1. Teises kilme ir samprata.

pirmoji teiss samprata, kuri teigia, kad teis yra ne mogaus, o dievikojo intereso pavertimas elgesio taisykle. Dievas tikrasis teiss krjas, teis dievikojo apreikimo paminklas. Teis yra ne moni savavalikai nustatoma elgesio taisykl, o egzistuoja alia mogaus valios, ir tik tam, kad j saistyt, varyt, likviduot savival, lenkt mones socialiniai taikai,. Tuo norta pasakyti, kad teiss pasirodymas yra kokybikai naujos civilizacijos enklas, kad civilizacija (mogaus bt socializuojantis veiksnys) pagaliau engia ne tik j daiktin, materialj, bet ir ir j tarpusavio santykius, ragindama tuos santykius grsti ne jga, o teise, pareigojania abipusei tolerancijai ir santarvei. Teis ia ivedama i morals ir su ja sutapatinama. Teis tai moral. Tai pirmoji mogaus dorinimo, socializavimo teise forma. Vlesns teiss sampratos jo teiss demistifikavimo linkme, teiss altin interes perklinjo i dievo valios mogaus vali. Todl vyko teiss atsiskyrimas nuo teologikai suprantamos morals; teiss veiksmingum dabar turjo labiau garantuoti ne tiek moral ir dievo autoritetas, kiek abipus nauda ir valstybs prievarta. Objektyvioji teis tai teiss norm visuma (pvz. baudiamoji, administracin teis). Subjektyvioji teis konkreiam subjektui priklausanti teis (pvz. teis gyvyb, auktj moksl ir t.t.). Teis kaip tam tikra elgesio visuomenje taisykli visuma pagal tai, kokius visuomeninius santykius ta teis reguliuoja vieoji ir privatin teis. Vieajai teiss norm reguliavimo sriiai priskiriama: valstybs organizacija; jos institucij veikla, baudiamoji atsakomyb; valstybs tarnyba ir t.t. Vieosios teiss reguliuojami santykiai pasiymi tuom, kad jos dalyviai yra nelygiateisiai, o pavalds vieni kitiems. Privaios teiss normos reguliuoja privaios nuosavybs, eimos, paveldjimo, sutari ir kt. srii visuomeninius santykius. J reguliuojami santyki subjektai lygiateisiai.. Proceso teis kaip tarnait. Kiekviena materialin teis turi j aptarnaujani procesin teis (BP teis; CP teis). Materialin teis apsprendia gino nagrinjimo bd ir form. Civilini gin negalima nagrinti baudiamojo proceso tvarka. Materialinje ir procesinje teisje veiksnumas sutampa. Materialioji t. nustato teisini santyki subjekt teises ir pareigas, t.y. galimo ir leistino elgesio ribas ir atsakomyb u pareig nevykdym ar teisi paeidim. Proceso t. reguliuoja santykius, atsirandaius ginant paeistas materialisias teises. Materialioji t. apibria, k asmuo gali ar privalo daryti, o proceso t. nusako, kaip apginti paeist ar ginijam materialij t ir utikrinti jos gyvendinim. Materialin teis atsako klausim kokias teises a turiu (k galiu ar privalau daryti) Procesin teis k reikia daryti, kai negaliu realizuoti savo teiss. Pagrindin proceso norm ypatyb yra j subjektikumas, o materialiosios teiss normos yra objektyvios. Teis tai sistema valstybs nustatyt ar sankcionuot visiems privalom formaliai apibrt norm, skirt reguliuoti visuomeninius santykius ir prireikus garantuoti valstybs prievart.teiss esm nusako ioje svokoje pateikti bendri ir specifiniai tarp savs susij poymiai:Normikumas. Visuotinis privalumas. Formalus apibrtumas. Daugkartinis taikymas. Prievartikumas. Sistemingumas ir dinamikumas. Teiss aka tai sistema teiss norm reguliuojani kokybikai vieningus santykius. Lietuvos teisins sistemos akos: konstitucin, administracin, civilin, civilinio kodekso teis, baudiamoji teis, baudiamojo proceso teis, darbo teis, finans, mokesi, ems, ekologin, bausmi, vykdymo teis. Teiss norma tai statymuose ir kituose teiss aktuose valstybs nustatyta visiems privaloma bendro pobdio elgesio taisykl, kurios gyvendinimas garantuojamas valstybs prievartos priemonmis. bendrai teise sakas butu galima suskirstyti i materialiaja ir proceso teise. Teiss normos struktra tai teiss normos vidin sandara, jos sudedamieji elementai: 1) hipotez nurodo faktines gyvenimo aplinkybes, kurioms esant reikia vadovautis ta teiss norma. 