I SKYRIUS

Administracin teis savarankika teiss aka

I tema. Administracins teiss dalykas ir sistema
1. Administracins teiss dalykas, svoka.
AT vieojo administravimo teisinis pagrindas. Tai valdymo teis, nes reguliuoja valdymo santykius.
Socialinis valdymas kai vienas mogus ar moni grup valdo kit mog ar j grup.
Valstybinis valdymas - valstybini institucij vykdoma tam tikra vieoji tvarka. Jis atliekamas valstybs vardu, atliekant valstybs funkcijas.
Valstybs valdym atlieka specialiai tam tikslui sukurtos valstybs institucijos. Esant reikalui taikoma valstybs prievarta. Valstybs valdymo
santykiai grindiami imperatyvo principu. Neretai valstybs valdymo institucijos pavaldios viena kitai. Veikla grindiama vieosios teiss ak
normomis (Konstitucins, baudiamosios, administracins, ekologins teiss).
Prezidentas nevykdo vieojo administravimo tiesiogiai, jis gali reguliuoti, kad bt teisingai vykdoma kakokia tai veikla.
Vyriausyb vykdo viej administravim (pvz. kad bt vykdomi prezidento dekretai, Seimo aktai). Btent su vyriausybe yra siejama AT.
AT tai savarankika teiss aka, kuri sudaro teiss normos, reguliuojanios:
Vieojo administravimo santykius politinje, socialinje bei kinse sferose.
Administracins teisenos santykiai, saugant ir ginant administracini teisini santyki subjekt teises bei teistus interesus.
AT reguliavimo dalykas santykiai, kurie susiklosto gyvendinant valstybs valdi.
Kiekvienos teiss akos reguliavimo dalykas yra tam tikri visuomeniniai santykiai. AT reguliavimo dalykas yra labai plats ir sudtingi santykiai,
kuri sudtingumas kyla i vykdomosios valdios gyvendinimo sudtingumo. AT vieojo administravimo pagrindas. Vieojo administravimo
turinys yra (Adm.byl teisen.st.) valstybs ir vietos savivaldos institucijos, kit statymo galiot subjekt vykdomoji veikla, skirta statymams ir
kitiems teiss aktams, vietos savivaldos institucij aktams gyvendinti ir taikyti, vieosioms paslaugoms teikti bei valstybs ir vietos savivaldos
institucij vidiniam administravimui organizuoti ir vykdyti.
Vieasis administravimas skirtas statymams ir kitiems teiss aktams gyvendinti. Pirmiausia turi bti sukurta atitinkama vykdomosios valdios
institucij sistema (Vyriausyb, ministerijos, kt. Vyriausybins staigos, departamentai, inspekcijos, tarnybos, j pareignai).
AT reguliavimo dalykas:
Santykiai dl vykdomosios valdios institucij formavimo. Juos reglamentuoja ne vien AT, bet ir KT normos.
Santykiai susij su vykdomosios valdios institucij kompetencijos nustatymu.
Vidinio administravimo santykiai. Vidinis administravimas tai administracin veikla, kuria utikrinamas valstybs ar vietos savivaldos
institucij staigos, tarnybos ar organizacijos funkcionavimas (struktros tvarkymas, personalo valdymas, materialini itekli tvarkymas ir
valdymas), kad ji galt tinkamai vykdyti vieojo administravimo ar kitos valstybins veiklos udavinius.
Santykiai dl vieojo administravimo subjekt veiklos teistumo.
Administracins prievartos taikymas:
a) administracins prevencins priemons
b) administracins kardomosios priemons
c) administracins atsakomybs priemons

2. Administracins teiss ir gretim teiss ak santykis.
AT yra savarankika teiss aka. Jos savarankikum lemia reguliavimo dalykas ir metodas. AT reguliavimo dalykas vieojo administravimo
sukuriami santykiai. AT labai danai taikomas imperatyvinis metodas. Vieajame administravime labai dana subordinacija pavaldumas. Jei yra
pavaldumas yra galimyb taikyti valstybs prievart ( prevencines atsakomybs priemones). Yra taikomas ir leidimo bei rekomendacij metodas. AT
i esms yra imperatyvin, vieoji teis. AT nra izoliuota nuo kit teiss ak. Sunku nustatyti ribas tarp j, nes vieasis administravimas yra
sudtinga veikla, kuri vykdant tenka remtis ir kit teiss ak normomis.
Ryys su KT. AT iplaukia i KT. KT normos apie valdi padalijim, tvirtina vykdomosios valdios formavimo pagrindus ir j kompetencij.
Administracinis reguliavimas iplaukia i Konstitucijos nuostat. Konstitucijoje numatyta administracini teism krimo galimyb, vliau buvo
ileisti statymai, detalizav i teism veikl.
Ryys su Civilinio proceso teise. Bendrieji teismai nagrinja bylas, kylanias i administracini teisini santyki (2sk.2d.). Dal i byl perm
administraciniai teismai, bet bylos dl administracini nuobaud skyrimo, administracins atsakomybs liko bendrj teism kompetencijoje.
Ryys su mokesi-financ teise. Administraciniai teismai nagrinja ginus, kylanius dl mokesi, kit privalom mokjim, rinkliav ir kt.
Ryys su darbo teise. Darbuotojas drausmin nuobaud gali protestuoti administracine tvarka.
Ryys su ekologine teise. U ekologins teiss paeidimus taikomos administracins sankcijos, baudos. Bylas sprendia bendrieji teismai,
administraciniai teismai.

AT sikomponuoja teiss sistem ne izoliuotai. Neretai vienas statymas yra AT ir kit teiss ak altinis tuo pat metu (pvz. Vyr.st. AT ir KT).

3. Administracins teiss sistema.
Teiss sistema visuma tam tikr teisini institut, o kiekvienas teiss institutas, sudarytas i teiss norm, kurios reguliuoja vienarius,
giminingus visuomeninius santykius. Institut grupavimas galimas labai vairus.
AT normos:
1.Bendroji dalis regulamentuoja bendrj teisin status, joje yra administraciniai-teisiniai institutai:
a) vykdomosios valdios aparato atskir grandi bendrasis teisinis statusas. Tos teiss normos, kurios nustato vykdomosio valdios
funkcijas, pareigas ir teises.
b) savivaldybi bendrasis administracinis-teisinis statusas (Viet.sav.st.)
c) nevalstybini organizacij administracin teisnum nustatanios normos (Polit.part.st.)
d) piliei ir kt. Lietuvoje gyvenani asmen administracin teisin status nustatanios normos.
e) vieojo administravimo subjekt veiklos teistumo kontrol reguliuojanios normos (ministerij, staig veikla turi bti teista).
f) administracins prievartos taikymo santykius reguliuojanios normos (normos, kurios nustato kokia tvarka gali bti taikomos
administracins nuobaudos, kardomosios priemons ir t.t.)
2.Specialioji dalis reglamentuoja konkrei administracini subjekt teisin status.Institutai skiriami pagal valdymo sritis (politin, socialin
kultrin, kin). Kiekvien valdymo srit valdo konkreios ministerijos, departamentai, tarnybos. (pvz. TM TM nuostatai, kur nustaytos
konkreios funkcijos).

