Valstybingumo atkrimas ir Laikinosios konstitucijos pamatiniai dsniai

1) Lietuvos valstybs atkrimas: Lietuvos taryba ir jos priimti aktai, Steigiamojo seimo dokumentai
Kaizerins okupacijos slygomis, 1917 m. rugsjo 18-23 d. dirbusi Lietuvi Vilniaus konferencija priimtoje
rezoliucijoje deklaravo lietuvi tautos pasiryim etnografinse Lietuvos sienose sukurti nepriklausom,
demokratiniais pagrindais sutvarkyt Lietuvos valstyb. Savo nutarimams realizuoti, i dvideimties nari,
atstovaujani visas tuometines pagrindines lietuvi partijas ir nepartinius, ji suformavo visuomenin politin
struktr, pavadint Lietuvos taryba. Pastaroji 1918 m. vasario 16 d. paskelb pareikim, teigiant, jog,
remdamasi pripaintja taut apsisprendimo teise ir Lietuvi Vilniaus konferencijos nutarimu, atstatanti
nepriklausom, demokratiniais pamatais sutvarkyt Lietuvos valstyb su sostine Vilniuje ir t valstyb
atskirianti nuo vis valstybini ryi, kurie yra buv su kitomis tautomis.is aktas reik pirmj vie lietuvi
tautos valios, apie prievarta aliai primest valstybini ryi su kitomis alimis nutraukim, pagarsinim. Juo
tiesiogiai pradtas realizuoti Lietuvi Vilniaus konferencijos suformuluotas svarbiausias udavinys;
nepriklausomybs atkrimas i idjos imtas versti realybe.Teis kalbti visos lietuvi tautos vardu ir atlikti
pirmin atkuriamj valstybs darb Taryba, sudaryta be demokratik rinkim, pagrind teiginiu, jog vykstant
karui, vokiei okupuotoje Lietuvoje ji esanti vienintel lietuvi tautos atstovyb ir jos valios reikja. Kartu
Taryba suvok negalinti atstovauti bendrosios tautos valios, todl pabr, jog demokratiniais pagrindais
tvarkomos Lietuvos valstybs pagrindus ir santykius su kitomis valstybmis nustatysis vis jos gyventoj
demokratikai irinktas Steigiamasis seimas. Vasario 16-tosios Aktas tapo svarbiausiu XX a. antrajame
deimtmetyje atstatytosios Lietuvos valstybs konstitucin reikm turjusiu steigiamuoju aktu, kuriuo i
esms remiasi pats moderniosios Lietuvos valstybs buvimas ir visi vlesnieji - laikinieji ir nuolatiniai - jos
konstituciniai dokumentai. Nors i Lietuvos tarybos politin deklaracija yra laikoma Valstybs atkrimo Aktu,
bet nuo jo pasirodymo iki faktiko isakyt idj realizavimo dar prireik tempt daugelio moni pastang,
tinkamo vidaus ir tarptautini aplinkybi susiklostymo ir laiko.
2) 1918 m. lapkriio 2 d ir 1919 m balandio 4 d lietuvos valstybs laikinj konstitucij pamatini
dsni ileidimas ir turinys: valstybs institucijos, prezidento institucija, statym leidybos teis
Politin padtis Lietuvoje ir aplink j m keistis 1918 m. ruden, kai tapo akivaizdus karinis Vokietijos
pralaimjimas ir dl to jai teko atsisakyti pretenzij ugobtsias alis. Spalio 20 d. Lietuvos tarybos, jau
vasar pasivadinusios Valstybs taryba, atstovams pagaliau i Berlyno praneta, kad jai ir jos sudarytai
vyriausybei pripastama laisv paioms tvarkyti Lietuvos krat, o lietuvi tautai - nustatyti savo konstitucij
ir santykius su kitomis valstybmis.Taip susiklosius aplinkybms, Valstybs taryba 1918 m. lapkriio 2 d.