2) Dispozicija pagrindinis teiss normos elementas 3) Sankcija nurodo, kokia poveikio priemon taikoma visuomeninio santykio dalyviams, nevykdantiems idstyt reikalavim. Teiss altinis bdas, kuriuo tvirtinamos (iorikai ireikiamos) teiss normos. Tai taisykls, teorijos, idjos, teiss aktai, i kuri kyla teis, priimami teisiniai sprendimai, kuri pagrindu taikomos normos, sprendiant teisinius ginus. Istorikai seniausi teiss altiniai yra teisiniai paproiai. Civilins teiss sistemose pirminiai teiss altiniai yra valstybs ileisti statymai, konstitucija, tarptautins sutartys . Antriniai altiniai. 2. Teiss paeidimai ir tesin atsakomyb. Teistas yra toks elgesys, kuris visikai atitinka teiss normose nustatytus reikalavimus. Jei elgesys neatitinka teiss norm elgesys netinkamas, neteistas. Elgesys turi bti klaisfikuojamas. Teiss paeidimas- tai prieinga teiss gauta veika (veikimas ar neveikimas), kuria padaroma ala ir u kuri numatoma teisin atsakomyb. Teiss paeidim visuma arba nusikaltim visuma suprantama kaip nusikalstamumas. Skirstoma subjektyvias nuo mogaus priklauso, ir objektyvias priklauso ir nuo mogaus, ir nuo kit. Paeidimai skirstomi: civiliniai; administracinia; drausms paeidimai. Subjektu gali bti (subjektas tas kuris padar nusikaltim) pakaltinamas ir reikiamo amiaus sulauks asmuo, numatytais statymais traukiamas teisnius nuostatus. Veiksnumas tai galjimas savo veiksmais gyti teises ir paregas. Teiss paeidimo sudtis: subjektas; objektas; subjekto pus; objekto pus. Subjektyvioji pus tyia ar ne mogus padar nusikaltim, tai kalt, kuri yra subjekto psichinis santykis su daroma veika ir jos pasekms. Objektas valstybs reguliuojami santykiai ir teiss saugomi griai (vertybs), kuriuos ksinamasi. Administraciniam teiss paeidimui bdingi poymiai: 1. pavojingumas ir alingumas visuomenei. 2. prieingumas teisei. 3. kaltumas. (Be kalts administracinis teis paeidimas negalimas. Tai reikia, kad visuomenei pavojingas ir teiss draudiamas veikimas (neveikimas) yra padarytas kaltai, t.y. tyia arba dl neatsargumo. 4. veikos baudiamumas. Teisin atsakomyb (TA) tai valstybs naudojamos prievartos pasireikimas. TA pagrindas teiss paeidimas. TA taikoma tik teiss

norm pagrindu ir j taikyti teis turi tik kompetetinga institucija. TA subjektas kaltas teiss paeidimo asmuo. TA paskirtis apginti tesines vertybes, isaugoti tesin tvark, utikrinti santyki dalyvi teisi ir pareig pusiausvyr bei bti prevencine priemone. TA skirstoma: a) baudiamoji; b) administracin; c) drausmin; d) materialin; e) civilin. Teisin atsakomyb gali bti suprantama ir kaip (teisinis) sipareigojimas teiss subjektams garantuoti naudojimsi savo teismis, atitinkam pareig vykdymu nurodant, kad toki pareig nevykdymas virs atitinkam teisi praradimu. Taip pat atsakomyb gali bti suprantama kaip pasirengimas atsakyti u savo poelgius, pareigos valstybei ir visuomenei suvokimas. 