Algebra 6 Kl. (Red. Teliakovskis) (1986)

ALGEBRA
[]
VADOVLIS Vl KLASEI
ORIGINAL REDAGAVO S. TELIAKOVSKIS
Scanned by
Cloud Dancing
i
Kaunas viesa 1986

VI
. .
: . H. , H. . ,
. . , . . , . .
, , 1985
Tai J. Makaryevo, N. Mindiuk ir . Muravino

vadovlio Algebra VI klasei" perdirbtas variantas.
Vadovl perdirbo J. Makaryevas, N. Mindiuk,
K. Nekovas, S. Suvorova
Vert JADVYGA BALTUSNIKIENE
PENKTASIS PERDIRBTAS LEIDIMAS

Originalas
Lietuvos
patvirtintas
TSR
vietimo
4306020400269
A M853(
10)-86
Prot. Nr. 5 8 5
TSRS
vietimo
ministerijos
ministerijos
priimta
vartoti
mokyklose
, 1985
SKYRIUS
REIKINIAI IR J PERTVARKYMAI
1. REIKINIAI
1. S K A I T I N I A I
REIKINIAI
Isprskime udavin: Turistai 2 h vaiavo plentu

dviraiais 16 km/h greiiu, po to dar jo 7 km miku. Koks viso
marruto ilgis?"
Plentu turistai nuvaiavo 1 6 - 2 km, o miku nujo 7 km. Todl
viso marruto ilgis ( 1 6 - 2 + 7) km, t. y. 39 km.
Sprsdami udavin, sudarme skaitin reikin 1 6 - 2 + 7. Skaitiniai reikiniai sudaromi i skaii, veiksm enkl ir skliaust.
Pateikiame dar skaitini reikini pavyzdi:
43:5; 9,6-3-1,2; 5-(7,4-6,1).
P a g a l veiksm tvark atlikus skaitiniame reikinyje nurodytus veiksmus, gaunamas skaiius, kuris vadinamas reikinio
reikme.
Apskaiiuokime, pavyzdiui, reikinio 962 6 2 reikm. Pirmiausia pakelkime laipsniu, po to sudauginkime ir galiausiai
atimkime:
1) 6 2 = 36; 2) 2 - 3 6 = 72; 3) 9 6 - 7 2 = 24.
Skaiius 24 reikinio 9 6 - 2 - 6 2 reikm.
Sudti, atimti ir dauginti galima bet kuriuos skaiius. Dalyti
galima i kiekvieno nelygaus nuliui skaiiaus. Jeigu reikinyje
yra dalyba i nulio, tai sakoma, kad is reikinys neturi prasms.
Pavyzdiui, reikinys 3 5 : ( 4 - 2 - 8 ) neturi prasms, nes 4 - 2
8 = 0, o dalyti i nulio negalima.
1. Apskaiiuokite reikini reikmes:
a)
b)
c)
d)
6,965 + 23,3;
76,73 + 3,27;
50,4-6,98;
88-9,804;
e)
f)
g)
h)
6,5-1,22;
0,48-2,5;
3,725 3,2;
0,016-0,25;
i)
k)
1)
m)
53,4: 15;
16,94:2,8;
75:1,25;
123,12:30,4.
2. Atlikite veiksmus
a) 4 8 1 , 9 2 : 1 2 - 2 0 , 1 6 ;
c)
1,08-30,5-9,72:2,4;
b) 6,05-(53,8 + 50,2);
d) 44,69 + 0 , 5 - 2 5 , 5 : 3 , 7 5 .

a) 155,5-5,5-20,7;
b) 85,68:(4,138 + 2,162);
c) 3 , 6 : 0 , 0 8 + 5,2-2,5;
d) (9,885-0,365):1,7 + 4,4.
4. Atlikite veiksmus:
2 + 1 5
7'
a)
b)
6
7
c) 8
3
d)
10
e)
- 2 + 2 .
3 + 6 *
f) 53 - y ;
4*
5 .
6 '
4 .
15'
g)
J . . 1 _L
i)
_6
;
U-J7
1)
9 * 8*
5.9.
h) 8 ' 10'
3 ,0
k)
3 .
m)
3 6
5. Apskaiiuokite:
a) 6 1 - 8 ;
d) f ( - 5 ) s
g) - f ( - 4 9 ) ;
b) - 2 I + 4 J ;
e)
(-6);
h)
-16:(|);
0-3-1-3;
i)
_|.(-1-
c, 5 - 1 - 6 - ;
6. Atlikite veiksmus a)
g i + 6 } - 3 ;
c ) 2 j . | : 2 { ;
b) 1 2 4 - 5 - ; + 7 - ;
d)
: 2
|-26.

a
>
I - T
+ 6
? = 2=
>
> f - l - ' i + '-s):
! - '
= (3-1
! + ' - ? = ' ! '

+
I H -
a
>
W (
TS
1
I = I -
W ) =
T i
M i
>
6 - i -
T ?
d)(4-2.|):3--L.

a) 25-
c) 3,5';
b) 123;
d)
0 23.
e) ( i - ) 5 ;
)(lf;
h) ( 2 j ) 3 .
^ j ) * .
10. Ar turi prasm ie reikiniai:

a) 6 , 3 : ( 2 , 5 - 9 - 2 2 , 5 ) ;
b)
11. Sudarykite
veiksm
du
(15-2,5-6):4,2?
enklus
turint
reikin, kurio
reikm lygi: a) 12; b) 0.

12. Pavartodami tris kartus skaitmen 2, sudarykite reikin,
kurio reikm lygi: a) 6; b) 8; c) 3; d) 1.
13. Sudarykite skaitin reikin iam udaviniui isprsti: I
dviej gyvenviei, atstumas tarp kuri lygus 40 km, tuo paiu
metu vienas prieais kit ijo du keleiviai. Vienas j jo 4 km/h
greiiu, kitas 5 km/h greiiu. Koks atstumas bus tarp i keleivi po 3 h nuo j ijimo?"
14. Sudar reikin, isprskite udavin: Vienas darbininkas per valand pagamina 7 detales, kitas 9 detales. Kiek
detali jie abu pagamina per 4 h?"
15. Pavartodami terminus suma", skirtumas", s a n d a u g a "
ir dalmuo", perskaitykite iuos reikinius:
a) 8 , 5 - 7 , 3 ;
b) 4,7-12,3;
c) 6 5 : 1 , 3 ;
d) 5,6 + 0,9;
e) 2 - 9 , 5 + 1 4 ;
f) ( 1 0 - 2 , 7 ) : 5 ;
g) 2 , 5 - ( 3 , 2 + 1,8);
h) 6,1-(8,4 : 4).
16. Paraykite reikiniu:

a) skaii 28 ir 15 sum;
b) skaii 6 ir 3 sandaug;
c) skaii 3 ir 8,7 skirtum;

d) skaii 0,8 ir 0,4 dalmen.
Kartojimo pratimai
Raskite 1% skaiiaus 240. Raskite to paties skaiiaus 5%,
5%, 150%.
18 Raskite: a) 3% skaiiaus 500; b) 40% skaiiaus 15.
19. U kelias knygas sumokta 5,2 rub. Vienos knygos kaina
sudaro 30%, o kitos 45% ileist pinig. Kiek kapeik pirmoji
knyga pigesn u antrj?
20. Lauko plotas

io lauko, o antrasis
giau ir kiek hektar
21. Visai kelionei
iuodamas jis 12%
vairuotojas?
80 ha. Pirmasis traktorininkas suar 40%!

60% likusio ploto. Kuris i j suar daudaugiau?
vairuotojui buvo skirta 150 1 benzino. Vajo suiaup. Kiek litr benzino sunaudojo
2. R E I K I N I A I
SU
KINTAMAISIAIS
Vaiuodamas 60 km/h greiiu, automobilis per 2 h nuvaiuos

60 2 km, per 3 h 6 0 - 3 km, per 5 h 60 5 km. Apskritai p,er
/ h jis nuvaiuos 60/ km. Turdami reikin 60/, galime apskan
iuoti keli, kur nuvaiuos automobilis per vairius laiko tarpus /. Reikinio 60/ raid t vadinama kintamuoju, o pats reikinys 60/ reikiniu su kintamuoju.
Pateikiame dar pavyzd. Sak>ikime, kad staiakampio kratini ilgiai a cm ir b cm. Taigi jo plotas lygus ab cm2 Reikinys
ab turi du kintamuosius: a ir b. is reikinys rodo, kaip rasti
staiakampio plot, kai nurodytos a ir b reikms. Pavyzdiui:
jeigu a = 8 ir b = 11, tai ab = 8 - 1 1 = 8 8 ;
jeigu a = 25 ir b = 4, tai ab = 2 5 - 4 = 1 0 0 .
Jeigu reikinyje vietoj kiekvieno kintamojo paraysime jo
reikm, tai gausime skaitin reikin. Atlik jame nurodytus
veiksmus, gausime skaii. is skaiius vadinamas reikinio su
kintamaisiais reikme, atitinkania pasirinktas kintamj reikmes. Taigi skaiius 88 yra reikinio ab reikm, kai a== 8 ir b= 11,
skaiius 100 yra io reikimo reikm, kai a = 25 ir b = 4.
Inagrinkime reikin * ( * + ! ) . Su kiekvienu galima apskaiiuoti atitinkam io reikinio reikm. Tokiais atvejais sakoma, kad reikinys turi prasm su visomis kintamojo reikmmis.
Kai kurie reikiniai turi prasm ne su visomis kintamj
2b
reikmmis. Antai trupmena
- neturi prasms, kai b = 3, nes
iuo atveju b 3 = 0, o i nulio dalyti negalima. Su visomis kitomis kintamojo b reikmmis reikinys turi prasm.
kai
a) 9 * ( * - 8 ) + 1 3 , kai :=3;
c)
b) (p + 0,6) (p 0,6), kai p = 1,4;
d) 5 , 5 - ( 4 m + l ) , kai
m=-.
23. Apskaiiav reikini 3x 1 ir 3x + l reikmes su nurodytomis reikmmis, upildykite lentel:

X
- 2
-1
3x-\
-3x+\
24. Apskaiiuokite reikini 10 2y ir 10 + 2y reikmes ir suraykite jas atitinkamuose lentels langeliuose:

- 3
-1
10-2 y
10+2 y
25. Kintamojo reikms lygios 5, 3, 0, 3 ir 10. Raskite

atitinkamas reikini (2x 5)x ir 2x (x + 5) reikmes.
26. Kokias reikmes gyja suma x + y ir sandauga xy su iomis kintamj reikmmis:
a) X= 1,2, y= - 2 , 5 ;
b) : = - 0 , 8 , /=3;
c) < = 0,1, y = 0,2;

d) = - 1 , 4 , y= - 1 , 6 ?
27. Apskaiiuokite reikinio reikm, kai:

a ) m=
2
?
g, n = - j ,
b) m = 0,2, n= 1,4.
28. Apskaiiuokite reikinio

a) = 2,4, y = 0,8;
b) = - 3 , 6 , y = 5;
c) x = 4,8,
d) =-4,4,
xy reikm, kai:
y=-2,1;
y=-3.
29. Upildykite reikinio a 2b reikmi lentel:

a
- 3
a 2b
- 2
3
4
0
1
- 1
6
4
30. Su kai kuriomis kintamj ir y reikmmis reikinio

x i/ reikm lygi 0,7. Kokia bus pateikt reikini reikm su
tomis paiomis kintamj jc ir y reikmmis:
a) y-x,
b)
^L?

a) (2m + 6)n, kai m = - 2 j , n = 3;
b) x 2xy, kai x = 5, / = 1;
c) ax 3y, kai a = 1 0 , X= 5, y=
d) ax + bx+c,
kai a =
1;
O
x = 2, b= 3, c = 5,8.
32. Klasje mokosi 35 mokiniai. Kiekvienas j gavo nemokamai matematikos vadovl, kurio kaina 0,55 rub., ir visus kitus
vadovlius, kuri bendra kaina n rub. Kiek valstyb ileido pinig, aprpindama visus klass mokinius vadovliais?
33. Bandym laukas padalytas du sklypus. Pirmasis sklypas
uima a ha, antrasis sklypas b ha. I pirmojo sklypo kiekvieno
hektaro prikulta 32 cnt kviei, o i antrojo sklypo kiekvieno
hektaro 40 cnt. Kiek centneri kviei prikulta i abiej sklyp?
Apskaiiuokite, kai a = 120 ha, o b = 80 ha.
34. Statyboje dirbo 5 brigados po a moni ir 3 brigados,
kuri kiekvienoje buvo b moni. Kiek i viso moni dirbo statyboje? Apskaiiuokite, kai a = 25, /; = 32.
35. Sudarykite reikinius kiekvienos 1 paveiksle pavaizduotos
figros plotui apskaiiuoti.
36. Kubo briauna lygi a m. Nuo io kubo nupjautas staiakampis gretasienis, kurio auktis h m (2 pav.). Apskaiiuokite
likusios kubo dalies tr.
1 pav.
2 pav.
37. Pavartodami terminus suma", skirtumas",

ir dalmuo", perskaitykite iuos reikinius:
a) mx;
d) (a + 5)x;
b) n a;
c) 10 + ab;
e) m 8a;
f) 2x+l;
u ,
)~+
h) ab + bc;
i) (a-b)(a
sandauga"
+ b).

a)
b)
c)
d)
e)
skaii b c sum;
skaii ir m skirtum;
skaiiaus kvadrat;
skaiiaus y kub;
skaiiaus ir skaii a ir b
sandaugos sum;
f) skaiiaus m ir skaii ir y
dalmens skirtum;
g) skaii a ir b sumos ir skaiiaus c sandaug;
h) skaiiaus a ir skaii ir y
sumos sandaug.
39. Su kuriomis kintamojo reikmmis reikinys turi prasm:

) + 2; b)
7:
) 7 d>
e)
e j
JiL lf) JL.

+ '
> 10-b
Kartojimo pratimai
40. 3% skaiiaus lygu 1,8. Raskite t skaii.
41. Sumainus kainas 30%, laikrodis kainuoja 21 rub. Kiek
kainavo laikrodis iki kain sumainimo?
42. Virydama plan 15%, gamykla per mnes pagamino
230 stakli. Kiek stakli turjo pagaminti gamykla pagal plan?
3.
FORMULES
Daugeliui udavini sprsti sudaromos bendros formuls, ireikianios priklausomyb tarp kintamj. Pateikiame pavyzdi.
1 p a v y z d y s . Sakykime, kad kvadrato kratin lygi a cm.
Taigi jo plotas a2 cm 2 . Paymj kvadrato plot (kvadratiniais
centimetrais) raide S, gauname formul
S = a2.
2 p a v y z d y s . Kiekvienas lyginis skaiius m lygus tam
tikram sveikajam skaiiui n, padaugintam i 2:
m = 2n.
Kad ir koks bt sveikasis n, skaiius m, gautas pagal formul m 2n, yra lyginis. Si formul vadinama lyginio skaiiaus
formule.
3 p a v y z d y s . Knas, judantis pastoviu v m/s greiiu, per
t s nueina vt m. Paymj kno nueit keli (metrais) raide s,
gausime formul, ireikiani priklausomum tarp kelio, greiio
ir laiko:
s = vt.
P a g a l udavinio prasm daniausiai aiku, kokias reikmes
gali turti formuli kintamieji. Pavyzdiui, kvadrato ploto formuls 5 = a 2 kintamasis a gali turti bet kuri teigiam reikm,
bet negali bti lygus nuliui ir turti neigiam reikm. Lyginio
skaiiaus formuls m = 2n kintamasis n gali turti bet kurias
sveiksias reikmes ir negali gyti trupmenins reikms.
43. Sudarykite formul staiakampio perimetrui apskaiiuoti.
Pagal i formul raskite perimetr staiakampio, kurio kratins lygios: a) 4,2 m ir 3,5 m; b) 60 dm ir 8 dm; c) 8,6 cm ir
1,2 cm; d) 0,5 dm ir 66 cm.
44. Suformuluokite taisykl kvadrato perimetrui apskaiiuoti
ir paraykite j formule. Pagal i formul apskaiiuokite perimetr kvadrato, kurio kratin lygi: a) 7,5 cm; b) 2,1 dm;
c) 0,7 m; d) 3,2 km.
45. Skaiius a sudaro p% skaiiaus b. Ireikkite skaii a
skaiiais p ir b. Sugalvokite udavin, kur galima isprsti p a gal gaut formul, ir isprskite j.
46. Coliais nurodyt ilg galima ireikti centimetrais pagal
formul y=2,54x, kurios coli skaiius, y atitinkamas centimetr skaiius. Kiek centimetr turi vienas colis? Sudarykite
y reikmi lentel, kai x = 5; 10; 15; 20; 25; 30; 35; 40.
47. 1 cm 3 mediagos mas lygi g. Sudarykite formul mediagos, kurios tris lygus V cm 3 , masei m apskaiiuoti gramais. P a g a l formul apskaiiuokite: a) 240 cm 3 kamio mas,
kurio = 0,18; b) 120 cm 3 sidabro mas, kurio Q= 10,5.
48. Vaiuodamas v km/h greiiu, automobilis per t h nuvaiuos s km. Sudarykite formul automobilio greiiui apskaiiuoti.
P a g a l i formul raskite v, kai:
a) s = 270, / = 2 ;
b) s = 240, t=3;
c) s = 315, t = 3,5.
49. Sudarykite formul skaiiaus, kuris yra:

a) skaiiaus 3 kartotinis;
c) skaiiaus 10 kartotinis.
b) skaiiaus 5 kartotinis;
50. Paraykite skaiiaus 7 kartotini formul. Pagal i formul raskite du trienklius skaiiaus 7 kartotinius.
51. Sudarykite nelyginio skaiiaus formul.
Kartojimo pratimai
52. Kiek procent skaiiaus 200 sudaro skaiius 8?
53. Ceche dirbo 90 darbinink. Mechanizavus rank darb,
t pat darb ceche atlieka 54 mons. Kiek procent sumajo
darbinink skaiius ceche?
a) 37,6-5,84 + 3 , 9 5 - 8 , 9 ;
b) 8 1 - 4 5 , 3 4 + 1 9 , 6 + 21,75;
c) 1 7 , 1 - 3 , 8 : 4 , 5 - 0 , 5 ;
d) 8 1 , 9 : 4 , 5 : 0 , 2 8 - 1 , 2 .
2. REIKINI PERTVARKYMAS
4. V E I K S M
SU SKAIIAIS
SAVYBS
Primename pagrindines skaii sudties ir daugybos savybes.

1. P e r s t a t y m o s a v y b : su kiekvienu skaiiumi a ir b
teisingos
lygybs
a + b = b+a, ab = ba.
2. J u n g i m o
teisingos
lygybs
savyb:
su kiekvienu
(a + b)+c=a+(b+c),
3. S k i r s t y m o
teisinga
lygyb
savyb:
skaiiumi
a, b ir c
(ab)c=a(bc).
su kiekvienu skaiiumi
a, b ir c
a(b + c) =ab + ac.

Remiantis sudties perstatymo ir jungimo savybe, kiekvienos
sumos dmenis galima kaip norint perstatyti ir bet kuriuo bdu
jungti grupes.
Pavyzdiui, sumos a+b+c+d
(ia a, b, c ir d bet kurie
skaiiai) pirm dmen galima jungti su ketvirtu, o antr su
treiu:
a + b + c + d= (a + d) + (b + c).
Remiantis perstatymo ir jungimo savybmis, kiekvienos

sandaugos dauginamuosius
galima kaip norint perstatyti ir bet kuriuo bdu jungti grupes.
Pavyzdiui, sandaugos abcd (ia a, b, c it d bet kurie
skaiiai) pirm dauginamj galima jungti su treiu, o antr su ketvirtu:
abcd
(ac)-(bd).
Skirstymo savyb galima taikyti tuo atveju, kai skaiius dauginamas i trij ir daugiau dmen sumos. Pavyzdiui,
a(b + c + d) =ab + ac + ad,
kai a, b, c ir d yra bet kurie skaiiai.
inome, kad atimt galima pakeisti sudtimi, pridedant prieing atminiui skaii: a b = a+ ( b). Dl to skaitin reikin
a b galima laikyti skaii a ir b suma, skaitin reikin
a + b c d skaii a, b, c ir d suma ir 1.1.
Tokioms sumoms taip pat galioja inagrintos veiksm savybs. Pavyzdiui, pritaik daugybos skirstymo savyb reikiniui a(b c + d) ir atsivelg enkl taisykl, gauname:
a (b c + d) = ab ac + ad.
Taikant veiksm savybes, kartais galima apskaiiuoti paprasiau. Pateikiame pavyzdi.
1 p a v y z d y s . Apskaiiuokime reikinio 3,27 6,5 2,5+1,73
reikm.
Sis reikinys yra skaii 3,27, 6,5, 2,5 ir 1,73 suma. Taigi:
3 , 2 7 - 6 , 5 - 2 , 5 + 1 , 7 3 = (3,27+1,73) + ( - 6 , 5 - 2 , 5 ) = 5 - 9 = - 4 .
2 pavyzdys.
Apskaiiuokime
sandaugos
1,25-4,3 8
reikm.
1,25 4,3 8 = (1,25 8) 4,3= 10 4,3 = 43.
O
3 p a v y z d y s . Apskaiiuokime reikinio 5 17 reikm.
5 . 17= ( 5 + i ) . 1 7 = 5 1 7 + ~ 17 = 85 + 2 = 87.
55. Kuriomis savybmis remiantis
teigti, kad ios lygybs yra teisingos:
galima
neapskaiiavus
a) 2 4 7 + 3 5 = 35 + 247;
c) 1 4 + ( 1 6 + 9 7 ) = ( 1 4 + 1 6 ) + 9 7 ;
b) 8 4 - 1 9 = 1 9 - 8 4 ;
d) 2 5 - ( 4 + 7 ) = 2 5 - 4 + 2 5 - 7 ?
56. Apskaiiuokite racionaliausiu bdu:
a) 3,17+10,2 + 0,83 + 9,8;
c) 1 5 , 2 1 - 3 , 9 - 4 , 7 + 6 , 7 9 ;
b) 4,11 + 15,5+0,89 + 4,4;
d) - 4 , 1 7 + 3 , 8 - 5 , 8 3 - 3 , 3 .

a) 8,91+25,7+1,09;
b) 6,64 + 7,12 + 2,88;
c) 7 , 1 5 - 9 , 4 2 + 1 2 , 8 5 - 0 , 5 8 ;
d) 1 8 , 9 - 6 , 8 - 5 , 2 - 4 , 1 .
58. Atlikite veiksmus ir paaikinkite, kurias sudties savybes

taikte apskaiiuodami:
a) 5 - j + 1 3 f ;
b) 19-f- + 1 0 | .

a) 5 { - 2 - l + l l - 4 - f
b) 8 j
- 6-f - 2 j
+11 .
60. Apskaiiuokite racionaliausiu bdu:

a) 5 0 - 1 , 3 4 - 0 , 2 ;
b) - 7 5 , 7 - 0 , 5 - 2 0 ;
c) 2 5 - ( - 1 5 , 8 ) - 4 ;
d) 0 , 4 7 - 0 , 4 - 2 5 .
61. Taikydami daugybos skirstymo savyb, atlikite veiksmus:

3)3-1-5;
b) 7 2 - | ;
c) 2 - | - 10;
d)6-4-j|.

a) 3,5-6,8 + 3,5-3,2;
b)
12,4-14,3-12,4-4,3.
63. Apskaiiuokite:
a) 15,7-3,09+15,7-2,91;
b) 4 , 0 3 - 2 7 , 9 - 1 7 , 9 - 4 , 0 3 .
64. rodykite, kad:

a) suma 24- 1 7 + 1 7 - 6 dalijasi i 5;
b) suma 3 4 - 8 5 + 3 4 - 3 6 dalijasi i I L
Kartojimo pratimai
65. Vaik dareliui nupirkta a rinkini pietuk ir b pieimo
ssiuvini. Pietuk rinkinys kainuoja 25 ., o pieimo ssiuvinis 10 . pigiau. Kiek kainavo visas pirkinys?
66. Automobilis t h vaiavo 60 km/h greiiu ir p h 50 km/h
greiiu. Koks vidutinis automobilio greitis?
5. T A P A T S
REIKINI
PERTVARKYMAI
Inagrinkime reikinius (y + 7) ir xy + 7x. Apskaiiuokime

j reikmes, kai x=9 ir y=2:
* ( / + 7 ) = 9 ( - 2 + 7)=45,
j/ + 7x = 9 ( 2) + 7 9 = 4 5 .
Matome, kad reikini x{y + l) ir xy + 7x atitinkamos reikms yra lygios, kai x = 9 ir y=2. I daugybos skirstymo ir perstatymo savybi iplaukia, kad atitinkamos i reikini reikms
yra lygios su bet kuriomis kintamj reikmmis. Sakoma, kad
tokie reikiniai yra tapaiai lygs.
A p i b r i m a s . Tapaiai lygiais vadinami du reikiniai,
kuri atitinkamos reikms su bet kuriomis kintamj reikmmis
yra lygios.
Sprendiant lygtis, apskaiiuojant reikini reikmes ir kai
kuriais kitais atvejais vieni reikiniai pakeiiami kitais, jiems
tapaiai lygiais reikiniais. Vieno reikinio pakeitimas tapaiai
j a m lygiu kitu reikiniu vadinamas tapai reikinio pertvarkymu
arba tiesiog reikinio pertvarkymu. Reikiniai su kintamaisiais
tapaiai pertvarkomi, remiantis veiksm su skaiiais savybmis.
Jau susidrme su reikini tapaiais pertvarkymais. Prie j
priskiriamas, pavyzdiui, panaij dmen sutraukinlas, atskliautimas.
1 p a v y z d y s . Sutraukime sumos 5x + 2x 3x panaiuosius
dmenis.
Norint sutraukti panaiuosius dmenis reikia, kaip inoma,
sudti j koeficientus ir gaut rezultat padauginti i bendros
raidins dalies:
5x + 2x 3x= (5 + 2 3)x = 4x.
Pertvarkydami reikin, rmms daugybos skirstymo savybe.
2 pavyzdys.
Paraykime reikin 2a + (b 3c)
be
skliaust.
Remiams atskiiautimo, kai prie skliaustus yra pliuso"
enklas, taisykle: jeigu prie skliaustus yra pliusas", tai skliaustus galima praleisti, paliekant kiekvieno juose buvusio dmens
enkl. Taigi:
2 a + (b 3c) =2a + b 3c.
Reikinys pertvarkytas, remiantis sudties jungimo
savybe.
3 p a v y z d y s . Paraykime reikin a (Ab'- c) be skliaust.

Remiams atskliautimo, kai prie skliaustus yra minuso"
enklas, taisykle: jeigu prie skliaustus yra minusas", tai skliaustus galima praleisti, pakeiiant kiekvieno juose buvusio dmens
enkl prieingu. Gauname:
a (4b c) =a 4b + c.
Pertvarkydami reikin,
iais savybmis. Kad bt
a (4bc)
Pritaikykime daugybos
+ ( 1)-(46-c)
taip pat rmms. veiksm su skaiaikiau, ireikkime reikin suma:

= a + ( 1)-(46-c).
skirstymo ir jungimo savybes:
= a + ( - 4 6 + c) =a-4b + c.
67. Ar tapaiai lygs ie reikiniai:

a) 2 c - 3 ir 6c;
b) 7 + ( a + 6) ir (7 + a ) + 6 ;
c) 2+ 2a ir 0;
d) ( x - x ) a ir 0;
e) x - y ir y - x ;
f) ( x - y ) 2 ir ( y - x ) 2 }

a) 2x + 2>y ir 2>y + 2x\
b) 2.+14 ir 2(: + 7);
c) (a + 6 ) r 0 ir a + 6 ;
d) (a + b) 1 ir a + b?
69. Remdamiesi daugybos perstatymo ir jungimo savybmis,

suprastinkite reikinius:
a) - 6 , 2 a - 5 ;
b) 4 c - ( - 1 , 2 5 ) ;
) 0,3: ( - 12(/);
d) - 0 , 1 6 - ( - 2 , 3 c ) .
70. Suprastinkite reikinius:

a) 1 , 6 - ( - 0 , 2 n ) ;
b)
-6,4a-(-5c).
71. Remdamiesi daugybos skirstymo savybe, pakeiskite reikin tapaiai jam lygiu reikiniu:
a) 7 ( j t - y ) ;
c) - 2 3 - ( 2 a - 3 6 + 1 ) ;
b) (a4b) 3;
d) 1 , 5 - ( - 3 x + 4 y - 5 z ) .
a) 1,2 -(5 );
) 2 , 5 - ( 4 : - 6 / - 2 ) ;
b) (m 4)( 6);
d) - 0 , 1 -(IOOa+
I0b-c).
73. Duoti reikiniai 2 ( b - a ) , - 2 ( a - b ) , -2a-2b,
Kurie i j tapaiai lygs reikiniui 2b 2a?
-2a + 2b.
74. Sutraukite panaiuosius dmenis:

a) 5 + 27 a;
b) \2b-l7b-b;
c) 6 * - 1 4 - 13 + 26;
d) -8-y
+17-IOi/.

a) \3a + 2b-2a-b)
b) 4 1 * - 5 8 * + 6 y - y ;
) - 5 , 1 - 4 - 4 , 9 + ;
d)
7,5x+y-8,5x-3,5y.

a) 8 * - 6 / + 7*-2/;
b) 27 p + 14<7 I6p 3q;
c) 3 , 5 b - 2 , 4 c - 0 , 6 c - 0 , 7 & ;
d) 1,6 + 4 : - 2 , 8 - 7 , 5 * .
77. Atskliauskite:
a) + (b + c + d m);
b) a (b c d),
c) x+y (b + c m);
d) + (a-b) - (c + d).
78. Paraykite be skliaust iuos reikinius:

a) m+ (a k b);
b) m (a k b);
c) x + a+(m 2);
d) a (b c) + (m + n).
79. Atskliauskite:
a) (x y)m\
b) {a + b)-{c-d)\
c) (m n + 5);
d) (2a b) + (m 1).
80. Paraykite be skliaust iuos reikinius:

a) a+(b-(c-d)),
b)
( y - ( p + k)).

a) 5 ( 3);
b) 7 + ( 1 2 - 2 6 ) ;
c) 6 4 - ( 1 4 + 7*);
d) 3 8 + ( 1 2 / 7 - 8 ) .
82. Atskliauskite ir sutraukite panaiuosius

a) + (2x + 0,5);
b) 3* (x 2);
dmenis:
) 4 - ( + 6);
d) 6b+ ( 1 0 - 4 , 5 6 ) .

a) ( X - I ) + ( 1 2 - 7 , 5 * ) ;
b) (2p +1,9) (7 p);
c) (3 0,4a) (10 0,8a);
d) b-(4-2b)
+ (3b-1),
e) y-(y + A) + (y-4);
f) 4 * - ( 1 - 2 * ) + ( 2 * - 7 ) .
84. Suprastinkite reikinius ir apskaiiuokite j reikmes:

a)
b)
c)
d)
( 5 x - l ) - ( 2 - 8 x ) , kai x = 0,75;
( 6 - 2 * ) + ( 1 5 - 3 * ) , kai := 0,2;
12-+7 (1 - 3 x ) , kai := 1,7;
37 (jc 16) +- (1 I x - 5 3 ) , kai x = - 0 , 0 3 .
85. [rodykite, kad su kiekviena a reikme reikinio 3(a + 2)

3a reikm lygi 6.
86. Atskliauskite ir sutraukite panaiuosius dmenis:
a) 3(65x) + 17x10;
b) 8 ( 3 ^ + 4 ) - 2 9 ( / + 1 4 ;
c) 7(2z 3) + 6 z 12;
d) 2 ( 7 , 3 - 1,6a) + 3 , 2 a - 9 , 6 ;
e) - 5 ( C , 3 6 + 1 , 7 ) + 1 2 , 5 - 8 , 5 6 ;
f) - 4 ( 3 , 3 - 8 c ) + 4 , 8 c + 5,2.

a) 0,6(p 3) + p + 2, kai p = 0,5;
b) 4 ( 0 , 5 ^ - 6 ) - 1 4 ^ + 21, kai <7= y ;
c) - 0 , 5 ( 3 a + 4) + 1 , 9 a - 1 , kai
=--;
d) 1 0 ( 0 , 7 - 3 6 ) + 146 + 1 3 , 6 = - 1 6 .
a) 3 ( 2 m + l ) + 4 m - 7 ;
b) 6(3n + 1 ) + 12n + 9;
c) 5(0,6 l,5p) + 83,5p;
d) 0 , 2 ( 3 a - 1 ) + 0 , 3 - 0 , 6 a ;
e) 0 , 9 ( 2 6 - 1 ) - 0 , 5 6 + 1;
f) - 2 , 6 ( 5 - c ) - c + 8 .
Kartojimo pratimai
89. Apskaiiuokite:
a) - - 2 , 4 + J - 0,15;
b) 2,08 : - - 0 , 1 5

a) 5x(/2, kai X= 2, (/=1,6;
b) a23ab, kai a = -
6=
6. T A P A T Y B I
[RODYMAS
Jeigu reikin 5(6 c)3c atskliausime, po to sutrauksime

panaiuosius dmenis, tai gausime tapaiai lyg jam reikin
56-8c.
2. Algebra 6 kl.
17
Lygyb
5 (-)
3c = 5b 8c
teisinga su bet kuriomis kintamj reikmmis. Tokios lygybs

vadinamos tapatybmis.
Tapatybe vadinama lygyb, kuri yra teisinga su bet kuriomis
kintamj reikmmis.
Tapatybmis laikomos ir teisingos skaitins lygybs.
Pateikiame tapatybi pavyzdi:
+ 6 = 6 + , a(bc) = (ab)c, 1 = , + ( a ) = 0 ,
(-6) = -6, ( - ) ( - 6 ) = 6 .
Norint rodyti, kad kuri nors lygyb yra tapatyb, arba, kitaip tariant, norint rodyti tapatyb, reikinys tapaiai pertvarkomas.
Pavyzdiui, rodykime tapatyb
7(2 + 6) (14 6) = 86.
Pertvarkykime kairij
(1)
(1) lygybs pus:
7(2 + 6) (14 6) = 14 + 76 14 + 6 = 86.

Tapaiai pertvark, gavome (1) lygybs dein pus. Vadinasi, i lygyb yra tapatyb.
[rodant tapatyb, kartais pertvarkomos abi jos puss.
[rodykime, pavyzdiui, tapatyb
d(c-a)+ab
= a(b-d)+cd.
(2)
Pertvarkykime lygybs kairij ir deinij puses: ,

d(ca) +ab = cdad + ab,
a(b d) +cd = ab ad + cd = cd ad+ab.
(2) lygybs kairioji ir deinioji puss tapaiai lygios tam
paiam reikiniui. Todl jos tapaiai lygios viena kitai. Vadinasi, (2) lygyb yra tapatyb.
Ne kiekviena lygyb yra tapatyb. Antai lygyb x+2 = 2x nra tapatyb. Jeigu i lygyb bt tapatyb, tai ji bt teisinga
su visomis reikmmis. Taiau i lygyb neteisinga, kai Jt= 1.
Vadinasi, ji nra tapatyb.
91. Ar lygyb yra tapatyb:

a) 6 ( x - y ) = 6 * - 6 i / ;
b) 25(a a) = 25;
c) 3 a 4 = (2a 4) + a;
d) a - 5 6 = 5a6?
92. [rodykite, kad lygyb
2
= 2a nra tapatyb.
3 pav.
93. Ar lygyb yra tapatyb:
b) 5/ 35 = 5(i/ 7) ?
a) * + 4 = ( 3 + * ) + l;
94. [rodykite tapatyb:
a) 7 * - 4 2 = 7 ( j c - 6 ) ;
b) 3(2m 1) = 2 (3m 1,5);
d) 7 ( 2 6 - 3 ) + 1 8 = 1 4 6 - 3 ;
e) 12jc 1 = 4 ( 1 5 + 3 * ) 61;
f) = 66 + ( 2 6 ) .
c) 2 ( 2 , 5 + 1 0 6 ) = 5 ( 4 6 + ) ;
95. [rodykite, kad lygyb yra tapatyb:

c) 1 1 ( 2 - 3 ) + 6 = 2 2 - 2 7 ;
d) 8 ( 2 * + 5 ) + 7 = 4 7 + 1 6 * .
a) 5p 45 = 5(p 9);
b) 8(3*) = 8 * 24;
a) x(y 2) 3i/ = //(*3) 2*;

b) 2 ( 6 - 5 ) + 6 = 6 ( 2 + 1 ) - 1 0 .
97. Sudarykite du reikinius 3 paveiksle pavaizduotos figros plotui apskaiiuoti, [rodykite, kad tie reikiniai tapaiai
lygs.
98. [rodykite,
kad
reikiniai
4p(l-<7)+5<7
ir
<7(5-4p)+4p
yra tapaiai lygs.

Kartojimo pratimai
99. Apskaiiuokite:
a) -f - 9 , 6 - 3 ;
b) 5 , 3 6 - j - 0 , 1 6 .
JOO Ar teisingos ios lygybs:

a) 5
(|+)=4;
b) 4 + 1 2 4 8 : (11 1 + 0 , 2 ) =108P
3. LYGTYS SU VIENU
7. L Y G T I S IR
JOS
KINTAMUOJU
SAKNYS
Isprskime udavin: Dviejose lentynose 40 knyg. Virutinje lentynoje knyg yra 3 kartus daugiau negu apatinje. Kiek
knyg apatinje lentynoje?"
Apatinje lentynoje esani knyg skaii paymkime raide . Tuomet virutinje lentynoje knyg skaiius lygus 3*. I
udavinio slygos inome, kad abiejose lentynose yra 40 knyg.
Si slyg galima parayti lygybe:
3x + x = 4 0 .
Kad rastume neinom knyg skaii, sudarme lygyb, turini kintamj. Tokios lygybs vadinamos lygtimis. Lygties
kintamasis taip pat vadinamas neinomuoju skaiiumi arba tiesiog neinomuoju.
Turime surasti skaii, kur ra lygt 3 x + x = 40 vietoj
gautume teising lygyb. Toks skaiius vadinamas lygties sprendiniu arba lygties aknimi. Lygyb 3 x + x = 40 yra teisinga, kai
X=IO. Skaiius 10 lygties 3 x + x = 40 aknis.
Apibrimas.
Lygties aknimi vadinama
reikm, su kuria lygtis virsta teisinga lygybe.
kintamojo
Lygtis 3 x + x = 40 turi vien akn. Galima pateikti lygi,

turini dvi, tris ir daugiau akn arba j neturini.
Pavyzdiui, lygtis (x4)
5) (x 6) = 0 turi tris aknis:
4, 5 ir 6. Kiekvienas i skaii vien s a n d a u g o s (x 4) (x 5) X
X (x 6) dauginamj, vadinasi, ir pai s a n d a u g paveria
nuliu. Su bet kuria kita reikme n vienas dauginamasis nevirsta nuliu, todl nevirsta nuliu ir s a n d a u g a . Lygtis x + 2 = x
neturi akn, nes su kiekviena reikme kair lygties pus yra
2 vienetais didesn u deinij.
Isprsti lygtj reikia rasti visas jos aknis
kad lygtis j neturi.
Lygtis x 2 = 4 turi dvi aknis: skaiius 2 ir
(x-2) (x + 2 ) = 0 aknys taip pat 2 ir 2. Lygtys,
paias aknis, vadinamos ekvivaleniomis lygtimis.
rinios lygtys taip pat yra ekvivalenios.
Lygtims bdingos ios savybs:
arba jrodyti,
2. Lygties
turinios tas
akn netu-
1) prie abiej lygties pusi pridjus t skaii,

gaunama
lygtis, ekvivalenti
pradinei;
2) abi lygties puses padauginus
i to paties nelygaus
nuliui
skaiiaus, gaunama lygtis, ekvivalenti
pradinei.
Inagrinkime lygt x2-2 = 7. Prie ios lygties kairs ir deins puss pridj skaii 2, gausime lygt X2 = 9. [rodykime,
kad lygtys x2 2 = 7 ir ^=--9 yra ekvivalenios.
Sakykime, kad tam tikra reikm yra pirmos lygties aknis,
t. y. kad su ta reikme lygtis x 2 2 = 7 virsta teisinga lygybe.
Pridj prie ios lygties abiej pusi skaii 2, vl g a u n a m e
teising lygyb. Vadinasi, su ta reikme antroji lygtis taip pat
virsta teisinga lygybe. rodme, kad kiekviena pirmos lygties
aknis yra antros lygties aknis.
Dabar sakykime, kad tam tikra reikm yra lygties x 2 = 9
aknis, t. y. kad ji paveria j teisinga lygybe. I ios lygybs
abiej pusi atm skaii 2, gauname teising lygyb. Vadinasi,
su ta reikme pirmoji lygtis taip pat virsta teisinga lygybe.
Todl kiekviena antros lygties aknis yra pirmosios lygties aknis.
Taigi lygtys x2 2 = 7 ir :2 = 9 turi tas paias aknis, t. y. jos
ekvivalenios.
Panaiai s a m p r o t a u j a n t , nustatoma, kad abi lygi savybs
teisingos bendru atveju.
Galima taip pat rodyti, kad, perklus dmen i vienos
lygties
puss kit kartu pakeiiant jo enkl, gaunama lygtis,
ekvivalenti pradinei. Pavyzdiui, perkl lygties 5* = 2* + 9 dmen 2x
su prieingu enklu i deins puss kair, gausime jai ekvivaleni lygt 5x 2* = 9.
I vienos lygties puss kit dmenys danai perkeliami
sprendiant lygtis.
101. Ar skaiius 2 yra lygties aknis:
a) 3(x + 3) = 2 x + 7 ;
b) 4/ + 8 = 16 (/ + 2);
c) ( 3 - j c ) ( 3 + x ) = 1;
d) a - 2 ( a + 4) = - 6 ?
102. Ar yra lygties x2 5* = 6 aknis skaiius: a) 1; b) 1;

c) 6; d) - 6 ?
103. [rodykite, kad skaiius 1,2 ir skaiius 1,2 yra lygties
Jf 2 = 1,44 aknys.
104. Kurie i skaii - 3 ; 0; 2; 6 yra lygties
aknys?
x2-3x-18=0
105. [rodykite, kad bet kuris skaiius yra lygties aknis:

a) 7 * + 1 , 5 = * + 1 , 5 + 6 * ;
b) l,2(/ + 5) = 6 + l,2t/.
106. Ar turi akn lygtis:

a) 2 * + 3 = 2* + 8;
b) 2i/ = t/?
107. Ar turi akn lygtis ir kiek j:

a) |*| = 1; b) | * | = 0 ;
c) M = - 5 ;
d) |*| = 1,3?
108. Ar ekvivalenios lygtys:

a) 7(* 3) = 4 9 ir x 3 = 7;
c) 2 * - 7 = 0 ir 2* = 7;
b) = 9 ir 2* = 27;
O
d) * 2 = 5 * - 6 ir * 2 - 5 * + 6 = 0?
Kartojimo pratimai
'09. Suprastinkite reikinius:

a) 0,4(7* 2) 1,6+1,7*;
b) (1,2a 4) + (40 4,8a);
c) 2 , 5 ( 4 - 3 / ) - i / + 2,3;
d) ( 1 4 - 3 , 6 6 ) - ( 1 2 + 1 0 , 4 6 ) .
110. Apskaiiuokite reikinio reikm:

8(3 3,5m) 20 + 23m, kai m = - 2 , 5 ;
8. T I E S I N L Y G T I S S U V I E N U
1,2; 40.
KINTAMUOJU
Lygi 5*:=4, 0,2* = 0, *=6,5 iraika yra vienoda:

a* = 6; ia a ir 6 skaiiai. Pirmoje lygtyje = 5, 6 = - 4 , antroje
lygtyje a = 0 , 2 , 6 = 0, treioje a = 1, 6 = - 6 , 5 . Tokios lygtys vadinamos tiesinmis lygtimis su vienu kintamuoju.
A p i b r i m a s . Lygtis ax=b, kurios kintamasis, a ir
b skaiiai, vadinama tiesine lygtimi su vienu kintamuoju.
Skaiius a vadinamas kintamojo koeficientu, o skaiius 6
laisvuoju nariu.
Inagrinkime tiesin lygt a* = 6, kurios kintamojo koeficientas a nelygus nuliui. Abi lygties puses padalij i a, gausime * = - j . Vadinasi, tiesin lygtis a* = 6, kurios a=0, turi
vienintel akn .
Dabar inagrinkime tiesin lygt a* = 6, kurios kintamojo
koeficientas a lygus nuliui. Jeigu a = 0 ir 6=^0, tai lygtis ax=b
neturi akn, nes lygyb Ox= b (ia 0) nra teisinga su jokia reikme. Jeigu a = 0 ir b = 0, tai kiekviena reikm yra
lygties aknis, nes lygyb Ox=O teisinga su bet kuria reikme.
Pertvark lygt danai gauname tiesin lygt, kuri isprend
surandame pradins lygties aknis.
P a v y z d y s . Isprskime lygt 4 ( x + 7 ) =3x.
Atskliauskime:
4 x + 2 8 = 3 x.
Perkelkime dmen kair lygties pus, o dmen 28
deinij, pakeisdami j enklus:
4 x + x = 3 28.
Sutraukime panaiuosius dmenis:
5x=-25.
Nuosekliai pakeisdami vien lygt ekvivalenia jai kita lygtimi, gavome tiesin lygt, kurios kintamojo koeficientas nelygus nuliui. Abi lygties puses padalykime i io koeficiento:
= 5.
Skaiius 5 yra lygties 4 ( x + 7 ) = 3 aknis.
Gali bti taip, kad, sprsdami lygt, gausime tiesin lygt
Ox=b. Tokiu atveju pradin lygtis arba neturi akn, arba jos
aknis yra bet kuris skaiius. Pavyzdiui, lygtis 2x + 5 = 2 ( x + 6 )
pakeiiama lygtimi 0 x = 7 , todl ji neturi akn. Lygtis 3(x + 2) +
+ x = 6 + 4 x pakeiiama lygtimi Ox = O, todl kiekvienas skaiius
yra jos aknis.
111. Raskite lygties akn:
a) 5 x = 60;
b) 10x = 8;
c) 7 x = 9 ;
e) - 9 x = - 3 ;
d) 6 x = 50;
f) 0 , 5 x = l , 2 ;
g) 0,7x=0;
h) - l , 5 x = 6.
112. Isprskite tiesines lygtis:

a)
X= 12;
b) f l / = 9 :
) - 4 x = | ;
d) 5 = - { ;
e)
\y=
0-*-

a) 12x 1 = 35;
b) x-f4 = 47;
c) l , 3 x = 5 4 + x ;
d) 7 = 6 - 0 , 2 x ;
e) 0 , 1 5 ^ + 6 = 5 1 ;
f) - 0 , 7 x + 2 = 65.
a)
b)
c)
d)
e)
2* + 9 = 1 3 *;
f) 0 , 8 * + 1 4 = 2 - 1 , 6 * ;
14y= 19 1 ly;
,
l , 7 - 0 , 3 m = 2 + l , 7 m ; S) 1 5 - p = T p - 1 ;
0 , 5 a + 1 1 = 4 3a;
,
.
1
l,2n+l = l - n ;
T*+4= T *+1;
k) * - 4 * = 0
1) *= - * :
m
) 5 = 6
115. Isprskite lygtis:

a) 3 * - 8 = * + 6 ;
f) 0 , 8 - / = 3 , 2 + y;
b) 7a10 = 24a;
g)
c) { i / - i
h) 2*0,7* = 0;
=3-|i/;
d) 2,6 0,26 = 4,1 0,5b;

e
>
j x = j i
i) 9y = 7y.
" - 1 = 1 + 7 "
a) Q/+4) (yI) = 6y;

B) 3p 1 (p + 3) = 1;
c) 6 ( + 2 ) - T v = 101;
d) 2 0 u = 19 ( 3 + 12u).

a) 2* + 5 = 2 ( * + l ) + l l ;
b) 5(2t/ 4) = 2 ( 5 / 10);
c) 3y-(y-
19) = 2 y ;
d) 6 * = 1 - ( 4 - 6 * ) .

a) 1 5 ( * + 2 ) 30= 12*;
c) 3y+ (y-2)
b) 6 ( 1 + 5 * ) = 5 ( 1 + 6 * ) ;
d) 6y-
{-
= 2(2/-1);
1) = 4 + 5 y .

a) ( 1 3 * - 1 5 ) - ( 9 + 6 * ) = - 3 * ;
b) 1 2 - ( 4 * - 1 8 ) = (36 + 4 * ) + ( 1 8 - 6 * ) ;
c) 1,6* (*2,8) = (0,2*+1,5) 0,7;
d) (0,5*+1,2) - ( 3 , 6 - 4 , 5 * ) = ( 4 , 8 - 0 , 3 * ) + (10,5* + 0,6).
C 1 2 0 . Isprskite lygtis:
a) 5* + (3* 3) = 6* + 1 1 ;
b) 3 - ( 1 0 + 5 ) = 5 4 ;
c) ( * - 7 ) - ( 2 * + 9 ) = - 13;
d) 0 , 6 + ( 0 , 5 / - 1 ) =1/ + 0,5.
121. Su kuria kintamojo reikme:

a) reikinio 6a 3 reikm lygi 39;
b) reikini 2m13 ir m + 3 reikms yra lygios;
c) reikinio 3 5 reikm
reikm;
d) reikinio 2 x + l reikm
reikm;
e) kintamojo reikm 3
reikm;
f) reikinio 9y reikm
1 vienetu maesn u reikinio 1 c

20 vienet didesn u reikinio 8x + 5
kartus maesn u reikinio 4510*
2 kartus didesn u y reikm?

a) 5(3*+1,2) + = 6,8;
c) 13 4,5i/ = 2 (3,7 0,5/);
b) 4(x + 3,6) = 3x 1,4;
d) 5,67//= 4{2i/ 0,9) +2,4.

a) 0,4 + 3 = 0,2(3 + 1 ) x\
b) 3,4 0,6:=2x (0,4x + 1 ) ;
) 0,8:- (0,7:+0,36) =7,1;

d) :-0,5 = 2 (0,3:-0,2).

a)
b) 63 (, 5x -- 91a) ==92, (40- ,15,a7-*4;) ;
c) 3 ( 6 - 1 , l m ) = l , 7 m - 2 ;
d) 3- ,35( x -/ 7+2,5)
e)
= 4 ( 8=6,9-4,2/;
+x);
f) 4 ( x - 0 , 8 ) = 3 , 8 x - 5 , 8 .

a) 7(8,2) = 3 x + 1 9 ;
b) 0 , 2 ( 5 * - 6 ) + 4 * = 3 , 8 ;
c) -Uy + 0,6) = 3 , 6 - / ;
d) 3(2,52:) = 13,5 14:;

e) Ofiy-1,5 = 0,3(^ 4);
f) 0,5(4 2a) = a 1,8.
Kartojimo pratimai
a)
b)
c)
d)

12,5/-ll + 18,li/-6,9/ + 27;
140,8/1,4//;
7 , 4 a - 9 , 6 a - 3 , 2 a + 0,3a;
1 5 , l m - 3 4 , 3 m + 4,2m + 7,8m.
127. Suprastinkite reikinius ir apskaiiuokite j

a) 6,8c (3,6c + 2,l), kai c = 2,5;
b) 4,4 (9,6 l,2m), kai m = - 3 , 5 .
128. Apskaiiuokite:
a) 1 9 , 6 2 - | + ( 5 , 2 5 1 1 - 4 , 5 - 1 ) ;
) ( 4 D =
T -
f24
reikmes:
9. U 2 D A V I N I
SPRENDIMAS SUDARANT
LYGTIS
Udaviniai sudarant lygtis sprendiami itaip. Neinomas

skaiius paymimas raide ir, remiantis udavinio slyga, sudaroma lygtis. Po to lygtis isprendiama ir rasta neinomojo
reikm iaikinama atsivelgiant j udavinio slyg.
1 u d a v i n y s . Krepyje buvo obuoli 2 kartus maiau
negu dje. Po to, kai i krepio j d buvo perdta 10 obuoli, dje j liko 5 kartus daugiau negu krepyje. Kiek obuoli
i pradi buvo krepyje ir kiek dje?
Sprendimas.
Sakykime, kad krepyje buvo obuoli.
Tuomet dje buvo 2x obuoli. Po to, kai i krepio d perdjo 10 obuoli, krepyje buvo (10) obuoli, o dje (2x+10)
obuoli. Pagal udavinio slyg dabar dje obuoli 5 kartus
daugiau negu krepyje. Vadinasi,
5(x10) = 2x + 1 0 .
Isprskime sudaryt lygt:
5 * - 5 0 = 2*+10,
5x 2x= 10 + 50,
3jc = 60,
= 20.
Taigi krepyje buvo 20 obuoli. Kadangi 2x=2 2 0 = 4 0 , tai
dje buvo 40 obuoli.
2 u d a v i n y s . Reikjo apdoroti 67 detales. Nutarta paskirstyti jas trims darbininkams taip, kad pirmas gaut 5 detalmis daugiau u antrj ir 7 detalmis maiau u treij. Kiek
detali reikia paskirti pirmam darbininkui?
S p r e n d i m a s . Sakykime, kad pirmam darbininkui reikia
paskirti detali. Tada antram darbininkui teks x 5 detals,
treiam x + 7 detals. Pagal udavinio slyg darbininkai turi
apdoroti 67 detales, t. y.
+ (* 5) + (* + 7) = 6 7 .
I ia
x+x-5+x+7
= 67,
3x + 2 = 6 7 ,
3x=65,
* = 2 l f
Pagal udavinio slyg neinoma reikm negali bti trupmeninis skaiius. Vadinasi, negalima paskirstyti detali nurodytu
bdu.
2 9 . Trikampio perimetras lygus 16 cm. Dvi jo kratins yra
lygios ir kiekviena j 2,9 cm ilgesn u treij. Koks trikampio
kratini ilgis?
130. Trijuose gamyklos cechuose dirba 1274 mons. Antrame
ceche 70 moni daugiau negu pirmame, o treiame 84 monmis daugiau negu antrame. Kiek moni dirba kiekviename
ceche?
131. Megztiniui, kepurei ir alikui sunaudota 555 g sil.
Kepurei prireik 320 g sil maiau negu megztiniui ir 5 g daugiau negu alikui. Kiek sil sunaudota kiekvienam mezginiui?
132. Ar galima sudti 158 knygas trijose lentynose taip, kad
pirmoje lentynoje bt 8 knygomis maiau negu antroje ir 5 knygomis daugiau negu treioje?
133. Ar galima 59 stiklainius konserv sudti tris des
taip, kad treioje dje bt 8 stiklainiais daugiau negu pirmoje, o antroje dje 4 stiklainiais maiau negu treioje?
134. Viename sodo sklype augo aviei krm 5 kartus daugiau negu kitame. Po to, kai i pirmo sklypo 22 krmus persodino antrj, abiejuose sklypuose aviei krm buvo po lygiai. *
Kiek aviei krm augo kiekviename sklype i pradi?
135. Viename rezervuare yra 380 m 3 vandens, o kitame
1500 m 3 . [ pirm rezervuar kas valand priteka 80 m 3 vandens,
o i antro rezervuaro kas valand ipumpuojama 60 m3: vandens. Po keli valand abiejuose rezervuaruose bus vandens po
lygiai?
136. Pirtins 6 rub. pigesns u portfel ir 2 rub. brangesns
u kepur. Du portfeliai kainuoja tiek, kiek 7 kepurs. Kiek kainuoja pirtins?
137. Du automobiliai vaiuoja vienodu greiiu. Jeigu pirmas
automobilis padidins greit 10 km/h, o antras sumains greit
10 km/h, tai pirmasis per 2 h nuvaiuos tiek pat, kiek antrasis
nuvaiuos per 3 h. Kokiu greiiu vaiuoja automobiliai?
138. Pirmoje brigadoje buvo 4 kartus maiau moni negu
antroje. Po to, kai i antros brigados 6 mons ijo ir 12 mo-
ni perkl j pirm brigad, abiejose brigadose buvo po lygiai

,moni. Kiek moni buvo pirmoje brigadoje i pradi?
139. Lentoje paraytas skaiius. Vienas mokinys skaii
padidino 23 vienetais, o kitas sumaino vienetu. Pirmo mokinio gautas rezultatas 7 kartus didesnis negu antrojo. Koks skaiius paraytas lentoje?
140. Krepyje buvo vynuogi 2 kartus daugiau negu dje.
Po to, kai krep djo 2 kg, jame buvo vynuogi 0,5 kg daugiau negu dje. Kiek vynuogi buvo krepyje i pradi?
141. Pirmas arbzas 2 kg lengvesnis u a n t r . ir 5 kartus
lengvesnis u treij. Pirmas ir treias arbzai kartu yra 3 kartus sunkesni u antrj. Apskaiiuokite kiekvieno arbzo mas.
142. Du staiakampiai yra vienodo ilgio. Vieno j plotis 12 m,
kito 15 m, o pirmojo staiakampio plotas 60 m 2 maesnis u
antrojo plot. Koks staiakampi ilgis?
143. Dviejuose maiuose buvo po 50 kg cukraus. Po to, kai
i pirmo maio pam 3 kartus daugiau cukraus negu i antro,
pirmame maie liko cukraus du kartus maiau negu antrame.
Kiek cukraus liko kiekviename maie?
144. Per 9 h motorlaivis pasroviui nuplaukia tiek pat, kiek
per 11 h prie srov. Ups tkms greitis 2 km/h. Raskite motorlaivio greit stoviniame vandenyje.
Kartojimo pratimai
,45
Koordinai ploktumoje (4 pav.) paymti takai A, B,

C, D, E ir F. Raskite j koordinates.
A
B1
r
0
F
X
1
E
1
C
4 pav.
146. Koordinai ploktumoje paymkite takus A(-3;

4), B(6; 5), C(5; 0)
ir D(-3;
0).
Nubrkite atkarpas AC ir BD.
Raskite atkarp AC ir BD susikirtimo
tako koordinates.
147. Nubrkite atkarp MN, kurios
gal koordinats M( 1; 4) ir N (2; 2).
Raskite ios atkarpos susikirtimo su
aimi ir y aimi tak koordinates.
I SKYRIAUS PAPILDOMI PRATIMAI
1 paragrafas
148. Apskaiiuokite:
b) g - ( - 2 1 ) ;
c) - 1 : 4 ;
e) ( - 0 , 1 5 ) . I ;
d)-1-(-4,9);
f)
-16:(--1).

a) 4 2 , 5 - 1 0 + 2 5 , 5 : 1 7 ;
c) 2 0 , 6 - 8 - 2 4 4 , 8 : 6 ;
b) 16,8:10 + 7,4-0,8;
d) 2 4 0 , 8 : 3 0 1 + 3 2 - 0 , 0 6 .
150. Apskaiiuokite:
a) 12,6 + 5(3,251-1,171);
b) 7 , 6 - 8 , 4 : ( 0 , 2 7 + 0 , 1 5 ) .
151. Apskaiiuokite:
a
>
I -
T -
T =
I '
b) 1 4 : 4 - 1 + 1 - 8 ;
( ' T
d)
+ 2
T -
D -
I h
14-15{:2.

