ISSN 13926195 (print)

ISSN 20292058 (online)

JURISPRUDENCIJA
JURISPRUDENCE
2009, 3(117), p. 197216
PENITENCINS SISTEMOS TEISINS rAIDOS
PErSPEKTYVOS LIETUVOJE
Simona Mesonien
Mykolo Romerio universiteto Socialins politikos fakulteto
Penitencins teiss ir veiklos katedra
Ateities g. 20, LT-08303 Vilnius, Lietuva
Telefonas (+370 5) 2714 608
Elektroninis patas pvk@mruni.eu
Pateikta 2009 m. rugsjo 11 d., parengta spausdinti 2009 m. rugsjo 15 d.
Bausms tobulinimo tikslas nra surasti teorij,
pateisinani praktik.
is tikslas yra pakeisti kriminalins bausms
turin ir kontekst.
R. Duff
Anotacija. Vienas pagrindini baudiamosios justicijos Lietuvoje trkum danas ir
ilgalaikis laisvs atmimo bausms taikymas, probacijos skyrimo ir vykdymo praktikos kazusai
veria diskutuoti apie io instituto faktik poveik nuteistojo socialaus elgesio ugdymui. Pro-
bacijos vykdymo procesas turi bti nukreiptas nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio
rizikos valdym ir kriminogenini veiksni neutralizavim, taiau dabartinis teisinis regu-
liavimas neleidia pasiekti i tiksl. Tarp probacijos skyrimo ir vykdymo proceso bei jo veiks-
mingumo egzistuoja organikas ir dsningas tarpusavio ryys, taiau akivaizdu, kad esama
probacijos skyrimo ir vykdymo logika nra prielaida kalbti apie io instituto veiksmingum
de facto. Straipsnyje diskutuojama apie probacijos skyrimo ir vykdymo optimizavimo kryptis,
nagrinjami visuomens dalyvavimo probacijos procese aspektai, aktualizuojama socialins
ivados rengimo, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo ir individualaus darbo
su nuteistuoju, nuteistj teisins padties velninimo bei grietinimo problematika. Pabr-
iama btinyb sprsti svarbiausius klausimus, susijusius su efektyvios nuteistj prieiros
Jurisprudencija/Jurisprudence
Mykolo Romerio universitetas, 2009 / Mykolas Romeris University, 2009
ISSN 13926195 (print), ISSN 20292058 (online)
http://www.mruni.eu/lt/mokslo_darbai/jurisprudencija/
http://www.mruni.eu/en/mokslo_darbai/jurisprudencija/
Simona Mesonien. Penitencins sistemos teisins raidos perspektyvos Lietuvoje
198
utikrinimu, diskutuojamas siektinas elektroninio stebjimo bausmi vykdymo sistemoje
reguliavimas. Taigi, straipsnyje aptariama perspektyvin probacijos sistemos ir nuteistj
stebsenos koncepcija, kuri sudaryt slygas optimizuoti asmen resocializacijos proces ir
mainti kalini skaii Lietuvoje.
Reikminiai odiai: bausm, probacija, bausms vykdymo atidjimas, lygtinis atlei-
dimas nuo bausms prie termin, lygtinis paleidimas i pataisos staig, elektroninis steb-
jimas.
vadas
Teisiniu lyginamuoju poiriu straipsnyje nagrinjamas vienas bausmi vykdymo
teiss institut probacija. Taip pat iame straipsnyje aptariamos Lietuvos bausmi vyk-
dymo sistemos teisins raidos perspektyvos analizuojant nauj baudiamosios atsako-
mybs realizavimo form (elektroninio stebjimo) traukimo galimybs, nagrinjamos
tarptautini ir nacionalini bausmi vykdymo teiss akt, reglamentuojani probacij,
normos, Lietuvos ir usienio valstybi bausmi vykdymo teiss doktrina. Straipsnio
tikslas nustatyti, kaip sumodeliuoti veiksming probacijos skyrimo ir gyvendinimo
sistem, orientuot asmen pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdym, suda-
rani slygas utikrinti visuomens saugum, mainti nusikalstam veik recidyvus ir
laisvs atmimo vietose esani asmen skaii. Kartu siekiama suformuluoti teorinius
alternatyv paskirtai laisvs atmimui bausmei teisinio reguliavimo tobulinimo pagrin-
dus. Temos aktualum atskleidia esamos nacionalins bausmi vykdymo teiss dok-
trinos spragos probacijos ir kit laisvs atmimo alternatyv srityje, probacijos teisinio
reguliavimo trkumai ir aptariam teisini santyki socialin svarba. 2003 m. gegus
1 d. sigaliojo naujasis Lietuvos Respublikos baudiamasis kodeksas
1
(toliau BK) ir
Lietuvos Respublikos bausmi vykdymo kodeksas
2
(toliau BVK), su kuriais buvo sie-
jami esminiai pokyiai bausmi sistemos reglamentavimo ir bausmi vykdymo srityje.
Pripastant, kad i teiss akt reguliavimas ne paangi naujovi, kartu pasakyti-
na, kad jos nebuvo diegtos btent probacijos srityje. Lyginant senojo BK ir galiojan-
ias nuostatas, tvirtinanias probacij, matyti, kad esming pakitim nevyko. Taip pat
paymtina, kad esamas probacijos teisinis reguliavimas nra vientisas, nes statymai
nenustato io instituto racionalaus ir nuoseklaus vykdymo mechanizmo. Visa tai veria
mokslinio diskurso forma diskutuoti apie probacijos skyrimo ir vykdymo optimizavimo
kryptis. Todl aktualu isiaikinti, koks turi bti teisinio reguliavimo mechanizmas, kad
bt utikrinta veiksminga nuteistj prieira neizoliuojant j nuo visuomens ir deri-
nant kontrols ir socialins paramos priemones, utikrinant j rizikos valdym.
Straipsnyje taikyti sistemins analizs ir lyginamasis mokslinio tyrimo metodai.
1 Lietuvos Respublikos baudiamasis kodeksas. Valstybs inios. 2002, Nr. 73-3084.
2 Lietuvos Respublikos bausmi vykdymo kodeksas. Valstybs inios. 2002, Nr. 73-3084.
Jurisprudencija. 2009, 3(117): 197216.
199
1. bausmi vykdymo sistemos humanizavimo prielaidos:
status quo ir sociumo poreikiai
Formuojant ir gyvendinant nacionalin baudiamj politik yra susiformavs ir
prigijs laisvs atmimo bausms kaip universalios priemons, kuria reaguojama nu-
sikalstam asmen elges, stereotipas. Kita vertus, moksliniai tyrimai ir praktin patir-
tis rodo, kad kaltininko izoliacij nuo visuomens ne visuomet galima laikyti btina ir
adekvaia siekiant baudiamosios politikos tiksl. Paymtina, kad baudiamuosiuose
ir bausmi vykdymo statymuose tvirtintas laisvs atmimo bausms baudiamojo po-
veikio diferencijavimo potencialas nra pakankamas, kad visais atvejais bt utikrin-
tas jos proporcingumas padarytai nusikalstamai veikai ir kartu skmingai gyvendinti
bausms tikslai. Be to, laisvs atmimo bausms realizavimo teisins, ekonomins ir
organizacins problemos turi takos nusikalstam veik recidyvo augimui
3
.
Akivaizdu, kad bausmi grietinimo politika populiari visuomenje, taiau, kita
vertus, ji nemaina nusikaltim ir asmen, laikom laisvs atmimo vietose, skaiiaus.
kalinimo staigose laikom asmen skaiius (apie 8000 asmen) jau trejus metus ilieka
stabilus, taiau 2009 metais pastebtos augimo tendencijos. Vien tik iais metais kalini-
mo staigose laikom asmen skaiius padidjo beik 5 procentais. Negalima nepripain-
ti, kad dl didelio nuteistj skaiiaus kai kuriose laisvs atmimo vietose iki iol nra
utikrinamos tinkamos humanizmo princip ir tarptautinius Lietuvos sipareigojimus
atitinkanios nuteistj laikymo slygos, taip pat veiksmingas j resocializacijos proce-
sas. Nemaai laisvs atmimo viet yra perpildytos
4
. Visa tai lemia, kad nra utikrina-
mos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos
5
, Europos konvencijos
prie kankinim ir kitok iaur, nemonik ar eminant elges ir baudim
6
, Lietuvos
Respublikos sumimo vykdymo statymo
7
, Lietuvos Respublikos bausmi vykdymo
kodekso
8
ir kit teiss akt atitinkamos nuostatos. Paymtina, kad kalinimo staig,
kuriose laikomiems asmenims bt sudarytos mogaus orumo neeminanios ir kuo
artimesns gyvenimo visuomenje slygos, prisidedanios prie visuomens saugumo
stiprinimo, sistemos sukrimas statant naujas laisvs atmimo vietas valstybei kainuot
3 , . .; , . .; , . .
, . [Dvorianskov, I.-V; Sergejeva, V.-V.; Batalin, D.-E. Enforcement of
Alternatives to Imprisonment in Europe, United States and Russia]. , 2003, p. 4.
4 Kaljim departamentui prie Teisingumo ministerijos pavaldi staig pltros strategija, patvirtinta Lie-
tuvos Respublikos Vyriausybs 2008 m. kovo 26 d. nutarimu Nr. 288 Dl Kaljim departamentui prie
Teisingumo ministerijos pavaldi staig pltros strategijos ir jos gyvendinimo priemoni 20082033 met
plano patvirtinimo. Valstybs inios. 2008, Nr. 40-1469.