4. Administracins teiss altiniai, j rys.
Teiss altiniai teiss normos iorins iraikos formos, jos vadinamos teiss norminiais aktais. Teiss aktai, kurie laikomi AT altiniais, tai aktai,
kuriais reguliuojami vieojo administravimo santykiai. AT normos paskirtis reguliuoti teisinius santykius vieojo administravimo srityje.
AT altini rys:
Konstitucija, nes konstitucins normos duoda pagrind priimti kit teiss akt.
statymai: a) kodeksai (ATPK. MK)
b) vieojo administravimo st., Adm.byl teisen.st., Vyr.st., ...
Seimo ir Vyriausybs nutarimai
Vyriausybs nutarimais tvirtinti ministerij nuostatai
Ministerij ir kit centrini vieojo administravimo institucij norminio pobdio sakymai ir kiti sakymais patvirtinti norminiai aktai
(instrukcijos, taisykls...)
Apskrii virinink sakymai, sprendimai, savivaldybi lygmenyje priimami sprendimai norminio pobdio
Prezidento dekretai, jei norminio pobdio
Tarptautins sutartys

5. Administracins teiss mokslas
vairios knygos yra mokslo pasireikimo forma. ATM susijs su AT, bet su ja nesutampa.
Administracins teiss mokslas visuma ini, koncepcij, teigini apie administracinio reguliavimo dsningumus.
ATM tyrinja AT, jos normas, administracinius-teisinius institutus, administracinius santykius. ATM teikia tam tikras ivadas apie savo tiriamus
dalykus. ATM tyrinja ir viej administravim. inios apie AT normas, vieojo administravimo dsningumus patenka ypatingj ATM dal.
Bendrj dal sudaro inios apie teorinius teiss akos dalykus (svoka, ryio su kitom teiss akom apibrimas, teiss altiniai, normos
apibrimas, reguliavimo dalyko nustatymas ir t.t.)
ATM paskirtis yra ir lyginamasis tyrinjimas. AT lyginama su kit valstybi AT. ATM ivados taikomos leidiant statymus. ATM antrasis tikslas
yra painimas. ATM platesnis reikinys nei AT.

6. Administracins teiss sisteminimas ir kodifikavimas.
AT - i dalies kodifikuota teiss aka. Kodifikuotas tik vienas AT institutas u paeidim taikoma atsakomyb, o likusieji teiss aktai nra
sistematizuoti. Kai kurios ministerijos leidia savo normini akt rinkinius, tai sisteminimas, bet tai daroma ne visur.

II tema. Administracins teiss normos
1. Administracins teiss normos svoka ir struktra.
AT norma valstybs nustatyta ir visuotinai privaloma elgesio taisykl administraciniuose-teisiniuose santykiuose, kurios gyvendinimas gali bti
utikrinamas valstybs prievartos priemonmis.
AT normos turi ypatum:
1. AT normos skirtos administracini-teisini santyki subjektams. Jos veikia vieojo administravimo srity (vykdomosios valdios sferoje).
Subjekt yra labai daug - nuo valstybs iki pilieio. Tarp i subjekt gali bti organizacinis, teisinis pavaldumas.
2. AT normos savo pobdiu yra labai vairios, nes vairiapusis ir sudtingas AT reguliavimo dalykas (materialins, procesins ir t.t.)
3. Siekiant gyvendinti AT normas, labai danai numatyta galimyb taikyti valstybs administracin prievart (prevencines, kardomsias arba
atsakomybs priemones). Valstybs prievarta yra labai ryki administraciniuose-teisiniuose santykiuose.
4. AT normos yra nustatomos dviej lygi teiss aktais:
statymais (Konstitucija, ATPK, Valstybs tarnybos statymas...)
Postatyminiais administracinio valdymo aktais. J yra labai daug ir jie sudaro AT norm pagrind.

AT normos struktra: hipotez (aplinkybs)
dispozicija (kaip turi elgtis)
sankcija
AT hipotez gali bti ne toje paioje teiss normoje. Ji gali bti nustatyta kitoje normoje (pvz. ATPK 12str.). Bet ji gali bti ir toje paioje normoje.
Hipotez gali bti ir sivaizduojama, uprogramuota teiss normoj.
Dispozicija yra pagrindin teiss normos dalis. Reikalauja i subjekt veiksm atitikimo ar susilaikymo nuo j.
Sankcija numato teiss paeidim padariusiam subjektui materialinio ar kito pobdio neigiamas pasekmes. Sankcijos gali bti susij ne tik su
administracins atsakomybs taikymu, bet ir su administracini sankcij taikymu (pvz. valstybs tarnybos statyme tarnautojo pareiga tinkamai
vykdyt pareigas). Sankcija gali atsirast kitame straipsny (pvz.28str.), gali bti norm kur nra sankcijos.

