7 tema. mogaus ir pilieio teiss ir laisvs LR konstitucinje teisje 1.

mogaus teisi ir laisvi prigimtis ir jos aikinimas Konstitucinio Teismo aktuose mogaus teiss yra iuolaikins civilizacijos esmin vertyb. Valdia ir kiekvienas asmuo turi pareig jas gerbti, nepaeisti, o paeidus taikyti teisins, moralins ir kt. atsakomybs priemones. 1996 11 20 ! nutarime dl but" privati#avimo sakoma, kad teiss doktrinoje nra vieningos mogaus teisi" svokos. $aujausi" laik" %umanistins teorijos paprastai remiasi tuo, kad mogus nuo gimimo turi nuo jo asmens neatskiriamas pamatines ir nekintamas laisves ir teises. &mogaus prigimtis yra prigimtis yra pirminiais prigimtini" mogaus teisi" ir laisvi" 'altinis. (asak V. Vadapalo, vieningas apibrimas ne)manomas. !eiss teorijoje galima rasti )vairi" svok"* mogaus teiss, pagrindins teiss, elementariosios teiss ir t.t. +os skiriasi tam tikrais aspektais, ta,iau joms bendras vienas dalykas - nustatytose ribose saugoti mogaus teises. .ra i'skiriamos fundamentaliosios teiss teiss! kurias garantuoja valstybs iskirtins teiss""! konstitucins teiss teiss! kurias gina pati Konstitucija". (irmieji apie mogaus teises pradjo kalbti stoikai. +ie i'skyr ius gentium # prigimtines teises. Vliau mogaus teiss buvo suteikiamos tik t.t. luomams. ei,iantis epo/%oms mogaus teiss i' atskir" valstybi" problemos tampa visos tarpt. bendruomens problema. $% a. prad&ioje 'steigiama Taut s(junga! kur pradedama kalbti apie t.t. &mogaus teisi standartus. $% a. priimta daugyb tarpt. teiss akt" mogaus teisi" klausimais* )isuotin &mogaus teisi deklaracija 01912m.3, *T *uropos &mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencija 01940 m.3, kuri turi savo apsaugos me/%ani#m 05trasb6ro teism3 ir tuo skiriasi nuo deklara/ijos, taip pat Tarptautini pilietini ir politini teisi paktas 01966 m.3, Tarptautini ekonomini! socialini ir kult+rini teisi paktas! *uropos socialin c,artija 01961 m.3, Konvencija dl vis form diskriminacijos panaikinimo moterims 01979 m.3, Konvencija dl rasins diskriminacijos panaikinimo 01966 m.3 ir kt. Valstybs, kurios susitar dl bendr" standart", turi prisiimti )sipareigojimus nepaeidinti mogaus teisi" ir laisvi". 8eikt" atkreipti dmes) ) tai, kad teiss teorijoje diskutuojama apie teisi" ir laisvi" skirtumus. !eiss poi6riu nra didelio skirtumo tarp mogaus teiss ir laisvs, nes laisvs taip pat yra teiss tik kitoje mogaus 9unk/ionavimo s9eroje, ) kuri valstyb negali ki'tis, pv#., minties laisv. !iesa, yra ir kitas - siauras poi6ris, kuriuo remiantis :teis; - tai t.t. galimyb kak pasiekti 0pv#., kritikuojant valstybs )staig" veiklos re9orm3, )gyti 0gimstant gyvyb<3, o :laisv; - tai ir galimyb nieko neveikti arba i'ori'kai neatskleisti veikimo turinio 0pv#., minties laisvs turinio3. !ai leidia manyti, kad t.t. atvejais teisms 'gyvendinti reikia atitinkam veiksm ar s(lyg! o laisvmis naudotis kartais galima be speciali s(lyg ar aplinkybi. !aigi terminu -&mogaus laisvs ir teiss. pasakomos tam tikros prigimtins vertybs! susijusios su principine idja! kad &mogui gimstant atsiranda! tam tikri griai, kurie savo reik'me prilygsta tokiems valstybs gyvavimui svarbiems griams kaip valstybs vliava, rinkimai, konstitu/ingumas ir t.t. !odl valstybs institu/ijos privalo jas saugoti savo ini/iatyva, ginti ir sudaryti slygas jas optimaliai )gyvendinti. =. >okas buvo vienas pirm"j", kuris prigimtines mogaus teises )vardijo kaip integral" bet kurios politins sistemos kon/ep/ijos element. /rigimtini teisi koncepcija parodo! kas yra &mogaus teisi altinis! t.y. ar &mogaus teisi altinis yra pozityvioji teis valstybs suteikta" ar &mogaus teiss yra jam duotos automatikai atjus ' pasaul'. (rigimtins teiss atsiranda i' mogaus prigimties. Valstybs priederm netrukdyti j" )gyvendinimui, o, prireikus, jas utikrinti. !eis gyvyb<, laisv<, nuosavyb< yra tos teiss, kurios suteikiamos mogui kaip tokiam. Konstitucijai sakoma! kad joks teiss aktas negali nustatyti prigimtini teisi ir laisvi baigtinio s(rao. 1992 12 09 ! nutarime dl mirties bausms atitikties >8 onstitu/ijai i'ai'kinta, kad prigimtinis mogaus teisi" pob6dis rei'kia, kad jos yra neatskiriamos nuo individo, nesusietos nei su teritorija, nei su tauta. ?ias teises mogus turi nepriklausomai nuo to, ar jos )tvirtintos teiss aktuose ar ne. ?ias teises turi kiekvienas mogus. Valstyb negali 'i" teisi" atimti arba jas nepropor/ingai riboti. Todl jei t.t. teiss nra tiesiogiai 'tvirtintos Konstitucijoje! negalima neigti j konstitucinio pagr'stumo. @et kokios mogaus teiss ar laisvs ai'kinimas galimas tik pripa)stant j" prigimtin) pob6d). $utarime taip pat sakoma, kad prigimtins mogaus teiss - tai individo prigimtins galimybs, kurios utikrina jo moni'kj) 1

orum so/ialinio gyvenimo srityse. +os sudaro t minimum, nuo kurio pltojamos ir papildomos visos kitos teiss ir kurios sudaro tarptautins bendruomens negin,ijamai pripaintas vertybes. $. mogaus ir pilie0io teisi ir laisvi sistema jos savitos grandys" 12 Konstitucijoje &mogaus teiss ir laisvs gali b6ti klasi9ikuojamos pagal )vairius kriterijus* s9er, kurioje tos teiss suteiktos, pagal j" atsiradimo laikotarp) ir t.t. Iskiriamos trij kart teiss: /irmos kartos teiss3 pilietins teis ' gyvyb4! asmens nelie0iamyb43 ir politins teiss teis rinkti ir b+ti irinktam". @uvo )tvirtintos (ran/6#ijos &mogaus ir pilie,io teisi" deklara/ijoje, Amerikos teisi" bilyje. !eiss teorijoje jos priskiriamos negatyviosioms teisms, kurios pre#iumuoja laisv< nuo valstybs 0valstybei draudiama jas paeisti, ji turi nesiki'ti ) j" )gyvendinim. 5o/ialins, ekonomins, kult6rins teiss priskiriamos po#ityviosioms teisms, B jos reikalauja valstybs veiksm" ir i'laid". 5ntrosios kartos teiss3 19B20 a. sand6roje mogaus teisi" ir laisvi" katalogas i'siple,ia, ) j) )jungiamos ekonomins! socialins 0teis ) darb, laisvai pasirinkti darb.3, kult+rins teiss 0teis ) moksl3. +os po truput) )traukiamos ) tarpt. teiss aktus ir ) kiekvienos valstybs konstitu/ij. Tre0iosios kartos teiss3 susi9ormavo vliausiai, jos atsiranda valstybi" konstitu/ijose 0pv#., VC8 9ederalini" emi" konstitu/ijose3. !ai yra teiss ' sveik( aplink(! taik(! ma&um teiss ir t.t. /olitins! socialins! ekonomins! pilietins &mogaus kaip asmenybs teiss # tai teis ' gyvyb4! b+sto! asmens! laisvs nelie0iamum(. 6ios teiss kartais vadinamos pilietinmis teismis! bet tai nra teisinga! nes pilietins teiss suteikiamos tik pilie0iams. Pagal galimy ! ri oti teiss skirstomos )* 1. absoliu0ias neribojamas" $. neabsoliu0ias kurios t.t. s(lygomis gali b+ti ribojamos" (agal subjektus gali b6ti skirstomos ) vaiko, ne)gali"j" ir pan. teises. >8 onstitu/ijoje mogaus teiss reglamentuojamos DD skirsnyje :&mogus ir valstyb;, DDD skirsnyje :Visuomen ir valstyb; ir DV skirsnyje :!autos 6kis ir darbas;. &mogaus teisi" ir laisvi" )tvirtinim ne viename, o )vairiuose onstitu/ijos skirsniuose galima ai'kinti tuo, kad jas onstitu/ijos rengjai sistemi'kai sugrupavo, tuo parodydami skirting j" pob6d) ir paskirt) ir i' to i'plaukian,ias 0netapa,ias3 valstybs pareigas. Akivai#du, kad DD skirsnyje 019B26 str.3 sujungtos klasikins mogaus prigimtins teiss ir laisvs kaip autonomijos garantijos, 0o EEBE6 str. politins teiss kaip veikimo garantijos3, DDD ir DV skirsniuose - individo narysts visuomenje galimybs, t.y. jo ar individ" susivienijim" so/ialumo galimybs 06kinio aktyvumo galimybs3, atitinkan,ios (reambulje )tvirtint atviros, darnios ir pilietins visuomens siek). albant apie mogaus teises ir laisves onstitu/ijoje vartojami terminai :mogus; 019B26 str.3, :asmuo; 029, E0 str.3, :pilietis; 0E2BE7 str.3. !ai nra sinonimai, nes jie rei'kia ne tapat" subjekt. 5voka :mogus; apima kiekvien 9i#in) asmen), nepriklausomai nuo jo pilietybs 0t.y. ir usienie,ius3, :pilietis; - tik tam tikr dal) moni", susijusi" su >! valstybe ypatingu politiniu teisiniu santykiu 0pilietybe3, o :asmuo; - tiek 9i#in), tiek juridin) asmen), tiek individ, tiek j" susivienijim 0pv#., )mone3. !aigi :mogus; yra platesn svoka nei :pilietis;, o :asmuo; - nei :mogus; ir :pilietis;. 7. mogaus ir pilie0io teisi ir laisvi instituto bei 'statyminio ir po'statyminio lygmens norm k+rimo! taikymo" principai ribos" ir j aikinimas KT aktuose >8 onstitu/ijoje )tvirtintos mogaus teiss ir j" garantijos turi b6ti ai'kinamos vis" onstitu/ijos norm" kontekste. $agrinjant mogaus konstitu/ines teises svarbus ir j" tiesioginio taikymo prin/ipas, kuris yra 9ormuluojamas tame pa,iame 6 str. 0 onstitu/ija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas. iekvienas savo teises gali ginti remdamasis onstitu/ija.3. $ereikt" abejoti dl onstitu/ijos 6 str. nuostat" taikymo visoms onstitu/ijoje )vardytoms mogaus teisms, nes kai kurie autoriai mano, kad jos taikomos tik pilietinms, politinms teisms. 6 str. 9ormuluojamas bendras >8 onstitu/ijos prin/ipas ir nra normos dl i'im,i" 2

