atkuriama ir neilikusius gyvenamuosius namus ir j priklausinius, jeigu jie iki 1991 m. rugpjio mn. 1 d. buvo ilik, taiau vliau j neliko dl valstybs institucij ar savivaldybi priimt sprendim. Nuosavybs teis statym nustatytomis slygomis ir tvarka gali bti atkurta natra, lygiaveriu turtu arba pinigine kompensacija. Ginai dl nuosavybs teisi atkrimo nagrinjami teismine tvarka. Valstybin em privaion nuosavybn neatlygintinai yra skiriama Lietuvos Respublikos ems reformos statyme nurodytiems pilieiams, kurie neturi teiss atkurti nuosavyb pagal Lietuvos Respublikos Piliei nuosavybs teiss em ir kit nekilnojamj turt atkrimo statym. Tai pilieiai, kurie apdovanoti Vyio Kryiaus ordinu, j sutuoktiniai ir vaikai, pilieiai, kurie isikelia i savininkams grinam nam, be to, kurie sutinka atitutinti asmeniniam kiui naudojam em ir kiti. Tiems pilieiams valstybin em suteikiama nuosavybn arba parduodama laikantis ems reformos statymo 10 straipsnyje nustatytos eils ir tvarkos. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsn ems sklypai Lietuvoje nuosavybs teise gali priklausyti usienio valstybi diplomatinms ir konsulinms staigoms. Be to, Konstitucijos 47 straipsnis, pakeitimo ir papildymo konstitucinis statymas suteikia teis gyti em nuosavybn ir kitiems usienio valstybi fiziniams ir juridiniams asmenims, taip pat Lietuvos juridiniams asmenims, kurie anksiau tokios teiss neturjo. statyme yra nustatytos ios nuosavybs teiss gijimo slygos ir tvarka. Taiau usienio valstybi fiziniai ir juridiniai asmenys sigyti privaion nuosavybn ems kio paskirties em gals tik prajus 7 met pereinamajam laikotarpiui po Lietuvos stojimo ES. Pagal atskirus statymus em privaion nuosavybn taip pat gali sigyti savivaldybs, kurioms reikia jos savo reikmms patenkinti, taip pat kiti juridiniai asmenys. Sandoriai (sutartys) - kitas ems gijimo privaion nuosavybn pagrindas. Tai privaios arba valstybins ems pirkimo-pardavimo, privaios ems dovanojimo ir main sutartys, kurios sudaromos vadovaujantis atitinkamomis CK ir ems sta424

ems nuosavybs teis

tymo normomis. registravus toki sutart Nekilnojamojo turto registre, gyjama nuosavybs teis konkret ems sklyp. Paveldjimu nuosavybs teis em gyja mirusio savininko pdiniai pagal statym arba pagal testament, remiantis atitinkamomis CK normomis. ems statyme tvirtinti ir papildomi paveldtos ems nuosavybs teiss forminimo reikalavimai. gyjamoji senatis taip pat yra nuosavybs teiss em gijimo pagrindas. Tuo pagrindu nuosavybs teis em gyja asmenys, kurie atitinka CK 4.68 straipsnyje nurodytas slygas. Taigi gyjamja senatimi ems nuosavybs teis gyjama, kai: 1) ems sklyp valdantis asmuo nra jo savininkas ir nenutrkstamai valdo t sklyp ne maiau kaip 10 met; 2) ems sklypo valdymas gytas siningai ir teistai, -pagal tuo metu galiojusius statymus; 3) ems sklypas valdomas neginytinai, t. y. buvs sklypo savininkas nepasinaudojo galimybe gyvendinti savo nuosavybs teis t sklyp. gyjamoji senatis yra ems nuosavybs teiss gijimo juridinis faktas, kuris nustatomas teismine tvarka, vadovaujantis atitinkamomis CPK normomis, kai nustatytos ir rodytos mintos slygos. Privaios ems nuosavybs teis pasibaigia iais pagrindais: 1) sutartimi perleidus em; 2) ems savininkui atsisakius ems nuosavybs teiss valstybs naudai; 3) mirus ems savininkui, kai nra nei pdinio pagal statym, nei testamente nurodyto pdinio; 4) valstybei ipirkus em visuomens poreikiams; 5) nutraukus ems nuosavybs teis teismo sprendimu, kai teismas pripasta negaliojaniu ems perleidimo nuosavybn sandor, kai neteistai atkurta nuosavyb em ir kitais atvejais.

2.3. VALSTYBIN EMS NUOSAVYB

Valstybin em - tai Lietuvos Respublikos ems fondo dalis, kuri nepriskirta privaiai nuosavybei ir pagal statymus nepriklauso emei, grintinai privaion nuosavybn. Teisiniai valstybins ems atsiradimo pagrindai nurodyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje ir ems statyme. Valstybei priklauso em, kuri Konstitucijoje priskirta iimtins valstybs nuosavybs teisei. Tai yra: valstybins reikms keliai, geleinkeliai, nacionaliniai parkai, valstybiniai mikai, valstybins reikms vidaus vandenys, teritorins jros kontinentinis leifas bei istorijos, archeologijos ir kultros objektai. Valstybin em taip pat yra valstybei dovanota, valstybs paveldta em, taip pat kita em, statym nustatyta tvarka paimta valstybins ems fond, ipirkta ar kitokiu bdu gyta valstybs nuosavybn. Valstybins ems valdymo, naudojimo ir disponavimo teis suteikta: 1) Lietuvos Respublikos Vyriausybei; 2) apskrities virininkui; 3) savivaldybms. Vyriausyb vykdo valstybinio ems fondo savininko funkcijas: valdo valstybin em, kuri nepriskirta apskrities virininkui arba savivaldybei; suteikia teis valdyti ir naudoti valstybin em ministerijoms, kitoms valstybs institucijoms, taip pat mik urdijoms ir nacionalini park administracijoms. Taiau ios valstybs institucijos turi teis tik valdyti ir naudoti valstybin em, bet neturi teiss ja disponuoti, t. y. perduoti j nuosavybn arba naudojimui tretiesiems asmenims be Vyriausybs arba apskrities virininko sutikimo. Apskrities virininkas vykdo apskrities teritorijoje esanios valstybins ems, kuri neperduota valstybs institucijoms, mik urdijoms, nacionaliniams parkams 425

EMS TEIS

ir savivaldybms, savininko funkcijas. Apskrities virininko kompetencijai priklausanios valstybins ems ribos ir dydiai nustatyti apskrities teritorijos planavimo dokumentuose ir konkreiuose emtvarkos projektuose. Apskrities virininkas valstybs vardu suteikia teis naudotis valstybine eme, sudaro jos pirkimo-pardavimo, nuomos ir kitokias disponavimo sutartis, paima em valstybs poreikiams, keiia jos tikslin naudojimo paskirt, vykdo valstybins ems tvarkymo, apsaugos ir kontrols funkcijas. Savivaldybs valdo Vyriausybs nutarimais joms suteikt em. ems sklypai savivaldybms perduodami pagal nustatyta tvarka patvirtintus teritorij planavimo dokumentus ir emtvarkos projektus. Savivaldybms valstybin em suteikiama ioms reikmms: 1) vieosios paskirties rekreacijai ir poilsiui; 2) miest, miesteli ir gyvenviei gatvms, keliams, bendro naudojimo ininerinms komunikacijoms; 3) gyvenamj nam statybai; 4) komercinei kinei veiklai. Savivaldybms suteiktas valstybins ems plotas negali bti maesnis, negu jo reikia savivaldybi kompetencijai gyvendinti. Savivaldybi kompetencija valstybins ems valdymo srityje nustatyta Vietos savivaldos pagrind statyme ir ems statyme.

2.4. BENDROJI EMS NUOSAVYB

Bendroji ems nuosavyb yra ems sklypas ir jo priklausiniai, kurie kartu priklauso dviem arba keliems savininkams. Bendraturiai gali bti veiksns Lietuvos arba usienio valstybi pilieiai arba valstyb ir vienas ar keli fiziniai arba juridiniai asmenys. Bendrosios ems nuosavybs teis nustato ir reglamentuoja atitinkamos CK normos, ems ir kiti statymai. Bendrosios ems nuosavybs teiss objektas gali bti teisikai registruotas ir individualiais poymiais plane paymtas ems sklypas kartu su miku, augmenija, vandens telkiniu ir kitais priklausiniais. Bendroji ems nuosavyb bna: 1) bendroji dalin ems nuosavyb - kai nustatytos kiekvieno savininko nuosavybs dalys ir 2) bendroji jungtin ems nuosavyb - kai nuosavybs dalys nenustatytos. Bendroji dalin ems nuosavyb atsiranda statymo arba sutarties pagrindu. statymo pagrindu bendroji dalin ems nuosavyb atsiranda, kai atkuriama nuosavybs teis em, kai em paveldima pagal statym ir pan. Sutarties pagrindu bendroji dalin ems nuosavyb atsiranda, kai: 1) vien ems sklyp perka du ar keli savininkai ir j dalys nustatomos sutartyje; 2) ems savininkai du ar kelis sklypus sujungia vien ems sklyp; 3) i valstybs gyjamas nam valdos ems sklypas, kuris valdomas bendrosios nuosavybs teise; 4) em pagal testament paveldi keli asmenys. Bendrosios dalins nuosavybs teise ems sklypas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama vis bendraturi sutikimu. Toks sutikimas forminamas raytine sutartimi ir gali bti tvirtinamas notaro. Kiekvienas bendraturtis turi teis gauti i savo sklypo dalies pajamas, CK nustatyta tvarka parduoti savo sklypo dal ar kitaip juo disponuoti, taip pat proporcingai savo ems sklypo daliai mokti mokesius, rinkliavas ir ilaikymo ilaidas. Bendroji jungtin ems nuosavyb atsiranda tik statymuose numatytais pagrindais. Pavyzdiui, sutuoktini bendrosios nuosavybs teis nustato ir reglamentuoja CK Treiosios knygos eimos teis" normos. kininko kio statyme tvirtinta, kad kininko ir jo sutuoktinio gytas turtas priklauso jiems jungtins nuosavybs

426

ems nuosavybs teis

teise, jeigu jie nesusitaria kitaip arba statymai nenustato ko kita. Bendroji jungtin ems nuosavyb valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama tiktai vis bendraturi sutikimu. Jie turi vienodas teises ems sklypo duodamas pajamas, bendrai atsako pagal prievoles, solidariai moka mokesius, rinkliavas bei ems sklypo ilaikymo ilaidas. Bendrosios jungtins ems nuosavybs bendraturtis neturi teiss savarankikai disponuoti bendru ems sklypu, perleisti j tretiesiems asmenims, kol nebus nustatyta jo dalis bendrame ems plote. Bendrosios ems nuosavybs teis pasibaigia: 1) bendraturi susitarimu; 2) sutartimi perleidus em kitiems asmenims; 3) pamus em visuomens poreikiams; 4) teismo sprendimu. Bendrosios ems nuosavybs teiss pasibaigimas sukelia tam tikras teisines pasekmes. Bendras ems sklypas yra padalijamas natra arba atidalijamos dalys i bendro ems sklypo. ems sklypo padalijimas reikia, kad bendras ems sklypas suskaidomas pagal naudojimo paskirt atskiras dalis: statybai, kinei komercinei veiklai, augalininkystei ir pan. Taiau padalyt ems sklyp bendrosios nuosavybs teise gali ir toliau valdyti tie patys arba nauji bendraturiai tarpusavio susitarimu, iskyrus atvejus, kai sklypas paimamas visuomens poreikiams. ems sklypo atidalijimas reikia, kad i bendro ems sklypo natra atskiriamos ir atribojamos riboenkliais kiekvieno bendraturio dalys. ems sklypo atidalijimas visuomet susijs su bendrosios nuosavybs teiss pasibaigimu. ems sklypo padalijimas ir atidalijimas forminami raytine sutartimi, prie kurios pridedamas sklypo planas, sutartis tvirtinama notaro ir per 3 mnesius registruojama registre.

2.5. EMS SERVITUTAI IR KITI NUOSAVYBS TEISI RIBOJIMAI

ems servituto svok, turin ir gyvendinimo tvark nustato ir reguliuoja CK Ketvirtoji knyga Daiktin teis" ir ems statymas. Pagal CK servitutas - tai teis svetim nekilnojamj daikt, pasireikianti suteikimu teiss naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujaniuoju daiktu) arba to daikto savininko teisi naudotis daiktu ribojimu, siekiant utikrinti daikto (viepataujaniojo daikto), dl kurio nustatomas servitutas, tinkam naudojim. Pagal ems statym ems servitutas - tai ems savininko arba naudotojo prievol statymo arba sutarties nustatyta tvarka leisti kitiems asmenims ribotai naudotis ems sklypo dalimi. Daniausiai yra nustatomi ie ems servitutai: 1) kelio servitutas; 2) pastat ir rengini servitutas; 3) kiti servitutai. Kelio servituto turtojui suteikiama teis per savininko arba naudotojo ems sklyp einaniu keliu vaiuoti transporto priemonmis, psij taku eiti ir varyti gyvulius, taiau kelias ir takas turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Pastat ir rengini servituto turtojui suteikta teis savininko arba naudotojo emje statyti statinius, renginius, sodinti augalus, taip pat naudotis ems sklypu, reikalingu iems objektams eksploatuoti. ems sklypo savininkui ir naudotojui gali bti nustatyti ir kitokie servitutai, kurie suteikia j turtojams teis tiesti per privai ar naudojam em poeminius magistralinius vamzdynus, antemines elektros ir ryi linijas, kitokias komunikacijas bei jas priirti. Servituto turtojas taip pat turi teis nau-

427

EMES TEISE

dotis ems sklype esaniu vandens telkiniu, tiesti vandentiek, naudotis sklype esaniomis plaiai paplitusiomis ikasenomis. ems servitutai nustatomi ir panaikinami: 1) statymu; 2) Vyriausybs arba apskrities virininko sprendimu; 3) sutartimi; 4) teismo sprendimu. Sutartimi nustatyti servitut turi teis savo valia tik ems savininkas arba naudotojas. Kiti asmenys neturi teiss reikalauti, kad ems savininkas arba naudotojas sutartimi nustatyt servitut prie savo vali. Taiau visais kitais atvejais suinteresuot asmen praymu servitutai gali bti nustatyti prie savininko arba naudotojo vali ir yra jiems privalomi. Be ems servitut, ems nuosavybs ir naudojimo teis kit asmen, visuomens ir valstybs interesais gali bti ribojama ir kitomis priemonmis. Saugomose ir kitose teritorijose nustatomos specialios ems, miko ir vandens telkini naudojimo slygos, ribojamos savinink ir naudotoj teiss vykdyti savo sklype veikl, kuri paeidia kit asmen teises ir interesus. CK tvirtintos ir kitos ems nuosavybs arba naudojimo teis ribojanios priemons: uzufruktas, superficijus ir emfiteuz.

2.6. EMS NUOSAVYBS TEISS GYNIMAS

ems nuosavybs teis, kaip ir apskritai nuosavybs teis, yra ginama: 1) daiktins teiss metodu ir 2) prievolins teiss metodu. Daiktins teiss metodu yra ginamos ems savinink ir naudotoj teiss ir interesai, kurie nesusij su paeidju prievoliniais-sutartiniais santykiais. Tai ems sklypo ireikalavimas i svetimo neteisto valdymo (vindikacinis iekinys), reikalavimas paalinti nuosavybs teiss ems sklyp paeidimus (negotorinis iekinys) ir reikalavimas atlyginti paeidimu padaryt al bei nuostolius. Vindikacinis iekinys pareikiamas teismui tuomet, kai ems savininkas praranda ems sklypo valdymo kontrol ir j uvaldo kitas asmuo. Negatorinis iekinys pareikiamas teismui, kai ems sklypo savininkas nepraranda ems valdymo kontrols, taiau jam kuriuo nors bdu trukdoma naudotis ems sklypu ar kitu turtu ir reikalaujama tas klitis paalinti. Kai ems sklypui ir kitam turtui padaroma ala, pateikiamas iekinys atlyginti al ir nuostolius. Prievolins teiss metodu yra ginamos ems savininko, kuris su paeidju yra susijs prievoliniais-sutartiniais santykiais, teiss ir interesai. Juo naudojamasi, kai ems sandoris netinkamai vykdomas arba nevykdomas. Tuomet pagal nukentjusios alies iekin teismo sprendimu tokia sutartis pripastama negaliojania, paeidjas pareigojamas atlyginti nuostolius, sumokti baud ar netesybas.

3. EMS SANDORIAI 3.1. EMS SANDORI SVOKA, FORMA IR RYS

ems statyme ems sandoriai apibdinami kaip fizini ir juridini asmen veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti ems nuosavybs, valdymo arba naudojimo teises ir su tuo susijusias prievoles. Kitaip sakant, ems sando428

ems sandoriai

riai yra tiek juridiniai faktai, kurie sukuria, pakeiia arba panaikina subjektines teises ir pareigas ems santykiuose, tiek ir i subjektini teisi ir pareig iraikos forma. ems sandoriams yra taikomos tiek bendrosios CK normos, reglamentuojanios sandorius, prievoles ir sutartis, tiek specials ems santykius reguliuojantys statymai. ems statyme yra nurodyta, kad esant statym kolizijai ar prietaravimui taikomos speciali statym normos. ems sandoriai turi bti sudaromi ratu. Privaios ems disponavimo sandoriai, iskyrus ems panaudos ir nuomos sandorius, dar turi bti tvirtinami notaro. Privaloma kiekvieno ems sandorio dalis yra emtvarkos tarnybos parengtas ir patvirtintas ems sklypo planas. Visi be iimties sandoriai per 3 mnesius nuo sudarymo dienos privalo bti registruoti Nekilnojamojo turto registre. ems statymas reikalauja, kad visuose be iimties ems sandoriuose bt nurodyti tokie duomenys: 1) sandorio ali pavadinimai ir rekvizitai; 2) sandorio objektas ir pagrindiniai ems kadastro duomenys; 3) raai, rodantys ems savininko vali; 4) perleidiamo ems sklypo rinkos vert; 5) mokjimo terminai inuomojant em ar parduodant j isimoktinai; 5) ems sklypui nustatyti servitutai, specialios jo naudojimo slygos ir kiti ribojimai. Jeigu nesilaikoma statymo reikalaujamos formos arba sandoris neregistruojamas Nekilnojamojo turto registre, jis tampa negaliojaniu nuo sudarymo momento. ems sandoriai negalioja ir tada, kai pagal atitinkamas CK normas jie pripastami niekiniais arba nuginijamais. ems sandoriai gali bti vienaaliai (testamentas, galiojimas), dvialiai arba daugiaaliai (sutartys), taip pat atlygintiniai ir neatlygintiniai. Jie gali bti klasifikuojami ir kitais CK numatytais pagrindais. Pagal sudarymo paskirt ir turin ems sandoriai gali bti: 1) ems nuosavybs perleidimo sutartys (pirkimas-pardavimas, dovanojimas, mainai); 2) ems keitimo sutartys; 3) ems nuomos ir kitos jos naudojimo sutartys. Visi ie sandoriai turi atitikti tiek mintus bendruosius reikalavimus, tiek kiekvienai sandorio riai nustatytus specialius reikalavimus.

3.2. EMS NUOSAVYBS PERLEIDIMO SUTARTYS

ems sklypo pirkimo-pardavimo, dovanojimo arba main sutartimis ems savininkas perleidia, o kitas asmuo gyja nuosavybs teis tam tikr ems sklyp. Taiau valstybin em privaion nuosavybn perleidiama ir gyjama tik pirkimopardavimo sutartimi arba neatlygintinai. ems nuosavybs perleidimo sutari objektas yra Nekilnojamojo turto registre registruotas ems sklypas kartu su jame esaniais priklausiniais (miku, vandens telkiniu, daugiameiais sodiniais ir eldiniais), taip pat bendrojoje nuosavybje esanti tokio sklypo dalis. Kai ems savininkas perleidia dal savo sklypo, ta dalis turi bti atidalyta i bendro sklypo ir registruota Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras ems sklypas. ems sklypas gali bti perleistas kito asmens nuosavybn tik, kai jis sutinka perimti ems savininkui nustatytas specialisias ems naudojimo slygas, servitutus ir kitus ribojimus. Jeigu perleidiamame ems sklype savininkas pasilieka nuosavybs teise pastatus, kit nekilnojamj turt, jis gyja servituto teis prieiti arba privaiuoti prie jam priklausanio nuosavybs objekto. 429

EMES TEISE

ems sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi savininkas (pardavjas) sipareigoja parduoti kitam asmeniui (pirkjui) nuosavybn konkret ems sklyp arba jo dal, o pirkjas sipareigoja priimti ems sklyp ir sumokti u j sutart pinig sum. Main sutartimi ems sklypo gijjas sipareigoja mainais perduoti savininkui kitok lygiavert turt arba turto verts skirtum atlyginti pinigais. Dovanojimo sutartimi ems sklypo savininkas neatlygintinai perduoda nuosavybn kitam asmeniui ems sklyp ar jo dal. Atskirai reikia paminti ems sklypo perleidimo su slyga ilaikyti iki gyvos galvos sutart, kuri praktikuojama gana danai. ia sutartimi ems sklypo savininkas, kuris dl amiaus ar sveikatos bkls yra nedarbingas, perduoda kitam asmeniui nuosavybn savo ems sklyp ar kit nekilnojamj turt, o tas asmuo (gijjas) sipareigoja suteikti perleidjui iki gyvos galvos materialin aprpinim: maist, gyvenamj plot, prieir, medicinin ir kitoki pagalb. ems statyme tvirtinta, kad sutartyje alys gali numatyti tokius ems sklypo disponavimo ribojimus: 1) sutarties galiojimo metu negalima ems sklypo perleisti treiajam asmeniui; 2) iki perleidjo gyvos galvos, bet ne ilgiau kaip 10 met, negalima keisti ems sklypo paskirties bei suteikiant teis atpirkti ems sklyp u sutartyje nurodyt kain. Sutartis gali bti nutraukta kiekvienos alies reikalavimu, jeigu kita alis nevykdo prisiimt prievoli ir sipareigojim. ems nuosavybs perleidimo sutartys privalo atitikti mintus formos ir turinio reikalavimus. Parduodant valstybins ems sklypus, reikia vadovautis Vyriausybs patvirtintomis tipinmis formomis, kurios alims yra privalomos. Tokias sutartis valstybs vardu sudaro apskrities virininko administracija, jos notaro netvirtinamos, taiau turi bti registruotos registre.

3.3. EMS KEITIMO SUTARTIS

ems sklypo keitimo sutartimi yra utikrinamas savininko prisiimt pagal kitas sutartis pinigini ir turtini prievoli vykdymas. Pagal i sutart kreditorius (kaito turtojas) turi teis reikalauti, kad, skolininkui nevykdius keitimu utikrintos prievols, jo reikalavimai bt patenkinti atskaiius i keisto turto verts pirmiau u kitus kreditorius, jeigu kitaip nenumatyta statymuose. Sutarties objektas gali bti ems sklypas, jo dalis ar kitas turtas, iskyrus tok turt, kurio negalima iiekoti. keiiant dal ems sklypo, jis Nekilnojamojo turto registre turi bti registruotas kaip atskiras sklypas. Sutartis sudaroma ratu, tvirtinama notaro ir registruojama Hipotekos staigoje pagal Hipotekos statymo reikalavimus. i reikalavim nepaisant arba CK 1.78-1.96 straipsniuose nustatytais pagrindais sutartis gali bti pripainta negaliojania. kaito turtojui keistas ems sklypas nuosavybn nepereina. keistu ems sklypu disponuoja jo savininkas. Taiau keistas ems sklypas gali bti perleistas treij asmen nuosavybn arba jiems inuomotas tik tuo atveju, jeigu jie sutinka perimti visus ems savininko sipareigojimus ir prievoles pagal keitimo sutart. Tuo atveju sudaroma papildoma skolos arba reikalavimo perklimo sutartis. Kai keistas ems sklypas, kuris valdomas bendrosios nuosavybs teise, padalijamas, kiekvienos sklypo dalies savininkui tenka sipareigojimai pagal keitimo sutart proporcingai sklypo vertei, jeigu bendraturiai nesusitar kitaip. Sujungus du ar kelis

430

ems sandoriai

ems sklypus, kai sutartimi buvo keistas tik vienas sklypas, sujungim registravus registre, keitimas apima vis em. keitimo sutartis pasibaigia: 1) pasibaigus keitimu utikrintai prievolei; 2) uvus keistam turtui; 3) kaito turtojui gijus turt nuosavybs teis; 4) keist turt pardavus priverstine tvarka; 5) praleidus iekinins senaties termin; 6) kaito davjui sumokjus vis skolos sum. Kai vykdoma keitimu utikrinta prievol, kaito davjo reikalavimu sutartis panaikinama.

3.4. EMS NUOMOS IR KITOS JOS NAUDOJIMO SUTARTYS

Pagal ems nuomos sutart viena alis (nuomotojas) sipareigoja perduoti u umokest kitai aliai (nuomininkui) sutartyje nurodyt ems sklyp laikinai valdyti ir naudotis pagal paskirt ir naudojimo slygas, o nuomininkas sipareigoja mokti sutartyje nustatyt ems nuomos mokest. Sutarties form, slygas ir turin reglamentuoja CK 6.545-6.566 straipsni nuostatos. Iki 2001 m. liepos mn. 1 d. galiojo specialus ems nuomos statymas. Sutarties objektas yra privaios arba valstybins ems sklypas (jo dalis), suformuotas pagal emtvarkos projekt arba teritorij planavimo dokument ir registruotas registre. Subjektai yra nuomotojas - privaios ems savininkas, o valstybins ems - apskrities virininkas, kita valstybs institucija arba savivaldyb ir nuomininkas - juridiniai ir fiziniai asmenys. ems nuomos sutartis turi bti raytin, registruota registre ir prie jos turi bti pridtas ems sklypo planas, o kai em nuomojama iki 3 met - ems sklypo schema. ie dokumentai yra ems nuomos sutarties neatskiriamoji dalis, be kurios ji negalioja. Sutartis ali susitarimu gali bti terminuota (iki 99 met) arba neterminuota. ems nuomos turin sudaro nuomos slygos, ali teiss, pareigos ir atsakomyb. Bendrieji reikalavimai visiems ems sandoriams jau buvo aptarti. Papildomai ems nuomos sutartyje turi bti nurodyta: 1) pagrindin tikslin ems naudojimo paskirtis; 2) ems nuomos terminas, jeigu sutartis terminuota; 3) ems nuomos mokestis; 4) ems sklype esani ir savininkui priklausani statini ir rengini, naudingj ikasen, poeminio ir pavirinio vandens bei kit objekt naudojimo slygos. Be to, sutartyje turi bti sukonkretintos CK 6.553-6.561 straipsniuose nurodytos ali teiss ir pareigos bei atsakomyb u sutarties paeidimus. Bendrieji ems nuomos sutarties pasibaigimo pagrindai nurodyti CK 6.563 straipsnyje. Be to, terminuota ems nuomos sutartis gali bti nutraukta prie termin tiek nuomotojo reikalavimu (CK 6.564 str.), tiek nuomininko reikalavimu (CK 6.565 str.). Pasibaigus ems nuomos sutariai, kai kartu su buvusiu nuomininku tokiomis pat slygomis isinuomoti em pretenduoja ir kiti asmenys, pirmumo teis sudaryti nauj ems nuomos sutart turi buvs tos ems nuomininkas, jeigu jis tvarkingai vykd pagal sutart prisiimtus sipareigojimus. Taiau valstybin em, iskyrus em, kuri ustatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybs teise

431

EMES TEISE

priklausaniais ar nuomojamais statiniais ir renginiais, inuomojama aukciono bdu asmeniui, kuris pasilo didiausi nuomos mokest. Prie kit ems naudojimo sutari priskirtinos ems panaudos ir ems servitut sutartys. ems panaudos sutartimi ems sklypo savininkas (panaudos davjas) perduoda ems sklyp arba jo dal laikinai neatlygintinai naudotis kitam asmeniui (panaudos gavjui), o pastarasis sipareigoja t em tinkamai naudoti pagal paskirt, j saugoti ir laiku grinti savininkui. Sutarties objektas gali bti privati arba valstybin em, o subjektai - ems savininkai ir kiti fiziniai bei juridiniai asmenys. ems panaudos sutariai taikomi ems nuomos sutartims keliami reikalavimai ir taisykls, iskyrus mokest u naudojimsi eme. Taiau kitaip nei ems nuomos sutartimi, ems panaudos sutartimi gavjas neturi teiss ems sklyp ar jo dal perduoti naudotis tretiesiems asmenims. Be to, valstybins ems panaudos sutartyje gali bti numatytos papildomos ems, miko ar vandens telkinio naudojimo slygos, servitutai ir kiti apribojimai. ems panaudos sutartis, be bendrj statymuose numatyt sutari pasibaigimo pagrind, papildomai pasibaigia iais atvejais: 1) kai panaudos gavjas be savininko sutikimo perduoda em naudotis tretiesiems asmenims; 2) savininko arba valdytojo, kuriam perjo suteikto naudotis ems sklypo nuosavybs arba valdymo teis, reikalavimu. Sutartis gali bti pripainta negaliojania paeidus jos sudarymo ir registravimo tvark. Sutartys ir susitarimai dl servitut bei kitoki ribojim sudaromi tiktai ems savininko valia ir sutikimu, kai jis sutinka i dalies apriboti savo nuosavybs teises kit asmen naudai, iskyrus statym nustatytus apribojimus. Speciali reikalavim ioms sutartims nenustatyta, taiau jos, kaip ir visos ems naudojimo sutartys, turi bti sudaromos ratu ir registruojamos Nekilnojamojo turto registre. Prieingu atveju jos gali bti pripaintos negaliojaniomis.

4. EMS NAUDOJIMO TEIS 4.1. EMS NAUDOJIMO TEISS TURINYS IR RYS

ems naudojimo teis yra savarankika subjektin teis. Tai reikia, kad privaios arba valstybins ems savininkas arba naudotojas gali naudoti em kinei arba kitokiai veiklai, disponuoti eme ir gauti i jos pajamas. Ta teis gali bti tiek daiktins (nuosavybs) teiss, tiek prievolins (sutari) teiss sudedamoji dalis. Taiau ems naudotojo, kuris nra ios ems savininkas, statusas ne visuomet sutampa su ems savininko statusu. Kitaip nei ems savininkas, ems naudotojas be savininko sutikimo negali sudaryti ems disponavimo (pirkimo-pardavimo, main, dovanojimo, keitimo, subnuomos) sandori, kitaip keisti ems teisin padt. Jis turi teis tik naudoti em ir gauti i jos pajamas sutartyje numatytomis slygomis. Kai ems savinink ir naudotoj teiss ir pareigos naudojant em sutampa, jie abu laikomi ems naudotojais ir naudojasi ta paia ems naudojimo teise. ems naudojimo teiss objektas gali bti privati, valstybin ir bendroji em. Subjektai yra privaios ems savininkai ir naudotojai, valstybins ems savininkas ir naudotojai, taip pat bendrosios ems bendraturiai ir naudotojai.
432

ems naudojimo teis

ems naudojimo teiss gijimo pagrindai yra: 1) privaios ems nuosavyb, nuoma ir panauda; 2) valstybins ems suteikimas naudotis, jos nuoma ir panauda. Privai em naudoja, inuomoja ir suteikia naudotis (panauda) ios ems savininkas, o valstybin em - atitinkama valstybs ar savivaldos institucija pagal statymo nustatyt kompetencij. ems naudojimo teis pasibaigia, kai: 1) em paimama visuomens poreikiams arba laisvos valstybins ems fond ems statyme nustatytais atvejais ir tvarka; 2) pasibaigia ems suteikimo naudotis, nuomos arba panaudos sutarties terminas; 3) nutraukiama ems naudojimo teis teismine tvarka. ems naudojimo teis gyvendinama tik nustaius pagrindin tikslin jos naudojimo paskirt. Tai reikia, kad ems statymo nustatyta tvarka, atsivelgiant ems naudojimo tiksl, jos naudingsias savybes, naudojimo slygas, nustatoma tikslin ems naudojimo paskirtis, pagal kuri ji ir turi bti naudojama. ems naudojimo pagrindin tikslin paskirt pagal statymo nustatyt kompetencij nustato ir keiia Vyriausyb, kai em nepriskirta apskriiai, arba apskrities virininkas. Naudoti tiek privai, tiek valstybin em ne pagal paskirt draudiama, u tai gali bti taikomos statymo nustatytos sankcijos, net atimta teis naudotis eme. Pagal tikslin paskirt ems statymas Lietuvos Respublikos ems fondo em suskirst tokias kategorijas: 1) ems kio paskirties ems; 2) mik kio paskirties ems; 3) konservacins paskirties (saugom teritorij) ems; 4) valstybinio vanden fondo ems ir 5) kitos paskirties ems. Taiau mik kio paskirties, konservacins paskirties, valstybinio vanden fondo bei ems gelmi emi kartu su jose esaniais gamtos objektais ir itekliais naudojim ir apsaug reguliuoja Aplinkos apsaugos statymas, taip pat specialieji Mik, Saugom teritorij, Vandens ir ems gelmi statymai. Tai yra aplinkosaugos teiss reguliavimo objektas. ems teiss reguliavimo objektas yra ems kio paskirties ir kitos (ne ems kio) paskirties emi naudojimas ir apsauga. Taiau ir i emi kategorij naudotojai privalo vykdyti ir aplinkosaugos reikalavimus.

4.2. EMS KIO PASKIRTIES EMI NAUDOJIMAS

ems kio paskirties em - tai pirmiausia ems kio naudmenos: ariamoji em, pievos, ganyklos, sodai kartu su jose esaniais miku, medi ir krm eldiniais, daugiameiais sodiniais, vandens telkiniais, taip pat kitos ems naudmenos, kurias yra um gyvenamieji namai, statiniai, melioracijos ir kiti renginiai kaimo vietovje. ios ems naudmenos kartu su priklausiniais ir kitais neatskiriamai su eme susijusiais objektais Nekilnojamojo turto registre registruojami kaip vieningas nekilnojamasis turtas. ems kio paskiriai ems statymas taip pat priskiria ems plotus, kurie tiesiogiai ems kyje nenaudojami, taiau gyvendinus agrotechnines ir kitokias priemones gali bti paversti ems kio naudmenomis. Tokios yra isaugotos nuo pelkjimo, melioruotos, mik ir kitos ems. ems kio paskirties ems yra viena i svarbiausi Lietuvos Respublikos ems fondo dali, o ems kis yra prioritetin Lietuvos kio aka - pagrindinis ems kio produkcijos gamintojas ir aliavos tiekjas pramonei. ems kis taip pat atlieka svarbi ekonomin, socialin, aplinkosaugin ir etnin bei kultrin funkcij Lietuvoje. Apie 3,5 mln. hektar Lietuvos teritorijos yra dirbamoji, t. y.
433

EMES TEISE

ems kio paskirties em. Gaminant ems kio produkcij, j perdirbant bei realizuojant, taip pat kaimo turizm yra sitrauk apie 30 procent Lietuvos gyventoj. ems kio paskirties emi naudotojai pagal savo teisin padt klasifikuojami 2 pagrindines kategorijas: 1) ems kio subjektai - tai fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie gamina prekin ems kio produkcij, teikia paslaugas ems kiui arba kaimo turizmo paslaugas, jeigu j metins plaukos i ios veiklos sudaro daugiau kaip 50 procent vis gaut pajam; 2) asmeniniai kiai ir kiti ems kio paskirties emi naudotojai, kurie prekins ems kio produkcijos negamina, paslaug ems kiui neteikia, o em naudoja iimtinai savo poreikiams patenkinti. ems kio subjektai yra: 1) kinink kiai; 2) kaimo turizmo sodybos; 3) ems kio mons; 4) kooperatins organizacijos. kinink ki emnaudos teis reguliuoja ems ir specialus kininko kio statymas. kininkas yra fizinis asmuo, besiveriantis ems kio veikla savo vardu registruotame ir atstovaujamame kyje. kis - tai privati arba inuomota nustatyto dydio ems valda kartu su joje esaniais sklypo priklausiniais ir neatskiriamai susijusiu kitu nekilnojamuoju turtu: gyvenamuoju namu, kiniais pastatais, kiemu, kitais statiniais bei renginiais, taip pat jame esaniais mediais bei kita augmenija. kininko kio nuosavybje gali bti ne daugiau kaip 150 ha ems, o nuomojamos ems kiekis neribojamas. Registruojant kininko k, jo ems valdoje turi bti ne maiau kaip 1 ha ems kio naudmen (neskaitant inuomotos ems) arba per metus deklaruojama gaunam i kio pajam suma turi sudaryti ne maiau kaip 50 procent vis gaut pajam. kis neturi juridinio asmens teisi. Taiau kyje, nesteigiant mons, leidiama ems kio veikla, kyje iaugintos produkcijos perdirbimas ir realizavimas, paslaug ems kiui, skaitant kaimo turizmo paslaugas, teikimas. Kaimo turizmo sodybos gali bti kininko sodyba arba individuali nam valda kaime, kurios savininkas teikia kaimo turizmo paslaugas Lietuvos ir usienio valstybi pilieiams: inuomoja gyvenamsias patalpas, teikia maitinim, organizuoja j poils. Taiau gyvenamosios patalpos ir teikiamos paslaugos turi atitikti Turizmo statymo ir Lietuvos kaimo turizmo asociacijos nustatytus reikalavimus. Tuo tikslu sodybos eimininkas turi teis naudoti jo nuosavybje esani arba isinuomot em, mik, vandens telkin, rengti poilsiavietes, sporto renginius, prieplaukas, irgynus. Taiau em ir kiti gamtos objektai ir itekliai turi bti naudojami nepaeidiant aplinkosaugos reikalavim. ems kio mons yra tokios mons, kurios nustatyta tvarka registruotos moni registre, turi leidim (licencij) gaminti, perdirbti ir realizuoti ems kio produkcij, teikti paslaugas ems kiui, jeigu j metins plaukos i ios veiklos sudaro ne maiau kaip 50 procent vis gaunam pajam. Tai gali bti akcins bendrovs, udarosios akcins bendrovs, ems kio bendrovs, kins bendrijos ir kooperatins organizacijos. Tiems tikslams ios mons turi teis naudoti privai arba valstybin ems kio paskirties em, kuri emnaudos teis plaiau reglamentuota j statuose arba nuostatuose. Piliei asmeninio kio eme yra laikoma em, kuri pagal anksiau galiojusius statymus (iki Lietuvos nepriklausomybs atkrimo) buvo suteikta pilieiams asmeniniam kiui, taip pat em, suteikta pilieiams neatlygintinai, parduota arba inuomota pagal ems reformos statym. Teis naudotis asmeninio kio iki 3 ha ems sklypu pilieiai gyja: 1) atkuriant nuosavybs teis turt ems sklyp
434

ems naudojimo teis

natra; 2) perduodant nuosavybn neatlygintinai lygiaverius turtiems ems sklypus, kai atkurti nuosavyb ems sklyp buvusioje vietoje nra galimybs; 3) parduodant arba inuomojant faktikai naudojam arba nauj valstybins ems sklyp. em suteikiama naudotis laikantis ems reformos statyme nustatyto eilikumo ir tvarkos, suderinus ir patvirtinus atitinkam emtvarkos projekt, apskrities virininko sprendimu. Teis naudoti ems kio paskirties em taip pat turi pilieiai, kuriems suteiktos vadinamosios tarnybins ems dalos ryium su j darbu atitinkamose valstybinse monse ir organizacijose. Tokie yra mik kio, aplinkosaugos, geleinkelio, keli transporto ir kit valstybini moni ir organizacij darbuotojai. Toki moni ir darbuotoj sra, taip pat sklyp dydius nustato Vyriausyb. ems kio paskirties ems gali bti suteiktos ir sodinink bei darinink draugijoms, mokslo ir mokymo staigoms, valstybs ir savivaldybi biudetinms monms ir staigoms (seneli bei invalid namams, vaik namams ir pan.), banyioms (religinms konfesijoms), j poreikiams patenkinti.

4.3. KITOS PASKIRTIES EMI NAUDOJIMAS

Kitos paskirties emmis yra laikomos ems, kurios nenaudojamos ems kio veikloje (ne ems kio paskirties ems), o turi speciali urbanistin, gamybin, socialin ir kitoki paskirt. Pagal tikslin naudojimo paskirt ir teisin reim jos yra skirstomos taip: 1) gyvenamj vietovi (miest, miesteli, gyvenviei) em; 2) rekreacini objekt (kurort, poilsio nam ir kt.) em; 3) pramons ir energetikos objekt em; 4) transporto objekt em; 5) magistralini vamzdyn (dujotiekio naftotiekio) em; 6) ryi ir elektros energijos tiekimo em; 7) pasienio zonos ir krato apsaugos em. Kiekvienos kategorijos ems tikslin naudojimo paskirt, dydius bei teisin reim nustato ir keiia apskrities virininkas, suderins su Vyriausybe ir Aplinkos ministerija, arba Vyriausyb apskritims nepriskirtose emse. Toki emi specialios naudojimo ir apsaugos slygos, servitutai ir kiti ribojimai nustatyti suderintuose ir patvirtintuose specialiuose ir detaliuose teritorij planavimo dokumentuose, emtvarkos, mikotvarkos ir vandentvarkos projektuose. Be to, atskir ems kategorij naudojimo ir apsaugos reikalavimai suformuluoti ir i emi naudotoj (pramons, energetikos, transporto ir kt. moni) inybiniuose teiss aktuose (standartuose, taisyklse, instrukcijose ir kt.). Gyvenamj vietovi emei priklauso miest, miesteli ir gyvenviei ribose esanti em, kuri valdo atitinkama savivaldyb ar jos institucija. Tai valstybin bendro naudojimo em, skirta bendram gyventoj naudojimui (gatvs, aikts, skverai ir pan.), privati em, uimta privai nam vald, valstybin specialios paskirties em, skirta pramons, transporto, visuomenins paskirties pastatams ir kitiems objektams, ir priemiestins aliosios zonos. Pastarosios yra skirtos gyventoj poilsiui, sveikatos apsaugai, sportui, rekreacijai. Priemiestinse aliosiose zonose draudiama bet kokia kin veikla, kuri gali pakenkti ems ir joje esani gamtos objekt apsaugai, gyventoj poilsiui ir sveikatai. Kurort, poilsio nam ir kit rekreacini objekt em skirta iems objektams statyti, eksploatuoti ir pltoti, taip pat gyventoj sveikatos apsaugai, poilsiui ir tu-

435

EMS TEIS

rizmui. iems tikslams skiriamos ems, kuriose yra gydomj mineralini vanden altini, gydomojo purvo telkini, mik, park, eer, upi, kit vandens telkini, teritorins Baltijos jros pakrants ruoas ir kt. Apie tokias emes nustatomos apsaugins zonos, kuriose draudiama bet kokia kin veikla, nesiderinanti su i emi naudojimo paskirtimi. Jose draudiama savavalika bet koki privai ar valstybini gyvenamj nam ir kitoki pastat statyba. Pramons, energetikos ir transporto objekt eme yra laikoma em, kuri skirta monms, gamykloms, elektrinms, keliams, automagistralms, geleinkeliams, aerodromams idstyti, statyti, plsti, taip pat j prieiros ir aptarnavimo objektams eksploatuoti. Tokias emes naudoja ir u j apsaug atsako atitinkama valstybin ar savivaldybs mon ar organizacija, taip pat privats juridiniai ir fiziniai asmenys, kuri kinei veiklai tos ems yra skirtos. Aplink pramons, transporto ir su jais susijusius objektus yra nustatomos apsaugins zonos, kad j eksploatavimas nekenkt aplinkai ir moni sveikatai bei poilsiui. Apsaugines zonas rengti ir eksploatuoti privalo i objekt savininkai arba naudotojai. Magistralini vamzdyn eme yra laikomi ems ruoai, skirti dujotieki, naftotieki ir kitiems vamzdynams tiesti, priirti, taip pat siurbliams ir kitiems vamzdyn prieiros renginiams eksploatuoti. iems tikslams skirtos ems paprastai i ems savinink ir naudotoj nepaimamos, taiau jiems nustatomi servitutai ir kitokie ribojimai, susij su vamzdyn naudojimu ir apsauga. Ryi ir elektros energijos tiekimo linij emei priklauso pavirins ems plotas, kuriame yra idstyti: elektros tiekimo linij atramos, telefono, telegrafo, radiorelins, televizijos transliavimo linijos, taip pat statiniai ir renginiai, reikalingi ioms linijoms eksploatuoti. Tokias emes naudoja ir u j apsaug atsako iimtinai valstybins arba privaios ryi ir elektros linij tiesimo, eksploatavimo ir prieiros mons. Iilgai i linij nustatomos apsaugos zonos, kuri paskirtis yra utikrinti j saugum ir normal naudojim. Pavyzdiui, auktos tampos elektros energijos tiekimo linij apsaugos zona negyvenamosiose vietovse nustatoma nuo 10 iki 30 metr ploio, o mike - 20 metr. Apsaugos zon em i ems savinink ir naudotoj nepaimama, taiau jie privalo laikytis speciali i emi naudojimo ir apsaugos slyg, servitut ir kit ribojim. iose zonose draudiama statyti pastatus ir renginius, vainti auktesnmis negu 4,5 m transporto priemonmis, rengti prieplaukas, vykdyti montavimo ir sprogdinimo darbus. Pasienio ruoo ir krato apsaugos em yra Vyriausybs tiems tikslams skirti ems plotai. ios ems naudotojai yra Lietuvos pasienio policijos staigos ir Krato apsaugos ministerija bei jos institucijos. ios institucijos valstybs joms suteikt em naudoja Lietuvos respublikos sienos apsaugai ir krato apsaugos reikalams: pasienio ruoui, apsaugos pastatams ir renginiams idstyti, kareivinms, karinei technikai, sandliams, bazms, mokomiesiems poligonams ir kt. Mintos valstybs institucijos valstybs joms suteikt em naudoja vadovaudamosios j veikl reguliuojaniais statymais, Vyriausybs patvirtintais nuostatais ir Specialiomis toki emi naudojimo ir apsaugos slygomis. Tokios ems yra iimtin valstybs nuosavyb, jas privatizuoti draudiama.

436

ems valdymo teis

4.4. EMS PAMIMAS VISUOMENS POREIKIAMS

ems pamimas visuomens poreikiams reikia, kad atitinkamos valstybins institucijos sprendimu i savinink ir naudotoj yra paimama em ir itaip nutraukiama j teis ja naudotis. Taiau privati em visuomens poreikiams gali bti paimama tiktai konkreiais ems statyme nurodytais pagrindais ir tvarka, teisingai u j atlyginant. em gali bti paimama, kai ji reikalinga krato apsaugai, keliams, geleinkeliams, aerodromams rengti, valstybins reikms objektams statyti ir eksploatuoti, gyvenamj vietovi vieam naudojimui ir kitiems tikslams. ems statyme nurodyti ems pamimo visuomens poreikiams pagrindai yra isams ir negali bti aikinami plaiau. Privati em i savinink arba naudotoj paimama Vyriausybs arba apskrities virininko sprendimu pagal statyme nustatyt j kompetencij. Paimant em visuomens poreikiams ems savininkui atlyginama: 1) ems sklypo vert pinigais rinkos kaina; 2) ems sklype esani statini ir sodini vert; 3) suteikiant lygiavert sklyp toje vietovje; 4) nuostoliai, atsirad dl ems pamimo. Nuostoliai iuo atveju vertinami vadovaujantis atitinkamomis CK normomis ir suprantami kaip savininko turtos ilaidos, negautos pajamos ir pan. Pavyzdiui, ems savininkui atlyginami vadinamieji ems kio gamybos nuostoliai, t. y. tr, sklos, nuimto derliaus vert. Jeigu em i savininko arba naudotojo paimta visuomens poreikiams ne ems statyme nustatytais pagrindais arba neteisingai u j atlyginta, jie savo paeistas teises gali ginti teisme.

5. EMS VALDYMO TEIS 5.1. EMS VALDYMO TEISS SVOKA IR TURINYS

ems valdymo teis siaurja prasme suprantama kaip nuosavybs teiss sudedamoji dalis, t. y. savininko teis turti em savo inioje ir daryti jai fizin ar kin poveik. Plaija prasme - tai savarankika valstybinio ems valdymo teis, kuri ieina i nuosavybs teiss rib. Valstybinio ems valdymo teis - tai valstybs institucij ir savivaldybi teis statym nustatytose ribose valdyti ir tvarkyti Lietuvos Respublikos ems fond, nustatyti jo naudotojams draudimus ir ribojimus, suteikti naudotis, inuomoti ar parduoti valstybin em, taip pat gyvendinti ems apsaugos priemones. Taiau valstybinio ems valdymo teis turi bti gyvendinama laikantis Konstitucijos 46 straipsnio nuostat ir kit statym reikalavim. Valstyb ems valdymo santykius privalo reguliuoti taip, kad tai padt bendrai tautos gerovei, bt pripastama kins veiklos subjekt laisv ir iniciatyva, draudiama monopolizuoti gamyb ir rink, saugoma siningos konkurencijos laisv ir ginami vartotoj interesai. Valstyb gali udrausti arba riboti kai kurias ems valdymo santyki subjekt teises ir laisves tik siekdama suderinti privaius ir vieuosius interesus, saugoti sining konkurencij, ginti piliei, visuomens ir valstybs interesus, gyvendinti ems ir kit gamtos objekt bei itekli apsaugos priemones. Kitoks valstybs institucij kiimasis ems valdymo santyki subjekt kin veikl,

437

EMS TEIS

smulkmenikas ios kins veiklos reglamentavimas, nepagrstas t teisi, laisvi ir iniciatyvos ribojimas arba draudimas yra vertinami kaip neteisti, prietaraujantys konstitucinms ir statym nuostatoms bei tarptautins teiss normoms. Valstybins ems valdymas pirmiausia gyvendinamas taikant ekonominius, t. y. dispozicin - leidimo ir galinimo metodus. Ekonominiais metodais siekiama sunorminti ems valdymo subjekt tarpusavio ekonominius santykius, ekonominmis priemonmis utikrinti tinkam ems naudojim ir apsaug, taip pat skatinti ir pltoti ems kio rink, ginti jos interesus tarptautiniu mastu. Pagrindins ekonomins ems valdymo santyki reguliavimo priemons yra: 1) ems mokesi nustatymas ir reguliavimas; 2) ems kio subjekt tarpusavio ekonomini santyki reguliavimas; 3) bendradarbiavimas su ES valstybmis. ems mokesio nustatymo, apskaiiavimo ir mokjimo tvark nustato ir reguliuoja specialus ems mokesio statymas. ems mokesio objektas yra tik privati em, o jo moktojai - privaios ems savininkai. Kai ems savininkas savo em inuomoja arba suteikia naudotis kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, ems mokestis aptariamas sutartyje. Jeigu tokio susitarimo nra, ems mokest moka ems savininkas. ems mokesiu neapmokestinama: bendro naudojimo keliai, ems sklypai, nuosavybs teise priklausantys usienio valstybi diplomatinms ir konsulinms staigoms, taip pat miko em. statyme yra nustatyti mokesio tarifai, taip pat kategorijos asmen (pensininkai, invalidai ir kt.), kurie atleidiami nuo ems mokesio. Savivaldybi tarybos i savo biudeto gali sumainti ems mokest arba i viso nuo jo atleisti ir kitus asmenis. ems kio subjekt ir j partneri, taip pat valstybs ir savivaldybi institucij tarpusavio ekonominius santykius reguliuoja specialus ems kio ekonomini santyki valstybinio reguliavimo statymas. ems kio subjektai - tai fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie naudoja em prekinei ems kio produkcijai gaminti ir paslaugoms ems kiui teikti, jeigu j metins plaukos i ios veiklos sudaro daugiau kaip 50 procent vis gaut pajam. Tai kininkai, kiti fiziniai asmenys, ems kio mons, kaimo turizmo paslaug tiekjai. ems kio subjekt partneriai yra fiziniai asmenys, taip pat valstybs ir savivaldybi institucijos - ems kio produkcijos ir paslaug vartotojai. ems kio subjekt ir partneri ekonominiai santykiai yra dvejopi. Pirma, ems kio subjektai ir j partneriai, skaitant ir valstybs bei savivaldybs institucijas, yra savarankiki rinkos partneriai. Jie sudaro sutartis dl ems kio produkcijos supirkimo kain ir kvot, dl lengvatini kredit suteikimo investicijoms ems k, dl ekologikai varios ems kio produkcijos finansavimo ir pardavimo, dl mokesi lengvat, dl paslaug teikimo ir pan. Antra, valstybs ir savivaldybi institucijos statymo ribose vykdo ems naudojimo ir apsaugos, ems kio produkcijos ir paslaug kokybs kontrol, nustato draudimus ir ribojimus. iuo atveju tarp ems kio subjekt ir valstybs susiklosto administraciniai valdymo ir pavaldumo santykiai. Taiau ems kio subjektai turi teis teismin gynim, jeigu yra paeidiamos j teiss ir teisti interesai. Lietuvos ir ES valstybi bendradarbiavimas ems ekonominiuose santykiuose vyksta dviali ir daugiaali sutari pagrindu. Tokiose sutartyse numatytas garantuotas ems kio produkcijos supirkimas pagal nustatytas kvotas, lengvatinis ems kio produkcijos gamybos ir paslaug ems kiui kreditavimas ir finansavimas, priemons emei ir gamtos itekliams saugoti ir pan. 438

ems valdymo teis

Atskirais statym nustatytais atvejais ir tvarka valstybinis ems santyki valdymas pasireikia tuo, kad vykdoma valstybin ems naudojimo ir apsaugos kontrol, nustatomi atitinkami draudimai bei ribojimai, taikoma teisin atsakomyb paeidjams.

5.2. VALSTYBINIO EMS VALDYMO SISTEMA

Valstybs institucijos, reguliuojanios ir valdanios ems santykius Lietuvoje, yra: 1) Lietuvos Respublikos Seimas; 2) Vyriausyb; 3) Aplinkos ir ems kio ministerijos bei kitos Vyriausybs galiotos valstybs institucijos; 4) apskrities virininko administracija; 5) savivaldybs. Kiekvienos i institucij kompetencij, teises ir pareigas dalyvaujant valstybiniame ems valdyme nustat ems statymas ir atitinkami j status reguliuojantys statymai. Lietuvos Respublikos Seimas leidia, pakeiia ir panaikina ems santykius reguliuojanius statymus, pagal Seimo reglament priima nutarimus iais klausimais. Seimo komitetai ir komisijos svarsto i statym gyvendinimo ir tobulinimo klausimus, rengia atitinkamas rekomendacijas. Seimas taip pat vykdo parlamentin Vyriausybs ios srities veiklos kontrol. Vyriausyb vykdo valstybins ems, kuri neperduota apskritims, savininko funkcijas: valdo valstybin ems fond, suteikia teis naudoti valstybin em, paima em i savinink ir naudotoj visuomens poreikiams, planuoja ir finansuoja valstybinius emtvarkos darbus bei ems apsaugos priemones. Vyriausyb nustatyta tvarka priima ir tikslina nutarimus bei kitus norminius teiss aktus ems nuosavybs, naudojimo, valdymo ir apsaugos klausimais, tvirtina teritorij planavimo dokumentus. Vyriausyb gali vykdyti ir kitas statym apibrtas ems valstybinio valdymo funkcijas. Aplinkos ministerija vykdo ems, mik, vandens telkini ir kit gamtos objekt bei itekli naudojimo ir apsaugos valstybin kontrol, gyvendina priemones j niokojimui ir tarai mainti. ems kio ministerija bei kitos Vyriausybs galiotos valstybs institucijos vadovauja staigoms ir monms, valdanioms valstybin ems fond, vykdanioms valstybins emtvarkos ir valstybinio ems kadastro darbus, rengia Vyriausybei mediag ir pasilymus iais klausimais, taip pat, nesvarbu, kokia ems nuosavybs forma, organizuoja valstybin jos naudojimo ir apsaugos kontrol. Apskrities virininko administracija apskrities teritorijoje gyvendina ems reform ir valstybin ems naudojimo bei apsaugos politik, tvirtina ir gyvendina emtvarkos projektus, schemas, teritorij planavimo dokumentus, kuriuose numato emnaud ir ems vald ribas, taip pat ems naudojimo paskirties keitim, nustato servitutus ir kitus veiklos ribojimus. Apskrities virininkas turi teis parduoti, inuomoti, suteikti naudotis neatlygintinai arba kitaip perleisti privaion nuosavybn apskrities teritorijoje esani valstybin em, kuri neperduota valdyti patikjimo teise savivaldybms. Apskrities virininkui suteikta teis sprsti apskrities teritorijoje esanios ems tikslins naudojimo paskirties keitimo, taip pat ems pemimo visuomens poreikiams klausimus, jeigu ems plotas ne didesnis kaip 5 ha miestuose ir ne didesnis kaip 25 ha kaimo vietovse. Didesnio ploto ems pamimo visuomens poreikiams klausimus sprendia Vyriausyb. 439

EMS TEIS

Savivaldybs patikjimo teise valdo joms suteikt valstybin em, taip pat gali turti ems nuosavybs teise savo poreikiams tenkinti. Suteiktos savivaldybms valdyti ems plotas negali bti maesnis, negu jos reikia savivaldos institucij kompetencijai gyvendinti. Savivaldybs turi teis tvirtinti savo teritorijos bendrj (generalin) plan, taip pat jos teritorijoje esani miest, miesteli, gyvenviei ir kaim detaliuosius planus. Pagal patvirtintus detaliuosius planus savivaldybs turi teis inuomoti arba perduoti naudotis valstybs ems sklypus, kurie joms suteikti valdymo patikjimo teise, taip pat teikti apskrities virininkui pasilymus dl valstybins ems pardavimo privaion nuosavybn arba privaios ems pamimo visuomens poreikiams. ems statyme (30 str. 5 d. 5 p.) nustatyta, kad savivaldybs gali atlikti ir kitas statymo joms nustatytas valstybinio ems valdymo funkcijas. Tai reikia, kad ateityje, primus naujus statymus, savivaldybi teiss ioje srityje bus pleiamos.

5.3. VALSTYBIN EMTVARKA IR EMS KADASTRAS

Viena i svarbiausi valstybinio ems valdymo funkcij yra valstybinis ems tvarkymo procesas, kuris vadinamas valstybine emtvarka. Valstybin emtvarka yra visuma valstybs priemoni, kuriomis siekiama sudaryti reikiamas teisines ir organizacines slygas naudingai ir tikslingai naudoti em, su ja susijusius kinius ir infrastruktros objektus bei gamtos iteklius, taip pat garantuoti valstybs ir jos piliei ems nuosavybs ir naudojimo teisi apsaug. Valstybins emtvarkos paskirtis yra rengti ems naudojimo ir apsaugos programas, taip pat alies administracini teritorij emtvarkos schemas kaip sudtin Lietuvos teritorinio planavimo (kratotvarkos) dal. Valstybins emtvarkos metu yra rengiami emtvarkos projektai: 1) administracinms riboms nustatyti arba pakeisti; 2) emei paimti visuomens poreikiams ir j suteikti savivaldybms bei gyventoj bendram naudojimui, taip pat valstybinms monms, staigoms ir organizacijoms; 3) emei ipirkti, perleisti, mainyti, naujoms emnaudoms suformuoti arba esamoms pertvarkyti, servitutams ir kitiems veiklos apribojimams nustatyti; 4) ems kio moni, kinink bei kit ems naudotoj emnaudoms tvarkyti ir racionaliam ems naudojimui organizuoti. ems reformai Lietuvoje vykdyti yra sudaromi specials emtvarkos projektai, kuri paskirtis yra: 1) atkurti piliei nuosavybs teises em kaime ir miestuose; 2) suteikti em nuosavybn neatlygintinai; 3) suformuoti asmeninio kio em; 4) parduoti arba inuomoti valstybin em. Valstybins emtvarkos darbams metodikai vadovauja ems kio ministerija, o darbus atlieka apskrities virininko administracija ir jos padaliniai (emtvarkos tarnybos) miestuose ir rajonuose. emtvarkos darbams atlikti apskrities virininkas taip pat gali pasitelkti kitas valstybines mones bei organizacijas ir privaius matininkus, kurie turi atitinkam isilavinim ir licencij tiems darbams atlikti. Valstybinis ems kadastras yra kita valstybinio ems tvarkymo stadija, glaudiai susijusi su valstybine emtvarka. Valstybinio ems kadastro paskirtis - kaupti ir atnaujinti informacij bei tvarkyti duomen baz apie Lietuvos ems plot, kiek, sudt, vert, kin bkl, teisin priklausomyb, naudojimo ir apsaugos sly-

440

ems valdymo teis

gas, servitutus ir kitus ribojimus. Sudarant valstybin ems kadastr yra remiamasi emtvarkos, mikotvarkos projektais, teritorij planavimo ir kitais teisiniais dokumentais, taip pat geodezijos, kartografijos, melioracijos, nekilnojamojo turto priklausomybs ir kitais duomenimis. Valstybinio ems kadastro duomenys savo ruotu naudojami emtvarkos schemoms ir projektams rengti, teritorijoms planuoti, ems reformos darbams atlikti, taip pat nekilnojamajam turtui registruoti, ems savininkams apmokestinti bei valstybiniam ems fondui valdyti ir ems naudojimui kontroliuoti. Valstybin ems kadastr tvarko speciali valstybs mon Registr centras" (anksiau vad. - ems ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybin mon - KNTKRV) bei jos filialai, kuri nuostatus tvirtina Vyriausyb. Apskrii virinink administracijos ir j padaliniai privalo reguliariai pateikti iai monei duomenis apie ems naudojimo bkls ir paskirties pasikeitimus, ems reformos darbus, taip pat statym numatytais atvejais organizuoti ir atlikti ems sklyp geodezinius matavimus ir topografijos darbus. Valstybinio ems kadastro duomenys yra pagrindas ems informacinei sistemai kurti ir naudoti, kurios duomenimis u tam tikr mokest gali naudotis valstybs institucijos, juridiniai bei fiziniai asmenys.

5.4. EMS TEISINIS REGISTRAVIMAS

ems teisinio registravimo reikm yra ta, kad nuosavybs ir kitos daiktins teiss (iskyrus hipotekos teis) em ir kit nekilnojamj turt, i teisi ribojimai, turto savininko prievols bei kit asmen teiss turt atsiranda tiktai registravus juos Nekilnojamojo turto registre. em ir kit nekilnojamj turt registruoja ir Nekilnojamojo turto registr tvarko valstybs mon Registr centras" ir jos filialai. Tai yra baigiamoji valstybinio ems tvarkymo proceso stadija. ems ir kito nekilnojamojo turto teisinio registravimo objektus, slygas ir proces reguliuoja Nekilnojamojo turto registro statymas ir atitinkami Vyriausybs nutarimai. Nekilnojamojo turto registre registruojami: 1) ems sklypas ir jame esantis kitas nekilnojamasis turtas; 2) ems sklypo priklausiniai; 3) daiktins teiss nekilnojamj turt ir j ribojimai; 4) turto savininko prievols, susijusios su iuo turtu; 5) duomen apie em ir kit nekilnojamj turt pasikeitimai. ems sklypas, jame esantys pastatai ir renginiai bei kitas nekilnojamasis turtas registruojami nurodant apie juos visus duomenis, kai visikai suformuotos ir patvirtintos ems sklypo ribos, o duomenys nustatyti pagal ems kadastro nuostat reikalavimus. ems sklypo priklausiniais laikomi jame esantys: 1) mikas; 2) medi ir krm eldiniai; 3) daugiameiai sodiniai; 4) vandens telkiniai; 5) melioracijos renginiai; 6) kiti priklausiniai, nurodyti Civiliniame kodekse. Jie registruojami ne kaip atskiras turtas, bet kartu su ems sklypu kaip vientisas turtas. Nekilnojamojo turto registre yra registruojamos vis ri nuosavybs ir ems naudojimo teiss, servitutai ir kiti ribojimai, taip pat duomenys apie savininkus, bendraturius, j prievols, susijusios su iuo turtu, kit juridini ir fizini asmen teiss turt. Nekilnojamojo turto registro duomenys yra viei ir suteikiami u atitinkam mokest.