prim laikin Lietuvos konstitucin akt, pavadint Lietuvos valstybs laikinosios konstitucijos
pamatiniais dsniais . Ji buvo lakonika, fiksuojanti tik paius svarbiausius dalykus.Preambulje Valstybs
taryba vieai primin nesisavinanti Steigiamojo seimo teiss sprsti Lietuvos valstybs valdymo formos ir
konstitucijos, o tik, reikdama suverenin valstybs gali, ios laikinosios konstitucijos pagrindais steigianti
laikin tos valstybs vyriausyb.Konstitucija nustat parlamentin valstybs valdym, laikinuoju parlamentu
vardydama savo paios sudarytoj Valstybs taryb. Ji paskelbta vieninteliu statym leidju, kuris svarsto
ir sprendia ne tik laikinuosius statymus, bet ir sutartis su kitomis valstybmis, naudojasi interpeliacijos ir
paklausimo, taip pat, kaip ir Ministr kabinetas, statym iniciatyvos teise. Skirti Valstybs tarybos sesijas
pavesta paiai Tarybai arba jas aukti - Tarybos Prezidiumui savo iniciatyva ar pareikalavus tredaliui
Tarybos nari.Laikinai, ligi nekrus atskiro aukiausio vyriausybs organo, aukiausio vyriausybs
organo galios buvo pavestos Valstybs tarybos Prezidiumui, susidedaniam i prezidento ir dviej
viceprezident. Kolegial Tarybos Prezidiumo pobd pabr konstitucin nuostata, Prezidiumo aktams
reikalaujanti vis trij jo nari para. Prezidiumas traktuotas kolegialiu valstybs vadovu, atstovaujaniu
valstyb, skirianiu savo ir priimaniu akredituojamus svetim valstybi pasiuntinius, Valstybs tarybos vardu
skelbianiu jos priimtus statymus ir sutartis su kitomis valstybmis, kvieianiu ministr pirminink,
pavedaniu jam sudaryti Ministr kabinet ir tvirtinaniu kabineto sudt, skirianiu auktesniuosius valstybs
valdininkus, savo inioje turiniu kariuomen ir sauganiu valstybs antspaud. Neusiminta tik apie
Prezidiumo veto Valstybs tarybos priimtiems statymams teis.Savo valdi Valstybs tarybos Prezidiumas
turjo vykdyti per Ministr kabinet, solidariai atsaking Valstybs tarybai ir privalani turti jos pasitikjim.
Kartu kiekvienam Prezidiumo aktui reikalauta Ministr kabineto atstovokontrasignacija.Iskirtin reikm
turjo Laikinosios konstitucijos pamatini dsni 24 straipsnis, skelbs, kad teisinio reguliavimo srityse,
kuriose Lietuvos valstybs nra ileist nauj statym, laikinai palieka tie, kurie yra buv prie kar, kiek jie
neprietarauja Laikinosios Konstitucijos pamatiniams dsniams.Konstitucijoje buvo skelbiama piliei lygyb
prie statymus, luom privilegij panaikinimas, asmens, buto ir nuosavybs nelieiamyb, tikybos, spaudos,
odio, susirinkim, draugij laisvs, kurios, kilus karui, taip pat valstybei grsianiam sukilimui ar riaums
neprileisti, galjo bti laikinai suvarytos.Taryba konstitucijoje sipareigojo ileisti Steigiamojo seimo rinkim

statym ir deklaravo visuotini, tiesiogini, lygi, slapt rinkim princip.

Realizuodamas
priimtuosius Konstitucijos pamatinius dsnius, Valstybs tarybos Prezidiumas 1918 m. lapkriio 11 d.
patvirtino pirmj laikinj vyriausyb - Ministr kabinet.Vos tik spjus sudaryti pirm laikinj vyriausyb
ir paskelbti laikinj konstitucij, politin Lietuvos padt sukomplikavo tai, kad pretenzijas valdi Lietuvoje
m reikti lenkai ir sovietins Rusijos aktyviai remiami bolevikai. Okupacinei vokiei kariuomenei 1918 m.
