4.4.

Holistinis elektronins valdios paslaug integravimo modelis Lietuvos savivaldybms

Kai kurios Lietuvos rajon savivaldybs* pasiymi pakankamai silpnu ryiu sveikaujant su vietos bendruomene. Tai pastebima, teikiant informacij, o ypa viesias paslaugas gyventojams. Sukrus savivaldybms interneto svetaines (Ancarini A., 2005), buvo manoma, kad vieosios informacijos ir viej paslaug perklimas elektronin erdv, ir to paskoje, sudaromos palankesns slygos interesantams jomis naudotis, pads isprsti ir taip negausaus tiesioginio gyventoj kreipimosi savivaldybes sraut problem. Taiau kai kurie pasaulio mokslininkai (Fountain, J., 2001; Coe, A., Paquet, G., 2001; Bretschneider, S., 2003; Burn, J., Robins, G., 2003; Andersen, K. V., 2004) link abejoti vien tik tokiu, ios problemos sprendimo bdu. Pastebta, kad vieosios informacijos ir viej paslaug perklimas elektronin erdv, Lietuvoje ypatingai nepadidino gyventoj sveikos su maj rajon savivaldybmis aktyvumo (Esamos bkls analiz, 2007). iuo atveju identifikuojama pakankamai svarbi problema ir ikeliamas tiesiogiai su ja siejamas klausimas kaip, pritaikant elektronins valdios paslaug savivaldybse modelius bei juos patobulinant, galima bt padidinti gyventoj kreipimosi dl vieosios informacijos ir viej paslaug srautus, efektyviau aptarnauti gyventojus, sustiprinti ne tik miest, bet ir rajon savivaldybi veikl bei svarb Lietuvos vietos savivaldos modernizavimo kontekste. Sprendiant i problem, silytina remtis veicarijos mokslinink N. Thom ir A. Ritz (2004) teiginiais payminiais, kad valstybs institucij, o taip pat ir savivaldybi valdymas i greitai besikeiianios aplinkos reikalauja nauj strategij, administracini ir technologini sprendim, taiau galiojanios teisins slygos kelia abejoni dl tokios perspektyvos realumo. Ypatingai svarbu akcentuoti, kad iems pokyiams taip pat prieinasi administracijos darbuotojai, priprat prie iki iol egzistuojani stabili sistem ir todl per maai palanks naujovms. Vieojo sektoriaus valdymui lemiamos reikms turi tai, kaip valstybins institucijos, pvz., savivaldybs, geba priimti sistemos ir jos aplinkos pokyius ir suvokti jiems daranius tak veiksnius. Vadybos veikimo laisv darant tak iorinei aplinkai, institucij slygoms ir mogikiesiems veiksniams skiriasi. Vadybos taka politin lygmen lemianioms slygoms yra daug maesn nei institucij lygmens slygoms ir mogikiesiems veiksniams. Viej organizacij ir vieosios tarnybos teis ligi iol stipriai varo lankstum, taiau iuolaikinei reform pltrai jis yra ypa reikmingas (Thom N., Ritz A., 2004, p. 58).

Taiau reikia nepamirti, kad vieojo sektoriaus slygos yra skirstomos : Iorines slygas; Vidines slygas.

Vieojo sektoriaus iorins slygos apima tik bendruosius ir specifinius poveikio iorinei aplinkai rezultatus, pvz., kuomet jau teikiama galutin integruota ir paruota vartotojui vieoji paslauga ir papildomos konsultacins paslaugomis kaip iomis diegtomis vieosiomis paslaugomis pasinaudoti. Iorins slygos sudaro galimyb vartotojui sprsti, pvz., ar vieoji paslauga teikiama pakankamai kokybikai ir efektyviai (Thom N., Ritz A., 2004). Tuo tarpu, vidins slygos, veikianios pai viej institucij vadyb, skirstomos : institucij slygas; mogikuosius veiksnius.