3. Konstitucin teis Svarbiausioji teiss aka, kurios normos tvirtina valstybs politinius, socialinius ekonominius ir administracins teritorins santvarkos pagrindus, valstybins valdios institucij organizavimo principus ir funkcionavimo tvark, valstybins valdios gyvendinimo mechanizm, teisin piliei padt ir santykius tarp valstybs, visuomens ir piliei. Konstitucija nustato pamatinius konstitucins santvarkos principus ir tai sudaro pirmin normin baz ir konstitucinms nuostatoms, ir visai veikiani statym sistemai; Lietuvos konstitucin teis - Lietuvos Respublikos santvarkos teis; visuma konstitucini norm ir princip. konstitucines zmogaus pareigos: Svarbiausia mogaus pareiga yra Konstitucijos ir statym laikymasis, nevarant kit moni teisi ir laisvi, nes vieno mogaus laisvs negalima realizuoti pakenkiant kitiems. Principai: 1) tautos suverenitetas; 2) demokratikumo principas 3) lygiateisikumo principas; 4) mogikumo lygiateisikumas; 5) prigimties teiss principas; 6) teistumo; 7) nekaltumo prezumcijos rpincipas; 8) teisinis gynybos principas; 9) valdios dalinimo principas. Zmogaus pagr. teises pagal konst. : . Tai valstybs nustatytos ir garantuotos Konstitucijos teises itvirtintos kiekvieno piliecio galimybes veikti ir leistinumas veikti siekiant uztikrinti savo gerove.. Asmenins teiss ir laisvs: teis gyvyb; asmens laisvs nelieiamyb; asmens nelieiamum; nuosavyb; bst; savo sitikinimus ir juos reikti. Politins teiss: dalyvaujant valdant savo al; laisvai leistis bendrijas, politines partijas; teis susirinkimus. Socialins, ekonomins teiss ir laisvs: darbo laisv; teis soc. apsaug, teis sveikatos prieir; teis moksl. 4. valstybs valdios institucij sistem -- Kiekviena valstyb savo funkcijas gyvendina per valstybs valdios institucij sistem. Valstybs valdia - tai valstybs funkcij gyvendinimo per valdingus galiojimus turinias institucijas svarbiausias bdas. Valstybs valdios institucijos gana vairios, nes jos atlieka skirtingas funkcijas. Jas galima klasifikuoti vairiais pagrindais: pagal valstybs veiklos pobd - politines, socialines, ekonomines, kines; pagal formavimo tvark- renkamsias, skiriamsias ir t. t. Demokratinse alyse valstybs valdios institucij organizavimo pagrindinis principas yra valdi padalijimo statym leidiamj, vykdomj ir teismin, kurios yra visikai savarankikos ir nepriklausomos. Toks valdi padalijimo principas grindiamas tuo, kad valstybje btina atlikti tris funkcijas: statym primim, j vykdym ir teisingumo gyvendinim, t. y. mogaus teisi ir laisvi apsaug, teiss paeidj nubaudim, problem, konflikt, susijusi su statym taikymu, sprendim. Kiekvienai valstybs valdios institucijai suteikiama jos paskirt atitinkanti kompetencija, kurios rib negalima viryti. Toks valdi pasidalijimo principas utikrina laisv pilietins visuomens raid, ukerta keli galimiems piktnaudiavimams valdia, neleidia sukoncentruoti ir monopolizuoti j vieno asmens ar vienos institucijos rankose. Ne maiau svarbu, kas ios atskiros valdios akos gali kontroliuoti viena kit ir riboti viena kitos galias. Valdi padalijimo principas tvirtintas ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos Jame sakoma, kad valstybsvaldi Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausyb, Teismas. Seimo rinkim tvarka. Lietuvos RespublikosSeim renkamas 141 Tautos atstovas ketveriems metams vienmandatse ir daugiamandatse rinkim apygardose, remiantis visuotine, lygia rinkim teise, slaptu balsavimu tiesioginiiuose mirios sistemos rinkimuose. Juose