Gauta 2010 04 15

Vaida Asakaviit
Vilniaus Gedimino technikos universitetas

CARLO GUSTAVO JUNGO MENINS KRYBOS INTERPRETACIJA

The Interpretation of Carl Gustav Jungs Creative Work
SUMMARY In the article peculiar Carl Gustav Jungs approach towards the artist, his artistic potential, the role of unconsciousness in the process of creative work, the nature of the work of art as well as basic psychoanalytical principles of the interpretation of the work of art, formulated by the founder of analytical psychology, are analyzed. The novelty and actuality of Jungs psychoanalytical rules are revealed; the relation of his concept of creative work with the concepts of the supporters of non-classical philosophy tradition and Sigmund Freud, the initiator of psycho-analysis, is concisely exposed. The main attention is paid to the originality of Jungs methodological rules of the analysis of art, discussion of the role of collective unconscious in the process of creative work, attitude towards the artistic subject as the theory of a forerunner and as a refresher of archetypes. In the end of the article the author concisely discusses the meaning of art and work of art both to its author and the consumer of art. SANTRAUKA Straipsnyje nagrinjamas savitas Carlo Gustavo Jungo poiris meninink, jo krybin potencial, pasmons vaidmen menins krybos procese, meno krinio prigimt, analizuojami pagrindiniai analitins psichologijos pradininko suformuoti psichoanalitiniai meno krinio interpretacijos principai. Atskleidiamas Jungo psichoanalitini nuostat naujumas ir aktualumas, glaustai irykinamas jo menins krybos koncepcijos santykis su neklasikins meno filosofijos tradicijos alinink ir psichoanalizs pradininko Sigmundo Freudo koncepcijomis. Pagrindinis dmesys sutelkiamas Jungo meno analizs metodologini nuostat savitum, kolektyvins pasmons vaidmens menins krybos procese aptarim, poirio menins krybos subjekto, kaip pranao ir archetip gaivintojo, teorij. Straipsnio pabaigoje autor glaustai aptaria meno ir meninio krinio reikm jo autoriui ir meno vartotojui.
Raktaodiai: Jungas, analitin psichologija, meno filosofija, archetipas, kolektyvin pasmon. Key words: Jung, analytical psychology, art philosophy, archetype, collective unconscious.
2010 BALANDIS BIRELIS

LOGOS 63

41

Vaida Asakaviit Krinys pats diktuoja form ir tarsi vedioja menininko rank. Autoriaus smon uplsta niekada ketinimuose nebrandint ir valios pastangomis neaukt mini srautas. <..> autorius nuolankiai paklsta iam, tarsi svetimam impulsui, jausdamas, kokia stipri yra aukiau jo ikylanti krinio jga. Carlas Gustavas Jungas

Menins krybos fenomeno paslaptys, menininko krybinio potencialo, menins krybos itak, meno krinio gimimo proceso problemos, meno reikm autoriui ir kitiems j suvokiantiems monms ie ir daugelis kit meno filosofijos bei menins krybos proces psichologijos klausim neabejotinai yra aktuals daugeliui praeities ir ndienos mstytoj. XIX ir XX a. sandroje susiformavusi ir permusi kai kuriuos neklasikins mstymo tradicijos aspektus, susijusius su pasmons pasauliu bei biologini motyv vaidmens sureikminimu, psichoanalizs teorija stipriai paveik estetikos, meno filosofijos, meno psichologijos, menins krybos proces psichologijos ir daugybs kit menotyrines problemas tyrinjani disciplin raid. Ji akivaizdiai praturtino ms supratim apie prigimtines krybos itakas, atvr iki tol menkai pastamas pasmons pasaulio gelmes, atskleid biologini motyv vaidmen mogaus gyvenime ir kryboje. Vakar humanistikos istorijoje Sigmundas Freudas ir jo talentingiausias mokinys Carlas Gustavas Jungas padar didiausi poveik psichoanalitini meno analizs metod sigaljimui. Abu ie mstytojai, remdamiesi skirtingomis metodologinmis nuostatomis, gvildena aktualias uslpt menininko pasmons pasaulio mechanizm, emocij ir igyvenim prob