5 mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija. Valstybs inios. 1995, Nr. 40-987; 2000, Nr.
96-3016.
6 Europos konvencija prie kankinim ir kitok iaur, nemonik ar eminant elges ir baudim. Valstybs
inios. 1998, Nr. 86-2393.
7 Lietuvos Respublikos sumimo vykdymo statymas. Valstybs inios. 2008, Nr. 81-3172.
8 Lietuvos Respublikos bausmi vykdymo kodeksas.
Simona Mesonien. Penitencins sistemos teisins raidos perspektyvos Lietuvoje
2OO
apie milijard lit
9
. Btina atkreipti dmes ir tai, kad esama valstybs ekonomin pa-
dtis lemia ribotas valstybs sektoriaus galimybes investuoti dideles valstybs biudeto
las laisvs atmimo viet pltr. Tai veria iekoti alternatyvi asmen, padariusi
nusikalstamas veikas, atsakomybs realizavimo priemoni, kurios bt ekonomikai ir
socialiai veiksmingos. Viena i i priemoni laikytina probacija
10
.
Btina atkreipti dmes tai, kad ir strateginiai Lietuvos Respublikos valstybs tei-
ss aktai nustato btinyb sukurti veiksming probacijos model. Penkioliktosios Lietu-
vos Respublikos Vyriausybs veiklos programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Sei-
mo 2008 m. gruodio 9 d. nutarimu Nr. xI-52 Dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs
programos
11
, 121 punktas numato pltoti veiksming probacijos (bausms vykdymo
atidjimo, lygtinio atleidimo nuo bausms prie termin ir lygtinio paleidimo i pataisos
staig) sistem, orientuot asmen pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdym,
sudarani slygas utikrinti visuomens saugum, mainti nusikalstam veik recidy-
vus ir ypa sumainti laisvs atmimo vietose esani asmen skaii. Taigi, is siekis
yra pirmin prielaida tobulinti egzistuojani probacijos sistem ir iekoti jos modelio
teorins koncepcijos.
2. bausmi vykdymo teisinio reguliavimo reformos koncepcija:
dekarceracijos link
2.1. Probacijos skyrimo reglamentavimo problemos
Nors primus naujj BK ir BVK Lietuvos laisvs atmimo vietose laikom asmen
skaiius sumajo bene dvigubai, taiau asmen, atliekani terminuoto laisvs atmi-
mo, laisvs atmimo iki gyvos galvos ir areto bausmes skaiius ilieka pernelyg didelis
(6 804)
12
, tuo tarpu 61 proc. pasaulio valstybi is skaiius nevirija 150 kalini 100
000 gyventoj. Be to, paymtina, kad pagal nuteistj skaii Lietuva yra pirmajame
valstybi, turini daugiausiai kalini, deimtuke ir uima atunt viet tarp 52 Europos
ali (po Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Estijos, Latvijos, Gruzijos ir Moldovos) bei
9 Kaljim departamentui prie Teisingumo ministerijos pavaldi staig pltros strategija, patvirtinta Lie-
tuvos Respublikos Vyriausybs 2008 m. kovo 26 d. nutarimu Nr. 288 Dl Kaljim departamentui prie
Teisingumo ministerijos pavaldi staig pltros strategijos ir jos gyvendinimo priemoni 20082033 met
plano patvirtinimo.
10 Probacija baudiamosios atsakomybs realizavimo (bausms vykdymo atidjimo, lygtinio atleidimo nuo
laisvs atmimo bausms prie termin ir lygtinio paleidimo i pataisos staig) forma, taikoma nusikaltim
padariusiam asmeniui kaip lygtinio pobdio alternatyva paskirtai laisvs atmimo bausmei ir vykdoma
taikant nuteistojo prieir bei teikiant jam socialin param. Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2007 m. va-
sario 21 d. nutarimas Nr. 220 Dl probacijos sistemos Lietuvoje koncepcijos ir jos gyvendinimo priemoni
plano patvirtinimo. Valstybs inios. 2007, Nr. 27-989.
11 Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybs programa, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo
2008 m. gruodio 9 d. nutarimu Nr. xI-52. Valstybs inios. 2008, Nr. 146-5870.
12 Neskaitant suimt asmen. Kaljim departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos vei-
klos ataskaitos [interaktyvus]. [irta 2009-08-05]. <www.kalejimudepartamentas.lt>.
Jurisprudencija. 2009, 3(117): 197216.
2O1
trei viet Europos Sjungos valstybse (po Latvijos ir Estijos)
13
. i statistik lemia
padidjs skiriamos laisvs atmimo bausms vidurkis
14
. Nors laisvs atmimo bausm
buvo skiriama reiau
15
, taiau vangiai taikomos kai kurios laisvs atmimo alternatyvos.
Pavyzdiui, asmenys, esantys pataisos inspekcij skaitoje, nuteisti vieaisiais darbais,
arba asmenys, kuriems paskirtos aukljamojo poveikio priemons, sudaro tik kelet pro-
cent
16
. Bausms vykdymo atidjimo netaikymas rykiausias 2005 metais ios proba-
cijos ries skyrimas sumajo iki 16 procent nuteist asmen, be to, vidutinikai tik
pus nuteistj paleidiami i pataisos staig lygtinai
17
. Tai rodo, kad 2003 metais siga-
lioj baudiamieji ir bausmi vykdymo statymai sudar nepakankamai optimalias teisi-
nes slygas taikyti probacij. Remiantis BK 75 straipsnio nuostatomis, laisvs atmimo
bausms vykdymo atidjimas galimas tik tuomet, kai paskirta laisvs atmimo bausm
nevirija 3 met u tyinius nusikaltimus, taigi akivaizdu, kad tai riboja laisvs atmimo
bausms atidjimo taikym. Norint sudaryti palankesnes slygas atidti laisvs atmimo
bausms vykdym, manytume, kad io instituto slygos galt bti bent iek tiek velni-
namos, nustatant didesn laisvs atmimo bausms rib u tyinius nusikaltimus. Be to,
itin grietos yra kito probacijos instituto lygtinio atleidimo nuo laisvs atmimo baus-
ms prie termin (BK 77 straipsnis) slygos. alos atlyginimo kriterijus lemia, kad per
metus nuo bausms lygtinai atleidiama tik kelios deimtys nuteistj (asmen, lygtinai
atleidiam prie termin, palyginti su lygtinai paleidiamaisiais, skaiius yra beveik 10
kart maesnis
18
). Vertinant objektyviai reikia pripainti, kad nuteistieji, esantys laisvs
atmimo vietose, neturi reali galimybi atlyginti nusikalstama veika padaryt turtin
al, taigi lkesiai, kad ala bus atlyginama veiksmingiau nuteistojo neizoliavus nuo
visuomens, suponuoja racionalesni io instituto skyrimo kriterij sistem. Manytume,
kad slyga atlyginti al nesibaiminant galt bti eliminuota i baudiamojo statymo,
kartu tai derinant su atitinkamos specialiosios pareigos lygtinio atleidimo laikotarpiu
tvirtinimu. Pasakytina, kad lygtinis atleidimas gali bti taikomas tik kaip paskatinimo
priemon (BVK 140 straipsnio 4 dalis) nuteistiesiems, o tai reikia, kad teikti asmen
lygtinai atleisti nuo bausms prie termin yra pataisos staigos teis, bet ne pareiga.
Todl manytume, kad siekiant platesnio probacijos taikymo, btina tvirtinti ne diskreci-
n, bet imperatyv teikimo lygtinai atleisti nuo bausms prie termin pobd. iek tiek
lankstesns ir patogesns yra lygtinio paleidimo i pataisos staig slygos (BVK 157
straipsnis). Sveikintina, kad lygtinio paleidimo i pataisos staig formalieji pagrindai
yra susieti su nuteistojo elgesiu atliekant laisvs atmimo bausm ir pataisos staigos r-
imi, taiau kelia nerim tai, kad Lietuvos bausmi vykdymo statymai nesieja lygtinio
13 Walmsley, R. World Population List. Research Findings [interaktyvus]. 2000, 8 [irta 2009-08-19].
<http://www.homeoffce.gov.uk/rds/pdfs/r88.pdf>.
14 vedas, G. Baudiamosios politikos pagrindai. Vilnius, 2006, p. 198.
15 2007 m. 6679 atvejai, 2008 m. 6347 atvejai. Lietuvos Respublikos teism ir teism savivaldos institucij
2008 met veiklos apvalga [interaktyvus]. [irta 2009-08-20]. <http://www.teismai.lt/teismai/Informacij
a%20apie%20Lietuvos%20Respublikos%20teismu%20darba%202008%20metais.pdf>.
16 Kaljim departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos veiklos ataskaitos.
17 Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2007 m. vasario 21 d. nutarimas Nr. 220 Dl probacijos sistemos Lietu-
voje koncepcijos ir jos gyvendinimo priemoni plano patvirtinimo.