441

6. EMS TEISIN APSAUGA 6.1. EMS TEISINS APSAUGOS SVOKA IR SISTEMA

ems teisin apsauga yra suprantama kaip valstybs ir savivaldos institucij gyvendinamos teisins organizacins priemons, kuriomis siekiama utikrinti ems ir kit gamtos itekli apsaug bei j naudingj savybi atkrim, ukirsti keli ems teiss paeidimams, nustatyta tvarka taikyti paeidjams teisin atsakomyb, taip pat ginti ems naudotoj ir kit asmen teises bei teistus interesus. Taigi svoka teisin apsauga" yra platesn u svok teisi gynimas". Teisi gynimas yra siauresn svoka ir apima ems naudotoj bei kit asmen paeist arba ginijam teisi ir interes gynim valstybs institucijose ir teismuose. ems teisins apsaugos sistem sudaro: 1) specialios teisins ems apsaugos priemons; 2) teisins atsakomybs taikymas paeidjams; 3) ems gin nagrinjimas.

6.2. SPECIALIOSIOS EMS APSAUGOS PRIEMONS

Specialiosios teisins ems apsaugos priemons yra statyme arba sutartyje nustatytos ems savinink, kit naudotoj ir valstybs prievols ems ir kit gamtos itekli tinkamo naudojimo, apsaugos ir atkrimo santykiuose. ios prievols yra 3 ri: 1) prievol utikrinti racional (taup) ems ir kit gamtos itekli naudojim, apsaug ir atkrim; 2) prievol vykdyti ems, miko ir vandens telkini naudojimo specialisias slygas; 3) prievol gyvendinti ems teiss paeidim prevencij. Valstyb, siekdama utikrinti racional ems naudojim, apsaug ir atkrim, visiems ems naudotojams ems statyme nustat atitinkamas pareigas, kurias jie privalo vykdyti. Visi ems naudotojai privalo naudoti em tik pagal pagrindin tikslin jos naudojimo paskirt. Jie privalo tausoti ems ir rekreacines naudmenas, mik, vandenis, naudingsias ikasenas ir kitus gamtos iteklius. ems savininkai ir kiti naudotojai privalo savo lomis gyvendinti statymuose ir sutartyse nustatytas priemones emei, mikui ir vandens telkiniams apsaugoti nuo uterimo, erozijos ir nualinimo bei atkurti j naudingsias savybes. Jie taip pat privalo vykdyti j naudojamoje emje esani keli prieiros ir eksploatavimo, melioracijos rengini prieiros, taip pat mik tvarkymo, apsaugos, naudojimo ir atkrimo reikalavimus. Ypating dmes valstyb skiria ems kio paskirties emi apsaugai. Tai ir suprantama, nes ios ries ems yra pagrindinis ms maisto ir pramons aliavos altinis. ems statyme yra nustatyta, kad valstybins ems plotai, kuriuose yra ems naudmenos, arba ems, tinkamos paversti tomis naudmenomis, pirmiausia turi bti parduodami, suteikiami naudotis arba inuomojami ems kio veiklai. itaip statymikai tvirtintas ems kio paskirties emi naudojimo pagal j tikslin paskirt prioritetas. Visi ios paskirties emi naudotojai privalo savo lomis gyvendinti priemones, sauganias em nuo dirvoemio alinimo, vjo ir vandens erozi-

442

ems teisin apsauga

jos, apaugimo krmais ir supelkejimo arba kitokio kini savybi pablogjimo. Jie privalo neuleisti ems piktolmis, neterti jos nuodingaisiais chemikalais, atliekomis bei iuklmis, kovoti su augal kenkjais ir ligomis. Vykdant statybos, ems gelmi tyrimo, eksploatavimo arba kitus darbus, btina nuimti ir isaugoti derlingj dirvoemio sluoksn ir panaudoti j ems kio naudmenoms gerinti. Paeistos ems turi bti rekultivuotos (t. y. atkurtos j naudingosios savybs), kad jas bt galima naudoti ems kio gamybai. Turi bti laikomasi emtvarkos projektuose nustatyt reikalavim, susijusi su dirvoemio, lauk, keli ir vandens telkini apsaugini eldini veisimu, prieira ir apsauga. ios priemons turi bti gyvendinamos ne tik ems naudotoj, bet ir valstybs lomis. Lietuvos Respublikos ems kio ekonomini santyki reguliavimo statymo 16 straipsnyje nustatyta, kad Nacionalinei ems kio programai gyvendinti, taip pat ir melioracijai vykdyti, rgioms dirvoms kalkinti reikia skirti ne maiau kaip 10 procent nacionalinio biudeto ilaid, taip pat usienio valstybi tikslines las. Lietuvai stojus ES, iam tikslui bus skiriamos ir ES los. 2000 m. ES skyr 70 mln. lit Lietuvos ems kiui remti. Specialiosios ems, mik ir vandens telkini naudojimo slygos yra nustatytos tam, kad bt isaugota em, mikai ir vandens telkiniai nuo terimo ir kitokio gadinimo, taip pat kad bt isaugotos nuo alojimo ir inykimo retos gyvnijos ir augmenijos rys, archeologijos, istorijos bei kultros paminklai. ias slygas nustato apskrities virininkas, o savivaldybei skirtose emse - savivaldybs taryba (meras). Tokios slygos yra nustatomos mint institucij sprendimuose, specialiuose teritorij planavimo dokumentuose, miest ir gyvenviei detaliuose planuose, taip pat ems nuosavybs dokumentuose ir ems naudojimo sutartyse. Jos yra privalomos visiems ems ir kit gamtos itekli savininkams, naudotojams ir valdytojams. ems savininkai, kuri emse yra vandens telkini, valstybs saugomos augmenijos bei gyvnijos ri, archeologijos, istorijos ir kultros paminkl, privalo priirti apie juos esanias apsaugines zonas, vykdyti joms taikomus reikalavimus, kin veikl vykdyti taip, kad nedaryt alos iems objektams. Visi kio subjektai, kurie naudoja em ems gelmms eksploatuoti, pramons ir energetikos objektams idstyti, transportui, taip pat ryi ir elektros linijoms, magistraliniams vamzdynams, privalo savo lomis rengti ir priirti apsaugos zonas, kad j kin veikla nedaryt alos emei ir kitiems gamtos objektams bei itekliams. Ypa grieti reikalavimai yra nustatyti naudojant saugomose teritorijose (rezervatuose, draustiniuose, valstybiniuose parkuose ir mikuose) esanius em, mik ir vandens telkinius. Juose gali bti ribojama arba net i viso draudiama (rezervatuose) bet kokia kin veikla, ribojama savinink teis disponuoti tokia eme. Tokios ems negalima padalyti maesnius sklypus, j parduodant pirmumo teis pirkti turi saugomos teritorijos direkcija. Yra nustatyti apribojimai naudojant vandens telkinius, mikus, augmenijos bei gyvnijos iteklius (vejyba, mediokl ir pan.). ems teiss paeidim prevencij pirmiausia turi vykdyti patys ems savininkai, naudotojai ir valdytojai. Jie privalo ne tik vykdyti tinkamo ems naudojimo ir apsaugos reikalavimus, bet turi to reikalauti ir i kit fizini bei juridini asmen. Jie turi teis nustatyta tvarka reikalauti paalinti bet kok paeidim, dl kurio jie negali naudotis eme, j valdyti ir disponuoti bei gyvendinti jos apsaugos priemones. Be to,

443

EMS TEIS

ems statyme (34 str.) nustatyta, kad valstybs institucijos, fiziniai ir juridiniai asmenys, dl kuri kalts ems savininkai ir naudotojai negaljo naudotis eme, j valdyti ir ja disponuoti, privalo atlyginti dl to susidariusius nuostolius ems savininkams ir naudotojams, pagal galimyb atstatyti pirmin ems ar kito objekto bkl. ems teiss paeidim prevencija gyvendinama ir vykdant valstybins ems naudojimo kontrol. itai atliekant siekiama ne tik tikrinti, kaip ems savininkai, naudotojai ir kio subjektai laikosi ems naudojimo ir apsaugos reikalavim, bet ir ukirsti keli galimiems ems teiss paeidimams ateityje. Valstybins ems naudojimo ir apsaugos kontrols metu tikrinama, ar kio subjekt pateiktuose kins veiklos projektuose, programose bei teritorinio planavimo dokumentuose yra numatytos ems ir kit gamtos objekt bei itekli naudojimo ir apsaugos slygos, ar numatytos konkreios priemons j tarai ir niokojimui mainti bei j naudingosioms savybms atkurti. Kai tokios slygos ir priemons yra nenumatytos arba yra nekonkreios ar nevykdomos, valstybins kontrols institucij pareignai privalo reikalauti, kad tie paeidimai bt paalinti, o j nepaalinus kaltiesiems asmenims taikyti statym nustatytas sankcijas. Valstybin ems naudojimo ir apsaugos kontrol, kartu ir ems teiss paeidim prevencij vykdo Aplinkos ir ems kio ministerij, apskrities virininko administracijos, taip pat savivaldybi em tvarkos tarnyb pareignai. J kompetencija, teiss ir pareigos ioje srityje nustatyti Vyriausybs tvirtinamuose nuostatuose. ,

6.3. ATSAKOMYB U EMS TEISS PAEIDIMUS

ems teiss paeidimas, kaip ir kiekvienas teiss paeidimas, yra prieingas teisei veikimas arba neveikimas, kuriuo paeidiamos asmen teiss arba kliudoma jomis naudotis, taip pat padaromi nuostoliai ar ala ems savininkams, naudotojams ir valdytojams, kitiems asmenims ar valstybei. Pavyzdinis ems teiss paeidim sraas yra pateiktas ems statyme (53 str.) ir ems reformos statyme (18 str. 3 d.). j eina: savavalikas ems umimas bei naudojimas; ems naudojimas ne pagal paskirt; ems naudojimo ir apsaugos reikalavim nesilaikymas; gretim ems savinink, naudotoj ir kit asmen teisi ir interes paeidimas ir 1.1. U ems teiss paeidimus yra taikoma teisin atsakomyb. U ems teiss paeidimus taikomos atitinkamuose statymuose ar sutartyse numatytos sankcijos. Jos paeidjams sukelia nepageidaujamas turtines, socialines, moralines ir teisines pasekmes. Tai gali bti pareigojimas netrukdyti naudotis teismis, atlyginti al, nuostolius, sumokti baud, delspinigius, vykdyti prievol ir pan. ems statyme (53 str.) nurodyta, kad u ems teiss paeidimus gali bti taikoma baudiamoji, administracin, drausmin ir turtin atsakomyb. Kiekvienos i j taikymo slygas ir tvark nustato atitinkami baudiamieji, administraciniai, darbo ir civiliniai statymai, o aikina atitinkamos teiss akos mokslas. ems teisei priskirtinos ios specifins teisins atsakomybs rys: 1) ems naudojimo teiss nutraukimas; 2) alos ir nuostoli atlyginimas; 3) pareigojimas atlikti prievol. ems naudojimo teiss nutraukimas pasireikia tuo, kad ems statymuose ir sutartyse konkreiai nurodytais atvejais ir nustatyta tvarka i ems sklypo savininko arba naudotojo atimama teis naudotis ems sklypu arba jo dalimi ir itaip pasibaigia jo teis to ems sklypo nuosavyb arba naudojim. ems nuosavybs

444

ems teisin apsauga

arba naudojimo teis gali bti nutraukta, kai: 1) neteistai atkurta nuosavyb ems sklyp, mik ar vandens telkin; 2) neteistai forminta nuosavybs teis savavalikai uimt em, mik ar vandens telkin; 3) nevykdomi ems ir kit gamtos objekt naudojimo apsaugos ir atkrimo reikalavimai. Kai apgaule, dokument klastojimu ar kitokiais neteistais bdais, paeidiant statymus pilieiui valstybs institucijos sprendimu atkurta nuosavybs teis em, toks sprendimas panaikinamas teismine tvarka ir nutraukiama teis naudotis ems sklypu. Tokio sprendimo panaikinim turi inicijuoti ems reformos kontrol vykdanios valstybs institucijos. Savavalikai uimti ems sklypai turi bti grinami teistiems savininkams, neatlyginant neteisto naudojimo metu dt em snaud. ems sklypai savavalikai umusi asmen lomis turi bti taip sutvarkyti, kad bt tinkami naudoti pagal paskirt. Jeigu ems naudotojas nevykdo ems nuomos arba panaudos reikalavim, taip pat teismine tvarka nutraukiama teis naudotis eme. alos ir nuostoli atlyginimas yra civilins turtins atsakomybs ris. ems statyme (54 str.) nurodyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, paeid nustatytas ems naudojimo slygas, statym nustatyta tvarka privalo atlyginti kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei valstybei padarytus nuostolius. i teisins atsakomybs ris taikoma vadovaujantis atitinkamomis CK ir CPK normomis, taiau turi bti atsivelgta ir ems teisini santyki ypatumus. ems teisinio santykio subjektas, nevykds arba netinkamai vykds savo prievol kitam asmeniui, privalo jam atlyginti dl to padaryt al ir nuostolius, o statyme arba sutartyje numatytais atvejais sumokti dar ir netesybas (baud, delspinigius). Pagal CK 6.249 straipsn ala yra asmens turto netekimas arba sualojimas (pvz., ems ar kito turto), turtos ilaidos jam atkurti, t. y. tiesioginiai nuostoliai, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bt gavs, jeigu nebt neteist veiksm. Nuostoliai yra pinigin alos iraika. Be to, jeigu asmuo i savo neteist veiksm gavo dar ir naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu taip pat gali bti pripainta nuostoliais. Be tiesiogini nuostoli ir negaut pajam, nuostolius dar skaiiuojamos ir protingos ilaidos, skirtos alos prevencijai ar jai sumainti, taip pat susijusios su civilins atsakomybs ir alos vertinimu bei su nuostoli iiekojimu ne teismo tvarka. Be nuostoli atlyginimo, statymo arba sutarties nustatytais atvejais u prievols nevykdym arba netinkam vykdym kaltoji alis privalo sumokti ir netesybas {baud arba delspinigius). Kai pateikiamas reikalavimas dl nuostoli atlyginimo, netesybos yra skaitomos nuostolius. Taiau jeigu yra nustatytos netesybos, tai kreditorius negali reikalauti i skolininko kartu ir netesyb, ir realiai vykdyti prievol. Iimtis bna tuomet, kai skolininkas praleidia prievols vykdymo termin. Civilin turtin atsakomyb yra 2 ri: 1) sutartin ir 2) deliktin atsakomyb (CK 6.245 str. 2 d.). Sutartin atsakomyb taikoma sutartiniais santykiais susijusioms alims u sipareigojim ir prievoli nevykdym arba netinkam vykdym. Pavyzdiui, netinkamai vykdius ems nuomos sutart, paeidusiai aliai kyla atsakomyb atlyginti kitai aliai dl to turtus nuostolius. Deliktin atsakomyb taikoma paeidjui, kuris nesusijs su nukentjusiuoju sutartiniais-prievoliniais santykiais. Pavyzdiui, atsiranda pareiga atlyginti al ir nuostolius, kurie susidar dl to, kad paeidjas kliud ems savininkui ar naudotojui naudotis eme, savavalikai um svetim em ir pan.

445

EMS TEIS Civilin turtin atsakomyb u ems teiss paeidimus gali bti taikoma tik tuomet, kai yra nustatytos ir rodytos visos trys CK 6.246-6.249 straipsniuose nurodytos slygos: 1) neteisti veiksmai -1, y. nevykdomos statyme arba sutartyje nustatytos pareigos (neteistas neveikimas) arba atliekami draudiami veiksmai (neteistas veikimas), arba paeidiama bendro pobdio pareiga elgtis atidiai ir rpestingai, ir itaip padaroma ala bei nuostoliai. Be to, statymo nustatytais atvejais al privalo atlyginti ir jos nepadars asmuo, t. y. kai jis atsako u al padariusio asmens veiksmus (netiesiogin civilin atsakomyb); 2) prieastinis ryys - atlyginami tik tokie nuostoliai, kurie atsirado kaip neteist paeidjo veiksm (veikimo arba neveikimo) rezultatas; btina atsiriboti nuo stichini nelaimi, nenugalimos jgos ir kit netiesiogini prieasi; 3) kalt - civilin atsakomyb taikoma tik asmeniui, kuris kaltas dl nuostoli padarymo, iskyrus statymo nustatytus atvejus, kai civilin atsakomyb taikoma be kalts. Paeidjo kalt preziumuojama, t. y. jis laikomas kaltu, kol nerodyta prieingai. pareigojimas atlikti prievol, kaip teisins atsakomybs ris, gali bti taikomas savarankikai arba kartu su sutartine arba deliktine atsakomybe. Kai asmuo yra pareigojamas netrukdyti ems savininkui ar naudotojui naudotis eme arba paalinti klitis, trukdanias iam gyvendinti savo teises, - tai savarankikos teisins atsakomybs atvejis. Kai dl neteist ems savinink ir kit naudotoj veiksm sugadintos ems naudmenos ir j nebegalima naudoti pagal paskirt, jie pareigojami atlyginti dl to padarytus nuostolius ir taip sutvarkyti em, kad ji bt tinkama naudoti pagal paskirt. Tokiu atveju pareigojimas atlikti prievol taikomas kartu su nuostoli atlyginimu.

6.4. EMS GIN NAGRINJIMAS

ems ginai - tai tokie ems teisini santyki dalyvi ginai, kurie kyla atsiradus, pasikeitus ar pasibaigus teisei em ir kit susijus su eme nekilnojamj turt bei ikilus teisins atsakomybs taikymo klausimui. Pavyzdinis ems gin sraas pateiktas ems statyme (55 str.). Tai ginai dl ems sklypo rib pakeitimo, dl neteisto ems sklypo umimo, dl trukdym naudotis ems sklypu, dl bendro disponavimo eme ir kt. Taiau is sraas nra isamus, teism praktikoje j bna ir kitoki. Viena i svarbiausi ems gin prieasi yra ems santykius reguliuojani statym deklaratyvumas, dviprasmikumas, kitoks netobulumas, pernelyg danas j keitimas arba papildymas. Didel tak ems ginams kilti turi ir valstybs bei savivaldybi pareign savivaliavimas ir biurokratizmas, j teisinis nihilizmas ir neiprusimas, kvalifikuotos teisins pagalbos stoka. statymuose yra tvirtinta neteismin ir teismin ems gin nagrinjimo tvarka. Iankstinis neteisminis ems gin nagrinjimas yra i esms privalomas 2 atvejais: 1) kai gin nagrinti ir sprendim dl jo priimti pirmiausia turi atitinkama valstybs arba savivaldybs institucija, nes teismai yra ne valdymo institucija ir negali nagrinti j kompetencijai skirt klausim; 2) kai gin dl neteist valstybs arba savivaldybs pareign veiksm pirmiau turi inagrinti auktesn valstybs

446

ems teisin apsauga

institucija. Pavyzdiui, ginus ir skundus dl ems reformos metu suformuot emnaud tinkamumo bei parengt ems privatizavimo ir nuomos dokument atitikimo statymo reikalavimus pirmiausia turi inagrinti apskrii virininkai ir ems kio ministerija. Taiau pastaroji nenagrinja gin ir skund, kurie prie tai nebuvo svarstyti apskrities virininko administracijoje (ems reformos statymo 18str. 2d.). Iankstin neteismin ems gino nagrinjimo tvarka turi bti konkreiai nurodyta statyme. Kai ios tvarkos nesilaikoma, teismas atsisako priimti iekin, palieka j nenagrint arba pradt civilin byl nutraukia, ir paeista teis lieka neapginta. Taiau kai neteismin gino nagrinjimo tvarka statyme konkreiai nenurodyta arba privalanios priimti sprendim valstybs ar savivaldybs institucijos vilkina jos primim, arba kai priimtas neteistas sprendimas, visais iais atvejais suinteresuota alis gali tiesiogiai kreiptis teism. Teismine tvarka ems ginus nagrinja bendrosios kompetencijos ir administraciniai teismai pagal statymo nustatyt teismingum. i ems gin nagrinjimo tvark reguliuoja CPK ir administracins teisenos statymai. ems ginai bendrosios kompetencijos teismuose pagal teismingum gali bti nagrinjami: 1) pirmosios instancijos tvarka - apylinks ir apygardos teismuose; 2) apeliacine tvarka - apygardos teismuose ir Lietuvos apeliaciniame teisme; 3) kasacine tvarka - Lietuvos Aukiausiajame Teisme. Bendrosios kompetencijos teismai sprendia visus ginus dl teiss, kylanios i ems teisini santyki, ir kai kuriuos i administracini santyki kylanius ginus, jeigu jie statymu neperduoti nagrinti administraciniams teismams. Bendrosios kompetencijos teismuose ems ginai nagrinjami iekinine ir ypatingosios teisenos tvarka. Iekinine tvarka daniausiai nagrinjami ginai dl trukdym gyvendinti emnaudos teis, dl nuosavybs teiss em pripainimo, dl ems ireikalavimo i svetimo neteisto valdymo, dl ems sklypo rib nustatymo ir keitimo, dl ems servitut bei kit apribojim ir 1.1. Ypatingosios teisenos tvarka yra nagrinjami: pareikimai ir skundai dl ems valdymo nuosavybs teise ir dl kit juridin reikm turini fakt nustatymo; dl notarini veiksm teistumo; dl ems sklypo ir kito nekilnojamojo turto pripainimo beeimininkiu; dl teisi pagal prarastus dokumentus atkrimo ir kt. Administraciniai teismai nagrinja ginus ir skundus dl neteist valstybs ir savivaldybi institucij, j pareign veiksm ir sprendim, kuriais paeidiamos arba neteistai ribojamos ems savinink, naudotoj, kit fizini ir juridini asmen teiss ir teisti interesai, kai jiems nepagrstai ir neteistai taikyta administracin atsakomyb teisiniuose ems santykiuose. iuos ginus nagrinja apylinks teismai, apygardos administraciniai teismai ir Vyriausiasis administracinis teismas pagal Administracins teisenos statyme nustatyt teismingum ir byl pasiskirstym. Taiau ie teismai nagrinja tik i vieojo intereso kylanius ginus. Kai skundiamas teiss aktas, susijs su alos ir nuostoli atlyginimu, arba jis sukelia kitokias turtines pasekmes, tokius ginus nagrinja bendrosios kompetencijos teismai (pvz., ginus dl sprendim, kuriais atkurta nuosavybs teis em). ems gin nagrinjimas yra svarbi teisin priemon, utikrinanti tinkam ems naudojim, jos apsaug, ems savinink, naudotoj bei kit asmen teisi gynim.

447

PAGRINDINES SVOKOS
em - tai valstybs teritorijoje esantis ems pavirius, jos gelms, taip pat joje esantys mikai, vandens telkiniai, augmenija, gyvnija bei kiti gamtos objektai ir itekliai. Lietuvos teritorijos ribose esanti em ir su ja susij kiti gamtos objektai sudaro Lietuvos Respublikos ems fond. ems teis - teiss aka, kuri reguliuoja ems nuosavybs, naudojimo, valstybinio valdymo, tvarkymo ir apsaugos santykius, nustato i santyki subjekt teises, pareigas, atsakomyb ir ems gin nagrinjimo tvark. ems nuosavyb - ems savininko teis valdyti jam priklausani em, ja naudotis ir disponuoti. Privati em - tokia em, kuri savininkas arba savininkai gijo nuosavybs teise. Valstybin em - Lietuvos Respublikos ems fondo dalis, kuri nepriskirta privaiai nuosavybei ir pagal statymus nepriklauso grintinai privaion nuosavybn emei. Bendroji em - ems sklypas ir jo priklausiniai, kurie kartu priklauso dviem arba keliems savininkams. ems sklypo padalijimas - bendro ems sklypo suskaidymas atskiras dalis pagal naudojimo paskirt: statybai, kinei komercinei veiklai, augalininkystei ir pan. ems sklypo atidalijimas - tai atskyrimas ir atribojimas riboenkliais kiekvieno bendraturio dali i bendro ems sklypo natra. ems sklypo atidalijimas visuomet susijs su bendrosios nuosavybs teiss pasibaigimu. ems servitutas - ems savininko arba naudotojo prievol statymo arba sutarties nustatyta tvarka leisti kitiems asmenims ribotai naudotis ems sklypo dalimi. ems sandoriai - fizini ir juridini asmen veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti ems nuosavybs, valdymo arba naudojimo teises ir su tuo susijusias prievoles. ems naudojimo teis - tai savarankika subjektin teis, kuri reikia, kad privaios arba valstybins ems savininkas arba naudotojas gali naudoti em kinei arba kitokiai veiklai, gauti i jos pajam. kininkas - fizinis asmuo, kuris veriasi ems kio veikla savo vardu registruotame ir atstovaujamame kyje. kis - privati arba inuomota nustatyto dydio ems valda kartu su joje esaniais sklypo priklausiniais ir neatskiriamai susijusiu kitu nekilnojamuoju turtu (gyvenamuoju namu, kiniais pastatais, kiemu, kitais statiniais bei renginiais, taip pat jame esaniais mediais bei kita augmenija). ems kio mons - tai tokios mons, kurios nustatyta tvarka registruotos ir turi leidim (licencij) gaminti, perdirbti ir realizuoti ems kio produkcij, teikti

448

Pagrindins svokos, klausimai, uduotys

paslaugas ems kiui, jeigu j metins plaukos i ios veiklos sudaro ne maiau kaip 50 procent vis gaunam pajam. ems valdymo teis - tai ems nuosavybs teiss sudedamoji dalis, t. y. savininko teis turti em savo inioje ir daryti jai fizin ar kin poveik. Valstybinio ems valdymo teis - tai valstybs institucij ir savivaldybi teis statym nustatytose ribose valdyti ir tvarkyti Lietuvos Respublikos ems fond, nustatyti jo naudotojams draudimus ir ribojimus, suteikti naudotis, inuomoti ar parduoti valstybin em, taip pat gyvendinti ems apsaugos priemones. Valstybin emtvarka - visuma valstybs priemoni, kuriomis siekiama sudaryti reikiamas teisines ir organizacines slygas naudingai ir tikslingai naudoti em, su ja susijusius kinius ir infrastruktros objektus bei gamtos iteklius, taip pat garantuoti valstybs ir jos piliei ems nuosavybs ir naudojimo teisi apsaug. Valstybinis ems kadastras - valstybinio ems tvarkymo stadija, glaudiai susijusi su valstybine emtvarka, kurios paskirtis - kaupti ir atnaujinti informacij bei tvarkyti duomen baz apie Lietuvos ems plot, kiek, sudt, vert, kin bkl, teisin priklausomyb, naudojimo ir apsaugos slygas, servitutus ir kitus ribojimus. ems teisin apsauga - valstybs ir savivaldos institucij gyvendinamos teisins organizacins priemons, kuriomis siekiama utikrinti ems ir kit gamtos itekli apsaug bei j naudingj savybi atkrim, ukirsti keli ems teiss paeidimams, nustatyta tvarka taikyti paeidjams teisin atsakomyb, taip pat ginti ems naudotoj ir kit asmen teises bei teistus interesus. ems ginai - tai tokie ems teisini santyki dalyvi ginai, kurie kyla atsiradus, pasikeitus ar pasibaigus teisei em ir kit susijus su eme nekilnojamj turt bei ikilus teisins atsakomybs taikymo klausimui.

KLAUSIMAI
1. Pateikite ems, kaip nekilnojamojo turto, samprat? 2. Koks yra ems teiss ir aplinkos apsaugos teiss santykis? 3. Kokie yra ems nuosavybs teiss gijimo pagrindai? 4. Kokios yra ems nuosavybs rys? 5. Kokios yra ems servitut rys? 6. Kokie duomenys turi bti nurodyti visuose ems sandoriuose pagal ems statymo reikalavimus? 7. Koks yra ems sklypo perleidimo su slyga ilaikyti iki gyvos galvos sutarties turinys (sklypo savininko ir gijjo teiss ir pareigos)? 8. kokias kategorijas yra suskirstyta Lietuvos Respublikos ems fondo em?

449

EMES TEISE

9. Kada em gali bti paimama visuomens poreikiams? 10. Kokie yra apskrities virininko galiojimai valstybins emtvarkos srityje? 11. Kokiais atvejais yra privalomas iankstinis neteisminis ems gin nagrinjimas?

UDUOTYS
1. Nubraiykite ems teiss altini hierarchin schem. 2. sigijs ems sklyp, kininkas pastebjo, kad kiekvien ryt ir vakar jo sklype esaniu taku gyvulius gena kininkas i kaimyninio sklypo. Naujakurys pareikalavo i kaimyno arba mokti mokest u naudojimsi sklypu, arba ginti gyvulius per kito kininko sklyp. Kaimynas pareik mokesio nemoksis, nes jau 10 met iuo taku gena gyvulius prie ups ir niekam nra skolingas. vertinkite situacij pagal Civilinio kodekso Ketvirtosios knygos Daiktin teis" ir ems statymo nuostatas. 3. Schemoje pavaizduokite valstybinio ems valdymo institucij sistem. 4. Apskrities virininkas atsisak inuomoti valstybins ems sklyp. Kam turi bti apkstas is sprendimas - ems kio ministerijai, Prezidentui, Lietuvos aukiausiajam teismui, apylinks teismui, apygardos administraciniam teismui ar Vyriausybei?

DEIMTAS SKYRIUS

BAUDIAMOJI TEIS

1. BAUDIAMOJI TEIS IR BAUDIAMASIS STATYMAS 1.1. BAUDIAMOJI TEIS KAIP TEISS AKA
Lietuvos teisje skiriami keli ri teiss paeidimai. Nusikalstamos veikos yra viena i teiss paeidim ri. I kit teiss paeidim nusikalstamos veikos isiskiria savo pavojingumu. Nusikalstamos veikos laikomos didiausi pavoj valstybs stabilumui bei visuomens nari saugumui kelianti teiss paeidim ris. Nusikalstamos veikos yra viena i baudiamosios teiss reguliavimo dalyko sudtini dali. Valstyb, gindama save ir visuomen nuo nusikalstam veik ir jas darani asmen, statymais udraudia tam tikrus poelgius ir nustato teisinio reagavimo priemoni sistem. Nusikalstamos veikos padarymas utraukia teisinius padarinius, i kuri pagrindinis yra baudiamoji atsakomyb. Nusikalstamos veikos padarymo teisiniai padariniai yra antroji baudiamosios teiss reguliavimo objekto sudtin dalis. Taigi baudiamoji teis yra nusikalstam veik padarymo ir j teisini padarini teis. Danai baudiamoji teis suprantama kaip nusikaltimo ir bausms teis. Taiau toks baudiamosios teiss supratimas nra tikslus, nes, be nusikaltimo, baudiamajai teisei priklauso ir baudiamieji nusiengimai. Be to, nusikalstamos veikos padarymas ne visuomet baigiasi bausms skyrimu ir jos atlikimu. Baudiamoji teis numato atleidimo nuo bausms ir atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs institutus.

1.2. BAUDIAMASIS STATYMAS IR JO GALIOJIMAS

Baudiamoji teis, kaip ir kitos teiss akos, ireikiama baudiamosios teiss normomis. Baudiamosios teiss normos priimamos, keiiamos ar naikinamos tik statymais. Kadangi statym primimo teis Lietuvoje turi tik Seimas, taigi tik Seimas kuria baudiamj teis kaip teiss ak. Nei Vyriausyb, nei jokios kitos valstybs institucijos negali priiminti ar keisti baudiamosios teiss norm. Tik Seimas gali nustatyti, keisti ar naikinti veik nusikalstamum ir baudiamum. Baudiamosios teiss normose nustatyt draudim turi laikytis visi pilieiai, esantys Lietuvos teritorijoje, taiau pripainti, kad asmuo paeid baudiamj statym, bei taikyti baudiamosios teiss normose numatytas sankcijas gali toli grau ne kiekvienas pilietis ar institucija. Baudiamuosius statymus taikyti suteikta teis tik teismams bei savo kompetencijos ribose kitoms teissaugos institucijoms bei j pareignams. Be teism, baudiamuosius statymus gali taikyti tik prokurorai ir Vidaus reikal ministerijos, Specialij tyrim tarnybos, ikiteisminio

453

BAUDIAMOJI TEISE

tyrimo pareignai. Kadangi baudiamojo statymo taikymas susijs su rimtais mogaus teisi apribojimais (laisvs atmimu ar apribojimu, atmimu teiss dirbti tam tikr darb ir pan.), j taikant vyksta specialus baudiamasis procesas, kurio paskirtis nustatyti, ar tikrai konkreiu atveju baudiamasis statymas yra paeistas ir kas j paeid. Visos baudiamosios teiss normos Lietuvoje yra kodifikuotos viename statyme. is statymas vadinasi Baudiamasis kodeksas (BK). Ilg laik Lietuvoje galiojo 1961 m. priimtas Baudiamasis kodeksas. Jis buvo parengtas Lietuvai esant TSRS sudtyje ir atspindjo tos valstybs vertybines orientacijas, poir nusikalstamum, mog ir jo teises. Lietuvai atgavus nepriklausomyb, daugelis io kodekso norm neatitiko gyvenimo reikalavim ir negyn ar nepakankamai gyn Lietuvos valstybs saugum, stabilum, visuomens nari gerov bei saugum. Todl po 1990 m. BK normos nuolatos buvo keiiamos. Buvo panaikinta daugyb BK nuostat, kurios neatitiko pasikeitusios politins ir ekonomins situacijos. Be to, nuolatos buvo priimami nauji statymai, keiiamos galiojusios normos. Kartu nuo pat 1990 m. imtas rengti naujas BK. Jo rengimas usits. 2000 m. rugsjo 26 d. Lietuvos Respublikos Seimas prim nauj BK. Prims BK, Lietuvos Respublikos Seimas nenustat jo sigaliojimo datos. Tik 2002 m. lapkriio 22 d. statymu Dl Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsjo 26 d. statymu Nr. VIII-1968, Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. statymu Nr. IX-785 ir Lietuvos Respublikos bausmi vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birelio 27 d. statymu Nr. IX-994, sigaliojimo ir gyvendinimo tvarkos statymo" buvo nustatyta naujo BK sigaliojimo data - 2003 m. gegus 1 diena. Taigi dar beveik trejus metus po naujo BK primimo Lietuvoje galiojo 1961 m. Baudiamasis kodeksas. 2000 m. Baudiamasis kodeksas yra pirmas Lietuvos Respublikos baudiamasis kodeksas. Taip jau atsitiko, kad Lietuva XX amiuje neturjo savarankikai Lietuvos mokslinink parengto Baudiamojo kodekso ir vadovavosi i esms kitose valstybse parengtais statymais. Didiausia naujojo BK vert yra ta, kad jame tvirtinta nauja nusikalstamumo kontrols koncepcija, nauji baudiamosios teiss ir nusikalstamumo kontrols principai, padti naujos, labiau civilizuotos, baudiamosios politikos teisiniai pagrindai. Tai modernus kodeksas, atspindintis iuolaikins baudiamosios teiss raidos tendencijas, idjas ir iuolaikinio baudiamosios teiss mokslo pasiekimus. Naujajame BK yra tvirtintas perjimas nuo tarybins baudiamosios teiss doktrinos prie iuolaikins neoklasicizmo doktrinos. Antra vertus, naujojo BK sigaliojimas visai nereikia, kad atmetama visa teis, kuri gyvavo iki jam sigaliojant, ir teisininkams reiks i naujo mokytis baudiamj teis. Kaip jau minta, nemaa dalis naujojo BK nuostat palaipsniui buvo tvirtinama 1990-2003 m. laikotarpiu darant 1961 m. Baudiamojo kodekso pakeitimus.

454

2. PAGRINDINS BAUDIAMOSIOS TEISS NUOSTATOS (PRINCIPAI), TVIRTINTOS NAUJAJAME BAUDIAMAJAME KODEKSE 2.1. NUSIKALTIMO SUDTIS - BAUDIAMOSIOS ATSAKOMYBS PAGRINDAS
Baudiamosios atsakomybs pagrind sudaro nusikaltimo sudtis. BK 2 straipsnio 4 dalyje teigiama, kad pagal baudiamj statym atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudiamojo statymo numatyt nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo sudt. Nors kalt yra btinas nusikaltimo sudties poymis, BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudiamj statym tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padars nusikalstam veik. Taigi net ir padarius baudiamajame statyme numatyt veik, baudiamoji atsakomyb nebus taikoma, jei veika bus padaryta nesant kalts. Kartu BK 2 straipsnio 2 dalyje lyg ir daroma iimtis - joje teigiama, kad statymo neinojimas nuo baudiamosios atsakomybs neatleidia. Taiau jei statymo neinojimas susijs su pateisinama prieastimi, kaltinamas asmuo gali gintis pasiremdamas BK 2 straipsnio 3 dalyje tvirtinta nuostata, kad asmuo atsako pagal baudiamj statym tik jeigu veikos padarymo metu i jo galima buvo reikalauti statymus atitinkanio elgesio.

2.2. NON BIS IN IDEM PRINCIPAS (NEGALIMA DU KARTUS BAUSTI U T PAT)

is principas tvirtintas BK 2 straipsnio 6 dalyje. Joje sakoma, kad niekas negali bti baudiamas u t pai nusikalstam veik antr kart. is principas tvirtintas ne tik BK, bet ir Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos Septintojo protokolo 4 straipsnyje bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje. Atkreiptinas dmesys, jog tiek Konvencija, tiek ir Lietuvos Respublikos Konstitucija bei statymai nedraudia dvigubos teisins atsakomybs aplamai. Jie draudia tik dvigub baudim. Nubaudimas, kaip teisinio reguliavimo metodas, taikomas esant baudiamajai, administracinei, drausminei atsakomybei. Tuo tarpu baudimas, kaip civilins teiss reguliavimo metodas, nepripastamas. Civilins atsakomybs tikslas ne nubausti, o atstatyti paeist teis. Dviguba baudiamoji ir civilin atsakomyb u t pai veik neprietarauja non bis in idem principui, todl Lietuvos statymai numato dvigubos - baudiamosios ir civilins -atsakomybs galimyb. Lietuvos statymuose labai aikiai pasisakoma dl dvigubos baudiamosios atsakomybs u t pai veik. Ilg laik Lietuvos teisminje praktikoje non bis in idem principas veik tik baudiamojoje teisje, ir kai nusikalstam veik padars asmuo bdavo patraukiamas baudiamojon ir administracinn atsakomybn, niekas neman, kad paeidiami statymai. Taiau pastarj met Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktika koreguoja poir.

455

BAUDIAMOJI TEISE

2.3. BAUDIAMOSIOS ATSAKOMYBS TEISINGUMO PRINCIPAS

statymai, tarp j ir baudiamieji statymai, simbolizuoja teisingum. Teisingumas iki iol Lietuvos teisje danai bdavo siejamas tik su teismo veikla nagrinjant baudiamsias bylas ir priskiriamas ne baudiamosios teiss, o baudiamojo proceso principams. Baudiamojo poveikio priemons turi bti teisingos. Tai postulatas, kurio rodinti nereikia. Taiau k reikia teisinga bausm? Teisingumo principas bus gyvendintas: 1) jei bausm atitiks nusikaltimo sunkum; 2) jei sankcijos u nusikaltimus bus teisingumas; 3) jei veikos bus pagrstai kriminalizuotos. Teisingumas baudiamja teisine prasme bus tada, kai paskirta kaltininkui bausm atitiks padaryto nusikaltimo sunkum bei kaltininko asmenyb. Be to, teisingumas bus gyvendintas, kai analogikos veikos, padarytos tokiomis pat aplinkybmis, bus vertinamos i baudiamosios teiss pozicij ir u jas bus baudiama analogikai, nesvarbu, kokiame teisme bus priimamas nuosprendis. Kai mes sakome, kad bausm turi bti teisinga, turime galvoje, kad asmens, padariusio vagyst ar sualojusio kit asmen dl eismo saugumo taisykli paeidimo Vilniuje, veika bus vertinta ir jis bus nubaustas taip pat, kaip toks pats paeidjas, padars toki pat veik Kaune ar Klaipdoje. Jei vairuotojas, uvaiavs ant vaiko, bus nubaudiamas grieiau u vairuotoj, sualojus pagyvenus asmen, ir tik dl nukentjusiojo amiaus ar dl to, kad byla sukl didel visuomens susidomjim, tai jau sukels abejoni dl teisingumo. Teisingumo principas tvirtintas BK 41 straipsnyje, kur formuluojant bausms paskirt nustatyta, kad greta kit tiksl bausm turi utikrinti teisingumo principo gyvendinim.

2.4. ATSAKOMYBS INDIVIDUALIZAVIMO PRINCIPAS

io principo esm yra ta, kad bausm asmeniui, padariusiam nusikalstam veik, turi bti skiriama individualiai, t. y. bausm turi bti parenkama atsivelgiant padarytos nusikalstamos veikos sunkum bei kaltininko asmenyb. is principas pirmiausia tvirtintas BK 54 straipsnyje, kur suformuluoti bendrieji bausms skyrimo pagrindai. iame straipsnyje pasakyta, kad teismas skiria bausm pagal io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatanio atsakomyb u padaryt nusikalstam veik, sankcij, laikydamasis io kodekso bendrosios dalies nuostat. Skirdamas bausm teismas atsivelgia : 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsn; 2) kalts form ir r; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadij; 5) kaltininko asmenyb; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstam veik form ir r; 7) atsakomyb lengvinanias bei sunkinanias aplinkybes. BK 55 ir 56 straipsniuose tvirtinta principin nuostata dl skirtingo poirio asmenis, pirm kart nusikaltusius, ir recidyvistus.

456

Pagrindins baudiamosios teiss nuostatos (principai), tvirtintos naujajame Baudiamajame kodekse

2.5. ANSO PRINCIPAS

is principas tvirtintas ne viename BK straipsni, lieiani nusikalstamos veikos padarymo teisinius padarinius. Asmenims, pirm kart padariusiems nusikalstam veik, naujajame BK skiriamas ypatingas dmesys. Baudiamasis kodeksas iuo poiriu nubria aikias baudiamosios politikos kryptis. Baudiamoji teis (nepaisant savo grsmingo pavadinimo) turi suteikti nusikaltusiajam ans. Todl Baudiamojo kodekso nuostatose tvirtintas vadinamasis anso principas. ia prasme itin svarbi yra BK 55 straipsnio nuostata, kad asmeniui, pirm kart padariusiam nesunk ar apysunk nusikaltim, skiriamos bausms, nesusijusios su laisvs atmimu. Be to, labai iplstos galimybs atleisti asmenis, pirm kart padariusius nusikalstam veik, nuo bausms ar baudiamosios atsakomybs. BK 40 straipsnyje numatyta, kad asmuo teismo gali bti atleistas nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim, jeigu: 1) jis pirm kart padar nusikalstam veik; 2) visikai pripaino savo kalt ir gailisi padars nusikalstam veik; 3) bent i dalies atlygino ar paalino padaryt al arba sipareigojo j atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visikai atlygins ar paalins padaryt al, laikysis statym ir nedarys nauj nusikalstam veik. Analogika atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs nuostata dl nepilnamei, pirm kart padariusi nesunk ar apysunk nusikaltim, numatyta BK 93 straipsnyje.

2.6. NUKENTJUSIOJO INTERES IPLTIMO PRINCIPAS

Naujas BK suteikia nukentjusiajam ymiai daugiau teisi inicijuojant bei vykdant baudiamj persekiojim. Vienas i rimt iki iol egzistavusios kriminalins justicijos sistemos trkum buvo tas, kad ji nepakankamai atsivelgdavo proceso dalyvi, vis pirma nukentjusiojo, nuomon bei norus gyvendinant baudiamj persekiojim. Dauguma BK numatyt nusikaltim buvo laikomi didels visuomenins reikms nusikaltimais, todl paprastai baudiamosios bylos buvo vieojo kaltinimo bylos ir jose neliko vietos nukentjusiojo interesams. Tai nauja baudiamosios teiss principin nuostata. Nukentjusiojo vaidmens didinimas tvirtinamas baudiamuosiuose statymuose dviem bdais. Pirma, Baudiamajame kodekse iplstas veik ratas, dl kuri baudiamasis persekiojimas pradedamas tik esant nukentjusiojo ar jo atstovo pareikimui. tai eina nusikalstamos veikos, padarytos nuosavybei, nesusijusios su smurtu, taip pat kai kurios nusikalstamos veikos, susijusios su kno sualojimu buitini konflikt metu tarp artim moni. Juk ir dabar nukentjs asmuo skundiasi toli grau ne dl kiekvieno nusikaltimo. Kitas nukentjusiojo vaidmens didinimo baudiamojoje teisje atvejis tai suteikimas nukentjusiajam teiss nutraukti pradt proces. Kaip rodo praktika, neretoje byloje kaltininkas, pabgs galim padarini, atlygina nukentjusiajam padaryt al, padaro kitokius veiksmus nukentjusiojo naudai ir praktikai kaltininkas ir nukentjusysis susitaiko. BK yra nuostata dl asmens atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs u kai kuriuos nusikaltimus kaltininkui ir nukentjusiajam susitaikius (BK 38 str.).

457

BAUDIAMOJI TEISE

2.7. GERO KALTININKO ELGESIO IR PAGALBOS ATSKLEIDIANT NUSIKALTIMUS SKATINIMO PRINCIPAS

iuolaikin baudiamoji teis turi bti ne tik baudimo, bet ir gero elgesio skatinimo teis. Todl kita principin nuostata, kuri tvirtinta Baudiamajame kodekse, siejama su skatinamojo pobdio norm ipltimu baudiamojoje teisje. Deja, pas mus iki iol dar labai gaji nuostata, kad baudiamosios teiss normos gali turti tik bauginamj, baudiamj pobd, kad j paskirtis - tik grasinti, bausti kaltinink. Taiau baudiamieji statymai turt numatyti itis sistem norm, kurios skatint teigiam kaltininko elges. Tos normos turt bti taikomos vairiose baudiamojo proceso stadijose ir skatinti teigiam, palank teisingumui vykdyti kaltininko elges. Baudiamosios teiss normos turi skatinti kaltininkus prisipainti, padti greitai atskleisti nusikaltim, demaskuoti bendrininkus, atlyginti padaryt al. Toks elgesys skatinamas numatant statyme galimybes netraukti asmens baudiamojon atsakomybn, atleisti j nuo baudiamosios atsakomybs, skirti velnesn negu statyme numatyta bausm bei skirti velniausi ar minimali i sankcijoje u padaryt nusikaltim numatyt bausmi. Juk teisingumas tik laims, jei greiiau bus itirtas nusikaltimas, greiiau atlyginta ala, net ir tuo atveju, jei u nusikaltim bus paskirta ne itin grieta bausm. Skatinamosios normos numatytos ne viename BK straipsni. Antai BK 391 straipsnio 1 dalyje tvirtinta, kad nuo baudiamosios atsakomybs atleidiamas asmuo, kuris dalyvavo nusikalstamam susivienijimui darant nusikaltimus, taiau prisipaino dalyvavs darant toki nusikalstam veik ar priklauss nusikalstamam susivienijimui ir aktyviai padjo atskleisti organizuotos grups ar nusikalstamo susivienijimo nari padarytas nusikalstamas veikas. BK 93 straipsnio numatytas nepilnameio, pirm kart padariusio neatsarg arba nesunk ar apysunk tyin nusikaltim, atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs, jeigu jis nukentjusio asmens atsipra ir visikai ar i dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba paalino padaryt turtin al arba pripaino savo kalt ir gailisi padars nusikalstam veik. Kita grup skatinamj norm suteikia galimyb atsivelgti ger kaltininko elges, skiriant jam bausm u padaryt nusikaltim. Yra kelios kaltininko gero elgesio vertinimo galimybs. Pirma: paskirti velniausi i statyme numatyt bausmi. Tai numatyta BK 61 straipsnyje (Bausms skyrimas, kai yra atsakomyb lengvinani ir(ar) sunkinani aplinkybi"). io straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu kaltininkas savo noru prisipaino padars nusikaltim, nuoirdiai gailisi, aktyviai padjo iaikinti nusikaltim ir nra atsakomyb sunkinani aplinkybi, teismas skirtajam ne didesn kaip straipsnio sankcijoje u padaryt nusikaltim numatytos bausms vidurkis laisvs atmimo bausm arba su laisvs atmimu nesusijusi bausm. Kita kaltininko gero elgesio vertinimo galimyb - tai paskirti bausm, velnesn, negu numatyta sankcijoje u padaryt nusikalstam veik. Tai tvirtinta BK 62 straipsnyje (velnesns, negu statymo numatyta, bausms skyrimas"). iame straipsnyje numatyta, kad teismas, atsivelgs visas bylos aplinkybes, u kiekvien nusikalstam veik gali paskirti velnesn, negu statymo numatyta, bausm, jeigu nusikalstam veik padars asmuo pats savo noru atvyko ar prane apie i veik, prisipaino j padars ir nuoirdiai gailisi, ir (ar) padjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui iaikinti nusikalstam veik, ir visikai ar i dalies atlygino arba paalino padaryt turtin al. 458

3. BAUDIAMOJO KODEKSO STRUKTRA

Bendra Baudiamojo kodekso struktra nusistovjo per daugel met ir j prim daugumos ali statym leidjai. Baudiamasis kodeksas susideda i dviej dali: specialiosios dalies ir bendrosios dalies. Specialiojoje dalyje apraomi vis nusikalstam veik poymiai bei bausms, numatytos ir skirtinos u atskir nusikalstam veik padarym. Nra nusikalstam veik u specialiosios dalies rib. Vis nusikalstam Lietuvoje veik poymiai yra numatyti BK specialiojoje dalyje. Specialioji dalis - tai lyg isamus nuodmi sraas. Specialiosios dalies straipsniai susideda i dviej dali: dispozicijos ir sankcijos. Straipsnio dispozicijoje apraomi nusikalstamos veikos poymiai, o sankcijoje - bausms, kurias gali skirti teismas u toki nusikalstam veik. Bendrojoje baudiamojo kodekso dalyje apraomos nuostatos, kurios turi visuotin pobd ir taikomos ne vienai nusikalstamai veikai, o lieia visas ar dal nusikalstam veik, numatyt specialiojoje dalyje. Bendrojoje dalyje tvirtinami baudiamj statym bei j galiojimo principai, formuluojami baudiamosios atsakomybs pagrindai bei aplinkybs, alinanios baudiamj atsakomyb. Bendrojoje dalyje pateikiami nusikalstam veik apibrimai, j klasifikacija, kalts formos ir j apibrimai. Bendrojoje dalyje pateikiamas vis bausmi ir baudiamojo poveikio priemoni sraas, atskleidiamas j turinys, formuluojamos bausmi skyrimo taisykls. Taip pat tvirtinami atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs, atleidimo nuo bausms institutai, j rys bei taikymo slygos, teistumo institutas. Studijuojant baudiamj teis bei taikant baudiamuosius statymus vienodai svarbios tiek specialioji, tiek bendroji BK dalys.

4. BAUDIAMOSIOS ATSAKOMYBS PAGRINDAI 4.1. NUSIKALSTAMOS VEIKOS SAMPRATA

Nusikalstamos veikos yra baudiamosios teiss erdis. Baudiamoji teis pirmiausia yra teis apie nusikalstamas veikas ir j poymius. Nusikalstamos veikos" terminas yra naujas Lietuvos baudiamojoje teisje. Jis sigaliojo tik primus nauj 2000 m. BK. Iki iol Lietuvos baudiamojoje teisje buvo vartojamas tik nusikaltimo" terminas. Naujasis BK, be nusikaltimo" termino, ved baudiamojo nusiengimo" termin. Taigi naujojo BK specialioji dalis aprao ir numato baudiamj atsakomyb ne tik u nusikaltimo, bet ir baudiamojo nusiengimo padarym. Dl to prireik naujo termino, kuris apimt ir nusikaltimus, ir baudiamuosius nusiengimus. Taip buvo vestas nusikalstamos veikos" terminas. Naujame BK yra apie 220 vairi nusikalstam veik sudi. Didij j dal sudaro nusikaltimai, taiau apie 10 procent veik yra baudiamieji nusiengimai. Pagal BK 11 straipsnio 1 dal, nusikaltimas yra pavojinga ir BK udrausta veika (veikimas ar neveikimas), u kuri numatyta laisvs atmimo bausm. BK 12 straipsnyje nustatyta, kad baudiamasis nusiengimas yra pavojinga ir BK udrausta veika (veikimas ar neveikimas), u kuri numatyta bausm, nesusijusi su laisvs atmimu, iskyrus aret. ie abu apibrimai teisine prasme yra labai reikmingi, nes 459

BAUDIAMOJI TEISE

juose tvirtinti nusikalstam veik poymiai. Tiek nusikaltimo, tiek baudiamojo nusiengimo apibrime matyti du esminiai nusikalstamas veikas apibdinantys dalykai. Abiejuose apibrimuose akcentuojamas: 1) veikos pavojingumas ir 2) veikos draudiamumas baudiamajame statyme. Tai ir yra du nusikalstamos veikos poymiai. Taigi nusikaltimas ir baudiamasis nusiengimas pirmiausia yra pavojingos veikos. Veika - tai socialiai reikmingas mogaus elgesys, poelgis. Be veikos negali bti kalbos apie nusikalstam veik. Taiau toli grau ne kiekvienas mogaus poelgis laikomas nusikaltimu. Prieingai - tik labai maai daliai moni poelgi suteikiamas nusikalstamos veikos statusas. Vienas pagrindini nusikalstamo elgesio bruo tokio elgesio pavojingumas. vairi mogaus poelgi, net ir t, kurie laikomi nusikalstamais, pavojingumas nra vienodas. Nusikaltimai yra veikos, pavojingesns u baudiamuosius nusiengimus. Nusikaltimais laikomos tik tos pavojingos veikos, u kurias BK specialiosios dalies sankcijoje numatyta laisvs atmimo bausm. Tai gali bti vienintel ar viena i statyme alternatyviai numatyt bausmi. Bet negalima teigti, kad visi nusikaltimai yra vienodai pavojingi (sunks). Nusikaltimai skiriasi pavojingumu (sunkumu). Nusikaltimo pavojingumas (sunkumas) koncentruota forma ireikiamas statymo sankcijoje u padaryt nusikaltim.

4.2. NUSIKALTIM KATEGORIJOS

Naujajame BK visi nusikaltimai pagal j pavojingum suklasifikuoti kategorijas. Baudiamajame kodekse iskirti tyiniai ir neatsargs nusikaltimai. Savo ruotu tyiniai nusikaltimai BK 11 straipsnyje suskirstyti nesunkius, apysunkius, sunkius ir labai sunkius. Nesunkus nusikaltimas yra tyinis nusikaltimas, u kur baudiamajame statyme numatyta didiausia bausm nevirija trej met laisvs atmimo. Apysunkis nusikaltimas yra tyinis nusikaltimas, u kur baudiamajame statyme numatyta didiausia bausm virija trejus metus laisvs atmimo, bet nevirija eeri met laisvs atmimo. Sunkus nusikaltimas yra tyinis nusikaltimas, u kur baudiamajame statyme numatyta didiausia bausm virija eerius metus laisvs atmimo, bet nevirija deimties met laisvs atmimo. Labai sunkus nusikaltimas yra tyinis nusikaltimas, u kur baudiamajame statyme numatyta didiausia bausm virija deimt met laisvs atmimo. Nusikaltim kategorijos nustatytos ne iaip sau. Paprastai statym leidjas su atskiromis nusikaltim kategorijomis sieja tam tikras teisines pasekmes. Su padaryto nusikaltimo kategorija BK sieja tokias baudiamsias teisines pasekmes: atleidim nuo bausms; atleidim nuo baudiamosios atsakomybs; pripainim recidyvistu; lygtin atleidim nuo bausms; senaties bei teistumo inykimo terminus. Be veikos pavojingumo, nusikalstamos veikos apibrime akcentuojamas ir kitas btinas nusikalstamos veikos poymis -jos udraudimas baudiamuoju statymu. Tai reikia, kad mus dominanti tam tikra veika ne tik kelia pavoj kakokioms vertybms, bet ir kad Baudiamajame kodekse yra straipsnis, kuriame apraomi nepageidautino elgesio poymiai ir numatoma baudiamoji atsakomyb u t veik. Baudiamieji statymai yra specifiniai. Juose formuluojamos ne pareigojanios, o draudiamojo pobdio normos. Tai, kad BK 178 straipsnio Vagyst" dispozicijoje suformuluota tas, kas pagrob svetim turt", tai dar nereikia, jog ji teisina ar pateisina svetimo turto grobim. Nors dauguma BK straipsni dispozicij, atro460

Baudiamosios atsakomybs pagrindai

do, neturi jokio neigiamo atspalvio, i tikrj, baudiamosios teiss normos yra draudiamosios normos. Jos draudia daryti poelgius, kurie yra apraomi baudiamj statym dispozicijose. Taigi asmuo, kurio veika atitinka statymo dispozicijoje numatytos veikos poymius, daro ne leistin, o draudiam akt.

4.3. BAUDIAMOJI ATSAKOMYB U ATSKIRAS NUSIKALSTAMAS VEIKAS

Baudiamasis statymas saugo gana daug visuomenje branginam vertybi. Pagal baudiamojo statymo saugomas vertybes Baudiamojo kodekso specialiosios dalies normos suskirstytos atskirus skyrius. BK specialiosios dalies skyri pavadinimai i tikrj ir atspindi tas vertybes, kurias saugo BK. Jei ikyla reikalas papildyti BK nauja nusikaltimo sudtimi, nauja norma dedama t BK skyri, kuriam ji labiausiai tinka pagal nusikaltimo objekt. BK specialioji dalis susideda i 32 skyri. BK specialioji dalis prasideda XV skyriumi Nusikaltimai monikumui ir karo nusikaltimai". Tarp iame skyriuje minim nusikaltim isiskiria genocidas, atsakomyb u kur numatyta BK 99 straipsnyje. Jame raoma, kad tas, kas siekdamas fizikai sunaikinti visus ar dal moni, priklausani bet kuriai nacionalinei, etninei, rasinei, religinei, socialinei ar politinei grupei, organizavo, vadovavo ar dalyvavo juos udant, kankinant, alojant, trikdant j protin vystymsi, deportuojant, kitaip sudarant tokias gyvenimo slygas, kad jos lm vis j ar dalies t, ribojo toms grupms priklausani moni gimstamum ar prievarta perdav j vaikus kitoms grupms, baudiamas laisvs atmimu nuo penkeri iki dvideimties met arba laisvs atmimu iki gyvos galvos. Be to, iame skyriuje esaniuose straipsniuose numatoma atsakomyb u vairias veikas, draudiamas tarptautins humanitarins teiss norm, t. y. u draudiam elges su monmis, tarptautins humanitarins teiss saugom asmen udym, okupuotos valstybs civili trmim, tarptautins humanitarins teiss saugom asmen alojim, kankinim ar kitok nemonik elges su jais, taip pat ir u kitas panaias veikas, atsakomyb u kurias nustatyta gyvendinant tarptautini konvencij reikalavimus. XVI BK skyrius Nusikaltimai Lietuvos valstybs nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai" apima 14 nusikaltim sudi, u kurias numatoma atsakomyb. Atsakomyb numatoma u valstybs perversm, ksinimsi Lietuvos Respublikos Prezidento gyvyb, ksinimsi kitos valstybs ar tarptautins vieosios organizacijos atstovo gyvyb, idavyst, padjim kitai valstybei veikti prie Lietuvos Respublik, nipinjim, kolaboravim, antikonstitucini grupi ar organizacij krim, vieus raginimus smurtu paeisti Lietuvos Respublikos suverenitet, piktnaudiavim oficialiais galiojimais, neteist disponavim informacija, kuri yra valstybs paslaptis, valstybs paslapties atskleidim, valstybs paslapties praradim, valstybs simboli iniekinim. Savo svarba isiskiria BK XVII skyrius Nusikaltimai mogaus gyvybei". Jame numatyta atsakomyb u nusikaltimus gyvybei, t. y. u tyin nuudym ir neatsarg gyvybs atmim. BK 129 straipsnyje Nuudymas" teigiama, kad tas, kas nuud kit mog, baudiamas laisvs atmimu nuo penkeri iki penkiolikos met, o tas, kas nuud 1) maamet, 2) bejgikos bkls mog, 3) savo motin, tv ar vaik, 4) ni moter, 5) du ar daugiau moni, 6) kankindamas ar kitaip itin iauriai, 7) kit moni gyvybei pavojingu bdu, 8) dl chuliganik paskat, 9) dl 461

BAUDIAMOJI TEISE

savanaudik paskat, 10) dl nukentjusio asmens tarnybos ar pilieio pareig vykdymo, 11) siekdamas nuslpti kit nusikaltim, 12) siekdamas gyti nukentjusio asmens organ ar audin transplantavimui, baudiamas laisvs atmimu nuo penkeri iki dvideimties met arba laisvs atmimu iki gyvos galvos. BK XVIII skyriuje Nusikaltimai mogaus sveikatai" numatyta baudiamoji atsakomyb u sveikatos sutrikdymus. Yra trij laipsni sveikatos sutrikdymai. BK 135 straipsnyje Sunkus sveikatos sutrikdymas" teigiama, kad tas, kas sualojo ar susargdino mog, jeigu dl to nukentjs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, ntumo ar kitaip buvo sunkiai suluointas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkania liga, realiai gresiania gyvybei ar stipriai sutrikdania mogaus psichik, arba prarado didel dal profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentjusio asmens knas, baudiamas laisvs atmimu iki deimties met. Esant nusikaltim kvalifikuojani poymi baudiama laisvs atmimu nuo dvej iki dvylikos met. BK 138 straipsnyje Nesunkus sveikatos sutrikdymas" numatyta, kad tas, kas sualojo ar susargdino mog, jeigu dl to nukentjs asmuo prarado nedidel dal profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo io kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodyt padarini, baudiamas laisvs apribojimu arba aretu, arba laisvs atmimu iki trej met, o esant kvalifikuojani poymi baudiamas laisvs atmimu iki penkeri met. Pagal BK 140 straipsn tas, kas mudamas ar kitaip smurtaudamas sukl mogui fizin skausm arba neymiai j sualojo ar trumpam susargdino, baudiamas vieaisiais darbais arba laisvs apribojimu, arba aretu, arba laisvs atmimu iki vieneri met. Tas, kas io straipsnio 1 dalyje nurodyt veik padar maameiui arba kankindamas nukentjus asmen, baudiamas laisvs atmimu iki dvej met. XXI BK skyriuje Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai mogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir nelieiamybei" formuluojama iaginimo, seksualinio prievartavimo, privertimo lytikai santykiauti, seksualinio priekabiavimo, maameio asmens tvirkinimo sudtis. Antai BK 149 straipsnyje Iaginimas" nustatyta, kad tas, kas lytikai santykiavo su mogumi prie io vali panaudodamas fizin smurt ar grasindamas tuoj pat j panaudoti, ar kitaip atimdamas galimyb prieintis, ar pasinaudodamas bejgika nukentjusio asmens bkle, baudiamas laisvs atmimu iki septyneri met. Esant kvalifikuojani poymi atsakomyb gali padidti iki penkiolikos met laisvs atmimo. BK 152 straipsnyje Seksualinis priekabiavimas" tvirtinta, kad tas, kas siekdamas seksualinio bendravimo ar pasitenkinimo vulgariais ar panaiais veiksmais, pasilymais ar uuominomis priekabiavo prie pagal tarnyb ar kitaip priklausomo asmens, padar baudiamj nusiengim ir baudiamas bauda arba laisvs apribojimu, arba aretu. BK 153 straipsnyje Maameio asmens tvirkinimas" numatyta, kad tas, kas atliko maameio asmens tvirkinimo veiksmus, baudiamas bauda arba laisvs apribojimu, arba aretu, arba laisvs atmimu iki dvej met. XXVIII skyriuje Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai nuosavybei, turtinms teisms ir turtiniams interesams" kalbama apie daniausiai gyvenime pasitaikanias nusikalstam veik sudtis ir sankcijas u jas. Antai 178 straipsnyje Vagyst" numatyta, kad tas, kas pagrob svetim turt, baudiamas vieaisiais darbais arba bauda, arba laisvs apribojimu, arba laisvs atmimu iki trej met. Tas, kas pagrob svetim turt sibrovs patalp, saugykl ar saugom teritorij, baudiamas bauda arba aretu, arba laisvs apribojimu, arba laisvs atmimu iki penkeri 462

Baudiamosios atsakomybs pagrindai

met. Tas, kas pagrob didels verts svetim turt, baudiamas laisvs atmimu iki septyneri met. Tas, kas pagrob nedidels verts svetim turt, padar baudiamj nusiengim ir baudiamas vieaisiais darbais arba bauda, arba laisvs apribojimu, arba aretu. 180 straipsnyje plimas" teigiama, kad tas, kas panaudodamas fizin smurt ar grasindamas tuoj pat j panaudoti arba kitaip atimdamas galimyb nukentjusiam asmeniui prieintis pagrob svetim turt, baudiamas aretu arba laisvs atmimu iki eeri met. Tas, kas apipl sibrovs patalp arba panaudojs neaunamj ginkl, peil ar kit specialiai mogui sualoti pritaikyt daikt, baudiamas laisvs atmimu iki septyneri met. Tas, kas apipl panaudojs aunamj ginkl ar sprogmen arba apipls pagrob didels verts turt, baudiamas laisvs atmimu nuo dvej iki deimties met. BK 181 straipsnyje Turto prievartavimas" nustatyta, kad tas, kas neturdamas teisto pagrindo atvirai ar umaskuotai savo ar kit asmen naudai vert kit asmen perduoti turt, suteikti turtin teis ar atleisti nuo turtins pareigos arba atlikti kitus turtinio pobdio veiksmus, arba nuo j susilaikyti grasindamas prie nukentjus ar kit asmen panaudoti fizin smurt, sunaikinti ar sugadinti jo turt, paskelbti kompromituojani ar kitoki informacij, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitoki psichin prievart, baudiamas aretu arba laisvs atmimu iki eeri met. Tas, kas prievartaudamas turt panaudojo fizin smurt, atm asmeniui laisv, sunaikino ar sugadino jo turt arba kitokiu bdu padar jam didels turtins alos, baudiamas laisvs atmimu iki atuoneri met. Tas, kas prievartavo didels verts turt, baudiamas laisvs atmimu nuo trej iki deimties met. BK 182 straipsnyje Sukiavimas" teigiama, kad tas, kas apgaule savo ar kit naudai gijo svetim turt ar turtin teis, iveng turtins prievols arba j panaikino, baudiamas vieaisiais darbais arba laisvs apribojimu, arba aretu, arba laisvs atmimu iki trej met. Tas, kas apgaule savo ar kit naudai gijo didels verts svetim turt ar turtin teis, iveng didels verts turtins prievols arba j panaikino, baudiamas laisvs atmimu iki atuoneri met. BK 187 straipsnyje numatyta atsakomyb u tyin turto sunaikinim ar sugadinim. Ten teigiama, kad tas, kas sunaikino ar sugadino svetim turt, baudiamas vieaisiais darbais arba bauda, arba laisvs apribojimu, arba laisvs atmimu iki dvej met. Tas, kas sunaikino ar sugadino svetim turt visuotinai pavojingu bdu arba iardydamas ar sugadindamas rengin ar agregat, jeigu dl to galjo nukentti mons, arba sunaikino ar sugadino didels verts svetim turt ar itin reikmingas mokslo, istorijos, kultros vertybes, baudiamas aretu arba laisvs atmimu iki penkeri met. Tas, kas sunaikino ar sugadino nedidels verts svetim turt, padar baudiamj nusiengim ir baudiamas vieaisiais darbais arba bauda, arba laisvs apribojimu, arba aretu. BK 189 straipsnyje laikomas kriminaliniu nusikaltimu nusikalstamu bdu gauto turto gijimas arba realizavimas. Ten raoma, kad tas, kas gijo, naudojosi arba realizavo turt inodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu bdu, baudiamas bauda arba laisvs apribojimu, arba aretu, arba laisvs atmimu iki dvej met. Tas, kas gijo, naudojosi arba realizavo didels verts turt inodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu bdu, baudiamas bauda arba aretu, arba laisvs atmimu iki ketveri met. Tas, kas nusikalstamu bdu gijo, naudojosi arba realizavo nedidels verts turt, padar baudiamj nusiengim ir baudiamas vieaisiais darbais arba bauda, arba aretu. 463

BAUDIAMOJI TEISE

BK 190 straipsnyje aikinama, kaip nustatoma turto vert. Turtas laikomas didels verts, kai jo vert virija 250 MGL dydio sum, ir nedidels verts - kai jo vert virija 1 MGL dydio sum, bet nevirija 3 MGL dydio sumos. I kit BK skyri mintini: XXXIII skyrius Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai valstybs tarnybai ir vieiesiems interesams", kuriame yra straipsniai, kuriuose nustatyta baudiamoji atsakomyb u kyininkavim, papirkim, piktnaudiavim bei tarnybos pareig neatlikim, XXXIV skyrius Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai teisingumui", XXXV skyrius Nusikaltimai visuomens saugumui", kuriame yra straipsniai, kuriuose numatyta atsakomyb u nusikalstam susivienijim, teroro akt, mogaus pagrobim kaitu, orlaivio ugrobim, XXXVI skyrius Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai, susij su disponavimu ginklais, audmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis mediagomis", XXXVII skyrius Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai, susij su disponavimu narkotinmis ar psichotropinmis, nuodingosiomis ar stipriai veikianiomis mediagomis", XXXIX skyrius Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai transporto eismo saugumui".