turi teis dalyvauti visi Lietuvos Respublikos pilieiai, kuriems rinkim dien sukak 18 met, iskyrus pilieius, teismo pripaintus neveiksniais. Eilinius Seimo rinkimus skelbia Respublikos Prezidentas ne vliau kaip likus eiems mnesiams ik Seimo nari galiojim pabaigos. Eiliniai Seimo rinkimai renkami ne anksiau kaip prie du mnesius ir ne vliau kaip prie mnes iki Seimo nari galiojim pabaigos. Teis turti savo atstovus Seime turi tos partijos, kurios gavo daugiau kaip 5 proc. Seimo struktr sudaro Seimo vadovai - Seimo Pirmininkas ir ne daugiau kaip 5 jo. Jie vadovauja Seimo darbui ir posdiams. Minti Seimo vadovai ir Seimo opozicijos lyderis sudaro Seimo valdyb, kurios pagrindinis udavinys - sprsti organizacinius klausimus. Seimas kasmet renkasi eilines pavasario ( nuo kovo 10 d. iki birelio 30 d. ) ir rudens ( nuo rugsjo 10 d. iki gruodio 23 d. ) sesijas. Seimas gali nutarti sesij pratsti. Naujai irinkt Seim susirinkti pirm posd, kuris, kvieia Respublikos Prezidentas. Pirmj po rinkim Seimo posd pradeda vyriausias pagal ami Seimo narys. Neeilines sesijas aukia Seimo Pirmininkas, o alyje vedus karo ar nepaprastj padt - Respublikos Prezidentas. Prezidentas ( lot. praesidens - sdintis prieakyje ) demokratini valstybi vadovas, aukiausiasis pareignas, atliekantis konstitucijos jam suteikt ypating vaidmen valstybs mechanizme. Prezidentas yra savotikas valstybs simbolis ir tautos oficialusis atstovas. Kadangi prezidentas savo mandat gauna i tautos, jo negali kontroliuoti parlamentas. RINKIMAI.Irinktu laikomas tas kandidatas Respublikos Prezidento viet, kuris pirm kart balsuojant ir dalyvaujanr ne maiau kaip pusei vis rinkj, gavo daugiau kaip pus vis rinkimuose dalyvavusi rinkj bals. Jeigu rinkimuose dalyvavo maiau kaip pus vis rinkj, irinktu laikomas tas kandidatas, kuris gavo daugiausia, bet ne maiau kaip 1/3 vis rinkj

bals. Irinktasis Respublikos Prezidentas savo pareigas pradeda eiti rytojaus dien, pasibaigus Respublikos Prezidento kadencijai, po to, kai Vilniuje, dalyvaujant Tautos atstovams - Seimo nariams - prisiekia Tautai bti itikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, siningai eiti savo pareigas ir bti visiems lygiai teisingas. Prisiekia. Asmuo, irinktas Respublikos Prezidentu, turi sustabdyti savo veikl politinse partijose ir politinse organizacijose iki naujos Respublikos Prezidento rinkim kampanijos pradios, kad jis nebt nepriklausomas nuo j rmusi politini struktr bei atstovaut visos Tautos interesams. KOMPETENCIJA.: 1) Seimo pritarimu skiria Ministr Pirminink, 5) Seimo pritarimu atleidia Ministr Pirminink; 10) nustatyta tvarka skiria ir atleidia statym nustatytus valstybs pareignus; 11) teikia Seimui Aukiausiojo Teismo teisj kamndidatras 15) suteikia aukiausius karinius laipsnius; 20) skelbia eilinius Seimo rinkimus 22) skiria valstybinius apdovanojimus; Vyriausyb tai valstybs aukiausioji kolegiali vykdomosios tvarkomosios valdios institucija. Pagrindiniai Vyriausybs udaviniai yra ekonomikos valdymas, statym vykdymo organizavimas, kit vykdomosios valdios institucij veiklos kontrol. Vyriausybs formavimo tvarka priklauso nuo valstybs valdymo formos, todl vairiose alyse turi skiringus pavadinimus daniausiai ministr taryba arba ministr kabinetas. Vyriausybs sudtis ir jos formavimo tvarka. Vyriausyb sudaro Ministras Pirmininkas ir 13 jo ministr. Ministr Pirminink Seimo pritarimu skiria ir atleidia Respublikos Prezidentas. Vyriausyb solidariai atsako Seimui u bendr savo veikl, ne reiau kaip kart per metus pateikia seimui Vyriausybs programos gyvendinimo ataskait. Vyriausyb taip pat privalo informuoti Seima apie priimtus nutarimus ir potvarkius. Ministras Pirmininkas atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir vadovauja jos veiklai. 