lemas, siekia apibrti ir paaikinti sudting mogaus smons ir pasmons srang. Vienas svarbiausi leitmotyv, siejantis i mstytoj meno filosofijos koncepcijas, yra nesmoningo prado (pasmons) poveikio sureikminimas kiekvieno mogaus gyvenime, kryboje, vadinasi, ir meninje veikloje. Jungas alia freudikosios pasmons traukdamas kolektyvin pasmon ir archetipinius simbolius gerokai prapleia ms inias apie sudting pasmons pasaul. Daugelio interpretatori ir kritik nuomone, btent kolektyvins pasmons idja yra bene revoliucingiausia XXa. psichoanalizs alinink humanistikos diskurs vest idj, kurios pasekms ir potencialios takos laukas, tenka pripainti, nepaisant iorinio urmulio aplink j, iki iol dar nra tinkamai vertintas. ios ir daugelio kit Freudo ir Jungo idj tak patyr ne tik psichoanalitikai, kultros tyrintojai, ypa komparatyvistins kultrologijos alininkai, sociologai, meno filosofai, estetikai, menotyrininkai, medikai, literatros tyrintojai, bet ir modernizmo korifjai Franzas Kafka, Marselis Proustas, Andr Bretonas, Tristanas Tzara, Maxas Ernstas, Paulis Klee, Salvadoras Dali ir daugelis kit avangardinio meno alinink. Lietuvoje Jungo psichoanalitines meno filosofijos pairas vairiais aspektais aptar Antanas Andrijauskas, Leonarda Jekentait, Bronius Kuz-

42

LOGOS 63

2010 BALANDIS BIRELIS

Mokslin mintis

mickas, Stanislovas Mostauskis, Audrius Beinorius ir kiti. io straipsnio tikslas aptarti tik kai kurias autors poiriu aktualesnes Jungo psichoanalitins meno filosofijos ir menins krybos proces psichologijos

problemas. Pirmiausia atskleisti pagrindinius jungikos koncepcijos meninins krybos subjekto bei meno krinio interpretacijos aspektus bei glaustai nuymti esmines ssajas su Freudo psichoanalitine meno krinio interpretacija.

MENO ANALIZS METODAS JUNGO PSICHOANALITINJE KONCEPCIJOJE

Jungas, nors daugelis jo kertini meno filosofijos idj buvo susijusios su psichoanalitiniu Freudo mokymu, sukr savj unikal tiesiogiai su pamatinmis jo analitins psichologijos nuostatomis susijus menininko psichins struktros ir meno analizs metod, kuriame savitai susiliejo romantik, neklasikins filosofijos alinink (Arthuras Schopenhaueris, Friedrichas Nietzsche, Eduardas von Hartmannas), Lucieno Lvi-Brhlio bei i Ryt mstymo tradicij perimtos idjos. Anot Valerijaus Leibino, Jungas netgi kur kas labiau nei jo pirmtakas Freudas buvo susipains su Vakar filosofija, nekalbant apie jo iskirtin dmes Ryt filosofijai, ypa daoizmui, budizmui bei vairioms Tibete susiformavusioms idjoms. Pats Jungas prisipaino, jog jaunystje jis taip buvo susiavjs filosofinmis idjomis, kad ilg laik negaljs nusprsti, kuriai sriiai suteikti prioritet filosofijai ar medicinai. Netgi po to, kai buvo pasirinkta medicina, jis neprarado susidomjimo filosofija, ypa Platonu, Kantu, Schopenhaueriu, Hartmannu bei Nietzsche1. Tikriausiai i io susidomjimo Ryt ir Vakar mstymo bei psichologijos tradicij lyginamaisiais tyrimais ir susiformavo Jungo komparatyvistins nuostatos, taip pat jo analitins psichologijos koncepcijos universalumas bei metafizinio prado kaip kolektyvins pasmons idja (analogika Platono aminosios idjos ar Schopenhauerio pasaulins valios idjai). Abiej psichoanalizs alinink metodologini nuostat analiz parodo, jog tiek Freudas, tiek Jungas savuoju psichoanalitiniu mokymu oponuoja Vakaruose nuo Apvietos laik viepataujaniai ir XIXa. itin sustiprjusiai racionalistinei meno filosofijos tradicijai. Kita vertus, kaip taikliai pastebi Erichas Frommas, Freudo psichoanalitin kryba pasiymi gana alika ir vienpusika skrupulinga moksline analize ir konstruktyvios sistemos paieka. Mano racionalistin prigimtis prieinasi tam, kad a biau veikiamas meno krinio ir nesuprasiau, kodl a veikiamas ir kas mane veikia2 rao Freudas. Paymtina, jog i nuslopint instinkt pasmons pasaulio ikylaniam meno kriniui Freudas links pritaikyti racionali analiz, taip pratsdamas pozityvistin poir men (kai meno krinio tyrinjimui pritaikomi gamtos moksl metodai, pabriami tam tikri egzistuojantys prieastingumo ryiai).
LOGOS 63