pabaigoje paliekant Lietuv, jai kandin plsteljo Raudonosios armijos daliniai. Lietuvos Valstybs tarybos ir
laikinosios Vyriausybs gyvavimui ikilo mirtinas pavojus.Pradtoji organizuoti centrini valstybini institucij
sistema, kurioje aikiai dominuojani padt konstitucija skyr sesijomis dirbaniai Valstybs tarybai ir
kolegialiam valstybs vadovui, nebuvo lanksti ir pritaikyta reaguoti spariai besikeiianias aplinkybes, todl
netiko krizinei padiai, kuri pateko besikurianti valstyb. Kilo btinyb skubiai sudaryti naujas, gebanias
operatyviau veikti valstybs institucijas.Pirmiausia, 1918 m. gruodio 29 d. paskelbtu Valstybs tarybos
Prezidiumo nari pasiraytu ir ministro pirmininko kontrasignuotu dokumentu Trij Prezidiumo nutarimu
nustatyta, kad bet kurio jo nario paraas atstojs vis trij para. Po to Valstybs taryba 1919 m. sausio 24
d. prim Pamatini dsni papildym, suteikus Ministr kabinetui teis, nesant Valstybs tarybos sesijos,
paiam leisti laikinuosius statymus, pateikiamus artimiausiai jos sesijai.Pradt valdios telkim
vykdomosios valdios rankose ts 1919 m. balandio 4 d. Valstybs tarybos priimtas Lietuvos valstybs
laikinosios konstitucijos pamatini dsni kai kuri nuostat pakeitimas, ireiktas nauja Lietuvos valstybs
laikinosios konstitucijos pamatini dsni redakcija. pirmj viet konstitucijoje ikelta vykdomoji valdia, o
vienas jos subjekt - kolegialusis Valstybs tarybos Prezidiumas - pakeistas vienasmeniu Tarybos renkamu
Valstybs prezidentu, suteikt valdi turjusiam vykdyti per Ministr kabinet. Prezidentui pavesta skelbti
statymus ir sutartis su kitomis valstybmis, kviesti ministr pirminink, tvirtinti sudaryt Ministr kabinet,
atstovauti valstyb, skirti savus ir priimti akredituotus svetim ali pasiuntinius, skirti auktuosius
valdininkus, savo inioje turti kariuomen, skelbti amnestij; jam pavesta tvirtinti Valstybs tarybos
priimtuosius statymus, suteikta iimtin teis aukti ir paleisti Tarybos sesijas, o tarp sesij ar per j
pertraukas jis pats galjo leisti statymus, prie tai priimtus Ministr kabineto.Valstybs tarybai, likusiai
principiniu statym leidju, palikta kontroliuoti Ministr kabineto veikl (interpeliacijos ir paklausim teis),
Ministr kabinetas ir toliau privaljo turti jos pasitikjim.Valstybs taryba prezidentu irinko A. Smeton,
netrukus paleidus Tarybos sesij. Valdi savo rankose sutelk vykdomosios valdios institucijos,
utikrindamos karo metui reikaling valdymo centralizavim ir operatyvum.T pat met rugpjio mnes
Raudonosios armijos daliniai, kl rimiausi grsm atstatomam valstybingumui, Lietuvos kariuomens
buvo istumti. Ir nors dar nebuvo nustatytos valstybs sienos ir ymi etnografins teritorijos dalis pietryiuose
liko lenk rankose, o Klaipdos kratas administruojamas prancz, imta intensyviai rengtis Steigiamojo
seimo suaukimui.

3) 1920 m 1922 m Lietuvos valstybs konstitucijos: valstybs institucijos, statym leidyba

Steigiamais seimas, praddamas 1920 m. gegus 15 d. darb, prim rezoliucij, kuria, reikdamas
Lietuvos moni vali, paskelb esant atstatyt nepriklausom Lietuvos valstyb, kaipo demokratin
respublik, etnologinm sienom ir laisv nuo vis valstybini ryi, kurie yra buv su kitom
valstybm.Skirtingai nuo Lietuvos tarybos Vasario eioliktosios akto, skelbusio, jog ji dar tik atstatanti
nepriklausom Lietuvos valstyb, taigi atliekanti besitsiant veiksm, Steigiamasis seimas, ubaigdamas
tautinio atgimimo, valstybs atkrimo, laikinj konstitucij bei toki pat vyriausybi laikotarp, proklamavo
valstyb jauesant atstatyt. Vykdydama Vasario eioliktosios akto pavedim nustatyti Lietuvos santykius su
kitomis valstybmis, rezoliucija konstatavo valstyb tapus laisv nuo vis valstybini ryi, kada nors
buvusi su kitomis valstybmis. ia rezoliucija Steigiamasis seimas pasisak vienu svarbiausiu konstituciniu
klausimu, jam pavestu Lietuvi Vilniaus konferencijos ir Lietuvos tarybos - nurod konkrei tos valstybs
