PROTO

TEATRAS
JAY I NGRAM
Smons udang paklus

I angl kalbos vert

Aist Kvedarait-Nichols

V iln iu s

UDK 159.9^
It\6

Jay Ingram
Theater Of The Mind
Published by arrangement with HarperCollins
Publishers Ltd, Toronto, Canada

Copyright 2005, by Jay Ingram. All rights reserved

Vertimas lietuvi kalb, Aist Kvedarait-Nichols, 2010
Virelio dailinink, Asta Puikien, 2010
Leidykla VAGA, 2010
ISBN 978-5-415-02174-1

Skiriu sa v o e im a i

TURINYS

J A N G A .................................................................................................................... 11
Pirmas skyrius. KAS YRA SMON? ...................................................................13
Antras skyrius. SMONS POJ TIS.....................................................................33
Treias skyrius. A R SMEGEN ITIES REIKIA? ............................................. 52
Ketvirtas skyrius. SMONS SROVEL................................................................ 73
Penktas skyrius. PASMON .................................................................................. 87
etas skyrius. D ID IO JI ILIUZIJA....................................................................... 105
Septintas skyrius. LAIKAS ......................................................................................... 135
Atuntas skyrius. LAISVAS NEVALINGUMAS....................................................146
Devintas skyrius. LAISVA VALIA ............................................................................162
Deimtas skyrius. GYVN S M O N ................................................................. 178
Vienuoliktas skyrius. I KUR ATSIRADO SMON? ..................................... 207
Dvyliktas skyrius. SMONS IKILIMAS............................................................238
Tryliktas skyrius. SMEGEN PASIDALIJIMAS ................................................ 253
Keturioliktas skyrius. S A P N A I................................................................................... 270
Penkioliktas skyrius. SMEGEN TYRIMAI ......................................................... 288
eioliktas skyrius. KAIP TAI VEIKIA.....................................................................303
E p i l o g a s ................................................................................................................325
P a d k a .................................................................................................................... 333
R o d y k l ................................................................................................................335

P R O T O T E A TR AS

I 9

 A N G A

sivaizduokite gyvenim visikai kitokiame pasaulyje, nepas

tamoje vietoje, kur negaltumte atpainti net savo proto, kur,
bombarduojamas sensorini stimul, js protas tesuvokt ma
yt visumos dalel, taiau js vis vien tiktumte - ar btumte
priversti tikti - ess visaregis ir visainis.
sivaizduokite, kad tame pasaulyje esate save apgaudinjantis robotas, kurio judesius, kalb bei elges lemia proto me
chanizmo, apie kurio veikim js nieko neimanote, nustatytos
komandos. sivaizduokite, kad viena io mechanizmo dalis regu
liariai ir savavalikai surenka isklaidyt prieinam informacij
ir sukuria mantri istorij, paaikinani, kas vyksta aplink.
sivaizduokite, jog pasaulis, kuriame daugyb foton ata
kuoja tinklain, tampa trij m atavim erdve, pilna objekt bei
skirting paviri, kuriuos galima paversti vidiniu tos pat aplin
kos vaizdiniu, kur vliau, bdam os visikai kitokios chemins
bsenos, smegenys gali dar kart sugrinti prot, taiau kart
jau kitoje, nepastamoje aplinkoje.
Keisiausias io pasaulio dalykas yra jame vykstanios kone
magikos transformacijos: elektros srovs bei chemini m edia
g pagalba kuriamos idjos, vizijos, haliucinacijos ir prisimini
mai. Sis vyksmas perengia rib tarp fizinio bei nematerialaus
pasaulio ir nepaklsta nei logikos, nei mokslo dsniams. Visa tai
tampa dar paslaptingiau dl to, jog vos pakeitus chemin sudt,
elektros cirkuliacij ar net fizin smegen pamat, ios mintys bei
vaizdiniai pakinta neatpastamai, taiau tuo pat metu nesutei
kia jokios informacijos, kaip visa tai buvo sukurta.

P R O T O T E A TR A S

Tiesa, toli iekoti nereikia. Kaip tik tokiame pasaulyje mes

ir gyvename. Tai smoningo proto pasaulis, kuris yra visikai
kitoks, nei m ums atrodo. Per pastaruosius du deimtmeius s
mons tyrinjimai pakeit m s poir smegen veikl bei tai,
kaip jos kuria m s patiriam pasaul.
I ties yra keletas proto teatr". Vienas j yra nedidel
erdv js galvoje, kurioje, tarsi nesibaigiantis filmas, sukasi s
moningo proto vykiai. Tai js proto aki namai. Siame teatre
tra vienas irovas - js. Tik js galite mums papasakoti, kas
rodoma teatre.
Nenuostabu, kad taip jauiams, taiau kartais vidinio teatro
koncepcija sipina taip giliai moni prot, jog net mokslininkai,
kalbdami apie smon, remiasi ia idja. Daug met filosofas
Danielis Dennettas praleido svarstydamas ir persvarstydamas
i idj bei laikydamas j dekartikuoju teatru". Jis prietarauja
miniai, jog kakas smegenyse apdoroja, redaguoja ir pateikia s
mon. Tas kakas neegzistuoja - smon yra galutin riba.
Jo odius igirdo. Smon tiriantys ekspertai bet kokio
mis priemonmis stengiasi atsiriboti nuo vidinio teatro idjos,
taiau tuo pat metu ilieka populiari visuotins darbo erdvs"
teorija, atskleidianti, kaip veikia smon, lengviausiai supranta
ma sivaizduojant tai kaip teatr, kurio scenoje rodomi smons
vaizdiniai. Taiau is spektaklis rodomas net ir tuomet, kai nra
irov.
Per pastaruosius kelerius metus proto teatro paslapi at
skleidimas tapo viena i labiausiai jaudinani ir didiausius i
kius keliani mokslo srii. i knyga yra btent apie tai.

P ir m a s s k y r iu s

KAS YRA SM ON?

Baugu rayti knyg apie tai, ko tiksliai nusakyti negali net eksper
tai. Sveiki atvyk smons valdas. I tikrj tai neturt bti su
dtinga. Galbt mes retai susimstome apie smon, taiau puikiai
inome, k reikia jos neturti. Miego metu, iskyrus tuomet, kai
sapnuojame, esame be smons. Prarandame smon nualp arba
kai mums gerokai trinkteli. Tuo metu, kiek mes inome, m s gal
voje beveik nieko nevyksta. I ties m s smegenyse vyksta dau
gyb proces, taiau mes to nesuvokiame. Smon ir suvokimas
yra neatsiejami; ias svokas net galima laikyti sinonimais.
Smons praradim as dl fizinio smgio arba miegas be sa
pn yra daniausiai pasitaikanios smons nuokrypos, taiau
ne vienintels. Jei operacijos metu jums suleidiama anesteti
k, iliekate nesmoningi, kol veikia vaistai. Daniausiai taip
ir bna, taiau yra moni, pasakojani stabias istorijas: A
maiau gydytojus operacinio stalo gale ir pagalvojau: O, Die
ve, jie prads operacij, nors a esu smoningas". Mginau jiems
pasakyti, taiau negaljau kalbti, nestengiau net pajudti... Tai
buvo vienas baisiausi mano igyvenim". Arba: Smoningu
mas buvo gsdinanti patirtis... Tarsi beviltika gyvulika baim,
kai mgini parodyti kitam, jog esi smoningas, taiau negali pa
krutinti n pirtelio".1*
Ne tokiais dramatikais atvejais pacientai kartais prisimena
arba atpasta tam tikrus aplinkini vartotus odius, kuomet
juos veik" anestetikai. Kratutiniais atvejais menkinantys ko* Pastabos pateiktos skyri pabaigoje (vert. past.)

P R O T O TEATRAS

I 13

mentarai apie pacient (itam nevertas skirti daug dmesio")

arba nerimastinga chirurg reakcija (Labai tiktina, kad tai au
glys...") gali bti susij su ilgiau trunkaniu gijimu po operacijos.
Tai rodo, jog tam tikra prasme pacientas girdjo iuos odius,
taiau, regis, jie nepasiek smons. Kartais hipnozs seansai po
operacijos patvirtina pacient i ties girdjus ir galint prisimin
ti operacinje isakytus komentarus.
Taiau ar tai leidia teigti, jog egzistuoja tam tikras smo
ningumo lygis, kai mogus yra veikiamas anestetik? Nebtinai.
Kartu su anestetikais pacientui suleidiama ir paralyi suke
liani, raumenis atpalaiduojani vaist, todl retsykiais jis gali
suvokti aplink, taiau nestengia to parodyti aplinkiniams. Tai
gi mokslininkams tenka remtis netiesioginiais smons indikato
riais (pavyzdiui, smegen bang modeliais), kol pacientai yra
ijungti", arba pooperacins hipnozs bei kitais bdais igauti
j prisiminimus. N vienas i bd nesuteikia grietai apibr
t, patikim duom en, koki nortume. Tai smons tyrimuose
nuolat ikylanti subjektyvumo problema: mano mintys ir jaus
mai inomi tik man. Nors ir labai vaizdingai ar gyvai juos tau at
pasakoiau, apibdinimas visada liks neisamus, kadangi mano
smon bent i dalies tau neprieinama. Kas ino, galbt opera
cijos metu mes visi esame smoningi, taiau visa tai pamirtame
jai pasibaigus. Kas rodyt, jog tai ne tiesa?*
* Kad jau kalbame apie nemanomus rodyti dalykus, ikeikime - ir atmeskime - solipsizm,
idj, jog visa yra absoliutus subjektyvumas. Solipsistai (jei i ties toki esama) tvirtina,
jog egzistuoja tik protas, o visa, k mes suvokiame, tra jo kriniai. W oody Alienas puikiai
pasak: O k, jei viskas tra iliuzija ir niekas i ties neegzistuoja? Tuomet u savo kilim a
tikrai sumokjau per daug''. Viena linksmiausi netyini remark apie solipsizm priklau
so Bertrandui Russellui, kuris pasakojo, jog jam paraiusi moteris tvirtino esanti solipsist ir
buvo be galo nustebusi, jog kit neegzistavo (Bertrand Russell, Human Knowledge: Its Scope
and Limits [London: Allen and Unwin, 1948]).

14

P R O T O T EA T R A S

O k manote apie atminties spragas vairuodami automobi

l, kuomet staiga suvokiate, kad neprisimenate, kaip nuvaiavo
te paskutiniuosius deimt kilometr? I pirmo vilgsnio jos gali
atrodyti tarsi trumpalaikiai aptartojo fenomeno variantai, taiau
nors ir neprisimenate vairav, vis dlto buvote smoningi. Galbt
js kalbjote telefonu, klausts radijo ar leidote savo mintims
klajoti kur kitur, taiau bet kuriuo atveju turjote bti smonin
gi ir dmesingi. Tokios proto klajons" nuo vairavimo rutinos
prie kit, domesni mini yra stulbinamas smons gebjimo
priimti ar atmesti vairias protines veiklas pavyzdys. Tai taip pat
iliustruoja, kaip lengvai mintis ar vaizdinys patenka smon
arba i jos ipraomas, ir kiek nedaug laiko tam prireikia.* tai
kas, bent jau trum pam, nutinka smoningumui vairuojant.
Tai nereikia, jog tuo metu padidjo js galimybs pakliti
eismo vyk kelyje, taiau kaip galtumte tai inoti? Bet kokios
netiktos aplinkybs akimirksniu priverst jus pasijusti visikai
smoningais, o jei ne, tai nieko nepakeist - js pda spaust
stabdi pedal, nes taip liepia elgtis pasmon (isamiai tai bus
aptariama vliau). Jei is trumpalaikis suvokimo trkum as ir ne
ymiai sultint js reakcijos laik, veikiausiai, to net nesuino
tumte. Su kuo palygintumte moment? Taip pat manoma,
jog, jums kak pastebjus ir grus visiko smoningumo bse
n, prisiminimai apie bet kok smons nuklydim bt itrinti.
Turint galvoje, kad pasmon yra greta ir lengvai prieina
ma bet kuriuo metu, bt paprasiau smon apibdinti kaip
kit jos pus; tai dalyk visuma, dingstanti m ums esant nesmoJs galite kalbti su alia sdiniu keleiviu vairuodami pasmoningai, taiau negalite i
dalyk daryti atvirkiai - kalbti pasmoningai, dmes nukreipdami keli. Tai rodo, jog
kalba ir smon yra susijusios glaudiau, nei smon ir vairavimas.

P R O T O TEATRAS

I 15

ningiems. Taiau kas ie dalykai? Nesibaigiantis vaizdini ir o

di - net muzikos - srautas, tekantis galvoje? Gebjimas atkurti
toli esant ar jau nebeegzistuojant kambar sename name, u
pildant j spalvomis, kvapais ir garsais? Gebjimas mstyti apie
fakt, jog mes mstome? Atsakymas yra visa tai ir dar daugiau.

Kasdienika akimirka kupina smoning jspdi.

Ltai tapykime paveiksl: ankstyv ryt js sdite prie

pusryi stalo, sauls spinduliai skverbiasi pro lang, puode
lis kavos, maistas ir laikratis - i paprasta, rami scena glumi
na sensorins informacijos kiekiu. Kaip puikiai js smons
srautas (bene geriausiai inoma psichologo ir smons tyrim
pradininko Williamo Jameso fraz) sugeba apdoroti i nuolatoskintani sensorin informacij bei atitinkamus prisiminimus,
sitikinimus, emocijas, ir visa tai sujungti vien bendr smon?
Daugumai i m s - gana neblogai; mes manome, jog visikai,
absoliuiai ir itin kokybikai suvokiame pusryi stalo aplink.

proto

teatras

Kas toliau? Rib nra. sivaizduokite, jog pilate pieno kav

ar arbat. Kaip nusprendiate, kada sustoti? Paprastai nusprsti
padeda spalva. Kaip tai darote? Lygindami anksiau gerto g
rimo spalvos prisiminim su besikeiiania spalva puodelyje,
pasiruo sustoti, kai spalvos sutaps. Be abejo, tam reikia smo
ns - jums neieit pilti pieno kav, jei tuo metu patirtumte
vien i greitkelio atminties utem im ". Turite sutelkti dmes
ir suvokti kavos paruoimo proces.
Lengva pasakyti, taiau i kur kyla anksiau gertos kavos
spalvos prisiminimas? Kaip sugriname j i ten, kur jis papras
tai laikomas, smoning prot, kad, juo remdamiesi, galtume
nustatyti, kiek pieno pilti kav? Kur paprastai saugomas is pri
siminimas? Vienas paprasiausias prisiminimas neivengiamai
sukelia kitus, gilesnius prisiminimus, pavyzdiui, apie nuos
tab kavos puodel, kur vien alt rudens dien grte Banfo
nacionaliniame parke. Tai nra vien sausos mintys - kartu jos
sugrina tiek su prisiminimu, tiek su tuo momentu susijusias
emocijas.
Iki iol m s pusryi stalo situacijoje smon neatliko vie
nos svarbios nuolatins funkcijos. Kiekvienas kavos gurkteljimas ar naujas laikraio puslapis atskleidia vis daugiau naujos
informacijos, kuri traukiama smonje kuriam paveiksl, ta
iau tuo pat metu mogus nuolatos suvokia pats save. Js inote,
jog tai js, ne kas nors kitas, sdi prie stalo. Suvokiate, kad tks
taniai moni mgaujasi ryto saule, taiau tik js mgaujats
ja savaip. I ties tai nra papildom a js smons atsakomyb;
asmenybs, privatumo bei subjektyvumo esm neatsiejama nuo
mstymo, jausm bei pastabumo. Jei js protas yra visikai tu
ias, nra kur pastebti savs.

P R O TO TEATRAS

I 17

Nors ir labai turtingas bt smons turinys, jis nra vie

nintel smons sudedamoji dalis. Taip pat svarbi suvokiam
dalyk kokyb, su jais susij jausmai, kakas, kas leidia mums
suvokti, jog esame smoningi. Jei manote, kad sunku apibdinti
mini smoningum, tai jausm smoningum apibrti dar
sudtingiau. Filosofai iuos jausmus vadina qualia; kiek yra ino
ma, minti jausmai nebdingi kitiems nesmoningai informacij
apdorojantiems subjektams, pavyzdiui, kompiuteriams arba
maas smegenis turintiems gyvnams ir vabzdiams. Taiau ie
jausmai, be abejo, yra smons dalis. Kokie jie? iuo klausimu
sutinku su tais, kurie apie juos msto. Filosofas Frankas Jacksonas rao: Papasakok man visk, k fiziko gali papasakoti apie
gyvas smegenis, j bsenas, funkcin vaidmen, ry su tuo, kas
vyksta kitu m etu arba kitose smegenyse, ir taip toliau, ir pana
iai, taiau, net pasitelks vis imint bei sudjs pasakojim
visum, nesuinosiu nieko apie tai, koks veriantis yra skausmas,
kaip da nieulys, kaip kankina pavydas, arba kuo pasiymi ci
trinos ragavimas, ros uostymas, didelio triukmo girdjimas ar
irjimas dang".2Filosofas Davidas Chalmersas, galutin i
potyri paaikinim taikliai pavadins sudtinga problema",
prideda pana sra: Juntamos raudonum o savybs, viesos
ir tamsos potyriai... klarneto garsai, kamparo kvapas... smonin
go mini srauto patyrimas".3Galiausiai, neurologas Christofas
Kochas kalba apie panai, taiau iek tiek sudtingesni pa
vyzdi por: Primityvus nepam irtam lidn Mileso Daviso
dainos Kind of Blue" gars igyvenimas ir ekstaze persmelktas
trokimas okti vis nakt".4
iuos pavyzdius pacitavau nordamas parodyti, jog eks
pertai ino, kas yra qualia, nors a pats ir nesu sitikins. Susidu

18

P R O T O TEATRAS

riu su tokia problema: jei m ano raudonos spalvos suvokim lydi

raudonumo" jausmas, tuomet nesivaizduoju, koks is suvoki
mas bt be jausmo. Bet kuriuo atveju, js patys galite tai isi
aikinti ir net pridti sav pavyzdi: valgyti vir lauo ugnies
paskrudintus zefyrus arba savo veidu jausti lauo ugnies kaitr.
Daugelis filosof, kartu ir mintieji Jacksonas ir Chalmersas,
mano, jog qualia taps didiule klitimi, siekiant mokslikai su
prasti smon, ir kad i jausm paprasiausiai nebus manoma
paaikinti vien smegen veiklos principais. Qualia galvoskis
nesibaigia ties kaip" ir kodl"? Kodl m s smegenys sukuria
prasto msainio potyr, kuomet pakakt ivardyti ilg chemini
pried sra, itiusios bandels bei sunkiai sukramtomos m
sos pojius, beskonio pomidoro grieinl, tuomet sudti iuos
pojius vien ir imesti tok msain? Kas gero i msainio
patirties"?
tai kita medalio pus. Yra nemaai kitaip manani filo
sof bei mokslinink, kuri qualia nebaugina. Kai kurie tvirtina,
jog nieko nepaprasta ia nra ir, kai smon bus suprasta, qu
alia pasirodys ne kas kita, kaip dalis visumos. Kiti sutinka, jog

smoningumo potyriai, jausmai yra paslaptingas reikinys, ir

neprietarauja palaukti, kol iuos jausmus bus galima paaikin
ti paprasiau, tai yra, kai smon suprasime kur kas geriau. J
nuomone, nors iuo m etu qualia ir yra nepaaikinamas reikinys,
taiau po keleri met naujos inios gali padti kuo puikiausiai
juos suprasti.
Kam qualia gali prireikti? Psichologas ir regos specialistas
Richardas Gregory tvirtina, jog qualia be galo reikia m s sme
genims, jie kupini prisiminim , nujauiamos ateities vizij bei
dabarties sudtingum o.5I j tik dabartis yra aprpinta su qualia

P R O T O TE A TR AS

I 19

susijusiais jausmais, taigi visa, kas betarpika ir aktualu, atrodo

rykiau. Gregory (ir kiti) teigia, jog qualia ymi dabart", situaci
j, kuri iuo m etu reikalauja m s dmesio. Be ios vliavls"
dabartis, praeitis ir ateitis bt beviltikai sumi. Paprastes
nms gyvybs formoms qualia nereikia, kadangi j gyvenimas
paremtas stimulo atsako principu, kurio m etu daug mstyti ne
reikia.
Nesunkiai velgsite, kad tai gali bti teisinga. Obuolio
skonio, ivaizdos ar tekstros prisiminimas tra blyki pojio,
irint obuol ar jo atsikandant, imitacija. Prisiminimui trksta
gyvybingumo (qualia), kuriuo pasiymi tikras potyris, taigi ne
sunku juos vien nuo kito atskirti. Tikrasis obuolys, kur sukon
centruojame savo dmes ia ir dabar, isiskiria i kit. Jis buvo
paymtas. Gregory pasil tok eksperiment: atidiai siir
kite kak iskirtinio, pavyzdiui, rykiai raudon kaklarait,
tuomet usimerkite ir stebkite, kaip blsta jo rykumas. Dabar
atlikite eksperiment atvirkiai: pradkite umerk akis, si
vaizduokite kaklarait, tada atsimerkite. Kaip paymi Gregory,
suvokimas yra stulbinamai rykesnis, palyginti su vaizduots
vaisiumi a ^ ris im in im u ".
Sis teiginys teisingas ne tik prisiminim atveju: mano galva,
bet koks procesas ar tarpininkas (nors ir labai kokybikas), ski
riantis jus nuo tiesiogins patirties, sumenkina tos patirties qua
lia. Puikiausias pavyzdys yra televizorius. Nesvarbu, net jei turi

te septyniasdeimt dviej coli striains plazmin ekran, gero *

rykumo televizij ir kino teatrui prilygstani garso sistem. si
vaizduokite, jog irite dokumentin film apie pakili nuotaik
buriuojant. Ar tai prilygt potyriams, jei i ties stoviniuotum
te denyje, justumte vandens purslus ant savo veido, burlaivio

20

P R O T O T E AT R A S

pasvirim, vjo gsius? Ne. Man teko igyventi kitoki, taiau

toki pat efekting igyvenim besilankant MD Robotics Toron
te, kur gaminama vairi ranga kosmoso tyrim programoms,
skaitant nepaprastai sudtingus automatinius renginius Canadarm ir Canadarm 2. Prie ivyk buvau perirjs daug va
land trunkanios tikros ir animuotos dokumentins mediagos
apie automatini rank darb, taiau tai neprilygo jausmui, kur
igyvenau, stovdamas alia vieno i robot. Tikrovje ie ren
giniai sukonstruoti dar graiau, yra dar sudtingesni, blizgesni,
masyvesni - neapsakomai spdingi; tik stovint greta, spindu
liuoja nepamirtamus qualia.
Taigi m s smegenys gali susitelkti ties aktualiais, ia ir
dabar vykstaniais dalykais todl, kad prisiminimai ir kai kurie
vaizdiniai nra tokie spalvingi, kaip juos sukr tiesioginiai pa
tyrimai. Jei m s prisiminimai bt tokie pat ryks ar kupini
qualia kaip tikrasis pasaulis, nesugebtume jatslarti, ir tai pa-

verst prisiminimus haliucinacijomis.

Vis dlto man ir paiam dar sunkoka juos suprasti. Klarneto
garsai, mano manymu, yra dalis instrumento tapatybs - ties
sakant, svarbiausia jos dalis. Todl gan sudtinga atskirti instru
m ent nuo potyri klausantis jo gars. Jei sutinkate su manimi,
tai dar keletas tbtini bandym paaikinti, kas yra qualia.
Pirmiausia, neuropsichologo V. S. Ramachandrano pavyz
dys apie skirtingas gyvn ris: sivaizduokite, kad Amazons
upje gyvena elektrini uv ris, toki pat proting kaip mes.
Taiau ios uvys pasiymi kai kuo, ko trksta mums - gebjimu
justi elektros laukus specialiais odos organais. Mes galime ity
rinti ios uvies neurofiziologij ir isiaikinti, kaip organai jos
onuose pakeiia elektros srovs krypt, kaip visa tai perduoda

P R O T O TEATRAS

I 21

ma smegenims, kuri smegen dalis analizuoja gaut informacij,

kaip i informacija panaudojama norint ivengti plrn, ie
kant grobio ir panaiai. Taiau, jei elektrin uvis galt kalbti,
ji pasakyt: Puiku, vis dlto js niekada nesuinosite, k reikia
jausti elektros srov".6

Tai turt jums padti, bet jei ne - tai dar viena analogija:
sivaizduokite, jog vaisi ir darovi pramons mon sukons
truoja robot, kuris gali tiksliai nustatyti, kada persikai visikai
prinok ir tinka vartoti. Jis galt ivardyti visas chemines sude
damsias persiko dalis, palyginti jas su prinokusio persiko dali
veriais ir nusprsti, kiek itirtam persikui dar liko nokti iki to
bulumo. Bet, manau, js sutiksite, kad is robotas negali patirti"
vieio persiko skonio taip, kaip js ar a. (I kitos puss, kai kurie
dirbtinio intelekto ekspertai tvirtina, kad robotui diegus tokias
pat sudtingas kaip mogaus smegenis (procesorius), pastarasis
taip pat patirt" persiko skon.) Galbt meknas mgautsi
persiku, tuo tarpu skruzdl - ne. Nors ir kokie sutvrimai geba
patirti, tai yra papildomas smons privalumas.
Tai tai kas, grubiai tariant, yra smon. Taiau nebt protin
ga sustoti ia, mat esama ir kitoki smons form - vienas i
j tik spjame egzistuojant, kitas - i ties esame patyr. Viena
i gal ir ne visiems m alonum sukeliani smons form yra
sapnai. Tai ities keista smons forma, kupina vaizdini i bu
draus m s pasaulio ir ne tik, sujungt netiktus derinius. Sa
pnuojant nenaudojama jokia sensorin informacija - smegenys
pasitelkia tik prisiminimus bei savo gebjim kurti vaizdinius ir
su jais susijusius jausmus, o rezultatas, kad ir koks absurdikas
atrodyt pabudus, visuomet irodo tiktinas. Siekdama paai

PROTO

teatras

kinti ar suteikti prasm gyvenimo vyki sekoms, bdraujanti

smon prasimano tam tikr kiek dalyk, taiau sapnuose is
gebjimas pasiekia visikai nauj lyg.
Smon galima modifikuoti medituojant arba vaistais su
keliant haliucinacijas. Abiem bdais galima suardyti kai kuriuos
esminius normalios smons aspektus, pavyzdiui, jausm, kad
js esate js, kad esate ribojami savo odos, ir kad ji skiria jus nuo
aplinkos. Visi ie skirtingi smons variantai yra svarbs, mat jie
silo alternatyvi poiri tiek juos patirianiam individui, tiek
juos tiriantiems mokslininkams. Taiau, jei i esms nesiskiriate
nuo kit, tuomet didij gyvenimo dal praleidiate bdraujan
ios smons kasdienybje, ir btent i smons form nagrin
siu i mokslo perspektyvos.
Per pastaruosius deimt ar penkiolika m et mokslininkai,
ypa neurologai, smon pradjo irti rimtai bei laikyti j
mokslini tyrim, eksperiment objektu, kai kuo, kas - nors ir
i esms subjektyvu - leidia rinkti objektyvius mokslinius duo
menis. Didioji i mokslinink dalis tapatina prot ir smege
nis bei mano, jog surink pakankamai duom en apie tai, kaip
tiksliai funkcionuoja smegenys, kol esame budrum o bsenos,
suprasime, kas yra smon. Ir nors kai kurie j taria, jog taip ir
nerasime galutinio atsakymo, vis dlto jie pasireng dirbti tol,
kol sustabdys neveikiama klitis.
Gali bti, kad smegenys ir protas yra du visikai skirtingi
dalykai (i pozicija vadinama dualizmu"): protas yra unikalus,
nematerialus, taiau palaiko tam tikr ry su fizinmis smegeni
mis; ry gali pertraukti miegas ar komos bsena. Tik labai ne
daugelis smegenis tiriani mokslinink prisipasta es dualistai. Dauguma yra sitikin, jog smon bus manoma paaikinti

p ro to

teatras

i 23

smegen veiklos tyrim pagalba, o tie, kurie nra tuo tikri - kurie
galbt yra plai pair ir neatmeta galimybs, jog protas yra
kitokios, naujos ries energija ar materija, - savo dmes skiria
toms problemos sritims, kurios atrodo isprendiamos.

S m o n in g a s term o sta ta s
Tai ne poktas. Idj, jog toks paprastas prietaisas, kaip termostatas, gali bti
smoningas, jau kuris laikas aptarinja filosofai. Vienas ymiausi smons
filosof Davidas Chalmersas teigia, jog informacija yra smons pamatas.
Remiantis ia idja, net termostatas (kuris veikia reaguodamas besikeiian
i informacij) turi smon. Reikia pridurti, kad Chalmersas i ties nemano,
jog termostatas jo namuose jauia" tem peratros skirtumus.
Idja apie smoning term ostat Chalmers sudom ino Stanfordo uni
versiteto Informatikos fakultete dirbantis Johnas McCarthy'is.7 Jis tvirtino,
jog tam tikromis aplinkybmis bt galima manyti, kad vienas ar kitas ren
ginys turi tam tikr sitikinim, m at tai p adt lengviau suprasti jo atlieka
mas funkcijas arba skirtingas bsenas, kuom et viduje vykstani operacij
nem anom a isamiai paaikinti. Akivaizdu, jog kuo prietaisas sudtingesnis,
tuo drsiau ja m bt galima priskirti tam tikr sitikinim. Kad ir kaip bt,
McCarthy'is turi savo nuom on apie termostatus:
Pirmiausia, sivaizduokite paprasiausi termostat, kuris automatikai
ijungia ildym patalpoje, kai temperatra pakyla laipsniu aukiau u
nustatytj, pradeda ildyti, kai temperatra nukrenta laipsniu emiau u
nustatytj, ir nedaro nieko, kol temperatra patalpoje svyruoja dviej
laipsni intervalu aplink nustatytj... Mes priskyrme jam tiksl: Kamba
rio temperatra turi bti normali". Jei termostatas mano, kad kambaryje
per karta ar per alta, jis nusiunia signal ildytuvui... Mes neskiriame

Pr o

to

teatras

jam joki kit sitikinim; jis neturi nuomons nei apie tai, ar ildymas
jungtas, ar ijungtas, nei apie or, nei apie tai, kas laimjo Vaterlo m.
Jis tuo labiau neturi introspektyvi sitikinim, t. y., jis nemano mans, kad
kambaryje per karta.

Jeigu tai neprivert js b ent akimirk patikti, kad termostatai turi sitikini
m, pam ginkite itai:

Temperatros reguliavimo sistem mano namuose galima apibdinti

taip: termostatai pirmame ir antrame aukte pranea centrinei ildymo
sistemai, kada jungti arba ijungti karto vandens tiekim iose patal
pose. Centrinis vandens temperatr reguliuojantis termostatas pranea
krosniai, kada sijungti arba isijungti, taip palaikydamas norim karto
vandens temperatr rezervuare. Neseniai antrame aukte pasidar per
karta, ir man ikilo klausimas, ar antro aukto termostatas klaidingai
paman, kad antrame aukte buvo per alta, ar krosnies termostatas su
klydo manydamas, kad vanduo per daug atalo. Pasirod, kad n vienas
j neklydo; pirmo aukto reguliatorius mgino ijungti vandens tiekim,
bet nesugebjo to padaryti, mat sklend buvo ustrigusi. Pirmo ikvieti
mo metu santechnikas aptiko gedim, po to apsireik darkart, kai nauja
sklend buvo usakyta. Santechniko paslaug kaina nuolatos kyla, tuo
tarpu mikrokompiuteri - pamau krenta, taigi vis didja paskata sukur
ti toki temperatros reguliavimo sistem, kuri inot daug daugiau, ne
vien apie temperatros svyravimus visame name, bet ir apie savo svei
katos bkl.

Smons platybse slypi ir keisti, vaizduots sukurti persona

ai. Galimyb, jog smon perengia mokslo ribas, leidia filo
sofams pasitelkti sivaizduojam sutvrim, zomb", siekiant

P ro to

teatras

I 25

pagrsti pozicij, jog protas ir smegenys yra du skirtingi daly

kai. sivaizduokite tapaias kaip js btybes, kuri molekulin,
atomin bei atomus sudarani dali visum a nieko nesiskiria
nuo jsiks, kurios elgiasi kaip js, taiau neturi vidins gyvy
bs, suvokimo arba smons. ios btybs yra ne kas kita, kaip
robotai. Tokie zombiai tapt gyvu rodymu, jog protas ir sme
genys nra vienas ir tas pats, mat jie turt tokias pat smegenis
kaip js, taiau neturt proto. Bt sunku patikti, kad m s
smegenys neivengiamai sukuria smon, jei zombi smegenys
nesugebt to padaryti. Toki btybi egzistavimas net nepristabdo nepritariani dualistinm s idjoms, mat jie atremia
iuos argum entus sakydami, jog, jei ie padarai turt smegenis
kaip mogaus, jie bt neivengiamai smoningi. tai kaip vis
kas paprasta.
Smegen tyrim laboratorij sien nepuoia zombius vaiz
duojantys plakatai, taiau yra kita, dar netikinamesn btyb homunkulas". Tai sivaizduojamas maytis mogeliukas (nie
kada nemginta sivaizduoti moterikos lyties homunkul"),
kuris patogiai sitais js smegenyse ir per didels striains
kokybik ekran stebi vis js gaunam sensorin informa
cij, apdoroja j ir msto js mintis. Gaila, kad jis toks nepo
puliarus, mat geriausiai paaikint, kodl atrodo, jog smon
tarsi sutelkta vien smegen dal u js aki. Tai bt proto
teatro" vieta: ekranas, patogi kd, trakui trupiniais apibars
tytas kilimas. (Ties sakant, i idja danai ijuokiama pavadi
nant j dekartikuoju teatru" - antausis Ren Descartesui u
drs teigin, kad smegenyse yra tam tikra vieta - jis pasirinko
kankorin liauk - kur jos susitinka su protu). Nelaimei, jei
savo smons egzistavim aikinate mauiu mogeliuku savo

26

P R O T O T EA T R A S

smegenyse, tuomet jis taip pat turi tok turti ir taip toliau. Taip
sukuriam e nesibaigiant hom unkul matriok" rinkin* i
neubaigtumo, nieko nepaaikinanti savyb pavert hom unku
l persona non grata smons tyrim o moksle. Alternatyvi teorija vliau tai aptarsiu detaliau - teigia, jog smon yra pasklidusi
po visas smegenis, o ne sukoncentruota viename take. Tai pa
traukli idja, vienu umoju susidorojanti su zombiais ir hom un
kulais bei pakeiianti pastaruosius daugybe gana kvail, neabe
jotinai nesm oning (taiau darbi) zombi agent". Su jais
susipainsime vliau.
Mokslikai smon tyrinti nelengva ne tik dl to, kad smegenys
yra be galo sudtingos, bet ir dl subjektyvumo aspekto. A i
nau, kad esu smoningas. Taiau kaip galiu inoti, kad js esate
smoningi? (Arba i kur js inote, kad a smoningas?) Mes visi
atrodome ir elgiams taip, lyg btum e smoningi, taiau smo
n yra toks subjektyvus dalykas, kad, neturdam as galimybs
vilgtelti js smegenis ir patikrinti (joks smegen stebjimo
duom en kiekis negali parodyti man, k jauiate), turiu patikti
vien js odiu, ir atvirkiai. Dar daugiau, net jeigu a ir js
esame smoningi, negaliu bti tikras, kad mano ir js smon
yra tokios pat. (Tai senas galvoskis: js galite tam tikr spal
v pavadinti oranine ir a sutiksiu, taiau mes neinome, ar i
spalva tiek jums, tiek man atrodo taip pat. Galbt mano oranin
spalva yra js alia, ir atvirkiai.)
* Ironika, taiau prie imtmeius pirmasis hom unkulas taip ir buvo sukurtas. Tai buvo
miniatirinis individas, kuris, kaip buvo tikima, egzistavo m ogaus spermoje - i anksto
susiformavs mogus" - ir po apvaisinimo pavirsdavo embrion. inoma, spermoje gyve
nantis homunkulas turjo turti savo miniatirinius lyties organus, kuri spermoje egzista
vo dar maesni i anksto susiformav moguiai, o sek ubaig paskutinis pasaulyje gims
mogus. Suprantama, i teorij buvo sudtinga pritaikyti moksle.

P R O T O TEATRAS

I 27

Ne tik savo igyvenim negalite m an tiksliai apibdinti;

js mginimai nupasakoti, kaip jauiats ar apie k mstote,
taip pat yra abejotinos verts. is teiginys turt priversti jus
stabtelti. Juk mes, aikus daiktas, inome, apie k galvojame!
Kaipgi kitaip? Nelaimei, yra gausu rodym, jog ne k teinome
apie giliausias savo mintis.
Du eksperimentai turt jus tikinti. Pirmj, pavadint
moni mstymas", 1931 m. atliko psichologas Normanas Maieris.8Jis pakviet tyrime dalyvavusius savanorius didel kambar,
kuriame buvo pilna vairiausi objekt: kari, vertuv, repli,
ilgintuv, stal bei kdi. Tuomet nuo lub jis nuleido du lai
dus, kuri galai vos siek grindis tokiu atstumu, kad, sugriebs
vieno laido gal, tiriamasis negaljo pasiekti kito laido galo. Tiria
mj uduotis buvo sugalvoti, kaip panaudoti kambaryje esan
ius objektus, kad bt manoma suriti kabani laid galus.
Didioji dalis tiriamj beveik ikart pasirinko lengviau
sius sprendimus. Vieni pririo vien laid prie kds, tuomet pa
stm j kuo ariau kito laido, sugrieb antrojo gal ir surio juos
abu. Kiti prie vieno laido galo pririo ilgintuv arba kart. Taiau
daugum a tiriamj nepastebjo vieno sprendimo, taigi Maieris
pateik jiems uuomin: jis prijo prie vieno i kabani laid
ir paleido j sibuoti. Prajus vos kelioms sekundms - kiek
vienu atveju, maiau nei minutei - eiolikai tiriamj toptel
jo sprendimas. Jie pririo svor prie vieno i kabani laid, pa
leido j sibuoti ir, pribg prie kito laido, lauk, kol pirmasis
priarts pakankamai, kad bt galima j sugriebti. Idjos laikas
buvo svarbus: nepaisant, kad daugeliui neprireik n minuts
rasti sprendim po uuominos, uduotis privert juos mstyti
apie 5-10 minui.

28

P R O T O TEATRAS

O kiek i t eiolikos tiriamj suvok, kad jiems buvo pa

teikta uuomina? Vienas. Vienas! Kiti penkiolika sukr istorijas
apie savo uduoties sprendimus. Jie tvirtino nepastebj sibuojan
io laido, nesuvok, kad tai buvo uuomina, arba nemat tyrjo.
Kaip tuomet jie man, kad tai nutiko? Paprasiausiai man
ov mintis"; Galbt fizikos pamokos m an padjo". Vienas tiria
mj, psichologijos profesorius, savo profesij pavert pajuokos
objektu sakydamas: Kai imginau visk, beliko tik sibuoti
laid. Man kilo mintis apie sibavim norint persikelti per up.
sivaizdavau mediuose besisupanias bediones. ie vaizdi
niai kilo kartu su sprendimu. Idja pasirod verta dmesio".
Jei jums nepakako io eksperimento, tai dar vienas. Tai
vienas i mano mgstamiausi nesugebjimo suvokti, kas dedasi
m s galvose, pavyzdi. Tyrim atliko socialiniai psichologai
Richardas Nisbettas ir Timothy Wilsonas.9 Prekybos centre jie
pasistat stal su skelbimu Socialini tyrim institutas - Var
totoj nuomons tyrimas - Kuri prek kokybikiausia?". Ant
stalo jie idliojo keturias poras visikai vienod pdkelni (Agilon firmos, cinamono spalvos) ir klaus praeivi, kuri pora, j
nuomone, kokybikiausia. Niekam nekilo sunkum i keturi
identik por irinkti geriausi ar vardyti, kuo btent j pa
sirinkta pora isiskiria i kit. Tarp pasirinkimo prieasi buvo
mezgimo bdas, ratas, plonumas, tam prum as ir darbo meistri
kumas. Penkiasdeimt moni i viso pateik atuoniasdeimt
prieasi, taiau n vienas nevardijo tikrosios - idstymo po
veikio. Poros buvo paymtos raidmis A-D i kairs dein, ir
ia eils tvarka tyrimo dalyvi buvo pasirinktos, atitinkamai 12,
17,31 ir 40 procent. Tyrjams paklausus, ar apklaustj moni
pasirinkimui takos galjo turti eils tvarka, visi, iskyrus vien,

P R O T O TEATRAS

I 29

atmet toki galimyb. Minta tiriamoji, tuo metu lankiusi trejus

psichologijos kursus, suvok ir atsivelg lemiam idstymo
svarb... ji pasirinko B por. Esm ta, kad ji pasirinko, kai tikrovje
nebuvo i ko rinktis. ie du eksperimentai aikiai rodo, kad ne
galime pasitikti savo mstymo procesu ar informacijos analize.
O jei negalime mes, tuomet kas galt?
Nors ir negalime bti tikri, vis dlto remiams prielaida,
jog js esate smoningi, a esu smoningas ir kad m s smons
daugma panaios. Bet ar tikrai vis moni smon tapati?
Nepaisant vyr ir moter smegen sandaros bei funkcij
skirtum, nra joki rodym, jog lyi smons kuo nors skiria
si. inoma, vyrams ir moterims patekus toki pat vyki skur,
j smoninga patirtis bus skirtinga - patirtis, taiau ne smon,
bent jau ne taip, kaip, manau, neandertalieio smon skirtsi
nuo msiks ar impanzs smon skirtsi nuo jo smons ar
ms. Bet ir ia negaliu nieko tvirtinti vienareikmikai: ekspe
riment su vairi ri primatais tendencijos rodo, kad jie yra
paeng daug toliau, nei mes manme, o senas neandertaliei ir
moderni moni (anksiau vadint Cro-Magnon (ankstyvaisiais
Homo sapiens - vert. past.) skirstymas pamau persvarstomas neandertalieiai turjo didesnes smegenis nei mes iandien, jie
gebjo pasigaminti sudting ranki (ne tik menk kirvuk) ir
pergyveno drastik klimato pokyi. Prie penket deimtme
i buvo manyta, kad mes, iuolaikiniai mons, inaikinome
neandertalieius arba paprasiausiai pralenkme juos evoliuci
jos lenktynse, taiau iandien j inykim svariausiai paaikina
lemiami klimato pokyiai, prie kuriuos neandertalieiai neatsi
laik. Ar neandertaliei smon skyrsi nuo msiks? Manau,
kad taip, taiau sunku net sivaizduoti, kokia ji galjo bti.

30

P R O T O T EA T R A S

Be abejo, keliaujant dar toliau praeit, m s protviai ne

buvo panas mus: j smegenys buvo kur kas maesns, ko
gero, jie nemokjo kalbti ir nebuvo tokie iradingi. Tiktina, kad
jie turjo smon, taiau ji neprilygo Homo sapiens. Kaip toli ga
lime engti iuo keliu? Dauguma mokslinink iandien smon
priskiria didiosioms bedionms, kai kurie dar prideda kates,
unis arba apskritai visus induolius, taiau ios prielaidos su
stoja ties varlmis, gyvatmis ir vabzdiais. Maai kas priskiria
smon bakterijoms.*
Taip bt galima bendrais bruoais apibdinti, kas yra s
mon, arba kaip ji mums atrodo. Taiau svarbiausia, kad js
smon priklauso jums ir niekam kitam. Filosofai ir smegen
tyrimo ekspertai gali j nagrinti, taiau tik js inote, kaip jau
iats ir k mstote. Prie pasineriant smons moksl, dert
skirti iek tiek laiko pamstymui, k smon reikia... jums. Vei
kiausiai iki iol apie tai danai nesusimstydavote, taiau kitas
knygos skyrius privers jus padaryti kaip tik tai. Tada ir tik tada
galsime pavelgti smon ir viet, kur ji neva gyvena - smege
nis - per mokslin prizm.

PASTABOS
1. J. M. Evans, Patients' Experiences of Awareness during General Anaesthesia, Consci
ousness, Awareness and Pain n General Anaesthesia, red. M. Rosen ir J. N. Lunn, (London:
Butter worth's, 1987): 184-92.
2.

F. Jackson, Epiphenomenal Qualia, Philosophical Quarterly 32 (1982): 127-36.

Viskas priklauso nuo to, su kuo js kalbate, arba bent su kuo btumte kalbj prajus
imtmet. Net sibgjus dvideimtajam amiui, kai kurie drss biologai teig, jog tokie
pirmuonys, kaip amebos ar klumpels, yra sm oningos gyvybs formos ir kad j judesiai at
spindi aktyv mstym, o ne beprasmikas reakcijas chemines m ediagas ar aplink. Toki
biolog, inoma, buvo mauma, taiau jie atstovavo idjoms, gyvavusiom s vis imtmet.

P R O T O T EA TR A S

I 31

3- D. Chalmers, Facing U p to the Problem of Consciousness, Journal of Consciousness Studies

2 (1995): 200-19.
4.

Christof Koch, The Quest for Consciousness: A Neurobiological Approach (Englewood, CA:
Roberts, 2004): 238.

5.

Richard Gregory, Flagging the Present M oment with Qualia, Toward a Science of Consci
ousness III, red. Stuart R. Hameroff, (Cambridge, MA: MIT Press, 1998): 259-69.

6.

V. S. Ramachandran, W. Hirstein, The Three Laws of Qualia, Journal of Consciousness Stu

dies 4 (1997): 429-58.

7. John McCarthy, Ascribing Mental Qualities to Machines (1979), http://www.formal, stanford.edu/jmc/.

8.

Norman Maier, Reasoning in Humans: The Solution of a Problem and Its Appearance in
Consciousness, Journal of Comparative Psychology 12 (1931): 181-94.

9. Timothy Wilson, Richard Nisbett, The Accuracy of Verbal Reports About the Effect of
Stimuli on Evaluations and Behavior, Social Psychology 41 (1978): 118-31.

A n tr a s s k y r iu s

S m

ons

po j t is

Jau ilgiau nei deimtmet grup veicar mokslinink, vadovau

jam Dietricho Lehmanno, registruoja elektrin smegen veikl
tikdamiesi iskirti tam tikrus modelius - pastebimus tose sme
genyse besisukani mini enklus.1Tai sudtinga uduotis tu
rint galvoje, kad bet koks apiuopiamas elektrinis signalas yra
bendros milijon smegen lsteli veiklos rezultatas, o tiksli j
buvimo viet nustatyti sunku todl, kad signalas, prie patekda
mas registruojanius elektrodus, turi nukeliauti per smegenis
ir prasiskverbti per kaukol. Nepaisant to, Lehmannas pastebjo
kelet intriguojani dalyk. Pavyzdiui, jis su savo kom anda
nustat vadinamsias mikroikrovas" - neuron veiklos plips
nius, trunkanius ne daugiau kaip 100 ar 200 milisekundi,
pasireikianius skirtingose neuron grandinse. Dar svarbiau,
jog ios mikroikrovos yra susijusios su tuometiniais mogaus
igyvenimais.
Labiausiai intriguojanio eksperimento metu savanoriai
studentai buvo paprayti atsissti ir leisti savo mintims lkti
laisvai. Tiriamiesiems tebuvo pasakyta, jog retsykiais jiems bus
duotas garsinis signalas ir, j igird, jie turi tuojau pat papasako
ti, apie k tuo m etu galvojo. Joki kit instrukcij jiems nebuvo
duota (kuo m aiau apkrautos smegenys, tuo geriau). Lehmannas
ir jo kom anda pastebjo, kad smegen veikl galima klasifikuoti
vizuali ir abstraki. Pavyzdiui, sivaizduojama papldim io
scena patenka vizualios veiklos kategorij, tuo tarpu studento
svarstymai, k gali reikti odis tikjimas" - abstrakios vei

P R O T O TE A TR AS

I 33

klos. (is studentas taip pat buvo priskirtas prie neeilini baka
lauro pakopos student.)
Suskirsius mintis kategorijas, jos buvo lyginamos su dvie
j sekundi EEG duomenimis, kurie buvo uregistruoti prie
pat garsin signal. Nepaprasta pasirod tai, jog abstrakios min
tys buvo susijusios su trum puiu smegen veiklos nukreipim u
kairj smegen pusrutul, taiau tai vyko tik per paskutinius
kelis imtus milisekundi iki garsinio signalo; vis dviej se
kundi prie garsin signal EEG raas neufiksavo panaios
smegen veiklos tendencijos. Kitais odiais tariant, i tiriam
j mintys egzistavo vos deimtadal sekunds arba truput ilgiau.
Ties sakant, apibendrin rezultatus tyrjai prijo prie ivados,
kad, bent jau io eksperimento metu, mintis apytiksliai truko 120
milisekundi.
Mokslininkai taip pat teig, jog tariama nenutrkstam a
smons srov sudaryta i atskiriam, vienas kit sekani su
dedam j blokeli", ir kl klausim, kodl, jei taip yra i ties,
laikome smon nepertraukiama mini, vaizdini bei jausm
seka. Galbt kaip tik taip mes ir protaujame. Mstymo proces
jie prilygino filmui: jeigu yra tinkamai sumontuoti, dvi valandas
trunkantys pabiri kadrai pavirsta nenutrkstam a vaizd juosta.
Lygiai taip pat galtume suvokti ir m s smegen sugeneruotas
mintis.
Nejaugi ities tai, kaip mes patiriame savo smon, skiriasi
nuo to, kokia ji yra? Nra abejoni, kad smon atrodo vientisa.
Kiekvien sekund js, be abejo, suvokiate daugum aplink jus
esani objekt, vyki, jumyse kylani mini bei jausm, ta
iau jie nra statiki - jie ikyla, stabteli, tuomet paeiliui inyksta;
i tkm niekada nenutrksta. Williamas Jamesas, kurio prie

34

P R O T O T EA T R A S

imtmet parayti darbai ir iandien laikomi kertiniu idj apie

smon akmeniu, nukaldino termin, atspindint nuomon, jog
mini judjimas niekada nesiliauja - smons srautas". Jamesas palygino j su upe, kuri nesustodama teka mogaus budrios
smons valandomis". Tai ne tik psichologams skirtas terminas raytojai Saulis Bellow ir Jamesas Joyce'as iliejo savo smons
sraut ant popieriaus, o Bobas Dylanas sudjo muzik. termi
n taip pat pasiskolino interneto krjai (video srautas").
Smons srautas yra puikus atspirties takas, ties kuriuo
galima pradti gilintis, kaip juntame smon. Problema ta, kad
daugum a i m s apie tai visai nesusimstome, ir nors siekis
nupasakoti, kaip juntame smon, nra mokslikas bdas anali
zuoti klausim, jis bent paaikina, k mgina pasiekti moksli
ninkai. Gal gale vidin proto sandara ir yra j tyrim objektas.
Js proto.

Pirmiausia, ar smon ities yra srautas, nuolatin vaizdi

ni, mini ir jausm tkm? Net ir YVilliamas Jamesas raikiai
teig, kad i dalies smons srautas yra tarsi paukio skrydis:
Kaip paukio gyvenimas, tai tarsi nuolatinis skrydi ir
tupjimo kaitaliojimasis. Tam tikros vaizduots veiklos ritmas
pasiymi galimybe ilaikyti vienus ar kitus vaizdinius prote ne
ribot laik bei mstyti apie juos pastarj nepakeiiant. Skry
di periodai pripildyti statik bei dinam ik mini apie s
sajas, kurios paprastai kyla tarp apmstom dalyk santykinio
poilsio metu".2
Tai veria smon lyginti su Rbe Goldbergo renginiu, kur
kamuoliukas nukrenta ant batuto, pastarasis j siunia atgal
lovel, nuo kurio nusirits kamuoliukas atsitrenkia vytuokl,
kuri tuomet pradeda sibuoti pirm yn atgal ir 1.1. Srauto tempas

p ro to

teatras

i 35

gali pakisti, j gali pristabdyti trum pesns ar ilgesns pauzs nuolatin kintanti tkm pirmyn. ios analogijos privalumas tas,
kad ilaiko t beprotyb, kuri kartkartmis geriausiai apibdi
na smon. Nei Jameso paukio skrydio, nei Rbe Goldbergo renginio analogija neprietarauja Dietricho Lehmanno eks
perim ent rezultatams. Jei mikroikrovos i ties yra mintys",
tuomet elektrini modeli kait galima laikyti smons sparn
plasnojimu arba kamuoliuko ridenimusi.
Yra duom en, dar tiksliau nusakani smons veiklos de
tales. Deimtmeius psichologai mgino nagrinti bene tyriausi
veikianios smons form - svajones. Taiau duom en rinki
mas nra paprastas: lengva paprasiausiai leisti mogui atsissti
ir mstyti, taiau kas kita siskverbti jo mintis.
Vienas i metod - paprayti tiriamojo paspausti mygtuk,
kai tik jo mintys pakinta (analogika Lehmanno tiriamj sme
gen elektrins veiklos sekimui). Bet kaip galime bti tikri, kad
mintys nepasikeiia dl fakto, jog jie privalo sekti savo mintis ir
atitinkamai reaguoti? Tai sena dilema, kuri fizikoje padjo i
kelti idjos apie kvantin mechanik: fenomenas pakinta, kai tik
pradedam e j stebti. Kitas bdas vadinamas mini atranka".
mogui duodam as skambutis arba koks nors kitas signalas, po
kurio jis turi papasakoti, apie k tuo metu galvojo. iuo atveju,
inoma, pasitikima mogaus atmintimi, todl kai kurie tyrjai
baiminasi, jog gali bti prarasta smons dalis, vadinama pa
darini dalelmis". Treiasis metodas - mstymas balsu. Taiau
jis taip pat turi savo trkum : atrodo, jog tai darantys mons
ties kiekviena mintimi apsistoja ilgiau, nei galbt taip elgtsi, jei
nereikt jos ireikti balsu. Jie ipleia mini turin, tuo tarpu
mini atranka j susiaurina. Bet kuriuo atveju, mstymas balsu

36

P R O T O T EA TR A S

padeda atskleisti sraut, okinjant kamuoliuk ar kaip tai be

pavadintume.
tai keletas pavyzdi i mstymo balsu nuora, kurie
prie por deimtmei buvo surinkti Yale'io universitete:3
Sunku palyginti, sunku daug k sugretinti... plytelmis klotos
grindys, mano vonios grindys... kurios atrodo tarsi filmas, nei
nau kodl, Nepaprasta kelion" ikyla man prie akis. Panaiau
Meksik. Kojins, batai, mlyni dinsai, pagalv, silai, balti
ir mlyni silai, baltos sienos, padangos, 1950 metai, Kaliforni
ja, Allenas Ginsbergas, barzdos, plaukai, juodi plaukai, raudoni
plaukai, Lucille Ball, televizija, Bobas Hope'as, nosis, geidulingas,
Nathanielis Westas, H. L. Smithas, pus dolerio, ei doleriai ir
penkiasdeimt cent, aa... George'as Washingtonas, Abrahamas
Linkolnas ir Abrahamo Linkolno gimtadienis, Valentino diena,
saldainiai, sausainiai, cukrus, baltas cukrus, raudonas cukrus,
rudas cukrus, baltas opiumas, baltas heroinas, rudas heroinas,
Time urnalas, Newsweek urnalas, Life urnalas, mirties urna
las, tarpinis urnalas, aaa... televizija, mmm... radijas, raudonos
kojins, mlynos, aidimai su kamuoliu, kukurz spragsiai,
derainiai, garstyios, geltona, aa... Johnas Lennonas, aa... akiniai,
daugyb akini, Eltonas Johnas...

Tai bent srautas! tai dar vienas, visikai kitoks, taiau kartu toks
panaus, pavyzdys:
Turiu galvoje, kad labiausiai noriau gyventi Niujorke, vienaip
ar kitaip imginti savo jgas teatre, gyventi i to, bet mes su [as
mens vardas buvo itrintas] vis planuojame, kad, kai nuvyksime
Havajus, neveiksime nieko, kas padt k nors pasiekti. Galbt
a sudalyvausiu atrankoje televizijos serial Hawaii Five-O".
Ne, a mieliau gyveniau Kalifornijoje. Nesuprantu, kaip kas nors

P R O T O TE A TR AS

I 37

nort gyventi Rytinje pakrantje bet kuriuo metu tarp spalio ir

vasario ar kovo. Jei Yale'io universiteto ia nebt, turiu omeny
je, esu laimingas ia studijuodamas, nenoriau gyventi niekur
kitur tik dl to, vienintel prieastis, kodl noriau vaiuoti ka
kur kitur, yra klimatas. Jei visa tai bt galima perkelti Kalifor
nij, bt idealu.
Mano kojins yra per trumpos. Persivalgiau per priepie
ius... Kur mano protas? Jauiu, lyg jis nustojo veikti vien dl to,
kad turiu kak sakyti. Tai ne k tepadeda... Bt puiku, jei ga
liau... Per dien nesiliauju galvoti apie tai, jog neturiau gal
voti apie tai, apie k galvoju, todl negaliu susikaupti ties tuo,
k turiau sutelkti dmes. Gerai, kad iandien njau paskait.
Taiau, jei ir biau nujs, sdiau ir iriau pro lang ms
tydamas apie tai, k dabar turiau daryti, ko nedarau ir kaip
noriau savaitgal nueiti okius, jei jie vykt. Taigi dabar s
diu ia, neturdamas k veikti, iskyrus mstyti, kadangi man
tai patinka, taiau nedarau net ir to... Reikt nueiti apsikirpti. i
ukuosena jau pradeda atsibosti.

ie pavyzdiai neatspindi tipikos m s gyvenimo akimirkos,

m at jie surinkti kontroliuojamoje tyrimo aplinkoje (akivaizdu
antrajame monologe), be to, daugum a i m s neturi tiek laisvo
laiko galvoti apie niekus. Taiau tai savotikas langas m s m in
i labirintuose.
Ties sakant, yra pakankamai svari eksperimentais gaut
rodym, jog m s smegenys nuolat yra tokios aktyvios, kaip
atskleidia nuoraai. Prancz tyrim grup nepra savo tiria
mj atlikti vienoki ar kitoki protini uduoi - j buvo pra
oma negalvoti apie niek. Sunku sivaizduoti, kaip tai padaryti,
taiau tiriamieji turjo sdti umerk akis, nejudti ir vengti
toki protini veiksm, kaip skaiiavimas. Ufiksavus smege

P R O T O TEA TR A S

n veiklos duomenis paaikjo, kad jos buvo kur kas aktyvesns

iomis slygomis, nei atlikdamos bet kuri i devyni pastang
reikalaujani uduoi, pavyzdiui, odi suvokimo ar m a
tematini veiksm. Patys tiriamieji pastebjo, jog poilsio metu
j ga^va buvo kupina mini. Smegen aktyvumo stebjimo re
zultatai patvirtino iuos teiginius, mat irykjo veikla smegen
srityse, susijusiose su atmintimi, vaizdiniais bei emocijomis.
Taigi pateiktus nuoraus laikykite ne tik m s smegen
galimybi pavyzdiais, bet ir sudtingesns kasdiens smons
mozaikos detalmis.* Trumpi pamstymai (turint galvoje, kokie
netiksls jie gali bti) padeda sivaizduoti, kokios galt bti ki
tos ios mozaikos dalys.
K manote apie dainas, besisukanias js galvoje, kai ne
sate susitelk ties konkreia uduotim i (raant i knyg, vis i
nyra Dylano daina One More Cup of Coffee")? ios dainos ne
galiu imesti i galvos jau por valand; ji suskamba tik tuomet...
na, i ties neinau, kas paskatina ar leidia tok sikiim, bet
atrodo, tarsi ji tykot ten, ukulisiuose, pasirengusi ieiti sce
n bet kuri akimirk. Visi esame bent kart suvok, jog galvoje
besisukanti daina (apie kuri danai nesusimstome itisus m
nesius ar net metus) paprastai kakokiu keistu bdu yra susijusi
su nesenais m s gyvenimo vykiais. Tikiu, jog kartais tai tik su
tapimas, o kartais daina apie meil m ums primena asmenikus
igyvenimus, taiau kartais atrodo, kad daina visai neprayta
inyra i pasmons.
Ties sakant, kai kurie mokslininkai tvirtina, jog svajojimas ir sapnai turi kur kas daugiau
bendro, nei mes link manyti, paprasiausiai svajons atrodo blankesns, ne tokios dramati
kos ir paprastesns, nes turi nuolatos konkuruoti su priimama sensorine informacija. Sapnai
nra veikiami ios informacijos. Taiau nra tiesiogini rodym, jog svajons yra bdravimo
bsenos sapnai - ie fenomenai tik labai panas.

P R O T O TEATRAS

I 39

Mintis, jog egzistuoja tam tikra priesmon, vieta, kur idjos

laukia savo eils pakl sparnus, paaikina kit danai patiriam
fenomen. Kai galvoje turite daugyb mini ar reikaling atlikti
darb ir vien po kito juos sprendiate, esate tikri, jei vien i j
staiga pamirote, nes tai sukelia tam tikr nerimo jausm. Galbt
nesuvokiate to tiesiogiai (negalite vardyti konkretaus asmens,
vykio ar situacijos, suklusi jausm), taiau paprasiausiai
inote, kad jis yra. Tai domi vyki seka: js inote, kad kakas
slepiasi js smonje, kaip pliuinis aislas po antklode, kur
iduoda tik nedidelis kauburlis. Nepaprasta tai, jog pagaliau
tai vardijus, nerimo jausmas atslgsta, pakeiiamas suvokimo,
k buvote pamir. Nerimas galbt neinyksta visikai, j pa
prasiausiai ugoia tikslus ir tiesus dmesys, kur nukreipiate
pam irt dalyk. Nesu girdjs apie tyrimus, patvirtinanius,
jog egzistuoja tokie smons ukulisiai, taiau btent taip gal
tume sivaizduoti. Williamas Jamesas man tai esant smons
pakraiu": paprasiausias harmonijos ar disonanso jausmas,
arba teisinga ar klaidinga mini kryptis".
Yra ir kit dalins smons ar smons pakraio pavyz
di. Vienas i j vadinamas ant lieuvio galo". Daugeliu atve
j, kai neprisimenate odio, vis dlto kai k apie j inote: pirm
skiemen ar bent pirmj raid, odio ilg, net paskutinis jo skie
muo gali skambti pastamai (tai vadinama vonios" efektu,
mat tai primena vonioje gulint labai aukt mog, kurio galva
ir pdos kyo vir vandens, taiau svarbiausia dalis - vidurys-slypi po vandeniu). Jamesas turjo t pat galvoje:
Tarkime, kad mginame prisiminti pamirt vard. Ms sm o
ns bsena tuo metu yra itin specifin. Joje ioji praraja, taiau ji
nra paprasta. Toji praraja labai aktyvi. Joje tarsi plevena to vardo

40

P R O T O T EA T R A S

mkla, viliojanti mus reikiama kryptimi, priverianti akimirk

pasijusti visai greta ir tuoj pat paleidianti mus sklsti tolyn ne
suradus troktamo atsakymo. Jei tuo metu m ums pasilomi ne
teisingi vardai, i keistai apibrta praraja tuoj pat juos atmeta.
Pateikti vardai neatitinka prarajos formos. Skirting odi pra
rajos nra vienodos, nors dl savo pavadinimo sivaizduojamos
panaiai tuios.4

Smegen aktyvumo stebjimas lieuvio galo" fenomeno metu

atskleid, jog su problemos sprendim u susijusios smegen da
lys, stebinios, analizuojanios ir tikrinanios pasilyt sprendi
mo variant teisingum, yra - nereikt stebtis - aktyvios tuo
metu, kai subjektas mgina prisiminti pam irt od. Dar dvi
smons pakraio ypatybs: pirmiausia, kai kit kart patirsite
lieuvio galo ar pana smons pakraio fenomen, sigilin
kite, kokius jausmus jie sukelia. Esu tikras, jog pastebsite, kad
jiems trksta qualia - smons pakratyje vykstantys fenomenai
nesukelia tokios intensyvios patirties, kaip visa smon. Antra,
kartais tokiose situacijose pasmon ateina jums pagalb. Jei,
kartojats parengt kalb (ar, dar geriau, dainuojate dain)Jr bijote, jog pamirite odius, geriausia apie tai per daug negalvoti,
ir danai pasmon pasufleruoja reikiam od.
l\Jors tik nedaugelis i m s turime galimyb ufiksuoti ne
ril savo smons sraut taip, kaip tai padar Yale'io studentai,
beveik visi galvose neiojams nenutylant komentatori, kuris,
anot kai kuri ekspert, yra svarbi smons dalis. Alainas Morinas i Mount Royal universiteto Kalgaryje yra vienas i tvirtinan
iu/ jog kakas, k vadiname vidine kalba", leidia mums ne tik
ilikti smoningiems, bet ir apie tai galvoti.5 Vidin kalba yra bal
su neireiktos mintys, besisukanios m s smegenyse (kai ku-

P R O T O TEATRAS

I 41

riais atvejais, sprendiant i mano apklaust moni, jos i esms

nenutrksta).* Kartais vidin kalba nutraukia tyl, kai kalbame su
savimi, taiau didij laiko dal ji paprasiausiai yra - retsykiais,
galbt, kovoja su kyrjusia melodija, bet daniausiai komentuo
ja galvoje vykstanius vykius. Be abejo, ios knygos skaitymas
aktyvina js vidin kalb - be jos negaltumte skaityti.
Mstymas apie savo smon laikomas savs suvokimu. Morinas tvirtina, jog viena yra bti smoningiems - matyti, uuosti,
galvoti, jausti ir prisiminti - ir visikai kas kita - mstyti apie
iuos smons elementus ar pasakyti sau: ia kvepia kaip mano
moiuts virtuvje, kai i kak kepa", arba: Man taip nuobodu;
domu, kada galsiu i ia itrkti". Pasak Morino, vidin kalba
sustiprina smons sraut, suteikdama jam daugiau gyvumo,
taiau ji tarnauja ne vien smonei. Pasitaiko atvej, kuomet dl
smegen sualojimo vidin kalba pradingsta, taiau pacientas
aikiai vis dar yra smoningas, nors smoningumas galbt su
silpnja. Vidin kalba leidia jums sukurti savo vaizd; kaskart
pildydam i klausimyn apie savo asmenines savybes, turite pasi
kliauti vidine kalba, mat btent ja naudojats nordami nusakyti, kas dedasi js galvoje.
Pirmajame knygos skyriuje minjau, jog inomasis smons
praradim o pavyzdys - Kur dingo pastarieji deimt greitkelio
kilometr?" - pavadintas netinkamai. Js nepraradote smons,
ji tik buvo nukreipta nuo vairavimo kitus dalykus. Mano ma
nymu, tam yra rimta prieastis. Ar kada nors susimstte, kaip
koncentruojamas dmesys vairuojant? Tai neapsakomai nuo
bodu! Vairuodami automobil, pamginkite: pavelkite vidin
* Filosofas Bernardas Baarsas tvirtina, jog vidins kalbos nemanoma sustabdyti ilgiau nei
deimiai sekundi ir kad jis pats tesugebjo tai padaryti vos penkioms sekundms.

42

P R O T O T EA T R A S

galinio vaizdo veidrodl, tuomet nukreipkite vilgsn iorin,

apvelkite upakalinius prieais vaiuojanio automobilio i
bintus, meskite vilgsn degal rodykll ir greiio matuokl,
tuomet vl grkite prie galinio vaizdo veidrodli, automobili
ibint... greit pajusite, kad turite dvi ieitis: leisti savo mintims
klajoti arba ieiti i proto. Taip pat tiesa yra tai, jog kuo geriau
valdomi tokie gdiai, kaip vairavimas, tuo m aiau smoningo
dmesio jie reikalauja. Psichologai tai vadina persimokymu".
Taigi, jums sdus prie vairo, vairavimo veiksmai perduodam i
budrios smons nereikalaujanioms nerv sistemos grandims,
ir js galite leisti savo mintims nuklysti prie kit dalyk, nebent
js protas visikai isijungt.*
Smon m an atrodo iek tiek kitokia ir pirmomis praside
danios dienos akimirkomis. Vos nubudus, smon akimirksniu
neprisipildo - mintys kyla po truput: a nubuds, inau, kur esu,
galiu vilgtelti laikrod ir suinoti kiek valand. Taiau dienos
darbai dar nepradeda uimti savo vietos mano galvoje. Likusi
dienos dal jie okupuos didij dal mano mini ar bent jau
sklandys aplink, bet kol kas jie ikyla tarsi ekrano uduoi juos
toje viena po kitos atsirandanios ikonos, jungus kompiuter. Po
keli akimirk smon visikai usipildo, ekrane matyti visos
ikonos, ir tai nepasikeis iki vakaro, kol eisiu miegoti.
Kiekvienas i aukiau pateikt pavyzdi palieia vien
i smons pojio aspekt. inoma, veikiausiai j yra kur kas
daugiau - vienus patiriame visi, kitus juntate tik js ir niekas
kitas. Galiausiai, noriau ikelti idj, kuri gali pasirodyti eks* .

Ar protas apskritai gali visikai isijungti"? Kai kuriose dzenbudizm o versijose viena i
bsen vadinama nemstymu". Manoma, jog pasiek i bsen galite stebti, kaip mintis
kyla, isilieja smon, tuomet nublanksta ir galiausiai inyksta, nesukeldama joki kit
mini.

P R O T O T EA T R A S

I 43

tremali, bet tik todl, kad is klausimas retai uduodamas: kodl

man atrodo, tarsi mano smons centras bt paiame galvos
viduryje, tiesiai u aki?* Kaip galsite sitikinti, smon yra
stipriai apdorota ir abstrahuota iorinio pasaulio versija, sud
tingesnis krinys nei vien tik spdis, taigi, kodl atrodo, kad ji
sukoncentruota tarp mano aus? Kodl ji negalt pleventi man
vir galvos arba u jos, arba tik vienoje pusje?
Klausiate, kodl taip turt bti? Juk, gal gale, visa tai
vyksta smegenyse, o jos yra btent ten! Tiksliau sakant, atrodo,
jog smons centras yra tarp aki ir aus, taigi kuo prasta mintis,
jog m s savastis" yra greta dviej pagrindini jusli, regos
ir klausos, padedani mums nustatyti, kur yra suvokimui per
duodam i vaizdai bei garsai? Jei objektas yra tai ten", tuomet
logika kuo efektyviau nukreipti savo akis bei ausis, kartu ir gal
vos centr, tai ten, ypa jei objektas kelia pavoj.
I kitos puss, priimti vaizdai bei garsai veikiausiai nra su
vokiami tose smegen dalyse, kurias atkeliauja i regos ir klau
sos organ - didel dalis ios sensorins informacijos apskritai
nepasiekia m s smons. Apdorojimo metu smon patekusi
sensorin informacija nuolat perkeliama i vienos smegen da
lies kit; kartais ios dalys yra taip toli viena nuo kitos, jog no
rdami jas parodyti, turtum e bakstelti dvi skirtingas kaukols
vietas. Jei taip yra i ties, tuomet kodl smon negalt kart
kartmis bent persikelti i vienos vietos kit?
Dl vienos ar kitos prieasties - o galbt tokios apskritai
nra - smon, regis, nuleido inkar m s galv viduryje. Reikia
* Fizikas Ervvinas Schrodingeris savo nedidelje, taiau itin vertinamoje knygoje, pavadinto
je Kas yra gyvenimas?", tvirtino, jog smon, regis, yra colis ar du u tarpuakio" (What Is
Life? The Physical Aspect of the Living Cell [Cambridge: Cambridge University Press, 1945]).

44

P R O T O TEA TR AS

pripainti, kad nors daugeliui i m s tai atrodo teisinga, taiau

vairios apklausos atskleid ir kitas smons rezidencijas": savo
knygoje Beyond the Body" Susan Blackmore paymjo, jog
daugelis moni savj a" patalpina u aki, taiau kai kurie
nurodo kaktos vidur, galvgal ar net gerkl bei ird".6 Kaip ir
daugelis kit autori, ji teigia, jog prisimindami vairius vykius,
mons save mato kitaip. Pavyzdiui, mgindami prisiminti,
kada paskutin kart buvote papldimyje, veikiausiai matysite
save i nugaros, i viraus ar i bet kur kitur, tik ne i savo galvos
vidurio.
Net jeigu pasirodys, jog smegenyse egzistuoja smons
centras ( pana atradim velgiama itin skeptikai), pastaro
ji neturi jokios prieasties vargintis atskleisti tiksli savo centro
buvimo viet. Galiausiai, didij laiko bei vaizduots dal ji pra
leidia keliaudama per erdv ir laik - kam reikt visus iuos
vaizdinius sudti vien galvos vidur? Mano manymu, vienas
i labiausiai kvepiani smons aikintoj, velionis Julianas
Jaynesas, domjosi tuo paiu: Manyti, jog smon yra m s
galvose... labai natralu, taiau nepagrsta. Tikrai nenoriu pasa
kyti, jog smon yra atskirta nuo m s smegen; gamtos moksl
keliamos prielaidos teigia, kad tai netiesa. Vaiuodami dviraiu
naudojams savo smegenimis, taiau niekas nesusimsto, jog ie
gdiai slypi m s galvose. Paslaptingoji smons buvimo vie
ta nra tiksli".7
Atrodo logika, jog vaiavimo dviraiu gdiai yra m s
smegenyse, o ne pdose, ar ne? iandien - taip. Taiau tai Aris
totelio laikais irdis buvo laikoma intelekto centru. Ar tais laikais
mons savj a" sivaizdavo esant kakur tarp onkauli? Ar
tikjo, kad j akys bei ausys i prigimties buvo tarsi kno peris

P R O T O TEATRAS

I 45

kopas, stebintis pasaul i aukto? Greiiausiai, to niekada nesu

inosime, m at eilinio senovs graiko nuomons istorija neisau
gojo. (Be abejons, galime splioti, kaip savo knygoje The Origin
of Consciousness in the Breakdown of the Bicameral M ind" ste
bjosi Jaynesas; j vl minsiu V ir XI skyriuose. Jaynesas klaus
savs, ar nebt natralu tarti, jog tam tikri sprendimai, suke
liantys stres, oro trkum bei pagreitjus irdies plakim, pri
imami btent tose kno dalyse?)
Ar iandien esama savj a" suvokiani kitose kno da
lyse moni?* Smegen operacij igyven pacientai pateikia
tam tikr uuomin: keletui i pacient, siekiant ukirsti keli
epilepsijos priepuoli plitimui abu smegen pusrutulius, buvo
nutraukta didioji smegen jungtis - jungiamasis audinys, per
duodantis informacij i vieno smegen pusrutulio kit. Ope
racija beveik nepakeit kasdienio i pacient gyvenimo, taiau
laboratorijoje jiems pateikti vien ar kit smegen pusrutul
nukreipti vaizdai bei garsai leidia atskleisti dram atikus ope
racijos padarinius (r. XIII skyri). Nors atrodo, jog kiekvienas
pusrutulis pasiymi unikaliu mstymo bei kalbos bdu, net spe
cifinmis iniomis, taiau paciento smon ilieka nepakitusi.
Visi pacientai savj a" suvokia taip pat, kaip bet kuris mo
gus, kurio informacijos perdavimo kanalai tarp smegen pus
rutuli yra nepaliesti. Ne u kalb atsakantis pusrutulis, kuris,
panau, kalba tik savo, o ne dvynio vardu, netvirtina ess galvos
viduryje ir sutinka, kad jo vieta yra u kairiosios akies (u kalb
* Pakalbjs apie tai vienoje televizijos laidoje, sulaukiau elektroninio laiko i vyrikio, ku
riam buvo diagnozuotas disociacinis asmenybs sutrikimas (anksiau vadintas asmenybs
skilimu arba susidvejinimu). Jis pasakojo: Didij laiko dal praleidiu savo kaukols i
orje, keleto coli atstumu nuo savo veido. Prie einant miegoti manasis a sugrta j mano
kaukol (tarsi traukiamas vid)."

46

P R O T O T EA T R A S

beveik visada atsako kairysis smegen pusrutulis). Vis dlto pa

cient su atskirtais smegen pusrutuliais tyrimai rodo, jog kiek
vienas pusrutulis yra individualiai smoningas, jame kyla tik
jam bdingos idjos, atsivelgdamas jas, generuoja atitinkamus
veiksmus. Jei tai tiesa, tuomet kodl m s smon nepersikelia
i vieno pusrutulio kit, atsivelgiant tai, kuris i j tuo metu
aktyvesnis?
Dar dramatikesni atvejai, kuomet maameiam vaikui dl
itin sunkios epilepsijos ar gresiani smegen sutrikim paa
linamas visas smegen pusrutulis. iuo atveju pusrutuliai ne
siginija", kuris i j yra smons centras, mat yra tik vienas. I
vieno smegen pusrutulio paalinimo operacij igyvenusi pa
cient neteko girdti, jog j savasis a" bt sugrstas vien
pusrutul vienoje galvos pusje, nors, mano iniomis, klausimas
apie juntam smons centr jiems niekada nebuvo uduotas.
Jei tiesa, jog suvokiamas smons centras glaudiau susi
js su jutim organais nei paiomis smegenimis, tuomet galbt
smons buvimo vieta pasikeist, vienaip ar kitaip pakenkus ju
timo organui. Helen Keller yra dramatikas pavyzdys: bdam a
akla ir kuria, ji pasikliov tik savo rankomis, mat pagrindins
jos jusls viet um lyta. Nekilo abejoni, jog moteris buvo s
moninga, taiau nra joki man inom uuomin, kur tiksliai ji
juto savo smon esant.
Potyriai, kai mogus jauia palieks savo kn, yra puikus
atvej, kuomet savasis a" itrksta i kranialinio kaljimo, pa
vyzdys. Kai mogus teigia kur laik paliks savo kn (jei tai
i ties manoma), jis jauia, tarsi protas palieka fizin kn ir
plevena vir jo arba, kratutiniais atvejais, ikeliauja kakur ki
tur. inoma, kelions aspektas yra paranormalus ir neaktualus

Pr o

to

teatras

mginant nusprsti, ar smon gali bti juntam a kitur, nei kau

kols viduryje, taiau paprastesnis jausmas, jog stebite save i
viraus - nepakeitus nieko kito - atrodo puikus, klausim
atsakantis pavyzdys. Belieka sitikinti, ar galime tikti tokiais pa
sakojimais?
Mokslini smons tyrim institute dirbantis Charlesas
Tartas daug met tyrinjo ijimo i savo kno" patyrimus ir
susidr su keletu nepaprast atvej.8 Sakykime, tiriamoji pane
l Z. teig gan danai paliekanti savo kn miegodama. Vieno
i igyvenim metu ji net sugebjo perskaityti ant lapelio po
pieriaus, kur Tartas buvo padjs auktai ant lentynos, urayt
skaii:
Kiekvien nakt, kai subjektas guljo lovoje pasiruos umigti, o
jo fiziologiniai duomenys buvo normals, a nueidavau savo ka
binet koridoriaus gale, atidengdavau lentel su atsitiktine tvarka
idliotais skaiiais, mesdavau monet ant lentels ir nurayda
vau penkis vir monetos esanius skaitmenis, mat taip norjau
utikrinti, jog naudoju atsitiktinius skaiius. iuos apytikriai
dviej coli dydio skaitmenis juodu tuinuku uraydavau ant
lapelio popieriaus. Atsitiktine tvarka sugeneruotas penki skai
tmen numeris ymjo parapsichologin vakaro taikin. Tuomet
ddavau lapel nepermatom segtuv, ueidavau subjekto
kambar ir paddavau j ant lentynos, niekuomet neparodydamas
jo subjektui. Tokiu bdu lapelis buvo paveriamas taikiniu, kuris
bt irimas, jei j velgtum e i ne maiau nei apytiksliai ei
su puse pd aukio... Ketvirt nakt, 5:57 ryte, buvo ufiksuotos
septynios neaikios EEG duomen minuts, kartais atrodiusios
tarsi pirmoji m iego stadija, kartais - tarsi trumpos budrumo aki
mirkos. Tuomet panel Z. nubudo ir per vidinio ryio sistem pa
diktavo skaii 25132, kur paymjau ties EEG duomenimis.

Pr

oto

teatras

Paaikjo, jog subjekto padiktuotasis skaiius i ties buvo vakaro

taikinys. Nuo pirmojo ijimo i kno eksperimento patobulinau
j struktr bei patikslinau vertinimo sistem. Tikimyb, jog su
bjektas atsitiktinai atsps penki skaitmen numer yra viena i
imto tkstani, taigi tai i ties nepaprastas vykis!.. Panel Z.
neturjo jokios galimybs pamatyti vakaro taikinio numer gul
dama lovoje ir negaldama per daug laisvai judti dl pritvirtint
elektrod, nebent, m ums neinant, ji bt pasinaudojusi kako
kiu slaptu prietaisu ir pavietusi ar pavelgusi taikinyje nuro
dyt skaii, nors nieko panaaus nebuvo reikalo tarti.

Be abejo, besidomdamas paranormaliais reikiniais, Tartas

klaus savs, ar tokie atvejai, kaip panels Z., reikia, jog protas
i ties gali palikti kn, ar tai tra paprasiausios haliucinacijos.
(Bent jau panels Z. atveju, ie reikiniai negaljo bti laikomi
sapnais.) Bet kuriuo atveju, protas nebtinai turi bti galvoje,
nebent dl anksiau mintos prieasties, jog pravartu j turti u
aki ir tarp aus, kai nuo to priklauso m s gyvyb. Btent tai
mgina rodyti Tartas:
Apibendrindamas savo ir kit tyrimus, turiu pasakyti, jog ms
smon verta laikyti nenutrkstama, dinamika realybs im i
tacija, pasaulio model kurianiu procesu, vidiniu proto teatru,
biopsichologine virtualija tikrove, kurioje smon ir gyvena... Pir
miausia, turtume suvokti, jog prastas buvim o savo kne (pa
prastai galvoje) jausmas tra konstrukcija, pasaulio imitacija, kuri
daugeliu atvej optimaliai utikrina ms ilikim, taiau jokiu
bdu nra neginytina galutin tiesa".
Tartas tsia teigdamas:
... pravartu prisiminti, jog taip, kaip pasinrs auktos koky
bs kompiuteriu sukurt virtuali tikrov m ogus pamirta,

P ro to

teatras

i 49

kur yra jo fizinis knas, ir patiria save kompiuterio sukurta

me pasaulyje, taip ir m s sielos" galbt gyvena Marse, taiau
m es esam e taip giliai panir BPVT (biopsichologin virtuali
j tikrov), jog m s sm egenys priveria m us manyti, jog esa
me ia, savo knuose. Tai beprotika idja, taiau ji primena,
jog pojtis, kur mes esame, nra tik paprasiausias realybs
suvokimas".9

Tik nedaugelis galt paprietarauti paskutiniajam sakiniui ar

bent pirm am penketui jo odi. emikesni ijimo i savo
kno pavyzdi galtume rasti atvejuose, kuom et pacientai,
kuriems (epilepsijos gydymo sumetimais) smegenis buvo im
plantuoti elektrodai, pasijunta beiein i savo kno, kuomet
stimuliuojamos tam tikros j smegen sritys. i atvej tyrimai
sutelkiami ties t smegen srii svarba kno dalims bei j po
zicijoms suvokti. Vienas dalykas yra aikus: jei pagaunate save
velgianius savo kn i aukto, galimas daiktas, kakas nuti
ko tariamai js proto buvimo vietai. I ties beprotika idja",
taiau tuo pat metu verianti kelti klausimus apie smon - ne
tik apie tai, kodl juntame j esant vienoje ar kitoje kno vietoje,
bet ir kas apskritai ji yra, ir dar aktualesnis klausimas - kaip ji
skiriasi nuo to, kaip j jauiame. Nordami atsakyti klausim
mokslikai, privalome susipainti su vieta, kur viskas praside
da - smegenimis.

PASTABOS
1. T. Koenig, K. Kochi, D. Lehmann, Event-Related Electric Microstates of the Brain Differ
Between Words with Visual and Abstract Meaning, Electroencephalography and Clinical
Neurophysiology 106 (1998): 535-46.
2. William James, The Principles of Psychology (N ew York: Henry Holt, 1890).

P R O T O T EA T R A S

Kennetho S. Pope'o surinkti nuoraai, ispausdinti leidinyje The Stream of Consciousness:

Scientific Investigations into the Flow of Human Experience, red. Kenneth S. Pope, Jerome L.
Singer (N ew York: Plenum, 1978).
James, The Stream of Thought, 9 skyrius, The Principles of Psychology.
Alain Morin, Inner Speech and Conscious Experience, Science and Consciousness Review 4
(April 2003), http://www.sci-con.org.
Blackmore verta paminti, kadangi ji pati igyveno ryk priemirtin potyr, kurio metu
pleveno vir savo kno ir stebjo, kaip kalbant juda jos lpos. Susan J. Blackmore, Bey
ond the Body: An Investigation of Out-of-the-Body Experiences. (London: Heinemann, 1982)

p. 165.
Julian Jaynes, Consciousness and the Voices of the Mind, Canadian Psychology 27 (1986):
128-39.
Charles Tart, Psychophysiological Study of Out-of-the-Body Experiences in a Selected
Subject, Journal of American Society for Psychical Research (1968): 3-27.
Charles Tart, Six Studies of Out-of-the-Body Experiences, Journal of Near-Death Studies 17
(1998): 73-99.

T r e ia s s k y r iu s

A R SMEGEN ITIES REIKIA?

A nksiau m aniau, jog sm egen ys yra labiausiai stulbinanti
organizm o dalis, bet vliau man topteljo: i, kas man tai sako."
KOMIKAS

EMO

PHILLIPSAS

io skyriaus pavadinimas kilo i 1980 metais rodytos provokuo

janios televizijos laidos. Pagrindiniai jos dalyviai buvo velionis
Manesterio pediatras daktaras Johnas Lorberis ir nedidel jo
pacient grup. Lorberis specializavosi galvos smegen vande
ns - hidrocefalijos - gydymo srityje (bkl, kuom et dl padid
jusios gamybos arba sutrikusios cirkuliacijos kdikio kaukolje
susikaupia per didelis kiekis smegen skysio). Jei spaudim su
keliantis skystis laiku nepaalinamas, sutrinka normalus smege
n vystymasis. Kdikio kaukol nesunkiai pasiduoda deforma
cijai, taiau kur kas svarbiau tai, kad jos viduje smegenys patiria
didiul spaudim ir negali tinkamai augti. Chirurginiu bdu
implantuojami spaudim mainantys untai buvo pradti nau
doti tik septintajame prajusio amiaus deimtmetyje; iki tol tik
20 proc. hidrocefalijos kamuojam vaik sulaukdavo pilname
tysts ir net puss i j smegenys buvo rimtai pakenktos. Dakta
ras Lorberis vienas pirmj pradjo naudoti mayius plastiki
nius implantuojamus untus smegen skysiui paalinti, tokiu
bdu suteikdamas iems kdikiam s nauj galimyb igyventi.
Taiau jo pelnyt lov ugo kur kas prietaringesns aplin
kybs. Lorberis tvirtino, jog kai kurie jo pacient, nepaisydami
negrtam smegen pakenkim, tarsi numojo tai ranka ir gy

52

P R O T O TE A TR AS

veno normal ar net geresn nei normal gyvenim. tai k jis

sak

televizijos laidoje:
iame universitete studijuoja vaikinas, kurio IQ siekia 126, jis
jau usitarnavo matematikos studij diplom su pagyrimu ir so
cialiniu aspektu jis niekuo nesiskiria nuo kit. Taiau vaikinas
praktikai neturi smegen... Nuskenav jo sm egenis suinojome,
jog vietoje normalaus 4,5 centimetro storio smegen audinio tarp
skilveli ir ievs, jis teturi plonyt, milimetro ar panaiai storio
mantijos sluoksn. Jo kaukol i esms upildyta vien smegen
skysiu... Sunku pasakyti, ar io matematikos studento smegenys
sveria 50 ar 150 gram, taiau jos n i tolo neprilygsta norma
lioms 1,5 kilogramo sverianioms smegenims, vaikino smegenys
sudarytos vien i prim ityvesni gilij darini, kuri hidrocefalija santykinai nepalieia.