taikymo. !aigi tiesioginio taikymo prin/ipas galioja visoms >8 onstitu/ijoje )vardytoms teisms ir laisvms. $agrinjant konstitu/ines mogaus teises, svarbu nepamir'ti, kad jos detali#uojamos atskiruose )statymuose, kurie ne visi priskiriami konstitu/ins teiss reguliavimo sri,iai. !a,iau ir tie teiss 'altiniai turi b6ti suderinti su konstitu/ine teise, kadangi konstitu/ins teiss nuostatoms pagal j" teisin< gali teiss 'altini" sistemoje yra skiriamas pagrindinis vaidmuo. 7 str. 9ormuluojamas vienas svarbiausi" konstitu/ins teiss prin/ip", kad negalioja joks )statymas ar kitas aktas, prie'ingas onstitu/ijai. &mogaus teisi" institutas konstitu/inje teisje yra glaudiai susij<s ir su tarpt. teiss dokumentais, reglamentuojan,iais mogaus teises. .pa, svarbi Furopos mogaus teisi" konven/ija, nes joje nustatytas veiksmingas jos )gyvendinimo me/%ani#mas. +os jurispruden/ija yra svarbi ai'kinantis onstitu/ijoje )vardyt" teisi" turin). ! savo nutarimuose yra ne kart konstatav<s, kad Konstitucija leid&ia riboti &mogaus teises ir laisves! jei laikomasi i s(lyg3 tai daroma 'statymu8 ribojimai yra b+tini demokratinje visuomenje siekiant apsaugoti kit asmen teises ir laisves ir Konstitucijoje 'tvirtintas vertybes! taip pat konstitucikai svarbius tikslus8 ribojimais nra paneigiama teisi ir laisvi prigimtis bei j esm8 yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. !okius reikalavimus ! perm i' F&! jurispruden/ijos. (agal 'i praktik mogaus teisi" ir laisvi" apribojimai galimi, jei atitinka dvi slygas* 1. yra teisti! $. ir b+tinai reikalingi demokratinje visuomenje. !eistumo reikalavimas rei'kia, kad apribojimai turi b+ti nustatomi tik 'statymu, kuris yra vie'ai paskelbiamas, o jo normos su9ormuluojamos pakankamai ai'kiai. ai kuriais atvejais ribojimo prasmingumas slypi konkre,ios teiss 0ar laisvs3 prigimtyje arba kai apribojimais siekiama i'vengti koli#ijos su kitomis pagrindinmis teismis. !okiais atvejais teisi" apribojim" pagr)stumas turt" b6ti vertinamas sveiko proto ir akivaizd&ios b+tinybs kriterijais. 5varbu ir tai, kad danai kon9liktas kyla tarp i' esms lygiaver,i" konstitu/ini" teisini" vertybi", todl tokiais atvejais atitinkamais apribojimais neturt" b6ti smarkiai paeidiama buvusi j" pusiausvyra. Vienas i' interes" derinimo b6d" yras asmens teisi" ir laisvi" ribojimas. !a,iau kartu ! paymi, kad in9orma/ijos laisvs ribojimo masto onstitu/ija neapibria. !.r., kad pasirinkti ir nustatyti ribojimo apimt) yra neabejotina )statymo leidjo prerogatyva. 5uprantama, tokie apribojimai turi atitikti teisingumo samprat ir reikalavimus, turt" b6ti atsivelgiama ) teistumo ir b6tinumo demokratinje visuomenje kriterijus. 9. Klasikins &mogaus asmenins" teiss ir laisvs K 1:;$< str."! j aikinimas KT aktuose ir detalizavimas 'statyminiu lygmeniu "# str. mogaus teis! $ gyvy ! saugo $statymas. !ai yra viena svarbiausi" mogaus prigimtini" teisi". ?i norma rei'kia, kad negalima niekam ty0ia atimti gyvybs. albama apie teis4 ' gyvyb4. ?ios normos apsauga siejama su gyvybs prad&ios ir pabaigos kriterijais. !eisje nevienareik'miai vertinama mogaus gyvybs pradia, ar tai yra apvaisinta lstel embrionas, ar naujagimio gimimas, ar pirmas savaranki'kas naujagimio kvpavimas ar kt. mogaus civilinis teisnumas atsiranda gimimo momentu! kuris siejasi su pirmu savarankiku naujagimio kvpavimu. Teisinis teiss ' gyvyb4 reguliavimas susij4s ir su abort problema. ?iuo metu n'tumo nutraukim reglamentuoja 5veikatos apsaugos ministro )sakymas, nors ai'ku, kad ') klausim turt" reguliuoti )statymas, o ne ministerijos teiss aktas. Abortai - opi problema, nevienodai traktuojama )vairiose valstybse. &mogaus gyvyb ginama nuo gimimo momento, o abortai yra priskiriami moters apsisprendimo teisei, ta,iau valstybei leidiama 'i problem reguliuoti. ita svarbi moralin ir teisin teiss ) gyvyb problema susijusi su naujosiomis te/%nologijomis, pv#., dirbtinio apvaisinimo! &mogaus klonavimo problema. =irbtinio apvaisinimo slygas, b6dus, tvark, taip pat tokiu b6du gimusio vaiko motinysts ir tvysts klausimus reglamentuoja kiti )statymai. =abar 'iuos kausimus reglamentuos 5veikatos apsaugos ministerijos instruk/ijos. 5pe/ialus )statymas dar rengiamas. 5u dirbtiniu apvaisinimu glaudiai susijusi ir u'aldyt" embrion" likimo problema. +AV teismai sprend j" E

statuso klausim* ar tai asmuo ar nuosavyb. (agal +AV teisin< doktrin negim<s vaikas nepripa)stamas asmeniu, bet ir negali b6ti prilygintas nuosavybei. ontraversi'kai vertinama ir mogaus klonavimo galimyb. F! &mogaus teisi" ir biomedi/inos konven/ijoje 9ormuluojamas svarbus konstitu/inio lygmens prin/ipas, kad mogaus interesai ir gerov turi b6ti svarbesni u i'imtinius visuomens ar mokslo interesus. onven/ijos protokolas draudia klonuoti mog" 0pasira' ir >!3. mogaus mirties klausim( reglamentuoja =K! taip pat mogaus mirties registravimo ir kritini b+kli 'statymas. !eisin mirties svoka svarbi ne tik juridiniams 9aktams nustatyti, bet ir organ" transplanta/ijai, nes i' asmens, kuriam nustatyta smegen" mirtis 0ne biologin mirtis3 gali b6ti paimami audiniai ir organai transplanta/ijai. Transplantacijos s(lygas reguliuoja mogaus audini ir organ donorysts ir transplantacijos 'statymas. 5u teiss ) gyvyb< reglamentavimu siejasi ir eutanazijos problema. Futana#ija >ietuvoje iki 'iol nra )teisinta. !ai yra teis tam tikromis s(lygomis asmeniui spr4sti dl savo mirties. itaip tariant, 'iuo terminu apib6dinami baudiamosios atsakomybs nesukeliantys medi/inos darbuotoj" ar kit" asmen" veiksmai, kuriais akivai#diai nepagydoma liga sergan,iam asmeniui jo pra'ymu dl 9i#ini" kan,i" ar gydymo beprasmi'kumo atimama gyvyb. Gteisinus eutana#ij spe/ialiu )statymu, kilt" teisin problema pagal 12 ir 19 str., kurie numato, kad mogaus gyvyb yra prigimtin vertyb, kuri valstyb turi beslygi'kai ginti ir nesudaryti i'imtini" galimybi" medi/inos darbuotojams ar kt. asmenims galimyb teistai atimti kito mogaus gyvyb<. !aigi 'i problema glaudiai susijusi su mogaus teisi" ir laisvi" samprata ir klausimu, ar 'i samprata suderinama su eutana#ija. Futana#ijos ne)tvirtinimas neprie'tarauja F&! . !eis ) gyvyb< susijusi su dar viena visuomens prie'taringai vertinama problema ; mirties bausme. 1992 12 09 ! nutarimu dl mirties bausms atitikties onstitu/ijai buvo pripainta, kad mirties bausm prie'tarauja onstitu/ijos 12, 19 ir 21 str. E d. ! paymjo, kad i' prigimtini" teisi" tarpt. bendruomen i'skiria mogaus gyvyb< ir orum. Teis ' gyvyb4 yra vis &mogaus teisi pagrindas! be jos nra kit &mogaus teisi. +ei negarantuojama ir nereali#uojama mogaus teis ) gyvyb<, atmus gyvyb< nelieka mogaus teisi" subjekto. mogaus orumas yra svarbiausias teisi altinis! nes &mogaus teiss kyla i &mogaus asmenybei b+dingo orumo. mogaus gyvyb ir jo orumas sudaro asmens vientisum(! reikia &mogaus esm4. Taigi &mogaus gyvyb ir orumas yra auk0iau 'statymo. Atsivelgiant ) tai jie vertintini kaip ypatingos vertybs. Konstitucijos paskirtis tokiu atveju yra u&tikrinti i vertybi gynim( ir gerbim(. 12 str. onstitu/ija visiems ir kiekvienam garantuoja prigimtines mogaus teises. !ai yra 9undamentalus onstitu/ijos ir jos pagrindu kuriamos konstitu/ins tvarkos prin/ipas* pareiga ginti ir saugoti mogaus prigimtines teises. ?ie reikalavimai keliami vis" pirma pa,iai valstybei. DD skirsnyje )tvirtintas mogaus teises ir laisves ! traktuoja kaip vientis katalog ir atkreipia dmes) ) 'i" laisvi" 9ormulavimo ypatumus. Hia i'vardytos pamatins teiss paprastai pateikiamos kaip bendra norma. !a,iau kai 'i norma turi i'im,i", jos nurodomos. !uo tarpu 19 str. turi tik vien bendr norm. D' to galima daryti prielaid, kad 'ioje normoje nra nustatyta joki" i'im,i", kurios valstybs vardu leist" atimti gyvyb<. !odl galima teigti, kad Konstitucijos 1> str. numatyta iskirtin prigimtini teisi apsauga i esms u&kerta keli( taikyti mirties bausm4. 5varbu, kad visi )statymai, susij< su mogaus gyvybe, nepaeist" onstitu/ijos. 20 str. mogaus laisv nelieiama. Niekas negali bti savavalikai sulaikytas arba laikomas suimtas. Niekam neturi bti atimta laisv kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedras, kokias yra nustats statymas. Nusikaltimo vieto!e sulaikytas asmuo per "# valandas turi bti pristatytas teism$, kur sulaikyta!am dalyvau!ant sprend%iamas sulaikymo pagr stumas. &eigu teismas nepriima nutarimo asmen suimti, sulaikytasis tuo!au pat paleid%iamas. ?iame straipsnyje 9ormuluojamas &mogaus nelie0iamumo principas. Kalbama ne apie piliet'! o apie &mog. ?et koks savivald&iavimas! &mogaus laisvs apribojimas draud&iamas. !uri b6ti priimti )statymai, kurie nustatyt", kokia institu/ija kokiomis slygomis gali apriboti laisv<. >aisvs apribojim 1