valdymo form - demokratin respublik.Tiesioginiam ir pagrindiniam Steigiamojo seimo udaviniui atlikti suteikti Lietuvos valstybs pagrindams konstitucin form - reikjo laiko, o pats Steigiamojo seimo buvimo
faktas griov daugel galiojusi Laikinosios konstitucijos pamatini dsni nuostat, todl 1920 m. birelio 2
d. Steigiamasis seimas prim Lietuvos valstybs laikinj konstitucij, apimtimi nedaug tesiskyrusi nuo
ankstesni laikinj konstitucini akt.Atstovaudamas Lietuvos pilieius ir laikydamas save ne vien lietuvi

tautos, bet suverenins Lietuvos galios reikju, Steigiamasis seimas praplt aukiausiosios valstybins
valdios subjekto samprat, ja apimdamas taip pat ir nelietuvius krato gyventojus.Nusakydama valstybs
valdymo form, Laikinoji Konstitucija pakartojo Lietuv esant demokratine respublika.Paiam Steigiamajam
seimui konstitucija paved ne tik iimtin teis leisti statymus, bet ir priirti j vykdym, tvirtinti valstybs
biudet ir ratifikuoti tarptautines sutartis.Tik statym iniciatyvos teis jis dalijosi su Ministr
kabinetu.
Vykdomoji valdia pavesta Steigiamojo seimo renkamam Respublikos prezidentui ir
privalaniam turti Steigiamojo seimo pasitikjim Ministr kabinetui. Ministr pirminink kviet, tvirtino jo
sudaryt Ministr kabinet ir prim atsistatydinim prezidentas, be to jis skyr valstybs kontrolieri,
atstovavo Respublikai, skyr pasiuntinius ir prim akredituojamus svetim valstybi atstovus ir kt.
Ikeldama neterminuoto ir neataukiamo Steigiamojo seimo vaidmen, konstitucija sumenkino prezidento
reikm, nepripaindama net jo jau turtos reliatyvins veto teiss: dabar jo teiss statym leidyboje
tesiribojo Steigiamojo seimo ileist statym skelbimu. Konstitucija nenustat prezidento kadencijos,
laikydama j renkamu visam ios laikinosios konstitucijos galiojimo laikui. Iki prezidentas bus irinktas,
konstitucija jo funkcijas paved Steigiamojo seimo pirmininkui.
Konstitucijos projekt svarstant,
kairiosios politins Lietuvos jgos grietai pasisak prie prezidento institut, todl, siekiant kompromiso, jai
sigaliojus prezidentas nebuvo renkamas, jo pareigas jo, kaip tai numat konstitucija, Steigiamojo seimo
pirmininkas.Laikinoji konstitucija, lyginant su Laikinosios konstitucijos pamatiniais dsniais, praplt piliei
demokratini teisi ir laisvi sra, traukdama j korespondencijos nelieiamyb, sins ir streik laisv,
taip pat deklaravo mirties bausms bei titul panaikinim. Nurodyta, kad kilus karui, ginkluotam sukilimui ar
kitiems pavojingiems neramumams, Steigiamasis seimas gali skelbti karo ar kuri kit nepaprastj padt,
kurios veikimo metu sustabdomas deklaruot teisi ir laisvi veikimas.
Laikinosios Konstitucijos
1920 metais primimas teisikai ubaig Lietuvos valstybs krimosi ir laikinj vyriausybi laikotarp.
Steigiamasis seimas posdiavo dvejus metus, iskyrus Lenkijos tiesiogins agresijos prie Lietuv
laikotarp, kai 1920 m. spalio - 1921 m. sausio mn. jis laikinai buvo nutrauks savo darb ir statym leidyb
bei j vykdymo prieir paveds jo specialiai tam tikslui suformuotam Maajam seimui, susidedaniam i
Steigiamojo seimo pirmininko bei vairias frakcijas atstovaujani ei nari. Pagrindinis Steigiamojo seimo
udavinys buvo parengti ir konstitucijoje tvirtinti naujos valstybs pagrindus. Lietuvos valstybs konstitucij,
atitinkani bendrus demokratini konstitucij reikalavimus, jis prim 1922 m. rugpjio 1 d.Konstitucijos
preambulje paymta, kad j, per savo galiotuosius atstovus, susirinkusius Steigiamj seim, prim
Lietuvos tauta. Lietuvos valstyb skelbiama nepriklausoma demokratine respublika ir deklaruojama viena
svarbiausi jos nuostat apie tai, kad suverenin valstybs valdia priklauso tautai.Fiksuojant formal teisin
konstitucijos prioritet vis kit teiss altini sistemoje nurodyta, jog valstybje neturi galios joks statymas,
prieingas konstitucijai, jog lieka galioti tik tie iki Konstitucijos paskelbimo dienos veik statymai, kurie jai
neprietarauja. T pat bylojo nustatyta iskirtin tvarka Konstitucijai pakeisti.Aptardama piliei teisin
padt, Konstitucija pirmiausia pabr j lygiateisikum, neatsivelgiant lyt, kilm, tautyb ir tikjim.