2. Administracins teiss norm rys.

AT normos klasifikuojamos pagal vairius kriterijus:
Pagal turin, tai k teiss norma tvirtina: materialins
procesins
Materialin nustato administracini-teisini santyki subjekt teisin status: teises ir pareigas (Konstitucija 98str.1d.)
Procesin tvirtina taisykles, kaip turi bti gyvendintos materialins normos (pvz. administraciniai teismai nagrinja skundus (adm.byl
teisen.st,), o tai, kaip jis turi tai padaryti nurodo procesins normos).
Pagal privalomum: privalomos
leidianios
draudianios
rekomendacins
Privalomos imperatyvins ar pareigojanios. pareigoja atlikti veik arba nuo jos susilaikyti (pvz. Veterinarijos statymas 16str.)
Leidianios subjektams leidiama atlikti tam tikrus veiksmus (Adm.byl.teisen.st.37str.)
Draudianios tvirtina tam tikrus draudimus (Adm.byl.teisen.st.3str.1d.)
Rekomendacins rekomenduoja subjektams tam tikr elges, nra privaloma.
Pagal adresat: neapibrtos
konkreios
kt.
Neapibrtos skirtos neapibrtam asmen ratui (pvz. keli eismo taisykls)
Konkreios administracini-teisini santyki subjektas yra konkretus (pvz. Teisingumo ministerijos nuostatai taikomi Teisingumo ministerijai)
Normos taikomos tam tikrai AT subjekt grupei pvz. Valstybs tarnybos st. Taikomas valstybs tarnautojams, pareignams.
Pagal galiojim teritorijoje: galiojanios visoje alies teritorijoje (ATPK)
taikomos tam tikroje teritorijoje (pvz. priimamas sprendimas vesti karantin, taip pat stichini
nelaimi metu)
Pagal galiojim laike: normos, galiojanios nustatyt laik
normos, galiojanios tam tikr laik. (kai inyksta aplinkybs, slygojusios norm atsiradim, jos nustoja galioti).

3. Administracins teiss norm sigaliojimas, galiojimas.

AT normos yra patalpintos tam tikruose teiss aktuose tai yra AT altiniuose, todl turime irti i akt sigaliojimo aspektu. T akt yra labai
daug: statymai, nutarimai, inyb priimami teiss aktai...
st. Dl LR statym ir kit teiss akt skelbimo ir sigaliojimo tvarkos93.04.06. Nr I-119:
Oficialus st. Ir kt. t.a. paskelbimas yra paskelbimas Valstybs iniose, o paskelbimo V diena yra j ileidimo diena. st. ar kt. t.a. oficialus
tekstas yra tas, kur prie paskelbim pasirao pareignas, turintis i teis pagal statymus.
Pagal statym teiss aktai gali bti neskelbiami, jei jais nra nustatomos, keiiamos ar pripastamos netekusiomis galios teiss normos taip pat
gali bti neskelbiami neturintys visuotins reikms Konstitucinio Teismo sprendimai. Nenorminio pobdio teiss aktai juos pasiraiusi asmen
nuoira gali bti skelbiami V priede Informaciniai praneimai. Teis aktai, turintys valstybs ar tarnybin paslapt V neskelbiami.
statymai sigalioja po to, kai juos pasirao ir V oficialiai paskelbia Prezidentas, jei paiuose nenustatoma vlesn sigaliojimo data. (pasiirti
t atvej, kai Pr. nepasirao ir referendumo atvej).
Prezidento dekretai sigalioja kit dien po j paskelbimo V, jei nenustatoma kita sigaliojimo diena.
Vyriausybs nutarimai kai jie yra norminio pobdio sigalioja sekani dien po to kai juos pasirao Ministras Pirmininkas ir atitinkamas
ministras ir paskelbia V, jei nenustatoma vlesn sigaliojimo data. Nenorminio pobdio nutarimai, jei ir skelbiami V vis tiek sigalioja j
pasiraymo dien, jei nenustatoma vlesn data.
Konstitucinio Teismo sprendimai ir nutarimai sigalioja nuo oficialaus paskelbimo V.
Kt. institucij ar pareign priimami norminiai teiss aktai sigalioja sekani dien po j oficialaus paskelbimo V, jei nenustatoma vlesn
sigaliojimo diena.

Galiojimo ypatumai lieia administracin atsakomyb nustatanius teiss aktus pvz. ATPK. Tie AT aktai, kuriais nustatoma grietesn
administracin atsakomyb u AT paeidim atgal negalioja. Jei teiss aktas numato velnesn administracin atsakomyb u teiss paeidim, tai jis
taikomas ir iki i akt primimo padarytiems teiss paeidimams. AT aktai galioja tiems teiss paeidimams, kurie buvo udrausti nusiengimo
padarymo metu.
4. Administracins teiss norm realizavimas/gyvendinimas.

AT normos turi bti gyvendinamos, turi veikti administracini-teisini santyki dalyvi elges.
gyvendinimo bdai:
At normos laikymasis
At normos taikymas

gyvendinimas pasiekimas t tiksl, kuri siekiama ta teiss norma. Pasiekimas tvarkos tam tikr subjekt elgesio atitinkamose valdymo sferose.

Laikymasis tai nepaeidinjimas taisykli, kurios tvirtintos konkreioje AT normoje (pvz. keli eismo taisykls). Pats paprasiausias bdas. Su
laikymusi labai susijs AT normos vykdymas (kai kurie autoriai iskiria kaip atskir) reikalavim vykdymas; asmens elgesys atitinka tos teiss
normos reikalavimus, bet vykdymas, kai teiss norma reikalauja atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus (pvz. rajone iplinta gyvuli ligos, tai
savivaldyb gali priimti sprendim, kad gyvul reikia numarinti, jei jis suserga).
Taikymas jis yra sudtingesnis, nes:
1) taikyti AT norm gali tik tam tikri subjektai (eiliniai pilieiai tos teiss neturi), tai daniausiai pareignai, staig, moni vadovai, tik tie
asmenys, kuriems dl j statuso ypatumo nustatyti tam tikri galinimai taikyti AT normas.
2) taikant teiss norm turi bti laikomasi statym, nustatyt procesini taisykli (pvz. suraomas protokolas).
Dar iskiriams teiss normos panaudojimas kaip realizacijos bdas, kai teiss subjektas pasinaudoja teiss normoje tvirtinta galimybe atlikti tam
tikrus veiksmus, gyti tam tikr status (pvz. Valstybs tarnybos st. nustato reikalavimus pretendentams stoti valstybs tarnyb).

III tema. Administraciniai-teisiniai santykiai.
1. Administracini-teisini santyki svoka, struktra ir ypatumai.

Teisinis santykis visuomeninis santykis, sureguliuotas teiss normomis.
Administracinis-teisinis santykis vieojo administravimo visuomeniniai santykiai, kurie sureguliuoti administracins teiss normomis.

Adm-teis. santykiams bdingi tie bendrieji poymiai, kurie bdingi ir kit teiss ak teisiniams santykiams, taiau jie turi ypatum, skiriani juos
nuo kit teiss ak t.s.:
1. Administraciniai-teisiniai santykiai kyla specifinje srityje vieojo administravimo srityje, tai yra vykdomosios valdio gyvendinimo
santykiai, todl i santyki subjektai yra specifiniai. Paprastai vienu i subjekt bus tam tikra vykdomosios valdios valstybin institucija.
2. Danai iems santykiams bdingas pavaldumo poymis (pvz. ministerijos Vyriausyb). alys nra lygiateiss.
3. iam santykiui atsirasti pakanka vienos i ali iniciatyvos. Antros alies autikimo nebtina gaut (o CT reikia).
4. Administraciniuose-teisin. santykiuose jo subjektai atsako valstybei, o ne vienas kitam.