reglamentuoja @( normos dl sulaikymo ir sumimo, A!( , reguliuojan,ios are't ir kt. (re#identas, 5eimo nariai, Iinistras (irmininkas, ministrai ir teisjai dl savo statuso ypatum" naudojasi papildomomis laisvs nelie,iamumo garantijomisJ j" laisv apribojama atskira tvarka. =idiausios nelie,iamybs garantijos yra suteiktos (re#identui. ol jis eina savo pareigas, jis negali b6ti suimtas, jo laisv gali b6ti suvaryta tik jam praradus ') status. @ankcij( sulaikyti turi teismas . ?i norma turi ypatum", taikant j atskiriems asmenims. ai kurie asmenys turi imunitet. @et 'i norma galioja ir imunitet turintiems asmenims. @prend&iant asmens suvar&ymo klausim( b+tinai turi dalyvauti pats asmuo. !ai labai svarbi asmens konstitu/in garantija. Asmens laisvs nelie,iamumas turi )vairius aspektus* asmens laisv atmimo negalima vertinti tik nusikaltimo poi6riu, b6na ne)gali" asmen" laisvs apribojimo atvej" 0problemos kyla dl aplinkini" teiss ) saugi aplink3, sunkum" kelia ir priverstins %ospitali#a/ijos atvejai 0pv#., (si/%ikos sveikatos )statyme numatytos slygos, kada asmuo gali b6ti priverstinai %ospitali#uotas, pv#., kai liga sunki ir yra grsm kad jis savo veiksmais gali padaryti al savo sveikatai, gyvybei ar aplinkiniams. @eje, )statyme numatytos ir asmens teiss tokios %ospitali#a/ijos pagr)stum ir slygas apsk"sti teismui atitinka F&! reikalavimus3. Taigi asmens nelie0iamumas turi b+ti suprantamas kaip reali asmens teisi garantija! interpretuojama atsi&velgiant ' *TK jurisprudencij(. 2' str. mogaus asmuo nelieiamas. mogaus orum$ gina statymas. (raud%iama %mog) kankinti, %aloti, %eminti !o orum$, %iauriai su !uo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. *u %mogumi, be !o %inios ir laisvo sutikimo, negali bti atliekami moksliniai ar medicinos bandymai. Arum( kaip iskirtin4 &mogaus savyb4 turi visi &mons. mogaus orumo nelie0iamumas suprantamas kaip draudimas &mog kankinti! &eminti! &iauriai su juo elgtis. Konstitucin' asmens nelie0iamumo princip( galima aikinti kaip teisini! moralini priemoni sistem(! kuriomis garantuojamas asmens autonomikumas! jo apsauga nuo nepagrsto valstybs ir kt. asmen 'sikiimo! nuo neteisto psic,inio ar fizinio poveikio. 5smens nelie0iamumo principas susij4s su priverstinio gydymo draudimu! iskyrus 'statymuose numatytus atvejus !pvz.! priverstinis psic,ikos ligoni gydymas ir kt. Asmens orumo klausimas neatsiejamas nuo 1992 12 09 ! nutarimo dl bausms mirties atitikties onstitu/ijai. ! paymjo, kad mogaus gyvyb ir orumas sudaro asmenybs vientisum, rei'kia mogaus esm<. Kyvyb ir orumas yra neatimamos mogaus savybs, todl negali b6ti traktuojamos atskirai. (rigimtins mogaus teiss - tai individo prigimtins galimybs, kurios utikrina moni'kj) orum so/ialinio gyvenimo srityse. !aigi mogaus gyvyb ir orumas, kaip i'rei'kiantys mogaus vientisum ir jo nepaprast esm<, yra auk',iau )statymo. Atsivelgiant ) tai mogaus gyvyb ir orumas vertintini kaip ypatingos vertybs. onstitu/ijos paskirtis tokiu atveju utikrinti 'i" vertybi" gynim ir pagarb. ?ie reikalavimai keliami vis" pirma pa,iai valstybei. &mogaus orumas yra ne tik tai, kaip subjektas save vertina, bet ir visuma objektyvi" savybi", kurios apib6dina 'io asmens vert< visuomenje. !ai gali b6ti mogaus i'simokslinimas, jo gyvenimo b6das, dorovins savyb< ir kt. iekvieno mogaus orumas turi b6ti ginamas nepriklausomai nuo to, kokias teisines ir kokybines savybes jis turi. )isuomens informavimo 'statyme nurodoma! kad siekiant nepa&eisti asmens teisi! apsaugoti jo garb4 ir orum(! renkant ir vieai skelbiant med&iag( draud&iama3 be asmens sutikimo filmuoti! fotografuoti! daryti vaizdo ar garso 'raus jam priklausan0ioje valdoje ir t.t. Ta0iau is draudimas netaikomas! jei yra pagrindo manyti! kad fiksuojami teiss pa&eidimai. Apus klausimas! kokios orumo gynimo ribos. !ame pa,iame )statyme numatoma galimyb gauti moralins alos atlyginim, jei paskelbta in9orma/ija neatitinka tikrovs ir emina asmens garb< ir orum 0tik neseniai teismai pradjo priteisinti moralin< al3. 21 str E d. nuostatos gali b6ti interpretuojamos F! onven/ijos prie' kankinim ir kit iaur", nemoni'k ar eminant) elges) ir baudim kontekste. ! paymjo, kad gali b6ti i'skiriami tokie draudiamo elgesio tipai* kankinimas, nemoni'kas elgesys ar baudimas, eminantis elgesys ar baudimas. &eminantis negali b6ti intrepretuojamas tik kaip nemalonus ar nepriimtinas. =raudimas kankinti, aloti, eminti ir t.t. pirmiausia 4

sietinas su valstybs ir t.t. jos institu/ij" veikla. ta,iau ne kiekvienas pareig6n" elgesys , turintis mogui nemaloni" padarini", gali b6ti pripaintas neteistu. (v#., neigiam" padarini" ir tam tikras kentjimas atsiranda pritaikius baudiamuosiuose )statymuose numatytas ir tarpt. bendrijos pripa)stamas sank/ijas 0laisvs atmim, baud, teisi" apribojim ir pan.3, kurios nustato t.t. suvarymus. +ie sudaro b6tinj) bausms element ir dl j" teistumo nekyla problem". Bl draudimo atlikti bandymus pasakytina! kad 1T ?iomedicinos tyrim etikos 'statymas remiasi *T mogaus teisi ir biomedicinos konvencija! kuri numato konstitucinio lygmens princip(! kad &mogaus interesai ir gerov turi b+ti svarbesni u& iimtinius visuomens ar mokslo interesus. @e to, valstybs turi ginti vis" moni" orum ir tapatyb< ir utikrinti pagarb be i'imties kiekvieno asmens nelie,iamumui ir kt. teisms ir laisvms taikant biologijos ir medi/inos mokslus. 22 str. mogaus privatus gyvenimas nelieiamas. +smens susirain!imas, pokalbiai tele,onu, telegra,o praneimai ir kitoks susi%ino!imas nelieiami. -n,ormaci!a apie privat) asmens gyvenim$ gali bti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal statym$. .statymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirt) savavaliko ar neteisto kiimosi !o asmenin ir eimynin gyvenim$, ksinimosi !o garb ir orum$. /rivatus gyvenimas yra suprantamas kaip kiekvieno asmens sritis! ' kuri( niekas negali kitis be asmens sutikimo. ?i nelie,iama asmens sritis, kaip galima suprasti i' 1 d., tai jo asmeninis! eimyninis gyvenimas! asmens garb ir orumas. /rivati informacija sudaro asmens privataus gyvenimo nelie0iamumo turin'. Cai priskiriama ir informacija apie asmens sveikat(. 8emiantis 1999 10 21 ! nutarimu dl vard" ir pavardi" ra'ymo atitikties onstitu/ijai, privatus gyvenimas apima privat" 'eimos ir nam" gyvenim, asmens 9i#in< ir psi/%in< nelie,iamyb<, garb< ir reputa/ij, asmenini" 9akt" slaptum, draudim be leidimo publikuoti asmenines nuotraukas ir pan. !aigi A!, interpretuodamas L , asmens garb< ir orum bei mogaus privataus gyvenimo nelie,iamum atskiria kaip du savaranki'kus 9i#inio asmens gynimo objektus. Asmens privatum sunku apibrti. ai kurie autoriai i'skiria tokias privatumo sritis3 1. privatumas informacijos srityje 0taisykls, pagal kurias gali b6ti renkama ir tvarkoma asmenin in9orma/ija3 2. asmens fizinis privatumas 0saugo nuo prie' asmens vali vykdom" api6ri", priverstinio narkotik" testavimo ir pan.3 E. komunikacij susi&inojimo privatumas 0apima koresponden/ijos, tele9onini" pokalbi", elektroninio pa'to ir kt. saugum ir privatum3 1. teritorinis privatumas 0apima apribojimus skverbtis ) nam" ir kt. aplink3. (astaruoju metu nemaai >! )statym" daug dmesio skirias asmens privataus gyvenimo apsaugai, ypa, in9orma/ijai apie asmens privat" gyvenim. Gstatymai nevienodai traktuoja asmen" privataus gyvenimo apsaug tais atvejais, kai apie vie'o asmens privat" gyvenim yra skelbiamos inios, turin,ios )takos visuomenei. (v#., Visuomens in9ormavimo )st. numato, kad in9orma/ija apie vie'o asmens privat" gyvenim gali b6ti skelbiama be jo sutikimo, jei ji atskleidia visuomenin< reik'm< turin,ias 'io asmens privataus gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes. !a,iau akivai#du, kad vie'o asmens privataus gyvenimo apsauga turi b6ti derinama ir su visuomens teise inoti, ypa, tais atvejais, kai vie'o asmens veiksmai turi visuomenin< reik'm< ir gali turti )takos visuomenei reik'ming" sprendim" primimui. Teis ' privataus gyvenimo apsaug( nra absoliuti!nepriskiriama toms &mogaus teisms! kurios negali b+ti ribojamos teis ' gyvyb4 ar draudimas kankinti"! ir gali b+ti ribojama 'statym numatytais atvejais. Cormuluojama grieta nuostata, kad asmens susira'injimas, pokalbiai tele9onu, telegra9o prane'imai ir kitoms susiinojimas nelie,iami. ?i nuostata gali b6ti interpretuojama atsivelgiant ) )statymuose numatytus atskirus atvejus, kai tokia teis gali b6ti ribojama. Mperatyvins veiklos )statyme yra su9ormuluotos slygos, kurioms esant, operatyvins veiklos subjektai gali kontroliuoti pa'to siuntas, asmens susira'injim. E d. nuorod, kad in9orma/ija apie privat" asmens gyvenim gali b6ti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal )statym galima interpretuoti kaip galimyb< rinkti in9orma/ij apie asmens privat" 6