Televizijos laidoje Ar smegen tikrai reikia?" Lorberis pakar

tojo, jog studento smegenys sudaro ne daugiau kaip 5 procen
tus" normalaus smegen svorio. irovams buvo pateikiamos
Sheffieldo universiteto matematikos studento kaukols kom piu
terins tomografijos nuotraukos, kuriose aikiai matoma didiu
l tutum a virutinje kaukols dalyje. Sunku irti, kur aps
kritai yra jo smegenys - irimas vos milimetras prie kaukols
prigludusio smegen audinio. Faktikai smegen nra... j ne
manoma aptikti" - taip studento smegenis apibdino Lorberis.
Tuomet jis parod mogaus smegen model ir didel viduryje
iojini tutum. Tai tikras stebuklas: auktesnio nei vidutinis
intelekto vaikinas beveik neturi smegen.
Tuo metu tik keletas smegenis tiriani mokslinink Lorber irjo rimtai ar apskritai buvo girdj i istorij. Tai visi
kai suprantama: vienas Lorberio interviu 1981 m. pasirod brit
Pr o

to

teatras

53

urnale The Nursing Mirror", kitas pasakojimas buvo trauktas

1983 m. ileist vokik knyg Hydrocephalus im friihen Kindesalter", kuriame jis teig ityrs 150 subjekt, keniani dl
didiulio smegen audinio kiekio praradimo, i kuri apie 30,
nepaisydami savo negalios, pasiek auktesn nei vidutin IQ. ia
tema taip pat buvo sukurtas filmas, taiau nebuvo joki publika
cij urnaluose, kuriuose rankraius periri ekspertai. urna
lo Science" naujien skiltyje pasirod trum pa Rogerio Lewino
apvalga, taiau nieko oficialaus. Nepaisant to, Lorberio darbai
vis dar plaiai cituojami - ypa internete - ir laikomi rodymais,
jog protas ir smegenys yra du skirtingi dalykai, ir kad protas eg
zistuoja net tuomet, kai smegenys yra rimtai pakenktos.
Ijs pensij Lorberis tapo truput eidus. inau tai,
nes kart kalbjau su juo telefonu. Devintojo deimtmeio pra
dioje CBC radijui1 kriau dokum entikos cikl apie smegenis
(Cranial Pursuits"). Kai paskam binau Lorberiui nam us ir
paklausiau, ar galtume pasikalbti apie jo atliktus tyrim us,
pirm iausia jis pareikalavo 150 svar sterling, be kuri jis nepraversis burnos.
Lorberis buvo kategorikas, nesunku suprasti, kodl. Kai
kurie inomi smegen tyrjai, kuriems minjau Lorberio darb,
net nesvarst j atmesdavo - jie buvo sitikin, jog Lorberio darbe
nra n kruopels tiesos. Taiau jei vis dlto jis buvo teisus, tuo
met didel dalis paskutiniojo imtmeio smegen tyrim neverti
n sudilusio skatiko. Vien dl to nenuostabu, jog Lorberio darbas
buvo visuotinai atmetamas - kitos ieities paprasiausiai nebu
vo. Paradigma teigia, jog smegenys sukuria prot, taiau skaiiu
sieji Thomaso Kuhno The Structure of Scientific Revolutions"
ino, kad vyraujanti paradigm a nepripasta prietaraujani

54

P R O T O T E AT R AS

rodym. Paprastai paradigma nepasikeiia tol, kol visi jos gyn

jai nemirta. Taiau yra ir kita prieastis, kodl smegen tyrjai
ignoravo Lorber. Jo pateikti rodymai nra tvirti, didel j dalis
nepagrsta ir, dar svarbiau, visi lik rodymai teigia, jog smegenys
yra reikalingos.

Dokumentinje televizijos laidoje m ums buvo pateiktos

dvi panaios vieno i trij nepaprast Lorberio pacient hori
zontalaus smegen pjvio nuotraukos ir buvo pasakyta, jog ie
pjviai parodo du iek tiek skirtingus lygius", taiau nem ini
ma, kaip toli vienas nuo kito ie pjviai" i ties padaryti. Jei
atstumas tarp pjvi tebuvo vos m ilimetras ar du, tuom et ne
manoma nustatyti, kokio dydio yra i tuia vertikali erdv.
Akivaizdu, jog tai buvo viena i lemiam problem, kuri bt
nesunkiai isprsta, jei gauti duomenys bt ne vien pristaty
ti dokumentinje laidoje, bet ir rimtai perirti kit smegen
tyrj. Pateiktos nuotraukos i ties atskleidia, jog kiekvieno
se smegenyse esantys skilveliai, skysiu upildytos tutum os,
stulbinamai isipleia dl per didelio smegen skysio kiekio.
Minto matematikos studento smegen nuotraukos taip pat tai
patvirtina. Taiau nei vienoje i nuotrauk nem atyti tokio plono,
vos m ilimetro storio, smegen audinio, prispausto prie vidins
kaukols puss.
Tuomet Lorberis parod hidrocefalijos paveikt smegen
model, kart perpjaut vertikaliai, ne horizontaliai. Jame taip
pat matyti tuia erdv, taiau ir vl sunku nustatyti, kiek vietos
ji uima. I m ums pateiktos vaizdins mediagos nemanoma
apskaiiuoti, kiek smegen audinio buvo prarasta.
Treiojoje dokumentins laidos dalyje daktaras Lorberis ir
jo pacientai nuvyksta Kopenhag, kur tiriamas pacient smege

P R O T O TEATRAS

I 55

n dali aktyvumas. Rezultatai atskleid, jog pacient smegen

dalys buvo reorganizuotos, pavyzdiui, regos centras i pakau
io buvo perkeltas vien galvos pus. Laidoje nebuvo paminta,
taiau smegen rentgeno nuotraukos aikiai atskleidia, jog ili
k bene 50 proc. smegen audinio, ir jis yra aktyvus - tai daug
daugiau, nei tvirtina daktaras Lorberis.
Keista, kad kritikai nepasivargino kruopiai inagrinti
ios dokumentikos, kitaip jie bt pastebj iuos neatitikimus.
Jie paprasiausiai iurkiai atmet Lorberio darb arba apsigin
klavo frazmis: Ak, vaizdin smegen tyrim mediaga tais
laikais buvo tokia netiksli, tokia klaidinanti". Pastaruoju metu
vienas i buvusi Lorberio koleg prisidjo prie io poirio
teigdamas, kad jei smegen iev ities bt suspausta poros
milimetr storio mantij, mes net negaltume jos irti rentge
no nuotraukose".2 Kitas tvirtino, jog magnetiniu rezonansu gauti
vaizdai rodo, kad hidrocefalijos paveiktos smegenys yra stum
domos ir traukiamos vystymosi metu, taiau audinio praradim
paprastai neufiksuojama.
Jei pastarasis teiginys yra tiesa, tuomet Lorberio tvirtinimai
tampa dar maiau stulbinantys. Gali pasirodyti, jog ginijuosi
dl smulkmen, taiau, kai mginama rodyti, jog m s smege
nys nereikalingos ar kad turime didiules smegen audinio at
sargas, kurios gali bti panaudotos sunkios ligos ar nelaimingo
atsitikimo atvejais, iliks smegen audinio kiekis yra lemiamas
dalykas. Tiksliau tariant, 40 ar 50 procent smegen audinio
praradimas, kad ir kaip netikimai tai skamba, prilygsta viso
smegen pusrutulio paalinimui.
Smegen pusrutulio alinimo operacijos metu ipjaunamas
vairus kiekis smegen audinio, atsivelgiant individual atve-

56

P R O T O TEA TR A S

Pacientai, kuriems buvo paalintas vienas smegen pusrutulis, funkcionuoja normaliai,

turint galvoje tokio didelio smegen audinio kiekio praradim. Kaip m atyti i
nuotraukos deinje, jie praranda pana kiekj smegen audinio, kaip, anot Johno
Lorberio, kai kurie hidrocefalijos kankinami vaikai. Lorberis taip pat tvirtin o, kad jo
pacientai turt priversti mus abejoti, ar, norint mstyti, mums tikrai reikia smegen.

j, taiau keletu i j buvo alinamas ne tik visas pusrutulis, bet

ir greta - viduryje ir emiau - esanios struktros. inoma, tokia
operacija atliekama tuomet, kai kitos ieities nebra, pavyzdiui,
siekiant sustabdyti smegen auglio didjim, arba kai epilepsijos
priepuoliai yra per stiprs ir destruktyvs.
Smegen pusrutulio alinimo operacijos vienaip ar kitaip
suluoina pacient (neoperavus, be abejo, padariniai bt dar
rimtesni). Taiau kai kuriais atvejais i operacija ne tik sustabdo
ligos raid, bet ir leidia smegenims normaliai vystytis.
Apskritai, yra moni, kurie pasiprieino likimui ir m gau
jasi visaveriu psichiniu gyvenimu, nepaisydami nemao smege
n audinio kiekio praradimo. Neinoma, ar tai lemia stulbinama
reorganizacija bei smegen itekli perklimas kitas smegen
dalis, ar atsinaujins smegen audinio augimas. Bet kuris i i

Pr o

to

teatras

I 57

mechanizm ar j kombinacija paaikina fenomen be porei

kio tvirtinti, jog didel m s smegen dalis yra nepanaudojama,
iskyrus kritinius atvejus, ar kad m s protai i ties nesusij su
smegenimis. Atsakymas Lorberio klausim, ar m ums i tikr
j reikia smegen?", yra taip".
Kol dar kalbame apie tai, kiek smegen mums i ties reikia,
sugriaukime sen mit, jog mes panaudojame tik 10 procent
savo smegen".
Sis mitas sklando bene imtmet. Procentai gali skirtis - esu
girdjs apie 25 proc. - taiau, nepaisant skaiiaus, implikuoja
ma, jog didel dalis m s smegen yra nepanaudojama ir pa
prasiausiai laukia, kol mums j prisireiks. Tokius tvirtinimus
pagrindiani rodym iandien nra, j niekada ir nebuvo,
taigi kaip kilo i idja ir kodl ji vis dar gyvuoja?
Simono Fraserio universiteto psichologas Barry Beyersteinas kruopiai iekojo ios idjos itak ir, veikiausiai, priartjo
prie atsakymo tiek, kiek manoma. Viename i knygos Mind
Myths" skyri jis atsek tvirtinim apie 10 proc. panaudojam
smegen iki Williamo Jameso paskaitos, kuri 1906 m. gruod jis
skait Amerikos filosof asociacijos susibrime. Taiau Jamesas
pasak tai k: Mes tepanaudojame nedidel dal savo protini
bei fizini itekli", o likusi paskaitos mediaga leidia daryti
ivad, jog jis kalbjo ne apie didiul neveikli smegen dal, o
apie nesuskaitom daugyb veiksni - skaitant nuovarg ar net
sigaljusi visuomens santvark, - kliudani m ums laisvai
bei energingai mstyti vis laik.
Gali bti, jog nra vienareikmik 10 proc. idjos itak (t
pat galima pasakyti apie tvirtinimus, neva mokslininkai ro

58

P R O T O T EA T R A S

d", kad kamans negali skraidyti), taiau antrajame ir treia

jame XX amiaus deimtmeiuose ji buvo plaiai aptarinjama.
Ariausiai i idj gyn knygos How to Win Friends and Inf
luence People" autorius Dale'as Carnegie'as. 1944 metais jis ra:
Kalbdamas apie tai, jog vidutinis individas ivysto tik 10 pro
cent savo potenciali protini galimybi, garsusis Williamas
Jamesas turjo galvoje savs taip ir neatradusius mones".3
Taigi originalus Jameso pareikim as ir net juo parem tas
Carnegie'o kom entaras gali bti suprantam i vairiai. Jeigu jie
turi omenyje, jog daugum a moni, varginam i nuobodios
kasdienybs, jauia gal pasiekti daug daugiau, tuom et nra dl
ko nesutarti. Taiau m oderni ios idjos interpretacija leidia
manyti, jog mes turim e dideles, nieko neveikianias smege
nis. Kaip tokia idjos mutacija sitvirtino? I dalies dl to kal
tas m s polinkis manyti, jog greiiausiai galtum e gyventi
kur kas aktyvesn protin gyvenim . Be to, keist ir nerody
t (ypa psichini) fenom en alininkai gali besti pirtu 90
proc. neva nenaudojam smegen ir tvirtinti, jog j ginam i
fenomenai vykt btent ten, jei tik im oktum e naudotis savo
smegenimis.
Nelaimei, nra joki rodym, jog kai kurios m s sme
gen dalys yra nenaudojamos. Prieingai, smegen paeidimai
(net jei prarandam a tik nedidel smegen audinio dalis) beveik
visuomet sutrikdo normali j veikl. Jei 10 proc. tvirtinimas
bt pagrstas, danai girdtumte gydytojus sakant: Jam pasi
sek: insultas itiko nenaudojam jo smegen dal". Taiau jie to
niekuomet nesako.
vairs smegen aktyvum o stebjimo metodai atskleid,
jog, atliekant tam tikr kiek fizini ir protini uduoi, pasi

P R O T O TEATRAS

I 59

telkiamas kiekvienas kubinis smegen centimetras, didel da

lis - daniau nei vien kart. inoma, jei iuo m etu nevaiuoja
te dviraiu, sauganios iuos gdius smegenli grandys nra
tokios aktyvios, kokios bt i ties tai darant, taiau galiau
laintis, jog jums sivaizduojant vaiavim dviraiu, jos surea
guot.
Galiau tsti dar toliau: garsus Kanados neurochirurgas
Wilderis Penfieldas elektrodo pagalba ityr atidengt pacien
to smegen dal ir nerado jokios didels nejautrios srities; be to,
evoliucija vargiai bt paskatinusi augti 20 proc. kno deguo
nies suvartojant organ, jei didioji jo dalis bt neveikli.

Motorin ievs dalis

Kaktin skiltis

Sensorin ievs dalis

Momenin skiltis
Pakauin skiltis

Smilkinin skiltis

Tarpini smegen gumburas

Didiosios smegenys
Pogumburis

Migdolinis knas
Hipokampas
2 Vidurins smegenys
3 galins smegenys ----

Tiltas
Smegenls
_ Pailgosios smegenys

Stuburo smegenys

Smegen iev, iorinis dangalas, yra didiausia mogaus smegen dalis. Ji tokia
rauklta, kad jos neiardius, nemanoma irti, kokios didels apim ties ji yra.
Viruje parodytas kairysis smegen pusrutulis. emiau - vidinis deiniojo pusrutulio
pavirius, matomas paalinus kairj.

60

P R O T O TEA TR A S

M g in d a m i rodyti, jog s m o n e i ar p rotu i e g z istu o ti s m e

g en nereikia, i id j alin in k ai b e n e d a n ia u sia i p asitelk ia
Lorberio d arb u s b ei 10 proc. v eik li s m e g e n idj. Kaip p a m a
ty sim e vlia u , e sa m a ir filo so fin i a rg u m en t , taiau ia n d ie n o s
sm e g e n tyrim ai tvirtai rem iasi idja, jog b ten t s m e g e n y s yra
v isa ko prad ia. Ir jei jau ie k o m e s m o n s n e kur kitur, o s m e g e
n yse, vertt su sip a in ti su ia teritorija.

mogaus smegenys sveria apie pusantro kilogramo, j pa

virius elastingas, beveik vis j dengia raukls bei tsios krau
jagysls; irint i viraus aikiai matyti, jog smegenys padalytos
perpus. I io apvalgos tako js matote ymiuosius kairj ir
deinj pusrutulius, kurie tarsi gyvena visikai skirtingus gyve
nimus, apie kuriuos js net nenutuokiate.*
Smegen pusrutuliai i esms yra atskirti vienas nuo kito,
taiau jei mgintumte perpjauti smegenis giliau, pasiekdami
pat j vidur, ir itirti naujai atidengtus pavirius, pastebtum
te, jog paeidte ne tik didij jungt tarp pusrutuli - corpus
callosum - bet ir padalijote pusiau kelet apatinje smegen da

lyje esani struktr. Tai i dalies nedideli (bent jau funkciniu

aspektu), nepriklausomi organai - jie atsako u vairius dalykus,
taiau visus juos sudaro tas pats smegen audinys. Tarp i orga
n yra pagrindin vairiomis kryptimis signalus siunianti jung
tis - tarpini smegen gum buras ir hipokampas, taip pavadintas
dl to, jog kakas paman j esant pana jr arkliuk. Abiejose
smegen pusse yra po hipokampo atak, ir jei jos abi chirurgi
niu bdu paalinamos ar negrtamai pakenkiamos, j savinin
kas praranda gebjim kaupti naujus prisiminimus: laikas bga,
atsitinka nauj dalyk, taiau tai neufiksuojama smegenyse.
* r. XIII skyri Smegen pasidalijimas"

P R O T O TEATRAS

I 61

Kodl, klausiate, kas nors im tsi chirurginiu bdu paa

linti toki nepaprastai svarbi smegen dal? Tai nutiko 1953 m.,
kai vyrikis, kur pavadinsim e H. M., tapo vis laik ym iau
siu neurochirurgijos pacientu. Tuo m etu H. M. buvo netoli tris
deimties; j kankino pasikartojantys epilepsijos priepuoliai.
Operacijos tikslas tuom et - kaip ir dabar - buvo paeisto ar randinio smegen audinio paalinim as, kuris, m anoma, ir buvo
priepuoli prieastis. H. M. operacij atlikti buvo pakviestas
ym us neurochirurgas W illiamas Beecheris Scoville'is. Jo ss
kaitoje jau buvo keletas hipokam po alinim o operacij schizofrenijos ir bipolinio sutrikim o pacientams; ios operacijos dav
troktam rezultat - pacientai tapo ramesni. H. M. operacija
buvo skminga... daugiau ar maiau. Priepuoliai liovsi, taiau
nerim kl tai, jog nuo tos dienos jam pradjo sunkiai sektis
prisim inti vairius dalykus. Jis pasiklysdavo ligoninje, beie
kodam as savo palatos, neatpaindavo prie kelias valandas
ar net m inutes sutikt moni. Greitai pasidar aiku, kad
H. M. prarado gebjim generuoti naujus prisim inim us. strigo
1953 metuose.
Jo bkl iliko nepakitusi ir iandien. Jis prisimena detales
i savo vaikysts Hartforde, Konektikute, taiau negalt jums
papasakoti nieko, kas nutiko po 1953 met. Jis nenutuokia, kiek
jam met, kur jis yra, kas iuo m etu yra alies prezidentas ar ku
rie dabar metai. Jo protas vis dar guvus - jis geba isprsti kry
iaodius (jei tik sprendimas nereikalauja ini po 1953-ij),
taiau daugeliu poiri jis yra sulugdytas mogus. Jei dar kar
t papasakotume jam apie jo mylimiausio dds mirt (tai nutiko
prie deimtmeius), jis staiga nulist, taiau po penki m inu
i vl apie tai pamirt. Tai iek tiek baugu, taiau jis jauia, jog

62

P R O T O T EA T R A S

 jo atvejo ir kakokios nepasisekusios operacijos but galima

pasimokyti svarbi dalyk.*
Ironika, taiau jei Scoville'is bt tinkamai stebjs savo
operuotus schizofrenijos pacientus, niekuomet nebt atliks to
kios radikalios operacijos H. M. Problema buvo ta, jog schizofre
nijos pacient atveju operacijos pagalba buvo siekiama juos n u
raminti ir paversti lengviau kontroliuojamais. Sis tikslas buvo pa
siektas, taiau tuo metu niekam neov galv patikrinti pacien
t prisiminim. Kai po H. M. gydymo neskms tai pagaliau
buvo padaryta, pasirod, kad ir operuotieji schizofrenijos paci
entai strigo praeityje. Jei Scoville'is bt tai inojs, jis veikiau
siai bt pasirinks ne tok kratutin gydymo bd.
Dl aplaidumo sualotos smegenys taip pat yra be galo
svarbios tiriant j struktr. Vienas nepaprastas pavyzdys buvo
atrastas Vokietijoje atuntojo deimtmeio pradioje. Moteris
buvo paguldyta ligonin dl stuporo. J kankino galvos skaus
mai, pykinimas ir vmimas. Apiros metu buvo nustatyta, jog
j itiks insultas pakenk pakauinei smegen skiliai, kurioje
apdorojama vizuali sensorin informacija. Neprasta buvo tai,
kad jos regjimas sutriko tik viename take - nedidelje smege
n srityje, vadinamoje MT - ir tik vienaip: ji nebegaljo suvokti
judesi. Gydytojai ataskaitose ra:
Jai nesisek pilti kavos ar arbatos puodel, mat skystis jai atrod
sustings tarsi varveklis. Be to, negaljo laiku nustoti pilti, nes
nesuvok puodelyje (ar virdulyje) kylanio skysio lygio. Pacient
taip pat skundsi nesugebanti suprasti pokalbi, mat nesuvok
H.

M. atmintyje yra ilik keletas su vykiais po operacijos susijusi fragment: pavyz

diui, jis ino, jog Jungtini Amerikos Valstij prezidentas buvo nuudytas, taiau jis tegali
splioti, koks jo vardas, arba kur tai nutiko.

P R O T O TEATRAS

I 63

panekov veido, ypa lp, judesi. Patalpoje vaiktant dviems

ar daugiau moni, jausdavosi labai prastai ir nesaugiai, todl i
kart pasialindavo, mat mons i vienos vietos staiga persikelia
kit, taiau a nemaiau j judant..." Ji negaljo savarankikai
pereiti per gatv dl nesugebjimo vertinti automobilio greiio,
nors paius automobilius atpaindavo nesunkiai. I pradi, kai
pavelgiu automobil, jis atrodo toli. Taiau kai ruoiuosi pereiti
per gatv, automobilis staiga idygsta alia". Pamau ji imoko
vertinti" atstum iki judanio automobilio, siklausydama sti
prjanius jo skleidiamus garsus.4

Pakartotin apira po keleto m et parod jos negali ilikus,

taiau pacient prisitaik - imoko vairi prisitaikymo mecha
nizm.
Nieko neprasta, jog hipokampas ar regos srities vieta, vadi
nama MT, atlieka specifines funkcijas smegenyse. Toki konkre
ias uduotis atliekani srii, struktr bei grandi smegeny
se apstu. Viena sritis padeda atpainti veidus, kita sritis - vietas,
dar kitos sritys padeda suprasti ir generuoti kalb, palydi js
rank iki kavos puodelio, leidia j vardyti (ar suranda j js
proto akimis), atitinkamoms kno vietoms priskiria lytos poj
ius, kontroliuoja judesius ir t. t. Smegenys sudarytos i daugy
bs toki moduli". Kol kas nesutariama, kiek tiksliai moduli
sudaro smegenis, mat mokslininkams dar toli grau iki ibaigto
smegen emlapio ir informacijos apie tikslias kiekvienos srities
funkcijas. Taigi kol kas atrodo, jog smegenys yra j dali visuma.
Tai iek tiek primena devynioliktojo amiaus frenologij,
kuomet skirtingoms smegen dalims buvo priskiriamos tokios
charakterio savybs, kaip atsargumas, smalsumas, smojingu
mas, prisitaikymas ir tutyb. Frenologija pasiymjo dar viena

Pr o

to

teatras

ypatybe: jei viena i mint smegen dali buvo neprastai gerai

ivystyta, ji neva isikidavo, suform uodam a gum b kaukolje
tiesiai vir jos. Taigi mogaus charakter buvo galima apibdinti
apiuopiant iuos gumbus. iandien frenologija laikoma absur
dikais masiniais neurologiniais kliedesiais, taiau gal mums
nedert taip lengvai j ijuokti - gal gale, devynioliktajame
amiuje psichini funkcij priskyrimas specifinms smegen
sritims buvo vadinamas frenologija, o iandien tai vadinama
moduli visuma.
Dabar nuo grubaus smegen veiklos apibendrinim o pereikime
prie m aiausi smegenis sudarani blokeli - smegen lste
li, vadinam neuronais. Tai signalus perduodanios lstels,
kuri veikla parem ta elektriniais impulsais bei cheminmis m e
diagomis. Neuronai prim ena voratinkl, juos sudaro centrin
dalis - trum pesnis nei deimtadalis milimetro lstels knas, ir
ilgos, kelis m ilim etrus ar net centimetrus siekianios atakos.
Paprastai neuronai turi vien labai ilg ataug, vadinam ak
sonu, ir daugyb trum pesni, vadinam dendritais, kurie isi
akoja, sudarydam i tinklin raizgin. Aksonu i vienos lstels
kit perduodam as nervinis impulsas; dendrit pagalba ner
viniai impulsai priim am i i kit lsteli. Atitinkamai pasukus
neuron, jis tampa panaus isiakojus med, kur tbt rei
kia apgenti.
Pats impulsas yra aksonu nuvilnijanti elektrin banga. Pa
sieks aksono gal, impulsas negali keliauti toliau, mat tarp jo
ir gretimo neurono yra maulytis tarpelis, kurio impulsas per
okti nesugeba. Taiau, jam esant pakankamai stipriam, imtai
maui maieli, talpinani tkstanius neuromediatoriais

proto

teatras

65

vadinam molekuli, priveriami migruoti lstels vid, susi

jungti su ja ir paleisti savo turin tarpel. Pakankamam kiekiui
neurom ediatori persiklus per tarpel (kuris tra vienos penkiasdeimttkstantosios milimetro dydio) ir prisijungus prie
atvirktini receptori, kuriais nustas neurono pavirius kita
me tarpelio gale, impulsas sukuriamas kitoje lstelje. Elektrin
banga neurono aksonu keliauja 5-10 m etr per sekund greiiu,
ir nors smegen mastu tai visai neblogai, taiau toks greitis nra
nepaprastas.
Neuronus skiriantis tarpelis, vadinamas sinapse, yra pa
grindinis bet koki vaist taikinys. Vienas geriausi pavyzdi
yra prozak panas vaistai SSRI - selektyvs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai. tai kaip jie veikia: kai kuri psichini
sutrikim, pavyzdiui, depresijos atveju, neprastai sumaja
neurom ediatoriaus serotonino lygis. Nerviniai impulsai iskiria
tam tikr jo kiek, taiau nepakankam, kad bt perduoti kit
lstel. Paprastai iskirt serotonin tuoj pat surenka enzimai,
paalinantys j i sinapss ir grainantys neuron, i kurio jis
buvo iskirtas. Normaliu atveju tai protingas ingsnis, mat jei
neuromediatoriams bt leista laisvai plduriuoti sinapsje, re
ceptoriai bt nepaliaujamai j bombarduojami ir lstel tapt
hiperaktyvi.* Taigi vadinamoji reabsorbcija yra be galo svarbi
normaliai smegen funkcijai, taiau nenaudinga, kuomet pradi
nis serotonino lygis per emas. Panas prozak vaistai sutrik* Kalbant apie hiperaktyvum, reikia paminti, jog dauguma haliucinacijas sukeliani nar
kotik sudaryti i serotonin panai molekuli ir, rad keli sinaps, prisijungia prie t
pai serotonino receptori. Akivaizdu, jog maiyti tokias mediagas, kaip LSD ir SSRI, ne
protinga. Serotonin taip pat pasitelkia dls, reguliuodamos savo maitinimsi; kuo auktes
nis io neuromediatoriaus lygis, tuo agresyvesns jos tampa. Tai privert mane susimstyti
apie vasarnamio eiminink, ipilant vasaros prozako atsargas eer ir brendant isim au
dyti. Toki maudyni, veikiausiai, jis nepamirt vis gyvenim.

66

P R O T O T EA T R A S

do reabsorbcijos mechanizm ir priveria serotonino molekules

likti sinapsje, padidindam i j galimybes pasiekti receptorius
ir stimuliuoti nervin impuls. Tai aplinkinis kelias utikrinant,
kad nervinis impulsas i ties bt perduotas tolyn.
Tai sivaizduoti visai nesunku, mat yra imtai skirting
neuromediatori. Kai kurie j gali prisijungti prie trij ar keturi
skirting receptori; kartais vienas neuronas gali iskirti keli
skirting ri neuromediatorius; vieni suadina (stimuliuoja
greta esant neuron), kiti slopina. Be to, visi pasiymi dar neat
rastomis funkcinmis savybmis. Bet kuriuo atveju, tai pagrin
diniai vienetai, i kuri sudarytos m s smegenys. Apibdinau
juos btent taip, kadangi toliau paveikslas taps sudtingesnis.
Aptarkime skaiius. Smegenyse yra bene 100 milijard neu
ron - beveik tiek pat, kiek Amazons atogr mikuose auga
medi. Dar spdingiau yra tai, jog kiekvienas i i neuron
gali suformuoti iki deimties tkstani sinapsi su kitais neuro
nais. Staiga santykinai paprasta ir ne itin greita signal perda
vimo sistema tampa, kaip kai kurie link sakyti, sudtingiausia
Visatos struktra.*
imtas milijard neuron nra paprasiausiai sugrsti
kaukol - jie isidst stulpeliais, gumulliais, grupelmis ir
sluoksniais visose smegenyse, suformuodami specialisias mini
smegenis, apie kurias usiminiau anksiau. Pavyzdiui, sivaiz
duokite, jog perpjovme vien i pusrutuli ir velgiame naujai
atidengtus pavirius. Sutelk savo dmes virutin smegen
dal, velgsite perskyrim tarp ievs (smegen apvalkalo")
Ties sakant, neuron skaii sm egenyse pralenkia vadinamj neuroglijos lsteli kiekis.
Tiksli i lsteli funkcija neinoma, nors iki iol jos buvo laikomos pagalbinmis". Taiau
jei pasirodyt, jog ios lstels taip pat perduoda signalus, sm egenys tapt astronomikai
sudtingos.

P R O T O TEATRAS

I 67

ir po ja esanios baltosios mediagos. iev sudaro neuron

sluoksniai - vadinamoji pilkoji mediaga. Baltoji mediaga yra
mielinas - riebalin danga, sauganti ievs neuron aksonus.
Pastarieji sukuria ssajas su kitais, net tolimesnse smegen
dalyse esaniais, neuronais. Mielinas izoliuoja aksonus, greitin
damas jais keliaujanius nervinius impulsus. Paalinus mielin,
kaip tai nutinka istins sklerozs atveju, nerviniai impulsai nu
trksta. Kad ir kokios tankios, sudtingos ar didiuls yra sme
genys, taiau bet kuris neuronas gali susijungti su kitu maiau
nei septyni ingsni pagalba; tai tarsi ei susietumo ingsni
(moni tinklo") ekvivalentas smegenyse.
iev, paprastai laikoma stabiu neurologiniu monijos
pasiekimu, yra surangytas pavirius, uimantis daugiau nei
du virutinius smegen tredalius. Iskleistos ievs paviriaus
(kartais net dvigubos) raukls, primenanios ups uutek, su
daro (irint, kuo tiksite) nuo nosinaits iki teniso korto dydio
dangal. Sutinku, palyginimas su teniso kortu yra netiktinas
(nors taip buvo raoma New Scientist" urnale 1993 m.), taiau
esu susidrs ir su kitokiais palyginimais: deimties coli ilgio ir
tokio pat ploio (nosinaits dydio), pusantro kvadratinio metro,
svetains grind ploto (taip teig Toronto universiteto psicholo
gas). Naujausias mano girdtas spjimas yra keturi standarti
ni popieriaus lap plotas, kuris, mano nuomone, atitikt ei
mynins picos dyd. Bet kuriuo atveju aiku, kad galv sudtas
nemaas kiekis smegen ievs. Kad tilpt kaukol, jis turi bti
sulankstytas ir raukltas.
Jei manytume nukeliauti smegen iev, galtume ste
bti, kaip joje perduodam a informacija. Puikiausias pavyzdys
yra vizuali informacija - vaizdinys. Pirmiausia, signalai i aki

68

P R O T O TEA TR A S

perduodam i galin smegen dal, vadinam regos sritimi. ia

vykstantis informacijos apdorojimas yra santykinai nesudtin
gas: objektai atskiriami nuo fono, nustatoma j kryptis, forma,
spalvos bei judesiai. Ianalizuota informacija siuniama toliau,
kur iskiriamos kitos detals, pavyzdiui, atpastamas ir var
dijamas pats objektas. Pastamo veido atveju, ankstyvojo infor
macijos apdorojimo metu nustatoma, jog akiratyje yra objektas,
atitinkantis m atyt veido struktros model. (Neseniai buvo
nustatyta, kad vienam vizualios informacijos vienetui apdoro
ti reikia milijono neuron, ir tai tik objekt atpainimo srityje.
Vis smegen regjimo srit veikiausiai sudaro apie du imtus
milijon.) Galiausiai veidas (prisiminkime, jog j galime ir
ti i vairiausi tak ir skirtingoje viesoje) priskiriamas pas
tamiems arba ne. Tuomet su juo susiejamos bet kokios turimos
informacijos detals bei jausmai. Svarbu nepamirti, jog anksty
vasis informacijos apdorojimas vyksta vienoje smegen dalyje, o
vlesnis - kitoje.
tai taip veikia pilkoji mediaga, smegen ievs pavirius.
mogaus smegen struktra parem ta dviem svarbiais organiza
ciniais principais. Smegenys yra sudarytos i moduli; tam tikros
nedidels j sritys skirtos specifinei informacijai apdoroti. Taip
pat svarbu prisiminti, jog n viena i i srii nra atskirta nuo
likusi smegen. Smegenyse vyksta eismas, kur enklina baltoji
mediaga, tai rodo informacij keliaujant abiem kryptimis. Ji ne
tik juda priek, suteikdama vis daugiau detali apie iorin pa
saul, bet siuniama atgal ankstesnio apdorojimo centrus; taip
po truput kuriamas objekto suvokimas.
tai su kuo susiduria mginantys suprasti smons veiki
m smegen tyrjai: imtas milijon neuron, kiekvienas turi

Pr o

to

teatras

I 69

iki deimties tkstani sinapsi - galingas renginys i kno ir

kraujo. Nelaimei, visos, net ir protingiausi moni, smegenys
atrodo beveik taip pat, todl iorikai nemanoma sprsti apie j
galimybes. Prie beveik deimt m et Maskvos smegen tyrim
instituto direktorius Olegas Adrianovas pripaino, jog septynias
deimt met truk Lenino smegen tyrimai neatskleid nieko
sensacingo", nors jis patvirtino, jog Lenino pilkoji mediaga
neabejotinai priklaus talentingo mogaus smegenims". Kaip
tiksliai jis tai nustat vien i smegen ivaizdos (jei apskritai nu
stat), iki iol neaiku.
McMasterio universitete Hamiltono mieste dirbanti daktar
Sandra Witelson atidiai ityr dal Alberto Einteino smegen5ir
nustat, jog nors daugum a aspekt jos nesiskyr nuo kontrolinio
mginio, skaitant svor ir didij dal imatavim, kai kas vis
dlto iskyr Einteino smegenis i vis kit: kairioji ir deinioji
momenins skiltys (ievs dalys, dengianios smegen vainik)
buvo platesns nei prasta, todl ir smegenys - apvalesns nei
daugumos moni. Na ir kas? Sis neprastas momenini srii
dydis bei neprasta tose smegen vietose ufiksuota topografija
leido daktarei Witelson manyti, kad ios sritys isivyst pakan
kamai ankstyvame amiuje ir galbt padjo pam at ymiajam
Einteino erdviniam, vizualiam bei matematiniam mstymui.
Yra inoma, jog momenin sritis yra susijusi su tokiu mstymo
bdu. Sunku daryti tvirtas ivadas, kai inome, jog kalbame apie
Einteino smegenis - daktar Witelson taip pat tai inojo, - todl
tyrimo kontrolin grup sudar trisdeimt penki vyr ir trisde
imt ei moter smegenys.
Ankstesnis Einteino smegen dalies m ikrostruktr ty
rimas taip pat leido daryti ivadas, kad jo smegenys buvo ne

70

P R O T O T EA T R A S

prastos dl padidjusio pagalbini lsteli ir neuron kiekio

santykio; m anyta jo smegen neuronus dirbus labai temptai,
utat jiems reikjo didesnio pagalbini lsteli kiekio. Nors is
tyrim as pateikiam as psichologijos vadovli angose, taiau
praktikai neturi verts i dalies dl to, jog kontrolins smege
nys, su kuriom is buvo lyginamos Einteino smegenys, buvo be
galo prastai apibdintos, be to, statistins analizs param etrai
nurod iekoti statistikai reikm ing rezultat tol, kol jie bus
rasti.6 Esu tikras, jog niekas nesitikjo Einteino smegenyse ras
ti daugiau pagalbini, nei tikrj protin darb atliekani, ls
teli!
Tokios ssajos vilioja: Einsteinas i ties pasiymjo nepa
prastomis protinmis galimybmis, todl bt avu susieti tai
su fiziniais jo smegen ypatumais. Taiau ia slypi pavojus, jog
toki ssaj bt iekoma tol, kol jos bt atrastos, nors nieka
da nebuvo pagrstos. Taigi grkime prie klausimo: ar iuo metu
turimos informacijos apie smegen veikl utenka, siekiant at
skleisti smons paslaptis? Galiausiai, kiekvienas gali savaran
kikai nusprsti, kuo tikti, taiau net ir tikintys, jog smons
itakos slypi smegenyse, susiduria su svarbia problema: protas js mini, emocij, vaizduots, prisiminim bei vaizdini rin
kinys, kliais besivartantis smons sraute, - yra nematerialus
dalykas. ios ypatybs egzistuoja tik prote - j nemanoma i
auginti mgintuvlyje ar nufilmuoti. Jos nra sudarytos i vieno
kios ar kitokios fizins mediagos. Tuo tarpu smegenys yra ma
terialios. Tai kaip tuomet smon ir smegenys veikia vienos kit?
tai elementariausias pavyzdys: js nusprendiate, kad pakaks
viso ito ir uveriate knyg. Toks veiksmas gimsta smegenyse,
taiau galiausiai priveria raumenis judti. Pirmiausia, neuronai

P R O T O TEATRAS

I 71

pasiunia signalus smegenyse, kurie galiausiai perduodam i

raumenis. Btent proces ir turime paaikinti.

PASTABOS
1.

Cranial Pursuits su Ira Basenu, Christopheriu Grosskurthu ir Benu Schaubu, CBC radijas.

2. John McCrone, Exploding the 10 Percent M yth/' Science and Consciousness Review 1
(2004).
3.

Dale Carnegie, How to Stop Worrying and Start Living (N ew York: Simon and Schuster,
1944), 123.

4. J. Zihl, D. Von Cramon, N. Mai, Selective Disturbance of M ovement Vision after Bilateral
Brain Damage, Brain 106 (1983): 313-40.
5.

Sandra Witelson, Debra Kigar, Thomas Harvey, The Exceptional Brain of Albert Einstein,
The Lancet 353 (1999): 2149-53.

6. Terence Hines, Further on Einstein's Brain, Experimental Neurology 150 (1998): 343-44.

K e tv ir ta s s k y r iu s

S m o n s

srovel

Pagrindinis ikis smon tyrinjantiem s m okslininkam s yra

paaikinti ryius tarp dviej sudting dalyk - smons ir
smegen. Sunkiausia yra nustatyti, kaip smon gimsta sme
genyse, tuo pat m etu pripastant, jog esama ekspert, m anan
i, kad protas neturi nieko bendra su smegenimis.* Taiau, jei
tikite moksliniu poiriu, tuom et atsakym as klausim Kaip
savo smegenyse sukuriam e smon?" tam pa pagrindine u
duotimi, arba, kaip j pavadino filosofas Davidas Chalmersas,
sudtinga problema". Net ir paprasti" udaviniai, anot Chalmerso, yra sudtingi. Jo manymu, tarp j yra supratimas, kaip
smegenys koordinuoja sensorin informacij ir, remdamosi ja,
kontroliuoja elges, arba kaip sugebame odiais nusakyti savo
jausmus (tai domus iuolaikinis mokslas). Taiau galiausiai vis
tiek prieinam e prie sudtingo klausimo: mes turim e gausyb
neuron bei greitai besikeiiania seka smonje ikylanius
prisiminim us, jausmus ir kvpim. Visi jie turi bti kakokiu
bdu susij.
Tai pagrstai sudtinga problema. Smegenys yra vientisas
fizinis objektas: mes galime iimti jas i kaukols po mogaus
mirties, stebti j chemin bei elektrin aktyvum ar stimuliuoti
jas ir tiktis tam tikros reakcijos. Nra jokio pagrindo manyti jose
vykstant kak, kas prietarauja fizikos ar chemijos dsniams.
* Egzistuoja daugyb proto" apibrim; taip pat gausu moni, linkusi palaikyti vien
ar kit apibdinim. Taiau ioje knygoje od protas" vartoju smonei vardyti. Nelaimei,
tai leidia manyti, jog prarad smon, prarandame ir prot, nors esu tikras, jog mano protas
visikai nedingsta net ir m iego metu.

P R O T O T E AT R A S

I 73

Tuo tarpu dl proto nesame tokie tikri. Jis nra materialus ir pa

siymi materialiems objektams nebdingomis savybmis. Mes
net negalime rodyti, kad jis realus kaip smegenys.
Kai kurie skirtum laiko neperengiama klitimi. Sme
gen veikl galime isamiai paaikinti remdamiesi atomine bei
molekuline jos sandara, jgomis bei energija; tokios fizins sis
temos atliekama veikla turi bti paaikinama fiziniais terminais.
Jei smegenys atlieka tam tikr funkcij, padariniai turi bti fizi
niai. Taiau, jei smegenys, tarkime, pakelia js rankas, nes js
to panorjote, vadinasi, j veikl skatina kakas ne fizinio. Kaip
proto vaiduoklis sugeba gnybti smegenims per neperengia
m barjer?
Iekodamas analogijos iam teiginiui, filosofas Danielis
Dennettas kart pasitelk pavyzd apie vaikus, kai pavelg
elektroninio aislo vid jie nusprendia, jog kompiuterin mi
kroschema negali bti susijusi su aislo atliekamomis funkcijo
mis, ir yra sitikin, kad visk valdo baterija. Tuomet jis tvirtino,
jog panaiai ir mes bijoms smegen. velgdami mogaus
smegenis ir mgindami sivaizduoti, jog tai yra visos protins
veiklos centras, i ties matome kak tokio nesuprantamo, k
vaikas mato velgdamas mikroschem, m gindamas sivaiz
duoti, jog ji yra visos nepaprastos aislo veiklos, kuri jis supran
ta kaip paprasiausi aislo elges, centras".1
Protui apibdinti labai tikt epitetas magikas". Buvo m
ginim tiesiogiai sujungti prot ir smegenis. Bene garsiausias
buvo austral mokslininko ir Nobelio premijos laureato u si
napsi veiklos tyrimus sero Johno Eccleso bandymas. Vlesniais
savo gyvenimo metais Ecclesas tapo tiek pat filosofu kiek psi
chologu, m gindamas atrasti mechanizm, kurio pagalba nema

74

P R O T O T EA T R A S

terialus protas galt sveikauti su materialiomis smegenimis,

nepaeisdamas fizikos dsni.
Iekodamas atsakymo, Ecclesas kreipsi kvantin m echa
nik.2 Nenuspjamame kvantiniam e pasaulyje m s nenuste
bint, jog materija gali - tiesiogine i odi prasme - atsiras
ti i niekur, o viesos dalels - akim irksniu persikelti i vieno
kambario galo kit. Taigi nebt nuostabu, jei nedidelio masto
vykiai vykt be prastai reikalingos energijos snaud ar isky
rimo. Ecclesas tiksliai apra, kaip tai galt vykti: neurom ediatori maieliai, ileidiami neuron atkeliavus elektriniam
impulsui, yra isidst groteli pavidalo schema, tarsi ledo ku
beliai aldymo padkllyje. Si schema vadinam a priesinaptiniu vezikuliniu tinkleliu. Ecclesas teig, jog nors toks psichinis
vykis, kaip noras kak atlikti, negali paskatinti neurom ediatori maieli iskirti savo sudties tarpel tarp lsteli, taiau
jis galt padidinti galimyb tai padaryti nerviniam im pulsui

Velionis seras Johnas Ecclesas buvo vienas i nedaugelio

mokslinink, mginusi suderinti nematerial prot su
materialiomis smegenimis. Paveiksle vaizduojama, kaip
psichonai" (takuotos linijos) - proto elementai - sveikauja
su neuron grupelmis, jo vadintomis dendronais".

PR O T O TEATRAS

I 75

(daugeliu atvej im pulsas nestengia priversti neurom ediatori

isiskirti).
Galiausiai, jis vardijo konkreius ioje schemoje dalyvau
janius veikjus - grupes neuron ataug - dendrit, - susispie
tusi Eccleso pavadintus dendronus". J kiekis stulbina: sme
genyse yra apie 40 milijon dendron, o viename dendrone gal
t bti apie 100 000 sinapsi, tikrj ssaj tarp neuron. Eccleso
manymu, jie sudar smegen pus proto ir smegen suderinimo
lygtyje. Dendronai, savo ruotu, sudaro jungtis su psichonais,
kuriuos Ecclesas apibdino kaip psichinius vykius arba patirt.
Eccleso moksliniuose darbuose pateiktos diagramos vaizduoja
apversto kgio formos dendronus, dendrit grupeles, kuriuos
gaubia yd panas perregimi psichonai. Tarp j esantis ryys
paremtas kvantine tikimybe.
Tai skamba logikai, kadangi tikimyb atlieka ypa svarb
vaidmen kvantinje mechanikoje. Objekt nra nei ten, nei ia
(jie net gali keisti pavidalus), taiau j elges lemia tikimyb - jie
gali bti ten arba ia. Labai panaiai Ecclesas teig, jog protinis

vykis gali paskatinti neurom ediatori isiskyrim, jei tik jie ir

aplink juos esanios struktros yra pakankamai maos, kad pri
klausyt kvantiniam pasauliui. ios idjos grois - nepaeisti
energijos tverms arba barjero tarp fizinio ir nefizinio pasaulio.
Jis visa tai apibdino itaip: Pasak hipotezs, priesinaptinis vezikulinis tinklelis suteikia galimyb psichiniam norui savaranki
kai pakeisti sinaptinio iskyrimo tikimyb". Tam, kad tai vykt

tinkamai, psichin intencija turt bti sutelkta ne ties keliomis,

o daugybe sinapsi. Esu sitikins, jog iandien daugum a smege
n tyrj Eccleso schem laiko desperatiku m ginimu suderinti
prot su smegenimis, neapleidiant mokslinio poirio, kuris

76

P R O T O T EA TR A S

jam buvo toks brangus. Taip pat tikiu, kad iandien nebetikima
Eccleso teisumu.
Ecclesas buvo vienas i keleto pasiymjusi mokslinink, mgi
nusi sugretinti prot ir smegenis. Kodl toki mokslinink nra
daugiau? Daugum a tvirtina, jog viskas paaiks proceso metu supratus, kaip smegenys ir j neuronai sukuria smon, taps
akivaizdu, kaip su visu tuo susijs protas. Kiti mano, jog mes jau
turime rodym (neskaitant abejotin Johno Lorberio istorij),
kad protui smegen nereikia.
Bene labiausiai intriguojani rodym 2001 metais pateik
oland tyrim grup.3 Jos mokslininkai kruopiai inagrinjo
daugiau nei trij imt moni pasakojimus apie priemirtin
patirt, sustojus irdiai, taiau ligonins personalui pavykus juos
atgaivinti. Didel ataskaitos dal sudar pakankamai nuobodus
pasakojimas, kas patyr priemirtin bsen, kas - ne, kas j pri
simin, kas - ne ir 1.1. Taiau tyrjai ikl vien nepaprast klau
sim: kaip pacientai galjo prisiminti priemirtin bsen - ke
lions tuneliu pojt, susitikim su mirusiais artimaisiais ar dan
gikus peizaus, jeigu smegen veikla, sustojus irdiai, taip pat
turjo sustoti. Oland mokslininkai tvirtino, jog ie prisiminimai
negaljo bti sukurti prie pat sustojant irdiai, nes tuo metu
pacientai buvo budrs. Jie taip pat negaljo bti sugeneruoti i
kart po atgaivinimo, mat tuomet pacientai buvo pernelyg sutrik.
Taigi telieka laiko tarpas, kartais vos keletas minui, kuomet j
irdis buvo sustojusi; paprastai, sustojus irdiai, smegenys tam
pa neveiklios. Jei irdies smg patirianiam pacientui prijungia
mi elektrodai, galima aikiai matyti - sustojus irdiai, smegen
veikla nutrksta po 10-20 sekundi ir neatnaujinama tol, kol ir

P R O T O T E AT R A S

I 77

dis nepradeda savarankikai plakti. Taiau jei smegenys tuo metu

yra neveiklios, kaip sukuriamos potyrio netoli Anapilio scenos,
nebent, inoma, jas sukrusiam protui smegen neprireikia?
Oland mokslininkai rao tiesiai viesiai: Tariamoji, taiau
niekada nerodyta koncepcija, jog smon bei prisiminimai yra
lokalizuoti smegenyse, turt bti apsvarstyta dar kart. Kaip
aiki smon gali bti patirta u kno rib, kuomet klinikins
mirties metu EEG nerodo jokios smegen veiklos?" Tuomet, jei
tai dar nepakankamai tiesu, jie prideda: Priemirtin patirtis
veria plsti medicinos idj ribas mogaus smons bei ssaj
tarp proto ir smegen aspektu".
Daugum ai m okslinink, tikini, jog smegenys sukuria
prot, sunku susitaikyti su tokiais tvirtinimais, bet viliuosi, kad
tai paaikinau. Ties sakant, tame paiame medicinos urnalo
The Lancet" numeryje ispausdintame komentare Christopheris Frenchas teigia, jog nemaas skaiius po dvej m et apklaus
t tyrime dalyvavusi pacient prisimin patyr priemirtin
bsen, nors to nepapasakojo ikart po irdies smgio. Akivaiz
du, jog tokiais pasakojimais tikti negalima, o jei taip, tuomet
kas gali inoti, kuri pacient pasakojimai, uregistruoti pra
jus kelioms dienoms ar savaitms po hospitalizavimo, yra ti
kri? Taip pat nepateikiama joki tiesiogini rodym, jog tokie
prisiminim ai nebuvo sukurti prie ar, ypa, po irdies smgio
- tyrimo autoriai paprasiausiai man tai nesant tiktina*
* Be abejons, oland mokslinink ireikta nuom on nepriimtina daugeliui mokslinink,
ypa ukietjusiems skeptikams. Skeptiko" skilties urnale Scientific American" autorius
Michaelas Shermeris 2003 m. vasario numeryje oland mokslinink tyrim pakomentavo
taip: Kasdieniai nutikimai yra iorini stimul suvokim o rezultatas, taigi, vienai smegen
daliai patologikai kuriant ias iliuzijas, kita sm egen dalis priveria jas suvokti kaip iori
nius vykius". Taiau jis nemini keblaus fakto, jog ias iliuzijas" kuriani sm egen veikla
buvo tikr tikriausiai sustojusi.

78

P R O T O TEA TR A S

I io labirinto yra keletas ijim. Kai kurie, ypa Davidas

Chalmersas, taria, jog galiausiai smon bus pripainta funda
mentalia Visatos esybe, ir, kaip subatomini daleli elektros kr
vio, jos nebus manoma suskaldyti maesnius vienetus. Taiau
daugelis mano, jog toks futuristinis aikinimas nebtinas, ir sie
kia smons suvokimo vildamiesi, jog, kart sugriebta, paslap
tis bus atskleista kart ir visiems laikams. Jei ketinate pasirinkti
pastarj keli, vertt inoti, kas tiksliai yra smon - arba kas
ji nra. Pasirodo, lengviau nupasakoti, kas ji nra". Galiau la
intis, jog pabaig skaityti knygos skyri, savo smon pra
dsite velgti kitaip.
Darkart nesigilindamas detales pasakysiu, jog smon yra nuo
latos aktyvi - ji padeda suvokti aplink, yra ryki, visk apimanti
ir atsako u js mstym.
Taiau kiek js aplinkos suvokimas atitinka realyb? Ne
itin daug. Nordamas pademonstruoti moni suvokimo selek
tyvum, atliksiu patikrint triuk ir papraysiu atkreipti dmes
upakalio pojius sdint ant kds.* Paprastai tai nra sun
ku ir danai mons apie tai nesusimsto, kol nepapraoma to
vardyti. is pavyzdys puikiai iliustruoja be perstojo smegenis
i spaudim o receptori odoje siuniam sensorins informacijos
sraut, kuris, kol nevardytas, nepasiekia smons.
Psicholog Susan Blackmore padar panaias ivadas apie
gars suvokim. Kokteili vakarlio metu pokalbio urmulyje
igird savo vard, danai galite atkurti paskutinius vien ar du
sakinius, retrospektyviai sijungti pokalb, kurio, jei neigirstu* Mano m ona nekenia io odio, taiau neseniai laikraio straipsnyje panaudojau termi
n sdyn" ir buvau ijuoktas u savo drovum.

P R O T O TEATRAS

I 79

mt savo vardo, net nepastebtumt. K tai sako apie pokalb?

Ar jis buvo js smonje, ar u jos rib? Blackmore taip pat pri
min valandas muant laikrod, kurio dius igirstate tik jam
pusjus, taiau sugebate prisiminti" pirmuosius dius ir ga
lite tiksliai suskaiiuoti, kiek valand. Ar tie pirmieji laikrodio
diai buvo js smonje, ar ne?
Tas pats vyksta ir vaizdins informacijos suvokimo metu.
Kiek kart bgiojote po namus, iekodami rakt ar svarbios po
pieriaus skiautels, kol galiausiai supratote, kad vis laik jie
guljo ant stalo js panosje? Tokiose situacijose supratau, jog
efektyviausia yra pirma sivaizduoti iekom objekt, tuomet
iekoti jo atitikmens realiame pasaulyje.
tai dar vienas pavyzdys: sivaizduokite, jog esate gelein
kelio stotyje ir stumiats prie moni sraut, iekodami pasta
mo veido. Dabar sivaizduokite, jog toje pat geleinkelio stotyje
mginate prasibrauti pro mini, skaiiuodami strazdanotus vei
dus.
Abiem atvejais velgtumte moni veidus, taiau at
kreiptumte dmes visikai skirtingus dalykus, todl ir paius
veidus matytumte" kitaip.*
ie skirting jusli veikimo pavyzdiai iliustruoja, jog di
del dalis suvoktos iorins informacijos ilieka nepastebta.
Kalbdami apie smoningum priimant iorin informacij, s
mons sraut galtume prilyginti upokniui ar srovelei.
Kiek informacijos mes nepastebime? Sudtinga tiksliai ap
skaiiuoti, kiek nedaug to, kas yra iorje, prisideda prie to, kas
yra m s galvose, taiau, anot vieno vertinimo, tik viena mili* Psicholog Allison Sekuler pateik dar vien gra pavyzd: rodykl tarp E" ir x" FedEx logotipe. Jei anksiau jos nepastebjote, kit kart atkreipkite dmes. Ji stulbinaniai akivaizdi.

80

P R O T O T EA T R A S

jonin m s jusles bombarduojanios sensorins informacijos

dalis i ties patenka smon. Viena milijonoji. Kiek tos in

formacijos sensoriniai organai perduoda smegenis? Vlgi, nors
tiksliai apskaiiuoti sudtinga, taiau matuojant informacijos
bitais/ tokie skaiiai, kaip deimt milijon bit per sekund i
aki, milijonas per sekund i odos ir imtai tkstani per se
kund i kit organ, nra itin stebinantys. Tuo tarpu smon
nuteka tik apie keturiasdeim t bit per sekund. Pastebsite, jog
matematikai ie skaiiai nesuderinam i: keturiasdeim t bit per
sekund yra bene tris ar keturis kartus daugiau nei viena mili
jonoji priimam os informacijos, bet argi verta priekabiauti? Esm
ta, jog smon igauna tik mayt dalel visos jai prieinamos
informacijos.
Nesakau, jog tai, kad sileidiame tik m a dal sensorins
informacijos savo smon, yra blogai. Didel jos dalis nra ak
tuali ir paprasiausiai mus ugot, tarsi nesibaigianios haliuci
nacijos. Tai bt sensorinis sunkum, su kuriais susidr garsus
rus mnemonini technik ekspertas ereevskis, ekvivalentas.
Jo atmintis tapo tokia panai enciklopedij, jog jam sunkiai se
ksi itrinti jo nebedominanius prisiminimus.
K tai sako apie pai smon? Taip, didioji dalis gauna
mos sensorins informacijos taip ir nepasiekia smons, taiau
nepanau, jog dl to ji funkcionuoja prasiau. Ji pasiymi ryku
mu ir vaizduote, kurie paveria vidinius psichinius m s gyve
nimus tokiais, kokie jie yra. Ir vis dlto, veikiausiai mes mgina
me save tikinti, jog smon yra kur kas sudtingesn, nei taip
yra i ties.
* Bitas dvejetainje sistemoje ymi informacijos taip/ne vienet, vien jungimo/ijungimo
mygtuk. Bait sudaro atuoni bitai; megabait - atuoni milijonai bit.

P R O T O TE A TR AS

I 81

Pavyzdiui, kaip mums sekasi vertinti vairius dalykus savo

galvoje? Kiek fakt galime ilaikyti smons dmesio centre? Ne
itin daug.
Psichologas George'as Milleris tai vienareikmikai patvir
tino savo etajame deimtmetyje paraytame darbe, kuris laiko
mas vienu svarbiausi straipsni j ispausdinusio urnalo isto
rijoje.4Milleris kalbjo apie tai, kiek informacijos galime apdoroti
vienu metu, pavyzdiui, kelis gars tonus ar skirting tirpal
srum o laipsnius galime atskirti. Apibendrins daugyb tyrim,
Milleris prijo ivad, jog mogus gali atskirti apie septynis skir
tingus garso tonus arba septynis tirpalo srum o lygmenis, ar dar
k kit septynis. Jis tai pavadino absoliuia vertinimo apimti
mi". Taiau jis pabr, jog yra bd apeiti i rib, vienas i ku
ri yra informacijos grupavimas". Pavyzdiui, prastai telefono
num er sudaro septyni skaitmenys, ir perj i vieno kambario
kit, mgindami tuo pat metu ilaikyti iuos skaiius savo galvo
je, nesunkiai sutiksite, jog septyni yra protini galimybi riba.
Taiau kas nutinka, jei prie telefono numerio turite pridti trien
kl miesto kod? Daniausiai - nieko, mat miesto kodus, nors ir
sudarytus i trij skaitmen, danai prisimename sugrupuoda
mi" juos vien prisiminim: 416 - Torontas, 604 - Vankuveris.
Taip nevarginame savo proto papildom a veikla. Be to, pirmieji
trys telefono numerio skaitmenys paprastai yra danai pasikar
tojantys, todl galime sugrupuoti" juos vien prisiminim.
Nors Milleris apibdino m s trumpalaiks atminties dar vadinamos darbine atmintimi - galimybi ribas, btent ji
ir yra m s smons pagrindas. Tai informacija, esanti js gal
voje i akimirk. Savo klasikiniu laikom darb Milleris para
1956 metais, todl nenuostabu, jog nuo to laiko iuo klausimu

82

P R O T O TEA TR A S

buvo atlikta nemaai tyrim.* Vienintelis dalykas, k psicholo

gai gali padaryti iandien, remdamiesi keturiomis deimtimis
met tyrim nuo Millerio straipsnio ileidimo, yra sumainti
stebuklingj skaii iki keturi ar, perfrazavus Miller, keturi
plius m inus vieno.
Taip pat buvo atlikta smegen fotografijos tyrim, kurie,
nors ir netiesiogiai bei parem ti vien regjimo funkcija, leidia
teigti, jog keturi yra tikslesnis stebuklingasis skaiius, palygi
nus su Millerio septyniais. Vieno tokio tyrim o metu, magnetinio
rezonanso tomografe gulintiem s tiriamiesiems buvo trum pai
parodomi 1-8 objekt rinkiniai, ir po sekunds j buvo klau
siama, kiek objekt jie mat. Skirtingi rezultatai svyravo apie
keturis: jei objekt buvo maiau, tiriamieji nesunkiai prisim in
davo j skaii, jei objekt buvo daugiau, tiriam j atsakym
tikslumas enkliai suprastjo. Be to, smegen srities, vadinamos
upakaline momenine dalimi, aktyvum as didjo tiriamiesiems
velgiant 1-4 objektus ir isilygino ties keturiais. I to bt ga
lima sprsti, jog momenin skiltis gali susidoroti su ne daugiau
nei keturiais objektais vienu metu. domu tai, jog, subjektams
paprasiausiai irint objektus ir nesistengiant j prisiminti,
momenin skiltis reagavo vienodai, nepriklausom ai nuo to, kiek
objekt buvo rodoma, tuo tarpu regjimo sritis smegen gale
nesiliov skaiiuoti". Lengviausia tokius smegen veiklos ypa
tum us bt paaikinti teigiant, jog momenins srities uduotis
yra suvokti objekt skaii, tuo tarpu kiti vizualins informa
cijos centrai, idstyti neurologinio informacijos apdorojimo
* Be to, nemaai toki tyrim buvo atlikta ir prie Miller. Vienas tyrjas, pavarde Jevonsas,
1871 metais ispausdino straipsn leidinyje Nature", kuriame aptar tyrim, kuomet d
ut buvo mesta keletas pup. Tris ar keturias pupas tiriamieji galjo akimirksniu tiksliai
suskaiiuoti, taiau pup skaii padidinus iki ei, tik 120 i 147 atsakym buvo teisingi.

P R O T O T EA T R A S

I 83

auktupyje, paprasiausiai atlieka prast apskait to, kas yra

m ums prie akis.
To negalima taikyti tiesiogiai smons veiklai, mat js
trumpalaikje atmintyje gali bti smon t akimirk dar ne
patekusios mediagos. Ties sakant, smons tyrjas Bernardas
Baarsas tvirtina, jog smons apimtis yra ne septyni, ne keturi, o
vienas objektas.5
Baarsas sutinka, jog t vien objekt gali sudaryti keli
vien sugrupuoti" informacijos vienetai, taiau tikina, jog dvi
prasm ik figr (pavyzdiui, iliuzij, kuomet matome triuio
galv arba ant) suvokimo tyrimai patvirtina smons gebjim
susidoroti tik su vienu objektu vienu duotuoju momentu. Btent
todl vairuojant nepastamame rajone, beiekant konkretaus
adreso, patariama ijungti radij, mat jis tampa konkuruojania
informacijos srove ir suprastina js paiekos gebjim, nebent
galtumte radijo skleidiamus garsus visikai istumti i savo
smons.
Palyginkime du telefono numerius: vien - gerai inom,
kit - atsitiktinai parinkt telefon knygoje. Atrodo, jog galime
suvokti - turti galvoje - vis inom telefono numer, tarsi visi
septyni jo skaitmenys bt m s smonje tuo pat metu, mat,
veikiausiai, jo pastamumas leidia j suvokti kaip vien infor
macijos vienet. Tuo tarpu neinomi numeriai yra visai kita kal
ba: mgindamas juos sivaizduoti ar sismoninti pastebiu, jog
perskaitau tik po du ar tris skaitmenis vienu metu.
Komentuodamas toliau, Baarsas stebjosi, jog, turdami to
kias dideles smegenis, jose vienu metu gebame ilaikyti tiek ne
daug informacijos. Mes esame menki - pigus kalkuliatorius, ku
rio greiiausiai net nepasivargintumte pasilenkti ir pakelti nuo

84

P R O T O T EA T R A S

alikels, geba prisiminti daugiau skaitmen nei mes. Tai neturi

jokios prasms. Argi nebt geriau ilaikyti kaip manoma di
desn atminties apimt bei priimamos sensorins informacijos
atsargas tam, kad galtume greitai reaguoti aplinkos vykius?
Gali bti, jog toks platus suvokimas mus suglumint, in
formacijos negaltume efektyviai susisteminti ir galiausiai io
rinius vykius reaguotume neadekvaiai. I kitos puss, gausyb
ms neuron atlieka prisiminim saugojimo funkcij, todl yra
pagrindo tikti, jog turt egzistuoti tam tikras paiekos ir atran
kos aktualiausij naujoje situacijoje bdas.
Bene geriausias pavyzdys yra bits darbininks. J sme
genys, sudarytos i m aiau nei milijono neuron, uima vien
kubin milimetr. Tai 100 000 neuron maiau nei sutalpiname
1 500 000 kart maesnje erdvje. Ir vis dlto, bits darbininks
sugeba sprsti labai sudtingus udavinius. Pavyzdiui, jei i ry
tins maitinimosi vietos jos prat skristi namo viena kryptimi, o
i popietins - kita kryptimi, perkeltos rytin maitinimosi viet
po piet jos vis vien skris tiesiai savo avil. Keli namo jos i
moksta kakokiu gilesniu bdu nei vien mechaniku siminimu.
Be to, imokytos skristi dviem skirtingomis kryptimis, priklau
somai nuo keli ymini dryi krypties, jos pasirinks vidurin
m arrut tarp dviej inom krypi, jei pastebs atitinkamus
keli yminius enklus.
Bii smegen struktros ypatum ai leidia manyti, jog
egzistuoja ne tik specials, vienintel ir nekintant atsak gene
ruojantys neuronai, bet ir lsteli moduliai, gebantys prijungti
gaunam informacij ir kurti naujus atsakus. Taiau iki iol nra
inoma, kaip vyksta i tinkam nauj atsak generavimui neu
ron (ar j grupi) atranka.

P R O T O T E AT R A S

I 85

Bii darbininki smegen struktra prim ena daugel

dirbtinio intelekto versij ir galbt netgi mogaus smegenis: j
smegenis sudaro daugyb vairi informacij talpinani mo
duli bei papildomas siauros apimties dmesio mechanizmas,
padedantis atrinkti aktualios informacijos dalis susidrus su
problema.
Taiau koki ios struktros dal galt sudaryti smon?
Nepamirkime, jog apskritai smegen galimybs yra didiuls;
vienu metu jos gali apdoroti gausyb informacijos. Kalbant tech
niniais terminais, jas galima prilyginti kompiuterio procesoriui,
kurio puik darb lemia ne neuron greitis, bet j kiekis ir viena
laikikumas. Tuo tarpu smon yra tiesin, tarsi plonyt mini
linija. Kaip ji iplaukia i smegen ir kuri smegen veiklos dal
ji sudaro? Atsakymai iuos klausimus gali jus nustebinti.

PASTABOS
1.

Daniel Dennett, Julian Jaynes's Software Archeology, Canadian Psychology 27 (1986): 149-54.

2. John Eccles, Do Mental Events Cause Neural Events A nalogously to the Probability
Fields of Quantum Mechanics? Proceedings of the Royal Society of London, Series B, Biological
Sciences 227, no. 1249 (1986): 411-28.
3.

Pirn van Lommel, Ruud van Wees, Vincent Meyers, Ingrid Elfferich, Near-Death Experi
ence in Survivors of Cardiac Arrest: A Prospective Study in the Netherlands, The Lancet
358 (2001): 2039-45.

4.

George Miller, The Magic Number Seven, Plus or Minus Two: Some Limits on OurCapa-

5.

B. Baars, A Biocognitive Approach to the Conscious Core on Immediate Memory, Beha

city for Processing Information, The Psychological Review 63, no. 2 (1956): 81-97.
vioral and Brain Sciences 24 (2000): 115-16.

P e n k ta s s k y r iu s

PASMON
Civilizacija progresuoja didindam a operacij, kurias galim e atlikti
apie jas negalvodam i, skaii.
ALFREDAS
AN

N O R T H AS

INTRODUCTION

WHITEHEADAS,

TO M A T H E M A T H I C S ,

1911

M.

Smons srovel teka tarsi priepriea faktui, jog m s smege

nys yra nepaprastai didels, o elgesys - itin sudtingas. Kaip pa
naudojamos smegenys? Kas paskatina vis m s elges? I ties
nra jokios paslapties. Savo elges reguliuojame smegen veiklos
pagalba, paprasiausiai nesuvokiame didiosios dalies informa
cijos apdorojimo proceso - jis slypi pasmonje.
ia neturiu galvoje froidikosios pasmons, kur slypi ne
malonios nuslopintos idjos, retsykiais inyranios smon,
prisidengusios keista maskuote. Neturiu omenyje ir kolektyvi
ns pasmons, kuria neva dalijams su kitais ir per kuri galime
atsekti monijos istorij. Mindamas pasmon, turiu galvoje ne
suvokt m s smegen veikl. Prisiminkite, kaip mokts vai
ruoti: turjote apmstyti kiekvien manevr. kiti rakt, pasukti
j t pus, atleisti rankin stabd, atidiai pavelgti automatins
pavar ds svirt ir sitikinti, jog perjungiate j vaiavimo, o
ne atbulin ar neutrali pavar, patikrinti veidrodlius - ar visk,
kas btina, atlikote? Pakelti pd nuo stabdio pedalo - visa tai
atrod nesibaigianti kankyn. Ir tai tik prie ivaiuojant gatv!
Procesas visikai pasikeit po keleto savaii ar mnesi vairavi
mo. Js ir toliau atlikinjote mint veiksm rutin; paalinis ste
btojas galjo pastebti tik tai, jog iuos veiksmus atlikote grei

P R O T O T EA T R A S

I 87

iau, taiau tikrasis skirtumas slypjo viduje - js liovts kreipti

smoning dmes vairavimo veiksmus. Netiktoje ar nepras
toje situacijoje smon galite pasitelkti vos prireikus, pavyz
diui, galinio vaizdo veidrodlyje pastebj u js vaiuojanio
automobilio ibintus. Taiau paiam vairavimui - sprendimams,
kuri reikia vairuojant automobil kelyje, - smons nebereikia.
Prie paplintant centriniam nam ildymui, Williamas Jamesas tai taip apibdino sprendim pasmoningum:
Puikiai inome, k reikia ilipti i lovos alt ryt neildomame
kambaryje, ir kaip m umyse rusenanti gyvybin jga prietarauja
iam veiksmui. Veikiausiai nemaai m oni tok ryt yra tno
j lovoje valand, nestengdami prisiversti keltis. Mintys sukasi
apie tai, jog pavluosime, todl nukents dienos darbai, sakome
sau: A privalau keltis, toks elgesys gdingas" ir t. t., taiau lo
vos iluma veria jaustis per daug gerai, o kambario altis, regis,
yra per iaurus, taigi rytas nublanksta, o sprendim keltis ir to
liau atidliojame, nors kartais atrodo, jog tuoj tuoj stryktelsime
i patal. Kaip prisiveriame keltis tokiomis aplinkybmis? Jei
galiau apibendrinti savo asmenin patirt, atsikeliame nesispyriodami ir nekaitaliodami savo sprendimo. Staiga suvokiame, jog
jau atsiklme.1

Igird i istorij, daugum a moni nustemba ir velgia j

skeptikai, taiau pamginkite patys. Suprantama, jei mstote
apie sprendim o primimo proces, tuom et nesunkiai tikinsi
te save, jog smoningai ilipote i lovos, taiau jei js protas
klajoja kitur - danai taip ir yra - tuom et tai nutinka u js
smons rib.
Kit pavyzd pasil velionis Julianas Jaynesas.2 Pasidkite
ant stalo du skirtingus objektus: puodel ir stiklin arba parker ir
P R O T O TEA TR A S

pietuk. Tuomet i lto pakelkite kiekvien atskirai ir pamgin

kite nusprsti, kuris i j sunkesnis. Susikaupkite! Js suvoksite
vairiausias su objektais susijusias detales: tekstr, svor, formos
netobulumus, taiau ar tuo pat metu suvokiate pat vertinimo
proces? Ne. Kaip teig Jaynesas, kakokiu bdu nerv sistema
tai atlieka savaime".

Norite tikkite, norite ne, taiau abiej figr viduryje esantys apskritimai yra vienodo
dydio. Savo sm oningo proto niekaip negalite tikinti, jo g tai tiesa, taiau pasmon
tai puikiai ino.

Eksperiment, patvirtinani pasmons svarb kasdienia

me gyvenime, atlikta imtai, taiau jums uteks tik keli, kad
susidarytumte spd. Melas Goodale'as i Vakar Ontarijo uni
versiteto pademonstravo stulbinam dalyk - jo eksperimentas
parod, jog savo judesius galime kontroliuoti pasmoningai.3
Egzistuoja daugyb vizuali iliuzij, ikraipani tikrj objek
t dyd. Tarp j yra Ebbinghauso iliuzija (r. iliustracij viruje),
kurioje vieno dydio apskritim supa kitokio dydio apskriti
mai. Vidurinysis apskritimas atrodo didesnis ar maesnis, at
sivelgiant j supanij figr dyd. i iliuzija tokia tikina
ma, jog net ir inodami, kad viduriniai apskritimai yra vienodo
dydio, negalite atsikratyti jos sukelto sitikinimo, kad jie skir

P R O T O T EA T R A S

I 89

tingi. Goodale'as puikiai patobulino i iliuzij, sukonstruoda

mas tikr disk model i pokerio eton. Naudodam asis juo
parod, jog net tuo atveju, kai tiriamieji buvo visikai tikri, kad
centriniai diskai yra skirtingo dydio, paprayti itiesti rank ir
sugriebti disk, jie visuomet nustatydavo disko dyd, idealiai
atitinkant tarp tarp savo nykio ir smiliaus. Tai tik vienas i
keleto Goodale'o ir Davido Milnerio surinkt rodym, jog savo
smegenyse turime du regjimo centrus: vienas j atsakingas u
objekt atpainim pagal trimates charakteristikas, kitas - u j
siekim ir sugriebim. Pastaroji sistema yra pasmoninga, neap
sunkinta poreikio susieti objekto dyd su jo aplinka. Tai reikia,
jog siekimo sistemos vairios iliuzijos apkvailinti negali. Teisyb,
js nejauiate io prietaravimo, m at siekimo sistema visuomet
ilieka neprieinama smoningam protui.
Taip pat yra rodym, jog gebame pasmoningai suvokti
vairius dalykus; tai ities domi mintis, mat daugum a i m s
bei vairs odynai suvokim ir smon laiko itin glaudiai susi
jusiais. odynuose danai randam e tokius suvokimo aikinimus:
sismoninimas" ar jutim pagalba kak sismoninti". Ta
iau sismoninimas ir suvokimas nra vienas ir tas pat. Water
loo universiteto psichologas Philas Merikle'as pateik tikinam
rodym, jog vairius dalykus galime suvokti ir pasmoningai.4
ie rodymai veria mus prisiminti devynioliktj ami. 1898 m.
psichologas Borisas Sidisas atliko eksperiment, kurio metu ti
riamiesiems buvo rodomos kortels su urayta raide ar skaitme
niu. Korteles jis laik taip toli nuo tiriamj, jog ie, negaldami
tiksliai irti, teig mat tik neryki dm arba nieko. Taiau
Sidiso paprayti atspti", kas galjo bti urayta ant korteli,
tiriamieji sugebjo tiksliai perskaityti tiek raides, tiek skaitme

90

P R O T O TEA TR A S

nis, o teising atsakym skaiius patvirtino, jog tai nebuvo vien

atsitiktinumas. Kakokiu bdu informacija pasiek j smegenis,
apeidama smoning suvokim. Galim silpnj io tyrimo viet
atskleidia prielaida, jog tiriamiesiems neva nem atant raids ar
skaiiaus, i ties j nesismonina. Js ir a galbt tiktume to
kiais tiriamj atsakymais, taiau psichologai turi bti atsargs,
keldami vairias prielaidas, ir nenueiti per toli. Galbt verbalinis
subjekt suvokiam dalyk apibdinimas nebuvo visikai tiks
lus ar ibaigtas, taiau nuo Sidiso eksperimento laik buvo atlik
ta gausyb tyrim, patvirtinani jo teiginius.
Atuntajame ir devintajame prajusio amiaus deimtme
iuose buvo atlikta daugyb tyrim, iliustruojani, kokios vi
sokeriopos takos pasmoningi psichiniai procesai turi m s
smonei. Man asmenikai priimtiniausi tyrimai, kurie vienu
kiriu pademonstruoja gil pasmons efekt. Vien toki eks
perim ent 1980 metais atliko Robertas Zajoncas ir Williamas
Kunstas-Wilsonas.5 ie tyrjai pradjo nuo pastabos, jog daikt
pastamumas gali priversti m us juos labiau mgti, ir rmsi
atveju, kuomet nuolatos klausomas muzikos raas tapo daug
labiau mgstamas (paneigiant sitikinim, jog pastamumas
sukelia paniek"). Taiau tuomet paprast pavyzd jie perk
l kur kas keistesn srit. Tiriamj jie pra stebti rodomus
netaisykling atuonkam pi derinius - paprastas juodas figras
baltame fone. Svarbiausia, tiriamajam rod tik pus viso figr
derinio, o vaizdas truko vos vien tkstantj sekunds. Antro
joje tyrimo dalyje tiriamiesiems buvo tuo pat metu rodoma a
tuonkam pi pora, kurios vien figr tiriamieji jau buvo mat,
kitos - ne. Subjekt buvo praoma vardyti m atyt figr bei pa
sirinkti labiau patinkani. Galite pamanyti, jog kvaila prayti

P ro to

teatras

I 91

mogaus isirinkti vien i dviej labiau patinkant atuonkam

p, taiau po ia beprotybe slypjo metodas. Vertinimams buvo
priskirtos skaitins sitikinimo reikms: 3 - esu tikras", 2 - esu
beveik tikras", 1 - spju".
Rezultatai buvo m a maiausia doms. Paprayt atpa
inti jau matyt figr tiriamj atsakymus buvo galima laikyti
ne k patikimesniais, nei atsitiktinumas. Nereikia tuo stebtis,
kadangi figros tiriamiesiems buvo rodomos tik po vien milise
kund, o sismoninti reikia kur kas daugiau laiko. Nepaisant to,
paprayti pasirinkti labiau patinkani figr, tiriamieji daniau
pasirinko matytj atuonkamp. I dvideimt keturi tiriamj,
penki i kuri sugebjo atpainti pirmoje eksperimento dalyje
m atyt figr, eiolika pasirinko matytj atuonkamp.
Pasmoningas figros suvokimas kakaip turjo takos j
vertinimui, nors jie ir neprisimin mat i figr anksiau.
sitikinimo reikmi rezultatai taip pat buvo pakankamai
keisti: jie leido manyti, jog tam tikra prasme subjektai nutuok,
kas djosi j smegenyse, net jei formaliai to ir nesuvok. Savo
vertinimui priskirdami spjimo" reikm, jie buvo teiss: tiek
figros atpainimo, tiek pasirinkimo labiau patinkanios atveju
j atsakymai buvo prilyginti atsitiktinumui. Taiau savo atsaky
mams priskyr reikmes esu tikras" arba esu beveik tikras",
jie pasirinko jau matytas figras kaip labiau mgstamas, nors ir
neatpaino j i pirmosios tyrimo dalies.
Zajoncas ir Kunstas-Wilsonas perkl gerai inom pas
tam daikt pasirinkim kaip mgstamesni i smons pas
mon; tai stulbinantis atradimas, ypa jei tursime galvoje, kad
is fenomenas turi nuolatins takos mums visiems, tik mes to
nesuvokiame.

92

P R O T O TEA TR A S

Tuo metu, kai Zajoncas ir Kunstas-YVilsonas demonstravo

pasm oning daikt pastam um o efekt t daikt pomgiui,
net jei tai buvo paprasiausios geometrins figros, Kembrido
universitete dirbantis Anthony Marcelis atskleid kelet kit,
ne maiau savotik pasm oningo proto ypatybi. Zajoncas ir
Kunstas-Wilsonas neleido tiriamiesiems aikiai suvokti geo
m etrini figr, sutrum pindam i j rodymo laik iki sekunds
dali, tuo tarpu Marcelis naudojo vadinam j maskavimo"
technik.6
Maskavimo metu akimirk rodomas tam tikras stimulas,
iuo atveju - odis, kur tuoj pat keiia kitas vaizdas (Marcelio
tyrime tai buvo uraas i atsitiktine tvarka sudt raidi).
Maskuot kliudo odiui patekti smon, todl subjektai pa
prasiausiai neino, koks is odis. inoma, kaip jau matme, jei
odis nebuvo sismonintas, tai dar nereikia, kad jo nra kakur
smegenyse. iam tyrimui buvo pasirinkti tokie grafikai, t. y. i
vaizda, panas odiai, kaip pastamas" ir paibintas" arba
uuomina" ir uuovja", bei semantikai panas odiai, pa
vyzdiui, pastamas" ir draugas" arba uuomina" ir aliu
zija". Tuomet subjekt buvo praoma suporuoti umaskuotus
odius su tiksliniais pagal j grafin ar semantin panaum.
Kaip tikjosi Marcelis, kuo greiiau po tikslinio odio buvo
parodom as maskuojantysis, tuo maesn tikimyb, jog tiriamasis
teisingai nusprs, kur i dviej pateikt tikslini odi mat.
Jis taip pat atskleid kai k netikto: odio reikms vertinimas
pasirod ess atspariausia maskavimui suvokimo funkcija. Dau
giausiai klaid tiriamieji dar atsakydami, ar mat tikslin od
(paklausti, ar matote tikslin od?", jie galiausiai pradjo sp
lioti). Taiau tai nutiko prie tiriamiesiems prarandant gebjim

P R O T O TEATRAS

I 93

suporuoti odius grafikai, o net ir neinodami, ar reikiamas

odis buvo jiems pateiktas, ar kaip jis atrod, vis dlto galjo
vardyti nesuvokto odio reikm.
tai kodl ie rezultatai buvo tokie svarbs. Anksiau ma
nyta, jog odi suvokimo procesas vyksta tam tikra eils tvar
ka, pradedant paprasiausiu odio sismoninimu, tuomet su
vokiant grafines jo savybes ir, galiausiai, dar sudtingiau apdo
rojus informacij, odio reikm tam pa aiki. Atrodo natralu,
jog odio reikmei suvokti reikia daugiau smegen jgos, nei jo
formai atpainti. Remiantis iomis prielaidomis, js, veikiausiai,
tiktumts, jog maskavimas pirmiausia pakenkt odio reik
ms, tuomet jo formos detali ir, galiausiai, vizualinei informaci
jai dar labiau yrant, paties odio egzistavimo suvokimui. Taiau
i tikrj tai vyksta atvirktine tvarka.
sivaizduokite: jums pateikiamas odis, js net nenutuo
kiate, kad esate j mat, tikr tikriausiai negalite jo prisiminti,
taiau sugebate teisingai suporuoti j su panai reikm turin
iu odiu. Veikiausiai pamanytumte, kad jums pavyko atspti;
btent dl ios prieasties trys tiriamieji paliko Marcelio ekspe
riment, kadangi jiems atrod nelogika mginti vertinti tai, ko
jie visikai nesuvok. Suprantama, taiau prie pat ieidami jie
atspjo" teising atsakym 60-70 proc. atvej. Sutik su iju
siais eksperimento dalyviais, jog tyrimas neturi prasms", bet
vis dlto pasilik j ubaigti, mgino pritaikyti skirtingas splio
jimo technikas, taiau savo jausmais pasikliovusiems tiriamie
siems seksi geriausiai.
Marcelio eksperiment rezultatai turjo okiruoti m aniu
sius, jog pasmon dalyvauja ankstyvame, paprastesniame vi
zualios informacijos apdorojimo procese, palikdama sudtingas

94

P R O T O TEA TR A S

uduotis smonei. Galutins ivados yra paprastos: pasmon

atlieka detali vizualios informacijos analiz, skaitant ir t, ku
ri, atrodyt, sugeba atlikti tik smoningas protas.
I ties nemanoma nustatyti, kiek visko iuo metu vyksta
js smegenyse. Viliuosi, jog esate susikaup ties skaitymu, ta
iau neivengiamai js smegenis, bet ne prot (turiu galvoje
smoning prot), keli randa daugyb paalini vaizd, gars,

lytjimo poji ir 1.1. ios mintys yra js galvoje, jos turi takos
js mstymui, taiau n vienos i j nesismoninate.
Didel ios informacijos dalis gali jus nustebinti, taiau egzistuo
ja ir visiems pastamas pasmoningas informacijos analizs b
das, apie kur nedaugelis tesusimsto. Tai aha" potyris.
Aha" potyriu, kur, deja, igyvena tik nedaugelis moni,
laikoma situacija, kuomet problemos ar udavinio sprendimas
staiga auna m ums galv. Tiesa, apie sprendiam problem
daug galvojame, taiau atsakymas inyra labai netiktai. Aki
vaizdu, jog tai intriguoja psichologus, mat tai leidia manyti, jog
pasmon ir vl buvo aktyvi - i kur gi kitur staiga inirt spren
dimas?
Daugum a psicholog fenomen vadina valga", ka
kuo, kas leidia isprsti anksiau nepatirt problem; apie tai
parayta ne viena knyga. Tai paslaptingas procesas, kuriam
paaikinti sukurta gausyb teorij, taiau daugum a moni
sutaria, kad jo sudtyje yra svarbus pasmons komponentas.
Garsus matematikas Henri Poincar pabr, kaip svarbu pir
miausia preliminariai apdoroti informacij, kuomet uduot
pavelgiame i vis manom kamp, taiau kit, tarpin, ings
n, prie surandant sprendim, paaikinti kur kas sunkiau. Jis tai

P ro to

teatras

I 95

vadino netikto nuvitimo reikiniu". Kiti tai laik inkubaciniu

periodu, lydint smoning problemos apmstym. Ties sakant,
kai kurie mokslininkai patikslino, jog norint valgiai isprsti
problem, antrojoje atsakymo paiekos stadijoje reikt nuo jos
trum pam atitolti: ieiti pasivaikioti, numigti ar nuveikti kak
nesusijusio su sprendiam a uduotimi, mat btent tokiomis aki
mirkomis kyla uduoties sprendimas.
Pervelgdamas knygos skyri patyriau nepaprast pa
smoning/smoning akimirk. Ruoiausi skristi susitikim
Kalgaryje ir Toronto oro uoste sutikau kit ten pat skrendani
susitikimo dalyv. A j painojau, puikiai prisiminiau tikslias
m s painties aplinkybes (miau i jos interviu prie kelet
met, kuomet dar vediau radijo stoties CBC program Quirks
and Quarks"), taiau tuo momentu niekaip negaljau prisiminti
jos vardo. Apskritai, man sunkiai sekasi sidmti moni var
dus. Mes sdjome skirtingose eilse lktuve, vliau kiekvienas
isinuomavome atskir automobil ir kiekvienas sau pasiekme
bendr m s kelions tiksl.
Taiau tai kaip galiausiai prisim iniau jos vard. Kelet
kart pagalvojau apie j lktuve ir prisim iniau j turjus dvigu
b pavard, o vardas prasidjo K raide. Tai buvo daugiausia, k
stengiau prisiminti. Vliau netiktai pagalvojau apie jos vard
vairuodam as ir ikart pajutau priartjs prie atsakymo, nors
apie tai net nepagalvojau (smoningai) daugiau nei valand. Pri
siminiau m s pokalbio tem - sveikatai keliami m arihuanos
rkym o pavojai - ir galvoje staiga topteljo jos vardas. Pasmon
visk atliko u mane. Taip pat domu, jog interviu tema padjo
prisiminti jos vard. Veikiausiai jie visuomet liks susij mano
galvoje.

96

P R O T O TEA TR A S

Esu tikras, jog klasikinis pasakojimas apie tai, kaip Archi

medui ov galv bdas, kuriuo jis galjo patikrinti, ar karaliaus
Herono II karna i ties buvo pagaminta i gryno aukso, yra
kitas puikus pavyzdys, taiau beveik neturime informacijos, kas
djosi jo galvoje, stebint vonioje kylant vandens lyg j panyrant,
kai is suvok, jog galt t pat padaryti su karna ir patikrinti
jos grynum. Tai ir buvo akimirka, privertusi Archimed nuo
gutl lkti gatve ir aukti: Eureka!"* Einsteinas patyr panai
akimirk: Sdjau patent biure Berno mieste, kai staiga man
galv ov mintis: laisvo kritimo metu mogus nejauia savo
svorio. Buvau be galo nustebintas. Si paprasta idja paliko m any
je neidildom spd ir paskatino sukurti gravitacijos teorij".7
Keletas psicholog detaliai apra galvoje vykstant proce
s nuvitimo" akimirkos metu. Pavyzdiui, Janet Davidson ir
Robertas Sternbergas teig, jog valg sudaro trys atrankos pro
cesai: selektyvus kodavimas, derinimas ir palyginimas. Selek
tyvus kodavimas" nusako fakt, jog sprsdami problem galite
staiga pastebti detal, kuri anksiau nepatrauk js dmesio,
ar suvokti, jog vieni faktai yra aktualesni sprendimui, nei kiti.
Selektyvus derinimas" - tai nesugretinam element grupavi
mas anksiau neimgintu bdu. Selektyvus lyginimas" vyksta
tuomet, kai lyginate nauj ir sen informacij taip, jog prasiveria
durys sprendim.
Keletas pavyzdi pads lengviau suprasti iuos ingsnius.
Sternbergas ir Davidson savo tiriamiesiems pateik toki u* Daugumoje pasakojim apie valgos proces moksle nepamirtama paminti, jog nuviti
mo akimirk lydi daug pastang reikalaujantis ir ne toks jaudinantis rodym rinkimo pro
cesas. Archimedo atveju, iandieniniai tyrjai abejoja j isprendus uduot taip, kaip pasako
ja legenda; bt buv per daug sudtinga pastebti skirtum tarp istumto vandens kiekio,
panardinus gryno aukso, ir net nem a kiek sidabro turini karn.