18 Kaljim departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos veiklos ataskaitos.
Simona Mesonien. Penitencins sistemos teisins raidos perspektyvos Lietuvoje
2O2
paleidimo formalij pagrind su nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir
padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu (pobdiu). Manytume, kad itin paangi
ir siektina yra t valstybi formalij lygtinio paleidimo pagrind sistema, kuriose ji
konstruojama remiantis racionaliniu loginiu pagrindu nuteistojo pakartotins nusikals-
tamos veikos rizikos vertinimu (Kanada). Kuo nuteistasis yra pavojingesnis (jo nusi-
kalstamos veikos rizika auktesnio lygio), tuo nustatomas didesnis atliktinos bausms
laikotarpis
19
. Bausmi vykdymo ekonomikumo principas, ms manymu, bt efekty-
viau realizuotas, jeigu nuteistieji, padar nesunkius ar apysunkius nusikaltimus, kuriems
paskirtos trumpos laisvs atmimo bausms ir kurie nekelia grsms visuomenei, bt
paleidiami liberalesnmis slygomis (pvz., atlik vien tredal bausms). Taip pat sie-
kiant gyvendinti proceso ekonomikumo princip btina nustatyti paprastesn lygtinio
paleidimo byl sprendimo procedr, dl to lygtinai paleistj turt nuosekliai daugti.
Jungtins Karalysts pavyzdiu kai kuriose bylose (nuteistiesiems u nesunkius nusikal-
timus trumpa laisvs atmimo bausme) bt galima taikyti pagreitint lygtinio paleidi-
mo skyrimo proces (angl k. quick review procedure)
20
. Usienio valstybse (vedija,
Jungtin Karalyst, Kanada) taikomas ir automatinio paleidimo mechanizmas, kuris
taip pat galt svariai prisidti prie kalint asmen skaiiaus mainimo ir Lietuvoje
21
.
2.2. Probacijos vykdymo optimizavimo kryptys ir galimybs
Reikia pripainti, kad probacijos vykdymo sistemos krimas Lietuvoje buvo ir i-
lieka gana ilgas ir komplikuotas. Galime teigti, kad teiskra probacijos srityje pasku-
tinius atuoniolika met nebuvo pakankamai kaiti, nuosekli ir paangi. Probacijos rea-
lizavimo turinys naujuose bausmi vykdymo statymuose 19912008 metais esmingai
nepakito, todl konstatuotina, kad ilieka poreikis ir toliau juos tobulinti. Atsivelgiant
tai btina irykinti bausmi vykdymo statymo teisinio reguliavimo problemas (tr-
kumus) ir netikslumus bei numatyti priemones, kaip juos veikti, sukurti konceptualius
pagrindus, leidianius tobulinti teiss normas. Be kita ko, btina nusprsti, kokios tu-
rt bti konkreios bausmi vykdymo statym nuostatos, idant bt ivengta ydingo
(neveiksmingo) teisinio reguliavimo probacijos vykdymo srityje.
Kalbant apie teisinius santykius, susijusius su probacija, paymtina, kad teisinis
probacijos reguliavimas Lietuvos Respublikos teiss sistemoje turi tam tikr trkum
kai kuriuos probacijos aspektus, kurie turt bti numatyti statymu (probacijos ter-
19 Pvz., Kanadoje lygtinis paleidimas atlikus vien tredal bausms skiriamas nuteistiesiems, kurie padar
nesmurtinius nusikaltimus ir manoma, kad jie nekelia didels rizikos pakartotinai nusikalsti; atlikus pus
bausms nuteistiesiems, kuri didel pakartotins nusikalstamos veikos rizika (pvz., nuteisti u su narkoti-
kais ar smurtu susijusius nusikaltimus). Kanadoje statyminis (automatinis) paleidimas skiriamas, kai nuteis-
tieji, atlik 2/3 bausms laiko, jei jie nebuvo lygtinai paleisti, paleidiami su lygtinio paleidimo darbuotoj
prieira, iskyrus labai pavojingus, kurie savo elgesiu rodo, kad nra link taisytis.
20 Dignan, J.; Cavadino, M. The Penal System. An Introduction. London, 1997, p. 186, 192.
21 Mesonien, S. Lygtinis paleidimas i pataisos staig: teisiniai ir socialiniai aspektai. Daktaro disertacija.
Socialiniai mokslai (teis). Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2009.
Jurisprudencija. 2009, 3(117): 197216.
2O3
minas, probacijos principai, institucij galiojimai, nuteistj teisin padtis, probacijos
vykdymo pagrindai, atsakomybs u probacijos slyg paeidim priemons), regu-
liuoja gyvendinantys teiss aktai
22
. Sistemikai analizuojant probacijos teiss normas
velgtina, kad probacijos prieiros vykdymas yra reglamentuotas tik gyvendinaniais
teiss aktais, probacijos, kaip valstybs prievartos priemons taikymas, susijs su nuteis-
tojo asmens teisi ir laisvi ribojimu, i esms nra reguliuojamas statymo nuostatomis.
Tuo tarpu Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurods, kad i konstitucinio
teisins valstybs principo, kit konstitucini imperatyv kyla reikalavimas statym
leidjui, kitiems teiskros subjektams paisyti i Konstitucijos plaukianios teiss akt
hierarchijos. is reikalavimas inter alia reikia, kad draudiama emesns galios teiss
aktais reguliuoti tuos visuomeninius santykius, kurie gali bti reguliuojami tik auktes-
ns galios teiss aktais, taip pat kad emesns galios teiss aktuose draudiama nustatyti
tok teisin reguliavim, kuris konkuruot su nustatytuoju auktesns galios teiss ak-
tais
23
. Btinyb laikytis statym virenybs principo savo jurisprudencijoje ne syk yra
akcentavs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nurodydamas, kad vieojo
administravimo subjekt kompetencija turi bti nustatyta statymu
24
.
Be to, nors atskiri probacijos sistemos komponentai ir funkcionuoja, taiau nesu-
formuoja vientisos savo turiniu ir vidiniais ryiais bei efektyviai veikianios probacijos
sistemos. Siekis utikrinti teisin tikrum ir aikum, teiss sistemos nuoseklum ir vidi-
n darn, teisinio reguliavimo aikum ir neprietaringum determinuoja poreik sukurti
statym, kuris tvirtint probacijos vykdymo sistem. io instituto reguliavimas bt
darnus ir nuoseklus ir utikrint statym reguliavimo glaustumo reikalavimus, padt
ivengti teiss akt nuostat kolizij ir sprag, taip pat bt tinkamai utikrintas teis-
kros ekonomijos principas, reikalaujantis, kad teiss aktai bt kuriami maiausiomis
snaudomis
25
. Kartu paymtina, kad ir kai kuriose Europos valstybse (Austrija, Kro-
atija, ekija, Anglija ir Velsas, Estija, Suomija, Latvija, Malta, Nyderlandai, Moldova,
Rumunija, iaurs Airija) taip pat susiklosiusi panai reglamentavimo praktika
26
. Atsi-
velgiant tai, kad probacijos vykdymo procesas yra valstybs prievartos priemoni tai-
kymas, susijs su nuteistojo asmens teisi ir laisvi ribojimu, statyme btina nustatyti
22 Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2007 m. vasario 21 d. nutarimas Nr. 220 Dl probacijos sistemos Lietu-
voje koncepcijos ir jos gyvendinimo priemoni plano patvirtinimo.
23 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodio 13 d. nutarimas Dl kai kuri teiss akt,
kuriais reguliuojami valstybs tarnybos ir su ja susij santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai
ir statymams. Valstybs inios. 2004, Nr. 181-6708; 186.
24 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkriio 23 d. sprendimas administracinje byloje
Dl Valstybins ligoni kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2005
m. kovo 8 d. sakymo Nr. 1K-30 Dl komisijos sudties ir jos nuostat patvirtinimo 3.2 punkto bei iuo
punktu patvirtint Reikalavim monms, vykdanioms gyventoj aprpinim ortopedijos techninmis prie-
monmis 2005 m., atitikties Lietuvos Respublikos vieojo administravimo statymo 4 straipsnio 1 dalies 1 ir
4 punktams ir Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo statymo 9 straipsnio 3 dalies 4 punktui (bylos Nr.
I
8
15/2007 m.).
25 Vaivila, A. Teiss teorija. Vilnius: Justitia, 2000, p. 186.
26 Van Kalmhaut, A. M.; Derks, J. T. M. Probation and Probation Services. A European Perspective. The Net-
herlands, 2000.
Simona Mesonien. Penitencins sistemos teisins raidos perspektyvos Lietuvoje
2O4
darn atskir probacijos ri vykdymo proces siekiant, kad bendrosios teiss normos,
susijusios su probacijos vykdymu, bt reguliuojamos statym, o ne gyvendinani
teiss akt nuostatomis, taip pat utikrinti paprastesn probacijos prieiros vykdymo
proces bei optimizuoti probacijos tarnyb veiklos organizavim.
Kompleksikai analizuojant teiss normas, reglamentuojanias probacij, matyti,
kad i teisini santyki reguliavimas statymuose nra isamus. iuo metu teiss aktai
nenumato asmens pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybs vertinimo, informacijos
rinkimo apie kaltinamojo ar nuteistojo asmenyb, jo socialin aplink, kriminogeninius
veiksnius (poreikius), taip pat socialini ivad, kurios padt teismui individualizuoti
baudiamosios atsakomybs realizavimo formas ir probacijos prieiros slygas. Tai le-
mia, kad probacija ir jos prieiros slygos ne visuomet taikomos tikslingai, dl to pro-
bacijos metu vykdoma asmen prieira ir socialin reabilitacija nra veiksminga. Todl
manytume, kad statyme turi bti reguliuojama asmens pakartotins nusikalstamo elge-
sio rizikos vertinimo mechanizmas ir socialini ivad rengimo tvarka bei pagrindai.
