Studento Knyga Modulis7

KURKIME ATEIT DRAUGE
MAGISTRANTRINI STUDIJ MODULIN PROGRAMA

KARJEROS PROJEKTAVIMAS
KARJERA AMIAUS TARPSNIUOSE
MODULIS
BESIMOKANIOJO KNYGA
TURINYS
1.VADAS
3psl.
2.MODULIO APRAYMAS
4psl.
3.GYVENIMO RAIDOS POIRIS
5psl.
4.RAIDOS TYRIMO METODAI IR SCHEMOS
7psl.
5.PSICHOSOCIALINS RAIDOS TEORIJOS
9psl.
6.KOGNITYVINS RAIDOS TEORIJOS

7.SAVASTIES TAKA KARJERAI
23psl.
27psl.
8.PIRMOJI VAIKYST
30psl.
9.ANTROJI VAIKYST
42psl.
10.PAAUGLYST
65psl.
11.JAUNYST IR SAUGYST
91psl.
Kiekvienas atranda savo krypt:

ups vanduo vingiuoja jr link,
bits randa gles, i kuri gali rinkti med,
erelis kyla saul, o malda Dang.
(V.Hugo)
vadas
Viena i mogaus painimo srii yra raidos psichologijos inojimas.Raidos psichologija
atskleidia mogaus fizin, kognityvin, psichosocialin vystymasi nuo prenatalinio tarpsnio
iki mirties.
io modulio tikslas atskleisti klausytojams gyvenimo raidos samprat, tyrimo metodus,
kognityvinio bei psichosocialininio vystymosi teorijas individuali savybi, gebjim,
kognityvini proces taka karjeros siekimui.
Individuali savybi, kognityvini proces, gebjim sklaidos bei nauj psichologini
darini temas reng:
Pirmoje vaikystje doc. soc. m. dr. B.Grigait
Antroje vaikystje doc. soc. m. dr L.Brazdeikien
Paauglystje doc. soc. m. dr A. Vaiiulien
Jaunystje ir saugystje prof. habil. dr. D.Beresneviien
Modulis
Modulio apimtis
(kred., val.)
Trumpas
modulio
pristatymas
Siekiamos
kompetencijos
Studij tikslai
Modulio turinys
MODULIO APRAAS
KARJERA AMIAUS TARPSNIUOSE
3 st. kred. 120 val.
Tai modulis skirtas supaindinti su naujausiais raidos psichologijos pasiekimais.
Modulis pads painti asmenyb, pasirengti karjeros siekimo supratimui
vairiais amiaus tarpsniais.
1.1.1. Gebjimas tobulinti savo asmenybs savybes;
5.2.2. Gebjimas parinkti ir panaudoti nesudtingus psichologinius,
kiekybinius ir kokybinius tyrimo metodus, atikti duomen
interpretavim bei vertinim;
4.4.
Gebjimas idstyti, kaip pasirinkti mokymosi/studij dalykus ir kursus;
4.7
Gebjimas paaikinti charakterio ypatybes, padedanias arba
trukdanias skmingai mokytis/studijuoti konkreius dalykus;
7.14. Gebjimas vertinti siekiam karjeros tiksl tak asmenybs
savirealizacijos perspektyvai. Atrinkti bei karjeros konsultavimo
praktikoje panaudoti aktuali tyrim rezultatus;
Apibrti gyvenimo raidos samprat.
Apibdinti pagrindinius gyvenimo raidos aspektus.
Ivardinti ir apibdinti pagrindinius asmenybs amiaus

tarpsnius.
Ivardinti ir apibdinti pagrindinius raidos tyrimo

metodus.
Parinkti suformuluotus tikslus atitinkani

savarankikom studijom mediag.
Parinkti aktuali tyrim rezultat, nauding karjeros

sampratai vairiuose amiaus tarpsniuose.
Paaikinti psichosocialines asmenybs raidos teorijas.
Ivardinti ir paaikinti kognityvins raidos teorijas.
Apibdinti kiekvieno amiaus tarpsnio temperamento

ypatumus, padedanius bei trukdanius siekti karjeros.
Paaikinti kiekvieno amiaus trapsnio charakterio bei

valios savybi reikm karjerai.
Ivardinti ir paaikinti kognityvini proces tak karjerai

atskiruose amiaus tarpsniuose.
Apibdinti gebjimus bei j formavimo slygas

atskiruose amiaus tarpsniuose.
Apibrti pagrindines psichologines problemas,

ikylanias kiekviename amiaus tarpsnyje.
Apibrti savasties samprat.
Apibdinti savasties (raidos, kultros, lyties, tautybs,

amiaus) ypatumus bei tak karjeros siekimui.
Gyvenimo raidos poiris.
(temos)
Studijavimo
strategijos
Baiigiamojo
vertinimo
kriterijai
Pasiekim
vertinimo
strategijos: ir
priemons
Pagrindin
literatra
Raidos tyrimo metodai ir schemos.

Psichosocialins raidos teorijos.
Kognityvins raidos teorijos.
Individuali savybi tak karjerai amiaus tarpsniuose.
Kognityvins raidos taka karjerai amiaus tarpsniuose.
Gebjim sklaidos tak karjerai amiaus tarpsniuose.
Nauji psichologiniai dariniai amiaus tarpsniuose.
Savasties taka karjerai.
Kognityvins, metakognityvins, atminties.
Parengta gebjim, lemiani tolimesn skming karjer, sklaidos
pasirinktame amiaus tarpsnyje analiz.
Parengta aktuali tyrim rezultat, nauding aasmenybs painimui, analiz.
Kriterinis, sumuojantis vertinimas.
Testas, gebjim, lemiani tolimesn skming karjer, sklaidos
pasirinktame amiaus tarpsnyje analiz, parengta aktuali tyrim rezultat,
nauding asmenybs painimui, analiz.
Beresneviien D. (2003) Jauno suaugusiojo psichologija. Vilnius.
ernius V. (1999) Tv ir mokytoj pagalbininkas. Kaunas.
Kraig T. (2000) Psichologija razvitija.
Lemme B.H. (2003) Suaugusiojo raida. Kaunas.
Myers D. (2000) Psichologija. Kaunas.
Piknas J., Palujanskien A. (2000) Asmenybs vystymasis. Kaunas.
Shaffer D. (2003) Deti i pordrostki: psichologija razvitija. Piter.
Smith P.K., Cowie H. (1993) Understanding Childrens Development.
Blackwell.
Vaiiulien A.(2004) Paauglio psichologija.Vilnius.
ukauskien R. (1996) Raidos psichologija. Vilnius.
MODULIO VALAND PASISKIRSTYMAS

Teoriniai usimimai
Praktiniai usimimai
Nam darbas (referatas, es,
projektas)
Savarankikos studijos
I viso:
22
10
34
54
120
TEMA
GYVENIMO RAIDOS POIRIS
Tikslas:
Apibrti gyvenimo raidos samprat.

Apibdinti pagrindinius gyvenimo raidos aspektus.
Turinys:
Gyvenimo raida mokslas apie mogaus elgesio pokyius vairiuose amiaus tarpsniuose,
mogaus elgesio pastovum ir kitim nuo apvaisinimo iki mirties.
Iskiriamos svarbiausios gyvenimo raidos tyrimo nuostatos. Jos reikmingos raidos vertinimui ir
yra tarpusavyje susijusios.
Raida vis gyvenim trunkantis procesas. Tai nuolatinis procesas prasidedantis nuo prenatalinio
laikotarpio ir besitesiantis iki mirties. Nei vienas amiaus tarpsnis nelaikomas pagrindiniu ar nulemianiu tolimesn
vystymsi. Kiekvienas amiaus tarpsnis gali tsti ankstesnius raidos procesus ir priimti naujai atsiradusias
galimybes.
Raida apima ir pasiekimus ir praradimus. Tradicikai suprantana raida danai apima augim iki
subrendimo, o nykimo procesas stebimas senatvje.
Naujausio poirio atstovai (Baltes, 1987) teigia, kad bet kuriame amiaus tarpsnyje vyksta
pasiekim ir praradim raika. Pasak Balteso, galutinis mogaus raidos tikslas yra teigiama pasiekim ir praradim
pusiausvyra bet kuriame amiaus tarpsnyje (cit. pagal Lemme, 2003.).
Raida daugiaprasm, vairiakrypt ir priklauso nuodaugelio prieasi. Raida apima vairias
sritis: fizin, paintin, emocin, socialin. Kiekvinos srities raida yra susijusi su kitomis sritimis. Skirtingais
amiaus tarpsniais vienos srities raida gali bti reikmingesn nei kitos, pokyiai atsirandantys vienoje srityje veikia
ir kitas sritis, pokyiai priklauso nuo vairi vaiksni.
Raida plastika. mogaus raidai yra bdingas plastikumas. mogaus raida keiiasi priklausomai
nuo gyvenimo slyg ir patirties, gali bti keiiama ar koreguojama.
Raida neatsiejama nuo istorins, kultrins ir visuomenins situacijos. vairiuose aplinkos
sluoksniuose esantys kintamieji veikia mogaus raid. P. Baltesas (1979) nurodo tris prieasi ris kurios nulemia
raidos pokyius:
a)
standartin amiaus taka, kai numatomi visiems bdingi su amiumi susij reikiniai. Pvz.
Daugumos moni panaus augimo, brendimo laikas. Tokie raidos reikiniai yra laikomi normaliais. Teigiama, kad
raidos reikinius lemia biologiniai procesai, genuose ukoduota informacija, paproiai. Vyresnioamiaus moni
raid lemia gyvenimo patirtis. Tai atspindi
b)
standartin istorins epochos taka. Istorinje epochoje veikianios jgos lemia raidos
ypatumus. mons augantys skirtingomis istorinmis slygomis vystosi skirtingai. Nordami suprasti kut nors
mog (pvz. savo tvus) turime atsivelgti tos visuomens istorines slygas, kuriose jie gyveno.
c)
Nestandartin taka lemia ms raidos unikalum, nes mons patiria vairi dalyk, kurie
atsitinka tik jiems. Tai gali bti atsitiktins paintys, nenumatytos kelions, rimtos ligos ar traumos, pokyiai
karjeroje. Vyresni mons pergynen mintus vykius tampa skirtingais.
Raidos tyrimas vairi mokslo ak sritis. Raidos negali aikinti vien psichologijos mokslas.
Raidos sudtingum padeda suprasti sociologijos, biologijos, neurologijos, antropologijos mokslai.
Kontroliniai klausimai:
Kokius raidos pokyius padeda nustatyti aplinkos poveikis mogui?
Uduotis:
Apraykite istorinio visuomeninio laikotarpio tak Js karjeros siekimui.
Literatra:
1.
Lemme B. H. Suaugusiojo raida. Poligrafija ir informatika.2003. 32 36 psl.
TEMA
RAIDOS TYRIMO SVOKOS, METODAI, SCHEMOS.
Tikslas:
Atskleisti pagrindines tyrimo svokas.
Apibdinti pagrindinius raidos tyrimo metodus.
Supaindinti su raidos tyrimo schemomis.
TURINYS
Tyrim pravedimui ir vertinimui svarbu inoti sekanias svokas:
Patikimumas reikia nuoseklum pastovumo laike. Svarbu inoti, ar tyrimo rezultatai bus tokie
patys, jei tyrim pakartosime. Pakartotinas tyrimas tai pat turi bti patikimas. Jei tiriamasis vien
dien krybikum vertins auktu balu, o kit emu, tokie rezultatai bus nepatikimi. Jei du
stebtojai to paties mogaus elges vertins skirtingai, tokie vertinimai nepatikimi. Tad svarbu
stebtoj tarpusavio patikimumas kuris parodo kaip vienas kit atitinka nepriklausom stebtoj
vertinimai arba nuomons.
Validumas parodo,ar tiriama tai, k tyrjas nori vertinti.Validumas gali bti keli ri:
a) konstrukto validumas apibdina priemons, vertinanios tam tikr savyb, kokyb ir
tinkamum.
b) Numatomas validumas parodo kaip testo atliktis numato atlikt reliame gyvenime.
c) Vidinis validumas sudaro galimyb daryti ivadas, kad vienas kintamasis priklausonuo kito.
d) Iorinis validumas sudaro galimyb apibendrinti tyrimo rezultatus populiacijai ir/ar aplinkai,
kuri domina tyrj.
Tyrjas dominani problem gali tirti. Daniausiai naudojami trys pagrindiniai tyrimo metodai:
stebjimas, subjektyvus duomen rinkimas, atvejo analiz.
Natralistinis stebjimas padeda tirti tyriamj elges realioje aplinkoje (imonje, susitikimuose,
banyiose ir kt.). Tai apraomasis tyrimas, kai tyrjas nesikia stebim situacij, bet visk
fiksuoja kas joje vyksta. is metodas daniausiai naudojamas tiriant vaikus, kit kultr atstovus.
Savistata: interviu, apvalgos, klausimynai. ie metodai remiasi tiriamj atsakymais tam tikrus
klausimus apie j elges, patirt, poirius, poreikius, sitikinimus. Klausimus galima pateikti ratu,
asmenikai ar telefonu. Labai svarbu tinkamai parinkti tiriamj grup, kad gautume aukt
apklausos duomen validum.
Atvejo tyrimas isamus vieno mogaus ityrimas. Informacija apie turimj renkama pokalbio
metu, stebint, vertinant darbus, uraus. is metodas gali bti naudojamas pradiniame tyrimo etape.
Daniausiai naudojamos bendrosios tyrimo schemos: koreliacinis tyrimas, ekspermentas
. Koreliaciniu tyrimu nustatoma ar tarp keletos kintamj egzistuoja ryys, koks to ryio lygis ir
pobdis. Koreliacija yra dviej ri:
Teigiama koreliacija parodo, kad mus dominantieji veiksniai kinta ta paia kryptimi: didjant ar
majant vienam i j, didja ar maja ir kitas.
Neigiama koreliacija rodo prieing ry: vienam kintamjam didjant, kitas maja.
Dominuojantys kintamieji imatuojami ir tam tikromis formulmis nustatomas ryio lygis, kuris
ireikiamas koreliacijos koeficientu.
Ekspermentas padeda nustatyti prieastinius santykius. Ekspermento metu sukuriama dirbtin
aplinka, kurioje tiriamuosius veikia tam tikri stimulai, uraomos j reakcijos. Tokio tyrimo tikslas
yra nustatyti, ar tarp stimulo (kuris vadinamas nepriklausomu kintamuoju) ir tiriamojo reakcijos
(kuri vadinama priklausomu kintomuoju) yra prieastinis ryys. Parenkama populiacija atitinkanti
grup. Nuo atrankos priklausys tyrimo iorinis validumas. Pasirinkus tiriamuosius jie suskirstomi
dvi atsitiktines grupes: ekspermentin ir kontrolin.
monse vykstantiems pokyiams tirti naudojami vairs tyrimai: tradiciniai (skersinio pjvio
tyrimas, tstinis tyrimas, laiko period tyrimas), naujesni (sekos schemos).
Raidos tyrime labai svarbs trys pagrindiniai kintamieji: amius (atitinkantis chronologin
tiriamj ami) kohortos (priklauso nuo kartos, kuriai atstovauja tiriamieji) ir vertinimo laiko
(aplinkos situacijos ir panai veiksni tuo metu, kai renkami duomenys). Labai svarbu atsivelgti
mint kintamj tak kaitos procesui (Schaie, 1965, plg. Lemme, 2003.)
Skersinio pjvio modelis taikomas tiriant raid: tuo paiu metu viena su kita lyginamos skirtingo
amiaus (tuo paiu ir skirting kohort) tiriamj grups. Vertinimo laikas tas pats. Taip tiriami su
amiumi susij skirtumai. Pvz.: nordami isiaikinti kaip kinta savs vertinimas galime lyginti
eiolikos, trisdeimties ir penkiasdeimties met amiaus tiriamj savs vertinimas.
Tstinis tyrimas duomen rinkimas ilg laik to paties amiaus (kohortos) grupje. Pvz.: kaip
keiiasi tam tikros moni grups proiai nuo deimties iki eiasdeimties met.
Laiko period tyrimo metodu tiriamos to paties amiaus grups skirtingu metu. Pastovus lieka
amius, o kohortos ir vertinimo laiko taka kinta. Pvz.: kaip laikas keiia jaunuoli pasimatym
specifik 1960,1980,2000 metais.
Sekos schemos bando suderinti vairias mintas raidos tyrimo schemas. Tai gali bti nuosekls
kohort tyrimai (kai dvi ar daugiau skirting kohort tiriamos tam tir laiko tarp) nuosekls
skersinio pjvio tyrimai (skirting istoriniu laikotarpiu atliekami tyrimai ir lyginami tarpusavyje).
Kokiu metodu nustatysite moni bendravimo ypatumus?
Kok metod rinksits nordami imokyti penkeri met vaik raytins kalbos ir nustatyti
jos imokimo tak vaik mstymui?
Uduotis:
Sudarykite tyrimo schem temai Motyvacijos reikm siekiant karjeros.
Literatra:
Lemme B. H. Suaugusiojo raida. Poligrafija ir informatika.2003. 37 60 psl.
TEMA
PSICHOSOCIALINS RAIDOS TEORIJOS
Tikslas:
Supaindinti su psichosocialinmis raidos teorijomis.
Atskleisti asmenybs brandos reikm karjeros siekimui.
Turinys:
Barbaros ir Philip Newman (l987) vystymosi teorija
Barbaros ir Philip Newman (l987) vystymosi teorijoje pagrindin idja yra nuolatinio
asmenybs augimo idja. i vystymosi idja yra paremta keturiomis prielaidomis:
l. Augimas vyksta kiekvienu gyvenimo periodu: nuo apsivaisinimo iki senatvs (vis
gyvenim auga bei atsinaujina organizmo lstels, kraujo kneliai, nagai, plaukai, ir t.t.);
2. Individo gyvenimas atspindi tstinum ir pokyius taip, kaip jie progresuoja laike, nes
norint smoningai suvokti vystymsi yra labai svarbu suvokti ir gyvenimo tstinum (pastovum) ir
pokyius;
9
3. Norint suprasti vis asmenyb, reikia j suvokti integruotai, t.y. studijuojant vystymsi
vidinio aktyvumo kontekste, t.y. aktyvumo, kuris apima fizin, socialin, emocin ir kognityvin
(mstymo sugebjim) aktyvum
4. Kiekvieno asmens elgesys turi bti analizuojamas atitinkamoje aplinkoje ir tam tikruose
tarpasmeniniuose santykiuose. mogus puikiai sugeba adaptuotis prie aplinkos, todl kiekvienas
elgesio modelis turi bti analizuojamas prasmingoje fizins bei socialins aplinkos kontekste.
Pagrindins psichosocialins vystymosi teorijos svokos

Psichosocialinis poiris teigia, kad individo gyvenimas tai trij sistem somatins, ego
ir visuomenins - tarpusavio sveika bei j modifikacija.
Somatin sistema apima procesus, btinus biologiniam organizmo funkcionavimui. i
sistema apima sensorinius procesus, motorines reakcijas, kvpavim, endokrinins sistemos
funkcionavim ir visus kitus somatinius procesus. ie procesai vystosi ir kinta vis gyvenim kaip
genetikai slygoto brendimo produktas, veikiamas aplinkos ( sauls, oro, mitybos, lig, proi,
miego ir kt. elgesio modeli).
Ego sistema apima mstym, problem sprendim, atminties procesus, suvokim, kalb,
simbolinius sugebjimus. ie procesai vystosi ir kinta vis gyvenim kaip ir somatin sistema. Ego
sistemos pokyiai taip pat yra genetikai apsprsti (pavyzdiui, intelektinis vystymasis), taiau j
vystymuisi turi takos ir paties individo smoningas apsisprendimas mokytis, siekti ini, ir tokiu
bdu lavinti savo paintinius procesus.
Visuomenin sistema apima tuos procesus, kuri dka asmuo integruojasi visuomen.
Socialiniai procesai apima roles, ritualus, kultrinius mitus, socialines ekspektacijas, laukimus,
viusomenines viltis, politin bei religin ideologij, ekonomikos, taikos ir karo visuomeninius
vaizdius.
ie socialiniai procesai taip pat gali keistis individo gyvenimo eigoje. Ypatingai tai ryku, kai
mogus juda i vienos kultros kit ( pavyzdiui, migruojant kit al) arba alyse, igyvenaniose
pokyi laikotarp, kai vyksta ekonominiai, politiniai ir socialiniai pokyiai visuomenje. ie
visuomenins sistemos procesai keiia asmenybs savivaizd bei jo socialini santyki supratim.
Psichosocialinis poiris pagrindin dmes skiria vidiniam patyrimui, kuris yra somatins,
ego ir visuomenins sistem sveikos produktas. Kai analizuojame somatin sistem, ms dmesio
centre yra fizini pokyi ms savajam a bei ms tarpasmeniniams santykiams, efektas. Kai
dmesio centre ego procesai, mes analizuojame vidinius informacijos perdirbimo procesus. Kai
dmesio centre - visuomeniniai procesai, analizuojamas asmenybs priklausymo grupei poveikis.
10
Vidin erdv
vairs autoriai skirtingai apibdina, kas tai yra vidin erdv, kuri yra viena pagrindini
psichosocialinio poirio svok.
Kaip apibdina Kurtas Lewinas, vidin erdv tai yra erdv prote, vadovaujanti visoms
organizmo funkcijoms. i vidin erdv yra mentalinis vis skirting mini ir veiksm, skirt
ilikimui ir socialiniam gyvenimui, atspindys.
Pasak Eriko Eriksono, vidin erdv tai sritis, esanti kiekvieno mogaus viduje ir apimanti
jo mintis, emocijas, augimo ir veiksmo biocheminius pokyius, praeities prisiminimus, iorinio
pasaulio reikalavimus bei atspindinti visus psichinius santykius.
B. Ir Ph. Newmanai bando apjungti abu iuos vidins erdvs apibdinimus. J nuomone,
vidin erdv apima visa, k mes esame patyr tiek smoninguose, tiek ir pasmoniniuose lygiuose. Ji
apima ir tai, k js mstote apie savo mstym, t.y. metakognityvinius procesus. Vidin erdv yra
planavimo ir iniciatyvos kontrols centras.
Pratimas asmeninei vidinei erdvei patirti:
umerkite akis. Pabandykite sismoninti savo vidin erdv. Prisiminkite save vaikystje
kuo js rpinots, k veikdavote, apie k svajojote?Prisiminkite save pradinje mokykloje su
kuo bendravote, kokius turjote tikslus, ko mokts? Prisiminkite save paauglystjeapie k js
svajojote, kuo rpinots, kokius atskleidte savo talentus? Kaip juos lavinote?... Pajuskite save
dabarpajuskite savo mintis, jausmus, norus, siekius, tikslus Ar praturtjo js vidin erdv? Ar
js tebesirpinate tais paiais monmis, ar j ratas prasiplt? Ar pasikeit js tikslai, siekiai,
svajons? Ar pasikeit js savojo a supratimas? Ar pajutote, kaip js patys iaugote, kaip iaugo
js knas, praturtjo js vidinis pasaulis, isiplt jus supani moni bei tarpusavio santyki
ratas? Taigi, pajutote, kaip praturtjo js vidin erdv
Psichosocialins teorijos postulatai

Psichosocialins teorija vystymsi ir augim tyrinja viso gyvenimo eigoje. is vis
gyvenim trunkantis asmenybs augimas remiasi trimis postulatais:
1. i teorija pabria, kad augimas trunka vis gyvenim nuo uuomazgos iki mogaus
mirties.
2. i teorija teigia, kad be biologins ir aplinkos takos augimui individai gali patys prisidti
prie savojo psichologinio augimo kiekvienoje savo gyvenimo fazje. mogus integruoja,
11
organizuoja ir konceptualizuoja savo patyrim tokiu bdu, kad galt apginti save paius ir nukreipti
savo vystymsi atitinkama kryptimi.
3. Teorija pabria didiul kultros reikm asmenybs vystymuisi. Kiekvienoje vystymosi
fazje kultros aspiracijos, reikalavimai bei ekspektacijos, jos teikiamos galimybs daro tak
asmenybs vertybi formavimuisi bei elgesiui. Pavyzdiui, kiekviena kultra skatina tvyst, sudaro
galimybes savo piliei vietimui, formuoja poiri sistem, skirt kultros isaugojimui ir
puoseljimui.
Vystymosi fazs
Svoka vystymosi faz ioje teorijoje nurodo, kad vystymasis yra suprantamas kaip
augimas, vykstantis tarsi tam tikromis pakopomis. Vystymosi faz tai tam tikras gyvenimo
periodas, pasiymintis charekteristikomis, kuriomis skiriasi nuo ankstesniojo ir nuo bsimojo
periodo.
Kiekviena faz turi tam tikr tiksl. Faz nurodo ir koks vyksta pagrindinis konfliktas tuo
gyvenimo periodu. Pavyzdiui, vaikystje js buvote labaiusiai
susirpin tv pritarimu,
paauglystje bendraami pritarimu, o vyresniojo suaugusiojo amiuje js dmesys krypsta

js vid, savianalizs proces.
Kiekvienoje fazje asmuo konfrontuoja su unikalia problema, kuri reikalauja asmenybs
sugebjim bei poreiki integracijos, sprendiant kultros reikalavim keliamas problemas.
Kiekvienam amiaus tarpsniui kultra kelia vis kitus reikalavimus.
E. Eriksonas (1950, 1963) teigia, kad yra atuonios psichosomatinio vystymosi fazs.
Barbara ir Filipas Newmanai skiria vienuolika fazi, t.y. vystydami Eriksono teorij, prie jos
prideda dar tris fazes: prenatalinio vystymosi, paauglysts laikotarp dalina dvi fazes, skirdami
jaunesniojo bei vyresniojo paauglio fazes bei atskirai analizuoja labai sen ami. Tokiu bdu ioje
teorijoje yra skiriamos ios vystymosi fazs, slyginai apibdinant aptariam ami:
1. Prenatalinio vystymosi faz, prasidedanti nuo uuomazgos ir trunkanti iki gimimo;
2. Kdikyst, prasidedanti gimimo metu ir trunkanti paprastai iki 2 met;
3. Ankstyvoji vaikyst paprastai trunka nuo 2 iki 4 met;
4. Ankstyvasis mokyklinis amius, (ms kultroje dar ikimokyklinis), prasideda sulaukus 4
met ir baigiasi etaisiais gyvenimo metais;
5. Vidutinis mokyklinis amius, Vakar Eurpoje bei JAV atitinkantis pradin mokymsi,
trunkantis nuo 6 iki 12 met;
6. Jaunesnioji paauglyst paprastai trunkanti nuo 12 iki 18 met;
12
7. Vyresnioji paauglyst apima laikotarp nuo 18 iki 22 met;

8. Jauno suaugusiojo amius prasideda 22 met ir tsiasi iki 34 met;
9. Vidutinio suaugusiojo faz trunka nuo 34 iki 60 met;
10. Vyresniojo suaugusiojo faz apima ami nuo 60 ties iki 75 met;
11. Senatv prasideda vir 75 met ir trunka iki mirties.
Asmuo vystosi pereidamas i vienos fazs kit savo individualiu vystymosi tempu, kuriuo
vyksta jo asmenybs augimas, veikiamas vidini (ego, genetinini struktr, somatins sistemos) bei
iorini slyg (kultros). Pateikti vystymosi fazs metai yra tik slyginiai, atitinkantys
psichosocialin individo vystymsi.
Individo vystymasis vyksta pagal epigenetin vystymosi princip, t.y. biologinis augimo
planas, galinantis organizm funkcionuoti iki pilno isivystymo. Pagal princip nra galimybi
grti atgal.
Kiekviena vystymosi faz tai yra senzityvus periodas geriausiam tam tikr vystymosi
uduoi atlikimui bei atitinkam sugebjim ivystymui.
Vystymosi uduotys
Vystymosi uduotys reiklauja tam tikr kompetencij ir gdi, kurie padt meistrikiau
veikti atitinkamoje psichosocialinje aplinkoje. Vystymosi uduotys gali apimti motorinius,
intelektinius bei socialinius ar emocinius gdius. Pavyzdiui, viena i kdikysts uduoi yra
prisiriti prie savo globj. Vliau, jauno suaugusiojo amiuje mogaus sugebjimas sukurti
intymius santykius yra ugdomas io pradinio kdikio prisiriimo pagrindu.
Kaip individui seksis atlikti vienas ar kitas vystymosi uduotis, priklauso nuo to, kaip jam
pavyko isprsti psichosocialin kriz prie tai buvusioje vystymosi stadijoje. Konflikto spredimas
sudaro prielaidas nauj socailini sugebjim atsiradimui. ie sugebjimai orientuoja mog nauj
patyrim, sudaro prielaidas vystytis tarpasmenini santyki gebjimams ir asmens gerovs jausmo
atsiradimui, veikus kriz ir atlikus vystymosi uduotis.
Kokias vystymosi uduotis turime atlikti kiekvienoje vystymosi fazje?
Kdikystje (prasidedanioje gimimo metu ir trunkanioje apie du metus, yra sprendiamos
ios vystymosi uduotys:
1. Socialinis ir emocinis prisiriimas;
2. Sensorini ir motorini funkcij subrendimas (Pagal Pjae);
3. Objekt pastovumo suvokimas (Pagal Pjae);
13
4. Sensomotorinio intelekto susiformavimas ir primityvaus prieasties pasekms santykio

supratimas ( r. Pjae)
5. Emocinis vystymasis.
Ankstyvojoje vaikystje, kuri paprastai trunka nuo 2 iki 4 met kyla ios vystymosi
uduotys:
1. Imokti vaikioti;
2. Fantazijos ir aidimai;
3. Kalbos vystymasis;
4. Savikontrols atsiradimas.
Ankstyvajame mokykliniame amiuje, (kuris ms kultroje dar yra ikimokyklinis),
prasidedaniame sulaukus 4 met ir kuris baigiasi etaisiais gyvenimo metais, yra sprendiamos
ios vystymosi uduotys:
1. Lyties rols identifikacija (esu berniukas, suaugs bsiu vyras
2. Ankstyvasis moralinis vystymasis (r. Kohlbergo vystymosi teorij);
3. Grupiniai aidimai;
4. Savigarbos vystymasis.
Vidutinis mokyklinukas sulauks 6 -12 met turi imokti i sugebjim:
1. Umegzti draugysts santykius;
2. Savs vertinimo;
3. Atlikti konkreias operacijas (pagal . Pjae);
4. gdi mokymasis;
5. aisti komandinius aidimus.
Jaunesnysis paauglys, turdamas 12 - 18 met, sprendia tokias vystymosi uduotis:
1. Fizinis subrendimas;
2. Formali operacij atlikimas (pagal Pjae);
3. Emocinis vystymasis;
4. Tapimas bendraami grups nariu;
5. Draugysts su prieingos lyties asmenimis umezgimas.
Vyresnysis paauglys, sulauks 18 iki 22 met turi imokti i sugebjim:
1. gyti autonomikum nuo tv;
2. Lyties rols identitetas;
3. Interiorizuoti moralines vertybes (r. Kohlbergo moralinio vystymosi teorij);
4. Pasirinkti profesij.
14
Jauno suaugusiojo amiuje (22 - 34 taisiaisgyvenimo metais) yra sprendiamos ios

vystymosi uduotys:
1. Vestuvs;
2. Vaik gimdymas (motinyst, tvyst);
3. Darbas;
4. Gyvenimo stiliaus suradimas.
Vidutinis suaugusysis (34 - 60 met amiaus individas) mokosi i sugebjim:
1. Ugdyti vedybinius santykius;
2. Tvarkyti nam k;
3. Auklti vaikus;
4. Vadovauti savo karjerai.
Vyresnysis suaugs ( nuo 60 ties iki 75 met) sprendia ias vystymosi uduotis:
1. Intelektins energijos rmimas;
2. Energijos nukreipimas naujas roles;
3. Gyvenimo primimas;
4. Poirio mirt susiformavimas.
Ilgaamystje ( vir 75 met) yra sprendiamos ios vystymosi uduotys:
1. Amiaus sukeliam fizini pokyi veikimas;
2. Psichoistorins perspektyvos susidarymas;
3. Keliavimas vietove be emlapio.
Psichosocialins krizs
Psichosocialin kriz tai asmens psichologins pastangos prisitaikyti prie socialins
aplinkos ir vystymosi fazs reikalavim. Terminas kriz rodo, kad normaliu atveju yra didesnis
stresas, nes kiekvienoje fazje visuomen ir socialin grup kelia vis naujus reikalavimus individui.
tampa. ie kultros keliami socialiniai reikalavimai tampa pastoviomis individo elgesio,
kurio i jo tikisi kiti, direktyvomis, gairmis. Tai gali bti didesns kontrols, didesni gdi
reikalavimai.
ie reikalavimai sukelia tamp, kuri mogus turi vienaip ar kitaip sumainti, nordamas
pereiti tolen vystymosi faz. i tampa ir sukelia psichosocialin kriz.
Kiekvienoje fazje psichosocialin kriz veria asmen susiformuoti naujus gdius.
Pavyzdiui, kdikystje sukurti savo globj vaizdin ir sugebti j isaugoti net tada, kai j nra.
15
Be to, krizs veikimui kdikiui btina jausti vairias emocijas: diaugsm, lides, meil, kas padt
jam komunikuoti ir susidaryti saugius, mylinius santykius su globjais.
Reikmingi santykiai.
Sprendiant psichosocialin kriz, kiekvienoje vystymosi fazje yra svarbs vis kiti
socialiniai santykiai. Kokie santykiai yra svarbs, nurodo reikming santyki svoka.
Kiekvienoje vystymosi stadijoje yra vis kiti reikmingi santykiai. Pradioje vaikui utenka
maos grupels moni su kuriais yra svarbu turti reikmingus santykius, o vliau is is ratas
pleiasi. Vaikystje, paauglystje ir jauno suaugusiojo amiuje santykiai tarp moni pleiasi, gilja
j intensyvumas, reikming santyki grup didja. Vidutinio suaugusiojo bei vyresniojo
suaugusiojo amiuje reikming suaugusij skaiius maja, bet santykiai tampa intymesni ir
gilesni.
Kdikystje ir ankstyvojoje vaikystje reikmingi santykiai tai socialiniai santykiai vien su
motina ir tvu ar kitais j globojaniais asmenimis. Ankstyvajam mokyklinukui ( ms kultroje
ikimokyklinukui) reikmingi santykiai su eima isipleia jie apima ir brolius, ir seseris, ir
senelius.
Vidutiniam mokyklinukui savrbs tampa ne tik santykiai su savo eimos nariais tvais,
broliais, seserimis, seneliais,
artimais giminaiiais, bet ir su kaimynais, mokyklos draugais,
mokytojais.
Jaunesniajam paaugliui svarbiausiais reikmingais santykiais tampa bendraami grup bei
tos grups, kuriose yra jo tarpasmeniniai santykiai, padedantys jam atrasti save, savj identitet.
Vyresniojo paauglio amiuje is reikming santyki ratas pleiasi -jis apima ir lyderius ir rolinius
modelius, t.y. herojus kaip asmenybs identifikacijos modelius.
Jaunam suaugusiajam draugai, partneriai, mylimieji, varovai bei bendradarbiai sukuria
reikmingus santykius, pasiekianius naujos gilumos.
Vidutinio suaugusiojo amiuje reikmingi santykiai siaurja jie apsiriboja darbo ir nam
santykiais. Ir galiausiai, vyresniojo suaugusiojo amiuje reikmingi santykiai tampa labiau
abstrakts, nes asmuo ivysto savo santykius su monija, savo kultra bei subkultra, susidaro
psichoistorin perpektyv ir daugiau dmesio skiria savo naujo lygio globos ir draugysts
santykiams su artimais dar gyvais draugais.
Kiekvienoje vystymosi fazje kyla vis kita psichosocialin kriz.
Kdikystje
yra
sprendiama
bazinio
pasitikjimo
prie
bazin
nepasitikjim
psichosocialin kriz.
Ankstyvojoje vaikystje formuojasi autonomija prie gd ir abejones.
Ankstyvajame mokykliniame amiuje vyksta iniciatyvos prie kalt psichosocialin kriz.
16
Vidutinis mokyklinukas sprendia meistrikumo prie nepilnavertikum kriz.

Jaunesnysis paauglys formuojasi grupin identitet prie atsiskyrim.
Vyrenysis paauglys susiformuoja individual identitet arba atsiranda vaidmen
neaikumas.
Jauno suaugusiojo amiuje yra sprendiama intymumo prie izoliacij psichosocialin
kriz.
Vidutinio suaugusiojo amiuje atsiranda generatyvumas arba stagnacija.
Vyresnysis suaugs sprendia ego integruotumo prie nevilt psichosocialin kriz.
Senatvje kyla nemirtingumo prie ugesim psichosocialin kriz.
1 Lentel
Psichosocialins krizs kiekvienoje vystymosi stadijoje
Vystymosi stadija
1. Kdikyst
2. Ankstyvoji vaikyst
3. Ankstyvasis mokyklinukas
4. Vidutinis mokyklinukas
5. Jaunesnysis paauglys
6. Vyresnysis paauglys
Psichosocialin kriz
Bazinis pasitikjimas prie bazin nepasitikjim
Autonomija prie gd ir abejones
Iniciatyva prie kalt
Meistrikumas prie nepilnavertikum
Grupinis identitetas prie atsiskyrim
Individualus
identitetas
prie
vaidmen
7. Jaunas suaugs
neaikum
Intymumas prie izoliacij
8. Vidutinis suaugs
9. Vyresnysis suaugs
10. Senatv
Generatyvumas prie stagnacij

Ego integruotumas prie nevilt
Nemirtingumas prie ugesim
Taigi, kiekvienoje vystymosi fazje yra sprendiama vis kita psichosocialin kriz.
Psichosocialin kriz pasireikia tam tikrais poliais pavyzdiui, pasitikjimas prie
nepasitikjim, iniciatyva prie kalt ir t.t.
Kaip pavyksta daugumai moni isprsti psichosocialin kriz, koks dominuoja polius
teigiamas ar neigiamas?
Psichosocialinio poirio alininkai pasisako u tai, kad dauguma asmen patiria abu
psichosocialins krizs polius. Neivengiamas neatitikimas tarp asmenybs vystymosi lygio fazs
pradioje ir visuomens spaudimo naujam socialinio funkcionavimo lygiui sukuria atitinkamas
neigiamas slygas. Juk net ir mylinioje, globojanioje aplinkoje, sukurianioje pasitikjim,
kdikiui tenka patirti nemaa ir frustruojani moment, keliani nepasitikjim. Netgi gabus
17
pradinukas negali isprsti kai kuri uduoi, kurias skmingai sprendia jo talentingesnis draugas
ir tai skatina j patirti nepilnavertikumo jausm. Neirint kylani sunkum, psichosocialins
teorijos krjai mano, kad dauguma moni psichosocialines krizes ispredia teigiamai.
Teorija teigia, kad tampa ir konfliktai yra neivengiami, sprendiant psichosocialines krizes,
bet tuo paiu jie yra btini vystymosi proceso elementai. Krizs sprendimas padeda ego ivystyti
naujus socialinius bei kognityvinius sugebjimus.
Kylanios psichosocialins krizs taip pat yra ir kultros spaudimo bei ekspektacij
rezultatas. Kiekvienas normalus vystymasis sukelia asmeniui tamp, nes kiekviena visuomen
siekia socializuoti ir integruoti savo narius. Kilusi tampa nerodo asmenybs neadekvatumo aplinkai,
taiau, jei individui nesiseka isprsti kilusi problem, tai sukelia rimt grsm tolimesniam jo
asmenybs augimui.
Konfliktas tarp individo reikmi ir kultros reikalavim yra skirtingas kiekvienoje fazje.
Pavyzdiui, kultra apriboje kdik ir kaip bus isprsta jo psichosocialin kriz, priklauso nuo tv
sugebjim. Jaun suaugusj kultra spaudia sukurti intymius santykius, bet individas gali
nesugebti pasiekti intymumo dl kultrini norm, draudiani tam tikras bendravimo formas.
Centriniai procesai
Centriniai procesai yra ketvirtoji psichosocialins teorijos svoka. Centriniai procesai tai
yra mechanizmai, kuri dka individo poreikiai yra susiejami su kultros reikalavimais kiekvienoje
vystymosi stadijoje.
Kiekvienoje vystymosi fazje reikmingi santykiai bei reikalingi sugebjimai yra
skirtingi.Pavyzdiui, ankstyvosios vaikysts vystymosi fazje (t.y. madaug nuo dviej iki ketveri
met), imitacija yra centrinis procesas, galinantis psichologin vaiko augim. iuo periodu vaikas
lavina savo sugebjimus, imituodamas suaugusiuosius, tvus, brolius, seseris ar televizijos modelius,
draugus, aukles, darelio mokytojas arba netgi gyvnus.
Imitacija vaikui teikia pasitenkinim. Jos dka vaikai padidina panaum tarp savs pai ir
t subjekt ar socialins grups nari, kuriuos vaikas pamgdioja ir kuriais, aiku, avisi. Taigi,
imituodami vaikai pradeda patirti pasaul taip, kaip kiti mons j patiria.
Sprsdami psichosocialin kriz ankstyvojoje vailkystje, t.y. siekdami autonomijos vaikai
turi bti pasiruo imituoti modelius, kuriuos jie gali stebti.Tokiu bdu imitacija yra mokymasis ir
socialin strategija netgi vyresniame amiuje, bet ypatinagi jis dominuoja ir yra labai svarbus
ankstyvojoje vaikystje.
18
Kdikystje psichosocialin kriz padeda sprti abipusikumas su globjais, jo dka

susiformuoja pasitikjimo ir saugumo jausmas.
Pateiksime lentel, kurioje atsispinds kokiame vystymosi etape kokie dominuoja centriniai
procesai.
2 lentel.
Centriniai procesai kiekvienoje vystymosi fazje
1. Kdikyst (0-2metai)
2.Ankstyvoji vaikyst (2-4 metai)
3. Ankstyvasis ikimokyklinukas (4-6 metai)
4. Vidutinis mokyklinukas (6-12 metai)
5.Jaunesnysis paauglys (12-18 met)
6.Vyresnysis paauglys (18-22 metai)
7. Jaunas suaugs (22-34 metai)
8.Visutinis suaugs (34-60 met)
9. Vyresnysis suaugs (60-75 metai)
10.Senatv ( vir 75 met iki mirties)
Abipusikumas su globjais
Imitacija
Identifikacija
Mokymasis, ugdymas
Bendraami spaudimas
Roli eksperimentavimas
Abipusikumas su bendraamiais
Prisitaikymas prie aplinkos ir krybikumas
Introspekcija (savistaba)
Socialin parama
Centriniai procesai, skirti psichosocialini krizi veikimui padedas isprsti kiekvienos fazs
sunkumus bei aprpina asmeniniais ir socialiniais mechanizmais, padedaniais priimti nauj
informacij.
Problem sprendimas
Problem sprendimas tai elgesys, pasireikiantis aktyviomis pastangomis veikti stres ir

sukurti naujas slygas kiekvienos vystymosi fazs problem sprendimui.
Kiekvienas toks elgesys apima tris komponentus:
l) sugebjim gyti, sisavinti ir perdirbti informacij;
2) sugebjim ilaikyti kontrol esant tam tikrai emocinei bklei;
3) sugebjim laisvai veikti savo aplinkoje.
is problem sprendimo mechanizmas leidia paaikinti nauj, original, krybik, unikal
ir iniciatyv elges. Toks elgesys galina prognozuoti ar individai bus originals, spontaniki, ai
skmingai veiks psichosocialines krizes.
Problem sprendimas tai elgesys, galinantis augim ir vystymsi.
19
Asmenys sukuria savo pai strategijas gyvenimo problem sprendimui. io elgesio stili
vairov atspindi asmenybs talentus ir poelgi motyvus. Pavyzdiui, penkeri met vaikai, pirm
kart atvyk vaik darel elgiasi skirtingai. Vieni sdi susigd, kiti iri mokytoj, treti laipioja,
aidia su naujais aislais, kiti kalbina mokytoj arba kalbasi su kitais vaikais, klausinja j, bando
susidraugauti.
Taigi, kaip matosi, problem sprendimas pasireikia vairiu, labai skirtingu elegsiu. Tai gali
bti elgesys nepastamoje aplinkoje, grsmingoje sitiacijoje. Ar elgesys bus efektyvus, ar pads
prisitaikyti, priklauso nuo to, ar is elgesys pads priimti, sisavinti ir perdirbti nauj informacij,
gyti ir ilaikyti tam tikr autonomij grsmingoje situacijoje, bei laisvai judti atitinkamoje erdvje.
O iaip nei viena i elgesio strategij nra nei gera nei bloga.Svarbiausia, ar elgesys, skirtas
problem sprendimui turi visus tris mintus komponentus (gyti informacij, galina veiksm laisv
ir emocij kontrol naujose situacijose.
3 lentel
Pirmins ego kokybs kiekvienoje vystymosi fazje
Vystymosi faz
1.Kdikyst
Ego kokyb
Viltis
Apibrimas
Tikjimas, kad gali patenkinti
savo esminius trokimus
Valia
Tai
prieastis,
lemianti
sugebjim laisvai pasirinkti