Neirint ali nelygybs ir administracinio pavaldumo bvimo, i ali subjektai gali ginyti tam tikrus veiksmus teismine arba administracine
tvarka. Pirmiausia tai bdinga fiziniams asmenims.


Teisinio santykio struktros elementai: subjektai
turinys
objektas
Administracinio-teisinio santykio subjekt yra labai daug ir savo teisine prigimtimi vairs. Daug, nes labai sudtinga ir vairiapus yra teisinio
reguliavimo sfera vieasis valdymas.
Dvi puss:
Fiziniai asmenys LR pilieiai taip pat usienieiai bei asmenys be pilietybs. Pilieiai gali bti apibriami riniais poymiais vlstybs
tarnautojai, studentai, pensininkai... Labai retai bna privalomu administracinio-teisinio santykio subjektu.
Kolektyviniai asmenys vairov dar didesn. Tai pirmiausia vykdomosios valdios institucijos Vyriausyb, ministerijos, departamentai,
inspekcijos, tarnybos, savivaldybi vykdymo institucijos, nevyriausybins organizacijos (politins partijos) taip pat kins organizacijos (UAB,
personalins mons).

Valstyb yra CT, BT, KT subjektas. Administraciniuose santykiuose visuomet yra konkreios institucijos, nors j pareignai veikia valstybs vardu.
Visa vieojo administravimo veikla yra valstybin.
(Dstytojas pats neino, ar teismas yra subjektas, ar ne, pvz. tokiu atveju, kai teismas nagrinja administracins nuobaudos teistumo klausim).
Policininkas teorikai nra subjektas, nes subjektu laikoma tam tikra institucija, kolektyvinis subjektas, iuo atveju policija. Pareignas dalyvauja ne
kaip privatus asmuo, bet kaip policijos pareignas.
Turin sudaro subjekt teisi ir pareig visuma. Per j realizavim teisinis santykis ir isipildo. Turiniui bdinga, kad ia vieno subjekto teis atitinka
kito subjekto pareiga.
Objektas tai yra tai, ko siekiama konkreiu santykiu, dl ko kyla tas teisinis santykis. Administracinio-teisinio santykio objektas tam tikro asmens
elgesys, kuriuo siekiama utikrinti tam tikr tvark, pasiekti tam tikr tiksl kinje, socialinje-kultrinje, politinje sferose.
Dalykas jis yra konkretus. Turtas dalykas, o elgesys objektas (pvz. asmens laisvs apribojimas, ministerijos teisinio statuso nustatymas).

2. Administracini-teisini santyki subjekt administracinis veiksnumas ir teisnumas.

Kolektyvini subjekt teisnumas ir veiksnumas danai atsiranda vienu metu (nuo registravimo). Taiau kai kuriais atvejais j atsiradimo laikas
nesutampa (pvz.LR Vyr. teisnumas ir veiksnumas, jie yra tvirtinti Konstitucijoje ir Vyr.st.) Vyriausyb teisni, bet veiksni tik tada, kai Seimas
patvirtina tos Vyriausybs program. Ministr pasikeitimas nulemia ministerij teisnum ir veiksnum.
Fizini asmen teisnumas ir veiksnumas neatsiranda kartu. mogui sulaukus tam tikro amiaus administracinis teisnumas keiiasi (pagrinde16m, bet
vairuoti galima tik nuo 18).
Veiksnumas atsiranda ne kartu su asmens gyvenimu, nes asmuo turi gyti tam tikras svybes, kad galt savo teismis naudotis. Siejamas su tam
tikru amiumi. Taip pat siejamas su kai kuriomis asmens svybmis (pvz. sveikatos bkle). Savo teises pats apginti asmuo gali sulauks
pilnametysts.

3. Administracini-teisini santyki rys.

Pagal reguliavimo pobd: reguliatyviniai
apsauginiai
Reguliatyviniai bdinga tai, kad juose reguliuojamos administracins teisins normos, nustatanios teisinio santykio subjekto tam tikras teises ir
pareigas. Formuojams teisinio subjekto teisinis statusas. Sureguliuojamas subjekto elgesys.
Apsauginiai kuriuose realizuojamos teiss normos, nustatanios administracin atsakomyb ir taip pat reguliuojanios valdymo institucij veiklos
teistumo kontrol. Normos realizuojamos per atsakomybs pagrindus. Tai apsauginio pobdio santykiai.
Pagal tai, kur santykiai susiklosto: vieieji
vidinio pobdio
Vieieji tarp vykdomosios valdios ir piliei.
Vidiniai kiekviena valstybs valdios institucija, kad galt atlikti tam tikras funkcijas turi susitvarkyti viduje.
Pagal turin: materialiniai
procesiniai
Materialiniai realizuojamos materialins teiss normos.
Procesiniai taikant materialins teiss normas kyla procesiniai santykiai (kaip materialin teiss norma turi bti realizuota).
Pagal tai, tarp koki teiss subjekt atsiranda: vertikals
horizontals
Vertikals kyla tarp pavaldi teiss subjekt. (tarp Vyriausybs ir ministerij)
Horizontals tarp dviej nepavaldi vienas kitam teiss subjekt (pvz. tarp dviej ministerij). Kyla abejoni, ar ia yra vykdomosios valdios
administraciniai santykiai, tai gali bti ir civiliniai santykiai.

4. Administracini-teisini santyki atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindai.

Jais laikomi juridiniai faktai tai yra tokie objektyviosios realybs reikiniai, su kuri atsiradimu statymai sieja teisini santyki atsiradim,
pasikeitim ar pasibaigim.

Veiksniai pasireikia veikimu arba neveikimu. Jie priklauso nuo subjekto valios. (Administraciniuose santykiuose gali pasireikti pvz. valdymo
akto primimas.)
vykiai nepriklauso nuo mogaus valios (potvynis pvz., vykio sukurtas administracinis santykis sprendimas, draudiantis vaiuoti teritorij).