5. NUSIKALSTAMOS VEIKOS SUDTIS IR JOS BAUDIAMOJI TEISIN REIKM 5.1. NUSIKALSTAMOS VEIKOS SUDTIES SAMPRATA IR REIKM
Draudiamos veikos poymius BK specialiojoje dalyje statym leidjas aprao naudodamasis nusikalstamos veikos sudties modeliu. Pagal model ivadai apie nusikalstam ar nenusikalstam veikos pobd padaryti btina nustatyti, ar yra nusikalstamos veikos (nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo) sudtis kaltininko veikoje, t. y. ar asmens poelgyje yra statyme numatyt ir udraust veik poymi. Nusikalstamos veikos (nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo) sudtis - tai mogaus poelgio (pavojingos veikos), prieingo baudiamajai teisei, juridin iraika. Be abejo, nusikalstamos veikos sudtis savo turiniu yra platesn u iorin - vadinamj objektyvij - nusikaltimo pus. j eina dar ir psichins, akiai nematomos, mogaus poelgio puss. Nusikalstamos veikos sudties modelis naudojamas statym leidyboje kriminalizuojant mogaus poelgius. Kurdamas statym statym leidjas sukuria tam tikro nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo poymius, kuriuos aprao baudiamajame statyme nusikaltimo sudties pavidalu. Savo ruotu kriminalins justicijos pareignai nusikalstamos veikos sudties model naudoja padaryt pavojing veik rodinjimo procese. Norint rodyti, kad yra padarytas nusikaltimas ar baudiamasis nusiengimas, reikia rodyti, kad tiriamojoje veikoje yra visi rodintini inkriminuoto nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo sudties poymiai. Nusikalstamos veikos sudties nustatinjimas praktinje kriminalins justicijos pareign veikloje nra savitikslis. Tik nustaius nusikalstamos veikos sudt, galima veik pavadinti nusikaltimu ar baudiamuoju nusiengimu, o asmen, padarius

464

Nusikalstamos veikos sudtis ir jos baudiamoji teisin reikm

veik, vadinti nusikaltliu. Kol tai nra nustatyta, rodyta, negalima mogaus poelgio (veikos) vadinti nusikalstamu, o asmens, j padariusio, nusikaltliu. Pagal Lietuvos baudiamj teis nusikalstamos veikos sudtis yra vienintelis baudiamosios atsakomybs pagrindas. is principas tvirtintas BK 2 straipsnio 4 dalyje.

5.2. NUSIKALSTAMOS VEIKOS (NUSIKALTIMO IR BAUDIAMOJO NUSIENGIMO) SUDTIES POYMIAI

Nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo sudties model sudaro tam tikri poymiai, kurie charakterizuoja nusikalstam veik ir kuri buvimas duoda pagrind daryti ivad dl nusikalstamos veikos sudties. Nusikalstamos veikos sudties poymiai skirstomi dvi dideles grupes: objektyviuosius ir subjektyviuosius. Objektyvieji sudties poymiai apima iorin, akiai matom mogaus poelgio pus. Objektyvieji sudties paymiai yra ie: baudiamojo statymo saugomos vertybs, pavojinga veika, nusikalstamos veikos dalykas, padarymo bdas, priemons, laikas, vieta, aplinkybs, veikos padariniai, prieastinis ryis tarp padarytos veikos ir kilusi pavojing padarini, asmens amius, specialaus subjekto poymis. Baudiamojo statymo saugomos vertybs teorijoje paprastai vardijamos kaip nusikalstamos veikos objektas. Pavojinga veika, nusikalstamos veikos dalykas, padarymo bdas, priemons, laikas, vieta, aplinkybs, veikos padariniai, prieastinis ryis tarp padarytos veikos ir kilusi pavojing padarini - tai jau nusikalstamos veikos objektyvioji pus. Tuo tarpu asmens amius, specialaus subjekto poymis yra nusikalstamos veikos subjektas. Poymiai, charakterizuojantys kito mogaus akiai nematom, t. y. vidin, psichin nusikalstamos veikos pus, priskiriami prie subjektyvij nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo sudties poymi. Subjektyvieji nusikalstamos veikos sudties poymiai yra: pakaltinamumas, kalt, nusikalstamos veikos padarymo tikslas ir motyvas. Jie danai vardijami kaip nusikalstamos veikos subjektyvioji pus. Nusikalstamos veikos sudties poymiai skirstomi dar [pagrindinius h fakultatyvius. i klasifikacija yra labai svarbi teissaugos institucij darbe, nes iais poymiais remiantis vyksta nusikalstamos veikos rodinjimas. Prie pagrindini nusikalstamos veikos sudties poymi priskiriami tie poymiai, kuriuos statym leidjas traukia apraydamas kiekvienos nusikalstamos veikos sudt. Pagrindiniai sudties poymiai eina kiekvieno nusikaltimo ir baudiamojo nusiengimo sudt ir privalo bti rodinjami kiekvienoje baudiamojoje byloje. Prie fakultatyvi nusikalstamos veikos sudties poymi priklauso poymiai, kuriuos statym leidjas traukia ne kiekvien, o tik kai kurias sudtis. Prie pagrindini nusikalstamos veikos sudties poymi priklauso baudiamojo statymo saugomos vertybs, pavojinga veika (esant materialioms sudtims dar ir jos padariniai bei prieastinis ryis tarp padarytos veikos ir kilusi pavojing padarini), asmens amius, pakaltinamumas ir kalt. Prie fakultatyvi sudties poymi priklauso nusikalstamos veikos dalykas, padarymo bdas, priemons, laikas, vieta, aplinkybs, specialaus subjekto poymis, nusikalstamos veikos padarymo motyvas ir tikslas. Pastarieji poymiai turi reikms kaltinant ne dl kiekvienos nusikalstamos veikos, o tik tada, kai ie poymiai aprayti mus dominanio BK straipsnio dispozicijoje. 465

BAUDIAMOJI TEISE

Kartu reikia atkreipti dmes, jog, nepaisant taisykls, kad pagrindiniai nusikalstamos veikos sudties poymiai eina kiekvieno nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo sudt ir, atrodo, turt bti rodinjami kiekvienoje baudiamojoje byloje, atskirais atvejais kai kuri pagrindini nusikalstamos veikos sudties poymi rodinjimas nra privalomas. Vis pirma tai lieia nusikalstam veik padariusio asmens ami. Antai rodinti nusikalstam veik padariusio asmens ami svarbu tik tada, kai asmuo yra jauno amiaus ir gali kilti tarim, ar jis i viso yra nusikaltimo subjektas. Vienas i pagrindini nusikalstamos veikos subjektyvij poymi pakaltinamumas - taip pat rodinjamas ne kiekvienoje byloje, o tik tais atvejais, kai kyla tarimas dl asmens psichins bkls nusikaltimo padarymo metu. Kartu reikia atkreipti dmes, kad nusikalstamos veikos sudties poymiai skirstomi pagrindinius ir fakultatyvius tik kai kalbama apie nusikalstamos veikos sudt apskritai. Nagrinjant konkreius nusikaltimus ir baudiamuosius nusiengimus, visi veikos poymiai, kuriuos statym leidjas trauk apraydamas konkrei nusikalstam veik, yra pagrindiniai, t. y. rodintini.

5.3. NUSIKALSTAMOS VEIKOS SUDI RYS

Nusikalstam veik sudtys yra klasifikuojamos ris pagal tam tikrus kriterijus. Didel praktin reikm turi nusikalstam veik sudi klasifikacija materialias ir formalias nusikaltim ir baudiamj nusiengim sudtis. ita klasifikacija remiasi tuo, ar nusikalstamos veikos padariniai jungti nusikalstamos veikos sudt, ar ne. Reikalas tas, kad vienais atvejais statym leidjas, apibrdamas nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo sudt, pavojingus padarinius traukia sudt ir aprao juos BK straipsnio dispozicijoje, kitais atvejais ikelia juos u konkreios sudties rm. Pastaruoju atveju padariniai neturi takos nusikalstamos veikos teisiniam vertinimui. Pirmosios nusikalstam veik sudtys vadinamos materialiomis, o antrosios formaliomis. Esant materialiai sudiai, padariniai turi reikms nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo sudiai ir turi bti rodinjami tiriant nusikalstam veik. Esant materialiai sudiai, prie pagrindini sudties poymi priskirtinas ir prieastinis ryis tarp pavojingos veikos ir pavojing padarini. Taigi labai svarbu prie pradedant tirti byl nustatyti, ar inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudtis yra materiali ar formali, nes nuo to priklausys rodinjimo ribos. Jei sudtis formali, baudiamoji atsakomyb bus taikoma u pai veik ir nepriklausys nuo sukelt pavojing padarini. Jei sudtis materiali, baudiamoji atsakomyb bus taikoma u padaryt veik ir sukeltus pavojingus padarinius. Taigi iuo atveju rodinjant nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo sudt, teks rodinti ne tik pavojingos veikos poymius, bet ir pavojingus padarinius. Nusikaltim sudtys dar skirstomos [pagrindines, kvalifikuotas ir privilegijuotas. Pagrindins nusikaltim sudtys dar vadinamos konstitucinmis nusikaltim sudtimis. Pagrindinmis vadinamos tokios nusikaltim sudtys, kuriose yra apraytas minimalus kiekis poymi, btinas veikai vardyti kaip nusikalstamai. Pagrindins nusikaltim sudtys paprastai apraomos BK specialiosios dalies straipsni pirmosiose dalyse. Antai BK 178 straipsnis Vagyst" turi penkias dalis. 1 dalyje yra aprayta pagrindin sudtis, nes joje yra apraytas minimalus kiekis nusikaltimo sudties poymi, apibdinani vagyst kaip nusikaltim. BK 129 straipsnis Nuudymas" turi dvi dalis. 1 dalyje yra apibrta pagrindin nusikaltimo sudtis. 466

Objektyvieji nusikalstamos veikos sudties poymiai

Tuose BK straipsniuose, kuriuose yra tik viena dalis, apraoma pagrindin nusikaltimo sudtis. Kvalifikuota nusikaltimo sudtis vadinama tokia sudtis, kuri traukiami papildomi, palyginti su pagrindine sudtimi, poymiai, rodantys didesn nusikaltimo pavojingum. Esant kvalifikuotai sudiai, statym leidjas formuluoja grietesn sankcij. Kvalifikuotos sudtys apraomos BK specialiosios dalies straipsni antrosiose, treiosiose, ketvirtosiose dalyse. Antai BK 178 straipsnio Vagyst" 2 ir 3 dalyse, taip pat BK 129 straipsnio Nuudymas" 2 dalyje numatytos kvalifikuotos sudtys, nes ten tvirtinti papildomi sudties poymiai, rodantys didesn nusikaltimo pavojingum, taigi ir bausm. Privilegijuotos nusikaltim sudtys - tai tokios sudtys, kai pagrindin sudt jungiami papildomi poymiai, mainantys veikos pavojingum. Tokios sudtys paprastai apraomos atskirame BK straipsnyje. Antai BK 130 straipsnyje Nuudymas labai susijaudinus" ir 131 straipsnyje Naujagimio nuudymas" numatyta privilegijuota nuudymo sudtis, nes tvirtinta velnesn sankcija negu BK 129 straipsnyje, apraaniame pagrindin sudt. Nusikalstam veik sudtys dar skirstomos nusikaltim sudtis ir baudiamj nusiengim sudtis. Ir nusikaltim, ir baudiamj nusiengim sudtys apraomos viename BK straipsnyje. Tais atvejais, kai statym leidjas nusikalstamas veikas skirsto nusikaltimus ir baudiamuosius nusiengimus, baudiamojo nusiengimo sudtis apraoma BK specialiosios dalies straipsnio dalyje, einanioje po nusikaltimo sudties. Baudiamojo nusiengimo sudtis visada vardijama BK specialiosios dalies straipsnio atitinkamos dalies dispozicijoje. Antai BK 178 straipsnio Vagyst" 1, 2 ir 3 dalyse formuluojama vagysts, kaip nusikaltimo, sudtis, o 4 dalyje -vagysts, kaip baudiamojo nusiengimo, sudtis. Ten taip ir raoma: Tas, kas pagrob nedidels verts svetim turt, padar baudiamj nusiengim ir baudiamas..."

6. OBJEKTYVIEJI NUSIKALSTAMOS VEIKOS SUDTIES POYMIAI 6.1. PAVOJINGA VEIKA

Itarus odius nuudymas", plimas", kontrabanda", mogui visada prie akis ikyla tos nusikalstamos veikos vaizdinys. Plimas siejamas su vienokiu vaizdiniu, kontrabanda - su kitokiu. ie vaizdiniai bna susij btent su nusikalstamos veikos objektyviaisiais poymiais, pirmiausia - su pavojinga veika. Kiekvienas nusikaltimas ar baudiamasis nusiengimas prasideda nuo veikos. Pavojinga veika - tai poelgis, pasireikiantis iorikai. J galima stebti, matyti, girdti, pajausti. Be mogaus poelgio negali bti nusikalstamos veikos. Taiau iorikai pasireikiantis elgesys ne visais atvejais gali utraukti baudiamj atsakomyb. J utraukia tik pavojingas statym leidjo poiriu elgesys. Pavojingu laikomas toks elgesys, kuris daro al ar gali j padaryti visuomens branginamoms vertybms. Jis yra netoleruotinas ir statym leidjo draudiamas. Kiekviena veika yra ne kas kita kaip kno judesys. Pavojinga veika kartais tapatinama su vienu kno judesiu. Taiau tai dar nereikia, kad veika konkreiose nusi467

BAUDIAMOJI TEISE

kaitim sudtyse reikia tik vien kno judes. Antai BK 129 straipsnyje veika ireikta vienu odiu tas, kas nuud". Taiau mog nuudyti galima tiek vienu kno judesiu (vienas stiprus smgis geleiniu strypu per galv), tiek ir daugeliu smgi vairias kno vietas. Ir nors tokiu atveju atskiri smgiai gali padaryti skirtingus kno sualojimus, smgi visum vertiname kaip vien veik - nuudym. Taiau jei vienu metu muami keli mons ir jiems padaromi kno sualojimai, tai vertinama kaip kelios veikos, keli nusikaltimai. Kai kuriais atvejais kaip viena veika, vienas nusikaltimas gali bti vertinama keli arba net keliasdeimt tapai kno judesi. Tokia veikia vadinama tstine nusikalstama veika" arba tstiniu nusikaltimu". Tstine nusikalstama veika laikomas tapai ar analogik kno judesi kompleksas, padarytas per tam tikr laiko tarp, kai kiekvienas kno judesys atitinka baudiamajame statyme apraytus veikos poymius ir kaltininkas visais kno judesiais daro viening tyi. Antai LAT Senato 1998 m. gruodio 22 d. nutarime Dl teism praktikos sukiavimo ir turto pasisavinimo arba ivaistymo baudiamosiose bylose (BK 274 ir 275 str.)" pasakyta, kad kai asmuo kelis kartus padaro veiksmus, numatytus BK 274 straipsnyje arba 275 straipsnyje, jie vertinami kaip vienas tstinis nusikaltimas, nes kaltininko veikoje bna vieninga tyia. Kitame - 2004 m. birelio 18 d. - nutarime Dl teism praktikos nuudym bylose" pasakyta, kad tyinis (dviej ar daugiau asmen) nuudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 str. 2 d. 5 p., kai kaltininko veiksmai, nukreipti atimti gyvyb ne maiau kaip dviem monms, nulemti bendro nusikalstamo sumanymo. Toks sumanymas gali bti realizuotas vienu metu arba su protarpiu tarp atskir moni nuudym. Kai kurios veikos gali nepertraukiamai trukti gana ilg laik. Tokia veika labiau panai nusikalstam padt. Tokios veikos vadinamos trunkamosiomis veikomis", o nusikaltimai - trunkamaisiais nusikaltimais". Antai asmuo be leidimo nusiperka aunamj ginkl ir j laiko savo bute kelis metus arba neiojasi su savimi. Asmuo, laikydamas be leidimo ginkl, ilg laik realizuoja nusikaltimo sudt, ilg laik daro baudiamajame statyme aprayt veik. Jo veika yra trunkamojo pobdio. Taiau tai yra viena veika, vienas nusikaltimas. Visa tai labai svarbu inoti tiriant baudiamsias bylas, nes nuo io klausimo sprendimo priklausys, kaip mes vertinsime veik - kaip vien ar kelis nusikaltimus. Vien nusikaltim gali sudaryti ne tik keli kno judesiai, bet ir kelios veikos. Antai BK 259 straipsnyje (Neteistas disponavimas narkotinmis ar psichotropinmis mediagomis be tikslo jas platinti") numatyta atsakomyb tam, kas neteistai gamino, perdirbo, gijo, laik, gabeno ar siunt narkotines ar psichotropines mediagas neturdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Siame BK straipsnyje nustatyta atsakomyb u eias pavojingas veikas. Taiau kadangi statyme vardijant veikas yra pavartotas jungtukas ar", asmuo, sigijs ir vliau gabens bei siunts tas paias narkotines mediagas, atsakys u visas tas veikas kaip u vien nusikaltim. Taip is klausimas iaikintas ir Lietuvos Aukiausiojo Teismo Senato 2002 m. birelio 21 d. nutarimo Nr. 37 Dl teism praktikos nagrinjant psichotropini ar narkotini mediag grobimo, neteisto i mediag ir j pirmos kategorijos pirmtak (prekursori) gaminimo, gijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, pardavimo ar kitokio platinimo baudiamsias bylas" 22 punkte, kur pasakyta, kad psichotropini ar narkotini mediag gaminimas ar gijimas ir tolesnis t pai psichotropini ar narkotini mediag laikymas, gabenimas, siuntimas, pardavi468

Objektyvieji nusikalstamos veikos sudties poymiai

mas ar kitoks platinimas nesudaro nusikaltim pakartotinumo, ir veika kvalifikuojama kaip vienas nusikaltimas. Pavojinga veika" yra specifinis terminas, vartojamas baudiamojoje teisje mogaus poelgiui nusakyti. Jo negalima tapatinti su odiais veikimas" ar veikla". Pavojinga veika yra ir pavojingas veikimas, ir neveikimas. Pavojinga veika" yra apibendrinantis pavadinimas. Konkreiose sudtyse pavojinga veika nusakoma konkreiais odiais. Antai BK 129 straipsnyje Nuudymas" veika nusakyta odiu nuud", BK 178 straipsnyje Vagyst" - odiu pagrob", BK 187 straipsnyje Turto sunaikinimas ar sugadinimas" - odiais sunaikino ar sugadino", BK 225 straipsnyje Kyininkavimas" - odiais prim, paadjo ar susitar priimti ky, reikalavo, provokavo j duoti" ir 1.1. Pavojingas veikimas yra daniausiai pasitaikanti pavojingos veikos padarymo forma. Pavojingas veikimas danai pasireikia fiziniu (smurtiniu) poveikiu kit mog. Taiau pavojinga veika gali bti padaroma ir fiziniais nesmurtinio poveikio kno judesiais paveikiant nusikaltimo dalyk. Taip atliekamos vagysts, dokument klastojimas, kyininkavimas. Antai turto sunaikinimas yra fizinis poveikis turt, taiau nesmurtinis. Panaiai veikiamas nusikaltimo dalykas vagiant. Jis uvaldomas fizikai j veikiant, bet be smurto (iimtis - plimas). Analogika situacija susidaro gaminant netikrus pinigus, duodant ar imant ky. Pavojinga veika gali bti padaroma ir odiais. odiai, kaip ir fizinis poveikis, gali padaryti alos visuomens vertybms, taigi gali bti prilyginti pavojingai veikai. Antai kito mogaus meiimas, eidimas, vieosios tvarkos paeidimo veiksmai, seksualinis priekabiavimas, traukimas nusikalstam veikl gali bti padaromi odiais, todl Baudiamajame kodekse galima rasti straipsni, kuriuose numatyta nusikalstama veika odiais. Be to, ala visuomens vertybms objektyviai gali bti padaroma raymu, pieimu. Tokiais veiksmais galima eisti, apmeiti, pagaminti netikr pinig ar vertybini popieri, vieai raginti smurtu paeisti Lietuvos Respublikos suverenitet. Pavojingas neveikimas yra antra pavojingos veikos padarymo forma. Nors didioji dauguma baudiamosios teiss norm yra draudiamosios, t. y. jos netoleruoja tam tikr veik, vis dlto BK galima surasti norm, kuriose nustatyta baudiamoji atsakomyb u neveikim, asmens pareigojimas tam tikroje situacijoje veikti bei grasinimas baudiamja atsakomybe u neveikim. Taiau baudiamoji atsakomyb u neveikim ir jos praktinis realizavimas turi tam tikr ypatum. Pirmiausia pareigojimas veikti grasinant baudiamja atsakomybe negali bti absoliutus. Absoliutus gali bti tik moralinis asmens pareigojimas, bet ne baudiamasis teisinis. Pavyzdiui, jei usideg namas ar upje sksta mogus, kiekvieno stebinio vyk asmens moralin pareiga gesinti gaisr ir padti nelaim patekusiam mogui. Ir jei asmuo nepuola gesinti gaisro ar gelbti skstaniojo, mes turime moralin teis j pasmerkti. Taiau vargu ar pateisinama bt teisikai nustatyti pareig gelbti nuosavyb ar mog, patekus pavojing situacij, u neveikim grasinant baudiamja atsakomybe. Vargu ar pateisinama bt apkaltinti pagalbos nesuteikimu pavojuje esaniam mogui kiekvien vyk stebjus ir pagalbos nesuteikus piliet. Visai kitas dalykas, kai gaisro negesina ar skstaniojo negelbja krante esantys gelbtojai, kuri darbas yra moni gelbjimas ir jie u tai gauna atlyginim. Taigi nustatant baudiamj atsakomyb u neveikim bei jos realizavimo slygas svarbu atsivelgti asmens pareigas. Atsakomyb u neveikim paprastai turi

469

BAUDIAMOJI TEISE

bti siejama su specialaus subjekto poymiais. Antai visikai pateisinamas baudiamosios atsakomybs nustatymas vienam i tv, jeigu is vengia ilaikyti vaik (t. y. u neveikim) (BK 164 str.), nes tvai privalo ilaikyti vaikus pagal Civilinio kodekso normas, kuriose tvirtinti eimos teisiniai santykiai. Pateisinamas yra ir baudiamosios atsakomybs nustatymas valstybs tarnautojams u tarnybos pareig neatlikim (BK 229 str.), nes siningai dirbti savo darb juos pareigoja valstybs tarnybos teisiniai santykiai. Baudiamoji atsakomyb u neveikim taikoma atsivelgiant ir tai, ar buvo galimyb veikti ir tokiu bdu ukirsti keli neigiamiems padariniams. Juk mes formaliai galime apkaltinti pareign ar kit asmen, atsaking u atitinkam darbo bar, dl neveikimo ir tada, kai tarnautojas, turdamas pareig veikti, neturjo realios galimybs veikti. Pavyzdiui, gydytojas nenuvaiavo vykio viet, nes tuo metu nebuvo jokios transporto priemons, galjusios j nuveti vykio viet. Jei asmuo, turintis pareig veikti, neturjo realios galimybs veikti, baudiamoji atsakomyb u neveikim negali bti taikoma. Baudiamoji atsakomyb gali bti netaikoma u neveikim ir tuo atveju, kai bna akivaizdu, jog ivengti aling padarini net ir veikiant pagal teisini akt nuostatas, bus nemanoma. Pavyzdiui, jei ligonin pristatomas sunkiai sualotas pilietis, gydytojas, vykdydamas savo pareig, privalo iki paskutinio momento kovoti u ligonio gyvyb. Taiau jei sitikins pastang beprasmikumu gydytojas ims nebeteikti tolesns pagalbos ligoniui, vargu ar galima bus jam taikyti baudiamj atsakomyb u tok neveikim.

6.2. NUSIKALSTAMOS VEIKOS PADARYMO PADARINIAI

Daugelyje baudiamojo kodekso straipsni numatyta atsakomyb ne vien dl pai veik, bet ir dl kilusi padarini. Baudiamajame kodekse padariniais laikoma ala, padaryta dl veikos visuomens vertybms. Tos nusikalstamos veikos sudtis yra materiali. U neatsargius nusikaltimus baudiamoji atsakomyb taikoma tik tada, kai atsiranda statyme numatyti padariniai. Taikant baudiamj atsakomyb u kai kurias tyines veikas, taip pat atsivelgiama ir nusikalstamos veikos padarinius. inoma, baudiamoji atsakomyb u tyinius nusikaltimus taikoma net ir neatsiradus statyme numatyt padarini. Taiau jei veikos sudtis yra materiali, asmuo tokiu atveju traukiamas atsakomybn ne u baigtin nusikalstam veik, o u pasiksinim j padaryti. Baudiamoji atsakomyb daniausiai siejama su dviej ri padariniais: fizine ala ir materialine ala. Fizin ala - tai padariniai mogui: kno sualojimai, sveikatos sutrikdymai ar gyvybs atmimas. ie padariniai yra iimtin baudiamosios teiss reguliavimo sfera. Tokius padarinius numato BK XVII-XXI skyri sudtys. Taiau atsakomyb u fizin al numatyta ir nemaoje dalyje straipsni, esani kituose BK skyriuose. Antai BK 180 straipsnyje Plimas" tvirtinta atsakomyb ne tik u materialin al, bet ir u kno sualojimus. Materialin ala - tai padariniai, susij su nuosavybs objektais. Baudiamoji atsakomyb u materialin al numatyta ne viename BK skyriuje, pavyzdiui, Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai aplinkai ir moni sveikatai", Nusikalti-

470

Objektyvieji nusikalstamos veikos sudties poymiai

mai ir baudiamieji nusiengimai nuosavybei, turtinms teisms ir turtiniams interesams", Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai transporto eismo saugumui". Atskirais atvejais baudiamoji atsakomyb gali bti taikoma ir u nemateriali al. Bausms u toki al numatytos straipsniuose, esaniuose BK XVI skyriuje Nusikaltimai Lietuvos valstybs nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai" ir XXXIII skyriuje Nusikaltimai ir baudiamieji nusiengimai valstybs tarnybai ir vieiesiems interesams".

6.3. ASMENS, PADARIUSIO NUSIKALSTAM VEIK, AMIUS

Nusikalstamos veikos subjektu gali bti tik toks fizinis asmuo, kuris yra sulauks statymo nustatyto baudiamosios atsakomybs amiaus. Amius yra pagrindinis nusikalstam veik padarius asmen charakterizuojantis poymis. Lietuvos Respublikos BK nesieja baudiamosios atsakomybs su pilnametyste. Pagal BK atsako ir nepilnameiai asmenys. BK 13 straipsnyje skelbiama, kad pagal baudiamuosius statymus atsako asmuo, kuriam iki nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo padarymo yra suj eiolika met, o io straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais - keturiolika met. statym leidjas laikosi nuomons, kad asmuo, sulauks eiolikos met, jau pakankamai psichikai isivysts ir jis jau gali suprasti savo veiksm esm bei j pavojingum. U atskirus nusikaltimus statym leidjas nustato sumaint amiaus rib. Asmuo, kuriam iki nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo padarymo buvo suj keturiolika met, atsako u nuudym (129 str.), sunk sveikatos sutrikdym (135 str.), iaginim (149 str.), seksualin prievartavim (150 str.), vagyst (178 str.), plim (180 str.), turto prievartavim (181 str.), turto sunaikinim ar sugadinim (187 str. 2 d.), aunamojo ginklo, audmen, sprogmen ar sprogstamj mediag pagrobim (254 str.), narkotini ar psichotropini mediag pagrobim (263 str.), transporto priemoni ar keli, juose esani rengini sugadinim (280 str. 2 d.).

6.4. FAKULTATYVS OBJEKTYVIEJI NUSIKALSTAMOS VEIKOS SUDTIES POYMIAI

Fakultatyvs objektyvieji nusikalstamos veikos sudties poymiai yra nusikalstamos veikos dalykas, padarymo bdas, aplinkybs, priemons, rankiai, laikas bei vieta. ie poymiai turi reikms nustatant baudiamj atsakomyb tik tais atvejais, kai jie aprayti BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje. I fakultatyvi poymi daniausiai nusikaltimo sudtyse pasitaiko nusikalstamos veikos dalykas bei jos padarymo bdas. Nusikaltimo dalykas yra materialus daiktas, kur veikiant paeidiamos statymo saugomos vertybs. Antai vagysts sudtyje nusikaltimo dalykas yra ireiktas odiais svetimas turtas", kyininkavimo dalykas yra kyis", kontrabandos - privalomi muitinei pateikti daiktai". Nuudymo atveju (BK 129 str.) nusikaltimo dalykas yra tik mogus, o ne bet koks gyvas padaras. Nusikaltim, numatyt BK

471

BAUDIAMOJI TEISE

XXXVII skyriuje, dalykas yra narkotins, psichotropins, nuodingosios ir stipriai veikianios mediagos. Nusikaltimo padarymo bdas yra nusikaltimo sudties poymis, BK ireikiamas odiais pavartojant smurt", sibraunant patalp" ir pan. tai plim identifikuoja smurto ar grasinim naudojimas, sukiavim - apgaul. Pagal BK 129 straipsnio 2 dal nuudymas vertinamas kaip sunkesnis, jei jis padarytas kit moni gyvybei pavojingu bdu (7 p.), kankinant ar kitaip itin iauriai (6 p.). To nerodius, veikos perkvalifikuojamos pagal kitus straipsnius. Reikia atkreipti dmes, kad statym leidjas gan danai vien ar kit nusikaltlio asmenyb apibdinant poym traukia nusikaltimo sudt. Taip tie poymiai gauna specialaus subjekto nusikaltimo sudties poymio reikm. Ko gero, tai daniausiai pasitaikantis fakultatyvus nusikaltimo sudties poymis. Tie poymiai gali charakterizuoti vairias su nusikaltusiu asmeniu susijusias puses, pradedant nuo lyties, pilietybs ir baigiant uimamomis pareigomis. Antai BK 117 straipsnyje Idavyst" nustatyta, kad u Lietuvos valstybs idavim atsakys ne bet koks asmuo, sulauks 16 met amiaus, o tik nusikaltimo padarymo metu esantis Lietuvos Respublikos pilieiu. Kit valstybi pilieiai negali bti traukiami baudiamojon atsakomybn u Lietuvos valstybs idavim. Taigi asmens pilietyb yra btinas io nusikaltimo sudties poymis. BK 225 straipsnyje numatyta atsakomyb u kyininkavim tik asmeniui, esaniam valstybs tarnautoju ar jam prilygintam asmeniui. BK 281 straipsnyje tvirtinta atsakomyb u keli eismo saugumo taisykli paeidim tik vairuotojui.

7. SUBJEKTYVIEJI NUSIKALSTAMOS VEIKOS SUDTIES POYMIAI

Tam, kad mogaus poelg galtume vardyti kaip nusikalstam, svarbu nustatyti, ar jo poelgis atitinka BK specialiojoje dalyje numatyto nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo objektyviuosius poymius. Taiau to dar nepakanka norint konstatuoti, jog padaryta nusikalstama veika. Tam, kad padaryt veik galtume pavadinti nusikalstama ir ikelti klausim dl tokio asmens baudiamosios atsakomybs, btina nustatyti dar ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos sudties poymius. Subjektyvieji nusikalstamos veikos sudties poymiai parodo vidin, t. y. psichin, kito mogaus akiai nematom, nusikalstamos veikos pus, kuri dar vadinama subjektyvija nusikalstamos veikos puse. Subjektyvieji nusikalstamos veikos sudties poymiai yra ie: pakaltinamumas, kalt, nusikalstamos veikos padarymo tikslas ir motyvas.

7.1. PAKALTINAMUMAS KAIP BAUDIAMOSIOS ATSAKOMYBS SLYGA. NEPAKALTINAMUMO SAMPRATA IR POYMIAI

Baudiamojon atsakomybn u padaryt pavojing veik gali bti traukiamas ne bet koks mogus, o tik toks, kuris turi tam tikras savybes. Viena i j yra pakaltinamumas.

472

Subjektyvieji nusikalstamos veikos sudties poymiai

Pakaltinamumas yra viena i mogaus savybi, be kurios jis negali bti pripastamas padars nusikaltim ar baudiamj nusiengim ir nuteistas. Pakaltinamumas yra teisin svoka, apibdinanti asmens, padariusio baudiamajame statyme numatyt veik, psichin bkl ir turinti esmins reikms nustatant jo atsakomyb. Baudiamajame kodekse nra pakaltinamumo apibrimo. Taiau BK 17 straipsnyje pateikiamas nepakaltinamumo apibrimas, kuriuo remiantis nesunkiai galima suformuluoti pakaltinamumo apibrim. Taigi pakaltinamumas yra gebjimas veikiant ar neveikiant suvokti daromos veikos pavojingum ir valdyti savo veiksmus. Pakaltinamumas yra kalts slyga. Galima kalbti tik apie pakaltinamo mogaus kalt kaip apie smoning asmens psichin santyk su padaryta ir jam inkriminuota veika. Pakaltinamumo fakto baudiamojoje byloje rodinti nereikia. Laikoma, kad visi mons yra pakaltinami. Todl, kai yra padaroma statyme numatyta nusikalstama veika, esant tarim, reikia rodinti mogaus nepakaltinamum, t. y. fakt, kad asmuo, darydamas pavojing veik, nesuvok daromos veikos pavojingumo ir savo veiksm negaljo valdyti. Jei asmuo veikia nesmoningai, t. y. neturi valios laisvs, jis negali atsakyti dl padarytos veikos. Todl BK 17 straipsnyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu, darydamas io kodekso udraust veik, jis dl psichikos sutrikimo negaljo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksm. Nepakaltinamumas yra ir medicinin, ir baudiamoji teisin svoka. Medicinin todl, kad nepakaltinamumo bsena susijusi su psichikos sutrikimais, o baudiamoji teisin todl, kad nepakaltinamumo klausimas ikyla tik kai padaroma baudiamajame statyme udrausta veika. Negalima asmens pripainti nepakaltinamu apskritai, tai yra vien tik dl to, kad jis serga psichikos liga, jam nepadarius pavojingos veikos. Tok asmen tegalima civilinio proceso tvarka pripainti neveiksniu su visomis i to iplaukianiomis pasekmmis. Asmens pripainimas nepakaltinamu turi reikms tik sprendiant jo baudiamj atsakomyb. Nepakaltinamu pripaintas asmuo negali bti traukiamas baudiamojon atsakomybn. U padaryt veik jam taikomos tik medicininio poveikio priemons, kurios nra nei baudiamoji atsakomyb, nei kriminalin bausm. Nepakaltinamumas apibriamas remiantis dviem kriterijais: juridiniu ir medicininiu. Juridinis nepakaltinamumo kriterijus ireiktas odiais: negaljo suvokti savo veiksm pavojingumo ar juos valdyti. iuose odiuose slypi du svarbs nepakaltinamumo momentai: 1) negaljimas suvokti savo veiksm pavojingumo (intelektualusis momentas) ir 2) negaljimas valdyti savo veiksm (valinis momentas). Be to, reikia atkreipti dmes, jog abu atvejai Kodekse sujungti jungtuku arba", todl sprendiant juridinio nepakaltinamumo klausim pakanka nustatyti bent vien mint atvej. Savo veikos pavojingumo nesuvokimas gali pasireikti faktini daromos veikos aplinkybi nesuvokimu arba daromos veikos socialinio vertinimo nesuvokimu. Asmuo nesuvokia, k jis daro, arba nesuvokia, kad taip negalima elgtis. Nepakaltinamu gali bti pripaintas ir toks asmuo, kuris, nors ir suvokia daromos veikos pavojingum, taiau negali valdyti, kontroliuoti savo veiksm. Tokios bsenos psichiatrijoje vardijamos specialiais terminais. Antai kleptomanija - liguistas potraukis vogti svetimus daiktus. Tokiam asmeniui danai nesvarbu, k vogti, koki naud jis turs padars nusikaltim. Jam svarbu pats aktas bei tie jausmai, kuriuos jauia darydamas toki veik (susijaudinimas, tampa ir pan.). Kita panai bsena

473

BAUDIAMOJI TEISE

vadinama piromanija - tai liguistas potraukis padeginti, treia - dromomanija nenugalimas potraukis keliauti (bdingas valkataujantiems asmenims). Medicininis nepakaltinamumo kriterijus nepakaltinamumo apibrime ireiktas odiais dl psichikos sutrikimo". Naujasis BK, kitaip negu 1961 m. BK, nevardija psichikos sutrikim ri. Taiau nepakaltinamais gali bti pripainti asmenys, nusikalstamos veikos padarymo metu sirg chronika psichikos liga (pvz., silpnaprotyste, izofrenija), patyr laikin psichins veiklos sutrikim (baltj kartlig) ar kitoki patologin bsen (patologin girtum). Medicininis nepakaltinamumo kriterijus yra btinoji nepakaltinamumo sudtin dalis. Juk mogus gali nesuvokti daromos veikos pavojingumo nebtinai dl psichikos ligos. Gali bti ir kitos prieastys, pavyzdiui, apsvaigimas alkoholiu ar narkotikais. Be to, ir psichikos ligos bna vairios. Ne visos jos sutrikdo mogaus psichik tiek, kad jis nesuvokt savo veiksm esms. Taigi ir sergant psichikos ligomis asmuo automatikai dar nepripastamas nepakaltinamu. Kad bt nepakaltinamas, asmuo dl psichikos ligos turi nebesuvokti daromos veikos pavojingumo. Visais atvejais galutin sprendim dl asmens pakaltinamumo daro teismas. Be abejo, jis remiasi teismo psichiatrins ekspertizs ivada, taiau turi ir teis su ja nesutikti bei skirti papildom ar pakartotin ekspertiz.

7.2. RIBOTAS PAKALTINAMUMAS IR JO BAUDIAMOJI TEISIN REIKM

Ribotas pakaltinamumas yra naujas institutas Lietuvos baudiamojoje teisje, pirm kart atsirads naujajame BK. is institutas apibrtas BK 18 straipsnyje: Asmen teismas pripasta ribotai pakaltinamu, jeigu darydamas io kodekso udraust veik tas asmuo dl psichikos sutrikimo, kuris nra pakankamas pagrindas pripainti j nepakaltinamu, negaljo visikai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobdio ar valdyti savo veiksm". Ribot pakaltinamum, kaip ir nepakaltinamum, apibdina du kriterijai: juridinis ir medicininis. Juridinis kriterijus Kodekse ireiktas odiais negaljo visikai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobdio ar valdyti savo veiksm". Kitaip negu nepakaltinamas, ribotai pakaltinamas asmuo nusikalstamos veikos padarymo metu suvokia daromos veikos faktines aplinkybes ir socialin reikm, taiau is suvokimas yra ribotas, t. y. siauresnis negu kit pakaltinam moni. Daromos veikos pavojingumas suvokiamas nevisikai dl psichikos sutrikim, t. y. dl psichikos ligos. Medicininis riboto pakaltinamumo kriterijus remiasi tomis paiomis psichikos ligomis kaip ir esant nepakaltinamumui. Skirtumas tik tas, kad riboto nepakaltinamumo atveju ligos stadija dar nra taip paengusi, kad mogus negalt visikai suvokti poelgio faktini aplinkybi ar socialins reikms. Dl to ribotas pakaltinamumas nepanaikina nusikalstamos veikos sudties asmens veikoje. Asmen kaip ribotai pakaltinam pripasta teismas. Priimdamas sprendim jis vadovaujasi BK 18 straipsnyje pateiktu apibrimu bei teismo psichiatrins ekspertizs ivada. Asmuo, padars baudiamj nusiengim, neatsarg arba nesunk ar apysunk tyin nusikaltim ir teismo pripaintas ribotai pakaltinamu, atsako pagal baudiamj statym, taiau bausm jam gali bti suvelninta remiantis BK 59 straipsniu arba jis gali bti atleistas nuo baudiamosios atsakomybs ir jam gali bti pritaiky-

474

Subjektyvieji nusikalstamos veikos sudties poymiai

tos BK 67 straipsnyje numatytos baudiamojo poveikio priemons arba BK 98 straipsnyje numatytos priveriamosios medicinos priemons. Asmuo, padars sunk arba labai sunk nusikaltim ir teismo pripaintas ribotai pakaltinamu, atsako pagal baudiamj statym, taiau bausm jam gali bti velninama remiantis BK 59 straipsniu.

7.3. KALTS SAMPRATA

Kalt yra pagrindinis nusikaltimo subjektyvusis poymis. Kalt yra kiekvienos nusikalstamos veikos sudties btinoji dalis, todl ji turi bti rodinjama kiekvienoje baudiamojoje byloje. Nra nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo sudi, kurios neverst nustatyti kalts. Asmuo, padars pavojing veik, iteisinamas, jei byloje nra surinkta pakankamai rodym dl jo kalts padarius tam tikr veik ir atsiradus tam tikriems padariniams. Kalt baudiamosios teiss teorijoje suprantama kaip asmens, padariusio baudiamajame kodekse draudiam pavojing veik, vidinis psichinis santykis su objektyviaisiais nusikaltimo sudties poymiais, vis pirma su pagrindiniais poymiais, tokiais kaip padaryta veika ir dl jos atsirad padariniai. BK yra tvirtintos dvi kalts formos: tyia ir neatsargumas. Taigi bet kuria i i kalts form padaryta veika gali bti vertinama kaip nusikalstama. Kitokios vidinio psichinio santykio formos, neatitinkanios tyios ar neatsargumo apibrimo, negali suponuoti kalts baudiamja teisine prasme ir baudiamosios atsakomybs neutraukia. TYIN KALT Tyia yra viena i kalts form, tvirtint BK, kuria tariamas asmuo gali bti patrauktas baudiamojon atsakomybn. Tyin kalts forma objektyviai laikoma sunkesne negu neatsargi kalts forma. Didioji dalis nusikaltimo sudi, esani BK, numato baudiamj atsakomyb u veikas, padarytas btent ia kalts forma. Tyin kalts forma daniausiai pasitaiko teism praktikoje. Iki 95 proc. registruojam nusikaltim padaroma esant tyinei kaltei. Tyins kalts formos apibrimas yra pateiktas BK 15 straipsnyje. io straipsnio pirmojoje dalyje tyin kalt skirstoma dvi ris: tiesiogin ir netiesiogin tyi. Jei BK specialiosios dalies straipsnyje nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo sudtyje numatyta tyin kalts forma, veikos kvalifikavimui pagal pasirinkt BK straipsn tyios ris neturs reikms. Nusikaltimas ar baudiamasis nusiengimas, padarytas netiesiogine tyia, bus kvalifikuojamas pagal t pat BK straipsn, kaip ir padarytas tiesiogine tyia. Antai Lietuvos Aukiausiasis Teismas, apibendrins teism praktik nuudym bylose, iaikino, kad baudiamoji atsakomyb u tyin nuudym pagal BK 129 straipsn taikoma esant tiesioginei ar netiesioginei tyiai. Tiesiogin tyia apibriama galiojanio BK 15 straipsnio 2 dalyje. Ten pateikti atskiri tiesiogins tyios apibdinimai esant formalioms sudtims ir materialioms sudtims. Nusikaltimas ar baudiamasis nusiengimas yra padarytas tiesiogine tyia, jeigu j darydamas asmuo suvok pavojing nusikalstamos veikos pobd ir

475

BAUDIAMOJI TEISE

norjo taip veikti (tiesiogin tyia esant formalioms sudtims). Nusikaltimas ar baudiamasis nusiengimas yra padarytas tiesiogine tyia ir tuo atveju, jei j darydamas asmuo suvok pavojing nusikalstamos veikos pobd, numat, kad dl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti iame kodekse numatyt padarini, ir j norjo (tiesiogin tyia esant materialioms sudtims). BK 15 straipsnio 3 dalyje yra paaikinama, kas yra netiesiogin tyia. Nusikaltimas ar baudiamasis nusiengimas yra padarytas netiesiogine tyia, jeigu j darydamas asmuo suvok pavojing nusikalstamos veikos pobd, numat, kad dl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti iame kodekse numatyti padariniai, ir nors j nenorjo, bet smoningai leido jiems atsirasti. Ir tiesioginei, ir netiesioginei tyiai yra bdingas toks pat psichinis santykis su padaryta veika. Esant tiesioginei ir netiesioginei tyiai, asmuo supranta daromos veikos pavojing pobd, t. y. jo veiksmai yra smoningi. Esant tyiai, asmuo ne tik kad supranta faktines savo poelgio aplinkybes, t. y. k jis daro, bet supranta, kad daro veik, kuria stato pavojun visuomenje vertinamas vertybes. Pavyzdiui, asmuo, suduodamas smg ranka galv kitam mogui, suvokia, kad daro pavojing veik, ksinasi toki baudiamojo statymo saugom vertyb kaip mogaus sveikata. Esant materialioms sudtims, tyia neapsiriboja daromos veikos pavojingo pobdio supratimu. Asmuo, be to, numato dl veikos kylanius pavojingus padarinius. Esant tiesioginei tyiai, asmuo numato vyki prieastin ry, kokius padarinius sukels jo veika. Tiesiogin ir netiesiogin tyia skiriasi tik pagal valin kalts moment, t. y. santyk su statyme numatyt padarini atsiradimu. Valinis tiesiogins tyios momentas apibdina asmens, padariusio pavojing veik, psichin santyk su daroma veika (formalios sudtys) ar su pavojing padarini atsiradimu (materialios sudtys) ir statyme nusakytas: norjo taip veikti" ar norjo, kad atsirast BK numatyti padariniai". Norjimas - tai tikslinga veikla. Padarini norjimas gali sutapti su kaltininko poelgio tikslais. Tokiu atveju sukls pavojingus padarinius kaltininkas pasiekia savo tiksl. Antai nukentjusysis nuudomas i kerto. Tokiu atveju atms gyvyb kitam mogui kaltininkas pasiekia tiksl - atkerija. Taiau pavojing padarini kaltininkas gali norti ir dl to, jog jie yra btina slyga keliamam tikslui pasiekti. Antai mogus nuudomas tam, kad po to bt galima paveldti nuudytojo turt pagal testament ar statym. Abiem atvejais veika kvalifikuotina kaip padaryta tiesiogine tyia. Nusikaltimas laikomas padarytas netiesiogine tyia, kai asmuo nenori, kad atsirast baudiamajame statyme numatyti padariniai, taiau smoningai leidia jiems kilti. Aikinantis valin netiesiogins tyios moment, gali susidaryti spdis, jog ia nesama logikos. Kodl asmuo daro nusikaltim, jei jis nenori pavojing padarini? Ar ne geriau ir logikiau bt tokiu atveju atsisakyti pavojingos veikos? Taiau, pasirodo, gyvenime manomos situacijos, kai asmens psichinis santykis su veika bei padariniais atitinka btent netiesiogins tyios samprat. Nenoras, kad atsirast pavojing padarini netiesiogins tyios atveju, aikinamas taip: asmuo nesuinteresuotas statyme numatyt pavojing padarini kilimu, taiau, antra vertus, jis nieko nedaro, kad tie padariniai neatsirast. Jo nenoras neparemtas jokiais reikmingais veiksmais ar tikjimu, kad objektyvios aplinkybs ukirs keli statyme numatytiems padariniams atsirasti. Netiesiogins tyios kalt suponuoja absoliutus abejingumas galim padarini atvilgiu. Galimi padariniai kaltininko nejaudina ir kartu nesulaiko nuo pasirinkto tikslo siekimo. Antai mergina, slapta pagimdiusi 476

Subjektyvieji nusikalstamos veikos sudties poymiai

kdik, nordama juo atsikratyti nunea j mik ir ten palieka. Vaikas niekieno nepastebtas sta. Jei mergina, apkaltinta nuudymu, teigs, kad nenorjo vaiko mirties, galvojo, kad kas nors j pastebs ir paims, kaltinamoji atsakys u tyin vaiko nuudym, padaryt netiesiogine tyia, nes ji suvok savo veikos pavojingum vaiko gyvybei, numat, kad vaikas gali be pagalbos ti, ir nors tiesiogiai nesiek jo mirties, bet nieko nepadar, kad mirtis nevykt. Netiesiogin tyia yra daug retesn tyios ris, palyginti su tiesiogine tyia. Ji reiau pasitaiko BK specialiosios dalies straipsniuose ir praktikoje. Taiau kadangi statymas numato toki tyios r, su ja susiduriama praktikoje, apie j reikia inoti. Netiesiogins tyios kalt paprastai paaikja apklausus tariamj ir kaltinamj. NEATSARGI KALT Neatsargumas yra antroji kalts forma, numatyta BK. Atsakomyb u veikas, padarytas esant neatsargiai kaltei, BK ribojama. BK 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad asmuo baudiamas u nusikalstamos veikos padarym dl neatsargumo tik io kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais. BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje turi bti nuoroda, kad baudiamoji atsakomyb u veik kyla esant ne tik tyinei, bet ir neatsargiai kaltei. Neatsargios kalts apibrimai pateikti BK 16 straipsnyje. io BK straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nusikalstama veika yra neatsargi, jei ji padaryta dl nusikalstamo pasitikjimo arba nusikalstamo nerpestingumo. Taigi neatsargi kalt gali bti dviej ri: nusikalstamas pasitikjimas ir nusikalstamas nerpestingumas. Nusikalstamas pasitikjimas. Nusikalstamas pasitikjimas nusakomas BK 16 straipsnio 2 dalyje: nusikaltimas ar baudiamasis nusiengimas yra padarytas dl nusikalstamo pasitikjimo, jei j padars asmuo numat, kad dl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti iame kodekse numatyti padariniai, taiau lengvabdikai tikjosi j ivengti. Nusikalstam pasitikjim, prieingai negu tyi, apibdina kitoks psichinis santykis su padaryta veika ir atsiradusiais padariniais. Nors BK 16 straipsnio 1 dalyje nieko nepasakyta apie asmens psichin santyk su veika esant nusikalstamam pasitikjimui, tas santykis, be abejo, yra. J tiksliausiai galima bt nusakyti odiais asmuo suvok daromos veikos riziking pobd". Esant nusikalstamam pasitikjimui, asmuo veikia rizikingai ir suvokia savo poelgio riziking pobd. Veikos rizikingo pobdio suvokimo nereikia painioti su daromos veikos pavojingo pobdio suvokimu esant tyiai. Esant tyiai asmuo suvokia, kad daro nusikalstam veik, paeidia baudiamojo statymo draudimus. Nusikalstamas pasitikjimas bna tada, kai pats poelgis nra nusikalstamas, o tokiu tampa tik atsiradus baudiamajame statyme numatytiems padariniams. Antai jei vairuotojas smoningai paeidinja eismo saugumo taisykles (pvz., virija greit ar nesilaiko saugaus atstumo tarp automobili ir susiduria su kita maina), jis danai supranta, kad veikia rizikingai, taiau jokiu bdu negalvoja, kad veikia pavojingai, nes ino, jog eismo taisykli paeidimas objektyviai nra nusikalstama veika, jei ji nesukelia baudiamajame statyme numatyt pavojing padarini. Suprasdamas, kad daro riziking veik, asmuo, be abejons, numato, kokius padarinius gali sukelti jo veika. Todl, kalbant apie nusikalstam pasitikjim, svarbu akcentuoti, kad asmuo suvok, kokius pavojingus padarinius gali sukelti jo vei477

BAUDIAMOJI TEISE

ka. Ir esant tyiai, ir esant nusikalstamam pasitikjimui, asmuo, darydamas pavojing ar riziking veik, numato, jog gali atsirasti pavojing padarini. Taiau numatymo pobdis esant tyinei ir esant neatsargiai kalts formai i esms skiriasi, todl jis ir yra vienas i bd atskiriant nusikalstam pasitikjim nuo tyios. Tyia darydamas nusikaltim asmuo siekia pavojing padarini, todl suvokia baudiamajame statyme numatytus pavojingus padarinius kaip neivengiamus arba labai tiktinus. Jei kaltininkas audo mog, siekdamas j nuudyti, logika, jog jis tikisi btinai auk nuudysis. Jei jis pasirenka audymo viet netoli aukos, jis visai sitikins savo skme. Jei audo i toliau - tikslas nebtinai bus pasiektas. Suklus pavojingus padarinius dl nusikalstamo pasitikjimo, kaltininko veikos motyvai ir tikslai visikai kitokie. Jie niekada nesutampa su padariniais, neturi nieko bendro su jais. Kaltininkas nesiekia baudiamajame statyme numatyt inkriminuojam padarini. Antai vairuotojas, virydamas nustatyt greit ir itaip paeisdamas eismo saugumo taisykles, nenori susidurti su kita maina ar partrenkti psij. Eismo taisykli paeidimo motyvai gali bti susij su noru greiiau pasiekti paskirties viet, darb ar namus, pasirodyti geru vairuotoju, bet jokiu bdu ne su kilusiais padariniais. Be abejo, smoningai pasirinkdamas riziking elgesio variant, vairuotojas numato, kad gali partrenkti eismo dalyv ar kitaip patekti avarin situacij. Taiau kadangi jis to nenori, tai ir numato galimas pasekmes kaip labai maai tiktinas ar i viso numato tik teorin j kilimo galimyb. Taigi galime daryti ivad, kad pavojing padarini numatymo pobdis esant tyinei ir esant neatsargiai kalts formai i esms skiriasi. Esant tyiai, pavojingi padariniai neivengiami ar labai tiktini, o esant nusikalstamam pasitikjimui, kilusios pasekms bna menkai numatomos. Valinis kalts momentas (santykis su statyme numatyt padarini atsiradimu) esant nusikalstamam pasitikjimui statyme nusakytas taip: lengvabdikai tikjosi j ivengti". ie odiai ireikia nenor pavojing padarini. Taigi pagal poym nusikalstamas pasitikjimas i esms skiriasi nuo tiesiogins tyios, kuri darydamas asmuo siekia pavojing padarini. Antra vertus, gali pasirodyti, kad nusikalstamas pasitikjimas priartja prie netiesiogins tyios, kuri apibdinant taip pat akcentuojamas nenoras pavojing padarini. Vis dlto ie reikiniai i esms skiriasi. Reikalas tas, kad esant netiesioginei tyiai kaltininkas bna absoliuiai abejingas kilusi ir inkriminuojam padarini atvilgiu arba pareikia nuoird nenor, taiau n kiek nesistengia t padarini sumainti. Esant nusikalstamam pasitikjimui, nenorima padarini, tikint, kad jie neatsiras. Tikjimas turt remtis apskaiiavimais, objektyviomis aplinkybmis ar jgomis, kurios, kaltininko poiriu, turt padti ivengti pavojing padarini. Btent taip tikdamas kaltininkas galimus padarinius numato kaip maai tiktinus. Nusikalstamas nerpestingumas. Nusikalstamas nerpestingumas nusakomas BK 16 straipsnio 3 dalyje. Ten raoma, kad nusikalstama veika yra padaryta dl neatsargumo, jei j padars asmuo nenumat, kad dl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti iame Kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turjo ir galjo tai numatyti. Nors statyme neapibrtas asmens psichinis santykis su padaryta pavojinga veika esant nusikalstamam nerpestingumui, jis nesunkiai suvokiamas i minto straipsnio 3 dalies. Kadangi statyme pasakyta, jog kaltininkas nenumat, kad gali atsirasti pavojing padarini, logika, kad jis ir nesuvok daromos veikos pavojingo pobdio. Tai esminis nusikalstamo nerpestingumo momentas, i esms skiriantis j nuo kit iki iol ms nagrint kalts form. 478

Subjektyvieji nusikalstamos veikos sudties poymiai

Jei asmuo nesuvokia daromos veikos pavojingo pobdio, tai dar nereikia, jog jis i viso nesupranta, k daro. Asmuo, k nors padars dl nusikalstamo nerpestingumo, suvokia savo poelgio iorin pus. Antai medicinos sesel suleidia ligoniui ne tuos vaistus. Ji supranta, kad leidia ligoniui vaistus, taiau nesuvokia, kad tai ne tie vaistai, kuriuos paskyr gydytojas. Esant iai neatsargios kalts riai, situacija suvokiama nevisikai, suvokiamos ne visos kaltininko atsakomybei reikmingos aplinkybs. Nesuvokdamas daromos veikos pavojingo pobdio, asmuo nenumato, kad dl jo poelgio kils statymo numatyti pavojingi padariniai. Asmuo numato tam tikrus poelgio rezultatus. Antai medicinos sesuo numato, kad ligoniui, suleidus vaist, turt pasidaryti geriau. Taiau nesuvokdama tikrj daromos veikos aplinkybi ir socialins reikms, ji nenumato, kad pacientui suvartojus ar suleidus vaistus pasidarys ne geriau, o blogiau, kad jis nuo t vaist gali mirti. Natraliai kyla klausimas, kodl asmuo yra apkaltinamas dl atsiradusi padarini, jei jis nesuvok veikos pavojingo pobdio ir nenumat, jog gali atsirasti pavojing padarini. iuo atveju asmens apkaltinimo esm slypi iuose odiuose: turjo ir galjo numatyti pavojingus padarinius. odiai turjo ir galjo" ireikia priekait asmeniui. Tai labai svarbs odiai, kuriuose ireikta ios kalts ries esm. odyje turjo" ireiktas objektyvus nusikalstamo nerpestingumo kalts kriterijus. odis turjo" nurodo asmens pareig bti atidiam ir suprasti, kokia gali bti pavojinga daroma veika. Taigi norint konstatuoti, kad asmuo veik nusikalstamai nerpestingai, btina nustatyti, kad jis turjo pareig bti dmesingas, atidus atlikdamas tam tikr darb. Taiau ios slygos (objektyvaus kriterijaus) nepakanka, norint pripainti asmen kalt dl kilusi padarini. statymas reikalauja nustatyti dar ir subjektyvj kalts kriterij: ar asmuo, turintis pareig, realiai gali pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes suvokti daromos veikos pavojing pobd, numatyti padarinius ir kartu atsisakyti elgtis tam tikru bdu bei ivengti pavojing padarini. Subjektyvusis nusikalstamo nerpestingumo kriterijus leidia vertinti individualias asmens savybes nustatant kalt. Pagal subjektyvj ios ries kalts kriterij nustatoma, ar konkretus pilietis, sukls pavojingus padarinius dl savo individuali savybi, kvalifikacijos, vidins bsenos, situacijos ypatum galjo konkreioje situacijoje suprasti daromo poelgio socialin reikm ir ivengti pavojing padarini. Antai vertindami iuo poiriu medicinos sesers veiksmus, mes tursime vertinti, ar tie vaistai, kuriuos ji suleido, iorikai skyrsi nuo t vaist, kurie buvo irayti ligoniui, ar sesuo, bdama atidi, galjo iorikai juos atskirti, ar vaistai, nuo kuri vyko mirtis, i tikrj buvo padti ten, kur pagal taisykles ar nusistovjusi tvark paprastai buvo laikomi kiti vaistai. Mintos aplinkybs pads nustatyti, ar iuo atveju kaltinamoji galjo suvokti savo veikos pavojing pobd ir ivengti nenumatyt padarini.