Institucij slygos yra orientuotos, pvz., tinkamos administracins struktros, reikiamo darbuotoj skaiiaus parinkim, vykdomas reformos procesus. Paprastai institucij slygos yra akivaizdios ir vadybai nustato aikiai apibrt veikimo erdv, todl modernizuojant administravim danai suprantamesnis atrodo noras performuoti ir keisti iuos aspektus, nei siekis keisti mogikuosius veiksnius. Taiau mogikieji veiksniai takoja dar svarbesnius organizacij sprendimus, lemianius priartjim ir prie iorini veiksni vieojo sektoriaus vykdom funkcij kryptingumo, gilumo ir kokybs, valstybs tarnautoj socialins patirties, ini, gebjim barjer veikim (Thom N., Ritz A., 2004, p. 58). Patvirtinant aukiau vardytus teiginius, galima remtis ir JAV mokslininko Kenneth L. Kraemer (1996) seniai tyrinjanio inovatyvi priemoni diegimo vieajame sektoriuje ypatumus prielaida, kuri vis dar ilieka aktuali ir iuo metu. Autorius teigia, kad vienas svarbesni faktori, ribojani informacini technologij naudojim ir panai inovacij diegim vieajame sektoriuje kompiuterinio ratingumo ir apmokymo stoka tarp vieojo administravimo institucij tarnautoj. Informacini technologij naudojimas vieojo sektoriaus organizacijoms, tokioms kaip savivaldybs ir j padaliniams suteikia didesn lankstumo laipsn (Kraemer K. L., 1996, p. 580-581; Davenport, T. H., 1999). vertinus aukiau vardytus mokslinius teiginius, galima patvirtinti, kad be galo svarbus dmesys diegiant inovacines priemones vietos savivaldos institucijose turt bti pirmiausiai skiriamas teisinei reformai, susijusiai su savivaldos administraciniais pokyiais dl diegiam naujovi takos ir valstybs tarnautoj kompetencijos ugdymui elektronins valdios paslaug gyvendinimo srityje. Reikia pabrti, kad nuo savivaldybi darbuotoj kompetencijos ioje srityje,

j kompiuterinio ratingumo priklauso ir pai elektronins valdios paslaug projekt diegimas bei valdymas vietos savivaldos lygmenyje. Elektronins valdios paslaugos pirmiausiai integruojamos vietos savivaldos institucij informacin-technologin sistem ir tik po to gali bti teikiamos vartotojams. Tokiu bdu galima teigti, kad nuo valstybs tarnautoj ini, gebjim naudotis informacinmis technologijomis lygio, iorini ir nauj visuomens konsultavimo elektronins valdios paslaug srityje instrument priklauso elektronins valdios paslaug teikimo vartotojams kokyb ir efektyvumas. Nauj teiss akt implementavimo poreikis Lietuvos teisin sistem, kaip i inovacij diegimo vietovaldoje pasekm, taip pat yra btinas inovacins reformos kontekste. Svarstant aukiau vardytos problemos sprendimo bdus, galimi vairs silymai, taiau vienas toki bt, ypa atkreipiant dmes rajon savivaldos institucij sveikos su gyventojais bei verslu problem sukurti model, paremt ekspertini konsultacij taikymo principu. Modelio iorinius rmus sudaryt Savivaldybi virtualios unija. Kitaip tariant, galima bt sujungti savivaldybes vien atskir virtual vienet elektroninje erdvje, paliekant j ankstesn, prastin struktrin funkcionavim bei galimyb naudotis i savivaldybi interneto svetainmis. Virtualios savivaldybi unijos modelis pasiymt ekspertins patariamosios funkcijos gyvendinimu, pvz., rajon savivaldybms, o tai, savo ruotu, padt sprsti elektronins valdios paslaug naudojimosi aktyvumo, j teikimo kokybs klausimus. Paprasiau tariant, kaip pavyzdys, tai galt bti vienos ar keli, maesnij Lietuvos rajon savivaldybi, pasiymini silpniausiu gyventoj kreipimosi jas aktyvumu ir taip pat didesnij miest savivaldybms atskirai taikomas specialus modelis, grindiamas tinklintomis ekspertinmis konsultacijomis. (r. 20 ir 21 pav.). Svarbu paymti, kad Virtualios savivaldybi unijos funkcionavimas galt bt iimtinai virtualus, prieingai nei kit asociacij ar vieojo sektoriaus institucij. Virtuali savivaldybi unija funkcionuot tik elektroninje erdvje arba, dar tiksliau vardinant, iimtinai pasiymt tik patariamja, siekiani pagerinti savivaldybi sveik su visuomene funkcija. inoma, stengiantis tvirtinti tokias naujoves praktikoje, nors ir patariamj silomo modelio funkcionavim, kaip jau minta aukiau vertt reglamentuoti Lietuvos Respublikos teiss norminiuose aktuose. Taiau vertinat aukiau vardyto modelio taikymo galimybes, nevertt apsiriboti vien tik Virtualios savivaldybi unijos krimo ioriniais rmais. Visas dmesys turi bti sutelkiamas vidinius jos rmus "ANAO", "SAFAD", "Lee & Layne", "VSPA baigtumo" ir "Hiller & Belanger" pakop modelius (Layne K., Lee J., 2001; Goldkuhl G., Persson A., 2006) silant papildyti juos tinklintu ekspertinio konsultavimo paslaug lygiu aukiau pateikiamo modelio gyvendinimo kontekste (r. 9 lentel). Papildytus ANAO ir SAFAD elektronins valdios paslaug savivaldybse modelius, trumpajam ir laikinajam periodui, silytina pritaikyti Lietuvos savivaldybi