2010 BALANDIS BIRELIS

43

Vaida Asakaviit

Kyla klausimas: ar racionalius principus galima bt iskirti jo sekjo Jungo psichoanalitinje meno krinio interpretacijoje? Skirtingai nei Freudas, kuris iracionalj pasmons prad analizuoja remdamasis daugiau apibrtais racionalistiniais moksliniais kriterijais, Jungas perengia mokslo ribas ir persikelia metafizin erdv. Racionalistinis ribotumas gimdo atsitiktinumo ir beprasmybs jausm, rao Jungas, o is jausmas trukdo mums gyventi daugiaprasm gyvenim, btin egzistencijos pilnatvei3. Tad nors greta XIXa. tradicini mokslini teorij froidizmas gali pasirodyti tik kaip intelektualin avantira, vis dlto alia Jungo mokymo jis atrodo grsmingas, taiau garbingas racionalizmas.4 Taiau Jungas kategorikai nepaneigia savo pirmtako poirio men ir pripasta, jog Freudo pradta psichologijos kryptis atvr literatros, meno ir kultros istorikams iki iol neregtas galimybes susieti individualios menins krybos bruous su intymiais asmeniniais menininko igyvenimais. Visgi, Jungo nuomone, Freudas apsiriboja tik individualios psichikos rmais, todl tos svokos ir sistemos, kuriomis jis apibria psichinius igyvenimus ir meninius krybos procesus, yra gana siauros ir vienprasms, ignoruojanios diferenciacijos ir vairovs galimyb. Skirtingai nei Freudas, Jungas analizuodamas menininko menins krybos proces ir pat meno krin, atsiriboja nuo pozityvistins Freudo pradtos medicinins psichologijos krypties, kurioje pltojamas psichologinis menins krybos autoriaus supratimas. Kaip teigia Andrijauskas, menas Jungui pirmiausia yra filosofijos, o ne psicholo-

gijos painimo objektas, nes menins krybos prigimtis yra transcendentin problema, kurios psichologija negali isprsti ir aprayti5. Vadinasi, pasak Jungo, meno krinio negalima aikinti remiantis tik menininko asmenybs psichologija. Meno krinys psichoanalitikui yra kakas antmogiko: jis yra itisas ir vientisas pasaulis, egzistuojantis anapus mogiko, per daug mogiko netobulumo ir silpnybi, anapus migrenos ir smegen lsteli atrofijos6. Nuymjs i esms nauj menininko ir meno krinio santyki aspekt ir sukritikuodamas Freudo perdm psichologin poir men, Jungas pasuka skirtingu keliu ir akcentuoja meno autonomikum. Kitaip tariant, menin kryba Jungo analitinje psichologijoje, bdama vir bet kokios analizs, tampa ne psichologinio, o estetinio nagrinjimo objektu. Remdamasis asmenine patirtimi, rao Jungas, turiu pasakyti, kad gydytojui, velgianiam meno krin, nra lengva nusiimti profesijos akinius ir pamirti biologin kauzalikum. Kita vertus, a sitikinau, kad biologikai orientuota psichologija, jei bt tinkama analizuoti vidutin mog, jokiu btu netaikytina meno kriniui ir, vadinasi, mogui kaip krjui.7 Psichologija, vengianti filosofins estetins nuostatos, susiaurina igyvenim ir savo matymo akirat. Todl froidika psichologija, kuri nepalieka vietos estetikai, Jungo poiriu, tinka tik neurotinei bsenai aikinti (neurotins bsenos psichologija), nes nuplia nuo meno krinio vytint menikumo yd. Kalbat mstytojo odiais, tikroji menins krybos prasm bti aukiau asmenybs pani ir aklaviei, todl rei-