3. Ankstyvasis
Tikslas
ir kontorliuoti
Tai drsa sivaizduoti
ir
ikimokyklinukas
gyvendinti
sumanymus
gdi ir intelekto laisvas
Kompetencija
vertingus
panaudojimas
Itikimyb pirmoji
uduotis
Tai
sugebjimas
sipareigoti
Itikimyb antroji
atliekant
ir
lojalum kitiems
Tai
sugebjimas
sipareigoti
lojalum
ir
laisvai
ilaikyti
laisvai
ilaikyti
vertybms
ir
20
7. Jaunas suaugs
ideologijoms
Gabumai
abipusikumui,
Meil
pakeiianiam
8. Vidutinis suaugs
Rpinimasis
priklausomum
sipareigojimas
Imintis
jaunesnija karta
Atskiras,
pavienis,
aktyvus
10. Senatv
vaikysts
Pasitikjimas
rpintis
bet
susirpinimas
gyvenimu mirties akivaizdoje

Smoningas
pasitikjimas
savimi
ir
sitikinimas
gyvenimo prasmingumu
ias pirmines ego kokybes E. Eriksonas (l978) postulavo kaip pozityvaus psichosocialins
krizs sprendimo rezultat. Sugebjimas vartoti ias ego kokybes priklauso nuo skmingo prie tai
buvusios psichosocialins krizs sprendimo.
ios ego kokybs yra tam tikros psichologins bsenos, suformuojanios pagrindinio
gyvenumo patyrimo interpretacij. Pavyzdiui, kompetencijos jausmas padeda mogui laisvai
jaustis, sprendiant problemas, judti savo erdvje bei pasitikint savo kompetencija, sukontroliuoti
neigiamas emocijas.
Asmenybei vystantis, vystosi naujos ego kokybs, taiau ne visada vystymasis yra lengvas,
nes atsiranda ir destruktyvi jg, trukdabi pozityviam asmenybs vystymuisi. Tokias jgas B. ir
F. Njumanai pavadino patologinmis orientacijomis.
Patologins orientacijos rodo negatyv psichosocialins krizs sprendim.Kratutiniais
atvejais ios patologins orientacijos trukdo noramliam asmenybs vystymuisi ir energija yra
nukreipiama ne vystymosi uduoi atlikimui, o prieingai, j vengimui.
Patologins orientacijos nra vien pasyvus barjeras asmenybs augimui. Jos sukuria tam
tikras strategijas, apsauganias asmenyb nuo tolesni santyki su socialine sistema. Asmuo tampa
izoliuotas, nebegali pozityviai isprsti nei esamos nei tuo labiau kitos vystymosi fazs
psichosocialins krizs.
4 lentel
Patologins orientacijos kiekvienoje vystymosi fazje
Vystymosi faz
1. Kdikyst
Patologija
Atsitraukimas
Apibrimas
Tapimas socialiai ir
emocionaliai attrkusiu
21
Vidin prievarta
Paiskartojantis elgesys,
motyvuotas impuls arba
apribojim prie j
3. Ankstyvasis mokyklinukas
Slopinimas
ireikim
Psichologinis susilaikymas,
trukdantis mini ir veiksm
Inercija
laisvei
Veiksm ir mini
sstingis,trukdantis
Izoliacija
produktyviam darbui
Vienatv, buvimas be draug,
Isiadjimas
be kompanijos
Atmetimas roli ir vertybi,
kurios suvokiamos kaip
7. Jaunas suaugs
8. Vidutinis suaugs
Udarumas
svetimos
Elitinis kit nesileidimas
Atmetimas
arba nustelbimas
Nenoras rpintis tam tikrais
kitais asmenimis ar grupmis
10. Senas amius
Panieka
ar jaunesnija karta
Paniekos savo ir kit
Nepasitikjimas
silpnumui, trapumui,jausmas
Tai drovumas, kuklumas,
kaip nesugebjimas elgtis
taip, kad galt veikti
abejones savimi
Kada mes pradedame augti?
Kiek laiko trunka ms vystymasis ir augimas?
Kaip mes patys galime prisidti prie savo augimo?
Kokios mogaus gyvenimo vystymosi fazs turi takos karjeros siekimui?
Uduotis:
Ianalizuokite savo amiaus tarpsnio faz.
22
Literatra:
Beresneviien D. (2003). Jauno suaugusiojo psichologija. Vilnius.
TEMA
KOGNITYVINS RAIDOS TEORIJOS
Tikslas:
Supaindinti su kognityvins raidos teorijomis.
Atskleisti kognityvins raidos reikm karjeros siekimui.
Turinys:
Apie painimo vystymasi ra J. Piaget (1958, 1964), J. Bruneris (1966), L. Vygotskis (1978). J. Piaget
ne didel indel kognityvins raidos teorij. Jis pateik tris psichin raid nuteikianius veiksnius:
Brendimas (genetikai apibrtas smegen ir nerv sistemos augimas, paintini proces

pagrindas).
Patirtis, gaunama i aplinkos ir objekt pasaulio.
Saveika su kitais.
J. Piaget teig, kad mogaus intelektas yra adaptacinio pobdio, padeda prisitaikyti prie aplinkos. Jis
aikino , kad gaunama informacija psichikos pagalba yra suskaidoma reikmingus vienetus, vadinamus
schemomis. Nauja informacija yra asimiliuojama (prijungiama) prie esani schem arba
akomoduojama, (keiiant esamas schemas ar kuriant naujas schemas). Paintin harmonij palaiko
pusiausvyra. Pusiausvyros nebuvimas yra pagrindin paintins raidos varomoji jga: kai turimas
mstymo bdas nebepadeda tvarkytis su nauja informacija ir patirtimi, kyla poreikis pasiekti efektyvesn
paintini gebjim lyg.
J. Piaget pateikia keturis intelekto raidos periodus:
Sensomotorinis periodas (0 2m.). Jis skitstomas eias stadijas.
Pirmoji stadija - refleks (0 1mn.). ioje stadijoje stebimi gimti refleksai, kuriais naujagimis bando
prisitaikyti prie aplinkos. J. Piaegt vertino jutimin patrt gyt iulpimo reflekso metu. Anot jo, toji
patirtis yra tarsi statybins plytos sensomotoriniam intelektui.
Antroji stadija (1 - 4mn.) pirminis prisitaikymas, pirmins ciklins reakcijos. Kdikis susipasta su
savo knu, atranda rankas, jas tyrinja, bando imti daiktus, juos skrebinja.
Treioji stadija (4 8mn.) antrins ciklins reakcijos, domi spdi gavimo bdai. Antrini
ciklini reakcij metu formuojasi sudtingesn asimiliacija.
Ketvirtoji stadija (8 12mn.) schem koordinacija ir j taikymas naujose situacijose. Pradeda
suprasti , kad egzistuoja daiktai nepriklausomai nuo to ar jie yra suvokiami. Atsirnda vyki numatymas.
23
Penktoji stadija (12 18mn.) tretinns ciklins reakcijos, nauj priemoni atsiradimas tikslui
pasiekti aktyvaus ekspermentavimo keliu. Vieneri met vaik J. Piaget vadino mauoju mokslininku.
Vaikas aktyviai tyrinja aplink, gydamas domios ir reikalingos patirties.
etoji stadija (18 24mn.) naujos reikms surandamos protini kombinacij pagalba. Atsiranda
protiniai vaizdiniai.
Sensomotorinio intelekto periode vaikai imoksta:
Iskirti save i aplinkinio pasuolio daikt.
Iekoti stimuliacijos aplinkiniuose viesos ir garso altiniuose.
Stengtis pratsti dom patyrim.
Manipuliuoti daiktais, juos atpainti.
Prieoperacinis periodas (2 7m.) susideda i dviej stadij: prieoperacins (2 4m.) ir intuicijos (4 7m.).
Prieoperacinje stadijoje atsiranda simbolinis aidimas. Pradeda vartoti kalb, formuojasi svokos, jos
individuosios. Svokos susiformavimui dideld takos turi patirtis. Prieoperacinje vystimosi stadijoje vaikai:
Labai egocentriki, nesugeba atsidurti kito mogaus padtyje, kito akimis suvokti pasaul.
Klasifikuoja daiktus pagal atsitiktin, krentant akis poym (vienoda spalva, daiktai pagaminti i
tos paios mediagos ir kt.).
Nesugeba suprasti, kad vienu atvilgiu panas daiktai gali skirtis kitu atvilgiu (kartu klasifikuoja
vienodos spalvos, bet skirtingos spalvos daiktus).
Intuicijos stadijoje vaikai ivadas daro remdamiesi percepsiniais sprendimais. Vaikai dar nesupranta tverns
dsnio: kad pasikeitus formai ar triui mediagos kiekis nekinta. Vaikai pradeda suprasti mass tverm
sulauk penki met , svorio ei, trio septyni met. Vaikas metus ar dvejus nagali iomis svokomis
pilnai naudotis. Tverms dsnio supratimas rodo, kad vaikas pereina i prieoperacinio operacinio intelekto
period. Adityvins ir multiplikacins klasifikacijos formos vystosi paraleliai. Intuicijos fazje vaikai
imoksta:
Imoksta objektus suskirstyti klases ir kategorijas, bet nebtinai jas sisamonina.
Imoksta suprasti vis sudtingesnius loginius ryius.
Imoksta manipuliuoti skaiiaus svok.
Konkrei operacij periode (7 11m.) vaikas sprendia vairius udavinius taip, tarytum jis valdyt
turting tarpusavyje susiet asimiliacin organizacij, funkcionuojani pusiausvyroje su tiksliai sureguliuotu
akomudacijos mechanizmu. Jie gali atlikti logines operacijas, bet tik su konkreiais daiktais. Gali sprsti
klasifikavimo, grupavimo ir idstymo eilje uduotis, bet iki galo nesisamonina ia veikiani dsni. Jie
nesusitelkia tik prie atskir percepsini patybi jie gali galvoti apie daugel dalyk nepriklausomai nuo
percepsins svarbos. Vaik ribotumas ioje stadijoje yra tas, kad jiems reikia konkrei atspindi, kurie
padt susidaryti mstymo ssajas.
24
Formali operacij periodas (11 14m.) vyksta kokybinis ankstesni paintini struktr pasikeitimas.
iam periodui bdingas sugebjimas mstyti abstrakiai, nesiriament konkreiais vaizdiniais. is mstymo
bdas vadinamas sugebjimu mstyti apie mstym. Paaugliai gali mokslikai naudoti indukcinius
argumentus, snaprotavimo svarstymo bdu remiantis konkreiais faktais, gali suformuluoti pagrindinius
principus. iame perode paaugliai gyja ir sugebjim galvboti naudojant hiepotetinius dedukcinius
argumentus. Pradeda kurti teorijas ir sistemas apie gyvenimo ir pasaulio prasm, literatr, filosofij, moral,
meil ir darb. J. Piaget pirmasis nustat ypating paaugli mstymo bruo diesn dmes skiriant
galimybei, o ne rialybei. iame periode formuojsi abstrakstusis hipotetinis mstymas.
KALBOS VYSTYMOSI TEORIJOS

Tarp daugelio teorij, aikinani kalbos vystymsi yra iskiriami penki pagrindiniai
poiriai: bihevioristinis, natyvistinis biologinis, kognityvinis, struktrinis, pragmatinis.
Bihevioristinio poirio atstovai Skinner, Bandura ir kt. pabria, kad vaikus skatina kalbti
aplinkybs. Kaip greitai ir gerai vaikas imoks kalbti, priklauso nuo to, kaip danai vaikas girdi
kalb, kaip jis skatinamas kalbti. Skinner teig, kad vaiko kalba priklauso nuo eimos. Jei vaikas
bus kalbinamas, jo klaba bus labiau ilavjusi.
Natyvistinio biologinio poirio atstovai yra Chomsky, Lenneberg ir kt. J nuomone,
kalbos imokim nulemia ne aplinka, o gimtos biologins prielaidos. Chomsky teigia, kad gimtas
kalbos imokimo mechanizmas nukreipia vaiko pastangas kdikystje klausytis kalbos, vliau
iaukti, itarti pirmuosius odius, vliau pirmuosius odius, vliau ir pirmuosius sakinius. Jo
nuomone, mogus turi gimt kalbos gilij struktr. Tuo tarpu pavirin struktra yra imokstama.
gimto kalbos mechanizmo dka vaikas, augdamas kalbinje aplinkoje, perpranta gimtosios kalbos
pavirin struktr (gramatik, odyn).
Kognityvinio poirio atstovai J. Piaget, Bloom ir kt. akcentuoja, kad kalba yra imokstama
pagal bendrus kognityvinius mechanizmus. Vaiko kalboje atsispindi jo painimas, kognityvins
galios. Prie praddamas kalbti vaikas turi gyti tam tikros patirties, ini apie j supani aplink,
aktyviai sveikaudamas su joje esaniais objektais. Tuo bdu J. Paiget teigia, kad pirma turi
susiformuoti sensomotorinis intelektas, o po to vystosi vaiko kalba.
L. Vygotskis teigia, kad pirmaisiais metais vaiko balsas atlieka 2 funkcijas: iraikos,
apibdinanios organizmo emocines bsenas ir socialinio kontakto. Labai svarbus kalbos raidos
momentas kalbos ir mstymo sveika. Iraikos funkcij atliekanti kalba nepriklauso nuo
mstymo. To meto mstymas nepriklauso nuo kalbos. 1,5 2 m. laikotarpyje vaiko mstymas ir
kalba susitinka. Nuo 2 met vaiko kalba tampa intelektin.
Struktrinio poirio atstovai Braine, Brown akcentuoja, kad kalbos vystymasis vyksta
sisteminiu bdu nuo vaik vieno odio frazi iki suaugusiojo kalbos modelio. Brown ir jo
bendradarbiai atliko eil longitudini tyrim, kurie patvirtino, kad paprastai pradioje vaikai taria
vieno odio frazes, vliau pasireikia dviej odi frazs, telegrafiniai sakiniai. Trij met vaikai
pradeda kalbti vis sudtingesniais sakiniais, palaipsniui atitinkaniais suaugusiojo kalbos model.
Struktralistai daugiausiai kreip dmes gramatinio kalbos lygmens vystymsi nei semantin.
Pragmatinio poirio atstovai Halliday ir kt. orientavosi tai, kaip vaikas naudoja kalb
bendraudamas su kitais monmis. Jie teigia, kad mes labai anksti imokstame, kada, k ir kam
sakyti. Ms kalba yra tikslinga, jau labai mai vaikai kalba siekia patenkinti svarbiausius savo
poreikius.
25
Apibendrinant galima pasakyti, kad visos kalbos vystymosi teorijos viena kit papildo ir tuo
paiu neatsako daugel klausim kodl vieni vaikai pradeda anksiau, kiti vliau, i kur atsiranda
kalbos defektai ir kt.
Kalba ankstyvosiose vystymosi stadijose
Tyrimais nustatyta, kad poreikis bendrauti stebimas vaiko penkt gyvenimo dien. I.
Uugiriens tyrimai atskleid, kad 2 mn. kdikis nori bendrauti su mama. Kalbos atsiradim skatina
du faktoriai: 1) noras bendrauti su suaugusiais; 2) bendraudamas vaikas patiria daug teigiam
emocij.
Pagrindinis kalbos vienetas yra odis. odis susidaro i fonem, atskir gars, atitinkani
raides abclje. Kad suprast ir galt bendrauti, vaikai turi girdti ir atgaminti garsus ir gars
junginius taip, kaip tai daro suaugusieji. Jau naujagimiai skiria kalb nuo kit aplinkos gars ir kitaip
reaguoja. Patys pirmieji gars kompleksai, kuriuos itaria naujagimis vos gims, yra riksmas. Ir
toliau jis riksmu reaguoja kiekvien nemalon iorinio dirgiklio sukelt potyr. Tai refleksinio
pobdio garsai. Pamau riksmas pereina verksm. Verksmo kilm yra ta pati kaip ir riksmo, tik
verksmu ireikiamos jau subtilesns organizmo bsenos. Verksmas turi daugiau niuans. Pagal
kdikio verksm galima suvokti jo vidinius igyvenimus, nuoskaudos didum.
Antrojo mnesio pabaigoje pradeda juoktis ir guguoti, kartais taria uu... Gugavimas
tsiasi iki 4 mn. 5 8 mn. prasideda iaukjimas: jungia balses su priebalsmis, atsiranda
intonacija. iaukjimas gali tstis iki 9 12 mn., kol atsiranda pirmieji odiai. iaukjim
vaikai naudoja aidimuose su llmis. Kdikiai ino, odi daugiau nei kartais atrodo. Kalbos
supratimas vystosi anksiau ir greiiau nei atgaminimas. Vaikai dar nekalbdami klausimus: kur
buteliukas?, paglostyk unel atsako gestais ir veiksmais. Vieneri met vaikas gali itarti 10
odi, supranta apie 50 odi. Antrj met pradioje vaikai per mnes sisavina 20 nauj odi,
o itaria vidutinikai 9 naujus odius.
Pusantr dviej met vaikai pradeda jungti odius porpmis: mano uo, kur ttis,
nra bat, gerti sultis ir kt. Atsiranda telegrafo kalba. Patys pirmieji vaik dviej
odi junginiai panas suaugusiojo mogaus sutrumpintus sakinius, kurie susideda
i daiktavardi, veiksmaodi ir nedidelio kiekio vardi. Panaiai kaip
telegramos, jie labai sutrumpinti.
Pamau vaik sakiniuose pradeda atsirasti pagrindins kalbos dalys, pagalbiniai
veiksmaodiai.
Treiaisiais gyvenimo metais pradeda atsirasti sudtingi sakiniai: Tu paauk ir jis ateis, A
galvoju, kad jo nesulauysiu. 3 met vaiko kalba sudaryta i sudting sakini. Vaikai kalbasi, bet
ne visada vienas kitam atsako. 4 m. vaiko kalba susideda i sudting sakini. Pokalbyje vaikai
adresuoja mintis vienas kitam.
Vaiko kalba vystosi trim lygmenimis: fonologinis, semantinis, gramatinis.
Fonologinis lygmuo yra laikomas kalbos pagrindu. Vaikai iki 7 m. imoksta tarti visus
gimtosios kalbos odius.
Gramatinis kalbos lygmuo (morfologija ir sintaks) vaikai sisavina gramatines sandaras
pagal suaugusio mogaus kalbos model.
Semantinis lygmuo odi prasms supratimas ir odyno turtinimas. 2 m. vaik aktyv ir
pasyv odyn sudaro 250 300 odi, 3 m. vaik 1500 odi, 6 m. vaik 2500 3000 odi.
Egocentrin kalba reikia kalbjim kito asmens akivaizdoje, bet neperduodant kitam ir
nesikeiiant informacija ir idjomis. Vaikai bdami kartu danai kalba, reikia savo mintis,
reaguodami tai, k sako kiti vaikai. Paklaustas vaikas, k jis kalba, atsako: A ne tau sakau, sau
sakau. Pirmasis egocentrins kalbos idj ikl J. Piaget. Jis skyr 3 egocentrins kalbos ris:
1) Pakartojim ir atkartojim. Pakartojimu vadinamas toks kalbjimas, kai vaikas kartoja
odius savo malonumui, nes jam patinka t odi skambjimas. Vaikas, igirds
laikrodio tiksjim, gali kartoti: tik-tak, tik-tak, tik-tak. Kartais kartoja savo sukurtus
26
odius, pvz., vaikas sako: a dainuoju, uoju, uoju, uoju Tok gars kartojim J.
Piaget vadina echolalija (kartojimu).
2) Monolog. Vaiko kalba, nukreipta save, padeda palaikyti jam tam tikr aktyvum.
Vaikas kalba sau, nelaukia atsakymo, kalba su savim aisdamas.
3) Kolektyvin monolog. Kalba ikart visi vaikai, nekreipdami dmesio, k sako kiti vaikai.
J. Piaget tyrimai rodo, kad 3 m. vaiko kalbos 56 proc. yra egocentrin. Iki 7 m. egocentrins
kalbos sumaja (27 proc.). Taip atsitinka todl, teigia J. Piaget, vaiko kalba tampa socializuota. Jo
nuomone, socializuotai kalbai bdinga: 1) pritaikyta pokalbio temai informacija; 2) kritikas
poiris; 3) komandos; 4) klausimai ir atsakymai.
L. Vygotskis nesutiko su J. Piaget mintis apie egocentrin kalb. L. Vygotskis siejo
egocentrin kalb su mstymu, nurodydamas, kad: 1) maas vaikas gali mstyti tik garsiai tardamas
odius; 2) vaiko mstymas tebra suaugs su iorine kalba; 3) vaikas negali mstyti tyliai, vidine
kalba.
Viena i pagrindini kalbos funkcij pirmoje vaikystje yra komunikacin funkcija. Kalb
kaip bendravimo priemon vartoja nuo ankstyvosios vaikysts. Bendraujama situacins,
kontekstins, aikinamosios kalbos pagalba.
Raytins kalbos prielaidos stebimos ankstyvoje ir pirmoje vaikystje. L. Vygotskio (1935)
mintys apie raytins kalbos kilm, svarb vaiko mstymui analizuojami B. Grigaits darbuose
(1980, 1997).
Kuriame intelekto raidos periode susiformuoja abstraktusis mstymas?
Kokie esminiai nesutarimai ir tarp koki autori buvo dl egocentrins kalbos?
Uduotis:
Apibdinkite savo kalbos ir mstymo ypatumus.
Literatra:
1. Gage N.L.,Berliner D.C. Pedagogin psichologija.Vilnius.1994.
2. ukauskien R. Raidos psichologija.V., 1996.
3. Inhelder B.,& Piaget J. The growth of logical thinking.U.S.A.1958.
4. Holzman M. The Language of children. Oxford, 1997.
TEMA
SAVASTIES TAKA KARJERAI
Tikslas:
Apibdinti savasties ypatumus.
Atskleisto savasties tak karjeros sieksniai.
Turinys:
Savast sudaro:
Visos inios.
Jausmai ir poiriai save kaip unikal, funkcionuojant asmen.
Savastis reikia mogaus patiriamas mintis ir jausmus. Savastis yra mogaus viduje.
27
Pagrindins svasties svokos yra savivoka, savigarba, tapatumas.

Savivoka reikia ms turimas inias apie save, kaip mes patys save suvokiame ir apibdiname,
sitikinim kas mes esame. Tai galime isiaikinti atsak klausim kas a esu?. Savivoka yra
paintinis procesas , tam tikro inojimo apie save rezultatas. Kaip mes apibdiname save veikia ir
ms socialin elges. Visi teiginiai kuriuose yra vardiai a, man, mane, mano reikia tam
tikrus savasties aspektus (Cooley, 1902, pgl. Lemme, 2003). Tuo bdu savast apibdina tokie
aspektai:
Nuostatos (a mgstu bananus).
Ketinimus (planuoju sigyti diplom).
sitikinimus (mano nuomon isilavinimas skms pagrindas).
Normas (mano grupje visi punktuals).
Vaidmenis (mano darbe ypa svarbu sugebjimas bendrauti su monmis).
Vertybes (manau, kad mons turi siekti geriaudio) ( Triandis, 1989, plg. Lemme 2003).
Paintins raid air paintiniai procesai turi takos savasties susiformavimui. Savasties turinys ir j
sudaranios inios formuojamos kontaktuojant su aplinka, suprantant ir vertitinant grtamj
informacij. A savastis aktyviai kuria mano savast, kuri savo ruotu veikia informacijos apdorojim
ir elges.
Savigarba yra emocin savasties dalis. Ji apima mogaus poir save, savs vertinim, nustatant
savo padt kontinuume tarp teigiamos ir neigiamos verts. Savigarba yra savs vertinimas skalje
geras blogas, kuriuo a savastisvertina mano savast.
Auktos savigarbos mogus suvokia save realiai, gerbia ir laiko save vertingu. Nuo auktos
savigarbos priklauso mogaus motyvacija, pasiekimai, socialiniai ryiai, sveikata, gebjimas
prisitaikyti. emos savigarbos mons yra nerimastingi.
Tapatumas: kas a esu ir kuo bsiu? Tapatum reikt traktuoti kaip subjektyviai suvokiama savo
paties asmenyb, jungiani eimos istorij, tautines aknis, pasaulir ir nor bti tuo, kuo gali
bti pagal savo prigimt. Tai pusiausvyros tarp a ir kit kitimas.
Paauglystje vykstani savasties raid tiksliausiai apibdina tapatumo savoka. Eriksonas
paauglysts period vadina tapatybs vaidmen painiavos krize. Eriksonas taip apibdina
tapatum:
Vientisum kurio siekiama ioje pakopoje pavadinau vidinio tapatumo jausmu. Jaunas mogus yra
vientisas, jeigu suvokia stiprjant ry tarp to, koks jis atjo i vaikysts, ir to, koks ruoiasi bti;
tarp to, kaip jis suvokia pats save, ir to, k, jo nuomone, jame mato ir i jo tikisi kiti mons.
Apibendrinant galima teikti, kad vaikystje, kai vaikas norjo, o, buvo veriamas bti toks kaip tie,
28
nuo kuri jis priklaus, viena kit keitusios identifikacijos tampa tapatumo dalimi, taiau tapatumas
nra vien tai. (plg. Lemme 2003, 116psl.).
Tapatumo formavimas vyksta paauglystje.
Socialinis kontekstas nuo siauriausio iki plaiausio lygmens veikia mogaus svast ir sudaro
slygas jos raikai. Kultra, numatydama vertybes, prielaidas ir lkesius, formuoja mogaus
nuostatas ir veikia jo sprendimus. Kultra pabria galymibes ir ribas, neivengiamai veikianias
gyvenim. Kultra formuoja pasaulir, kurios rmuosemogus supranta tikrovs reikinius.
vairios kultros lemia skirting savasties raid ir skirting elgas. Nemanoma savasties atskirti nuo
j formuojanios kultros. monms bdingas tautinis egocentrikumas: mes taip suaug su savo
kultrai bdingas mstysena ir elgsena, kad danai neabejojame, jog ir kiti mons mato pasaul taip
kaip ir mes.
Teigiama, kad lytinis tapatumas (savs kaip vyro arba moters suvokimas) galutinai susiformuoja
apie treiuosius gyvenimo metus. Vliau individas msto ir elgiasi taip kaip reikalauja tai lyiai
priskirtas vaidmuo. Lyi vaidmenys veikia kaip filtrai, per kuriuos perleidiame savo nuomons
apie save ir kitus mones. Vaidmenys siejami su ankstyvoje vaikystje i tv ir aplinkini perimtais
lkesiais yra giliai siaknyje, jie tampa stereotipinmis ir apibendrintomis nuostatomis apie vyr ir
moter savybes bei gebjimus. Tradiciniai vyr ir moter vaidmenys vadinami raikos ir
instrumentiniai vaidmenimis. Tradicikai moterikos reidos vaidmuo suprantamas kaip ryi
umezgimas ir palaikymas. Jis apima rpinimsi, bendradarbiavim, dmes kit moni poreikims,
priklausomum ir emocin jautrum. Vyr instrumentinis vaidmuo orentuojasi tiksl ir laimjimus.
Jam bdingas dominavimas, drsa, neprilausomy, loginis bei racionalus mstymas bei
konkurencija. Toki vaidmen pasms gali bti tokios: moteris danai ieko savo tapatumo ir
vertina save santikiuose su kitais monmis, joms svarbiausia emocinis artumas, bendravimas,
empatija, rpinimasis kitais ir globa. Vyrai labiaus vertina atsietum nuo kit, savarankikum ir
asmeninius laimjimus, savo tapatumo ieko ir save vertina darbinje veikloje. Visuomenje labiau
vertinamas instrumentinis vaidmuo. Vyrai paprastai isiskiria teigiama savivoka, stipresniu
savigarbos ir savaveiksmingumo jausmu, jie danai pervertina savo gebjimus. Moterims
bdingesn neigiama savivoka, emesn savigarba, silpsnesnis savaveiksmingumas. emesn
savigarba gali sumaniti motyvacij siekian tikslo. Lyi nulemti vaidmenys turi takos vyr ir
moter vertinimui, visuomens nuomonei apie j gebjimus, j pasitikjimui savimi, tikslams,
siekiams ir laimjimams.
29
Savastis formuojasi vis brendimo laikotarp: A vaizdas treiaisiais gyvenimo metais,

tapatumas paauglystje, savs vertinimas ankstyvoje jaunstje. Brandos amiuje savasties
iraikai turi reikms profesins inios, gyvenimikoji patirtis, socialin bei kultrin aplinka. Vis
tai turi neabejotinos reikms karjeros siekimui.
Koki tak karjeros siekimui turi savigarba?
Koki tak karjeros siekimui turi tapatumas?
Uduotis:
Sudarykite savo savasties schem.
Literarra:
1. ernius V. J. mogaus vystymosi kelias. Nuo vaikysts iki brandos. Kaunas.2006.
2. Lemme B. H. Suaugusiojo raida. Poligrafija ir informatika.2003.
3. ukauskien R. (1996) Raidos psichologija.Vilnius.
Kaip aidia vaikai?

Kaip suaug...
Tiktai paprastai ir graiai
Kadaise, kai nieks ms nemat,
Mes aidm visai panaiai.
(A.Maldonis)
TEMA
INDIVIDUALI SAVYBI TAKA KARJERAI VAIKYSTJE
Tikslas:
Apibdinti individuali savybi temperamento ypatumus vaikystje.
Atskleisti temperamento ypatum tak charakterio savybi temperamentui.
Nustatyti temperamento ypatum tak karjeros siekimui.
Turinys:
Psichologiajai skiriami individuolioms asmenybs savybms apibdinti sekantieji temperamento
tipai: sangvinikasis, cholerikasis, flegmatikasis, melancholikasis.
Sangviniko tipo vaikai yra linksmi, garsiai ir linksmai juokiasi, nepikti, nekertingi, nepriekabs,
sieidia ne ilgam, mgsta linksmas idaigas. Labai judrus, greiti, bet judesiai ne staigs,
nenusdintis, okinjantis. Vidutinio greitumo kalba, nekus, paskorius. Greitai besikeiianti
30
aisminga mimika. Diaugsmingai ir lengvai bendrauja. Turi daug draug, draugikas. Renkasi
kolentyvin aidim, grupje vaikams nevadovauja. Iradingas, lengvai paklsta aidime. Mgsta
baujus aislus, mielai atiduoda aislus kitiems vaikams. Jga aisl neatima, juos keiia. Mielai
lenktyniauja, bet neazartikas, mgsta linksminti vaikus ir bti artistu. Msta bri dmesio centre,
danai giriasi. Jumoristas, juokiasi i savs. Nelinks kandaiai juokauti, neskriaudia kit.
Erzinamas kit neisieidia. Vaik pajuokavimams nekertauja. Mgsta bendrauti su saugusiais,
atkreipia dmes ir simpatijas. Nesiprieina suaugusi reikalavimams, idykauja, bet gailisi.
Vienatvje lidi. Labai didelis judrumas trugdo susikaupimui. Negali ilgai ilaikyti dmesio, danai
negirdi suaugusio uduoi patarim. Danai keiia vekl, nemgsta monotonijos. Dalyvauja tik
malonioje veikloje, nemaloni darb neatlieka. Uduotis atlieka greitai ir pavirutininkai, tikisi
teigiamo vertinimo, pagyrim.
Sangviniko temperamento pagrindu galime ugtyti tokias charakterio savybes: draugikum,
kolektyvikum, linksmum, geranorikum, darbtum, dmesiningum it kt. Psichologiniu
poiriu svarbiausia io temperamento tipo vaik mokyti sukaupti dmes, ugdyti dmesiningum
kitiems.
Mokjimas bendrauti, lengvai umegzti kontaktus, greita adptacija naujoje aplinkoje ir situacijoje,
pads siekti karjeros. Sangvinikai danai bna puiks prekybininkai ir susidomi ia profesija daugiau
nei kiti.
Choleriko tipo vaikai energingi, kovingi, emocingai rkia i skausmo, ilgai nenutyla, garsiai
kvatoja. Supyks peasi, mgsta atkeryti u nuoskaud. Riksmu reikalauja sau dmesio, veidas
raudonuoja. Norai labai stiprs. Atsakymai, draudimai labai padidina norus. Usispyrs, neklauada.
Judesiai staigs, lekia galvotrkiais, danai usigauna. Itvermingas, aktyvus aidime bei
usimimuose. aisdamas neatsargus, azartikas, savarankikas. Mgsta karinius ir pavojingus
aidimus, lenktynes. aidimuose turi kelis vaidmenis, mgsta vadovauti, komanduoti. aidimo metu
nepaklsta kitiems. Kalba greitai, garsiai, danai prarydamas odius. Mimika staigiai keiiasi. Su
nepastamais vaikais ididus, nepriklausomas. Pirmas pradeda konflikt. Vienatvje nelidi. Saugo
aislus, turi mylimus aislus, daniausiai ginklus. Savo aislo neatiduoda. Atiminja aislus i kit
vaik. Mgsta lenktyniauti, trokta bti laimtoju. Mgsta girtis, nori, kad ir kiti j girt. Nemgsta
kai kitus giria. Prieinink emina, niekina, save laiko paiu geriausiu. Erzina vaikus, juokiasi i
tyli, kukli vaik. Kerija vaikams kai i jo pasijuokia, labiau links bendrauti su vaikais. Nemgsta
paini su naujais suaugusiais monmis. Pergyvena, kai jo nemgsta. Danai prietarauja
suaugusiems ir bna iurktus, mgsta elgtis tyiomis. Naujoje aplinkoje ar situacijoje adptuojasi
greitai. Choleriko tipo vaikas yra veiklus, darbtus, jam reikia daug veiklos. Jei veiklos pritrksta,
konflinktuoja su vaikais ar suaugusiais. Psichologiniu poiriu labai svarbu netvirtinti konfliktins
31
situacijos. Barimas ar bausms pads susiformuoti neigiamoms charakterio savybms: grubumui,

iurktumui, pyktumui, negatyvizmui ir kt.
Cholerikotemperamento pagrindu galime ugdyti tokias charakterio savybes: ingeidum,
darbtum, iniciatyvum, energingum, rytingum, drsum ir kt.
Polinkis ir sugebjimas vadovauti, didelis darbtumas, ry. tingumas, nebijojimas rizikos, pads
siekti karjeros. Labai sekmingai gali pasiekti vadovo karjeros. Jie gali bti puiks verslininkai. Tuo
paiu metu jie gali usiimti daugeliu darb, 70 80% juos atlinki gerai ir ilinki sveiko proto. Jie
mgsta motyvuoti kitus mones. Skm jiems utikrina stipri valia, rytas, moralins vertybs ir
motivacija.
Melancholiko tipo vaikai yra labai jautrs, j emi poji slenksiai. Kukls, lidni, verkia be
garso, graudiai, ilgai. Juokiasi retai, tyliai. Nepikti, nepriekabs, nekertingi, labai skaudiai ir ilgai
prisimena skriaud. Norai silpni, pastovs, bet koks draudimas lugdo norus. Neturi kapriz,
pasiduoda kito valiai, paklusns. Tikisi nesekms, negalvoja kaip patirti skm. aidime pastovus
gali ilgai aisti t pat aidim. aidimui danai renkasi suaugus arba aidia vienas. aidime
paklusta, vaikams nevadovauja. Saugo savo aislus, turi nuolatinius mgstamus aislus prie d
prisiris. Dalintis aislais nenori, kit aislais nesidomi ir j neatiminja. Mgsta ramius aidimus,
biantvje nelidi. Nejudrus, mgsta sedti, judesiai sultinti, nerangs. Atsargiai juos atlieka. Greitai
pavargsta eidamas, bgdamas. Neitvermingas. Kalba tyliai ltai. Nekalbus, msta klausytis. Mimika
danai keiiasi, parodanti lides ar pasimetim. Bendraudamas su kitais vaikais nemgsta
lenktyniauti, gyrtis. Mgsta bti irovu, klausytoju. Laukia padrsinimno, palaikymo i vaik bei
suaugusij, teigiamai vertina kit pagyrimus. sieidia greitai, nekertingas. Vemgia bti dmesio
centre. Kuklinasi susipaindamas su naujais monmis, danai gdijasi, slepia veid. Nesiprieina
suaugusij reikalavimams, stengiasi juos vykdyti ir uduotis atlieka gerai. Nepasitiki savo jgomis.
Psichologiniu poiriu melancholiko tipo vaiko asmenybs ugdymui, reikia iltnamio slyg. Jis
sunkiai adaptuojasi naujoje aplinkoje, nesaugus, labai sunkiai igyvena isiskyrim suartimais
monmis. Gilinasi nesekmes, bdinga negatyvi, savianaliz. Baramas ar baudiamas darosi irzlus,
verksnys, nepasitikintis, bijantis aplinkos ir nesekmi. Melancholiko temperamento pagrindu galime
ugdyti tokias teigiamas charakterio savybes: jautrum, kuklum, nuoirdum, geranorikum ir kt.
Mintos savybs gali padti siekti karjeros, sulaukti kit moni pagarbos. Labai didelis jautrumas
(esant teigiamai savianalizei), noras padti kitiems gali pasitarnaudi dkmingai vadovo karjerai.
Melancholik traukia aktoriaus profesija, humanitariniai mokslai. Melancholiko savybs tinka
gydytojui. Didiausi pasaulio mokslininkai, menininkai, iradjai, filosafai, teologai buvo
melancholigai.
32
Flegmatiko tipo vaikairams, patenkinti, retai juokiasi, daniau ypsosi. Nepyksta, nekerija,
nesieidia. Norai pastovs, bet nestiprs, draudimai silpnina norus. Bna usispyres, itvermingas,
nepavargsta ilgai eidamas, bgdamas, aisdamas. Judesiai sultinti, velns, kalba negarsi, lta,
danai tyli, vartoja maai odi. Mimika neiraikinga, rami. aidimus renkasi ramius, sdimus,
mgsta stebti kaip kiti aidia, aisti vienas, vaikams nekomanduoja, savarankikas aidime.
aidimo taisykls paklsta, nepyksta ant vaik, turi savo pastovius aidimus ir aislus. Nesaugo savo
aisl, lengvai su jais isiskiria, neatiminja aisl i kit vaik. Bendraudamas su kitais vaikais yra
geranorikas. Kit neerzina, nesityioja, nekerija u nuoskaudas. Nepalauiamas. Nemgsta girtis ir
bti dmesio centre. Ramai stebi konkurento laimjimus. Savs nelaikom paiu geriausiu. Netrokra
bendravimo su vaikais ir suaugusiais. Su naujais vaikais neaktyvus, nejudrus. Nekonfliktuoja,
nesimua, vienatvje nelidi, abejingas naujai suaugusij draugystei. Matydamas svetimusmones
neverkia. Neprietarauja suaugusij reikalavimams, neiurktus, neigyvena jei kam nors nepatinka.
io tipo vaikai suaugusiems kelia maai rpesi dl savo ltumo. J nereikia pastoviai stebti juos
galima ilgesniam laikui palinkti su mgstamu aislu ar patinkania knygele. Jie neaktyvs, maai
klausia, susidaro klaidingas spdis: tarytum jie niekuo nesidomi.
Psichologiniu poiriu flegmatiko tipo vaikui reikia skatinti aktyvum vairioje veikloje,
stebjimuose. Jie sunkiai pradeda veikl, bet j pradj dirba ilgai ir puikiai atlieka uduotis.
Flegmatiko temperamento pagrindu galime formuoti tokias charakterio savybes: darbtum,
itvermingum, dmesingum, geranorikum ir kt. Mintos savybs pads skmingai siekti
karjeros. Ypatingai itvermingumas ir darbtumas (jei bus iugdytas). Dirbs ramiai, ilgai, iki pasieks
norimo rezultato. Flegmatikus traukia mokslas. Jie gali tapti gerais mokytojais (ypatingai pradini
klasi), mokyl administratoriais, bibliotekininkais. Konsultantais, kolegij skyri vadovais.
Temperamment tip savybs labiausiai irykja vaikystje, naujoje aplinkoje bei pasikeitusioje
situacijoje.
Kokiems temperamento tipams bdingos greitos reakcijos?
Kokiems temperamento tipams bdingas emocinis stabilumas?
Uduotis:
Apibdinkite savo temperamento savybes.
Literatra:
1. Lap J.,Navikas G. (2003).Psichologijos vadas. Vilnius.
33
2. T.A.Bekob , , .
.1996.
TEMA
KOGNITYVINI PROCES TAKA KARJERAI VAIKYSTJE
Tikslas:
Susipainti su kognityvini proces raida vaikystje.
Atskleisti kognityvini proces tak karjerai.
Turinys:
Suvokimas
Pirmoje vaikystje intensyviai vystosi vaiko sensoriniai sugebjimai. Jis geriau suvokia
daikt ir reikini iorines savybes ir santykius, labiau orientuojasi erdvje ir laike.
Suvokimas iame amiaus tarpsnyje yra nevalingas. Vaikas susipains su daiktais ir
reikiniais, jei j bus vaik supanioje aplinkoje, jei suaugs atkreips juos vaiko dmes, skatins su
jais susipainti. Suvokdamas daiktus ir veikdamas su jais vaikas vis tiksliau nustato j spalv, form,
dyd, svor, temperatr, paviriaus savybes. Klausydamasis muzikos mokosi sekti melodij, skirti
garsus pagal aukt, suvokti jos ritmik. Suvokdamas kalb mokosi girdti gars tarimo skirtumus.
Tobulja vaiko orientavimasis erdvje, gebjimas nustatyti daikt isidstym erdvje, vyki sek ir
juos skirianius laiko tarpus.
Pirmoje vaikystje vaiko sensorinis vystymasis vyksta dviem tarpusavyje susijusiomis
kryptimis: 1) vaikas gyja vaizdini apie daikt ir reikini vairias savybes bei santykius; 2) valdo
naujus suvokimo veiksmus, leidianius geriau, diferencijuotai suprasti aplinkin pasaul.
Galime stebti, kaip vaikas susipasta su naujais daiktais atlikdamas tokius suvokimo
veiksmus: 3 m. vaikas tuoj pat pradeda veikti, manipuliuoti daiktu. Jis nebando apirti ar
apiupinti daikto; 4 m. vaikas pradeda apirinti, taiau tai daro nenuosekliai, danai pradeda juo
manipuliuoti, nurodo tik atskiras dalis ir poymius, nesiedami j tarpusavyje; 5 6 m. vaikas jau
planingiau ir nuosekliau tyrinja ir apibdina daikt, apirindamas daikt jis varto j rankose,
iupinja, atkreipia dmes rykesnes ypatybes; 7 m. vaikas sistemingai, planingai apirinja
daiktus, jau nebereikia daikto imti rankas, daikt apibdina tik irdamas j.
Suvokiant daiktus stebimi tokie lytjimo ypatumai: 3 m. vaikas laiko rankas ant daikto,
tapnoja, bet jo nelieia, 4 m. vaikas jau bando apiuopti daikto kontr viena ranka, delnu; 5 m.
vaikas apiupinja daikt abiem rankom, kruopiai tyrinja ikilimus, ilinkimus; 6 m. vaikas lieia
daikto kontr pirt galiukais.
Vaikas suvokdamas daiktus iki 5 met pirmiausiai iskiria spalv, o po to tik daikto form,
dyd. A. Guo tyrimai atskleid, kad objekto priskyrimas atitinkamai daikt kategorijai, kuri vaikas
gali odiu vardinti, praturtina vaizd svarbiomis erdvs savybmis, sukonkretina j, irykina
daikto funkcines savybes, vaikui inomas i jo ankstesnio patyrimo.
Jau ankstyvoje vaikystje vaikas imoksta atsivelgti daikt isidstym erdvje, bet jis
neatskiria erdvs krypi ir erdvini santyki tarp daikt nuo pai daikt. Daikt ir j savybi
vaizdiniai susidaro anksiau negu erdvs vaizdiniai. Pirmieji erdvs krypi vaizdiniai, kuriuos gyja
3 m. vaikas yra susij su jo paties knu. Vaikui knas yra ieities takas, pagal kur jis nustato
kryptis. Suaugusiojo padedamas pradeda skirti dein, kair rank, puses. Kitas erdvs kryptis
priekyje, upakalyje vaikas taip pat skiria pagal savo kn. Vliau pradeda skirti santykius tarp
daikt (vienas daiktas u kito, vienas daiktas prie kit, dein, kair ir kt.).
34
Erdvs ir nuotolio suvokimui padeda vaiko veikla: vairs stebjimai gamtoje bei patalpose;
vaizduojamoji veikla daikt idstymas pieinyje, aplikacijose, konstravime, moko vaik matyti
erdv ir nuotol; judrioji veikla vairi pratim atlikimas gimnastikos metu, judrs ir sportiniai
aidimai, estafets, pasivaikiojimai.
Vaikas sunkiau orientuojasi laike. Jis gyvena laike, jo organizmas tam tikru bdu reaguoja
laiko tkm atitinkamu paros metu jis nori valgyti, miegoti ir kt. Taiau vaikas gana ilgai
nesuvokia laiko, neturi laiko vaizdini. Vaikas, mokydamasis suvokti paros laik, orientuojasi savo
veiksmus ryt prausiasi, pusryiauja, dien aidia, pietauja, vakare gula miegoti. Nuovoka apie
met laikus susidaro susipainus su sezoniniais gamtos reikiniais. Labai sunku vaikui sisavinti, kas
yra vakar, iandien, rytoj. Vaikas iki 5 m. negali apsiprasti su j reliatyvumu, negali suvokti,
kad tai, kas buvo vakar, tampa iandien. Nuo 5 m. vaikas jau suvokia laiko ymjim, pradeda
teisingai j vartoti. Ieities taku vaikas naudoja iandienos vaizdin. Dideli istorini period
vaizdiniai, vyki nuoseklumo laike, moni gyvenimo, daikt egzistavimo trukms vaizdiniai
pirmosios vaikysts laikotarpyje yra neaiku vaikas neturi jiems tinkamo mato, negali remtis
asmenine patirtimi.
J. Piaget teigia, kad laiko trukms, praeities ir ateities suvokimas priklauso nuo vaiko
amiaus. Kuo maesnis vaikas, tuo jo laiko samprata primityvesn. Mai vaikai tapatina laiko,
erdvs ir judjimo svokas. Sudtingesnis laikrosinio, kalendorinio, istorinio laiko suvokimas
ateina vliau, pirmose mokyklos klasse. Savo tyrimais J. Piaget siek rodyti, kad vaik laiko
sampratos nra nei gimtos, nei imoktos, o greiiau susikurtos stebint aplinkini pasaul.
Daug informacijos apie iorin pasaul ir mogaus emocijas vaikas gauna suvokdamas
paveikslus. Trumpi knyg tekstai, graios iliustracijos adina vaiko pastabum, vaizduot, intelekt.
Paveikslo suvokimas susijs su stebjimu ir tuo skiriasi nuo ankstesnio daikt painimo
sensomotoriniu bdu, kai vaikas manipuliavo suvokiamu daiktu. Paveikslo stebjimas apramina
vaiko judrum, vaikui reikia suvokti paveikslo turin, sigilinti vaizduojamus daiktus, j santykius.
A. Binet skyr tris paveikslo suvokimo stadijas einanias viena po kitos: 1) paveiksle
vaizduojam objekt ivardijimo stadija nuo 3 iki 7 met; 2) apraymo stadija objektai
apibdinami, nurodomi j tarpusavio santykiai nuo 7 met; 3) aikinimo stadija paveikslas
suvokiamas kaip prasminga visuma ir todl gali bti papasakotas jo turinys kitiems.
Pagal A. Binet suvokimas vyksta palaipsniui: i pradi tvirtinamas daikto pavadinimas,
vliau vaikas pradeda domtis jo paskirtimi, dar vliau to daikto struktra ir kilme.
V. Stern nurodo tokias paveikslo suvokimo stadijas: 1) daiktin (iskaiiavimo) stadija; 2)
veiksmo (apraymo) stadija; 3) santyki (aikinimo) stadija.
Bobertag skiria sekanias paveikslo suvokimo stadijas: 1) daikt ivardijimas 3 metai; 2)
apraymas 6 metai; 3) aikinimas, uduodant uvedamuosius klausimus 9 metai; 4) aikinimas
be klausim pagalbos 12 met.
S. Rubinteinas paveikslo suvokimo skirstym stadijas vertino kritikai. Jo tyrimai parod,
kad bdas, kuriuo vaikas suvokia paveiksl, priklauso nuo jo turinio. Kiekvienoje savo raidos
stadijoje vaikas gali suvokti tik atskirus paveikslo objektus, bet gali suvokti ir prasming visum, jis
gali papasakoti apie paveiksle vaizduojamus vykius. vairios suvokimo stadijos ir bdai prieinami
vaikui tuo paiu jo psichins pltots keliu, bet neseka vienas po kito. Net ir suaugs mogus,
susidrs su paveiksle vaizduojama sudtinga situacija, jei negals jos suprasti i pradi ivardys,
kas pavaizduota ir tik pamau prads rasti prasmingus, loginius ryius tarp pavaizduot dalyk.
Vaiko protin isivystym rodo jo sugebjimas aikinti paveikslo turin. Ikimokyklinio amiaus vaik
sugebjimai kinta ir i tikrj galime nurodyti fazes pagal suvokimo gilum, sigilinim turin ir jo
supratim. Atsivelgdamas tai, S. Rubinteinas skiria tris paveikslo suvokimo fazes: 1) panaum
iekantis aikinimas, kuris remiasi paveiksle vaizduojam objekt panaumu, o ne ryiais ir
prieasties santykiais; 2) samprotaujantis aikinimas, pagrstas iorinmis, konkreiomis savybmis
ir j ioriniais ryiais; 3) samprotaujantis aikinimas, atskleidiantis abstrakius, tieisogiai
nesuvokiamus, vidinius, esminius daikt ir reikini ryius.
35
Atmintis
Pirmoje vaikystje spariai vystosi vaik gebjimas siminti ir atsiminti. iame amiuje
mons, vykiai simenami gana ilgam laikui.
Atmintis yra nevalinga. Tai reikia, kad vaikas daniausiai smoningai nesistengia k nors
siminti. siminimas vyksta veikloje ir priklauso nuo jos pobdio. Vaikas atsimena tai, k veikloje
buvo atkreiptas jo dmesys, kas padar jam spd, kas buvo domu. Valingai siminti ir atgaminti
vaikas pradeda viduriniame ikimokykliniame amiuje ir toliau vystosi vyresniame ikimokykliniame
amiuje. Palankios slygos valingam siminimui ir atgaminimui ugdyti yra vaiko aidimai, kai
siminimas padeda vaikui skmingai atlikti pasirinkt vaidmen.
P. Blonskis nurodo, kad atskiros atminties rys pradeda funkcionuoti skirtingais amiaus
tarpsniais. Pirmaisiais gyvenimo metais savo patirtimi vaikas pradeda formuoti elementarius
vaizdinius. Ta patirtis pasireikia atpainimu. Atpainimo procese atmintis dar neatskiriama nuo
suvokimo. Kai artinasi mama kdikis reaguoja pagyvjimu, ypsena, mosikuoja rankomis ir
kojomis. Antr gyvenimo pusmet pirmenyb teikia senam aislui. Vaikas atpasta t, su kuriuo
daug kart aid. Nuo penki mnesi atpasta artim moni balsus. Pirmj gyvenimo met
pabaigoje atpasta daug kart girdt melodij (dainels, polkos), su kuria susietos teigiamos
emocijos. 8 9 mn. kdikis atpasta artim mog po 2 3 savaii isiskyrimo. 3 met vaikas
atpasta sod, nam, keli, kur prie metus atostogavo.
Pirmoje vaikystje vyrauja vaizdin atmintis. Pagrindin atminties turin sudaro anksiau
suvokt daikt vaizdai bei vaizdiniai. Tai vaizdiniai apie aplinkinius mones, j veiksmus, buities
reikmenis, augalus, gyvnus ir kt. Vaizdiniai iame amiuje dar neaiks, neryks, be sistemos. Kai
kurie psichologai (K. Buhler, D. Selli, V. Stern) atkreip dmes tai, kad vaik pieiniai liudija apie
vaiko vaizdini ypatumus.
Motorin atmintis fiksuojama kdikystje, nuo puss met vaikas prisimena atliekamus
judesius ir veiksmus. Labai svarbu, kad vaiko atliekami judesiai bt pastiprinami emocijomis.
Antraisiais gyvenimo metais motorin atmintis padeda vaikui atlikti veiksmus su daiktais greitai ir
organizuotai. Motorins atminties pagrindu formuojami gdiai: vaikiojimo, prausimosi,
ukavimosi, sag segimo, valgymo auktu, varstymo, raiiojimo, darbo su adata, darbo su pietuku,
trichavimo, karpymo, klijavimo, lipdymo, fizinio lavinimo: bgimo, uolio, landymo, laipiojimo ir
kt.
Emocin atmintis irykja kdikysts viduryje et gyvenimo mnes, kai kdikis daug
juokiasi, kryktauja. Emocin atmintis ankstyvoje ir pirmoje vaikystje padeda greiiau sisavinti ir
ilgiau ilaikyti inias bei vaizdinius. Emocins atminties formavimui yra daug vietos gamtos
reikini stebjimuose, aidimuose.
odin atmintis pradeda formuotis nuo 6 mn. kdikystje. Kdikis simena odi gars
skambes. Toliau odin atmintis formuojasi antraisiais gyvenimo metais, kai vaikas imoksta
kalbti. Vaikui imokus raytin kalb, t.y. 7 8 gyvenimo metais, stebimas rykus postmis odins
atminties formavimesi.
Atmintis vaidina svarb vaidmen vaiko asmenybs ugdyme. Pirmoje vaikystje vaikai
susidaro dorinius vaizdinius apie gr, blog, poelgius, tarpusavio santykius, vertybes.
Vaizduot
Vaizduots itakas galima surasti ankstyvosios vaikysts pabaigoje. J. Piaget teig, kad jau
baigiantis antriesiems gyvenimo metams, vaikas sugeba aisti, panaudoti savo vaizduot, pvz.,
primeta popieriaus skiauteli puodel ir vaizduoja, kad verda valgyti.
Vaizduots atsiradimas siejamas su smons enklins funkcijos formavimusi. To paskoje
vaikas pradeda daiktus vartoti kaip simbolius, enklus. Viena enklins funkcijos pltojimo linija
eina nuo daikt keitimo kitais daiktais bei j atvaizdais, prie kalbos, matematikos ir kit enkl
panaudojimo bei loginio mstymo form valdymo. Kita linija rodo, kad atsiranda ir pltojasi
sugebjimas papildyti ir keisti reali daikt situacijas, vykius sivaizduojamais, kurti i sukaupt
vaizdini naujus vaizdus.
36
Vaiko vaizduot lavja aidiant. I pradi ji neatskiriama nuo daikt suvokimo ir