7.4. KLAIDA IR JOS TAKA KALTININKO ATSAKOMYBEI

Asmuo, smoningai pasirinkdamas baudiamuosiuose statymuose netoleruotin elgesio bd, paprastai daugiau ar maiau suvokia daromo poelgio faktines aplinkybes bei numato galimas savo veikimo ar neveikimo pasekmes. Kartu asmuo suvokia savo poelgio socialin reikm. Taiau kai kuriais atvejais mogus 479

BAUDIAMOJI TEISE

gali klaidingai suvokti atskiras padarytos veikos faktines aplinkybes ar klysti dl daromos veikos teisinio vertinimo. Tokiais atvejais mes susiduriame su asmens klaida. Klaida baudiamojoje teisje bna, kai kaltininkas neteisingai suvokia reikmingas Baudiamojo kodekso poiriu aplinkybes, arba klaidingai suvokia savo veikos baudiamj teisin vertinim. Klaida bus, kai neatitiks daromos veikos objektyvioji ir subjektyvioji puss, t. y. kaltininko norai ir reals rezultatai. Pagal klaidos pobd visas klaidas baudiamosios teiss teorija skirsto juridines ir faktines. Juridins klaidos - tai klaidos, kurios atsiranda dl daromos veikos baudiamojo teisinio vertinimo apskritai. J iskirtinis bruoas yra tas, kad klaidingai suvokiamas ne vienas atskirai paimtas nusikalstamos veikos sudties poymis, o visos veikos socialin reikm, jos teisinis vertinimas, t. y. ar ji pavojinga visuomenei ar ne, prieinga ar ne baudiamajai teisei. Juridins klaidos daromos, kai: 1) asmuo, darydamas veik, sitikins, kad daro statymo leistin veik arba kad i veika nra prieinga baudiamajai teisei (nors ir socialiai alinga), t. y. baudiamuoju statymu neudrausta; 2) asmuo sitikins, kad daro baudiamojo statymo udraust veik, t. y. nusikaltim, taiau realiai jo veika nra nusikalstama. Abiem atvejais asmuo padaro klaid vertindamas veikos socialin reikm. Faktins klaidos - tai klaidos, kurios atsiranda subjektyviai suvokiant atskirus nusikalstamos veikos sudties poymius bei j reikm kvalifikuojant veik. Visas klaidas baudiamosios teiss poiriu galima suskirstyti dar dvi grupes: teisikai reikmingas ir teisikai nereikmingas klaidas. Teisikai reikmingomis klaidomis laikomos tos, kurios alina asmens baudiamj atsakomyb u padaryt veik arba j koreguoja, veria keisti padarytos veikos baudiamj teisin vertinim, t. y. nusikaltimo kvalifikacij. Teisikai nereikmingos klaidos nekeiia nei padarytos veikos nusikalstamo pobdio, nei jos teisins kvalifikacijos. Savo ruotu teisikai reikmingos klaidos dar skirstomos pateisinamas ir nepateisinamas. Pateisinamos klaidos neutraukia kalts, taigi ir baudiamosios atsakomybs. Asmuo, padars pateisinam klaid, pripastamas nekaltu ir u padaryt veik bei kilusias pasekmes baudiamja tvarka neatsako. Nepateisinamos klaidos nepaalina baudiamosios atsakomybs, taiau turi reikms asmens baudiamajai atsakomybei. Nepateisinamos klaidos gali keisti veikos kvalifikacij, ir asmeniui vietoj tyins kalts gali bti inkriminuojamas nusikaltimas dl neatsargumo (pvz., tariamosios ginties atveju), arba veika gali bti perkvalifikuojama pagal t BK straipsn, kuris numato atsakomyb ne u padaryt, o u norim veik.

7.5. KAZUSAS IR JO BAUDIAMASIS TEISINIS VERTINIMAS

Lietuvos baudiamieji statymai numato keturis skirtingus asmens psichinio santykio su pavojinga veika ir pavojingais padariniais variantus, kuriuos nustaius galima daryti ivad dl asmens kalts padarytos veikos bei kilusi padarini. Taiau praktikoje galima susidurti ir su tokiomis situacijomis, kurios neatitiks nei tyins, nei neatsargios kalts sampratos. Baudiamosios teiss poiriu tokia situacija vardijama kaip kazusas. Kazusas - tai baudiamajame statyme numatyt padarini

480

Baudiamj atsakomyb alinanios aplinkybs

suklimas be kalts. Tai toks psichinis santykis su daroma pavojinga veika ir kilusiais padariniais, kuris neatitinka nei tyins, nei neatsargios kalts sampratos. Nustaius tok psichin santyk, daroma ivada, jog nra kalts ir nusikalstamos veikos sudties. Kazusas iorikai gali turti panaumo su bet kokia statyme teisinta kalts forma. Taiau praktikoje daniausiai pasitaiko kazuso atvejai, turintys neatsargios kalts poymi. Pavyzdiui, kazusas bus tada, kai asmuo numat, kad dl jo veikos gali kilti baudiamajame statyme numatyti padariniai, taiau pagrstai tikjosi j ivengti. Kazusas bus ir tada, kai asmuo, darydamas veik, nesuvok daromos veikos pavojingo pobdio, nenumat, kad dl jo veikos kils statyme numatyti padariniai, ir neturjo ar negaljo to suvokti. Konstatavus kazus, baudiamoji atsakomyb netaikoma. Taiau civilinei atsakomybei dl atsiradusios alos tai neturi reikms.

8. BAUDIAMJ ATSAKOMYB ALINANIOS APLINKYBS

Baudiamoji teis gina visuomens branginamas vertybes nuo pavojing veik. Isamus pavojing veik sraas yra pateiktas BK specialiojoje dalyje. Taiau ar kiekvien mogaus poelg, kuris pagal BK yra draudiamas, galima laikyti pavojinga veika ir u tai traukti asmen baudiamojon atsakomybn? Ar visais atvejais kito mogaus gyvybs atmimas, jo sveikatos sualojimas ar nuosavybs sunaikinimas kelia pavoj visuomenei ir turi bti laikomas nusikalstama veika? Atsivelgdamas visuomens interesus, statym leidjas gali teisinti alos padarym kito mogaus gyvybei, sveikatai ar nuosavybei, jei tai padaroma esant slygoms, keiianioms padarytos veikos socialin reikm. statym leidjas gali priskirti tam tikras veikas, formaliai atitinkanias nusikalstamos veikos poymius, prie aplinkybi, alinani baudiamj atsakomyb. 1961 m. BK pradinje redakcijoje buvo nustatytos dvi tokios aplinkybs: btinoji gintis ir btinasis reikalingumas. 1994 m. BK buvo papildytas nauja aplinkybe, alinania baudiamj atsakomyb - tai asmens, padariusio nusikalstam veik, sulaikymas. 2000 m. BK, be jau mint aplinkybi, numatyta dar ne viena nauja ios ries aplinkyb, pavyzdiui, profesini pareig vykdymas, teissaugos institucijos uduoties vykdymas, sakymo vykdymas, pateisinama profesin ar kin rizika, mokslinis eksperimentas. Veika priskiriama prie aplinkybi, alinani baudiamj atsakomyb, kai manoma, kad ji (jei padaryta esant baudiamajame statyme nustatytoms slygoms) nra pavojinga. Nors formaliai ji atitinka baudiamajame statyme numatytos nusikalstamos veikos poymius, joje nra btino nusikalstamos veikos poymio - pavojingumo visuomenei. Tokiu atveju manoma, kad tos veikos naudingumas persveria dl jos padaryt al. Veika neutraukia baudiamosios atsakomybs tik tuo atveju, jei yra specialios baudiamajame statyme nustatytos slygos, kurios vadinamos veikos teistumo slygomis. Veikos ir slygos, kurioms esant padaryta veika nelaikoma nusikalstama, tvirtintos BK V skyriuje Baudiamj atsakomyb alinanios aplinkybs". 481

BAUDIAMOJI TEISE

8.1. BTINOJI GINTIS

Veika, dl kurios padaryta ala, nelaikoma nusikalstama ir neutraukia baudiamosios atsakomybs, jei ji padaryta btinosios ginties atveju. Btinoji gintis yra aktyvi mogaus gynyba nuo pavojingo ksinimosi padarant al besiksinanio asmens sveikatai, nuosavybei, o tam tikrais atvejais ir gyvybei. mogaus teis aktyviai gintis tvirtina BK 28 straipsnyje. io straipsnio 1 dalyje teigiama, kad asmuo turi teis btinj gint. i teis jis gali gyvendinti neatsivelgdamas tai, ar galjo ivengti ksinimosi arba kreiptis pagalbos kitus asmenis ar valdios institucijas. mogus, pateks situacij, kai reikia gintis, turi pasirinkimo teis. Jis gali pasirinkti - pasinaudoti btinosios ginties teise ir aktyviai gintis arba atsisakyti gynybos. Pasinaudoti teise btinj gint galima neatsivelgiant tai, ar gali ivengti pavojingo ksinimosi pabgdamas, pasislpdamas ar kreipdamasis pagalbos kitus asmenis ar pareignus. Jei asmuo pasirenka aktyvi gynyb, niekas negali jam priekaitauti ir kaltinti jo dl to, kad turdamas galimyb pabgti, jis pasirinko btinj gint. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal kodeks, jeigu jis, neperengdamas btinosios ginties rib, padar baudiamajame statyme numatyto nusikaltimo ar nusiengimo poymius formaliai atitinkani veik gindamasis ar gindamas kit asmen, nuosavyb, bsto nelieiamyb, kitas teises, visuomens ar valstybs interesus nuo pradto ar tiesiogiai gresianio pavojingo ksinimosi. ala, padaryta ginantis nuo pavojingo ksinimosi, neutraukia baudiamosios atsakomybs, jei esama statyme numatyt slyg, vadinam btinosios ginties teistumo slygomis. Pirmoji slyga. Teise btinj gint galima pasinaudoti tik kilus pavojingam pasiksinimui. Pasinaudoti btinja gintimi galima, kai ksinamasi mog, jo sveikat, gyvyb, laisv. Taiau ginti galima ir nuosavyb. ia teise galima pasinaudoti ginant savo automobil nuo vagi ar plik, savo bst nuo sibrovli, ketinani pagrobti ten esant turt. Gintis galima ir nuo teroro akto, orlaivio ugrobimo ir kit nusikaltim. statymas leidia ginti tik statymo ar kit normini akt saugomas asmens teises, visuomens ar valstybs interesus ir tik nuo tokio ksinimosi, kuris atitinka baudiamojo statymo numatytos veikos poymius. Kartu negalima teigti, kad btinoji gintis galima nuo vis nusikalstam ksinimsi. Antai Lietuvos Aukiausiojo Teismo Senato 1997 m. birelio 13 d. nutarimo 7 punkte pabrta, kad negali bti laikomi pavojingu ksinimsi statymo ir kit normini akt apibrti pareign ar kit asmen veiksmai, kuriais ribojamos mogaus teiss ir laisvs. Tokiu atveju asmuo turi teis btinj gint, tik jeigu pareigno ar kito asmens veiksmai yra aikiai neteisti. Reikia pabrti, kad teise btinj gint pasinaudoti gali ne tik upultasis ar turto savininkas. Kaip parayta minto Lietuvos Aukiausiojo Teismo Senato nutarimo Dl teism praktikos taikant statymus dl btinosios ginties ir jos rib perengimo" 3 punkte, atremiant pavojing ksinimsi statymas leidia ginti ne tik savo, bet ir kit asmen teises, valstybs ar visuomens interesus. Ginant kit asmen ar jo teises, nebtinas to asmens sutikimas. Jei js einate gatve ir matote, kad ksinamasi kito mogaus sveikat, js galite pasinaudoti btinosios ginties teise, neatsivelgdamas tai, kad ksinimasis vyksta ne prie jus, o kit mog. Tai taip pat gali bti vertinama kaip teista btinoji gintis, jei besiginaniojo veiksmai atitinka btinosios ginties teistumo slygas. 482

Baudiamj atsakomyb alinanios aplinkybs

Antroji slyga. Btinoji gintis galima tik kai realiai ksinamasi. Pavojingas ksinimasis turi bti realus. Ksinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai tikrovje, o ne besiginaniojo vaizduotje. Bna atvej, kai asmuo, neteisingai vertins situacij, kad prie j ar kitus asmenys pradedama pavojingai ksintis, ir jis ima gintis. Gynyba nuo sivaizduojamo ksinimosi vadinama tariamja gintimi. Tariamoji gintis gali bti prilyginta btinajai giniai ir baudiamosios atsakomybs neutraukti, bet gali ir utraukti baudiamj atsakomyb. Tuo atveju, kai nebuvo realaus pavojingo ksinimosi, taiau susidariusios vykio aplinkybs pagrstai leido manyti, jog jis prasidjo arba tiesiogiai grs, o besiginantysis neprivaljo ar negaljo suprasti, kad jis vykio aplinkybes suvok klaidingai, tariamos gynybos metu padaryta ala kitam asmeniui laikoma kaip padaryta btinosios ginties slygomis. Jeigu, esant toms paioms slygoms, besiginantysis privaljo ir galjo suprasti, kad jis vykio aplinkybes suvokia klaidingai, tai jo veiksmai dl alos padarymo kitam asmeniui vertinami kaip nusikaltimas, padarytas dl neatsargumo. Treioji slyga. Btinoji gintis leidiama, tik kai akivaizdiai ksinamasi. Akivaizdus ksinimasis - tai tiesiogiai gresiantis ar prasidjs, bet kartu dar nepasibaigs ksinimasis. mogus turi teis btinj gint nuo ksinimosi pradios momento, kai, pavyzdiui, besiksinantys asmenys pradeda muti mog, vagys atidaro svetimo buto ar automobilio duris. Taiau statymas leidia pradti gintis ir iek tiek anksiau, vos pajutus tiesiogin grsm besiginaniojo ar kito asmens teisms, valstybs ar visuomens interesams, pavyzdiui, jei jau usimota peiliu ar kirviu, jei asmen gatvje apsupo keli nepastamieji ir aiku, kad tuoj bus suduoti smgiai. Teis btinj gint galioja iki pat ksinimosi pabaigos momento. Besiginaniojo veiksmai, kuriais daroma ala kitam asmeniui, negali bti laikomi btinja gintimi, jei pavojingas ksinimasis jau akivaizdiai atremtas ar pasibaigs ir aikiai nebra reikalo gintis. ala, padaryta tokiomis slygomis, vertinama kaip tyinis nusikaltimas. Taiau, antra vertus, teis btinj gint tebegalios, jei ginties veiksmai toliau tsis arba bus vykdomi tuoj po pavojingo pasiksinimo, kai i faktini bylos aplinkybi besiginaniajam nebus aikus ksinimosi pabaigos momentas. Pavojingas ksinimasis negali bti laikomas pasibaigusiu ir tuo atveju, jeigu jis buvo tik laikinai pristabdytas. Taip pat ksinimosi pabaigos beslygikai nereikia ginkl ar kit daikt, naudot pavojingo ksinimosi metu, atitekimas besiginaniajam. Ketvirtoji slyga. Naudojantis btinja gintimi ala gali bti padaroma tik besiksinaniam asmeniui. Jei ginantis nuo ksinimosi nukenia tretieji asmenys, atsakomyb, atsivelgiant kalts form, taikoma kaip u tyin ar neatsarg nusikaltim. Penktoji slyga. Neturi bti perengtos btinosios ginties ribos. Btinosios ginties ribos perengiamos, kai tiesiogine tyia nuudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jei akivaizdiai gynyba neatitinka ksinimosi pobdio ir pavojingumo, jei besiksinaniajam tyia padaroma didesn ala, negu leidia ginamosios teiss ar interesai, kuriuos buvo pasiksinta, ir jei pasiksinimui atremti buvo panaudotos priemons, kurios konkreioje situacijoje nebuvo btinos. Btinosios ginties ribas perengs asmuo atsako pagal baudiamj statym. Antra vertus, pagal statym nebus perengtos btinosios ginties ribos, jei ala bus padaryta dl didelio sumii483

BAUDIAMOJI TEISE

mo ar igsio, kur sukl pavojingas ksinimasis, pavyzdiui, brovimasis bust, net jei besiksinaniam asmeniui bus atimta gyvyb. Vertinant, ar nebuvo perengtos btinosios ginties ribos, btina atsivelgti ksinimosi pobd ir pavojingum bei besiksinaniajam padarytos alos dyd. Ksinimosi pobd nulemia tai, kokioms vertybms ksinantis grs pavojus (pvz., nuosavybei, lytinei laisvei, gyvybei, sveikatai ar valstybs saugumui). Ksinimosi pavojingum lemia ksinimosi intensyvumas, besiksinanij skaiius, jg santykis, ksinimosi metu naudojamos priemons, galimos alos dydis ir kitos panaios aplinkybs. statyme nereikalaujama, kad gynybos priemons ir gynybos intensyvumas visikai atitikt ksinimosi pobd ir pavojingum. Be to, statyme neribojamos naudojamos priemons gynybai nuo pavojingo ksinimosi. Ribojamas tik mogaus sveikatai padaromos alos dydis. Kai besiginantysis nuudo ar padaro besiksinaniajam sunk sveikatos sutrikdym perengdamas btinosios ginties ribas, jis atsako pagal BK 129 straipsnio 1 dal ar pagal 135 straipsnio 1 dal.

8.2. ASMENS, PADARIUSIO NUSIKALSTAM VEIK, SULAIKYMAS

i i aplinkyb, alinanti baudiamj atsakomyb, teisinta BK 29 straipsnyje. Asmuo neatsako pagal BK u veiksmus, kai vydamasis, stabdydamas, neleisdamas itrkti ar kitais veiksmais aktyviai bandaniam ivengti sulaikymo nusikalstam veik padariusiam asmeniui padaro turtins alos, nesunk sveikatos sutrikdym arba sunk sveikatos sutrikdym dl neatsargumo, o sulaikydamas nusikaltimo vietoje asmen, tyia nuudius ar pasiksinus nuudyti, - sunk sveikatos sutrikdym, jeigu nusikalstam veik padariusio asmens kitaip nebuvo galima sulaikyti. Asmens, atremianio nusikalstam veik padariusio asmens pasiprieinim, veikai taikomos BK 28 straipsnyje nustatytos btinosios ginties taisykls.

8.3. PROFESINI PAREIG VYKDYMAS

Pagal BK 30 straipsn asmuo pagal BK neatsako u al, kuri padar vykdydamas profesines pareigas, jeigu jis nevirijo statym ar kit teiss akt nustatyt galiojim. Asmuo pagal BK atsako u al, kuri padar vykdydamas profesines pareigas, jeigu jis virijo statym ar kit teiss akt nustatytus galiojimus.

8.4. BTINASIS REIKALINGUMAS

BK 31 straipsnyje numatyta, kad asmuo neatsako pagal baudiamuosius statymus u veik, kuri jis padar siekdamas paalinti jam paiam, kitiems asmenims ar j teisms, visuomens ar valstybs interesams gresiant pavoj, jeigu is pavojus negaljo bti paalintas kitomis priemonmis ir padaryta ala yra maesn u t, kurios siekta ivengti.

484

Baudiamj atsakomyb alinanios aplinkybs

8.5. TEISSAUGOS INSTITUCIJOS UDUOTIES VYKDYMAS

BK 32 straipsnyje tvirtinta nuostata, kad asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis teistai veik pagal nusikalstam veik imituojanio elgesio model. Jeigu asmuo, veikdamas pagal nusikalstam veik imituojanio elgesio model ar vykdydamas kit teissaugos institucijos uduot, pereng ios uduoties ribas, jis atsako pagal baudiamj statym, taiau bausm gali bti velninama remiantis BK 59 straipsniu. Asmuo neatsako pagal baudiamj statym, jeigu jis nusikalstamo susivienijimo ar organizuotos grups veikloje ir jos daromose nusikalstamose veikose dalyvavo vykdydamas teissaugos institucijos kit teist uduot ir nepereng ios uduoties rib.

8.6. SAKYMO VYKDYMAS

BK 33 straipsnyje teigiama, kad asmuo neatsako pagal baudiamj statym u veik, kuri jis padar vykdydamas teist sakym, potvark ar nurodym. Asmuo atsako pagal baudiamj statym, jeigu jis vykd inomai nusikalstam sakym, potvark ar nurodym. Asmuo, atsisaks vykdyti nusikalstam sakym, potvark ar nurodym, neatsako pagal baudiamj statym. Toks asmuo gali atsakyti pagal BK tik tuo atveju, jeigu padarytoje veikoje yra kitos nusikalstamos veikos sudtis.

8.7. PATEISINAMA PROFESIN AR KIN RIZIKA

BK 34 straipsnyje numatyta, kad asmuo neatsako pagal BK u veiksmus, dl kuri nors ir atsiranda baudiamojo statymo numatyt padarini, bet jie atlikti pateisinama profesine ar kine rizika visuomenei naudingam tikslui pasiekti. Rizika laikoma pateisinama, jeigu padaryta veika atitinka iuolaikin moksl ir technik, o nurodyto tikslo nebuvo galima pasiekti be rizikos, o rizikavs asmuo msi btin saugumo priemoni, kad apsaugot nuo alos statym saugomus interesus.

8.8. MOKSLINIS EKSPERIMENTAS

BK 35 straipsnyje teigiama, kad asmuo, kuris atlikdamas teist mokslin eksperiment padar alos, pagal BK neatsako, jeigu eksperimentuojant remtasi mokslo aprobuotomis metodikomis, sprendiama problema turi iskirtins reikms mokslui ir eksperimentuotojas msi btin priemoni, kad bt ivengta alos statym saugomiems interesams. Mokslinis eksperimentas draudiamas neturint apie galimus padarinius informuoto eksperimento dalyvio laisvo sutikimo. Mokslinis eksperimentas draudiamas, iskyrus statym numatytus atvejus, su nia moterimi, jos vaisiumi, maameiu, sutrikusios psichikos asmeniu ir asmeniu, kuriam atimta laisv.

485

9. BAUDIAMOJI ATSAKOMYB U NEBAIGT NUSIKALSTAM VEIK

Baudiamojo kodekso specialiosios dalies straipsni dispozicijose apraomi baigtins nusikalstamos veikos poymiai. Tai reikia, kad nustaius visus nusikalstamos veikos poymius, kurie aprayti specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje, laikoma, kad padaryta baigta nusikalstama veika. Taiau baudiamojoje teisje visuotinai pripainta, kad baudiamoji atsakomyb turi bti taikoma ne tik u pabaigt nusikalstam veik, bet ir dl parengtins nusikalstamos veiklos. Taigi baudiamojoje teisje skiriama baigta nusikalstama veika ir parengtin nusikalstama veika. Parengtin nusikalstama veika apima dvi nusikalstamos veikos padarymo stadijas: rengimsi padaryti nusikalstam veik ir pasiksinim padaryti nusikalstam veik. Baudiamosios atsakomybs dl parengtins nusikalstamos veiklos klausimai reguliuojami BK 21, 22 ir 23 straipsniuose. BK 21 straipsnyje pateikta rengimosi padaryti nusikaltim samprata ir baudiamosios atsakomybs u rengimsi padaryti nusikaltim slygos. Rengimasis padaryti nusikaltim yra priemoni ir ranki suiekojimas ar pritaikymas, veikimo plano sudarymas, bendrinink telkimas arba kitoks tyinis nusikaltimo padarym lengvinani slyg sudarymas. Rengimasis padaryti nusikaltim yra ne bet kokia asmens veika, o tik tokia, kuri palengvina kaltininkui padaryti numatyt nusikaltim. Praktikai tai yra veikos, kuriomis palengvinamas nusikaltimo objektyviosios puss realizavimas. Toks atvejis, pavyzdiui, bus, jei kaltininkas nukirps elektros laidus parduotuvje, kuri numats sibrauti ir apvogti, kad nepradt veikti signalizacija, arba jei kaltininkas, numats pavogti svetim automobil, nuskaitys jo signalizacijos kod. Antra vertus, ne bet kokie kaltininko veiksmai, padaryti iki nusikaltimo pradios, jau eina rengimosi padaryti nusikaltim stadij. Baudiamojoje teisje dar inoma tyios iklimo aiktn svoka. Tokiais odiais vardijami kaltininko veiksmai, padaryti odiu ar ratu, kuriais jis atskleidia kitiems asmenims savo ketinim ar apsisprendim padaryti konkret nusikaltim. Antai asmuo papasakoja savo draugui, jog nusprends apvogti but, kuriame is neseniai lanksi. Ketinimo ar apsisprendimo pasisakymas dar nerodo, jog bus realizuota nusikalstamos veikos objektyvioji pus, todl tyios iklimas aiktn neutraukia baudiamosios atsakomybs. Teissaugos institucijos, gavusios informacij apie tok asmens apsisprendim, turi imtis atitinkam prevencini priemoni, kad ketinimas neperaugt nusikaltim. Riba tarp tyios iklimo aiktn ir rengimosi padaryti nusikaltim yra labai neryki. Antai jei ms mintas asmuo, atskleids savo ketinim, paprays savo draugo informacijos apie buto eimininkus, nors suinoti j ijimo i nam ir sugrimo laik, tokie veiksmai jau peraugs rengimsi padaryti nusikaltim ir gali utraukti baudiamj atsakomyb. 1961 m. BK numat baudiamj atsakomyb u rengimsi padaryti bet kok nusikaltim. Tuo tarpu naujojo BK 21 straipsnyje numatyta, kad asmuo atsako tik u rengimsi padaryti sunk ar labai sunk nusikaltim. U rengimsi padaryti kitus nusikaltimus baudiamoji atsakomyb nenumatyta. U rengimsi padaryti baudiamj nusiengim baudiamoji atsakomyb i viso nenumatyta. Pasiksinimo padaryti nusikalstam veik stadija prasideda tada, kai asmuo tiesiogiai pradeda daryti nusikalstam veik, t. y. realizuoti nusikalstamos veikos, kuri jis nusprend daryti, objektyvij pus. Pagal BK 22 straipsnio 1 dal pasiksini486

Baudiamoji atsakomyb u nebaigt nusikalstam veik

mas padaryti nusikalstam veik yra tyinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudiamasis nusiengimas, jeigu veika nebuvo baigta dl nuo kaltininko valios nepriklausani aplinkybi. Pasiksinimo esm ta, kad kaltininkas, pradjs daryti nusikalstam veik, jos nebaigia. Jo padarytoje veikoje yra dalis baudiamajame statyme numatyt nusikalstamos veikos objektyviosios puss poymi, bet nra vis poymi, leidiani daryti ivad, jog nusikaltimas ar baudiamasis nusiengimas baigtas. vairi nusikalstamos veikos stadij vertinimas priklauso ne tik ir ne tiek nuo kaltininko tiksl, jo subjektyvaus sivaizdavimo dl veikos baigtumo, kiek nuo to, kaip apraoma nusikalstamos veikos sudtis. Antai jei nusikaltimo sudtis yra formali, tai veika laikoma baigta, neatsivelgiant tai, ar buvo koki pasekmi. sivaizduokime, kad asmuo nori nuudyti Lietuvos Respublikos Prezident ir auna j, taiau nepataiko. Jis pats manys, kad nusikaltim pradjo, bet jo nebaig. Taiau teismo jis bus nuteistas dl baigtinio nusikaltimo pagal BK 115 straipsn, nes BK 115 straipsnyje baudiamoji atsakomyb siejama ne su pasekmmis, o tik su veika, t. y. pasiksinimu Prezidento gyvyb. Arba tai asmuo sigijo narkotini mediag, nordamas jas perduoti draugui, esaniam kalinimo staigoje, taiau sulaikytas buvo mieste. Jam atrodys, jog savo tiksl nepasiek, uduoties neatliko iki galo, taiau bus nuteistas dl baigtinio nusikaltimo pagal BK 260 straipsnio 1 dal, nes taikant baudiamj atsakomyb pakanka to, kad buvo sigytos narkotins mediagos. Svarbus pasiksinim identifikuojantis poymis yra tas, kad asmuo nebaigia realizuoti vis nusikalstamos veikos objektyviosios puss poymi dl prieasi, nepriklausani nuo jo valios. Jis padaro visk, kas jam atrodo btina savo tikslams pasiekti, taiau j pasiekti nepavyksta dl nuo jo nepriklausani aplinkybi. Antai asmuo, nordamas sibrauti parduotuv, susiranda lautuv ir juo bando atidaryti duris, bet jam veikti urakto nepavyksta ir jis pasialina nejs parduotuv ir nieko neines. Jei asmuo nepabaigia pradtos nusikalstamos veikos savo noru, turdamas galimyb realizuoti visus statyme numatytus nusikaltimo sudties poymius, jis gali bti netraukiamas baudiamojon atsakomybn. Tokia galimyb numatyta BK 23 straipsnyje, kuriame tvirtinti savanoriko atsisakymo pabaigti nusikalstam veik pagrindai. Pagal BK straipsn savanorikas atsisakymas pabaigti nusikaltim ar baudiamj nusiengim yra tada, kai asmuo savo noru nutraukia pradt nusikalstam veik, suvokdamas, kad gali j pabaigti. Taiau nebus laikoma, jog asmuo savanorikai atsisak pabaigti pradt nusikalstam veik, tuo atveju, jei jis lyg ir turs galimyb pabaigti pradt veik, t. y. realizuoti pradto nusikaltimo objektyvij pus, taiau nutrauks nusikalstam veik atsiradus realiam pavojui jo sveikatai ar gyvybei ar tarus bti pastebtam ar sulaikytam. Antai asmuo, kuris nusprend pavogti automobil ir, atidars jo duris, mus veikti garsinei signalizacijai ar dl to, kad buvo pastebtas paalini moni, pasialina, nebus laikomas kaip savanorikai atsisaks pabaigti pradt nusikalstam veik. Savanorikas atsisakymas pabaigti pradt nusikalstam veik yra aplinkyb, alinanti baudiamj atsakomyb, taiau jeigu padarytoje veikoje yra kito nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo sudtis, asmuo u t nusikaltim bus traukiamas baudiamojon atsakomybn. 487

10. KELI ASMEN DALYVAVIMAS PADARANT NUSIKALSTAM VEIK IR J BAUDIAMOJI ATSAKOMYB

Praktikoje neretai pasitaiko, kai darant nusikalstam veik vienaip ar kitaip prisideda keli asmenys. Tokiems atvejams vertinti baudiamojoje teisje yra du institutai: bendrininkavimo padarant nusikalstam veik institutas ir prisidjimo prie nusikalstamos veikos institutas.

10.1. BENDRININKAVIMO SAMPRATA IR POYMIAI

Bendrininkavimo darant nusikalstam veik samprata pateikta BK 24 straipsnio 1 dalyje. Bendrininkavimas yra tyinis bendras dviej ar daugiau tarpusavyje susitarusi pakaltinam ir sulaukusi BK 13 straipsnyje nustatyto amiaus asmen dalyvavimas darant nusikalstam veik. Bendrininkavimas yra bendra ir vieninga keli asmen veikla. Esant bendrininkavimui, kiekvienas asmuo savo veika prisideda prie nusikalstamos veikos ir suvokia, kad daro nusikalstam veik bendrai su kitais asmenimis. Todl esant bendrininkavimui, visi bendrininkai, nesvarbu, koks konkretus j vaidmuo ir naas darant nusikalstam veik, atsako pagal vien ir t pat BK straipsn. Antai jei keli asmenys susitar pavogti svetim automobil ir pasidalijo vaidmenimis taip, kad vienas t automobil uvald ir nuvairavo draugo gara, o kitas t automobil pardav, ir pinigus abu pasidalijo, abu kaltininkai, pripainus juos bendrininkais, bus traukiami baudiamojon atsakomybn pagal vien BK 178 straipsn, numatant atsakomyb u svetimo turto vagyst, nepaisant to, kad tiesiogiai vagiant automobil dalyvavo tik vienas asmuo. Keli asmen dalyvavimas darant nusikalstam veik vertintinas kaip bendrininkavimas tik tada, kai keli asmen ryys darant nusikalstam veik atitinka bendrininkavimo poymius. Bendrininkavimo poymiai, kaip ir nusikalstamos veikos sudties poymiai, skirstomi objektyviuosius ir subjektyviuosius. Yra trys objektyvieji ir du subjektyvieji bendrininkavimo poymiai. Prie objektyvij bendrininkavimo poymi priskiriami: 1) keli asmen dalyvavimas; 2) j veikos bendrumas; 3) kilusi padarini bendrumas; 4) prieastinis ryys tarp vykdytojo ir kit bendrinink veikos ir tarp kiekvieno bendrininko veikos ir kilusi nusikalstam padarini. Prie subjektyvij bendrininkavimo poymi priskiriami: 1) susitarimas daryti nusikalstam veik; 1) tyia daryti nusikalstam veik bendrininkaujant. Bendrininkavimo objektyvioji pus reikalauja, kad darant nusikalstam veik dalyvaut bent du asmenys. Taiau kai kurioms bendrininkavimo formoms keliami padidinti reikalavimai. Antai nusikalstamas susivienijimas, kaip bendrininkavimo forma, bus tik tada, jei darant nusikalstam veik dalyvaus 3 ir daugiau asmen. Tai nustatyta BK 25 straipsnio 4 dalyje. Be to, bendrininkavus bus apkaltinta tik tada, jei nusikalstam veik padar asmenys bus baudiamosios atsakomybs subjektai, t. y. nusikalstamos veikos padarymo metu bus pasiek statymo nustatyt baudiamosios atsakomybs ami. Kitas objektyvusis bendrininkavimo poymis - bendrinink veikos bendrumas reikia, kad kiekvienas i nusikalstamos veikos dalyvi savo veika prisideda darant nusikalstam veik. Bendrinink veikos bendrumas gali pasireikti viena i trij
488

Keli asmen dalyvavimas padarant nusikalstam veik ir j baudiamoji atsakomyb

form. Bendrininkavimas iorikai gali pasireikti tuo, kad kiekvienas i keli asmen, dalyvaujani darant nusikalstam veik, padaro nusikalstam veik iki galo, t. y. realizuoja nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo sudties objektyviuosius poymius. Antai trys jaunuoliai pro atidaryt lang sibrauna svetim but ir kiekvienas i j paima ir isinea tam tikrus bute esanius daiktus. iuo atveju nusikalstama veika padaryta bendromis keli asmen pastangomis. Veikos bendrum rodo tai, kad kiekvienas asmuo, dalyvavs darant nusikaltim, paeid BK 178 straipsnio 2 dalyje Vagyst" numatyt draudim ir padar nusikalstam veik iki galo. iuo atveju visi nusikaltim padar asmenys laikomi vykdytojais, o tokia bendrininkavimo forma vadinama paprasta bendrininkavimo forma. Keli asmen veikos bendrumas gali pasireikti ir tada, kai kiekvienas i nusikalstamos veikos dalyvi tik i dalies padaro nusikalstam veik, t. y. realizuoja tik dal atitinkamo BK straipsnio objektyviosios puss poymi. Antai iaginimo byloje paaikja, kad vienas asmuo mu nukentjusij, palau jos pasiprieinim, o kitas vliau atliko lytin akt. Kadangi pagal BK 149 straipsn iaginimu laikomas nusikaltimas, pasireikiantis lytiniu santykiavimu su mogumi prie jo vali ir psichinio ar fizinio smurto panaudojimu, kiekvienas i kaltinam asmen savo veiksmais i dalies realizavo iame BK straipsnyje numatyt nusikaltimo sudt. Kiekvienas i asmen, bent i dalies atliks iaginimo objektyvij pus, bus laikomas vykdytoju, o j bendrininkavimo forma bus laikoma paprasta bendrininkavimo forma. Pagaliau galima treia keli asmen veikos bendrumo forma, kai tiesiogiai nusikalstam veik padaro tik vienas ar keli, taiau ne visi darant veik dalyvav asmenys. iuo atveju kiti bendrininkai padaro veikas, kurios tiesiogiai nra inkriminuojamos kaip nusikalstamos veikos objektyviosios puss poymiai. Patys jie savo veikla BK specialiosios dalies norm lyg ir nepaeidia, taiau jie padaro veikas, kurios palengvina kitiems bendrininkams padaryti nusikalstam veik, sudaro slygas kit asmen veikai, ir todl j padarytos veikos turi ry su kit asmen padarytomis veikomis. Antai keli asmenys susitar pavogti svetim automobil ir pasidalijo vaidmenimis taip, kad vienas automobil pavogs, o kitas usiims jo realizavimu. iuo atveju vagyst tiesiogiai padar tik vienas asmuo, o kitas padar veiksmus, kurie patys savaime nra vagyst. Taiau juos sieja veikos bendrumas. Tokia bendrininkavimo forma yra sudtin. Dl skirting keli asmen veikos bendrumo form baudiamasis kodeksas iskiria bendrinink ris. Dl keli asmen veikos bendrumo atsiranda ir bendri padariniai, kurie, esant materialioms nusikaltim sudtims, inkriminuojami bendrininkams. Jei but sibrov trys asmenys ir pirmasis isine turto u 1 000 lit, antrasis u 10 000 lit, o treiasis u 50 lit, visi kaltininkai atsakys u visas pasekmes, t. y. u 11 050 lit vagyst, nesvarbu, kiek kiekvienas asmuo pagrob atskirai. Tam, kad visiems asmenims, prisidjusiems prie nusikalstamos veikos, galima bt inkriminuoti vykdytojo padaryt veik, btina nustatyti prieastin ry tarp vykdytojo veikos ir kit bendrinink, o esant materialioms nusikalstam veik sudtims dar ir prieastin ry tarp kiekvieno i bendrinink padarytos veikos ir dl nusikalstamos veikos padarymo kilusi padarini. Nustatant bendrininkavim, btina rodyti k subjektyvij jo pus. Bendrininkaujant btinas susitarimas tarp keli asmen daryti nusikalstam veik bendromis pastangomis. Veikos bendrumas yra keli asmen susitarimo daryti 489

BAUDIAMOJI TEISE

nusikalstam veik bendrai pasekm. Baudiamoji teis neteikia ypatingos reikms, koks turi bti susitarimas. Susitarimas gali bti gana detalus, bet gali bti ir labai paprastas. Susitarimo forma neturi lemiamos reikms nustatant bendrininkavimo poymius. Lemiam reikm turi tik susitarimo laikas. Susitarti dl nusikalstamos veikos padarymo bendrininkai turi iki nusikalstamos veikos pradios arba, blogiausiu atveju, jos metu. Baudiamoji teis numato, kad susitarimo turinys nusikalstamos veikos darymo metu gali bti pakoreguotas pritarus kitiems nusikalstamoje veikoje dalyvaujantiems asmenims. Tokiu atveju visi bendrininkai vienodai atsako u pakoreguot susitarim. Taiau jei vienas ar keli dalyvaujantys asmenys veikia u susitarimo rib, t. y. padaro veik ar sukelia padarinius, dl kuri nebuvo tartasi, toks atvejis vardijamas kaip vykdytojo ekscesas. Atsivelgiant susitarimo laik ir jo pobd, galima iskirti tam tikras bendrininkavimo formas, turinias takos bendrinink atsakomybei. Be susitarimo, statymas reikalauja tyios daryti nusikalstam veik bendrininkaujant. Jos esm ta, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja nusikalstamoje veikloje ir dalyvauja joje ne vienas, o bendrai su kitu ar kitais asmenimis ir atlieka jam skirt vaidmen. Visa tai suvokdamas jis apsisprendia, t. y. nori kartu dalyvauti toje veikloje.

10.2. BENDRININK RYS

Kaip jau buvo minta, keli asmenys, susitar daryti nusikalstam veik, gali atlikti skirtingus vaidmenis. Pagal vaidmen, kur bendrininkai atlieka darydami nusikalstam veik, jie skirstomi ris. Bendrinink rys vardytos BK 24 straipsnyje. Nusikalstamos veikos bendrininkai yra vykdytojas, organizatorius, kurstytojas, padjjas. Vykdytojas yra pagrindinis bendrininkas. Vykdytojas yra tas asmuo, kuris padaro nusikalstam veik realizuodamas nusikalstamos veikos objektyvij pus. Jei nusikalstam veik padar keli asmenys kartu, tai kiekvienas i j laikomas bendravykdytoju. Vykdytoju laikomas asmuo, kuris atliko vis nusikaltimo objektyvij pus ar bent dal statyme numatyt nusikalstamos veikos objektyvij poymi. Antai iaginimo byloje vykdytojas bus asmuo, kuris tik naudojo smurt prie nukentjusij arba tik atliko lytin akt, pasinaudodamas kit asmen smurto padariniais. Vykdytoju pripastamas ir toks asmuo, kuris nusikalstamai veikai padaryti pasitelkia nepakaltinamus arba nesulaukusius BK 13 straipsnyje nustatyto amiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dl tos veikos nra kalti, t. y j rankomis padaro nusikalstam veik, pats atlikdamas organizatoriaus, kurstytojo ar padjjo vaidmen. Tokia veikla vadinama tarpiniu nusikalstamos veikos vykdymu. Organizatorius yra asmuo, subrs organizuot grup ar nusikalstam susivienijim, jiems vadovavs ar koordinavs j nari veikl arba parengs nusikalstam veik ar jai vadovavs. Organizatorius bna ne visais bendrininkavimo atvejais, o tik esant tam tikroms bendrininkavimo formoms - organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui. Kurstytojas yra asmuo, paskatins kit asmen daryti nusikalstam veik. Padjjas yra asmuo, padjs daryti nusikalstam veik. Padjjas nusikalstamos veikos darymo metu gali bti nusikaltimo vietoje ir savo veik padaryti tuo pat

490

Keli asmen dalyvavimas padarant nusikalstam veik ir j baudiamoji atsakomyb

metu kaip ir vykdytojas, taiau padjjas neatlieka veiksm, einani vykdytojo padaryto nusikaltimo objektyvij pus. BK 24 straipsnyje vardytos veikos, kurios gali reikti padjim darant nusikalstam veik - tai patarim, nurodym davimas, priemoni teikimas, klii alinimas, kit bendrinink saugojimas ar pridengimas, i anksto duotas paadas paslpti nusikaltl, nusikalstamos veikos darymo rankius ar priemones, ios veikos pdsakus ar nusikalstamu bdu gytus daiktus, taip pat i anksto duotas paadas realizuoti i nusikalstamos veikos gytus ar pagamintus daiktus.

10.3. BENDRININKAVIMO FORMOS

Pagal objektyviuosius ir subjektyviuosius bendrininkavimo poymius baudiamojoje teisje iskiriamos bendrininkavimo formos. Atsivelgiant bendrinink vaidmenis darant nusikalstam veik, iskiriama paprasta bendrininkavimo forma ir sudtin. Paprastas bendrininkavimas yra tada, kai visi nusikaltimo bendrininkai vaidina vykdytoj vaidmenis ir nra kit ri bendrinink. Sudtin bendrininkavimo forma bus tada, kai darant nusikalstam veik, be vykdytoj, dalyvauja kit ri bendrininkai (pvz., padjjai, kurstytojai). Remiantis subjektyviaisiais bendrininkavimo poymiais, skiriamas bendrininkavimas be iankstinio susitarimo ir bendrininkavimas i anksto susitarus. Savo ruotu bendrininkavimas i anksto susitarus gali gauti organizuotos grups ar nusikalstamo susivienijimo form. Pagal objektyvij ir subjektyvij bendrininkavimo poymi visum BK 25 straipsnyje vardytos 3 bendrininkavimo formos: bendrinink grup, organizuota grup, nusikalstamas susivienijimas. Bendrinink grup yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmen susitaria nusikalstam veik daryti, tsti ar ubaigti, jei bent du i j yra vykdytojai. Bendrinink grups veika padaroma paprasta bendrininkavimo forma, be iankstinio susitarimo arba ir i anksto susitarus. Pagal BK 60 straipsn bendrinink grups padarytas nusikaltimas teismo gali bti pripaintas kaip kaltinink atsakomyb sunkinanti aplinkyb ir turti takos skiriant bendrininkams bausmes. Organizuota grup yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos padarymo stadijoje du ar daugiau asmen susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vien sunk ar labai sunk nusikaltim ir kiekvienas grups narys, darydamas nusikaltim, atlieka tam tikr uduot ar turi skirting vaidmen. Organizuotos grups veika padaroma tiek paprasta, tiek sudtine bendrininkavimo forma, taiau pripainus, kad nusikaltim padar organizuota grup, visi grups nariai, neatsivelgiant kiekvieno j vaidmen, atsako kaip nusikaltimo vykdytojai. Organizuota grup isiskiria ir tuo, kad ji sudaroma paprastai ne vienam, o keliems nusikaltimams padaryti, nors jei rengiamas nusikaltimas priskiriamas prie sunki ar labai sunki, organizuot grup esant konstatuoti pakanka, jei bt padarytas vienas nusikaltimas. Kai veikia organizuota grup, bendrininkai gana detaliai susitaria, t. y. pasiskirsto vaidmenis, susitaria dl nusikaltim kiekio, taip pat suderina kiekvieno rengiamo ir daromo nusikaltimo koordinavim. Pagal BK 60 straipsn nusikaltimas, padarytas organizuotos grups, yra traktuojamas kaip kaltinink atsakomyb sunkinanti aplinkyb.

491

BAUDIAMOJI TEISE

Nusikalstamas susivienijimas yra tokia bendrininkavimo forma, kai bendrai nusikalstamai veiklai - vienam ar keliems sunkiems ar labai sunkiems nusikaltimams daryti - susivienija trys ar daugiau asmen, kuriuos sieja pastovs tarpusavio ryiai bei vaidmen ar uduoi pasiskirstymas. Nusikalstamo susivienijimo veika paprastai padaroma sudtine bendrininkavimo forma. Nusikalstamame susivienijime paprastai bna hierarchin struktra, kurios virnje yra organizatorius, arba vadovas. Nusikalstamo susivienijimo krimas bei priklausymas jam jau pats savaime yra nusikaltimas, u kur baudiamoji atsakomyb numatyta BK 249 straipsnyje. Nusikalstamo susivienijimo nari baudiamoji atsakomyb turi ypatum: visi susivienijimo nariai, nesvarbu, koks j vaidmuo iame susivienijime, atsako kaip io nusikaltimo vykdytojai. Nusikalstamam susivienijimui padarius kitus nusikaltimus, visi jo nariai, dalyvav juose, atsako pagal savo vaidmen darant nusikaltim. Kaip ir organizuotos grups, nusikalstami susivienijimai paprastai kuriami ne vienam nusikaltimui padaryti, o nusikalstamai veiklai nuolatos daryti. Taiau jei rengiamas nusikaltimas priskiriamas prie sunki ar labai sunki, nusikalstam susivienijim, kaip ir organizuot grup, esant konstatuoti pakanka, jei bt padarytas vienas nusikaltimas. Kai veikia nusikalstamas susivienijimas, bendrininkai susitaria itin detaliai pasiskirstydami vaidmenimis, taip pat nustatydami nusikaltim kiek, suderindami kiekvieno rengiamo nusikaltimo koordinavim. >

10.4. PRISIDJIMAS PRIE NUSIKALSTAMOS VEIKOS

Prisidjimas prie nusikalstamos veikos - tai antroji forma, kai nusikalstamoje veikoje dalyvauja keli asmenys. Nuo bendrininkavimo ji skiriasi savo poymiais ir baudiamosiomis teisinmis pasekmmis. Prisidjimas prie nusikaltimo taip pat suponuoja bendrininkavimo poymius. Taiau esant prisidjimui yra ne visi bendrininkavimo poymiai. Antai asmuo pavog i buto televizori ir, ujs pas savo draug, papasakojo apie padaryt nusikaltim bei pasil pigiai nupirkti televizori ar surasti pirkj. is sutiko. ioje situacijoje minto asmens ir jo draugo ryys turi objektyvij bendrininkavimo poymi, o draug galima bt vardyti kaip padjj, taiau trksta subjektyvij bendrininkavimo poymi - susitarimo, kuris turi bti sudaromas iki nusikaltimo padarymo ar jo metu, ir tyios, t. y. supratimo, kad nusikaltimas daromas abipusmis keli asmen pastangomis. Esant prisidjimui prie nusikaltimo kiekvienas prisidjs asmuo baudiamojon atsakomybn traukiamas u savo padaryt veik. iuo atveju televizori pavogs asmuo atsakys u vagyst, o jo draugas - u inomai nusikalstamu bdu gauto turto sigijim. Jei dl vagysts padarymo jie bt susitar i anksto, jie tapt vagysts bendrininkais ir abu bt baudiami u vagyst - vienas bt vardytas kaip vykdytojas, o kitas kaip padjjas. Lietuvos Respublikos BK numato ribot atsakomyb u prisidjim prie nusikaltimo. Aiku, ribojimai susij ne su nusikaltimo vykdytoju, o tik su asmeniu, prisidjusiu prie vykdytojo padaryto nusikaltimo. BK numato baudiamum tik u tokias prisidjimo prie nusikalstamos veikos formas: nusikaltimo ar nusikaltlio slpim (BK 237 str.); nepraneim apie nusikaltim (BK 238 str.); nusikalstamu bdu gauto turto gijim ar realizavim (BK 189 str.); tarnybos pareig neatlikim (BK 229 str.). Kitos prisidjimo prie nusikaltimo padarymo formos baudiamosios 492

Nusikalstamos veikos padarymo teisiniai padariniai

atsakomybs neutraukia. Be to, atkreiptinas dmesys, kad baudiamoji atsakomyb u kai kurias prisidjimo prie nusikaltimo padarymo formas yra apribojama papildomais reikalavimais, vestais BK. Antai u nusikaltimo ar nusikaltlio slpim ar nepraneim atsakomyb numatyta tik dl nedidels dalies nusikaltim (BK 237 str.). Be to, u tas padarytas veikas neatsako nusikaltim padariusio asmens artimieji giminaiiai ir eimos nariai.

11. NUSIKALSTAMOS VEIKOS PADARYMO TEISINIAI PADARINIAI

Visi galimi nusikalstamos veikos padarymo padariniai (pasekms) yra numatomi Baudiamajame kodekse. 2000 m. BK numatytos dvi nusikalstamos veikos padarymo teisini padarini rys: baudiamoji atsakomyb ir atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs.

11.1. BAUDIAMOSIOS ATSAKOMYBS SAMPRATA

Baudiamoji atsakomyb yra klasikin ir pagrindin nusikalstamos veikos padarymo teisin pasekm. Per baudiamj atsakomyb pasireikia baudiamosios teiss esm, realizuojamas baudiamosios teiss reguliavimo metodas, gyvendinama teisingumo samprata. Aikinantis baudiamosios atsakomybs svok, reikia atsakyti klausimus: 1) kada baudiamoji atsakomyb prasideda ir kada baigiasi; 2) koks baudiamosios atsakomybs turinys; 3) koks jos santykis su kriminaline bausme. Baudiamoji atsakomyb susideda i dviej stadij: 1) baudiamoji atsakomyb kaip asmens, padariusio nusikalstam veik, pareiga atsakyti pagal statym ir 2) patraukimas baudiamojon atsakomybn, t. y. pareigos realizavimas. Baudiamoji atsakomyb atsiranda atsiradus baudiamajam teisiniam santykiui, o is atsiranda padarius nusikalstam veik. Nusikalstama veika suponuoja teisin santyk. Darydamas nusikalstam veik, asmuo, kaip nusikaltimo subjektas, tampa teisinio santykio su nukentjusiuoju dalyviu. Antai, ksindamasis kito asmens sveikat, nusikaltlis savo veiksmais realizuoja baudiamosios teiss normos dispozicij, taigi tampa teisinio santykio su nukentjusiuoju dalyviu. Tai pirminis baudiamasis teisinis santykis, kurio subjektai yra kaltininkas ir nukentjusysis. Taiau paeidus baudiamosios teiss norm, t. y. padarius kaltininkui baudiamajame statyme numatyt veik, atsiranda dar ir antrinis baudiamasis teisinis santykis tarp asmens, paeidusio baudiamj statym, ir valstybs, kuriai atstovauja kriminalins justicijos institucijos. Pastarojo teisinio santykio esm yra asmens, padariusio nusikalstam veik, nustatymas, nusikaltimo poymi nustatymas jo veikoje ir baudiamosios atsakomybs klausimo isprendimas. io teisinio santykio dalyviai turi tam tikras teises ir pareigas. Baudiamoji atsakomyb esant iam teisiniam santykiui yra viena i asmens, padariusio nusikalstam veik, pareig. Asmuo, padars nusikalstam veik, turi pareig pagal baudiamuosius statymus atsakyti u padaryt veik. Taigi baudiamoji atsakomyb, atsiradusi padarius nusikalstam veik, pirmojoje baudiamosios atsakomybs stadijoje pasireikia kaip kaltininko parei-

493

BAUDIAMOJI TEISE

ga, tuo metu daugiau kaip asmens, padariusio veik, teorin pareiga atsakyti u padaryt veik. Kadangi baudiamoji atsakomyb susijusi su esminiais mogaus teisi apribojimais, nustatyta speciali tvarka pareigai atsakyti pagal statym nustatyti. i tvarka sureguliuota baudiamojo proceso statymais. Ikiteisminio bylos tyrimo bei teisminio jos nagrinjimo esm ir paskirtis yra nustatyti, ar asmuo tikrai padar nusikalstam veik, ar jis turi pareig atsakyti pagal baudiamuosius statymus. Ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinjimo metu turi bti rodoma, kad is asmuo padar nusikalstam veik ir i tikrj turi pareig atsakyti pagal baudiamuosius statymus. Teiss taikymo aktas, kuriuo konstatuojama pareiga atsakyti pagal statym, yra teismo apkaltinamasis nuosprendis. Btent nuo apkaltinamojo nuosprendio primimo momento prasideda antroji baudiamosios atsakomybs stadija - baudiamoji atsakomyb pradedama realizuoti, asmuo laikomas patrauktu baudiamojon atsakomybn. Be abejo, praktikoje galimi atvejai, kai baudiamoji atsakomyb nra realizuojama. Baudiamuosiuose statymuose yra numatytas baudiamosios atsakomybs senaties institutas. Pagal senaties normas asmuo netraukiamas baudiamojon atsakomybn, jei sujo baudiamajame statyme numatytos senaties slygos. Pagaliau baudiamoji atsakomyb gali bti nerealizuojama teissaugos institucij nuoira. BK yra numatytas atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs institutas. Kaltininkas, esant tam tikroms slygoms, gali bti atleidiamas nuo pareigos atsakyti u padaryt veik priimant oficial teiss taikymo akt. Antai asmuo, padars nusikaltim, gali bti atleidiamas nuo baudiamosios atsakomybs, kai kaltininkas ir nukentjusysis susitaiko (BK 38 str.), kai kaltininkas perduodamas pagal laidavim (BK 40 str.) arba kai pritaikomos aukljamojo poveikio priemons nepilnameiui (BK 93 str.). Baudiamoji atsakomyb realiai pradedama realizuoti, kaltininkas bna patrauktas baudiamojon atsakomybn nuo apkaltinamojo nuosprendio primimo momento. Taiau reikia atkreipti dmes, kad baudiamosios atsakomybs realizavimo pradia iki iol neretai buvo siejama ne su teismo nuosprendio primimu, bet su procesiniu asmens patraukimo kaltinamuoju (pagal nauj Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodeks (BPK) - praneimo apie tarim) momentu ar su kardomj procesinio pobdio poveikio priemoni taikymu tiriant byl iki teismo. Toks baudiamosios atsakomybs supratimas prietarauja vienai i principini baudiamj statym nuostat, ufiksuot BK 2 straipsnyje. Ten teigiama, kad tik pripaintas kaltu padars nusikalstam veik asmuo gali atsakyti pagal baudiamj statym. Kaltu asmen pripasta tik teismas. Tuo tarpu pagal anksiau galiojus BPK asmen kaltinamuoju pripaindavo ikiteisminio tyrimo pareignai. Pripainus baudiamosios atsakomybs realizavimo pradia asmens patraukim kaltinamuoju susidurta su problemomis, jei vliau byla bus nutraukta dl rodym trkumo ar asmuo teismo bus iteisintas. Tokiu atveju reiks pripainti, kad asmuo neteistai buvo patrauktas baudiamojon atsakomybn. Taigi teiss taikymo aktas, konstatuojantis nusikaltimo sudties buvim ir pakankam pagrind traukti asmen baudiamojon atsakomybn, yra teismo apkaltinamasis nuosprendis. Taip klausim isprend ir Lietuvos Aukiausiojo Teismo plenarin sesija, savo ivad pa-grsdama mintais argumentais. Nors baudiamosios atsakomybs svoka itin plaiai vartojama ir teisinink, ir eilini moni, jos turinys danai bna neaikus. Baudiamoji atsakomyb suside-

494

Nusikalstamos veikos padarymo teisiniai padariniai

da i trij element, trij sudtini dali. Pirmas btinas baudiamosios atsakomybs elementas ir jos neivengiamas palydovas yra asmens pasmerkimas, ireikiamas valstybs vardu apkaltinamuoju teismo nuosprendiu. Antras baudiamosios atsakomybs elementas yra kriminalin bausm. Ir pagaliau treias jos elementas teistumas. Taigi baudiamosios atsakomybs svoka yra daug platesn u bausms svok. Bausm yra tik vienas i baudiamosios atsakomybs element, sudtini dali. baudiamj atsakomyb, be kriminalins bausms paskyrimo ir vykdymo, dar eina ir asmens pasmerkimas valstybs vardu u baudiamajame statyme numatytos veikos padarym, apkaltinamasis nuosprendis bei teistumas. Kalbant apie bausms ir baudiamosios atsakomybs santyk, reikia atkreipti dmes, kad bausm nra btinas baudiamosios atsakomybs palydovas. BK numatytos kelios baudiamosios atsakomybs realizavimo formos: 1) baudiamoji atsakomyb su bausms paskyrimu ir atlikimu (visa baudiamoji atsakomyb) ir 2) baudiamoji atsakomyb su atleidimu nuo bausms atlikimo.

11.2. BAUSM IR JOS PASKIRTIS

Kriminalin bausm yra pagrindinis baudiamosios atsakomybs elementas. Todl nuo to, kokios kriminalins bausms sudaro bausmi sistem, koks j turinys, kokie nubaudimo elementai jose numatyti, daugiausia priklauso baudiamosios atsakomybs grietumas bei baudiamoji politika. BK 41 straipsnio 1 dalyje bausm apibrta kaip valstybs prievartos priemon, skiriama teismo nuosprendiu nusikaltim ar baudiamj nusiengim padariusiam asmeniui. Kalbant apie bausm, labai svarbu, koki tiksl siekiama j skiriant. Bausmi rys Baudiamajame kodekse ir ypa bausmi turinys daugiausia priklauso nuo to, kokie tikslai keliami kriminalinei bausmei. 1961 m. Baudiamajame kodekse net iki 1995 m. buvo formuluojami gana pompastiki bausms tikslai. 1961 m. BK 21 straipsnyje buvo pasakyta, kad bausme ne tik nubaudiama, bet ir siekiama pataisyti bei perauklti nuteistuosius". Visa tai skambjo labai graiai, taiau praktikai taikant 1961 m. BK nuostatas nuteistojo pataisymas, o ypa peraukljimas vargu ar buvo manomas taikant kriminalines bausmes. Taigi kilnus tikslas liko tik popieriuje. Dargi atvirkiai - bausm, ypa laisvs atmimas, ne tik kad nepataiso, bet dar ir sugadina mog. Naujajame BK bausms tikslai formuluojami gana pragmatikai. BK 41 straipsnyje teigiama, kad bausms paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstam veik darymo; 2) nubausti nusikalstam veik padarius asmen; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimyb daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausm atlikusius asmenis, kad laikytsi statym ir vl nenusikalst; 5) utikrinti teisingumo principo gyvendinim.