\ \
a)
t 1f) / \ O
i
/ 7\
2
T-T-fS*)
4' ,
Mi^H)
1
5\
V
(3-3 . 6 - 5 7 . 2 - J :4-3
153. Raskite skaii, atvirktin:

5
a) skaii ir sumai;
c) skaii
ir jg sandaugai;
b) skaii 6,2 ir 5,8 skirtumui;
d) skaii 4,9 ir 3,5 dalmeniui.
154. Raskite skaii, prieing:

a) skaii 2,86 ir 4,3 sumai;
4
b) skaii i r
skirtumui;
c) skaii 5,75 ir 1,6 sandaugai;

2
d) skaii 46 ir 7 dalmeniui.
O
155. Palyginkite:
a) 3 , 4 8 - 4 , 5 2 ir - 8 , 9 3 + 9,16;
b) 6,48--1
O
ir
6,48:-1
O
156. Ar turi prasm reikiniai:

v
3 f
7
4.18-2,09-2'
M
;
10,7
1,68:4,2-2,5-0,16

a) ~
, kai m
, kai = 3,5.
158. Apskaiiuokite reikinio îi reikm, kai:

sy
a) * = 4 , y = 1,5;
c) x = l , 4 , / = 0;
b)
d) = 1,3, i / = - 2 , 6 .
1.

a)
b)
c)
d)
skaii
skaiiaus
skaii
skaii a
ir b sandaugos ir skaiiaus c sum;

c ir skaii a ir b dalmens skirtum;
ir y skirtumo ir j sumos sandaug;
ir b sumos ir j skirtumo dalmen.
160. Su kuriomis kintamojo reikmmis turi prasm reikinys:

v e + 8
> ""
.4
2^7'
a
C)
^H
J\
+ 9 !
'
161. Sudarykite reikinius iems udaviniams isprsti:

a) Staiakampio perimetras 16 cm, viena jo kratin lygi
m cm. Koks staiakampio plotas?
b) Staiakampio plotas lygus 28 m 2 , o viena jo kratin a m.
Kam lygus staiakampio perimetras?
c) I dviej miest, atstumas tarp kuri lygus s km, tuo
paiu metu vienas prieais kit ivaiavo du automobiliai. Vieno
automobilio greitis Vi km/h, o kito V2 km/h. Po keli valand
jie susitiks?
d) Motociklininkas vejasi dviratinink. Dabar atstumas tarp
j s km, dviratininko greitis U1 km/h, o motociklininko greitis
V2 km/h. Po kiek laiko motociklininkas pasivys dviratinink?
162. Staiakampio kartono lakto, kurio kratins lygios a cm
ir b cm, kampuose ikirpti kvadratai, kuri kratins cm
(5 pav.). I likusios dalies padaryta atvira dut. Paraykite
formul duts triui V apskaiiuoti. P a g a l formul apskaiiuokite duts tr, kai a = 35, 6 = 25, x = 5 . Kokias reikmes gali
gyti kintamasis su nurodytomis a ir b reikmmis?
163. Valties greitis stoviniame vandenyje lygus v km/h. Ups

tkms greitis y km/h. Sudarykite
formul apskaiiuoti laikui (valandomis), per kur valtis nuplauks s km pasroviui ir tok pat
nuotol prie srov.
J
a
164. Jrmylmis
imatuotas
r*
~
nuotolis ireikiamas kilometrais
pagal formul y = 1,852*; ia x
nuotolis myliomis, y tas pats
nuotolis kilometrais. Pagal i
formul
ireikkite
kilometrais
55 pav.
pav.
iuos nuotolius: 10 myli, 50 myli, 250 myli.
165. Sudarykite formul skaiiaus, kuris yra:
a) 4 kartotinis;
b) 9 kartotinis;
i
TJ
1
c) 12 kartotinis;
d) 60 kartotinis.
166. Paraykite formul natrinio skaiiaus, kur:

a)
b)
c)
d)
padalijus
padalijus
padalijus
padalijus
i
i
i
i
3
3
5
5
gaunama
gaunama
gaunama
gaunama
liekana
liekana
liekana
liekana
1;
2;
3;
4.
2 paragrafas
167. Paraykite lygybmis ias skaii savybes:
a) prie bet kurio skaiiaus pridjus nul, gaunamas tas pats
skaiius;
b) padauginus bet kur skaii i nulio, gaunamas nulis;
c) padauginus bet kur skaii i 1, gaunamas tas pats skaiius;
d) padauginus bet kur skaii i 1, gaunamas prieingas
skaiius.
a)
b)
c)
d)
8,7-9,6 + 3 , 5 - 8 , 7 - 8 , 7 . 3 , 1 ;
7 , 6 - 6 , 8 - 1 , 5 - 6 , 8 + 6 , 8 13,9;
5 , 9 - 2 , 6 + 5 , 9 - 3 , 2 + 5,8-4,1;
6 , 8 . 8 , 4 - 1 , 6 . 8 , 4 + 5,2.1,6,
169. Apskaiiuokite:
a) ( 1 , 2 5 - 1 , 7 - 0 , 8 - 1 , 7 ) - 3 , 4 5 ;
b) 3,947 : ( 3 , 6 - 2 , 6 - 4 - 0,25).

a) - 3 ( a - b ) ir 3 6 - 3 a ;
b) - 5 ( y - x ) ir
-?
171. Paaikinkite, kodl ios lygybs yra tapatybs:

a) M = | - * l ;
b) \x-y\~\y-x\;
c) |6| = | | | 6 | ;
d) |2c| = 2 | c | .
a) 0,8-(1 I x + 1 0 t / - 2 ) ;
b) (20 1 2 a + 4 6 ) 1,5;
c)
d)
-7-(0,5m-l,2re+1);
(-2,2-m+l,5n)-(-6).
173. rodykite, kad reikinys yra tapaiai lygus nuliui:

a) (a + b)x+(a-b)x-2ax;
b) 8(x-y)
8(y-x).

a) - 3 , 6 * - 5 , 2 - 2 , 4 * - 9 ;
b) 4 , 6 a + 1 , 5 6 - 3 , 2 f t - 1 , 8 a ;
c) - 6 , 7 a + 5 6 - 0 , 8 a - 2 , 5 6 ;
d) 1,2*+ 3 , 4 * - 5 - 5 , 3 * ;
e) 2 , 4 a - 0 , 8 m - 0 , 4 m - l,5m;
f) -3,8y +
2x+8y-4,3y.
175. rodykite, kad:

a) reikinys x ( 1) + * ( 2) +x( 3) + 6 * tapaiai lygus nuliui;
b) reikinys a( 5) + a 4 + a ( 3) + a 2 tapaiai lygus 2a.
176. Atskliauskite:
a) _ ( _ * ) + ( _ , , ) ;
c)
*+(-(-/));
b)
d)
x-(-(-y)).
- ( - * ) - ( - * / ) ;
177. Atskliauskite
ir sutraukite
a) 6,9 5 , I m + (6m 1,2);

b) 8,4x4,4 ( 1 , 6 + 10jc);
panaiuosius
dmenis:
c) 7 , 5 ( / + ( 6 - 7 , 3 t / ) - 5 , 8 ;
d) - (3,7</-5,5)
+9q-3,9.
178. Apskaiiuokite reikinio 8 a - (46 + 3a) - ( 4 a - 3 6 ) reikm, kai: a) a = 6 , 8 , 6 = 7,3; b) a = - 8 , 9 , 6 = - 9 , 9 .

179. rodykite, kad reikinio reikm nepriklauso nuo a:
a) a + (2a (3a 5));
b)
a-(6a-(5a-8)).
180. Paraykite reikini \7x-l3y

suprastinkite j.
+ 8 ir 20x + 6 y skirtum ir
181. [rodykite tapatybes:

a) 3x(7y 4) 6 * ( / + 1 2 * = 15*i/;
b) mn-p
= n(m-l)
(p-n).
3 paragrafas
182. Ar yra lygties (2x-3,8) (4,2 + 3*) = O aknis skaiius:
a) 1,9; b) 2; c) - 1 , 4 ; d) - 3 ?
183. Kurie i skaii 4, 3, 1, 3, 4 yra lygties aknis:
a) x 2 + 4 * + 3 = 0;
b) * 2 + x = 1 2 ?
184. Ar turi aknis ios lygtys:
a) 3* + 7 = ( 9 + * ) + 2 * ;
b) 5* 1 = 4(* + 2) (9*);
c) * 2 = * ;
d) x + l = * - l ?

a)
|*| = 5; b) |/|=3,7; c) | a | - 1 7 = 0; d)
1,4||=0.
186. Sudarykite lygt, kurios aknis yra skaiius: a) 8;

b) 10; c) 0.
187. Su kuriomis koeficiento m reikmmis lygtis mx=5 turi
tik vien akn? Ar yra tokia m reikm, su kuria i lygtis neturi
akn; turi kiek norint akn?
188. Su kuriomis koeficiento p reikmmis lygtis p * = 10 turi
akn, lygi - 5 ; 1; 20?
a)
b)
c)
d)
3,8*-(1,6-1,2*) =9,6+(3,7-5*);
(4,5(/ + 9) - (6,2-3,11/) = 7,2y + 2,8;
0,6m - 1,4 = (3,5m + 1 , 7 ) - (2,7m - 3,4);
(5,3a - 0,8) - (1,6 - 4,7a) = 2a - (a - 0,3).
a)
b)
c)
d)
0,15(*-4) =9,9 0,3(*-1);

l , 6 ( a - 4 ) - 0 , 6 = 3(0,4a-7);
(0,7*2,1) ( 0 , 5 - 2 * ) = 0 , 9 ( 3 * - 1) +0,1;
-3(2-0,4(/) +5,6=0,4(3(/+1).
191. Su kuria kintamojo reikme:
a)
b)
c)
6aJ
reikini 2 * + 7 ir * + 1 2 suma lygi 14;

reikini 5(/+1 ir 3(/ + 2 skirtumas lygus 9;
reikinio 5 a j&Ji|m 20 vienet didesn u reikinio
reikm
3. Algrbra 6 kl.
33
d) reikinio 7m 3 reikm 2 kartus maesn u reikinio

1 2 m - f l reikm?
192. Raskite visas sveiksias a reikmes, su kuriomis lygties
6 aknis yra sveikasis skaiius.
193. Nesprsdami lygties 7(2*-t-1) = 13, rodykite, kad jos
aknis nra sveikasis skaiius.
194. Fermoje yra 1000 triui ir vit. Visi jie turi 3150 koj.
Kiek triui ir kiek vit yra fermoje?
195. Du darbininkai per pamain pagamino 86 detales; pirmas
darbininkas pagamino j 15% daugiau negu antrasis. Kiek detali pagamino kiekvienas darbininkas?
196. Pirmame sklype 9 serbent krmais daugiau negu antrame. Jeigu i antro sklypo persodintume pirmj 3 krmus, tai
pirmame sklype serbent krm bt 1,5 karto daugiau negu
antrame. Kiek serbent krm yra pirmame sklype?
197. Marius turi pato enkl keturis kartus daugiau ne-gu
Andrius. Jeigu Marius atiduot Andriui 8 enklus, tai jis turt
du kartus daugiau pato enkl. Kiek pato enkl turi kiekvienas berniukas?
198. Kad laiku grint knyg bibliotekai, mokinys turi kas
dien perskaityti po 40 puslapi. Bet jis kas dien perskaitydavo
15 puslapi maiau ir grino knyg 6 dienomis vliau. Per kiek
dien mokinys turjo perskaityti knyg?
199. Kad laiku atlikt usakym, stiklo ptj artel turjo
kas dien pagaminti 40 dirbini. Bet ji kas dien pagamindavo
20 dirbini daugiau ir 3 dienomis anksiau atliko usakym. Per
kiek laiko artel turjo atlikti usakym?
200. Jeigu prie sugalvoto skaiiaus pridtume 7, gaut sum
padaugintume i 3 ir i sandaugos atimtume 47, tai gautume
sugalvot skaii. Koks sugalvotas skaiius?
FUNKCIJOS
4. P R O P O R C I N G I IR A T V I R K I A I
PROPORCINGI KINTAMIEJI
tO. P R O P O R C I N G I
KINTAMIEJI
I n a g r i n k i m e vieno k i n t a m o j o p r i k l a u s y m o n u o kito
kelet p a v y z d i .
K v a d r a t o k r a t i n s ilgis a cm, jo p e r i m e t r a s p cm, p l o t a s
5 cm 2 .
K v a d r a t o p e r i m e t r a s p r i k l a u s o n u o jo k r a t i n s ilgio:
j e i g u a = 3, tai
p=--4-3=12;
jeigu a 6, tai p 4 - 6 24;
j e i g u a9, tai p 4 - 9 = 36 ir 1.1.
P a d i d i n u s k v a d r a t o kratin* kelis k a r t u s , tiek p a t k a r t pad i d j a ir jo p e r i m e t r a s . Antai k v a d r a t o , k u r i o k r a t i n a, perim e t r a s l y g u s 4a. Kelis k a r t u s p a d i d i n u s t e i g i a m d a u g i k l a,
tiek p a t k a r t p a d i d j a s a n d a u g a 4a.
Kitokia yra k v a d r a t o ploto p r i k l a u s o m y b n u o jo k r a t i n s
ilgio:
j e i g u a 3, tai S = 3 2 = 9 ; j e i g u a 6, tai S = 62 36.
M a t o m e , kad, 2 k a r t u s p a d i d i n u s k v a d r a t o k r a t i n , jo p l o t a s
p a d i d j a ne 2, o 4 k a r t u s .
S a k y k i m e , kad k i n t a m i e j i Jt ir y g y j a tik t e i g i a m a s r e i k m e s .
Kintamasis y yra proporcingas kintamajam x, jeigu, kelis kartus

padidjus reikmms, tiek pat kart padidja atitinkamos
y reikms.
V a d i n a s i , j e i g u X\ ir 2 k i n t a m o j o reikms, y\ ir / j a s
a t i t i n k a n i o s k i n t a m o j o y r e i k m s , tai
I n a g r i n t a m e p a v y z d y j e k i n t a m a s i s p y r a p r o p o r c i n g a s kint a m a j a m a, o k i n t a m a s i s 5 n e p r o p o r c i n g a s k i n t a m a j a m a. Kitaip
sakant, kvadrato perimetras proporcingas jo kratinei, o kvadrato

plotas nra proporcingas kvadrato kratinei.
Dar pateikiame proporcing kintamj pavyzdi.
Pastoviu greiiu judanio kno nueitas kelias yra proporcingas judjimo laikui. Vienodo tankio kno mas proporcinga jo
triui.
rodme, kad kvadrato perimetras p yra proporcingas jo kratinei a. Siuo atveju kiekvienos poros kintamj ir p atitinkam
reikmi santykis
lygus skaiiui 4:
_=J2_24_36
^ 3
6
9
Apskritai jeigu kintamasis y yra proporcingas kintamajam x,

tai ir y atitinkam reikmi santykiai
lygs.
Sakykime, kad ir X2 bet kurios kintamojo reikms,
o /i ir /2 jas atitinkanios kintamojo y reikms. Pagal proporcing kintamj apibrim
\
Perstat kratinius proporcijos narius, gauname:

kl=L
X
X
1
I rodytos savybs iplaukia, kad proporcing kintamj y

ir bet kuri atitinkam reikmi santykiai lygs tam paiam
skaiiui. Tas skaiius vadinamas proporcingumo koeficientu. Proporcingumo koeficient paymkime raide k. Tada
JL
X
Tolygiai judanio kno kelias yra proporcingas judjimo laikui. Proporcingumo koeficientas ireikia judjimo greit. U
prekes sumokta pinig suma proporcinga j masei, proporcingumo koeficientas yra preks kaina.
U d a v i n y s . Grindims, kuri plotas 15 m2, nudayti sunaudota 1,2 kg da. Kiek reikia da 25 m 2 ploto grindims
nudayti?
S p r e n d i m a s . Sakykime, kad 25 m 2 grind reikia kg
da. Kelis kartus padidjus grind plotui, sunaudojama da
tiek pat kart daugiau. Taigi da mas proporcinga

plotui. Todl
15
grind
1,2 '
I ia:
15*= 1,2-25,
r - '- 2
25
!5
Jt =
'
2.
A t s a k y m a s : 2 kg.
Udaviniui isprsti galima sudaryti kit proporcij:
J5 =_U2
25
'
Galima taip pat parayti proporcij, remiantis

kintamj savybe:
proporcing
Ll=A
15
25 "
201. Ar proporcingi yra:

a)
b)
c)
d)
u kruopas sumokta suma ir mas;

skritulio plotas ir spindulys?
bgio mas ir ilgis;
kubo tris ir briauna?
202. I turistins bazs j miest turistas nujo per 1 h 20 min.

Per kiek laiko jis nukeliaus 1,5 karto didesn nuotol, jeigu eis
tuo paiu greiiu?
203. Rezervuaras siurbliu pripildomas per 2 h 30 min. Per
kiek laiko tuo paiu siurbliu galima pripildyti rezervuar, kurio
tris 5 kartus maesnis?
204. Ar proporcingas lygiakraio trikampio perimetras jo
kratins ilgiui? Kam lygus proporcingumo koeficientas?
205. Ar proporcinga vienod pietuk kaina j skaiiui? Yra
inoma, kad 5 pietukai kainuoja 10 . Kam lygus proporcingumo koeficientas?
206. Per 8 h tekintojas nutekino 17 detali. Per kiek laiko jis
nutekins 85 detales, jeigu dirbs tuo paiu naumu?
207. U 4,5 m audinio sumokta 18 rub. Kiek kainuoja 27 m
to paties audinio?
208. I 2,5 kg viei slyv gauta 750 g diovint. Kiek bus
gauta diovint slyv i 12,5 kg viei slyv?
209. 12 cm 3 bronzos mas 103,2 g. Kokia mas bronzins detals, kurios tris 25 cm 3 ?
210. Vienoje tonoje juros vandens yra 25 kg druskos. Kiek
druskos yra stiklinje juros vandens (stiklins jros vandens
mas laikykite lygia 250 g)?
211. Penkios cisternos buvo pripiltos benzino per 1 h 15 min.
Ar galima per 2 h pripilti benzino 7 tokias cisternas?
212. 17 1 ibalo mas lygi 13,6 kg. Ar tilps 12 kg ibalo 16 1
talpos bidon?
Kartojimo pratimai
213. Koordinai ploktumoje paymkite tak, kurio:
a)
b)
c)
d)
abscis
abscis
abscis
abscis
lygi
lygi
lygi
lygi
3, ordinat prieinga abscisei;

2, ordinat vienetu didesn;
0, ordinat vienetu maesn;
1,5, ordinat 2 kartus didesn u abscis.
214. Trys pionieri grandys mokyklos bibliotekai surinko

65 knygas. Pirma grandis surinko 10 knyg maiau negu antroji,
treioji 30% pirmos ir antros grandies surinkt knyg skaiiaus.
Kiek knyg surinko kiekviena grandis?
215. Isprskite lygt:
a) 1 - 1 , 7 * - ( 0 , 8 * + 2) =3,4;
11.
DALIJIMAS
DALIS,
b)
5-0,2/ = 0,3</-39.
PROPORCINGAS
DUOTIESIEMS
SKAIIAMS
Pavyzdys.
I vielos rits atkirpta I cm vielos. Atkirptos
vielos mas lygi m g. Kintamasis m proporcingas kintamajam /,
nes, padidinus atkirptos vielos ilg kelis kartus, tiek pat kart
padidja jos mas. Lentelje parodytos kai kurios atitinkamos
I ir m reikms:
I
15
20
25
30
39
52
65
78
..
Cla
3 9 _ 52
65_78
15
20 = 25
30 '
Sakoma, kad skaiiai 39, 52, 65 ir 78 yra proporcingi skaiiams 15, 20, 25 ir 30.
Skaiiai y , 2, , proporcingi skaiiams *,, 2, 3, . ,

jeigu
j/i __]/!_ j/ _
*,
X2
X3
Proporcingumo koeficientas lygus bet kuriam i

Jc1 ftx3
santyki:
i) '
Xi
Isprskime du udavinius.
1 u d a v i n y s . 70 cm ilgio atkarpa AB padalyta j 4 dalis,
proporcingas skaiiams 2, 3, 4 ir 5. Raskite i atkarpos dali
ilgi
Sprendimas.
Sakykime, kad atkarpos dali ilgiai lygs a cm, b cm, c cm ir d cm. Kadangi skaiiai a, b, c ir d proporcingi skaiiams 2, 3, 4, 5, tai
a
T~
__
4 "
'
Proporcingumo koeficient paymj raide 6, gauname: a = 2k,

b = 3k, c=46, d = bk.
Pagal udavinio slyg atkarpos dali ilgi suma lygi 70 cm.
Todl
26 + 36 + 46 + 56 = 70.
Isprskime gaut lygt:
14fe = 70,
6 = 5.
Vadinasi, a = 2 6 = 1 0 , b = = 15, c = 46 = 20, d = 56 = 25.
A t s a k y m a s : 10 cm, 15 cm, 20 cm ir 25 cm.
Daniausiai toki udavini sprendimai uraomi trumpiau.
2 u d a v i n y s . Trikampio perimetras 30 cm. Jo kratins
proporcingos skaiiams 5, 7 ir 8. Raskite trikampio kratines.
S p r e n d i m a s . Sakykime, kad proporcingumo koeficientas
lygus 6. Tada trumpiausia trikampio kratin lygi 56 cm, vidutin 76 cm, ilgiausia
cm. Pagal udavinio slyg
56 + 76 + 86 = 30.
I ia:
206 = 30,
6=1,5.
Vadinasi, 56 = 7,5, 7 6 = 1 0 , 5 8 6 = 1 2 .
A t s a k y m a s : 7,5 cm, 10,5 cm ir 12 cm.
216. Vieno keturkampio kratins lygios 1,2 dm, 1,4 dm,

2,6 dm ir 2,8 dm. Kito keturkampio kratins lygios 3 dm, 3,5 dm,
6,5 dm ir 7 dm. Ar proporcingos i keturkampi kratins?
217. Ar proporcingi skaiiai 0,6; 1; 1,4 skaiiams 1,5; 2,5;
3,5?
218. rodykite, kad skaiiai 1,4; 1,8; 2,2 ir 2,6 proporcingi
skaiiams 3,5; 4,5; 5,5 ir 6,5. Koks proporcingumo koeficientas?
219. Atkarp ilgis lygus 8,5 dm, 15 dm ir 25 cm. Koks proporcing joms atkarp ilgis, jeigu ilgiausioji t atkarp lygi
20 cm?
220. Vieno trikampio kratins lygios 7 cm, 8 cm ir 10 cm.
Antro trikampio kratins proporcingos pirmo trikampio kratinms. Antro trikampio vidutin kratin lygi 16,8 cm. Raskite
antro trikampio perimetr.
221. Rugiais, kvieiais ir mieiais ust lauk plotai proporcingi skaiiams 9, 5 ir 3. Yra inoma, kad kvieiai uima
410 ha. Kiek hektar usta rugiais ir kiek mieiais?
222. Trikampio kratini ilgis pr6porcingas skaiiams 2, 4 ir
5, o jo perimetras lygus 16,5 cm. Raskite trikampio kratini
ilg223. Raskite gretutinius kampus, kurie proporcingi: a) 5 ir 4;
b) 14 ir 1.
224. Pionieri brys turi pasodinti 60 medeli. Jie buvo idalyti trims grandims proporcingai skaiiams 3, 4 ir 3. Kiek medeli turi pasodinti kiekviena grandis?
225. Laukas, kurio plotas 600 ha, suskirstytas 4 dalis, proporcingas skaiiams 2, 3, 7 ir 8. Raskite kiekvienos dalies plot.
226. Lydin sudaro varis, cinkas ir nikelis, kuri mass proporcingos skaiiams 13, 4, 3. Lydinyje yra vario 2,4 kg daugiau
negu nikelio. Kokia lydinio mas?
227. Skaiius sportinink, lankani tinklinio, krepinio ir
gimnastikos treniruotes, proporcingas skaiiams 5, 2 ir 4. Gimnastikos treniruotes lanko 17 moni maiau negu tinklinio treniruotes. Kiek sportinink lanko i trij sporto ak treniruotes?
Kartojimo pratimai
228. Paymkite takus A (4; - 3 ) ir B ( - 2 ; 6). Nubrkite
ties AB ir raskite koordinates tak, kuriuose i ties kerta a
ir y a.
229. Koordinai ploktumoje paymkite takus Ai(0; 4) ir

Af(6; 2) ir sujunkite juos atkarpa. Raskite ios atkarpos ir aies
susikirtimo tako koordinates.
12. A T V I R K I A I
PROPORCINGI
KINTAMIEJI
Pavyzdys.
Sakykime, kad
automobilis,
vaiuodamas
v km/h greiiu, 120 km nuvaiuoja per t h. Laikas t priklauso
nuo greiio u:
jeigu u = 20, tai * = 120 : 2 0 = 6 ;
jeigu u = 40, tai < = 1 2 0 : 4 0 = 3;
jeigu u = 60, tai i = 120 : 6 0 = 2 ir 1.1.
Kelis kartus padidjus greiiui, tiek pat kart sumaja laikas. Mat laikas, per kur automobilis v km/h greiiu nuvaiuoja
120
120
120 km, lygus h. Kelis kartus padidjus trupmenos v a r '
dikliui, tiek pat kart sumaja i trupmena.
Sakykime, kad kintamieji ir y gyja tik teigiamas reikmes.
Kintamasis y yra atvirkiai proporcingas kintamajam x, jeigu,
kelis kartus padidjus reikmms, tiek pat kart sumaja atitinkamos y reikms.
Vadinasi, jeigu X\ ir Jt2 kintamojo Jt reikms, o yi ir y 2
atitinkanios jas kintamojo y reikms, tai
=Mi
'
Inagrintame pavyzdyje kintamasis t atvirkiai proporcingas kintamajam v. Kitaip sakant, laikas, per kur nueinamas tam
tikras nuotolis, yra atvirkiai proporcingas judjimo greiiui.
Pateikiame dar kelis atvirkiai proporcing kintamj pavyzdius. Pastovaus ploto staiakampio ilgis atvirkiai proporcingas jo ploiui. Tam tikros mass kno tris atvirkiai proporcingas jo tankiui.
Pateiktame pavyzdyje apie automobil laikas t atvirkiai
proporcingas greiiui v. Siuo atveju kiekvienos poros v ir t atitinkam reikmi sandauga vt lygi tam paiam skaiiui 120:
vt
= 20 6 = 40 3 = 6 0 2 = . . . = 120.
Apskritai jeigu kintamasis y atvirkiai proporcingas

majam , tai ir y atitinkam reikmi sandaugos yra
kintalygios.
Sakykime, kad X1 ir X2 bet kurios kintamojo reikms,

o y i ir /2 jas atitinkanios kintamojo y reikms. Pagal atvirkiai proporcing kintamj apibrim
l = Hi .
'
Pritaik
pagrindin
proporcijos savyb,
gauname:
U d a v i n y s . Tuo paiu metu dirbdami, 5 automatai atlieka usakym per 12 valand. Per kiek valand t pat usakym
atliks 8 automatai, dirbdami tuo paiu metu?
S p r e n d i m a s . Sakykime, kad 8 automatai atlieka usakym per h. Kadangi, kelis kartus padidjus automat skaiiui, tiek pat kart sumaja usakymo atlikimo laikas, tai usakymo atlikimo laikas atvirkiai proporcingas automat skaiiui. Pagal atvirkiai proporcing kintamj apibrim ir 12
santykis lygus 8 ir 5 atvirkiam santykiui:
=_5
12
'
I ia:
8x = 12 5,
= !M
*
8 '
= 7,5.
A t s a k y m a s : Per 7,5 h.
Sprendiant udavin, galima buvo remtis atvirkiai proporcing kintamj savybe.
230. I gyvenviets A gyvenviet B turistas nujo per 4,5 h.
Kiek laiko jis utrukt ioje kelionje, jeigu eit 1,5 karto greiiau?
231. Baseinas pripilamas vandens per 1 h 10 min. Per kiek
laiko galima pripildyti basein, sumainus vandens tiekim
2 kartus?
232. Nuo stoties A iki stoties B traukinys turjo vaiuoti
60 km/h greiiu. Taiau jo greitis buvo 90 km/h. Kiek kart
greiiau traukinys nuvaiavo atstum nuo stoties A iki stoties B?
233. Geleinio ir aliumininio taeli mass vienodos. Aliuminio tankis 2,6 g/cm 3 , o geleies tankis 7,8 g/cm 3 . Kurio taeIio didesnis tris ir kiek kart didesnis?
234. Trys traktoriai tarybinio kio lauk gali suarti per 60 h.

Per kiek laiko suart lauk 12 toki traktori?
235. Smliui perveti prireik 15 savivari, kuri kiekvieno
keliamoji galia 4 t. Kiek reikia 5 t keliamosios galios savivari
iam darbui atlikti?
236. Anksiau darbininkas per 10 min pagamindavo 1 detal,
o per pamain 48 detales. Patobulins peil, dabar jis detal
pagamina per 8 min. Kiek detali per pamain dabar pagamina
darbininkas?
237. Vienas krumpliaratis turi 54 krumplius, o kitas 45. Kiek
kart apsisuks antrasis krumpliaratis per t laik, per kur pirmasis apsisuka 270 kart?
238. Sieno atsarg imtui dvideimt karvi pakaks 60 dien.
Kiek dien pakaks io ieno imtui atuoniasdeimt karvi?
Kartojimo pratimai
239.
ir tak
240.
cukraus
Koordinai ploktumoje paymkite tak / 4 ( - 2 ; 3)

B(4; 5). Raskite atkarpos AB vidurio koordinates.
I 85 t cukrini runkeli gaunama 18,7 t cukraus. Kiek
bus gauta i 115 t runkeli?
5. FUNKCIJOS IR J GRAFIKAI
13. KAS YRA
FUNKCIJA
Inagrinkime udavin: Nuo stoties iki turistins bazs

60 km. I turistins bazs stot ivaiavo dviratininkas 12 km/h
greiiu (6 pav.). Kiek kilometr bus lik iki stoties po h?"
Per h dviratininkas nuvaiuos I2x km. Vadinasi, po h
nuo jo iki stoties bus 60 12: km. Paymkime nuotol (kilometrais) raide y. Tada y = 6012*.
Gavome formul, ireikiani nuotolio y priklau- .
somyb nuo judjimo laiko x.
Pagal udavinio prasm kintamasis gali gyti neneigiamas reikmes, ne didesnes kaip 5 (po 5 h dviratininkas atvaiuos stot).
Turistin~
60 km
12x km
6 pav.
Pagal formul y = 6012* kiekvienai * reikmei galima rasti

atitinkani j y reikm. Pavyzdiui, jeigu x = 2, tai t/ = 36;
jeigu x = 3,5, tai t/ = 18; jeigu x = 4, tai / = 12, taigi po 2 h nuotolis tarp dviratininko ir stoties bus 36 km, po 3,5 h 1 8 km.
po 4 h 12 km.
Matome, kad y reikms priklauso nuo * reikmi, be to,
kiekvien * reikm atitinka vienintel y reikm. Tokios vieno
kintamojo priklausomybs nuo kito kintamojo vadinamos funkcinmis priklausomybmis, arba funkcijomis.
Kintamojo y priklausomyb nuo kintamojo vadinanja funkcija, jeigu kiekvien reikm atitinka vienintel y reikm.
Kintamasis * vadinamas nepriklausomu kintamuoju arba argumentu, o kintamasis y priklausomu kintamuoju. Sakoma taip
pat, kad kintamasis y yra kintamojo * funkcija. Kintamojo y
reikm, atitinkanti duot * reikm, vadinama funkcijos reikme.
Visos reikms, kurias gyja nepriklausomas kintamasis, sudaro funkcijos apibrimo srit. Inagrintame udavinyje funkcijos apibrimo srit sudaro visi skaiiai nuo 0 iki 5, skaitant
skaiius 0 ir 5. Kitaip sakant, apibrimo srit sudaro visos
* reikms, didesns u 0 arba lygios 0 ir maesns u 5 arba
lygios 5. Raoma
Su funkcinmis priklausomybmis jau susidrme, nagrindami proporcingus ir atvirkiai proporcingus kintamuosius. Pavyzdiui, funkcijos yra kvadrato perimetro priklausomyb nuo
jo kratins, laiko, per kur nueinamas tam tikras kelias, priklausomyb nuo greiio.
Norint ireikti funkcij, reikia nurodyti, kokiu bdu kiekvienai argumento reikmei galima rasti atitinkam funkcijos reikm. Pateikiame pavyzdi.
1 p a v y z d y s . Sakykime, kvadrato kratin lygi a cm, o jo
plotas S cm 2 . Kintamasis 5 yra kintamojo a funkcija, kuri galima ireikti formule S = a2. Sios funkcijos apibrimo srit sudaro visi teigiamieji skaiiai.
2 p a v y z d y s . Sakykime, kad n skaiius pirkt sviedini, kuri kiekvieno kaina lygi 0,8 rub., c viso pirkinio kaina
rubliais. Kintamasis c kaip kintamojo n funkcija gali bti ireiktas formule c = 0,8n. Sios funkcijos apibrimo srit sudaro
visi natriniai skaiiai.
Jeigu funkcija ireikta formule ir nenurodyta funkcijos apibrimo sritis, tai laikoma, kad apibrimo srit sudaro visos
nepriklausomo kintamojo reikms, su kuriomis i formul turi
prasm.
Pavyzdiui,
formule y =
ireiktos
funkcijos api-
brimo srit sudaro visi skaiiai, iskyrus skaii 2.

241. Staiakampio kratins 9 cm ir cm, jo plotas S cm 2 .
Ireikkite formule kintamj 5 kaip funkcij. Kokia S reikm
atitinka x = 4 ; 6,5; 15?
242. Traukinys, vaiuojantis 70 km/h greiiu, per t h nueina
s km. Ireikkite formule kintamj s kaip i funkcij. Pasakykite
nepriklausom kintamj (argument) ir priklausom kintamj.
Raskite s reikm, atitinkani / = 2,4; 3,8. Koki t reikm atitinka s = 105; 420?
243. Staiakampio plotis cm, o ilgis 5 cm didesnis u plot.
Staiakampio plotas 5 cm 2 . Ireikkite formule kintamj S kaip
funkcij. Raskite argumento ir funkcijos dvi atitinkam reikmi poras.
244. Berniukas nusipirko portfel u 5,5 rub. ir m knyg, kuri kiekvienos kaina 0,75 rub. U vis pirkin jis sumokjo c rub.
Ireikkite formule kintamj c kaip m funkcij. Raskite argumento ir funkcijos tris atitinkam reikmi poras.
- 245. Funkcija ireikta formule y=2x + 7. Raskite funkcijos
reikm, atitinkani argumento reikm, lygi 12; 50; 43.
L
Funkcija ireikta formule i/ = 0,lx + 5. Raskite funkcijos

reikmes, kurios atitinka argumento reikmes, lygias 10, 50, 120.
247. Funkcija ireikta formule
/ = - j . Lentelje nurodytos arguX - 6 - 4 - 3 2 5 6 12
mento reikms. Apskaiiuokite ati
tinkamas funkcijos reikmes ir upildykite lentel.
248. Funkcija ireikta formule

X -5 -4 -3 0 2 3 6
y = *12 9. Upildykite lentel:
249. Formule y= 5x + 6 ireikta tam tikra funkcija. Raskite funkcijos reikmes, atitinkanias argumento reikmes, kurios lygios
1,2; 2,8. Su kuriomis argumento reikmmis funkcijos reikms lygios 6; 8; 100?
250. Raskite formule ireiktos funkcijos apibrimo srit:

a) y=x2 + 8-
C ) y
^-L
4, 251. Berniukas turjo 20 . Jis nusipirko pietuk, kuri

kiekvieno kaina 3 . Likusi kapeik skaii paymj raide y,
ireikkite formule kintamj y kaip funkcij. Kokia ios funkcijos apibrimo sritis?
252. Vienas gretutini kamp lygus x, o kitas y. Kokia kintamojo y kaip funkcijos apibrimo sritis? Sudarykite reikmi ir jas atitinkani y reikmi lentel, imdami reikmes
nuo 10 iki 170 kas 20 vienet.
253. Funkcija nusakyta itaip: Kiekvien natrin skaii,
maesn u 13, atitinka liekana, gauta padalijus t skaii i 5".
Kokia ios funkcijos apibrimo sritis? Ireikkite i funkcij
lentele.
254. Kiekvien natrin skaii n atitinka liekana r, gauta
padalijus t skaii i 4. Koks skaiius atitinka skaii 13, skai
i 120, skaii 162, skaii 999? Kokia kintamojo r kaip n funkcijos apibrimo sritis? Kokie skaiiai yra funkcijos reikms?
Kartojimo pratimai
255. Automobilis 75 km/h greiiu per tam tikr laik nuvaiavo 180 km. Kiek kilometr automobilis gali nuvaiuoti per t
pat laik, 15 krn/h sumains greit?
256. Dviratininkas 4 h vaiavo 15 km/h greiiu. Per kiek
laiko jis nuvaiuot t pat keli, jeigu 10 km/h padidint
greit?
14. F U N K C i J O S
GRAFIKAS
Meteorologinje stotyje vis par buvo stebima oro temperatra. Lentelje pateikti kai kurie stebjimo rezultatai:
t
P
0
- 4
-7
-5
12
15
18
21
1
24
- 3
Raide t paymtas paros laikas (valandomis), o raide p

temperatra (Celsijaus laipsniais).
P10C1
r
rl
10
2
10
J -J
12
-4
5 C
\
-6
S
Ib
74
18
20
22
24 t, h
v.
r
7 pav.
P10C
4
J
I
- -
7
.
12
74
76
75
20
22\ 24 t h
"43
-AL
I5
-A 6
I7
8 pav.
I ios lentels negalima susidaryti temperatros per par

pilno vaizdo. Pavyzdiui, neaiku, kokia temperatra buvo 7 h,
12 h 30 min ir t. t. Nepertraukiamai per vis par temperatr
galt ymti savirais prietaisas. Kiekvienu laiko t momentu
koordinai ploktumoje jis ymt tak, kuriame abscis lygi
t reikmei, o ordinat atitinkamai temperatros p reikmei
(7 pav.). itaip gautume linij temperatros grafik (8 pav.).
Pagal grafik lengva suinoti, kaip

kito temperatra per par. Pavyzdiui,
7 h oro temperatra buvo 3,5C, nuo
3 h iki 15 h ji kilo, o nuo O h iki 3 ty
ir nuo 15 h iki 24 h krito, aukiausi
temperatra buvo 15 h ir 1.1.
Temperatros p priklausomyb nuo laiko t yra funkcija. 8 paveiksle pavaizduota linija vadinama kintamojo p
kaip t funkcijos grafiku.
Funkcijos grafiku vadinama kreiv,
sudaryta i vis tak, kuri abscises
lygios argumento reikmms, o ordinats atitinkamoms funkcijos reikmms.
Parodome, kaip galima nubraiyti
formule ireiktos funkcijos grafik.
Sakykime, kad funkcija ireikta
formule y = x(6x),
kai
Sudarykime kai kuri argumento reikmi ir jas atitinkani
funkcijos reikmi lentel:
*
-1
-7
Koordinai ploktumoje paymkime takus, kuri koordinats nurodytos lentelje. Sujunkime juos glodia linija (9 pav.).
Gausime grafik funkcijos, ireiktos formule y = x ( b x ) , kai
Juo daugiau paymsime grafikui priklausani tak ir juo tankiau jie bus isidst, tuo tikslesn galsime nubrti
grafik.
10 paveiksle pavaizduotas tam tikros funkcijos grafikas. Remiantis juo, kiekvienai argumento reikmei galima rasti j atitinkani funkcijos reikm. Raskime, pavyzdiui, funkcijos reikm, kai JC=3. Tam per aies tak, kurio abscis 3, nubrkime
statmen aiai. Sis statmuo kerta funkcijos grafik take (3; 5).
Vadinasi, kai x = 3, funkcijos reikm lygi 5.
Remiantis grafiku, pagal duot funkcijos reikm alima rasti
j atitinkanias argumento reikmes. Pavyzdiui, pagal 10 pa-
8
7
f.
J
f.
L
I
0
10
11
13
pav.
veiksle pavaizduot grafik raskime reikmes, kurias atitinka

y = 7. Tam per y aies tak, kurio ordinat 7, nubrkime ties,
lygiagrei * aiai. Si ties kerta grafik dviejuose takuose:
(5; 7) ir (9; 7). Vadinasi, funkcijos reikm lygi 7, kai x = 5 ir
kai x = 9 .
257. Remdamiesi oro temperatros grafiku (r. 8 pav.), atsakykite klausimus: a) kokia buvo oro temperatra 8 h, 12 h,
20 h; b) kuriuo metu oro temperatra buvo 5 C, 4 C, 1C;
c) kada temperatra buvo 0C, kada ji buvo aukiau 0C ir
kada emiau 0 C; d) kuriuo metu temperatra buvo emiausia ir k u r i u o a u k i a u s i a ?
258. Eere plaukioja jachta. Jos atstumas nuo bazs laikui
bgant kinta. Atstumo s priklausomyb nuo laiko t pavaizduota
grafiku (11 pav.). Kokiu atstumu nuo bazs buvo jachta po
20 min, po 40 min, po 1 h 20 min, po 2 h 30 min nuo iplaukimo? Kiek minui prajo nuo iplaukimo, kai jachta buvo
nutolusi nuo bazs 10 km, 8 km, 2 km?
259. 12 paveiksle pavaizduotas puies aukio priklausomybs nuo jos amiaus grafikas. Remdamiesi juo, nustatykite: a) kokio aukio buvo puis, kai turjo 10, 40, 90, 120 met; b) kiek
met turjo puis, kai jos auktis buvo 20 m, 25 m, 30 m; c) kiek
metr uaugo puis per laikotarp nuo 20 iki 60 met, nuo 60 iki
100 met.
260. 13 paveiksle pateiktas grafikas vaizduoja skritulio ploto
priklausomyb nuo jo skersmens. Remdamiesi iuo grafiku, ras4. A l g e b r a 6 kl.
49
s,km,
m
fy
f
Lo
0
///
>
\
V
20
40
///
/
60
>
80
120
140
t.mtrf
U pav.
kite: a) plot skritulio, kurio skersmuo lygus 1,2 cm; 2,5 cm;
3 cm; 3,2 cm; b) skersmen skritulio, kurio plotas 5 cm 2 ; 7 cm 2 ;
8,5 cm 2 .
261. Remdamiesi apskritimo ilgio priklausomybs nuo jo
skersmens grafiku (14 pav.), raskite:
a) ilg apskritimo, kurio skersmuo lygus 1,2 cm; 2,5 cm; 4 cm;
b) skersmen apskritimo, kurio ilgis 5 cm; 8 cm; 10 cm.
Puies amius, metais

12
pav.
262. Matuojant kas minut vandens temperatr bake, sudaryta lentel:

,
min
y, c
14
1
28
10
11
12
41
54
66
76
85
93
98
100
100
100
100
Nubraiykite kintamojo y priklausomybs nuo grafik (mastelis: 1 cm ayje atitinka 1 min, 1 cm y ayje atitinka 1 0 C ) .
P a g a l grafik atsakykite iuos klausimus:
a) Kokia buvo vandens temperatra, prajus 4 min, 5,5 min,
9 min, 10,7 min nuo ildymo pradios?
b) Kiek minui prajo nuo ildymo pradios, kai vandens
temperatra buvo lygi 41 C; 0C; 93 0 C; IOO0C?
263. Kreiv MN tam tikros funkcijos grafikas (15 pav.).
P a g a l jj raskite funkcijos reikm, atitinkani argumento reikm -2,
1; 0; 1; 5.
15 p a v .
16 p a v .
264. Remdamiesi 16 paveiksle

pavaizduotu grafiku, upildykite
lentel:
-3
-1,5
-?
-0,5 0
0,5
*Mi
3,2
-0?
Paraykite penkias argumento reikmes, kurias atitinka funkcijos teigiamos reikms, ir penkias argumento reikmes, kurias
atitinka funkcijos neigiamos reikms.
265. 17 paveiksle pavaizduotas
X - 4 - 3 - 2 , 5 0 1 3,5
tam tikros funkcijos grafikas.
Remdamiesi juo, upildykite len
tel:
Paraykite tris reikmes, su kuriomis y>O, ir tris reik
mes, su kuriomis y<0.
v"
B =T =L
S3
U I
-i
17 pav.
-2
Y-
I
18 pav.
266. Kreiv CD tam tikros funkcijos grafikas (18 pav.).

Remdamiesi juo, raskite: y reikm, kai x = 3; 2; 0; 2; 4;
b) reikmes, kurias atitinka t/= 2; 0; 2; 3.
267. Funkcijos grafikas yra atkarpa, kurios galai yra takai
( 6; 2) ir (3; 5). Nubraiykite grafik ir pagal j raskite:
a) y reikm, kai x=5; 3; 1; 1; 2; b) reikmes, kurias
atitinka y 1; 1; 3; 4.
268. Laute ABC tam tikros funkcijos grafikas, be to,
A(-3;
1), S ( 1; - 1 ) ir C(3; 3). Nubraiykite grafik ir pagal
jj raskite: a) funkcijos reikmes, atitinkanias jc = 2,5; 1,5;
0; 1,5; 2; b) argumento reikmes, kurias atitinka y= 0,5; 1;
2,5.
269. Tam tikros funkcijos grafikas yra laute MNP, be to,
M ( - 2 ; - 1 ) , N(3; 6), P (6; - 3 ) . Nubraiykite grafik ir, remdamiesi juo, raskite: a) funkcijos y reikmes, kai x = 1,5; 0; 4;
5,5; b) argumento reikmes, kurias atitinka y= 2,5; 0; 4,5.
270. Ar priklauso takai A (4; 2), B( 1; - 4 ) ir C( 1; 4) for,
mule y = 2x6 ireiktos funkcijos grafikui? Pasakykite koordinates dar kuri nors dviej tak, vienas kuri priklauso,
O kitas nepriklauso ios funkcijos grafikui.
271. Upildykite
lentel
X - 2 - 1 , 5 - 1 - 0 , 5 0 0,5 1 1,5 2
ir nubraiykite formule y =
=x(x 3) ireiktos funkci
jos grafik:
272. Nubraiykite formule ireiktos funkcijos grafik:
a) y=x + 3, kai
b) 1/ = 4 - * 2 , kai - 3 s $ x s 3 ;
c) y = 5 x, kai
d) y=x2 + 2x, kai - 3 < < 2 .
273. Funkcija ireikta formule = ~ , kurios

Sudarykite sveiksias reikmes atitinkani funkcijos reikmi
lentel. Nubraiykite funkcijos grafik. Grafike paymkite tak, kurio abscis 2,5. Raskite jo ordinat ir pagal formul patikrinkite rezultat.
Kartojimo pratimai
274. Staiakampio, kurio kratins cm ir y cm, perimetras
lygus 20 cm. Ireikkite formule kintamj y kaip * funkcij.
Nurodykite ios funkcijos apibrimo srit. Kokias reikmes gali
gyti funkcija?
Raskite funkcijos reikmes, atitinkanias argumento reikmes, kurios lygios 3; 2,5 ir 7.

Su kuria argumento reikme atitinkama funkcijos reikm
lygi 3; 2,5 ir 7?
275. Staiakampio kratins lygios a dm ir b dm, o jo plotas 10 dm 2 . Ireikkite formule kintamj b kaip a funkcij. Nurodykite ios funkcijos apibrimo srit. Kokias reikmes gali
gyti funkcija?
276. Trikampio kratini ilgiai proporcingi skaiiams 4, 6 ir 9.
Vidutin trikampio kratin 5 cm ilgesn u trumpj. Raskite
kiekvienos kratins ilg.
15. T I E S I O G I N I O P R O P O R C I N G U M O
GRAFIKAS
Inagrinkime proporcingus kintamuosius m ir V\ ia m

geleinio taelio mas gramais, V jo tris kubiniais centimetrais. Formule ireikkime kintamojo m priklausomyb nuo V.
Kadangi vieno kubinio centimetro geleies mas lygi 7,8 g, todl
m = 7,8 V.
Formule y = kx galima ireikti priklausomyb tarp bet kuri
proporcing kintamj. Sakykime, kintamasis y proporcingas
kintamajam , o skaiius k proporcingumo koeficientas. Tada
X
I ia:
y = kx.
Gautos formuls kintamasis gyja tik teigiamas reikmes.
Vadinasi, funkcijos apibrimo srit sudaro teigiamieji skaiiai.
Toliau nagrinsime funkcij y = kx su bet kuria apibrimo
sritimi. Tokia funkcija, kurios k=/=0, vadinama tiesioginiu proporcingumu arba proporcingumu.
Apibrimas.
Tiesioginiu
proporcingumu
vadinama
funkcija, kuri galima ireikti formule y = kx, kurios nepriklausomas kintamasis, k nelygus nuliui skaiius.
Sakykime, kad tiesioginis proporcingumas ireiktas formule
y = 0,5*. Nubraiykime jo grafik. Tam sudarykime kai kuri
funkcijos reikmi lentel:
X
-4
-3
-2
-1
- 2
-1,5
-1
-0,5 '
0,5
1,5
19
pav.
20
pav.
Koordinai ploktumoje (19 pav.) paymkime takus, kuri

koordinats suraytos lentelje. Nesunku pastebti, kad visi paymti takai yra vienoje tiesje. Nubrkime i ties (20 pav.).
Nubrtoji ties funkcijos y = 0,5x grafikas. Si ties eina per
koordinai pradi: jeigu Jt=O, tai ir z/ = 0.
Tiesioginio proporcingumo grafikas yra ties, einanti per koordinai
pradi.
Ties nusako du jos takai. Todl, norint nubraiyti tiesioginio proporcingumo grafik, pakanka rasti dviej grafiko tak
koordinates, paymti tuos takus koordinai ploktumoje ir
per juos nubrti ties. Vienu i t tak patogu pasirinkti koordinai pradi.
Nubraiykime formule y=2x
ireiktos funkcijos grafik.
Pagal i formul raskime grafiko kurio nors tako, nesutampanio su koordinai pradia koordinates, pavyzdiui, tako,
kurio abscis 3: jeigu Jt= 3, tai / = 6. Koordinai ploktumoje paymkime tak ( 3; 6). Per tak ir koordinai
pradi nubrkime ties. Si ties funkcijos y=2x
grafikas
(21 pav.).
22 paveiksle nubraiyti tiesioginio proporcingumo y=kx grafikai; proporcingumo koeficientai skirtingi. Nuo koeficiento k
priklauso grafiko padtis koordinai ploktumoje.
Jeigu J t = I , i formuls y=kx gauname: y = k. Vadinasi, tiesioginio proporcingumo grafikas eina per tak (1; k).
Jeigu ft>0, tai takas (1; k) yra pirmame koordinatiniame
ketvirtyje. Siuo atveju tiesioginio proporcingumo grafikas yra
pirmame ir treiame koordinatiniame ketvirtyje. Koordinai pradia dalija grafik dvi pustieses. Pusties, esanti pirmame ko-
ordinatiniame ketvirtyje, su aimi sudaro tam tikr kamp.

Sis kampas priklauso nuo koeficiento k: kuo didesnis k, tuo didesnis kampas (r. 22 pav.).
Jeigu k < 0 , tai takas (1; k) yra ketvirtame koordinatiniame
ketvirtyje. Vadinasi, tiesioginio proporcingumo grafikas yra antrame ir ketvirtame koordinatiniame ketvirtyje. Inagrinkime
kamp tarp aies ir pustiess, esanios ketvirtame koordinatiniame ketvirtyje (23 pav.). Sis kampas taip pat priklauso nuo
koeficiento k: kuo didesnis skaiiaus k modulis, tuo didesnis
kampas.
Inagrintuose pavyzdiuose laikme, kad funkcijos apibrimo srit sudaro visi skaiiai. Jeigu tiesioginio proporcingumo
apibrimo srit sudaro ne visi skaiiai, tai tiesioginio proporcingumo grafikas yra atitinkama tiess dalis. Pavyzdiui, t a s
grafikas gali bti pusties arba atkarpa.
277. Dviratininkas tolygiai vaiuoja 12 km/h greiiu. Paraykite formul, ireikiani nueito kelio s (kilometrais) priklausomyb nuo judjimo laiko t (valandomis), Ar i priklausomyb
yra tiesioginis proporcingumas?
278. Paraykite formul, ireikiani apskritimo ilgio priklausomyb nuo jo spindulio, [rodykite, kad i priklausomyb yra
tiesioginis proporcingumas. Kam lygus proporcingumo koeficientas?
279. Tiesioginis proporcingumas ireiktas formule y
Raskite:
x.
a) y reikmes, atitinkanias , kuris lygus 9; 1
2
; 2-j;
b) reikmes, kurias atitinka y reikms, lygios 0; ;

280. Yra inoma, kad kintamasis y
kaip funkcija yra tiesioginis proporcingumas. Ireikkite formule i funkcij ir upildykite lentel:
281. Kintamasis y kaip funkcija
tiesioginis
proporcingumas.
Ireikkite
formule i funkcij ir upildykite lentel:
282. Duoti takai A (6; - 2 ) , B(-2;
2\
1 3
17
51
X 2
10.
75
10 12
-30
- 1 0 ) , C ( l ; 1), d ( - j ,
1 - j ) , ( 0 ; 0). Kurie i j priklauso tiesioginio proporcingumo

grafikui: a) y=~x;
b) y = 5x7
283. Nubraiykite formule y = 3x ireiktos funkcijos grafik.
Pagal j raskite:
a) y reikm, atitinkani reikm, kuri lygi 1; 1,5; 2,5; 3;
b) su kuria reikme y reikm lygi 3; 0; 3;
c) su kuriomis reikmmis kintamasis y gyja teigiamas
reikmes ir su kuriomis neigiamas.
284. Nubraiykite formule /==0,5x ireiktos funkcijos grafik. Remdamiesi juo, raskite:
a) y reikm, atitinkani reikm, kuri lygi 2; 4; 1;
b) su kuria reikme y reikm lygi 1; 0; 2,5;
c) su kuriomis reikmmis kintamasis y gyja teigiamas
reikmes ir su kuriomis neigiamas.
Ar yra tokia reikm, su kuria y 150? Jeigu yra, tai apskaiiuokite j.
285. Nubraiykite tiesioginio proporcingumo y = 2x grafik.
Remdamiesi juo, nustatykite:
a) koki reikm gyja funkcija, kai lygus 2; 2,5; 3; 4;
b) su kuria reikme funkcijos reikm lygi 7;
c) su kuriomis reikmmis funkcijos reikms yra teigiamos
ir su kuriomis neigiamos.
286. Vienoje koordinai ploktumoje nubraiykite tiesioginio
proporcingumo y = kx grafikus, kai k = 6; 0,3; 1; 2,4.
287. Staiakampio pagrindas 2,5 m, auktis m. Ireikkite
staiakampio plot y (kvadratiniais metrais) kintamuoju x. Nubraiykite y priklausomybs nuo grafik.
P a g a l grafik raskite:
a) plot staiakampio, kurio auktis 3,5 m; 4 m;
b) aukt staiakampio, kurio plotas 6 m 2 ; 8 m 2 .
288. Lygiakraio trikampio kratin lygi * cm. Ireikkite
(centimetrais) io trikampio perimetr y kintamuoju *. Trikampio perimetras lygus 7,5 cm. P a g a l grafik raskite trikampio
kratin. Atsakym patikrinkite apskaiiuodami.
289. Vienos detals mas 0,75 kg. P a y m j detali mas
(kilogramais) kintamuoju y, ireikkite kintamj y kintamuoju x.
Nubraiykite y priklausomybs nuo grafik.
290. Turistas ijo i miesto ir po h buvo nutols nuo jo
y km.
Kintamojo y priklausomyb nuo parodyta lentelje:
X
0,5
2,5
2.1
4,0
7,9
10,1
3
12.1
3,5
14
4
16,1
Koordinai ploktumoje paymkite atitinkamus t a k u s ir

liniuote parodykite, kad jie isidst beveik tiese. Sudarykite
formul, kuri apytiksliai ireikia y priklausomyb nuo x.
291. 24 paveiksle pavaizduoti psiojo (atkarpa OB) ir dviratininko (atkarpa OA) kelions grafikai. Remdamiesi jais, atsakykite iuos klausimus:
a) Kiek laiko keliavo psiasis? dviratininkas?
b) Kiek kilometr nujo psiasis? nuvaiavo dviratininkas?
c) Kokiu greiiu jo psia"s,"Jm
sis? vaiavo dviratininkas?
I
/
[-30
Jf
0
1
/f / y
&>s
I
24 pav.
t, h
d) Kiek
kart
dviratininko
per 2 h nuvaiuotas kelias ilgesnis u psiojo keli, nueit per
t pat laik?
292. Kuriuose
koordinatiniuose ketviriuose yra
tiesioginio
proporcingumo grafikas:
a) y= 1,7*;
b) 1 / = - 3 , 1 * ;
c) y = 0,9*;
d) / = - 2 , 3 * ;
e) y = x\
f)
=--?
293. Kuriuose
niuose
koordinati-
ketviriuose
yra
~ "I y
\\
funk-
cijos grafikas:
j\
c)
b)
d) 1/ = 0,7*?
y = 4,5*;
tiesioginio proporcingumo
grafikas,
paveiksle
I -_
plieni-
10
9
7
6
kiama viela itsta. Nurodykite

vielos pailgjimo
11
\I
Z
y, mm
pateiktas
somyb nuo jgos F, kurios veiribas,
W1
25 pav.
vaizduojantis
F kitimo
W i
-4
) _ -6
Xj
-I
gra-
ns vielos pailgjimo y priklau-
jgos
J
IJ
I
6
- 4 -2
fik atitinkani formul.

295. 26
\1
-
fikai. Paraykite kiekvien gra-
y=-0,1*;
294. 25 paveiksle nubraiyti
a) i/ = 2,3*;
Tf
kuriose
priklausomy-
b nuo jgos F yra tiesioginis
proporcingumas.
...
* '
?00
_ I I
600 800 1000! F, N

I
26 pav.
Kartojimo pratimai
29(3. Raskite neinom proporcijos nar:
a)
n 3 . 14
'T
~9 '
U4
>
! = T
4 . 1
: 4
lf

a) - 2 1 ( 4 - 1 0 ) - 5 4 a ;
b) 2 8 - 1 0 m + 4 ( m + 1 8 ) .
298. Kaimo bibliotekai etj ir septintj klasi mokiniai

surinko 315 knyg. Septintj klasi mokiniai surinko knyg
10% daugiau negu etj klasi mokiniai. Kiek knyg surinko
septintj klasi mokiniai?
6. TIESIN FUNKCIJA
16. T I E S I N E S F U N K C I J O S
APIBRIMAS
Inagrinkime du funkcij pavyzdius.

1 p a v y z d y s . Prie viekelio yra gyvenviets A ir B, atstumas tarp kuri 20 km (27 pav.). Motociklininkas ivaiavo
i gyvenviets B prieinga gyvenvietei A kryptimi. Jo greitis
50 km/h. Per t h motociklininkas nuvaiuos 50/ km ir nuo gyvenviets A bus nutols 50/ + 20 km. Paymjus raide s atstum
(kilometrais) tarp motociklininko ir gyvenviets A, io atstumo
priklausomyb nuo vaiavimo laiko galima ireikti formule
s = 50/+20; ia t ^ 0 .
27
pav.
2 p a v y z d y s . Mokinys nusipirko ssiuvini, kuri kiekvienas kainavo 2 ., ir tuinuk u 35 . Pirkinio kaina priklauso nuo ssiuvini skaiiaus. Nusipirkt ssiuvini skaii
paymkime raide , o pirkinio kain (kapeikomis) raide y.
Gausime:
i/ = 2* + 35; ia natrinis skaiius.
Abiejuose pavyzdiuose susidrme su funkcijomis, kurios ireiktos formule y = kx+b (x nepriklausomas kintamasis, k ir
b skaiiai). Tokios funkcijos vadinamos tiesinmis funkcijomis.
A p i b r i m a s . Tiesine funkcija vadinama funkcija, kuri
galima ireikti formule y=kx + b, kurios nepriklausomas
kintamasis, k ir b skaiiai.
Jeigu b = 0, tai formul y = kx + b virsta tokia: y = kx. Kai
k-0, ia formule ireikiamas tiesioginis proporcingumas. Taigi
tiesioginis proporcingumas yra tiesins funkcijos atskiras atvejis.
Jeigu formulje y = kx + b vietoj k paraytume 0, tai gautume
y = 0x+b. Vadinasi, kai 6 = 0, formul y = kx + b pasikeiia, jos
iraika yra tokia: y = b. Formule y = b ireikta funkcija yra tiesin. Ji su visomis reikmmis turi t pai reikm.
299. Baseine yra 120 m 3 vandens. Kiekvien sekund j pripilama 0,5 m 3 vandens. Kiek kubini metr vandens bus baseine
po s? Ireikkite formule vandens trio priklausomyb nuo
vandens pylimo laiko. Ar i priklausomyb yra tiesin funkcija?
300. Staiakampio ilgis cm, plotis 3 cm maesnis. Ireikkite formule staiakampio perimetro priklausomyb nuo ilgio. Ar
i priklausomyb yra tiesin funkcija?
301. Mokinys turjo 50 . U iuos pinigus jis nusipirko
pato enkl po 5 . Po to jam liko . Ireikkite formule kintamojo y priklausomyb nuo x. Ar i priklausomyb
yra tiesin funkcija?
302. Mokestis u telegramos isiuntim apskaiiuojamas pagal formul y = 5x + 20; ia x telegramos odi skaiius, y
mokestis (kapeikomis) u telegramos isiuntim. Ar y priklausomyb nuo yra tiesin funkcija? Kokia funkcijos reikm atitinka argumento reikm, lygi 15; 26; 40? Ar yra tokia argumento reikm, kuri atitinka funkcijos reikm, lygi 70; 82?
303. Ar iomis formulmis ireiktos funkcijos yra tiesins:
a) y=2x 3;
d) / = 8x;
b) y=x+b\
e ) / = f - + l;
h)//=-^
c) i/ = 7 - 9 x ;
{)(/=2+1;
i) y = 5?
g) // = x 2 - 3 ;
7
304. Funkcijos ireiktos formulmis: a) y= (5x 1) + ( 8 x +

+ 9); b) / = 4(x 3) + (x + 2). Ar ios funkcijos yra tiesins?
305. Suprastin formuls // = 7(8 x) + (x 10) deinij pus,
isiaikinkite, ar ia formule ireikta funkcija yra tiesin.
306. Tiesin
funkcija
ireikta
formule
// = 0,5x+6.
Upildykite lentel:
0,4
0,6
0,8
10
12
-2
-0,5
2,5
308. Tiesin funkcija ireikta

skaii k ir upildykite lentel:
0,2
-2
307. Funkcija ireikta formule y = - 3 x + 1 , 5 . Upildykite

lentel:
-4
1.0
formule
1.2
0,8
ykx\.
1,4
1,6
Raskite
1,8
2,0
Kartojimo pratimai
a) 3(0,9*1) ( * + 0 , 6 ) = 0,2;
b) 7 - ( 3 , 1 -0,1/) = 3 - 0 , 2 y .
310. Su kuriomis natrinmis n reikmmis:

j. Q
a)
taisyklingoji trupmena;
b)
netaisyklingoji trupmena?
311. Ar formule y= 2x2 + 3x ireiktos funkcijos grafikas eina per tak:

a) / 4 ( - 1 ; - 5 ) ; b) B(2; 2); c) C(3; - 9 ) ?
17. T I E S I N S F U N K C I J O S
GRAFIKAS
Tiesin funkcija y = kx+b, kai 6 = 0 ir

0, yra tiesioginis
proporcingumas. Kaip inoma, iuo atveju funkcijos grafikas yra
ties. Nubraiykite grafik tiesins funkcijos, kuri nra tiesioginis proporcingumas, pavyzdiui, funkcijos (/ = 0 , 5 * - 2 . Tam
sudarykime lentel:
X
- 6
- 4
- 2
- 5
- 4
- 3
- 2
2
-I
Koordinai ploktumoje (28 pav.) paymkime takus, kuri

koordinats pateiktos lentelje. Visi ie takai yra vienoje tiesje.
Si ties (29 p a v . ) t i e s i n s funkcijos (/ = 0,5*2 grafikas.
Apskritai tiesins funkcijos grafikas yra ties.
-6
i.
, P
6 8 X
-4 -2
2,
e
JL
1
28
8 X
I
i
V1
pav.
29
pav.
Norint nubraiyti tiesins funkcijos grafik, pakanka rasti

dviej jo tak koordinates, paymti tuos takus koordinai
ploktumoje ir per juos nubrti ties.
1 p a v y z d y s . Nubrkime funkcijos t/ = 2x + 3 grafik.
Funkcija y = 2 x + 3 yra tiesin, todl jos grafikas ties. Taikydami formul t/ = 2x + 3, raskime dviej tak koordinates:
X2, 1/ = 2 . ( - 2 ) + 3 = - 1 ;
x = l , y=2 1 + 3 = 5 .
Paymkime takus A( 2; 1) ir 5 ( 1 ; 5). Per iuos takus
nubrkime ties (30 pav.). Ties AB yra funkcijos
y=2x+3
grafikas.
2 p a v y z d y s . Nubrkime tiesins funkcijos y = - 0 , 8 x - F 1
grafik.
Braiant tiesins funkcijos grafik, vienu jo taku patogu
pasirinkti grafiko ir y aies susikirtimo tak, t. y. tak, kurio
abscis 0.
Raskime koordinates grafiko tak, atitinkani x = 0 ir x = 5:
jc = 0, y = 0,8 - 0 + 1 = 1;
x=5, 1 / = - 0 , 8 - 5 + 1 = - 3 .
Paymkime takus Ai(0; 1) ir K(5; 3) ir nubrkime per
juos ties (31 pav.). Ties MK yra tiesins funkcijos y= 0 , 8 x + l
grafikas.
3 p a v y z d y s . Nubraiykime funkcijos y= 4 grafik.
Si funkcija yra tiesin, nes formul i / = 4 galima parayti
taip: y = 0x4. Kiekvien reikm atitinka ta pati y reikm,
lygi 4. Paymkime kuriuos nors du takus, kuri ordinat 4,
pavyzdiui, (0; 4) ir (2; 4). Nubrkime per juos ties
(32 pav.). Gausime tiesins funkcijos y= 4 grafik.
30 pav.
31
pav.
32
pav.
312. Nubraiykite funkcijos grafik:

a) i / = - 2 x + l ;
b) y = 0,2*+5;
c) y = 3 * - 4 ;
d) 1 / = - 0 , 6 * - 1 , 5 .
Kuriame take is grafikas kerta ordinai a?