Kol nra vyks juridinis faktas, tol administraciniai-teisiniai santykiai yra tik menami. Tai yra teiss norma priimta, bet teisinio santykio dar
neturim. Todl skiriami:
Administracini-teisini santyki subjektai, kurie yra vislaik.
Administracini-teisini santyki subjektai, atsirandantys esant juridiniam faktui.

II SKYRIUS
Valstybinio valdymo (vykdomosios valdios) svoka ir pagrindiniai principai
(ito nra konspektuose, turbt ir nereikia)

IV tema. Valstybinio valdymo svoka, struktra ir pagrindiniai principai.
1. Bendroji valdymo svoka.
Sistema tai organizuota aib tarpusavyje susijusi ir atliekani tam tikras funkcijas struktrini element. Sistemai bdinga sudtini dali
vienyb, o tai utikrina valdymas kryptingas poveikis sistemos struktriniams elementams.
Valdymas sistemoje pasireikiantis tikslingai kryptingas poveikis, kuris gyvendinamas valdymo subjekto komandomis objektui, siekiant ilaikyti
sistem tam tikroje organizacijos bsenoje bei pasiekti kitus sistemos tikslus ir isprsti jos udavinius.

2. Socialinis valdymas.
Socialinis valdymas reikiasi specifinje sferoje moni visuomenje. Bendriausia prasme tai vieno mogaus ar moni grups daromas poveikis
kitam mogui ar j grupei. Socialinio valdymo paskirtis - visuomens ar jos tam tikros dalies bendro gyvenimo, veiklos organizavimas ir
koordinavimas sutinkamai su bendrais visuomens interesais ir tikslais.
Socialin valdym gyvendina mons bei j organizuoti kolektyvai. Socialinio valdymo objektas ne atskiras individas, o visuomenikai
reikmingas elgesys, veiksmai. Soc. valdymo ypatumai: normatyvinis reguliavimas ir organizacin veikla. Metodai tikinimas, prievarta.
Socialinio valdymo rys yra iskiriamos pagal subjektus, tai yra kas gyvendina soc. Valdym valstybinis ir visuomeninis valdymas (vykdo
vairs piliei susivienijimai visuomenins organizacijos, j organai, o ne valstybs organai, taip pat vykdomas ne valstybs vardu).

3. Valstybinis valdymas.
Plaij prasme tai viso valstybinio aparato veikla. Naudojant plaija prasme svoka ia prie valstybinio valdymo subjekt priskiriame pavyzdiui
ir teismai nors jie pagal savo prigimt nra valdymo organai (teisiniu poiriu).
Valstybinis valdymas turi tvirt normatyvin pagrind jis tvirtintas Konstitucijoje bei kituose teiss aktuose. Valstybiniui vladymui yra bdingi ie
bruoai:
gyvendina specials subjektai, t.y. ne visi valstybs organai, o tik valstybinio valdymo.
Vykdomojo pobdio veikla. Svarbiausia valstybinio valdymo organ paskirtis realizuoti statymus ir kitus valstybins valdios priimtus
teisinius aktus bei organizuoti j vykdym.
Valdymo veiklai bdingi pavaldumo, subordinacijos santykiai. Todl valstybinio valdymo organai, realizuodami teiss aktus bei
organizuodami j vykdym duoda pavaldiems subjektams privalomus vykdyti nurodymus. Tai daroma valstybs vardu, i veikla yra juridikai
valdingo pobdio (jos procese leidiami teisiniai valdymo aktai, taikomos skatinimo ir prievartos ptiemons ir t.t.)
Postatymin veikla. Ji vykdoma remiantis statymu. statymai ar kiti j pagrindu priimti teiss aktai nustato valstybinio valdymo kryptis,
apimt, gyvendinimo formas ir metodus. Valdymo aktai taip pat postatyminiai aktai turi tiksliai atitikti statymus, neprietarauti jiems.
Plati veiklos sfera. Apima visas svarbiausias (valstybs poiriu) visuomeninio gyvenimo sritis. Valstybinio valdymo srity pilieiai realizuoja
daugum jiems priklausani teisi, laisvi ir pareig.
Organizuojantis veiklos pobdis. Valstybinio valdymo procese sujungiamos ir nukreipiamos kolektyvini ir individuali subjekt pastangos
valdymo udaviniams sprsti, reguliuojama ir koordinuojama j veikla. vairi socialini proces nepertraukiamumas slygoja valstybinio
valdymo nepertraukiamum.

Valstybinis valdymas valstybini institucij vykdoma tam tikra vieoji tvarka. Jis atliekamas valstybs vardu, atliekant valstybs funkcijas.
Valstybs valdym atlieka specialiai tam tikslui sukurtos valstybs institucijos. Esant reikalui taikoma valstybs prievarta. Valstybs valdymo
santykiai grindiami imperatyvo principu. Neretai valstybs valdymo institucijos pavaldios viena kitai. Veikla grindiama vieosios teiss ak
normomis (KT, BT, AT, EkT).

4. Pagrindiniai valstybs valdymo (vieojo administravimo) principai. (Vie.adm.st.4str.)
Vieojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi iais demokratinio valstybs administravimo principais:
1. statymo virenybs vieojo administravimo subjekt kompetencija turi bti nustatyta io (Vieojo administrav.st.) statymo, o veikla atitikti
iame statyme idstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susij su asmen teisi ir pareig gyvendinimu, visais atvejais turi bti
pagrsti statymais.
2. Objektyvumo sprendimo primimas ir kiti oficials vieojo administravimo subjekto veiksmai turi bti nealiki ir objektyvs.
3. Proporcionalumo administracinio sprendimo mastas bei grietumas turi bti proporcingi administravimo tikslui.
4. Nepiktnaudiavimo valdia vieojo administravimo institucijoms draudiama vykdyti veikl neturint tam suteikt galiojim arba priimti
sprendimus pagal savo kompetencij siekiant kit, negu statym nustatyta, tiksl.
5. Tarnybinio bendradarbiavimo vieojo administravimo institucijos, rengdamos administracinius aktus, prireikus teikia viena kitai reikaling
informacin ir kitoki pagalb.
Vieojo administravimo sistema reformuojama vadovaujantis subsidiarumo principu, t.y. reikalavimu, kad auktesnms institucijoms nebt
priskiriamos funkcijos, kurias gali atlikti emesnios institucijos ar kiti asmenys.