Ms nuomone, socialinje ivadoje galt bti pateikiama informacija apie nuteistojo
asmenyb, jo socialin aplink, kriminogeninius veiksnius (poreikius) ir kita informa-
cija, kuri padt nustatyti nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos laipsn ir
padt teismui parinkti tinkamiausi ir efektyviausi probacijos prieiros slyg, kuri
utikrint skming tolesn nuteistojo resocializacijos proces, maint nusikalstam
veik recidyv.
iuo metu statyme nenumatyta, kad nuteistiesiems, kuriems paskirta probacija, turi
bti teikiama reikalinga socialin pagalba. Be to, statymas nereguliuoja, kad asmenims,
kuriems paskirta probacija, turi bti vykdomos aprobuotos elgesio pataisos programos,
orientuotos asmens elgesio ir mstymo keitim, gdi lavinim. iuo metu nra re-
guliuojami individualaus darbo su nuteistaisiais pagrindai, o probacijos prieira, jos
periodikumas ir intensyvumas nra individualizuojami, atsivelgiant nuteistojo pakar-
totinio nusikalstamo elgesio rizik ir kriminogeninius veiksnius (poreikius).
Taip pat statymai nenustato galimybs keisti probacijos prieiros slygas, atsi-
velgiant nuteistojo rizik, elges probacijos metu ir poreikius, arba nutraukti probaci-
jos prieir prie termin tais atvejais, kai probacijos tikslai pasiekti dar nepasibaigus
jos laikotarpiui. Paymtina, kad baudiamieji ir bausmi vykdymo statymai numato
teisinius padarinius, kurie atsiranda, jeigu probacijos slygos nevykdomos arba vykdo-
mos netinkamai, taiau reversinis mechanizmas nra tvirtintas. Be to, asmen, kuriems
paskirta probacija, specialiosios atsakomybs ir skatinimo priemons yra formalios.
Manytume, kad tokia teisinio reguliavimo sistema nemotyvuoja ir neskatina nuteisto-
jo elgtis pozityviai. Todl, ms nuomone, bt tikslinga statyme nustatyti probacijos
slyg keitimo tvark ir probacijos prieiros prie termin nutraukimo pagrindus tais
atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad probacijos tikslai buvo pasiekti anksiau laiko.
Jurisprudencija. 2009, 3(117): 197216.
2O5
Taip bt utikrinta, kad asmeniui, kuriam paskirta probacija, bt taikomos ne forma-
lios, bet jo teisins padties pokyius skatinanios poveikio priemons
27
.
Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybs veiklos programos, patvirtintos
Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodio 9 d. nutarimu Nr. xI-52 Dl Lietuvos
Respublikos Vyriausybs programos
28
, 123 punkte pabriamas nuteistj resociali-
zacijos ir visuomens dalyvavimo nuteistj socialins integracijos procese prioritetas.
Manytume, kad siekiant visapusikai gyvendinti i nuostat statyme btina teisinti
asociacij ir savanori veiklos vykdant probacij pagrindus ir tvark, taip sudarant prie-
laidas vykdyti veiksmingesn asmen, kuriems paskirta probacija, socialin reabilita-
cij. Be i priemoni, btina siekti dar aktyvesnio visuomens traukimo probacijos
proces, suteikiant galimyb kaltininko eimos nariams, artimiesiems giminaiiams ar
kitiems pasitikjimo vertiems asmenims dalyvauti vykdant prieir.
Vienas aktualiausi asmen, kuriems paskirta probacija, prieiros aspekt yra j
resocializacija. Siekiant efektyvios nuteistj resocializacijos pirminis tikslas yra sta-
tyme apibrti probacijos komponent socialins reabilitacijos ir socialins pagalbos
turin. Manytume, kad iuolaikinje bausmi vykdymo teorijoje ir praktikoje btina at-
siriboti nuo formalios socialins paramos teikimo koncepcijos ir laikytis pozicijos, kad
asmen, kuriems paskirta probacija, socialins integracijos modelis turi bti novato-
rikas, pagrstas ne tik laikinos socialins pagalbos teikimu, bet ir rizikos vertinimo ir
valdymo principais. Remiantis tuo nuteistiesiems bt teikiama j poreikius atitinkanti
socialin pagalba ir kartu vykdomos aprobuotos elgesio pataisos programos, utikrinan-
ios asmens pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mainim. Usienio valstybse
(Kanada) vienas pagrindini reikalavim, keliam programoms, daryti ilgalaik povei-
k teigiamiems nuteistojo asmenybs pokyiams, jos turi bti rezultatyvios ir pripaintos
visoje alyje (vedija). R. Duff nuomone, nuteistj terapinmis programomis siekiama
skatinti prisiimti atsakomyb ir tikinti nuteistj radikaliai keisti savo savybes ir dori-
nes vertybes, kurios turjo takos nusikalstamos veikos padarymui. Programos turi bti
orientuotos ateit jomis siekiama ukirsti keli tolesniems teiss paeidimams
29
. Ma-
nytume, kad ir Lietuvoje bt tikslinga vykdyti unifkuotas programas, skirtas mainti
asmen, kuriems paskirta probacija, nusikalstam veik recidyvus, alinti kriminoge-
ninius veiksnius, ugdyti socialinio gyvenimo gdius ir nukreiptas individualius nu-
teistj socialinius (ypa kriminogeninius) poreikius. tvirtintini ir individualaus darbo,
pagrsto nuteistojo rizikos lygiu, kriminogeniniais veiksniais (poreikiais), su nuteistuoju
pagrindai individualaus prieiros plano sudarymo tvarka, prieiros priemoni inten-
syvumo ir periodikumo principai. Visa tai pads utikrinti, kad atsivelgiant nuteis-
tojo socialin ir psichologin charakteristik, socialins integracijos poreikius ir elges
27 Mesonien, S. Lygtinis paleidimas i pataisos staig: teisiniai ir socialiniai aspektai.
28 Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybs programa, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo
2008 m. gruodio 9 d. nutarimu Nr. xI-52.
29 Duff, R. Punishment, Communicaton and Community. oxford, 2001, p. 102103.
Simona Mesonien. Penitencins sistemos teisins raidos perspektyvos Lietuvoje
2O6
probacijos metu gals bti taikomos adekvaios socialins reabilitacijos priemons ir
teikiama reikalinga socialin pagalba.
3. bausmi vykdymo sistema: xxI amiaus
permainos ir ikiai
3.1. Elektroninio stebjimo (monitoringo) taikymas:
tarptautinis kontekstas
2008 m. lapkriio 27 d. priimtas Europos Sjungos Tarybos pagrind sprendimas
2008/947/TVR dl teismo sprendim ir sprendim dl lygtinio nuteisimo tarpusavio pri-
painimo principo taikymo siekiant utikrinti lygtinio atleidimo priemoni ir alternaty-
vi sankcij prieir
30
. Jame nurodoma, kad tam tikrais atvejais laikantis nacionalins
teiss akt ir procedr lygtinio atleidimo priemoni ar alternatyvi sankcij prieirai
galt bti naudojamos elektronins stebsenos priemons. Jungtini Taut Generalins
Asambljos patvirtintose Minimaliose standartinse taisyklse dl priemoni, nesusiju-
si su laisvs atmimu (Tokijo taisyklse)
31
, tvirtinta bendra valstybi nari nuostata
taikyti priemones, nesusijusias su laisvs atmimu siekiant riboti kalinimo taikym.
Taikyti su laisvs atmimu nesusijusias priemones skatina ir Europos Tarybos Ministr
Komiteto 1992 m. spalio 19 d. rekomendacija Nr. R (92)16 dl Europos visuomenini
sankcij ir priemoni taisykli
32
. Europos Tarybos Ministr Komiteto 1999 m. rugsjo
30 d. rekomendacijoje Nr. R (99) 22 dl kaljim perpildymo bei kalini skaiiaus augi-
mo
33
paymima, kad taikant visuomens sankcijas ir priemones vietoj laisvs atmimo
bausmi btina atkreipti dmes elektronin monitoring. Taip pat ioje rekomendaci-
joje nurodoma, kad kalinimo ir visuomens sankcij bei priemoni taikymas turi bti
statymikai patvirtintas bei praktikai taikytinas, neatleidiant nuo bausms, bei taikant
nam aret, naudojant elektronin monitoring. Europos Tarybos Ministr Komiteto
2000 m. lapkriio 29 d. rekomendacijoje R (2000)22 dl Europos visuomenini sank-
cij ir priemoni taisykli taikymo tobulinimo akcentuojama, kad turi bti sudarytos
slygos atitinkamoms vairioms visuomeninms sankcijoms ir priemonms, taip pat ir
elektroniniam monitoringui.
Taigi, siekiant mainti laisvs atmimo vietose esani asmen skaii ir uti-
krinti veiksming nuteistj elgesio kontrol, iuolaikinje daugelio pasaulio valsty-
30 Tarybos 2008 m. lapkriio 27 d. pamatinis sprendimas 2008/947/TVR dl teismo sprendim ir sprendim dl
lygtinio nuteisimo tarpusavio pripainimo principo taikymo siekiant utikrinti lygtinio atleidimo priemoni
ir alternatyvi sankcij prieir [2008] oL L 337/102.
31 Minimalios standartins taisykls dl priemoni, nesusijusi su laisvs atmimu, patvirtintos Jungtini Taut
Generalins Asambljos 1990 m. rezoliucija Nr. 45/110 [interaktyvus]. [irta 2009-07-12]. <http://www.
un.org>.
32 Europos Tarybos rekomendacija Nr. R(92)16 dl Europos visuomenini sankcij ir priemoni taisykli [in-
teraktyvus]. [irta 2009-07-12]. <http://www.kdmc.lt>.