313. Nubraiykite funkcijos grafik:
a) y = Sx+ 2;
b) y=-3x
+ 2;
c) t/ = 0 , 3 * - 5 ;
d) y= 0,3*5.
314. Toje paioje koordinai sistemoje nubraiykite funkcij

grafikus:
a) i / = l , 2 * ir y = 1,2* 3; b) y=
ir y = * + 3,5.
315. Nubraiykite tiesins funkcijos y= 1,5* + 3 grafik.

Remdamiesi juo, suinokite: a) kokia y reikm atitinka * reikm, lygi 2,5; 3,5; b) koki * reikm atitinka y reikm, lygi
4,5; 0,5; c) su kuriomis * reikmmis y reikms yra teigiamos
ir su kuriomis neigiamos.
316. Nubraiykite tiesins funkcijos t / = l , 5 * + 4 grafik. Remdamiesi juo, raskite: a) y reikm, kuri atitinka * reikm, lygi
3,5; 1,5; b) * reikm, kuri atitinka y reikm, lygi 0,5;
4,5. Su kuriomis * reikmmis y reikms yra teigiamos ir su
kuriomis neigiamos?
317. Pasirink mastel (* a y j e 1 cm lygus vienam vienetui, y a y j e 1 cm lygus 10 vienet), nubraiykite funkcijos
y= 10*+40 grafik. Remdamiesi juo, raskite: a) y reikm,
kuri atitinka * reikm, lygi 2,5; 0,8; 3,5; b) * reikm, kuri
atitinka y reikm, lygi 70; 10; 30; c) su kuriomis * reikmmis y reikm lygi nuliui, didesn u nul, maesn u nul.
318. Nusibrai funkcijos y= 3* + 6 grafik, nustatykite, su
kuriomis * reikmmis: a) y = 0; b) y>0; c) y<0.
319. Nubraiykite funkcijos y = 2x 4 grafik ir raskite, su
kuriomis * reikmmis: a) y = 0; b) /,>0; c) y<0.
320. Nubraiykite funkcijos y=2* 5 grafik. Pagal j suinokite, kaip kinta y, kai * didja: a) nuo 4 iki 0; b) nuo 0
iki 6.
321. Funkcija ireikta formule y= 1,2* + 4. Kaip kinta y,
kintant argumentui: a) nuo 5 iki 1; b) nuo 2 iki 5? Atsakykite,
remdamiesi grafiku.
322. Vienoje koordinai ploktumoje nubraiykite i funkcij grafikus: y = 6; y = 3,2; y=- 1; /= - 5 ; y = 0.
M
323. Nubraiykite i funkcij grafikus: </= 2; y = 1,9;

i/= 1,6; y = 7.
324. bak supiltas vanduo, kurio temperatra 10C, buvo
ildomas iki IOO0C. Kiekvien minut jo temperatra kilo 1,5 C.
Ireikkite formule vandens temperatros y priklausomyb nuo
ildymo laiko x. Nubraiykite ios priklausomybs grafik. Pagal jj raskite: a) kokia vandens temperatra buvo po 5 min, po
10 min nuo ildymo pradios; b) per kiek laiko vanduo suilo
iki 85 C.
325. Nenubrai funkcijos y = 1,2* 7 grafiko, nustatykite, ar
eis jis per tak:
a) A (100; 113); b) B ( - 1 5 ; - 2 5 ) ; c) C( - 1 0 ; 5); d) >(300; 353).
Kartojimo pratimai
a) 3,7x 2 = 2jc + 3,13;
b) 4,2*+ 8 = 8 7*;
c)
d)
-27x=5-54x;
1 =0,4*-2,5.
327. Apskaiiuokite:
)
-1 + j
-6;
b) 7 + 2424:(11,8 + 0,2)+2,3.
328. Automobili parke i pradi buvo sunkveimi 1,5 karto

daugiau negu lengvj automobili. Po to, kai parkas gavo dar
45 lengvuosius automobilius, o 12 sunkveimi atidav efuojamam kolkiui, jame buvo 17 lengvj automobili daugiau
negu sunkveimi. Kiek i viso automobili buvo automobili
parke?
18. T I E S I N I
FUNKCIJ
GRAFIK
TARPUSAVIO
PADTIS
Dviej tiesini funkcij grafikai yra tiess, kurios arba susikerta, arba yra lygiagreios. Kiekvien tiesin funkcij galima
ireikti tokia formule: y = kx+b. Tiesini funkcij grafik tarpusavio padtis priklauso nuo k ir b reikmi.
Inagrinkime grafikus formulmis y = 0,9x 1 ir / = 0,8x+1
ireikt tiesini funkcij, kuri koeficientai k yra skirtingi
(33 pav.). Isiaikinkime, ar susikerta ie grafikai. Jeigu funkcij grafikai susikerta, tai jie turi bendr tak. Siuo atveju bus
tokia reikm, kuri atitinka abiej funkcij ta pati y reikm.
5. Algebra 6 kl.
65
33 pav.
34 pav.
Kad rastume t * reikm, prilyginkime viena kitai deinisias

formuli y = 0,9x 1 ir / = 0,8*+1 puses ir isprskime gaut
lygt:
0,9:- 1=0,8: + 1,
0,9:-0,8:= 1 + 1,
0,\ = 2,
=20.
Kai : = 20, pagal abi formules gaunama ta pati y reikm:
0 , 9 * - 1 = 17 ir 0,8*+ 1 = 17.
Tai reikia, kad takas (20; 17) priklauso ir vienam, ir kitam
grafikui. Toks takas yra tik vienas. Vadinasi, tiess, kurios yra
tiesini funkcij y = 0,9x 1 ir i/ = 0,8*-i-l grafikai, susikerta.
Dabar inagrinkime formulmis y = 0 , 5 * + 4 ir / = 0,5* 2 ireiktas tiesines funkcijas, kuri koeficientai k yra vienodi. Si
funkcij grafikai pavaizduoti 34 paveiksle. Kad rastume grafik
susikirtimo tako koordinates, prilyginkime vien kitai deinisias formuli puses ir isprskime gaut lygt:
0,5* + 4 = 0 , 5 * - 2 ,
0,5*-0,5*=-2-4,
0 * = 6.
Lygtis 0,5x + 4 = 0,5x 2 neturi akn. Vadinasi, tiess, kurios yra tiesini funkcij y = 0,5* + 4 ir y = 0,5* 2 grafikai, neturi bendr tak, taigi jos lygiagreios.
Apskritai formulmis y = kx + b ireikt dviej tiesini funkcij grafikai susikerta, kai koeficientai k skirtingi, ir yra lygiagrets, kai koeficientai k vienodi.
35
pav.
[rodysime tai. Sakykime, y = k{x+bx ir y = k2x + b2 -> dvi skirtingos tiesins funkcijos. Kad isiaikintume j grafik tarpusavio padt, sudarykime lygt
k\x
+ b\=k2x
b2.
b\,
Pertvarkykime i lygt:
k\Xk2Xt=b2
(kx
) x = b
b\.
Gavome tiesin lygt. Jeigu k \ 2 , tai lygtis turi vienintel

akn. Siuo atveju funkcij grafikai susikerta.
Jeigu ki = k2 ir \ 2 , tai lygtis neturi akn. Siuo atveju
funkcij grafikai yra lygiagrets.
I to, k rodme, iplaukia, kad kiekvienos tiesins funkcijos
y = kx + b, kai 6=7^0, grafikas yra lygiagretus tiesioginio proporcingumo, kurio toks pats koeficientas k, grafikui (35 pav.). I
ia aiku, kad kampas, kur sudaro tiesins funkcijos y=kx + b
grafikas ir ais, taip pat priklauso nuo koeficiento k. Todl
formuls y = kx + b skaiius k
vadinamas tiess krypties koeficientu.
36 paveiksle pavaizduotos tiess formulmis y = kx + b ireikt tiesini funkcij grafikai.
J koeficiento reikm yra ta
pati, o b reikms skirtingos.
36 pav.
\ tv \
**
J 7
W"
/
i
Visos ios tiess yra lygiagreios.

37 paveiksle pavaizduotos ties s formulmis y=kx + b ireikt tiesini funkcij grafikai. J b reikm ta pati, k reikms skirtingos. Visos ios tiess susikerta viename y aies
take.
37 pav.
329. Kaip isidst .vienas kito atvilgiu

fikai:
a) y = T ir t/ = 7x + 8;
b) y= 10x + 8 ir y= 10x + 6;
c) y = 3x5 ir y= 6 x + l ;
i funkcij gra-
d) y = -Ax ir y=
Ax-5;
e) y = 3x+\ ir y= 4 x + l ;
f) y=\2x
ir z / = - 8 x ?
330. Tiesins funkcijos ireiktos iomis formulmis: y =

= - I O x + 1 3 , y = 3,7x13, y= 8 10x, y=-3,6x-8,
y = 3,6x + 8,
y= 3,6x. Ivardykite funkcijas, kuri grafikai yra vienas kitam
lygiagrets. Pasakykite dvi funkcijas, kuri grafikai susikerta.
331. Funkcijos ireiktos iomis formulmis: y= l,5x + 6,
/=1,5 6, / = 0,5 + 4, J/ = 0,5x, y = 3 + l , 5 x . Ivardykite tas funkcijas, kuri grafikai:
a) lygiagrets funkcijos i/ = 0,5x+10 grafikui;
b) kerta funkcijos y= l,5x grafik.
332. Duota tiesin funkcija / = 2,5 + 4. Ireikkite
koki nors tiesin funkcij, kurios grafikas:
a) lygiagretus duotos funkcijos grafikui;
b) kerta duotos funkcijos grafik.
formule
333. Ireikkite formulmis dvi tiesines funkcijas, kuri grafikai: a) lygiagrets; b) susikerta.
334. Funkcija ireikta formule y = kx+6. Su kuria k reikme ios funkcijos grafikas yra lygiagretus grafikui funkcijos:
a) y = 3 x + 7 ;
b) i/= IOOx-1;
c) t/ = x + 3 , 7 ;
d) y=-+9;
e) y = 8x;
f) y= - 5 ?
335. Su kuriomis k reikmmis funkcijos y = kx12

kerta grafik funkcijos:
a) y = 4 x - 7 ;
grafikas
b) i / = - 6 x + 29.
336. Tiesin funkcija ireikta formule y = kx 9. Su kuria

k reikme ios funkcijos grafikas yra lygiagretus funkcijos y
= 8,8x 7 grafikui ir su kuria k reikme jj kerta?
337. Funkcija ireikta formule y=kx + 3. Su kuriomis k reikmmis ios funkcijos grafikas: a) lygiagretus aiai; b) kerta
aj?
338. Vienoje koordinai sistemoje nubraiykite i funkcij
grafikus:
a) i / = - x + 6, y=-x-1,5,
y=-x,
\j=-x-3;
b) i/= x + 2,5, y= x + 2 , 5 , y = 2,5, y = 0,5x + 2,5.
339. Vienoje koordinai sistemoje nubraiykite
mulmis ireikt funkcij grafikus:
a) y = 3x+b,
b) y = kx-2,
iomis for-
kai 6 = 1 , 2 ; - 4 ; 0;
kai At= 1; - 1 ; 0,4.
340. Raskite i funkcij grafik susikirtimo tak

nates:
a) y= 10x 8 ir y= 3 x + 5 ;
b) y= 1 4 - 2 , 5 x ir y = l,5x 18;
c) y = 20x 70 ir y = 70x + 30;
koordi-
d) y = 37x-S
ir t / = 2 5 x + 4 ;
e) y= Ux ir i/ = x + 2 6 ;
f) y=-5x+16
ir
y=-%.
341. Ar susikerta i funkcij grafikai:

a) (/= 6x + 9 ir y1 \
b) I / = - 0 , 5 x + 2 ir / = 2,5X 10;
Raskite susikertani
c) t/ = 0 , 2 x - 9 ir y= 4
d) y=x
ir y = - 3 x + 3,6?
grafik susikirtimo tako
Kartojimo pratimai
342. Ar teisinga proporcija:
a) 1 6 , 8 : 4 , 8 = 1 9 , 6 : 5 , 6 ;
b)

> K2
a
>
3,6
. 28 = 07
'4,2 '
'0.5
* '
x+l;
3,4:8,5=9,5:22,8?
koordinates.
344. Per dvi dienas elevatori atve 1440 t grd. Antr

dien buvo atveta 80% pirm dien atveto grd kiekio. Kiek
ton grd atve j elevatori pirm dien?
II SKYRIAUS PAPILDOMI PRATIMAI
4 paragrafas
345. Kaip pasikeis staiakampio plotas, jeigu jo ilg padidinsime 3 kartus, o plot 4 kartus?
346. Kvieiams skirt 200 ha plot kolkis padidino iki 320 ha.
Kaip pasikeis kolkiei iaugintas kviei derlius, jeigu derlingumas padids 1,1 karto?
347. Kambario grindims nudayti sunaudota 1 kg da. Ar
pakaks 700 g da nudayti grindims kambario, kurio ilgis pusantro karto maesnis, o plotis 1,2 karto maesnis?
348. 35 cm 3 aliumininio taelio mas lygi 94,5 g. Koks yra
tris aliumininio taelio, kurio mas 756 g?
349. I 3 kg viei obuoli gaunama 390 g diovint. Kiek
reikia viei obuoli, norint gauti i j 1 kg diovint? Rezultat suapvalinkite iki deimtj.
350. I 1200 t cukrini runkeli pagaminama 180 t cukraus.
Kiek reikia perdirbti runkeli, norint pagaminti 250 t cukraus?
Kiek cukraus bus pagaminta i 150 000 cnt cukrini runkeli?
351. Jeigu skaiiai a, b ir c proporcingi skaiiams x, y ir z,
tai skaiiai x, y ir z taip pat proporcingi skaiiams a, b ir c. [rodykite.
352. Atstumas tarp dviej miest lygus 750 km. Raskite atitinkant j atstum emlapyje, kurio mastelis 1 : 1 000 000.
353. Atstumas tarp dviej miest emlapyje lygus 6 cm. emlapio mastelis 1 :500 000. Kam lygus is atstumas i tikrj?
354. Kurios eiluts yra proporcingos pirmai lentels eilutei?
Kurie stulpeliai proporcingi pirmam lentels stulpeliui?
2
4
6
8
10
12
3
6
9
12
15
18
5
10
15
20
25
30
7
11
21
28
29
42
11
12
33
30
55
66
355. Staiakampio ilgis sutinka su jo ploiu taip, kaip 7 : 2,

o perimetras lygus 3,6 dm. Kiek decimetr staiakampio ilgis
didesnis u plot?
356. U rankraio perraym trys maininks, dirbusios tuo
paiu metu, gavo 57 rub. Pirmoji mainink per valand perra
8 puslapius, a n t r o j i 6 , o treioji 5. Kaip jos turi pasidalyti
pinigus?
357. Verdant agrast uogien, vienam kilogramui uog dedama 1,5 kg cukraus ir stiklins vandens. Seiminink, virdama
uogien, suvartojo 6 kg cukraus. Kiek ji turjo dti agrast ir
kiek vandens?
358. Vienas butelis pripiltas ibalo, o kitas benzino. 2ibalo
mas lygi benzino masei. 1 1 ibalo mas lygi 800 g, o 1 1 benzino mas 710 g. Kuris skystis uima didesn tr ir kiek kart
didesn?
359. Ruodamiesi ygiui, pionieriai numat kas dien nukeliauti 12 km. Bet oras buvo blogas, ir jie nueidavo kas dien
4 km maiau. Kiek kart ilgiau utruko pionieriai ygyje?
360. Staiakampio gretasienio ilgis buvo padidintas du kartus, o plotis tris kartus. Kaip reikia pakeisti jo auktin, kad
gretasienio tris nepasikeist?
361. T pat atstum keleivinis traukinys nuvaiuoja per 3 h,
o prekinis traukinys per 5 h. Traukiniai ivyko i dviej miest tuo paiu metu vienas prieais kit. Kai jie susitiko, keleivinis traukinys buvo nuvaiavs 180 km. Kiek kilometr buvo nuvaiavs prekinis traukinys? Koks atstumas tarp t miest?
362. Brigada pagamina 180 detali per tiek laiko, kiek jo
skiriama pagal plan 150 detali pagaminti. Vykdydama uduot,
brigada sugaio 30 h. Kiek valand iai uduoiai vykdyti buvo
skirta pagal plan?
363. Pritaiks nauj peil, tekintojas detalei pagaminti sugaita 1,2 karto maiau laiko. Todl per pemain jis pagamina
16 detali daugiau. Kiek detali pagamindavo tekintojas per
pamain anksiau?
5 paragrafas
364. Vieno kubinio centimetro gyvsidabrio mas lygi 13,6 g.
V cm 3 gyvsidabrio mas lygi m g. Ireikkite formule priklausomyb: a) m nuo V\ b) V nuo m.
365. Padalijus natrin skaii n i 5, gaunamas dalmuo k

ir liekana 3. Ireikkite formule priklausomyb n nuo k.
366. Norint rasti tam tikros funkcijos reikm, reikia argumento reikm sumainti 3,7 vieneto ir gaut rezultat padauginti i 1,2. Ireikkite formule i funkcij. Pagal formul raskite funkcijos reikm, kai argumento reikm lygi 0,7; 1,2;
4,4; 5.
367. Funkcija ireikta formule y=0,5(8 x). Upildykite
atitinkam ir y reikmi Lentel:
X
-1,4
8.8
2,6
-3,4
-1,8
2,4
368. Padalijus skaii y i skaiiaus x, gaunamas dalmuo 5

ir liekana 10. Ireikkite formule kintamj y kaip funkcij.
Kokia ios funkcijos apibrimo sritis? Raskite dvi poras atitinkam ir y reikmi.
369. Tarp kampo (mp) kratini nubrtas spindulys n taip,
kad Z (mn) =60. Ireikkite formule kintamj y kaip funkcij,
kai Z (tip) =x ir Z(mp)=y.
Kokia ios funkcijos apibrimo
sritis?
370. Kokia apibrimo sritis funkcijos, ireiktos formule:
)
b) =
371. Turistas ijo i turistins bazs A geleinkelio stoties

B kryptimi. 38 paveiksle pavaizduotas jo nueito kelio priklausomybs nuo kelions laiko grafikas. Nustatykite: a) kiek laiko
utruko turistas, eidamas i A ; b) kokiu vidutiniu greiiu jis
jo; c) kiek minui jis sugaio pirmoje poilsio vietoje ir kiek
antroje; d) kiek kilometr turistas nujo per pirmj valand ir
kiek per paskutin; e) per kiek laiko jis nujo pirmuosius 8 km,
per kiek laiko sekanius 8 km.
372. 39 paveiksle pavaizduoti grafikai rodo, kaip kito oro
temperatra per t pai par Archangelske ir Jaroslavlyje. Kuriuo laiku oro temperatra: a) buvo vienoda Archangelske ir Jaroslavlyje; b) kilo ir Jaroslavlyje, ir Archangelske; c) krito ir
Jaroslavlyje, ir Archangelske; d) Jaroslavlyje kilo, o Archangelske krito?
373. Mekeriotojas ijo i nam ir patrauk prie eero. Cia

jis gaud uvis po to sugro namus. Mekeriotojo nueito kelio
grafikas pavaizduotas 40 paveiksle. Pagal grafik suinokite:
a) koks nuotolis nuo nam iki eero; b) kiek valand jo mekeriotojas iki eero ir kiek valand sugaio grdamas; c) kiek
valand jis mekeriojo; d) kiek kilometr jis buvo nutols nuo
nam, prajus 1 h nuo ijimo; e) kiek valand prajo nuo
ijimo, kai mekeriotojas buvo nutols nuo nam 6 km; f) kokiu vidutiniu greiiu jis jo prie eero ir kokiu sugro.
374. Nustatant inde esanio
skysio trio V priklausomyb h, cm 3
6
9
12
15
18
nuo jo lygio aukio h, sudaV, /
9,7 14,7 21
1,2 3,1 5,6
ryta lentel:
40 pav.
41 pav.
Nubraiykite kintamojo V kaip Ii funkcijos grafik. Pagal j

suinokite: a) kiek litr skysio buvo inde, kai lygio auktis
siek 5 cm; 10 cm; b) koks bus skysio lygis inde, jeigu j
supilsime 4 1; 10 1 skysio?
375. Nubraiykite iomis formulmis ireikt funkcij grafikus:
a) y=-L
( 1 0 - ) , kai -2==CxsC12;
b) = (5 + x), kai - 1 0 < < 4 ;

c) y= (x 1) ( x + 1), kai - 3 < x s S 3 ;
d) i/ = 3x + x2, kai - 3 < x s 2 .
y = 2 0,5x ir y= 1+0,5* grafikus. Pasakykite koki nors argumento reikm, su kuria: a) pirmos funkcijos reikm yra
didesn u antros funkcijos reikm; b) pirmos funkcijos reikm
maesn u antros funkcijos reikm. Ar yra tokia argumento
reikm, su kuria abiej funkcij reikms yra lygios?
377. 41 paveiksle plona linija pavaizduotas pirmos funkcijos
grafikas, o stora linija antros funkcijos grafikas. Su kuriomis
argumento reikmmis pirmos funkcijos reikm: a) lygi antros
funkcijos reikmei; b) yra didesn u antros funkcijos reikm;
c) maesn u antros funkcijos reikm?
378. Tiesioginis proporcingumas ireiktas formule y= 7,5x.
Raskite y reikmes, kai x = 12; 20; 44. Su kuriomis reikm-,
mis y reikms lygios 1500; 1200?
379. Kok atstum y (kilometrais) nuvaiuos dviratininkas
per h, jeigu tolygiai vaiuos 15 km/h greiiu? Nubraiykite
kintamojo y priklausomybs nuo grafik (mastelis y ayje:
1 c m 15 km; * ayje: 1 cm 1 h). Remdamiesi grafiku, atsakykite klausimus: a) kiek kilometr nuvaiuos dviratininkas
per 3 h; per 3 h 40 min? b) per kiek laiko dviratininkas nuvaiuos 50 km?
380. Pasirink atitinkam mastel, nubraiykite i funkcij
grafikus: a) //=100*; b) t/ = 0,02*.
381. Vienoje koordinai ploktumoje schemikai pavaizduokite funkcij y = ax ir y = bx grafikus, kai:
a) a > 0 , b>0
b) a<0, b<0
ir a>b\
ir | a | < | 6 .
382. Su kuria a reikme takas A(a\

ginio proporcingumo t/ = 3,5* grafikui?
1,4) priklauso tiesio-
6 paragrafas
383. Ar formule ireikta funkcija yra tiesin:
4*7
d) / = 2 (1 3*) + 7 (* 3);
) 2 .
b) y = 3 ( * + 8 ) ;
c) / = * ( 6 * ) ;
e) / = * ( 9 - * ) + * 2 ;
f) 1/=5(3 + 4*) 4(5* 1)?
384. Funkcija ireikta formule y = 0,2* 4. Raskite funkcijos

reikm, atitinkani argumento reikm, kuri lygi 25; 12;
45; 60. Su kuria argumento reikme funkcijos reikm lygi 0;
lygi 1? Ar yra tokia * reikm, su kuria: a) funkcijos reikm
lygi argumento reikmei; b) funkcijos reikm prieinga argumento reikmei?
385. Kintamojo y priklausomyb nuo * yra tiesin funkcija.
Upildykite lentel:
a)
-2
-8
12
b)
-10
-15
10
30
15
386. Lentelje pateiktos kai kurios argumento reikms ir jas

atitinkanios tiesins funkcijos reikms.
X
Il
21
31
41
51
61
71
Parinkite formul, kuria galima bt ireikti i funkcij.
387. Vienos vinies mas lygi 5 g, o tuios ds mas 400 g.

Kokia mas m (gramais) ds, kurioje yra vini. Sudarykite
formul, ireikiani m priklausomyb nuo x. Ar ia formule
ireikta funkcija yra tiesin?
388. Nubraiykite formule i/ = 0,5x + 3 ireiktos funkcijos grafik. Pagal' j raskite:
a)
b)
c)
d)
y reikm, kai * = 4 ; 1; 4;
reikm, kuri atitinka y, lygus 2; 0,5; 6;
grafiko ir koordinai ai susikirtimo tak koordinates;
lygties 0 , 5 * + 3 = 0 akn.
389. Be brinio nustatykite, ar formule i/= 1,25* 5 ireiktos funkcijos grafikas eina per tak:
a) Af(12; 10); b) / ( ( - 2 0 ; - 3 0 ) ; c) P(3; 5); d) Q(20; - 2 0 ) .
390. Funkcija ireikta
formule / = - ^ - + 3 ,
kai
4<:*8.
Nubraiykite ios funkcijos grafik ir nurodykite visas sveiksias

reikmes, kurias gali gyti i funkcija.
391. Balione dabar yra 1,8 kg skysto propano. Dujin virykl
kiekvien valand jo sunaudoja 0,2 kg. Paymj raide m mas
(kilogramais) propano, kuris liks balione po t valand degimo,
paraykite m priklausomybs nuo t formul ir nusibraiykite
grafik. Pagal j nustatykite:
a) kiek kilogram propano liks balione po 3 h; po 5 h; po
6,5 h degimo;
b) po keli valand balione liks 1,5 kg propano; 1 kg propano; 0,6 kg propano.
392. Garso sklidimo oru greit v, priklausant nuo temperatros t, galima apytiksliai apskaiiuoti pagal formul u = 331 +
+ 0,61; ia v greitis (metrais per sekund), / temperatra
(Celsijaus laipsniais). Raskite greit, kuriuo sklinda garsas iem, kai temperatra lygi 35C, ir vasar, kai temperatra
+ 30 C.
393. Tiesins funkcijos y = kx+1 grafikas lygiagretus funkcijos i/=0,4* grafikui. Raskite koeficiento k reikm ir nustatykite, ar priklauso iam grafikui takas (50; 19).
394. Ireikkite formule tiesin funkcij, kurios grafikas yra
ties, einanti per tak A(2; 3) ir lygiagreti funkcijos y= 1,5*3
grafikui. Nubraiykite jos grafik.
395. Tiesins funkcijos grafikas ties, lygiagreti abscisi

aiai ir einanti per tak Ai(5; 8). Ireikkite i funkcij formule.
396. Be brinio raskite tiesini funkcij grafik susikirtimo
tako koordinates:
a) / = 4 x 4 9 ir y = 6 x - 5 ;
b) y= 1 6 x - 7 ir y=21x4-8;
c) y= I O x - 7 ir y = 5;
d) y = 0,lx ir y= 14.
III
SKYRIUS
LAIPSNIS SU NATRINIU RODIKLIU
7.
LAIPSNIS
19. L A I P S N I O
SU
IR
JO
SAVYBS
NATRINIU
RODIKLIU
APIBRIMAS
Keli vienod dauginamj sandaug galima parayti

laipsniu. Pavyzdiui,
5 5 - 5 - 5 - 5 - 5 - 5 = 57.
Reikinys 57 skaitomas vairiai: Penki septintu laipsniu",
Skaiiaus penki septintas laipsnis", Skaiiaus penki laipsnis,
kurio rodiklis septyni".
A p i b r i m a s . Skaiiaus a laipsniu, kurio natrinis rodiklis n didesnis u 1, vadinama sandauga n dauginamj, kuri
kiekvienas lygus a. Skaiiaus a laipsniu, kurio rodiklis 1, vadinamas pats skaiius a.
Skaiiaus a laipsnis su rodikliu n ymimas taip: an. Reikinys " vadinamas laipsniu, skaiius a laipsnio pagrindu, skaiius n laipsnio rodikliu.
Pagal laipsnio apibrim:
' = , 2 = , 3 =, 4 = .
Bendru atveju
= . . . a.
n kartu
Laipsnio reikms radimas vadinamas klimu laipsniu.

teikiame klimo laipsniu pavyzdi:
Pa-
34 = 3 - 3 - 3 - 3 = 81; O2 = O-O = O;
( - 6 ) 3 = ( - 6 ) - ( - 6 ) - ( - 6 ) = - 2 1 6 ; 9' = 9.
Aiku, kad, paklus laipsniu teigiam skaii, gaunamas teigiamas skaiius; paklus laipsniu nul, gaunamas nulis.
Paklus laipsniu neigiam skaii, galima gauti tiek teigiam, tiek neigiam skaii. Pavyzdiui,
( 2) 1 = 2;
(-2)2=(-2).(-2)=4;
(-2)3=(-2)-(-2).(-2) = -8;
( 2 ) 4 = ( - 2 ) . ( - 2 ) . ( - 2 ) . ( - 2 ) = 16.
Neigiamo skaiiaus laipsnis su lyginiu rodikliu yra teigiamas
skaiius: kai neigiam d a u g i n a m j skaiius yra lyginis, sand a u g a yra teigiama. Neigiamo skaiiaus laipsnis su nelyginiu
rodikliu yra neigiamas skaiius: kai neigiam d a u g i n a m j skaiius yra nelyginis, s a n d a u g a yra neigiama.
Kiekvieno skaiiaus kvadratas yra teigiamas skaiius arba
nulis, t. y. a 2 ^ 0 su bet kuriuo a.
Apskaiiuokime keli reikini, kuriuose yra laipsni, reikmes.
1 pavyzdys.
Raskime reikinio 4 - I O 3
1) I O 3 = I O - 1 0 1 0 = 1 000;
reikm:
2) 4 - 1 000 = 4 000.
Vadinasi, 4 - 10 = 4000.
2 p a v y z d y s . Apskaiiuokime reikinio 26 + ( 3) 4 reikm:
1) 26 = 64;
2) 2= 64;
3) ( 3) 4 = 81;
4) - 6 4 + 81 = 17.
Vadinasi, - 2 6 + ( - 3 ) 4 = 1 7 .
397. S a n d a u g paraykite laipsniu:
a) 0 , 9 - 0 , 9 - 0 , 9 ;
b) ( - 6 ) . ( - 6 ) - ( - 6 ) . ( - 6 ) ;
f) ccccccc;
g) y j r ^ j f ,
12 kart
> ( - ! ) - ( - 4 ) - ( - 4 ) '
e) 5 - 5 . . . . . 5 ;
(-*><-*>;
(*) () () () ()
25 kartus
398. Pasakykite laipsnio pagrind

a ) 3,5 4 ;
ir rodikl:
b) ( - 0 , 1 ) 3 ; c) 804'; d) ( - 1 0 0 ) 4 ; e) ( - ) ; f)
x f .
Remdamiesi laipsnio apibrimu, laipsn paraykite sandauga.
399. Pakelkite laipsniu:

a) 2<;
c) *;
e) ( - 7 , 8 ) 2 ;
g) ( | ) 4 :
b) 4 2 ;
d) 35;
f) ( - 1 , 5 ) 3 ;
(-|)
h)
400. Apskaiiuokite laipsnio reikm:

a) 25 2 ;
c) 7^;
e) ( - 0 , 9 ) 3 ;
g)
b) 8<;
d) 75;
f) < - 2 , 4 ) 2 ;
h)
(--)5;
( - | ) \
401. Upildykite lentel:

n
10
2"
3"
402. Ireikkite:
a) kvadratu skaiius 0,81; 0,16; 144;
; 1 | | ; 0,0004;
b) kubu skaiius 64; - 2 1 6 ; 0,008; - ; 4 ^ .

403. Ireikkite kvadratu arba kubu iuos skaiius:
a) 8; b) 81; c) 125; d) 64; e) 0,25; f) 0,001; g) | ;
h)
404. Palyginkite:
a) 71 2 ir 0;
b) ( - 2 5 ) 3 ir 0;
c) ( - 5 , 9 ) 3 ir ( - 5 , 9 ) 2 ;
d) ( - 2 , 3 ) 1 2 ir ( - 8 , 6 ) 1 9 .

a) 7 5 2 ;
b) (7 - 5)2;
c) ( - 0 , 4 ) 3 ;
3
d) - 0 . 4 ;
e)
-3-2*;
f)
-62-(-12).

a) 3 : 2;
c) ( - 0 , 1 ) 4 ;
b) ( 6 : 2 ) 3 ;
d)
0,1 4 ;
e) 0 , 6 - ( - 2 ) 4 ;
f)
-10-(-0,2)3.
407. Apskaiiuokite:
a ) 9 . ( | / ;
b) ( 9 . - ) ' ;
) ( - 1 0 ) 6 ;
d) - I O 6 ;
)4.53;
f) - 5 - 2 * ;
g) - 2 ^ - 1 5 ;
h) 2 7 0 0 - ( - 0 , 1 ) 3 .

a) 7^ + 33;
d) 1 0 - 5 - 2 * ;
g) 5 - ( | ) 4 + 9 ;
b) 6 2 + 8 2 ;
e) 2 34 3 24;
h) 15 | 0 , 4 3 + ( - l ) e ;
c) (6 + 8) 2 ;
f) 2 53 + 5-23;
j)
4_
. J 2 -I) 3 .
409. Apskaiiuokite:
a) IO2 3 2 ;
b) ( 1 0 - 3 ) 2 ;
c) - 6 2 - ( - l ) * ;
3
3
d ) 8 + ( 3) ;
e) 0,2 3 3 - 0 , 3 2 4 ;
f) 8 0,53 + 25 0.2 2 .

a) 8*3, kai * = - 2 ;
- 1 ; 0; 3; b) 7 0 - a 2 , kai a = - 2 5 ; 1; 10.

a) 0,01 y\
3; 10; b) 2c2 + 3, kai c = I I ; 0; 15.
kai y=-2;
412. Kam lygios reikini reikms:

a)
. 2 ;
2;
( JC) 2 , k a i
JC=9;
b)
-JC ;
(-JC) ,
JC = 4 ;
x\
kai
413. Apskaiiuokite
J C = - 1 ;
0;
6;
- 3 ?
reikinio JC5 + Jc4 + JC3 + JC2 + jc reikm,
kai
10.
414. Apskaiiuokite reikinio 2x4 5JC3 +

JC = 5; 5.
*2+3JC
+ 2 reikm, kai
415. Sandaug ireikkite laipsniu, kurio pagrindas a:

a) a3a\ b) 4 2 ; c) 3 6 ; d) 20 12 .
416. Paaikinkite, kodl su bet kuriomis JC reikmmis reikini 4JC2 ir ( A 8) 2 reikms yra neneigiami skaiiai.
417. rodykite, kad reikiniai a 2 + l ir 3 + ( 5 a)2 gyja tik
teigiamas reikmes.
418. Perskaitykite reikinius:
a)
(JC + / ) 2 ;
2
b) +y ,
(x-y)2,
d) jc 2 -y 2 ;
c)
e)
f)
(x-i/)3;
JC
+/
419. Paraykite:
a)
b)
c)
d)
skaii JC ir
skaii a
skaiiaus m
skaii a ir
C. A l g e b r a h i .
1 sumos kvadrat;
b kvadrat sum;
kubo ir skaiiaus n kvadrato skirtum;
b ketvirtj laipsni sandaug.
81
Kai* t ojiiHo p ra 1. i m a i
Per 3 dienas dails parod aplank 8400 moni. Pirm,
antr ir trei dien aplankiusi parod moni skaiius proporcingas skaiiams 2, 2, 3. Kiek moni aplank parod kiekvien
i dien?
Keturkampio kratins proporcingos skaiiams 2, 3, 3
ir 4, o jo perimetras lygus 72 cm. Raskite keturkampio kratines.
422. Nenubrai raskite funkcijos / = 1,2: 30 grafiko susikirtimo su ir y aimis tak koordinates.
2,j. Ar priklauso funkcijos i/=* 2 + 7,25 grafikui takas:
a) M(3,5; - 5 ) ; b) P ( - l , 5 ; 5)?
20. L A I P S N I
D A U G Y B A IR
DALYBA
Reikinys a2a3 yra dviej laipsni vienodais pagrindais sandauga. Si sandaug galima parayti to paties pagrindo laipsniu:
aJa3= (aa)-(aaa)
=aaaaa = a5.
Vadinasi,
23 = a2+3=a5.
Matome, kad sandauga 2 3 lygi to paties pagrindo laipsniui,
kurio rodiklis lygus dauginam laipsni rodikli sumai.
[rodysime, kad su kiekvienu skaiiumi a ir su bet kuriais natriniais skaiiais m ir n teisinga
lygyb
aman=am+n.
Remdamiesi laipsnio apibrimu ir daugybos savybmis, reikin aman pirmiau ireikkime sandauga dauginamj, kuri kiekvienas lygus a, po to laipsniu:
aman=
(aa ... a)-(aa ... a) =aa ... a = am+n.

m kart
n kart
m+n kart
Taigi
aman = am+n.
[rodyta lygyb ireikia laipsni sandaugos savyb. Ji vadinama pagrindine laipsnio savybe. J galima taikyti trij ir daugiau laipsni sandaugai. Pavyzdiui,
amanah = am+nah=a(m+n)+& = am+n+,
I ia iplaukia laipsni dauginimo taisykl: dauginant

vienod pagrind laipsnius, pagrindas paliekamas tas pats, o laipsni rodikliai
sudedami.
Pateikiame pavyzdi:
JC8*7 =
*8+
= *
1 5
yy5 = y\y5==y\+5
y'ii
fc2f,43=2+4+3
FT9
Reikinys a 7 : a3 yra to paties pagrindo dviej laipsni dalmuo. Kai O, dalmen galima parayti to paties pagrindo
laipsniu. Kadangi 3 4 = 7 , tai pagal 'dalmens apibrim
a7: a3 = a.
Matome, kad dalmuo a 7 : a 3 lygus to paties pagrindo laipsniui, kurio rodiklis lygus dalinio ir daliklio rodikli skirtumui.
rodysime, kad su kiekvienu skaiiumi O ir bet kuriais natriniais skaiiais m ir n, kai m>n, teisinga
lygyb
a
m n
sitikinsime, kad am~nan + am.

Pagal pagrindin laipsnio savyb
amTIQTI ( -
- - n - f n __
Vadinasi, pagal dalmens apibrim

am : an = am~n.
Taigi dalijant vienod pagrind laipsnius, pagrindas
mas tas pats, o i dalinio laipsnio rodiklio atimamas
laipsnio
rodiklis.
Pateikiame pavyzdi:
C10 . c 2 = c10-2 = c8) p7 . p = = p 7 . pi __p71
Ivedme am dalijimo i an taisykl tokiam atvejui, kai
Pritaik i taisykl dalmeniui a" : a, gausime
a
paliekadaliklio
m>n.
an-naO
Laipsnis su nuliniu rodikliu nebuvo apibrtas. Kadangi su

bt kuriuo skaiiumi O ir kiekvienu natriniu skaiiumi n
a n : a " = 1,
tai laikoma, kad
a=l.
kai
-0.
A p i b r i m a s . Kiekvieno skaiiaus, iskyrus nul, nulinis

laipsnis lygus vienetui.
Pavyzdiui, 2 = 1 , ( - 3 , 5 ) = 1. Reikinys O0 neturi prasms.
Dabar, kai apibrme nulin laipsn, galima taikyti formul
aman = am+n
i r tuo atveju, kai m = 0 arba n = 0 (a0).
Taip pat
formul am : = ~ taikytina ir tada, kai
m = 0 arba
n = 0 (a^=0).
424. S a n d a u g ireikkite laipsniu:
a)
X5X8;
c)
6 3
/V;
e)
b) a a ,
d) W ;
9*;
g)
2 2 4 ;
h) 7 5 7.
f) \
425. Sandaug paraykite laipsniu:

a) m 3 m 8 ;
b) x*x<;
c) c7c12;
d) P 3 P 11 ;
e) aa3;
f) b*b-,
g) 5 9 5 8 ;
h) 3 3 . 3 3 .
426. Kuriuo nors bdu ireikkite laipsn dviej to paties pagrindo laipsni sandauga:
a) 10 ;
b) 15 ;
) 2 12 ;
d) 5 17 .
427. Visais galimais bdais ireikkite reikin x dviej to

paties pagrindo laipsni sandauga.
428. Ireikkite s a n d a u g laipsniu:
a) X J X 5 X 4 ;
b) y3y2y\
/TifflVm s ;
d) PiP3PP',
C)
e) IO2 IO3 IO5;

f)
429. Paraykite reikinius laipsniu:.

a) m 3 m 2 m 8 ;
c) xx*x4x;
b) OiCi3Ci3;
d) n b nn 3 n 6 \
e) 7 8 - 7 - 7 4 ;
f) S - S 2 - S 3 - S 5 .
430. Ireikkite laipsniu:

a) 5 8 2 5 ;
b) 3 12 27;
) 6 1 5 - 36;
d) 2- 32;
e) 0,4 5 -0,16;4
f) 0,001-0,1 .
431. Ireik reikin laipsniu, pagal vadovlio prielapyje pateikt skaiiaus 2 laipsni lentel raskite jo reikm:
a) 24 2;
b) 2 e - 4 ;
c) 8 2 7 ;
d) 16-32.
432. Ireikkite reikin laipsniu, kurio pagrindas 3, po to pagal vadovlio prielapyje pateikt skaiiaus 3 laipsni lentel
apskaiiuokite jo reikm:
a) 3 a - 3 5 ;
b) 81-3;
c) 9 - 2 187;
d) 27-243.
433. Paraykite reikin laipsniu, kurio p a g r i n d a s c:

a) (c 4 ) 2 ; b)
(c 2 ) 4 .
434. Ireikkite dalmen laipsniu:

a)
: 3;
10
b) y : / 7 ;
c) a 21 : a;
d) 6 19 : b 18 ;
e) c 12 : c 3 ;
f) p 20 : p 10 ;
g) 3 8 : 3 5 ;
h) 0,7 9 : 0,7.
435. Padalykite:
a) p 10 : pB;
c) x 1 5 : x 4 ;
b) 8 : a 4 ;
d) y9: y;
e) IO 16 : IO12;
f) 2,31 : 2,3 7 .
436. Kuriuo nors bdu ireikkite laipsn to paties pagrindo

laipsni dalmeniu:
a) c 2 ;
b) 6 ;
c) 2 4 ;
d) 0,5 5 .

a) 5: 5 4 ;
c) 0,5 1 0 : 0,5 7 ;
e) 2,73 1 2 : 2,73 12 ;
b) , 0 - , 0 -
d) ( 4 ) ' : ( , | ) :
1)
( - 1 ) 4 ~ i f
438. Apskaiiuokite:
a
712
, .
D
) 35.36'
v 5' -5 .
'
51
..
0.6"
I 0,6* 0,65 '

a)
XnX3-,
b)
a3am;
c)
xx";
d)
yn
: y \
e)
: c
f)
k.
440. Apskaiiuokite:
a) 7 + 3 2 5 ;
b)
(4-210)0;
c) ( 8 - 2 - 3 ) 3 ;
d)
-42-126.
441 Apskaiiuokite reikini reikmes:

a) 3x, kai x = 2 , 6 ;
c) 10a2b, kai a = - 3 ,
b=-8;
b) -2,5(/, kai y=-1|-;
d) 27 ac 3 , kai a = J - ,
c = - - j .

a) bAb\
b) c5:c0,
c) a 4 a;
d) x 3 : x.
Kartojimo pratimai
443. Nubraiykite formule </ = x 3 ireiktos funkcijos grafik. P a g a l j raskite funkcijos reikmes, kai x = 4 ir x = 6. Kaip
pasikeis funkcijos reikm, kai padids nuo 4 iki 6?
444. Ar priklauso formule y = x 3 3x2 ireiktos funkcijos grafikui takas A (7; 196); takas ( - 5 ; - 2 0 0 ) ?
445. 40 cm 3 trio granito luito mas lygi 108 g. Kokia mas
granito luito, kurio tris 35 cm 3 didesnis?
21.
SANDAUGOS
IR L A I P S N I O
KLIMAS
LAIPSNIU
Reikinys (ab) 4 yra dauginamj a ir b sandaugos laipsnis.

reikin galima ireikti laipsni a ir b sandauga:
(ab)*= (ab)-(ab)-(ab)-(ab)
=ab ab ab ab =
=
(aaaa)-(bbbb)=a<b<.
Vadinasi,
(ab) = a<b.
Matome, kad sandaugos ab ketvirtas laipsnis lygus dauginamj a ir b ketvirtj laipsni sandaugai.
rodysime, kad su kiekviena a ir b reikme ir su bet kuriuo
natriniu skaiiumi n
(ab)n = anbn.
Pagal laipsnio apibrim
(ab)" = (ab)-(ab) ..
.-(ab).
n kart
Atskirai sugrupav dauginamuosius a ir dauginamuosius

gausime:
(ab)-(ab)...-(ab)
= (aa ... a)-(bb
n kart
n kart
b,
...b).
n kart
Remdamiesi laipsnio apibrimu, gauname:

(aa ...a)
n kart
(b b ... b) = anbn.
n kart
Vadinasi,
(ab)n = anbn.
Lygybe (ab)n anbn ireikt sandaugos laipsnio taisykl galima taikyti trij ir daugiau dauginamj sandaugos laipsniui.
Pavyzdiui,
(2yz)5=255z5=32y^z5.
I to iplaukia taisykl: keliant sandaug laipsniu,
tuo paiu laipsniu kiekvienas dauginamasis
ir gauti
sudauginami.
keliamas
rezultatai
Reikinys ( 5 ) 3 yra laipsnis, kurio pats pagrindas laipsnis.

reikin galima ireikti laipsniu, kurio pagrindas a:
( a 5 ) 3 = a 5 a 5 a 5 a 5 + 5 + 5 = a 15 .
Laipsn a 5 pakl treiuoju laipsniu, gavome to paties pagrindo laipsn, kurio rodiklis lygus rodikli 5 ir 3 sandaugai.
rodysime, kad su kiekvienu skaiiumi a ir su bet kuriais natriniais skaiiais m ir n
(am)n=amn.
P a g a l laipsnio apibrim
(am)n = amam ...
am.
n kart
P a g a l pagrindin laipsnio savyb

n kart
QTHQm
Qm + . . +m
n kart
Sum m + m +.. . + m pakeiskime sandauga mn. Gausime:

n kart
n kart
+ + . . . +m _ Qmn
Vadinasi,
(am);n = a'nn.
Lygyb ( a m ) n = amn nusako taisykl: keliant laipsn
laipsniu,
laipsnio pagrindas lieka tas pats, o rodikliai
sudauginami.
Formulmis ( a b ) n = aHbn ir (am)n = amn ireiktas laipsni
savybes galima taikyti ir laipsniams, kuri rodiklis yra nulis
(jeigu pagrindas nelygus nuliui).
a) (xy);
b) (abc) 5 ;
c) (2x) 3 ;
d) (3afc) 2 ;
e) ( - 5 x / ) 3 ;
f) (-IOafec) 2 ;

a) ( m n ) ' ;
b) (xyz)2;
c) ( - 3 y ) \
d) ( 2ax)3;
e) (IOx i /) 2 ;
f) ( - 2 a b x ) \

a) ( 2 - I O ) 3 ;
b) (3 - IOO)4.
g) ( - 0 , 2 x y ) \
h) ( - 0 , 5 M ) 3 .
449. rodykite, kad: a) prieingj skaii kvadratai yra lygs; b) prieingj skaii kubai yra prieingi.
450. Kaip pasikeis kvadrato plotas, jeigu jo kratin padidinsime 2 kartus; 3 kartus; 10 kart; n kart?
451. Kaip pasikeis kubo tris, jeigu jo briaun padidinsime
2 kartus; 3 kartus; 10 kart; n kart?
452. S a n d a u g ireikkite laipsniu:
a) b3JC3;
b) a71/7;
c) 2y2z2,
d) ( - a ) 3 f c 3 ;
e) 32a 5 ;
f) 0,027m.

a) 2 4 5 4 ;
c) 0,25 15 4 15 ;
e) ( - | ) ' 1,49;
b) 4 3 - 25 3 ;
d) ( - | ) 7 1,57;
f) 0,26 507.

a) ( 3 ) 2 ;
b) ( 2 ) 3 ;
c) (a 5 ) 4 ;
d) (a 6 ) 3 ;
e) (i/ 2 ) 5 ;
f) (i/ 7 ) 2 ;
g) (fe3)*;
h) (b5)2.
455. Paraykite reikinius laipsniu, kurio p a g r i n d a s JC:

a) (JC 6 ) 4 ;
b)
c)
JC6JC4;
JC2JC2;
d) (JC 2 ) 2 ;
e) x2x3x*,
((*2)3)4.
f)
456. Paraykite reikinius laipsniu, kurio p a g r i n d a s a:

a) (a 5 ) 2 ;
b) a 5 a 2 ;
c) (a 4 ) 3 ;
d) (a2);
e) (a") 3 ;
f)
(a5)S
457. Ireikkite laipsniu, kurio p a g r i n d a s a:

a) 3 ;
b) aam;
c) a2am;
d) ( a 2 ) m :
e) ( f n > 8 :
f)
458. Ireikkite skaiius laipsniu, kurio p a g r i n d a s 5:

a) 25 4 ; b) 1253; c) 625 2 .
459. Ireikkite reikin 2 20 laipsniu, kurio p a g r i n d a s :
a) 2 2 ; b) 2 4 ; c) 2 5 ; d) 2.
460. Paraykite reikin 2 60 laipsniu, kurio p a g r i n d a s :
a) 4; b) 8; c) 16; d) 32.
461. Keliais bdais ireikkite reikin a 1 2 laipsniu.
a) x 3 -(jc 2 ) 5 ;
b) ( a 3 ) 2 a 5 ;
c) ( 2 ) 3 *(a 4 ) 2 ;
d) (JC 2 ) 5 -( 5 ) 2 ;
e) (m 2 m 3 ) 4 ;
f) (* 4 *) 2 .
(a3)".
463. Paraykite reikinius laipsniu,

kurio pagrindas a:
2
a) (a )*;
b) a 3 (a 3 ) 2 ;
5 2
2 2
c) (a ) -(a ) ;
d) (a 3 ) 3 (a 3 ) 3 ;
-3
3 3 2
e) (a a ) ;
f) (aa 6 ) 3 .
4 /

5
2 3
4 2
a) '( ) ;
b) (x 3 ) 4 8 ;
-2
~ T T
5 3
c) ( ) (* ) ;
d) ( 2 ) 3 ( 3 ) 5 .
f
f
..-L
Jr > ? Tx
I
i i !
42 pav.

a
22.
2 13
'
'
5 22
'
.
'
(2).
2 6 4 '
-27
(3 4 )' *
Kartojimo pratimai
466. rodykite, kad su kiekvienu natriniu skaiiumi n trupmenos
' 3 + 2 reikm yra natrinis skaiius.
467. Kokiu skaitmeniu gali baigtis natrinio skaiiaus kvadratas? natrinio skaiiaus ketvirtasis laipsnis?
468. Funkcijos y = kx + 5A grafikas eina per tak -4(3,7; 2).
Raskite koeficient k.
469. 42 paveiksle pavaizduotas tam tikros funkcijos grafikas.
Pagal j raskite:
a) y reikm, kai lygus 2; 1; 2;
b) reikm, su kuria y lygus 0,5; 2.
8. VIENANARIAI
22. VIENANARIS IR JO STANDARTINE IRAIKA
Reikiniai 5a ? x, 2b3( 3)bc2, 3a7, xy2 yra skaii, kintamj
ir j laipsni sandaugos. Tokie reikiniai, taip pat skaiiai, kintamieji ir j laipsniai vadinami vienanariais.
Inagrinkime vienanar 2b3( 3)bc2. Perstatykite dauginamuosius ir pakeiskime skaii 2 ir 3 sandaug skaiiumi 6,
o laipsni b3 ir b sandaug laipsniu b\ Gausime:
2b3 ( - 3) b c2 = 2 ( - 3) b3bc2 = - 6 fe4c2.
Vienanarj 2b3( 3)bc2 ireikme sandauga 6bc2, kurios

pirmas dauginamasis yra skaiius, o kiti dauginamieji skirting kintamj laipsniai. Tokia vienanario iraika vadinama standartine. Prie standartins iraikos vienanari priskiriami ir tokie vienanariai, kaip 5, a, a, a3.
Grupuojant dauginamuosius ir taikant pagrindin laipsnio
savyb, kiekvien vienanar galima pertvarkyti taip, kaip jis bt
standartins iraikos.
Standartins iraikos vienanario skaitinis dauginamasis vadinamas vienanario koeficientu. Pavyzdiui, vienanario 6bc2
koeficientas lygus 6. Vienanari a2 ir ab koeficientai yra lygs atitinkamai 1 ir 1, nes 2 = 1 2 , ab = \ ab.
Vienanario Iax2Ij3 vis kintamj laipsni rodikli suma lygi 6. Si suma vadinama vienanario 7ax2y3 laipsniu. Vienanario
O
9b*c3 laipsnis lygus 7, vienanario x 5 laipsnis lygus 5.
Vienanario laipsniu vadinama vis jo kintamj laipsni rodikli suma. Jeigu vienanaris neturi kintamj (jis yra skaiius), tai jo laipsnis laikomas lygiu nuliui.
470. Ar vienanariai yra ie reikiniai:
a) 3,4x2y;
b) - 0 , 7 x y 2 ;
c) a ( - 8 ) ;
d) x2 + x;
e) x 2 x;
f) - 2;
g) a-b,
h) 2(x + y)2;
i) - 0 , 3 x y 2 ;
k) c10;
1) - m ;
m) 0,6?
471. Ar standartins iraikos yra ie vienanariai:

a) 6X/;
b) - 2 a b a ;
c) 0,5m2n;
d) - b c a ;
e)
-x2y3;
f) 5p3p2?
472. Pertvarkykite vienanarius, kad jie bt standartins iraikos, ir pasakykite j koeficient:

a) 8x 2 x;
c) 3xy(-
b) l,2abc-5a;
d) 6 c 2 ( - 0 , 8 ) c ;
1,7) y;
e)
m2n 4.5n 3 ;
f) 2 j a2x ( - a
473. Pertvarkykite vienanarius, kad jie bt standartins iraikos:

a) 9yy 2 y;
b) 0,\5pq-Apq2;
c) -Sab(-2,5)b2;
d) 1 0 a 2 6 2 ( - 1,2a 3 );
e)
2m3n-0,4mn;
f) - 2 3 0 , 5 x y 2 .
474. Apskaiiuokite vienanario reikm:

a) 5x3, kai x = 0,5;
c) 12x 2 y, kai X = - 0 , 3 , t / = 4 ;
o
b) - 0 , 1 2 5 y \ kai / = - 2 ;
d) - 9 x 5 / 2 , kai J t - - I 1
j .
475. Apskaiiuokit reikinio reikm:

a) 3,7z2, kai z = 0,4;
c) - 3 a 3 b , kai a = - 0 , 1 , b = 4;
b) 0,5m 3 , kai m = 0,6;
d) 1 x 2 i/ 2 , kai * = -
, i/=4 i
476. Staiakampio plotis lygus m cm, ilgis 5 k a r t u s didesnis

u plot. Raskite staiakampio plot.
477. Staiakampio gretasienio plotis lygus a cm, ilgis 2 kartus didesnis u plot, o auktis 2 k a r t u s didesnis u ilg. Koks io
staiakampio gretasienio tris?
478. Koks vienanario laipsnis:
a) -7jt 5 </ 6 ;
c) 0,8mn 3 k 2 ;
e)
-6\
b) j a b c ;
d) aft 2 c 3 ;
f) 23?
Kartojimo pratimai
o
479. Funkcija ireikta formule y= j x. Apskaiiuokite funkcijos reikm, kai Jt= 3; - j ; 2,4. Su kuria kintamojo reikme
y lygus 1; - 6 ; - 1 0 , 2 ?
a
\ 4^310'0.
'
26 6
'"
' 2 5 9 9 "
23. V I E N A N A R I
DAUGINIMAS. VIENANARIO
KLIMAS
LAIPSNIU
Paraykime vienanari 2a 2 bc ir 3a2b4 s a n d a u g ir j suprastinkime. Remdamiesi daugybos perstatymo ir jungimo savybmis, sugrupuokime skaitinius d a u g i n a m u o s i u s ir vienod pagrind laipsnius:
2a2bc - ( - 3a2b4) = (2-(-3))-
(22) (bb*) c.
Sudauginkime skaitinius dauginamuosius ir vienod pagrind

laipsnius:
(2 ( - 3)) (a2a2) (bb4) c = - 6a 4 b 5 c.
Vienanari 2a 2 bc ir 3a2b* sandaug ireikme standartiniu

vienanari:
2a2bc ( - 3a2b<) = - 6a*b5c.
Standartiniu vienanari panaiai galima ireikti trij ir daugiau vienanari sandaug. Pavyzdiui,
-x2y
- 43y2 ( Sxy) = 1 - 4 - ( - 5 ) x 2 x 3 x y y 2 y = 20x 6 y*.
Taigi, dauginant standartins iraikos vienanarius, j koeficientai sudauginami, o vienod kintamj laipsni rodikliai sudedami.
Inagrinsime, kaip vienanaris keliamas laipsniu.
Reikinys ( 2a 2 b) 3 yra vienanario 2a2b treiasis laipsnis.
Remdamiesi sandaugos ir laipsnio klimo laipsniu taisyklmis,
suprastinkime j reikin:
( 2a2b)3 = ( 2) 3 - ( 2 ) 3 6 3 = 8a 6 6 3 .
Vienanario laipsn 2a2b ireikme standartiniu vienanari:
( 2a2 b)3 = 8a 6 6 3 .
Pateikiame dar vien vienanario klimo laipsniu pavyzd:
( 3 / 2 ) 5 = ( I) 5 -(* 3 ) 5 '(y 2 ) 5 = * 15 y 10 .
Standartins iraikos vienanar keliant laipsniu, keliamas tuo
laipsniu jo koeficientas, o kiekvieno kintamojo laipsnio rodiklis
padauginamas i laipsnio, kuriuo reikia pakelti vienanar, rodiklio.
481. Sudauginkite:
a) 4x 7y;
b) 8* 5x3;
c) \ab3-âb;
d) 2y5 ( 6xy2);
e)
-Ofia'b-(-IOab2);
f) - j-m3n4 - 5m2n3.
482. Sudauginkite vienanarius:

a) - 1 1 x2y ir 0,3;
b) asb ir -ab3c;
c) 4xy, -x2 ir - y 3 ;
d) a2xbb, -Ofiaxb2
ir 0,6a 2 b 3 .
483. Sudauginkite:
a) 3,5 -2m;
b) 6ax 3 9b2;
c)
-8a2b2-(-8a3b5);
d) ab
-(-7ab2)-4a2b;
e)
I0x2y-(-xy2)-Ofix3;
f) 9ab2 - 3a3 -(4b).

a) 0,8m 2 n (0,5m 5 n 7 );
d) ab-(-ab2)
b) 0,30 ( ^ x V ) ;
e)
c) 1 \cd.
( - - f C9Cf);
ab3,
x*y.(-xy).(-xy2);
f) mn( msns)(
m3n8).
485. Keliais bdais ireikkite vienanar 6a 2 b 3 dviej standartini vienanari sandauga.