gyvenim be jo sutikimo tik toki galimyb< reglamentavus )statymu ar teismo sprendimu. !ai taip pat rei'kia, kad turi b6ti priimtas )statymas, numatantis pro/ed6ras ir pagal pro/ed6ras suteikta sank/ija. Mperatyvins veiklos )statyme numatyta, kad operatyviniais veiksmais gaut in9orma/ij draudiama naudoti ne tiems tikslams, kuriems pasiekti jie buvo taikomi. deja, )statymas nenumato atsakomybs tais atvejais, kai tokia in9orma/ija buvo panaudota kitais tikslais. /rivataus gyvenimo teisin samprata siejama su asmens b+sena! kai asmuo gali tiktis privatumo! su jo teistais privataus gyvenimo l+kes0iais. )alstybs bei savivaldybi pareig+n ir tarnautoj veikla! susijusi su valstybs ir savivaldybi vald&ios ir valdymo funkcij 'gyvendinimu! visada yra vieo pob+d&io. KT taip pat pa&ymi! kad asmuo! darydamas nusikalstamas ir kitas prieingas teisei veikas! neturi ir negali tiktis privatumo. mogaus privataus gyvenimo apsaugos ribos baigiasi tada! kai jis savo veiksmais nusikalstamai ar kitaip neteistai pa&eid&ia teiss saugomus interesus. 2/ str. Nuosavyb nelieiama. Nuosavybs teises saugo statymai. Nuosavyb gali bti paimama tik statymo nustatyta tvarka visuomens poreikiams ir teisingai atlyginama. 199E 12 1E nutarime dl turto kon9iskavimo atitikties onstitu/ijai nuosavybs nelie,iamum ! apibria kaip savininko, esan,io subjektini" teisi" ) turt turtoju, teises reikalauti, kad kiti asmenys nepaeist" jo teisi", taip pat valstybs pareig( ginti ir saugoti nuosavyb4 nuo neteisto ksinimosi ' j(. 2E str. 2 d. )tvirtinta, kad nuosavybes teises saugo 'statymai. !uo tikslu yra sukurta sistema /ivilins ir kit" teiss 'ak" )statym", numatan,i" savinink" galimybes naudoti turt, j) valdyti ir t.t. !a,iau teiss teorijos poi6riu nuosavybs teiss gynimas teisinmis priemonmis suponuoja ir atitinkamas tokio gynimo ribas. Kita vertus! savininko teiss valdyti turt(! juo disponuoti ir naudotis! gali b+ti 'statymais ribojamos dl turimo turto pob+d&io 0ginklai, narkotins priemons3, arba dl visuomenei b+tino intereso 0ekologins problemos3, arba dl savininko padaryt veiksm. Gstatymuose nustatyta, kad ) savininko turt( gali b+ti nukreipti iiekojimai pagal prievoles! atsirandan0ias i sutartini daiktini teisi! eimos ar kt. santyki. Kai asmuo nuosavybs teise priklausant' turt( panaudoja nusikaltimui padaryti! jam turi b+ti nustatytos teisins priemons panaudoto turto at&vilgiu . itame 1997 01 02 ! nutarime dl A!( nuostat" 0turto kon9iskavimas3 nuostat" atitikties onstitu/ijai paymima, kad nra subjektini teisi! kurios neturt gynimo rib! nes teis yra vienas i visuomens interes derinimo b+d! kuriuo randama pusiausvyra tarp skirting! o kartais ir prietaring poreiki. Vienas i' esmini" 'iuolaikins teiss ypatum" yra tai, kad intensyviai pltojamas nuosavybs teisi gynimo mec,anizmas! kuriuos siekiama maksimaliai u&tikrinti savininko teises ir teistus interesus. Dstori'kai taip susiklost, kad objektyviosios teiss normose nustatyt" reikalavim" )gyvendinimas yra grindiamas ne tik interes" derinimo naudingumu, bet ir prievarta, kuris yra uprogramuota sank/ijose. @ankcijos paskirtis # apibr&ti atsakomybs turin'. N padarytus teiss paeidimus nustatomos )vairios sank/ijos 0bauda, turto kon9iskavimas ir kt.3. !.r., kad asmeniui! padariusiam teiss pa&eidim(! nuosavybs gynimas susiaurja pagal sankcijos numatytas ribas. $uosavybs teisi" ribojimas turi b6ti tikslus, t.y. )statymai turi utikrinti, kad b6t" i'vengta nepagr)sto nuosavybs teiss varymo ir kad 'ias teises b6t" galima visuomet ginti teisme. 1997 04 06 nutarime dl draudimo valdininkui b6ti personalins )mons savininku sakoma, kad nuosavybs nelie,iamumo prin/ipas negali b6ti laikomas absoliu,iu. aip minta, nuosavybs apsauga >! pla,iai nagrinta nuosavybs teisi" atk6rimo klausimu. )isas neteistai nacionalizuotas ir ilik4s turtas turi b+ti gr(&inamas savininkams. albama apie nekilnojamj) turt. $uo 1991 m. vyksta turto grinimo pro/esas 0priimtas atitinkamas )statymas3. Valstyb, prisimusi )sipareigojimus, pakankamai sudtingai juos )gyvendina. (agal ') )statym buvo galima grinti ne vis turt, jei jis reikalingas visuomens poreikiams, ir kompensuoti u tai. !eismas pasak, kad valstyb gali pasirinkti visus turto grinimo modelius, bet ji taip pat gali negr(&inti t.t. objekt! jei jie reikalingi valstybs reikmms. 2001 01 02 ! nutarime dl nuosavybs teisi" atk6rimo )statymo nuostat" atitikties onstitu/ijai sakoma, kad 'statym leidjas turi pareig( priimti 'statymus! saugojan0ius savininko nuosavybs teises nuo neteisto ksinimosi. Konstitucija garantuoja! kad niekas negali paimti nuosavybs savavalikai ir ne 7

teiss pagrindu. (agal onstitu/ij nuosavybs pamimas visuomens poreikiams - tai kiekvienu atveju individualus )statym" nustatyta tvarka priimamas sprendimas dl priva,ia nuosavybes teise priklausan,io turto primimo. (aimant nuosavyb< visuomens poreikiams turi b6ti siekiama pusiausvyros tarp )vairi" visuomens bei jos nari" teist" interes". Visuomens reikms, kurioms paimama nuosavyb, B tai visuomet konkret6s ir ai'kiai i'reik'ti visuomens poreikiai konkre,iam nuosavybs objektui. (agal onstitu/ij paimti nuosavyb< 0teisingai atlyginant3 galima tik tokiems poreikiams, kurie objektyviai negalt" b6ti patenkinti, jei neb6t" paimtas tam tikras nuosavybs objektas. Asmuo, kurio nuosavyb paimama visuomens poreikiams, gali reikalauti, jog nustatytas atlyginimas b6t" lygiavertis paimamai nuosavybei. Dstatym nustatyta tvarka paimti turt( galima tik visuomens poreikiams. E& tai turi b+ti teisingai atlyginama. Valstyb yra pasakiusi, kad turtas bus grinamas atsivelgiant ) valstybs ekonomin< situa/ij. 2" str. mogaus bstas nelieiamas. 0e gyvento!o sutikimo eiti bst$ neleid%iama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba statymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti vie$!$ tvark$, sulaikyti nusikaltl , gelbti %mogaus gyvyb, sveikat$ ar turt$. 6ios nuostatos interpretavimas glaud&iai susipina su privataus gyvenimo nelie0iamumu. ?+stas nelie0iamas # tai bendras principas. ?et konstitucika! jei yra teismo sprendimas arba 'statym nustatyta tvarka ir tik tam tikrais atvejais is principas pa&eid&iamas. Dstatym leidjas negali i atvej iplsti. Tie atvejai3 garantuoti vie(j( tvark(! sulaikyti nusikaltl'! gelbti &mogaus gyvyb4! sveikat( ar turt(. Konstitucin &mogaus b+sto nelie0iamumo garantija saugo ne individo teis4 ' b+st(! bet pat' &mogaus b+st( nuo paalini 'sibrovimo. ?i konstitu/in garantija )pareigoja valstyb< atitinkamomis teisinmis priemonmis saugoti mogaus b6st. 5varbu tai, kad pa,ioje onstitu/ijoje yra i'vardyti i'imtinio pob6dio atvejai, kurie gali b6ti tik teismo sprendimu arba )statymo nustatyta tvarka, patekti ) mogaus b6st be jo sutikimo. Konstitucija garantuoja tiek nuosavo! tiek gyventojo nuomojamo b+sto nelie0iamum(. !odl ir po to, kai atkuriamos nuosavybs teiss ) gyvenamj) nam, jo dal) ar but grinant nat6ra, nuomininkas ir toliau naudojasi konstitu/ine b6sto, kuriame gyvena, nelie,iamumo garantija. 5iekiant apsaugoti nuominink nuo galimo b6sto savininko ksinimosi ) jo teises, ) b6sto nelie,iamum, nuomininkas iki kitos gyvenamosios patalpos suteikimo paliekamas teisiniuose gyvenamosios patalpos nuomos santykiuose. KT taip pat yra pasak4s3 nuosavyb 'pareigoja 0Vilniaus senamies,io atveju3. !.r., kad valstyb gali imtis veiksm tuo atveju! jei nekilnojamojo turto savininkas jo nepri&i+ri arba pri&i+ri aplaid&iai. 21 str. mogus turi teis turti savo sitikinimus ir !uos laisvai reikti. mogui neturi bti kliudoma iekoti, gauti ir skleisti in,ormaci!$ bei id!as. 2aisv reikti sitikinimus, gauti ir skleisti in,ormaci!$ negali bti ribo!ama kitaip, kaip tik statymu, !ei tai btina apsaugoti %mogaus sveikatai, garbei ir orumui, privaiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. 2aisv reikti sitikinimus ir skleisti in,ormaci!$ nesuderinama su nusikalstamais veiksmais 3 tautins, rasins, religins ar socialins neapykantos, prievartos bei diskriminaci!os kurstymu, mei%tu ir de4in,ormaci!a. 5ilietis turi teis statymo nustatyta tvarka gauti valstybs staig) turim$ in,ormaci!$ apie ! . @aviraikos laisv apima teis4 turti savo nuomon4! gauti ir skleisti informacij( ir idjas. Kartais teis ' informacij( iskiriama atskirai. @aviraikos laisv nra absoliuti! ji gali b+ti ribojama. ! nurodo, kad informacijos laisv yra pamatinis pliuralistins visuomens elementas. iekvienas mogus turi savo pai6ras ir )sitikinimus, o nevaroma galimyb juos reik'ti yra elementari prielaida jam bendrauti su kitais monmis. Tik laisvai kei0iantis informacija atsiveria individui galimyb plsti savo &inias! ugdyti pasaul&i+r(! tobulti kaip asmenybei. >aisvas ir visuotinis keitimasis in9orma/ija, nevaromas jos skleidimas yra ypa, svarbus demokratini" pro/es" veiksnys. +is utikrina ne tik individualios nuomons, bet ir grupini" pai6r", )skaitant ir politines, bei visos tautos valios 9ormavim. onstitu/ijos nuostatos 9ormuluoja du svarbius teiss ' informacij( aspektus3 tai teis gauti informacij( ir teis j( skleisti. !eisje gauti in9orma/ij gali b6ti i'skiriama teis gauti in9orma/ij apie save. 2