44

LOGOS 63

2010 BALANDIS BIRELIS

Mokslin mintis

kia isivaduoti i ribotos individualybs, laikinumo ir mirtingumo gniaut. I to seka, kad Jungui menininkas, kaip ir pats meno krinys, turi bti aikinamas remiantis menu, o ne paties menininko vidiniais igyvenimais ar asmeniniais konfliktais. Pamatine Jungo metodo idja, arba tiksliau tariant, menininko ir jo krybins veiklos painimo raktu, tampa archetipinis, arba pirmykts patirties, simboli pasaulis. Taip Jungas savja antipozityvistine koncepcija tarsi pakylja menin kryb auktesn lygmen, kuriame jam svarbiausia iracionali, kiekvienoje mogaus krybos srityje pabriama Dievo

idja. Arba, Frommo poiriu, Jungo menins krybos esm yra paklusti auktesnms jgoms nesvarbu, ar vadinsime j Dievu, ar pasmone.8 iame kontekste Jungo metodas gali bti traktuojamas kaip metafizinis, grindiamas intuityvistiniais, danai tradicikai nerealizuojamais kriterijais, kurie tvirtina reliatyvistin poir men. iomis savo nuostatomis Jungas, perengdamas ne tik atskir psichik gydanios psichoanalizs, bet ir mokslo ribas, persikelia meno filosofijos pasaul, kartu tsdamas romantins bei iracionalistins meno filosofijos tradicij.

MENININS KRYBOS SUBJEKTO ANALIZ

Glaustai aptar Jungo meno analizs metod, pereikime prie menins krybos subjekto ir jo krybinio potencialo problem aptarimo. Jungo poiriu, tam privalome turti galvoje visikai skirtingas krinio atradimo galimybes9. Todl pagal tai, kokios nuostatos smoningos ar nesmoningos vyrauja krinyje, Jungas savo meno filosofijoje iskiria du esmikai skirtingus meninink tipus: psichologin ir vizionierikj. Psichologinio tipo menininkas remiasi ir apsiriboja tik gyvenimo iorje esaniais ir smone suvokiamais reikiniais, emocijomis, individualia patirtimi ir igyvenimais. Remdamasis savja psichologine terminija, tok krybos proces Jungas pavadina ekstravertiku. Trumpai kalbant, ia menininkas valdo savo krybos proces ir jo elgesio motyvacijos yra apibriamos ir nuspjamos. Taiau bdamas perdm pavirutinikas ir smoningas toks menas nepriartja prie autentikos tikrosios meno krinio prigimties, savo esms. Bet koks asmenikumas ir subjektyvumas, kur gina Freudas, Jungui tra meno ribojimas, jo suvarymas, netgi yda. Menas, rao Jungas, kuris yra tiktai asmenikas arba didija dalimi asmenikas, nusipelno, kad su juo bt elgiamasi kaip su neuroze10. Tad tik siekdami suvokti ekstravertik men, Jungo manymu, galtume panaudoti Freudo redukcijos metod (prieastingumo ryius). Antrasis menininko tipas, kur iskiria Jungas, tai vizionierikojo tipo menininkas. is tipas pasiymi kitokiu, auktesniu ir gilesniu, t.y. intuityviu, pasaulio regjimu. Per iorin smone suvokiamos bties sluoksn jis geba prasiskverbti bei pasinerti reikini esm gelmin kolektyvins pasmons archetip pasaul. Todl toks krybos procesas vadinamas intravertiku. Btent is vizionierikojo tipo menininkas tiksliausiai atspindi jungikos psichoanalizs branduol, jog
LOGOS 63