486. Dviem bdais ireikkite vienanar 12x*y3:
a) dviej standartini vienanari sandauga;
b) trij standartini vienanari sandauga.

a) (3x 2 ) 3 ;
c) ( 2a 4 6 2 ) 3 ;
e) ( - a 2 b c 3 ) 5 ;
b) (4m) 2 ;
d) ( - 3 x 2 y ) \
f) ( - a 3 b 2 c ) 2 .
488. Ireikkite standartiniu vienanari:

a) (2m 32) 4 ;
b) (3a) ;
c) ( - 0 , 6 m33 n2 2 ) 3 ;
d) ( - 2 * r / ) ;
e)
(-xy*b2)*,
f) ( - x 2 y 3 m
489. Pakelkite vienanar:

a) 5x 2 y 3 kvadratu;
b) 4ax 3 kubu;
c) - 2 m 3 n 2 ketvirtuoju laipsniu;
d) a2bc3 penktuoju laipsniu.
490. Paraykite reikin vienanario kvadratu:

a) 8Ix 4 ;
b)
121a6;
c) 0,09y 12 ;
b6.
d)
491. Paraykite reikin vienanario kubu:

a) 64x 9 ;
b) 0,001/';
c) -0,008ft 6 ;
d) - | ? a 1 6 .
492. Ireikkite kiekvien vienanar:

a) 9b2c2; 100m 2 n 6 vienanario kvadratu;
b) a 3 ft 6 ; 27x6b9 vienanario kubu.
493. Paraykite kiekvien vienanar:
a) 16x6; 49m2n* ir m 8 vienanario kvadratu;
b) a 9 ; 8m 3 ir IOOOX3J/6 vienanario kubu.
494. Kok vienanar reikia pakelti kvadratu (kubu), kad but

gautas vie.nanaris:
a) X6Ifn',
b) 1000 000m' 8 ?
495. Paraykite reikinius standartiniais vienanariais:
a) 25a 4 -(3a 3 ) s ;
e) ( - 10c 2 ) 4 . 0,0001c";
b) ( - 3 b 6 ) 4 - f t ;
f) (3b 5 ) 2 |
b3;
c) 8 p ' M - p ) 4 ;
g) ( - 2 x 3 ) 2 . ( - - L * 4 ) ;
d) ( - c 2 ) 8 0 , 1 5 c 4 ;
h) ( - | / 4 ) 3 ( - 1 6 / 2 ) .

a) (xy)3( 3x*y2);
e) ( - * 2 / ) 3 - ( - ) ;
2 3
6
b) 0,5a b -( 2b) ;
f) 0 , 2 a 2 b 3 - ( - 5 a 3 b ) 2 ;
c) (0,2m 2 n) 3 . 1 000 4 7 ;
g) (-- m2n ) 3 ( - 32m 2 n);
d) - 7 c 8 ( - 0 , 4 c 3 ) 2 ;
h) ( - f - p ? 4 ) '
(~27p5q).
497. Ireikkite reikinius standartiniais vienanariais:

a) ( 0,2b 6 ) 3 5b;
e) (2ab) 4 . ( - 7 a 7 b ) ;
4
5 3
b) 0,01a ' ( - I O a ) ;
f) - 0 , 6 * V - ( 0 , 5 x y 2 ) 2 ;
c)
p 7
'(-1T
p 4
)'
d) (3 j a 2 ) ' - 8 1 a 5 ;
10
P V -(0,lp<7)3;
h) ( - 3 a 7 b 2 ) 4
âb.
Kartojimo pratimai
498. Viename sandlyje buvo 185 t angli, o kitame 237 t.
Pirmas sandlis kas dien parduoda 15 t angli, o a n t r a s 18 t.
Po keli dien antrame sandlyje bus angli pusantro karto
daugiau negu pirmame?
499. Vienoje darovi saugykloje buvo 210 t bulvi, o kitoje
180 t. pirm saugykl kas dien atveama 90 t bulvi, antr 120 t. Po keli dien pirmoje darovi saugykloje bus bulvi 1,2 karto maiau negu antroje?
500. Ties, kuri yra formule y = kx + b ireiktos funkcijos
graf'kas, kerta koordinai ais takuose (0; 6) ir B ( 4; 0).
Raskite k ir b.
501. Raskite funkcij y = - 0 , 3 x + 5 , 4 ir i/ = 0 , 7 x - 8 , 4 grafik
susikirtimo tako koordinates.
9. FUNKCIJA y = x 2 IR JOS SAVYBES

24. F U N K C I J O S
y=x*
IR y = * 3
IR J
GRAFIKAI
Praktikoje danai susiduriame su funkcijomis, kurios ireiktos formulmis y = x2 ir y = x3. Toki funkcij pavyzdiai yra
k v a d r a t o ploto priklausomyb nuo jo kratins, kubo trio priklausomyb nuo jo briaunos.
Nubraiykime funkcijos y=x2 grafik.
Kad sivaizduotume grafik ir jo padt koordinai ploktumoje, inagrinkime kai kurias ios funkcijos savybes.
Jeigu x = 0, tai y = 0. Vadinasi, grafikas eina per koordinai
pradi.
Jeigu , tai y>O, nes kiekvieno skaiiaus, nelygaus nuliui, k v a d r a t a s yra teigiamas skaiius. Todl funkcijos grafiko
visi takai, iskyrus takus (0; 0), yra vir aies.
P r i e i n g a s reikmes atitinka ta pati y reikm, nes ( x ) 2 =
2
=X su kiekviena reikme. Pavyzdiui, jeigu x= 15, tai // =
= ( - 1 5 ) 2 = 225; jeigu := 15, tai i / = 1 5 2 = 2 2 5 . Vadinasi, grafiko
takai, kuri abscises prieingi skaiiai, yra simetriki y aies
atvilgiu.
Apskaiiuokime funkcijos y = x2 grafiko tak koordinates.
Remkims tuo, kad prieingas reikmes atitinka lygios y reikms. Apskaiiavimo rezultatus suraykime lentelje:
X
- 3 -2,5
9
6,25
-2
4
-1,5
2,25
- 1 -0,5
1
0,25
0,5
1,5
2,5
0,25
2,25
6,25
Paymkime t a k u s (43 pav.), kuri koordinats pateiktos lentelje. Kad tiksliau galtume nubrti grafik prie koordinai pradios, apskaiiuokime dar kelet funkcijos
reikmi:
X
0,1
0,01 0,04 0,09 0,16 0,25 0,36 0.49 0,64 0,81
0,2
0,3
0,4
0,5
0,6
0,7
0,8
g
8
7
6
/
0,9
I lentels matyti, kad funkcijos grafikas

prie koordinai pradios beveik sutampa su
aimi.
3
2
7
*
-3-2-/0
I I I
I
7 2 3 'X
I I I
43 pav.
10
\\
?
':-2-10 7 2 3 " X
I I
I M I
44 pav.
Yl
" "f
f I
U
!
I
I
I.
<
3
2
hr
I
,'o
I
2
I
I
3 >
45 pav.
Y1
Sujunkime paymtus takus glodia linija.

Gausime funkcijos y = x2 grafik (44 pav.).
Tokia kreiv vadinama parabole.
Nusibraiykime funkcijos y = x3 grafik. Pirmiausia isiaikinkime kai kurias ios funkcijos savybes.
Jeigu * = O, tai y = 0. Taigi grafikas eina per
koordinai pradi.
Jeigu * > 0 , tai y>0; jeigu x < 0 , tai y < 0 .
Sie teiginiai iplaukia i to, kad teigiamo skaiiaus kubas yra teigiamas skaiius, o neigiamo
skaiiaus kubas yra neigiamas skaiius. Vadinasi, funkcijos grafikas yra pirmame ir treiame koordinatiniame ketvirtyje.
Prieingas reikmes atitinka prieingos
y reikms, nes su kiekviena reikme teisinga lygyb ( x) 3 =: 3 . Pavyzdiui, jeigu x =
= 5, tai y= 125; jeigu Jt = 5; tai y= 125.
Taigi grafiko takai, kuri abscises yra prieingi skaiiai, isidst simetrikai koordinai
pradios atvilgiu.
Apskaiiuokime funkcijos reikmes, kurios
atitinka lentelje nurodytas argumento reikmes (remkims tuo, kad prieingas reikmes
atitinka prieingos y reikms). Gautas funkcijos reikmes suapvalinkime iki imtj ir
upildykime lentel:
<t
I
j
//
4
3
2
3-2-1
I
I
r
U
fa
9
2 3 1X
46 pav.
-2
-1.5
-1
-0,5
0,5
1,5
-8
-3,38
-1
-0,13
0,13
3,38
Paymkime takus (45 pav.), kuri koordinats suraytos lentelje.

Paymtus takus sujunkime glodia linija.
Gausime funkcijos y = x3 grafik (46 pav.).
Atkreipiame dmes, kad funkcijos grafikas
prie koordinai pradios beveik sutampa su
aimi (jeigu x = 0,l, tai / = 0,001; jeigu * =
= 0,2, tai y = 0,008; jeigu x = 0,3 tai y = 0,027).
502.
grafiku,
a) y
b)
Remdamiesi 44 paveiksle pavaizduotu funkcijos

y=x2
raskite:
reikmes, atitinkanias JT=O,75; - 1 , 2 5 ; 1,25; 2,3; 2,3;
reikmes, kurias atitinka y=3; 5.
503. Remdamiesi funkcijos y=JT2 grafiku (r. 44 pav.), raskite:

a) funkcijos reikm, kuri atitinka argumento reikm, lygi
1,4; - 2 , 6 ; 3,1;
b) argumento reikmes, su kuriomis funkcijos reikm lygi
4; 6.
c) kelias reikmes, su kuriomis funkcijos reikms maesns u 4; didesns u 4.
504. Remdamiesi 44 paveiksle pavaizduotu funkcijos
y=x2
grafiku, raskite:
a) y reikm, atitinkani JC=2,4; 0,7; 0,7; 2,4;
b) JC reikmes, kurias atitinka i/ = 2; 0,9;
c) kelias JC reikmes, su kuriomis funkcijos reikm didesn
u 2; maesn u 2.
505. Kaip pasikeis kvadrato plotas, kai jo kratin padidinsime 3 kartus; sumainsime 10 kart?
506. Kaip reikia pakeisti kvadrato kratin, kad jo plotas padidt 4 kartus; 16 kart?
507. Nubraiykite funkcijos y=0,5JC2 grafik. P a g a l j raskite:
a) y reikm, atitinkani JC= 1,6; 3,4; 3,4;
b) JC reikmes, kurias atitinka y = 3; 5.
508. Nubraiykite funkcijos /= Jc2 grafik. Pagal j raskite:
a) y reikm, atitinkani x = 1,25; 1,25; 2,3; 2,3;
b) JC reikmes, kurias atitinka y= 3; 6.
,509. Nubraiykite funkcijos y= 0,5JC2 grafik. P a g a l j raskit!!
a) y reikm, atitinkani JC = 2,6; 2,4;
b) reikmes, kurias atitinka / = 4 .
510. Ar priklauso funkcijos y=x2 grafikui takas:
a) P ( 18; 324); b) Q(102; 10404); c) R{-99;
-9801)?
511. Pagal 46 paveiksle pavaizduot funkcijos y = X3 grafik
raskite:
a) y reikm, atitinkani JC=1,4; 1,4; 1,8; 1,8;
b) JC reikm, kuri atitinka i/ = 4; 4.
7. Algebra 6 kl.
9T
512. Remdamiesi funkcijos y = X3 grafiku (r. 46 pav.), raskite:

a) funkcijos reikm, atitinkani a r g u m e n t o reikm, lygi
- 0 , 7 ; 1,3;
b) argumento reikm, kuri atitinka funkcijos reikm, lygi
3; - 3 ;
c) kelias argumento reikmes, su kuriomis funkcijos reikm
didesn u 3, bet maesn u 3.
513. Kaip pasikeis kubo tris, kai jo briaun padidinsime
2 kartus; sumainsime 3 kartus?
514. Kaip reikia pakeisti kubo briaun, kad jo tris padidt
64 kartus?
515. Nubraiykite funkcijos y=x3
grafik. P a g a l j raskite:
a) y reikm, atitinkani X=0,7; 1,3;
b) reikm, kuri atitinka y = 4.
516. Ar priklauso funkcijos y=x3
a) A(-0,2;
-0,008);
b)
fi(l|;
grafikui takas:
3 -f-); c) C ( - - - ;
)?
517. Ar priklauso t a k a s (2; 16) funkcijos grafikui:

a) y = 4 x 2 ;
b) y=2x3;
c) / = x 4 ; d)
y=-8x2?

y=x2 ir y=x3 grafikus, kai x ^ 0 . Remdamiesi jais, palyginkite:
a) 0,49 2 ir 0,49 3 ; b) 1,52 ir 1,53; c) 2,7 2 ir 2,7 3 .
Kartojimo pratimai
519. Kvadratinei ploktei nudayti sunaudota 20 g da. Kiek
reiks da nudayti kvadratinei ploktei, kurios kratin 3 k a r tus didesn (abiej ploki daoma viena pus)?
520. Kubo formos rezervuar siurblys pripildo per 45 min.
Per kiek laiko tas pats siurblys pripildys kubo formos rezervuar,
kurio briauna du k a r t u s didesn?
521. Palyginkite reikini reikmes:
a) 0,3 16 ir ( - 0 , 3 ) 1 6 ;
b) ( - 1 , 9 ) 2 1 ir 1,921;
c) - 5 , 6 4 ir ( - 5 , 6 ) 4 ;
d) - 0 , 8 n ir ( - 0 , 8 ) " .
522. Raskite funkcij t/=8,5x ir y = 0,5x19,2 grafik susikirtimo tako koordinates.
25. K V A D R A T
LENTEL
Skaiiavimo praktikoje danai naudojamasi matematinmis

lentelmis, kuriose suraytos vairi funkcij reikms. Inagrinkime V. Bradio Keturenklse matematinse lentelse" pateikt funkcijos y=x2
reikmi lentel be patais stulpelio
(r. p. 205, 206).
Parodysime, kaip pagal i lentel rasti kvadratus skaii
nuo 1 iki 10, parayt ne daugiau kaip trimis skaitmenimis.
Lentelje raskime skaiiaus 1,84 kvadrat. Suraskime eilut,
kuri prasideda skaiiumi 1,8 (pirmieji du skaiiaus 1,84 skaitmenys) ir 4-j stulpel (treiasis skaiiaus 1,84 skaitmuo). Ten,
kur jie susikerta, yra iekomas kvadratas. Taigi 1,842 3,386.
Raskime dabar skaiiaus 2,3 kvadrat. Kadangi 2,3 = 2,30, tai
iekomas kvadratas yra toje vietoje, kur susikerta eilut, prasidedanti skaiiumi 2,3, ir nuliu paymtas stulpelis. Gauname:
2,32 5,290.
Jeigu skaiius, didesnis u 1 ir maesnis u 10, paraytas
daugiau kaip trimis skaitmenimis, tai jis pirma suapvalinamas,
o po to pagal lentel surandamas jo kvadratas.
Pavyzdiui: 7,687 2 7,69 2 -59,14.
Pagal i lentel galima rasti ir kit skaii kvadratus.
Jeigu skaiius didesnis u 10, tai jis ireikiamas intervalo
nuo 1 iki 10 skaiiaus ir skaiiaus 10 kurio nors laipsnio sandauga.
Raskime, pavyzdiui, laipsnio 34,62 reikm.
Turime:
34,62 = ( 3 , 4 6 10) 2 = 3,462 IO2.
I lentels suinome, kad 3,46 2 11,97. Vadinasi,
34,6 2 11,97 100=1197.
Jeigu teigiamas skaiius maesnis u 1, tai jis ireikiamas
intervalo nuo 1 iki 10 skaiiaus ir trupmenos 0,1; 0,01; 0,001
ir 1.1, sandauga.
Raskime, pavyzdiui, laipsnio 0,357 2 reikm.
Kadangi 0,357 2 = (3,57 0,1) 2 = 3,572 0,12 ir 3 , 5 7 ^ 1 2 , 7 4 , tai
0,3572 12,74-0,01=0,1274.
Inagrinkime skaiiaus klimo kvadratu pagal lentel sudtingesn pavyzd.
Raskime laipsnio 567,62 reikm.
Suapvalin skaii 567,6 taip, kad turt tris skaitmenis, gausime 568. Taigi
567,6 2 568 2 = (5,68 100) 2 = 5,682 . 1 0 00032,26 10 0 0 0 =
= 322 600.
523. Lentelje raskite i skaii kvadratus:
a) 2,34; 5,12; 8,37; 9,56; 3,04; 6,19;
b) 1,3; 4,7; 2,8; 5,7; 8,3; 7,2; 9,6.
524. P a g a l lentel raskite i skaii k v a d r a t u s :
a) 5,24; 52,4; 524; 0,524; b) 1,31; 0,131; 131; 1310.
525. Raskite pagal lentel:
a) 0,389 2 ;
) 934 2 ;
e) 0,582 2 ;
g) 0,0678 2 ;
b) 0,716 2 ;
h) 98 7002.
d) 61,7 2 ;
f) 23,4 2 ;
526. Raskite kvadrat lentelje:

a) 1,372; 3,84 2 ; 7,08 2 ; 9,4 2 ; 5,5 2 ;
b) 39,9 2 ; 465 2 ; 0,766 2 ; 0,039 2 ; 10802.
527. P a g a l lentel raskite skaii kvadratus:
a) 3,1238; b) 5,6073; c) 26,96; d) 0,01234.
528. Remdamiesi lentele, pakelkite kvadratu iuos
a) 8,2357; b) 4,1023; c) 78,19; d) 0,6137.
skaiius:
529. Kvadrato kratin lygi: a) 6,34 m; b) 25,7 dm; c) 0,685 km.

P a g a l lentel raskite jo plot.
530. Skritulio spindulys lygus 2,81 m. Pritaik formul S =
= Jtr2 ( 3 , 1 4 ) , raskite io skritulio plot. Rezultat suapvalinkite iki deimtj.
531. Kubo briauna lygi 3,3 dm. Raskite io kubo paviriaus
plot. Rezultat suapvalinkite iki deimtj.
532. P a g a l lentel raskite funkcijos y=2x2
reikmes, kurias
atitinka reikms nuo 6 iki 6,1, paimtos kas 0,01. Rezultatus
suapvalinkite iki deimtj.
Kartojimo pratimai
533. Duoti tiesini funkcij y = 3 , 7 - 1,2x, y = l,2x,
ir y= \,2x grafikai. Kurie j yra
= 1,2*+ 2 grafikui?
=--|+4
lygiagrets funkcijos y =
534. Raskite funkcij grafik susikirtimo tako

a) y = 0,8x10
koordinates:
ir y = 3 + 4 " * ; b) = 4,7:1,1 ir / = 4,4: +1,3.
535. Viename maie buvo 55 kg kruop, kitame 63 kg. Kai

i antro maio pam kruop du kartus daugiau negu i pirmo,
antrame maie liko kruop 5 kg maiau negu pirmame. Kiek kilo.gram kruop buvo paimta i kiekvieno maio?
26. A B S O L I U C I O J I
PAKLAIDA
Matuodami vairius dydius, gauname j apytiksles reikmes.

Pavyzdiui, imatav atkarp AB (47 pav.) liniuote su milimetrine skale, suinome, kad jos ilgis apytiksliai lygus 4,3 cm:
AB-4,3
cm.
Skaiius 4,3 yra neinomo skaiiaus, ireikianio mintos

atkarpos ilg, apytiksl reikm.
Apytiksles reikmes gauname taip pat apvalindami skaiius.
Pavyzdiui, suapvalin trupmenas 5,617; 41,862; 0,45; 2,033 iki
deimtj, gauname:
5,6175,6; 41,86241,9; 0,450,5; 2,0332,0.
Su apytikslmis skaii reikmmis jau susidrme naudodamiesi kvadrat lentele. P a g a l t pai lentel raskime reikinio 7,352 reikm:
7,352 54,02.
Sudaugin gausime tiksli io reikinio reikm:
7,352 = 7,35-7,35 = 54,0225.
Pagal lentel rasta apytiksl reikinio 7,35 2 reikm skiriasi
nuo jo tikslios reikms 0,0025 vieneto:
54,0225-54,02 = 0,0025.
Tokiu pat bdu raskime
reikinio 7,342 apytiksl ir tiksli reikmes. P a g a l kvadrat
lentel
gauname
apytiksl
reikm:
7,342 53,88.
|1||||(|||!||| 1111 I1111J111111! I N

C
47 pav.
S u d a u g i n g a u n a m e tiksli reikm:
7,342 = 7,34-7,34 = 53,8756.
Siuo atveju apytiksl reikm skiriasi nuo tikslios reikms
0,0044 vieneto, nes
53,88-53,8756=0,0044.
Norint suinoti, kiek skaiiaus apytiksl reikm skiriasi nuo
paties skaiiaus, reikia i didesnio skaiiaus atimti maesn. Kitaip sakant, reikia rasti skaiiaus ir jo apytiksls reikms skirtumo modul. is skirtumo modulis vadinamas absoliuij paklaida.
A p i b r i m a s . Skaiiaus apytiksls reikms absoliuij
paklaida vadinamas skaiiaus ir jo apytiksls reikms skirtumo
modulis.
I n a g r i n t a m e pavyzdyje apytiksls reikms 54,02 absoliuioj i paklaida lygi 0,0025, o apytiksls reikms 53,88 absoliuioji paklaida lygi 0,0044, nes:
| 5 4 , 0 2 2 5 - 5 4 , 0 2 | = j0,0025| =0,0025;
153,8756 - 53,881 = I - 0,00441 = 0,0044.
Ne visada galima rasti absoliuij paklaid. Pavyzdiui, negalime rasti apytiksls reikms 4,3, kuri gavome imatav
47 paveiksle pavaizduot atkarp AB, absoliuiosios paklaidos,
nes neinome tiksJios reikms. Tokiais atvejais svarbu nurodyti
tok skaii, u kur negali bti didesn absoliuioji paklaida.
I m a t a v u s mintos atkarpos ilg, galima pasakyti, kad absoliuioji paklaida maesn negu 1 cm. Taiau tai apytikris vertinimas. Galime pateikti tikslesn, 0,1 cm. Toks vertinimas reikia,
kad apytiksls reikms 4,3 absoliuioji paklaida yra maesn
u 0,1.
Dar vienas pavyzdys. Sakykime, kad, suapvalin deimtain
t r u p m e n iki imtj, gavome 8,62:
8,62.
48 paveiksle pavaizduotame koordinai tiess intervale yra
visi skaiiai, kuriuos suapvalinus g a u n a m a 8,62. Apvalinama deimtain trupmena gali ir paBi62
didti, ir sumati, bet ne dauI 1 I I I I I I I I 1 I I
giau kaip 0,005 vieneto. Vadi8,625
na?i, apytiksls reikms 8,62
_av<
absoliuioji paklaida ne dides-
n kaip 0,005. Sakoma, kad 8,62 yra skaiiaus apytiksl reikm

0,005 tikslumu.
Apskritai, jeigu apytiksls reikms absoliuioji paklaida yra
ne didesn u tam tikr skaii h, tai ta reikm vadinama apytiksle reikme tikslumu h.
Apytiksls reikms tikslumas priklauso nuo daugelio prieasi. Pavyzdiui, jeigu apytiksl reikm gauta matuojant, tai
tikslumas priklauso nuo prietaiso, kuriuo buvo matuojama. Pavyzdiui, medicininio termometro padalos suymtos kas 0,1. Juo
galima imatuoti temperatr 0,1 tikslumu. Kambario termometru, kurio padalos suymtos kas 1, galima imatuoti temperatr 1 tikslumu. Svarstyklmis, kuri skals padalos vert 5 g,
sveriama 5 g tikslumu.
Suapvalinus deimtaines trupmenas iki deimtj, imtj,
tkstantj ir 1.1., gaunamos 0,1; 0,01; 0,001 ir 1.1, tikslumu
apytiksls reikms. Pavyzdiui, suapvalin skaii 2,513 iki deimtj, gauname 2,5. Skaiius 2,5 yra skaiiaus 2,513 apytiksl
reikm, kurios tikslumas iki 0,1:
|2,513-2,5|=0,013<0,1.
536. Kvadrato kratin lygi: 4,24 cm; 5,87 dm ir 6,11 cm. Pagal kvadrat lentel raskite kiekvieno kvadrato ploto apytiksl
reikm. Apskaiiuokite kiekvienos apytiksls reikms absoliuij paklaid.
537. Suapvalinkite skaiius 17,26; 12,034; 8,654 iki deimtj
ir raskite kiekvienos apytiksls reikms absoliuij paklaid.
538. Raskite absoliuij paklaid apytiksls reikms, gautos
suapvalinus:
'
a)
b)
c)
d)
skaii
skaii
skaii
skaii
9,87 iki vienet;

124 iki deimi;
0,453 iki deimtj;
0,198 iki imtj.
539. Remdamiesi apytiksle lygybe, raskite apytiksls

ms absoliuij paklaid:
a) 2,84132,84;
b) 31,19231,2;
reik-
c) 0,05690,057;
d) 487,81 4 8 8 .
540. Paraykite skaii
deimtaine trupmena ir suapvalinO

kite j iki deimtj, iki imtj, iki tkstantj. Kiekvienu atveju raskite apytiksls reikms absoliuij paklaid.
541. Trupmena y
pakeista deimtaine trupmena 0,14. Kokia
ios apytiksls reikms absoliuioji paklaida?

o
542. Kiekvienas sumos + . dmuo ireiktas

7
14
deimtaine
trupmena su vienu enklu po kablelio ir gauti dmenys sudti.

Raskite dmen ir sumos apytiksli reikmi absoliuisias paklaidas.
543. P a g a l funkcijos y 2 grafik (r. 44 pav.) raskite y apytiksles reikmes, kai = 0 , 7 ; 1,8; 3,4. Apskaiiuokite kiekvienos
apytiksls reikms absoliuij paklaid.
544. Remdamiesi funkcijos y=X2
grafiku, raskite y apytiksles
reikmes, kai = 0 , 9 ; 1,5; 2,3. Apskaiiuokite kiekvienos apytiksls reikms absoliuij paklaid.
545. Imatuokite su matlankiu kiekvien 49 paveiksle pavaizduot kamp. Koks gaut rezultatu tikslumas?
546. Nubraiykite smailj kamp ir imatuokite j matlankiu.
Koks gauto rezultato tikslumas?
547. Strypo ilgis buvo imatuotas liniuote su milimetrinmis
padalomis, slankmaiu (jo padalos vert lygi 0,1 mm) ir mikrometru, kurio padalos vert 0,01 mm. Gauti tokie rezultatai:
17,9 mm, 18 mm, 17,86 mm. Kuriuo prietaisu matuojant gautas
kiekvienas matmuo ir koks kiekvieno prietaiso tikslumas?
548. Sveriant svarstyklmis su svarsiais, nustatyta, kad arbzo mas didesn u 5 kg ir maesn u 6 kg. Mass apytiksle
reikme buvo laikomas 5 kg ir 6 kg aritmetinis vidurkis. Kokiu
tikslumu pasirinkta i apytiksl reikm?
549. rodykite, kad kiekvienas i skaii 0,16 ir 0,17 yra skaiiaus j r apytiksl reikm 0,01 tikslumu. Kuri j yra skaiiaus
apytiksl reikm 0,005 tikslumu?
550. Raskite deimtainmis
trupmenomis su vienu enklu
po kablelio ireiktas skaiiaus
3
I y apytiksles reikmes 0,1 tikslumu.
Kartojimo pratimai
551. Iki turistins
bazs
turistams
reikjo
nukeliauti
252 km. Dal kelio jie nuva-
iavo autobusu, o vis kit nuotol nujo psti. Kelion autobusu

utruko 2 h ilgiau negu psiomis. Autobusu vaiavo 60 km/h,
o jo 6 km/h greiiu. Kiek laiko turistai keliavo psti?
552. Nubraiykite funkcij grafikus:
a) y
6,5;
b)
y=7,2.
553. Apskaiiuokite:
a
\
'
677'.
42 7 *
h l
'
44 5
11 3 2 10 '
III SKYRIAUS P A P I L D O M I
PRATIMAI
7 paragrafas
554. Ar teisinga lygyb:
a) 3 2 + 4 2 + 5 2 = 6 2 ;
b) ( 1 + 2 + 3 + 4 ) 2 = l 3 + 2 3 + 3 3 + 4 3 ?
555. Iskaid skaii pirminiais dauginamaisiais, ireikkite j

pirmini skaii laipsni sandauga:
a) 54; b) 144; c) 225; d) 500.
556. Skaii ireikkite laipsniu, kurio pagrindas 2 arba 3:
a) 64; b) 81; c) 512; d) 729; e) 1024.
557. Ireikkite skaiiaus 2 laipsni suma
skaii:
a) 6; b) 18; c) 42.
558. Skaii ireikkite laipsniu, kurio rodiklis nelygus vienetui:
a) 121; b) 32; c) 0,125; d) 625; e) - 0 , 2 1 6 ; f) 0,343.
a)
0,OOIJC 5 , k a i X = - 2 ;
b)
IOOOIA
kai y=0,1;
c)
x2y\
d)
3X3R3,
kai X = 5 ,
y = 2;
kai x = - 2 ,
/=-5.
560. Apskaiiuokite reikinio ( 1)" reikm, kai n lygus:

a) 6; b) 11; c) 23; d) 70.
a)
b)
c)
d)
561. Apskaiiuokite:
skaii 5 ir 3 kub sum;
skaii 9 ir 11 sumos kub;
skaii 12 ir 8 kvadrat skirtum;
skaii 96 ir 4 skirtumo kvadrat.
562. Neapskaiiav palyginkite reikini reikmes:

a) ( - 0 , 0 3 ) 8 ir 0;
b) 0 ir ( - 1 , 2 5 ) 7 ;
c) ( - 1 , 7 5 ) ir ( - 0 , 2 9 ) 2 ;
d) 0,98 6 ir 1,026.
563. Kuris didesnis ir kiek didesnis:

a) 2 3 ar 32;
b) 52 ar 25;
c) 2 3 2 ar 3 23;
d) ( 1 1 + 19) 2 ar 112+19 2 ?
564. Palyginkite reikini a2 ir a 3 reikmes, kai a lygus:

a) - 1 2 ;
b) 0; c) 5.
565. Apskaiiuokite reikini reikmes, kai x = l , 5 ir x2:

a) 2; - 2 ; ( - * ) * ; b) 3 ;
_).
566. Kurie i skaii 3, 2, 1, 1, 2, 3 yra lygties aknys:

a) x 4 = 8 1 ;
b) =64;
c) x 2 - x = 2 ;
d) x 4 + x 3 = 6 x 2 ;
e) x 3 - 3 x - 4 x + 1 2 = 0 ;
f) x 3 + 3 x 2 - x - 3 = 0 ?
567. {rodykite, kad ios lygtys neturi akn:

a) JC 2 +1=0; b) 2 + 3 4 + 2 + 1 = 0 .
568. rodykite, kad lygtis x 4 + 3 x 3 + 2 x 2 + x + 6 = 0 neturi teigiam akn.
569. Ar gali lygtis J C x + x * X + X x + 1 = 0 turti neigiam akn?
6
&
a) O10O12( a 5 ); b) x ( - x ) (*); c) yky9y2;
d)
571. Paraykite reikinius laipsniu:

a) 2 5 8; b) 16-64; c) 7 343; d) 81-3*.
572. Paraykite reikinius sandauga dviej dauginamj, kuri vienas yra a:
a) o 10 ; b) a 6 ; c)
-a40.
573. Kintamj JC pakeiskite laipsniu, kurio pagrindas c, kad

gauta lygyb bt tapatyb:
a) C3X=C*;
b)
XCs=C8;
c)
CeX=C11;
d)
C4X=C15.
574. Dalmen pakeiskite laipsniu:

) 6 1 8 : b12; b) 7 39 : 713;
106
c) 1 1 : ; d) 12100 : 1 2 .

a) 13 ,0 : 1398;
vD \ VJL.
'
c) 2 1 4 : 8*;
a\ 9 8 , 5 9 .
a
36-25
'
3-5io
e) 5 10 : 25 4 ;
n 310' ' 5 7'
1
' 3 5 *

a) 6+ 3 : 6 n ;
b) IOn+1 : IO n " 1 .
577. Apskaiiuokite:
a) ( 2 1 7 - 4 3 , 0 7 . 4 ) 0 + 5 - 4 - ;
b) 17,83 6 , 4 +
2,8.
/
578. Suprastinkite:
a) ( - l ) M - l ) " ;
b) ( - 1 ) * : ( - 1 ) 3 .
579. Skritulio plotas apskaiiuojamas pagal formul S=nr2;
ia r skritulio spindulys. Kaip pasikeis skritulio plotas, jeigu
jo spindul padidinsime 3 kartus; 7 kartus?
580. Rutulio tris apskaiiuojamas pagal formul V--J nr3;
ia r rutulio spindulys. Kaip pasikeis rutulio tris, jeigu jo
spindul padidinsime 2 kartus; 4 kartus?
a) 4 5 2,55;
c) 0,29 5 7 ;
e) 0,2 25 3 ;
d) 0,4 2,5' 2 ;
f ) - ( - i ) ' . 81.
> ()33'3;
582. Palyginkite reikini reikmes:

a), IO7 ir 2 5 7 ;
b) 6 12 ir 2 13 3 11 ;
c) 2525 ir 2 50 3 50 ;
d) 63 30 ir 3 60 5 30 .
583. Paraykite reikinius, kad j iraika bt 3 arba 3 n :

) ( - 3 ) 2 ; b) ( - 3 2 ) ; ) - ( 4 ) 2 ;
d)
-(-2)3.

a) ( X 3 ) M - * 3 ) * ;
b) {-3)7 -*)5'.
c) ( * 7 ) 5 ( - * 2 ) ;
d) ( - c 9 ) 4 - (c 5 ) 2 .
585. Pakeiskite raid p tokiu reikiniu, kad gauta lygyb bt

tapatyb:
a) p 5 = * 2 0 ;
b) p 7 = * 2 1 ;
c) P 3 C 8 =C 20 ;
d)
y7-(y2)*=P5
586. Ireikkite laipsniu:

a) 4 5 2 21 ; b) 5 1 3 - 2 5 u ;
c) 8 5 16 3 ; d) 27 1 0 -9 1 5 .
587. Paraykite reikinius, kad j iraika bt xn arba xn:

a) H * 3 ) ' ;
b)
(-2)5;
c)
( - x ) * x 8 ; d)
(-*5)7-(*2)3.
588. Keliais bdais galima ireikti iuos skaiius

kurio rodiklis nelygus 1: ) 215; b) 26?
laipsniu,
8 paragrafas
589. Apskaiiuokite vienanario reikm:
a) 7a 3 , kai a = 0; 1; - 1 ; - 0 , 1 ; 0,2;
b) - 4 3 , kai = 2; - 3 ; 20; - 0 , 2 ; 0,5.
1
a) 4,5aft, kai a = 6, ft = 3 ; a = , b = ; a = ^ ,
- .
b) 0,001*, kai * = - 4 , i/ = 8; x = 6 , y = -
* = - l , y= 125;
X 18, / = 0;
c) 225m 2 n 2 , kai m = - l j , n = l l ; m = - 0 , 2 , n = - 0 , 5 ; m = 0,
n = - 6 ; m = -g, n = 3 -L .
591. Koks vienanario laipsnis:
a) 3 * V ;
b)
IOaft C ;
c) a 9 ft 9 ;
e) - 8 * ;
d)
f) 2,4?
-xyz\
592. Paraykite reikin standartiniu vienanari ir nurodykite

jo laipsn:
a) 5aft 0,7ftc 40ac;
d) - a 3 f t - 3 a 2 f t 4 ;
b) - 0 , 4 5 f t d - ( - l - L a d ) - 9 a f t ;
e) 0,6*3/ - ( - 0 , 5 x t / ) ;
c) l,9aft ( 16aftc)-( 0,5c);
f) - 0 , 3 2 m 7 n 4 ( - 3 -L m 3 n 6 ) .
593. Paraykite visus galimus standartinius vienanarius, turinius koeficient 5 ir kintamuosius * ir y, taip, kad kiekvieno
vienanario laipsnis bt lygus: a) trims; b) keturiems.
594. Sudauginkite vienanarius:

a) 8x2y3 ir 0,2xy*;
b) m2n2 ir 0,5m 3 n;
c) 2,4 3 ir -0,5xy 3 ,
d) l,25xt/ 2 , -OAyz2 ir - 0 , 3 x 2 z ;
e) - 2 , 5 a b c , -abc ir 3,4a 2 ft;
f) 0,8a 5 bx, - 0 , 4 a b 2 x 3 ir -0,5aft 4 * 2 .
595. Paraykite reikinius sandauga dviej standartini vienanari, kuri vienas lygus 20x 4 y:
) 100*5/3; b) -30x 4 i/ 5 ; c) - 4 x { 6 y ; d)
xl0y2.
596. Ireikkite vienanar dviej standartini vienanari sandauga:

a) 8a 5 c 3 ; b) -b6y9;
) 6010/15.
597. Pakeiskite reikin tapaiai jam
raikos vienanari:
a) ( IOaft 12 ) 2 ;
c) ( - 3 x y 2 a 3 ) 3 ;
b) ( - 0 , 2 x 4 y ) 4 ;
d) ( 0,5aft 2 c 3 ) 4 .
lvgiu standartins
598. Ireikkite vienanari sandaug vienanario laipsniu:

a) 27a 2 ft 5 3a l0 ft 3 ;
c) 0,Olft5C3 . ( - 0 , I f t c 2 ) ;
b) 64a 8 x' 1 ( 0,25a 2 x 9 );
d) - ^ P V 4 | P 3 Q i -

a) (0,2i/) 3 50/2;
d) ( - 3 a 4 f t ) 2 '26;
b) - 6 0 c 6 - ( - 0 , 5 c 2 ) * ;
e) -
c) ( 0,6x 3 ) 2 ( 5x 4 );
ftc2ft3c5
f) (-OAxty6)3-(-I
)3;
0).
600. Paraykite standartins iraikos vienanariais:

a) (2aft) 2 ( 3aft) 3 ;
3
b) ( - 0,2xy) -(c)
e) ( - 3 m n * ) *
2
(-m*n)\
3 2
5xy) ;
f ) ( i *'y f (2x y )
(Zxy)2 ( 3x) 3 ;
g) ( | a 2 f t 2 ) 2 . ( - 3 a f t ) 4 ;
d) ( 0,5ac 2 ) 2 ( 2a 2 c) s ;
h) ( - f-* 2 */) 3 ( - {
xy*)'.

a) (-22.(-)2;
b)
("| 3 ) 2 ' ( 3*) 3 ;
c) ( 2 x 3 y ) 3 ( 2 y 2 ) 3 ;
d) ( | a 2 f t ) 3 - ( 9 a f t 2 ) 2 ;
e) ( - 5 f l 3 b ) a . ( l a f t 3 ) 3 ;
f) ( - 2 a f t 4 ) 2 . ( - 3 a 3 f t ) S .
i-
9 paragrafas
602. Takas P ( - 4 ; ft) priklauso formule y x2 ireiktos
funkcijos grafikui. Raskite b
reikm. Ar
priklauso
ios
funkcijos
grafikui
takas
Q(4-, ft)?
603. Takas C(m\ 9) priklauso formule y=x2 ireiktos
funkcijos grafikui. Ar priklauso ios funkcijos grafikui takas
9)?
604. 50 paveiksle
pavaizduoti funkcij y = x, y=x2 y = x3
grafikai. Remdamiesi jais, palyginkite:
a) 0,23 ir 0,232;
b) 0,23 ir 0,23;
c
50 pav.
'232
ir
'233;
d) 1,47 ir, 1,472;

e) 1,47 ir 1,473;
f) 1,472 ir 1,473.
lentel apskaiiuokite reikini
605. P a g a l kvadrat
mes:
a) 3*2, kai x=7,13;
b) a 2 ft 2 , kai a = 17,3, ft= 12,5;
c) a 2 -f-ft 2 , kai = 2,17, ft = l,16.
reik-
606. P a g a l kvadrat lentel raskite:

a) 3,264; b) 5,174; c) 1,394; d) 2,114.
607. P a g a l kvadrat lentel apskaiiuokite funkcijos y = X 2
reikmes su emiau pateiktomis reikmmis (rezultat suapvalinkite iki imtj):
*
1.21
1,22
1,23
1,24
1,25
1,26
Kiek padidja funkcijos reikm, kai padidja nuo 1,21 iki

1,22?
608. Paraykite skaii y deimtaine trupmena ir suapvalinkite j iki deimtj, imtj, tkstantj. Kiekvienu atveju raskite apytiksls reikms absoliuij paklaid, kai:
a)y--;
b> if V -
o
609. Kuri skaiiaus
0,19?
C
apytiksl reikm tikslesn: 0,18 ar
610. Kuri skaiiaus
apytiksl reikm tikslesn: 0,55 ar
0,56?
611. Kuri i keturi skaiiaus = 3,14159... apytiksli reikmi tikslesn: 3,141; 3,142; 3 - y ; 3 ^ ?
612. rodykite, kad skaiius 1,4 yra skaiiaus 1,361 apytiksl
reikm 0,1 tikslumu.
j
613. Paraykite skaii deimtaine trupmena ir suapvalinkite j: a) iki deimtj; b) iki imtj; c) iki tkstantj. Nurodykite apvalinant gautos apytiksls reikms tikslum.
IV
SKYRIUS
DAUGIANARIAI
10. DAUGIANARI SUMA IR SKIRTUMAS

27.
DAUGIANARIS
IR JO
STANDARTINE
IRAIKA
Reikinys Ax2y 5xy + 3x 1 yra vienanari 4x 2 y, 5 x y ,

3x ir 1 suma. Tokie reikiniai vadinami daugianariais.
A p i b r i m a s . Daugianariu vadinama vienanari suma.
Vienanariai, kurie sudaro daugianar, vadinami daugianario
nariais. Antai daugianaris Ax2y + 1 sudarytas i nari
4x 2 y, 5xy, 3* ir 1.
Jeigu daugianar sudaro du nariai, tai jis vadinamas dvinariu,
jeigu trys nariai trinariu. Vienanariai laikomi daugianariais,
kuriuos sudaro vienas narys.
Daugianario 526 + 2 + 4 & 2 - 3 2 & - 7 nariai 5a 2 b ir - 3 a 2 b yra
panas dmenys, nes j raidin dalis yra vienoda. P a n a s
dmenys yra taip pat neturintys raidins dalies nariai 2 ir 7.
Daugianario panas dmenys vadinami daugianario panaiaisiais nariais.
Panaij nari sum galima pakeisti vienu nariu, sudedant
j koeficientus ir paliekant t pai raidin dal. Toks tapatus
daugianario pertvarkymas vadinamas panaij nari sutraukimu.
Sutrauk daugianario 5a2b + 2 + Aab23a2b 7 panaiuosius
narius, gauname:
5a2b + 2 + Aab2 - 3 a2b -7 = 2 a2b + Aab2 - 5.
Daugianaris 2a2b-\-Aab2 5 neturi panaij nari, ir
vienas jo narys yra standartins iraikos vienanaris. Toks
gianaris vadinamas standartins iraikos daugianariu.
Kiekvien daugianar galima pertvarkyti taip, kad jis
standartins iraikos. Reikia tik kiekvien jo nar parayti
dartine iraika ir sutraukti panaiuosius narius.
kiekdaubt
stan-
Standartins iraikos daugianario 8xy + 6x2y3 9 nariai yra

antro, penkto ir nulinio laipsnio vienanariai. Didiausias i
laipsni vadinamas daugianario laipsniu. Vadinasi, standartins
iraikos daugianaris Sxy + 6x2y3 9 yra penktojo laipsnio daugianaris.
Standartins iraikos daugianario laipsniu vadinamas didiausias jj sudarani vienanari laipsnis. Nestandartinio daugianario laipsniu vadinamas tapaiai jam lygaus standartinio
daugianario laipsnis.
Pavyzdiui, kad suinotume, koks daugianario 3a 4 -f 8ab 2a4
a 4 + 56 laipsnis, pertvarkykime j taip, kad bt standartins
iraikos:
3a4 + 8ab-2a4-a4+5b
= 8ab + 5b.
Daugianario 8ab + 5b laipsnis lygus dviem, todl ir daugianario 3a4+8ab 2a4 a4 laipsnis lygus dviem.
614. Pasakykite daugianario kiekvien nar:
a) 6x4+y35y
+11;
b) 25ab+ab2-a2b
8a-7b.
615. Sutraukite daugianario panaiuosius narius:

a)
b)
c)
d)
3x4 5.x + 7 2 8x4 + 5x;

2a3 + a 2 17 3a2 -f a 3 a 80;
12ab2 - b3 - 6ab2 + 3a2b - 5ab2 + 2b3;
2a.2-ax3-a4-a2x3
+ ax3+2a4.
616. Sutraukite daugianario panaiuosius narius:
a)
b)
c)
d)
-a4+ 2a3-Aa4+
2a2-3a2;
6
3
6
1 + 2y 4y 6y + 4y3 y5 9;
1 Ox2y 2 2x2y+2 y 3xy2;
3ab3 + 6a2b2 ab3 2a2b* 4a2b2 + 7.
617. Ireikkite standartiniu daugianariu:
a)
b)
c)
d)
8p4 +12 p3 + 4 p4 8p2 + 3p2;

2a a7 + a2 3a2 + a3 a;
3* 4 + 3x
x2-5x2x3-5t2x;
2
3a 4b -0,8b
4b2-2ab
3b +
b-3b2-\.
618. Paraykite daugianar standartine iraika:

a) 2 a 2 x 3 - a x 3 - a 4 + 3x4-a2x3 + ax3 + 2a 4 ;
b) 5x 2y2 5x 3xyx2y + 6xy2.
8. Algebra 6 kl.
113
619. Apskaiiuokite daugianario reikm:
a) 5*6 3 * 2 + 7 2* 6 3* 6 + 4x2, kai : = - 1 0 ;

b) 4a2b-ab2-3a2b
+ ab2-ab + 6, kai a = - 3 , 6 = 2.
\
620. Apskaiiuokite daugianario reikm:

a) 6 3 1 0 +4 3 + 1 0 ^+, kai = - 3 ;
b) 4x6y3 3x6y3 + 2x2y2 x6y3 x2y2 + y, kai : = - 2 ,
y=-I.
621. Paraykite daugianariu skaii, kur sudaro:

a)
b)
c)
d)
deimi
deimi
imt, b
imt, y
ir y vienet;
ir b vienet;
deimi ir c vienet;
deimi ir vienet.
622. Idstykite d a u g i a n a r j pagal majanius kintamojo laipsnius:

a) 17a4 8a 5 + 3a a 3 1;
b) 35 - c6 + 5c 2 - c 4 .
623. Idstykite pagal didjanius kintamojo laipsnius:

a) x4 5x2+12*;
2y+y3-y2+1.
b)
624. Koks daugianario laipsnis:

a) 4 6 27 + 1;
b) 5 p 3 - p - 2 ;
c) 1 - 3 * ;
d) 4xy + xy2-5*2 + y;
e) 8x4y + 5* 2 y 3 - 11;
f)
xy+yz+xz-1?
Kartojimo pratimai
a
\ J
' 2,4
32
"J
'56_*
35 ~
+2
626. Apskaiiuokite:
5 3 25 2
, . 2 8
-Ji- ;
453
c) - g T .
827. Su kuria argumento reikme

reikm, lygi: a) 240; b) - 1 0 0 ?
funkcija y = 0,01* g y j a
28. D A U G l A N A R i y
Paraykime
daugianari
SUDTIS
IR A T I M T I S
52 + 79 ir 2 + 8 sum:
( 5 * 2 + 7 * - 9 ) + ( 3x2 6jc + 8).

Atskliauskime ir sutraukime panaiuosius narius.
2
Gausime:
(5* + 7:-9) + ( - 3 * - 6 . * + 8) = 5 x + 7 x - 9 - 3 * - 6 * + 8 =
= 2x2 + x-l.
Daugianari 5x2 + 7x 9 ir 2 6x + 8 sum ireikme daugianariu 2x2+x 1. Apskritai bet kuri daugianari sum galima
ireikti daugianariu.
Paraykime daugianari x3 + 5x2x + 8 ir x3 Ix-1
skirtum:
( 3 + 52 x + 8 ) (x3 7x 1).
Atskliaut ir sutrauk panaiuosius narius, gausime:
( 3 + 52 :+8) (x 3 7x 1) = x 3 + 5x2x + 8 3 + 7 : + 1 =
= 5x2 + 6 x + 9 .
Daugianari :3 + 52 x + 8 ir x3 7x 1 skirtum ireikme
daugianariu 5:2 + 6:+9. Apskritai bet kuri daugianari skirtum galima ireikti daugianariu.
Taigi, sudjus ir atmus daugianarius, vl gaunamas daugianaris.
Kartais reikia suskliausti kelis daugianario narius. Tuomet:
jeigu prie skliaustus yra pliusas", tai suskliauiami nariai
raomi su tais paiais enklais;
jeigu prie skliaustus yra minusas", tai suskliauiami nariai
raomi su prieingais enklais.
Pavyzdiui,
3x-2y+b=3x+(-2y+b),
3x2y + b = 3x (2y b).
Sios lygybs yra tapatybs. Tuo galima sitikinti, atskliautus
kiekvienos lygybs dein pus.
628. a) Paraykite daugianari 4X 3 -5JC 7 ir : 3 - 8 sum
ir ireikkite j standartiniu daugianariu.
b) Paraykite daugianari 5y2 9 ir 7y2 y + 5 skirtum ir
ireikkite j standartiniu daugianariu.
629. Duoti du daugianariai: 2a 3 4 a 2 - 5 a + 5 ir a 3 + 4 a 2 - 4 a

2. Paraykite ir suprastinkite:
a) i daugianari sum;
b) pirmo ir antro daugianari skirtum;
c) antro ir pirmo daugianari skirtum.
630. Paraykite standartins iraikos
a) (1 + 3 a ) + (a 2 2a);
b) (2x2 + 3x) + ( x + 4);
c) (y2 5y) + (by 2y2);
d) ( 6 2 - 6 + 7) - (6 2 + 6 + 8);
e) ( 8 n 3 - 3 n 2 ) - (7 + 8 r i 3 - 2 n 2 ) ;
f) (a 2 + 5 a + 4 ) (a 2 + 5a 4).
a)
b)
c)
d)
5 , 2 - ( 4 , 5 + 4,8a 2 );
0,862 + 7 , 4 6 + (5,66-0,26 2 );
8x2 + (4,5 2) (5,4:2 1);
(7,3i/-y 2 + 4 ) + 0 , 5 y 2 - (8,7y 2,Ay2).
daugianariais:
632. Paraykite standartins iraikos
daugianariais:
a) 18x2 (10* 5 + 18x 2 );
c) (6 2 + 6 - 1) - ( 6 2 - 6 + 1 ) ;
b) 12c2 + 5c + ( c + 1 Ic 2 );
d) ( 1 5 - 7 0 2 ) -
(y3-y2-15).
633. Raskite reikini sum ir skirtum:

a) a + 6 ir a 6;
b) a-b ir a + 6;
c) a-b ir a 6;
d) a-b ir b a.
a)
b)
c)
d)
(a 2 0,45^+ 1,2) + ( 0 , 8 a 2 - 1,2a) - ( l , 6 a 2 - 2 a ) ;

(y2 1,750-3,2) - (0,30 2 + 4) - ( 2 0 - 7 , 2 ) ;
6xy-2x2-(3xy
+
4x2+l)-(-xy-2x2-l);
2
2
- (2ab ab + b) + 3 a 6 - 4 6 - ( 5 a 6 - a 6 ? ) .
"
a) 8 2 6 + ( - 5 2 6 + 46 2 ) + ( 2 6 - 5 6 2 + 2);
b) (xy+x2 + y2) (x2 + y2 2xy) xy.
(5,7a 2 6 - 3,1 ab + 8b3) - (6,96 - 2 , 3 2 6 + 86 3 )
reikm, kai: a) a = 2 ir 6 = 5; b) a = - 2 ir 6 = 3.
116

5x2 Cixy-Ix7)
+ (5 xy-
\2x2)
reikm, kai: a) X= - 0 , 2 5 ir y = 4; b) Jt= - 5 ir y=0,1.

638. Mokiniams buvo pateiktas udavinys: Apskaiiuokite
reikinio
( 7 a 3 - 6 a 2 f t + 5ab 2 ) + (5a 3 + 7a2ft + 3aft 2 ) - (10a 3 + a 2 ft +
2
+ 8ab ) reikm, kai a = - 0 , 2 5 , b= - 0 , 3 4 7 " . Vienas mokinys pareik, kad udavinyje yra n e m k a u i t g auomen. m j .s i e ^ a s ?
639. rodykite, kad reikinio reikm nepriklauso nuo jo kintamojo reikmi:
a) 1,7 IOft2 (1 3b2) + ( 2 , 3 + 7b 2 );
b) 1 ft2 (3ft 2ft 2 ) + (1 + 3ft ft2).
4
640. Sakykime, kad * = 5a 2 + 6 a f t - f t 2 , y= - 4 a 2 + 2aft + 3ft2, 2 =

= 9a 2 + 4aft. [raykite iuos daugianarius vietoj x, y ir z pateiktuose reikiniuose ir suprastinkite juos:
a) x+y + z;
b) y z.
a)
*b>
c)
d)
e)
f i)

(17-5)-(:-11)=4;
(19 + 2 * ) - ( 5 * - 1 1 ) = 2 5 ;
(3,2y 1,8) (5,2/ + 3,4) = 5,8;
1 - (0,5 - 1 5 , 8 ) = 12,8-0,7*;
3,8 1,5y + (4,5i/ 0,8) = 2,Ay + 3;
4,2y + 0,8 = 6,2y - (1,1 y + 0,8) + 1,2.
Isprskite lygtis:
a) 8 i / ^ 3 - ( 5 - 2 y ) = 4 , 3 ;
b) 0,5y 1 (2/ + 4) =y;
c) - 8 * + (4 + 3*) = 10:;.
d) l , 3 x - 2 - ( 3 , 3 x + 5) =2x+ 1.
643. Paraykite reikin koki nors dvinari

3
) 2 + 4;
b) - 5 y * + Ay +
suma:
3y -2y.
'644. Kuriuo nors bdu paraykite reikin vienanario ir trinario skirtumu:

) x3 + 2x 2 3x 5;
b) 3a 4 + 2a 3 + 5 a 2 - A .
645. [rodykite, kad:

a) trij i eils einani natrini skaii suma yra skaiiaus
3 kartotinis;
b) keturi i eils einani natrini skaii suma nra skaiiaus 4 kartotinis.
Kartojimo pratimai
646 Meistras ir jo mokinys per pamain pagamino 24 detales. Meistro pagamint detali skaiius sutinka su mokinio pagamint detali skaiiumi taip, kaip 5 su 3. Kiek detali pagamino
meistras?
647. Dviejuose sklypuose buvo pasodinta 260 krm serbent.
Jie padalyti abiem sklypams santykiu 8 : 5. Kiefe daugiau krm
pasodinta pirmame sklype negu antrame?
648. rodykite, kad lygyb yra tapatyb:
a) (-2x)*=8x-2x*,
b) ( - 6 2 ) 2 3 = (2 2 ) 3 4,5.
11. VIENANARIO IR DAUGIANARIO

29. V I E N A N A R I O D A U G I N I M A S I
SANDAUGA
DAUGIANARIO
Paraykime vienanario 9n 3 ir daugianario 7n 2 3n + 4 sandaug:

9ra3(7n2-3n+4).
Remdamiesi
sandaug:
daugybos skirstymo savybe, pertvarkykime
9n 3 (7n 2 3n+4) =9rc 3 7n 2 + 9n 3 ( 3n) +9. 3 4 =

= 63ft 5 27 n+363.
P a d a u g i n vienanar i daugianario kiekvieno nario ir sudj
gautus rezultatus, vienanario 9/t3 ir daugianario 7n 2 3n + 4 sandaug ireikme daugianariu 63n 5 27n 4 + 36n 3 .
Apskritai vienanario ir daugianario sandaug galima ireikti
daugianariu.
Dauginant vienanar i daugianario, remiamasi ia taisykle.
Norint padauginti vienanar i daugianario, reikia vienanar padauginti i daugianario kiekvieno nario ir sudti gautas
sandaugas.
Vienanario dauginim i daugianario galima urayti trumpiau. Pavyzdiui,
- 3 a J ( 4 a 3 - a + 1 ) = - 125+33-32.
Vienanaris dauginamas i daugianario sprendiant lygtis. Pateikiame pavyzdi.
1 p a v y z d y s . Isprskime lygt 8 5*(* 7) = 1 5*2.