Valstybs ir tarnybos paslap,i" )st. su9ormuluoti pagrindai, kai in9orma/ija gali b6ti priskirta valstybs ar tarnybos paslap,iai, tada ribojamas jos gavimas ir skleidimas. 1996 12 19 ! nutarime dl valstybs paslap,i" )statymo nuostat" atitikties onstitu/ijai sakoma, kad teiss ) in9orma/ij apribojimus lemia 'ios konstitu/ins vertybs santykis su kitomis teisinmis vertybmis, i'rei'kian,iomis kt. asmen" teises ir laisves bei b6tinus visuomens poreikius. Vienas toki" poreiki" - b6tinyb visuomens ar individ" interes" labui apsaugoti tam tikras inias. tai yra valstybs, komer/ins, pro9esins, te/%nologins paslaptys ar inios apie privat" mogaus gyvenim. 5iekiant ukirsti keli toki" ini" pagarsinimui, )statymu nustatoma j" apsauga, apribojamas naudojimasis jomis. !a,iau tai negali paneigti mogaus teiss ) in9orma/ij apskritai. ?ios problemos sprendim mogaus teisi" ir laisvi" doktrina sieja su ra/ionaliniu teisini" vertybi" santykiu. 2iboti galima esant tokioms s(lygoms3 1. jei tai b+tina demokratinje visuomenje $. jei tai numatyta 'statymuose E. jei apribojimais siekiama ginti tokias vertybes kaip valstybs saugumas! teritorijos vientisumas! vieosios tvarkos interesai! &mogaus sveikatos ir morals apsauga ir t.t. !.r., pilie,io teis )statymo numatyta tvarka gauti valstybs )staig" in9orma/ij apie j) gali b6ti ribojama siekiant apsaugoti valstybs paslapt). Konstitucija garantuoja ir saugo visuomens interes( b+ti informuotai. 24 straipsnio nuostatos yra neatsiejamos nuo kit" onstitu/ijos nuostat", kuriose )tvirtintos asmens laisvs nekliudomai iekoti! gauti ir skleisti informacij( garantijos* nuo 11 str. 1 d. nuostatos, kad masins informacijos cenz+ra draud&iama! nuo 'io str. 2 d. nuostatos, kad valstyb! politins partijos! politins ir visuomenins organizacijos! kitos institucijos ar asmenys negali monopolizuoti masins informacijos priemoni , nuo EE str. 2 d. nuostat", kad pilie0iams laiduojama teis kritikuoti valstybs 'staig ar pareig+n darb(! apsksti j sprendimus! kad draud&iama persekioti u& kritik( ir kt. 1aisv iekoti! gauti ir skleisti informacij( nra absoliuti. onstitu/ijoje yra ne tik )tvirtinta mogaus laisv ie'koti, gauti ir skleisti in9orma/ij, bet ir apibrtos 'ios laisvs ribos. (v#., 24 str. 1 d. laisv reik'ti )sitikinimus ir skleisti in9orma/ij nesuderinama su nusikalstamais veiksmais, tautins, rasins ar so/ialins neapykantos, prievartos bei diskrimina/ijos kurstymu, 'meitu bei de#in9orma/ija, o pagal 'io straipsnio E d. laisv reik'ti )sitikinimus, gauti ir skleisti in9orma/ij negali b6ti ribojama kitaip, kaip tik )statymu, jei tai b6tina apsaugoti mogaus sveikatai, garbei ir orumui, priva,iam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitu/inei santvarkai. Gstatym" leidjas turi pareig )statymu nustatyti ir tai, kad kiekvienu atveju spr<sti, ar urnalistas turi atskleisti in9orma/ijos 'altin), gali tik teismas. $ustatydamas tokius teismo )galiojimus, )statym" leidjas yra saistomas iniasklaidos laisvs sampratos, pagal kuri reikalauti, kad b6t" atskleistas in9orma/ijos 'altinis, galima tik tada, kai tai b6tina utikrinti gyvybi'kai svarbiems ar kitiems ypa, reik'mingiems visuomens interesams, taip pat siekiant utikrinti, kad b6t" apgintos asmen" konstitu/ins teiss ir laisvs, kad b6t" vykdomas teisingumas, t.y. tik tada, kai atskleisti in9orma/ijos 'altin) b6tina dl onstitu/ijos saugomo svarbesnio intereso. Vadinasi, atskleisti in9orma/ijos 'altin) nra b6tina, jei teismas nusprendia, kad interesas atskleisti in9orma/ijos 'altin) nra svarbesnis u interes neatskleisti in9orma/ijos 'altinio. !ais atvejais, kai in9orma/ijos 'altinis atskleidiamas, teismas, atsivelgdamas ) bylos aplinkybes, gali priimti sprendim dl atskleistos in9orma/ijos paplitimo ) vie'um apribojimo. Dstatymas numato priederm4 skelbti objektyvi( ir teising( informacij(. D' to i'plaukia toks konstitu/inis imperatyvas - teismas turi isiaikinti! ar informacija nepakenks &mogui. !odl negalima teigti, kad bet kokia in9orma/ija apie privat" mogaus gyvenim gali b6ti skelbiama. D'imtys taikomos vie'iesiems asmenims* politikams, ymiems asmenims. +ais tampama dl uimam" pareig" ar dl darbo pob6dio vie'ajame gyvenime arba jei j" veikla reik'minga. onstitu/ijoje 'ios svokos nra, todl j tenka apibrti )statymo leidjui. =arbas valstybinje tarnyboje negali b6ti pakankamas tapti vie'uoju asmeniu. (rie vie'"j" asmen" gali b6ti priskirti asmenys, padar< nusikalstam veik. @et ir jiems taikomos vie'umo ribos. 26 str. 7inties, tik!imo ir s$%ins laisv yra nevar%oma. 8iekvienas %mogus turi teis laisvai pasirinkti bet kuri$ religi!$ arba tik!im$ ir vienas ar su kitais, privaiai ar vieai !$ ipa%inti, atlikinti religines apeigas, praktikuoti tik!im$ ir mokyti !o. 9

Niekas negali kito asmens versti nei bti veriamas pasirinkti ar ipa%inti kuri$ nors religi!$ arba tik!im$. mogaus laisv ipa%inti ir skleisti religi!$ arba tik!im$ negali bti apribota kitaip, kaip tik statymu ir tik tada, kai btina garantuoti visuomens saugum$, vie$!$ tvark$, %moni) sveikat$ ir dorov, taip pat kitas asmens pagrindines teises ir laisves. 9vai ir glob!ai nevar%omi rpinasi vaik) ir globotini) religiniu ir doroviniu aukl!imu pagal savo sitikinimus. Finties! tikjimo ir s(&ins laisv yra nevar&oma. 6i laisv ; ne tik savaimin demokratijos vertyb! bet ir svarbi garantija! kad bus visavertikai 'gyvendinamos kitos &mogaus konstitucins teiss ir laisvs. 2000 06 1E nutarime apib6dino minties! tikjimo ir s(&ins laisv4. 6i laisv demokratinse teisinse valstybse pripa&'stama pagal turin' kaip platesns &mogaus laisvs turti savo 'sitikinimus ir juos laisvai reikti konkretesn iraika. Dsitikinimai ; talpi! 'vairialyp konstitucin s(voka! apimanti politinius! ekonominius 'sitikinimus! religinius jausmus! kult+rines nuostatas! etines bei estetines pa&i+ras ir kt. 1aisv turti 'sitikinimus reikia! kad &mogus yra laisvas pats formuoti savo 'sitikinimus! pasirinkti pasaul&i+ros vertybes! jis ginamas nuo bet kokios prievartos! jo pa&i+r negalima kontroliuoti. Valstybs institu/ij" pareiga B utikrinti ir ginti 'i asmens laisv<. Gsitikinim" turinys B mogaus privatus reikalas. $uo laisvs turti )sitikinimus neatsiejama teis juos laisvai reik'ti. Gsitikinim" rai'kos laisv B tai galimyb savo mintis, pai6ras, )sitikinimus netrukdomai reik'ti odiu, ra'tu, enklais, kitokiais in9orma/ijos perdavimo b6dais ir priemonmis. artu )sitikinim" rai'kos laisv apima laisv< neatskleisti savo )sitikinim" ir neb6ti ver,iamam juos atskleisti. Gsitikinim" bei j" rai'kos laisv )tvirtina ideologin), kult6rin) ir politin) pliurali#m. +okios pai6ros ar ideologija negali b6ti paskelbtos esan,ios privalomos ir primestos individui B laisvai savo pai6ras 9ormuojan,iam ir rei'kian,iam asmeniui. !ai yra prigimtin mogaus laisv. Valstyb turi b6ti neutrali )sitikinim" atvilgiu, ji neturi teiss nustatyti koki nors privalom pai6r" sistem. 1aisv turti 'sitikinimus apskritai negali b+ti ribojama! o laisv4 reikti 'sitikinimus galima riboti tik 'statymo nustatyta tvarka ir tik tada! kai yra b+tina apsaugoti Konstitucijoje nurodytas vertybes ; &mogaus sveikat(! garb4 ir orum(! privat gyvenim(! dorov4! ginti konstitucin4 santvark(. Gsitikinim" rai'kos laisv< taip pat galima laikinai apriboti )vedus karo ar nepaprastj padt). Asmens teiss ar laisvs ribojimo pagr)stumas demokratinje visuomenje gali b6ti vertinamas sveiko proto ir akivai#dios b6tinybs kriterijais, jis turi atitikti teisingumo samprat ir reikalavimus bei onstitu/ijoje nustatytas atitinkamos teiss ar laisvs ribojimo galimybes bei slygas. @et koks pagrindini" teisi" ir laisvi" ribojimas sietinas su konkuruojan,i" vertybi" ra/ionaliu santykiu, garantuojan,iu, kad apribojimais nebus paeista atitinkamos mogaus teiss esm. Valstyb turi pareig utikrinti, kad niekas nevaryt" asmens prigimtins laisvs pasirinkti jam priimtin religij ar nepasirinkti jokios, pakeisti pasirinkt religij ar jos atsisakyti. Valstyb negali nustatyti privalom" reikalavim", kad asmuo nurodyt" savo tikjim, poi6r) ) tikjimo dalykus. ita vertus, valstyb turi pareig( u&tikrinti! kad pats tikintysis ar netikintysis vienas arba su kitais" naudotsi jam garantuota minties! tikjimo ir s(&ins laisve taip! kad neb+t pa&eistos kit asmen teiss ir laisvs3 mogus, )gyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvmis, privalo laikytis onstitu/ijos ir )statym", nevaryti kit" asmen" teisi" bei laisvi", o 27 str. )tvirtinta, kad mogaus )sitikinimais, praktikuojama religija ar tikjimu negali b6ti pateisinamas nusikaltimas ar )statym" nevykdymas. G /ilie0i politins" teiss Konstitucijos 7 str. $ d.! 7$;7H str.! 17: str. 1 d."! j aikinimas KT aktuose ir detalizavimas 'statyminiu lygiu (olitins teiss kaip pilietins teis kartais yra apib6dinamos kaip negatyvios, nes valstyb j" atvilgiu turi susilaikyti nuo varymo ir neturi po#ityvios pareigos. 7 str. $ d. Tauta ir kiekvienas pilietis turi teis4 prieintis bet kam! kas prievarta ksinasi ' 1ietuvos valstybs nepriklausomyb4! teritorijos vientisum(! konstitucin4 santvark(. ?i nuostata apib6dina >8 pilie,i" teisin) status 0taip pat ir nustato tas teises, laisves ir pareigas, turi tik >8 pilie,iai3. )artojama pilie0io! o ne asmens s(voka! nes kalbama apie asmenis! su valstybe susijusius ypatingais teisiniais politiniais santykiais # pilietybe. 1