P R O T O T E AT R A S

I 97

duot: Vien dien nusprendiate apsilankyti zoologijos sode.

Bevaiktindami pastebite grupel iraf ir strui. Visi kartu
jie turi 30 aki ir 44 kojas. Kiek gyvn i viso matote?"8 iuo
atveju greiiausias bdas isprsti udavin yra suvokti, jog koj
skaiius nesvarbus. Jei brys po dvi akis turini gyvn i viso
turi trisdeimt aki, tuomet br sudaro penkiolika gyvn. Tai
p

gi Davidson ir Sternbergas vardijo, jog iuo atveju svarbiausias

procesas yra selektyvus kodavimas - menas atpainti sprendim
padedani priimti informacij.
i dviej m okslinink teorija, aikinanti valgos proce
s, nra vienintel, o minti trys ingsniai toli grau neapima
vis jo aspekt. Pavyzdiui, bendrai priimta, jog vienas kelias
valg yra pagrstas ankstesni idj atsikratymu, taip iven
giant kyri jau pastam mini. Penktajame prajusio am
iaus deimtmetyje buvo sukurtas klasikiniu laikomas pavyz
dys.9 Karlas Dunckeris savo tiriamiesiems dav tris kartonines
deles, vaki, degtuk ir smeigtuk. Ikis buvo sugalvoti,
kaip pritvirtinti vakes prie dur (tariamam regjimo tyrimui).
Sprendimas buvo ilydyti pakankam ai vako, jog bt galima
pritvirtinti vak prie duts galo, ir prismeigti j prie sienos.
Buvo aunu, kad vakes, degtukus ir smeigtukus dje gavu
siems tiriamiesiems i uduot isprsti seksi sunkiau, nei vi
sas mediagas atskirai gavusiems subjektams. Dunckeris teig,
jog pirmajai grupei nesisek atsikratyti idjos, jog d buvo
skirta daiktam s sudti, taigi laikyti d platforma jiems taip pat
seksi sunkiau.
Net ir pirmame skyriuje mano aprayta uduotis suriti
dviej kabani laid galus, kuri panaudojau nordamas ilius
truoti, kaip nesugebame suprasti, kas dedasi m s galvose, ga

98

P R O T O TEA TR A S

lt puikiai pademonstruoti, jog tinkamomis aplinkybmis sa

vaime randam e valg problemos sprendim. Tai ir yra esm:
sprendimus randam e savaime. Net turdam i galvoje visokeriop
valgos analiz bei gausius sprendim primimo pavyzdius,
negalime nepaisyti, jog smon nedalyvauja priimant sprendi
mus; ji paprasiausiai patikrina jau priimtus sprendimus. Danai
nuvitimo" akimirk patiriantys mons teigia net nenuman,
jog vis dar mgino isprsti savo uduot. valga yra pasm o
ningas procesas, kur pagreitina smoningo proto nukreipimas
pasivaikiojim mike ar ilgai trunkant mgavimsi karta
vonia, mat smoningo proto svarstymai tarsi kliudo pasmonei
usiimti sprendimo paieka.
inoma, bt puiku suinoti, kas tiksliai vyksta tuo metu.
Kaip is pasmoningas mstymo procesas ieko problemos
sprendimo, kol js - tiesiogine i odi prasme - apie j net
negalvojate? Smegen veiklos stebjimo eksperiment pagalba
neseniai buvo gauta keletas uuomin. Nors ios uuominos ir
nepaaikina, kaip smegenys kuria valg, taiau bent pasufle
ruoja, kurioje smegen dalyje tai vyksta. Siaurs Vakar univer
sitete dirbantis Markas Jungas-Beemanas ir jo kolegos pateik
savo tiriamiesiems vairi uduoi ir magnetinio rezonanso ar
elektroencefalografijos pagalba fiksavo j smegen veikl.10 U
duotys buvo m adaug ios: tiriamiesiems buvo pateikiami trys
odiai, pavyzdiui, vitos", spanguoli" ir padae", tuomet
j buvo praoma sugalvoti ketvirt od, kuris tikt prie duotj
trij, iuo atveju krtinl". Tuo pat metu tyrimo dalyviai turjo
atsakyti, ar sprendimas, jeigu j surado, reikalavo valgos. Tai
neturt bti taip jau sunku: js inote, kada galv i niekur
auna atsakymas.

P ro to

teatras

i 99

Atsakiusi, jog jie pasinaudojo valga, tiriamj smegen

aktyvumo nuotraukos bei elektrins smegen veiklos stebjimo
duom enys atskleid, jog tam tikros specifins smegen sritys
nuvitimo" momentu buvo aktyvios, taigi ios tyrim techni
kos buvo puikiai suderintos. valgos centras, bent jau odini
uduoi sprendimo metu (ne koncepcini, kaip ankstesniuo
se iame skyriuje pateiktuose pavyzdiuose), yra deiniajame
smegen pusrutulyje, dalyje, vadinamoje prieakiniu virutiniu
smilkininiu vingiu. Tai nedidelis gburlis smilkinins srities
priekyje, prie pat deiniosios ausies. Jau buvo inoma, kad ios
smegen srities veikla suaktyvja, kuomet mogus mgina nu
sakyti igirsto pasakojimo tem ar tinkamiausiai ubaigti duot
sakinio pradi, taigi nenuostabu, jog i smegen sritis atlieka
svarb vaidmen kalbini uduoi sprendimo metu. Taiau i
ties domu, jog ji nebuvo aktyvi, kuomet tiriamieji teig surad
tinkam od be valgos pagalbos. Kitais odiais tariant, atro
do, kad i smegen dalis susijusi su iskirtinai valga paremtais
sudting odi reikmi uduoi sprendimais.
Ssajas tarp ios smilkinins smegen dalies ir jos vai
dmens tikrinant gausyb odi bei j reikmi, tyrjai aikina
teigdami, jog valgai reikia plataus dmesio centro ir gebjim
sugretinti tarpusavyje nederanius sprendim us bei atsikratyti
ankstesni, jau imgint sprendim. Ne maiau svarbu tai, jog
elektrins smegen veiklos rodmenys atskleid elektrinio akty
vum o plipsn, kuris pasirod ess toks pat netiktas, kaip su
bjektyvus suvokimas, jog problema buvo isprsta. Dar labiau
intriguoja faktas, jog buvo pastebta ankstesn, taiau ne tokia
intensyvi, elektrin smegen veikla daug ariau galvos vainiko.
Jungas-Beemanas ir jo kolegos teigia, jog tai buvo iankstinis

100

P ro to

teatras

(sekunde anksiau kils) pasmoningas problemos sprendimo

supratimas", sukls intensyvesn - ir smoning - plipsn
smilkininje srityje.
Galiausiai, pasmoninga psichin veikla tampa dar svar
besn, jei turi takos m s elgesiui; keletas eksperiment ilius
truoja btent tai. Jonhas Barghas i Niujorko universiteto atliko
bene vaizdingiausius ir stulbinamus eksperimentus.11Vieno eks
perimento metu Barghas tar, jog stereotipai keiia m s elges
bdais, apie kuriuos net nesusimstome. Tarp toki stereotip
yra plaiai inomas, ypa tarp universiteto student, vyresnio
amiaus stereotipas. Tiksliau sakant, paprastai tikima, jog vy
resnio amiaus mons yra ltesni ir silpnesni nei jaunesni u
juos. iuo stereotipu Barghas ir pasinaudojo: savanoriams tyri
mo dalyviams jis pateik neva sakinio i sumaiyt odi test.
Pusei grups jis pateik odi rinkin, tarp kuri buvo senyvo
amiaus mones primenani svok, pavyzdiui, Florida",
Bingo" ir umarus", tuo tarpu kita pus tiriamj gavo to
kius odius, kaip Kalifornija", nerangus" ir obuoliai". Tyr
jai pasirpino, kad tyrim nebt trauktos tiesiogiai su ltumu
ar silpnum u susijusios svokos. Atlik sakinio" test, tyrime
dalyvav studentai buvo tikinti, jog eksperimentas baigtas, ir
jiems buvo leista palikti pastat. Taiau jiems neinant, vienas
i tyrj komandos nari fiksavo, per kiek laiko tiriamieji per
eis koridori ir pasieks u keturiasdeimties pd esani ym.
Kodl? Barghas ir jo kom anda prognozavo, jog vyresn ami
primenanius odius gav tiriamieji pritaikys sau kai kuriuos
stereotipo aspektus, pavyzdiui, ltum ar silpnum, ir iki y
ms nueis liau nei kontrolins grups subjektai. Barghas buvo
teisus - jie i ties utruko ilgiau. Nors tai skamba netiktinai,

P ro to

teatras

I 101

taiau vienintelis logikas paaikinimas yra tai, kad studentai i

ties sisavino ltumo ar silpnumo idj, nors, suprantama, to
nesuvok. Pagalvokite apie tai: stereotipas turjo nepastebimos
ir nejuntamos takos bei tiesiogiai paveik ne tik tai, kaip greitai
tiriamieji paoko ant koj, uleisdami kd vyresniam mogui,
taiau ir j elges nedalyvaujant paaliniams. Siekdami pasir
pinti, jog neprasto eksperimento dalyvi ltumo nelem t slogu
tis (be abejo, sukeltas mini apie Florid ir bingo kartu), moksli
ninkai ityr j nuotaik ir konstatavo, kad ltieji subjektai buvo
geresns nuotaikos u kitus!
Barghas ir jo kom anda atliko ir kit sum an eksperiment,
kurio m etu tiriamiesiems buvo rodoma vaizdajuost su pokal
biu dl darbo, taiau irovai buvo padalyti dvi grupes. Vienai
grupei pasak, jog vaizdo rae aptariam as darbas urnalisti
niame tyrime, kitai - padavjo darbas restorane. Pokalbis tarp
potencialaus darbuotojo ir darbdavio buvo pakankam ai apiben
drintas, jog tikt abejoms pareigoms, taiau bet kuriuo atveju
subjektai turjo vertinti dl darbo besikreipianio mogaus
kvalifikacij.
pusjus darbo rao pokalbiui, treias veikjas vardu Mal
kas, pasibeld duris ir paklaus darbdavio, ar jis nort kartu
papietauti. Darbdavys atsak ess per daug uimtas ir piets
turs palaukti arba juos teks atidti. Nuo to momento grupms
rodomi identiki vaizdo raai pasuko skirtingomis kryptimis.
Viename i j Maikas suirzo ir pareik, jog ir pats yra ne ma
iau usims ir neturi laiko laukti; darbdavys patikino negals
i minut ieiti, todl Maikas trenk durimis ir pasialino. Kito
rao pabaiga buvo skirtinga: Maikas atsipra sutrukds ir nuo
lankiai pasak lauksis u dur, iki darbdavys pasiruo ieiti.

102

P R O T O TEATRAS

Pasibaigus raui tiriamieji - greiiausiai, visai netiktai buvo paprayti vertinti Maiko asmenyb. ito tiriamieji nepla
navo, mat Maiko pasirodymas buvo netiktas. Barghas tikjosi,
jog Maiko asmenybs vertinimas priklausys nuo pareig, kurias,
kaip tikjo tiriamieji, darbdavys sil savo panekovui. Jis ir vl
buvo teisus. Subjektams, tikjusiems, jog pokalbis vyko apie
urnalistin tyrim, labiau patiko paniurlis Maikas", tuo tar
pu tiriamieji, man jog pokalbis skirtas padavjo darbui, didesn
palankum ireik mandagiam Maikui". Abiem atvejais Mai
ko asmenybs vertinimas, neturjs nieko bendra su paiu darbo
pokalbiu, priklaus nuo to, kurios pareigos buvo aptarinjamos.
Panau, jog paniurlio Maiko asmenyb labiau tiko urnalisti
niam tyrimui, o m andagaus Maiko - klient aptarnavimui.*
Keisiausia, kad net pasirink paniurl Maik tiriamieji
pripaino jo elges buvus storievik ir nemalon. Jie to nenei
g - pasmone jaut, kad jo asmenyb labiau tiko toje situacijoje.
Alternatyvi eksperiment metu, kuomet subjektai nuo pat ra
o pradios dmes sutelk Maik, jo vienareikmikai nemgo.
Nemanau, kad jums bt sunku atlikti pana eksperiment.
Galiau ir toliau nesustodamas vardyti eksperimentus, ta
iau pagrindin mintis turt bti aiki. Matematikos inkubacin
period sudaro trys ingsniai: smoningas klausimas, pasm o
ningas sprendimo procesas ir smoningas sprendimas. Bernar
das Baarsas, kurio globalios darbo erdvs teorija populiariai pa
aikina smons isidstym bei sandar, tvirtina, jog iuos tris
ingsnius galima pritaikyti ir atsakant tokius paprastus klausi
mus, sakykime, Kokia js mamos mergautin pavard?". Js
igirstate klausim, tuomet seka labai trum pa pauz, ir i kakur
* Iskyrus tai, jog visi lankms restorane, kur mus aptarnavo paniurlis Maikas".

P R O T O T E A TR AS

I 103

ikyla atsakymas. suvokus, jis jau laukia js. Atminties ite

kli analiz bei reikiamos pavards parinkimas (ir dar bet kas,
kas turjo vykti tarp i dviej proces) buvo pasmoningi.
Apibendrin i informacij, pastebsime, jog didel dalis
smegen veiklos yra pasmoninga. Surinkite visus iame sky
riuje mintus eksperimentus, pritaikykite juos kur kas platesnei
vyki sriiai bei tam tikram kasdieniam elgesiui ir taip pagrsite
didel dal mogaus gyvenimo. Tai tiek i tos smons!

PASTABOS
1.

William James, The Principles of Psychology, 26 skyrius.

2. Julian Jaynes, The Origin of Consciousness in the Breakdown of the Bicameral Mind (Boston:
Houghton Mifflin, 1976).
3.

M. Goodale, D. Milner, Sight Unseen: An Exploration of Conscious and Unconscious Vision

4.

P. Merikle, D. Smilek, J. D. Eastwood, Perception without Awareness: Perspectives from

(Oxford: Oxford University Press, 2004).

Cognitive Psychology, Cognition 79 (2001): 115-34.
5.

W. R. Kunst-Wilson, R. B. Zajonc, Affective Recognition of Stimuli That Cannot Be Reco

gnized, Science 207 (1980): 557-58. Siekdamas karjeros Robertas Zajoncas tapo pakanka
mai takingas, jog usitarnaut savo atrinkt darb" publikacij.

6.

A. Marcel, Conscious and Unconscious Perception: Experiments on Visual Masking and

7.

Abraham Pais, Subtle is the Lord...: The Science and the Life of Albert Einstein (Oxford: Ox

Word Recognition, Cognitive Psychology 15 (1983): 197-237.

ford University Press, 1982): 179.
8. Janet E. Davidson, The Suddenness of Insight, The Nature of Insight, red. Robert. J. Stern
berg, Janet. E. Davidson, (Cambridge, MA: MIT Press, 1996): 33-62.
9.

K. Duncker, On Problem Solving, Psychological Monographs 58, no. 5 (1945).

10. Mark Jung-Beeman, Edward M. Bowden, Jason Haberman, Jennifer L. Frymiare, Stella
Arambel-Liu, Richard Greenblatt, Paul J. Reber, John Kounios, Neural Activity When
People Solve Verbal Problems with Insight, PLOS Biology 2 (4) (2004), http://biology. plosjoumals.org.
11. John A. Bargh, The Automaticity of Everyday Life, Advances in Social Cognition, red. R. S.
Wyer Jr., vol. 10, (Mahwah, NJ: Erlbaum, 1997): 1-61.

 e ta s s k y r iu s

D ID IO JI ILIUZIJA
Tiesa yra ne vien tai, jog smon patenka tik nedidel dalis
poji pagalba priimamos iorins informacijos, bet ir tai, kad
likusi informacija sudaro didij jos dal. I m s jusli pati
svarbiausia yra regjimas: mes esame vaizdais pasikliaujantys
padarai, kuri apie 50 proc. smegen skirta vizualios informa
cijos analizei. Tai viena i prieasi, kodl siekiani paaikinti,
kaip veikia smon, tyrj dmesys nukrypsta regjim. Ironi
ka, taiau tuo pat metu regjimo tyrimai tik dar aikiau parod,
kokia trapi ir ribota yra m s smon.
Kad suprastume, kodl kai kurie tyrjai mano, jog regji
mo tyrimai visiems laikams pakeit smons koncepcij, der
t isiaikinti, kokio vaidmens regjimas neatlieka. Jo negalime
sulyginti su filmavimo kamera ar fotoaparatu. Tiesa, esama tam
tikr iorini panaum: akies liukas ir viesai jautrus aptaisymas galinje akies dalyje (tinklain) atlieka juostos ar, skai
tmenini prietais atveju, mikroschemos vaidmen, taiau be
i analogik struktr daugiau nra nieko panaaus. Fotoapa
ratas ufiksuoja visk, kas yra jo akiratyje, taigi, jei jis tinkamai
sufokusuotas ir blyksteli blykst, js isaugosite vaizd, kur
buvote nusitaik. Akis veikia visikai kitaip; vienas geriausi
bd iliustruoti pagrindinius skirtumus - panagrinti daugyb
dram atik atvej, kuomet nuo maens akl moni regjim
pavyko atstatyti.
Bene ymiausias atvejis vyko dar 1728 metais. Tai ne pir
mas kartas, kuom et aklas m ogus atgavo regjim, taiau is
atsitikimas isamiausiai apraytas. Pacientas buvo trylikam e

P R O T O T E A TR A S

I 105

tis berniukas, kurio regjim nuo m aens blokavo katarakta.

C hirurgui W illiamui Cheseldenui paalinus katarakt, berniu
k pradjo lankyti labai keisti igyvenimai, daugelis kuri vi
sikai neprim in regjimo, taip, kaip j suprantame. Labiausiai
stulbino ryys tarp lytos ir regjimo. Berniukas turjo susieti
savo nauj gebjim m atyti su prastu t pai objekt lytji
mu. Pavyzdiui, Cheseldenas apra, kaip berniukas imoko
vizualiai atskirti kat nuo uns: Jis danai pamirdavo, kuris
i gyvn buvo kat, kuris - uo, taiau gdijosi klausti ap
linkini. Buvo pastebta, jog jis pagaudavo kat, kuri gebjo
atpainti prisiliets, dmiai j pavelgdavo ir paleids sak:
K gi, katinli, kit kart tave painsiu"."1Paveikslai buvo itin
sudtinga msl:
Mes manme, jog greit jis prads suvokti, k vaizdavo paveiks
lai, kuriuos jam rodme, taiau vliau supratome klyd; per por
gydym o mnesi jis suprato, jog juose buvo vaizduojami vien
tisi knai; tai nebuvo tik i dalies nuspalvintos plotms ar vai
riais daais atskirti paviriai, kaip jis buvo sitikins iki gydym o
pradios; taiau net ir tada jis buvo nustebs ne k maiau, mat
tikjosi, jog paveikslai bus juose vaizduojam daikt form, tai
gi jis buvo apstulbintas, kad daais sukurti vies atspindintys,
elius metantys, apvals ir nelygs daiktai paveiksluose, juos
palietus, atrod plokti, todl jis klaus, kuris jutimas j apgaudi
njo - lyta ar rega?

Prieingai nei mintas berniukas, mes niekuomet nesitiktume,

jog nutapytas peizaas galt bti kakas daugiau nei plokias,
da dmmis imargintas pavirius, ir tuo labiau nemanytume,
jog paveiksle sukurt gilum galtume i ties apiuopti, kaip
tikjosi jis. Kuomet berniukui parod tvo nuotrauk medaliono

106

P R O T O TEA TR A S

viduje, is apstulbo, kaip toks didelis veidas sutilpo tokioje m a

oje erdvje. Taiau, nepaisant i dvejoni, berniukas puikiai
prisitaik prie naujo regos jutimo ir patikino, jog kiekvienas
naujas dalykas suteik naujo diaugsmo". Btent tokios reakci
jos tiktsi matantys mons, taiau ne visada vykiai susiklosto
itaip.
Netolimoje praeityje vienas ymiausi m s laik regji
mo tyrj Richardas Gregory tyrinjo vyrik, atgavus regjim,
kur prarado bdam as deimties mnesi kdikis,2taiau jo isto
rija nebuvo tokia laiminga. Prie infekcijos pakenkt ragen pa
alinimo operacij, vyras, kur vadinsime S. B., viena akimi vos
steng atskirti vies nuo tamsos, o kita - vos irjo rank
judesius arti veido". Jis taip pat galjo atpainti balt, juod ir
raudon spalvas. Toks ribotas regjimas vyrikiui nieko nerei
k - gyveno taip, tarsi bt aklas.
Vyresniame amiuje (kuomet jam buvo penkiasdeimt dve
ji) jam buvo persodintos aki ragenos, taigi pirm kart po dau
giau nei penkiasdeimties met jis praregjo. Taiau paaikjo,
kaip ir Cheseldeno atveju prie 250 met, regjimas nebuvo toks
paprastas dalykas, kaip mes sivaizduojame. Gregory ir jo tyri
m asistent Jean Wallace pirm kart susitiko su S. B. prajus
keturiasdeimt atuonioms dienoms po pirmosios ragen trans
plantacijos. Kaip js veikiausiai tikjots, prisimin Cheseldeno
pavyzd, S. B. dar nebuvo prisitaiks prie gebjimo matyti. Ties
sakant, buvo akivaizdu, kad vyrikis nemat taip, kaip mato visi
normal regjim turintys mons. Iorinis jo elgesys buvo keis
tas: jis sddavo labai ramiai, neskenuodamas" patalpos, kaip
darytum e daugum a i ms, taiau sutelkdavo savo dmes
vien vienintel objekt ir j atidiai tyrindavo.

P ro to

teatras

I 107

I kitos puss, S. B. gebjo atpainti objektus, kuri tikrai

nemat anksiau. Pasirodo, jog jis susiejo daugel m et rinktus,
lytos pagalba susidarytus spdius su naujuoju savo gebjimu
matyti. Pavyzdiui, Gregory' nustebino tai, jog S. B. galjo pasa
kyti, kiek valand rod patalpoje esantis laikrodis. Paaikjo, jog
vyras su savimi visuomet neiodavosi laikrod be stiklelio, mat
taip galjo apiuopti rodykles ir suinoti, kiek valand. Atgavs
regjim jis sugebjo susieti pastam pirt pozicij ant laikro
dio rodykli su vaizdu prie akis.
S. B. pademonstravo dar dramatikesn sugebjimo trans
formuoti lytos pagalba susidaryt objekto vaizd regim vaiz
din, kuomet atpaino tyrj atsinet urnal Everybody's".
Paaikjo, jog jis mokjo perskaityti tik dvi pirmsias raides E
ir V, todl nusprend, kad tai urnalas Everybody's". Intriga
vo ir tai, jog mokydamasis skaityti aklj mokykloje, jis imoko
atpainti apiuopiamas, i medio idrotas didisias raides, o
urnalo virelyje didiosios - taigi atpastamos - buvo tik dvi
pirmosios pavadinimo raids: Everybody's".
Vis dlto lytos transformavimas regjim sukl nauj
sunkum. S. B. puikiai seksi vertinti autobus ilg, taiau ne j
aukt, i dalies todl, kad jis galjo eiti palei autobus, taiau ne
turjo galimybs pasiekti jo stogo. Negaldamas pasitelkti lytos,
sutrikdavo: jam sunkiai seksi atpainti veidus ar, tuo labiau, su
prasti skirtingas veido iraikas. Paprastos geometrins figros
j glumino. Pavyzdiui, jis niekaip negaljo suvokti, jog ymusis
Nekerio kubas buvo trimat figra (p. 125).
I pradi jis man, jog itiess rankas pro lang, esant tris
deimties m etr auktyje, galt pasiekti em, taiau, pavel
gs lang nuo ems, ikart suvok savo minties absurdikum.

108

P R O T O TEA TR A S

Vliau Gregory'is nusive S. B. London, taiau atrod, kad

vyrikio visikai nedomino miesto vaizdai. Vienintelis j domi
ns dalykas buvo judantys objektai, pavyzdiui, balandiai Trafalgaro aiktje.
Lidna, taiau pasirod, jog regjimas S. B. nebuvo tokia
nepaprasta dovana, kaip galtume manyti. Prajus keliems m
nesiams po operacijos, vyrikis atrod nusivyls, nes jo gyveni
mas nepasikeit. Ties sakant, jis ir toliau gyveno taip, tarsi bt
aklas, kartais net nesivargindavo udegti viesos vakare, beveik
neirjo film ar televizijos. I energingo ir entuziastingo mo
gaus tapo prislgtu ir nerytingu. S. B. mir 1960 m., prajus sep
tyneriems metams po regos atstatymo operacijos.
Dar vlesnio atvejo herojus, kur pavadinsiu M. M., visikai
prarado vien ak bdam as trej su puse, o kitos akies ragen
sualojo chemins mediagos bei kartis. Po daugelio met ketu
riasdeimt trej M. M. ragena buvo skmingai persodinta, taiau
jis taip pat atsidr anksiau aptart pacient situacijoje. Kad ir
kaip bt, M. M. bent jau galjo suteikti naudingesns informa
cijos j tyrusiems mokslininkams, mat paioje io tkstantmeio
pradioje magnetinio rezonanso pagalba jau buvo galima pam a
tyti, kas vyko M. M. smegenyse jam praregjus. Ufiksuota sme
gen veikla parod, jog regjimas su smegenimis susijs ne k
maiau - o gal ir daugiau - nei su akimis.
Buvo aiku, jog nors M. M. akis ir funkcionavo tinkamai,
taiau smegenys nesugebjo reikiamai atsakyti joms perduoda
m vizuali informacij. Jis nesugebjo suprasti, k reik du i
dalies vienas kit dengiantys perregimi kvadratai; kaip ir S. B.,
jis visikai nesuvok Nekerio kubo; jam taip pat sunkiai seksi
suprasti veidus. Ypa sunku M. M. buvo atskirti vyro veid nuo

P ro to

teatras

I 109

moters, lidn veid nuo linksmo. Magnetinio rezonanso M. M.

smegen nuotraukos, pastarajam stebint moni veidus, paro
d, kad veidams atpainti skirta smegen sritis - veid verpst
deiniojoje smegen pusje - i esms neaktyvi. Tuo tarpu kitos
pirminio vizualios informacijos apdorojimo sritys rod smege
n suaktyvjim. Toks kontrastas tarp i dviej regjimo srii
reikia, jog M. M mat veidus, taiau j neanalizavo.
I kitos puss, M. M. gebjimas matyti ir suvokti judjim
buvo pakankamai geras. Vienintelis logikas paaikinimas yra
tai, jog i daugelio skirting vizualios informacijos ri judji
m pradedam e suvokti ankstyviausiame amiuje - M. M. atveju,
pakankamai anksti, nes smegenyse spjo susidaryti judesi su
vokimo ssajos prie vyrikiui prarandant regjim. Taiau net
ir stebti judjim i pradi jam buvo sunku. Bdamas aklas
jis gebjo profesionaliai slidinti (vadovas nurodydavo krypt ir
klitis leidiantis nuo kalno). Slidinjant po operacijos ir artjant
prie kalno, i pradi j sukaustydavo baim. Nuo tada jis imo
ko adekvaiau irti kalno form, iandien slidinja plaiai at
merks akis ir labiau pasitikdamas savimi. Taiau jo gyvenimas
nra tobulas. Kaip sako pats M. M.: Skirtumas tarp iandienos
ir praeities yra tai, jog galiu tiksliau nuspti, k iriu. Nepasi
keit tai, jog a vis dar splioju".3
ie kartais tragiki pavyzdiai iliustruoja, kad regjimas
nra paprasiausias mus supanio pasaulio atspindys. Greiiau
krinys, nei reprodukcija; krybos procesas, paremtas tik kai
kuriais tinklainje ufiksuotais vaizdais, taiau j neribojamas.
Per t laik, kol smegenys apdoroja, ianalizuoja, suredaguoja, o
svarbiausia - patalpina smon i informacij, ji neatpasta
mai pakinta. Jei tai nebt tiesa, regjim atgav pacientai i kar

PROTO

teatras

to patirt regimj pasaul taip pat, kaip sveik regjim turintys

individai. Taiau taip nebna. Jie buvo akli brangiais ankstyvai
siais savo gyvenimo metais, kuomet smegenys vyst j gebjim
matyti. Jei ia galimybe nepasinaudojama, ji, regis, prarandam a
visiems laikams, taigi ie individai nesugeba atlikti pagrindini
regjimo veiksm, kuriuos mes laikome savaime suprantamais,
pavyzdiui, atpainti veido iraik. Nordami tinkamai ver
tinti kelet labiausiai stulbinam pastarojo deimtmeio eksperi
ment, dar labiau suardiusi smons vaidmens svarb, turime
suvokti, jog regjimas yra aktyvi, ne pasyvi funkcija.
Pirmiausia, nedidel demonstracija. I kort malkos irin
kite kortas su figromis, paimkite vien i j rank, itieskite
rank al, o savo vilgsn sukoncentruokite priek. Dabar pa
mau veskite rank priek, vis ariau tako, kur esate nukrei
p savo vilgsn, kol sugebsite atpainti kortoje vaizduojam
figr. Js regjimas neprastas, jei sugebate atpainti kort, lai
kom didesniu nei keli centimetr (arba, naudojant tinkamus
matavimo vienetus, laipsni) atstum u nuo centro. Js net nenu
manote, k galite pamatyti aplinkoje u siauro skaidraus vaizdo
cilindro iilgai savo regjimo linijos (is cilindras veikiausiai yra
vos vieno ar dviej laipsni skersmens, apytiksliai nykio nago,
laikomo itiestos rankos atstumu, dydio).* Tai tarsi regjimo
ibinto spindulys. Visa, kas nepatenka i srit, nedetalu; kuo
toliau objektas yra nuo regos linijos, tuo maiau jo detali iri
me. Palyginkite tai su jus uplstaniu jausmu, kuomet pakeliate
* Savo knygoje Consciousness Explained" Danielis Dennettas sukr nepamirtam kam
bario, nukabinto imtais Andy Warholo Merilyn Monroe plakat, scen. Prie einant tok
kambar, trumputis vilgteljimas m us tikint, jog visas kambarys nuklijuotas Merilynomis,
taiau Dennettas tikina, jog prie tokios ivados prieitume ne dl to, jog i ties matme visus
plakatus, o todl, kad taip nusiteikme.

P R O T O T E AT R A S

I 111

akis nuo knygos ir apsidairote aplink: viskas js regjimo lauke

atrodo ryku ir skaidru. Taiau tai tra iliuzija.

Tinklain

j vies reaguojanios tinklains fotoreceptori lstels yra isidst galinje

tinklains dalyje, u neuron jungi, perduodani gaut vaizd op tin nerv, ir
fotoreceptorius maitinani kraujagysli. Tiesiogine i odi prasme, js turite
irti perjuos. Dar nefunkcionaliau yra tai, jo g imtai tkstani i neuron,
susispietusi vien viet, pralenda pro skyl tinklainje tapdam i op tiniu nervu.
Toji skyl tampa js aklja dme.

Prie praddam i gilintis ios iliuzijos esm, turime suvok

ti, jog santykinai nedetalus vaizdas nra didiausia m s pro
blema, kadangi skaidraus vaizdo spindulio paonje egzistuoja
skyl. Si vadinamoji akla dm yra apytiksliai itiestos rankos
atstum u laikomos citrinos dydio ir visikai nejautri viesai ar
spalvoms. Akloji dm egzistuoja dl to, kad m s akys sukons
truotos griozdikai ir tarsi prastai isivyst. vies reaguojan
ios tinklains fotoreceptori lstels yra isidst galinje tin
klains dalyje, u neuron jungi, perduodani gaut vaizd

112

P R O T O TEA TR A S

optin nerv, ir fotoreceptorius maitinani kraujagysli. Esame

tarsi priversti savo televizoriaus ekran irti per laid, jun
giani j su vaizdo grotuvu bei video aidimais, raizgalyn. Dar
blogiau, kad tokia laid ir vamzdi sistema turi kakaip pa
siekti smegenis, o trum piausias kelias - pro tinklain. Taigi im
tai tkstani vien viet susispietusi neuron pralenda pro
skyl tinklainje ir tampa optiniu nervu, siunianiu smegenims
gaunam vizuali informacij. Taiau fotoreceptoriai negali bti
skyls viduryje, taigi taip atsiranda akloji dm.
Jei visa tai tiesa, tuomet kodl pasaulis m ums neatrodo ap
raizgytas kraujagyslmis ar, kur tik pavelgus, sudarkytas aklo
sios dms? Siekdamos paalinti ias dvi problemas, m s sme
genys atlieka kelet gudrybi.
Su kraujagysli tinklu, kuris turt ustoti bet kok vaizd,
padeda susidoroti paprastas mechanizmas: visa, kas tinklainje
nejuda, inyksta. Js akims atliekant prastus, nutrkstanius
judesius (sakadiniai judesiai) nuo vieno aplinkos objekto prie
kito, kraujagysls nejuda taip, kaip prie jas esantis vaizdas, ka
dangi jos yra akies dalis, todl pastarj nematote. Mano mgs
tamiausiam bdui pademonstruoti princip, jog tai, kas nejuda,
inyksta", naudojamas puikiai sukonstruotas renginys - kon
taktinis lis su jame m ontuotu mayiu projektoriumi. Prie
taisas sveria vos ketvirt gramo; jo pagalba ak projektuojamas
vaizdas yra stacionarus: bet kokie akies judesiai paprasiausiai
pasuka l su projektoriumi. Dl to vaizdai matomi tik kelet
sekundi; tuomet jie pam au inyksta, uleisdami viet blan
kiam pilkam arba, sykiais, blizgiam juodam fonui. Kartkartmis
jie inyksta visikai ir sugrta vliau. Kartais, ypa naudojant
sudtingesnius vaizdus, pavyzdiui, veido profil, jo dalys i

P R O T O TEATRAS

j 113

nyksta paeiliui, tarsi eyro katinas pasakojime apie Alis ste

bukl alyje.
Kak panaaus galite patirti mnesienos apviest nakt,
kuomet spalvas fiksuojantiems viesai jautriausiems akies fo
toreceptoriams, kgeliams, nepakanka apvietimo. Detaliausi
vaizd padedanioje irti tinklains dalyje, duobutje, yra
didiausia kgeli koncentracija. prastoje dienos viesoje aki
nukreipimas, kad jus dominanio objekto vaizdas patekt duo
but, yra naudingas, taiau jei t pat darysite mnesienoje ir su
koncentruosite savo vilgsn, patirsite keist fenomen: objektas,
kur irite, pam au inyks. Blyki viesa efektyviai sukausto
scen, ties kuria sukoncentruota akies duobut. Taip pastaroji
tampa aklja dme.
Tokie gimti mechanizmai, leidiantys mums ignoruoti - ar
bent nesuvokti - akies struktros trkum , turi biologins pras
ms. Jie neleidia daryti ivad, jog regjimas yra netobulas, ta
iau sutvirtina idj, kad neapdorotos informacijos perdavimas
i akies smegenis, kur ji paveriama regjimu", yra itin sud
tingas.
Informacijos transformavimo metu vyksta keisti dalykai;
kai kuriuos i j pavyko ufiksuoti per pastaruosius deimt met
atlikt eksperiment pagalba. i tyrim rezultatai tokie stulbi
nami, jog keletas ekspert buvo tikinti, kad regjimo galimybs
yra pervertinamos, o pat regjim galime laikyti tik didija
iliuzija".
Vienas toki atradim vadinamas aklum u dl nedmesin
gumo. Kol patys to nepatyrte, patikti sunku, taiau gausyb
eksperiment parod, jog aklumas dl nedmesingumo ne rete
nyb; tai prasta regos savyb. inomiausi io fenomeno atvej

114

P R O T O TEA TR A S

savo eksperimente devintojo deimtmeio viduryje padem ons

travo psichologai Danielis Simonsas ir Christopheris Chabrisas.4
Tyrjai papra savo eksperimento dalyvi perirti vaizdo ra
, kuriame dvi trij asmen komandos tarpusavyje perdavinjo
kamuol. Tiriamieji turjo stebti juodus arba baltus markinlius
vilkini kom and ir suskaiiuoti, kiek kart pastarieji perdav
kamuol. Sudtingesnse eksperimento versijose tiriamj buvo
praoma suskaiiuoti, kiek kart kamuolys buvo perduotas oru,
kiek - atoks nuo grind. pusjus kom and aidimui, pro
juos prajo moteris, neina skiu arba vilkinti gorilos kostium.
Kiekvienu atveju sibrovl buvo galima aikiai irti scenoje
itisas penkias sekundes. Baigusi irti ra tiriamj buvo
klausiama: Ar pastebjote rae k nors neprasto, kol skaiiavo
te kamuolio perdavimus?", Ar pastebjote dar k nors be ei
aidj?" ir geriausias i vis: Ar matte skersai patalp rae
einani goril (moter su skiu)?"
Rezultatai skyrsi priklausomai nuo to, ar tiriamieji atliko
sudtingesn kamuolio perdavim skaiiavimo uduot, ar ste
bjo baltus bei juodus markinlius vilkinius aidjus, taiau
apytiksliai 50 proc. subjekt nepastebjo nei gorilos, nei moters
su skiu - priblokiantys rezultatai! Toliau ipltoto eksperi
mento m etu gorila nuingsniavo tarp aidj, sustojo, atsisuko
kamer, pradjo muti sau krtin ir baigusi ijo i kadro.
Visas gorilos pasirodymas utruko devynias sekundes. Rezul
tatai buvo tokie pat: pus irov grups kakaip gorilos ne
pastebjo. Bandymo tsinyje apklaus tiriamuosius, Simonsas ir
Chabrisas pastebjo, jog rao periros m etu gorilos ar moters
su skiu nepastebjusieji negaljo prisiminti n vieno i j net
ir tuomet, kai buvo pasakyta, jog jie buvo rae; daugelis net pa

P R O T O T EA TR AS

I 115

reikalavo perirti ra dar kart, nes negaljo tuo patikti.

is eksperimentas atrodo netiktinas, ypa pavelgus atskirus
rao kadrus, taiau jo rezultatai gali bti - ir buvo - pakartoti
ne kart.
Kituose laboratoriniuose eksperimentuose buvo naudoja
mos paprastos raids ar figros; j rezultatai, galbt netiktai,
atskleid, jog kuo naujas objektas panaesnis tuos, kuriuos
sukoncentruotas tiriamojo dmesys, tuo didesn tikimyb, jog
bus pastebtas. Atrodo, tarsi nukreiptas vien uduot m s
dmesys negali nuo jos toli nuklysti. (i ivad patvirtina fak
tas, jog gorilos eksperimento metu daniau j pastebdavo ti
riamieji, stebj juodj komand.) Nors ie eksperimentai buvo
atlikti kruopiai kontroliuojamomis psichologijos laboratorijos
slygomis, negalime atmesti minties, jog rezultatai perengia pa
prasto statistinio reikmingumo test ribas ir skiriasi dl papras
iausi atsitiktinum. Tai tikri, rimti ir dramatiki pavyzdiai,
atskleidiantys, kaip nesunkiai galime nepastebti svarbi ir
ryki stebimos scenos ypatybi, kadangi j neiekome - esame
nukreip dmes kitur. Kaip danai tai gali nutikti kasdieniame
gyvenime? Pirmoji js reakcija - atsakymas niekada", taiau
akivaizdu, jog, remiantis iais eksperimentais, tokiu tvirtinimu
tikti negalima. Galbt pro jus iandien prajo gorila, taiau jos
nepastebjote.
ie eksperimentai, be abejo, avjo psichologus i dalies
dl to, jog padjo atskleisti domi paradoks. Pavyzdiui, kai
kurie mokslininkai teig, kad mes nematome" objekto, t. y. ne
suvokiame jo, nors is yra mums prie akis, kol neatkreipiame
j dmesio (nematome gorilos, nes m s dmesys nukreiptas
lekiant kamuol). Taiau kaip galime atkreipti dmes objekt,

116

P R O T O TE ATR AS

Kadrai i ym iojo Christopherio Chabriso ir Danielio Simonso video eksperimento

Gorilos tarp ms". Bene pus tiriam j, stebjusi kam uolj perdavinjani baltus
markinlius vilkini komand, nepastebjo tarp aidj vaikiojusios gorilos!
Tai klasikinis aklum o dl nedm esingum o pavyzdys.

kurio dar nesuvokme? inoma, tai visikai prietarauja m s

turimam spdiui, jog matome visk, kas patenka m s akirat.
K gi, abi prielaidos negali bti teisingos, o ir pakankamai ai
ku, jog visiko vizualaus suvokimo spd dert apleisti. Btent
i dilema tikino kai kuriuos tyrjus, kad jausmas, jog matome
visk, k manoma matyti, tra iliuzija - didioji" iliuzija, mat
ji visa apima ir yra be galo tikinama. Verta paminti, kad i
iliuzij bruka m s pai smon.
Nors ir kaip bt, tiesa yra ta, kad i ties viskas dar pras
iau. Aklumas dl nedmesingumo yra tik viena problemos
dalis. Taip pat egzistuoja fenomenas, vadinamas aklumu poky
iams, apie kur itisus deimtmeius inojo kino film krjai,
taiau tik neseniai jis buvo taip pavadintas. Aklumas pokyiams
nuo aklumo dl nedmesingumo skiriasi tuo, jog pirmasis pa
sireikia stebimoje scenoje kakam staiga pakitus. Prisimenate,
kaip gorila jo filmuojam scen ir i jos ijo - tai nevyko
staiga. Aklumo pokyiams pavyzdi yra daugiau nei vietos

P ro to

te atra s

i 117

juos aptarti, taiau visus juos vienija tas pat procesas: js stebi
te tam tikr scen, staiga siterpia trum put klitis (tai gali bti
mirksnis, vienas t greit, sakadiniais vadinam akies judesi,
akimirksn trunkantis panirimas tam s ar, iuo atveju, puslapio
pervertimas), tuomet kakuo pakitusi scena grta js akirat,
taiau js, inoma, to nepastebite.
Aklumas pokyiams tinkam iau iliustruoja vizualaus suvo
kimo netobulum , kadangi jums gali bti pasakyta, jog stebimas
vaizdas kakuo pasikeit, taiau to nepastebite net velgdami
pokyt dar ir dar kart. (inoma, aklum o dl nedmesingum o
atveju, vos tik jums pasakoma apie goril - vos tik nukreipia
te savo dmes anksiau nepastebt objekt - jis tam pa ma
tomas, kadangi io fenomeno pagrindas yra btent dmesys.)
Aklum as pokyiams pasireikia ne tik irint paveikslus ar
nuotraukas (keletas j pateikiama knygoje), taiau ir kasdienia
me gyvenime.
Pokytis gali bti toks paprastas, kaip (nepastebtai) sukeis
tos dviej nuotraukoje esani moni galvos, taiau bene y
miausias pavyzdys kilo i minto Danielio Simonso ir jo kolegos
Danielio Levino eksperimento. Vienas i j apsimet emlapiu
neinu studentu, klausianiu kelio universiteto teritorijoje. Jis
prieidavo prie atsitiktini praeivi ir j arba j ukalbindavo.
Po deimties ar penkiolikos sekundi du duris neantys vyrai
storievikai praeidavo tarp j. Kai tik durys ustodavo praeiv,
klausjas pasikeisdavo vietomis su vienu i duris neani vyr
(kurio vaidmen atliko kitas eksperimento autorius); apsikeiti
mas netruko ilgiau nei sekund. Dabar tiriamasis kalbjosi su
mogumi, kuris, nepaisant rankose laikomo emlapio, atrod
visikai kitaip: auktesnis, apsivilks kitus rbus, kalbantis kito

118

P R O T O TE ATR AS

kiu balsu ir, inoma, kitoki veido bruo. Taiau maiausiai 50

proc. tiriamj praeivi nepastebjo i pasikeitim.*
Perirj eksperimento metu surinktus duomenis, Simonsas ir Levinas pastebjo, jog vyresni tiriamieji reiau pastebjo pa
sikeitim. Sitai jie aikino teigdami, jog vyresnio amiaus mons
link tik pagal bendriausius bruous klasifikuoti kelio klausiant
asmen (Studentai - visi atrodo vienodai"), todl danai nepaste
bi skirtumo, tuo tarpu bendramoksliai studentai lengviau pastebi
tok drastik tos pat socialins grups atstovo pasikeitim. Taigi
Simonsas ir Levinas pakartojo eksperiment, tik kart jie sukeit
du statyb darbinink aprang vilkinius vyrikius, ir konstatavo,
jog io eksperimento metu pastebti pasikeitim studentams seksi
kur kas prasiau. Greiiausia taip buvo dl to, jog tiriamieji studen
tai klasifikavo statyb darbuotojus pagal bendriausius bruous.
Simonsas ir Levinas iek tiek nerimavo, kad netiktas ir ne
prastas sutrukdym as (du vyrai, neini durimis) ikreip tyrimo
rezultatus: ar aklumas pasireikt ne tokiomis dramatikomis
aplinkybmis? Pasirodo, kad taip: jie atliko pana eksperimen
t, kurio metu tiriamieji studentai stovjo ir lauk, o u prekys
talio stovintis mogus pasilenk sakydamas: Tuojau duosiu
jums ias formas". Tuomet pastarasis apsikeit vietomis su kitu
asmeniu, kuris isities ir padav student praomas formas.
Daugelis tiriamj, skaitant keturis i ei vos prie valand
dalyvavusi psichologiniame instruktae, kuriame buvo pasa
kojama apie original eksperiment su duris neaniais vyrais,
ir vl nepastebjo pasikeitimo.
* D. J. Simons, D. T. Levin, Failure to Detect Changes to People during a Real-World Inte
raction", Psychonomic Bulletin & Review 5 (1998): 644-49. Tai plaiai aptarinjamas darbas,
taiau turiu pasakyti, jog greta stovini Simonso ir Levino ivaizda nra labai skirtinga. Tai
sumenkino mano spd.

P R O T O TE A TR A S

I 119

Atidiai pavelkite virutin kiekvienos poros nuotrauk, tu o m e t pairkite apatin

ir pam ginkite nurodyti, ko trksta. Daugeliui m oni sunkiai sekasi tai padaryti, nors
abiem atvejais trkstamos dalys yra paiame scenos centre. Tai psicholog vadinamo
aklum o pokyiams" pavyzdiai.

120

P R O T O T EA TR AS

P R O T O T EA T R A S

I 121

Kaip jau minjau, film redaktoriai pradjo naudoti aklum

pokyiams daug anksiau, nei jis sitvirtino psichologinje kal
boje. Jie inojo, jog kurtinamas garsas ublokuoja filmo irov
suvokim, ir jie beveik nepastebi staigi bei danai nenuosekli
pokyi filmo scenoje. Net iankstin nuomon gali ustoti stul
binamus skirtumus. Dauguma Ozo alies burtininko" gerbj
nesuvokia, kad, Dorotei sutikus kaliaus ir jiems abiem okant
kukurz lauko pakratyje, mergaits plauk ilgis keiiasi kas
akimirk: viename kadre jos plaukai ilgi, kitame jau trumpi, tuo
met vl ilgi ir vl trumpi. Kol jums apie tai nepasakoma, nema
tote pasikeitim. Yra begal toki pavyzdi; vienas i j - scena
i filmo Mano asmeninis Aidahas", kurioje Riveris Phoenixas ir
Keanu Reevesas sitraukia gil, rim t pokalb. Nelaimei, Phoenix nukreiptos kameros kadruose savo rankose jis laiko lazd,
taiau Reeves sukoncentruotuose kadruose jis rodomas tuio
mis rankomis. Kitoje scenoje i filmo Eisas Ventura: kai gamta
aukia", bgant kadrams, nuo achmat lentos dingsta figros.
Simonsas ir Levinas net atliko ekstremal eksperiment - nau
dotame vaizdo rae vairs dalykai kinta kiekviename kadre:
rodomos dvi besikalbanios moterys, o ant vienos j kaklo tai
atsiranda, tai pranyksta alikas, rankos juda nuo smakro prie
stalo, lkts keiia spalvas. Autoriai ra vadino Padriku
mo cirku". Taiau ir iuo atveju didel dalis irov skirtum
nepastebjo.
Visi esame skirtingai akli pokyiams. Kompetencija gali pa
dti. Vieno vokiei psicholog atlikto tyrimo rezultatai parod,
jog amerikietiko futbolo taisykli imanymas - suprantama, re
tas dalykas Vokietijoje - padeda monms pastebti reikmingus
stebimos futbolo scenos pokyius. Nuotraukose inovai net pa

122

P R O T O TE ATR AS

stebdavo pozicijomis apsikeitusius puolimo linijos aidjus, tuo

tarpu pro aidimo taisykli bei eigos neinani tiriamj akis
tai nesunkiai praslysdavo.
Aklumas pokyiams atskleid dar vien idjos nenuoseklu
m, jog m s vizualus suvokimas yra visa matantis, arvuose.
Jei vos akimirk truks sutrukdym as gali priversti mus nepaste
bti akivaizdiausi stebimos scenos pokyi, k tuomet galime
pasakyti apie mintos scenos suvokim? Na, galime sakyti, kad
jis yra gana prastas. Jei gebtume suvokti visas stebimos scenos
detales, nesunkiai pastebtume, jei viena i j bt paalinta. Ta
iau akivaizdu, jog to padaryti nesugebame. Net jei sidmjome
tik paias svarbiausias scenos dalis, nekreipdami dmesio tokias
smulkmenas, kaip viduryje kambario stovinios sofos apmualo
ratas ar tekstra, turtume pastebti, jei sofa staiga pradingt. O
jei suvoktume tik vien ar du akivaizdiausius scenos bruous,
arba vien abstrakias j savybes? M s smegenys turi ufiksuoti
pakankam kiek tinkam detali, jei norime pastebti ko trks
ta, kuomet stebimas vaizdas pakinta.
kratutinum us link psichologai teigia, jog savo trum po
joje atmintyje neisaugome beveik jokios informacijos apie k tik
regt scen, nors esame tikri, kad apvelgme visk. Tai paver
ia regjim ities didia iliuzija. Kaip kas nors gali isisukti teig
damas kak radikalaus, kaip tai, jog prie m s akis esanio
vaizdo praktikai nesuvokiame? Ekspertai gali sau leisti tvirtin
ti tokius dalykus, kadangi tyrim duom enys rodo, jog tai gali
bti tiesa: esame tokie sitikin, kad suvokiame visus prie m s
akis esanius dalykus, kadangi galime tuoj pat pavelgti juos
dar kart ir utikrinti save, jog viskas vis dar yra savo vietose.
Kaip teig psichologas Kevinas O'Reganas, regimoji scena, kuri

P ro to

teatra s

i 123

manome tur savo galvoje, i ties yra ioriniame pasaulyje; mes

tegalime atnaujinti nevisavert savo suvokimo atmint dar kart
j pavelgdami.5
O'Reganas ir filosofas Aiva No mgino suvelninti io, re
gis, netiktino argumento sukelt smg, pabrdami, jog nors
nesusimstydami utikriname save, kad taip, mes matome vis
k, kas mus supa, ir taip, m s matomas vaizdas yra pakanka
mai detalus, i ties mes taip tik sakome. Susimst apie tai vos
kelioms sekundms ar pamgin atlikti io skyriaus pradioje
mintas uduotis - atpainti kortoje vaizduojam figr - ne
sunkiai suprasime, jog gal tai ne didiul iliuzija, o visuotinis
sitikinimas, kur trum pi pamstymai gali nesunkiai sugriauti.*
Nusiteik ir toliau tikti savo regjimo tobulumu, susikuriate
didj kliedes, taiau kalbj save akis ak susidurti su faktais,
greitai pripainsite, kad tai paprasiausia netiesa. inoma, tai
nepaaikina, kodl m s smon mgina mus tikinti, jog yra
visa reginti, taiau tai jau visikai kitas klausimas.
Smon ir pasmon ir vl sukryiuoja kardus. Keletas
neseniai atlikt aklum pokyiams tiriani eksperim ent pa
rod, jog daugum a moni, nors ir nepastebi akivaizdaus po
kyio, pavyzdiui, pradingusio rbo arba pasikeitusios rankose
laikomo kamuolio spalvos, vis dlto gali irinkti tinkam rb
ar kamuolio spalv i duot keturi. Tai rodo, jog tam tikra in
formacija apie nepastebt pokyt vis dlto ilaikoma. Problema
ta, kad mons nesugeba palyginti arba paprasiausiai nepaly* O'Reganas ir N oe taip pat mgino paaikinti paradoks, neva mes matome objektus tik
tuomet, kai nukreipiame j juos savo dmes, taiau to padaryti bt nemanoma, jei neb
tume objekt regj i anksto. Jie tvirtina, jog tuos nepastebtus objektus mes regime tik
savo pasmonje. To pakanka suadinti dmes, taiau per maai, kad juos suvoktume prie
nukreipdami juos savo dmes.

124

P R O T O TE ATR AS

gina originalaus vaizdo su galutiniu, taigi nepastebi, kuomet

pokytis vyksta.
Man kyla tai koks klausimas. Jei regime tik minimal kie
k prie mus esanios scenos detali, o m s smegenys upil
do trkstamos informacijos plyius ar, m a maiausiai, tikina
mus, jog suvokiame vis vaizd, tuomet kodl taip sunku si
vaizduoti, kaip atrodys visas kambarys, nudaytas ant spalv
palets pavyzdi lapelio parodyta spalva? Mano galva, smon
yra puikiai pritaikyta tokiai uduoiai, taiau kakodl ji visikai
nepadeda.
Nekerio kubas, viena ymiausi dviprasmik'
figr. Gerai j sistebeilij pastebsite, jo g
pastaroji kinta js akyse (i kubo, pasukto
emyn ir deiniau, pasukt auktyn ir kairiau).
Js matote iuos pasikeitimus, taiau negalite
j kontroliuoti. Nekerio kubas aunus tuo, jo g
pati figra nekinta, taiau js suvokimas apie
kub keiiasi.

N ek erio kubas
Vizualios iliuzijos sutrikdo prot, taiau kai kurios i j suteikia galim yb isi
aikinti dal su smone susijusios painiavos. Kalbu apiedviprasmikomis" va
dinamas iliuzijas - paveikslus, kuriuose dvi alternatyvos keiiasi tarpusavyje.
Bene paprasiausias ir inomiausias i j yra Nekerio kubas. Paprastuiai kubo
kontrai nubrti tokiu kampu, jog jis gali bti laikomas pakreiptu emyn ir
dein arba auktyn ir kair. Gerai siirkite kub, ir jis prads keistis i pa
krypusio vienaip pakrypus kitaip, nepaisydamas js valios. Galite stebti,

P R O T O TE A TR A S

I 125

kas vyksta, taiau t kontroliuoti sunku. Kai kuri tyrim rezultatai rodo, kad
kubo orientacijos pasikeitimas vyksta per apytiksliai tris sekundes. ie rezul
tatai neabejotinai dom ina smegen tyrjus: koks smegen mechanizmas,
kurio funkcijai vykdyti reikia btent tokio laiko tarpo, galt bti atsakingas
u suvokimo pokyius? I kitos puss, js proto gebjimas paveikti trij se
kundi laiko tarp parodo, jog paveikslas nra paprastas. Williamas Jamesas
tikino, jog js galite pasirinkti, kur Nekerio kubo variant matysite:l anksto
tvirtai sivaizduodami, kuri form matysime, pakeiiame vien akivaizdi
figr kita".6 Jis taip pat tvirtino, jog pirmas vilgsnis dviprasmik figr
gali pareikalauti nuodugnios apiros, kad velgtum e alternatyvas, taiau
jas pam at niekuom et nebepamirime.
Kokia Nekerio kubo paslaptis? Verta prisiminti, jog maiausiai du chi
rurginiu bdu regjim atgav asmenys, S. B. ir M. M., nesugebjo velgti net
trij figros m atm en, k jau kalbti apie figros orientacijos pokyius, taigi
aiku, kad kubo vaizdo analiz atlieka aukto lygio smegen vizualins in
formacijos apdorojim o sritys.* is informacijos apdorojimas avi psichologus,
m at tas pat pieinys priveria mus matyti dvi skirtingas Nekerio kubo versijas.
Taigi smegen regjimo sistema analizuoja lygiai toki pat vizuali inform a
cij, taiau mes igyvename du radikaliai skirtingus smoningus potyrius. Bri
t regjimo ekspertas Richardas Gregory savo knygoje The Intelligent Eye"
puikiai tai apibdina: Akivaizdu, jog yra du vienodi suvokimo problemos
sprendimai: koks tai objektas? Smegenys atsivelgia kiekvien i hipotetini
sprendim paeiliui, taiau niekaip negali apsisprsti, kur pasirinkti".7
Tokios iliuzijos, kaip Nekerio kubas, suteikia unikali galim yb iekoti
vietos smegenyse, kur ir kaitaliojasi vaizdai. Ar m agnetinio rezonanso pagal* Vienas puikus eksperimentas, kur atlikti gali kiekvienas, yra paremtas S. B. ir M. M. geb
jimu lytos pagalba gaut informacij paversti nauja, vizualia. Trij matmen vielinis Nekerio
kubo modelis nudaomas tamsoje vytiniais daais. Jei irsite j tamsiame kambaryje, jo
orientacija kaitaliosis, nors lytos pagalba gauta informacija tikins, kad jis nekinta. Imginu
sieji eksperiment teig, jog tai nepaprastai keistas potyris.

126

P R O T O TE ATR AS

ba g altum e ufiksuoti pastebimus smegen veiklos pokyius, kol tiriamasis

iri Nekerio kub ir suvokia orientacijos pakitimus? Pats kubas nesikeiia,
todl bet kokie smegen aktyvum o pokyiai turt vaizduoti potyrius - kubo
suvokim. Jei tai bt m anom a, galtum e identifikuoti u smon atsakin
gas smegen dalis ar bent prie j priartti.
Tai gundanti, taiau sunkiai gyvendinam a mintis. Nekerio kubo suvo
kimo atveju problema ta, kad u skirtingas figros orientacijas atsakanios
smegen sritys veikiausiai yra labai arti viena kitos - per arti, jog bt m a
noma jas atskirti magnetiniu rezonansu. Taiau kita, Rubino vaza vadinama,
iliuzija gali padti apeiti i problem. Js galvoje Rubino vaza keiiasi tarp
dviej veid ir vienos vazos vaizdo. irint i sm egen pozicijos, veidai ir to
kie objektai, kaip vazos, analizuojami skirtingose srityse, esaniose pakanka
mai toli viena nuo kitos, jog bt galima jas atskirti m agnetinio rezonanso
nuotraukose. Keletas ios iliuzijos tyrim parod, jog smegen veikla pa
grindinse srityse i ties kinta btent tuo metu, kai tiriamasis patiria vaizdo
pasikeitim, o su tuo susijusios smegen sritys yra gantinai viena nuo kitos
nutolusios.*
i eksperim ent rezultatai aikiai patvirtina, kad skirtingos sm ege
n sritys suaktyvja, kuom et, irint Rubino vaz, ji staiga pavirsta dviem
veidais. Ar tai paaikina smon? Na, ne, taiau iliustruoja smegenyse vyks
tanius reikmingus aktyvum o pokyius, kurie buvo pastebti suvokimo m o
mentu; ir tai be galo dom u. inoma, tai tinka tik kalbant apie nedidel sme
gen dal, kadangi, velgdam i iliuzij, tuo pat m etu suvokiate daugyb kit
dalyk. Galbt iliuzijai teikiama pirmenyb, taiau ji nra vienintelis dalykas
js prote. Kad ir kaip bt, ji priartja prie smons.
Kodl tokios dviprasmikos figros, kaip Nekerio kubas ar Rubino vaza,
ms akyse keiiasi? Kas skatina iuos pokyius? To niekas neino, taiau yra
bdas, kurio pagalba galite patirti su tuo susijus, smons tyrj danai naur. XV skyri, p. 298.

P R O T O T EA TR AS

I 127

dojam fenom en -b in o k u lin konkurencij". Su jo pagalba taip pat m ato

me i vienos situacijos kilusius du smoningus vaizdius.
tai kaip galite patirti binokulin konkurencij: viskas, ko jum s reikia,
tai tualetinio popieriaus ar popierinio rankluosio rulonlis ir ak traukiantis
vaizdas. Rulonl ikelkite ir laikykite savo deiniojoje rankoje prieais dei
nij ak. Tuo pat m etu kairj savo deln atsukite save ir laikykite j taip, kad
vos liestumte kartonin tbel rulonlio viduje. Taigi deinija akimi irite
pro rulonlio tbel ( pasirinkt itin detali scen), o kairija - tiesiai savo
deln. I pradi atrodys, jog js delne ioji skyl, taiau laikui bgant ji usipildys. Tuom et pastebsite, kad du skirtingi js stebimi vaizdai kaitaliojasi
tarpusavyje taip, kaip dvi skirtingos Nekerio kubo versijos. Tai nra idealus
binokulins konkurencijos variantas, kadangi js delnas yra per arti ir tru
put nerykus, o konkuruojantis vaizdas, kur irite deinija akimi, kur kas
domesnis (bt aunu, jei js delnas bt itatuiruotas).Tuo tarpu, Nekerio
kubo atveju, js ities negalite kontroliuoti alternatyvi vaizd kaitos, kadan
gi jie konkuruoja tarpusavyje. Sm egen tyrimai veikiausiai atskleist svarbi
tuo metu aktyvi smegen dali skirtum.

Akloji dm
velgdami tik viena arba abiem akimis, turtume tiktis nuolat matyti
tamsi ar visikai juod dm apytiksliai 15 [laipsni] atstumu nuo
vilgsn io centro. Taiau Dievikojo Krjo darbas negaljo bti toks
netobulas... Toji dm v isuom et yra ne juoda, o tokios pat spalvos, kaip
vaizdas, kur velgiame.
S F. R A S D A V I D A S

B R E W ST E R IS,

1832

M.

Kartais paprasiausi dalykai reikalauja giliausi paaikinim. Akloji dm

yra vienas i j. Savo gyvenim e esate bent kart tai patyr; labiausiai tikti

128

P R O T O TEA TR AS

na - vartydami vaikik knyg ar urnal. Kaip m atote p. 130, kalbu apie du

objektus: paprasiausi apskritim ir kryi, taiau galima rasti ir iradinges
ni versij. Anglijos karalius Charlesas II neva sakydavo nukirsti galv bet
kuriam dvarikiui, kur jis irinkdavo savo aklosios dms pagalba. Taiau pa
versdami i idj tokia neprasta, nepastebime esms: intriga ir pramoga
slypi paioje aklojoje dm je.
tai kaip galim e tai patirti. Udenkite savo deinij ak, o kairiosios
vilgsn sukoncentruokite tiesiai kryi, priartindami ir nutolindami knyg
nuo savo veido. Paprastai, atitraukus knyg dvideimties centim etr atstumu
nuo veido, kairiau esantis apskritimas visikai inyksta. Tai ir yra js akloji
dm.
Pro kiekvienoje akyje esani aklj dm neuronai i tinklains - gali
nje akies dalyje esanios viesai jautri receptori dangos - pereina optin
nerv, kuriuo smegenis apdorojim ui keliauja surinkta vizuali informacija.
irint i tinklains centro, akloji dm yra ariau nosies esanioje akies da
lyje. Toje vietoje i fotoreceptori sudaryta tinklains danga yra pertraukta,
taigi kiekvienos akies regjimo laukui kako trksta. Tai stebtinai didel tu
ia erdv: kiekvienos aklosios dms uimama vieta prilygsta deimiai eile
irikiuot M nulio pilnai. Mgstantiem s techninius terminus, ji yra apytiks
liai penki laipsni skersmens; M nulio pilnaties atvaizdas ms akyje uima
pus laipsnio. Kitais odiais tariant, ji tokia pat didel, kaip itiestos rankos
atstumu laikoma citrina.
Taigi kodl, apvelgdam i bet koki aplinkos scen, mes, kaip teig Da
vidas Brewsteris, nepastebim e didels tutumos jos viduryje? I dalies taip
yra dl to, kad abiej aki aklosios dms nesutampa. Abi ms akys aprpia
skirtingus (taiau tuo pat m etu persidengianius) prie mus esanios scenos
segmentus: tai svarbiausias reikalavimas abiej aki - trij m atm en ar ste
reo - regjimui, taiau tai taip pat reikia, kad kiekvienos akies akloji d m
sukuria atskir skyl toje scenoje. I kitos puss, tai reikia, jog tai, k itrina

P R O T O T EA TR AS

I 129

 i r d a m i j b e t kur i i p av ei k s l ,
g a l i t e rasti s a v o ak l j d m .
U d e n k i t e s a v o d e i n i j ak, o
k air io sio s v i l g s n n u k r e ip k it e tie sia i
kryi. Jei n e n u l e i s i t e n u o j o v i l g s n io ,
pr ia rt in d am i ir n u t o l i n d a m i k n y g n u o
s a v o v e i d o , rasit e a t s t u m - apytiksliai
d v id eim t ce n tim etr n u o js
v e i d o , - ti e s ia v i e t a kairiau e s a n t i s
a p s k r it im a s vis ai inyk s.

Kai vir a p s k r it im o e i n a n t i linija yra

v i e n o a t s p a l v io , o p o j u o e s a n t i linija kito, a k lo j o je d m j e ap skr iti m ui
p ra n yk u s , j o p a lik t t u t u m
u p il d i u s io a t s p a l v i o n e m a n o m a
atskirti. Jei ab i linijos b t t o p a ti e s
a ts p a l v io , a p s k r it im o t u t u m
u p i l d y t b t e n t jis.

Je i i a p s k r it im o i e i n a n i o s k etu rio s
linijos n e s u l y g i u o t o s , ak lo j o je d m j e
v e r ti k a li o s i o s tarsi susil iej a vi e n
a p s k r it im k e r t a n i linij, ta ia u
h o r i z o n ta l i s ia s ir t o l i a u m a t o m e
s k i r t i n g a m e au k ty j e .

H o r i z o n t a l i o s e l in ij os e e s a n t y s tarpai
sukuria iliuzij, j o g ja s vertikaliai
kerta kita linija. Jei h o r i z o n ta l i
linij yra p a k a n k a m a i d a u g , a tr o d o ,
j o g ta r ia m oj i ver tika li linija e i n a p er
a p s kr it im . Taiau h o r i z o n t a l i linij
s ka ii dr as ti ka i s u m a i n u s iki d v ie j
ar trij, akloji d m u p i l d o j u o s e
e s a n i u s ta r p u s ir v er ti k a li o s linijos
nebem atom e.

vienos akies akloji dm , m atom e kita akimi, ir atvirkiai.Taigi, paprastai, n e

paisant aklj dmi, jei abi akys atmerktos, regime vis scen. Taiau jum s
umerkus vien ak, kaip js buvo praoma padaryti iame bandym e, dei
nioji akis nebeaprpia kairiosios akies aklosios dms itrinto vaizdo.
Atrad savo aklj dm , nesunkiai suprasite antrj prieast, kodl
nem atom e didels tuios skyls vizualiame fone. Tutumos nem atom e
todl, kad akloji dm nra paprasta regjimo skyl; ji geba silieti aplink
plytini scen, suderindama akimi i ties matom os aplinkos tekstr, ra
tus ir spalvas. Nordami i tikrj suvokti aklosios dms efekt, tu r tu m
te atlikti kelet paprast eksperiment. M ano galva, geriausiai j apibdino
regjimo tyrjas Jerome'as Lettvinas i Masasetso technologijos instituto.
1974 m. Lettvinas para straipsn, kuriame apibdino savo asmenin reak
cij aklosios dms eksperim ent metu.8 Vienam e tokiam e eksperim ente
jis ltai stm pietuko gal aklj dm . Lettvinas ra: Man atrod, kad
pietuko galas pradingsta labai domiai. Pietukas nesibaigia ties riba, tarsi
nupjautas; jo galas tiesiog nustoja egzistuoti. Ribos (kaip prasta, vartoju
termin), yminios pietuko gal, paprasiausiai nra. Atrodo, tarsi visos vi
zualios pietuko galo savybs inyksta. Pietuko galas tam pa nenusakomai
nenusakomas".
Man be galo patinka is apibdinimas, kadangi jis toks asmenikas. Pa
tys imgin panai uduot, galbt sureaguosite kitaip, taiau kam tai rpi?
Lettvinas pabr fakt, jog visi vizuals potyriai yra skirtingi, kad ir kiek pa
naum juos siet. Jis taip pat mgino pasukti pietuk kitomis kryptimis ar
savo aklj dm patalpinti skirting spalv ar rat popieriaus lap, stebda
mas, ar aklosios dms sukurt tutum kas nors upildys. Jei turite laiko, i
ties verta pam ginti atlikti panai pratim, m at tai, kas nutinka aklj dm
patekusiems objektams, iki iol yra svarbus smons tyrim klausimas.
Spausdintame popieriaus lape akloji dm , regis, susilieja su baltu
fonu. Prarastoji" lapo sritis tam pa balta ar bent balsva. Ar tai svarbu m gi

PROTO

teatras

nant suprasti smons veikim? Atrodo, kad taip, jei tursime galvoje, kiek
apie tai raoma. Filosofas Danielis Dennettas tiki, kad is fenomenas leido su
kurti puiki, jo manymu, netinkam o poirio smon pavyzdi. Dennettas
priklauso agresyviai prietaraujantiems pasenusiam smegen lyginimui su
mayiu teatru, kuriame sdi js atstovas; tiesa ta, kad toks atstovas neeg
zistuoja. Atstovauti nra kam, viskas paprasiausiai yra. Taigi Dennettas pra
deda ginus su kiekvienu, kuris tvirtina, jog aklojoje dmjeprarast" vaizd
upildo" smegenys: d m nudaoma mlynai (kad ir kokiu bdu smegen
lstels ir j chemins mediagos tai padaryt) irint mlyn fon, lan
guotai - j e i irima languot. Jis tvirtina, jog nra reikalo upildyti aklosios
dms sukurtos tutumos, kadangi n viena smegen dalis nesitiki sulaukti
informacijos i tos tinklains srities. Toje vietoje niekada nebuvo viesai ja u
tri receptori, taigi nra ir j siuniam informacij analizuoti pritaikyto
smegen audinio. Tai tarsi 108.9 FM radijo bangos: mes j nepraleidiame,
nes jos paprasiausiai nepaymtos stoties nustatymo taise.
D ennetto paaikinimas skamba neblogai, taiau jis i dalies yra klaidin
gas. vairiausi aklj dm i eksperim ent pagalba buvo pademonstruota,
jog ms smegenys i ties upildo prarastj" vaizdo dal, nors tai galbt
atliekama ne taip tiksliai ar patikimai, kaip m anom e, arba kaip teigia D ennet
tas. Sm egen tyrjas V. S. Ramachandranas sukr aklj d m i rinkin, kuris
visikai pakeit j veikim o supratim.
Patobulins paprasiausi ju o d ir balt rat aklajai dm ei surasti,
Ramachandranas pademonstravo, jog prarastoji" sritis gali bti upildom a
atitinkam a spalva arba ne. Jei skersai inyksiant disk nubriama vertikali
tam tikros spalvos juosta, aklojoje dm je disko vieta bus upildyta tokia
pat spalva, o pati juosta atrodys vientisa. Taiau jei juostos spalva vir disko
ir po juo skiriasi, tu o m e t upildytos vietos spalvos atskirti nem anom a. Jei
linijos gal vir ar em iau disko itrinsime, tu o m e t ji, regis, nepaveiks aklo
sios dms.

132

P R O T O TE ATR AS

Ramachandranas taip pat sukr paveiksl, kuriame i disko visomis

keturiomis kompaso kryptimis ieina po linij. Jei iaurs-piet linijos yra il
gesns u ryt-vakar, aklojoje dm je tarpas tarp pirmj bus upildytas,
o antrosios taip ir liks perkirstos. Jei linijos nesulygiuotos, aklojoje dm je
vertikaliosios tarsi susijungia, sudarydamos vien linij, tuo tarpu horizonta
liosios taip ir lieka nesulygiuotos.
Jei vis dar abejojate, kad aklosios dms upildymas yra sudtingas
procesas, is paskutinysis pavyzdys turt abejones isklaidyti. Jame nau
dojamas paraleliai idstyt horizontali linij rinkinys; kiekvienoje linijoje
tokiu pat atstumu nuo jos pradios yra nedidelis tarpas. Kartu ie tarpai su
kuria iliuzij, jog vertikaliai jas kerta itisin juosta. Tuom et vien i centri
ni horizontalios juostos tarp dedamas diskas. Jei horizontali linij yra
pakankamai, aklojoje d m je tariamoji vertikali juosta, regis, tsiasi skersai
disk. Taiau horizontali juost skaii sumainus iki dviej ar trij, aklojoje
dm je upildomi btent j (ne vertikalios juostos) tarpai.
i ir kit pavyzdi pagalba Ramachandranas, atrodo, skmingai ro
d, jog Dennettas buvo neteisus: aklojoje dm je prarandamos vaizdo dalys
yraupildomos". Taiau, jei m ginote aisti su aklja dm e, veikiausiai paste
bjote, kad tai nra visikai patikimas dalykas.
Reikt atsivelgti dar por aspekt. Pirmiausia, nors paioje aklojoje
dm je nra fotoreceptori, taiau pasek optin nerv pagrindin, galinje
smegen dalyje esani regjimo srit, rastumte neuron, kurie atsako u
regjimo srit aplink aklj dm . ie neuronai suaktyvja tik tuo m et, kai
aklj dm patenka vienas ar kitas objektas. Ar jie atlieka vaizdo upildym o
funkcij? Atrodo, kad tai gali bti tiesa, taiau niekas to tiksliai neino.
Antra, neseniai atlikt eksperim ent rezultatai leidia teigti, jog tai, k
m atote savo aklojoje dm je, priklauso nuo to, kiek dmesio tai kreipiate.
Jei laikysite pietuk taip, kad m atytum te abu jo galus, o vidurys patekt
! aklj dm, pastebsite, jog aklojoje dm je matomas vaizdas kinta pri

P R O T O TE A TR A S

I 133

klausomai nuo to, kur nukreipiate savo dmes: pai aklj dm ar pietu
ko galus. Atrodo, jog vaizdo upildym o mechanizmas suaktyvja atitraukus
dmes nuo aklosios dms ir nusilpsta, sutelkus dmes j.
Remdamosi vizualia informacija, smegenys sukuria bet kok msmatom " vaizd; aklojoje dm je prarandam o vaizdo dali upildymas puikiai
iliustruoja, kaip toji neapdorota informacija (kartais itin mantriai) pagrai
nama, danai be ms inios. inoma, tvirtai rodinjame, jog visk m atom e
patys", taiau mes paprasiausiai nesuvokiame, kiek nedaug prieinamos vi
zualios informacijos i ties patenka ms smon.

PASTABOS
1.

Recovery from Blindness, The Oxford Companion to the Mind, red. Richard Greg, (Oxford:
Oxford University Press, 1991): 94.

2.

R. L. G. Gregory, J. G. Wallace, Recovery from Early Blindness: A Case Study, Experimental

Psychology Society Monograph 2, (1963; 2001). Oliveris Sacksas apibdino pana nelai
ming atvej savo darbe An Anthropologist from Mars: Seven Paradoxical Tales (N ew York:
Vintage, 1995).

3.

I. Fine, A. R. Wade, A. A. Brewer, M. G. May, D. F. Goodman, G. M. Boynton, B. A. Wandell, D. J. MacLeod, Long-term Deprivation Affects Visual Perception and Cortex," Natu
re Neuroscience 6 (2003): 915-16.

4.

D. J. Simons, C. F. Chabris, Gorillas in Our Midst: Sustained Inattentional Blindness for

Dynamic Events, Perception 28 (1999): 1059-74.

5.

Kevin O'Regan, Solving the 'Real' Mysteries of Visual Perception: The World as an Out
side Memory, Canadian Journal of Psychology 46 (1992): 461-88.

6.

W. James, Principles of Psychology.

7.

R. L. Gregory, The Intelligent Eye (London: Weidenfeld and Nicolson, 1970), 37.

8. Jerome Lettvin, On Seeing Sidelong, The Sciences 16 (1976): 10-20.

S e p t in t a s s k y r iu s

LAIKAS

Kuo daugiau suinome apie smon, tuo maiau ji mus stulbi

na. Kas sekund ji ufiksuoja vos trupinl visos m s juslms
prieinamos informacijos. Didel tos informacijos srovels apdo
rojimo ir tobulinimo dalis vyksta pasmonje. Taiau mes vis
vien guodiame save manydami, kad, galiausiai, m s protus
pasiekia geriausia, aukiausios kokybs, optimaliai aktuali in
formacija - m s pai ir m s sm oning gyvenim pam a
tas. Galbt tai nra tikslus iorinio pasaulio atvaizdas, taiau tai
aukto lygio adm inistracinis apibendrinimas, aplinkos distilia
cijos produktas, kuris sukuria unikal vidin kiekvieno mo
gaus pasaul. Tai leidia mums mstyti, kalbti ir veikti. Taiau
net toks paprastas smons paveikslas ipuia jos adekvatum
iorinio pasaulio atvilgiu. Laiko suvokimas yra vienas i intri
guojani pavyzdi.
Laikas yra vienas t prietaring dalyk, mat jis nra pa
slaptingas ar nesuprantamas, taiau paprastai jo paaikinti taip
pat nemanoma. Net fizikai, iandien Einteino dka apsipra
t su idja, jog laiko tkm skiriasi priklausomai nuo to, kas j
matuoja, nesugeba tiksliai jo charakterizuoti. Laikas nra jga,
materija ar tam tikras paslaptingas laukas. Mums atrodo, kad jis
gali tekti tik viena kryptimi - i praeities per dabart ateit,
taiau fizikos dsniai to nereikalauja; juos galima pritaikyti lai
kui tekant bet kuria kryptimi. Yra ir toki egzotik fizikos ak,
kuri atstovai ribotas keliones per laik laiko manomomis,
nors iki iol monijos vaizduot nesukr nieko, kas prilygt

P ro to

teatras

I 135

H. G. Wellso Laiko mainai" (The Time Machine) arba Atgal

ateit" (Back to the Future).
Vidinis m s laiko tkms pojtis nra patikimas, todl apsistatome laiko sekimo prietaisais. Vos saujel irinktj teigia
gal pasakyti, kuri dabar valanda su vos poros minui paklaida,
nepavelg laikrod, ar kasdien nubusti prie pat nuskam bant
adintuvui, taiau daugum a i ms, pavelg laikrod, nu
stembame suprat, kad net nenutuokme, kuri dabar valanda".
Jei neegzistuot laikas, nebt ir smons srauto. tai i
kur atsiranda jo tkm". Laikas ir smons srautas, regis, juda
priek glaudiai vienas su kitu susij; mintis veja mint, sekun
d veja sekund. Galbt js manote, kad laikas nustato smo
ns srauto greit, taiau atvirktinis variantas taip pat bt tiesa.
Ms smegen laiko matavimo mechanizm sudaro nervai bei
chemins mediagos - ne vairiausi sraigteliai - taigi j gali veikti
greta esanios smegen chemins mediagos ar nerviniai tinklai.
Tikrai netrksta pavyzdi, iliustruojani, kaip galima sutrik
dyti m s asmenin laiko matavimo proces. Gan paprast pa
vyzd ketvirtajame deimtmetyje atrado biochemikas Hudsonas
Hoaglandas. Jo mona labai kariavo, ir kuo aukiau kilo jos
kno temperatra, tuo labiau ikreiptas tapo jos laiko pojtis.
Vien dien jis ivyko vietin vaistin, ir, nors utruko vos dvi
deimt minui, jo mona buvo sitikinusi, jog prabgo visa va
landa. Kylanti tem peratra pagreitina chemines reakcijas, taigi
kariavimas pagreitina vidin laikrod.
Prieingas ponios Hoagland potyriui yra jausmas, jog lai
kas pradeda bgti greiiau mums senstant. is fenomenas, regis,
priklauso nuo vieno m s smegenyse esanio laiko sekimo me
chanizmo, kuris (kaip daugelis kit) pam au ltja bgant me

136

P R O T O TEATRAS

tams. Kai laikrgdis eina liau, per vien minut, valand ar m e

tus nutinka daugiau vyki, taigi m ums atrodo, kad laikas bga
greiiau. (Kai kurie tyrjai prietarauja teigdami, jog is fenome
nas yra kur kas sudtingesnis, jog daliai jausmo, kad laikas bga
greiiau, takos turi nuolatos greitjantis gyvenimo tempas).
Taip pat dar yra vadinamasis puodo, kuris niekad neuverda, stebjimas. Vienam ar kitam dalykui galime skirti tik tam
tikr kiek dmesio ir kuo daniau susitelkiame ties ioriniais
vykiais, tuo maiau dmesio lieka laikui sekti. Taigi, jei savo
dmes sukoncentruojame ant virykls kaistant puod, pra
randam e laiko tkms pojt. Jei dar pridsime paplitusi iliuzi
j, jog kelion pirm yn visuomet trunka ilgiau nei kelion atgal,
tam pa visikai aiku, kad, atsivelgiant aplinkybes, m s laiko
tkms jausmas gal tik primena laikrodio rodom laik, taiau
neturtum e tiktis nieko daugiau. Dl savo permainingumo ie
pavyzdiai nesuteikia jokios svarbios informacijos apie smon,
taiau jie atveria duris idjai, jog laiko suvokimas yra kur kas
subjektyvesnis dalykas nei mes manome.
Kiek subjektyvus jis galt bti? Atm laiko iliuzijas ku
riani aplinkybi tak, paiame centre veikiausiai rasime
nekintant laiko matavimo prietais. Gal gale, juk smon at
rodo vientisa, nepadalyta segmentus ir, regis, egzistuoja iuo
momentu. Mano odius skaitote... iuo momentu. inoma, is
momentas" tuojau pat nuslysta praeit, taiau sekunds dal tai
buvo dabartis. Apskritai, jis egzistuoja tarsi labai artimoje ateity
je: raydamas iuos odius, mginu sudlioti sakinio pabaig
ir galvoju, kaip pereisiu prie kito. Taiau visos kitos smoningos
mintys bei vaizdai - pro lang besiskverbianti viesa, kom piute
rio esys, nuolatinis priminimas sau, kada turiu ieiti i nam,

P ro to

te atra s

I 137

- yra siaknij dabartyje. Ar bent jau taip atrodo. I dalies tai tei
singa, jei susitelksime ties santykinai ilgomis laiko atkarpomis,
pavyzdiui, minutmis ar pora sekundi. Taiau keletas enkl
tvirtai rodo, jog trum pesni laiko interval atveju i, dainai lai
koma patikima, mintis yra visikai klaidinga: m s smegenyse
esantys nuo smons tempo neatsiliekantys chronometrai grei
iau kuria laiko iliuzijas nei i ties j seka.
Vienas domiausi pavyzdi yra fenomenas, vadinamas
chronostaze arba ualusio laiko" iliuzija. J galima sukelti ke
letu bd, taiau patogiausias yra naudojant sienin ar rankin
laikrod su sekundine rodykle arba bet kok skaitmenin chro
nometr, pavyzdiui, mikrobang krosnels laikrod. Iliuzija
sukuriama i pradi neirint mikrobang krosnel, tuomet
atsisukant pasiirti, k rodo jos laikrodis. I pradi atrodys,
kad skaitiklis tarsi sustings, tarsi pirmoji sekund bt ilgesn.
Tuomet skaiiai pradeda keistis prastu greiiu. Dar kart nusi
sukite, tada vl pavelkite laikrod - ir vl vyks tas pats. Pirmas
skaii pasikeitimas (ar, rankinio laikrodio atveju, pirmasis se
kundins rodykls judesys) utrunka ilgiau nei j sekantys. ios
iliuzijos groio paslaptis ta, kad galite sustoti bet kuriuo metu ir
bti tikri, jog po pertraukos neivengiamai vl tai patirsite, vos
vilgtelj savo laikrod ar m ikrobang krosnel.
Tyrjai i Didiosios Britanijos ityr keist fenomen
2001 metais ir prijo prie ivados, kad u laiko delsim atsako
mogaus smegenys. Jos susidr su mayte tutum a patirties
sraute, kuri sukr aki perklimas nuo ankstesnio dmesio
objekto prie laikrodio. io judesio - sakados - m etu akys neturi
laiko susikoncentruoti ar uregistruoti j kelyje esani objek
t. T jos gali padaryti tik pasiekusios galutin tiksl. Nenor

138

P R O T O TE ATR AS

damos, kad aki judesio moment suvoktumte tarsi beprasm

migl, smegenys atsuka laik ir leidia jums suvokti pirmj
pam atyt laikrodio vaizd, kompensuodamos prarast laik
akims judant.
Taip man pirmieji chronostaz tyr mokslininkai, taiau
nuo to laiko paveikslas tapo iek tiek sudtingesnis. Pirmiausia,
chronostaz gali vykti jums laukiant, kol kitame laido gale pa
nekovas pakels telefono ragel. iandien, teisyb, nereikia ilgai
laukti, kol js skambutis bus peradresuotas balso pat, ta
iau, jei skambinate technologikai atsilikusiam asmeniui, esate
priversti klausytis vieno pypteljimo po kito. Jei tuo metu esate
isiblak, atitrauk telefono ragel nuo ausies kalbate su kitu
mogumi ar paprasiausiai nukreipiate dmes kitus dalykus,
pradj klausytis pypteljim, i naujo pastebsite, kad pirmoji
pauz tarp j atrodo ymiai ilgesn nei visos kitos. Tai gan arti
ma analogija m ikrobang krosnels iliuzijai, taiau kart daly
vauja garsas, ne regjimas, todl tai nesusij su sakadiniais aki
judesiais.
Kontroliuojamoje laboratorijos aplinkoje buvo skmingai
pademonstruota, jog chronostaz gali bti susijusi ne tik su reg
jimu ar klausa, bet ir kalba ar net klaviatros palietimu. Alanas
Kingstone'as ir jo tyrj grup i Brit Kolumbijos universiteto
teig, jog sudjus visus iuos rezultatus krv, galima m any
ti, kad chronostaz yra neatsiejama nuo dmesio. Nukreipdam i
savo akis m ikrobang krosnels laikrod, tikits pamatyti pir
mj skaii, taigi momentas, kai js vilgsnis pirm kart sustoja
ties tuo skaiiumi, yra itempiamas vos sekunds dal, taiau pa
kankamai, kad bt galima pastebti. Tai daug kart sumainta
neskubanio uvirti puodo stebjimo versija. Kingstone'as taip

P ro to

te atra s

i 139

pat pastebjo, kad kai tiriamj buvo praoma dmes sutelkti

ne pirm, o ketvirt laikrodio rodom skaitmen, btent jis
utruko ilgiausiai. Kaskart perklus didinamj dmesio stikl
prie naujo objekto, dmesio centre esantis laiko tarpas pailgja.
Nuo ko priklauso iliuzins pauzs trukm? Ankstyvieji eks
perimentai leido manyti, jog kuo ilgiau trunka sakadinis judesys,
tuo ilgesn iliuzija, mat reikia kompensuoti didesn laiko ply.
Taiau akivaizdu, kad to negalima pritaikyti su lyta ar klausa su
sijusioms iliuzijoms. Apskritai, jos visos gali skirtis. Kingstone'o
grup teigia, kad dmesys, atmintis, protis - visi ie dalykai turi
savo vaidmenis. Tyrjai taip pat paymjo, kad m ums puikiai se
kasi vertinti laik vairuojant ar sportuojant; u didel i veikl
dal atsako pasmon. Galbt ir ia smons sikiimas papras
tai neprieinamos psichins veiklos srit turi takos specifiniam
vertinimui.
Iki iol atliktuose eksperimentuose, norint atskleisti iliuzij,
teko naudoti tiksl laiko matavimo prietais. Taiau neturtum e
atmesti prielaidos, kad tokios iliuzijos nuolat kyla kasdieniame
m s gyvenime ar bent jau tuomet, kai smoningai suvokiame
ar mstome apie bgant laik. Jei nra jas atskleidianio chro
nometro, iliuzijos tam pa smegen sukurto vientiso vyki tinklo
dalimi. Mums neatrodo, kad diena kupina utuuotos aki jude
si sukurtos miglos ar neprastai ilg pauzi skambant telefo
nui, taiau btent taip i ties ir yra. Nepanau, jog dienos metu
m s psichinis laiko matuoklis isilaisvina i dmesio takos ir
tiksi stabiliu, tarsi laikrodio tempu, nors mes esame sitikin,
jog btent taip ir yra.
Turtume diaugtis - galime patirti chronostaz tam tikro
mis slygomis. Persikl dar smulkesnius laiko vienetus, nesu

140

P R O T O TEATRAS

vokiame, jog gali vykti kakas neprasta, taiau yra akis badan
i rodym, kad prasimanymai - ar bent gudrios redagavimo
bei krybos technikos - aktyviai dalyvauja smegenims ymint
laik. sivaizduokite paprast scen: js sdite ant suoliuko par
ke, stebite unis vediojanius mones. Prie jus i kairs dein
praeina auktas vyras, vilkintis tamsiai pilk kostium. Tuo pat
metu j pralenkia jauna, raudonas treningines kelnes ir geltonus
markinlius vilkinti moteris, su savimi besivedanti vyro kostiu
mo spalvos pudel. Jie praeina; js pavelgiate juos ir nukreipia
te akis kitus dalykus. Paprasta, nesunkiai suprantam a scena, ar
ne? Na, galbt ne visai.
Viena stebinanti regjimo savyb yra ta, kad vairs vizu
alios scenos poymiai analizuojami skirtingose smegen srityse
ir, galiausiai, vl sujungiami visum. Js suvokiate tik galutin,
i naujo sukomplektuot produkt. Tarp i poymi yra spalva,
forma, vieta, judjimas ir kryptis. Dl to gin nekyla: jei galinje
smegen dalyje esanti ievs regjimo sritis bt viena alis, tuo
met atskirus regjimo m odulius galtume laikyti jos apskritimis,
kuri kiekviena atsako u vis kit regjimo savyb. Vienas regi
onas yra atsakingas u spalvas, kitas - u judjim. ie regionai
skiriasi anatomikai; dl to augliai ar insultas gali ivesti juos i
rikiuots skirtingai.
Pacientai, patyr sueidim tik u spalvas atsakingoje sri
tyje, j nebesuvokia, taiau visos kitos smegen ievs sritys ir
toliau funkcionuoja tinkamai. Nepaprasta yra tai, kad po tokios
traumos jie nebegali prisiminti, kaip atrod spalvotas pasaulis,
nors ir vis gyvenim iki traumos jie regjo spalvas; dabar reg
jimas, j supratimu, visada buvo ir yra vien pilk atspalvi rin
kinys. Judjimo suvokimo regiono, dar vadinamo MT, traum os

p ro to

teatras

i 141

sukelia didesni sunkum. Bene ymiausias io atvejo pavyzdys

yra mano anksiau minta moteris, kuriai po insulto pasaulis at
rod tarsi atskir kadr seka. Tokie atvejai vienareikmikai rodo, jog priimama vizuali informacija yra iskaidoma atskirus
komponentus, apdorojamus atskirai ir tik vliau sujungiamus
visum.
is procesas pats savaime atrodo be galo domus, taiau dar
nepaprastesnis yra faktas, jog skirtingi informacijos apdorojimo
ingsniai utrunka nevienodus laiko tarpus. Pirmiausia apdo
rojama informacija apie objekto viet, tuome - apie jo spalv,
krypt ir judjim. ie procesai atsilieka vienas nuo kito; bendras
j udelsimas sudaro dvi deimtsias sekunds. Taigi vyras pil
ku kostiumu ir moteris raudonomis sportinmis kelnmis meta
ik m s smonei. Mums nesunku priskirti reikiamas spal
vas, formas bei judesius iems dviem monms ir uniui, taiau
kaip tiksliai mes tai atliekame? Ar anksiausiai apdorotos vaizdo
savybs priverstos laukti kit? Ar apdorotos, bet dar smon
neperkeltos spalvos akimirkai sulaikomos tam tikroje psichinje
tutumoje, kol bus apdorota judjimo informacija?
Akivaizdu, jog daniausiai mes nesusiduriam e su - ar pa
prasiausiai nepastebime - i regjimo sistemos laiko skirtum
sukurt iliuzij ar neatitikim. Tai nra blogai, mat, prieingu
atveju, gyvenimas tapt labai painus. Pavyzdiui, aptarkime in
triguojani iliuzij, vadinam fi spalvos efektu. Ji yra gan pa
prasta. Ekrane ybteli alios spalvos takas, kur beveik ikart
pakeiia iek tiek deiniau ybteljs raudonas takas. Jei laiko
parametrai teisingi, jums neatrodys, kad matte atsirandant ir
pranykstant ali tak, po kurio tuoj pat pasirod raudonas
takas. Js bsite tikri, jog alias takas pajudjo i kairs dein

Pr o

to

teatras

r pakeliui pakeit spalv raudon. Su ia iliuzija isamiau su

sipainti galite interneto svetainje http://www.philosophy.uncc.
edu/faculty/phi/Phi_ Color2.html.*
Fi spalvos iliuzij - ar bent jau jos dal - iki iol ypa mgsta
smons tyrjai. Faktas, kad takas tarsi peroka i vienos vietos
kit, gana prastas; btent tuo paremti kino filmai. Js sme
genys pagrstai (taiau, iuo atveju, klaidingai) vertina, kad i
pradi vienoje, tuomet kitoje vietoje pasirods objektas peroko
i tako A tak B. Tai puiku, taiau spalvos pasikeitimas yra
visai kas kita. Kaip manoma matyti ali tak keiiant spalv
pakeliui antrojo tako viet, jei pastarasis dar net nepasirod?
Jums nereikia pamatyti antrojo tako tik tuo atveju, jei gebate
nuspti ateit. Taiau, kad ivystumte iliuzij, turite suvokti an
trj tak. Ar tuomet ne per vlu? Pirmasis takas tuo m etu jau
bus inyks. Vienintelis logikas paaikinimas, atrodo, yra tai
koks: js smegenys akimirkai sustoja ir sukuria iliuzij po to,
kai pasirodo abu takai, tuo pat metu tikindamos jus, jog viskas
vyko realiuoju laiku. pynusios spalvos pasikeitim, smegenys
parodo jums galutin, suredaguot (iliuzin) versij ir tikina jus,
jog alias takas praskrido, pakeisdamas spalv raudon.
i iliuzija tarp smons tyrj sukl kontroversij. Savo
populiarioje knygoje Consciousness Explained" filosofas Danielis Dennettas j pavadino dar vienu, jo manymu, klaidingo
kit moni mstymo apie smon pavyzdiu.1
Dennettas tvirtina, jog smegenims nereikia priimti informa
cijos, jos redaguoti ir, galiausiai, paleisti rekonstruoto scenarijaus
Kasdieniame gyvenim e fi spalvos efekto versija sutinkama stebint viesofor. Raudonai
viesai staiga pasikeitus ali, gali atrodyti, kad viesa tarsi peroko ir pakeliui pakeit
savo spalv.

