Konstitucijos samprata, funkcijos.

Konstitucinis minimumas. Ko reikia, kad alyje bt Konstitucija.

Konstitucijos: 1) minimalistins (1787m. !" konstitucija, 17#1m. su
teisiu biliu ji jau bu$o nebe minimalistin). %) i&lstos
Konstitucijos:
'ormali(ja (juridine) &rasme : auk)iausios *alios aktas+ &riimama
s&ecialia ir a&sunkinta t$arka+ konstitucija pagrindinis ir
svarbiausias, aukiausios teisins galios teiss norm aktas,
nustatantis valstybs organizacijos, vieosios valdios
organizavimo ir funkcionavimo pagrindus bei !tvirtinantis
svarbiausius asmens ir valstybs santykius" priimamas ir
keiiamas sudtingesne tvarka nei paprasti !statymai"
materiali(ja ('aktine) &rasme : (!) reali $alstybs $ald,ios
or*ani-acija, realus asmens statusas $alstybje, kuris *ali suta&ti ar
nesuta&ti su 'ormali(ja Konstitucija+ (.) $isos taisykls, ne,irint j
kilms, kurios nustato $ieosios $ald,ios status(.
/ietu$oje Konstitucija yra ir 'ormali(ja, ir materiali(ja &rasmmis.
Kontrasignavimas 0 &$-., 1re-identas &asirao dekret(, o u,sienio
reikal ministras &risiima atsakomyb2 kontrasi*nuodamas 3 dekret(+
#izavimas 0 &irma &rojekt( &asirao 456, o &o to 0 1re-identas+
$aproio formavimas 0 &$-., Konstitucijoje 785! 3t$irtinta, kad
1re-identas *ali atleisti ministrus, ta)iau &raktikoje, 1re-identui &areikus
ne&asitikjim( ministru, jis atsistatydina+
Konstitucijos:
juridins : tai, kaip turi b%ti+
'aktins : tai, kaip yra"
1$-., juridikai 1##% m. Konstitucijoje 3t$irtinta &eticijos teis, o
faktikai &eticijos 3statymas atsirado tik 1### m.
9$arb $aidmen3 alinant neatitikimus atlieka konstitucin justicija 0
Konstitucinis &eismas. (mitin*ai,&iketai ar)iau nei 7: metrai K; &astato
draud,iami) o &osdyje &irmininkauja K; &irminnkas,jei jo nra Kt
teisjas.
&'()*+(. ;eism sistema<bendros kom&etencijos ir
administraciniai. (nstancijos:a) a&ylinks(ji na*rinja a&y*ardos)
b)a&eliacin instancija(j( na*rinja a&y*rados instancija) c)kasacijos
instancija
,endros kompetencijos teism sistema: &irmoji(,emiausioji)
*randis< a&ylinki tesiami,antroji<a&y*ard,tre)ioji</; a&eliacinis
teismas,ket$irtoji</; auk)iausias teismas. 9&eciali-uoti teismai<
administraciniai,kur3 sudaro $yriausias administracinis teismas ir
a&y*ard administraciniai teismai.
Kasacija<'aktai i naujo nra nustatinjami.
!dministracinis teismas s&rendim( dl i sms ina*rintos bylos
&riima &asitarim kambryje teisj bals dau*uma.;eisjai neturi
teiss atsisakyti balsuoti,&osd,i &irmininkas balsuoja &askutinis.
1riimt( s&rendim( &asirao $isi teisjai.
;eism sa$i$aldos sistem( sudaro: "isuotinis teisj susirinkimas,
;eisj taryba, teisj *arbs teismas.
&eisj nepriklausomumo garantijos: a)teisjo 3*aliojim trukms
nelie)iamumo b)teisjo asmens nelie)iamumo c)teisjo
socialinio(materialinio) &obd,io *arantijos.
/ietu$os teisj komisija yra sudaroma trim metam i ei asmen.
1o tris asmenis nariais i teisj ir mokslinink skiria ;eisj taryba
ir teisin*umo ministras, jis tai& &at skiria teisj e*-amin komisijos
&irminink(. ;eisj taryb( sudaro 1=teisj.
;eisj *arbs teismas(na*rinja teisj drausms bylas)is *ali
teisja iteisinti, &asitenkinti drausms bylos s$arstymu,&areikti
jam &astab(,&a&eikim( ar *rie,t( &a&eikim(,&asilyti atleisti j3 i
&arei* ar taikyti kitas nuobaudas.
Teisingumo ministro galiojimai organizuoti apylinki,apygard
teism bei Apeliacinio teismo materialin technin aprpinim
!"#$!%TA#A&'A konstitucijai(
Konstitucijos sa)yb*s:
stei*iamojo &obd,io aktas : 3stei*ia institucijas, kurios $liau
leid,ia 3statymus+ steigiamoji galia priklauso tautai+
Konstitucijoje nustatytos taisykls yra pirminio pob%dio+
&a*rindinis, s$arbiausias alies teiss aktas : auk)iausia teisin
*alia, re*lamentuojami s$arbiausi santykiai tar& institucij,
ypatinga &rimimo>&anaikinimo>keitimo t$arka+
&eiss sistema 0 $ienin*as teiss norm ansamblis, darni sistema.
-ormos sistemoje saistomos koordinacijos (tar& to &aties ly*io norm) ir
subordinacijos (auktesnio ir ,emesnio ly*mens norm santykis)
santyki. ei*u teiss sistema .ierarc.in sistema, tai jos $irnje
Konstitucija 0 &a*rindinis 3statymas, kurio normos s(ly*oja $isas kitas.
teiskros &a*rindas : nustatomi ne tik teiskros subjektai bei
teiskros 3*y$endinimo t$arkos &a*rindai, bet ir nurodoma, kai&
turt bti sure*uliuotos tam tikros $isuomens *y$enimo sritys+
&riimamas, kei)iamas ir &ri&a,3stamas netekusiu *alios y&atin*a
t$arka+
&ri$alomumas $isiems teiss subjektams $isose teisinio re*ulia$imo
srityse+
s&ecialus 3*y$endinimo mec?ani-mas bei a&sau*a , t.y. konstitucin
kontrol+
teistumas (Konstitucijos nra su kuo ly*inti < teista tik tuo at$eju,
jei ireikia tautos $ali(, bus tautos ar jos 3*aliot atsto$ &riimta bei
tautos akce&tuota), stabilumas (&ataisas ir konstitucijos norm
inter&reta$imo &oky)ius ;45@ lemti A96@7@!@ soc. tikro$s
&oky)iai), realumas (nuostatos yra 3*y$endinamos, o ne tik
deklaruojamos)+
Konstitucijos f-jos:
teisin : Konstitucija 0 $alstybins teisins t$arkos &a*rindas (ir
kaip teiss altinis, ir kaip kit teiss akt teisingumo matas)+
or*ani-acin : Konstitucija or*ani-uoja $alstybs *y$enim( (&$-.:
kai& 3t$irtinti $ald,i &adalijimo &rinci&(+ kas yra 1re-idento )eto+
kai& j3 3$eikti ir t.t.) B institucij 3*aliojim a&ibr,imai+
&olitin : reikiasi nustatant politin/ valstybs s0rang0 ir
visuomens santykius su valdia+ tai $isuomens &olitins
sistemos &a*rindas+
inte*racin : utikrina valstybs politin/ vienyb/" ja reali-uojamas
darnios $isuomens siekis
ideolo*in: nes &ro&a*uojamos konstitucins $ertybs
stabili-a$imo: stabilizuoja socialinius santykius1stabili-uoja
&olitini3 teismin3 *y$enim(2 < Konstitucij( sunku &akeisti+
raciona li-a$imo ir or*ani-a$imo(sure*uliuoja santykius tar&
institucij &a*al j &aksirt3)
a&sau*os ir *ynimo 'unkcija< nustatyti mec?ani-mai, kai& &er K;
$eikl( sau*omos ,mo*aus teiss
socialin2>kultrin2
re*lamenta$imo
Konstitucijos forma.
1a*al 'orm(: raytins ir neraytins.5aytins konstitucijos skirstomos 3:
Kodi'ikuotosios ($ienas dokumentas, susistemintas, yra $ienas
aktas)+7ekodi'ikuotosios.
iorins: norm ir &rinci& reikimo b%das+
$idins (strukt%ra): at$ejai, kai Konstitucija yra $ienin*as aktas+
Iorins Konstitucijos forma:
nekodi'ikuota: j( sudarantys elementai nebtinai turi t( &a)i( *ali(
(?ierarc?in3 ly*men3)+
kodi'ikuota: yra $ienin*as ly*muo arba $iename dokumente ,
kodifikuotos Konstitucijos, sa$o ruo,tu, skirstomos 3 siauras ('A+) ir
iplstines (,raikija)+
Calima iskirti sudtin2 kodi'ikuot((K sudaro &a*rindinis aktas ir jo
sudtins dalys. ;okia yra /; konstitucija)
@ esms raytin Konstitucija nuo neraytins Konstitucijos skiriasi tuo,
kad raytin Konstitucija turi formali0j0 aukiausi0j0 teisin/ gali0, t.y.
sa$yb2, kuri nebdin*a neraytinei Konstitucijai.
Vidin Konstitucijos forma (struktra):
1) &reambul (tikslai, pri*mimo aplinkyb*s- . preambul*s
nuostatas btina atsi/)elgti interpretuojant ir taikant kit
Konstitucijos dali normas)+
%) dstomoji dalis (Konstitucijos normos $01$+ skirsniai)+
D) bai*iamosios nuostatos (sigaliojimo t)arka, )airs terminai)+
=) &ereinamosios nuostatos (d*l atskir nuostat sigaliojimo)+
:) &a&ildomos nuostatos (norm ai2kinimas, speci3ika, i2imtys)+
E) &riedai (p)z(, 'A+ )alstij sra2as)+
Konstitucijos primimo, keitimo ir !sigaliojimo tvarka.
&ipologija konstitucij3
a)1a*al turin3, kok3 re,im( 3t$irtina: 1) demokratins+ %)
nedemokratins.
b) &a*al $aldymo 'orm(: 1) monarc?ijas+ %) res&ublikines+
c) &a*al teritorij(:Federalines+4nitarines.
d) &a*al reli*ij(: &asaulietines+reli*ines.
e) 1a*al numatom( re*ulia$imo trukm2:/aikinas+7uolatines.
') &a*al re*ulia$imo kilm2:1) autentikos ( kai tam tikra tauta &ati sau
nusistat)+ %) &rimestos (kai iorin j*a &ri$ert susikurti t( konstitucij(
&$-. a&onijos).
!rba 1) liaudik(sias ( tauta &ati sa$arankikai ileid,ia, re'erendumu ar
&an.) %) oktrojuotas (konstitucijos, kurias tautai kas nors &ado$anojo, *ali
&ado$anoti iorikai arba i $idaus 0 monarc?as &ado$anoja)
Konstitucijas ileid,ia atitinkami objektai (konstituantai): 9u$erens+
7esu$erens (tie, kurie &aren*ia, bet &riimti turi &arlamentas arba tauta
re'erendumu)
*) &a*al keitim(:1) lanks)iosios (&akeitimo &rocedra ma,ai tesiskiria
arba nesiskiria nuo &a&rasto 3statymo &akeitimo)+%) *rie,tosios ( jas
&akeisti sudtin*a, nustatyta &asunkinta t$arka &$-. reikia s&ecialaus
susirinkimo, reikia ne ma,iau kai& % balsa$im, tar& t % balsa$im turi
bti trys mnesiai arba kai kur net*i tar& t balsa$im turi bti
&arlamento rinkimai, y&atin*a bals dau*uma, y&atin*a rati'ika$imo
&rocedra 'ederalinse $alstybse) (ms konstitucija *alt bti laikoma
*rie,ta, bet kai kurios su&er *rie,ta). D) mirios.(konstitucijos &ataisos
&adarymo ir 3si*aliojimo laikas nesutam&a, /ietu$oje tai mnesis)
$ataisos3
9enas tekstas ibraukiamas ir 3 jo $iet( 3raomas naujas.
1ataisos &riraomos *reta &a*rindinio teksto (amerikietikasis
$ariantas. ;ai& matoma $isa konstitucijos raida)
Konstitucijos revizija:
&ilna: &riimamas naujas dokumentas, bet nra Konstitucijos &anaikinimo
dokumento+ keiiasi ir strukt%ra, ir logika, ir koncepcija"
dalin+

Konstitucingumas. Konstitucin kontrol.