5. Lietuvos Respublikos teismins valdios sistema. Teismins valdios svoka gali bti vartojama vairiomis prasmmis. Galima sakyti, kad ms teismin valdia tai Lietuvos teism sistema, vienas ar keli konkrets teismai. Pagrindin teism funkcija teisingumo vykdymas. i funkcij teismai gyvendina nagrindami civilines, administracines ir baudiamsias bylas bei priimdami jose sprendimus ir nuosprendius. Pagrindiniai teismins valdios poymiai yra tokie: 1) teismin valdia tai valstybins valdios dalis. J gali gyvendinti tik valstybiniai teismai, kuriems statymas suteikia atitinkamus galiojimus. Teismin valdia yra viena i trij valdi, jos sistema ir pagrindai tvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje; 2) teismins valdios iimtinumas. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra pasakyta: ,,Teisingum Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai 3) teismins valdios nepriklausomumas. Ir bendrosios ir administracini teism teisjais gali bti skiriami ne jaunesni kaip 25 met asmenys, nepriekaitingos reputacijos. Asmuo turi turti auktj teisin isilavinim-teiss magistro arba teisininko profesin kvalifikacin laipsn (vienpakop teisin universitetin isilavinim)-ir ilaikyti teisjo egzaminus. Lietuvoje veikia 4 pakop (grandi) teismai: Auk.teismas. apeliacinis teismas, apygard ir apylinki teismai. Apylinks teismai ir apygardos teismai yra pirmosios instancijos teismai. Apeliacins instancijos teismai yra Lietuvos apeliacinis teismas ir apygardos teismai. ie teismai nagrinja bylas pagal skundus dl nesiteisjusi pirmosios instancijos teism nuosprendi ir nutari. Jei pirmojoje instancijoje byl nagrinjo apylinks teismas, apeliacinis skundas nagrinjamas apygardos teisme, jei sprendimas byloje priimtas apygardos teisme - apeliacine tvarka byla nagrinjama Lietuvos apeliaciniame teisme. Lietuvos Aukiausiasis Teismas - is teismas nagrinja bylas pagal skundus dl si-teisjusi teism nuosprendi ar nutari. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas teismin LR valdios institucija, sprendianti, ar statymai ir kiti Seimo aktai neprietarauja Lietuvos Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybs aktai neprietarauja Konstitucijai arba statymams, garantuodama Konstitucijos virenyb teiss sistemoje ir konstitucin teisingum. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstitucins prieiros (kartais vad. konstitucins justicijos) subjektas. LR Konstitucin Teism sudaro 9 teisjai, skiriami 9 metams ir tik 1 kadencijai. Kas 3 metai Teismas atnaujinamas vienu tredaliu. Teisjus skiria Seimas po lygiai i kandidat, kuriuos pateikia Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Aukiausiojo Teismo pirmininkas. Konstitucinio Teismo pirminink i io Teismo teisj skiria Seimas Respublikos Prezidento teikimu. Teisjais gali bti skiriami nepriekaitingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilieiai, turintys auktj teisin isilavinim ir ne maesn kaip 10 met teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialyb sta. Teismas nagrinja bylas ir priima nutarimus dl: statym ir kit Seimo akt atitikimo LR