1 tema

Vadybos mokslo raida. Vadybos mokslo raidos etapai. Klasikin vadybos mokykla.

Mokslinio valdymo teorija. Administracin valdymo teorija. mogikj santyki mokykla. Kiekybini metod mokykla. Naujosios vadybos teorijos. Situacinis poiris. Sisteminis poiris. Sistemin analiz ir jos esm. Procesinis poiris. iuolaikins valdymo teorijos. Vadybos raida Lietuvoje.

Klasikins vadybos mokyklos idjos buvo suformuotos ir pradtos taikyti praktikai XIX a. pabaigoje
XX a. Pradioje. Tai istorikai pirmoji valdymo teorijos tobulinimo kryptis.

Klasikins vadybos mokyklos teorijos pagrindas yra: maksimalus darbo padalijimas, utikrinant maksimal darb specializavim; vykdytojo darbo apribojimas kuo paprastesnmis operacijomis; maksimalaus darbo umokesio garantavimas; darbininko veiklos sferos apribojimas tik darbo operacijomis, nereikalaujant i jo sprsti darbo bei gamybos organizavimo klausim. Klasikin vadybos teorij sudaro dvi jos pakraipos: 1) mokslinio valdymo teorija; 2) administracinio valdymo teorija.

Mokslinio valdymo teorija

i teorij paskatino atsirasti poreikis didinti darbo naum. Frederick W. Taylor yra geriausiai inomas mokslinio valdymo teorijos atstovas. Pagal F. Taylor, vadybos pagrindas - teisingas tiek
darbinink, tiek vadov darbo organizavimas. Mokslinio vadovavimo teorijos principai pagal Frederick W. Taylor : 1. Aiks tikslai - racionaliai organizuoti veikl galima tik teisingai pasirinkus ir suformulavus tikslus. 2. Sveikas protas. Organizacijoje priimami sprendimai turi bti pagrsti, optimals. Reikia drsiai diegti naujoves, atsisakyti sisenjusi stereotip. 3. Kompetentinga konsultacija. Vienas mogus negali bti ekspertas visais su darbo naumu susijusiais klausimais. Todl btina konsultuotis su monmis ir naudotis knygomis.

4. Darbo drausm sudtin bet kokios veiklos dalis, ji padeda ilaikyti ger vidin nuotaik, gerus
rezultatus. 5. Kiekvienas darbuotojas turi tiksliai inoti savo pareigas, j atlikimo bdus.

6. Darb btina normuoti. Normos neturi bti nei didels, nei maos. Racionalus intensyvumas efektyvumo pagrindas. 7. Teisingi santykiai su darbuotojais. Darbuotojas tik tada dirbs gerai, kai darbo turinys atitiks jo kvalifikacij, sugebjimus, polinkius ir t.t. 8. Centralizuotas reguliavimas 9. Atlyginimas u darb privalo atitikti jo sudtingum ir bendr apmokjimo lyg, turt bti diegta skatinimo sistema.. 10. . Veiklos rezultatai turi bti nuolat apskaitomi ir vertinami. tai reikalinga pasiekimams nustatyti ir ateities planavimui. 11. Darb reikia nuolat dispeerizuoti - kontroliuoti ir koordinuoti 12. Darbo slygas btina sudaryti tokias, kad darbas bt ne tik naus, bet ir malonus. be to, btina utikrinti saugias darbo slygas.

Administracinio valdymo teorija

Administracinio valdymo teorija nagrinja visos organizacijos valdym.

Pagal H. Fayol, administruojant bet koki veikl, reikia nuosekliai realizuoti tokius veiksmus (etapus): 1. Numatymas apibrti, koki rezultat norima pasiekti; 2. Plano parengimas sudaryti konkrei veiksm reglament; 3. Organizavimas parinkti mones, apibrti j funkcijas, darbinius tarpusavio santykius; 4. Koordinavimas realizuojant plan, atliekant operacijas, reguliuoti, derinti veiksmus; 5. Kontroliavimas lyginti plan su rezultatais, atlikus kiekvien operacij, vertinti tai, kas padaryta. H. Fayol mokslo pagrindo principai: 1. Darbo pasidalijimas 2. Valdia 3. Drausm 4. Nurodym vieningumas 5. Vadovavimo vieningumas 6. Individuali interes pavaldumas bendrai gerovei 7. Atlyginimas 8. Centralizavimas 9. Valdios linija 10. Tvarka 11. Lygyb 12. Pareig stabilumas

14. Korporacijos dvasia 13. Iniciatyva

mogikj santyki mokykla

i mokykl pagimd reakcija i klasikins mokyklos trkumus. Ji kritikuoja klasikin teorij, nes ji nevertina mogaus ypatybi ir charakterio, o vertina tik mogaus fizinius sugebjimus. monikj santyki doktrina, kitaip negu teilorizmas, priek ikelia socialini veiksni tak gamybos valdymui ir suranda nauj bd darbo naumui didinti: tarnautoj vietimas; grupiniai sprendimai; darbo humanizavimas; moni elgesio psichologiniai motyvai gamybos procese; grupiniai santykiai; grupins normos; neformaliosios organizacijos ir neformals lyderiai.
monikj santyki mokykla ikl darbinink dalyvavimo valdyme idj.