Remdamiesi vienanario dauginimo i daugianario taisykle,
pertvarkykime kairij lygties pus. Gausime lygt
8-5*2+35*= 1-5*2.
I ia
-*+35*+*2= 1-8,
35*=-7,
* = 0,2.
2 pavyzdys.
Isprskime lygt ^ j p
2.
P a d a u g i n abi lygties puses i trupmen vardikli

maiausio kartotinio, t. y. i skaiiaus 18, gausime:
bendro
(_5).18_2.18.
I ia
18-
18=36,
2(2* 1) 3 ( * + 5 ) = 3 6 ,
4*-2-3*-15=36,
*=53.
649. Sudauginkite:
a) 2*(*27*3);
b) - 4 6 2 ( 5 6 2 - 3 6 - 2 ) ;
c) (3 3 2 + a ) ( 5a 3 );
d) ( y - 2 , 4 y + 6 ) 1,5*/;
e) - 0 , 5 * 2 ( - 2 * 2 - 3 * + 4 ) ;
f) (~3y2+0fiy)
( - 1,5/3).
650. S a n d a u g ireikkite daugianariu:

a) 36( 2 2a6 + 6 2 );
b)
d) 2 , 5 a 2 6 ( 4 a 2 - 2 a 6 + 0,26 2 );
-* t/(* t/ -*2-/2);
g)
c) ( - 2 a * 2 + 3 a * - a 2 ) ( - a 2 * 2 ) ;
(6,3* 3 i/ 3i/2 0,7*) 10*2/2;
f) - 1
ây2 - y a 2 y - |-a3) .
651. Ireikkite daugianariu:

a ) 3*2(* 3 +*5);
c)
-3*(2-2*+*3-1);
b) (1 + 2 2 ) 5 a ;
d)
(x2y-xy+xy2+y3)-3xy2.

a)
b)
c)
d)
3 ( 2 * - 1 ) + 5 ( 3 - * ) , kai * = - l , 5 ;
2 5 - 4 ( 3 - 1 ) + 7 ( 5 - 2 ) , kai a = 11;
4 / - 2 ( 1 0 / - 1 ) + ( 8 / - 2 ) , kai
y=-0,1;
12(23p) + 3 5 p 9 ( p + l ) , kai p = 2 .
a) 146 + 16(211b);
b) 25(2 3c) + 16(5c 1);
c) 1 4 ( 7 x - l ) - 7 ( 1 4 x + l ) ;
d) 36(2 /) 6(52t/).

a)
b)
c)
d)
I4y+2y(6y);
3y2 2y (5+2y);
4x(x\) 2(2x2 1);
5a(2-)-3a(a2-5a);
e) 7 f t ( 4 c - b ) + 4 c ( c - 7 6 ) ;
f) -2y(x*-2y)-(x*y
+ 4y2);
2
g) 3m (m + 5 n ) - 2 n ( 8 m 2 - n ) ;
h)
6m2n3-n2(6m2n+n-1).

c)
ax(2x-3a)-x(ax+5a2);
d) -4m2(n2-m2)
+ 3n2(m2-/i2).
a) 6 * ( x - 3 ) - x ( 2 - x ) ;
b) - 2 ( 3 - 5 ) + 4 ( 2 - ) ;

a) -2{2-+3)+(22+-),
b) x(x-y)-y(y2-x),
kai x=4
kai x = 3 ;
ir y = 2 .
-3;

a) 5(2 6) 2,5(4;2), kai * = - 8 ; 10;
b) 5a(a-4b)-4b(b-ba),
kai a= - 0 , 6 ir 6 = - 0 , 5 .
a) (3 2 ) 2 a 3 (l 5a);
b) ( - - - b f - b [\-2b-
c) x(\6x-2x3)
j-b2
);
d)
(2x2)2,
(0,2c3)2-0,01c*(4c2-100).
659. Remdamiesi 51 paveikslu, paaikinkite formuls a(b +

+ c)=ab + ac geometrin prasm, kai a, b ir c reikms yra teigiami skaiiai.
660. rodykite, kad reikinio
x(2x + l) x2(x + 2) + ( * 3 - x + 3)
reikm yra ta pati su visomis reikmmis.
661. rodykite, kad reikiniai tapaiai
lygs nuliui:
0
H
51 pav.
a) a(b c)+b(c a)+c(ab);

b) a(b + c bc)b(c + aac)+c{b a),
662. rodykite tapatyb:
a) x(yz) y(x+z) +z(x y) 2yz\
b) a(a b) b(b a) a2b2.
a)
b)
c)
d)
5*+3(x-l)=6*+ll;
3*5(2 *) = 5 4 ;
8 ( ^ - 7 ) - 3 ( 2 1 / + 9 ) = 15;
0,6-0,5(y-1)=1/+0,5;
e)
f)
g)
h)
6 + ( 2 - 4 x ) + 5 = 3 ( 1 -3x);
0,5(2y1) (0,5 0,2#) + 1 = 0;
0,15(*-4) = 9 , 9 - 0 , 3 ( * - l ) ;
3 ( 3 * - 1 ) + 2 = 5(1 -2x)
-1.
664. Raskite Iygiies-âknj:

a)
b)
c)
d)
3*(2* 1) 6jc(7+jc) = 9 0 ;
l,5*(3 + 2*) = 3 * ( * + 1 ) 30;
5 * ( 1 2 * - 7 ) - 4 * ( 1 5 * - l l ) =30+29*;
246:(1 3jc 9) = 13 13*(6* 1).
a)
b)
c)
d)
3( 2 * + 1 ) 2 ( * + 1 3 ) = 7* 4(1 * ) ;
4(5 2a) + 3(a4) = 6 ( 2 a) 5a;
3y(4y\) 2y(6y 5)=9y 8(3 + y);
15*+ (2 3jc) =9jc(5 2jc) 36.
666. Su kuria k i n t a m o j o reikme:

a) reikinio 2 ( 3 5c) reikm yra 1 vienetu maesn u reikinio 4(1c) reikm;
b) reikinio 3 ( 2 * + 1 ) reikm 20 vienet didesn u reikinio 8 * + 5 reikm;
c) reikinio 5 * + 7 reikm 3 k a r t u s maesn u reikinio
61 10* reikm;
d) reikinio 8y reikm 2 k a r t u s didesn u reikinio 7 + y
reikm?
a)f+-f=l4
, .
V j - - S =
C) j
'
=y-U
d ) 2
4 2c
Z +
3 - f ;
4c
^ J - J =
, .
'
5m
) T2'"8
f) f + - f - + 4 = 0;

> 6x5
b) ^
c)
2x-\
+ ^ = 4 ;
Ay-11
e )
f
137y
- ^ + | = 0 ;
| _ 3 ^
rtf+l-gi
m 1
3-

v 3*4-5
a}
x+l
2p I
p+l
b) - g
- l
..
C)
=p,
61/-I
2y
5
5
IF *
, 12X 2- =
d)
- "

a) 1 - ^ = I z i + 4 .
1 o
6-OT .
c\
C
'
2
3 +4'
> 4 +d~ 6
12 '
a+13 2a 3 - a
a
,,
1 <-1 0 +3
fl
> 10
5 - 15 + 2 ;
>
~9
*6~ ~ Z ~ ~ T '
67K Isprskite lygtis:
\
1 + I z S g
' 2 3
,s 5a-1 2a3
> 3
5
C
'
~2~
.
'
,
1:
d)
)
11
-1_4.^_ .
9 + 4~ 6 '
3/>-l 2p+6 ,
4
36" _ 1 =
4
0 ;
+
672. Komplektas, kur sudaro 15 atviruk, 10 vok ir 1 bloknotas, kainuoja 1 rub. 68 . Vokas 8 kartus pigesnis u bloknot ir 2 . brangesnis u atviruk. Kiek kainuoja atvirukas,
vokas, bloknotas?
673. Trikampio perimetras 44 cm. Viena jo kratin 4 cm
trumpesn u kit ir 2 kartus ilgesn u trei kratin. Raskite
trikampio kratines.
674. Turistas 110 km nuotol nujo per tris dienas. Antr
kelions dien jie nujo 5 km maiau negu pirm dien, o trei
O
dien
nuotolio, nueito per pirmsias dvi dienas. Kiek kilometr nujo turistas kiekvien dien?
675. Trys darbinink brigados per pamain pagamino 104
detales. Pirma brigada pagamino 12 detali maiau negu antroji,
o treioji I to detali skaiiaus, kur pagamino pirma ir antra
O
brigada. Kiek detali pagamino kiekviena brigada?
676. Pritaiks nauj peil, tekintojas per valand nutekino
4 detalmis daugiau negu reikia pagal norm. Todl dienos norm jis vykd ne per 8 h, o per 6 h. Kiek detali per dien tekintojas turi nutekinti pagal norm?
677. Brigada planavo kas dien nupjauti 50 ha pievos, bet
nuienaudavo 60 ha. Todl ienapjt ji baig viena diena anksiau negu buvo numaiusi. Koks pievos plotas?
678. Padidinusi greit nuo 250 m/min iki 300 m/min, sportinink nubgo vis distancij viena minute greiiau. Kokio ilgio
distancija?
679. Nuo stovyklos iki poilsio vietos pionieriai jo 4,5 km/h
greiiu, o gro stovykl 4 km/h greiiu. Grdami kelionje
utruko 15 min daugiau. Koks nuotolis nuo stovyklos iki poilsio
vietos?
680. I gyvenviets A ivaiavo dviratininkas. Tuo paiu metu
i gyvenviets B, kuri 20 km nutolusi nuo gyvenviets A, ta paia
kryptimi ivyko motociklininkas. Dviratininko greitis 12 km/h,
o motociklininko 16 km/h. Kokiu atstumu nuo gyvenviets A motociklininkas pasivys dviratinink?
681. I gyvenviets A ivaiavo sunkveimis, kurio greitis
60 km/h. Po 2 h paskui j 90 km/h greiiu ivaiavo lengvasis
automobilis. Kokiu atstumu nuo gyvenviets A lengvasis automobilis pasivys sunkveim?
Kartojimo pratimai
682. rodykite, kad lygyb yra tapatyb:
a) (2a 3 6) 2 3 2 = 3 6 (26) 2 ;
b) (~2x2y)3 - ( - i / 2 ) 2 =
683. Nubraiykite formule y~x
-x3y{2xy2)3.
3 ireiktos funkcijos gra-
fik. Su kuriomis reikmmis y reikm:

a) lygi 0; b) maesn u 0; c) didesn u 0.
684. Raskite tiesini funkcij grafik susikirtimo tako koordinates:
a) t / = 5 * + 2 9 ir t/=-3JC 11; b) 0 = 1 , 2 * ir 0 = 1,8* + 9,3.
685. Kuriuose koordinatiniuose ketviriuose yra funkcijos grafikas:
a) 0 = - 2 8 * ;
c) W = 0,05*;
b) 0 = 28* + 4;
d) 0 = O,O5*-2,5?
686. rodykite, kad formulmis 0 = 4 ( 3 - 2 * ) - 5 ir 0 = * - 9 ( * 8) ireiktos funkcijos yra tiesins, o j grafikai lygiagreios tiess.
687. Vienoje koordinai ploktumoje nubraiykite i funkcij grafikus: a) 0 = * 2 ir 0 = 4; b) y=x2 ir 0 = 2*. Raskite j
susikirtimo tak koordinates.
30.
BENDRO
DAUGINAMOJO
KLIMAS
U2
SKLIAUST
Kiekvien daugianario 6a 2 6+156 2 nar galima pakeisti sandauga dviej dauginamj, kuri vienas lygus 3b:
6a2b +15b2 = 36 2a2 + 3b 5b.
Remiantis skirstymo savybe, gaut reikin galima parayti
dviej dauginamj sandauga. Vienas j b e n d r a s dauginamasis 3b, antras reikini 2a2 ir 5b suma:
3b 2a2 + 3b 5b = 3b (2a2 + 56).
Taigi
6a 2 6 +15b 2 = 36 (2a 2 + 5b).
Daugianario ireikimas dviej arba keli daugianari (i j
gali bti ir vienanari) sandauga vadinamas daugianario skaidymu dauginamaisiais. Daugianariai itaip pertvarkomi sprendiant lygtis, apskaiiuojant daugianario reikm ir kitais atvejais.
itoks daugianario skaidymo dauginamaisiais bdas vadinamas bendro dauginamojo iklimu u skliaust.
Sakykime, reikia
iskaidyti
dauginamaisiais
daugianar
\5x2y3 30x3y2 + 45x4y. Sio daugianario nari bendri dauginamieji yra nevienodi: x, y, 3xy, 5x2 ir kiti. Geriausia ikelti u
skliaust 15x 2 y arba \5x2y. Ikeikime u skliaust, pavyzdiui,
- 1 5 2 y.
- 15 2 y3 - 30 x3y2 + 45x4y=-\
5 x2y (y2 + 2 xy
-3x2).
Keliant u skliaust bendr dauginamj, ikeliamas kiekvienas kintamasis, kur turi visi daugianario nariai, su maiausiu
rodikliu. Jeigu visi daugianario koeficientai sveikieji skaiiai,
tai bendro dauginamojo koeficientu laikomas vis daugianario
koeficient moduli bendras didiausias daliklis.
Parodome, kaip ikeliamas u skliaust bendras dauginamasis sprendiant lygtis.
Isprskime, pavyzdiui, lygt
2x2 + 3x = 0.
Ikeikime u skliaust reikinio 2x2 + 3x dauginamj x. Gausime:
x(2x + 3) = 0 .
Sandauga x ( 2 x + 3 ) lygi nuliui tada ir tik tada, kai nors vienas dauginamasis lygus nuliui, t. y. kai
* = 0 arba 2x + 3 = 0.
Isprend lygt 2x + 3 = 0, gauname:
2 x = 3,
= 1,5.
Vadinasi, sandauga x(2x + 3) lygi nuliui, kai x = 0 ir kai x =
= - 1 , 5 , todl lygtis 2x2 + 3x = 0 turi dvi aknis: 0 ir - 1 , 5 .
688. Iskaidykite dauginamaisiais ir patikrinkite:
a) mx + my\
b) kxpx\
c)
aft + ac; d)
na.
689. Ikelkite u skliaust bendr dauginamj:

a)
b)
c)
d)
e)
f)
g)
h)
4a-4b;
12x+48i/;
- 1 5 a + 20ft;
6m 9n;
i) 7 a x + 7 6 x ;
k)
3by-6b,
1) 5mn + 5n;
m) 3a + 9ab.
6x 18;
9+12y,
12a+12;
-10-10c;
690. Iskaidykite dauginamaisiais:

a)
5y2-l5y;
b) 3x + 6x2;
c) 2 + ;
d) c - c 2 ;
e)
f)
g)
h)
x 3 x 2 ;
+ a4;
a3-a7;
c 5 + c2;
i)
k)
1)
m)
3m 2 +-9m 3 ;
9p3 6p;
4 c 2 - 12c4;
5x 5 15x 3 .
691. Ireikkite sandauga:

a) a2ab\
m) - x y - y 2 ;
c) 8mn Am2,
d) -6ab + 9b2;
e) x2y X I / ;
f) ab a2b2\
2
692. Ikelkite u skliaust bendr

a)
\Ax-2\y
b) 15a+ IOft
c) 8ab 6ac
d) 9xa + 9xb
e)
f)
g)
h)
6ab-3a;
4x 12x2;
m4-m2;
c 3 + c4;
g) 6mn 3 + 8m 2 n 2 ;
h) - A x 2 y 2 + 16x3t/3.
dauginamj:
i) Vx-14x 3 ;
k) 16/ 3 + 12i/2;
1)
\8ab3-9b*\
m) Ax3y26x2y3.
693. A p s k a i ^ o k i t e reikinio reikm:

a) 3,28x 2 , kai x = 2,28; b) a2y-a3,
kai a = - 1 , 5 ir y = - 8 , 5 .
125
a)
b)
e)
d)
694. {rodykite, kad:

reikinio 487 486 reikm yra skaiiaus 47 kartotinis;
reikinio 248 + 247 reikm yra skaiiaus 25 kartotinis;
reikinio 523 521 reikm yra skaiiaus 24 kartotinis;
reikinio 257 + 5 13 reikm yra skaiiaus 30 kartotinis.
695. Iskaidyki'te dauginamaisiais:
a) x 3 - 3 x 2 + x;
b) m2 2m3 m;
c) 4 a 5 - 2 a 3 + a ;
d) 6 x 2 - 4 x 3 + I O x * ;
e) 153 - 9 a 2 + 6a;
f) - 3 m 2 - 6 m 3 + 1 2 m 8 .

a) c 3 - c * + 2c5;
b) 5 m - m 3 + 2m 2 ;
c) 4 x 4 + 8 x 3 - 2 x 2 ;
d) 5 - 5 2 - 1 0 4 .
697. Ikelkite u skliaust bendr dauginamj:

a) 3a3 15a2b + 5aft 2 ;
b) 2 0 x 4 - 2 5 x 2 i / 2 - I O x 3 ;
c) - 6 a m 2 + 9 m 3 - 1 2 m 4 ;
d) 1 2 a 2 f t - 1 8 a 6 2 - 3 0 a 6 3 ;
e) 4ax 3 + 8 a 2 x 2 - 12a3*;
i) - 4 / 2 -6 2 / 2 +9 2 / 4 .
698. Iskaidykite dauginamaisiais daugianar:

a) 4 c 4 - 6 x 2 c 2 + 8c;
b) 1 Oa2X 15a3 20a 4 x;
c) 3 - 6 2 - 9 2 ;
d) 8a*b3- 12a2ft4 + 16a362.
699. rodykite tapatybes:

a) a(b-x)
+x(a + b) = b ( a + x ) ; c) a(a-b)+2ab=a(a
+ b);
b) c ( y - 2 ) + 2 ( y + c ) = / ( c + 2); d) x(\-)
+x(x2-1) =x2(x-1).
a) + 8 = 0 ;
) 3 x 2 - l , 2 x = 0 ;
e) x - I O x 2 = O ;
b) 5x2 x = 0 ;
d) 6x2 0,5x = 0;
f) 6 x - 0 , 2 x 2 = 0 .
701. Raskite lygties aknis:

a) 5 x 2 + 3 x = 0 ;
b) X 2 - I l X = O;
c) 6 x 2 - 3 , 6 x = 0 ;
d) 0,3x 2 3x=0;
e) 5 x 2 - 0 , 8 x = 0 ;
f) 7 x 2 - 0 , 2 8 x = 0 .
Kartojimo pratimai
702. {g gyvenviets A gyvenviet B dviratininkas vaiavo
12 km/h greiiu. Grdamas i gyvenviets B gyvenviet A, jis
vaiavo 18 km/h greiiu ir sugaio kelionje 15 min maiau negu
vaiuodamas i B. Kiek kilometr tarp gyvenviei A ir B?
\ 3x-5
, 8x12 _
Q
a) + 7 -
.
21-4*
8*+15
0
= Z.
0) g
704. Reikinio a b reikm su kai kuriomis ir & reikmmis

lygi 0,5. Kam lygi kiekvieno pateikto reikinio reikm su tomis
paiomis a ir b reikmmis:
a) ba;
c) ( a - b ) 2 ;
e)
(a-b)3;
b) J^r a ;
d) ( f r - ) 2 ;
f) (fe-a)3?
12. D A U G I A N A R I S A N D A U G A
31. D A U G I A N A R I O
DAUGINIMAS
Paraykime daugianari a+b

(a +
IS
DAUGIANARIO
ir c + d sandaug:
b)(c+d).
Ireikkime i sandaug daugianariu. Daugianar a + b paymkime raide ir remkims vienanario dauginimo i daugianario taisykle:
(a + b) (c+d) = x(c + d) = xc+xd.
Reikinyje xc + xd vietoj kintamojo * paraykime daugianar
a+b ir vl remkims vienanario dauginimo i daugianario taisykle:
xc+xd= (a +b) c+ (a + b)d=ac+bc + ad+bd.
Taigi (a + b) (c+d) =ac + bc+ad+bd.
Daugianari a + b ir c + d sandaug ireikme daugianariu
ac + bc+ad+bd.
Sis daugianaris yra suma vis vienanari, gaut padauginus daugianario a + b kiekvien nar i daugianario
c+d kiekvieno nario.
Bet kuri dviej daugianari sandaug galima ireikti daugianariu.
Dauginant daugianar i daugianario, taikoma i taisykl.
Norint padauginti daugianar i daugianario, reikia vieno
daugianario kiekvien nar padauginti i kito daugianario kiekvieno nario ir gautas sandaugas
sudti.
2
Padauginkime daugianar 4x + 2xyy2 i daugianario 2x y:
(4x3+2 xy-y2) (2 -y) = 8*3 + 4x2y- 2xy2 - 4x2y 2xy2+y3=
3
2
3
= 8 * - 4 xy +y .
705. Sudauginkite:
a) (x + m ) ( / + n ) ;
b) (ab) ( x + y ) ;
c) (a x) (b y);
d) ( x + 8 )
(y-1);
e) ( b - 3 ) ( a - 2 ) ;
f) (-a+y)
(-1 -y).

a)
b)
c)
52 pav.
(* + 6 ) ( * + 5)
(-4)(+1)
(2-y)(y-8)
d) (a 4) ( 2 a + 1 ) ;
e) ( 2 0 - 1 ) ( 3 ^ + 2);
f) (5jc 3) (4 3jc).
707. Paraykite reikin daugianaru:

c) ( + 3 ) ( - 2);
d) (5 x) (4-
a) ( m - n ) ( x + c);
b)
(k-p)(k-n),
e)
f)
(l-2a)(3a+l);
(6m-3)(2-5m).
708. Remdamiesi 52 paveikslu, paaikinkite formuls (a + ft)X

X (c + d) =ac+bc + ad+bd
geometrin prasm, kai a, b, c ir d
reikms yra teigiami skaiiai.
709. Paraykite reikin daugianariu:
a)
(x2+y)(x+y2)\
2
b) (m n) (m2 + 2n2)\
c) ( 4 a 2 + ft2) ( 3 a 2 - f t 2 ) ;
d) (52 4^) (* + 1 ) ;
e) ( a - 2 ) ( 4 a 3 _ 3 a 2 ) ;
f) ( 7 p 2 - 2 p ) ( 8 p - 5 ) .
710. Sudauginkite:
a) (2x2 y) (x2+y)\
b) (2 + 2 ) (2 - 3 a 2 ) ;
c) (1 ly 2 9) (3/ 2);
d) ( 5 a - 3 a 3 ) ( 4 a - 1 ) .
711. Laipsn pakeiskite sandauga, po to s a n d a u g ireikkite

daugianariu:
a) ( * + 1 0 ) 2 ;
b)
(1 t/) 2 ;
c)
(3a-l)s;
d)
(5-66)2.
(712, Paraykite reikin daugianariu:

a)
(x2+xy-y2)(x+y),
b) (n2 np + p2) (n p),
c) (a +
x)(a2-ax-x2),
d) (ft c) (ft2 be 2 );
e)
f)
g)
h)
(2-2 + 3)(-4);
(5x-2)
(x2-x-\),
2
(2-2x + x )(x + 5),
(3y 4) (y2 y+1).
713. Paraykite daugianariu:

a) (c2-cd-d2)
(c+d),
b) (x y) (x2 xyy2);
c) (4 2 + + 3) (a 1);
d) ( 3 - * ) ( 3 x 2 + j c - 4 ) .
a) (4n2-6np + 9p2) (2n + 3p)\

b) (25x 2 + \Qxy + 4y2) (2)\
c) ( 2 2 + 3 a + 1) (3a 2);
d) (T-2a) (4 2 + 4 + 3);
e) (x2-x + 2) ( 3 x 2 + x - 2 ) ;
f) ( 5 - 2 + 2 ) ( 4 2 - 3 - 1 ) .
715. Paraykite reikin d a u g i a n a r i u :

a) ( x + l ) ( x + 2 ) ( x + 3);
b) ( - 1) ( a - 4 ) (a + 5).

a) (3b 2) (5 2b) +6b2;
b) (7y 4) (2y + 3) 13y;
d) 5>3+ (a2 + 5b)

(ab-b2);
e) (a-b) (a+2) - (a + b) ( a - 2 ) ;
c) x 3 - ( x 2 - 3 x ) ( x + 3);
f) ( + / ) ( - / ) + 2 ( + 1 ) ( + 2).

a) ( 4 x + l ) ( l - 2 x ) - 7 x 2 ;
2
b) 6m ( m + 4) (3 m);
c) (x + 3y) (x-y)
d) (-)
+ (2y-x)
(x+y);
( + 4) - ( + ) ( - 4 ) .

a)
b)
c)
d)
( x + 5 ) (x2) (x 3) (x + 4), kai x = 2,5;

(y~6)(y1 ) - ( / / + 3) (y + 2), kai y= 0,5;
( - 7 ) ( + 5) + ( + 8 ) ( - 6 ) , kai a= - 7 ;
(b+ 9) (b+ 4) + (b12) (bI), kai
b=-5.
719. rodykite, kad su kiekviena kintamojo reikme:
a) reikinio (x 3) (x + 7) (x + 5) ( 1) reikm lygi

b) reikin-o 4 (x2 7) (x2 + 7) reikm lygi 49.
16;

a)
b)
c)
d)
6x2-(2x-3)(3x + 2)=2;
(1 Ox + 9) * = 8 (1 5x) (2x + 3);
12 x(x 3) = (6 ) ( x + 2 ) ;
(x + 4).(x + 1) = x (x 2) (2 x).
a)
b)
c)
d)
5 + x 2 = ( x + l ) (x + 6);
2x(x-8) = (x+l)(2x-3);
( 3 x - 2 ) ( x + 4 ) - 3 ( x + 5) ( x - l ) = 0 ;
x2 + x ( 6 - 2 x ) = ( X - I ) ( 2 - ) - 2 .
722. rodykite, kad:
a) su kiekviena natrine n reikme reikinio n ( n + 5) (n

3) (n + 2) reikm yra skaiiaus 6 kartotinis;
9. Algebra 6 kl.
129
b) su kiekviena natrine n reikme, ne didesne u 2, reikinio

(n 1) ( t + 1 ) (n 7) (n 5) reikm yra skaiiaus 12 kartotinis.
723. Buvo pasakyti trys i eils einantys natriniai skaiiai.
Maiausiojo kvadratas 65 vienetais maesnis u kit dviej sandaug. Raskite tuos tris skaiius.
724. Buvo pasakyti keturi i eils einantys natriniai skai-(
iai. Dviej didiausi skaii sandaugos ir dviej maiausi
skaii sandaugos skirtumas lygus 58. Kokie tai skaiiai?
725. Staiakampio perimetras lygus 60 cm. Staiakampio ilg
padidinus 10 cm, o plot sumainus 6 cm, jo plotas sumat
32 cm 2 . Raskite staiakampio plot.
726. Kvadrato kratin 3 cm trumpesn u vien staiakampio kratin ir 2 cm ilgesn u kit jo kratin. Kvadrato plotas
30 cm 2 maesnis u staiakampio plot. Raskite kvadrato kratin.
Kartojimo pratimai
Kad laiku vykdyt planin uduot, darbinink brigada
turi kas dien pagaminti 54 detales. Pagamindama kasdien vir
plano 6 detales, brigada viena diena anksiau numatyto termino
ne tik vykd planin uduot, bet 18 detali pagamino vir plano.
Kiek dien dirbo brigada?
Traktorinink brigada pagal plan kas dien turjo suarti 112 ha. Suardama kasdien vir plano 8 ha, ji viena diena
anksiau numatyto termino baig arti. Kiek hektar turjo suarti
brigada?
Isprskite lygtis:
a)
*-2_ 2
5
3
3*-2.
6
'
MV-
Sudarykite reikinius 53 paveiksle pavaizduotos figros plotui apskaiiuoti, i pradi papildydami figr iki s t a iakampio, po to padalydami j du staiakampius. [rodykite, kad gauti reikiniai tapaiai lygs.
731. [rodykite tapatyb a(b-c) + ft(c
a).=c(b a).
32. D A U G I A N A R I O
SKAIDYMAS
DAUGINAMAISIAIS
GRUPAVIMO
BDU
Kartais pavyksta daugianar iskaidyti dauginamaisiais grupuojant jo narius.

Sakykime, reikia iskaidyti dauginamaisiais daugianar ab
2b + 3a 6. Pabandykime sugrupuoti jo narius taip, kad kiekvienos grups dmenys turt bendr dauginamj:
ab 2b+3a 6 = (ab-2b)
+ (3a-6).
Ikeikime u skliaust pirmos grups dauginamj b, o antros

grups dauginamj 3:
(ab-2b)
(3a-6)=b(a-2)+3(a-2).
Daugianar ab 2b + 3a 6 ireikme suma b(a 2) +3(a 2),

kurios abu dmenys turi bendr dauginamj a 2. Ikeikime
dauginamj u skliaust:
b(a 2)+3(a
2) = (a 2)(b + 3).
Taigi
ab 2b+ 3aQ= (a-2)
(b + 3).
Bdas, kuriuo iskaidme daugianar dauginamaisiais, vadinamas grupavimo bdu.

Iskaidyti daugianar ab 2b + 3a 6 dauginamaisiais galima
kitaip grupuojant jo narius:
ab 2b+3a 6= (ab + 3a) + (-2b-6)
=
= a(b + 3)-2(b + 3) = (b + 3)
(a-2).
Pateikiame dar vien pavyzd.
Iskaidykime dauginamaisiais daugianar
ac+bdbcad.
Sugrupuokime daugianario pirm nar su treiu, o antr
su ketvirtu.
Ikeikime u skliaust pirmos grups dauginamj c, o antros grups dauginamj d. Gausime:
ac + bdbc ad= (ac bc) + (bdad) =
= c(a-b)-d(a-b)
= (a-b)
(c-d).
Atkreipiame dmes, kad, grupuojant dmenis, galima i karto
prie antruosius skliaustus parayti minuso enkl ir antroje
grupje ikelti u skliaust dauginamj d. Gauname:
ac + bd-bcad=
= c(a-b)-d(a-b)
(ac-bc\ (adbd) =
= (a-b)
(c-d).
732. Paraykite reikin s a n d a u g a :

a) c(x + c) + b(x + c);
b) x ( y - l ) - 3 ( y - l ) ;
c) y(a + b)-(a + b);
d) (p ) + b (p q);
e) (a + y)
-c(a+y);
f) -)
+ ( X - P ) ;
g) (m + 3 ) 2 - m ( m + 3);
h) x ( l - * ) - ( l - x ) 2 .

a)
b)
c)
d)
a(c-b)+d(b-c);
x(y-5)-y(5-y);
3a(2x T) + 56(7 2.v);
\7p(3pq) 2q(q 3p);
e)
(x-y)-a(y-x);
f) ( 2 a - 3 b )
+c(36-2a);
2
g) 3 ( a - 2 ) - ( 2 - a ) ;
h) 2 ( 3 - 6 ) + 5 ( 6 - 3 ) 2 .
734. Iskaid kairij pus dauginamaisiais, isprskite lygt

a) x(2x 1) + (2jc 1) = 0;
b) (6(/ + 5 ) - 2 / ( 6 / / + 5 ) = 0 ;
c) x(x-2)
-+5(2 x) = 0 ;
d) ( / ( 5 ( / - 2 ) - (2-5</) = 0 .

a) 3(3x 4) 5jc(3x 4) = 0 ;
b) ( 6 ( / - 7 ) y - 8 ( 6 / - 7 ) = 0 ;
c) 4 ( 3 - 2 / / ) - 3 y ( 2 y - 3 ) = 0 ;
d) 6 x ( l +5jc) - ( 5 + 1 ) = 0 .
736. Paraykite reikin d a u g i a n a r i

a) x(b + c) + 3 6 + 3c;
b) y (a c) + 5 a - -5c;
c) p(c-d)
d) a (p-q)
sandauga:
+c-d;
+q-p.
737. Iskaidykite d a u g i a n a r dauginamaisiais:

a) mx + my + 6x + 6y;
e) ax + ay xy;
b) 9x + ay + 9y + ax;
c) Ta lb + anbn;
d) ac + 6c 2a 26;
f) 1 bx x + b;
g) xy+2y 2x \\
h) a 6 - 4 a + 3 6 - 1 2 .

a) Jt 3 + 2 + + 1;
b)
+ 1;
c) a 4 + 2 a 3 - a - 2
d) b6-3b*-2b2+
6;
e) 2 - 6 - 8 + 86;
f)
uo 3 6 + 62 3 a ;
g) 1 \x-xy +1
\y-x2;
2
h)
kn-mn-n +mk.
739. D a u g i a n a r ireikkite s a n d a u g a :
a) kp ky + mp my\
b) 4-I-x6 + 4 6 + ;
c) mn mk + xk xn;
d) x2+7x ax7a;
e) 3m mk + 3k k2;
f) xk xy x2+yk.
740. Iskaidykite d a u g i a n a r
2
dauginamaisiais:
3
5a c+10a2-6ftc-3aftc2;
a ) jc + a y axy\
c)
b) 2 + 2 ,
d) 2\a +
8xy3-24y2-7axy.

a) p2q2 + pq q3 p3, kai p = 0,5 ir <7= 0,5;
b) :3 2y3 6x2y2+xy,
kai * = j
ir = y
742. Kam lygi reikinio reikm:

a) 2a + a c 2 - a 2 c - 2 c , kai a = I - L ir
a
b) x y-y
+ xy -x,
kai x=A
c = - 1
o
ir y = 0,25?

a) 13,5 5 , 8 - 8 , 3 4 , 2 - 5 , 8 8,3 + 4,2 13,5;
b) 3,1 8 , 2 + 12,5 4,8 + 3,1 4 , 3 - 1 2 , 5 6,7.
744. Ireikkite s a n d a u g a :
a)
b)
c)
d)
ac2 ad + c3 cd bc2 + bd;

ax2 + ay2 b 2 by2 + b a\
an2 + cn2 ap + ap2 cp + cp2\
xy2-by2-ax
+ ab + y2-a.
745. Iskaidykite d a u g i a n a r dauginamaisiais:
a) 2y + + xy2 + y + 2xy + 2;
Skaii 3
b) x2-xy
x-xy2+y3-y2.
ireikkite deimtaine trupmena ir suapva-
linkite j iki deimtj. Raskite gautos apytiksls reikms ab<liuij paklaid.

Kolkio galvij banda padidjo 60 karvi. Sukaupus
daugiau ir geresni paar, padidjo ir vidutinis dienos primilis
i kiekvienos karvs nuo 12,8 1 iki 15 1 pieno. Dabar kas dien
i vis karvi kolkyje primeliama 1340 1 pieno daugiau negu
anksiau. Kiek karvi dabar yra kolkio galvij fermoje?
Autotraukinys (sunkveimis su priekabomis) vienu reisu
pervea 4,3 t grd daugiau negu vienas sunkveimis. Autotraukinys 3 reisais pervea 10,4 t grd daugiau negu sunkveimis
4 reisais. Kiek ton grd pervea autotraukinys vienu reisu?
IV SKYRIAUS PAPILDOMI PRATIMAI
10 paragrafas
749. Apskaiiuokite daugianario x2 3xy+^y2
a)
* = 3,
0 = - 2 ;
b)
x=-t
reikm, kai:
= .
750. Sutraukite .daugianario panaiuosius narius:

a ) 6 m n - 5m 2 n 2 - 9mn2 -11 mn + 1 Omn 2 + 5m 2 n 2 ;
b) 2a 3 b - ab3 -1 \
ab3 - a3b - 4 - a2b a 2 b.

Z
Z
751. Ireikkite standartiniu daugianariu:

a) 1 Oabc 2 + 23a2bc abc2 15a 2 bc + a b c 2 - 2 a 2 b c ;
b) - 3fix2yz +1,2xy2z - Qfixyz2 + 3 x 2 y z 752. Apskaiiuokite reikinio - a2b-
Axy2Z+xyz2.
j ab2-a2b+2ab2-
reikm, kai:
a ) = 8, b = - 0 , 5 ;
b) a = - 0 , 5 , b = 4.
753. Idstykite daugianar
3ax2-6a3x+8a2-x3:
a) pagal kintamojo didjanius laipsnius;

b) pagal kintamojo a majanius laipsnius.
754. Koks daugianario laipsnis:
a) Tx?y2 2xs + 3xy3 4x2y2 + 6;
b) mn2 + 2mn 8 +m63m3n3 + n 5 ;
c) 0,4a 3 b + 3ab 2 - 1 0 + 0 , 6 a 3 b - 2ab 2 - a 3 b ;
d) 3,1 ax* + 2,5ax + 2ax 4 + 1, I a j c 4 - 0 , 5 a j t - 2 a x ?
755. Sudkite daugianarius:

a ) 2 * 3 - 4 x 2 + 7 x + l iii - x 3 + 2* 2 + 3 * - 5 ;
b) - I O a 2 + 6 3 + 3 a in - 6 a 3 - 4 h + 8a 2 ;
c) 2a + b cd ir 4 a - 3 b - 2 c + 5d;
d) x2 y2+x6
ir x2 + 2y2y 4.
756. Raskite daugianari skirtum:

a ) 6 3 + 2 2 8a 9 ir
b) 3x+x32x2
ii
8a3-a2-6a+l;
4x3-2x2-4x;
c) 4 a - 3 b + 2c ir - 6 a + 4 b - 2 c - 2 ;
d) a 2 + b 2 2 a b + l ir 2a 2 + b 2 + 2b + l .
ab2
a)
b)
c)
d)
( - 2 * 2 + * + 1) - (*2 * + 7) - (4* 2 + 2* + 8);

(32 + 2) + ( - 3 2 + 3 - 1 ) - ( 2 1);
2 3ft+ ( 4 + 76 + + 3 ) ;
2xy-y2 + (y2-*</)-(*'
+ *</).
a) (1 - * + 4 * 2 - 8 * 3 ) + (2* 3 + * 2 6* 3) - (5* 3 8* 2 );
b) (0,5a-0,6ft + 5 , 5 ) - ( - 0 , 5 a + 0,4ft) + ( 1 , 3 6 - 4 , 5 ) .
759. [rodykite, kad reikinys A + B C tapaiai lygus reikiniui C-B-A,
kai A = 2 x - l , = 3 * + 1 ir C=5*.
a) sudjus dviej skaii sum su j skirtumu,
dvigubas pirmasis skaiius;
b) i dviej skaii sumos atmus j skirtum,
dvigubas antrasis skaiius.
gaunamas
gaunamas

a) (4 2*) + (5* 3) = (* 2) (* + 3);
b)
5-3y-(4-2y)=y-8-(y-l);
c) 7 1 -i- a+
( |
f l
l ) = 2 a + f - f - i + | a ) ;
d) - 3 , 6 - (1,5*+1) = 4* 0,8 (0,4* 2).

762. Raskite keturis skaiius, proporcingus skaiiams 2, 4, 5
ir 6. Iekom dviej paskutini skaii sumos ir dviej pirmj
skaii sumos skirtumas lygus 4,8.
763. Jeigu prie sugalvoto skaiiaus i deins priraytume
nul ir gaut rezultat atimtume i skaiiaus 143, tai gautume
trigub sugalvot skaii. Koks sugalvotas skaiius?
764. Jeigu prie duoto skaiiaus i deins priraytume skaitmen 9 ir prie gauto skaiiaus pridtume dvigub duot skaii,
tai gauta suma bt lygi 633. Raskite duot skaii.
765. Jeigu prie duoto trienklio skaiiaus i kairs priraytume skaitmen 8 ir prie gauto keturenklio skaiiaus pridtume
619, tai gautume sum, 40 kart didesn u duot trienkl skaii. Raskite duot skaii.
766. Ireikkite sandaug daugianariu:

a) 3a5b4 (aw a7b3 + bi0);
b) - 2 x 8 , 5 ( 3 * 2 - 5 * , + , 2 ) ;
c) (*4 + 7* 2 , 2 5, 4 )( 0,2*, 2 );
d) ( b 7 -
ft3c3-
c 5 ) ( 30ftc 3 ).

a)
b)
c)
d)
,
e)
f\
4
5(,+ 1 ) - 3 = 4(3,-1);
7 ( 2 , - 2 ) - 2 ( 3 , - 3 , 5 ) =9;
11,2(5* 1) = 3 6 3(13,4 7*);
1 9 , 4 ( 2 - 5 * ) = 4 0 + 5(9*11,6);
+ 41
x--3 9 - 2 *
-2
5
g - =0;
2*-14
3*-l
X2
2
768. Viename inde skysio buvo 1,5 karto daugiau negu kitame. I pirmo indo kas sekund iteka 125 cm 3 skysio, o i antrojo 48 cm 3 . Po 1 min 20 s antrame inde liko 0,56 1 skysio
daugiau negu pirmame. Kiek skysio buvo i pradi kiekviename inde?
769. Viename inde skysio buvo 9 1 maiau negu antrame.
[ pirm ind pripilama kas sekund 240 cm 3 skysio, o j antrj 108 cm 3 . Po 1 min 40 s pirmame inde skysio buvo 1,2 karto
daugiau negu antrame. Kiek skysio buvo i pradi kiekviename
inde?
770. I stoties A stot B ivyko traukinys, kurio greitis
72 km/h. Po 45 min i stoties B stot A 75 km/h greiiu ivaiavo kitas traukinys. Nuotolis tarp stoi ir lygus 348 km.
Kokiu atstumu nuo stoties B susitiks traukiniai?
771. I stoties stot N ivyko keleivinis traukinys, kuris
vaiavo 70 km/h greiiu. Po 30 min prieais j i stoties N
90 km/h greiiu ivyko greitasis traukinys. Nuotolis tarp stoi
M n N yra 515 km. Po kiek valand nuo ivykimo i stoties N
greitasis traukinys susitiks keleivin traukin?
772. I miesto M miest N, atstumas tarp kuri 64 km, tuo
paiu metu ivyko du sunkveimiai. Vienas vaiavo 56 km/h,
kitas 60 km/h greiiu. Po keli valand, skaiiuojant nuo ivyki-
mo, antrasis sunkveimis bus du kartus ariau prie miesto N

negu pirmasis?
773. I gyvenviets A j gyvenviet B ivyko motociklininkas.
Jeigu jis vaiuos 35 km/h greiiu, tai atvyks gyvenviet B 2 h
vliau negu buvo numats; o jeigu vaiuos 50 km/h greiiu, tai
atvyks gyvenviet B 1 h anksiau numatyto laiko. Per kiek
laiko motociklininkas buvo numats nuvaiuoti i gyvenviets A
gyvenviet B?
774. Kateris per 5 h upe pasroviui nuplaukia tiek kilometr,
kiek per 6 h 15 min prie srov. Ups tkms greitis 2,4 km/h.
Raskite katerio greit stoviniame vandenyje.
775. Irkluotojas valtimi per 3 h upe pasroviui nuplaukia tok
nuotol, kok jis gali nuplaukti per 3 h 40 min prie srov. Valties greitis stoviniame vandenyje 5 km/h. Koks ups tkms
greitis?
776. Kolkis turjo pasti javus per 14 dien. Virydami plan, kolkieiai per dien pasdavo 30 ha daugiau negu buvo
numatyta. Todl, likus 4 dienoms iki termino, reikjo pasti tik
20 ha jav. Kiek hektar jav turjo pasti kolkis pagal plan?
777. Statydami HE, betonuotojai ne tik vykd 10 dien uduot, bet, kas dien virydami norm 450 m 3 , likus 1 dienai iki
termino, suklojo betono 800 m3, daugiau negu buvo numatyta pagal plan. Kiek kubini metr betono suklos HE statytojai per
10 dien?
778. Kad laiku ubaigt sj, kolkis kas dien turjo pasti
73 ha. Virydami plan, kolkieiai per dien pasdavo 14 ha
daugiau negu buvo numatyta pagal plan, ir, likus 2 dienoms
iki termino, jiems reikjo pasti tik 6 ha. Kiek hektar turjo
pasti kolkis?
a) + 2, kai Jt = O,17, C= 1,15;
b) 4a2 ab, kai a = 1,47, 6 = 5,78.
a) 1,2* 2 + Jt = O;
b) 1,6jc+jc2 = 0;
c) 0,5jt 2 -jt = 0;
d) 5jt 2 =jt;
e)
1,6jc 2 =3jc;
f)
Jt = Jt2.

a) Om-I-Om+1;
b) 5xm+3+IOJC3;
) 4xn+2 + 20xn;
d)
ym+2-y,
e) anb2n + anbn;
f) 15jt 2n+1 25jt n+1 .
a) ( 3 a + 6) 2 ;
b) (12b 4) 2 ;
c) (ax + ay)2\
d) ( - 3 / J + 6) 3 ;
e) ( 5 ^ - 3 0 ) 3 ;
f) ( 2 a - 8 ) < .
783. rodykite, kad:

a)
7 i o _
9 _
dalijasi
jg
b) IO 9 +IO 8 +IO 7 dalijasi i 222;

c) 257 512 dalijasi i 120;
d) 817 279 913 dalijasi i 45.
784. rodykite, kad reikinio a 2 a reikm su kiekvienu sveikuoju yra skaiiaus 2 kartotinis.
785. Jeigu prie sveikojo skaiiaus pridtume jo kvadrat, tai
gauta suma bt lyginis skaiius. rodykite.
786. Jeigu prie dvienklio skaiiaus pridtume skaii, parayt tais paiais skaitmenimis atvirkia tvarka, tai gauta suma
bt skaiiaus 11 kartotinis. rodykite.
787. Skaiiaus 3 dviej i eils einani natrini laipsni
suma yra skaiiaus 12 kartotinis. rodykite.
12 p a r a g r a f a s
788. Paraykite reikin trinariu:
a) (x 2) (5 + x);
b) (i/ + 7 ) ( i / - l l ) ;
c) ( 1 0 - 2 ) ( 2 - 4 ) ;
d) ( + 4) (8 a);
e) ( 5 c + 2 ) ( 2 c - l ) ;
f) ( 3 n - 2 ) ( 1 - 4 n ) .

a)
b)
c)
d)
(x2) ( x + 3 ) +
( 0 - 1 ) ( 0 + 2) +
( + 1 ) ( + 2) +
(c 1) (c2) +
(x + 2) (x3);
(0+1)(0-2);
( + 3 ) ( + 4);
(c 3) (c4).
790. rodykite, kad:

a) (x + a) (x + b)=x2+ (a + b)x+ab;
b) (0 ) (y b) =y2 (a + b)y + ab.
a)
b)
c)
d)
(x2-jc+4)(jc-5);
(20-l)(02+50-2);
(2 ) ( 2 + 4 8);
(3 4c) (2c2 c 1);
e) ( x 2 + * - 1 ) ( 2 x 2 - x + 4);
f) ( - 5 2 + 2 + 3 ) ( 4 2 - 2 + 1 ) ;
g) 0 ( 0 - 3 ) ( 0 + 2);
h) ( c - 4 ) (c + 2) (c + 3).
792. rodykite, kad kiekvienas reikinys yra tapaiai

dvinariui:
a) (x+y)(x2-xy+y2);
b) (x-y)(x2+xy+y2),
lygus
c) ( a + 6 ) ( a 3 - a 2 6 + a 6 2 - 6 3 ) ;
d) ( a - 6 ) ( a + a 2 6 + a 6 2 + 6 3 ) .
793. Suprastinkite:
a) (a 2 7) (a + 2) (2fl I) (a 14);
b) (2 b) (1 + 2 6 ) + (1 + 6 ) (b33b);
c)
2x2-(x-2y)(2x+y);
d) (m 3n) (m+2n) m(m n).
a)
b)
c)
d)
(*+1) (x+2) ( x + 3 ) ( * + 4 ) = 6 ;
(3jc 1) (2x4-7) ( * + 1 ) (6*5) = 16;
24 - (3y +1) (Ay - 5) = (11 - 6y) (2y- 7);
(6.y+2) (5i/) =47 (2y3) (3t/ 1).
795. Ireikkite d a u g i a n a r i u :
a) d a u g i a n a r i o * 3 + 7x 2 + 8 ir d a u g i a n a r i x 2 6 x + 4 ir 1
s a n d a u g o s sum;
b) d a u g i a n a r i a2+7a A ir a 3 s a n d a u g o s ir d a u g i a n a r i o
3
a + Aa2 - 2 9 a + 1 1 skirtum.
796. Suprastinkite reikin ir apskaiiuokite jo reikm su nurodytomis k i n t a m j reikmmis:
a) \2by3+ (*5/) (x2 + 25y2+5xy),
kai x=-3,
b) m3+ n3 (m2 2mn n2) (m n), kai m = - 3 ,
y=-2;
n = A.
797. rodykite, kad reikinio reikm nepriklauso nuo kintamojo reikms:

a) (a 3) ( a 2 - 8 a + 5) - ( a - 8 ) ( a 2 - 3 a + 5);
b) (x2 3x + 2) ( 2 * + 5) - (2 2 +7:+17)
(-).
798. rodykite, kad:
a) penki i eils einani natrini skaii s u m a yra skaiiaus 5 kartotinis;
b) keturi i eils einani nelygini skaii suma yra skaiiaus 8 kartotinis.
799. Buvo pasakyti keturi i eils einantys natriniai skaiiai. P i r m j dviej s a n d a u g a yra 38 vienetais maesn u paskutini dviej skaii s a n d a u g . Kokie tai skaiiai?
800. a) Duoti keturi vienas po kito einantys sveikieji skaiiai. rodykite, kad dviej vidurini skaii s a n d a u g a yra 2 vienetais didesn u dviej kratini skaii s a n d a u g .
b) Duoti keturi vienas po kito einantys nelyginiai skaiiai.

rodykite, kad dviej kratini skaii sandauga yra 8 vienetais
maesn u vidurini skaii sandaug.
801. Kvadrato kratin 2 cm ilgesn u vien staiakampio
kratin ir 5 cm trumpesn u kit jo kratin. Kvadrato plotas
50 cm 2 maesnis u staiakampio plot. Raskite kvadrato plot.
802. Jeigu staiakampio ilg sumainsime 4 cm, o plot padidinsime 5 cm, tai gausime kvadrat, kurio plotas 40 cm 2 didesnis u staiakampio plot. Koks staiakampio plotas?
803. Staiakampio perimetras lygus 36 m. Jeigu staiakampio
ilg padidintume 1 m, o plot padidintume 2 m, tai jo plotas padidt 30 m 2 . Koks pradinio staiakampio plotas?
804. Staiakampio perimetras lygus 30 cm. Jeigu io staiakampio ilg sumaintume 3 cm, o plot padidintume 5 cm, tai
jo plotas sumat 8 cm 2 . Raskite pradinio staiakampio plot.
a) a2 + ab 7a 7b, kai a = 6,6, b = 0,4;
b) 2 xy-4x+4y,
kai x = 0,5, t/ = 2,5;
c) 5a 2 5ax7a + 7x, kai a = 4, * = - 3 ;
d) - + - , kai x = 2, 6=12,5, c = 8 , 3 ;
e) ay ax-2x + 2y, kai a = - 2 , x = 9 , l , y = 6 , 4 ;
f) 3ax-4by-4ay
+ 3bx, kai a = 3, 6 = - 1 3 , x = - l , y = - 2 .
806. Iskaidykite dauginamaisiais daugianarius:
a)
b)
c)
d)
a3-2a2 + 2a-4;
e) a2b-b2c + a2c-bc2;
3
2
12-f6x 2x;
f) 2x3 +
xy2-2x2y-y3;
2
3
2
c*-2c + c -2c;
g) 1 6 a 6 - 1 Oc3 + 32ae 2 - 56 2 c;
6
5
4
3
+ + ;
h) 6a 3 21 a 2 6-f2ab 2 7b3.
807. rodykite tapatyb:
( a 2 + 62) (ab + cd) - ab (a2 + b2 - c2 - d2) = (ac + bd) (ad+bc).
808. Su kuria kintamojo a reikme standartins iraikos daugianaris, tapaiai lygus sandaugai (x2+x 1) ( a ) , neturi:
a) 2 ; b)
809. Su kuria kintamojo 6 reikme standartins iraikos daugianaris, tapaiai lygus sandaugai (x2 IOx+6) (2x + b):
a) neturi x 2 ;
b) turi lygius kintamj x3 ir koeficientus?
810. Paraykite reikinius sandauga:
a) ma mb + na nb + pa pb;
b) ax bx cx + ay by cy;
c) x2+ax2 y ay + cx2 cy;

d) ax2-2y-bx2
+
ay+2x2-by.
SUTRUMPINTOS D A U G Y B O S FORMULS
13. KVADRAT SKIRTUMAS
33. D V I E J
I 1
REIKINI
SKIRTUMO
DAUGINIMAS
SUMOS
Skirtum a b padauginkime i sumos a + b:

(a-b)
a2+ab-ab-b2=a2-b3.
(a + b) =
Vadinasi,
(a-b)
(a + b)=
(1)
a2-b2.
Dviej reikini skirtumo ir j sumos sandauga lygi i reikini kvadrat

skirtumui.
(1) tapatyb yra viena sutrumpintos daugybos formuli. P a g a l
i formul galima sutrumpintai padauginti reikini skirtum
i j sumos. Pavyzdiui,
( 5 * 3 - 3 0 2 ) (5* 3 + 30 2 ) = ( 5 x 3 ) 2 -
(3y2)2=25x*9y*.
811. Ireikkite sandaug daugianariu:

a)
(x-y)(x+y)\
b)
(p+q)(p-q)\
c) (b-a)(b
+ a),
d) (p7) (p+ 7);
e)
f)
g)
h)
(x+3)(x-3);
(l-c)(l+c);
(2*1) (2*4-1);
(4 + 5 i / ) ( 5 i / - 4 ) ;
i)
k)
1)
m)
(n 3m) (3m+>i);
(2a36) ( 3 6 + 2a);
( 8 c + 9d)
(9d-8c);
(I0x-7y)(l0x+7y).
812. Sudauginkite:
a)
b)
c)
d)
e)
f)
( x 2 - 5 ) ( x 2 + 5);
( 2 + 3 ) (a 2 3);
( 4 + /2) (y2 4);
(9b2) ( 6 2 + 9 ) ;
( - m 2 + 8)(m2+8);
(n2 +1) ( n2+ 1);
g)
h)
i)
k)
1)
m)
(a 3 6 2 ) (a 3 + 6 2 );
(c4+d2)
(d2-c4);
2
2
(5x 2y ) (5x2 + 2y2);
(10p*-3q)
(3q+\0p3);
{I2a4-7x)(-l2a4-7x)
( 1565) ( 156 5 ).
a)
b)
c)
d)
(0-4)((/+4);
( o + 1 ) (1 a);
( 7 x - 2 ) ( 7 x + 2);
(86 + 5 ) ( 5 - 8 6 ) ;
e)
f)
g)
h)
(3x2 1) ( 2 + 1 ) ;
(4,3 + 5) (4, 3 5);
( 1 2 c 2 - 7 2 ) ( 7 a 2 + 12c 2 );
( - 1 lp 4 + 9) (1 lp 4 + 9)..
814. Sudauginkite:
a) ( 0 , 7 x + , 2 ) (0,7x , 2 );
b) (1,3a 2 - 0 , 1 ) ( 1 , 3 a 2 + 0,1);
e) ( 0 , 8 6 2 - 1 ) (1+0,86 2 );
f) (1,4c+1,7,3) ( 1 , 7 , 3 - 1 , 4 c ) ;
O '!-!.)(,+ Ie.);
g)
( j _,)(,<+
j);
815. Apskaiiuokite:
a) ( 1 0 0 - 1 ) ( 1 0 0 + 1 ) ;
b) (80 + 3 ) ( 8 0 - 3 ) ;
c) 74 - 66;
d) 201-199;
e) 1002-998;
f) 1,05-0,95.
816. Apskaiiuokite s a n d a u g :
a) 5 2 - 4 8 ;
c) 6,01-5,99;
e) 17,3-16,7;
b) 3 7 - 4 3 ;
d) 2,03-1,97;
f) 29,8 30,2.

a)
b)
c)
d)
-i
2(x3) ( x + 3 ) ;
e) ( 6 - 2 ) (6 + 2) ( 6 2 + 4 ) ;
,(,+4)(,-4);
f) ( 3 - , ) ( 3 + , ) ( 9 + , 2 ) ;
5x(* + 2) (x2);
g) ( 2 + 1 ) ( + 1 ) ( - 1 ) ;
3( + 5) (5a);
h) ( c 4 + 1 ) ( c 2 + 1 ) ( c 2 - 1 ) .
a) 2x2 ( x + 1 ) ( 1);
b) 5 6 2 + (326) (3 + 26);
819.
vienetu
skaii
820.
c) ( 3 6 - 1 ) ( 3 6 + 1 ) - 8 2 6 2 ;
d) ( 0 , 8 x + , ) ( 0 , 8 x - , ) + 0 , 3 6 x 2 .
rodykite, kad kiekvieno sveikojo skaiiaus kvadratas yra

didesnis u esanio prie j ir einanio po jo sveikj
sandaug.
Suprastinkite:
a) ( x - , ) ( * + , ) ( * 2 + , 2 ) ;
b) (2 + 6)(4 2 + 6 2 ) ( 2 - 6 ) ;
t
c) ( 3 m - 2 ) ( 3 m + 2 ) + 4 ;
d) 2 5 n 4 + ( 7 + 5n 2 ) ( 7 - 5 n 2 ) .
a) (x 2) (x + 2) x(x + 5);
b) m(m 4) + (3 m) ( 3 + m ) ;
c) ( 4 - ) ( 4 x + a ) + 2 x ( x - a ) ;
d) 2( + 6) - (2 + 6) ( 2 - 6 ) .
a) (3m a) (3m+a) (2a + m) (3a m);

b) (x4y) (x+2y) + (x3y) (3t/ + x);
c) ( 5 a - 3 c ) ( 5 a + 3 c ) - ( 7 c - a ) ( 7 c + a ) ;
d) (4& + 10c) (10c46) + ( - 5 c + 2 f e ) ( 5 c + 2 f t ) .
<

a) 5(8) 3( + 2) ( 2);
b) ( l - 4 6 ) ( 4 f t + l ) + 6 f r ( f e - 2 ) ;
c) (8p-i7)(<7 + 8 p ) - ( p + fl)(p-<7);
d) ( 3 6 c - l ) ( c + 7 ) - ( 6 c - l ) ( l + 6 c ) .
a) 8 m ( l + 2 m ) - ( 4 m + 3 ) ( 4 m - 3 ) = 2 m ;
b) * - 3 * ( l - 1 2 * ) = l l - ( 5 - 6 x ) ( 6 x + 5 ) .
825. Raskite lyglies akn:

a) (6*5) ( 6 x + 5 ) 4x(9x+2) = 1;
b) (89p)p= 40+ (63p) ( 6 + 3 p ) .
Kartojimo pratimai
826. Paraykite:
a)
b)
c)
d)
skaii 19 ir 9 skirtumo ir j sumos sandaug;

skaii 15 ir 25 kvadrat sum;
kintamj b ir c sumos kvadrat;
kintamj ir b skirtumo kub.
827. Perskaitykite reikinius:
a) 2(*+/);
b) 2xy\
c) (b+y)2\
d) (a-b)2,
e) x 2 - a 2 ;
f) a3+ b3.
828. Paraykite reikin vienanario kvadratu:

a) 4x 4 ;
b) 0,25a 4 ;
c) 36m 6 ;
d) a 2 ft 4 ;
e) 9a4fe2;
f) 0,16:V
829. Atstumas tarp stoi ir yra 1020 km. I j tuo paiu

metu vienas prieais kit ivyko du traukiniai. Vieno traukinio
greitis 10 km/h didesnis u kito greit. Po 5 h atstumas tarp
traukini, dar jiems nesusitikus, buvo 170 km. Raskite kiekvieno
traukinio greit.
34. K V A D R A T
SKIRTUMO
SKAIDYMAS
DAUGINAMAISIAIS
Sukeiskime vietomis tapatybs (a b) (a + b) = a 2 b2 deinij

ir kairij puses. Gausime:
a2 b2 = (a b) (a
+b).
Si tapatyb vadinama kvadrat skirtumo formule.

Dviej reikini kvadrat skirtumas lygus t reikini
skirtumo ir j sumos
sandaugai.
. Kvadrat skirtumo formul taikoma skaidant dauginamaisiais
bet kuri dviej reikini kvadrat skirtum.
Pavyzdiui, iskaidykime dauginamaisiais dvinar 49:216y6.
Ireik dvinar kvadrat skirtumu ir pritaik formul a2 b2 =
(a b) (a + b), gausime:
49: 2 - 16y 6 = ( 7 : ) 2 - ( 4 y 3 ) 2 = (7x-4y3)
(7x+4y3).
a) 2-y2;
d) m2-U
g) p2-400;
k) b2-
b) c 2 2 2 ;
e) 16 b2;
h) t / 2 - 0 , 0 9 ;
c) a 2 25;
f) 100 JC2;
i) 1 , 4 4 - a 2 ;
^--"2;
OK
m) G - p 2 .
- ;

\a)
b)
c)
d)
25x2-y2;
m2 + 16n2;
36a2-49;
64-25: 2 ;
e)
f)
g)
h)
9m2-16n2;
64p 2 -81<? 2 ;
-49a2+16b2;
0,01n2-4m2;
i)
)
1)
m)
9-b2c2;
4a2b2-l;
p2-a2b2;
16c 2 cf 2 -9a 2 .
a) 2 64;
b) 0 , 1 6 - c 2 ;
c) 1 2 1 - m 2 ;
d) - 8 1 + 2 5 < / 2 ;
e) 1 4 4 b 2 - c 2 ;
f) 16: 2 -49/ 2 ;
g) 2 / 2 -0,25;
h)
c2d2-a2,
i)
a2x2-4y2.
833. Apskaiiuokite:
a) 47 2 372;
c) 1 2 6 2 - 7 4 2 ;
e) 0,849 2 - 0,151 2 ;
b) 5 3 2 - 6 3 2 ;
d) 21,3 2 21,22;
f) ( | ) 2 - (4 i - ) 2 .
834. Apskaiiuokite trupmen reikmes:
36
> 32-11-':
144
792 - 65 2 .
'
420
'
53 27 2 ^
' 792-512'
532-322
' 6l2-442 "

a)
c) 2562 1562;
d) 0,7832 - 0,217 2 ;
412 312;
b) 7 6 2 - 2 4 2 ;
e)
26-12.
63'-27
{)
54*-16*'
832-79*'

a) x 4 - 9 ;
b) 25 n 6 ;
d) y2-p\
e) c 6 - d 6 ;
g) 6 4 - ^ 0 ;
h) m 8 - r a 6 ;
k) c 8 - d 8 ;
1) a 4 - 1 6 ;
c) m 8 a 2 ;
f) x 6 - a 4 ;
i) a 4 - 6 4 ;
m) 81 -b*.

, ) 2 16=0; / b ) 2 - 8 1 = 0 ; ) 2 - - = 0 ;
a) c 6 9x 4 ;
b) 100/2 a 8 ;
c) 4* 4 2562;
d) a 4 6 2 - 1;
e) 0,36- 4 / 4 ;
f) 4a 2 66c2;
d) a 2 - 0 , 2 5 = 0 .
g)
\6m*y3-9n*,
8 4
h) 9x f/ -IOOz 2 ;
i) 0 , 8 I p V - 0 , 0 I x i .

a) 64/4;
b) X 2 - C 6 ;
c) a 4 68;
d) 25m 6 ra2;
e) 1 49p 10 ;
f) 4/ 6 9a 4 ;
g) 6 4 - a 4 6 4 ;
h) 166 2 c I 2 -0,25;
i) 8Ix 6 I/ 2 -0,36a 2 .

) 4x 2 9=0;
b) 2 5 x 2 - 1 6 = 0.

a) m 2 25 = 0; b) x 2 - 3 6 = 0 ;
c) 9 x 2 - 4 = 0; d)
16x2-49=0.

a) ( x + 3 ) 2 1;
b) 6 4 - ( 6 + 1) 2 ;
c) ( 4 a - 3 ) 2 - 1 6 ;
d) 25 (a + 7) 2 ;
e) ( 5 / - 6 ) 2 - 8 1 ;
f) l - ( 2 x - l ) 2 .

a) 9y2 (1 +2/) 2 ;
b) (3c 5)2 16c2;
c) 4 9 x 2 - ( + 8) 2 ;
d) ( 5 a - 3 6 ) 2 - 2 5 a 2 ;
e) ( - 2 a 2 + 3 6 ) 2 - 4 a 4 ;
f) b6- ( x - 4 6 3 ) 2 .
% 844. Ireikkite s a n d a u g a :
a) (26 5)2 36;
b) 9 (7 + 3a) 2 ;
c) ( 4 - l l m ) 2 - l ;
d) p 2 - ( 2 p + l ) 2 ;
e) ( 5 c - 3 d ) 2 - 9 d 2 ;
f) 4 - ( 9 6 + 2 ) 2 .
845. {rpdykite, kad su kiekviena natrine ra reikme: a) reikinio (ra + 7 ) 2 - n 2 reikm dalijasi i 7; b) reikinio (4ra + 5) 2 9
reikm dalijasi i 4.
10. Algebra 6 kl.
145
Kartojimo pratimai
846.
Paraykite:
a) 5 ir 3 sumos kvadrat;
b) 1 ir 4a kvadrat sum;
c) m ir 2n skirtumo kvadrat;
d) 3* ir 7y kvadrat skirtum.
847. Atstumas tarp stoi M ir N yra 380 km. I j t u o paiu

metu vienas prieais kit ivyko du traukiniai. I stoties N ivykusio traukinio greitis buvo 5 km/h didesnis u kito traukinio
greit. P r a j u s 2 h nuo ivykimo, a t s t u m a s tarp traukini buvo
30 km. Raskite kiekvieno traukinio greit.
14. SUMOS KVADRATAS IR SKIRTUMO KVADRATAS
35. D V I E J R E I K I N I
S U M O S IR S K I R T U M O
KLIMAS
KVADRATU
Inagrinkime dar dvi sutrumpintos daugybos formules.

Pakelkime kvadratu sum a + b. Tam reikin (a+b)2
ireikkime s a n d a u g a (a + b) (a + b) ir sudauginkime:
(a + b)2= (+ft) (a+b)
= a2 + ab+ab + b2=a2+2ab
+ b
Vadinasi,
(a + b)2=a2
+ 2ab + b\
(1)
Dviej reikini sumos kvadratas

lygus pirmojo
reikinio
kvadratui
plius dvigubai
pirmo ir antro reikinio
sandaugai,
plius antro reikinio
kvadratui.
(1) tapatyb v a d i n a m a sumos kvadrato formule. Remiantis
ia formule, paprasiau yra dviej reikini sum pakelti kvadratu. Pavyzdiui,
(8* + 3 ) 2 = (8:) 2 +2 8JC 3 y + (3y)2=64x2
+ 48xy+9y*.
Inagrinkime dabar skirtumo ab kvadrat. Kadangi skirtum a b galima ireikti suma a + ( ft), tai pagal s u m o s
k v a d r a t o formul
(a-b)2=
(a+(-b))2
Vadinasi,
= a2+2a (-b)
(ab)2=a22ab+b2,
+ (-b)2
= a*-2ab
+ b*.
(2)
Dviej reikini skirtumo kvadratas lygus pirmojo

reikinio
kvadratui minus dvigubai pirmo ir antro reikinio
sandaugai,
plius antro reikinio
kvadratui.
(2) tapatyb vadinama skirtumo kvadrato formule. Remiantis
ia formule, paprasiau yra pakeiti kvadratu bet kur dviej
reikini skirtum. Pavyzdiui,
(10a 76 2 ) 2 = (10a) 2 2 IOa . 7b2+ {7b2)2 =
=
IOOa2-HOab2+49b*.
(2) tapatyb taip pat galima gauti pagal daugianario dau^
ginimo i daugianario taisykl: a b padauginus i a b.
a) (x + , ) 2 ;
b) (p-q)2;
c) (b + 3) 2 ;
d) ( 1 0 - c ) 2 ;
e) (y-9)2;g)
f) (9 ,) 2 ;h)
( a + 1 2 ) 2 ; i)
(15-x)2;
(6-I1)2.

a) (m + n)2;
b)
(c-d)2;
e) ( 0 , 2 - ) 2 ;
f) (k + 0,5)2.
c) ( a - 2 5 ) 2 ;
d) (40 + 6) 2 ;
850. Remdamiesi 54 paveikslu, paaikinkite formuls (a + b)2 =

= a2+2ab + b2 geometrin prasm, kai a it b reikms yra teigiami skaiiai.
a) ( x - , ) 2 = ( , - x ) 2 ;
b)
(-a-b)2=
(a + b)2.

a) ( - x + 5) 2 ;
b)
(-2-2)2;
c)
( - n + 4) 2 ;
d)
(-m-10)2.
853. Ireikkite dvinario kvadrat

daugianariu:
a) (2x + 3) 2 ;
b) (5x 2,) 2 ;
c) ( 7 , - 6 ) 2 ;
g) ( 5 , - 3 2 ) 2 ;
h) (1 lx 7,) 2 ;
i) ( 0 , 1 a - 2 0 ) 2 ;
d) ( 9 a + 46) 2 ;
k) ( - 1 i - p + 6qf
e) (15 2c) 2 ;
f)v(8+10j2;
1) ( 0,8x 0,56) 2 ;
m) ( 0 , 0 8 a - 5 0 ) 2 .
54 pav.
854. Ireikkite dvinario kvadrat

a) (11 x - y ) 2 ;
daugianariu:
d) (8*-3y) 2 ,
b) (3a + IOfe)2;
e) \ \ p + 4 q f '
c) (6/tt + n) 2 ;
f) ( 5 a + ^ f e ) 2 ;
(0,2p-IO9)2;
g)
h) ( + 2,56) 2 ;
(0,8*-0,11/) 2 .
i)
855. Remdamiesi sumos kvadrato arba skirtumo kvadrato formule, apskaiiuokite:

a) ( 1 0 0 + 1 ) 2 ;
b) ( 1 0 0 - 1 ) 2 ;
) 61 2 ;
d) 1992;
e) 999 2 ;
f) 7022;
856. Suapvalin reikinio

pildykite lentel:
X
0,02
(l+x)2
g) 9,9 2 ;
h) 10,22.
reikmes iki imtj, u-
0,08
-0,06
0,05
(I+*)2
1 + 2*
...
857. Apskaiiuojant artim vienetui skaii kvadratus, vietoj

formuls (1 + a ) 2 = 1 + 2 a + a 2 taikoma apytiksl formul ( 1 + a ) 2 = =
~ l + 2 a . Kokia pagal i formul rastos apytiksls reikms absoliuioj! paklaida? Su kuriomis reikmmis pagal i formul
g a u n a m o s apytiksls reikms 0,01 tikslumu?
858. Remdamiesi formule ( 1 + ) 2 ~ 1 + 2 , raskite reikini
apytiksles reikmes:
a) (1+0,01) 2 ;
b) ( 1 - 0 , 0 2 ) 2 ;
Apskaiiuokite
c) 1,052;
d) 1,0052;
apytiksli
e) 0,97 2 ;
f) 0,999 2 .
reikmi
absoliuisias
paklaidas.

a) ( x 2 - 5 ) 2 ;
d) ( 2 3a) 2 ; ^
b) (3p-</);
e)(j*
2 2
c) (5y 2x ) ;
+ 6xf;
3 2
f) ( c - 0 , 7 c ) ;
g)
(4/ 3 -0,5/ 2 ) 2 ;
h) (l j a* + 8a 2
i)
2 2
(0,66-606 ) .

a) (a 2 - 2 6 ) s ;
b) (jc 3 +30 4 ) 2 ;
c) ( 7 a 6 + ! 2 a ) 2 ;
d) ( 1 5 * - 3 ) 2 ;
e) (3y + 8y5);
f) ( 4 a 3 - I l a 2 ) 2 .
a) (12a 1) 2 1;
b) 2Aab ( 2 a + 66) 2 ;
c) 121 - (11 - 9 x ) 2 ;
d) a 2 6 2 - ( a 6 + 7) 2 .