III SKYRIUS
Administracins teiss subjektai

V tema. Valstybinio valdymo (vykdomosios valdios) organai.
1. Valstybinio valdymo organ svoka, teisin padtis ir vieta kit valstybs organ bei AT subjekt sistemoje.
Valstybinio valdymo subjektai institucijos, staigos, tarnybos, valstybs tarnautojai (pareignai), turintys statym suteiktas vieojo administravimo
teises ir praktikai gyvendinantys vykdomj valdi ar atskiras vykdomosios valdios funkcijas. Institucij ratas platus, greta valstybini yra dar ir
savivaldybi.
Valstybs valdymo organai yra sudtin ir labai svarbi valstybs aparato dalis. Be vykdomosios valdios dar eina statym leidiamoji institucija,
teism sistema, prokuratra, valstybs kontrol. Valstybs valdymo organai turi visus poymius, kurie bdingi valstybs aparato kitoms grandims:
veikia valstybs vardu;
turi valstybinius, valdingus galiojimus;
finansuojami i valstybs biudeto l ir formuojami t l pagrindu.
Valstybs valdymo organai isiskiria i valstybs aparato:
turi specifin paskirt: vykdo statymus kinje (ypatingai), politinje ir socialinje sferose. Dl to ir vadinami vykdomosios valdios organais;
valstybinio valdymo organai leidia specifinius valdymo aktus, j veikla todl yra postatymin, nes tais aktais siekiama gyvendinti valdymo
aktus;
neretai bdinga hierarchin sudtinga struktra;
nuo teismins skiriasi tuo, kad nevykdo teisingumo. Neteistus valdymo aktus teismai gali pripainti negaliojaniais. Su Prezidentu kontaktuoja
per Vyriausybs formavim. Su statym leidiamj yra ryys (pvz. kontrol Seimas prisideda prie Ministr kabineto suformavimo,
atleidimo, paklausimai, interpeliacijos).
Valstybs valdymo organai turi civilin teisnum, nes yra juridiniai asmenys, disponuoja tam tikromis lomis ir veikia civilinje ir kitose
apyvartose.

2. Valstybs valdymo organ sistema.
1) valstybinio administravimo subjektai;
2) savivaldybi administravimo subjektai;
3) kiti administravimo subjektai.
Visiems iems subjektams statymai ar j pagrindu priimti kiti teiss aktai suteikia vieojo administravimo galiojimus.

3. Valstybs valdymo organ klasifikacija.
Pagal teritorines veiklos ribas:
1) visoje alies teritorijoje (Vyriausyb, ministerijos, departamentai, tarnybos)
2) veikiantys administraciniame teritoriniame vienete apskrityje (apskrities virininko administracija)

Pagal valdymo apimt:
1) centriniai (ministerijos)
2) vietiniai (ministerij padaliniai rajonuose, miestuose, pavalds ministerijoms)
Pagal kompetencij:
1) bendros kompetencijos (Vyr.)
2) specialios kompetencijos (ministerijos, pagal atskiras akas)
3) tarpakins funkcins kompetencijos (valstybs valdymo organo suskurta institucija tam tikrai funkcijai vykdyti pvz. statistikos
departamentas)

Pagal formavimo bd:
1) institucijos formuojamos tiesiogiai Konstitucijos pagrindu (Vyriausybs, ministerijos)
2) institucijos formuojamos Vyriausybs
3) institucijos formuojamos ministerij (departamentai)

Kai kurie rus autoriai skiria: aukiausi
vietins ir vietos savivaldos
valstybini mini ar staig administracija
Savivalda nra valdymo reikinys. Taiau valstyb deleguoja kai kurias valdymo funkcijas. Savivaldybi tarybos administruoja valdym, ileisdama
valdymo aktus (vykdo administracines funkcijas, nors neturi valstybins prigimties). Dl moni, staig administracijos galima ginytis. Tai nra
klasikinis administravimas. Tai viej paslaug teikimo staigos. J administracija atlieka vidin administravim.

4. Teisiniai valstybinio valdymo organ formavimo pagrindai ir tvarka.
Teiss normos tvirtina ne tik valstybinio valdymo organ sistem, bet ir nustato atitnkam organ formavimo bdus, nurodo kas, kokia tvarka ir
kokiomis slygomis bei aplinkybmis formuoja valstybinio valdymo organus.Bendras daugumos valdymo organ formavimo teisinis pagrindas yra
konstitucins normos.
Remiantis konstitucinmis normomis, galima iskirti du valstybinio valdymo organ formavimo bdus: rinkimus ir steigim. Rinkim bdas
naudojamas palyginti neplaiai iuo bdu formuojami vietiniai bendros kompetencijos valdymo organai. Visi kiti valstybinio valdymo organai
formuojami steigimo bdu juos steigia kompetetingi valstybiniai organai.
Bendrosios kompetencijos valdymo organai tai konstituciniai organai tikrj ios svokos prasme: j steigimas, sistema ir nuolatinis
nepertraukiamas funkcionavimas tvirtinti konstitucijose. Kitaip tariant dl i organ steigimo nereikia priimti joki papildom teiss akt, nes is
klausimas isprstas konstitucinse normose. i organ sudtis periodikai atnaujinama, kadangi jie steigiami tam tikrai kadencijai.
Bendra valstybinio valdymo organ formavimo tvarka nra nustatyta. Formuojant valdymo organus yra ileidiami atitinkami teisiniai aktai, tai
pirmiausia turi bti laikomasi iems aktams priimti nustatyt bendr reikalavim ir tvarkos. Valstybinio valdymo organus, staigas, mones,
organizacijas reorganizuoja ir panaikina tie valstybiniai organai, kurie juos steig; iais atvejais taip pat ileidiami atitinkami teisiniai aktai.

5. Organizacin valstybinio valdymo organ vidaus struktra.
Atsivelgiant valstybinio organo udavini, funkcij ir galinim pobd bei apimt, nustatomos atitinkamos pareigybs ir j skaiius. Pareigyb yra
teisin svoka, kuriai bdingi du poymiai: 1) tai valstybinio organo maiausia struktrin lstel, jo vidins organizacijos pagrindin dalis; 2)
konkreiai pareigybei nustatoma tam tikra valstybiniui organui priklausanios kompetencijos dalis, t.y. kompleksas udavini, pareig, tiksl.(toliau
V.Tarn..)
Organo organizacin struktra organo vidini struktrini padalini visuma su tam tikrais j tarpusavio ryiais.
VI tema. Lietuvos Respublikos Vyriausyb

Vykdomosios valdios virnje yra LRV. LRV gyvendina vykdomj valdi Lietuvoje. Ji yra viena i administracini-teisini santyki subjekt,
turi administracin teisnum ir veiksnum. LRV yra konstitucini-teisini santyki subjektas dl savo paskirties, funkcij, bet didesne dalimi yra
adm.-teis. santykiu subjektu.