teikiam elektronins valdios paslaug adaptavimui, tuo atveju, jeigu pasirenka pakop modeli taikymo alternatyva. Vertinant io silomo ir papildyto modelio adaptavimo galimybes, trumpuoju periodu i laikinoji alternatyva bt tinkanti Lietuvos savivaldybms, nes dabartinis Lietuvos elektronins valdios paslaug modelis kaip tik ir yra panaus darbo 2.1.1 ir 2.1.2 dalyse ianalizuotus elektronins valdios paslaug pakop savivaldybse modelius. 9 lentel. Papildyti elektronins valdios paslaug pakop modeliai (Pilka spalva paymtas "ANAO" ir "SAFAD" modeliai.) Hiller & Belanger Statistin ir Statistin ir Statistin ir Statistin ir pan.* Statistin ir pan.* pan.* pan.* pan.* informacija, informacija informacija, informacija informacija uklausos**, uklausos prijimas prie duomen bazi, ISI*** Prijimas prie Uklausos**, Asmens Asmens Uklausos duomen bazi Prijimas identifikacija, identifikacija, prie paslaug intraneto ir duomen teikimas interneto ssajos bazi Asmens Asmens ISI*** (per Asmens Asmens identifikacija, identifikacija lygius) identifikacija, identifikacija, paslaug , paslaug intranetas ir paslaug teikimas teikimas internetas teikimas sujungti ISI*** ISI*** ISI*** (per Autorizuotos ISI*** funkcijas) informacijos mobilumas (nra) (nra) (nra) (nra) Politinis dalyvavimas ANAO SAFAD Lee & Layne VSPA baigtumo

II

III

IV V

altinis: Sudaryta autoriaus

* Publikacijos, naujienlaikiai, dokument formos, susij teiss aktai ir kt. ** Uklausos valstybs tarnautojams elektroniniu patu. *** ISI Institucij sistem integravimas. Tobulinant elektronins valdios paslaug savivaldybse integravim, tolimesnje ateityje, priklausomai nuo paangos ioje srityje pasiekt rodikli, "Lee & Layne", "VSPA baigtumo" ir "Hiller & Belanger" pakop modelius, papildytus tinklintu ekspertinio konsultavimo paslaug lygiu silytina taikyti Lietuvos savivaldybms pakop modeli alternatyvos atveju (r. 10 lentel). Nors i alternatyva yra ne tik technologikai, bet ir organizacini pokyi prasme tobulesn, taiau ji galt bti taikoma kaip viena i papildom alternatyv alia sukurto efektyvesnio elektronins valdios paslaug modelio vietovaldos institucijoms.