aidybini veiksm su daiktais. Vaikas joja ant lazdos ir sivaizduoja, kad lazda irgas, o jis
raitelis. Taiau jis negali sivaizduoti irgo be jojimui skirto daikto ir negali mintyse lazd paversti
irgu tuo metu, kai su ja neatlieka veiksm.
Jaunesniajam (trej ketveri met) aidianiajam vaikui labai svarbu, kad daiktas
pakaitalas bt panaus daikt, kur jis pakeiia. Vyresnij (penkeri eeri met) vaik
vaizduot gali remtis ir tokiais daiktais, kurie visikai nepanas keiiamus daiktus.
Vis daniau vaikai aidimuose apsieina ir be akivaizdaus pagrindo. Vaikai pradeda aisti su
daiktais, kuri nra tikrovje, aidiant daiktai mintyse, be realaus veiksmo perdirbami, jiems
suteikiama nauja prasm, sivaizduojami veiksmai su jais. Kita vertus, aidimas gali vykti be
akivaizdi veiksm, juos tik sivaizduojant, pvz.: vaikas gali sivaizduoti savo skridim lktuvu ar
raketa, bendrauti su jo sivaizduojamais daiktais ir kt.
Labiausiai vaik vaizduot pltojasi aidime, bet ji gali reiktis ir kitose vaiko veiklos srityse.
Labiausiai vaizduot reikiasi vaik kryboje: vaik pieiniuose, kai vaikai kuria eilraius,
pasakas.
Ikimokyklinio amiaus vaik vaizduot yra nevalinga. Vaikai sivaizduoja tai, kas juos
smarkiai jaudina. Jausm kvpti jie kuria savo pasakas, eilratukus. Labai danai jie neino, kokia
bus j pasaka ar eilratukas sakydami: kai sukursiu, tada suinosi, o kol kas a neinau.
Tikslingos vaizduots, kuri skatint i anksto ikeltas tikslas, jaunesnieji vaikai dar neturi. Ji
atsiranda tik vyresniame ikimokykliniame amiuje, pltojantis produktyviai vaik veiklai, kai vaikai
pajgia sumanyti ir gyvendinti savo sumanymus vairiomis konstrukcijomis.
Vaizduot yra labai svarbus psichinis procesas vaiko rengime mokyklai. Psichologai teigia,
kad vaikas be ilavintos vaizduots negals mokytis mokykloje. Kai mokytojas aikina, kaip reikia
rayti skaii ar raid, sprsti udavin, jis pirmiausiai turi j sivaizduoti, o tik po to rayti, sprsti
udavin.
Vaizduot padeda formuotis vaik krybikumui, krybiniam mstymui labai reikalingai
asmenybs savybei. Vaik krybikumui pltotis daug vietos yra ne tik vaik aidimuose, bet ir
kitoje vaiko veikloje: kuriant bei atliekant daineles, okius, muzik, liaudies bei judriuosius
aidimus, pieiant, lipdant, aplikuojant, karpant ir kt.
Vaizdins atminties ir vaizduots vystymosi paskoje, baigiantis pirmajai vaikystei, stebimi
ie pasiekimai: 1) padidja ilaikom atmintyje vaizdini apimtis; 2) tobuljant suvokimui vaizdiniai
apie daiktus ir reikinius ma vaik buv schematiki, sujungti darosi vis labiau apgalvoti, aiks,
tiksls, diferencijuoti, labiau apibendrinti; 3) vaizdiniai darosi sisteminiai ir sryingi; jie gali bti
jungiami grupes, kategorijas; 4) saugomus vaizdus vaikas gali panaudoti vairioje veikloje ir
situacijose, jie darosi judrs; 5) vaizdiniai darosi vis labiau apgalvoti, todl vaikas juos pradeda
valdyti. Vyresnieji ikimokyklinukai pradeda valingai atgaminti, kombinuoti priklausomai nuo
konkreios mediagos.
Mstymas
Pirmoje vaikystje vaik mstymas yra vaizdinis. Mstymo veiksm vaikas mokomas pagal
iorini orientacini veiksm suvokim ir pagal interiorizacijos dsnius. Priklausomai nuo to, kokie
yra ioriniai veiksmai ir kaip vyksta interiorizacija, vaiko mstymo veiksmai formuojasi kaip
veiksmai su vaizdais arba kaip veiksmai su odiais. Mstydamas vaizdais vaikas sivaizduoja real
veiksm su daiktais bei jo rezultat ir taip sprendia ikilus udavin. Tai vaizdinis mstymas.
Mstymas enklais reikalauja atitrkti nuo reali veiksm, vietoje daikt pradeda naudoti odius,
skaiius. Tai abstraktus mstymas.
Stebimi prieasties ir pasekms ryio nustatymo ypatumai: 3 m. vaikas gali atskleisti tik
iorinio poveikio daiktui prieast (pastmei stalel jis apvirto); 4 m. vaikas supranta, kad reikini
prieastimi yra pai daikt savybs (stalas stovjo ant vienos kojos, todl ir apvirto); 6 7 m.
vaikas supranta, kad yra daug prieasi (stalas nuvirto todl, kad daug krat, kad labai sunkus, kad
neparemtas ir kt.). Vyresnieji vaikai prieasties ir pasekms ry pradeda suprasti per savo patirt,
37
veikdami, eksperimentuodami. Tam labai pasitarnauja vairs eksperimentai su vaikais: koks daiktas
sks, koks plauks (daikt skandinimas vandenyje), kodl vrys, paukiai keiia kail, plunksnas
tam tikrais met laikais, kaip galima vanden paversti ledu, o led vandeniu ir kt.
Mstymo procese vaikai naudoja mstymo operacijas: analiz, sintez, palyginim,
apibendrinim. Anksti pradeda iekoti panaum ir skirtum. Berniukas A. (4 m.), kai kabinamas
paveikslas, sako, kad darelyje yra toks pats paveikslas. Gal jis panaus? Ne, visai toks pat. O
kas yra panaus? Kai truput kitoks, o visas kitas toks pats. (A. Guo pastebjimai).
Vaikai savo vaizdini pagrindu pradeda susidaryti svokas ir jomis mstyti. Svokos gali bti
vienins ir bendrins, abstrakios ir konkreios, siauros ir plaios. 6 7 met vaikai supranta svok
sry (tulp gl augalas). Vaiko protavimuose galime sutikti vairi sprendim konkretaus
vaizdinio pobdio. Mergait (4,2) pamaiusi mergait su akiniais klausia: Kodl ita mergait
senel? Berniukas (3,2) pamats suprakaitavusi senel sako: Senele, tu tuoj itirpsi. Mergait (5
m.): Mama, neik darb. Negaliu, dukrele, kas nedirba, tas nevalgo. O a nedirbu, o tu man
vis laik sakai valgyk!
Mstymo raidoje svarbs yra vaiko klausimai. Vaiko klausimai yra dvejopo pobdio:
paintiniai klausimai (kodl?) ir klausimai skirti bendravimui. A. Guas iskiria taip pat 2 klausim
periodus: pirmasis klausimo periodas kas ia? 1,5 2 m.; antrasis klausimo periodas kodl?
prasideda treiaisiais gyvenimo metais. Vaikas klausia nordamas isiaikinti prieasties santykius,
kaip vieni daiktai ir reikiniai slygoja kitus. Vaik klausim turinys labai priklauso nuo vaiko
patirties, interes, vaizduots.
Koks dsningumas bdingas visiems kognityviniams procesams?
Koki tak turi atmintis kitiems kognityviniams procesams?
Uduotis:
Kaip vaik kognityviniai procesai gali padti siekti karjeros.
Literatra:
1. Guas A. Vaiko ir paauglio psichologija. Kaunas. 1990.
2. ernius V. J. mogaus vystymosi kelias. Nuo vaikysts iki brandos. Kaunas.2006.
3. Pileckait Markovien M., Nasvytien D., Bumblyt D.Vystymosi psichologija vaikystje.
Vilnius. 2004.
4. ukauskien R. Raidos psichologija.Vilnius. 1996.
TEMA
GEBJIM SKLAIDOS TAKA KARJERAI VAIKYSTJE
Tikslas:
Apibdinti gebjim ris.
Atskleisti gebjim formavimo slygas.
Turinys:
Sugebjimai viena i svarbiausi asmenybs savybi. Intelektiniai sugebjimai yra pagrindiniai ir
jie btini kiekvieno mogaus veiklai. Intelekt apibdinus kaip individo globlin sugebjim
tikslingai veikti, racionaliai mastyti, efektyviai bendrauti su aplinka gali iskirti tris intelektins
veiklos, sugebjim tipus:
38
Socialin intelekt arba sugebjim suprasti, painti mones ir bendrauti su jais.
Konkret intelekt arba sugebjim painti daiktus, reikinius, mokyjim jais operuoti
praktinje ir mokslinje veikloje.
Abstraktuj intelekt arba sugebjim suprasti matematinius ir odinius simbolius ir jais

operuoti.
Vaikystje vaiko mstymas yra vaizdinis, msto operuodamas vaizdiniais. iame laikotarpyje yra
geros slygos konkretaus intelekto formavimui. Tam gali pasitarnauti vaiko gyvenimas jam
paruotoje turtingoje, mokslinje aplinkoje. Pagrindinje veikloje aidime yra didels galimybs
vaiko socialinio intelekto (gebjimo bendrauti) formavimui.
Psichomotoriniai sugebjimai ireikiami sensoriniai procesais ir judesiais. Tai judesi miklumas,
tikslumas, greitis, akies ir rankos koordinacija. i gebjim formavimas vyksta vaikystje it padeda
tobulinti jutimin pastamj veikl.
Percepsiniai sugebjimai ireikiami erdvs, nuotolio, poymi, santyki, spalvos, formos
suvokimu ir skyrimu. Vaikystje ie gebjimai yra labai svarbs. Vaik kognityvin raida yra
nevalinga, tad spalvos, formos suvokimas padeda atkreipti dmes aplinkoje esanius daiktus,
susipainti su jais bei su aplinkiniu pasauliu. Mokjimas suvokti erdv, nuotol ir joje orientuotis yra
svarbus vaik brandumomokyklai rodiklis.
Intelektiniai, psichomotoriniai, percepsiniai gebjimai turi didels takos bendrj bei specialij
gebjim formavimui, o veliau ir karjeros siekimui.
Gebjimai formuojami veikiant tokiems veiksniams:
Amius. Manoma, kad vairs gebjimai atsiskleidia tam tikrame amiuje. Vaikystje
pradeda rykti muzikiniai gebjimai, vaizduojamojo meno (polinkis pieti, lipdyti),
judesi miklumas, lankstumas (gimnastikos, oki, baleto pradmen formavimas).
Socialins slygos. Labai svarbi eimos aplinka: vaiko statusas eimoje, vaiko gebjim
pripainimas bei salyg j formavimui sadarymas.
Ugdymo metodai, individualus mokymas. Vaiko gebjim irykinimas sudarys galimyb

parinkti ugdymo staig tam tikr gebjim formavimui.
Asmenybs savybs. Vaik gebjimas ugdyti padl j polinki, interes, poreiki

irykinimas, palaikymas, stiprinimas, vairiarje patamoje veikloje.
Tad vaikyst yra dideli galimybi gebjim irykinimo ir formavimo metas, kuris veliau
nulems profesin pasirinkim bei karjeros siekim.

39
Kas nulemia gabjim formavim vaikystje?
Kokie gebjimai reikmingi vadovo karjeros siekimui?
Uduotis:
Sudarykite muzikini gebjim formavimo model.
Literatra:
Literatra:
1. Lap J., Navikas G., (2003). Psichologijos avdas. Vilnius.
2. Grakauskait Kachockien D. 2002. Krybos psichologija. Vilnius.
3. Takacs C. A. Enjoy Yuor Gifted Child. New York, 1986.
TEMA
NAUJI PSICHOLOGUNIAI DARINIAI VAIKYSTJE
Tikslas:
Pateikti vaiko subrendimo mokyklai samprat.
Supaindinti su raytins kalbos mokymo vaikystje psichologinmis problemomis.
Turinys:
Vaikysts pagrindinis udavinys yra pasirengimas mokyklai bei gyvenimui. Vaik subrendimas
mokyklai yra tiriamas Lietuvos pedagog bei psicgolig A. Guas (1935), J. Lauikas (1978), A.
Pokien (1974), V. Glebuvien, B. Grigait, O. Monkeviien (2004) ir kt.
Vaik subrendimas mokyklai apima:
Fizin subrendim. Vaikas mokykl turi ateiti gerai fizikai isivysts, sveikas. Tam turi
takos dienos rimo laikymasis, judesi lavinimas, grdinimas, udrieji aidimai,
maitinimas ir kt.
Inteliktin subrendim. Vaikas mokykl turi ateti:
-tam tikros kognityvins brandos, mokdamas suvokti, siminti, sivaizduoti, mstyti, riliai
kalbti, sukaupti dmes.
-turdamas tam tikr ini baga. Tai iniosapie save pat, supani aplink, gyvj ir
negyvj gamt, matematinius vaizdinius, raytins kalbos pradmenis.
-mokdamas bti drausmingu, atsakingu u savo elges, paklausti, atsakyti klausim
susitvarkyti savo darbo viet.
Socialin asmenybs subrendim. Jame svarbiausia yra:
-motyvacija (ar vaikas nori eiti mokykl ir kodl?),
40
-mokjimas bendrauti si bendraamiais, pasidalinti priemonmis, daiktais.

-mokjimas bendrauti su mokytoju, klausyti ir vykdyti jo nurodymus, paklausti, paprayti
pagalbos.
-praktinis pasirengimas mokjimas apsirengti, nusirengti ir susitvarkyti savo daiktus bei
darbo viet, grti namo, pereiti gatv, atsirakinti buto duris ir kt.
Vaiko subrendim mokyklai galima nustatyti vairi tyrim pagalba. Vaikas mokyklai turi bti
rengiamas organizuotai, vaik ugdymo staigose (dareliuose ar mokyklose). mokykl vaikas turi
ateti subrends bet ne vliau kaip atuoneri met.
Vaikyst yra sensitivus laikotarpis raytins kalbos sisavinimui. Pastaruoju metu ankstyvo
raytins kalbos mokymo problema yra aktuali. Tyrimai apie raytins kalbos sisavinimo ami
yra labai vairs: nuo prenatalinio laikotarpio iki septineri vaiko gyvenimo met. Tyrimai rodo
( B. Grigait 1980, 1997), kad keturi met vaikai jauturi apibendrint raids vaizdin. Mokyti
raytins kalbos reikt tada, kai atsiranda vaiko interesas ratui. Pastaraj atskleidia :
Vaiko domjimasis raidmis (klausinja apie raides).
Raidi pieimas.
Raidi naudojimas reprezentacijai (nupies up parao jos pavadinim).
L. Vygotskis, M. Montessori teigia, kad vaikai pirma imoksta skaityti, o paskui rayti. L.
Vygotskis teig, kad kai vaikas sisavina raytin kalb, kaip sunki enklo ir simbolio sistem,
vaiko kognityvinje brandoje vyksta lis, persitvarko ir kiti psichiniai procesai, pereidami kit
daug auktesn lyg. B. Grigaits (1997) tyrimai rodo, kad ankstyvas raytins kalbos sisavinimas (4
7m.). turi takos vaiko mstymui. Vaiko mstymas i prieoperacinio periodo pereina konkrei
operacij intelekto period. Vaikai atj mokykl rayti ir skaityti visikai kitaip suvokia kalb,
pasiymo krybingumu.
mokykl vaikai turi ateiti visapusikai subrend, sisavin raytin kalb. Tai garantuotu auktus
akademinius pasiekimus, tolimesn gebjim formavim, kas utikrint sekming karjeros siekim.
Kodl yra svarbios visos subrendimo mokyklai sritys?
Kodl reikia anksti mokyti vaikus raytins kalbos?
Uduotis:
Sudarkite vaiko subrendimo mokyklai model.
Literatra:
1. Gruas A. Vaik sambranda mokykliniam darbui. Psichologsi spie mogaus raid. Kaunas,
1999.
41
2. Grigait B. Vaik brandumo mokyklai klausimai.Lietuvos psichologija ami sandroje.

Vilnius, 1997.
3. Glebuvien V.,Grigait B., Monkeviien O., Lietuvos vaik brandumas mokyklai: tyrimas ir
problemos. Vilnius, 2004.
4. Grigait B. Ankstyvojo raomosios kalbos mokymo taka vaik savokin mstymui.
Vilnius,1981.
1. INDIVIDUALI SAVYBI TAKA KARJERAI (PRADINIAME

MOKYKLINIAME AMIUJE)
Tikslai:
Apibdinti psichologini tip samprat ir moni klasifikacijos pagal

vairius poymius vairov.
Apibrti ir apibdinti temperamento samprat.
Apibdinti tipologini bruo pasireikim vaiko elgesyje.
Aptarti skirting temperamento vaik elgesio ypatumus.
Turinys
Jau Hipokratas pradjo kaupti ir apibendrinti inias apie skirtingas dvasines moni savybes.
Labiausiai pastovus ir patogus tapo supratimas apie tam tikr tip egzistavim, kuri viduje
mons panas vienas kit, bet tuo paiu tarp tip turimi tam tikri apibendrinti skirtumai pagal
vien ar kit psichologin poym.
Z. Froido pasekjai isaugojo nepakitusi idj apie vienintel lemiani elgesio motyvacij. Nors A.
Adleris teig, kad mons yra unikals, vis dlto iskyr asmenybs tipus, atsivelgdamas tai, kaip
mogus sprendia gyvenimikas problemas darbe,draugystje ir meilje, t.y. gyvenimo stili.
Tipologija yra paremta asmenybs socialinio intereso ir aktyvumo laipsnio vertinimu. H. S.
Salivanas, vystydamas vien i vlesni A. Adlerio idj,teig, kad socialiniai faktoriai yra daug
svarbesni. vystymsi jis irjo tarpasmenini santyki plotmje (Perminas ir kt., 2004).
Egzistencialistai A. Maslou, E. Fromas mogaus sieki pagrindu laik savasties iekojim,
saviraik, saviaktualizacij. Pagal From, asmenyb yra gimt ir gyt psichini savybi suma,
apibdinanti asmenyb bei apibrianti jos unikalum. Charakter, pagal From, sudaro didija
dalimi gytos savybs, kuriomis mogus sveikauja su kultra ir gamta. Charakteris mogui
kompensuoja instinkt trkum ir suteikia elgesiui nuoseklumo bei vientisumo (Perminas ir kt.,
2004).
1920 m. Karlas Gustavas Jungas isak kitoki nuomon. Jis teig, kad mons i esms skiriasi
vienas nuo kito, nors tuo pat metu jiems bdinga ta pati taip vadinam archetip visuma, kurie valdo
mones i vidaus. Nei vienas i archetip nra svarbesnis u kit. Svarbiausia, kaip mes
funkcionuojame, veikiame kiekvienu atskiru atveju. Prisiriimas prie tam tikro elgesio stiliaus, tam
tikro funkcij rinkinio bdingas kiekvieno mogaus bruoas ir gali bti tipologijos pagrindas.
Taip Jungas ved svok funkcinis arba psichologinis tipas (, , ,
2003). Asmenybs tipologijai yra svarbs du kriterijai:asmenybs orientacija ir psichins funkcijos.
42
Asmenybs orientacijos kryptis: ekstraversija psichin energija nukreipta ior, objektyv

pasaul; introversija psichin energija nekreipta subjektyvj pasaul.
Psichins funkcijos: pojiai fiksuojami spdiai apie realyb; mstymas sugebjimas analizuoti
vykius, lyginti ir kurti apibendrinanias koncepcijas; jausmai realyb vertinama pagal tai, kokius
ji jausmus sukelia; intuicija nuojauta, kako inojimas, bet negaljimas paaikinti, i kur tai
atsirado (Perminas ir kt., 2004).
1950 m.amerikiei psichologai Izabel Majers kartu su motina Katrin Brigs, remiantis Jungo teorija
sukr klausimyn, kuris leido iskirti 16 vairi elgesio tip. Testas tapo labai populiarus, atgaivino
susidomjim moni tipologija ir lm Jungo psichologini tip teorijos atgimim. Tuo paiu
iaugo susidomjimas senomis temperamento teorijomis. Pagal jas, mons skiriasi temperamento
savybmis, o j elgesys i esms toks pat gytas kaip ir kno sandara. Neteisingai suprasdami kitus
mes stengiams pakeisti juos jga, be to prarandame galimyb prognozuoti j veiksmus. Mes net
negalime teisingai vertinti aplinkini, jei j veiksmai sutampa su tuo, ko mes nortume i j. Tai,
kas mums yra kaip vertinimas, kitiems gali bti visikai nesvarbu. kiekvienai spynai tinka savitas
raktas. Labai sunku priimti ir imokti vertinti aplinkini skirtumus kaip duotyb, o ne kaip trkumus
ar netobulumus (, , , 2003).
Egzistuoja vairs poiriai klasifikuojant mones pagal psichologines savybes. Pagal bendr
apibdinim tipai tai grup moni, kurie skiriasi pagal vien ar kelis psichologinius bruous,
savybes. gyti ir gimti bruoai skiriasi. gyti bruoai be to suteikia mums begalin tip vairov,
atspindini bendrus socialini grupi mentaliteto poymius - amiaus, lyties, profesinius,
politinius, religinius. Kaip pavyzd galima paminti Fromo produktyvus ir neproduktyvs
charakterio tipai. Panas socialiniai psichologiniai tipai, bdami ilgesns ar trumpesns
adaptacijos ir imokimo rezultatas, atstovauja iorin psichikos sluoksn ir todl negali bti patikimas
pagrindas pastant mones. Daug perspektyvesns tos tipologijos, kurios nors i dalies atsivelgia
gimtas psichines savybes, padeda mogui suformuoti ilgalaik ir nuosekl savo paties vaizd
(, , , 2003).
iuolaikinis psichofiziologijos ir psichogenetikos mokslas neleidia sukurti gilumins tipologijos,
kuri nulemta struktriniais-funkciniais nerv sistemos ypatumais (pvz. kairiojo ir deiniojo smegen
pusrutulio dominavimas, ievs ir poievio dominavimas). iuolaikins tipologijos paremtos
stebjimo, klinikins praktikos ir eksperiment duomenimis. Jas galima suskirstyti atskiras,
apraanias atskiras psichikos sferas (pvz.temperamentas, charakteris, intelektas) ir bendrsias,
pateikianias integralj asmenybs apraym visumoje (, , ,
2003).
43
Kaip jau buvo minta, pirma labiausiai paplitusi metodik yra Myers-Briggs tip indikatorius.
Nauj metod, patogesn atliekant plaius tyrimus 1956 m. sukr Kalifornijos universiteto
profesorius David Keirsey. Teoriniu metodikos sukrimo pagrindu tapo psichologijos ir medicinos
klasik Jungo. Kretchmer, Adler idjos.
Jungo darbuose nra aiki portret ir temperamento charakteristik. Jungas aikiai ir
nedviprasmikai apra tik tris poras prieing veiksni: ektraversij-introversij (E-I, angl.
Extraversion-Introversion), sensorik-intuicij (S-N, angl. Sensation-Intuition), mstym-jausmus
(T-F, angl. Thinking-Feeling) ir atuonias poras j derini.
Myers-Briggs prie trij Jungo savybi pridjo dar vien: sprendim-suvokim, (J-P, angl. JudgingPerceiving). Jie performuluoti kaip planavimas impulsyvumas.
David Keirsey iskyr keturis temperamento tipus, atkreipdamas dmes i tip pastovum,
ilgaamikum, paveldimum ir fundamentalum. Kiekvienas i 4 tip dalinamas 4 psichologinius
portretus.
SP temperamento tipas Dionisas, SJ temperamento tipas Epitemjas, NF Apolonas, NT
tipas Prometjas (, , , 2003).
Vaikai skiriasi nuo suaugusij. Taiau suaugusieji neteisingai supranta vaikus, koncentruodamiesi
vaik poelgius, o ne tai, k vaikai jauia ar apie k jie galvoja. Danai suaugusieji priskiria vaikams
savo nuostatas, vertybes, igyvenimus. Juos daniau jaudina,kaip vaikus vertina aplinkiniai, o ne tai,
kaip vaikai vertina save. Prioritetas paliekamas ioriniam vaiko elgesiui, o ne vidiniam jo patyrimui.
I ties skirting temperament vaikai, darydami t pat, kelia visai skirtingus tikslus ir jauia
skirtingus igyvenimus ir jokie ioriniai poveikiai, bandymas juos auklti nepadarys juos vienodais.
Vis pirma, susipainsime su 4 tipologiniais bruoais:
Tipologini bruo pasireikimas vaiko elgesyje (pg. , ,
, 2003)
Ekstraversija (E)
Introversija (I)
-greitai orientuojasi, reaguoja ir veikia
-ilgai susimsto ties idja ar objektu,
naujoje situacijoje.
naujoje situacijoje elgiasi atsargiai.
-lengvai ir produktyviai sveikauja su
-ltai vysto bendravimo gdius su
aplinkiniais, mgsta bendrauti.
aplinkiniais, jauia vienatvs poreik.
-turi daug draug, pastam.
-turi santykinai maai kontakt.
-negatyvius kontaktus ignoruoja.
-liguistai reaguoja ir sunkiai pakelia
-bendrauja entuziastingai, ekspresyviai.
negatyvius kontaktus.
-yra palaikomas ir teigiamai vertinamas
-drovus, susikausts, santrus
bendraami ir suaugusij.
bendraudamas.
-danai abejoja savimi, auga santykiniame
vakuume.
Sveikas protas (S)
Intuicija (N)
-konkretus elgesys ir poiris gyvenim.
-mgsta fantazuoti ir svajoti.
-patinka knygos su daug fakt ir veiksm.
-patinka stebuklingos pasakos, fantastika.
-labiau patinka naujos istorijos u senas.
-gali mgautis pasaka, kuri jau ne kart
44
-suvokia aisliukus tokius, kokie jie yra.

-ramiai reaguoja plan pasikeitim.
-orientuotas dabart.
-paprastai bdinga pastovus savs
vertinimas.
-elgesys konkretus ir savarankikas.
-draugystje pastovus.
Mstymas (T)
-jei suaugusieji prao padaryti kak
nesuprantamo, seka klausimai Kodl.
-orientuotas praktinius usimimus ir
racionali tarpusavio sveik su pasauliu.
-apsaugotas nuo nepalankaus psichologinio
klimato.
-nemgsta, kai yra lieiamas, todl turi
problem priimdamas tv meil.
-kontroliuoja ir slepia savo jausmus, retai
verkia.
-atrodo santrus ir saugus.
Nuovokumas (supratingumas) (J)
-labiau mgsta apibrtum, rytingum.
-apie save nori matyti pastovi,tvarking,
standartin aplink.
-laiku ruoiasi usimimams.
-nemgsta vluoti.
-savo daiktus, kambar, save laiko
tvarkingai.
-mgsta planuoti i anksto.
-paslaugus.
-aiki kalba, tikslios frazs.
girdjo.
-sugalvoja nauj paskirt aisliukams.
- susitarim sulauym reaguoja
skausmingai.
-orientuotas ateit.
-pasiymi nepastoviu savs vertinimu.
-elgesyje danai kopijuoja norim ideal.
-draugystje gali stipriai prisiriti, bet taip
pat gali stipriai neapksti.
Pergyvenimas (F)
-toje paioje situacijoje seka klausimas
Kam.
-orientuotas mones, jautrus aplinkini
nuotaikoms, problemoms.
-imlus psichologiniam klimatui ir
aplinkini problemoms.
-su malonumu reaguoja fizin kontakt,
meilus, atjauiantis.
-neslepia emocins bsenos,gali apie j
papasakoti.
-atrodo aplinkiniams jautrus ir
paeidiamas.
Impulsyvumas (P)
-links turti pastovi galimyb rinktis.
-ignoruoja organizuotum, ypatingai
primest i iors.
-nemgsta ruoti pamokas.
-nesijaudina, kad nesusps sutartu laiku.
-krybin netvarka kambaryje ir tarp
daikt.
-nemgsta savs riboti terminais ir
apribojimais.
-betarpikas.
-eksperimentuoja su savo kalba.
SP vaikystje
Nuo pat maens apibdinamas kaip ypatingai judrus ir aktyvus. Jis pastoviai patenka galimus
nutikimus. Kadangi jis danai yra baudiamas tv, jis imoksta visikai nekreipti dmesio
pastabas ir bausmes. ie vaikai mano, kad chaosas ir netvarka kambaryje yra idealios slygos
normaliam gyvenimui. Jis pernelyg usims, kad gait laik tokiems menkniekiams kaip
tvarkymasis.
Kas jiems domu, jie gali usiimti stebtinai ilgai. Jei vaikui pasiseka ir jis nepraranda intereso
kakam ilgesn laik, laikui bgant jis tampa ikilus io reikalo meistras.
Tokie vaikai labai myli gyvnus, nors gali j ir neksti. Taip pat neatidiai jie elgiasi su aislais ir
daiktais, be to vargu ar sudtingas aislas patrauks j dmes labiau nei paprastas.
45
SP ekstravertuotas vaikas. Jis nori laisvai sekti ten, kur j veda impulsas. Bandymai pakeisti tokiom
temperamento vaik lems tai, kad jis nebegals prisitaikyti prie j supanios aplinkos. Jis ne toks
kaip dauguma kit vaik (SJ ir NF). gimtas noras aisti atsveria jo siek bti atsakingu,
kompetentingu ar skmingu.
Suaugusieji tolerantikesni tokiam berniuk gyvenimo stiliui, o mergaits su tokiu temperamentu
laikomos nepakankamai moterikomis, danai j elges bandoma koreguoti.
Vaik darelyje, kur pagrindinis usimimas aidimas SP gerai adaptuojasi, taiau mokykloje SP
tenka ymiai daugiau nei kitiems temperamento tipams. Bet apytikriai 2-4 i 10 vaik paprastose
klasse SP.
SP vaikas siekia veikti ir savo pagarbos savo laisvs poreikiams. Labiausiai patrauklios j nuostatos
geras gyvenimas, ia ir dabar principas, spontanikumas ir malonumas.
Nelaimei, prasta klas netinka gimtiems SP psichologiniams ypatumams. iam vaikui btina visk
paliesti rankomis, pajudti, palenktyniauti. Jam patinka rizika, linksmintis ir linksminti kitus.
Skmingam mokymuisi btinos pastovios permainos ir tempo kaita. Prieingai rutina negatyviai
atsiliepia tokiems vaikams, veria juos idykauti klasje, danai praleisti pamokas. Jei SP negauna
progos legaliai realizuoti savo aktyvumo veikiant ir manipuliuojant daiktais, jie labai maai mokosi
ir ieko galimybs mesti mokykl, kad vykti ten, kur daugiau veiksm ir nuotyki. Nam darbai
tokiam vaikui nereikalingas usimimas.
SP gali bti puikus komandos narys. Jis lojalus savo draugams, taiau neretai sukyla prie valdi ir
kontrol ir ignoruoja bet kokius nurodymus. Jis gali papasakoti aplinkiniams apie savo pasiekimus,
bet nelinks pasinaudoti grupiniais demokratiniais procesais priimant sprendimus kaip tai daro NF.
Visumoje mokymasis ypatinga daugumos SP vaik problema. Dl savo racionalaus suvokimo ir
vaizduots jiems lengviau sekasi menas, amatai ir praktins ini sritys nei kalba, mokslai ar biznis.
Mokykloje nra adekvai mokymo program ir personalo tokiems vaikams, todl danai jiems
klijuojama nepaklusni, hiperaktyvi vaik etiket.
SJ vaikystje
SJ vaikas prieingai nei SP vaikas, labai jautrus bet kokiam nestabilumui.jam ypatingai svarbus tv
patikimumas ir santarv. Jis turi inoti, kad reikalavimai jam ir tvarka namuose nesikeis kas minut,
kad rytojus bus toks pat kaip iandiena. tai kodl dani kraustymaisi imua i vi SJ. SJ btina
stabili socialin aplinka, patikima mokyklin sistema, sutvarkyta visuomen, kurioje jis gyvena.
SP vaik vaikyst kaip taisykl laiminga. SJ mayoliui patinka diuginti aplinkinius ir jis stengiasi
ipildyti j laukimus. Suaugusij reikalavimai neturi bti logiki, sfarbu,kad vaikas suprast, koi
jo norima. Tokie vaikai labai jautrs pagyrimams, pvz. Tu padarei labai kruopiai, Tu padarei
46
taip, kaip a ir praiau. Be to kritik tokie vaikai reaguoja konstruktyviai, stengdamiesi dar
daugiau patenkinti aplinkini trokimus. Bausmes jie priima kaip korekcijos priemon.
SJ atradimas aplinkiniams. Ko tik praomas, jis atlieka atsakingai ir veiksmingai. Geidiamas
apdovanojimas reikming suaugusij apdovanojimas. Grtamasis ryys ypa svarbus, pats
paliepimas nebetenka prasms, jei po jo neseka suaugusij palaikymas.
Tokio temperamento tipo vaikas noriai bendrauja su iplstine eima, jam patinka tradicins vents,
gimini lankymas, jis domisi savo eimos istorija, didiuojasi broliais, seserimis. SJ vaikas labiausiai
nori bti jam reikmingos grups nariu. Atsakomyb, patikimumas, pareig atlikimas ir noras padti
svarbiausios jo savybs.
Tai vaikas, kurio kambarys, stalas, spinta, rbai tvarkingi. Jiems patinka j pai padaryti daiktai ir
jiems patinka meistrauti, bet prieingai nei SP vaikams jiems svarbus rezultatas, bet ne procesas.
Ypatingai reikia atkreipti dmes individualios tarpusavio sveikos su aplinkiniais vystymsi.
Jausmingumo vystymasis, sugebjimas atskirti emocinius niuansus bendraujant su aplinkiniais ir
tv meils primimas svarbi mergaits su tokiu temperamentu aukljimo dalis. SJ berniukui taip pat
btina vystyti kantryb, jautrum, lankstum bendraujant.
2/3 pedagog patys SJ, todl pedagogas tokiems vaikams autoritetas, jo vertybes priimamos kaip
vertingos, neabejojama pedagogo kompetencija. SJ geriau nei kiti tipai prisitaiko prie mokyklos
reikalavim. Juos galima vadinti idealiais mokiniais.
SJ greiiau sisavina struktruot, nuosekli ir prasmingais vienetais pateikt mediag, jie gerai
mokosi pagal vadovl. Jis atsakingai stengiasi atlikti uduotis kaip galima geriau, jei gauna aikias
instrukcijas ir ino, k btent reikia daryti. SJ kantrus, kaupia inias tikslingai ruodamasis ir
kartodamas kasdien. SJ netiks uduotys,,kur reikalingas ilgas savarankikas darbas, skeptikai
vertins diskusij grupes, nebent diskusija vykt pagal princip klausimas-atsakymas.
Neturdamas kalbini sugebjim, SJ puikiai susitvarko su tiksliai suformuluotomis odinmis ir
ratu instrukcijomis. Klausimai skyriaus pabaigoje tokiam vaikui atrodo prasmingi. Paymiai jam
skms rodymas.
Visumoje SJ klesti stabilumo atmosferoje. Jam tinka tradicinis mokymo stilius. Kiekybinis,
asociatyvus mstymas ir suvokimas yra jo privalumas biznio ir informacijos srityje, prasiau jiems
sekasi mokslai, amatai, menas. SJ vaikui patinka mokytis ir jei mokytojas nuoseklus ir patikimas,
mokykloje toks vaikas jauiasi kaip namie.
NF vaikystje
Tai pastoviai savs iekantis vaikas.NF nori vienu metu bti savimi ir kitais. avesys, kvpimas,
empatija, dramatizmas, idealizmas, visumos harmoningumo ir ubaigtumo siekis apibdina io
tipo atstovus.
47
Net pas visai maus io temperamento vaikus (apytikriai kas deimtas vaikas) galima pastebti
gabumus kalboms. Jis anksti pradeda kalbti ir greiiausiai turi gimt gebjim socialiai sveikauti,
nors intravertikas NF gali turti bendravimo problem u nam rib.
Toks vaikas gali pasakoti susigalvotas istorijas aplinkiniams, taip lavindamas vaizduot. Dl polinkio
savs painim, jis gali identifikuoti save su knygos herojais, ypa pasak. Jam patinka tai, kas
mistika ir paslaptinga: senovins legendos, vidurami pasakos apie riterius, damas, drakonus,
burtininkus. Btina kruopiai parinkti vaikui, k skaityti, kad jis nesusijaudint per daug. Kaip ir
NT, NF vaikai mgsta knygas, kurios nra visai suprantamos, tai stimuliuoja j vaizduot.
io tipo vaikai mgsta sugyvintus aisliukus lles, vriukus. Tai svarbi j gyvenimo dalis, j
praradim vaikai smarkiai igyvena.
Tokie vaikai, ypa invertuoti, stipriai igyvena nukreiptas juos neigiamas aplinkini emocijas.
Jiems sunku suvaldyti ir savo pykt.ilgai bdami konflikte ar prieikoje aplinkoje tokie vaikai gali
net susirgti.
Ypa reikia atkreipti dmes io tipo berniuko aukljim. Jo velnumas, emocionalumas ir
paeidiamumas danai klaidingai tv suvokiamas kaip nepakankamas vyrik bruo
isivystymas, reikalavimai ioje srityje gali neurotizuoti vaik.
io temperamento vaikams svarbu bendrauti asmenybiniame lygyje. NF vaikas klesti primimo,
pripainimo, dmesio, jo emocini bendravimo nuostat pripainimo atmosferoje. iuos vaikus
kvepia pozityvus grtamasis ryys su pedagogu.
NF mokinys labiausiai nori bendradarbiauti. Jis gerai jauiasi demokratikai organizuotoje klasje.
Jie gali dirbti ir savarankikai, bet periodikai jiems btina pabendrauti. tokiam vaikui kaip niekam
kitam tinka diskusija, roliniai aidimai, vaidinimai labai tinka tokio temperamento vaikui. nekamoji
kalba danai pranaesn u sugebjim ireikti t pai mint popieriuje.
Introvertuotas NF (geriausiu atveju vienas klasje) drovus,jam reikalingas palaikymas, kad
skmingai bendradarbiaut su klass draugais. Dl padidinto jautrumo ir paeidiamumo gali
usisklsti ir likti vienias, pasialinti nuo socialini kontakt, neivystys komunikacini gdi.
Tokiam vaikui daugiau tinka bendradarbiavimas, o ne lenktyniavimas. Jis net gailisi pralaimjusio,
net jei pats yra laimjs. Jis turi gimt polink gerinti visuomenin atmosfer aplink save, stengiasi
j padaryti malonesn ir gyvesn. Ypa atitinka tokio temperamento vaikus pedagogas, kuris palaiko,
pritaria, sugeba odiu ireikti savo jausmus, pateikia individualizuotas uduotis, naudoja darb
maose grupse, skaitosi su klass nuomone, vengia sarkazmo ir pajuokos kaip kontrols bdo. Jei
mokykla atitinka iuos reikalavimus, ji tampa ta vieta, kur vaiko siela palaipsniui atgyja.
48
Mokykloje NF labiau mgsta humanitarines, o ne abstrakias disciplinas, o men, labiau nei