Konstitucijai; Respublikos Prezidento akt atitikimo Konstitucijai ir statymams; Vyriausybs akt atitikimo LR Konstitucijai ir statymams. Bendrosios kompetencijos teismas (bendrosios jurisdikcijos teismas) teismas, nagrinjantis baudiamsias ir civilines bylas. Bendrosios kompetencijos teismai yra apylinki teismai (49), apygard teismai (5), Lietuvos apeliacinis teismas (1), Lietuvos Aukiausiasis Teismas (1). Jie nagrinja civilines ir baudiamsias bylas. Apylinki teismai taip pat nagrinja ir administracini teiss paeidim bylas. Apygard teismuose, Lietuvos apeliaciniame teisme, Lietuvos Aukiausiajame Teisme yra Civilini byl skyrius ir Baudiamj byl skyrius. 6. Administracin teis tai valdymo teis, arba teiss aka apie valdym, o jos reguliavimo dalykas yra visuma visuomenini santyki, kurie susiklosto valdymo procese. Administracin teis yra savarankika teiss aka, kurios normos reguliuoja visuomeninius santykius vieojo valdymo sferoje, t.y. 1) valstybs vykdomosios valdios gyvendinimo procese; 2) vis valstybs ir savivaldybi institucij vidaus valdymo veikloje; 3) savivaldybi

institucij bei staig veikloje; 4)jos normos reguliuoja visuomeninius santykius apylinks teismams bei kitiems subjektams nagrinjant administracini teiss paeidim bylas ir administraciniams teismams nagrinjant bylas bei skundus dl gin, kylani i administracini teisini santyki. administracins teiss reguliavimo dalykas yra visuma visuomenini santy-ki, kurie susiklosto vieojo valdymo srityse, arba valstybs vykdomosios valdios gyvendinimo (vykdomosios veiklos) procese. Pagrindin vieojo valdymo - valstybs vykdomosios valdios subjekt (vyriausybs, ministerij, vyriausybs staig, savivaldybi institucij ir kt.) paskirtis -statym, kit teiss akt, vietos savivaldos ins-titucij sprendim gyvendinimas bei viej paslaug administravimas. Reikia pabrti, kad administracin teis, reguliuodama visuomeninius santykius, vis pirma yra tiesiogiai ir neatskiriamai susijusi su vieuoju valdymu. Visuomeniniai santykiai, susiklostantys bei reguliuojami vieojo valdymo sferoje, sudaro administracins teiss reguliavimo dalyko branduol. Administracins teiss normos tvirtina pagrindinius vieojo valdymo principus, jo subjekt sudarymo tvark, nustato i subjekt teisin status, j udavinius ir funkcijas... Labai svarbu, kad administracins teiss normos padeda utikrinti teistum, saugoti ir ginti visuomens interesus, piliei bei kit asmen teises vieojo valdymo srityje. Administracins teiss altiniai yra tie teiss aktai, kuriuose esama administracins teiss norm. Administracin atsakomyb yra savarankika teisins atsakomybs ris, todl jai yra bdingi visi bendrieji teisins atsakomybs bruoai. Administracin atsakomyb - tai asmens pareiga atsakyti u padaryt administracins teiss paeidim. Ad-ministracins atsakomybs pagrindas - statymo nustatytas administracinis teiss paeidimas. Administracins atsakomybs pagrindas yra administracinis teiss paeidimas. Tai tokia asmens veika (veikimas ar neveikimas), kuriai bdingi ie pagrindiniai poymiai: 1) veikos prieingumas teisei; 2) veikos pavojingumas (alingumas) visuome-nei; 3) veikos kaltumas; 4) atsakomyb (baudiamumas) u veikos padarym 7. Baudiamoji teis - tai sistema teiss norm, kurios, siekdamos utikrinti reguliacini norm veiksmingum, tvirtina valstybs baudiamosios politikos principus, apibria, kokie veiksmai, paeidiantys reguliacini norm draudimus, laikytini nusikaltimais; kokie yra nusikaltusi asmen