LRV administracinis teisnumas ir veisnumas atsiranda vienu metu (kaip ir kit juridini asmen). Teisnumas ir veiksnumas atsiranda, kai nauja
Vyriausyb po LRS rinkim formuojama Prezidento ir Seimo. Kai MP sudaro LRV, o Seimas pritaria LRV programai btent tada LRV gauna
teisnum ir veiksnum. Jei LRS nepritaria programai, tai LRV turi atsistatydinti, kadangi ji negauna galinim. LR Prezidentas gali skelbti naujus
LRS rinkimus, o tai takos ir Vyriausybs formavimo fakt.
LRV veiksnumas iskiriamas tik teorikai, nes jau pritarus LRV programai galima suprasti, kad ji yra visikai veiksni. Jei pasikeiia daugiau kaip
LRV nari galima kalbti apie teisnum, jog LRV nebesugeba dirbti. Atjus naujiems nariams, kurie nebuvo tiesiogiai gav galinim i LRS. Taigi
teisnumas suliejamas su veiksnumu.
Veiksnumas pasibaigia, kai grinami galinimai ir atsistatydina LRV (8-9str.). galiojimai grinami, kai irenkami LR Prezidentas ir LRS. Visais
atvejais, kai grinami galiojimai, paprastai pavedama senai LRV vykdyti viej administravim toliau. T.y. todl. kad negali bti valstybs,
kurioje neveikia vykdomoji valdia.
LRV turi grinti galiojimus dviem atvejais, kai irenkamas LRP ar LRS, bet KT iaikina, kad perrinkus LRP atsistatydinti LRV neprivalo, nes
nepasikeiia institucija galiojusi LRV. I esms gali grinti galiojimus (anot dstytojo tai yra mandagumo gestas). Taiau LRV lieka legetimi net ir
perrinkus LRP ir net grinus galiojimus.
LRV administracinis teisnumas ir veiksnumas yra tstinis, nes nra laiko, kai LRV neveikia.

LRV teisnumas pagal LRV funkcijas (22str.)
ia LRV yra ir konst-teis santyki ir Adm-teis sant. subjektas. galiojmai bna bendresnio ir individualesnio pobdio.
LRV turi st. leidybos iniciatyvos teis. LRV priima nutarimus (posdyje kolegialiai), potvarkius (MP individualaus pobdio aktai),
rezoliucijas. Apskritai galima diskutuoti, jog potvarkis yra norminio pobdio.
LRV steigia vyriausybines staigas ir mones prie ministerij. Tvirtina ministerij nuostatus.
LRV teikia LRS silym dl LRV staig steigimo ir panaikinimo.
LRV koordinuoja ministerij ir LRV staig veikl tai grynai adm.santyki veikla. Koordinavimas vyksta per ministrus.
LRV turi teis panaikinti ministr, ministerij pavaldi staig bei LRV pavaldi staig teiss aktus. Panaikinama tam, kad aktai atitikt
galiojanius teiss norminius aktus. Taigi leisdama neteistus teiss aktus, LRV ar jos staigos negali gyvendinti vieojo administravimo
funkcij.
LRV skiria ir atleidia i pareig apskrii virininkus.
LRV organizuoja valdym auktesniuose teritoriniuose vienetuose daromo per apskrities virininkus ar ministerijas ar vyriausybines staigas.

Pagal vietos savivaldos st.
Savivaldybs nra pavaldios vyriausybs institucijoms, todl savivaldybi prieira yra specifin. Prieira vykdoma per skiriamus LRV atstovus,
o ne tiesiogiai. LRV neretai tiekia tik rekomendacijas tam tikrais klausimais. Tai retas rekomendacijos metodas, tai daroma vietimo, kultros,
mokslo srity bei sveikatos apsaugos. Kita vertus savivalda nra atskira nuo Vyriausybs, savivalda privalo vykdyti statymus, postatyminius aktus,
Vyriausybs nutarimus. Savivaldos plotmje Vyriausyb per savivaldos priirtojus vykdo administracines funkcijas.
Vyriausybs atsotvo st.
Atstovas priiri, ar savivaldybs laikosi LR Konstitucijos ir statym, ar vykdo Vyriausybs sprendimus. Atstovas privalo tikrinti ar savivaldybi
organ priimti sprendimai nepaeidia piliei ir organizacij teisi, ar savivaldybi pareignai vykdo statymus ir postatyminius aktus.
Vyr.atstovas turi teis gauti visus savivaldybs dokumentus. Turi teis dalyvauti posdiuose ir idstyti savo nuomon svarstomais klausimais.
Atstovas turi teis nagrinti gyventoj skundus dl savivaldybi institucij sprendim, veikos.
Kai Vyr.atstovas nusprendia, jog paeidiamos teiss, jis gali reaguoti:
1) motyvuotai ratu kreiptis institucijos, primusios akt, vadov, gali reikalauti, kad bt panaikintas;
2) savo potvarkiu gali sustabdyti ginytino sprendimo vykdym ar pareikalauti, kad artimiausiame posdyje savivaldybs taryba svarstyt
reikal;
3) rao rat savivaldybs tarybai ar valdybai, kad bt vykdomas Vyriausybs nutarimas, o i turi parodyti, k padar.
Sustabdyti savivaldybs organ sprendimai negali bti taikomi tol, kol reikalas neisprendiamas taryboje ar teisme. teism paduodama per 10d. Jei
ir toliau nevykdomas Vyriausybs nutarimas, kreipiamasi Vyriausyb. Vyriausyb, savo ruotu, gali kreiptis LRS dl tiesioginio valdymo
vedimo.

LRV vadovas Ministras Pirmininkas (jo administracinis teisnumas)
MP turi ypatingesnius galinimus nei ministrai. Jis daugiausiai atlieka vidinio administravimo funkcijas. Kad LRV veikt yra:
Mp aparatas
LRV kanceliarija
MP aparatui vadovauja kancleris. Jis padeda MP rengti programas, palaikyti ry su visuomene. MP skiria ir atleidia LRV kancler, jo pavaduotojus
ir kitus aparato darbuotojus. Gali skirti drausmines nuobaudas. Kancleris yra atskaitingas MP. Kancleris savo kompetencijos ribose taip pat vykdo
vidin administravim (rezoliucijas gali skirti visiems iskyrus LRV narius).
Kanceliarija techninio pobdio institucija. Ji utikrina LRV posdi vykim. Sukvieia suinteresuotus asmenis. Jai vadovauja sekretorius,
skiriamas MP. LRV sekretorius atlieka vidin administravima ir net i dalies viej administravim, ministerij sekretoriams duoda nurodymus,
skiria nuobaudas.