tiksliuosius mokslus ir technologij. Toks vaikas mokosi dialoge, suvokia pasaul ir samprotauja
bendradarbiavimo tarp moni terminais.
NT vaikystje
Jis gali bti paslaptis aplinkiniams, iskyrus tada kai patys aplinkiniai NT. is vaikas isivysts ne
pagal metus, anksti pradeda klabti, skaityti imoksta gerokai dar prie mokykl. Tik kas deimtas
mogus priklauso iam temperamentui.
io tipo vaikai labiausiai nori sugebti ir bti kompetentingi. Jie turi inoti visk, k reikia inoti,
sraas tai, ko jiems reikia inoti, praktikai begalinis. NT patrauklu tai, kas suteikia galimyb
suprasti, aikinti, numatyti, kontroliuoti, vadovauti. Tai maas tyrjas, intelektualiai ingeidus,
besidomintis technologija, ypa jei tai berniukas. Mergait dl visuomens spaudimo priversta imtis
moterikesns veiklos.
Tokiam vaikui patinka tirti kit idjas ir vystyti savo. Jis kolekcionuoja taisykles ir principus, bando
suprasti kaip atsirado idja, kaip fakt chaosas virto struktra, kokie galimi prietaravimai, kokius
klausimus neatsakyta ir kodl.
NT vaikas uduoda tvams vis eil klausim.kaip taisykl jis labai nepriklausomas, kartais lauo
visuotinai priimtas taisykles, nors neesminiais klausimais stengiasi bti paklusnus ir nuolaidus. Jo
pagrindinis klausimas Kas bus, jei a.... jis visai nenori nuvilti suaugusi, tiesiog jam svarbiausia
patenkinti atradim poreik. Suaugusius io temperamento vaikai erzina savo reagavimu nereaguoti
pastabas. Pats NT greitai pradeda nebegerbti t, kas yra nelogikas ar duoda nurodymus,
neatitinkanius aplinkybi.
Suaugusij uduotis gerbti tokio vaiko poreik gauti inias. Visa, ko reikia i suaugusij padti
vaikui, kai jis to prao, suteikti saugi viet, kur jis galt patenkinti savo ingeidumo poreik.
io tipo vaikui reikia padti suprasti ir sismoninti eimynini ritual reikm ir btinum. Tipikas
jo kambario bvis matoma netvarka, bet pats vaikas ino, kur kas padta. NT kolekcionierius,
jam patinka kolekcionuoti tai, k galima klasifikuoti. iems vaikams patinka skaityti, knygose jie
randa paslaptis, kuri jie dar nesugeba suprasti, bet kurios stimuliuoja j intelekt. Vadovli turinys
erzina NT, todl kartais jie pamirta vadovlines disciplinos inias.
Socialinje sferoje ie mokiniai ne tokie paangs. NT, ypa introvertai, kaip taisykl nemoka
tinkamai pateikti savs aplinkiniams, retai rpinasi geromis manieromis ir visai nekreipia dmesio
aplinkini reakcijas, sunkiai reikia palankum.
io temperamento vaikai gerai mokosi, nevengia sudting disciplin, prieingai pernelyg sitraukia,
pamirdami pramogas,poils ir bendravim. Tai pakankamai nepriklausomas mokinys, jis links
rinkti informacij tol kol jo poreikis suprasti j nebus patenkintas. Tokiam mokiniui reikia padti
49
paskirstyti prioritetus, padti suprasti, kas jam svarbiausia. NT sunku susitaikyti su tuo, kad jis ne
visk gali imokti.mokykloje NT geriausiai prisitaik imokti mokslus ir technologijas, t.y. tai, k
galima sisteminti.
Iorikai atrodantis altas ir nejautrus, NT vaikas labai jautrus neskmms. Nuo gimimo
abejojaniam savimi reikia pastovios skms, kad neutralizuot savo nepasitikjim. Iorins
bausms duoda negatyvius rezultatus: giliai eidiamas teisingumo jausmas ir suardomas vaiko
kontrols poreikis. Tokius vykius vaikas ilgai prisimena. Geriau jis reaguoja ram, argumentuot,
logik dialog. Kai tik suaugusij reikalavim pagrstum supranta, NT vaikas priima juos ir
nuolankiai atlieka.
Kontroliniai klausimai
1. Koki mini jums sukl iame skyriuje aptarti klausimai?
2. Kaip galtumte pritaikyti tai, k suinojote?
3. Kokius inote kitus moni klasifikavimo pagal psichologines savybes poirius?
Uduotis. Suraskite John Gray skirting temperamento tip apibdinim (Gray, 2001) ir palyginkite
su D. Keirsey tipologija. Aptarkite i dviej autori tipologijos skirtumus ir panaumus 5-7 moni
grupje.
Literatra
Gray, J. Vaikai kil i dangaus. Pozityvaus vaik aukljimo metodai.Vilnius, 2001.
Perminas, A., Gotautas, A., Endriulaitien, A. Asmenyb ir sveikata: teorij svadas. VDU leidykla.
Kaunas, 2004.
, . ., , . ., , . .
. -, 2003.
2. KOGNITYVINS
RAIDOS
TAKA
KARJERAI
(PRADINIAME
Tikslai:
Apibdinti pradinio mokyklinio amiaus ypatumus atitinkant

nuosekl mokymsi.
Apibrti ir apibdinti pradinio mokyklinio amiaus vaik mstymo
ypatumus.
Apibrti ir apibdinti pradinio mokyklinio amiaus vaik suvokimo
bdus.
Aptarti mokymosi ssajas su didij smegen ievs veikla.
Turinys
50
Pasak J. Piaget (2002), pradinio mokyklinio amiaus (7-11met) mstymas yra konkrei operacij
stadijos. Vaikas gali atlikti vairias logines operacijas, bet tik su konkreiais daiktais. Jis jau
manipuliuoja dviem veiksmais objektyviau ir logikiau, bet jo mstymas dar labiau susijs su
objektais ir vykiais, kurie yra dabar, negu buvo patirti anksiau.
io amiaus vaikas pradeda sprsti klasifikavimo, grupavimo ir idstymo eilje udavinius, nors
veikiani dsni iki galo nesismonina. Jam dar sunku abstrakiai mstyti. Jam reikia konkrei
pavyzdi, kurie padt sudaryti mstymo ssajas. ioje stadijoje vaiko intelektualin raida vyksta
trimis svarbiausiomis kryptimis. Tai konservacija, klasifikacija ir serijavimas. Konservacija tai
gebjimas kintanioje aplinkoje velgti pastovius dalykus. Klasifikacija gebjimas grupuoti
objektus pagal tam tikrus poymius. Serijavimas yra fundamentali mstymo operacija,
reprezentuojanti vaiko koncepcinio inojimo lyg. Serijavimas reikia, kad ioje stadijoje vaikai
sugeba skirstuyti objektus serijas (pvz.idlioti pagaliukus nuo trumpiausio iki ilgiausio, sudaryti
skaii sek). J. Piaget paymi, kad pradiniame mokykliniame amiuje pasikeiia vaiko mstymo
kokyb, jis pradeda geriau suprasti prieastis. Taiau io amiaus vaikams bdingiausias konkretus
mstymas, jiems yra per sunku sprsti hipotetines, abstrakias problemas, bet jie gali jas sprsti
sukonkretinus,t.y.pateikus pavyzdi ar daikt.
J. Piaget (2002) teigia, kad pradinio amiaus vaikai nesupranta metafor, patarli. D. Grabauskien
(2000) atlikusi Lietuvoje pradini klasi moksleivi metaforinio mstymo tyrim nustat, kad
kryptingas ir sistemingas jaunesniojo mokyklinio amiaus vaik mokymas suvokti perkeltin
patarli prasm, spartina metaforinio mstymo vystymsi (Pileckait-Markovien, Nasvytien,
Bumblyt, 2004).
Vaiko erdvinio mstymo raida susijusi su jo amiumi: vaikas vis geriau ir tiksliau sugeba parodyti
didels apimties erdv, kuri eina skirtingos vietovs.
Pagal Piaget (2002), vaiko mstymas vystosi nuo autistins formos per egocentrin socializuot.
Pradinukai sugeba pavelgti situacij kito mogaus akimis, suvokia, kad kitas mogus turi kitokius
nei jie jausmus, sugeba empatikai reaguoti.
iame amiuje galima skirti dvi pagrindines mstymo stadijas. Pirmoje ir antroje klasje vaikai apie
daiktus ir reikinius danai sprendia vienpusikai, remdamiesi vienu kokiu nors poymiu. Iki treios
klass mokiniai valdo klasifikacij, pradeda vyrauti svokinis mstymas (Grigait, 1996).
Informacija ikimokykliniame ir pradiniame mokykliniame amiuje kaupiama vaizdais vyksta
ikoninis atspindjimas. Vaikas formuoja iors stimul vizualinius (regimuosius) vaizdus, ilaiko
juos atmintyje, vliau atgamina ir tada, kai j nemato. I pradi jo susidaryti vaizdai yra labai susij
su fizine aplinka ir statiki.
51
Suaugusieji projektuojame vaikus savo kitkart labai subjektyv ir nelogik pasaulvaizd, negana
to, perteikiame j jiems taisykli pavidalu. Jau vien tuo mes paeidiame smegen veikl atitinkant,
kuo geriausi mokym orientuot komunikacijos proces. Amiaus ypatumus atitinkantis
nevalingas nuoseklus mokymasis daug skmingesnis ir malonesnis u frontal mokymsi, kai vienas
kalba, o kiti klauso.
Jau prie gimdami mons turi skirtingus suvokimo gebjimus. Be to, mokantis gyjama visikai
skirtinga mokymosi patirtis. inoti tam tikros suvokimo srities pajgum pravartu tiek mokytojams,
tiek tvams, tiek patiems mokiniams. inant, kokie suvokimo stiprieji ir silpnieji aspektai, galima
imokti geriau paveikti konkret vaik, be to tai naudinga tiek stipresnij, tiek silpnesnij
atvilgiu (Kret, 2001).
Suvokimo srityje vyksta perjimas nuo nevalingo ikimokyklinio amiaus vaiko suvokimo prie
tikslingo objekt stebjimo. Taip pat buvo pastebta, kad vaikai suvokia pasaul skirtingai
(Pileckait-Markovien, Nasvytien, Bumblyt, 2004).
Anot Ernsto Kreto (Kret, 2001) galima padidinti vaik suvokimo pajgum jau nuo atuoneri met.
Pagal F. Vester skiriami keturi pagrindiniai suvokimo kanalai, be to galima patikrinti kombinuot
vis keturi suvokimo kanal gali: girdimojo regimojo, skaitomojo, lieiamojo, kombinuoto
suvokimo. Kiti autoriai skiria tris aplinkos suvokimo bdus: audialinis (naudojant klaus),
kinestetinis (naudojant lietim) ir vizualinis (naudojant regjim) (Pileckait-Markovien,
Nasvytien, Bumblyt, 2004).
Yra nustatyta, kad suvokimo tipas daro tak vaiko asmenybs ypatumams. J. Gobova aprao vaik,
priklausani iems tipams, asmenybs ypatumus. Vaikai orientuoti regjim vizualai paprastai
bna tyls, susimst, beveik neturi draug, link bendrauti su suaugusiais.jie yra paklusns, mokosi
noriai ir su malonumu. Mokykloje jiems sekasi geriau nei kitiems, jie neturi problem dl
disciplinos. ie vaikai strese situacijoje visk igyvena savo viduje. Pagrindins i vaik problemos
susijusios su bendravimu, santykiais, adaptacija naujame kolektyve. Aplinkiniams jie atrodo alti,
nes jie nemgsta meilintis. Atrodo lyg jie neturt vidinio noro bendrauti su bendraamiais. Vaikai,
orientuoti klaus audialai noriai bendrauja su vaikais ir suaugusiais, atrodo labai protingi ir
isilavin. Bet, pradjus mokytis sunkiai imoksta raides ir skaiius, juos painioja. Audialai turi
drausms problem: yra nepaklusns, atsikalbinja. Stresinje situacijoje kelia bals, reaguoja bet
kok tv ar mokytoj balso pasikeitim. Mokykloje jiems trukdo nesugebjimas susikaupti,
nuolatinis plepjimas, regjimo vaizdini stoka. Kinestetikai skiriasi ypatingu judrumu. Jie greitai
pavargsta, kai reikia isdti ramiai ir klausyti. Kinestetikai yra labai savarankiki ir talentingi, jie
patys moka surasti sau veikl ir svarbu jiems netrukdyti. Tvams ir mokytojams ie vaikai sukelia
daug problem, nes jie visk nori paiupinti, jie negali ramiai sdti ir klausyti kaip tai daro
52
vizualai ar klausyti kaip audialai, jiems reikia pastovaus judjimo. Skirting tip vaik elgesio
nustatymas yra naudingas tolesniam mokymo ir aukljimo strategijos parinkimui (PileckaitMarkovien, Nasvytien, Bumblyt, 2004).
Vis labiau mokymasis siejamas su didij smegen ievs (cortex) veikla. Tarp 5-j ir 7-j met
kairj ir deinj galvos smegen pusrutulius galutinai sujungia itin tvirtas nervini skaidul pluotas
corpus callosum (didioji smegen jungtis). Palaipsniui ima vyrauti vienas i galvos smegen
pusrutuli, tai priklauso nuo kno galimybi ir aplinkos slyg. Smegen iev valdo kn
krymikai. Be to, didij smegen iev sveikaudama su kitomis smegen dalimis, valdo ir
psichosocialin elgsen. Kiekvienam pusrutuliui tipika tam tikra smons forma (Kret, 2001).
Daugelis moni naudojasi labiau vienu i pusrutuli. Kai sakoma, kad dominuoja deinysis galvos
pusrutulis, vadinasi vaikas daniau naudojasi kaire puse, todl ji ir vyrauja. Taiau vaikai su
dominuojaniu deiniuoju ar kairiuoju smegen pusrutuliu nesinaudoja iskirtinai juo, o tik teikia
jam pirmenyb.
Btent vaikams su dominuojaniu deiniuoju pusrutuliu sunkiausia mokykloje. Jiems nepaklsta
tvarkos struktros, abstrakios svokos, laikas, nors jie gali spontanikai isprsti bet kuri problem
ir sunku pasakyti net jiems patiems kaip jie tai padaro. Kartais jiems netinka geriausios ingsnis po
ingsnio atliekamos pratybos, jie nemoka elgtis su gerai apgalvota ir apdairiai pateikta mokomja
mediaga. Jie nori turti visum, po to dalis, jiems reikia spalv, kad galt laikytis tvarkos ir dar
daug ko (Kret, 2001).
Kairysis pusrutulis
Deinysis pusrutulis
Valdo
Linijin
Visumin
Simbolin
konkret
Login
atsitiktin, neplaning
Serijin
intuityv
odin
neodin
realyb orientuot
kupin fantazijos
Su laiku susijus
su laiku nesusijus
Abstrakt
grindiam analogija
mstym
Geriausias slygas optimaliam mokymui sudaro tolygus abiej didij smegen pusrutuli
panaudojimas. ia naudingas kryminis pratimas, atliekamas vairi mokymosi proces metu.
Aptarti smegen veiklos aspektai tinka suaugusiems ir vaikams. Taiau naujausi atminties raidos
tyrim duomenys rodo, kad vaikai iki puberteto, o galbt ir vliau msto visai kitaip ir tai, apie k
53
msto, apdoroja kitaip negu suaugusieji. i skirtum nelemia maesnis nei suaugusij vaik
atminties pajgumas. Taiau to amiaus vaikai turi du trkumus, t.y. j mokymosi elgsena nra
galutinai isirutuliojusi.
iame amiuje formuojasi sugebjimas sutelkti dmes ties dalykais, kurie nra doms. Vaik
dmesys pasiymi dideliais individualiais skirtumais, be to pradini klasi moksleivi mokymosi
pasiekimai yra glaudiai susij su dmesio ypatumais. Nustatyta, kad paangiems mokiniams
bdingas auktas pagrindini dmesio savybi apimties, pastovumo, koncentracijos, perklimo ir
paskirstymo integracijos laipsnis. Paangumas labiausiai susijs su valingo dmesio ypatumais,
ypa su dmesio paskirstymu. eiamei, septynmei ar atuonmei vaik sudominimui ir
dmesio ilaikymui btinos emocijos . tik devyneri ar deimties met vaikus pradeda veikti
emocinio atspalvio neturintys, netiesiogiai patraukls veiksniai. Jaunesniajame mokykliniame
amiuje kuriasi vaiko auktosios nervins sistemos tipas, kuris priklauso nuo jaudinimo ir slopinimo
proces pusiausvyros bei j paslankumo. Augant didja vaik protinis darbingumas. Taiau mokini
darbingumas priklauso ne tik nuo amiaus, bet ir nuo lyties, mokyklins brandos, individuali
mokinio savybi (Pileckait-Markovien, Nasvytien, Bumblyt, 2004).
eeri septyneri met vaik atmintis daniausiai nevalinga. Vaikas gana gerai simena savo
gyvenimo vykius, ypa emocikai reikmingus, kakuo motyvuotus, simena faktus, eilraius,
beveik paodiui atpasakoja knygos ar filmo turin. Nuo eeri ar septyneri met valingo
siminimo efektyvumas staiga padidja ir intensyviai auga nuo pirmos iki ketvirtos klass. Vaikai
pradeda iskirti siminimo uduot, atskirti j nuo kit, be to vyksta intensyvus siminimo bd
formavimasis .nuo primityvesni bd (kartojimas, ilgas ir dmus mediagos studijavimas) vaikas
pereina prie grupavimo, skirting mediagos dali ryi apmstymo (Pileckait-Markovien,
Vaikai dar turi strategijos trkum. Kart imokt mstymo strategij jiems tenka nuolat atnaujinti.
J neveikia jokie praymai.
Vaikai dar nieko aikaus neprisimena apie savo atmint (metaatminties deficitas). Jie dar gerai
nesupranta, kas vyksta j smegenyse, todl ir tikslingas, smoningas mokymasis j taip neavi kaip
suaugusij. Reklamos industrija daug labiau paiso ios tiesos negu mokykla ir atsivelgia mint
raidos lemiam vaik atminties deficit. Reklama vaikams beveik visuomet taikosi juos apstulbinti
emocingais, danai fantazij kupinais iracionaliais dalykais, ir tai daro su didiausia skme.
Reklamos specialistai retai kada mgina moralizuodami aikinti vaikams, k jie turt ar ko neturt
daryti. Jie ino, kad kaskart kreipiantis vaikus reikia iekoti nauj iraikos form jau inomai
strategijai. Jausm lygmuo, smalsumas, visas knas su savo motorika ir sensomotorika tai tikrieji
dur vaik ir paaugli smegenis raktai (Kret, 2001).
54
Jiems labai patinka mokymosi eiga, palanki nevalingam mokymuisi, taigi tik remiantis nevalingu
mokymusi galime vesti valing mokymsi. Jeigu tokios sekos nepaisoma, vaikai pradeda vengti,
anot F. Vesterio, to, kas jiems pateikiama dalykiniame lygyje, taigi taip perteikiamo mokymosi
turinio.vengimas danai turi negatyvi padarini: vaikai nenori pripainti kokios nors vienos temos
ar kokio nors viso objekto.
Kas atsitinka, kai mokomasi nevalingai:
sismoninama labai daug mokomosios mediagos, vaikams visai nesuvokiant, kad jiem turi k nors
imokti (galima aisti, dainuoti).
Diugioje veiklos atmosferoje vaikai pakartoja mediagos turin savanorikai daug kart.
Po nenutrkstanio dmesio fazi vaikai pritampa prie tokios veiklos i naujo, savaime, mokytojo
neraginami.
Tad trij svarbiausi skmingo mokymosi slyg ia laikosi patys vaikai.
Nevalingas mediagos sismoninimas (motyvacija).
Savanorikas daugkartinis grimas prie mediagos (kartojimas).
Savanorikas pakartotinis koncentravimasis mediag (dmesio ilaikymas).
Uduotis. Susipainkite su suvokimo tip nustatymo grupiniu testu ir atlik test su savimi
aptarkite 5-7 moni grupje savo rezultatus. Susiekite nauj informacij apie suvokimo tipus su
praktiniais pastebjimais apie savo mokymosi stiliaus ypatumus.
Literatra
Grigait, B. Amiaus tarpsni ypatumai. Kaunas, 1996.
Kret, E. Mokykims kitaip: atviro mokymosi idjos: patarimai mokiniams, tvams ir mokytojams.
Kaunas: viesa, 2001.
Piaget, J. Vaiko kalba ir mstymas: vaiko logikos tyrinjimai Vilnius: Aidai, 2002.
Pileckait-Markovien, M.,Nasvytien, D., Bumblyt, D. Vystymosi psichologija: vaikyst. Vilnius:
Enciklopedija, 2004.
3.
GEBJIM
SKLAIDOS
TAKA
KARJERAI
(PRADINIAME
Tikslai:
Apibrti ir apibdinti gebjim svok, poymius bei ris.

Aptarti protini gebjim ir skms mokykloje ssajas.
Supaindinti ir aptarti vairi protini gebjim lavinimo slygas ir
kontekst.
55
Turinys
Pasaulinje
psichologijos
literatroje
gebjim
svoka
danai
atspindi
individualias
psichofiziologines ir psichologines ypatybes, kaip mokymosi, lavinimosi ir darbo pasekm. Plaija

prasme gebjimai tai individualios psichofiziologins ir psichologins ypatybs (dmesio, poji,
suvokimo, atminties, mstymo, vaizduots), padedanios skmingai atlikti tam tikr veikl, suinoti,
imokti bei gyti gdi (Butkien, Kepalait, 1996). Gebjimai pasiymi trimis poymiais:
gebjimai yra individualios psichofiziologins ir psichologins ypatybs, kuriomis vienas mogus
skiriasi vienas nuo kito; gebjimai yra tos ypatybs, kurios padeda imokti ir atlikti tam tikr veikl;
tai yra individualios psichofiziologins ir psichologins ypatybs, kurios neinyksta pereinant i
vieno amiaus tarpsnio kit (B. M. Teplov).
Gebjim poymis yra originali bei individuali produktyvi veikla. Ankstyvas vaiko susidomjimas
tam tikra veikla ir tie patys interesai rodo, kad yra gebjim uuomazg tai sriiai (Butkien,
Kepalait, 1996).
Lavinant moksleivi gebjimus ir padedant pasirinkti profesij ar specialyb reikia atsiminti, kad yra
abipusis ryys tarp sugebjim struktros, polinki bei interes motyvacijos.
Gebjim struktra skirstoma du lygmenis. Pirmasis tai psichikos kokybins ypatybs, labiau
susijs su prigimtimi. Pavyzdiui vieni vaikai labiau simena pavienius dirgiklius, kiti j ryius ir
santykius, vieni lengviau msto vaizdais, kiti svokomis. Antrasis operacinis lygmuo, kaip
psichikos operacij bei veiksmo bd visuma, susijs su mokymo turiniu ir bdais. Nuo jo priklauso
kaip greitai ir lengvai atliekamos uduotys (Butkien, Kepalait, 1996).
Pagal veiklos, kuriai btini vieni ar kiti mogaus gebjimai, apimt skiriami trejopi gebjimai:
bendrieji, specialieji ir specifiniai.
Intelekto, bendrj protini gebjim ir atitinkam specialij gebjim lavinimas priklauso nuo
kiekvieno mokinio, tv ir mokytoj kompetencijos. Norint gerinti mokymsi, ugdyti intelekt,
reikia inoti, kas yra intelektas. Robert Sternberg (1985) teigia: Intelekto esm gebjimas suvokti
savo stiprybes bei silpnybes ie naudotis stiprybmis taip, kad jos atsvert silpnybes. Jis sako, kad
kalbdami apie intelekt i tikrj kalbame apie savo gebjim intuityviai, krybikai ir
konstruktyviai reaguoti vairius mums nutinkanius dalykus (Jensen, 1999).
H. Gardnerio tyrinjimai parod, kad intelekt sudaro ne vienas, bet keletas lygiaveri gebjim,
kuri kiekvienas turi savo simboli sistem savit informacijos apdorojimo vienet (Butkien,
Kepalait, 1996, Jensen, 1999). Gardneris suskirst savo nustatytus moni protinius gebjimus
septynias grupes. Uuot pripains kok nors vien dyd ar poym, kuriuo bt galima vertinti
mogaus intelekt, jis sako, kad kiekvienas ms turi savit unikali protini gebjim kombinacij
56
ir kad jie gali keistis laikui bgant. Gardner spja, kad gali egzistuoti ir dar kitoki protini
gebjim, toki kaip gamtininko (Jensen, 1999)
Septynios Gardnerio nustatytos protini gebjim rys yra: loginiai matematiniai,
tarpasmenini santyki, erdvs suvokimo, muzikiniai ritminiai, refleksijos, kinesteziniai ir
odiniai lingvistiniai gebjimai. Pirm kart Gardner idjas vieai paristat 1983 m. Tarrytowno
konferencijoje Niujorke (Jensen, 1999).
Aptarsime iuos gebjimus ir bei j tak mokini skmei mokykloje.
1.
Loginiai matematiniai gebjimai. i protini gebjim kategorija apima gebjim
atpainti loginius ir matematinius modelius. ia priskiriami mons, sugebantys sprsti matematines

lygtis ir kasdienius gyvenimikus udavinius, tie, kurie kelia daug klausim Kodl? ir Kaip?, tie,
kurie mgsta pagrsti savo veikl, nori patikslinti, atsirinkti ir suprasti informacij, mgsta numatyti,
analizuoti, teorizuoti, tvarkyti dalykus, teikti pasilymus,m dirbti teorini moksl srityje. Tai
gebjimas pagrstai argumentuoti ir isamiai analizuoti. Atitinkamos profesijos: mokytojas, banko
darbuotojas, astronomas, kompiuteri programuotojas, buhalteris ininierius, matematikas, gamtos
moksl specialistas arba vairi prietais tvarkytojas.
Klasje ie mokiniai gerai sprendia problemas. Jiems patinka, kai daiktai yra savo vietose,
nepatinka chaosas ir sumaitis. iems mokiniams labiausiai nuobodul varo nuolatinis sdimas
darbas. Toki mokini dmes patraukia klausimai: Kaip isprstumte tai?, K apie tai pasakyt
ekspertas?. Jiems reikia duoti daugaiu sudting ir domi darb.
iuos gebjimus labiau iugdyti padeda, kai jie mokosi sudaryti temos plan, atlieka statistin
analiz, sprendia udavinius, kuria ir sprendia galvoskius, parenka pavyzdius, lyginant ir
suprieinant mediag, klasifikuoja idjas ir objektus, aikinasi nauj mediag, nustato daikto
buvimo viet, daro skaiiavimus, apskaiiuoja vidurkius, nustato eils tvark, naudojasi skaiiuokliu,
nuspja bsimus vykius, kuriant atitinkamo dalyko problem sprendimo vadov, sprendia
ekologines problemas, suranda pavyzdius, kaip viena susij su kita. iems mokiniams patinka
kompiuteriai, iradj konkursai, moksliniai projektai (Jensen, 1999)
2.
Tarpasmenini santyki gebjimai. Tai gebjimai bendrauti ir suprasti mones. i protini
gebjim mons sugeba paveikti kitus, tartis, klausytis, sprsti konfliktus, tikinti, gerai sutarti su
aplinkiniais, daryti tak, sudaryti komandas. ie mokiniai gerai dirba su vairiomis moni
grupmis ir mgsta draugij. Atitinkamos profesijos ir veikla, kuriai reikia i gebjim: mokytojas,
gydytojas,m politikas, dalyvavimas groio konkursuose, religinis lyderis, aktorius, vadybininkas,
socialinis darbuotojas, telefonistas, pardavjas, padavjas.
Klasje ie mokiniai link dirbti drauge su kitais, ypa maomis grupmis. Jiems patinka dirbti
mokini taryboje, jie mgsta bendramoksli pasitarimus ir grupines uduotis, bet nemgsta dirbti
57
vieni. Tokiems mokiniams reikia silyti daugiau grupins veiklos, patraukti j dmes sakant Dabar
mes galime daryti itaip arba Ko mes imokome iandien?.
iuos gebjimus labiau iugdyti padeda, kai atliekama daugiau inscenizacij, mokantis ar
sprendiant problemas grupje, pasitelkiant bendramoksli vertinim, gaunant ir teikiant grtamj
informacij, dirbant su vienu partneriu, kartu su partneriu atliekant su dalyku susijusias pratybas,
apklausinjant vienam kit, garsiai skaitant ar dainuojant, dirbant su bendramoksliu repetitoriumi,
organizuojant renginius, ventes ar talent pasirodymus (Jensen, 1999).
3.
Erdvs suvokimo gebjimai. Tai gebjimas suvokti erdvs figras ir santykius, susidaryti
suvokiamos erdvs visumos vaizd, vaizduotes turtingumas, sugebjimas technikai konstruoti

(Butkien, Kepalait, 1996). Toki protini gebjim turintys mons, geba sprsti apie erdv aplink
save atsivelgiant kitus objektus. Gardner pabria, kad erdviniai protiniai gebjimai skiriasi nuo
vizualini. Asmuo, turintis erdvini protini gebjim, geriau suvokia trimat erdv ir erdvinius
objekt santykius. Tai gebjimas matyti daiktus priklausomai nuo kit. Net aklas mogus gali turti
erdvini protini gebjim.
Erdvs suvokimo gebjimams priskiriami gebjimai pastatyti automobil lygiagreiai su kuo nors,
greitai pripildyti ind plovimo main ar susikrauti baga, apstatyti ar dekoruoti kambar. Itin geru
erdvs suvokimu pasiymintis mogus gali susirasti reikiam popieriaus lap net ant labai
netvarkingo stalo. Atitinkamos profesijos: architektas, sportininkas (komandins sporto akos),
landafto specialistas, onglierius, laknas, kordebaleto okjas, skulptorius, mrininkas, dailininkas,
navigatorius,
organizatorius,
sudting
mechanizm
derintojas,
lktuvneio
denio
darbininkas,pramons rengim konstruktorius ar filmo reisierius.

Klasje ie mokiniai danai nenustygsta vietoje, k nors paiinja. Jiems patinka aplinka, kur daug
paveiksl ar plakat, judjimas, menas. Tokius mokinius galima patraukti veikla, suteikiania
galimyb pieti dlioti, lankstyti, sudarinti labirintus, statyti ir braiyti. J dmes galima patraukti
klausimais, praaniais k nors sivaizduoti ar pavaizduoti.
iuos gebjimus iugdyti padeda schem sudarinjimas, spalv organizavimas, derinimas,
braiymas, lipdymas, kambario pertvarkymas, kad jis atitikt dstom dalyk, sienini parod
rengimas, stengimasis sivaizduoti, mokini persodinimas, mokymo vietos pakeitimas, grafini
vaizd, emblem ir reklamini lapeli krimas, liepimas mokiniams isirikiuoti pagal g, gimimo
dien, pirmsias vard raides (ar dar k nors), kamuolio mtymo aidimai, okimas ar moni figr
lipdymas (Jensen, 1999).
4.
Muzikiniai ritminiai gebjimai. Tai ukoduota ritmin informacija ritmo proporcij
jutimas, ryks girdjimo vaizdiniai. Tai mons, mokantys paversti gamtos ar savo sukurtuosius
garsus muzika. ia priskiriami gebjimai okti okius, sutartinai ploti rankomis, kurti muzik, groti,
58
kurti ritminius aidimus ir dainas. ie gebjimai neturi nieko bendra su dainavimo talentu.
Profesijos, kurioms reikia i gebjim yra vaik darelio ar pradini klasi mokytoja, vadovavimas
sporto aistruliams, muzikos naudojimas gentiniams ritualams, pasilinksminimams ar bendravimui,
muzikantas, sskambi raymas, choro vadovas, teatro reisierius ir kompozitorius.
Tokie mokiniai klasje jautrus garsams ir geba juos reaguoti, mgsta, kad muzika irykint
pagrindines pateikiamos mediagos dalis. Galima patraukti i mokini dmes sutelkiant laiko
okiams, dainavimui, klausymuisi, repui, sskambi krimui ir grojimui muzikos instrumentais.
iuos mokinius iblako per ilgas mokytojo kalbjimas, besikartojanios uduotys, paalinis
triukmas ir per ilgas sdjimas vienoje vietoje. J dmes galima patraukti klausimais:Kaip tai
skamba?. Pamok rekomenduojama pradti specialiais garsais.
iuos gebjimus iugdyti galima sutartinai skaitant balsu, aidiant muzikin atmint lavinanius
aidimus, rengiant muzikinius pasirodymus, pateikiant informacij tam tikru ritmu, kuriant
sskambius, rep, grojant muzikos instrumentais, kuriant dainas besimokamo dalyko tema; pravarti
ir muzika kaip pamokos fonas, niniavimas, stengiantis siminti ar pakeisti savo nuotaik, miuzikl
statymas pagal rain, trump istorij ar film, natrali gars klausymasis ir panaudojimas mokantis
(Jensen, 1999).
5.
Refleksijos gebjimai. Tai gebjimas mstyti apie mstym. mons turintys toki gebjim
mgsta save vertinti, svarstyti, planuoti, mgsta dirbti vieni, danai remiasi intuicija, yra svajotojai,
jiems patinka rayti dienorat, medituoti, susikoncentruoti, painti save, jie ino savo stiprybes r
silpnybes, link vienatv, mgsta kelti gyvenimo prasms klausimus. Atitinkamos profesijos ir
veikla, kuriai reikia i gebjim yra: raytojai, vejai, filosofai, jreiviai, menininkai, kininkai,
dvarininkai, keliautojai ir atsiskyrliai.
Klasje ie mokiniai mgsta bti palikti ramybje, kad galt mstyti. Jiems patinka kliautis savo
jgomis ir atlikti darb individualiai, jie nori patys tvarkyti savo darb. Juos erzina per gauss
mokytojo nurodymai, per daug taisykli ir mokymas pagal vadovl. Naudinga vartoti tokias frazes:
K tokiu atveju padarytum tu? arba Kaip jaustumeisi tu?.
iuos gebjimus iugdyti padeda, kai daugiau laiko suteikiama apmstymui to, ko mokiniai imoko,
kai liepiama pagalvoti, kaip mokiniai prijo savo ivad, raant rainius, stengiantis sivaizduoti, k
daryt vaidinamo personao vietoje, stengiantis pritaikyti tai, k imoko raant dienorat,
medituojant, vertinant save ar kurso tikslus, taikant savikontrols metodus (savitvarda, kvpavimas,
susikaupimas ir t.t.), stengiantis isiaikinti problemos spendimo eig, mokantis priimti sprendimus
(Jensen, 1999).
6.
Kinesteziniai gebjimai. Tai labai tikslus savo kno suvokimas ir valdymas (Butkien,
Kepalait, 1996). mons turintys i protini gebjim gerai geba kontroliuoti kno judesius ir
59
manipuliuoti daiktais. i mokini svarbiausias pagalbininkas atliekant uduotis, linksminantis ar

ireikiant save yra pats j knas. Atirinkamos profesijos ir veikla, kuriai reikia i gebjim:
okjas, aktorius, alpinistas, kovos men kultivuotojas, sodininkas, sportininkas, mimas, kurjeris,
klounas, astronautas, treneris, aviganis, statybininkas, kinologas, kininkas, sargas.
Klasje ie mokiniai mgsta inscenizacijas, sport, ivykas gamt, rank darb. Jie nemgsta ilgai
sdti vienoje vietoje. Jiems patinka vaikioti, prasimanktinti, atsistoti, kai jie to patys nori. Toki
mokini dmes galima patraukti klausiant: Ar pagavai dalyko esm?, Kaip reaguotum tai?
iuos gebjimus galima labiau iugdyti manktinantis, keiiant sdjimo viet, kuriant vaidinimus,
aidiant aidimus tokius kaip Simonas sako, pasitelkiant mokymuisi kno judesius,
pamgdiojant, inscenizuojant, sportuojant, mokantis okti, pertvarkant kambar, liepiant atlikti
uduot skirtingose kambario vietose, aidiant judriuosius aidimus, vartojant enkl kalb,
vaidinant svarbius istorinius vykius, palydint temos mokymsi atitinkamais gestais, konstruojant i
Lego detali, pinant, dirbant su mediu ar moliu, tvarkant klas (Jensen, 1999). .
7.
odiniai lingvistiniai gebjimai. Tai gebjimas suvokti odi reikmes, pavartoti odius,
suprasti ir siminti kalbin informacij bei metaforas (Butkien, Kepalait, 1996). mons, turintys
i gebjim, gerai valdo kalb ir sugeba formuluoti mintis. Jie mgsta kalbti, pasakoti istorijas,
ginytis, rodinti, sakyti anekdotus, pateikti argumentus,skaityti, diskutuoti, perfrazuoti ir
persvarstyti. Atitinkamos profesijos: advokatas, raytojas, teisjas, redaktorius, oratorius, vertjas,
derybininkas, komikas, pokalbi vedjas, poetas, sekretorius, mokytojas.
Klasje ie mokiniai mgsta domius pieinius, plakatus ir kius savo aplinkoje. Jie labai jautrs
kalbai ir sarkazmui, ypa sumenkinimui. Tokiems mokiniams reikia suteikti galimyb skaityti,
kalbti, diskutuoti; jiems pravartu paskatinamieji teiginiai, bendramoksli pamokymai. Kalbant su
jais reikt vartoti tokias frazes: Kokia tavo nuomon?, K apie tai pasakytum?.
Galima i gebjim iugdyti dalijantis mintimis, dirbant grupmis, klausantis kviestini pranej,
skaitant, klausantis garso ra, raant ar sakant kalbas,kuriant dialogus poromis ar komandomis,
atliekant vaidmenis vaidinimuose, mokantis nauj odi, planuojant eksperimento pakopas,
duodant nurodymus, raant rainius, sprendiant problemas, kuriant kalambrus, kryiaodius,
bnant praneju ar sporto varyb komentatoriumi per klass renginius, kalbant ekspromtu,
rengiant humoro valandles, raant dienorat (Jensen, 1999).
Kiekvienas ms turi po truput vis protini gebjim, kiekvieno j isilavinimo lygis yra labai
skirtingas. Kiekvienas turime savit unikali i protini gebjim kombinacij. Be to, protini
gebjim sritys keiiasi laikui bgant. Pvz. bnant 21met galima pasiekti puiki rezultat sporte,
taiau jau 50 met turti labai prastus kinestezinius gebjimus; knas nepajgs taip pat gerai atlikti
daugel judesi.
60
Protiniai gebjimai yram labiau ilavinami nei paveldimi. Be to, kiekviena kultra ugdo savitus
protinius gebjimus. Afrikoje yra geni, kur visi nariai yra mokomi dainuoti ir groti. To paskoje
vis muzikiniai ritminiai gebjimai ilavinti. Samoa ar Fidio sal vyr erdvs suvokimo
gebjimai lavinami nuo pat vaikysts, nes navigavimas pagal vaigdes gyvybikai svarbus gyvybei.
Miesto gatvi vaikams igyventi grsmingoje kasdienio gyvenimo aplinkoje paprastai padeda
odiniai lingvistiniai ir kinesteziniai gebjimai. Kad galtume kalbti apie savo protinius
gebjimus, turime turti refleksijos gebjim, turti iek tiek intuicijos ar gdi vertinti save.
Protinius gebjimus galima lavinti. Trej met vaikai danai turi prastus vis septyni protini ri
gebjimus, taiau juos labai padidina bendravimas, mokyklin ir darbo patirtis. Taiau kiekvienas
protinis gebjimas lengviausiai lavinamas tam tikroje smegen vystymosi stadijoje. Tokia stadija
muzikiniams ritminiams, erdvs suvokimo ir odiniams lingvistiniams gebjimams vystyti yra
nuo 3 iki 6 met. Kinestezinius gebjimus galima lavinti nuo 3 iki 70 met. Tarpasmenini santyki,
matematini logini ir refleksijos gebjim ugdymui, atrodo, nra joki amiaus rib.
Darykite tai, kas jums sekasi geriausiai ir jus lyds pasitenkinimas. Apskritai laimingiausi ir
skmingiausiai besitvarkantys mons yra smoningai iugd tuos savo gebjimus, kurie kadaise
buvo menki. Visuomet galima tobulti.
Mokiniams galime suteikti galimyb skmingai mokytis, kai mokomoji veikla apima vis ri
protinius gebjimus. Tai reikia, kad kai kuriems mokiniams nebtinai viskas sekasi. Kai kuriems
kyla ir keblum, taiau taip galima vis geriau su jais susikalbti, sigilinti ir pagerinti santykius su
jais.
5. Kaip galtumte parodyti, kad vertinate u visus protinius gebjimus?
6. Kaip suprantate klausim: Kaip reikiasi mokinio sumanumas?, kuris keiia anksiau
vyravusius klausimus Ar is mokinys sumanus? ir Ar labai tu sumanus? ?
Uduotis. Nubraiykite js suplanuotos pamokos, apimanios vairius protinius gebjimus, schem
ir aptarkite j 5-7 moni grupje. Tai js schema, taigi idstykite j jums tinkamu bdu.
Literatra
Butkien, G., Kepalait, A. Mokymasis ir asmenybs brendimas: pedagogins psichologijos vadas
studentams, mokytojams, tvams. Vilnius: Margi ratai, 1996.
Gray, J. Vaikai kil i dangaus. Pozityvaus vaik aukljimo metodai.Vilnius, 2001.
Jensen, E. Tobulas mokymas: daugiau kaip 1000 praktini patarim vaik ir suaugusij
mokytojams. Vilnius: 2001.
61
4. NAUJI PSICHOLOGINIAI DARINIAI (PRADINIAME MOKYKLINIAME