2010 BALANDIS BIRELIS

45

Vaida Asakaviit

specifin menininko psichologija, jo kryba yra ne asmeninis, (tai yra tik savo uslpt nesismonint nor reikjas), o kolektyvinis dalykas, Jungui menininkas yra mogus auktesne prasme, jis kolektyvinis mogus, nesmoningai veikianios monijos sielos reikjas ir formuotojas11. Vizionierikojo krybos proceso unikalumas slypi tame, kad menininkas jau nebegali io proceso valdyti, ia jau pats menas uvaldo meninink ir paveria j instrumentu: kryba pati sau kuria prasm, panaudoja mog ir jo asmenines ypatybes savo reikmms, disponuoja jo galiomis pagal savas taisykles ir krinys tampa tuo kuo nori. <..> Kad ir nordamas, bet autorius nuolankiai paklsta iam tarsi svetimam impulsui, jausdamas, kokia stipri yra aukiau jo ikylanti krinio jga. Jis neidentikas vaizdini procesui (prieingai nei psichologinio tipo menininkui), kadangi jis suvokia, kad yra emiau savojo krinio, arba, geriausiu atveju, viename lygyje su juo lyg svetimos valios pavergta asmenyb.12 Analogikas mintis ir nuostatas galime rasti Friedricho Schellingo ir Schopenahauerio, Nietzsches filosofinse koncepcijose, kuriose pabriamas menininko kaip genijaus iskirtinumas bei nurodoma iracionali meno prigimtis (nevaldomi mogaus instinktai) arba kitaip tariant, iracionali valia. Nietzsches odiais, menininkas yra tik instrumentas, kuriuo ireikiamas krybinio gyvenimo polkio tapsmas. ie du meninink tipai parodo, kad Jungui menininkas bet kuriuo atveju nra visikas savo krinio eimininkas, nes per j reikiasi kur kas gilesni, archajikesni simboliai ir turiniai. Kita vertus,

svarbu ir tai, kad Jungas, skirtingai nei Freudas, meno krin traktuoja ne vien kaip simptom. I to seka, jog skirtingai nei Freudas, kuris aikindamas menin kryb sutelkia dmes menininko asmenin biografij, irykindamas Edipo komplekso reikm meno krinio atsiradimui, Jungas apie menin kryb kalba kaip apie autonomin kompleks, t.y. kaip apie smons kontrolei nepaklstant instinktyv pasmons turin. Menininko tikjimas krybos laisve tampa tik paprasiausia smons iliuzija. Krybins aistros itakos gldi ne individualioje menininko smonje ar asmeninje pasmonje, o smons hierarchijai nepavaldiame autonominiame komplekse (kolektyvinje pasmonje). Jungo odiais kalbant, i kolektyvin pasmon kyla i paveldtos smegen struktros ir dvasiniame gyvenime pasirodo mitologini vaizdini, simboli ir motyv pavidalu. Taigi kertinis klausimas norint spti meninio krinio prasm, anot Jungo, turt skambti taip: kok pirmykt kolektyvins pasmons vaizdin slepia is meno krinio vaizdinys? Nes btent kolektyvinje pasmonje funkcionuoja smons kontrolei nepaklstantys pirmapradiai vaizdiniai archetipai, kurie reguliuoja menininko veikl bei meninio krinio tapsm. Todl, norint visapusikai suvokti Jungo kolektyvins pasmons idj, yra svarbu suvokti ir archetip prasm. Mstytojo nuomone, archetipas pats savaime yra tuias, formalus elementas, kuriame gldi prasms galimybs. Pagrindine sudtingo archetip pasaulio apraika Jungo koncepcijoje tampa simboliai, kurie aikinami kaip pasmons kalba. Taiau nereikia klaidingai supras-

46

LOGOS 63

2010 BALANDIS BIRELIS

Mokslin mintis

ti, jog archetipai tai tik nusistovj mstymo ablonai. Tai dinamiki reikiniai, pasireikiantys tokiais spontanikais kaip instinktai impulsais.13 Tipikiausiais archetipiniais simboliais mstytojas laiko sapnuose ir pasmonje ikylanius ikiistorini laik pirmavaizdius: anima, animus, motin, tv, sen imini, prana ir pan. Vadinasi, simboline kalba ireikdamas archetipinius vaizdinius, menininkas sugeba ireikti tai, kas slypi vidujai mumyse, ms smonei nepasiekiamoje, bet mus valdanioje asmenybs pusje. Simbolis visuomet reikia daugiau nei jo tiesiogin, akivaizdi reikm ir jeigu Freudui meno vaizdiniai buvo vienareikmika lytinio instinkto alegorija, tai Jungas i romantins tradicijos perm ir pabr vaizdiniuose gldini simboli daugiareikmikum. Archetip, pirmini kolektyvini vaizdini ir pastarj interpretavimo koncepcija Jungas aikiai stengsi suvelninti radikal savo mokytojo teorijos patologin seksualum. Suprasdamas, kad kai kurie klausimai neivengiamai perengia psichologijos ribas, Jungas daug atviriau sieja psichoanaliz su filosofija. Taigi, nors Jungas, kaip ir Freudas, menin kryb taip pat kildino i kr-