Konstitucingumas 0 Konstitucin*umas yra atitiktis konstitucijai.
Konstitucin kontrol 0 /; ji &atikta K;, kurio &askirtis
u,tikrinti konstitucijos $irenyb2 /; teiss sitemoje ir
konstitucin3 teistum(.+ Konstitucins kontrols skirstymas:
teismin,neteismin, k$a-i teismin.
tipai:
1a*al 3*y$endinimo laik(: iankstin(teiss akto atitikimas K tikrinamas
dar iki io akto &askelbimo ir 3si*aliojimo), $lesnioji(kai teiss akto
teistumas tikrinamas jam jau 3si*aliojus). 1a*al teisinius &adarinius:
konsultacin, s&rend,ian)ioji. 1a*al &ri$alomum(:
&ri$alomoji(&ri$alomai turi buti &atikrintas 3statym
konstucin*umas),'akultaty$in(j( *ali inicijuoti tie subjektai,kuriems i
teis numatyta K). 1a*al 'orm(: konkre)ioji(sm ta, kad teiss normos
konstitucin*umas $ertinamas indi$idualaus *in)o kontekste),abstrak)ioji.
Cali dar bti skirstoma 3 centrali-uot((j( 3*y$endina
auk)iausiosteismins institucijos) ir decentrali-uot((j( $ykdo $is
*rand,i bendros jurisdikcijos teismai) . 1a*al $ykdymo $iet(:
$idin(3*y$endina ta institucija, kuri &riema teiss akt(),iorin. 1a*al
turin3: 'ormalioji(teiss akto konstucin*umas tikrinams &a*al jo &rimimo
t$ark(),materialioji(tikrinant konstucin*um( $ertinamas teiss akto
turinys). 1a*al 3si*aliojimo laik(: kai s&rendimas *alioja at*al(eG tunc),
kai s&rendimas *alioja 3 ateit3(eG nunc). 1a*al tai kas $yksto kontrol2:
bendrosios jurisdikcijos teismai,s&eciali-uoti konstituciniai teismai.
Konstitucinis eismas tikrina tik trij institucij 0 (1) 9eimo+ (%)
1re-idento+ (D) "yriausybs+ < atitikim( Konstitucijai+
kit institucij aktus $ertina administraciniai teismai (tam tikrais
at)ejais gali )ertinti ir bendrosios kompetencijos teismai)+
!smens teisinio statuso 3t$irtinimas, jo a&sau*a &rie $alstybs $ald,ios
sa$i$al2 yra laikoma $iena i Konstitucijos atsiradimo &rie,as)i.
H$i $isuomenini santyki sritys 0 konstitucinio reguliavimo o"jektas:
(a) asmens konstitucins lais$s ir teiss+ (b) $ieosios $ald,ios
or*ani-a$imas ir 'unkciona$imas+
ei amerikiniam konstitucins justicijos modeliui bdin*ai tai, kad teiss
akt atitikim( Konstitucijai $ykdo bendrj teism sistema, tai #uropos
al$se 'unkcionuoja s&eciali teiss akt konstitucin*umo kontrols
institucija 0 Konstitucinis ;eismas.
Konstitucijos aikinimas ir tiesioginis taikymas.
!ikinimas:
I'icialus (aikina tik atitinkamus 3*aliojimus turin)ios
institucijos ir &arei*nai)
7eo'icialus (teisini &adarini, todl *ali aikinti bet kas)
+ikinimas gali b%ti3
1) doktrininis
%) &ro'esionalus
D) autentikas
=) dele*uotas
:) teisminis
Konstitucijos aikinimo metodai: (s$arbiausi)
1) kalbinis (jis reikalauja aikinti tai, kas &arayta, &a*al tai,
kai& &arayta)
%) sisteminis (kiek$iena nuostata ar aikinama s($oka turi bti
aikinama atsi,$el*iant 3 jos $iet( tekste, 3 to teiss akto
$iet( $isoj teiss akt sistemoj ir &an.
D) @storinis (atsi,$el*ti 3 tai, kai& tam tikri santykiai bu$o
re*uliuojami &raeityje)
=) ;eleolo*inis (atsi,$el*ti 3 3statymo leidj ketinimus ir
tikslus. )
:) .endrj tess &rinci& metodas (&$-. teisinio lkes)io
a&sau*os metodas, teisinio aikumo &rinci&as)
E) 1recedento metodas (remiantis tuo, kas jau bu$o.)
7) /o*inis (reikia &aisyti lo*ini taisykli ir dsni)
iesioginis Konstitucijos taik$mas reikia, kad Konstitucija 0 teiss
norm aktas, kurio nustatytos taisykls *alioja ir yra &ri$alomos $isoms
$alstybs institucijoms, &arei*nams, 'i-iniams ir juridiniams asmenims,
kad, remdamasis Konstitucija, kiek$ienas asmuo *ali *inti sa$o teises.
iesioginis Konstitucijos taik$mas u,tikrina e'ekty$um( ir neleid,ia
Ja&eitiK Konstitucijos. 'fektyvumo prielaidos: (!) konstitucin
&rie,ira+ (.) tiesio*inis Konstitucijos taikymas+
;eiss reali-a$imo &rocedr 3statyminio re*ulia$imo nebu$imas ne*ali
bti &a*rindas Konstitucijos *arantuotai teisei &anei*ti LLL

Konstitucins teiss samprata. Konstitucin ir ordinarin teis.
Konstituciniai teisiniai santykiai<konstitucins teiss norm sure*uliuoti
$isuomeniniai santykiai,kuri daly$iai turi tam tikras teises ir teisines
&arei*as. K;9 objektas: soc.$ertybs. 9ubjektai: 'i-iniai asmenys,
socialins bendrijos, /; $alstyb, 9eimas,1re-identas, "yriausyb,
teismai ir kt. "alstybs $ald,ios institucijos, $ietos sa$i$aldos
institucijos,$isuomenins or*ani-acijos ir susi$ienijimai,atsto$aujamj
institucij de&utatai.
Konstitucin teis (nacionalins teiss sritis.1a&rastai su&rantama kai&
sistema teiss norm, nustatan)i $alstybs or*ani-acij(, $ieosios
$ald,ios o*rani-a$im( ir jos 3*y$endinimo &a*rindus.tai& &at asmens ir
$alstybs santyki &a*rindus)
siaur(ja &rasme: Konstitucijos tekstas B &irminiai aktai (&$-., 1##M<MD<11,
t.y. stei*iamieji dokumentai) B K; nutarimai+
&la)i(ja &rasme: ne tik teiss norm ir &rinci& konstitucin $isuma, bet ir
t norm bei &rinci& taikymo a&linkybs, tradicijos bei &a&ro)iai+ kitai&
tariant, konstitucin2 teis2 &la)i(ja &rasme a&ibr,ia jos re*ulia$imo
objektas+
#I%&% %I%#'! ( o"jekt$viosios teiss vidin sandara) ireikianti
teiss norm* suderinamum+ ir j* skirst$m+ , akas (teis*s 2aka 4
sa)aranki2ka teis*s sistemos dalis, kuri jungia teis*s normas,
reguliuojan5ias tam tikros srities )isuomeninius santykius6) poakius)
institutus ar poinstitu-ius.#I%I/& %I%#'! ( apima teiskr+)
teiss sistem+) teiss ,g$vendinim+ ir kitus teisinius reikinius:
konstitucin teis+
ordinarin teis: (a) $ieoji+ (b) &ri$a)ioji+
Konstitucins teiss pob%dis neleidia jos !vardyti kaip vienos i teiss
ak, turinios grietai apibrt0 reguliavimo objekt0. ;ai lemia
keletas a&linkybi: (a) konstitucins teiss re*uliuojam santyki s$arba
$isuomens *y$enime+ (b) konstitucins teiss altinis 0 &ati Konstitucija,
kuri yra taikoma tiesio*iai ir kuriai ne*ali &rietarauti joks kitas aktas+ (c)
konstitucins teiss normos a&ibr,ia tokius 'undamentalius klausimus
kai& alies konstitucin sant$arka, $alstybins $ald,ios altinis, $alstybs
'orma ir &an.+ (d) konstitucinje teisje 3t$irtintos &a*rindins ,mo*aus
teiss ir lais$s+ (e) konstitucin teis, sa$o ruo,tu a&ibr,ia &a*rindinius
teiskros &rinci&us+

Konstitucins teiss normos ir principai. (Konstitucij( sudaro normos ir
&rinci&ai)
%KI01'!% !02 /30'4 I0 20I/5I24 :
abstraktumo lai&snis: norma 0 dau*iau ar ma,iau aiki taisykl, o &rinci&e
jokios taisykls nematome arba *alime i$esti imt( taisykli+
sankcija: normoje 0 3t$irtinta, &rinci&as 0 bausms nenumato+
1rinci&as sa$o turiniu ,ymiai tal&esnis u, norm( ir ireikia kelias ar
keliolika konstitucijos norm.1rinci&o aikinimo *alimybs &la)ios,
norm aikinimas< K ribose.
2rincip* atliekamos f-jos:
determinuojanti: ?ori-ontals &rinci&ai, riantys 3$. teiss akas+
koordinuojanti: $ertikals &rinci&ai+
2rivalumai ir trkumai :
normos yra dau*iau ar ma,iau konkre)ios, ta)iau &otencialiai labiau
linkusios &alikti s&ra*+
normos nea&ima dau*ybs at$ej+
&rinci&uose sly&i nenus&jamumo &a$ojus, t.y. &rinci& dl lais$os j
inter&retacijos ne3manoma &ro*no-uoti, nebent &ats K; sa$e a&riboja+
&iktnaud,iauti &rinci&ais ne$erta, o $ado$autis $ien normomis 0
&a$ojin*a+
.postatyminis aktas nekuria nauj norm, o papildo senas, jau esamas-
tokius aktus gali leisti )( institucijos, tuo tarpu statymus leid/ia tik
"arlamentas-
eiss norma ( visiems privaloma formaliai api"r6ta "endro elgesio
tais$kl) valst$"s prievartos priemonmis saugoma nuo pa6eidim*.
(1a*al teisinio re*ulia$imo objekt( skiriamos
konstitucins,ci$ilins,darbo,'inans ir kt teiss sri)i normos)
Konstitucins teiss normos 0 $is( teiss sistem( $ienijan)ios normos.,
turin)ios auk)iausi( teisin2 *ali(+ jas turi atitikti $isos kitos teiss
normos+
Konstitucins teiss normas da,niausiai sudaro $ien dispozicija, t.y.
el*esio taisykl.K; norm re*uliuojam teisini santyki subjektai
y&atin*i<$alstyb a&skritai,tauta,$alstybs $ald,ios institucijos,&ilie)i
susi$ienijimai ir indi$idai.K; teiss normas *alima skirti 3 d$i *ru&es:
1) konstitucins teiss siaur(ja &rasme normos
%) kitos konstitucins teiss normos
1a*al teiss altinius kuriuose jos idstytos:
1)K; normos, 3t$irtintos konstitucijoje
%) K; normos 3t$irtintos 3statymais
D) K; normos 3t$irtintos &o3statyminiais aktais
=) K; normos 3t$irtintos kitais konstitucins teiss altiniais
1a*al *aliojimo trukm2:
!)&asto$ios
.) laikinas
N) iskirtins (*alioja ne&a&rastosios &adties ar karo metu)
1a*al normomis it$irtinta el*esio taisykli &ri$alomum(:
!)im&eraty$ios
.)dis&o-ity$ias
1a*al norm &askirt3 teisinio re*ulia$imo mec?ani-me:
!) 6aterialias
.) 1roceso
1a*al $aismen3 re*uliuojant $isuomens santykius:
!)re*uliacines
.)a&sau*ins
1a*al teiss normuose idstyt( taisykli &obd3:
!)3&arei*ojamosios
.)draud,ian)ios
N)3*alinan)ios
1a*al 'ormuluojam taisykli &obd3:
!)bendrosios
.) konkreciosios K; normos
;eiss s&ra*a(le*islaty$in omisija)<toks at$ejis, kai jam a&ibr,ti ir
re*lamentuoti nra jokio teiss akto.