AMIUJE)
Tikslai:
Apibdinti pradinio mokyklinio amiaus vaik paintinio ir

psichosocialinio vystymosi ypatumus.
Apibrti ir apibdinti pradinio mokyklinio amiaus vaik specifinius
vystymosi udavinius.
Turinys
Remiantis Roberto Havighursto ir E. Eriksono vystymosi uduoi samprata, kiekvienu amiaus
tarpsniu mogui ikyla specifiniai vystymosi udaviniai siektini sugebjimai, -inios, formuotinos
nuostatos ar santykiai su pasauliu. Jiems daro tak fizinis subrendimas, eimos vertybs,
visuomens taisykls ir konkreios amiaus grups atstov lkesiai (Pileckait-Markovien,
Vaikai nuo ei iki vienuolikos met priskiriami vidutiniam mokykliniam amiui ir io amiaus
vaikai igyvena meistrikumo prie menkavertikumo kriz. Vaikas intensyviai mokosi, siekdamas
bti kompetentingas ir produktyvus, arba jauiasi nepilnavertis, nesugebantis k nors gerai daryti
(ukauskien, 2002). Skmingai vykdius udavinius atsiranda kompetencija (gdi ir intelekto
laisvas panaudojimas atliekant uduotis), prieingu atveju klostosi inercija (veiksm ir mini
paralyius, trukdantis produktyviam darbui (Pileckait-Markovien, Nasvytien, Bumblyt, 2004).
Pagrindiniai io laikotarpio udaviniai yra draugyst, gdi mokymasis, savs vertinimas,
konkreios operacijos ir komandiniai aidimai. Svarbiausias io amiaus vaik procesas, padedantis
isprsti kriz ir vykdyti udavinius, yra mokymasis ir ugdymas. Mokymasis tampa planingas,
organizuotas, privalomas (Pileckait-Markovien, Nasvytien, Bumblyt, 2004). Anot R.
Havighursto eeri dvylikos met vaikai lavja trimis kryptimis: ieina i nam iorin savo
draug grup; naudoja brstanios raumen sistemos bei raumen gali aidiant; eina suaugusij
svok, logikos, simbolikos ir emocij pasaul (ernius, 2006).
Naujos viduriniosios vaikysts vaik savybs atsiranda ir vystosi jiems sitraukiant mokymosi
veikl. kiekvienas mokinys yra pratinamas valdyti savo dmes taip, kaip reikalauja usimimai.
Elgimasis pagal duodamus pavyzdius padeda ugdyti vaik valingum kaip ypating psichini
proces savyb. Valingumas pasireikia sugebjimu smoningai kelti veiklos tiksl ir i anksto
iekoti ir rasti priemoni, kaip j pasiekti, veikiant sunkumus bei klitis (Amiaus tarpsni ir
pedagogin psichologija, 1978).
Kontrols ir savikontrols btinumas mokantis sudaro palankias slygas formuotis pradinio
mokyklinio amiaus vaik sugebjimui planuoti ir atlikti veiksmus mintyse. Kuo daugiau veiksm
62
gali numatyti vaikas sprsdamas uduot, kuo rpestingiau jis sugeba palyginti j variantus, tuo
skmingiau jis kontroliuos uduoties atlikim.
Nuo io amiaus vaik mokjimo pairti savo mintis ir veiksmus i alies ir juos vertinti
priklauso refleksija savyb, leidianti protingai ir objektyviai analizuoti savo samprotavimus ir
poelgius, atsivelgiant tai, kaip jie atitinka sumanym ir veiklos slygtas.
Taigi, svarbiausi nauji pradinio mokyklinio amiaus dariniai valingumas, sugebjimas atlikti
veiksmus mintyse ir refleksija. J dka io amiaus vaik psichika isivysto tiek, kiek reikia
tolesniam mokymuisi mokykloje, perjimui paauglysts ami su jo ypatingomis galimybmis ir
reikalavimais (Amiaus tarpsni ir pedagogin psichologija, 1978).
Viduriniosios vaikysts metu vaikai pradeda skirti besikeiianius bruous nuo nekintam. iame
laikotarpyje vaikas vis geriau suvokia priklausomyb tam tikrai lyiai (ernius, 1997). Vaiko
tapatumo jausmas vis stiprja, jis pradeda jausti, kad jis kaip asmenyb yra unikalus. eeri
dvylikos met vaiko A tampa individualizuotas, jis pradeda save matyti kaip skirting nuo kit. Be
to, vyksta ir vaiko A skilimas namin a, orientuot pasiekimus ir socialin. (PileckaitMarkovien, Nasvytien, Bumblyt, 2004). A vaizdo struktra dl paintins raidos keiiasi nuo
priskyrimo sau atskir, izoliuot elgesio ypatybi iki elgesio apibdinimo psichologiniais poymiais.
io amiaus vaik A vaizdo struktra yra hierarchin (Gage, Berliner, 1994). Hierarchijos
virnje, pirmajame lygmenyje yra bendras A vaizdas, nuomoni apie save visuma, kurias gana
sunku keisti. Kitame lygmenyje yra dvi pagrindins A vaizdo sritys: mokslo ir nemoksl srities
(socialin ir fizin). Toliau eina specifikesns A vaizdo sritys, tiesiogiai susijusios su dalyk ar
veiklos rimi. Jos labiausiai kinta, priklauso nuo vaiko kasdienins patirties.
A vaizdo turinys daugiausiai priklauso nuo sveikos su kitais. N. L. Gage ir D. C. Berliner (1994)
pabria, kad A vaizdas susidaro vaikui bendraujant su jam reikmingais monmis (tvais,
mokytojais, bendraklasiais).
Kaip paymi dauguma autori septyneri met amius ypatingas, nes vaikas vystosi naujas vidinis
pasaulis, kuris tiesiogiai neatitinka iorinio, bet j takoja. Atuoneri deimties met vaikai
pradeda suvokti, k kiti galvoja kiti mons, pradeda suvokti, kad moni tarpusavio santykiai turi
savo normas (ernius, 1997). io amiaus vaikai pradeda derinti j pai norus su socialiniais
poreikiais, todl jie labiau link numatyti, kaip j tvai ar kiti mons reaguos tai, k jie daro
(Pileckait-Markovien, Nasvytien, Bumblyt, 2004).
Pradins mokyklos metais atsiranda kritinio savs vertinimo fenomenas. Vaikas labiau links jaustis
atsakingas u savo klaidas ir kartais is kritikumas bna ne perdtas (ernius, 1997).
63
Savs vertinimas jau yra gantinai pastovus. Pasak kai kuri autori jis yra susijs su skms ir
laims jausmu. Savs vertinimui turi takos keturi veiksniai: reikmingumo, kompetencijos, galybs
ir dorybs jausmai (Pileckait-Markovien, Nasvytien, Bumblyt, 2004).
Vienas i svarbiausi io amiaus udavini yra socialini ryi umezgimas ir palaikymas. Vaikas
turi imokti bendrauti su bendraamiais, sigyti draug, inoti, kaip elgtis su prieais, suformuoti
savo socialij asmenyb. Socialiniai gdiai, kuriuos vaikas imoksta u eimos rib lieka visam
gyvenimui. Berniukai ir mergaits imokstam bendrauti su kitos lyties vaikais. Mokykloje vaikams
yra labai svarbus socialinis bendravimas, todl svarbu atkreipti dmes jo santykius su
bendraamiais (ernius, 2006).
Svarbus jaunesniojo mokyklinio amiaus vaik gyvenimo pasikeitimas yra tai, kad jie imoksta
orientuotis savo vidiniame pasaulyje. Vaikas bando save kurdamas ir sugalvodamas savo biografij,
skaitydamas apie bendraamius, j gyvenim, nuotykius. Taiau danai vaikams reikalinga
suaugusij pagalba susivokti savyje (Pileckait-Markovien, Nasvytien, Bumblyt, 2004).
Nors jaunesniojo mokyklinio amiaus vaikai priklausomi nuo savo tv kasdienins prieiros, vis
daugiau u savo elges jie turi atsakyti patys. Tv vaidmuo maja, bet vis didja bendraami
taka. Vaikui labai svarbi draug nuomon apie j, kita vertus, vaiko teigiamas poiris save ir jo
intelektualiniai sugebjimai padeda jam adaptuotis tarp bendraami (Pileckait-Markovien,
iame amiuje vaikas nra vertinamas pagal kur nors vien poym. Vaikas nuolat pereina i vienos
kategorijos kit, pasta save kaip vairi galimybi centr (Valonas, 1972).
Taigi, pradinis mokyklinis amius yra labai prietaringas periodas. Viena vertus, tai ramus amius,
kita vertus ibandym laikotarpis. Tai tarsi riba, ties kuria patikrinama, ar skmingai vaikas vystsi
anksiau ir pasirengiama paauglystei.
Vidurin vaikyst yra intensyvus vaiko asmenybs krimosi metas. Mokymosi pradia, kur irykja
vaiko pranaumai ir trkumai, padidj reikalavimai mokytis nauj dalyk, paklusti naujai tvarkai,
didesnis skaiius moni, su kuriais vaikui tenka bendrauti visa tai veikia vaiko bsen. Rami
atmosfera mokykloje, aiks ir pagrsti reikalavimai, atitinkantys moksleivi sugebjimus,
mokytoj, tv ir bendraami palaikymas gali padti pradinukui susidoroti su vairiais kliuviniais ir
teigiamai paveikt jo raid (Pileckait-Markovien, Nasvytien, Bumblyt, 2004).
1. vardinkite septynmei dvylikamei (metai po met) vaik naujus psichologinius darinius.
2. Kokie svarbiausi pradinio mokyklinio amiaus vaik psichologiniai dariniai?
3. Kuo ypatingas, js nuomone, pradinis mokyklinis amius?
Uduotis
64
Remdamiesi nurodyta literatra aptarkite grupelse po 5-7 mones mokymosi pradios sunkumus, j
pasireikimo formas, prieastis bei galimus j veikimo bdus.
Literatra
Amiaus tarpsni ir pedagogin psichologija. Vilnius, 1978.
ernius, V, J. mogaus vystymosi kelias: nuo vaikysts iki brandos. Kaunas: Pasaulio lietuvi
centras, 2006.
ernius, V, J. Tv ir mokytoj pagalbininkas. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 1997. Gage, N. L.,
Berliner, D. C. Pedagogin psichologija. Vilnius, 1994.
Pileckait-Markovien, M.,Nasvytien, D., Bumblyt, D. Vystymosi psichologija: vaikyst. Vilnius:
Enciklopedija, 2004.
Valonas, A. Psichinis vaiko vystymasis. Kaunas, 1972.
ukauskien, R. Raidos psichologija. Vilnius, 2002.
Tau reikia pasiruoti tam, kad greitai pats sau bsi eimininkas.
Pats sprsi, kada pareiti ir kada ieiti, su kuo praleisti laisvalaik,
kada gultis, k valgyti ir i viso k daryti su savo gyvenimu. Tu
pats nusprsi, ar garbinsi Diev, ar nusisuksi nuo jo. Tavo tvai
nebegals nieko reikalauti i tavs, nes tu jau nebebsi vaikas. Tavo
ir tv tarpusavio santykiai turi peraugti draugyst, jie turi
nustoti tave priirti ir auklti. Taigi vaikui gimstant prasideda
visika priklausomyb nuo tv, ir tai juda link visikos
nepriklausomybs brendimo proceso pabaigoje. Tuo paiu metu
tavo tvai i tarn vl virsta laisvais monmis.
D. Dobsonas
TEMA
KOGNITYVINS RAIDOS TAKA KARJERAI PAAUGLYSTJE
Tikslas:
Susipainti su kognityvini proces raida paauglystje.
Atskleisti kognityvini proces tak karjerai.
Turinys:
65
Paauglystje vyksta esmins permainos paintinje sferoje. Paaugliui ikyla daugyb

gyvenimik klausim, kurie anksiau jo n kiek nejaudino. Tai - vairios moralins dilemos,
gyvenimo prasms, ateities perspektyvos, profesinis apsisprendimas ir kiti klausimai. Paauglysts
periodo kognityvinio isivystymo lygis leidia individui kelti tokias problemas ir iekoti j
efektyvaus sprendimo.
J. Piaget poiris. Apie deimtuosius - vienuoliktuosius vaiko gyvenimo metus prasideda
ketvirtoji J. Piaget aprayta kognityvins raidos stadija - formalaus operacinio mstymo stadija. ios
stadijos bgyje madaug iki 15 -16 met paauglio mstymas tampa visikai panaus suaugusiojo
mstym. Pagrindiniai mstymo procesai po 16 met ne labai kinta.
Svarbiausias formalaus - operacinio mstymo bruoas tai - gebjimas mstyti abstrakiai.
Paauglio mstymas tampa vis lankstesnis ir abstraktesnis. Jis msto abstrakiomis svokomis.
Su abstrakiu mstymu yra susij ir hipotetinis mstymas. ioje kognityvinio vystymosi
stadijoje paauglys nuo tikro pasaulio pasuka link hipotetinio. Jis samprotauja su realybe
nesusijusiomis prielaidomis. Paauglys msto pagal toki schem: "kas bt, jei".
Gebjimas mstyti abstrakiai ir hipotetikai suteikia formalioms operacijoms dedukcinio ir
indukcinio mstymo bruous. Deduktyviai samprotaudamas paauglys nuo abstraki, bendr
princip eina link tam tikr apibrt hipotezi ir fakt. Mstymo induktivumas tai - procesas, kai i
daugelio stebim konkrei vyki, atvej ivedami abstrakts bendri principai, paaikinantys tuos
vykius.
Paauglys sprsdamas problemas naudoja hipotetin - dedukcin samprotavim. Hipotetinis dedukcinis samprotavimas yra mokslinio mstymo poymis, nes vertinamos visos galimos
sprendim alternatyvos ar hipotezs, logikai atmetant netinkamas.
Paaugliui kaip ir maam vaikui bdingas egocentrikumas, bet - kiek kitokio pobdio. Jei
maas vaikas jauiasi esantis fizinio pasaulio centru, tai paauglio egocentrikumas susijs su
psichologine realybe. Jis labai susirpins savimi ir jam atrodo, kad kiti taip pat galvoja apie j. Apie
15 - 16 metus paauglikas egocentrizmas traukiasi. Paauglys pradeda suvokti, kad dauguma moni
nekreipia j dmesio ir kad jis yra toks pat mogus, kaip visi, pavaldus tiems patiems
dsningumams.
Formali operacij stadijoje taip pat pasireikia mstymo reflektyvumas, leidiantis
paaugliui bti savo paties kritiku, vertinti savo samprotavimus, idjas, sprendimus, pavelgti juos
i alies, rasti klaidas bei silpnas vietas.
Ne kiekvienas paauglys (ir suaugs) gali pasiekti formali operacij lyg. Tam daro tak
bendras intelekto lygis. Individai, kuri IQ emesnis u vidurk, negali mstyti formali operacij
lygyje. Vlyvosios paauglysts metu formalus operacinis mstymas tampa labai konsoliduotas ir
66
integruotas. inoma, ie pasiekimai nra universals. Tik apie 60 % vyresnij paaugli nuolatos
msto formali operacij lygmenyje. Efektyv funkcionavim formali operacij lygmenyje skatina
hipotetinio mstymo reikalaujantys dalykai tokie, kaip fizika, logika, chemija ir pan. Loginis
abstraktus mstymas pirmiau atsiranda t interes srityse, kurie artimiausi paaugliui.
Informacijos apdorojimo poiris. Informacijos apdorojimo teorijos alininkai mano, kad
kognityvinio augimo prieastis - tai toki kognityvini gdi augimas, kaip: dmesys, atmintis,
metapainimas, akademiniai gdiai. Informacijos apdorojimo teorija mogaus proto veikl lygina
su kompiuterio darbu. Kaip ir kompiuteris, mogus simena ir apdoroja tam tikrus duomenis, gauna
tam tikr rezultat. mogus ir kompjuteris veikia pagal tam tikras programas, tai yra, pagal
informacijos apdorojimo strategijas. Strategijomis paprastai vadinamos smoningos, tikslingos
operacijos, naudojamos tam, kad pagreitinti uduoties atlikim.
Mstymui i esms vadovauja strategijos ir net mai vaikai gali atrasti arba irasti strategijas.
Informacijos apdorojimo teorijos poiriu, paaugliai skiriasi nuo maesni vaik tuo, kad yra labiau
sistematiki, labiau organizuoti, naudoja nuosekl plan. Prieingai nei mai vaikai, paaugliai
naudoja sudtingesnes siminimo strategijas. Pavyzdiui, jie sugeba organizuoti mediag
grupuodami j pagal kategorijas. Vaikai iki devyneri met i strategij savo iniciatyva naudoja
retai. Paaugliai taip pat naudoja ir maesniems vaikams inomas strategijas, taiau tai daro
efektyviau. Pvz., pastebta, kad jie daugiau kartoja nei mai vaikai. Vienu metu paaugliai gali
vadovautis didesniu kiekiu informacijos. Spariau vyksta informacijos paieka - tiek atpastant, tiek
atgaminant i atminties. Efektyvesni bdai gauti informacij ir saugoti j simboline forma. Tam
tikrose srityse paauglys gali pasirodyti daug imanantis, gali daugiau inoti u suaugusius.
Labai auktas informacijos apdorojimo lygis tai - problem sprendimas. Visas dmesys,
atmintis ia mobilizuojami tam, kad pasiekti tiksl. Paauglys problemoms sprsti naudoja tas paias
strategijas, kaip ir maesnis vaikas, bet jos labiau ivystytos ir sudtingesni form. Paaugliai gali
naudoti ir skirtingas strategijas bei procesus. Pvz., J. Piaget skirtingo ilgio pagaliuk serijavimo
uduot, skirtingai nuo maesnio vaiko, paauglys gali atlikti mintyse. Taip pat jo problem
sprendimo strategijose atsiranda gebjimas panaudoti dedukcin samprotavim.
Svarbus informacijos apdorojimo komponentas tai - metapainimas (metakognicija) arba
individo inojimas apie save, apie uduot, apie strategijas j isprsti. Metakognicija yra "mstymas
apie mstym". Tai - sudtingas procesas, leidiantis mogui kontroliuoti savo mstym, atmint,
inias, tikslus ir veiksmus. Tai - sugebjimas kontroliuoti savo paties kognityvin aktyvum. is
gebjimas atsiranda apie etuosius metus, labiau atsiskleidia 8 - 10-aisiais gyvenimo metais ir
paauglystje toliau tobulja. R. J. Sternbergo manymu, kognityvinio proceso kontrol tampriai
67
susijusi su intelektu. Svarbiausias dalykas intelektui yra gebjimas tinkamai paskirstyti

kognityvinius resursus. Pavyzdiui, tai gali bti sprendimas, kada ir kaip uduot reikia baigti.
Paauglys gali mokytis analizuoti ir smoningai keisti savo mstymo proces. Tai labai didel
reikm turi mokymosi efektyvumui. Tyrimai rodo, kad aukt akademini pasiekim paaugliai savo
ateities orientacijoms taiko daugiau tarpusavyje nesusijusi kognityvini strategij nei kiti
bendraamiai. Jie daniau nei kiti taiko funkcionalias kognityvines strategijas tokias, kaip pvz.,
socialins paramos siekimas, uduoties veikimas, skms laukimas. Informacijos apdorojimo
teorijos inojimas yra naudingas mokytojui, nes suteikia galimyb lavinti mokinio mstymo
procesus.
Psichometrinis poiris. Psichometrinis poiris pateikia labiau kiekybin paauglio
kognityvins raidos vertinim. Kitaip tariant, poir atstovaujantiems mokslininkams svarbu
pamatuoti, k paauglys ino ir k sugeba daryti. Daniausiai tai matuojama intelektu arba IQ
(intelekto koeficijentas). Yra daug intelekto apibrim. Pavyzdiui, D. Wechsleris intelekt
apibdino kaip bendr individo gebjim tikslingai veikti, protingai mstyti ir efektyviai tvarkyti
savo aplink.
IQ yra santykis tarp individo psichologinio ir chronologinio amiaus. Psichologin jo ami
iuo atveju matuoja specialios uduotys. Jei psichologinis amius lygus chronologiniam, tai individo
IQ bus lygus 100. 100 reikia, kad jo intelektas yra vidutinis. Jei individo psichologinis amius
didesnis u chronologin, vadinasi intelektas bus auktesnis u vidutin.
Nepaisant to, kad protiniai gebjimai vaikui augant didja, santykis tarp psichologinio ir
chronologinio amiaus ilieka stabilus. Detalesni R. B. McCall ir koleg tyrimai parod, kad tik
maos dalies vaik intelektas nepatvirtina io dsningumo ir vystosi kiek kitaip. J IQ paauglysts
pradioje patiria l - staiga pakyla, o kit krinta.
Kognityvins ir kit raidos srii ssajos. Kognityviniai paauglio gebjimai tampriai susij
su kitomis vystymosi sritimis. Pavyzdiui, paauglystje asmenyb patiria individuacijos proces.
iuo metu paauglys formuoja savo nuosav, nuo tv besiskiriani, nuomon apie visk. Jis
supranta, kad tvai ne visada bna teiss. Tvai deidealizuojami. Kol nevyksta esminiai pakitimai
kognityvinje sferoje, negali efektyviai vykti paauglio individuacijos procesas (Light, 2002).
Vlyvoji paauglyst tampa intelektualinio apsvaigimo periodu. is bruoas tampriai susijs
su gebjimais moralini samprotavim srityje. R. A. Jacock ir kitiems (cit. pagal Kraig, 2001) tiriant
18 - 20 met paaugli moralinius samprotavimus apie riziking seksualin elges, kai galima
usikrsti venerinmis ligomis, AIDS, tik vyresni nei 20 met jaunuoliai atidiai velg i dilem.
Nors formalios operacijos valdomos apie 15 - 16 metus, pasirodo, kad padaryti brandius
moralinius sprendimus prireikia daugiau laiko.
68
Taigi kognityviniai paauglio gebjimai paiu tampriausiu bdu susij su kitomis jo vystymosi
sritimis. Moksliniai tyrimai kognityvini gebjim srityje leidia subtiliau pavelgti
psichosocialin paauglio raid.
Kognityvins raidos taka karjerai paauglystje. Kognityviniai paauglio gebjimai
tampriai susij su kitomis vystymosi sritimis. Kol nevyksta esminiai pakitimai kognityvinje
sferoje, negali efektyviai vykti kiti procesai. Tobulesni kognityviniai gebjimai padeda jauniems
monms pasirinkti profesij. Ne anksiau, kaip paauglysts tarpsnio pabaigoj jie gali efektyviai
analizuoti vairius variantus, tiek realius, tiek hipotetinius, gali pakankamai adekvaiai vertinti savo
gebjimus bei talentus, realius karjeros variantus.
Ivardinkite formalaus operacinio mstymo privalumus?
Kuo ypatingas informacijos apdorojimo poiris kognityvin raid?
Kaip kinta intelektas paauglystje?
Uduotis:
vertinkite vieno pasirinkto paauglio gebjim mstyti formali operacij lygmenyje.

Kokiose srityse (mokslo, gyvenimo) labiausiai pasireikia jo formalaus mstymo
ypatumai?
Literatra:
Vaiiulien A. Paauglio psichologija. Vadovlis auktj mokykl studentams. Vilnius:
Presvika, 2004.
TEMA
INDIVIDUALI SAVYBI TAKA KARJERAI PAAUGLYSTJE
Tikslas:
Apibdinti paauglio temperamento ypatumus, padedanius bei

trukdanius siekti karjeros.
Paaikinti paauglio charakterio bei valios savybi reikm karjerai.
Turinys:
69
Temperamentas. Temperamentas - tai individualus polinkis tam tikru bdu atsakyti

supanios aplinkos poveik. Daugelis mano, kad temperamentas yra biologikai ir genetikai
apsprstas ir laikui bgant maai kinta. Temperamentas priklauso nuo fizins mogaus konstitucijos,
nuo nerv sistemos savybi santykio. Tyrimai rodo, kad pusjus pirmiesiems metams tarp
monozigotini dvyni jau pasireikia didesnis panaumas nei tarp dizigotini beveik pagal visas
Sutapim laipsnis (koreliacija)
temperamento charakteristikas (1 paveikslas).
0,4
0,35
0,3
0,25
0,2
0,15
0,1
0,05
0
Monozigotiniai
dvyniai
Dizigotiniai
dvyniai
Paprasti
siblingai
1 paveikslas. Paveldimumo taka temperamentui

I. Pavlovas ilgus metus tyrinjs auktj nervin veikl iskyr keturis pagrindinius nerv
sistemos tipus: 1)stiprus, nepusiausviras (jaudinimas stipresnis u slopinim), 2)stiprus, pusiausviras,
judrus, 3)stiprus, pusiausviras, ltas, 4)silpnas. ie nerv sistemos tipai ir sudaro fiziologin
temperamento pagrind.
Temperamento tipai
Cholerikas. Jo pagrind sudaro stiprus nepusiausviras nerv sistemos tipas (stiprus
jaudinimas ir silpnas slopinimas). Cholerikui bdingas maas jautrumas, didelis aktyvumas ir
reaktyvumas. Jis rigidikas, ekstravertikas. Jo reakcij tempas pagreitintas, emocinis jautrumas
padidintas. Cholerikas staigus, energingas, veiklus. Jis mokosi, dirba energingai ir greit. Aktyvus
visuomenininkas, mgsta vadovauti. Taiau cholerikui sunkiau valdyti savo elges, jam sunku
ivengti konflikt. Dl io temperamento tipo lengvai gali susiformuoti tokie charakterio bruoai,
kaip iurktumas, piktumas, usispyrimas, negatyvizmas. Choleriko temperamento paauglys gali
tapti sunkiai valdomu, pastoviai konfliktuojaniu su suaugusiais ir bendraamiais. Jis gali blogiau
70
mokytis, bgti i pamok, tapti asocialiu. Labai svarbu cholerikui imokti valdyti savo jausmus,
kontroliuoti poelgius.
Sangvinikas. Jo pagrind sudaro stiprus, pusiausviras, judrus nerv sistemos tipas.
Sangvinikui bdingas maas jautrumas, didelis reaktyvumas ir aktyvumas bei elgesio pusiausvyra.
Jis lankstus, ekstravertikas, jo reakcij tipas greitas, emocinis jautrumas padidintas. Problemikose
situacijose sangviniko tipo paaugliai gali pasidaryti nenuoirds. Taip pat gali atsirasti dvejopas
elgesys suaugusij ir bendraami atvilgiu. Sangvinikui svarbu imokti bti pastovesniam,
susikaupti, kad atlikt darb iki galo, isiugdyti tvirtus interesus, vengti pavirutinikumo
bendraujant su monmis.
Flegmatikas. Jo fiziologin pagrind sudaro stiprus, pusiausviras, ltas nerv sistemos tipas.
Flegmatikojo temperamento jautrumas ir aktyvumas yra maas, bet reaktyvumas yra didelis. Jo
reakcijos sultintos, intravertikas, emocinis jautrumas nedidelis. Flegmatikas yra kantrus,
itvermingas, susivaldantis. Jo psichins veiklos tempas sultintas. Jis rigidikas, sunkiai atsisako
prasto darbo reimo, darbo vietos ir kit proi, sunkiai prisitaiko prie naujos aplinkos, nauj
moni. Problemikose, konfliktinse situacijose flegmatiki paaugliai danai uima pasyvi
pozicij, gali usisklsti savyje. Taiau net ir konfliktinje situacijoje flegmatikas ilieka ramus,
susikaups, kas leidia gerai atlikti ilgiau trunkant darb. Flegmatikui svarbu greitinti savo
reakcijas. Ypa jam naudinga sportuoti, nes jo ltumas neretai tampa prielaida tingumui.
Melancholikas. Jo fiziologinis pagrindas yra silpnas nerv sistemos tipas. Melancholiko
jautrumas padidintas, todl silpni poveikiai sukelia stiprias reakcijas. Reaktyvumas ir aktyvumas
mai. Melancholikas yra rigidikas, intravertikas, jo emocinis jautrumas padidintas, reakcij tempas
ltas. Melancholikas aplinkiniams gali bti patrauklus, nes yra subtili jausm mogus ir jautrus sau
bei kitiems, gerai ino kultringo elgesio taisykles. Bet jam paiam nelengva. Dl varymosi,
nepasitikjimo, introvertikumo gali patirti sunkum bendraujant su monmis. Ypa tai bdinga
melancholikiems paaugliams. Melancholikui labai svarbu isiugdyti aktyvum bei pasitikjim
savimi.
Skirtingi tyrintojai nevienodai apibdina temperament, bet dauguma sutinka, kad emiau
apraytos savybs neabejotinai yra svarbs temperamento komponentai.
1. Aktyvumas
2. Jautrumas
3. Reaktyvumas
4. Lankstumas ir rigidikumas
5. Gebjimas atstatyti vidin harmonij
6. Baiktumas
71
7. Komunikabilumas
8. Ekstraversija ir intraversija
9. Emocinis jautrumas
Tyrimai rodo, kad jau pirmaisiais gyvenimo metais tarp dizigotini dvyni irykja daugiau
skirtum nei tarp monozigotini beveik pagal visas temperamento charakteristikas, skaitant
aktyvumo lyg, dmesio reikalavim, jautrum, komunikabilum. Taigi daugel temperamento
savybi reikt laikyti paveldimomis. Nors tam tikru laipsniu temperamentas pasiduoda aplinkos
takai. Naujausi tyrimai parod, kad broli ir seser buvimas stipriai takoja tokius pozityvius
temperamento aspektus, kaip komunikabilum ir sugebjim atstatyti vidin harmonij. Tuo tarpu
neigiamus vaiko temperamento aspektus neretai paskatina patys tvai. Pavyzdiui, jei motina
pastebi, kad jos vaikas baiminasi nepastam moni ir neprast situacij, tai ji padeda jam
ivengti naujo patyrimo tuo paiu dar labiau sustiprindama jo baiktum. Longitudiniai vaik ir
paaugli tyrimai parod, jog tokie temperamento komponentai, kaip aktyvumas, jautrumas,
komunikabilumas, baiktumas iki 18 met lieka pakankamai stabils ir net gali bti prognostiki, kai
kalbama apie tolesnius asmenybs bruous, antisocialias tendencijas, tarpasmeninius santykius
eimoje tarpsnyje nuo 18 iki 21 met. Toks temperamento savybi stabilumas gali turti biologin
pamat. Pastebta, kad baiki naujagimi deinysis smegen pusrutulis (centras, atsakingas u
negatyvias emocijas) aktyvesnis u kairyj pusrutul. Tuo tarpu maiau reaktyvs vaikai
demonstruoja arba prieingus aktyvumo parametrus, arba j smegen pusrutuli aktyvumas
nesiskiria.
Temperamento taka karjerai. Nuo temperamento priklauso psichins veiklos kryptingumas.
Vieno temperamento mogus aikiai links aktyviai veikti, imlus naujiems spdiams, paintims,
tuo tarpu kito temperamento mogus labiau susikaups savyje, sigilins savo mintis, igyvenimus.
Siekiant karjeros paaugliui svarbu inoti su temperamentu susijusias savo silpnybes:
1. cholerikui svarbu imokti valdyti savo jausmus, kontroliuoti poelgius;
2. sangvinikui svarbu imokti bti pastovesniam, susikaupti, kad atlikt darb iki galo, isiugdyti
tvirtus interesus, vengti pavirutinikumo bendraujant su monmis;
3. flegmatikui svarbu greitinti savo reakcijas, jam ypa naudinga sportuoti, nes jo ltumas neretai
tampa prielaida tingumui;
4. melancholikui labai svarbu isiugdyti aktyvum bei pasitikjim savimi.
iais laikais, kai jaunimas vis daniau savo profesin veikl sieja su kitomis alimis, aktuals
tampa kultriniai poirio vairias temperamento savybes skirtumai. Skirtingose kultrose karjerai
gali daryti tak kitokios temperamento savybs. Pavyzdiui, kai kuriose alyse drovum irima
kaip trkum (ypa JAV). Drovs paaugliai rizikuoja patirti bandraami atstmim. Tai gali daryti
72
tak emai savigarbai, depresikumui bei kitoms problemoms. Tokie paaugliai, jaunuoliai, net jei ir
gerai adaptuoti, patiria neskmes tose situacijose, kai reikia veikti drsiai ir rytingai, gauti i
situacijos naud. Todl jie paprastai atsilieka nuo savo bendraami karjeros srityje. Tuo tarpu
vedijoje drovumas kur kas maiau kenkia karjerai nei Jungtinse Valstijose. O daugelyje azijietik
visuomeni drovumas kaip tik vertinamas. Pavyzdiui, Kinijoje udaresnius vaikus irima kaip
labiau brandius ir jie yra populiars tarp bendraami. Taigi vienos temperamento savybs labiau
atitinka vienos kultros specifines vertybes ir tradicijas, kitos - kitos kultros vertybes bei tradicijas.
Nra tokio temperamento tipo, kuris bt labiausiai adaptyvus visoms kultroms.
Asmenybs tipologija pagal C. G. Jung. C. G. Jungas (1998) skiria du bendruosius tipus:
ekstraversij ir intraversij. Ekstraverto siela pavaldi aplinkos reikalavimams, jo nuosava nuomon
jam nra tokia vertinga. Vertinga yra pilnas ir idealus prisitaikymas prie pasaulio. Ir todl atskiri io
tipo mons gali klestti savo aplinkoje, taiau tik iki to laiko, kol nepraus su visa savo aplinka dl
bendr gyvenimo dsni nepaisymo (pvz., ekologijos problema). Toks tipas renkasi daug adani
profesij, gamina didiausi paklaus turini produkcij. Jis paiso savo paties subjektyvi poreiki.
Taiau jo psichika taip stipriai nukreipta ior, kad jis nepakankamai gerai suvokia, kas yra btina
jo fizinei gerovei. Todl kenia ne tik jo siela, bet ir knas. Intravertas orientuojasi vidin pasaul,
subjektyvius veiksnius. Subjektyvumas pasireikia tuo, kad du mons irdami t pat daikt,
reikin mato j kiek kitaip. Pasaulis egzistuoja ne tik pats savaime, bet ir taip, kaip jis atrodo
konkreiam mogui. Pervertindami tai, kas yra objektyvu, mes paprasiausiai nuvertiname subjekt mog.
mogaus pasmon turi savyb papildyti, kompensuoti jo smoning nuostat. Tai reikia,
kad tuo metu, kai ekstraverto smonei rpi objektyvus pasaulis, jo pasmon koncentruojasi ties
subjektyviais momentais. Subjektyvs momentai - tai tie poreikiai, potraukiai, kurie buvo pernelyg
nuslopinti ar istumti. Juo labiau yra nuslopintos pasmons tendencijos, tuo jos infantilikesns ir
primityvesns. Kai tik smoninga ekstravertika nuostata pasiekia pernelyg aukto lygio, tuoj pat
simptomatikai pasirodo ir tai, kas pasmoninga ir kartais gali veikti destruktyviai. Parnelyg
ivystytas intravertikas poiri iaukia stipri pasmoning objekto tak. Juo labiau smoninga
asmenyb siekia usitikrinti sau laisv ir nepriklausomyb, tuo labiau ji patenka objektyvios
tikrovs vergov. Neretai dvasios laisv surakinama finansins priklausomybs grandinmis.
Kadangi intraverto santykis su objektu eina per pasmon, tai jis gija primityvius bruous.
Dl pasmons kompensacins funkcijos ne visada paprasta intravert atskirti nuo
ekstraverto. Tokiu atveju reikia nustatyti, kokios funkcijos yra visikai smoningos, kontroliuojamos
ir motyvuotos, o kurios spontanikos, atsitiktins, infantilios ir primityvios.
73
C. G. Jungas taip pat skiria individus pagrindini psichini funkcij atvilgiu. ios funkcijos
tai: mstymas, jausmai, jutimai, intuicija. Kiekvienas i mint tip gali bti ir intravertu, ir
ekstravertu.
Mstymas gali remtis subjektyviais ir pasmoningais altiniais, o gali remtis objektyviais
duomenimis ir visuotinai priimtomis idjomis. Ekstravertui bdingas paskutinis altinis - objektyvs
duomenys ir visuotinai priimtos idjos. Visa tai, kas netelpa i formul, laikoma arba neprotinga,
ar amoralu, ar nesininga. Kuo siauresn formul, tuo labiau apmirta, kas lieka u jos rib:
estetiniai igyvenimai, draugyst, aistra, religinis patyrimas. Intravertiko mstymo prieastis ir
tikslas - subjektas. Todl intravertas neatranda nauj fakt, o tik naujus poirius. Kratutiniu atveju
intraverto mstymas gali tapti mistiniu ir nevaisingu. Pavyzdiui individas gali nepastebti
akivaizdi fakt, kaip jam u nugaros jo "draugai" kenkia.
Emocijos ekstravertikos nuostatos atveju yra darnoje su objektyviomis vertybmis.
Pavyzdiui, paveikslas sukelia estetin pasigrjim vien todl, kad jis nutapytas ymaus dailininko.
Toks mogus nepamilsta bet ko, o tik tok mog, kuris atitinka tam tikrus reikalavimus. Taiau
ekstravertikas emocionalumas nra melas, ar gudravimas, tai - prisitaikymas. Intravertikas
emocionalumas panaus intravertik mstym, tik tai, kas ten imstoma, ia - ijauiama.
Ekstraverto pojius adina tik konkreiai suvokiami objektai. Jutiminio ekstraverto tikslas
ir moral nukreipti konkreius malonumus. Intravertikoje nuostatoje pojtis yra labai pakits. ia
yra subjektyvus momentas. Pavyzdiui, jei keletas dailinink pie t pat peiza, tai nupie
skirtingai. Ir taip yra ne dl skirting sugebjim, o dl subjektyvaus faktoriaus jutimuose ir
suvokime. Subjektyvus suvokimas pasako daugiau nei grynas objekto vaizdas. Tokia smon mato
daiktus tokius, kokie jie yra dabar, kas buvo iki tam atsirandant ir kaip bus po j inykimo.
Ekstravertikas pojtis gi patiria daikt tik dabartyje.
Intuicija ekstravertikoje nuostatoje nukreipta iorinius objektus. Ekstravertas intuicija
bando atverti kuo daugiau galimybi ioriniame pasaulyje. Intuityvus ekstravertas niekada nebna
ten, kur yra visuotinai pripaintos vertybs, taiau visada galime j rasti ten, kur yra naujos
galimybs. Jie turi ger uosl tam, kas gimsta, tam, kas turi ateiti. Rad naujas galimybes, ramiai jas
palieka ir neivyst j eina prie kit atradim. Intravertika intuicija pasiekia kolektyvins
pasmons vaizdinius, juos suvokia ir irykina. Todl is tipas per vidini proces suvokim gali
praneti, kas vyksta i esms ir net numatyti, kas vyks. Jei ne is asmenybs tipas, tai Izraelis
neturt savo prana.
ios epochos stilius nra palankus intravertui. Labiau pripastama tai, kas matoma ir
juntama. Todl intravertas gali padaryti didel klaid - mgdiodamas epochos stili gali nuvertinti
tai, kas subjektyvu - savo esmin princip.
74
J. Hollando asmenybs tipologija. mogaus skm profesinje veikloje lemia tai, kaip jo
individualios savybs atitinka vienos ar kitos profesijos keliamus reikalavimus. J. Hollando
manymu, galima irinkti vien profesij, kuri optimaliai atitiks konkretaus individo savybes. Pagal
profesinius interesus J. Hollandas apra eis asmenybs tipus.
Realistinis (praktinis) tipas. tip atstovaujantis individas yra emocikai stabilus,
socialiniai gdiai minimals, orientuotas dabart. Jis mgsta dirbti su konkreiais objektais:
daiktais, instrumentais, gyvnais, mainomis. Pirmenyb teikia veiklai, reikalaujaniai motorini
gdi, miklumo, konkretumo. Noriai renkasi mechaniko, mikininko, elektriko, ininieriaus,
agronomo, sodininko, vairuotojo, fotografo, altkalvio profesijas.
Tyrintojo tipas. Individas atitinkantis tip orientuotas darb. Jis neturi bendravimo ir
vadovavimo polinkio. Mgsta dirbti vienas. Jis analitikas, racionalus, nepriklausomas, originalus.
Jam patinka udaviniai, reikalaujantys abstraktaus mstymo. Isivyst tiek verbaliniai, tiek
matematiniai sugebjimai. Teikia pirmenyb problemos apmstymui, o ne jos realizavimui. Vyrauja
teorins ir estetins vertybs. Tyrintojas labiau links mokslines profesijas, tokias, kaip botanikas,
astronomas, fizikas, matematikas, chemikas, farmakologas, kompiuteri programuotojas.
Socialinis tipas. Individas kelia sau tokius tikslus bei udavinius, kurie leidia jam umegzti
kontaktus su aplinka. Jis moka bendrauti ir turi socialini kontakt su kitais monmis poreik. Jis
emocionalus, draugikas, humanikas, psichologizuojantis, aktyvus, priklausomas, greit
prisitaikantis, pasirengs suprasti ir padti. Links vengti intelektini problem. Problemas sprendia
labiau remdamasis emocijomis, jausmais, mokjimu bendrauti. Geri verbaliniai sugebjimai.
Paprastai renkasi gydytojo, pedagogo, psichologo, psichoterapeuto, socialinio darbuotojo,
konsultanto profesijas.
Konvencinis tipas. is tipas teikia pirmenyb aikios struktros veiklai. Jis pasirenka tikslus,
udavinius ir vertybes, neprietaraujanias paproiams bei tradicijoms, vengia neapibrt situacij.
Jo poiris problemas yra stereotipikas, praktikas ir konkretus. Jam nebdingi spontanikumas
bei originalumas. Tam tikru laipsniu jis rigidikas, konservatyvus bei priklausomas, vertina
materialin padt ir status. Turi gerus bendravimo ir motorinius gdius. Matematiniai gebjimai
ivystyti geriau nei verbaliniai. Jis prastas organizatorius ir vadovas. Jo sprendimai priklauso nuo
aplinkini moni. Pirmenyb teikia buhalterio, staigos tarnautojo, sekretoriaus, kasininko,
sskaitininko, ratvedio profesijoms.
Iniciatyvusis tipas. Tai veikli, energinga, agersyvi, pasitikinti savimi, konkuruojanti
asmenyb. Toks individas renkasi tikslus, vertybes bei udavinius, ledianius pademonstruoti
energij, entuziazm, impulsyvum, dominavim, pomg nuotykiams. Pasiymi verbaliniais
sugebjimais. Jam nepatinka veikla, susijusi su rank darbu, reikalaujanti sslumo, didels dmesio
75
koncentracijos, intelektini pastang. Pirmenyb teikia vadovaujanioms pareigoms, kur gali

patenkinti savo poreik dominuoti, bti pripaintu. Tai vedjas, direktorius, prekybininkas,
verslininkas, verslo konsultantas, vadybininkas, teisininkas, artistas, diplomatas, urnalistas,
draudimo, nekilnojamojo turto agentas.
Meninis tipas. io tipo asmenyb vengia problem, turini aiki struktr. Jam nebdingi
pernelyg tamprs saitai su kitais monmis ir sipareigojimai. Bendraudamas su aplinkiniais ir
dirbdamas remiasi savo pojiais, emocijomis, intuicija ir vaizduote. Jam bdingas sudtingas
poiris gyvenim, lankstumas, sprendim savarankikumas. Tai originalus, kryb links tipas,
pasiymintis stipriu saviraikos poreikiu. Toki asmenybi reikia iekoti tarp skulptori, tapytoj,
kompozitori, dirigent, aktori, raytoj, redaktori, kritik, menini fotograf.
Charakteris. Temperamentas sudaro prielaidas formuotis charakterio bruoams. Kuo
jaunesnis mogus, kuo menkiau susiformavs jo charakteris, tuo aikiau yra pastebimos jo
temperamento savybs. Dl temperamento gali lengviau formuotis vieni charakterio bruoai ir
sunkiau kiti. Pavyzdiui cholerikui sunkiau isiugdyti savitvard nei flegmatikui. Taiau
temperamentas nenulemia asmenybs savybi, todl kiekvienas gali usiugdyti teigiam charakterio
bruo. Egzistuoja keturios charakterio bruo sistemos:
1. Charakterio bruoai, ireikiantys mogaus santyk su kitais monmis
(nuoirdumas, gerumas, atidumas, pasiptimas, panieka kitiems, piktumas,
nedraugikumas, pavydumas, reiklumas, iurktumas, egoizmas, empatikumas ir kt.);
2. Charakterio bruoai, ireikiantys mogaus santyk su darbu (darbtumas,
tingumas, taupumas, siningumas, punktualumas, iniciatyvumas, pareigingumas,
neatsakingumas, netvarkingumas ir kt.);
3. Charakterio bruoai, ireikiantys mogaus santyk su daiktais
(tvarkingumas, daikt tausojimas, netvarkingumas, daikt garbinimas, noras j sigyti bet
kokiomis priemonmis ir kt.);
4. Charakterio bruoai, ireikiantys mogaus santyk su paiu savimi
(savigarba, kuklumas, pasiptimas, nepasitikjimas savimi, ididumas, nekritikumas
savo ydoms, garbs trokimas ir kt.);
Daug charakterio bruo susiformuoja jausm pagrindu. Ar paauglys daniau igyvena
diaugsm, pakilim, optimizm, draugikum ar rpest, lides, nerim, pykt - visa tai be pdsako
jo charakteriui nedingsta. ie ir kiti jausmai gali tapti pastovs. Ypa rykiai keiiasi elgesys
igyvenant afekt. Paauglystje afektai daniau pasitaiko, ypa 12 - 15 met tarpsnyje. Afektyvs
daniausiai bna paaugliai, kurie vaikystje stokojo emocini kontakt, kuri tvai nemok ireikti
savo emocini igyvenim. Taip pat afektyvs danai tie, kurie labai auktai save vertina, usibria
76
dideli tiksl, o realios galimybs (sugebjimai, neigiami charakterio bruoai) neleidia to pasiekti.
Kartais individas links danai igyventi streso bsenas. Jam gali bti sunku sukoncentruoti dmes,
greit priimti atsakingus sprendimus. Taigi bet kuris jausmas ar emocin bsena, kuri mogus
pastoviai igyvena, sudaro prielaidas formuotis emociniams charakterio bruoams.
Charakterio formavimasis taip pat susijs su valia. Neretai sakoma, kad mogus yra stipraus,
valingo charakterio. Toks mogus moka valdyti save, jis atkakliai siekia tikslo nugaldamas vidines
ar iorines klitis. Drsumas, savitvarda, rytingumas, atkaklumas - tai teigiami valingo charakterio
asmenybs bruoai. Taiau yra ir neigiam su valia susijusi charakterio bruo. Tai taigumas,
usispyrimas, negatyvizmas. Individas, pasiduodantis kit taigai, lengvai tampa rankiu kit
rankose. Didelis taigumas rodo valios silpnum. Usispyrimas irgi yra valios silpnumo poymis.
Kratutinis usispyrimo atvejis yra negatyvizmas. Tokiam mogui trksta valios prisipainti klydus.
taigumas, usispyrimas, negatyvizmas bdinga vaik ir paaugli elgesiui. Jei su iais valios
trkumais nekovojama, jie gali tapti neigiamais charakterio bruoais.
Paauglyst kaip tik yra tas metas, kai formuojasi charakteris. Vliau charakteris maai kinta.
Charakterio formavimasis paauglystje vyksta netolygiai. Tam tikri bruoai ima rykiai isiskirti,
ugoia kitus ir tampa silpnomis paauglio charakterio vietomis. Jei juos nuolatos veikia nepalanks
veiksniai, ie charakterio bruoai ilgainiui dar labiau irykja ir tampa patoliginiais. Tokie bruoai
vadinami akcentuotais charakterio bruoais. Psichologini tyrim duomenimis, j turi didesnioji
dalis paaugli. Jei kritinis laikotarpis praeina skmingai, ie charakterio bruoai nusigludina ir vliau
dideli rpesi nekelia.
Charakterio taka karjerai. Skmingai veiklai nepakanka bti gabiam. Tyrimai rodo, kad
labiausiai savo sugebjimus ivysto ir didiausi laimjim profesinje veikloje pasiekia tie, kurie
alia ryki gabum pasiymi dar ir tokiomis savybmis, kaip domjimasis savo darbu, atkaklumas,
pasitikjimas savimi, aikus tikslingumas. Taip yra todl, kad sugebjimai pasireikia ir formuojasi
tik veikloje. Kai kuri veikla sudaro iimtis. Pavyzdiui, jei nra muzikins klausos, tai menkai
tepads kasdiens pratybos.
Kokie yra pagrindiniai temperamento tipai?
Apibdinkite ekstraversij ir intraversij kaip smoningas ir pasmoningas nuostatas.
Kaip C. G. Jungas skiria individus pagrindini psichini funkcij atvilgiu?
Apibdinkite asmenybs tipus pagal J. Hollando teorij.
Kokie yra charakterio formavimosi ypatumai paauglystje?
77
Uduotis:
Parinkite sau labiausiai tinkani profesij, vadovaudamiesi profesinio kryptingumo
pagal J. Holland testo duomenimis bei J. Hollando profesini veikl klasifikacija.