tik 12 pilie0iai! t. y. valstybin bendruomen ; pilietin Tauta! turi teis4 kurti 1ietuvos valstyb4! t. y. tik pilie0iai turi teis4 spr4sti! kokia turi b+ti 1ietuvos valstyb! nustatyti 1ietuvos valstybs konstitucin4 santvark(! valstybs vald&i( 'gyvendinan0i institucij s(rang(! asmens ir valstybs teisini santyki pagrindus! alies +kio sistem( ir pan. Dgyvendindami pilie0i teises ir laisves! pilie0iai dalyvauja vykdant Tautos suverenitet(. /2 str. 5ilietis gali laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenam$!$ viet$ 2ietuvo!e, gali laisvai ivykti i 2ietuvos. :ios teiss negali bti var%omos kitaip, kaip tik statymu ir !eigu tai btina valstybs saugumui, %moni) sveikatai apsaugoti, taip pat vykdant teisingum$. Negalima drausti pilieiui gr %ti 2ietuv$. 8iekvienas lietuvis gali apsigyventi 2ietuvo!e. KT iaikino! kad nors Konvencijoje ir Konstitucijoje skiriasi terminija &mogus # pilietis"! tarp j i esms nra prietaravimo! kadangi 12 'statymai suteikia 1T teistai esantiems ir leidim( gyventi gavusiems u&sienie0iams teis4 laisvai kilnotis. E&sienie0iai ir asmenys be pilietybs! kurie 12 yra teistai! turi tokias pat teises ir laisves kaip ir 12 pilie0iai! jei Konstitucija! 'statymai ar tarpt sutartys nenumato kitaip. !oki nuostat b6t" galima papildyti, kad teis laisvai kilnotis pagal savo konstitu/in< prigimt), prasm< ir paskirt) nra politin ir todl i' esms apima kiekvieno mogaus, teistai esan,io >8 jurisdik/ijoje, galimyb< laisvai kilnotis. Valstyb gali nustatyti t. t. apribojimus pilie,iams. !eiss gali b6ti varomos tik )statymu, pv#., moni" sveikatai apsaugoti, valstybs saugumui ar vykdant teisingum. /ilietis gali laisvai ivykti i 1ietuvos! reikia! jog jis turi teis4 pats spr4sti! ar ivykti i 1ietuvos! pasirinkti ivykimo laik(! taip pat ivykimo b+d(. Teis laisvai ivykti i 1ietuvos reikia! jog negali b+ti nustatoma leidimin ivykimo i 1ietuvos tvarka! t. y. negali b+ti nustatoma tokia tvarka! kad pilietis turt prayti kurios nors valstybins institucijos leidimo ivykti i 1ietuvos. onstitu/in teis laisvai i'vykti i' >ietuvos suponuoja valstybs pareig nustatyti toki i'vykimo i' >ietuvos tvark, kad pilietis nepatirt" nepagr)st" suvarym". (ilie,io teis laisvai i'vykti i' >ietuvos gali b6ti apribota tik )statymu ir tik tuomet, kai yra nustatyti pagrindai* jeigu tai b6tina valstybs saugumui, moni" sveikatai apsaugoti, taip pat vykdant teisingum. KT nurod! kad asmens teises galima var&yti! jei3 1. tai yra numatyta 'statyme $. norma yra suformuluota aikiai ir nedviprasmikai! 7. yra b+tinyb 9. suvar&ymas yra proporcingas G. yra numatyta galimyb apsksti. // str. 5ilieiai turi teis dalyvauti valdant savo al tiek tiesiogiai, tiek per demokratikai irinktus atstovus, taip pat teis lygiomis s$lygomis stoti 2ietuvos ;espublikos valstybin tarnyb$. 5ilieiams laiduo!ama teis kritikuoti valstybs staig) ar pareign) darb$, apsk)sti !) sprendimus. (raud%iama persekioti u% kritik$. 5ilieiams laiduo!ama petici!os teis, kurios gyvendinimo tvark$ nustato statymas. )alstybs tarnyba ; tai profesin veikla! kuri( atlieka valstybs ar savivaldybs institucijos darbuotojas. !aigi teis lygiomis slygomis stoti ) >8 valstybin< tarnyb yra susijusi su kiekvieno mogaus teise laisvai pasirinkti darb. Teis dalyvauti valdant savo al' tiesiogiai ar per demokratikai irinktus atstovus galt apimti rinkim teis4! teis4 inicijuoti referendum(! pilie0i 'statym iniciatyvos teis4! peticij teis4! teis4 kritikuoti valstybs 'staig ar pareig+n darb(. 6iai teisei taip pat gali b+ti priskiriama teis lygiomis s(lygomis stoti ' valstybs tarnyb(. Iuostata -lygiomis s(lygomis. sietina su konstituciniu lygiateisikumo principu. ! ne kart yra paymj<s, jog konstitu/inis vis" asmen" lygybs prin/ipas nepaneigia to, kad )statyme gali b6ti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikr" asmen" kategorij", esan,i" skirtingose padtyse, atvilgiuJ so/ialinio gyvenimo )vairov gali lemti teisinio reguliavimo b6d ir turin). onstitu/inis asmen" lygybs prin/ipas nepaneigia pa,ios galimybs skirtingai traktuoti mones atsivelgiant ) j" status ar padt). !a,iau konstitu/inis vis" asmen" lygybs )statymui prin/ipas b6t" paeistas, jeigu tam tikra grup asmen", kuriems yra skiriama teiss norma, palyginti su kitais tos pa,ios 1

normos adresatais, b6t" kitaip traktuojama, nors tarp t" grupi" nra tokio pob6dio ir tokios apimties skirtum", kad toks nevienodas traktavimas b6t" objektyviai pateisinamas. Valstyb, )gyvendindama savo priederm< utikrinti na/ionalin) saugum, tinkam jaunimo aukljim, 'vietim, patikim 9inans" sistem, valstybs paslap,i" apsaug ir t.t., turi teis< nustatyti papildomus, spe/ialius reikalavimus stojantiesiems ) darb svarbiausiose 6kio ir verslo srityse. andidatams taip pat gali b6ti keliami bendri reikalavimai, pv#., lojalumas >ietuvos valstybei ir jos konstitu/inei santvarkai, onstitu/ijos ir teiss sistemos pagrind" 0)skaitant mogaus teisi" ir laisvi" katalog3 i'manymas, geras valstybins kalbos mokjimas, kon9likto tarp siekiam" pareig" ir priva,i" interes" nebuvimas 0arba tokio kon9likto pa'alinimas iki asmeniui pradedant eiti pareigas, kuri" jis siekia3 ir kt. !aip pat gali b6ti nustatyti bendri reikalavimai, susij< su stojan,iojo asmeninmis savybmis, reputa/ija, i'silavinimu ir kt. Kali b6ti nustatytos ir konstitu/i'kai pagr)stos bendrosios slygos, dl kuri" asmeniui neleidiama stoti ) valstybs tarnyb. 8ibojimai galimi, bet jie turi b6ti propor/ingi ir protingi. Konstitucija kiekvienam pilie0iui garantuoja teis4 apsksti valstybs 'staig ar pareig+n sprendimus 0 EE str. 2 d.3. /ilie0i skundus dl valstybs ir savivaldybi pareig+n iskyrus teisjus" piktnaud&iavimo ar biurokratizmo tiria @eimo kontrolieriaiJ jie turi teis4 si+lyti teismui kaltus pareig+nus atleisti i u&imam pareig. Asmeniui padarytos materialins ir moralins alos atlyginim nustato )statymas. Gstatym" leidjas turi pareig i'leisti )statymus, nustatan,ius alos atlyginim asmeniui u jam padaryt materialin< ir moralin< al, taip pat utikrinti real" paeist" mogaus teisi" ir laisvi" gynim, kuris b6ti derinamas su kit" onstitu/ijoje )tvirtint" vertybi" apsauga. /eticijos teis politin teis! kuri( 'gyvendindami pilie0iai gali dalyvauti valdant savo al'. /eticija suprantama kaip individo ar kolektyvo kreipimasis ' vieosios vald&ios institucijas! kuriame idstytas reikalavimas si+lyti spr4sti ne tik pareikjui! bet ir visuomenei ar jos daliai svarb klausim(! kai to klausimo i'sprendimui reikia pakeisti, papildyti ar pripainti netekusiu galios galiojant) arba priimti nauj teiss akt. (eti/ija tai reikalavimas, kuriuo pra'oma i'spr<sti t.t. svarb" klausim. !ai gali b6ti padaryta tik primus t.t. teiss akt. /agal Konstitucij( turi b+ti priimtas 'statymas! kuris nustatyt tokius svarbius peticijos teisinius elementus3 1. dl ko galima kreiptis! $. kuriom institucijom peticij( galima paduoti 7. formal+s reikalavimai 9. padavimo tvarka &od&iu ar ratu" G. sprendimo dl atsisakymo priimti peticij( tvarka. 1ietuvoje yra sudarytos trij r+i peticij komisijos3 1. @eimo $. )yriausybs 7. savivaldybi taryb /eticijos gali b+ti paduodamos dl3 1. &mogaus teisi ir laisvi apsaugos ar 'gyvendinimo8 $. valstybs ir savivaldybs institucij reformavimo8 7. kitus svarbius visuomenei! savivaldybms ar valstybei klausimus. /" str. 5ilieiai, kuriems rinkim) dien$ yra sukak '# met), turi rinkim) teis. 9eis bti irinktam nustato 2ietuvos ;espublikos 8onstituci!a ir rinkim) statymai. ;inkimuose nedalyvau!a pilieiai, kurie teismo pripa%inti neveiksniais. 8inkim" teis yra viena svarbiausi" politini" teisi", kuri suteikia pilie,iams teis< dalyvauti valdyme. + turi visi, sulauk< 12 m, i'skyrus teismo pripaintus neveiksniais. $eveiksnumas gali b6ti panaikintas. 5ktyvioji rinkim teis atiduoti savo bals( rinkimuose. /asyvioji rinkim teis galimyb b+ti irinktam. 8eikia priimti )statym, kuris paisydamas onstitu/ijos norm" ir prin/ip" detaliai reglamentuot" pro/ed6ras, kas, kokiomis slygomis gali kelti savo kandidat6r ir pan. 8eikalavimus kandidatams nustato atitinkam" rinkim" )statymai. /1 str. 5ilieiams laiduo!ama teis laisvai vienytis bendri!as, politines parti!as ar asociaci!as, !ei i) tikslai ir veikla nra prieingi 8onstituci!ai ir statymams. Niekas negali bti veriamas priklausyti kokiai nors bendri!ai, politinei parti!ai ar asociaci!ai. 1

5olitini) parti!), kit) politini) ir visuomenini) organi4aci!) steigim$ ir veikl$ reglamentuo!a statymas. Dtvirtinta pilie0i teis vienytis ' partijas! asociacijas! t.y. savo iraikai jie gali pasirinkti 'vairias nevyriausybini organizacij formas. /olitika tai santykiai tarp 'vairi socialini grupi siekiant vald&ios. G politines partijas jungiamasi norint patenkinti savo interes dalyvauti valstybs valdyme. @et b6nant politins partijos nariu galima tiesiogiai )takoti valstybini" sprendim" primim. (agrindinis kiekvienos partijos tikslas dalyvauti pirmiausia na/ionaliniuose rinkimuose 05eimo ir savivaldybi"3. (olitin partija, laimjusi daugiausiai mandat", betarpi'kai dalyvauja priimant sprendimus. @varbus /artij finansavimo 'statymas. Jinansavimo problema kam leisti finansuoti. /ataisos projekte si+loma u&drausti finansuoti juridiniams asmenims. /ilie0i teis jungtis ' organizacijas negali b+ti prievartin. Asmuo pats turi nuspr<sti, kokiais tikslais jis jungiasi, koki susivienijimo 9orm pasirinkti. !aigi naryst turi b6ti grindiama savanori'kumu. Asmenys, siekdami )gyvendinti savo teises ir interesus )vairiose gyvenimo srityse gali jungtis ) )vairius susivienijimus, jei j" tikslai ir veikla neprie'tarauja onstitu/ijai ir )statymams. onstitu/ijoje laiduojama teis laisvai vienytis ) bendrijas ir kt. rei'kia, kad asmuo 'i konstitu/in< teis< reali#uoja arba jos nereali#uoja laisva valia. .ra t.t. konstitu/ins ribos, kai kuri" organi#a/ij" steigimui, kai j" veikla prie'inga onstitu/ijai, valstybs tikslams ir pan. Braud&iama steigtis ir veikti politinms partijoms! kuri steigimo ar programiniuose dokumentuose propaguojama ar veikloje praktikuojama rasin! tautin! religin! socialin nelygyb ir neapykanta! autoritarinio ar totalitarinio valdymo! vald&ios u&grobimo prievarta metodai! karo ir smurto propaganda! &mogaus teisi bei laisvi! vieosios tvarkos pa&eidimai! kitokios idjos bei veiksmai! prietaraujantys 1ietuvos 2espublikos Konstitucijai! 1ietuvos 2espublikos 'statymams ir nesuderinami su visuotinai pripa&intomis tarptautins teiss normomis. /6 str. Negalima drausti ar trukdyti pilieiams rinktis be ginklo taikius susirinkimus. :i teis negali bti ribo!ama kitaip, kaip tik statymu ir tik tada, kai reikia apsaugoti valstybs ar visuomens saugum$, vie$!$ tvark$, %moni) sveikat$ ar dorov arba kit) asmen) teises ir laisves. Fiting! demonstracij teis # tai klasikin politin teis. Konstitucijoje numatyti imperatyvai3 rinktis be ginklo ' taikius susirinkimus. Dstatym leidjas turi priimti 'statym(! kuris nustatyt! kokia tvarka turi b+ti rengiami susirinkimai. inomi du susirinkim organizavimo b+dai3 1. pareiktinis # pareikia! kad bus organizuojamas t.t. renginys. 6is b+das reikia! kad pilietis pareikia! jog nori realizuoti savo konstitucin4 teis4 protestuoti prie k( nors. $. leidiminis # reikia leidimo organizuoti rengin'. T.r.! kad nuo valdininko leidimo priklauso asmens konstitucins teiss 'gyvendinimas. @avo forma is b+das nekonstitucinis! nes var&o konstitucin4 teis4. onstitu/ija i' esms leidia nustatyti tik pareik'tin< susirinkim" organi#avimo tvark. Mrgani#atoriai privalo suderinti susirinkimo viet, laik, jei tai nepavyksta - atitinkama institu/ija privalo pasi6lyti alternatyvas. ! taip pat pasak, kad savivaldybs gali, bet ne)pareigotos nustatyti nuolatines susirinkim" vietas, t.y. jos negali reikalauti, kad susirinkimai b6t" organi#uojami tik jos nustatytose nuolatinse vietose. /< str. 5ilieiai, priklausantys tautinms bendri!oms, turi teis puoselti savo kalb$, kultr$ ir paproius. ?i teis gali b6ti laikoma ir kult+rine teise. Visoms >ietuvos teritorijoje gyvenan,ioms tautinms bendrijoms yra garantuojamas tautinio identiteto i'saugojimas, kult6ros t<stinumas, tautin savirai'ka. '/= str. ' d. 2ietuvos valstybs gynimas nuo u%sienio ginkluoto u%puolimo 3 kiekvieno 2ietuvos ;espublikos pilieio teis ir pareiga. ?i teis taip pat gali b6ti priskiriama prie politini teisi. onstitu/ijoje i'skiriama teis ir pareiga ginti valstyb<. !ok) skirstym veikiausiai lemia subjektyvus pilie,io santykis su valstybe* tai, kas vienam yra pareiga, kitam gali b6ti teis 0privilegija3. 8eikalavimus karo prievolei reglamentuoja aro prievols )statymas. < @ocialins ir ekonomins teiss Konstitucijos 91 str. 7 d.! 9< str. 1 d.! 9> str.! G% # G$ str."! j aikinimas KT aktuose ir detalizavimas 'statyminiu lygmeniu 1

