1. Nuolatins srovs Omo dsnis.

Kirchofo taisykls
Omo dsnis nuolatin srov I, tekanti grandins dalimi, yra tiesiogiai proporcinga tos
grandins dalies tampai U ir atvirkiai proporcinga jos varai R.

= =
I Kirchofo dsnis
El. grandins mazgo srovi algebrin suma lygi nuliui. Kai teka +, kai iteka
= 0
II Kirchofo dsnis:
El. grandins kontro tamp algebrin suma lygi nuliui. = 0
2. Nuolatins srovs gr.energija ir galia. Galios balansas.
Pritaik energijos tverms dsn, galime urayti jos energijos balanso lyt:
= +

Ws energija, kuri tiekia altinis

W energija, sunaudojama imtuve
Wd energija, atsiradusi dl vidins varos

Galia energijos pokytis per laiko vienet.

=

Ps altinio galia
Jei imtuvo galuose, tai galia yra:

Galios balanso lygis:

altini atiduodama galia lygi imtuvuose sudarom gali sumai.
= +

Pd nuostoli dl vid. En.

3.

Nuolatins srovs elektrins gr. Darbo rimai

1) Tuioji eiga. Kai ijungiamas jungiklis nutraukiama srov I=0. altiniui dirbant tui
eig, jo tampa lygi EVJ. U=E-R
2) Vardinis rimas. Kai apskaiiuojami visi parametrai. Nominalieji (vardiniai).
, =
3) Trumpojo jungimo rimas. Kai imtuvo R=0. Tuo metu srov yra stipriausia, nes j

riboja tik vidin vara R. = = = 0

4) Suderintas rimas. Kai prie altinio prijungto imtuvo galia yra didiausia. =

4. Nuolatins srovs el.gr. altiniai

El. energijos altiniai yra idealieji (EVJ) ir realieji (srovs tip).
EVJ(idealieji) neturi vidins varos ir tiekia pastovi srov I. = . , = 0
Srovs (realieji) turi vidin var R, todl tampa kreiv. =
5. I Kirchofo dsnis. Lygiagreiai sujungti imtuvai. Ekvivalentin vara
Lygiagreiai sujunt imtuv grandin galima pakeisti ekvivalentiniu imtuvu. Jo vara
turi bti tokia, kad juo tekt ta pati srov I. Taikomas I Kirchofo dsnis.
-I +I1 + I2 + I3 = 0.
I= I1 + I2 + I3

= 0
Ekvivalentinis laidumas:
= 1 + 2 + 3
= 1 + 2 + 3
=
Ekvivalentin vara:
=

Galia:
=
Vara lygiagreiai sujungtame imtuve:

U = U1 = U2; I = I1 + I2.

6. Kintamosios srovs talpinis imtuvas

Talpinis imtuvas dirba kaip kondensatorius C. J prijungus prie kintamos tampos,

1
1
sukuriamas elektrinis krvis q. = ; = ; = = 2

7. Kintamosios srovs nuosekliai sujungt imtuv grandin

8. tamp trikampis:

9. Omo dsnio iraika kompleksiniais dydiais

10. Kintamosios srovs grandins tamp rezonansas

Rezonanso srov ir tampa yra tos paios fazs. = 0, cos = 1; = =
tamp rezonansas gali vykti gr, kurioje yra nuosekliai sujungti aktyvaus, induktyvaus bei
talpinio pobdio imtuvai.
Jo metu atsiranda reaktyvioji = + = 0 ir aktyvioji = = dedamosios .
Jis gaunamas: keiiant rits induktyvum L, kondensatoriaus talp C ir tinklo faz f.
Rezonansinis danis priklauso:
1
0 =
2
tamp rezonans galime atpainti i to, kokia teka didiausia srov.
Rezonansas kintamos srovs grandinje, tampa

11. Kintamos srovs trifaz grandis

Tai keleto vienodo danio, bet skirting fazi generatorius.
J sudaro: imtuvai, 3-j fazi generatoriai nutol vienas nuo kito 120 kampu, elektros
tiekimo linija.

12. II Kirchofo dsnis. Nuosekliai sujungti imtuvai. Ekvivalentin schema

II Kirchofo dsnis taikomas bet kuriam akotins grandins udaram kontrui,
parodius jo apjimo krypt.
Kiekvieno udaro kontro atskir dali srovs stipri veri ir atitinkam dali var
sandaug suma lygi tame kontre esani paalini elektrovar algebrini veri sumai

13. Kintamosios srovs induktyvinis imtuvas

Daniausiai tai yra rit.
Jei gr.induktyvumas pastovus, jo vektorin elektrovara vadinama ties.

d
dt

Saviindukcins elektrovaros jga

Saviindukcin elektrovara prieinga kintamos srovs krypiai.