11.3. BAUSMI RYS

Lietuvos baudiamasis kodeksas paveldjo i tarybins baudiamosios teiss doktrinos gana plai kriminalini bausmi sistem. 1990 m. redakcijos BK numatyta net 12 vairi bausmi ri. Po 1990 m. realiai taikom bausmi kiekis sumajo iki 4-5 bausmi. Taiau tik 1994 m. vasar buvo padaryta pakeitim BK 22 straips-

495

BAUDIAMOJI TEISE

nyje Bausmi rys" ir buvo suformuota nauja bausmi sistema. Po 1994 m. liepos 19 d. statymu padaryt pakeitim BK numatytos 6 bausmi rys, tarp j ir mirties bausm. i bausm Lietuvoje buvo panaikinta 1998 m. gruodio 21 d. priimtu Lietuvos Respublikos Seimo statymu. Naujajame BK numatyta gana plati bausmi sistema. Kartu atkreiptinas dmesys, kad naujajame BK formuluojamos atskiros bausmi sistemos u nusikaltimus ir baudiamuosius nusiengimus, taip pat atskiros bausmi sistemos pilnameiams ir nepilnameiams asmenims. Pagal BK 42 straipsn nusikaltim padariusiam asmeniui gali bti skiriamos ios bausms: 1) viej teisi atmimas; 2) teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla atmimas; 3) vieieji darbai; 4) bauda; 5) laisvs apribojimas; 6) aretas; 7) terminuotas laisvs atmimas; 8) laisvs atmimas iki gyvos galvos. Taiau ne visos ivardytos bausms gali bti skiriamos visiems nuteistiesiems. Antai BK 90 straipsnyje numatyta, kad asmenims, nusikaltimo padarymo metu nesulaukusiems 18 met, gali bti skiriamos tik ios bausms: 1) vieieji darbai; 2) bauda; 3) laisvs apribojimas; 4) aretas; 5) terminuotas laisvs atmimas. U baudiamj nusiengim gali bti skiriamos ios bausms: 1) viej teisi atmimas; 2) teiss dirbti tam tikr darb arba usiimti tam tikra veikla atmimas; 3) vieieji darbai; 4) bauda; 5) laisvs apribojimas; 6) aretas. Atkreiptinas dmesys, kad naujajame BK, skirtingai negu iki iol galiojusiame BK, bausms neskirstomos pagrindines ir papildomas. Visos naujajame BK numatytos bausms yra tik pagrindins. Be to, BK 42 straipsnyje tvirtinta nuostata, kad asmeniui, padariusiam vien nusikaltim ar baudiamj nusiengim, gali bti skiriama tik viena bausm. Kelios bausms gali bti skiriamos tik asmeniui padarius kelis nusikaltimus, taiau bet kuriuo atveju teismas negali skirti daugiau kaip dvi bausmes. Padariusiam nusikalstam veik asmeniui kartu su bausme teismas, remdamasis BK 67, 68 ir 72 straipsniais, gali skirti baudiamojo poveikio priemones - turto konfiskavim ir (ar) udraudim naudotis specialia teise (pvz., vairuoti transporto priemones, laikyti ir neioti ginkl, medioti ir pan.), kai ja naudojantis padaryta nusikalstama veika. Paymtina, kad pagal 1961 m. BK turto konfiskavimas buvo laikomas papildoma bausme, o pagal naujj BK - tai ne bausm, o baudiamojo poveikio priemon. Baudiamojo poveikio priemons paprastai skiriamos asmenims, atleistiems nuo bausms ar baudiamosios atsakomybs. Viej t e i s i atmimas yra visikai nauja bausms ris Lietuvos baudiamojoje teisje. Tai teiss bti irinktam ar paskirtam valstybs ar savivaldybs institucij ir staig, moni ar nevalstybini organizacij renkamas ar skiriamas pareigas atmimas. Vieosios teiss gali bti atimtos nuo vieneri iki penkeri met. Vieieji darbai irgi yra nauja bausms ris. Asmuo, nuteistas atlikti vieuosius darbus, pareigojamas per teismo paskirt laik neatlygintinai dirbti nuo 10 iki 40 valand per mnes visuomens labui. Vieieji darbai skiriami nuo vieno mnesio iki vieneri met. Viej darb atlikimo laik nustato teismas, skirdamas bausm, taiau is laikas negali bti ilgesnis nei 480 valand, kai bausm skiriama u nusikaltim, ir 240 valand, kai bausm skiriama u baudiamj nusiengim. i bausm ypatinga tuo, kad ji gali bti vykdoma tik nuteistajam sutinkant. Jam nesutikus, paskirtoji bausm turi bti keiiama kit bausm. Bauda yra viena i seniausiai egzistuojani bausmi. Bauda yra pinigin bausm. Bauda skaiiuojama minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydiais. Minimali 496

Nusikalstamos veikos padarymo teisiniai padariniai

bauda yra vieno MGL dydio. Maksimali bauda nustatoma: 1) u baudiamj nusiengim - iki 50 MGL dydio; 2) u nesunk nusikaltim - iki 100 MGL dydio; 3) u apysunk nusikaltim - iki 200 MGL dydio; 4) u sunk nusikaltim - iki 300 MGL dydio. Juridiniam asmeniui nustatoma iki 10 000 MGL dydio bauda. Laisvs apribojimas - dar viena visikai nauja bausms ris. Asmenys, nuteisti laisvs apribojimo bausme, privalo: 1) be teismo ar bausm vykdanios institucijos inios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) vykdyti teismo nustatytus pareigojimus ir laikytis teismo nustatyt draudim; 3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir pareigojimus. Laisvs apribojimo bausm gali bti skiriama nuo trij mnesi iki dvej met. Asmeniui, kuriam paskirta laisvs apribojimo bausm, teismas gali nustatyti vien ar kelis draudimus bei pareigojimus. Teismas gali udrausti: 1) lankytis tam tikrose vietose; 2) bendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmen grupmis; 3) turti, naudoti, gyti, saugoti paiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims tam tikrus daiktus. Teismas gali pareigoti: 1) tam tikru laiku bti namuose; 2) atlyginti nusikalstama veika padaryt turtin al ar jos dal arba toki al paalinti savo darbu; 3) pradti dirbti arba usiregistruoti darbo biroje, mokytis; 4) gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerins ligos, kai nuteistasis sutinka; 5) neatlygintinai idirbti iki 200 valand per teismo nustatyt, bet ne ilgesn kaip laisvs apribojimo laik sveikatos prieiros, globos ir rpybos staigose ar nevalstybinse organizacijose, kurios rpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais monmis. Aretas taip pat yra nauja bausms ris Lietuvos baudiamojoje teisje. Aretas yra trumpalaikis laisvs atmimas, atliekamas aretinje. U nusikaltim nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdeimties par areto, u baudiamj nusiengim - nuo deimties iki keturiasdeimt penki par areto. Jeigu paskirta iki keturiasdeimt penki par areto, teismas gali nustatyti atlikti j poilsio dienomis. Aretas neskiriamas nioms moterims ir gali bti neskiriamas asmenims, auginantiems vaik iki trej met, atsivelgiant vaiko interesus. Laisvs atmimo bausm gali bti terminuota arba neterminuota, t. y. iki gyvos galvos. Terminuoto laisvs atmimo bausm gali bti skiriama nuo trij mnesi iki dvideimties met, o asmenims, nusikaltimo padarymo metu neturjusiems 18 met, iki 10 met. Jeigu skiriama bausm pagal BK 64 straipsn, kai neatlikus bausms padaromas naujas nusikaltimas, gali bti paskirta iki dvideimt penkeri met laisvs atmimo bausm. Laisvs atmimo bausm nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kaljimuose. Bausms atlikimo viet parenka teismas, atsivelgdamas kaltininko asmenyb, padaryto nusikaltimo pobd ir pavojingum. Laisvs atmimo bausms atlikimo tvarka ir slygos nustatytos Bausmi vykdymo kodekse. Laisvs atmimo iki gyvos galvos bausm teismas skiria BK specialiojoje dalyje numatytais atvejais u labai sunkius nusikaltimus. Jeigu baudiamasis statymas numato galimyb velninti laisvs atmimo iki gyvos galvos bausm, suvelnintos laisvs atmimo bausms terminas negali bti trumpesnis negu dvideimt penkeri metai. Laisvs atmimo iki gyvos galvos bausms atlikimo tvarka ir slygos nustatytos Bausmi vykdymo kodekse.
497

BAUDIAMOJI TEISE

11.4. BAUSMS SKYRIMAS

BK 42 straipsnyje tvirtinta bendra ir isami bausmi sistema, taiau tai dar nereikia, kad teismas kiekvienam kaltinamajam gali skirti bet kuri i mintame BK straipsnyje numatyt bausmi. Bausms u padaryt konkrei nusikalstam veik skyrimo klausimai reglamentuojami specialiame BK bendrosios dalies VIII skyriuje Bausms skyrimas". Bausm kaltininkui skiria tik teismas. Atsivelgiant padaryto nusikaltimo pobd, baudiamsias bylas nagrinja ir bausmes skiria vienas teisjas ar trij teisj kolegija. Taigi teism gali sudaryti vienas teisjas ar trys teisjai, taiau visais atvejais bausms skiriamos Lietuvos Respublikos vardu. Baudiamojo kodekso nuostatos dl bausms skyrimo yra pakankamai svarbi baudiamosios teiss dalis, nes paskiriant bausm vykdomas teisingumas, nubaudiamas asmuo, padars nusikalstam veik. Bausms skyrimo taisyklse atsispindi statymo nuostat ir teismo laisvs santykis. I principo galimi keli bausmi skyrimo nuostat variantai. Bausms skyrimo nuostatos gali bti suformuluotos labai aptakiai, paliekant teismui visik laisv skiriant bausm. Ir prieingai, bausmi skyrimo nuostatos gali bti labai detaliai reglamentuotos BK, nustatant kiekvieno faktoriaus tak skiriant bausm. Tokiu atveju teismo laisv labai suvaroma, taiau ivengiama subjektyvumo ar net smoningo piktnaudiavimo skiriant bausm. Paprastai bausmi skyrimo nuostatos formuluojamos taip, kad bt pusiausvyra tarp statymo nustatyt reikalavim ir teismo laisvs. Bendrieji bausms skyrimo pagrindai suformuluoti BK 54 straipsnyje. Pagal iame straipsnyje tvirtintas nuostatas teismas skiria bausm: 1) pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatanio atsakomyb u padaryt nusikalstam veik, sankcij; 2) laikydamasis BK bendrosios dalies nuostat. Skirdamas bausm, teismas atsivelgia : 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsn; 2) kalts form ir r; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadij; 5) kaltininko asmenyb; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstam veik form ir r; 7) atsakomyb lengvinanias bei sunkinanias aplinkybes. Pirmose dviejose bausmi skyrimo nuostatose ir i dalies septintoje nuostatoje, kuri teismas turi atsivelgti, tvirtinti statymo reikalavimai, kurie riboja teismo laisv skiriant bausm, nes teismas turi j laikytis ir negali j paeisti skirdamas bausm. Pirmoji bausmi skyrimo nuostata pareigoja teism skirti tik tos ries ir dydio bausm, kuri nustatyta BK specialiosios dalies straipsnio, numatanio atsakomyb u padaryt nusikalstam veik, sankcijoje. Todl prie skiriant bausm labai svarbu gerai istudijuoti statymo sankcij. Taiau statymas numato ir ne vien iimt i ios taisykls. Antai to paties BK straipsnio 3 dalyje teigiama, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausms paskyrimas aikiai prietaraut teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausms paskirtimi, gali motyvuotai paskirti velnesn bausm. BK 62 straipsnyje velnesns, negu statymo numatyta, bausms skyrimas" tvirtinta kita galimyb teismui ieiti u sankcijoje nustatyt bausmi rib. Teismas gali: 1) paskirti maesn bausm, negu straipsnio sankcijoje u padaryt nusikalstam veik numatyta maiausia bausm, arba 2) paskirti maesn bausm, negu nustaty498

Nusikalstamos veikos padarymo teisiniai padariniai

ta BK 56 straipsnio 2 dalyje, arba 3) paskirti velnesn bausms r, negu numatyta straipsnio sankcijoje u padaryt nusikalstam veik, jei yra slygos, nurodytos io straipsnio 1 ar 2 dalyje. Jos yra tokios: nusikalstam veik padars asmuo pats savo noru atvyko ar prane apie i veik, prisipaino j padars ir nuoirdiai gailisi; padjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui iaikinti nusikalstam veik; visikai ar i dalies atlygino arba paalino padaryt turtin al. Teismas, atsivelgs visas bylos aplinkybes, gali u kiekvien nusikalstam veik paskirti velnesn, negu statymo numatyta, bausm ir tuo atveju, kai yra atsakomyb lengvinani aplinkybi, bent i dalies atlyginta ar paalinta turtin ala, jeigu ji buvo padaryta, ir: 1) kaltininkas ilaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra negals ir nra kam juos priirti, arba 2) kaltininkas ilaiko maameius vaikus, kuri dl paskirtos statyme numatytos bausms nebt kam priirti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstam veik buvo antraeilis, arba 4) veika nutrko rengiantis padaryti nusikaltim ar pasiksinant daryti nusikalstam veik, arba 5) veika padaryta perengiant btinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta paeidus nusikalstam veik padariusio asmens sulaikymo, btinojo reikalingumo, profesins pareigos arba teissaugos institucij uduoties vykdymo, gamybins ar kins rizikos, mokslinio eksperimento teistumo slygas. Antroji statyme tvirtinta bausmi skyrimo nuostata reikalauja, kad teismas, skirdamas bausm, laikytsi BK bendrosios dalies nuostat. Bendrosios dalies nuostatos, kuri teismas turi laikytis skirdamas bausm, idstytos BK VII ir VIII skyriuose Bausm" ir Bausms skyrimas". Antai BK 55 straipsnyje nustatyta, kad asmeniui, pirm kart teisiamam u nesunk ar apysunk tyin nusikaltim, teismas paprastai skiria su laisvs atmimu nesusijusias bausmes. Nutars skirti laisvs atmimo bausm, teismas privalo motyvuoti savo sprendim. BK 56 straipsnyje nustatyta, kad recidyvistui u tyinio nusikaltimo padarym teismas paprastai skiria laisvs atmimo bausm, o pavojingam recidyvistui u tyin nusikaltim skiriama grietesn negu straipsnio sankcijoje u padaryt nusikaltim nustatytos laisvs atmimo bausms vidurkis bausm. Kitokia bausm pavojingam recidyvistui gali bti skiriama tik BK 62 straipsnyje numatytais pagrindais. BK specialiosios dalies sankcijose, kuriose numatomos u nusikalstam veik bausms, nra nustatytas kai kuri bausmi dydis. iuo atveju teismas, nusprends skirti toki bausm, parinkdamas jos dyd turi vadovautis BK bendrosios dalies straipsniais, kuriuose apraomi tokios bausms poymiai. Tai daroma skiriant baud, vieuosius darbus, laisvs apribojim, aret. Nepilnameiams gali bti skiriamos ne visos BK numatytos bausms, taip pat ribojami kai kuri bausmi dydiai. Antai laisvs atmimo bausm asmenims, nusikaltimo padarymo metu nesulaukusiems 18 met, negali viryti 10 met. Jei sankcijoje u padaryt nusikaltim laisvs atmimo bausm numatyta vir 10 met, teismas turi vadovautis BK bendrosios dalies 90 straipsnio 5 dalies nuostata. BK bendrojoje dalyje pasitaiko ir daugiau nuostat, kurios kertasi su specialiosios dalies straipsnio sankcijoje tvirtintomis nuostatomis. Tokiais atvejais teismas turi vadovautis bendrosios dalies reikalavimais. Skirdamas bausm teismas turi atsivelgti atsakomyb lengvinanias ir sunkinanias aplinkybes. ios aplinkybs vardytos BK 59 ir 60 straipsniuose. BK 59 straipsnyje numatytos tokios atsakomyb lengvinanios aplinkybs: 1) kaltininkas suteik nukentjusiam asmeniui pagalb arba kitais aktyviais veiksmais iveng ar band ivengti sunkesni padarini; 2) kaltininkas prisipaino padars baudia499

BAUDIAMOJI TEISE

mojo statymo numatyt veik ir nuoirdiai gailisi arba padjo iaikinti i veik ar joje dalyvavusius asmenis; 3) kaltininkas savo noru atlygino ar paalino padaryt al; 4) nusikalstama veika padaryta dl labai sunkios turtins arba beviltikos kaltininko padties; 5) veika padaryta dl psichins ar fizins prievartos, jeigu tokia prievarta nepaalina baudiamosios atsakomybs; 6) veikos padarymui takos turjo provokuojantis ar rizikingas nukentjusio asmens elgesys; 7) veika padaryta nukentjusio asmens, kurio bkl beviltika, praymu; 8) veika padaryta paeidiant nusikalstam veik padariusio asmens sulaikymo, btinojo reikalingumo, profesins pareigos arba teissaugos institucij uduoties vykdymo, gamybins ar kins rizikos, mokslinio eksperimento teistumo slygas; 9) veika padaryta perengiant btinosios ginties ribas, kai baudiamajame statyme numatyta atsakomyb u btinosios ginties rib perengim; 10) veika padaryta dl didelio susijaudinimo, kur nulm neteisti nukentjusio asmens veiksmai; 11) veik padar ribotai pakaltinamas asmuo; 12) veik padar prie jo vali nugirdytas ar apsvaigintas asmuo; 13) nepavyks savanorikas atsisakymas padaryti nusikalstam veik. Kartu statymas suteikia teismui laisv pripainti kaip atsakomyb lengvinanias ir kitas aplinkybes, nenurodytas io straipsnio 1 dalyje. BK 60 straipsnyje kaip atsakomyb sunkinanios aplinkybs vardytos ios: 1) veik padar bendrinink grup; 2) veik padar organizuota grup; 3) veika padaryta dl chuliganik ar savanaudik paskat; 4) veika padaryta kankinant nukentjusi asmen ar tyiojantis i jo; 5) veika padaryta maameiui; 6) veika padaryta asmeniui, kuris dl ligos, invalidumo, senatvs ar kit prieasi buvo bejgikos bkls, be jo praymo; 7) veika padaryta niai moteriai, kai akivaizdu kad ji nia; 8) veika padaryta pasinaudojant visuomenine ar kito asmens nelaime; 9) veik padar asmuo, apsvaigs nuo alkoholio, narkotini, psichotropini ar kit psichik veikiani mediag, jeigu ios aplinkybs turjo takos nusikalstamos veikos padarymui; 10) veika padaryta visuotinai pavojingu bdu arba naudojant sprogmenis, sprogstamsias mediagas arba aunamuosius ginklus; 11) dl padarytos veikos atsirado sunki padarini. Atsakomyb sunkinani aplinkybi sraas yra isamus, ir teismas negali pripainti atsakomyb sunkinania aplinkybe toki aplinkyb, kuri netraukta sra. Jei byloje nustatomos atsakomyb lengvinanios ar sunkinanios aplinkybs, teismas privalo jas nurodyti nuosprendyje ir jas atsivelgti. Taiau 1-osios ir 9-osios aplinkybi pripainimas atsakomyb sunkinaniomis paliekamas teismo nuoirai. Antai BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte teigiama, kad teismas, atsivelgdamas kiekvieno bendrininko dalyvavimo darant nusikalstam veik pobd ir laipsn, gali nepripainti to, kad veik padar bendrinink grup, atsakomyb sunkinania aplinkybe. BK 61 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad teismas, skirdamas bausm, atsivelgia tai, ar yra nustatyta tik atsakomyb lengvinani ar tik atsakomyb sunkinani aplinkybi, ar yra ir atsakomyb lengvinani, ir atsakomyb sunkinani aplinkybi, ir vertina kiekvienos aplinkybs reikm. Iimtis yra tik kelios atsakomyb lengvinanios aplinkybs, dl kuri BK sakmiai nurodyta, kaip teismas turi skirti bausm esant iomis aplinkybmis. BK 61 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu kaltininkas savo noru prisipaino padars nusikaltim, nuoirdiai gailisi, aktyviai padjo iaikinti nusikaltim ir nra atsakomyb sunkinani aplinkybi, teismas skiria jam ne didesn kaip straipsnio sankcijoje u padaryt nusikaltim numatytos
500

Nusikalstamos veikos padarymo teisiniai padariniai

bausms vidurkis laisvs atmimo bausm arba su laisvs atmimu nesusijusi bausm. Apie konkrei kit atsakomyb lengvinani ar sunkinani aplinkybi tak parenkant bausm sprendia teismas. statymas reikalauja, kad teismas, skirdamas bausm, vertint ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsn, kalts form ir r, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadij, kaltininko asmenyb, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstam veik form ir r. Taiau Baudiamajame kodekse nedetalizuojama, koki tak ie faktoriai gali turti skiriant bausm. Taigi teismas pats, vadovaudamasis teisine smone, sprendia dl mint aplinkybi takos parenkant bausm.

11.5. ATLEIDIMAS NUO BAUDIAMOSIOS ATSAKOMYBS

Atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs yra asmens, padariusio nusikalstam veik, atleidimas nuo t teisini pasekmi, kurios sudaro baudiamosios atsakomybs turin. Tai reikia, kad asmuo atleidiamas nuo pasmerkimo valstybs vardu oficialiai pripastant j kaltu nusikalstamos veikos padarymu ir priimant apkaltinamj nuosprend. Be to, jis atleidiamas nuo bausms paskyrimo ir nuo teistumo. Kadangi atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs yra viena i nusikalstamos veikos padarymo pasekmi, tai apie asmens atleidim nuo baudiamosios atsakomybs galima kalbti tik tuo atveju, jei nustatytas jo padarytos veikos nusikalstamas pobdis. Atleisti nuo atsakomybs galima tik tok asmen, kuris turi pareig bti patrauktas baudiamojon atsakomybn. Jei asmuo nepadar nusikalstamos veikos, jis negijo pareigos bti patrauktas baudiamojon atsakomybn, vadinasi, ir nra nuo ko jo atleisti. Keliant klausim dl asmens baudiamosios atsakomybs ar atleidimo nuo jos, svarbu, ar konstatuojami visi nusikalstamos veikos poymiai, ar ne visi. Jei nenustatyta, kad asmens padaryta veika turi visus nusikalstamos veikos poymius, ar nerodyta, kad i veik padar kaltinamasis, atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs nemanomas. Kartu reikia paymti, kad atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs nra asmens, padariusio nusikalstam veik, iteisinimas. Asmuo iteisinamas, kai nra nusikalstamos veikos sudties ar yra kit aplinkybi, alinani baudiamj atsakomyb. Tokiais atvejais teismas priima iteisinamj nuosprend, o tai nra atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs. Naujajame BPK tvirtinta, kad atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs forminamas priimant teismo nutart. Atskirais atvejais gali bti priimamas apkaltinamasis nuosprendis (jei taikyti atleidim nuo baudiamosios atsakomybs nutaria teismas, inagrinjs teismo posdyje baudiamj byl), taiau iuo atveju teismas nuosprendiu ne skiria asmeniui bausm, o nusprendia j atleisti nuo baudiamosios atsakomybs. Naujajame BK nustatytos ios atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs rys: atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs, kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingum (BK 36 str.); atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs dl nusikalstamos veikos maareikmikumo (BK 37 str.); atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs, kai kaltininkas ir nukentjs asmuo susitaiko (BK 38 str.); atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs, kai yra lengvinani aplinkybi (BK 39 str.); 501

BAUDIAMOJI TEISE

atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim (BK 40 str.); nepilnameio atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs (BK 93 str.). Norint atleisti nuo baudiamosios atsakomybs, reikia, kad bt tam tikros slygos, susijusios su padaryta veika, kaltininko asmenybe ar (ir) ypa kaltininko elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo. Jos statym leidjo numatytos specialiuose BK straipsniuose, kuriuose kalbama apie atleidim nuo baudiamosios atsakomybs. Antai BK 38 straipsnyje numatyta, kad asmuo, padars baudiamj nusiengim, neatsarg arba nesunk ar apysunk tyin nusikaltim, gali bti teismo atleistas nuo baudiamosios atsakomybs, jeigu: 1) jis prisipaino padars nusikalstam veik ir 2) savo noru atlygino ar paalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryt al arba susitar dl ios alos atlyginimo ar paalinimo, ir 3) susitaik su nukentjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybs institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys nauj nusikalstam veik. Panaiai atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim slygos formuluojamos BK 40 straipsnyje. Asmuo, padars baudiamj nusiengim, neatsarg arba nesunk ar apysunk tyin nusikaltim, teismo gali bti atleistas nuo baudiamosios atsakomybs, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikjimo, praymas perduoti kaltinink jo atsakomybei pagal laidavim. Asmuo teismo gali bti atleistas nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim, jeigu: 1) jis pirm kart padar nusikalstam veik ir 2) visikai pripaino savo kalt ir gailisi padars nusikalstam veik, ir 3) bent i dalies atlygino ar paalino padaryt al arba sipareigojo j atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visikai atlygins ar paalins padaryt al, laikysis statym ir nedarys nauj nusikalstam veik. BK 37 straipsnyje suteikiama teismui teis atleisti nuo baudiamosios atsakomybs asmen, jei padaryta nusikalstama veika formaliai ir turi kurios nors baudiamojo statymo numatytos veikos poymi, bet dl maareikmikumo nra pavojinga. Nors atleidimas nuo baudiamosios atsakomybs gali bti taikomas teismo nuosprendio pagrindu, jis neutraukia asmeniui teistumo. Taiau kai kuriais atvejais, jei asmuo, atleistas nuo baudiamosios atsakomybs, nevykdo teismo nustatyt slyg, baudiamoji byla gali bti atnaujinta ir asmuo gali bti patrauktas baudiamojon atsakomybn. Antai jeigu asmuo, atleistas nuo baudiamosios atsakomybs dl kaltininko ir nukentjusiojo susitaikymo, per vienerius metus padar baudiamj nusiengim ar neatsarg nusikaltim arba be pateisinam prieasi nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dl alos atlyginimo slyg ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendim dl atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs ir sprsti dl tokio asmens baudiamosios atsakomybs u visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudiamosios atsakomybs dl kaltininko ir nukentjusiojo susitaikymo, per vienerius metus padar nauj tyin nusikaltim, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudiamosios atsakomybs nustoja galioti ir sprendiama dl tokio asmens baudiamosios atsakomybs u visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 str.). Asmuo, atleistas nuo baudiamosios atsakomybs dl laidavimo (BK 40 str.), gali bti traukiamas baudiamojon atsakomybn, jei laiduotojas atsisako laidavimo. iuo atveju teismas, atsivelgdamas laidavimo atsisakymo prieastis, sprendia dl ustato grinimo, taip pat dl asmens baudiamosios atsakomybs u padaryt nusikalstam veik, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo 502

Nusikalstamos veikos padarymo teisiniai padariniai

baudiamosios atsakomybs. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim, laidavimo metu padar nauj baudiamj nusiengim ar neatsarg nusikaltim, teismas gali panaikinti sprendim atleisti nuo baudiamosios atsakomybs ir sprsti dl io asmens baudiamosios atsakomybs u visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudiamosios atsakomybs pagal laidavim, laidavimo metu padar nauj tyin nusikaltim, ankstesnis sprendimas atleisti j nuo baudiamosios atsakomybs nustoja galioti ir sprendiama dl io asmens baudiamosios atsakomybs u visas padarytas nusikalstamas veikas. Kitais atvejais (BK 36, 37, 93 str.) sprendimas atleisti asmen nuo baudiamosios atsakomybs negali bti atauktas. Asmeniui, atleistam nuo baudiamosios atsakomybs, vietoj to gali bti taikomos baudiamojo arba aukljamojo poveikio priemons, numatytos BK 67 ar 82 straipsnyje. Pagal BK 67 straipsn nuo baudiamosios atsakomybs ar bausms atleistam pilnameiui asmeniui gali bti skiriamos ios baudiamojo poveikio priemons: 1) udraudimas naudotis specialia teise; 2) turtins alos atlyginimas ar paalinimas; 3) nemokami darbai; 4) moka nukentjusi nuo nusikaltim asmen fond; 5) turto konfiskavimas. Nepilnameiui, atleistam nuo baudiamosios atsakomybs pagal BK 93 straipsn, teismas taiko vien ar kelias BK 82 straipsnyje numatytas aukljamojo poveikio priemones: 1) spjim; 2) turtins alos atlyginim arba jos paalinim; 3) nemokamus aukljamojo pobdio darbus; 4) atidavim tvams ar kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie rpinasi vaikais, ugdyti ir priirti; 5) elgesio apribojim; 6) atidavim speciali aukljimo staig. Kitais atvejais BK nenumatyta, kad asmeniui vietoj baudiamosios atsakomybs bt taikomos kitos teisinio poveikio priemons, nors tam tikrais atvejais jas taikyti yra manoma (pvz., civilinio poveikio priemones asmeniui, atleistam nuo baudiamosios atsakomybs dl veikos maareikmikumo).

11.6. ATLEIDIMAS NUO BAUSMS

Atleidimas nuo bausms yra nuo seno Lietuvos baudiamojoje teisje inomas institutas. Atleidimas nuo bausms yra viena i baudiamosios atsakomybs form, plaiai taikom praktikoje. Antai 1961 m. BK baudiamoji atsakomyb su atleidimu nuo paskirtosios bausms vykdymo buvo tvirtinta 46 (Lygtinis nuteisimas"), 471 (Nuosprendio vykdymo atidjimas") straipsniuose. Baudiamojoje teisje is institutas vadinamas paprastai - atleidimas nuo bausms. Deja, neretai atleidimas nuo bausms, kaip vienos i baudiamosios atsakomybs form, painiojamas ar net tapatinamas su atleidimu nuo baudiamosios atsakomybs. Tuo tarpu yra esmini skirtum tarp i dviej institut. Asmen nuo bausms gali atleisti tik teismas. Jokia kita institucija neturi teiss atleisti asmens nuo bausms. Iimtis yra tik Prezidento malon bei Seimo statymu nustatyta amnestija, kuri pagrindu asmuo atleidiamas nuo bausms ne teismo. Atleidimo nuo bausms btina slyga yra apkaltinamojo nuosprendio primimas, asmens pripainimas kaltu padarius nusikalstam veik ir daugeliu atvej -bausms paskyrimas. Tuo tarpu atleidiant nuo baudiamosios atsakomybs asmuo kaltu dl padarytos nusikalstamos veikos nuosprendyje nepripastamas, o 503

BAUDIAMOJI TEISE

bausm i viso neskiriama. Jei asmuo teismo atleidiamas nuo visos paskirtos bausms atlikimo, atleidimas nuo bausms nustatomas tame paiame nuosprendyje, kuriuo jis buvo pripaintas kaltu padars nusikalstam veik. Jei asmuo atleidiamas nuo dalies likusios bausms atlikimo jau atliks dal bausms, toks atleidimas forminamas atskira teismo nutartimi. Asmuo, atleistas nuo bausms, turi teistum, o tai yra vienas i baudiamosios atsakomybs element. Atleidimo nuo bausms institutas naujajame BK turi padti gyvendinti bausms tikslus. Jei padarytas nusikaltimas nra sunkus ir pats asmuo supranta savo poelgio pragaitingum, nra didels prasms versti j atlikti vis paskirt bausm. Tokiam asmeniui jau pats teismo procesas ir nuosprendis, kuriuo vertinamas jo poelgis ir paskiriama bausm, gali bti pakankamai grieta poveikio priemon. Taigi tam tikrai asmen kategorijai utenka baudiamosios atsakomybs be paskirtosios bausms vykdymo, o kai kuriems asmenims nra btinybs vykdyti vis nuosprendiu paskirt bausm, jei bausms tikslai pasiekiami atlikus ne vis bausm. Yra dvi atleidimo nuo bausms formos: atleidimas nuo visos teismo paskirtos bausms vykdymo ir atleidimas nuo dalies teismo paskirtos bausms vykdymo. Pirmoji atleidimo nuo bausms forma numatyta BK 75 straipsnyje Bausms vykdymo atidjimas". Asmeniui, nuteistam laisvs atmimu u vien ar kelis nesunkius ar apysunkius tyinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip eeriems metams u dl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidti paskirtos bausms vykdym nuo vieneri iki trej met. Bausms vykdymas gali bti atidtas, jeigu teismas nusprendia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausms tikslai bus pasiekti be realaus bausms atlikimo. Tokiu atveju teismas paskiria bausm, taiau tuo paiu nuosprendiu nutaria bausms vykdym atidti. Taiau tam, kad atleidimas nuo bausms padt veiksmingai kontroliuoti nuteistus asmenis ir padt pasiekti baudiamosios atsakomybs tikslus, labai svarbu tinkamai suformuluoti atleidimo nuo bausms slygas bei sukurti tinkam nuteist asmen kontrols mechanizm. Paskirtosios bausms vykdymo elis kaip Damoklo kardas turi kaboti vir nuteistojo ir reguliuoti jo elges. Todl, atiddamas bausms vykdym, teismas paskiria nuteistajam vien ar kelis pareigojimus. Jie gali bti tokie: 1) atlyginti arba paalinti nusikaltimu padaryt turtin al; 2) atsiprayti nukentjusio asmens; 3) teikti nukentjusiam asmeniui pagalb, kol is gydosi; 4) pradti dirbti ar usiregistruoti darbo biroje, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos; 5) pradti mokytis, tsti moksl ar gyti specialyb; 6) gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerins ligos, kai nuteistasis sutinka; 7) be institucijos, priirinios bausms vykdymo atidjim, sutikimo neivykti i gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Skirdamas pareigojimus, teismas nustato laik, per kur nuteistasis privalo juos vykdyti. Jeigu nuteistasis bausms vykdymo atidjimo laikotarpiu vykd teismo paskirtus pareigojimus, nepadar BK 75 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyt paeidim ir yra pagrindas manyti, kad jis laikysis statym, nedarys nauj nusikalstam veik, teismas galutinai atleidia nuteistj nuo bausms, kai sueina bausms vykdymo atidjimo terminas. Taiau jei nuteistasis vykdo teismo paskirtus pareigojimus, taiau padaro kit teiss paeidim, u kuriuos jam taikytos administracins nuobaudos ar drausminio poveikio priemons, teismas gali vieneriems metams pratsti bausms vykdymo atidjimo termin.
504

Nusikalstamos veikos padarymo teisiniai padariniai

Jeigu nuteistasis be pateisinam prieasi nevykdo teismo paskirt pareigojim arba paeidinja viej tvark, girtauja ar padaro kit teiss paeidim, u kuriuos jam ne maiau kaip du kartus taikytos administracins nuobaudos ar drausminio poveikio priemons, teismas nuteistojo elges kontroliuojanios institucijos teikimu spja nuteistj, kad bausms vykdymo atidjimas gali bti panaikintas. Jeigu nuteistasis toliau nevykdo teismo pareigojim ar daro teiss paeidimus, teismas nuteistojo elges kontroliuojanios institucijos teikimu priima sprendim panaikinti bausms vykdymo atidjim ir priima sprendim vykdyti pagal nuosprend paskirt bausm. Dl nepilnamei atleidimo nuo visos bausms atlikimo analogika nuostata numatyta BK 92 straipsnyje. BK 76 straipsnyje yra numatytas atleidimas nuo visos bausms dl ligos. io straipsnio 1 dalyje teigiama, kad nusikalstam veik padars asmuo gali bti atleistas nuo bausms, jeigu iki teismo nuosprendio primimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dl kurios bausm atlikti bt per sunku. iuo atveju teismas, priimdamas apkaltinamj nuosprend, paskiria tokiam asmeniui bausm ir atleidia j nuo bausms atlikimo. Sprsdamas klausim teismas atsivelgia padarytos nusikalstamos veikos sunkum, nuteistojo asmenyb ir ligos pobd. BK numatyta galimyb atleisti asmen ne tik nuo visos, bet ir nuo likusios dalies nuosprendiu paskirtos bausms atlikimo. Tokia galimyb tvirtinta BK 76 ir 77 straipsniuose. Antai BK 76 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo, kuris po nuosprendio primimo suserga sunkia nepagydoma liga, gali bti atleistas nuo tolesnio bausms atlikimo. Sprsdamas klausim, teismas atsivelgia padarytos nusikalstamos veikos sunkum, nuteistojo asmenyb, jo elges bausms atlikimo metu, ligos pobd ir atliktos bausms laik. BK 77 straipsnyje numatyta nuteisto ir jau atliekanio bausm asmens lygtinio atleidimo nuo bausms prie termin galimyb. Taiau tokia galimyb numatyta tik asmenims, nuteistiems laisvs atmimo bausme. Asmen, atliekant laisvs atmimo bausm, teismas gali lygtinai atleisti nuo bausms prie termin, jeigu is asmuo, pirma, atliko: 1) ne maiau kaip pus paskirtos bausms u neatsarg arba nesunk ar apysunk tyin nusikaltim arba 2) ne maiau kaip du tredalius paskirtos bausms u sunk nusikaltim, arba 3) ne maiau kaip tris ketvirtadalius paskirtos bausms u labai sunk nusikaltim, arba jeigu asmuo yra recidyvistas, arba 4) ne maiau kaip vien tredal paskirtos bausms u neatsarg arba nesunk ar apysunk tyin nusikaltim, kur padar nia moteris, taip pat vienias tvas (motina), turintis vaik iki 7 met arba du ar daugiau nepilnamei vaik, kai jam (jai) tv valdia nra teismo apribota i vaik atvilgiu. Antra lygtinio atleidimo slyga reikalauja, kad nuteistasis visikai atlygint nusikaltimu padaryt turtin al arba i dalies j atlygint ar paalint arba sipareigot per neatliktos bausms laik visikai j atlyginti ar paalinti. Treia slyga reikalauja laisvs atmimo bausms atlikimo metu nuteistajam savo elgesiu ir darbu rodyti, kad j galima lygtinai atleisti nuo bausms prie termin. Teismas, lygtinai atleisdamas asmen nuo bausms prie termin, gali paskirti vien arba kelis BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytus pareigojimus. Kartu teismas nustato laik, per kur nuteistasis privalo vykdyti paskirtus pareigojimus. is laikas negali bti ilgesnis u neatliktos bausms laik. Lygtinis atleidimas nuo bausms prie termin netaikomas kai kurioms kategorijoms nuteistj. Jis netaikomas pavojingam recidyvistui, asmeniui, nuteistam lais505

BAUDIAMOJI TEISE

vs atmimu iki gyvos galvos, taip pat asmeniui, kuris jau buvo lygtinai atleistas nuo bausms prie termin ir per neatliktos bausms dalies laik padar nauj tyin nusikaltim. Jeigu asmuo, lygtinai atleistas nuo laisvs atmimo bausms prie termin, vykd teismo paskirtus pareigojimus ir nepadar 77 straipsnio 5 dalyje numatyt paeidim, kai sueina laisvs atmimo bausms terminas, jis laikomas atliks bausm. Jeigu asmuo, lygtinai atleistas nuo laisvs atmimo bausms prie termin, be pateisinam prieasi nevykdo teismo paskirt pareigojim arba paeidinja viej tvark, girtauja ar padaro kit teiss paeidim, u kuriuos jam ne maiau kaip du kartus buvo taikytos administracins nuobaudos ar drausminio poveikio priemons, teismas nuteistojo elges kontroliuojanios institucijos teikimu spja nuteistj, kad gali bti panaikintas lygtinis atleidimas nuo laisvs atmimo bausms prie termin. Jeigu sptas nuteistasis toliau nevykdo teismo paskirt pareigojim ir daro teiss paeidimus, teismas nuteistojo elges kontroliuojanios institucijos teikimu priima sprendim panaikinti lygtin atleidim nuo laisvs atmimo bausms prie termin ir vykdyti neatlikt bausms dal. Prie atleidimo nuo bausms instituto priskiriama amnestija ir malon. Amnestijos teis turi Lietuvos Respublikos Seimas, kuris priima special statym. BK 78 straipsnyje numatyta, kokios pasekms gali bti primus amnestijos akt. Nusikalstam veik padars asmuo amnestijos aktu gali bti atleistas nuo visos ar dalies bausms atlikimo. Taiau atleidimo nuo bausms dl amnestijos pagrind, slyg ir tvarkos BK nereguliuoja. Tai nustato konkretus amnestijos aktas. Atsivelgiant amnestijos akto paskirt, atleidimo nuo bausms slygos gali skirtis. Po 1990 m. Lietuvoje buvo priimti net 7 amnestijos statymai, i kuri paskutinis - 2002 m. lapkriio 7 d. Asmuo nuo bausms gali bti atleistas ir malons aktu. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucij bei BK 79 straipsn malons teis turi Lietuvos Respublikos Prezidentas. Malons aktu nuteistasis gali bti atleistas nuo visos ar dalies bausms atlikimo. Joks statymas nereguliuoja malons suteikimo pagrind. Prezidentas yra visikai laisvas suteikti malon ir atleisti nuo visos ar dalies paskirtos bausms vykdymo bet kur asmen, nuteist bet kurio Lietuvos Respublikos teismo. Prezidentui realizuoti i teis padeda Malons komisija, esanti prie Lietuvos Respublikos Prezidento.

11.7. SENATIS
Vienas i baudiamosios teiss institut - senatis - pateisinamas laikantis nuostatos, kad bausm yra veiksminga tik tuo atveju, jei ji taikoma prajus nedideliam laiko tarpui po nusikaltimo padarymo. Jei bausm taikoma prajus gana daug laiko po nusikalstamos veikos padarymo, ji pasidaro nebe tokia veiksminga, o kai kada praranda ir prasm. Todl ir 1961 m., ir 2000 m. BK numatyta galimyb netraukti asmens baudiamojon atsakomybn ar nevykdyti jau anksiau paskirtos bausms, jei po nusikaltimo padarymo ar nuosprendio primimo praeina tam tikras laikas ir yra kitos statyme numatytos slygos. BK vardytos dvi senaties rys: apkaltinamojo nuosprendio primimo senatis ir apkaltinamojo nuosprendio vykdymo senatis. BK 95 straipsnyje teigiama, kad asmeniui, padariusiam nusikalstam veik, negali bti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu yra trys slygos. Pirmoji slyga - jei yra praj: 1) dveji metai, kai padarytas baudiamasis nusiengimas; 2) penkeri metai, kai padarytas neatsargus arba nesunkus nusikaltimas; 3) atuoneri 506

Nusikalstamos veikos padarymo teisiniai padariniai

metai, kai padarytas apysunkis tyinis nusikaltimas; 4) deimt met, kai buvo padarytas sunkus nusikaltimas; 5) penkiolika met, kai buvo padarytas labai sunkus nusikaltimas; 6) dvideimt met, kai buvo padarytas nusikaltimas, susijs su tyiniu kito mogaus gyvybs atmimu. Senaties terminas skaiiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendio primimo dienos. Be to, kai kuriems nusikaltimams, numatytiems BK, pavyzdiui, genocidui, senatis i viso netaikoma. Antroji slyga reikalauja, kad per 95 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyt laik asmuo nesislpt nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir nepadaryt naujos nusikalstamos veikos. Jeigu nusikalstam veik padars asmuo pasislp nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, senaties eiga sustoja. Senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kuri asmuo sulaikomas arba kuri jis pats atvyksta ir prisipasta padars nusikaltim. Taiau apkaltinamasis nuosprendis negali bti priimtas, jeigu nuo to laiko, kai asmuo padar nusikaltim, prajo penkiolika met, o nuo to laiko, kai padar nusikaltim, susijus su tyiniu kito mogaus gyvybs atmimu, - dvideimt met ir senaties eiga nenutrko dl naujo nusikaltimo padarymo. Treioji slyga reikalauja, kad asmuo 95 straipsnyje nurodyt termin metu nepadaryt naujos nusikalstamos veikos. Jeigu asmuo iki iame straipsnyje nurodyt termin pabaigos padaro nauj nusikalstam veik, senaties eiga nutrksta. iuo atveju senaties eiga u pirm nusikalstam veik pradedama skaiiuoti nuo tos dienos, kuri buvo padarytas naujas nusikaltimas ar baudiamasis nusiengimas. BK 96 straipsnyje tvirtinta apkaltinamojo nuosprendio vykdymo senatis. Apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo vykdytas: 1) per dvejus metus, kai paskirta bausm u baudiamj nusiengim; 2) per trejus metus, kai paskirta ne laisvs atmimo bausm, arba kai paskirta laisvs atmimo bausm nevirija dvej met; 3) per penkerius metus, kai paskirta laisvs atmimo bausm nevirija penkeri met; 4) per deimt met, kai paskirta laisvs atmimo bausm nevirija deimt met; 5) per penkiolika met, kai paskirta laisvs atmimo bausm virija deimt met ar paskirtas laisvs atmimas iki gyvos galvos. Apkaltinamojo nuosprendio vykdymo senaties terminas skaiiuojamas nuo nuosprendio siteisjimo dienos iki nuosprendio vykdymo pradios. Be to, apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu per io straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyt laik nuteistasis nevengia atlikti paskirtos bausms ir nepadaro naujos nusikalstamos veikos. Jeigu nuteistasis po nuosprendio siteisjimo vengia atlikti bausm, senaties eiga sustoja. iuo atveju ji atsinaujina nuo tos dienos, kuri nuteistasis pats atvyko atlikti bausms ar buvo sulaikytas. Taiau nuosprendis negali bti vykdomas, jeigu po jo siteisjimo dienos prajo penkiolika met, o kai paskirtas laisvs atmimas daugiau kaip deimiai met arba laisvs atmimas iki gyvos galvos, - dvideimt met ir senaties eiga nenutrko dl naujos nusikalstamos veikos padarymo. Jeigu nuteistasis iki apkaltinamojo nuosprendio vykdymo senaties termino pabaigos padaro nauj nusikalstam veik, senaties eiga nutrksta. iuo atveju apkaltinamojo nuosprendio vykdymo senaties terminas pradedamas skaiiuoti nuo naujo nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo padarymo.

11.8. TEISTUMAS
Teistumas yra specifinis, tik baudiamajai teisei btingas institutas. Teistumas yra nusikaltimo padarym ir asmens pripainim kaltu patvirtinantis faktas, kuris turi
507

BAUDIAMOJI TEISE

baudiamj teisin reikm dar kur laik po nuosprendio primimo ir jo siteisjimo. Jei nusikaltim padaro asmuo, jau turintis teistum, teismas atsivelgia tai skirdamas bausm. teistum teismas atsivelgia ir sprsdamas dl kaltininko atleidimo nuo bausms ar baudiamosios atsakomybs, dl lygtinio atleidimo nuo bausms prie termin ar bausms pakeitimo velnesne bausme, taip pat pripaindamas asmen pavojingu recidyvistu. Teistumo laikas priklauso nuo padaryto nusikaltimo kategorijos bei nuo to, ar paskirta reali bausm, ar asmuo atleistas nuo jos. Antai asmenys, kuriems bausms vykdymas buvo atidtas, teistum turi tik tuo laikotarpiu, kuriam buvo atidtas bausms vykdymas. Asmenys, nuteisti u neatsargius nusikaltimus, teistum turi tik bausms atlikimo laikotarpiu. Asmenys, realiai atlik paskirt bausm, teistum turi bausms atlikimo laikotarpiu ir tam tikr laik po bausms atlikimo. Jie turi teistum po bausms atlikimo arba atleidimo nuo bausms atlikimo: 1) trejus metus, jeigu jie nuteisti u nesunk ar apysunk nusikaltim; 2) penkerius metus, jeigu jie nuteisti u sunk nusikaltim; 3) atuonerius metus, jeigu jie nuteisti u labai sunk nusikaltim; 4) deimt met, jeigu jie yra pavojingi recidyvistai. Nepilnameiams, nuteistiems u 97 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytus nusikaltimus, teistumo terminai po bausms atlikimo ar atleidimo nuo bausms atlikimo trumpinami per pus. Teistumo inykimo terminai skaiiuojami nuo paskirtos bausms atlikimo arba atleidimo nuo bausms atlikimo. Kai sueina BK 97 straipsnyje nustatyti terminai, teistumas inyksta ir asmenys laikomi neteistais. Kai sueina ne maiau kaip pus teistumo termino, teismas nuteistojo praymu gali sutrumpinti teistumo laik arba panaikinti teistum. Jeigu turintis teistum asmuo padaro nauj nusikaltim ar baudiamj nusiengim, teistumo inykimo eiga nutrksta. iuo atveju teistumo u ankstesn nusikalstam veik inykimo terminas pradedamas skaiiuoti nuo bausms u nauj nusikaltim ar baudiamj nusiengim atlikimo. Asmuo laikomas teistu u kiekvien nusikalstam veik tol, kol inyksta teistumas u sunkiausi i j.

508

PAGRINDINS SVOKOS
Baudiamoji teis - tai nusikalstam veik padarymo ir j teisini padarini teis. Teisingumas (baudiamja teisine prasme) - kaltininkui paskirtos bausms ir padaryto nusikaltimo sunkumo bei kaltininko asmenybs atitikimas. Baudiamosios atsakomybs individualizavimas reikia, kad bausm asmeniui, padariusiam nusikalstam veik, skiriama individualiai, t. y. bausm parenkama atsivelgiant padarytos nusikalstamos veikos sunkum bei kaltininko asmenyb. anso principas reikia, kad asmeniui, pirm kart padariusiam nesunk ar apysunk nusikaltim, skiriamos bausms, nesusijusios su laisvs atmimu. Nusikalstama veika - nusikaltimas arba baudiamasis nusiengimas. Nusikaltimas - pavojinga ir BK udrausta veika (veikimas ar neveikimas), u kuri numatyta laisvs atmimo bausm. Baudiamasis nusiengimas - pavojinga ir BK udrausta veika (veikimas ar neveikimas), u kuri numatyta bausm, nesusijusi su laisvs atmimu, iskyrus aret. Nusikalstamos veikos sudtis - mogaus poelgio (pavojingos veikos), prieingo baudiamajai teisei, juridin iraika. Pavojinga veika - nusikalstamos veikos objektyvusis poymis, statym leidjo udraustas poelgis, pasireikiantis iorikai, kuris daro al ar gali j padaryti visuomens branginamoms vertybms. Amius - pagrindinis nusikalstam veik padarius asmen charakterizuojantis poymis. Pakaltinamumas - gebjimas veikiant ar neveikiant suvokti daromos veikos pavojingum ir valdyti savo veiksmus. Nepakaltinamumas - kaltininko psichin bsena, kai dl psichikos sutrikim jis negali suvokti savo veiksm pavojingumo ar j valdyti. Ribotas pakaltinamumas reikia, kad asmuo, darydamas BK udraust veik, dl psichikos sutrikimo, kuris nra pakankamas pagrindas pripainti j nepakaltinamu, negaljo visikai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobdio ar valdyti savo veiksm. Kalt - asmens, padariusio BK draudiam pavojing veik, vidinis psichinis santykis su padaryta veika ir dl jos atsiradusiais padariniais (pasireikia tyia arba neatsargumu). Tiesiogin tyia reikia, kad darydamas BK draudiam pavojing veik asmuo suvok pavojing nusikalstamos veikos pobd ir norjo taip veikti ir (ar) numat, kad dl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti iame kodekse numatyt padarini, ir j norjo. Netiesiogin tyia reikia, kad darydamas BK draudiam pavojing veik asmuo suvok pavojing nusikalstamos veikos pobd, numat, kad dl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti iame kodekse numatyt padarini, ir nors j nenorjo, bet smoningai leido jiems atsirasti. 509

BAUDIAMOJI TEISE

Neatsargumas - nusikalstamas pasitikjimas arba nusikalstamas nerpestingumas. Nusikalstamas pasitikjimas - tai reikia, kad darydamas BK draudiam pavojing veik asmuo numat, jog dl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyt padarini, taiau lengvabdikai tikjosi j ivengti. Nusikalstamas nerpestingumas - tai reikia, kad asmuo nenumat, jog dl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyt padarini, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turjo ir galjo tai numatyti. Btinoji gintis - aktyvi mogaus gynyba nuo pavojingo ksinimosi padarant besiksinanio asmens sveikatai, nuosavybei, o tam tikrais atvejais ir gyvybei al, t. y. aplinkyb, alinanti baudiamj atsakomyb. Kazusas - tai baudiamajame statyme numatyt padarini suklimas be kalts. Tai toks psichinis santykis su daroma pavojinga veika ir kilusiais padariniais, kuris neatitinka nei tyins, nei neatsargios kalts sampratos, o nustaius tok psichin santyk, daroma ivada, jog nra kalts ir nusikalstamos veikos sudties. Rengimasis padaryti nusikaltim - priemoni ir ranki suiekojimas ar pritaikymas, veikimo plano sudarymas, bendrinink telkimas arba kitoks tyinis slyg, kurioms esant lengviau padaryti nusikaltim, sudarymas. Pasiksinimas padaryti nusikalstam veik - tyinis veikimas ar neveikimas, kuriuo tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudiamasis nusiengimas, jeigu veika nebuvo baigta dl nuo kaltininko valios nepriklausani aplinkybi. Bendrininkavimas - tyinis bendras dviej ar daugiau tarpusavyje susitarusi pakaltinam ir sulaukusi BK nustatyto amiaus asmen dalyvavimas darant nusikalstam veik. Vykdytojas - pagrindinis bendrininkas, kuris padaro nusikalstam veik realizuodamas nusikalstamos veikos objektyvij pus. Organizatorius - asmuo, subrs organizuot grup ar nusikalstam susivienijim, jam vadovavs ar koordinavs j nari veikl arba parengs nusikalstam veik ar jai vadovavs. Kurstytojas - asmuo, pakursts kit asmen daryti nusikalstam veik. Padjjas - asmuo, padjs daryti nusikalstam veik duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba alindamas klitis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, i anksto paadjs paslpti nusikaltl, nusikalstamos veikos darymo rankius ar priemones, ios veikos pdsakus ar nusikalstamu bdu gytus daiktus, taip pat asmuo i anksto paadjs realizuoti i nusikalstamos veikos gytus ar pagamintus daiktus. Nusikalstamas susivienijimas - tokia bendrininkavimo forma, kai bendrai nusikalstamai veiklai - vienam ar keliems sunkiems ar labai sunkiems nusikaltimams daryti - susivienija trys ar daugiau asmen, kuriuos sieja nuolatiniai tarpusavio ryiai bei vaidmen ar uduoi pasiskirstymas.

510

Pagrindins svokos, klausimai, uduotys

KLAUSIMAI
1. Danai baudiamoji teis suprantama kaip nusikaltimo ir bausms teis. Kodl tokia samprata nra tiksli? 2. Kuo ypatingas 2000 m. Lietuvos Respublikos baudiamasis kodeksas? 3. Paaikinkite baudiamosios atsakomybs teisingumo principo turin. 4. Kas yra kriminalizacija? 5. Kaip ipleiami nukentjusiojo interesai naujajame BK? 6. Kokios yra pagrindins nusikaltim kategorijos? 7. Kuo skiriasi vagyst ir plimas? 8. Kas yra vienintelis baudiamosios atsakomybs pagrindas? 9. Kokie yra pagrindiniai ir fakultatyvs nusikalstamos veikos sudties poymiai? 10. Kokios yra nusikalstam veik sudi rys? 11. Apibdinkite nusikaltimus, u kuriuos gali bti baudiami asmenys nuo 14 iki 16 met. 12. Kokiais kriterijais apibriamas nepakaltinamumas? 13. Kuo skiriasi tiesiogin ir netiesiogin tyia? 14. Kuo skiriasi nusikalstamas pasitikjimas nuo nusikalstamo nerpestingumo? 15. Kas yra kazusas? 16. Nurodykite btinosios ginties slygas. 17. Ar gali bti asmuo patrauktas bauiamojon atsakomybn u rengimsi padaryti baudiamj nusiengim? 18. Kokios yra bendrinink rys? 19. Kokios yra bendrininkavimo formos?

UDUOTYS
1. Asmuo u vagyst buvo nuteistas kalti dvejus metus. Taiau civilinje byloje dl nuostoli atlyginimo advokatas pareik, kad negalima asmens du kartus bausti u t pat nusikaltim. vertinkite advokato pozicij. 2. Suraskite bent penkias BK normas, kuriomis skatinamas teigiamas kaltininko elgesys. 3. Schemoje pavaizduokite Baudiamojo kodekso struktr. 4. Kit dien po to, kai buvo atleistas i darbo, buvs inkasatorius apvaiavo kelias parduotuves ir surinko grynuosius pinigus, nutyldamas, kad mint pareig

511

BAUDIAMOJI TEISE

yra neteks. Pinigus jis pasiliko sau ir, kai mgino pasprukti, buvo sulaikytas oro uoste. Kok nusikaltim padar buvs inkasatorius? 5. Vairuotojas virijo greit 30 km/h, nesuvald automobilio, uvaiavo ant aligatvio ir rsi du praeivius. Kokia vairuotojo kalts forma? 6. Statybininkai aptvr statybos aiktel taip, kad joje negalt vaikioti paaliniai mons: sukal ukardas, pastat spjamuosius enklus, informavo alimais esanius gyventojus, kad neleist vaikams aisti statyb aiktelje. Taiau statyb metu, mtant statybines iukles emyn, buvo sualotas neinia kokiu bdu statyb aiktel sugebjs prasmukti vaikas. Ar statybininkams kils baudiamoji atsakomyb? 7. Samdomas udikas nusitaik auk ir band jau auti, taiau ginklas usikirto ir kulka neilk. Ar udikui kils baudiamoji atsakomyb? Jei taip, u k?

VIENUOLIKTAS SKYRIUS

BAUDIAMOJO PROCESO TEIS

1. BENDROSIOS BAUDIAMOJO PROCESO NUOSTATOS 1.1. BAUDIAMASIS PROCESAS KAIP TEISS AKA IR MOKYMO DISCIPLINA
Baudiamasis procesas yra teiss aka ir mokymo disciplina, glaudiai susijusi su baudiamja teise. Baudiamoji teis numato teiss normas, kuriose apraomi nusikalstam veik poymiai ir baudiamosios atsakomybs priemons u j padarym, o baudiamojo proceso teis sudaro teiss normos, kurios nustato nusikalstam veik ikiteisminio tyrimo tvark ir teisminio nagrinjimo procedras. Nusikalstamos veikos yra teiss paeidimai, keliantys didiausi pavoj visuomens nariams ir j saugumui. Btent todl u iuos teiss paeidimus numatytos grieiausios teisinio poveikio priemons. Jos daugiau ar maiau suvaro mogaus teises. Tam, kad tos teiss nebt suvarytos be pagrindo, neteistai ar neteisingai, statymai numato speciali nusikalstamos veikos juridinio fakto rodinjimo bei baudiamj byl, nagrinjimo teisme tvark ir procedras, taip pat asmen pripainimo kaltais bei baudiamosios atsakomybs priemoni skyrimo tvark. Baudiamojo proceso paskirtis tvirtinta Baudiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 1 straipsnyje. Jame sakoma, kad baudiamojo proceso paskirtis yra, ginant mogaus ir pilieio teises bei laisves, visuomens ir valstybs interesus, greitai, isamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti statym, kad nusikalstam veik padars asmuo bt teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebt nuteistas. Baudiamasis procesas susideda i ikiteisminio baudiamosios bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinjimo. Savo ruotu teisminis bylos nagrinjimas apima baudiamosios bylos nagrinjim pirmosios instancijos teisme, apeliacins bei kasacins instancijos teismuose. Pirmosios instancijos teismas nagrinja byl i esms ir paprastai priima byloje procesin dokument, kuris vadinamas nuosprendiu arba baudiamuoju sakymu. Apeliacinis bei kasacinis procesas - tai jau inagrint byl perirjimas pagal proceso dalyvi skundus dl emesni teism priimt sprendim.

1.2. BAUDIAMOJO PROCESO STATYMAI

Baudiamojo proceso statymai yra kodifikuoti viename teiss akte, kuris vadinamas Baudiamojo proceso kodeksu (sutrumpintai - BPK). Iki iol Lietuvoje galiojo 1961 m. priimtas BPK. 2002 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos Seimas prim nauj BPK, kuris tvirtino daugyb nauj baudiamojo proceso norm. Jis sigaliojo nuo 2003 m. gegus 1 dienos.

515

BAUDIAMOJO PROCESO TEISE

1.3. BAUDIAMOJO PROCESO PRINCIPAI

Baudiamasis procesas yra pagrstas tam tikromis nuostatomis, arba principais. ie principai yra tvirtinami atskiruose BPK straipsniuose. Jie nustato baudiamojo proceso kryptis, atskleidia baudiamojo proceso esm, todl labai svarbu juos inoti susipastant su baudiamuoju procesu. Panagrinsime kai kurias baudiamojo proceso principines nuostatas. TEISINGUM VYKDO TIK TEISMAS is principas tvirtintas BPK 6 straipsnio nuostatose. is straipsnis nustato, kad teisingum vykdo tik teismas. Baudiamsias bylas nagrinja ir dl padaryt nusikalstam veik baudia tik teismai. Tik teismas gali pripainti asmen kaltu padarius nusikalstam veik, tik teismas gali priimti nuosprend baudiamojoje byloje. Pagal BPK 40 straipsnio nuostatas Lietuvos Respublikos teism sistem sudaro Lietuvos Aukiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygardos teismai, apylinks teismai. Apylinks teismai ir apygardos teismai yra pirmosios instancijos teismai. Lietuvoje yra 54 apylinks teismai ir 5 apygardos teismai - Vilniaus, Kauno, Panevio, iauli ir Klaipdos. Jie bylas nagrinja laikydamiesi vis baudiamojo proceso taisykli ir priima byloje apkaltinamj ar iteisinamj nuosprend. Apeliacins instancijos teismai yra Lietuvos apeliacinis teismas ir apygardos teismai. ie teismai nagrinja bylas pagal skundus dl nesiteisjusi pirmosios instancijos teism nuosprendi ir nutari. Jei pirmojoje instancijoje byl nagrinjo apylinks teismas, apeliacinis skundas nagrinjamas apygardos teisme, jei sprendimas byloje priimtas apygardos teisme - apeliacine tvarka byla nagrinjama Lietuvos apeliaciniame teisme. Pagal BPK 24 straipsnio nuostatas kasacin instancija yra Lietuvos Aukiausiasis Teismas. is teismas nagrinja bylas pagal skundus dl siteisjusi teism nuosprendi ar nutari. VIS PILIEI LYGYBS PRIE STATYM PRINCIPAS BPK 6 straipsnio 2 ir 3 dalyse tvirtinta nuostata, kad teisingumas baudiamosiose bylose vykdomas vadovaujantis principu, kad prie statym ir teism visi asmenys lygs, nepaisant kilms, socialins ar turtins padties, tautybs, rass, lyties, isilavinimo, kalbos, religini ar politini pair, veiklos ries ir pobdio, gyvenamosios vietos ir kit aplinkybi. Draudiama kam nors teikti privilegijas arba daryti apribojimus dl koki nors aplinkybi bei mogaus asmenini savybi, socialins bei turtins padties. RUNGIMOSI PRINCIPAS BPK 7 straipsnyje tvirtinta nuostata, kad bylos teisme nagrinjamos laikantis rungimosi principo. Kaltinimo ir gynybos alys bylos nagrinjimo teisme metu turi lygias teises teikti rodymus, dalyvauti tiriant rodymus, pateikti praymus, ginyti kitos alies argumentus ir pareikti savo nuomon visais klausimais, kylaniais nagrinjant byl ir turiniais reikms teisingai j sprendiant.

516

Bendrosios baudiamojo proceso nuostatos

NEALIKUMO PRINCIPAS is principas yra viena i proceso dalyvi teisi utikrinimo bei teismo objektyvumo garantij. Jis tvirtintas keliuose BPK straipsniuose. is principas suteikia baudiamojo proceso dalyviams teis nualinti nuo bylos tyrimo ar nagrinjimo baudiamojo proceso dalyvius, kuri nealikumu asmuo abejoja. Nualinim byloje gali pareikti tariamasis, kaltinamasis, nuteistasis, iteisintasis, gynjas, prokuroras, taip pat nukentjusysis, privatus kaltintojas, civilinis iekovas, civilinis atsakovas arba j atstovai. Nualinimas gali bti pareiktas ikiteisminio tyrimo pareignui, prokurorui, ikiteisminio tyrimo teisjui, teisjui, teisiamojo posdio sekretoriui, vertjui, ekspertui ir specialistui, taip pat gynjui ar jo padjjui. BPK suteikia teis pareikti nualinim tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos teisminio nagrinjimo metu. BPK 59 ir 60 straipsniuose nustatyta nualinimo isprendimo tvarka. Reikia skirti teis pareikti nualinim nuo ios teiss patenkinimo. Tai, kad BPK proceso dalyviams suteikia teis pareikti nualinim kitiems proceso dalyviams, dar nereikia, kad pareiktas nualinimas btinai bus patenkintas. Tai turi bti pagrsta statymu. BPK 58 straipsnyje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareignas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisjas, teisjas, teisiamojo posdio sekretorius, vertjas, ekspertas ir specialistas negali dalyvauti procese, jei: 1) jis toje byloje yra nukentjusysis, privatus kaltintojas, civilinis iekovas, civilinis atsakovas, bet kurio i i asmen eimos narys ar giminaitis, tariamojo, kaltinamojo bei nuteistojo ar atstovo pagal statym, teisjo, ikiteisminio tyrimo teisjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigno ar gynjo toje byloje eimos narys ar giminaitis; 2) jis yra dalyvavs toje byloje kaip liudytojas, tariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo atstovas pagal statym, nukentjusiojo, privataus kaltintojo, civilinio iekovo ar civilinio atsakovo atstovas; 3) jis pats arba jo eimos nariai ar giminaiiai yra suinteresuoti bylos baigtimi; 4) proceso dalyviai motyvuotai nurodo kitas aplinkybes, pagrstai kelianias abejoni dl BPK 57 straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens nealikumo. Dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinti t pai byl teisjas negali, jei: 1) jis tame procese dalyvavo kaip ikiteisminio tyrimo pareignas, prokuroras ar gynjas; 2) jis sprend tariamojo sumimo ar sumimo pratsimo klausim, sankcionavo procesini prievartos priemoni taikym arba nagrinjo proceso dalyvi skundus toje paioje byloje. Be to: 1) jei jis prim nuosprend pirmosios instancijos teisme, negali nagrinti t pai byl apeliacine tvarka ir kasacine tvarka, taip pat i naujo nagrinti t pai byl pirmosios instancijos teisme, kai panaikintas jo priimtas nuosprendis; 2) jei jis prim sprendim apeliacins instancijos teisme, negali nagrinti tos bylos kasacine tvarka; 3) jei jis prim sprendim kasacins instancijos teisme, negali dalyvauti nagrinjant t byl apeliacine tvarka; 4) jei jis prim sprendim apeliacins ar kasacins instancijos teisme, negali i naujo nagrinti t byl pirmosios instancijos teisme. Ikiteisminio tyrimo pareigno, prokuroro, teisiamojo posdio sekretoriaus, vertjo, eksperto ar specialisto ankstesnis dalyvavimas procese atitinkamai ikiteisminio tyrimo pareignu, prokuroru, teisiamojo posdio sekretoriumi, vertju, ekspertu ar specialistu dar nra pagrindas j nualinti.