P R O T O T EA TR AS

I 143

dar kart, kad galtumte patirti aplink. Visa tai yra jo kampani
jos ilaisvinti pasaul nuo to, k jis laiko blogiausia senamadiko
poirio smon liekana, dalis. Jis niekina idj, jog kakur js
smegenyse yra maytis teatras, per kur teka smons srautas ir
kuriame js (arba miniatirin js kopija) galite visa tai stebti.
Galbt ir yra toks teatras, taiau jame nieko nerodoma; veikiau,
en bei ten inyra mini ar suvokt objekt dalys, kurios kar
tais pranyksta nespjus j suvokti, o kartais ilaiko js dmes
kelet akimirk. Pasak Dennetto, tai nra neapdorota smons
mediaga - tai pati smon.
Kalbdamas apie fi spalvos iliuzij, Dennettas tvirtina, jog
i ties nem anoma tiksliai suinoti, kaip m s smoningasis
a" apkvailinamas. Galbt tai netikslus vykio ar tikslus iliuzi
jos (kako, kas i ties nevyko) prisiminim as. Bet kuriuo atve
ju, jis teigia, jog m s smegenys dar kart visk sutvarko be
poreikio perirti surinkt informacij, kad suprastume, kas
vyko.
Jei tursime galvoje, kad vairs vaizdo aspektai analizuo
jami skirtingu metu, fi spalvos iliuzija tampa dar nepaprastesn.
I ties tai ne viena, o dvi iliuzijos: puikiai inomoji, kuri mus
tikina, jog takas pakeiia spalv uolio metu, ir kita, kakokiu
bdu umaskuojanti fakt, jog informacija apie dvi tako vietas
apdorojama anksiau nei informacija apie dvi spalvas. Inarplio
kite itai, jei tik sugebsite!
Apibendrin visa tai neivengsite ivados, jog m s laiko
tkms suvokimas yra visikai kitoks, nei nepriklausomas to pa
ties laiko matavimas. Jis gali bti paprastesnis arba sudtinges
nis; jis nepatikimas, iliuzinis, didioji jo dalis pramanyta. Jis to
liau ardo nuostat, jog vidiniai m s patyrimai yra tiksli iorinio

144

P R O T O TE ATR AS

pasaulio kopija. Taiau ardymas yra viena, o sunaikinimas - vi

sai kas kita. Btent prie to prisidjo toliau aptariami lovs - ir
kritikos - sulauk eksperimentai.

PASTABOS
i . Daniel Dennett, Consciousness Explained (Boston: Little, Brown, 1992).

A t u n t a s s k y r iu s

LAISVAS NEVALINGUMAS

Prajusiame skyriuje aptarti pavyzdiai aikiai parodo, kad

m s smegen gebjimas sekti laik yra netikslus, kintantis ir
danai remiasi m s vaizduote. Ir kas i to? Atrodo, jog m s
gyvenim netrikdo netolygiai tekantis (sultjantis, pagreitjantis, itstantis, susitraukiantis ar tkms krypt keiiantis) laikas.
Nepaisant laiko ypatybi, mes vis dar kontroliuojame situacij;
praeitis yra praeitis, ateitis yra ateitis, o mes vis dar gyvename
dabartyje. Bent jau taip atrodo. Taiau dabarties pojt stipriai
suard prie kelet deimtmei atlikti eksperimentai. Nepai
sant, jog kai kurie i j buvo atlikti dar septintajame deimtme
tyje, rezultatai iki iol itin kontroversiki, o ivados, kurias jie
leidia daryti, baugina net ir smegen tyrjus.
Neurofiziologas Benjaminas Libetas i San Francisko suk
r, paskatino ir gyn iuos eksperimentus. Jis pasitelk du vi
sikai skirtingus poirius smons ir laiko ry: vienos ekspe
riment grups pagalba buvo tiriama, kuriuo m omentu suvo
kiame smegenis perduot pojt, kita eksperiment grup tyr,
kada priimame sprendim imtis tam tikr veiksm. Sujungti
vien, ie du aspektai i esms apima visa, kuo usiimame per
dien. Libetas pademonstravo, jog n vienas i i proces nra
toks, koks atrodo.
Pirmieji jo tyrim subjektai buvo sunki neurologini su
trikim kankinami individai, kuri savijaut buvo galima page
rinti tik tiesiai smegenis sodint elektrod pagalba. Kai ku
rie i pacient turjo toki judesi sutrikim, kaip Parkinsono

146

P R O T O T EA TR AS

sindromas, kitus kankino stiprs, sunkiai gydomi skausmai;

abiem atvejais pacient smegenis buvo implantuojami elektro
dai, siuniantys elektrinius impulsus tas smegen vietas, ku
rios galjo suvelninti pacient simptomus. Toks pasiruoimas
eksperimentams primin Wilderio Penfieldo darb etajame
deimtmetyje: besiruodamas sunkios epilepsijos kamuojamo
paciento operacijai, Penfieldas, prie atverdamas kaukol, turjo
susiymti vairias smegen sritis. Jis siek apsaugoti smegenis
nuo netyinio pakenkimo operacijos metu. Keletu atvej Penfiel
das atvr vien smegen pus, smilkinin skilt, ir tyrinjo jos
paviri elektrodo pagalba, taip nordam as rasti tas smegen
sritis, kurias pjovs, nepakenkt paciento intelektui arba kalbai.
Btent i tyrim dka Penfieldas pastebjo, jog vos juntamas
elektrodo prisilietimas galjo suadinti rykius vaizdus, daugu
ma kuri pasirod es seniai prarasti paciento prisiminimai.*
Kai kurie Penfieldo tvirtinimai buvo laikomi kontroversi
kais, taiau jie nesukl tokios audros, kaip Libeto pastabos. Libetui, kaip ir Penfieldui, atrod, jog tokia reta galimyb i arti
pamatyti gyvas smegenis atvr duris gundantiems eksperimen
tams. Taigi pirmos eksperiment grups metu Libetas tyr pri
silietimo ir laiko ssajas.1Kai kuri pacient smegenyse elektro
das buvo implantuotas somatosensorin ievs srit, einani
skersai per virutin smegen dal. Tai viena svarbiausi lytos
pagalba gautos informacijos primimo srii. Joje nustatoma, i
kurios kno vietos atkeliauja signalai (prieingu atveju jie tebt
neatskiriam nervini impuls krua). Impulsai, praneantys,
Daug met manyta, jog elektrodo pagalba iaukti gars ar vaizd fragmentai buvo pa
cient prisiminimai, taiau galiausiai paaikjo, jog kai kuriais atvejais pacientai niekada
nebuvo patyr prisimint" aplinkybi.

P R O T O T EA TR A S

I 147

kad usigavote kojos pirt, atpastami tik todl, kad atkeliauja

u kojos pirto siuniam informacij atsaking somatosensorins ievs dal. i smegen sritis suskirstyta topografikai; vai
ri kno dali gaunam informacij priimantys centrai irikiuoti
nuo vieno somatosensorins ievs galo iki kito.* Taigi atrodo lo
gika, kad elektrodo pagalba pasiuntus mayt elektrin impuls
vien ar kit io emlapio viet, mogus pajunta, tarsi kakas
liest atitinkam jo kno dal.
rods, kad tai tiesa, Libetas atvr eksperimento potencia
l. Jis norjo palyginti, kaip pacientas suvokia tikr prisilietim
ir dirbtin, sukelt stimuliuojant atitinkam smegen srit. I pra
di jis paliet paciento rank, tuomet palygino tai su atitinka
mos smegen dalies stimuliacijos sukeltu pojiu. Abiem atvejais
paciento pojio suvokimas buvo udelstas. Smegenyse esaniu
elektrodu tekanti srov buvo nustatyta taip, kad tiek smegen
dirginimui, tiek tikrajam rankos prisilietimui prireik apytiksliai
tiek pat laiko, kad bt pasiektas vadinamasis neuron adekvatumas". Tipikas udelsimas truko 500 m ilisekundi arba
pus sekunds. Kitaip tariant, ranka prisilieiama puse sekunds
anksiau, nei mes tai suvokiame. Tariamasis prisilietimas taip pat
suvokiamas prajus pusei sekunds po somatosensorins ievs
sudirginimo. ( laik neskaiiuojama impulso kelions nuo
rankos iki smegen trukm; kelions laiko intervalas yra pakan
kamai trum pas - 10 ar 15 m ilisekundi - todl iuose eksperi
mentuose buvo galima nekreipti j dmesio.) Patys pojiai taip
* Somatosensorinje ievje kno dalys idstytos atitinkama tvarka, todl gebame atkurti
savo kno vaizd. Taiau u atskiras kno dalis atsaking centr dydis priklauso nuo kno
dalies jautrumo, todl jais paremtas kno vaizdas yra toks ikraipytas, jog galt vaidentis
pasakose. Jis primena Golem ir vadinamas homunkulu, kaip tas vienias proto teatro lan
kytojas, taiau is yra tikras.

148

P R O T O TE ATR AS

pat buvo skirtingi: somatosensorins ievs dirginimas sukl ne

tok aik, ne taip tiksliai lokalizuojam bei prastesns kokybs
prisilietim, palyginus j su tikruoju. Tai neturt js stebinti,
mat pojt sukl smegenis implantuotas dirbtinis elektrini
impuls sistuvas. Bet kuriuo atveju suvokimo udelsimas buvo
svarbiausia dalis.
itai nustats, Libetas buvo pasirengs atlikti pirmj i
savo sensacingj eksperiment. Pirmiausia, jis pasiunt elektri
n signal paciento smegen dal, atsaking u, tarkime, dei
nij rank, tuomet, palauks 200 milisekundi, paliet kairij
paciento rank. Kurios rankos pojt pacientas pajuto pirmiau?
200 milisekundi - penktadalio sekunds - skirtumas turjo su
teikti smegen dirginimui pakankamai pranaum o laiko atvil
giu ir leisti pacientui pirm iau suvokti dirbtin prisilietim prie
deiniosios rankos. Taiau taip nenutiko. Visi tiriamieji teig, jog
pirmiau pajuto prisilietim prie kairiosios rankos.
Kaip galjo prisilietimo prie kairiosios rankos pojtis laim
ti lenktynes suvokim? Jis niekaip negaljo sutrum pinti pus
sekunds trunkanios nervins veiklos: Libetas jau seniau buvo
nustats, jog prisilietimo prie odos suvokimui reikia tokio u
delsimo, todl jis neturjo jokios prieasties manyti, jog btent
tai buvo ios laiko intervalo anomalijos prieastis. Ties sakant,
Libetas negaljo vardyti jokio kliudiusio techninio ar proced
rinio veiksnio: rezultatai buvo tokie, kokie buvo, ir juos reikjo
paaikinti, taigi, galiausiai, jis apsistojo ties nepaprastu, stulbina
mu ir kontroversiku paaikinimu, koks iliko iki iandienos.
Jis teig, jog eksperimento rezultatai yra logiki tik tuo atve
ju, jei manysime, kad prisilietimas prie odos lenktynes laimjo
tariamai. I ties jis iek tiek atsiliko nuo smegen dirginimo su

P R O T O T EA TR AS

I 149

kelto pojio, taiau smegenys atsuko pojio i odos atvykimo

laik, todl pacientas j suvok beveik tuo pat metu, kai is i
tikrj vyko. Kitaip tariant, smegenys itryn puss sekunds
udelsim. Libetas tvirtino, jog kasdieniame gyvenirrie is laiko
atsukimas leidia tikti, kad prisilietimas vyksta tuo pat metu,
kai j suvokiame. Tuo tarpu laiko atsukimo mechanizmas nevei
kia tiesioginio smegen dirginimo atveju, mat evoliucijos metu
mogaus smegenims to niekada neprireik.
i smegen gudryb Libetas pavadino prielaikiniu su
bjektyviu smoningo potyrio perdavimu". Eksperiment rody
mai turjo atitikti tam tikrus reikalavimus: stimulas (tikrasis prisi
lietimas ar elektrinis impulsas) turjo trukti pakankamai ilgai, kad
suadint suvokim. Jei jis per trumpas - nesuinosite, ar is buvo.
Per ilgas - susidursite su problema, jog jis bus puse sekunds per
senas. Siekdamos ilaikyti dabarties suvokim, smegenys nustums
j praeit. Taiau i kur smegenys ino, kaip toli praeit nustumti
potyr? Jei jos atsukt poji laik visa sekunde atgal, justumte" objektus prie juos paliesdami. Jei smegenys neatsukt pakan
kamai laiko, prisilietimus justumte jiems seniai pasibaigus.
Libetas suprato, kad jo idjos buvo tarsi laiko atsukimo
vadovo ymeklis. Palietus paciento rank, pirmiausia (prie po
jio suvokim) pastebime staig elektrins smegen veiklos
padidjim elektroencefalogramoje, vadinam suadintu po
tencialu arba SP. Libetas teig, kad smegenys naudojasi SP nu
statydamos, iki kurio momento laikas turs bti atsuktas. Tai
skambjo logikai, turint galvoje, kad, palietus somatosensorin
iev elektrodu, SP neuregistruotas. Taigi tai galt paaikinti,
kodl dirbtinio smegen dirginimo atveju laikas nebuvo atsuk
tas. Nors nesame nei filosofai, nei smegen tyrjai, taiau net ir

150

P R O T O T EA TR AS

mums tai skamba keistokai: tam, kad patirtum e kak paprasto,

kaip prisilietimas prie rankos, m s smegenys turi sugaiti tam
tikr laik, kurdam os pojt, tuomet itrinti sugait laik, kad
mums atrodyt, neva pojtis kyla tuo pat metu, kaip ir pats pri
silietimas. Gausyb ekspert mano, jog tai ne tik keista, bet ir
absurdika, nemanoma arba klaidinga.
Kritikai rib nra; nesvarbu, ar pasirinksite palaikyti ar
pasmerkti Libet, vienas dalykas yra tiesa: jis pritrauk kur kas
daugiau kritikos ir nuo jos gynsi kur kas agresyviau, nei bet ku
ris kitas smons tyrjas. Itisi mokslini urnal num eriai buvo
paskirti kritikai ir Libeto atsakymams bei kritini argum ent
paneigimams. Kartais jis net turi paneigti savo paneigim pa
neigimus, taiau atrodo, jog jis tai daro su pasimgavimu, neat
sitraukdamas n per centimetr.
Veikiausiai ivarginiau jus pateikdamas gausi kritikos
komentar (be to, neinia, kiek smons ekspert jie tikino), ta
iau trum pas pavyzdys leis suprasti, kurie Libeto eksperimento
aspektai labiausiai neduoda ramybs smons tyrjams. Viena
me i originali i eksperiment apraym Libetas suteik od
psichologui Donaldui Mackay'ui. Pokalbio metu pastarasis usi
min mans, kad pacientai patyr iliuzij, neva pojt jie suvok
anksiau, nei jis vyko i ties, ir smegenims nebuvo prieasties
panaudoti laiko atsukimo mechanizm. Kaip pastebjome pra
jusiame knygos skyriuje, laiko iliuzijos i tikrj egzistuoja, o
kai kurios i j pasitaiko ypa danai. Kodl taip negaljo bti
ir iuo atveju? Libetas pripaino galimyb, taiau ir toliau man,
kad jo paaikinimas buvo tikinamesnis".
Didel dalis kritikos buvo nukreipta m a tiriamj skai
i bei netikslumus, neatsiejamus nuo asmenini j liudijim: ar

P R O T O TEA TR AS

I 151

jie buvo pakankamai tvirtai sitikin, jog prisilietim prie rankos

patyr pirmiau? Nors subjektai galjo bti visikai sitikin, kur
potyr pajuto pirmiau, taiau mes, ioriniai stebtojai, neturime
galimybs rodyti taip buvus i ties. Mes remiams tik paciento
liudijimu, nors ir kiek trkum jis turt. Danielis Dennettas i
liudijim validum u abejojo teigdamas, jog nra joki rodym,
patvirtinani smegenyse egzistuojani absoliui vyki tvar
k, ypa jei pastarj laik matuojame deimtimis ar net imtais
milisekundi.2

>-

Paalieiui toks atviras nuom oni mis atrodo toks pat

patrauklus, kaip miniai - gatvs mutyns. Pradjus gilintis
klausim, emocijos liejasi per kratus. Taiau kodl? Kodl tiek
daug kritik siekia sugriauti Libeto eksperiment ivadas, kai,
bent iuo atveju, jis tik mgina smegen nervini gudrybi pa
galba paaikinti erzinanius udelsimus ir parodyti smonin
gam mogui, jog ioriniame pasaulyje vykstantys dalykai turi
prasms? Deja, viskas yra kiek sudtingiau, o labiausiai mones
neraminanios implikacijos rykiausiai pastebimos antrojoje Li
beto eksperiment grupje.3
ie eksperimentai i ties privert visus aiktelti. Jie buvo
skirti ne vyki poji nuoseklumui tirti, o atsakyti klausim,
kas vyksta m s smegenyse nusprendus imtis tam tikr veiks
m?". kart Libetui nebereikjo sisti elektrini im puls giliai
paciento smegenis, todl savo tiriamuosius jis paprasiausiai
prijung prie iorini elektrod. Subjekt buvo praom a truput
pajudinti pirtus arba rieus, kai jie patys to usimanydavo.
Tiriamiesiems nebuvo grietai nurodyta, kiek truks eks
perimentas, kiek judesi maiausiai jie turi atlikti vienos sesijos
metu. Vienintelis reikalavimas buvo pajudinti pirtus, kai tik ie

152

P R O T O TEA TR AS

to panors. Tiesa, subjektai taip pat turjo praneti tyrjui, kada

tiksliai prim sprendim pajudti. T padaryti jiems padjo
prieais ant stalo pastatytas chronometras, kurio sekundin ro
dykl atstojo ratu besisukantis takas.
Taigi tiriamojo veiksm seka atrod taip: priimti sprendi
m, pairti chronometr, pajudinti pirt arba rie. Gana
paprasta. Jei paprayiau js atspti, kokius duomenis ure
gistravo elektrodai, lainuosi, kad js atsakymas skambt
apytiksliai taip: kakuriuo momentu prie paties judesio atliki
m buvo pastebtas elektrins smegen veiklos suaktyvjimas,
rodantis tiriamojo ketinim pajudti (gal gale, juk sprendimas
yra priimamas kakurioje smegen dalyje), tuomet, galbt, buvo
uregistruotas tolesnis elektrinis aktyvumas, kuomet smegenys
pasiunt judesio signal raumenis, o galiausiai, tiriamajam atli
kus judes, elektrinis aktyvumas pam au nuslgo.
Taiau viskas vyko kitaip. I ties buvo pastebtas elek
trinio aktyvumo plipsnis, rods sprendim atlikti judes. Pro
blema buvo ta, kad tai vyko prie tiriamajam praneant apie
sprendimo primim. Taigi, tipiniu atveju, smegen veikla suintensyvdavo, po trij deimtj sekunds subjektas pranedavo
apie sprendim, o prajus dar dviems deimtosioms sekunds,
atlikdavo judes.
Ar verta stebtis, jog ie rezultatai okiravo daugel eksper
t ir privert juos sutrikti? Nemaa j dalis paprasiausiai at
sisak tuo patikti. Sis eksperimentas rodo, jog mums prim us
sprendim kak atlikti, jau bna per vlu: sprendimas bna
priimtas. Smegenys pradeda judes kontroliuojani veikl - pa
smons lygyje - dar prie mums pasakant: Dabar pajudinsiu
savo pirt".

P R O T O T EA TR AS

I 153

Libetas negaljo nekreipti dmesio toki rezultat poteks

t. Jis suprato, jog, ekstremaliu atveju, tai kelia grsm laisvos
valios koncepcijai; tai rod, jog m s smoningi protai yra ne
kas kita, kaip pakeleiviai, stebintys nesibaigianias smegen kas
dien priimam sprendim sekas. Suvokdamas situacijos rim tu
m, Libetas pamgino isaugoti bent dalel laisvos valios idjos,
teigdamas tai k: nors smoningas sprendimas pajudinti pirt
ir yra pavluotas, taiau vis tiek turime iek tiek laiko - apie dvi
deimtsias sekunds - prie pat veiksm, kurio m etu dar gali
me suukti: Veto!". Taigi, bent jau io scenarijaus atveju, laisva
valia pasireikia ne priimant pradin sprendim, o sustabdant
atvirktin 200 m ilisekundi skaiiavim, kai veiksmas yra ant
pakilimo tako, jei sprendim u suabejojame. Tai nra laisva valia;
tai - laisva nevalia".
Jei Libeto eksperimentai teisingi, tuomet m s psichiniai
gyvenimai labai skiriasi nuo to, kaip juos patiriame. prasta diena
atrodo kupina smoning pasirinkim: sveriame argumentus,
apskaiiuojame padarinius ir, galiausiai, priimame vienokius ar
kitokius sprendimus. prasta diena gali taip atrodyti, taiau Libeto
eksperimentai leidia teigti, jog nors sprendimai ir yra priimami,
tai vyksta prie m ums juos suvokiant. Kartkartmis ireikiame
savo vali ir persigalvojame. inoma, jei nusprendiam e pasi
naudoti ia smoninga veto teise, tuom et griname vykdomj
gali pasmonei, kuri priima kit sprendim. Sprendim prim,
mes j suvokiame.
ie eksperimentai priauk dar didesn kritikos lavin ant
Libeto galvos nei pirmoji tyrim grup. Didel kritikos dalis
sukosi apie tyrimo subjektyvum: ar galime pasikliauti eksperi
mento subjekt introspekcija, stebjimo bei praneimo, kas vyks

154

P R O T O TEA TR AS

ta j pai smegenyse, procesu? Ar tokiu bdu gauti duom enys

tokie pat svars, kaip elektrod pagalba ufiksuoti smegen vei
klos pakitimai?
sivaizduokite, kad dalyvaujate tokiame eksperimente. Js
turite nus.prsti pajudinti savo pirt ar rie ir tuo pat m etu ste
bti laikrodio parodym us. Laikrodio ciferblatas padalytas
eiasdeimt dali, visai kaip minuts dalija prasto laikrodio
ciferblat, taiau sekundin rodykl atstojantis takas apsuka
vis rat per apytiksliai dvi su puse sekunds. Js praneimo
tikslumas yra labai svarbus, kadangi tyrimo rezultatai matuoja
mi milisekundmis. Turite nenuleisti aki nuo laikrodio centro,
sidmti tako-rodykls pozicij, vos pajut nor pajudinti pir
t, bei prisiminti tai vlesniam laikui, kuom et praneite apie savo
sprendim tyrjui.
Tai gantinai sudtinga. Nors Libetas buvo patenkintas u
duoties atlikimo pastovum u bei patikimumu, sunku nepasido
mti, ar i ties taip lengva ufiksuoti pirmj ketinimo atlikti
veiksm moment, net nekalbant apie laikrodio stebjim tuo
paiu metu. (Prisiminkite Williamo Jameso perspjim, kaip
sunku identifikuoti asmenini sprendim primimo proces.)
Tuomet dar pridkite tikslios tako-rodykls pozicijos lokaliza
vim. Galiausiai, turite susieti abiej uduoi rezultatus ir pra
neti tyrjui, k rod laikrodis, jums nusprendus pajudti. Tai
nevyksta i karto. Jums reikia tam tikro laiko, kad nustatytum t
tako-rodykls pozicij: regimasis vaizdas turi bti perduotas
optiniu nervu, apdorotas smegen gale esanioje ievs regji
mo skiltyje ir, galiausiai, turime j suvokti. Ir dar yra visas abiej
uduoi informacijos suderinimo procesas. Kai kurie kritikai
teigia, jog tiriamj atsakymams takos gali turti iliuzijos, o lai

P R O T O T EA TR A S

I 155

ko intervalas gali bti pakankamai ilgas, kad subjektai pamirt

ar klaidingai prisimint, kiek tiksliai viso proceso i ties pateko
j smon.
Kad ir kaip bt, abejons dl jo darbo neapsiribojo vien
techniniais sunkumais. Kai kurie abejoja ir rezultat interpreta
cija: galbt nedert viso dmesio skirti vieninteliam neuron
aktyvumo plipsniui; galbt bendra smegen veikla paslepia
sprendim primimo procesui lemiamos takos turinius ak
tyvumo pdsakus. Galimas dalykas, jog tai, k mons vadina
suvokimu", i ties yra pam au kylanio noro, prasidedanio
jau tuomet, kai pradedam as fiksuoti pradinis pasirengimo po
tencialas, ledkalnio virn. Kaip apibdino vienas apvalginin
kas, tai vienas blankus smoningas momentas, pasiklyds keli
rykesni j lydini m oment spindesyje". O galbt dl to, kad
pirto ar rieo judesys yra tokia paprasta uduotis, smon ne
atliko tokio pat vaidmens, kaip situacijoje, kurioje reikia priimti
svarbesnius pasirinkimus.
Keletas kit klausim buvo ikelta ir apie veto teis - t
btin Libeto mginim priskirti smonei iok tok vaidmen
sprendim primimo procese. Smoningas protas turi suvokti ne
tik pat veiksm, bet ir potencialius jo padarinius; kaip kitaip jis
vetuot bsim veiksm? Prie nusprsdam as pasinaudoti veto
teise, jis turi inoti, k ketina daryti smegenys. Ne vien tai: jei
veto yra smoningas veiksmas, tuomet jis turt reikalauti tiek
pat pasmoningo apilimo, kaip ir bet kuris kitas. Taiau tokiu
atveju iam procesui tra skirta perpus m aiau reikalingo laiko 200 milisekundi.
Kai kas tvirtina, kad is eksperimentas visikai netyr
laisvos valios, mat dalyviai inojo tursi atlikti kelet sponta
156

proto

teatras

nik", daugm a vienod judesi. Ties sakant, tiriamieji buvo

anksto supaindinti su eksperimentu, taigi jie suvok jo ins
trukcijas bei eig - giliai savo galvose inojo", k daro. Norda
mi tikti tyrim o rezultatais, turtum e manyti, jog, kaskart tiria
miesiems pajudinus rie ar pirt, mintas foninis suvokimas
buvo laikinai suspenduojamas. Kai kurie kritikai tvirtina, jog
tokia grietai suvaryta eksperimento aplinka n i tolo nepana
i kasdien priim am sprendim - pusryi sklindius upilti
braki ar mlyni uogiene, greitkelyje persirikiuoti automa
tinio apmokjimo ar kasininko kontroliuojam eismo juost terp*
Tai primena daleles tirianios fiziks dilem: ji bando i kuo
ariau stebti smulkiausi pasaulio sandar ir tuo paiu metu ne
sugeba lokalizuoti subatomins dalels bei detalizuoti jos jud
jimo. O galbt iuo atveju galima pritaikyti reliatyvumo teorij:
vykio laikas skiriasi pagal tai, kur mes esame ir kaip greitai ju
dame? Bet kuriuo atveju, Dennetas (ir kiti) mano, jog, remiantis
* Danielis Dennettas siekia itraukti kilim i po koj visiems io parado dalyviams teig
damas, jog i ties nra jokios prasms mginti tiksliai nustatyti, kiek laiko trunka vairs
vykiai smegenyse. Jis tvirtina, jog norint nusprsti, kas sm egenyse vyksta pirmiau, reikia
nustatyti tam tikr finio linij, taiau sm egenyse tokios nra.
Toliau pateikiama itrauka atspindi Dennetto poir Libeto eksperimento moment,
kuomet tiriamasis susiejo tako-rodykls pozicij ant laikrodio ciferblato su savo spren
dimu pajudinti rie: Vidin vykio laiko" reprezentacija? vykio kur? Apskritai, takasrodykl nuolatos reprezentuojamas (skirtingose pozicijose) vairiose sm egen srityse, pra
dedant akies tinklaine ir judant tolyn regjimo sistema. Iors takui-rodyklei judant, ios
reprezentacijos kinta asinchronikai ir yra atskirtos erdvje. Kur visa tai tam tikru momentu
susijungia smoning visum"? Niekur" (D. C. Dennett, M. Kinsboume Time and the Ob
server: The Where and When of Consciousness in the Brain", Behavioral and Brain Sciences 15
[1992]: 183-247).
Dennetto argumentai pagrsti laiko mat dydiu. Jis sutinka, jog balsu skaiiuojant 1, 2, 3,
4 / 5 -v natralu, kad 1 smon pasiekia pirmiau, nei 2, 2 - pirmiau nei 3 ir 1.1. Taiau Libeto

eksperimente vykiai matuojami tkstantosiomis sekunds dalimis; Dennetto manymu, to

kioje karalystje viskas vyksta kitaip.

P R O T O TEA TR AS

I 157

vien eksperimento dalyvi praneimais, smegenyse vykstani

vyki eils tvarkos tiksliai nustatyti nemanoma.
Pabrdamas vien tik kritik, Libeto darbui nepriskiriu pelnytos
reikms. Nemaai tyrj neabejoja jo eksperiment rezultatais
ir stengiasi engti kit ingsn.
Jordanas Petersonas ir jo kolegos i Toronto universiteto
mgino paaikinti Libeto darb teigdami, jog didij dal savo
psichinio gyvenimo praleidiame ne dabartyje, o ateityje.4 Peter
sonas pabria du dalykus. Pirma, atlikdami bet kok pastam
veiksm, net kak prasto, kaip itiesdami rank ir paimdami
kavos puodel, mes remiams puikiai imokta motorine rutina,
kuri sudaro atitinkam raum en pasirinkimas, j suaktyvini
mo eilikumas, atgalinis sensorinis ryys palietus puodelio ran
kenl, pirt suspaudim as aplink j, puodelio paklimas prie
lp. Visus iuos judesius praeityje atlikome nesuskaiiuojam
daugyb kart. Dar geresnis pavyzdys - profesionali pianist,
kuri susitelkia ne ties iuo momentu grojamomis, o ties tolesn
mis natomis bei bendru muzikos skambesiu. Kuo daugiau patir
ties ji turi, tuo toliau natas ji geba velgti. Ji suvokia ne dabart,
o ateit.
Antra, smoningas m s protas susitelkia ties ateitimi, tuo
tarpu mums atrodo, jog m s dmesio centre - dabartis. Smo
ningo proto poiriu, ateitis ir yra dabartis. Libeto mint laiko
atsukim Petersonas naudoja siekdamas perkelti ateit dabart,
o ne dabart praeit, kaip tai padar pats Libetas, aikindamas,
kodl mums atrodo, jog pojiai kyla tuo pat metu, kai juos su
vokiame, nors i ties m s suvokimas vluoja puse sekunds.
Be abejo, ateit laikyti dabartimi yra rizikinga - ateitis gali pasiro

158

P R O T O TEA TR AS

dyti ne tokia, kaip mes tikims. Petersonas pripasta, jog greitai

besikeiianiose ar neprognozuojamose situacijose smon nek
mums tepadeda. Galbt todl tokiomis aplinkybmis pasirenka
me klaidingai.
Benjamino Libeto eksperimentai yra nepaprastai kontro
versiki dl to, kad jie meta ik kai kurioms fundamentalioms
smons tyrj naudojamoms prielaidoms, kuri svarbiausia
teigia, jog smon yra smegenyse ir j neuronuose; ji tikr ti
kriausiai neplevena vir ir nra atskirta nuo smegen. N edide
l dalis tyrj, palaikani idj, jog protas ir smegenys yra du
skirtingi dalykai (kritikai sitikin, jog Libetas yra vienas i j),
eksperiment rezultatus laiko rodymu, kad smon nra tie
siogiai sujungta su smegen funkcijomis. Kaip gi tai galt bti
tiesa, jei ketinim kak atlikti suvokiame po to, kai smegenys j
sukuria?
Libeto eksperiment rezultatai met ik ir jam paiam.
Jie privert sukurti kur kas radikalesn, nei jo koleg mokslinin
k, smons teorij. Jis mano, jog smegenis supa tam tikras neu
ron sukurtas smons laukas", vadinamasis SPL (smoningo
proto laukas). Tai reikia, jog jis apima smegenis ir nusitsia u
j rib, bei, kaip elektrinis ar magnetinis laukas, jis nra mate
rialus. Taiau panaum ai tarp jo ir elektros ar magnetinio lauko
ia ir baigiasi. SPL, Libeto odiais tariant, nebt nusakomas
jokiais ioriniams fizikos reikiniams priskiriamais terminais...
SPL bt manoma aptikti tik subjektyvios patirties pagalba, jis
bt prieinamas tik paiam individui".5 Sis laukas bt neatsie
jamas nuo smegen neuron. Pacientai, kuri smegen pusrutu
liai atskiriami chirurginiu bdu, regis, patiria atskir kiekvieno
pusrutulio smon, todl Libetas pabria, jog tam, kad turt

P R O T O T EA T RA S

I 159

takos smonei, SPL turi bti sujungtas su smegenimis - jis nega

li perokti tarp. Taiau kaip itirti neapiuopiam lauk?
Pagrindin problema yra rasti bd patikrinti, ar nuo liku
si neuron atskirta smegen dalis ir toliau fiksuot smons
veikl dl tariamo ryio su smoningo proto lauku, kur yra pa
nardinta. Turint galvoje, kad laukas negali perokti ar apeiti kli
i, toji atskirta smegen dalis turt ilikti savo vietoje. Jau yra
buv mginim atskirti dal smegen nuo likusio neuron tinklo
ir palikti j savo vietoje. Tai buvo vadinama frontaline loboto
mija. ias operacijas etajame ir septintajame deimtmeiuose
atlik chirurgai paprasiausiai besdavo skalpel per akiduob,
pasukindavo j pirm yn ir atgal, nupjaudam i visas kaktins skil
ties ssajas su likusiomis smegenimis, ir itraukdavo skalpel.
Procedra, kurios pagalba, Benjamino Libeto nuomone, bt
galima aptikti SPL, yra kur kas tikslesn ir subtilesn, taiau ne
k keistesn. Jis silo plona viela atpjauti nedidel kubel smege
n, nukertant neuron jungtis i vis pusi. Be galo svarbu bt
pjvius atlikti taip, kad nebt paeista paviriaus membrana,
kurioje yra smegen audin maitinanios kraujagysls. Reikt
atsivelgti ir kelet kit slyg, kuri svarbiausia - rasti paci
ent, kuriam jau bt paskirta randinio smegen ievs audinio
paalinimo operacija, stabdanti epilepsijos priepuolius. Tokiam
pacientui i procedr bt galima atlikti prie pat pagrindin
operacij. Pacientas turt bti smoningas, kad galt apibdin
ti savo potyrius, taiau nekart praeityje pacient smegenys buvo
operuotos jiems esant smoningiems ir galintiems kalbti.
Eksperimentai galt judti priek, jei pavykt ipildyti
visas ias slygas, o izoliuota smegen dalis, j stimuliuojant, su
kelt patikim smoning potyri. (Libetas apytikriai apskaiia

vo

proto

teatras

vo, kad per metus toki pacient bna nuo penki iki deimties.)
Izoliavs gaball smegen, chirurgas turt stimuliuoti j elek
trodu, kaip etajame deimtmetyje tai dar Wilderis Penfieldas.
Jei netiktai pacientas pranet apie tam tikrus jausmus, vaizdus
ar kitokius smoningus potyrius, Libeto SPL staiga tapt realus.
Vienintelis bdas, kuriuo izoliuota smegen dalis galt pra
neti" apie potyrius atsakingoms u praneim sritims (kalbos
skiltims kairiajame pusrutulyje), bt tam tikros smegen ior
je esanios jungties - smoningo proto lauko - pagalba.
Nepaisant to, ar tikite ia teorija ar ne, nedert pamirti,
kad ji neegzistuot, jei ne stulbinami Libeto eksperiment rezul
tatai. Kas bt nutik, jeigu bt paaikj, jog pirmieji elektri
nio smegen aktyvumo enklai pasirod tuo pat metu, kai su
bjektai prim sprendim pajudti? Nieko nepaprasta - teorija
apie smons laukus nebt reikalinga. Taiau mokslas taip juda
priek.

PASTABOS
1. B. Libet, E. W. Wright Jr., B. Feinstein, D. K. Pearl, Subjective Referral of the Timing for a
Conscious Sensory Experience: A Functional Role for the Somatosensory Specific Projec
tion System in Man, Brain 102 (1979): 193-224.
2.

D. C. Dennett, M. Kinsboume, Time and the Observer: The Where and When of Consci

3.

B. Libet, Unconscious Cerebral Initiative and the Role of Conscious Will in Voluntary

ousness in the Brain, Behavioral and Brain Sciences 15 (1992): 183-247.

Action, Behavioral and Brain Sciences 8 (1985): 529-66.
4.

Azim F. Shariff, Jordan Peterson, Anticipatory Consciousness, Libet's Veto, and a Clo
se-Enough Theory of Free Will, Consciousness and Emotion, red. Ralph D. Ellis, Natika
N ewton, (Amsterdam: John Benjamins, 2005): 197-215.

5- Benjamin Libet, darbe Mind Time: The Temporal Factor in Consciousness (Cambridge, MA:
Harvard University Press, 2004).

D e v in t a s s k y r iu s

LAISVA VALIA

Benjamino Libeto eksperimentai yra kontroversiki daugeliu as

pekt, taiau labiausiai jie kelia nerim dl to, kad (jei tik bt
tviriau pagrsti) suteikia konkrei neurofiziologini rodym
apie m s laisvos valios trkum bei leidia manyti, kad m s
smoningasis a" tra paalinis kasdien priimam sprendim
stebtojas, o vienintelis jo turimas kontrols svertelis yra laisva
nevalia". Taiau tai tra viena eksperiment grup, reprezentuo
janti vien nedidel laisvos valios klausimo lopinl. Vis tks
tantmet filosofai diskutavo platesniu, laisvos valios ir determi
nizmo prieprieos, klausimu, niekaip neprieidami prie bendr
ivad. Mane domina tik nedidel i debat dalis: ar m s tu
rima laisva valia (nors kiek ir jei apskritai jos turtume) yra s
moninga, taiau i pradi verta apvelgti klasikiniais laikomus

debatus.
Laisva valia nusako gebjim (kur paprastai laikome savu)
kontroliuoti savo veiksmus - galimyb (kuria galime pasinau
doti arba ne) laisvai nusprsti, koki veiksm imsims. Netu
rdami laisvos valios, nebtum e n kiek pranaesni u robotus,
kuri elges reguliuoja i anksto nustatyti parametrai ar progra
mos, taiau taip nra. Ar bent jau jauiame, kad taip nra. Taiau,
kaip sitikinome anksiau, jausmai nra patikimas realybs in
dikatorius, ir jau kur laik egzistuoja prieinga nuom on - de
terminizmas. io poirio gynjai tvirtina, jog laisva valia tra
iliuzija, jog, nepaisant m s nuomons ar jausm, m s veiks
mai ir sprendimai yra nulemti i anksto. Prie du imtus met

162

P R O T O T EA T R A S

determinizmo atstov poir paremti padjo fizikiniai rody

mai. Varomosios jgos jam suteik Isaaco Newtono pamstymai
apie judjimo dsnius, taiau bene inomiausias argumentas
ia tema priklauso prancz matematikui Pierre'ui Simonui de
Laplace'ui: Visas duotuoju momentu gamtoje veikianias jgas
bei tuometines vis Visatos kn pozicijas inantis intelektas
vienos formuls pagalba suprast didiausi pasaulio kn ir
lengviausi atom judjim, kadangi jo galios pakakt visos ios
informacijos analizei; tokiam intelektui niekas nebt abejotina,
tiek ateit, tiek praeit jis laikyt dabartim i".1
Kitais odiais tariant, inodami net menkiausias dabarti
ni aplinkybi detales, turime galimyb tiksliai nusakyti ateit.
Galbt devynioliktojo amiaus mokslininkai de Laplace'o in
telekt" galjo bent sivaizduoti (ir man, kad atitinkamo tik
jimo pagalba jis galjo egzistuoti), taiau atradimas, jog gamtos
pokyiai daniau pagrsti determinizmu nei chaosu, sunaikino
svajones determinizm paremti moksliniais rodymais. Gamtoje
galima sutikti gausyb pavyzdi - kuri akivaizdiausias yra
oras - kuomet, net jei vykstantys procesai bent i dalies paremti
determinizmu, mayiai (kartais net nepamatuojami) pradini
slyg skirtumai neivengiamai lemia didiulius padarini skir
tumus. Tai sena, drugelio efektu" vadinama, idja: drugelio
sparn plasnojimas Malaizijoje galiausiai sukelia taifn Japo
nijoje. Pasaulis ir Visata yra kur kas sunkiau nuspjami nei daug
kart padidinto biliardo partija.
Net jei jus nuram ino de Laplace'o chaotikai veikianios
gamtos idjos atmetimas, ar esate visikai tikri, jog nesate tam
tikri jausmus turintys robotai, besielgiantys pagal iankstin
program? Pagalvokite tokiu aspektu: determinizmo atstovai

P R O T O T EA TR AS

I 163

tvirtina, jog efektyviausia bt atsekti veiksmo prieasties al

tin. Taigi js turtumte pradti nuo smegen - laisvos ar ne
valios altinio - ir keliauti gilyn neuronus, neuromediatorius,
molekules, atomus ir, galiausiai, subatomines daleles; visi jie pa
klsta nustatytiems fizikos dsniams. Reikia pripainti, jog kai
kurios ios sekos grandys funkcionuoja nevisikai nuspjamai,
taiau apskritai yra suvarytos. Mes paveldime tam tikras specifi
nes smegenis. Bent i dalies j sandara ir funkcijos yra nulemtos
i anksto, m at elektrini impuls cirkuliacijos sistemai, neuron
skaiiui bei j gebjimui umegzti naujus ryius takos turi pa
veldti genai. Dar pridkite gerai inom ankstyvosios aplinkos
tak smegen vystymuisi, kuri lytikai subrendus pakeisti per
vlu. Net kasdieniai potyriai, mokantis ar simenant, turi takos
neuron jungi susidarymui, o ios, savo ruotu, bent jau i da
lies atsako u js sprendim prim im bei elges.
Tai dar ne viskas. Smegen nuotraukos rodo, jog psicholo
g bei psichiatr naudojama pokalbi terapija turi takos sme
gen veiklai - po ios terapijos magnetinio rezonanso tyrimai
atskleidia tam tikrus smegen aktyvumo modeli pokyius.
Nors smegen tyrimuose naudojamos technologijos dar nesuge
ba aikiai nustatyti ar pademonstruoti organinio vis mstymo
aspekt pagrindo, kiekvienas i m s galtume sudaryti ilgus
vairi aplinkybi, kilusi m s smegenyse dl patirties bei i
silavinimo, takos sprendim primimui sraus. Kaip gi js
sin? Ar tai miniatirinis angelas ir velnias, tupintys ant js
peties ir mginantys tikinti imtis j interesus atitinkani veiks
m? Nepamirkite, jog js vardyti takos turintys veiksniai turi
atstovauti tik nedidelei visumos daliai; tiktina, jog daugelis i t
veiksni slypi pasmonje.

164

PR O TO TEATRAS

Visa tai nra solidus de Laplace'o determinizmas, taiau

apibendrin m int informacij pastebsite, jog idja, neva m s
psichins rankos - nors ir laisvai - yra suritos pakankamai, jog
pradtum e abejoti savo valios laisve, nra nemanoma ar nepri
imtina. Gal gale, ar suvoktume tai, jei m s elgesys ir sprendi
mai priklausyt vien nuo iorini jg? Lainuosi, kad smon
pasistengt m us tikinti, jog visk kontroliuojame mes - tiksliau,
ji pati.

Dabar galime iplaukti i retsykiais tamsi filosofijos van

den laisvos valios smegenyse (ypa smoningos laisvos valios)
tyrim platybes - idj, kad jauiame, tarsi kasdien smoningai
priimtume sprendimus. Jei paskirsite tam laiko ir panagrinsite
jumyse slypint proces, pastebsite, jog j sudaro maiausiai
du ingsniai: kako panorti ir i ties tai padaryti. Paprastai ie
du engia koja kojon, taiau nutrauk tarp j esant ry, sunai
kintume vien svarbiausi mogaus smons ypatybi - jausm,
jog atsakome u savo sprendimus bei veiksmus.
tai trivialus ir gerai inomas pavyzdys. Patiems savs paku
tenti nemanoma. Eksperiment pagalba pavyko atskleisti galim
klit: gali bti, jog smegenys numano, k pajusime ranka pakute
n savo pd, todl imasi veiksm sumenkinti pojt, ir kutenimo
efektas tampa gerokai atskiestas". Tuo tarpu, jei mus pakutena
kas nors kitas, smegenys neturi galimybs numatyti, kur ir ka
da pajusime kutenim, todl pojtis yra kur kas atresnis.
Tai intriguojanti, taiau nesudtinga mintis. Kutename mes
patys arba kakas kitas. Taiau kas nutikt, jei skirtumas tarp
i dviej atvej nebt toks akivaizdus? Vieno savs kutenimo
eksperimento metu skirtumas buvo sumaintas naudojant prie
tais, kurio pagalba tiriamieji galjo save kutenti netiesiogiai: ku

P R O T O T EA TR A S

I 165

tenimo veiksm atliko mechanin ranka (deins rankos delnas

buvo braukiamas porolono gaballiu), taiau j tiriamasis pats
kontroliavo kairija ranka. Taigi subjektai kuteno patys save, ta
iau tai dar per tarpinink. Tyrimo gudryb atsiskleid pakeitus
kutenimo laik. Jei mechanin ranka akimirk ar dvi udelsdavo
kutenimo veiksm po to, kai tiriamieji j pajudindavo, kutenimo
pojtis tapdavo intensyvesnis - kuo ilgesnis delsimas, tuo inten
syvesnis pojtis.
Kodl? Nors tiriamieji ir inojo kutenantys save, jie buvo
(mes esame) priprat, kad veiksmus tuojau pat lydi padariniai.
Kuomet kutenate patys save, kutenim o veiksm tuojau pat seka
atitinkamas pojtis. Taiau, veiksm nuo pojio atskyrus vos
dviem deimtosiomis sekunds, kyla abejons, ar i ties suklme veiksm. Tokiu atveju kutenimo pojtis labiau primena
t, kur jauiame, kai mus pakutena kas nors kitas; smegenys
nesugeba susieti veiksmo su pojiu, todl pastarasis yra inten
syvesnis.
Tai nesudtingas, taiau reikmingas pavyzdys, iliustruo
jantis, kaip galima atskirti ketinim nuo veiksmo, ir kaip is at
skyrimas sumenkina sitikinim, jog mes kontroliuojame veiks
m. Harvardo universiteto psichologas Danas Wegneris rei
kin ityr plaiau nei kas kitas; jis prijo prie ivados, jog mums
atrodo, kad suklme veiksm (nesvarbu, ar tai tiesa ar ne), jei
tik mint ir veiksm sieja trys svarbios savybs: prioritetas, sude
rinamumas ir iskirtinumas. Kartu jos sudaro Wegnerio vadina
mj Tariamo psichinio prieastingumo teorij" - ia pabria
mas odis tariamo".
Prioritetas", pasak Wegnerio, reikia, kad tariam veiksm
suklusi mintis turi auti galv prie pat veiksm. Jei spus

166

P R O T O TE ATR AS

telite viesos jungikl ir tuo metu dingsta elektra, nesunkiai pa

tiksite, jog vies ijungte patys. Taiau, jei elektra pradings
prie jums spustelint jungikl ar prajus trisdeimiai sekundi,
efektas bus visai kitoks. Wegneris ir Virdinijos universiteto psi
cholog Thalia Wheatley prioriteto efekt aikiai padem onstra
vo eksperimentu, kur kvp labai sena vidi lentos paslaptis.2
J eksperimente vidi lent atstojo kompiuterio pel su ant jos

pritvirtinta nedidele platforma, kur vietos pakako dviej mo

ni pirtams. Vienas i tiriamj inojo apie eksperiment, ki
tas buvo tikrasis subjektas. Kartu jie sdjo prieais kompiuterio
ekran, kuriame buvo rodoma tipika I Spy" knyg scena (vai
ri objekt netvarkoje reikia rasti tam tikrus daiktus).
Eksperiment sudar keli ingsniai. Subjektams buvo pa
sakyta, jog jie turi apie trisdeimt sekundi ltai ir apgalvotai
sukti pel ratais, tuomet pasigirs muzika, ir po keli akimirk
pel turt bti sustabdyta. Tuomet popieriaus lape skalje nuo
1 iki 10 jie turi vertinti, kokio svarbumo vaidmen jie suvaidino
nustatant, kur pel sustos. ioje skalje 1 reik A leidau su
stabdyti pel", 10 - A sustabdiau pel".
Labai svarbu eksperimento metu buvo tai, kad kartkartmis
tiriamieji ausinse igirsdavo tam tikr od. Kai kurie t odi
atitiko ekrane esanius objektus, kiti - ne. Tiriamiesiems buvo pa
sakyta, kad odiais mginama iblakyti j dmes, ir kad j tyri
mo partneriams (kurie buvo tyrimo dalis) buvo pateikiami kitokie
odiai. Ities subjekt partneriai klaussi t pai odi. Taip
buvo sukurta puiki galimyb patikrinti, ar manoma tikinti tiria
muosius, neva jie kontroliavo pel, net jei i ties taip nebuvo.
Kai kuri bandym m etu subjekt partneriams buvo liepta
sustabdyti pels kursori greta arba ant objekto, kur nurod per

Pr o

to

teatras

167

ausines. Greitai paaikjo, kad laikas atliko lemiam vaidmen.

Tiriamieji, igird od gulb", trisdeimt sekundi prie tai,
kai pels kursorius sustojo ant gulbs paveiksllio, daniausiai
netikjo turj su tuo k nors bendra. Taiau, jei od gulb" i
girsdavo penkios ar, dar geriau, viena sekund prie pelei susto
jant, danai buvo sitikin, kad pel sustabd btent jie, nors i
ties tai atliko tyrimo partneris. I kitos puss, tiriamieji nemat
jokios prasms sustabdyti kursori ant konkretaus objekto, jei
odis nuskambdavo prajus sekundei po pels sustojimo.
Wegneris ir Wheatley paaikino, jog eksperimento rezulta
tai iliustruoja tikimyb patikti, kad suklme tam tikr vyk,
jei tik tuos veiksmus atliekame nuo vienos iki penki sekundi
prie vyk, ne trisdeimt sekundi prie ar sekund po. (Ekspe
rimentas taip pat buvo nukreiptas suderinamum o problem: ti
kimyb, jog js atsakote u pels kursoriaus sustojim ant vieno
ar kito objekto, atitinka situacij, jei, laikydami pirtus ant pels,
sustabdote kursori ant paveiksllio, vaizduojanio js trum
pojoje atmintyje jau esant od.)
Ma maiausiai is eksperimentas pademonstravo, jog ne
sunkiai sugebame tikinti save, neva atsakome u mus supanius
vykius, net kai taip i ties nra, jei tik aplinkybs leidia tokios
atsakomybs galimyb. Wegneris paminjo, jog io eksperimen
to idj kvp vidi lentos naudojimo patyrimai, kuom et mo
ns i tikrj turi takos lentels (miniatirinio trikojo suolelio)
judesiams, taiau nenujauia savo vaidmens svarbos ir danai
atsisako j apskritai pripainti. Trys Wegnerio slygos - priori
tetas, suderinam um as ir iskirtinumas - paaikina vidi lentos
veikim: lentels judesiai paprastai nesusij su tuo, kas prie aki
m irk djosi js galvoje, taigi prioriteto slyga ipildoma retai;

168

P R O T O TE ATR AS

tai, kas neseniai vyko js galvoje, greiiausiai tiksliai neatitinka

ir to, k sako" vidi lenta, taigi suderinam um as taip pat tam pa
problema; be to, vidi lentos naudojimas paprastai susijs su ma
iausiai vienu, o paprastai - keletu asmen, taigi js veiksmai
nra iskirtiniai.5*'
Treiasis - iskirtinumo - elementas turi nemaai galios. Js
turite jausti, jog esate vieninteliai, galintys sukelti vyk. Prad
j tarti, jog kakas kitas gali atsakyti u vykius, kuriuos kitaip
priskirtumte sau, nesunkiai apleisite savo valios pojt. Ties
sakant, mes visi pasiymime tvirta tendencija iekoti iorini
veiksni, kuriems galtume priskirti atsakomyb u aplink mus
vykstanius vykius bei veiksmus. Stulbina ir juokina tai, kad io
teiginio iliustracijai jau daugiau nei eiasdeimt met.3
Eksperiment atliko psichologai Fritzas Heideris ir Anna
Simmel. Kruopiai, kadras po kadro, tyrjai sudliojo dviej su
puse minuts trukms film, kuriame buvo rodomas geometri
ni figr (mao ir didelio trikampi, nedidelio apskritimo ir
staiakampio, kurio viena siena buvo pasukta ior, tarsi vaiz
duojanti atidarytas kambario duris namo projekte) judjimas i
viraus. Kartais figros juddavo aplink, kartais eidavo kam
bar", kartais prasilenkdavo, susidurdavo ar udarydavo" kam
bario duris". Surinktoms io filmo perirai student grupms
Heideris ir Simmel skyr skirtingas uduotis: viena grup turjo
paprasiausiai usirayti, kas vyko filme", kita grup turjo at*

Jei tikite, jog vidi lenta yra vienas i bd, kuriuo galima bendrauti su dvasiomis, turtu

mte inoti, jog devynioliktojo amiaus fenomenas, vadinamas stalo sukimu, buvo laikytas
tam paiam tikslui skirtu metodu. Keletas moni sussdavo aplink stal ir netrukus jis pra
ddavo suktis, kartais net labai greitai, taiau aplink j sdintys m ons netikjo, jog jie galjo
bti su tuo susij. Stalas net atsakinjo klausimus, trepteldamas koja. Didis angl chemikas
Michaelas Faraday'us jgos matavimo prietaisais galiausiai rod, jog stal judti privert ne
kas kita, o m oni rankos.

P R O T O TE A TR A S

I 169

painti individ veiksmus" filme bei atsakyti serij klausim,

pavyzdiui, Koks mogus yra maasis trikampis?" arba Kodl
apskritimas jo nam?".
Tai kadrai i Heiderio ir Simmel penktojo

deim tmeio film o apie geometrines

figras, judanias tarsi mons. Bent jau

taip jas suvok dauguma film irjusi
student, kuri buvo paprayta
a p ibdinti, k jie mat. is tyrimas puikiai

iliustruoja ms polinkj priskirti jausmus,

mintis bei vali bet kam, nepaisant, ar tas

objektas gyvas, ar ne.

Tiriamj atsakymai apstulbino. I trisdeimt keturi pir

moje grupje buvusi student tik viena tiriamoji figr jud
jim apibdino grietais geometriniais terminais. Kas antram
studentui figros atrod keistai panaios mones. tai judjimo
apibdinimo pavyzdys (nepamirkite, kad j tebuvo praoma
usirayti", k mat):

170

P R O T O T EA TR AS

Vyrikis planavo susitikti su mergina, taiau ji pasirod su kitu

vaikinu. Pirmasis vyras liepia antrajam pasialinti; antrasis t
pat pasako pirmajam, o is papurto galv. Tuomet abu vyrai susi
mua, mergina pajuda kambario link, nordama pasitraukti jiems
i kelio, tuomet suabejoja, bet galiausiai eina vid. Akivaizdu,
jog ji nenori bti su pirmuoju vyrikiu. Pirmasis vyras nuseka
merginai i paskos, palikdamas antrj vaikin gana prastos b
kls, palinkus prie iorins kambario sienos. Mergina sunerim s
ta ir nuskuba i vieno kambario galo kit.

Jei tokia poros trikampi ir apskritimo judjimo interpretacija

jums atrodo priimtina, vadinasi, esate tik mogus. Taiau nepa
mirkite, jog filme vaizduojam veiksm galima apibdinti ir
kaip Euklido figr judjim, kaip tai padar viena i trisdeimt
keturi tiriamj grups studeni: Didelis vienspalvis trikam
pis plaukia staiakamp. Jis eina ir ieina i io staiakampio,
o pastarojo kampas ir pus vienos sienos kaskart sudaro ang.
Pasirodo kitas, maesnis, trikampis ir apskritimas. Apskritimas
plaukia staiakamp, didiajam trikampiui esant viduje. Abi
figros pradeda judti ratu".
Teisyb, is apibdinimas skamba ne itin natraliai, taiau
minta student vienintel i ties atliko kas buvo prayta pa
daryti.
Antrajai tiriamj grupei, kurios papra interpretuoti fi
gr judesius kaip moni veiksmus", nekilo joki sunkum
(tai padaryti nesunku buvo net ir pirmajai tiriamj grupei!), o
j atsakymai vliau pateiktus klausimus taip pat buvo puiks.
Pavyzdiui, klausim Koks mogus yra didysis trikampis?"
studentai atsak tokiais bdvardiais: agresyvus, karingas, links
mutis , priekabus, neramus, nedoras, piktas, nesivaldantis - sraas

P ro to

teatras

I 171

tssi be galo. Ir nepamirkite, jog ia kalbame apie i staiakam

pio ir j judanius trikampius bei apskritim.
is eksperimentas buvo paskelbtas 1944 metais, kai psicho
logai dar net neketino vaikytis smons (bent jau vieai). Hei
deris ir Simmel nesiek paaikinti vieno ar kito laisvos valios
aspekto, taiau jie pabr, kad student figr judjimo kaip
moni veiksm interpretacija pt reikms tyrime naudotam
filmui. J odiais tariant, judesiai daugiau nebesek vienas
kito nepagrstai, tarsi nebt susij... Jie tapo reikminga m s
realybs sivaizdavimo dalimi". Ar manoma dar aikiau pade
m onstruoti m s tendencij priskirti atsakomyb u bet kokius
veiksmus tam tikram ioriniam veiksniui, net jei tas veiksnys yra
karingai nusiteiks trikampis?
Tai perkelia mus keist ir i dalies haliucinacijomis pa
remt pasaul, kuriame kakas turi kontroliuoti visus vykius,
nesvarbu, ar dvasia, dievas, nematomas draugas, medis ar
akmuo - bet kas, tik ne mes patys. ia taip pat galima pami'c

Ijf-

r-,A .

; YQ A

7/ s 3

/ai>y

nti atuntajame deimtmetyje isakytas Juliano Jayneso mintis,

jog prie mums, monms, tam pant visikai smoningais, mes
tebuvome robotai, kuri veiksmus lm deiniajame smegen

pusrutulyje skambantys balsai.* Jaynesas tvirtino, jog iuos bal

sus girdj mons priskyr juos dievams, kuri atvaizdai, savo
ruotu, buvo sukonkretinti kuriant j statulas. Kuo skiriasi idja,
jog m s veiksmus lemia sivaizduojam bals sakymai, nuo
minties, kad veiksmus atliekame pasmonje, ir tik tuomet jie
atskleidiami smoningam protui?
Taigi, m um s dalyvaujant tam tikrame vykyje, smegenys
pirmiausia ikelia prielaid, jog vienas ar kitas veiksnys - atei* r. XI skyri.

172

P R O T O TE ATR AS

viai, dievybs, kakas kitas ar mes patys - yra io vykio prieas

tis. Be to, prie pat vyk mums padarius kak, kas ities galt
sukelti tok vyk, smegenys nesunkiai patiks tokiu paaikinimu:
mes i ties suklime vyk. Sprendimui priimti smegenims reikia
tik tiek rodym. Heiderio ir Simmel eksperimente tiriamiesiems
nebuvo priimtinas filmas apie geometrini figr judjim: jie
turjo sivaizduoti, jog figros simbolizuoja mones.

Jei Wegneris buvo teisus, o arvuotas m s jausmas, kad atsa

kome u aplinkoje vykstanius vykius, i ties yra toks trapus,
jog j nesunkiai sutrikdo ar apskritai sunaikina paprasti eksperi
mentai ar net paranormaliems reikiniams palanki aplinka, kur
tuomet tai palieka m s smoning vali? Anot Wegnerio, labai
tiktina, kad vienintelis m s smoningo proto vaidmuo laisvos
valios apraikose yra suinoti, kokie sprendimai ar veiksmai yra
pakeliui po to, kai j buvo imtasi. Taigi, nusprend kak atlikti,
mes i ties tik suvokiame pasmonje jau priimt sprendim;
tuomet, pradj veiksmus, mes vl pavluotai suvokiame pas
moning raginim veikti. Marvinas Minsky'is apie tai trum pai
usimena savo knygoje The Society of Mind": N vienam i
m s nepatinka faktas, jog m s veiksmai priklauso nuo m ums
neinom proces".4
Taiau kam to reikia? Kodl m s smegenys varginasi i
saugoti i galing smoningos valios iliuzij, jei i ties mes to
kios neturime? Kodl negalime paprasiausiai gyventi pasm o
ningai, nemgindami savs apgaudinti, neva kontroliuojame
situacij?
Wegneris tvirtina, jog smoningos valios iliuzijos ilaiky
mas yra svarbus socialinei moni giminei. monija reikalauja

P R O T O TEA TR A S

I 173

tam tikro atsakomybs jausmo, o nordami bti atsakingi, turi

me pripainti, jog patys esame savo veiksm autoriai. Taiau i
ties js negalite to padaryti, nebent nuoirdiai tikite, jog esate
savo veiksm krjai.
Ko gero, neatsitiktinai mons mgina isisukti nuo atsako
mybs u kvailus poelgius, tvirtindami, neva smoninga j valia
trum pam isijung: A neinau, kas atsitiko - paprasiausiai
a pratrukau"; Mano veiksmus lm impulsas"; Buvau tarsi
nesavas"; A negaljau susitvardyti i siio". sitis yra do
mus pasiteisinimas: kiek kelyje siio nesutram diusi vairuo
toj mielai pripaint, jog rpestingai apgalvojo ir smoningai
nusprend parodyti kitam vairuotojui pirt kombinacij, nusi
keikti ir mginti ukirsti jam keli?
Tikdami, neva tikrai esame atsakingi, rodome, jog esame
aktyvs visuomens nariai. Aplinkiniams bt labai sudtinga
su jumis bendrauti, jumis pasitikti ar abejoti, jei namai bt tu
ti, jei daugiau nebt su kuo bendrauti ar kuo pasitikti.
Tai bt logika prieastis, kodl smegenys siekia ilaikyti
smoningos valios iliuzij, taiau i tikrj nra joki rodym,
kad tai tiesa. Gal gale, idja, jog neturime smoningos valios,
dar tvirtai nesigaljo smons tyrj bendruomenje. Taiau, kai
apie tai pamstote, ji neatrodo nereali, ar ne?

Kiek laisvos valios yra js bake?

Keistoje laisvos valios prie determ inizm " debat maiatyje Roy'us Baumeisteris ir jo kolegos i Case Western Reserve universiteto ikl klausim,
kiek laisvos valios mes turime? Savo tyrim o objekto jie nevadina tiesiogiai

174

P R O T O TE ATR AS

laisva valia" taiau juos nesunku vienas kitam prilyginti. Jie kalba apie s
moningas, apgalvotas, kontroliuojamas ms reakcijas" bei sprendim ir
pasirinkim primim, atsakomybs priskyrim sau, elgesio skatinim bei
slopinim ir veiksm planavim bei gyvendinim". M ano galva, iuos daly
kus galima laikyti valios apraikomis. Baumeisterio eksperimentas intriguoja
tuo, jog leidia mums manyti, kad mes neturim e neisenkam galim ybi at
likti iuos dalykus - ties sakant, vienas laisva valia paremtas veiksmas, arba
valios aktas, apsunkina kito atlikim.5
tai pavyzdys.Tyrime dalyvav studentai buvo susodinti prie stalo, ant
kurio stovjo dvi duts: vienoje buvo sudti okoladiniai saldainiai ir sau
sainiai su okolado gaballiais, kitoje - raudonieji ir baltieji ridikliai.Tiriamie
siems buvo pasakyta, jog jie dalyvauja skonio suvokimo tyrime, ir kiekvienam
j buvo paskirti saldumynai arba ridikliai.Tai reik, jog kiekvienas tiriamasis
turjo suvalgyti nedidel kiek vien arba kit produkt, taiau nebuvo leista
ragauti jiems neskirto maisto. Eksperimentas buvo paremtas spjimu, jog ri
dikli" grups tiriamiesiems atsispirti saldumynams bus kur kas sunkiau, nei
saldumyn" grups subjektams - ridikliams. Pagrindinis galvoskis buvo,
kaip pam atuoti sunkumo lyg?
Susodinti u stalo studentai buvo paraginti paragauti jiems skirto
maisto. Tuomet, po penki minui, tyrjas sugro patalp, idalijo tiria
miesiems por klausimyn ir pasak, kad jie turs luktelti penkiolika mi
nui, kol maisto sukelti sensoriniai pojiai nuslgs. Per t laik studentai
turjo isprsti kelet galvoski (buvo pasakyta, kad tai kito eksperim en
to dalis). Taiau i ties galvoski nebuvo m anom a isprsti - jie neturjo
sprendimo. Pavyzdiui, vieno i galvoski m etu studentai turjo perbraiyti
duot geom etrin figr neatitraukdami pietuko nuo popieriaus, taiau lini
jos buvo nubrtos taip, kad to padaryti buvo nem anoma.
Svarbiausias eksperim ento aspektas buvo laikas, kur studentai pralei
do sprsdami uduot, prie pasiduodami frustracijai. Buvo pastebtas reik

P R O T O TEA TR A S

I 175

mingas atkaklum o sprendiant uduot skirtumas tarp maisto" grupi; kaip

galjote tiktis, ridikli" grups tiriamieji, veikiausiai psichikai ivarginti
siekio atsispirti saldumynams, pasidav neisprend galvoski daug anks
iau, nei saldumyn" grups subjektai. (Stebtina, taiau n vienas ridik
li" grups tiriamasis nesukiavo ir neparagavo saldumyn. Vienas i j buvo
pams rankas sausain, pauost j ir padjo atgal dut - beveik galjote
justi jo valios pastang silpnjim.)*
I dalies siekdama ubgti u aki kritikai, neva atkaklumas sprendiant
neisprendiamus galvoskius yra gan kvaila savyb ir kad pasiduoti anksti
atrodo logika, Baumeisterio komanda atliko ir iek tiek kitok eksperiment,
kuriame anagramos galvoskis buvo isprendiamas. iuo atveju studentai
irjo film ir j buvo praoma ugniauti arba laisvai ireikti bet kokias
kilusias emocijas. Kaip ir ankstesniame eksperimente, tiriamieji, kurie turjo
dti daug pastang m gindami ugniauti emocijas, paprasiausiai nebetu
rjo psichini jg atkakliai sprsti anagramos galvosk, tuo tarpu tokio stre
so nepatyr tiriamieji galvoskiams sprsti skyr daugiau pastang ir laiko.
Tai nepaprasti eksperimentai, kurie kartu yra visikai logiki, pritaikius
juos smons tyrim karalystje. Jeigu valing poelgi itekli altinis nra
neisenkantis - jei ms bake yra tik tam tikras kiekis laisvos valios - tuo m et
natralu, jog siekiame kaip m anom a sumainti situacij, kuriose reikalingas
toks stres sukeliantis mstymas, kiek. Jei kiekvien m inut turtu m e priim
ti smoningus sprendimus, o Roy'aus Baumeisterio vadinami ego itekliai"
bt taip lengvai ieikvojami, tu o m e t jau per pietus btum e bejgiai. iuo
aspektu turtu m e bti dkingi savo pasmonei u tai, kiek daug ji nuveikia
u mus: kitaip mes paprasiausiai neigyventume.

* Nordamas utikrinti, jog saldum ynus valg tiriamieji nebuvo itvermingesni sprsdami
uduotis vien dl cukraus poveikio, Baumeisteris tyrim trauk ir kontrolin grup, kurios
nariai nevalg nieko. J atkaklumas sprendiant uduotis buvo toks pat tvirtas, kaip ir sal
dum ynus valgiusi subjekt.

176

P R O T O T EA TR AS

PASTABOS
p de Laplace, Essai philosophique sur les probabilits, angl k. vert F. W. Truscott ir F.
L Emory A Philosophical Essay on Probabilities (1820; N e w York: Dover, 1951).
YV. Wegner, T. Wheatley, Apparent Mental Causation: Sources of the Experience of Will,
American Psychologist 54 (1999): 480-92.
Fritz Heider, Mary-Ann Simmel, An Experimental Study of Apparent Behavior, American
Journal of Psychology 53 (1944): 243-59.
Marvin Minsky, The Society of Mind (N ew York: Simon and Schuster, 1985).
R. F. Baumeister, E. Bratslavsky, M. Muraven, D. M. Tice, Ego Depletion: Is the Active Self
a Limited Resource? Journal of Personality and Social Psychology 74 (1998): 1252-65.

D e im t a s s k y r iu s

Gy v n

sm on

1974 metais Thomasas Nagelas i Niujorko universiteto paskelb

apybrai, kuri vliau tapo bene daniausiai cituojama smo
ns paiekose. Ji buvo pavadinta K reikia bti iknospar
niu?".1 domu tai, kad Nagelas nra nei rankasparni inovas,
nei zoologas, nei biologas; jis yra filosofas. Jis ra ne apie tai,
kaip jaustumms, jei turtum e gyvno, kurio kratovaizdio ir
jame esani gyv btybi paveikslas paremtas ne rega, o echo
lokacija, smegenis; jis tvirtino, kad mes net nestengtume to si
vaizduoti. Nagelas pritar filosofiniam argumentui, vadinamam
kit prot" problema, teigianiam, kad smon yra subjektyvi
(a negaliu tiksliai suinoti, k reikia bti jumis, ir atvirkiai),
todl tiktina, jog mes niekada nestengsime jos suprasti, kad ir
kiek mokslini duom en bt surinkta, kad ir kokiais mantriais
prietaisais j tirtume. Mes niekada nestengsime objektyviai
velgti kak, kas yra unikaliai subjektyvu.
Savo tikslams gyvendinti Nagelas pasirinko iknospar
nius, o ne vabzdius ar uvis, mat jis suprato, jog visikai ne
panaaus mog gyvno, kurio nerv sistema yra kur kas ma
esn ar sudaryta visikai kitokiu principu, pasirinkimas sukelt
klausim apie tai, ar gyvnas apskritai yra smoningas (tokiu
atveju negaltume apibdinti, k reikt juo bti). Nors domi
nuojanti sensorin iknosparni sistema m ums atrodo gana
keista, vis dlto jie yra induoliai ir, nepaisant echolokacijos, ne
labai skiriasi nuo ms. Nagelas taip pat nepra savo skaityto
j sivaizduoti, jog jie turi plvtus sparnus, skraidydami minta

178

P R O T O T EA TR AS

vabzdiais ar kybo auktyn kojom nam mansardose. Nagelas

pabr nors, kad skaitytojai pam gint sivaizduoti, kaip jaus
tsi bdami iknosparniais, taiau i ties jis norjo atskleisti,
k iknosparniui reikia bti iknosparniu - tai visai kas kita. Jis
teig, jog net jei galtume pamau, neuronas po neurono, pavirs
ti iknosparnius, vis vien nemanytume prognozuoti, koks bus
galutinis rezultatas/
Galiausiai, Nagelo iknosparnis tebuvo prietaisas, kuriuo
is siek atsakyti kur kas rimtesn klausim, ar smon apskritai
galima itirti mokslikai. Jis tvirtino, kad tai nebt panau jo
ki kit mokslo srit, kurioje informacijos bei stebjimo duom en
suprastinimas priartina mus prie objektyvumo. Smons atveju,
nemanoma prieiti prie objektyvesnio poirio tai, kas i pri
gimties yra subjektyvu. Jis klaus: Kitais odiais tariant, ar yra
skirtumas tarp klausim, kokie i ties yra mano potyriai ir kaip
a juos igyvenu?"
Nordamas rodyti savo ties, Nagelas tar, kad iknospar
niai yra smoningi, taiau jo es pavadinim galtume suprasti
iek tiek kitaip ir paklausti, ar apskritai k nors reikia bti ik
nosparniu. Mes galime tarti (taiau i ties neinome), ar jie yra
smoningi. Jei jau siekiame paaikinti mogaus smon, vertt
suinoti, kaip plaiai smon paplitusi gyvn karalystje.
Ar logika prielaida, kad induoliai yra smoningi? O paukiai?
Reptilijos? uvys? Esu tikras, kad kiekvienas i i pavyzdi
sukelia skirting momentin js reakcij, ir, jei priklausote di*

A v

As manau, kad net jei trumpam pavirstumte iknosparniais ir tuoj pat atvirstumte

mones, negaltumte apibdinti, kokius jausmus sukl laikina iknosparnyst" ne vien

todl, kad tokiam apibdinimui nra tinkam odi, bet ir todl, kad nebeturtumte tam
tinkam smegen.

P R O T O TEA TR A S

I 179

diajai daugumai, su kiekvienu srao pavyzdiu, veikiausiai,

vis labiau abejojate. induoliai - galbt. uvys - neinau. Vabz
diai - greiiausiai ne. Taiau jei nuodugniau apmstytumte to
kio savo vertinimo prieastis, turtumte pripainti, jog jos nra
tinkamai pagrstos ir, veikiausiai, tik remiasi faktu, kad kiek
vienos i i grupi atstovai pasiymi vis labiau nuo msikio
besiskirianiu elgesiu (taip pat galtumte pridti argum ent
apie j smegen dyd, mat io srao grupi atstov smegenys
atitinkamai maja).*
^ ^ " 'iS S aujus turtumte pasistengti labiau, kadangi, bdamas
prieingos nuomons, galiau pateikti tiek pat mano poir
patvirtinanios informacijos (t. y., nelabai daug). Pavyzdiui, js
galtumte tvirtinti, kad js katei Pkutei labiau patinka vi
tienos gaballiai nei malta msa, kadangi pirm uosius ji suda
greiiau. Patinka"? Ar tai reikia, kad maoji Pkut msto apie
dalo skon, ar paprasiausiai vitien greiiau suda dl to, kad
j lengviau praryti, ar kad vaikystje ji buvo eriama vitiena
daniau, ar kad vitiena pasiymi tam tikru chemini mediag
deriniu, kuris, jai neinant, paskatina greit dim, ar kad js
paprasiausiai stebjote j nepakankamai atidiai?
Su kokia problema greiiausiai susidurtum te mgindami
sivaizduoti, ar k nors reikia bti Pkute? Tai paprasta: ji pati
negali jums pasakyti. Tai kaip galime manyti, jog ji yra smo* Ar sm egen dydis svarbu? Delfinai ir banginiai paprastai laikomi protingais, bent jau i
dalies dl to, kad j sm egenys milinikos. Taiau delfin sm egen struktra skiriasi nuo
msiks, jas sudaro maiau neuron nei esam e sitikin; viename i vertinim teigiama,
kad jie turi tiek pat neuron kaip impanzs. Tai nra blogai, taiau tai toli grau nepagrindia idjos, kad jie yra ypa protingi. Jeigu remiams smegen dydiu, tuomet kodl
drambliai nesusilauk tokios pat pagarbos? J sm egenys yra didiuls, struktra panaios
msikes, o jei dar pridsime skirtumus tarp primat ir drambli smegen, jie turt turti
tok pat kiek neuron kaip ir mes.

180

P R O T O TEA TR AS

ninga? Mes galime tuo tikti, taiau tai ne mokslas. (Rekomen

duoju pairti ymj Gary Larsono animacin film, kuriame
kat atidiai klausosi savo eimininko, o meils jo odiai katei
skamba kaip bla bla bla bla bla".) Gyvnai nesugeba su mumis
aptarti savo patyrim, todl mums ymiai sunkiau nustatyti, ar
jie turi smon. Tiesa ir tai, kad, net jei jie galt kalbti, mes
negaltume bti visikai tikri, taiau tuo pat metu t pat galime
pritaikyti ir sau - viskas, kuo mes remiams, tra m s tvirtini
mai, jog esame smoningi, ir paprastai to pakanka.
Gyvnai sugeba atlikti itin sudtingus dalykus, taiau gali
bti, kad tai tra elgesio vienet rinkiniai, apie kuriuos gyvnai
ne msto, o paprasiausiai atlieka automatikai. Man beraant
knygos skyri, buvo rodomas nepaprastai domus reportaas i
Anglijos apie Naujosios Kaledonijos sal varnas Ramiojo vande
nyno pietuose. ie paukiai ypatingi, m at siauruose plyiuose
esaniam maistui pasiekti naudoja vyteles. Pora varn mayli
buvo atskirti nuo suaugusi pauki ir imokyti savarankikai
tai daryti, kiti du buvo palikti igyventi vieni. Stebtina, taiau
visi keturi paukiukai be didesni sunkum imoko naudotis
iais savotikais rankiais, o likimo valiai palikt mayli g
diai buvo ne prastesni nei imokytj.
Faktas, kad iems gdiams nemaai takos turi genetika,
nekliudo pauki m stymui apie tai, taiau tuo pat metu tai at
veria duris galimybei, jog j gdiai tra sudtingas, i anksto
suprogramuotas elgesys, kurio atlikimas nereikalauja i pauk
io apie tai mstyti. Nenoriu pasakyti, kad btent taip ir yra - pa
prasiausiai siekiu pabrti, jog yra tokia galimyb: jei ketiname
neabejotinai rodyti, kad gyvnai turi smon, tokios apm sty
m nereikalaujanio elgesio galimybs turi bti paalintos.

P R O T O T EA TR AS

Nelaimei, itaip galime pradti abejoti daugeliu tariamai

tikslingo gyvn elgesio modeli. Prisiminkite ymj pavyzd
apie lizd saugant paukt, kuris, prislinus plrnui, prade
da purpsti palei em, apsimesdamas sueistu, ir pamau vi
lioja sibrovl tolyn nuo lizde tupini jaunikli. Toks elgesys
atrodo tikslingas. Taiau, nepaisant to, Carolyn Ristau i Barnar-

do koledo pademonstravo, jog elgesys gali pasikeisti kintant

aplinkybms.2 Sjikai giesmininkai lizdus suka atvirose smlt
papldim i erdvse. Ristau pastebjo, jog sjikas ilieka ramus,
jei mogus praeina tolliau nuo lizdo, jo net nepastebjs. Ta
iau mogui sustojus ir pasiirjus, pauktis tuoj pat pradeda
sueisto sparno spektakl. Galiausiai, sjikai imoko atpainti
konkreius, j manymu, pavojaus nekelianius mones ir likda
vo tupti lizduose, net jei anksiau tokioje situacijoje galjo bti
iprovokuoti.
Toks elgesys panaus apmstyt, taiau pripainkime:
mes esame link - o gal net suprogramuoti - kit gyvn el
ges interpretuoti mogikojo elgesio terminais. Noriu pasakyti,
kad jei priskiriame asmenybs savybes trikampiams, kaip anks
tesniame skyriuje aptartame Heiderio ir Simmel eksperimente,
tuomet garantuotai t pat galime padaryti su litais ar mlynai
siais kktais. Greta tokio alikumo, galimas daiktas, kad sjik
elgesys yra paremtas evoliucijos iaugintu sprendim mediu,
pagal kur vienas artjanio gyvno veiksmas sukelia vienoki
paukio reakcij, kitas - kitoki ir 1.1. Tokia veiksm seka reika
lauja ilgo ir atidaus dalyvavimo evoliucijos istorijoje, taiau kiek
vienas ingsnis taip pat turi bti logikas, pradedant pirmuoju:
besiartinant grobuoniui nepalik savo lizdo paukiai neigyve
no ir nesuspjo susiporuoti (j kiauiniai taip pat neiliko); pali

182

P R O T O T EA TR AS

kusiems lizd ir nuviliojusiems plrunus paukiams pasisek

abiem atvejais.
Toks skeptikas poiris gyvn smon natraliai kilo
biheviorizmo, kuris deimtmeius dominavo psichologijoje
dvideimtojo amiaus viduryje ir draud bet kokius spjimus
apie keistus vidinius prote vykstanius dalykus. Biheviorizmo
poir gyvn smon pradjo formuoti ars jo alininkai.
Galbt B. F. Skinneris ir yra didis bihevioristas, taiau jam ke
li nuties Conwy Lloydas Morganas. 1894 metais knygoje An
Introduction to Comparative Psychology" Morganas tvirtino
Morgano kriterij": Jokiu bdu negalime interpretuoti veiks
mo kaip auktesnij psichini gali panaudojimo padarini,
jei tas veiksmas gali bti laikomas psichologinje skalje emiau
esani psichini gali panaudojimo rezultatu".
Tai, kad iam teiginiui buvo suteiktas kriterijaus statusas,
rodo, kaip rimtai jis buvo priimamas. Galbt net per daug rimtai:
viskas, ko Morganas pra, tai kad mons atlikt eksperimen
tus, o ne m gint per daug giliai kapstytis gyvn elgesyje be
pakankamo pagrindo. Jo manymu, ikius keliantys klausimai
turt bti atsakyti, jei t apskritai galima padaryti, ne daugy
bs vairiausi istorij - kad ir kokios domios ar i dalies ver
tingos jos bt - pagalba, o kruopiai atliktu eksperimentiniu
stebjimu, kuris turt bti atliekamas kuo grieiau j kontro
liuojant".3
Nesvarbu, ar Morgano darbus skait atidiai ar ne, taiau to
meto psichologai sudar spd, jog Morgano kriterijus nuslopino
idjas apie gyvn intelekt bei smon. Kartkartmis koks nors
drsus mokslininkas isiskirdavo i kit tvirtindamas, jog smo
n yra plaiai paplitusi tarp gyvn, ypa tarp induoli, taiau

P R O T O T EA TR AS

I 183

daugum a paprasiausiai veng io argumento (arba jam nepri

tar). Kad ir kaip bt, sulaukus septintojo deimtmeio Lloydo
Morgano kriterijaus taka nusilpo, ir per pastaruosius deimt ar
penkiolika met mokslininkai pradjo kur kas drsiau diskutuo
ti, ar plaiai tarp gyvn gali bti paplitusi smon. Taiau net
ir dabar didioji dauguma tvirtinim apie smon nukreipiama
nuspjam: didisias bediones, delfinus bei papgas.
Idj apie didiosios bedions smon priimti mums
nra taip sunku, kadangi inome, jog ji turi m s panaias, tik
iek tiek maesnes, smegenis. Taiau tvirt smons egzistavimo
rodym bedioni atveju galime gauti i maosios impanzs
Kanzi, impanzs Ai ir gorilos Koko (nors apie pastarosios atvej
beveik nieko nepaprasto mokslinje literatroje nra) atlikt in
telekto ir kalbos uduoi.
Delfinai taip pat yra akivaizdiai protingi bei pasiymi ka
kuo panaiu lingvistinius gebjimus, kas suteikia jiems teis
bti ms" klubo nariais.* Vlgi, mes tam neprietaraujame,
kadangi j smegen iev yra nepaprastai didel (kaip ir ms,
gal net truput didesn).
Pilkosios papgos Alekso atvejis yra visikai kitoks: jis at
lieka stulbinamus dalykus, taiau mes negalime bti tikri, jog u
tai Aleksas turt dkoti smonei, kaip mes j suprantame, mat
gan sudtinga gretinti papgos ir mogaus smegenis ir tuojau
* Atsipraau u nepatog termino kalba" pakeitim lingvistinius gebjimus". Nortsi
rayti, jie gali kalbti!", taiau jie nesugeba kalbti tiesiogine io odio prasme - jie nau
doja simbolius, ir net tokiu atveju dauguma kalbinink nort pamatyti kur kas daugiau,
prie patvirtindami, kad bedion kalbjo". Jiems reikt pamatyti sudting, i sakini
sudaryt m oni kalb, kuri papildo atpainimo gdiai, padedantys m um s suprasti, kad
sakiniai Bilas dav Merei puodel" ir Mer gavo puodel i Bilo" reikia t pat. Taigi dve
jodamas raau lingvistiniai gebjimai", mat taip noriu pabrti, jog minti gyvnai gali
imokti bent kelet pagrindini kalbos element.