"' str. / d. +uktasis mokslas prieinamas visiems pagal kiekvieno %mogaus sugeb!imus. >erai besimokantiems pilieiams valstybinse auktosiose mokyklose laiduo!amas nemokamas mokslas. 5smenims iki 1< m. mokslas yra privalomas. =augiausia problem" kelia onstitu/ijoje )tvirtintas prin/ipas, kad gerai besimokantiems pilie,iams auk'tosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas. +is nra tinkamai )gyvendintas ne tik dl l'" stokos, bet ir dl svokos :gerai besimokantis; kriterij" stokos. onstitu/ija suteikia )statym" leidjui diskre/ij detali#uoti gerai besimokan,i" asmen" grup<. "6 str. ' d. 2ietuvos kis grind%iamas privaios nuosavybs teise, asmens kins veiklos laisve ir iniciatyva. ?is straipsnis susij<s su >ietuvos valstybs ekonominiu pagrindu. onstitu/ija leidia ir kit" 9orm" nuosavyb<, ta,iau privati nuosavyb yra pagrindin. yla klausimas, ar institu/ijos, reguliuodamos nuosavybs santykius, yra laisvos, ar turi paisyti konstitu/ini" imperatyv" ir galb6t valstyb 'ioje s9eroje negali imtis t.t. veiksm", nes tai prie'taraus onstitu/ijos nuostatoms. ?ie imperatyvai yra* valstyb, reguliuodama santykius, negali b6ti nuo'alyje, nors ir labai nesiki'a. Valstyb, sudarydama slygas, skatina toki 6kin< veikl, kuri naudinga visuomenei. 5smens +kins veiklos laisvs ir iniciatyvos s(voka labai plati. Ci apima teis4 laisvai pasirinkti versl(! teis4 laisvai sudarinti sutartis! s(&iningos konkurencijos laisv4! +kins veiklos subjekt lygiateisikum( ir kt. (agal onstitu/ij vis" pirma skatinama sininga konkuren/ija. Kkins veiklos laisv ir iniciatyva # tai teisini galimybi visuma! sudaranti prielaidas priimti +kinei veiklai reikalingus sprendimus. Kkins veiklos laisv ir iniciatyva remiasi prigimtine &mogaus asmens laisve ir prigimtine teise turti nuosavyb4. 5smens konstitucin teis ' nuosavyb4 yra esmin b+tina" asmens +kins veiklos laisvs 'gyvendinimo s(lyga. 2ibojant asmens teis4 ' nuosavyb4! yra ribojama ir asmens +kins veiklos laisv. Kkins veiklos laisv nra absoliuti. adangi )gyvendinant 6kins veiklos laisv<, palie,iami didels dalies interesai, valstyb turi 'i veikl reguliuoti, pirmiausia tautos gerovs vardan. )alstyb turi reguliuoti +kin4 veikl( taip! kad ji tarnaut bendrai tautos gerovei! turi ginti vartotojo interesus. (agal onstitu/ij riboti mogaus teises ir laisves galima, jeigu yra laikomasi 'i" slyg"* tai daroma )statymuJ ribojimai yra b6tini demokratinje visuomenje siekiant apsaugoti kit" asmen" teises bei laisves ir onstitu/ijoje )tvirtintas vertybes, taip pat konstitu/i'kai svarbius tikslusJ ribojimais nra paneigiama teisi" ir laisvi" prigimtis bei j" esmJ laikomasi konstitu/inio propor/ingumo prin/ipo. !autos gerov< be kita ko parodo materialini" vertybi" vartojimas. "# str. 8iekvienas %mogus gali laisvai pasirinkti darb$ bei versl$ ir turi teis turti tinkamas, saugias ir sveikas darbo s$lygas, gauti teising$ apmok!im$ u% darb$ ir socialin apsaug$ nedarbo atve!u. ?%sieniei) darb$ 2ietuvos ;espubliko!e reguliuo!a statymas. 5riveriamasis darbas draud%iamas. 5riveriamuo!u darbu nelaikoma tarnyba kariuomen!e ar !$ pakeiianti alternatyvio!i tarnyba, taip pat piliei) darbas karo, stic@ins nelaims, epidemi!os ar kitais ypatingais atve!ais. 5riveriamuo!u darbu nelaikomas ir statymo reguliuo!amas teismo nuteist)!) darbas. /agal Konstitucij( nuosavybs negalima riboti isilavinimo pagrindu. 2eguliavimas! kai dirban0iam pensininkui mokama tik bazin pensija! prietarauja Konstitucijai. KT argumentavo tuo! kad taip paneigiama vertybi pusiausvyra. mogus! pasirinkdamas vien( vertyb4! turi atsisakyti kitos. /agal Konstitucij( @eimo narys gali gauti atlyginim( tik u& tiesiogin' ir k+rybin' darb( kuri pagal @eimo statut( apima ir pedagogin4 veikl(". KT nuomone! tai prietarauja Konstitucijai. Babar @eimo nariai iki priimdami priesaik( turi ispr4sti visus klausimus! kurie nesuderinami su @eimo nario mandatu. =irbantiesiems priklauso gauti alg. !eiss laisvai pasirinkti darb rei'kia )statymo laiduojam galimyb< savo nuoi6ra pasirinkti usimimo r6'). !a,iau dirbant sudting darb reikalinga t.t. kvali9ika/ija, pro9esins inios ir )g6diai, todl tokiam darbui keliami atitinkami reikalavimai laikomi nat6raliais ir visuotinai pripaintais. Nniversitetai nuo kit" mokslo )staig" skiriasi tuo, kad jiems b6dinga ne tik ini" gausa, bet ir j" platumas bei 9undamentalumas. Gstatym" leidjo nuomone, dirbantiems teisininkams b6tinas plataus pro9ilio teisinis pasirengimas, kur) gali utikrinti tik auk'tasis universitetinis i'silavinimas. 1

10 str. 5ro,esins s$!ungos kuriasi laisvai ir veikia savarankikai. &os gina darbuoto!) pro,esines, ekonomines bei socialines teises bei interesus. Aisos pro,esins s$!ungos turi lygias teises. /rofesins s(jungos yra savanorikos ir savarankikos darbuotoj organizacijos. =arbuotojai ) pro9esin< sjung jungiasi tam! kad galt organizuotai ginti savo profesines! ekonomines ir socialines teises bei interesus. $uostata, jog pro9esins sjungos kuriasi laisvai ir veikia savaranki'kai taip pat rei'kia, kad pro9esins sjungos yra nepriklausomos nuo valstybs valdios, kit" valstybs institu/ij", nuo darbdavi" bei j" organi#a/ij". !ik pro9esins sjungos gali ginti darbuotoj" pro9esines, ekonomines ir so/ialines teises bei interesus. (agal onstitu/ij negali b6ti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris varyt" ar paneigt" pro9esini" sjung" konstitu/in< teis< kurtis laisvai ir veikti savaranki'kai ginant darbuotoj" pro9esines, ekonomines ir so/ialines teises bei interesus. /rofesins s(jungos gina darbuotoj profesines! ekonomines bei socialines teises ir interesus. (er dvi'ales ir tri'ales derybas su vyriausybs, darbdavi" atstovais jos gali spr<sti ekonomines ir so/ialines ne tiktai savo nari", bet ir kit" darbuotoj" problemas. !odl gindamos vien savo narius pro9esins sjungos paeidia onstitu/ij 1' str. (arbuoto!ai, gindami savo ekonominius ir socialinius interesus, turi teis streikuoti. :ios teiss apribo!imus, gyvendinimo s$lygas ir tvark$ nustato statymas. @treikas # tai darbo nutraukimas. 5treikuoti ne)manoma tuomet, kai nedirbama, atostogaujama. D' to i'plaukia, kad teiss streikuoti subjektas # darbuotojas. onstitu/ins darbuotoj" teiss streikuoti, taip pat ir pro9esini" sjung" teiss skelbti streik, +o )gyvendinimo slygas ir tvark reglamentuoja >8 kolektyvini" gin," reguliavimo )statymas, kurio 10 str. 1 d. )tvirtinta, kad priimti sprendim skelbti streik 0taip pat ir )spjamj)3 turi teis< pro9esin sjunga jos )statuose 0statute3 nustatyta tvarka. Taigi profesins s(jungos teis skelbti streik( kyla i Konstitucijoje bei 'statymuose garantuotos darbuotoj teiss streikuoti. /rofesin s(junga gali paskelbti streik( tiktai tada! kai tam pritaria dauguma 'monje dirban0i asmen. @kelbdama streik(! profesin s(junga vykdo tiek profesins s(jungos nari! tiek kit tos 'mons darbuotoj vali(. 12 str. Aalstyb laiduo!a piliei) teis gauti senatvs ir invalidumo pensi!as, socialin param$ nedarbo, ligos, nalysts, maitinto!o netekimo ir kitais statym) numatytais atve!ais. ?io straipsnio subjektai - pilie,iai. onstitu/ijai neprie'taraut", jei j" ratas b6t" i'plstas. ?i teis< laiduoja valstybs imperatyvai* valstyb privalo nurodytas suteikti pensijas, o kitas pensijas valstyb gali nustatyti atsivelgdama ) savo so/ialines galias ir poreik). ?iame straipsnyje nustatyti pensinio apr6pinimo ir so/ialins paramos pagrindai. 200E 07 01 nutarime dl pareig6n" ir kari" valstybini" pensij" ! pasak, kad nuostata valstyb laiduoja rei'kia, kad )statymu nusta,ius t.t. pensin) apr6pinim valstybei kyla pareiga. j) garantuoti tokiais pagrindais ir dydiais, kurie nustatyti )statyme. u&dirbta pensija suvokiama kaip asmens nuosavyb. Kol pensija nepaskai0iuota! tai tik socialin teis j( gauti. Kai pensija nustatyta ir asmuo 'gyja teis4 j( gauti! prasideda nuosavybs apsauga. /ensijas galima ma&inti! ta0iau tik tais atvejais! kai valstybje yra nepaprastoji padtis. /ensininkai neturt b+ti pirmieji! kuri s(skaita finansuojamos valstybs reikms. albdamas apie kari'ki" pensijas ! pasak, kad pensijos negalima atimti, jei asmuo padar nusikaltim. ari'kiai pensij" )mokas moka ne patys, o gauna i' valstybs biudeto, todl valstyb turi pagalvoti apie pensij" sistemos per9ormavim, bet asmenys turi apie inoti i' anksto 0kitaip b6t" paeistas teist" l6kes,i" prin/ipas3. Gstatymais nusta,ius pensij" r6'is, asmenis, turin,ius teis< ) pensij, j" dydius ir t.t., valstybei kyla pareiga laikytis teist" l6kes,i" ir teisinio tikrumo prin/ip" konstitu/ini" prin/ip". Asmuo, )gij<s teis< ) nustatyt pensij, gali pagr)stai tiktis, kad 'i jo teis bus ginama ir saugoma. !odl teisinio reguliavimo pakeitimai, kuriais bloginamas pensinis apr6pinimas, galimi tik tada, kai tai b6tina kt. konstitu/ini" vertybi" apsaugai. !ai gali b6ti daroma tik )statymu ir nepaeidiant onstitu/ijos. H. mogaus ir pilie0io pareigos Konstitucijos $> str.! 7> str. < ir H d.! G7 str. 9 d. ir 17: str. $ d."! j aikinimas KT aktuose ir detalizavimas 'statyminiu lygiu 1