33 Europos Tarybos rekomendacija Nr. R(99)22 dl kaljim perpildymo ir kaljim populiacijos padidjimo
[interaktyvus]. [irta 2009-07-12]. <http://www.kdmc.lt>.
Jurisprudencija. 2009, 3(117): 197216.
2O7
bi bausmi vykdymo praktikoje naudojamos vairios modernios paeidj prieiros
priemons. Viena i j yra elektroninis stebjimas (elektroninis stebjimas palydovins
navigacijos priemonmis)
34
. ios inspektavimo sistemos utikrina tiesiogin nuteistj
elgesio kontrol ir papildo kitas priemones, be kuri negalima apsieti prieiros procese
(tiesioginiai kontaktai su nuteistuoju, vizitai namus, elgesio pataisos program taiky-
mas ir t. t.).
Sparti nauj technologij pltra suponavo poreik modernizuoti ir probacijos vyk-
dymo praktik. JAV elektroninis stebjimas pradtas plaiai taikyti xx amiaus devin-
tojo deimtmeio viduryje. Europoje ios technologijos pradtos diegti iek tiek vliau
nuo 1990 met Anglijoje ir Velse, vedijoje bei Nyderlanduose elektronin nuteistj
prieira buvo taikoma kaip kriminalin bausm arba kardomosios priemons su-
mimo alternatyva. Nuo 1996 met elektronin stebjim imta realizuoti kai kuriose Vo-
kietijos emse, veicarijos kantonuose, Belgijoje, Pranczijoje, Nyderlanduose. xxI
amiuje elektroninis monitoringas pradtas vykdyti Portugalijoje, Estijoje, Lenkijoje,
Norvegijoje
35
.
Yra labai daug elektroninio monitoringo ri. Elektroninis stebjimas suprantamas
ne tik kaip atskira kriminalin bausm, bet ir kaip kardomoji priemon baudiamojo
proceso metu ir kaip nuteistj, kuriems paskirta probacija, prieiros priemon. Elek-
troninis stebjimas taikomas vykdant vairias iankstinio paleidimo i pataisos staig
formas lygtin paleidim i pataisos staig, lygtin atleidim nuo bausms prie termi-
n (kartu su elgesio pataisos programomis), pakeiiant laisvs atmim nam aret,
rengiant nuteistuosius paleisti i kalinimo staigos ir siuniant juos pusiaukels namus
(angl k. halfway house), taip pat skiriant dalin probacij (angl k. split sentence), kai
dalis bausms paskiriama atlikti pataisos staigoje, o kita dalis probacijos prieiroje
ir kt. Taip pat elektroninis stebjimas taikomas intensyvios prieiros programoje (ISP).
i technologija naudojama ir vykdant laisvs atmimo bausm bei kontroliuojant nuteis-
tj judjim pataisos staigoje
36
.
Technine prasme elektroninis monitoringas gali apimti asmens kontrol konkreioje
vietoje ir (ar) asmens kontrol bet kurioje vietoje. Paskutiniu metu senesnes elektroninio
monitoringo technologijas laipsnikai keiia naujesns kontrols priemons. Usienio
valstybse m rastis moderni stebsenos priemoni, tarp j ir stebjimas palydo-
vins navigacijos sistema. Naujos technologijos sudaro slygas kontroliuoti daugialy-
piais reimais, leidia nustatyti asmens buvimo viet ir nedelsiant fksuoti jo judjimo
kryptis, taip pat stebjim fksuotose vietose. Tokio pobdio sistemos nepertraukiamai,
vis laik kontroliuoja nuteistuosius, identifkuoja j buvimo viet ir judjim, kaupia
duomenis, reikalingus atsivelgiant kiekvieno asmens individualias stebjimo slygas,
34 Nuteistj stebjimas GPS (angl k. Global Positioning System) visuotin padties nustatymo sistema,
kuri leidia nustatyti asmens buvimo koordinates. ios sistemos pagrindas informacini technologij s-
veika su ems planet gaubianiu GPS palydov tinklu. Asmen stebjimas GPS gali bti vykdomas nau-
dojant elektronines apyrankes arba integruotus lustus.
35 Frase, R. S.; Tonry, M. Sentencing and Sanctions in Western Countries. oxford, 2001, p. 321.
36 Mesonien, S. Elektroninis monitoringas bausmi sistemoje: tarptautinis ir nacionalinis kontekstas. Ju-
risprudencija. 2004, 54: 4757.
Simona Mesonien. Penitencins sistemos teisins raidos perspektyvos Lietuvoje
2O8
informuoja stebjimo centr apie nuteistojo buvimo viet ir (ar) padarytus paeidimus.
Apibendrinant paymtina, kad minta elektroninio monitoringo technologija bausmi
vykdymo praktikoje vertinama kaip labai patikima, lengva naudoti ir efektyvi.
3.2. Ekonominis elektroninio stebjimo efektas
Neabejotina, kad elektroninis monitoringas reikalauja fnansini investicij. Di-
diausios ilaidos tenka elektroninio monitoringo diegimui bausmi sistem (rangos
sigijimui, personalo mokymui). Pavyzdiui, vedijos elektroninio monitoringo siste-
mos diegimas kainavo apie 1 milijon eur. Nors elektroninio monitoringo diegimas
yra gana brangus, taiau palyginus laisvs atmimo bausms ir elektroninio monitorin-
go vykdymo ilaidas matyti, kad stebjimo ilaidos yra daug maesns. Kai kuriose
JAV valstijose nuteistj elektroninis stebjimas kainuoja 14 doleri, tuo tarpu laisvs
atmimo bausms vykdymo ilaidos daug didesns 44 doleriai per dien. Apskritai
JAV elektroninio monitoringo kaina svyruoja nuo 5 iki 25 doleri per dien. Btina
paymti, kad konkreti ios priemons kaina priklauso nuo keleto veiksni prieiros
intensyvumo, rangos sigijimo bdo, prieiros vykdymo subjekto ir ilaid kompen-
savimo mechanizmo. Elektroninio stebjimo ilaidos JAV sudaro tik nedidel dal lais-
vs atmimo vykdymui skiriam ilaid. Tai lemia keletas aplinkybi nuteistieji turi
galimyb dirbti, mokti mokesius, ilaikyti eim. Be abejo, prie amerikiei vykdom
elektroninio monitoringo program ekonominio efekto prisideda ir tai, kad nuteistieji
privalo padengti ios priemons vykdymo ilaidas (dal ilaid). Net 75 proc. elektro-
ninio monitorinio program JAV yra mokamos. tai pirmoji elektroninio monitorinio
programa Floridoje nuteistajam kainavo 9 dolerius per dien ir taip per 14 programos
taikymo mnesi atsipirko pradins rangos sigijimo investicijos
37
.
Vertinant elektroninio monitoringo ekonomin efektyvum, reikia atsivelgti ir
tai, kad taikant elektronin monitoring reiau skiriamas kalinimas, taiau gali sumati
ne visos ilaidos laisvs atmimo viet ilaikymui. Mat analizuojant laisvs atmimo
ilaid struktr matyti, kad didiausi j dal sudaro los personalui (pvz., Lietuvoje i
vienam nuteistajam skiriam 64 lit per dien net 46 litai tenka personalo darbo umo-
kesiui ir socialinio draudimo mokoms)
38
, taip pat nemaai pinig skiriama remontui,
ildymui, elektros energijai. Be to, palyginus elektroninio monitoringo ir kit alternaty-
vi priemoni ilaidas matyti, kad ilaidos skaitmeninms programoms vykdyti gali bti
didesns dl to, kad reikia sigyti speciali rang.
Apibendrinant pasakytina, kad elektroninis monitoringas reikalauja daugiau pir-
mini investicij, negu paprastoji probacija, taiau yra pigesnis negu laisvs atmimas
(skaitant aret). Tai leidia teigti, kad elektroninis monitoringas gali padti sutaupyti
laisvs atmimui skiriamas las, ypa tuomet, kai majant kalinimo staig populia-
cijai mainamos ir netiesiogins ilaikymo ilaidos. Be to, elektroninis monitoringas
utikrina, kad bus sutaupytos ilaidos, skiriamos tiesiogiai nuteistj ilaikymui (ma-
37 Electronic Monitoring [interaktyvus]. Canada: John Howard Society of Alberta, 2000 [irta 2009-03-30].
<http://www.johnhoward.ab.ca/PUB/A3.htm>.
38 Kaljim departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos veiklos ataskaitos.
Jurisprudencija. 2009, 3(117): 197216.
2O9
terialiniam buitiniam aprpinimui, maistui, medikamentams ir kt.). Ekonominis elek-
troninio monitoringo efektas pasiekiamas ir tuo, kad nuteistasis nra izoliuojamas nuo
visuomens bei turi galimyb dirbti (mokti mokesius), reikia skirti maiau investicij
jo socialinei integracijai, taip pat priirimas asmuo kompensuoja (gali kompensuoti)
elektroninio monitoringo ilaidas ar j dal
39
.