184

P R O T O TE ATR AS

pat nustatyti, ar jos panaios. Papgos trener Irene Pepperberg

tai vadina suvokimo smone"; tai leidia manyti, jog Aleksas
suvokia savo smegenyse apdorojam sensorin informacij, nors
galbt jis nesuvokia, jog suvokia tai. Jo veiksmai pagrsti suvoki
mu, o ne mstymu apie suvoktus dalykus.
Keisiausios Alekso reakcijos eksperiment metu yra pa
ios domiausios. Vieno testo, paremto seno aidimo su gaubtais
psichologijos laboratorijos versija, metu Aleksui buvo parodytas
mgstamas anakardio rieutas, kuris, jam stebint, buvo paslp
tas po gaubtu. Tuomet tyrjai paslapia sukeit rieut su maisto
irneliu, ir kai Aleksas pasirinko gaubt, po kuriuo turjo bti rie
utas, bet vietoje jo rado maiau mgstam maisto irnel, jis su
reagavo prisimerkdamas (i reakcija tyrjams jau buvo pastama
kaip pykio iraika). Antrojo bandymo metu, greiiausiai taip pat
i pykio, jis pradjo stuksenti snapu stal. Eksperimentu buvo
siekiama itirti jo atmint bei objekt, kurie ilieka jo galvoje net ir
po to, kai inyksta, suvokim, taiau rezultatai taip pat atskleid
ne tik jo gebjim nustebti, bet ir emocin reakcij nustebim.
Kito eksperimento pagalba pavyko pademonstruoti, kad
net ir daug met su Aleksu dirbusi Irene Pepperberg ne visuo
met gali perskaityti jo mintis.* Vieno eksperimento metu jam
dav septynis skirting spalv, form bei mediag daiktus, ir
Aleksas turjo atpainti, pavyzdiui, medinio kvadratinio daikto
spalv. eis kartus i eils jo atsakymai buvo neteisingi, tuomet
jis juos vien po kito pakartojo i naujo. Jeigu Aleksas atsitiktinai
rinkosi atsakymus, tuomet bent kart turjo netyia surasti teisin* Tv

is asmenins patirties galiu pasakyti, kad Aleksas nra joks robotas. Man besilankant Pep-

perberg laboratorijoje, kur norjau nufilmuoti Aleks, atliekant vairias uduotis, jis tartum
tyia neatlikinjo eksperimento uduoi. Jo elgesys net vert tarti, kad tai buvo jo sprendi
mas, o ne nesugebjimas.

P R O T O T EA TR AS

I 185

g, bet kakodl jis buvo labai usispyrs. Kaip pasak Pepper

berg: Pauktis turi turti vidinius vis ypatybi vaizdinius bei
j reikmes, pritaikyti i informacij atitinkamo objekto paiekai
(tai reikalauja gebjimo suderinti dviej ypatybi vaizdinius),
priskirti reikm reikiamai ypatybei, tuomet vengti nurodyti tei
sing reikm atsakant klaidingai 12 kart i eils. Mes manome,
jog toks elgesys yra paremtas tam tikru suvokimo laipsniu".4
Pepperberg domjosi, ar tyia pateikdamas klaidingus at
sakymus pauktis nemgina netiktai (bent jo priirtojui) at
kreipti savo priirtojo dmes. Atsakyti teisingai bt logika;
jei Aleksas tai inojo, taiau pasirinko nelogikus atsakymus, tuo
met jis pademonstravo gan spding mstymo gebjim - gal
bt jie buvo smoningi, taiau, nelaimei, to nemanoma rodyti.
Taigi ios gyvn rys, ar bent jau individuals j atstovai,
tikino daugel ekspert, kad smon egzistuoja, taiau vis dlto
ilieka klausimas, kiek kit gyvn turi smon, ir, dar svarbiau,
kaip fakt rodyti objektyviai - kaip i gyvn igauti smon
rodani duomen. Kai kurie mokslininkai mgina atremti i
k leisdamiesi evoliucijos m ediu emyn ir tvirtindami, jog ten
rasime rimt gyvn smons aptikimo bd.
Anilas Sethas, Davidas Edelmanas ir Bernardas Baarsas i San
Diego neurologijos instituto Kalifornijoje mano, kad greta jau ap
tart mginim komunikuoti yra dar du dmesio verti metodai.5
Pirmasis - nustatyti, kurios mogaus smegen dalys (ir joms
bdingi aktyvumo modeliai) yra susij su smons generavimu,
tuomet patikrinti, ar kit gyvn smegen struktra bei akty
vumo modeliai yra tokie pat. Antrasis - itirti gyvn reakcijas
tam tikrose situacijose ir palyginti jas su smoningomis moni

186

P R O T O T EA TR AS

dervinius

Obsesiniai kompulsiniai
sutrikimai susij su per dideliu
uodeguotojo branduolio
aktyvumu

G um bu ra s

tik us su kelia
kiauto veik los
sudirginim as

U nepasitenkinim gali
bti atsakingas emas
dopamino lygis

Valgymo sutrikimai
gali bti susij su
pogumburio defektais

Ne itin tiktina, kad kuri nors viena smegen dalis pasirodys esanti smons centru",
taiau gumburas galt bent tai pretenduoti. Per jj eina nesuskaiiuojama galyb
neuron jungi; jis ne tik kontroliuoja nervin informacijos sraut visagal smegen
iev, bet ir jo aktyvum.

reakcijomis tokiose slygose. Abu m etodai suteik susimstyti

veriani rodym, taiau n vienu i j kol kas nepavyko vie
nareikmikai patvirtinti gyvn smons egzistavimo.
Pirmojo, smegen palyginimo, metodo panaudojimui kyla
sunkum i pat pradi* Iki iol nepavyko nustatyti n vienos
Vienas i garsiausiai savo mintis reikusi gyvn smons gynj, velionis Donaldas
Griffinas, kitaip interpretavo argument apie sm egenis tvirtindamas, kad galbt tik didels
smegenys turi tiek daug informacijos apdoroti pasmoningai, ir kad neapsunkintos tokios
mformacins natos nedidels sm egenys i ties daniau pasikliauja smone. tariu, jog kai
kurie sm egen tyrjai i idj priims rimtai, taiau beveik visi mano, kad smon ikyla tik
tuomet, kai yra pakankamas sm egen mass kiekis.

P R O T O TE A TR A S

I 187

mogaus smegen struktros, kuri bt galima laikyti atsa

kinga u smon. Ties sakant, didel dal m oderni mokslini
program sudaro vadinam j nervini smons koreliat"
paieka. Tai neuron grups ar jungtys, kurios atsako u smo
ningos patirties krim. Jau yra rodym , kad, bent jau moni
smegenyse, sudtingos neuron grandins, jungianios gumbur su ieve, yra btinos smonei egzistuoti, taiau vien j nepa
kanka.
Gumburas yra putpels kiauinio formos, ne didesnis u
du greta sudtus graikikus rieutus. Tai smegen viduryje, tie
siai po pusrutuliais paslpta milijon neuron mas. Tai ne tik
paskutin didels sensorins informacijos dalies stotel prie ke
liaujant auktyn smegen iev; gum buras taip pat perduoda
nervinius signalus i ievs raumenis ir kontroliuoja i ir iev
keliaujanios informacijos sraut bei intensyvum. Gumburas
buvo pavadintas smegen skydine, taiau i metafora stipriai
nuvertina jo atliekam vaidmen.
Nutraukus vienos maos gum buro dalies audinio pluotel,
neuron grupi telkin, vadinam intralaminariniais arba gum
buro branduoliais, mogus panyra kom.* Vos keleto smegen
dali paeidimai turi tokio dramatiko ir tiesioginio poveikio
smonei. ie branduoliai ne tik padeda gum burui kontroliuoti
nervin informacijos sraut, bet ir turi takos smegen pusrutuli
* Galbt prisimenate Karen Ann Quinlan atvej, kuomet ji, bdama dvideim t vieneri,
1975 m. perdozavo alkoholio bei valiumo ir visam laikui prarado smon. Jos eim os kova
u teis atjungti dirbtin gyvybs palaikym tuo metu tapo svarbiausia inia Jungtinse
Amerikos Valstijose. Kov jie laimjo, taiau, atjungus dirbtin gyvybs palaikym, Karen i
gyveno slaugos nam uose dar deimt met. Skrodimo metu buvo patvirtinta, kad jos sm ege
n pusrutuliai buvo beveik nepaeisti, taiau gumburas, skaitant ir gumburo branduolius,
nukentjo gan stipriai. Vlesnis Terri Schiavo atvejis buvo kitoks. Smegen nuotraukos bei
skrodimas parod, jog jos sm egen pusrutuliai buvo sunkiai sualoti.

188

P R O T O T EA TR AS

aktyvumo lygiui. J vaidmuo yra bendro pobdio: jie neatsako

u informacijos perdavim, specifinius pojius ar idjas, taiau
be j suvokimas nemanomas. Jei jus igsdina netiktai kilusi
grsm, visi js pojiai paatrja, smegenys tampa budrios, ir
visa tai, bent i dalies, gum buro branduoli dka.
Taiau gum buras nra viskas. Kai kurie mokslininkai tvirti
na, kad elektrinio mogaus smegen aktyvumo duomenis gali
ma panaudoti mginant atskirti smoning smegen veikl nuo
pasmoningos, ir kad tokius elektrins veiklos modelius aptikus
gyvn smegenyse, bt galima manyti, kad jie taip pat turi s
mon. Pavyzdiui, smoningos smegenys pasiymi tuo pat metu
jose kylaniais aktyvumo plipsniais, kurie danai siejami su ei
nania sensorine informacija. iuos veiklos modelius nesunku
atskirti nuo toki nesm oning smegen bsen, kaip lt ban
g miego metu. Tokios bsenos, kaip sufleruoja j pavadinimas,
pasiymi nekintamu, ltu ir pasikartojaniu elektriniu modeliu,
beveik nerodaniu reakcij jutimus ir nesukelianiu staigi
neuron veiklos blyksni.
Sethas, Edelmanas ir Baarsas teigia, jog reikia iekoti sme
gen, pasiymini tankiomis jungtimis tarp gum buro ir ievs
(ar bent jas panaiomis struktromis) arba suvokimui tipiku
elektriniu aktyvumu. Ten, galbt, rasime smon. io poirio
privalumas - jis skatina umesti itin plat tinkl smons kl
je. Gal gale galime kalbti ir apie kitus gyvnus, ne vien didi
sias bediones! Sethas, Edelmanas ir Baarsas pabria, jog pa
grindin jungtis tarp gum buro ir ievs - jungtis, kuri yra btina,
taiau, galbt, nepakankam a smonei egzistuoti,- susiformavo
gyvn smegenyse jiems pirm kart pasirodius evoliucijos
rauose daugiau nei prie 100 milijon met. i mintis stulbina:

Pr o

to

teatras

I 189

iki iol tebuvo ikelta labai nedaug prielaid, jog dinozaur ero
je gyvnai buvo mstantys, suvokiantys ir smoningi padarai.
Lygiai taip pat drsiai Sethas ir jo kolegos remia nuodugnesnius
pauki ir galvakoj, ypa atuonkoj, tyrimus.
inoma, jau anksiau bta mginim paukius laikyti s
moningais. A papasakojau apie pilkj papg Aleks, taiau
galite rasti daugyb kit tyrim, rodani pauki gebjim
prisiminti, kur jie paslp tuzinus ar net imtus skl ar rieut
ir net kurioje vietoje paslptas greiiau gendantis maistas, kur
reikia sulesti pirmiau. Kol kas krankliai yra vieninteliai pakanka
mai protingi paukiai, sugebantys pasiekti ant virvels po lakta
kabani ms: jie po truput traukia virvel link laktos viena
koja ir prispaudia prie jos kita, galiausiai pasiekdami maist.
Yra ir maiau girdt pavyzdi, kurie, m ano manymu, dar
labiau intriguoja. Pavyzdiui, 2001 metais Kembrido universi
teto tyrjai iplatino kkt vagili tyrimo rezultatus. ie pauk
iai gyvena pietvakarinje Jungtini Amerikos Valstij dalyje ir
iem minta beveik vien gilmis ir kankori bei kitokiomis s
klomis.6Jie taip pat vagiliauja kit pauki, pavyzdiui, Klarko
rieutini, sirengtose maisto slptuvse. Jie nesidrovi vagiliauti
ir i kit kkt. Nicola Clayton ir Nathanas Emery'is parod,
jog ie kktai, regis, puikiai suvokia savo socialin padt ir su
geba atlikti kak panaaus apgavyst.
Jei iam kktui duotum e dubenl vakini kirmin ir sm
lio piln padkl, pauktis mgint paslpti kirm inus vairiose
vietose smlyje - tai nieko nestebina. Taiau, jei kitas kktas j
stebi, o maist slapstantis pauktis nra ventasis, nes vagiliavo
kit pauki maisto slptuvse, tuomet jis palauks, kol stebto
jas nuskris, ir perkels kirminus saugesn slptuv.

190

P R O T O T EA TR AS

Dabar bent akim irk pagalvokite, k tai reikia. Kktas pa

laukia, kol stebjusysis nuskris, tuomet paslepia kirm inus kitur.
Kodl? Galimas dalykas, kad paukio smegenys automatikai
aktyvuoja jo veiksm ir galim vyki program, kuri, galiau
siai, priveria paukt pakeisti maisto slptuv. Jei tai tiesa, tuo
met pauktis tikr tikriausiai prisim int naujj slptuvs viet,
taiau net nesivaizduot, kodl jis turjo ten perkelti maist,
pripainkime: kur kas logikiau bt manyti, kad maist sle
piantis pauktis suvokia, kad stebintysis gali atlikti tai, k m
sikis kktas dar praeityje - pavogti kirminus. Todl juos ir
paslepia kitur.
Emery'is ir Clayton tai pavadino pirmja eksperimentine
demonstracija, jog nepriklausantis moni giminei gyvnas gali
prisiminti socialin specifini praeities vyki kontekst ir adap
tuoti savo elges taip, kad ivengt potenciali nuostoli atei
tyje", taiau, mano nuomone, viskas yra kur kas dramatikiau.
Atrodo, tarsi ie paukiai savo veiksmais rodinja tur teorin
prot" - gebjim sivaizduoti save kakieno kito vietoje ir nu
spti, ko jie gali imtis.

Teorinis protas"
Per pastarj deim tm et nemaai dmesio sulauk psichologin svoka te
orinis protas. is terminas apibdina ms supratim, kad kiti individai turi
savo prot ir kad d idij laiko dal tie protai yra sukoncentruoti ties kitokiais,
nei ms p ad galvose esaniais dalykais, taiau ikilus tinkam om s aplinky
bms, mes inome", apie k jie galvoja. A pastebsiu, jei konditerijos par
duotuvje negalite atitraukti aki nuo okoladinio torto. Galbt galiau jus

P R O T O T EA T RA S

I 191

maloniai nustebinti, paslapia grs parduotuv ir j jum s nupirks. Galbt

galiau nemaloniai nustebinti, leisdamas jums manyti, kad tai padariau, ir
paskutin akimirk atskleisti negailesting ties. Bet kuriuo atveju, b tent
teorinis protas" leidia man velgti js mintis.
Keletas gyvnijos ekspert yra sitikin, jog teorinis protas yra neat
siejamas nuo savs\suvokim o ir kad savs" suvokimas, savo ruotu, yra
smons dalis. Taigi bet kokie rodymai, kad gyvnai gali sijausti kitus,
apgauti juos ar kakokiu bdu inoti", kas dedasi kit gyvn galvose, pa
tvirtina, kad tie gyvnai pasiymi teoriniu protu ir dl to yra ingsniu ariau
smons.
Gyvn teorinio proto tyrimai prasidjo nuo sumani Gordono Gallupo jaunesniojo eksperim ent prie bene keturiasdeimt met. Gallupas
norjo suinoti, k b tent iri impanzs, spoksodamos savo atvaizd
veidrodyje. Ar jos tem ato impanzs veid, ar vis dlto atpasta j kaip savo?
Gallupas tyr prie veidrodi pripratusias impanzes; tru m p am jas um igdydavo ir ant kaktos nudaydavo spalvot dm. Pabudusios ir pavelgusios
veidrod, paymtosios impanzs pakartotinai paliesdavo savo kakt. Da
dms ant kaktos neturj ir paym tieji, taiau veidrod nepairj, gy
vnai to nedar. O rangutangai ir delfinai taip pat ilaik savs atpainim o
veidrodyje test, tuo tarpu gorilos ir bedions - ne.
Nuo to laiko Gallupas dar detaliau apra savo tyrim rezultatus ir
ikl dviej dali argum ent: save veidrodyje atpainti gebantys g yv
nai pasiymi savs suvokimu, o is, savo ruotu, veda teorin prot. Prie
g ebdam i atskirti savo mintis nuo kit, turim e inoti, kas esame (ir apie k
galvojame). Gallupas tvirtina, kad veidrodio eksperim ente knytas savs
atpainimas yra btina asmeninio identiteto, suvokimo, kad js esate js,
dalis ir kad asmeninis identitetas, savo ruotu, veda prie teorinio proto. N e
inodam i, kas dedasi kit m o n i galvose, mes n eg altu m e sijausti, ujaus
ti ar apgauti.

proto

teatras

Teorinis protas yra pakeliui smon, taiau j sulyginti negalime. Vis

dlto gana sunku sivaizduoti, kaip tam tikras sudtingas, taiau pasm onin
gai veikiantis sm egen jungi rinkinys galt automatikai ir mums nems
tant sveikauti su kitais ries atstovais tam tikrais tinkamais bdais, mums
visikai nesuvokiant, kad tai vyksta. Kit m oni mini ir galim bsim
veiksm supratimas, ma maiausiai, reikalauja m ano sugebjim o mstyti
apie ateit; kai kurie ekspertai tai laiko svarbiu smons bruou.
Gallupas ir buvs jo studentas Julianas Paulas Keenanas eng dar
vien ingsn nustatydam i, kad savs suvokimas ir teorinis protas sly
pi deiniajame sm egen pusrutulyje. Savanori tyrim o dalyvi jie pra
perirti veid nuotrauk serij (nuotraukose tiriam j veidai keitsi su
ymi m o n i portretais) ir vertinti nuotrauk sukeltus jausmus. Savojo
veido testas privert suaktyvti daugel sm egen srii, i kuri dvi taip pat
buvo aktyvios jausm" testo m etu. D abar Gallupas ir Keenanas tvirtina,
jog ios sritys - vidurinis ir virutinis frontals deiniojo pusrutulio vingiai,
jums, anatom ijos m gjai, - yra savs atp ainim o ir teorinio proto sostas.
Kadangi ios sm egen sritys isivyst palyginti neseniai (didiosios frontalios skiltys, i esms, yra d idij bedioni ir vlesni g yv n bruoas),
js g al tu m te pam anyti, jog, pasak io tyrim o rezultat, tik didel ir su
dtingai rauklt sm egen iev turintys gyvnai gali suvokti save. Taiau
nepamirkite t kkt.
is tyrimas neprivers vis specialist pakeisti savo nuom ons per nak
t. Daniausiai ginai kyla dl savs atpainim o veidrodyje testo rezultat
interpretacijos. Ar gyvno gebjimas atpainti save veidrodyje reikia, kad
jis suvokia save? Gallupas mano, jog tai tiesa, taiau kiti tvirtina, kad gyvn
smegenys gali atlikti paprasiausi veido atpainim o procedr, kuri nero
do auktesni psichini gali egzistavimo. Tam nereikia introspektyvaus
savs suvokimo".7 Turdamas tokio tipo prot, gyvnas gali net nenutuokti,
kas jam e vyksta, ar kad jis apskritai tok turi, taiau tuo pat m etu jis sugebt

P R O T O TEA TR AS

I 193

atpainti savo atvaizd veidrodyje. Gana paslaptinga tai, kaip toks gebji
mas galjo isivystyti, jei gyvno vis g yvenim nesupo veidrodiai.
Pasodindami smon deinj sm egen pusrutul, Gallupas ir Keenanas paveiksl netraukia kalbos (kalbos centrai paprastai yra kairiajame
pusrutulyje). Tokiam tvirtinim ui pagrsti prireiks nem ao kiekio argum ent,
m at daugum a ekspert sitikin, jog kalba atlieka svarb vaidm en mogaus
smonje; akivaizdiausias ir lengviausiai pasiekiamas to pavyzdys yra ne
nutylantis vidinis monologas, vadinamas vidine kalba".
Pagaliau, perskirt smegen pacientai (r. XIII skyri) apsunkina deinio
jo pusrutulio teorij, kadangi atskirti kairieji j pusrutuliai yra visikai smonin
gi, su jais kur kas lengviau komunikuoti (kadangi btent is pusrutulis atsako
u kalb). Taiau, jei smon vedantis savs suvokimas kuriamas deiniajame
pusrutulyje, kaip teigia Keenanas ir Gallupas, tuo m et kaip jis nukeliauja kair
j? Kiek a inau, kol kas nevystomos fakt paaikinanios teorijos, nors, i
pacient atveju, jie buvo operuoti santykinai vyresniame amiuje, todl gali
bti, kad savs suvokimas jau buvo siaknijs abiejuose pusrutuliuose.

Atuonkojai yra visai kas kita: jie kur kas protingesni nei gal
tume tiktis i bestuburio gyvno, taiau ar jie turi smon? Be
jokios abejons gana sudtinga sulyginti atuonkojo smegenis su
msikmis. Ties sakant, atuoniuose jo iuptuvuose yra dau
giau neuron nei jo smegenyse. Nepaisant to, jo smegenys pasi
ymi panaia mogaus smegen elektrine veikla, nors, smons
aspektu, m s smegenys taip smarkiai skiriasi nuo atuonkoj,
jog sunku nustatyti, kuri smegen srii veikl dert fiksuoti.
Atuonkojai sugeba sumaniai veikti labirintus; kartais su
jais dirbantiems mokslininkams atrodo, jog ie gyvnai tarsi si
vaizduoja labirinto idstym prie mgindami j veikti. Jie geba

194

P R O T O T EA TR AS

imokti atidaryti stiklin ind ir pasiekti jame esant grob - kra

b. Taiau btent tai, kaip jie tai daro, priveria net ir sunkiau
siai tikinamus skeptikus laikyti atuonkojus smoningais. Net
po daugelio kartojim atuonkojis atlieka tuos paius veiksmus:
sugriebia stiklain taip, kaip tai daro puldam as grob. iuo atvil
giu jie nra tokie lanksts ar mstantys kaip pilkosios papgos.
Komunikacija su jais kelia kur kas didesn ik, nei su kitais
iki iol tirtais gyvnais, nors atuonkojai pasiymi nepaprastu
gebjimu keisti savo odos spalv bei jos rat, taigi, kas ino. Gal
bt jie galt panaudoti savo sugebjim praneti tyrjui, jog
supyko, kaip tai dar Aleksas.
Kitas Setho, Edelmano ir Baarso pasilymas buvo palyginti
gyvn ir moni reakcijas analogikose situacijose; jei mons
reaguoja smoningai, tuomet bt galima tvirtinti, kad gyvn
reakcijos taip pat smoningos. Du eksperimentai ypa aikiai pa
rodo, kaip tai galt pavykti. Ironika, taiau vien i j Robertas
Clarkas ir Larry'is Squire'as atliko su monmis.8 Eksperimentas
buvo visikai nesudtingas - paprasiausias Pavlovo slygojimo
tyrim pakartojimas. Tiriamieji igirsdavo tam tikr gars, kur
sek silpna oro srovel, nutaikyta tiriamojo ak, priverianti j
ar j mirktelti. Be abejo, po daugelio bandym js mirkteltu
mte vien tik igird gars. Taiau Clarkas ir Squire'as pastebjo
kai k domaus, kuom et gars ir oro srovel skyr skirtingi laiko
tarpai. Vieno i bandym metu gars ikart sek psteljimas;
kito bandymo m etu juos skyr nuo pus sekunds iki sekunds
truks laiko tarpas. Viso eksperimento metu tiriamiesiems taip
pat buvo rodomas begarsis filmas.
Rezultatai pasirod gana intriguojantys. Visi tiriamieji su
reagavo pradin eksperimento dal, kurioje gars tuoj pat sek

P ro to

teatras

i 195

oro srovel; visi gijo Pavlovo atsak (mirkteljim) stimul

(gars). Taiau antrojoje tyrimo dalyje, kuomet gars ir pste
ljim skyr tam tikras laiko tarpas, tik vyki eig inantys ti
riamieji, t. y. galj patvirtinti, kad gars seka oro srovel, gijo
slygin atsak. Apie pauz tarp stimul, traukt vyki eig,
neinoj tiriamieji taip ir neimoko mirktelti po nuskambjusio
garso. Suvokimas buvo esminis komponentas; be jo slygojimas
negaljo pasisekti. Detalesni tyrimai parod, jog netek atmin
ties dl pogumburio, atsakingo u prisiminim krim, suei
dim tiriamieji taip pat nesugebjo imokti reaguoti udelst
stimul: jie paprasiausiai pamirdavo, kas vyko. Slygojimas
nepaveik ir tiriamj, kurie tuo pat metu turjo susikoncen
truoti ties dar viena uduotimi. Abu atvejai parem ia idj, jog
slygojimas nevyksta, jei subjektas nesuvokia garso ir oro srove
ls pateikimo laiko.
ios ivados yra svarbios, m at ir triuiai, atrodo, yra toje pat
padtyje: slygojimo eksperimentai su pogum burio sueidim
patyrusiais triuiais buvo neskmingi, taiau sveiki gyvnai i
moko slygin reakcij. tai k gauname, sulygin abi gyvn
grupes: tiek triuiai, tiek mons turi suvokti eksperimento vy
ki eig, kad slygojimas bt skmingas. Ar triuiai sugeba su
vokti? O gal jie yra smoningi?
Christofas Kochas, beveik prie penkiolika m et kartu su
velioniu Francisu Cricku pradjs nervini smons koreliat
paiek, klaus, ar turtume apsvarstyti galimyb, kad ir maisti
ns muss gali turti smon, kadangi jas taip pat galima imo
kyti slygini reakcij tokiu pat bdu. Jis pabria, kad mes net
nenutuokiame, kiek smegen lsteli reikia smonei egzistuoti:
milijardo, milijono ar deimties tkstani.

196

P R O T O T EA TR AS

A r vabzdiai gali turti smon?

Christofas Kochas teig, jog maistins muss taip pat gali bti smoningos,
mat jas galima imokyti slygini reakcij tokiu bdu, kuris, atrodo, reikalau
ja suvokimo apie tai, kas dedasi. Bet... maistins muss? Be menkos tikim y
bs, jog tai gali bti tiesa, yra ir dar keletas prieasi manyti, kad vabzdiai
nra smoningi. J nerv sistemos yra itin keistos. Jie nepasiymi niekuo, kas
leist tarti smons buvim, taiau reikia pripainti, kad mes nesame tikri,
ko iekoti. Be to, atrodo, kad jie paprasiausiai nekreipia dmesio luoinan
ius sueidimus, pavyzdiui, poros koj praradim. Tai robotus primenanti
reakcija. Be to, kai kurie vabzdiai subrend igyvena vos kelias valandas ar
net minutes, o tiek laiko vargu ar pakanka bti smoningiems.
Visa tai tiesa, taiau ar gali bti, kad vabzdiai mums yra tokie nepas
tami, jog nuvertinam e j galimybes? Vien m ano mgiamiausi kom entar
ia tem a savo knygoje Animal Consciousness" para filosof Daisie Radner.
Ji pradeda perpasakodama istorij apie geltonsparn vapsv Sphexflavipennis (ichneumoneus). i vapsva devynioliktam e amiuje buvo pagrindin vei
kja legendinio ento m o lo g o Jeano Henri Fabre tyrim e.9
Vapsvos patel padeda kiauinius poem inio tunelio gale, kuriame
taip pat guli gyvas, vapsvos geluonies paralyiuotas svirplys. Isiritusios
lervos panorj gali juo maitintis. Suaugusi vapsva, grusi lizd neina
svirpliu, atlieka kelet veiksm. Ji palieka svirpl urvo angoje, pradingsta jo
viduje patikrinti lizd, tu o m e t sugrta ir nuvelka svirpl paskui save. Tada ji
padeda kiauinius ant svirplio.
Fabre siterp i veiksm sek palauks, kol vapsva pradings tunelyje
lizdo patikrinti, ir patrauk svirpl kelet centim etr al. Grusi vapsva a p
sivalg, surado svirpl, n utem p j atgal tunelio ang ir vl pradingo jam e,
tikrindama k tik apirt bst. Fabre patrauk svirpl keturiasdeimt kar

P R O T O TE A TR A S

I 197

t, ir tuos paius keturiasdeimt kart vapsva atliko tuos paius veiksmus. T

pai beprasmik veiksm sek? itaip m an daugum a apvalginink. N e
abejotinai taip m an ir pats Fabre, pastebdamas, kad instinktas ino visk,
kas yra paym ta kelyje, nuo kurio jam nevalia nuklysti; jis neino nieko, kas
yra u to kelio rib". is reikinys net buvo trauktas filosofin literatr ir
pavadintas sfeksizmu".
Daisie Radner nesutiko su tokia paprasta Fabre eksperim ento su Sphex
interpretacija. Ji cituoja paties Fabre klausim: Ar gali bti, kad, prie nusi
leisdama urv su sunkia nata, Sphex mano, kad bt protinga apirti
savo bst ir sitikinti, jog ten tvarka ir joks parazitas nekrito urv prie jai
ropojant?". Tai, inoma, galt bti logikas vapsvos elgesio paaikinimas,
taiau jis neatskleidia nesibaigianio kartojimo. O gal?
G indama vapsvos pozicij, Radner silo mogik analogij: Nesunku
sivaizduoti situacij, kurioje bt protinga keturiasdeimt ar daugiau kar
t apsiirti prie uol. Js esate penkioliktam e deganio pastato aukte.
Apaioje jums itiesiamas apsauginis tinklas. Keturiasdeimt kart dmai ir
krintanios nuolauos priveria jus atsitraukti. Kaskart prisiartin prie atbrai
los sitikinate, kad tinklas vis dar toje paioje vietoje ir gaisrininkai neperkl
jo kitur, nordami igelbti kit mog".
Radner n em gino rodinti, kad Sphex yra smoninga, taiau ji abejo
jo automatikai kilusia prielaida, kad vapsva yra, na, sfeksika. Galbt vaps
va buvo tik nepaprastai apdairi, tru pu t paranojika ar netiktinai umari.
(Ar tyrjas i kitos planetos atm est galimyb, jog esame smoningi dl to,
kad, vos ij i nam , tuoj pat sugrtame ijungti jau ijungtos virykls? Ar
tas pats tyrjas padaryt tokias pat ivadas apie obsesin kompulsin elges?)
Negaliu sulaukti toki eksperim ent su maistinmis musmis.

198

P R O T O T EA TR AS

Greta slygojimo eksperiment tikima, jog galbt smegen

aktyvumo nuotraukos gals padti nustatyti, kas turi smon,
o kas - ne. Iki iol nebuvo sudtinga nustatyti, jog bedions
pasiymi tokio pat tipo vizualine smone kaip mes. ie eksperi
mentai paremti vadinamja binokulin konkurencija. Bedionei
rodomas, tarkime, portretas, kur ji mato viena akimi, ir visi
kai kitoks vaizdas, pavyzdiui, sauls spinduli sukurtas spal
v ratas, kur ji mato kita akimi. Kiekviena akimi velgdami
skirtingus objektus mons vienu m etu suvokia tik vien i j
(taip, kaip vienu m etu matome tik vien Nekerio kubo variant).
Vieno objekto pakeitimo kitu laikas yra nekontroliuojamas - tai
paprasiausiai vyksta.
Bediones galim a im okyti nurodyti, kur i dviej
objekt jos mato, patraukus vien i dviej sviri. ie eks
perim entai aikiai parod, kad jos m ato vien objekt, po to kit beveik tokiu pat greiiu, kaip ir mons. Vienintelis logi
kas to paaikinim as, kad jos sm oningai suvokia vaizdinius,
kaip mes.
Taigi m um s nebereikia remtis vien savo intuicija. Yra eks
perim ent, rodani, kad gyvnai suvokia juos supant pasau
l. Taiau btent ia situacija tam pa miglota. Veikiausiai, js jau
susidarte spd, jog smon, galbt, nra vienpus, bent jau
kalbant apie gyvn smon. Turiu nuolatos m inti mogi
kj" smon, m at daugum a idj apie gyvn smon rimtai
priimani m okslinink yra pasireng sutikti, jog egzistuoja
skirtingi smons lygiai ar tipai. Prisiminkite Irene Pepperberg
tei8in / jog pilkoji papga Aleksas pasiym i suvokimo smo
ne". Tai paprasiausias priimam os sensorins informacijos su
vokimas. Taiau smon gali bti kur kas sudtingesn, kaip

P ro to

te atra s

i 199

skirtum as tarp trokulio jausmo ir mstymo apie fakt, kad

esate itrok. Gyvnai gali pasiym ti tik pirmuoju, taiau ne
turti antrojo.
Ar gyvnai ino, kad yra smoningi? Ar jie gali sau pa
sakyti: Tik pamanyk! A m stau apie tam tikr un dal,
kurio ragavau prajusi savait"? Jei taip, tuom et jie patiria dar
auktesn smons lygmen, kur sudaro savs suvokimas ir
praeities bei ateities num anym as. Nelaimei, kiekvienas tyrjas
yra links ias hipotetikai skirtingas smones vadinti savaip,
ir i svok skaiius vis auga. Viename m ano neseniai skaity
tam e straipsnyje buvo pam inta vienuolika skirting smons
ri.
Beprasmika jas visas vardyti: pagrindin idja yra tai, kad
egzistuoja tam tikra smons lygi progresija, pradedant miglo
tu suvokimu - pirmosiomis gyvn smons apraikomis (ku
riomis, galbt, iki iol pasiymi reptilijos ir amfibijos - uvys,
gyvats, vliai ir panaiai) - ir baigiant sudtingesnmis smo
nmis, kaip papgos Alekso ir, galiausiai, msike - paangiau
sia i vis. iuos smegen m stymo bdo pasikeitimus lydjo
smegen dydio bei struktros pakitimai. Galbt nebtina (ar
apskritai manoma) kiekvien smon tiksliai pavadinti, kaip
pripainti, kad gyvn smon gali bti m ums visikai nepa
stama.
Taip pat verta paminti, jog didiojoje publikacij ia tema
dalyje mginama susiaurinti praraj tarp gyvn ir moni, ta
iau nemanau, kad kuris nors i t tyrj prietaraut, jog vis
dlto egzistuoja gan ryki praraja tarp ri. Kokie faktai t pa
grindia? Tiesa, kad m s smegenys, ar bent jau svarbiausiomis
laikomos j dalys (smegen iev, ypa frontalioji), yra propor-

200

P R O T O T EA TR AS

cngai didesns. Taiau binokulins konkurencijos tyrimai aikiai

parod, jog vairi ri bedions pasiymi msik_paniu
suvokimu. Tuomet kodl,,kultra joms reikia J ai, kaif^ fe n t
sutraikytrrabalHarJ^oku^

traukiant termi

tus i j lizde? Atsak klausim, kur kas labiau priarttume

prie savosios smons supratimo.
Siekis daugiau suinoti apie save, inoma, yra gyvn smons
tyrim pagrindas, taiau kur kas svarbesn i tyrim prieastis
yra susijusi su santykiais taip m s ir gyvn.
Kur kas lengviau nugalabyti gyv padar (arba prastai su
juo elgtis), jei esame sitikin j nesuvokiant, kas vyksta, arba jei
jis nejautrus. Taiau, priskyrus jiems smon, viskas tam pa kur
kas sudtingiau, mat net pradini smons uuom azg dal tu
rt sudaryti skausmo pojtis. Nubrti smons rib nebus len
gva, o rezultatai gali sukelti nerim.
Tuo pat metu darbas su gyvnais, regis, kvepia moks
lininkus apie smon mstyti laisvai. Puikus pavyzdys yra su
maosiomis impanzmis, dar laikomomis antrosiomis im
panzmis", daug m et dirbusios Sue Savage-Rumbaugh darbai.
Maosios impanzs patinas Kanzi pademonstravo stulbinam
gebjim bendrauti simboli pagalba ir net tam tikr angl kal
bos supratim. Kanzi turi bti smoningas ir nra joki rodym,
jog jis yra retas ar iskirtinis savo ries atstovas.
Eksperiment su Kanzi ir kitomis maosiomis impanz
mis pagalba Savage-Rumbaugh prijo prie stulbinamos ivados.
Ji yra sitikinusi, kad smonei nepaprastai didels takos turi kul
tra ir aplinka, todl analizuojant bet koki tyrim su bedio
nmis rezultatus, privalu tai atsivelgti. Ji ir jos kolegos taip pat

P ro to

te atra s

i 201

tiki, jog smon yra fundam entalus Visatos bruoas, kaip elek
trinis krvis: Smon yra savyb, kuri smegenys valdo mums
suvokiamais lenkimo, lankstymo, susitelkimo ar padidinimo
bdais... Mes manome, kad realyb yra kultros suformuot
smegen jg ilieta smons konstrukcija".10 Ji net tvirtina, jog
kultra skatina nauj ri formavimsi: moni riai nepri
klausantis primatas, kaip Kanzi, iaugintas tik moni aplinkoje
ir gebantis suprasti nekamj angl kalb bei atsakyti j varto
jantiems individams, turi pasiymti morfologikai kitokiomis
nei laukins ar neiaugintos kalbinje-kultrinje moni aplin
koje maosios impanzs smegenimis".
Tai kerinti mintis: kaip smarkiai galtume pakeisti impan
zs smegen dyd, form ar galimybes palankioje aplinkoje?
Ar ir tuomet ilikt tam tikr neveikiam skirtum? Tai veria
trokti, kad emje egzistuot dar viena prim at ris, dar viena
didioji bedion, kurios smegen galimybs bt pusiaukelje
tarp impanzs ir mogaus. Kaip atrodyt vidinis io gyvno
pasaulis? Ar jis vis dar bt emiau kritinio mogikumo slenks
io, ar kakur per vidur, taip leisdamas mums manyti, kad s
mon yra laipsnika? Nors tokios bedions ir nra, taiau mes
vis dar neinome, kaip delfinai ar didieji banginiai galt prisi
dti prie auganio m s smons supratimo. Smegen dydio
bei struktros aspektu tokie gyvnai kaip kaalotai galt pasi
rodyti es labiausiai intriguojantys, jei tik galtume rasti bd su
jais bendrauti.
Turdami galvoje, kad tokios gyvn rys kaip kaalotai,
vis dar yra m um s svetimos, noromis nenoromis suvokiame, jog
iki iol vos palietme gyvn smons tyrim paviri. Esu ti
kras, kad, gerjant m s supratim ui apie kitas gyvn ris, gy

202

P R O T O TEA T RA S

vn smons tyrimai stipriai prisids prie m us pai smons

supratim o.

iknosparnio pasaulis
Nors Thomasas Nagelas tiesiogiai nepra skaitytoj sivaizduoti, k savo
naktiniame g yvenim e patiria iknosparnis (nepaisant jo darbo pavadinimo
What It's Like to Be a Bat?" (Kq reikia bti iknosparniu?), vis dlto i inoma
filosofin es veria susimstyti, k tai galt reikti. Brockas Fentonas i Va
kar Ontarijo universiteto yra pasaulyje pripaintas iknosparni ekspertas.
Sensorin iknosparnio suvokim jis imano geriau nei kas kitas, ir tai kaip,
pasak jo, apeltuodegis lygianosis iknosparnis - labiausiai paplitusi ris
iaurs Amerikoje - patiria pasaul skrydio metu:

Skraidydamas ir iekodamas grobio, pavyzdiui, sultingo drugio, a

ileidiu apie keturis garsinius impulsus (echolokacinius signalus) per
sekund. Garsai kyla mano balso aparate, o j aidas atsimua nuo
mano kelyje esani objekt: medi, akmen ar, jei palenkiu galv,
ems. Kaskart ileids echolokacin gars, jo detales uregistruoju savo
smegenyse ir palyginu jas su grusiu aidu.
Informacij apie grtanio aido laik a naudoju nordamas ima
tuoti atstum tarp savs ir mano taikinio (drugio), o atsivelgs tolesni
gars suteikt informacij, galiu sekti savo judjim drugio skrydio kryp
ties atvilgiu. Mano ausys neleidia man leisti ir priiminti signal tuo pat
metu, todl, artdamas prie taikinio, naudoju trumpesnius garso impulsus.
Garso danio komponent ir jo aido (garso struktros) suteikta
informacija padeda man nustatyti konkreias taikinio detales, form,
sparn orientacij bei kno paviri. Nuo vyn neturini vabal grta

P ro to

teatras

I 203

aius aidas, tuo tarpu nuo vyneliais

ar pkeliais pasidabinusi drugi (ar
plaukuot apsiuv) atsimus aidas
yra kur kas velnesnis.
Nordamas

pagerinti

prie

mane esani vabzdi vaizd, a

galiu keisti savo garso signal ilg.
Ilgesni garso signalai leidia iplsti
apvalgos lauk (galbt iki 20 metr),
tuo tarpu trumpesni signalai suteikia
informacijos apie netoli esanius tai
kinius. Leisdamas ilgesniuosius garso
signalus, savo energij sutelkiu e
A peltuodegiai lygianosiai iknosparniai

mesnius danio komponentus (apie

gal ir yra paplit, taiau nemanoma

sivaizduoti, k reikia v ie n j bti.

20 kHz). Signal bang ilgis leidia

man nustatyti taikini detales, kurias

galiu pamatyti", palygins garsus su grusiais aidais. emi ilgesni signa

l daniai ipleia mano apvalgos lauk, taiau nesuteikia informacijos
apie aplinkos detales. Trumpesnieji signalai sudaryti i auktesni (35 kHz)
ir emesni (20 kHz) komponent; tai suteikia detalesns informacijos
apie taikinius.
Naudodamas ilgus, emo danio signalus a nematau" ma vabz
di (pavyzdiui, uod), mat mano echolokacijos radaras j paprasiausiai
neufiksuoja.
Bdamas peltuodegiu lygianosiu iknosparniu a matau ir gir
diu pasaul taip, kaip dauguma induoli. Naudodamas echolokacij
galiu medioti vabzdius nakt, kuomet viesos rykumo lygiai kliudo pa
sikliauti regjimu.

204

P R O T O T EA TR AS

Daktaras Fentonas nutapo apeltuodegio lygianosio iknosparnio pasaul,

kuris tuo pat m etu yra toks skirtingas nuo msikio ir toks j panaus. Kad
ir pavyzdys apie garso signal ilgio pakeitimus, siekiant padidinti apvalgos
lauk arba detalum . Kuo tai skiriasi nuo ms irjimo horizont ir vilgs
nio rankin laikrod, kad suinotume, kiek valand? Akimirk truks tolim o
vaizdo pakeitimas artim u ir detaliu.
iknosparnio echoskopas daugeliu savybi panaus ms regji
mo sandar. Lygus vabalo sparn pavirius atmua aid kitaip nei pkuoti
ar vynuoti drugio sparnai; mums jie atrodo skirtingi. Keturi garso signal
per sekund ileidimas - ir keturi aid sukrimas tuo paiu m etu - turt
sukurti fragm entin, i atskir kadr sudaryt pasaulio vaizd; ms regji
mas veikia panaiai: ms akys juda nuo vieno objekto prie kito kiekvien
sekunds dal, o smegenys sujungia iuos paskirus kadrus vien nenutrks
tam vaizd".
iknosparnio echolokacija yra centruota jusl, bet, ties pasakius,
mogaus regjimas nedaug kuo tesiskiria: detal vaizd mes m a tom e tik
siaurame kgyje vilgsnio linijoje. Ir nors tiesa, kad naudodam as em o da
nio signalus iknosparnis nem ato ma vabzdi, nepamirkime, kad mes
n em atom e joki trum pesni u violetines (ultravioletini ir esani u j) ar
ilgesni u raudonas (infraraudonj) e le ktrom agnetini bang.
Nenustebtum e suinoj, jog apeltuodegio lygianosio iknosparnio
smegen struktra yra pritaikyta kurti vaizdinius i gars taip, kaip ms
smegenys kuria vaizdus i viesos ir eli.
Sutikti su Nagelo sitikinimu, jog mes paprasiausiai negalim e sivaiz
duoti, k tai reikia, mus veria skirtumai ir svetimomis mums atrodanios
mintys. Mes m atom e drugio sparnus imarginus spalv rat, taiau neg a
l e

sivaizduoti, kaip iknosparnis gali j p am atyti echolokacijos pagalba.

(Taiau ar jiems to reikia? Viskas, k jie nori padaryti, tai prisiartinti drugiui i
nugaros, praryti jo kn, o galv ir sparnus numesti al.)

P R O T O T EA TR AS

I 205

Kaip iknosparnis jauiasi iame nuolat besikeiiani gars pasauly

je? Galbt taip pat, kaip mes jauiams regimajame. G albt ir ne.

PASTABOS
1. Thomas Nagel, What Is It Like to Be a Bat? The Philosophical Review 83 (1974): 435-50.
2.

Carolyn Ristau, Aspects of the Cognitive Ethology of an Injury-feigning bird, the Piping Plo
vers, darbe Cognitive Ethology: The Minds of Other Animals, red. C. A. Ristau (Hillsdale,
N ew Jersey: Lawrence Erlbaum, 1991): 91-126.

3.

Robert H. Wozniak, Conwy Lloyd Morgan, Mental Evolution and the Introduction to
Comparative Psychology, C. L. Morgano darbe Introduction to Comparative Psychology, viixix (London: Routledge, 1993).

4.

Irene Pepperberg, Spencer Lynn, Possible Levels of Animal Consciousness with Referen
ce to Grey Parrots (Pstittacus erithacus), American Zoologist 40 (2000): 893-901.

5.

A. Seth, B. Baars, D. Edelman, Criteria for Consciousness in Hum ans and Other Mam
mals, Consciousness and Cognition 14 (2005): 119-39.

6.

N. J. Emery, N. S. Clayton, Effects of Experience and Social Context on Prospective Ca

ching Strategies by Scrub Jays, Nature 414 (2001): 443-46.

7.

Alain Morin, kviestinis vedamojo straipsnio autorius, Science and Consciousness Review,
no. 1 (November 2003).

8.

R. Clark, L. Squire, Classical Conditioning and Brain Systems: The Role of Awareness,

9.

Daisie Radner, Animal Consciousness (Amherst, N ew York: Prometheus Books, 1989):

Science 280 (1998): 77-81.

179-78.
10. Sue Savage-Rumbaugh, William Mintz Fields, Jared Taglialatela, Ape Consriousness-Human Consciousness: A Perspective Informed by Language and Culture, American Zoolo
gist 40 (2000): 910-21.

V ie n u o lik t a s s k y r iu s

I KUR ATSIRADO SM ON?

Pagrindinis io skyriaus keliamas ikis yra inoti, nuo ko pra

dti. (Jei js nedomina vis tie patys apmstymai, ikart pereiki
te prie XII skyriaus.) tai vienas i bd pradti i istorij: ian
dien mes esame smoningi. Ar smon evoliucionavo? Galbt.
Ar yra rodym, patvirtinani, kad tiesiogini m s protvi
smon skyrsi nuo msiks? Jei taip, tai reikt, jog smon
sitvirtino m s smegenyse laikui bgant (nors tuomet reikt
atsakyti klausim, ar tai buvo laipsnikas, ar staigus procesas).
Tiesa, kad prie kelis milijonus m et gyven monmis dar ne
laikytini padarai pasiymjo maesnmis nei m s smegenimis
(kad smegen dydis ir smon yra susij - viliojanti, taiau neb
tinai teisinga mintis: maomis smegenimis pasiyminio, taiau
protingo, hobitu arba homo floresiensis vadinamo padaro fosilijos,
neseniai rastos Indonezijoje, rodo btent tai). Kad smon - arba
ankstyvosios, paprastesns jos formos - galt sitvirtinti evoliu
cijos aspektu, ji turjo suteikti tam tikro pranaum o ja pasiym
jusi gyvn reprodukcijai. Smon turjo bti naudinga.
Galbt taip buvo ir tebra, taiau keletas filosof bei moks
linink tam grietai nepritaria. Jie tvirtina, jog smon yra epi
fenomenas, alutinis produktas, kakas, kas vyksta neuronam s
atliekant savo darb, taiau ji neturi jokios takos veiksmus, kal
b ar sprendimus kontroliuojaniai smegen veiklai. ymusis
Thomasas Huxley'is, labiausiai inomas u atkakli evoliucijos
teorijos gynyb, nuties keli iam argum entui savo devyniolik
tojo amiaus es, kurioje, ironika, taiau nesugebjo rasti vietos

P ro to

teatra s

I 207

smonei moni evoliucijoje.1 Huxley'is buvo sitikins, jog s

mon mums neturjo jokios reikmingos takos, kaip gar vil
pukas, lydintis garveio darb, neturi takos jo mechanizmui".
Tuo pat m etu gyvens Darwino pusbrolis Francisas Galtonas s
mon nuvertino iki bejgio, vos akimirk trunkanio automati
nio smegen darbo stebtojo".2 Nors ie palyginimai ir yra gana
vaizdingi, taiau m an labiausiai patinka velionio Juliano Jayneso
epifenomenalizmo apibdinimas: I arfos sklindanti melodija,
negalinti paliesti styg, putojantis ups vanduo, nestengiantis
pakeisti srovs krypties, greta psiojo ingsnis ingsn en
giantis jo elis, neturintis jokios takos savo kelionei".3
Ar smon naudinga? Juk vis dlto, nordam i utikrinti,
kad suvalgysime viei apelsin, privalome igyventi visus jo
valgymo sukeliamus pojius. O gal pakakt pasmoningo al
kio? Esm ta, jog smonei ities esant paprasiausiam priedui, ji
nebt galjusi vystytis, mat iuo atveju ji nebt galjusi prisi
dti prie reprodukcijos skms. Taiau, jei ji nieko nedaro, negali
bti jums naudinga!
Vis dlto smon galjo vystytis ir tapti sudtingesne, sme
genims didjant per imtus tkstani met, taiau tai reikia,
kad evoliucija pasirinko didesnes smegenis (ir gebjim mstyti
vis sudtingiau), o ne pai smon.*
Apie iuos debatus bt galima parayti atskir knyg. Kad
visa tai bt paprasiau, prisidedu prie palaikanij mint, jog
smon yra vienaip ar kitaip naudinga ir gali bti veikiama evo
liucijos jg. Kaip klaus Williamas Jamesas, jei smon yra ne* Danai gana sudtinga nusakyti, k evoliucijos jgos pasirinko, o ko ne: kojomis ne tik
einame, bet ir spardome kamuol, okame bei balansuojame ant lyno; taiau i viso to tik
jimas padjo ilikti, todl natralioji atranka j itobulino. Visi kiti gdiai tebuvo pake
leiviai.

208

P R O T O T EA TR AS

reikalinga, tuomet kodl ji engia koja kojon su m ums kylaniais

ikiais, klajodama, kai nereikia priimti svarbi sprendim, ir
susikaupdama, kuomet tokia btinyb ikyla? Smons paiek
susiaurin iki vizualaus suvokimo, Christofas Kochas ir Francisas Crickas tvirtino, kad net ir iame ribotame pavyzdyje smo
n demonstruoja savo sugebjim irykinti svarbiausi apval
gos lauko scen, palyginti j su praeities patyrimais (nesvarbu,
individo ar visos ries patirtis), tuomet nusisti tinkamiausi
atsak smegen sritis, galinias atgaminti praeityje surinkt in
formacij.4 Jie pripaino, jog pasmon yra pajgi apdoroti toki
informacij, taiau, veikiausiai, nerangi, jei reikia priimti rytin
gus sprendimus (tarp kuri, inoma, galt bti pasirinkimas
tarp kovos ir pasitraukimo arba kai kas santresnio, pavyzdiui,
kalbjimas); smegenys yra kur kas tinkamesns sudtingam s
moningam interpretavimui, kuris perduodam as u veiksmus at
sakingoms j sritims ir ilaikomas ten pakankamai ilgai, jog bt
manoma imtis t veiksm.
Taip pat tiesa, jog metabolizmo aspektu smegenys yra labai
brangus organas, m at jos sunaudoja 25 procentus kno gliukozs
bei reikalauja nepertraukiamo deguonies tiekimo. Smon yra
svarbi smegen naumo dalis, todl ne itin tiktina, kad j gene
ruojantys mechanizmai bt isivyst, jeigu pastaroji neprisid
t prie juos turini organizm pranaum o prie kitus. Ateities
planavimas, alternatyv svrimas bei veiksm sivaizdavimas visi ie dalykai, regis, yra smons reikalaujanios ypatybs, ku
rios taip pat galt bti naudingos reprodukcijai bei ilikimui.
ios istorijos tkm priklauso nuo gyvn, i kuri esame
kil bei su kuriais esame tiesiogiai susij: jei jie nra ar nebuvo
smoningi, tuomet sunku sivaizduoti, kaip prie por imt

P R O T O TEA T RA S

I 209

tkstani m et staiga tokiais tapome mes. I kitos puss, o k,

jei visi jie yra smoningi? Tuomet mes nesame niekuo ypatingi.
Akivaizdu, jog tai kur kas sudtingesn problema, nei mgini
mas atsekti kak tokio, kaip, tarkime, delno evoliucij. Pasta
ruoju atveju galtume tyrinti vis senesnes fosilijas, iekodami
pirmo gyvno su penkiapirtmis ataugomis, tuomet stebti,
kaip laikui bgant jos vystsi ir tapo delnu, o ne letena ar pda.
engdami kiekvien ingsn delno evoliucijos keliu, galtume
mginti rasti rodym, paaikinani, kodl jis pasikeit vienaip
ar kitaip. Taiau smons fosilijos neegzistuoja; turime ini tik
apie galbt joms nam us suteikusi smegen vystymsi, taiau ir
tai nra visikai aiku.
Apskritai, neinodami, kiek smons ri i tikrj yra,
kada jos atsirado ir kurie gyvnai jomis pasiymjo, nedaug
k tegalime pasakyti. Taiau galime splioti. tai kodl smons
evoliucijos mokslas yra viena auniausi mokslo srii. Cinikai
galt j juodinti sakydami, jog ji nra ribojama mokslini duo
men, taiau tai leidia vaizduotei klajoti laisvai; btent tai ia
ir nutiko.

Prie tris tkstanius met

Nuo ko pradti? iandien, kaip inome, visi esame smoningi,
taigi pamau grkime praeit. Pagrindin prieastis, kodl tai
silau, yra mano trokimas pradti skyri nuo Juliano Jayneso
ir vienetins jo knygos The Origin of Consciousness in the Bre
akdown of the Bicameral Mind". i knyga yra tikra msl: kur kas
daugiau moni, nei js galite sivaizduoti, apie j girdjo, turi
bendr supratim, apie k joje raoma, arba i ties j skait. Ta

210

P R O T O T EA TR AS

iau tuo pat metu nesu girdjs apie mokslinink, kuris j irt
rimtai. Taip yra dabar, taip buvo ir 1976-aisiais, kuomet ji buvo i
leista. Niekada nepamiriu vieno ymaus smons eksperto man
pasakyt odi: Tai puiki knyga - netikiu n vienu joje paray
tu odiu". Ir vis dlto, pats Jaynesas buvo nuostabus mogus:
draugikas, sumanus, i jo buvo smagu imti interviu, o jo knyga
parayta puikiai. tai vado pradia, Smons problema":
O, koks kupinas nematyt vizij ir igirst tyl pasaulis yra i ne
materiali smons alis! Kokie nenusakomai svarbs yra ie nepa
lieiami prisiminimai ir neapibdinamos svajons! O jau viso to
privatumas! Slaptas pirmini svarstym ir juos lydinio begarsio
monologo teatras, nematomi vairiausi nuotaik rmai, mintys
ir paslaptys, beribis atradim ir nusivylim prieglobstis. Itisa
karalyst, kuri kiekvienas valdome atsiskyr, tyrindami va
lios ribas ir duodami suvarytus sakymus. Paslpta cel, kurioje
galime skaityti audring knyg apie jau gyvendintus ir dar tik
bsimus dalykus. Vidinis kosmosas, kur galime laikyti savimi
labiau nei bet kok atvaizd veidrodyje. Kas i smon, kuri yra
manasis ar manieji a", kuri yra viskas ir tuo pat metu niekas?
I kur ji atsirado?
Ir kodl?

Skaitytojas panardinam as , pasak Jayneso, tok pastam ir kar

tu svetim pasaul, kuris aukte aukiasi paaikinimo. Ir Jaynesas
nesidrovjo tai daryti. tai labai glausta pagrindin mintis: se
niau nei prie tris tkstantmeius mons dar nebuvo smonin
gi, nors ir turjo iandieninms dydiu prilygstanias smegenis.
Galbt atrod, jog jie turjo smon, taiau i ties j smegenys
veik visai kitaip nei msiks. Jie nebuvo smoningi, neplanavo

P ro to

te atra s

i 211

savo elgesio, nepriiminjo sprendim ir nepasirinkdavo veiks

m,* kitaip tariant, buvo robotai arba, jei jums labiau patinka,
zombiai.
ie prie smons egzistavim gyven mons nepriim da
vo savarankik sprendim - jiems duodavo instrukcijas. Tiks
liau sakant, deinysis smegen pusrutulis sakindavo kairiajam
garsini haliucinacij - diev bals - pagalba. iems balsams
prabilus, mons imdavosi veiksm. Prot sudar dveji rmai
arba dvi dalys.
Tviriausias Jayneso rodymas yra Homero Iliada". ia
me epe niekas neatlieka nieko, kol to nesako dievai. Pavyzdi
apstu. Agamemnonui pavogus Achilo mylimj, dievai perspja
pastarj nekeryti (o kuomet karo pabaigoje Achilas primena tai
Agamemnonui, is tai neigia sakydamas: Ne a buvau io akto
prieastis, o Dzeusas"); dievas inyra i jros paguosti Achil
papldimyje; dievai pradeda kar ir planuoja strategij, dievas
veda kariuomen m, dievas kalba su kareiviais lemiamu mo
mentu. Kaip teigia Jaynesas, Trojos kare sakymus dalijo haliu
cinacijos".
Grdamas prie mgstamiausio pavyzdio apie pasmo
ningai automobil valdant vairuotoj, Jaynesas siekia paaikinti,
k btent turi galvoje, kalbdamas apie dviej dali vyr (ar mo
ter). Didel proto dalis yra uim ta vairavimo veiksmais, reakci
jomis prie vairuotoj besikeiianius vaizdus, automobilio va
riklio gars klausymusi, kelio per automobilio vair jutimu; pro
tas yra visikai paskends priimamoje informacijoje ir reakcijose
j, taiau visa tai vyksta smoningai nesuvokiant. Smoningas
* Patikj Danielio Wegnerio mintimis apie laisvos valios iliuzij IX skyriuje, nenustebs per
skait ias idjas.

212

P R O T O TEA TR AS

protas tu o tarpu k la u so si radijo, b en drauja su k ele iv iu ar svajoja.

Dabar, sak o Jaynesas, atim k ite i s m o n in g d al ir su in o site,
k reikia b ti d v iej d a li m o g u m i.

Jaynesas nesikliauja vien Iliada". Jis taip pat tvirtina, jog to

meto skulptra (prie 3-5 tkstanius met) pasiymjo ias ha
liucinacijas kelianiomis savybmis: skulptros buvo tokios i
kilios, milinikos, ak verianios, transo bsen vaizduojanios,
jog priversdavo mones priimti j galvose skambanias haliuci
nacijas. ventyklos buvo statomos tokiu pat bdu; jomis buvo
siekiama priversti garbintojus susikoncentruoti taip, kad jie gal
t aikiau girdti savo galvose skambanius balsus. Vardydamas
keli skirting civilizacij kultrinius rodymus, jis mgina su
tvirtinti savo argument, jog tais laikais moni smegenys buvo
perskirtos kita prasme, nei tai chirurginiu bdu atliekama ian
dien. Anuomet deinysis smegen pusrutulis nepasiymjo n
trupinliu suvokimo, o kairysis neturjo jokios takos sprendim
primimui.
Kas juos suvienijo? Jaynesas tvirtina, jog didjantis gyven
toj skaiius ir vis sudtingesnis socialinis gyvenimas pasirod
ess nepakeliamas perskirtam protui, kuris geriausiai funkcio
navo i dalies nekintamoje autoritarinje socialinje struktroje,
kurioje mones jung vienas protas (ironika!). Kai kuri civili
zacij lugimas, dl to susibrusios pabgli minios ir neiven
giamas moni, kurie nors ir buvo panas proto pasidalijimo
klausimu, girdjo gan skirtingus balsus savo galvose, susilieji
mas naujus miestus ir gyvenvietes, pasirod es nepakeliami
perskirtam protui, todl jis buvo priverstas susilieti. Puikiai i
nodamas, jog to meto mons jau pasiymjo fizikai m oder
niomis smegenimis, Jaynesas atsargiai aikina, jog dviej dali

P R O T O TEA T RA S

I 213

proto virsmas smoningu reikalavo tam tikr smegen pokyi,

taiau ne nauj smegen sukrimo ar visapusik genetini po
kyi. is gan sunkiai tikimas procesas reikalavo operacins sis
temos, o ne technins rangos pasikeitimo.
Jaynesas buvo sitikins, jog aplinka atliko itin svarb vai
dmen iame procese, todl dvidalio proto laik vaikas, uau
gintas dabartiniame pasaulyje, niekuo nesiskirt nuo ms,
ir atvirkiai, dvidalio proto laikais egzistavus senovin Uro
miest nukelto m oderni laik vaiko protas pam au persiskirt.
Tai primena Sue Savage-Rumbaugh argumentus, jog lingvistiniai
impanzi sugebjimai priklauso nuo socialini aplinkybi, nuo
to, kaip gyvnas buvo iaugintas. Abiejuose atvejuose slypi tas
pats principas: smegenys yra kur kas daugiau nei gen nulemta
sistema; joms taip pat takos turi iorinis pasaulis. Aplinka gali
lemti ne tik vystymosi sutrikimus (taip, kaip aklumas sutrikdo
prast smegen ievs regjimo srities vystymsi), bet ir mo
ni mstymo bdo pokyius.
Kaip visa tai galjo veikti, jei diev balsai skambjo deinia
jame smegen pusrutulyje, taiau buvo girdimi kairiajame? T
paaikinti gan sudtinga, mat smegen kalbos centrai (primimo
ir generavimo) beveik visada yra kairiajame pusrutulyje. Jayne
sas tai aikino taip: kad ir kas vyko deiniojo pusrutulio srityse,
atitinkaniose kairiojo pusrutulio kalbos centrus, tai turjo bti
taip svarbu, jog tikrieji kalbos centrai nebuvo pasitelkiami. Kas
tai galjo bti? Kodl diev balsai turjo bti sukurti btent tose
deiniojo pusrutulio srityse, kurios, nors ir bebalss, buvo laiko
mos kairiojo pusrutulio kalbos centr analogu.*
* Taip pat tiesa, kad deinysis pusrutulis gali tapti atsakingas u kalb, jei ankstyvaisiais
gyvenim o metais vaikas patiria kairiojo sm egen pusrutulio traum, taiau is gebjimas,
metams bgant, menksta.

214

P R O T O TE ATR AS

Po to, kai Jaynesas nustat bals altin deiniajame pusru

tulyje, jam beliko paaikinti, kaip haliucinacins diev komandos
patekdavo kairj pusrutul, kuriame buvo igirstos ir suprastos.
i nepaprastos atsakomybs reikalaujani informacijos perda
vimo uduot jis priskyr specifinms neuron sistemoms - prie
akinms jungtims - kurios, neva, iki smons atsiradimo ant
savo pei laik civilizacijos nat.
Veikiausiai, knygai, kuria, kaip minjau anksiau, netiki n
vienas aktyviai smon tyrinjantis ekspertas, jau skyriau per
daug vietos, taiau man ji labai patinka, nes priveria apie s
mon mstyti plaiai ir vaizdingai, ir galbt btent to dert i
jos tiktis. Yra dar vienas Jayneso pateiktas rodymas, kur turiu
paminti, prie pereidamas prie kritikos.
Didel knygos dal Jaynesas paskyr schizofrenijai aptarti,
tvirtindamas, jog is sutrikimas yra tarsi dvidalio proto laik lie
kana ar dalinis sugrimas" prie jo.*
Schizofrenikai teigia gird balsus savo galvoje, ir danai
ie balsai duoda jiems vienokias ar kitokias komandas, kurioms
ie individai link paklusti. Taiau kaip tai vyksta? Pirma, u
didij dal kalbos sugebjim atsako kairysis smegen pus
rutulis. Antra, yra tvirt rodym, jog schizofrenikai girdi savo
pai balsus (vieno eksperimento metu, schizofrenijos pacientui
buvo pritvirtintas mikrofonas, rainjs tiriamojo nibdamas
komandas, kurias jis vliau pavadino haliucinacijomis). Sujunki
me iuos faktus ir pastebsime, jog perasi ivada, kad girdim
bals haliucinacijas schizofrenikai sukuria ir suvokia kairiuoju
smegen pusrutuliu.
Netiktinai didel bendros m oni populiacijos dalis - apytiksliai penkiasdeimt procen
t - teigia vienu ar kitu metu savo gyvenime, ypa streso metu, girdj balsus savo g a lv o je .^
Ar tai trumpalaikis dvidalio proto sugrimas?

*-'A/P/$ 9
CQL

P R O T O T EA TR AS

I 215

Tai logika ivada, taiau nebtinai teisinga. Kairysis pus

rutulis yra atsakingas u kalb, taiau deinysis reikmingai pri
sideda prie kalbos generavimo ir supratimo, ypa tono ir tempo
kontrols, kurie turi didels takos kalbjimui. Taip pat esama
smegen tyrim, kurie (nors ir nra neabejotini) leidia many
ti, kad schizofrenik prot sudaro dvi dalys. M a maiausiai
galima teigti, jog deinysis j smegen pusrutulis vaidina reik
m ing vaidmen haliucinacij krime. Vieno tyrimo, kuriame
dalyvavo jaunas schizofrenikas, metu, deinioji jo smegen pus
visai alia ausies suaktyvjo, o po trij sekundi jis prane ty
rjams, jog patyr haliucinacij.5Toji smegen dalis iliko aktyvi,
kol pamau sijung ir kitos sritys. Kitas dviej pacient tyrimas
leido prieiti prie panai ivad, tik buvo nustatytas ir laiko tar
pas: ta pati deinioji abiej tiriamj smegen dalis suaktyvjo
6-9 sekundmis anksiau, nei jie prane suvok savo haliucina
cijas. ioms tsiantis, kitos deiniojo ir kairiojo pusrutuli dalys
taip pat suaktyvjo.6
Kas vyksta deiniajame smegen pusrutulyje prie pasirei
kiant haliucinacijoms? Jayneso knygos leidimo metais patikj
jo teorija bt tuoj pat griebsi i tyrim. iandien rezultatai
interpretuojami blaiviau, remiantis moderniosios psichiatrijos
atradimais.
Jayneso kritikai - toki buvo nemaai - puol jo teiginius
keliais frontais. Jie negaljo patikti, kad smon atsirado taip
neseniai, kad Iliad" galima interpretuoti taip tiesiogiai, arba
kad stabai buvo sukurti haliucinacijoms sukelti... Galiau pra
tsti. Mano nuomone, is darbas intriguoja, o Danielis Dennettas
Jayneso knyg pavadino patraukliu programins rangos ar
cheologijos" apraymu.

216

P R O T O T EA TR AS

P r ie t r i s d e i m t t k s t a n i m e t
Jau minjau, kad didioji ia tema besidomini moni dalis

netiki, kad moderni smon susiformavo vos prie tris tkstant

meius. Taiau, jei ne tuomet, tai kada? Grtant praeit, kita po
tenciali stotel yra apytiksliai prie trisdeimt ar penkiasdeimt
tkstani met. Pirmoji data ymi sudtingus ir puikiai atliktus
seniausius (iki iol rastus) pieinius olose Europoje. Tai laikotar
pis, kuomet fizikai m odernus mogus persikl i Afrikos Eu
rop ir Viduriniuosius Rytus, kur galjo konkuruoti su iabuviu
neandertalieiu. Ties sakant, prie 30 000 m et neandertalietis
jau buvo inyks.*
Kodl pieiniai olose simbolizuoja smons pradi? Psicho
logai Markas Leary'is ir Nicole Buttermore tvirtina, kad staig to
meto menin sprogim galima laikyti geriausiu aukiausios mo
gaus smons stadijos susiformavimo rodymu.7 Susiedami dvi
skirtingas laiko juostas, Leary'is ir Buttermore kuria savo smo
ns istorij. Viena t laiko juost remiasi bet kokiais prieistorini
moni paliktais minties ir smons pdsakais, siauru akmenini
ranki, ugnies naudojimo bei netiesiogini numatymo rodym,
pavyzdiui, kooperatyvins mediokls, takeliu per laik. Kit,
labiau teorin, laiko juost sudaro penki lygi smons klasifi
kacija, pradedant paprasiausia jos forma, kuri leidia gyvnui
suvokti iorin pasaul, bei tai, kad btent jis j suvokia, pereinant
prie smons versij, leidiani jos savininkui bendrauti su ki
tais, sivaizduoti praeit ir ateit, ir baigiant mogikja smone,
Visos ios datos nra galutins ir neginijamos; jos gali kisti radus nauj rodym, ityrus
naujas vietas ar inykus senoms nuomonms. Taip pat visuom et egzistuos vieniems geriau
nei kitiems smon paaikinantys artefaktai, gyvenviets bei laidojimo vietos arba faktas,
neva neandertalieiai kr savotikus meno objektus, nors iki iol tuo nelabai tikima.

P R O T O T EA TR AS

I 217

kuri apima visus iki iol mintus gebjimus bei pasiymi sim
bolizmo komponentu, leidianiu priskirti aplinkiniams mo
ralumo", sociopatikumo" ar atsakomybs" savybes.*
Reikia pripainti, kad toks smons apibrimas gana abe
jotinas, taiau jo pagalba galima paaikinti elges. Pavyzdiui,
tiek mons, tiek impanzs sugeba sivaizduoti ateit, taiau
pastarj gebjimas nra taip puikiai ivystytas, kaip msikis.
Treiajame deimtmetyje Wolfgangas Kohleris atliko ymiuosius
eksperimentus, kuri metu impanzs turjo rasti bd, kaip
pasiekti prie lub prikabint banan kek. Kai kurios paman,
kad, sustat des vien ant kitos, pasieks bananus. Nors tokio
tipo uduoties sprendimas, reikalaujantis sivaizduoti netolim
ateit, seksi gana lengvai, kai kuriais atvejais jos nesugebdavo
tos pat uduoties isprsti antr kart. Tai leido manyti, kad j
gebjimas sivaizduoti ateit yra ribotas arba nepastovus, arba ir
viena, ir kita. Pats Kohleris prijo prie ios ivados.
Remdamiesi iuo poiriu, Leary'is ir Buttermore tvirtina,
kad technikai vadinamas pereinamuoju tarp vidurinio ir vly
vojo paleolito laikotarpiu, taiau kur kas daniau vairi autori
laikomas krybins paangos" arba didiojo kultrinio spro
gimo" periodas, simbolizuoja visikai isivysiusios smons
atsiradim. Teigiama, kad per aptariamuosius dvideimt tks
tani met moni mstymas pasikeit kur kas rykiau, nei per
ankstesnius 5 milijonus. Turjo vykti kakas, kas pavert tokius
* Markas Leary'is visa tai apibdino itaip: Dauguma ms su ateitimi susiet mini yra
labai abstrakios ir simbolins: ar gausiu ger darb? Ar mano vaikai uaugs laimingi ir tin
kamai prisitaik? Ar bsiu nubaustas u savo nuodmes? Toki mini krimas reikalauja
gebjimo mstyti apie abstrakias savybes". Tai pati sudtingiausia mini apie ateit forma.
Prie atsirandant ioms mintims, mons, ko gero, tesugebjo sivaizduoti kitos dienos me
diokl. Taiau mintims tapus abstraktesnms, m ons i savo ateities pradjo geisti gerovs
ir populiarumo (taip, tai laikoma paanga).

218

P R O T O T EA TR AS

skirtingus nuo ms, jog net negalime sivaizduoti, k reikia

jais bti, to meto mones panaiais mus. Galima tik splioti,
koks vykis galjo tai lemti: galbt mogaus smegenys pagaliau
suvienijo atskirus savo mstymo modulius, o gal tai lm simbo
linio mstymo atsiradimas, kur atspindi to meto menas, ar net
tam tikra nepaprasta mutacija? Niekas negali pasakyti.
tai k mes inome. Pirmiausia, standartiniu moni ms
tymo rodym u laikoma akmenini ranki gamyba jau tuomet
buvo patyrusi dram atik revoliucij. Iki tol, vis milijon met,
moni ranki dizainas iliko beveik nepakits, taiau prie pen
kiasdeimt tkstani met viskas pasikeit. Iki tol i nuatrint
akmen gaminti amenys uleido viet rankiams, turintiems
aiki paskirt, pavyzdiui, kapoti arba skusti daiktus. mons
taip pat pradjo naudoti dramblio ir kit gyvn kaulus bei ra
gus; paprasti rankiai virto lankais ir strlmis, ietimis ir kabliu
kais, prie kai kuri j kot buvo tvirtinami amenys. Beveik tuo
pat metu mons pradjo kraustytis rsi iaur, valtimis yrsi
Australij, gyveno ne tik olose, kaip teigia populiars mitai, bet
ir pai i kari ir vir j itemptos odos ar kailio pasistatytose
pairse.
Pradjo vystytis pramon ir menas, nors jiems prireik iek
tiek daugiau laiko. Gali bti, kad itisus tkstantmeius mons
puo savo knus daais bei tatuiruotmis, taiau mes, veikiau
siai, to niekada nesuinosime - viskas, k turime, tra j kaulai.
Taiau i io periodo iliko pirmj kno puoybos karoliukais,
apyrankmis, net galvos papuoalais rodym, be to, buvo i
rasta kaulin fleita, skaptuojamos nedidels mones vaizduo
janios statulls, laidojimo tradicijos buvo apipintos tikjimu
pomirtiniu gyvenimu. Pranczijos ir Ispanijos olose buvo rasta

P ro to

teatras

i 219

netiktin kultros klestjimo rodym bei m antri pieini,

datuojam trisdeimt tkstani m et prie m s er.* Tai sp
dingi gyvenimiki gyvn atvaizdai (vieninteliai moni buvi
mo rodymai yra tik krj palikti deln atspaudai), rodantys
nepaprastus krybinius autori sugebjimus ir galbt kai k
daugiau. Leary'is ir Buttermore tvirtina, kad greiiausiai tai sim
boliniai toki gyvn, kaip bizonai ar elniai - pagrindiniai to
meto moni mediokls taikiniai - atvaizdai. Argi ne t pat at
lieka moderni mogaus smon: simboliai naudojami tikriems
gyvnams vaizduoti, jie idstomi tam tikrais neprastais bdais,
turjusiems to laikmeio monms nemenk reikm (taiau ne
suprantami mums). Galbt tai buvo vienas i bd utikrinti,
kad bsima grupin mediokl bus skminga? Akivaizdu, jog
mes tegalime splioti, k galjo reikti pieiniai olose, taiau jie
tikrai kak reik.
Leary'is ir Buttermore tvirtina, kad tai buvo puikus metas
moderniai mogaus smonei, pasiyminiai simboli naudoji
mo bei praeities ir ateities sivaizdavimo sugebjimais, atsirasti.
Tai nra netikima mintis, ypa susiejus visus to meto moni
paliktus artefaktus. Kad ir kaip bt, ilieka du neatsakyti klau
simai: kas paskatino engti paskutin ingsn visiko smonin
gumo link ir kaip btent atrod to meto moni protas (pastara
sis klausimas lygiai taip pat intriguoja, taiau j atsakyti kur kas
sudtingiau)? Jeigu nemanoma sivaizduoti mogikojo" proto
prie jo itobuljim, nejaugi t padaryti lengviau po to?
* Archeologas Stevenas M ithenas tvirtina, kad ie m eno kriniai sim bolizuoja protus, ku
rie pasiym jo gebjimu kurti kitur gam tos pasaulyje neegzistuojanius vaizdus ir mintis.
Krini autoriai nekalino j savo galvose visai aminybei; suteik jiems form, gam inda
mi vairius objektus, paties M itheno vadinam us natrali nam prote neturini idj
atvaizdais".

220

P R O T O T EA TR AS

Vieno tyrimo pagalba buvo mginama atsakyti klausim

kaip atrod to meto moni protas?", ir nors nieko tiksliai pasa
kyti nemanoma, ikeltos mintys yra ities domios. U tai tur
tume dkoti psichologui Nicholasui Hum phrey'iui. Savo tyrimu
jis pademonstravo, jog atvrus prot naujoms idjoms, galima
velgti kitiems nematomus dalykus. Hum phrey'is palygino le
dynmeio laik pieinius su vaik, kuriems buvo diagnozuota
sunki autizmo forma, darbais ir prijo prie ivados, jog ledyn
meio menininkai" greiiausiai pasiymjo iskirtinai priem odem iu protu, nesugebjo mstyti simboliais, nebuvo link
bendrauti ir, apskritai, buvo savamoksliai ir negud. Pieinius
olose dert laikyti ne paengusio proto enklu, o senojo proto
gulbs giesme".8
Tyrime dalyvavusi mergait, vardu Nadia, kuriai buvo dia
gnozuotas autizmas, gim Anglijoje 1967-aisiais. Ji buvo visikai
negali; sulaukusi eeri, vis dar nemokjo kalbti ir nesuprato
tinkamo socialinio elgesio norm. Taiau bdam a vos trej, ge
bjo puikiai pieti gyvnus bei mones. Jos pieiniai ities ne
paprasti, ypa turint galvoje, kad ji, regis, nepatyr ankstyvj
menins brandos stadij - talentas pieti jai buvo ities duotas.
Po to, kai daugyb Nadios darb buvo publikuoti, H um
phrey'is pastebjo paslapting j panaum prie deimtis
tkstani met olose pavaizduot gyvn pieinius. Tiek mer
gaits, tiek olose rasti pieiniai savo forma, dydiu bei vaizduo
jamais judesiais atrodo realistiki; abeji darbai pasiymi gyliu
ir perspektyva; abiem atvejais vieni gyvnai buvo nupieti ant
kit. Ledynmeio menininkai" itaip mgino pavaizduoti dide
l gyvn skaii ar judes. Kai kurie padarai buvo panas
dviej gyvn hibridus - atrod, tarsi dalinis vieno gyvno pa

P R O T O T EA TR AS

I 221

veikslo ubaigimas buvo laikytas kito gyvno pieinio pradia,

tarsi autorius (ar autor) persigalvojo darbui pusjus.
Panaumai netiktini, taiau neaiku, k tai galt reikti.
Hum phrey'is pripasta, kad galbt tai paprasiausias, bet stul
binamas sutapimas, taiau atmets atsargum, jis ikl dvi
versijas: pirma, lygindamas pieinius jis nemgino pasakyti, jog
ledynmeio menininkams" taip pat buvo galima diagnozuoti
autizm, arba kad Nadios smegenys buvo tokios pat, kaip ledyn
meio moni; antra, pieini palyginimas rodo, kad kai kuri
prielaid apie ledynmeio mones daryti negalime, btent kad jie mokjo kalbti. Nadia nemokjo kalbti, taiau, bent jau
H um phrey'io manymu, jos pieiniai prilygo ledynmeio laiko
tarpio meninink" darbams.
Nadios ir kit meninink, kuriems buvo diagnozuotas autizmas, atvejai net rodo, jog kalba tam tikru bdu susilpnina j
menins raikos gebjimus. Nadiai sulaukus atuoneri ir inten
syvaus kalbos mokymo pagalba pradjus plsti savo odyn,
pieini kokyb suprastjo. iuo faktu Hum phrey'is grindia
tvirtinim, jog ledynmeio menininkai" buvo paskutinieji, pasi
ymj senuoju mentalitetu, kadangi jie nemokjo kalbti.
Visi ie teiginiai prim ena Jayneso apmstymus tuo poi
riu, kad daugum a apvalginink - kartais labai tvirtai - nesu
tinka su Hum phrey'io nuomone. Tam yra keletas prieasi: Na
dios ir ledynmeio laik pieiniai glbt yra panaus iorikai,
taiau jie yra labai skirtingi gilesniu lygrneniu; tai yra klasikinis
n=l atvejis, ir Nadios pavyzdys pats savaime nieko nerodo; tuo
pat metu, kai buvo sukurti pieiniai olose, egstavo ir kit meno
form, todl gan sunku patikti, kad iais, palyginti nesenais
laikais mons dar nemokjo kalbti ar, prieingai, kakokiu

222

P R O T O TE ATR AS

Apie du labai skirtingus

ir tu o pat metu labai
panaius protus ie
paveikslliai pasako
daugiau nei bet kokia
odin analiz. Pirmasis
ir treiasis vaizduoja
pieinius i Lasko {pranc.
Lascaux - vert. past.) ol;

antrj ir k e tvirtj nupie

jauna meninink Nadia,
kuriai buvo diagnozuotas
autizmas.

P R O T O T EA TR AS

I 223

bdu ledynmeio menininkai" buvo vieninteliai moderns, bt

nekalbantys mons (nors btent apie tai mst Humphrey'is).
Daugiausia, k daugum a pripasta, kad H um phrey'is (yl, kaip
ir Jaynesas) nusipelno pagarbos u ram i paleoantropologijos
vanden sudrum stim . Mano nuomone, jo darbas vertingas,
nes veria susimstyti, kokie tolimi laiko ir erdys poiriu le
dynmeio laik mons. Galime dar kart perfrazuoti Thomaso
Nagelo klausim: K reik bti ledynmeio laik m eninin
ku"?"
Negaliu atsitolinti nuo i moni gyvenimo epochos,
neaptars labai seno klausimo, kas nutiko neandertalieiams.
Daugumos ekspert nuomone, neandertalieiai buvo alutin
moni genealoginio medio aka, tkstanius m et egzistavu
si greta m oderni moni kai kuriose teritorijose, taiau beveik
neprisidjusi prie iandieninio m s genofondo (nors idja, kad
mons ir juos panaios btybs net nepersimet vilgsniais,
atrodo absurdika).
Iki iol nesutariama, kodl apgailtinas ledynmeio sly
gas Europoje puikiai pergyven neandertalieiai po moderni
moni atsikraustymo inyko vos per kelet tkstani met.
Ar jie nebuvo pakankam ai protingi, ar nesugebjo prisitaikyti
besikeiianioje Europos aplinkoje prie trisdeimt tkstani
met? Ar jiems nepakako kalbini gebjim, kad igyvent,
pradjus konkuruoti su naujais, sumaniais atvykliais? Visuo
tinai priimto atsakymo iuos klausimus nra, taiau akivaiz
du: jeigu sunku sijausti tiesiogini m s protvi, gyvenu
si prie trisdeimt ar keturiasdeim t tkstani met, protus,
tuomet k kalbti apie mginimus sivaizduoti, k reikt bti
neandertalieiu? Kartkartmis mokslininkai drovisi splioti, k

224

P R O T O T EA TR AS

galjo reikti buvimas neandertalieiu, taiau keletas rom anist

nusprend i io jausmo pasijuokti. Jean Auel yra geriausiai i
noma u vo rom an cikl, prasidjus darbu Clan of the Cave
Bear", tuo tarpu brit romanistas Williamas Goldingas savo
knyg The Inl^ritors" para kur kas anksiau - dar etajame
deimtmetyje. Goidingo poiris neandertalieius buvo laiko
mas senamadiku, V a t brutalius, vyras prie vyr susirmimus
jis laik pagrindine jHnykimo prieastimi, taiau tuo pat m etu
jam, galbt, pavyko ufiksuoti kai kuriuos psichinius skirtum us
tarp neandertalieio ir moctenaus mogaus. Jo neandertalieiai
savo mintis tesugebjo p averstkietvirtu mikiojimu, taiau iam
procesui kliud rykiais psichiniki^ vaizdais paremtos smons
likuiai; kai kuriuos t vaizdini jie gljo ikviesti valingai, kiti
kildavo neprayti. Vaizdais, o ne simboliais paremtas protas...
Galbt taip ir buvo, taiau nesiyaizduoju\kaip galtume tai pa
tvirtinti.

Galbt is skyrius atrodo iek tiek keistokas, turint galvo

je, kad aptariu mokslu apsimetanius pram anu^ - sumiusius
su pripaintomis fantazijomis - taiau ar pastarieji lbai skiriasi
nuo vyraujanios mokslins nuomons apie smons evoliuci
j? Visa ta splions, kiekvienas tyrimas yra netiesioginis (nors
reikia pripainti, kad kai kurie i j galbt paremti solidesniais
faktais nei kiti).

Prie tris imtus tkstani met?