^ a) 18a+ ( a - 9 ) 2 ;
b) (5x I) 2 25x2;
Ax2-(2x-3)2;
(a-26)2-462.
c)
d)

a) ( x - 3 ) 2 + x(x + 9);
b) (2a + 5 ) 2 - 5 ( 4 a + 5);
c) 6 2 + 49 (6 7) 2 ;
v
d) < + 81 - ( a 2 - 9 ) 2 ;
e) ( + 2) (x-2) + (x + 4) J ;
f) (, 10) (y6) ( , 8) 2 .

a) ( + 3 ) 2 + ( - 3 ) 2 ;
b) ( 2 x + 5 ) 2 + (5 2x) 2 ;
c) (4x + 5 ) 2 - 2 x ( 8 x + 1 ) ;
d) 9 6 ( 6 - 1 ) - ( 3 6 + 2) 2 .

a) ( + 8 ) 2 - ( - 4 ) ( + 4), kai a = 0,6; - 5 ;
b) ( , + 1 2 ) 2 - ( , + 1 6 ) ( , + 4). kai , = - 1 7 , 5 ; 3,5.
866. Suprastinkite reikinius
ir apskaiiuokite j
reikmes:
a) ( x - 1 0 ) - x ( x + 80), kai x = 0,97;

b) ( 2 x + 9 ) 2 (4x + 31), kai X = - 1 6 , 2 .
a) (x 6) 2 x(x + 8) = 2;
b) 9 x ( x + 6 ) - ( 3 x + l ) 2 = l ;
c) , ( , - 1 ) - ( , - 5 ) ' = 2;
d) 1 6 , ( 2 - , ) + ( 4 , - 5 ) 2 = 0 .
a) (x5) 2 x 2 = 3;
c) 9 x 2 - 1 - ( 3 x - 2 ) 2 = 0;
b) ( 2 , + 1 ) 2 4 , 2 = 5 ;
d)
+(5x+2)2=25(l+x2).

a) 7(4a I) 2 ; 2
b) - 3 ( 5 , - ) ;
c) - 1 0 ( 6 + 2 ) ;
f
d) a ( a + 96) 2 ;2
e) - 6 ( 6 - 6 c ) ;
f) x(x 2 + 5x) 2 ;
g) (a + 2 ) ( a - l ) 22 ;
h) ( x - 4 ) ( x + 2 ) ;
i)
(,-l)2(,-3).
a) 5 ( 3 a + 7) 2 ;
b) - 6 ( 4 - 6 ) 2 ;
c) , ( x + 2 , ) 2 ;
d) p(p bq)2\
e) ( x + l ) 2 ( x - 4 ) ;
f) (6 + a ) ( 6 - a ) 2 .

a) ( p _ 3 ) 2 ( p + 3) 2 ;
c) ( - 5 ) 2 ( 5 + ) 2 ;
b) (i/+ 4 ) 2 ( i / - 4 ) d )
(*+4)2(4-*)2.
a) a2 + b2=(a + b)2-2ab\
b) (a + b)2-4ab=(a-b)2,
c) (a + b)2+
d) (a +
(a-b)2=2(a2+b2);
b)2-2b(a+b)=a2-b2.
873. Remdamiesi tapatybe (a + b)2 = a2 + 2ab + b2 ir d a u g i a n a ri dauginimo taisykle, iveskite sumos kubo formul
(a + b)3=a3
Remdamiesi
rodyta
a) (2x+y)3\
+ 3a2b + 3ab2 + b3.
tapatybe, ireikkite
daugianariu
reikin:
b) (a + 3b)3.
874. Iveskite skirtumo kubo formul:

(a-b)3
= a3-3a2b
+ 3ab2-
b3.
875. Su kuria reikme:

a) dvinario * + l k v a d r a t a s yra 120 didesnis u dvinario x 3
kvadrat;
b) dvinari x+2 ir x2 dviguba s a n d a u g a 16 vienet maesn u j kvadrat sum?
Kartojimo pratimai
87fi
Ar priklauso formule y =0,02*2 ireiktos funkcijos grafikui takai .4(15; 4,5), S ( - 2 , 0 5 ; - 0 , 1 2 ) , C(50; 50)?
877
Nenusibrai raskite funkcijos y = 0,24*+ 6 grafiko ir koordinai ai susikirtimo tak koordinates.
878. Vienoje koordinai ploktumoje nubraiykite funkcij
i/ = * 2 ir y= * + 6 grafikus ir raskite i grafik susikirtimo tak
koordinates.
87
9 Isprskite lygtis:
a) 2*
f.
.v
= " -6;
, , x+\
b) 1 +
=x
Raskite lygties akn:

3)6=-^-2,4;
150
b)
0,69=^-13,8.
3*+l
36.
SKAIDYMAS
DAUGINAMAISIAIS,
IR S K I R T U M O
REMIANTIS
KVADRATO
SUMOS
KVADRATO
FORMULMIS
Remiantis sumos kvadrato ir skirtumo kvadrato formulmis,

galima ne tik greiiau sum ir skirtum pakelti kvadratu, bet Ir
skaidyti dauginamaisiais tokius reikinius, kaip a2+2ab + b2 ir
a2-2ab+b2.
Sukeit vietomis i formuli kairij ir deinij puses, gauname:
a2+2ab + b2=(a+b)2;
a2-2ab + b2=(a-b)2.
Inagrinkime du pavyzdius.
1 p a v y z d y s . Iskaidykime trinar 9* 2 +30:+25 dauginamaisiais.
Pirmas dmuo yra reikinio 3x kvadratas, treias skaiiaus 5
kvadratas. Kadangi antras dmuo lygus reikini 3* ir 5 dvigubai
sandaugai, tai trinar galima ireikti ir 5 sumos kvadratu:
9*2 + 30x + 25 = (3x) 2 + 2 - 3* 5 + 5 2 = (3x + 5) 2 .
2 pavyzdys.
a 2 20ab2 + IOOb4:
Iskaidykime
dauginamaisiais
daugianar
a 2 20ab2 + 1 OOb4 = a 2 2 a . IOb 2 + (10b 2 ) 2 = ( a - IOb2)2.

881. Ireikkite trinar dvinario kvadratu:
a) x2 + 2xy+y2;
b) p22pq + q2;
c) a 2 + 12a+ 36;
d) 6 4 + 1 6 b + b2;
e) 1 - 2 z + z 2 ;
f) ri2 + 4n + 4.

a) 9x2-24xy+l6y2;
b) 2 5 b 2 + 1 0 b + 1;
c) 1212 44+4* 2 ;
e) 4 9 + 9 2 - 4 2 ;
,.
f) 0,25x 2 + 1 Oxy +1 OOy2;
g) 4cd+25c 2 + 0,16d z ;
d) m2 + 2mn + 4n2;
h) 9 p 2 ~ p q + ^ q 2 .
883. Vietoj vaigduts paraykite tok vienanar, kad gaut

reikin bt galima ireikti dvinario kvadratu:
a) b 2 +20b + *;
b) * + 14(/ + 49;
c) 16*2 + 24*(/ + *;
d) * - 42pq + 49q2.
884. Ireikkite trinar dvinario kvadratu:

a) 81a2 18a6 + 6 2 ;
b) l+y2 2y\
c) 8aft + ft2 + 16a2;
d) 1002 + / 2 +20/;
e) 6 2 + 4 a 2 - 4 a f t ;
f) 28xi/+ 49x 2 + 4/2.
JK.885. Apskaiiuokite reikinio reikm:

a)
b)
c)
d)
y2 2y+l, kai /= 101;

4 x 2 - 2 0 x + 25, kai X= 12,5;
2 5 a 2 + 4 9 + 70a, kai a = 4 , 4 ;
606 + IOOft2+ 9, kai 6 = 1 , 7 .
886. Jeigu galima, paraykite reikin dvinario kvadratu:
a) 4 x 2 + 12x + 9;
b) 2 5 2 - 3 0 6 + 96 2 ;
c) p 2 2p + 4;
d) 10062 + 9 c 2 - 6 0 6 c ;
e) 49x2 + 12xy - 64/2;
f) 8ly 2 16z272*/z.
887. Paraykite reikin dvinario kvadratu:

a) 4 8x2y +16/ 2 ;
d) / 8 + j i /
b) -1 2 + 26 2 + 46 4 ;
e) 2 2 - 2 6 + 6 2 ;
c) ft6 + f t 3 + - ;
f) 91/2 + c2d.2 + Gcdy.
+| I
888. Paraykite reikin dvinario kvadratu:

a) 4 a 6 - 4 a 3 f t 2 +
b)
ft4;
c)
ft8-a2ft4+ja4;
0,01X4+/2-0,2X2/;
d) 9 X 8 + 4 / 2 - 1 2 X 4 I / .
Kartojimo pratimai
889, rodykite, kad formulmis y = 4(3 2x)5 ir i / = x 8(x
8) ireiktos funkcijos yra tiesins, o j grafikai susikertanios tiess. Kokios i tiesi susikirtimo tako koordinats?
890, Paraykite reikin vienanario kubu:
a) 27a 3 ;
b) 8m 3 ;
c) 8ft6;
d) 64p 6 ;
e) 27a 3 x 6 ;
f) 64a 6 jt 9 .
891. Paraykite:
a) ir 5 sumos kub;
b) 7 ir m skirtumo kub;
c) 2a ir 1 kub sum;
d) 3x ir 2y kub skirtum.
15. KUB SUMA IR SKIRTUMAS

37. S U T R U M P I N T O S
DAUGYBOS
FORMULS, PAGAL KURIAS
K U B S U M A IR
GAUNAMA
SKIRTUMAS
Padauginkime sum a + b i reikinio a2 ab + b2:

(a+b) (a2-ab + b2) = a3-a2b+ab2+a2b-ab2+b3
= a*+b3.
Gavome tapatyh
(a+b) (a2ab + b2) = a3 + b3.
Reikinys a2ab + b2 primena trinar a2 2ab + b2, kuris lygus ir ft skirtumo kvadratui. Taiau iame reikinyje vietoj
kintamj ir ft dvigubos sandaugos yra j sandauga. Reikinys
a2ab + b2 vadinamas ir ft nepilnuoju skirtumo kvadratu.
Gauta tapatyb yra dviej reikini sumos ir j skirtumo nepilnojo kvadrato sutrumpintos daugybos formul.
Dviej reikini sumos ir j skirtumo nepilnojo kvadrato sandauga lygi t reikini kub sumai.
1 p a v y z d y s . Ireikkime sandaug (m + 3n) (m2 3mn +
+ 9n 2 ) daugianariu.
Kadangi pirmas dauginamasis yra reikini m ir 3n suma,
o antras j skirtumo nepilnasis kvadratas, tai i sandauga
lygi it reikini kub sumai:
(m + 3n) (m2-3mn
+ 9n2) =
m3+27n3.
Reikinys a2 + ab + b2 vadinamas ir ft nepilnuoju sumos kvadratu. Ireikkime daugianariu skirtumo a b ir reikinio a 2 -faft +
+ft 2 sandaug:
(a-b) (a2+ab + b2) =a3 + ab + ab2-a2b-ab2-b3
= a3-b3.
(a b) (a2 + ab + b2)
=a3b3.
Si tapatyb yra dviej reikini skirtumo ir j sumos nepilnojo kvadrato sutrumpintos daugybos formul.
Dviej reikini skirtumo ir j sumos nepilnojo kvadrato sandauga lygi t reikini kub
skirtumui.
2 pavyzdys.
Ireikkime daugianariu reikin
(-)(2+
+ 22).
Sis reikinys yra dviej vienanari skirtumo ir j sumos nepilnojo kvadrato sandauga. Todl
(xSy) (2+ + 22) =3 125/3.
892. Ireikkite s a n d a u g ( + 1 0 ) ( 2 - I O x + 100) daugianariu: a) remdamiesi daugianario dauginimo i daugianario taisykle; b) pagal sutrumpintos daugybos formul.
893. Paraykite s a n d a u g daugianariu:
a)
b)
c)
d)
(m + n) ( m 2 - m n + n 2 );
(c-d)(c2+cd+d2)\
( p + 5) (p 2 5p + 25);
0 / - 2 ) ( < / 2 + 2</ + 4);
e)
f)
g)
h)
( * - 1 ) (x 2 + x + 1);
(+1) ( a 2 - a + l ) ;
(4 + c) ( c 2 - 4 c + 16);
(3-b) (b2 + 3b + 9).

a) ( l + z ) ( l - z + z 2 ) ;
b) ( - 7 ) ( 4 9 + 7* + * 2 ) ;
c) ( 3 - m ) (9 + 3m + m 2 );
d) (4 + k) ( 2 - 4 6 + 1 6 ) .

a) ( a + 5 f t ) ( a 2 - 5 a f r + 25b 2 );
b) (2yx) (4y2+2xy+x2)\
c) (m 2 4mn + 1 6 n 2 ) (m + 4 n ) ;
d) (2b- 1) (4b2+2b +1);

e) (3 + 2x) ( 9 - 6 x + 4x 2 );
f) ( 2 5 + 1 5 + 9a 2 ) ( 5 - 3 a ) .
896. Paraykite daugianariu:

A) (x3y) (X 2 + 3XJ/ + 9/ 2 );
b) (2b + a) (4ft2 2aft + a 2 ) ;
) (4y + I) (\6y24y + 1);

d) ( 3 - 2 c ) (9 + 6c + 4c 2 ).

a) (* + /) (x2-xy+y2)
+ (x y) ( * ' + / + / 2 );
2
b) (m-n)
( m + m n + n 2 ) - (m + n) (m'-mn
+ n2).
a)
b)
c)
d)
(x + 4) (x 2 4x+16) 64, kai x = - 0 , 5 ;

13(x3) (x 2 + 3x + 9), kai = 1;
(x + 2) (x 2 2x + 4) (x 2 + 8), kai x = 0,l;
3 ( 1) (x 2 + x + 1) + 5x, kai x = 0,6.
a) 10(i/ + 2) (y 2 2/ + 4), kai y=2;

b) (m 2 + 4 m + 1 6 ) ( m - 4 ) - ( m 3 + 3m), kai An = 0,8.
Kanojimo pratimai
Turistas apskaiiavo: jeigu jis eis geleinkelio stot
4 km/h greiiu, tai pavluos traukin pus valandos, o jeigu
eis 5 km/h greiiu, tai atvyks stot 6 min iki traukinio ijimo.
Kok nuotol turi nueiti turistas?
901. Ar eina funkcijos y = x + x3 x2+x 1 grafikas per tak:
a) J4( 2; 2); b) 5 ( - 1 ;
38. K U B
SUMOS
-3);
c) C(3; 101); d) D ( - 3 ; 41)?
IR S K I R T U M O
SKAIDYMAS
DAUGINAMAISIAIS
Sukeiskime vietomis tapatybs (a + b) (a2 ab + b2) = a3+b3

kairij ir deinij puses. Gausime:
a3 + b3=(a + b)(a2-ab
+ b2).
Si tapatyb vadinama kub sumos formule.

Dviej reikini kub suma lygi t reikini sumos ir j skirtumo nepilnojo kvadrato
sandaugai.
Kub sumos formul taikoma skaidant dauginamaisiais bet
kuri dviej reikini kub sum.
1 p a v y z d y s . Iskaidykime dauginamaisiais daugianar
27x 3 +y 3 . S daugianar galima ireikti dviej reikini kub
suma:
27x3 +
y3=(3x)3+y3.
Pritaik kub sumos formul, gausime:
(3x)3+y3=
(3x+y)
(9x2-3xy
+ y2).
27X3+y3=
(3x + ) (9x23xy + y2).
Taigi
Panaiai galima ivesti kub skirtumo formul. Sukeit vietomis formuls (ab) (a2+ ab + b2) = a3 b3 kairij ir deinij
puses, gausime:
a3b3 = (a b) (a2+ab + b2).
Dviej reikini kub skirtumas lygus t reikini
skirtumo
ir j sumos nepilnojo kvadrato
sandaugai.
m6 n3.
Ireik daugianar dviej reikini kub skirtumu ir pritaik formul, gauname:
me3 = (m2)3n3=
(m2-n)
(m4+m2n
+ n2).
902. Iskaidykite daugianar dauginamaisiais:

a) 3 + //3;
b) m 3 -ra 3 ;
c) 8 + a 3 ;
d) 27y3;
903. Pritaikykite
formul:
a) c 3 d 3 ;
b) p 3 + 9 3 ;
e) *+l;
f) 1 - 3 .
kub
sumos
c) x 3 64;
d) 125 + a 3 ;
formul arba
kub
skirtumo
e) y3 1;
f) 1+ft 3 .
904. Paraykite reikin kub suma arba skirtumu ir iskaidykite j dauginamaisiais:

a) Sx3 1;
c) 8-ja3;
e)
125a 3 -646 3 ;
b) 1+27y 3 ;
d) 64/n 3 +1000;
f) 27x 3 + 125//3.

a) 8 m3;
c) 6 4 x 3 + l ;
b) c 3 + 27;
d) 1 8p 3 ;
m3-21n3;
e)
f) â3 + b3.
906. Paraykite reikin sandauga:

a) x 3 - / / 6 ;
b) a6+ b3;
c) m9 n3;
d) p 3 +
ft9;
e) a 6 + b 9 ;
f)
x9-y9.

a) c3 + b6; b) a9b6;
c) * 6 - 8 ;
27+y9.
d)

a) 3 + //3;
c) - a
b) 8p3;
d) - j - b 6 ;
+ j ;
e) c<41;
f) x6 + //6.

a) a3b3 1;
b) 1 +3y3;
c) 8 a3c3;
d) m3n3 + 27;
e) x6//3 + c3;
f)
a3~m3n9.
910. rodykite, kad:

a) reikinio 327 3 +173 3 reikm dalijasi i 500;
b) reikinio 7313 6313 reikm dalijasi i 100.
911. Ar dalijasi:
a) reikinio 38 3 + 37 3 reikm i 75;
b) reikinio 993 743 reikm i 25?
156
Kartoj'no
.. .
912. I kaimo j stot dviratininkas vaiavo 15 km/h greiiu,

o gro 10 km/h greiiu. Grdamas jis kelionje utruko 1 h
daugiau negu vaiuodamas stot. Koks nuotolis nuo kaimo iki
stoties?
913. I gyvenviets A gyvenviet B ryininkas nujo per
30 min. Grdamas jis 1 km/h sumaino greit ir kelyje utruko
36 min. Kokiu greiiu jo ryininkas i gyvenviets A gyvenviet B?
39. [ V A I R I
SKAIDYMO
DAUGINAMAISIAIS
BOD
TAIKYMAS
Tam paiam daugianariui iskaidyti danai taikomi keli

bdai.
I8x3+\2x2+2x.
Visi daugianario nariai turi bendr dauginamj 2x. Ikeikime
dauginamj u skliaust:
18x3 + 12x2+ 2x = 2x (9x2 + 6x +1).
Trinar 9jc2 + 6jc+1 galima ireikti 3x ir 1 sumos kvadratu.
Todl
2x (9x2+ 6* + 1 ) = 2x (3* -f 1) 2 .
Taigi
18* +12x2 + 2x = 2x (3x+1)2.
2
pavyzdys.
Iskaidykime
3
dauginamaisiais
daugianar
ab -3b +ab y~3b y.

Pirmiausia ikeikime u skliaust bendr dauginamj b2:
ab3 - 3 b3 + ab2y - 3 b2y = b2(ab-3b
ay-3y).
Pamginkime dabar iskaidyti dauginamaisiais daugianar

ab 3b + ay 3y.
Sugrupav pirm nar su antru, o trei su ketvirtu, gausime:
ab-3b + ay-3y=b(a-3)
+y(a-3)
= (a -3)
(b+y).
Galiausiai gausime:
ab3-3b3
+ ab2y-3b2y
= b2(a-3)
(b+y).
3 p a v y z d y s . Iskaidykfme dauginamaisiais daugianar

a 2 - 4 a x - 9 + 4x2.
Sugrupav daugianario pirm, antr ir ketvirt nar, gausime
trinar, kur galima ireikti skirtumo kvadratu:
a2-ax-9
+ 4x2= ( 2 - 4 + 4 * 2 ) - 9 =
(a-2x)2-9.
Gaut reikin galima iskaidyti dauginamaisiais pagal kvadrat skirtumo formul:

( 2:)2 9 = ( a - 2 * ) 2 - 3 2 = (a-2x-3)
(a-2*+3).
Vadinasi,
2 - 4 - 9 + 4 * 2 = ( - 2 - 3 ) ( - 2 * + 3).
914. Iskaidykite daugianar dauginamaisiais:
a) 5:2 5y2;
b) am2-an2;
c) 7ft2 63;
d)' 9 + 9jt?2;
e)
a3-a;
f) 2JC-2JC3.
915. Ireikkite daugianar sandauga:

a) X2 *;
b) y3-y5;
c) 8lx-x3;
d) y5+4y3;
e) p*- 16;
f)
a*-b\

a) mx2 my2;
b) 6a 2 24;
c) 4b3 b;
d) a*-b2;
e) X 4 - I ;
f) 8 1 - a 4 .

a) 3x2+6xy + 3y2;
b) m 2 + 2m 1;
c) - 4 : + 4 + 2 ;
d) 6p2 + 24q2 + 24pq;

e) 45 + 30 + 52;
f) - 24x + 18*2 + 8.
918. Ireikkite daugianar sandauga:

a) 4x34y3;
b) 7 a 3 + 7 6 3 ;
c) am3-an3;
d) * 1;
e) l + a e ;
f) y*-xe;
g) x 5 - * 2 ;
h) y 3 +y 6 ,
i) 2 7 m 2 - m * .

a) 2m24m + 2; b) 3 6 + 2 4 + 4:2; c) 8a3-8b3;
d) 9x 3 +9{/ 3 .

a) 4xy+ \2y4x12;
b) 6 0 + - 3 0 6 - 1 2 a ;
c)
-abc-5ac-4ab-20a;
d) 3 + 2 6 + 2 + 6 .
a) 456 + 6a 90;
b)
-40,-15*-120;
) 4 - 4 + - 8 ;
d) x3 - x2y+x2 - xy.

a) x2-y2-x-y\
b) a*-b2-a+b;
c) m + rt+m2 n2;
d)
k2-k-p2-p\
e)
c-d2+c2-d\
f) 4m 2 - 2m + n - n*.

a) x2y2+x+y;
b) a b+a2b2;
c)
p+p2-q-q\
2
d) c +
d-(P+c.

a) x2-2xc+c2-d2\
b) m2+2xy-x2-y?;
c) a2+b2c2+2ab;
d) c 2 + 2 c + l - a 2 ;
e)
p2-x2+6x-9;
2
2
f) X -O 10a-25.

a) 2+2xy+y2-m2;
b) p2a22ab b2;
c) ft2-cJ-8ft + 16;
d) 9 - 2 + 2 - 6 .

a) ab2-a-b3
+ b;
b) bx2+2b2-b3-2x2\
c)
d)
x3+x2y-4y-4x\
x3-3y2+3x2-xy*.

a) + 2 2 b2;
b) 9n +
m3-m2n-9m.

a) 3 + :24 12 = 0;
b) 2 m 3 - m 2 - 1 8 m + 9 = 0;
c)
y3-6y2=6-y;
3
d) 2 + 3 2 = 2 + 3.

a) x32x2x + 2 = 0;
b) 0 3 y 2 = 16,16;
c)
2y3-y2-32y+16=0;
d) 432 = 43.
930. rodykite, kad daugianario 3 reikms su sveikosiomis reikmmis yra skaiiaus 6 kartotiniai.
931. rodykite tapatyb
8 1 = ( 1) ( + 1 ) ( 2 + 1 ) ( a 4 + l ) .
Kartojimo pratimai
932. Suprastinkite reikin
nurodyta kintamojo reikme:
ir apskaiiuokite jo reikm
su
a) (6* 1) ( 6 * + 1 ) (12*5) (3* + 1 ) , kai * = 0 , 2 ;

b) ( 5 + 2 * ) 2 ( 5 + 3 * ) (53*), kai * = - 3 .
933.
- 1 ; 1;
934.
tumoje
Ar yra lygties * 4 + 5 * 2 - 6 = 5 * ( * 2 - 1 ) aknis skaiius: 0;

2; 3; - 2 ?
Parodykite, kaip apytiksliai isidst koordinai ploki funkcij grafikai:
a) y = 0,9*+ 4; b) y=2,3*;
c) / = ^ ;
d) / = - 9 .
V SKYRIAUS PAPILDOMI PRATIMAI
13 paragrafas
a) ( * 2 - l 1 ) ( 1 1 + * 2 ) ;
d) (6 7 + 3) ( - 6 7 + 3);
2
2
b) (y + 1 0 ) ( - 1 0 + / ) ;
e) ( - c 6 - 8 ) ( c 6 - 8 ) ;
5
5
c) (a 1) ( a + 1 ) ;
f) ( d 9 - 5 ) ( - 5 - d 9 ) .
936. Apskaiiuokite:
a) 1005-995;
c) 0,94-1,06;
e)
09;
b) 108-92;
d) 1,09-0,91;
f) 99 y 100 | - .

a) 5i/(t/ 2 3) (i/2 + 3);
b) 8*(4* *3) (4* + * 3 );
c) ( < - 3 ) (a 4 + 3) ( a + 9 ) ;
d) (1 - 6 3 ) (1 + 6 3 ) (1 + 6).

a) ( + 2 ) ( - 2 ) - ( - 5 ) ;
b) ( - 3 ) ( + 3 ) + ( 7 - ) ;
c) ( 6 - 4 ) ( 6 + 4 ) - ( 6 - 3 ) (6 + 5);
d) (6 + 8 ) ( 6 - 6 ) - ( 6 - 7 ) ( 6 + 7);
e) (c 1) ( c + 1 ) + (c9) ( c + 9 ) ;
f) ( c + 5) (c5) (c 10) (c + 1 0 ) .
939. [rodykite, kad reikinio reikm nepriklauso nuo kintamojo reikms:
a) (*8) (* + 8) (*12) ( * + 1 2 ) ;
( f - i ) I ? + - t ) + ( ! - ! < ) ( ! +)
c) 4a2-+ ( 2 a 2 - 5 a ) ( 5 a + 2 a 2 ) + ( a 2 - 5 ) ( 1 - 4 a 2 ) .

a) 1 - a 2 b 2 ;
d) 0,09* 6 -0,490 2 ;
e) 1,2Ia 2 -0,36b 6 ;
b) 4 * V - 9 ;
c) 0,64+* 4 ;
g) 1 { * 2 - ^ y 2 ;
h) 0 , 0 1 a 2 b 4 - l ;
f) 2 - - b 2 - c 2 ;
i)
-9m2+l,44n.
941. Apskaiiuokite trupmen reikmes:

3
. 3 8 ' - 172 .
J 7792
2 2 - 116A22'
39,5 2 -3,5 2 .
. 17,5 2 -9,5 2
' ) 131.523.5a '
. 2-14.5
_ J '
' J 57,6

a) * , 0 l ;
b) t/1216;
c) a2*81;
d) 3 6 - b V ;
e) 2 5 p V - l ;
f) - 9 + 1 2 1 m 8 n 8 ;
g) 0,01* 1 -0,16;
h) 1,690 1 4 -1,21.

a)
b)
c)
d)
e)
f)
(* 5) 2 16;
(b + 7) 2 9;
25-(3-*)2;
81 (a + 7) 2 ;
(5*-12)2-*2;
36p2 (5p 3) 2 ;
g)
h)
i)
k)
1)
m)
(7*-4)2-(2*+l)2;
(n2) 2 ( 3 n + 1 ) 2 ;
9(a+l)2-l;
4-25(*-3)2;
9(*+5)2-(*-7)2;
4 9 ( t / - 4 ) 2 - 9 ( t / + 2) 2 ;
944. rodykite, kad su kiekvienu natriniu n:

a)
b)
c)
d)
reikinio
reikinio
reikinio
reikinio
( n + 1 ) 2 (n-I)2
reikm dalijasi i
(2n + 3)2 (2n I) 2 reikm dalijasi
( 3 r t + 1 ) 2 - ( 3 n - 1 ) 2 reikm dalijasi
(5n +1) 2 (2n I) 2 reikm dalijasi
4;
i 8;
i 12;
i 7.
14 paragrafas
a )
( l ,
+ 9 f ;
b)(-)2;
f
, ..
c)(-2a+yb);
d) (3* ~ y ) 2 ;
e) (5*0-0,S i / 2 ) 2 ;
f) (0,4a+IOab) 2 ;
g) ( 3 a 2 - 5 a b ) 2 ;
k) (2 + * V ) 2 ;
1) ( * 6 - 3 * 0 2 ) 2 ;
m) ( 0 8 - 2 * 4 0 ) 2 .
946. Pertvarkykite reikin taip, kad jis bt daugianaris:

a) (0,7*30-2*03) 2 ;
c)
b) ( | a 3 b - | f l b 3 ) 2 ;
d) ( . b c 4 + j b V ) 2 .
11. Algebra 6 kl.
(0,2p3<7 + 0,3p<73)2;

a ) (2m 3 n + 0,3mn 4 ) 2 ;
c) (0,1 6 6 + 0,26 6 ) 2 ;
d)
( I x V - I ^
948. Pertvarkykite reikin, kad jis bt daugianaris:

a)
b)
c)
d)
(x5)2+2x(x3);
(/ + 8 ) 2 - 4 , ( , - 2 ) ;
(-4)(+4) + (2-1)2;
(6 3) (6 + 3 ) - ( 6 + 2) 2 ;
e)
f)
g)
h)
(2-5)2-(5a-2)2;
(36-1)2+(1-3b)2;
( 2 x + l ) 2 ( x + 7 ) (x 3);
(3/ 2) 2 (y 9) (y3).

a) ( x + , + l ) ( x + , - l ) ;
b) (m + n - 3 ) ( m + n + 3);
c) (a 6 5) (a 6 + 5);
d) ( c - d + 8)
(c-d-8);
e) (p + 2q-3)
(p-2q-3);
f) ( a - 3 x + 6 ) ( a + 3 x + 6).

(a + 6 + c) 2 = a 2 + 6 2 + c 2 + 2a6 + 2ac + 26c.
a) ( ( a + 6) 2 ) 2 ;
b)
(a-6)<.
952. rodykite, kad reikinio reikm nepriklauso nuo :

a) ( x + 7 ) 2 (x5) ( x + 1 9 ) ;
b) ( - 9 ) 2 + ( 8 - ) (x + 26).

a) ( 2 , c) 2 + (y+ 2c)2, kai c = l , 2 ir , = - 1 , 4 ;
b) (3a 2b)2 (2cT b)2, kai = 1,35 ir 6 = - 0 , 6 5 .
954. Isprskite lygtis:.
a) ( x - 7 ) 2 + 3 = ( x - 2 ) ( x + 2);
b) (x + 6 ) 2 - ( x - 5 ) ( x + 5 ) = 7 9 ;
c) ( 2 x - 3 ) 2 - ( 7 - 2 x ) 2 = 2;
d) ( 5 x - l ) 2 - ( l - 3 x ) 2 = 1 6 x ( x - 3 ) .
955. rodykite, kad formule , = ( 2 x - 5 ) (3 + 8x) - (1 - 4 x ) 2 ireikta funkcija yra tiesin. Ar priklauso ios funkcijos grafikui
takas / 4 ( - 1 ; 10); takas ( 0 ; 16)?
a) 6 2 + 1 0 6 + 25;
b) c2 8c + 1 6 ;
c) 16x2 8x+ 1;
d) 4 c 2 + 1 2 c + 9;
e)
x<+2x2y+y2;
f) 6a 3 6 2 +96 4 .
957. Ireikkite dvinario kvadratu arba reikiniu,

dvinario kvadratui:
prieingu
a) a 4 - 8 a 2 + 1 6 ;
d) c*d2+l-2c2d;
g)
b) 4 4b ft2;
e) a 6 b 2 +12a 3 b + 3 6 ;
h)
9-m+^m2;
i)
-25-2-0,04n2.
c) 10* 25;
a)
b)
c)
d)
f) * + 1 + -* ;
y-y2-0,25;
ob
958. Ireikkite daugianar dviej reikini kvadrat

x22xy+y2 + a2;
e) x 2 + 2x + 2;
2
2
4* +z 4*+1;
f) a 2 + 2ab + 2b2 + 2 b + l ;
2
2
2
a + b +l+2a;
g)
x2-4xy+y2+x y2+\,
2
2
2
2
9b 6b + 4c + 1;
h) * + / + 2* + 6/+10.
suma:
15 paragrafas
a) (3p + 5) (9p2 15p+25);
c) (10*+3i/) (IOOx 2 -30ju/+9/ 2 );
2
b) (4b +2b + I) (2b 1);
d) (16a 2 + 20ab + 25b2) ( 4 a - 5 b ) .
960. Pertvarkykite reikin, kad jis bt daugianaris:
a) ( 3 1) (9a 6 + 3a 3 + 1 ) ;
d) ( 2 b - c 2 ) (4b 2 +2bc 2 + c 4 );
2
4
2
b) (7x +2) (49x 14JC + 4);
e) ( a 5 - 3 b 6 ) (a>+3a 5 b 6 + 9b 12 );
2
4
2
c) ( b + 5) ( 2 5 + b 5b );
f) (b 3 + c10) (b6 + c 2 0 - b 3 c 1 0 ) .
a)
b)
c)
d)

( * + 4 ) (x2-Ax+ 16) + ( * - 4 )
(x2+Ax+16);
2
2
(-1)( + + 1 ) - ( + 1 ) ( - + 1 ) ;
(y + 2) (y2 2y + A) - (y-5) (y2 + 5y + 25);
(2p 3) (4p2 + 6p + 9) +!(p + 3) ( p 2 - 3 p + 9).
962. rodykite tapatybes:

a) (a2+b2) (a 4 a2b2 + b4) - ( a 3 - b 3 ) ( a 3 + b 3 ) =2b 6 ;
b) ( a - b ) (a + b) (a 2 ab + b2) (a2 + ab + b2) =a-b6.
a) ( 2 - y ) (Ax2+2xy+y2)
- ( + )
(2-+22)\
2
2
2
b) ( b) (9a + 3ab + b ) - (a + 2b) ( a - 2 a b + 4b 2 ).
a)
b)
c)
d)
( + )(2- + 2)-(2+3),
kai
y=-2;
2 ( + 4 ) - ( + 2 ) ( 2 - 2 + 4 ) , kai a = 3;
x ( x + 3 ) 2 (x 1) (:2 + * + 1 ) , kai x = - 4 ;
(2p 1) (4p 2 + 2p + 1 ) p ( p 1) (p + 1), kai p = l,5.

a) 0,027* 3 + 1 ;
c) d3+ 0,008c3;
b) y 6 0,001* 3 ;
d)
125-0,064p 3 .

a) g -12',
b) - * * + 1 ;
c) 3 - f a ' s + b12;
d) 1 g
x"+y\

a)
b)
c)
d)
reikinio
reikinio
reikinio
reikinio
41^+19 3 reikm
793 - 29 3 reikm
66 3 + 34 3 reikm
543 24 3 reikm
dalijasi
dalijasi
dalijasi
dalijasi
i 60;
i 50;
i 400;
i 1080.
968. I kub sumos formuls iveskite kub skirtumo formul.

a) ( * + 1 ) 3 + * 3 ;
b) (i/ 2) 3 27;
c) ( a - 6 ) 3 + 6 3 ;
d) 8 * 3 + ( * - y ) 3 ;
970. Iskaidykite
ireik j:
reikin
- b
e)
f)
2 7 a
- ( a - b )
1000+(6-8)3.
dauginamaisiais,
prie
a) dviej reikini kub skirtumu;

b) dviej reikini kvadrat skirtumu.
a) 2,1a 2 2,16 2 ;
b) 1,7a 2 + 1,762;
c) 1,1a 3 -1,16 3 ;
d) 7a 3 + 76 3 ;
e) 2a-26<;
f) 5a< + 56<;
g) 2,5a 6 -2,56 6 ;
h) 1,2a 6 +1,26 6 ;
i) 3 a 8 - 3 6 8 .

a) 9 c 1 5 - c 1 3 ;
b)*22-^*20;
c) 5 - 0 , 6 4 a 2 ;
d) y7-1
y5.

a) 2* 8 12**+18;
b) 26 8a36 862;
c) <6 + 6 2 6 3 +96 5 ;
d) 4 * + 4 * , 6 + *, 1 2 .

a) 70a 846 + 20a6 246 2 ;
b) 2 1 6 c 2 - 6 c - 3 c 3 + 4 2 6 ;
c) 1 2 y - 9 * 2 + 3 6 - 3 * 2 , ;
d) 3 0 a 3 - 1 8 a 2 6 - 7 2 6 + 1 2 0 a .
tai

a) 3a 3 3ab2+a2b b3\
b) 2xa2y 2a2x+y;
c) 3 p - 2 c 3 - 3 c 3 p + 2;
d) a* - 24 + 8a- 3a 3 .

a) x2y2 \,5(xy)\
b) jt2 a 2 + 0 , 5 ( * + a ) ;
c) 4a 2 ft 2 2a+>;
d) p2 16c 2 p4c;
e) a 2 + 6a + 6ft-fc 2 ;
f)
x2-7x+7y-y2.

a) x2(x+2y) x 2y\
b) y2(2y 5)8y + 20\
c) 3 - 5 2 - 4 + 20;
d) *>-4* 2 -9* + 36.

a) a 2 ft 2 + 2(a +
ft)2;
2
2
2
b) b c 10(ft c) ;
c)
d)
2(x-y)2+3x2-3y2;
5a -5-4(a+l)2.
2

a) x2+y2 + 2xy\;
b) a 2 + fta 2aft 25;
c) 36 ft2 c2 + 2ftc;
d) 4 9 - 2 * - A 2 - J C 2 ;
e) 1 - 2 5 J C 2 +
I0xy-y2;
2 2
f) ft -a - 1 2 a - 3 6 ;
g) 81a 2 + 6ftc9ft 2 c 2 ;
h)
*2-4-2-?+1.

a) x3+y3+2xy(x+y)\
b) x3y3 5x(x2+xy+y2),
c) a3 b3+5a2ft 5aft 2 ;
d) p 3 - 2 p 2 + 2 p - l ;
e) 8ft 3 +6ft 2 +3ft + 1 ;
I) 3 - 4 2 + 2 0 a - 1 2 5 .

a) x3+y3+2x2-2xy+2y2\
b) a3b3 + 3a2+3aft+3ft2;
c) a 4 + a f t 3 - a 3 f t - f t 4 ;
d) x* +
x3y-xy3-y*.
VI
SKYRIUS
TIESINI LYGI SISTEMOS
16. LYGTYS SU DVIEM KINTAMAISIAIS

IR J SISTEMOS
40. L Y G T I S S U D V I E M
KINTAMAISIAIS
IR J O S
GRAFIKAS
Sakykime, kad reikia rasti du skaiius, kuri skirtumas

lygus 5. Pirm skaii paymj raide , o antr raide y, j
sry galime parayti lygybe xy = b.
Lygyb x y = 5 turi du kintamuosius. Tokios lygybs vadinamos lygtimis su dviem kintamaisiais arba lygtimis su dviem
neinomaisiais.
Kai x=8, y = 3, lygtis x 1/ = 5 pavirsta teisinga lygybe 8 3 =
= 5. Sakoma, kad kintamj reikmi pora x = 8, / = 3 yra ios
lygties sprendinys. Pora x = 3, y = 8 nepaveria lygties xy = 5
teisinga lygybe, todl nra jos sprendinys.
A p i b r i m a s . Lygties su dviem kintamaisiais sprendiniu
vadinama kintamj reikmi pora, paverianti t lygt teisinga
lygybe.
Por x = 8 , i/ = 3, kuri yra lygties xy = 5 sprendinys, galima
parayti itaip: (8; 3). Taip uraant, reikia inoti, kurio kintamojo reikm yra pirmoje vietoje, kurio antroje. Lygi su
kintamaisiais ir y pirmoje vietoje raoma reikm, o antroje
y reikm. Pavyzdiui, lygties x y = 5 sprendiniai yra tokios
poros: (12; 7), (5,2; 0,2), ( - 2 ; - 7 ) , (3,8; - 1 , 2 ) .
Lygtys su dviem kintamaisiais, turinios tuos paius sprendinius, vadinamos ekvivaleniomis.
Lygtys su dviem kintamaisiais turi tas paias savybes kaip
ir lygtys su vienu kintamuoju. Lygties dmenis galima kilnoti
i vienos jos puss kit, pakeiiant dmen enklus prieingais; abi lygties puses galima dauginti arba dalyti i to paties
skaiiaus, nelygaus nuliui. Gaunama lygtis, ekvivalenti pradinei
lygiai.
Norint rasti lygties

3*+2,=8
\
\
9
8
7
6
5
(1)
\
\\
///
sprendinius, galima joje vietoj parayti

bet kur skaii, pavyzdiui, 3. Gausime
lygt su vienu kintamuoju , : 3 - 3 + 2 , = 8.
J
Isprend j, suinosime, kad , = - 0 , 5 .
2
Pora (3; - 0 , 5 ) yra lygties 3 * + 2 , = 8
k/
- -JO 1 2 J W X
sprendinys.
Iekant (1) lygties sprendini, patogu
55 pav.
vien kintamj ireikti kitu kintamuoju.
Pavyzdiui, kintamj , ireikkime kintamuoju x. Dl to perkelkime dmen 3* dein lygties pus, pakeisdami jo enkl
prieingu:
2 , = + 8.
(2)
Padalij abi ios lygties puses i 2, gauname:

, = 1,5:+ 4.
(3)
(3) lygtis yra ekvivalenti (2) lygiai, o (2) l y g t i s ( 1 ) lygiai. Todl (3) lygtis ekvivalenti (1) lygiai.
Pagal formul , = 1,5*+4 galima rasti kiek norint lygties
3* + 2 , = 8 sprendini. Pavyzdiui, jeigu * = 2 , tai , = - 1 , 5 - 2 +
+ 4 = 1 ; jeigu * = - 0 , 4 , tai , = - 1 , 5 - ( - 0 , 4 ) + 4 = 4,6. Vadinasi,
(1) lygtis turi be galo daug sprendini.
Kiekvien lygties su dviem kintamaisiais sprendin (; , )
galima pavaizduoti koordinai ploktumoje taku, kurio koordinats ir , . Visi tokie takai sudaro lygties grafik. 55 paveiksle
parodytas lygties x2 y = 0 grafikas. Sis grafikas parabol. Juk
57 pav.
lygtis X1-Ij = O ekvivalenti lygiai y=2, o formule y = x2 ireikiama funkcija, kurios grafikas yra parabol.
Lygi grafikai labai vairs. 56 ir 57 paveiksle pavaizduoti
lygi x 2 +1/2 = 1, (x2+y2)2 2(x2 y2), </=x*+x 2 , x3+y3-3xy
=0
grafikai.
982. Ar skaii pora x=\
ir
= 4 y yra lygties x + y = 6
sprendinys. Pateikite dar du ios lygties sprendinius.

983. Lentelje suraytos kinX -5 -4 -3 -1
0
tamj ir y reikmi poros.
Kurios j yra lygties sprendiniai:
a) * 2 + / 2 = 2 5 ;
b)
-5
4 -3
x2-y2=7?
984. Duotos skaii poros ( - 2 ; - 1 0 ) , (0; 10), (2; 4) ir

(3; 2,5). Kurios i j yra lygties x y + y = l 0 sprendiniai?
985. Sudarykite lygt su dviem kintamaisiais, kurios sprendinys bt skaii pora:
a) = 2, y = 4,5;
b ) x = - l , y = 2.
986. Raskite lygties tris sprendinius:

a) uv = 6\ b) 2pZq = b.
987. Ireikkite lygties 2 + u = 4:
a) kintamj kintamuoju u; b) kintamj u kintamuoju v.
988. Ireikkite lygties kintamj y kintamuoju x. Taikydami gaut formul, raskite

kuriuos nors tris lygties spren^
dinius:
c) 3jt + 2i/=12;
d)
5y-2x=l.
/-X-12
0
2
14
h X-V = 1O
4
t
989. Kintamj y ireik

kintamuoju x, raskite kuriuos
nors tris lygties sprendinius:
a) xy 12 = 0;
- 4
a) x + y = 27;
b) 2 x - / = 4,5;
58 pav.
b) 3x/= 10.
990. Raskite lygties x+2y=\8

nodi skaiiai.
sprendin, kur sudaro du vie-
991. Pora Jt = 2, y= 1 yra lygties ax+2y = 8 sprendinys. Raskite ios lygties koeficiento a reikm.
992. [rodykite, kad:
a) lygtis : 2 + , 2 = 1 neturi sprendini;
b) lygtis x2+y2=0
turi tik vien sprendin.
993. Ar priklauso lygties J t 2 - 2xy + y2= 9 grafikui
A(-2;
- 5 ) , 5 (4; 1), C ( l ; - 4 ) , D{ 2; 2)?
takai
994. Duoti takai ( - 3 ; 12), 5 ( 2 ; - 7 ) ir C(0; 3). Kurie i

j priklauso lygties J t 2 - / + 3 = 0 grafikui?
995. Ar eina
a)
Jt2-Jt-,=
per koordinai
1;
b)
pradi
i lygi
grafikai:
y=x*-3x +x?
996. Nubraiykite i lygi grafikus:

a) yX2==O;
b)
x3-y=0.
997. 58 paveiksle nubraiyti lygi 3JCy= 10 ir 8y Jt= 12

grafikai. Pagal kiekvienos lygties grafik raskite po kelis jos
sprendinius. Remdamiesi briniu, nurodykite toki skaii por,
kuri yra ir pirmos, ir antros lygties sprendinys. Atsakym patikrinkite apskaiiuodami.
Apskaiiuokite reikini reikmes:

a) 2c(c 4)2 c2(2ci10), kai c = 0,2;
b) (a 4b) (4b + a), kai a = 1,2, b = - 0 , 6 .
Iskaidykite dauginamaisiais:
a) 1 + - 2 - 3 ;
b) 8 - b 3 + 4 b - 2 b 2 .
41. T I E S I N E S L Y G T Y S S U D V I E M
KINTAMAISIAIS
Lygi su dviem kintamaisiais 5x + 2/=10, 3x+7/ = 5, A x y= 1 iraika yra vienoda: ax + by = c\ ia a, b ir c skaiiai.

Tokios lygtys vadinamos tiesinmis lygtimis su dviem kintamaisiais.
Apibrimas.
Tiesine lygtimi su dviem kintamaisiais
vadinama lygtis ax + by=c, kurios ir y yra kintamieji, a, ft ir
c skaiiai.
Skaiiai ir b vadinami kintamj koeficientais, skaiius c
laisvuoju nariu.
Isiaikinkime, koks yra tiesins lygties grafikas.
Jeigu tiesins lygties kintamojo y koeficientas nelygus nuliui, tai tos lygties kintamj y galima ireikti kintamuoju x.
Inagrinkime, pavyzdiui, lygt 3X + 2/ = 6. Perkl 3x dein
lygties pus, gauname:
2 / = - + 6, y=-
l,5x + 3;
Formule y = 1,5* + 3 ireikiama tiesin funkcija, kurios grafikas yra ties. Ta pati ties yra ir lygties + 2/ = 6 grafikas,
nes i lygtis yra ekvivalenti lygiai y= l,5x + 3.
Jeigu tiesins lygties kintamojo y koeficientas lygus nuliui,
o kintamojo koeficientas nelygus nuliui, tai tokios lygties grafikas taip pat yra ties. Inagrinkime, pavyzdiui, lygt x + Qy=
= 6. Jos sprendiniai yra visos skaii poros (JC; y), kuri X = 6,
o y bet kuris skaiius. Pavaizdav tas poras takais, gauname
ties, lygiagrei ordinai aiai (59 pav.).
Tiesins lygties su dviem kintamaisiais,
kurios bent vienas
kintamj koeficientas nelygus nuliui, grafikas yra ties.
Lygties ax+by = c, kurios a--= 0 ir b = 0, iraika yra tokia:
Ox+ 0y c. Kai c = 0 , kiekviena skaii pora yra ios lygties
59 pav.
60 pav.
et pav.
sprendinys, o jos grafikas visa koordinai ploktuma. Kai

0, lygtis 0 x + 0 / = c neturi sprendini, o jos grafikas neturi n
vieno tako.
Pateikiame tiesini lygi grafik braiymo pavyzdi.
1 pavyzdys.
Nubraiykime lygties 3x4i/ = 12 grafik.
Tiesins lygties 4/=12 kintamj koeficientai nelygs
nuliui. Todl jos grafikas yra ties. Ties n u s a k o m a dviem takais. Raskime kuriuos nors du tiess takus:
jeigu X==O1 tai < / = - 3 ; jeigu x = 2, tai y= 1,5.
Paymkime takus (0; - 3 ) ir (2; 1,5) ir nubrkime per
juos ties (60 pav.). Si ties lygties 3 x - 4 i / = 1 2 grafikas.
2 p a v y z d y s . Nubrkime lygties x=3
grafik.
Si lygt galima parayti taip: x+0y=3.
Jos grafikas yra
ties, lygiagreti y aiai (61 pav.).
1000. Ar ios lygtys su dviem kintamaisiais yra tiesins:
a) 3xy=
17; b) 2 - 2 / = 5 ;
c)
13x+6i/ = 0; d)
1001. Ireikkite tiesins lygties
xy+2x=9?
4x-3i/=12:
a) kintamj y kintamuoju x; b) kintamj kintamuoju y.

1002. Ireikkite: a ) ' l y g t i e s 6x/=12 k i n t a m j y kintamuoju x; b) lygties 10x + 7t/ = 0 kintamj kintamuoju y.
1003. Raskite po penkis i lygi sprendinius:
a) s3t=
18; b) u + = 0,6.
1004. Lygties 21x45t/=100 sprendinys yra skaii pora, kurios = 5. Raskite atitinkam y reikm.
1005. Lygties 12u 5u=132 sprendinys yra skaii pora, kurios v = 0. Raskite atitinkam u reikm.
1006. Nubraiykite lygi grafikus:
) 2 * - ( / = 6; b)
1,5+2(/ = 3; c) 2* = 7; d)
-5(/=21.

a) x + ( / = 5; b) y-4x=0;
c) 1 , 2 * = - 4 , 8 ;
d) 1,5^ = 6.

a) xy 1 = 0 ;
b) 3x = (/ + 4;
c) 2 ( - ( / ) + 3 ( / = 4;
d) (x+y)-(x~y)=
4.
Kartojimo pratimai
1009. Apskaiiuokite:
4
" 1 '2T
4
12 5
- i
4
28 5
4
- U 4 '
. 2
- i 3
c)
1
16
9:2
2
5
3 '
- 4 : ) 4
6 4
1
8 T ' 2 T + 1 2 "
d)
2
2
8 -3 -7+36 - j : 15
>fl 4

\
a)
ym-or-mym-wt
,
(m5) (m+5) m(m+5)' K a l
a(a 4) (q + 4)a
. .
42. L Y G I
SU DVIEM
, J_ ,
4 '
fl__,_L
1
KINTAMAISIAIS
SISTEMOS
U d a v i n y s . Dviejuose krepiuose yra 12 kg obuoli. Pirmame krepyje obuoli 2 kg daugiau negu antrame. Kiek obuoli
yra kiekviename krepyje?
Sakykime, kad pirmame krepyje yra kg, o antrame y kg
obuoli. I udavinio slygos inome, kad dviejuose krepiuose
12 kg obuoli. Taigi
x + y = 12.
Kadangi pirmame krepyje yra obuoli 2 kg daugiau negu
antrame, tai
x - y = 2.
Sudarme dvi lygtis su dviem kintamaisiais. Kad galtume atsakyti j udavinio klausim, turime rasti tokias kintamj reikmi poras, kurios kiekvien sistemos lygt paverst teisinga lygybe, t. y. bt ir pirmos, ir antros lygties sprendiniai. Tokiais
atvejais sakoma, kad reikia isprsti lygi sistem. Lygi sistem priimta rayti su riestiniais skliaustais. Sudaryt lygi
sistem galima parayti taip:
fx+y= 12,
[x-y=2.
Kintamj reikmi pora = 7, y = 5 yra sistemos kiekvienos
lygties sprendinys, nes abi lygybs 7 + 5 = 1 2 ir 7 5 = 2 yra teisingos. Tokia pora vadinama sistemos sprendiniu. Si sistema kit
sprendini neturi.
Dabar galime atsakyti udavinio klausim: pirmame krepyje yra 7 kg obuoli, antrame 5 kg.
Apibrimas.
Lygi su dviem kintamaisiais sistemos
sprendiniu vadinama kintamj reikmi pora, paverianti kiekvien sistemos lygtj teisinga lygybe.
Isprsti lygi sistem reikia rasti visus jos sprendinius
arba rodyti, kad ji neturi sprendini.
Sakykime, reikia isprsti lygi sistem
(y-x2=O,
\y 2x 3 = 0.
Pirmiausia toje paioje koordinai ploktumoje nubraiykime sistemos Jygi grafikus. Pirmos lygties grafikas yra parabol, antr o s t i e s (62 pav.).
f
Parabols kiekvieno tako koordinats

2
f
yra lygties y X = O sprendinys, o tiess
kiekvieno tako koordinats lygties y
2x 3 = 0 sprendinys. Grafik susikirtimo kiekvieno tako koordinats tenkina

b
f
ir pirm, ir antr lygt, todl yra sistemos
4 i r
f i
sprendiniai.
2I f
f
Lygi grafikai susikerta dviejuose
takuose: A( 1; 1) ir B(3; 9). Taigi sis- - 4
O
i U X
I
t
tema turi du sprendinius: ( 1; 1) ir
(3; 9).
62 pav.
/
'
c)
'i
'.2
Zy
i
"
X.
Bdas, kuriuo sprendme lygi sistem, vadinamas grafiniu.