Literatra:
1. Adamonien R., Daukilas S., Krikinas B., Maknien I., Palujanskien A. Profesinio
ugdymo psichologija ir pedagogika. Utena: UAB "Utenos Indra", 2004.
2. Jung K. G. Psichologieskije tipy. Moskva: Universitetskaja kniga, 1998.
3. Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba. Euroguidance - Lietuva. Informacija profesinio
orientavimo ir informavimo specialistams [irta 2006-04-11]. Prieiga per internet:
<http:www.leonardo.lt/>.
4. Pokien A. Charakteris. Vilnius: Lietuvos etins kultros draugija "Ethos", 1991.
5. Shaffer D. Deti i podrostki: Psichologija razvitija. Moskva - Sankt Peterburg: ZAO
Izdatelskij dom "Piter", 2003.
6. elvys R. Paauglio psichikos vystymasis. Vilnius: Lietuvos mokytoj kvalifikacijos
institutas, 1994.
TEMA
SUGEBJIM SKLAIDOS TAKA KARJERAI PAAUGLYSTJE
Tikslas:
Apibdinti sugebjimus bei j formavimo slygas paauglystje.
Turinys:
Sugebjimai ir j rys. Toje paioje veikloje vieni mons pasiekia aukt rezultat, o kiti
emesni. Taip yra todl, kad mons vis pirma skiriasi savo sugebjimais. Sugebjimai - tai tokios
individualios psichofiziologins ir psichologins mogaus savybs, kurios lemia tam tikros veiklos
skm, padeda gyti btin ini, mokjim bei gdi. Skiriami bendrieji ir specialieji
sugebjimai. Bendrieji sugebjimai susij su dmesio, suvokimo, atminties, mstymo ir kitais
psichikos procesais. Toki sugebjim individui reikia bet kurioje veikloje. Taiau veiklos skm
priklauso ne vien nuo bendrj sugebjim. Danai btini ir specialieji sugebjimai. Specialieji
sugebjimai - tai sugebjimai, lemiantys skm konkreioje veiklos srityje. Tokie yra sugebjimai
matematikai, muzikai, literatrai, verslui ir kt. Specialieji sugebjimai yra susij su bendraisiais,
78
taiau - ne visada. Kartais individas gali pasiekti dideli laimjim tam tikroje veikloje esant emam
bendrj sugebjim lygiui. Tam tikrose srityse jie gali tapti tikrais ekspertais. Anaiptol, mons,
turintys sugebjim, danai netampa ymiais. Manoma, jog tam btinas krybikumas
(kreatyvumas).
Krybikumas - tai specifinis sugebjimas generuoti naujas idjas ir daryti novatorinius
sprendimus, kurie bt vertingi kitiems monms. iandien daugelis tyrintoj mano, kad krybik
problem sprendim skatina kognityvini, asmenybini, motyvacini bei aplinkos resurs visuma.
emiau apraomi ei kreatyvumo komponentai.
Intelektiniai resursai. Ypatingai svarbs trys intelektiniai sugebjimai: sugebjimas rasti
naujas problemas arba senas pavelgti naujai; sugebjimas vertinti idjas, kad nustatyti, kurias i
j verta investuoti; sugebjimas tikinti kitus mones nauj idj vertingumu, kad gauti palaikym,
kuris gali pasirodyti btinas i idj ivystymui ir gyvendinimui. Dl i sugebjim stokos naujos
idjos gali niekada netapti krybiniais pasiekimais.
inios. Individas turi bti susipains su padtimi tam tikroje srityje, kad galt j efektyviai
keisti ir vystyti.
Kognityvinis stilius. Tai sugebjimas teikti prioritetus naujiems, divergentiniams1,
savarankikai atrastiems mstymo bdams.
Asmenyb. Tyrimai rodo, kad su krybikumu labiausiai susijusios tokios asmenybs
savybs, kaip pasirengimas protingai rizikai, atsparumas neapibrtumui, pasitikjimas savimi.
Motyvacija. Kreatyvumas pasirodo tik tada, kai mogus jauia aistr tam, kuo usiima ir yra
orientuotas pai veikl, o ne galimus apdovanojimus. Kreatyvumui gali bti rimtai pakenkta, jei
vaikas veriamas k nors daryti arba jis labai stipriai susikoncentruoja ties apdovanojimais ir
praranda suinteresuotum paia veikla.
Aplinkos palaikymas. Paprastai krybing vaik tvai skatina intelektin veikl, supranta ir
priima j individualius ypatumus, atpasta neprastus sugebjimus, skatina j lavinim. Kai kurios
visuomens finansikai ir visokeriopai remia krybinio jaunimo potencialo vystymsi.
Sugebjim prigimtis bei raida. Kalbant apie tai, ar sugebjimai paveldimi, ar gyjami,
esama vairi mini. Taiau vyrauja nuomon, jog gimti ir paveldimi yra ne patys sugebjimai, o j
anatomins, fiziologins bei psichins uuomazgos (pvz., nerv sistemos savybs, analizatori
funkcionavimo pobdis). Taigi ias gimtas sugebjim uuomazgas btina ugdyti, nes sugebjimai
atsiskleidia ir formuojasi tik veikloje. Vaiko sugebjim ugdymui svarbi aplinka. Pastebta, kad
Divergentinis mstymas reikalauja, kad individas sukurt daugyb problemos sprendimo variant, nesiekiant
atrasti vienintel teising.
79
gabi vaik tvai greit atpasta savo atal gebjimus, skatina j vystymsi pasitelkdami pagalb
tam tikr srii specialistus.
vairs sugebjimai vaiko raidoje atsiskleidia skirtingu metu. Anksiausiai irykja
sugebjimai muzikai, kiek vliau atsiskleidia sugebjimai dailei, technikai. Sugebjim tyrimai
rodo, kad daugelis ikimokyklinio ir jaunesniojo mokyklinio amiaus vaik jau ino savo veiklos
srit, kurioje gali pasiekti geresni rezultat.
Paauglio sugebjim sklaida ir profesinis tapsmas. Pagal D. Superio karjeros raidos
teorij, iki 14 met vaikas vis labiau sismonina savo asmenybs ypatumus. Jau iuo metu atsiranda
tam tikri interesai, kurie neretai rodo sugebjim buvim, pradeda formuotis profesiniai prioritetai.
Nuo 15 met prasideda taip vadinamas tyrinjimo laikotarpis, kai vaikinai ir merginos
eksperimentuoja socialiniais bei profesiniais vaidmenimis. Dl paintini proces isivystymo
paauglys sugeba sismoninti ir vertinti savo poreikius, interesus, sugebjimus ir iki 18 met gali
suformuluoti preliminar profesin tiksl.
Neretai paauglio siekimai bna gana aukti, jis pervertina savo galimybes, protestuoja prie
jo sivaizdavim apie save apribojimus. Paaugliui svarbu imginti save vairiose veiklos ryse,
tobulinti savo sugebjimus. E. Eriksono manymu, fiksacija ties vienu kokiu vaidmeniu iame etape
apriboja ego galimybi pritaikym. Vliau tai gali apsunkinti profesin apsisprendim. Noras kak
daryti gerai paaugliui tampa pagrindiniu laimjimu. Todl veiklos pasirinkimas jam gauna didiul
reikm, net didesn u atlyg. Dl ios prieasties kai kurie paaugliai bna link kur laik geriau
visai nieko neveikti, negu dirbti darb kad ir perspektyv karjeros prasme, bet neteikiant malonumo.
Tokiu bdu paauglys gali igyventi sasting, bejgikum, nepasitikjim savimi. ie jausmai ne
visada informatyvs, jie ne visada rodo sugebjim nebuvim. Greiiausiai tai atspindi nerealius sau
keliamus reikalavimus, o taip pat tai gali reikti, kad tiesiogin socialin aplinka neturi nios tikriems
individo sugebjimams.
Kaip skleidiasi paauglio sugebjimai?
Kodl paaugliui svarbu imginti save vairiose veiklos ryse?
Uduotis:
Loginio mstymo testas. Loginio mstymo test dka vertinamas asmens mokjimas
rasti ryius tarp skaii, odi, form, teigini, mokjimas prognozuoti. vertinkite savo
login mstym.
Pabraukite teising atsakym.
80
1. Tarp "vyras" ir "berniukas" toks pat santykis, kaip tarp "moteris" ir:
a. Ledi.
b. Mergait.
c. Madam.
d. Jaunimas.
2. Tarp "maistas" ir "mityba" toks pat santykis, kaip tarp "vanduo" ir:
a. Ryjimas.
b. Maudymasis.
c. Grimas.
d. Duas.
3. Tarp "mogus" ir "namas" toks pat santykis, kaip tarp "bedion" ir:
a. Medis.
b. Diungls.
c. Ola.
d. Lizdas.
4. Tarp "automobilis " ir "dviratis" toks pat santykis, kaip tarp "lktuvas" ir:
a. Reaktyvinis lktuvas.
b. Dangus.
c. Planeris.
d. Skrydis.
5. Tarp "laivas " ir "jra" toks pat santykis, kaip tarp "traukinys" ir:
a. Stotis.
b. Platforma.
c. Bgiai.
d. Kelion.
6. Tarp "jis" ir "jo" toks pat santykis, kaip tarp "ji" ir:
a. Jos.
b. J.
c. Jiems.
d. Jai.
7. Tarp "medviln" ir "silas" toks pat santykis, kaip tarp "varis" ir:
a. Laidas.
b. Elektra
c. Tinklas.
81
d. Izoliacija.
8. Tarp "batai" ir "pdos" toks pat santykis, kaip tarp "pirtins" ir:
a. Pirtai.
b. Platakos.
c. Pd pirtai.
d. Rankos.
9. Tarp "skrybl" ir "galva" toks pat santykis, kaip tarp "megztinis" ir:
a. Krtin.
b. Torsas.
c. Rankos.
d. Nugara.
10. Tarp "diskelis" ir "kompiuteris" toks pat santykis, kaip tarp "lagaminas" ir:
a. Mokytojas.
b. Keliautojas.
c. Technikas.
d. Mokinys.
Atsakymai: 1) B; 2) C; 3) A; 4) C; 5) C; 6) A; 7) B; 8) B; 9) B; 10) B.
Literatra:
1.
Adamonien R., Daukilas S., Krikinas B., Maknien I., Palujanskien A.
Profesinio ugdymo psichologija ir pedagogika. Utena: UAB "Utenos Indra", 2004.

2.
Bryon M., Modha S. Testy dle professionalnogo otbora. Cankt-Peterburg: Piter, 2005.
3.
Butkieb G. Kepalait A. Mokymasis ir asmenybs brendimas. Vilnius: Margi ratai,
4.
Erikson E. Identinost: junost i krizis. Moskva: Progres, 1996.
5.
Grakauskait-Karkockien D. Krybos psichologija. Vilnius: UAB "Logotipas",
6.
Lap J., Navikas G. Psichologijos vadas. Vilnius: Lietuvos teiss universitetas, 2003.
7.
Shaffer D. Deti i podrostki: Psichologija razvitija. Moskva - Sankt Peterburg: ZAO
1996.
2003.
TEMA
82
SAVASTIES TAKA KARJERAI PAAUGLYSTJE

Tikslas:
Apibdinti savasties raidos ypatumus paauglystje.
Atskleisti savasties tak karjeros siekimui paauglystje.
Turinys:
Platesne prasme kalbdami apie savast arba A, turime galvoje individo A jausm, A
patyrim, inojim apie save. Svoka "A" danai suprantama kaip unifikuotas principas, vienijantis
ir integruojantis individo aktyvum. Ontologine prasme A rodo individo esm, kuri galima
apibdinti taip: "vidin erdis" ar "psichins energijos altinis". Humanistin psichologija ireikia
tikjim, kad toks A egzistuoja realiai ir naudoja terminus "tikrasis A", "A aktualizacija".
Manoma, kad i prigimties potencialiai egzistuojanti erdis asmenybs augimo procese
aktualizuojasi.
Egzistuoja du esminiai poiriai A psichologijoje. Vienas i j yra A vaizdo (A
koncepcijos) psichologija. Kitas poiris pabria asmenybs tapatumo formavimsi.
A vaizdo raida. A vaizdas yra rezultatas to, kaip individas suvokia ir vertina save. Vieni
bruoai, kuriais individas apibdina save paprastai bna labiau socialiai pageidaujami, o kiti maiau.
Taigi jie visada susij su pozityviu ar negatyviu savs vertinimu. A vaizdo psichologijoje yra labai
svarbus vertinimo aspektas. Todl ypa daug A vaizdo tyrim skiriama savivertei. Tyrim
duomenys nekart patvirtino, kad em paangum moksle, motyvacijos stok, netinkam elges
danai apsprendia neigiamas poiris save ir ema savivert. Daugelio moksleivi mokymosi
sunkum prieastimi nra j protiniai ar fiziniai trkumai, o greiiau - j poiris save, kaip
negabi mokslui. Beje, vairi autori nuomone emi mokymosi rezultatai kartais bdingi ir labai
pasitikintiems savimi, turintiems pernelyg aukt savivert moksleiviams.
Tam, kad vaikas jaustsi laimingas, sugebt geriau prisitaikyti, veikti sunkumus, jam
tiesiog btinas teigiamas A vaizdas. Jei savivert neigiama, vaikas bet kur links matyti klitis.
Toki vaik nerimo lygis auktas, jie sunkiau pritampa mokykloje, jiems sunkiau bendrauti su
bendraamiais, sunkiau mokytis.
A vaizdas nuolat kinta, taiau paauglystje jis patiria radikalias permainas. i permain
prieastys yra ios:
1. Fiziologins ir psichologins permainos, susijusios su lytine branda. Paauglys
reaguoja savo kintani iorin ivaizd.
2. Didesns paauglio kognityvins galimybs. Dl j A vaizdas tampa sudtingesnis.
83
3. Gana prietaringi aplinkini vertinimai bei reikalavimai, galintys iaukti vaidmen

konfliktus, statuso neaikum ir panaiai: neretai i paauglio reikalaujama savarankikumo ir tuo
pat metu - visiko paklusimo.
Tyrimai patvirtina A vaizdo kait paauglysts bgyje. Nuo atuoneri iki keturiolikos met
A vaizdas patiria esmines permainas. Dvylikos met paaugli, lyginant su jaunesniais, savivert net
sumaja. reikin galima paaikinti tuo, kad paaugliams bdingas pakankamai didelis realizmas,
tuo tarpu mai vaikai link pervertinti savo savybes. Btent ankstyvoji paauglyst iuo atvilgiu yra
skausmingas laikotarpis. Paauglys darosi drovesnis, jo A vaizdas tampa nepastovus, negatyvesnis,
bendra savivert sumaja. Tarp ankstyvos ir vlyvos paauglysts skirtumai nedideli. Po keturiolikos
met bendra savivert pradeda kilti, A vaizdas tampa patvaresnis, savs suvokimo negatyvumas bei
drovumas nyksta ir paprastai pasiekia t lyg, kuris buvo paauglysts pradioje. Nepaisant to, kad A
vaizdas kinta, moguje visada lieka jausmas, kad jis yra tas pats.
Mergaii teigiamas A vaizdas labiau susijs su j patrauklumu, tuo tarpu berniuk A
vaizdas labiau priklauso nuo skms veikloje, nuo to, kaip efektyviai funkcionuoja knas. Todl,
manoma, mergin A vaizdo formavimo pagrindu greiiau tampa tarpasmeniniai santykiai, kuriuose
turi galimyb pasireikti j patrauklumas. Vaikin A vaizdas labiau links vystytis individualumo
pagrindu.
A vaizdo taka profesiniam pasirinkimui. D. Superio manymu, pasirinkdamas profesij,
mogus i esms pasirenka vien i pagrindini ireikti savajam A. Profesinio tapsmo procesas i
esms yra asmenybs A vystymosi ir realizavimo procesas. Bendraudamas su monmis eimoje,
tarp bendraami, su pedagogais vaikas ima geriau painti ir sismoninti save kaip atskir ypating
individualyb, t. y. formuoja A vaizd. Tarp asmenybs ir jos gyvenimo aplinkos nuolat vyksta
sveika, pasireikianti dviem svarbiausiais, A vaizd formuojaniais procesais - identifikacija ir
diferenciacija. Vaikas identifikuojasi su savo tvais, pageidaujam savybi turiniais asmenimis,
stebi juos dirbanius, aidia j profesijas, prisiima ir atlieka vairius socialinius vaidmenis. Taip jis
tyrinja realyb bei tikrina save ir savo gebjimus vairiose situacijose, ima geriau suvokti save bei
skirtumus tarp savs ir kit. Jo savivaizdis tampa sudtingesnis ir labiau diferencijuotas, formuojasi
ir profesinis A vaizdas. Taigi individo profesinis pasirinkimas yra A funkcija.
D. Superio nuomone, jaunimui btina suteikti neribot profesijos ir mokymosi program
pasirinkimo laisv. Jie turt lyginti vairius duomenis apie save bei profesijas, realiai vertinti
profesij privalumus bei trkumus ir ios analizs pagrindu daryti sprendimus.
L. Gottfredson teigia, jog pagrindinis profesijos pasirinkim lemiantis veiksnys yra A
vaizdas. Jos manymu, mons pirmum teikia profesijoms, kurios atitinka j nuomon apie save.
Mai vaikai palankiai vertina visas profesijas, bet vliau besivystantis A vaizdas veria individ
84
siaurinti profesines aspiracijas. Pirmiausia tai vyksta dl lyties vaidmens supratimo. atsisakoma vis
profesij, kurios priimtinos tik kitai lyiai. Nuo 9 iki 13 met bdinga orientacija socialin
vaidmen. iuo metu suvokiama, kad profesijos turi skirting vert prestio, padties visuomenje
atvilgiu ir panaiai. Nuo 14 met ir vliau bdinga orientacija vidin unikali savast. Iaugusios
paauglio kognityvins galimybs, introspektyvus mstymas leidia jam geriau suvokti save, savo
interesus, vertybes, sugebjimus ir susieti tai su profesiniu apsisprendimu.
Labiausiai individo A vaizdas susijs su lyties tapatumu. mons sunkiai sutinka dirbti
darb neatitinkant lyties stereotipo ir lengviausiai paaukoja asmeninius polinkius bei interesus,
kurie, beje, gali bti realizuojami visuomeninje veikloje arba kaip laisvalaikio usimimai.
Nors pagal L. Gottfredson teorij pasirenkam profesij sraas nuolat trumpja, nes
paauglys, geriau suvokdamas save, atmeta profesijas, kurioms stokojama sugebjim, kurios jam
nepatrauklios, taiau tyrimai rodo, kad 14 - 17 met paauglio priimtin pasirinkimo variant zona ne
siaurja, o pleiasi.
Paauglystje labai intensyviai formuojasi asmenybs tapatumas. Paauglys ieko savo vietos
gyvenime, vairioe jo srityse. Jis ieko savo vietos tarp draug, klausia savs, ar tos vertybs, kurios
svarbios tvams, yra svarbios ir jam, o taip pat mgina atrasti save sudtingame profesiniame
pasaulyje ir panaiai. Taigi savo profesini plan krimas ir mginimas juos gyvendinti gali bti
matuojamas kaip tapatumo raidos aspektas - vertinant tapatumo bsen, kuri asmuo igyvena.
J. E. Marcia E. H. Eriksono teorinius samprotavimus apie tapatum pavert empirini
tyrinjim sritimi. Jis apra keturias tapatumo bsenas, ia jos pateikiamos hierarchijos tvarka nuo
emiausios iki aukiausios. Tapatumo raidai bdingos keturios bsenos, jos ia pateikiamos
hierarchijos tvarka nuo emiausios iki aukiausios:
1. Difuzijos bsena. Jei kalbti apie karjer, tai individas igyvenantis difuzij, dar
rimtai nemsto apie profesijas, apie savo sugebjimus, nedaro joki sprendim ir nemgina juos
gyvendinti.
2. Iankstinio sprendimo bsena. Individas mgina gyvendinti tam tikrus profesinius
ketinimus, rimtai domisi kokia nors sritimi, lavina bsimai profesijai reikalingus gdius. Taiau
jis neapmsto i ketinim asmenikai. Paprasiausiai kopijuoja savo tvus ar kitus
autoritetingus asmenis arba nekritikai vadovaujasi j nuomone. Individas siekia bti toks, kok
j nori matyti aplinkiniai.
3. Moratoriumas. i bsen igyvenantis individas rimtai tyrinja profesij pasaul
mgindamas rinktis kuri nors. Jis mgina atsakyti daugyb prietaring klausim, taiau dar
neranda tinkamo atsakymo.
85
4. Pasiekto tapatumo bsena. i bsena bdinga individams, patyrusiems kritin

moratoriumo (paiek) period ir po tam tikr apmstym bei tyrinjim tvirtai
apsisprendusiems. Jie ino, ko nori ir, pagal galimybes, gyvendina savo tiksl. Tokie individai
turi savo nuomon ir yra maiau priklausomi nuo tv nuostat.
Kalbant apie asmenybs tapatumo raid paauglystje, vieni tyrintojai mano, kad yra keletas
period, kai paauglys tyrinja alternatyvas, priima sprendimus ir juos gyvendina, o kiti teigia, jog
paaugliai igyvena "daugiafaz tapatumo kriz", pvz, igyvena kriz, susijusi su somatinmis
permainomis pubertete, vliau - ideologin.
Tapo akivaizdu, kad nedaugelis asmen igyvena tik vien kuri nors bsen, danai
pasitaiko miri bsena, vienai i j dominuojant. Pavyzdiui, socialinio tapatumo atvilgiu individas
gali igyventi moratoriumo bsen, o profesijos pasirinkimo, religijos srityse gali igyventi
iankstinio sprendimo bsen. Nei viena bsena neapibdina individo kart ir visiems laikams.
Priklausomai nuo amiaus, lyties, isilavinimo paaugliams ir jaunuoliams skirtingos sritys yra
nevienodai svarbios. Pavyzdiui, fizin ivaizda ypatingai svarbi 13 16 m. amiaus paaugliams, o
17 21 m. amiaus jaunuoliams labai svarbs artimi ryiai. Draugysts svarba auktesnio
isilavinimo monms su amiumi auga, o emesnio isilavinimo monms maja. Kai kuri
individ gyvenime viena sritis gali tapti centrine.
Pagal A. S. Waterman asmenybs tapatumo raidos nuoseklumo model, tapatumas nuo
paauglysts iki suaugusiojo amiaus vystosi keiiantis bsenoms. iuos pasikeitimus jis apibdina
kaip progresyvius. Prasidedant paauglystei asmuo igyvena arba iankstinio sprendimo, arba
difuzijos bsen. Tik apie 17-18-uosius metus prasideda sparios permainos. Tapatumas pasiekiamas
darant reikmingus pasirinkimus ir gyvendinant pasirinktus tikslus bei vertybes. Egzistuoja tam
tikra tvarka, kuri nusako bsen kait. I dviej pradini bsen tik igyvenus moratoriumo bsen
galima pereiti pasiekto tapatumo bsen. A. S. Watermanas mano, kad moratoriumo bsena negali
trkti ilg laik. Pernelyg ilgai igyvenant tapatumo kriz, auga nerimo lygis, kuris susijs su
ubaigtumo stoka asmens tiksluose, vertybse, sitikinimuose. Dl didelio nerimo tapatumo
formavimosi tikslas gali bti atidtas al.
Su lyi skirtumais susij tyrimai leidia padaryti ivadas, jog mergina paauglystje gali
priartti prie tapatumo formavimo udavini, taiau jos gyvenime yra kitas vlesnis laikas, kai,
tiktina, kad ji sitrauks moratoriumo proces pirm kart arba naujai vertindama ankstesnius
pasirinkimus. Moterims tapatumo formavimasis tai nra individualaus autonomikumo vystymas,
moteris savo tapatum formuoja ryi su kitais reikmingais asmenimis kontekste. Tarpasmeniniai
ryiai yra centriniai moters tapatumo formavimosi procese.
86
Paauglio asmenybs tapatumo tyrimai Lietuvoje. emiau paveiksluose pavaizduoti Lietuvos

mokykl 16 - 17 met amiaus auktesnij klasi moksleivi ir 19 - 21 met amiaus universiteto
student asmenybs tapatumo tyrimo rezultatai ideologijos (religiniai sitikinimai, politins pairos,
profesijos pasirinkimas, gyvenimo stilius) ir tarpasmenini santyki (draugyst, partnerio paiekos,
PASISKIRSTYMO DANUMAS
(%)
lyi vaidmenys, laisvalaikio leidimas) srityse.
80,00
74,45
70,00
60,00
52,11
50,00
Moksleiviai
33,80
40,00
30,00
Studentai
17,03
20,00
9,86
4,42
10,00
4,10
4,23
0,00
D
IS
PT
TAPATUMO BSENOS
2 pav. Moksleivi ir student tapatumo bsen pasiskirstymo danumas (ideologijos sritis:
PASISKIRSTYMO DANUMAS
(%)
religiniai sitikinimai, politins pairos, profesijos pasirinkimas, gyvenimo stilius)
60,00
54,23
51,10
50,00
40,00
30,00
36,59
Moksleiviai
26,06
19,01
20,00
Studentai
11,67
10,00
0,63
0,70
0,00
D
IS
PT
TAPATUMO BSENOS
3 pav. Moksleivi ir student tapatumo bsen pasiskirstymo danumas (tarpasmenini

santyki sritis: draugyst, partnerio paiekos, lyi vaidmenys, laisvalaikio leidimas)
87
VIDUTINS REIKMS
10,00
9,00
8,00
7,00
6,00
5,00
4,00
3,00
2,00
1,00
0,00
Moksleiviai
Studentai
SRITYS
4 pav. Moksleivi ir student skirtingose srityse pasiekto tapatumo vertinimo vidutini

reikmi palyginimas. 1 - profesija; 2 - religija; 3 - politika; 4 - gyvenimo bdas; 5 - draugyst; 6 laisvalaikis; 7 - partnerio iekojimas; 8 - lyi vaidmenys.
Komentuojant gautus duomenis galima pasakyti, kad tiek 16 17 met moksleivi, tiek 19
21 met student tapatumo formavimuisi ideologijos srityje bdingiausia bsena difuzija, o
tarpasmenini santyki srityje moratoriumas apmstym, tyrinjim ir iekojim bsena. Reals
tapatumo pasiekimai kiek labiau bdingi studentams ir susij su kompetencija tarpasmeniniuose
santykiuose (3 paveikslas). Tik labai nedaugelis moksleivi ir student turi pasiekim ideologijos
srityje. 4 paveiksle i sritis pavaizduota diferencijuotai. Atrodyt, kad auktesnij klasi
moksleiviams ir studentams turt labiau rpti profesijos pasirinkimo klausimai, taiau auktesniais
rezultatais isiskiria politini pair sritis o tarpasmenini santyki srityje - draugyst. Studentai
pasirod brandesni u moksleivius religini apmstym srityje, o taip pat jie geriau suvokia lyi
vaidmenis. iose dviejose srityse nustatyti statistikai reikmingi skirtumai tarp moksleivi ir
student, rodantys, jog jie yra esminiai tarp i amiaus grupi. Taigi dauguma auktesni klasi
moksleivi ir 19 - 21 met akademinio jaunimo dar neturi suformav rimto poirio savo profesin
ateit. Gal bt po met ar dviej studentai bus priversti padaryti sprendimus, taiau iuo metu ne
daugiau, kaip tredalis j tik msto apie tai.
Nemaai paaugli savo ateities karjeros atvilgiu igyvena pai nebrandiausi difuzijos
bsen. Jie nedaug k ino apie savo gebjimus, j inios apie profesij vairov yra gana skurdios.
Baig mokslus vidurinje mokykloje paprasiausiai eina mokytis ar dirbti paskui draugus. D.
Superio atlikti paaukimo brandos tyrimai parod, kad IX klass moksleiviai dar nepasiek btino
savs ir darbo painimo lygio, utikrinanio adekvat profesijos pasirinkim. Siekiant paspartinti
88
tapatumo profesinio pasirinkimo srityje raid, padaryti proces labiau smoning, paaugl reikia
skatinti tyrinti savo polinkius, gebjimus ir padti susipainti su profesij pasauliu bei jo
galimybmis.
Motyvacin - vertybin sfera ir karjeros planavimas. Humanistins psichologijos poiriu
A (savastis) egzistuoja realiai. I prigimties potencialiai egzistuojanti erdis asmenybs augimo
procese aktualizuojasi.
mogus kaip ir kiekviena organin sistema siekia save ireikti, kitaip tariant, funkcionuoti.
Pavyzdiui, raumeningas mogus nori panaudoti savo raumenis, o mogus, turintis intelektini
gabum pivalo panaudoti savo intelektinius gabumus kad aktualizuot save ir jaustsi sveikas.
Sugebjimai reikalauja bti panaudojami ir nustoja reikalauti tik tada, kai yra pakankamai
panaudojami. Kitaip sakant sugebjimai yra poreikiai, o todl ir gimtos vertybs. A. Maslowo
manymu egzistuoja visai monijai bendri poreikiai, kuriuos jis vadina baziniais. Tai yra ir bendros
vertybs bdingos visai (sveikai) monijai. ie poreikiai, arba vertybs, yra susij hierarchikai
pagal stiprum ir pirmum. Pavyzdiui, saugumas yra galingesnis, stipresnis, skubesnis, anksiau
atsirandantis, gyvybikesnis poreikis nei meil, o maisto poreikis paprastai yra stipresnis u
kiekvien kit. Be to, visus iuo bazinius poreikius galima laikyti ingsniais einant link
saviaktualizacijos, saviraikos, kuri apima visus bazinius poreikius. Saviaktualizacija reikia, tapti
viskuo, kuo asmuo gali tapti. mogus, labai troktantis meils, mano, kad jos sulauks bus aminai
laimingas ir patenkintas. Jis neino, kad patenkins poreik veris toliau. Patenkinus vien bazin
poreik, smon atsiveria kito "auktesnio" poreikio dominavimui. Kitaip sakant, mog i vidaus
veikia tam tikras spaudimas, veriantis j siekti asmenybs vientisumo, spontaniko iraikingumo,
individualumo, tapatumo, veriantis matyti ties, bti krybikam, bti geram ir daug ko kito.
Atsisakymas aktualizuoti savo galimybes veria mog jausti gyvenimo beprasmyb, nevilt,
nepasitenkinim savimi.
Anot A. Maslowo, jei mogus dirba savo mgiam darb, o jam pasilomas kitas darbas, ne
toks patrauklus, bet labai gerai apmokamas, tai jis priimdamas pasilym persikelia nuo savs
aktualizavimo lygio iki saugumo poreiki patenkinimo lygio. Tame lygyje jis ir egzistuos. A. Ro
savo profesijos pasirinkimo teorijoje asmenybs profesin kryptingum sieja su ankstyva vaiko raida,
su tuo, kaip tenkinami pagrindiniai jo poreikiai. A. Ro pratsdama A. Maslowo mint daro prielaid,
jog nereguliariai tenkinami emesniojo lygio vaiko poreikiai tampa dominuojaniais mogaus
elgesio motyvatoriais, blokuojaniais auktesniojo lygio poreiki sismoninim, o tuo tarpu
aukiausio lygio saviaktualizacijos poreikiai visikai inyksta, jei tenkinami labai retai. Visas
profesijas A. Ro suskirst dvi pagrindines kategorijas: profesijos orientuotos mog ir profesijos
orientuotos daiktus.
89
Profesijos orientuotos mog apima tokias sritis:

1. paslaugos ir aptarnavimas;
2. asmeniniai verslo kontaktai;
3. valstybs valdymas ir verslo bei pramons gamybos vadyba;
4. bendroji kultra (ugdymas, sielovada, urnalistika);
5. menas ir pramog verslas.
Profesijos orientuotos daiktus apima tokias veiklos sritis:
1. technologija (gamyba, sandliavimas, perveimas);
2. darbas lauke (emdirbyst, mikininkyst, kalnakasyba);
3. mokslas (mokslini teorij krimas ir taikymas).
A. Ro manymu, pasirinkim i dviej kategorij profesij pirmiausia lemia asmenybs
poreiki struktra. Asmenis dirbti su monmis orientuoja prieraiumo ir meils poreikis. Tuo tarpu
individai, vengiantys artim kontakt su kitais, yra labiau orientuoti veikl su daiktais ir, manoma,
kad jie greiiausiai tenkina emesnio lygio saugumo poreikius. Bet kokioje profesij grupje dar
galima iskirti eis veiklos atlikimo atsakomybs lygius:
1. aukiausias asmenins atsakomybs lygis;
2. profesin ir vadovo atsakomyb;
3. pusiau profesin ir nedidel vadovavimo atsakomyb;
4. darbas, reikalaujantis sudting gdi;
5. darbas, reikalaujantis nesudting gdi;
6. darbas, nereikalaujantis joki gdi.
Tai, kok atsakomybs lyg asmuo pasiruos prisiimti, priklauso nuo jo individuali
sugebjim ir kit veiksni.
Kaip ir dl koki prieasi kinta paauglio A vaizdas?
Ivardinkite ir apibdinkite pagrindines tapatumo bsenas.
Kokiais kriterijais vadovaujamasi vertinant tapatumo bsen?
Paaikinkite A. Maslowo aprayt pagrindini poreiki hierarchijos esm.
Paaikinkite, kas bendro tarp A. Maslowo poreiki hierarchijos ir A. Ro profesij
kategorij.
Uduotis:
90
Atlikti 16 - 18 met moksleivio interviu (ne anketin apklaus) pagal emiau pateiktus
klausimus ir vertinti jo profesinio tapatumo brand nustaius, koki tapatumo bsen jis
iuo metu igyvena profesinio pasirinkimo srityje.
Priskiriant paaugl vienai i i kategorij (tapatumo bsen), vadovaujamasi dviem

kriterijais: 1)profesij pasaulio, aplinkos galimybi bei savo sugebjim tyrinjimas ir 2)padaryti
sprendimai bei j gyvendinimas. Auktesn bsena skiriasi nuo emesns tuo, kad ia yra daugiau
paiek, alternatyv tyrinjimo. Auktesn bsen taip pat rodo sprendim primimas ir j
gyvendinimas tikrovje.
Pavyzdiui, 16 met mergina nurodo kelet j dominani srii (socialin sritis, kur reikia
bendrauti su monmis, padti jiems, o taip pat reklamos sritis). Ji mano, kad iose srityse gals
save realizuoti, taiau rimtai apmsto ir nepatrauklias savo pasirinkim puses. Kitaip tariant, dar
nra tvirtai apsisprendusi. Ji ino, kad po vidurins mokyklos mokysis toliau, taiau dar neturi
konkrei plan, kokioje auktojoje ar auktesniojoje mokykloje mokysis toliau. Ji ieko sprendimo
savarankikai. Nors tv nuomon kitokia, taiau jie gerbia dukters sprendimus. Be to, mergina
mano, kad profesija jos gyvenime yra labai svarbi. Tai, k igyvena i mergina savo profesinio
pasirinkimo kelyje, galima bt pavadinti moratoriumo bsena. Ji apmsto kai kurias sritis, sieja
bsim profesij su savo polinkiais, gebjimais (ji komunikabili ir mgsta padti monms),
stengiasi atsiriboti nuo tv takos, taiau dar nra apsisprendusi, neiband savs pasirinktose
srityse, nesitikinusi, ar is pasirinkimas pats tinkamiausias.
Interviu su moksleiviu. Atidiai paklausyk ir nenustebk, kad kai kurie klausimai tinka
nedaugeliui jaunuoli, arba, pavyzdiui, labiau tinka merginoms. Pasistenk atsakyti klausimus ne
vienu odiu. Gal bt ie klausimai paskatins Tave susimstyti ties tuo, apie k iki iol nemstei.
anga
1. Kokiose mokyklos programose (breliuose) dalyvauji?
2. Ar turi koki nors mini apie tai, k veiksi baigs (usi) mokykl: dirbsi, mokysiesi,
vesi (iteksi)?..
Tolesnis mokymasis (jei ruoiesi tsti moksl po vidurins, tai atsakyk io skyriaus
klausimus)
1. Ar iuo metu turi koki nors plan dl studij auktojoje, auktesniojoje ar kurioje
kitoje mokykloje?..
2. Kok darb Tau patikt dirbti (jei yra keletas dominani srii, tai apie visas
papasakok)?
91
3. Kaip Tu prijai tok sprendim?

4. Jei konkrei interes nra, tai tada pasakyk, k Tu tikiesi gauti siekdamas (a)
vidurinio isilavinimo (sekantieji io skyriaus klausimai praleidiami ir atsakoma tik skyriaus
"Pabaiga" klausimus)?....
5. Kada Tu pirm kart pradjai domtis tuo (1 ir 2 io skyriaus klausimai)?
6. Kas tame Tau buvo patrauklaus?..
7. Ar yra tame kas nors ne taip patrauklaus?.
8. Kaip rimtai Tu svarstai (ar svarstei anksiau) kiekvien i pamint srii?
9. (Klausimas tiems, kurie turi konkret sprendim) Ar Tu kada nors jautei, kad Tau
tenka tvirtai apsisprsti, kuri i alternatyv rinktis?
10. Ar sunku buvo padaryti sprendim?.
11. Kas Tau padjo?
12. Kokie dalykai Tau padjo pasirinkti?...
13. (Klausimas tiems, kurie neturi konkretaus sprendimo) Ar manai, kad profesinis
apsisprendimas yra tai, k Tu bandai isprsti iuo metu? O gal manai, kad tai vyksta tada, kai
tiesiog leidi laikui tekti ir stebi, kas bus toliau?...
14. Kaip manai, kada nortum, kad is sprendimas bt padarytas?...
15. Kaip ruoiesi gauti informacij, kuri Tau padt padaryti sprendim?
..
16. Ar manai, kad is sprendimas Tau dabar svarbus, ar Tau iuo metu labiau rpi kiti
dalykai?.
Darbas (is skyrius tiems, kurie baig vidurin mokykl ruoiasi dirbti)
1. Kokio tipo darb nortum rasti?.
2. Kaip prijai tok sprendim?...
3. Kada pirm kart susidomjai tokio tipo darbu?
4. K jame radai patrauklaus?.
5. Kas Tau jame yra ne taip patrauklu?
6. Jei yra keletas darb tip, apie kuriuos galvoji, tai taip pat aptark..
7. Kaip rimtai Tu svarstai (svarstei) kiekvien i pamint plan?..
8. (Klausimas tiems, kurie turi konkret sprendim) ar kada nors jautei, kad Tau teko
tvirtai apsisprsti, kuri i alternatyv rinktis?..
9. Ar buvo sunku padaryti sprendim?..
10. Kokie dalykai Tau galjo padti apsisprsti?
92
11. (Klausimas tiems, kurie neturi konkretaus sprendimo) Ar manai, kad profesinis
pasirinkimas yra tai, k Tu bandai isprsti iuo metu. O gal manai, kad tai vyksta tada, kai
tiesiog leidi laikui tekti ir stebi, kas bus toliau?.
12. Kaip manai, kada nortum, kad is sprendimas bt padarytas?.
13. Kaip ruoiesi gauti informacij, kuri Tau padt padaryti sprendim?
14. Ar manai, kad is sprendimas Tau dabar svarbus, ar Tau iuo metu labiau rpi kiti
dalykai?..
15. Ar Tu kada nors rimtai galvojai tsti moksl po vidurins mokyklos?.
16. (Jei taip, tai:) Apie k tuo metu mstei?.
17. Kodl vis dlto nusprendei nesimokyti?..
Vedybos (is skyrius tiems, kurie po vidurins mokyklos baigimo planuoja vesti / itekti)
1. Kaip Tu nusprendei, kad vesti (itekti) yra geriausias sprendimas?..
2. Ar planuoji turti vaik?.
3. (Jei taip, tai:) Ar planuoji dirbti ar likti namuose kol gims vaikai?...
4. Ar planuoji tsti darb vaikams gimus?.
5. Kada Tave pirm kart sudomino mintis vesti (itekti)?..
6. Kuo Tau yra patrauklios vedybos (ir darbas)?
7. Kuo Tau yra nepatrauklios vedybos (ir darbas)?
8. Ar teko kada nors svarstyti kok nors kit plan, ar planus? Papasakok?
.
9. Kaip rimtai Tu svarstai kiekvien i i plan?
10. Ar kada nors svarstei galimyb po vidurins mokyklos baigimo tsti moksl (arba
dirbti)?...
11. (Jei taip, tai:) Gal pasakytum, k tuo metu apie tai mstei?..
..
12. Kodl nusprendei netsti mokslo (nedirbti)?...
Pabaiga
1. Dauguma tv turi tam tikr plan, kuriuos sieja su savo vaik ateitimi, jie nort,
kad j vaikai gyvendint tuos planus. Ar Tavo tvai turi Tau panai plan?..
..
2. Ar Tu manai, kad Tavo tvai galjo teikti pranaum vienam planui prie kit, bet vis
dlto jie niekada neband daryti Tau spaudim?
3. (Jei taip, tai:) Ar Tu apie tai svarstei?
4. Ir kaip tada Tavo tvai msto apie Tavo planus?..
93
5. Kai Tu mstai apie tas veiklos sritis, kurias nortum orientuotis ateityje ir su kuo i
dalies susidrei mokydamasi (s) mokykloje, laisvalaikiu ar teko padirbti iose srityse, tai kas
Tau kiekvienoje i i srii teikia pasitenkinim ir atpild?.
6. Ar yra iose veiklose tai, kas Tau ne taip patinka?..