jo pasmons, taiau pastarj jis suvokia kitaip. Kuzmickas pastebi, jog pasmon, Jungo poiriu, yra ne seksualini potrauki buvein, joje slypi individualios ir kolektyvins istorins (tautos, rass, monijos) moni patirties pdsakai, pasiymintys tam tikru struktrikumu. Tai kolektyvin pasmon14. Sutinkant su iuo pastebjimu, teisinga teigti, jog Jungas ikl mint, kad pasmon nra vien tik individuali mogaus instinkt, bet pirmiausia kolektyvins mogaus patirties iraika. Kaip knas, Jungo teigimu, turi anatomin milijonus met besivystani prieistor, taip ir psichologin sistema, kaip mogikojo organizmo dalis, savyje talpina toki ilg evoliucij, kurioje galima velgti ankstesni stadij pdsakus. Kolektyvin pasmon tai istorija: tai ir mogaus asmenin, ir eimos, ir bendruomens ir monijos patirtis, kuri turi tiesiogins takos mogaus gyvenimui. Ir nors Jungas iskyr smoning (psichologikai pagrst) menin proces, taiau pirm viet ikl autentik genijaus kryb, kuri laik iracionaliu, nesmoningu, nevalingu ir istorikai neslygojamu procesu, kuris atspindi kolektyvin bendramogik patirt.

MENO KRINIO REIKM IR MENININKO FUNKCIJOS

Freudo manymu, viena pagrindini menins krybos funkcij yra kompensacin, arba gydomoji, nes ji, istumdama i menininko ir i kit menu besidominani moni socialiai ir moralikai nepriimtinus trokimus bei impulsus, palaiko individo psichin pusiausvyr, ilaisvina j nuo seksualins tampos ir nepasitenkinimo esama realybe jausmo. Jungas prapleia ir pagilina i nuostat iskirdamas tris esmines menininko funkcijas. Pirmiausia menininkas apibdinamas kaip archetip gaivintojas ir visuomenins dvasios aukltojas bei kultros vertybi puoseltojas. Menininkas, pasiymdamas
LOGOS 63

2010 BALANDIS BIRELIS

47

Vaida Asakaviit

iskirtinmis dvasios savybmis, usisklends savyje sugeba sigilinti savo vidin pasaul, siklausyti dvasios auksm ir atrasti tai, apie k kiti net nenutuokia. Jis sugeba nusileisti pasmon ir itraukti i jos pirmykius vaizdinius (archetipus), kurie kompensuoja iuolaikins dvasios skurd ir nurodo jos trkumus. Tad Jungui meno krinys yra ne tik svarbus plastinis kolektyvins pasmons vaizdini archetip forminimas, taiau pripildydamas archetipines formas vairiais turiniais, menininkas gyja ir moralins atsakomybs, net sipareigojimo aspekt. Menininkas tarsi ugdo mogaus dvasi, skatina j apsivalyti atgaivindamas meno kriniais jam btinus nesismonintus vaizdinius. Dl to yra atskleidiama pirmin dar embriono uuomazgoje gldinti asmenybs potencija ir galimybs. Per meno krin suvoks kolektyvin pasmon archetipinje simbolikoje individas uiuopia ne tik tai, kas j vienija su kitais monmis, bet ir pajauia Kosmin harmoningum. Pasiekti i nesudrumsiamos dvasins pusiausvyros bsen ir yra asmenybs tikslas.15 Arba kitaip tariant, leisti nesmoningam turiniui surasti keli smon ir ivaduoti individ nuo kalinimo savo paties ribotoje smonje. iame kontekste froidikas poiris meno krin tik kaip pasmonje slypinios seksualins libido energijos sublimacij (t.y. instinkt energijos suvaldymu ir pozityvia jos ikrova) yra gana vienpusikas. Freudas rao: instinktyvs potraukiai, kuriuos galime vadinti seksualiniais, suvaidina nepaprastai svarb iki iol nesuvokt vaidmen, sukeldami nerv ir psichikos ligas. Negana to, tie patys