patraukimo baudiamojon atsakomybn pagrindai ir slygos, sankcij rys, kalts formos ir kita. Ji skirta garantuoti kit teiss. pagrindinis norminis aktas - Lietuvos Respublikos baudiamasis kodeksas. Baudiamojo proceso teis reglamentuoja baudiamosios atsakomybs gyvendinimo tvark: baudiamj byl iklimo, j ikiteisminio ir teisminio tyrimo tvark, taip pat baudiamojo proceso dalyvi teises ir pareigas nagrinjant baudiamsias bylas. Plaija prasme baudiamoji teis skirstoma 2 poakus: materialin baudiamoji teis, formalioji (procesin) baudiamoji teis. Materialin baudiamoji teis visuma teiss norm, udraudiani veikas kaip nusikalstamas ir numatani u i draudim paeidim atitinkamas bausmes arba kitas poveikio priemones kaip ios veikos pasekmes, o taip pat atleidim nuo bausms ar bausms palengvinim. Baudiamoji teis gali bti suprantama objektyvija ir subjektyvija prasme.Objektyvija prasme - tai visuma draudim ir pareigojim, kit taisykli, kurias tvirtina baudiamosios teiss normos. Baudiamoji teis subjektyvija prasme - asmens teis, juridin socialin galimyb bausti asmen u veik, kuria ksinamasi svarbius teisinius grius. Ji preziumuojama, yra neginijama. Lietuvos Respublikos baudiamieji statymai turi toki paskirt: 1) udrausti veikas, kurios padaro esmin al asmens, valstybs ar visuomens interesams arba kelia grsm tokiai alai atsirasti; 2) tiksliai apibrti, kokios veikos pripastamos nusikaltimais; 3) nustatyti nusikalstam veik pavojingumo pobd bei laipsn ir jas atitinkanias bausmes; 4) saugoti asmenis ir visuomen nuo nusikalstam ksinimsi grasinant kriminalinmis bausmmis Baud. atsakomybs esm- asmens, padariusio nusikalstam veik, pasmerkimas valstybs vardu. Baud. atsakomyb daro poveik mogaus psichikai ir smonei, taip formuojamos asmens vidins savybs, kurios neleist jam daryti nauj nusikalstam veik. Objektyvioji atsakomybs pus- valstybs nustatyti apribojimai nusikaltusiam asmeniui. Subjektyvioji atsakomybs pus- tai, kaip kaltininkas vertina jam nustatytus apribojimus. Baudiamosios atsakomybs pagrind sudaro nusikaltimo sudtis.teigiama, kad pagal baudiamj statym atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudiamojo statymo numatyt nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo sudt. Nors kalt yra btinas nusikaltimo sudties poymis, BK nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudiamj statym tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padars nusikalstam veik. Taigi net ir padarius baudiamajame statyme numatyt veik, baudiamoji atsakomyb nebus taikoma, jei veika bus padaryta nesant kalts. io principo esm yra ta, kad bausm asmeniui, padariusiam nusikalstam veik, turi bti skiriama individualiai, t. y. bausm turi bti parenkama atsivelgiant padarytos nusikalstamos veikos sunkum bei kaltininko asmenyb. is principas pirmiausia tvirtintas BK straipsnyje, kur suformuluoti bendrieji bausms skyrimo pagrindai. iame straipsnyje pasakyta, kad teismas skiria bausm pagal io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatanio atsakomyb u padaryt nusikalstam veik, sankcij, laikydamasis io kodekso bendrosios dalies nuostat. Skirdamas bausm teismas atsivelgia : 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsn; 2) kalts form ir r; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadij; 5) kaltininko asmenyb; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstam veik form ir r; 7) atsakomyb lengvinanias bei sunkinanias aplinkybes.