Toliau buvo skelbiamas piliei demokratini teisi ir laisvi sraas: asmens ir buto nelieiamumas, tikjimo
ir sins laisv, korespondencijos ir susiinojimo slaptumas, odio ir spaudos, susirinkim, draugij ir
sjung laisvs, teis nustatyta tvarka sksti teismui valdinink, statym iniciatyvos bei peticij teiss,
nuosavybs teis. Kaip konstitucinje praktikoje prasta, daugum piliei teisms ir laisvms skirt
straipsni lydjo pastabos, nustatanios galim t teisi ir laisvi ribojim piktnaudiavimams jomis ivengti,
pripastaniomis j galiojim atitinkam statym ribose. Galimyb laikinai sustabdyti piliei konstitucines
teises ir laisves konstitucija siejo taip pat su nepaprastosios padties vedimu.
Valstybs
valdios vykdym konstitucija paved Seimui, dvinarei Vyriausybei, susidedaniai i Respublikos prezidento
ir Ministr kabineto, taip pat teismui. Vis dlto pirmj viet konstitucija aikiai ikl Seim vieneri rm nuolat veikiani atstovaujamj institucij, renkam trims metams.Seimui pavesta iimtin
statym leidimo teis.statym iniciatyvos subjektais buvo pripastami 25 tkstaniai turini Seimo rinkim
teis piliei, Ministr kabinetas ir Seimo atstovai. Teis skelbti Seimo priimtus statymus priklaus
prezidentui, kuris Seimo priimt statym, iskyrus Seimo pripaintus skubotais, atvilgiu naudojosi nesunkiai
veikiama veto teise.Konstitucija nustat, kad Seimas priiri Vyriausybs darbus, duodamas jam paklausim
bei interpeliacij ir skirdamas revizijas; Kabinetas jam solidariai atsak u bendr Vyriausybs politik, o
kiekvienas ministras skyrium - u savo darb. Kabinetas privaljo turti Seimo pasitikjim.Konstitucija
skelb, kad Seimo rinkimai vykdomi visuotiniu, lygiu, tiesioginiu ir slaptu balsavimu, taikant proporcin
rinkim rezultat nustatymo sistem. Rinkti atstovus Seim turjo teis pilnateisiai Lietuvos pilieiai, vyrai ir
moterys, tur ne maiau kaip 21 metus, o bti irinktais - ne maiau kaip 24 metus amiaus.Seimas savo
kadencijos laikui rinko prezident, kur Konstitucija laik pagrindiniu valstybs reprezentantu tarptautiniuose
santykiuose, jis galjo dalyvauti Ministr kabineto posdiuose ir juose pirmininkauti, skyr auktuosius
pareignus, vadovavo respublikos ginkluotosioms pajgoms, naudojosi bausms dovanojimo teise.
Kabinetui pasilius, prezidentas galjo skelbti nepaprastj padt, laikinai sustabdyti konstitucines piliei
teisi garantijas ir imtis priemoni kilusiam pavojui atremti, bet pat apie tai turjo praneti Seimui, kuris t
Vyriausybs ingsn tvirtina ar atmeta. Prezidentui suteikta teis kviesti ministr pirminink, pavesti jam

sudaryti Ministr kabinet, tvirtinti sudaryt Kabinet ir priimti jo atsistatydinim. Prezidentas naudojosi teise
paleisti Seim dar nesibaigus jo galiojim laikui. Mandato gavimas i Seimo bei pilnas kadencij sutapimas
Respublikos prezident dar priklausomu nuo Seimo, ribojo jo savarankikum. Visi be iimties prezidento
kompetencijos aktai sigaliodavo tik juos kontrasignavus Ministr kabineto atstovui.