MP taip pat vykdo vidin administravim: kvieia posdius, tvirtina darbotvark, sprendia LRV veiklos organizacinius klausimus.
MP taip pat skiria staig vadovus (departament direktorius), tai daro kanclerio ar sekretoriaus patarimu. Taigi labai diskutuotina, bet tai yra
vidinis administravimas.
MP vieojo administravimo funkcija yra apskrii virinink pavaduotoj skyrimas, taiau tik siaurja prasme. Plaija prasme, t.y. LRV
pavaldi institucija ir galtume laikyti vidine administracine veikla.

Ministr, kaip fizini asmen, teisnumas yra visikai toks pat kaip ir paprast moni, taiau administracinis teisnumas yra kitoks: MP ir ministr
laisv negali bti suvaryta, ikelta baudiamoji byla be LRS sutikimo, o per Seimo seijos pertrauk be LRP sutikimo, negali bti suimti.
ATPK 265str. Administracinis sulaikymas.
Faktikai realiai ministrai ar MP yra nebaudiami. ATPK normos teorikai gali bti taikomos ministr ar MP atvilgiu, bet tai bt pareign
saviudyb.
Gyvenime buvo 1 atv., kai ministras, paeids ATPK reikalavo, kad j nubaust. Tai padar Astrauskas. Vyriausyb norjo uglaistyti paeidim,
bet pats ministras ariai argumentavo: kokia ia teisin valstyb, jei pati padeda uglaistyti teiss paeidimus.

VII tema. LR ministerijos ir kiti centriniai valstybinio valdymo organai
Ministerijos administracinis teisnumas.

Ministerijos labai rykios vieojo administravimo institucijos. Ir btent per jas yra gyvendinamos funkcijos. Tai yra specializuoti akinio valdymo
organai, kurie turi atskir kompetencij. Yra 14 LRVM. Ministerijos reguliuoja, valdo pagrindines akas: kin, politin, socialin. Kartu ministerija
yra centrinis organas, nes savo konkreioje srityje visoje valstybje ji yra pagrindin. Miestuose, rajonuose yra akini atstovaujamj institucij
(M turi skyrius, vietimo, mokesi skyriai, inspekcijos).
Kiekviena ministerija turi LRV patvirtintus nuostatus. Skirtingai nei LRV, ministerija yra vienasmen, o ne kolegiali institucija. Svarbiausias
ministerijos vadovas ministras. Jis asmenikai atsako LRS ir LRP u ministerijos veikl. Btent todl jis vienasmenikai gali priimti norminio ar
individualaus pobdio aktus sakymus.
Prie ministro gali bti steigiama kolegija tai patariamj bals turinti institucija (viceministrai, sekretorius, departament vadovai).
Ministerija i esms vadovauja pavaldioms staigoms, institucijoms. ia susiklosto valdymo administraciniai-teisiniai santykiai. Teisiniai santykiai
yra ir tarp nepavaldi institucij (kt.ministerij, apskrities virininko, savivaldybs).

Ministerij struktra.

Kad ministerija galt gyvendinti savo funkcijas, prie j steigiami departamentai, inspekcijos. i padalini institucij vadovus skiria MP
(protingiau bt jei skirt ministras ia dstytojo nuomon).
Ministerijos steigia padalinius vietose. Jos nra pavaldios savivaldybei, nei apskrities virininkui (bet is gali kreiptis dl neteist akt primimo).
Pati ministerija susideda i vidaus padalini:
1) neseniai atsiradusi pareigyb viceministras (skiria MP ministro teikimu). Jis padeda gyvendinti tikslus tam tikroje srityje (jie gali vadovauti
departamentams ir yra atsakingi ministrui).
2) ministerijos administracija vadovauja sekretorius. Jis gali atleisti ministerijos skyriaus, vadovybi, padalini vadovus.

Ministerij valdymo aktai: sakymai, reglamentai, taisykls.
LRV staigos kaip administracini-teisini santyki subjektai.
LRV gali steigti staigas, tarnybas, inspekcijas, agentras (statistikos departamentas) ministerij funkcijoms nepriskirtiems klausimams sprsti. Tai
Vyriausyb gali daryti nedidindama biudeto l. LRV tvirtina i staig nuostatus ir skiria j vadovus. T.y. specialios paskirties tarpakins
staigos. i LRV staig vadovai gali leisti tiek individualaus, tiek norminio pobdio aktus. staig veikl koordinuoja kancleris.
Seimo formuojamos ir jam atskaitingos valstybinio valdymo institucijos
Yra institucij, kurios nra tiesiogiai vykdomosios valdios institucijos, bet LRS formuojamo valstybinio valdymo institucijos:
1. LRV kontrolierius
2. LTB vadovas
LRS formuoja valstybs kontrol, Lietuvos bank. Tai nra vykdomosios valdios institucijos, bet jos atlieka kai kurias valstybinio valdymo
funkcijas.
LTB st. 94.12.01.
LTB nuosavybs teise priklauso Lietuvos valstybei.
LTB funkcijos: jis priiri bank veikl, iduoda licenzijas, nustato usienio valiut kursus, priiri valiutini operacij tvark.
Valstybs kontrol tai valstybin institucija. Valstybs kontrol vykdo financin valstybini staig, moni kontrol. Kontrolieriai skiriami 5m.,
juos skiria Seimas. Atsakinga LRS.
Kontrolierius tikrina kin ir financin kontrol. kin kaip vykdomos funkcijos. Financin kaip panaudojami skirti pinigai. Visos mons
privalo teikti informacij, financin ataskait. Jei neteikia, gali kontrolieriai pasitelkti policijos pagalb. Kontrolieriai turi teis priimti sprendimus dl
rast paeidim. Pareign sprendimai gali bti apskundiami per 10d. Jei tai padar virininkas apskundiama jo pavaduotojams. Jei sprendim
priima valstybs kontrols virininkas ar jo pavaduotojai, tai apsksti galima teismui.
Valstybs kontrol gali skirti administracin baud, pinigin nuoskait, iiekojim i kit tarnautoj.