Po pavadinimo klaustuk palikau ne iaip sau: beprasm ika
tsti i kelion smons laiku, kaip ir beprasm ika sekti pdsa
kais sismarkavus audrai - kelio beveik nematyti, taigi negali-

P R O T O T EA TR AS

I 225

me daryti logik ivad. Dl daugiau nei prie penkiasdeim t

tkstani m et sukurt meno dirbini nra vienos nuom o
ns, neegzistuoja ir kultros rodym , taigi daryti ivadas apie
smons atsiradim ar priskirti jai tam tikr laikotarp yra be
galo sunku. Nepaisant to, dert aptarti tam tikrus rodymus,
o praeities migla neturt adinti mini, neva spjimai apie
smons vert ar naud reprodukcijai, dl kurios, galbt, evo
liucijos jgos j ir pasirinko, yra nesvarbios. Daugum a taria, jog
smon vienaip ar kitaip yra m um s naudinga; tai turjo iry
kti kakuriuo m etu mogaus gyvenim o istorijoje, nepaisant, ar
galime t laikotarp tiksliai nustatyti, ar ne. Trys imtai tks
tani m et prie m s er skamba taip tikinimai, kaip ir kiti
variantai, kadangi btent tuo metu, po milijon m et sstingio
iradim ir inovacij srityje, netiktai prasidjo akm enini ran
ki gamyba.
Redingo universiteto Anglijoje paleoantropologas Steve
nas Mithenas pritaria, kad nors meno pltojimasis prie pen
kiasdeimt tkstani m et ir reik dram atik - galbt, dra
matikiausi - ingsn link m odernios mogaus smons, turjo

vykti ir tam tikr paruoiamj proces. Galbt dar nesubren

dusi smon vystsi akm enini ranki, ypa rankini kirvuk,
gamybos pagalba.9 ia jis nukrypsta nuo tradicins nuomons
teigdamas, jog toki ranki gamyba ne tik leidia sprsti, kas
djosi gamintojo galvoje, bet ir drsino pat ranki gamintoj
iekoti nauj mstymo bd. Bent jau smegen atvilgiu, ran
ki gamyba yra dvikryptis procesas. Rankiniai kirvukai ika
sen rauose pasirod gana anksti, m adaug prie pusantro
milijono m et (nors iki tol bene milijon m et buvo gaminami
prim ityvesni akmeniniai rankiai), ir iliko nepakit vis milijo

226

P R O T O TE ATR AS

n met. Nepanau, jog tuo m etu mginta juos kakaip tobulinti

ar pagrainti*
Mithenas teigia, jog rankinio kirvuko gamyba reikalauja
keturi proto savybi; jis sitikins, kad prieistoriniai mons
iais gebjimais pasiymjo dar prie pagaminant pirmuosius
rankius. ios savybs yra: tiksli koordinacija, supratimas, kaip
skyla akmuo, planavimas bei simetrijos pojtis. Nevalds tiksli
motorini gdi, prieistorinis mogus nebt sugebjs kirsti
akmens reikiamu kam pu reikiama jga, kad atskilt norimo dy
dio gabalas. Tai neatsiejama ir nuo akmens savybi supratimo;
tokiu supratim u pasiymi ir rieutus gliaudyti imokusios im
panzs: po daugelio bandym jos sugeba praskelti kiaut, nesutrupindamos viduje esanio rieuto.**
Planavimo svarba neapsiriboja vien akmens skaldymo
veiksmais. Planuoti reikia perneant kirvukus t viet, kur jie
bus naudojami; tokioje situacijoje impanzs vl padem onstra
vo panai ateities num atym o gebjim. Ketvirtja kirvukams
gaminti btina protine savybe Mithenas pasirinko simetrijos
pojt ne tik dl to, kad simetrikas rankis yra kokybikesnis,
bet ir todl, kad potraukis simetrijai - ypa potenciali partneri
kn atvilgiu - yra labai senas psichinis polinkis. Kiekvienas i
* Buttermore ir Leary'is mano, jog imtus tkstani met akmeniniai rankiai iliko ne
pakit, kadangi j gamintojai neturjo tvirtos ateities koncepcijos. Nesugebant suvokti
ateities, nra reikalo mginti tobulinti kok nors rank, siekiant, kad ateinaniais metais ar
mnesiais jis atnet daugiau naudos. N eym s ranki skirtumai ne tik bgant laikui, bet
ir skirtingose vietovse, rodo priblokiani savitos kultros stok - net vairiose Afrikos
dalyse gyvenanios impanzs pasigamina skirtingai atrodani ranki. Tai nereikia, jog
ie prieistoriniai m ons buvo kvailesni u impanzes, taiau aikiai parodo, kaip smarkiai
jie skiriasi nuo ms.
Verta pastebti, kad, prieingai ms prastam vyras=rankis poiriui, impanzi patels
yra atkaklesns ir greiiau gunda naudoti rankius nei patinai. Tai leidia manyti, kad, galbt,
moterys atliko lemiam vaidmen ranki tobulinimo procese ir gal net smons vystymesi.

P R O T O TEA TR A S

I 227

i keturi reikalavim, veikiausiai, vystsi nepriklausomai nuo

kit kur kas anksiau, nei rankiai buvo pradti gaminti, taiau
galiausiai jie buvo sujungti tam tikr trumpalaik ranki ga
mybos smon.
Kas galjo juos suvienyti? Mithenas mano, kad tam takos
galjo turti kalbjimas su savimi - tylus murmjimas, lydjs
akmens skaldym", - apibdina jis, bei vidins kalbos irai
ka balsu. Pasak Mitheno, po to, kai daugelis ranki gamintoj
gudo gaminti kirvukus, i kalba sujung kitu atveju paskiras
psichines ypatybes (kuriomis to meto mons jau pasiymjo)
ranki gamybos smon. Ji neprilygo olose pieinius palikusi
meninink" smons auktumoms, taiau tai buvo naujas suvo
kimo lygmuo. Toks procesas turjo bti panaus Juliano Jayneso sivaizduot programins rangos" pokyt, nors aukiausias
mogaus smons isivystymo lygis dar nebuvo pasiektas.
Mithenas nra vienintelis mokslininkas, manantis, jog pa
grindin smons vystymsi skatinusi prieastis buvo kalba.
Kalbos atsiradimas datuojamas tarp 100 000 ir 200 000 m et prie
m s er; apytiksliai tokio pat amiaus laikomos ir seniausios
modernias smegenis turjusi moni ikasenos, taigi atrodyt,
jog visas projektas buvo gyvendintas tuo pat metu. Taiau net ir
Mitheno pateikiamas kalbos vaidmens apibdinimas yra gana
miglotas. Kuo tiksliai gebjimas kalbti galjo bti naudingas?
Yra nuomoni, jog tai pagrindinis gebjimas, leidiantis mums
ne tik mstyti apie savo situacij, bet ir apie pat fakt, jog tai
darome. Niekas nra tikras dl un, kai ar impanzi, taiau
daugum a smons tyrj taria, jog mes esame vieninteliai e
mje, galintys mstyti apie mstym, ir daugumos i m s kalba
yra neatsiejama nuo io gebjimo.

228

P R O T O TEA TR AS

Kalbos itakomis besidomintys mokslininkai gali jus nustebin

ti, netiktai susiedami jas su kitu mogaus elgesiu, remdamiesi
faktu, jog tiek vienam, tiek kitam reikia nuodugniai apmstytos
veiksm sekos. Laisvai galdami kalbti, iandien nepagalvotu
me apie tokias ssajas, taiau nordami suprasti kalbos itakas,
turtume nusikelti laikus, kai m s protviai dar nebuvo visa
veriai mons; tokiai kelionei" reikia plai pair.
Lingvistas Derekas Bickertonas daug laiko skyr apmsty
mams apie kalbos atsiradim. Jis mano, kad kalba ir smon ga
lt bti susij netiesiogiai, dar neinomos treiosios alies dka.
Toks pasilymas leidia apeiti vitos ir kiauinio dilem arba
klausim, kas kieno vystymsi paskatino, kadangi taip pripas
tama galimyb, kad j abiej atsiradimui pasitarnavo tam tikras
veiksnys. Bickertonas mano, kad tas veiksnys galjo bti laikas
(teisyb, jis ir yra visagalis).

Mus supantis pasaulis

Psichologas Bjornas Merkeris i Upsalos universiteto vedijoje pateik nau
j prieast, kuri, jo manymu, privert smon vystytis.10 Jo tvirtinim u, visk
lm mobilumas: vos tik gyvnai pradjo judti, jie turjo tapti smoningi.
Kodl? Vos jiems tapus mobiliems, prisijo skirti nem a protini gebjim
dal, kad ukirst keli j pai jusli sukeltai painiavai.
Atliekant paprast uduot - pereinant nuo vieno kambario galo iki
kito dairantis alis, kambarys atrodo stabili, nejudanti vieta, erdv, kurioje
judate, nesikeiia. Taiau pagalvokite apie sensorin informacij, leidiani
jums susikurti tok paveiksl. Js akys okinja pirmyn ir atgal, galva s

puoto

T EA TR AS

I 229

kiojasi alis, einant knas linguoja priek ir atgal, kair ir dein - js

smegenis skverbiasi keisiausia vizualios informacijos maialyn. Merkerio
odiais tariant, vienintelis akies judesys paleidia pasaul lkti skersai tin
klain, taiau ms patiriamas pasaulis net nesuvirpa".
T pat (tik gal ne tokiu dideliu mastu, turint galvoje vizualios inform a
cijos taig) galima pasakyti ir apie ms girdimus garsus, po ms pdomis
jauiamas grindis, net i virtuvs vis dar sklindant prajus vakar gam in
to maisto kvap. Tokios poji kakofonijos suvokimas mums bt visikai
nenaudingas. Jis mums kliudyt. Mums reikia, kad kambarys atrodyt kaip
kambarys, o ne linksmieji atrakcion parko kalneliai. Sprsdamos i proble
m, smegenys nusiunia didij priimamos neapdorotos sensorins infor
macijos dal pasmon, kur ji apdorojam a, suredaguojama ir paveriama
suprantama visuma.
Tai tik pus istorijos. ia informacija paremti visi, kartais ir itin d ram a
tiki, ms veiksmai, pavyzdiui, uolis saugi viet, kur ms nepasieks
kardadantis tigras, ar paprasiausias nabdesys draugui. Priimama inform a
cija sukelia tam tikr reakcij; jas, inoma, skiria, tam tikri apm stymai. Na,
taip, mums nebtina suvokti sudtingo proceso, psichin veikl paverian
io veiksmais, taigi jis gali slypti ms pasmonje.
Merkerio nuom one, tam, kad mobils gyvnai bt efektyvs ir ilik
t gyvi, evoliucija turjo palaidoti j psichin sensorins informacijos a p d o
rojimo proces pasmonje, suvokimui palikdama prieinam tik galutin io
proceso rezultat. Mums reikia inoti, mes turim e reaguoti; vienintelis daly
kas, kurio mums nepavyksta suinoti - suvokti, kaip mes visa tai darome.
Ms knai yra ms orientacinis takas pasaulyje. Mus, tiesiogine io
odio prasme, supa pasaulis, todl mums reikia inoti, kaip ms knai j
reaguoja kiekvien akimirk.
Skaitydamas M erkerio straipsn, negaljau negalvoti apie kelis fantas
tikus robotus, kuriuos man teko m atyti Japonijoje. Jei konvejerius sudaran

230

P R O T O T EA TR AS

tys renginiai netrukus uleis keli savarankikai judaniam robotui, ar ir jam

reiks smons? Dar labiau intriguoja klausimas, ar turdam i diegt naviga
cijos juos supanioje erdvje sistem jie savaime ivystys smoningum?

Prieistoriniai mons buvo mediotojai ir rankiotojai; esama

rodym, leidiani manyti, kad akmenini kirvuk ar peili
svaidymas buvo viena pagrindini mediokls technik. Kart
piktas impanzs patinas apmt mane akmenimis (ir pataik),
taiau jo taiklumas neapstulbino. Tikriausiai jam paprasiau
siai pasisek. I kitos puss, mons pasiymi keistu sugebji
mu tiksliai svaidyti objektus, kuris, veikiausiai, vystsi deimtis
tkstani met. Taiau vieno ar kito daikto svaidymas judan
t - ar net stovint - taikin reikalauja nepriekaitingo gebjimo
kontroliuoti judesi laik. Jei akmen paleisime sekunds dalimi
per anksti ar per vlai, ginklo kelions metu i klaida padids
daugyb kart. Bickertonas pastebi, kad toks judesi laiko tiks
lumas reikalauja sinchroniko gausybs neuron darbo. Nedide
lis kiekis neuron paprasiausiai nesugebt utikrinti reikiamo
tikslumo. Didesnio neuron kiekio poreikis galjo nutiesti keli
smegen mass augimui, o padidjus smegenims, galjo atsirasti
ir kit, nenum atyt galimybi.
Pavyzdiui, tobulai tikslaus sviediamo objekto metimo ju
desi sekai reikalinga kiekvieno snario koordinacija, pradedant
klubo pozicija ir peties pasukimu, baigiant alkns itiesimu,
rieo apvertimu bei pirt atlenkimu. Dar svarbiau, kad vienas
judesys sukelt kit, pavyzdiui, js rieas nejuda tol, kol ran
ka nepradeda judti greiiau. Bickertonas (ir kiti) pastebi, jog i
tiksli judesi seka galt bti analogika kalbai: veiksnio, tarinio

P R O T O T EA TR AS

I 231

ir papildinio pozicijos priklauso nuo kit sakinio dali vietos

sakinyje. (Kiti pastebjo kalbos panaum akmenini ranki
gamybos ingsnius.)
Taigi svaidymas tampa tam tikru mokomuoju poligonu,
kuriame smegenys gijo kalbai reikaling mini sek bei imo
ko kontroliuoti lieuvio ir lp judesius. U kalbos konstrukcij
atsako vadinamoji Brok sritis, ji persidengia su metimo metu
atliekamus rankos judesius kontroliuojania ir net u pirt ju
desius veriant sil adat atsakinga smegen dalimis. Visa yra
judjimas: lpos, lieuvis ir kvpavimas btini norint kalbti,
rankos ir delnai - svaidyti.
Stevenas Mithenas gina vlesnius tuo paiu principu pa
remtus vykius. Jo manymu, skirting smegen srii su joms
bdingais specifiniais gebjimais susivienijimas galjo bti meno
ir kultros sprogimo prieastimi. Toks susijungimas galjo pa
gimdyti nauj psichini gebjim, tarp kuri, galbt, net buvo
visikai isivysiusi smon.
Taigi kol kas dar neaikiu bdu ranki gamyba, svaidy
mas, kalba, planavimas bei mstymas galjo persipinti. Nors
i gdi pyn ir nepaliko savo rodym daugiau nei milijo
n met, taiau ji galjo puikiausiai egzistuoti besivystaniose
mogaus smegenyse. iems vykiams datas priskirti sudtinga,
taiau prie 300 000 met evoliucija gavo temp, o prie 50 000
m et jau dominavo naujo mstymo bdo nukaldinti pokyiai.
Reikia pripainti, kad tikslios smons atsiradimo datos
nustatyti nemanoma. Be to, vis ilieka klausimas kodl?". Ko
kios naudos m um s teikia smon, kurios negaljo suteikti pa
smoningas protas? Galtume splioti, kad tam tikros savybs
(kurios jau buvo vardytos kaip ingsniai smons link), kaip

232

P R O T O TE ATR AS

planavimas ar gebjimas sivaizduoti praeit ir ateit, pagerino

ilikimo galimybes, ir jei jos galjo egzistuoti smons ir tik s
mons dka, tuomet bt aiku, kodl pastaroji isivyst. Nesu
gebjusiems kurti ateities plan - galbt neandertalieiams - ne
pasisek, tuo tarpu gebj tai daryti - iliko.
Yra ir gausyb kitoki mini. Vien man patinkani idj
ikl Mattas Rossano. Jis pripaino, kad lyginamieji mogaus
smons tyrimai yra nemanomi, kadangi iki i dien igyveno
tik viena m s gimins ris, taiau jis tvirtina, kad kompetencija
yra smons pagrindas ir kad jos tyrimai gali padti atsakyti
klausim, kodl esame smoningi?11
Rossano susitelk ties su dmesiu susijusia smons dalimi.
Raydamas i knyg, a vis grdavau prie paties populiariau
sio smons potyrio pavyzdio apie vairuotoj, nesuvokus pa
skutini deimties nuvaiuot kilometr. I pradi maniau, jog
nekreipiame dmesio vairavim, nes didij laiko dal tai labai
nuobodu, todl neverta vaistyti smons. Taiau tai tik i dalies
tiesa: taip pat pastebjau, kad kuo sudtingesns eismo slygos,
tuo labiau m ano smon susikoncentruoja keli. Kitais odiais
tariant, smon pasitelkiama, jos tikrai prireikus. Tai neprieta
rauja idjai, kad smons paskirtis yra priirti ir kontroliuoti
mokymosi proces, taiau, mums sisavinus bet koki rutin, s
mon pajuda kitur - ji ieko naujovi ar situacij, kuriose prasto
imokto elgesio gali nepakakti.
N audodam i smon mokymosi tikslais, gyjame kompe
tencijos. Ties sakant, vairavimas galt bti geriausias pavyz
dys. Kur laik pavairav automobil, savo galvoje nebekartojate veiksm sekos, kuri atliekate kiekvien kart sd prie
vairo. Tuos veiksmus paprasiausiai atliekate. Taiau rodymai

P R O T O TEA TR A S

I 233

patvirtina, kad kompetencijai gyti reikia praktikos. Egzistuoja

net vadinamoji deimties met taisykl", pasak kurios, tikroji
kompetencija reikalauja maiausiai deimties met pasirengimo,
deimties met kruopios praktikos. Vieno tyrimo metu buvo
atskleista, kad labiausiai nusipeln muzikantai turjo prakti
kuotis apie deimt tkstani valand dar nesulauk dvideim
ties. iuo atveju kalbama apie aukiausio lygio kompetencij,
nesvarbu, ar js skmingas golfo aidjas, ar achmat turnyro
dalyvis. Taiau buvimas geriausiu savo rajone nelaikytinas auk
iausia kompetencija.
Rossano mano, kad toks mokymasis bdingas tik mo
nms: ilikimo gudrybi gyvnai daugiausia imoksta aisdami,
o ne smoningai kartodami ir praktikuodamiesi. Kompetencijos
gijimas reikalauja gilaus mstymo: mes visuomet lyginame save
su geriau vienokius ar kitokius gdius valdiusiais individais.
Tai leidia manyti, kad mogus nuolat velgia priek keisdamas
ir gerindamas savo sugebjimus. Be abejo, galv ikart auna
mintis apie inovacij sausr akmenini ranki gamyboje, kuri
truko ilgiau nei milijon met. Kur tuo metu buvo kompetenci
jos siekiantieji?
Rossano tvirtina, kad tiek kompetencijai, tiek apgalvotai
praktikai, tiek planavimui reikia smons, taigi, jei radote kompe
tencijos egzistavimo rodym, tuo pat metu aptikote ir smons
pdsak. Siekdamas pagrsti savo teiginius, jis mini intriguojant
eksperiment, kuris iek tiek primena manj aktyvios smons
patyrim prastomis eismo slygomis. Eksperimento m etu gud
pianistai turjo imokti neilg krin, taiau, atjus metui j pa
groti, buvo liepta kai k pakeisti (pavyzdiui, groti viena ranka
arba tik kas antr takt). Nepaisant nieko, j pasirodymas dl

234

P R O T O T EA TR AS

i nenum atyt pakeitim praktikai nenukentjo. Tai leido ty

rjams manyti, kad pianistai negaljo naudoti kruopiai simin
t, potencialiai pasm oning veiksm sek; jie turjo pasikliauti
smons lankstumu.
Rossano nerimauja dl galimybs, kad kompetencijos giji
mas gali bti pasmoningas, taiau jis aptaria rodymus, patvir
tinanius, jog pasmoningo informacijos apdorojimo pagalba
nemanoma imokti ilgai atmintyje iliekani veiksm sek,
sujungti tam tikr dalyk neprastais bdais ar paremti ketini
m atlikti vien ar kit veiksm; visi ie sugebjimai yra susij su
kompetencijos gijimu. Ties sakant, yra nemaai tyrim, rodan
i, kad gebjimas greitai pakoreguoti savo elges ir prisitaikyti
prie besikeiiani aplinkybi reikalauja smons.
Visa tai puiku, taiau ar nukeliauti praeit ir aptikti kom
petencijos atsiradim yra nors kiek lengviau, nei rasti smons
egzistavimo rodym? Galbt. Daugelis ekspert, tyrinjusi
gyvn nuolat kartojamus veiksmus, prijo prie ivados, kad,
kaip nesiliaujantys ridenti i folijos padaryt kamuoliuk ka
iukai, gyvnai tik aidia, o ne smoningai praktikuojasi. Kita
problema yra tikroji praktikos prigimtis: mons mgina pato
bulinti vienokius ar kitokius gdius, kaskart iek tiek pakeis
dami veiksm sek, bei vis pertikrinti rezultatus, taiau gyvnai
to nedaro - toji mane akmenimis apmiusi, nelaisvje gyvenanti
impanz neskiria laiko metimui patobulinti.
velgdamas praeit, Rossano pastebi ioki toki kompe
tencijos egzistavimo rodym akmenini ranki gamybos pro
cese. Jis sutinka su Steveno Mitheno nuomone, jog rankini kir
vuk gamyba reikalavo laiko, energijos bei modelio sisavinimo,
taiau vlgi, ie rankiai maai tepasikeit per milijon met, tai

P R O T O T EA TR AS

I 235

gi negalime kalbti apie tvirtjanios kompetencijos apraikas.*

Rossano teigia, kad jei ie ankstyvieji mons ities bt praktikavsi, tuomet pastebtume ranki kokybs skirtum, taiau
rodymai leidia manyti, kad kokybikiausiais laikomi kirvukai
buvo pagaminti i geriausi mediag, o paties gamintojo g
diai buvo ne tokie svarbs.
Kad ir kaip bt, prie 300 000 m et ar iek tiek vliau ran
ki gamyba pradjo intensyviai pltotis, jie tapo sudtingesni,
pirm kart buvo pradtos naudoti net kelios naujos detals.
Btent iuo laikotarpiu kai kurie ekspertai velgia neginijam
ssaj su kalba: veiksm sek, kuriose vienas veiksmas priklau
so nuo vykdyto prie j, reikalaujanti ranki gamyba yra tarsi
sakiniai, kuriuose, tarkime, kiekvienas veiksnys tokiu pat bdu
susijs su kitomis sakinio dalimis. iandien tokia idja (pripai
nimas, kad ginkl svaidymas ar ranki gamyba panas kal
bjim) mums gali pasirodyti keistoka, taiau btent taip viskas
galjo vykti.
Sujung visus turim us rodymus, galime daryti ivad,
jog m oderni mogaus smon isivyst laipsnikai, lyddama
mogaus smegen pokyius, nors pastarieji nebuvo apriboti
vien dydio pakitim, bet apm ir socialini bei kit aplinkos
pokyi sukeltus struktrinius pakitimus. iandien sutariama,
jog tokie ankstyvieji hominidai, kaip australopitekai, dar nebu
vo visikai smoningi. Bent jau nra j sm oningum patvirti
nani rodym. Daugelis paleoantropolog nelink smons
egzistavimo priskirti ankstesniam nei meno atsiradimo laiko* Nepaisant to, rankini kirvuk klausimas yra dom us tuo, jog pasitaiko viet, kuriose rasti
imtai, regis, nepanaudot ranki. Kas atsak u tok kirvuk pertekli ir kam jie skirti? Yra
tvirtinani, neva gud kirvuk gamintojai juos gamino ne darbui dirbti, o siekdami pada
ryti spd moterims. Gal ir keista, taiau tai leist manyti, kad kirvukus gamino tik vyrai.

236

P R O T O TEA TR AS

tarpiui. Nelaimei, iuos du periodus skiria tokia didel pilkoji

zona", kad joje tilpt rankini kirvuk pilnas sunkveimis. Gali
bti, kad taip ir liks.

PASTABOS
1. Thomas H. Huxley, On the Hypothesis That Animals Are Automata, and Its History, The
Fortnightly Review, nauja serija 16 (1874): 555-80.
2.

Francis Galton, Psychometric Facts, Nineteenth Century (March 1879): 425-33.

3. Julian Jaynes, The Origin of Consciousness in the Breakdown of the Bicameral Mind (Boston:
H oughton Mifflin, 1976).
4.

F. C. Crick, C. Koch, Are We Aware of Neural Activity in Primary Visual Cortex? Nature

5.

375 ( 1995 ): 121-23.

Belinda R. Lennox, S. Bert, G. Park, Peter B. Jones, Peter G. Morris. Spatial and Tempo
ral Mapping of Neural Activity Associated with Auditory Hallucinations, The Lancet 353
(1999): 644.

6.

S. S. Shergill, M. J. Brammer, E. Amaro, S. C. Williams, R. M. Murray, P. K. McGuire,

Temporal Course of Auditory Hallucinations, The British Journal of Psychiatry 185 (2004):
516-17.

7.

Mark Leary, Nicole Buttermore, The Evolution of the Hum an Self: Tracing the Natural
History of Self-Awareness, Journal for the Theory of Social Behavior 33 (2003): 365-404.

8.

Nicholas Humphrey, Cave Art, Autism, and the Evolution of the Human Mind, Journal of

9.

Steven Mithen, Handaxes and Ice A ge Carvings: Hard Evidence for the Evolution of

Consciousness Studies 6, no. 6-7 (1999): 116-43.

Consciousness, Toward a Science of Consciousness III: The Third Tucson Discussions and De
bates, red. Stuart R. Hameroff (Cambridge, MA: MIT Press, 1999).
10. Bjom Merker, The Liabilities of Mobility: A Selection Pressure for the Transition to Cons
ciousness in Animal Evolution. Consciousness and Cognition, vol. 14, (2005): 89-114.
11. Matt Rossano, Expertise and the Evolution of Consciousness, Cognition 8g (2003): 207-36.

D v y lik t a s s k y r iu s

S m o n s

ik ilim a s

Teiginiui, jog smon (veikiausiai pamau) pasirod moderniam

mogui kilus i m s hom inid protvi, pagrsti esama nema
ai rodym. Ar taip pat teisingas ir teiginys, jog smon sitvir
tina pamau, m ums vystantis nuo vaikysts iki brandos? O gal
sugebame suvokti aplink nuo pat pradi? Yra prieasi ma
nyti, kad smon sitvirtina laipsnikai, taiau rodyti smons
ikilim mogaus gyvenime yra taip pat sudtinga, kaip ir tiks
liai apibdinti smons evoliucij - paprasiausiai trksta tvirt,
vienareikmi rodym.
Ir vl susiduriame su ta paia klitimi, kuri pastoja keli
mums aikinantis, ar gyvnai turi smon: keletas didij be
dioni, galbt, yra iimtis, taiau apskritai mes negalime ap
klausti gyvn. Vaikai paprastai nepradeda kalbti anksiau nei
sulauk dvej m et amiaus, taigi iki tol mokslininkai neturi ki
tos ieities, kaip tik remtis netiesioginiais poymiais, kurie leist
nustatyti, ar tie vaikai yra smoningi, ir jei taip, tuomet kokiu
mastu. Ar j smon dar tik vystosi subrendusio mogaus smo
ns linkme, o gal jau pasiek t lyg?
Taiau stop! Ar nepraleidau svarbiausio dalyko? Kakada
mes irgi buvome kdikiai, taigi turtum e i t laik prisiminti tai bt tiesiogin asmenin informacija apie ankstyvj smon.
Taigi galtume paprasiausiai pamginti prisiminti, ar bdami
ei mnesi, ar vieneri-dvej m et pasaul patyrme taip pat,
kaip iandien, kai jau esame smoningos, mstanios btybs.
Tokiu bdu gautum e tvirto pranaum o prie mginanius ro

238

P R O T O T EA TR AS

dyti gyvn smons egzistavim.* Taiau i prisiminim at

gaminimas yra visikai atskira problema. Tai skamba tarsi vertas
dmesio poiris, taiau tuoj pat atsitrenkiame atminties sien,
vadinam vaikysts arba infantiline" amnezija.
is terminas nusako fakt, jog negalime prisiminti nieko,
kas vyko per pirmuosius trejus ar ketverius m s gyvenimo
metus.** Tai nereikia, jog prisiminimai apie pirmj gyvenimo
met vykius neegzistuoja. Prieingai, visai nesunku pademons
truoti, jog jaunesni nei dvej met amiaus vaikai sugeba pri
siminti, k dar prie pusmet (kai kuriais atvejais jie prisimin
vykius, vykusius, kai jiems buvo vos ei mnesiai), taiau,
pereng i paslapting rib, jie, regis, visam laikui praranda
ankstyvuosius prisiminimus. Jums gali atrodyti, kad savo galvoje
isaugojote iuos prisiminimus, taiau nepamirkite, kad tv bei
seneli pasakotos istorijos apie js vaikysts nuotykius bei ei
mos nuotrauk albumai gali skiepyti prisiminimus, ir yra gau
syb rodym, jog nemanoma patikimai atskirti i dirbtinai su
kurt prisiminim nuo autentik, parem t tiesiogine patirtimi.
Vaikysts amnezijos prieastis yra kontroversika, taiau
pamau besikaupiantys rodymai leidia manyti, kad durys
ankstyvuosius prisiminimus neutrenktos; greiiau, gebjimas
kurti ilgalaikius prisiminimus vystosi pamau, ir j lemia kele
tas skirting veiksni. Argi ne nuostabu, kad net neabejodami
* Spju, kad yra moni, tvirtinani, jog prajusiame gyvenim e jie buvo vienokie ar kitokie
gyvnai, taigi jie galt papasakoti apie savo igyvenimus, taiau tokie pasakojimai netrau
kiami smon nagrinjani literatr.
Yra ir prieing tvirtinim. Radijo laid apie smegenis serijoje Cranial Pursuits", kuri

1993 -aisiais kriau radijo stoiai CBC, urnalistas Chrisas Grosskurthas m interviu

i Va

ingtone gyvenusio metrdotelio Jacqueso Scarella'os, kuris ne tik pasiymjo fenomenalia

atmintimi, kas valg jo restorane, kada tai buvo ir k usisak, bet ir tvirtino gals prisiminti
vykius i pirmj ei savo gyvenim o mnesi. Nelaimei, tokius tvirtinimus labai sudtin
ga patvirtinti nepriklausomai.

P R O T O T EA TR AS

I 239

pripastame nepaprast fakt, jog m s gyvenime stkso ne

veikiamas barjeras, amiams atskiriantis ankstyvuosius m s
gyvenimo metus taip, kad j tegalima prilyginti visikai retrogradinei amnezijai, kuria skundiasi sunki smegen sualojim
patyr pacientai.
Kaip tai susij su smons sitvirtinimu? Tvirtindami, neva
vaikai nepradeda gyvenimo visikai smoningi (t galima tar
ti remiantis naujagimi elgesiu), turime pripainti, kad smon
gali pasiymti skirtingomis charakteristikomis, ir nors jaunesni
nei dvej met vaikai yra smoningi, j smon nra tokia sud
tinga, kokia tam pa jiems suaugus. Naujagimiai, veikiausiai, dar
nemsto apie savo ateit, taiau j smon, galbt, yra tiesiogiai
susijusi su juslmis, kuriomis jie jauia maisto skon, alt, moti
nos ilumos keliam malonum, apie tai daug nemstydami. Tai
galt bti paprasiausias poji suvokimas ir nieko daugiau.
Taiau, sitvirtinus savs suvokimui, viskas pasikeiia: skonis ne
bebt vien skonis, o vienas i skaniausi mano ragaut apel
sin"; altis nebt vien altis, o paskutin kart m an buvo taip
alta besilankant Edmontone", motinos iluma nebt vien tik
iluma, o man labiau patinka, kai mane apkabina mama, nei
jaunesnioji sesuo".
Viena i svarbi smons savybi yra suvokimas, jog esate
tas pats asmuo, kuris egzistavo ir anksiau, o vykiai i js su
rinkto patirties katalogo nutiko jums. Be ios asmenins istorijos
suvokimo, kad js gyvenimas nusitsia ir praeit, ir ateit,
smon nra ibaigta. iuo poiriu inirimas i vaikysts amne
zijos simbolizuoja smons sitvirtinim.
Atsiduriame intriguojanioje vaikysts amnezijos suprati
mo kelio atkarpoje: buvo atmestos kelios galimos jos egzistavimo

240

P R O T O T EA TR AS

prieastys ir nustatyti keli lemiamos takos ilgalaiki asmenini

prisiminim vystymuisi turintys veiksniai. Viena senesni idj
yra mintoji teorija apie tai, jog prisiminimai apie vykius, mums
dar nesulaukus trej ar ketveri met, neegzistuoja. iandien ne
bra abejoni, jog prie pasiekdami atminties barjer - arba, dramatikiau tariant, amnezijos laikotarpiu - mes jau pasiymime
puikiausiai funkcionuojania atmintimi. Psicholog Katherine'a
Nelson i Niujorko miesto universiteto mini mergaits, vardu
Emily, vadinamosios vaikikos lovels kalbos" fragment, mer
gaitei esant trisdeimt dviej mnesi amiaus. Mergaits kalba
buvo rainjama jai neinant, po to, kai tvai paguld j lovel,
palinkjo labos nakties ir ijo i kambario. Tvams ijus i kam
bario, jos kalbos tonas drastikai pasikeit - nuo nerimasting
mginim tikinti tvus pasilikti ji perjo prie nesen savo gyve
nimo vyki apmstymo: Mes nusipirkome kdik, nes, kadangi,
kai ji, na, mes galvojome, kad tai bus Kaldoms, bet kai nujome
p-p-parduotuv, mes nebuvome apsireng varkelio, bet a pa
maiau llyt ir paaukiau savo mam, ir pasakiau, kad noriu to
kios llyts. Taigi, kai apsipirkome parduotuvje, nujome atgal
pas llyt ir ji m an j nupirko. Taigi dabar turiu llyt".1
Nra abejoni, kad Emily sugebjo prisiminti pastaruosius
savo gyvenimo vykius, ir, daugeliu poiri, jos prisiminimai
buvo sujungti panaiai kaip ms. Kiti tyrimai patvirtino, jog
jaunesni nei ketveri m et vaikai sugeba prisiminti vykius, ku
rie vyko net prie eis mnesius. Taiau, ianalizavus Emily's
pokalbius su savimi, paaikjo, kad, kaip ir pateiktame pavyzdy
je, daugum a jos aptart prisiminim buvo susij su niekuo ne
prasta kasdiene veikla, o ne tokiais reikmingais jos gyvenimo
vykiais, kaip broliuko gimimas ar kelions aplankyti artimj.

P R O T O T EA TR AS

I 241

inoma, galiausiai ji pamiro tiek svarbias istorijas, tiek kasdie

nio gyvenimo vykius.
Nereikia stebtis, kad i prisiminim praradim Freudas priskyr nuslopinimui (jis pirmasis pradjo vartoti termin
infantilin" amnezija). Jo poiriu, ie prisiminimai sukuriami
Edipo periodo m etu ir yra per daug emocionals ir nepakeliami,
kad juos bt galima sileisti smon. Taiau mokslininkai pa
demonstravo, jog ie ankstyvosios vaikysts prisiminimai nra
nei labiau bauginantys, nei nepatogesni u vlesniuosius - tokiu
pavyzdiu galt bti ir Emily's dialogas su savimi - taigi froi
dikasis poiris nra pirmaeilis moksliniame vaikysts amnezi
jos bei smons aikinime.
Netiesa ir tai, kad ankstyvosios vaikysts prisiminim ne
manoma itraukti i atminties vanden dugno dl to, kad tai
nutiko per daug seniai. Nors ir tiesa, kad dvideimtmeiai ne
prisimena dien, kuomet jiems buvo dveji, taiau atuoniasde
imties sulauk individai geba prisiminti vykius, kuomet jiems
buvo deimt met, taigi atminties rib kaltinti negalime. Vlgi,
esm ne tai, kad prarandam e prisiminimus, o tai, kad isiugdome gebjim prisiminti.
Atrodo, jog su iuo procesu susij veiksniai yra kalbos vys
tymasis, bendravimas tarp vaiko ir motinos bei savs suvokimo
sitvirtinimas; galbt netgi manoma susieti iuos veiksnius su
pagrindiniais smegen vystymosi etapais. ia svarbu pripainti,
kad yra keletas skirting atminties ri ir kad tik daugum os va
dinama autobiografin" atmintis iuo atveju yra svarbi. Tai a
buvau ten ir dariau t" pobdio atmintis, ne prisiminimai apie
tokius fizinius gdius, kaip vaiavimas dviraiu ar bendrosios
inios (is keturkojis gyvnas yra uo, o anas - kat).

242

P R O T O T EA TR AS

Nors maameiai vaikai geba puikiai prisiminti prie pus

met vykusius dalykus, yra enkl, rodani, jog ie prisimini
mai kuriami ir isaugomi kitaip, nei subrendus. Tyrim metu,
kuomet vaik buvo praoma pakartoti suaugusiojo jiems pa
rodyt veiksm sek, vyresni vaikai j prisimindavo ilgiau nei
jaunesni. Taigi, pavyzdiui, vieneri met vaikas veiksm sek
geba teisingai prisiminti tik apie mnes, tuo tarpu dvideimties
mnesi vaikas t pai sek prisimena beveik visus metus. Vai
kams sulaukus dvej, jie jau turi pakankamai patirties atlikdami
tokius veiksmus, kaip aidimas kuk" ar lls maitinimas bei
maudymas. Taiau i dalyk negalime laikyti autobiografijos
tvirtinimo rodymais. Pavyzdiui, pusantr m et vaikai kalba
apie praeit, taiau tai daro prabgomis, nesusiedami vyki ir
danai susieja iuos prisiminimus su vos prie kelias minutes
nutikusiais dalykais.
Kalba yra nepaprastai svarbi: geriau imok kalbti vai
kai gali kokybikiau nupasakoti savo praeities vykius. A tm in
ties priklausom yb nuo kalbos gyviausiai vaizduoja eksperi
mentai, kuri m etu vaik gebjimas prisim inti aidim buvo
lyginam as su j odynu. Viename toki tyrim , kur atliko
Harlene Hayne ir Gabrielle Simcock, dvej trej m et am iaus
vaikai buvo supaindinti su aidimu, kuris vadinosi Stebu
klinga daiktus m ainanti maina".2 Vaikas turjo dti didel
aisl m ain ir j jungti. Lemputs praddavo mirkioti, eks
perim ento vadovas pasukdavo ranken, kuri sukeldavo keist
gars, tuom et vaikas atidarydavo mainos priekyje esanias
dureles ir rasdavo identik, taiau kur kas m aesn aisl.
Vaikams tai turjo atrodyti labai domu. Tuo pat m etu buvo
vertinam as vaik odynas. Paskui i vaik prisim inim ai apie

P ro to

te atra s

I 243

m ain buvo darkart tiriam i po ei ar dvylikos mnesi. Re

zultatai apstulbino.
Visais atvejais tyrime dalyvav vaikai aidim apibdino
vartodam i odius, kuriuos inojo pirmojo tyrimo metu, prie
pusmet ar metus. Kuo jaunesni vaikai buvo aidimo metu,
tuo paprastesnis buvo j odynas ir tuo maiau detals buvo j
verbaliniai prisiminimai. Taiau tuo pat m etu vaikai sugebjo
neverbaliniu bdu prisiminti papildom fakt, pavyzdiui, at
paindam i aislus paveikslliuose, i naujo aisdam i aidim.
Taigi, i tikrj jie isaugojo detalius prisiminimus, tik nemokjo
ireikti j odiais. J prisim inim us apie aidim aikiai ribo
jo aidimo m etu turti verbaliniai gdiai, nepaisant to, kiek
buvo pagerj j lingvistiniai gebjimai pakartotini tyrim
metu. inoma, is tyrim as apima vos vieneri m et laiko tarp,
taiau perasi aikios ivados: detals, odiais reikiami prisi
minimai, kuriuos ilaikome iki brandos, pradeda formuotis tik
imokus gerai kalbti.
ioje situacijoje yra kai kas baugaus ir keistoka: mes visi,
veikiausiai, igyvenome panai patyrim bdam i dvej ar tre
j metuk, taiau, kad ir kokie ryks buvo ie igyvenimai, jei
neturime galimybs pavelgti su jais susijusias nuotraukas arba
sugrti viet, kur jie vyko, t vyki prisiminimai priklauso
nuo vieno paprasto dalyko: ar mokjome pakankamai odi
juos apibdinti? Nra odi, nra ir prisiminim.
Ar m s proto ukaboriuose galt slypti neodini pri
siminim? Galbt, taiau j atgaminimo tikimyb artim a nuliui:
net jei m ums pavykt atkurti toki pat akimirk, veikiausiai ne
pavykt atgaminti prisim inim apie j, mat iki tol j n karto
neaplankme ir neatnaujinome. O galbt js t miglotai pri

244

P R O T O TEA TR AS

sim en ate, taiau is p r is im in im a s b u v o tiek d a u g k art k eista s

ir atnaujintas, jog tikroji jo p r ig im tis prarasta v is ie m s la ik a m s.
Idja, jog r e ik ia m o d y n g y ja m e tik su la u k trej ar k etveri ,
todl n e g a lim e p r isim in ti n iek o, k as v y k o p irm a isia is m s g y
v e n im o m etais, i d a lie s k elia n e r im d l m s trok im o, k ad
sitv ir tin u si au tob iog rafin a tm in tis b t v isa v e rt ir ib aigta,
m at p r is im in im u s la ik o m e eg z istu o ja n ia is sa v aran k ik a i, n e
p aisant, k ap ie ju o s sa k om e. A k iv a iz d u , jog iu o atveju taip
nra*

iuo atveju vyksta keletas dalyk: vaikas ne tik pradeda vis

efektyviau kalbti, taigi ir detaliau apibdinti savo potyrius, bet
ir pati kalba, regis, padeda tvarkyti tuos prisiminimus. Kai kurie
tyrjai besivystani kalb link vadinti pastoliais, padedaniais
statyti prisiminimus vliau traukiamus istorijos elementus. Taip
pat tiesa, kad ilavinti kalbos gebjimai leidia lengviau dalytis
savo patyrimais su aplinkiniais monmis, o tai, savo ruotu,
padeda kurti turtingesnius bei detalesnius prisiminimus. Aplin
kini moni vaidmuo turi lemiamos takos: globjai, ypa moti
nos, praydam i papasakoti daugiau, padeda igauti daugiau de
tali i vaiko atminties, be to, motinos pasakojim stilius, galbt
stebtina, taiau yra svarbus jos vaiko atminties vystymuisi.
Ypa detaliai su savo vaikais aptarianios praeities vykius
motinos (skirianios laiko upildyti vaik praeities prisimini
m spragas bei skatinanios juos plaiau pasakoti apie savo po* Pasitaiko, kad vaikai gana ilgai nepradeda kalbti. ymiausias pavyzdys yra siaubing
emocin smurt (skaitant ir jos tv nebendravim su ja) patyrusi mergait Genie. Ji pradjo
mokytis kalbti tik bdama trylikos, kuomet i jos tv buvo atimtos globos teiss, taiau,
mano iniomis, informacijos apie ankstyvuosius jos prisiminimus nra. Turint galvoje jos
aplinkybes, net jei tokie prisiminimai ir egzistavo, nereikt stebtis, jeigu jie bt per daug
skausmingi smoningai juos suvokti.

P R O T O TEA T RA S

I 245

tyrius) iaugina vaikus, kurie geba kur kas detaliau prisiminti

daug ankstesnius savo gyvenimo vykius. Vaik, kuri motin
pokalbio stilius yra paprastesnis bei pagrstas pakartojimais, ku
ri motinos, vaikui besidalijant prisiminimais, pasitenkina atsa
kymais kaskart tuos paius klausimus, ankstyvj prisiminim
tyrim rezultatai paprastai yra kur kas prastesni.
tai pavyzdys, padsiantis aikiai atskirti iuos pokalbi
stilius;3pirmasis pokalbis vyksta tarp vaiko ir detalius pokalbius
mgstanios jo motinos:
m o tin a :
v a ik a s:
m o tin a :

Su kuo mgdavai aisti papldimyje?

Neinau.
Ar prisimeni, kaip eidavome pasivaikioti, vaiktin-

davome netoli vandens...

v a ik a s:
m o tin a :
v a ik a s:
m o tin a :
v a ik a s:
m o tin a :
v a ik a s:

Hmmm, mamyt.
Ir k mes rinkdavome?
Neinau.
Neprisimeni?
Tu man pasakyk.
Prisimeni, mes rinkdavome jros...
Aha.

Palyginkite pokalb su kitu, kuriame dalyvaujanti motina ne

mgsta detali panekesi:
m o tin a :

Kas dar su m umis vaiavo? Prisimink, kas dar buvo au

tomobilyje, kai vaiavome ...

v a ik a s:
m o tin a :
v a ik a s:
m o tin a :

Tyleris.
Ar Tyleris vaiavo su mumis?
Taip.
Ne, Tylerio su mumis nebuvo. Kas dar vaiavo? Tvelis

vaiavo?

246

P R O T O T EA TR AS

v a ik a s:
m o tin a :

Taip.
Tikrai? Pagalvok, kas dar buvo automobilyje kelions

dien.
v a ik a s:

m o tin a :

Tu ir t v e l i s .

Tvelio su m umis nebuvo.

Pagrindinis dalykas yra istorijos pasakojimas. Plsdamos vaiko

pasakojim, detalizuoti link motinos upildo spragas vertingo
mis smulkmenomis, taiau jos tai daro struktrikai. J vaikai
savaime imoksta, kad praeities prisiminimas yra paprasiausios
istorijos, turinios pradi, vidur ir pabaig. Pats vaikas taip pat
nra pasyvus pokalbio dalyvis: nors pirmaisiais mnesiais mo
tinos atlieka didij darbo dal, tokius santykius su jomis pa
laikantys vaikai netrukus imoksta kontroliuoti vykius, suteik
dami motinoms teigiamo atgalinio ryio; itaip pastarieji skatina
jiems itin nauding motinik elges.
Tik pamanykite, tai, kaip js motina pasakojo jums isto
rijas bei klausinjo apie js patyrimus, papild js prisimini
mus, padjo susikurti tam tikr pasakojimo scenarij, padjus
jums prisiminti vienokius ar kitokius vykius, ir, veikiausiai,
prisidjo prie ankstyviausio js prisiminimo datos nustatymo.
Tai puikus socialinio gyvenimo takos js smegen vystymuisi
pavyzdys.
Kalba, socialinis gyvenimas bei i dviej veiksni derinys
yra svarbs vaiko gebjimui prisiminti reikmingus vykius (bei
subrendusiai smonei sitvirtinti). Taiau tai nra vieninteliai
takos turintys veiksniai. Nedert pamirti, kad kalbame apie
autobiografinius prisiminimus, kurie gali egzistuoti tik tuomet,
kai turime autobiografij. inojimas, jog esate toks vienintelis, tas
pats asmuo, kuris nuolat yra js gyvenimo vyki centre, kad

P R O T O T EA TR AS

| 247

js dar laukia ateitis, kad skiriats nuo savo broli, seser, tv

bei draug - savs suvokimas taip pat yra be galo svarbus.
Taiau ir vl ikyla problema. Kaip galime tiksliai isiaikin
ti, ar maametis vaikas itaip suvokia save, ypa jei lingvistiniai
jo gebjimai dar nepakankamai isivyst, kad jis galt atsakyti
klausim? Yra vienas bdas - veidrodio testas, pirm kart
ioje knygoje pamintas X skyriuje. test bene prie keturias
deimt met sukr Gordonas Gallupas jaunesnysis, nordamas
nustatyti, ar impanzs sugeba atpainti save. Gallupas trum
pam umigdydavo impanzes ir j kaktas nudaydavo spalvo
tais daais. N ubud ir pavelg veidrod paymtieji gyvnai
vis liesdavo savo kakt. Tyrime dalyvavusios impanzs ilaik
savs atpainimo veidrodyje egzamin, ir tai leido manyti, kad
jos sugeba suvokti save.
iais tyrimo rezultatais Gallupas grind tvirtinimus, jog im
panzs bei kitos didiosios bedions yra smoningos. Toks pat
veidrodio testas buvo atliktas su vaikais, dauguma j ilaiko su
lauk pusantr ar dvej met amiaus. Sudtingesns veidrodio
testo versijos, kuri buvo trauktas delsimas, pagalba buvo siekia
ma nustatyti ne tik vaiko savs suvokim, bet ir tai, ar jie sugeba
suvokti laik (ar jie ino, kad j a" dabartyje yra toks pat, kaip
praeityje). io eksperimento metu, kai trimeiai ir keturmeiai vai
kai riavo kortas, kiekvienam i j ant kaktos paslapia buvo pri
klijuotas lipdukas. Tuomet, prajus keletui minui, vaikams buvo
rodomas raas, kuriame jie mat, k neseniai veik, pamat save
rae, jie tuoj pat besdavo pirtu. Trej met vaikai dar tik tiek ir
nieko daugiau. Tuo tarpu ketveri met amiaus tiriamieji steng
si nulupti lipduk nuo savo kaktos. Taigi, sulauk ketveri met,
vaikai ne tik suvokia save, bet ir tai, kad tasai a" turi praeit.

248

P R O T O TEATRAS

Vienas i paskutinij ingsni smons link yra vadina

masis teorinis protas (taip pat mintas X skyriuje). i svoka
reikia, kad a galiu numanyti, kas dedasi js galvose, ir kad
suvokiu, jog js, galbt, turite kitoki mini nei a. A inau,
kad js turite savo prot. Svarbi teorinio proto dalis yra supra
timas, kad js (ar a) kartais mstome klaidingai. Taiau ir iuo
atveju esama rodym, kad teorinis protas vaiko smegenyse ne
atsiranda staiga. Michaelas Lewisas i Roberto Woodo Johnsono
medicinos mokyklos Niudersyje tvirtina, jog yra maiausiai ke
turios teorinio proto gijimo stadijos. Pirmasis lygmuo yra A i
nau; j vienintel vaikai patiria iki dvej m et amiaus. Jam viet

uleidia antrasis lygmuo A inau, kad inau; jam dominuojant,

vaikai suvokia savo inias ir sugeba nukreipti dmes vidin pa
saul bei isiaikinti, k jie ino. inojim, kad inote, iliustruoja
posakis a, prisimenu tai!".
Kitas lygmuo yra A inau, kad tu inai. Pasiek lygmen
vaikai praktikai gyja teorin prot, mat pradeda suvokti, jog kiti
mons turi savo protus. stadija ymi apgavysts uuom az
gas, kadangi vaikai supranta, jog galbt ino kak, ko neinote
js. Galiausiai, ketvirtoji stadija, pasak Lewiso, yra A inau tave
inant, kad a inau. ioje stadijoje pradeda reiktis sudtingas

(geriausias ir blogiausias) mogaus elgesys. Keli film siueto

pltojimasis yra paremtas iuo A inau tave inant, kad a inau
principu?
Anot Lewiso, visavert teorin prot vaikai gyja apytiksliai
ketveri met amiaus, beveik tuo pat metu, kai nusileidia vai
kysts amnezijos udanga. Sutapimas? I ties, prisiminimai apie
gyvenimo vykius turi prasms tik tuomet, jei egzistuoja praeitis,
kuri galima atsigrti, jei mogus gyvena visavert psichin gy

P R O T O T EA TR AS

I 249

venim su visomis jo brandos charakteristikomis, tarp kuri yra

ir teorinis protas.
O k galima pasakyti apie smegen vystymsi? Ar jose
vyksta kakas, k bt galima susieti su iais dramatikais vai
kikos smons pasaulio pasikeitimais? Galbt ir taip. Smegen
vystymosi tyrim metu pavyko atskleisti, jog, sulaukus ketve
ri met amiaus, iki tol vyrav procesai pasikeiia. Iki ketveri
dominuoja smegen augimas, spariai didja neuron skaiius,
o tai veria smegenis plstis. Taiau sulaukus ketveri vyksta
esmini pokyi: neuron kiekis pradeda mati, o baltosios
mediagos, apsaugins akson dangos, kurios pagalba neuronai
palaiko tarpusavio ryius, mas pradeda didti. Taigi smegenys,
ypa priekins skiltys, pam au traukiasi, net jei komunikacija
tarp neuron gerja. Kai kurie tyrjai taria, jog is komunika
cijos tarp neuron gerjimas leidia kurti dalines informacijos
nuorodas, kurios yra btinos autobiografinei atminiai bei s
monei. Kol kas galima pasakyti tik tiek: is smegen lsteli re
tjimas prasideda beveik tuo pat metu, kai usimezga ilgalaik
autobiografin atmintis, taiau nra joki prieasties ir padarinio
rodym.
Nors ir labai nuodugniai nagrintum e turim informacij,
aiku viena: kol kas nra rodym, jog i vaikysts amnezijos
mus ivaduoja tam tikri netikti pokyiai ankstyvaisiais m s
gyvenimo metais. Ties sakant, teisingesnis atrodo prieingas
teiginys - gebjimas kurti tokio tipo asmeninius prisiminimus,
kurie pirm kart pasireikia m adaug ketvirtaisiais gyvenimo
metais, isivysto pam au per por socialins bei smegen raidos
met. Vaikysts amnezija taip pat nesibaigia staiga. Vieno tyri
mo pagalba buvo pademonstruota, jog tarp ankstyviausio ir j

250

P R O T O T EA TR AS

lydinio suaugusio mogaus prisim inim yra apytiksliai vieneri

metai.
Gana sudtinga turti omenyje toki skirting vairi
veiksni tak smons vystymuisi. Psichologas Nicholasas
Humphrey'is, atrads panaum tarp ledynmeio periodo ol
pieini ir piejos Nadios, kuriai buvo diagnozuotas autizmas,
darb, apie kuriuos buvo kalbama XI skyriuje, pritaik savo k
rybin talent smons ikilimui, palygindamas savo m aam e
io snaus smegenis su scen besirenkaniu ir repetuojaniu
simfoniniu orkestru. I pradi kiekvienas m uzikantas ir jo ar
jos instrum entas skleidia su aplinkiniais nesusijusius garsus;
nra darnos. Retkariais pasigirsta darnus puiamj instru
m ent arba sm uik duetas ar trio, taiau j sskambis pasks
ta gars kakofonijoje. Atvykus dirigentui, orkestras netiktai
susivienija: m uzikantai derina garsus, taiau pasirodymas dar
neprasideda. Reikia vadovo, kuris, nors ir neprisideda prie gar
s visumos, taiau utikrina, kad i ios kakofonijos gim t su
dtinga muzikin kompozicija. Visa yra susiejama su tuo m etu
aktualiu tikslu. Pana proces H um phrey'is sivaizduoja savo
snaus smegenyse:
tai jis blakosi aplink. Skirtumas tarp mans ir jo tas, kad jis dar
neturi tikslo (projekto), kuris suvienyt jo savastis... Taiau net
ir dabar regiu jo pokyius. Suprantu, kad kdikis pamau auga
ir vystosi. Jau dabar galima pastebti nedideli, vienumo reika
laujani projekt uuomazg: jo akys ir rankos dirba kartu, jo
veidas ir balsas, jo burna ir pilvukas. Laikui bgant, kai kurie
i projekt bus skmingi, kitus jis paprasiausiai apleis. Taiau
nenumaldomai bgant dienoms, savaitms ir mnesiams, jis taps
koordinuotu, smoningu mogumi".4

P ro to

teatras

| 251

Vaik smons vystymosi lyginimas su mogaus smo

ns atsiradimu vilioja, be to, regis, jog svarbiausiais laikomi io
proceso elementai yra bendri abiem atvejams: kalba, socialinis
gyvenimas, teorinis protas, autobiografin atmintis ir tam tikra
smegen reorganizacija. Taiau vien pagundos nepakanka. Mes
paprasiausiai neturime pakankamai informacijos, ypa susiju
sios su mogaus smons istorija. Jei tarp i dviej reikini eg
zistuoja paralel, j galima nusakyti taip: vienu m etu mes - kaip
ris ir kaip individai - nebuvome smoningi, bent jau visikai
m oderniu ar brandos poiriu, o vliau tokiais tapome. Taiau
kaip visa tai vyko, yra visikai kitas klausimas.

PASTABOS
1.

Katherine Nelson, Explaining the Emergence of Autobiographical M emory in Early

Childhood, Theories of Memory, red. A. F. Collins, S. E. Gathercole, M. A. Conway, P. E.
Morris, (Hillsdale, NJ: Erlbaum, 1993): 355-85.

2.

G. Simcock, H. Hayne, Breaking the Barrier? Children Fail to Translate Their Preverbal
Memories into Language, Psychological Science 13 (2002): 225-31.

3.

K. Nelson, R. Fivush, The Emergence of Autobiographical Memory: A Social Cultural

Developmental Theory, Psychological Review 111 (2004): 486-511.

4.

Nicholas Humphrey, The Mind Made Flesh: Essays from the Frontiers of Psychology and Evo
lution (Oxford: Oxford University Press, 2002).

T r y lik ta s s k y r iu s

Sm e g e n

pa sid a l ijim a s

Juokui utenka vieno pusrutulio, taiau verksmui reikia smegen.

BOBAS

DYLANAS

( A R B E N T J AU T A I P T U R J O JIS P A R A Y T I )

Jau seniai anatomai inojo, kad mogaus smegenys - irint i

viraus - atrodo tarsi perskeltos pusiau ir, regis, sudaro dvi vieno
das dalis, taiau tik 1844-aisiais gydytojas Arthuras Ladbroke'as
Wiganas atkreip dmes, kad ten, kur yra du pusrutuliai, tur
t egzistuoti ir du protai.1 Wiganas tiesiai viesiai pasak: Du
smegen pusrutuliai i ties yra du skirtingi, vientisi organai,
kiekvienas i j yra visikai isivysts ir puikiai pritaikytas veik
ti, kaip ir abi m s akys". Savo teiginius jis pagrind iurpiomis
istorijomis apie sunkias pacient traum as arba susirgimus, kurie
beveik sunaikindavo vien smegen pusrutul, taiau psichika
dl to nenukentdavo. Kaip galjo taip atsitikti, nebent liks svei
kas pusrutulis pajgus savarankikai kontroliuoti vis mogaus
elges bei intelekt?
Taiau Wiganas neabejojo ir toliau tvirtino, kad abiejuose
pusrutuliuose laisvai galjo bti talpinamos skirtingos idjos bei
norai. Jo nuomone, paprastai vienas pusrutulis dominuoja kito
atvilgiu (nuolaidusis" pusrutulis atlieka darbininko asisten
to" vaidmen), taiau kai kuriais atvejais, kuomet dominuojantis
pusrutulis yra nusilps, konfliktas tarp j gali sukelti beprotyb.
Jis net teig, kad psichini sutrikim atvejais beveik visuomet
galima pastebti dvi paskiras mini kryptis, i kuri kiekviena
priklauso vienam i pusrutuli.

P ro to

teatra s

i 253

W iga n a s n e b u v o m etratin in k a s d yk n as: jis tikjosi, kad,

v is u o m e n e i p ri m u s jo d viej p rot vien oje galvoje idj, is i
ru tu lios naujas p o i ris, g a ile stin g u m o ja u sm as d a u g e lio n e
la im in g b ty b i a tv ilg iu , kuri sm e g e n im s reikia n u o la tin s
k ontrols, kurie, n ep a isa n t n u o ir d ia u si p a sta n g , kartkart
m is j praranda ir p a sid u o d a ekstravagancijai ir kvailystm s".*

Nors Wigano darbai nesulauk visuomens dmesio itisus

deimtmeius, taiau j galima laikyti idjos, jog m s galvose
yra dvejos smegenys, pradininku; tik septintajame prajusio am
iaus deimtmetyje buvo rasta kur kas dramatikesni io tvir
tinimo rodym. iandien i dviej pusrutuli sudarytos sme
genys nuolat atsiranda smons kontroversijos centre, o sveika
tarp pusrutuli nuties keli idjoms apie tai, kaip smon gal
t funkcionuoti.
Pirm kart smegen perskyrimo operacija buvo atlikta
septintajame deimtmetyje. i pacient kairysis ir deinysis
pusrutuliai buvo atskirti perpjovus corpus callosum - pagrindin
tarpin jungt. Tokia procedra atlikta siekiant apriboti sekinan
i epilepsijos priepuoli plitim. Didiosios smegen jungties
pjvis izoliuoja priepuolius tame pusrutulyje, kuriame ie pra
sideda, ir labai palengvina paciento gyvenim. Nors procedra
atrodo itin drastika ir yra taikoma tik nepadjus jokioms kitoms
priemonms, taiau pacientai, kuriems ji buvo atlikta, gali gy
venti i esms norm al gyvenim. Jeigu jums tekt sutikti vien
i toki moni, esu tikras, kad greiiausiai nepastebtumte jo* Filosofas Rolandas Puccettis i idj ipltojo savo knygoje The Trial of John and Henry
Norton". Tai keistai ikreipta istorija apie vyr, kurio deinysis pusrutulis privert j apgal
votai iprievartauti ir nuudyti savo mon. Nekaltasis kairysis vyro sm egen pusrutulis,
apdovanotas kalbos gebjimu, nepailsdamas tvirtino savo nekaltum. Nordami suinoti,
kas vyko toliau, tursite perskaityti knyg. R. Puccetti, The Trial of John and Henry Norton
(London, England: Hutchinson & Co., 1973).

254

P R O T O TEATRAS

ki iorini enkl, rodani, jog jo ar jos smegenys buvo stipriai

pertvarkytos.*
Stulbinamos smegen ypatybs buvo atskleistos laboratori
jose, pradjus tyrinti perskirt smegen pacient elges. Opera
cijos metu perpjauta didioji smegen jungtis - corpus callosum yra nepaprastai svarbi normaliai smegen veiklai. J kerta apie
200 milijon nervini skaidul, perduodani informacij i vie
nos smegen puss kit - tai daugiau nei pusrutuli jungtis su
likusiomis smegenimis. Ironika, kad tikroji jos svarba paaikjo
po didiosios jungties perpjovimo ityrus nuo likusi smegen
atskirtus pusrutulius.
Sveikose smegenyse vienam ar kitam pusrutuliui priklau
santi informacija neapsistoja vien jame - didija jungtimi ji be
veik tuojau pat perduodam a kit pusrutul. Taiau, perpjovus
jungt, kiekvienas pusrutulis gali ilaikyti tik jam priklausani
informacij ir, dar svarbiau, tam pa manoma atskleisti j galimy
bi ypatum us bei ribas.
Keisto smegen sujungimo dka paveikslus, raytinius o
dius ar odines komandas galima nukreipti vien ar kit pus
rutul. Pavyzdiui, js kairje akimirk blyksteljs paveikslas
(jums velgiant tiesiai prie save) nerviniais kanalais, praside
daniais akyje ir nusitsianiais i kairs dein, nukeliaus
deinj smegen pusrutul. (Atvirkias variantas irgi teisingas:
toli deinje parodytas paveikslas nukeliaus kairj pusrutul.)
Perskirt smegen pacient atveju, pusrutuliai nesidalija ia in
formacija. Ties sakant, kiekvienam pusrutuliui galima parodyti
vien po kito paveikslus ir sukurti situacij, kuomet kiekvienas
* Vis dlto tiesa, kad ie pacientai susiduria ir su nedideliais skaitymo sunkumais arba trum
posios atminties sutrikimais.

P R O T O T EA TR AS

I 255

t pai smegen pusrutulis turi skirtingos informacijos. Toki

situacij gali sekti keisti vykiai.
Smegen ekspertas Michaelas Gazzaniga dalyvauja perskir
t smegen tyrimuose nuo pat pradi. Viename inomiausi jo
eksperiment pacientui tuo pat metu buvo parodyti du paveiks
lai: vienas - kairje, kitas - deinje, taigi kiekvienas pusrutulis
gavo skirtingos informacijos. Kairiajam pusrutuliui buvo paro
dyta vitos koja, deiniajam - snieguota scena. Tuomet paciento
papra i papildom o paveiksl rinkinio irinkti susijus su k
tik matytuoju. inoma, iuo atveju toks praymas gali pasirodyti
sudtingas, mat abi paciento smegen puss mat skirtingus da
lykus. Taiau tai kaip viskas buvo atlikta: paciento papra bet
kuria ranka parodyti atitinkam paveiksl. Rank judesiai taip
pat kontroliuojami i kairs dein ir atvirkiai, taigi deinij
rank kontroliuoja kairysis smegen pusrutulis, o kairij - de
inysis.
Siame eksperimente pacientas kairija ranka parod sniego
lopet, susijusi su deiniojo pusrutulio matyta snieguota scena,
o deinija ranka - vit. Iki tol viskas vyko prastai. Taiau po to
sek netiktas ingsnis: Gazzaniga paklaus paciento, kodl jis
parod lopet kairija ranka. Sis klausimas ikl pacientui pro
blem, mat jis buvo paklaustas. Klausimo pateikimas odiu u
tikrino, kad jis bus apdorotas kairiajame smegen pusrutulyje,
kadangi pagrindiniai tiriamojo - bei daugumos i m s - kalbos
centrai isidst btent ten. Taigi kairiojo paciento smegen pus
rutulio buvo klausiama to, ko is negaljo inoti: u kairiosios
rankos pasirinkim - sniego lopet - buvo atsakingas deinysis
pusrutulis, tuo tarpu kairysis pusrutulis net nenutuok apie de
iniojo turim informacij. Taiau kairysis paciento pusrutulis

256

P R O T O T EA TR AS

n eatsak paprasiausiu neinau", o paaikino: Vitidei ikuop

ti reikia lopetos".
Nepaprastas iradingumas! Kairysis tiriamojo smegen
pusrutulis inojo tik tai, jog deinija ranka suporavo vit su
vitos koja; jis neturjo supratimo, kodl kairija ranka buvo
pasirinkta lopeta, taiau nedvejodamas j trauk mint sce
narij. Tai tik vienas i daugybs kairiojo smegen pusrutulio
sugebjimo (ir, dar svarbiau, trokimo) logikai paaikinti vykius
pavyzdi. Kita pacient, kurios deiniojo pusrutulio gebjimas
suprasti raytines komandas buvo ribotas, pamaiusi od eiti",
atsistojo. Paklausta, kodl taip pasielg, ji pasitelk kairj pusru
tul ir atsak: A noriu gerti. Tik ketinau nueiti atsineti limo
nado".*
Yra daugyb pavyzdi, kuomet kairysis smegen pusru
tulis sukuria istorijas, paaikinanias jam ne iki galo supranta
mus dalykus. Gazzaniga ir jo kolegos tvirtina, jog ie pavyzdiai
atskleidia kako, k galima pavadinti vertju", egzistavim
kairiajame pusrutulyje. Tai smegen modulis, kurio uduotis paaikinti ir net kurti istorijas apie gluminam kartais prieta
ringos informacijos sraut, atkeliaujant i kit smegen srii.
Tiksliai neinoma, kur kairiajame pusrutulyje slypi is modulis
(nors Gazzaniga taria, jog jis gali bti kaktinje skiltyje), kiek
vietos uima, kaip sudarytas. Neabejoju, kad yra smegen eks
pert, abejojani paiu jo egzistavimu.
Kad ir kaip bt, jei vertjas ar kakas panaaus j i ties
egzistuoja, kodl kiekvienas i m s negaltume jo turti (ne* Panai pavyzdi galima sutikti hipnozs atvejais. Viename j moteris, kuriai hipnozs
metu buvo teigta pabudus pradti ropinti keturiomis, pasielg btent taip, aikindama, jog
kakur ia pamet auskar".

P R O T O T EA TR AS

I 257

Bene ymiausias p e rs k irt sm egen keiste nybi atvejis pavaizduotas viruje.

P acientui tu o pat m e tu bu v o p a ro d y ti du sk irtin g i paveikslai. Kairysis jo pu srutulis
m a t " vitos koj, deinysis - ap snigt scen. T u om e t tiria m o jo bu vo praoma
i p a p ild o m paveikslli p a rin k ti vien, kuris b t susijs su k t ik m a ty tu o ju .
Kairija ranka, k o n tro liu o ja m a s n ieg uot scen maiusio de in io jo pu sru tu lio ,
jis pa rinko sniego lop e t ; dein ija ranka sud erino vitos koj su vita. Taiau
kairio jo (kalbos) p u s ru tu lio paklausus, kodl tiriam asis pasirinko lope t, jis
n egaljo net jsivaizduo ti, mat kairysis pu srutu lis n e k o n tro liu o ja kairiosios rankos.
N epripains p ra la im jim o kairysis p a cie nto pu srutu lis atsak": V itidei ikuopti
reikia lopetos".

paisant, kad j atrado tirdami perskirt smegen pacientus). Tei

syb, jei didioji js smegen jungtis sveika, js nesusiduriate
su tokia dramatika jo veiklos demonstracija, taiau kiekvien
dien, galbt kiekvien minut, js smegenyse slypintis ver
tjas atlieka tai, k sugeba geriausiai: aikina bei racionalizuoja
kasdienius vykius.
Kaip tai atrodo? Js smegenis nuolat atakuoja vairiausi
ri sensorin bei atmintyje saugoma informacija. Atmetus di
dij jos dal arba apdorojus pasmoningai, gali pasirodyti, kad
likusi informacija nedera tarpusavyje ar yra prietaringa. Taiau
galiausiai viskas privalo bti logika, susieta vientis istorij,
kad galtume adekvaiai reaguoti. Kai kuriais, pavyzdiui, ne
prastais perskirt smegen pacient, atvejais vertjas yra vi
sikai neteisus. Taiau daugeliu atvej vertjas turi bti teisus,

258

P R O T O TEA TR AS

kad niekas - nei jus, nei jus supantys mons - nepastebt jo

klaidos.
Michaelas Gazzaniga tiki, kad kairiojo smegen pusrutulio
vertjas rao pasakojim, kur mes vadiname smone, taiau per
skirt smegen pacient tyrimai ne tik remia tok tvirtinim, bet
ir gimdo j nukreiptus prietaravimus.
Vos prasidjus perskirt smegen pacient tyrimams, su jais ge
riausiai susipain mokslininkai spliojo, ar perskyrus smegenis
taip pat perskiriama ir smon. Nors ir tiesa, kad n vienas per
skirt smegen pacientas neprane apie smons pakitimus,
taiau turint galvoje, kad j kalbos raik riboja tik vienas pus
rutulis, nesitiktume igirsti nieko kita. Jei ir egzistuot antroji
smon, ji bt nebyli. Taiau tai nereikia, kad ji negalt eg
zistuoti (nebent js, kaip kai kurie ekspertai, tikite, kad smon
neatsiejama nuo kalbos); i pacient tyrimai patvirtino bent jau
tai, kad smegen pusrutuli stilius yra labai skirtingas,* o kele
tas i j net atskleid poirio bei suvokimo skirtum. ie tyri
mai leidia daryti prielaid, kad vienoje kaukolje gali slypti du
smoningi protai".
Viename toki tyrim dalyvavo pacientas P. S., vaikys
tje patyrs kairiojo smegen pusrutulio traum , dl kurios
kai kurie kalbos sugebjimai buvo perkelti deinj pusrutul.
P. S. buvo rodomi odiai, kuriuos jis turjo vertinti skalje
nuo 1 iki 7, kur 1 reik ger, o 7 - blog. odi srae buvo
ios svokos: mielas, maina, karas, buinys , velnias, pinigai, moti* ie skirtumai buvo netiktinai ipsti tvirtinant, neva, naudodamiesi deiniuoju pusrutu
liu, galite tapti geresniais teniso aidjais arba geresniais monmis, jei maiau orientuosits
kairj pusrutul. Daugum a to, kas raoma deiniojo prie kairj" tema, yra visikas absur
das, neparemtas jokiais moksliniais duomenimis.

P R O T O T EA TR AS

I 259

na, seksas, vmalai, sekmadienis, tiesa, neapykanta ir meil. Stebino

tai, kad skyrsi pusrutuli vertinim o balai: deinysis pu sru tu

lis nuolat vertino odius auktesniais - blogiems artim esniais
balais. is bei po jo sek eksperim entai leidia manyti, kad t
pai smegen pusrutuli poiris ar m anieros gali skirtis. Pa
prastai deinysis pusrutulis pasiym i negatyvesniu poiriu
nei kairysis.*
Kitas tyrim as atskleid, kad pusrutuliai skiriasi ir uduo
i sprendimo bdu. Perskirt smegen pacient buvo prao
ma atspti, kuris i dviej spalvot tak pasirodys kompiuterio
ekrane. I anksto buvo suprogramuota, kad raudono tako pa
sirodymo danis bt 75, o alio - 25 procentai, taiau abudu
pasirodyt atsitiktine tvarka. Nieko stebtina, jei pradjus rody
ti takus mgintumte rasti optim aliausi splioni strategij.
Viena i j bt nuolat pasirinkti raudonj tak, mat pastebite,
jog is pasirodo kur kas daniau. Prim tok sprendim, nebesivargintumte m styti toliau ir, iuo atveju, btum te teiss
75 procentus bandym. Kita strategija galt bti mginimas
nustatyti tak pasirodymo sistem. Turint galvoje, kad tokios
sistemos nra, i strategija nebt efektyvus pasirinkimas. tai
domus dalykas: deinysis i pacient pusrutulis pasirinkda
vo paprasiausi ir, galiausiai, efektyviausi strategij nuolatos
rinktis raudonj tak, taiau kairysis pusrutulis nesiliov kai
talioti strategijas ir mginti iifruoti neegzistuojani sistem.
Tai vienas i keleto tyrim, kurie leidia manyti, kad deinysis
smegen pusrutulis paprastai renkasi nesudtingus uduoi
* ie tyrimai taip pat suteik galimyb atlikti kelet unikali apklaus. Kart, kai kairy
sis P. S. pusrutulis buvo paklaustas, kok darb pasirinkt, jis (tiriamasis) atsak projekto
krjo", tuo tarpu deiniojo pusrutulio atsakymas buvo automobili lenktynininko". Du
skirtingi protai tose paiose smegenyse?

260

P R O T O T EA TR AS

sprendimus, kaip tai daro balandiai, ne taip, kaip jo partneris

kitoje kaukols pusje.
U i nevaising kairiojo pusrutulio tam tikro prieastinio
ryio paiek Gazzaniga kaltina vertj - pastarasis paprasiau
siai nesiliauja iekojs sistemos. Ties sakant, tyrime, kurio daly
viai buvo patyr kairiojo ar deiniojo pusrutulio insult, sveik
kairj pusrutul turintys subjektai visada pasirinkdavo, j nuo
mone, egzistavusio modelio paiek, tuo tarpu tiriamasis, kurio
kairysis pusrutulis buvo sualotas ir kuris buvo priverstas pa
sikliauti deiniuoju, rinkosi paprastus ir, galiausiai, skmingus
sprendimo bdus. Jei js smegenys vientisos, tuomet, galimas
daiktas, tarp i dviej galimybi kyla tam tikra tampa. Kaip
man inoma, beveik nra rodym, iliustruojani, kaip i tam
pa paprastai numalinama, nors iandien patvirtinta, jog mons
yra vienintel gyvn ris, naudojanti kairiojo smegen pusru
tulio vertjo strategij iekoti sistemikumo.
Dar labiau stulbina jaunos moters atvejis, kuriai atlikta ope
racija lm ne tik atskirt pusrutuli nesutarimus, bet ir nirtin
gus pastarj konfliktus. Victoras Markas dirbo su paciente jos
reabilitacijos metu: Kart ji paminjo, kad nejauia kairiosios
savo rankos. Man pakartojus jos odius, ji tvirtino, kad ran
ka nebuvo nejautri, o tvirtinim pasek vienas kit keiiani
taip!" ir ne!" atsakym gritis, po kurios beviltikai prisipai
no: Neinau"".
Daktarui M arkui padjus lap popieriaus su paym tais
odiais TAIP ir NE prieais pacient, tarp pusrutuli tssi di
alogas: Man paklausus, ar tavo kairioji ranka nejautri?", pa
cient kairija ranka tuoj parod od NE, o deinija - TAIP.
Emocikai j prislg toks dvilypum as; pykusi ir toliau mgino

Pr o

to

teatras

261

nurodyti teising" atsakym, taiau rezultatai nepasikeit. Ga

liausiai, kairioji ranka nustm deinij ir udeng od TAIP!
T akim irk pacient buvo aikiai susisielojusi, kad nesugeba
apsisprsti, todl ji num et popieriaus lap".2 ia egzistuoja
prietara. Michaelas Gazzaniga yra sitikins, jog kairiojo pus
rutulio vertjas gali paaikinti, kodl jauiams tur vienintel
smon, nors m s smegenys sudarytos i keleto atskir m odu
li. I kit smegen dali vertj nuolatos pasiekia informacija,
o jo uduotis yra j logikai idstyti, sukurti tam tikr pasa
kojim, kuris, Gazzanigos odiais tariant, leidia manyti, jog
kairiojo pusrutulio vertjas gali sukurti jausm mumyse, neva
esame sujungti ir vieningi".3 Taiau nedert pam irti smegen
pusrutuliuose perskirtos smons vis rodym , kuriuos taip
pat reikia paaikinti: jei kairiojo smegen pusrutulio vertjas
kuria m s smon (tik tuo atveju, jei m s pusrutuliai neat
skirti), tuom et kas atsako u k tik m atytus deiniojo pusru
tulio smons pavyzdius? Nra joki rodym apie ten esant
vertj.
Nra rodym, nra ir sutarimo. Deinysis pusrutulis ne
abejotinai yra smoningas, taiau kai kurie ekspertai tvirtina,
kad toji smon nra taip visapusikai isivysiusi, kaip kairia
jame pusrutulyje. Deiniojo pusrutulio uduoi sprendimo ge
bjimas, regis, yra kur kas prastesnis u kairiojo, be to, daniau
siai jis yra nebylus. is skirtumas tarp pusrutuli, galbt, ir yra
svarbiausias.
inoma, kalba nebtina iokiai tokiai smonei - pagalvo
kite apie kdikius arba suaugusiuosius, kuriems smegen trau
mos lm kalbos sutrikimus. (Man teko bendrauti, ar bent jau
mginti bendrauti, su keletu toki moni, ir nors dl kalbos su

262

P R O T O TEA TR AS

trikim jie praktikai nesugeba normaliai dalyvauti pokalbyje, j

pastang keliama frustracija bei agonija patvirtina, kad jie yra s
moningi.) Taiau tokie tyrjai, kaip Alainas Morinas i Kalgario
Mount Royal koledo, tvirtina, kad kalbos reikm neapsiriboja
pokalbiu: ji taip pat sudaro slygas egzistuoti vidinei kalbai",
nenutylaniam monologui m s smegenyse.4 Kairiojo pusrutu
lio insult patyr pacientai teigia, kad j smoningumas buvo
pristabdytas tuo metu, kai dl insulto buvo pertraukta vidin
kalba. Vienas i pacient, psichologas Claude'as Scottas Mossas,
ra: Prarads gebjim bendrauti su aplinkiniais, praradau ir
gebjim kalbtis su savimi. Kitais odiais tariant, negaljau
galvoti apie ateit - jaudintis, laukti ar suvokti - bent jau ne verbaliai. Taigi pirmsias keturias i penki savaii po hospitaliza
vimo a paprasiausiai egzistavau".5
Mosso pasakojimas rodo, kad neteks vidins kalbos jis ne
buvo be smons tiesiogine i odi prasme, taiau jis nebuvo
ir visikai smoningas. Esama ir kit panai pasakojim, kurie
leidia manyti, kad paprastai nekalbus deinysis pusrutulis gali
bti smoningas, taiau nevisikai. Ties sakant, P. S. atvejis lei
dia tikti kalbos svarba, kadangi is pacientas dl savo lingvisti
ni sugebjim abiejuose pusrutuliuose yra puikiausias perskir
t smegen individo su dviem atskiromis smonmis pavyzdys.
Atrodo, tarsi abu jo smegen pusrutuliai turi po atskir savs
suvokim.* Perskirt smegen pacient atvejai rodo, kad dei
nysis pusrutulis patiria vis emocij spektr, taiau, veikiausiai,
nesugeba apie tai mstyti. Morinas prilygina vidin kalb ibin
io S. atveju dom u tai, kad jo pusrutuliams sutariant, jis elgiasi graiai ir yra ramus, taiau
j sunku suvaldyti, jei pusrutuliai nesutaria tam tikru klausimu. Tai labai primena Arthuro
Wigano tvirtinim, kad psichiniai sutrikimai kyla tarp pusrutuli siplieskus konfliktui.

P R O T O TEA TR A S

I 263

tuvlio viesai tamsiame kambaryje. Nors galtume rasti keli

apgraibomis, vidin kalba suteikia rykumo ir tikslumo".
Taigi, jei deinysis pusrutulis paprastai nepasiymi vidine
kalba ir neturi savo vertjo (turint omenyje, kad vertjo vaidmuo
yra lemiamas), tuomet kokia jo turima smon? Kokios naudos
visoms smegenims turi is pusrutulis?
Atsakym, veikiausiai, rasime viename i daugelio pasi
lyt scenarij, tarp kuri yra mintis, jog perskirt smegen pa
cientai vis vien teturi vien smon, kad jie turi dvi lygiavertes
smones, dvi atskiras smons puses arba tiksime nepaprasta
idja, kad mes visi turime dvi smones, net jei m s smegenys
vientisos. Alainas Morinas pritaria kompromisui, kad abiejuose
pusrutuliuose yra po atskir smon, taiau vidine kalba pasiy
mintis - daniausiai kairysis - pusrutulis turi turtingesn, pra
bangi smon".*
Tokiu atveju deiniajame pusrutulyje esanti smon turt
bti panaesn impanzs ar net js uns. Taiau nepamirki
te, kad vientis smegen pusrutuliai nuolatos keiiasi informa
cija, taigi n vienas nra savarankikas smons atvilgiu. Svei
ka nepaprastai naudinga abiem pusrutuliams: net jei deinysis
pusrutulis yra nebylus, jis vis vien pasiymi savotiku mstymo
bdu bei unikaliu uduoi sprendimo stiliumi. (Didioji dalis
atuntojo deimtmeio triukmo apie deinj smegen pusrutul
ireklamavo jo holistin" poir pasaul.) Taigi ribotos dei
niojo pusrutulio galimybs, kurias atskleid tyrimai su perskirt
* Nemanoma nesplioti, k bt atskleids Benjamino Libeto pasilytas eksperimentas su
savanoriais, kuriems bt atidengta dalis sm egen (VIII skyrius), jei jis bt atliktas su per
skirt sm egen pacientais. Jei i ties egzistuoja smoningo proto laukas", jis, veikiausiai,
gaubt visas smegenis, taiau, jei turime po smon kiekviename pusrutulyje, tuomet kyla
problema. K parodyt tokio tyrimo rezultatai? Du laukus, kurie susitinka virugalvyje? Du
persidengianius proto laukus? Tai neturi prasms.

264

P R O T O TEA TR AS

smegen pacientais, nra tokios akivaizdios sveikose smegeny

se. Jaunesnysis partneris" ir toliau ilieka nepaprastai svarbus.
Ties sakant, yra rodym, jog, nors perskirt smegen pa
cientai, nestebimi psicholog, gyvena normal gyvenim, jie yra
nuskriausti vienu itin intriguojaniu atvilgiu. J fantazij pasau
lis bei sapn gyvumas rykiai sumenksta po operacijos. Jei ie
psichiniai potyriai priklauso nuo visaverts komunikacijos tarp
pusrutuli, tuomet tai rodo, kad visavertei smonei reikia ne vien
sveiko galingo kairiojo pusrutulio, taiau j abiej. Sapnavimas
uima itin svarbi viet smons tyrimuose, mat tai kitokia nuolat
patiriama smons ris. Btent tam skirtas kitas knygos skyrius.

Smegen traumos ir suvokimas

Ne tik chirurginiu bdu perskirt sm egen atvejai leidia teigti, kad kairysis
pusrutulis atlieka ypating vaidm en ms psichiniame gyvenim e. Dl insul
to deiniojo pusrutulio traum patyrusi m oni kairioji kno pus neretai
lieka paralyiuota (deinysis pusrutulis kontroliuoja kairij kno pus). Ta
iau kai kuriais atvejais greta paralyiaus pasireikia ir kit - keist - bkli,
kuom et pacientai neigia es paralyiuoti ar net tvirtina, kad paralyiuotos
rankos ar kojos jiems nepriklauso. (Medicinos kalboje tai vadinam a anozognozija arba asomatoagnozija.)
Daktar Sandra Black i Sanibruko ir moter koledo sveikatos moksl
centro Toronte yra susidrusi su nesuskaiiuojama daugybe toki atvej. Apie
vien i j ji man papasakojo prie kelet met. Perengusi eiasdeimties met
slenkst medicinos sesuo buvo paguldyta Sanibruk dl nusiskundim galvos
skausmais ir netikto kairiosios kno puss paralyiaus. Ji patyr rimt deinio
sios smegen puss insult. Bet po keturi savaii jau tapo guvi ir nerod joki

Pr o

to

teatras

I 265

akivaizdi intelekto suprastjimo enkl. Nors kairioji kno pus buvo visikai
nejautri, ji nesiliaudama neig, jog kairioji ranka i ties priklaus jai:

Ar bent numanote, kam galt priklausyti i ranka?"

Taip, a vilgteljau j juostel [ligonins asmens tapatybs apyrank]
ant jos rieo; jos savininks pavard panai mano. Tai veria mones ma
nyti, kad ranka priklauso man".
Kokia yra ta pavard?"
H-Y-N-E-K" [Pavard pakeista, siekiant apsaugoti pacients privatum].
Kokia js pavard?"
H-Y-N-E-S" (pabria S) J abiej vardai buvo tokie pat.
Kas tokia yra ponia Hynek?"
Greiiausiai, prie man atsigulant j i palat, ia guljo moteris, pa
varde Hynek".
Kaip manote, kaip jos ranka galjo atsidurti js kne?"
A nejauiu, kad ji bt mano kno dalis. Ranka paprasiausiai guli ant
jo. Ji tokia sunki ir labai mane erzina".
Ar tos moters ranka kakokiu bdu liko ligoninje po to, kai pacient
buvo irayta?"
Tai vienintelis mano tarimas. Negaliu suprasti, kaip tai galjo nutikti".

Paskutinioji scena atskleidia kebli vargs moters situacij: ji ities negali

suprasti, kaip tai nutiko. Ji nieko neneigia - paprasiausiai neturi jokios infor
macijos, kuria galt remtis. Michaelas Gazzaniga yra sitikins, jog kairiojo
pusrutulio vertjas tokiose situacijose atlieka pagrindin vaidm en. Prisimin
kite, vertjas surenka informacij ir m gina j logikai paaikinti. Jei para
lyi bt suklusi rankos traum a, deinysis sm egen pusrutulis pranet
vertjui negauns sensorins informacijos ir negals jos pajudinti. Tuom et
vertjas pritaikyt i informacij ir leist individui aikiai ir vienareikmikai

266

P R O T O TEA TR AS

suvokti, kad jo ar jos kairioji ranka yra paralyiuota. Taiau kuom et sueis
ta ne ranka, o ta deiniojo sm egen pusrutulio dalis, kuri kontroliuoja kai
rij kno pus, situacija visikai pasikeiia. Deinysis pusrutulis nepajgia
vertjui nieko praneti, taigi pastarasis nieko neino apie pakenkt rank.
Nepaisydamas nieko, jis turi ilaikyti savo vyki dstym o vientisum, todl
pasitelkia paralyiaus neigim.
Smegen tyrjas V. S. Ramachandranas i Kalifornijos universiteto San
Diege taip pat gilinosi iuos lidnus atvejus, nordamas daugiau suinoti
apie kairiojo pusrutulio pasakotojo" vaidmen, taiau jis silo iek tiek kito
ki perspektyv.6 Kaip ir Gazzaniga jis mano, kad kairysis smegen pusrutulis
atsako u vientisos istorijos pynim i pavieni smegen gaunamos informa
cijos vienet, taiau, jo manymu, kairysis pusrutulis yra iek tiek atkaklesnis ir
ne toks irankus. Ramachandrano nuomone, jis panaesnis pasakotoj, nei
vertj, kuris taip stipriai sikabins savo versij, jog pasirengs traukti bet
kokios, net visikai nepagrstos, informacijos vienet. Paprastai vienintelis j
sulaikantis dalykas yra deinysis pusrutulis, aktyviai stebintis priimamos infor
macijos sraut bei iekantis anomalij arba nederani detali. Toki atrads,
deinysis pusrutulis tuoj pat informuoja kairj. Tik retais atvejais kairysis pusru
tulis netikinamas atsisakyti t akimirk pasakojamos istorijos ir j perrayti.
Neigusi, kad paralyiuota kairioji ranka i ties priklaus jai, moteris,
Ramachandrano poiriu, yra per didelio kairiojo pusrutulio uolum o pavyz
dys. Atrodo, kad jis mieliau ilaut faktus i pirto, nei pripaint, kad jo
istorija apie dvi sveikas galnes yra klaidinga. Taigi jis sukuria keist, haliu
cinacini apibdinim , kurie leidia nekliudom am tsti gyvenim o istorijos
pasakojim. I ties, tsiantis ponios Hynes" apklausai, i net pradjo api
rinti savo kairiosios rankos pirt nagus ir tvirtino j galus buvus kitokios
formos. Ji neatpaino net savo vestuvinio iedo. Pasak Ramachandrano, d e
inysis pusrutulis paprastai nutraukt tikrovs neigim, taiau jis buvo taip
sunkiai paeistas, jog nesteng atlikti prasto priirtojo vaidmens.

P R O T O T EA TR AS

I 267

Eksperimento pagalba Ramachandranas rod deiniojo pusrutulio

prieingo poirio gynjo" vaidm ens egzistavim. Jis naudojo keist m e
tod - tiriam ojo ausis buvo uliejama altu vandeniu. Tai suaktyvina priein
gos sm egen puss veikl. i technik Ramachandranas iband su viena i
savo pacieni, B. M., patyrusi klasikin kairiosios kno puss paralyi, kur
sek deiniojo pusrutulio insultas. I pradi ji neig bet koki negali:

Ar galite pajudinti savo deinij rank?"

Taip".
Ar galite pajudinti savo kairij rank?"
Taip, galiu". (To padaryti ji negaljo.)
Ar abi js rankos vienodai stiprios?"
Taip, inoma, kad jos vienodai stiprios".