3.3. Elektroninio monitoringo inkorporavimas Lietuvos teiss sistem:
teorin koncepcija
Usienio valstybse elektroninio monitoringo taikymo pagrindai ir tvarka yra tvir-
tinti statymuose Jungtins Karalysts baudiamosios justicijos statyme, Nusikaltimo
(nuosprendi) statyme, Laidavimo statyme, vedijos intensyvios prieiros taikant
elektronin monitoring statyme, Vokietijos baudiamajame ir baudiamojo proceso
kodeksuose, Lenkijos elektroninio monitoringo prieiros statyme
40
. Tuo tarpu Lietu-
voje elektroninio monitoringo taikymo pagrindai, tvarka ir slygos iuo metu nra api-
brti teiss aktuose. Todl siekiant sukurti elektroninio monitoringo taikymo sistem
reikt keisti BVK nuostatas, o perspektyvoje pleiant ios priemons naudojimo sritis
bt btinos BK ir (ar) Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodekso
41
patai-
sos.
Kaip rodo usienio valstybi praktikos analiz, viena i plaiausi elektroninio mo-
nitoringo naudojimo krypi (ypa pirminje diegimo stadijoje) ios priemons tai-
kymas lygtinio paleidimo laikotarpiu. Istorin lygtinio paleidimo instituto analiz rodo,
kad reabilitacijos modeliui bdingomis socialins pagalbos priemonmis ne visuomet
pavyko pasiekti nusikalstam veik recidyvo mainimo ir resocializacijos tikslus. Todl
bausmi vykdymo praktikoje buvo iekoma nauj alternatyv ir reabilitacijos priemo-
ns buvo papildytos veiksmingomis galimybs atmimo ir kontrols priemonmis
42
.
Kalbant apie prieiros (kontrols) vykdym paymtina, kad Lietuvoje pataisos
inspekcijos utikrina teism nuosprendi ir nutari dl lygtinio paleidimo i patai-
sos staig vykdym. Teiss aktai nustato ias pataisos inspekcij vykdomos prieiros
(kontrols) priemones ir bdus: a) nuteistj pareig vykdymo ir draudim laikymosi
kontrol; b) teiss paeidim kontrol ir informavimas apie j padarymo teisines pa-
sekmes; c) susitikimai ir bendravimas su nuteistaisiais; d) paskatinimo priemoni ir
nuobaud skyrimas; e) bendradarbiavimas su valstybs ir savivaldybi institucijomis ir
staigomis, visuomeninmis organizacijomis, sprendiant pataisos inspekcij skaitoje
esani nuteistj teiss paeidim prevencijos klausimus, bendr i nuteistj teiss
paeidim prevencijos priemoni organizavimas ir gyvendinimas; f) nuteistj infor-
mavimas apie j teisin padt
43
.
39 Electronic Monitoring.
40 Mesonien, S. Lygtinis paleidimas i pataisos staig: teisiniai ir socialiniai aspektai.
41 Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso kodeksas. Valstybs inios. 2002, Nr. 37-1341.
42 Morris, N.; Rothman, D. J. The Oxford History of the Prison. The Practice of Punishment in Western Society.
New York, 1998, p. 228.
43 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandio 17 d. sakymas Nr. 107 Dl Pataisos inspekci-
j pareign galiojim, skiriant nuteistiesiems, atliekantiems viej darb ir laisvs apribojimo bausmes, bei
Simona Mesonien. Penitencins sistemos teisins raidos perspektyvos Lietuvoje
21O
I pataisos inspekcij funkcij matyti, kad jos nuteistiesiems tik paaikina bausms
atlikimo slygas ir tvark bei atsakomyb u lygtinio paleidimo slyg paeidim, taip
pat teisines pasekmes u statym paeidimus ir imasi teisini priemoni u mintus
paeidimus. Akivaizdu, kad vien dl to tiktis pozityvaus asmens elgesio nepakanka
btinas nuolatinis, nuoseklus bei adekvatus stebjimo, vertinimo ir palyginimo proce-
sas. Remiantis BVK 157 straipsniu lygtinai paleistajam gali bti skiriamas draudimas
ieiti i nam tam tikru laiku, jei tai nesusij su darbu, arba lankytis tam tikrose vietose,
jei tai nesusij su darbu. Kontroliuoti, kaip nuteistasis laikosi i draudim, yra viena
i pataisos inspekcij pareign funkcij. Pareignai tai atlieka lankydamiesi nuteistojo
gyvenamojoje vietoje tuo laiku, kai nuteistasis privalo bti namuose, bei atsivelgdami
informacij, pateikt tiek paties nuteistojo, tiek policijos pareign, senin (kaimo vie-
tovse) ir kit asmen, taip pat gaudami dokumentus apie atitinkam teiss paeidim
padarym. Visa tai reikalauja atitinkam fnansini ilaid ir mogikj itekli. Lietu-
vos probacijos vykdymo praktikoje nusistovj pagrindiniai prieiros bdai preven-
ciniai pokalbiai, dokument rinkimas ir tiesioginis fzinis tikrinimas yra nepagrsti tech-
ninmis priemonmis, todl neretai daugelis teiss paeidim, kuriuos padaro lygtinai
paleisti i pataisos staig asmenys, nra nustatomi arba nustatomi ne laiku.
Vienas i svarbesni elektroninio monitoringo veiksmingumo rodikli yra gebji-
mas ukirsti keli teiss paeidimams. Siekiant vertinti elektroninio stebjimo sociali-
nes galimybes nemaai usienio valstybi vykd (vykdo) praktinius ir teorinius elektro-
ninio monitoringo taikymo tyrimus (Lenkija, Estija, Norvegija, Pranczija, Portugalija).
Anglijoje ir Velse (Didiojoje Britanijoje) dar 1999 metais buvo atliktas tokio pobdio
tyrimas
44
. Jis dav labai domius ir vertus dmesio rezultatus. Vykdant i program i
vis asmen, lygtinai paleist i pataisos staig, tik 5 proc. nuteistj buvo grinti
laisvs atmimo viet dl elektroninio monitoringo programos slyg paeidimo. Kal-
bant apie prieastis, lmusias lygtinio paleidimo panaikinim, paymtina, kad daugiau
kaip pus nuteistj (68 proc.) paeid nustatytas lygtinio paleidimo slygas, 25 proc.
buvo grinti kalinimo staig dl aplinkybi pasikeitimo (psichologini, gyvenamo-
sios vietos ar technini problem) ir tik 1 proc. buvo grintas dl pavojingumo visuo-
menei. Vykdant program buvo vertinamas ir elektroninio monitoringo poveikis nusi-
kalstam veik recidyvui. Nustatyta, kad elektroninis stebjimas yra efektyvus, nes tik
2 proc. asmen, dalyvavusi programoje, buvo nuteisti u naujas nusikalstamas veikas.
Kartu buvo nustatyta, kad elektroninis stebjimas yra neutralus vertinant nusikalstam
veik recidyv pasibaigus jo taikymui (apie 30 proc. nuteistj tiek dalyvavusi progra-
moje, tiek nedalyvavusi joje buvo pakartotinai nuteisti). Taip pat i analiz parod, kad
elektroninis stebjimas neturt bti taikomas visiems potencialiems pretendentams ir
turi bti vykdoma kruopti nuteistj atranka, pagrsta j rizikos lygio vertinimu. 2000
lygtinai paleistiems i pataisos staig asmenims paskatinimo priemones ir nuobaudas, bei j skyrimo tvarkos,
Lygtinai paleist i laisvs atmimo viet asmen itin piktybik vieosios tvarkos ir nustatyt pareig paei-
dim srao, Pataisos inspekcij darbo tvarkos patvirtinimo. Valstybs inios. 2003, Nr. 40-1856.
44 , ., et al. : -
. [Dodgson, K., et al. Electronic Monitoring System of Parolees: Evaluation of Working
Programmes]. Penal Reform International, 2002, p. 46.
Jurisprudencija. 2009, 3(117): 197216.
211
metais atliktas tyrimas taip pat atskleid gerus rezultatus net 95 proc. nuteistj s-
kmingai baig elektroninio monitoringo program. Taigi, elektroninio stebjimo lygti-
nio paleidimo metu programa buvo vertinta kaip veiksminga tarpin priemon tarp lais-
vs atmimo vietos ir nuteistojo grinimo visuomen. Didiosios Britanijos vidaus
reikal ministerija ir vliau vykd panaaus pobdio projektus, kuri metu buvo gauti
i esms teigiami ekonominiai ir socialiniai elektroninio stebjimo rezultatai. Kanadoje
atlikti tyrimai taip pat atskleid, kad asmen, kuriems taikytas elektroninis monitorin-
gas, teiss paeidim recidyvas yra maesnis negu asmen, kurie nebuvo stebimi. JAV
tyrim metu buvo nustatyta, kad recidyvo mainimo poiriu elektroninis monitoringas
buvo efektyvus didels rizikos asmenims, lygtinai paleistiems i pataisos staig, todl
buvo prieita ivada, kad i priemon yra tikslinga taikyti vykdant intensyvios priei-
ros programas
45
. Tuo tarpu vertinant Lietuvos statistikos duomenis matyti, kad, pavyz-
diui, 2008 metais laisvs atmimo vietas dl vengimo atlikti probacij buvo grinta
(pasista) 1117 asmen, esani pataisos inspekcij skaitoje, i j beveik tredalis
lygtinai paleistj (340). 2009 met pradioje pataisos inspekcij skaitoje buvo 1591
asmuo, lygtinai paleistas i pataisos staig. Apie 20 proc. lygtinai paleistj buvo pa-
sisti atlikti laisvs atmimo bausm, nes netinkamai vykd lygtinio paleidimo slygas.
Dar 5,6 proc. nuteistj lygtinio paleidimo laikotarpiu padar nusikalstamas veikas ir
dl to buvo pakartotinai kalinti
46
. Visa tai rodo, kad prieiros priemons vykdant pro-
bacij Lietuvoje nra tinkamos.