517

BAUDIAMOJO PROCESO TEISE

PROCESO KALBOS PRINCIPAS BPK 8 straipsnyje tvirtinta nuostata, kad Lietuvos Respublikoje baudiamasis procesas vyksta valstybine kalba. Kartu lietuvi kalbos nemokantiems baudiamojo proceso dalyviams utikrinama teis daryti pareikimus, duoti parodymus ir paaikinimus, pateikti praymus ir skundus, kalbti teisme gimtja kalba arba kita kalba, kuri jie moka. Visais iais atvejais, taip pat susipaindami su bylos mediaga proceso dalyviai turi teis naudotis vertjo paslaugomis BPK nustatyta tvarka. Bylos dokumentai, kurie BPK nustatytais atvejais teikiami tariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam, taip pat kitiems proceso dalyviams, turi bti iversti j gimtj ar kit kalb, kuri jie moka. BYL NAGRINJIMO TEISME VIEUMO PRINCIPAS BPK 9 straipsnyje skelbiama, kad bylos visuose teismuose nagrinjamos vieai, iskyrus tais atvejais, kai tai prietarauja valstybs, tarnybos, profesins ar komercins paslapties saugojimo interesams. Be to, leidiama nevieai nagrinti teisme bylas dl nusikalstam veik, kuriomis kaltinami jaunesni kaip atuoniolikos met asmenys, nusikaltim ir baudiamj nusiengim mogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir nelieiamumui bylas, taip pat tokias bylas, kai norima, kad nepasklist inios apie privat proceso dalyvi gyvenim, arba kai apklausiamas liudytojas ar nukentjusysis, kuriam taikomas anonimikumas. Nevieai byla gali bti nagrinjama tik remiantis teismo nutartimi. Nutartis nagrinti byl nevieai gali bti priimta dl viso bylos nagrinjimo teisme arba tik dl atskir jo dali. Nevieame teismo posdyje bylos nagrinjamos laikantis vis proceso taisykli. Teism nuosprendi, priimt inagrinjus byl nevieai, rezoliucins dalys visada paskelbiamos vieai. TEISS GYNYB PRINCIPAS is principas tvirtintas BPK 10 straipsnyje. Jame nustatyta, kad tariamasis, kaltinamasis ir nuteistasis turi teis gynyb. Svarbi statymo nuostata yra ta, kad i teis jiems utikrinama nuo sulaikymo arba pirmosios apklausos momento. BPK 50 straipsnyje tvirtinta, kad ikiteisminio tyrimo pareignas, prokuroras ir teismas privalo iaikinti tariamajam ir kaltinamajam jo teis turti gynj nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento ir suteikti galimyb ia teise pasinaudoti. ios teiss iaikinimas patvirtinamas tariamojo ar kaltinamojo parau atskirame protokole. tariamasis, kaltinamasis ir nuteistasis turi teis pasirinkti ir pasikviesti sau priimtin gynj. tariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo pavedimu gynj gali pakviesti j atstovas pagal statym arba kiti asmenys, kuriems tariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis tai paveda. Jei tariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis prao, gynjo dalyvavim utikrina ikiteisminio tyrimo pareignas, prokuroras ar teismas. Tais atvejais, kai tariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo pasirinktas gynjas daugiau kaip tris dienas i eils negali dalyvauti procese, ikiteisminio tyrimo pareignas, prokuroras ir teisjas turi teis pasilyti tariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam pasikviesti kit gynj, o jei is to nepadaro, privalo gynj paskirti. Jeigu tariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo pasirinktas gynjas negali per eias valandas atvykti dalyvauti pirmojoje apklausoje arba apklausoje dl sumimo pagrstumo, ikiteismi518

Bendrosios baudiamojo proceso nuostatos

nio tyrimo pareignas, prokuroras ar teismas turi teis pasilyti tariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam i apklaus pasikviesti kit gynj, o jei is to nepadaro, privalo pats paskirti ir pakviesti budint advokat. BPK 51 straipsnyje numatyti kai kurie atvejai, kai gynjo dalyvavimas byloje yra btinas. Gynjo dalyvavimas btinas: 1) kai nagrinjama byla dl veik, kuriomis tariamas ar kaltinamas nepilnametis; 2) kai nagrinjama neregi, kuri, nebyli ir kit asmen, dl fizini ar psichini trkum negalini pasinaudoti savo teise gynyb, byla; 3) kai nagrinjama nemokanio proceso kalbos asmens byla; 4) kai yra tariamj ar kaltinamj gynybos interes prietaravim, kai vienas i j turi gynj; 5) kai nagrinjama byla dl nusikaltim, u kuriuos gali bti skiriamas laisvs atmimas iki gyvos galvos; 6) kai Kodekso XXXII skyriuje nustatyta tvarka nagrinjama byla kaltinamajam nedalyvaujant; 7) kai tiriama ir nagrinjama byla, kai tariamasis ar kaltinamasis yra suimtas; 8) kai sprendiama dl asmens idavimo (ekstradicijos) arba perdavimo Tarptautiniam baudiamajam teismui ar pagal Europos areto order. Kitais atvejais, nagrinjant byl teisme, gynjas dalyvauja, jeigu jo pageidauja kaltinamasis. Taiau ikiteisminio tyrimo pareignas, prokuroras ar teismas turi teis nusprsti, jog gynjo dalyvavimas btinas ir kitais atvejais, jeigu, j nuomone, be gynjo pagalbos tariamojo ar kaltinamojo teiss ir teisti interesai nebt reikiamai ginami. Nurodytais atvejais, jeigu gynjo nra pasikviets pats tariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jo pavedimu ar sutikimu nra pakviet kiti asmenys, ikiteisminio tyrimo pareignas, prokuroras ar teismas privalo paskirti gynj. Tiesa, tariamasis ar kaltinamasis bet kuriuo proceso metu turi teis atsisakyti gynjo, iskyrus BPK 433 straipsnyje numatyt atvej. Atsisakyti gynjo leidiama tik paties tariamojo ar kaltinamojo iniciatyva. Dl gynjo atsisakymo suraomas protokolas. Ikiteisminio tyrimo pareignui, prokurorui ir teismui neprivalomas nepilnameio arba asmens, kuris dl fizini ar psichini trkum negali pats pasinaudoti teise gynyb, taip pat proceso kalbos nemokanio asmens pareiktas atsisakymas gynjo. Atsisakymas gynjo neatima i tariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo teiss vliau bet kuriuo proceso metu vl turti gynj. ios nuostatos tvirtintos BPK 52 straipsnyje. NEKALTUMO PREZUMPCIJOS PRINCIPAS BPK 44 straipsnio 6 dalyje teigiama, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu tariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nerodytas io Kodekso nustatyta tvarka ir nepripaintas siteisjusiu teismo nuosprendiu. Tai reikia, kad neteista asmen vadinti nusikaltliu, o jo padaryt veik nusikalstama, kol dl jos nra priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Tik nuo apkaltinamojo nuosprendio primimo momento kaltinamasis tampa nusikaltliu, o jo padaryta veika - nusikalstama veika.

1.4. BAUDIAMOJO PROCESO DALYVIAI

Baudiamojo proceso dalyviais laikomi visi asmenys, dalyvaujantys baudiamajame procese ir turintys tam tikras teises ar pareigas. Dl tam tikr prieasi jie gali bti suinteresuoti bylos rezultatais, turti koki nors interes byloje, bet gali dalyvauti baudiamajame procese ir neturdami savarankik interes. 519

BAUDIAMOJO PROCESO TEISE

Proceso dalyviai turi inoti savo teises procese. BPK 45 straipsnis skelbia, kad teisjas, prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareignas privalo iaikinti proceso dalyviams j procesines teises ir utikrinti galimyb jomis pasinaudoti. Be to, kai baudiamasis procesas nutraukiamas dl to, kad nenustatyta nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo poymi, o asmuo buvo suimtas, taip pat kai priimamas iteisinamasis nuosprendis, prokuroras ir teisjas privalo iaikinti asmeniui dl neteisto sulaikymo, sumimo ar nuteisimo paeist teisi atkrimo ir alos atlyginimo tvark. TARIAMASIS, KALTINAMASIS, NUTEISTASIS Baudiamasis procesas vyksta dl nusikalstamos veikos padarymo. Nusikalstam veik kas nors padaro. Taigi asmuo, dl kurio padarytos nusikalstamos veikos pradtas ir vyksta baudiamasis procesas, yra centrin baudiamojo proceso figra. is asmuo BPK vardijamas trimis svokomis: tariamasis, kaltinamasis, nuteistasis. Pagal BPK 21 straipsnio nuostatas tariamasis yra ikiteisminio tyrimo dalyvis. tariamuoju laikomas asmuo, sulaikytas tariant, kad jis padar nusikalstam veik, arba asmuo, apklausiamas apie veik, kurios padarymu jis tariamas, arba apklaus aukiamas asmuo, kuriam yra suraytas praneimas apie tarim. tariamojo teiss ikiteisminio tyrimo metu tvirtintos BPK 21 straipsnio 4 dalies nuostatose. tariamasis turi teis: inoti, kuo jis tariamas; nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento turti gynj; duoti parodymus; pateikti tyrimui reikmingus dokumentus ir daiktus; pateikti praymus; pareikti nualinimus; susipainti su ikiteisminio tyrimo mediaga; apsksti ikiteisminio tyrimo pareigno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisjo veiksmus bei sprendimus. Papildomai tariamojo teisi garantijos numatytos BPK 44 straipsnyje. Siame BPK straipsnyje numatyta, kad: 1) kiekvienam sulaikytajam ar suimtajam jam suprantama kalba nedelsiant turi bti praneama, dl ko jis sulaikomas ar suimamas; 2) kiekvienas sulaikytasis ar suimtasis turi teis kreiptis teism su skundu, kad neteisingai sulaikytas ar suimtas; 3) kiekvienas asmuo, kuris buvo nepagrstai sulaikytas ar suimtas, turi teis alos atlyginim statym nustatyta tvarka; 4) kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teis, kad jo byl per kuo trumpiausi laik laikydamasis lygybs ir vieumo principo teisingai inagrint nepriklausomas ir nealikas teismas; 5) kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu tariamas ar kaltinamas asmuo turi teis, kad jam suprantama kalba bt skubiai ir nuodugniai praneta apie jam pareikto kaltinimo pobd bei pagrind, turti pakankamai laiko bei galimybi pasirengti gynybai, pats apklausti liudytojus arba prayti, kad liudytojai bt apklausti, nemokamai naudotis vertjo paslaugomis, jeigu nesupranta ar nekalba lietuvikai. Kai BPK nustatyta tvarka prokuroras priima kaltinamj akt arba pareikim teismui nubausti asmen baudiamojo sakymo tvarka, tariamasis tampa kaltinamuoju . Kaltinamuoju taip pat laikomas asmuo, prie kur teisme nagrinjama byla privataus kaltinimo ar pagreitinto proceso tvarka. Kaltinamojo teiss teismo proceso metu tvirtintos BPK 22 straipsnio 3 dalyje. Kaltinamasis turi teis: inoti, kuo jis kaltinamas, ir gauti kaltinamojo akto nuora; susipainti teisme su byla; nustatyta tvarka pasidaryti reikiam dokument iraus arba nuoraus; turti gynj; pateikti praymus; pareikti nualinimus; teikti rodymus ir dalyvauti juos tiriant; nagrinjimo teisme metu uduoti klausimus; duoti 520

Bendrosios baudiamojo proceso nuostatos

paaikinimus apie teismo tiriamas bylos aplinkybes ir pareikti savo nuomon dl kit nagrinjimo teisme metu dalyvi pareikt praym; dalyvauti baigiamosiose kalbose, kai nra gynjo; kreiptis teism paskutiniu odiu; apsksti teismo nuosprend ir nutartis. Kaltinamasis, dl kurio yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tampa nuteistuoju, o kaltinamasis, dl kurio priimtas iteisinamasis nuosprendis, tampa iteisintuoju. GYNJAS Gynju laikomas asmuo, kuris statym nustatyta tvarka teikia teisin pagalb tariamajam, kaltinamajam, nuteistajam ar iteisintajam, gina j teises ir teistus interesus (BPK 17 str.). Gynjai yra advokatai. Tas pats advokatas negali bti dviej ar daugiau asmen gynju, jeigu vieno i j gynybos interesai prietarauja kito gynybos interesams. Advokato pavedimu gynju gali bti advokato padjjas, jeigu tam neprietarauja ginamasis. Advokato padjjas negali bti gynju nagrinjant teisme byl dl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo. Vienas asmuo gali turti kelis gynjus. Gynjo teiss ir pareigos baudiamajame procese tvirtintos BPK 48 straipsnyje. Gynjas turi teis: 1) susipainti su tariamojo sulaikymo protokolu; 2) dalyvauti tariamojo apklausose; 3) matytis su sulaikytu arba suimtu tariamuoju be paaliei; i pasimatym skaiius ir trukm neribojami; 4) dalyvauti veiksmuose, kurie atliekami su tariamuoju, taip pat tariamojo arba jo gynjo praymu atliekamuose veiksmuose; 5) ikiteisminio tyrimo pareigno, prokuroro ar teisjo leidimu dalyvauti bet kokiuose kituose rodym rinkimo veiksmuose; 6) savarankikai rinkti gynybai reikalingus duomenis; juos jis gali gauti nesinaudodamas procesinmis prievartos priemonmis: sigyti i moni, staig ir organizacij bei asmen gynybai reikalingus dokumentus ir daiktus, kalbtis su asmenimis apie jiems inomas vykio aplinkybes, apirti ir fotografuoti vykio viet, transporto priemones ar kitaip fiksuoti gynybai reikaling informacij; 7) ikiteisminio tyrimo metu susipainti su proceso veiksm dokumentais BPK nustatytais atvejais ir tvarka; 8) pateikti praymus ir pareikti nualinimus; 9) BPK nustatyta tvarka apsksti ikiteisminio tyrimo pareigno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisjo ir teismo veiksmus bei sprendimus ir dalyvauti nagrinjant iuos skundus. Kartu gynjui statymas nustato ir tam tikras pareigas. Gynjas privalo: 1) panaudoti visas statymuose nurodytas gynybos priemones ir bdus, kad bt nustatytos aplinkybs, teisinanios ginamj ar lengvinanios jo atsakomyb, ir teikti ginamajam reikiam teisin pagalb; 2) nurodytu laiku atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareign, prokuror ir teism; negaldamas atvykti, jis turi i anksto praneti apie tai ikiteisminio tyrimo pareignui, prokurorui ar teismui; be svarbios prieasties neatvykusiam gynjui gali bti skiriama BPK 163 straipsnyje numatyta bauda; 3) laikytis statym nustatytos proceso veiksm ir teismo posdio tvarkos, vykdyti teistus ikiteisminio tyrimo pareigno, prokuroro, teisjo ir teismo reikalavimus; 4) saugoti profesin paslapt; advokatas ir jo padjjas neturi teiss paskelbti ini, kurias suinojo vykdydami gynjo pareigas; 5) neatsisakyti ginti tariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo, kur jau apsim ginti, iskyrus tais atvejais, kai paaikja BPK 61 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybs; 6) nenaudoti neteist gynybos priemoni. Ikiteisminio tyrimo metu prokuroras, o teismo proceso metu - byl nagrinjantis teismas, nustat, kad gynjas naudoja neteistas gynybos priemones, turi teis 521

BAUDIAMOJO PROCESO TEISE

nualinti gynj. Tokiu atveju BPK 50 straipsnyje nustatyta tvarka kvieiamas ar paskiriamas kitas gynjas. Kitoje baudiamojo proceso pusje bna asmenys, kurie dl nusikaltimo patyr alos arba kurie valstybs pareigoti pradti proces ir tirti nusikaltimus. NUKENTJUSYSIS Nukentjusiuoju pripastamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padar fizins, turtins ar moralins alos. Asmuo pripastamas nukentjusiuoju ikiteisminio tyrimo pareigno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi. Nukentjusysis ir jo atstovas turi teis: teikti rodymus; pateikti praymus; pareikti nualinimus; ikiteisminio tyrimo metu ir teisme susipainti su byla; dalyvauti byl nagrinjant teisme; apsksti ikiteisminio tyrimo pareigno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisjo ir teismo veiksmus, taip pat apsksti teismo nuosprend ar nutart; pasakyti baigiamj kalb. ios jo teiss tvirtintos BPK 28 straipsnyje. Kiekvienas asmuo, pripaintas nukentjusiuoju, turi teis reikalauti, kad bt nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstam veik padars asmuo, taip pat gauti dl nusikalstamos veikos padarytos alos atlyginim. Nukentjusysis, skirtingai nuo tariamojo ar kaltinamojo, privalo duoti parodymus. Jis prisiekia duoti teisingus parodymus ir atsako u melagingus parodymus kaip liudytojas. IKITEISMINIO TYRIMO PAREIGNAS Ikiteisminio tyrimo pareignas yra ikiteisminio tyrimo staigoje dirbantis asmuo, kuris ios staigos ar jos padalinio vadovo pavedimu atlieka BPK numatytus ikiteisminio tyrimo veiksmus: siekia nustatyti nusikalstam veik padarius asmen ir tokios veikos aplinkybes (BPK 18 str.). IKITEISMINIO TYRIMO TEISJAS Ikiteisminio tyrimo teisjas yra apylinks teismo teisjas, apylinks teismo pirmininko paskirtas atlikti statym numatytus proceso veiksmus bei priimti sprendimus (BPK 19 str.). PROKURORAS Prokuroras yra Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras ir jam pavalds prokurorai, dalyvaujantys baudiamajame procese pagal savo kompetencij. Prokuroras baudiamajame procese atlieka kaltinimo funkcij, t. y. palaiko ikiteisminio tyrimo metu savo suformuluot kaltinim.

522

Bendrosios baudiamojo proceso nuostatos

Trei baudiamojo proceso dalyvi grup sudaro proceso dalyviai, neturintys savarankik interes byloje. LIUDYTOJAS Pagal BPK 78 straipsn kaip liudytojas gali bti aukiamas kiekvienas asmuo, apie kur yra duomen, kad jis ino koki nors bylai isprsti reikming aplinkybi. Liudytojas privalo duoti parodymus. Tai jo pareiga, o ne teis. Pagal BPK 83 straipsnio nuostatas kiekvienas aukiamas kaip liudytojas asmuo privalo atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareign, prokuror ir teism bei duoti teisingus parodymus apie tai, kas jam inoma apie bylai isprsti reikmingas aplinkybes. Liudytojas prie apklausos pradi spjamas dl pareigos duoti teisingus parodymus. Liudytojui, kuris be svarbios prieasties neatvyksta pas ikiteisminio tyrimo pareign, prokuror ar teism arba be teisto pagrindo atsisako ar vengia duoti parodymus, gali bti taikomos BPK 163 straipsnyje numatytos procesins prievartos priemons. Liudytojui, kuris be svarbios prieasties neatvyksta teism arba be teisto pagrindo atsisako ar vengia duoti parodymus, teisjas ar teismas taip pat gali paskirti BPK 163 straipsnio 1 dalyje numatyt aret. U melaging parodym davim liudytojas atsako pagal BK 235 straipsn. Taiau liudytoju negali bti asmuo, kuris, sprendiant i sveikatos prieiros staigos paymos arba teismo psichiatro ar teismo mediko ivados, dl fizini ar psichini trkum negali teisingai suvokti reikming bylai aplinkybi ir duoti dl j parodymus. Be to, kaip liudytojas negali bti apklausiamas: 1) asmuo, kuris galt duoti parodymus apie savo paties padaryt nusikalstam veik; 2) teisjas -dl to, kad ino teismo pasitarim kambario paslapt; 3) tariamojo, kaltinamojo, iteisintojo ar nuteistojo gynjas, nukentjusiojo, civilinio iekovo, civilinio atsakovo atstovai - dl aplinkybi, kurias jie suinojo atlikdami gynjo arba atstovo pareigas; 4) dvasininkai dl to, kas jiems buvo patikta per ipaint; 5) vieosios informacijos rengjai, platintojai, vieosios informacijos rengjo ir (ar) platintojo savininkai, urnalistai - dl to, kad jie ino tai, kas pagal Lietuvos Respublikos visuomens informavimo statym sudaro informacijos altinio paslapt, iskyrus atvejus, kai ie asmenys patys sutinka duoti parodymus. Liudytojas turi teis: duoti parodymus savo gimtja kalba ir naudotis vertjo paslaugomis, jei apklausa vyksta jam nesuprantama kalba; susipainti su savo parodym protokolu ir daryti jame pakeitimus bei pataisas; prayti, kad bt daromi jo parodym garso ir vaizdo raai; pats surayti parodymus; statym nustatytais pagrindais ir tvarka prayti taikyti jam apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemones; gauti atlyginim u turtas ilaidas (BPK 81 str.). Prie baudiamojo proceso dalyvi taip pat priklauso ekspertas, civilinis iekovas, civilinis atsakovas bei teismas.

523

2. IKITEISMINIS BAUDIAMOSIOS BYLOS TYRIMAS 2.1. IKITEISMINIO TYRIMO PRADIA

Ikiteisminis tyrimas atliekamas siekiant surinkti reikiamus rodymus dl asmens nusikalstamos veikos ir pasirengti teisminiam bylos nagrinjimui. BPK 164 straipsnis skelbia, kad ikiteismin tyrim atlieka ikiteisminio tyrimo pareignai, dirbantys ikiteisminio tyrimo staigose. Pagrindin ikiteisminio tyrimo staiga yra policija. Btent policijos pareignai atlieka ikiteismin tyrim daugumoje baudiamj byl. Ikiteisminio tyrimo staigos taip pat yra Valstybs sienos apsaugos tarnyba, Specialij tyrim tarnyba, Karo policija, Valstybs saugumo departamentas, Finansini nusikaltim tyrimo tarnyba, Muitins departamentas, Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo departamentas. i staig pareignai atlieka ikiteismin tyrim, kai tiriamos nusikalstamos veikos, iaikjusios ioms institucijoms atliekant tiesiogines funkcijas, numatytas j veikl reglamentuojaniuose statymuose. Ikiteisminis bylos tyrimas gali bti pradtas tik esant BPK 166 straipsnyje numatytoms slygoms. Ikiteisminis tyrimas pradedamas dviem atvejais: 1) gavus skund, pareikim ar praneim apie nusikalstam veik; 2) jei prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareignas pats nustato nusikalstamos veikos poymius ir surao tarnybin praneim. Sprendim pradti ikiteismin tyrim turi teis priimti prokuroras, ikiteisminio tyrimo staigos vadovas ar galiotas asmuo. Tyrimas pradedamas ant pareikimo, praneimo ar skundo apie nusikalstam veik uraant rezoliucij. Kiekviena ikiteisminio tyrimo pradia uregistruojama nustatyta tvarka. Apie pradt ikiteismin tyrim praneama skund, pareikim ar praneim padavusiam asmeniui. Ikiteismin tyrim organizuoja ir jam vadovauja prokuroras. Gavs skund, pareikim ar praneim apie padaryt nusikalstam veik arba pats nustats nusikalstamos veikos poymius, prokuroras tuoj pat pradeda ikiteismin tyrim. Pradjs ikiteismin tyrim, prokuroras arba pats atlieka visus reikalingus ikiteisminio tyrimo veiksmus, arba tai padaryti paveda ikiteisminio tyrimo staigai. Kai ikiteismin tyrim ar atskirus jo veiksmus atlieka ikiteisminio tyrimo pareignai, prokuroras privalo kontroliuoti, kaip vyksta ikiteisminis tyrimas. Tik prokuroras gali kreiptis ikiteisminio tyrimo teisj dl io teisjo kompetencijai priskirt veiksm atlikimo. Taiau ikiteisminio tyrimo staigos pareignas, atlikdamas ikiteismin tyrim, turi teis atlikti visus Baudiamojo proceso kodekse numatytus veiksmus, iskyrus tuos, kuriuos gali atlikti tik prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisjas. BPK 176 straipsnyje tvirtinta, kad ikiteisminis tyrimas turi bti atliktas per kuo trumpiausi laiko tarp. Generalinio prokuroro nustatyta tvarka prokurorai privalo kontroliuoti, kaip laikomasi io straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo. Naujasis BPK isiskiria tuo, kad statymas nenustato ikiteisminio tyrimo termin. Taiau gavs tariamojo ar jo gynjo skund ir konstatavs, kad ikiteisminis tyrimas tsiasi per ilgai, ikiteisminio tyrimo teisjas gali nutraukti ikiteismin tyrim BPK 215 straipsnyje numatytais pagrindais - dl per ilgo ikiteisminio tyrimo laiko. Nors ir prokuroras, ir ikiteisminio tyrimo pareignai, darydami ikiteismin bylos tyrim, gali atlikti visus reikalingus ikiteisminio tyrimo veiksmus, taiau kai kuriuos veiksmus atlikti galima tik sankcionavus ikiteisminio tyrimo teisjui. Antai pagal BPK 173 straipsnio nuostatas ikiteisminio tyrimo teisjas skiria ir sankcionuoja procesini prievartos priemoni taikym.
524

Ikiteisminis baudiamosios bylos tyrimas

2.2. TARIAMOJO SULAIKYMAS IR KARDOMOSIOS PRIEMONS

Ikiteisminio tyrimo pareignas arba prokuroras gali sulaikyti asmen, uklupt darant nusikalstam veik ar tuoj po to, kai jis nusikalstam veik padar, kai yra pagrindas manyti, kad tas asmuo gali pabgti, kai i karto nemanoma nustatyti jo asmenybs, taip pat kitais atvejais, kai yra pagrindas ir slygos suimti. Laikinas sulaikymas negali trukti ilgiau kaip 48 valandas. Jei sulaikytam asmeniui reikia skirti sumim, jis ne vliau kaip per 48 valandas turi bti pristatytas teisjui, kuris BPK nustatyta tvarka isprendia sumimo skyrimo klausim. Apie sulaikym BPK 128 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka nedelsiant praneama vienam i sulaikytojo eimos nari ar artimj giminaii. Ikiteisminio tyrimo metu tariamajam gali bti skiriamos kardomosios priemons. Jos skiriamos siekiant utikrinti tariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavim procese, netrukdom ikiteismin tyrim, bylos nagrinjim teisme ir nuosprendio vykdym, taip pat siekiant ukirsti keli naujoms nusikalstamoms veikoms. Kardomosios priemons gali bti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomen, leidiani manyti, kad tariamasis padar nusikalstam veik. Kardomosios priemons nelaikomos baudiamosios atsakomybs priemonmis. Jos nelaikomos ir baudiamosios procesins atsakomybs priemonmis, nes j tikslas nra nubausti asmen. Tai yra prevencini priemoni ris. BPK 120 straipsnyje ivardijamos ios kardomosios priemons: sumimas, nam aretas, ustatas, dokument pamimas, pareigojimas periodikai registruotis policijos staigoje, raytinis pasiadjimas neivykti. Kariui kaip kardomoji priemon gali bti skiriamas karinio dalinio, kuriame jis tarnauja, vadovybs stebjimas, o nepilnameiui - atidavimas tvams, rpintojams arba kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie rpinasi vaikais, priirti. Sumimas ir nam aretas kaip paios grieiausios kardomosios priemons gali bti skiriamos tik ikiteisminio tyrimo teisjo ar teismo nutartimi. Kitos kardomosios priemons skiriamos prokuroro nutarimu, ikiteisminio tyrimo teisjo ar teismo nutartimi. Prokuroras, teisjas ar teismas, sprsdamas, ar reikia skirti kardomj priemon, ir parinkdamas jos r, turi atsivelgti tariamojo nusikalstamos veikos sunkum, tariamojo asmenyb, tai, ar jis turi nuolatin gyvenamj viet, darb ar kitok legal pragyvenimo altin, tariamojo ami, sveikatos bkl, eimin padt ir kitas aplinkybes. SUMIMAS BPK 122 straipsnis apibria sumimo skyrimo pagrindus ir slygas. Sumimas skiriamas, kai pagrstai manoma, jog tariamasis: 1) bgs (slpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareign, prokuroro ar teismo; 2) trukdys procesui; 3) darys io straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Kai pagrstai manoma, kad tariamasis bgs (slpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareign, prokuroro ar teismo, sumimas gali bti paskirtas atsivelgiant tariamojo eimin padt, nuolatin gyvenamj viet, darbo santykius, sveikatos bkl, ankstesn teistum, ryius usienyje ir kitas aplinkybes. Kai pagrstai manoma, kad tariamasis trukdys procesui, sumimas gali bti paskirtas, jei yra duomen, jog tariamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti: 1) paveik525

BAUDIAMOJO PROCESO TEISE

ti nukentjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus tariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius; 2) sunaikinti, paslpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinius reikms nusikalstamai veikai tirti ir nagrinti teisme. Kai pagrstai manoma, kad tariamasis darys naujus nusikaltimus, sumimas gali bti paskirtas, jei yra duomen, jog asmuo tariamas padars vien ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus. Sumimas gali bti skiriamas tik tuo atveju, kai velnesnmis kardomosiomis priemonmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyt tiksl. Be to, atkreiptinas dmesys, kad sumimas gali bti skiriamas tik tiriant ir nagrinjant bylas dl nusikaltim, u kuriuos baudiamasis statymas numato grietesn negu vieneri met laisvs atmimo bausm. Sumimas negali bti taikomas ilgiau kaip eis mnesius. Konkret sumimo termin nustato ikiteisminio tyrimo teisjas nutartyje skirti sumim, taiau i karto sumimas negali bti paskirtas ilgesnis kaip trys mnesiai. termin pratsti, bet ne ilgiau kaip iki ei mnesi, gali tas pats arba kitas tos paios ar kitos apylinks teismo ikiteisminio tyrimo teisjas. Dl ypatingo bylos sudtingumo ar didels apimties 119 straipsnio 1 dalyje numatyt sumimo termin apygardos teismo teisjas gali pratsti, bet ne ilgiau kaip iki trij mnesi. Sumimo terminas gali bti pratstas pakartotinai, bet ikiteisminio tyrimo metu terminas negali trukti ilgiau kaip atuoniolika mnesi, o nepilnamei sumimo terminas - ilgiau kaip dvylika mnesi. NAM ARETAS .

Nam aretas - tai pareigojimas tariamajam nustatytu metu bti savo gyvenamojoje vietoje, nesilankyti vieosiose vietose ir nebendrauti su tam tikrais asmenimis. Nam aret ikiteisminio tyrimo metu prokuroro praymu skiria ikiteisminio tyrimo teisjas nutartimi. Skiriant nam aret, nustatomos ios kardomosios priemons slygos. tariamasis spjamas, kad u nam areto slyg paeidim jam gali bti paskirtas sumimas, jeigu tam bt pagrindas. USTATAS Ustatas - tai pinigin moka, kuri prokuratros ar teismo depozitin sskait sumoka tariamasis, jo eimos nariai ar giminaiiai, taip pat kiti asmenys, mons ar organizacijos ir kuri skiriama BPK 119 straipsnyje nurodytiems tikslams. Ustato dyd nustato i kardomj priemon skiriantis pareignas ar teismas, atsivelgdamas nusikalstam veik, tariamajam gresianios bausms dyd, tariamojo ir ustato davjo turtin padt bei j asmenybes. Priimant ustat, ustato davjui turi bti iaikinta jo, kaip ustato davjo, atsakomyb. Jei tariamasis paeidia kardomj priemon - ustat, jam, jeigu tam yra pagrindas, kaip kardomoji priemon skiriamas sumimas, o ustatas pereina valstybei. Jeigu priimtas sprendimas nutraukti proces, siteisjo nuosprendis arba nusprsta, kad taikyti ustat kaip kardomj priemon netikslinga, ustatas grinamas ustato davjui. DOKUMENT PAMIMAS Dokument pamimas kaip kardomoji priemon gali bti skiriamas prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi. I tariamojo gali bti paimamas pasas, asmens tapatybs kortel, vairuotojo paymjimas. Pamus dokumentus, tariamajam iduodama generalinio prokuroro nustatytos formos payma, kurioje nurodomi paimti dokumentai. 526

Ikiteisminis baudiamosios bylos tyrimas TARIAMOJO PAREIGOJIMAS PERIODIKAI REGISTRUOTIS POLICIJOS STAIGOJE

i kardomoji priemon skiriama prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi. tariamasis gali bti pareigotas registruotis policijos staigoje. Nutarime ar nutartyje turi bti nurodytas staigos adresas, kokiomis savaits ar mnesio dienomis ir koki valand tariamasis privalo atvykti policijos staig registruotis. Paeidusiam pareigojim periodikai registruotis policijos staigoje tariamajam gali bti paskirta grietesn kardomoji priemon. RAYTINIS PASIADJIMAS NEIVYKTI Raytinis pasiadjimas neivykti yra raytinis tariamojo sipareigojimas nepasialinti i savo gyvenamosios ar laikino buvimo vietos be prokuroro ar teismo leidimo. Raytiniu pasiadjimu neivykti tariamasis taip pat gali bti pareigotas nesilankyti tam tikrose vietose ir nebendrauti bei neiekoti ryi su tam tikrais asmenimis. tariamajam, kuris raytin pasiadjim neivykti paeidia, gali bti skiriama grietesn kardomoji priemon. Priimant raytin pasiadjim, tariamasis turi bti spjamas apie galim grietesns kardomosios priemons paskyrim. NEPILNAMEIO ATIDAVIMAS PRIIRTI Kai nepilnametis tariamasis atiduodamas tvams, rpintojams ar kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie rpinasi vaikais, priirti, kuris nors i nurodyt asmen ratu sipareigoja utikrinti, kad nepilnametis tariamasis deramai elgsis ir aukiamas atvyks pas ikiteisminio tyrimo pareign, prokuror ar teism.

2.3. RODYMAI IR J RINKIMAS IKITEISMINIO TYRIMO METU

Ikiteisminio tyrimo metu renkami asmens nusikalstamos veikos rodymai. Pagal BPK 20 straipsn rodymai baudiamajame procese yra statym nustatyta tvarka gauti duomenys. rodymais gali bti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vien aplinkyb, reikming bylai isprsti teisingai. rodymais gali bti daiktai, kurie buvo nusikalstamos veikos padarymo rankiai ar priemons arba ant kuri iliko nusikalstamos veikos pdsak, arba kurie buvo kaltininko nusikalstam veik objektai, taip pat visi kiti daiktai, kurie gali bti kaip priemons nusikalstamai veikai atskleisti, kaltininkams nustatyti, j atsakomybei palengvinti ar kaltinimui paneigti. rodymais gali bti dokumentai, turintys reikms nusikalstamai veikai tirti ir nagrinti. Dokumentai, turintys reikms nusikalstamai veikai tirti ir nagrinti, yra: 1) apiros, kratos, pomio, parodymo atpainti, parodym patikrinimo vietoje, eksperimento ir kit proceso veiksm protokolai, taip pat teismo teisiamojo posdio protokolai; 2) staig, moni, organizacij dokumentai: ratai, paymos, apskaitos dokumentai, posdi protokolai ir kiti oficials dokumentai; 3) privats fizini asmen ratai, pareikimai, praymai, skundai, laikai, dienoraiai ir kiti asmeninio pobdio rainiai; 4) magnetiniai, lazeriniai ir elektroniniai raai: garso ir vaizdo juostos, kompaktins ploktels ir kitos elektronins informacijos laikme527

BAUDIAMOJO PROCESO TEISE

nos; 5) kiti materials objektai, kuriuose grafiniais arba kitokiais enklais ufiksuota informacija, turinti reikms nusikalstamai veikai tirti ir nagrinti. rodymais byloje gali bti laikomi tik teistais bdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini rodymais, kiekvienu atveju sprendia teisjas ar teismas, kurio inioje yra byla. Teisjai rodymus vertina pagal savo vidin sitikinim, pagrst isamiu ir nealiku vis bylos aplinkybi inagrinjimu, vadovaudamiesi statymu. Pagal BPK 301 straipsnio nuostatas teismas nuosprend pagrindia tik tais rodymais, kurie buvo inagrinti teisiamajame posdyje. Taigi ikiteisminio tyrimo veiksm protokolai tampa rodymais tik tuo atveju, jei juose nurodytos bylos aplinkybs pasitvirtina teisiamajame posdyje. Jei, pavyzdiui, kaltinamasis, liudytojas ar kitas proceso dalyvis teismo proceso metu pakeiia parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, teismas negali, priimdamas nuosprend, remtis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kaip neretai tai buvo daroma iki naujo BPK sigaliojimo, iskyrus tais atvejais, kai proceso dalyv ikiteisminio tyrimo metu apklaus ikiteisminio tyrimo teisjas. Tai naujas Lietuvos baudiamojo proceso dalyvis. Naujajame BPK numatyta galimyb kai kuriuos ikiteisminio tyrimo veiksmus atlikti ikiteisminio tyrimo teisjui. iuos veiksmus ikiteisminio tyrimo teisjas atlieka gavs prokuroro praym. Savo iniciatyva ikiteisminio tyrimo teisjas joki veiksm neatlieka. Prokuroras gali kreiptis ikiteisminio tyrimo teisj, pavyzdiui, dl liudytojo apklausos, jei jis mano, kad liudytojo nebus manoma apklausti bylos nagrinjimo teisme metu ar liudytojas nagrinjimo teisme metu gali pakeisti parodymus arba pasinaudoti teise atsisakyti duoti parodymus, taip pat jei mano, kad liudytojas ikiteisminio tyrimo teisjui duos isamesnius parodymus. Ikiteisminio tyrimo teisjas gali apklausti ir tariamj, jei manoma, kad bylos nagrinjimo teisme metu kaltinamasis gali pakeisti savo parodymus arba pasinaudoti teise atsisakyti duoti parodymus. Renkant rodymus, ikiteisminio tyrimo pareignas ar prokuroras turi teis atlikti tam tikrus veiksmus, kurie BPK XII skyriuje vardyti kaip procesins prievartos priemons. Tai gali bti tariamojo, nukentjusiojo ar kito asmens kno apira, pavyzdi lyginamajam tyrimui pamimas, krata, pomis, laikinas nuosavybs teiss apribojimas, ryi tinklais perduodamos informacijos kontrol bei ra darymas, fotografavimas, filmavimas, matavimas, rank atspaud ir pavyzdio genetinei daktiloskopijai pamimas, nusikalstam veik imituojantys veiksmai, slaptas sekimas. Pagal BPK 181 straipsn tariamasis ir jo gynjas, taip pat nukentjusysis ir jo atstovas ikiteisminio tyrimo metu bet kuriuo momentu turi teis susipainti su ikiteisminio tyrimo duomenimis. Praymas susipainti su ikiteisminio tyrimo mediaga pateikiamas prokurorui. Prokuroras turi teis neleisti susipainti su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis ar j dalimi, jei toks susipainimas, prokuroro manymu, galt pakenkti ikiteisminiam tyrimui. Atsisakymas leisti susipainti su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis per septynias dienas gali bti apskstas ikiteisminio tyrimo teisjui.

2.4. IKITEISMINIO TYRIMO PABAIGA

Ikiteisminis tyrimas baigiamas nutarimu nutraukti ikiteismin tyrim arba kaltinamojo akto suraymu.

528

Ikiteisminis baudiamosios bylos tyrimas

IKITEISMINIO TYRIMO BAIGIMAS IKITEISMINIO TYRIMO NUTRAUKIMU Pagal BPK 212 straipsn ikiteisminis tyrimas nutraukiamas: 1) kai ikiteisminio tyrimo metu paaikja, kad yra BPK 3 straipsnyje numatyt aplinkybi; 2) kai ikiteisminio tyrimo metu nesurenkama pakankamai duomen, pagrindiani tariamojo kalt dl nusikalstamos veikos padarymo; 3) kai, remiantis BK 36 straipsniu, pripastama, jog asmuo ar jo padaryta veika pasikeitus aplinkybms tapo nepavojingi; 4) kai, remiantis BK 37 straipsniu, pripastama, kad nusikalstama veika dl maareikmikumo nra pavojinga; 5) kai tariamasis ir nukentjusysis susitaiko BK 38 straipsnyje numatytais atvejais; 6) kai tariamasis perduodamas asmeniui, vertam teismo pasitikjimo, pagal laidavim BK 40 straipsnyje numatytais atvejais; 7) kai tariamasis BK 391 straipsnyje nurodytomis slygomis padeda atskleisti nusikalstamo susivienijimo ar organizuotos grups veikl; 8) kai yra BK 93 straipsnyje, 114 straipsnio 3 dalyje, 259 straipsnio 3 dalyje, 291 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyti atleidimo nuo baudiamosios atsakomybs slygos ir pagrindai; 9) dl atskir veik, keli nusikalstam veik padarymo, kai yra BPK 213 straipsnyje numatytos slygos; 10) BPK 215 straipsnyje numatytu atveju dl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukms. Ikiteismin tyrim nutraukia prokuroras nutarimu arba BPK 212 straipsnio 3-9 punktuose numatytais atvejais ikiteisminio tyrimo teisjo sprendimu, kuris patvirtina prokuroro nutarim dl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Naujasis BPK numato visikai nauj ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrind, kurio iki iol ms statymuose nebuvo - ikiteisminio tyrimo nutraukim dl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukms. Toks tyrimo nutraukimas galimas, jei per eis mnesius po pirmosios tariamojo apklausos ikiteisminis tyrimas nebaigiamas. Tokiu atveju tariamasis, jo atstovas ar gynjas gali paduoti skund ikiteisminio tyrimo teisjui dl ikiteisminio tyrimo vilkinimo. Inagrinjs skund, ikiteisminio tyrimo teisjas skund atmeta arba pareigoja prokuror ubaigti ikiteismin tyrim per nustatyt termin arba ikiteismin tyrim nutraukia. IKITEISMINIO TYRIMO BAIGIMAS KALTINAMOJO AKTO SURAYMU Prokuroras, sitikins, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomen, pagrindiani tariamojo kalt dl nusikalstamos veikos padarymo, pranea tariamajam, jo gynjui, nukentjusiajam, jo atstovui, civiliniam iekovui, civiliniam atsakovui ir j atstovams, kad ikiteisminis tyrimas baigtas, ir surao kaltinamj akt. Kaltinamj akt kartu su bylos mediaga prokuroras perduoda teismui, kuriam ta byla teisminga. Kaltinamojo akto nuora prokuroras taip pat teikia ar isiunia kaltinamajam.

529

3. BYLOS NAGRINJIMAS PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISME 3.1. BENDROSIOS NUOSTATOS

Pirmosios instancijos teismas yra apylinks teismas arba apygardos teismas. Bylos nagrinjimas pirmojoje instancijoje yra pirmas bylos nagrinjimas teisme. Paprastai apylinks teisme byl nagrinja vienas teisjas, taiau apylinks teismo pirmininkas bylai nagrinti gali sudaryti trij teisj kolegij. Tuo tarpu kiek teisj -vienas ar trys - nagrinja baudiamj byl apygardos teisme, priklauso nuo bylos kategorijos tai aptarta BPK 225 straipsnyje. Ten teigiama, kad apygardos teismui yra teismingos baudiamosios bylos, kuriose asmenys kaltinami padar sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, taip pat bylos, kuriose kaltinamieji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo Respublikos Prezidentu, Seimo ar Vyriausybs nariais, Konstitucinio Teismo teisjais, teisjais ar prokurorais. Baudiamsias bylas, kuriose asmenys kaltinami padar labai sunkius nusikaltimus, taip pat bylas, kuriose kaltinamieji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo Respublikos Prezidentu, Seimo ar Vyriausybs nariais, Konstitucinio Teismo teisjais, teisjais ar prokurorais, nagrinja apygardos teismo trij teisj kolegija. Pagal BPK 223 straipsnio nuostatas kiekvien baudiamj byl turi inagrinti tos paios sudties teismas. Jeigu kuris nors i teisj dl kokios nors prieasties negali toliau dalyvauti posdyje, j turi pakeisti kitas teisjas. Tuo atveju byla turi bti pradedama nagrinti i pradi, iskyrus BPK 222 straipsnyje numatytais atvejais. Pagal BPK 242 straipsnio nuostatas pirmosios instancijos teismas, nagrindamas byl, privalo tiesiogiai itirti bylos rodymus: apklausti kaltinamuosius, nukentjusiuosius, liudytojus, iklausyti teismo posd paaukt ekspert ir specialist ivadas bei paaikinimus, apirti daiktinius rodymus, balsu perskaityti protokolus ir kitus dokumentus. Teisiamajame posdyje apklausiami asmenys parodymus ir paaikinimus teikia odiu. Taigi esminis bylos nagrinjimo pirmosios instancijos teisme ypatumas yra tas, kad byla nagrinjama vadovaujantis tiesioginio ir odinio nagrinjimo principu. BPK 241 straipsnio 2 dalis tvirtina isamaus ir nealiko bylos ityrimo princip bei nustato, kad neturi bti nagrinjamos aplinkybs, nesusijusios su byla, idant bt ivengta nepagrsto bylos nagrinjimo utsimo. Bylos nagrinjimas pirmosios instancijos teisme vyksta posdio metu dalyvaujant teismo ikviestiems prokurorui, nukentjusiajam ir jo atstovui, kaltinamajam, jo atstovui pagal statym ir gynjui, civiliniam iekovui, civiliniam atsakovui bei j atstovams. Nagrinjant byl teisme, gali dalyvauti keli prokurorai, vien kaltinamj gali ginti keli gynjai (BPK 245 str.). Byla pirmosios instancijos teismo posdyje nagrinjama dalyvaujant kaltinamajam. Kaltinamajam atvykti teism privaloma. Nagrinti byl, kai nedalyvauja kaltinamasis, leidiama tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir vengia atvykti teism (BPK 246 str.). Jei kaltinamasis neatvyko teisiamj posd, daroma posdio pertrauka arba bylos nagrinjimas atidedamas, iskyrus BPK 246 straipsnio 1 dalyje numatytu atveju. Teismas turi teis atvesdinti neatvykus kaltinamj, taip pat paskirti jam kardomj priemon arba j pakeisti grietesne. Atvyks teisiamj posd, 530

Bylos nagrinjimas pirmosios instancijos teisme

kaltinamasis negali ieiti i posdi sals, iskyrus pertraukoms skirtu laiku. Kai byloje yra keli kaltinamieji, teismas gali laikinai leisti vienam ar keliems kaltinamiesiems, j atstovams pagal statym ir gynjams nedalyvauti tiriant rodymus, kurie nesusij su iais kaltinamaisiais. Be to, tiriant rodymus, gali bti leista nedalyvauti nukentjusiesiems, j atstovams, civiliniams iekovams bei civiliniams atsakovams, j atstovams, ekspertams, specialistams. Jei neatvyko nukentjusysis ar jo atstovas, teismas nusprendia, ar nagrinti byl, ar padaryti teisiamojo posdio pertrauk, ar bylos nagrinjim atidti, atsivelgdamas tai, ar galima be nukentjusiojo ar jo atstovo isamiai itirti visas bylos aplinkybes ir apginti nukentjusiojo interesus.

3.2. BYLOS NAGRINJIMO PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISME STADIJOS

Bylos nagrinjimo pirmosios instancijos teisme stadijos yra ios: bylos perdavimas nagrinti teisiamajame posdyje; parengiamoji teisiamojo posdio dalis; rodym tyrimas; baigiamosios kalbos ir kaltinamojo paskutinis odis; nuosprendio primimas. BYLOS PERDAVIMAS NAGRINTI TEISIAMAJAME POSDYJE Teisjas, susipains su byla ir nustats, kad nra klii nagrinti byl teisme, byl perduoda nagrinti teisiamajame posdyje. Dl bylos perdavimo nagrinti teisiamajame posdyje teisjas turi nusprsti ne vliau kaip per penkiolika dien nuo bylos gavimo teisme, jeigu kaltinamasis yra suimtas, ir ne vliau kaip per mnes, -jeigu kaltinamasis yra laisvje. Byla teisiamajame posdyje turi bti pradta nagrinti ne vliau kaip per dvideimt dien nuo teisjo nutarties perduoti byl nagrinti teisiamajame posdyje primimo. Tiesa, teismo pirmininkas arba Baudiamj byl skyriaus pirmininkas, atsivelgdamas bylos didel apimt ir sudtingum, iuos terminus gali pratsti, taiau ne daugiau kaip trisdeimt dien. Teismo pirmininkas arba Baudiamj byl skyriaus pirmininkas privalo utikrinti, kad susipainimas su bylos mediaga teisme bt organizuotas taip, jog neatsirast galimybi dl to vilkinti proces. PARENGIAMOJI TEISIAMOJO POSDIO DALIS Teisiamasis posdis prasideda einant teismui posdi sal. Teismui einant posdi sal, taip pat ieinant i jos visi teismo posdi salje esantys asmenys atsistoja. Teisjas pranea, kokia byla bus nagrinjama. Posdio sekretorius, teisiamojo posdio pirmininkui suteikus od, pranea teismui, kas i bylos nagrinjimo teisme dalyvi, liudytoj, ekspert, specialist bei vertj atvyko, taip pat nesanij neatvykimo prieastis. Po to teisiamojo posdio pirmininkas paskelbia nagrinjani byl teisj, j nagrinjant teisme dalyvaujani prokuror, gynj, atstov, ekspert, specialist, vertj bei posdio sekretoriaus pavardes ir paklausia nagrinjimo teisme dalyvi, ar jie pareikia iems asmenims nualinim. Teisiamojo posdio pirmininkas nustato kaltinamojo asmenyb paklausdamas, koks jo vardas, pavard, gimimo da531

BAUDIAMOJO PROCESO TEIS

ta, gimimo vieta, gyvenamoji vieta, usimimas, isilavinimas, eimin padtis, teistumas, taip pat kit j apibdinani duomen. Jeigu teisiamj posd neatvyko kaltinamasis, jo atstovas pagal statym, prokuroras ar gynjas, nukentjusysis, civilinis iekovas, civilinis atsakovas ar j atstovas, teismas, vadovaudamasis BPK 246-252 straipsni nuostatomis, nusprendia, ar nagrinti byl toliau, ar jos nagrinjim atidti. Jeigu teisiamj posd neatvyko liudytojas, ekspertas ar specialistas, teismas nusprendia, ar nagrinti byl, ar j atidti atsivelgdamas tai, ar galima be i asmen isamiai itirti visas bylos aplinkybes, arba padaro pertrauk iems asmenims ikviesti. Teisiamojo posdio pirmininkas kaltinamajam, jo atstovui pagal statym, nukentjusiajam, civiliniam iekovui, civiliniam atsakovui ir j atstovams iaikina BPK nustatytas j teises bei pareigas. Teisiamojo posdio pirmininkas ekspertui ir specialistui iaikina j pareigas ir teises, taip pat juos spja dl BPK 163 straipsnyje nustatytos atsakomybs u atsisakym be svarbi prieasi atlikti savo pareig ir dl atsakomybs pagal BK 235 straipsn u melagingos ivados ir paaikinim pateikim. Baigdamas parengiamj teisiamojo posdio dal, teisiamojo posdio pirmininkas paklausia bylos nagrinjimo teisme dalyvi, ar ie turi praym aukti naujus liudytojus, ekspertus ar pateikti kitus rodymus. Nagrinjimo teisme dalyvis, pateiks praym, privalo nurodyti, kokioms aplinkybms nustatyti reikalingi nauji rodymai. Teismas dl kiekvieno praymo priima nutart. Praymo atmetimas neatima i asmens, kurio praymas atmestas, teiss pateikti j vliau tiriant rodymus. Atvyk liudytojai paalinami i teismo posdi sals. Teisiamojo posdio pirmininkas imasi priemoni, kad teismo apklausti liudytojai teismo patalpose nesusisiekt su neapklaustais liudytojais. RODYM TYRIMAS rodym tyrimas pradedamas kaltinamojo akto paskelbimu. J balsu perskaito prokuroras. Jeigu kaltinamasis aktas yra ilgas, jo turin prokuroras gali idstyti sutrumpintai, nurodydamas kaltinimo esm. Po to teisiamojo posdio pirmininkas paklausia kaltinamj, ar is supranta kaltinim, o esant reikalui, iaikina kaltinamajam to kaltinimo esm ir paklausia, ar jis prisipasta kaltas. Kaltinamasis turi teis motyvuoti savo atsakym. Kaltinamojo apklausa pradedama teisiamojo posdio pirmininko pasilymu duoti parodymus apie kaltinim ir kaltinamajam inomas bylos aplinkybes. Atkreiptinas dmesys, kad byla teisme nagrinjama tik dl t kaltinamj ir tik dl t nusikalstam veik, dl kuri ji perduota nagrinti teisiamajame posdyje. Kaltinamasis negali bti pripaintas kaltu pagal kit baudiamj statym ar dl kitos nusikalstamos veikos, jei apie toki galimyb bylos nagrinjimo teisme metu jam i anksto nebuvo praneta. Po kaltinamojo atsakym dl kaltinimo teisiamojo posdio pirmininkas iaikina jam, jog jis turi teis duoti paaikinimus, atsakyti klausimus ar atsisakyti tai daryti. Be to, pirmininkas paaikina, kad kaltinamasis posdyje turi teis uduoti klausim apklausiamiems asmenims ir duoti paaikinimus dl tiriam rodym. Jeigu nagrinjant byl teisme dalyvauja keli kaltinamieji ir jie pageidauja duoti parodymus, parodym davimo eil nustato teismas, atsiklauss kaltinamj ir j gynj nuomons.
532

Bylos nagrinjimas pirmosios instancijos teisme Po kaltinamojo apklausos prokuroras, nukentjusysis, civilinis iekovas, civilinis atsakovas ir j atstovai, gynjas, kaltinamojo atstovas pagal statym turi teis uduoti klausimus. Teismo leidimu klausimus gali uduoti ir ekspertas bei specialistas. Draudiama uduoti atsakym menanius klausimus. Teisjai apklausiamiems asmenims turi teis uduoti klausimus bet kuriuo rodym tyrimo metu. Teisiamojo posdio pirmininkas atmeta klausimus, kurie nesusij su byla. Tiriant rodymus svarbus vaidmuo tenka liudytojams ir nukentjusiesiems. Liudytojo ir nukentjusiojo apklausa prasideda j asmens tapatybs nustatymu ir isiaikinimu, ar nra aplinkybi, kliudani duoti priesaik, po to liudytojui iaikinama pilietin pareiga teisingai papasakoti visa, kas jam inoma byloje. Jie spjami dl atsakomybs pagal BPK 163 straipsn u atsisakym arba vengim duoti parodymus ir dl atsakomybs pagal BK 235 straipsn u melagingus parodymus. Taiau BPK 278 straipsnis nustato, kad teisme neprisaikdinami ir dl atsakomybs u melagingus parodymus nespjami jaunesni kaip eiolikos met asmenys, kaltinamojo artimieji giminaiiai ir eimos nariai. Taiau jeigu ie asmenys sutinka duoti parodymus, jie turi bti spti dl atsakomybs pagal Lietuvos Respublikos BK 235 straipsn u melagingus parodymus ir prisaikdinti. Apklausiant liudytoj dar neapklausti liudytojai nedalyvauja. Po apklausos BPK 275 straipsnyje nustatyta tvarka liudytojui uduodami klausimai. Apklausti liudytojai teismo posdi salje lieka iki rodym tyrimo pabaigos. Taiau teismas, iklauss bylos nagrinjimo teisme dalyvi nuomones, apklaustam liudytojui gali leisti ieiti i teismo posdi sals ir nesibaigus rodym tyrimui. Nagrinjimo teisme dalyvi praymu ar teismo iniciatyva apklaustas liudytojas gali bti papildomai apklaustas. Liudytojas, kuriam statym nustatyta tvarka taikomos apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemons, gali bti apklausiamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonmis. Kaltinamojo, nukentjusiojo ir liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisjui arba pirmiau teisme, gali bti teisiamajame posdyje perskaitomi balsu, taip pat perklausomi ir peririmi toki apklaus garso ir vaizdo raai. Tai gali bti daroma tais atvejais, kai kaltinamasis, nukentjusysis ar liudytojas yra mirs arba nedalyvauja teisiamajame posdyje dl svarbi prieasi (kaltinamasis - dar ir BPK 246 straipsnyje numatytais atvejais) arba kai jie atsisako ar vengia duoti parodymus, taip pat kai pareikia, kad neprisimena aplinkybi, apie kurias anksiau dav parodymus, be to, kai duoda teisiamajame posdyje parodymus, kurie i esms skiriasi nuo parodym, duot ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme. Byloje esantiems rodymams patikrinti gali bti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareignui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentjusiojo ir liudytojo parodymai. Apklaus ikiteisminio tyrimo metu atliks pareignas teisme gali bti apklaustas kaip liudytojas. Liudytojo, kuriam taikomas anonimikumas, apklausa teisme turi ypatum. Liudytojas, kuriam taikomas anonimikumas, apklausiamas nevieame teismo posdyje, sudarius garsines ir regimsias klitis, trukdanias kitiems nagrinjimo teisme dalyviams nustatyti apklausiamo asmens tapatyb. Jeigu teismo posdi salje nra galimybi sudaryti tokias klitis, liudytojas, kuriam taikomas anonimikumas, apklausiamas ne teismo posdi salje, o kitoje vietoje, kitiems nagrinjimo teisme dalyviams nedalyvaujant. Prie tokio asmens apklaus kiti nagrinjimo teisme dalyviai teisiamojo posdio pirmininkui ratu pateikia klausimus, kuriuos jie nori
533

BAUDIAMOJO PROCESO TEISE

uduoti tam liudytojui. Taip apklausto liudytojo parodymus teisiamojo posdio protokole urao teisiamojo posdio pirmininkas arba vienas i teisj. iuos parodymus teisiamojo posdio pirmininkas arba vienas i teisj balsu perskaito teisiamajame posdyje. Kit bylos nagrinjimo teisme dalyvi pakartotiniai ir papildomi klausimai, kuriuos ie nori uduoti po to, kai apklausto liudytojo parodymus teisiamojo posdio pirmininkas arba vienas i teisj balsu perskait teisiamajame posdyje, uduodami ir juos atsakoma BPK 282 straipsnio 3 dalyje aprayta tvarka. Atskirais atvejais, kai liudytojo, kuriam taikomas anonimikumas, atvykimas teism gali kelti didel pavoj jo, jo eimos nari arba artimj giminaii gyvybei, sveikatai ar laisvei, teisiamj posd jis gali bti nekvieiamas, teisme balsu perskaitomi jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisjui BPK 203 straipsnyje nustatyta tvarka. Liudytojas gali bti apklausiamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonmis, sudarius akustines ir vizualines klitis. rodym tyrimas, be abejo, neapsiriboja proceso dalyvi apklausa. BPK 287 straipsnis suteikia teismui teis bylos nagrinjimo metu atlikti bet kok io BPK XIV skyriaus antrajame, treiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose numatyt proceso veiksm. Jeigu i veiksm atlikti teisme dl koki nors prieasi nemanoma arba tai labai apsunkina bylos nagrinjim, teismas gali pavesti iuos veiksmus atlikti ar organizuoti j atlikim ikiteisminio tyrimo teisjui. ioje bylos nagrinjimo stadijoje teisme apirimi tie daiktiniai rodymai bei dokumentai, kuriuos btina apirti teismo nuomone ar proceso dalyvi praymu. Jeigu kaltinamasis, kuris nra kaltinamas padars labai sunk ar sunk nusikaltim, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareik, kad prisipasta ess kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti rodymai nebt tiriami, rodym tyrimas, apklausus kaltinamj ir vykdius BPK 291 straipsnio reikalavimus, gali bti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybs nekelia abejoni ir su tokiu sutrumpintu rodym tyrimu sutinka prokuroras ir gynjas. Kai keli kaltinamieji kaltinami padar vien ar kelias nusikalstamas veikas, sutrumpint rodym tyrim galima atlikti tik tuo atveju, jeigu 291 straipsnio 1 dalyje numatytos slygos gali bti pritaikytos visiems kaltinamiesiems. Tai numato BPK 273 straipsnis. Sutrumpinto rodym tyrimo atveju teisiamojo posdio pirmininkas balsu perskaito kaltinamj, nukentjusij, liudytoj, ekspert ir specialist apklaus protokolus, suraytus ikiteisminio tyrimo ar anksiau teisiamojo posdio metu, paskelbia byloje esanius dokumentus, supaindina su kitais rodymais. Tuo atveju, kai nagrinjimo teisme dalyviai pareikia, jog jie su visais ar dalimi byloje esani rodym yra susipain ir nepageidauja, kad tai teisme bt tiriama ir skelbiama, teisiamojo posdio pirmininkas gali apsiriboti tik i rodym ivardijimu. Pagal BPK 292 straipsn, kai byloje esantys rodymai itirti, teisiamojo posdio pirmininkas paklausia bylos nagrinjimo teisme dalyvius, ar ie nori papildyti rodym tyrim ir btent kuo. Inagrinjus praymus, jeigu j buvo, ir, jei reikia, atlikus papildomus tyrimo veiksmus, teisiamojo posdio pirmininkas paskelbia, kad rodym tyrimas teisme baigtas. BAIGIAMOSIOS KALBOS IR KALTINAMOJO PASKUTINIS ODIS Baigs rodym tyrim, teismas pradeda klausyti baigiamsias kalbas. Baigiamsias kalbas teisiamajame posdyje sako jame dalyvaujantys prokuroras, nukentjusysis arba jo atstovas, civilinis iekovas, civilinis atsakovas arba j atstovai, gynjas
534

Bylos nagrinjimas pirmosios instancijos teisme

arba gynjo neturintis kaltinamasis. Baigiamojoje kalboje negalima remtis rodymais, kurie nebuvo itirti teisiamajame posdyje. Po to, kai bylos nagrinjimo teisme dalyviai pasako baigiamsias kalbas, jie turi teis atsikirsti ir pasakyti pastabas dl to, kas buvo pasakyta baigiamosiose kalbose. Paskutinis atsikerta ir pasako pastabas gynjas, o jeigu io nra, - kaltinamasis. Teismas negali apriboti baigiamj kalb trukms, bet teisiamojo posdio pirmininkas turi teis nutraukti baigiamj kalb, jeigu i aikiai nesusijusi su nagrinjama byla. Pasak baigiamsias kalbas, nagrinjimo teisme dalyviai gali ratu pasilyti teismui BPK 307 straipsnyje numatyt sprendim formuluot. Po baigiamj kalb teisiamojo posdio pirmininkas suteikia kaltinamajam paskutin od. Klausimai kaltinamajam paskutinio odio metu neuduodami. Teismas negali apriboti kaltinamojo paskutinio odio trukms, bet teisiamojo posdio pirmininkas turi teis sustabdyti kaltinamj, jei is kalba apie aikiai su byla nesusijusias aplinkybes. Iklauss kaltinamojo paskutin od, teismas i karto ieina pasitarim kambar priimti nuosprendio. Apie tai teisiamojo posdio pirmininkas paskelbia esantiesiems teismo posdi salje. Teismas, ieidamas priimti nuosprendio, pranea apie nuosprendio paskelbimo laik ir viet. NUOSPRENDIO PRIMIMAS Pirmosios instancijos teismas, inagrinjs baudiamj byl, priima procesin dokument, kuris vadinamas nuosprendiu. Lietuvos Respublikos teismai nuosprend priima Lietuvos Respublikos vardu. Nuosprendis priimamas pasitarim kambaryje. Tuo metu iame kambaryje gali bti tik teisjai, kurie eina t byl inagrinjusio teismo sudt. Teisj pasitarimas ir balsavimas vyksta atskirai dl kalts rodytumo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, bausms skyrimo ir kit klausim. Nuosprendio primimo metu klausimai isprendiami bals dauguma, iskyrus atvejus, kai sprendiamas laisvs atmimo iki gyvos galvos bausms klausimas. Laisvs atmimo iki gyvos galvos bausm kaltinamajam gali bti paskirta tik bendru sutarimu. Teisjas, kuris nuosprendio primimo metu laikosi kitos nuomons, turi teis j idstyti ratu. Atskiroji nuomon skelbiant nuosprend neskaitoma, bet pridedama prie bylos. BPK 301 straipsnyje nustatyta, kad teismas nuosprend pagrindia tik tais rodymais, kurie buvo inagrinti teisiamajame posdyje. Be to, apkaltinamasis nuosprendis negali bti pagrstas vien tik nukentjusij ar liudytoj, kuriems taikomas anonimikumas, parodymais. i asmen parodymais galima pagrsti apkaltinamj nuosprend tik tuo atveju, kai juos patvirtina kiti rodymai. Priimt nuosprend pasirao visi j prim teisjai. Teisjas, kuris laikosi kitos nuomons, taip pat pasirao nuosprend. Teismo nuosprendis gali bti apkaltinamasis arba iteisinamasis. Apkaltinamuoju nuosprendiu kaltinamasis pripastamas kaltu dl baudiamajame statyme numatytos nusikalstamos veikos padarymo ir jam paskiriama bausm. Jei kaltinamasis iki nuosprendio primimo suserga sunkia nepagydoma liga, dl kurios bausm atlikti bt per sunku, teismas, priimdamas apkaltinamj nuosprend, gali atleisti nuteistj nuo bausms atlikimo. Teismas priima iteisinamj nuosprend, jeigu: 1) nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo poymi; 2) nenustatyta, kad kaltinamasis 535

BAUDIAMOJO PROCESO TEISE

dalyvavo padarant nusikalstam veik. Jeigu iteisinamasis nuosprendis priimtas remiantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostata, o nusikalstam veik padars asmuo lieka nenustatytas, teismas po nuosprendio siteisjimo byl perduoda prokurorui, kad is imtsi priemoni t nusikalstam veik padariusiam asmeniui nustatyti. Nuosprendis susideda i trij dali: angins, apraomosios ir rezoliucins. anginje nuosprendio dalyje nurodoma: 1) kad nuosprendis priimtas Lietuvos Respublikos vardu; 2) nuosprendio primimo laikas ir vieta; 3) nuosprend primusio teismo pavadinimas, teisj, posdio sekretoriaus, prokuroro, gynjo, nukentjusiojo, civilinio iekovo, civilinio atsakovo ir j atstov, kaltinamojo atstovo pagal statym, vertjo vardai ir pavards; 4) kaltinamojo vardas, pavard, gimimo data ir vieta, asmens kodas, pilietyb, tautyb, gyvenamoji vieta, isilavinimas, eimin padtis, duomenys apie teistum ir kitokie duomenys apie j, turintys reikms bylai; 5) baudiamasis statymas, vardijantis nusikalstam veik, kurios padarymu kaltinamasis kaltinamas (BPK 304 str.). Apkaltinamojo nuosprendio apraomojoje dalyje idstoma: 1) pripaintos nusikalstamos veikos rodytos aplinkybs, t. y. jos padarymo vieta, laikas, bdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybs; 2) rodymai, kuriais grindiamos teismo ivados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmet kitus rodymus; 3) nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir ivados; 4) bausms, baudiamojo poveikio priemons ar aukljamojo poveikio priemons skyrimo motyvai (BPK 305 str.). Iteisinamojo nuosprendio apraomojoje dalyje idstoma: 1) kaltinimo, dl kurio byla buvo perduota nagrinti teisme, esm; 2) teismo nustatytos bylos aplinkybs; 3) rodym vertinimo motyvai; 4) teismo ivados dl kaltinamojo iteisinimo. Be to, apraomojoje nuosprendio dalyje turi bti nurodyti motyvai, pagrindiantys sprendim dl nusikalstama veika padarytos alos atlyginimo. BPK 306 straipsnyje numatyta galimyb surayti sutrumpint apraomj nuosprendio dal. Apkaltinamojo nuosprendio rezoliucinje dalyje nurodomos teismo ivados, padarytos inagrinjus byl. ioje nuosprendio dalyje nurodomas sprendimas pripainti kaltinamj kaltu, baudiamasis statymas, pagal kur kaltinamasis pripastamas kaltu, sprendimai dl bausms, baudiamojo poveikio priemons ar aukljamojo poveikio priemons, taip pat nurodoma dl sumimo bei priveriamosios medicinos priemons skaitymo bausms laik, kai tam yra pagrindas. Tais atvejais, kai keli nusikalstam veik padarymu kaltinamas kaltinamasis dl vien veik padarymo pripastamas kaltu, o dl kit - ne, nuosprendio rezoliucinje dalyje turi bti tiksliai nurodoma, dl kuri veik padarymo jis nuteisiamas, dl kuri iteisinamas. Be to, nuosprendio rezoliucinje dalyje turi bti nurodomi sprendimai dl nusikalstama veika padarytos alos atlyginimo, daiktini rodym likimo ir proceso ilaid atlyginimo. Be to, nuosprendio rezoliucinje dalyje nurodoma nuosprendio apskundimo tvarka ir terminai. I anksto pranetu laiku teismas grta teismo posdi sal ir teisiamojo posdio pirmininkas arba kitas teisjas paskelbia nuosprend. Visi teismo posdi salje esantys asmenys nuosprend iklauso stovdami. Teisjas, paskelbs nuosprend, iaikina nagrinjimo teisme dalyviams nuosprendio apskundimo tvark ir terminus, o kaltinamajam - dar ir paskirt bausmi vykdymo ypatumus. 536

4. BYLOS NAGRINJIMAS APELIACINS INSTANCIJOS TEISME 4.1. APSKUNDIMAS APELIACINS INSTANCIJOS TEISMUI
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis gali bti apskstas. Viena i teismo nuosprendio apskundimo form vadinama apeliacija. Apeliaciniai skundai paduodami dl nesiteisjusi pirmosios instancijos teismo nuosprendi. Apeliacinis skundas dl teismo nuosprendio gali bti paduodamas per dvideimt dien nuo nuosprendio paskelbimo dienos, o BPK 308 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju -per dvideimt dien, sujus terminui visam nuosprendiui surayti. Suimtam nuteistajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaiiuojamas nuo nuosprendio nuorao teikimo jam dienos. Apeliacinius skundus dl nesiteisjusio nuosprendio bet kokiais pagrindais ir motyvais turi teis paduoti prokuroras, privatus kaltintojas, nuteistasis, jo gynjas ir atstovas pagal statym, nukentjusysis ir jo atstovas. Iteisintasis, jo gynjas ir atstovas pagal statym turi teis paduoti apeliacinius skundus dl nuosprendio, kiek is yra susijs su iteisinimo motyvais ir pagrindu. Civilinis iekovas, civilinis atsakovas ir j atstovai turi teis paduoti apeliacinius skundus dl nuosprendio dalies, kuri yra susijusi su civiliniu iekiniu. Be to, nuteistojo ar iteisintojo gynjai turi teis paduoti apeliacin skund tik tuo atveju, kai tai neprietarauja ratu ireiktai nuteistojo ar iteisintojo valiai. Asmens, kuris dl fizini ar psichini trkum negali pats pasinaudoti teise gynyb, ir nepilnameio nuteistojo ar iteisintojo gynjai gali paduoti apeliacin skund, nepaisydami nuteistojo ar iteisintojo valios. Apeliacinis skundas paduodamas apeliacins instancijos teismui per nuosprend primus teism. BPK 311 straipsnis nustato, kad baudiamsias bylas dl nesiteisjusio nuosprendio ar nutarties apeliacine tvarka nagrinja apygardos teismai kaip apeliacin instancija ir Lietuvos apeliacinis teismas. Apygardos teismas apeliacine tvarka nagrinja apylinks teisme inagrintas bylas. Lietuvos apeliacinis teismas apeliacine tvarka nagrinja pirmja instancija apygardos teisme inagrintas bylas. Bylas apeliacine tvarka teismo posdyje nagrinja trij teisj kolegija. Jei yra paduotas apeliacinis skundas, nuosprendis nepradedamas vykdyti. Nuosprendis gali bti pradtas vykdyti tik tuo atveju, jeigu nuteistasis ratu pareikia nor pradti atlikti bausm, kol byla bus inagrinta apeliacine tvarka.