Pagrindins drausms laisvs atmimas iki gyvos galvos, laisvs atemimas, pataisos darbai be laisvs atemimo, bauda. Laisvs atmimas iki gyvos galvos ir laisvsatemimas u genocd, u banditizm ir u tyin nudym sunkinaniomis aplinkybmis. As menys nuteisti iki gyvos galvos laikomi atskirai nuo kalini nuteistj laisvs atmimu. Neskiriama asmenims, kuriems nusikaltimo metu nubuvo sukak 18 met. Laisvs atemimas nustatomas nuo 3 mnsiu iki 20 met. Atsisvelgia lyt, ami, nusikaltimo pobd, kaltininko asmenyb, kitas bylos aplinkybes ir jos atlikimo viet. Asmenys, nuteisti u grasinim nuduti, laisvs atmimo bausm atlieka itsai kaljime. Pataisos darbai tai bausms ris, kai nuteistasis dirba ir i jo udarbio valstybs pajamas atskaitomas tam tikras procentas. 8. eimos teis civilins teiss institutes (pagrindiniai nuostatai). eimoje atsiradusius santykis, kaip bendro gyvenimo pagrind, reguliuojaeimos teis teiss aka, kuri sudaro sistema teiss norm, reguliuojani santuokos sudarymo, jos galiojimo ir nutraukimo pagrindus ir tvark, sutuoktini turtines ir asmenes teises, vaik kilms nustatym, vaik ir tv bei it eimos nari tarpusavio teises ir pareigas, vaikinimo, globos ir rpybos, civilins bkls akt registracijos tvark. eimos teiss dalykas yra santykiai, kurie susidaro tarp sutuoktini, tv ir vaik, broli ir seser savitarpio santykiai, santykiai tarp senoli ir vaikaii, vaiki ir tvi. Be to, eimos teiss normos reglamentuoja globos ir rpybos santykius. Visi ie santykiai bna asmeniniai neturtiniai ir turtiniai santykiai. Asmeniniai neturtiniai santykiai - tai santykiai, kurie neturi turtinio turinio, t. y. j negalima vertinti pinigais. Tokie santykiai susiklosto eimoje tarp vyro ir moters, tarp tv ir vaik bei kit eimos nari. Turtiniai santykiai - tai santykiai, atsirandantys dl bendro sutuoktini ar eimos turto, dl asmeninio kiekvieno eimos nario turto, dl ilaikymo ar materialins paramos teikimo eimos nariams ir kt. eimos teiss principai yra ie: 1) santuokos laisvs ir savanorikumo principas.Jis reikia, kad santuoka suda-roma laisvu vyro ir moters sutarimu. Santuoka, sudaryta paeidiant princip, negalioja; 2) monogamijos principas -jis reikia, kad santuoka ar registruota part-neryst galima tik tarp asmen, kurie nra kitoje santuokoje; 3) sutuoktini lygia-teisikumo principas, Jis reikia, kad sutuoktini teiss eimoje lygios; 4) prioritetinis vaik teisi ir interes apsaugos ir gynimo principas. Jis reikia, kad sprendiant visus eimos klausimus, susijusius su vaikais, turi bti vadovaujamasi vaiko interesais, o prioritetas turi bti teikiamas vaiko aukljimui eimoje; 5) motinysts visokeriopos apsaugos principas. Civilin teis - tai privatins teiss aka, kurios normos reglamentuoja asmen turtinius santykius, su iais santykiais susijusius asmeninius neturtinius santykius, taip pat ir eimos santykius, be to, statym nustatytais atvejais ir kitokius asmeninius neturtinius santykius. Civilin teis nustato santykius tarp nepriklausom (nepavaldi vienas kitam tuose santykiuose) fizini ir juridini asmen. ie asmenys laisva valia savo nuoira sukuria civilins teiss reglamentuojamus santykius. Civilins teiss reglamentuojam santyki subjektai nra pavalds vienas kitam. Institutas civilins teiss sistemos elementas susidedantis i teiss norm, reglamentuojani tam tikr civilins teiss reguliuojam santyki r. Institutai skirstomi pagal teisinio reglamentavimo objekto kriterij. Pvz.,iekinio senaties, alos atlyginimo, pirkimo padavimo, nuomos ir t.t. Pagrindinis statymas, kuris reglamentuoja civilinius santykius, yra Civilinis kodeksas.