Nedetalizuodama
Ministr kabineto, susidedanio i ministro pirmininko ir ministr, kompetencijos, Konstitucija skelb, kad jis
vykdo respublikos Konstitucij ir statymus, veda respublikos vidaus ir usienio politik, saugoja respublikos
teritorijos nelieiamyb ir vidaus tvark.Vienu pagrindini valdios struktrini element, paritetiniu
likusiems, usiimantiems statym leidyba ir valdymu, Konstitucija laik teism.tvirtinant teismo padt
valstybje, reikmingos buvo konstitucins nuostatos apie tai, kad teismas priima sprendimus
vadovaudamasis tik statymu, kad teismo sprendimai daromi Respublikos vardu, taigi jo sprendimai
prilyginami valstybs aktui, kad keisti ar naikinti teismo sprendimus gali tik teismas. Konstitucija skelb, jog
atskiroms kio sritims statymai suteikia tam tikr savivald, privalani, normuojant kio gyvenim,
bendradarbiauti su valstybs valdia. Teritoriniuose administraciniuose vienetuose vietiniams reikalams
tvarkyti numatytos demokratiniais pagrindais konstruojamos vietos savivaldybs.

4) 1928 m. Lietuvos konstitucija, jos galiojimo problema, 1938 m Lietuvos konstitucijos. Valstybs
institucijos ir statym leidyba iose konstitucijose. 1938 m konstitucijos galiojimas 1990 metais.
Lik valdioje vieni, tautininkai m tvirtinti, jog 1922 m. Konstitucija buvusi priimta revoliucinio pakilimo
slygomis, jos autoriams neturint reikiamo patyrimo ir neatsivelgiant reali Lietuvos padt, ir rodinti jos
reformos btinum. Nesulauk tam reikalui btino platesnio kit politini jg pritarimo, todl neturdami
iliuzij pasinaudoti tam reikalui teista, paioje Konstitucijos nustatyta jos perirjimo tvarka, jie nujo
lengviausiu, bet neturiniu nieko bendra su Steigiamojo seimo nustatytais konstitucijos keitimo tvarkos
reikalavimais, keliu: 1928 m. gegus 25 d. buvo oficialiai paskelbtas prezidento su ministro pirmininko
kontrasignacija dekretuotas dokumentas, pavadintas Lietuvos valstybs konstitucija. Dokumento
preambulje pasakyta, kad konstitucij nusprends paskelbti Respublikos prezidentas, pritariamas Ministr
kabineto. Neigiamam spdiui visuomenje suvelninti, j buvo traukta nuostata, jog ne vliau kaip per
deimt met ji bsianti patikrinta tautos atsiklausimo, t.y. referendumo, keliu. Struktros poiriu naujoji
Konstitucija nesiskyr nuo 1922 met Konstitucijos. Taip pat ir turinio poiriu ji paodiui kartojo daugel
ankstesniosios nuostat. Taiau savo esme abi konstitucijos enkliai skyrsi viena nuo kitos. Bdingiausias
skiriamasis 1928 met Konstitucijos bruoas - vykdomosios valdios, pirmiausia Respublikos prezidento,
gali ipltimas, autoritarini element valstybs valdym diegimas, tuo pat metu isaugant pagrindini
demokratini institut, skyrium imant - parlamentarizmo regimyb, netgi demonstruojant iaugus
pasitikjim tokiu tiesiogins demokratijos institutu, kaip referendumas. Stiprinant Respublikos prezidento
gali, pirmiausia j buvo pamginta atpalaiduoti nuo priklausomybs Seimui. Tam tikslui prezidento kadencija
iplsta iki septyneri met ir jau visikai nebesieta su seim kaita, atsisakyta prezidento rinkim Seime,
nustatant, kad jis bus renkamas specialiai tam tikslui irinkt rinkik, pavadint ypatingaisiais tautos
atstovais, kolegijos. Prezidento rinkim bd ir tvark pavesta nustatyti specialiam statymui.Esminiu
pasikeitimu prezidento teisinje padtyje taip pat buvo tai, kad ioje konstitucijoje jis buvo jau ne tik vienu
Vyriausybs komponentu, bet ir aktyvus ir savarankikas statym leidiamosios valdios subjektas.