4.2. APELIACINIS PROCESAS IR JO YPATUMAI

Apeliacinis procesas, palyginti su procesu pirmosios instancijos teisme, turi tam tikr ypatum. Apeliacins instancijos teismas patikrina byl tik tiek, kiek to praoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dl t asmen, kurie padav apeliacinius skundus ar dl kuri tokie skundai buvo paduoti. Tai reikia, kad teismas nenagrinja visos baudiamosios bylos i naujo ir nenagrinja jos i esms. Byla nagrinjama tik apeliacinio skundo ribose. Apeliacinis skundas gali bti paduotas bet kokiais su nuosprendio primimu susijusiais motyvais, t.y. dl nesutikimo su rodym 537

BAUDIAMOJO PROCESO TEISE

vertinimu ar dl neteisingai pritaikyto baudiamojo statymo arba baudiamojo proceso statymo paeidimo nagrinjant byl. Apeliacins instancijos teismas turi ribotus galiojimus revizuoti priimt nuosprend. Antai pabloginti nuteistojo ar iteisintojo padt apeliacins instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentjusiojo ar civilinio iekovo skundai. Be to, nuteistojo ar iteisintojo padtis negali bti pabloginta daugiau, negu to praoma apeliaciniame skunde.

4.3. BYLOS NAGRINJIMAS APELIACINS INSTANCIJOS TEISMO POSDYJE

Nagrinjant byl apeliacine tvarka, teismo posdyje dalyvauja prokuroras ir gynjas. iame posdyje turi teis dalyvauti nuteistasis, iteisintasis, asmuo, kuriam paskirtos ar nepaskirtos priveriamosios medicinos priemons, j atstovai pagal statym, nukentjusysis, privatus kaltintojas, civilinis iekovas, civilinis atsakovas ir j atstovai. Taiau skirtingai negu pirmosios instancijos teisme, i asmen, jeigu jiems buvo laiku praneta apie bylos nagrinjimo laik, neatvykimas nekliudo nagrinti byl. Bylos nagrinjimas i esms pradedamas vieno i teisj praneimu, kuriame jis idsto bylos esm, pagrindines pirmosios instancijos teismo nuosprendio ivadas, apeliacini skund ar atsikirtim juos motyvus. Po to apeliacins instancijos teismas gali atlikti rodym tyrim, taiau rodym tyrimas nra privalomas. rodymai tiriami ir atnaujinami pagal BPK XXI skyriuje nustatytas taisykles. Svarbi ir btina apeliacinio proceso dalis yra baigiamosios kalbos. Baigiamosios kalbos prasideda apeliacin skund padavusio asmens kalba. Jeigu yra keli apeliantai, tarp j prokuroras, privatus kaltintojas ir nukentjusysis, pirmas kalba prokuroras, privatus kaltintojas ir nukentjusysis. Paskutinis baigiamj kalb pasako nuteistasis ar iteisintasis ir (ar) gynjas. Po to baigiamsias kalbas pasak proceso dalyviai turi teis atsikirsti ir pasakyti pastabas dl to, kas buvo pasakyta pirmesnse kalbose. Paskutinis atsikerta ir pasako pastabas gynjas, o jeigu io nra, - nuteistasis ar iteisintasis. Po baigiamj kalb nuteistajam ar iteisintajam suteikiamas paskutinis odis. Po baigiamj kalb ir paskutinio odio teismas ieina pasitarim kambar priimti nuosprendio ar nutarties. Apeliacins bylos nagrinjimas baigiasi, kai teismas priima nuosprend ar nutart. Apeliacins instancijos teismas priima nuosprend, jei ikyla reikalas panaikinti ankstesn nuosprend ir nutraukti byl BK 36-40, 93 straipsniuose, 114 straipsnio 3 dalyje, 259 straipsnio 3 dalyje ir 291 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytais pagrindais ir atleisti kaltinamj nuo baudiamosios atsakomybs. Be to, nuosprendis priimamas, jei reikia pakeisti nuosprend dl netinkamai pritaikyto baudiamojo statymo ar neteisingai paskirtos bausms. Inagrinjs byl teismo posdyje, apeliacins instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprend ir priima nauj nuosprend taip pat tada, jei yra BPK 329 straipsnyje numatyti pagrindai: 1) pirmosios instancijos teismas prim apkaltinamj nuosprend, o apeliacins instancijos teismas teismo posdyje padar ivad, jog nerodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstam veik, arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo poymi; 2) pirmosios instancijos teismas prim iteisinamj nuosprend, o apeliacins ins-

538

Bylos nagrinjimas kasacins instancijos teisme

tancijos teismas teismo posdyje padar ivad, jog reikia priimti apkaltinamj nuosprend; 3) pirmosios instancijos teismas padar BPK 369 straipsnio 3 dalyje numatyt esmin baudiamojo proceso statym paeidim; 4) pirmos instancijos teismas nuosprendiu nutrauk byl, o apeliacins instancijos teismas padar ivad, kad reikia priimti apkaltinamj ar iteisinamj nuosprend. Kitais atvejais apeliacins instancijos teismas priima nutart. Pagal BPK 326 straipsnio nuostatas nutartys gali bti tokios: 1) atmesti apeliacin skund; 2) panaikinti nuosprend ir nutraukti byl, jei yra aplinkybi, numatyt BPK 3 straipsnio 1 dalies 2-9 punktuose, dl kuri baudiamasis procesas negalimas io BPK 327 straipsnio 1 punkte numatytais pagrindais; 3) pakeisti nuosprend, jei nuosprendyje idstytos teismo ivados neatitinka bylos aplinkybi arba netinkamai isprsti kiti nuosprendio klausimai.

5. BYLOS NAGRINJIMAS KASACINS INSTANCIJOS TEISME 5.1. KASACINIO APSKUNDIMO PAGRINDAI

Baudiamojo proceso dalyviai, nepatenkinti teism sprendimais, turi teis apsksti juos kasacine tvarka. Kasacine tvarka apsksti galima ir pirmosios instancijos teismo nuosprendius, jei jie nebuvo apsksti apeliacine tvarka, ir apeliacins instancijos teismo sprendimus. Vienas i esmini kasacijos skirtum nuo apeliacijos yra tas, kad kasacine tvarka skundiami jau siteisj teism sprendimai. Priminsime, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis siteisja po 20 dien nuo nuosprendio primimo. Apeliacins instancijos teism sprendimai siteisja i karto juos primus. Pagal BPK 366 straipsnio nuostatas bylas dl siteisjusi nuosprendi ar nutari, priimt pirmosios instancijos teismuose ir apeliacins instancijos teismuose apeliacine tvarka, kasacine tvarka nagrinja Lietuvos Aukiausiasis Teismas. is teismas yra vienintelis teismas Lietuvoje, kuris nagrinja bylas kasacine tvarka. Apeliacin skund asmuo gali pateikti bet kokiais motyvais, tuo tarpu siteisjusi nuosprendi ar nutari apskundimas kasacine tvarka yra apribotas tam tikrais pagrindais. Jie yra tokie: 1) netinkamai pritaikytas baudiamasis statymas; 2) padaryta esmini baudiamojo proceso statym paeidim. Netinkamai pritaikytas baudiamasis statymas yra tada, kai netinkamai pritaikytos Baudiamojo kodekso bendrosios dalies normos, taip pat kai nusikalstamos veikos kvalifikuotos ne pagal tuos Baudiamojo kodekso straipsnius, dalis ir punktus, pagal kuriuos tai reikjo daryti. Esminiais BPK paeidimais laikomi tokie io Kodekso reikalavim paeidimai, dl kuri buvo suvarytos statym garantuotos kaltinamojo teiss ar kurie sukliud teismui isamiai ir nealikai inagrinti byl ir priimti teising nuosprend ar nutart. Jei kasacinis skundas neatitinka i reikalavim, jis nenagrinjamas. Toki galimyb numato BPK 377 straipsnio 4 dalis, kurioje tvirtinta, kad posdio pradioje kolegija savo iniciatyva ar proceso dalyvi praymu gali apsvarstyti, ar kasacinis skundas atitinka BPK reikalavimus ir ar yra

539

BAUDIAMOJO PROCESO TEISE

io Kodekso 369 straipsnyje nustatyti apskundimo ir bylos nagrinjimo kasacine tvarka pagrindai. Iklauss atvykusi teismo posd asmen nuomones, teismas iuo klausimu priima nutart. Teismo nutartis skundo nenagrinti ir teismo proces nutraukti priimama pasitarim kambaryje. Pagal BPK 370 straipsnio nuostatas apsksti siteisjus nuosprend ar nutart leidiama per tris mnesius nuo j siteisjimo dienos. Taiau praleistas apskundimo terminas gali bti atnaujintas, jei jis praleistas dl prieasi, kurias teismas pripasta svarbiomis. Dl termino atnaujinimo sprendia Lietuvos Aukiausiojo Teismo pirmininko ar Baudiamj byl skyriaus pirmininko sudaryta trij teisj kolegija. Teis kasacine tvarka apsksti nuosprend ar nutart turi prokuroras, nukentjusysis, jo atstovas, nuteistasis, jo gynjas ir atstovas pagal statym, iteisintasis, jo gynjas ir atstovas pagal statym. Nuteistojo ar iteisintojo gynjas turi teis paduoti kasacin skund tik tuo atveju, kai tai neprietarauja ratu pareiktai nuteistojo ar iteisintojo valiai. Asmens, kuris dl fizini ar psichini trkum negali pats pasinaudoti teise gynyb, ir nepilnameio nuteistojo ar iteisintojo gynjai gali paduoti kasacin skund, nepaisydami nuteistojo ar iteisintojo valios. Kai Baudiamj byl skyriuje gaunamas kasacinis skundas ir byla, Lietuvos Aukiausiojo Teismo pirmininkas ar Baudiamj byl skyriaus pirmininkas paskiria pranej ir su juo suderins nustato bylos parengimo termin. Kai pranejas parengia kasacin byl posdiui, Lietuvos Aukiausiojo Teismo pirmininkas ar Baudiamj byl skyriaus pirmininkas sudaro Baudiamj byl skyriaus trij teisj kolegij, vien i teisj patvirtina kolegijos pirmininku ir paskiria teismo posdio dat.

5.2. KASACINIS PROCESAS IR JO YPATUMAI

Kasacines bylas teismo posdyje nagrinja Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus trij teisj ar iplstin septyni teisj kolegija arba Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus plenarin sesija. Kasacinis procesas i esms skiriasi nuo bylos nagrinjimo pirmosios instancijos teisme ir nuo apeliacinio proceso. Tie skirtumai nustatyti BPK 376 straipsnyje, kuris vadinasi Teismo galiojim nagrinjant kasacin byl ribos". Vienas i kasacinio proceso ypatum yra tas, kad kasacinis teismas nenagrinja bylos i naujo, o nagrinja j tik kasacinio skundo ribose, t. y. tik dl t dalyk, kurie nurodyti kasaciniame skunde. Antras ypatumas yra tas, kad byla nagrinjama tik dl t nuteistj, kurie padav kasacinius skundus. Jeigu byloje nuteisti keli asmenys, teismas inagrinja byl dl to nuteistojo, su kuriuo susijs paduotas skundas. Taiau jeigu netinkamas baudiamojo statymo pritaikymas ir esminiai BPK paeidimai galjo turti takos ir kitiems nuteistiesiems, teismas patikrina, ar teistas nuosprendis ir kitiems nuteistiesiems, kurie nepadav skund. Treias ypatumas yra tas, kad kasacinis teismas nagrindamas byl neatlieka rodym tyrimo, nekvieia ir neapklausia liudytoj. Kasacinis teismas patikrina priimtus nuosprendius ir nutartis, dl kuri paduotas skundas tik teiss taikymo aspektu. Nagrindamas byl jis nenagrinja rodym i naujo. Priimdamas sprendi-

540

Bylos nagrinjimas kasacins instancijos teisme

m teismas remiasi pirmosios instancijos ir apeliacins instancijos teism posdiuose inagrintais rodymais. Ketvirtas ypatumas yra tas, kad nagrindamas kasacin byl teismas yra ribojamas tam tikr statymo reikalavim. Antai teismas be joki apribojim gali pritaikyti lengvesn nusikalstam veik numatant statym arba nutraukti baudiamj byl. Taiau jei ikyla klausimas apie nuteistojo padties pasunkinim, tai teismas turi teis pritaikyti sunkesn nusikalstam veik numatant statym ar sugrietinti bausm tik tuo atveju, kai dl to paduotas skundas.

5.3. BYLOS NAGRINJIMAS KASACINS INSTANCIJOS TEISMO POSDYJE

BPK 375 straipsnis numato, kad nagrinjant kasacin byl teismo posdyje dalyvaut prokuroras. Posdyje taip pat dalyvauja gynjas, kur pasikviet nuteistasis ar iteisintasis, arba kiti asmenys nuteistojo ar iteisintojo sutikimu, arba gynjas, pasikviestas asmens, kuriam paskirtos ar nepaskirtos priveriamosios medicinos priemons, arba jo atstovo pagal statym, arba jo eimos nari ar artimj giminaiiai. Suimtam nuteistajam praneama apie teis prayti paskirti gynj per septynias dienas nuo praneimo gavimo dienos. Jeigu kasacinis skundas paduodamas remiantis nuteistojo ar iteisintojo padt bloginaniais pagrindais, suimtas nuteistasis turi bti pristatytas teism. Laisvje esantis nuteistasis ar iteisintasis teismo posd kvieiamas aukimu. Asmen, kuriems praneta apie teismo posd, neatvykimas nekliudo nagrinti byl. Kasacins instancijos teismas bylas nagrinja vieame teismo posdyje, iskyrus BPK 9 straipsnyje nurodytais atvejais. Paskirtu bylai nagrinti laiku kolegijos pirmininkas pradeda teismo posd ir paskelbia, kokia byla, dl kieno kasacinio skundo ir dl kokio teismo nuosprendio ar nutarties nagrinjama. Po to kolegijos pirmininkas patikrina, kas atvyko posd, ar apie bylos nagrinjimo laik buvo praneta BPK 375 straipsnyje nurodytiems asmenims. Paskui kolegijos pirmininkas paskelbia byl nagrinjani teisj ir dalyvaujani posdyje prokuror, gynj, atstov, vertj bei posdio sekretoriaus vardus ir pavardes ir paklausia posd atvykusius asmenis, ar ie turi pareikim dl nualinimo ar praym. Po to vienas i teisj padaro praneim, kuriame idsto bylos esm, nuosprendio ar nutarties, taip pat kasacinio skundo turin. Po teisjo praneimo proceso dalyviai turi teis duoti odinius paaikinimus. Pirmiausia odis suteikiamas kasatoriui. Po to kalba kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Kai pasisako visi proceso dalyviai, jiems suteikiama teis papildomai paaikinti. Paskutinis papildomus paaikinimus duoda nuteistasis ar iteisintasis arba j gynjas. Inagrinjs byl, teismas ieina pasitarim kambar priimti nutarties. Primus nutart, teismas grta posdi sal, ir kolegijos pirmininkas ar kitas teisjas paskelbia rezoliucin nutarties dal ir idsto jos primimo argumentus. Visa motyvuota nutartis suraoma ir j pasirao visa teisj kolegija ne vliau kaip per septynias dienas, o teismo pirmininko ar Baudiamj byl skyriaus pirmininko sutikimu - per keturiolika dien nuo nutarties primimo. Jei, inagrinjus byl kasacine tvarka, nuteistasis paleidiamas i sumimo vietos, nutartis turi bti galutinai surayta ir perduota vykdyti jos primimo dien.

541

BAUDIAMOJO PROCESO TEISE

Pagal BPK 382 straipsnio nuostatas teismas, inagrinjs kasacin byl, priima vien i i nutari: 1) atmesti kasacin skund; 2) panaikinti nuosprend bei paskesnes teism nutartis ir byl nutraukti; 3) panaikinti nuosprend, jeigu jis nebuvo apskstas apeliacine tvarka, ir perduoti byl i naujo nagrinti pirmosios instancijos teisme; 4) panaikinti apeliacins instancijos teismo nuosprend ar nutart ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprend ar nutart su pakeitimais ar be pakeitim; 5) panaikinti apeliacins instancijos teismo nuosprend ar nutart ir perduoti byl i naujo nagrinti apeliacine tvarka; 6) pakeisti teismo nuosprend ar nutart. Pagal BPK 378 straipsnio nuostatas trij teisj kolegijos nagrinjama kasacin byla gali bti perduota nagrinti iplstinei septyni teisj kolegijai, jei, baudiamojo ar baudiamojo proceso statym tinkamai pritaikius byloje, teiss norma bt naujai aikinim teism praktikoje. Trij teisj kolegijos nagrinjama kasacin byla gali bti perduota nagrinti Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus plenarinei sesijai, jeigu, pritaikius byloje baudiamj ar baudiamojo proceso statym, byloje atsirast pagrindas nukrypti nuo Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktikos. Byla iplstinei septyni teisj kolegijai ar Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus plenarinei sesijai perduodama teisj kolegijos nutartimi bet kuriuo teismo posdio metu. i nutartis paskelbiama posdyje. Jei kasacins instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprend arba apeliacins instancijos teismo nuosprend ar nutart, byla turi bti nagrinjama bendra tvarka. Kasacins instancijos teismo nurodymai yra privalomi teisme i naujo nagrinjant byl. Taiau kasacins instancijos teismas neturi teiss i anksto nustatyti ivad, kurias galt padaryti teismas i naujo nagrindamas byl. I naujo nagrindamas byl pirmosios instancijos teismas ar apeliacins instancijos teismas turi teis sugrietinti bausm ar pritaikyti sunkesn nusikalstam veik numatant baudiamj statym tik tais atvejais, kai nuosprendis ar nutartis panaikinti dl to, kad reikia pritaikyti sunkesn nusikalstam veik numatant statym, taip pat kai po nuosprendio panaikinimo i naujo nagrindamas byl teismas nustato aplinkybes, rodanias, kad kaltinamasis yra padars sunkesn nusikalstam veik. I naujo inagrinjus byl, pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis ar apeliacins instancijos teismo nuosprendis ir nutartis gali bti skundiami bendra tvarka.

542

PAGRINDINES SVOKOS
Nekaltumo prezumpcija - tai kiekvieno nusikalstamos veikos padarymu tariamo ar kaltinamo asmens laikymas nekaltu, kol jo kaltumas nerodytas BPK nustatyta tvarka ir nepripaintas siteisjusiu teismo nuosprendiu. tariamasis - asmuo, sulaikytas tariant, kad jis padar nusikalstam veik, arba asmuo, apklausiamas apie veik, kurios padarymu jis tariamas, arba apklaus aukiamas asmuo, kuriam yra suraytas praneimas apie tarim. Kaltinamasis - asmuo, dl kurio BPK nustatyta tvarka prokuroras priima kaltinamj akt arba pareikim teismui nubausti asmen baudiamojo sakymo tvarka. Kaltinamuoju taip pat laikomas asmuo, prie kur teisme nagrinjama byla privataus kaltinimo ar pagreitinto proceso tvarka. Nuteistasis - asmuo, dl kurio yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Nukentjusysis - fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padar fizins, turtins ar moralins alos. Asmuo pripastamas nukentjusiuoju ikiteisminio tyrimo pareigno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi. Gynjas - asmuo (paprastai - advokatas), kuris statym nustatyta tvarka teikia teisin pagalb tariamajam, kaltinamajam, nuteistajam ar iteisintajam, gina jo teises ir teistus interesus. Ikiteisminio tyrimo pareignas - ikiteisminio tyrimo staigoje dirbantis asmuo, kuris ios staigos ar jos padalinio vadovo pavedimu atlieka BPK numatytus ikiteisminio tyrimo veiksmus: siekia nustatyti nusikalstam veik padarius asmen ir tokios veikos aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo teisjas - tai apylinks teismo teisjas, apylinks teismo pirmininko paskirtas atlikti statym numatytus proceso veiksmus bei priimti sprendimus Prokuroras - prokuratros pareignas, dalyvaujantis baudiamajame procese pagal savo kompetencij. Prokuroras baudiamajame procese atlieka kaltinimo funkcij, t. y. palaiko ikiteisminio tyrimo metu savo suformuluot kaltinim. Kardomosios priemons - tai tokios priemons, kurios ikiteisminio tyrimo metu tariamajam gali bti skiriamos siekiant utikrinti tariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavim procese, netrukdom ikiteismin tyrim, bylos nagrinjim teisme ir nuosprendio vykdym, taip pat siekiant ukirsti keli naujoms nusikalstamoms veikoms. Sumimas - pati grieiausia kardomoji priemon, kai tariamajam laikinai visikai atimama laisv. Nam aretas - pareigojimas tariamajam nustatytu metu bti savo gyvenamojoje vietoje, nesilankyti vieosiose vietose ir nebendrauti su tam tikrais asmenimis. Ustatas - pinigin moka, kuri prokuratros ar teismo depozitin sskait sumoka tariamasis, jo eimos nariai ar giminaiiai, taip pat kiti asmenys, mons ar organizacijos.

543

BAUDIAMOJO PROCESO TEISE

rodymai - tik teistais budais gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vien aplinkyb, reikming bylai isprsti teisingai.

KLAUSIMAI
1. Kaip baudiamojo proceso teis yra susijusi su baudiamja teise? 2. Kokiais atvejais gynjo dalyvavimas baudiamojoje byloje yra btinas? 3. Kokios yra tariamojo teisi garantijos? 4. Ivardykite nukentjusiojo teises pagal BPK. 5. Kuo kardomosios priemons skiriasi nuo baudiamosios atsakomybs priemoni? 6. Kokiais atvejais nutraukiamas ikiteisminis tyrimas? 7. Kokie kaltinamojo neatvykimo teismo posd padariniai? 8. Kokiais atvejais liudytojas gali bti apklausiamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonmis? 9. Kada teismas priima iteisinamj nuosprend? 10. Kuo skiriasi apeliacinis ir kasacinis baudiamosios bylos nagrinjimas?

UDUOTYS
1. Nubraiykite lentel, kurioje matytsi kiekvieno baudiamojo proceso dalyvio vaidmuo, teiss ir pareigos. 2. Asmuo tariamas suklastojs oficial dokument (pvz., licencij prekiauti alkoholiniais grimais). Jis anksiau nebuvo teistas. Koki kardomj priemon turt paskirti prokuroras ar teisjas? 3. Schemoje pavaizduokite baudiamosios bylos nagrinjimo pirmosios instancijos teisme stadijas.

DVYLIKTAS SKYRIUS

TARPTAUTIN IR EUROPOS SJUNGOS TEIS

1. TARPTAUTINE TEISE
Jokia visuomen negalt egzistuoti neturdama elgesio taisykli, padedani suderinti tos visuomens nari interesus ir utikrinani bendr visuomens interes apsaug. Ne iimtis yra tarptautin bendrija, kurios svarbiausiosios nars yra suverenios valstybs. Suprantama, iai bendrijai gyvuoti taip pat btinos normos, kuriomis tvirtinami ir saugomi jos pagrindai bei reglamentuojami bendrijos nari santykiai. Tokios normos ir sudaro tarptautin teis. 1.1. TARPTAUTINS TEISS SVOKA Nors tarptautin teis atlieka panaias reguliavimo ir apsaugos funkcijas kaip nacionalin teis, bt klaidinga jas vertinti tais paiais kriterijais. Tarptautins bendrijos nari santykiai kokybikai skiriasi nuo nacionalins teiss reglamentuojam visuomenini santyki. Nacionalin teis reguliuoja tam tikros valstybs ir jos jurisdikcijai priklausani asmen santykius, tuo tarpu tarptautin teis funkcionuoja kitokioje aplinkoje ir reglamentuoja kitokio lygmens santykius - pirmiausia santykius, susiklostanius tarp skirting valstybi. ie santykiai yra tarptautins politikos rezultatas, t. y. atsiranda valstybms gyvendinant ir derinant savo politinius bei su jais susijusius ekonominius, socialinius, kultrinius, humanitarinius ir kitokius interesus. Taigi nacionalins ir tarptautins teiss prigimtis, reguliavimo dalykas, teiskros ir teiss norm gyvendinimo procesas i esms skiriasi. Todl bt neteisinga, kaip tai danai daroma teiss teorijoje, prilyginti tarptautin teis nacionalins teiss akoms (konstitucinei, administracinei, civilinei ir kitoms) ir nagrinti j kaip vienos teiss sistemos dal, kartu gretinant su kitomis teiss akomis. Dl mint ypatybi tarptautin teis negali bti nacionalins teiss dalis (ar jos aka) ir yra ypatinga teiss sistema. Taigi tarptautin teis galima apibdinti kaip ypating sistem teiss norm, kuriomis reguliuojami valstybi ir kit jos subjekt tarptautiniai santykiai, atsirandantys jiems gyvendinant ir derinant politinius interesus bei atliekant su tuo susijusias vieojo pobdio funkcijas. Pai tarptautins teiss svok pirm kart pavartojo Jeremy Benthamas 1870 m. knygoje vadas morals ir statym leidimo principus". Taiau i esms jis tik atgaivino jau romn teisje vartotus terminus jus inter gentes (teis tarp taut") ir jus gentium (taut teis"). Terminas jus gentium romn teisje i pradi reik civilins teiss normas, kuriomis buvo reguliuojami Romos piliei santykiai su nepilieiais, ir tik vliau jis imtas vartoti jus inter gentes (santykius tarp taut reguliuojanios teiss) prasme.

547

TARPTAUTINE IR EUROPOS SJUNGOS TEISE

Svoka tarptautin teis lyg ir turt reikti, kad i teis reguliuoja santykius tarp taut, bet i tikrj ji reglamentuoja ne taut, o valstybi ir kai kuri kit subjekt santykius. Todl teiss moksle ne kart buvo silomi kiti pavadinimai -valstybi teis", valstybi iorin teis", tarpvalstybin teis". Vis dlto ie terminai pernelyg riboti, nes tarptautin teis reguliuoja ne tik valstybi, bet ir kit jos subjekt santykius. Be to, kai kuriose kalbose tas pats odis gali reikti ir tauta", ir valstyb". Dar tam tikrais atvejais tarptautiniuose santykiuose gali dalyvauti tiesiogiai tautos, kovojanios u nepriklausomyb. Taiau paprastai tautos dalyvauja tokiuose santykiuose per savo valstybes, t. y. valstybs tarptautiniuose santykiuose yra savo taut atstovs ir gyvendina j vali, nes jos suverenas paprastai yra atitinkama tauta. Dl i prieasi nei vienas mint termin ir neprigijo. Be abejo, pati tarptautin teis atsirado gerokai anksiau, negu imtas vartoti iuo metu prastas jos pavadinimas. Jau viduramiais tarp valstybi m formuotis panas dabartinius santykiai, tad atsirado ir atitinkamos tarptautins teiss normos. Ilgainiui i norm turinys kito, todl pagrindiniams tarptautins teiss istorins raidos etapams nusakyti kartais vartojami terminai klasikin tarptautin teis" ir iuolaikin tarptautin teis". Klasikin tarptautin teis apima tarptautins teiss raidos laikotarp nuo pat tokios tarptautins teiss, kaip ji dabar suprantama, atsiradimo iki Pirmojo pasaulinio karo pabaigos, t. y. nuo XVI a. iki XX a. pradios. Jos teorinius pagrindus idst Hugo Grocijus savo Trijose knygose apie karo ir taikos teis". Nors ir kokybikai pakitusius, daugel klasikins tarptautins teiss princip (pvz., pagarba valstybi suverenitetui, suvereni valstybi lygyb, nesikiimas valstybi vidaus reikalus, pacta sunt servanda, atvirosios jros laisv, diplomatin nelieiamyb) perm iuolaikin tarptautin teis. Taut Sjungos gyvavimo laikotarp tarp Pirmojo ir Antrojo pasaulini kar galima laikyti pereinamuoju, nes btent tada pradjo formuotis svarbiausieji iuolaikins tarptautins teiss bruoai. Galutinai iuolaikin tarptautin teis sitvirtino susikrus Jungtinms Tautoms, o jos pagrindiniai principai buvo suformuluoti 1945 m. JT Chartijoje. Svarbiausi klasikins ir iuolaikins tarptautins teiss skirtumai yra ie: 1) klasikin tarptautin teis pripaino neribot valstybi teis kariauti siekiant gyvendinti savo interesus, o iuolaikin tarptautin teis draudia valstybms naudoti jg ir grasinti ja tarptautiniuose santykiuose (jgos draudimo principo nuostatos pirm kart tvirtintos 1928 m. Paryiaus sutartyje dl atsisakymo nuo karo kaip nacionalins politikos priemons (Briano - Kelogo pakte); 2) iuolaikinje tarptautinje teisje sitvirtino laisvo taut apsisprendimo ir pagarbos mogaus teisms principai, nebdingi klasikinei tarptautinei teisei; 3) vieninteliai klasikins tarptautins teiss subjektai, galima sakyti, buvo suverenios valstybs, o dabar dalyvavimas tarptautiniuose teisiniuose santykiuose nebra monopolizuotas ir aktyvs (nors ir nelygiateisiai) iuolaikins tarptautins teiss subjektai yra ir tarptautins organizacijos, taip pat kai kurie kiti tarptautini santyki dalyviai; 4) svarbiausias klasikins tarptautins teiss altinis buvo paprotins normos, o daugelis iuolaikins tarptautins teiss ak ir institut yra kodifikuota universaliomis ir regioninmis tarptautinmis sutartimis.

548

Tarptautin teis

1.2. TARPTAUTIN VIEOJI IR TARPTAUTIN PRIVATIN TEIS

Tarptautin teis paprastai suprantama kaip tarptautin vieoji teis. Taiau kartais tarptautins teiss svoka ipleiama ir ji apima viej bei privatin tarptautin teis. Tarptautin vieoji ir tarptautin privatin teis yra susijusios tam tikrais tarptautinio bendradarbiavimo aspektais. Be to, panas ir kai kurie tarptautins vieosios ir privatins teiss institutai (pvz., valstybs imunitetas), reguliuojami tarptautiniai ekonominiai santykiai, taip pat altiniai (pvz., nors ir turi skirting reikm vieajai ir privatinei teisei, kai kurios tarptautins sutartys bei nacionaliniai statymai yra abiej teiss srii altiniai). Vis dlto negalima nepastebti didiuli tarptautins vieosios ir privatins teiss skirtum, kurie atsispindi jau i teiss srii pavadinimuose. Vis pirma, i esms skiriasi j reguliavimo dalykas: tarptautin vieoji teis reguliuoja politinius ir kitus viesias funkcijas gyvendinant atsirandanius santykius tarp suvereni valstybi bei kai kuri kit tarptautini santyki subjekt, tuo tarpu privatin teis reglamentuoja ne vieo, o privatinio pobdio santykius, kuriais gyvendinami privats (turtiniai ir su jais susij neturtiniai) interesai. Antra, pagrindiniai ir svarbiausi tarptautins vieosios teiss subjektai yra valstybs (fiziniai ir juridiniai asmenys neturi arba turi labai ribot tarptautini teisi ir sipareigojim apimt), o tarptautins privatins teiss reguliuojam santyki subjektai paprastai yra fiziniai ir juridiniai asmenys (valstyb iuose santykiuose dalyvauja reiau). Pagaliau, treia, tarptautin vieoji teis yra ypatinga teisin sistema, o tarptautin privatin teis yra vidaus (privatins) teiss dalis, kurios normos reguliuoja civilinius, eimos, darbo ir kitus santykius, turinius tarptautin (usienio) element (pagal Lietuvos Aukiausiojo Teismo senato 2000 m. gruodio 21 d. nutarimu Nr. 28 aprobuot Lietuvos Respublikos teism praktikos, taikant tarptautins privatins teiss normas, apibendrinimo apvalg). Tarptautins privatins teiss reguliuojami santykiai su usienio elementu susiklosto esant bent vienai i i aplinkybi: 1) viena i santykio ali yra usienio fizinis ar juridinis asmuo (pvz., sudaroma tarptautinio preki pirkimo-pardavimo sutartis tarp Lietuvos ir Vokietijos bendrovi); 2) santyki objektas yra usienyje (pvz., paveldimas usienyje esantis nekilnojamasis turtas); 3) juridinis faktas, kurio pagrindu atsiranda, pasikeiia ar pasibaigia tam tikri santykiai, vyko usienyje (pvz., dl Lietuvos pilieio kalts kils eismo vykis usienyje); 4) Lietuvoje praoma vykdyti usienio valstybje priimt teismo ar arbitrao sprendim; 5) civilinje byloje reikalingi rodymai yra usienyje arba usienyje reikia atlikti kitus civilinius procesinius veiksmus. Taigi tarptautin privatin teis sudaro kolizins normos (normos, nurodanios, kurios valstybs teis yra taikytina santykiams su usienio elementu) ir materialiosios normos (i esms sureguliuojanios santykius su usienio elementu). Kaip

549

TARPTAUTIN IR EUROPOS SJUNGOS TEIS

jau minta, tarptautins privatins teiss normos yra ir nacionalins teiss normos (pvz., dauguma kolizini norm yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pirmosios knygos 1 dalies 2 skyriuje Tarptautin privatin teis"), nors daugeliui j galjo turti takos tos tarptautins sutartys, kuriomis siekiama unifikuoti valstybi nacionalins teiss normas, reglamentuojanias santykius su usienio elementu. Todl tokios tarptautins sutartys (pvz., 1980 m. Vienos konvencija dl tarptautinio preki pirkimo-pardavimo sutari), yra reikmingos, viena vertus, kaip tarptautins vieosios teiss altiniai, nustatantys valstybi sipareigojimus vienodai reglamentuoti privatinius teisinius santykius su usienio elementu, o antra vertus, kaip tarptautins privatins teiss altiniai, nustatantys tokius santykius reglamentuojanias normas, kurios vienu ar kitu bdu perkeliamos nacionalin teis. Vis dlto daniausiai tarptautins teiss" terminas vartojamas vieajai tarptautinei teisei nusakyti, nes ji yra ypatinga teiss sistema. Tuo tarpu tarptautin privatin teis paprastai taip ir vardijama - su bdvardiu privatin", siekiant nesupainioti jos, kaip nacionalins teiss dalies, su prastu tarptautins teiss, kaip vieosios teiss, suvokimu.

1.3. TARPTAUTINS TEISS SPECIFIKA

i

Svarbiausius specifinius tarptautins teiss bruous, skirianius j nuo nacionalins teiss, lemia tarptautins teiss prigimtis ir paskirtis. Kadangi tarptautin teis pirmiausia reguliuoja suvereni ir lygiateisi valstybi santykius, ji nesuteikia jokiam subjektui virvalstybins (virnacionalins) valdios ir nra grindiama subordinacijos principais. Todl tarptautin teiss sistema yra koordinacinio pobdio, decentralizuota ir daug labiau priklausoma nuo individuali subjekt valios. ia prasme ji kartais yra laikoma primityvesne u nacionalin sistem ir yra lyginama su pirmykts bendruomens teistvarka, kur teiss norm krimas ir gyvendinimas visikai priklaus nuo ios bendruomens nari galios. Be abejo, dl skirtingo galingiausi valstybi poirio tas paias problemas tarptautin teiss sistema daug daniau susiduria su sunkumais gyvendinant jos principus ir normas (pvz., sprendiant jgos panaudojimo ar taut apsisprendimo klausimus), taip pat yra labiau veikiama politini veiksni, taiau visa tai yra neivengiama realyb, kuri egzistuos tol, kol i sistema bus grindiama suverenios valstybi lygybs ir j veiklos koordinavimo principais. Tarptautins bendrijos nari ryiai yra i esms kitokie negu pirmykts bendruomens, todl nra prasms kalbti apie tarptautins teisins sistemos primityvum. Toliau aptariami pagrindiniai specifiniai tarptautins teiss bruoai. STATYM LEIDYBOS VALDIOS NEBUVIMAS Pagrindinis subjektas, kuriantis nacionalin teisin sistem, paprastai yra centrin atstovaujamoji institucija (parlamentas), leidianti aukiausios teisins galios aktus statymus. Tarptautinje teisinje sistemoje nra statym leidybos institucijos (pasaulinio parlamento"). Tarptautins organizacijos (pirmiausia Jungtins Tautos) neatlieka statym leidybos funkcij ir paprastai nepriima pri-

550

Tarptautin teis

valom valstybms narms sprendim (pvz., JT Generalin Asamblja priima rekomendacinio pobdio rezoliucijas tarptautinio bendradarbiavimo klausimais). Galimos tik labai retos iimtys, susijusios su tam tikr organizacij virnacionalinmis galiomis sprsti tam tikrus klausimus valstybi apibrtose srityse (pvz., Europos Sjungos institucijos gali priimti privalomus teiss aktus, bet tik tais klausimais, kuriuos valstybs nars paskyr sprsti ES, be to, jie bus privalomi tik ES alims). TARPTAUTINS TEISS NORM KRIMO IR PRIVALOMUMO YPATYBS Kadangi tarptautinje teisinje sistemoje nra statym leidybos valdios institucijos, tai tarptautins teiss normas kuria patys jos subjektai. ios normos kuriamos pirmiausia valstybi sutikimu, suderinant j vali dl norm turinio ir teisinio privalomumo. Teiskros procesas paprastai vyksta sudarant tarptautines sutartis, formuojant tam tikr elgesio praktik ir pripastant j teisikai privalom (paprotini norm atsiradimas) arba priimant tarptautini organizacij rezoliucijas. Tarptautins teiss normos kuriamos tada, kai jos subjektai bna sitikin, jog ios normos yra btinos. Todl toki norm privalomumas priklauso nuo pai tarptautins teiss subjekt sutikimo. Tai ireikiama sudarant tarptautin sutart arba kitais bdais pareikiant savo nuomon (opinio juris) dl paprotini norm. Tuo tarpu nacionalins teiss norm privalomumas priklauso nuo konstitucins ar kitos teiss normos, suteikianios galiojimus statym leidybos ir kitoms valstybs institucijoms priimti norminius teiss aktus. CENTRINS VYKDOMOSIOS VALDIOS NEBUVIMAS Tarptautin teisin sistema neturi ir centrini vykdomosios valdios institucij, atsaking u tarptautins teiss norm gyvendinim (pasaulio vadovo" ar pasaulins vyriausybs"), analogik nacionalinms vykdomosioms valdioms. Tik tam tikrais apibrtais atvejais tarptautini organizacij rezoliucijos gali bti privalomos. Pavyzdiui, pagal JT Chartij JT Saugumo Tarybai patikta pagrindin atsakomyb u tarptautins taikos ir saugumo palaikym, todl jos rezoliucijos dl btin veiksm iam tikslui pasiekti yra privalomos visoms valstybms. CENTRINS PRIVALOMOS JURISDIKCIJOS TEISMINS INSTITUCIJOS NEBUVIMAS Tarptautinje teisinje sistemoje nra teismins institucijos, kuri galt sprsti visus tarptautinius ginus ir taikyti sankcijas u tarptautins teiss paeidimus. Nors galima teigti, kad egzistuoja toks pasaulinis teismas" - JT Tarptautinis Teisingumo Teismas, galintis nagrinti valstybi ginus, bet io Teismo jurisdikcija yra fakultatyvin, t. y. jis gali sprsti tam tikr valstybi gin tik tokiu atveju, jei abi alys sutinka su jo nagrinjimu Teisme. Tuo tarpu nacionalini teism jurisdikcija yra privaloma ir paprastai bylai nagrinti teisme pakanka vienos alies (iekovo) kreipimosi, o ar atsakovas sutinka, ar ne - nesvarbu.

551

TARPTAUTINE IR EUROPOS SJUNGOS TEISE

TARPTAUTINS TEISS NORM LAIKYMOSI UTIKRINIMO YPATYBS Kadangi tarptautinje teisinje sistemoje i esms nra centrini teissaugos institucij, utikrinani tarptautins teiss norm laikymsi, tai tarptautins teiss norm laikymosi utikrinimo priemons yra gana neefektyvios ir gerokai didesn reikm turi pai tarptautins teiss subjekt taikomos savipagalbos priemons, kuriomis siekiama priversti kitus subjektus laikytis savo sipareigojim. I toki priemoni svarbiausios yra atsakomosios priemons. Tai reikia, kad viena valstyb kitos valstybs paeidjos atvilgiu imasi atsakomj teisini sipareigojim nevykdymo veiksm (pvz., gali bti atsakomasis muit vedimas, jeigu kita valstyb ved muitus paeisdama laisvosios prekybos sutart). Tokios atsakomosios priemons gali bti taikomos tol, kol nenutraukiamas j taikym lms tarptautins teiss paeidimas. Be to, atsakomosios priemons turi bti proporcingos teiss paeidimui. Atsakomosios priemons, kuri valstyb imasi individualiai, vadinamos represalijomis, o tos, kuri imamasi kolektyviai (kartu su kitomis valstybmis) -tarptautinmis sankcijomis (jos paprastai nustatomos tarptautini organizacij rezoliucijose). TARPTAUTINS TEISS ALTINIAI
i

Skirtingai nuo nacionalins teiss, tarptautins teiss altiniai neturi hierarchijos (t. y. nra pasaulins konstitucijos, statym ir postatymini akt). Jie tegali bti skirstomi [pagrindinius ir pagalbinius. Apskritai ir patys tarptautins teiss altiniai yra kitokie, nes dauguma j kuriami ne kurios nors vienos institucijos aktais, o tarptautins teiss subjekt sutarimu. Pavyzdinis, bet ne isamus tarptautins teiss altini sraas yra nurodytas JT Tarptautinio Teisingumo Teismo Statuto 38 straipsnyje. Taigi tarptautins teiss altiniai yra: 1. Tarptautins sutartys. Tai tarptautiniai susitarimai, sudaryti ratu tarp tarptautins teiss subjekt ir reguliuojami tarptautins teiss, nesvarbu, kiek dokument sudaro tok susitarim ir koks yra jo pavadinimas, nra svarbu. Toki susitarim sudarymo, vykdymo, taikymo ir galiojimo klausimai sprendiami pagal tarptautins, o ne nacionalins teiss normas. inoma, didiausi reikm tarptautinei teisei turi universalios tarptautins sutartys, pavyzdiui, JT konvencijos, nes jos paprastai kodifikuoja paprotines tarptautins teiss normas. Reikmingos ir regionins sutartys, pavyzdiui, Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija. Lokalins ir dvials sutartys maiau reikmingos. 2. Tarptautiniai paproiai. Tarptautinis paprotys - tai bendra elgesio praktika, pripainta kaip teiss norma. Taigi paprotys susideda i dviej element: tam tikros praktikoje susiformavusios elgesio taisykls, kuri nuolat ir gana ilg laik taikoma tomis paiomis aplinkybmis (objektyvusis elementas - bendra, pasikartojanti ir neprietaringa praktika), ir tokios taisykls pripainimo teisikai privaloma (subjektyvusis elementas - valstybi opinio juris). Daugelis tarptautins teiss norm pirmiausia atsirado kaip paprotins (pvz., 12 jrmyli teritorins jros iorin riba, diplomatiniai imunitetai), ir tik vliau jos buvo tvirtintos (kodifikuotos) tarptautinmis sutartimis. Taiau tarptautiniai paproiai nebtinai turi bti tvirtinti universaliomis ar kitomis tarptautinmis sutartimis. Tai, kad egzistuoja tam 552

Tarptautin teis

tikros paprotins normos, gali liudyti teism ir arbitra sprendimai, tarptautini organizacij rezoliucijos ar net valstybi vienaaliai ir nacionalins teiss aktai. 3. Bendrieji teiss principai. Tai bendri tarptautins ir nacionalins teiss (vis teisini-sistem) principai, ireikiantys pagrindines teiss idjas. Jie kildinami dar i romn teiss. i princip pagrindu veikiamos teiss spragos, toliau kuriamos ir pltojamos atitinkamos teiss normos. Toki princip pavyzdiu galt bti principas ex injuria jus non oritur (i neteisto akto teiss paeidjas negali gyti joki teisi ar gauti kitokios naudos"), lex posteriori derogat priori (vlesn teiss norma pakeiia anksiau galiojusi") ir daugelis kit. 4. Teism ir arbitra sprendimai (su ilyga, kad teismo ar arbitrao sprendimas privalomas tik konkreios bylos alims). Jurisprudencija - tai pagalbinis tarptautins teiss altinis, formaliai neturintis precedento galios, bet labai reikmingas aikinant galiojani tarptautin teis, t. y. nustatant, ar egzistuoja konkreti tarptautins teiss norma (tai ypa aktualu taikant paproius kaip teiss normas), taip pat aikinantis konkreios paprotins ar sutartins normos turin (tikslias tarptautins teiss subjekt teises ir pareigas). inoma, didiausi reikm iuo poiriu turi JT Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendimai, bet tam tikrose srityse ne maesn reikm turi specializuot ir regionini teism sprendimai (pvz., Europos mogaus teisi teismo sprendimais grindiamas Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos aikinimas). Tuo tarpu nacionalini teism ir arbitra praktika tarptautins teiss normoms aikinti pasitelkiama gerokai reiau. 5. Doktrina. Tai tarptautins teiss mokslo inios, pateikiamos labiausiai kvalifikuot vairi taut ios srities specialist. Doktrina taip pat yra pagalbin priemon tarptautins teiss normoms ir j turiniui nustatyti. Autoritetingiausias tarptautins teiss doktrininis altinis yra JT Tarptautins teiss komisijos (Generalins Asambljos pagalbins institucijos tarptautins teiss kodifikacijai ir paangiai pltrai) darbai. i komisija rengia universali tarptautini sutari (konvencij) projektus, tiria aktualias tarptautins teiss problemas. Tarptautinis Teisingumo Teismas savo veikloje danai remiasi Tarptautins teiss komisijos parengt tarptautini sutari komentarais (pvz., 1969 m. Vienos konvencijos dl tarptautini sutari teiss Komisijos komentaru), taip pat paprotin tarptautin teis kodifikuojaniomis Komisijos studijomis (pvz., valstybi atsakomybs straipsni projektais). b. Tarptautini organizacij rezoliucijos (formaliai jos paprastai yra rekomendacinio pobdio). Tai i esms Jungtini Taut dka sitvirtins iuolaikins tarptautins teiss altinis, kuris nra pamintas Tarptautinio Teisingumo Teismo Statute. Tarptautini organizacij rezoliucijos yra svarbios kaip pagalbinis tarptautins teiss altinis dviem atvejais. Pirma, rezoliucijos gali ireikti galiojanias paprotines tarptautins teiss normas jas kodifikuodamos (pvz., 1970 m. JT Generalins Asambljos Tarptautins teiss princip deklaracija), taip pat gali ireikti besikeiianias tarptautins teiss normas atspinddamos j raidos tendencijas (pvz., Europos Tarybos Ministr Komiteto rekomendacijos dl tam tikr mogaus teisi aspekt arba Tarptautins darbo organizacijos rekomendacijos dl tarptautini darbo standart nustatymo). Antra, rezoliucijomis patvirtinami tarptautini sutari tekstai (pvz., 1946 m. JT Generalin Asamblja, patvirtindama Konvencij dl Jungtini Taut privilegij ir imunitet, savo rezoliucijoje ireik nuomon, kad kitos tarptautins organizacijos negali turti daugiau privilegij ir imunitet negu Jungtins Tautos). 553

TARPTAUTINE IR EUROPOS SJUNGOS TEISE

7. Vienaaliai aktai - tai tarptautins teiss subjekt individualios valios aktai (pareikimai, protestai, notos ar kt.), kuriais prisiimami tarptautiniai sipareigojimai (iuo atveju vienaalis aktas gali bti pagrindinis tarptautins teiss altinis) arba ireikiama nuomon dl aktuali tarptautins teiss klausim (iuo atveju vienaalis aktas laikytinas pagalbiniu altiniu). Vienaaliu aktu, pavyzdiui, buvo 1991 m. Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos, t. y. Atkuriamojo Seimo, nutarimas Dl Lietuvos Respublikos prisijungimo prie Tarptautins mogaus teisi chartijos dokument", kuriuo Lietuvos valstyb sipareigojo laikytis 1948 m. Visuotins mogaus teisi deklaracijos nuostat. Valstybi vienaaliais aktais galima laikyti ir nacionalinius statymus, turinius reikms tarptautinei teisei. Toks buvo, pavyzdiui, 2000 m. Lietuvos Respublikos statymas Dl SSRS okupacijos alos atlyginimo". TARPTAUTINS TEISS SUBJEKTAI Nacionalin teis reguliuoja tam tikros valstybs, jos jurisdikcijai priklausani fizini ir juridini asmen santykius (svarbiausias i santyki subjektas yra mogus). Tuo tarpu tarptautins teiss subjektai yra kitokie, nes jos reguliuojami santykiai yra kito - tarptautinio - lygmens, t. y. tarptautins bendrijos nari santykiai. Todl pagrindinis ir svarbiausias tarptautins teiss subjektas yra valstybs. Ar individas (mogus) gali bti tarptautins teiss subjektas, nra vieningos nuomons, bet bet kuriuo atveju jo tarptautini teisi ir sipareigojim visuma yra labai ribota. 1949 m. konsultacinje ivadoje dl alos Jungtini Taut tarnybai atlyginimo Tarptautinis Teisingumo Teismas nurod, kad tarptautins teiss subjektas yra darinys, galintis turti tarptautines teises ir pareigas bei galintis ginti savo teises pareikdamas tarptautines pretenzijas. Taigi tarptautins teiss subjektai yra: 1. Valstybs. Valstybs klasikiniais poymiais laikomi: apibrta teritorija, nuolatiniai gyventojai ir valdia (domu tai, kad valstybs pripainimas paprastai nra laikomas slyga jai kaip tarptautins teiss subjektui atsirasti). Valstybei dar bdingas vienas poymis, skiriantis j nuo kit tarptautins teiss subjekt, - tai nepriklausomyb ir suverenitetas. Suverenitetas tradicikai suprantamas kaip valstybs valdios virenyb jos viduje bei nepriklausomumas nustatant iorinius santykius. Jo dka valstybs yra nepavaldios viena kitai ir lygiateiss. I vis tarptautins teiss subjekt valstybi teisi ir sipareigojim visuma yra didiausia (suverenitetas leidia joms dalyvauti vis srii santykiuose, reglamentuojamuose tarptautins teiss, gyti atitinkamas teises ir pareigas). 2. Tarptautins organizacijos. Tarptautins teiss subjektas yra tarpvyriausybins (tarpvalstybins) organizacijos, kurios yra tarptautine sutartimi (ar kitu panaiu tarptautins teiss aktu) steigti valstybi susivienijimai tam tikriems nuolatiniams tikslams siekti, be to, turi nuolatin institucin struktr ir atskir nuo steigj tarptautin teisin subjektikum. Kadangi tarptautines organizacijas kaip tam tikr bendradarbiavimo form steigia valstybs, jas galima laikyti ivestiniais tarptautins teiss subjektais. Taigi tarptautins organizacijos nra suverens ir lygiateisiai su valstybmis dariniai, o j subjektikumas (t. y. j teisi ir sipareigojim apimtis) yra ribotas ir priklauso nuo tiksl, kuriuos joms bna iklusios valstybs (tam tikra tarptautin organizacija gali turti tik tiek teisi ir prisiimti tiek sipareigojim, kiek reikia jos tikslams pasiekti).

554

Tarptautin teis

Tarptautines organizacijas galima suklasifikuoti pagal kelis kriterijus. Pirma, pagal veiklos mast jos gali bti skirstomos universalias (pavyzdiui, Jungtins Tautos), regionines (Europos Taryba, Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacija) ir subregionines (iaurs Taryba, Baltijos Asamblja). Antra, pagal narysts pobd (nauj nari primimo tvark) tarptautins organizacijos gali bti skirstomos atviras (JT) ir udaras (NATO, ES). Treia, pagal kompetencijos pobd jos gali bti bendros kompetencijos, arba politins, (JT, ESBO) ir specializuotos, arba technins, (Pasaulin sveikatos organizacija, Ekonominio bendradarbiavimo ir pltros organizacija). Ketvirta, pagal galiojim ir santyki su valstybmis narmis pobd galima skirti klasikines ir virnacionalines (ES) organizacijas. 3. Kovojanios dl nepriklausomybs tautos. Tam, kad tokios tautos realiai galt naudotis tarptautins teiss subjekto statusu, i esms btina, kad j valstybingumo siekis bt pripastamas tarptautiniu mastu, taip pat bt suformuota toki taut tarptautiniuose santykiuose atstovaujanti institucija (pvz., palestinieiams ilg laik atstovavo Palestinos isivadavimo organizacija). 4. Specifiniai valstybinio pobdio vienetai (suigeneris valstybiniai teritoriniai vienetai), kurie dl istorini ar kitoki prieasi pripastami tarptautins teiss subjektais. Tokio subjekto pavyzdys yra ventasis Sostas, kuris turi absoliui valdi Vatikano mieste ir yra suverenus i prigimties, t. y. jo suvereniteto altinis yra banytin teis, o ne kokios nors valstybs ar tautos valia. Sui generis tarptautins teiss subjektu taip pat gali bti laikomas Maltos Ordinas, kuris kaip subjektas tradicikai pripastamas nuo vidurami. 5. Fiziniai ir juridiniai asmenys. Fiziniai ir juridiniai asmenys gali bti laikomi tarptautins teiss subjektais, jeigu galjimas kurti tarptautins teiss normas nebt laikomas btinu tarptautinio teisinio subjektikumo elementu (suprantama, veikdami privaiai fiziniai ir juridiniai asmenys tarptautini sutari nesudarinja ir neformuoja paprotini tarptautins teiss norm). Bet kuriuo atveju jie kaip subjektai yra tik tam tikrose tarptautins teiss srityse. Pavyzdiui, bendrojoje tarptautinje teisje tvirtintos pagrindins mogaus teiss ir laisvs bei fizini asmen atsakomybs u nusikaltimus pagal tarptautin teis principai, be to, tarptautinmis sutartimis yra steigtos specialios mogaus teisi apsaugos institucijos, galinios nagrinti individualias peticijas (pvz., JT mogaus teisi komitetas ar Europos mogaus teisi teismas), taip pat fizini asmen baudiamosios atsakomybs klausimus sprendiantys teismai (Tarptautinis Baudiamasis Teismas). Panaiai ir juridiniai asmenys, ypa transnacionalins korporacijos, gali bti pripastami kaip tarptautins teiss subjektai tik kai kuriose tarptautins ekonomins teiss srityse (pvz., tarptautinmis sutartimis gali bti nustatomos investicij apsaugos garantijos ar tarptautins prekybos gin sprendimo mechanizmas).