tinklintas ekspertinio konsultavimo paslaug lygis

10 lentel. Papildyti elektronins valdios paslaug pakop modeliai (Pilka spalva paymtas akcentas "Lee & Layne", "VSPA baigtumo" ir "Hiller & Belanger" modeliai.) ANAO Statistin ir pan.* informacija, uklausos SAFAD Statistin ir pan.* informacija Lee & Layne Statistin ir pan.* informacija VSPA baigtumo Hiller & Belanger Statistin ir pan.* Statistin ir pan.* informacija, informacija uklausos**, prijimas prie duomen bazi, ISI*** Asmens Uklausos identifikacija, intraneto ir interneto ssajos Asmens identifikacija, intranetas ir internetas sujungti Autorizuotos informacijos mobilumas (nra) Asmens identifikacija, paslaug teikimas ISI***

tinklintas ekspertinio konsultavimo paslaug lygis

Prijimas prie duomen bazi II

III

Asmens identifikacija, paslaug teikimas ISI***

Uklausos**, Prijimas prie duomen bazi Asmens identifikacija , paslaug teikimas ISI***

Asmens identifikacija, paslaug teikimas ISI*** (per lygius)

IV V (nra)
altinis: Sudaryta autoriaus

ISI*** (per funkcijas) (nra)

(nra)

Politinis dalyvavimas

* Publikacijos, naujienlaikiai, dokument formos, susij teiss aktai ir kt. ** Uklausos valstybs tarnautojams elektroniniu patu. *** ISI Institucij sistem integravimas. tinklinto ekspertinio konsultavimo paslaug lygio principas gali bti taikomas kaip papildomas elementas ir E-Co arba Verts modelio tobulinimui. Nuo priemoni, padedani siekti norimo rezultato pereinant prie grtamojo ryio, atskleidianio naujos situacijos aplinkybes, silytina vesti papildom konsultavimo (tiksliau vardinant ekspertinio konsultavimo) princip: 1. Vizija paslaugos padedanios susikurti vizij; 2. Esama situacija paslaugos padedanios atskleisti esam situacij; 3. Priemons paslaugos kaip priemons padedanios siekti norimo rezultato; 4. Konsultavimas. paslaugos padedanios patarti ir pasilyti tinkamesn bd ar metod norimam rezultatui pasiekti.

5. Grtamasis ryys nesiejamas su konkreiomis paslaugomis, nes pirmj trij punkt paslaugos padeda atskleisti naujosios situacijos aplinkybes. is principas padt efektyviau gauti norimus rezultatus. Aikinantis kaip turi bti keiiama situacija, susijusi su norimo rezultato gyvendinimu, labai svarbu isiaikinti kokiu tinkamesniu bdu ar metodu to rezultato reikt siekti. Kitaip tariant, konsultavimo principas tapt tarsi riamja grandimi tarp priemoni taikymo ir grtamojo ryio utikrinimo, taip padedant atskleisti naujos situacijos aplinkybes ir padidinant verts krimo ciklo efektyvum (r. 20 pav.).

altinis: Sudaryta autoriaus

20 pav. Integruotas E-Co arba Verts modelis Svarstant galimybes taikyti E-deimanto model Lietuvos savivaldybse ir vertinus dabartin elektronins valdios paslaug integravimo situacij (Savivaldybi institucij teikiam viej elektronini paslaug tyrimas, 2007), galimas E-deimanto apatini briaun fragment pltojimas. Kaip jau minta darbo 2.2 dalyje, E-deimanto modelio apaioje esanios briaunos, apima daugiau informacinio pobdio paslaug teikim, taiau ios briaunos integruojamos ne palaipsniui (viena paskui kit), o individuliai . Kitaip tariant visos modelio briaunos yra viena nuo kitos nepriklausomos, prieingai nei elektronins valdios pakop modeliuose. Kadangi Lietuvoje yra inomi ir, remiantis 2002 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimo dl elektronins valdios koncepcijos patvirtinimo V dalimi Tikslai ir udaviniai, taikomi pakop modeli principai, galima teigti, jog E-deimanto modelio taikymo praktikos Lietuvoje praktikai neaptikta. Skmingai tobulinant elektronins valdios paslaug diegim savivaldybse, ateityje galima bt svarstyti E-deimanto modelio pltojim virutini "briaun fragmentuose arba pilno Edeimanto modelio integravim.