Jau buvo minta, bet dar kart paymtina, kad usienio valstybse elektroninis
monitoringas taikomas vietoj trump laisvs atmimo bausmi. Tuo tarpu Lietuvos ka-
linimo staigose yra laikoma 2 615 asmen, nuteist trumpa laisvs atmimo bausme (3
mn. 3 m.) 3 6 mn. 152, 6 mn. 1 m. 323, 1 m. 3 m. 2 140 nuteistj, o tai
sudaro apie tredal vis nuteistj laisvs atmimo bausme. Be to, Lietuvoje yra didelis
asmen, kuriems paskirta kardomoji priemon sumimas skaiius (2009 m. pradioje
1 371)
47
. Dl ios prieasties tardymo izoliatoriai yra nuolat perpildyti.
Analiz rodo, kad taikant elektronin stebjim galima sprsti kalinimo staig
perpildymo problem. Kalbant apie elektroninio stebjimo efektyvum btina pabrti,
kad tokia baudiamosios atsakomybs realizavimo forma yra vienas i bd taupyti
valstybs biudeto las laisvs atmimo bausms vykdymui. Elektroninis stebjimas
yra priemon, reikalaujanti pirmini investicij, taiau palyginus elektroninio stebjimo
ir laisvs atmimo bausms vykdymo ilaidas, matyti, kad laisvs atmimas yra bran-
gesnis. Ilaid nuteistiesiems, atliekantiems laisvs atmimo bausm, analiz leidia
preziumuoti, kad elektroninis stebjimas galt kainuoti pigiau (o ypa tais atvejais,
kai majant kalintj skaiiui, mat ir netiesiogins ilaidos laisvs atmimo vie-
t ilaikymui). Tai rodo aptarti usienio valstybse atlikti skaiiavimai, atskleidiantys
akivaizdius elektroninio stebjimo ir laisvs atmimo bausms vykdymo fnansini
ilaid skirtumus.
45 Electronic Monitoring.
46 Kaljim departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos veiklos ataskaitos.
47 Ibid.
Simona Mesonien. Penitencins sistemos teisins raidos perspektyvos Lietuvoje
212
Apibendrindami manytume, kad elektroninis stebjimas galt bti diegiamas Lie-
tuvos bausmi vykdymo srityje. Siekiant, kad i priemon tapt veiksminga alternatyva
laisvs atmimui ir taip mainti laisvs atmimo vietose esani asmen skaii bei
praktikoje vertinti elektronins stebsenos socialin bei ekonomin efektyvum, pir-
miausia elektronin monitoring silytina diegti lygtinio paleidimo sistemoje. Elektro-
ninis stebjimas galt bti taikomas tikslinms lygtinai paleistj grupms, atsivel-
giant j rizikos lyg. Tam tikslui reikalingas ir teisinis pagrindas, nes iuo metu staty-
mai nenumato galimybs taikyti elektroninio stebjimo asmenims, lygtinai paleistiems
i pataisos staig. Lygtinis paleidimas su elektroniniu stebjimu galt bti taikomas
kaip savarankika lygtinio paleidimo ris nustatant maesn minimali atliktin laisvs
atmimo bausms dal
48
, be to, kartu elektroninis stebjimas galt bti ir veiksminga
tam tikr pareigojim ar draudim (nesilankyti tam tikrose vietose, bti gyvenamojoje
vietoje tam tikru laiku) kontrols utikrinimo priemon. Taip pat atsivelgiant usienio
valstybi praktik elektroninis monitoringas galt bti taikomas vietoj trump laisvs
atmimo bausmi. Kartu svarstytina ir nauj institut dalins probacijos (dalies laisvs
atmimo bausms atlikimas kalinimo staigoje, o dalies probacijos prieiroje) arba
automatinio lygtinio paleidimo (privalomas ankstesnis nuteistojo paleidimas atlikus dal
bausms), kuri metu galt bti taikomas elektroninis monitoringas, inkorporavimo
Lietuvos bausmi vykdymo teiss sistem galimyb. vertinus elektroninio monitorin-
go sistemos socialin ir ekonomin naud ateityje bt galima plaiau j naudoti bei
diegti ir kitas jo realizavimo formas. Elektronin stebjim Lietuvoje bt galima taikyti
kaip alternatyv laisvs atmimui kaip savarankik kriminalin bausm arba kaip
tam tikr laisvs atmimo bausms vykdymo atidjimo r. Taip pat elektronin moni-
toring bt galima naudoti kaip nuteistj elgesio kontrols priemon vykdant laisvs
apribojimo bausm.
Kita svarbi elektroninio monitoringo panaudojimo sritis kardomj priemoni
taikymas. Siekiant mainti asmen tardymo izoliatoriuose skaii ir plaiau taikyti al-
ternatyvias sumimui kardomsias priemones kartu utikrinant efektyvi kaltinamj
elgesio kontrol baudiamojo proceso metu, silytume ateityje svarstyti elektroninio
monitoringo kaip kardomosios priemons tvirtinimo klausim. Be to, elektronin moni-
toring bt galima naudoti ir kartu su kitomis alternatyviomis sumimui kardomosio-
mis priemonmis, taip sustiprinant j poveik.
Kalbant apie elektroninio stebjimo veiksmingum btina paymti ir tai, kad s-
kming nuteistojo resocializacij lemia ne pavieniai kontrols ar paramos rankiai, bet
kompleksinis prieiros mechanizmas, kuris turi apimti efektyvios socialins reabilita-
cijos ir iuolaikines kontrols priemones. Todl manytume, kad taikant elektronin mo-
nitoring kartu turi bti vykdomos ir elgesio pataisos programos, vertinamas nuteistojo
rizikos lygis, teikiama reikalinga socialin pagalba. Paymtina, kad pataisos inspekcij
veikl, optimizavus kontrols sistem, galima bt labiau orientuoti nuteistj soci-
alini poreiki tenkinim ir j asmenini problem sprendim. Taip pat tiktina, kad
sumat teiss paeidim, kuriuos probacijos laikotarpiu padaro nuteistieji.
48 Pavyzdiui, du penktadalius asmenys, nurodyti BVK 157 straipsnio 3 dalies 2 punkte, ir pus asmenys,
nurodyti io kodekso 157 straipsnio 3 dalies 3 punkte.
Jurisprudencija. 2009, 3(117): 197216.
213
Ivados
Paymtina, kad probacijos sistema naujuose Lietuvos baudiamuosiuose ir baus-
mi vykdymo statymuose nra organika, o jos realizavimo procesas neoptimalus.
Probacijos skyrimo pagrind, jo vykdymo turinio analiz leidia teigti, kad esamas
probacijos skyrimo ir vykdymo mechanizmas nepadeda pasiekti pagrindinio io ins-
tituto tikslo skmingos nuteistj resocializacijos. Todl darytina ivada, kad btina
suformuoti racionali probacijos gyvendinimo koncepcij, kuri padt pasiekti ikeltus
socialinius (o ir ekonominius) bausms tikslus. Atsivelgiant tai btina i esms keisti
baudiamj ir bausmi vykdymo statym turin sudaryti palankias teisines slygas
sukurti probacijos sistem, orientuot nuteistj rizikos valdym, nusikalstam veik
recidyv mainim ir visuomens saugumo utikrinim.
Siekiant optimizuoti probacijos ir probacijos slyg individualizavimo proces bt
tikslinga teisinti asmen pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo (angl k.
Risk and need assessment) instrument ir socialins ivados institut. Tai padarius teis-
jas, priimdamas sprendim dl probacijos, turt pakankamai facta concludentia.
probacijos vykdymo proces reikt dar plaiau traukti visuomen, statyme nu-
statant probacijos pagal laidavim mechanizm. teisinus model nusikalstam veik
padariusiam asmeniui galt bti paskirta probacija kartu su kitomis slygomis, jeigu
bt laiduotojo, kuriuo galima pasitikti, sutikimas. Laidavimas galt bti paskirtas
su ustatu arba be jo.
Paalinus vien i baudiamosios justicijos trkum plat laisvs atmimo baus-
ms taikym, btina racionalizuoti ir nors iek tiek liberalizuoti probacijos skyrimo pa-
grindus, kartu derinant tai su efektyvia asmen, kuriems paskirta probacija, socialine
reabilitacija ir prieira.
iuo metu statymai nenumato galimybs taikyti elektroninio stebjimo nuteistie-
siems, nors is nuteistj prieiros mechanizmas pasaulio bausmi vykdymo praktiko-
je gana plaiai naudojamas. Atsivelgiant tai silytina Lietuvos teiss sistemoje nu-
matyti kelias elektroninio stebjimo formas, kaip antai, elektroninis stebjimas taikant
ankstesn paleidim i laisvs atmimo viet ir elektroninis stebjimas vietoj paskirtos
trumpos laisvs atmimo bausms, o ateityje taikyti i priemon ir kaip alternatyv
kardomajai priemonei sumimui, taip pat kaip atskir kriminalin bausm ir dalins
probacijos komponent.
Literatra
mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos
konvencija. Valstybs inios. 1995, Nr. 40-
987; 2000, Nr. 96-3016.
Europos konvencija prie kankinim ir kito-
k iaur, nemonik ar eminant elges
ir baudim. Valstybs inios. 1998, Nr. 86-
2393.
Lietuvos Respublikos baudiamasis kodeksas.
Valstybs inios. 2002, Nr. 73-3084.
Lietuvos Respublikos baudiamojo proceso ko-
deksas. Valstybs inios. 2002, Nr. 37-1341.