7. Kaip Tu apraytum savo jausm, kai usiimi ia veikla?..
8. Kaip manai, kodl taip jautiesi?..
9. Kaip nortum, kad pasikeist Tavo planai geresniu atveju?...
10. Jei taip, tai koks Tau yra tas "geresnis atvejis"?..
11. K Tu galtum pakeisti?.
12. Kas galt nulemti, kad Tu pakeistum tai?
13. Kaip manytum, ar Tu pakeisi tai?..
14. 7-i bal skalje paymk, kaip Tavo gyvenime yra svarbi profesija?
Nieko svarbaus
Ypatingai svarbu
/__________/_________/__________/__________/_________/__________/
1
Literatra:
1. Adamonien R., Daukilas S., Krikinas B., Maknien I., Palujanskien A. Profesinio
ugdymo psichologija ir pedagogika. Utena: UAB "Utenos Indra", 2004.
2. Archer S. L., Waterman A. S. Appendix A. Identity status interview: Early and middle
adolescent form // J.E.Marcia, A.S.Waterman, D.R.Matteson, S.L.Archer, J.L.Orlofsky (Eds.), Ego
Identity: A Handbook for Psychosocial Research. New York: Spring Verlag, 1993.
3. Maslou A. Psichologijos duomenys ir vertybi teorija // B. Kuzmickas (sudarytojas),
Grio kontrai: I XX a. usienio etikos. Vilnius: Mintis, 1989, pp. 339 - 354.
4. Shaffer D. Deti i podrostki: Psichologija razvitija. Moskva - Sankt Peterburg: ZAO
5. Vaiiulien A. Paauglio psichologija. Vadovlis auktj mokykl studentams. Vilnius:
Presvika, 2004.
TEMA
94
NAUJI PSICHOLOGINIAI DARINIAI PAAUGLYSTJE

Tikslas:
Apibrti pagrindinius psichologinius paauglysts udavinius ir su jais

susijusias problemas.
Turinys:
ikagos universiteto profesoriaus R. Havighursto manymu kiekvien amiaus tarpsn galima
apibdinti vystymosi udaviniais ir vardija vienuolika toki paauglysts udavini.
1. Paauglys turi prisitaikyti prie savo fizini pakitim. Pubertet enklina staigus gio ir
svorio didjimas. Jaunas mogus tampa maiau panaus vaik ir labiau - fizikai bei
lytikai brand suaugus. ie staigs pokyiai veria paaugl koncentruotis ties savo
knu.
2. Paauglys turi prisitaikyti prie savo nauj paintini gebjim. Maas vaikas msto apie
tai, kas yra realu ir fizika, o paauglys pradeda suprasti abstrakcijas. Ypating pagreit tai
gija viduriniojoje paauglystje.
3. Paauglys turi prisitaikyti prie didjani paintini reikalavim mokykloje. vidurins
mokyklos programas daniausiai traukiama abstrakti, daug pastang reikalaujania
mediaga, neatsivelgiant tai, ar paauglys pasiek formalaus mstymo lyg. Daugel
paaugli tai gali frustruoti.
4. Pauglys turi ivystyti verbalinius gdius. Intelektualiai subrends paauglys turi
ivystyti naujus verbalinius gdius sisavindamas sudtingesnes svokas, mokydamasis
prasmingai ireikti save.
5. Paauglys turi ivystyti savo asmenybs tapatumo jausm. Iki paauglysts vaiko
tapatumas yra jo tv tapatumo tsa. Paauglystje jaunas mogus pradeda atpainti savo
unikalum ir atskirum nuo tv. Jis naujai apmsto klausimus "K reikia bti savimi?"
arba "Kas a esu?"
6. Paauglys turi siekti profesini tiksl. Kaip dalis asmenybs tapatumo proceso yra
paauglio mginimas atsakyti klausim "Kokie yra mano profesiniai planai?" ir "Kaip a
tai pasieksiu?"
7. Paauglys turi pasiekti emocins ir psichologins nepriklausomybs nuo savo tv.
Vaikyst enklina stipri priklausomyb nuo tv. Paauglys gali norti saugos, paramos,
priklausom santyki, taiau vis labiau tapdamas suaugusiu pradeda trokti
nepriklausomybs, autonomijos, bti savimi paiu. Jis gali svyruoti tarp trokimo bti
priklausomu ir poreikio bti nepriklausomu. Dl savo nepriklausomybs ir individualumo
tvirtinimo poreikio paauglio elgeys gali pasirodyti prieikas, maai bendraujantis.
95
8. Paauglys turi ivystyti stabilius ir produktyvius santykius su bendraamiais. Ypa

bendraamiai svarbs ankstyvojoje ir viduriniojoje paauglystje. Draug turjimas,
bvimas priimtam bendraami grupje yra labai svarbus indikatorius, rodantis, kaip
skmingai paauglys prisitaikis kitose socialins ir psichologins raidos srityse.
9. Paauglys turi imokti tvarkytis su savo seksualumu. Brsdamas fizikai ir lytikai
paauglys susieja su asmenybs tapatumu savo nuostatas apie tai, k reikia bti vyru arba
moterimi. Paauglikj A vaizd papildo vyrikumo ir moterikumo jausmas. Galiausiai
jis suvokia seksualinio elgesio veret.
10. Paauglys turi priimti asmenybs vertybi sistem. Paauglystje isivysto ini sistem
kompleksas, o taip pat priimamas ir vertybi bei morals kompleksas. Vaikystje
pasikliaunama tv supratimu apie tai, kas yra gerai, o kas blogai. Paauglys turi vertinti
tv vertybes kai jos prietarauja vertybms, kurios patiriamos santykyje su draugais ar
kitais visuomens segmentais. Derindamas skirtumus paauglys pertvarko iuos
sitikinimus asmenin ideologij.
11. Paauglys turi imokti kontroliuoti savo impulsus ir parodyti elgesio brandum.
Daugelis jaun moni sitraukia koki nors veikl, dl kurios atsiduria rizikingoje
padtyve fizine, socialine ar edukacine prasme. Rizikos prisimimas tarp paaugli gali
bti normalus vystymosi procesas - ypa ankstyvojoje ir viduriniojoje paauglystje.
Palaipsniui paauglys ivysto savikontrol, kuri leidia jam vertinti, koks elgesys yra
priimtinas ir panaus suaugusiojo elges.
Ankstyvojoji, vidurinioji bei vlyvoji paauglyst pasiymi specifini tam laikotarpiui
udavini sprendimu. Ankstyvajai paauglystei bdingas spartus fizinis augimas ir brendimas. Su
fiziniu brendimu susijs ir paauglio A vaizdo formavimasis. iuo metu daromos pirmosios
pastangos tapti nepriklausomu nuo tv. Ankstyvajai paauglystei bdingas stiprus konformizmas
bendraami atvilgiu. Pasirodydamas "kitoks" paauglys rizikuoja bti nepriimtas tarp draug.
Viduriniojoje paauglystje atsiranda nauji mstymo gdiai. Draug taka vis dar didel. Paauglio
vilgsnis iuo laikotarpiu vis labiau krypsta prieingos lyties bendraamius. Vis labiau siekiama
psichologins nepriklausomybs nuo tv. iuo metu pradedama mstyti apie profesij, sisavinami
suaugusij vaidmenys, mokomasi kontroliuoti impulsus. Vlyvoji paauglyst - tai galutinis
pasirengimas suaugusiojo vaidmenims. laikotarp enklina didel nepriklausomyb nuo tv,
bendraami takos sumajimas. Vlyvasis paauglys siekia gyti asmenybs tapatumo jausm, kelia
sau profesinius tikslus.
Tarp ivardint paauglysts udavini svarbi viet uima profesijos pasirinkimas bei
pasirengimas jai. Ypatingai is udavinys susijs su vlyvaja paauglyste. Neretai auktesnij klasi
96
moksleiviai pakankamai aikiai msto apie tai, ko jie nort profesij pasaulyje. Jie supranta, kad
turint vidurin isilavinim nelengva susirasti darb, kuris bt prasmingas ir neblogai apmokamas.
Taigi jaunimas, prie praddamas savo profesin veikl, labiau links studijuoti, kad atsivert
platesn erdv profesiniam pasirinkimui. iandien eiti profesij pasaul yra ymiai sunkiau nei tai
buvo prajusiame imtmetyje. Industrializuotoj ir ivystyt technologij visuomenj veikiant rinkos
dsniams profesiniai reikalavimai grieti, o ir darbdaviai taip pat iranks. Dl to moksleivi
aspiracijos yra pakankamai auktos. Tai apsprendia ir kultrins vakarietikos visuomens
nuostatos, kai mogaus vert neretai matuojama profesija ir jo sugebjimu pasiekti skms ioje
srityje. Esant tokioms slygoms paauglio pasirengimas bsimai profesijai tampa ymiai ilgesnis.
Beje, dl io bei kit udavini ir pati paauglyst iuolaikikoje modernioje visuomenje gerokai
prailgsta. iuo metu civilizuotame pasaulyje paauglyst trunka apie deimt met. Jos pabaigoje
paauglys pasirengs engti kit amiaus tarpsn.
Sunkum veikimo strategijos. Kad veikti paauglysts laikotarpio udavinius reikalingos
tam tikros inios, patyrimas, kognityviniai sugebjimai. Nauji udaviniai reikalauja prisitaikyti prie
pakitusi slyg, skatina individ keistis, vystytis. veikiant su naujais udaviniais kilusius
sunkumus iekoma tam tinkam strategij. H. Thomae apra kelet toki strategij.
Pasiekim technikos. Jos naudojamos sprsti konkreias materialias problemas ir jas galima
stebti.
Prisitaikymo technikos. J dka individas keiia savo igyvenimus arba elges tokiu, kuris
atitikt aplinkinio pasaulio reikalavimus.
Apsaugins technikos. Tai problemos, kurios iuo metu negalima isprsti, neigimas arba
atidjimas (kalbama ne apie patologines technikas).
Vengimo technikos. Tai vengimas konflikto ilg laik arba neiekojimas ieities i temptos
padties.
Agresyvios technikos. Naudojant jas kenkiama aplinkiniams. Toks elgesys gali turti vairias
formas: inaudojimas, vertimas paklusti, tiesioginis upuolimas ir kt.
Manoma, kad kiekvienas psichikai sveikas individas pirmiausia siekia panaudoti "sveikas"
sunkum veikimo strategijas. Taiau kartais jo galimybs pasirodo per menkos. Neretai tokiais
atvejais bna sutrikdytas pats sugebjimas suvokti strategij. Gali apskritai nebti adekvaios,
ankstesniu patyrimu ir sunkum veikimo strategijomis pagrstos elgesio programos. Tokiais atvejais
griebiamasi gynybos mechanizm, kurie problemos neisprendia. Reikia skatinti paauglio sunkum
veikimo strategij vystymsi, nes jos turi didel reikm sprendiant brendimo laikotarpio keliamus
udavinius. Labai svarbu, kad paauglys imokt nustatyti problem, numatyti pasekmes, vertinti
reakcij. Taip pat btina gerinti paauglio savivert, nes negatyvus poiris save gali ukirsti keli
97
efektyviam sunkum veikimui. Ypa gera priemon paauglystje padedanti suvokti save ir savo
problemas - tai dienoraio raymas.
Kokie yra ankstyvosios paauglysts udaviniai?
Kokie yra viduriniosios paauglysts udaviniai?
Kokie yra vlyvosios paauglysts udaviniai?
Apibdinkite sunkum veikimo strategijas.
Uduotis:
vertinkite vien pasirinkt paaugl, atsivelgiant tai, kaip jam sekasi veikti paauglysts
udavinius, kokioms veikimo strategijoms jis teikia pirmenyb.
Literatra:
Remmidt Ch. Podrostkovyj i junoeskij vozrast: Problemy stanovlenija linosti. Moskva:
Mir. 1994.
TEMA
INDIVIDUALIU SVYBI TAKA KARJERAI JAUNYSTJE IR SAUGYSTJE.
Tikslai:
Supaindinti su pagrindiniais amiaus tarpsni udaviniais.
Atskleisti amiaus tarpsni pagrindinius ypatumus.
Turinys:
Psagrindins suaugusiojo psichologijos svokos

Suaugusio vystymosi fazi teorijos
E.Erickson, B.ir Ph. Newman pabria problemas, konfliktus, kurie kyla suaugusiojo
amiuje. Suaugusiojo vystymosi fazs eina nustatyta tvarka, viena po kitos, panaiai kiekvienam tos
kultros nariui, gyvenaniam konkreiu laiku.
98
E.Erickson vis mogaus vystymsi suveda 8 fazes. Kiekvienu atskiru periodu kyla
centrinis konfliktas, kriz, kurios isprendimas laiduoja tolesn psichin sveikat bei asmenybs
vystymsi. Nesugebjimas isprsti kriz, veda vlesn neprisitaikym. Po vaikysts, paauglysts
laikotarpiu kyla pagrindin - identiteto kriz, noras suprasti, kas a esu ir kas a galiu bti. Jaunas
suaugs ieko intymumo, ilgalaiks draugyst, nori dalytis savo igyvenimais, pasitikjimu.
Vidutinio amiaus suaugusieji sprendia kart problem, bando puoselti jaunj kart, o jei lieka
susidomj vien paiais savimi, kyla stagnacija. Vyresnieji suaugusieji mokosi susitaikyti patys su
savimi ir priimti savo praeit kaip verting, ojei tai nepavyksta, suaugusieji kenia depresij ir
nusivylim.
B. ir Ph. Newman prie mintj Eriksono iskirt suaugusiojo vystymosi fazi pridjo dar
vien- labai sen ami (vir 75met), kurio metu suaugusieji mokosi suprasti bei susidaryti
psichoistorin perspektyv, veikti amiaus sukeliamus fizinius pokyius ir atrasti pasitikjim
savimi bei sitikinti savo gyvenimo prasmingumu.O jei nepasiseka isprsti mint vystymosi
uduoi, io amiaus suaugusieji jauia nepasitikjim savimi.
Nuolatinio suaugusij vystymosi teorijos

1. Neugarten (1977,1978) teigia, kad vystymasis suaugusiojo amiuje yra daugiau tstinis nei
vaikystje. Tai patvirtina daug longitudini tyrim( Block, Costa, McCrae,1980, Stevens, truss,1985.
2. Socialinis laikrodis atskiroje kultroje tampa ne be tiek aktualus kaip ms tvams buvo
ms tvams, teigia Neugarten,nes mons jauiasi laisvi daryti, kaip patys nori, o ne kaip kultra
reikalauja. Suaug daugiau mokosi, daniau keiia karjer, vliau tuokiasi nei moksi ar tuoksi
ankstesnij kart suaugusieji, todl po 20 met, mogaus amius negali
padti prognozuoti jo gyvenimo stiliaus, sveikatos bkls, statuso ar profesijos.
3. Individuals skirtumai tarp suaugusij su amiumi didja, o tai vis apsunkina galimyb
daryti platesnius apibendrinimus.
Stebjimai patvirtina tstinio vystymosi model, kuris suaugusiojo vystymsi traktuoja kaip
subtil proces, veikiam
sveikos tarp unikalios biologins prigimties ir asmenins istorijos.
Kompromisinis suaugusij vystymosi modelis

Geriausias paauglysts bei suaugusiojo vystymosi modelis gal bs yra kompromisas tarp,
kombinuojantis elementus i fazinio ir tstinio vystymosi modeli.(Fisher ir Silvern,1985,) . I
99
fazinio vystymosi teorij jis perima bendrj uduoi teigin (t.y.,kad mons, gyvenantis t.t.
istoriniu metu susiduria su panaiomis problemomis.). Kno subrendimas sudaro prielaidas kitiems
sugusij vystymosi panaumams. Taiau i kitos puss, negalima nepripainti ir nuolatinio
suaugusij vystymosi modelio, suaugusiojo vystymasis yra labai individualus- jis priklauso netik
nuo kultros, bet ir nuo subkultros, kartos, asmenins istorijos, genetinio paveldimumo. Taigi,
matomai geriausias suaugusij vystymosi modelis bt kompromisisnis -tiek neatmetant fazinio
nei nuolatinio vystymosi prielaidos.
Pagrindins suaugusij vystymosi tyrim svokos
Perjimas suaugusiojo ami - tai didiausias pereinamasis amius. Visa, kas buvo prie taitai pasiruoimas, o visa, kas po to- tai saviaktualizacija. Apibdinant suaugusiojo amiaus ypatumus,
galima iskirti kai kurias pagrindines svokas: Gyvenimo rols arba vaidmenys, socialinis laikrodis,
gyvenimo ciklas, funkcin motyv autonomija, asmenybs augimo tendencijos.
Gyvenimo rols
Apibdinant suaugusiojo amiaus ypatumus, viena i daniausiai vartojam svok yra
Gyvenimo rols ( Brim, 1968, Parsons, 1955). sitraukimas vairialypes roles padeda suaugusiojo
asmenybs vystymuisi, padeda jo kaip jaunesniosios kartos socializacijos agento funkcijai, teigia
Parsons. Nors mokymasis vaidmen yra bdingas jau vaikysts periodui, taiau tik suaugusiojo
amiuje yra patiriama tiek reikalavim i daugelio savo roli. Ir is patyrimas padeda suaugusiajam
taip lavinti savo vaikus, kad jie pasiruot suaugusiojo vaidmeniui.
Socialinis laikrodis
Bernice Neugarten ir kt, pasil
socialinio laikrodio svok, nordamos apibdinti
suaugusiojo amiaus ypatumus. i svoka reikia amiaus normas ir amiaus ekspektacijas, kurios
veikia kaip veiksniai, kartais paskubindami o kai kuriais atvejais pavlindami atitinkam elges. Ji
teigia, kad netgi atinkama socialin klas kelia reikalavimus savo nari reikming gyvenimo vyki
(pvz. vedyb, vaik gimdymo, pensijos ir kt.) amiui. Ir is susitarimas veikai kaip socialinio
spaudimo altinis., veria individus priimti atitinkamas role s atitinkame amiuje. Amiaus normos
taip pat veikia kaip t.t. veiksnys prie atitinkam elges t.t. amiuje. Suaugusieji yra ne tik
100
smoningai suvokia iuos amiaus reikalavimus, jie net gi patys savo elges apibdina kaip vykus
laiku arba nelaiku.
Gyvenimo ciklas
i svoka ireikia integruot poir suaugusiojo eimyninio gyvenimo ir darbo fazi
nuosekli kait. Kiekvieno individo gyvenimas yra tam tikras adaptacijos prie kultros ekspektacij,
barjer modelis. Vienas i galim tokio modelio element yra is:
amius metais
0
10
70
vaikyst
20
30
40
50
60
80
/paauglyst/jaunas suaugs
/vidutins suaugs /vyresnysis suaugs /labai
senas
pasiruoimas darbui/eksperiment/profesinis/ profesin karjera /

avimas
/pensija
pasirinkimas
Namuose Savarankikai/ tvyst- moti/
vaikai apleidia tvus/tuias lizdas
JAUNAS SUAUGUSYSIS
Vaikyst prajo. Jis bando sitraukti intensyvius ir prasmingus santykius santuokoje su
draugais ir su bendradarbiais. Tai 22-34 met mogus, sprendiantis intymumo prie izoliacij
psichosocialin kriz. ios krizs sprendimui padeda abipusikumas su bendraamiais. Skmingai
isprendus psichosocialin kriz, isivysto
sugebjimas mylti,t.y. atsiranda sugebjimai
abipusikumui, pakeiianiam vaikysts priklausomum.

Jaunas suaugusysis sprendia ias vystymosi uduotis:
1) vestuvs;
2) vaik gimdymas (tvyst);
101
3) darbas;
4) gyvenimo stiliaus suradimas.
Sprendiant vystymosi uduotis, jaunas suaugs atranda gyvenimo stili, kuris formuojasi
iame amiuje.Gyvenimo stilius apima: veiklos temp, darbo ir poilsio subalansavim, tam tikro
skirtingo intymumo draug rato sukrim, gyvenimo veiklos atrank, priklausomai nuo vertybini
orientacij. Svarbiausi veiksniai, takojantys gyvenimo stili yra:
-vedybos;
-sutuoktinis;
-vaikai;
-darbas.
Jei jam nepavyksta isprsti psichosocialins krizs, atlikti vystymosi uduoi ir isiugdyti
sugebjimo mylti, isivysto ego patologija- udarumas t.y. elitinis kit neprimimas, nesileidimas
ar nustelbimas, kyla bendravimo problemos tarp bendraami bei sutuoktini, galimos skyrybos.
Vestuvs
Paprastai santuoka - tai centrin aplinka, kurioje vystosi intymumas ir brsta socialiniai
santykiai. 80 procent vyr ir 90 procent moter susituokia 25-34 met amiuje . 10 procent lieka
neved.
Vystymosi uduotis - vestuvs apima 3 komponentus:

1) pasirengimas vedyboms;
2) sutuoktinio pasirinkimas;
3) pirmieji vedybiniai metai.
Pasirengimas vedyboms
Kiekvienas mogus sutinka daugel
potenciali partneri i kuri kai kurie gali bti
pakankamai patraukls mums reikmingomis savybmis. Kas apsprendia ar t.t. santykiai baigsis
vedybomis?
a) vienas labai reikmingas veiksnys yra 2 moni pasirengimas ilgiems sipareigojimams.
Turi bti pilnai susiformavs identitetas, kuris sudaryt galimyb giliems emociniams santykiams su
kitais monmis ir kad ie santykiai bt vertinami daugiau kaip jaudinantys nei bauginantys. Tiriant
102
koledo studentus paaikjo,kad yra ryys tarp identiteto statuso ir intymumo lygio. Gilesni intyms
ryiai buvo t student, kuri identitetas buvo rykiau susiformavs (Adams, 1980).
Vystymasis nuo identikumo prie intymumo yra daugiau rykus merginoms nei
vaikinams. Vyresniojo paauglio ir jauno suaugusiojo amiuje merginos daugiau siekia intymumo nei
vaikinai.
b) antras reikmingas veiksnys. Kai kuriems suaugusiesiems pasirengimas vedyboms yra
susij s su socialiniu laikrodiu. Socialins klass viduje yra t.t. ekspektacijos apie geriausi ami
vedyboms. Pvz,darbinink klasje is edealiausias amius vedyboms yra 18-22 metai. Lankantys
universitet studentai link tuoktis vliau. Vyrai paprastai veda vliau nei merginos.Jei 30 met
mergina tebra netekjusi, jos giminaiiai susirpina ,o vyras gali neveds ilgiau, taiau jei, sulaiks
35 tebra vienias jo giminaiiai taip pat susirpina.
c) treias reikmingas pasirengimo vedyboms veiksnys gali bti apsprstas kit faktori :
pvz. mokyklos baigimas, grimas i kariuomens, t.t. udarbis ir t.t.
Vakar kultroje individas turi pakankamai laisvs apsisprsti, kada gali tuoktis ir su kuo.
Sutuoktinio pasirinkimas
Kai asmuo yra pasirengs pasirinkti sutuoktin, pasirinkim lemia bent jau 3 veiksniai:
1) partneriai pasirenkami i t, su kuriais manomas bendravimas.
Daugel pasirinkim, kuriuos mes darome paauglystje, jauno suaugusiojo amiuje (pvz.
kur universitet stoti, kur dirbti, kokius vakarlius eiti) apsprendia, k mes sutiksime. Net
individuals skirtumai, tokie kaip udarumas, gdingumas ar ekspresyvumas ir ekstraversikumas
lemia, ms bendravimo su kitais dyd, kiek ir kaip mes sveikausime su kitais. Toki sveik
danumas didina panaumo bei patikimo jausm. m. yra link laikyti patraukliais tuos, su kuriais
daniau bendrauja, negu tuos, kuri jie nepasta.
2) partneriai pasirenkami i t, kurie laikomi tinkamais.
Tinkamumas reikia, kad asmuo turi bti suvokiamas kaip kvalifikuotas partneris.
Tinkamumas yra skirting m. suvokiamas skirtingai. Vieniems tai yra - smoningas, kitiems atitinkamo rango, socialins padties, religijos, rass, isilavinimo ar eimos atstovas. kartais
moterys nori tekti u vyresnio nei ji pati partnerio ir atmeta per jaunus ar per senus.
3) 3 faktorius, apsprendiantis sutuoktinio pasirinkim yra patrauklumas.
Tai yra sunkiai nusakoma dimensija. Patrauklumas gali priklausyti nuo fizins ivaizdos,
kompetencijos, asmenybs savybi, ar statuso.
103
Nors visi aptarti faktoriai gali bti susij su meils santykiais, jie nesukuria meils. Kai
mons apibdina savo santykius kaip simylj, paprastai jie patiria ilgai trunkanias emocijas.
Tyrimai rodo (Saflias-Rothchild, 1972), kad vyrai daniau veda tas, kurais myli, negu moterys.
Tarpasmeninio patrauklumo teorija
Ar gali bti meil be atsako?
Kodl didesnis artumas didina patrauklum? Ar negali padidintas artumas sumainti
patrauklumo? Ar sutinkate su teiginiu :Tu man patinki, nes a tau patinku? Ar skiriasi meil ir
patikimas?
Populiari nuomon teigia, kad vien tik meik gali padaryti taip ,kad pasaulis suktsi, taiau
Rubin ir McNeil (1983) neigia j, sakydami ,kad patikimas (liking) turi didesns reikms tam nei
meil.
Kas apsprendia, kaip mes pasirenkame draugus, partnerius, mylimuosius? Ar manoma
imatuoti ir vertinti, kaip mums patinka ir kiek mes mylime? Ar manoma prognozuoti ms
pasirinkim?
Tarpasmeninio patrauklumo teorija tiria iuos klausimus ir teigia, kad ms draug
pasirinkimas bei meils santykiai priklauso nuo kito mogaus suvokimo, nuo panaumo mums
suvokimo, fizinio patrauklumo, avumo suvokimo, artimumo, familiarumo, abipusiko patikimo,
tarpusavio papildymo bei kompetencijos.
Jei js kiekvienas paklausite savs, k bendro turi visi man svarbs ir reikmingi santykiai,
js pastebsite, kad visi ie santykiai buvo atlyginami. Taigi ir pirmoji tarpasmeninio patrauklumo
taisykl teigia, kad tarpasmeniniai santykiai turi bti atlyginami.
T.y. Js jausdavots saugus, laimingas, turiningai leisdavote laik, juokdavots ir panaiai. Bet jei js
siningai paanalizuosite tuos santykius, js pastebsite, kad yra sudtingi, reikalaujantys ir gali bti
netgi skausmingi. Taigi, kyla klausimas, kodl mes nenorime nutraukti i santyki?
Kai kurie autoriai tarpasmenin patrauklum taip ir vetina santyki atlyginimo principu.
tai Homann (1974) pasil vesti netgi verts svok, teigdamas, kad mes savo jaumus kitiems
vertiname naudos ar verts svoka, kuri yra nustatoma taip : atlyginimas, gautas u asmeninius
santykius minus kaina - kuo didesnis atlyginmas u kuo maesn kain, tuo didesn nauda ir ,
savaime suprantama, tuo didesnis patrauklumas.
Kitas autorius Blau(1964) pastebi, kad tarpasmeniniai santykiai yra brangs - jie reikalauja
laiko, energijos, ir gali turti neigiam emocij, nusivylimo bei lidesio, todl tai, k mes turime
104
gauti i kit, priklauso nuo to, k mes djome (laik, energij ir t.t.). Jis pabria gavim ir
davim.
Rubin savo darbe Patikimas ir meil rao, kad mes link tikti, kad diaugsmas duoti
kitam yra taip pat reikmingas, kaip ir trokimas gauti. Taiau tikrumoje mes pirmiausiai laukiame
atlyginimo, kad galtume turti, taiau kartais mons bna ir altruistai - jie gali globoti kitus ir
be atlyginimo. Ypa danai altruizmas pastebimas esant labai artimiems santykiams.
Kritikai pamstykime
Pamginkime sivaizduoti jaunuol, svarstant: man vesti i mergait ar nevesti? Jei
vesiu, teks daug laiko praleisti su ja, tai atims daug laiko, jg ir energijos, o jei dar teks apmokti
sskait u maist ir kitas buitines paslaugas? O ar ji man pakankamai atsimoks? Ar atgausiu
investuot laik ir energij? Ar ji suteiks vien diaugsm ir laim? O jei dar bus skausmo ar
lidesio?
Ar manoma i viso susituokti laikantis Homan pasilytos formuls santyki vertingumui
nustatyti? Pasilykite savo variant teigiamam apsisprendimui vedyboms laikantis Homan
poirio.
Ar visais atvejais tarpasmeniniai santykiai turi bti atlyginami?
Jei tarpasmeniniai santykiai turi bti atlyginami, tai kaip turtumte pasielgti, jei:
a) artimas mogus jums ypsosi, jus linksmina?
b) js mylimoji jums trenkia lapiu skuduru per galv?
c) matote j mylintis su kitu?
Ar gali bti meil be atsako?
Psichologai skiria tikrj meil nuo draugysts Brown (1986) teigia, kad meil
-altruistin,taiau ji gali gyti ir maiau patrauklias formas nei draugyst.
Erikas Fromas knygoje Menas mylti tikrj meil apibdina kaip davim, kaip
opozicij netikrai meilei, turiniai marketingo charakter, kuri daugiau orientuojasi, laukdama, k ji
galt gauti, o ne k duoti.
Mills ir Clark (1980), atlik tyrimus, identifikavo dvi intymi santyki ris:
1) komunikoji pora, kurioje kiekvienas partneris rpinasi kitu;
2) kintanioji pora, kurioje kiekvienas bando pasiekti vadovavim ir orientuojasi, kas iuo
metu yra prieakyje, ir kas paskutinis.
Antruoju atveju abi puss bna nepatenkintos, abu partneriai yra tars, bails, su tam
tikromis paranojinmis tendencijomis, jauiasi nesaugs, lyginant su pirmos poros partneriais, kurie
kiekvienas duoda kak kitam ir pasitiki vienas kitu.
105
Analizuojant tarpasmeninio patrauklumo taisykl, galima pastebti, kad daniausiai mes visi
norime turti nuostab, avint partner, nes mes pirmiausia galvojame apie save ir laukiame, norime
gauti, o patys neskubame duoti. Tuo tarpu romantiki individai yra labai artimi dl savo sugebjim
atlyginti vienas kitam.
Vienas tarpasmeninio patrauklumo kriterij yra suderinamumas.
Fizinis patrauklumas - didija dalimi apsprendia laikinj susiavjim ir patikim. Tai
patvirtina daugelis tyrim : Lewis,1968, Brodie, 1971 ir kt.
Tiriant suderinamumo rodiklius (Brown,1986), buvo pastebta, kad tikros, nuoirdios poros
bna panaios savo socialinmis vertybmis daugiau nei atsitiktins poros.
Hatfield, 1979, iaanalizavs literatr, pastebjo, kad svarbs suderinamumo rodikliai yra
poros panaumas savo intelektu, isilavinimu bei kitomis charakteristikomis.
Hill, Rubin ir Paplau (1976) tyr 231 pastoviai gyvenani por du metus. Antrj tyrimo
met pabaigoje 103 poros isiskyr.( t.y. 45 procentai). Neisiskyrusios poros buvo labiau panaios
savo amiumi, intelektu, isilavinimu, karjeros planais bei fiziniu patrauklumu negu isiskyrusios
poros. Isiskyrusios poros skyrsi savo interesais, poiriu seksualinius santykius, idjomis apie
vedybas. Kitos charakteristikos (ar kartu gyveno) buvo nereikmingos.
Kritikai pamstykime
Hatfield,1978, tyr individ tarpasmeninius santykius teisingumo aspektu. Ityrs 537
darbo kolegas ir apklauss, ar jie nort ir ateinanius 1, 2,ar 5 metus toliau bti kartu, nustat,
kad buvo trys tiriamj grups.
Pirmoje grupje tarpusavio santykiai buvo teisingi : jie gaudavo tiek, kiek duodavo.
Antroje grupje apklaustieji gaudavo maiau negu duodavo.
Treiojoje grupje buvo ekstremaliai apdovanotieji : jie gaudavo daug daugiau negu
duodavo.
Kaip, Js manymu, jautsi i grupi nariai? Kurioje grupje kolegos jautsi
laimingiausi ir turiningiausiai leisdavo laisvalaik, kurioje jautsi pikti ir nuskriausti, o kurioje jaut kalt?
Kitas tarpasmeninio patrauklumo kriterijus yra artumas.
Sociologiniai tyrimai rodo, kad kuo daugiau du mons gyvena atskirai, tuo maesn
tikimyb, kad jie vl susitiks ar apsives. Tik ekstremaliais atvejais gali bti meil tarp dviej moni
gyvenani skirtingose alyse, o iaip greiiau susituokia mons, gyvenantys tame paiame mieste,
106
daniau draugauja su tais monmis, kurie gyvena ariau ms ar dirba kartu su mumis negu su tais
monmis, kurie gyvena toli nuo ms.
Festinger(1950) tirdamas student stovyklas, pastebjo, kad draugikiausi santykiai buvo su
artimiausiais kaimynais(41 /) tais, kuri durys buvo prieais ir maiausiai draugavo su tais, kurie
gyveno koridoriaus gale (10/). Gyvenantys ariau laipt taip pat turjo daugiau draug nei
gyvenantys koridoriuas gale.
Visi artumo faktoriai turi bendra tai, kad jie padidina galimyb bendrauti. Argyle (1981)
teigai, kad kuo daugiau du mons bendrauja ir kuo daugiau patinka vienas kitam, tuo labiau didja
tolimesnio j bendravimo tikimyb, bet tik tuo atveju, kai j santykiai yra lygiaveriai.
Kodl didesnis artumas didina patrauklum? Ar negali padidintas artumas sumainti
patrauklumo?
Amerikiei tyrimai rodo, kad mes daugiau mgstame tuos mones, kurie yra famuiliars ir
nemgstame nefamiliari, taiau padidintas artumas ne visada didina patrauklum.
Hall (1959,1966) nustat 4 asmenins erdvs zonas :
1) artimioji distancija (artimi kno kontaktai), kuri yra leidiama tik esant labia artimiems
santykiams,
2) atsitiktin distancija ( erdv, kurioje bendraujame su artimais darugais ar vakarliuose, ar
su monmis, kurie turi special interes mums);
3) socialin-konsultacin distancija, kurios laikosi kolegos darbe;
4) viea distancija ( vieuose susibrimose, susitikimuose su aukto rango monmis).
Jei kiti mons sibrauna ms artimosios erdvs zonas, mums tai labai nepatinka, mes
jauiams nejaukiai. Taiau yra tam tikr atvej, kai tenka susitaikyti su zon paeidjais.Taip yra
iais atvejais:
1) kai kurie nepastamieji paeidia ms zonas dl savo roli (pvz. gydytojai, kirpjai,
stomatologas ir kt.);
2) vaikai maiau paiso taisykli ir gali maai pastamam mogui atsissti ant keli ar j
apkabinti;
3) kultriniai skirtumai taip pat apsprendia bendravimo distancij. Yra kontaktins
kultros (pvz. arabai) ir ne-kontaktins kultros (pvz., kotai, vedai ir kt.). Kontaktini kultr
atstovai link ariau kontaktuoti veidas veid.
Treias tarpasmeninio patrauklumo kriterijus yra panaumas.
107
Manoma, kad mums daugiau patinka tie mons, kuri tikjimai, poiriai ir vertybs yra
panas ms tikjimus, poirius ir vertybes. ie faktoriai daugiausiai turjo takos tam, kad
studentui daugiau patikt ar nepatikt jo kambario draugas. (Newcomb tyrimai).
Newcomb iskirti faktoriai patikimui turi takos tik tada, kai santykiai\tarp moni tsiasi
gana ilgai ( pvz. kambario draugas).
Davis (1962) tyr poras, ketinanias susituokti. Tyrimai parod, kad tos poros, kurios
draugavo maiau nei 18 mnesi, turjo stipresnius, patvaresnius asmeninius santykius tada, kai
sutapo j vertybs,taiau poroms, igyvenusioms kartu ilgesn laik, vertybi panaumas nebebuvo
svarbiausias faktorius.
Davis padar ivad, kad tarpasmeniniai santykiai praeina tam tikr filtr:
1. Socialini vertybi panaumas apsprendia patikim;
2. Vliau tam tikr pagrindini vertybi sutapimas yra btinas, kad pora tapt pastovesne;
3. Galiausiai, poreiki papildymas tampa labai reikmongu patrauklumo veiksniu.
Kodl panaumas didina patrauklum?
Panumas yra lyg tam tikras atlyginimas, nes:
a) kito mogaus pritarimas gali padti skmingam darbui, sidarbinimui;
b) kai mons sutinka su mumis, mums pritaria, tai padidina ms pasitikjim savo
nuomone, pakelia ms savigarb, savs vertinim;
c) daugelis moni link tikti, kad tas mogus, kuris msto taip kaip ir mes, turi bti
senzityvus ir girtinas individas;
d) paprastai yra lengviau bendrauti su monmis, kurie sutinka su mumis bendraisiais
dalykais;
e) mes manome, kad mons, turintys pana poir mus, yra panas mus.
Kitas tarpasmeninio patrauklumo kriterijus yra papildymas.
Panaumas yra labai reikmingas tarpasmenini kontakt pradioje, ta iau bendravimui
besitsiant reikalingas papildymas. (Kerkhoff, Davis,1962).
Wind (1958) teigia, kad laimingos vestuvs daniausiai remiasi kiekvieno sutuoktinio
sugebjimu patenkina kito poreikius.
Fromkin (1980) teigia, kadangi mes vertiname save kaip unikalius individus, tai ir kiti
mons, kurie yra labai panas mus, mums gali bti nepriimtini, nemgstami, taiau McNeil
(1983) negali su tuo sutikti. Kartais mes galime aktyviai siekti prieingybs esant tam tikromis
slygomis, taiau gyvenime labai retai mons su skirtingomis pairomis gali tapti draugais.
108
Svarbus tarpasmeninio patrauklumo kriterijus yra abipusis patikimas.

kriterij galima apibdinti tokia formule: Tu man patinki, nes a tau patinku. Tokia
taisykl sako, kad jei kas mums sako komplimentus ir atrodo i ties mumis avisi, tai mes taip pat
stengiams atsilyginti tuo paiu.
Tok atsilyginimo princip Aronso, ,1976, taip nusak : mes labiau avims asmeniu, kuris
apie mus atsiliepia pozityviai ir maiau avims tuo, kuris atsiliepia negatyviai.
Linder pastebjo tok efekt: jei kas nors nemgsta ms nuo pat bendravimo pradios ir
vliau pakeiia savo jausmus ms naudai, bus mgiamas bei mylimas daugiau nei tas, kuris
avjosi mumis nuo pat pradi. Analogikai tas mogus, kuris avjosi mumis bendravimo
pradioje, o vliau pradjo negatyviai mus vertinti bus nemgiamas daug labiau u t, kuris ms
nemgo nuo pat bendravimo pradios.
Kitas tarpasmeninio patrauklumo kriterijus yra fizinis patrauklumas.
Apie mog, patraukl fizikai, mes link manyti, kad jis ir dvasikai patrauklus. Danai
pagal tai, kaip mons atrodo fizikai, mes sprendiame ir apie j dvasios ypatybes. Taiau, kas yra
fizinis patrauklumas, priklauso ir nuo kultros, amiaus, konteksto ir asmenybs. Kiekvienoje
kultroje yra skirtingi groio kriterijai. Kokie yra groio kriterijai? Kas svarbiausia moteriai, kad ji
atrodyt fizikai patraukli? Tyrintojai sako,kad moteriai svarbiausia-grai figra, o vyrui, kad bt
fizikai patrauklus svarbiausia -gis. Kaip rodo tyrimai -kiekvienas JAV prezidentas nuo 1900 iki
1968 m. bdavo vis auktesnis u prie tai buvus.
Taiau ir ie patys bendriausi groio parametrai labai priklauso nuo kultros ir nuo
asmenybs. Kokia figra Vakar kultroje atrodo groio etalonu, gali visai kitaip atrodyti Ryt
kultroje ir atvirkiai. Vieni, klasikiniai veido bruoai, daili figra piktoje, atstumianioje
asmenybje gali atrodyti visai nepatraukliais, o visai netaisyklingi veido bruoai ar antiideali figra
nuoirdioje, mylinioje asmenybje gali bti labai patraukls.
Pirmieji vedybiniai metai