Taiau, vertinus pakankamai menk Lietuvos patirt elektronins valdios paslaug tobulinime, aktualias elektronins valdios paslaug integravimo savivaldos lygiu problemas, elektronins valdios paslaug modeli iuometini alternatyv nebuvim, silytina vesti tinklinto ekspertinio konsultavimo paslaug princip iorins sveikos (front-office") ir vidins sveikos (back-office) lygiuose pereinant nuo elektronins valdios dabartinio pakop modelio prie E-deimanto modelio, taip sukuriant nauj ir kaip vien i tinkamiausi Holistinio elektronins valdios paslaug integravimo modelio alternatyv. (r.: 21 pav.).

KOKYBIKESNIS IR EFEKTYVESNIS ELEKTRONINS VALDIOS PASLAUG TEIKIMAS Elektronins valdios pakop modelio keitimas E-Deimanto model
sakanios (gyvendinamos tinkle paslaugos)

Visuomens kompiuterinio ratingumo taka

Pasidalinimas iniomis elektronins valdios paslaug srityje organizacijos viduje

Individualios paslaugos

Sujungtos paslaugos (tiekia kelios institucijos) Efektyvesnis visuomens konsultavimas elektronins valdios paslaug srityje

ema kompetencija

Auta kompetencija

Valstybs tarnautoj (savivaldybi) tinklintos ekspertinio konsultavimo paslaugos

Efektyvesnis elektronins valdios paslaug integravimas

Savivaldybi tarnautoj kompetenciniai pokyiai

Valstybs tarnautojai (savivaldybi): tinklintos visuomens konsultavimo paslaugos

Front-office

Pasidalinimas iniomis elektronins valdios paslaug srityje tarp skirting organizacij Valstybs tarnautoj (savivaldybi) kompiuterinio ratingumo taka

Back-office

Savarankikos paslaugos (tiekia viena institucija)

Bendros paslaugos Informacins paslaugos Gyventoj ir verslo kio subjekt finansini l, laiko taupymas

Organizacijos biudeto l, laiko taupymas, tarnautoj darbo krvio mainimas

KOKYBIKESNIS IR EFEKTYVESNIS ELEKTRONINS VALDIOS PASLAUG TEIKIMAS

altinis: Sudaryta autoriaus

21 pav. Holistinis elektronins valdios paslaug integravimo modelis

io modelio struktroje pirmoji kryptis ema kompetencija imama kaip pradinis atskaitos takas, paymintis em savivaldybs organizacin kompetencij elektronins valdios paslaug srityje. Be to, svarbu paymti, kad tinklinto ekspertinio konsultavimo paslaug principo diegimas yra glaudiai susijs ir priklauso nuo savivaldybi tarnautoj kompiuterinio ratingumo gdi. Akivaizdu, kad kuo auktesnis vietovaldos tarnautoj kompiuterinio ratingumo ini lygis, tuo efektyviau galima integruoti tinklinto ekspertinio konsultavimo paslaugas organizacijoje ir atvirkiai. Tokiu atveju, btina paymti, jog institucij tarnautoj sugebjimas dalyvauti teikiant jiems tinklintas ekspertes konsultacines paslaugas tiesiogiai priklauso nuo j pai kompiuterinio ratingumo lygio, kuris yra svarbus aukiau vardyto modelio struktrinis dedamasis elementas. Savivaldybs organizacinje vidaus struktroje (back-office) sukuriamas modelio Savivaldybi tarnautoj kvalifikaciniai pokyi struktrinis elementas po tinklinto ekspertinio paslaug suteikimo. is elementas turi du isiakojimus: pasidalinimas gytomis iniomis elektronins valdios paslaug srityje organizacijos viduje, i ini perdavimas visiems pagrindiniams

organizacijos struktriniams lygiams; pasidalinimas gytomis iniomis elektronins valdios paslaug srityje tarp organizacij, i ini paplitimas tarp vis vietovaldos institucij (bei kitose valstybs vieojo administravimo institucijose) ir j skirting struktrini lygi. Holistinio elektronins valdios paslaug integravimo modelio savivaldybs organizacins vidaus struktros ieigos kryptis, payminti gaut rezultat gyvendinant pat tinklinto konsultavimo princip aukta organizacin kompetencija elektronins valdios paslaug srityje. Taiau pagrindinis ios ieigos modelio struktrinis elementas, padedantis atsisakyti neefektyvaus pakop modelio ir pereiti prie E-deimanto modelio trij prieprieini poli (ei element) gyvendinimo efektyvesnis elektronins valdios paslaug integravimas, veiksmingiau utikrinantis savivaldybs biudeto l ir laiko taupym bei savivaldybs tarnautoj darbo krvio mainim. Vidins sveikos (back-office) lygyje ekspertinio konsultavimo paslaugos, kaip jau minta aukiau, pirmiausia bt teikiamos savivaldybi tarnautojams. Tuo tarpu,