Svarbiausia ia prasme prezidento teis - nesant Seimo arba pertrauk tarp jo sesij metu paiam vykdyti
Seimo funkcijas: leisti statymus, tvirtinti valstybs biudet bei jo vykdym, ratifikuoti tarptautines sutartis.
Esant statym leidyboje taip formuluotam dualizmui, kiekvieno statym leidybos subjekto - Seimo ir
prezidento - veiklos rezultat lyginamasis svoris priklaus nuo Seimo posdiavimo trukms. Konstitucija
Seimas nebelaik nuolat dirbania institucija, jo darbui numatytos dvi kasmetins sesijos, be to prezidentas,
savo iniciatyva arba 3/5 Seimo atstov pasilius, gavo teis suaukti Seim nepaprastsias sesijas. Paleisti
Seim arba baigti jo sesijas prezidentas galjo ir pirma laiko.Nuo prezidento m priklausyti ir Ministr
kabinetas. Prezidentas gavo teis pats skirti ir atleisti ministr pirminink, o jo teikimu - ir kitus ministrus, taip
pat paleisti Kabinet arba atskirus ministrus. Pastaruoju atveju Ministr kabineto kontrasignacijos
prezidento aktui nereikalauta. Konstitucija nustat tam tikr Ministr kabineto priklausomum ir nuo Seimo:
buvo reikalaujama, kad Kabinetas turt Seimo pasitikjim. Taiau nepasitikjimui pareikti dabar jau buvo
btina kvalifikuota (3/5) Seimo atstov bals dauguma.Seimo rinkimams 1928 m. Konstitucija nustat tuos
paius visuotinio, lygaus, tiesioginio ir slapto balsavimo ir proporcins rinkim sistemos reikalavimus, bet
rinkjams pakl amiaus cenz iki 24 met, o renkamiesiems - iki 30 met amiaus. Seimas turjo bti
renkamas penkeriems metams.Tam tikr vaidmen statym leidybos procese 1928 met Konstitucija skyr
pagalbinei, i specialist sudarytai institucijai - Valstybs tarybai.1928 met Lietuvos Valstybs Konstitucija -

vienas pirmj Europoje konstitucini akt, pasukusi nuo demokratijos autoritarizm.Galiojant 1928 met
Konstitucijai, Lietuvoje ileista konstitucinei teisei reikming statym, tarp j - reglamentav prezidento ir
Seimo rinkim tvark.

Naujj politini pair ir realij fone 1928 m. Konstitucija greitai pasirod esanti pasenusi. Be to, artinosi
deimties met termino, per kur jos ileidjai buvo sipareigoj j patikrinti referendume, pabaiga. Uuot
vykdius duot paad ir rengusis referendumui, virnse buvo nutarta parengti nauj konstitucij ir teikti
j priimti Seimui.Lietuvos Konstitucij Seimas prim 1938 m. vasario 11 d.Turinio poiriu tai buvo visai
naujas aktas. Jame atsispindjo pakitusios Lietuvos valdanij politins pairos.Konstitucija skelb:
Lietuvos Valstyb yra respublika. Jos prieakyje yra Respublikos Prezidentas. Jis vadovauja Valstybei.