T uom et deinij jos aus buvo pripilta ledinio vandens, taiau tai nepakei
t jos sitikinim:

Ar galite pajudinti abi savo rankas?"

Taip, a galiu pajudinti abi savo rankas".

Taiau kai kas stipriai pasikeit, kuom et kairij jos aus buvo pripilta alto
vandens ir taip suaktyvintas pakenktas deinysis pusrutulis:

Ar galite pajudinti savo rankas?"

A galiu pajudinti deinij rank, o kairiosios - ne. Noriu j pajudinti, bet
ji mans neklauso".
Ponia M., kiek laiko js ranka buvo paralyiuota? Ar tai vyko tik dabar,
ar anksiau?"
Ji paralyiuota jau kelet dien..."

268

P R O T O T EA TR AS

Jei tai neatrodo pakankamai stebtina, po pusvalandio ponia M. vl gro

ankstesn kliedesi bsen ir tvirtino, kad kairioji jos ranka buvo sveika, visi
kai pamirdama, jog k tik pripaino - ar suvok - kad ji buvo paralyiuota.
Kairiosios pacients ausies uliejimas altu vandeniu, regis, pakanka
mai sukrt deinj sm egen pusrutul, jog is, remiantis Ramachandrano
teorija, pakilo i potraum inio sstingio ir um savo prast viet, priversda
mas kairj pusrutul pripainti pacients paralyi. Taiau, alto vandens po
veikiui nusilpus, kairysis pusrutulis vl liko vienas ir ts pradtus kliedesius.
Daugum a pacient, kaip B. M., galiausiai pasveiksta nuo anozognozijos ir pripasta savo paralyi, taiau ne visada prisimena negalios neigim o
met. Vienas toks pacientas sak Ramachandranui: Na, jei taip sakiau, vadi
nasi, melavau, nors a paprastai sakau ties". Tai skamba beprotikai, taiau
prisiminkite, kad, kai kako nesuvokiate, atrodo, nem anom a prisiminti net
irto suvokimo.

PASTABOS
1.

Arthur Ladbroke Wigan, A View of Insanity: The Duality of the Mind (1844; Malibu, CA:
Joseph Simon, 1985).

2.

Victor Mark, Conflicting Communicative Behavior in Split-Brain Patient: Support for

Dual Consciousness, Toward a Science of Consciousness, red. S. R. Hameroff, A. W. Kaszniak, A. C. Scott, (Cambridge, MA: MIT Press, 1996): 189-96.

3.

M. Gazzaniga, Cerebral Specialization and Interhemispheric Communication, Brain 123

(2000): 1293-1326.

4.

Alain Morin, The Split-Brain Debate Revisited: On the Importance of Language and SelfRecognition for Right-Hemispheric Consciousness, Journal of Mind and Behavior 22 (2000):
207-18.

5- C. S. Moss, Recovery with Aphasia: The Aftermath of M y Stroke (Chicago: University of Illi
nois Press, 1972).
6. V. S. Ramachandran, L. Levi, L. Stone, D. Rogers-Ramachandran, R. McKinney, M. Stalcup, G. Arcilla, R. Zweifler, A. Schatz, A. Flippin, Illusions of Body Image: What They Re
veal About Human Nature, The Mind-Brain Continuum: Sensory Processes, red. R. Llinas,
P. S. Churchland (Cambridge, MA: MIT Press, 1996): 29-60.

K e tu r io lik ta s s k y r iu s

Sa p n a i

Abejoju, jog egzistuoja mogus, niekada nespliojs, k galt

reikti kitokios smons patyrimas. Minios meditacija usiiman
i bei psichik veikianias" mediagas vartojani individ tai
patvirtint. Taiau visai nebtina itaip vargintis: paprasiausiai
eikite miegoti ir, galbt, sapnuoti. Sapnai nra niekuo neisiski
rianti psichin mediaga, kuri praosi interpretuojama. Tai kita
smons ris, pasiekiama kiekvienam i ms.
Isiaikinti savo sapnus trokta visi, ne tik nordam i su
prasti keistas ir netiktas j kryptis, bet ir siekdami suprasti sa
pnus apskritai: kaip gali tokia domi labai tikim ir pastam
vaizd maialyn bti suderinama su netiktinais ir svetimais
dalykais?
Ir kokie gi procesai m s smegenyse leidia m ums alta
kraujikai priimti sapn keistenybes bei vos nubudus suprasti,
kaip absurdika tai buvo? Paaikinti reikia ne tik visa tai, taiau
ir akivaizd m s nesugebjim prisiminti daugelio savo sapn,
nebent vos nubud j ufiksuojame.
Kodl ie dalykai mus taip domina? Kadangi kiekvienas i
j visikai skiriasi nuo jam analogiko bdraujanioje smonje.
Kai esame budrs (o m s psichin bsena nra labai pakitusi),
kiekviena prie m us besirutuliojanios scenos detal sujungia
ma su visuma daugm a logikai. Nutinka stabi dalyk, taiau
po trum p paaikinim visi jie atrodo logiki. Retai kada susi
mstome apie prie kelet minui nutikusius vykius ir konsta
tuojame: Negaliu patikti, jog maniau, kad tai turjo nors kiek

270

P R O T O T EA TR AS

prasms". Taip pat paprastai nemanoma prisiminti neseniai nu

tikusi dienos vyki.
Dl to, kad sapnavimas yra smons forma, nekyla joki
abejoni: js suvokiate, kas esate (ir tai, kad esate tas pats as
muo, kuris yra ir pagrindinis bdraujanios smons veikjas)
ir k veikiate, be to, taip pat akivaizdu, kad didioji dalis sapn
mediagos gaunama i bdraujanios smons. mons, vietos
ir net atsitikimai yra pastami.
Smons tyrjams labai pasisek, kad sapnai egzistuoja. Tai
vienintel smons forma, kuri patiriame nuolatos: sapnai mus
ima ir aplanko. Be to, i smons forma skiriasi nuo bdravi
mo tiek, jog ne tik yra avinga savarankikai, taiau, su trupuiu
skms, gali suteikti informacijos apie bdraujani smon. Ar
sapnavimas gali mums pasufleruoti, kurioje smegen dalyje sly
pi smon? Ar sapnuojanti smon pasiymi savybmis, kurios
leist mums geriau suprasti bdraujani jos form?
Perskirt smegen pacient atvejai, aptarti XIII skyriuje,
suteikia iek tiek informacijos apie sapnavimui be galo svarbias
smegen dalis, taiau ios informacijos toli grau nepakanka.
Prisiminkite, klausdami moni apie j sapnus, i ties klausia
me j kairiojo pusrutulio, kadangi daugeliu atvej btent iame
pusrutulyje idstyti kalbos centrai. Uduodam i bet kok klausi
m perskirt smegen asmeniui, klausiate kairiojo jo smegen
pusrutulio (nebent pasirpinate, kad klausimas bt igirstas tik
kairija ausimi).
Taigi izoliuotieji smegen pusrutuliai gali sapnuoti. Tai
akivaizdiai nustebino daugel, mat sapnai pasiymi savybmis,
kurias sumaniausiai kuria deinysis pusrutulis. Sapnus paprastai
sudaro daugyb vaizdini, o vizualios bei erdvins informacijos

P ro to

teatras

I 271

apdorojimas yra deiniojo pusrutulio arkliukas. Be to, paprastai

sapnai yra emocikai negatyvs (ir galbt atspindi nir dei
niojo pusrutulio poir gyvenim). Taiau perskirt smegen
pacient tyrimai parod, jog kairysis pusrutulis taip pat sugeba
sapnuoti, taiau yra viena mayt detal - jame generuojami sa
pnai yra blanks. Ties sakant, ymioji fraz bjaurus, bukas ir
trum pas" puikiai apibdina perskirt smegen moni sapnus,
nors i pradi septynioliktojo amiaus filosofas Thomasas Hobbesas ja nusak mogaus gyvenim. inoma, nra galimybs su
inoti, ar tylusis pusrutulis-kompanionas tuo pat metu mgau
jasi savais sapnais ir ar tie sapnai nors kiek primena tuos keistai
stulbinanius, kuriuos sapnuojame daugum a i ms.
Taiau informacija, kuri galime gauti tirdam i perskirt
smegen pacientus, yra ribota. i pacient ligos istorijos gana
sudtingos: daug m et prie operacij jie daniausiai vartojo
stiprius priepuolius malinanius vaistus (ir, nepaisant to, vis
vien juos patiria), taigi gan rizikinga manyti, kad j sapnavimo
bdas, net ir perskyrus pusrutulius, panaus kit moni. Ta
iau devintajame deimtmetyje apvelg smegen sualojim
patyrusi moni sapnus, M artha Farah ir Markas Greenbergas
aptiko panaum perskirt smegen pacient tyrim rezul
tatus.1 Per keturis deimtmeius buvo itirti devyni sugebjimo
sapnuoti visiko praradim o atvejai. Atuoniais i j buvo aptik
ta kairiojo pusrutulio sualojim (devintuoju atveju pasirod,
jog buvo sualotas deinysis smegen pusrutulis, taiau taip
pat paaikjo, kad paciento smegen pusrutuliai buvo apsikeit
vaidmenimis). ie bei kiti atvejai rodo, jog kairysis pusrutulis
turi lemiamos takos sapnams, taiau dl nublankusio perskirt
smegen pacient sapn rykumo galima teigti, kad deinysis

272

P R O T O T EA TR AS

pusrutulis taip pat yra svarbus kuriant sapnus, kokius paprastai

sapnuojame visi*
Neseniai atlikt tyrim pagalba pavyko nustatyti kele
t smegen srii, kurios atlieka tam tikr vaidmen generuo
jant sapnus; bet kurios i j paeidimai ikreipia arba apskritai
paalina gebjim sapnuoti. Ypa stulbina statistika, kad apie
80 procent schizofrenik, kuriems penktajame ir vlesniais de
imtmeiais buvo atlikta lobotomija, prarado gebjim sapnuoti.
Nelaimei, tai geriausias rodymas, kad kaktins smegen skirtys
yra nepaprastai svarbios sapnavimui. Iki iol nesutariama, kaip
daugelis smegen nervini centr dalyvauja ar veikia sapnavi
m, ir kurie btent centrai yra svarbs. Bent jau iuo poiriu
sapn smon nesuteikia informacijos apie bdraujanij.
Vienas rykus skirtumas tarp sapnavimo ir bdravim o yra
tai, kad sapnai nra nenutrkstantys. Ties sakant, anksiau
buvo manoma, kad sapnuojame tik greit aki judesi (REM rapid-eye-movement - vert. past.) miego metu, kuris kartkartmis

pasireikia miegant. Nepaisant pavadinimo, REM miegas nra

paprasiausia bsena, kuomet akys atlieka kak neprasta; dau
guma pagrindini raum en grupi yra paralyiuotos (tam, kad
negaltumte atlikti sapnuojam veiksm), o elektrin smegen
veikla primena vieslent. Na, galbt ir ne, taiau smegenys ioje
miego stadijoje yra tokios pat aktyvios, kaip ir budrum o bse
noje. REM miegas labai skiriasi nuo likusio miego ciklo, vadina
mo ne REM miegu. Taiau per pastaruosius por deimtmei
surinkti rodymai sukl nedidel revoliucij miego tyrimuose,
Mokslinink dmesio neiveng ir faktas, kad dominuojanio kairiojo pusrutulio, kuriam
tik in a ne toks svarbus deinysis, idja pabria kalbos svarb. Kairysis pusrutulis j iko
duoja ir generuoja; deinysis atsakingas u pagrindinius ritmo bei tono elementus.

P R O T O TEA T RA S

| 273

kadangi paaikjo, jog sapnuoti galime ir ne REM miego metu.

Kol kas vis dar diskutuojama dl to, ar ne REM miego metu ge
neruojami sapnai yra tokie pat, kaip REM stadijos, ar jie tra su
prastinta j versija, ar kakas visikai kita. Be to, ir toliau ilieka
akivaizdu, kad rykiausius, sudtingiausius ir simintiniausius
sapnus sapnuojame REM miego metu. Dar pridkite fakt, kad
kai kuriais smegen traum atvejais individai patiria REM mie
go stadijas, taiau nesapnuoja, taigi nra abejoni, kad ryys tarp
REM miego ir sapn nra toks tvirtas ir iskirtinis, kaip buvo
manyta iki iol.
Visa tai komplikuoja faktas, kad gana sudtinga suinoti,
k ir kada mogus sapnuoja. Tais laikais, kuomet REM miegas
ir sapnavimas laikyti sinonimais, mieg tiriantys mokslininkai
rmsi iuo ryiu, rinkdami informacij apie sapnus: jie nelauk,
kol tiriamieji nubus ryte ir pamgins prisiminti, k sapnavo t
nakt; jie stebjo elektrines subjekt smegen bangas elektroen
cefalogramose ir paadindavo juos tuoj pat po REM miego stadi
jos. Pasirod, kad itaip prisiminti sapnus kur kas lengviau. Ta
iau tai veria kelti klausim: jei paadinti i REM miego stadijos
tiriamieji savo k tik m atytus sapnus apibdina kur kas detaliau,
nei paadintieji i ne REM miego stadijos, ar tai reikia, kad pa
tys sapnai buvo kitokie, ar kad juos paprasiausia sunkiau prisi
minti, nubudus i ne REM miego?
Kad ir kas bt nusprsta santykinio REM prie ne REM
sapn statuso klausimu, bet kurios i i miego stadij tyrimai
gali padti geriau suprasti tiek sapn, tiek, galbt, bdraujani
smon. Sapn tyrimai atskleid dom dalyk: mogaus raidos
atvilgiu, sapnai atsiranda kur kas vlesniame amiuje nei b
draujanti smon. Tik apie 20 procent vaik iki deimties met

274

P R O T O TEA TR AS

amiaus paadinti i REM miego pranea sapnav. Sulaukusi

dvylikos met sapnuojani vaik procentas iauga iki 80. Kol
kas neinoma, kokie procesai, retus sapnus paveriantys da
nais, vyksta smegenyse per tuos lemtingus dvejus metus.
Vaik sapn turinys taip pat yra unikalus. Ikimokyklinio
amiaus vaikai, paadinti i REM miego, pasakoja nedomius,
stereotipikus, statik gyvn paveiksl arba su valgymu susi
jusius sapnus. Be to, j sapnai nra tokie negatyvs, palyginti su
tipikais suaugusij sapnais. ie duomenys rodo, kad sapnavi
mas nepasiekia visikos brandos anksiau nei dvyliktais gyveni
mo metais, kuomet smon seniausiai subrendusi.* Nors ir tiesa,
kad smonei subrsti reikia laiko, taiau tikrai ne dvylikos met.
Jei, kai kuri ekspert nuomone, visika sapn branda turi pa
laukti, kol smegenyse isivystys tam tikros fundamentalios ner
vins jungtys, tuomet kodl nedelsia bdraujanios smons rai
da? Kodl sapnuojanioms smegenims reikia kako iskirtinio,
be ko bdraujanios smegenys veikia kuo puikiausiai?
Tarp i dviej smons bsen turi bti kakoki reik
ming skirtum, taiau neatrodo, kad sapnavimas reikalaut
vienokio ar kitokio vlyvojo smegen tobuljimo. Sapnuose vy
kiai sudliojami keistu, logikai prietaraujaniu bdu; i netvar
ka leidia daryti prielaid, jog kakas smegen skydinje nebuvo
iki galo pabaigta ar itobulinta. ie skirtumai tarp suaugusij ir
vaik, regis, yra vienas labiausiai intriguojani atradim sapn
poiriu, nors j reikm iki iol nra visikai aiki.

Paradoksalu, kad REM miego trukm pamau trumpja brstant vaik sapnams. Kdikiai
miega beveik nuolatos ir pus to laiko praleidia apimti REM miego stadijos, tuo tarpu i
atuoni suaugusij m iego valand per nakt tik 25 procentai yra REM miegas. Vaikai pa
siekia suaugusij lyg sulauk deimties.

P R O T O T EA TR AS

I 275

Vienas daug adantis poiris sapn smons supratim buvo

paremtas smegen chemine sandara bei jos pokyiais REM ir ne
REM miego metu. inoma, ikilus rim t abejoni, kad sapnai
yra neatsiejami nuo REM miego, io darbo pranaum as gerokai
nublanko. Taiau daugelis smegen tyrj juo vis dar tiki, ir is
poiris vis dlto gali bti tinkamiausias kelias suvokti, kodl
sapnai taip skiriasi nuo budrum o bsenos.
Mums perjus i ne REM REM miego stadij (pirmj i
keturi ar penki period per nakt, kuris paprastai prasideda
prajus apytiksliai pusantros valandos po to, kai umiegame),
pasikeiia santykinis keleto svarbi neurom ediatori - moleku
li, leidiani neuronam s perduoti nervinius signalus - kiekis.
Allanas Hobsonas i Harvardo universiteto energingai tvirtino,
kad ie chemins sandaros pakitimai suteikia daugiau informaci
jos apie smegenis nei tai kada nors padar Freudas.*
tai kaip galima nupasakoti REM sapn chemines bei elek
trines savybes: prie prasidedant REM miegui, smegenys yra i
dalies neveiklios, o neuronai signalus perdavinja kur kas re
iau, nei bdam i budrum o bsenos. Kaktinse skiltyse esanios
sritys, atsakingos u darbin atmint, dmes ir mstym i es
ms ijungia". REM miegas prasideda nuo elektrini signal
plipsni, kylani smegen kamiene ir iplintani po visas
smegenis. Jie priveria gum bur paokti" i gilaus, lto ritmo ir
aktyvina tokias u emocijas atsakingas sritis, kaip limbin siste* Jei nesate girdj, tai k Freudas trumpai sak apie sapnus: vadinamieji dienos likuiai,
prisiminimai apie vykius sujaudina vien i pasmonje slypini udraust, nuslopint
(paprastai, seksualini) trokim saugykl. Trokimas pradeda stumtis smon, taiau jo
keli blokuoja cenzorius", todl is atsitraukia ir usimaskuoja. iuo keliu jis gali apeiti
cenzori ir patekti smon kaip sapno dalis. Jo maskuot tokia efektyvi, jog neatpastame
paties trokimo.

276

P R O T O TEA TR AS

ma. Svarbiausia, anot Hobsono ir jo koleg, yra tai, kad smegen

suaktyvinimas REM miego metu tiek chemikai, tiek geografi
kai skiriasi nuo budrum o stadijos.
Svarbus skirtumas: gilaus miego metu neveiklios kaktins
sritys tokios ilieka ir REM aktyvumo metu. Dl to sapnuojanios
smegenys praranda i srii indl, kur sudaro gan spdingas
sraas: savs vaizdas, laiko sekimas, abstraktusis mstymas,
logikas sprendim primimas bei prisiminim atgaminimas.
Nenuostabu, kad sapnuodam i netenkame gebjimo logikai
mstyti! Prisiminimams kurti btin toki chemini mediag,
kaip serotoninas bei norepinefrinas, kiekiai gerokai sumaja;
tai paaikint, kodl sapnus sunku prisiminti. Nepaisant i
trkum, smegenys yra nepaprastai aktyvios. I ramaus miego
gilum jos sugrta tok aktyvumo lygmen, kuriuo pasiymi
bdravimo metu, taiau joms tra prieinamos tik jau sukauptos
inios, mat tuo metu nepriimama jokia sensorin informacija.*
Taigi smegenys yra budrios, taiau j veiksnumas ribotas. Pa
prastai vienu metu neaktyvios smegen sritys jungiamos kartu,
su regjimu bei emocijomis susij jungtys stimuliuojamos - taip
kuriami vaizdiniai. Sudkite visa tai ir gausite haliucinacinio
REM sapn pasaulio recept. Smegenys kakaip turi pasistengti
visa tai logikai paaikinti, todl kuriamos istorijos. Taip gimsta
sapnas. Allanas Hobsonas ir jo kolegos tvirtina, kad chemins
smegen sandaros pakitimai priveria m us patikti, kad esame
Tai, kad ms vizuali smon yra ne tokia galinga ir tobula, kaip manome (r. VI skyri),
galt paaikinti, kodl sapnuose scenos keiiasi taip greitai ir beprasmikai. Bdami budru
mo bsenos, galime atnaujinti iorinio pasaulio vaizd vos j pavelg - taigi nusisukite,
pamginkite prisiminti, k tik k irjote, tuomet vl tai pavelkite ir scena sugr. Nelai
mei, sapnuojanios sm egenys negali padaryti to paties, kadangi jos negauna naujos vizualios
informacijos. Taigi, sapne jums nusisukus ir vl pavelgus t pai viet, scena, veikiausiai,
bus visikai pasikeitusi.

P R O T O T EA TR AS

I 277

budrs, nors i ties taip nra, neleidia suvokti, kokie absur

diki yra sapne vykstantys dalykai, bei padaro sunkesn sapn
prisiminim nubudus. Ir visam iam paradui vadovauja kuklutis
smegen kamienas, kurio elektrini signal plipsniai yra tarsi
sapn varomoji jga. Hobsonas teigia: Bdravimas nuslopina
haliucinacijas, uleisdamas viet mstymui, tuo tarpu REM mie
gas ilaisvina haliucinacijas mini sskaita". Kitais odiais ta
riant, REM miegas yra artimiausia psichozei bsena, koki tik
galite patirti.*
Kokios reikms visa tai turi bdraujaniai smonei? Ities
viskas priklauso nuo to, ar REM sapnai pasirodys es unikals ir
visai kitokie, nei sapnuojami ne REM miego metu. Jei tarp skir
ting miego stadij sapn ymi skirtum nra, tuomet aptarti
chemini m ediag pakitimai ne tokie svarbs. Taiau jei sapnai
vis dlto pasirodys es skirtingi, tuomet ios srities tyrim pa
galba bt galima irykinti smegen chemins sandaros svarb
smonei. Pakeit neuromediatorius, visikai pakeistume ir paty
rim pobd. Be to, tai susilpnina idjos, kad protas ir smegenys
yra du skirtingi dalykai, pozicij. Juk tokiu atveju nuo smegen
atskirtam protui fizinje smegen karalystje vykstantys poky
iai neturt jokios takos. Nors ir kaip bt, daugum a smegen
tyrj netiki nuo smegen atskirto proto idja apskritai.
Ar inios apie REM miego metu vykstanius cheminius
pakitimus smegenyse leidia bent truput priartti prie smons
supratimo? Hobsonas ir jo kolegos mano, kad taip. Savo REM
* Hobsonas yra paras tuzinus darb apie REM mieg ir sapnus. Vienas aktualiausi sapn
ir beprotybs idjos atvilgiu yra A Model for Madness?", ispausdintas urnale Nature"
(2004 07 01). Kituose darbuose jis ir jo kolegos teig, kad beprotyb" intensyvja bgant
nakties valandoms: ankstyvieji tiek REM, tiek ne REM sapnai yra racionalesni, tuo tarpu
vlesnieji - na, beprotiki. Ironika, kad sapn smon gali suteikti daugiau informacijos
apie psichozs bsenas, nei apie normali bdraujani smon.

278

P R O T O T EA TR AS

miego tyrimais jie grindia teigin, jog daugelis smons form,

pavyzdiui, koma, bdravim as ar sapnavimas, egzistuoja dl
trij pagrindini veiksni - suaktyvjimo, vesties altinio ir mo
duliacijos - kaitaliojimosi tarpusavyje. Detals yra gana sudtin
gos, taiau bendras vaizdas visikai aikus: m s potyriai kinta
pagal skirting smegen srii suaktyvjim; potyriai keiiasi
ir tuomet, kai susiduriame su skirtingais vesties altiniais, t. y.
priimamos sensorins informacijos paket pobdiu; kintant
nervini schem moduliams arba chemini mediag kiekiams,
smegen sritys yra sulaikomos arba ilaisvinamos. Jei ias cha
rakteristikas laikysite trimis smons dimensijomis, tuomet bet
koki sivaizduojam ar ne smons bsen galima apibdinti
tam tikru skirting i dimensij lygi deriniu.
Ar sapnai naudingi? Tai svarbus klausimas, susijs su dar
svarbesniu - ar naudinga smon? Jie svarbs ypa tuo atveju,
jei pritariate miniai, neva smon generuoja smegenys, m at tuo
met, greiiausiai, manote, kad jai egzistuoti yra tam tikra prie
astis: evoliucija nebt paskatinusi smons atsiradimo, jei ji
nebt turjusi jokios naudos ilikimui. Taiau, jei jau sudtinga
rodyti smons naud, tuomet evoliucijos terminais paaikinti
sapnus yra dvigubai sudtingiau.
Tam yra pora prieasi. Pirma, net jei galtume rodyti,
jog REM miegas yra naudingas per dien sukauptiem s prisim i
nimam s apie veiksmus bei mintis tvirtinti, ar i ties btina
REM miegui pasireikti vyki kupino sapno forma? Tai atrodo
abejotina: esama rodym , kurie patvirtina, kad tam tikri g
diai imokstami greiiau, jei besimokantis individas turi laiko
REM miegui vien ar dvi naktis po mokymosi, taiau gdi
mokymasis esant bdravim o bsenos nereikalauja smons, tai

P R O T O T EA TR AS

I 279

kodl jos reikt gdi mokymuisi miegant? Pasmoningas

mokymasis, regis, yra pakankam ai efektyvus. Be to, tik labai
nedidel prisim inim us tvirtinant REM mieg lydini sapn
turinio dalis yra bent truput susijusi su gdiais, kuri moko
ms.
Yra teorij, kuriomis mginama paaikinti, kodl sapnavi
mas galjo isivystyti, o viena i j netgi yra glaudiai susijusi su
mano sapnuotais sapnais.
1996-aisiais nusipirkome eimynin miko trobel iaur
nuo Toronto. Trobel supo daugiau nei devyniasdeimt akr
ems, o u jos, kiek apvelgsi, plytjo negyvenama teritorija.
Netoli esantys vandens telkiniai labiau primin ulusias, be
br apgyvendintas kdras, bet, nepaisant nieko, tai nepaprastai
graus kratas.
Kelerius metus vis sapnuodavau, jog atvaiuoju savo tro
bel ir matau, kad mano emje arba aplinkui prasidjo gyve
namj nam statybos. Kur pavelgsi, riaumoja buldozeriai. Tai
buvo siaubingi, slogs ir lidni sapnai - tikri suaugusio ems
savininko komarai. Jie baigdavosi tik man nubudus.
iandien juokiuosi i savs dl toki sapn, taiau viena
teorija, kodl mes sapnuojame, paaikina, dl ko mane perse
kiojo btent tokie sapnai. Suomi smegen tyrjo Antti Revonsuo ikelta teorija teigia, kad sapnai yra tam tikro elgesio, kurio
prireikt imtis grsmingoje situacijoje, repeticijos.2 Esame uuo
maros - deimtis ar net imtus tkstani met m s prot
viams mediojant bei renkant maist, jiems grsm kl plrs
gyvnai ir prieikai nusiteik j pai ries atstovai. Jei, pasak
Revonsuo, jie suburdavo iuos grsm kelianius vaizdus savo
sapnuose bei repetuodavo atitinkamas savo reakcijas, tuomet

280

P R O T O TE ATR AS

bdavo geriau pasireng gyvenimui dienos metu bei, dar svar

biau, inojo, kaip ivengti susidrimo su realia grsme.*
Revonsuo mano, kad besirutuliojantis sapno pasakojimas,
nors ir koks keistas bt, pasiymi tokiu dideliu uuom in apie
real pasaul skaiiumi, kad jo negalima laikyti neturiniu pras
ms. Daugeliu poiri sapn pasaulis primena msik. Sa
pnuose ir toliau naudojams visomis savo juslmis, m s a"
yra beveik toks pat, kok pastame ir mylime - visa yra per daug
aiku ir suprantama, kad bt galima laikyti vien atsitiktini
vaizdini bei mini gniuulu, paprasiausiai mestu chaoti
kai veikianias smegenis.** Revonsuo sapnus laiko virtualiosios
budraus gyvenimo realybs versija.
* Revonsuo teorija toli grau nra vienintel. Kit man patinkani mint, kuri, regis, nesusilau
k tokio pat dmesio, 1999-aisiais pirmasis pasil Jacquesas Montangero. Jis mano, kad sapnai
yra btina veikla mstanioms smegenims, mat neturdamos j, smegenys pradt galvoti
apie kitus dalykus ir, veikiausiai, nuolat trikdyt ms mieg bei priverst pabudinti. Protas
nemiega taip, kaip mes, taigi leiskime jam sapnuoti! Nepasitenkins tik vienu miego tikslu,
Montangero, neprietaraudamas Revonsuo, taip pat tvirtina, kad sapnai padeda mums savo
sprendim primimo bei planavimo gebjimus ilaikyti tikslius bei paruoti juos naudoti dienai
iauus. Nicholasas Humphrey'is, vienas i lakiausia vaizduote pasiymini mstytoj apie
smon, pastebi stulbinam panaum tarp aidim ir sapn, mat abi veiklos yra tarsi realaus
gyvenimo repeticijos ar socialinio gyvenimo situacij simuliacijos. Taiau, jei tai tiesa, kodl
tuomet, pasak Revonsuo, grsming situacij sapnuose nuolat sutinkama tiek daug gyvn?
Humphrey'is mano, kad jie yra paprasiausi pavoj keliani moni vaizdiai. J. Montange
ro, A More General Evolutionary Hypothesis about Dream Function," Sleep and Dreams (1999):
973. N. Humphrey, Dreaming as Play," Behavioral and Brain Sciences (2000): 953.
Tuo tarpu filosofas Ericas Schwitzgebelis tvirtino, jog mes negalime aklai pasitikti senso
rinmis sapn savybmis, kaip nortume manyti. Literatros apie sapnus apvalgoje jis tei
gia, kad pirmojoje dvideimtojo amiaus pusje dauguma m oni buvo sitikin, jog sapnai
yra nespalvoti, tuo tarpu pripainimas, kad sapnai gali bti spalvoti, yra iuolaikinis feno
menas. Tai jis aikina faktu, jog iki septintojo deimtmeio visuom ens informavimo priemo
ns (fotografija, kinas bei televizija) buvo nespalvotos, ir m ons nesmoningai pavert jas
sapn modeliu. Ties sakant, jis kl klausim, ar m s sapnai apskritai gali bti spalvoti,
turdamas galvoje objektus romanuose, kuri, nebent krinyje pabriama prieingai, mes
nenuspalviname" skaitydami knyg. tai dar viena mintis pamstymui: Schwitzgebelis
splioja, ar pradsime suvokti, kad sapnuose galime objektus paliesti, kuomet bus sukurtos
masins informacijos priemons, leidianios paliesti rodomus objektus. Eric Schwitzbegel,
Why Did We Think We Dreamed in Black and White?" Studies in History and Philosophy of
Science 33 (2002): 649-60.

P R O T O T EA TR AS

I 281

Savo teorijos dka Revonsuo isiskiria i kit tyrj (t ne

sunku suprasti, kuomet apvalgininkai pagiria ekspert u dr
s" teigti tai, k jis teig) ir, be abejo, esama jos kritik. Vieni
tvirtina, jog esame link prisiminti emociniu poiriu rykiau
sius sapnus (pavyzdiui, grsming situacij), ir dl to, kad
daugum a universali mogikj emocij yra neigiamos, sapnai
gali paprasiausiai atspindti tai, kas likusi laiko dal bet kuriuo
atveju dedasi m s galvose.
Kiti rodinja, jog paadinti tiriamuosius i miego ir papra
yti papasakoti k tik regt sapn yra viena, tuo tarpu pertrauk
ti televizori irinio mogaus dmes ir paprayti papasakoti,
apie k buvo jo irima laida, yra visikai kas kita. Visi puikiai
inome, kad net rykiausias sapnas nubudus gali inykti per ke
lias sekundes, taigi ne itin realu tiktis, kad vis dar mieguistas
ir nesusitelks protas prisimins svarbiausius sapno faktus. Dar
svarbiau tai, kad smegenys puikiai sugeba kurti istorijas, taigi
gali atsitikti, jog sapno pasakojim bus traukti i ties nesa
pnuoti vykiai.
Su ia idja susijs kitas argumentas, jog grsmingus sapno
vykius prisiminti lengviau, nes jie visada yra rykesni, nors Re
vonsuo prietarauja teigdamas, kad budrum o bsenos atmintis
pasiymi tokiu pat polinkiu, taiau vien dl to idjos apie grsm
nekyla daniau.
Atsivelgus iuos faktus, mano sapnai apie miko trobel
tam tikra prasme yra visikai logiki. A sapnavau grsm, ga
ljusi sugriauti visk, kas miko trobels poiriu man buvo
svarbu - aplink j esani em. Be to, tai buvo tarsi puolimas
i pasal, kai kas, kas nutiko m an apie tai neinant, kadangi tuo
m etu ten nebuvau. Nors sapnavau visus mane bauginusius daly-

282

P R O T O T EA TR AS

kus, vis dlto aikja keletas teorini netikslum. Savo sapnuo

se neimokau atitinkamai reaguoti; daugum a j paprasiausiai
privert mane susierzinti ir nulisti. Kitas keistas dalykas - tai
buvo sapnai apie itin modernias problemas: prieistoriniams
mediotojams bei rankiotojams nereikjo jaudintis dl godi
nekilnojamojo turto agent ar buldozeri. Taiau iuos m an ne
rim klusius dalykus galima paaikinti. Pirmiausia, faktas, kad
nesugebjau, bent jau sapne, tinkamai reaguoti, nebtinai rodo
teorijos pavirutinikum, nors kritikai pabr, jog danai sa
pne itinkantis paralyius link m s artjant traukiniui, vargiai
gali vadintis tinkama reakcija prie pavojing situacij. Taiau
Revonsuo tvirtina, kad 90 procent jo ianalizuot sapn pasi
ymjo adekvaiomis reakcijomis pavoj ir tik keletas i j buvo
netinkamos ar nemanomos.
Kalbdamas apie m oderni vyki sapnus, Revonsuo ai
kina, kad reakcij grsm mechanizmai veikia prisimenant ar
mstant apie bet kokius rykius dalykus, o turint galvoje, kad
mums nebereikia bgti nuo puolani plrn, taiau turime
jaudintis dl kitoki grsmi visuomeniniame gyvenime, ne
nuostabu, kad apie tai ir sapnuojame. Tuomet kodl apskritai vis
dar sapnuojame apie seniai inykusias grsmes? Tokius sapnus
galime laikyti turiniu pagal nutyljim"; juos sapnuojame tais
atvejais, kai sapn sistemoje nekyla joki kit grsmi, apie ku
rias galtume sapnuoti.
Tai vienas poiris sapn smon - tikti, kad jos egzista
vimui yra rimta prieastis. I kitos puss, galtume pritarti prie
ingam poiriui ir paklausti, kodl sapnai privalt turti kok
nors tiksl. Tokie ekspertai, kaip Revonsuo, tikintys, jog sapn
vystymsi nulm evoliucija, turi pripainti galimyb, kad bet

P R O T O T EA TR AS

I 283

kokia psichin veikla nakties metu tra paprasiausias alutinis

smegen veiklos produktas.
Filosofas Owenas Flanaganas yra vienas toki sapn skep
tik.3Jo manymu, sapnai tra paprasiausias triukmas, kylan
tis tuo metu, kai [smegen] sistema atlieka, k sukurta atlikti".
Jis usimena apie smegen gebjim kurti prasmingas istorijas
tvirtindamas, kad nors individualios sapn akimirkos ir yra
triukmas (jas vadina chaotikomis neuron kaskadomis"), ta
iau smegenys sujungia jas kak, kas primena vientis istorij.
Flanaganas visa tai priskiria nepaprastai krybikam smegen
ievs istorij pasakojimo sugebjimui (primena tiek Michaelo
Gazzanigos, tiek V. S. Ramachandrano smegen pusrutuli vai
dm en apibdinimus). Flanagano poiriu, smegenys su sapn
turiniu tai daro dl to, kad t pat atlieka ir su bet kokia kita jose
vykstania nervine veikla. Taigi is poiris leidia manyti, kad
m s sapnai yra bereikmiai tol, kol mes patys nesuteikiame
jiems prasms. Pasak tai sapnavau dl to, kad...", suteikiate sa
pnui vienintel jam kada nors priklausysiani reikm.
Flanaganas kruopiai atskiria greit aki judesi mieg
nuo sapn. Jis pritaria, kad REM miegas pasiymi keliomis nau
dingomis funkcijomis, kurias galjo pasirinkti evoliucija, pavyz
diui, sumajusio smegen neurom ediatori lygio atstatymas
ar nereikalingos informacijos itrynimas. Taiau, jo nuomone,
sapnai nra reikalingi ioms funkcijoms vykstant. Jo odiais ta
riant, REM miego, galbt, reikia mokantis aibs nereikming
skiemen, taiau tyrim subjektai niekada neprane apie juos
i tikrj sapnav.
Jis pripasta galimyb, kad sapnai yra vienaip ar kitaip
naudingi, net jei toji nauda neisivyst natralios atrankos dka.

284

P R O T O TEA TR AS

S a p n u s su d a ra n ty s elem en ta i tra triu km as, taiau tai, k aip m e s

su ju n g ia m e juos v ie n tis sa p n o istorij ir su te ik ia m e jiem s p ras
m s, ro d o u n ik a l a sm en in d irb ani m s s m e g e n p oi r.
F lan aganas taria, k ad j s ir m a n o sm e g e n im s d a v u s tok i pat
atsitiktini sa p n elem en t , i j su k u rtu m e sk irtin gas istorijas,
kurios, stilistin iu a t v ilg iu u n ik alio s, g a l t b ti labai n a u d in
g o s tiek jum s, tiek m a n - jos su teik t g a lim y b v ilg te l ti m s
s m e g e n darbo y p a tu m u s ir g alb t p riverst ap ie sa v e p rad ti
m styti iek tiek kitaip. iu o atveju sa p n a i i ties b t n a u d in
gi - ar, tiksliau sakant, pasirodyt e s n a u d in g i, - taiau i n a u d a
n ep a sk a tin o e v o liu c in s j atrankos.

Mano nuomone, ios idjos trkum as yra tai, kad ji nepa

aikina, kodl sapnavau gyvenamojo rajono statybas savo priva
iose valdose, arba kodl, bent jau kur laik, tai buvo vieninteliai
nemalons mano sapnai. Nors t sapn elementai kaskart buvo
vis kitokie, taiau tuo pat metu jie buvo itin glaudiai susij, taigi
praktikai nemanoma tvirtinti, kad kiekvienas sapnas buvo as
meninis tarpusavyje nesusijusi vaizdini rinkinys.
i diskusija sibuoja tarsi vytuokl, ir iuo metu sunku
pasakyti, kaip pasibaigs. Siekdamas sutvirtinti savo poir, Re
vonsuo pasitelkia vien i paties Flanagano sapn. Pasirodo, b
damas penkeri, Flanaganas sapnavo, kad j vijosi vilk gauja.
Flanaganas sapn sieja su skaityta pasaka apie tris parelius,
taiau Revonsuo nra toks tikras, mat vilkai Flanagano sapne
buvo visai kitokie: pasakose vilkai paprastai vaizduojami pa
nas kraujo itrokusius, sumanius mones vilk kailyje. Re
vonsuo teigia, kad jei sapnuojami grsmingi gyvnai bt kil
i pasak, tuomet m s sapnuose knibdt vokiani ir
senelmis persirenginjani" vilk.

Pr o

to

teatras

285

Revonsuo teorija nra vienintel, aikinanti sapn vaidmen;

j galima sugretinti su svarstymais apie smons tikslingum
apskritai. Kol kas sapn tyrim ai n kiek nepadjo nuviesti b
draujanios smons veikiausiai todl, kad ir pati sapn smon
galutinai neiaikinta. Ryio tarp i smons form raktas turi
slypti sapn ypatumuose: pastamo ir keisto derinyje, neabejojime sapn vyki, nors ir kokie keisti jie bt, tikrum u bei
trapiuose sapn prisiminimuose. iais atvilgiais sapnai skiriasi
nuo budrum o bsenos ir net svajojimo; pastarasis, nors ir gali
laisvai skrieti nuo vienos temos prie kitos, taiau niekuomet ne
sujungia svajoni element taip, kaip tai atliekama sapnuose.
Galiausiai, paveiksl komplikuoja kai kuri moni ge
bjimas sapnuoti nepaprastai rykius sapnus, kuri m etu jie
suvokia, jog sapnuoja ir gali apie tai praneti sapn tyrjams,
pavyzdiui, i anksto sutartais aki judesiais. Skaidrs, ryks
sapnai liudija budrios smons sibrovim sapn, m um s i tie
s nepabudus. Kai kurie patyr ryki sapn sapnuotojai net
gali kontroliuoti sapno vyki tkm. Literatroje apie rykius
sapnus daniausiai pabriamas neemikas, kosminio nuviti
mo aspektas, taiau ryki sapn sapnavimas ne m aiau avi
ir smons poiriu, kadangi jis atspindi tarpin budrum o ir
sapnavimo bsen. Dl tos paios prieasties jis sunkiai supran
tamas.
Pavyzdiui, jei sutinkate su Allano Hobsono poiriu, jog
chaotika sapn beprotyb kyla dl chemini pokyi REM
miego metu bei kaktini skili neveiklumo, tuomet, sapnuo
jant skaidrius sapnus, kain kaip turi bti atstatoma budrum o
bsena. Prieingu atveju, rykius sapnus sapnuojantys individai

286

P R O T O TEA TR AS

negalt priimti sprendim ar gyvendinti plan savo sapnuose,

kaip, atrodo, jie tai daro nuolatos.
Be to, jei visi REM miego metu stebimi aki judesiai atsitik
tinai generuojami dl smegen kamiene kylani impuls, tuo
met kaip rykius sapnus sapnuojantys individai galt tikslingai
pajudinti akis, nordami duoti signal tyrjams, jog sapnuoja
ryk sapn? Kakokiu bdu kai kurios budrios smons sa
vybs patenka sapn, ir nors buvo atlikta eksperiment, kurie
padjo rodyti ryki sapn fenomeno realum bei tai, kad jis pa
sireikia REM ir tik REM miego metu, taiau vis dar trksta ro
dym, kaip is fenomenas skiriasi nuo prasto sapnavimo. Rasti
toki rodym nelengva: didioji dalis duom en apie cheminius
pakitimus REM miego m etu buvo surinkta tiriant gyvnus, ku
rie negali patvirtinti, jog sapnavo ryk sapn, be to, nra joki
garantij, kad moni smegen nuotraukos pads atskleisti skir
tum tarp ryki ir prast sapn. Vis dlto, jei toki skirtum
bt rasta, jie tapt vertingais duomenimis, rodaniais skirtu
mus tarp budrios ir sapn smons. Freudas bt suavtas to
kiomis iniomis.

PASTABOS
1.

Mark Greenberg, Martha Farah, The Laterality of Dreaming, Brain and Cognition 5 (1986):
307-321.

2.

Antti Revonsuo, The Reinterpretation of Dreams: An Evolutionary Hypothesis of the

Function of Dreaming, Behavioral and Brain Sciences 23 (2000): 793-1121.

3- Owen Flanagan, Deconstructing Dreams: The Spandrels of Sleep, Journal of Philosophy 92

(1992): 5-27.

P e n k io lik ta s sk y riu s

Sm e g e n

t y r im a i

Mes gyvename laikais, kuri smons paiek pionieriai negal

jo net sivaizduoti. iandien galime i ties pamatyti, kaip atrodo
smegenys, igauti ne tik skaitmeninius fizins jos struktros, bet
ir funkcionuojani neuron vaizdus. Pamanytumte, jog ap
siginklav tokiomis galimybmis nesunkiai nufotografuotume
smoningas smegenis ir palygintume ias nuotraukas su nes
m oning smegen vaizdais. Aptikti skirtumai reprezentuot
pirmsias istorijoje smons nuotraukas. Williamas Jamesas pa
tirt ekstaz; Descartesas bt pribloktas.
Smegen funkcijoms atskleisti galima pasitelkti kelet
skirting metod; smons tyrimuose daniausiai naudojama
pozitronins emisijos tomografija (PET), funkcinis magnetinis
rezonansas (fMR) ir elektroencefalografija (EEG).* Metodo pa
sirinkim, bent jau i dalies, lemia tyrimo tikslas: tiksliam sme
genyse vykstani proces laikui nustatyti tinkam iausia EEG;
jei jus labiau dom ina lokalizavimas, galite rinktis tarp PET ir
fMR. Prieingas variantas irgi teisingas: PET ir fMR nenaudingi
nustatant laik, o EEG nepadeda tiksliai nustatyti konkreios
vietos. Nepaisant i trkum , galite tik sivaizduoti, koki
pagund kelia ios technologijos. Galime iki begalybs kalbti
apie tai, kaip jauiame smon, arba k reikia ragauti vieio
persiko, taiau jei galite pamatyti, kas dedasi smegenyse, kai
* Taip pat naudojama su EEG susijusi technologija, vadinama su vykiais susijusiu poten
cialu, arba SP, kuri leidia konkrei sudtingos ir painios sm egen veiklos maiaties dal,
ufiksuot EEG pagalba, susieti su tam tikru vykiu, pavyzdiui, paveikslo arba sakytinio
odio pateikimu.

288

P R O T O TE ATR AS

visa tai vyksta , tuom et argi nesate ties absoliutaus smons su

pratimo riba?
Na, ne visai. Nors i perspektyva atrodo puiki ir viliojanti,
taiau viskas nra taip paprasta, kaip atrodo. Problema ta, kad po
imtmeius trukusi apklaus bei tyrim niekas vis dar neino,
kas tiksliai yra smon ar, tiksliau sakant, kokie procesai (ir kur)
smegenyse j kuria, todl jos paiekos tam pa ymiai sunkesns.
Niekas nenor atsidurti girtuoklio, iekanio savo automobilio
rakteli po gatvs ibintu ne todl, kad juos ten pamet, bet dl
to, kad ta vieta geriau apviesta, pozicijoje.
Anttis Revonsuo, teigs, jog sapnai yra reakcij grsm re
peticijos, ireik savo abejones dl smegen tyrim technologij
galimybi atrasti smon.1Jis nra sitikins, kad smegen tyr
jams prieinamais rankiais galime nustatyti kak, ko prigimtis
yra tokia neaiki. Revonsuo paymi, jog yra keletas nuomoni,
kur turtum e iekoti. Jei mesiau jums obuol ir paprayiau j
sugauti bei gerai j siirti, kurioje smegen dalyje smonin
gai suvoktumte obuolio pasirodym? Negalima pamirti fakto,
jog skirtingi obuolio aspektai - jo spalva, forma bei skrydio ore
trajektorija - apdorojami skirtingose smegen dalyse. Gal kai ku
rie ginytsi, kad, nepaisant to, kakur, kakokiu bdu irykt
bendrasis obuolikumas". Kiti gal net sakyt, kad tokios vietos
smegenyse apskritai nra. Taigi, kaip isprsti galvosk?
Taip pat svarbus laiko klausimas. Esama tarim, jog su
smone gali bti susijs ne tik paprasiausias neuron signal
siuntimas, taiau ir vairiose smegen dalyse tuo pat metu sinch
ronikai signalus siuniantys neuronai. Be to, reikia atsivelgti ir
greiio faktori. Mes sugebame perkelti savo dmes nuo vieno
objekto prie kito m ilisekundi greiiu. Revonsuo silo bandy

P R O T O T EA TR A S

I 289

m, kuris suteikia dar vien prieast atsissti prieais televizo

ri. Ijunkite televizoriaus gars, usimerkite ir pradkite keisti
kanalus. jung kiekvien kanal, atsimerkite ir vl usimerkite
kuo greiiau. Veikiausiai, prie tai niekada nesate mat t vaiz
d, neinote, k pamatysite, taiau lengvai atpastate kiekvien
i j. Paprastai pakanka vienos deimtosios sekunds dalies; tai
reikia, kad smon turi gebti perkelti savo dmes btent tokiu
greiiu. Taigi ji dinamika ir sunkiai lokalizuojama - ities nepa
gaunamas taikinys.
Tai svarbs techniniai reikalavimai. Revonsuo spja, kad,
bent jo sitikinimu, iuolaikins technologijos nra pakankamai
galingos, kad padt nustatyti smon atspindini smegen
veikl. Geriausiu atveju, jos gali padti identifikuoti vienaip ar
kitaip su smone susijusi smegen veikl, taiau ne galutin re
zultat pateikianias funkcijas. Nors tai bt nemaas ingsnis
nuo menko teiginio, jog smon yra smegenyse, taiau, Revon
suo manymu, smons pagrind sudarani mechanizm tiks
liai nustatyti nesugebsime.
Sakykime, EEG duomenys yra nepaprastai jautrs laikui:
EEG pagalba galima ufiksuoti vos milisekund, tkstantj se
kunds dal trunkanius vykius. Taiau tam tikru poiriu EEG
ufiksuoti elektrins smegen veiklos modeliai nra apibr
ti. Pirmiausia, duomenys nra tiksls lokalizavimo poiriu,
kadangi bangos turi nukeliauti i smegen, per kaukol, ra
anius elektrodus. Galime nurodyti, kad tam tikras elektrini
bang modelis prasidjo apytiksliai apibrtoje srityje, taiau jo
nemanoma atsekti iki j sukrusios neuron grups. Revonsuo
visa tai apibendrina sakydamas: Mes matome tik iurkius er
dvinius greit pokyi vidurkius sinchronikoje milijon sinap-

290

P R O T O TEA TR AS

s veikloje; i sinapsi tikslios buvimo vietos nustatyti negali

me". Taigi EEG buvo ir tebra naudojama elektrinms smegen
bangoms, veikiausiai, kakaip susijusioms su smone, fiksuoti,
taiau iuo metu tai tiksliausia, k galime pasakyti (vis dlto at
siverskite XVI skyri).
EEG nuvilia tuo poiriu, kad neleidia tiksliai nustatyti
elektros srovs altinio vietos. O kaip PET ir fMR? Tai puikios
priemons vietai, nustatyti. ios priemons nepadeda fiksuoti
pai elektrini neuron siuniam impuls, taiau j pagalba
galima rayti tuos im pulsus ymini veikl - kraujo apyta
kos suintensyvjim tam tikroje smegen srityje. Teisyb, vis
kas yra kur kas sudtingiau, taiau mokslininkai sutinka, kad
vienai ar kitai smegen sriiai nuvitus", toje srityje esantys
neuronai staiga suaktyvja. Svoka toje srityje" yra tikslingai
miglota: iose smegen nuotraukose matomos spalvotos dms
gali rodyti ne didesn nei kvadratinio milimetro smegen audi
nio dal, taiau tiek vietos vis vien pakanka sutalpinti milijonus
neuron su deimtimis milijon sinapsi. Tai vienas trkum as.
Kitas, kaip minta anksiau, yra laikas. Nufotografuoti smege
n veikl utrunka vos sekund ar panaiai, taiau pati veikla
trunka imtus kart trum piau. ios nuotraukos yra panaios
tas, kuriose, dl per ilgo ilaikymo, nem anoma ufiksuoti ju
djimo.
Apie ias smegen veiklos fiksavimo technikas Revonsuo
yra tokios pat nuomons, kaip apie EEG: j pagalba galime ka
k pamatyti, taiau tas kakas toli grau neprilygsta smons
vaizdui; apskritai, gali bti, kad m s naudojamos technologijos
yra netinkamos. Jei su smone kakokiu bdu susij, plaiai po
smegenis pasklid neuronai derina savo signal perdavimo da

P R O T O T EA TR AS

I 291

n, siekdami sinchronizuoti savo darb,' tuomet sunku sivaiz

duoti, kaip tai galtume ufiksuoti fMR pagalba.
Revonsuo kritikai (diskusijose apie smon j niekada ne
stinga) reikia nepasitenkinim dl to, jog jis palaiko pustuts
stiklins" poir, ignoruodamas jo atm etam technologij srity
je pasiekt paang, ir tvirtina, kad su smegen veiklos fiksavi
mo technologijomis susipains ekspertas nemgint teigti, jog
jos pads atskleisti galutin atsakym. Bet kuriuo atveju, jei ma
nte, kad smegen veiklos nuotraukos pads m ums pamatyti,
kas tiksliai yra smon, turiu jus nuvilti. Taiau jos gali atskleisti
kelet dalyk, kurie vyksta mums esant smoningiems (iandien
gerai inoma fraz nerviniai smons koreliatai"), taigi, bdam i
deramai atsargs, pairkime, k smegen nuotraukos mums
parod iki iol.
Vieno mano mgstamiausi - ir labai, labai sumani - eks
periment, kuriame naudojama ymioji Rubino vazos iliuzija,
pagalba mginama susekti vien i smons aspekt. Rubino
vaza yra tinkamiausia tokiam tikslui iliuzija, mat tai dvipras
mika figra (kaip VI skyriuje mintas Nekerio kubas). irint
paveiksl, vazos atvaizd keiia du vienas kit velgiantys
profiliai. Nuostabus sutapimas ir tai, kad mogaus smegenys
veidus (kurie yra be galo svarbs socialiai btybei) apdoroja ki
toje srityje, nei vairius objektus. Be to, Rubino vazos, kaip ir kit
dviprasmik figr, privalumas tas, kad joje slypintys vaizdai
vienas kit keiia savaime, be menkiausi m s pastang. Kas
vyksta smegenyse vaizd pasikeitimo metu? Brit mokslinink
komanda, vadovaujama Colino Blakemore'o, tai isiaikino.2
Savanorius paguld magnetinio rezonanso aparat, po to
jiems parod Rubino vazos iliuzij. Kaip tiktasi, tiriamieji steb-

292

P R O T O TEA TR A S

Rubino vaza yra dar viena dviprasmika

figra, kaip ir Nekerio kubas, taiau ji
tinkamesn smons tyrimams, kadangi
alternatyvs vaizdai - vaza arba du
veidai - suvokiami skirtingose smegen
dalyse. Sumani eksperiment bei tinkam
smegen veiklos fiksavimo technik
pagalba gal suinosime, kurios smegen
sritys suaktyvja, do m inuojant vienam
arba kitam vaizdui.

jo, kaip vienas iliuzijos vaizdas keiia kit. vykus pasikeitimui,

jie turjo spustelti mygtuk. Tuomet tyrjai galjo susieti m ygtu
ko spusteljimus (rodiusius, kuri iliuzijos versij tiriamieji tuo
metu mat) su magnetinio rezonanso nuotraukomis. I dalies
rezultatai pasirod nuspjami. Kaskart tiriamiesiems praneus,
jog vazos vaizd pakeit veidai, nuvisdavo vadinamoji veid
verpsts sritis". Tai mogaus smegen sritis, kurioje, regis, suvo
kiami veidai. Tuo tarpu prieingu atveju to paties pasakyti nebu
vo galima: u negyv objekt suvokim atsakingos smegen sri
ties aktyvumas nepakito iliuzijos vazai pakeitus veidus. Tyrjai
teigia, kad nors ir pademonstravo, jog tiriamiesiems velgiant
vienprasmikus objektus, pavyzdiui, viestuvus ar mikrosko
pus, u j suvokim atsakinga smegen dalis suaktyvja, taiau
gali bti, kad iliuzijos vazai stinga detali, kurios pakankamai
sujaudint i smegen srit. Net ir iliuzijos veidai nesuaktyvino
antrosios veidams jautrios srities taip, kaip vairi moni veid
nuotraukos. Taip buvo greiiausiai dl to, jog pastaroji smegen
dalis atsako u veido detali - vilgsnio krypties, lp judesi
bei veido iraikos - suvokim, taiau i detali iliuzijos vei
duose nra.

P ro to

teatras

i 293

Tai aunus eksperimentas, paremtas atsitiktiniu faktu, jog i

iliuzija, prieingai nei daugelis kit, suaktyvina skirtingas sme
gen sritis. iam tyrimui Nekerio kubas netikt, kadangi vien
pus pakrypusi figra negali suaktyvinti visikai kitos smegen
dalies, nei kit pus pakryps kubas. Taiau k tiksliai is suma
nus eksperimentas mums rodo? Jis rodo, kad tiksliai apibrta
smegen sritis suaktyvja mogui suvokiant veidus paveiksle,
taiau taip nenutinka suvokiant vaz. Jei prielaida, kad vazos
atvaizdas nebuvo pakankamai detalus, jog atitinkama smegen
sritis tapt aktyvesn, teisinga, tuomet galtume manyti, kad
tam tikrais atvejais kilt sumaitis, jei vaizd alternatyvos bt
labai panaios. Esu tikras, kad patyriau subjektyvi io teiginio
pus prie pat praddam as rayti skyri.
iemos metu vaiavau kaimo keliuku netoli savo sodybos,
iaur nuo Toronto, ir netiktai pastebjau pakelje stovint
un. Tokiuose keliuose reikia bti atsargiam, mat vietiniai unys
mano, kad turi teis perbgti per keli kada panorj. Bet ar ti
krai tai buvo uo? Geriau siirjs supratau, kad tai tebuvo dvi

pato duts. Jos kabjo viena u kitos, pritvirtintos prie greta

vienas kito kalt kuol, kurie primin kojas, o paios duts
iek tiek persideng ir atrod tarsi uns knas. Keisiausias daly
kas buvo tai, kad is dviprasmikumas neinyko m an priartjus;
pato duts netapo panaesns pato dutes, kol nepriva
iavau visai arti. Tuomet ir ivydau, kad tai vis dlto buvo uo.
Nemanau, kad kas nors yra atliks magnetinio rezonanso tyrim
su tiriamaisiais, kurie stebjo unis ir pato dutes, taiau esu
sitikins, jog mano smegenys tuos du objektus suvok skirtin
gose srityse, ir galiu tik sivaizduoti sumait savo smilkininse
skiltyse to nesusipratimo metu.

294

P R O T O TEA TR A S

Taigi t smegen srii veikla yra susijusi su smone, ta

iau, turint galvoje Revonsuo spjimus, bt per drsu splioti,
k tai galt reikti. Nedert pasiduoti pagundai ir tvirtinti, kad
veid verpsts veikla yra viskas, ko m ums reikia, jog suvoktume
ir veid, taiau akivaizdu, kad tai itin svarbu.
Buvo ir kit eksperiment, atskleidusi su suvokimu susi
jusi tam tikr izoliuot smegen srii veikl. Galinje smegen
dalyje esanti MT sritis atsako u judjimo suvokim. (Galbt prisi
menate pasakojim i III skyriaus apie moter, kuri dl tos smege
n dalies traumos visam laikui prarado gebjim suvokti objekt
judjim.) MT yra be galo svarbi vadinamajai krioklio iliuzijai: jei
siirsite objekt, pavyzdiui, kriokl, kuris be perstojo juda
viena kryptimi, ir po kiek laiko nukreipsite vilgsn nejudani
scen, atrodys, jog pastaroji juda prieinga nei krioklys kryptimi.
Tai nepaprastai domi iliuzija, o smegen nuotraukos atskleid,
kad j patiriani moni MT sritis yra aktyvi. Aktyvumas nesu
maja net ir mogui irint nejudani scen. Aktyvumui su
majus (tai nutinka po keli sekundi), judesio iliuzija inyksta.
Ar MT sritis yra viskas, ko reikia m s judjimo suvokimui?
Nancy Kanwisher i Masasetso technologijos instituto
(MIT) silo pamginti sivaizduoti tok eksperiment.3 Stimu
liuojant nedidel MT srities dal bedions smegenyse, galima
nesunkiai pakeisti jos judjimo suvokim. Jei tai tiesa, tuomet
sivaizduokite, jog paaliname dal MT srities (net ir i mogaus
smegen), ilaikydami j gyv ir nepaeist. Tuomet pradeda
me j stimuliuoti, gulini laboratoriniame inde. Ar ir i atskir
ta smegen dalis patirs" judjim? Kaip btent? Tai visikai
nelogika: smon sudaro gausyb vairiausi jungi, ji geba
nukreipti m s dmes nuo vieno objekto prie kito nepaprastu

P ro to

teatras

i 295

greiiu, taigi tokios sritys, kaip veid verpst ar MT, privalo bti
susijusios su kitomis, nuo j nutolusiomis smegen sritimis.
Bet kuriuo atveju ie tyrimai rodo, kad mintos smegen
sritys atlieka svarb vaidmen m ums patiriant smon. Taiau
tai dar ne viskas. Marcusas Raichle'is ir keletas jo koleg i Va
ingtono universiteto Sent Luise daug met tyr smegenis ms
tymo metu ir pademonstravo, jog net ir paios paprasiausios
uduotys suteik vis naujos informacijos apie smon.4
Tyrjai stebjo, kas dedasi smegenyse, kuomet subjektams
prie juos esaniame ekrane buvo pateikti daiktavardiai. Jie
klaus, kuo skiriasi paprasiausias velgimas od, jo itarimas
balsu bei veiksmaodio pritaikymas duotajam daiktavardiui.
Nejuokavau sakydamas, kad tiriamieji turjo atlikti paprastas
uduotis: sivaizduokite, kiek kart sudtingiau bt balsu per
skaityti straipsn laikratyje ir aptarti j su kitu mogumi.
Nepaisant, kad uduotys buvo labai paprastos, jos padjo
atskleisti kelet svarbi fakt apie smon. Pirmiausia, vien pas
kir daiktavardi pasirodymas ekrane sukl aktyvumo ban
g tiriamj smegen regos centruose, nors subjektams tebuvo
liepta velgti ekran. Nebuvo aiku, kokie procesai vyko tose
keliose smegen srityse, taiau akivaizdu, kad vienas odis gali
sukelti kelias skirtingas reakcijas.
Dar daugiau veiklos buvo pastebta tiriamiesiems itarus
odius balsu. Kai kurios suaktyvjusios smegen sritys pasiro
d es atsakingos u kalbos struktr bei su ja susijusius lp ir
lieuvio judesius. Taiau domiausios nuotraukos buvo gautos
skeneryje gulintiems tiriamiesiems mginant sugalvoti su pa
teiktu daiktavardiu derant veiksmaod. Netiktai kilo nauja
aktyvumo banga; kai kurios suaktyvj sritys buvo gantinai nu-

296

P R O T O T EA T R A S

fiksacija neumerkus aki

p a s y v u s vil gs n is daiktav ar dius b e fiksacijos

d aiktavard i sk ait ym as balsu b e p a s y v a u s v i l g s n io j u o s

x=-9

x=-5

s u a k ty v ji m o nra i.....

x=- 1

x=3

x=7

..............

x=11

m ak si m alu s s u ak ty v ji m as

ios nuotraukos iliustruoja smegen veikl monms atliekant net ir labai paprastas
uduotis. Tamsesns zonos rodo veikl, kuri nebuvo ufiksuota atliekant prie tai
buvusi uduot.
a) Paskir daiktavardi pasirodymas ekrane (antroji nuotrauk eil) sukl aktyvu m o
bang regjimo srityse, nors tiriamiesiems buvo liepta paprasiausiai irti
ekran. Akivaizdu, jo g net vienintelis odis gali sukelti kelet skirting reakcij.
b) Kitokio po bdio veikla buvo pastebta tiriamiesiems itarus odius balsu (treioji
nuotrauk eil). Kai kurios i suaktyvjusi srii atsako u kalbos struktr bei j
kurianius lp ir lieuvio judesius.
c) {domiausia smegen veikla buvo ufiksuota tuom et, kai skeneryje gulintys tiriam ieji
turjo sugalvoti su daiktavardiu derant veiksmaod (ketvirtoji nuotrauk eil).
Netiktai kilo nauja aktyvum o banga; kai kurios suaktyvjusios sritys buvo gerokai
nutolusios nuo regos centro galinje smegen ievs dalyje.

tol nuo galinje smegen dalyje esanios regos ievs. Prisimin

kite, kad vienintelis skirtumas tarp ios uduoties ir daiktavar
dio itarimo balsu yra tai, jog veiksmaodiui sugalvoti reikia
mstymo bei novatorikumo, ne vien tik raikiai skaityti balsu.
ie rezultatai n kiek nestebina: kilus poreikiui atlikti ka
k neprasta, turime pasitelkti daugiau smegen galios. Situacija
tapo dar domesn, kai tiriamiesiems buvo leista pasipraktikuoti

P ro to

teatras

i 297

kurti veiksmaodius. Kuomet tiriamieji pagerino savo gdius

ar net pradjo atsakinti stereotipikai (pakartoti savo veiksma
od, igird jau girdt daiktavard), smegen srii suaktyvji
mas, kai i uduotis tiriamiesiems dar buvo nauja, pam au tapo
fonine smegen veikla, tuo tarpu paprast, beveik refleksini
ekrane pasirodiusio daiktavardio skaitymo uduoi metu i
rykjusi smegen srii veikla vl suintensyvjo.
Ar is tyrimas patvirtina idj, jog smon sijungia mums
susidrus su nauja, nepastama veikla ir pasitraukia, kuomet
m s gdiai, reikalingi tai veiklai, patobulja? Atrodo, kad tai
gali bti tiesa, o analogikas eksperimentas, regis, tai patvirtina.
io tyrimo m etu subjektai turjo imokti vesti raikl labirintu
uritomis akimis (labirinto sienas ymjo reljefiki kratai). Pra
dinje mokymosi stadijoje kai kuri smegen srii aktyvumas
buvo silpnesnis, tuo tarpu kitos buvo stimuliuojamos, taiau,
kaip ir daiktavardi eksperimente, tiriamiesiems imokus la
birint, smegen aktyvumo modelis pakito. iuose tyrimuose
buvo stebimos skirtingos smegen sritys, taigi, nors smon ir
tam pa aktyvi mokymosi metu, taiau skirting uduoi atve
jais suaktyvja vis kitos smegen sritys. Taip, kai kuriais atvil
giais smon yra nuspjama, taiau kitais - ji gali bti kur kas
sudtingesn nei mes baiminoms.
Paskutin pastaba i Raichle'io tyrim: net tiriamiesiems
gulint skeneryje umerktomis akimis ar velgiant tak televi
zoriaus ekrano centre, buvo pastebtas suaktyvjimas palei sme
gen vidurio linij. Tai nebuvo paprastas esys, primenantis
stovinio automobilio variklio gausm; sunaudojamo deguonies
bei gliukozs kiekiai smarkiai virijo prastus poilsio bsenos
rodiklius. Btent i smegen srii aktyvumas susilpnja sme

298

P R O T O TEATRAS

genims susidrus su nauju ikiu ir vl sustiprja individui i

tobulinus reikiamus gdius. Gali bti, kad ios smegen sritys
atsako u nuolatin aplinkos stebjim, sensorins informacijos
apdorojim bei prasm ing reikini paiek. Vos tik smegenims
prireikia sukoncentruoti dmes, tarkime, derinti veiksmao
dius su daiktavardiais, i srii veikla susilpnja ir sugrta,
kai galime atlikti tam tikr uduot, per daug apie j nem styda
mi. Manau, js sutiksite, jog ia galima ivesti domi paralel su
ms patyrimais. I pradi smoningai suvokiame, kas dedasi
aplink mus, tuomet sustabdome mini sraut bei susikoncen
truojame ties nauja uduotim i ir, galiausiai, kuomet gdi tai
uduoiai atlikti pakanka, vl galime grti prie kasdieni savo
mini. M s smon io proceso metu nebt pertraukiama,
paprasiausiai pasikeist dmesio centras; iuos pasikeitimus
galime ufiksuoti smegen nuotraukose.
Kiti mokslininkai, atsivelg iuos rodymus, jog egzis
tuoja tam tikros smegen sritys, kurios ilieka aktyvios m ums
nesutelkus dmesio konkreius dalykus, svarst, ar tos sritys
negalt bti susijusios su pagrindine smons savybe - savojo
a" palaikymu. Stabtelj susimstyti, inote, jog mstote b
tent js, jog tas pats js" egzistavote praeityje ir, jei pasiseks, tas
pats js" egzistuosite ateityje. Jei visi smons aspektai kuriami
smegenyse, tuomet jose tam tikras kiekis neuron turt atsaky
ti u savojo a" koncepcijos palaikym. Taip pat bt logika,
kad ie neuronai ilikt aktyvs net ir tuomet, kai smegenys nra
uimtos jokiomis kitomis uduotimis.
Mokslinink i Danijos kom anda msi gan neprast ios
idjos tyrim.5 Tiriamj jie papra pagalvoti apie savo asme
nyb bei fizin ivaizd ir palyginti su Danijos karaliens asme

P R O T O TE A TR AS

I 299

nybe bei ivaizda. Palyginimui buvo pasirinkta Danijos karalie

n, kadangi nebuvo tiktina, jog eksperimento dalyviai turt
vienoki ar kitoki asmenini ryi su ja, taiau tuo pat metu
j painot. Guldami skeneryje, tiriamieji turjo tik mstyti ir
nieko daugiau, taiau vliau privaljo paaikinti, apie k mst.
tai keletas j mini:
A e su k a lb u s e k stra v e rta s, ta ia u k a i k u ria s m a n o a sm e n y b s
p u s e s p a s ta tik d ra u g a i. E su a tsid a v s sav o d ra u g e i b e i sav o e i
m a i ir k itie m s a rtim ie s ie m s. Ir d m e sin g a s. I k ito s p u s s , k a rta is
g a liu b ti abejin g as".

Ji a tro d o a tv ira ir n u o ird i. Ji y ra a u to rite tin g a - p u ik i D an ijo s

atstov. Ji a tro d o to k ia k a ra lie n , k o k ia g a lim e d id iu o tis . Ji y ra
k ry b in g a , d o m isi m e n u b e i n a u jo m is p a in tim is ".

A e su ta m s i p la u k ir r u d a k i . M a n o n o sis ir a u sy s y ra g a n
d id e ls. G alv o jau ap ie sav o l p a s ir v iso k n o form ... Eeee... D ar
tu r iu pilv... T u riu p a ly g in ti d id e le s ra n k a s".

A m a n ia u , k a d jos p la u k a i ilgi, n o rs j n ie k a d a n e m a ty ti. Jie v is a

d a s u s u k ti k u o d e l. Jos v e id a s ir k a k la s ilgi, o a u sy s n o rm alio s".

Subjekt smegen PET skenavimas tuo metu, kai ie mst apie

aukiau pateiktus dalykus, atskleid nekintam skirtum tarp
mstymo apie save ir mini apie karalien. Kai kurios su ms
tym u apie save susijusios smegen sritys pasirod es greta arba
sutapo su tomis sritimis, kurios buvo aktyvios Marcuso Raichle'io
ir kit tyrimuose, kai nieko ypatingo smegenyse nevyko. Tyri
mo autoriai tvirtina, kad savojo a" suvokimas ir palaikymas
yra bendradarbiavimas tarp sensorini smegen srii galinje

300

P R O T O TEA TR A S

smegen dalyje bei vykdomj" dali smegen priekyje; kitais

odiais tariant, savs suvokimas simbolizuoja i dviej srii
susitikim".
Ar rodymai, jog ios smegen sritys i ties yra msikio
a" sostas, pakankamai tvirti? Mintas tyrimas prietarauja kito
darbo rezultatams, kuriame nurodom a kaktin deiniojo pusru
tulio skiltis, o ne ties smegen vidurio linija esanios priekins
bei galins sritys. i eksperiment metu tiriamj smegenys
buvo skenuojamos pastariesiems irint savo bei kit moni
veid nuotraukas arba veidus, sukurtus kompiuteriu, sujungus
tiriamj bei nepastam us veidus. Pastebta, kad savo veido
atpainimas beveik visuomet susijs su intensyvesne deiniojo
pusrutulio veikla. is tyrimas seka kandin veidrodio atvaizdo
atpainimo testo (r. X skyri), jais buvo paremtas argumentas,
neva bet kuri btyb, suvokianti, jog veidrodyje regimas atvaiz
das yra jo, yra smoninga ar bent geba suvokti save.
Tokie prietaravimai atbaido nuo kakurio vieno paaikini
mo palaikymo, o tai, veikiausiai, nra blogai. Nenordamas vl
kartoti Antti Revonsuo spjim apie smegen tyrim technikas
bei smon, tik pabriu, kad smegen skenavimas, galbt, yra
langas smegenis, taiau jis yra labai nedidelis ir apmusijs, pro
j tegalime velgti prastai apviest kambar. Nors ir nepamin
jau eksperiment, kuriuose smoningiems vykiams smegenyse
aptikti buvo naudojami EEG arba SP (su vykiais susijs poten
cialas - elektrin technika, pasiyminti fantastika laiko skiria
mja geba), galite bti tikri, jog pranaesni galimybi fiksuoti
greitus vykius dka ie metodai atskleid, kad bet koki sme
gen veikl lydi ne tik kit smegen srii suaktyvjimas, bet
ir kosminiu greiiu aplink smegenis skriejanti aktyvumo banga.

p ro to

teatras

i 301

Kol kas dar neturime idealios smegen tyrim technikos, kurio

je bt sujungtos pranaiausios turim metod savybs ir ku
rios padedami, igautume pirmj, i ties detal, laiko atvilgiu
adekvat smegenyse vykstani proces vaizd.
Dvi paskutins mintys: nereikt pamirti, kad nors mili
sekundes trunkanios veiklos sekimas maytse smegen audi
nio srityse ir sudaro nepaprasto tikslumo spd - elektronin
mini mikroskopija, - taiau per trum put laik, toje nedi
delje srityje veikia tkstaniai, o gal milijonai, neuron, kuri
kiekvienas sudaro imtus ar net tkstanius jungi su aplink j
esaniomis lstelmis. Kaip paprasta bt nepastebti kako itin
svarbaus! Kitas veiksnys yra chemin sandara. N euron kom u
nikacija vyksta neurom ediatori dka. Yra tuzinai skirting i
molekuli ri; daugum a j turi daugiau nei vien paskirt; j
kiekiai stulbinamai kinta kaitaliojantis miego, sapn ir bdravi
mo bsenoms; jos turi reikmingos takos reakcijoms vaistus
bei narkotikus ir vairi psichini sutrikim vystymuisi. Taiau
iki iol chemin bdraujanios smons sandara beveik nebuvo
aptariama. aspekt taip pat reikia traukti bendr kontekst.

PASTABOS
1.

A. Revonsuo, Can Functional Brain Imaging Discover Consciousness? Journal of Consci

2.

Timothy J. Andrews, Denis Schluppeck, Dave Homfray, Paul Matthews, Colin Blakemo-

ousness Studies 8, no. 3 (2001): 3-23.

re, Activity and the Fusiform Gyrus Predicts Conscious Perception of Rubin's Vase-Face
Illusion, Neuroimage 17 (2002): 890-901.
3.
4.

N. Kanwisher, Neural Events and Perceptual Awareness. Cognition 79 (2001): 89-113.

M. Raichle, The Neural Correlates of Consciousness: An Analysis of Cognitive Skill Lear
ning, Philosophical Transactions of the Royal Society of London B 353 (1998): 1889-1901.

5.

Troels Kjaer, Markus Nowak, Hans Lou, Reflective Self-Awareness and Conscious States:
PET Evidence for a Common Midline Parietal-Frontal Core, Neuroimage 17 (2002): 1080-86.

 e io lik ta s s k y r iu s

KAIP TAI VEIKIA

Mano iniomis, smons tyrjai bei apvalgininkai sutaria tik

vienu klausimu: dar yra daugyb su smone susijusi dalyk,
kuri mes neinome. Kai kurie net teigia, kad kai kuri dalyk
niekada ir nesuinosime. Taiau, kaip ir bet kuriame moksle, tik
dalins turimos inios nesustabdo teorij apie smons veikim
daugjimo. Gal gale, juk dl to jos ir vadinamos teorijomis.
Taiau, jei mginiau ivardyti visas egzistuojanias smo
ns teorijas, paprasiausiai sukuriau idj katalog, kuris neat
skleist, kurios i j kvp tyrj vaizduot, kurios nuskendo
tarsi akmenys, o kurios buvo vieai ijuoktos. iame skyriuje
daugiausia dmesio skirsiu vienam i scenarij, vadinamam glo
balia darbo erdve, ir pamginsiu parodyti, kodl iandien tai vie
nas populiariausi poiri smons veikimo aikinim.
Pirmiausia, kuo turi pasiymti bet kokia smons teorija?
Ji turt nubrti aiki rib tarp smoningos ir pasmoningos
psichins veiklos; joje turt bti nurodom os smegen dalys, ku
ri veikla susijusi su smone; ji neturt prietarauti arba turt
paaikinti tokias smons savybes, kaip aukto lygio selektyvu
mas, prastos psichins veiklos tapsimas pasmoninga, pokyiai
dl traum ar chirurgins veiklos ir, idealiu atveju, sudtingiau
sias ikis - patirties kokyb, qualia, bei jos ssajos su smone.
Deja, vos viena kita teorija aikina qualia patenkinamai plaios
smons tyrim bendruom ens atvilgiu. Yra keletas mini,
kodl kai kuriuos dalykus suvokiame itin rykiai, pavyzdiui,
ros spalv ar apelsino skon, taiau n viena i j nepaaikina,

PR O T O TEATRAS

I 303

kaip ie patyrimai kyla, taigi, jei norime ilikti realistais, reika

lavim tursime ibraukti i srao.
Likusios inomos smons charakteristikos turi bti aptar
tos smons veikim aikinanioje teorijoje. Tuo pat metu, turint
galvoje, kad smon yra naudinga j turiniam organizmui, s
mons modelis turt apimti: juslmis gaunamos informacijos
apdorojim, ios informacijos sujungim bei ini apie aplink
krim, kurios leist imtis atitinkam veiksm bei adekvaiai
reaguoti, ir, bent jau auktesnij organizm, gebjim panau
doti i informacij bei turim us prisiminimus planuojant, ren
kantis tarp elgesio alternatyv ar bendraujant. Tai ilgas teorini
reikalavim sraas, ir jei teorija negali apimti j vis, bent netu
ri jiems prietarauti.
Globalios darbo erdvs teorija gim prasidjus dirbtinio
intelekto krimo darbams. ioje teorijoje apraoma kuo efekty
vesn dirbtini sistem struktra. Smegen tyrjas Bernardas
Baarsas i San Diego smegen tyrim instituto buvo vienas pir
mj, entuziastingai pritaikiusi ias idjas smonei, ir iandien
daniausiai siejamas su jomis, taiau keletas kit mokslinink
iplatino darbus, remianius globali darbo erdv arba pripas
tanius, kad i idja simbolizuoja progres ar net ubaigt teori
j. Net ir Danielis Dennettas, kur, pelnytai ar ne, ioje knygoje
paveriau skeptiku, pripaino, kad skirting stovykl teoreti
kai, vertindami globalios smons neuron darbo erdvs mode
l, pam au buriasi draugn".1
Tai kas toji globali darbo erdv? Aikindamas fenomen,
Bernardas Baarsas pasitelk teatro analogij, puikiai suvokdamas,
jog bet kokios uuominos apie teatr smons diskusijoje padidi
na rizik bti susietam su gd usitraukusia dekartikojo tea

304

P R O T O T EA T R A S

tro" idja, kuri minjau I skyriuje.2 Taiau iame palyginime su

teatru nekalbama apie tai, kad smon yra tarsi filmas, kur, pa
togiai sitaiss smegenyse, iri vienas individas - homunkulas,
arba savasis a". Globalios darbo erdvs teatre scenos viesos
irykina tai, k tuo metu nukreiptas smons dmesys.
io teatro apvietim valdo dmesys; tuo galite nesunkiai
sitikinti, pasitelk sen triuk: pamginkite nukreipti savo d
mes nuo skaitom odi kitus aplinkos elementus, kuriuos
iki ios akimirkos ignoravote, pavyzdiui, fono garsus, kiet
kd, spaudiani js upakal, vos juntam us skonius savo
burnoje. Perkelkite savo dmes atgal prie knygos, ir visi ie da
lykai, akimirkai patek js smon, pam au nublanksta ir vl
susilieja su fonu. Teigiama, kad dmesio krypt nustato priekaktins smegen sritys, taiau i kontrol gali pertraukti i aplink
stebini smegen dali gaunami perspjamieji signalai.
Scenoje apviesta informacija transliuojama arba tampa
prieinama auditorijai, kuri yra tamsi, pasmoninga ir, kaip dau
gumoje teatr, uima kur kas daugiau erdvs nei scena. Be to,
scenoje esani informacij kontroliuoja arba formuoja ukuli
siuose vykstantys dalykai. Baarsas pabria, kad, kaip ir tikrame
teatre, bet kuri akimirk scenoje esanti informacija yra trum pa
laikis i daugybs altini surinktos mediagos distiliatas, ir, pa
naiai, kiekvien akimirk su i scenos iplaukiania informacija
irovai turi susidoroti kaip tik sugeba.*
* Jei jums domu, kodl pravartu suvokti tik sm egenyse vykstanios psichins veiklos fra
gment, pateiksiu puiki analogij i DVD disk srities. Ar ities smagiau pamatyti visas
j film nepatekusias scenas, atsitiktinius interviu bei nesvarbi juostos atsiradimo istorij,
kuriuos gaunate pirkdami DVD ra, ar ikart mgautis originalia vaidybine juosta? Dabar
iplskite i mint iki DVD ra, kuriuose pateikiama detali informacija apie kamer vei
kim, maitinimo tvarkarat, visi elektroniniai laikai bei finansin ataskaita - veikiausiai,
sutiksite, kad maiau gali bti daugiau.

P R O T O T EA TR A S

I 305

Teatro vaizdo perklimas smegen tyrimus leidia sukurti

tok smons paveiksl: bet kuriuo momentu scenoje esanti in
formacija yra tai, k tuo metu nukreiptas js smons dme
sys. Tai js darbin atmintis. Darbin atmintis yra trumpalaiks
atminties sinonimas. J sudaro skirtingos dalys: vidinis klausos
komponentas, kuriame ilaikote aktuali odin informacij, pa
vyzdiui, telefono numer, kur m urm ate panosje, eidami link
telefono; vizualus-erdvinis bloknotas", kuriame akimirksniu
isaugomi vaizdai; ir tam tikras iam pasirodymui vadovaujan
tis vykdomasis elementas, kuris, galbt, slepiasi ukulisiuose.
Skaitydami iuos odius, naudojate savo darbin atmint, no
rdami savo galvoje" ilaikyti iame bei keliuose paskutiniuose
sakiniuose isakytas mintis. Tam darbin atmintis turi bti s
moninga. Nra rodym, kurie patvirtint, jog darbin atmin
tis gali funkcionuoti pasmoningai, o prabgusios akimirkos
prisiminimas (kuriam, inoma, reikia darbins atminties) tai tik
patvirtina. Kaip galtumte sekti savo mintis ar odius, jei j
smoningai nesuvoktumte?
Daniausiai darbin atmintis yra trumpalaik, taiau taip
yra ne visuomet: savo smonje galite kur laik ilaikyti telefono
numer, jei nuolat j atnaujinate ir kartojate. I kitos puss, egzis
tuoja tam tikras minimumas. Jei informacijos vienet nekreipia
me dmesio pakankamai ilgai, jis nepasiekia smons. Tai galima
palyginti su ijimu scenos krat, kai scenos viesos js ne
pasiekia; taip prarandate smoningos lovs akimirkos galimyb.
Ieit, kad nordamas pasiekti smon stimulas - tarkime, kva
pas - turi atitikti du reikalavimus. Pirma, jis turi ilikti pakanka
mai ilgai, jog nosyje esantys neuronai j aptikt, ir, antra, jo sukel
ta veikla turi tstis pakankamai ilgai, kad spt pasiekti smon.

306

P R O T O TEA TR A S

Isiaikinome, kad ant scenos esantys dalykai simbolizuoja

visos tinkamos atrankai smegen turimos informacijos srovel.
irov mas sudaro nesuskaiiuojama gausyb pasmons
moduli - paskir konteineri ar informacijos grandini - sme
genyse, kuri mes smoningai nesuvokiame. Tarp i m oduli
yra atsaking u dalykus, kurie niekada nepasiekia smons,
pavyzdiui, gramatikos taisykls, leidianios mums suprasti
anksiau nematytus sakinius, ar imt vizualios informacijos
vienet, kuri daugum a praslysta nepastebti, apdorojimo pro
cesai.* Taiau yra moduli, kuriuose saugom informacij gali
me kelti savo smon - jie taip pat yra irov dalis. ie pas
moningi elementai ir suteikia informacijos scenai, ir priima joje
rodom mediag. Globalios darbo erdvs teorijoje pabriama
paskutin mintis: smons uduotis - perduoti savo turin liku
sioms smegenims.
Globalios darbo erdvs konstrukcij Baarsas kart apib
dino kaip viesias specialist bendruom ens sistemas. einan
ios informacijos specialistai (pavyzdiui, jutimins sistemos)
varosi, kad patekt globali darbo erdv; gav leidim eiti,
paskleidia inut visai sistemai kaip vienetui. Jei uduoiai ga
lima pritaikyti nuspjam sprendim, jos imasi specializuotas
mechanizmas. Taiau, susidrus su naujomis uduotim is ar pri
reikus suplanuoti ir vykdyti nuoseklius veiksmus, globali darbo
erdv tam pa labai reikalinga".3
Nors tinkam a tokiam leidiniui, kaip Journal of Consci
ousness Studies", taiau teatro metafora neatskleidia dydio
Eksperimentais buvo rodyta, jog mes sugebame prisiminti tkstanius vizualios informa
cijos vienet (vaizd), pavelg kiekvien i j vos penkias sekundes. Vizualios atminties
ekspertai apskaiiavo, kad, jei m um s bt parodytas milijonas skirting paveiksl, i j at
paintume 986 000, jei btume apklausti tuoj pat.

P R O T O T E A TR A S

I 307

skirtum tarp scenos ir irov, kaip, pavyzdiui, roko koncer

tas Vudstoke po atviru dangum i ar, dar geriau, SARS koncertas
Toronte 2003-aisiais, kuriam e irov ir atlikj santykis buvo
apytiksliai 100 000 ir 1 - mayt scena moni jroje. Tokie pa
lyginimai geriau dera su Baarso nuolatiniu tvirtinim u apie eg
zistuojant fundam ental prietaravim. I vienos puss, turi
me plaiausi, tuo pat m etu (arba paraleliai) funkcionuojani
pasmons resurs, taiau, nordam i patekti plonyt smons
srovel, jie priversti pralsti pro siaurut tarpel. tai pavyzdys:
angl kalboje yra daugyb daugiau nei vien reikm turini
odi, daugum mes inome, bet tik vien i j galime aki
m irksniu prisim inti iuo momentu. Taigi, pavyzdiui, Baar
sas pabria, kad odis st" gali reikti vairiausius dalykus,
atsivelgiant kontekst: jet set" (pasiturintys mons - vert.
past), sunset" (saullydis - vert. past.), ready, set, go" (pasiruot,
dmesio, mar - vert. past.), a set of tennis" (teniso setas - vert.
past.), a set of tools" (ranki rinkinys - vert. past.). Galbt, i

gird od set, tuoj pat pagalvojate apie vien i i reikmi,

galbt - ne, taiau pasmonje jos yra paruotos naudoti: jei
pridsite kontekst nurodant od (kurio js smonje nebu
vo, kol ia neperskaitte), atitinkam a reikm tuojau ikils js
mintyse. Suprantama, tai tapo daugybs anekdot bei pokt
pagrindu, mat darom a prielaida apie vien odio reikm, kol
juokingiausioje vietoje aikiai nenurodom a turint galvoje visai
k kita.
Siauru takeliu patekusi scen, dabar jau smoninga in
formacija tuoj pat perduodam a atgal auditorijai. Smon leidia
dalytis informacija skirtingoms bei viena nuo kitos nutolusioms
smegen dalims; is dalijimasis, manoma, vyksta kur kas grei

308

P R O T O TEATRAS

iau ir efektyviau, nei pasmoning m oduli mginimai tuo pa

sirpinti savarankikai.*
i teatro metafora drsi ne tik dl to, jog primena vadina
mj dekartik teatr", i kurio mielai tyiojasi smons tyrjai,
bet ir todl, kad gali pasirodyti, neva joje mginamas atkurti pa
tyi taikinys - hom unkulas - sdintis teatre ir stebintis prie j
besiskleidiani smons dram. is hom unkulas pats savaime
yra problema - jam paskyr pagrindinio irovo vaidmen, neisprendiame galvoskio: paprasiausiai sumenkiname save ir
esame priversti pasiaikinti, kodl hom unkulas yra smoningas,
ir taip toliau. Aikus daiktas, globali darbo erdv sugrina ho
m unkulams iek tiek pagarbos, padidindam a j skaii ir sum en
kindama intelekt. io teatro auditorij galima sivaizduoti kaip
tkstanius gana kvail homunkul, kuri kiekvienas sugeba
atlikti vien ar du informacijos apdorojimo proces elementus.
N vienas j nra smoningas ir kol jiems priskiriama minimali
atsakomyb, jais galima remtis, aikinant mokslinius dalykus.
Labai svarbi ios konstrukcijos dalis yra tai, kad visos sme
gen dalys turi bti nesunkiai prieinamos smonei. Turint gal
voje, kad smegenyse yra apie 100 milijard neuron, i uduotis
baugina, taiau, kaip minta, tiesa ir tai, kad kiekvienas neuronas
gali bti susijs su kitais ne daugiau, nei per septynis ingsnius.
Tai automatikai primena ei ingsni moni tinklo idj,
kuria teigiama, jog su bet kuriuo mogumi pasaulyje jus jungia
ne daugiau kaip i ei moni sudaryta grandin. 1998-aisiais
matematikai Stevenas Strogatzas ir Duncanas Wattsas paskelb
Tai daugiau nei prielaida - tai prieastis, kodl globali darbo erdvs konstrukcij suk
r dirbtinio intelekto tyrimus atliekantys mokslininkai: geriausias bdas sukurti adekvat
uduoi sprendimo informacijos paket i gausi resurs - naudoti tiksliai sufokusuot,
trumpalaik, aktyv atrankos metod.