Kai sprendimas jau padarytas ir pirimosi bei merginimosi virpulys veiktas, prasideda
pirmieji vedybiniai metai, apimantys abipusio prisitaikymo proces. ie metai gali bti ypatinagai
sunks, ypatingai todl, kad jauni sutuoktiniai nesitiki, kad reiks veikti tiek tampos. Jei gali bti
netgi sukrsti to, kad j meils lizdas yra toks pilnas tamp. Tyrimai rodo, kad skyryb tikimyb
109
yra pati didiausia pirmaisiais vedybiniais metais ir pasiekia pik tarp 2 - 4 vedyb. metais. Apie 50 /
por isiskiria iki 7 bendro gyvenimo met pabaigos.
tamp kelia daugelis dalyk. Vienas i veiksni, stipriai koreliuojani su skyrybomis yra
eimos pajamos. Daugeliui atrodo, kad skyrybos- turtingj privilegija, taiau tyrimai rodo
prieingai. Daniau skiriasi emesnio isilavinimo ir maesni pajam poros. (Reiss, 1980). Labai
maos pajamos ukerta keli sutuoktini svajoni ir vili palaikymui bei vedyb isaugojimui.
Nerimas dl pagrindini egzistencini poreiki patenkinimo trukdo abipusikumo
ir saugumo
jausmo formavimuisi.
Kitas veiksnys, keliantis tamp- sutuoktini gyvenimo stiliaus neatitikimas. Jei pora nra
panaios religijos, isilavinimo, socialins klass, jei yra skirtingos vertybins orientacijos, tai
daugelis verting sprendim turt bti priimami, laikantis kompromiso i abiej pusi. Svarbu
sukurtu abipusiai patenkinamus seksualinius santykius. Vyras ir mona taip pat turt susitarti dl
pinig taupymo bei ilaid darymo, prisitaikyti prie mitybos ypatum, darbo ir poilsio proi, nauj
eimos nari -anytos, uoviens, uovio, euro ir t.t.
Svarbus streso veiksnys jaunoms poroms yra abiej dirbani eimos nari eima.Jei abu
sutuoktiniai dirba, tai turt keistis ir tradicins eimos rols supratimas ir darbo pasidalijimas
eimoje. Vyro ir monos rols turi bti abiems partneriams priimtinos. kartais tai gali bti gana
grsminga. Partneriai netgi patys gali bti nesismonin, ko jie tikisi vienas i kito kol neapsiveda.
Pvz. gali praeiti kelletas savaii kai neiskalbti skalbiniai ir reikaiapsisprsti, kas sklabs ar kaip bus
dalijamasi darbu.
Grus abiem sutuoktiniams i darbo namo, tikimyb, kad i darbo parsineta tampa paveiks
kartu leidiam laik, padidja. Abiem dirbant, nespjama palaikyti tvarkos namuose, o tai danai
savo ruotu pakenkia j intymumo jausmo formavimuisi (Rappoport, 1978).
Prisitaikant prie vedyb abu partneriai turi pasiekti psichologinio sipareigojimo vienas kitam
jausm. Vedyb ceremonija ir yra skirta vieam sipareigojimui ir susijungimui ireikti. Individai
danai pilnai nesismonina i sait ir sipareigojim kol j realiai
nepajunta. Nordami sitikinti ryio tvirtumu jie danai vienas kito klausia : Ar tu vis dar mane
myli, net jei a padariau t ir t...? Kiekviena santuoka yra skirtinga ir abu parneriai turi nusprsti,
kokius vienas kito veiksmus bei santykius jie gali toleruoti, o koki negali. Abu sutuoktiniai turi
110
jausti, kad jie tebeturi tam tikr laisvs laipsn. Jie taip pat turi jausti, kad apribota laisv yra verta
tos meils, kuri jie gauna u tai.
Kai kieviena tampa yra skmingai isprendiama, partneriai tampa artimesni vienas kitam, o
ibandymai visai susilpnja, kai partneriai pasitiki vienas kitu.
Kaip rodo psichologins gerovs tyrimai, jauni suaugusieji daugiau sismonina savo
vedybines problemas, nei vidutinio ar vyresniojo suaugusiojo amiaus mons, taiau tiriant
vedybin laim, amiaus skirtum nebuvo pastebta.
Vaik gimdymas
Jauno suaugusiojo amiuje paprastai yra priimami sprendimai turti ar neturti vaik. Danai
is sprendimas priimamas per pirmuosius kelis vedybinio gyvenimo metus. ia vl
suveikia socialinis laikrodis. Poros, kurios ilgai laukia, neturdamos vaik, gali bti spaudiamos
tv, draug ar bijo prarasti savo udarb, jei abu sutuoktiniai dirba. Kartais poros nutaria palaukti,
kada nusipirks but, ar nori palaukti, kol pajus kad yra pakankamai sitikin savo santyki su
sutuoktiniu stiprumu.
Hoffman ir Manis,1979, tyr ry tarp vaisingumo ir vaik turjimo kaip vertybs. Jie
apklaus itekjusias moteris ir vyrus, neturinius 40 met. Vienas i daniausi argument u vaik
gimdym buvo tai, kad vaikai suteikia meil, draugyst ir apsaugo suaugusiuosius nuo vienatvs. Tai
vienodai pripaino ir vyrai ir moterys, ir juodaodiai ir baltieji,tvai ir netvai. Tai yra intymumo
poreikio, kuris labai bdingas jaunam suaugusiajam, iraika.
Prieingai viltims, tyrimai rodo, kad pirmo naujagimio laukimasis bei atsiradimas eimoje
sukelia santuokinio periodo kriz. (Feldman,1981). Paprastai tai bna susij su maesniu
pasitenkinimu vedybomis ir maesne santuokine laime. Kodl taip yra?
Pamstykime kritikai, kas atsitinka, gimus kdikiui?
(tvams trksta miego, jie neturi vaiko priirjimo gdi, atsiranda nauj pareig,
reikalingas naujas darbo pasidalijimas, naujas dienos reimas. Daugelis tv jauiasi es
nekompetentingi priirint naujagim, praosi tvus, kaimynus, gydytojus pagalbos ar pradeda
studijuoti knygas apie kdiki prieir. is pasitikjimo savimi trkumas sukelia tamp tarp
sutuoktini.
Vien vaiko buvimas sukelia potenciali konflikt dl vaiko auginimo filosofijos atsiradim.
Pirmaisiais vaiko gimimo mnesiais gali kilti pavydo, konkurencijos bei nutolimo jausmai. monos
ir vyro santyki udarumas, iimtinumas
yra pertraukiamas kdikio poreiki ir reikalavim.
Pasipiktinimo jausmai gali bti stipresni t por, kurios yra lygybs alininkai, poiryje santykius
eimoje, kurie buvo prie vaikui gimstant.
111
Tradicins poros link irti kdikius, kaip patvirtinanius atitinkamas roles tarp vyro ir
monos. Taiau, lygybs alinink poros gali bti frustruotos pasidalijimo darbu tarp vyro ir monos.
Padidjusi skyryb tikimyb pirmaisiais vedyb metais gali bti sukelta kaip tik dl padidjusio
streso, atsiradusio kdikiui gimus.
Pirmj mnesi pergyvenimas, itvrimas gali sustiprinti ryius tarp vyro ir monos.
Partneriai pradeda gerbti vienas kito kompetencij, priirint kdik. Jie pradeda suvokti ir
konceptualizuoti savo kaip tv roles. Naujasis vaikas tarsi prideda energijos eimai, per j
ireikiami pasitenkinimo, malonumo, meils jausmai.
Vyras ir mona pradeda sismoninti tvo ir motinos vaidmenis. Ko kiti i j tikisi kaip i
tvo ir motinos. Tam padeda kasdieninis patyrimas, priirint vaik. Labai svarbu kdikio
vystymuisi yra abipusikumas su globjais. Per abipusikum formuojais kdikio bazinis
pasitikjimo jausmas, o jei jo nra, kyla bazinis nepasitikjimas.
Kdikis prisiria prie savo globj. Socialinio prisiriimo dka kdikis susikuria pozityvius
emocinius santykius su tvu ir su motina ar sukitu mogumi, kuris priiri kdik ir yra jam velnus.
Socialin prisiriim rodo tai, kad:
1) kdikiai stengiasi ilaikyti kontakt su tuo, prie kurio yra prisiri;
2) kdikiai tampa nerams, kai nra to, prie kurio jie prisiri;
3) kdikiai yra labiau atsipalaidav, kai yra tas, prie kurio jie yra prisiri ir baimingesni prie
artimj.
Kdikiai siekia fizinio artumo ir kontakt, siekia paveikti kito mogaus elges. Socialinio
prisiriimo fazs:
1) faz- nuo gimimo iki 3 mn.- kdikiai ypsosi, daugiau iulpia ir vizualiai stengiasi
ilaikyti artum su tais, kurie j priiri;
2) faz - nuo 3 mn. iki 6 mn.- kdikiai labiau reaguoja pastamas figras negu svetimas,
nepastamas;
3) faz- nuo 7 mn. iki ankstyvosios vaikysts- kdikiai siekia fizinio artumo ir kontakt su
socialinio prisiriimo objektais;
4) faz- ankstyvoji vaikyst ir vliau - vaiko elgesys tampa vairesniu, siekiant paveikti kito
mogaus (socialinio prisiriimo objekto) elges taip, kad jis patenkint jo artimumo poreik.
Psichosocialin kdikysts kriz - pasitikjim prie bazin nepasitikjim leidia veikti
kdikysts centrinis procesas - abipusikumas su globjais. Pradioje is abipusikumo jausmas yra
paremtas pastovumu su kuriuo globjas reaguoja kdikio poreikius. Jei kdikis verkia dl trokulio,
tavo motina ar tvas jam duoda gerti uuot keit palutes ir taip vaikas imoksta, kad jo poreikiai bus
patenkinti. Kdikiai sugeba bendrauti su savo priirtojais - jie gali ypsotis, laikyti aki kontakt
112
arba prieingai, jei nenori bendravimo - verkti, sitempti, tapti neramiais ar umigti. Kai jie kreipia
dmes globjus, ie taip pat turt stengtis atsilyginti tuo paiu. Kai kdiki dmesys silpsta,
suaugusieji taip pat turt mainti stimuliacij. Vadinasi, ir kdikis yra aktyvus abipusikumo
jausmo atsiradimui.
Buvo pastebta, kad kai kurios motinos ignoruodavo kdiki verksm. Kuo ilgiau motina
vluodavo reaguoti kdikio verksm, tuo daugiau kdikiai verkdavo vlesniais mnesiais. Kdikiai,
kuri mamos labai greitai reaguodavo j verksm pirmuosius 6 mnesius, ymiai reiau verkdavo
vlesniais mnesiais.
Abipusikumo jausmo atsiradimui padeda pradin informacija, kad tvai sugeba teisingai
reaguoti vaiko elges. Vaikai greit imoksta tiktis, kad globjai yra pasiruo atsakyti jiems.
Abipusikumas met eigoje pasireikia net tuo, kad kdikiai imoksta miegoti tada, kai visa eima
miega, aisti- kai eima yra atsibudusi ir valgyti 3 ar 4 kartus per dien, kai visa eima valgo. Tai
padeda eimai prisitaikyti prie naujo kdikio gimimo.
Abipusikumo jausmas yra labai svarbus netik kdikio, bet ir suaugusiojo tolesniam
vystymuisi. Abipusikumo jausmas yra svarbus didinat suaugusiojo sugebjim patirti intymum,
kuris leidia pozityviai isprsti
jauno suaugusiojo psichosocialin kriz. Skminga kdikio
prieira vysto jo sugebjim suvokti vaiko poreikius, skatinti jo interesus, vystyti jo pojius.
Kdikis atsakydamas ypsosi, juokiasi, kandiojasi. Jo atvira afekto iraika moko suaugusj, kaip
ireikti ir demonstruoti savo meil.
Tv vaidmuo kdikystje
Tvyst yra unikalus suaugusiojo patyrimas. inoma, patyrim kiek primena ir tokios
profesijos kaip aukls, jaunesnij broli ar seser prieira, mokytojo ar brelio vadovo darbas su
vaikais, taiau n viena i mint roli nereikalauja tokio pilno savo emocij atidavimo bei
atsakomybs kaip tvyst. Bdamas tvu, suaugusysis turi galimyb atrasti naujus savo asmenybs
ypatumus, nes tvo rol reikalauja visai kit savybi nei sutuoktinio rol. i rol reikalauja
aismingumo, prieiros, autoritetikumo.
Tvai gali labai padti vaiko emociniam ir intelektiniam vystymuisi. Jei tvai sugeba
empatikai reaguoti kdikio trokimus ir patenkinti j poreikius, tai sudaro prielaidas pozityvaus
jausmo tarp artimj atsiradimui. Kdikiai, bdami priklausomi nuo tv, savo ruptu susiformuoja
stiprius emocinius ryius su savo globjais. Atsiradus tam tikram socialinio prisiriimo laipsniui,
tvams ijus, kdikiai pradeda verkti, o vliau susidaro pastovesn tv vaizd ir nebebijo likti
vieni. Tokiu bdu ilti santykiai tarp tv ir kdikio skatina ne tik jo emocin, bet ir kognityvin
vystymsi -susiformuoja pastovumo suvokimo dimensija.
113
Tv aidimai su vaiku padeda kdikiui geriau suvokti aplink, inaudoti galimybes

skmingai veiklai. Tvai ugdo kdikio kalbos, techninius ir kitus gdius, pleia j odyn, sudaro
galimybes pasireikti j autonomijai, moko toleruoti frustracij.
Bendraujant su vaiku, suaugusiajam kyla savo vaikyst prisiminimai: konfliktai su tvais,
broli ar seser pavydas, santykiai su bendraamiais, baims, slaptos svajons. Visa tai atsimenama
bendraujant su savo vaiku ir tai sudaro suaugusiajam naujas galimybes veikti senuosius vaiduoklius
ir pasiekti gilesnio suaugusiojo subrendimo jausmo.
Jaunam suaugusiajam svarbu suvokti, kad tv vaidmuo kdikio vystymuisi yra kritinis. Jie
gali sukurti vaikui komfort, pasitikjim, ingeidum, vystyti jo kn, nukreipti vaiko elges
teising problem sprendim. Tvai turi pasirinkim, kaip auginti savo vaikus: ar patiems, ar leisti
lopel , darel ar samdyti aukl ar kviestis moiut. Tai turi nusprsti abu sutuoktiniai,
atsivelgdami tai, kaip bus geriausia j kdikiui. Tv vaidmuo reikalauja ir tam tikr sugebjim:
1) tvai turi gebti aprpinti kdik pastovumu, iluma, tenkindami kdikio poreikius;
2) turi mokti sukonstruoti aplink taip, kad ji stimuliuot vaiko vystymsi;
3) skatinti vaiko sensorin, motorin ir socialin aplinkos tyrinjim;
4) turi gebti bti savo vaik advokatais h santykiuose su kitais vaiku besirpinaniais
asmenimis (aukle, darelio aukltoja, moiute ir t.t.).
Ne visi sutuoktiniai apsisprendia turti vaik. Keiiasi ir vakar visuomens poiris
apsisprendim turti ar neturti vaik. Vyrai, smoningai apsisprend neturti vaik daugelio
tiriamj (Brown ir Magarick, 1978 tyrimai) buvo apibdinti kaip daugiau nepriklausomi, maiau
susij su tradicijomis ir lankstesni nei tvais tap vyrai. Moterys, smoningai apsisprend likti
bevaikmis buvo apibdintos kaip daugiau pasitikinios savimi, daugiau susirpinusios asmenine
laisve negu motinos (Silka ir Kiesler,1977 duomenimis).
Darbas
Darbas - tai treioji jauno suaugusiojo vystymosi uduotis.
Kiekviena darbo rol patalpina individ atiitnkam psichologin kontekst ir kiekvienas
darbas kelia vis kitokius reikalavimus individui. Profesijos psirinkimas- sudtingas udavinys, kuris
gali bti pradtas sprsti jau paauglystje, bet tebelikti aktualus tiek jaunam tiek ir vidutiniam
suaugusiajam.
Dabartinje visuomenje, vystantis mokslui ir technikai, atsirandams naujoms ir atmirtanst
kitoms darbo vietoms, kinta reikalavimai ir darbuotojui. Europos bendrija, konkuruodama su JAV
114
pradjo gana aktyviai kelti reikalavimus visiems Europos Bendrijos darbuotojams suprasdama, kad
jos pagrindinis gerovs garantas- darbuotoj kompetencija. (Beresneviien D.,1995).
Koki kompetencij reikia iuolaikiniam Europos darbuotojui?
Perirint Europos Bendrijos aktus, memorandumus bei Rektori konferencijos nutarimus,
(Colomb B.,1992, Memorandum of Higher Education,1991, White Paper,1995) galime pastebti,
kad dabar darbuotojui yra keliami ie pagrindiniai reikalavimai -usienio kalb mokjimas,
mokjimas kvalifikuotai dirbti su kompiuteriu bei sugebti sukurti pozityvius tarpasmeninius
santykius.
XXI amiaus Europos darbo jga suvokiama kaip lanksti, mobili, sugebanti greitai
persikvalifikuoti, keisti darbo ir gyvenamj viet, mobili, atvira naujoms inioms, gdiams,
nusiteikusi nuolat mokytis.
Nuolatinis suaugusij mokymasis tampa gyvenimo norma ne tik Vakar, bet ir Centrinje
bei Ryt Europoje (Beresneviien D, Jelenc Z., et all, 1996).
Mokymosi situacijoje, ar ji bt specialioje mokykloje ar darbovietje ar kvalifikacijos
tobulinimo kursuose, individas turi atrasti savyje tas asmenybs savybs, kuri reikalauja
atitinkamas darbas. Iekodamas atitiko tarp darbo reikalvim ir profesinio tinkamumo, suaugusysis
turt atsakyti tokius 4 pagrindinius darbo komponentus:
1) koki technini gdi reikalauja atitinkamas darbas;
2) koki vadovo ir pavaldini santyki reikalauja atitinkama darbin rol;
3) kokius unikalius reikalavimus ir rizik kelia darbo rol;
4) kokie reikalingi santykiai su bendraamiais, atliekant atitinkam darbo rol.
Tyrinjant, koki technini gdi reikalauja atitinkamas darbas, individai turi suvokti,
kokius jie turi sugebjimus ir gdius ir kur bt galima juos tobulinti ir ar i gdi turjimas bei
tobulinimas suteiks jiems malonum. Mokydamiesi atitinkamos profesijos ar amato, reikalaujanio
gana siaur gdi, suaugusieji turt apsisprsti ar jiems kaip asmenims priimtina i profesin rol.
Jau mokydamiesi atitinkamos profesijos ir nordami vertinti koki technini gdi reikalauja
atitinkamas darbas, jie turt vertinti:
1) ar ie gdiai yra j kompetencijoje;
2) ar j galima imokti, atitinkamai treniruojantis;
3) ar ie giai jiems teikia pasitenkinim ir malonum.
Tyrinjant, koki vadovo ir pavaldini santyki reikalauja atitinkama darbin rol, kas
priima sprendimus, kok status i rol suteikia, suaugusieji turt suvokti, kas iame darbe vertina
j darb ir kokie yra to vertinimo kriterijai, kokios yra jo darbo autonomijos ribos. Naujieji
115
darbuotojai turi mokti suvokti ir egzistuojanios valdios struktr ir tuos mones, kurie atstovauja
t valdi. Jie taip pat turt inoti, kaip galima takoti sprendim primim.
vertinant, koki vadovo ir pavaldini santyki reikalauja atitinkama darbin rol,
suaugusieji turt atsakyti sau tokius klausimus:
1) kas vertina j darb ir kokie yra vertinimo kriterijai;
2) kokios yra darbo autonomijos ribos;
3) kokia sprendim primimo struktra ir kokios galimybs j takoti;
4) kaip bendrauti su emesnio ir auktesnio statuso asmenybmis.
Studijuodamas, kokius unikalius reikalavimus ir rizik kelia darbo rol, suaugusysis turt
vertinti:
1) kokios yra savs parodymo normos;
2) kokios yra produktyvumo normos;
3) kokios yra tinkamumo normos;
4) kaip j asmenybs savybs atitinka unikalius reikalavimus,kuriuos kelia darbo rol;
5) kaip jie yra paeidiami ar atspars io darbo rizikos faktoriams.
Tyrimai parod, kad daugelis(78*) tiriamj teig es turj
bent vien darbo rizikos
faktori, tai buv sveikatos arba saugumo atvejai. ios rizikos faktoriais buv utertumas, elektros
okas, pavojingi chemikalai, aukltini ataka mokytojui, padegimo pavojus socialiniams
darbuotojams ir t.t.
Tyrinjant, kokie reikalingi santykiai su bendraamiais, atliekant atitinkam darbo rol,
suaugusieji jau profesinio rengimo metu arba mokydamiesi darbovietje turt suinoti, kokie darbe
reikalingi tarpasmeniniai santykiai su bendraamiais. Tyrimai rodo, kad galimyb sigyti darbe
draug daniausiai nebuvo pagrindinis pasitenkinimo darbu rodiklis. Taiau ie santykiai yra
lemiami, apsisprendiant dirbti atitinkamoje darbo vietoje. Draug poreikis ir poreikis pasidalinti
nerimu, kur kelia naujasis darbas stipriai motyvuoja iekoti bendardarbi draugysts. Draugyst
darbe gali kompensuoti daugel situacini stres, kuriuos kelia darbas.
Kai kuriose darbovietse yra reikalaujame ne bendradarbiavimo, o konkurencijos tarp
darbuotoj. Tokioje darbovietje naujas darbuotojas turi mokytis nepriklausomai nuo kit. Kai
kuriems asmenims toks koleg bendravimo bdas gali bti priimtinas, o kai kuriems ne, todl, prie
apsisprsdamas suaugusysis turt inoti, koki tarpasmenini santyki reikalaus jo darbo rol.
Tyrindamas, kokie reikalingi santykiai su bendraamiais, atliekant atitinkam darbo rol,
suaugusysis turt vertinti:
1) socialini santyki darbe kokyb;
2) tarpasmeninio bendravimo kolektyve normas:
116
a) ar santykiai paremti bendradarbiavimu,

b) ar santykiai paremti rungtyniavimu.
Tyrinjant, kokie faktoriai lemia profesijos pasirinkim, buvo pastebta, kad pasirinkimui turi
takos amius, lytis, bendrieji ir specialieji sugebjimai, profesiniai interesai, turimas profesinis
patyrimas, tv isilavinimas (Beresneviien D,.1990).
Skmingai profesinei adaptacijai profesinje mokykloje svarbiausia buvo- tokios amenybs
savybs kaip darbtumas, pareigingumas , profesinio intereso susiformavimo lygis, o skmingai
profesinei adaptacijai auktesniojoje technikos mokykloje svarbiausia buvo- matematiniai
sugebjimai, techninis intelektas bei vidiniai mokymosi motyvai (Beresneviien D.,1990).
Kai kurie autoriai (Barbara ir Philip Newman,1987) jauno suaugusiojo ami apibdina kaip
darbo roli eksperimentavimo, lavinimosi bei mokymosi period. Padirbs keliuose darbuose jaunas
suaugs imoksta vertinti darbo keliamus reikalavimus, koki reikia technini gdi,
tarpasmenin santyki su kolegomis bei virininkais, kokie tolesnio lavinimosi bei mokymosi bdai
ir galimybs.
Gyvenimo stilius
Vedybos, vaik gimdymas ir auginimas, darbas ir poilsis sukuria gana pastov gyvenimo
stili. O paskutin jauno suaugusiojo vystymosi uduotis yra - atrasti savo gyvenimo stili.
Vedybos ir vaik auginimas maina spontanikos veiklos galimybes. Darbas taip pat apsprendia,
kiek laiko galima skirti laisvalaikiui ir kiek energijos lieka po darbo dienos, kiek laiko galima skirti
atostogoms ir kaip joms pasiruoti. Kokia veikla gali usiimti jaunas suaugusysis taip pat priklauso ir
nuo klimato bei bendruomens, kurioje jis gyvena. iaurje iem mons reiau ivaiuoja i nam
nei pietuose.
Darbo ir poilsio pasidalijimas priklauso nuo darbo reikalavim ir nuo asmens pasirinkimo.
Kai kuriems monms laikas su eima yra svarbiau nei laikas darbe ir ie mons labai vertina
laisvalaik su eima netgi pasirinkdami karjer. Kiti mons, prieingai labiau vertina darb ir net
laisvalaik mieliau leidia darbe. Atjus laikui ieiti pensij iems mons tenka persiorientuoti
didesn laisvalaik ir tai jiems yra labai sunku.
Jauno suaugusiojo amiuje labai svarbi yra draugyst. Draugauja paprastai arba su pora
gyvenania kaimynystje ar su ta pora, su kuria dirbama kartu. Svarbus tokios draugys ts atsiradimo
veiksnys yra atstumas ir intymumo laipsnis, kuriuo bendraujama su kitos eimos nariais. kai kurios
poros linkusios turti tik kelis labai artimus draugus, o kitos daug pastam. Svarbu, kad toks
117
pasirinkimas bt priimtinas abiems sutuoktiniams, kitaip kilt konfliktai, planuonat socialin eimos
gyvenim.
Kitas gyvenimo stiliaus formavimosi veiksnys yra tampa tarp roli reikalavim.
Mokydamasis roli jaunas suaugusysis didina savo kompetencijas ir santykius. Toki roli tampos
altiniais gali bti darbo ir eimos reikalavimai, vyro ir monos siekimas karjeros, darbo
reikalavimai ir intymumo poreikis bei energija, reikalinga tvystei.
Vienio gyvenimo stilius danai sukelia diskusij.Vieni mano, kad netekjusios moterys bei
vyra
jauiasi labai vienii, kiti mano, kad jie turi labai daug seksualini partneri. Tyrimai
nepatvirtina nei vienos i pateikt daugumos splioni. Daugelis netekjusij negyvena vieni.
Paprastai jie gyvena su eima. Kiti gyvenantys vieni yra isiskyr ir pastarieji greiiausiai jauia
vienatv. Pasitenkinimas vienio gyvenimo stiliumi priklauso ir nuo to, ar pats mogus pasirinko
tok gyvenimo stili ar jis norjo susituokti ir jam nepavyko. Tyrimai rodo, kad labai isilavinusios
moterys, vertinanios saviraik ir karjer daugiau privalum teikia veiniam gyvenimo stiliui.
Jaun suaugusij gyvenimo stiliai yra labai vairs. Broliai ir seserys gali dalytis nam kio
darbais. Vaikai gali gyventi kartu su savo tvais. Tos paios lyties pora gali gyventi kartu ir turti
intymius meils santykius. Individai gali gyventi vieni. Poros gali gyventi kartu neturdami plan
ateityje susituokti. Visose situacijose gali vystytis intymumas arba izoliacija. Kultros ekspektacijos
vedyboms, vaik gimdymui, darbui gali konfrontuoti, bti vertintos, priimtos arba atmestos jauno
suaugusiojo amiuje.
* Kas tai yra meil ?
* Kuo skiriasi meil ir patikimas?
* Ar meil yra vien tik intensyvesnis patikimas?
NAUJI JAUNO SUAUGUSIOJO SUGEBJIMAI :

SUGEBJIMAS MYLTI
Jei du mons, buv visai svetimi, kaip kad mes visi esame, staiga leidia sienoms tarp j sugriti
ir pasijunta artimi, tap kakuo vienu, is vienybs momentas tampa vienu i pai nuostabiausi ir
labiausiai jaudinani gyvenimo vyki. Ypa tai stebuklinga ir nuostabu tiems, kurie iki tol gyveno
usidar, atsiskyr, be meils. is staigaus intymumo stebuklas (arba pradinis simyljimas)... negali
bti ilgalaikis. Du asmenys vis geriau pasta vienas kit, j intyms santykiai ima prarasti savo
stebuklingum, kol pagaliau abipusis antagonizmas, nepasitenkinimas, nuobodulys, numarina visk,
kas dar buvo lik po pradinio susiavjimo. Taiau i pradi jie dar viso to neinojo: tikrovje jie savo
118
susiavjim, savo proto praradim vienas dl kito palaik meile, nors tai buvo tik j vieniumo
rodymas...
richas Fromas
Ar skiriasi meil ir patikimas?

Rubin(1973) teigia, kad patikimas yra pozityvus kito mogaus vertinimas. Meil intensyvesnis patikimas ir yra kakas kokybikai daugiau negu patikimas, apimantis 3 pagrindinius
komponentus:
1) prisiriimas - tai yra fizinis kito mogaus buvimo poreikis ir mylimojo rmimas. Meils
skal teigia: Jei negaliau bti su savo mylimuoju, biau labai nelaiminga
2) rpinimasis - susirpinimas ir atsakomyb u mylimj. Meils skal teigia: Jei mano
mylimasis blogai jaustsi, mano pirmoji pareiga bt j linksminti ;
3) intymumas - trokimas artim ir konfidenciali kontakt ir bendravimo, noras pasidalinti
tam tikromis mintimis ir jausmais su mylimuoju daug kabiau negi su kuo nors kitu.
Kerol Izard teorijoje meil yra apibdinama kaip labai svarbi asmenybs brendimo
slyga. Tvo meil, motinos meil mes jauiame nuo ankstyvovios vaikyst ir ji lydi mog ilg jo
gyvenimo keli. Labai svarbi mogui taipogi yra brolio, sesers, draugo meil. Kai vaikysts
diaugsmus pakeiia jaunuolio svajons, kyla romantin meil. Joje dominuoja diaugsmas, interesassusijaudinimas bei seksualinis potraukis. Meil suria mones. Ir is ryys turi labai didel evoliucin,
sociokultrin bei asmenin prasm.
Abipus meil sudaro ypatingus tarpusavio santykius, savitarpio supratim, pakeiia visus mogaus pojius,
veikia paintinius procesus (dmesys sukoncentruojamas k? - j, vaizduotje saugomas vaizdinys kieno? Jos, mstoma apie k? - apie j. ir t.t.).
Fromas savo knygoje Menas mylti, teigia, kad meil -tai aktyvus susirpinimas gyvenimu
ir augimu to, kur mes mylime.
Fromas skyr tikr meil nuo netikros, turinios marketingo charakter. Tikra meil pasak j yra
duodanti meil, o ne iekanti k gauti.
Meil - tai ne ryys su tam tikru mogumi: tai santykis, charakterio nuostata, lemianti visumin mogaus
sry su visu pasauliu, taigi ne vien su meils objektu. Jei asmuo myli tik vien mog ir yra abejingas
kitiems, tai bus ne meil, o simbiotinis ryys arba iplstas egoizmas. Meilje svarbiausia objektas, o ne
gebjimas mylti. Jie net tiki, jog j meils stiprumo rodymas ir yra tai, kad jie nemyli nieko kito, tik
mylim asmen. Kadangi asmuo nesuvokia, kad meil yra aktyvumas, sielos galia, jis tiki, kad svarbiausia
rasti tinkam objekt, o po to viskas eis savaime. Jei a kakam sakau: A tave myliu, turiu bti pasirengs
sakyti: A tavyje myliu visus, a per tave myliu vis pasaul, a tavyje myliu ir save.
Meils skal gali bti taikoma ir draugams ir yra nustatyta, kad merginos labiau myli savo
drauges nei vaikinai savo draugus, taiau patikimo skal skirtum nerod.
119
Caldwell ir Peplau(1982) teig, kad moter draugyst -intymesn nei vyr.

Analizuojant vyr ir moter skirtumus meilje, Rubin ir McNeil (1983) pastebjo, kad meil
vyrams gali bti vien paprasti seksualiniai ryiai, o moterys geriau sugeba jausti prisiriim,
rpestingum ir intymum.
Tyrimai rodo, kad meils skal labiau koreliuoja su vedybomis nei patikimo skal.
Meils rys
Pav su besiporuojaniais gyvnais, po kuriuo parayta: Ar gyvnai patiria meil?
* Kaip mes pasirenkame partnerius, draugus, mylimuosius?
Kaip tur bt ne vienas js yra patyrs, galite pasakyti, kad kai kurie mons mums labai patinka,
bet mes j nemylime ir kartais mes jauiame aistring meil tiems, kurie mums nelabai patinka.
Hatfield (1988) pastebjo, kad galima skirti aistringj meil ir kompanjonik (draugik)
meil.
Aistringoji meil yra apibdinama kaip velnumas ir seksualiniai pojiai, pakilumas ir skausmas,
altruizmas ir pavydas egzistuojantys vienas alia kito jausm sumaityje. Tokios meils igyvenimas
apima fiziologin susijaudinim, suvokiant, kad susijaudinim sukl mylimas asmuo.
Prieinga iai meils riai yra kompanjonika - draugo meil, kuri galima apibdinti kaip afekt,
kur mes jauiame tiems, su kuriais ms gyvenimas yra tampriai susijs.
Kompanjonikai meilei bdinga pasitikjimas, puoseljimas, tolerancija parnerio trkumams,
iltas emocinis tonas ir afektas, o ne emocinga aistra.
Kartais jauni mons galvoja, kad jei meils nebra, tai nebeverta ilgiau gyventi santuokoje. Taip
sakydami jie paparastai omenyje turi pirmj meils r - aistringj meil. Tyrimai rodo k kita:
paios skmingiausios santuokos yra tos, kurios labiausiai puoselja ir vertina kompanjonikos meils
apraikas, savo tarpusavio santykius.
Lyginant amerikiei vedusias poras su Japon poromis (kuriose mon parenka jaunikio tvai),
buvo pastebta, kad kaip ir tiktsi, amerikiei santuokos buvo aistringesns, taiau palyginus abi
grupes po 10 met, tarpusavio meils skirtum nebebuvo. Tai yra, ilgainiui aistringoji meil maja, o
draugyst gyja vis didesn prasm.
120
ternbergo (Sternberg R.) meils teorija

Sternbergas (1986) meil klasifikuoja tris ris: intymioji, aistringoji ir sipareigojimas.
Intymioji meil yra emocinis komponentas, kuris apima artum ir dalijimsi savo jausmais bei
mintimis vienam su kitu. Aistringoji meil turi ir motyvacin komponent, kuris apima seksualin
patrauklum ir romantinius jausmus - meils pojt. sipareigojiamas yra kognityvinis komponentas,
apimantis tai, kodl mogus nori ilaikyti turimus santykius. Kombinuojant visus mintuosius
komponentus, galima gauti 8 meils ris (r. lentel).
INTYMUMAS
AISTRA
NEMEILE
maas
PATIKIMAS
SIPAREIGOJIMAS
maas
maas
auktas maas
maas
SUSIAVJIMAS
maas
auktas
ROMANTIN MEIL
auktas auktas
TUIA MEIL
maas
maas
maas
maas
auktas
KOMPANJONIKA MEIL auktas
maas
auktas
BEPRASMIKA MEIL maas
auktas auktas
PAVYDULINGA MEIL
auktas
auktas auktas
I lentels matome, kad aistringoji meil skyla susiavjim ir romantikj meil. Abiems
bdingas didelis aistringumas ir maas sipareigojimas, bet susiavjime yra maa intymumo, kai tuo
tarpu romatinje meilje yra didelis intymumas.
Fromas, teigdamas, kad meil yra nuostata, keiianti visk, ne tik iskirtin mog, nereikia, inoma,
kad nra skirtum tarp vairi meils tip, priklausomai nuo objekto, kuris yra mylimas: Jis skyr 5 meils
ris : brolika, motinika (tvika), erotin meil, meil dievui ir meil sau.
Brolika meil - ia velgiame atsakomyb, rpest, painim, pagarb kiekvienam mogui, nor padti
jam gyvenime. Brolika meil - tai ryio su visiais monmis, mogikojo solidarumo, mogikosios vienybs
igyvenimas. Brolika meil remiasi nuovoka, kad visiems esame vienodi. Brolikoji meil yra meil tarp
lygi, bet, aiku, net ir lygs nra visada lygs: tik tiek, kad visi mes esame mons, visi reikalingi
pagalbos. Meil bejgiui, meil vargui.
121
Motinika meil - beslygikas vaiko gyvenimo ir jo reikmi tvirtinimas. Prie io apibdinimo reikt
dar pridurti: vaiko gyvenimo vertinimas turi du bruous: rpestis ir atsakomyb, antras bruoas siekia toliau
nei globa. Kitas motinikos meils ingsnis - imokyti jausti: gera gimti - tai diegia jame meil gyvenimui, ne
tik nor likti gyvam. Pienas yra pirmojo meils lygmens - rpesio ir teigimo simbolis. Medus simboliuozija
gyvenimo saldyb, meil jam ir diaugsm dl to, kad gyveni. Dauguma motin gali duoti pien, bet
nedaugelis gali duoti taip pat ir med. Tam, kad ji galt duoti ir med, motina turi bti ne tik gera
motina, bet ir laimingas mogus - tiksl pasiekia nedaugelis. I ties nesunku atskirti tarp vaik - ir tarp
suaugusi - tuos, kurie gavo tik pien ir tuos, kurie gavo pien ir med. Kitap, negu brolika ar erotin
meil, meil tarp lygi, ryys tarp motinos ir vaiko paia savo prigimtimi - reikia nelygyb: ia vienam reikia
visokiariopos pagalbos, kitas - j teikia.
Motinika meil yra beslygin, ji suteikia vaikui pasitikjimo savimi jausm. Nesvarbu, kad vaikas gal
kart pasielg ne taip, motina vis vien j myli, o u netikus poelg pabara, nesumenkindama vaiko
pasitikjimo savimi kaip asmenybe.
Visai kitokia yra tvika meil. Ji yra reikli. Tvas savo vaikui tarsi perteikia visuomens reikalavimus
jam, kaip bsimam ios visuomens nariui. Jis myli vaik u ger, u teising poelg. Jo meil padeda vaikui
eiti visuomen, kurioje bus vertinamas kiekvienas poelgis.
Erotin meil. Brolika meil yra meil tarp lygij; motinos meil yra meil bejgiui. ios skirtingos
meils rys yra panaios tuo, kad nesiriboja vienu asmeniu.
Erotin meil siekia visiko susiliejimo, vienybs su kitu asmeniu. Tai pati apgaulingiausia meils ris.
Jei i meil nesiremia brolikja, jei ji neapima abipusio pasitikjimo ir supratimo, labai greitai gali praeiti, tik
tada suvokus, kad tai nebuvo duodanioji, tikroji meil.
Aptardamas erotin meil, Fromas iskyr du poirius:
a) erotin meil yra visikai individualus, nepasikartojantis potraukis tarp dviej iskirtini asmen;
b) kitas poiris teigia, kad erotin meil - valios aktas.
Erotin meil pasirenka vien, bet myli tame moguje vis monij, visa kas gyva.
Meil sau. Meil sau Eriko Fromo teorijoje yra tarsi esmin vis meils ri sudedamoji dalis. Juk
biblijoje raoma - mylk savo artim kaip pat save. Taigi Fromas klausia O kaip a galiu mylti savo
artim, jeigu a nemyliu pats savs? Tik mokdamas mylti pat save a galiu imokti mylti ir kit. Vyravo
nuomon, kad meil sau - savanaudikumas. Meil sau bdinga visiems, kurie geba mylti kitus.
Jei individas myli tik kitus - jis nesugeba mylti. Savanaudikas mogus domisi tik savimi, nori visko tik
sau, nejauia jokio pasitenkinimo duodamas, o tik gaudamas. Toks mogus pasaul vertina tik tuo poiriu, k
i jo galima gauti; jis nesidomi kit reikmmis, nereikia pagarbos j orumui ir asmenybs vientisumui. Jis i
tikrj negali matyti nieko, iskyrus save, visk vertina tik pagal naud sau; i esms jis nepajgus mylti.
Taigi, savanaudikumas ir meil sau ne tik kad netapats, bet i tikrj vienas kitam prieingi dalykai.
Savanaudiai mons i ties nra pajgs mylti kit, bet jie lygiai taip pat nepajgs mylti ir savs.
Meil Dievui. Meil Dievui apima tikjim ir pasitikjim auktesnija galybe.Kaip teigia Fromas, ms
trokimas mylti kyla i vieniumo jausmo, kuris sukelia poreik veikti vienatvs nerim per sryio
122
igyvenim. Religin meils forma, kuri vadinama meile Dievui, psichologikai niekuo nesiskiria. J sukelia
btinyb veikti vienatv ir rasti ry.
I ties meil Dievui gali bti tokia pat vairialyp, kaip ir meil mogui, tik danai gali skirtingai
reiktis. Dievo meil yra malon, bti religingam - reikia tikti ta malone ir tuo paiu save laikyti
mylimu. Skirtumas tarp motinik ir tvik, meils Dievui aspekt yra aiku, tik vienas i veiksni,
lemiani ios meils prigimt; kitas veiksnys - individo subrendimo laipsnis, ireiktas jo susikurtoje
Dievo koncepcijoje ir jo meilje Dievui.
PSICHOLOGIN SVEIKATA
Tyrindami emocinius nuotaik sutrikimus, ilgalaikes apatijas, depresij, agresij, galima
susidaryti spd, kad psichologai tyrinja vien nesveikus, apatikus arba agresyvius ar kitaip
reaguojanius stres mones. Kyla klausimas, o kas tai yra psichin sveikata?
Pasirodo, tai gana sunkus klausimas, lengviau atsakyti, kas yra anomalu, nei kas yra normalu.
Taigi, psichin sveikat galima apibdinti psichologins gerovs svoka (well-being) parastai
psichologikai sveikas individas daugiau turi tam tikr charakteristik nei sergantis individas. Kokios
tos charakteristikos?
Efektyvus realybs suvokimas. Sveikas individas suvokia savo reakcijas, sugebjimus, sugeba
interpretuoti, kas vyksta pasaulyje gana realiai.
Saviina. Gerai adaptuoti asmenys smoningai suvokia savo motyvus ir jausmus
Sugeba valingai kontroliuoti savo elges. Paprastai sveiki mons gantinai pasitiki savo
sugebjimu kontroliuoti savo elges, nors kartais gali ir pasikariuoti, bti agresyviais ar nepritapti
prie socialini norm, taiau tokius savo veiksmus jie pasirenka valingai,
Savigarba ir savs primimas. Gerai prisitaik asmenys suvokia savo psichologin gerov ir tai,
kad yra kit priimami. Jie jauiasi patogiai, bendraudami su kitais monmis ir sugeba spontanikai
reaguoti socialinse situacijose.
Sugebjimas sukurti afektyvius santykius. Sveiki individai sugeba sukurti iltus ir artimus
santykius su kitais monmis. Jie yra jautrs kit jausmams ir nereikalauja, kad kiti tenkint j
poreikius.
Produktyvumas. Gerai prisitaik asmenys sugeba savo galimybes ir talentus panaudoti
produktyvioje veikloje. Jie entuziastikai atsiliepia apie gyvenim, jiems nereikia prisiversti sutikti vl
nauj dien.
Psichologikai sveiki mons paprastai pozityviau suvokia savo ateit, yra optimistikesni ir geriau
vertina save bei savo galimybes kontroliuoti ateities vykius.
Pamstykite kritikai
123
Filme vaigdi karai prodoma, kiek daug laiko mons praranda, emocikai reaguodami, juk
daug paprasiau bt mstyti racionaliai. Klausimas: kaip atrodyt mons, jei neturt jausm ir
emocij, jeigu nemylt nei savs nei kit?
Literatra:
1. Beresneviien D. Jauno suaugusiojo psichologija. Vilnius. 2003.
124

Studento Knyga Modulis7

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Studento Knyga Modulis7

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

KURKIME ATEIT DRAUGE

MAGISTRANTRINI STUDIJ MODULIN PROGRAMA

KARJERA AMIAUS TARPSNIUOSE

3.GYVENIMO RAIDOS POIRIS

4.RAIDOS TYRIMO METODAI IR SCHEMOS

5.PSICHOSOCIALINS RAIDOS TEORIJOS

6.KOGNITYVINS RAIDOS TEORIJOS

Kiekvienas atranda savo krypt:

Apibrti gyvenimo raidos samprat.

Apibdinti pagrindinius gyvenimo raidos aspektus.

Ivardinti ir apibdinti pagrindinius asmenybs amiaus

Ivardinti ir apibdinti pagrindinius raidos tyrimo

Parinkti suformuluotus tikslus atitinkani

Parinkti aktuali tyrim rezultat, nauding karjeros

Paaikinti psichosocialines asmenybs raidos teorijas.

Ivardinti ir paaikinti kognityvins raidos teorijas.

Apibdinti kiekvieno amiaus tarpsnio temperamento

Paaikinti kiekvieno amiaus trapsnio charakterio bei

Ivardinti ir paaikinti kognityvini proces tak karjerai

Apibdinti gebjimus bei j formavimo slygas

Apibrti pagrindines psichologines problemas,

Apibrti savasties samprat.

Apibdinti savasties (raidos, kultros, lyties, tautybs,

Raidos tyrimo metodai ir schemos.

MODULIO VALAND PASISKIRSTYMAS

Apibrti gyvenimo raidos samprat.

Kokius raidos pokyius padeda nustatyti aplinkos poveikis mogui?

Apraykite istorinio visuomeninio laikotarpio tak Js karjeros siekimui.

Lemme B. H. Suaugusiojo raida. Poligrafija ir informatika.2003. 32 36 psl.

Atskleisti pagrindines tyrimo svokas.

Apibdinti pagrindinius raidos tyrimo metodus.

Supaindinti su raidos tyrimo schemomis.

Kokiu metodu nustatysite moni bendravimo ypatumus?

Sudarykite tyrimo schem temai Motyvacijos reikm siekiant karjeros.

Lemme B. H. Suaugusiojo raida. Poligrafija ir informatika.2003. 37 60 psl.

Supaindinti su psichosocialinmis raidos teorijomis.

Atskleisti asmenybs brandos reikm karjeros siekimui.

Barbaros ir Philip Newman (l987) vystymosi teorija

Pagrindins psichosocialins vystymosi teorijos svokos

Psichosocialins teorijos postulatai

paauglystje bendraami pritarimu, o vyresniojo suaugusiojo amiuje js dmesys krypsta

7. Vyresnioji paauglyst apima laikotarp nuo 18 iki 22 met;

4. Sensomotorinio intelekto susiformavimas ir primityvaus prieasties pasekms santykio

Jauno suaugusiojo amiuje (22 - 34 taisiaisgyvenimo metais) yra sprendiamos ios

artimais giminaiiais, bet ir su kaimynais, mokyklos draugais,

Vidutinis mokyklinukas sprendia meistrikumo prie nepilnavertikum kriz.

Generatyvumas prie stagnacij

Kdikystje psichosocialin kriz padeda sprti abipusikumas su globjais, jo dka

Problem sprendimas tai elgesys, pasireikiantis aktyviomis pastangomis veikti stres ir

sugebjim laisvai pasirinkti

gyvenimu mirties akivaizdoje

Kada mes pradedame augti?

Kiek laiko trunka ms vystymasis ir augimas?

Kaip mes patys galime prisidti prie savo augimo?

Kokios mogaus gyvenimo vystymosi fazs turi takos karjeros siekimui?

Ianalizuokite savo amiaus tarpsnio faz.

Brendimas (genetikai apibrtas smegen ir nerv sistemos augimas, paintini proces

Patirtis, gaunama i aplinkos ir objekt pasaulio.

Iskirti save i aplinkinio pasuolio daikt.

Iekoti stimuliacijos aplinkiniuose viesos ir garso altiniuose.

Stengtis pratsti dom patyrim.

Manipuliuoti daiktais, juos atpainti.

Imoksta objektus suskirstyti klases ir kategorijas, bet nebtinai jas sisamonina.