E. Mayo prijo prie toki ivad:

draugikas ir atidus dmesys darbininkui didina jo darbo naum; svarbus ne tik darbo umokestis, bet ir jo ryys su darbininko statusu
mogus socialin asmenyb ir grietas jo elgesio reglamentavimas sukelia prieikum, todl svarbi pasitenkinimo darbu slyga yra darbo vertinimas, darbininko savarankikumas ir galimyb reikti iniciatyv. Vienas garsiausi monikj santyki vadybos teorijos alinink buvo Douglas McGregor.

Vadovavimo stiliai pagal X ir Y teorij nuostatas Tradicinis vadovas (X vadovas) 1. Kritikuoja 2. sakinja 3. Akcentuoja darbo atlikim 4. Svarbiausia formali darbo drausm 1. Giria 2. Nusako tiksl 3. Akcentuoja paskatinim 4. Svarbiausia pavaldini darbo efektyvumas iuolaikinis vadovas (Y vadovas)

5. elgesio su pavaldiniais maniera grieta ir 5. Su pavaldiniais - draugikas oficiali

Klasikins ir monikj santyki teorijos mokykl pagrindins koncepcijos Klasikins mokyklos teiginiai 1. mogus tingus, bando ivengti darbo. 2. Tam, kad mogus siekt organizacijos tiksl, j reikia priversti, grasinti, kontroliuoti, bausti. 3. mogus vengia atsakomybs. 4. Yra vienintelis geriausias kiekvieno darbo atlikimo bdas ir j ino tik vadovas. 5. Operacij skaidymas didina darbo naum. 6. Tik techniniai veiksniai lemia gamybos rezultatus. 7. Pagrindinis darbininko motyvas pinigai. 8. Reikia skatinti individ. monikj santyki mokyklos teiginiai 1. mogui darbas natralus poreikis, kaip poilsis ar aidimas. 2. Jeigu mogus suinteresuotas darbu, tuomet nereikia prievartos ir grasinim. 3. Jei organizacijos tikslai sutampa su mogaus asmeniniais tikslais, jis nevengia atsakomybs. 4. Geriausias darbo atlikimo bdas priklauso nuo vykdytojo, todl reikia jam suteikti iniciatyv. 5. Operacij skaidymas didina darbo monotonikum, todl stabdo darbo naum. 6. Psichologiniai veiksniai svarbs gamybos rezultatams. 7. Svarbus darbo motyvas darbo turinys ir darbo slygos. 8. Reikia skatinti grup.

Kiekybini metod mokykla

Kiekybini metod ( dar naujoji, matematin) valdymo mokykla atsirado prajusio amiaus penktojo deimtmeio viduryje. J pradininkai buvo ekonomistai Kuisnis ir Valsasas. Kiekybini metod teorij tikslas matematikos modeli, skaiiavimo technikos bei informacini valdymo sistem taikymas valdymo situacijomis, problemoms sprsti ir vykdymui kontroliuoti. ios mokyklos alinink teigimu, organizacijos sistem sudaro trys pagrindiniai elementai: komunikacija; pusiausvyra; sprendimo primimas.

Kiekybini moksl teorija turi dvi pakraipas: sprendim teorij; (pagrindinis dmesys skiriamas sprendimo primimo matematiniams metodams parengti, sprendimo pasekmms nustatyti.) matematin teorij. (Visas dmesys skiriamas valdymo matematiniams udaviniams, nesusiejant j su valdani moni elgesiu, motyvais ir kt). Matematins vadybos privalumai:

padidina sprendim operatyvum ir tikslum; pagilino organizacijos proces supratim, nes matematikos modeli taikymas negalimas be isamios analizs; atkreip dmes valdymo informacines bazs tobulinim, nes informacin baz yra btina matematikos metod taikymo ir kompiuterizavimo prielaida.

Matematins vadybos trkumai: danai naudojamasi nerealiomis, nepakankamai pagrstomis prielaidomis; negali vertinti mogaus elgsenos vairovs, o tai danai nulemia valdymo skmingum; nelieka vietos vadovo intuicijai.

Naujos vadybos teorijos

Yra susiformav dar trys poiriai vadyb, be vadybos mokykl. situacinis; sisteminis; procesinis.

Visuotins kokybs vadyba

VKV (TQM) koncepcija, kad kokyb gali bti valdoma ir kad tai yra procesas. Iifravus iuos odius galima atskirai apibrti ias svokas: Visuotin (Total) kokyb apima kiekvien ir visas veiklas, atliekamas kompanijoje. Kokyb (Quality) atitiktis reikalavimams (vartotojo poreikiams patenkinti). Vadyba (Management) kokyb gali ir privalo bti valdoma. VKV (TQM) kokybs valdymo procesas; tai turi bti nuolatinis gyvenimo bdas; viso to, k darome, nesibaigianio tobulinimo filosofija. VKV tai vadybos metodas, kuriuo stengiamasi nuolatos gerinti organizavimo principus, tai sudtinga vadybos sistema su tiesioginiais ir grtamaisiais ryiais, organizuotais taip, kad bt utikrinta produkto, paslaugos kokybs tobuljimo tendencija. VKV suprantama kaip procesas be pabaigos, skirtingai nuo programos, kuri turi aikiai nustatyt pradi ir pabaig.