P R O T O TEATRAS

I 309

tokio socialinio tinklo analizs rezultatus. Jo pagalba mintieji ry

iai tarp moni tapt manomi. J analiz parod, jog, sujungus
tvarkingo" (kuriame kiekvienas individas sudaro tok pat ryi
skaii su kitais ir visi glaudiai susispiet klasterius) ir atsi
tiktinio (vairiausiomis kryptimis ir atstumais plytini jungi)
tinklo savybes, bt manoma sukurti i esms tvarking mo
ni tinkl, taiau jis pasiymt atsitiktinmis, toli siekianiomis
jungtimis tarp klasteri.4 Sis modelis primin ei ingsni
moni tinklo" idj: nustatyta, jog daugum a santyki yra tiek
geografikai, tiek socialiai artimi, taiau kiekvienas mogus turi
atsitiktin tolim pastam. Nors nerodyta, kad btent taip su
tvarkytos m s smegenys, taiau minta struktra neprietarau
t egzistuojaniam neuron tinklui bei sukurt netikt ssaj
tarp smegen sandaros ir moni socialinio gyvenimo.
Reikia bti atsargiems dl vieno: visuomet ilieka rizika su
painioti susidarytj globalios darbo erdvs vaizd su tuo, koks
jis i ties turt bti, jei smon vis dlto sukonstruota btent
taip. Viena aiku: tiek teatro metafora, tiek svoka darbo erdv"
implikuoja didels tuios erdvs smegenyse egzistavim, kuris
ities nemanomas. Kaip galima sutalpinti imtus milijard lste
li 1 400 kubini centimetr audinio ir tiktis, kad liks daugyb
vietos? Kitas apgaulingas terminas yra modulis", kuris, bent
jau man, leidia manyti, kad tai kompaktikas, tiksliai apibrtas
vienetas, kur galiu prijungti prie savo kompiuterio. Taiau iuo
atveju modulis" i ties reikia ribot funkcij, o ne viet; tai
kakas panaaus veid verpsts srit, kuri nors yra smilkininje skiltyje, taiau gali turti nesuskaitom daugyb neuron,
apsivijusi vienas kit ir susijungusi su nutolusiomis smegen
sritimis.

310

P R O T O TEA TR A S

Be to, teatro metaforos nedert suprasti tiesiogiai konkre

ios vietos, scenos, kur vyksta smons spektaklis, prasme. Kol
kas atrodo, kad smons nemanoma priskirti vienai konkreiai
sriiai, vietai, kur viskas susijungia visum. Kai kurios smegen
dalys laikomos neatsiejamomis nuo smons, taiau tai nerei
kia, kad smon slypi vienoje i j. Taigi teatro metafora taiky
tina ne smons struktros, o joje vykstani proces atvilgiu.
Visai nesvarbu, ar scena yra visos smegenys, ar viena vieta vien
akimirk ir kita vieta - kit, ar tokios vietos apskritai nra, tik
vienalaikikumas.*
Be to, kai kuriose teorij apvalgose buvo pastebta, jog tea
tro metafora turi prasms smons proces atvilgiu, taiau ji yra
per daug statika, kad galt tinkamai iliustruoti smon. Faktas,
kad naujos idjos blyksteli smonje kas kelias deimtsias se
kunds, visikai neatitinka tipikoje scenoje vykstanio veiksmo,
o auditorijos atskyrimu nuo scenos bei apvietimo ignoruojamas
nepaprastas smons takumas. I ties, irovai tampa aktoriais,
aktoriai - irovais, viesos kaip palusios blyksi ir darosi sun
ku atskirti scen nuo ukulisi. Kartais tokio skirtumo apskritai
nra. Galbt svarbiausia yra turti galvoje fakt, jog akimirkoms

bgant mes patys kuriame visk: aktorius, irovus, scen - vis

k. Siame teatre mes nesame stebtojai: mes esame teatras. Meta
foros yra naudingos, taiau jos toli grau nra tikrov.
* Nepaisant to, nemaai drsi mokslinink nurodo konkreias sm egen dalis, kuriose neva
slypi smon. Pavyzdiui, fizikas ir matematikas Johnas Tayloras tvirtina, kad ta vieta yra
mom enins skiltys, mat jose saugomas kno vaizdas, be to, tiktina, kad i sm egen dalis
saugo pagrindinius darbins atminties elementus. Taip pat egzistuoja rodym, kad vizu
ali smon susijusi ne tik su regos centrais smegenyse, bet ir su kaktini skili dalimis.
Daugelis sutaria, kad gumburas yra dar vienas svarbus elementas. Dabartins teorijos yra
apimanios, o ne iskirianios. John G. Taylor, The Importance of the Parietal Lobes for
Consciousness," Consciousness and Cognition 10 (2001): 379-417.

P R O T O TE A TR AS

I 311

Koki turime rodym?

Globalios darbo erdvs teorij sudaro daugyb element, kuriuos
vienaip ar kitaip galima paaikinti teatro metaforos pagalba: sce
na, apvietimu, spariai scenoje vienas kit keiianiais atlikjais,
nematoma ukulisi taka, pasmoninga auditorija ir, svarbiau
sia, informacijos paskleidimu nuo scenos irovams, kurie, prie
ingu atveju, nieko apie j neinot. Taigi koki turime rodym,
paaikinani tiksl smons mechanizmo paveiksl?
Veikiausiai, niekas neprietaraut tvirtinimui, jog didio
ji dalis smegen yra susijusi su pasmone. Dal viso to sudaro
automatinis apdorojimas, pavyzdiui, aki tinklainje esani
viesos rat transformacija pastam us objektus (ypa nepri
klausomi vienas nuo kito, paskiri kanalai, kuriais keliauja infor
macija apie spalv, judjim ir form). Smoningai mes i pro
ces nepatiriame - kaip mus tai suglumint! - greiiausiai todl,
kad nra neuron grandini, kurios bt susijusios su gausybe
kit smegen srii, galini ikelti i informacij smon.
Juos bt galima palyginti su kaimo keliais, nepasiekianiais
greitkelio.* Taiau iuo metu js smegenyse yra ir tokio pasmo
ningo turinio, kaip asmeniniai prisiminimai, apie kuriuos dabar
negalvojate, bet, jums panorjus, jie gali bti perkelti smon.
Taip pat yra nemaai rodym, jog i pasmoninga informacija
turi takos js mintims bei sprendimams net nepatekusi smo
n (pavyzdi pateikta V skyriuje).
* Spliota, kad retai sutinkami individai, vadinami autistikais eruditais", galintys pagroti
muzikos krin, igird j vos kart, apskaiiuoti, kokia savaits diena buvo bet kokia pa
skutinio penkiasdeimtmeio data, arba ivardyti keleto skaitmen ilgio pirminius skaiius,
kakaip geba pasiekti mums smoningai nesuvokiamas sm egen operacijas. inoma, u
neeilinius sugebjimus ie individai sumoka atitinkam kain: paprastai jie nesugeba atlikti
kasdieni paprast uduoi.

312

P R O T O TEA TR A S

Per daug nediskutuojama ir dl idjos, jog bet kuriuo metu

scenoje esanti aktori trup - tas nedidelis procentas smegenyse
esanios informacijos, kuri i ties smoningai suvokiame, keiiasi nepaprastu greiiu; apie tai galite sprsti i akimirksniu
besikeiiani patyrim. Taip pat inote, kad iuo momentu js
smonje esanti informacija gali suadinti iki tol pasmoningas
inias ir sileisti jas smoning suvokim, upildydam a scen
visikai nauja aktori trupe. Taiau ar yra koki nors rodym
be subjektyvi jausm, pagrindiani argument, jog iuo mo
m entu scenoje esanti informacija transliuojama visoms smege
nims, o kartu ir didesnei, pasmoningai irov auditorijai?
Dviej tip rodymai leidia manyti, jog tai tiesa. Pirmasis
tipas yra anatomins savybs: smegenys yra sujungtos taip, kad
greta esani srii aktyvumas gali bti perduotas nutolusias
sritis ir atgal. Tiek i kairs dein (i vieno pusrutulio kit),
tiek i priekio gal (i momenini kaktines skiltis) smegenis
kerta pluotai toli siekiani neuron. I i grandini isiskiria
jungianios smegen viduryje esant gum bur su virutinje bei
galinje dalyje esania ieve; kai kuriose teorijose ios jungtys
atlieka reikming vaidmen veikiant smonei. manoma aptik
ti neuron grupes, jungianias visas smegen dalis, kuri, vei
kiausiai, reikia smonei palaikyti, skaitant sensorines, ilgosios
bei darbins atminties, dmesio bei motorines sritis. Taiau pli
kas faktas apie i jungi egzistavim dar nerodo, kad smon
i ties yra iomis jungtimis signalus aplink smegenis siunian
tis procesas, trum palaikiu jos turiniu besidalijantis su daugybe
skirting srii tuo paiu metu. Esama rodym, jog ios jungtys
i tikrj paskirsto informacij su globalios darbo erdvs teorija
suderinam u bdu.

p ro to

teatras

i 313

E. Roy'us Johnas i Niujorko universiteto Medicinos fa

kulteto itisus deimtmeius smegen struktros bei funkcij
tyrimams naudojo EEG, o paskutiniais prajusio tkstantmeio
metais jis ir jo kolegos sukonstravo aving eksperiment, ku
rio metu sek elektrin smegen veikl, tiriamiesiems atliekant
paprastas vizualias uduotis darbins atminties pagalba.5 Tipin
uduotis truko eiolika sekundi: keturias sekundes tiriamie
siems ekrane buvo rodomas paprastas kryius, keturias sekun
des - paskir raidi rinkinys, keturias sekundes - tas pats kry
ius, keturias sekundes - raidi rinkinys, kur sudar naujos ir
pirm kart rodytos raids. Tiriamieji turjo nurodyti, ar kiek
viena i antr kart pateikt raidi buvo parodyta ir pirmj
kart, ar ne.
Eksperimentas leido Johnui daryti tam tikr prielaid: re
akcijos kryi metu turt bti pastebta tam tikros papras
iausios smegen veiklos, tuomet turt bti aptikta reikmin
g skirtum, tiriamiesiems velgiant pirmj raidi rinkin.
Antrasis kryiaus pasirodymas turt sukelti kitoki smegen
reakcij, mat darbin atmintis tuo metu vis dar yra aktyvi ir m
gina ilaikyti pirmj raidi rinkin (tuo tarpu pirm kart pasiro
dius kryiui, jos neapsunkino tokia uduotis). Galiausiai, antro
jo raidi rinkinio pasirodymas turt paskatinti nauj veikl,
m at tuo metu tiriamieji turi palyginti darbinje atmintyje esant
pirmj raidi rinkin su k tik pasirodiusiu.
Rezultatai intrigavo. Po netiktinai sudtingo statistinio
duom en apdorojimo, leidusio tyrimo autoriams igauti reik
ming elektrini signal i fonins smegen veiklos maiaties,
irykjo trys modeliai. Pirmasis buvo i lto plintanti elektrinio
aktyvumo banga, kilusi galinje smegen dalyje ir pam au ju

314

Pr o

to

teatras

danti pirmyn. Tai buvo gana domu, kadangi atrod, jog i banga
atspindi pirmin vaizdo uregistravim galinje smegen dalyje
esanioje regos ievje, kur sek bangos judjimas priek, ro
dantis tolesn vaizdo apdorojim kituose smegen centruose. Tai
ypa intriguojanti vyki seka, kadangi kaktins smegen sritys,
manoma, yra susijusios su veiksm alternatyv pasirinkimu bei
planavimu. Toks aktyvumo bangos judjimas i galins priekin
smegen dal inomam smegen tyrjui Robertui Doty primin
sen ios srities specialist aforizm, kad galin smegen dalis
simbolizuoja praeit, o priekin - ateit: galin smegen dalis gau
na informacijos apie tai, kas vyko, tuomet ji perduodam a prie
kin dal, kurioje paruoiama atitinkama reakcija tuos vykius.6
Antrasis Johno eksperimento pagalba atskleistas modelis
buvo plintantis aktyvumo spindulys, tarsi vandens raibuliavi
mas, kdr metus akmen, prasidedantis apytiksliai smegen
centre. Treiasis modelis - aktyvumo banga, plintanti i kairiojo
pusrutulio deinj. Komentuodamas io tyrimo rezultatus, Ber
nardas Baarsas - galbt viltingai - teig, jog antrojo aktyvumo
modelio itakos slypi gumbure, kuris, be abejo, buvo daugelio
pripaintas neatsiejamu nuo smons signal paskirstymo li
kusioms smegenims. I kairs dein plintanti smegen veikla
buvo aikinama kalbos centr indlio judjimu deinj pusru
tul. I dalies modeli tikslumas nebuvo toks reikmingas, kaip
pats faktas, kad tokie modeliai egzistuoja, yra dinamiki, kad tai
EEG fiksuojami enklai, jog informacija transliuojama i altinio
nutolusias smegen dalis.*
* domu tai, kad nors pats Johnas pripaino, jog i elektrini sm egen tendencij nustaty
mas gali paremti globalios darbo erdvs idj, taiau nuo to laiko jis iplatino visai kitoki savo - smons teorij.

P R O T O TEA TR A S

I 315

 globalios darbo erdvs teatro metafor taip pat patenka

ukulisiai, kuriuos sudaro tam tikru bdu smons kontekst
formuojanios esybs. Tai skamba gan miglotai, taiau stebti
nai akivaizdiai t iliustruoja vadinamasis ignoravimo sindro
mas. Dl io sindromo keniantys pacientai praranda dalies juos
supanios erdvs suvokim. Daniausiai inyksta kair nuo j
esanti erdv; taip nutinka dl deiniosios puss momenins skil
ties, virugalvyje esanios smegen dalies, traum. Atrodo, kad
ioje smegen dalyje saugomas m s knus supanios erdvs
emlapis ir, dar svarbiau, ji atsako u io emlapio prieinam u
m smonei. emlapio paeidim atveju, j sukelt ignoravi
mo sindrom patiriantys pacientai nemano, kad dalis aplink juos
esanios erdvs paprasiausiai inyko, dar blogiau, jie nebegali
suvokti, kad toji erdvs dalis turt egzistuoti ar, daugeliu atve
j, apskritai neprisimena j kada nors egzistavus.
Nepaisant to, kad ignoravimo sindromas per pastaruosius
dvideimt met buvo nuodugniai itirtas, labiausiai stulbinantys
io sindromo pavyzdiai mus pasiek i atuntojo deimtmeio
pabaigos. Tai buvo eksperimentas, kurio objektu buvo pasirinkta
Piazza del Duomo katedros aikt Milane.7 Pagrindinis aikts
akcentas yra i balto ir rausvo italiko m arm uro pastatyta ka
tedra, ipuota gausybe skulptr bei smaili bokt. Prieais
katedr esanti aikt yra futbolo stadiono dydio, joje nra nie
ko daugiau, tik karaliaus Viktoro Emmanuelio, raginanio savo
pulkus m, statula. Aikt i vis pusi rmina pastatai, tarp
kuri yra stiklintas devynioliktojo amiaus prekybos centras
Galleria, Duomo viebutis, Rinascente universalin parduotuv
ir vyrik drabui salonas Galtrucco. Kodl tai buvo puiki vieta
eksperimentui? Kadangi kiekvienas Milano gyventojas katedros

316

P R O T O TEA TR A S

aikt pasta kaip penkis savo pirtus. Neuropsichologas Edoardo Bisiachas papra dviej savo milaniei pacient, paty
rusi deiniosios smegen puss insult, sivaizduoti katedros
aikt ir pamginti ivardyti kuo daugiau j supani pastat.
Tyrimo gudryb buvo ta, kad tiriamieji turjo sivaizduoti aikt
i dviej tak: pirmiausia, stovdami aikts gale ir velgdami
katedr, tuomet - stovdami ant katedros laipt ir apvelgdami
aikt i prieingos puss.
Abu pacientai, sivaizduodami stov prieais katedr, suge
bjo ivardyti po kelet pastat, esani deinje aikts pusje,
bet n vieno kairje. Taiau paprayti sivaizduoti, jog stovi ant
katedros laipt, tuoj pat pradjo vardyti visai kitok pastat s
ra, kur sudar dabar deinje esantys pastatai (kuri jie nesu
gebjo prisiminti anksiau), taiau n vieno dabar kairje aikts
pusje esanio pastato, nors kelet i j k tik minjo. Bisiacho
pacient nesugebjimas net sivaizduoti kairiosios juos supanios
erdvs puss pademonstravo, jog ignoravimo sindromas yra ne
paprasiausias nesugebjimas matyti kairje esani erdv, o ne
sugebjimas j suvokti. Po neilg tikinjim vienas i pacient
sugebjo vardyti vien jo kairje esant pastat, taiau apskritai
pacientai pademonstravo nekintam nesugebjim suvokti kai
riosios katedros aikts puss, nepaisant nuo j sivaizduojamo
apvalgos tako.
Grkime prie globalios darbo erdvs idjos. sivaizduokite,
kad momenin skiltis yra vienas i t smons kontekst kurian
i agent ukulisiuose, kuris, nors ir neprisideda prie scena
rijaus dialogo, taiau paveria scenoje vykstanius dalykus tin
kamais, iuo atveju, palaikydamas aplink mus esanios erdvs
suvokim. Tai skirtumas tarp deiniojo pusrutulio suvokimo, jog

P R O T O TEATRAS

I 317

kakas yra negerai, tarkime, kairiajai rankai, ir ios informacijos

perdavimo bei to paties deiniojo pusrutulio paeidimo ir jo ne
sugebjimo praneti apskritai nieko. is pavyzdys atskleidia du
dalykus: pavojingas ignoravimo sindromo sukeliamas trkum as
yra neatsiejamas nuo nesugebjimo kreipti dmes kairij er
dvs pus ir, inoma, be j sukoncentruoto dmesio, jokia sme
gen veikla negali patekti smon.
Tokiu atveju turime ioki toki rodym, jog smon gali
priklausyti nuo smegen struktros, primenanios tam tikr glo
bali darbo erdv. Kaip minta, tai tik vienas smons modelio
pavyzdys, ir nors jis padeda gana skmingai paaikinti smons
veikl, ne kiekvienas ekspertas tokiu paaikinimu tiki. Negal
iau iskirti vienoki ar kitoki kritik argument, taiau vienas
i j iliustruoja, dl ko gali kilti prietaravim. Daktar Susan
Blackmore mano, kad globalios darbo erdvs idja pasmerkta
lugti. Psichologs ir raytojos Blackmore globalios darbo erdvs
teorija visikai netikina, kadangi ji leidia manyti esant smo
ns sraut, besirutuliojani nuosekli istorij scenoje, kuri, Blac
kmore nuomone, apskritai neegzistuoja.8
tai k ji tvirtina: remiantis globalios darbo erdvs teorija,
informacija yra smonje arba u jos rib, taiau esama paty
rim, rodani k kita. Pavyzdiui, sivaizduokite, sako ji, kad
atunt valand vakaro skaitote knyg ir staiga igirstate (suvo
kiate) gars, kuris prim ena sieninio laikrodio dius - kak,
ko, js iniomis, iki to momento nesuvokte. Jei tai tiesa, tuo
met i kur inote, kad laikrodis jau sumu keturis kartus ir kad
sum u dar keturis? Laikrodio di seka kakaip pateko js
prot, taiau, kiek jums inoma, iki tol ji nebuvo js smons
srauto dalis.

318

Pr o

to

teatras

Nesu tikras, ar man teko patirti btent toki igyvenim

(nors kalbjausi su monmis, kurie tai patyr), akimirk, kuo
met netikt tam tikro besitsianio reikinio suvokim galima
atsekti iki pat pradios momento, taiau is konkretus pavyz
dys veda prie Blackmore teorijos, kuri ji suprieina su smo
ns srautu, pavadindam a iliuzine atbuline tkme". Ji tvirtina,
kad bet kuriuo momentu smonje nra n vieno apibriamo
dalyko; taip tik atrodo j tiriant. Taigi, pavyzdiui, kakas js
paklausia, apie k galvojote, arba kakas patraukia js dm e
s ir motyvuoja jus susimstyti apie tai, kas djosi js galvo
je. Tokiomis aplinkybmis nesunku suvokti, kas tuo metu buvo
js smonje, taiau kas atsitikt tokio klausimo neudavus?
Blackmore teigia, kad m s smegenys ongliruoja daugybe in
formacijos, jausm, suvokim bei prisiminim vienet (j tvarka
iame srae nesvarbi). Tai smegen kvantins teorijos versija,
kurioje vykiai neapibrti, kol fizikas nepamatuoja j savo prie
taisais. Tik tuomet daugyb galimybi isisklaido, uleisdamos
viet vienintelei. Blackmore pripasta, kad ios idjos primena
ymij Danielio Dennetto daugelio projekt teorij, kurioje lai
ko ties bei smons srautas uleidia viet sumiusiam viena
laikikumui - triukmingam informacijos vienet, kuri n vie
nas nepriskiriamas smoningiems" arba pasmoningiems",
turgui. Bent jau n vienas i i informacijos vienet nelaikomas
smoningu arba ne, kol mes nepriskiriame jiems ios etikets: tai
ir yra skirtumas tarp tiksliai apibdintos psichini vyki sekos
ir jos spdio.
Akivaizdu, jog Blackmore skirstym tarp smoningo ir
pasmoningo velgia tariai. Jos nuomone, tokio skirstymo aps
kritai nra (turiu galvoje abi galimas prasmes). Srautas, kur ga-

P R O T O T EA T R A S

I 319

lime laikyti smoningu, taip pat neegzistuoja. Blackmore teigia

skatinanti savo studentus daug kart per dien savs klausti, ar
dabar esu smoningas?". Ji tvirtina, kad kartojimo pagalba to
kia savistaba i pradi sukelia sumait, taiau po kurio laiko
atskleidia kelet persidengiani, persipinani gij (daugyb
toki gars, kaip sieninio laikrodio diai, galt bti geras
pavyzdys), galbt simbolizuojani ne vien, o kelet nedideli
smons sroveli. Jos negali egzistuoti nepriklausomos; jos su
kuriamos refleksijos akto pagalba.
Paskutin kart grdamas prie jau pabodusio pasm onin
gai automobil greitkelyje vairuojanio mogaus pavyzdio, su
prantu, kaip iuo atveju pritaikyti Blackmore idj: i ties tuos
paskutinius deimt kilometr js nevairavote pasmoningai,
paprasiausiai dabar apie juos susimsius, jums taip atrodo, ka
dangi negalite prisiminti kreip dmes keli. Taiau ar negaljo
bti, kad ities js dmesys buvo sutelktas keli, bent jau tas
kelias akimirkas, po kuri jis vl grdavo prie pagrindinio js
prot uimanio dalyko - radijo ar pakeleivio? Jei tie trumpuiai
smoningi momentai nebuvo simintini, tuomet gali atrodyti,
kad apskritai nekreipte tai dmesio.
Taiau kaip rodyti Blackmore tvirtinimus? Jei, remiantis
apibrimu, smon yra asmenin bei privati (net smegen akty
vum fiksuojanios technologijos nenurodo, ar fiksuojama veikla
yra smoninga, ar ne) ir jei kaskart j tirdamas atrandu jos sraut,
kaip patvirtinti, jog is srautas tra iliuzija? Blackmore pripasta,
kad tai iek tiek primena mginim suinoti, ar aldytuve nuolat
dega viesa, staigiai arba kuo liau atidarant jo duris, taiau ji
teigia, kad mintasis refleksijos procesas paremia jos tvirtinimus,
jog niekada neegzistavo vienintelis smons srautas.

320

P R O T O TEA TR A S

Prisipainsiu, kad danai to nedarau, taiau, mano nuom o

ne, neatrodo sudtinga sekti besirutuliojani mini, jausm,
prisiminim ar net keist asociacij sek. Nors sutinku, kad yra
momentas, kuriuo man sunku nustatyti, k smoningai suvokiu,
o ko - ne. Taip yra m an kalbant. Jei jums kyla mintis, k norite
pasakyti, ir js j ireikiate, kas dedasi js galvoje tariant o
dius? Mano atveju nevyksta beveik nieko. Galbt tai prieta
rauja senam, tarp smegen tyrj populiariam posakiui: I kur
galiu inoti, apie k mstau, kol nepasakau to garsiai?", leidian
tis manyti, kad i tikrj mintys yra taip glaudiai susijusios su
kalba, jog negalime tvirtinti, kad mintis kyla pirmoji. Taiau a
nemanau, kad tai tiesa. Paprastai, kalbdami turite galvoje no
rim ireikti mint, o ne tiksli odi formuluot. Mintys, re
gis, isakomos daugiau ar maiau spontanikai. Taiau net ir tuo
atveju, kas vyksta js galvoje tariant odius? Pamginkite.
Bernardo Baarso nebaugina Blackmore pozicija; elektroni
niame laike man jis komentavo: Jei Sue Blackmore yra teisi,
vadinasi, evoliucija ikrt mums pikt pokt. Teorikai mes
nesugebame smoningai prognozuoti ateities. Taiau neabejoti
nai t darome kiekvien dien, mat, prieingu atveju, be tikslo
klajotume po pasaul tarsi skanus ksnelis praslinaniam tigrui.
Taigi kasdiens m s patirties poiriu, hipotez yra neteisinga.
Jei negalime prognozuoti net netolimos ateities (naudodamiesi
smoningomis ir pasmoningomis iniomis), kokia tuomet i
m s nauda?"
Sunku nuspti, kuo baigsis i diskusija: kaip minjau, Su
san Blackmore abejons globalios darbo erdvs teorija atspindi
tik vien poir. Iki iol neprisiveriau suskaiiuoti vis teorij
apie smons veikim, bet j turt bti tuzinai. Taiau galiau

P roto

teatras

i 321

laintis, kad kakur tarp teatro metaforos ir Blackmore modeli

chaoso gldi tiesa, ar bent tai, kas netoli tiesos.
Nebt logika ubaigti i tem, nepaminjus, kiek daug dar
reikia paaikinti. Akimirk sivaizduokite, kad globalios darbo
erdvs idja yra teisinga; arba yra kakas, ko ji neapima? Prad
kime nuo minties, kad smon leidia pasmons moduliams pa
siekti informacij, kad problem isprstume pasitelkdami visas
manomas inias. Kaip tiksliai vyksta is perdavimas? Daugelis
tiki, kad besidalijaniose informacija smegen dalyse signalus
siuniantys neuronai turi kakokiu bdu sinchronizuoti savo
darb. Taiau ar tai reikia, kad visi perduoda signalus tuo paiu
metu, ar kad j veikla koordinuojama taip, kad ltesnieji neuro
nai paspartina savo veikl, o greitesnieji - pristabdo? Jei smon
generuoja perduodam signal tempas, tuomet ar ji atsiranda
netiktai, kai perengiama tam tikra kritin aktyvumo riba, ar pa
mau, aktyvumui intensyvjant? Visi ie variantai yra manomi.
Pamginkite perkelti kok nors prisiminim savo smo
n, pavyzdiui, apie pirmj js eimos automobil. Kas vyko
js smegenyse, ikylant iam vaizdiniui? Ar u tai, kad pas
moningas vaizdinys tapo js mini centru, atsako tam tikr
nerv grups signal perdavimo greitis, ar intensyvumas? Pri
siminkite, jog smegen veiklos tyrimai atskleid, kad tam tikros
smegen sritys tam pa ypa aktyvios, atsivelgiant suvokim,
u k tos sritys atsako, pavyzdiui, veid verpst tam pa akty
vi, smoningai suvokiant veid. Taiau ios sritys gali bti akty
vios ir smonei nedalyvaujant. Taigi kas tuomet atlieka lemiam
vaidmen? Ir kokios takos visam tam turi neuromediatoriai? J
pagalba nerviniai impulsai perduodam i i vieno neurono kit,

322

P ro to

teatras

o turint galvoje, kad vienas neuronas gali sudaryti tkstanius

jungi su kitais, tampa aiku, kad cheminis smons aspektas
yra be galo svarbus. Deja, iskyrus sapnavimo bsen, apie tai
nedaug kas teinoma. Visikai neaiku, k bendra mediatoriai
turi su pirmojo js eimos automobilio prisiminimu, taiau aki
vaizdu, kad sutrikus neurom ediatori iskyrimui ar j recepto
ri veiklai, pavyzdiui, schizofrenijos atveju, smon pakinta.
ie atsakym laukiantys klausimai yra itin svarbs, taiau
pagrindinis - sudtingoji problema - ilieka ne tik neatsakytas,
bet net ir neaptartas ne tik globalios darbo erdvs teorijoje, bet
ir jokioje kitoje.* Dar kart pagalvokite apie pirmj js eimos
automobil (prisiminimas apie kur, tiktina, ir vl paniro savo
viet pasmonje) ir paklauskite savs, k tiksliai apie j prisi
menate, neskaitant spalvos ir modelio? Ar savo mintyse m ato
te automobil i lauko, ar velgiate i prastos keleivio sdyns?
Ar prisimenate dur trinkteljim, naujo automobilio kvap, ar
ginus, kuriuos nuolat siveldavo priekyje sdintys js tvai?
Dabar paklauskite savs, kaip btent daugelio smegen srii
suaktyvjimas sukuria iuos vaizdus bei jausmus, kurie ulieja
milijardus sinapsi? Galbt dmesys klajoja aplink, taiau visa
tai yra fizika ir chemija, o ne protavimo bdas. Mintys neturi m a
ss, arba kol kas ji neatrasta. Sudtinga problema, anot filosofo
Davido Chalmerso, yra, pasitelkus turimas chemijos bei fizikos
inias, sukurti tas mintis.**
* Kvantins smons teorijos alininkai tvirtina, kad j teorijos pagalba galima bent priartti
prie sudtingosios problemos. Tam reikia prastas chemijos bei fizikos inias paversti kvanti
niais fenomenais. Skeptikai atmeta tokius tvirtinimus sakydami, kad vienintelis bendrumas
tarp kvantins fizikos ir smons yra j paslaptingumas.
** Chalmersas tvirtina, kad smon yra viena i fundamentalij Visatos savybi, kaip gra
vitacija ar elektros ikrova. Jei i ties taip, nenuostabu, kodl iki iol mums nepavyko jos
apiuopti.

P R O T O T EA TR A S

I 323

I vis su smone susijusi klausim, skiriani mokslinin

kus nuo filosof, bei skatinani abiej disciplin atskir grupi
krimsi, sudtingoji problema yra pati svarbiausia. Kai kuriuos
ji apskritai atbaido nuo bet kokio progreso; kitus ji skatina keliau
ti tolimiausius mokslo pakraius - ir u j - mginant susiau
rinti praraj tarp fenomen, kuriuos reikia paaikinti, ir iandien
prieinamos informacijos; dar kitus ji veria pripainti, jog iuo
m etu neturime tinkam priemoni paaikinimui suformuluoti,
taiau dl to nevertt apleisti io klausimo. Nauj technologij,
ini bei gausybs tyrim pagalba kol kas tolimi ir svetimi atsa
kymai ateityje gali paaikti.

PASTABOS
1.

Daniel Dennet, Are We Explaining Consciousness Yet? Cognition 79 (2001): 221-37.

2.

Bernard Baars, In the Theatre of Consciousness, Journal of Consciousness Studies 4 (1997):

3.

Bernard Baars, H ow Does A Serial, Integrated and Very Limited Stream of Consciousness

292-309.
Emerge from a N ervous System That Is Mostly Unconscious, Distributed, Parallel and of
Enormous Capacity? Experimental and Theoretical Studies of Consciousness, Ciba Foundati
on Symposium 174, red. G. R. Bock, J. Marsh (Chichester, UK: Wiley, 1993): 282-304.
4.

D. J. Watts, S. H. Strogatz, Collective Dynamics of 'small-world' Networks, Nature 393

(1998): 440-42.

5.

E. R. John, P. Easton, R. Isenhart, Consciousness and Cognition May Be Mediated by

M ultiple Independent Coherent Ensembles, Consciousness and Cognition 6 (1997): 3-39.

6.

Robert Doty, Commentary on E. R. John, P. Easton, R. Isenhart, Consciousness and Co

gnition May Be Mediated by Multiple Independent Coherent Ensembles, Consciousness
and Cognition 6 (1997): 40-41.

7.

E. Bisiach, C. Luzzatti, Unilateral Neglect of Representational Space, Cortex 14 (1978):

129-33.

10. Susan Blackmore, There Is N o Stream of Consciousness, Journal of Consciousness Studies 9

(2002): 17-28.

Ep i l o g a s

i knyg pradjau rayti paslapia baimindamasis, jog nema

noma apibrti jos pagrindins temos; j baigiu nerim audam as
dl to, kad perskaitytos mintys sukels jums daug apimani
klausim, kuriuos, nelaimei, nemanoma atsakyti. Rimtai ir be
sarkazmo atsakym iuos klausimus silyiau iekoti tokiuose
leidiniuose, kaip Oxford Companion to the Mind". Viskam yra
savas laikas bei vieta; mano tikslas buvo kuo kruopiau nuta
pyti smons, kuri vienija mus visus, paveiksl. Taiau nenoriu
atsisveikinti nepaminjs, kaip kasdienika smon tam tikromis
aplinkybmis gali apstulbinti.
Kosmin smon", be abejo, galima laikyti viena t nepa
prast variacij. Veikiausiai, yra keletas jos ri bei pasiekimo
bd, taiau apskritai pamus, tai trum putis laiko tarpas, kuo
met jauiame ramyb ir pakyljim, vienyb su Dievu, pom irti
niu gyvenimu bei Visata, ir dar daugiau dalyk, kuri nem a
noma apibdinti odiais. Jos yra, kaip mgsta sakyti filosofai,
neapsakomos".
Dviej individ liudijimai, galbt, pads susidaryti kosmi
nio potyrio spd. Asmeniniai liudijimai, kaip jau matme, yra
reikmingi tyrinjant smon, taiau jie kur kas svarbesni tokiais
atvejais kaip is, mat toliau apraoma smoningoji patirtis stipriai
skiriasi nuo daugelio moni. Pirmj pasakojim ura devy
nioliktojo amiaus kanadiei gydytojas Richardas Maurice'as
Bucke'as, krs Vakar Ontarijo medicinos universitet. Dar ne
sulauks dvideimt vieneri, jis jau galjo pasigirti kelione trau
kiniu i Fort Livenvorto Kalifornij iekoti sidabro, kurios m etu

P ro to

teatras

i 325

nuals jis neteko pdos. Didij savo gyvenimo dal jis usim
medicinos praktika Vakar Ontarijuje, taiau danai keliaudavo
Anglij - kur baig mokslus - ir btent vienos toki kelioni
metu jis susidr su gyvenim keiianiais patyrimais.
vyk jis pasakoja treiuoju asmeniu, taiau pagrindinis ios
istorijos veikjas yra jis pats. Vien devynioliktojo amiaus pir
mojo deimtmeio vakar po su draugais praleisto poezijos va
karo dviraiu ekipau jis gro savo nam us Londone, kai
N e tik ta i, b e jo k io p e rsp jim o , p a siju to a p sia u sta s sp a lv o to
liep sn o jan io d e b esies. A k im irk jis p ag alv o jo ap ie g a isr , n e ti
k t v y k d id ia ja m e m ieste, ta ia u tu o j p a t su p ra to , jo g v ie sa
s k lin d a i jo v id a u s. N e ilg tru k u s j u lie jo n e p a p ra s ta s d iu g e sy s,
d id iu l laim , k u ria i k a n d in sek in te le k tu a lu s n u v itim a s , k u
rio a p s a k y ti p a p ra s ia u sia i n e m a n o m a .
Jis m a t ir su p ra to , k a d K o sm o sa s n ra n e g y v a m aterija, o, p rie
in g ai, g y v a E syb, k a d m o g a u s siela y ra n e m irtin g a , o V isata
s u d a r y ta taip , jo g v is a v eik ia i v ie n k ie k v ie n o ir v is la b u i".1

Transcendentiniai Bucke'o igyvenimai tetruko vos kelias aki

mirkas, taiau niekada i tikrj jo nepaliko; jis visuomet juos
prisimin ir tikjo j tikrumu.
M s dienoms artimesns perspektyvos, ispausdintos to
paio leidinio Journal of Consciousness Studies" straipsnyje,
kurio autorius Allanas L. Smithas. Mokslininko Smitho gyve
nim visam laikui pakeit potyriai, daugeliu poiri panas
Bucke'o igyvenimus. Po j jis kelet kart mgino pakartoti
iuos igyvenimus LSD pagalba. To padaryti nepasisek (savai
me suprantama, tai nulidino), taiau jis gijo patirties, leidusios
atskirti ias dvi patyrim ris.

326

P R O T O TEA TR A S

Smitho kosmin akimirka prasidjo paiu keisiausiu b

du: jis sdjo krsle stebdamas saullyd, kai netiktai pajuto
neprast dilgiojim savo tarpvietje - srityje tarp genitalij ir
iangs (arba, kaip mano mona pasil j pavadinti, neutra
lioje vietoje tarp priekio ir upakalio"). Kodl tai buvo prana
ikas enklas, sprskite patys. Dilgiojimas netrukus uleido
viet Smith supusios viesos pasikeitimui ir netrukus - dar
gilesniems potyriams: A susiliejau su viesa ir visa, skaitant
mane, tapo nedaloma visuma. Nuo Visatos mans niekas nebe
skyr. Ties sakant, teigdamas, kad egzistavo Visata, a pats ar
dar kakas", jus tik suklaidiniau... Nieko nevyko" - tssi ne
sibaigianti vienybs bsena".
Smitho atveju, ekstaz truko geras dvideimt minui (jam
taip atrod, nes laikas buvo sustojs). Kaip ir Bucke'as, jis m
gino pakartoti iuos igyvenimus, taiau nepasisek. Bet kuriuo
atveju, potyriai vartojant LSD, atskleid kelet domi skirtum
tarp narkotini mediag poveikio ir tikrojo kosminio igyveni
mo. Kai kurios i patyrim savybs buvo panaios: laiko tkm
sultjo, pasikeit viesa bei, kaip jis pats apibdino, pasireik
neapsakomo tam tikr objekt reikmingumo potyris".
Taiau LSD sukeltai bsenai trko kosminio elemento: lai
kas sultjo, taiau nesustojo; jo nuotaika buvo permaininga, o
ne diugi; savastis galbt kur laik pakito, taiau niekuomet ne
inyko visikai. Smithas yra sitikins, jog ie du patyrim tipai,
nors ir panas, taiau yra visikai skirtingos smons bsenos.
Jei jas pridsime prie sapnavimo bei bdraujanios smons,
mogaus bsen katalogas pamau ims plstis. Kas vyko? Vie
nas i domi i asmenini jausm aspekt yra tai, jog bent jau
vien i j galima patirti tam tikrais meditacijos bdais.

P ro to

teatras

i 327

Knygos Why God Won't Go Away" autorius Andrew Newbergas i Pensilvanijos universiteto smegen nuotrauk pagalba
nagrinjo patyrusi Tibeto budist smegen aktyvum m edita
cijos m etu ir nustat, kad kaktins j smegen skirtys pastebimai
suaktyvja, tuo tarpu momenins skiltys praktikai isijungia.
Kyla pagunda susieti iuos rezultatus su meditacijos potyriais.
Kaktins skiltys leidia visikai susikoncentruoti, k greiiausiai
ir darote meditacijos metu, kartodam i paprast mantr. Viena i
svarbiausi momenini skili funkcij yra kurti savj a", jo
pozicij bei viet erdvje ir j supanios erdvs form. Galtum
te tvirtinti, kaip tai dar Newbergas, kad tokius smegen akty
vum o pokyius, koki tiktums i mogaus, kuris jauia, neva
tarp jo ir j supanios aplinkos esantis barjeras pam au nyksta,
i ties matome smegen nuotraukose: momenini skili, ku
riose pirmiausia ir sukuriam as m intas barjeras, aktyvum as su
silpnja*
Visa tai skamba tobulai, ar ne? Savo noru galite pasiklys
ti Visatoje vien dl to, kad smegenys nuleidia utvaras, kurios
paprastai kliudo iems potyriams. Taiau tokias ivadas dert
daryti atsargiai: t pai smegen skili traumos gali sukelti
ignoravimo sindrom, dl kurio kairioji jus supanios erdvs
pus paliekama u smoningo suvokimo rib. Kosmini igyve
nim metu, atrodo, erdvs suvokimas nedingsta, tik pasikeiia
jo prigimtis. Bet kuriuo atveju, js jau inote, mes tik pradedam e
aikinti, kas dedasi momeninse skiltyse smons atvilgiu.
Dar reikt paminti dom ry su kitais smons aspek
tais. Prie kur laik gavau elektronin laik i surat shabd jog
* Neseniai publikuotame tyrime, kuriame dalyvavo Tibeto vienuoliai, pastebta, jog, ir
dami toki dviprasmik figr, kaip Nekerio kubas, vienuoliai sugebjo sustabdyti alter
natyvi vaizd kait kartais net kelioms minutms.

328

P R O T O TEA TR A S

praktikuojanio vyrikio, kuris apibdino pana atsiskyrim

nuo fizinio kno: Tai labai tikrovikas pojtis. Jis prasideda
kno galnse, keliauja jomis auktyn ir, galiausiai, pavirsta tam
tikru smons lygmeniu, kurio centras, regis, yra tarp aki, ties
virutine nosies dalimi. Reikia bti usimerkusiam, o vilgsn i
laikyti apvalgos lauko centre". is apibdinimas stebina ne tik
dl patiriamo kno isiskaidymo, bet ir dl fakto, kad galiausiai
liekanti smon yra btent toje vietoje - tarp aki, u nosies kurioje, anot smons ekspert, ji paprastai yra bdravim o b
senos.
Allanas L. Smithas pastebjo, kad gyvenimas, apsvaigus
nuo LSD, atrodo blykus, palyginti su kosminiais patyrimais,
taiau yra buv kit pasakojim apie narkotini mediag su
keltus smons pokyius, kurie leidia manyti, jog egzistuoja
daugiau ir dar keistesni bsen.
Galbt pastate daktar Andrew VVeil i ypsanio veido
afiose, kuriose jis reklamuoja vitaminus ar savo recept knyg,
taiau Weilo smons tyrimai intriguoja, vienu i j jis sutiko pa
sidalyti su darb apie smon kolekcija.2 Weilas yra botanikas
ir gydytojas; ankstyvaisiais savo karjeros metais tyrinjs ne tik
santykinai standartini narkotik, pavyzdiui, marihuanos ar
haliucinogenini gryb, bet ir egzotini mediag, kurias var
toja Amazons baseine gyvenanios gentys, poveik psichikai.
domiausia, kad kartkartmis, nors ir netiktinai tai skamba, kai
kurias i jo tirt m ediag grupe vartojantys mons kakaip
igyvena toki pat smons potyri, kaip kiti juos supantys in
dividai.
Pats Weilas apibdina igyvenimus, kuriuos patyr rky
damas tam tikru bdu paruotus dykum rups nuodus. Tai

P ro to

teatras

I 329

narkotin mediaga, kuri gali pasirodyti iek tiek per stipri ne

patyrusiems vartotojams". Daugeliui pradinis nuod poveikis
pasireikia suvokimo praradim u penkioms ar septynioms m inu
tms - vartojantysis nuodus paprasiausiai nustoja egzistuoti.
Tuomet, pamau, prastas suvokimas sugrta; kai kurie varto
tojai sugrim apibdina kaip stulbinam (ir, esu tikras, rami
nam) pojt. Weilas i nuod mgino kart: kvpiau gar su
draugu, kuris buvo j bands, pradin intoksikacijos faz buvo...
na, a paprasiausiai jos neprisimenu. Taiau sugrimo ir savs
bei aplinkos suvokimo atkrimo metu, igyvenau ryk potyr,
kuris tssi minut ar dvi, tarsi mes btum e vienas kito smon
je. Narkotik poveikiui atslgus, m ano draugas pasakojo, kad ir
jis igyveno t pat".
Galbt ie potyriai atrodo nepaprasti ar net keisti, taiau tai
tik dalel to, k pasakojo kiti. Weilas apra Manuelio Curdovos
potyrius vartojant narkotines mediagas, vadinamas ajahuaska,
su dvylika kit vyriki. Apsvaig visi mat keist diungli
gyvn vizijas: Kai kuri anksiau nebuvau mats. Maiau
gelsvai rusv pum, kelet skirting maesni dmtj ocelot, tuomet - didiul dmt jaguar. Grupje kil nabdesiai
rod pritarim. Neapsakomo dydio gyvnas, nuleids galv
ir ikis lieuv, nuslikino tolyn. Jo burna buvo pilna dideli,
bjauri dant. Netiktas plrno elgesio pasikeitimas tarp m
klik stebtoj sukl virpul".
Kas galt bti geriau u paslaptis, besikaupianias ant pa
slapi? prasta smon pasiymi gausybe iki iol nepaaikint
savybi, dl kuri jas patinantieji vis dar negali sutarti. O dar
bendra smon? Weilas savo es baigia taip: Nemanau, kad ga
lime drsti paalinti paslapties aspekt i realybs patyrimo. Taip

330

Pr o

to

teatras

pat nemanau, kad mokslas turt mginti tai padaryti. Moks

lo pagalba galima priartti prie paslapties atskleidimo. Bet kuo
rykiau mokslo viesa apvieia realyb, tuo aikiau suvokiame,
koki neapsakomo dydio erdv apima tamsa".
Kasdiens budrios smons supratim as yra pakankamai
paslaptingas; jau minjau daugyb kart, yra sitikinusi, jog
niekada nesugebsime jos paaikinti. Taiau, jei mokslininkai
nemgins bent kilstelti udangos ir vilgterti stebukling
mechanin smons sandar, kaip galsime vertinti arba, juo
labiau, suprasti ia perpasakotas istorijas?
Manau, visi smons tyrjai sutiks, jog iandien nra ade
kvaios teorijos, kuri pradt aikinti, kaip aplink lau sdini
moni grup galjo pamatyti" t pat baug gyvn. Taiau
tai nereikia, kad vien dien negalsime kalbti apie vienokias
ar kitokias valgas iuo klausimu. Vis dlto pirmiausia turime
suprasti paprastesnius dalykus, pavyzdiui, sprendim, kad
iuo m etu nieko nenorite labiau u bokal alaus. Pirmyn! Taiau
nemanykite, kad su iuo sprendim u js smoningas protas tu
rjo k nors bendra.

PASTABOS
1.

Citata i Allan L. Smith ir Charles Tart, Cosmic Consciousness Experience and Psyche
delic Experiences: A First Person Comparison, Journal of Consciousness Studies 5 (1998):

97-1072.

A ndrew Weil, Pharmacology of Consciousness: A Narrative of Subjective Experience,

Toward a Science of Consciousness, red. S. Hameroff, A. Kaszniak, A. Scott (Cambridge,
MA: MIT Press, 1996): 677-89.

Pa d k a

Raydamas i knyg supratau vien dalyk: nra pasaulyje la

biau erzinanio darbo u knygos autoriaus tyrim analitiko tri
s. iuo atveju Tamara Adamek buvo i laimingoji". Jos indlis
galutin produkt greiiausiai nebuvo toks, kok ji sivaizdavo:
keletas jos kruopiai atrinkt (taiau sekinamai isami) darb
segtuv, kuriuos ji surinko mano pasilytomis temomis, apleis
t, taiau verting, vis dar guli tvarkingoje snyje mano kabi
nete. Tai ne jos kalt: paprasiausiai mano nuomon apie tai, kas
turt patekti knyg, o kas - ne, nuolat keitsi. Ji prisidjo savo
neblstaniu entuziazmu, susidomjimu, kandia kritika, hum o
ro jausm u bei tikjimu knyga. Jei visi ie dalykai sudaro m edia
gos paiek, tuomet puiku. Be j nebiau judjs priek.
Kevinas Hansonas i HarperCollins leidyklos dalijosi su
manimi savo nemirtingu tikjimu. Jis praktikai sukr i kny
g ir n akimirk ja nesuabejojo. Redaguodamas Jimas Giffordas
perskait rankrat net kelet kart (drsus mogus). Su hum oru
ir dmesiu detalms Stephanie Fysh pavert nuobodi mano
proz tikra angl kalba.
Daugelis mokslinink mielai atsak praymus suteikti
informacijos bei dar neileist mokslini darb versij. Tarp j
buvo Bernardas Baarsas ir jo kolegos i Smegen tyrim instituto
San Diege, Christofas Kochas, Jamesas Rutka, Ronas Rensinkas
ir Brokas Fentonas (apras iknosparnio gyvenim). Dkoju
jiems. Taiau du psichologai, Alanas Kingstone'as ir Allison Sekuler, padrsino ir kvp mane labiau nei kiti, tiek rengiant i
knyg, tiek anksiau. U tai jiems esu ypa dkingas.
p ro to

teatras

i 333

Ro dyk l

A b stra k ti sm e g e n v eikla 33, 34

A d ria n o v a s, O leg as 70
A fazija

A p g a v y st
G y v n g eb jim as 190,191
V aik g eb jim as 248-249

A h a " p o ty ris 95, 96,1 0 1

A ja h u a sk a 330
A k y s 85

A p lin k a ir sm o n in g o p ro to
a tsira d im a s 212, 213
A p e ltu o d e g ia i ly g ian o sia i

A kloji d m 1 1 2 ,1 1 3 ,1 2 8 -1 3 1

ik n o sp a rn ia i 204
A rc h im e d a s 97

A k lu m a s
D l n e d m e sin g u m o 114-118,

A so m a to a g n o z ija 265

124

A tu o n k o ja i 1 9 0 ,1 9 4 ,1 9 5

P o k y ia m s 117-123

A teitis

R egjim o a tsta ty m a s 105,111

A k m e n in i ra n k i g a m y b a 219,
226,

232, 234, 235

A k so n ai 65, 66, 68, 250

A lek sas (pilkoji p a p g a ) 184-186,
199, 200

S m o n s su site lk im a s ties 158,

159, 320
im p a n z i geb jim as j
s iv a iz d u o ti 218
A tm in tis
A u to b io g ra fin " 242

A lienas, W o o d y 14

Ir savojo a " p e rk lim a s 44,

A m eb o s 31

45

A m n ezija 239-242, 249, 251

M a v a ik 240-243, 245-248

An Introduction to Comparative

N e p a tik im u m a s 14

Psychology (M o rg an as) 183

A n estezija 1 3 ,14

Animal Consciousness (R ad n er)

197, 206

P ra ra d im a s 61-63
P rik la u so m y b n u o sm o n s
1 6 ,1 7
R yys su te o rin iu p ro tu 249

A n o zo g n o zija 265, 269

Ssajos s u k alb a 242-245

A n t lieu v io galo", fen o m en as 40

V izu ali 207

P ro to

teatras

i 335

T. p. r. tr u m p a la ik a tm in tis
A u e l, Jean 225
A u tistik i e ru d itai" 312
A u tiz m a s 221-223, 251

C a m e g ie 'is, D a le 'a s 59, 72

C h a b risas, C h ris to p h e ris 115,

117,134
C h a lm e rsa s, D a v id a s 18,19, 24,

32, 73/
B aarsas, B e rn a rd a s 42, 84, 86,103,
1 8 6 ,1 89,195, 206, 304, 305, 307,

, , ,

308 315 321 3 2 5 ,3 3 3

79'

323

C h a o tik o s n e u ro n
k a sk a d o s " 284
C h e se ld e n a s, W illiam as 106,107

B altoji m e d ia g a 68, 69

C h ro n o sta z 138-140

B an g in iai 180, 202

C lay to n , N ico la 190,191, 206

B arghas, Jo h n as 101-104

C lan of th e C ave B ear (A uel) 225

B au m eisteris, R o y 'u s 174-177

C lark as, R o b ertas 195, 206

B eyersteinas, B a rry 'is 58

Consciousness Explained

Beyond the Body (B lackm ore) 45, 51

B ed io n s 192
J v iz u a lin s m o n 199, 200

(D en n ettas) 111,1 4 3 -1 4 5

Cranial Pursuits (CBC rad ijo la id

ciklas) 54, 72, 239

B ickertonas, D erek a s 231

C rick as, F ran cisas 196, 209, 237

B ih ev io riz m as 183

C u rd o v a , M a n u elis 330

B in o k u lin k o n k u re n c ija 128,

199, 200

A tsk y rim a s n u o p ra e itie s 20

Bits d a rb in in k s 85

S u v o k im a s 1 4 6 -1 5 2 ,1 5 8 ,1 5 9

Black, S a n d ra 265

D alijim asis s m o n e

B lackm ore, S u san 45, 51, 79, 80,

D a rb in a tm in tis 305, 306, 314,

318-322, 324

315

B lak em o re'as, C o lin as 292, 302

A p rib o jim ai 82-85

B. M. (k o d in is p a c ie n to v a rd a s)

V iz u a lin s in fo rm acijo s

268, 269

ila ik y m a s 123,124

B rew steris, D a v id a s 128,129

D a v id so n , Ja n e t 97, 9 8 ,1 0 4

B rok sritis 232

D e L a p la c e'a s, P ie rre 7as S im o n as

B uckle'is, R obertas M a u rice 'a s 325

B u tterm o re, N icole 217, 218, 220,
227, 237

336

D a b a rtis

B isiachas, E d o a rd o 317, 324

P R O T O TEATRAS

1 6 3 ,1 6 5 ,1 7 7
D e k a rtik a sis te a tra s " 12, 26,
304, 309

D elfinai 1 8 0,184,192, 202

D ra m b lia i 180, 219

D e n d rita i 65, 70

D ru g e lio e fe k ta s" 163

D e n d ro n a i 75, 76

D u a liz m a s 23

, , - , , , ,

D e n n ettas, D an ielis 12, 74, 86,

132 133 143 145 152 157 161

, ,

D u n ck eris, K arlas 9 8 ,1 0 4
D u o b u t 114

216 304 3 1 9 ,3 2 4

D v iej d a li p ro ta s 213, 214

A p ie g lo b a lin s d a rb o e rd v s

D v ily p s m o n 253, 254, 259,

teo rij 304

262-265

D a u g e lio p ro je k t teorija 319

D escartesas, R ene 26

E b b in g h a u so iliuzija 89

D eim ties m e t ta isy k l " 234

Ecclesas, se ra s Jo h n as 74-77, 86

D ein y sis p u s ru tu lis

E ccleso p a v e ik sla s 75

Ir haliu cin acijo s 215, 216

E cholokacija 178, 204, 205

Ir sav s a tp a in im a s 193

E d e lm a n a s, D a v id a s 186,189,

P o i ris u d u o i s p r e n d im

194, 206

259-262

E go ite k lia i" 176

P rie in g o p o i rio g y n jo "

E in stein a s, A lb e rta s 70-72, 97,

v a id m u o 268, 269
S m o n ja m e 262-264
V aid m u o k alb o s ap d o ro jim e
214-216
D e ta lu m m g stan io s m o tin o s
245-247

104 , 135
E lek tro en cefalo g rafija (EEG)
34, 48, 78, 288, 290, 291, 301,

3M, 315
E lgesys
I a n k sto u p ro g ra m u o ta s

D e te rm in iz m a s 1 6 2 ,1 6 3 ,1 6 5 ,1 7 5

181,182

D ls 66

P a s m o n s ta k a 101-104

D m esio cen tra s 8 2 ,1 0 0 ,1 4 0 ,

158,299

E m ery 'is, N a th a n a s 190,191,

206

D idysis k u lt rin is sp ro g im as" 218

E m ily 241, 242

D idioji sm e g e n ju n g tis 46, 256

E p ife n o m e n a liz m a s 208

D irbtinis in telek tas 22, 86, 304, 309

E pilepsija 46, 47, 50, 57, 62,1 4 7 ,

D isociacinis a sm en y b s
su trik im a s 46
D o ty 'is, R o b ertas 315, 324

160,

255

E u re k a " a k im irk a 97

Everybody's ( u rn ala s) 108

P ro to

teatras

I 337

F ab re'as, Jean as H e n ri 197, 198

L in g v istin ia i su g e b jim a i

F a ra d a y 'u s, M ich aelas 169

184, 201

F arah, M a rth a 269, 272

P a tirtie s gijim as a id im m e tu

F en to n as, B rockas 203, 205, 332

234, 235

Fi sp alv o s efek tas 142-144

Santykiai su m o n m is 201,202

Fizikai, j p o i ris la ik 135

Savs su v o k im a s 191-193

F lan a g an as, O w e n a s 269, 284, 285

T. p. r. in d iv id u a li g y v n

F o to recep to riai 1 1 2 -1 1 4 ,12 9/ x33

tip u s

F ren ch as, C h ris to p h e ris 78

G lijos l stels 67, 71

F renologija 64, 65

G lo b a lin s d a rb o e rd v s teorija

F re u d a s, S ig m u n d a s 242, 276, 287

303-324

F u n k cin is m a g n e tin is re z o n a n sa s

K as j n e tra u k ia m a 322-324

(fMR) 288, 291, 292

K ritik a 318-321
P a g rin d ia n ty s ro d y m a i

G a llu p as, G o rd o n a s Ja u n e sn y sis

192-194, 248

T eatro m e ta fo ra 301-311

G alto n as, F ran cisas 208, 237

G o ld in g a s, W illiam a s 225

G alv o s sm e g e n v a n d e n 52

G o o d a le 'a s, M elas 89, 9 0 ,1 0 4

G az zan ig a, M ich aelas 252, 256,

G o rilo s 1 1 5 -1 1 8 ,1 3 4 ,1 8 4 ,1 9 2

257, 259, 261, 262, 266, 267, 284

G raikija, sen o v s 45, 46

G e lto n sp a m s v a p sv o s 197

D iev ai k a ip g ird im o sio s

G e n etik a 181

h aliu cin acijo s 212-215

G en ie 245

G re e n b erg a s, M ark as 269, 272

G ird im o sio s h aliu cin acijo s

G re g o ry 'is, R ic h ard a s 19, 20, 32,

212-215

G ebjim as a p g a u ti 190,191

G ro ssk u rth a s, C h risas 72, 239

G ebjim as m sty ti 185,186

G u m b u ra s 61

I a n k sto u p ro g ra m u o ta s

REM m ie g o m e tu 276, 277

elgesys 1 8 1 ,1 8 2 ,1 9 4 ,1 9 5

R yys su s m o n e 187,189

ra n k i n a u d o jim a s 181, 227

S m o n s sig n a l

J em ocijos 185
J sm o n 31,178-206, 209, 210

1 0 7 -1 0 9 ,1 2 6 ,1 3 4
G riffinas, D o n a ld a s 187

G yvnai

338

312-321

Pr o

to

teatras

p a sk irsty m a s 315
G u m b u ro b ra n d u o lia i 188,189

H ay n e, H a rle n e 243, 287

H aliu cin acijas su k elian io s
m e d ia g o s 66
H aliu cin acijo s 215, 216
G ird im o sio s 212-215
H eid eris, F ritzas 169,171-173,
177,182

In fo rm acija
G ru p a v im a s 82-85
K aip s m o n s p a g rin d a s 24,

25
In su lta s 265-269, 317
P o v eik is sm o n e i 263, 264

Is Your Brain Really Necessary?

H id ro cefalija 52, 53, 55-5 7

(L orberis) 52, 53, 55, 56

H ip e ra k ty v u m a s , sm e g e n

I a n k sto u p ro g ra m u o ta s

l ste li 66

g y v n e lg esy s 181,182

H ip n o z 14, 257

Ijim o i k n o p o ty ria i 47-50,

H ip o k a m p a s 60-62, 64

329, 330

H ip o k a m p o p a a lin im a s 61, 62

Hydrocephalus im frhen
Kindesalter (L orberis) 54
H . M . (k o d in is p a c ie n to v ard a s)
62, 63

p ra sta veik la, p a s m o n in g a s

a p d o ro jim a s 14,15, 42, 43, 87,

88
si tis kelyje 174

H o a g la n d a s, H u d s o n a s 13

taig a, ja u tru m a s jai 28, 29

H o b so n a s, A lla n as 276-278, 286

v alg a 95-100, 331

H o m e ra s 212
H o m o flo resien sis 207

Jack so n as, F ra n k a s 18,19, 31

H o m u n k u la i 26, 27,148, 305,

Jay n esas, Ju lia n a s 45, 46, 51, 86,

309

88, 8 9 ,1 0 4 ,1 7 3 , 208, 210-216,

H u m p h re y 'is , N ich o lasas 221,

222, 224, 228, 237

222, 224, 237, 251, 281, 287

H u x ley 'is, T h o m asas 207, 208, 237

Jam esas, W illiam a s 58, 59, 88,

126,155, 208
S m o n s p a k ra ty s" 40, 41

Id j in te m a liz a v im a s 101-104
Ig n o ra v im o s in d ro m a s 316-318,
328
Iliad a (H o m eras) 212, 213, 216
In fan tilin am nezija. Zr. v aik y sts
am n ezija

S m o n s sra u ta s 16, 34, 35

J a u tru m a s iliu zijo m s 89-91
Jo h n as, E. R o y 'u s 314
Ju d jim a s
K o n tro l 152-157
S u v o k im a s 63, 64, 295

P R O T O TE A TR AS

I 339

J u n g a s - B e e m a n a s , M ark a s 99,

K etin im a s, a tsk irta s n u o v e ik sm o

165-169

100, 104

K in g sto n e 'a s, A la n a s 139,140, 332

K in sb o u rn e 'a s, M arcelis 157,161

K a iry sis p u s r u tu lis

G eb jim as sa p n u o ti

271, 272

K it p ro t " p ro b le m a 178

K a lb o s a p d o ro jim o g e b jim a s

K lark o rie u tin s 190

215, 216

K lau sa ir c h ro n o s ta z 138,139

P o i ris u d u o i

K lu m p e ls 31

s p re n d im 259-261

K ochas, C h risto fa s 18, 32,196,

V aid m u o sa p n u o ja n t 272

197, 209, 237, 332

V ertjo v a id m u o 256-259, 261,

K ohleris, W o lfg an g as 218

262, 265-269

K oko (gorila) 184

K ak tin s sk ilty s 193, 250, 301

K o m a 2 3 ,1 8 8 , 279

M editacijos m e tu 328

K o m p eten cija 233-237

N e v e ik sn u m a s REM m ie g o

K o sm in s m o n " 325

m e tu 276-278

K ran k liai 190

K r m o k n in ia i k k ta i 190,191

K alba
K ilm 228, 229

K u h n as, T h o m a sa s 54

R yys su a tm in tim i 242-245

K unstas-VVilsonas, YVilliamas

R yys su s m o n e 15,194, 228,

229, 262, 263
S lo p in an tis p o v eik is k ry b in e i

9 1_ 93, 104
K d ik i se n so rin is su v o k im a s
240

raik ai 222

K n o d a il 219, 220

V idin 41, 42,194, 228, 263, 264

K ry b in is s p ro g im a s" 218

K albjim as
P rik lau so m y b n u o
sm o n s 15

K v an tin m e c h a n ik a 36, 75, 76

K v an tin s s m o n s teorijos
321-323

K a n k o rin lia u k a 26
K an w ish er, N a n c y 295, 302
K anzi (m ao ji im p a n z ) 184,
201, 202
K eenanas, Ju lian as P au las 193,194
Keller, H e le n 47

340

proto

teatras

L aik as 135-152
F izik p o i ris 135,136
S u b je k ty v u m a s 136-140
S u sto jim as 137-140
L aiko a tsu k im a s 1 5 0 ,1 5 1 ,1 5 8

L aiko sek im as

M arcelis, A n th o n y 'is 93, 9 4 ,1 0 4

P rietaisai 136

M ark as, V ictoras 252, 261

S m o n s v a id m u o 139,140

M a sk a v im as 93, 94

L aik ro d iai 43, 8o, 108,136-140,

155/157/ 205, 318, 320
L aisva v alia 1 5 2 -1 57,162 -1 7 6
A p rib o jim ai 174-176
A tsisa k y m a s 168-173
L eary'is, M a rk a s 217, 218, 220,
227, 237,
L eh m an as, D ietrich as 33, 36, 50

M ao sio s im p a n z s 184, 201, 202

M sty m a s
A p ie n ie k 38, 43
B alsu 36-38
M c C a rth y 'is 24, 32
M ed itacija 270, 327, 328
M e d io k l k a ip p a g rin d a s k alb o s
v y sty m u isi 231, 232

L eninas, V. I. 70

M erik le'is, P h ila s 9 0 ,1 0 4

L ettvinas, Je ro m e 'a s 131,134

M erk eris, B jo m as 229, 230, 237

L evinas, D an ielis 1 1 8 ,1 1 9 ,1 2 2

M ieg as 13, 23, 43, 4 8 ,1 8 9 , 270,

L ew inas, R o g eris 54

273-280, 282, 284, 286, 287, 302

L ew isas, M ich aelas 249

M ielin as 68

Libetas, B en jam in as 146-152,

M ik ro ik ro v o s 33, 36

154-162, 265

M illeris, G e o rg e 'as 82, 83, 86

L im bin siste m a 276

M iln eris, D a v id a s 9 0 ,1 0 4

Lyta

M. M. (k o d in is p a c ie n to v a rd a s)

L aikas 147-152
Ssajos su re g a 106-108

1 0 9 ,1 1 0 ,1 2 6
M in d M y th s (B eyerstein) 58

L obotom ijos 160, 273

M in i a tra n k a 36

L orberis, Jo h n a s 52-56, 58, 61, 77

M in sk y 'is, M a rv in a s 175,177

LSD 66, 326-328

M in ty s
A p tik im a s 33, 34

M a ck ay 'u s, D o n a ld a s 151
M ag n etin is re z o n a n s a s (M R) 83,
288, 292, 293
R egjim o ty rim a i 110
M aieris, N o rm a n a s 28, 32

M ik ro ik ro v o s k a ip 36
T ru k m 34
M ith en as, S tev e n as 220, 226-228,
232, 235, 237
M o k y m asis

M aistin s m u s s 196-198

Ir REM m ie g a s 279, 280

M a n d a g u s is M ik e 'as" 103,104

Ir s m o n 296-299

P R O T O TE A TR A S

I 341

P a s m o n in g u m a s 279, 280
M o m e n in skiltis 70, 311, 316,

N e u ro n a i 65-69, 313
Ju n g ty s ta rp j 309, 310

317

N e u ro n veik la 3 3 ,1 8 9

M editacijos m e tu 328

N e w b e rg a s, A n d re w 328

M o m en in iev 83

N isb e tta s, R ic h ard a s 29, 32

M o n ta n g e ro , Jacq u e sa s 281

N o e, A iv a 124

M o rg an as, C o n w y L lo y d a s 183,

N o re p in e frin a s 277

206

N u m a ty m a s 217, 227

M o rg a n o k riteriju s 183,184
M o rin as, A lain as 41, 42, 51, 206,
252, 263, 264
M ossas, C la u d e 'a s Scottas 252, 263
M o tin o s, v a id m u o v a ik
p risim in im k rim e 245-247
M T (sm e g e n sritis) 63, 295

O p tin is n e rv a s 1 1 2 ,1 2 3 ,1 2 9 ,

133/155
O p tin s iliuzijos 130
E b b in g h a u so iliuzija 89, 90
Fi sp a lv o s iliuzija 142-144
K rio k lio iliuzija 295
N e k e rio k u b a s 108,109,

N a d ia 222
N ag elas, T h o m asas 178,179, 203,
205,

206, 224

N a rk o tik a i, h a liu c in o g e n a i 60,

302, 329, 330
N au jo v s 233

1 2 5 -128,199, 292-294, 328

R u b in o v a za 127, 292-294
O ra n g u ta n g a i 192
O 'R e g a n a s, K ev in as 123,124
O x fo rd C o m p a n io n to th e M in d

134/ 325

N e a n d e rta lie ia i 30, 217, 224, 225

N e k e rio k u b a s 1 0 8 ,1 0 9 ,1 2 5 -1 2 8 ,
199,

292-294, 328

N elso n , K a th erin e 24, 287

N e rv in ia i im p u ls a i 65, 66, 68, 69
P rie a sty s 75, 76
N e s m o n in g u m a s 13-16
N e u ro m e d ia to ria i 65-67, 322, 323

342

P a k itu si s m o n 329-331
P an el Z (k o d in is p a c ie n t s
v a rd a s ) 48, 49
P a n iu r lis M ik e 'a s" 103
P a ra p sic h o lo g ija 48
P a s m o n 87-104
G eb jim as v eik ti a tm in tie s

Isid sty m a s 75, 76

b lo k a v im 41, 96

V eikla REM m ieg o m e tu

Ir d e ta li v a iz d in s m e d ia g o s

276-278

a n a liz 93-95

P R O T O TEATRAS

Ir id j in te rn a liz a v im a s

Pojiai

101-104

J la ik o a tsu k im a s 149

p ra s t u d u o i atlik im a s 14,

P a s m o n in g a s ap d o ro jim a s

15, 42, 43, 87, 88, 298, 299

79/ 80

tak a elg esiu i 101-104

S m o n in g a s su v o k im a s 14-17,

tak a sm o n ei 91-93, 312

146-152

S en so rin s inform acijo s

P o k a lb i te ra p ija 164

a p d o ro jim a s 229, 230

P o z itro n in s em isijos

S p re n d im p ri m im o k o n tro l

to m o g rafija (PET) 288, 291,

88, 89

300, 302

V aid m u o u d u o i sp re n d im e
95-101

P ra k tik a , k a ip v ie n m o n m s
b d in g a s siek is 233-236

V izu alin s inform acijo s

P riek in ia i v in g ia i 215

a p d o ro jim a s 109,110

P rie k in s sk ilties lo b o to m ija 160,

P au k iai 35, 3 6 ,1 7 8 ,1 8 1 -1 8 3 ,
190,191
P enfieldas, W ild eris 6 0 ,1 4 7 ,1 6 1

273
P riek in is v iru tin is sm ilk in in is
v in g is 100

P e p p e rb e rg , Iren e 1 8 5 ,1 8 6 ,1 9 9

P rie a k in s ju n g ty s 215

P e rs k irt sm e g e n p a c ie n ta i 46,

P rie m irtin b se n a 77-78

47, 253-265

P rie -s m o n 39, 40

D v iej d a li sm o n s

P rie sin a p tin is v e zik u lin is

p o te n c ia la s 259, 262-265
G ebjim as sp r sti u d u o tis

tin k lelis 75, 76

P risim in im a i

259-261

G eb jim as ju o s k u rti 239, 243,

J sa p n a i 265, 271-274

250, 251

P eterso n as, Jo rd a n a s 158,159,

P a ly g in im a s su n e se n a

161

p a tirtim i 20

P ia z z a d el D u o m o 316
P iein iai olose 217, 220-223,
228,

251

P ro ta s
D v iej d a li 212-216
N e p rik la u so m y b n u o

P ilk o sio s p a p g o s 184,195

s m e g e n 7 7 -7 9 ,1 5 9 /1^ 1

P o h ip n o z in taig a 257

S k irtu m a s n u o sm e g e n 23,

Poincar, H e n ri 95

26, 52-59, 70, 71

P R O T O T E AT R AS

I 343

P. S. (k o d in is p a c ie n to v a rd a s)

S a p n ai 22, 270-287

259/ 263
P sich o n a i
P sic h o z

A tsim in im a s 278, 280, 281

75, 76

Ir REM m ieg o stad ijo s 273-275

578

P uccettis, R o la n d a s

S a k a d o s 1 1 3 ,1 1 8 ,1 3 8 -1 4 0

254

K aip p a sire n g im a s p a v o ju i
280-283

R ad n er, D aisie 197,198, 206

K aip s m o n s r is 270, 271

R aichle'is, M a rc u sa s 296, 298,

N a u d a 279-285

300, 302
R a m a c h a n d ra n a s, V. S. 21,
267-269, 284
A p ie ak lsias d m e s 132,133

39/ 286
P e rs k irt sm e g e n p a c ie n t

265, 371-275

R an k in iai k irv u k a i 226, 236

R y k s 287

R an k in iai la ik ro d ia i 138

S en so rin s y p a ty b s 280, 281

R egjim as 105-134
A tsta ty m a s 105-111
Ir ch ro n o sta z 138-140
Jo la u k a s 112
Ssajos su ly to s p o j iais
106-108

V aik 275
S a v ag e -R u m b a u g h , S ue 201,
206,

214

S av asis a "
B uvim o vietos priskyrim as 43-46
P erk lim a s 44

R eg os sritis ievje 68, 69, 83

S avs k u te n im a s 165

R EM (g reit ak i ju d e si ) m ie g a s

S avs su v o k im a s 17, 288-301

273-280, 284, 286, 287

R ev o n su o , A n ttis 269, 280-283,
285, 286, 289-292, 295, 301, 302

G y v n 191-193, 248
Ir a tm in tis 242, 243
Ir s p r e n d im p ri m im a s

R istau , C a ro ly n 182, 206

152-154

R y k s sa p n a i 286

T r k u m a s 27-29

R obotai, j s m o n s p o te n c ia la s

V aik 239, 240, 248, 249

11, 22, 2 6 ,1 6 2 ,1 6 3 ,1 7 2 ,1 8 5 ,
197, 212, 230, 231
R ossano, M attas 233-237

344

P aly g in im a s su sv ajo n m is

V id in k a lb a ir 41, 42
S ly g o jim as 1 9 5 ,1 9 6 ,1 9 9
S m o n 322, 323

R u b in o vaza 127, 292-294

A b ejo n s a tsk y rim u n u o

R u ssellas, B e rtra n d a s 14

p a s m o n s 319, 320

P ro to

teatras

A p ib r im a s 13-22

K v a n tin s teorijos 319-323

A p tik im a s 14, 33, 34

L ygiai 199, 200

C h a ra k te ristik o s 317, 318

M o k slin iai ty rim a i 27-30

C h e m in ia i p ro cesai 322, 323

M o m e n tin s sp ra g o s 14,15,

D alijim asis 22, 23, 326, 327

42, 43

D v ily p 253, 254, 259, 262-265

N a u d in g u m a s 207-209,

Filosofiniai ty rim a i 17-27

233-237

G ebjim as j tuoj p a t a tg a u ti 15

P a k ra ty s" 40, 41

G ebjim as racio n alizu o ti 28, 29

P a s m o n s ta k a 91-93

G lo b alin s d a rb o e rd v s teorija

P a d a rin i d a le l s" 36

303-324

P e rs k irt sm e g e n

Ir d ie n o s m e ta s 43

p a c ie n t 259

Ir sm e g e n d y d is 180,184,

P ra ra d im a s 1 3 ,1 4 ,1 7

187, 231

S sajos su sly g o jim u 195,196

Ip ro v o k a v im a s

S e le k ty v u m a s 14,15, 79-82,

n e p a sta m o se situacijo se 298,

306-308

299, 251, 252

S k irtin g i tip a i 22, 23, 30, 31,

Ja u sm a i 18, 22

325-330

Jos evoliucija 207-210, 229-231

S ra u ta s. Zr. S m o n s sra u ta s

Jos p asik e itim a i 329-331

S u site lk im a s a teit 158,159

K aip e p ife n o m e n a s 207, 208

S u v o k im o 199, 200

K aip fu n d a m e n ta li y p a ty b 79

T eatro m e ta fo ra 26,1 4 4 ,

K aip j p a sie k ia stim u la i

304-311

305,306

Teorijos, j b ru o a i 303-309

K aip ji ja u iam a 33-50

V a id m u o la ik o sek im e 138-144

K aip p ra d in esy b 79

V a id m u o s p re n d im p ri m im e

K albos sv a rb a 15,194, 228,

1 64,165, 209

229, 262, 263

Veto" te is s p re n d im m e tu

K ilm 210-237

153-157

K o m p eten cijo s reik m

V ieta 44-47, 288-290, 310, 311

233-237

V iz u a lin 199

K o m u n ik acija su p a s m o n e
312, 313, 322

T. p. r. p ro ta s
S m o n s p a k ra ty s 4 0 ,4 1

P R O T O TEATRAS

I 345

S m o n s srau ta s

16,

- , - 82

34 39 79

A b ejo n s jo e g z is t a v im u

122,134

3 1 8 -3 2 0

S in ap ss 66, 67, 70, 74, 76, 291, 333

P rik la u so m y b n u o laik o 136

S k in n eris, B. F. 183

S an ty k is su v id in e k a lb a 41, 42

S kizo fren ija 62, 63, 215, 216, 273,

S m o n in g a valia. Zr. la isv a valia

S m o n in g o p ro to la u k a s (SPL)
159-160
S. B. (k o d in is p a c ie n to v a rd a s)
1 07-19,126

323
S lo p in im as 175
S m eg e n y s
C h e m in s sa n d a ro s p o k y ia i
m ie g o m e tu 276-279

Scarella, Jacq u esas 239

E nerg ijo s in te n sy v u m a s 209

S chiavo, T erri 188

F iziologija 6 0 -6 8 ,1 8 6 -1 8 9 ,

S ch ro d in g eris, E rw in a s 44

313-315

S chw itzgebelis, E ricas 280

Ir c h ro n o sta z 138-140

S coville'is, W illiam a s 62, 63

K alb o s a p d o ro jim a s 214, 215

S ekuler, A llison 80, 332

M o d u lik u m a s 65, 69

S ele k ty v u s d e rin im a s 97

N e p rik la u so m y b n u o p ro to

S ele k ty v u s k o d a v im a s 97, 98

7 7 -7 9 /1 5 9 -1 6 1

S ele k ty v u s ly g in im a s 97

P a n a u d o jim o p ro c e n ta s 58-61

S ele k ty v s se ro to n in o

P a s m o n s tu rin y s 312

reabsorbcijos in h ib ito ria i 66

S en so rin inform acija

P e rsk irto s 46, 47, 253-265

P o j i la ik o a tsu k im a s

P a s m o n in g a s a p d o ro jim a s

149-152

229,

P rie k a k tin s srity s 305

230

S ero to n in a s 66, 67, 277

P u s ru tu lia i

S ethas, A n ilas 1 8 6 ,1 8 9 ,1 9 0

A p sik e itim a s in fo rm acija ta rp

Sjikai 182

255 264 265 3 1 4 ,3 1 5

S fek sik u m as 198

A tsisk y rim a s p rie -s m o n s

S h erm eris, M ich aelas 78

la ik a is 213

S idisas, B orisas 90, 91

K o n flik tai ta rp 261-263

Sim cock, G ab rielle 243, 287

S k irtin g i stiliai 46, 47, 259-261

S im m el, M a ry -A n n 1 69,171-173,

T. p. r. k a iry sis p u s ru tu lis ;

177,182

346

S im o n sas, D an ielis 1 15,117-119,

Pr o

to

teatras

, , ,

d e in y sis p u s ru tu lis

S k irtu m a i n u o p ro to 23, 26,

52-59, 70, 71
S ocialinio g y v e n im o ta k a j
v y sty m u isi 247

S m ith as, A lla n a s L. 326, 327, 329,

331
Socialinis g y v e n im as, ta k a
s m e g e n v y sty m u isi 247

S u ak ty v jim as p o ilsio m e tu 39

S o lip siz m a s 14

S u sitik im o su p ro tu v ie ta 26,

S o m a to se n so rin iev 147-150,

73-86

161

V eid a tp a in im a s 68, 69,

S p a lv su v o k im a s 141-145

293-295

S p re n d im p ri m im a s

V izu a lin s inform acijo s

ta k a ird ie s ir k ra u ja g y sli

a p d o ro jim a s 68, 6 9 ,10 9 -1 11

siste m o s v eik lai 46

V y sty m asis an k styvojo je

P a s m o n in g u m a s 88, 89,

vaik y stje 249-250

152-157

y m jim as 147

S m o n s v a id m u o 164,165,

S m e g e n n u o tra u k o s 55,1 0 0 ,

209

110, 288-302

Stalo su k im a s 169

Ir m e d ita cija 327, 328

S te reo tip a i 101,102, 275, 298

Ir p o k a lb i terap ijo s

S te m b e rg a s, R o b ertas 97, 9 8 ,1 0 4

p o v e ik is 164
Ir s m o n s p a k ra ty s 40, 41
Ir s m o n s v ie ta 33, 34,
288-290, 295-302
Ir tru m p a la ik s a tm in tie s
ty rim a i 84, 314-316
M ik ro ik ro v o s 33, 36
S m e g e n p u s ru tu lio p a a lin im a s

47.56

S tro g atz, S tev e n 309, 324

S u b je k ty v u m a s 14, 27, 30
P o ty ri 178-180
S u d tin g a p ro b le m a "
(C h a lm e rsa s) 18, 73
Su v y k ia is susijs p o te n c ia la s
288, 301
S u ra t s h a b d jo g a 328
S u v o k im as 1 3 ,1 5 ,1 9 , 20, 26, 39,

S m e g e n v eik la 33-39

40, 42, 44, 50, 69, 79, 80, 84,

P a s m o n in g a 312

85, 9 0 -9 4 ,1 0 0 ,1 1 0 ,1 1 7 ,1 1 8 ,

P oilsio m e tu 39, 327, 328

1 2 2 -1 2 4 ,1 2 6 ,1 2 7 ,1 3 5 ,1 3 7 ,1 4 1 ,

S m e g e n iev 60, 67-70

R yys su s m o n e 186-189
S m ilk in in skiltis 60

1 4 4 ,1 4 8 -1 5 0 ,1 5 6 -1 5 8 ,1 7 4 ,1 8 5 ,
1 8 6 ,1 8 9 ,1 9 2 -1 9 4 ,1 9 6 ,1 9 7 ,1 9 9 ,
200, 201, 203, 209, 213, 228, 230,

P ro to

teatras

I 347

240, 242, 248, 259 / 26 3/ 26 5/ 2^ 9/

293, 295, 300, 301, 313, 316, 317,
319, 322, 328, 330
S u a d in ta s p o te n c ia la s (SP) 150
Svajojim as 36
Palyginim as su sap n av im u 39,286
S q u ire'as, L a rry 'is 195, 206

T ik im y b 49, 76, 9 3 ,1 1 6 ,1 6 8 ,1 9 7 ,

244
T in k la in 1 1 ,1 0 5 ,1 1 0 ,1 1 2 -1 1 4 ,
1 2 9 ,1 3 3 ,1 5 7 , 230, 312
T riu iai 8 4 ,1 9 6
T ru m p a la ik a tm in tis 305, 306,

314/ 315
A p rib o jim a i 82-85

ereev sk is 81

V iz u a lin s in fo rm acijo s

ik n o sp a rn ia i 178,179, 203-206,

ila ik y m a s 123,124

332
im p an zs 192, 231

P a s m o n ir 90-101

J ateities kon cep cija 218

P e rs k irt sm e g e n p a c ie n t

Savs su v o k im a s 248

g eb jim as 259-261

T aylor as, Jo h n as 311

T ariam o p sich in io
p rie a stin g u m o teo rija
(W egneris) 166

V a b zd iai 18, 3 1 ,1 7 8 -1 8 0 ,1 9 7 ,
204, 205
V aikai
A tm in tis ir 240-243, 245-248

T artas, C h arlesas 48, 49, 51, 331

G eb jim as a p g a u ti 248, 249

T eorinis p ro ta s 191-193, 249, 250,

J s m o n 238 240-243,

252

245- 248,252

The Inheritors (G o ld in g as) 225

P o j i su v o k im a s 240

The Origin of Consciousness in the

S a p n ai 275

Breakdown of the Bicameral Mind

(Jaynesas) 46, 210-216

The Society of Mind (M in sk y 'is)

173/177
The Structure of Scientific
Revolutions (K u h n as) 54
The Trial of John and Henry Norton
(P uccettis) 254

348

U d u o i s p re n d im a s 2 7-29

ra n k i n a u d o jim a s 227

P R O T O TEATRAS

Savs suvokim as 239,240,248,249

V aik y sts am n ezija 239, 240, 242,
249, 250
V arn o s 181
V e id ro d io te stas 248
V eid v e rp s t s sritis 293, 310
V eiksm ai
J k o n tro l 152-157

Susij su m in tim is 166-169

V id in k alb a 41, 42,194, 228, 263,
264
V idi le n ta 167-169
V izu alin atm in tis 307
V izu alin s m o n 199, 277
V izu alin sm e g e n v eik la 33
V izu alin is-erd v in is
b lo k n o ta s" 306

Z ajoncas, R o b ertas 9 1 -9 3 ,1 0 4
Z o m b ia i 26, 27

W allace, Jean 107,134

W attsas, D u n c a n a s 309, 324
W egneris, D an as 166-168 ,1 7 3 ,1 7 7
W eilas, A n d re w 329-331

What Is Life? (S ch ro d in g eris) 44

W heatley, T h alia 1 6 7 ,1 6 8 ,1 7 7
W ig an as, A rth u ra s L a d b ro k e 'a s
252-254, 263
W ilsonas, T im o th y 'is 29, 32
W itelson, S a n d ra 70, 72

Q u a lia 18-20, 303

N e b u v im a s v y k i s m o n s
p a k ra ty je m e tu 40, 41
Q u in la n , K aren A n n 188

Ingram, Jay
In64

Proto teatras : sm ons udang paklus / Jay Ingram ; i angl kalbos

vert Aist Kvedarait-Nichols. - Vilnius: Vaga, 2010. - 352, [1] p.: iliustr.
R-kl: p. 335-349
ISBN 978-5-415-02174-1
Smon yra vienas populiariausi i dien tyrim objekt. O Jay'us Ingramas yra geriausias kelions j ios srities paslaptis gidas. Pasitelks savo
gerai inom us aikum ir ikalb, Ingramas kvieia m us stebukling pasi
vaikiojim m ogaus proto veikimo keliu.
UDK 159.92

JAY INGRAM

PROTO
TEATRAS
P ro jek to v a d o v V aiva v ag d ie n
V irelio d a ilin in k A sta P u ik ie n
M a k etu o to jas E rn e sta s V inickas
Leidykla VAGA, Gedimino pr. 50, LT-01110 Vilnius
EI. patas: info@vaga.lt, http://www.vaga.lt
tel. +370 5 2498121, faks. +370 5 2498122
AB AURA, Vytauto pr. 23, LT-44352 Kaunas
Tiraas 1850 egz.
Usakymas 438

A r kada nors vaiavote greitkeliu ir netiktai suvokte, jog neprisim e

nate paskutinij deim ties kilom etr? Kodl atrodo, kad kelion p ir
m yn visuom et tru n k a ilgiau nei kelion atgal? O gal kada nors norjote
suinoti, ar pasaul m atote tok pat, kaip ir jus supantys mons?
Knygoje P roto teatras" ymusis radijo diktorius bei raytojas m oksli
nm is tem om is Jayus Ingram as gilinasi iuos ir kitus klausim us apie
sm on bei m s sm egen veikl, m gindam as isiaikinti, kaip pasau
lis, j suvokiant, gauna prasm s.

M okslinius tyrim us Ingram as nepaprastai puikiai iveria visiems su

pran tam kalb. Bendrais bruoais jis apibdina tuzinus eksperim en
t, kurie pakl udang ir leido vilgtelti sielos skiautel - smon...
G eriausia inia yra tai, jog, kaip visada, darbas atliktas nepriekaitingai
ir yra ne tik lengvai prieinam as, bet ir labai smagiai skaitomas!
The Globe and Mail
P roto teatre atsisakom a epizodini es form ato, kuriuo iki iol buvo
m ginta am bicingai bei detaliai analizuoti vien objekt - m ogaus s
m on... Ingram as sm ulkiai nupasakoja susim styti verianius eksperi
m entus ir tyrim us, kurie parodo, kaip toli paengm e smons suvoki
m o kelyje ir kiek daug d ar liko nueiti.
Ottawa Citizen
Jayus Ingram as lydi m us kelionje pasroviui sm ons upe... M aloni i
kyla.

ISBN 9 7 8 - 5 - 4