Atkreipsime dmes j tai, kad grafiniu
lygi sistemos sprendimo bdu rasti
sprendiniai yra apytiksliai.
Grafikai isprskime tiesini lygi
sistem:
\2x + 3y = b,
\3xy= 9.
-4
Sistemos kiekvienos lygties grafikas

yra
ties. Vienoje koordinai ploktu83 pav.
moje nubr ias tieses (63 pav.), pamatysime, kad jos susikerta take C (2; 3). Vadinasi, sistema
turi vienintel sprendin (2;. 3).
Inagrintame pavyzdyje tiess, kurios yra tiesini lygi
grafikai, susikerta, ir sistema turi vienintel sprendin. Jeigu
dviej tiesini lygi grafikai yra lygiagreios tiess, tai sistema
neturi sprendini. Jeigu tiess sutampa, tai sistema turi be galo
daug sprendini.
1011. Ar skaii pora yra sistemos f^xyl
a)
X=
1,
y =
1;
b) x = 3 , y=
c)
;
Prenînys:
y=-2;
d) x = 0 ,
y=-l?
1012. Poros (3; 1) pirmoje vietoje kintamojo u reikm,

o antroje kintamojo v reikm. Ar i pora yra sistemos sprendinys:
a) | 3 u + u = 8,
l 7 u 2u = 23;
b) (2u + v = 5,
U 2 + u 2 =10?
1013. Duotos skaii poros' {-3;

4)/ ( - 2 ;
Kurios i j yra lygi sistemos sprendiniai:
a) (2+y2 = 25;
Xxy= - 1 2 ;
-6),
(-4;
3).
)(3-=0,
1 = 4?
1014. Sudarykite lygi sistem, kurios sprendinys yra kintamj reikmi pora:
a) x=2,
y = b\
b) =0, y = 3.
1015. 64 paveiksle nubraiyti lygi

x * + y 2 = 2 5 ir 3 x 4 y = 0 grafikai. Remdamiesi jais, isprskite lygi sistem.
1/
2 + y 2 = 2b,
25,
(x*+y*
l 3 x - 4 < / = 0.
I y =
isprskite
64
ias
1018. Grafikai isprskite lygi sistem

I=
=
pav.
lyg-
b) (2x-y
= 3,
\x+y=3.
X3;
Ix
gra-
<x*+y2 = 9,
i (x 3)2-f (y 3)2=9.
a) (0,
U-J
SP
1016. Remdamiesi 65 paveikslu,

fikai isprskite lygi sistem
1017. Grafikai
i sistemas:
y2
X2,
I I
J) 2 = 9
X2+y2Ji 4
r
- V
\y=2x+4.
1019. Grafikai isprskite
ni lygi sistemas:
a)
i / = 1,
c)
ias tiesi-
65
pav.
[x+y = 0,
1 - 3 X + 4/=14;
l x + 3// = 9 ;
b) (x+2y = 4,
{- 2 + 5/ = 10;
d) f 3x2(/ = 6,
13x+IOy=-12.
1020. Grafikai isprskite ias lygi sistemas:

a)
f 2 y = 6 ,
b)
i x - ( / = 0,
12+/=-5.
I : + 2 / == 6 ;
1021. Ar turi ios lygi sistemos sprendinius ir kiek j:

a ) J 4 ( / - = 12,
f l,5x (/ = 1,
I 3xH-2i/= 2;
e) tf 2 * = 1 1 - 3 y .,
{6(/ = 2 2 - 4 x ;
d)
j -f 2(/ = 3,
Iy=-0,5*;
f)
\ 3/-= 3;
b) { < / - 3 x = 0 ,
\3/x=6;
(~x+2y=8,
U + 4/=10.
Kartojimo
pratimai

a) (5c2 c + 8) (2c 3) 16;
b) 1 8 m 3 - ( 3 m - 4 ) (6m 2 + m - 2 ) .
j023. Iskaidykite dauginamaisiais:
a) a*+a2-*-*,
b) b3 +
b2c-9b-9c.
1024. Ar yra lygties x 2 x y + y 2 = 19 sprendinys skaii pora:
a) (2; 5); b) ( - 2 ; - 5 ) ?
17. T I E S I N I
LYGI
SISTEM
43. K E I T I M O
Isprskime lygi sistem

3x+y=7,
-bx+2y
SPRENDIMAS
BODAS
= 3.
(1)
Pirmos lygties kintamj y ireikkime kintamuoju x:

y = 73x.
antr lygt vietoj y ra reikin 7 3x, gausime lygi
sistem
(3x+y = 7,
y
\ -5x + 2(7-3x)=3.
'
rodysime, kad (1) ir (2) sistemos turi tuos paius sprendinius.
Sakykime, kad tam tikra ir y reikmi pora yra (1) sistemos
sprendinys. Su tomis ir y reikmmis lygtis 5x + 2y = 3 pavirsta teisinga lygybe. Jos y reikm pakeit jai lygia reikinio
7 3x reikme, vl gausime teising lygyb. Vadinasi, kiekvienas (1) sistemos sprendinys yra (2) sistemos sprendinys.
Analogikai rodoma, kad kiekvienas (2) sistemos sprendinys
yra (1) sistemos sprendinys.
Taigi (1) ir (2) sistemos turi tuos paius sprendinius. Tokios
sistemos vadinamos ekvivaleniomis.
(2) sistemos antroji lygtis turi tik vien kintamj. Isprskime i lygt:
5x+2(73x) = 3 ,
5 * + 146x=3,
-Ilx=-Il,
= 1.
Atitinkam y reikm galima rasti,

(1) sistemos pirmoje lygtyje vietoj paraius skaii 1. Taiau patogiau pritaikyti formul y = 7 3x:
y= 7-3-1,
=4.
Pora (1; 4) yra (1) sistemos sprendinys.
Bdas, kuriuo isprendme (1) lygi
sistem, v a d i n a m a s keitimo bdu. Sprendiant iuo bdu, pirmiausia kurios nors
lygties vienas kintamasis
ireikiamas
66 pav.
kitu kintamuoju. G a u t a s reikinys raomas kit lygt, itaip g a u n a m a lygtis su vienu kintamuoju. Ji
isprendiama. P o to r a n d a m a antro kintamojo atitinkama
reikm.
66 paveiksle nubraiyti lygi 3x+y = 7 ir 5x + 2/ = 3 grafikai. Jie susikerta take (1; 4). Per tak eina ir lygties
5x + 2(7 3x) = 3 grafikas, t. y. ties x = l . Matome, kad (1) ir
(2) sistemos turi t pat sprendin.
Dar vienu pavyzdiu parodome, kaip taikomas keitimo bdas.
Isprskime lygi sistem
i 7 * + 6(/ = 6,
l 3 x + 4 ( / = 9.
Antros lygties kintamj ireikkime kintamuoju y:
3x = 9 - 4 y,
r -
t^l
3
'
Pirmoje lygtyje vietoj paraykime reikin

7
.^+6,/=6.
Isprskime gaut lygt su vienu kintamuoju y;

7(9 Ay) + 3-6(/ = 3-6,
63-28(/+18(/=18,
-10(/=-45,
i/ = 4,5.
12. Algebra 6 kl.
177
9Au
Lygtyje * = j p vietoj y paraykime 4,5:
9-4-4,5
3
X=-3.
Atsakymas:
* = 3, y = 4 , 5 .
1025. Isprskite lygi sistemas:

a ) ( / 2 * = 1,
l7x/=9;
c) ix+y=6,
\3*-5i/=2;
b) (7*3(/=13,
\ * - 2 ( / = 5;
d) 4*(/= 11,
j 6x2y = 13;
e)
r/-*=20,
\ 2 x 1 5 ^ = 1;
f) f 2 5 - * = -Ay,
l3*-2y=30.
1026. Raskite lygi sistemos sprendin:

a) i 2 * + y = 12,
l 7 * - 2 ( / = 3I;
c) | 8 / - * = 4,
I 2* 21(/=2;
b) f/ 2*=4,
l7*-y=l;
d) ( 2 * = y + 0,5,
\3*-5y=13.

a) (2u + 5v-0,
1 8 u + 15w = 7;
b) f5/73^ = 0,
I 3 p + 4v = 29;
c) iAu + 3v = 14,
\ 5 3i = 25;
d) 10p + 7</= - 2 ,
l 2 p - 2 2 = 5<7.

a) r 3 * + 4 t / = 0,
\ 2* + 3y = 1;
c) f 5 * + 6 i / = - 2 0 ,
19/ + 2 * = 2 5 ;
b) (7x+2y = 0,
14y + 9* = 10;
d) 3*+1=8/,
lll(/-3*=-ll.
1029. Nebraiydami raskite lygi grafik susikirtimo

koordinates:
tak
a) 7* + 4(/ = 23 ir 8 * - I O i / = 19;
b) 11* 6(/ = 2 ir - 8 * + 5 / = 3.
1030. Nebraiydami raskite lygi grafik susikirtimo tak
koordinates:
a) 5 * - 4 f / = 1 6 ir x2y = 6; b) 2 0 * - 1 5 / = 100 ir 3 * - t / = 6.
178

) 3(*5) 1 = 6 2*,
13(* i/) -Ty= 4;
b) | 6 ( * + / ) /= 1,
17(1/ + 4 ) - ( 1 / + 2 ) = 0 .

a) f 2(3* 2(/) + 1 = 7*,
1 12 (* + (/) 15 = 7* + 12(/;
c) j 5 ( * + 2 y ) - 3 = 3 * + 5,
\ 4(*-3t/)-50=-33i/;
b) l 3 ( * + i / ) - 7 = 1 2 * + i/,
i 6((/-2*) - 1 = -45*;
d) I 4* + 1 = 5(* 3y) 6,
1 3 ( x + 6y) + 4 = 9(/+19.

a) (5</ + 8 ( * - 3 i / ) = 7 * - 1 2 ,
1 9 x + 3 ( x - 9 y ) = 11(/ + 46;
b) j 2 ( a b) + 1 6 = 3(6 + 7),
1 6 a - ( a - 5 ) = - 8 - ( b +1).
2+ 4
- 2 = 6,
D
- 3 a + j
Il
I
4
C)
a) i J L _ J ! A
7n
dd)
7 * - 2f =
f -- 4 ,
> i( Tx5
=-37;
ik

a)
v
~4
* _fi
5 ~
15
12
b)
I 5
_o o
15 ~~ ' *
I 10
1,Z
Kartojimo pratimai
a) ( 2 * - 3 ( / ) 2 + ( 2 * + 3(/)2;
1037
b) (2* + 3 ( / ) 2 -
(2x-3y)2.
Iskaidykite dauginamaisiais:
a) * + 4 2 * 3 - 4 * 4 ;
1038
b) 4 a 6 - 12a5ft + 9a4fc2.
' Grafikai isprskite lygi sistemas:

a H 13*
i / =+* 2(/, = 4;
= 5.2 ,
b) /1(/(/=*
44. S U D E T I E S
BGDAS
Inagrinsime dar vien lygi sistem sprendimo bd

sudties bd. Sprsdami iuo bdu, kaip ir keitimo bdu, pereiname nuo vienos sistemos prie kitos, ekvivalenios jai sistemos,
kurios viena lygtis turi tik vien kintamj.
1 p a v y z d y s . Isprskime lygi sistem:
2x + 3 ( / = - 5 ,
: / 38.
(1)
Sios sistemos lygi kintamojo y koeficientai yra prieingi

skaiiai. Panariui sudj kairisias ir deinisias lygi puses,
gausime lygt su vienu kintamuoju:
3x=33.
Pakeiskime (1) sistemos vien lygt, pavyzdiui pirmj, lygtimi 3 x = 3 3 . Gausime sistem
' 3x=33,
3(/ = 38.
(2)
Isprskime (2) lygi sistem. Isprend lygt 3x = 33, suinome, kad = U . ra i reikm lygt / = 38, gauname lygt su kintamuoju y.
11-3(/ = 38.
Isprskime i lygt:
- 3 ( / = 27,
|0
i/=-9.
11
"
1
->.
IL
S?
,-i)
><
ft
67
pav.
Skaii pora (11; 9) yra

(2) sistemos sprendinys. Ji
taip pat (1) sistemos sprendinys, nes (1) ir (2) sistemos
yra ekvivalenios. Tuo galima
sitikinti samprotaujant taip,
kaip samprotavome, sprsdami
lygi sistemas keitimo bdu.
67
paveiksle
pavaizduoti
lygi 2x + 3(/=5 ir 3(/=
= 38 grafikai. Lygties 3x = 33
grafikas, t. y. ties X= 11, eina per j susikirtimo tak. Paveiksle matyti, kad (2) sistema turi t pat sprendin, kaip ir
(1) sistema.
2 p a v y z d y s . Isprskime sistem
f 5x +11(/ = 8,
I IOx-7(/ = 74.
Panariui sudj sistemos lygtis, nepanaiKiname vieno i kintamj. Taiau, padauginus pirmos lygties visus narius i 2,
o antros lygties nepakeitus, gaut lygi kintamojo koeficientai
bus prieingi skaiiai:
i -10x-22(/=-16,
I I O x - I y =74.
Dabar, panariui sudj, gauname lygt su vienu kintamuoju
- 2 9 ( / = 58. I jos randame, kad (/=2. [ra antr lygt vietoj y skaii 2, randame reikm:
I O x - 7 ( - 2 ) =74,
10* = 60,
= 6.
A t s a k y m a s : x = 6, (/=2.
3 p a v y z d y s . Isprskime lygi sistem
f 9x + 7(/ = 7,
12x3(/= 85.
Parinkime lygtims tokius dauginamuosius, kad kintamojo y
koeficientai bt prieingi skaiiai. Pirmos lygties kiekvien nar
padauginkime i 3, o antros i 7. Gausime lygi sistem
|27x+21(/ = 21,
114x-21(/=-595.
Panariui sudj lygtis, gauname:
41x= 574.
I ia
=-14.
ra lygt 2x 3 ( / = - 8 5 i reikm, randame, kad y= 19.
A t s a k y m a s : x = 14, (/=19.
a) f 2 x + I l i / = 15,
I I O x - 1 1/=9;
c) f 4 x - 7 / = 30,
l 4 x - 5 ( / = 90;
b) i 9x 1 7 / = 4,
l-9x+15(/=12;
d) f13x 8(/ = 28,

I llx8(/ = 24.

a) ( 6(/= 17,
I 5 X + 6 / = 13;
c) r3x + 2(/ = 5,
1 5x+ 2(/= 45;
b) f 4 x - 7 ( / = - 1 2 ,
1 4x + 3(/= 12;
d) 94(/= 13,
1 9x2(/= 20.

a) I 40x+3</ = 10,
120x 7(/ = 5;
d) i l 3 x - 1 2 y = 1 4 ,
1 I l x - 18(/ = 4;
b) j 5x 2i/= 1,
115x 3(/ = 3;
e) MOx-9(/ = 8,
1 15x + 21</ = 0,5;
c) I 33a+ 42b= 10,

1 9 a + 14b = 4;
f) ( 9(/ + 8 = - 2 ,
l4i/ + 5 z = - l l .

a) j 12x 7(/ = 2,
i 4x 5(/ = 6;
c) | 6 x - 2 5 ( / = l,
l5x-16(/=-4;
b) 7 U + 2 K = 1 ,
i 17u + 6 y = 9;
d) I 7 a + 4b = 90,
I 5a 6b = 20.

a) i 0,75x+ 20(/= 95,
I 0,32x - 25y = 7;
c) j IOx = 4,6 + 3(/,

14y + 3,2 = 6x;
b) f0,5u 0,6y = 0,
10,4 + 1,7^ = 10,9;
d) i - 3 b + I O a - O 1 I = O ,
115a + 4 b - 2 , 7 = 0 .
1044. Sudarykite lygt, kurios iraika but y = kx+b

fikas eit per takus:
a) M (5; 5) ir JV(-10; - 1 9 ) ;
b) P(4; 1) ir Q(3; - 5 ) ;
ir gra-
) (8; - 1 ) ir B{-4;
17);
d) C ( - 1 9 ; 31) ir D ( l ; - 9 ) .
1045. Ties y=kx + b eina per takus / 4 ( - 1 ; 3) ir B(2;

Paraykite ios tiess lygt.
-1).
1046. Tiesins funkcijos grafikas kerta

jc aj take, kurio abscis 4, o y a
take, kurio ordinat 11. Ireikkite i
funkcij formule.
1047. Ireikkite formule tiesin funkcij, kurios grafikas pavaizduotas 68 paveiksle.
N
X
N
V
V
N1
a) |5(jc + 2 / ) - 3 = x + 5,
I y + 4 (-3y) = 50;
b) I" 2,5 3/) 3 = 3jc + 0,5,
13(x + 6 ( / ) + 4 = 9(/ +19.
pav.

a)
j , + > - 2 = 0.
5x-y=ll;
1
b) ( i m
n = 0,
T "
5 m - 4 n = 2;
c) 10,5:+ 0,2(/ = 7,
1
{ 1x
I J ~ Toy= '
- ) 1 1 - i : .
10,2u + 0,lu = 3,9.

a)
JL+JL
5 = 0,
2xy= 10;
b) (2 7(/=4,
JL-JL =0
6
6
'
3
c) I2x
= 0,
3(x-1)-9=1
5
5
3
d)
2x
-y,
+3 y = - i
1051. Raskite sistemos sprendin:

a)
b)
- . . =- 4
T
2
6 + 5(/ = 150;
i
i
o
-3 V--U
= S,
7a + 9y = 2;
C)
U + L
4
' 6
= h
2jt + 3 y = 12;
d) | 4 a 5610 = 0,
1 . 1 + -L 0.
I 5
1052. Ar turi lygi sistema sprendini ir kiek j:

a) i2/= 1,
l - 6 x + 3 ( / = 2;
b) i 5+ 2(/= 7,
115 6/ = 21?
Kartojimo pratimai
1053. Ar priklauso
A(4; - 1 ) ; 5 ( 1 ; - 1 ) ;
1054. Iskaidykite
a) 15a2 15b2;
c)
b) 2 9 a 2 + 29b 2 ;
d)
lygties (xy2)2=(x+y)2
grafikui takas:
C(2; 2)?
dauginamaisiais:
IOa 3 +IOb 1 ;
e) 4 7 a e - 4 7 b 6 ;
t
3
ISir -ISb ;
f) 51a 6 + 5lb 6 .

a) 2x(8x 1) (4 + 1 ) 2 ;
b) 4 ( 3 / - 1 ) 2 - 1 8 ( / ( 2 ( / - 1).
1056. Artim vienetui skaii kubai apskaiiuojami pagal apytiksl formul ( 1 + ) 3 1+3a. Pagal i formul apskaiiuokite
apytiksles reikini reikmes: a) 1,13; b) 0,93. Kokia apytiksls
reikms absoliuioji paklaida?
45. U D A V I N I
SPRENDIMAS
SUDARANT
LYGI
SISTEMAS
Kai udavinys sprendiamas sudarant lygi sistem, pirmiausia raidmis paymimi neinomi skaiiai. Po to sudaroma
lygi sistema, ji isprendiama ir paaikinamas gautas rezultatas atsivelgiant j udavinio slyg.
1 u d a v i n y s . U 55 rub. klubui nupirkta 5 komplektai
achmat ir 8 komplektai aki. U 3 komplektus achmat
sumokta 2 rub. 20 . brangiau negu u 4 komplektus aki.
Kiek kainuoja vienas komplektas achmat ir kiek vienas komplektas aki?
S p r e n d i m a s . Sakykime, kad vienas komplektas achmat
kainuoja rubli, o vienas komplektas aki y rubli. Taigi
5 komplektai achmat ir 8 komplektai aki kainuoja 5 + 8/
rubli. Kadangi u vis pirkin sumokta 55 rub., tai
5x + 8y = 55.
I udavinio slygos inome, kad 3 komplektai achmat kainuoja 2 rub. 20 . brangiau u 4 komplektus aki. Remdamiesi tuo, sudarome antr lygt:
3x - 4 ( / = 2,2.
Norint atsakyti udavinio klausim, reikia rasti ir y reikmes, kurios tenkina ir pirm, ir antr lygt, t. y. lygi sistem
5 x + 8y = 55,
3x 4(/ = 2,2.
Isprskime i sistem. Abi antros lygties puses padauginkime i 2:

i5x + 8 0 = 5 5 ,
1 6x 8i/ = 4,4.
Panariui sudkime abi lygtis:
11 = 59,4,
= 5,4.
Lygtyje 5x + 80 = 55 vietoj paraykime skaii 5,4:
5 . 5,4 + 80 = 55,
8i/ = 28,
0 = 3,5.
Pora = 5,4, 0 = 3,5 yra lygi sistemos sprendinys.
A t s a k y m a s : komplektas achmat kainuoja 5 rub. 40 .,
o komplektas aki 3 rub. 50 .
2 u d a v i n y s . dvi des reikia sudti 163 sviedinius
taip, kad vienoje j sviedini bt 2 kartus daugiau negu kitoje.
Kiek sviedini reikia padti kiekvien d?
S p r e 11 d i m a s. Sakykime, kad vien d padjome
sviedini, o kit y sviedini. Tuomet pagal udavinio slyg
x + 0 = 1 6 3 ir x = 20. Gavome sistem
( + 0 = 1 6 3 ,
I x = 20.
Isprend j, suinome, kad x = 1 0 8 - | - , y = 5 4 ,
Pagal udavinio prasm ir 0 reikms turi bti natriniai
skaiiai, o gavome trupmeninius.
A t s a k y m a s : itokiu bdu negalima sudti sviedini.
1057. Dviej skaii suma lygi 13, o j skirtumas 2. Kokie
tai skaiiai?
1058. Staiakampio perimetras lygus 30 m, jo ilgis 1 m didesnis u plot. Kam lygios staiakampio kratins?
1059. Kolkis numat usti 700 ha grikiais ir aviomis. Avioms buvo nutarta skirti 60 ha daugiau negu grikiams. Kiek
hektar kolkis numat usti aviomis ir kiek grikiais?
1060. Rajono agropramoninis susivienijimas gavo 187 traktorius ir kombainus. Kombain buvo 23 maiau negu traktori.
Kiek traktori ir kiek kombain gavo rajono agropramoninis susivienijimas?

1061. Lygiaonio trikampio perimetras 117 m. onin kratin 13,2 m ilgesn u pagrind. Raskite io trikampio pagrind.
1062. U 600 g saldaini ir 1,5 kg sausaini sumokta 4 rub.
62 . Kilogramas sausaini kainuoja 1 rub. 40 . pigiau
negu kilogramas saldaini. Kiek kainuoja kilogramas sausaini?
1063. Vaik namams nupirkta 15 komplekt lovos skalbini
(kiekvien komplekt sudaro antklods uvalkalas ir paklod)
ir dar 20 paklodi. U vis pirkin sumokta 310 rtib. Vienas
antklods uvalkalas 4 rub. brangesnis u paklod. Kiek kainuoja
vienas komplektas lovos skalbini?
1064. Pirmame darovi kioske buvo 120 kg obuoli daugiau
negu antrame. Kai pirmasis kioskas pardav 200 kg, o antrasis
130 kg, antrame kioske liko obuoli 2 kartus maiau negu pirmame. Kiek kilogram obuoli buvo abiejuose kioskuose i pradi?
1065. 4 h vaiuodami automobiliu ir 7 h traukiniu, turistai
nukeliavo 640 km. Traukinio greitis 5 km/h didesnis u automobilio greit. Kokiu greiiu vaiavo traukinys?
1066. U 3 poras slidi ir 4 poras pai sumokta 47 rub.
Dvi poros pai 1 rub. brangesns u vien por slidi. Kiek
kainuoja pora slidi ir kiek pora pai?
1067. Penki vienodi tuinukai yra 2 rub. 55 . brangesni
u dvi dutes spalvot pietuk, o du tuinukai 1 rub. 50 .
pigesni u penkias dutes spalvot pietuk. Kiek kainuoja
vienas tuinukas ir kiek viena dut spalvot pietuk?
1068. I gyvenviei A ir B, atstumas tarp kuri 280 km, tuo
paiu metu ivaiuoja du automobiliai. Jeigu jie vaiuos vienas
prieais kit, tai po 2 h susitiks. Jeigu jie vaiuos viena
timi, tai automobilis, kuris ivyko i gyvenviets A, po 14 h pasivys ivykus i gyvenviets B automobil. Kokiu greiiu vaiuoja kiekvienas automobilis?
1069. I dviej miest, atstumas tarp kuri 38 km, tuo paiu
metu ivyko du turistai. Jie susitiko po 4 h. Pirmas turistas iki
susitikimo nujo 2 km daugiau negu antrasis. Kokiu greiiu jo
kiekvienas turistas?
1070. Motorin valtis i vienos prieplaukos kit pasroviui
nuplaukia per 4 h, o grta per 5 h. Pasroviui 70 km ji nuplaukia
per 3,5 h. Koks valties greitis stoviniame vandenyje?
1071. Per 3 h pasroviui ir per 4 h prie srov motorlaivis

nuplaukia 380 km. Per 1 h pasroviui ir per 30 min prie srov
jis nuplaukia 85 km. Raskite motorlaivio greit stoviniame vandenyje ir ups tkms greit.
1072. bak vanduo teka dviem vamzdiais. Jeigu vanduo i
pirmo vamzdio teks 20 min, o i a n t r o j o 1 0 min, tai bake
bus 120 m 3 vandens. Jeigu pirmu vamzdiu teks 15 min, o antruoju 7 min, tai bak priteks 88,5 m 3 vandens. Kiek kubini
metr vandens priteka bak per minut kiekvienu vamzdiu?
1073. A sugalvojau du skaiius. Jeigu prie pirmo skaiiaus
pridtume antro skaiiaus pus, tai gautume 65; o jeigu i antro
skaiiaus atimtume pirmojo treij dal, tai gautume pirm skaii. Kokius skaiius a sugalvojau?
. 1074. Du berniukai turi 16 rieut. Jeigu vienas atiduot ki
tam 6 rieutus, tai jam likt rieut tris kartus maiau negu
turt kitas berniukas. Kiek rieut turi kiekvienas berniukas?
1075. I dviej ri diovint vaisi, kuri vieno kilogramo
kaina 1 rub. 20 . ir 1 rub. 50 ., reikia gauti 36 kg miinio.
Miinio vieno kilogramo kaina 1 rub. 30 . Kiek kilogram
kiekvienos ries diovint vaisi turi bti miinyje?
1076. Buvo sumaiyti dviej ri miltai, kuri vieno kilogramo kaina 26 . ir 41 . Gauta 50 kg j miinio, kurio
vienas kilogramas kainuoja 35 . Kiek kiekvienos ries milt
yra miinyje?
1077. Kolkyje iemkeniais buvo usta 480 ha daugiau negu vasarojaus. Numus nuo lauk 80% iemkeni ir 25% vasarojaus, nenukirst iemkeni plotas buvo 300 ha maesnis negu
vasarojaus. Kiek hektar vasarojaus ir kiek iemkeni buvo
pasta kolkyje?
1078. Dvi darbinink brigados per mnes pagal plan turjo
pagaminti 680 detali. Pirmoji brigada mnesio uduot virijo
20%, a n t r o j i 1 5 % . Abi brigados vir plano pagamino 118 detali. Kiek detali per mnes pagal plan turjo pagaminti kiekviena brigada?
Kartojimo pratimai
1079
a)
s u
r a s t i n k i t e
reikinius:
( a 2 } ( + 1,) 2 ( 1 ) ;
b) ( 3 - p ) ( 9 + 3p + p 2 ) - ( l - p 3 ) .

a) 0,064 m 3 + 1 ;
b) 0,027 * 3 - r ; c) p6 + 8; d) 2 7 - m 6 .
1081. Kuriuose koordinatiniuose ketviriuose bus i lygi

grafikai.;
a ) 2 x + 5 ( / = 12;
b)
3JC-4(/=10?

( 3 /3)2 + 2 = (2+(/2)
(4+y* -
X2U2)
Vl SKYRIAUS PAPILDOMI PRATIMAI
16 paragrafas
1083. Ar yra lygties - JC2 2(/ = 7 sprendinys kintamj JC ir y
reikmi pora (JC; y):
a) (5; 8); b) ( - 4 ;
- 1 1 , 5 ) ; c) ( - 1 ;
-3);
d)
(1,2;
-2,78)?
1084. Sudarykite lygt su dviem kintamaisiais u ir v, kurios

sprendinys bt skaii pora (u; v):
a) (10; 3); b) (0; - 7 ) ;
c) (0,6; - 0 , 8 ) ;
d) ( - 1 , 4 ;
-3,6).
1085. Raskite kelis lygties sprendinius:

a) 5(/-1=3JC; b) x i / - 4 = 0; c) y + 2 x 2 - 0 ;
d) x 3 - 1 0 ( / = 0.
1086. Ar turi lygtis sprendini, jei turi, tai kiek:

a) p2 + q2=-4;
b) pq + 2 = pq,
c) |p| + | 7 | = 0 ;
d) p2+ (q+ 1) 2 = 0?
1087. Yra inoma, kad:

a) kintamj reikmi pora x = 5, y = 7 yra lygties 2(/=1
sprendinys. Raskite koeficient a;
b) kintamj reikmi pora JC=3, y = 8 yra lygties 5 * +
+ by= 17 sprendinys. Raskite koeficient b.
1088. Raskite visas natrini skaii poras, kurios yra i
lygi sprendiniai:
a ) J C + ! / = 11;
b)
JC(/=18.
1089. Raskite visas pirmini skaii poras, kurios yra lygties

a + b = 42 sprendiniai.
1090. Internatinei mokyklai nupirktos kelios poros pai
po 3 rub. ir kelios poros slidi po 2 rub. 40 . Visas pirkinys
kainavo 30 rub. Kiek por pai buvo nupirkta?
1091. Seiminink nusipirko gili ir negili lki. Gili lkt

kainavo 80 ., o negili 60 . U vis pirkin ji sumokjo
7 rub. Kiek negili lki nusipirko eiminink?
1092. Grup mokini ivyko muziej; dalis mokini vaiavo
troleibusu, o visi kiti autobusu. Troleibuso bilietas kainuoja
4 ., o autobuso 5 . U visus bilietus buvo sumokta
1 rub. 69 . Kiek mokini vaiavo autobusu?
1093. Ar priklauso lygties x3 y 2 = 0 grafikui takas:
a) M ( - l ; - 3 ) ; b) K ( - 1 ; 1); c) fl(l; - 1 ) ?
1094. Lygties xxy = 46 grafikui priklauso takas, kurio ordinat lygi 1,3. Raskite io tako abscis.
1095. Lygties 8x 5 y = 1 4 grafikas eina per tak, kurio abscise 1,2. Raskite io tako ordinat.
1096. Parinkite lygties y=ax2 4 tok koeficient a, kad jos
grafikas eit per tak P ( l ; 3). Ar kirs is grafikas y a?
1097. Nenusibrai rodykite, kad lygi xy = 12,
2x+y=\0
ir Ax2+y2 = 52 grafikai eina ir per tak A(3; 4), ir per tak
B(2; 6).
1098. Kuriuose takuose kerta koordinai ais lygties grafikas:
a) 2x+3/ = 4;
b) xy+y-x
= 7?

a) x+y=0;
b) x-y = 0; c) y-3x2 = 0; d) y + x 2 = 0.
a) 3(x2y) 2(x4y) = 4 ;
b) 2 ( 0 , 5 x - l , 2 y ) - ( 0 , 6 y + x ) = 6 ;
c) 3(0,4/ 0,2*) - 4 ( 0 , 3 y - 0 , 6 x ) =0,6.
1101. Parinkite tiesins lygties axy = 4 tok koeficient a,
kad jos grafikas eit per tak (3; 5). Nubraiykite ios lygties grafik.
1102. Lygties y 2,5x=c grafikas yra ties, einanti per tak
K(2; 3). Nubrkite i ties.
1103. Ar yra lygi sistemos
ta2+b2= 16,
i a 2 + 8a + b2 86 + 1 6 = 0
sprendinys skaii pora: a) d = 0, b = 4; b) a = 0, b= 4; c) a =

= - 4 , b = 0?
1104. Grafikai isprskite lygi sistemas:

&).<2x+y=0,
\x+y=-3;
b) (y=2,
' [y-6 X=O;
c) (y=x3,
\y +1=0;
d) (y = x\
\y = x3.
1105. rodykite, kad tiess x+y=5,

2x-y=l6
ir x+2y = 3 susikerta viename take. Kokios to tako koordinats?
1106. Vienoje koordinai ploktumoje nubrkite tiesini
lygi y 2x=0 ir x + y = 6 grafikus ir raskite j susikirtimo tako koordinates. Ar eina per j tak lygties 2x3 xy = 8 grafikas?
1107. Kokia yra reikm, kai tiess 5x 2y=3 ir
x+y=a
susikerta take, priklausaniame y aiai?
1108. Kokia yra b reikm, kai tiess bx + 3y=l0 ir
x~2y=A
susikerta take, priklausaniame aiai?
1109. Kokia yra k reikm, kai ties y = kx 4 eina per tiesi
y = 2x 5 ir y=x+\
susikirtimo tak?
1110. Grafikai isprskite lygi sistemas:
a)
y + 3x=0,
x - y = 4,
x + y = 2;
b) i * + {/= 1,
I y x = 3,
(2x + i/ = 0.
1111. Ar turi sistema sprendini, jei turi, tai kiek:

a) I 2x + 5//=17,
) 0 , 2 x - 5 y = 11,
14x 10y = 45;
1 -x + 25y = - 5 5 ;
>
' 7 - 4 -
\ 6x 2/ = 35;
l.'ij:+
y = 10,
19-2=1?
1112. Nurodykite k reikm, su kuria lygi sistema

(2x+y
(y-kx
= 7,
=3
turi tik vien sprendin. Atsakym patikrinkite grafikai.

1113. Su kuria c reikme lygi sistema
i 3x i/= 10,
\ 9 3 y = c
turi be galo d a u g sprendini?
1114. Su kuria c reikme lygi sistema
U x + \ y = 2,
{5x+2y
neturi sprendini?
=c

'
a) ( 2 5 * - 1 8 ( / = 75,
1 3 5 * - 2 8 ( / = 35;
b) i 3 5 * = 3 ( / + 5,
l 4 9 * = 4 ( / + 9;
'
c) i 8 ( / - 5 = 23,
l3i/-2z=6;
'
d) I 1 3 * - 1 5 ( / = - 4 8 ,
1 2 * + (/ = 29;
e) f 7 * + 4 ( / = 7 4 ,
l 3 x + 2(/=32;
f) ( 1 1 + 1 5 = 1 , 9 ,
I - 3 u + 5 = 1,3.
1116. Raskite lygi sistemos sprendinius:

a) i 6(* + ( / ) = 8 + 2* 3(/,
i 5(y x) = 5 + 3* + 2(/;
b) f - 2 ( 2 * + 1 ) + 1 , 5 = 3 ( ( / - 2 ) - 6 * ,
I 11,5-4(3-*) =2(/-(5-*);
c) i 4(2* / + 3) 3(* 2(/ + 3) = 4 8 ,
1 3(3* 4(/ + 3) + 4 ( 4 * 2 ( / - 9 ) = 4 8 ;
d) ( 8 4 + 3 ( * - 3 ( / ) = 3 6 * 4 ( ( / + 17),
llO(*-(/) =3(/+4(1-*).
a)
15
I5
'
(2*5(/=0;
b) ( + 5 = 1 ,
c) f 4 x 3 y = 1,
{ 2x -h 1 95jy .
I~1
8 *
d) (3q = 4p-7,
If+T-1=
1 - 3q
4
4 - 2g
3
'

a) ( ( * - l ) 2 - ( * + 2) 2 = 9</,
1 ( - 3 ) 2 - ((/ + 2) 2 = 5*;
b) i (7 + u ) 2 - ( 5 + u ) 2 = 6w,
1 ( 2 - ) 2 - ( 6 - y ) 2 = 4u.

a) / 8 * + 5(/= 20,
11,6* + 2(/=0;
c) ( - l , 8 * + 2,4(/=1,
i 3* 4/ = 5;
b) f J L ^
L==
{ 7
13'
13*7(/ = 5;
d)
L uy = 1 .
3
S
2
I - 1 6 * + 3(/=12.
1120. Ar turi sprendini ios lygi sistemos:

a)
5* 4(/= 1,
3 * + l = 13,
7* 5(/ = 1;
b)
i 1 * + 3(/ = 1,
2* + (/ = 3,
5* + 2(/ = 4?
1121. Ar eina tiess 2jc + 3/ = 20, - 5 / = 1 1 ir x+y=9

per
t pat tak?
1122. Ar yra tiesje 7 + 8/=135 takas, kurio: a) abscis
lygi ordinatei; b) abscis prieinga ordinatei; c) ordinat lygi
dvigubai abseisei?
1123. Ireikkite formule tiesin funkcij, kurios grafikas eina
per takus: a) A( 1; 2) ir B(-2;
3); b) Af( 5; 0) ir K(2; - 1 ) .
1124. Paraykite lygt, kurios iraika y = kx + b ir grafikas
eina per takus: a) M ( - l ; 1) ir P(4; 4); b) / 4 ( - 3 ; 3) ir
(3; - 3 ) .
1125. 10 vok ir 5 atviruk komplektas kainuoja 85 . Du
vokai 3 . pigesni u tris atvirukus. Kiek kainuoja vienas vokas?
1126. U 3 storus ssiuvinius ir 5 bloknotus sumokta 2 rub.
45 . Du ssiuviniai 5 ikap. brangesni u tris bloknotus. Kiek
kainuoja vienas storas ssiuvinis ir kiek bloknotas?
1127. darovi kiosk atve bulvi ir kopst. Pirm dien
buvo parduota pus bulvi ir -L kopst, i viso 15 t i daroO
vi. Antr dien parduota y
likusi bulvi ir -L likusi kopst,
i viso 10 t. Kiek bulvi ir kiek kopst buvo atveta kiosk?

1128. Tarybinis kis nuve miest obuoli ir kriaui. Pirm dien buvo nuveta
o vis obuoli ir - vis kriaui, i
viso 2 t. Antr dien nuve L
likusi obuoli ir --
likusi
kriaui, i viso 1 t 250 kg. Kiek obuoli ir kiek kriaui tarybinis kis nuve miest?
1129. Dvi pionieri grandys kas bulves. Pirm dien viena
grandis dirbo 2 h, o antroji 3 h. Abi grandys prikas 23 cnt
bulvi. Antr dien pirmoji grandis per 3 h prikas bulvi 2 cnt
daugiau negu antroji per 2 h. Kiek centneri bulvi prikas
kiekviena grandis per 1 h?
1130. 30% skaiiaus a yra 10 vienet daugiau negu 20%
skaiiaus b, o 30% skaiiaus b yra 35 vienetais daugiau negu
20% skaiiaus a. Raskite skaiius a ir b.
1131. Tekintojas ir jo mokinys turjo per pamain pagaminti
65 detales. Kadangi tekintojas virijo plan 10%, o mokinys
20%, abu jie pagamino 74 detales. Kiek detali pagal plan per
pamain turjo pagaminti tekintojas ir kiek jo mokinys?
1132. U keturis tranzistorinius ir eis lempinius radijo imtuvus sumokta 520 rub. Tranzistoriniams imtuvams sumainuskain 15%, o lempiniams 20%, u vien tranzistorin ir du
lempinius radijo imtuvus sumokta 130 rub. Kiek kainavo vienas tranzistorinis radijo imtuvas iki kain sumainimo?
1133. Vienas frezuotojas dirbo 5 dienas, o kitas 8. Per t
laik jie pagamino 280 detali. Padidin darbo naum pirmasis 62,5%, antrasis 50%, jie, dirbdami kartu, per 4 dienas
pagamino 276 detales. Kiek detali per dien pagamina kiekvienas frezuotojas, padidins darbo naum?
13. Algebra 6 kl.
SUNKESNI
UDAVINIAI
1134. Mokyklos matematik olimpiadoje dalyvavo 9 etaklasiai. U kiekvien isprst udavin mokinys gavo 2 takus,
o u kiekvien neisprst udavin jam nubrauk 1 tak. Buvo
pateikta i viso 10 udavini. rodykite, kad bent du olimpiados
dalyviai surinko vienod tak skaii. (Mokinys, surinks baudos tak daugiau negu skaitini, turi nul tak.)
1135. Dviem turistams, turintiems vien dvirat, per pusantros valandos reikia nukeliauti 12 km. Yra inoma, kad kiekvienas
j per valand dviraiu gali nuvaiuoti ne daugiau kaip 20 km,
ir nueiti 5 km. Ar gals turistai veikti nuotol numatytu
laijîi (Tuo paiu metu du mons vaiuoti dviraiu negali.)
^ ) Prie plaukimo varybas keturi sportininkai A, B,
C i r D dav interviu. A sportininkas pasak: A bsiu pirmas", B pasak: A nebsiu paskutinis", C pasak: A nebsiu
nei pirmas, nei paskutinis", D pasak: A bsiu paskutinis".
Po varyb paaikjo, kad tik vienas plaukikas klaidingai nu-,
mat savo rezultat. Kuris sportininkas suklydo?
1137. [rodykite, kad bet koki sum, didesn u 7 kapeikas,
galima sumokti trij kapeik ir penki kapeik monetomis be
gros.
1138. Dje sudti vairi spalv rutuliukai: 5 balti, 12 raudon ir 20 juod. Kiek maiausia rutuliuk reikia iimti i ds,
nepavelgiant jos vid, kad i paimt rutuliuk bt: a) nors
po vien vis spalv rutuliuk? b) 10 vienos spalvos rutuliuk?
1139. A sugalvojau skaii, ne didesn u 1000. Kaip, pateikus ne daugiau kaip 10 klausim, kuriuos atsakysiu tik taip"
arba ne", galima suinoti, kok skaii a sugalvojau?
1140. Po 5 met brolio ir sesers amius sutiks taip, kaip 7 : 5 .
Prie metus brolis buvo du kartus vyresnis u seser. Kiek met
dabar turi kiekvienas?
1141. Trijose dse supilti rieutai. Antroje dje rieut
10% daugiau negu pirmoje ir 30% daugiau negu treioje. Yra
inoma, kad pirmoje dje 80 rieut daugiau negu treioje.

Kiek rieut yra kiekvienoje dje?
1142. Skaiius a sudaro 80% skaiiaus b, o skaiius c sudaro 140% skaiiaus b. Yra inoma, kad skaiius c yra 72 vienetais didesnis u skaii a. Raskite skaiius a, b ir c.
1143. Skaiius a sudaro 75% skaiiaus b ir 40% skaiiaus c.
Skaiius c yra 42 vienetais didesnis u skaii b. Raskite skaiius a ir b.
1144. Padalijus natrin skaii a i natrinio skaiiaus b,
gautas dalmuo c ir liekana d. Ar gali bti visi skaiiai a, b, c
ir d nelyginiai?
1145. Raskite dvienklius skaiius, kuri kiekvienas 4 kartus
didesnis u jo skaitmen sum.
1146. Ar dalijasi skaiius 1 1 1 . . i 81?
81 kart
1147. rodykite, kad, pirmin skaii padalijus i 30, gauta

liekana yra pirminis skaiius arba vienetas.
1148. Dvienklio skaiiaus kairje ir deinje pusje berniukas para po vienet. Gavo skaii, 23 kartus didesn u pradin
dvienkl skaii. Raskite t dvienkl skaii.
1149. Berniukas nubrauk dvienklio skaiiaus vien skaitmen ir gavo skaii, 31 kart maesn u pradin. Kuri dvienkli
skaii kur skaitmen nubrauk berniukas?
1150. Keturenklio skaiiaus pirmasis i kairs skaitmuo yra 7.
Jeigu skaitmen perkeltume paskutin viet, tai skaiius sumat 864 vienetais. Raskite pradin keturenkl skaii.
1151. eiaenklio skaiiaus pirmasis i kairs skaitmuo yra 1.
Jeigu skaitmen perkeltume paskutin viet, tai skaiius padidt 3 kartus. Raskite tok eiaenkl skaii.
1152. Jeigu tarp dvienklio skaiiaus skaitmen paraytume
j pat, tai gautume keturenkl skaii, 77 kartus didesn u
pradin. Raskite t skaii.
1153. Raskite trienkl skaii, kuris lygus dvienklio skaiiaus kvadratui ir vienaenklio skaiiaus kubui.
1154. rodykite, kad reikinio 11 6 +14 6 133 reikm yra skaiiaus 10 kartotinis.
-1155. Nubraiykite i funkcij grafikus:
a) y= | * | - 3 ;
b) y = 4 - j * | .
()
M ()
69 pav.
156. Koordinai tiesje (69 pav.) paymtas takas ().

Toje paioje koordinai tiesje parodykite, kur apytiksliai bus
takai ( 2 ), C(a3),
D (1) .
1157. Natrinis skaiius, padaugintas i 2, yra natrinio skaiiaus kvadratas, o padaugintas i 3 kubas. Raskite maiausi
tok skaii.
1158. Antras i dviej trienkli skaii paraytas tais paiais skaitmenimis kaip ir pirmasis, tik atvirkia tvarka. Ar gali
bti t trienkli skaii skirtumas natrinio skaiiaus kvadratas?
1159. rodykite, kad reikinio 3 " + 2 - 2 " + 2 + 3 n - 2 " reikm su
kiekviena natrine n reikme yra skaiiaus 10 kartotinis.
60. Kuri didesn:
ar
1161. Padauginus daugianar 2x 3 5x2 7x 8 i daugianario

ax* + bx+11, gautas daugianaris, neturintis nei x 4 , nei 3 . Raskite koeficientus a ir b ir suinokite, koks daugianaris yra gauta
sandauga.
1162. Mokinys pasak savo draugui: A sugalvojau dvienkl skaii, atmiau i jo tais paiais skaitmenimis, bet atvirkia
tvarka parayt skaii ir gavau lyginio skaiiaus kvadrat".
Draugas pagalvojs pareik, kad gautas skirtumas yra 36. Ar
jis teisus? Raskite visus dvienklius skaiius, turinius mokinio
pastebt savyb.
- 1 1 6 3 . Raskite du natrinius skaiius, kuri suma lygi 168,
o j bendras didiausias daliklis 24.
J ~ 1164. Iskaidykite daugianar dauginamaisiais:
a) Xs-I-X4-2;
5
c) n 4 + 4;
bj 1;
d) n 4 + n 2 + l .
1165. rodykite, kad p 2 1, kai p pirminis skaiius, didesnis

u 3, yra skaiiaus 24 kartotinis.
1166. Kiek detali turi skaiius IO10?
1167. Rakite visus pirminius skaiius p ir q, su kuriais p 2
-2^=1.
1168. a) Ar gali bti penki i eils einani natrini skaii suma pirminis skaiius?
b) Ar gali bti penki i eils einani natrini skaii
kvadrat suma pirminis skaiius?
1169. Suprastinkite reikin
( 2 + 1) ( 2 2 + 1) ( 2 4 + 1) ( 2 8 + 1) ( 2 1 6 + 1) ( 2 3 2 + 1 ) .
'""1170. {rodykite, kad lygtis x2-y2 30 neturi sprendini, ireikt sveikaisiais skaiiais (x ir y abu sveikieji skaiiai).
1171. {rodykite, kad nra toki sveikj koeficient a, b, c
ir d, su kuriais daugianario + bx2 + cx + d reikm lygi 1, kai
X= 19, ir lygi 2, kai x = 62.
1172. Jeigu y yra kintamj ir aritmetinis vidurkis, tai
4 + 2x3z 2xz 3 z* 4x2y2+Ay2Z2
lygu nuliui, {rodykite.
1173. {rodykite, kad natrinio skaiiaus, kuris nra trij kartotinis, kvadrato ir skaiiaus 1 skirtumas yra trij kartotinis.
a) ( x - 2 ) 0/ + 3 ) = 0 ;
b) 2 + / = 0.
- 1175. Nubraiykite lygi grafikus:

a) y+\y\~xi
1176. Isprskite
lygi
sistem:
b) Ij=X- |i/|.
1177. Isprskite
tx+y=~3,
lygi
+ 2 = 6,
sistem:
[z + x = l .
1178. Su kuriomis natrinmis ir y reikmmis teisinga lygyb 3x+7i/ = 23?
1179. 3 km kelio nuo gyvenviets A iki gyvenviets B eina
kaln, 6 km pakaln ir 12 km lyguma. S nuotol motociklininkas nuvaiavo per 1 h 7 min, o grdamas kelionje utruko 1 h 16 min. Lyguma jis vaiavo 18 km/h greiiu. Kokiu
greiiu motociklininkas vaiavo kaln ir kokiu pakaln?
1180. Mokinys turjo pinig 15 . ir 20 . monetomis.
Monet po 20 . buvo daugiau negu monet po 15 . Penktj dal vis pinig mokinys ileido, atiduodamas kas dvi
monetas u biliet kin. Pus likusi pinig, kuriuos sudar
trys monetos, jis sumokjo u pietus. Kiek monet po 15 .
ir kiek po 20 . turjo mokinys i pradi?
1181. Jeigu sugalvot dvienkl skaii padalytume i jo skaitmen sumos, tai gautume dalmen 4 ir liekan 3. O jeigu i sugalvoto skaiiaus atimtume jo skaitmen dvigub sum, gautume
25. Koks sugalvotas skaiius?
1182. Dviejuose induose, kuri talpa 144 1 ir 100 1, yra vandens. Jeigu i maesnio indo didesn perpiltume tiek vandens,
kad didesnysis bt pilnas, tai maesniame inde likt i -
jame
buvusio vandens. O jeigu i didesnio indo maesn perpiltume

tiek vandens, kad pastarasis bt pilnas, tai didesniame inde
likt J^ jame buvusio vandens. Kiek litr vandens yra kiekviename inde?
1183. Viename inde yra 49 1 vandens, o kitame 56 1. Jeigu
i antro indo pripiltume piln pirmj, tai antrame inde vandens
bt iki puss. O jeigu antr ind pripiltume piln vandens i
pirmojo, tai bt pripildytas tik tredalis pirmo indo. Kokia kiekvieno indo talpa?
1184. Autobusas ir marrutinis taksi, kurie ivyksta pagal
tvarkarat 8 h 40 min vienas prieais kit i -ir N, paprastai
susitinka 8 h 52 min. Vien kart marrutinis taksi 8 min pavlavo ivykti. Todl su autobusu susitiko 8 h 57 min. Nuotolis
tarp M ir N lygus 24 km. Raskite autobuso greit ir taksi' greit.
1185. I gyvenviets A gyvenviet B, tarp kuri nuotolis
37 km, vienodu greiiu ivyko du autobusai: pinmas 7 h 18 min,
antras 7 h 48 min. Dviratininkas, 7 h 28 min ivaiavs i gyvenviets B gyvenviet A, susitiko pirm autobus 7 h 58 min,
0 antrj 8 h 19 min. Raskite dviratininko greit ir autobus
greit.
1186. Atstumas tarp miest M ir K yra 70 km. I j tuo paiu
metu vienas prieais kit ivyko autobusas ir dviratininkas, kurie
susitiko po 1 h 24 min. Toliau vaiuodamas tokiu paiu greiiu,
autobusas atvyko miest K ir, pastovjs 20 min, ivaiavo tuo
paiu reisu atgal. Grdamas jis pralenk dviratinink, prajus
2 h 41 min nuo j pirmo susitikimo. Raskite autobuso greit ir dviratininko greit.
1187. I turistins bazs A gyvenviet B ijo turistas. Po
1 h 20 min i turistins bazs A ta paia kryptimi ivaiavo dviratininkas, kuris po 30 min aplenk turist. Atvyks gyvenviet B, dviratininkas nesustodamas pasuko atgal. Kai grdamas
susitiko turist, buvo praj pusantros valandos nuo j pirmojo
susitikimo. Atstumas nuo turistins bazs A iki gyvenviets B

lygus 24 km. Koks turisto greitis ir koks dviratininko?
1188. Tik k ikastose anglyse yra 2% vandens, n dvi savaites pabuvusios ore jos turi 12% vandens. Kiek kilogram padidjo mas tonos ikast angli, dvi savaites pabuvusi ore?
1189. Du broliai drauge eina i mokyklos namus vienodu
greiiu. Kaii piratas broli*, pajjas 15 min, pasileido mokykl ir, atbgs iki jos, tuoj pat pradjo vytis antrj. Tuo metu
antras brolis, du kartus sumains greit, jo toliau. Kai pirmas
brolis pasivijo antrj, jie jo pradiniu vienodu greiiu ir gro
namus 6 min vliau negu visada. Kiek kart greiiau bgo
pirmas brolis negu jo abudu broliai?
1190. Dviejose statinse buvo po lygiai vandens. Pirmoje statinje i pradi sumajo vandens 10%, po to padidjo 10%.
Antroje statinje i pradi padidjo vandens 10%, po to sumajo 10%- Kurioje statinje dabar yra daugiau vandens?
1191. Kiek procent padids staiakampio plotas, jeigu jo ilg
padidinsime 20%, o plot 10%?
1192. Traukinys i A B vaiavo 60 km/h greiiu, o i
20 km/h liau. Koks traukinio vidutinis greitis?
1193. Dviej skaii, kurie nesidalija vienas i kito, bendras
maiausias kartotinis lygus 90, o j bendras didiausias daliklis
yra 6. Raskite tuos du skaiius.
1194. Paraykite reikin 2x2 + 2y2 dviej daugianari kvadrat suma.
1195. Paraykite reikin 24x// dviej daugianari kvadrat
skirtumu.
1196. Paraykite reikin 2a (a2 + 3b2) dviej daugianari kub
suma.
1197. Paraykite reikin 2b(3a2 + b2) dviej daugianari kub skirtumu.
_ 1198. Lygyb
2 + 3 - 4 1 2 + 8 3 - 4 5 = (ax2 + bx+c) (x 2 + 4 x - 9 )
yra tapatyb. Raskite daugianario ax2 + bx + c koeficientus a, b
ir c.
- 1199. Sudarykite etojo laipsnio daugianar su kintamuoju x,
atsivelgdami 1 tai, kad su kiekviena reikme daugianario
reikm: a) teigiama; b) neigiama.
:
1200. Raskite visas natrini skaii poras, tenkinanias lygt
l i x + 8 y = 104.
I V - V KLASES MATEMATIKOS
INIOS
KURSO
Skaii dalumas
1. Sakykime, kad a ir b natriniai skaiiai ir, padalijus a i b, gaunamas dalmuo q ir liekana r. Tada a=bq + r,
ia q ir r natriniai skaiiai arba nulis, be to, r<b. Pavyz-.
diui,
127 |_35
105
3
22
127 = 3 5 - 3 + 22.
2. Jeigu natrinis skaiius a dalijasi i natrinio skaiiaus b,

tai skaiius a vadinamas skaiiaus b kartotiniu, o b skaiiaus a
dalikliu. Tai reikia, kad a = bq\ ia q natrinis skaiius. Pavyzdiui, 62 yra skaiiaus 31 kartotinis, 31 skaiiaus 62 daliklis, nes 62 = 31 - 2.
3. Pirminiu skaiiumi vadinamas toks -natrinis skaiius, kuris turi tik du daliklius vienet ir pat t skaii.
Sudtiniu skaiiumi vadinamas toks natrinis skaiius, kuris
turi daugiau kaip du daliklius.
Pavyzdiui, skaiiai 2, 3, 5, 7, 43, 109 yra pirminiai, o skaiiai 4, 12, 35 sudtiniai.
Kiekvien sudtin skaii galima iskaidyti pirminiais dauginamaisiais, be to, vieninteliu bdu. Pavyzdiui, 6 3 0 = 2 32 5 7.
4. Norint rasti keli skaii bendr maiausi kartotin, reikia iskaidyti tuos skaiius pirminiais dauginamaisiais ir rasti
vis gaut pirmini dauginamj sandaug, imant kiekvien
dauginamj su didiausiu rodikliu. Pavyzdiui, 72 = 23 - 32; 180 =
= 22 32 5 ir 600 = 2 3 3 52. Skaii 72, 180 ir 600 bendras maiausias kartotinis lygus 2^-3^-5^=1800.
Norint rasti keli skaii bendr didiausi dalikl, reikia
iskaidyti tuos skaiius pirminiais dauginamaisiais ir rasti bendr
pirmini dauginamj sandaug, imant kiekvien dauginamj

su maiausiu rodikliu. Pavyzdiui, skaii 72, 180 ir 600 bendras
didiausias daliklis lygus 2 2 - 3 , t. y. skaiiui 12.
5. Jeigu skaiiaus paskutinis skaitmuo yra 0 arba 5, tai jis
dalijasi i 5. Jeigu skaiius baigiasi bet kuriuo kitu skaitmeniu,
tai jis nesidalija i 5.
Jeigu skaiiaus paskutinis skaitmuo yra lyginis, tai jis dalijasi i 2. Jeigu skaiius baigiasi nelyginiu skaitmeniu, tai jis
nesidalija i 2.
Jeigu skaiiaus skaitmen suma dalijasi i 3, tai ir skaiius
dalijasi i 3. Jeigu skaiiaus skaitmen suma nesidalija i 3,
tai ir skaiius nesidalija i 3.
Jeigu skaiiaus skaitmen suma dalijasi i 9, tai ir skaiius
dalijasi i 9. Jeigu skaiiaus skaitmen suma nesidalija i 9, tai
ir skaiius nesidalija i 9.
Paprastosios trupmenos
6. Taisyklingja vadinama trupmena, kurios skaitiklis maesnis u vardikl.
Netaisyklingja vadinama trupmena, kurios skaitiklis didesnis u vardikl arba jam lygus.
7. Pagrindin trupmenos savyb: trupmenos skaitikl ir vardikl padauginus arba padalijus i to paties natrinio skaiiaus,
gaunama trupmena, Iygil duotajai.
8. Norint rasti trupmen bendr maiausi vardikl, reikia
rasti trupmen vardikli bendr maiausi kartotin; padalijus
bendr maiausi kartotin i kiekvieno vardiklio, apskaiiuoti
papildomus daugiklius; kiekvienos trupmenos skaitikl ir vardikl
padauginti i atitinkamo papildomo daugiklio. Pavyzdiui, i1
reikkime trupmenas , , trupmenomis su bendru maiausiu

o 12 Io
vardikliu. Bendras maiausias vardiklis lygus 36:
L - M j = A - 7 _ 7-3
6
6-6 36 ' 12
12-3
21 . 5 ^ 5-2 _ 10
36 * 1 8 ^ 1 8 - 2
36 '
9. Sudedant trupmenas su vienodais vardikliais, prie pirmob

trupmenos skaitiklio pridedamas antros trupmenos skaitiklis,
o vardiklis paliekamas tas pats. Atimant trupmenas su vienodais
vardikliais, i pirmos trupmenos skaitiklio atimamas antros trup

rnenos skaitiklis, o vardiklis paliekamas tas pats. Pavyzdiui:
7
~ 7 '
7 '
Sudedant arba atimant trupmenas su skirtingais vardikliais,

prie tai reikia jas subendravardiklinti.
10. Norint sudauginti dvi trupmenas, reikia atskirai sudau^
ginti j skaitiklius ir vardiklius; pirmoji sandauga bus gautos
trupmenos skaitiklis, o antroji vardiklis. Pavyzdiui, ~ .
J
- JL
15 *
Norint padalyti vien trupmen i kitos, reikia dalin padauginti i trupmenos, atvirktins dalikliui. Pavyzdiui, y :
= - 3 . 5 _ J5
7 ' 4
28 '
Deimtains trupmenos
11. Apvalinant deimtain trupmen iki kurio nors skyriaus,
visi po to skyriaus einantys skaitmenys pakeiiami nuliais. Jeigu
tie nuliai yra po kablelio, jie nubraukiami. Jeigu po to skyriaus
pirmasis skaitmuo yra 5, 6, 7, 8 arba 9, tai paskutinis paliekamas skaitmuo padidinamas vienetu. Jeigu po to skyriaus pirmasis skaitmuo yra 0, 1, 2, 3 arba 4, tai paskutinis paliekamas
skaitmuo nekeiiamas. Pavyzdiui, 2,8195^2,8; 4,356 4,4.
12. Deimtains trupmenos sudedamos ir atimamos paskyriui
ir raomos viena po kita taip, kad kablelis bt po kableliu. Pavyzdiui:
. 3,4691
+ 48.63
52,0991
68,3
5,275
63,025
13. Norint padauginti vien deimtain trupmen i kitos, reikia sudauginti jas, nekreipiant dmesio kablelius, po to gautoje
sandaugoje atskirti kableliu i deins tiek skaitmen, kiek j

yra po kablelio abiejuose dauginamuosiuose. Pavyzdiui:
4.3,06
x
2,4
, 1224
612
7,344
Norint padalyti vien deimtain trupmen i kitos, reikia
dalinyje ir daliklyje perkelti kablel dein per tiek skaitmen,
kiek j yra po kablelio daliklyje, po to padalyti i natrinio
skaiiaus. Pavyzdiui:
12,096:2,24=1209,6:224,
1209,6
"1120
896
"896
224
5,4
14. Norint padauginti deimtain trupmen i 10", reikia tos

trupmenos kablel perkelti per n skaitmen dein. Norint padalyti deimtain trupmen i 10", reikia tos trupmenos kablel
perkelti per n skaitmen kair. Pavyzdiui:
8,372-100 = 837,2;
3,4 : 1 000 = 0,0034.
Teigiamieji ir neigiamieji skaiiai
15. Teigiamojo skaiiaus ir nulio moduliu vadinamas pats
tas skaiius. Neigiamojo skaiiaus moduliu vadinamas jam prieingas teigiamas skaiius. Skaiiaus a modulis ymimas taip:
\a\. Pavyzdiui, |3,6|=3,6, | 0 | = 0 , | - 2 , 8 | = 2,8. Skaiiaus m o dulis taip pat vadinamas skaiiaus absoliuiuoju didumu.
16. Norint sudti du neigiamuosius skaiius, reikia sudti j
modulius ir gaut rezultat parayti su minuso enklu.
Nor.nt sudti du skaiius, kuri nevienodi enklai, reikia i
didesnio modulio atimti maesn ir gaut rezultat parayti su
enklu to dmens, kurio didesnis modulis.
Dviej prieingj skaii suma lygi nuliui.
Pavyzdiui, - 3 , 4 + ( - 1 , 8 ) = - 5 , 2 ; 2 , 5 + ( - 4 , 1 ) = - 1 , 6 ; - 3 , 6 +
+ 3,6 = 0.
17 Norint atimti i vieno skaiiaus kit, reikia prie turinio
pridti skaii, prieing atminiui. Pavyzdiui, - 5 - 1 , 9 = - 5 +
+ (-1,9) = -6,9.
18. Norint sudauginti du neigiamuosius skaiius, reikia sudauginti j modulius.
Norint sudauginti du skaiius, kuri nevtepodi enklai, reikia
sudauginti j modulius ir gaut rezultat parayti su minuso
enklu.
Pavyzdiui, - 1 , 2 - ( - 8 ) =9,6; - 3 - 1 , 2 = - 3 , 6 .
19. Norint padalyti neigiamj skaii i neigiamojo, reikia
dalinio modul padalyti i daliklio modulio.
Norint padalyti du skaiius su nevienodais enklais, reikia
dalinio modul padalyti i daliklio modulio ir gaut rezultat
parayti su minuso enklu.
Pavyzdiui, - 4 , 8 : ( - 2 , 4 ) = 2 ; 5 , 5 : ( - 5 ) = - 1 , 1 .
20. Keli skaii aritmetiniu vidurkiu vadinamas dalmuo, gautas padalijus t skaii sum i dmen skaiiaus.
Norint rasti keli skaii aritmetin vidurk, reikia t skaii
sum padalyti i dmen skaiiaus.
21. Dviej santyki lygyb vadinama proporcija. Pavyzdiui,
lygyb 2,5 : 5 = 3,5 : 7 yra proporcija. Skaiiai 2,5 ir 7 kratiniai
proporcijos nariai. Skaiiai 5 ir 3,5 viduriniai proporcijos nariai. Teisingos proporcijos kratini nari sandauga lygi vidurini nari sandaugai. Galima sukeisti vietomis proporcijos kratinius arba vidurinius narius.
Veiksm savybs
22. Sudties perstatymo
savyb. Sukeitus dmenis vietomis,
sumos reikm nepasikeiia.
Sudties jungimo savyb. Norint pridti prie dviej skaii
sumos trei skaii, galima prie pirmo skaiiaus pridti antro
ir treio skaii sum.
Daugybos perstatymo savyb. Sukeitus dauginamuosius vietomis, sandaugos reikm nepasikeiia.
Daugybos skirstymo savyb. Norint padauginti skaii i susandaug i treio skaiiaus, galima pirm skaii padauginti i
antro ir treio skaii sandaugos.
Daugybos jungimo savyb. Norint padauginti dviej skaii
mos, galima sudauginti t skaii su kiekvienu dmeniu ir gautus
rezultatus sudti..
23. Jeigu reikinys neturi skliaust, tai apskaiiuojant jo reikm pirmiausia keliama laipsniu, tada dauginama ir dalijama,
po to sudedama ir atimama. Sudedama ir atimama, kaip ir dauginama bei dalijama, tokiu nuoseklumu, kokiu parayti ie veiksmai.
Jeigu reikinys su skliaustais, tai pirmiausia atliekami veiksmai skliaustuose.
KVADRAT
LENTELE
1.0
1,1
1,000
1,210
1,440
1,690
1,960
1,020
1,232
1,464
1,716
1,988
1,040
1,254
1,488
1,742
2,016
1,061
1,277
1,513
1,769
2,045
1,082
1.300
1,538
1,796
2,074
1,103
1,323
1,563
1,823
2,103
1,124
1,346
1,588
1,850
2,132
1,145
1,369
1,613
1,877
2,161
1,166
1,392
1,638
1,904
2,190
1,188
1.416
1,664
1,932
2.220
2,403
2,723
3,063
3.423
3,803
2,434
2,756
3,098
3,460
3,842
2,465 2,496
2,789 2,822
3,133 3,168
3,497 3,534
3,881 3,920
2,528
2,856
3,204
3,572
3,960
1,2
1,3
1,4
2,250
2,560
2,890
3,240
3,610
2,280 2,310
2,592 2,624
2,924 2,958
3,276 3,312
3,648 3.686
2,341
2,657
2,993
3,349
3,725
2,372
2,690
3,028
3,386
3,764
4,000
4,410
4,840
5,290
5,760
4,040 4.080
4,452 4,494
4,884 4,928
5,336 5,382
5,808 5,856
4,121
4,537
4,973
5,429
5,905
4,162
4,580
5,018
5,476
5,954
4,203 4,244
4,623 4,666
5,063 5,108
5,523 5,570
6,003 6,052
4,326
4,752
5,198
5,664
6,150
4,368
4,796
5,244
5,712
6,200
6,250
6,760
7,290
7,840
8,410
6.300
6,812
7,344
7,896
8,468
6,350
6,864
7,398
7,952
8,526
6,401
6,917
7,453
8,009
8,585
6,452
6,970
7,508
8,066
8,644
6,503 6,554 6,605 6,656

7,023 7,076 7,129 7,182
7,563 7,618 7,673 7,728
8,123 8,180 8,237 8,294
8,703 8,762 8,821 8,880
6,708
7,236
7,784
8,352
8,940
3,2
3,3
3,4
9,000
9,610
10,24
10,89
11,56
9,060
9,672
10,30
10,96
11,63
9,120
9,734
10,37
11,02
11,70
9,181
9,797
10,43
11,09
11,76
9,242
9,860
10.50
11,16
11,83
9,303 9,364
9,923 9,986
10,56 10,63
11,22 11,29
11,90 11,97
9,425 9,486
10,05 10,11
10,69 10,76
11,36 11,42
12,04 12,11
9,548
10,18
10,82
11.49
12,18
3,5
3,6
3,7
3,8
3,9
12,25
12,96
13,69
14,44
15,21
12,32
13,03
13.76
14.52
15,29
12,39
13,10
13,84
14,59
15,37
12,46
13,18
13,91
14.67
15,44
12,53
13,25
13,99
14,75
15,52
12,60
13,32
14,06
14,82
15,60
12,67
13,40
14,14
14,90
15,68
12,74
13,47
14,21
14,98
15,76
12,82
13.54
14,29
15,05
15,84
12,89
13,62
14,36
15,13
15,92
4,0
4,1
4,2
16,00
16,81
17,64
18,49
19,36
16,08
16,89
17.72
18.58
19,45
16,16
16,97
17,81
18,66
19,54
16,24
17,06
17,89
18,75
19.62
16,32
17,14
17,98
18,84
19,71
16,40
17,22
18,06
18,92
19,80
16,48
17,31
18,15
19,01
19,89
16,56
17,39
18,23
19,10
19,98
16,65
17,47
18,32
19.18
20,07
16,73
17,56
18,40
19,27
20,16
4,9
20,25
21,16
22,09
23,04
24,01
20,34 20.43
21,25 21,34
22,18 22.28
23,14 23,23
24,11 24,21
20,52
21,44
22,37
23,33
24,30
20,61
21,53
22,47
23,43
24,40
20,70 20,79
21,62 21,72
22,56 22,66
23,52 23,62
24,50 24,60
20.88 20,98 21,07