potraukiai prisideda kuriant aukiausias kultrines, menines, socialines mogaus dvasios vertybes.16 Ir toliau: mes sitikin, kad kultra buvo sukurta, kai spaudiant gyvybinei btinybei buvo atsisakyta patenkinti seksualinius potraukius, ir ji (kultra) kaskart atkuriama vl atsisakant potrauki tenkinimo bendram labui.17 Jungas i nuostat traktuoja ne tik kaip klaiding mogaus, bet apskritai ir visos kultros reikini vertinim. ios froidikos hipotezs teisinimas reikt savo dievikosios kilms umart, dl ko bt suduodamas mirtinas smgis kultrai. Jungo odiais kalbant, kultra tapt tik tuiu farsu, istumto seksualumo ligotu rezultatu. Antroji svarbi menininko funkcija tai signalin arba pranao funkcija. Turdamas gali giliausiai prasiskverbti kolektyvins pasmons paslaptis, menininkas savo misija ir pareiga laiko pirmam pastebti pasmonje vykstanius pokyius ir spti apie juos aplinkinius savo kriniais. Nevalingai ir intuityviai atskleidiantis savo epochos dvasios paslaptis (t.y. kolektyvins pasmons turinius), menininkas kalba kaip tikras pranaas, kuris nuspja ateities pasikeitimus. Jis mano, kad kalba pats, nors jo lpomis kalba pati epochos dvasia, kai jis sako yra vadinasi, taip ir bus 18 skelbia Jungas. Ir pagaliau, treia menin krybin veikla savo skaidriausia prasme atskleidia individo bties esm savast. K tai reikia? Savastis pirmiausia gali bti suvokta kaip ms smon ir pasmon vienijantis pradas. Tai lyg asmenybs atsiribojimas nuo kauks ir kilimas i neautentikos autentik bties lygme-

48

LOGOS 63

2010 BALANDIS BIRELIS

Mokslin mintis

n. Svarbiausia yra tai, kad menininkas per kryb realizuoja ne tik savo, bet ir visos egzistencijos tiksl savast, ir atveria galimybes vidiniam tobuljimui. Jungas pagrindia nuostat, kad tik krybinje veikloje, mes, visikai ikylame vies ir patys tampame pains kaip visuma.19 Taigi, Jungas kalbdamas apie autentiko gyvenimo visuomenje galimyb, pabrdamas savikros idj kaip pirmykt pilnatvs atkrim ir pltojim, prie-

ingai nei Freudas, kuris mog kalina biologiniuose gniautuose, individui suteikia vilt prieintis socialinei deformacijai. Btent kultrin ir menin veikla atskleidia moguje gldini prigimtin gali, realizuoja jo dievikj prigimt. Jungo koncepcijoje irykja svarbiausias mstytojo vertybinis kriterijus btent mogus, krjas, galintis suteikti biai aksiologin prasm, o tai ymi iracionalistins filosofijos tstinum.