organizacijos iorins sveikos (front-office) plotmje, tap kvalifikuotais ios srities specialistais, savivaldybi tarnautojai teikdami visuomenei tinklintas konsultavimo paslaugas, patys galt informuoti bei supaindinti gyventojus ir verslininkus apie elektronins valdios paslaugas, j teikiamus privalumus. Reikia paminti, kad iorins sveikos (front-office") lygyje, ekspertinio konsultavimo paslaugos elektronins valdios paslaug srityje bt teikiamos gyventojams ir verslo kio subjektams online konsultavimo principu. inoma, ia ikyla, kitos, pakankamai svarbios, visuomens motyvacijos dalyvauti tokio pobdio seminaruose ir kompiuterinio ratingumo problemos, nuo kuri taip pat priklauso konsultavimo efektyvumas, o to paskoje interesant laiko, finans taupymas ir galiausiai pagrindinis laukiams rezultatas kokybikesnis ir efektyvesnis elektronins valdios paslaug teikimas. tinklintas ekspertinio konsultavimo paslaug lygio principas pasiymi savo universalumu, todl pakankamai lengvai gali bti integruojamas aukiau vardyt ir iuo pagrindu sukurt Holistin elektronins valdios paslaug integravimo model. tinklintas ekspertinio konsultavimo paslaug lygio principas pakankamai nesunkiai gali bti gyvendintas ir praktiniame elektronins valdios paslaug modeli taikymo kontekste (r. emiau 5 skyriaus 5.2.4. dalis). Remiantis darbo 2 dalyje atlikta elektronins valdios paslaug modeli palyginimo pagal orientacijos savivaldybi vidinius procesus ir orientacijos klient poreiki patenkinimo proporcij labiausiai iuo metu Lietuvai tinkantis ir sudarantis slygas atsirasti naujoms mokslinio tyrinjimo galimybms pasaulyje bt Holistinis elektronins valdios paslaug integravimo modelis, kur sudarant buvo remtsi ianalizuotos elektronins valdios paslaug teikimo padties Lietuvoje tyrimu (r.: 4 skyriaus 4.1. dalis). Tiktina, jog pritaikius ir gyvendinus silom Holistin elektronins valdios paslaug integravimo model bt sudarytos palankesns abipuss slygos:

savivaldybms efektyviau integruoti elektronins valdios paslaugas, o visuomenei efektyviau ir kokybikiau naudotis tiek didij (miest), tiek maj (rajon) savivaldybi teikiamomis elektronins valdios paslaugomis.

4.5. Holistinio elektronins valdios paslaug integravimo modelio taikymo Lietuvos savivaldybms perspektyva
gyvendinant darbo 4.4 dalyje pasilytas elektronins valdios paslaug modeli krimo alternatyvas, jo taikymo galimybes, o ypa gyvendinimo Lietuvos savivaldos lygiu perspektyvas, nusprsta sukurti Elektronins valdios paslaug tinklinto ekspertinio konsultavimo principo diegimo projekt. is projektas sukurtas bandant pritaikyti pasilyt Holistinio elektronins valdios paslaug integravimo paslaug model ir yra paremtas ekspertinio konsultavimo online (tiesiogiai internetu) principu rengiant seminarus savivaldybi tarnautojams. Projektas diegtas sukrus interneto svetain, skirt Lietuvos savivaldybi ekspertinio online konsultavimo gyvendinimui. Interneto svetains adresas www.egovernment.lt (r. 22 pav.).