Toliau nurodyta, jog prezidentas neatsako u savo galios veiksmus, o ir u kitus veiksmus, kol vadovauja
valstybei, negali bti traukiamas atsakomybn.Apibdindama valstybs vadovo kompetencij, Konstitucija
teig, kad prezidentas reprezentuoja Lietuvos Valstyb, priima svetimj valstybi atstovus, skiria Lietuvos
Valstybs atstovus ir daro kita, kas Konstitucija ir statymais jam pavesta. Nurodyta prezidento teis skirti ir
atleisti auktuosius statym nustatytus pareignus, prezidentas buvo skelbiamas vyriausiuoju ginkluotj
pajg vadu, galjo skirti ir atleisti kariuomens vad. Ikilus pavojui vieajai tvarkai arba valstybs
saugumui, jam suteikta teis skelbti nepaprastj met. Prezidentas, Vyriausybei pasilius, sprend
mobilizacijos, karo ir taikos klausimus. Be i vadinamj prezidento galios veiksm, naujoji Lietuvos
Konstitucija naudojo dar vien, konkreiai neapibrt, bet svarbiausi funkcij vadovavim
valstybei.Konstitucijoje Seimas ir toliau neturjo iimtins statym leidybos teiss, joje nustatytos dvi
statym leidybos institucijos - Seimas ir prezidentas. Pastarojo teis leisti statymus vl siejama su Seimo ar
jo sesijos nebuvimu, o tai vlgi ymiu laipsniu priklaus nuo to paties prezidento. Be to, Seimui Konstitucija
paved svarstyti ir priimti tik statym projektus, kurie statymais virsdavo Respublikos prezidentui juos
patvirtinus ir paskelbus. Net ir pakartotinai absoliuia bals dauguma Seimui primus prezidento graint
projekt, prezidentas galjo rinktis: j skelbti, arba paleisti Seim. Tik naujai irinktas Seimas, dar kart
priimdamas t pat statymo projekt, galjo pagaliau veikti prezidento veto.
Prezidentas naudojosi teise
ratifikuoti tarptautines sutartis. Ir tik esant Seimo sesijai, sutartys, pakeiianios galiojant ar pareigojanios
ileisti nauj statym, turjo bti pristatomos Seimui, siekiant gauti jo pritarim ratifikavimui.Prezidentui taip
pat buvo pavesta tvirtinti Seimo priimt valstybs biudet, bet, Seimo nesant arba iki sesijos pabaigos
biudeto neprimus, Vyriausyb galjo j pristatyti tvirtinti tiesiai prezidentui.
Pagal 1938 met
Lietuvos Konstitucij Vyriausyb sudar jau tik ministras pirmininkas ir ministrai, visi kartu pavadinti Ministr
Taryba, o prezidentas tapo savarankika institucija ir i Vyriausybs sudties buvo ijungtas. Ministr
pirminink ir jo pristatymu kitus ministrus skyr ir atleido prezidentas. Tai, kad prezidento aktams, kuriais
skiriami ir atleidiami ministras pirmininkas ir valstybs kontrolierius, taip pat duodamas sutikimas ikelti
jiems byl, Konstitucija nereikalavo Vyriausybs atstovo kontrasignacijos, ymiai iplt valstybs vadovo
galimybes. Tuo pat metu Vyriausyb nuo Seimo menkai tepriklaus - Konstitucija jau neusimin apie Seimo
pasitikjim Vyriausybe, apie teis reikalauti jos atsistatydinimo.
Apibdindama valstybs ir
pilieio santykius, Konstitucija aikiai pabr valstybs primat: Pilieiui valstyb yra jo paties buvimo
pamatas. i formul akivaizdiai paneig princip, kad valstyb tarnauja mogui, o ne mogus valstybei.
Naujoji konstitucija akcentavo pilieio pareigas, neatsiejamai nuo j kalbama apie teises, pabriama,
kad pilietis naudojasi savo laisve, visuomet atsimindamas savo pareigas Valstybei. Po i bendr
reikalavim, konstitucija ivardijo piliei teisi ir laisvi katalog. Tai sins laisv, asmens ir buto
nelieiamumas, susiinojimo paslaptis, kilnojimosi, visuomeninio veikimo laisv, peticijos teis. Pagrindines
piliei laisves - spaudos, draugij ir susirinkim - Konstitucija apjung visuomeninio veikimo laisv, kuri
valstyb sipareigojo saugoti, kartu irdama, kad nebt veikiama kenksminga valstybei
kryptimi.Iaugusiam valstybs vaidmeniui kio sferoje nusakyti skiriamas specialus Konstitucijos skyrius
Tautos kis. j i piliei teisi skyriaus perkelta tradicin deklaracija apie valstybs sipareigojim saugoti
nuosavybs teis, ir tai reik, jog nuosavyb jau vertinama ne kaip asmens teis, o kaip bendros kio
sistemos dalis. Juolab, kad konstitucijoje skelbiama nauja, savinink pareigojanti nuostata - Turtas deda jo
valdytojui pareig turto naudojim derinti su Valstybs reikalais, t. y. asmuo pareigotas savo asmenin
savininko interes priderinti prie valstybs intereso ir nuosavybje esant turt naudoti pagal valstybs
interes reikalavimus.