IVADOS
Aptar Jungo menins krybos interpretacijos ypatumus ir irykin jos ssajas su analogikomis idjomis pirmiausia galime konstatuoti, jog Freudo ir Jungo psichoanalitins valgos savo dmesiu psichologiniams krybos aspektams yra artimos intuityvistinms menins krybos teorijoms, pratsianioms romantik ir neklasikins meno filosofijos idjas. Akivaizdu, kad ir Freudas, ir Jungas, ikeldami pasmons svarb, savo psichoanalitinmis teorijomis oponuoja racionalistins meno filosofijos tradicijai. Taiau jei Freudas iracional mogaus pasmons pasaul analizuoja remdamasis daugiau apibrtais, racionalistiniais moksliniais (pozityvistiniais) kriterijais, tai Jungas siekia perengti mokslo ribas ir persikelti metafizin intuityvaus painimo erdv. Ant ra meno krinys Freudui vienareikmikai susijs su pasmonje slypinios seksualins libido energijos sublimacija, t.y. instinkt energijos suvaldymu ir pozityvia jos ikrova. Jungui meno krinys pirmiausia yra kolektyvins pasmons vaizdini archetip forminimas, kuris atspindi kolektyvin bendramogik patirt. Treia aikindamas menin kryb Freudas sutelkia dmes uslptus pasmons gelmse biologinius seksualinio pobdio motyvus, menininko asmenin biografij, jo potyrius, prigimties trkumus, irykindamas Edipo komplekso reikm meno krinio atsiradimui. Jungui autentikas meno krinys atsiranda i kolektyvins pasmons gelmi spontanikai, intuityviai, nepriklausomai nuo asmenini menininko nor ir igyvenim. Ketvirta Freudo manymu, viena i pagrindini menins krybos funkcij yra kompensacin, arba gydomoji, nes ji, istumdama tiek i menininko, tiek ir i kit menu besidominani moni socialiai ir moralikai nepriimtinus trokimus bei impulsus, palaiko individo psichin pusiausvyr, ilaisvina j nuo seksualins tampos ir nepasitenkinimo jausmo. Jungas prapleia ir pagilina i valg teigdamas, jog meno krinyje atsiskleidiantys kolektyvins pasmons vaizdiniai knija visos tautos prigimtin poreik, kompensuoja iuolaikins dvasios skurd bei nurodo jos trLOGOS 63

2010 BALANDIS BIRELIS

49

Vaida Asakaviit

kumus. Menininkas ikyla ne tik kaip archetip gaivintojas ir pranaas, jis per menin kryb realizuoja ir visos egzistencijos tiksl savast bei nurodo galimybes vidinio tobuljimo link. Ir pagaliau tiek Freudo, tiek Jungo nuomone, meno kriniuose reikia iekoti uslptos

simbolins prasms. Taiau jei Freudo simbolis orientuotas vienpusik uslpt seksualin reikm, arba, kitaip tariant, menas traktuojamas tik kaip simptomas, tai Jungo archetipiniai simboliai nevienareikmiki, dinamiki, tvirtinantys reliatyvistin poir men.

Literatra ir nuorodos
1

7 8

. . : , 1997, c.107. . . : , 1995, c.218. Carl Gustav Jung. Analitin psichologija ir pasaulira. // Psichoanaliz ir filosofija: rinktin. Vilnius: Pradai, 1999, p.22. . . . . // , 1970, o.3, c.121. Antanas Andrijauskas. Carl Gustav Jung: gyvenimo ir mstysenos trajektorijos. // C.G.Jung. Psichoanaliz ir filosofija: rinktin. Vilnius: Pradai, 1999, p.380. Carl Gustav Jung. Apie analitins psichologijos ir poetins krybos santyk. // Psichoanaliz ir filosofija: rinktin. Vilnius: Pradai, 1999, p.50. Ten pat, p. 53. Erich Fromm. Psichoanaliz ir religija. Vilnius: Mintis, 1981, p. 37.

9 10

11 12 13

14

15

16 17 18 19

Carl Gustav Jung. Apie analitins psichologijos ir poetins krybos santyk, p. 53. Carl Gustav Jung. Raytojas. // Groio kontrai. I XX a. usienio estetikos. Vilnius: Mintis, 1980, p.182. Ten pat, p.182. Carl Gustav Jung. Apie analitins psichologijos ir poetins krybos santyk, p.54. . . // . : , 1997, c.75. Bronius Kuzmickas. Dabartins estetikos bruoai. // Groio kontrai. I XXa. usienio estetikos. Vilnius: Mintis, 1980, p.18 Carl Gustav Jung. Ulisas. // C.G.Jung. Psichoanaliz ir filosofija: rinktin. Vilnius, Pradai, 1999, p.64. Sigmund Freud. Psichoanalizs vadas. Paskaitos. Vilnius: Vaga, 1999, p.18. Ten pat. Carl Gustav Jung. Ulisas, p.83. Carl Gustav Jung. Analitin psichologija ir pasaulira, p.42.

50

LOGOS 63

2010 BALANDIS BIRELIS