altinis: Sudaryta autoriaus

22 pav. Projekto pagrindin svetain Elektronins valdios paslaug ekspertini konsultacij Lietuvos savivaldybms interneto svetain galt bti skirta ne tik apmokyti savivaldybi tarnautojus dirbti elektroninje erdvje (online principu) bei supaindinti su elektronins valdios paslaug modeliais, j diegimo savivaldos lygiu ypatumais. Labai svarbu, jog ateityje, gij i ini, tarnautojai taip pat sugebt pasilyti tinkamus problem sprendimo

variantus, susijusius elektronins valdios paslaug sritimi ir patys aktyviau dalyvaut inicijuojant vairius elektronins valdios paslaug projektus j savivaldybse. Sukurt interneto svetain sudaro 5 rubrikos, i kuri trys pagrindins. Pirmoji rubrika Pradia skirta Lietuvos savivaldybi tarnautoj trumpam supaindinimui su elektronins valdios esminmis gyvendinimo nuostatomis, pagrindiniais Lietuvoje atliktais elektronins valdios paslaug tyrimais. Antroji - pagrindin rubrika Apie projekt skirta supaindinti savivaldybi tarnautojus su ekspertini konsultacini seminar projekto paskirtimi, tikslais ir lkesiais. ioje rubrikoje paymima, jog paties projekto tikslas - supaindinti Lietuvos savivaldybi tarnautojus su elektronins valdios paslaug savivaldybse diegimo ypatumais, elektronins valdios paslaug savivaldybse sukurtais, tobulinamais ir kuriamais modeliais, j taikymo galimybmis Lietuvoje. Rubrikoje Apie projekt taip pat vardinama, jog io projekto paskirtis - eksperimento vykdymas rengiant daktaro disertacij elektronins valdios paslaug diegimo savivaldos lygiu tematika ir disertacinio darbo praktins reikms pagrindimas, o projekto lkesiai atlikus eksperiment sulaukti ne tik aktyvesnio savivaldybi susidomjimo elektronins valdios paslaugomis, taiau ir j spartesnio diegimo, taip utikrinant efektyvesn sveik tarp vietos valdios ir bendruomens (r. 23 pav.).

altinis: Sudaryta autoriaus

23 pav. Svetains skiltis Apie Projekt

Treiojoje pagrindinje rubrikoje Mokslin mediaga seminarams, patalpinti svarbiausi mokslini straipsni rinkiniai, susij su elektronins valdios paslaug diegimo ypatumais ir modeliais, skirti savivaldybi tarnautojams uduoi mediagos analizavimui ekspertini konsultacini seminar metu (r. 24 pav.).

altinis: Sudaryta autoriaus

24 pav. Projekto skiltis Mokslin mediaga seminarams Ketvirtoji pagrindin rubrika Online konsultacijos, skirta ekspertini konsultacini seminar savivaldybi tarnautojams vykdymui tiesiogiai internetu. i interneto svetains rubrika pati svarbiausia, atspindinti vykdomo eksperimento esm (r. 4 pav.). Online konsultacij rubrikoje suformuluotos 4 temos, skirtos specialioms, su seminaro paskirtimi susijusioms uduotims atlikti (r. 25 pav.):
1. 2. 3. Paintis su savivaldybi konsultavimo "online" sistema; Elektronins valdios paslaug diegimo savivaldybse ypatumai; Elektronins valdios paslaug savivaldybse modeliai; Elektronins valdios paslaug modelio krimas Lietuvos savivaldybms.

4.

altinis: Sudaryta autoriaus

25 pav. Projekto skiltis "Online" konsultacijos Paskutinioji rubrika Kontaktai, skirta eksperto kontaktiniams duomenims pateikti ir savivaldybi tarnautojams susisiekti (elektroniniu patu, telefonu ar atvykti tiesiogiai) su ekspertu ikilus svarbiems ir neatidliotiniems klausimams elektronins valdios paslaug tematika. Skmingai gyvendinus Elektronins valdios paslaug modelio tinklinto ekspertinio konsultavimo principo diegimo projekt galima bt tiktis didesns savivaldybi iniciatyvos, aktyvumo diegiant elektronins valdios paslaugas j institucijose, pastang stengiantis plaiau supaindinti gyventojus ir versl su elektronins valdios teikiama nauda bei privalumais.