/areiga # tai teiss normose nustatytas 'pareigojimas asmeniui atlikti t.t. veiksmus ar nuo j susilaikyti. *sminis &mogaus teisi ir laisvi po&ymis yra tai! kad teisi ir laisvi atsiradimas! j 'gyvendinimas yra nesiejamas su pareig vykdymu. 2# str. .gyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvmis, %mogus privalo laikytis 2ietuvos ;espublikos 8onstituci!os ir statym), nevar%yti kit) %moni) teisi) ir laisvi). Dgyvendindamas savo laisves ir teises! asmuo turi laikytis Konstitucijos ir 'statym ir elgtis taip! kad nevar&yt kit asmen teisi ir laisvi. )isuotinai pripa&inta! kad &mogaus teiss ir laisvs gali b+ti ribojamos esant b+tinybei ir tik 'statymu nusta0ius tvark( bei ribas. mogaus teistas elgesys nra neribotas ir absoliu0iai laisvas. mogus! b+damas socialin b+tyb! gyvena visuomenje tarp ' save panai ir lygi savo orumu ir teismis &moni. Kiekvienas &mogus turi pareigas visuomenei! kurioje tik ir gali laisvai ir visikai vystytis jo asmenyb! o pagrindin i t pareig # nevar&yti kit &moni teisi ir laisvi. Lia nustatytos ne vald&ios institucij! bet &mogaus elgesio ribos. /# str. 6 ir < d. 9v) teis ir pareiga 3 auklti savo vaikus dorais %monmis ir itikimais pilieiais, iki pilnametysts !uos ilaikyti. Aaik) pareiga 3 gerbti tvus, globoti !uos senatv!e ir tausoti !) palikim$. Dtvirtina tv pareig( ilaikyti darbing( pilnamet' vaik( iki jis mokosi vidurini! auktj ar profesini mokykl dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu $9 met. (agrindinis >8 )statymas numato tv" pareig i'laikyti vaikus tik iki pilnametysts ir nenumato i'lygos, kad tokia tv" pareiga i'lieka ir vaikui sulaukus pilnametysts priklausomai nuo to, ar vaikas mokosi, ar dirba, ar jam reikalinga ir kiek laiko reikalinga parama. 1/ str. " d. Aalstyb ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplink$ nuo kenksming) poveiki). ?i nuostata )tvirtina kiekvieno asmens ir valstybs pareig tausoti gamt ir susilaikyti nuo veiksm", galin,i" sukelti aplinkai kenksmingus padarinius. !ai reik't" ir )statymo leidjo pareig priimti atitinkamu )statymus, reglamentuojan,ius, kokie veiksmai laikomi alingais aplinkai, kokia numatoma atsakomyb u tokius veiksmus ir jos taikymo slygos. '/= str. 2 d. .statymo nustatyta tvarka 2ietuvos ;espublikos pilieiai privalo atlikti karo ar alternatyvi$!$ krato apsaugos tarnyb$. aro prievolininkas yra vyras nuo 16 iki 24 m. neatlik<s privalomosios ar alternatyviosios karo tarnybos ir nuo jos neatleistas. $uo karo tarnybos gali b6ti atleidiami asmenys dl j" sveikatos b6kls, dl religini" ar pa/i9istini" )sitikinim", dvasininkai, asmenys, teisti u sunk" nusikaltim. @aigusiems auk'tja mokykl 'i prievol gali b6ti pakeista iki 6 mn. trukms tarnyba mokomuosiuose daliniuose. !arnyba taip pat gali b6ti atideda auk't"j" mokykl" studentams, magistrantams, doktorantams, kai 'auktinis turi 2 ar daugiau vaik" arba vienas augina vaik arba kai 'auktinis 6kininko 'eimoje yra vienintelis darbingas vyras. (rivalomoji karo tarnyba trunka 12 mn., alternatyvioji - 12 mn. Atliekantiems alternatyvij prievol< taikomi kra'to apsaugos ir drausms statutai, 9i#inio pasirengimo reikalavimai, nesusij< su ginklo, 9i#ins jgos panaudojimu. >. mogaus ir pilie0io laisvi ir teisi teisminio ir neteisminio gynimo pagrindai Konstitucijos < str. $ d.! 7% str. 11% str. $ d! 1%G str."! j aikinimas KT aktuose ir detalizavimas 'statyminiu lygiu mogaus teisi ir laisvi garantijos # tai t.t. sistema teiss norm! princip ir priemoni! kuri pagalba yra u&tikrinamos &mogaus teiss ir laisvs. mogaus teisi garantijas galima skirstyti ' teisines ir neteisines. Teisins # teiss norm ir institucij sistema. Ieteisinms garantijoms galima priskirti valstybs vald&ios 'gyvendinimo pagrindus! valstybs form(! jos politin' re&im( ir kt. Teisines &mogaus teisi garantijas galima skirstyti ' materialines! procesines ir institucines. Faterialinms priskirtina Konstitucija! 'statymai ir kt. teiss aktai! kuriuose 'tvirtintos &mogaus teiss ir j apsauga. /rocesinms reikt priskirti Konstitucijoje 'tvirtint( asmens! kurio teiss ir laisvs pa&eid&iamos teis kreiptis ' teism(! tuo tikslu turi b+ti sukurta teism sistema! o ios garantijos padeda &mogui realizuoti pa&eist teisi gynyb(". /rocesinms garantijoms priskirtina ir teis teikti peticij(. Mnstitucins garantijos # tai institucijos! kurioms yra priskirta &mogaus teisi gynyba. 1

@varbiausia &mogaus teisi materialin garantija # tai toki teisi katalogo 'tvirtinimas Konstitucijoje ir j bendrj garantij formulavimas. Iepaprastai svarbi nuostata! kad kiekvienas savo teises gali ginti rem%amasis &onstitucija. =idel reik'm tenka ir 7% straipsniui 0+smuo, kurio konstitucins teiss ar laisvs pa%eid%iamos, turi teis kreiptis teism$. +smeniui padarytos materialins ir moralins %alos atlyginim$ nustato statymas.3 +ame )tvirtintas teismo kaip universalaus &mogau teisi saugotojo principas. D teism( gali kreiptis &mogus dl bet koki teiss pa&eidim. =emokratinje valstybje teismas yra pagrindin institu/in mogaus teisi" ir laisvi" garantija, kad konstitu/inis teismins gynybos prin/ipas yra universalus. (agal onstitu/ij )statym" leidjas turi pareig nustatyti tok) teisin) reguliavim, kad visus gin,us dl asmens teisi" ar laisvi" paeidimo b6t" galima spr<sti teisme. Kali b6ti nustatyta ir ikiteismin gin," sprendimo tvarka. !a,iau negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo b6t" paneigta asmens, manan,io, kad jo teiss ar laisvs paeidiamos, teis ginti savo teises ar laisves teisme. (riklausomai nuo to, koks teismas, kokioje stadijoje 0apelia/ija ar kasa/ija3 konstatuoja, ar buvo padaryta ala, teismas priskiria arba nepriskiria kompensa/ijos. !a,iau 2002 07 02 nutarime teiss ) alos, padarytos neteistais kvotos ir kt. veiksmais, atlyginim ! paneig 'i nuostat ir paymjo, kad alai negali b6ti rib". M institucini garantij vis pirma iskirtini teismai. KT gali b+ti traktuojamas ir kaip &mogaus teisi apsaugos institucija! nors pilie,iai negali tiesiogiai kreiptis ) !. !a,iau ! danai nagrinja klausimus, kurie j) pasiekia asmenims )gyvendinant savo teises pagal onstitu/ijos < str. !eismas, vadovaudamasis onstitu/ijos 11% str. nuostata, kad teis!as negali taikyti statymo, kuris prietarau!a 8onstituci!ai, ir matydamas, kad statymas ar kitas teisinis aktas, kuris turt) bti taikomas konkreio!e bylo!e, prietarau!a 8onstituci!ai, teis!as sustabdo ios bylos nagrin!im$ ir kreipiasi 8onstitucin 9eism$ praydamas sprsti, ar is statymas ar kitas teisinis aktas atitinka 8onstituci!$. Ieabejotina! kad KT yra svarbus konstitucini &mogaus teisi garantas! nes jo kompetencijai pagal Konstitucijos 1%G str. priskirta viena svarbiausi # teiss akt atitikties Konstitucijai funkcij. 5varb" vaidmen) garantuojant mogaus teises atlieka ir @eimo kontrolieriai. +ie tiria pilie,i" skundus dl valstybs ir savivaldybi" pareig6n" piktnaudiavimo ar biurokrati#mo. +ie turi teis< si6lyti teismui atleisti i' pareig" kaltus pareig6nus. Konstitucinis reguliavimas lm! kad yra keli @eimo kontrolieriai ir kitos kontrols institucijos. 5eimo kontrolieri" kompeten/ija nra labai plati ir neapima mogaus teisi" paeidim" kitose nei biurokrati#mo ar pareig6n" piktnaudiavimo valdia srityse. !odl papildomai buvo )steigta Ioter" ir vyr" lygi" galimybi" kontrolieriaus ir Vaiko teisi" apsaugos kontrolieri" institu/ija. Foter ir vyr lygi galimybi ir )aiko teisi apsaugos kontrolieri 'galiojimai platesni nei @eimo kontrolieri! nes jie gali tirti pa&eidimus ne tik valstybs valdymo ir savivaldos srityse. Foter ir vyr lygi galimybi 'statyme 'tvirtintas pagrindinis ios institucijos tikslas # siekis! kad b+t 'gyvendintos lygios Konstitucijoje 'tvirtintos moter ir vyr teiss. Dstatyme yra daug norm! skirt &mogaus teisi apsaugai. ?i institu/ija gali nagrinti administra/ini" teiss paeidim" bylas ir skirti administra/ines baudas. G j gali kreiptis ir 9i#iniai, ir juridiniai asmenys 0) 5eimo kontrolieri" - tik 9i#iniai, ) Vaiko teisi" apsaugos kontrolieri" - ir )mon, neturinti juridinio asmens statuso3. )aiko teisi apsaugos kontrolieriaus 'statymo pagrindinis tikslas # apibr&ti ios institucijos veiklos pagrindus! kurie pagr'sti teistumo! nealikumo! vieumo! vaiko teisi ir jo teist interes prioritetikumo principais. =ar viena institu/ija, ginanti mogaus teises, yra *uropos mogaus Teisi Teismas. D j' 1T pilie0iai gali kreiptis tik inaudoj4 visas teisines gynybos priemones nacionaliniuose teismuose. Cis gali skirti sankcijas valstybei! pralaimjusiai byl(.