1.4. TARPTAUTINS IR NACIONALINS TEISS SANTYKIS

Egzistuoja dvi teorijos dl tarptautins ir nacionalins teiss santykio. Pagal dualistin teorij tarptautin ir nacionalin teis turi skirting reguliavimo dalyk, todl yra skirtingos teiss sistemos, kurios tiesiogiai nesveikauja. Tarptautins teiss normoms taikyti nacionalinje teisje kiekvienu atveju btinas valstybs suve-

555

TARPTAUTINE IR EUROPOS SJUNGOS TEISE

renios valios aktas (konstitucin norma, specialus statymas ar kitas teiss aktas). Dualistine koncepcija paprastai vadovaujasi bendrosios (anglosaks) teiss sistemos alys. Monistin teorija, neneigdama specifini tarptautins ir nacionalins teiss bruo, pripasta, jog ios teiss sistemos tiesiogiai sveikauja ir yra vieningoje sistemoje (i ties yra daug srii, kurios yra reguliuojamos ir tarptautins, ir nacionalins teiss norm). Vienas i pagrindini monizmo princip yra tarptautins teiss virenyb prie nacionalin teis, t. y. nacionalins teiss norm priklausomumas nuo tarptautins teiss, nes valstybs atsiradimo ir jos suverenios valdios altiniu paprastai laikomos tarptautins teiss normos. Lietuvos Respublikos, kaip ir daugelio kontinentins Europos ali, teiss sistema grindiama monistine koncepcija. Jos taikymas vis pirma nulemtas Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalies, kurioje skelbiama, kad Seimo ratifikuotos tarptautins sutartys yra sudedamoji nacionalins teiss sistemos dalis. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (pvz., 1995 m. sausio 24 d. ivadoje dl Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, 1995 m. spalio 20 d. nutarime dl Tarptautini sutari statymo atitikimo Konstitucijai) i konstitucin nuostata iaikinta kaip leidianti Lietuvos teisje tiesiogiai taikyti ratifikuot tarptautini sutari nuostatas kaip nacionalinius statymus, pripainti tokioms sutartims statym gali. Taiau btina atsivelgti ir tai, kad dabar galiojanio 1999 m. Tarptautini sutari statymo 11 straipsnio 2 dalyje tvirtintas ratifikuot tarptautini sutari virenybs prie nacionalinius statymus principas. Ten raoma, kad jei sigaliojusi ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautin sutartis nustato kitokias normas negu Lietuvos Respublikos statymai, kiti teiss aktai, galiojantys ios sutarties sudarymo metu arba sigalioj po ios sutarties sigaliojimo, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautins sutarties nuostatos". Taigi ratifikuotos tarptautins sutartys negali prietarauti tik Konstitucijai (jos 7 straipsnio 1 dalyje skelbiama, jog negalioja bet koks Konstitucijai prieingas teiss aktas). Tuo tarpu Seimo neratifikuotos Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys i esms turi postatymini teiss akt gali, nes negali prietarauti ne tik Konstitucijai, bet ir statymams (statym ar auktesns galios aktus gali priimti tik Seimas). Nacionalins teiss santykio su bendrja tarptautine teise pagrindai nustatyti ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 135 straipsnio 1 dalyje, pareigojanioje valstyb savo usienio politikoje vadovautis visuotinai pripaintais tarptautins teiss principais ir normomis. I pairos i nuostata gali pasirodyti dualistin, nes galima pagalvoti, kad vidaus ir usienio politikos yra atskirtos ir bendrosios tarptautins teiss normos netaikomos nacionalinje teisje. Taiau praktikoje i nuostata aikinama plaiau, remiantis monistine koncepcija. Pavyzdiui, Lietuvos Aukiausiojo Teismo senatas 2000 m. gruodio 21 d. nutarimu Nr. 28 aprobuotoje Lietuvos Respublikos teism praktikos taikant tarptautins privatins teiss normas apibendrinimo apvalgoje konstatavo, kad vienas i visuotinai pripaint tarptautins teiss princip, kuriuo pagal Konstitucijos 135 straipsnio 1 dal privalo vadovautis Lietuvos Respublika, yra tarptautins teiss virenybs prie vidaus (nacionalin) teis principas. Lietuvos Aukiausiojo Teismo senatas taip pat pabr, kad is principas reikia ir neratifikuot tarptautini sutari virenyb esant j kolizijai su nacionaline teise. teigin Teismas pagrind Civilinio ir kit kodeks bei statym nuostatomis, kuriose numatyta vis galiojani tarptautini sutari priorite556

Tarptautin teis

tas i statym reguliuojamose specialiosiose srityse. Be to, Lietuvos Respublikos tarptautini operacij, pratyb ir kit karinio bendradarbiavimo rengini statymo 5 straipsnio 4 dalyje, atsivelgiant Konstitucijos 135 straipsnio 1 dal, Seimas pareigojamas vadovautis visuotinai pripainta tarptautini sutari teiss norma, draudiania nesilaikyti tarptautins sutarties tarptautins teiss norm nenumatytu atveju, t. y. Seimas privalo patvirtinti Respublikos Prezidento sprendim dalyvauti kolektyvins gynybos operacijoje, utikrindamas savo paties ratifikuotos kolektyvins gynybos sutarties vykdym. Suprantama, ne visos tarptautins teiss normos pagal savo pobd gali bti taikomos nacionalinje teisje tiesiogiai. Todl tarptautins teiss normos nacionalinje teisje gali bti gyvendinamos dar keliais bdais - nuoroda ir inkorporacija. Nuoroda yra toks tarptautins teiss norm gyvendinimo nacionalinje teisje bdas, kai blanketinje nacionalins teiss normoje nurodoma taikyti tarptautins teiss normas. Nuoroda gali bti bendroji arba konkreioji. Bendrojoje nuorodoje apskritai nurodoma taikyti tarptautins teiss normas, nenurodant konkrei norm (pvz., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1 straipsnio 3 dalyje nurodyta taikyti tarptautines sutartis, jeigu jose numatytos kitokios normos nei nacionaliniuose statymuose). Konkreiojoje nuorodoje yra nurodoma taikyti konkreiai vardytas tarptautins teiss normas (pvz., Lietuvos Respublikos patent statymo 47 straipsnyje nustatyta, kad iam statymui nurodant tarptautin patentin paraik, kartu duodamos nuorodos Patentins kooperacijos sutarties ir j papildanios instrukcijos straipsnius"). Inkorporacija yra toks tarptautins teiss gyvendinimo bdas, kai tarptautins teiss normos perkeliamos nacionalins teiss akt, jas konkretizuojant ir adaptuojant pagal valstybs teisins sistemos ypatumus (pvz., Lietuvos Respublikos ginkluotos gynybos ir pasiprieinimo agresijai statymo 2 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio nuostatos, kuriose apibriami agresija ir agresijos aktai, buvo suformuluotos atsivelgiant atitinkamas 1974 m. JT Generalins Asambljos rezoliucijos dl agresijos apibrimo nuostatas).

1.5. TARPTAUTINS TEISS SISTEMA

Tarptautins teiss sistema yra jos vidin struktra. J galima nagrinti keliais poiriais. Pirmiausia galima iskirti bendrj k partikuliarin tarptautin teis. Bendrj tarptautin teis sudaro visuotinai pripastamos ir visus tarptautins teiss subjektus pareigojanios normos, tvirtintos universaliais paproiais ar universaliomis tarptautinmis sutartimis (todl bendroji tarptautin teis dar gali bti vadinama universalija). Partikuliarin tarptautin teis pareigoja ne visas, o tik tam tikr valstybi skaii. Ji gali bti regionin (pvz., ESBO principai ar regionins mogaus teisi apsaugos sistemos) arba lokalin (keli valstybi sudarytos tarptautins sutartys). Tarptautins teiss sistem taip pat galima suskirstyti dvi dalis. Bendrajai tarptautins teiss daliai priskiriamos tos normos, kurios gali bti taikomos visose tarptautini santyki srityse. Bendrj dal sudaro ie institutai ir akos: 1) pagrindiniai tarptautins teiss principai (dauguma j yra kodifikuoti 1970 m. JT Generalins Asambljos Tarptautins teiss princip deklaracijoje); 557

TARPTAUTINE IR EUROPOS SJUNGOS TEISE

2) tarptautins teiss subjekt padties institutas, be kita ko, apimantis pripainim ir valstybi teisi permim (pagrindiniai valstybi teisi permimo instituto altiniai yra 1978 m. Vienos konvencija dl valstybi teisi permimo sutari atvilgiu bei 1983 m. Vienos konvencija dl valstybi teisi permimo valstybs nuosavybs, archyv ir skol atvilgiu); 3) mogaus teisi institutas (pagrindiniai altiniai Tarptautins mogaus teisi chartijos dokumentai: 1948 m. Visuotin mogaus teisi deklaracija, 1966 m. Tarptautinis pilietini ir politini teisi paktas bei 1966 m. Tarptautinis ekonomini, socialini ir kultrini teisi paktas); 4) tarptautini sutari teis (pagrindinis altinis - 1969 m. Vienos konvencija dl tarptautini sutari teiss); 5) tarptautins teisins atsakomybs institutas (pagrindinis altinis -2001 m. JT Tarptautins teiss komisijos Valstybi atsakomybs u tarptautins teiss paeidimus straipsni projektas). Specialij tarptautins teiss dal sudaro tos normos, kurios yra taikomos tik tam tikrose tarptautini santyki srityse. Specialiajai daliai priklauso ios tarptautins teiss akos: 1) diplomatin ir konsulin teis (pagrindiniai altiniai -1961 m. Vienos konvencija dl diplomatini santyki bei 1963 m. Vienos konvencija dl konsulini santyki); 2) tarptautini organizacij (institucij) teis (pagrindiniai altiniai - 1946 m. Konvencija dl Jungtini Taut privilegij ir imunitet, 1975 m. Vienos konvencija dl valstybi atstovavimo j santykiuose su universalaus pobdio tarptautinmis organizacijomis); 3) tarptautin humanitarin teis (pagrindiniai altiniai - 1949 m. enevos konvencijos dl karo auk apsaugos ir j 1977 m. papildomi protokolai); 4) tarptautin baudiamoji teis (pagrindinis altinis -1998 m. Tarptautinio Baudiamojo Teismo Romos Statutas); 5) tarptautin ekonomin teis (pagrindiniai altiniai - 1947 m. Generalinis susitarimas dl tarif ir prekybos (GATT) ir j pltojantys kiti Pasaulins prekybos organizacijos susitarimai); 6) tarptautin jr teis (pagrindinis altinis - 1982 m. JT Jr teiss konvencija); 7) tarptautin oro teis (pagrindinis altinis - 1944 m. ikagos konvencija dl tarptautins civilins aviacijos); 8) tarptautin kosmoso teis, tarptautin ekologin teis ir kt.

1.6. JUS COGENS NORMOS

Nors tarptautins teiss normos neturi tokios hierarchijos kaip nacionalins teiss normos, vis dlto iuolaikin tarptautin teis turi ypating norm kategorij, vadinam jus cogens. i norm turinys pirm kart buvo suformuluotas 1969 m. Vienos konvencijos dl tarptautini sutari teiss 53 straipsnyje: jus cogens norma tai bendrosios tarptautins teiss imperatyvioji norma, kuri visa tarptautin valstybi bendrija pripasta kaip norm, nuo kurios neleidiama nukrypti, ir kuri gali bti pakeista tik paskesne tokio pat pobdio norma. Doktrinoje nurodytos tokios;* cogens normos: jgos nenaudojimo principas (agresijos draudimas); laisvo taut apsisprendimo teis (kolonializmo ar kitokio usienio viepatavimo draudimas); pagrindins mogaus teiss ir laisvs (genocido, kankinim, rasins ir kitokios diskriminacijos, piratavimo, vergovs ir prekybos monmis draudimas); humanitarins teiss principai (karo nusikaltim ir nusikaltim monijai draudimas). Kadangi jus cogens normos saugo fundamentalisias tarptautins bendrijos vertybes, jos gali bti lyginamos su nacionalins teiss konstituciniais principais. 558

Tarptautin teis

Jus cogens norm paeidimai laikomi sunkiausiais tarptautins teiss paeidimais, ir esant tokiems paeidimams visa tarptautin bendrija laikoma nukentjusia ir gali imtis veiksm teistumui atkurti. Sutartys, prietaraujanios jus cogens normoms, yra niekins. Draudiamos ir atsakomosios priemons, kuriomis bt nesilaikoma sipareigojim pagal ias normas.

1.7. PAGRINDINIAI TARPTAUTINS TEISS PRINCIPAI

Pagrindinius tarptautins teiss principus dert skirti nuo bendrj teiss princip, kaip tarptautins teiss altinio. Pastarieji yra bendri visoms teisms sistemoms, o pagrindiniai tarptautins teiss principai yra bdingi tik tarptautinei teisei - jie yra specifins pamatins tarptautins teiss normos. Pagrindiniai iuolaikins tarptautins teiss principai ivesti i Jungtini Taut tiksl ir princip, tvirtint Jungtini Taut Chartijos 1 ir 2 straipsniuose. Jie ipltoti 1970 m. JT Generalins Asambljos deklaracijoje dl tarptautins teiss princip, susijusi su draugikais valstybi santykiais ir j bendradarbiavimu pagal Jungtini Taut Chartij (danai i Deklaracija vadinama Tarptautins teiss princip, arba Draugik santyki, deklaracija), taip pat kai kuriuose regioniniuose dokumentuose (1975 m. Saugumo ir bendradarbiavimo Europoje pasitarimo (ESBK) Helsinkio Baigiamajame akte). Toliau aptariami pagrindiniai tarptautins teiss principai. Jgos nenaudojimo principas. is principas draudia tarptautiniuose santykiuose naudoti jg ar grasinti jga kurios nors valstybs teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar bet kuriuo kitu bdu, nesuderinamu su JT tikslais. Pagal Jungtini Taut Chartij ginkluota jga teistai gali bti panaudota savigynos nuo ginkluoto upuolimo atveju arba sankcionavus JT Saugumo Tarybai grsms taikai, taikos paeidimo ar agresijos atveju. Iimtiniais humanitarins intervencijos atvejais ginkluotos jgos panaudojimas gali bti pateisinamas btinybe gyvendinti Jungtini Taut tikslus (tarptautiniam saugumui palaikyti ir mogaus teisms ginti). Tai gali bti padaryta net nesankcionavus Saugumo Tarybai, kai pastaroji nepajgi imtis btin taikai ir saugumui palaikyti veiksm (tokia, pvz., buvo 1999 m. NATO humanitarin intervencija Kosov). Taikaus tarptautini gin sprendimo principas. Pagal j visi tarptautiniai ginai turi bti sprendiami tik taikiomis priemonmis (derybomis, teikiant gersias paslaugas ar tarpininkaujant, tyrimu ar sutaikymu, nagrinjant gin arbitrae ar teisme arba tarptautinse organizacijose). Taut lygiateisikumo ir apsisprendimo principas. Pagal j visos tautos turi teis laisvai, be kiimosi i iors, nustatyti savo politin (valstybin) status, taip pat pasirinkti ekonomins, socialins ir kultrins raidos keli. Nesikiimo valstybi vidaus reikalus principas draudia kitis kitos valstybs reikalus, kurie nra reguliuojami tarptautins teiss norm ir priklauso iimtinei tos valstybs kompetencijai. Valstybi suverenios lygybs principas. Pagal j visos valstybs yra lygiateiss tarptautins bendrijos nars ir naudojasi visiko suvereniteto teismis. Valstybi bendradarbiavimo principas pareigoja valstybes bendradarbiauti siekiant Jungtini Taut tiksl. 559

TARPTAUTINE IR EUROPOS SJUNGOS TEISE

Siningo tarptautini sipareigojim vykdymo principas pareigoja laikytis ir siningai vykdyti sipareigojimus, kylanius i tarptautini sutari ir paprotini tarptautins teiss norm. Pagarbos mogaus teisms ir pagrindinms laisvms principas pareigoja gerbti ir be jokios diskriminacijos visiems utikrinti prigimtines mogaus teises ir pagrindines laisves. Valstybi teritorinio vientisumo principas yra ivestas i valstybi suverenios lygybs principo ir pareigoja gerbti bei nesiksinti valstybi teritorijos vientisum. Sien nelieiamumo principas yra ivestas i valstybi teritorinio vientisumo principo ir draudia ksintis valstybi sienas, nustatytas pagal tarptautins teiss normas (nelieiamos yra tik teistos sienos). Suprantama, valstybi sienos gali bti keiiamos pagal laisva tam tikr valstybi valia sudaromas tarptautines sutartis.

2. EUROPOS SJUNGOS TEIS

Dabartin Europos Sjunga (toliau - ES) yra labai sudtinga valstybi vienijimosi vairiose bendradarbiavimo srityse forma. Jos kompetencijai priklauso bendra prekybos politika, vidaus rinka, kurioje tarp valstybi nari panaikinamos klitys laisvam preki, asmen, paslaug ir kapitalo judjimui, priemons, susijusios su asmen atvykimu ir judjimu, bendra politika transporto srityje ir 1.1. Ilg laik ES pagrind sudar trys virnacionalins tarptautins organizacijos Europos Bendrijos. J steigiamosios sutartys (1951 m. Paryiaus sutartis, netekusi galios 2002 m. liepos 23 d., kuria kurta Europos anglies ir plieno bendrija (EAPB); dvi 1957 m. Romos sutartys, kuriomis kurtos Europos ekonomin bendrija (EEB) bei Europos atomins energijos bendrija (EAEB)) ir j pagrindu Bendrij institucij ileisti teiss aktai, skirtingai nuo klasikini tarptautini organizacij akt, sudaro viening teiss sistem. Pagrindin i mint bendrij yra Europos ekonomin bendrija (EEB). 1992 m. Maastrichte i sutarties pavadinimo buvo ibrauktas odis ekonomin" (atitinkamai EEB tapo EB) - is nedidelis pakeitimas jau rod EB ketinimus i ekonomins bendrijos laipsnikai virsti politine sjunga. 1992 m. Maastrichto sutartis, kuria steigta ES, nepanaikino atskiro trij bendrij gyvavimo, nes formaliai jos niekada nebuvo sujungtos. domu tai, kad trys Bendrijos tebegyvuoja kaip tarptautins teiss subjektai, tuo tarpu ES tarptautinis teisinis subjektikumas nra pripaintas iki iol. Tiesa, reikt atkreipti dmes tai, kad 2003 m. birelio 13 d. ir liepos 10 d. Europos Konvento bendru sutarimu priimto Sutarties dl Europos Konstitucijos projekto, kuris buvo pateiktas Europos Tarybos Pirmininkui Romoje 2003 m. liepos 18 d. (2003/C 169/01), 6 straipsnio nuostatos numato Europos Sjungai juridinio asmens status. Europos integracijos procesas prasidjo jau steigus Europos Bendrijas, taiau Maastrichto sutartimi prasidjo io proceso naujas etapas. Tai rodo ne tik joje deklaruojamas Europos Sjungos" krimas. ES sutartyje numatytos naujos bendradarbiavimo formos ES operatyvini klausim srityje, t. y. Bendrosios usienio ir saugumo politikos (BUSP) ir Bendradarbiavimo teisingumo bei vidaus reikal politikos (BTVP) srityje. 1997 m. spalio 2 d. Amsterdamo sutartimi, sigaliojusia 1999 m. gegus 1 d., daug buvusi BTVP klausim (migracijos, viz, pabgli 560

Europos Sjungos teis

politikos klausimai) buvo perduoti EB kompetencijai. Taip buvo susiaurintas treiasis ES ramstis. Jam palikti tik policijos ir teisinio bendradarbiavimo baudiamosiose bylose (PTB) klausimai. Kartais is bendradarbiavimas gali bti vadinamas policijos ir teism bendradarbiavimu baudiamosiose bylose, odius judicial cooperation veriant lietuvi kalb kaip teism bendradarbiavim (bet kartais pagal prasm odis judicial gali nurodyti ne tik teism, bet ir teis). Taiau atsivelgiant ES sutarties tekst vokiei kalba ir jos turin, iuo atveju geriau tikt teisinio bendradarbiavimo svoka, nes jis apima ne tik teism, bet ir kit kompetenting teissaugos institucij bei ministerij bendradarbiavim, taip pat baudiamj statym derinim. Btina pabrti, kad ES nra vienuma, apimanti Europos Bendrijas. ES valdymo institucija - Europos Taryba - nustato tam tikrus bendruosius politinius tikslus ir Europos Bendrijoms (ES sutarties 4 (buv. D) str.), taiau paios Europos Bendrijos dl to negali pasikeisti (ES sutarties 47 str.). ES bdinga tai, kad valstybs nars turi jai perduoti savo aukiausiajai valdiai priklausanios kompetencijos dal. Taigi svarbiausias ES bruoas, palyginti su kitomis tarptautinmis organizacijomis, yra tas, kad jos nariai, siekdami sukurti bendrais ryiais susiet organizacin bei politin sjung, paaukoja dal savo suvereni teisi. Dl ios aukos ES gyja nepriklausomus nuo valstybi nari galiojimus, kuriais remiantis gali priimti teiss aktus, turinius valstybs statym gali ir prioritet prie ES valstybi nari priimamus statymus. Kad Europos Bendrijos yra virnacionalins organizacijos, rodo tokie poymiai: 1) Europos Bendrij teiss savarankikumas ir virenyb (taiau jos gyvendinimas priklauso nuo valstybi nari konstitucini norm); 2) Europos Bendrij teiss tiesioginis veikimas (tam tikriems Bendrij teiss aktams nereikia nacionalini patvirtinimo akt); 3) Europos Bendrij finansinis savarankikumas. Europos Bendrijos neturi galiojim kompetencijos, t. y. kompetencijos, kurios reikia galiojimams sukurti. Tiesa, EB sutarties 308 straipsnio nuostatose numatyta, kad, jei pasirodyt, jog veikiant bendrai rinkai kokiam nors i Bendrijos tiksl pasiekti reikia, kad Bendrija imtsi veiksm, kuriems ioje Sutartyje nenumatyti reikalingi galiojimai, Taryba vieningu sprendimu gali imtis reikiam priemoni. Be to, 94 ir 95 straipsniuose Bendrijoms suteikta didel erdv savo galiojimams vykdyti, taiau galiojim kompetencija atitenka valstybms narms. Ribot galiojim principas, lemiantis Bendrij galiojimus, pirm kart aikiai tvirtintas ES sutarties 5 straipsnyje ir EB sutarties 5 straipsnio 1 dalyje. ES sutarties 6 straipsnio 4 dalies nuostata rodo, jog ES imasi tam tikr priemoni, reikaling jos tikslams pasiekti bei politikai gyvendinti. Taiau i esms i nuostata interpretuojama kaip nesuteikianti galiojim, t. y. galiojimus kurianiosios, kompetencijos. Pavadinimai Europos Sjungos teis" ir Europos Bendrij teis" pastaruoju metu vartojami sinonimikai. Mes toliau tekste vartosime Europos Bendrij teiss" termin.

2.1. EUROPOS BENDRIJ TEISS VIRENYB

Europos Bendrij teiss virenyb nacionalins teiss atvilgiu buvo pripainta ir pagrsta 1964 m. liepos 15 d. Europos Bendrij Teisingumo Teismo (ETT) priimtame garsiame bylos 6/64 Costa prie ENEL sprendime. Jame ETT taip iaikino Europos Bendrij ir j teiss sistemos prigimt: valstybs nars, nors tik tam tikro561

TARPTAUTINE IR EUROPOS SJUNGOS TEISE

se srityse, bet vis dlto suvaro savo suverenias teises, sukurdamos teisin vienet, pareigojant susijusius subjektus ir pat save. Bylos Costa prie ENEL sprendime ETT tvirtino Europos Bendrij pirmins teiss virenyb vliau priimt nacionalins teiss norm atvilgiu. Vliau, 1970 m. gruodio 17 d. sprendime, priimtame nagrinjant Tarptautins prekybos bendrovs (vok. Internationale Handelsgesellschaff) byl 11/70, Teismas iplt Europos Bendrij teiss virenybs principo taikym ir Bendrij antrinei teisei. Simmental II bylos 106/77 sprendime, priimtame 1978 m. kovo 9 d., ETT taip suformulavo Europos Bendrij teiss virenybs princip: Valstybje narje paskirtas teisjas savo kompetencijos ribose yra galiotas taikyti Europos Bendrij teiss nuostatas j neribodamas, taip pat ginti atskiram asmeniui suteiktas teises. Tuo tarpu prietaraujanios Europos Bendrij teisei nacionalins teiss normos netaikomos, neatsivelgiant tai, kada jos buvo priimtos, - po atitinkamo Europos Bendrij teiss akto primimo ar iki jo". I io ETT sprendimo, be kita ko, aiku, kad Europos Bendrij teiss virenyb yra teiss taikymo, o ne jos galiojimo apskritai principas. Tais atvejais, kai tiesiogiai taikomose Europos Bendrij teiss nuostatose tvirtintos i esms kitos teiss ar pareigos negu atitinkamos nacionalins teiss normose, tai pastarosios normos netaikomos, o nacionalins staigos ir teismai pareigojami taikyti tik Europos Bendrij teiss nuostatas. Remdamasis Europos Bendrij teiss virenybs principu, ETT utikrina viening Bendrij teiss taikym ir beslygin veikim jos taikymo srityje.

2.2. EUROPOS BENDRIJ TEISS TIESIOGINIS GALIOJIMAS IR TAIKYMAS

Skirtingai nuo tarptautini sutari teiss ir prast tarptautini sutari, Europos Bendrij pirmin teis ir jos normomis pagrsti reglamentai yra privalomi ne tik Bendrij steigiamj sutari alims - valstybms narms, bet taip pat gali sukurti teises ir pareigas tretiesiems asmenims, t. y. valstybse narse esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims. is visai Europos Bendrij pirminei teisei ir jos pagrindu priimtiems reglamentams bdingas galiojimas vadinamas tiesioginiu galiojimu (vok. unmittelbare Geltung, angl. direct applicability). Tam, kad pirmins Europos Bendrij teiss aktai bei reglamentai galiot ir pasidaryt privalomi valstybse narse, nereikia nacionalini vyriausybi ar parlament speciali veiksm. Pakanka tik kad valstyb stot Europos Bendrijas ir dalyvaut priimant Bendrij teiss aktus, kad pirmin teis ir reglamentai tapt sudtine valstybs vidaus teiss sistemos dalimi. Tokia taisykl taip pat galioja ir Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos (EZTK) normoms. Visos kitos tarptautins sutartys (pvz., GATT ar TDO konvencijos) valstybse narse negali tiesiogiai sukurti teisi ir pareig fiziniams bei juridiniams asmenims. i sutari pagrindu teiss ir pareigos fiziniams bei juridiniams asmenims gali bti sukurtos tik netiesiogiai, t. y. primus nacionalin transformacijos ar taikymo akt. Europos Bendrij teisei bdingas tiesioginis taikymas (vok. unmittelbare Anwendbarkeit, angl. direct effect) reikia, kad valstybse narse esani fizini ir juridini asmen teiss bei pareigos gali bti grindiamos ne tik nacionalins teiss normomis. 562

Europos Sjungos teis Tiesiogiai taikytina Europos Bendrij teiss norma turi bti: 1) pakankamai aikiai, isamiai ir beslygikai suformuluota; 2) pagrindianti valstybi nari ar valstybse narse esani fizini ir juridini asmen veikimo ar neveikimo pareig; 3) tokio pobdio, kad nacionalins staigos ir teismai galt i teiss norm taikyti nesiimdami papildom valstybini priemoni.

2.3. EUROPOS BENDRIJ TEISS VIENINGO VEIKIMO UTIKRINIMAS BEI TAIKYMAS VALSTYBSE NARSE
Teiss sistema tik tada gali bti vardyta kaip Europos Bendrij teiss sistema, jei Europos Bendrij teiss taikymas visose valstybse narse yra vieningas ir visikai nepriklauso nuo skirting slyg. Europos Bendrij steigiamosiose sutartyse, beje, apie tai neusimenama. Todl ETT tvirtino Europos Bendrij teiss virenyb nacionalins teiss atvilgiu. O utikrina j ne ETT, o nacionaliniai teismai, kurie atsakingi u Europos Bendrij teiss laikymsi savo valstybse. Vis labiau pripastama, kad praktikai neutikrinus vieningo Europos Bendrij teiss gyvendinimo visoje Europos Bendrij teritorijoje, vidaus rinkos krimas bt neveiksmingas arba galt ikraipyti konkurencij. Europos Komisija skiria ypating dmes vieningai Europos Bendrij teiss taikymo praktikai utikrinti, todl 1992 m. vasario 7 d. Maastrichto konferencijos iaikinime valstybs nars buvo paragintos laikytis ETT suformuluot bei itobulint veiksmingumo (vok. Effizienzgebot) ir diskriminacijos draudimo (vok. Diskrimienierungsverbot) princip, o Europos Komisija paraginta kontroliuoti, kad i princip bt laikomasi.

2.4. EUROPOS BENDRIJ TEISS SISTEMA

Europos Bendrij teis susideda i vadinamosios pirmins ir antrins, arba ivestins, Europos Bendrij teiss. Pirmin Europos Bendrij teis sudaro Europos Bendrij (EB (EEB), EAEB) steigiamosios sutartys, skaitant j priedus bei protokolus, taip pat vlesnius i sutari papildymus bei pakeitimus. Svarbiausieji papildymai ir pakeitimai ufiksuoti 1965 m. Susiliejimo sutartyje, valstybi prisijungimo prie Europos Bendrij steigiamj sutari sutartyse (1972, 1979, 1985, 1994 m. sutartyse), 1986 m. Vieningame Europos Akte (VEA) (sigaliojusiame 1987 m. liepos 1 d.), 1992 m. Maastrichto sutartyje (sigaliojusioje 1993 m. lapkriio 1 d.), 1997 m. Amsterdamo sutartyje (sigaliojusioje 1999 m. gegus 1 d.), 2001 m. vasario 26 d. Nicos sutartyje (sigaliojusioje 2003 m. vasario 1 d.). Mintina ir 2003 m. balandio 16 d. Atnuose pasirayta ekijos, Estijos, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Vengrijos, Maltos, Lenkijos, Slovnijos ir Slovakijos stojimo Europos Sjung sutartis, kuri sigaliojo 2004 m. gegus 1 d. Maastrichto sutartyje ne tik buvo pakeistos trij Europos Bendrij sutari bendrosios nuostatos (pvz., O ir N straipsniai (pagal Nicos sutarties redakcij atitinkamai 49 ir 48 straipsniai) bei nuostatos dl stojimo ir Sutarties pakeitimo, bet taip pat ja buvo steigta Europos Sjunga, jungianti ias tris bendrijas su BUSP kaip tarpvyriausybins politikos iraika bei BTVP (pagal Amsterdamo sutart BTVP

563

TARPTAUTINE IR EUROPOS SJUNGOS TEISE

modifikuotas policijos ir teisin bendradarbiavim baudiamosiose bylose (PTB)) kaip tam tikra bendradarbiavimo forma (ES sutarties 1 (buv. A) straipsnio 3 dalies pirmasis sakinys). Europos Bendrij pirmin teis atsiranda steigiamj sutari tarp valstybi nari pagrindu, sudaryt remiantis tarptautine teise. Taip pat svarbios yra ir Europos Bendrij sutartys su treiosiomis valstybmis. Europos Bendrij institucij teis, kuriama remiantis steigiamosiomis sutartimis, yra suprantama kaip antrin Bendrij teis. Kadangi Europos Bendrij institucij kompetencija priimti teiss aktus kyla i steigimo sutari, t. y. pirmins teiss, tai ie teiss aktai vadinami antrine, arba ivestine, Europos Bendrij teise. EB sutarties 249 straipsnyje antriniais teiss altiniais vardyti reglamentai, direktyvos, sprendimai, rekomendacijos bei nuomons. Antrins teiss altiniams praktikoje priskiriamos ir Europos Bendrij priimtos bendrosios programos, procedrins taisykls bei statutai, kuriuos priima Europos Bendrij institucijos savo veiklai reglamentuoti, taip pat tarp Europos Bendrij institucij sudaromi vidaus susitarimai. Deklaracijos irgi priskiriamos Europos Bendrij antrinei teisei (tokia yra, pvz., Tarybos, Komisijos ir Europos Parlamento 1977 m. balandio 5 d. Bendroji deklaracija dl pagrindini teisi), taiau j reguliavimo sfera paprastai perengia institucij tarpusavio santyki ribas. Antrins teiss altiniams nepriskiriami veiksmai, kuriuos vykdo Europos Bendrij institucijos ES operatyviose srityse (BUSP ir PTB (buv. BTVP)). PAREIGA PAGRSTI TEISS AKT PAGAL EB SUTARTIES 253 STRAIPSN Visi Europos Bendrij institucij priimami teiss aktai turi bti pagrsti pagal EB sutarties 253 straipsn, t. y. btina nurodyti j primimo prieastis ir paminti visus pasilymus bei nuomones, kurias reikjo gauti iki teiss akto primimo. is teiss akt pagrindimas reikalingas teikiant informacij teiss akt adresatams, taip pat ETT vykdomai teistumo kontrolei ir jo teikiamiems iaikinimams bei teiss aktus priimani institucij savikontrolei. Jeigu privalomojo pobdio teiss aktas nra iki galo pagrstas arba jo turinys neatitinka pareikt rekomendacij ir nuomoni, pagal EB sutarties 230 straipsn jis gali bti pripaintas niekiniu dl esmini io teiss akto primimo procedros reikalavim paeidim. ANTRINS TEISS AKT RYS Pagal EB sutarties 254 straipsn adresuoti visoms valstybms narms reglamentai ir direktyvos, taip pat pagal EB sutarties 251 straipsn priimti reglamentai, direktyvos ir sprendimai yra skelbiami Europos Sjungos oficialaus biuletenio L dalyje. Direktyvos, adresuotos pavienms valstybms narms, neprivalomos nuomons ir rekomendacijos, konkreiam atvejui skirti sprendimai oficialiame biuletenyje nra skelbiami. Europos Bendrij antrins teiss aktai paprastai sigalioja dvideimtj dien nuo j paskelbimo Europos Sjungos oficialiame biuletenyje, jeigu priimto teiss akto paskutiniajame straipsnyje nra nustatyta kita jo sigaliojimo data. Reglamentai. EAPB sutartyje reglamentais vadinami (bendrieji) sprendimai (EAPB sutarties 14 str. 2 d. ir 15 str. 1 d.). Pagal EB sutarties 249 straipsnio 2 dal 564

Europos Sjungos teis

reglamentai yra: bendrojo galiojimo, privalomi visos apimties ir tiesiogiai galiojantys kiekvienoje valstybje narje teiss aktai. Visos valstybi nari institucijos yra pareigotos laikytis reglament ir taikyti juos. Reglamentai taip pat gali tiesiogiai pareigoti valstybi nari fizinius ir juridinius asmenis arba suteikti jiems tam tikras teises. Tiesioginis galiojimas pirmiausia reikia, kad reglamentai galioja ne vien valstybi nari atvilgiu (kaip, pvz., tarptautins sutartys), bet ir valstybse narse esantiems asmenims. Reglamento veikimas yra savaiminis, t. y. reglamentui gyvendinti nereikia, kad valstybi nari parlamentai ar vyriausybs priimt atskir teiss akt (pvz., reglamento gyvendinimo statym ar nutarim dl reglamento taikymo). Nebtina ir net neleidiama valstybms narms reglament nuostatas perkelti nacionalin teis. Antai Italijos praktika paodiui atkartoti reglamentus nacionaliniuose statymuose buvo kategorikai udrausta ETT 1973 m. lapkriio 10 d. sprendimu 34/ 73 Variola byloje. Direktyvos. Pagal EAPB sutart direktyvos vadinamos rekomendacijomis (EAPB sutarties 14 str. 3 d. ir 15 str. 1 bei 2 d.). Pagal EB sutarties 249 straipsn direktyvose nustatyti tikslai yra privalomi kiekvienai valstybei narei, kuriai jie keliami. Taiau valstybms narms paliekama galimyb pasirinkti form ir metodus iems tikslams pasiekti", tai reikia, kad j reikalas, kaip bus vykdyta pareiga suderinti nacionalinius statymus su direktyv nuostatomis. Direktyvos adresuojamos valstybms narms, t. y. j aukiausiosioms institucijoms - parlamentams ir vyriausybms, o ne kitoms valstybs institucijoms, teismams ar pilieiams. Savo prigimtimi direktyvos yra teiss harmonizavimo instrumentai. Jose Europos Bendrijos nustato tam tikrus tikslus ir leidia valstybms narms pasirinkti priemones, kuriomis bus pasiekti ie tikslai. Taip yra suderinama teis, bet kartu isaugojamas nacionalinis suverenitetas ir atsivelgiama vairius skirtumus tarp valstybi nari. Vienas i aktualiausi klausim, susijusi su direktyv gyvendinimu, yra tiesioginis j veikimas. Taigi buvo ikeltas klausimas, ar gali atskiri asmenys tiesiogiai remtis direktyva savo reikalavimams pagrsti, jei joje formuluojamos i asmen teiss, o valstyb nar per nustatyt termin nra perklusi atitinkam direktyvos nuostat nacionalins teiss sistem. Kadangi tokio tiesioginio direktyvos veikimo EB sutarties 249 straipsnio 3 dalyje aikiai nenumatyta, i problem sprend ETT. Apskritai direktyvos yra adresuojamos valstybms narms, todl ir j tiesioginis veikimas (vok. unmittelbare Wirkung) manomas pirmiausia valstybi nari statym leidybos valdios atvilgiu. Tuo tarpu teiss ir pareigos Europos Bendrij valstybi nari pilieiams, nacionalinms staigoms bei teismams yra sukuriamos tik direktyvas gyvendinaniuose nacionalins teiss aktuose. Vis dlto, kaip rodo ETT praktika, galimi iimtiniai atvejai, kai direktyv nuostatos tiesiogiai veikia ir Europos Bendrij valstybi nari piliei, staig bei teism atvilgiu. Tiesioginis direktyv veikimas valstybi nari staig ir teism atvilgiu galimas esant ioms slygoms: 1) kai direktyva yra pakankamai aiki, apibrta ir beslygin; 2) kai valstyb nar laiku negyvendino ar nepakankamai gyvendino direktyvos nuostatas (i slyga suformuluota pagal 1991 m. ETT sprendim byloje C 87-89/90 Verholen ir pagal 1995 m. sprendim byloje C-431/92 Grokrotzenburg). is vadinamasis objektyvusis direktyv veikimas nepriklauso nuo to, ar konkreiu atveju asmuo turi teis remtis direktyvos nuostatomis. 565

TARPTAUTIN IR EUROPOS SJUNGOS TEIS

Europos Bendrij valstybi nari pilieiai gali tiesiogiai remtis atskiromis direktyv nuostatomis santykiuose su valstybmis narmis (nepriklausomai nuo to, ar valstyb konkreiu atveju yra vieosios ar privatins teiss subjektas), j staigomis ir teismais, jeigu: 1) direktyvos nuostata yra pakankamai aiki, t. y. joje nedviprasmikai tvirtinta valstybs nars pareiga; 2) direktyvos nuostata yra pakankamai apibrta; 3) direktyvos nuostata yra beslygin, t. y. jai gyvendinti nekeliama jokia speciali slyga ir nereikia Europos Bendrij ar valstybi nari papildom priemoni; 4) direktyvos nuostatomis siekiama suteikti teises atskiram asmeniui; 5) valstyb nar laiku neperkl direktyvos nuostat nacionalin teis ar nepakankamai j gyvendino (pagal 1982 m. ETT sprendim byloje 8/81 Becker ir pagal 1984 m. sprendim byloje 70/83 Kloppenburg). Sprendimai. Pagal EB sutarties 249 straipsnio 4 dal sprendimai yra teiss aktai, privalomi visos apimties tiems, kuriems jie yra taikomi. Skirtingai nuo reglament ir direktyv, sprendimai nra abstrakios taisykls, taikomos daugeliu atvej. Tai konkreios nuostatos, skirtos atskiriems asmenims. Jurisprudencija. Pagal EB sutarties 234 straipsn ETT galiotas aikinti Europos Bendrij pirmin ir antrin teis, o ie aikinimai yra pripastami kaip galutiniai ir privalomi. ETT praktika btina Europos Bendrij teiss nuostatoms teisingai suvokti. I EB sutarties preambuls pirmojo sakinio ir ES sutarties 1 (buv. A) straipsnio 2 dalies nuostat aiku, kad Europos Bendrijos yra labai dinamikos. Atsivelgdamas tai, ETT jau seniai Europos Bendrij teis aikina gana geranorikai integracijos proces atvilgiu. Tiesa, kartais ETT yra kritikuojamas dl tokio palankaus Europos integracijos procesui Bendrij teiss aikinimo, taiau reikia neumirti, kad btent ETT paspartino kai kuriuos svarbiausius Europos Bendrij teiss raidos pokyius.

2.5. PAGRINDINS TEISS

ES (Maastrichto) sutarties 6 straipsnio 2 dalyje tvirtinta svarbi nuostata, kad Sjunga gerbia pagrindines teises, kurias garantuoja 1950 m. lapkriio 4 d. pasirayta Romoje Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija, ir teises, kylanias i valstybi nari bendr konstitucini tradicij, kaip bendrus Bendrijos teiss principus". Amsterdamo sutartyje buvo patikslintos ES sutarties 6 straipsnio nuostatos, t. y. tvirtinti ES sipareigojimai laikytis laisvs, demokratijos, pagarbos mogaus teisms ir pagrindinms laisvms bei teisins valstybs princip. Be to, Amsterdamo sutarties Protokolo dl subsidiarumo ir proporcingumo princip taikymo nuostatos pareigoja valstybes - ES nares visikai utikrinti acquis communautaire (ES teisynas). Amsterdamo sutartyje ES sutartis buvo papildyta 7 straipsniu, kuriame pateikta sankcij valstybms narms u sunkius ir nuolatinius mint princip paeidimus sistema ir j taikymo mechanizmas. Konstatuoti paeidim, gavusi Europos Parlamento sutikim, gali tik Taryba, kuri aukiami valstybi ar vyriausybi vadovai (toks sprendimas turi bti priimtas vienbalsiai). Nustaiusi tok paeidim, Taryba pagal ES sutarties 7 straipsnio 3 dal gali kvalifikuota bals dauguma sustabdyti tam tikras valstybs nars, paeidusios ES sutarties 6 straipsnyje tvirtintus principus, sutartines (tvirtintas ES sutartyje) teises, skaitant ir balsavimo teis Taryboje. 566

Europos Sjungos teis

Europos Sjungos pagrindini teisi chartijoje, priimtoje Nicoje 2000 m. gruodio 7 d., tvirtintas platus teisi katalogas. iuo dokumentu buvo dar kart patvirtintos teiss, kurios pirmiausia kyla i konstitucini tradicij ir bendr tarptautini valstybi nari sipareigojim, Europos Sjungos sutarties, Europos Bendrijos sutari, Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos, Bendrijos ir Europos Tarybos priimt Socialini chartij ir Europos Bendrij Teisingumo Teismo ir Europos mogaus teisi teismo precedent teiss. Nicos chartijoje tvirtintos tokios teiss: teis gyvyb, teis laisv ir saugum, teis saviraikos laisv, akademin laisv, teis moksl, teis dirbti, naudotis steigimosi laisve ir teikti paslaugas, vaik teis apsaug ir glob, teis gynyb ir 1.1. iuo metu Chartijos statusas nra galutinai apibrtas, jos nuostatos nra trauktos ES sutart ar Europos Bendrij steigiamsias sutartis. Taiau i Chartija traukta Sutarties dl Europos Konstitucijos projekt kaip sudtin Konstitucijos dalis.

2.6. BENDRIEJI EUROPOS BENDRIJ TEISS PRINCIPAI

EB sutarties 288 straipsnio 2 dalyje numatyta Europos Bendrij pareiga nesutartins atsakomybs atveju atlyginti al pagal bendruosius principus, bdingus valstybi nari teisei. i nuostata rodo, kad buvo atsisakyta Europos Bendrij teiss normomis detaliai reglamentuoti steigiamosiomis sutartimis nesureguliuotus Bendrij atsakomybs klausimus ir nutarta pasikliauti bendraisiais valstybi nari nacionalins teiss principais. Bendruosius Europos Bendrij teiss principus kartais galima taikyti ir EB sutarties nuostatose aikiai nenumatytais atvejais. Irykjus Europos Bendrij teiss spragoms, ETT taiko principus, pagrstus nacionalins teiss sistem lyginamja analize. Tai daroma iais atvejais: 1) ginant asmen pagrindines teises ir laisves, kai jas paeidia Europos Bendrij institucijos; 2) pltojant Europos Bendrij administracins procedros minimal standart. Toliau aptariami svarbiausi bendrieji Europos Bendrij principai. PROPORCINGUMO PRINCIPAS Proporcingumo principas yra vienas i Europos Bendrij teiss bendrj princip, pagal kur valstybi nari ir Europos Bendrij teiss aktai, vykdomieji aktai bei teism sprendimai turi atitikti siekiamus tikslus, be to, yra btini iems tikslams pasiekti. Kai galimos kelios tam paiam tikslui pasiekti tinkamos priemons, i j turi bti pasirenkamos paios lengviausios. Be to, jeigu ios priemons tam tikru bdu apriboja veikl, apribojimai turi bti proporcingi siekiamiems tikslams. Taigi priemons tam tikram tikslui pasiekti turi bti tinkamos, btinos ir proporcingos. Visi ie kriterijai iaikinti ETT praktikoje (pvz., bylos 265/87 Schrder sprendime). J neatitinkanti Europos Bendrij ar valstybi nari veikla laikoma savavalika ir yra draudiama. TEIST LKESI PRINCIPAS Teist lkesi principas taip pat yra vienas i Europos Bendrij teiss bendrj princip. Pagal j Europos Bendrijos ir j institucijos negali pakeisti atskiro asmens 567

TARPTAUTINE IR EUROPOS SJUNGOS TEISE

teisins padties, jei jo interesai turjo ar galjo bti ginami, t. y. asmeniui turi bti garantuojamas teisinis tikrumas. Taip princip ETT interpretavo 1973 m. bylos 1/ 73 Westzucker sprendime. Teist lkesi gynimo apimtis visada nustatoma pagal aplinkybes, t. y. pagal tvirtinanios gintin asmens teisin padt Europos Bendrij ar nacionalins teiss nuostatos prasm ir tikslus. ATGALINIO VEIKIMO DRAUDIMAS Atgalinio veikimo draudimas - tai dar vienas bendrasis Europos Bendrij teiss principas. J taip pat galima traktuoti kaip kit Europos Bendrij bendrj teiss princip (t. y. teist lkesi ir teisinio tikrumo princip) element. Vadovaudamiesi atgalinio veikimo draudimo principu, Europos Bendrij valstybi nari pilieiai gali tiktis, kad esamos j teisins padties vliau nepablogins Europos Bendrij aktai ir priemons. Skiriamas tikrasis ir netikrasis atgalinis teiss akto veikimas. Tikrasis (retroaktyvus) atgalinis veikimas reikia vlesn jau sureguliuot klausim teisin reguliavim. Pagal teisinio tikrumo princip Europos Bendrij institucijos negali vliau keisti jau sureguliuot klausim teisinio reguliavimo bkls, jeigu is pakeitimas pablogint jo adresat teisin padt. Netikrasis (retrospektyvus) atgalinis veikimas yra tada, kai Europos Bendrij teiss aktas toliau pltoja ankstesniais teiss aktais pradt ir nebaigt tam tikr klausim teisin reguliavim. ETT jurisprudencija pripasta netikrj atgalin teiss akto veikim, jeigu jis nepaeidia teist lkesi principo pagrindini element. Taiau teist lkesi principo neturt bti paisoma, jeigu to reikalauja Europos Bendrij interesai. Iimtis yra Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 7 straipsniu pagrsta nuostata, pagal kuri baudiamj norm atgalinis veikimas yra draudiamas visada. Tai reikia, kad nacionalins staigos ir teismai, usiimantys baudiamuoju persekiojimu, negali grsti savo sprendim baudiamj teiss norm atgaliniu veikimu.

2.7. STRUKTRINIAI EUROPOS BENDRIJ TEISS PRINCIPAI

Struktriniai Europos Bendrij teiss principai tvirtina reikalavimus bendrai Europos Bendrij ir valstybi nari veiklai, paddami atskirti Bendrij ir valstybi nari kompetencij bei derinti j veiksmus siekiant bendr tiksl. ie principai, kaip ir bendrieji Europos Bendrij teiss principai, yra Bendrij pirmins teiss dalis ir turi toki pat teisin gali, t. y. pareigoja Europos Bendrij ir valstybi nari institucijas. Taiau skirtingai nuo bendrj princip, struktriniai Europos Bendrij teiss principai nra ivesti i valstybi nari teisini sistem, o suformuluoti expressis verbis Europos Bendrij pirmins teiss altiniuose (pvz., subsidiarumo principas tvirtintas EB sutarties 5 straipsnio 2 dalyje) ar pltojant ETT praktik. Toliau aptariami svarbiausi struktriniai Europos Bendrij principai.

568

Europos Sjungos teis

SUBSIDIARUMO PRINCIPAS is principas padeda atskirti Europos Bendrij ir valstybi nari kompetencij, atsakydamas klausim, ar tam tikr tiksl Europos Bendrijos gali pasiekti geriau nei valstybs nars. Pavyzdiui, siekiant sumainti kenksming mediag patekim Reino up dl panaudoto pramoninio vandens ar oro utertum dl pramonini emisij, kyla klausimas, kas - Europos Bendrijos ar valstybs nars pavieniui - i problem isprst efektyviau. Asocijuot Vidurio ir Ryt Europos valstybi pasirengimo integracijai Europos Sjungos vidaus rink Baltojoje knygoje Komisija ireik nuomon, kad Europos Bendrijos savo veikloje turi vadovautis subsidiarumo principu, t. y. priimti teiss aktus tik tada, jeigu nacionaliniu ar regioniniu (keli valstybi nari) lygiu tam tikras klausimas negali bti isprstas taip pat efektyviai ar dar efektyviau. Taigi pagal subsidiarumo princip tam tikras Europos Bendrij iimtinei kompetencijai nepriklausantis klausimas atiteks j kompetencijai, jeigu bus isiaikinta, kad Bendrij veikla, sprendiant klausim, bt efektyvesn nei valstybi nari. Europos Bendrij kompetencija (t. y. didesnis j veiklos efektyvumas) konstatuojama, jeigu: 1) pagal EB sutarties 5 straipsnio 2 dal nustatoma, kad valstybi nari lygiu priimtos priemons yra nepakankamos tam tikriems tikslams pasiekti. Kai sakoma valstybi nari lygiu", turimos omeny ne visos valstybs nars, o tik kelios ar ribotas j skaiius; 2) nustatoma, kad Europos Bendrijos gali pasiekti tam tikr tiksl geriau nei viena ar kelios valstybs nars. Taiau tai nereikia, kad btinai visos valstybs nars turi pritarti tam tikriems Europos Bendrij veiksmams. Pagal EB sutarties 5 straipsnio 2 dal pagrindinis kriterijus, pagal kur sprendiama, ar Europos Bendrij veiksmai yra reikalingesni nei valstybi nari, yra i veiksm mastas ir poveikis. Pagal subsidiarumo princip nustaius, kad Europos Bendrijos turi kompetencij priimti teiss akt, reikia isiaikinti, kokia forma i kompetencija turi bti realizuojama, t.y. kok teiss akt Bendrijoms reikia priimti (reglament, direktyv ar sprendim) ir kiek is aktas turi bti detalus. Atsivelgdamos EB sutarties 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse tvirtintus subsidiarumo bei proporcingumo principus, Europos Bendrijos turi pasirinkti tokias priemones savo kompetencijai gyvendinti, kurios maiausiai varyt valstybi nari suverenitet. Kaip laikomasi subsidiariumo principo, sprendiant i Amsterdamo tarpvyriausybinje konferencijoje priimto Protokolo dl subsidiarumo ir proporcingumo princip taikymo 13 punkto, kontroliuojama remiantis EB sutarties nuostatomis (vadinasi, ir ETT kompetencijos nuostatomis). Amsterdamo tarpvyriausybin konferencija patikslino subsidiarumo principo turin, primusi Amsterdamo sutarties Protokol dl subsidiarumo ir proporcingumo princip taikymo. Protokolo 5 punkte aikinama, kad pagal subsidiarumo princip Europos Bendrij veiksmai pateisinami tik tuo atveju, jeigu: 1) valstybi nari veiksmai, kuri gali bti imamasi pagal j konstitucines normas, nebt pakankami norimam tikslui pasiekti ar 2) is tikslas gali bti geriau pasiektas Bendrij veiksmais. ios EB sutarties 5 straipsnio 2 dalyje pagrstos slygos bt patenkintos, jei, pavyzdiui, veikla atskirose valstybse narse paeist EB sutarties nuostatas arba kenkt valstybi nari interesams, o veikla, kurios imtsi Europos Bendrijos turt aikius pranaumus.

569

TARPTAUTINE IR EUROPOS SJUNGOS TEISE

Subsidiarumo principas vairiose valstybse narse gali bti traktuojamas nevienodai. Pavyzdiui, atsivelgdamos savo specifik, Vokietija, Austrija ir Belgija per Amsterdamo tarpvyriausybin konferencij padar Bendr pareikim, kuriame pateik subsidiarumo principo interpretacij: anot j, is principas yra susijs ne tik su valstybmis narmis, bet ir su j regionais, nes pagal nacionalin konstitucin teis region valdios institucijos taip pat yra kompetentingos priimti teiss aktus. SUDERINAMUMO PRINCIPAS is principas atsispindi ES sutarties 1 straipsnio 3 dalies antrojo sakinio ir 3 straipsnio 1 dalies nuostatose, kuriose tvirtinta ES uduotis organizuoti darna ir solidarumu pagrstus valstybi nari ir j taut santykius, taip pat akcentuojama (Europos Bendrij) institucij veiklos, kuria siekiama ES tiksl, darnos btinyb. Be to, atskiri suderinamumo principo aspektai atsiskleidia EB sutarties 10 straipsnyje, EAEB sutarties 192 straipsnyje ir EAPB sutarties (iuo metu negalioja) 86 straipsnyje tvirtintuose valstybi nari itikimybs Europos Bendrijoms bei lojalaus bendradarbiavimo principuose. Valstybs nars pirmiausia yra pareigotos darniai veikti vairiose Europos Bendrij politikos ir tarpusavio bendradarbiavimo srityse bei nesiimti joki priemoni, kurios trukdyt siekti Europos Bendrij tiksl (EB sutarties 10 str. 2 d.). Suderinamumo principas gali bti suvokiamas kaip vidinis ir kaip iorinis suderinamumas. Vidinio suderinamumo principas reikia suderinamum Europos Bendrij vidaus santykiuose, t. y. atspindi Bendrij institucij veiklos darn. is principas ypa akcentuojamas EB sutarties 158 straipsnyje Bendrijos pareiga stiprinti ekonomin ir socialin sanglaud" ir EB sutarties 161 straipsnio 2 dalyje, pagal kurios nuostatas steigtas Sanglaudos fondas aplinkos apsaugos bei transeuropiniams transporto infrastruktros projektams finansuoti, itaip skatinant darni Bendrijos pltr ekonomikos ir socialinje srityse. Iorinio suderinamumo principas reikia suderinamum Europos Bendrij ioriniuose santykiuose, t. y. atspindi darn Bendrij ir valstybi nari bendradarbiavim. is principas akcentuojamas ES sutarties 3 straipsnio 2 dalyje ir 11 straipsnio 2 dalyje, kuriose tvirtinta visos ES iorins veiklos darnos btinyb bei valstybi nari pareiga aktyviai ir beslygikai remti ES usienio ir saugumo politik, ilaikant lojalumo bei savitarpio solidarumo dvasi. SOLIDARUMO PRINCIPAS Solidarumo principas pirm kart buvo iaikintas 1973 m. ETT bylos 39/72 Schlacht-und Nichtvermarktungsprmien sprendime. Pagal princip valstybs nars pareigotos veikti solidariai Europos Bendrij ir kit valstybi nari atvilgiu. Solidarumo principas yra panaus tarptautins teiss norm tvirtint abipusikumo princip - abu principai yra paeidiami, jeigu valstybs nars nesilaiko savo sipareigojim viena kitos atvilgiu. Po Maastrichto sutarties solidarumo principas adresuojamas ne tik valstybms narms (pvz., pagal EB sutarties 2 straipsn vienas i Bendrijos udavini yra padti siekti valstybi nari solidarumo), bet ir valstybi nari tautoms (pagal ES sutarties 1 straipsnio 3 dalies antrj sakin ES uduotis

570

Europos Sjungos teis

yra organizuoti darna ir solidarumu pagrstus santykius tarp valstybi nari ir tarp j taut). Amsterdamo sutartis papild ES sutart naujomis solidarumo princip tvirtinaniomis nuostatomis. Naujos redakcijos ES sutarties 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta konstruktyvaus nebalsavimo procedra. Joje suvelnintas reikalavimas Tarybai priimti sprendimus Bendrosios usienio ir saugumo politikos srityje vienbalsiai. Iki tol sprendimui priimti reikjo, kad vis valstybi nari atstovai btinai u j balsuot, o dabar Taryba gali priimti privalom sprendim ir tuo atveju, jeigu viena ar kelios valstybs nars susilaiko. Susilaikiusi valstybi is sprendimas nepareigoja, jeigu jos yra padariusios atitinkam pareikim, taiau solidarumo labui ios valstybs taip pat privalo nesiimti toki veiksm, kurie trukdyt ar kenkt ES veiklai.

PAGRINDINS SVOKOS
Tarptautin teis - tai ypatinga sistema teiss norm, kurios reguliuoja valstybi ir kit jos subjekt tarptautinius santykius, atsirandanius jiems gyvendinant ir derinant politinius interesus bei atliekant su tuo susijusias vieojo pobdio funkcijas. Tarptautin privatin teis - vidaus (privatins) teiss dalis, kurios normos reguliuoja civilinius, eimos, darbo ir kitus santykius, turinius tarptautin (usienio) element. Atsakomosios priemons - tai valstybi savipagalbos priemons, kuriomis nesilaikoma tarptautini sipareigojim atsakant kitos valstybs padaryt tarptautins teiss paeidim. Jos gali bti taikomos tol, kol nenutraukiamas j taikym lms tarptautins teiss paeidimas, ir turi bti proporcingos paeidimui. Represalijos - atsakomosios priemons, kuri valstyb imasi individualiai. Tarptautins sankcijos - atsakomosios priemons, kuri valstybs imasi kolektyviai (jas paprastai nustato tarptautini organizacij rezoliucijos). Tarptautins sutartys - tarptautiniai susitarimai, sudaryti ratu tarp tarptautins teiss subjekt ir reguliuojami tarptautins teiss, nesvarbu, kiek dokument sudaro tok susitarim ir koks yra jo pavadinimas. Tarptautinis paprotys - bendra tarptautins teiss subjekt elgesio praktika, pripainta kaip teiss norma. Bendrieji teiss principai - tai bendri tarptautins ir nacionalins teiss (vis teisini sistem) principai, ireikiantys pagrindines teiss idjas. Jurisprudencija - tai pagalbinis tarptautins teiss altinis, formaliai neturintis precedento galios, bet labai reikmingas aikinant galiojani tarptautin teis, t. y. nustatant, ar egzistuoja konkreti tarptautins teiss norma, taip pat aikinantis konkreios paprotins ar sutartins normos turin. Doktrina - pagalbin priemon tarptautins teiss normoms ir j turiniui nustatyti. Autoritetingiausias tarptautins teiss doktrininis altinis yra JT Tarptautins teiss komisijos (Generalins Asambljos pagalbins institucijos tarptautins teiss kodifikacijai ir paangiai pltrai) darbai. Vienaaliai aktai - tai tarptautins teiss subjekt individualios valios aktai (pareikimai, protestai, notos ir kt.), kuriais prisiimami tarptautiniai sipareigojimai arba ireikiama nuomon dl aktuali tarptautins teiss klausim. Rezoliucijos - tarptautini organizacij priimami sprendimai, kurie daniausiai yra rekomendacinio pobdio. Suverenitetas tradicikai suprantamas kaip valstybs valdios virenyb jos viduje bei nepriklausomumas nustatant iorinius santykius. Nuoroda - toks tarptautins teiss norm gyvendinimo nacionalinje teisje bdas, kai blanketinje nacionalins teiss normoje nurodoma taikyti tarptautins teiss normas.

572

Pagrindins svokos, klausimai, uduotys

Inkorporacija - toks tarptautins teiss gyvendinimo bdas, kai tarptautins teiss normos perkeliamos nacionalins teiss akt jas konkretizuojant ir adaptuojant pagal valstybs teisins sistemos ypatumus. Jus cogens - bendrosios tarptautins teiss imperatyvioji norma, kuri visa tarptautin valstybi bendrija pripasta kaip norm, nuo kurios neleidiama nukrypti ir kuri gali bti pakeista tik paskesne tokio pat pobdio norma. Pagrindiniai tarptautins teiss principai - specifins pamatins tarptautins teiss normos, ireikianios svarbiausias tarptautins teiss idjas. Europos Bendrijos teiss virenyb - tai principas, reikiantis, kad nacionalins teiss normos, prietaraujanios Europos Bendrijos teisei, netaikomos. Europos Bendrijos teiss tiesioginis galiojimas - tai principas, reikiantis, kad Europos Bendrijos teiss nuostatos veikia vieningai visose valstybse narse ir jos gali bti ne tik Bendrijos steigiamj sutari ali - valstybi nari, bet taip pat valstybse narse esani fizini ir juridini asmen teisi ir pareig altinis. Europos Bendrijos teiss tiesioginis taikymas (veikimas) - tai principas, reikiantis, kad valstybse narse esani fizini ir juridini asmen teiss ir pareigos gali bti grindiamos Europos Bendrijos teiss normomis, j neperklus nacionalin teis. Reglamentas - ES institucij priimtas bendrojo galiojimo, privalomas visa apimtimi ir tiesiogiai veikiantis visose ES valstybse narse teiss aktas. Direktyva - ES institucij priimtas teiss aktas, kuriame nustatyti tikslai yra privalomi ES valstybei narei, kuriai jie keliami. Taiau valstybms narms paliekama galimyb pasirinkti form ir metodus iems tikslams pasiekti, t. y. jos sprendia, kaip vykdys pareig suderinti nacionalinius statymus su direktyv nuostatomis. Sprendimas - ES institucij priimtas teiss aktas, privalomas visa apimtimi tiems, kuriems jis yra taikomas. Skirtingai nuo reglament ir direktyv, sprendimai nra abstrakios taisykls, taikomos daugeliu atvej. Tai - konkreios nuostatos, skirtos atskiriems asmenims. Proporcingumo principas - tai vienas i Europos Bendrij teiss bendrj princip, pagal kur valstybi nari ir Europos Bendrij teiss aktai, vykdomieji aktai bei teism sprendimai turi atitikti siekiamus tikslus, be to, yra btini iems tikslams pasiekti. Teist lkesi principas - tai vienas i Europos Bendrij teiss bendrj princip, pagal kur Europos Bendrijos ir j institucijos negali pakeisti atskiro asmens teisins padties, jei jo interesai turjo ar galjo bti ginami, t. y. asmeniui turi bti garantuojamas teisinis tikrumas. Subsidiarumo principas - tai principas, kuris padeda atskirti Europos Bendrij ir valstybi nari kompetencij, atsakydamas klausim, ar tam tikr tiksl Europos Bendrijos gali pasiekti geriau nei valstybs nars.

573

TARPTAUTINE IR EUROPOS SJUNGOS TEISE

KLAUSIMAI
1. Kaip atsirado terminas tarptautin teis"? 2. Kuo skiriasi klasikin ir iuolaikin tarptautin teis? 3. Kuo skiriasi tarptautin vieoji ir tarptautin privatin teis? 4. Kas yra kolizins normos? 5. Kas yra opinio juris? 6. Kuo JT Saugumo Tarybos funkcijos pasaulyje panaios nacionalini valstybi vyriausybi funkcijas? 7. JT Tarptautinio Teisingumo Teismo jurisdikcija yra fakultatyvin. Paaikinkite, k tai reikia. 8. Kokie tarptautins teiss altiniai yra pagrindiniai? 9. Kokie yra svarbiausi tarptautins teiss skirtumai nuo nacionalins teiss? 10. Kaip tarptautins teiss altini poiriu vertintinas Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo - priimtas Kovo 11-osios Aktas dl nepriklausomos Lietuvos valstybs atstatymo? 11. Kokiais atvejais fizinis asmuo gali bti pripaintas tarptautins teiss subjektu? 12. Kokios yra tarptautini organizacij rys? 13. Kuo skiriasi dualistin ir monistin teorijos apie tarptautins ir nacionalins teiss santyk? 14. Kas sudaro tarptautins teiss sistemos bendrj ir specialij dal? 15. Kas nustato, ar buvo paeista jus cogens norma? 16. Kaip tarptautins teiss poiriu vertintumte 1939 m. Lietuvos ir Vokietijos sutart dl Klaipdos krato perleidimo bei vadinamj Molotovo-Ribentropo pakt? 17. Kur yra tvirtinti pagrindiniai tarptautins teiss principai? 18. Kokios bendrijos sudaro Europos Sjung? 19. Kuo skiriasi svokos Europos Sjungos teis" ir Europos Bendrij teis"? 20. Kuo reikminga Costa v. ENEL byla? 21. Kuo skiriasi EB teiss tiesioginis taikymas nuo tiesioginio veikimo? 22. Kas gresia ES valstybei narei, kuri laiku negyvendina direktyvoje numatyt tiksl? 23. K reikia Europos Bendrijos pirmin ir antrin teis? 24. Koks yra reglament poveikis nacionalinei teisei? 25. Kada pasireikia direktyv tiesioginis poveikis?

574

Pagrindins svokos, klausimai, uduotys

26. Kokie yra Europos Bendrijos teiss bendrieji principai? 27. Kokie yra struktriniai Europos Bendrijos teiss principai? 28. Kuo pasireikia pareiga pagrsti teiss akt? 29. Kokia steigiamoji sutartis iuo metu negalioja? 30. Kokia yra Europos Sjungos pagrindini teisi chartijos teisin galia?

UDUOTYS
1. Lentelje palyginkite Jungtini Taut Generalins Asambljos vaidmen pasaulyje ir Lietuvos Respublikos Seimo vaidmen Lietuvoje. 2. Padiskutuokite, ar Tibetas ir Ikerijos en Respublika yra tarptautins teiss subjektas. 3. Padiskutuokite, ar Lietuvos Respublikos teisins sistemos ir tarptautins teiss santykis yra nustatytas pagal dualistin ar pagal monistin teorij. 4. Schemoje pavaizduokite dabartins Europos Sjungos struktr. 5. Schemoje pavaizduokite EB pirmins ir antrins teiss altinius.