Lietuvos Respublikos bausmi vykdymo ko-
deksas. Valstybs inios. 2002, Nr. 73-3084.
Simona Mesonien. Penitencins sistemos teisins raidos perspektyvos Lietuvoje
214
Lietuvos Respublikos sumimo vykdymo sta-
tymas. Valstybs inios. 2008, Nr. 81-3172.
Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriau-
sybs programa, kuriai pritarta Lietuvos
Respublikos Seimo 2008 m. gruodio 9 d.
nutarimu Nr. xI-52. Valstybs inios. 2008,
Nr. 146-5870.
Probacijos sistemos Lietuvoje koncepcija, pa-
tvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybs
2007 m. vasario 21 d. nutarimu Nr. 220 Dl
probacijos sistemos Lietuvoje koncepcijos ir
jos gyvendinimo priemoni plano patvirti-
nimo. Valstybs inios. 2007, Nr. 27-989.
Kaljim departamentui prie Teisingumo mi-
nisterijos pavaldi staig pltros strategija,
patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausy-
bs 2008 m. kovo 26 d. nutarimu Nr. 288
Dl Kaljim departamentui prie Teisin-
gumo ministerijos pavaldi staig pltros
strategijos ir jos gyvendinimo priemoni
20082033 met plano patvirtinimo. Vals-
tybs inios. 2008, Nr. 40-1469.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003
m. balandio 17 d. sakymas Nr. 107 Dl
Pataisos inspekcij pareign galiojim,
skiriant nuteistiesiems, atliekantiems vie-
j darb ir laisvs apribojimo bausmes, bei
lygtinai paleistiems i pataisos staig asme-
nims paskatinimo priemones ir nuobaudas,
bei j skyrimo tvarkos, Lygtinai paleist i
laisvs atmimo viet asmen itin pikty-
bik vieosios tvarkos ir nustatyt pareig
paeidim srao, Pataisos inspekcij dar-
bo tvarkos patvirtinimo. Valstybs inios.
2003, Nr. 40-185.
Tarybos 2008 m. lapkriio 27 d. pamatinis
sprendimas 2008/947/TVR dl teismo
sprendim ir sprendim dl lygtinio nuteisi-
mo tarpusavio pripainimo principo taikymo
siekiant utikrinti lygtinio atleidimo priemo-
ni ir alternatyvi sankcij prieir [2008]
oL L 337/102.
Minimalios standartins taisykls dl priemo-
ni, nesusijusi su laisvs atmimu, patvir-
tintos Jungtini Taut Generalins Asambl-
jos 1990 m. rezoliucija Nr. 45/110 [interak-
tyvus]. [irta 2009-07-12]. <http://www.
un.org>.
Europos Tarybos rekomendacija Nr. R(92)16
dl Europos visuomenini sankcij ir prie-
moni taisykli [interaktyvus]. [irta
2009-07-12]. <http://www.kdmc.lt>.
Europos Tarybos rekomendacija Nr. R(99)22
dl kaljim perpildymo ir kaljim popu-
liacijos padidjimo [interaktyvus]. [irta
2009-07-12]. <http://www.kdmc.lt>.
Mesonien, S. Elektroninis monitoringas baus-
mi sistemoje: tarptautinis ir nacionalinis
kontekstas. Jurisprudencija. 2004, 54.
Mesonien, S. Lygtinis paleidimas i patai-
sos staig: teisiniai ir socialiniai aspektai.
Daktaro disertacija. Socialiniai mokslai (tei-
s). Vilnius: Mykolo Romerio universitetas,
2009.
vedas, G. Baudiamosios politikos pagrindai.
Vilnius, 2006.
Vaivila, A. Teiss teorija. Vilnius: Justitia,
2000.
Dignan, J.; Cavadino, M. The Penal System. An
Introduction. London, 1997.
Duff, R. Punishment, Communicaton and Com-
munity. oxford, 2001.
Frase, R. S.; Tonry, M. Sentencing and Sanc-
tions in Western Countries. oxford, 2001.
Electronic Monitoring [interaktyvus]. Canada:
John Howard Society of Alberta, 2000 [i-
rta 2009-03-30]. <http://www.johnhoward.
ab.ca/PUB/A3.htm>.
Morris, N.; Rothman, D. J. The Oxford History
of the Prison. The Practice of Punishment in
Western Society. New York, 1998.
Van Kalmhaut, A. M.; Derks, J. T. M. Proba-
tion and Probation Services. A European
Perspective. The Netherlands, 2000.
Walmsley, R. World Population List. Research
Findings [interaktyvus]. 2000, 8 [irta
2009-08-19]. <http://www.homeoffce.gov.
uk/rds/pdfs/r88.pdf>.
, ., et al.
-
: .
[Dodgson, K., et al. Electronic Monitoring
System of Parolees: Evaluation of Working
Jurisprudencija. 2009, 3(117): 197216.
215
LEgAL DEVELOPMENT PrOSPECTS Of PENITENCIArY
SYSTEM IN LIThUANIA
Simona Mesoniene
Mykolas Romeris University, Lithuania
Summary. One of the legal institutions of the punishment realization, i.e. the probation
release, is investigated in the article from the legal comparative point of view. The article
covers the legal relations, appearing as the result of application of the probation (setting and
realization) towards the imprisoned convicts. The norms of the international and national
juridical acts on the punishment realization, which regulate the probation, and the juridical
doctrine of the punishment realization, brought forward by Lithuania and foreign countries,
is analyzed in the present article. The misunderstandings within the practices of imposition
and execution of probation result in continuous discussions on the factual influence of the
said institution to the development of social behaviour of the convicted person. The process
of execution of probationary release must be directed towards the management of the risk of
repeated criminal behaviour of the convicted person and neutralizing of criminal factors,
however the existing structure of legal regulation does not provide a possibility to reach the
said objectives. This shows one of the main deficiencies of criminal justice of Lithuania a
frequent and sustained application of imprisonment. It should be noted that no progressive
Programmes]. Penal Reform International,
2002.
, . .; , . .; ,
. .
,
. [Dvorianskov, I. V; Sergejeva, V. V.;
Batalin, D. E. Enforcement of Alternatives
to Imprisonment in Europe, United States
and Russia]. , 2003.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
2004 m. gruodio 13 d. nutarimas Dl
kai kuri teiss akt, kuriais reguliuojami
valstybs tarnybos ir su ja susij santykiai,
atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai
ir statymams. Valstybs inios. 2004, Nr.
181-6708; Nr. 186.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
2007 m. lapkriio 23 d. sprendimas
administracinje byloje Dl Valstybins
ligoni kasos prie Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus
2005 m. kovo 8 d. sakymo Nr. 1K-30
Dl komisijos sudties ir jos nuostat
patvirtinimo 3.2 punkto bei iuo punktu
patvirtint Reikalavim monms,
vykdanioms gyventoj aprpinim
ortopedijos techninmis priemonmis 2005
m., atitikties Lietuvos Respublikos vieojo
administravimo statymo 4 straipsnio 1 dalies
1 ir 4 punktams ir Lietuvos Respublikos
sveikatos draudimo statymo 9 straipsnio 3
dalies 4 punktui (bylos Nr. I
8
15/2007 m.).
Kaljim departamento prie Lietuvos
Respublikos teisingumo ministerijos veiklos
ataskaitos [interaktyvus]. [irta 2009-08-
05]. <www.kalejimudepartamentas.lt>.
Lietuvos Respublikos teism ir teism savival-
dos institucij 2008 met veiklos apvalga
[interaktyvus]. [irta 009-08-20]. <http://
www.teismai.lt/teismai/Informacija%20apie
%20Lietuvos%20Respublikos%20teismu%
20darba%202008%20metais.pdf>.
Simona Mesonien. Penitencins sistemos teisins raidos perspektyvos Lietuvoje
216
innovations were implemented in the area of probationary release, therefore the directions of
optimization of application and execution of probationary release and evaluate the grounds
for application of probation, the most important provisions, pertaining to the activities of
society when executing the probation, as well as the basis for preparation of the social con-
clusion, evaluation of the risk of a repeated criminal behaviour and the basis for individual
working with the convicted person, the procedure for monitoring of convicts, the legal status
of convicts and the rules for its tightening or softening are examined in this article. The arti-
cle emphasizes the necessity of resolution of the most important questions, pertaining to ensu-
ring effective treatment with offenders; therefore incorporation of the electronic surveillance
is discussed. Thus the perspective probation system concept is analyzed in the article. While
explicating this goal, it should be noted that the article is aimed at creation of the theoretical
grounds for the probation and electronic surveillance and at ascertaining how to model an
efficient system of setting and realization of the probation and electronic monitoring, which is
oriented towards management of the risk of the persons repeated delinquent behavior, which
creates the conditions for securing security of the society, for reducing recurrence of delinqu-
ent deeds and of the number of imprisoned convicts.
Keywords: punishment, probation, suspended sentence, conditional early discharge
from punishment, parole release, electronic monitoring.
Simona Mesonien, Mykolo Romerio universiteto Socialins politikos fakulteto Penitencins teiss
ir veiklos katedros lektor, daktar. Mokslini tyrim kryptys: bausmi vykdymo teis, bausmi sis-
tema, alternatyvos laisvs atmimui, probacija.
Simona Mesoniene, Mykolas Romeris University, Faculty of Social Policy, Department of Peniten-
tiary Law and Activities, lecturer, doctor. Research interests: penitentiary law, criminal punishments
system, alternatives to imprisonment, probation.