14. Kintamosios srovs lygiagreiai sujungt imtuv grandin

15. Srovi trikampis. Omo dsnio kompleksiniai dydiai

16. Kintamos srovs grandini srovi rezonansas. Galia. vaigde sujungt imtuv gr.
Srovi rezonansas pasirekia lygiagreiai sujungtose gr., taiau joje turi bti vienas
induktyvaus ir vienas talpinio pobdio prietaisas.
Momentin galia: p=ui
Aktyvioji galia: = ,
Reaktyvioji galia: = ,
Pilnutin galia: S=UI, V*A
Jungimas vaigde:
A,B,C apvij galai; X,Y,Z, kiti galai.

Nesimetriniai imtuvai: Faz turi pastovi

srov ( = + +
Simetriniai imtuvai: Visos fazs ir varos
vienodos. 1 = 2 =

17. vaigde sujungt nesimetrini imtuv grandin

18. Vektorin diagrama trifazs grandins

19. Vienpoliai, dvipoliai, trifaziai lygintuvai.

Tai maitinimo altiniai.
1. Vienpoliai(vienfaziai) lygintuvai. Jie atskira nuolatin ir kintam tampas, maina
tamp. Kintamos tampos atveju lygintuvas praleidia tik teigiamus pusperiodius.
=

2 2

< Nuolatin dedamoji.

2. Dvipolis lygintuvas. Jis duoda pulsuojani, periodin tamp, turini nuolatin

dedamj ir visas lygines harmonikas.
=

22 2

< Nuolatin dedamoji

3. Trifazis lygintuvas. Jis naudojamas suvirinime, varikliams maitinti, kai galia virija
1kW.

20. Vienpolis tranzistorius.

Tai laiko tranzistorius. Jis yra arba N arba P. Ta vieta, i kurios iteka krv turinios dalels
vadinama itaka S, kur teka santaka D, kur reguliuoja utra G.
=

< Perdavimo charakteristika

21. Dvipolius (npn, pnp) tranzistorius

Dvipoliu, nes juose teka abiej tip krvinink srovs.
Jis turi 2 sandras: npn ir pnp.
Dvipolio tranzistoriaus sluoksniai:
E emiteris (didiausia priemai koncentracija)
C kolektorius (vidutin priemai koncentracija)
B baz (maiausia priemai koncentracija)
=

< Perdavimo koeficientas

22. Stiprintuvai. Pagr. Charakteristikos

Technikoje naudojami vairs stiprintuvai: mechaniniai, hidrauliniai, pneumatiniai,
elekromaininiai, magnetiniai, elektroniniai ir kt. Visiems stiprintuvams bdinga tai, kad
maesns galios jimo signalu a yra valdomas didesns galio ijimo signalas A,
keiiant maitinimo altinio tiekiam energijos kiek W.
Charakteristika:
1.Ijimo ir jimo grandins. Stiprumo koeficientas K=A/a
2.jimo ir ijimo varos.
3.Naudingumo koeficientas
4.Danin amplituds charakteristika
5.Logoritmin danin amplituds charakteristika
23. Puslaidininkis diodas
Jis praleidia srov tik vien pus.
pp sandroje krvininkai neutralizuojasi. ia susikuria erdvinis bei el.laukas.
Tiesin srov , , + +
Atgalin tiesiogin srov , , + +
Jei perengia tam tikr temperatr, gali sugesti, todl reikalingi auintuvai.
24. Magnetins grandins ir j elementai.
Tai visuma vis element, tarp kuri yra megnetas ir yra kuriamas magnetinis laukas. Jis
kuria MVJ.
Oro tarpas

magnetas

Jis gali bti akotas ir neakotas.

Omo dsnis: = ; = ;
1

Laidumas: ; =

; =

25. Magnetolaidiai
Sklaidos magnetas sunerdamas rits apvijas, indukuoja jos elektrovaros jg, kuri vadinama
sklaidos elektrovaros jga ir ymima ed.
= + +
=

Ritje, kurioje bus oro tarpas, grafikas bus sinusoid.

26. Elektroniniai generatoriai, j veikimo principas. Suadinimo slygos
Generatorius tai renginys, kuris nuolatins srovs energij paveria kintama.
J sudaro stiprintuvas K ir grtamojo ryio blokas .
El. generatori bna emo, aukto ir labai aukto danio.
Suadinimas:
1) Kai ryys tarp stiprintuvo ryi = 1
2) Kai + = 0,2tai fazi balanso slyga.

K
27. Neelektriniai elektrini dydi matavimai
1) Cheminiai reikiniai
2) Reostatai
3) Reostatiniai keitikliai