ESMINS SUTARTIES SLYGOS (CK 6.162 str. 2 d.

Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-338/2012
http://eteismai.lt/byla/23023218174272/3K-3-338/2012
I CK 6.154 ir 6.159 straipsniuose pateiktos sutarties apibrties iplaukia, kad sutarties esm
ali susitarimas, t. y. ali valios sutapimas, suderinta j valia, konsensusas. Sutartis galioja, kai jos
alys susitaria dl vis esmini sutarties slyg (CK 6.162 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra
iaikins, kad sutarties sudarymo fakt galima pripainti ir nesant aikiai ireiktos ofertos ar
akcepto, taiau ali veiksmais pakankamai patvirtinant, kad jos turjo rimt ketinim sukurti
tarpusavio teises ir pareigas. Taigi esminis sutarties, kaip sandorio, poymis yra ali ketinimas
sukurti tarpusavio teises ir pareigas
ioje byloje teisj kolegija nurod, kad kasator nepaneig pirmosios ir apeliacins instancij
teism ivad, jog bendro pobdio leidimu kasatorei prisijungti prie ininerini tinkl
atsakov neprisim joki sutartini sipareigojim dl kasators, iskyrus pareig leisti jai
paiai prisijungti prie tinkl; ios pareigos atsakov neginija ir neneigia. Teismai pagrstai ir
teistai sprend, kad bendro pobdio leidimas negali bti sutapatinamas su atsakovs pareiga
tokius tinklus rengti kasatorei tinkamoje vietoje, tinkamu bdu, terminais ar atlikti kitus darbus
kasators naudai, o kasators sprendimas savo projektinius dokumentus rengti tokio sutikimo
pagrindu yra jos pasirinkimas ir rizika.
Notaro patvirtintu 2004 m. kovo 4 d. pareikimu atsakov leido kasatorei prisijungti prie elektros
tinkl, vandentiekio bei kanalizacijos, rengt atsakovs sklype, ir naudotis keliu. Sprsdami dl io
pareikimo pripainimo sutartimi, teismai atsivelg pirmiau nurodytus esminius sutarties
poymius ir tyr, ar i gino pareikimo galima sprsti buvus ali suderint vali sukurti viena kitai
teises ir pareigas, ar susitarta dl esmini tokios sutarties slyg. I teism procesini sprendim
matyti, kad teismai, sprsdami dl io pareikimo kvalifikavimo sutartimi, kuria atsakov bt
sipareigojusi atlikti tam tikrus darbus, vertino pareikimo tekst, aikino j lingvistiniu bei
sisteminiu metodais, atsivelg ali elges prie atsakovei pasiraant tok pareikim ir po to,
tokio sutikimo reikm kasatorei rengiant jos sklyp teritorinio planavimo dokumentus, taip pat
vertino kasators pateikt dokument apie tai, kad kasator sumokjo atsakovei u leidim
prisijungti prie ininerini tinkl (nors toks mokjimas ar kasators pareiga sumokti u atsakovs
leidim prisijungti 2004 m. kovo 4 d. pareikime neminimas). vertin ias aplinkybes, teismai
nustat, kad atsakovs pareikime nra suderintos ali valios sukurti tarpusavio teises ir
pareigas poymi bei esmini sutarties slyg nenurodyta konkreios tam tikr darb, dl kuri
kasator tvirtina buvus susitarim, atlikimo vietos, laiko, sutikimo galiojimo, darb atlikimo ar
mokjimo u juos termin ir pan. Atsivelgdami tai, teismai pagrstai sprend, kad atsakovs
pareikimas negali bti laikomas sutartimi. Paymtina, kad pareikime ireikiamas vien
atsakovs sutikimas, taiau nenustatyta joki atsakovs ar kasators prievoli, pareig atlikti
kokius nors veiksmus ar nuo j susilaikyti, nra atsakovs sipareigojimo tinklus rengti, daryti t
tam tikroje vietoje ar pan.

Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2012 m. gegus 24 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3190/2012
http://eteismai.lt/byla/234687071764414/3K-3-190/2012
CK 6.162 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutariai sudaryti ir galioti pakanka, kad alys susitart
dl esmini jos slyg. Nereikalaujama, kad visais atvejais alys susitart dl vis galim sutarties
slyg. Susitarim dl antraeili slyg alys gali pasiekti vliau. Antraeiles slygas, dl kuri alys
negali susitarti, suinteresuotos alies praymu gali nustatyti teismas, atsivelgdamas sutarties
pobd, dispozityvisias teiss normas, paproius, teiss principus, ali tarpusavio santykius ir pan.
Kurios slygos yra esmins, o kurios ne, priklauso nuo sutarties ries, jos pobdio, ali
ireiktos valios, susitarimo, statymo, reglamentuojanio gino santykius. Tik tada, kai
sutarties alys susitaria dl vis esmini sutarties slyg, sutartis galioja ir yra privaloma sutarties
alims, nes turi joms statymo gali.
Teisj kolegija paymi, kad esmins sutarties slygos gali bti dviej ri: pirma, nustatytos
statyme (esmins pagal statym), kurios yra arba tiesiogiai statyme vardijamos kaip
esmins, arba yra privalos tam tikros ries sutariai, kai slygos esmingumas kyla i sutarties
prigimties; antra, esmins dl to, kad sutarties alis (alys) joms suteikia toki prasm (esmins
pagal ali vali). Vienas bet kokios prievols btin element yra jos dalykas, todl kiekviena
sutartin prievol privalomai turi turti dalyk (CK 6.3 straipsnis). Tai vienintel esmin
slyga, kuri turi turti visos sutartys.

Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2009 m. birelio 26 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3190/2012
http://eteismai.lt/byla/180864443881837/3K-3-299/2009
Pagal CK 6.162 straipsnio 1 dal sutartis sudaroma pateikiant pasilym (oferta) ir priimant
pasilym (akceptas) arba kitais ali susitarim pakankamai rodaniais veiksmais. ioje normoje
nustatyta, kad sutartis nebtinai turi bti sudaroma alims aikiai apsikeiiant oferta ir akceptu
sutarties sudarym gali patvirtinti ir kitokie sutarties ali veiksmai, pakankamai rodantys j
ketinimus. Sutarties sudarymo fakt galima pripainti ir nesant aikiai ireiktos ofertos ar akcepto,
ali veiksmais pakankamai patvirtinant, kad jos turjo rimt ketinim sukurti tarpusavio teises
ir pareigas. CK 6.162 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutariai sudaryti ir galioti pakanka, kad
alys susitart dl esmini jos slyg. Nereikalaujama, kad visais atvejais alys susitart dl vis
galim sutarties slyg. Susitarim dl antraeili slyg alys gali pasiekti vliau. Antraeiles
slygas, dl kuri alys negali susitarti, suinteresuotos alies praymu gali nustatyti teismas,
atsivelgdamas sutarties pobd, dispozityvisias teiss normas, paproius, teiss principus, ali
tarpusavio santykius ir pan. Kurios slygos yra esmins, o kurios - ne, priklauso nuo sutarties
ries, jos pobdio, ali ireiktos valios, susitarimo, statymo, reglamentuojanio gino
santykius. Tik tada, kai sutarties alys susitaria dl vis esmini sutarties slyg, sutartis galioja ir

yra privaloma sutarties alims, nes turi joms statymo gali (CK 6.162 straipsnio 1 dalis, 6.189
straipsnio 1 dalis).
alys nesusitar dl esmins sutarties slygos kainos, dl to nelaikytina, jog sutartis buvo
sudaryta. Teisj kolegija sutinka su ia apeliacins instancijos teismo ivada. Byloje apeliacins
instancijos teismas nustat faktines aplinkybes, kad iekovo parengtos sutarties dl automobilio
remonto atsakovai neakceptavo.
Sutarties ali susiklost tarpusavio santykiai ir derybos dl kainos bei statyme
reglamentuojami ali santykiai lemia tai, kad kaina laikytina esmine sutarties slyga, dl
kurios nesusitarus sutartis buvo nesudaryta ir nesigaliojo.