K; teiss institutai *ali bti skirstomi 3 &a&rastus ir sudtinius.1"O
&re-idento institutas.
eiss principas ( pagrindins nuostatos) kuriomis grind6iamas VI%!%
teisinis reguliavimas7
Konstituciniai principai lemia $iso teisinio re*ulia$imo kry&t3. 1rinci&ai
konkre)iai ne'ormuluoja teisini santyki subjekto teisi ir &arei*, o
a&ibendrina s$arbiausius, socialiniu &o,iriu reikmin*iausius reikinius
ir &rocesus.
;eisinio re*ulia$imo metodai: @m&eraty$inis< bdin*as *rie,tas
&ri$alomumas, teisinio santykio daly$iai neturi &asirinkimo lais$s, jie
&ri$alo el*tis tai&,kai& nustatyta teiss norm.%)He&o-ity$inis< bdin*a
teisini santyki daly$i ly*ybs &ri&a,inimas.K; $yrauja im&eraty$inio
modelio re*ulia$imas.
Konstitucins teiss altiniai ir sistema.
ei konstitucin teis &rie&rieinama tik ordinarinei teisei, tai turimas tik
vienas altinis Konstitucija.
siaur(ja &rasme: aikinimas ir interpretavimas, o ne nauj norm
krimas &riskiriamas Konstitucinio ;eismo kom&etencijai+
&la)i(ja &rasme: Konstitucija, konstituciniai 3statymai, &re-idento
dekretai, K; nutarimai, Auro&os ,mo*aus teisi teismo s&rendimai,
9eimo ir "yriausybs s&rendimai+
konstituciniai !statymai0 Konstitucijos &a&ildymai ir &ataisos, o esant
nekodi'ikuotai Konstitucijai 0 jos dalys+ konstitucinis 3statymas yra
Konstitucijos sudedamoji dalis, todl yra su&rantamas kai& 3 j( inte*ruota
dalis+
.Konstitucijos pataisos taip pat gali bti )adinamos konstituciniais
,stat$mais
K; aktai:nutarimai,i$ados,s&rendimai.7utarimai ir s&rendimai turi
imperatyvin! pob%d!, tuo tar&u i$ados 0 tik rekomendacin!, t.y.
*alutin3 s&rendim( &riima 9eimas (i$ados teikiamos = at$ejais: rinkim
3statymo &a,eidimai, 1re-idento tinkamumas eiti &arei*as, tar&tautini
sutar)i atitikimas KI79;@;4N@!@ ir a&kaltos bylos teistumas).
Konstitucinio &eismo nutarimas vientisas aktas.
Konstitucinio ;eismo nutarimu 3statymo nuostata, &ri&a,inta
&rietaraujan)ia Konstitucijai, automati2kai 7eikrenta i 3statymo ir nra
&anaikinama. ;oki( nuostat0 panaikinti gali tik )eimas.
Konstituciniais !statymais nra daromos Konstitucijos &ataisos ir jie
nra laikomi Konstitucijos sudedam(ja dalimi.
/5 tar&tautines sutartis 9eimui rati'ikuoti teiki 1re-identas.
;ar&tautin teis *ali turti $irenyb2 &rie nacionalin2 teis2 (monistin
teorija)+ tar&tautin teis yra auktesn u, $alstybs $idaus teis2
tar&tautiniuose santykiuose, ta)iau nacionalin teis yra auktesn u,
tar&tautin2 teis2 $alstybs $idaus teisiniuose santykiuose (dualistin
teorija).
Pstatym normos nustato bendro &obd,io taisykles, o &o3statyminiais
teiss aktais jas *alima detali-uoti, re*lamentuoti j 3*y$endinimo t$ark(.
#isa, kas susij/ su pagrindinmis mogaus teismis ir laisvmis,
reguliuojama !statymais.
Pstatym iniciaty$os teis2 turi: (a) 9eimo nariai+ (b) 1re-identas+ (c)
"yriausyb+ (d) :MQMMM &ilie)i+
9eimas *ali &riimti s&rendim( dl referendumo 1>D 9eimo nari silymu,
o &ilie)i tokia teis *ali bti ireikta ne ma,iau DMMQMMM reikala$imu.
/5 Konstitucijoje !statym leidybos delegavimas nenumatytas.
1o3statyminiams aktams, kad jie ta&t konstitucins teiss altiniu,
btinas norminis pob%dis.
4akultatyviniais teiss altiniais *alime laikyti teismin2 &raktik(, teiss
&rinci&us, &a&ro)ius ir doktrin(. !uk)iausiasis teismas 'ormuoja $ienod(
teism &raktik( taikant 3statymus.
$recedentas 785! /ietu$os konstitucins teiss altinis (iskyrus
!uropos /mogaus teisi teismo sprendimus)
+. Konstitucins teiss raidos tendencijos. &eiss
konstitucionalizacija. Konstitucin teis ir politinis procesas.
Konstitucin teis ir politinis procesas: konstitucin teis turi $eikti
&olitik(, u,dti &olitikai rmus+ Konstitucijos tikslas 0 a&ibr,ti
institucij kom&etencij( bei &rocedrikai nurodyti, kai& ta kom&etencija
turt bti 3*y$endinama+ .
eiss taik$mas 0 teiss norm reali-a$imas $alstybs institucij,
&arei*n $eikloje.

Konstitucins teiss mokslas. Konstitucionalizmas.
K; mokslo sistem( sudaro bendroji ir s&ecialioji dalys.
K; mokslo metodai:
sisteminis,istorinis,lo*inis,do*matinis,*ramatinis,kritikos,teleolo*inis,stat
istikos,sociolo*inis, ly*inamosios teistyros.
Konstitucionalizmas 0 ideolo*ija, doktrina+ Konstitucija apribotos
valdios doktrina+ konstitucionali-m( 3t$irtina konstitucin kontrol +
Konstitucins teiss mokslas < 3$airi idj, &a,ir, konce&cij ar
teorij, aikinan)i konstitucin2 teisin2 tikro$2, $isuma.
Konstitucins teiss mokslo altiniai3 (a) teiss mokslinink darbai+ (b)
konstitucins teiss altiniai+ (c) konstitucin &raktika+
5ietuvos 6espublikos Konstitucingumo raida 1itryniau,nes
viskas yra konstitucijos pirmuose psl2
7889 m. Konstitucijos rengimas ir primimas (9$arbiausias alies
3tatymas, &a*r.nacionalins teiss altinis)
Konstitucijos rengim+ ,takojan-ios s+l$gos:
alies konstitucins tradicijos+
demokratini "akar $alstybi konstitucin &atirtis+
naujos konstitucijos ren*imo laikotar&io alies soc. ir
ekonominio>&olitinio *y$enimo aktualijos+
7889 m. Konstitucijos forma, strukt%ra ir turinys
1##% m. /5 Konstitucija 0 sudtin kodifikuota Konstitucija, kuri(
sudaro D auk)iausios *alios aktai+ /5 Konstitucija 0 $ientisas ir
tiesio*iai taikomas aktas+
80 Konstitucijos struktra:
&reambul+
&a*rindin dalis (R@" skirsni)+
bai*iamieji nuostatai (1:M<1:= str.)+
sudedamoji dalis (% dokumentai)+
3statymas 7*l 8# Konstitucijos sigaliojimo t)arkos +

7889 m. Konstitucijos teisins savybs
Konstitucija yra &riimama ir kei)iama y&atin*a t$arka+
Konstitucija 0 auk)iausios *alios teiss aktas+
;ai aktas, kuriam bdin*as stabilumas (tai u/tikrina pats turinys) 0
re*uliuojami esminiai socialiniai santykiai+
;ai $ientisas aktas+
;ai tiesio*iai taikomas aktas (taisykl*s be i2imties pri)alomos )isiems)+
7umatytas a&sau*os mec?ani-mas 0 konstitucin kontrol.
7889 m. Konstitucijos keitimas
7:; str. numato, kad sumanym( &ateikti keisti>&a&ildyti Konstitucij( teis
turi ne maesn kaip < vis )eimo nari grup arba =>>?>>> piliei.
/epaprastos padties9karo metu Konstitucija /#K#I:I!'!.
7 str. nuostat(, es( 8ietu)a 4 demokratin* respublika, *alima &akeisti tik
referendumu, jei u, tai &asisakyt @ #()A (rinkim teis9 turin5i)
piliei" kitos pataisos &riimamos 9eimui balsuojant du kartus (po :
m*nesi) (;<: =eimo nari)+
1riimt( konstitucin! !statym0 (konstitucini patais prasme) &asirao
1re-identas ir &askelbia &er : dienas+ 3statymas 3si*alioja ne anks)iau kai&
&o mnesio+
2agrindiniai keitimo principai:
&ataisa turi bti akivaizdiai b%tina+
&ataisa turi bti rengiama ir priimama laikantis vis !tvirtint
reikalavim"
ir ren*iant, ir &riimant &ataisas b%tinas platus 5ietuvos politini jg
konsensusas+
ne*alima &a,eisti Konstitucijos dvasios, vientisumo ir suderinamumo"
5ietuvos 6espublikos Konstitucijos principai
Konstitucini princip tipologija
@ bdas (&a*al &rinci& tec?nin3 'ormula$im():
pirminiai: &rimus Konstitucij(, &astarieji yra aikiai ireikti
sudtiniai3 &astaruosius reikia i$esti i keli nuostat (p)z(, ;: str()+
ivestiniai: &astarieji nra tiesio*iai 3$ardyti 0 i$estini &roto *alia (p)z(,
)ald/i padalijimo principas- teismo ir teis*j nepriklausomumas i2 to
i2plaukia, kad )isi teis*jai yra lygs, t(y( )ienodo status- auk2tojo mokslo
autonomijos principai >?@ str( : d(6 i2)edamas akademin*s lais)*s
principas6-
@@ bdas (&a*al &rinci& $eikimo a&imt3):
bendrieji: krei&ia, orientuoja $is( teiss sistem(, $isas 3$airioms teiss
akoms &riskiriamas normas+ &$-., demokratins $alstybs &rinci&as,
Konstitucijos $irenybs &rinci&as, ly*ybs &rinci&as"
atskir institut 1BkitiC2: *ali bti detali-uojami tik tam tikrose teiss
akose ar institutuose+ &$-., d$i*ubos &ilietybs ne*alimumo &rinci&as,
9eimo nario nelie)iamumo &rinci&as, teisj Jde&oliti-acijosK &rinci&as"
BkitiC principai turi potencijos tapti BbendraisiaisC, nelygu kokiu
mastu ! juos reaguoja teiss sistema"
KD-)&(&EF(-G &'()G -G6+ &'()G) H+K+.
@@@ bdas (&a*al A*idij Kr3):
determinaciniai3 $eikia $ertikaliai, t.y. teiss sistema yra su$eriama ant
J)ieno stulpoK 0 tai& suriami $isi &rinci&ai+ konstitucin teis vs.
statutin teis"
koordinaciniai3 &astarieji ria atskiras normas, tai& u,tikrindami
konstitucins teiss vientisum0 bei nuoseklum0+
Kitai& tariant, koordinaciniai &rinci&ai lemia tai, kai& $ienos konstitucins
nuostatos dera su kitomis, o determinaciniai 0 kai& statutin teis dera su
konstitucine teise.
Konstituciniai &rinci&ai $ienas kit( s(ly*oja, $ieni &rinci&ai su&onuoja,
leid,ia 'ormuluoti kitus.
;ar& konstitucini &rinci& 785! ?ierarc?ijos.
!smen ly*ybs &rinci&as taikytinas ne tik 'i-iniams, bet ir juridiniams
asmenims.
Konstitucijos virenyb
3t$irtintas Konstitucijos i to i&laukia, kad tai 0 sudtinis principas+
&rinci&as su&onuoja: y&atin*( Konstitucijos keitimo bei tiesiogin!
Konstitucijos taikym0+
&raktikoje Konstitucijos virenybs &rinci&as yra &ato*iai
inter&retuojamas 0 &$-., nors sa$i$aldos 3statymas bu$o &ri&a,intas kai&
&rietaraujantis Konstitucijai, is K; nutarimas dl &olitini a&linkybi
kur3 laik( skelbiamas nebu$o+
Konstitucijos vientisumas
Konstitucijoje nra s&ra* (bet k( *alima 3$ertinti konstitucinio atitikimo
&o,iriu)+
Konstitucijoje nra &rietara$im >sisteminis ai2kinimas)+
Konstitucijoje nra $iresni norm ()is d*lto, )ienoda teisin* galia kelia
t(t( abejoni)+
kolizija 0 $ien norma &rietarauja kitai: i to seka, kad ka,kuri $iena
netinka+
konkurencija 0 e*-istuoja d$i normos: $ienu at$eju taikoma $ienu, kitu
0 kita norma+
Konstitucijos strukt%ra nelemia jos nuostat turinio.
&eisin valstyb
eisins valst$"s elementai:
&ro&orcin*umo reikala$imas: susidrus d$iem konstitucinm $ertybm,
reikia nustatyti tar& j rib(+
teist lkes)i &rinci&as &arei*a laikytis &risiimt 3si&arei*ojim+
&rotin*umo &rinci&as: &akankamai kom&likuotas dl sa$o subjekty$umo
0 taikomas $idutinio ,mo*aus s($okai+
&ri*imtinio teisin*umo as&ektas: kiek$ienas turi *auti &a*al sa$o
nuo&elnus+
atsakin*o $aldymo &rinci&as: &o3statyminiais aktais ne*alima re*uliuoti
santyki, kurie nebt *rind,iami 3statymu+
?ierarc?inis teiss norm as&ektas+
juris&rudencijos t2stinumo as&ektas: teismai ne*ali s&r2sti toki &a)i
byl skirtin*ai+ teismo &raktikos ir &recedento skyrimas 0 teismai /;
nekuria nauj teiss norm+ K& jauiasi apribotas tuo, k0 jau buvo
pasak/s anksiau+
tar&tautins teiss *erbimo &rinci&as+
deramo teisinio &roceso reikala$imas: teiss 3 *ynyb( u,tikrinimas net
tam asmeniui, kuris sau to ne*ali leisti+
teism nealikumo ir ne&riklausomumo &rinci&as+
s&rendimo &a*rindimo reikala$imas+
$ieumo ir &rieinamumo &rinci&as: nac. norminiai aktai skelbiami
+alstyb*s /iniose+
iankstinis norm &obdis: K; $isas norm turinys turi bti i anksto
aikus, ,inomas+
norm aikumas: menkai &ri&a,3stamas &rinci&as+
norm stabilumas: &raktin &roblema, y&a) dl konstitucini 3statymo
s(rao+
Konstitucijoje 3t$irtint( lygiateisikumo &rinci&( reikia anali-uoti
Jkompleksi2kaiA, o ne 'ormaliai &a,od,iui.
Iemokratija ir suverenitetas
;am tikras s&rendim &rimimo mec?ani-mas, kai tauta s&rend,ia &er
sa$o atsto$us (siaurja prasme)+ atsirandantys tam tikri reikala$imai
&a)iai $isuomenei ,mo*aus teisi &ri&a,inimo ir *erbimo as&ektais
(pla5ija prasme)+ teisinis 3&arei*ojimas nenukry&ti nuo demokratijos
standart+ vidinis suverenitetas 0 ;autos auk)iausioji $alia+ iorinis
suverenitetas < ;autos sukurtos $alstybs ne&riklausomyb+
20I/5I23 K#8I!'I 0#IK!8!VI'!I:
,mo*aus teisi &ri&a,inimas
lais$ ir &eriodiki rinkimai
tiesio*ins demokratijos institutas (re3erendumas): "okietijoje ir !"
re'erendumo instituto nra+
atsto$a$imas bei $ald,ios atsakomyb ir atskaitomyb tautai (iimtis3
teismin valdia)+
&olitini &artij $eiklos lais$, &olitini &ro*ram krimas ir skelbimas+
&arlamentin demokratija: /5 1re-identas ne*ali lais$ai &asirinkti
ministr+
&arlamentins o&o-icijos &ri&a,inimo reikala$imas (;@@B0@B0;C)+
dau*umos &rinci&as: k$ali'ikuotos dau*umos reikala$imas &rietarauja
dau*umos &rinci&ui, ta)iau taikomas siekiant &alaikyti norm stabilum(+
$isuomens in'orma$imo &riemoni lais$+
susirinkim, asociacij lais$+
tautos su$erenitetas+
Iemokratijos ir suvereniteto principas nra koordinacinis principas,
nes jis nra apibendrinantis visas likusias Konstitucijos nuostatas. ,e
to, demokratijos principas nra absoliutus siekiant isaugoti &autos
suverenitet0, jis gali b%ti apribotas. Kitaip tariant, io principo
santykis su pilieiais toli grau nra BapibendrinantisC visas kitas
Konstitucijos nuostatas.
$ilietin visuomen
1rinci&as 3t$irtintas Konstitucijos preambulje, teisingos, bei darnios
visuomens siekis" reikalavimai:
tolerancija: $ienas esmini &ilietins $isuomens bruo,+
ideolo*in lais$+
in'ormacijos lais$+
;vi pilietins visuomens tradicijos:
o&o-icin: &ilietin $isuomen yra &a*rindin totalitarins $alstybs
&rieinink ir jos doro$in o&onent+
koo&eracin: ikeliamas $alstybs ir $isuomens bendradarbia$imas bei
$aisin*os j tar&usa$io s($eikos btinyb bei s$arba+
#aldi padalijimas
<orizontalus (t.$. vald6i* padalijimas):
3statym leid,iamoji $ald,ia+
3statym $ykdomoji $ald,ia+
teismin $ald,ia+
Vertikalus (t.$. vald6i* atsk$rimas):
centrin+
'ederalin+
$ietin+
/ietu$os .ankas ir "alstybs Kontrol nelaikyti institucijomis,
!gyvendinaniomis valst$"s valdi0" tai viso labo tra valdios
institucijos"
1re-identas ministrus (kurie jam yra atsakingiJ) skiria ir atleid,ia ne
sa$o iniciaty$a, o 6inistro 1irmininko teikimu.
&eisj taryba teikia 1re-identui &asilymus dl teisj &askyrimo,
&aauktinimo ir atleidimo i &arei*. Sios institucijos J&atarimasK sukelia
teisinius &adarinius 0 be &atarimo, 1re-idento rankos yra suritos.
;eismin $ald,ia nedaly$auja 'ormuojant kitas d$i $ald,ios Tjei jau
tiksliai, tai tada )alstybin9 )ald/i gy)endinan5iasU institucijas.
#aldi padalijimo principas nra b%tinas teisins valstybs
principas.
$asaulietin valstyb
.a,ny)ios ir reli*ins or*ani-acijos nesikia 3 $ald,ios reikalus, o $ald,ia
0 3 .a,ny)ios reikalus ()ald/ios atskyrimas nuo religijos)+ mokyklos,
sa$o ruo,tu, re*uliuoja tikybos dstym( ir dstytoj kom&etencij(+
#alstyb neturi teiss nustatyti koki0 nors privalom0 pai%r
sistem0.
&ikjimo laisv absoliuti mogaus laisv.
5eli*ijos tradici2kumas nra ta&atinama su su jos )alstybi2kumu..
'konominio gyvenimo konstituciniai pagrindai
B,endra tautos gerovC neturt b%ti aikinama atsivelgiant tik !
individo materialini poreiki tenkinim0. !smens kins $eiklos
lais$ nra absoliuti 0 j( 3*y$endinant 3$airiais at,$il*iais &alie)iami
$isuomens interesai, todl $alstyb re*uliuoja kin2 $eikl(.
Kmogaus ir pilieio konstitucinis statusas
+smens teisinis statusas kaip teiss institutas
Konstitucins teiss su"jektai:
indi$iduals: &ilietis, ,mo*us, asmuo, t$ai, $aikai, lietu$is, nuolatinis
administracinio $ieneto *y$entojas, u,sienietis+
kolekty$iniai (kolekty)in*s teis*s gali bti gy)endinamos tik
bendruomen*je): eima, tauta, reli*ins bendruomens, tradicins
bendrijos, :MQMMM &ilie)i (st( 8eidyba0st ar jo dalies pakeitimo ir
papildymo lt konstitucijos pakeitimo ar papildymo projektas,duodamas
d)iej m*n terminas), DMMQMMM &ilie)i (re3erendumas,duodamas keturi
m*n terminas).
&'()(-() )&+&E)+) &+( &'()(A (6 $+6'(LA #()E*+.
5ietuvos 6espublikos pilietyb11#1# &irm( kart( &ilietybs
3st.&riimtas2
$(5('&M,G tai nuolatinis ryys tarp mogaus ir valstybs.
repatrijav/s < *r3,2s 3 sa$o tautin2 $alstyb2 0 praranda 56 pilietyb/
ta)iau is 3statymas bu$o &ri&a,intas &rietaraujan)iu Konstitucijai+
8ietuvos 0espu"likos piliet$"s netenkama:
atsisakius /5 &ilietybs+
atmus /5 &ilietyb2+
3*ijus kitos u,sienio $alstybs &ilietyb2+
/5 tar&tautini sutar)i numatytais &a*rindais+
@tikimyb $alstybei ne tik &ilietybs as&ektu, bet &$-.: itikimyb karo
metu> &o karo.
1iliet3 ir $alstyb2 sieja itikimybs reikalavimas.
Kokias teises valst$" suteikia pilie-iams=
;eis daly$auti $alstybs $aldyme
5inkimuose
Kaip galima ,g$ti piliet$">=
1. Ciminu('iliacija) Kraujo teiss &rinci&as< nauja*ymis *ali 3*yti sa$o
t$ &ilietyb2 ne&riklausomai nuo to ar jis *im te$ &ilietybs $alstybje
ar u, jos, Vems teiss &rinci&as< nauja*ymis 3*yja sa$o *imimo $ietos
$alstybs &ilietyb2 ne&rilausomai nuo t$ &ilietybs +
%. natrali-a$imu+
D. isau*ojus teis2 3 /5 &ilietyb2 (iei$iai)asmenims iki =Mmet ME 1:
turjusiems /; &ilietyb2,j $aikams,$aikai)iams,&ro$aikai)iams(jei*u ie
asmenys nere&atrija$o), *y$enantiems kitose $alstybse ir lietu$i kilms
asmenims,*y$enantiems kitose $alstybse+
=. o&ta$imu (kai kei)iasi $alstybs teritorija, ,monms leid,iama
&asirinkti, kurios $alstybs &ilie)iais nori bti)+
:. trans'retas (&asikeitus $alstybs teritorijai, automatikai &asikei)ia
asmens &ilietyb) 0 7AHA6IK5!;@SK!9 .WH!9. 1$-.: &o 1#=M m.
oku&acijos, lietu$iams suteikta 9959 &ilietyb+
Kaip natralizavimo "du gaunama piliet$"=
;eist( &ra*y$enimo altin3 lt teritorijoje
Xra asmuo be &ilietybs arba 3*yjimo at$eju &raranda tos $alstybs
&ilietyb2 ir ratu &ranea sa$o a&sis&rendim( atsisakyti ankstesns
&ilietybs
@laik $alstybin3 kalbos e*-amin(
@laikyti Konstitucijos e*-amin(
Cy$ena lt teritorijoje&astaruosius deimt met
!r *alima *auti &ilietyb2 nemokant kalbosY
1re-identas suteik j(, &$-.: 6!!@ 1/@9ANK!!@+
Kai& *alima inte*ruotis 3 $isuomen2 nemokant kalbosY
2agrindas suteikti piliet$"> iimties tvarka: 7uo&elnais laikytina tik
tokia asmens $eikla, kuria asmuo itin reikmin*ai &risideda &rie:
1. $alstybin*umo sti&rinimas
%. *alios ir autoriteto didinimas tar&tautinje bendruomenje
D. nuo&elntai $alstybei yra btina s(ly*a, kad atsirast ne bet koks, o
y&atin*as asmens ir $alstybs ryys.
E. 1riesaika yra $iena i saly* &ilietybei *auti. 5einte*racija< tai
&ilietybs su*r(,inimas asmenims,kurie j( bu$o &rarad2.(iimties t$arka
skaitosi)
)uteikus pilietyb/ iimties tvarka, leidiama pasilikti ir antr0
pilietyb/.
!r gali asmuo vl susigr+6inti piliet$">) jei prie tai jos atsisak.=
egalima teikti i2imties t)arka pilietyb*s, jei prie2 tai bu)o jos atsisakyta(
?. 8ietuvos 0espu"likos pilie-iai $ra:
B6 asmenys, iki BD?@ m( bir/elio BC d( tur*j9 8ietu)os pilietyb9, j )aikai,
)aikai5iai ir pro)aikai5iai, jeigu 2ie asmenys n*ra kitos )alstyb*s
pilie5iai- ir jeigu jie nerepatrija)o
;6 asmenys, BDBD m( sausio D d( 4 BD?@ m( bir/elio BC d( nuolat gy)en9
dabartin*je 8ietu)os #espublikos teritorijoje, taip pat j )aikai,
)aikai5iai ir pro)aikai5iai, jeigu jie BDED m( lapkri5io : d( priimto
"ilietyb*s statymo sigaliojimo dienos nuolat gy)eno ir 2iuo metu
gy)ena 8ietu)os #espublikos teritorijoje, ir n*ra kitos )alstyb*s pilie5iai-
:6 lietu)i kilm*s asmenys, jeigu jie n*ra kitos )alstyb*s pilie5iai(
8ietu)i
kilm*s asmeniu laikomas asmuo, kurio t*)ai ar seneliai arba )ienas i2
t*) ar seneli yra ar bu)o lietu)iai ir pats asmuo pripa/sta sa)e
lietu)iu-
?6 asmenys, kurie 8ietu)os #espublikos pilietyb9 gijo pagal BDDB(B; @C
"riimtB pilietyb*s statym(
#aik pilietybs !gijimas keiiantis tv pilietybei.
"asikeitus t*) pilietybei, kai abu t*)ai gyja 8# pilietyb9 arba jos
netenka, atitinkamai kei5iasi ir j )aik, neturin5i B? m( pilietyb*
8# pilie5iu tapus )ienam i2 t*), j )aikas gali gyti 8# pilietyb9, jei to
ra2tu pra2o abu )aiko t*)ai(
Kai )aiko t*)ai i2situok9, )aikas gali gyti 8# pilietyb9, jei to ra2tu
pra2o gij9s 8# pilietyb9 )ienas i2 t*), pas kur teismo sprendimu liko
gy)enti )aikas arba pas kur 3akti2kai gy)ena
'ei 8# pilie5iu tampa )ienas i2 t*), o kitas lieka asmeniu be pilietyb*s,
j )aikas gali gyti 8# pilietyb9, jei to ra2tu pra2o gij9s 8# pilietyb9
)ienas i2 t*)(
Kai 8# pilietyb*s netenka )ienas i2 t*), o kitas yra 8# pilietis, j
)aikas, nesulaukus B? m(, lieka 8# pilietis(
#aik pilietybs priklausymas nuo tv pilietybs3
"aikas, kuri abu t$ai *imimo metu bu$o /5 &ilie)iai, yr /5 &ilietis
ne&riklausomai nuo *imimo $ietos. Asant skirtin*ai t$ &ilietybei, jei*u
$aiko *imimo metu $ienas i j bu$o /5 &ilietis, $aikas yra /5 &ilietis,
jei*u: *im /5 teritorijoje *im u, /5 rib, bet t$ arba $ieno i j
nuolatin *y$. $ieta tuo metu bu$o /5 teritorijoje.
Asant skirtin*ai t$ &ilietybei, jei*u $aiko *imimo metu $ienas i j
bu$o /5 &ilietis, ir jei*u tuo metu abiej t$ nuolatin *y$. $ieta bu$o
u, /5 rib, $aiko, *imusio u, /5 rib, &ilietyb iki jam sukaks 18 met,
nustatoma &a*al t$ susitarim(. "aikas, kurio $ienas i t$ $aiko
*imimo metu bu$o /5 &ilietis, o kitas bu$o asmuo be &ilietybs, arba
ne,inoma, yra /5 &ilietis, ne&riklausomai nuo *imimo $ietos.

Esieniei teisinis statusas
16sienietis:
&la)i(ja &rasme: neturintis /ietu$os 5es&ublikos &ilietybs+
siaur(ja &rasme: u,sienio $alstybs &ilietis+
apartridai asmenys, neturintys jokios &ilietybs+
(1) laikinas leidimas *y$enti /ietu$oje+ (%) nuolatinis leidimas *y$enti
/ietu$oje+ (D) leidimo nesuteikimas+ (=) &ab*liai+
Ivigubos pilietybs !statymas.
Konstitucijos 1% strai&snyje &asakyta, kad Jiskyrus 3statymo numatytus
atskirus at$ejus, niekas ne*ali bti kartu /5 ir kitos $alstybs &ilietisK.
9$arbu, kad tai bt y&a) retas, iimtinis reikinys. ;ai*i, jei &$-.: bt
leista turti A9 nars (alies) &ilietyb2 ir tuo &a)iu ne&rarasti /5
&ilietybs, tuomet toki( teis2 turt $isi, kas tik u,sinort.
Pagrindins teiss; neatimamos
teiss
Kada leid6iama dvigu"a piliet$"=
1. iimties t$arka
%. iei$iai (iki ne&riklausomybs atkrimo) iki 1#=M m., bet ne j
&alikuonys
D. $aikai, kuri t$ai 0 abu /5 &ilie)iai, bet *y$ena ne /5.
=. $aikai, kurio $ienas i t$ 0 /5 &ilietis+
:. &ab*liai
E. kai 3*yjama &ilietyb sudarius sutart3 su kita $alstybe.
!r galima atimti piliet$">=
1. tarnaujant kitos $alstybs karinse &aj*ose, kitos alies $alstybinse
tarnybose.

Kmogaus ir pilieio teisi ir laisvi esm ir sistema
+)*ED: tiek 'i-inis, tiek juridinis asmuo+
K*DLE): tik 'i-inis asmuo+
$(5('&()3 (1) /5 &ilietis+ (%) bet kokios $alstybs &ilietis, jei jis nra
a&rtridas+ (D) bet koks ,mo*us+ iomis &rasmmis /5 Konstitucijoje
$artojama pilie5io s($oka+
5('&E#(): asmuo, turintis lietu$ik( kilm2+
!sociacij nariais *ali bti $isi, tuo tar&u &olitini &artij nariais 0 tik
turintys /5 &ilietyb2.
V6IC!49 ;A@989
eiss gali "ti grupuojamos:
1. 3 &irmines ir i$estines
%. uni$ersali(sias, s&eciali(sias
D. reliaty$iai absoliu)ias ir s(ly*ines *alimybes
=. indi$idualias ir kolekty$ines
:. 'i-inio ir juridinio asmens
2agal 6mogaus teisi* susiformavimo istorin, laikotarp, 6mogaus teiss
skirstomos , tris kartas:
@ karta 0 &ilietins ir &olitins teiss (itakos a&ie R"@@@ a.)
@@ karta 0 socialins, ekonomins ir kultrins teiss (&o @ &asaulinio karo)
@@@ karta 0 teis 3 taik(, 3 a&sis&rendim(, 3 $ystym(si, 3 s$eik( ir $ari(
a&link( (RR a. @@ &us).
7ors ,mo*aus teiss nra siejamos su &ilietybe, bet kartais tokios teiss
(&olitins teiss), &$-.: teis daly$auti $aldant sa$o al3, rinkim teis, yra
sietinos su &ilietybe.
9kiriamos 'undamentalios teiss (kurias *arantuoja $alstybs) ir
konstitucins teiss (kurias *ina &ati K)
Har skirstomos 3 absoliu)ias(neribojamos< teis 3 *y$yb2) ir
neabsoliu)ias(ribojamos< lais$ 3 nuosa$yb2).
eisi* skirst$mas pagal turin,:
1. &ilietins (asmenins)
%. &olitins
D. ekonomins
=. socialins
:. kultrins
$ilietins teiss: teis 3 *y$yb2, kankinim ir ne,moniko bei orum(
,eminan)io el*esio u,draudimas, $er*ijos ir &ri$erstinio darbo draudimas,
teis 3 asmens lais$2 ir nelie)iamyb2 ir kt.
$olitins teiss: teis daly$auti $aldant sa$o al3 tiesio*iai ar &er irinktus
atsto$us, teis daly$auti rinkimuose 0 rinkti, bti irinktam, &eticijos
teis(Xra trys &eticij komisijos: 9eimo,"yriausybs,sa$i$aldybi
taryb), teis $ienytis 3 &olitines &artijas.
!tskiriant &ilietines ir &olitines teises nuo socialini, ekonomini,
kultrini teisi, da,nai $artojamas ar*umentas, kad &ilietins ir &olitins
teiss yra Bnegatyviosios teissC 0 jos &re-iumuoja lais$( nuo $alstybs
($alstybei draud,iama jas &a,eisti, ji neturi kitis 3 j 3*y$endinim() ir j
3*y$endinimas nekainuoja. I socialins, ekonomins ir kultrins teiss 0
Bpozityviosios teissC 0 joms reikalin*i $alstybs $eiksmai ir ilaidos.
7ors &olitini teisi 3*y$endinimas &a&rastai siejamas su &ilietybe, ta)iau
ne $isada &ilietybs turjimas 0 btina s(ly*a. 1$-.: peticijos pateikjas
gali b%ti ne tik 56 pilietis, bet ir usienietis, nuolat gyvenantis
5ietuvoje.
?@@A-?B-C@ K nutarimas dl mirties "ausms panaikinimo.
7es$arbu, ar teiss aktuose minimos &ri*imtins teiss, ar ne, jos $is tiek
yra.
1. Cy$yb
%. Irumas 0 s$arbiausias teisi altinis
&eis ! gyvyb/3
Konstitucijoje nra &arayta J*y$yb nelie)iamaK.
.ausm 0 siekis &ataisyti, at*rasyti nusikaltl3. ;a)iau juk mirties bausm
ne*ali &ataisyti, at*rasyti nusikaltlio. 9ubjektas yra tiesio* &aalinamas.
;ai *ali &adaryti &o$eik3 tik a&linkiniams.
-tumo nutraukimas3
Pstatymas numato, kad ,mo*us 0 Jnuo &irmo 3k$&imoK. ;ai*i, $is
&irma, reikia a&sis&r2sti, k( laikyti ,mo*umi.
'utanazija3
%1 str. D d. 0 ar*umentas u, eutana-ij( (draud,iama ,mo* kankinti).
Autana-ija *alt bti taikoma tik su s(ly*a, kad &ats ,mo*us isirenka
toki( $ali(. Kitai& ne3manoma.
Kmogus negali atsisakyti teiss kreiptis ! teism0JJJJ &aip pat b%t
galima argumentuoti, jog mogus negali atsisakyti teiss ! gyvyb/.
Kmogaus teisi ir laisvi tarptautinis teisinis !tvirtinimas
'uropos mogaus teisi konvencija 3t$irtintas $eiksmin*as
3*y$endinimo mec?ani-mas: asmuo, kurio teis*s, numatytos kon)encijoje,
yra pa/eistos ir kuris mano, kad jos )alstyb*je n*ra tinkamai ginamos,
gali kreiptis #uropos Dmogaus eisi* eism+.
.
$rigimtins teiss j nesuteikia $alstyb, todl ne*ali j atimti+ ,mons
jau *imsta su iomis teismis+ Kuo skiriasi teiss nuo laisvi*= 9kirtum(
laiduoja pareigos pob%dis: nra teisi be &arei* ir nra &arei* be teisi
teisi ir &arei* $ieno$ teisje+ teisi atveju pareiga yra aktyvi"
laisvi atveju pareiga yra pasyvi+ (p)z(, /mogus turi teis9 i2pa/inti koki
nors religij, o kiti turi pareig man netrukdyti, nesiki2ti- ta5iau akt$vi*
veiksm* nra ( tiesiog reikia nesikiti).
Vmo*aus *y$yb ir orumas, kaip i2rei2kiantys 6mogaus vientisum+ ir jo
nepaprast+ esm>) yra auk25iausio statymo(
LLL $isuomenin2 reikm2 turin)ios &ri$ataus *y$enimo a&linkybs LLL
Nstatymins tam tikro pareig%no asmens nelieiamumo garantijos
nelaikytinos draudimu informuoti apie jo gyvenim0.
)kirtingai nuo inios, nuomonei netaikomi tiesos kriterijai.
)ocialins, ekonomins ir kult%rins teiss
&ri*imtins>3*ytos+
&irmins (p)z(, teis* daly)auti )alstyb*s )aldyme)>i$estins
(re3erendum, peticij teis*)+
absoliuti teis (kuri ne*alima $ar,yti, &$-., minties lais$, s(,ins
lais$)>ribojama teis (kurias *alima $ar,yti)+
&'()G N LM-M,O $ienintel tikroji teis, kuri yra absoliuti.
%ocialins ekonomins teiss:
teis 3 darb(+ ios teiss turin3 sudaro *alimyb laisvai pasirinkti darb0
ir laisva valia j! dirbti+teisin*as atly*inimas<turi bti toks,kad ,mo*us
*lt &ra*y$enti &a*al ka,kok3 standart(,toks atly*inimas turt leisti
&ra*y$enti d$iem ,monm.
teis 3 soc. a&sau*(: teis2 3 soc. a&sau*( turi $isi asmenys $ienodais
&a*rindais, iskyrus u,sienie)ius Tarba asmenis be &ilietybsU, kurie
neturi leidimo nuolat gyventi 5ietuvoje. @r kitos teiss.
Kultrins teiss:
teis 3 moksl( ir kt.
Konstitucini mogaus ir pilieio teisi ir laisvi garantijos
Politins ir pilietins
Socialins
&am tikra sistema teiss norm, princip ir priemoni, kuri
pagalba yra utikrinamos mogaus teiss ir laisvs.
eisins: teiss norm ir institucij sistema+ neteisins: $alstybins
$ald,ios 3*y$endinimo &a*rindai, $alstybs 'orma, jos &olitinis re,imas,
$ald,i &adalijimo &rinci&as, visuomens kult%ros lygis bei pilietin/
s0mon+
Earantijos skirstomos:
materialins: Konstitucija, 3statymai ir kt. teiss aktai, kuriais 3t$irtinamos
,mo*aus teiss ir j a&sau*a+
&rocesins: teis krei&tis 3 teism(, &eticij teis+
institucins: institucijos, kurioms yra &riskirta ,mo*aus teisi *ynyba,
&$-. 9eimo kontrolieriai tiria skundus dl $alstybs ar sa$i$aldybi
&arei*n (i2skyrus teis*jus) &iktnaud,ia$imo ir biurokrati-mo+
"yriausioji administracini *in) komisija ikiteisminis
administracini *in) na*rinjimas+ ombudsmeno !galiojimai 0 teikti
rekomendacijas ir tokiu bdu 3takoti ,mo*aus teisi &adt3 alyje+ moter
ir vyr lygi galimybi kontrolieriaus institucija turi teis2 na*rinti
administracini teiss &a,eidim bylas ir skirti administracines
nuobaudas+
nacionalins: Konstitucinis ;eismas, ta)iau &ilie)iai neturi teiss
tiesio*iai krei&tis 3 K;+
tar&tautins: Auro&os ,mo*aus teisi teismas+
Konstitucini mogaus ir pilieio teisi ir laisvi ribos
0i"ojimo pagrindas:
koli-ija su kitomis ,mo*aus teismis, &$-., teis &ri$atum( ir teis rinkti
bei skleisti in'ormacij(+
$ieieji arba $isuomens interesai+
karo ir ne&a&rastoji &adtis: nea&rast(j( &adt3 3$eda 9eimas, tar& 9eimo
sesij 0 1re-identas (tokiu at)eju "rezidento sprendim i2 naujo s)arsto
=eimas6- esant karo &ad)iai, yra *alimyb atidti rinkimai, kurie
skelbiami ne vliau nei po trij mnesi, ataukus karo &adt3+ 9eimo,
1re-idento ir sa$i$aldybi !galiojimus atitinkamai prat/sia )eimas
arba $rezidentas" karo &adtis *ali bti 3$esta ir tuo at$eju, jei reikia
$ykdyti tar&tautinius 3si&arei*ojimus+
&iktnaud,ia$imas teismis+
kai kuriems asmenims dl j statuso: &olicininkai, atliekantys karo (taip
pat ir alternaty)i), 3 atsar*( neij2 krato a&sau*os sistemos, &olicijos ir
$idaus tarnybos karininkai, &uskarininkiai ir liktiniai bei sukarint ir
sau*umo tarnyb a&mokomi &arei*nai ne*ali bti 9eimo ir sa$i$aldybi
taryb nariai+ tai a&einama reikala$imu, kad kandidatui i i tarnyb
reikia &asitraukti likus dienoms iki rinkim+
,ala $isuomens moralei , $ieajai t$arkai, konstitucinei sant$arkai ir
kitoms konstitucinms $ertybms+
egali bti nustatytas toks teisinis regulia)imas, pagal kur, gy)endinant
/mogaus teis9, bt u/kirstas kelias realizuoti kit konstitucin9 teis9(
Dmogaus teisi* ri"ojimo s+l$gos:
ribojimas numatomas 3statymu+
btinumas ir nei$en*iamumas+
ne&anei*iama teiss esm+
&ro&orcin*umo &rinci&as (&riemons atitinka siekiam( tiksl()+
-'$+(-(D&( teisi ribojimas vs. teisi turinio ribojan)ios nuostatos
(p)z(, rinkim cenzai)+
"alstybs 'orm( a&ibdina:
1) "aldymo 'orma
%) 1olitinis re,imas
D) ;eritorin sandara
!. #aldymo forma 1/; yra &arlamentins res&ublikos $aldymo
'orma su &usiau &re-identins $aldymo 'ormos bruo,ais./;
teritorijos administraciniai $ienetai yra a&skritys ir sa$i$aldybs.
2
"aldymo 'orma:
1) 6onarc?ijos
%) 5es&ublikos (&arlamentin, &re-identin, &usiau &re-identin,
su&er&re-identin, monokratin, so$ietin)
#alstybs sandaros forma
"alstybs &a*al sandaros (nustato $ald,ia) 'orm(:
Enitarins < $ienalyt, ji &adalyta tik 3 administracinius teritorinius
$ienetus , kuriems nebdin*a tam tikras &olitinis sa$arankikumas.
1a*al centrali-acijos ly*3:
7. Nentrali-uotos ($aldo i centro &akirti &arei*nai, nra renkami $ietos
or*anai)
9. 9antykinai centrali-uotos
=. Hecentrali-uotos
:. ;urin)ios autonomij( teritorijos (!utonomijos: &olitins arba
administracins. 1olitins tasiranda *eo*ra'iniu, istoriniu, nacionaliniu
&a*rindu). 1olitin autonomija: 1) Finansin 0 kiek$ienas $ienetas turi
dau*iau sa$arankik( biud,et( ne*u &riklausom( %);uri 3statym
leidybos teis2.
/ietu$a yra &usiau centrali-uota > centrali-uota.
4ederacins 0 sajun*in $alstyb,kuri( sudaro 'ederacijos nariai<
$alstybinio &obd,io teritoriniai jun*iniai.
6inkim teiss samprata
;ai tautos $alios iraika,atsto$aujamosios demokratijos &a*rindas.
Ibjekty$ioji rinkim teis<$isuma teisini norm,kurios re*uliuoja
$isuomeninius santykius,susijusius su rinkim or*ani-a$imu,j $ykdymu
ir rinkimu re- nustatymu. 9ubjekty$ioji rinkim teis<&ilie)iui $alstybs
*arantuojama teis ir *alimyb daly$auti renkant tam tikrus $aldymo
or*anus.
6inkim teiss altiniai
5inkim teiss altiniai<teisiniai aktai kurie nustato rinkim $ykdymo ir
or*ani-a$imo t$ark(. 5;S<konstitucija,tar&tautins sutartys,3statymai ir
teiss aktai,&olitini &artij 3statai()ia raytins teiss
normos).7eraytins<bendrieji teiss &rinci&ai,teisiniai &a&ro)iai ir
tradicijos,rinkim teiss norm iaikinimai.
6inkimai b%na3
7. ;iesio*iniai (9eimo rinkimai): renka ;auta+ 9eimo rinkimus &askelbti
ne*aliojan)iais *ali seimas remdamasis K; i$ada.
9. 7etiesio*iniai (9eimo nariai renka): *alima rinktis i bet ko+
=. Hau*ia&ako&iai: ta &ati *ru& yra $is siaurinama, $ykdoma jos
atranka.
1. "isuotiniai: $isur $ienu metu $ykstantys+
%. Haliniai: 3 atsilais$inusi( (&$-. 9eimo nario) $iet(.
1. Ailiniai: kai &asibai*ia 3*aliojimai>&rie &asibai*iant 3*aliojimams+
%. 7eeiliniai: iankstiniai.
/ietu$oje rinkimai yra 9eimo,1re-idento,sa$i$aldybi taryb.
6inkim organizavimo etapai3 a)&aruoiamasisi eta&as b)balsa$imo
eta&as c)bals skai)ia$imo ir rinkim re- nustatymas.
6inkim teiss principai
1) #isuotini rinkim principas. "isi &ilie)iai *ali daly$auti
rinkimuose .
+priboti visuotin! dalyvavim0 *ali:
)slumo cenzas 0 (/5 &re-identas: &astaruosius D metus *y$en2s
/ietu$oje. 9eimo nariams nra)
+miaus cenzas 0 tai 3statyme numatytas reikala$imas,kad
rinkimuose *ali daly$auti,tik nustatyto am,iaus sulauk2 asmenys.
$ilietybs BstaoC cenzas 0 (1re-identas turi bti &ilietis &a*al kilm2)
-esuderinamumo cenzas 0 1. 9eimo nariams ir 1re-identui &a*al :E,
78 str. nesuderinama &riesaika ar &asi,adjimas u,sienio $alstybei (1##8<
11<11 nutarimas) %. 1arei* nesuderinamumas (ne*alima bti ir 9eimo, ir
9a$i$aldybs tarybos nariu 0 1=1 str. karo tarnyb( ir t.t. atliekantys ne*ali
bti 9eimo ir 9a$i$aldybs tarybos nariais). .et karininkai B
&olicininkai.
5yties cenzas 0 laikomas nedemokratiniu.
&urto cenzas 0turi nekilnojamojo turto<*auni &a&ildoma bals(.
6eliginis cenzas @slamo $alstybs. @rano &arlamentos nariu *ali
bti tik &raktikuojantis musulmon tikjim(.
(silavinimo cenzas15atin*umo cen-as2 0 &raktikai
nenaudojamas.tik ratin*i *ali daly$auti.
*oralinis cenzas 0 teisti ,&rasiskolin2,narkomanai.
%) 5ygi rinkim principas. Kiek$ienas asmuo turi $ienodas teises
nulemti rinkim bai*t3, t.y. $isi turi ly* bals skai)i.
D) &iesiogini rinkim principas. 7ra tar&inink, t.y. rinkik, kurie
&$-. rinkt 1re-ident(.
=) )lapto balsavimo principas. %MM=<11<M: nutarimas
:) 6inkim vieumo principas. 1##E<11<%E nutarimas
E) $eriodini rinkim principas. 1=D str.
7) +taukimo principas. 7esuderinamas su lais$ojo mandato &rinci&u.
is taikomas a$i$aldos ly*menyje.
P2 5aisv rinkim principas
+bsenteizmas<rinkjai neat$yksta balsuoti.1rie,astys+ ne&asitenkinimas
kandidatais,,mo*ui ne3domu.
6inkim apygarda<teritorinis rinkim $ienetas,kuriame *y$enantys
&ilie)iai renka atsto$us 3 renkamas $alstybs ar $ietos sa$i$aldos
institucijas.Xra $ienmandats(+ienmandateje rinkim apygardoje
rinkimai laikomi )ykusiais jei juose daly)a)o daugiau nei ?@proc rinkej
ra2yt tos rinkim apygardos rink*j sara2(
) ir dau*iamandats(=eimo rinkimai laikomi )ykusiais jei juose daly)a)o
daugiau nei F )is rink*j).9araas 3$eikia barjier( jei u, j3 balsuoja
:&roc. un*tiniai saraai<7&roc.
/ietu$oje rinkimams or*ani-uoti sudaromos rinkim komisijos.
7uolatin<$yr.rinkim komisija tai& &at stei*iamos
miest,rajon,a&y*ard,a&ylinki rinkim komisijos. P komisij( *ali bti
silomas /5 &ilietis,jei jis turi teis2 bti renkamas seimos nariu ir nebu$o
&er &aksutinius tris 9eimo,1re-,sa$i$aldybi rinkimus ar re'erendum(
atleistas i rinkim arba re'erendumo komisijos u, rinkim 3st
&a,eidimus. Gt)irtinta seimo teis* pa5iam priimti galutin sprendim tais
at)jais ,kai pa/eid/iami rinkim st(
Kandidatus 3 seimo narius *ali ikelti $ienmandateje rinkim a&y*radoje
ir kiek$ienas /5 &ilietis, jei jo isiklim( remia ne ma,iau kai& tkst. ;os
a&y*ardos rinkj.
Kandidatas i seimo ar prezidento narius rinkimu agitacijos metu be
)yr(rinkim komisijos sutikimo negali buti patrauktas baidziamojon
atsakomyb*n(
!*itacija draud,iama likus !*itacija draud,iama likus DM? iki rinkim
&rad,ios ir rinkim dien(, iskyrus nuolatin2 $ai-din a*itacij( jei*u ji
ikabinta likus ne ma,iau kai& =8? iki rinkim &rad,ios.
&iesiogins demokratijos institut skiriamieji bruoai
&iesiogins demokratijos institutai3
1eticijos teis<teis krei&tis 3 seima,$yriausyb2,sa$i$aldybs institucijas
su reikala$imais ar silymais 3statymais nurodytais kl kai tam riekia
&riimti nauj( teiss akt(,&akeisti,&a&ildyti ar &ri&a,inti netekusiu *alios.
1areikjas ne jaunesnis nei 1E met lt &ilietis ar u,senietis nuolat
*y$enantis lt. 1eticijos komisijos<nuolatins komisijos,kurios s&rend,ia
krei&imosi &ri&a,inimo &eticija bei &eticij &rimimo na*rinti kl,jas
na*rinja,&ateikia i$adas. 1areikjas *ali ne $liau kai& &er mnes3
a&sksti ne&i&a,inimo krei&imasi &eticija:
9eimui,del seimos &eticijos komisijos, $yriausybs kancleriui dl
$yriausybs &eticij komisijos s&rendimo,sa$i$aldybs tarybai dl
sa$i$aldybs tarybos &eticij komisijos.
6eferendumas $isuotinis &ilie)i balsa$imas konstitucijos,3statymo ar
atskir jo nuostat &rimimo,$idaus ir u,sienio &olitikos klausimais.
(reikia i ne ma,iau kai& 1:&ilie)i sudaryti iniciaty$in2 *ru&2,kuri rinks
&araus)
6eferendumas pagal iniciatorius ir sprendiamuosius udavinius3
"ald,ios ren*iami re'erendumai,Konstitucikai btini,re'erendumai &a*al
&ilie)i &eticijas,re'erendumai &ilie)i iniciaty$a.
$agal teritorij03
7acionaliniai,$ietos re'erendumas($ykdomas $ieno ar keli
administracini $ienet teritorijoje).
$agal b%tinum0 vykdyti referendum03
1ri$alomas,'akultaty$inis.
$agal r keliam kl pob%d!3
Konsultacinis(kai balsuojama u, naujos K
&rojekt(),&a&rastas(nekonstitucinio &obd,io klausimais).
$agal parlamento dalyvavim03
@ki &arlamentinis($ykdomas &rie &riimant 3statym( &arlamente),
&o&arlamentinis(&o 3statymo &rimimo),ne&arlamentinis(kada 3st
&riimamas kai &arlamentas nedaly$auja arba j3 a&einant).
$agal sprendimo pob%d!3
1at$irtinantis(rinkjai &at$irtina &arlamento s&rendim(),
ataukiamasis(ataukia &arlamento &riimt( s&rendim()
$agal juridin/ gali03
9&rend,iamasis,kinsultacinis(rinkj nuomon ireikiama).
/ietu$oje *ali bti ren*iami &ri$alomieji(laikomas 3$ykusiu jei jame
daly$a$o dau*iau kai& &use &ilie)i,turin)i rinkim teis2 ir 3raty 3
rinkj saraus) ir konsultaciniai.
$6'QI'-&+) -'L+5( #'&ED&( 6'4'6'-IE*E $6((*&D
N)&+&M*D.
0atifikaciniai referendumai:
1arlamentas &aren*ia 3statym(, kuris 3si*alioja tik &o to, kai tauta jam
&ritaria (&$-., 1##% m. Konstitucijos &rimimas)+ privalumai: 1a2
dokumentas 9eimo &aren*iamas k$ali'ikuotai, o taut( &astar(j3
le*itimuoja+ 1b2 atstumo tar& tautos ir elito ma,jimas (dialo*as)+ 1c2
&ilie)iai labiau laikosi sa$o &riimt 3statym+ 1d2 u*doma &ilietin
$isuomen+ tr%kumai3 1a2 9eimas rimtai ne,iri 3 dokumento ren*im(,
nes atsakomyb $is tiek krenta tautai+ 1b2 i karto balsuoja u, $is(
3statym blok(+ 1c2 didels ilaidos+
8ietuvos FlidnaG patirtis:
tautai ne&a$yko suren*ti n $ieno re'erendumo, t.y. &er D mn. surinkti
DMMQMMM &ara+
kaip suprasti) kad klausimas $ra 3K% svar"us) kad jam spr>sti reikia
rengti referendum+=
tai& mano DMMQMMM &ilie)i+
9eimo dau*uma mano, kad klausimas yra $ienas i s$arbiausi "alstybs
bei tautos *y$enimo klausim+
$5',()F(&+)R &olit. $isuotinis balsa$imas &a&rastai teritorijos, kartais
sant$arkos klausimu.
$iliei tiesiogin !statym leidybos iniciatyva(sudaroma
iniciaty$in *ru& i ne ma,iau kai& deimt ,moni)
5ietuvos valstybs valdi sistema
#alstybs valdios konstitucin samprata. #alstybs
institucij sistema
Nstatym leidiamoji valdia3
Sistory3 1#%M 9tei*iamasis seimas, @ /5 9eimas <1#%%,antras<
1#%D,trecias<1#%E,ket$irtas 1#DE. 1##1 !uksciausia taryba<atkuriamasis
seimas. 1a*al 1##% /5 konstitucij(,bu$o itrinkti 1##%,1##E,%MMM,%MM=
9eimai.
)eimo konstitucins funkcijos3
Pstatym leidybos
1arlamentins kontrols
9tei*iamoji
.iud,etin
;eismin (a&kaltos &rocese)
72 )eimo nario konstitucinis statusas
9eimas atsto$auja $isai ;autai 0 ;autos atsto$yb.
9eimo nariai 0 ;autos atsto$ai.
!tsto$ le*itimacija $yksta &er demokratinius rinkimus.
institucij $eikla yra ne&ertraukiama 0 e*-istuoja 9eimo $eiklos
ne&ertraukiamumo &rinci&as. ;a)iau $isk*i kyla klausimas, ar tikrai ji yra
ne&ertraukimaY uk &a*al 0 tar& 9eimo sesij dal3 *ali &erima
1re-identas.
/ais$as 9eimo nario mandatas: jo teisikai ne$ar,o jokie &artijos ar
rinkj nurodymai.
Kandidat ir &olitini &artij susitarimai nra teisins sutartys.
9eimas nra auk)iausias $alstybs $ald,ios or*anas 0 teisine &rasme
9eimas, "yriausyb, 1re-identas ir ;eismas yra ly*ia$erts institucijos.
9eimas 0 kole*iali institucija.
9eimo &irmininkas Z 9eimo $ado$as. is ?ierarc?ikai nra auktesnis
u, kitus 9eimo narius, tiesio* turi dau*iau 'unkcij. 9eimo &irmininkas
leid,ia &ort$arkius.=eimo pirmininko pa)aduotojas negali pereimti ="
konstitucini galiojim,taigi negali pasira2yti statym(
9eimo nariai nra atsakin*i>atskaitin*i jokiai institucijai, jie
atskaitin*i tik rinkjams.
7uteisimas lais$s atmimo bausme nelaikomas &a*rindu nutraukti
9eimo nario 3*aliojimus. P*aliojimai nutrksta.
9eimo nario teiss: indi$idualiosios(3st. leidyba) ir kolekty$ins
(ne&asitikjimas 61)
9eimo nario &arei*os: daly$auti 9eimo darbe+ $en*ti interes
kon'likto+ &alaikyti ry3 su rinkjais.
9eimo narys turi imunitetaR tai s&eciali *arantija, kuria siekiama
u,tikrinti nenutrkstama 9eimo nari 3*aliojim 3*y$endinim( ir kartu
9eimo 'unkciona$im( ir indemniteta< 9eimo narys u, balsa$imus ar
kalbas 9eime ne*ali bti &ersekiojamas.
)'(*D +K&A 6THM)3 3statymai,3st dl tar&tautini sutar)i
rati'ika$imo,seimo statutas,deimo
nutarimai,re-oliucijos,krie&imaisi,deklaracijos,konstituciniai 3st.
)eimo strukt%ra. Iauguma ir opozicija )eime
Frakcijos kuriamos &ilitini 3sitikinim &a*rindu.9eimos natys *ali
bti tik $ienos *rakcijos nariu.Frakcijos *ali seime ju*ntis i koalicijas
Frakcij( sudaro ma,iausiai 7 nariai. 9eimo &irmininkas *ali turti maG E
&a$aduotojus. 9eimo narys *ali &riklausyti tik $ienam komitetui (7<17
nari), iskyrus Auro&os reikal komitet(, kuriame *ali bti ir dau*iau
nari, ir jie be io *ali &riklausyti kitam komitetui. 9eimo &irmininko
&a$aduotojas 0 Auro&os reikal komiteto $ado$as. 9eimo nari 'rakcijos
ar koalicijos ne&ritarian)ios $yriausybs &ro*ramai *ali &asiskelbti
o&oci-inmis. ei o&o-icin 'rakcija arba koalicija turi dau*iau kai& &use
seimo ma,umai &riklaussan)iu seimo nari *rakcijos seninas ar
koalicijos $ado$as $adinamas seimo o&o-icijos lyderiu.
Komisijos: nuolatins ir laikinosios.
9eimo $aldyb( sudaro: 9eimo &irmininkas jo &a$aduotojai
o&o-icijos lyderis kancleris.
9enin suei*a: 9eimo $adyba 'rakcij atsto$ai.
1) ne &olitins &artijos, o &atys 9eimo nariia turi nus&r2sti dl
&riklausomybs 'rakcijai+ %) turi bti nustatyti minimals &arlamentins
o&o-icijos reikala$imai.
9eimo &irmininkas
3statym &romul*a$imas, kai 1re-identas &ats ne*ali to &adaryti+
&a$aduoja 1re-ident(
$eri'ikuoja 9eimo &riimtus dokumentus+
teikia kandidatus 3 Konstitucinio ;eismo teisjus (1MD str.)+
3statymo &asiraymo sulaikymas+
ne*ali bti 'rakcijos nariu.
)'(*D KD*(&'&+(3 juose turi bti ne ma,iau kai&7 ir nedau*iau kai&
17 9eimo nari (iskyrus Auro&os reikal komitet(,jis sudaromas i ne
ma,iau kai& 1: seimo nari,jo nariais *ali bti 9eimo nariai,dirbantys
kitose komitetuose ir tai& &at seimo $aldybos nariai) Komitetai *ali turti
&okomite)ius,j3 *ali sudaryti ne ma,iau kai& &enki nariai.9eimo kimitetai
*ali teikti i$adas bei silymus dl $yriausybs &ateikto kit met
$alstybs biud,eto &rojekto strai&sni ir &ro*ram. )'(*D
KD*(&'&+(:
Aplinkos apsaugos
komitetas
Audito komitetas
Biudeto ir finans komitetas
Ekonomikos komitetas
Europos reikal komitetas
Informacins visuomens pltros komitetas
Kaimo reikal komitetas
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
Socialini reikal ir darbo komitetas
Sveikatos reikal komitetas
vietimo! mokslo ir kult"ros komitetas
#eiss ir teistvarkos komitetas
$sienio reikal komitetas
%mogaus teisi komitetas
&alstybs valdymo ir savivaldybi komitetas
$arlamentin kontrol
1a*al K; 1arlamentas ne*ali tiesio*iai or*ani-uoti institucij $aldymo.
+pkalta(y&atin*a &rocedra kai yra s&rend,iamas auk)iausi $alstybs
&arei*n konstiotucins atsakomybs kl. &aalinimas i &arei* u,
nustatytus $eiksmus)
7utarimai:
< asmuo, kuriam yra $ykdoma a&kalta, *ali daly$auti &osdyje ir &ats
*intis.
a&kaltos subjektai. "isi jie &aalinami i u,imam &arei*, o 9eimo
nariui &anaikinamas mandatas.
!&kalta $ykdoma:
- 1riesaikos sulau,ymas+
- Siurktus Konstitucijos &a,eidimas+ (anot K;, < &riesaikos sulau,. [
< Siurkt.Konst. &a,eid.)
- 1adarytas nusikaltimas.
"ykdant a&kalt( reikalin*os % $ald,ios: teismin ir teismas, &riimantis
nuos&rend3, na*rinjantis byl( bei 3statym leid,iamoji. 9eime
s&rend,iama tik tai ar ar u, iurkt K &a,eidim( &aalinti &arei*n( i
&arei*,tai seimas *ali s&r2sti tik &o to ,kai *auna K; i$ad(.1re-identas
&aalinamas tik tuo at$eju,jei u- tai balsa$o ne ma,iau kai& D>: "@9\
seimo nari. 9eime sudaroma s&ec. ;yrim komisija i seimo nari.(ne
dau*iau nei 1% nari) !&kaltos &rocesas:&aren*iamoji
dalis,tardymo,*in),amsens,kuriam taikoma a&kalta bai*iamojo ,od,io ir
balsa$imo dl &ateikt kaltinim.
Vr1a*al 9eimo statut(, a&kalt( *ali inicijuoti:
- 9eimo nariai
- ;eisj *arbs ;eismo nariai
- /5 1re-identas
"adinasi, iuo metu lieka tik 9A@6!9.
#ykdomosios valdios samprata ir strukt%ra
/5 "yriausybs nariai 0 ministrai ir 6inistras 1irmininkas.
Ha,niausiai "yriausybje bna %<D komitetai. 9trate*in3 komitet( sudaro
61, Finans ministras ir tie ministrai, kuria tuo metu atrodo s$arbiausi
&a*al aktualiausias &roblemas.
6inistr( *ali &a$aduoti tik kitas ministras. 61 &re-idento &a$edimu
&a$aduoti kitas ministras ne il*iau kai& EM dien.
6inistrai tiesio*iai &a$alds 61Qui, o 61 ne&a$aldus niekam kai&
61, ta)iau kai& "yriausyb atskaitin*as 9eimui.
#ykdomoji valdia. #yriausyb3
6inisterij nuostatas t$irtina &ati "yriausyb, tai*i "yriausyb turi
$is( $ykdom(j( *ali(. Pstatymai ministerijoms 'unkcij &raktikai
nenumato. 6inisterijai $ado$auja kabineto narys, kitoms institucijoms
(ins&ekcijoms, de&artamentams) 0 ne kabineto narys.
Paliojim laikas 0 s(ly*inis. .ai*iasi: kai atsistatydina 61 ir $isa
$yriausyb+ kai &areikiamas ne&asitikjimas.
61 ir ministrai turi *arantijas: nelie)iamumo<ne*ali bti suimti be
seimo atskiru at$eju be 1re-idento s&rendimo, soc.*arantijos<
atly*inimas,kom&ensacijos ir &an.
72 #yriausybs strukt%ra
B v$riaus$"s formavimo modeliai:
1. parlamentinis 0 $yriausybs sudarymas &riklauso nuo &arlamento
rinkim re-ultat. ;odl $alstybs $ado$as skiria $yriausybs $ado$(
asmen3,kurio kandidatrai &ritaria &arlamentas.
%. neparlamentinis 0$ykdomajai $ald,iai nereikalin*as &arlamento
&asitikjimas,$alstybs $ado$as j( sudaro sa$arankikai.
#yriausybs sudarymas3 J sudaro Respublikos Prezidentas ir Seimas, o
i dalies ir treiasis subjektas Ministras Pirmininkas Vyriausybs
sudarymo etapai !" Prezidentas dekretu teikia Ministro pirmininko
kandidat#r seimui $" Seimas nutarimu pritaria, arba nepritaria
Prezidento pateiktai Ministro pirmininko kandidat#rai %" Prez& 'ekretu
skiria kandidat#r, (a)usi Seimo pritarim, Ministru Pirmininku *"
Ministras Pirmininkas teikia Resp& prez& Ministr+ kandidat#ras, o
Respublikos prezidentas, jei sutinka su jomis, dekretais skiria pateiktus
kandidatus , ministrus ir atskiru dekretu t)irtina )isos )yriausybs sudt,
-" Seimas nutarimu pritaria ar nepritaria Ministro Pirm& pristatytai
s)arstyti Vyriausybs pro(ramai
"yriausybs aktai : ne'ormals ir 'ormals. 1astarieji yra nutarimai.
1remjeras &a&rastai &riima indi$idualaus &obd,io potvarkius (dl
&arei* &askyrimo, &ried mokjimo ir t.t.)
"yriausyb ne*ali nieko daryti, kas susij2 su ,mo*aus teismis.
#yriausybs bruoai3 kole*ialus or*anas,$yriausbs nariai skiriami, o ne
renkami,$yriausyb da,niausiai 'ormuja &artija,laimjusi rinkimus,arba
kitokia &arlamento dau*uma(koalicija) *(-()&'6(UD)3
a&linkos,'inans,krato a&au*os,kultros,soc.a&sau*os ir
darbo,susisiekimo,s$eikatos a&sau*os,$ietimo ir
mokslo,teisin*umo,kio,u,sienio reikal,$idaus reikal,,ems kio.
#ykdomoji valdia. 6espublikos $rezidentas3
#alstybs vadovo institutas
!uk)iausias &arei*nas, auk)iausias $ado$as. 1a*al sa$o status(:
ne3eina 3 joki( $ald,i(+
3eina 3 1arlamento sudt3+
3eina 3 $ykdom(j( $ald,i( (arba &ats j( 3knija)+
3eina ir 3 3statym leid,iam(j(, ir 3 $ykdom(j( $ald,i(.
Calutinisu /5 &re-idento rinkim re-ultatus &askelbia ne $liau kai& &er
&enkias dienas $yr.rinkim komisija. 1re-identas leid,ia dekretus<
&o3statyminis teiss aktas,jis atsiranda tada tik kai &re-identas &asiraso.
72 6espublikos $rezidento kompetencija
!uk)iausias $ado$as u,sienio &olitikoje:
1re-identas *ynybos srityje:
1) !uk)iausi karini lai&sni suteikimas+
%) "alstybs *ynybos tarybos $ado$as
D) Cinkluotj &aj* $adas.
Haly$a$imas 9eimo darbe minimalus:
1) 9esij suaukimas+
%) 6etinis &raneimas+
D) Haly$a$imas $entiniuose &osd,iuose.
Kontrasi*nacija
1) Hi&lomatini atsto$ skyrimui>ataukimui
%) !uk)iausi kariniu lai&sni suteikimui
D) 7e&a&rastosios &adties 3$edimui
=) 1ilietybs suteikimui
]]] 61 ar misnistrai turi &asirayti, kitai& &re-idento &araas ne*alioja.
/5 &re-identu niekada ne*ali bti asmuo,kuris u, &riesaikos
sulau,ym(,iurkt k &a,eidim( ar nusikaltim(,a&kaltos &roceso t$arka
bu$o &aalintas i u,imam &arei* ar bu$o &anaikintas jo seimo nario
mandatas. 9eimo rinkim 3statymo &ataisas, kurios numato, kad a&kaltos
t$arka i &arei* &aalintas asmuo 9eimo nariu *ali bti renkamas tik tuo
at$eju, jei*u nuo s&rendimo 3si*aliojimo &rajo ne ma,iau nei ket$eri
metai.
92 Konstituciniai imperatyvai 6espublikos $rezidento veiklai
72 &esim sistema. &eism veiklos konstituciniai principai
"ienintel ats$ara 1re-identui 0 ;eisj taryba (&a*al /5K; &ataria
neskirti ir &re-identas &ri$alo neskirti).
Kita sistemin ats$ara 0 9eimas.
;eismin $ald,ia 'ormuojama ne &olitiniu, o &ro'esiniu &a*rindu.
@ /5K; &raktikos:
- uris&rudencijos t2stinumo &rinci&as: teismas turi atsi,$el*ti 3
auktesnio teismo s&rendim( analo*ikose bylose ir 3 sa$o ankstesnius
s&rendimus. 1raktikai is reikala$imas yra absurdikas :H
- Xra keturios teism *randys ir ma,iausiai d$i instancijos (inicija$imo,
a&eliacijos, kasacijos (kasacija 0 tik teiss klausimais))
- ;eismai nra &a$alds $ieni kitiems
- 7e*ali bti joki &ri$alom>rekomendacini iaikinim.
- 9&eciali-uoti teismai ne*ali &erimti dau*umos byl 0 jos turi bti
bendrosios kom&etencijos teismuose. (%MME<MD<YY)
- A*-istuoja asmens teis reikalauti teismo krei&tis 3 Konstitucin3
teism(. ;ai reikia, kad indi$iduals asmenys *ali krei&tis 3 Konstitucin3
teism(
$olitins partijos 3 ;ai sa$o &a$adinim( turintis , &a*al &olitiniu &artij
3statym( 3stei*tas $ieasis juridinis asmuo, kurio tikslas 0 tenkinti sa$o
nari &olitinius interesus,&adti ireikti /5 &ilie)i &olitin2 $ali( siekti
daly$auti 3*y$endinant $alstybs $ald,i( ir sa$i$aldos teis2..u$ein turi
bti /; teritorijoje.1olitins &artijos $eikia &a*al sa$o 3status. os
3re*istruojamos juridini asmen sarae, nuo to laiko jos laikomos
3stei*tomis. Pstei*ti reikia ne ma-iau kai& 1MMM nariu.Finansa$imo
saltiniai:&olitins &artijos nario mokestis, $alstybs dotacijos(jas skiria
tom &artijom,kurios yra *a$usios ne ma,iau kai& tris &rocentus $isu
rinkej bals), los *autos i ledybos,s&audos atributikos, tar&tautini
or*ani-acijos,kurios nare yra /; dotacijos,siuo 3statymu nustatytos
aukos(/5 &ilie)iai,juridiniai asmenysY), bank &askolos. ei &artija
&adare siurkstu nusi-en*ima jei neskiriamos $alstybes dotacijos. +(
1artins sistemos: dau*ia&artin(rinkiminja dl $ald,ios daly$auja
dau*iau nei d$i &artijos),$ien&artin(le*aliai leid,iama $eikti tik tam
tikroms &artijoms),d$i&artin(kai $alstybje $eikia dau* &artij bet realiai
3 $ald,ia &retenduoja ir ja 'ormuoja d$i &artijos<$aldancioji ir o&oci-in).
/obistin $eikla< 'i-inio ir juridinio asmensatly*intini ar neatly*intini
$eiksmai kuriais siekiama daryti 3tak( 3statym leidjui.
!sociacija< sa$o &a$adinim( turintis ribotos ci$ilins atsakomybs
$ieasis juridinis asmuo, kurio tikslas 0 koordinuotiasociacijos nari
$eikl(, atsto$auti asociacijos nari interesams ir juos *inti ar tenkinti kitus
$ieuosius interesus.stei*jas *ali bti &ilnametis $eiksns 'i-iniai ir
juridiniai asmenys.6inimalus skai)ius yra trys. !smuo *ali bti keliu
asociasij narys.
Imbudsmeno institucija (1Dsk. jo kny*os. 9eimo kontrolierius kitai&.
1a$adinimas, anot Krio, ne$yk2s. ), 1rokuratra ir $alstybs
kontrolieriai. Xra trys ombudsmeno institucijos: seimo kontrolieriai (%)+
ly*i *alimybi kontrolierius (anks)iau tai bu$o moter ir $yr ly*i
*alimybi kontrolierius, $aiko teisi a&sau*os kontrolierius. !&y*ard
&rokuratros yra reor*ani-uotos 3 a&y*ard &rokuratros skyrius. Vinoti,
kad ji bu$o re'ormuojama. Kol nebu$o 3t$irtinta *eneralinio &rokuroro
&arei*yb, j3 atleidinjo bet kas (9eimas, 1re-identas). 5eiks &rokuroro
kom&etencijos (ikiteisiminio tyrimo or*ani-a$imas, $alstybinio
kaltinimo &alaikymas, nuos&rend,i $ykdymo kontrol, $ieojo intereso
*ynimas). Cali bti &ri$ataus kaltinimo bylos, kai &rokuroras
nereikalin*as, nes asmuo *ali &ats &alaikyti kaltinim( &$-. dl mei,to ir
t.t. 1ri$atus ir $ieas interesas, j skirtis *an neaiki. 1rimimas ir
atleidimas i &arei* reikia, o nereikia skatinimo &rokuroro ir &an.
785! 5@7K@6\ 9@9;A6\ S@;!6A KI791AK;A.
MP ar ministras privalo pasirayti,
kitaip prezidento paraas negalioja.
MP ar ministras privalo pasirayti,
kitaip prezidento paraas negalioja.