21,81 21,90 22,00
22,75 22,85 22,94
23,72 23.81 23,91
24,70 24,80 24,90
5,0
5,1
5,2
5,3
5,4
25,00
26,01
27,04
28,09
29,16
25,10 25,20
26,11 26,21
27,14 27,25
28,20 28,30
29,27 29.38
25.30
26,32
27,35
28,41
29.48
25,40
26,42
27,46
28,52
29,59
25,50
26,52
27,56
28,62
29.70
25,60
26,63
27,67
28,73
29,81
25,70
26,73
27,77
28,84
29,92
1,5
1,6
1,7
1,8
1,9
2,0
2,1
2,2
2,3
2,4
2,5
2,6
2,7
2,8
2,9
3,0
3,1
4,3
4,4
4,5
4,6
4,7
4,8
4,285
4,709
5,153
5,617
6,101
25,81 25,91
26.83 26,94
27,88 27,98
28,94 29,05
30,03 30,14
8
30,80
31,92
33.06
34,22
35,40
30,91
32,04
33,18
34,34
35,52
31,02
32,15
33,29
34,46
35,64
31,14
32,26
33,41
34,57
35,76
31,25
32.38
33,52
34,69
35,88
36,48
37,70
38,94
40,20
41,47
36,60
37,82
39,06
40,32
41,60
36,72
37,95
39,19
40,45
41,73
36,84
38,07
39,31
40,58
41,86
36,97
38,19
39,44
40,70
41,99
37,09
38,32
39,56
40,83
42,12
42,64
43,96
45,29
46.65
48,02
42,77
44,09
45,43
46,79
48,16
42,90
44,22
45,56
46,92
48,30
43,03
44,36
45,70
47,06
48,44
43.16
44,49
45,83
47,20
48,58
43,30
44,62
45,97
47,33
48,72
43,43
44.76
46,10
47,47
48.86
49,28
50,69
52,13
53,58
55,06
49,42
50,84
52,27
53,73
55.20
49,56
50,98
52,42
53,88
55,35
49,70
51,12
52,56
54,02
55,50
49.84
51,27
52,71
54,17
55,65
49,98
51,41
52,85
54,32
55.80
50,13
51,55
53,00
54.46
55.95
50,27
51.70
53,14
54.61
56,10
56,40
57,91
59,44
61,00
62,57
56,55
58,06
59,60
61,15
62,73
56,70
58,22
59,75
61,31
62,88
56,85
58,37
59,91
61,47
63,04
57,00
58,52
60,06
61,62
63,20
57,15
58,68
60.22
61,78
63,36
57,30
58,83
60,37
61,94
63,52
57,46
58,98
60,53
62,09
63,68
57,61
59.14
60,68
62,25
63,84
64,00
65,61
67,24
68,89
70,56
64,16
65,77
67,40
69,06
70,73
64,32
65,93
67,57
69,22
70,90
64,48
66.10
67,73
69,39
71,06
64,64
66,26
67,90
69,56
71,23
64,80
66,42
68.06
69,72
71,40
64,96
66.59
68.23
69.89
71,57
65,12
66,75
68,39
70,06
71,74
65,29
66,91
68.56
70.22
71,91
65,45
67,08
68,72
70,39
72,08
8,7
8,8
8,9
72,25
73,96
75,69
77,44
79,21
72,42
74,13
75,86
77,62
79,39
72,59
74,30
76,04
77,79
79,57
72,76
74,48
76.21
77,97
79,74
72,93
74,65
76,39
78,15
79,92
73,10
74,82
76,56
78,32
80,10
73,27
75.00
76.74
78,50
80.28
73,44
75,17
76,91
78,68
80.46
73,62
75,34
77.09
78,85
80,64
73,79
75,52
77,26
79,03
80,82
9,0
9,1
9,2
9,3
9,4
81,00
82,81
84.64
86,49
88,36
81,18
82,99
84,82
88,55
81,36
83,17
85,01
86,86
88,74
81.54
83.36
85,19
87.05
88,92
81,72
83,54
85,38
87,24
89,11
81,90
83,72
85,56
87.42
89,30
82,08
83,91
85.75
87,61
89.49
82,26
84,09
85.93
87,80
89,68
82.45
84.27
86,12
87,98
89.87
82,63
84,46
86,30
88,17
90,06
9,5
9,6
9,7
9,8
9,9
90,25
92,16
94,09
96,04
98,01
90,44
92,35
94,28
96,24
98,21
90,63
92,54
94,48
96,43
98,41
90,82
92,74
94,67
96.63
98,60
91,01
92,93
94,87
96,83
98,80
91,20
93,12
95,06
97,02
99,00
91,39
93.32
95,26
97,22
99,20
91,58
93,51
95,45
97,42
99,40
91,78
93,70
95,65
97,61
99,60
91,97
93.90
95.84
97,81
99.80*
5,5
5,6
5,8
5,9
30,25
31,36
32,49
33,64
34,81
30,36
31,47
32,60
33,76
34,93
30,47
31,58
32,72
33,87
35,05
30,58
31,70
32,83
33.99
35,16
30,69
31,81
32,95
34,11
35,28
6,0
6,1
6,2
6,3
6,4
36,00
37,21
38,44
39,69
40,96
36,12
37,33
38,56
39,82
41,09
36,24
37,45
38,69
39,94
41,22
36,36
37,58
38,81
40,07
41,34
6,5
6,6
6,7
6,8
6,9
42,25
43,56
44,89
46,24
47,61
42,38
43,69
45,02
46,38
47,75
42,51
43,82
45,16
46,51
47,89
7,0
7,1
7,2
7,3
7,4
49,00
50,41
51,84
53,29
54,76
49,14
50,55
51,98
53,44
54,91
7,5
7,6
7,7
7,8
7,9
56,25
57,76
59,29
60,84
62,41
8,0
8,1
8,2
8,3
8,4
8,5
5,7
8,6
86,68
DYDI
VIENETAI
Ilgio vienetai
I
1
1
1
kilometras (km) = 1000 metr (m)

metras (m) = 10 decimetr (dm) = 100 centimetr (cm)
decimetras (dm) = 10 centimetr (cm)
centimetras (cm) = 10 milimetr (mm)
Ploto vienetai
1 kvadratinis kilometras (km 2 ) = 1 000 000 kvadratini metr (m 2 )

I kvadratinis metras (m 2 ) = 100 kvadratini decimetr (dm 2 ) = 10 000 kvadratini centimetr (cm 2 )
1 hektaras (ha) = 100 ar (a) = 10 000 kvadratini metr (m 2 )
1 aras (a) = 100 kvadratini metr (m 2 )
Mass vienetai
1
1
1
1
tona (t) = 1000 kilogram (kg)

centneris (cnt) = 100 kilogram (kg)
kilogramas (kg) = 1000 gram (g)
gramas (g) = 1000 miligram (mg)
Trio v i e n e t a i
i kubinis metras (m 3 ) = 1000 kubini decimetr (dm 3 ) = 1 000 000 kubini centimetr (cm 3 )
1 kubinis decimetras(dm 3 ) = 1000 kubini centimetr (cm*)
1 litras (1) = 1 kubiniam decimetrui (dm 3 )
1 hektolitras (hl) = 100 litr (1)
Laiko v i e n e t a i
1
1
1
1
metai 3 6 5 paroms
para = 24 valandoms (h)
yalanda (h) = 6 0 minui (min)
minut (min) = 6 0 sekundi (s)
DALYKIN
RODYKLE
Absoliuioji paklaida 102

Apytiksls reikms tikslumas 103
Atvirkiai proporcingi kintamieji 41
Bendro d a u g i n a m o j o iklimas Uzl
skliaust 124
Budas
grafinis lygi
sistem
sprendimo 174
grupavimo 131
keitimo 177
sudties 180
Daugianario dauginimas i daugianario 127
Daugianario narys 112
Daugianari atimtis 115
Daugianari sudtis 115
Daugianaris 112
standartins i r a i k o s 1 1 2
Ekvivaleniosios
lygi
sistemos
176
Formul (s)
kub skirtumo 155
kub sumos 155
kvadrat s k i r t u m o 1 4 4
skirtumo k v a d r a t o 147
sumos k v a d r a t o 146
sutrumpintos daugybos formuls 141
Funkcija 44
tiesin 60
Funkcijos apibrimo sritis 44
Grafikas
funkcijos 48
lygties su dviem kintamaisiais 167
tiesins lygties su dviem kintamaisiais 170
14. Algebra 6 kl.
tiesins funkcijos 62
tiesioginio proporcingumo 55
Klimas laipsniu 78
laipsnio
87
sandaugos
-86
vienanario
92
Kintamasis 6
Koeficientas
proporcingumo 36
tiess krypties 67
vienanario 90
Laipsnio pagrindas 78
Laipsnio rodiklis 78
Laipsnis
daugianario 113
vienanario 90
Laipsnis su natriniu rodikliu 78
Laipsnis su nuliniu rodikliu 84
Laipsni dalyba 83
Laipsni daugyba 83
Lygi sistema 173
Lygi sistemos sprendinys 173
Lygties su dviem kintamaisiais sprendinys 166
Lygties aknis 20
Lygtys 20
ekvivaleniosios 20
Lygtis su dviem kintamaisiais 166
Nepriklausomas
mentas) 44
kintamasis
(argu-
Panaieji daugianario nariai 112

Panaij nari sutraukimas 112
Parabol 96
Priklausomas kintamasis 44
Proporcingi kintamieji 35
Reikinio reikm 3,6
Reikinys su kintamaisiais 6
Savyb
daugybos j u n g i m o 1 1
daugybos perstatymo 11
daugybos skirstymo 11
pagrindin laipsnio 82
sudties jungimo 11
sudties perstatymo 11
Savybs
atvirkiai
proporcing
kintamj
41
lygi-21
proporcing kintamj 36
veiksm su skaiiais 11
Skaidymas dauginamaisiais
daugianario
124
kub skirtumo 155
kub sumos
155
kvadrat skirtumo
144
Skaitinis reikinys 3
Suskliautimas 115
Tapaiai lygs rekiniai 14
Tapatyb 18
Tapats pertvarkymai 14
Tiesin lygtis
sieis 170
su
dviem
kintamai-
Tiesin lygtis su vienu kintamuoju 22

Tiesioginis proporcingumas 54
Vienanario dauginimas i
nario 118
Vienanaris 89
standartins iraikos 90
Vienanari daugyba 92
daugia-
ATSAKYMAI
I skyrius
2. a) 20; b) 629,2; c) 28,89; d) 48,09. 3. a) 41,65; b) 13,6; c) 58;
5
19
7
a) 10. 6. a) 11; b) 14 y ; c) ; d) 14. 7. a) 4 ^ ; b) 0; c) 3; d) 16 yg
8. a) 5 j g ; b) ']; c)
3y
; d)
- y . 19. 78 . 20. Pirmasis 3,2 ha d a u g i a u .
I
21. 132 i. 22. a) - 1 2 2 ; b) 1,6; ) ; d) 2,5. 27. a) - 4 ; b) 5,2. 28. a) 0,4;
h)
- 6 . 8 ; c) 4.5; d) 0,8. 31. a) 3; b) 15; c) - 4 9 ; d) 0,8. 40. 60. 41. 30 rub.
42. 200 stakli. 52.
4%. 53. 40%. 54. a)
56.
a)
24; b)
24,9; c)
59.
a)
0; b)
1 -
b)
40,3. 82.
a)
13,4; d)
. 60. a)
13,4; b)
3x + 0,5; b)
26,81; b)
77,01; c)
- 9 , 5 . 57. a) 35,7; b)
-757;
2.V + 2; c)
c)
3a-6;
-1580;
d)
7,22; d)
78.
10; d)
2,8.
16,64; c)
d)
4,7. 63. a)
1,56 + 10. 83. a)
94,2;
11-6,5*;
b) 3p 5,1; c) 0,4a 7; d) 6 6 - 5 ; e) y - 8 ; f) 8 - - 8 . 84. ) 6,75; b) 22; c)

d)
- 0 . 3 . 86. ) 8 + 2-; b) 4 6 - 5 ( / ; c) 2 0 z - 3 3 ; d) 5; e) 4 - 1 0 6 ; f)
87. )
1; b)
- 7 ; c)
- 3 , 1 ; d) 276. 88. a)
1 0 m - 4 ; b)
- 6 n + 3; c)
d) 0,1; e) 1.36+0.1; f) l , 6 c - 5 . 89. ) 1; b) 3. 90. ) 20; )

b)
5,24.
109. )
4,5:- ,4; b)
36-3,6a;
1 2 , 3 - 8 , 5 ; d)
-6;
36,8c-8.
11 1 lp;
. 99. ) 3,4;
2 - 1 4 6 . 110. 16,5;
1 .
- 2 ; - 1 9 6 . 113. ) 3; b)
b)
0,5; )
- 0 , 1 5 ; d)
- 4 3 ; ) 180; d) - 5 ; e) 300; f) - 9 0 . 114. )
-2;
m) 0. 115. ) 7; b) 1 ~
e)
; c) 5 j
0; f)
-5;
g)
12; h)
; d) 5; e) 1 ;
-3;
i)
1 "J
0; k) 0; 1) 0;
f) - 1 , 2 ; g) 1 - | . 116. ) ~
b) 2,5; c) 89; d) 0,5. 117. a) Neturi akn; b) kiekvienas skaiius yra lygties
aknis; c) neturi akn; d) neturi akn. 118. a) 0; b) neturi akn; c) kiekvienas skaiius
c)
- 5 ; d)
3
c)
123. a)
f) - 1 3 .
d)
yra
lygties
aknis;
-1,5.
120. a) 7; b)
-4;
6
3 ^ ; i)
e)
d)
- 3 2 ; c)
neturi
-3;
3. 122. a)
akn.
d)
119. a)
2,4; b)
- 1 , 8 . 121. a )
0,05; b)
-15,8;
c)
16;
1,6; d)
0,4.
- 3 , 5 ; b) 2; c) 74,6; d) 0,25. 124. a) 2; b) 1,15; c) 4; d) 12; e)

125. a)
19,1; b) 1; c)
12;
6; b)
- 0 , 7 ; d) 0,75; e) 1; i) 1,9. 126. a)
-78;
23,7i/+16;
b) 14-3,2!/; c) - 5 , 1 a ; d) - 7 , 2 m . 127. ) 5,9; b) - 9 , 4 . 128. ) 45,82; b)
-2,5.
129. 6,3; 6,3; 3,4 cm. 130. 350; 420 ir 504 mons. 131. 400; 80 ir 75 g. 134. 55
ir 11 krm. 135. Po 8 h. 136. 5.2 rub. 137. 50 km/h. 138. 10 moni. 13. 5.
140.
1,5 kg. 141.
2 kg; 4 kg ir 10 kg. 142. 20 m. 143. 20 kg ir 40 kg.
144. 20 km/h. 149. a) 426,5; b) 7,6; c)

151. a) - 2 ; b) 4; c) 1
5
c) 240; d) . 154. a)
158, a)
; d) 6
124; d) 2,72. 150, a) 23; b)
. 152.' a)
j ; b) 16. 153. a) - f ; b) 2,5;
5
1 Jg ; c) 9,2; d) 6. 157. a)
1,44; b)
-12,4.
; b)
-16.
5
- 1 9 ; b) -g ; c) 2; d) 0. 168. a) 87; b) 136; c) 58; d) 52. 169. a) 0;
b) 3,947. 177. a) 5,7 + 0,9m; b)

- 0 , 5 ; b) 1. 189. a)
- l , 6 * - 6 ; c) 0,2(/ + 0,2; d) 5,3(/+1.6. 178, a)
1,49; b) 0; c)
- 3 2 , 5 ; d) 0,3. 190. a) 24; b) - 3 5 ; c) ne-
turi akn; d) neturi akn. 191. a) - 5 ; b) 1; c) - 2 ; d) 3,5. 194. 575 triuiai, 425 vitos. 195. 46 ir 40 detali. 197. 48 ir 12 pato enkl. 198. Per 10
dien. 199. Per 9 dienas. 200. 13.
Il skyrius
206. 40 h. 207. 108 rub. 208. 3,75 kg. 209. 215 g. 210. 6,25 g. 211. Taip. 212.
Taip. 214. 20, 30, 15 knyg. 215. a) - 1 , 7 6 ; b) 88. 216. Taip. 217. Taip. 219,
6,8 cm; 12 cm; 20 cm. 220. 52,5 cm. 221. 738 ha ir 246 ha. 222. 3 cm; 6 cm ir
7,5 cm. 223. a) 100 ir 80; b) 168 ir 12. 224. 18; 24; 18 medeli. 225. 60 ha,
90 ha, 210 ha ir 240 ha. 22. 4,8 kg. 227. 187 mons. 230. 3 h. 231. 2 h 20 min.
232, 1,5 karto. 233. Aliumininis 3 kartus. 234. Per
15 h. 235. 12. 236. 60.
237. 324. 238. 40 dien. 240. 25,3 t. 245. 31; - 9 3 ; 93. 246. 6; 10; 17. 249. 12;
- 8 ; 0; - 0 . 4 ; - 1 8 , 8 . 250. a) Visi skaiiai; b) visi skaiiai, iskyrus skaii 7;
c) visi skaiiai, Iskyrus skaii 3; d) visi skaiiai. 251. Visl sveikieji skaiiai nuo 1 iki 6 imtinai, 252. Visl skaiiai nuo 0 iki 180, iskyrus 0 Ir 180.
253. Visi natriniai skaiiai nuo 1 Ikl 12. 254. I, 0, 2, 3; visi natriniai skaiiai;
0, 1, 2, 3. 255. 144 km. 256, 2,4 h. 270. Priklauso A ir B. 276. 10 cm; 15 cm;
22,5 cm. 277. Taip. 278. 2. 279. a) 3; - ;
- "f; b) 0; 1
2
; - 3 0 . 282.
a) Takai A ir ; b) takai B ir E. 287. a) 8,8 m ; 10 m ; b) 2,4 m; 3,2 m.

292. a) Pirmame Ir treiame; b)
antrame ir ketvirtame; c) pirmame ir treia-
me; d) antrame ir ketvirtame; e) pirmame Ir treiame; f) antrame ir ketvlrta-
me. 296. a) 2 ; b) y 5 . 297. a)
1 5 6 a - 8 4 ; b)
- 6 m + 1 0 0 . 298. 165 knygas.
300. Taip. 301. Taip. 304. a) Taip; b) taip. 305. Taip. 308. At1,6. 309. a) 2;
b) 3. 310. a) rts10; b) n ^ 5 . 311. Eina per takus A ir C. 325. Eina per
5
1
takus A, B ir D. 328. a) 0,9; b) 0; c) J j ; d) - 2 , 5 . 327. a) ; b) 211,3.
328.
200. 335. a) ; b)
2); b)
337. a) Kai A: = 0; b) kai k+0.
(8; - 6 ) ; c) ( - 2 ; - 1 1 0 ) ; d)
340. a)
(1;
(1; 29); e) (2; 28); f) (4,4; - 6 ) . 341.
a) (2; - 3 ) ; b) (4; 0); c) (0,9; 0,9). 342. a) Taip; b) ne. 343. a) 1,4; b) 0,125.
344. 800 t. 345. Padids 12 kart. 346. Padids 1,76 karto. 347. Pakaks. 348.
280 cm3. 349. Apie 7,7 kg. 350. Apie 1667 t; 2250 t. 352. 75 cm. 353. 30 km.
355. 1 dm. 356. 24 rub.; 18 rub.; 15 rub. 357. 4 kg ir 3 stiklins. 358. Benzinas
apie 1,1 karto. 359. 1,5 karto. 360. Sumainti 6 kartus. 361. 108 km ir 288 km.
362. 36 h. 363. 80. 3H6. - 3 , 6 ; - 3 ; 0,84; 1,56. 368. Visi natriniai skaiiai, didesni u 10. 382. a = - 0 , 4 . 389. a) Taip; b) taip; c) ne; d) ne. 390. 2, 3, 4
ir 5. 393. k*= 0,4; priklauso. 394. y - \ , b x . 395. y - 8 . 396. a) (7; 37); b)
(-3;
- 5 5 ) ; c) (1,2; 5); d) (140; 14).

Ill
skyrius
400. b) 40D6; d) 16 807. 403. d) 8 ; 4 ; g) 1,53; h) 1,2s. 405. e)
- 9 6 ; f) 432.
406. e) 9,6; f) 0,08. 408. e) 114; f) 290; g) 10; h) 2; 1) 78,5. 409. c) - 3 7 ; d)

- 5 3 9 ; e) 0,6; f) 2. 411. a) 0,16; 0,81; 100; b) 245; 3; 453. 414. 667; 1887.
420. 2400, 2400 ir 3600. 423. a) Priklauso; b)
e)
"'; f) 310. 429. c)
priklauso. 428. c) m 11 ; d)
d) n " ; e) 713; f) 511. 430.
C)
617; d) 2 ; e) 0,4?.
20
434. c) a ; h) 0,7. 435. c) *'; d) y*. 437. b) 000; d) l { ;

n
f) -
J j r . 438.
a) 49; b) 81; c) 25; d) 0,216. 439. a) x + ; c)
d) / " - . 440. a) 97; b) 1;
c) -125; d) - 2 8 . 441. a) 3; b) -2,5; c) 90; d) - 1 . 445. 202,5 g. 482. d)
e) (2) ; f) (0,3m) 3 . 453. c) 1; d) 1; e) y

457. c) a '
n4S
lm
; d) a .
20
p'\
14
(-ab)1,
; f) 50 000 000. 455. e) *; f)

14
X.
460. b) 8 ; d) 32'*. 462. c) o ; d) * ; e) m. 463. c) a 14 ;
d) a 18 ; e) a 12 ; f) a " . 464. c) Xis\ d) " . 465. ) 16; b) 5; c) 4; d)
. 466. N u r o -
d y m a s . {rodykite, kad kiekvieno skaiiaus 10n + 2 skaitmen suma dalijasi i 3.

468. A= 2. 473. b) 0,6/?V; c) 20aft 3 ; d) - 1 2 a ' b ' ; e) 0,8m/i2; f) -x*y*\ 474. b)
3
- 2 ; c) 0,18; d) 1. 475. a) 0,592; b) - 0 , 1 0 8 ; c) 0,012; d)
4 7 5 m > c m *
447. 8a 3 cm 3 . 478. a) Vienuoliktas; b) treias; f) nulinis. 480. a)
j g ; b) 0,5.
482. ) - 3 , 3 * ; b) -a6c; c) 4x 3 y*\ d) - 0 , 3 6 a W x e . 483. c) 64a 8 6 7 ; d)

-28aft; e) - 6 * ; f) 108a'6 3 . 484. a) 0 , 4 m V ; b) - 0 , 1 * V ; c) - c ' d s ;
d) 36; e) x 4 y 4 ; f) m9/i12. 487. c) -8a 1 2 ft; d) 8 1 * V , e) - O 1 W c " ; f) a6<c3.
488. c) -0,216m 8 /i 6 ; d) 4*>; e) x<//l868; f) -X 10 I/ 15 m 8 . 490. a) (9* 2 ) 2 . 491. c)
(-0,2ft 2 ) 3 . 494. b) 1 OOOm9; IOOme. 495. a) 225a'; b) 81628; c) 8p 19 ; d) -0,15c 1 0 ;
e) c19; f) 2ft13; g)
14
- * 1 0 ; h) 2y1*. 496. a)
1,12c ; e) *'(/ ; f) 5a 8 6 8 ; g)
- 3 , b) 32a'ft"; c) 8mi0/ii; d)
-0,5m 8 /t<; h) -12pV>. 497. ) - 0 , 0 4 6 " ; b)
IOa19; c) p 18 ; d) ; e ) - 1 1 2 0 4 6 5 ; f) -0,15* 9 (/; g) O 1 OlpY; h) 3a6.

498. Po 9 dien. 499. Po 6 dien. 500. A = 1,5, 6 = 6. 501. JC= 13,8, (/= 1,26.
505. Padids 9 kartus; sumas
100 kart. 510. a)
Priklauso; b)
priklauso;
c) nepriklauso. 613. Padids 8 kartus; sumas 27 kartus. 516. a) Priklauso;

b) priklauso; c) nepriklauso. 519. 180 g. 820. Per 6 h. 522. - - 2 , 4 , ^ = - 2 0 , 4 .
530. 24,8 m 2 . 531.65,3 dm 2 . 534. a) Lygiagreios tiess; b) * = 8, (/ = 36,5. 535. 13 kg

ir 26 kg. 538. a) 0,13; b) 4; c) 0,047; d) 0,002. 539. a) 0,0013; b) 0,008;
c) 0,0001; d) 0,19. 542. yjj ;
553. a) 7; b)
^
2
. 548. 0,5 kg. 550. 1,4 ir 1,5. 551. 2 h.
121. 555. d) 2 -5 . 556. d) 3 e ; e) 210. 557. c) 2 5 + 2 3 + 2. 561.
a) 98; b) - 8 . 571. c) 7 " + 3 ; d) 3"+ 4 . 572. c) 5 ( - 3 5 ) . 574. b) 72<5. 575. b) 36;

5
2
d) 0,6; f) y . 577. a) 2 y ; b) 6,8. 581. c) 0,04; d) 6,25; e)
c) N u r o d y m a s :
25
50
b0
50
60
30
1; f) 81. 582.
30
25 =5 ; 2 -3 = 6 ; d) 63 >3 5 . 583. d) 3 6 . 594. d)
0,15* 3 (/ 3 3 ; e) 8,5a 4 6 3 c 2 ; f) 0,16a 7 b 7 x e . 599. d) 70 2 1 ; e) 600. f) 0,5JC12I/7; g) 36a 8 6 8 ; h)
6 l c 17 ; f) 6 4 * 2 V
- y * 8 (/ 7 . 601. d) 3a 8 6 7 ; e) 0,2 9 6 ; f)
B 10
6 .
609. 0,18. 610. 0,56.

IV skyrius
619. a) 107; b) 30. 620. a) - 5 7 ; b) 3. 625. a) 0,05625; b) - 1 , 9 2 . 626. a) ~
b)
2
I; c) y
. 627. a) 24 000; b)
- 1 0 0 0 0 . 630. d)
- 2 6 - 1 ; e)
-n2-7;
f) 8.
631. a) 0,7 4,8a2; b) - 6 2 + 1 3 6 ; ) l,6* 2 +5,5; d) l , 9 ( / 2 - l , 4 ( / + 4 . 632. )
5-
- 1 0 * ; b) 6cC2; c) 2 6 - 2 ; d) 3 0 - / 3 - 6 / 2 . 634. a) 0 , 2 a 2 + 0 , 3 5 a + 1 , 2 ; b) 0 , 7 ( / 2 - 3 , 7 5 y ; c)
- 4 A - s + 4 x y \ d)
2a62-4a6-56.
635. a)
4a26-62+2;
b)
Ixy.
636.
a) 60; b) 156. 637. ) - 2 ; b) - 1 . 640. a) I O a + 1 2 a 6 + 26 2 ; b) - 4 6 2 . 641. ) 3;

b) 1
; c) 0,3; d) - 2 0 ; e) 0; f) y .
642. ) 1,23; b) - 2 ; c) - 1 , 5 ; d)
646. 15 detali. 647. 60 krm daugiau. 652. a)
10,5; b) 28; c) 0,8; d)
-2.
-5.
653. a) 8 0 6 - 1 1 ; b) 5c + 34; c) - 2 1 ; d) 4 2 - 2 4 y . 654. a) 26(/-2(/ 2 ; b) y l - 1 0 ( / ; c) 24*; d) 2a 3 ; e) 4 c 2 - 7 6 2 ; f) - 3 x 3 y \ g) 3 m 3 - m 2 n + 2n 2 ; h)

655. a) 7jc2 20x; b) a 3 + a 2 ; c) a * 2 - 8 a 2 * ; d) 4 m - m 2 n 2 - 3 r c 4 . 656. ) - 6 ; 60;
b) 8. 657. ) 200; - 2 5 0 ; b) 0,8. 658. a) 1 4 a - a 3 ; b) 2 6 2 - 6 ; c) 1 6 * 2 - 6 * 4 ;
5
d)
663.
) 7; b) 8; c) 49; d) 0,4; e)
- 2 ; f) 0; g) 24; h)
. 664. )
- 2 ; b) - 2 0 ; c) - 1 , 5 ; d) - 0 , 2 . 665. ) - 1 ; b) 2; c) - 4 ; d) 2. 666. ) 0,5;

I
1
7
b) - 2 ; c) 1,6; d) - 2 . 667. ) 24; b) 13 y ; c) I y ; d) - I y ; e) - 5 2 , 5 ;
1
8
f) - 4 , 5 ; g) - 3 6 ; h) I y . 668. ) 12,5; b) 17; c) 17; d) - 2 5 ; e) y
669. a) I y
; b) - 0 , 5 ; c) - y ;
12
; f) "
d) 28. 670. ) - 1 3 ; b) 1,5; c) - 1 5 ; d) 0,5.
671. ) - 3 , 5 ; b) - 1 ; c) 1; d) 2; e) 17,4; f) 4 y . 672. 4 ., 6 . ir 48 .

673. 16 cm, 20 cm ir 8 cm. 674. 41 km, 36 km ir 33 km. 675. 26, 38 ir 40 detali. 676. 96 detales. 677. 300 ha. 678. 1500 m. 679. 9 km. 680. 60 km.
681.
360 km
693. a) 2,28; b) -15.75. 700. a) 0; - 8 ; b) 0; 0.2; ) 0, 0.4; (I) 0;
Y 2 ; e) 0; 0,1; f) 0; 30.
701. a) 0; - 0 , 6 ; b) 0; 11; ) 0; 0,6; d) 0; 10; e) 0;
0.16; f) 0; 0,04. 702. 9 km. 703. a) 5; b) - 1 , 5 . 7 ) * 3 + 2* 2 (/-/ 3 ; b) /('<- 2 / ! + 2 ' - 3 ; c) o s 2.*2 3; d) 6 3 - 2 6 2 c + c - V r f a 3 - 6 a 2 + 1 I a - 1 2 ; f) 5:3
7 *2 3* + 2; g) * 3 + 3*2 8* + 10; h) 3(/ 3 -7(/ 2 + 7 ( / - 4 . 713. ) f 3 - 2 c d 2 - c / 3 ; b)
.v3 2*// + (/:|; ) 4 a 3 - 3 a 2 + 2 a - 3 ; d) - 3 * 3 + 8*2 + 7 * - 1 2 . 714. ) 8 3 + 27 3 ;
b) I25* 3 8\ ) - 6 3 + 1 3 2 - - 2 ; d) - 8 3 + 20 2 + 22 + 21; ) * 4 2* 3 +3* 2 +
+ 4 - 4 ; f) 4 4 - 1 1 3 + 2 5 2 - 1 3 - 5 . 715. ) * 3 + 6 * 2 + 11*+6; b) a 3 - 2 1 a + 20.
716. ) 19ft 10; b) 14(/ 2 -12; ) 9*; d) a 3 6 + 5 a 6 2 - 2 6 2 ; e) 4 a - 2 a f t ; f) 3 x 2 + 6 * +
+ 4 - ( / 2 . 717. ) -15*-' + 2 * + l ; b) - 5 m 2 + m - 1 2 ; c) - ( / 2 + 3*(/; d) 8 a 2 - 2 * 2 .
718. ) 7; b) 6; c) 15; d) 98. 720. ) - 0 , 8 ; b) - 1 . 2 5 ; c) 0; d) 0. 721. a) - y
b) 0,2; c) 3,5; d) - 1 y
.723.21.22.23. 724.13.14,15.16. 725.221 cm2. 726. 36 cm.
727. 12 dien. 728. 1680 ha. 729. a) 2; b) 15,5. 734. a) 0,5; - 1 ; b) --; y
'
c) 2; 5; d) 0.4; - 1 . 735. a) 1 y i y ; b) 1 y ; 8; c) 1 ~ ; - I y ; d) - y ; y
3
11
2
741. a) - j g ; b) y : . 742. a) 12 y ; b) 0. 743. a) 52; b) 15. 747. 260 karvi. 748. 6,8 t. 752. a) 18; b) - 8 , 5 . 757. ) 7:214; b) 2 + 2 + 2; c)
2a106 3; d)
- . r 2 . 761. ) - 2 ;
b) 8; c) y
; d) 2. 762. 1,92; 3.84; 4,8;
5.76. 763. 11. 764. 52. 765. 221. 768. 16,8 1; 11,2 1. 769. 1,2 1; 10,2 1. 770. 150 km.
771. Po 3 h. 772. Po 1 h. 773. 8 h. 774. 21.6 km/h. 775. 0,5 km/h. 776. 1120 ha.
777. 37000 m 3 . 778. 876 ha. 779. a) 2,3; b) 0.147. 780. a) 0; - y ; b) 0; - 1 , 6 ;
7
c) 0; 2; d) 0; 0,2; e) 0; I y ; f) 0; .1. 794. a) - 4 ; b) 1; c) 2; d) 2. 795. a)
2x 3 + :+ 4; b) 4 a + 1 . 796. ) 35; b) 156. 799. 8, 9, 10, 11. 801. 400 cm2.
802. 360 cm2. 803. 80 m2. 804. 55,25 cm 2 ; 805. ) - 2 , 8 ; b) 7; c) 91; d)
-4,2;
c) 0; f) - 5 0 . 808. ) 1; b) - 1 . 809. ) 20; b) 1.

V skyrius
818. ) 2 + 1 ; b) 6 2 + 9 ; c) a 2 6 2 - 1 ; d) x2-y2.
2
820. ) x4-y4;
b)
16a4-64;
c) 9m ; d) 5 0 n - 4 9 . 821. ) - 4 - 5 * ; b) - 4 m + 9 ; c) 1 8 * - 2 a * - a ; d) 2ab+
+ b22a2. 823. a) 2 a 2 - 4 0 a + 1 2 ;
1-126-1062;
ir -
c)
63p2;
25U-6.
3
824. ) - 1 , 5 ; b) 7.' 825. ) - 3 ; b) - 0 , 5 . 829. 80 km/h ir 90 km/h. 834. a) y !
4
b) 4 y
b)
d)
4
1
; c) y ; d) 1. 835. e) y ; f) 5. 837. ) 4 ir - 4 ; b) 9 ir - 9 ; c)
1
j ; d) 0,5 ir - 0 , 5 . 840. )
4
1.5; - 1 , 5 ; b) y ;
4
- y .
841. ) 5;
1
y
-5;
2
b) 6; - 6 ; c) "g ; -
2
3
3
- ; d) 1 - j ; - 1 843. a) ((/-1)(5(/ + 1); b)
2
- 7 c ) ; c) - ( * + ( / ) (15x+y);
(563-*)(*-
d) 30(IOa 36); e) 3 6 ( 3 6 - 4 a ) ; f)
- 3 6 ) . 844. a) ( 2 6 - 1 1 ) ( 2 6 + 1 ) ; b)
(c+5)(5-
- (4 + 3a) (10 + 3); c) ( 3 - 1 1 m) ( 5 - 1 lm);
d) - ( / 7 + 1 ) ( 3 / 7 + 1 ) ; e) 5 c ( 5 c - 6 d ) ; f) - 9 6 ( 2 a 2 + 9 6 ) . 847. 85 km/h ir 90 km/h;

100 km/h
144a 2 -24a;
ir 105 km/h. 861. a)
4a 2 -366 2 ; c)
b)
d) a - 4 a 6 . 863. a) 2*2 +
d) 14a6 49. 862. a) a + 8 1 ; b) - 1 0 * + 1 ; c) 12x-9;

2
+ 3* + 9; b) 4a ; c)
146; d)
18(2 ; e) 2* + 8*+12;
b) 8* +50; c) 38*+ 25; d) - 2 1 6 - 4 . 865. ) 89,6; 0; b)
870. a)
45 + 210 +245;
+ \0p q 25pq \
b)
:i
e)
10; 94. 866. )
i c) 3; d) 3,125. 868. ) 2,2; b) 1; c)
- 9 6 + 486-66 ;
* - 2 * ' - 7 * 4 . 871. a)
x y+4xy +4y ;
2a 2 +18;
f) - 4 . 864. a)
b) 0. 867. ) 1,7; b)
198*-81* 2 ;
p - 1 8 p + 8l; b)
3;
; d) 1.
-p:+
d)
(/"-32(/4-256;
c) a 4 - 5 0 a 2 + 6 2 5 ; d) * 4 32* 2 +256. 875. ) 16; b) su visomis reikmmis.

876. Priklauso takai .4 ir C, nepriklauso takas B. 877. (0; 6);
879. a)
( - 2 5 ; 0).
- 6 ; b) 5. 880. a) 2; b) 2,3. 885. a) !0 000; b) 400; c) 841; d) 400.
898. a) -0,125; b) 41; c)
-0,009; d) 4. 899. a) 10; b) - 6 6 , 4 . 900. 12 km..
901. Eina per takus B, C ir D, neina per tak A. 911. a) Taip; b)
taip.
912. 30 km. 913. 6 km/h. 917. a) 3(* + (/)2; b) - ( m - l ) 2 ; c) ( * - 2 ) 2 ; d) 6 { p +

+ 2(?)2; e) 5 ( a + 3) 2 ; f) 2(-2) 2 . 919. ) 2 ( - I ) 2 ; b) 4(3 + *) 2 ; c) 8 ( a - 6 ) (a 2 +
+ a6 + 6 2 ); d) 9 ( * + / / ) ( * 2 - * / / + / / 2 ) . 920. a) 4(* + 3) ( y - 1); b)
6(2-6)(5-(/);
) - a ( ( + 4 ) ( 6 + 5 ) ; d) o(a + I) (a + 6). 921. a) 3 ( 6 - 2 ) ( 1 5 - a ) ; b) - 5 ( / / + 3) (* +

+ 8 ) ; ) ' ( - 1 ) ( + 1 ) ; d) * ( * - ; / ) ( * + 1 ) . 922. a) (* + / / ) ( * - / / - 1); b) ( - 6 ) ( +
+ 6-1);
c)
im + n)(\+m-n);
(1)
(k + p)(k-p-1);
e)
( c - d j (1 + c + d ) ;
f) (2m ) (2 + /I). S23. a) ( * + y ) ( * - ( / + 1 ) ; b) ( a - 6 ) ( 1 + a + 6); c)
(p-
(/) (1 + p + ); d) ( c + d ) ( c - d + 1 ) . 9 2 5 . a) ( * + / / - m ) ( * + / / + m); b) ( p + a + 6 ) X
Xip--6);
) ( 6 - C - 4 )
- 6 ) ( + 6); b) (m-n)
d) ( 3 - a c ) (3a + c). 927. ) ( a + l ) ( a -
(6+C-4);
( m - 3 ) ( / / ( + 3). 928. a) - 3 ; 2; - 2 ; b) 0,5; 3; - 3 ; c) 6; d)
- 1 , 5 ; 1; - I . 929. a) 2; 1; 1; b) J; 4; - 4 ; c) 0,5; 4; - 4 ; d) 0,75; 1; - 1 . 9 3 2 . a) 4.6;

b)
57. 938. a) 5 e - 4 ;
941. a ) ~
b) ~
b) 7 a - 9 ; c)
c) -
-26-1;
. 943. g)
d)
2 6 + 1 , e) 2 c 2 - 8 2 ;
f) 75.
1 5 ( * - 1 ) ( 3 * - 1 ) ; h) (2/1+3) (1 4);
i) (3a + 2) (3a + 4); k) ( - 5 * + 1 7 ) ( 5 * - 1 3 ) ; 1) 8(* + 2) ( * + 1 1 ) ; m) 4(5(/-11) X

X (2.(/-17). 948. a) 3 * 2 - 1 6 * + 25; b) 3(/2 + 24(/ + 64; ) 5 2 - 4 - 1 5 ; d) - 4 6
- 1 3 ; c) 2!fl 2 + 2l; f) 1 8 6 2 - l 2 6 + 2; g) 3*2 + 22; h) 8(/ 2 -23. 953. a) 17; b) 17.4.
954. a)
4; b)
1.5; c)
3
963. a)
7*"126(/ ;
b)
2.625; d) 0. 961. a)
3
2605-96 .
969. a) ( 2 * + ] ) ( * 2 + * + l ) ; b)
(y-5)
964.
a)
(if-y+7);
2* 3 ; b)
131;
b)
- 2 ; c)
28; c)
133;
d)
61; d)
) ( 2 - 3 6 + 36 2 ); d)
9p 3 .
24,125.
(3*-
/) (3* +// ); e) (2 + 6) ( 1 3 - 5 6 + 6 ); f) (6 + 2) (6 - 266 + 244). 974. a) 2 ( 7 +

2
+ 2 6 ) ( 5 a - 6 6 ) ; b) 3(76 c) ( c 2 + 2 ) ; c) 3((/ + 3) (2-:) (2 + *); d) 6 ( 5 - 3 6 ) ( 2 +

+ 4). 975. a)
( - 6 ) ( + 6)(3 + 6); b)
(1 - ) (1 + ) (2x + y)
c)
(l-c)(l + c+
+ <-') (3/) + 2); H)
( + 2) (2 2 + 4) ( 3). 97. a) (x-y)
+ ) (.- + 0,5); )
- 6 + 6);
()
( 2 - 6 ) (2 + 6 - 1 ) ;
y)(x + y- 7).
d)
977. a)
(x + y- 1,5); b)
(p + 4c) (p 4c 1); e)
(x+2y) (x-1)
( j t + l ) ; b)
( +
(a + b)
(a-
(2(/-5)((/-
- 2 ) ( / / + 2); c) ( - 2 ) ( + 2 ) ( - 5 ) ; d) ( x - 4 ) ( x - 3 ) ( + 3). 978. a) ( + 6) ( 3 a +

+ 6); b) (b c) (1 lc 96); c) (x-y)
(5x + y); d) ( a + l ) ( a - 9 ) . 979. )
(x+y-
- 1 ) (x + y+ 1); b) (a 6 5) (a 6 + 5); c) ( 6 - 6 + c) (6 + 6 - c ) ; e) (1 -5x + y) (1 +

+ 5* //);
i)
(6a6) ( 6 + a + 6); g)
1) ( 6 c + 6 + c 1).
c)
980.
(a b) 2 +66 + 6 2 ); d)
2
- 5 ) ( a + a + 25).
981.
a)
( 9 a - 3 6 + c) (9a + 3 6 - c ) ; h)
(x+y) (x2+xy+y2);
a)
(- 1) (-+\);
2
(x -xy
( 2 6 + I ) ( 4 6 2 + 6 + 1 ) ; f)
e)
+ if) (x + y+2)\
c) (a b) (a + b) (a2 ab + b2) , d) (x+y) (x-y)
Vl
(bc-b-c-
- ( 4 x + y) (x 2 +xy+y 2 ),
b)
(a-
(a 2 + a6 + 62) ( a - 6 + 3);
b)
(x2 + xy +y2).
skyrius
990. (6; 6). 991. a = 3. 998. ) 6,16; b) - 4 , 3 2 . 999. ) ( l - a ) ( l + o ) 2 ; b)

- 6 ) ( 2 + 6) 2 .
1009. )
1; b)
16; c) y
; d)
y .
1022. a) IOc 3 - 17c 2 + 19c40; b) 2 1 m 2 + 1 0 m - 8 .
1010.
1023. )
-1.2;
(2b)
1.
( a + \ ) (a+x) ( a - x )
b) (6 + c) (6 + 3) (6 3). 1025. ) (2; 5); b) (1; - 2 ) ; d) (4,5; 7); e) ( - 2 3 ; - 3 ) ;

f) (7; - 4 , 5 ) . 1026. )
1027. a)
=-3,5.
(5; 2); b)
1028. )
(-4;
3); b) ( - 2 ;
(4; 7).
1031. ) (4,4; 1,72); b)
);
( - 2 0 ; - 2 ) ; d)
u = - 0 , 5 , v = 0,2; b) p = 3 , = 5; c) " = 4 y ,
1029. ) (3; 0,5); b)
(1; 6); c)
c) ( - 1 6 6 ; 3,4); d)
1030. )
; -4 y
; -
7); c)
(1 y
D=-Iy;
(-10;
5);
; -2 y )
) . 1032. )
(-1,5;
d)
( 3; - y
d) p = 2,25,
(-11;
; b)
-3,5).
(-0.4;
) ; b)
j . 1033. ) * = 7, y= 1; b)
-4).
-7,2).
( y
a=-3,
6 = 1 . 1034. ) x = - 6 , y = 4; b) a = 1 2 , 6 = - 2 , c) m = 5, / ! = - 3 ; d) * = - ] ,
i / = - 5 . 1035. ) ( - 1 5 ; 12); b) (2; - 1 , 5 ) . 1036. a) 8x z +18(/ 2 ; b) 24x(/.
1037. ) x 3 ( * - 2 a ) 2 ; b) a ( 2 a - 3 6 ) 2 . 1039. ) (2; 1); b) ( - 8 ; - 4 ) ; c) (60;
30); d)
(2; - y ) . 1040. ) (5; - 2 ) ; b) ( - 3 ; 0); c) ( - 5 ; 10); d) ( - 3 ;
- 3 5 ) . 1041. ) ( y
e) ( y
; -
; ) ; b) ( - 0 , 6 ; - 2 ) ; c) a = - y
, 6= y
) ; f) 1/ = 6; 2 = - 7 . 1042. a) J t = - I 1 y=-2;
c) = 4. i / = - l ;
d) a = 10, 6 = 5.
1043. a) x = 1 0 0 , y=\;
; d) (2; 1);
b) u= 3, Jf= 10;
b) u = 6 , t> = 5;
c) JT = O,4, ( / = - 0 , 2 ; d) a = 0 , l , 6 = 0,3. 1044. a) /=1,6JC-3; b) y = 6x 23; c) (/ =

1
2
= 1,5*+ 11; d) (/= 2JC 7. 1045. ( / = - I y J T + l y 1048. ) (7; - 2 ) ; b) (2;
1). 1049. a) * = 3, = 4 ; b) m = 10, = 1 2 ;
) x = 6, </=20; d) = 1 2 , u = 15.
1050. ) (9; 8); b) ( - 0 , 8 ; - 0 , 8 ) ; ) (3; 4); d) ( - 1 ; 0). 1051. a) * = 1 5 , = 12;

b) u - - 8 , f = 6; c) 12, ( / = - 1 2 ; d) a = 15, 6 = 1 0 . 1052. a) Lygi sistema
neturi sprendini; b) lygi sistema, turi be galo daug sprendini. 1054. e) 47 (a
- 6 ) (a+b) ( a 2 + a 6 + 62) (a^-ab+b1).
f) 51 (a 2 +6 2 ) (a<-a 2 6 2 + 6<). 1055. ) - 10x~
- 1; b) - 6 ( / + 4. 1057. 7,5 ir 5,5. 1058. 8 m ir 7 m. 1059. 380 ha ir 320 ha. 1060. IOr.
traktorius ir 82 kombainus. 1061. 30,2 m. 1062. 1,8 rub. 1063. 14 rub. 1064. 300 kg
ir
180 kg. 1065. 60 km/h. 1066. 9 rub. ir 5 rub. 1067. 75 . ir 60 ,
1068. 80 km/h ir 60 km/h. 1069. 5 km/h ir 4,5 km/h. 1070. 18 km/h. 1071. 55 km/h
ir 5 km/h. 1072. 4,5 m 3 ir 3 m 3 . 1073. 39 ir 52. 1074. 10 rieut ir 6 rieutus.
1075. 24 kg ir 12 kg. 1076. 20 kg po 26 . ir 30 kg po 41 . 1077. 720 ha
ir 1200 ha. 1078. 320 detali ir 360 detali. 1079. a) - 3 a + 2; b) 26. 1080. c) (p 2 +
+ 2) (p4 2/^ + 4); d) ( 3 - m 2 ) (9 + 3 m 2 + m 4 ) . 1087. a) 3; b) 4. 1088. b) (1; 18);
(2; 9); (3; 6); (6; 3); (9;'2); (18; 1). 1089. (5; 37); (11; 31); (13; 29); (19;
23);
(23;
19);
(29; 13);
(31;
11); (37;, 5).
1091. 1, 5 arba 9 negilias lktes.
1090. 6 arba 2 poros
1096. a=\.
1107. a - - 1 , 5 .
1109. k1,5. 1111. a) turi vien sprendin; b)
pai.
1108. 6 = 2,5.
neturi sprendini; c) turi be
galo daug sprendini; d) turi vien sprendin. 1115. a) * = 2 1 , (/ = 25; b)

(/ = 10; c)
1116. a)
13
(/=1 Y1;
x=\,
(/=16, 2 = 21; d) x = 9, (/=11; e) JC=IO1 (/=1; f) = - 0 , 1 , f = 0,2.

( -
; ) ; b) ( - 0 , 5 ; 1,5); c) (7; 5); d) (4; 4). 1117. a) x = 4 7 ,
1
b) m = 8, n = 5; c) * = 1 , (/=1, d) p = 2, q = y .
1118. a)
x=-5,
(/ = 3; b) u = 0, v = A. 1119. a) (5; 4); b) neturi sprendini; c) neturi sprendini; d) neturi sprendini. 1120. a) Neturi; b) turi. 1125. 6 . 1126. 40 .
ir 25 . 1127. 20 t ir 15 t. 1128. 3 t ir 2 t. 1129. 4 cnt ir 5 cnt. . = 200,
6 = 250. 1131. 40 detali
ir 25 detales. 1132. 40 rub. 1133. 39 detales ir 30
detali.
Sunkesni
udaviniai
1134. Mokinys, isprends 10 udavini, gauna 20 tak, isprends 9 udavin i u s 1 7 tak ir t. t. Mokinys, isprends 3 arba maiau udavini,
0 tak. Surinkt tak galim variant skaiius
gauna
(20; 17; 14; U ; 8; 5; 2; 0)
lygus 8. Vadinasi, i 9 mokini bent 2 gavo vienod tak skaii. 1135. Gals,
jeigu pus nuotolio kiekvienas nuvaiuos dviraiu, o kit pus nukeliaus psiomis. 1136. Suklydo sportininkas A. Pirmas buvo sportininkas B. 1138. a) 33
rutuliukus; b) 24 rutuliukus. 1139. Skaiius, ne didesnis u
1000, yra
tarp
skaii 2 ir 210, t. y. tarp 1 ir 1024. Klausimus reikia pateikti taip, kad po

kiekvieno atsakymo intervalas
pirmas klausimas:
9
tarp
skaii sumat
Ar sugalvotas skaiius
2 kartus.
didesnis u skaii
Pavyzdiui,
512?"
(nes
512 = 2 ). 1140. Broliui 9 metai, seseriai 5 metai. 1141. 520, 572 ir 440 -rieut.
1142. 96, 120 ir 168. 1143. 36 ir 48. 1145. 12; 24; 36; 48. 1146. Dalijasi. 1148. 77.
1150. 7681. 1151. 142 857. 1152. 15. 1153. 729. 1157. 72. 1158. Negali. 1160. Pirmoji trupmena didesn u a n t r j . 1161. a = 4, 6 = 1 0 . 1162. 51; 62; 73; 84; 95.
1163. 24 ir 144
arba 48 ir 120, arba 72 ir 96. 1166. 121. 1167. p = 3 ,
1168. a) Negali; b) negali. 1169. 2 e 4 - l . 1177. x = - 4 ,
q=2.
</=1, 2 = 5 . 1178. x = 3 ,
y = 2. 1179. 12 km/h ir 30 km/h. 1180. 6 monetas po 20 . ir 2 monetas po

15 . 1181. 47. 1182. 96 1 ir 60 1. 1183. 63 1 ir 84 1. 1184. 45 km/h ir 75 km/h.
1185. 18 km/h ir 42 km/h. 1186. 35 km/h ir 15 km/h. 1187. 4,5 k m / h ir 16,5 k m / h .
1188. M a d a u g 114 kg. 1189. 3 kartus. 1191. 32%. 1192. 48 km/h. 1193. 30 ir
18. 1200. (8; 2*
TURINYS
I s k y r i u s . REIKINIAI IR J PERTVARKYMAI
1. Reikiniai
1. Skaitiniai reikiniai
2. Reikiniai su kintamaisiais
3. Formuls
2. Reikini pertvarkymas
4. Veiksm su skaiiais savybs
5. Tapats reikini pertvarkymai
6. Tapatybi rodymas .
3. Lygtys su vienu kintamuoju
7. Lygtis ir jos aknys
8. Tiesin lygtis su vienu kintamuoju
9. Udavini sprendimas sudarant lygtis
I skyriaus papildomi pratimai
skyrius.
3
6
9
11
14
17
20
22
26
29
FUNKCIJOS
4. Proporcingi ir atvirkiai proporcingi kintamieji

10. Proporcingi kintamieji
11. Dalijimas dalis, proporcingas duotiesiems skaiiams

12. Atvirkiai proporcingi kintamieji
35
38
41
5. Funkcijos ir j grafikai \
13. Kas yra funkcija
14. Funkcijos grafikas
15. Tiesioginio proporcingumo grafikas
43
46
54
6. Tiesin funkcija
16. Tiesins funkcijos apibrimas
17. Tiesins funkcijos grafikas
18. Tiesini funkcij grafik tarpusavio padtis
Il skyriaus papildomi pratimai
60
62
65
70
III s k y r i u s , LAIPSNIS SU NATRINIU RODIKLIU

7. Laipsnis ir jo savybs
19. Laipsnio su natriniu rodikliu apibrimas
20. Laipsni daugyba ir dalyba
21. Sandaugos ir laipsnio klimas laipsniu
78
82
86
8. Vienanariai
22. Vienanaris ir jo standartin iraika
23. Vienanari dauginimas. Vienanario klimas laipsniu
9. Funkcija y=x2
ir jos savybs
24. Funkcijos ** ir y = x3 ir j grafikai

25. Kvadrat lentel
26. Absoliuioji paklaida
UI skyriaus papildomi pratimai
IV s k y r i u s .
89
91
95
99
101
105
DAUGIANARIAI
10. Daugianari suma ir skirtumas
27. Daugianaris ir jo standartin iraika
28. Daugianari sudtis ir atimtis
112
115
U . Vienanario ir daugianario sandauga

29. Vienanario dauginimas I daugianario
30. Bendro dauginamojo klimas u i skliaust
118
124
12. Daugianari sandauga

31. Daugianario dauginimas i daugianario
32. Daugianario skaidymas dauginamaisiais
bdu
IV skyriaus papildomi pratimai
127
grupavimo
131
134
V s k y r i u s . SUTRUMPINTOS DAUGYBOS FORMULES

13. Kvadrat skirtumas
33. Dviej reikini skirtumo dauginimas i j sumos
34. Kvadrat skirtumo skaidymas dauginamaisiais . . . .
14. Sumos kvadratas ir skirtumo kvadratas
35. Dviej reikini sumos Ir skirtumo klimas kvadratu
36. Skaidymas dauginamaisiais, remiantis sumos kvadrato ir skirtumo kvadrato formulmis
141
144
146
151
15. Kub suma ir skirtumas

37. Sutrumpintos daugybos formuls, pagal kurias gaunama kub suma Ir skirtumas
38. Kub sumos Ir skirtumo skaldymas dauginamaisiais
39. [vairi skaldymo dauginamaisiais bd taikymas
V skyriaus papildomi pratimai
153
155
157
160
VI s k y r i u s . TIESINI LYGI SISTEMOS

16. Lygtys su dviem kintamaisiais ir j sistemos
40. Lygtis su dviem kintamaisiais Ir jos grafikas
41. Tiesins lygtys su dviem kintamaisiais
42. Lygi su dviem kintamaisiais sistemos
166
170
172
17. Tiesini l y g i s i s t e m
43. K e i t i m o
sprendimas
'
176
44. S u d t i e s b d a s
180
45. U d a v i n i s p r e n d i m a s s u d a r a n t l y g i s i s t e m a s
184
VI
Sunkesni
IVV
Kvadrat
skyriaus
matematikos
lentel
vienetai
Dalykin
Atsakymai
papildomi
pratimai
udaviniai
klass
Dydi
bdas
rodykl
188
194
kurso
inios
200
206
2 0 8
209
211
Jurijus
Niko'.ajeviius
Makaryevas.
'Nora Grigorjevna
Konstantinas Solomonoviiius
Murauinas, Konstantinas
Mekovas, Svetlana
Borisovna
Suvorova
ALGEBRA
V a d o v l i s VI k l a s e i
Mindiuk,
Ivanoviiius
R e d a k t o r N. Ramanauskien
V i r e l i s O. Pemps. M e n . r e d a k t o r 1. atien
T e c h n . r e d a k t o r N. Balanokien.
K o r e k t o r R. Rainien
,
,

,
,
VI
. . .

,

C C P

, 233000, , . , 25,
6106
D u o t a r i n k t i 86.01.06. P a s i r a y t a s p a u s d i n t i 86.04.18. F o r m a t a s
60 x 90'/i6, p o p i e r i u s o f s e t i n i s N r . I. L i t e r a t r i n g a r n i t p r a , 10
p u n k t . O f s e t i n s p a u d a . 14+0,25 p r i e i l . s l . s p . I., 28,75 s l .
b p a l v . a t s p . . 10,8+0.45 p r i e t . a p s k . leid. 1. T i r a a s 56 000 e g z .
U s a k y m o N r . 3649. Leid. N r . 10571. K a i n a 25 k p
L e i d y k l a v i e s a " , 233000 K a u n a s , L e n i n o p r . 25
S p a u s d i n o V. K a p s u k o - M I c k e v i i a n s s p a u s t u v , 23300) K a u n a s ,
L e n i n o p r . 23
TIESINS FUNKCIJOS yskx + b

GRAFIKAS
!!!!
ÎlH
2P9H
IJjJ^^p
IIIH^
SBÎD
NATURINiU SKAII NUO 1 IKI 10

KVADRATAI IR KUBAI
I H3 ii H 6 m m m
16 26 36m 64 EHm
n
n
B
n a J27 04 125 216 343 512 729 1000
SKAII 2 IR 3 LAIPSNIAI
U
5 6 B 8 9 IO
nn DQO
2 HBIIIS BH 64 128 256 512 IHfl
3*h 9 27 81 24372921876561 1968359049
m
SUTRUMPINTOS DAUGYBOS FORMULES

( a - b )
( a + b ) =
a ' - b'
( a + b ) ' =a ' + 2 a b
b'
( a - b ) ' =a ' - 2 a b
b'
( a + b )
( a ' - a b
( a - b ) ( a ' + a b
+ b')
+ b
= a ' +
b1
= a' -
b3
171
144
441
576
Stt
87$
1024
13*
324
361
784
841
1444 1521
1681 1764
2801 2704
1938 2026
*:':
PH
3721 3S44
4225 4 3
I
5184
5778
1
..1
\
6561 8 7
FT
TIESS KRYPTIES KOEFICIENTAS
W
"Sm
SSS
bsmijii

Algebra 6 Kl. (Red. Teliakovskis) (1986)

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Algebra 6 Kl. (Red. Teliakovskis) (1986)

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

ALGEBRA

Kaunas viesa 1986

Tai J. Makaryevo, N. Mindiuk ir . Muravino

Vert JADVYGA BALTUSNIKIENE

PENKTASIS PERDIRBTAS LEIDIMAS

Isprskime udavin: Turistai 2 h vaiavo plentu

3. Apskaiiuokite reikini reikmes:

7. Apskaiiuokite reikini reikmes:

> f - l - ' i + '-s):

! + ' - ? = ' ! '

9. Apskaiiuokite reikini reikmes:

10. Ar turi prasm ie reikiniai:

reikm lygi: a) 12; b) 0.

16. Paraykite reikiniu:

c) skaii 3 ir 8,7 skirtum;

20. Lauko plotas

80 ha. Pirmasis traktorininkas suar 40%!

Vaiuodamas 60 km/h greiiu, automobilis per 2 h nuvaiuos

b) (p + 0,6) (p 0,6), kai p = 1,4;

23. Apskaiiav reikini 3x 1 ir 3x + l reikmes su nurodytomis reikmmis, upildykite lentel:

24. Apskaiiuokite reikini 10 2y ir 10 + 2y reikmes ir suraykite jas atitinkamuose lentels langeliuose:

25. Kintamojo reikms lygios 5, 3, 0, 3 ir 10. Raskite

c) < = 0,1, y = 0,2;

27. Apskaiiuokite reikinio reikm, kai:

28. Apskaiiuokite reikinio

29. Upildykite reikinio a 2b reikmi lentel:

30. Su kai kuriomis kintamj ir y reikmmis reikinio

31. Apskaiiuokite reikini reikmes:

37. Pavartodami terminus suma", skirtumas",

38. Paraykite reikiniu:

39. Su kuriomis kintamojo reikmmis reikinys turi prasm:

JiL lf) JL.

49. Sudarykite formul skaiiaus, kuris yra:

Primename pagrindines skaii sudties ir daugybos savybes.

a(b + c) =ab + ac.

Remiantis perstatymo ir jungimo savybmis, kiekvienos

57. Apskaiiuokite reikini reikmes:

58. Atlikite veiksmus ir paaikinkite, kurias sudties savybes

59. Apskaiiuokite reikini reikmes:

60. Apskaiiuokite racionaliausiu bdu:

61. Taikydami daugybos skirstymo savyb, atlikite veiksmus:

62. Apskaiiuokite reikini reikmes:

64. rodykite, kad:

Inagrinkime reikinius (y + 7) ir xy + 7x. Apskaiiuokime

3 p a v y z d y s . Paraykime reikin a (Ab'- c) be skliaust.

taip pat rmms. veiksm su skaiaikiau, ireikkime reikin suma:

67. Ar tapaiai lygs ie reikiniai:

68. Ar tapaiai lygs ie reikiniai:

69. Remdamiesi daugybos perstatymo ir jungimo savybmis,

70. Suprastinkite reikinius:

74. Sutraukite panaiuosius dmenis:

75. Sutraukite panaiuosius dmenis:

76. Sutraukite panaiuosius dmenis:

78. Paraykite be skliaust iuos reikinius:

80. Paraykite be skliaust iuos reikinius:

81. Suprastinkite reikinius:

82. Atskliauskite ir sutraukite panaiuosius

83. Suprastinkite reikinius:

84. Suprastinkite reikinius ir apskaiiuokite j reikmes:

85. [rodykite, kad su kiekviena a reikme reikinio 3(a + 2)

87. Suprastinkite reikinius ir apskaiiuokite j reikmes:

90. Apskaiiuokite reikini reikmes:

Jeigu reikin 5(6 c)3c atskliausime, po to sutrauksime

a) x(y 2) 3i/ = //(3) 2;

Lygi 5:=4, 0,2 = 0, *=6,5 iraika yra vienoda: