Antologija

Nuo seniausi laik

iki ms dien

Dails istorijos
altiniai
Antologija skiriama humanitarini specialybi studentams. ios mokymo
priemons tikslas pristatyti dails istorijos raytinius altinius, svarbiausias
j tipologines grupes. Kiekviena grup trumpai aptarta skyriaus vade ir
iliustruojama altini pavyzdiais su originaliais lietuvi autori komentarais.
Komentar visuma padeda suprasti, kas lemia teksto virtim dails istorijos
altiniu, kaip dails istorik tikslai, koncepcijos ir metodai veikia altini
atrank bei skaitymo bdus.

Dails istorijos
altiniai

Nuo seniausi laik iki ms dien

A .[ntologija]

Parenkant altini pavyzdius siekta pristatyti skirtingas epochas ir alis,

parodyti, kaip altinis priklauso nuo jo funkcijos, kultrins aplinkos, autoriaus
individualybs bei intencij ir kit aplinkybi.
Mokymo tikslais parengtas leidinys pateikia tekst, suartinani j su
akademins altiniotyros veikalais. Daug altini specialiai antologijai iversta
lietuvi kalb; skelbiama nemaai iki iol nepublikuot lituanistini altini.
altiniai ne tik komentuoti laikantis akademini reikalavim, bet komentaruose pateikta nauj, moksliniams tyrimams aktuali valg.

ISBN 978-609-447-040-0

VDA

VDA

D a i l s i s to r i j o s a lt i n i a i
n u o s e n i au s i l a i k i k i m s d i e n
Antologija

Dails istorijos
V ILNI A U S D A IL S A K A D E M IJ A
D AILS ISTORIJOS IR TEORIJOS KATE D RA

altiniai

Nuo seniausi laik iki ms dien

Antologija
Sudarytoja
prof. dr. Giedr Jankeviit
Recenzentas
prof. dr. Paulius Subaius

Vilnius
2012

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

/ Turinys

Tu r i n ys

UDK 7(091)(075.8)
Da-101

Mokymo priemons parengimas ir ileidimas finansuojamas i ES projekto

VDA vizualiojo ir taikomojo meno bei dailtyros 1-osios pakopos studij program
atnaujinimas (kodas VP-2.2-MM-07-K-01-116) l
Mokymo priemon humanitarini specialybi studentams
Sudar prof. dr. Giedr Jankeviit
Recenzavo prof. dr. Paulius Subaius
vadinius straipsnius ir komentarus para: doc. dr. Mantas Adomnas, prof. dr. Aleksandra Aleksandraviit,
dr. Vytautas Aliauskas, doc. dr. Rasa Andriuyt-ukien, Justina Augustyt, dr. Lina Balaiyt,
Karolina Bubnyt-Montvydien, doc. dr. Rasa Butvilait, doc. dr. Linara Dovydaityt, Julija Fomina,
dr. Erika Grigoraviien, doc. dr. Lolita Jablonskien, Asta Jackut, prof. dr. Giedr Jankeviit,
dr. Rta Janonien, dr. Laima Laukait-Surgailien, prof. dr. Elona Lubyt, dr. Sigita Maslauskait,
doc. dr. Giedr Micknait, dr. Kristina Mitalait, doc. dr. Agn Naruyt, dr. Aist Paliuyt,
Inesa Pavlovskait, Ramut Rachleviit, doc. dr. Helmutas abaseviius, dr. Skaidra Trilupaityt,
doc. dr. Birut Rta Vitkauskien
Vert: Vytautas Aliauskas, Rasa Andriuyt-ukien, Lina Balaiyt, Jrat Baronien, Auksa Burnyt,
Rasa Drazdauskien, Antanas Gailius, Aura Grigaraviit, Erika Grigoraviien, Giedr Jankeviit,
Rta Janonien, Irena Katilien, Laima Laukait-Surgailien, Jonas Malinauskas, Irena Mikinien,
Agn Naruyt, Aist Paliuyt, Inesa Pavlovskait, Aura Simanaviit, Vaidil Stalioraityt, Helmutas abaseviius,
Mindaugas Strockis
Antologijoje pateiktus anksiau skelbtus tekstus vert: Antanas Dambrauskas, Vladas Drma, Antanas Gailius,
Rimantas Jasas, eslovas Kavaliauskas, Antanas Rubys, Jurgita iauinait-Verbickien, Rimas idlauskas,
Kazys Uscila, Eduardas Viskanta
Redagavo: Rita Markulien, Giedr Olseviit
Konsultavo Gediminas Ramanauskas
Apipavidalino ir maketavo Gedas iuelis
ISBN 978-609-447-040-0
Giedr Jankeviit, 2012
Vilniaus dails akademijos Dails istorijos ir teorijos katedra, 2012
Vilniaus dails akademijos leidykla, 2012

10 P r at a r m
15

I skyrius. D a i l t y r o s t e k s ta i

19

Dails istorija

22

Otto Pcht. Vidurami miniatira

31

Hansas Beltingas. Nematomas edevras

41

Jonas Umbrasas. Justinas Vienoinskis

50

Dails kritika

57

Diderot. 1769m. Salonas

73

Waldemar George. Menas ir nacionalsocializmas

83

Clement Greenberg. Modernistin tapyba

93

Alfonsas Andriukeviius. Eugenijus Antanas Cukermanas

100

Pa r o d , m u z i e j r i n k i n i , ko l e kc i j , au kc i o n k ata lo g a i

106 Parodos Melancholija (20052006, ParyiusBerlynas) katalogas

123 Parodos ventojo Kazimiero gerbimas Lietuvoje (2009, Vilnius) katalogas
127 B i o g r a f i j a
133

Giovanni Pietro Bellori. Michelangelo da Caravaggio

151

Prancikus Ignacas Hofer

154 I n t e r v i u
158

Josepho Beuyso, Janniso Kounelliso, Anselmo Kieferio ir Enzo Cucchi

pokalbis su j kuratoriumi Jeanu Christopheu Ammannu

177

Nepriklausomyb atm i mans konkret prie, dailtyrinink

Ramut Rachleviit kalbina tapytoj Mindaug Skudut

188

Nesakyk apie tai jo mamai. Raimundo Malaausko pokalbis

su Pratchaya Phintongu
v5

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

195

I I s k y r i u s . N o r m ini a i i r p r o g r a m ini a i t e k s ta i

/ Turinys

382 At s i m i n i m a i

200 K r y b o s p r o g r a m a , t r a k tata s , m a n i f e s t a s

386

Mstislavas Dobuinskis. Mikalojus Konstantinas iurlionis

202

Nicolas Poussin. Laikas Pauliui Frartui de Chantelou

396

Barbora Didiokien. Maosios dailininks prisiminimai

207

Filippo Tommaso Marinetti. Futurizmo manifestas

405

Franois Gilot, Carlton Lake. Gyventi su Picasso

I V s k y r i u s . N a r a t y vini a i t e k s t a i

215

Lietuvi modernist grupuots Ars manifestas

217

Marcel Duchamp. Du programiniai tekstai: Krybinis aktas ir

419

Dl readymade

422 Mitai, legendos

224 Mokymo progr ama

424

Herakleitas. Homerikieji klausimai

228

Juozapas Saundersas. Vilniaus universiteto Pieimo mokyklos

428

Bychoveco kronika

projektas (1811)

431 Kronik a, metr atis

Kostas Derekeviius. Kompozicijos dstymas tapybos specialybs

438

Montekasino vienuolyno kronika

III kurso studentams (1987)

441

Motiejus Strijkovskis. Apie garbingos lietuvi, emaii ir rusn tautos

Vilniaus jzuit profes nam istorija

235
243

pradi, kilm, nars, karygikus ir vidaus reikalus

Pav y z d i k n yg a

251

Viljamas Durandietis. Apeigynas

449

273

Cesare Ripa. Ikonologija

455 Kelions apr aymai ir vadovai

281

Ikon pavyzdi knyga (XVIII a.?)

459

Pausanijas. Graikijos apraymas

283

Da i l s p r a k t i ko s u r a a i

463

Magistras Grigalius. Pasakojimas apie Romos miesto nuostabiuosius

290

Cenino Cennini. Dails knyga

296

Leonardo da Vinci. Tapybos traktatas

467

Stendhal. Pasivaikiojimai po Rom

305

Jan Tschichold. Naujoji tipografija

471

Adomas Honoris Kirkoras. Pasivaikiojimai po Vilni ir jo apylinkes

313

III skyrius. E g o t e k s ta i

dalykus

476 Groin liter atr a

482 Ovidijus. Metamorfozs: Arachn

317 D i e n o r a t i s

491

321

Eugne Delacroix. I dienorai

494 Bocaccio. Dekameronas: Dailininkas Dotas ir meseras Forez da Rabata

334

Algimantas vgda. Dienoratis

Jonas Geometras. Muzikui

499

Juozapas Ignacas Kraevskis. Sfinksas

345 L a i k a s

506

Jonas Dovydaitis. Juodi debesys

349

Albrechtas Dreris. Laikai i Venecijos

515 Eseistik a

354

Vincentas van Goghas. Laikai broliui Theo

518

Rainer Maria Rilke. Auguste Rodin

363

Mariana Veriovkina. Laikas Aleksejui Javlenskiui

526

Leandras, arba Apie skulptorius. Didaktinis [dialogas]

369 A u t o b i o g r a f i j a

531

Harry Mount. Aistra palangms

372

Benvenuto Cellini. Gyvenimas

542

Proginiai tekstai

378

Jokbas Kazlauskas. Autorekomendacinis laikas Liudui Girai

545

Manuelis Filas. Epigramos altinio Dievo Motinai ir jos atvaizdams

6vi

vii7

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

554

Trumpas katafalko, pastatyto 1770m. vasario 6 d. kilmingojo pono

/ Turinys

714

Vlado Jurguio 1940m. spalio 21 d. praymas Kultros muziejaus

717

Vladislovo iliaus 1976 m. sausio 23 d. laikas LKP CK pirmajam sekretoriui

Jono Felikso ikos, Breslaujos stalininko, LDK kariuomens vliavininko,

laidotuvms Polocko bernardin banyioje, apraymas
560

Abel Bonnard. Duokl Arno Brekeriui

569

Henrikas Nagys. Dailininko Viktoro Vizgirdos krybinis kelias

direktoriui
Petrui Grikeviiui
722 Valstybs teiss aktas

581 K r i k i o n i k i e j i t e k s ta i

727

Dekretas apie Respublikos paminklus

585

Iminties knyga, 1315

731

Lietuvos Respublikos meno krjo ir meno krj organizacij statuso

597

Vienuolio atsiskyrlio Moscho pokalbis

605

Jonas Damaskietis. Prakalbos apie atvaizdus

742 Teismo byl a

610

Karolio knygos

747

Vilniaus apylinks teismo nutarimas dl Aleksandro turmano turto globos

618

Gabriele Paleotti. Svarstymas apie ventus ir pasaulietinius atvaizdus

753

Lietuvos Aukiausiojo Teismo nutartis baudiamojoje byloje dl Stasio

626

Federico Borromeo. Apie sakralin tapyb

631

V skyrius. D o k u m e n ta i

statymas

Eidrigeviiaus krini kopij

765

R e c e n z e n t o pa s ta b o s s k a i t y t o ja m s

635 Inventorius

773 P r i e d a i

638

Liubios kunstkameros inventorius

775

Trumpa bibliografija

649

aki rajono Paeerlio valsiaus Misin kio Kultros paminkl

783

Asmenvardi rodykl

apsaugos staigos globojamo paimto inion nusavinto kilnojamojo

turto praeities liekan sraas, sudarytas 1940m. rugpjio 26 d.
661 Ssk aita, kvitas ir kiti finansiniai dokumentai
664

Vatikano muziej sskaitos u Antikos senienas, sigytas 17781781m.

i Nicola La Piccola

669

Tapytojo Leono Katino mokestiniai dokumentai u naryst

LSSR dails fonde

674 Sutartis
678

Sutartis su Michelangelo dl marmuro grups Pieta Romoje

682

Vilniaus miesto teatro kontoros ir Alberto ameto sutartis

687 Testamentas
692

Alberto Gotauto testamentas

702

Lauryno Guceviiaus testamentas

708 Oficialus r atas

710

Vladislovo Vazos privilegija Vilniaus ydams statyti mrin sinagog

8viii

ix9

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

P r ata r m

/ PPrraata
t a rr m

Pristatymui pasirinktas tipologinis principas. Tuo i antologija skiriasi nuo kit

panai leidini, kurie daniausiai remiasi chronologine arba problemine prieiga,
kartais j deriniu. Aptariami daniausiai pasitaikantys, labiausiai paplit raytini
altini tipai, suskirsius juos penkias dideles grupes: (1) dailtyros tekstus, t. y.
specialist tekstus apie dail, dailininkus bei dails gyvenim; (2) norminius ir programinius tekstus, t. y. pai dails krj tekstus, paaikinanius krybos teorij
ir praktik; (3) egotekstus dailinink ir dails pasaulio moni arba j artimj liudijimus apie kryb, dails gyvenim, krini likim ir kt.; (4) naratyvinius

Augant ir pltojantis dails istorijai Lietuvoje, padidjo vairi epoch dails tyri-

tekstus, arba kitaip sakant, nuoseklius vairi ri pasakojimus apie dail ir dails

ntoj dmesys raytiniams altiniams. Tai paskatino nuodugniau supaindinti su

gyvenim; (5) dokumentus faktin informacij teikianius ir daniausiai teisin

altiniais dails istorijos ir teorijos specialybs studentus. Dails istorijos altini ir

gali turinius tekstus, naudingus dails istorikui.

istoriografijos kursas VDA dails istorijos ir teorijos specialybs studentams buvo

Kiekviena altini grup bei pogrupis trumpai apibdinami skyri ir poskyri

pradtas skaityti 2007 metais. Dstant susidrus su metodins mediagos trkumu,

vaduose, inias apie juos prapleia ir patikslina pateikti pavyzdiai bei j komentarai.

nutarta parengti studentams skirt mokymo priemon raytini dails istorijos

Klasifikacijos princip lm siekis pristatyti kiek manoma platesn raytini

altini antologij.
Antologija pristato vien raytinius altinius. Atsiribota nuo kit dails istorijos

dails istorijos altini spektr, o ne udavinys pasilyti argumentuot ir korektik

j tipologizavimo schem. Dl to kai kurios tekst grups neturi grieto stabili

tyrimams naudojam altini pai dails krini, j reprodukcij, dailinink

poymi rinkinio; atskirus pavyzdius bt galima perkelti i vieno poskyrio ar net

asmenini daikt, archeologini radini ir kt. aptarimo.

skyriaus kit: pavyzdiui, Bychoveco kronika turi ir mito, ir kronikos bruo, o

Antologijos tikslas parodyti, kokiuose raytiniuose altiniuose galima ap-

krikionikosios literatros tekstas Viljamo Durandieio Apeigynas antologi-

tikti informacijos apie dail (krinius, j autorius, usakovus, vartotojus ir kt.) ir

joje pateikiamas kaip pavyzdi knyga, nes siekta atkreipti skaitytoj dmes btent

atskleisti t altini pobd bei vairov. Aprpti vis i vairov vienatomiame

altinio aspekt, kartu parodant skirtingas to paties teksto skaitymo galimybes.

leidinyje nemanoma, tad buvo iskirti ir aptarti tik labiausiai paplit, pagrindiniai

Egotekstai antologijoje pristatomi kaip dails altiniai, nors anriniu poiriu jiems

altini tipai.

identiki tekstai laikai, dienoraiai, atsiminimai gali kalbti ir apie visikai kitas

Antologijoje, pavyzdiui, nra poskyrio, skirto filosofijai ir estetikai. i tekst

mogaus veiklos sritis.

atsisakyta, nes j taka dails krybai ir jos tyrimams danai netiesiogin ir apskritai

Parenkant altini pavyzdius, pagal galimybes siekta pristatyti skirtingas epo-

apibdinama gana sunkiai. Dl technini keblum (bt reikj skelbti fizikini,

chas ir alis, parodyti, kaip altinis priklauso nuo kultrins aplinkos, funkcijos, au-

chemini ir kt. tyrim rezultat lenteles, fotografijas, kit mediag) nepateikta res-

toriaus individualybs ir kit aplinkybi. Be abejo, stengtasi ilaikyti pusiausvyr

tauratori ekspertizs pavyzdi, nors restauratori ivados suteikia dails istorijai

tarp lituanistini ir nelituanistini altini. Vis dlto altini pobdis, nevienoda j

unikali duomen, leidiani koreguoti krini datavim, autoryst, ikonografij

istorin svarba lm skyriuose atsiradusias disproporcijas.

ir kitas svarbias inias. Asmens duomen apsauga neleido pristatyti kai kuri doku-

Komentar visuma pads suprasti, kas lemia teksto virtim dails istorijos al-

ment, pavyzdiui, iuolaikini sutari, testament, suteikiani domios ir vertin-

tiniu, kaip dails istorik tikslai, koncepcijos ir metodai veikia altini atrank bei

gos informacijos dails istorijai.

skaitymo bdus.

10

11

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

/ PPrraata
t a rr m

Antologija iliustruoja, kad Naujoji dails istorija, altinius pasitelkianti labai

Kita vertus, dails altini vertimai padeda tikslinti ir turtina lietuvikj dails

vairiais tikslais, praplt ir dails tyrimams naudojam altini vairov. Kol dai-

istorijos terminij. Usienio raytini altini vedimas Lietuvos dails istorijos

ltyra buvo susitelkusi dailininko asmenyb, jo biografij, krini atribucij bei

apyvart svarbus ne vien iai disciplinai, bet ir bendrajai kultrai ugdyti.

interpretacij, daugiausia gilintasi dailinink biografijas, pavyzdi knygas, moky-

Akivaizdus antologijos aktualumas leido suvienyti nemenkas pajgas. Greta

mo programas, praktini patarim uraus, estetikos veikalus, banytinius tekstus

VDA dstytoj prof. dr. Aleksandros Aleksandraviits, doc. dr. Rasos Butvilai-

ir groin literatr, padedani paaikinti nagrinjam krini ikonografij ir re-

ts, doc. dr. Lolitos Jablonskiens, prof. dr. Giedrs Jankeviits, prof. dr. Elonos

konstruoti dailininko gyvenim. Nuo XX a. vidurio dails krybai ir jos tyrimams

Lubyts, doc. dr. Giedrs Micknaits, doc. dr. Agns Naruyts, doc. dr. Helmuto

vis daugiau takos pradjo daryti socialins teorijos ir spariai augantys socialiniai

abaseviiaus, doc. dr. Rtos Vitkauskiens ir Dailtyros instituto mokslo darbuo-

mokslai, dailtyra susiliet su antropologija, etnologija, visuomens istorija. Dails

tojos dr. Rtos Janoniens, rengiant antologij dalyvavo Kauno Vytauto Didiojo

istorikai plaiau pradjo domtis nedails altiniais, naudoti j teikiam informacij

universiteto docents dr. Rasa Andriuyt-ukien ir dr. Linara Dovydaityt bei

dails ir dails gyvenimo tyrimams. Irykjo teisini altini, finansini dokumen-

Lietuvos kultros tyrim instituto mokslo darbuotojos dr. Lina Balaiyt, dr. Erika

t ir panai tekst reikm dailtyrai. Vis labiau pradta atsivelgti ne tik krj,

Grigoraviien, dr. Laima Laukait-Surgailien, dr. Aist Paliuyt ir dr. Skaidra

bet ir vartotoj, ne vien krybos, bet ir dails funkcionavimo procesus, dails

Trilupaityt. Altruistikai antologijos parengimo darb sitrauk filosofai ir kul-

sklaid, jos pristatym visuomenei, taip pat saugojim, pagaliau paios dails re-

tros istorikai doc. dr. Mantas Adomnas ir dr. Vytautas Aliauskas, banytinio pa-

cepcijos, jos suvokimo bei vartojimo pokyius. Rengiant i altini antologij kaip

veldo tyrintoja dr. Sigita Maslauskait ir medievist dr. Kristina Mitalait. veikti

tik tai ir stengtasi parodyti, nepamirtant, kad santykis su altiniais menotyros

dails istorikui gana kebl udavin ir deramai pristatyti teisinius dokumentus

interes ir metod atspindys.

padjo ios srities specialistai Karolina Bubnyt-Montvydien ir Gediminas Ra-

altini skaitymas kinta istorikai, tad analizuojant altin itin svarbu suvokti ir

manauskas; u geranorik pagalb dkojame ir advokatui Rolandui Valinui bei

atskleisti jo atsiradimo, t. y. paraymo, aplinkybes. Juk vienas dalykas, kai aptinkame

jo kolegei Jurgitai Semenauskienei. Parenkant skelbtinus altini pavyzdius tal-

informacij apie Vidurami meistr, kuris pats ruoia daus (vadinasi, yra vargas ir

kino VDA dstytoja dailtyrinink Ramut Rachleviit. Ji taip pat kuravo VDA

negali samdyti pameistrio), ir visai kas kita, kai skaitome toki pai informacij apie

magistrants Justinos Augustyts darb, rengiant dailininks Barboros Didiokie-

iuolaikin dailinink (tokiu atveju ji sakyt, jog jis ekscentrikas). Skiriasi ir altini

ns prisiminim publikacijos komentarus. Prie antologijos sudarymo prisidjo

skaitymo strategijos. Viena apsiriboti iniomis, kurias tiesiogiai silo altinis, kita

ir kiti VDA bakalaurai ir magistrantai: Julija Karavajeva padjo rengti Marinetti

traktuoti j kaip epochos liudijim ir siekti kontekstinti pateikt informacij.

futurizmo manifest (2007m. VDA Dails istorijos ir teorijos pagrindini studij

Antologijoje nuolat primenama viena pagrindini altiniotyros taisykli: kie-

III kurso uduotis, vadov Jankeviit), Karolis Sabeckis para komentar Van

kvien altin (iskyrus teisin gali turinius dokumentus, inventorius ir su tam

Gogho laik publikacijai (2011 m. VDA Dails istorijos ir teorijos pagrindini

tikromis ilygomis sutartis, sskaitas bei oficialius ratus) btina verifikuoti, pasitel-

studij II kurso uduotis, vadov Jankeviit), 2011m. bakalauro studijas baigusi

kus kituose altiniuose ufiksuotus faktus, taip pat daiktinius ir vaizdinius rodymus.

Inesa Pavlovskait parinko iuolaikinio interviu itrauk (Raimundo Malaausko

Kai kurie antologijoje pateikti tekstai primins taip pat visuotinai inom tie-

pokalbis su Pratchaya Phintongu) ir para jos komentar, Evelinos Bukauskaits

s, kad adekvatus altinio perskaitymas nemanomas be gebjimo naudotis altinio

aptiktas dokumentas nuvieia tik i paminjim altiniuose inomo tapytojo Jo-

kalba. Net jei vertimo kokyb puiki, svok ir apibdinim niuansai veriant danai

kbo Kazlausko biografij (informacija skelbta 2010m. apgintame magistro darbe

pranyksta.

yd kilms dailinink taka XX a. I p. Lietuvos menins kultros modernjimui,

12

13

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

/ P r ata r m

vadov Jankeviit), Asta Jackut, remdamasi 2009m. apgintu magistro studij

baigiamuoju darbu apie Algimanto vgdos dienoraius (vadov Rachleviit), pareng io dailininko dienoraio itraukos publikacij ir jos komentarus.
Skyriaus apie katalogus, kaip dails istorijos altin, vad ir vieno iame skyriuje
pristatom pavyzdi parodos Melancholija katalogo komentar pareng Lietuvos kultros tyrim instituto doktorant Julija Fomina.
Atskiro paminjimo nusipelno vertj indlis. Daugeliui j teko sprsti mokslinio pobdio uduotis: ne tik veikti speciali ini bei gdi reikalaujanius
tekstus, paraytus graik ir lotyn, senosiomis ital, lenk ir prancz kalbomis,
bet taip pat rasti lietuvikus atitikmenis dails terminams, kurie iki iol tik iimtiniais atvejais pasitaikydavo ms menotyros odyne. Ypating padkos od u krybing ir profesional bendradarbiavim nortsi tarti Vytautui Aliauskui, Auksai
Burnytei, Rasai Drazdauskienei, Antanui Gailiui, Aurai Grigaraviitei, Jonui Malinauskui, Akvilei Melknaitei, Vaidilei Stalioraitytei ir Mindaugui Strockiui.
Antologijos recenzento, tekstologijos specialisto prof. dr. Pauliaus Subaiaus
baigiamosios pastabos taigiai atskleidia raytini altini tyrim reikm, parodo tekstologijos disciplinos svarb, o dmiam skaitytojui atveria ir naujo, gilesnio,

I sk y r i us

Dailtyros

tekstai

mslesnio poirio altinius galimybes.

Pratarmes prasta ubaigti padkomis, bet btent padkos iuo atveju skatina atkreipti dmes dar vien antologijos ypatum. Mokymo tikslais parengtoje
knygoje nemaai tekst, suartinani leidin su akademins altiniotyros veikalais.
Leidinyje skelbiama daug iki iol nepublikuot altini. altiniai ne tik komentuoti
laikantis akademini reikalavim, bet komentaruose pateikta nauj, moksliniams
tyrimams aktuali valg. Kai kuri altini komentarai prilygsta savarankikoms
altiniotyros miniatiroms. Be abejo, rinkinio autoriai tikisi, kad antologija prisids
pltojant Lietuvoje dar labai jaun altiniotyros moksl ir tobulinant lietuvikosios
dails istorijos terminij.
Gi e d r J a n k e vi i t

14

15

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I s k y r i u s . D a i l t y r o s t e k s ta i / P r ata r m

iuolaikin dailtyra darosi vis labiau intertekstuali. Ankstesni dailtyros tekstai ia

ne tik padeda nustatyti nagrinjamo klausimo itirtumo lygmen ir patenka istoriografijos apvalg kaip atspirties takai polemika grindiamiems naujiems svarstymams. Panaiai kaip iuolaikin dail pasisavina (aproprijuoja) ir perdirba vairi epoch ir medij vaizdus, i vairiose realiose ir virtualiose saugyklose esani
duomen mgina sukurti naujas vizualias struktras ar naracijas, taip ir dailtyroje
jau egzistuojani tekst, j pamatini teigini bei valg atranka ir komponavimas tampa neatskiriama diskurso dalimi. Dailtyros intertekstualum (jis nnai
bdingas visiems humanitariniams mokslams), kaip ypating mokslo saviinos, savistabos poym, dert skirti nuo vadinamojo kontekstinio tyrimo metodo, kai remiantis vairiais altiniais apraoma dails krini atsiradimo, sklaidos ir recepcijos
visuomenin kultrin aplinka. Intertekstualumas savotikas intersubjektyvumo
atitikmuo enkl plotmje nra tiesiog tekst referavimas (citavimas ar perfrazavimas), tai empatikas, pritariantis, neivengiamas pasisavinimas, kai nebelieka
grietos skirties tarp referuojanio metateksto ir naujo originalaus teksto. I pirmo vilgsnio atrodyt paradoksalu, bet intertekstualumo nuostata ar norma ir pagrindin jos iraikos slyga informacijos prieinamumas geriau u visk padeda
ivengti neteisto mokslo darb nusirainjimo, kuris kaip tik grstas sivaizdavimu
apie tyrim originalum.
Dailtyrininkai, intertekstualiai referuodami dailtyros tekstus, nesvarbu
kada paraytus, juos visuomet sudabartina, j teiginius tarsi atgaivina. Taiau dails istorijos tekstai, atsivelgiant tyrimo uduot, gali funkcionuoti ir kaip savame
laike strig dokumentai, ini apie epoch altiniai. Tuomet jie praveria ne tiek
tolesnei juose nagrint dails krini ar vairiai konstruojam j viset recepcijai
16

17

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

ir interpretacijai, kiek j autori moksliniams interesams, laikotarpio intelektinei ar

I s k y r i u s . D a i l t y r o s t e k s ta i / D a i l s i s t o r i j a

D a i l s i s t o r i j a

visuomeninei aplinkai, taip pat dails istorijos raidai painti. Dails kritika, savos
epochos dails gyvenimo metratis, yra nepamainomas altinis stengiantis atkurti
vieno ar kito laikotarpio dails sistemos funkcionavimo ypatumus bei jos iorines
(visuomenines, politines, kultrines, kines, intelektines) slygas. Parod, muziej
rinkini, aukcion katalogai tai altinis ne tik krini vizualiam kontekstui, bet
ir dails sklaidos bruoams tirti. Dailinink biografijos iskirtinis dails istorijos
anras, ymintis jos pradi ir vairiai transformuotas gyvuojantis iki iol, suteikia btin pirmini ini nagrinjant dail produkavimo aspektu, bet neblogiau

Atskir ini apie dail ir dailininkus sintetinimas prasidjo XVIII a., nors jo

gali pasitarnauti ir raant dails istorijos istorij. Biografijos objektas visuomet tarsi

uuomazg bta jau XVXVI amiuje. Kaupti faktinius ir biografinius duome-

ilieka tas pats tai dailininko gyvenimas ir kryba, tad lyginamoji j pavydi

nis, kurie leist pradti rayti sintetines atskir dails mokykl, laikotarpi ir pan.

analiz ypa gerai atskleidia metodologini prieig kait. Interviu su menininkais

apvalgas, pradta nuo Vasari laik, taiau tik Apvietos epochos analitinis ir sis-

tampa labai svarbiu altiniu apraant iuolaikin men, nes padeda painti krybos

teminis poiris, krybos morfologijos analizs pradmenys, aptinkami Anthony

proces neatskiriam, kartais net svarbiausi krinio dal, taip pat menininko

Ashley Cooperio (16711713), Luigi Lanzi (17321810) ir kt. veikaluose, sudar s-

estetines pairas, krybos tikslus, siekius, meno samprat. Be to, kalbinamas me-

lygas pasirodyti Naujj laik dails istorijos klasikiniam kriniui Johanno Jo-

nininkas ne tik krini autorius, jis atstovauja tam tikrai visuomens grupei, pasi-

achimo Winckelmanno (17171768) veikalui Antikos meno istorija (Geschichte der

yminiai savitu mentalitetu, vertybinmis nuostatomis, politinmis pairomis, o

Kunst des Altertums, 1763). Winkelmanno tvirtintas chronologinis ir stilistinis

jo pasisakymai apie prajus laik gali bti interpretuojami kaip ir kiti nekamosios

dails krini analizavimo, klasifikavimo ir interpretavimo principas padjo pa-

istorijos tyrimai.

grindus akademins dails istorijos kanonui, kur nuo XIXa. vidurio visaip klibi-

Dailtyrininkas, susidurdamas su jau egzistuojaniu dailtyros tekstu, tyrimo ir/

no naujos raymo apie dail formos, pranokstanios pozityvistini duomen san-

ar interpretacijos pavydiu, i esms turi dvi galimybes: toliau rayti kartu su jo au-

kaupas ir gyjanios laisv eseistinio pobdio interpretacij bruo. Pagrindus

toriumi ir teiginiais arba rayti apie tekst, j kritikai nagrinti. Pasirinkim lemia

naujiems dails istorijos naratyvams klojo Lessingo (17291781) Laokoonas, arba

ne tik darbo tikslas ir uduotis, bet ir pats altinis, kuris kartais pasirodo nelauktai

apie tapybos ir poezijos ribas (Laokoon oder ber die Grenzen der Mahlerey und

gyvastingas.

Poesie, 1766), Goethes (17491832) es Apie vokiei architektr (Von deutscher

Baukunst, 1772), jo bendraminio, neogotikos teoretiko ir praktiko Sulpizo BoisE r i k a G r i g o r a vi i e n

sere (17831854) Kelno katedros istorija (Geschichte und Beschreibung des Doms
von Kln, 1823), iskirtiniu literatriniu talentu apdovanot angl architektros ir
dails inov Johno Ruskino (18191900) ir Walterio Paterio (18391894) tekstai,
i kuri galima paminti kad ir Ruskino tritom Venecijos akmenys (The Stones
of Venice, 18511853) bei Paterio apybrai Renesanso istorijos studijos (Studies in
the History of the Renaissance, 1873). Visi ie autoriai rmsi kruopiomis faktografinmis studijomis, bet kreip savo skaitytoj mstyti apie architektros ir

18

19

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I s k y r i u s . D a i l t y r o s t e k s ta i / D a i l s i s t o r i j a

dails stili ypatumus bei transformacijas, dails ir architektros form keliavim

atskiras dails istorijos mokyklas, pradedant Viena, baigiant Prinstonu. Be abejo,

ir maiymsi, socialines dails funkcijas, estetini ideal kait ir panaias temas,

istoriografini studij objektas priklausys nuo siekiam tiksl ir j formuojamos

pltusias dails istorijos tyrim lauk, skatinusias iekoti papildom argument

perspektyvos. Neabejotina, kad krikionikosios dails tyrimams XX a. viduryje

vis naujam, platesniam ir gilesniam dails suvokimui bei interpretacijai.

esmins takos turjo mileio Mleio, Andr Grabario, Jurgio Baltruaiio ir kt.

Taigi dails istorijos veikalai nuo XIXa. antrosios puss tampa ne vien dailinin-

veikla, tad besirengianiam engti nauj ingsn ia linkme neivengiamai teks at-

k biografij ir atskir mokykl istorins raidos altiniais, bet formuoja ir kritin

sigrti j darbus ir vertinti, k atsispiriama. ia pristatomas Warburgo institu-

diskurs, viena vertus, teikdami ini naujiems dails tyrimams, kita vertus, pro-

to aplinkos aukltinis Otto Pchtas laikomas rankratini knyg ir j iliuminacij

vokuodami nauj faktini duomen, kartu ir nauj altini, pagrindiani kitoki

tyrimo klasiku, be kurio vargiai isiveria bent kiek didesns apimties ios srities

pozicij, nauj poir ir pan., paiekas.

tyrimas. Kita vertus, Pchto darbai parayti vis dar tikint moksliniu objektyvumu,

iuolaikin dailtyra neapleido tradicini biografini ir stilistini tyrim, ku-

bdingu humanistikos mokslikumo siekusiems XXa. vidurio akademikams. Han-

riems pasitelkia ankstesnius dails istorijos veikalus, kataloguose sukaupt infor-

so Beltingo vardas ir jo darbai siejami su vaizdo antropologijos, socialins dailtyros,

macij, egodokumentus ir vis kit manom raytin bei vaizdin mediag. Vlgi,

vizualins kultros klausimais, kuriuos jis pagrind teorikai ir sprend praktikai.

atskaitos takas iems tyrimams retai bna anksiau neskelbti altiniai: paprastai

iandien Beltingas tebra labai aktualus, jo idjos diskutuojamos, kas liudyt, jog

siekiama nustatyti temos itirtum, t. y. paiekos pradedamos nuo dails istorijos

ilgainiui jo veikalai gis altinio vert ir liudys ms laik menins kultros tyrim

darb, kaip istoriografinio altinio, vertinimo.

kryptis. Beltingo dmesys vaizdinijos pasauliui ir jo skelbta dails istorijos mirtis,

Dails istorijos veikalus kaip altin traktuoja ir dails recepcijos tyrintojai. Pa-

signalizavusi nauj metodini prieig btinyb, sutapo su vaizdo diktato sivyravi-

vyzdiui, mintieji Goethes arba Boissere darbai padeda pagrsti masin susiavjim

mo vakarietiko pasaulio kasdienybje suvokimu, io suvokimo refleksijos poreikiu.

Gotika, kuris XIXa. padar milinik tak Vokietijos, Anglijos, Austrijos, Vengrijos

Tad jo veikalus galime priskirti ne tik naujoms vaizdo ir vaizduots ryi interpre-

ir net JAV meninei kultrai. Tie patys veikalai analizuojami ir cituojami, iekant na-

tacijoms, bet ir vizualiosios kultros raidos padariniams. Pagaliau Jonas Umbrasas,

cionalizmo apraik ir jo tak humanistikos mokslams, atspindjusiems ir formavu-

daugeliu Lietuvos XXa. dails istorijos tak engs pirmas ir ilgokai keliavs jais

siems aminink pasaulir, taip pat kreipusiems atitinkama linkme mokslo tyri-

vienias, iekojo valgi vedli, kurie padt aptikti toliausiai vedant keli ir ne-

mus, o kartais net padjusiems versti moksl ideologija. Mginant isiaikinti tokius

nuklysti akligatvius, pasidavus svaiginaniam fakt kaupimo azartui. Visi mintieji

klausimus, dails istorijos veikalai tampa niekuo nepakeiiamu altiniu.

autoriai naudojosi pirmtak veikalais kaip dails istorijos altiniais, o mums toki

Taigi dails istorijos altiniu gali tapti bet kuris dails istorijos veikalas. i funk-

prasm gijo ir j pai darbai.

cij, kaip matme, jis atlieka keliais bdais: kaip fakt sankaupa, kaip savo epochos

Dails istorijos veikalai yra savojo laiko ir vietos kultrins bei akademins

ir alies intelektins kultros pavyzdys, kaip naujos metodologins prieigos taikymo

aplinkos produktas. Nors j tyrimo objektai patys vairiausi, juose keliamus klausi-

variantas ir kt. Ypa raikiai dails istorijos, kaip dails istorijos altinio, taikymo

mus ir intepretacijos bdus lemia vyraujantys mstymo modeliai, vertybins orien-

spektr atskleidia nuo XXa. devintojo deimtmeio sitvirtinusi Naujoji dails is-

tacijos, intelektualins ir estetins mados. Kaip ir kiti su dails lauku susij ar tyrjo

torija (New Art History), ne tik diegusi ir ipltojusi naujas problemines prieigas ir

su juo susieti tekstai, dails istorijos veikalas yra dails altinis, jei jis interpretuoja-

metodologijas, bet ir paskatinusi gilesn paios disciplinos savirefleksij. Visa tai

mas perengus paties veikalo suformuotas ribas.

skatina i naujo atsiversti XXa. dails istorijos novatori Abby Warburgo, Wilhelmo
Pinderio, Meyerio Schapiro, Franciso Haskello ir daugelio kit veikalus, studijuoti
20

Gi e d r J a n k e vi i t

21

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

Otto Pcht. Vidurami miniatira

I s k y r i u s . D a i l t y r o s t e k s ta i / D a i l s i s t o r i j a

nai atsitinka miniatiros arba detals tiek ididinamos, kad nutapytas pavirius
atrodo kaip atliktas kita tapybos technika. Dl to neivengiama, kad miniatiros

>

Versta i: Otto Pcht, La miniatura medievale. Una introduzione, Torino: Bollati Boringhieri,
1987, p. 917; originalus leidimas vokiei k.: Otto Pcht, Buchmalerei des Mittelalters.
Eine Einfhrung, Mnchen: Prestel-Verlag, 1984 (i ital k. vert Jonas Malinauskas,
komentarus pareng Giedr Jankeviit)

tebelaikomos sumainta monumentaliosios dails forma, nors, kaip inia, terminas

miniatira kils ne nuo diminuere [lot. sumainti], bet nuo minium naudoto raudono pigmento.
Faktas, pats savaime skaudus, kad graik monumentalioji tapyba beveik neiliko, leido klasikos kasintojams studijuoti taikomj dail, pavyzdiui, vaz
tapyb, be rizikos naudojant kriterijus, taikomus kitoms dails rims. Archeolo-

Prie daugel met, kai buvau studentas, iliuminuot rankrai arba miniatir

gai puikiai suvokia skirtum tarp vaz dekoro ir sien tapybos, ir ino, kad vaz

studijos apskritai laikytos kuklumo enklu, nes reik akademini ambicij udary-

tapytojas, nors ir pasitelkdamas minimal ornamentikos odyn, visada stengsi

m antraeilje dails istorijos srityje. Kas tai gilinosi, vadintas specialistu. itaip

sprsti struktrines problemas, keliamas konkreios vazos formos. Iliuminuota

norta pasakyti, kad tas asmuo yra ne ekspertas, bet ekscentrikas arba geriausiu

knyga turi sprsti panaias problemas ir jos ieities takas nra puslapis, kaip pa-

atveju taikomosios dails tyrintojas. Iimtis buvo tik Otono ir Karolio Didiojo

prastas pagrindas tapybos darbui, bet knygos visuma, kaip organizmas su savitai

epoch iliuminuot rankrai tyrimas, nes jie buvo vienintelis t loving Vidu-

sukomponuota erdve.

rami kultros laik tapybinis liudijimas.

Tiesa ta, kad, kitaip nei vaz tapyba, knyga nuo pat pradi pasiymjo dvigubu

iandien situacija geresn. Iliuminuot rankrai studijos susilauk daugiau

funkcins struktros ir dekoratyvins formos santykiu. Greta formali ir fizini sa-

dmesio, o miniatira jau nebelaikoma kit svarbesni prarast dails form varge

vybi, knygoje bta vidini, dvasini aspekt ar, kitaip tariant, santykio tarp simbo-

giminaite. Vis dlto dar ir iandien iliuminuotojo figrai skiriamas tam tikra prasme

lini ir sutartini enkl ir jos intelektinio turinio teksto. is santykis tarp to, kas

antraeilis vaidmuo. Teorikai miniatira jau pripastama kaip savita dails forma,

fizika, ir to, kas nefizika, tarp formos ir turinio nra vien racionalus, kaip santykis

bet tradicins dails istorijos sritys ilgai j laik elyje, neleisdamos sukurti sava-

tarp teksto ir jo iliustracijos, bet pasiymi ir iracionaliais, magikais bruoais. Tais

rankiko kritinio aparato. Esame per daug slygojami sien tapybos ir tapybos ant

laikais, kai knyga buvo vis pirma Knyg Knyga ventasis Ratas, tikintysis, net

lent, kad galtume teisingai interpretuoti iliuminuotus rankraius.

ir analfabetas, be didesni sunkum galjo suprasti gil knygos ir menins dekora-

Visa tai dar akivaizdiau pastebime matydami, kokios miniatiros reprodukuojamos dails istorijos knygose. 1929 m. ijusiame tome, gausiai iliustruoto dails

cijos ry.
itaip palietme aspekt, kuris mums padeda suprasti dekoruoto rankraio ir

istorijos vadovlio dalyje, vlyvj Vidurami iliuminuotoms knygoms skirtos 125

miniatiros estetin reikm. Krikionikaisiais viduramiais knyga nebuvo tik kas-

iliustracijos, kuri tik trys inicialams1. Viena originaliausi Vidurami meninio

dienio vartojimo daiktas; ji buvo iganymo paado liudijimas ir jos simbolin vert

iradingumo apraik beveik nepristatyta, o renkantis reprodukcijas apsiribota vien

buvo ne menkesn nei kryiaus. Knyg gaub ventumo aureol, kaip patvirtina ir

tik figratyvini miniatir turiniu. Be to, skirtumas tarp miniatiros ir monumen-

paties odio Biblija etimologija: biblion i pradi reik ritinio formos knyg, bet

taliosios dails ir tai ne tik formato klausimas links inykti, kai ir taip da-

Viduramiais is terminas naudotas v. Ratui knygai par excellence. Krikionyb,

prieingai nei kitos Antikos kultros, buvo Knygos religija. Norint geriau suprasti

Turiu omenyjeM. Hauttmann, Die Kunst de frhen Mittelalters (Berlin, 1929) i serijos
Propylen-Kunstheschichte, t. 6.

22

io fakto reikm, gana atsiminti vien i daugelio Nukryiavim, kuriuose mylimasis apatalas, stovintis prie Kryiaus didingiausi ir skausming Aukos valand,
23

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I s k y r i u s . D a i l t y r o s t e k s ta i / D a i l s i s t o r i j a

pavaizduotas su Knyga rankoje2. Nemanoma sivaizduoti klasikins scenos su Apo-

Kadangi kalbama apie knyg, dl kurios gim tokia ypatinga dails ris kaip

lonu, kuris pavaizduotas alia [aukiausio] dievo rodyt papiruso ritin su Homero

miniatira, reikia tuojau pat patikslinti, kad pagrind tam sukr vlyvos Antikos

himnu Apolonui. Krikionyb neskyr knygos kaip komunikacijos priemons ir

epochoje atsiradusi nauja knygos forma. Turiu omenyje perjim nuo ritinio prie

dievikosios inios skelbimo joje. Knyga buvo apiuopiama iganymo forma: joje

kodekso, t. y. i atskir to paties formato puslapi susidedanios knygos modernija

ne tik buvo Evangelijos tekstas, bet ji pati buvo Evangelija. Knygos sakralumas buvo

prasme, kurios nereikia skaityti itisai, knygos, kuri galima vartyti, o ne vynioti.

dar labiau suvokiamas susietas su konkreiu Evangelijos skelbimu. Evangelij kny-

Nordami pavaizduoti perjim nuo ritinio prie kodekso, galime pasinaudoti bi-

gos, kurias misionieriai turjo eidami apatalauti ir atversti krikionyb barbar ir

zantikja Xa. miniatira, kartojania IVa. pavyzd ir vaizduojania v. Luk: evan-

pagoni tautas, pavyzdiui, v. Patriko, airi apatalo, v. Augustino Kenterberieio,

gelistas ant keli pasidjs kodeks perrainja ant pulpito ivyniot ritin. Tame

anglosaks apatalo, v. Bonifaco, vokiei apatalo, buvo garbinamos kaip relikvi-

paiame rankratyje pavaizduotas evangelistas v. Jonas su kodeksu ant pulpito ir

jos ir kaip nacionalinio kulto objektai.

ritini dklais ant ems. Yra taip pat daug atvaizd, iliustruojani, kaip tie ritiniai

Taip pat inome, kad viena toki knyg, saugoma Anglijoje kaip Augustino
Kenterberieio Evangelij knyga , laikyta ne Kenterberio banyios bibliotekoje, o
3

buvo naudojami. Pavyzdiui, senovinje V a. pr. Kr. steloje matome, kaip ritinys
laikomas vienoje rankoje, o kita patraukia ir suvynioja perskaitytj dal.

iki pat vlyvj Vidurami guljo ant altoriaus: ji priklaus banyios sakrali-

Antikos pasaulyje raymui daniausiai naudotas papirusas: knyga buvo papiru-

niam inventoriui kaip relikvijorius arba kryius. Ir su kitomis misionieri dar-

so nepatvarios mediagos ritinys. Kaip inome, papirusai iliko tik Egipte, kur

b auros gaubiamomis knygomis elgtasi kaip su relikvijomis. Jos laikytos pra-

juos konservavo sausas klimatas. Kai IIIa. pr. Kr. graikakalbei Aleksandrijos yd

matniuose dkluose, kurie yra seniausi iaurs ali relikvijoriai. Apie Durrowo

bendruomenei buvo pasistos yd ventj tekst kopijos, kad juos iverst grai-

Evangelij, pasak kolofono, priklausani pikt [kot protviai, gyven iki X a.]

k kalb, originalai buvo urayti ant odos membran, o vertimas, inomas kaip

apatalui v. Kolombanui, pasakojama, kad ji buvo saugoma itokiame dklo for-

Septuaginta, buvo atliktas ant papiruso ritini. Tik imokus plonai idirbti raymui

mos relikvijoriuje4. Vienas seniausi ios ries airikj relikvijori yra Soiscl

naudot gyvuli od, papirusui atsirado rimtas konkurentas pergamentas. Kol

Molaisse dklas, kuriame laikoma VIa. airi misionieriaus v. Molaisse Evangelij

vyravo ritinio forma, papirusas buvo pranaesnis u pergament, nes buvo mink-

knyga. Regionuose, kurie nepriklaus klasikos pasauliui, neturjo literatros tra-

tesnis ir lengvesnis, tad reikjo kitos inovacijos, kad pergamentas laimt prie pa-

dicijos ir buvo pakriktyti tik ankstyvaisiais Viduramiais, alyse, kuri gyven-

pirus. Ir tai buvo kodekso vartomos knygos gimimas. I pradi tai buvo diptichu

toj dauguma buvo analfabetai, knyga nuo pat pradi buvo paangesnio pasau-

vadinama medio lentel, visa padengta vaku, kad bt galima raiyti stiliumi [ra-

lio enklas. Dl to iaurs kratuose buvo daugiau stimul j menikai dekoruoti

ymo pagaliukas] uraus ir pastabas teisme bei kitomis panaiomis aplinkybmis.

negu Viduremio jros baseino alyse, kur iliuminuota knyga niekada neturjo

Pavyzdiui, vadinamajame Probiano diptiche5 abiejose sosto pusse pavaizduotos

tokio dominuojanio vaidmens.

maosios figros rao ant toki lenteli, o visos kitos figros rankose laiko ritinius.
Nuo pat Ia. Romoje buvo inomos vartomos knygos (vadinamos membranae),

Dar svarbesnis Nukryiavimas i v. Liudviko psalmyno (Paryiaus Arsenalo biblioteka,

ms 1186, f. 24r) ia knyg laiko ne tik v. Jonas, bet ir Marija.

Turimas omenyje VI a., t. y. v. Augustino apatalikos veiklos laikotarpio, italikos kilms

kodeksas.

Airijos valdovas Flannas Mac Maelsechnaillas Xa. pradioje padirbino Durrowo Evangelijai
dkl, kuris dingo 1690m. Dublino v. Trejybs kolegijos bibliotekoje.

24

turbt mao formato. Neseniai atrasta, kad krikioni bendruomens jau IIa. linko
naudoti popierinius kodeksus, pagamintus i labai pigios mediagos. Krikioniko-

400m. datuojamas diptichas slanktais sujungti dramblio kaulo reljefai, atlik virelio
funkcij; Berlyno Valstybin biblioteka. G. J.

25

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I s k y r i u s . D a i l t y r o s t e k s ta i / D a i l s i s t o r i j a

ji literatra pasirodydavo nedaug kainuojaniais neivaizdiais leidiniais, tinkaniais

Renesanso idiniai sutapo su romnikosios Galijos regionais, ir vienuolyn skrip-

slaptai em visuomens sluoksni sektai, tuo tarpu klasikin pagonikoji literatra

torijai, kuriems buvo patiktas perrainjimo darbas, galjo disponuoti tik tekstais,

tebebuvo leidiama tradicine ritinio forma. Netgi atrodo, kad iki krikionybs tapi-

saugomais Galijos bibliotekose, nors retais atvejais jau ir tais laikais buvo galimy-

mo valstybine religija krikionys naudojo kodekso form kaip protest prie pago-

b skolintis i kit ali. Prie objektyvi geografini apribojim prisidjo ir kitas

ni ir yd ritinio tradicij ir prie Tor . Konstantino laikais krikionybei tampant

ribojantis veiksnys: kriterijai, kuriais vadovautasi atrenkant tekstus perrainjimui,

valstybine religija kodekso naudojimas virto norma visoms literatros rims. IVa.

priklaus nuo naujo vienuolyn intelektual sluoksnio interes ir skonio. Karolio

Antikos ir krikioni literatros perjimas nuo papiruso ritinio prie pergamento ko-

Didiojo dvare atliekamas kopijavimo darbas, kuriuo siekta patenkinti plataus mas-

dekso i esms jau buvo vyks: is reikinys turjo didiul reikm Antikos palikimo

to dvasinius ir kultrinius interesus, taip pat sukurti didel pasaulietik bibliotek,

isaugojimui ir vlesnei intelektinio gyvenimo raidai Europoje. Svarbiausias dalykas

buvo iimtis. Tokio profaninio indlio Antikos kultros isaugojim pavyzdys yra

buvo patvarumas. Papiruso ritinio gyvenimo trukm buvo ribota: stebuklu laikyta,

Petro Arkidiakono Liber de diversis quaestiunculis. Tituliniame puslapyje didiosio-

jei papiruso knyga itverdavo 200 met. Jei nebt pereita prie pergamento kodekso,

mis raidmis, kurios tuo metu laikytos klasikos raidmis par excellence, buvo pa-

Antikos literatra bt turjusi daug maiau ans ilikti. Tiltas tarp praeities ir ateities

rayta, kad Karolis Didysis asmenikai sak perrayti i knyg: Incipit liber de

bt drastikai susiaurjs ir i vienos kartos kit bt perduoti tik tekstai, nepriklau-

diversis quaestiunculis cum responsionibus suis quem iussit dom[i]nus rex Carolus

santys nuo skoni ir mad kaitos: bt isaugota tik tai, kas nuolatos perleidiama,

transcribere [Prasideda knyga apie vairius klausimlius su atsakymais juos, t

kitaip tariant, poantikinje epochoje praktikai tik Biblija. Kodekso pergal prie ritin

knyg valdovas karalius Karolis sak perrayti].

reik Antikos kultros isaugojim vlesnms kartoms.

Nuo knygos dekoravimo ir formos n nepastebj perjome prie jos turinio; dabar

Savaime suprantama, Antikos kultrins tradicijos saugojimas buvo labai se-

reikt grti prie ms pradins temos. Norint suvokti iliuminacij kilm, btina

lektyvus. I ritinio kodeks migravo ir itaip sugebjo ilikti tik tai, kas IV ir Va.

suprasti, koks svarbus buvo ankstyvasis perrainjimo procesas i ritinio kodeks

atrod vertinga ir aktualu. Tokiais atrankos kriterijais buvo sprendiama, kurie au-

vlyvosios Antikos laikais. Kopijavimo metu tekst turinys likdavo nepakits, o galimi

toriai ir kokie kriniai turjo bti isaugoti originalo kalba, o kuri pakako inoti

skirtingi variantai atsirasdavo tik dl kopijuotoj velt klaid. O k sakyti apie grafi-

tik vard, koki nors citat arba knygos pavadinim. Nuo epochos skoni gerja ir

n form ir apie dekoracijas bei iliustracijas, jei toki bta? Reikjo jas reprodukuoti,

blogja prasme priklaus moderniosios kultros akiraiai. Kaip inoma, tai nebuvo

kopijuoti? Buvo manoma jas isaugoti nepakeistas? Vien uduodami iuos klausimus

vienintelis filtras, per kur turjo pereiti Antikos tradicija. Stichins nelaims, An-

suvokiame, kiek daug problem sukl i technin-praktin revoliucija.

tikos civilizacijos Viduremio jros alyse saullydis arba, tiksliau tariant, lugimas,
jos politinis nuosmukis ir islamo antpldis sukl rimt grsm vlyvosios Antikos

K o me n ta r as

laikais sukurtoms ir perraytoms knygoms. Pirmoji ankstyvojo, Karolio Didiojo

altinio publikacij siloma vertinti kaip takingo dails istorijos teksto frag-

laik europinio Renesanso uduotis ir buvo milinikos apimties perrainjimo dar-

mento pavyzd ir nuorod posk dails istorijos tyrimuose liudijant veikal. is

bu isaugoti visa tai, kas ilik i Antikos laik. Taiau, suprantama, buvo labai nu-

poiris leido vadovautis praktiniais sumetimais (altinio prieinamumu) ir versti

skurd altiniai, i kuri semtasi ini apie Antikos literatr. Karolio Didiojo laik

tekst ne i vokiko originalo, bet i italiko vertimo, kuris redaguojant buvo sulygintas su vokiku tekstu. Pristatant monografijos itrauk dl technini klii teko

Seniausi ilikus ir iki iol naudojam tokio tipo ritin saugo Nabluso samarieiai
Palestinoje (reprodukcij r. Bibel-Lexikon, sudaryt. H. Haag, Einsiedeln, 1951, il. VII).

26

atsisakyti iliustracij, kurios pagilint ir praturtint teksto supratim. Vis dlto itrauka perteikia viso veikalo tem, turin, argumentavimo bd, ir svarbiausia at27

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I s k y r i u s . D a i l t y r o s t e k s ta i / D a i l s i s t o r i j a

skleidia jo inovatyvum. Vertimui pasirinktas angos fragmentas, kuriame aptarti

Pchto susidomjim miniatira, apskritai knygos menu paskatino Vienos

tyrimui svarbs knygos istorijos ypatumai, atskleista miniatir vert, domumas,

universiteto aplinka. Miniatir tyr Pchto vyresnieji kolegos Franzas Wick-

galimi tyrimo keliai ir bdai t. y., argumentuotai apgintas iki tol marginalizuotas

hoffas (18531909) ir Aloisas Rieglis (18581905). Pastarojo taka Pchto pair

objektas.

formavimuisi itin didel. Rieglio studijos apie stili (Stilfragen, 1893) ir Romos

Otto Pchtas (19021988) yd kilms austr dails istorikas, priskiriamas

vlyvosios imperijos dailiuosius amatus (Sptrmische Kunstindustrie, 1901) liu-

antrajai arba Naujajai Vienos mokyklai. Kartu su Hansu Sedlmayriu (18961984)

dija apie dmes dails maosioms formoms; kitas Rieglio profesionalaus susi-

laikomas ios mokyklos teoretiku. Ypa daug dmesio skyr ikonografijos studi-

domjimo objektas vadinamosios dails nuosmukio epochos: vlyvoji Antika,

joms, domjosi visuomens gyvenimo ir dails santykiu. 1925m. Vienoje apgyn

Barokas. Taigi Pchtas formavosi aplinkoje, atriai kvestionavusioje dails ri

doktorat apie Vidurami tapyb, 1932m. Heidelbergo universitete habilita-

ir stilini form hierarchij. Miniatira j domino ne tik kaip tapybos giminait,

cin darb apie XV a. Tirolio dailinink Michael Pacher (14351498). 1933 m.

t. y. mao formato figrin kompozicija, bet ir kaip struktrinis knygos elemen-

dl naci rasini statym neteks teiss dstyti Vokietijoje gro Vien. Prie

tas, kurio form lemia ne tik imanentins dails raidos aplinkybs, bet ir knygos

pat Austrijos anlius prim Airijos nacionalins galerijos kvietim ir ivyko

sandara, funkcija, pagaliau pati epochos kultra. itaip, pasak Pchto, pasirodius

London. 19371941 m. dirbo mokslin darb Warburgo institute. Nuo 1941 m.

kieninio formato Biblijos leidimui Paryiaus universitete XIIIa., tikrja to odio

pradjo kataloguoti Oksfordo Bodleano bibliotekos (antroji pagal senum vie-

prasme gim miniatir stilius, bendraamis su katedr skulptr monumentaliu

oji biblioteka, steigta 1602 m.; pavadinta pagal steigjo sero Thomaso Bodley

stiliumi; taigi miniatiroje Gotika pasireik prajus vos imtui met nuo io sti-

pavard) rankraius. Nuo 1945 m. dst Vidurami dails istorij Oksforde,

liaus architektros atsiradimo.

1956 m. pakviestas Prinstono universiteto Prieakini tyrim institut (Ins-

Pchtas tyr ne tik figrines kompozicijas, bet ir kitus knygos dekoro elemen-

titute for Advanced Study); skait paskaitas Niujorko universitete ir Oksforde.

tus: puslapio ornamentinius aprminimus, rift, inicialines raides, j form ir

1963m. Otto Demuso (19021990) kvietimu gro Vien. 19631972m. vadova-

raid. Dails krin jis suvok kaip daikt, kurio pavidal lemia santykiai su kitais

vo Vienos universiteto Dails istorijos institutui, nuo 1969 m. taip pat Austri-

tos epochos daiktais, tad ra ne tik apie miniatiros santykius su tapyba, bet ir

jos nacionalins bibliotekos iliuminuot rankrai katalogo skyriui.

apie iliuminacij ssajas su paia kodekso forma, kitais jo elementais. Jis nesilaik

Pchtas ypa nusipeln Vidurami knyg iliuminacij tyrimams. Be pristato-

chronologinio dstymo, neskirst mokykl; analizavo ritinio ir kodekso ypatu-

mos knygos, jis 1960m. su Charlesu Reginaldu Dodwellu (19221994) ir Francisu

mus, siekdamas atskleisti, kaip daikto, t. y. knygos, forma bei vartojimas veik

Wormaldu (19041972) ileido studij apie XIIa. iliuminuot angl rankratin kny-

dekor. sidmtinas itin nuoseklus, sisteminis Pchto poiris tyrim objekt.

g v. Albano abatijos psalmyn (St. Albans Psalter), 19661973m. su Jonathanu

Jis pirmiausia pasilo hipotez ir pateikia argumentus, tarsi leisdamas skaitytojui

J. G. Alexanderiu tritom Illuminated Manuscripts in the Bodlean Library, Oxford,

paiam pasidaryti ivadas. Jo tikslas padti kitiems pamatyti krin, neprime-

o nuo 1966 m., remdamasis nauja, savo pasilyta metodika ts Austrijos naciona-

tant savo matymo, jo neabsoliutinant. Kitaip sakant, Pchtas siekia suteikti savo

lins bibliotekos iliuminuot rankrai katalog, kurio sudarymas buvo nutrks

skaitytojams tyrjo instrument. io siekio reikm patvirtint ir plaiai inoma

Antrojo pasaulinio karo metais .

jo knyga Metodiniai dails istorijos praktikos principai, kurios vertim lietuvi

Pirmasis serijos leidinys pasirod 1974 m.: O. Pcht, D. Thoss, Franzsische Schule I
(Die illuminierten Handschriften und Inkunabeln der sterreichischen Nationalbibliothek,
t. 1, sudaryt. O. Pcht), sterreichische Akademie der Wissenschaften, Philosophisch-

28

kalb 2003m. ileido leidykla Aidai.

historische Klasse, Denkschriften 118, Wien, 1974.

29

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

Pristatomoji Pchto monografija apie Vidurami miniatir erudito ir ino-

I s k y r i u s . D a i l t y r o s t e k s ta i / D a i l s i s t o r i j a

Hansas Beltingas. Nematomas edevras

vo veikalas, apibendrinantis ilgamei studij rezultatus. Jis atskleidia, kaip miniatira, gimusi vlyvosios Antikos vaizdinio primityvizmo laikais, inyko dailei

>

Versta i: Hans Belting, The Invisible Masterpiece, London: Reaktion Books, 2001, p. 419426;

atgavus trimatikum. Taiau Pchtas puikiai parodo, kad tai vyko tik po to, kai

originalus leidimas vokiei k.: Hans Belting, Das unsichtbare Meisterwerk: Die modernen

miniatira iliuminavo atuonis Vakar kultros istorijos imtmeius.

Mythen der Kunst, Mnchen: Verlag C. H. Beck, 1998 (i angl k. vert Aura Simanaviit,

inoma, Pchtui, kaip ir jo mokytojams bei kolegoms, pirmiausia rpjo stiliaus

vertim redagavo ir komentarus pareng Erika Grigoraviien)

ir menins formos klausimai; negalima norti, kad jis, kaip kuris nors i ms laik
kultros istorik, pavyzdiui, Carlo Ginzburgas (g. 1939), atstovaujantis jau kitam
humanistikos raidos etapui, stengtsi per miniatiros analiz atskleisti epoch.
Kita vertus, svarbu pasakyti, kad Pchto knyga atvr skaitytojui bibliotek ir muziej rankratyn pasaul, kur patekti iki skaitmeninimo eros galjo tik irinktieji.
Veikalas laikomas miniatir tapybos istorijos klasika, daugelis jo teigini aktu-

Temos tsa literatroje

Literatra nuo seno buvo dails veidrodis. Ji pasisavindavo dails vaizdus perkurdama juos odiais. Antikos literatroje paplitusio ekphrasis8 uduotis buvo ne
tiek aprayti paveikslus, kiek juos irasti, i naujo sukurti. Modernybje darb

als iki iol ir tebra atskaitos takas, reikminga istoriografin nauj tyrim ieities

ts, pavyzdiui, tapytojas Dante Gabrielis Rossetti9, sukrs seniesiems paveiks-

pozicija.

lams skirtus sonetus. Ne kas kitas, o btent raytojai i naujo atrado Mon Liz10,
sukr Picasso Avinjono mergin11 ar Duchampo Didiojo stiklo12 mitus. Vis dlto jau
Gi e d r J a n k e vi i t

kelet deimtmei ankstesns vaizdo ir odio varybos uleidia viet naujiems

atminimo ritualams, kai literatroje retrospektyviai ir nostalgikai yra prisimenami
paveikslai, nesulauk tsos iuolaikiniame mene. iuo atveju, uuot gr prie edevro, kaip Germainas Bazinas13 kadaise pavadino toki literatrini prisiminim
bang, mes susiduriame su dails krinio svoka, paremta praeities dails paveldu.
Aura, gaubianti raytoj pasirinktus pavyzdius, nra Benjamino14 aptartoji krinio

30

I graik k. elegantikai aprayti; literatrinis dails krinio apraymas.

Dante Gabriel Rossetti (18281882) angl romantizmo poetas ir tapytojas, vienas

prerafaelit sjdio pradinink.

10

Leonardo da Vinci paveikslas; kitaip La Gioconda; 15031519, Paryius, Luvras.

11

Avinjono merginos arba Avinjono mergs (1907, Niujorko MoMA; pranc. Les demoiselles
dAvignon) vienas inomiausi Picasso paveiksl, siejamas su kubizmo pradia ir
vaizduojantis Barselonos vienamio Avinjono gatvje scen.

12

Didysis stiklas (19151923, Filadelfijos dails muziejus; replikos Stokholmo Moderna Museet
ir Londono Tate Gallery; pranc. La marie mise nu par ses clibataires arba Le Grand
Verre) vienas programini Duchamp ir dadaizmo krini.

13

Germain Bazin (19011990) prancz dails istorikas, nuo 1936 m. Luvro tapybos
skyriaus konservatorius.

14

Walter Benjamin (18921940) yd kilms vokiei intelektualas.

31

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I s k y r i u s . D a i l t y r o s t e k s ta i / D a i l s i s t o r i j a

originalo aura. Juos gaubia kolektyvins atminties aura jie virto vaizdais, inyran-

raux neegzistavo atskiri kriniai, o vien tik dails stiliai, kuriuos jis lygino tarpusa-

iais ms atmintyje net ir tuomet, kai stovime prie juos muziejuose.

vyje pasitelks fotografines reprodukcijas ir j fragmentus. Skubdamas iauktinti

Peteris Weissas15, vlai engs XX a. istorij, turjo sav prieasi avtis di-

pasaulio men, kuris, jo sitikinimu, visose kultrose pasiymjo belaikiu modernu-

diuosiuose meno kriniuose atsispindinia ankstesni kart revoliucine energija.

mu, Malraux sugriov dails krinio sivaizdavim, susijus su tam tikros kultros

Taiau XXa. atuntajame deimtmetyje jis pritar bendrai tendencijai meno patyri-

terpe. Pirmojoje trilogijos dalyje sivaizduojamasis muziejus (Muse imaginaire),

m suprasti kaip atsigrim nepakartojamus praeities krinius. Picasso Gernika16

kur real muziej krini eksponavimo viet pakeit universali form atmintis,

Weissui simbolizavo Ispanijos pilietinio karo, kuriame jis nedalyvavo, atminties pa-

kriniams nebeliko vietos ia viepatauja tik menas tkstaniais pavidal. Anot

viri; io paveikslo apraymas roman trilogijoje Pasiprieinimo estetika (Die sthe-

Malraux, realus muziejus, bdamas ne spalv, o tik drobi vieta, susiaurins

tik des Widerstands) iauktina men ir jo pasiprieinimo dvasi. Paveikslas aukte

meno samprat.

aukia apie visus prajusius atminties etapus, kurie jau aminti Goyaos, Gricault ir

Vis dlto Malraux noriai pripaino, kad edevras nugaljo kovoje prie fikcij,

Delacroix darbuose. Taigi raytojui Weissui, kitaip nei protestuojantiems avangardo

gaubiani jo paties tobulum. Prie i fikcij jis naudojo fotografinius dokumen-

menininkams, nerpjo nutraukti ryi su praeities kriniais, nes jie suformavo

tus, leidianius lyginti visus krinius ir stilius. Kriniai ia virto tiesiog iliustracijo-

ms mstym. Muziejuose jis grojosi vaizduots kriniais, kuri autoriai per-

mis. K jie dl to prarado? Savo mediagik objekt tapatyb (qualit dobjets). O

eng savo netikrum ir veik savo mstymo nepatikimum. Kurdami savo paveiks-

k gijo? Gryniausi stiliaus spd. Kitaip nei Oswaldas Spengleris18 veikale Vakar

lus, jie tapo dalimi istorinio tstinumo, kuriam Weissas norjo taip pat priklausyti.

saullydis (Der Untergang des Abendlandes, 19181922), Malraux norjo lovinti lais-

Taiau Weisso pairos gana tolimos nuostatai, iandien vadinamai postmo-

v mogaus krybikum, pranokstant laiko ir erdvs ribas. Todl jis atsiejo kri-

dernia. Labiausiai jam rpjo ne dails stiliaus ar verts klausimai, bet meno tiesa.

nius nuo j perteikiamos tiesos, kuri vliau taip avjo Weiss, ir apsiribojo estetiniu

Men jis vertino morals poiriu, nors ir nemenkindamas jo estetinio poveikio, tad

j pavidalu. Dl t pai prieasi jis nukreip dmes nuo krinio mogaus sa-

jam veikiau buvo svarbesn tiesa mene, o ne meno tiesa. Jo nuomone, tapybos menui

viraik. Malraux puoselta abstraktaus visos monijos meno idja laiko nulemta

ilikti padeda tik kriniai, kuriems bdinga belaik iraika, jie trauk raytoj

utopija skyrsi nuo vlesns kartos nostalgijos kriniams.

dialog, jam tapus literatrinio perkrimo altiniu. Individuali Weisso dails kri-

Dails krini interpretacija, bdinga groinei literatrai, netrukus paplito ir

nio samprata skiriasi ir nuo nostalgijos praeities krybai, kuri dl vairi prieasi

mokslo darbuose. ymiausias XX a. septintojo deimtmeio pavyzdys ia bt

kilo XXa. atuntajame deimtmetyje. Vis dlto susidrs su dails istorija, raytojas

Menin19 interpretacija Michelio Foucault20 inojimo archeologijos angoje.

taip pat patyr netekties pojt, kur atsiliep su meile ir nuostaba.

Velzquezo edevr Foucault nagrinjo kaip klasikins reprezentacijos, gyvavu-

Weisso tikjimas atskir krini tiesa visikai prieingas didiosios Andr Mal-

sios iki modernybs, pavyzd. Paveikslas rodo tapytojo susitarim su irovu dl

raux17 trilogijos Tylos balsai (Les Voix du silence, 1951) idjoms. Ties sakant, Mal-

vaizdavimo taisykli, kuri turs bti laikomasi. I ties jo tema tai ne pavaizduotieji (pavyzdiui, valdov pora ar tapytojas), o pats vaizdavimas, priklausomas

15

Peter Weiss (19161982) vokiei raytojas, dramaturgas.

16

Gernika (1937, Madrido Museo Nacional Centro de Arte Reina Sofia) didelio formato
(783351 cm) paveikslas 1937 04 26 frankist subombarduoto Gernikos miestelio tragedijai
atminti, nutapytas Ispanijos paviljonui Paryiaus tarptautinje parodoje.

18

Oswald Spengler (18801936) vokiei filosofas; jo knyga Vakar saullydis (Der Untergang
des Abendlandes, 19181922) laikoma XXa. pirmos puss istorijos filosofijos klasika.

19

Diego Velzquezo edevras Meninos Las Meninas (1656, Madridas, Prado muziejus).

Andr Malraux (19011976) prancz raytojas ir politikas, antinacins rezistencijos

dalyvis ir 19591969m. Charleso de Gaulleio vyriausybs kultros ministras.

20 Michel Foucault (19261984) prancz istorikas ir filosofas, kurio darbai padar didel
tak dails interpretacijai.

17

32

33

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I s k y r i u s . D a i l t y r o s t e k s ta i / D a i l s i s t o r i j a

nuo regimumo ir neregimumo tarpsni kaitos. Foucault neneig, kad Meninos

kad meno mgjas praleido vis savo gyvenim prieais klastot, palaiks j edev-

tai tapybos alegorija, bet jam io krinio koncepcija simbolizavo ir istorin, tam

ru. Galiausiai jis pasijunta visikai apviltas senj meistr, nes ie juk negali atstoti

tikrai praeities epochai bding mstym. iuo poiriu krinys ne belaikio

gyvenimo, ir j menas i ties niekada nebuvo tobulas. Vis gyvenim jis iame e-

meno pavyzdys, o istorin sistema, kuri btent dl to gali tapti atminties objektu

devre susikaups iekojo rimto trkumo, kuris isklaidyt jo pretenzijas tobulyb.

ndieniam irovui.

Meno mgjas norjo i tobulyb vl paversti fragmentu, nes tik supratus, kad

iuolaikinje literatroje senieji dails kriniai kaip tik ilaisvinami nuo

visuma ir tobulyb neegzistuoja, manoma gyventi toliau.

laiko poymi ir pasitelkiami individualioms reikmms. i literatros strategi-

Bernhardo ivada smarkiai skiriasi nuo Balzaco (17991850), kurio Frenhoferis24

ja prietaraut citat meno principams, nes ji paveria krinius asmeniniais

gyveno tik savo svajone, kad vien dien sukurs tobul krin. Taiau i svajon

veidrodiais, kuriuose inyksta istorinis nuotolis nuo irovo, iuo atveju taip

buvo pavojinga, nes jei jam pasisekt, jo gyvenimas nebetekt prasms, o jei nepa-

pat interpretuotojo. Giorgiones kriniai nostalgikai ikyla Alfredo Anderscho

sisekt jis niekada nebt turjs prasms. Netgi dirbdamas prie savo paveikslo jis

romane Raudonplauk (Die Rote, 1960), Carpaccio tampa Anne Duden romano

bijojo, kad krinys gali tapti jam nebepavaldus. Jis jam priklaus tik tol, kol jo idja

Judo avis (Das Judasschaf, 1985) herojumi, o tai kiti raytojai mieliau aptarinja

buvo svajone. Paskui menininkas, kaip ir visi kiti, bt turjs tapti tik jo stebtoju

men ironikai, pavyzdiui, Julianas Barnesas, raydamas apie Gricault Med-

ar skaitytoju. Kova su kriniu taip pat reik menininko kov su paiu savimi. Me-

zos plaust21. Viename i Georgeso Pereco22 apsakym senasis dails rinkinio ka-

nininkas bijojo jo saviraikos siknijimo krinyje, nors tai bt buvs vienintelis jo

binetas pavirsta iuolaikine veidrodi sale. is siuetas vertas ypatingo dmesio,

egzistencijos rodymas. Paveikslo stebtojas Bernhardo romane panaus Frenho-

nes krinio svok grindianios fikcijos ia gyja nauj skambes: tereikia kopi-

fer ta prasme, kad susidrimas su kriniu jam tampa egzistenciniu ibandymu. Ta-

j, kad net klastots virst visateisiais kriniais tokiais jos tampa t akimirk,

iau Bernhardas nukreip pasakojim kita linkme, paneigdamas krinio virenyb

kai yra nukopijuojamos.

prie gyvenim.

Thomas Bernhardas [19311989; austr raytojas, dramaturgas], kaip visuomet,

yra neprilygstamas, kai savo romane Senieji meistrai (Alte Meister. Komdie, 1985)

Dails krinys kine: Rivetteas ir Balzacas

edevr padar filosofinmis valgomis atmietos parodijos objektu. Pagrindinis

Balzacas kvp film, su kuriuo Jacquesas Rivetteas25 laimjo 1991 m. Kan

knygos herojus vis savo gyvenim praleidia Vienos Meno istorijos muziejuje,

kino festivalio Didj priz. Paveikslas, nematomas krinys, i apsakymo persikl

nuolat studijuodamas vienintel paveiksl Tintoretto (15181594) ilabarzdio vyro

film ir atsidr paiame dramos centre, bet mes jo taip ir neivystame net paioje

portret . Vien dien pasirodo konkurentas, pretenduojantis jo minktasuol

pabaigoje. Regime tik jo atspind dmiuose veikj, kuri gyvenim jis i esms

23

anglas, kuris tvirtina turs identik io krinio egzempliori. Vadinasi, gali bti,

pakeiia, vilgsniuose. Kova u krin vyksta tarp tapytojo Frenhoferio (Michel

Piccoli), jo monos Lizos (Jane Birkin) ir modelio Marianos (Emmanuelle Bart).

21

Giorgione (14781510) ital renesanso tapytojas; Alfred Andersch (19141980) vokiei

raytojas; Carpaccio (apie 14651525/26) ital renesanso tapytojas, venecijietis; Anne
Duden (g. 1942) vokiei raytoja; Julian Barnes (g. 1946) brit raytojas; Gricault
(17911824) prancz romantizmo tapytojas, igarsjs kompozicija Medzos plaustas
(18181819, Paryius, Luvras), kuriame amino amininkus sukrtusios laivo Medza
katastrofos epizod.

22 Georges Perec (19361982) yd kilms prancz raytojas.

23

Vyro su arvais portretas, 15551556.

34

Paveikslo pavadinimas (La Belle Noiseuse Graioji vaidinink) magikas pavadinimas, kuris mane visada kvpdavo svajoti, kaip sak Rivetteas Kanuose, taip
pat yra ir filmo pavadinimas. Pirmajame Balzaco apsakymo leidime (1831) tapyto24 Romano Neinomas edevras pagrindinis herojus, tapytojas.
25

Jacques Rivette (g. 1928) prancz kino reisierius.

35

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I s k y r i u s . D a i l t y r o s t e k s ta i / D a i l s i s t o r i j a

jas Porbusas prao senyvo Frenhoferio gal gale parodyti jam savo belle noiseuse

180827 ir Rembrandto (16061669) Nakties sargyba28. Kitame epizode filmo veik-

vaidingj grauol, o is pasipiktins atsisako, tvirtindamas, jog ji dar nebaigta.

jas lenk reisierius sklando vir scenos tarytum visagalis demiurgas tai aliuzija

Antroje teksto versijoje (1837) Balzacas j vadina jau nebe noiseuse, bet matresse,

Tintoretto paveiksl Bakchas ir Ariadn. Taiau vos tik jis prisijungia prie aktori,

pabrdamas jos polink dominuoti (matriser). Krjo mylimoji yra jo krinys, bet

ie grsmingai pareikalauja paaikinti, kas vyksta istorijoje, kuri jie tur vaidinti.

jis veria savo krj patirti meils kani skausm.

Delacroix Kryiuoi engimas Konstantinopol (1840, Luvras) reikalauja ypa

Filmo ir tapybos tem, turini ilg istorij, filmo scenarijaus autorius Pascalis

sudtingo pasiruoimo, kol galiausiai didel aktori komanda uima pozicijas ir

Bonitzeris interpretavo naujai. Pasak Rivetteo, itaip gim filmas apie tapyb ir

judjimas ant scenos staiga sustingsta Delacroix sukurtj paveiksl. Vis dlto

jos krimo proces. Tapytojo dirbtuv, kurioje vyksta didioji filmo veiksmo dalis,

kur buvs, kur nebuvs filmo veikjas reisierius vis sulugdo pastangas sudlioti

kartu yra ir tarp dailininko bei jo modelio verdanios krybos dramos vieta. i-

tableaux kompozicij, teigdamas, kad viesa netinkama.

26

taip susiduriame su senu dailininko ir pozuotojos ritualu, kuris iandien jau tegali

Garsieji klasikiniai paveikslai, kaip juos pavadino Godardas savo scenarijuje,

bti atminimo ritualas. Tapytojo ir modelio drama mums primena tapybos mit,

kvieia mus dalyvauti atminimo rituale. Godardo manymu, ie legendiniai paveiks-

kur sustiprina krinio mitas. Btent todl pozuojanti moteris turi bti nuoga

lai, labai ilgai buv ms kolektyvins atminties dalimi, ireikia fiktyv meils re-

moters knas visuomet simbolizavo krin, atstovaujant meno knui. Rivetteas

gin, o panaudodamas savo turimas iraikos priemones jis galjo nufilmuoti real

tokiu bdu pristat ne dabarties dails praktik, o senj tapybos legend, kurioje

darbo pasaul. Skirtumas tarp atminties ir kasdieninio gyvenimo vaizd jam reik

krybos akt drobje metaforikai knija moters aktas. iai legendai priklauso ir

skirtum tarp metaforos ir tikrovs. Tapybos darbai visuomet buvo fikcija, bet jie

kova tarp gyvenimo ir meno, kurioje gyvenimas laimi arba pralaimi. Filme Rivet-

metaforikai ireik vidin mogaus aistr, kurios dabarties pasaulyje jau nema-

teas kuria vaizdus lygiai kaip ir tapytojai, taiau isiversdamas be muziejins tapy-

noma atvaizduoti. Abi prieigos nutapyta metafora ir filmo dokumentika turjo

bos jis pernelyg nesukonkretina krinio sampratos. Vadinasi, Rivetteo nufilmuot

suartti, filmo vaizduose sulydydamos emocij ir veiksm.

senamad scenarij turtume skaityti alegorikai. Kartu is scenarijus privert re-

Pascalis Bonitzeris priskyr Godard prie plan-tableaux reisieri t, kurie

isieri iekoti pasakojimui tinkamos kinematografins kalbos, nes filmas ms

msto vaizdais ir supaindina mus su paia j esme. Pabaigs puikj savo veikal

nenuveda prie tapybos krinio (nors vis laik ir atrodo, kad taip atsitiks) jis

apie tapyb ir kin, netrukus jis pasil Rivetteui La Belle Noiseuse idj. Scenarijuje,

pats yra tas krinys.

paraytame drauge su Christine Laurent, Bonitzeris filmo veiksmui pritaik Balzaco

Filmas nesiek tiesiog perteikti tapybos kalbos jis tapo scena, kurioje buvo
dar syk suvaidintas senosios krinio auros atminimas. Kadangi tapybos darbas,

istorij, kuri yra ir mano knygos pagrindas. Tad vertt trumpai atpasakoti film jo
odiais.

kaip ir Balzaco apsakyme, ia lieka nematomas, jo viet uima gryna krinio

Prasidjus filmui, Frenhoferis jau deimt met yra apleids savo paveiksl La

idja. Jeanas-Lucas Godardas [g. 1930; prancz kino reisierius] nuostabiame

Belle Noiseuse vis t laik jis bijo vl prie jo sugrti. Savo dirbtuvje jis kalbasi

filme Aistra (1982) pasirinko kit bd ir atkr garsias tapybos drobes pasitel-

su lankytojais apie mitin krinio kilms akt, apie bruit de lorigine. Krinys ess

ks gyvuosius paveikslus (tableaux vivants), kurie it brangs prisiminimai terpti

didysis loimas, kuriame tegalima laimti visk arba nieko. Galiausiai rysis

tarp kasdieni filmo scen. Pirmieji du tai Goyaos (17461828) Gegus treioji,
27 Kitaip Sukilli egzekucija (1814, Madridas, Prado muziejus; ispan k. El tres de mayo de 1808
en Madrid, kitaip Los fusilamientos de la montaa del Prncipe Po).
26 Pascal Bonitzer (g. 1946) prancz aktorius, scenaristas ir kino reisierius.

36

28 1642, Amsterdamas, Rijksmuseum; pagal krin kitas inomas kino menininkas brit
reisierius Peteris Greenawayus 2007m. sukr film Nightwatching.

37

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I s k y r i u s . D a i l t y r o s t e k s ta i / D a i l s i s t o r i j a

dar kart pamginti tsti darb su naujja pozuotoja Mariana, tapytojas jai grietai

t krikionikj kulto atvaizd istorij, knyg Nematomas edevras. Moderns

nurodinja, kaip pozuoti, ir net naudoja fizin jg, siekdamas gyv kn paversti

dails mitai (1998) Beltingas paskyr dails kultui dviem Vakar kultros raidos

paprasiausiu motyvu, kaip daroma mados fotografijoje. Taiau j tarpusavio san-

imtmeiams, kai vaizdai turjo meno funkcij ir knijo meno krinio idj (nuo

tykiai pasikeiia, kai Mariana tikina j nepasiduoti. Tada Frenhoferis itraukia sen

XVIIIa. pabaigos, kai nustota auktinti lig tol dails idealui atstovavusias Antikos

drob, nordamas ant frontalios Lizos figros nutapyti sulinkusi Marianos nugar.

statulas, iki antimenini neoavangardo akcij). Modernaus krinio idjos bei jo

Paveikslas, kurio mes filme taip ir nepamatome, abiem moterims atskleidia iau-

gaminimo atvej istorij jis susiejo su subjekto (individo) samprata ir edevro

ri ties. Tapytojo siek aminti drobje gyvyb jos pavadina begdiku. Nakt

mitu, o jos pavadinimas nurodo Balzaco apsakym Neinomas edevras (1831), pa-

menininkas teptuku ant paveikslo palieka kraujo raudonumo pdsak, o vliau Ma-

sakojim apie edevr kaip utopij ir ilgamei tapytojo pastang rezultat da

riana slapia nupieia kryi prie jo parao.

sien vietoj tobulo moters atvaizdo29.

Utapytas paveikslas nra nauja pradia, kaip pastebi Liza, o pats Frenhoferis

Beltingo meno istorija tai rinkinys atskir pasakojim apie garsi dails kri-

prabyla apie savo pirmj pomirtin krin. Taiau apie kur paveiksl jie kalba? Ar

ni (daniausiai didelio formato paveiksl30) atsiradim, eksponavim, visuome-

t, kur mat tik filmo herojai? T pat, kur tapytojas slapiomis umrija sienoje,

nin poveik, literatrin lov ir likim. ia raoma apie tai, kaip vyki vaizdavim

kai mes akimirk ivystame Balzaco pamint kojos pd? Kai umrytas edev-

krinyje pakeit krinys gand ir paskal sukurtas vykis, taip pat apie prie-

ras liaujasi egzistavs filmo veikj gyvenimuose, menininkas greitai nutapo kit,

prie tarp gamtos ir idealo, gyvo dabarties meno ir muziejaus kapinyno, apie

ir nori, kad jo lankytojai tikt, jog btent jis ess nematomas edevras. Per pobv

siuet paiekas, tragiko likimo menininkus, apsstus nepasiekiamos tobulybs

Frenhoferio pilies sode Liza kalba apie tikr paveiksl (vrai tableaux), bet jie mat

idjos, j vlyvuosius ir paskutinius darbus, ubaigimo pragar, begalines krini

tik netikr paveiksl, kurio panaumas edevr lieka neaikus. Vienas i svei,

sekas, liudijanias bekompromis kov u meno ideal, ir apie non finito koncep-

neins Frenhoferio paslapties, net paklausia paveikslo kainos, bdamas klaidin-

cij, padjusi isivaduoti i krinyje nebeisitenkanios jo vizijos. XX a. pradio-

gai sitikins, jog tai ir yra didysis krinys. Taiau nepamatytasis edevras palieka

je edevro idja, kurios jau nebemanoma buvo ireikti krinyje, nustojo galioti,

pdsakus veikj gyvenimuose. Filme mes ivystame daug eskiz ir tapybos darb,

ir modernistai m perdirbinti, ardyti garsiuosius paveikslus it kokius stabus ar

bet jie gyvuoja tik dl krinio idjos, kuri yra gerokai galingesn tapytojo galvoje,

atpirkimo oius. Duchampas padar stulbinam karjer visai be krini prastja

nei galt bti ireikta drobje. Todl Frenhoferio krybins pastangos tenubria

prasme, jo pateiktos krini fikcijos funkcionavo meno scenoje tik dl dar gajos

horizont, anapus kurio liks nematomas edevras leidia nevaromai isiskleisti

ms vaizduotei.
K o me n ta r as
Hansas Beltingas (g. 1935), po 2000m. igarsjs kaip vaizdo teoretikas, savitos antropologins koncepcijos autorius, prie tai tyr vairi laikotarpi dails palikim. Domdamasis vaizdini artefakt gamybos tikslais, j paskirtimi,
elgesiu su jais vienos ar kitos epochos visuomenje ir kultroje, jis atrado, kad
menas taip pat tra tik viena i istorini vaizdo funkcij, bdinga vien Vakar
modernybei. Veikale Atvaizdas ir kultas (Bild und Kult, 1990) idsts tkstantme38

29 Balzaco apsakymo Neinomas edevras veiksmas vyksta 1612m. Paryiuje. Pagrindiniai

veikjai senis Frenhoferis, tariamas Jeano Gossaerto, pravarde Mabuse (14781535) mokinys,
Paryiuje dirbs flamand portretistas Franzas Porbusas ir eiolikmetis Nicolas Poussinas.
Frenhoferis deimt met taps tobul moters paveiksl, sutinka pagaliau j parodyti tik
gavs mainais Poussino mylimj u pozuotoj. Taiau tiedu pamat tik netvarkingai vien
ant kitos uteptas spalvas, apibrtas daugybe keist linij, kurios sudar lyg koki da
sien. Frenhoferis, patenkintas savo edevru, ididiai udeng j skraiste, paslpdamas nuo
neimanli. T nakt jis mir, prie tai sudegins visus savo paveikslus. (O. de Balzakas,
Apysakos. Romanas, i prancz k. vert D. Buit, Vilnius: Vaga, 1995, p. 107134).
30 Pvz., Thodoreo Gricault Medzos plaustas (18181819), Jeano-Augusteo-Dominiqueo
Ingreso Didioji odaliska (1814) ir Homero apoteoz (1827), Gustavo Courbet Dailininko
dirbtuv (1855), douardo Manet Pusryiai olje (1862/63), Olimpija (1863) ir Folies-Bergre
baras (1882), Paulio Gauguino I kur mes? Kas mes? Kur einame? (1897).

39

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

meno idjos, kuri jis atskyr nuo krinio radikaliau nei abstrakcionistai form

I s k y r i u s . D a i l t y r o s t e k s ta i / D a i l s i s t o r i j a

Jonas Umbrasas. Justinas Vienoinskis

nuo daikt. Greenbergas pokariu ilaisvino tapyb nuo prast vaizd, apskritai udrauds ikonografij, o 6-ojo deimtmeio pabaigoje su juo kovoj neoavangardo
menininkai atsikrat paties krinio j pakeit procesai, menininko knas, tekstai

> Tekstas i: Jonas Umbrasas, Lietuvi tapybos raida 19001940. Srovs ir tendencijos, Vilnius:
Mokslas, 1987, p. 137148 (komentarus pareng Giedr Jankeviit)

ar net irovas.
Pasak Beltingo, dar radikaliau paneig krin jo atminimo ritualai, pavyzdiui,
XX a. 8-ajame deimtmetyje trumpam suklestjs citat menas: cituoti tapyboje
paveikslus reik pripainti, jog nebemanoma skmingai pakartoti j sukrimo, ir
taip ireikti abejones dl meno tsos galimybi. Dails edevro idja, kurios iuo-

Postimpresionizmo reikiniai

laikinis menas jau nebegali knyti, taip pat rado prieglobst romanuose ir filmuose.

Treiajame deimtmetyje ir vliau labai savaiminga buvo Justino Vienoins-

Tobulo krinio tema ia ragina susimstyti apie literatros ir kino raikos ribas bei

kio tapyba. Dailininkas aktyviai veik vairiuose kultros baruose. Buvo sumanus,

santyk su tapybos kalba.

energingas organizatorius, jautrus pedagogas, talentingas tapytojas, valgus, au-

Beltingo pabriama skirtis tarp meno krinio idjos ir realios dails produk-

toritetingas dails kritikas ir tuo savo veiklumu, pair kryptingumu dar nema-

cijos provokuoja ibandyti i koncepcij (teorin model) iuolaikinio meno ty-

poveik ne tik vairi dails ak pltotei, bet ir visuomenei, ugd jos estetin

rimuose. is jo veikalas moko atskirti perskaityt nuo pamatyto ir kiek kitaip nei

orientacij.

anglakalbi teoretik Jameso Elkinso (g. 1954) ar Williamo J. Thomaso Mitchello

Vienoinskis kr ne visada intensyviai31. Treiojo deimtmeio pirmojoje pusje,

(g. 1942) veikalai ragina iekoti nevizualios vadinamojo vizualaus meno kilms, kar-

bdamas usims organizacine veikla, tap nedaug ir dails parodose nedalyvavo.

tu ilaisvinant vizualum nuo meno prievols.

Nauj krini parod tiktai 1928 metais. T met vasar (VI.24.VII.5) vykusioje
grupinje parodoje (kartu su A.[domu] Galdiku ir J.[onu] ileika) eksponavo 20 pa-

E r i k a G r i g o r avi i e n

veiksl: 5 portretus ir 15 peiza32.

Eksponuotieji kriniai rod dailininko menin subrendim, irykjus savaiming krybos stili. Kas man, kad J. Vienoinskis, tiek met nedirbs, nepajg
atsigauti, apsivyl. Visi istatytieji J. Vienoinskio kriniai sako, kad jis yra visikai

40

31

Tapydavo daugiausia vasaromis, atsitiktinai, vis nebdavo laiko, reikjo gyventi, veikti,
plaiai itakyti savo potencij... Buvo kaip reta sudtingas mogus, dideli svyravim.
Jo moralje buvo ryks teisingumo ir taurumo principai, o smulkmenose to nesilaik.
Buvo persims Krokuvos akademijos aristokratika bohema, turjo daug mandagumo,
plataus gesto. Bet ia taip pat buvo primaiyta liaudiko siautulio, kaimiko grubumo,
primityvaus ir gana gyvuliko. Tokia buvo sudtinga ir maiyta jo vidaus gama, ra savo
prisiminimuose tapytojas A.[ntanas] Gudaitis (J. Vienoinskis, Straipsniai, dokumentai,
laikai, aminink prisiminimai, sudaryt. I. Kostkeviit, Vilnius, 1970, p. 328).

32

Tokie duomenys yra parodos kataloge. P.[aulius] Galaun, recenzuodamas t parod, ra,
kad Vienoinskis eksponavo 16 peiza ir 4 portretus (P. Galaun, Dails ir kultros baruose,
Vilnius, 1970, p. 30).

41

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I s k y r i u s . D a i l t y r o s t e k s ta i / D a i l s i s t o r i j a

isivysts, subrends, stiprios individualins nuotaikos menininkas ra tos par-

(H. Miaskovskis su idraikytais plaukais), taiau nebematyti aikesni ssaj su Seza-

odos proga P.[aulius] Galaun33.

no daile. Vienoinskio tapybos brandumas ir savitumas irykjo treij deimtme-

Tapybos stiliumi Vienoinskis rykiai skiriasi nuo kit aptariamojo laikotarpio

t Lietuvos kultros ir meno aplinkoje. Taiau negalima sakyti, kad jos raida buvo

lietuvi dailinink. Jis buvo naujos lietuvi tapybos srovs postimpresionistinio

izoliuota nuo visos Europos meno pltots proces. Dailininkas turjo daug prog

sintetizmo pradininkas ir grindjas, netgi teigiama, kad seks P. Sezanu [Paul

artimiau susipainti su Europos ali daile. 1920 metais lanksi Berlyne ir Drezdene,

Czanne, 18391906], pltojs jo tradicijas34.

o 1925m. kartu su Galdiku buvo Paryiuje.

inoma, negalima neigti Vienoinskio krybos ssaj su Sezano daile ( klau-

Didij meno centr gyvenimas, pasauliniai edevrai, taip pat ir naujosios

sim plaiau aptarsime toliau), taiau kyla abejoni, ar galima iuo atveju kalbti

meno srovs jaunam dailininkui padar neidildom spdi. Apie apsilankym

apie tok tiesiogin ry bei takas, be to, diskutuotinas ir V. Veiso pedagogikos

Berlyno muziejuose Vienoinskis ra: [...] jau antrsyk buvau Nationalgalerie,

vaidmuo.

kur man patiko Renoir, Monet, Manet, Sisley, bet ypa Gauguin. Tas pastarasis

35

Yra inoma, kad Vienoinskis moksi Krokuvos dails akademijoje prie pat Pirm-

spalv harmoningumu ir turtingumu, o teipgi kaip atskir grupi, taip ir viso pa-

j pasaulin kar. Studijoms vadovavo tapytojai T. Aksentoviius [Teodor Axentowicz]

veikslo kompozicijos dekoratyvingumu patiko man daugiausia. Tiesiog j pamyl-

(18591939) ir V. Veisas (18751950). Pirmasis i j, inomas realistini (danai kiek salo-

jau kaip grai jojo gamta.39 Kitoje vietoje, aptardamas impresionist laimjimus,

nik) portret krjas, jaunam dailininkui galjo duoti gerus pieimo ir kit profesini

avisi j kriniuose ireikta oro erdvi, viesos ir sauls vizija. Taiau jis gerai

gdi pagrindus. Veisas vadovavo Vienoinskiui baigiamuosiuose kursuose (1912

mat ir tos dails tam tikr vienpusikum, nurod, kad impresionistai nemat

1914). Lenk dails istorikai tapytoj skiria prie t XXa. pradios dailinink, kuri

atskir realini materialini form, nesiskverb form bd, umiro lokalin

kryba vis keitsi, gravitavo nuo XIXa. pabaigai bding realizmo form (Autoportretas

spalv40.

su kaukmis, 1900; Laidotuvs, 1904; Tv portretas, 1913, ir kt.) A. Tuluz-Lotreko36 ir

Vienoinskis vertino kubizmo istorin reikm, laik j pasiprieinimu impre-

S. Vyspianskio takos paveikt ekspresij (okis, 1900; Demonas, 1904; Baidykls, 1905),

sionist tikrovs vizijai, suprato, kad kubistai stengiasi sugrinti gamtos kriniams

taip pat impresionistin spalvingum, aismingus plenero efektus .

pastovi struktr, mediagikum. Taiau ir kubist sukurtas pasaulis jam atrod

37

38

Ilikusiuose ankstyvuosiuose Vienoinskio kriniuose natiurmortuose, ak-

ribotas, nustojs bdo, suakmenjs41.

tuose, portretuose matome ger piein, saikingai apibendrintas formas, vienur

Ekspresionizm ir kitas kratutinumus krypstanias moderniojo meno sroves

dar kiet ir nepaslanki, kitur jau gyvesniais sskambiais, sauls viesa ir spalvin-

(dadaizm, siurrealizm ir pan.) Vienoinskis vertino kritikai, t srovi kriniai

gais refleksais tviskani tapyb. Joje yra XXa. pradios Lenkijos tapybai bdingo

jam buvo nesuprantami, palikdavo nemalon spd42.

spontaniko kolorizmo (Natiurmortas su darovmis, monos portretas, monos

Be abejo, J. Vienoinskiui artimiausia buvo postimpresionizmo dail (ne vien

portretas su veidrodiu visi apie 19131914 m.) ir moderno [= art nouveau] atgarsi

P. Sezano, bet ir kit jo atstov, ypa vadinamj sintetist P. Gogeno43, P. Se-

33

Ibid.

34 A. Savickas, Peizaas lietuvi tapyboje, Vilnius: Vaga, 1965, p. 106.

35

Wojciech Weiss (18751950) tapytojas, Krokuvos dails akademijos profesorius, rektorius G. J.

39 J. Vienoinskis, op. cit., p. 237.

40 Op. cit., p. 28.

36 Henri de Toulouse-Lautrec (18641901).

41

Op. cit., p. 29.

37

Stanisaw Wyspiaski (18691907).

42

Op. cit., p. 237.

38

. , , Ossolineum, 1975, p. 162163.

43

Paul Gauguin (18481903).

42

43

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I s k y r i u s . D a i l t y r o s t e k s ta i / D a i l s i s t o r i j a

riuzj44, P. Bonaro45 ir kit). Postimpresionizme tapytojas rado sau artim meno

emocij galia bei autentikumas lemia krini vert, sieja juos su konkreios epo-

samprat, ivydo naujas spdingas tikrovs meninio apibendrinimo formas, av-

chos ir tautos gyvenimu, su jos dvasine kultra50.

josi jo krj rykiomis individualybmis, spdingais j paveikslais.

Su postimpresionizmo sjdiu Vienoinsk sieja taip pat krybos metodo sam-

inoma, kad postimpresionizmas nebuvo vientisa, apibrta dails srov. iuo

prata. Dailininkas grietai atmesdavo anemik, aikesni meno idj ir siekim

terminu apibdinamas XIXa. pabaigos dails sjdis ir jos pltots etapas, pasirei-

neturint natralizm, jo fotografik tikrovs vaizdavimo bd. Kita vertus, jam

ks pastangomis nugalti impresionizmo srovs vienapusikum (iskirtin dom-

buvo svetimas ir grynai formalus, nuo tikrovs atitrks krybos kelias. Tapytojas

jimsi viesos ir spalv atmosferos kaita) ir sukurti universalesni tendencij dail.

danai sakydavo, kad menininkas, smoningai atsivelgdamas siekiam tiksl, turi

Postimpresionizmas apima pirmsias ekspresionizmo uuomazgas (Vinsentas van

formuoti krinio vaizd, atrinkti reikiamas iraikos priemones ir tvarkyti j sanda-

Gogas ), simbolizmo bei dekoratyvinio sintetizmo itakas (Polis Gogenas [= Paulis

r. Apie savj krybos metod Vienoinskis ra: [...] mano meno darbai, nors visi

Gauguinas], vadinamoji Pont Aveno mokykla47, moderno [= art nouveau] pradinin-

yra komponuoti, vienok tj kompozicij forma ir spalva nra proto kombinacij

kai) ir pagaliau koloristin struktrikum bei konstruktyvum (Polis Sezanas [=

sukeltos, bet paios gamtos pilk ton akorduose irtos ir psichologikai su gam-

Paulis Czanneas]), kurie padar didel poveik XXa. tapybai.

ta suritos tuo bdu buvo bandoma vaizduojamosios gamtos ar asmens iorin, o

46

Postimpresionizmo grindjus siejo ne vien opozicija impresionizmo srovei,

bet ir idjins pozicijos, atsiribojimas nuo aktuali visuomens gyvenimo reikini,
gilinimasis psichologines ir estetines dails formos problemas.

per j ir psichologin sintez, siel ireikti51.

Kalbant apie Vienoinskio estetini pair ir tapybos ssajas su postimpresionizmu, negalima pamirti, kad jis nesek nei vienu to sjdio dailininku, o

Vienoinskiui buvo artimas postimpresionist ir j sekj individualizmas,

savitai pltojo j meno principus, siek glaudaus krybos ryio su gimtojo krato

nenoras domtis socialinmis problemomis. Apibdindamas savo poir meno

gamta, gyvenimu ir kultra. savo krybos bruo dailininkas pats gana aikiai

tiksl bei paskirt jis ra: A manau, kad menas yra kryba, todl jis nieko nepa-

suvok ir itaip apibdino: A, kaip ir mano mokytojai, jauiu poimpresionisti-

mgdioja, bet per splavas ir formas kuria naujus pasaulius, arba, teisingiau sakant,

ns (Sezano) [= Czanneo] takos atspind, tad idraikytas spalvines vizijas tvar-

naujai, savaip ireikia platj pasaul. Piedamas linij, lipdydamas form [...],

kau formalines kompozicines dmes. Betgi Lietuvos gamta ir lietuvi gyvenimo

krjas tai daro tuo bdu, kad save ir savo pasaul tinkamiausiai ireikt.

slygos yra labai skirtingos nuo i dien Europos. Todl ir bandau savo kryboje

48

49

Vienoinskis neneig aktuali tem svarbos, taiau labai nemgo spekuliavimo

sigilinti ms tautos sielos psichik, kurios pirmieji pradai yra pasireik pri-

sentimentaliais arba romantiniais siuetais, negailestingai kritikavo oficial idili-

mityviai sintetinje liaudies kryboje. Iekau ir savitos, ms gamtai artimesns

k patriotizm, kuriam pasiduodavo tie dailininkai, kuriems labiau rpjo pelningi

spalv harmonizacijos [...], per spalv ir form ritm, harmonij, kontrastus ir

usakymai ir karjera. Tapytojas rodinjo, kad ne tema, o turiningumas, mini ir

dinamik vaizduodamas gamt ir mog, bandau prisilaikyti jiems privalom

charaktering bruo.52

44 Paul Srusier (18641927).

45

Pierre Bonnard (18671947).

Taigi Vienoinskis savo brandiausius ir savitus paveikslus sukr, absorbavs

daugelio meninink patyrim, impuls krybai smsi ne viename altinyje. Kro-

46 Vincent van Gogh (18531890).

47

Bretanje, Pont Aveno ir Le Puldu miesteli apylinkse 18881890m. dirbusi dailinink

kryba, susijusi su poimpresionizmo ir simbolizmo dails raida.

50 Op. cit., p. 27.

48

J. Vienoinskis, op. cit., p. 65.

51

Op. cit., p. 65.

52

Op. cit., p. 157.

49 Op. cit., p. 62.

44

45

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I s k y r i u s . D a i l t y r o s t e k s ta i / D a i l s i s t o r i j a

kuvos dails akademijoje jis gavo tvirtus profesinius dails pagrindus, krybos i-

Vienoinskio kryboje organikai susijung epiki umojai ir subtili lyrin in-

minties pasimok i naujj XIXa. pabaigos XXa. pradios meno sjdi, ypa

tonacija, dekoratyvumas ir didelis psichologizmas. Plataus akiraio, kanot ton,

i postimpresionistins dails, taiau susirasti savo tikrj viet mene jam labiausiai

altos spalv gamos peizauose daug minties ir nuotaik, i j dvelkia monumentali

padjo savojo krato gyvenimas, jo gamta, kultros tradicijos.

tyla, nerimas, melancholija, juose ireiktas labai lietuvikas, liaudies menui, dai-

Vienoinskio kriniuose nra sezaniko tapybos metodo nuoseklumo (tikrovs

n melodijoms bdingas ramus, epikas ir kartu lyrikas gamtos groio pajautimas.

form struktros ir erdvs modeliavimo tiksliais ilt bei alt spalvos plot, j

Tapytojo portretai pasiymi formos ir psichologins iraikos vairove. Juose per-

dydio ir intensyvumo santykiais). Nematome ia ir P. Gogeno [= Gauguino] deko-

teikiami vairiausi lietuvi liaudies ir inteligentijos atstov charakteriai, parodomas

ratyvumo, ryki spalv akord, ifruotos vaizd simbolikos. Vienoinskio krybos

moni dvasinis sudtingumas, nuotaika.

metodas intuityvus, jame organikai jungiasi racionalus ir emocinis poiris ti-

Vienoinskis dar didel poveik daugeliui jaunj tapytoj, skatino juos iekoti

krov, i realizmo dails perimti pieinio pagrindai, postimpresionizmui bdingas

naujovi, ne vienam teig savo krybos principus, meno kalbos stilistik. Mokytojo

formos sintetikumas ir dekoratyvumas. Visus tuos elementus jungia ir daro i j

nubrta linkme eng A.[dolfas] Valeka, R[imtas] Kalpokas, [ern] Percikovi-

vientis meno audin rykus emocinis pradas, melancholikai lyrikas dailininko

it. Taiau ie tapytojai savo geriausius paveikslus sukr ketvirtajame deimtme-

poiris tikrov.

tyje, Taryb valdios metais54.

Vienoinskio tapybai bdingas form sinkretikumas, kompozicijos konstruktyvumas ir lyrizmas tik tolimais atskambiais siejasi su postimpresionistine P. Sezano

K o me n ta r as

[= Czanneo], ankstyvja P. Gogeno [= Gauguino], E. Bernaro ir kit io sjdio

Jonas Umbrasas (19251988) nuosekliai domjosi dails istorijos teorija ir me-

dailinink kryba. Taiau Vienoinskio kryba nepasiymi stiliaus vientisumu. Pei-

todologija, stengsi atnaujinti Lietuvos specialist taikomas tyrimo prieigas. Prista-

zauose vyrauja sintetizmo bruoai, o kitur galima aptikti tradicinio realizmo, deko-

tomoji monografija, tiksliau, jos itrauka, skirta aptarti nacionalinio modernizmo

ratyvins stilizacijos, netgi salonikumo atgarsi, ypa portretuose.

pradininku ilg laik laikyto Justino Vienoinskio (18861960) kryb, kaip tik ir at-

53

Dailininko paveikslai vairi anr, bet svarbiausi yra peizaai ir portretai. Da-

skleidia Umbraso diegt nauj poir nacionalins tapybos mokyklos atsiradim

niausiai jis tap iaurs ryt Lietuvos gamtovaizdius, ypa mgo plaias eer pa-

ir raid. Sovietmeiu neturdamas galimybs ivykti Vakarus ar bent susipainti

krantes arba sen sodyb parkus su tvenkiniais ir pastat fragmentais. Veng plik,

su naujausia vakarietika literatra, Umbrasas atidiai sek lenk ir rus dailty-

skurdi vaizd, paveiksl gamta alia, veli, danai kupina melancholikos tylumos,

ros naujienas, skait Vakar dailtyros veikal vertimus ias kalbas. Gana glauds

ramybs.

profesiniai kontaktai j siejo su Maskvos Michailo Lomonosovo universiteto dails

[...]

istorijos katedros profesra, ypa su Dmitrijumi Sarabjanovu (g. 1923) pasaulinio

Tiksli, mint ir emocin nuotaik atitinkanti paveikslo kompozicija, muzikali li-

garso rus XIXa. antros puss ir XXa. pirmos puss dails istorijos inovu.

nij ritmika ir pagaliau dekoratyvi, sintetika, be to, subtiliausiomis ton ir pustoni

Btent kolegos pavyzdys Sarabjanovo monografija XIX a. rus tapyba tarp

gradacijomis tviskanti tapyba itokiomis priemonmis dailininkas kr spdin-

Europos tapybos mokykl ( XIX ,

gus vaizdus, naujai, savaimingai pltojo postimpresionistinio sintetizmo principus,

siejo juos su nacionalinmis meno tradicijomis.
53

mile Bernard (18681941).

46

54

domi klaida: soviet okupacija prasidjo 1940m. ir po keleri met pertraukos vl tssi
nuo 1944 m., taigi reikt kalbti apie penktj deimtmet, taiau tuo metu Valeka jau buvo
emigravs, o Percikoviit tapusi oa auka; tiktina, kad sakinio pabaiga buvo pridurta
pakankamai nesigilinus jo turin, greiiausiai ne apties Umbraso, o leidyklos redaktori. G. J.

47

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I s k y r i u s . D a i l t y r o s t e k s ta i / D a i l s i s t o r i j a

1980), skirta XIXa. pab. XXa. pr. rus tapybai, paskatino Umbras pritaikyti lygi-

tyrimui gimining lietuvi literatrologijos veikal Vytauto Galinio monografij

namosios analizs principus XXa. pirmos puss Lietuvos tapybos tyrimui (r. pri-

Naujos kryptys lietuvi literatroje (1974), taiau lygiai taip pat jo siekius ir metodin

statomos monografijos vad, p. 89).

prieig bt galima gretinti su Vytauto Kubiliaus literatrins komparatyvistikos

Komparatyvistikos element Umbraso darbuose bta ir anksiau: prims

nuo tarpukario met sitvirtinus vilgsn Lietuvos dail per nacionalizmo rai-

darbais, ypa monografijomis XX amiaus lietuvi lyrika: stili raida ikitarybiniu

laikotarpiu (1982) ir Lietuvi literatra ir pasaulins literatros procesas (1983).

kos prizm, savo straipsniuose, parod katalog vaduose jis apiuop ir pagrind

Pateiktoji Umbraso monografijos itrauka yra domi taip pat tekstologiniu po-

artimiausi kaimyn rus, lenk, skandinav ir Vakar Europos modernizmo

iriu. altinis atspindi soviet Lietuvos akademiniams tekstams bding asmen-

refleksijas rykiausi nacionalins dails mokyklos atstov kryboje. Sukaupt

vardi raymo bd, transkribuojant usieninius vardus pagal j tarim ir tuo

mediag apibendrino pristatomoje monografijoje, kuri yra vienas pirmj m-

sukeliant sunkum skaitytojams, norintiems atsekti originali asmenvardio form.

ginim kompleksikai pavelgti XX a. pirmos puss Lietuvos tapyb, apiben-

Skaitant tekst, nepaleidia prietaringas jausmas, nes sodrius ir vaizdius autoriaus

drinti jos raidos procesus ir iskirti Vakarams artimas stilistines tendencijas, kar-

apibdinimus kaskart neutralizuoja sovietinei dails istorijai bdingas stilius, pre-

tu kvestionuojant i aminink kritikos dails istorijos apyvart atkeliavusius

tenduojantis nenuginijam objektyvi, tiksliau, normin nuomon.

metaforikos prigimties terminus (tarp Umbraso minim sezaninis, hedo-

Taigi Umbraso veikalas yra bdingas sukrimo aplinkai ir epochai, bet kartu

nistinis, akademikai natralistinis, realistikai impresionistinis ir kt.). is

jis pranoksta daugelio kit sovietini dails istorik darbus valg naujumu, anali-

udavinys sovietinio udarumo slygomis, suvariusiomis tyrintojo galimybes

zuojamos mediagos apimtimi, atida visam kompleksui veiksni, formavusi XXa.

susipainti su naujausiais Vakar dails istorik darbais, privert Umbras kurti

pirmos puss Lietuvos dail.

laikinus, darbinius, dails istorijos apyvartoje dl nepakankamai aikaus turinio

taip ir nesitvirtinusius terminus, pavyzdiui, postimpresionistinis sintetizmas

Gi e d r J a n k e vi i t

(kalbant apie Vienoinsk). Taiau Umbraso darbas provokavo tolesnius ingsnius

ia linkme, o juos vainikavo XXa. pirmos puss Lietuvos dails stilistinio diskurso
nauj samprat dieg tyrimai, pagrind ir teisin art deco (Giedr Jankeviit),
ekspresionizmo (Linara Dovydaityt), neotradicionalizmo (Jolita Muleviit),
simbolizmo (Laima Laukait) sampratas, legalizav j, kaip visuotinai suprantam dails istorijos termin, taikym.
Umbraso knyga tuometiniame soviet Lietuvos dailtyros kontekste isiskiria
ne tik nauja metodine prieiga, bet apskritai akademikumu gerja prasme. Su jo
darbu galima lyginti tik Ingridos Korsakaits (g. 1938) monografij Gyvybinga grafikos tradicija (1970) bei ankstesni epoch dailei skirtus Vlado Drmos (19101995),
Algs Jankeviiens (g. 1930) ir Marijos Matuakaits (g. 1924) darbus, formavusius
Lietuvos akademins menotyros orientyrus. Kita vertus, velgiant Umbraso darb
apskritai humanistikos disciplin kontekste, jo knyga laikytina visikai savalaike ir
net bdinga tam laikotarpiui. Monografijos vade Umbrasas pateikia nuorod jo
48

49

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I s k y r i u s . D a i l t y r o s t e k s ta i / D a i l s k r i t i k a

D a i l s k r i t i ka

dinti feljetonai, leistos net atskiros dails kritikos broiros3. Formavosi specifin
kritikos kalba, kurios pagrindas dailinink dirbtuvse vartoti terminai. Vieni
terminai (ekspresija, stilius, siuetas) buvo pasiskolinti i literatros kritikos,
kiti (harmonija, disonansas, akordas) i muzikos4. Diderot Enciklopedijoje
aikinama 150 XVIIIa. kritikoje vartot svok5. Klostsi taip pat ir savita kritikos
tekst struktra: jie gijo anonimini laik, fragmentik ura, dialog, ataskait apie pasivaikiojim po Luvr pavidal. Taip dails kritika atsiskyr nuo
estetikos formaliai. Irykjo ir j turinio skirtumai: estetikai svarbiausia iliko

Dails kritika, kaip anras, atsirado Apvietos epochoje ir plito XVIIIa. antroje pu-

groio painimo problema, o dails kritikams labiau rpjo krinio vertinimas ir

sje pradjus sistemingai leisti periodinius leidinius. Kritikos tekstai tenkino poreik

reikms, nors estetikus jie cituodavo naudodami j mintis kaip savotik inte-

apvelgti, kas vyksta to meto dailje. Spaudos puslapiuose prasidjus diskusijoms

lektual dekor6.

apie dails naujoves ir aktualijas, prireik argument, kuriais bt galima pagrsti

Dails kritika tiesiog suklestjo XIX a., kai dail, netekusi tradicinio usakovo

ginam krini vert. Dails kriniai savo ruotu tapo pretekstu bendresnio pob-

didik, turjo surasti nauj pirkj, o dailininkas usitikrinti nauj viet visuo-

dio estetinms bei pasaulirinms idjoms reikti.

menje. Kritika virto tarpininke tarp meninink ir publikos, savotika visuomens

Pirmuoju dails kritiku tradicikai laikomas dvarikis ir meno diletantas tien-

menins savimons forma7. Btent XIXa. dails kritikos klasika pripainti Denis

neas La Fontas de Saint-Yenneas (16881771), apras 1737 m. Salon (Rflexions

Diderot tekstai apie Salonus. takingiausiais dails kritikais buvo raytojai (Stendha-

sur ltat de la peinture en France, 1749; LOmbre du grand Colbert, 1749). Iki tol

lis, Heinrichas Heine, Charlesis Baudelaireas, Emileis Zola) ir urnalistai (Thophi-

informacijos apie tuo metu kuriam dail buvo galima aptikti tik parod kataloguo-

leis Thor-Brgeris)8.

se, kur komentuoti paveiksl ir skulptr siuetai . La Fontas savo tekste pasisak

Nors kritik tekstai buvo subjektyvs, j vertinimai visada priklaus nuo tuo-

u teis kiekvienam reikti nuomon apie eksponuojamus krinius, taip pat kalbti

metins visuomens vyraujani nuostat, poiri ir poreiki, nuo atsakymo

apie architektr bei literatr. Pasak jo, Akademijos profesoriai ioje srityje netur

klausim, kas yra menas?. XVIIIa. i dails laukta sutaurinto, bet kuo tikslesnio

monopolio. Jis velg tapybos dekadans ir man, kad padt igelbt tik pasi-

natros perteikimo ne tik jos form, bet ir dsningum. Todl vertindamas krin

keits visuomens santykis su menu. Tad La Fontas pasil atverti Luvro kolekcij

kritikas tikrino, kiek jis atitinka tikrov, ar tai, kas pavaizduota, logika. Tokie kriti-

publikai, kad publika gyt galimyb lavintis ir viestis. Pasilymas sukl diskusijas

kai tapyboje labiau vertino ne spalv, o piein. XIXa. sigalint romantizmui, ikilo

ir dav pradi nuosekliai ir nuolatinei Salon kritikai .

2

Po 1747m. kritika darsi vis svarbesn, ja pradta vis plaiau domtis, iry-

kiti prioritetai. Nors panaumas tikrov vis dar svarbus, dails kriniuose pirmiausia iekota jausmo ir vaizduots, spalvos poveikis pranoko linijos svarb. Atskir

kjo skirtingi poiriai ir skoniai. Gausjo periodini leidini, kuriuose spaus3 ., op. cit., p. 15.
1

. , XVIIIXIX :
, , , : ,
1986, p. 14.
Art in Theory, 16481815: An Anthology of Changing Ideas, sudaryt. Ch. Harrison ir kt.,
Oxford: Blackwell, 2000, p. 554555.

50

Ibid., p. 16.

Ibid., p. 17.

Ibid.

Ibid., p. 4.

Art in Theory, 16481815: An Anthology of Changing Ideas, p. 554555.

51

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I s k y r i u s . D a i l t y r o s t e k s ta i / D a i l s k r i t i k a

vert gijo kritiko aistra ir poirio unikalumas. tai kaip savj kritikos sampra-

Vis dlto kintaniuose kritikos pavidaluose galima velgti keturis visais laikais

t raydamas apie 1846m. Salon apibdino Baudelaireas: Kas yra gera kritikoje?

vartojamus jos tipus, kuri teorij 1960m. suformulavo amerikiei filosofas Jero-

Kas yra gera? didiulis ir baisus klaustukas, kuris kritik griebia u gerkls nuo

meas Stolnitzas13. Tuos tipus jis vardijo pagal keturis meno komunikacins sistemos

pat pirmojo ingsnio pirmame skyriuje, kurio jis sda rayti. (...) A nuoirdiai

sandus: autorius, krinys, suvokjas, pasaulis. Taigi kritika, kurios pagrindinis tiks-

tikiu, kad geriausia kritika yra ta, kuri ir linksmina, ir yra poetika ne alta ir

las yra kriniuose perskaityti autoriaus intencijas, perteikti ar iversti publikai jo

matematin kritika, kuri, pretenduodama visk paaikinti, nejauia nei meils, nei

idjas, vadinama intencionalistine. Toki kritik riboja tai, kad autoriaus ketinimai

neapykantos ir savanorikai nusimeta paskutines temperamento skiautes. (...) Jei

ir deklaruojama prasm ikeliama vir vis kit galim, neatsivelgiant tai, kiek tas

kritika nori bti teisinga arba, kitaip tariant, jei nori pateisinti savo egzistencij, ji

idjas pavyko gyvendinti, todl tokia kritika negali vertinti14. Krinio sandar ana-

turi bti alika, aistringa ir politika, t. y. parayta i labai individualios pozicijos,

lizuojanti ir btent joje perskaitanti reikmes kritika vadinama vidine. Ji suklest-

bet tokios, i kurios atsivert plaiausi horizontai.9 Modernistins dails poskis

jo struktralizmo ir lingvistinio kultros poskio laikais. Vidins kritikos atstovas

tikrovs apibendrinimo link pakeit ir dail, ir jos kritik, kuriai vis maiau rpjo

savo valgas grindia paiame krinyje rastais argumentais, kartu atskleisdamas,

krinio tikrovikumas. Anot rykiausio modernizmo kritiko Cliveo Bello, visi vis

kaip meno krinyje konstruojama prasm15. suvokjo reakcijas besigilinanti kritika

laik geri meno kriniai turi bendr savyb reikming form, spalv, linij

vadinama impresionistine. Ji ypa klestjo romantizmo laikotarpiu, kai svarbiausia

derinius, kurie sukelia emocijas10. Tokia estetin patirtis pasiekiama per gamtos

kritikoje buvo krybin funkcija ir kritika gijo literatros krinio pavidal16. O

supaprastinim, atmetant visa tai, kas netarnauja reikmingai formai, ir visu-

pasaul orientuojasi kontekstin kritika, kuri aikindama krin pasitelkia vairius

mos dizain . ias idjas XX a. viduryje prats ir apibendrino amerikietis Cle-

kultrinius, istorinius, teorinius, psichoanalitinius kontekstus. Ji susiformavo vei-

11

mentas Greenbergas, vertins toki dail, kuri labiausiai priartjo prie, jo manymu,

kiama pozityvizmo, siekiant kritikai suteikti mokslin pagrind, bet yra gaji ir dabar.

pagrindins modernaus meno siekiamybs igryninti esmines kiekvien meno

Tokia kritika kritikuojama u tai, kad pamirta meninink ir pat men17.

r iskirianios raikos priemones (tapyboje tai ploktuma ir spalva), atmetant

Nors dauguma kritik savo tekstuose derina visus kritikos tipus ir kalba indi-

visa, kas papildoma ir svetima. XXa. pabaigos menui, kuriame medijos jungiasi ir

vidualiai, pagal raymo stili galima iskirti tris kritikos ris akademin, urna-

maiosi, atsiranda naujos raikos formos, kur svarbiau dalyvavimas ir procesas. ia

listin ir poetin. Akademins ries kritikai bdinga pasitelkti dailtyros metodus,

nebelieka esencialistini ir dominuojani naratyv, visi poiriai tampa reliatyvs.

netgi nuosekliai laikytis j procedr, kalbti racionalia moksline kalba, teiginius

Tokiomis slygomis kiekvienas kritikas turi formuluoti savus vertinimo kriterijus,

pagrsti proto argumentais. urnalistin kritika paprastai daugiau perpasakoja in-

daniausiai kreipdamasis men grindianias teorijas ir meninink intencijas. Tik-

formacij apie parodas, krinius, j autorius ir stengiasi teigti savo nuomon reto-

riausiai teisus Alfonsas Andriukeviius, saks, kad iandien yra svarbu ne k ir

rinmis priemonmis. Poetin kritika siekia krybikumo kiekvienas tokios kri-

kaip apraysi, o kiek prisidsi prie didiojo kultrinio diskurso, kuriame galima kal-

tikos rainys silo savo struktr, savo metod ir kalbjimo bd, reflektuoja meno

bti vairiais klausimais .

12

13

Meno kritika, sudaryt. . Jacknas, [serija] Estetin kultra, t. 3, Vilnius: Mintis, 1986,
p. 174206.

Art and Its Significance: An Anthology of Aesthetic Theory, sudaryt. S. D. Ross,

State University of New York Press, 1994, p. 187.

14

Ibid., p. 190195.

15

Ibid., p. 195206.

11

C. Bell, Art, CreateSpace, 2011, p. 7986.

16

Ibid., p. 185190.

12

A. Andriukeviius, Lietuvi dail: 19962005, Vilnius: VDA leidykla, 2006, p. 224.

17

Ibid., p. 181185.

H. Honour, J. Fleming, A World History of Art, London: Laurence King Publishing, 2005, p. 670.

10

52

53

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I s k y r i u s . D a i l t y r o s t e k s ta i / D a i l s k r i t i k a

krin pasitelkdamas ne tiek dailtyrinius rankius, kiek literatrines priemones

uduotis (kaip buvo sovietmeiu ar naci Vokietijoje), atstovaudamas verslo intere-

metaforas, palyginimus, kalbos ritm ir skambjim, patirtis i gyvenimo. Kaip

sams ir kt. itaip takingi kritikai sukr ymiausius savo laiko menininkus: Bau-

rao Andriukeviius, kritikui gal svarbiau pati meno samprata ir pasirinktas (ar

delaireas ikl Delacroix ir Courbet, Herbertas Readas brit modernistus Barbar

susikurtas) kritikos tipas negu metodai ir grietos j procedros .

Hepworth, Henry Moore, Paul Nash ir Ben Nicholson, Greenbergas Jackson

18

Kad ir koks bt kritikos pavidalas, ji visada yra tarpinink tarp meninink ir

Pollock ir kitus abstrakiojo ekspresionizmo tapytojus, Haroldas Rosenbergas Wil-

publikos, o bdama tarpinink ji atlieka tris funkcijas: vertinamj, interpretacin

lem de Kooning ir Franz Kline, Andriukeviius Valentin Antanavii, Euge-

ir krybin. Vertinamj funkcij galima laikyti kritikos atsiradimo prieastimi

nij Antan Cukerman ir kitus. is i esms pozityvus veiksmas turi ir negatyvumo,

publikai reikjo susigaudyti, geras tas naujas menas, ar blogas. ia vien turinio

nes kritik propaguojamo idealo neatitinkantys menininkai danai nustumiami ar net

apraym nepakako, reikjo krinius lyginti tarpusavyje arba juose paiuose at-

tyia nuvertinami. Taigi kritika aktyviai dalyvauja savo laiko meniniame procese ji

rasti pranaum ir trkum19. Vertinimo kriterijai, kaip minta, priklauso nuo ati-

vertina dails aktualij bkl, rao dabarties meno istorij, ji pati yra ir menas, ir

tinkamu laikotarpiu vyraujani estetini nuostat ir situacija ypa komplikavosi

istorija, ir propaganda.

dabar, kai vyraujani nuostat nebeliko. Taiau, ia galima pritarti Andriuke-

Kuo kritika gali bti naudinga dails istorikui? Kritikai pirmiausia yra dails gy-

viiui, svarbiausia vertinimui naudoti adekvaius kriterijus, susijusius su paties

venimo metratininkai jei ne jie, danai paprasiausiai neinotume, kas vyko nuo

menininko pasirinktomis aidimo taisyklmis20. Vis dlto ne maiau svarbi yra

ms nutolusioje epochoje. Greitai reaguodami vieus meno gyvenimo vykius, kri-

interpretacin funkcija, kuri, kurdama reikmes, veikia krinio vert . ia kriti-

tikai kuria kultros atmint. Danai tik i kritik tekst galime suinoti, kaip atrod

kas pasirodo kaip inovas ir eruditas, imanantis meno krinio kalb ir gebantis

ms nepasiek dails kriniai tais laikais, kai dar neegzistavo fotografija (ir jei kas

iversti vaizdin meno krinio kalb odin. O dabar, kai konceptualius meno

nors nepasirpino pagaminti grafikos reprodukcijos). Kritikai papasakoja, kaip dai-

projektus lydi juos aikinantys tekstai, kritikai link nebe interpretuoti, o tapti ly-

ls kriniai buvo eksponuoti seniai prajusioje parodoje ar kokiame nors iardytame

giaveriais meninink partneriais ar net konkurentais raydami literatrinius es,

rinkinyje; juk kataloguose (jei jie buvo parengti) kriniai bdavo tik ivardijami. Be to,

t. y. realizuodami krybin kritikos funkcij . Dabarties kontekste Andriukevi-

kritikos tekstuose palieka pdsak laikui bdingas estetinis diskursas, aminink re-

ius velgia ir dar vien men inicijuojanij funkcij, kai kritikas, tapdamas

akcija naujus dails krinius, j mstymas, vyraujanti dails samprata, skonis ir mada,

kuratoriumi, veria menininkus realizuoti jo koncepcij arba dalyvauja krybos

pirmieji mginimai suvokti ir apibrti dails naujoves. Taigi kritik tekstai leidia

procese .

atsekti dails krini ir reikini recepcijos istorij, j reikm visuomenei, apiuopti

21

22

23

Pastaroji funkcija atveria ivirkij kritikos pus kritika visada buvo manipuliavimo rankis. Kritikas manipuliuoja visuomens nuomone ne tik kuruodamas
parodas ar kurdamas kartu su menininkais, bet ir vykdydamas politines ideolog

dails gyvenim, kuris paiai kritikai yra, anot Andriukeviiaus, dar kartas, burbuliuojantis meno procesas24.
Kintant kritikos formoms ir poiriams, jos tikslas liko tas pats dalintis mintimis ir jausmais, kuriuos sukl susitikimas su naujais meno kriniais25. i nuoirdi ir

18 Andriukeviius, Lietuvi dail: 19962005, p. 228.

19

Ibid., p. 219.

20 Ibid., p. 229.
21

ma spontanikai reaguoti proces, nereikia gaiti laiko narant archyvus. Bet ir ned-

Ibid., p. 230.

22 Ibid., p. 225.
23

subjektyvi pozicija paranki, nes nereikalauja grietai laikytis dailtyros metod, gali-

Ibid., p. 226.

54

24 Andriukeviius, op. cit., p. 227.

25 , op., cit., p. 17.

55

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

kinga, nes kai nra laiko distancijos, lengva suklysti. Ne veltui pasakojant dails istorij

I s k y r i u s . D a i l t y r o s t e k s ta i / D a i l s k r i t i k a

Diderot. 1769m. Salonas

aipomasi i praeities kritik es jie liaupsino dabar nebevertinamus menininkus

(pavyzdiui, prancz akademistus) ir peik tuos, kurie pasuko meno istorij nauja

>

Versta i: Diderot, Salons IV. Hros et martyrs. Salons de 1769, 1771, 1775, 1781 (Collection

kryptimi (pavyzdiui, impresionistus). Kritik sugalvoti kands apibdinimai, pavyz-

savoir: Lettres), sudaryt. Else Marie Bukdahl, Michel Delon, Didier Kahn, Annette Lorenceau,

diui, impresionizmas, fovizmas, kubizmas, tampa meno judjim pavadinimais.

Paris: Hermann, 1995, p. 1518, 4252 (i prancz k. vert Akvil Melknait, komentarus

Net toki iki iol vertinam kritik kaip Diderot ir Baudelaireas entuziazmas ir pasi-

pareng Agn Naruyt)

piktinimas dabar daugiau linksmina, nei tikina skaitytoj, nes kintant dails sampratai senieji argumentai netenka galios, o kritik tekstai gyja ypsen kelianio naivumo.
K daryti kritikui? Galima pasinaudoti brit The Guardian kritiko Adriano Searleo

Tapyba

patarimu pradedantiesiems: Vienintel taisykl: irk, dar kart irk ir vis irk.

Kok vargan Salon ivydome iais metais! Beveik n vieno istorinio paveikslo,

Jei tau nepatinka irti, nerayk apie men. Yra daug raymo bd. Skaityk kitus kri-

n vienos didingos kompozicijos, nieko, mielas drauge, dl ko vertt ankstinti js

tikus ir ne tik tuos, kurie rao laikraiams. Gali bti krybingas ir idyks, rimtas ar

sugrim. Nesakytum, kad ms menininkai bt vaist laik ne, jie daug dar-

juokingas kaip padiktuoja nuotaika ar reikalauja situacija. Mstyk apie detales, taip

bavosi, bet j paveikslai ikeliavo usienio alis ir buvo udaryti meno kabinetuose

pat ir apie bendr situacij. Suinok, kaip msto menininkai, k jie sako ir kaip jie

t pradedanij tapybos mgj, kurie vis dar gyvena pirmja diugesio banga ir

kuria. Suinok apie mediagas. Skaityk visk viskas bus naudinga. Kontekstas daug

su niekuo nenori ja dalintis27.

reikia, ir nepamirk, kad tu taip pat esi to konteksto dalis. Ne visada pasitikk tuo, kas

[Claude Joseph] Vernet [17141789] ponui de la Bordeui28 sukr atuonis

parayta ant galerijos sienos ar parodos kataloge. Niekada nerayk apie tai, ko nema-

didelius paveikslus. Tam turtingam usakovui ov galv nesuvokiama ugaida

tei. Nepasitikk iankstine nuostata, bet tikk savo nuojauta. Gerbk savo skaitytojus

reikalauti, kad paveikslai, patek jo galerij, jau niekada nebt i jos ineti.

daugelis j ino daugiau nei tu. Taip pat prisimink, kad jie galbt nemat to, apie k

Taigi jie ir nebuvo ineti, de la Bordeas liko kurias visuomens reikalavimams.

nusprendei parayti, tad papasakok jiems, kaip viskas atrodo, kokius jausmus ir kokias

K js manote apie iaur piktnaudiavim tokia padtimi, kai menininkas dl

mintis tau tai kelia. Pasakyk jiems, kodl kai kurie dalykai svarbs, o kai kurie ne.

btin poreiki tenkinimo priverstas aukoti talento altin arba lov?29 iuolaiki-

Uduok sau klausimus. Atsimink, kad mes gyvename 2008-aisiais, o ne 1688-aisiais. Ir,

nis Midas, tepastantis vien pinigus, nusprend, kad pinigai ir yra vertingiausia

beje, gali neinoti, k galvoji, kol apie tai neparaei. Raymas yra atradimo kelion. Tu

mogaus, kurio siela turi bti tauri, o mstysena laisva, honoraro dalis. Kodl

pasiklysi ir neteisingai suprasi. Tai gali bti irgi verta skaityti. Bk nuoirdus net tada,

neatsiklaus jo paties? Kodl nepasak: Vernet, kas tau geriau: veltui sukurti die-

kai visk igalvoji. Nesijaudink, jei tai, k darai, nra tikra kritika. Kritika dirba su tuo,

vik krin ar niekuo neisiskiriant, u kur tau sumokt aukso kalnus? Jis bt

k kiti mons daro. Bet nebijok ir eik savo keliu. sivaizduoju, kad vaikiodamas po
parod mintimis fotografuoju.26
Ag n N a r u y t

26 Our Critics Advice, The Guardian, 8 July 2008 (arts.guardian.co.uk/youngcritics/

story/0,,2289650,00).

56

27

Tarp kita ko, Diderot msto apie Falconet, iki 1778m. dirbus Sankt Peterburge. Kiti
Salonuose eksponuojamus meninink krinius nusipirk mgjai paprastai nesudarydavo
sunkum juos pasiskolinti.

28 Jean-Joseph de Laborde (17241794) bankininkas, visuomens veikjas, mecenatas,

nuo 1764m. kaup dails krinius savo rezidencijoje La Fert-Vidame pilyje, aminink
kriniais dekoravo 1784m. sigyt Mrvilleo pil; 1794m. gegu giljotinuotas.
29 Turima omenyje atuoni drobi serija Keturios dienos dalys jroje ir emje (Les Quatre
Parties du jour sur mer et sur terre), kuri usak de Labordeas savo pilies biliardo salei.

57

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I s k y r i u s . D a i l t y r o s t e k s ta i / D a i l s k r i t i k a

pamats, ar menininkas dvejoja, k pasirinkti. Bet tokia mano slyga. Js

tars por odeli. Galbt tok poir js btumte palaiks despotikumo ap-

slyga, pone de la Bordeai, yra neteisinga, nepatriotika ir nesininga. Bsite pats

raika, gal btumte jame velgs pasiksinim laisv ir nuosavyb, bet man tai

nusipelns to, k menininkas jums pateiks u pinigus. Nejaugi drsite reikalauti,

nebt svarbu.

kad jis atgaivint savo talent, kurio erd pats irovte? Ar manote, kad mogus,

Po io anginio ipuolio man tikrai palengvjo, tad imsiuosi nagrinti kri-

dirbantis visai tautai, turiniai j vertinti, n kiek nesiskiria nuo mogaus, dirban-

nius, kuriais mums buvo suteikta proga pasigrti. Js pageidaujate, kad kalbiau

io eiliniam privaiam asmeniui, kuris pasmerkia jo krinius tik poros kvail aki

trumpai. Pasidariau senas ir tingus, jau esu iklojs visk, k norjau, o pastabos

vilgsniui? Taigi, mielas drauge, jeigu iam keistam pavyzdiui bus lemta turti

apie men, kurias dar galiu isakyti, tokios menkuts, kad man bus nesunku jus

sekj, apmstykite jo pasekmes.

patenkinti.

Nebeliko Salono, nebra pavyzdi mokiniams, nebegalime lyginti vieno meistrikumo su kito meistrikumu; itie vaikai nebeigirs nei meistr vertinimo, nei m-

Kit kart apie pon pirmj karaliaus tapytoj [Franois] Boucher [17031770]
ir pon ms Mokyklos direktori Michel Vanloo31.

gj ar raytoj kritikos, nei irov, kuriuos vien dien patys turs patenkinti, balso.
Kvailas tas mogus, apgailtinas tas veikjas, kuris pavydi jaunuomenei isilavinimo, o visai tautai pavydi pramogos! Bet bna ir blogiau.

B ou c h e r

Senasis atletas prie mirt btinai norjo dar kart engti aren kalbu apie

Neinau, dl ko taip yra, bet retas dalykas, kad minia susiburt prie vidutiniko

Boucher. Buvo eksponuoti io menininko igon eisena, arba Karavanas Bene-

krinio, beveik toks pats retas kaip ms beprotikos jaunysts laikais Tiuilri sode

detto di Castiglione stiliuje, devyni pd ploio ir ei pd ei coli aukio

briuotis aplink nedaili moter. Mini veda instinktas.

darbas32.

Nebeliko Salono, o tauta, netekusi renginio, kur kasmet ateidavo ugdyti sko-

Jame vis dar trykta vaisingumas, lengvumas, polkis, net nusistebjau, kad j

nio, taip ir nepaengs priek. Juk js geriau u mane inote, kaip tautos skonis daro

nebta daugiau, nes sveiko proto mons senatvje linksta nusinekjim, nuobo-

tak meno paangai. Isilavinusioje tautoje ji vyksta spariai. O kvailoje tautoje kam

dum, kvailum, o beproiai senatvje darosi vis iauresni, keistesni, vis labiau pa-

menininkui alinti save darbu ir studijomis, jeigu aplodismentus gali pelnyti ir ma-

mi. O, koks nepakeniamas senis bsiu, jei Dievas ilgiau laikys mane ioje emje!

iau stengdamasis? Jis galvos: man sekasi ir to pakanka.

alia io paveikslo reikjo pastatyti vien toki poktinink, kokius matome

Nebeliko Salono, nebeliko konkurencijos tarp meistr, nebeliko varymosi, ku-

mugse prie atrakcion, kad kaut: Prieikit, ponai, pamatysit didj skandalist...

ris skatina dti dideles pastangas, nebesibaiminama vieo pasmerkimo. Jeigu me-

Ar jums patinka moni figros? J ten buvo apstu, taip pat buvo ir irg, asil, asi-

nininkui pavyksta apgauti j pasamdius privat neimanl jo darbas atliktas.

ln, un, pauki, galvij band, kaln, pastat, daugyb aksesuar, pasakika

30

Pono de la Bordeo dka supratau, kad ateis laikas, kai pritrks paveiksl ir tais
metais paroda nebevyks.

veiksm, judesi, drapiruoi ir derini vairov. Tai pats graiausias urmulys, kok
tik gyvenime esate mats.

Ministro vietoje biau mans, kad meno ilgaamikumas Pranczijoje priklauso nuo ios institucijos paramos, biau mans, kad jos inykimas kokiu imtmeiu paspartint jo nuopuol, nebiau pakents, kad kakieno ugaida jam

31

Louis-Michel van Loo (17071771) tapytojas akademistas, 17361753m. Ispanijos karaliaus

Pilypo V dvaro dailininkas, nuo 1765 m. Pranczijos karalikosios akademijos mokyklos
cole Royale des lves Protgs direktorius; 1767m. nutap Denis Diderot portret (Paryius,
Luvras).

32

1769m. Salone skandal suklusi 205280 cm formato daugiafigr pastoral (iandien

Bostono dails muziejuje) buvo nutapyta tarp 1767 ir 1769 m.

kliudyt, o privaiam asmeniui, liai iklusiam save aukiau tautos, biau

30 Tai uuomina Salon vaidmen kultriniame gyvenime (1763, 1765 ir 1767m. Salonai).

58

59

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I s k y r i u s . D a i l t y r o s t e k s ta i / D a i l s k r i t i k a

Taiau tas urmulys sukomponuotas dailiai, tapybikai. Grups sudarytos ir i-

dalyko, apie kur visi kalba, bet nedaugelis tepasta mokytoju. Ilgliau sustokite

dstytos apgalvotai, tarp j sklinda platus viesos srautas, meistrikai paskirstyti ir

prieais gra [Davido] Tenierso [16101690] arba gra Chardino paveiksl, vaiz-

skoningai parinkti aksesuarai, nedvelkia jokia kania, potpis drsus ir dvasingas:

duotje isaugokite j poveik, o vliau visk, k matysite, lyginkite su iuo modeliu

visur gali atpainti didj meistr, o labiausiai kvpim ir susiavjim adina iltas,

ir, bkite tikras, suinosite paslapt, kaip retai likti patenkintam.

lengvas, tikrovikas dangus.

Jei mano draugas sutiks mog, kuris tvirtins, kad Boucher Karavanas vienas

Meno atributai [aptariamasis variantas dings; inomas tik i kopij] ir jam skiriami pagyrimai. To paties autoriaus.

geriausi Salono paveiksl, tegu jam neprietarauja, o jei sutiks sakant, kad Bou-

Visi mato natr, bet Chardinas j mato gerai ir kaip manydamas stengiasi

cher Karavanas vienas blogiausi Salono paveiksl, tegu juo labiau neprietarauja.

atvaizduoti taip, kaip mato; rodymas drob Meno atributai. Kaip joje laikomasi

Nordamas jus pralinksminti, uraysiu t dviej veikj pokalb.

perspektyvos! Kaip vieni kitus atspindi objektai! Kaip aikiai apibrti triai! Ne-

Ar ginijate, kad Boucher paveiksle esama ger savybi, kurias a velgiu? Ne,

inia, kur paslpti kerai, nes j yra visur. Iekome eli ir viesos, j tikrai turi

bet ar js matote jame spalv? Ne, jis blankus ir monotonikas. Optin iliu-

bti, bet jie nepritrenkia aki, objektai patys savaime atsiskiria vienas nuo kito.

zij? Nra jokios. O magij, kuri suteikia drobei gylio, priartina arba atitolina

Pairkite pat maiausi io dailininko paveiksl persikas, vynuog, kriau-

daiktus, idsto juos skirtingose ploktumose, tarp ploktum sukuria intervalus, ju-

, graikinis rieutas, puodelis ir lktut, triuis, kurapka ir ivysite did, pat

dina oro srautus tarp figr? Sutinku, jos trksta; Karavanas udaras, suspaustas,

tikriausi kolorist. velgdamos Meno atributus, atgaivintos akys lieka patenkin-

dsta anktoje dutje. O perspektyv, kuri viskam suteikia tikrovikus atspal-

tos ir ramios. Kai ilgai iri paveiksl, vliau kiti atrodo alti, suskaldyti, plok-

vius? Nra jokios. O k manote apie tas figras u asilo, treiame plane?

ti, grubs ir nedarns. Chardinas yra tarp natros ir meno, vis kit dalyk imita-

Manau, kad jos per rykios. O apie vyr, kuris bga priekyje? Toje vietoje

vimas jam maiau svarbus. Jo darbuose nra nieko, kas rt ak. Juose tvyro tokia

jis pavaizduotas per maas. O apie pagrindin figr? Kuri? T moter ant

harmonija, kad n nesugalvotum trokti tobulesns, ji nepastebimai persmelkia

irgo? Teisingai. Kad nors jos markiniai kiek per plats, ji graiai aprengta,

vis kompozicij, atsispindi kiekviename drobs plotelyje, apie j galima sakyti t

graiai suukuota, kad jos veido bruoai malons, kad be lidesio negali atsakyti ito

pat, k teologai kalba apie dvasi: ji juntama visur ir yra paslaptinga. Bet, kadangi

komplimento kitoms, kurios j supa fone. Taip, o kaip jums j kn atspalviai?

turiu bti teisingas, tai yra, nuoirdus sau paiam, skulptros simbolis Merkurijus

Taip, sutinku, jie pilki ir vininiai. [Sbastienas] Bourdonas [16161671] jau inau-

man pasirod silpnokas pieinys: iek tiek per rykus ir pernelyg dominuoja vir

dojo iuos pilkos atspalvius, Boucher imano juos, bet piktnaudiauja.

kit dali, nesukuria tokios optins iliuzijos, koki galt. Galbt nereikjo mode-

[...]

liu rinktis naujos gipsins skulptros, galbt labiau dulki nusstas gipsas skleist

Ch a r d i n

pietas aktas, tai jau nebedaroma, o be to, i figra nupieta ne viena. Chardinas

blankesn vies ir bt palankesnis tapymo atsitiktinumams; galbt labai seniai

Turiau nurodyti jums [Jeano Baptisteo Simono] Chardino [16991779] dar-

senas burtininkas, amius i jo dar neatm stebuklingosios lazdels. Paveikslas

bus ir paskatinti paskaityti, k esu ras apie io menininko dalyvavim ankstesniuo-

Meno atributai pakartojimas ankstesnio, tapyto Rusijos imperatorei laikytinas

se Salonuose, bet jeigu mog giriu, mgstu kartotis pasiduodu gimtai silpnybei.

vertingesniu33. Chardinas mielai save kopijuoja, dl to esu links manyti, kad jo

Apskritai, gris mane veikia daug labiau negu blogis. Ivyds blog ikart okteliu

darbai brangiai jam atsieina.

iki lub, bet toks susijaudinimas greit nuslgsta. O griu aviuosi ilgiau. Chardinas
nra istorinis tapytojas, bet jis didis mogus. Jis visiems gali bti harmonijos reto
60

33 Apie Meno atributus kataloge raoma: is paveikslas, pakartojantis su keliais pakeitimais

61

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I s k y r i u s . D a i l t y r o s t e k s ta i / D a i l s k r i t i k a

Moteris, grtanti i turgaus. To paties autoriaus34.

nra nei juodos, nei baltos spalv, n dviej panai atspalvi, taiau derm kuo

Virja, grtanti i turgaus, yra toji pati kaip paveiksle, tapytame prie keturias-

puikiausia. Tas Chardinas buvo teisus, kai vienam bendraygiui, eiliniam tapytojui,

deimt met. itas paveikslas ities dailus dalyklis. Chardinas nuolatos laikosi

atsak: Argi tapoma spalvomis? Tai kuo? Kuo? Jausmu... Jis mato, kaip

savitos manieros, tad jei turi kok trkum, tai j ivysite visur; dl tos paios prie-

kn paviriuje banguoja viesa ir atspindiai, pagauna juos ir neinia kokiu bdu

asties niekada nepraranda ir to, k daro tobulai. Ir is paveikslas harmoningas, at-

perteikia nesuvokiam j sumait.

spindiai dera, efektai tikroviki tai retas dalykas, nes juk lengva sukurti efektus,
kai suteiki sau vairi laisvi, sukuri daugyb eli n nesukdamas galvos, i kur

erno galva [aptariamasis variantas dings; inomas tik i kopij]. To paties autoriaus38.

jie atsiranda. Taiau bti ir aistringam, ir principingam, bti gamtos vergu ir meno

tai jo darbo erno galva n kiek mans netraukia. Triai idstyti gerai, bet

eimininku, turti ir talento, ir proto tai tolygu pergudrauti pat velni. Gaila, kad

potpis sunkus, stinga smulkmen, o vries kailis nutapytas ne taip lengvai ir ne

Chardinas visur naudoja savo manier ir kad ji, perkelta nuo vieno objekto kit,

taip gyvai, kaip man nortsi.

kartais virsta sunkia, slegiania. Ji tiks tamsiems, matiniams negyv objekt atspal-

Du paveikslai su vaisiais. To paties autoriaus.39

viams, j tvirtumui, bet visai neders prie gyvj objekt gyvasties, subtilumo. i-

ie du jo paveikslai Vaisiai labai gras. Kad pasirayt paveiksl, Chardinui

rkite j krosnelje, duonoje ir kituose daiktuose ir nusprskite, ar ji taip pat tinka

pakanka kriaus ir vynuogi keks. Ex ungue leonem40. Ir vargas tam, kas nesuge-

tos tarnaits rankoms ir veidui, kurios proporcijos, beje, man atrodo per stambios, o

bs atpainti vries i jo nag.

laikysena kiek per manieringa.

[...]

Chardinas labai tiksliai imituoja natr, labai grietai save teisia; esu mats jo
paveiksl Grobis, kurio taip ir nebaig: kol tap, tie triueliai m pti, o jis neteko
vilties, kad tapydamas kitus sukurs norim harmonij. Kiti, kurie jam vis neti vliau, buvo arba per tamsiai, arba per viesiai rudi.35

D e l a T ou r

Jau jau i Salono, jauiausi pavargs, pakeliui usukau pas [Maurice Quentin] de la Tour [17041788], t keist mog, penkiasdeimt penkeri mus moky-

Du bareljefai. To paties autoriaus.36

tis lotyn kalbos; jis met men, kuriame jau buvo pasieks auktum, ir nr gilyn

Modeliai iems maiems Bareljefams parinkti prasti: tai vidutinikos skulpt-

metafizik, greit visai sujauksiani jam prot41. Radau j reikiant pagarb [Jeano]

ros37, bet mane jie vis tiek avi. Matyti, kad dailininkas gali harmoningai ir koloris-

Restout [16921768] atminimui: pagal ankstesn portret, kuriuo buvo nepatenkin-

tikai nutapyti ir tokius objektus, kurie patys t savybi beveik neturi. Jie balti, tad

tas, tap nauj jo atvaizd42. O, aidiu gra aidim! pasak man. Tegaliu

nutapytj Rusijos imperatorei, priklauso p. abatui Pommyerui. Jekaterinos II versija yra

Sankt Peterburgo Ermitae.
34 Katalogo nr. 32. i drob sunaikinta Antrojo pasaulinio karo metais kartu su dalimi
londoniks Henryo Rothschildo kolekcijos.
35

Nuo XVIIIa. treiojo deimtmeio pabaigos Chardinas nutap vis serij natiurmort,
kuri kompozicijoje pagrindin viet uima negyvas kikis. Tai rodo, kad is motyvas
tapytojui buvo svarbus.

36 Kataloge tuo paiu 34-u numeriu nurodyti du paveikslai, vaizduojantys bareljefus.

37

Be abejons, Diderot neinojo Chardino nutapyt bareljef autoriaus. Tai Grardas Van
Opstalis (16051668). Abu Opstalio darbai po jo mirties pateko karaliksias kolekcijas ir
buvo ten Chardino laikais.

62

38

Pasak katalogo, is 33 numeriu paymtas paveikslas yra i pono kanclerio kabineto tai
Charlesis-Augustinas de Maupeou.

39 Du natiurmortai kataloge paymti vienu numeriu nr. 35. J pavadinimai: Kriaui

krepelis su rieutais, peiliu ir vyno taure (Corbeille de pches avec noix, couteau et verre de
vin, Luvro muziejus) ir Vynuogi krepelis (Corbeille de raisins buvo Henryo Rothschildo
kolekcijoje, sunaikintas Antrojo pasaulinio karo metais).
40 Lot. Lit painsi i nag.
41

Diderot teko pamatyti, kaip jo pranayst isipild. Prieingai savo laiko racionalizmui, de la
Touras tyrinjo mistin panteizm, kuris utemd paskutinius jo gyvenimo metus.

42

Pirmoji de la Touro nutapyto Restout portreto versija eksponuota 1738m. Salone. Dabartin
jo buvimo vieta neinoma. Jo replika ar variantas eksponuotas 1746m. Salone. Taip pat

63

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I s k y r i u s . D a i l t y r o s t e k s ta i / D a i l s k r i t i k a

laimti. Jeigu pasiseks, pelnysiu gero menininko lov, jei ne, liks gero draugo pa-

Ms mokyklos dstytojai, dst jis, daro dvi dideles klaidas: pirmoji jie per

gyrimas. Jis prisipaino, kad jauiasi neapsakomai dkingas u patarimus Restout,

anksti vaikams pasakoja apie princip; antroji silo jiems j ibandyti, bet nesieja

vieninteliam jo amato atstovui, kuris pasirod noriai bendraujantis43; kaip tik is

jo su jokiu sumanymu, todl kai kurie vaikai lyg vergai lenkiasi antikinms propor-

dailininkas j imok tapyti pasukt galv, sukurti efekt, kad tarp figr ir fono

cijoms, taisyklms ir skriestuvui, nebeisivaduoja i j ir vis likus laik jiems lieka

juda oras: viesios puss atspind tapyti fone, o fon atspindti elinje pusje ;

bdingas dirbtinumas bei altumas; kiti pasiduoda vaizduots siautjimui, jis past-

neinia, ar dl Restout kalts, ar dl savo paties, nrsi i kailio, kol perprato , nors

mja dirbtinum bei manieringum, ir nuo to jie taip pat nebeisivaduoja.

44

ir paprast, princip; kad jei atspindys bus per rykus arba per blankus, apskritai ne-

tai k turiu omenyje sakydamas pagrainti natr, ts jis. Nei natroje, vadi-

pavyks atvaizduoti natros, o tik tapyti, ir nesvarbu, ar tapytojas silpnas, ar stiprus,

nasi, nei mene nra n vienos dykinjanios btybs. Taiau kiekvienai btybei yra

jo darbas nebus nei tikrovikas, nei harmoningas.

tek pajusti didesn ar maesn nuovarg dl savo bkls, ir tai joje paliko daugiau

De la Touras darbavosi, a ilsjausi. Ilsdamasis klausinjau, jis atsakinjo.

ar maiau ryk spaud. Pirmas dalykas pastebti t spaud; pavyzdiui, jeigu

Pasiteiravau, kodl tokiame tobulame paveiksle kaip [Jeano Baptisteo] Greuzeo

reikia tapyti karali, kariuomens generol, ministr, teisj, kunig, filosof, neik,

[17251805] Mergait su juodu uniuku, kur talentas tapyti kn pasiek aukiau-

tas veikjas turi kiek manoma atspindti savo bkl, bet kadangi pakeitus vien dal

si pakop, menininkas nesugebjo atvaizduoti baltini: mergaits rank dengianti

visada daugiau ar maiau pasikeiia ir kitos, antras dalykas yra kiekvien dal keisti

markini rankov primena akmens luit, kuriame iraiytos klosts. Trkumas,

tiek, kiek jai reikalinga, ir taip, kad karalius, teisjas, kunigas nebt vien karaliaus,

atsak jis, kyla dl tos paios prieasties kaip ir begal kit, daug svarbesni. Jis

teisjo, kunigo veidas arba charakteris, bet nuo galvos iki koj atskleist to veikjo

kyla dl to, kad vaikams per anksti liepiama ne kruopiai atvaizduoti, o pagrainti

bkl. Prie ios ilgos, varginanios, sudtingos studijos, prie io poirio, kuris nra

natr. Dar nesuprat, kas ji yra, jie isyk imasi vadinamojo grainimo, o kai turi

toks apibrtas, kad nepalikt menininko vaizduotei pakankamai didels laisvs,

nuolankiai j atvaizduoti nes reikia pradti nuo maiausi smulkmen, jie ne-

visk dar iek tiek pastiprinkite kaip tik tiek, kad scena ir j sudarantys veikjai

benutuokia, ko griebtis.

tapt nuostabs ir apie js figras sakys kaip apie Raffaello: galbt jos niekur ir

Pandau suinoti, k jis turi galvoje, sakydamas pagrainti natr, ir pasijutau

labai pamalonintas, kai sitikinau, kad mogus, nugaljs nepalanki, paangai kliudiusi prigimt, pasieks auktum vien savo darbu ir mstymu, puoseljo lygiai
tokias paias mintis kaip a.

neegzistuoja, bet atrodo, lyg btume daugyb kart jas regj. Matote, mielas drauge,
kaip tik iuos dalykus dsiau straipsnio apie 1767-j Salon angoje.
Taiau neturiu nieko nuo js slpti. Jis prisipaino man, kad trokimas grainti
ir perdtai vaizduoti natr pamau slopsta, kai gyjama daugiau patirties ir miklumo, ateina laikas, kai ji atrodo tokia grai, vientisa, net jos trkumai darniai tarpu-

egzistuoja vieno i i portret etiudas. Laike panelei de Zuylen, datuotame 1770m. kovo
5 d., de la Touras para, kad jis turi ant molberto velionio p. Restout portret, nutapyt ir
dovanot Akademijai 1744 m. Be abejons, ia turima omenyje drob, eksponuota 1744m.
Salone.
43

Laike panelei de Zuylen de la Touras pranea tai, k para Diderot: Nuo jo mirties
norjau jam patvirtinti, kad pripastu didiuosius tapybos principus, kuriuos jis man
perteik, taisydamas darb [Restout portret].

44 Restout Es apie tapybos principus pats atskleid meno principus, kuriuos, anot Diderot, de
la Touras mgino taikyti savo portretuose. Pavyzdiui, jis paaikina, kaip galva turi bti
pasukta, kad atrodyt natrali. Tai dar vienas rodymas, kad pokalbis su de la Touru nra
sivaizduojamas.

64

savyje susij, kad linkstama j atvaizduoti toki, koki matom, o nuo io polinkio
mus nukreip prieingas protis ir dar tai, kad, pasirinkus keli, sunku nutapyti
ir pakankamai tikrovik, ir patinkant darb: tai kitas principas, kur, kaip inote,
man pakudjo nuojauta; tuo sitikinsite skaitydamas pirmj mano trumpo Traktato apie tapyb skyrel45.

45

Jei pirmoji Diderot ir de la Touro dialogo dalis yra autentika, galima manyti, kad tokia yra
ir antroji dalis, kur jis aikina estetikos principus.

65

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

Bet grkime prie io dailininko paveiksl. Ar inote, kas tai buvo? Keturi ant
puini pormi itempti edevrai, keturi Portretai. Ak, mielas drauge, kokie tai

I s k y r i u s . D a i l t y r o s t e k s ta i / D a i l s k r i t i k a

juos, nebiau pagautas kvpimo. Linkiu gero vakaro. Kol raau jums, ten be mans
jau vakarieniauja, o jauiuosi turs apetit.

portretai, o ypa abato ! Jie tokie tikroviki ir tokie paprasti, kad, man regis, nieko
46

panaaus dar nesu mats: n elio manieringumo, gryna, be jokio meno natra;

K o me n ta r as

potpiai n kiek nepretenzingi, spalv kontrastai n kiek nepabrti, kno padtis

Prancz vietimo filosofas ir raytojas Denis Diderot (17131784), enciklo-

kuo natraliausia. Stovdamas prie i delno dydio drob isilavins mstantis

pedijos Encyclopdie, ou dictionnaire raisonn des sciences, des arts et des mtiers

mogus suunka: Koks sudtingas menas yra tapyba!... o isilavins apie j nems-

(17511772) iniciatorius, vyriausias redaktorius ir pagrindinis autorius, buvo ir dails

tantis mogus: O, kaip grau!

kritikas. Raydamas apie Paryiaus Salonus, kaip ir rengdamas vietjikas pairas

inoma, de la Touras eksponavo iuos portretus nordamas ireikti savo virenyb, parodyti, koks milinikas atstumas skiria ger nuo puikaus; jis tikras, kad
pasitraukus i kampo, kur jis buvo nugrstas, paskui jau sunku irti kitus to
paties anro krinius.

propagavusi enciklopedij, Diderot siek to paties tikslo: pakeisti moni mstymo bd47.
Salonai tai nuo XVII a. antrosios puss iki pat 1863 m. Atmestj salono
Luvre reguliariai rengtos Karalikosios akademijos nari parodos. Jie tapo svarbiu

Bet kadangi man lieka laiko ir vietos, turiu atsikratyti, o ir js taip pat, madaug

reikiniu alies meniniame gyvenime. Tai rodo nuolat augs parduot kiekvieno Sa-

pustuzinio apgailtin mogn, kurie visi kartu pamus neverti n vienos eiluts:

lono katalog (Livret) skaiius (8 000 egzempliori 1755m. ir 20 000 1783 m.). Tie

tokio Millet Francisqueo, sakoma, kad labai siningo mogaus, bet prasto peiza-

katalogai irovams paddavo susiorientuoti, nes ekspozicijoje darbai bdavo pa-

isto; tokio Antoineo le Belio, kito gero mogaus ir taip pat prasto peizaisto; tokio

ymti tik numeriais, pagal kuriuos kataloge bdavo galima rasti autori pavardes

Hutino, kurio buvo eksponuojama pora nelabai ko vert Tarnaii i Saksonijos, na

bei pavadinimus48.

tai kas, kad i toli atkeliavusi; tokio Peronneau, kuris kadaise, atrod, ketino tapti

Diderot pradjo rayti apie Salonus, papraytas savo draugo filologo, laikra-

kakuo, bet, sprendiant i trij ar keturi blykiaspalvi, blanki ir jokio poveikio

io Correspondance littraire, philosophique et critique redaktoriaus Friedricho

nedarani pasteli, bus apsigalvojs; tokio Valadeo, kurio paveiksl man niekada

Melchioro Grimmo (17231807). Grimmas leido rankratinius naujienlaikius,

nepavyko pamatyti, o tai ne pats blogiausias dalykas, koks gali man nutikti, jis nra

skirtus rinktiniams Europos monarchams ir kunigaikiams. Juose bdavo pasa-

vargas, bet tikrai varganas tapytojas, nes nemanoma ikart dirbti dviej darb; to-

kojama apie tai, kas vyksta Paryiaus meno ir literatros scenoje49. 17591779 me-

kio Desporteso, kuriam pasirod neverta sekti dds, labai gabaus mogaus, pdo-

tais Diderot tam naujienlaikiui ra tekstus apie Salonus laik, adresuot Grim-

mis; tokio Juliarto, kuriam ities nepasisek, kad mato natr btent taip, kaip mato,

mui, forma ir i viso para 9 Salonus. Salonai buvo publikuojami maomis

nes netenka didelio malonumo ir tapo tikrai blogus paveikslus.

porcijomis, tad publikacijos labai itsdavo laike iki met50. Taiau tie tekstai

itaip greitai perlips per t mogeli galvas jauiuosi pailss, bet galsiu atsigriebti raydamas apie [Philippe Jacques] Loutherbourg [17401812], Vernet ir
[Francesco] Casanov [17271803]. Melskite Diev, kad t dien, kai pasakosiu apie
46 Abato Reglet portretas (Portrait de labb Rglet), pastel, katalogo nr. 37. Dabartin buvimo
vieta neinoma. Nupieta Saint-Aubino. Diderot kalba apskritai apie keturis portretus.
Vienas i j yra abato Reglet, kiti trys pastels (dingusios, inomos tik i kopij),
eksponuotos tuo paiu numeriu.

66

47

Cituota L. Hunt ir kt., The Making of the West: Peoples and Cultures: A Concise History,
t. 2, 2-as leidimas, Boston: Bedford/St. Martins, 2007, p. 611.

48

. , XVIIIXIX
: , , , : ,
1986, p. 12.

49 , op. cit., p. 32.

50 Ibid., p. 36.

67

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

cirkuliavo udarame aristokrat rate ir plaiajai publikai liko i esms neinomi.

I s k y r i u s . D a i l t y r o s t e k s ta i / D a i l s k r i t i k a

Imdamasis kritikos, Diderot akcentuoja jos vertinamj ir pedagogin funkcij

Pirmosios Salon publikacijos pasirod tik 1795 ir 1798 m., bet daugiausiai XIX

jo udavinys yra argumentuotai pasakyti publikai, kurie kriniai (ir menininkai) yra

amiuje. Tuomet Diderot ir ipopuliarjo kaip kritikas, sugebjs papasakoti apie

geri, kurie blogi ir kodl. Tik taip es galima ugdyti menininkus ir profanus54.

paveikslus taip, kad ir nemaiusieji juos pamatyt, gebjs vertinti ir numatyti

meno tendencijas .

Vertindamas Diderot turjo savo kriterij sistem. Jis neigiamai iri rokoko
stili, Antikos kopijavim (ji gali bti tik kvpimo altinis), vertina gamtos imita-

51

ia publikuojamas Diderot teksto apie 1769-j Salon vertimas i prancz

vim (lygina krinius su gamta), svarbiausi anrai jam peizaas ir portretas (tad jis

kalbos. Pasak pranczikojo altinio leidimo komentators Elses Marie Bukdahl,

ignoruoja tuo metu prast anr hierarchij, pagal kuri svarbiausias yra istorinis

iame Salone eksponuota maiau klasik bei istorini drobi ir daugiau anri-

paveikslas), spalva jam svarbesn iraikos priemon nei linija, o menas yra susijs

ns tapybos. Tuomet diskutuota daugiausiai apie tai, kodl tiek maai didiojo

su morale55, nors nebtinai gero meno krinio objektas turi bti graus. Diderot ne-

anro darb52. Tai atsispindi ir Diderot tekste, kur jis pradeda situacijos kritika,

mgsta manieringumo, nes tai reikia sekim autoritetais, ir alegorijos, nes ji alta

jau pirmuoju sakiniu suukdamas: Kok vargan Salon ivydome iais metais!

ir miglota56. Taiau t kriterij jis nedeklaruoja, juos reikia perskaityti tarp eilui,

Diderot manymu, dl to kalti turtingi meno mgjai, superkantys paveikslus ir lai-

bet tai padaryti gana sunku, nes, anot La Fonto de Saint-Yenneo, kritiko tekstams

kantys juos savo privaiose kolekcijose, kurios yra neprieinamos visuomenei. Tai

bdingas organizuotas chaosas57.

prietarauja Diderot vietjikoms nuostatoms, tad jis negaili vietos ir vaizding

Kaip sako Diderot komentatorius Michelis Delonas, visiems jo tekstams bdin-

posaki kritikuodamas situacij bei argumentuodamas, kodl tai yra blogai pa-

ga tampa tarp eksponuojam krini atskirumo ir komentaro vientisumo58. Ats-

veikslai nebedalyvauja vieajame gyvenime, tad savo darbus mecenatui pardavs

kirumo spd stiprina ir tai, kad Diderot nuolat kaitaliojo stili, nes laiksi tuomet

menininkas lieka neinomas, nyksta paskata konkuruoti, galimyb lavintis, o

paplitusios nuomons, kad stilius ireikia asmenyb, o kiekvienai asmenybei b-

menui tobulti. Taiau Diderot perdeda jo pastabos tinka tik Falconet, kuris

dinga sava literatrin kalba59. Tad jis rao istorin ram pasakojim, estetin trak-

buvo Sankt Peterburge, nes kiti mgjai nusipirktus darbus mielai skolindavo. Vis

tat ir dialog, vartoja nekamj kalb, kaitalioja mokslin ir poetin ton. Kritik

dlto, nepaisant netikslumo, ioje su niriu paraytoje angoje vietjas Diderot

vertinim danai signalizuoja ironija60. Diderot teiginiai danai paradoksals, nes,

idsto savo mintis apie parodos, kaip vieiamj funkcij atliekanios institu-

jo manymu, kritika turi remtis jausmu, o ne absoliuiomis taisyklmis61. I dalies

cijos, visuomenin vert ir pasisako u vie meno krini kolekcij krim ir

dl to jo vertinimai nra kategoriki kritikuodamas meninink jis randa ir k pa-

isaugojim.

girti, taip pat ir atvirkiai62. Raydamas apie Franois Boucher ir Jeane Baptiste

O toliau, pripains, kad po io anginio ipuolio man tikrai palengvjo, Diderot imasi, kaip visada, analizuoti krj darbus i eils, pagal kataloge numatyt
eils tvark. Taiau tik pirmuosiuose Salonuose jis tai daro nuosekliai, vliau Di-

54 Ibid., p. 37.
55 , op. cit., p. 3738.

derot linksta iskirti svarbiausius krinius, o pagrindinis reikmingumo rodiklis

56 Ibid., p. 4243.

kriniui skirto teksto ilgis . Toks yra ir tekstas apie 1769-j Salon.

57

53

51

Ibid.

Ibid., p. 38.

58 Diderot, op. cit., p. XVI.

59 , op. cit., p. 39.

52 Diderot, Hros et martyrs. Salons de 1769, 1771, 1775, 1781. Penses dtaches sur la peinture, la
sculpture, larchitecture et la posie, sudaryt. E.m. Bukdahl ir kt., Paris: Hermann, 1995, p. 3.

60 Ibid.

53 , op. cit.,p. 39.

62 Ibid., p. 40.

68

61

Ibid.

69

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I s k y r i u s . D a i l t y r o s t e k s ta i / D a i l s k r i t i k a

Simon Chardin, Diderot aptaria kiekvien j paveiksl, eksponuojam Salone.

la Tour. Taip kritikos tekst siveria kritiko gyvenimas. Taiau is nukrypimas

Boucher paveikslo kritika trikdo: i viet perskaiius, tikroji Diderot nuomon taip

nra savitikslis. Bdamas neprofesionalas, Diderot moksi suprasti meno tech-

ir lieka neaiki. I pradi jis visk giria: jis regi paveikslo gyvybingum, avisi nu-

ninius aspektus ir krybos proces kalbdamasis su menininkais ir kartu su jais

tapytomis figromis, kompozicija, viesa, potpiais. Taiau visa tai isaks, kritikas

vaikiodamas parodas. Jo daniausi kompanionai ir mokytojai buvo tie patys

staiga sukelia abejon, patardamas mano draugui skaitytojui neprietarauti dviem

Chardinas ir de la Touras, tienneas Mauriceas Falconet, Jeanas-Baptisteas Greu-

prieingoms nuomonms apie Boucher. Ir, kad bt aikiau, pateikia taip manan-

zeas ir kiti65. Tai liudija ir pasakojimas apie apsilankym pas de la Tour visas j

ij dialog, kur Diderot komentatorius Michelis Delonas laiko formaliu pasirin-

pokalbis sukasi apie tapyb, jie kritikai vertina koleg darbus ir tapytoj ugdym,

kimu dialogas tekstui suteikia tam tikr ritm, greit, atsitiktin, lakonik . Be

atiduodami pagarb Jeanui Restout, kurio pamoka de la Tourui smulkiai aprao-

to, dialog Diderot laik tinkamiausia filosofavimo forma, ardania dominuojan-

ma, ir kritikuodami Akademij, kur jauniems monms liepiama ne kruopiai

t diskurs64. Taigi dialogo dalyvis, manantis, kad Boucher Karavanas yra vienas

atvaizduoti, o pagrainti natr. Taigi iuo paaliniu epizodu Diderot patrau-

blogiausi Salono paveiksl, sakinys po sakinio sutriukina visus pozityvius savo

klia forma perteikia svarbias mintis apie meninink rengimo trkumus politin

partnerio teiginius ia nes nei perspektyvos, nei optins iliuzijos, nei harmonijos,

gali turintiems skaitytojams.

63

net knai netikroviki. inant, kad Diderot visada kritikavo Boucher, galima spti,
kad pradioje isakyti pagyrimai jo adresu buvo ironiki.
Tuo tarpu Chardinas yra vienas mgstamiausi Diderot meninink. Jo kryboje
kritikas randa visa tai, k jis vertina mene: harmonij, teising gamtos atvaizdavim,

Ir tai, pabaigs ilg pasakojim apie de la Tour, Diderot vl grta Salon, nes
liko laiko ir vietos. Taiau ia jis vienu ilgu sakiniu atsikrato jo laiko nevert tapytoj, kuri vardai i tikrj maiau inomi nei prie tai aptartj istorija parod,
kad vertindamas Diderot buvo valgus.

perspektyv, apiuopiamus trius ir gebjim jautriai naudotis spalvos, viesos ir

Vertinant Diderot tekst apie 1769m. Salon kit Salon kontekste, matyti,

eli raika (Iekome eli ir viesos, j tikrai turi bti, bet jie nepritrenkia aki,

kad ia jis tik fragmentikai usimena apie vertinimo kriterijus, filosofines ir este-

objektai patys savaime atsiskiria vienas nuo kito). Taiau Diderot nevengia kriti-

tines pairas, maiau fantazuoja, nesikalba su paveiksl personaais, nepasakoja

kuoti ir Chardin, pastebjs netobulum paveiksle Meno atributai prasiau nu-

apie savo santyk su j prototipais gyvenime, neengia peizaus ir apskritai kal-

piet Merkurij, nes es galbt pasirinktas netinkamas modelis. ia prasismelkia

ba ne taip emocionaliai kaip 1767m. Salone, kuris yra jo kritikos virn66. is

mintis, kad tapybos kokyb priklauso nuo tapomo objekto, tad vliau ir nebaigtas

skirtumas aikinamas tuo, kad Diderot tais metais buvo labai usims Rusijos

paveikslas pateisinamas tuo, kad menininko tapomi triueliai m pti. Kritikuoja

imperatorei Jekaterinai II jis pirko didij meistr (Raffaello, Tiziano, Rem-

Diderot ir Chardino manier, kuri nepadeda atskleisti gyvj objekt gyvasties, ir

brandto, Tenierso jaunesniojo ir Rubenso) darbus, kurie nustelb Salone ekspo-

erno galv, kurios potpis sunkus. vardyti trkumus net ir geriausi meninink

nuotus krinius, tad jis m kritikuoti ir tuos, kuriuos anksiau vertino67. Be to,

darbuose j veria asmeninis kritikos morals kodeksas: kritikas turs bti teisingas,

tuo metu (17731777) jis ra es apie teatr Paradoksas apie komik (Paradoxe

tai yra nuoirdus sau paiam.

sur le comdien, publikuotas tik 1830), kurio pagrindin mintis yra ta, kad me-

Baigs rayti apie Chardin, Diderot nukrypsta nuo uduoties ir rao, regis,

nininkas, nordamas sukurti tobul meno krin, turi suvaldyti savo kvpim

paalin tekst apie tai, kaip eidamas namo jis usuka pas Maurice Quentin de
65 , op. cit., p. 34; Diderot, op. cit., p. 6.
63 Diderot, op. cit., p. XV.

66 Diderot, op. cit., p. 4.

64 Diderot, op. cit., p. XVI.

67 Diderot, op. cit., p. 45.

70

71

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I s k y r i u s . D a i l t y r o s t e k s ta i / D a i l s k r i t i k a

ir subjektyvum. Spjama, jog i mintis prasismelk Diderot kritik68. Tad ia

Waldemar George. Menas ir nacionalsocializmas

Diderot vengia fantazuoti, rao rimtai ir dalykikai69. Be to, iame Salone jis
daugiau remiasi kit apie j raiusi kritik nuomonmis jos sutampa dl to, kad

>

Versta i: Waldemar George, Lart et national-socialisme [Beaux-arts, 1937, nr. 241, p. 16;

Salone eksponuojam darb kokyb yra prastesn . Vis dlto Diderot komenta-

nr. 242, p. 2], Deutsche Kunst Franzsische Perspektiven. 18701945 (Passagen/Passages, t. 9),

70

tor Bukdahl mano, kad tai yra ne kvpim praradusio kritiko, bet autoriaus, vi-

sudaryt. Friederike Kitschen, Julia Drost; . aut. Pierre Vaisse, Berlin: Akademie Verlag, 2007,

sikai valdanio savo priemones ir pasirinkusio apmstyti plat skirting projekt

p. 7988; komentarai p. 8488 (i prancz k. vert Auksa Burnyt, Friederike Kitschen

spektr, darbas71.

komentarus i vokiei k. Rasa Andriuyt-ukien)

Diderot tekstas apie 1769m. Salon mums leidia sivaizduoti XVIIIa. dails
diskurs kas tuomet buvo aktualu menininkams, k jie vertino tapyboje, kaip kalbjo apie savo amat, kaip jie i viso suprato men. Taip pat i jo suinome ir apie
tai, kas vyko aplink men kokie buvo tapytoj santykiai su usakovais, kaip jie
bendravo tarpusavyje, kokia tuomet buvo tapybos mokymo sistema. Skaitant tekst

Dar esama dailinink, kurie mato dalykus kitokius, nei jie yra, pasak Fiureris... Jei
jie tai daro nuoirdiai, manau, kad juos yra itikusi nepagydoma ir neabejotinai
ukreiama liga. Tad juos reikia izoliuoti ir sterilizuoti.
Vokiei meno nam, kuri didel maket Reicho paviljone galjo apirti 1937m.

galima pajusti, kokia buvo dar besiformuojanti kritika ji buvo laikas skaityto-

parodos lankytojai, inauguracija Miunchene buvo palydta ikilmmis, kurias ap-

jui, neturjo apibrt form ir taisykli, ia buvo legals nukrypimai nuo objekto,

ra agentr telegramos. Taiau niekas neirykino i ikilmi prasms. Net po-

o vertinamoji funkcija klestte klestjo, nes kritika dl jos ir buvo raoma. Visa i

nas Gillet, nors jis ir buvo iklauss Adolfo Hitlerio [18891945] kalb ir, tikiuosi,

meno aplinka dailtyrininkui padeda giliau suprasti jo bruous lmusias prieastis

apsilanks Didiojoje vokiei meno parodoje 1937 m., Paris-Soir ispausdintame

bei funkcionavim platesniame kultriniame kontekste.

savo straipsnyje kalba tik apie po inauguracijos vykus pilietin ir karin parad72.

Taiau svarbiausia, kad Diderot kruopiai aprao ir analizuoja paius krinius,

I kur i tyla? Paryiaus publika neturt bti abejinga tam, kas iuo metu meno

todl mes suinome, kaip juos suvok amininkai ir kokias diskusijas jie sukeldavo,

sferoje vyksta Vokietijoje. Norint suprasti Adolfo Hitlerio kalb73, norint j kriti-

kokie kriniai buvo laikomi edevrais ir kodl. Be to, daugelis j jau yra ding ir da-

kuoti ar liaupsinti, reikia bent jau bendrais bruoais painoti nacionalsocialistin

bar Diderot tekstas danai yra vienintelis dokumentas, kur perskait galime juos si-

estetik ir meno santykius su valstybe, kaip juos sivaizduoja dabartins Vokietijos

vaizduoti. Jo kritika mums pateikia tikslesn dails gyvenimo vaizd, i kurio laikas

eimininkai. Prie pasirinkdami pus, idstysime problemos aspektus remdamiesi

ibraukia nereikmingus, smulkesnius ar tiesiog nepastebtus krinius, palikdamas

dokumentais: meno kriniais ir originaliais tekstais. [...]

tik edevrus ir taip ikreipdamas dails raidos suvokim.

Nacionalsocialistin architektra
Ag n N a r u y t

Vokiei meno namai, pastatyti ugnies sugriauto buvusio Glaspalast vietoje, primena [Claudeo Nicolas] Le Doux [17361806] ar [Karlo Friedricho] Schinkelio [1781
1841] interpretuot graik ventykl. J architektrai netrksta taurumo, bet formoms,

68 Diderot, op. cit., p. 5.

prastinms Vakar meno formoms, trksta naujumo. ioje architektroje pdsakus

69 Diderot, op. cit., p. 7.

70 Diderot, op. cit., p. 79.

72

L. Gillet, Munich a inaugur dans la joie le Temple de lart nazi, Paris-Soir, 1937 07 23.

71 Diderot, op. cit., p. 10.

73

Spausdinta urnale Die Kunst im Dritten Reich, 1937, nr. 78.

72

73

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I s k y r i u s . D a i l t y r o s t e k s ta i / D a i l s k r i t i k a

paliko archeologija. Ji monumentali, bet su archaizmo atspalviu. Jos kolonadai trksta

o pasaulira, etika ir filosofija, kaip sako jo doktrinos krjai ir teoretikai, turjo

Jacqueso Angeo Gabrielio [16981782] kolonad elegancijos, tvirtumo ir nervingo ri-

menui pritaikyti tiksl poir. Nepamirkime, kad Hitleris ne mokslininkas. Pre-

tmo. Gim i kanclerio Fiurerio ir jo numylto architekto, dabar jau mirusio P.[aulio]

tenduojantis dailininkus architektros studentas, jis liko itikimas savo pirmajai

L.[udwigo] Troosto [18781934] glaudaus ir aistringo bendradarbiavimo, Vokiei

meilei. is politinis vadovas neturi finansininko ar ekonomisto mentaliteto. Tai lite-

meno namai visur pristatomi kaip geriausias nacionalsocialistins architektros pa-

ratros mgjas, besiavintis istorija ir menu. Ar tik jis imano [Immanuel] Kant

vyzdys. J inauguracija Vokietijoje tapo simboliu. Nesuskaiiuojami oratoriai vis pa-

[17241804]? Bet kokiu atveju jis pasinaudoja imoktomis pamokomis. Ponas Adol-

reikia, kad menas nebra elitui skirta pramoga, o tampa tauria didvyrikumu per-

fas Hitleris tai moguje knytas kategorinis imperatyvas. Nerasite labiau antide-

sisunkusio nacionalinio gyvenimo iraika. Menas, kaip Miuncheno Vokiei meno

kartikos smegenins!

parodos katalogo angoje rao ponas Rieneris, turi vaidinti pirmo plano vaidmen

Kalbos pradia banali. Ponas Adolfas Hitleris konstatuoja, kad Vokiei meno na-

liaudies gyvenime74. Jis priduria, kad prietara tarp politinio ir kultrinio gyvenimo

mai atveria nauj vokiei meno epoch. Tikkims, kad jis teisus. Po ios preambuls

nebegalioja. Kaipgi vyko is stebuklas? Tai mums paaikina pats profesorius [Adolfas]

ponas Hitleris pabria, kad pokario vokiei mene gilius pdsakus paliko Vokietijos

Ziegleris [18921959], Dails rm prezidentas ir 1937m. parodos vokiei dalies kata-

igyventa suirut. Ekspresionizmas nra tuias kaprizas, kubizmas nra tuias kons-

logo autorius . Aplink pat Fiurer ir jo artimiausius bendradarbius buriasi svarbiausi

trukcijos aidimas. Ponas Hitleris iuose judjimuose, kurie yra ne prieastys, o pase-

ms laik vokiei menininkai, o i io rato sklindantys gyvybingos jgos ir meniko

kms, velgia smoningus ar nesmoningus nusikaltimus prie vokiei kultr bei

kvpimo spinduliai nuvieia visus menus... tai paaikinta paslaptis! Kaip Augustas,

moralinio supuvimo reikinius. Palikime jam atsakomyb u jo pareikimus. Jie man

kaip Liudvikas, kaip Lorenzo ir Cosimo de Medici , ponas Adolfas Hitleris skatina

atrodo ma maiausiai keisti. Nori ar nenori, ekspresionizmas imtu procentu yra

75

76

germanikos dvasios iraika, o ne tarptautins ydijos sukurstyto smokslo vaisius.

men, ir menininkai gieda odes jo garbei.

Vokiei menininkas, ar tai bt [Mathias] Grnewaldas [apie 14801528] ar [Lucas]

Literato dvasia, susiavjusi menu ir istorija

Cranachas [14721553], turi paaukim kurti dramatikos ar gotikos iraikos men.

Pagrindin Vokiei meno nam Miunchene inauguracijos veni dalis buvo

Fiurerio kalba. Ein Hitlerwetter (Hitlerio oras), kaip ra ponas Gillet! Pranczai
77

Vokiei menas yra isterikas menas. Jis toks buvo net tuomet, kai ydai, udaryti
baisiuose getuose, neturjo teiss usiimti vizualine kryba.

nelabai gerai susipain su pono Adolfo Hitlerio meninmis idjomis, nors kancleris kelis kartus yra jas idsts, be kita ko, ir savo knygoje Mein Kampf [Mano
kova, 1925]. Vokieiai yra ideologai. Tad nacionalsocializmas, kuris yra ne partija,

Antisemitizmas
Paskui ponas Hitleris smerkia istorin metod. yd istorikai ir meno kritikai,
tsia kancleris, sugriov etninio ir nacionalinio meno svok. Vietoj jo jie patei-

74

H. Riener, Das Haus der Deutschen Kunst zu Mnchen, Groe Deutsche Kunstausstellung im
Haus der Kunst zu Mnchen 1937, kat., Mnchen, 1937, p. 1725.

75

A. Ziegler, Lart plastique en Allemagne / Bildende Kunst in Deutschland, Exposition

internationale Paris 1937. Groupe en graphique et platique / Internationale Ausstellung Paris
1937. Gruppe Bildende Kunst. Deutsche Abteilung, Berlin, 1937.

kia kosmopolitinio meno idj; is nutautintas menas be akn gali bti prilygintas
iuolaikiniam drabui stiliui, nes, kaip jis, nuolat kinta ir yra tarptautinis; kaip jis,
paklsta mados kaitai ir kaprizams. i kalbos dalis mums leidia suprasti autoriaus
mint. Taiau galbt reikt pasiirti, kaip ji pltojama. Ponas Adolfas Hitleris turi

76 Vardijami istorijoje garss meno myltojai ir mecenatai: Romos imperatorius Augustas

(63 pr. Kr.14), Pranczijos karalius Liudvikas XIV (16381715), Florencijos didikai Lorenzo
de Medici (14491492) ir Cosimo de Medici (15191574).

visiems tikslams pritaikyt sistem. Sistemos pagrindas antisemitizmas. Tarptau-

77 L. Gillet, Munich a inaugur dans la joie le Temple de lart nazi, Paris-Soir, 1937 07 23.

j kelyje pasitaikanias klitis. Nacionalinis menas yra viena i klii. Jie sunaiki-

74

tin ras, ydai, kuriuos jis kaltina norint pajungti vis visat, griauna vien po kitos

75

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I s k y r i u s . D a i l t y r o s t e k s ta i / D a i l s k r i t i k a

na jo vairov ir taip usitikrina vadovaujani padt pasaulyje. Manau, kad ponas

Ponas Adolfas Hitleris turbt bt sudegins Grnewaldo krinius, nes juose dan-

Adolfas Hitleris perdeda yd gali.

gus ne visada ydras... Modernus diktatorius dvi valandas kalba apie men ado ne-

Nors jo protavimas atrodo logikas, kai kuriais aspektais jis nenuoseklus. Ar

tekusiai miniai! Tai vilties teikiantis reikinys, nes didi demokratij ministrai, deja,

ponas Hitleris ino, kad Camille Pissarro [18301904], vienintelis prancz daili-

kalba tik apie socialin taik, krizs pabaig ar naujus mokesius. O Hitleris kalba

ninkas impresionistas, grs prie [Jeano Baptisteo Camille] Corot [17961875], [Je-

apie men; deja, jis apie j kalba kaip neimanlis. Gamta pati savaime, gamta, kuri

ano Franois] Millet [18141875] ir Valand knyg [kitaip brevijori; Viduramiais

galima imituoti, yra abstraktus dvasios krinys. Nors menininkas ir gali umegzti

itin puoniai iliuminuoti] dailinink emikos tradicijos, buvo ne tik metekas [i

darnius ryius tarp savo vidinio pasaulio ir iorinio pasaulio, jis negali visapusikai

graikk. nepilietis], bet ir ydas? Ar jis ino, kad [Antonas Raphaelis] Mengsas

atkurti prie jo akis esanio modelio. O jei ir galt, ne toks yra jo vaidmuo. Meno

[17281779], neoklasicistinio meno pradininkas, buvo atsivertlio ydo snus? Jis

krinys, pirmiausia klasikinis krinys, paklsta savo statymams. Tikrovs atvilgiu

to neino, kaip ir dr. [Josephas] Goebbelsas [18971945], kuris atidav susiavjimo

jis mgaujasi didele autonomija. Ponas Hitleris turt tai inoti: neabejoju, kad is

duokl [Amedeo] Modigliani [18841920] ir savo alies dailininkams kaip pavyz-

avus kolega turi pono [Paulio] Valery [18711945] ir Abb Bremondo [18651933]

d teik io prie [Sandro] Botticelli [14451510] linij grusio menininko krinius,

krini!

nenumanydamas jo ydik akn! Kita vertus, nuolatin tapsm atspindint men

Hitleris suprieina su nekintaniu menu: menu, pagrstu vertybmis, kurioms tai-

Igryninimo karas

komas tstinumo ibandymas. Modern tarptautin men jis suprieina su ami-

Nekantraudamas ir skeptikai nusiteiks lauksiu rezultat igryninimo ir dezin-

nu vokiei menu. Tai vlgi viena i centrini Adolfo Hitlerio mini: nacionali-

fekavimo karo, kuris pradedamas Vokietijoje ir kurio tikslas yra likviduoti istori-

ni vertybi aminumas, tstinumo dvasia. i mint reikt ipltoti: menas nra

ja nesiremianius dailininkus ir skulptorius. Nesunku dailininkams, kuri menas

nekintantis, absurdika neigti jo ryius su epochos dvasia, o vokiei menas nra

neatitinka bendros Reimo linijos, udrausti ireikti tai, k jie nori. Galima net,

ios bendros taisykls iimtis. Taiau tiesa, kad visas nacionalinis menas ilaiko savo

kaip ir daroma Vokietijoje, grasinant kalinimu neleisti menininkams tapyti savo

ypatybes. A pats neseniai ileistame veikale gyniau i ginijam tez .

malonumui. XXa. mogika beprotyb neturi rib. Sunkiau pagal usakym kurti

78

tai prijome gyviausias diskusijas suklusi kalbos dal. Ponas Adolfas Hitleris,

did men. A pasiirjau Miuncheno vokiei meno katalog. Jame esama kele-

kuris asmenikai apirjo nauj Vokiei meno nam parodai skirtus krinius, su-

tas valstiei gyvenimo scen, 1880m. tipo vulgari scen ar spalvot litografini

uko: Dar esama dailinink, kurie mato dalykus kitokius, nei jie yra! Jie vaizduoja

vaizdeli pato kalendoriams. Veltui iekome kaimikos egzistencijos nuolankumo

iuolaikinius vokieius kaip idiotus, lervas, pabaisas; pievas pieia mlynas, dang

ir dorumo, kuriuos apdainavo Louis le Nainas [15931648] ir Millet. Reprodukuoti

ali, o debesis citrinos geltonumo. Jei ie dailininkai tyiojasi i kit, juos reikia

portretai yra vidutinikos kokybs paveikslai, nepasiymintis plastinmis vertyb-

sulaikyti ir teisti. Jei jie tai daro nuoirdiai, manau, kad juos yra itikusi nepagydo-

mis. Peizaai ir kompozicijos kur kas geresni u temines scenas ir portretus. Diezo

ma ir neabejotinai ukreiama liga. Tad juos reikia izoliuoti ir sterilizuoti. Isau-

ir Otto Gbelio peizauose atsiskleidia maj romantik Casparo Davido Frie-

godama Isenheimo triptik Pranczija padar Europos menui didiul paslaug.

dricho [17741840] ir pirmiausia [Ferdinando Georgo] Waldmllerio [17931865]

79

aistra erdvei ir melancholijai. Adolfo Wisselio paveikslas Jauni valstieiai traktuoja78 W. George, Lhumanisme et lide de la patrie, Paris, 1936.
79 is 15121516m. nutapytas Grnewaldo altorinis paveikslas saugomas Elzase, Kolmaro
miesto muziejuje.

76

mas kaip [Johanno Friedricho] Overbecko [17891869], prajusio amiaus vokiei

dailininko, dievikojo Raffaello vlyvo mokinio, paveikslas. Rudolfo Eisenmengerio
Liaudikoje dainoje matyti Corot taka.
77

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I s k y r i u s . D a i l t y r o s t e k s ta i / D a i l s k r i t i k a

1937m. parodos dails salono vokiei meno sals taip pat liudija, kad esama

bdinant kaip degradavus, ydik ir tarptautin men, yra gryna demagogija. Ar

aikaus ir rytingo atotrkio nuo pokario laikotarpio formuli. Nebematyti jokios

Adolfo Hitlerio tikslas bus pasiektas? Raytiniai komentarai ir grubios paaipos nieka-

prancz takos impresionizmo, Paulio Cezanneo [18391906] ir [Henri] Matis-

da nesutrukdys men imananiam mogui mgautis [Paulio] Klee [18791940] spal-

seo [18691954] pdsako. Bent jau laikinai ekspresionizmas ugniautas; primity-

v magija ir Karlo Hoferio pieiniais. O dl Adolfo Zieglerio Reicho Dails rm

vizmas ir egzotizmas taip pat. Vokiei meno sals nesudaro darnios visumos. Jose,

pirmininko ir tapytojo, laikanio savo pareiga skambioje kalboje eisti pralaimjusius

be pernelyg gausi fotografinio stiliaus atvaizd, galima rasti Klauso Richterio nu-

kolegas ir konkurentus, elgesio galima pasakyti tik tiek, kad toks elgesys neatitinka

tapyt graviruotojo Paulio Hermanno portret, atlikt [Hanso] Baldungo Grno ir

to, k Charles Maurras [18681952, ultradeinysis prancz urnalistas ir politikas]

Cranacho stiliumi, daugiau piet nei tapyt, taip pat Kriegelio, kuris i naujo atrado

vadina kilminga siela.

paslapt, miko poezijos paslapt, lapas po lapo nupietas fantastines gles; Emilleo
Otto Runge Kelno vaizd; Wernerio Peinerio paveikslus, primenanius Caspar Da-

K o me n ta r as

vid Friedrich. Adolfo Zieglerio Moters galva primena Karlo Hoferio [18781955]

Per Vokiei meno dienos Miunchene itaigingas ikilmes 1937 m. liepos 18 d.

ir [Felice] Casorati [apie 18831963] stili. Beveik visi eksponuojami estampai li-

buvo atidarytas Ludwigo Troosto suprojektuotas Vokiei meno nam (Haus des

tografijos, ofortai, graviros ant medio remiasi XVIa. vokiei, pirmiausia [Al-

Deutschen Kunst) monumentalus pastatas ir kartu su juo Didioji vokiei meno

brechto] Drerio tradicija. Atkreipkime dmes Schonleberio, Heises ir de Weiszo

paroda (Grosse Deutsche Kunstausstellung). Eksponatai atrinkti atsivelgiant Adolfo

krinius. Otto Hanso Beierio kriniai kvpti [Peterio] Bruegelio Vyresniojo.

Hitlerio pageidavimus, o jis pats ta proga pasak programin kalb. Kit dien irgi
Miunchene atidaryta pasmerktj paroda Isigims menas (Entartete Kunst), kurioje

Dreris ir maieji romantikai yra dabartini tapytoj globjai

buvo istatyti vokiei avangardo kriniai, juodinami kaip ligotas, rasikai nevisaver-

Vokiei tapyba ir gravira remiasi atitinkamai maaisiais romantikais ir Dreriu.

tis nuosmukio menas. Tuo paiu metu nacionalsocialistin Vokietija 1937m. Paryiaus

Klasikin dvasia labiau atsispindi skulptrose: senojo [Georgo] Kolbes [18771947],

tarptautinje parodoje prisistat Alberto Speero (19051981) Vokietijos paviljonu ir

[Arno] Brekerio[19001991] ir [Fritzo] Klimscho [18701960]. Klasicizme su realizmo

arts graphiques er plastiques paviljone paveiksl, grafikos darb ir skulptr rinkiniu.

atspalviu matyti [Johanno Gottfriedo] Schadowo [17641850], [Adolfo von] Hilde-

Prajus mnesiui nuo Miuncheno atidarym, Gazette des beaux-arts ir gale-

brando [18471921], Augusto Rodino [18401917] ir net Charleso Despiau [18741946]

rininko Georgeso Wildensteino (18921963) leidiamame konservatyviame meno

taka. iuolaikin vokiei skulptros mokykla dar ieko savo kelio. Ms pareiga

laikratyje Beaux-art pasirod Waldemaro Georgeo (18931970) straipsnis. 1911m.

spti vokiei dailininkus skulptorius, taip pat ir vadovus, apie tam tikr staigi po-

i Lenkijos emigravs yd ir lenk kilms meno kritikas, kurio tikrasis vardas ir pa-

ski pavoj. Negalima grti praeit visikai itrinant dabart. Reikia po truput kopti

vard Jerzy Waldemar Jarociski, nuo 1914m. turjo Pranczijos pilietyb. Bdamas

modernizuoto meno laitu. Nepastovios publikos pajuokai istatyti tokio didio dai-

gausi meno leidini bendradarbis, o nuo 1924 m. LAmour de lart vyriausiasis re-

lininko kaip [Loviso] Corintho [18581925] krinius ir [Franzo] Marco [18801916],

daktorius, jis i pradi rikiavosi tarp taking iuolaikinio prancz ir tarptautinio

fronte uvusio kareivio, [Emilio] Noldes [18671956], Maxo Beckmanno [18841950],

meno ir Paryiaus mokyklos rmj. Georgesas kalbjo keliomis kalbomis, tarp j

Paulos Modersohn [18761907], Karlo Hoferio, [Maxo] Pechsteino [18811955] ir

vokiei, ir nuo treiojo deimtmeio buvo vienas i svarbiausi vokiei iuolai-

[Otto] Mllerio [18741930], Otto Dixo [18911969] ir Protzo80 paveikslus, juos api-

kinio meno populiarintoj Pranczijoje. Pranczijos laikraiuose ir kataloguose

pasirodydavo jo straipsni apie Paul Klee, Will Baumeister (18891955), Max

80 Protzu Georgeas ironikai pavadina George Grosz (18931959).

78

Beckmann ir anuometin Berlyno meno scen, su kuria supaindindavo tiesiogiai,

79

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I s k y r i u s . D a i l t y r o s t e k s ta i / D a i l s k r i t i k a

o leidiniams Kunstblatt bei Querschnitt raydavo kaip j korespondentas Paryiuje.

b tarp politikos ir meno. Palygindamas Hitler su Karaliumi Saule ir Medici, tokias

Taiau treiojo deimtmeio pabaigoje Georgeas m stipriau propaguoti naciona-

idjas Georgeas netiesiogiai ir itin ironikai apibdina kaip arogantikas.

line tradicija bei rasiniu savitumu besiremiant men ir Pranczijos mokykl (cole
franaise) ikl vir Paryiaus mokyklos (cole de Paris), sudarytos i vairi tauty-

Taip jis pereina prie pagrindins savo samprotavim dalies, prie Hitlerio itar
apie men kritikos. Daugiausia remiasi io kalba Vokiei meno nam atidarymo

bi, daugiausia yd imigrant. Bdamas urnalo Formes vyriausias redaktorius, jis

proga; su jos visu tekstu jis galjo susipainti urnale Die Kunst im Dritten Reich. Ge-

nuo 1930 m. kritikavo kosmopolitin, siurrealistin ir pirmiausia abstraktj, jo aki-

orgeas cituoja Hitlerio kurstomuosius odius prie ekspresionistin men, kuris neva

mis, susvetimjus men ir neva primityvizmo bei kubizmo nulemt Pranczijos

ess nusikaltimas vokiei menui ir ligos simptomas, ir prietarauja jam nurodydamas

lotynikosios-romanikosios tradicijos nuosmuk . Vietoje keliems skirto estetizmo

Grnewald ir Cranach: ekspresionizmas, prieingai, ess imtu procentu vokiei

81

jis reikalavo visiems suprantamo figrinio meno .

82

Pateikiamas Georgeo straipsnis susijs tiek su abiem Miuncheno parodomis,

tiek su vokiei meno pristatymu 1937m. Paryiaus tarptautinje parodoje. Taiau
tas straipsnis yra daugiau negu vien parod, kuri Georgeas iskyrus Paryiaus

menas, nes vokiei menas yra isterikas menas. Hitlerio agresyv antisemitizm
yd kilms kritikas atsako gana glaustai: jis mano, jog prikiant, kad ydai per meno
internacionalizavim siekia valdyti pasaul, j faktin galia akivaizdiai perdedama.
Taiau Georgeas kategorikai atmeta Hitlerio itaras apie amin vokiei

parod asmenikai neaplank, recenzija. Autoriui veikiau rpjo ia proga paai-

men; mat net pritardamas poiriui, kad kiekvienas menas turi isaugoti nacio-

kinti nacionalsocialistin meno ideologij bei jos altinius ir demaskuoti jos klai-

nalines ypatybes, jis laiko j visada esant paenklint ir esprit de lpoque (epochos

das. Georgeas nekart ironikai usimena apie garsaus kritiko, Prancz akademijos

dvasios). Ironikai atkreipdamas dmes Grnewaldo Isenheimo altori, kuriame

nario Louis Gillet (18761943) straipsn. Paris-Soir is entuziastingai atsiliep apie

dangus irgi ne visai mlynas, Georgeas siekia parodyti, koks absurdikas Hitlerio

Miuncheno ikilmes ir Hitlerio kalb igyr kaip humoro ir gero po piln pasisaky-

verdiktas, kad tapytojai, tap mlynas pievas ir ali dang, es nesveiki ir tur bti

m83. Georgeas, prieingai, daug kritikesnis. Jau Vokiei meno nam architektro-

izoliuoti bei sterilizuoti. Kritikas, versdamas Hitlerio citat, pakeiia ir akcentuoja j

je j modelis buvo eksponuotas 1937m. tarptautins parodos Vokietijos paviljone

taip, kad jos agresyvumo potencialas irykja dar labiau negu originale.

jis velg t archeologijos pdsak, t nacionalsocialist estetikai bding vilgsn

anuometinius ideologijos linij atitinkanius krinius, atsiradusius po igrynini-

atgal, dl kurio vliau kritikai atsilieps apie Miunchene ir Paryiuje eksponuojamus

mo karo, t. y. udraudus verstis savo profesija reimui nepatinkamiems dailininkams,

paveikslus. Be to, atkreipdamas dmes artim Troosto ir Hitlerio bendradarbia-

Georgeas velgia skeptikai. Tada pereina prie tikrojo parod aptarimo. Vokiei

vim, jis ukabina nacionalsocialistin vado princip pirmiausia meno klausimuo-

meno namuose eksponuojamus krinius jis vertino i reprodukcij parodos katalo-

se. Jo apraik taip pat aptinka viename tapytojo ir Reicho dails rm prezidento

ge, o Paryiaus tarptautinje parodoje istatytuosius tikriausiai buvo mats pats. alia

Adolfo Zieglerio katalogo tekste, kur tas Hitler ir jo itikimus sekjus vadina centru,

skulptr ir paveiksl, auktinusi sveik arijik kn, ir ten, ir ia buvo pateikta

i kurio jga bei kvpimas sklinda vis meno pasaul. Taip es panaikinama priey-

daug portret, buitini paveiksl ir peiza senosios vokiei ar romantins tapybos

81

W. George, cole franaise ou cole de Paris?, Formes, 1931, nr. 3; idem, Dfence de lart
franaise, ibid., 1931, nr. 4.

82 Plaiau:M. Affron, Waldemar George. A Parisian Art Critic on Modernism and Fascism,
Fascist Visions. Art and Ideology in France and Italy, sudaryt.M. Antliff, Princeton, 1997,
p. 171204; R. Golan, Modernity and Nostalgia. Art and Politics in France between the Wars,
Yale Univ. Press, 1995, p. 152155.
83

L. Gillet, Munich a inaugur dans la joie le Temple de lart nazi, Paris-Soir, 1937 07 23.

80

stiliumi. Abiejose parodose Georgeas atranda tok pat heterogenikum ir vidutinikum, bet nedaug savarankikumo. Todl jauia pareig ir tikriausiai mato galimyb
valdantiems nacionalsocialistams ir nacionalsocialistinmis idjomis persimusiems
dailininkams spjamai atskleisti j politikos keliamus pavojus. Isigimusio meno parod trumpai tepamini teksto pabaigoje: jos siekiai es demagoginiai, taiau ji nepaskatins tikrojo inovo nustoti branginti Klee ar Hoferio krinius.
81

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

Straipsnis liudija prancz kritiko vaikiojim briauna. Jis pats, kaip prisipasta,

I s k y r i u s . D a i l t y r o s t e k s ta i / D a i l s k r i t i k a

Clement Greenberg. Modernistin tapyba

propagavo nacionalines vertybes mene ir kritikavo krinius, kuriuose tarsi velgis

rasin susvetimjim, kosmopolitizm ar ligos simptomus. Dar 1933m. Georgeas vie-

>

Versta i: Clement Greenberg, The Collected Essays and Criticism, t. 4: Modernism with

name rainyje atmet bet kok artum Hitlerio ideologijai, bet n kiek neprietarau-

a Vengeance, 19571969, The University of Chicago Press, 1993, p. 8593 (i angl k. vert

damas perteik jo ipuolius prie tariamas sadomazochizmo, gyvnikumo ir bepro-

Agn Naruyt, komentarus pareng Lolita Jablonskien)

tybs apraikas toki meninink kaip Groszas, Dixas ir Kokoschka kryboje. O po

met Georgeas, simpatizavs italikajam faizmui, Venecijoje surengtoje konferencijoje pareik, kad tik totalitaritarinio reimo slygomis menas gals veikti susvetimjim ir ilaikyti socialin funkcij. Georgeo aptarti nacionalsocialistiniai reikala-

Modernizmas daugiau nei menas ir literatra. Dabar jis apima beveik visa, kas tikrai

vimai kurti nacionalin ir rasin men visai tautai, neva kultrikai susvetimjusios

gyva ms kultroje. Taiau kartu yra didel istorin naujov. Vakar civilizacija ne

tarptautins modernybs kritika ir propaguojamas grimas prie figratyvumo bent

pirma civilizacija, atsigrusi atgal ir uklaususi savo paios pagrindus, bet btent ji

pradmenikai atspindi jo paties pairas. Taiau galiausiai Georgeas stojo prie vo-

toliausiai nujo ia kryptimi. A tapatinu modernizm su ios savikritins tendenci-

kiei ideologij ir odiais: Hitler ignore son sujet (Hitleris neimano savo dalyko)

jos suintensyvjimu, beveik pamjimu, prasidjusiu nuo filosofo Kanto. Kadangi jis

net paneig apsiaukl fiurer esant kompetenting meno srityje. Kyla spdis, jog

pirmasis sukritikavo pat kritikos metod, laikau Kant pirmuoju tikru modernistu.

Georgeas netroko, kad reikalavimai kurti tradicin ir rasin men bt gyvendinami

Modernizmo esm, mano supratimu, yra pasitelkiant disciplinai bdingus me-

tokio iracionalaus ir negailestingo valomojo karo kontekste. Be to, jam, kaip patyru-

todus kritikuoti pai disciplin ne siekiant j nuversti, bet siekiant j dar pa-

siam kritikui, neprasprdo pro akis anuometins vokiei meno produkcijos estetinis

tikimiau tvirtinti jos kompetencijos srityje. Pasitelkdamas logik, Kantas nustat

skurdumas. Taiau Georgeas, jei smoningai nepanoro leisti Hitlerio neapykantos ku-

logikos ribas ir nors jis daug k atm i jos buvusios jurisdikcijos, logika dar labiau

piniems odiams prabilti patiems, nacionalsocialistins meno politikos ir retorikos

tvirtino tai, kas jai liko.

perlenkimus daniausiai reaguodavo ironija ar dalykine argumentacija. Meno laisv

Modernizmo savikritika kilo i vietimo kritikos, bet tai nra tas pats. vietimas

ginta be aistringo tono, bdingo prie pus met pasirodiusiam Christiano Zervoso

kritikavo i alies, kaip prasta kritikai; modernizmas kritikuoja i vidaus, pasinau-

(18891970) straipsniui. Net pabaigoje glaustai usimindamas apie vokiei meni-

dodamas kritikuojamo reikinio procedromis. Atrodo natralu, kad i nauja kri-

nink juodinim Isigimusio meno parodoje, Georgeas atvirai nereikia nepritarimo

tikos ris pirmiausia pasirod filosofijoje, kuri yra kritika pagal apibrim, bet

ir net kerta menininkui Protzui veikiausiai turimas omenyje Georgeas Groszas.

besibaigiant XIXa. ji prasismelk daugel kit srii. I kiekvienos formalios soci-

Ginti vokiei avangardo tapytojus, iskyrus Klee ir Hofer, kritikui atrod jau per

alins veiklos pradta reikalauti racionalesnio pateisinimo, o kantikoji savikritika,

daug. Apie pasmerktj parodos reikm jis vos teusimin. Tik po met Georgeas

kuri pirmiausia ir ikilo filosofijoje, siekiant patenkinti poreik, galiausiai buvo

nuomon pareik aikiau: pastaboje apie Karl Hofer atkreip dmes, kad Vokie-

pasitelkta j patenkinti ir interpretuoti srityse, labai nutolusiose nuo filosofijos.

tijoje vadinamajam isigimusiam menininkui, jei tas nusiengt draudimui tapyti,

inome, kas atsitiko tokiai veiklai kaip religija, kuri negaljo pateisinti savo eg-

gresianti koncentracijos stovykla. Taiau: une telle situation se passe de commentaires

zistavimo pasitelkdama Kanto imanentin kritik. I pirmo vilgsnio gali pasirodyti,

(tokia padtis paliekama be komentar).

kad meno padtis panai. vietimui i meno atmus visus dmesio vertus udavinius, atrod, j tuoj asimiliuos paprasiausia gryna pramoga, o pai pramog, regis,

F r i e d e r i k e Ki t s c h e n

82

kaip ir religij, tuoj asimiliuos terapija. Menas galjo isigelbti nuo ito paemini83

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I s k y r i u s . D a i l t y r o s t e k s ta i / D a i l s k r i t i k a

mo tik pademonstruodamas, kad jo teikiama patirtis vertinga savaime ir kad jos

tel slyga, bdinga tik tapybai ir jokiam kitam menui, modernistin tapyba buvo

negalima gauti i jokios kitos veiklos.

labiausiai orientuota ploktum.

Kiekviena meno aka, kaip iaikjo, tai turjo pademonstruoti savaip. Reikjo

Senieji meistrai juto, kad btinai reikia isaugoti tai, kas vadinama paveikslo

rodyti ne tik tai, kas unikalu ir neredukuojama mene apskritai, bet ir tai, kas unika-

ploktumos vientisumu tai yra parodyti ploktumo patvarum po tikrovikiausia

lu bei neredukuojama kiekvienoje konkreioje meno akoje. Kiekviena meno aka

trimats erdvs iliuzija ir vir jos. ia gldintis akivaizdus prietaravimas buvo b-

turjo savo veiksmais ir kriniais apibrti iimtinai jai bdingus rezultatus. Taip

tinas j meno skms elementas, kaip ir yra btinas visos tapybos skmei. Moder-

ji, inoma, susiaurins savo kompetencijos srit, bet taip pat dar labiau usitikrins

nistai nei veng io prietaravimo, nei j isprend; jie greiiau apvert jo slygas. Esi

savininks teises j.

priverstas suvokti j paveiksl ploktum prie suvokdamas ploktumos turin, o ne

Greitai paaikjo, kad kiekvienos meno akos unikali ir tikroji kompetencijos

po to. Senojo meistro tapyboje paprastai pamatai, kas pavaizduota, prie pamatyda-

sritis sutapo su jos priemoni esms unikalumu. Savikritikos uduotis tapo elimi-

mas pat paveiksl, o modernistinje tapyboje pirmiausia pamatai pat paveiksl. Tai,

nuoti i kiekvienai meno akai specifini rezultat srao visa tai, k manoma pa-

inoma, geriausias bdas pamatyti bet kok paveiksl, senojo meistro ar modernis-

siskolinti i kokios nors kitos meno akos priemoni arsenalo ar jai paskolinti. Taip

tin, bet modernizmas itok matymo bd primeta kaip vienintel ir btin, o kaip

kiekviena meno aka tapt gryna, o tame grynume rast savo kokybs standart,

modernizmui sekasi tai daryti, rodo savikritikos pasisekim.

taip pat ir nepriklausomybs garantij. Grynumas reik savs apibrim, o meno

savikritikos iniciatyva tapo nirtinga pastanga apibrti savo esm.

Modernistins tapybos naujausioje fazje i principo neatsisakyta vaizduoti atpastamus objektus. Taiau atsisakyta vaizduoti toki erdv, kuri gali apgyvendinti

Realistinis, natralistinis menas maskavo priemones pasitelkdamas men tam,

atpastami objektai. Abstraktumas ar nefigratyvumas patys savaime dar nerod

kad galt paslpti men. Modernizmui menas buvo reikalingas, kad atkreipt dmes

es visikai btini tapybos meno savikritikos momentai, nors tokios nuomons

men. Tapybos priemonms bdingus apribojimus ploki paviri, pormio for-

laiksi tokie yms menininkai kaip [Vasilijus] Kandinskis [18661944] ir [Pietas]

m, pigment savybes senieji meistrai traktavo kaip negatyvius veiksnius, kuriuos

Mondrianas [18721944]. Pats savaime vaizdavimas ar iliustravimas nepasiekia ta-

galima pripainti tik beslygikai ar netiesiogiai. Modernizmo laikais tuos paius ribo-

pybos meno unikalumo; tai pasiekia pavaizduot daikt keliamos asociacijos. Visos

tumus pradta suvokti kaip pozityvius veiksnius ir jie buvo atvirai pripainti. [dou-

atpastamos esybs (skaitant ir paius paveikslus) egzistuoja trimatje erdvje, ir

ardo] Manet [18321883] darbai tapo pirmaisiais modernistiniais paveikslais, nes jie

pakanka menkiausios uuominos atpastam esyb, kad kilt asociacijos su tokio

atvirai deklaravo paviriaus, ant kurio buvo nutapyti, ploktum. kandin Manet sek

pobdio erdve. Tokia uuomina gali bti fragmentikas mogaus figros ar arbatos

impresionistai isiadjo grunto ir lesiruoi, kad akiai nelikt joki abejoni, jog j

puodelio siluetas, atitolinantis tapybos erdv nuo tiesioginio dvimatikumo, garan-

naudojamos spalvos pagamintos i da, kurie gaunami i tbeli ar indeli. [Paulis]

tuojanio tapybos, kaip meno, savarankikum. Nes, kaip jau sakyta, trimatikumas

Czanneas [18391906] paaukojo tikrovikum ar tikslum nordamas staiakampei

yra skulptros sritis. Kad pasiekt autonomij, tapyba pirmiausia turjo atsikratyti

drobs formai dar akivaizdiau pritaikyti piein ir kompozicij.

visko, k ji galt turti bendro su skulptra, ir btent stengdamasi tai pasiekti, o

Taiau procesams, kuriais tapybos menas save kritikavo ir apibr kaip moder-

ne kartoju atmesti tai, kas vaizduojama, ar literatrikum, tapyba tapo abstrakti.

nizm, fundamentaliausias buvo btent neivengiamo paviriaus ploktumo akcen-

Taiau kaip tik prieindamasi skulptrikumui modernistin tapyba parodo, kad

tavimas. Nes vien tik ploktumas yra unikalus ir iimtinai bdingas tapybai. Udara

ji tvirtai prisiriusi prie tradicijos, nors ir atrodo prieingai. Nes prieinimasis skulp-

paveikslo forma yra ir teatro menui bdinga ribojanti slyga arba norma; spalva yra

trikumui prasidjo gerokai prie pasirodant modernizmui. Vakar tapyba, kiek ji

ne tik teatro, bet ir skulptros norma bei priemon. Kadangi ploktumas yra vienin-

natralistin, daug skolinga skulptrai, kuri j i pradi imok, kaip eliuoti ir

84

85

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I s k y r i u s . D a i l t y r o s t e k s ta i / D a i l s k r i t i k a

modeliuoti kuriant reljefo iliuzij, ir net kaip idstyti t iliuzij papildomoje gilios

norm atvilgiu imtasi nauj riziking veiksm, ne tik dl iraikos, bet taip pat ir

erdvs iliuzijoje. Taiau kai kuriuos didiausius Vakar tapybos ygdarbius lm jos

siekiant aikiau parodyti, kad tai normos. Taip patikrinamas j nepakeiiamumas.

pastarj keturi imtmei pastanga atsikratyti skulptrikumo. I pradi XVIa.

Tai, kad tikrinimas dar nesibaig, ir tai, kad laikui bgant jis vis gilja, paaikina

Venecijoje, o paskui XVIIa. Ispanijoje, Belgijoje bei Olandijoje tai buvo daroma dl

radikalius supaprastinimus, kuriuos irgi matome paioje naujausioje abstrakioje

spalvos. XVIIIa. [Jacquesas Louis] Davidas [17481825] mgino atgaivinti skulpt-

tapyboje, taip pat radikalias komplikacijas, kurias taip pat joje matome.

rin tapyb i dalies siekdamas igelbti tapybos men nuo dekoratyvaus ploktini-

N vienas kratutinumas nra savivals ir ugaidos rezultatas. Prieingai, kuo

mo, kur, regis, sukl spalvos akcentavimas. Taiau spalva, lygiai kaip ir kiti dalykai,

nuodugniau apibriamos disciplinos normos, tuo maiau laisvs jos linkusios leisti

yra paties Davido geriausi paveiksl, daugiausiai neformalij, stipryb. O jo iti-

daugybe krypi. Esmins tapybos normos ir konvencijos yra ir ribojanios slygos,

kimas mokinys [Jeanas Augusteas Dominiqueas] Ingresas [17801867], nors ir nau-

kurias paveikslas turi patenkinti, kad bt igyvenamas kaip paveikslas. Modernizmas

dojo spalv kur kas nuosekliau nei Davidas, tap vienus plokiausi portret, bene

atrado, kad ias ribas galima stumti be galo toli, kol paveikslas liaujasi buvs paveikslu

paius neskulptrikiausius patyrusio Vakar tapytojo sukurtus paveikslus nuo XIV

ir virsta bet kokiu objektu; bet taip pat jis atrado, kad kuo toliau tos ribos nustumia-

amiaus. Taigi XIXa. viduryje, nepaisant skirtum, visos progresyvios tapybos ten-

mos, tuo tiksliau jas reikia paymti ir j laikytis. Sakytum, i Mondriano tapybos

dencijos susiliejo antiskulptrikumo krypt.

susikertani juod linij ir spalvot staiakampi vargiai galima padaryti paveiksl,

Toliau eidamas ia kryptimi modernizmas tai dar ir smoningiau. Pradedant

taiau tiksliai atkartodami paveikslo form tie staiakampiai su nauja jga ir pilnatve

Manet ir impresionistais, tai jau nebepriklaus nuo spalvos ar pieinio, o labiau nuo

primeta jo rminant pavidal kaip reglamentuojani norm. Ilgainiui paaikja, kad,

pasirinkimo tarp grynai optins ir optins, bet pakoreguotos ar modifikuotos takti-

uuot grss savivale, Mondriano menas yra beveik per daug disciplinuotas, beveik

linmis asociacijomis, patirties. Btent gryno ir tiesiogiai suprantamo optikumo, o

per daug tam tikru poiriu susijs su tradicija ir konvencija; priprat prie jo visiko

ne spalvos vardan impresionistai m tapyboje naikinti eliavim ir modeliavim

abstraktumo, mes ikart suprantame, kad, pavyzdiui, spalvos, taip pat ir pataikavimo

bei visa tai, kas tarsi ymjo skulptrikum. Vlgi btent dl skulptrikumo, su

rmui poiriu jis yra konservatyvesnis u paskutinius Monet paveikslus.

juo susijusio eliavimo ir modeliavimo Czanneas ir po jo atj kubistai veik

Tikiuosi, suprantama, kad apmesdamas modernistins tapybos logikos siuet

prie impresionizm kaip Davidas veik prie [Jean Honor] Fragonard [1732

turjau j supaprastinti ir hiperbolizuoti. Ploktuma, kuri orientuojasi moder-

1806]. Bet ir vlgi, lygiai kaip dl Davido bei Ingreso reakcijos paradoksaliai atsirado

nistin tapyba, niekada nebus absoliuti. Galbt sustiprjs paveikslo ploktumos

tapyba, kuri buvo net maiau skulptrika nei anksiau, taip ir kubist kontrrevoliu-

jautrumas nebeleidia skulptrins iliuzijos ar regjimo apgauls, bet jis leidia ir

cija baigsi tapyba, ploktesne nei bet kas kita Vakar mene nuo Giotto [12671337]

privalo leisti optin iliuzij. Pirmoji ant drobs palikta ym suardo jos tiesiogin

ir Cimabue [apie 12401302] laik ties sakant, tokia plokia, kad ji vargiai galjo

ir visik ploktum, o tokio menininko kaip Mondrianas ant drobs palikt ymi

pateikti atpastamus vaizdus.

pasekm tra iliuzija, sugestijuojanti savotik trei matavim. Tik dabar tai yra

O prasidjus modernizmui perirtos kitos pagrindins tapybos meno nor-

grietai tapybinis, grietai optinis treias matavimas. Senieji meistrai kr erdvs

mos lygiai taip pat nuodugniai, nors ir ne taip spdingai. Neturiu tiek laiko, kad

gylio iliuzij, kuri galjai sivaizduoti eins, bet modernisto tapytojo sukurta ana-

parodyiau, kaip viena po kitos jusios modernist tapytoj kartos atpalaidavo,

logika iliuzija leidia tik velgti vidun; per j galima keliauti tik akimis ir tiesiogi-

paskui sugrietino, tada vl atpalaidavo ir izoliavo, o tada dar kart sugrietino pa-

ne, ir perkeltine prasme.

veiksl udaranios formos ar rmo norm. Arba kaip ibaigtumo ir da faktros,

Naujausia abstrakioji tapyba mgina gyvendinti impresionist primygtin rei-

taip pat ton ir spalv kontrasto normos buvo perirtos ir peririmos. Vis i

kalavim, kad tapybos menas i esms turt kelti tik optinius pojius. itai sis-

86

87

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I s k y r i u s . D a i l t y r o s t e k s ta i / D a i l s k r i t i k a

monins, pradedi suprasti ir tai, kad impresionistai ar bent jau poimpresionistai ne-

Ir negaliu nepabrti, kad modernizmas niekada nereik ir dabar nereikia nie-

klydo flirtuodami su mokslu. Kantikoji savikritika, kaip dabar paaikja, geriausiai

ko panaaus santyki su praeitim nutraukim. Jis gali reikti tradicijos perdavim,

ireikiama per moksl, o ne filosofij, o pradta taikyti mene, tikroji jos dvasia labiau

iardym, bet taip pat reikia jos tolesn pltot. Modernistinis menas tsia praeit

priartjo prie mokslinio metodo nei bet kada anksiau labiau nei [Leon Battista]

be plyio ar trkio ir jis visada bus suvokiamas praeities poiriu, kad ir pasibaigt.

Alberti [14041472], [Paolo] Uccello [13971475], Piero della Francesca [1416/171492]

Paveiksl krim nuo pat pradios kontroliavo visos mano mintos normos. Paleo-

ar Leonardas [Leonardo da Vinci, 14521519] Renesanso laikais. Tik mokslinis nuose-

lito tapytojas ar raiytojas galjo nepaisyti rmo normos ir traktuoti paviri tiesiog

klumas gali pateisinti mint, kad dail turi apsiriboti iimtinai tuo, kas duota vizualinei

skulptrikai tik todl, kad jis kr vaizdus, o ne paveikslus, ir dirbo su pagrindu

patiriai, ir nenurodyti niek, kas duota kokiame nors kitame patirties lygmenyje.

uolos siena, kaulu, ragu ar akmeniu, kurio ribos ir pavirius buvo atsitiktinai duoti

Jau vien pats mokslinis metodas reikalauja ar gali pareikalauti, kad situacija

gamtos. Bet paveiksl gamyba reikia ir smoning plokio paviriaus sukrim ar

bt isprsta tiksliai tokiomis paiomis slygomis, kokiomis buvo pateikta. Bet

pasirinkim, smoning jo apibrim ir apribojim. is smoningumas ir yra tai,

toks nuoseklumas nieko neada estetins kokybs poiriu, o tai, kad geriausias

k modernistin tapyba kyriai kartoja: kad ribojanios meno slygos yra apskritai

pastarj septyniasdeimties ar atuoniasdeimties met menas vis labiau priartja

mogikos slygos.

prie tokio nuoseklumo, neliudija, jog yra prieingai. Paties meno poiriu, jo susilie-

Bet noriu pakartoti, kad modernistinis menas nesilo teorini demonstracij.

jimas su mokslu tra grynas atsitiktinumas, ir nei menas, nei mokslas vienas kitam

Greiiau galima pasakyti, kad jis veria teorines galimybes empirinmis, o tai da-

neduoda ar negarantuoja daugiau nei iki iol. Taiau j susiliejimas parodo, kaip

rydamas patikrina daugelio teorij apie men aktualum tikrai praktikai ir tikrai

giliai modernistinis menas priklauso taip paiai konkreiai kultrinei tendencijai

meno patiriai. Vien iuo poiriu modernizm galima laikyti griaunaniu. Tam

kaip modernus mokslas, o tai yra didiausios reikms istorinis faktas.

tikri veiksniai, apie kuriuos mes buvome prat galvoti kaip apie esminius meno

Taip pat reikia suvokti, kad modernistinio meno savikritika visada buvo sponta-

krybai ir patiriai, parodomi kaip ne tokie, nes modernistin tapyba sugebjo be j

nika ir daugiausia nesmoninga. Kaip jau sakiau, tai buvo apskritai praktikos klau-

apsieiti ir vis dlto toliau teikti meno patirt su visais jos esminiais elementais. Dar

simas, imanentinis praktikai, o ne teorijai. Daug girdime apie programas, susijusias

vienas faktas tai, kad is parodymas nesunaikino daugumos ms senj verti-

su modernistiniu menu, bet modernistinje tapyboje yra kur kas maiau programi-

nim, tik padidina jo patikimum. Galbt modernizmas turjo k nors bendro su

kumo nei Renesanso ar akademistinje tapyboje. Iskyrus kelis tokius tapytojus kaip

Uccello, Piero della Francesca, El Greco [15411614], Georgeso de la Touro [1593

Mondrianas, modernizmo meistrai turi ne daugiau nepajudinam idj apie men,

1652] ir net [Jano] Vermeerio [16321675] reputacijos atgaivinimu, be to, moderniz-

nei j turjo [Jeanas Baptisteas Camilleis] Corot [17961875]. Tam tikri polinkiai, tam

mas patvirtino, jei ne atgaivino, Giotto reputacij, bet iais veiksmais jis nepaemino

tikri patvirtinimai ir akcentai, taip pat ir tam tikri atsisakymai ir susilaikymai, regis,

Leonardo, Raffaello [14831520], Tiziano [1480/851576], [Pieterio Paulio] Rubenso

tapo btini paprasiausiai todl, kad kelias stipresn, iraikingesn men eina per

[15771640], Rembrandto [16061669] ar [Jeano Antoineo] Watteau [16841721] au-

juos. Modernist artimiausi tikslai buvo ir lieka pirmiausiai asmeniniai, o j krybos

toriteto. Vis dlto modernizmas parod, kad nors praeitis iuos meistrus vertino

tiesa ir skm taip pat yra pirmiausiai asmenin. Prireik deimtmei, kad susirink-

teistai, ji tai aikino remdamasi neteisingais ar neesminiais argumentais.

t didelis asmenikos tapybos kiekis ir atsiskleist bendra savikritin modernistins

Tam tikru poiriu i situacija iandien beveik nepasikeit. Meno kritika ir meno

tapybos tendencija. To nesuvok ar dar nesuvokia n vienas menininkas, be to, joks

istorija atsilieka nuo modernizmo, kaip atsiliko ir nuo ikimodernistinio meno. Dau-

menininkas niekada negalt laisvai dirbti tai suvokdamas. iuo mastu o tai didelis

guma dalyk, kurie raomi apie modernizm, vis dar priklauso urnalistikai, o ne

mastas menas tsiamas modernizmo laikais panaiai kaip ir anksiau.

kritikai ar menotyrai. Btent urnalistika ir tkstantmetis kompleksas, nuo kurio

88

89

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I s k y r i u s . D a i l t y r o s t e k s ta i / D a i l s k r i t i k a

ms dienomis kenia tiek daug urnalist bei urnalistini intelektual kalta dl

klaus JAV i Vokietijos emigravusio tapytojo abstrakcionisto Hanso Hofmanno

to, kad kiekviena nauja modernistinio meno faz sveikinama kaip visikai naujos

(18801966) paskait, smarkiai paveikusi ir bsimj abstrakiojo ekspresionizmo

epochos mene pradia, rytingai nutraukianti ryius su visais praeities paproiais ir

krj, ir paties Greenbergo pairas. Nuo XX a. ketvirto deimtmeio pabaigos

konvencijomis. Kaskart tikimasi, kad tam tikra meno ris bus tokia nepanai visas

m rayti ir publikuoti marksistins nuostatos kultros ir meno kritikos straipsnius

ankstesnes meno ris ir tokia laisva nuo praktikos ar skonio norm, kad kiekvienas,

kairiosios pakraipos urnaluose Partisan Review, Nation, yd politiniame-kultri-

kad ir kiek jis informuotas ar neinformuotas, gals apie tai ireikti savo nuomon.

niame urnale Commentary ir kt. Marksizmo tak dails kritiko mstysenai geriau-

Ir ie lkesiai nuviliami kiekvien kart, kai aptarinjama modernistinio meno faz

siai reprezentuoja Partisan Review atspausdintas jo straipsnis Avangardas ir kias

galiausiai uima savo viet aikioje skonio ir tradicijos tstinumo sekoje.

(Avant Garde and Kitsch, 1939), ia pradt diskusij apie modernizm Greenbergas

Nra nieko svetimesnio ms laik autentikam menui nei tstinumo pertrkio

ts vis gyvenim, vienais argumentais remdamasis nuolat, kitus praplsdamas ar

idja. Menas yra be kita ko tstinumas ir be jo nesivaizduojamas. Jei nebt

atmesdamas. Avangardas ir kias vienas autoritetingiausi, iki iol analizuojam

meno praeities, taip pat ir poreikio bei neveikiamo potraukio ilaikyti jo tobulumo

ir cituojam XX a. vidurio marksistins dails kritikos tekst. Jame apmstomos

standartus, modernistiniam menui trkt ir turinio, ir pateisinimo.

socialins modernizmo sklaidos slygos, iskiriant galios struktroms tarnaujani,

K o me n ta r as

siribojant nuo socialins terps ir jos ideologijos vardan elitini auktj vertybi

pasyviems vartotojams skirt masin kultr ki ir modernistin avangard, at1960m. paraytas ir pavieintas straipsnis vienas i inomiausi ir nuolat i

ir meno dl meno. Platesn avangardo analiz dails kritikas ipltojo straipsnyje

naujo analizuojam bei cituojam Clemento Greenbergo (19091994) tekst, garsus

Naujojo Laokoono link (Towards an Newer Laokoon, 1940), kuriame pirm syk i-

ne maiau negu 1939m. jo es Avangardas ir kias. Jo svarb modernizmo diskursui

kl atskiros dails ries specifikumo, kaip dails autonomikumo garanto, idj.

patvirtina vairios publikacijos modernizmo dails kritikos antologijose: The New

Ankstyvieji Greenbergo straipsniai buvo ispausdinti 1961m. ileistoje (vliau kelis-

Art: a Critical Anthology, sudaryt. Gregory Battcock, 1966; Esthetics Contemporary,

syk pakartotoje) rinktinje Menas ir kultra Art and Culture.

sudaryt. Richard Kostelanetz, 1978; Modern Art and Modernism: a Critical Antholo-

Pristatomas straipsnis Modernistin tapyba (1960) ymi ilgainiui pasikeitusias

gy, sudaryt. Francis Frascina ir Charles Harrison, 1982. iuo atveju naudotasi Green-

Greenbergo kritikos teorines prieigas jis atsisak marksizmo ir atsigr Imma-

bergo keturi tom rat rinktine.

nuelio Kanto filosofij. Straipsnyje idstyta modernistins tapybos samprata pui-

Clementas Greenbergas, ymiausias ir takingiausias XXa. vidurio JAV dails

kritikas ir teoretikas, formalistins dailtyros atstovas, savo tekstais ir kuruotomis

kiai reprezentuoja formalistin dails kritiko mstysen.

Remdamasis Kanto kritikos kategorija, Greenbergas modernizmo savast, jo

parodomis ypa daug prisidjo propaguojant ir institucionalizuojant Niujorko tapy-

originalum velgia kaip atskir dails ri (disciplin), pirmiausia tapybos, sa-

bos mokykl, pirmiausia Jacksono Pollocko abstrakiojo ekspresionizmo tapyb.

vikritikum, kitaip tariant savianaliz: Modernizmo esm, mano supratimu, yra

yd emigrant i Rusijos imperijos snus84 gim Niujorke, studijavo Sirakz uni-

pasitelkiant disciplinai bdingus metodus kritikuoti pai disciplin siekiant ne j

versitete (Syracuse University), tapytojos Lee Krasner (19081984) rekomenduotas

nuversti, o dar patikimiau tvirtinti jos kompetencijos srityje. Tsdamas Avangarde

ir kie pradt neautonomiko meno, kaip pramogos, kritik, autorius prieprieina

84 Gimiau Bronkse, Niujorko mieste, vyriausiu i trij sn. Mano tvas ir motina, kiekvienas
atskirai, buvo kil i Lietuvos yd kultrinio enklavo iaurs ryt Lenkijoje.
(C. Greenberg, The Collected Essays and Criticism, t. 1: Perceptions and Judgments, 19391944,
The University of Chicago Press, 1988, p. xix).

90

jam grynojo meno, suteikianio unikali, nuo iorini faktori (socialini, politini) nepriklausom patirt, samprat. Jo nuomone, kiekviena modernizmo dails
ris, siekdama grynumo, kritiniame savianalizs procese iskiria tai, kas yra bdin91

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

ga tik jai, atmesdama kit disciplin priemaias. Pavyzdiui, tapybai ir tik tapybai,
pasak Greenbergo, yra bdingas ploktumas (o ne spalva ar apimtin forma, kurias

I s k y r i u s . D a i l t y r o s t e k s ta i / D a i l s k r i t i k a

Alfonsas Andriukeviius.
Eugenijus Antanas Cukermanas

regime ir skulptroje), todl modernistin tapyba susitelkia paviriaus ploktumos

ir joje kuriamo vaizdo analiz. Kritiko teigimu, tapyba tapo abstrakti ne dl to, kad
atsisak kurti iliuzin tikrov ar veng naratyvumo, literatrikumo, o todl, kad

> Tekstas i: Alfonsas Andriukeviius, E.A. Cukermanas sala tapybos upje, Kultros barai,
1994, nr. 4, p. 1719 (komentarus pareng Agn Naruyt)

atmet visa, kas buvo bdinga ne jai, o skulptrai. ries gryninim dailje Greenbergas velgia istorikai, mindamas precendentus XIXa. tapyboje. Motyvuot io
proceso pradi jis velgia Manet, o jo kvintesencij kubist tapybos darbuose.
ias teorines prieigas Greenbergas taik ir dails krini bei reikini analiz-

Eugenijaus Antano Cukermano [g. 1935] kryb ignoravome nei per ilgai, nei per

je. Pavyzdiui, dar 1959m. paraytame straipsnyje Koliaas (Collage), remdamasis

trumpai viso labo penkiolika met (19721987). K reikia ignoravome? Ogi:

kubist darbais, jis rodinjo, kad koliaas buvo logika ir neivengiama ploktum

bema nesileidome oficialias bendrsias parodas, nereprodukavome jo paveiksl

analizavusios modernistins tapybos idava.

dails leidiniuose, nesuteikme galimybs surengti personalin ekspozicij presti-

Grynos meno ries samprata tapo ypa takinga analizuojant XXa. vidurio

iniuose Dails parod rmuose [dabar iuolaikinio meno centras]. inoma, daili-

ir vlesn Vakar ali abstrakij tapyb bei skulptr. Tiesa, Greenbergo kriti-

ninkas persekiojamas nebuvo per t laik jisai nutap kok imt drobi, nupie

kai atkreip dmes tai, kad kitos dails kryptys dada, siurrealizmas, popmenas,

dar daugiau pieini, sureng eias personalines parodas paribio salse (Birtono

minimalizmas ar konceptualizmas netelpa taip suvokiamo modernizmo rmus.

kultros namuose, Konservatorijoje [dabar Muzikos ir teatro akademija], Fotogra-

Ities pats Greenbergas ias kryptis velg skeptikai. Nepaisant to, jo atvertas dis-

fijos meno draugijoje ir kt.). Taiau... Iekant atsakymo klausim kodl, krinta

kursas neprarado aktualumo iki iol jo interpretacijomis ir kritika grindiamos

akis dvi aikios prieastys: pagal diplom autorius architektas (t. y. ne dailinin-

naujos iuolaikinio meno analizs teorins prieigos. Amerikiei dailtyrininko,

kas!); nuo pat aktyvios krybos pradios jis tapo abstrakcijas. Igirds apie iedvi

taip pat formalisto, Michaelo Friedo (g. 1939) straipsnis Menas ir daiktikumas (Art

prieasti, Eugenijus pusiau juokais sako, jog esanti dar ir treioji: negrs su dails

and Objecthood, 1967), kritikuojantis minimalizm dl tiesmuko (literal) poirio

bosais. O a manau, kad greiiausiai galima pridurti ir ketvirtj, veikusi ne tiek

ries specifikum ir dl krini teatrikumo, paskatino svarstymus apie tiesiogi-

ms dienin logik, kiek pasmoninius sprendimus: pernelyg nelietuviki, ne-

nio irovo dalyvavimo meno krinio suvokimo procese svarb aspekt vliau

iurlioniki, Eugenijau, tie tavo kriniai.

ipltojo fenomenologin dailtyra. O takinga JAV dailtyrinink Rosalind Krauss

iandien daugelis dailinink ir dails kritik laiko Eugenij Antan Cukerman

(g. 1941) savo es Kelion iaurs jra: menas postmedij amiuje (A Voyage on the

viena svarbiausi ms meno figr. Jis dalyvavo atuntojoje Vilniaus tapybos triena-

North Sea: Art in the Age of the Post-Medium Condition, 2000) iplt Greenbergo

lje (1990), sureng pieini parod Dails parod rmuose (1990), yra vis grups 24

mint teiginiu, kad XXa. antroje pusje itin iaugus meno technik ir raikos prie-

parod dalyvis, atstovavo Lietuvai Pranczijoje surengtoje parodoje Peintres de Litua-

moni arsenalui grynumo tebesiekiama, bet jau ne atskiroje ryje, o mene apskritai

nie (1992) ir tarptautiniame simpoziume Austrijoje (1992); jo paveiksl sigijo Vilniaus

(art in general). iuolaikin men ji vadina pomedijiniu ar podisciplininiu (post-me-

ir Kauno dails muziejai; apie j ispausdintas vienas kitas rainys. Ir vis dlto... Senojo

dium specific), perengianiu tradicini dails ri ribas.

mstymo rudimentai, kaip ta uodega, pasak Carlo Gustavo Jungo, tebesivelka paskui
mus. Manau, Eugenijau, kad Nacionalins premijos [Lietuvos nacionalin kultros ir

Lo l i ta J a b lo n s k i e n

92

meno premija] tau dar teks palkti [Cukermanas ja apdovanotas 2000 m.].
93

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I s k y r i u s . D a i l t y r o s t e k s ta i / D a i l s k r i t i k a

Kompozicija, erdv. Ankstyvesnieji Cukermano paveikslai (pavyzdiui, Aplink

Spalva, pavirius. Kriniai, nutapyti apie 19771979 metus, yra beveik monoch-

kub I, 1977) aikiai rodo formalistinius autoriaus polinkius. Ypa j domina

romiki. Be to, tasai monochromizmas turi aik polink neintensyvius pilkvus bei

ploktumos erdvs (tikros ir iliuzins) santykiai. Kaip inome, ploktumos /

rusvus tonus. Vienas spdingiausi io meto darb viesos laukai (1979): didium

erdvs (trio) opozicija ir tapatumu uoliai manipuliuota nuo kubizmo iki opar-

paveikslo ploto yra okupavusi lyg akmens, lyg smlio, lyg tinko spalva, kurioje erplja

to: sukurta tkstaniai krini viena vertus, aviai svaiginani erdvinmis

tik pora mlyn linij. Spalvinis asketizmas gal i svoka tikt apibdinti tokiems

metamorfozmis, antra vertus, diegiani stipr nepasitikjimo rega (ir kitomis

paveikslams. Vliau dailininko darbai tampa spalvingesni, bet jis ilieka originalus:

juslmis) jausm bei nuolat primenani garsj Ren Descarteso pavyzd apie

arba spalvingus plotus derina su bema achromatikais, arba panaudoja daugelio

vandenin panardint irkl. Spju, kad aidimas ploktumomis ir triais buvo svar-

tapytoj vengiamas purvinas spalvas, tarp kuri svarbus vsus pilkvas atspalvis.

bus Eugenijui abiem aspektais: ia jis galjo (ak, architekto profesija!) laisvai, ne-

Specifinis Cukermano koloritas orientuoja irovo smon i karto dviem kryptimis:

irdamas joki aplink plytini natr, pamanipuliuoti mintosios opozicijos

ms miestikj kultr ir neionyktes, laiko bei vietos atvilgiu tolimas kultras.

nariais; drauge, eidamas iuo keliu, autorius sau ir kitiems rod, kad iliuzikumas

Pirmosios orientacijos prieastis asociacijos su gatvi grindiniu, nuiurusiomis pas-

(o jo prieastis metamorfozi galimyb) yra substancialus pasaulio bruoas; ir

tat sienomis, blukiais dulktais asfaltiniais paviriais (dailininkas gim ir augo Kau-

tai suvokti padeda ne jusls...

no senamiestyje). Antrosios ypatinga gaida, kuria pragysta saviti ir savaip suderinti

Krypteljs iek tiek al (nors esminis principas liko) dailininkas irutuliojo

lietuvi tapybos kontekste original kompozicijos tip. Jos pagrindas stambios,
lyg uslenkanios viena ant kitos spalvins dms. Jas manoma skaityti kaip sa-

melsvi ir rausvi tonai ir kuri ausis (tiksliau akis) danai pagauna vienaip ar kitaip su
Artimaisiais Rytais susijusi dailinink krybos spalv deriniuose.
Cukermano tapyba yra itin originali paveiksl paviriais: tiek j pobdiu, tiek

votikus geologinius sluoksnius, sutankjusi erdv, pasak autoriaus. Tai itin

lyginamuoju svoriu raikos priemoni arsenale. Tapyba pirmiausia yra paviriaus

akivaizdu jau paveiksle Graffiti (1977), kuriame didiul tamsi lavos dm, liau-

menas odiai, giliai strig dailininko smonn. Autorius tvirtina mgsts tapy-

ianti (nepaisydama autoriaus rengt slenksi) emyn, ukloja visus kitus (kul-

b, be kita ko, ir todl, kad ia tebedominuoja manualinis procesas. Taiau jo manu-

trinius ir natrinius) pavidalus. Dmes (tai rodo ir apraytasis pavyzdys) Cuker-

alizmas i esms skiriasi nuo didiumos lietuvi tapytoj rank darbo: uuot teps,

manas daro naudodamasis ne vien spalva: jis klijuoja drob ant drobs, skirtingai

gliejs, klojs da, Eugenijus baksnoja teptuku, brina nudayt paviri meta-

suiauia paveikslo paviri, leidia daui slinkti pasvira ploktuma ir t.t. domu,

liniu epeiu, spaudia daus ant drobs tiesiai i tbels (kakleliu sueisdamas pa-

kad uslinkimo principas (o tai vienas erdvs ir ploktumos santykiavimo susi-

viri), klijuoja antr drobs sluoksn ir pan. Subraiytas, nubrozdintas, gruobltas

tapatinimo ir susiprieinimo variant), knijamas ia tuo, ia kitu bdu, tapytojui

krini pavirius vl yra tam tikra j antipuomena, veikianti psichik panaiai kaip

nenusibosta jau 17 met! K ten nenusibosta juo remdamasis, jis vis dar sugeba

ir mintosios murzinos, blukios spalvos. Ir btent iia gal pravartu prisiminti

kalbti svariai. Kuo autoriui brangus is kelias? Atsakant klausim tenka nurody-

Martino Heideggerio ikeltus du esminius krinio bruous: jis rods pasaul ir ess

ti ma maiausiai du dalykus: dmi slinktis sukelia totalinio, visatinio judjimo,

padarytas i ems. Kaip graiai i metafora tinka Eugenijaus Antano Cukermano

turinio specifin lt ritm, kurio neaptiksi dabartinje lietuvi tapyboje, spd;

paveikslams: viskas ia yra tik em ir drauge viskas rodo btent pasaul; inoma,

tokia paveikslo architektonika padeda Cukermanui, nesutraukiant ryi su natra

ne tiek fizine, kiek metafizine prasme.

absoliuiai (geologikumas), pabgti nuo ssaj su peizau ir natiurmortu (ms

Pavidalai, linijos. Nemanipuliuodamas natros formomis, dailininkas vis dlto

mgstamieji anrai, palik rykius pdsakus net lietuvikose abstrakcijose), kuriems

galutinai nuo jos nepabga. Kaip sakyta, jo paveiksl spalviniai plotai neretai aso-

jis gerokai alergikas.

cijuojasi su geologiniais klodais. Toki asociacij patvirtina ir kai kuri paveiksl

94

95

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I s k y r i u s . D a i l t y r o s t e k s ta i / D a i l s k r i t i k a

pavadinimai: antai itisa serija darb pavadinta Atodangos (19861989). Taiau dar

nika; artimiausias Cukermanui Stillas. I Europos dailinink mielais Eugenijaus

akivaizdesni Eugenijaus paveiksluose yra kultriniai pavidalai: nuo geometrini fi-

irdiai tekt laikyti vien kit t, kuriuos Pierreas Restany [19302003] pakriktijo

gr (Aplink kub I, 1977) iki ramen ar antkapio uuomin (Epitafijos II, 1979).

naujaisiais realistais. Msik su jais, atrodo, jungia tiek pati paveikslo koncepcija,

Neretai kultra ir natra (analogika erdvei ir ploktumai) tarsi susitapatina: kuriai

tiek ypa faktros, paviriai. Konkretumo dlei tai keletas pavardi: Yvesas

j priskirtinas nuiurusio sienos tinko vaizdis?

Kleinas [19281962], Piero Manzoni [19331963], Lucio Fontana [18991968], Roma-

Daugelis mint pavidal sukuriama pasitelkiant linij. Linija autoriaus naudo-

nas Opalka [19312011]. Ankstyvuosiuose Eugenijaus Antano Cukermano darbuose

jama taip pat labai savitai tiek lietuvi dails, tiek platesniame kontekste. Jo linijos

labai norint galima rasti t i Victoro Vasarely [19061997], o vlyvesniuosiuo-

kultrikos (tiesios, lautins) ir natrikos (smlio kontro, rando tipo); rtos

se i Jaspero Johnso [g. 1930]. Taiau drauge pabrtina, kad Cukermano kryba

ir ikilusios reljefu; kontru apvedanios spalv zonas ir veikianios savarankikai.

yra labai autentika ir savita. Tai, kas skleidiasi mintj dailinink darbuose, jo

Linija paveikslo kne atsiranda vairiausiais bdais. tai dailininkas j bria da

paveiksluose tampa tik bendresniaisiais XXa. dails principais, knijamais speci-

tbels kakliuku; tai prigydo prie paveikslo ploktumos virvel (slenkstis); tai

finiu, autentiku bdu. Kaip kiekvienas ms, turintis bent kiek rykesn charakter,

t virvel nuplia (lieka randas); tai atlenkia statmenai pagrindui antrosios pri-

savaip vairuojame automobil ar raome tuinuku.

klijuotos drobs krat; tai t krat plia ir apdegina. Cukermano odiais, kry-

Reikms. Nieko ia nra ypatingo, kad Cukermano paveikslai neiebia i-

bos procese jam reikalingas ne tik optinis, bet ir fizinis mediagos pasiprieinimas.

rovo smonje pavirini politini, didaktini ir pan. reikmi: tai bdinga

Linij gamyba teikia apsiai galimybi t pasiprieinim sukurstyti ir j veikti.

daugelio geriausi dabarties ms dailinink krybai. Kur kas ypatingiau, kad

ia ateina galv Anselmo Kieferio [g. 1945], irgi trisianio prie tapybos krinio be

jie, regis, bema neturi ir antrojo, gilesniojo, reikmi sluoksnio: to, kam vardyti

balt pirtinaii, kis: Tapyti tai deginti ugnimi.

paprastai vartojami dramos, elegijos, ironijos, grotesko ir pan. terminai. Spalv

Linijos, kaip raikos priemon, atlieka vairias funkcijas: jos krinio kn daro

ir form asketizmas, velgiant iuo poiriu, tampa emociniu santrumu, tam

iurkt, gruoblt, randuot; jos sukuria antrj (pirmj spalvins zonos) pa-

tikru stoikumu. Tenka engti dar toliau, u jausm sferos. Tuomet teigtina, kad

veiksl ritm (iuo poiriu zon ir linij santykis gali bti nusakytas muzikiniais

Eugenijaus Cukermano kriniai kalba apie permanentinius kultros ir natros,

em ir aukt ton terminais).

dvasios ir materijos sveikavimo, rungimosi procesus. Kitaip tariant, jie kalba apie

Kultrins ssajos. Eugenijaus Antano Cukermano krybos ssajos su dabartine

bt, ir iuo aspektu gali bti pavadinti ontologikais. Nelaikau j nei jausmingais,

lietuvi daile yra silpnos. Jo paveikslai iek tiek siejasi su Lino Katino [g. 1941] (kul-

nei racionaliais, manau, kad geriausia juos apibdinti odiu dvasingi. Vis dlto

tros ir natros pavidal maiymosi, j tapatinimosi aspektais), Kazs Zimblyts

Cukermano kryba neisviedia irovo absoliuiai u mogikojo laiko (t.y. is-

[19331999] (kai kuri darb architektonika) kriniais. Cukermanui svetimas lietu-

torijos) ir parajausmini igyvenim ribos. Ir ia tenka pasakyti dar du dalykus.

vi tapytoj jausmingumas, agrarika mstysena, tam tikras plastinis nesantrumas.

Pirma: spalvomis, formomis, paviriais ji kartkartm sugestijuoja yd istorijos ir

Taiau jam artimi kai kurie XXa. Vakar Europos ir Amerikos dails reikiniai. Jau

kultros reikinius, ir Paulio Celano [19201970] eilut (Visi vardai, visi sykiu /

1959m. Eugenijui pasisek Maskvoje pamatyti Amerikos abstrakiuosius ekspresio-

sudeg / vardai. Tiek pelen...), atjusi galvon stovint prie Cukermano paveiksl,

nistus. spdis buvo neidildomas, ir dailininkas nuo jo nebgo visus 35 metus. Vaik-

manau, nra atsitiktin. Antra: tieji visatiniai ritmai, tos totalins susitapatinani

iodamas po Vaingtono muziejus, atidiai stebeilijau Marko Rothko [19031970],

ir susiprieinani kultrini bei natrini klod slinktys, tosios dvasios ir ma-

Barnetto Newmanno [19051970], Clyffordo Stillo [19041980] paveikslus, iekoda-

terijos atodangos, visi jie Eugenijaus kriniuose aidia gan autonomik aidi-

mas j giminysts su Cukermano kriniais. Nustaiau: panai paveiksl architekto-

m turi galios nuteikti irov fatalistikai.

96

97

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

K o me n ta r as
tekst apie Eugenij Antan Cukerman takingiausias Lietuvos dails kritikas Alfonsas Andriukeviius (g. 1940) para 1994m. be jokios progos tiesiog
urnale Kultros barai jis danai publikuodavo tekstus apie jam domius meninin-

I s k y r i u s . D a i l t y r o s t e k s ta i / D a i l s k r i t i k a

kompozicijos tipas, ltas ritmas, savita tapymo maniera), diskusija su tapybos tradicija (nenutraukiant ryi su natra absoliuiai, pabgti nuo ssaj su peizau ir
natiurmortu) ir kultrins ssajos.
Per jas kritikas atskleidia Cukermano tapybos viet platesniame kultriniame

kus ir atskirus j krinius, nordamas juos ikelti. Taigi io teksto objektas visa

kontekste. Nuorodomis , jo poiriu, menininko reikmingum patvirtinanias s-

menininko kryba, o tikslas atskleisti jos reikm ir vert. itaip kritikas realizuoja

sajas jis manipuliuoja analizuodamas tapybos sudedamsias dalis, o svarbiausiam

dvi kritikos funkcijas: vertinamj ir interpretacin. Kartu jis veikia dails diskurs

dails kontekstui skiria atskir pastraip. Kalbdamas apie erdv, spalvas, linijas,

jau pirmuoju sakiniu atkreipia skaitytojo dmes tai, kad pristatomo menininko

Andriukeviius jas susieja su filosofija, Artimj Ryt ir miesto kultra, literat-

kryba sovietmeiu buvo nepriimtina, ir nors atkrus nepriklausomyb situacija

ra (Paulio Celano poezija), gamta ir modernistins dails istorija nuo kubizmo

pasikeit, kritiko manymu, jis dar nra deramai vertintas. Prieastis Cukermano

iki oparto. Dails kontekstui skirtoje pastraipoje kritikas atskleidia Cukermano

kryba yra per daug kitonika lietuvi dails kontekste: Manau, Eugenijau, kad

krybos ry su kit lietuvi meninink kryba ir Vakar Europos bei JAV dails

Nacionalins premijos tau dar teks palkti, baigia Andriukeviius antrj pas-

reikiniais (ypa abstrakiuoju ekspresionizmu). Taigi iame struktralistiniame, i

traip, bet pranayst isipild tik i dalies Cukermanas apdovanotas Nacionaline

pairos vidins kritikos tekste yra daug kontekstins kritikos bruo, taip pat ir

premija 2000 m., taigi lauk nedaug vos eerius metus.

intencionalistins, nes kritikas danai remiasi pokalbiais su menininku.

Siekdamas skaitytojams paaikinti, kuo vertinga menininko kryba, kritikas pa-

Kaip prasta Andriukeviiaus tekstams, jis ubaigiamas apibendrinant analizs

sirenka struktrins analizs metod, kuris bdingas daugumai jo tekst. Jis iskai-

rezultatus (vl viskas susiejama) krinio reikmi perskaitymu. Cukermano kry-

do objekt tapyb sudedamsias dalis ir atskirai aptaria kompozicij bei erdv,

boje jis velgia tai, k kituose tekstuose yra vardijs kaip universalisias vertybes

spalv ir paviri (faktr), pavidalus ir linijas (formos, objektai). Tai vadinamoji

kalbjim apie kultros ir natros, dvasios ir materijos prieprie ir bt.

vidin kritika, kai krinio vert ir reikm nustatoma, o prasm perskaitoma re-

Gili tapybos analiz, vaizdinga kalba bei argumentuota krini prasms inter-

miantis vien jo paties savybmis. Kadangi kalbama apie abstrakcijas, interpretuoda-

pretacija padeda kritikui pasiekti usibrt tiksl: perskaiius tekst, paaikja

mas krinius kritikas veria vizualiuosius dails kodus verbalin kalb, pasitelk-

Cukermano abstrakcij vert. J galima priimti arba ne tai priklauso nuo skaity-

damas literatrinius tropus (palyginimus, metaforas), vaizdingai apraydamas, k

tojo uimamos pozicijos kritiko ikeliam vertybi atvilgiu. Bet jau nebegalima

mato, pavyzdiui: Linijos, kaip raikos priemon, atlieka vairias funkcijas: jos kri-

paneigti, kad tapytojo kryba yra kultrikai ir egzistencikai reikminga.

nio kn daro iurkt, gruoblt, randuot; jos sukuria antrj (pirmj spalvins
zonos) paveiksl ritm (iuo poiriu zon ir linij santykis gali bti nusakytas mu-

Pabaigai rekomenduoiau paskaityti Linaros Dovydaityts straipsn, kuriame

pateikta puiki Alfonso Andriukeviiaus dails kritikos analiz85.

zikiniais em ir aukt ton terminais). Abstraktaus paveikslo vert irykinama

parodant, kaip jis gali praturtinti juslin patirt, ir susiejama su kitos meno ries

Ag n N a r u y t

muzikos suvokimo patirtimi. Taip realizuojama ir krybin kritikos funkcija.

Analizuodamas tapybos sandus, kritikas ieko tam tikr vertybi, kurios pakylt tai, kas, mediagos poiriu, yra tik drob ir daai, meno rang. iame tekste tos
vertybs yra menininko gebjimas pasakyti kak savita apie pasaul (iliuzikumas
yra substancialus pasaulio bruoas), originalumas (tik iam menininkui bdingas
98

85

L. Dovydaityt, Alfonso Andriukeviiaus kritika: 19752005, iaurs Atnai, 2007 02 10

(www.culture.lt/satenai/?leid_id=832&kas=straipsnis&st_id=4941).

99

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

P a r o d , mu z i e j r i n k i n i , k o l ek c i j ,
auk c i o n kata l o g a i

I s k y r i u s . D a i l t y r o s t e k s ta i / k ata lo g a i

ponat autorius aprao ir dails rinkinius, krinius vardydamas chronologikai ir

pagal tuometin anr hierarchij5. Quicchebergo aprayta klasifikavimo sistema
tapo sektinu dails krini eksponavimo ir katalogavimo pavyzdiu kitiems kolekcininkams bei katalog sudarytojams.
Nuo XVII a. pradta kataloguoti daugum kolekcij. Paveiksl ir kit dails vertybi kataloguose ivardijami duomenys apie krinius (dailininko vardas ir pavard,
krinio pavadinimas, sukrimo metai, imatavimai) bei nurodoma j vieta ekspozicijoje. Tokie katalogai dails tyrintojams leidia susipainti ne tik su privai

Katalogai itin svarbs ir vertingi dails istorijos altiniai, suteikiantys daug infor-

kolekcij sandara, bet ir su krini eksponavimo logika, atspindinia epochai b-

macijos apie vairius dails lauko reikinius bei procesus. J sudarymo principai,

ding dails samprat. Augant privaioms kolekcijoms, XVII a. atsirado ir j gidai

turinys ir paskirtis keitsi pagal istorines aplinkybes, vyravusias dails koncepcijas,

su krini komentarais bei trumpu kolekcijos apibdinimu. Jie buvo spausdinami

j status ir suvokim. Ankstyvaisiais katalog prototipais galima laikyti dar Seno-

nedideliais tiraais ir parduodami didij kolekcij lankytojams6. XVII a. pradta

vs Graikijos laikais pasirodiusius dails krini ir kolekcij apraymus1 bei Vidu-

leisti ir didelio formato kolekcij katalogus su isamiu kolekcijos apraymu, kri-

ramiais atsiradusius banytinius inventorius, kuriuose, tarp kito turto, figravo ir

ni metrikomis ir j graviruotomis reprodukcijomis. ie katalogai, neretai vadinti

tapybos bei skulptros darbai.

Pirmieji privai didik kolekcij katalogai atsirado XVI a. antroje pusje Itali-

galerijomis, buvo tarsi virtuali, knygin kolekcijos versija7. Tarp toki leidini itin
vertingas 1625m. ileistas kardinolo Federico Borromeo (15641631) kolekcijos kata-

joje, o netrukus ir kitose Europos alyse. ios kolekcijos, sudarytos i gamtos objekt

logas, kur jis pats apra savo rinkinio, daugiausia religins tematikos paveiksl, tu-

(it. naturalia), senien bei vairi daikt (it. artificialia), italikai vadinosi museo

rin. Katalogas sudarytas tarsi gidas po kolekcij, jame pateikiamos atskir paveiksl

arba studiolo, o kitomis kalbomis keistenybi kabinetais2. Pirmj kolekcij ka-

interpretacijos8. Taip pat vertingi Baroko epochos kolekcininko markizo Vincenzo

talogai neturjo aikios objekt klasifikavimo sistemos ir buvo sudaromi kaip in-

Giustiniani (15641637) rinkini katalogai. Mirdamas jis paliko daugiau kaip 1200

ventoriniai sraai: juose ivardijami visi kolekcijos eksponatai, j sigijimo data bei

skulptr ir apie 300 tapybos krini, i kuri 15 buvo ankstyvieji Caravaggio darbai.

kilm. 1565m. pasirod Samuelio Quicchebergo studija3, kurioje gana sistemingai,

remiantis tarp 1563 ir 1567m. sukurto Bavarijos kunigaikio Albrechto V kabineto
pavyzdiu, apraoma keistenybi kabinet sandara4. veikal galima laikyti pir-

Antroje veikalo dalyje kalbama apie tai, kad eksponatai dstomi nuo Antikos iki dabartini
laik, klasifikuojant pagal mediagas ir technik. Po vairi epoch medio dirbini, bdavo
vardijami molio, marmuro ir bronzos dirbiniai. Tarp dails krini pagrindin viet um
aliejins tapybos darbai, paskui eksponuota akvarel, vario raiiniai, gimins mediai,
ymij asmen portretai, kilming eim herbai, meniki gobelenai, patiesalai ir lentos su
uraytomis sentencijomis (H. Bredekamp, op. cit, p. 29).

Privaios didik kolekcijos buvo neprieinamos plaiajai publikai, bet jas galjo lankyti
kilmingieji, taip pat i kitur atvyk kolekcininkai.

r. G. Waterfield, The Origins of the Early Picture Gallery in Europe, and its Manifestation
in Victorian Britain, New Research in Museum Studies: An International Series, t. 5: Art in
Museums, sudaryt. S. Pearce, Routledge, 2002, p. 4546.

r. F. Borromeo, Sacred Painting; Museum, sudaryt. K. S. Rothwell Jr., Harvard University

Press, 2010.

muoju bandymu sukurti privai kolekcij katalogavimo sistem. Tarp vairi eks1

Vienas ymiausi toki veikal sofisto i Atn Filostrato Vyresniojo knyga Imagines,
parayta III a., kur jis aprao ir paaikina 64 meno krinius, matytus Neapolyje. Knyg tokiu
paiu pavadinimu vliau ileido ir jo palikuonis Filostratas Jaunesnysis.

2 Vok. Wunderkammern ir Kunstkammer; angl. cabinet of curiosities.

3

S. Quiccheberg, Inscriptiones vel tituli theatri amplissimi, 1565, cit. pagal: H. Bredekamp,
The Lure of Antiquity and the Cult of the Machine: the Kunstkammer and the Evolution
of Nature, Art and Technology, Markus Wiener Publishers, 1995, p. 28.

H. Bredekamp, op. cit, p. 28.

100

101

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I s k y r i u s . D a i l t y r o s t e k s ta i / k ata lo g a i

Jo kolekcij katalog rinkinys, inomas kaip Galleria Giustiniana, laikomas vienu

bet ir pirkjai. Tai vertingi dails istorijos altiniai, padedantys rekonstruoti krini

pagrindini XVII a. pirmos puss kolekcionavimo istorijos altini9.

judjim ir j veikusius dails rinkos pokyius13. XVIII a. viduryje pagrindiniai dails

Nuo XIX a. pradios, formuojantis dails istorijos disciplinai, katalogus pradjo

aukcionai i Amsterdamo persikraust Paryi ir London. Londono aukcionai

sudarinti specialistai dails istorikai ir dails inovai (ekspertai). Tarp toki ga-

itin suaktyvjo XVIII a. pabaigoje po Didiosios prancz revoliucijos, idraskius

lima paminti vokiei dails istoriko, pirmojo naujai steigto Berlyno muziejaus

svarbiausias ir turtingiausias alies kolekcijas. Tapytojas, paveiksl pirklys ir dails

direktoriaus (nuo 1832) ir pirmojo Vokietijoje ios disciplinos profesoriaus Gustavo

kritikas Jeanas Baptisteas Pierreas Le Brunas (17431813) kruopiai suregistravo ir

Friedricho Waageno (17941868) keturtom Didiosios Britanijos dails turtai , ku-

apra Pranczijos karalikj meno kolekcij, kurios dalis buvo parduota, o lik k-

riame apraomos svarbiausios to meto Anglijos dails kolekcijos.

riniai XVIII a. pabaigoje atiteko Luvro muziejui. Le Brunas pareng iliustruot fla-

10

XX a. privai dails kolekcij katalogai tai solidios publikacijos su spalvoto-

mand, oland ir vokiei tapybos galerij tritom katalog (Galerie des peintres

mis krini reprodukcijomis, krini metrikomis, dails istorik ir kritik tekstais.

Flamands, Hollandais et Allemands, Paris, 17921796)14, kuriame bene pirm kart

Pagrindin j funkcija, kaip ir ankstyvj io pobdio leidini, legitimuoti ko-

kriniai buvo suregistruoti ne chronologikai, o pagal mokyklas. is katalogavimo

lekcijos vertybes dails, apskritai menins kultros lauke. Tad katalogus tyrinjantys

principas i esms paveik muziejininkysts pltr bei viej muziej ekspozicij

dails istorikai atsivelgia ir i j paskirt.

formavim.

Dails krini viei pardavimai aukcionai Europoje atsirado XVII a. pradio-

XVIII a. viduryje pleiantis meno rinkai Londone steigiami iki i dien funk-

je . Tuo paiu metu pradta leisti ir j katalogus, pateikianius faktografinius duo-

cionuojantys Christies ir Sothebys aukcionai. Aukcion katalogai pateikia ne tik

menis apie krinius, j autorius ir nurodanius pradin krini kain. Informacijos

krini metrikas ir kainas, bet ir aukcion taisykles, kit informacij aukcion da-

apie krinius apimtis atspindjo aukciono vedjo skon bei dailinink tuometin

lyviams. iuolaikini aukcion katalogai, pasiekiami ir internetu15, nepraranda uni-

populiarum, lmiant j darb vert: inomesni ir katalogo sudarytojo poiriu

kalaus dails istorijos altinio funkcijos. Jie svarbs ne tik ankstesni epoch, bet ir

geresni (atitinkamai brangesni) kriniai apraomi itin kruopiai . Buvo sudaromi

iuolaikins dails tyrintojams, nes suteikia ini apie krini eksponavimo vietas,

ir pardavim katalogai, kuriuose nurodomos ne tik parduotos vertybs bei j kainos,

j bibliografij, savininkus tai, kas svarbu, norint visapusikai vertinti krin.

11

12

Viej dails muziej ir j katalog istorija susijusi su nacionalini valstybi

9

Kolekcija buvo iardyta XIX a. pradioje: 1815m. daugiau kaip 160 paveiksl sigijo Prsijos
karalius (iandien dauguma j yra Berlyno muziejuose, nors dalis sudeg 1945 m.; dalis
Potsdamo Sanssouci rmuose). Kiti kriniai Londono Nacionalinje galerijoje, Sankt
Peterburgo Ermitae, Vienos Meno istorijos muziejuje, skulptros Vatikano muziejuose ir
Romos Torlonia eimos rinkinyje.

10

The Treasures of Art in Great Britain, sudaryt. G. F. Waagen, Londonas, 1-as leidimas 1854,
2-as 1857; parengtas tritomio Kunstwerke und Knstler in England und Paris (Berlin,
18371839) pagrindu.

11

Meno vertybmis aukcionuose buvo prekiaujama ir XV a. bei XVI a., bet tai nebuvo
specializuoti meno krini aukcionai, o bankrutavusi, mirusi arba sunkiai sergani
ir palikuoni neturini asmen turto ipardavimai. Pirmasis meno krini aukcionas
surengtas 1608m. Amsterdame.

12

Art Market and Connoisseurship: A Closer Look at Paintings by Rembrandt, Rubens and Their
Contemporaries, sudaryt. A. Tummers, K. Jonckheere, Amsterdam University Press, 2008,
p. 81.

102

krimusi XVIII a. pab. XIX amiuje. Sekant 1793m. steigto Luvro pavyzdiu, nacionaliniai muziejai steigti vis Europos valstybi sostinse16. J kolekcij pagrind

13

Pavyzdiui, vienos i naujausi meno kolekcionavimo studij Art at Auction in the 17th
Century Amsterdam (Amsterdam University Press, 2002) autorius Johnas Michaelis
Montiasas savo tyrime remiasi 29 ilikusiais 15971638m. aukcion pardavim katalogais,
saugomais Amsterdamo miesto archyve.

14

r. I. Gaskell, Tradesmen as Scholars: Interdependancy in the Study and Exchange of Art,

Art history and its institutions: Foundations of a Discipline, sudaryt. E. Mansfield, Routledge,
2002, p. 150.

15

Tarkime, Christies ir Sothebys aukcion tinklalapiuose pateikiami ir elektroniniai katalogai.

16

XIX a. pr. muziejai atidaryti Vienoje, Drezdene, Madride, Neapolyje, Milane, Amsterdame ir
kitose Europos valstybi sostinse. Nacionalinis muziejus Vilniuje atidarytas XIX a. vid.

103

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I s k y r i u s . D a i l t y r o s t e k s ta i / k ata lo g a i

sudar nacionalizuoti, dovanoti, nupirkti iki tol privaiose valdov ir didik kolekci-

nes jis greta tuo metu nauj radikali meno judjim, toki kaip arte povera, JAV

jose buv meno kriniai. J pavieinimas ir pristatymas plaiajai publikai pareikala-

konceptualizmas, Vienos akcionizmas, taip pat pristat reklamos, mados bei kit

vo dails istorik ir kuratori pastang: reikjo sukurti istorin pasakojim, kuriame

vaizd krimo industrij pavyzdius. Parod lydinti polemika sudomino ir plaij

ie kriniai gyt naujas, loving tautos praeit ir jos nauj gali reprezentuojanias

publik, dar labiau ipopuliarindama dideles tarptautines parodas, skatindama be-

prasmes. XIX a. muziej rinkini katalogai sudaromi pagal chronologin princip,

sipltojant parod turizm.

remiantis Le Bruno pasilyta krini klasifikavimo pagal nacionalines mokyklas

XX a. parodos tampa pagrindine dails komunikacijos forma, tad j katalogai,

sistema. Krini apraus bei tekstus katalogams ra takingiausi dails inovai ir is-

leidiami muziej, galerij, akademij, pai meninink, atlieka ne tik dails isto-

torikai. XX a. muziej rinkini katalogus taip pat paprastai sudaro pripainti dails

rijos vyki dokumentavimo funkcij, bet ir formuoja dialog tarp kuratori, meni-

specialistai, nes katalogas turi autoritetingo dails aprao gali.

Parod katalogus pradta leisti XVII a. antroje pusje. Vieni ankstyviausij

nink ir kritik. Parod katalogai tai pirmin mediaga dails istorijos tyrintojams, leidianti analizuoti ir kritikai vertinti dails istorijos procesus.

pristat Paryiaus Salono (nuo 1667 m.) dalyvi krinius. Pirmj Salon kataloguose spausdinti ir dailinink adresai, tad kolekcininkai, norj sigyti krin, galjo

J u l ij a F o m in a

tiesiogiai susiekti su jo autoriumi. Salon katalog reikm dails istorijai liudija

1977m. paskelbtas 60 tom j kritinis leidimas17.
iuolaikin dails istorija, nukreipusi tyrimo instrumentus platesn dails vartojimo ir funkcionavimo kontekst, atrado ir nuo 1851m. vykstanias pasaulines
parodas, j katalogus paversdama dails istorijos altiniu. Pasaulins parodos enklino modernybs pradi ir lovino vairi ali mokslo, technikos ir meno pasiekimus. Nuo antrosios pasaulins parodos, vykusios 1855m. Paryiuje, kartu su
kitais laimjimais pradta rodyti ir dail, reprezentuojania nacionalines valstybes,
j dails stilius, mokyklas ir rykiausius meistrus.
Nuo XIX a. pabaigos, surengus pirmj tarptautin dails parod Venecijoje,
atskiru dails istorijos altiniu tapo tarptautini dails parod katalogai, fiksav dails krini judjim tarp ali, valstybi autoreprezentacijos siekius, dails ir politikos ssajas ir daug kit aspekt, svarbi ms laik meninei kultrai. Kai kurie i
parod katalogai tampa etapiniais dails istorijos veikalais. Pavyzdiui, iuolaikins dails tyrintojai iskiria veicar kuratoriaus Haroldo Szeemanno (19332005)
tarptautins parodos Documenta V, surengtos 1972 m., katalog. Kai kurie i parodoje dalyvavusi beveik 200 meninink vieai pasiprieino Szeemano koncepcijai,

17 r. Catalogues of the Paris Salon 16731881, 60 t., sudaryt. H. W. Janson, New York:
Garland, 1977.

104

105

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I s k y r i u s . D a i l t y r o s t e k s ta i / k ata lo g a i

Parodos Melancholija (20052006, ParyiusBerlynas)

katalogas

melancholija i ties lieka neperprantama: Vakaruose j permanyti stengiamasi jau

dvideimt penkis amius.
Ar dl to, kad objektas taip sunkiai apiuopiamas, prikurta tiek daug jo tyrimo

>

Versta i: Mlancholie. Gnie et folie en Occident, kat., sudaryt. Jean Clair ir kt., Paris:

bd i pairos skirtingose ini sferose? Egzistuoja melancholijos fiziologija ir

Gallimard, 2005, p. 8288, 188, 381, 426, 427, 492 (i prancz k. vert Akvil Melknait,

psichologija, anatomija ir chemija, diagnostika ir ikonografija, filosofija ir farmacija,

komentarus pareng Julija Fomina)

nozologija... Atsirads visas Melancholijos teatras.

Ar dl nepastovios dvilyps organins ir dvasins melancholijos prigimties
jos tema sukurta daugyb objekt ir reprezentacij, tariamai apibriani jos savybes? Nors ji pati sunkiai suvokiama, jos pavadinimas asocijuojasi su mediagikais

Jean Clair. Melancholijos muziejus

Melancholija dvilyp. Dvasios sutrikimas, bet ir kno jausena. Igird pava-

ir aikiai suvokiamais dalykais, kuriuos galima rinkti, gretinti, idstyti, eksponuoti.

dinim pagalvojame apie sielos maudul, rk, kuris temdo mintis ir veid, pasaul

Jie yra tarsi instrumentai, rankiai ar mainos, kurie sukelia, maitina arba, prieingai,

aptraukus yd, lides be prieasties. Bet jis dar ymi ir fizin vienet, regim me-

ramina jos gsius. Tai tikri, matomi, bet kartu ir simboliniai objektai, emblemos,

diag, jautr kn, tam tikras savybes turint juod skyst jo sudtis gali bti vai-

metaforos lygiai kaip ir melancholija tra organinio sutrikimo metafora.

ri, o poveikis alingas, kai toji mediaga idivusi, tai yra deginama, blunies

Egzistuoja ir idealus melancholijos muziejus, pinakoteka, kurioje surinkta gau-

iskiriam juodj tul . organ, anglikai vadinam spleen, pasak Galeno, mai-

syb dails krini: tapybos, grafikos darb, pieini nuo Drerio iki Edvardo Mun-

tina kraujagysl splenitis, i kurios melancholikams nuleidiamas kraujas . Vliau i

cho, nuo Domenico Fetti iki De Chirico, kuriuose pavaizduota melancholija, jos

splino kraujagysls vardo kils pavadinimas modernios melancholijos formos tos,

savybs ir pozos. Esama ir sivaizduojamos melancholijos gliptotekos: nuo antikini

18

19

kuri kamuos romantinio amiaus dendius nuo Keatso iki Baudelaireo.

Keistas dalykas: velgiant ir Antikos mstytoj filosofo Aristotelio arba gydytojo Hipokrato, pirmj apraiusi melancholij ir jos simptomus, ir iuolaikini

stel su prislgtais raudotojais, glaudianiais deln prie skruosto, iki Rodino Mstytojo, paskendusio daugiau ar maiau juodose mintyse.
Bet esama kasdienikesni, buitikesni ir labiau utilitari dalyk negu paveiks-

depresij tyrinjani psichiatr akimis, atrodo nemanoma atskirti, kas joje yra

lai ar skulptros tai mediagiki melancholijos instrumentai ir vaistai nuo jos. Jie

nemediagikas jausmas, o kas mediagikos iskyros, kas yra simptomas ir kas pa-

supa j tarsi ribos arba sienos, vaiduoklik jos pavidal apibrianti punktyrin

sekm, kas dvasia ir kas knas, kas yra i psichikos, o kas i somatikos srities, kas

linija. Tai tikras darb baras su pramone vienoje pusje ir gydymo bdais kitoje.

yra bsena kaip mediagikas reikinys, o kas dvasios apraikos, subjektas ir objek-

Tikras fabrikas su reginiais ir rankiais. Tikra ligonin su vaist buteliukais ir miks-

tas. Ar tai juod iskyr perteklius, keiiantis ms pasaulio suvokim ir veriantis

tromis. Egzistuoja ir melancholijos palet.

20

j matyti vien juod, ar jausmas, kuris sukelia organizme blunies iskyr pertekli?
ioje dvasios ir kno, trumpalaiki nuotaik ir nuolatinio temperamento kaitoje

Tristis anima mea

Pavelgus Drerio gravir21, pritrenkia daikt alia melancholikojo angelo

18

Bile noire (pranc.) paodinis graikiko melas juodas + chole tulis, vertimas; prancz k.
vienas i melancholijos sinonim. Vert. past.

19 Dar Traktate apie melancholij (ispausdintas 1586) t daryti rekomenduoja Londono

v. Baltramiejaus ligonins gydytojas Timothy Brightas.
20 Humeur (pranc.) reikia kno iskyras, skyst, ir nuotaik, bsen, jausen.

106

gausa. Rankoje angelas laiko atidaryt kompas: kaip tik jis valdo ir sutelkia intelek21

Turimas omenyje vario raiinys Melencolia I arba Melancholia I, sukurtas 1514m. is raiinys
yra viena triptiko Meisterstiche dali; kitos jo dalys: v. Jeronimas celje (1514) ir Raitelis,
mirtis ir velnias (1513). Sudaryt. past.

107

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I s k y r i u s . D a i l t y r o s t e k s ta i / k ata lo g a i

tualin sumanym, rykjant i gausybs nenaudojam ranki, kurie j supa gravi-

kasdieni dalyk, kurie sveria ir tveria, laiko prisideda antrasis, mogaus suvokim

ros apaioje: rutulys, oblius, liejimo matrica, medio pjklas, kampainis, plaktukas,

pranokstantis geologinis. Geometro meno nepakanka iems reikiniams perteikti,

repls, liniuot, raymo priemoni rinkinys... ia esame ems matavimo, melan-

o stogdengio pastang negana apsaugoti nuo j keliamo pavojaus: tvano, pasaulio

cholik elemento, geometrijos ir architektros srii, paioje vadinamj laisvj

pabaigos, lii, badmeio, gamtos ryki, kuriuos nuspti gali vien fantazuojanti

men erdyje. Keistas poliedras yra vienas i artificialia, sukurtas geometrij ima-

melancholiko melancholija22.

nanio mogaus rank, grietas naujo perspektyvos mokslo pritaikymas praktikai

Vienas i keisiausi Drerio darb tikriausiai yra akvarel, kurioje pavaizduo-

arba gebjimas tiksliai ploktumoje atkurti stereometrij toki daikt, kurie plika

tas milinikas i dangaus krentantis dangaus stulpas, nuluojantis visk, kas pasitai-

akimi irint atrodo majantys tol.

ko pakeliui. Dreris apra i vizij suklus komar23.

Kai kurie i i vienas greta kito idliot daikt tai nebuvo pakankamai pa-

Pro miel melancholikojo lidesio vaizdyn pasalnikai prasiskverbus laikro-

brta yra ir tradiciniai Nukryiavimo atributai: plaktukas ir repls, vinys ir ko-

diams ir j mayiams trukm matuojantiems (ji mus baugina) mechanizmams

pios... Prajus amiui, darbuose, vaizduojaniuose Marij Magdaliet dykumoje,

siveria galingesnio u mog su kampainiu Krono su pjautuvu figra. Ar galima

ventoji danai rankoje laiko nebe andikaul, o Nukryiavimo vinis. Melancholija

pamirti, kad Dreris kils i Niurnbergo, miesto, kur dienos vies ivydo pirmieji

tarp Vidurami pabaigos ir Renesanso auros vis dar tebra persmelkta krikio-

laik skaiiuojantys automatai? Ar tik pats automatas nra simbolinis melancholijos

nikojo pamaldumo. Kas iaudadvasikai atsiduoda upldusiam lidesiui ir pa-

objektas?

mirta Igelbjimo paad, nusideda mirtina sielos nuodme, vadinama akedija.

Ar daiktai, matavimo rankiai, staliaus ir emmatininko, geometro ir architekto

Bet virutinje dalyje yra ir daikt, susijusi su kitu matavimu: svarstykls, sm-

nagiai yra vaistai nuo melancholijos? Ar tik jie nra ir jos iraika, o gal ir itakos?

lio laikrodis, sauls laikrodis, varpelis, magikasis Pitagoro kvadratas. Jie skirti ma-

Daugiau ar maiau rafinuotais pavidalais j gausu Renesanso Wunderkammern. ie

tuoti erdv, taip pat svor ir laik. Juk daiktai sveria ir kartais bna vino Saturno

keistenybi kabinetai yra humanist studiolo atitikmenys, prie tai jie atitiko vie-

metalo sunkumo. Jie tveria, bet dla.

nuoli celes, kuriose bdavo idlioti meditacijos objektai knygos, kaukol ir sm-

Viename i Melancholijos eskiz vir rato palinks putas rankose dar laik sekstant ir vinin sil instrument dangaus viesuli kampui matuoti ir ems spin-

lio laikrodiai bet jie bdavo ir slapti j tykanios akedijos skatintojai. ie mirabilia
rinkiniai skirti ne tik melancholijos jausmui nuraminti, bet ir jam maitinti.

dulio vertikalumui tikrinti. ia atsiduriame ant dideli kosmologini perversm

slenksio, jie pranaauja nesivaizduojam trukm. Atsiranda astronominis laikas,

Bestiarijai, herbarijai ir lapidarijai

sivyrauja smlio laikrodio, gnomono, vandens, ugnies ir parako laikrodi tironija,

Be melancholijos fabriko su visais jo rankiais ir instrumentais esama ir kit

valdo pusiausvyros svarstykls, sibuojantis varpelis, liepsnojanti ugnis. Jis primeta

dalyk. Dar yra melancholijos bestiarijus, herbarijus ir lapidarijus. Yra melancho-

savo ritm begaliniams magikojo Pitagoro kvadrato deriniams, Jupiterio kvadra-

lijos farmacija, jos vaistai tiksliai surayti Taccuinis sanitatis. Melancholija sukuria

tui, eiolikos, o i viso trisdeimt keturi langeli kvadratui, kuriame galimos 1232

ypating Naturalia kolekcij, taip pat ir savit Mirabilia rinkin.

variacijos ir kuriame Luca Paciolis, quadratura meistras, velg planet simbolius.

Taigi i taisyklingo ems matavimo pereiname visai kit, kuris, kaip jau min-

Taiau vis tipikiausi melancholijos gyvn nepakakt zoologijos sodui sudaryti. ia yra uo, daniausia kurtas, puslankiu gulintis alia eimininko koj. Yra

jome, i vis keturi element matuoja saturnikj.

Kaip imatuoti laiko trukm? Be prast ranki, be kosmini reikini, komet, vaivoryki, dar yra kylantis, grsmingas vanduo. Prie emikojo, raminamo
108

22 Agrippa de Nettesheim, De occulta philosophia, Paris, 1531.

23

K. Lange, F. L. Fuhse, Drers schriftlicher Nachlass, Halle: Max Niemeyer, 1893, p. 175.

109

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I s k y r i u s . D a i l t y r o s t e k s ta i / k ata lo g a i

iknosparnis, kuris iskrenda per vakaro gaisus melancholijos valand. Yra pelda,

butuose susikaupusias igaras. Brangiausi t kabinet laikrodiai idabinti tokiais

naktinis iminties arba tonikumo pauktis, kur pasta studiosi (mokslinin-

akmenimis kaip topazas, rubinas arba granatas, tarsi pat mechanizm, kuris mai-

kai, G. J.), naktimis besidarbuojantys savo laboratorijose kaip Faustas. Tai patys

tina Laiko melancholij, bt sudti ir j malinantys vaistai.

inomiausi. O kur dar melancholikieji gyvnai, pasmerkti vienatvei, nakiai, e-

Kalbant apie kietsias mediagas reikt atskirai paminti vairias gyvulins kilms iskyras arba konkrecijas. Tai ambra, elnio ragai os in corde cervi ir oiaragio

mei kurmis, apuokas, basiliskas...

Didiuls apimties veikale Melancholijos anatomija (1621), padalintoje tris dalis

ragas. Kaip De cerebri et capitis morbis internis spicilegia rao Franzas Hildesheimas,

ir daugyb skyri, poskyri ir skyreli, Robertas Burtonas tarsi kn skrodiantis

ambra skatina lapimo isiskyrim, lengvina skrandio darb, alina i arnyno

chirurgas melancholijos vaistams aprayti skiria ne daugiau ir ne maiau negu du

dujas.... Kadangi melancholijos poymis tulies perteklius, o vienas i simpto-

skyrius, tris poskyrius ir devyniolika skyreli .

24

m arnyno sutrikimai, pilvo ptimas ir viduri ukietjimas, pats paprasiausias

Pirmos traktato dalies ketvirto poskyrio ketvirto skyriaus antros dalies ketvir-

gydymas yra sumainti skysi spaudim kne nuleidiant ligoniui krauj, plaunant

tame skyrelyje raoma apie brangius akmenis, metalus, mineralus ir procedras

arnyn, sukeliant vmim, atsikosjim, tutinimsi. Vliau skyriuje apie augalus

melancholikams gydyti.

bus raoma, kad paprasiausiame vaistini augal srae daugiausia yra vimdomj,

Nuo sen senovs manoma, kad brangakmeniai tinka dvasios negalioms gydyti.

vidurius laisvinani, atsikosjim skatinani ir iaudul sukeliani augal.

Neioti brangakmen, panardinti rank brangakmeni piln vaz tai profilaktins

Keistesns savybs priskiriamos bezoaro akmeniui, nes jis buvo retas, tai ir bran-

priemons. Nepaliaudamas kompiliuoti senuosius autorius Burtonas cituoja ir Chris-

gus, o dl brangumo jo pavyzdiais didiuodavosi kiekvienas keistenybi kabinetas,

topherio Enkelio Apie metal prigimt (De re metallica): Perlai ir brangakmeniai pa-

galjs eksponuoti bezoar, papuot aukso filigranu ir brangakmeniais. Dabar jau

guodia ird, siel ir ivaiko melancholij. Kiti autoriai, pavyzdiui, Cadranas, pataria

inoma, kad tai tra paprasiausia atrajojanio gyvno skrandyje susidariusi eri

neioti granat, topaz, kurie nuramina pykt, irdgl, malina pamiim. Dar kiti

sankaupa, o kadaise bezoarai buvo laikomi egzotikos kilms akmenimis, turiniais

t pat sako apie beril, chrizolit, chalcedon, onikso por, anot Giacomo dei Dondi,

magik gali, kaip rao Hildesheimas, jie atgaivina ird ir pagyvina vis kn.

labai nauding kovojant su melancholijos suadintais iliuzijomis ir vaizdiniais.

Dauguma autori pataria vartoti bezoaro akmen: Tam, kuris j vartoja, jis ivaiko

Bet du daniausiai minimi brangakmeniai yra gyvulins kilms: Pietro Andrea

lides ir suteikia diaugsmo; esu mats, kaip daug silpnumo, alpimo ir melancholi-

Mattioli Komentaruose teigiama, kad perlai ir koralai ypa padeda nuo melancho-

jos kamuojam pacient pasveiko nurij tris io akmens grdelius ir usigr jauio

lijos. Burtonas tai patvirtina: Neiojami kaip vrinys ant kaklo, jie ivaiko koma-

lieuvio iskyromis (Nicols Monardes); jis labai paveikus prie melancholijos su-

rus. Jeigu jau ie akmenys su turtinga simbolika turi toki gali koralas atsirado

keliamas ligas ir nuodus (Garca de Orta).

i kraujo, papldusio i nukirstos Medzos galvos, arba i Iganytojo gysl linijomis

Herbarijus pats turtingiausias jame galima rasti arbat, upil, tepal, tryni-

tekjusi kraujo srovi, o perlas kaip gyvas akmuo, mintantis j neiojanio epi-

m, plovim recept. Jei ne visada igydo melancholij, bet bent jau malina sunkias

dermiu, tai suprantama, kodl Renesanso interjerai, kuriuose matyti graus nuo-

jos pasekmes. Didiausias augalini vaist pasirinkimas yra botanikos soduose, pa-

gas Dianeos de Poitier knas, taip gausiai prisodrinti iais melancholij isklaidan-

vyzdiui, Padujos botanikos sode. tai kok sra augal Burtonas pateikia nuo me-

iais puomenimis, panaiai kaip iais laikais dezinfekuojantys kvapai vaiko ms

24 R. Burton, The Anatomy of Melancholy. What it is: with all the Kinds, Causes, Symptomes,
Prognostickes, and Several Cures of it. Three Maine Partitions with several Sections, Members,
and Subsections. Philosophically, Medicinally, Historically, Opened and Cut Up, 1621.

110

lancholijos keliamo viduri ptimo: didiosios alpinijos aknis, gencijonas, vaistin

ventagarv, didysis debesylas, citrinol, valerijonas, citvaras, vilkdalgis, imbiero cukatai, kartuol, ciklamenas, eiuol, diktonas, takuotoji mta, rta, virgd, lauro uogos ir lapai, vaistin notera, rozmarinas, vaistinis isopas, pilkoji puis, sktin irdaol,
111

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I s k y r i u s . D a i l t y r o s t e k s ta i / k ata lo g a i

mta, ramunl, levanda, tikrasis skaistminas, proirnis, raudonlis, apelsin ieveli

Dirbtiniai rojai28

piliuls; tokie prieskoniai kaip afranas, cinamonas, bezoaro akmuo, mira, muskato

Dar malonesni yra irdies veikl skatinantys, krauj valantys grimai arba nuo-

iev, muskato rieutas, pipirai, gvazdikliai, imbieras, anyi grdeliai, pankolis, ku-

virai, likeriai ir vairs grimai, kurie keiia nuotaik suprantama, kelia ramybs

minas, kmynas, dilgl, rta, kadagio uogos, kardamonas.... Klausydamasis augal

pojt, o gal net ir diaugsm. Mums bus malonu pamatyti, kad tarp j pirmiausia

pavadinim olininkas netruks ri gausybje atpainti vidurius laisvinamuosius,

minimas vynas, tikras muskautas, kaip ra Homeras. Bakchas yra ir Tvas Libe-

vimdomuosius ir iaudul kelianius (pavyzdiui, pipirai) augalus. Kai kurie j dar

ras, nes jis ilaisvina. Tai mylimiausias hipochondrik dievas. Ar-Razy, kur cituoja

ir ms dienomis naudojami gydomosioms arbatoms ruoti, o j vis paskirtis tokia

Burtonas, rao: Nra geresnio gydymo melancholikam mogui, taigi tam, kuris

pati: per visas kno ertmes ivaryti skysius, valyti, tutinti arba, kaip buvo sakoma

gali rasti draugij susidauti taurmis, nereikia joki kit vaist. Jo tvynainis29

XVII amiuje, atkimti blun organ, kuris, manyta, gamina juodj tul...

Avicena Medicinos kanone mogui, kurio dvasia nerami arba melancholika, pataria

Paprastasis sinavadas (aquilegia vulgaris) laikomas melancholijos gle. Taiau

ne tik igerti, bet retsykiais ir pasigerti.

i pradi ji buvo susijusi su skystuoju elementu ir vadinosi aquilegia dl to, kad

Atkreipkime dmes, kad is islamo medicinos aspektas, atrodo, per ilg laik

mauose jos iedlapiuose kaupiasi vanduo. Bet ji tapo lidesio simboliu ne tik dl

inyko. Bet Apvaizda sikio ir tiems islamo ipainjams, kurie negeria vyno, pa-

aliuzijos aaras, bet dar ir dl palinkusi iedeli, o augalo pavadinimas dar labiau

vyzdiui turkams, padovanojo grim, j vadinam coffa, tuo paiu vardu kaip ir

priartjo prie niriosios bsenos vardo.

juoda lyg suodiai ir labai karti uoga. Tiesa, grimus, kurie iandien bt vadina-

25

I ties du labiausiai paplit augalai, kuri atvaizdai uima svarbi viet Melan-

mi tonizuojaniais, vartojaniam melancholikui gresia vienas pavojus nemiga.

cholijos anatomijos tituliniame lape ir rmina autoriaus vard agurkl ir eleboras.

Nesibaigiani rpesi, baimi, irdglos, smegen idivimo sukelta nemiga

Pirmoji turi silpn lapim varant ir krauj valant poveik, o antrasis stiprus vidu-

simptomas, kamuojantis daugel melancholik asmen. Taigi, prieingai, jiems

rius laisvinantis augalas, abu inomi nuo Antikos laik. Danai minima ir jonaol,

patartina vartoti raminamuosius, slopinamuosius, migdomuosius vaistus. Ir ms

j vartoti rekomenduoja tokie autoritetai kaip Della Porta ir Albertas Didysis. Bet

dienomis, kaip inia, depresuoti mons kamuojami smarkios nemigos ir savo gy-

reikt, kad jonaol bt renkama penktadien, Jupiterio valand, tada, kai jos

dytoj nuolatos prao skirti piliuli, kurios nugramzdins juos nakt.

O tai Burtonas laikosi patikrintos, paprastos, bet veiksmingos farmakopjos:

poveikis pats stipriausias (tai yra liepos mnes per pilnat)...

26

Jeigu norima ivengti labai stipraus poveikio, ypa tokiu kritiniu melancholikui

tai aguonos, kurias galima vartoti vairiais pavidalais ir opiat, ir teriako30; ir ka-

metu kaip miego valanda, galima pasitenkinti ioriniais vaistais. Pavyzdiui, rao

naps, kurias galima rkyti. iuo poiriu domu paminti [oland] Aukso amiaus

Robertas Burtonas, galima vartoti pelyn, mandragor, drigni ir roi maielius

tapybos darbus tradicin pypks rkoriaus figr, pavyzdiui, tokio Pieterio Cod-

tarsi pagalvles pasidti po galva.

deo drobje: ten rkomas ne tabakas, o kanaps, rkoriaus akys apsiblaususios, gal-

Maiau inomi ikilaus melancholijos raytojo W. G. Sebaldo viename Museum

va pasvirusi on, delnas priglaustas prie skruosto, tiesiog spontanikai ufiksuota

Clausum atrasti milteliai nuo skorbuto, gaminami i diovint Sargaso jroli, ir

kanonin melancholiko poza; ia vien sumi vaistai nuo negalios ir jos prieastys,

labai vertintas Cachund ekstraktas, naudotas Indijoje prie melancholij .

dvasios ir kno negalavimai. Prie i lengv narkotik srao pridurkime stipres-

27

25 Pranczikai ancolie (plg. mlancolie). Vert. past.

28 Ch. Baudelaireo es (1860) pavadinimas.

26 Jonaol ir ms dienomis vartojama kaip antidepresantas.

29 Persas. Vert. past.

27

W. G. Sebald, Die Ringe des Saturn, Frankfurt am Main: Eichborn Verlag, 1995;
vert. pranc. k. Les Anneaux de Saturne, Paris, 1999, p. 321.

112

30 Teriakas vairi augal miinys, Viduramiais vartotas kaip universalus vaistas

ir prienuodis.

113

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I s k y r i u s . D a i l t y r o s t e k s ta i / k ata lo g a i

nius vaistus: opium, vartojam sirupo arba opiat pavidalu, durnarop ir laudanum, kurio Paracelsas skirdavo vartoti du tris grdelius.

iais laikais mes, priprat prie tam tikros muzikos, linkstame manyti, kad melancholijos spalva yra mlyna, vadinasi, iveriame muzikin pojt vizuali kalb

Dar malonesni, velnesni arba kvapnesni yra tokie miiniai kaip brangakmeni,

bliuz33, Amerikos juodaodi sukurt muzikos stili, kuriam bdinga nuolatin

gvazdik elektuarijai, saldaus arba kartaus muskuso elektuarijai, Albano elektuarijus31,

harmonijos struktra ir ltas keturi takt ritmas, ireikiant melancholik dva-

svaraini, obuoli sirupai, sirupe konservuotos ros, nalaits, virbliarts, didieji

sios bsen. Blue devils yra mlynieji demonai, kitaip tariant, juodos mintys, vidinis

debesylai, geguraibs, citrinos, cukatini apelsin ieveli piliuls ir t. t..

maudulys. O blue note tai pustoniu emiau nuleista nata, reikalinga tam, kad

Sudtingesnis, bet tikriausiai ir paveikesnis sisenjusiai melancholikai nuotaikai gydyti Hildesheimo sukurtas receptas: Paimkite pus uncijos krminio uolo
ruoinio, skrupul bezoaro akmens, trupinkite du skrupulus balto smulkaus cu-

maorin tonacij vesti minoriniai akordai suteikt bliuzui verianios melancholijos skambes.
Taiau mlyna spalva Vakar spalv istorijoje laikoma dangaus ir v. Mergels
Marijos, vilties ir igelbjimo spalva, kuri kobaltas padar itin turting.

kraus citrinos ieveli sirup ir pagaminkite i viso to elektuarij.

Skrupulu (lot. scrupulus akmenukas) ilgai buvo vadinamas matavimo vienetas, lygus vienai dvideimt ketvirtajai uncijos daliai arba dvyliktajai romniko svaro

iuolaikiniame, smarkiai melancholikame pasaulyje beveik kaip juodai baltais

Kalvino ir Zwinglio Reformos laikais i ties vyrauja vien pilki atspalviai.

daliai, tai lygu madaug 28 gramams. Gaminimo tikriausiai bta ilgo ir sudtingo.

N vienas poetas neireik io pojio geriau negu Hugo von Hofmannsthalis

Bet, kaip inome, melancholikai skrupulingi mons, tad eliksyro ruoimas bent

Keliautojo laikuose sugrus, kur, apimtas stipraus melancholijos priepuolio, supant

kuriam laikui iblakydavo j melancholij.

pasaul jis regi vien kaip nebt, ssting ir pilkum: Kartais ryte nutikdavo, kad
tuose vokik viebui kambariuose sotis ir dubuo arba kambario kampas su
stalu ir drabui kabykla man pasirodydavo tokie nereals, neturintys n lao

Melancholijos palet
Ar esama melancholijai bding spalv? Pavyzdiui, galbt yra elbietikj

tikrovs, nepaisant savo neapsakomo banalumo, beveik vaiduokliki ir kartu laiki-

melancholik geltona ir alia, green and yellow melancholy, kuriose skendi Nichola-

ni, laukiantys, kol akimirkai juos kakokiu bdu pakeis tikrasis sotis, tikrasis van-

so Hilliardo ir Marcuso Gheeraertso tapyti basakoj didik portretai .

dens sklidinas dubuo [...]. Beirint juos apimdavo lengvas silpnumas, beveik tuoj

32

Taip manyti reikt pamirti, kad Reforma drabui ir interjer srityje dieg

pat ir isisklaidydavo, sakytum, akimirkos plevenimas vir bedugns, vir aminos

visuotin ir ilgalaik chromofobij. Visos protestantikosios morals atmainos kuo

tutumos... 1907 m., kai parodoje Vienoje ivydo tokio Vincento Van Gogho pa-

smarkiausiai lyktjosi spalvomis, makiau, aprangos puomenomis. Reforma pri-

veiksl, raytojo melancholijos priepuolis virto digavimu gyvenim j gri-

sidjo prie visuotinio nespalvot vaizd plitimo: gravirose ir estampuose, inter-

no naujai atrastos spalvos, turinios nuostabi gydomj savybi: Netiktina, vis

jeruose, taip pat ir aprangoje melancholikas kilmingasis, romantikojo dendio

pasikartojanti intensyvi mlyna, tarsi isilyd smaragdai alia, geltona su oraniniu

prototipas, dvs vien juodus ir baltus drabuius.

atspalvliu..., jas tiesiog tekia veid ir nuo j, pasak raytojo, irykja kiekviena
btyb, kiekvienas daiktas, tarsi sugr i vaisingo negyvasties chaoso, i nebties

31 I electuarium, lot. vidiniai pastos pavidalo vaistai, kuriuose milteliai ar augal minktimas
sumaiyti su sirupu arba medumi.
32

Nicholas Hilliard (apie 15471619) brit miniatir tapytojas ir auksakalys, pagarsjs

Anglijos valdov Elbietos I ir Jokbo I dvariki miniatiriniais portretais; Marcus
Gheeraerts Jaunesnysis (apie 15611636) flam kilms tapytojas, dirbs Anglijos karaliens
Elbietos I dvare. Sudaryt. past.

114

prarajos34.

33

odi aismas blues ir blue, angl. mlynas (-a). Vert. past.

34 H. von Hofmannstahl, Lettre de Lord Chandos et autres essais, pranc. k. vert

J. C. Schneider, Paris: Gallimard, 1980, p. 192193.

115

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I s k y r i u s . D a i l t y r o s t e k s ta i / k ata lo g a i

O atidjus al pakyljim, kok menas dar kartais geba suteikti ms akims,

darin XVII a. btinai privaljo turti kiekvienas keistenybi kabinetas. Toks akmuo

iuolaikinio miesto knas vilki pilk atspalvi drabu35, atitinkant protestantik

didesnis u vitos kiauin retenyb, dl to jis vienas brangiausi. Auksu vertas de-

naudos ir pelno moral ne vien dl statybini mediag tamsjimo ir utertumo,

imtkart tiek, kiek pats sveria. Jam priskiriamos stebuklingos, kartais magikos savy-

bet dar ir dl j savybi: jos neiraikingos, bespalvs, matins kaip betonas ir asfal-

bs. Didjantys koncentriniai ratilai, kurie matyti perpjovus akmen pusiau, aikinami

tas, cinkas ir aliuminis. i sustingusi ir dusinani pilkum kur ne kur skrodia

kaip dangaus sfer atvaizdai. Bet labiausiai jo iekoma dl medicinini savybi. Jo pa-

tik geltoni, oraniniai sieros rgties prisodrinti pramoniniai dmai ir imetamj

vadinimas kils i persiko odio pdzahr ivarantis nuodus; bezoaras laikomas

duj dryiai, jie ia vien tam, kad primint: pramonins spalvos yra nuodai, kaip

galingu prienuodiu kenksmingoms mediagoms. Susmulkintas miltelius naudo-

kadaise keistenybi kabinetuose t pai funkcij atliko eleborai.

jamas gaminant teriak vaistin miin, vartojam nuo gyvats kandimo. Bezoaras,
regis, pasiymi itin dideliu paveikumu, koks bdingas retoms mediagoms, todl jo

Iliustracij apraai36

gydomosios savybs atrodo neribotos. Garsja tuo, kad igydo raupus, mar, geltlig,

[Ph. C. Philippe Comar]

epilepsij, dizenterij, kirminus, viduri ptim, inkst akmenlig, svaigim. Molireo

[J. C. Jean Clair]

pjesje Tariamas ligonis Arganas geria ildant ir apsaugant eliksyr, pagamint su

[K. T. Kerstin Thomas]

dvylika bezoaro grdeli. Taiau iskirtin viet bezoaro akmuo uima melancholiko vaistinlje. Melancholijos anatomijoje Robertas Burtonas, surinks daug gydytoj

111. Bezoaras su paauksuotu aptaisu, XVII a. pab., Goa, Indija

citat, pataria j vartoti niriai bsenai isklaidyti: Tam, kuris j vartoja, ivaiko lides

Auksas, bezoaras, h 11,6 cm

ir suteikia diaugsmo; esu mats, kaip daug silpnumo, alpimo ir melancholijos kamuo-

Meno istorijos muziejus, Viena, inv. nr. KK 1001

jam pacient pasveiko nurij tris io akmens grdelius.

Ph. C.

112. Trys bezoarai:

Sukalkjs eri darinys i arklio viduri, XIX a., Maisons-Alfort, inv. nr. 9-212;
Nuosdiniai dariniai i arklio viduri (pjvis), XIX a., Nacionalin Alforo veterinarijos mokykla, inv. nr. 11-301;
Arklio blunies dariniai i cholesterolio, XIX a., Fragonardo muziejus, inv. nr. 11-459)

Arnold Bcklin
(1827 Bazelyje 1901 San Domenico di Fiesole)
212. Mirusij sala, 1883
Aliejus ant medio, 80150 cm
Valstybs muziejai, Nacionalin galerija, Berlynas, inv. nr. NG 2 / 80

Bezoaras yra kai kuri atrajojani gyvuli, pavyzdiui, laukini ok (Capra Aegagrus) virkinimo trakte susikaupusios nuosdos; jos susiformuoja aplink kok nors

Berlyno paveikslas yra treiasis 1880m. Marie Berna tapyto paveikslo variantas; kai du

nevirkinam element (eri gumull ar augalines liekanas), kai ant jo nusda mine-

ankstesni dailininko kriniai ta paia tema sulauk pasisekimo, meno pirklys Fritzas

ralins druskos. Bezoaras yra tarsi jungiamoji grandis tarp gyvuli ir augal pasauli.

Gurlittas usak i versij. Marie Berna buvo praiusi Bcklino nutapyti jai peiza,
kuris skatint svajoti (Schmid, 1922, p. 44)37. 1883 met versija atkartoja originali

35

M. Brusatin, Histoire des couleurs, Paris: Flammarion, 1986, p. 96.

36 Antologijos pobdis neleido reprodukuoti katalogo iliustracij; pateikiami tik j apraai

btina sudedamoji katalogo dalis. Sudaryt. past.

116

kompozicij, yra tik vienas kitas pakeitimas. Lygios jros paviriumi valtis slysta link
37

Plg. kataloge pateikiam literatros sra.

117

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I s k y r i u s . D a i l t y r o s t e k s ta i / k ata lo g a i

staios uoltos salos, aukti jos skardiai puslankiu juosia tamsi kiparis girait, o vi-

Charles Darwin

dinje j lait pusje yra mrytos sienels. jim teritorij supanioje storoje sienoje

(1809 rousberyje 1882 Daune, Kente)

rmina du tayto akmens blokai. Link paskutins buveins, akmeninio kapo kambario,

231. Pav. II (iliustracija i veikalo mogaus ir gyvn emocij raika, Paryius:

artja mirusysis. Pasak Bcklino mokinio Rudolfo Schicko, tapytojas smsi kvpimo

Reinwald et Cie, 1877, VII skyrius)

i etrusk nekropoli. Be to, atrodo, kad tai laisva kompozicija, nes nebuvo rasta nei

Fotogravira, 2314 cm

nutapytos vietos, nei temos modeli. Atrodo tikimiau, kad Bcklinas iuo paveikslu

Pranczijos nacionalin biblioteka, Mokslo ir technikos skyrius, 8-Tb54. 9 (A)

veikiau atsiliep praym nutapyti tai, kas skatint svajoti, ir sukr melancholik
atmosfer jungdamas peiza su naratyviniu siuetu. Juk viskas ia byloja apie siau-

Charlesas Darwinas 1859m. ispausdino studij Ri kilm, o 1872 m. darb mo-

bing vienatv, nir mirties ssting ir ikilming perjimo anapusybn rimtum.

gaus ir gyvn emocij raika. Jo tikslas buvo ne tyrinti veido iraikas, kaip, pa-

Skardiai lyg spaustuvas juosia neperregim kiparis girait, o vienia sala atsispindi

vyzdiui, dar Le Brunas savo Paskaitose, o veikiau jau t iraik kilm. Pasako

tamsioje vandens gelmje. Mirtis palydima link vart viesios properos, u kurios

Darwino, nekontroliuojamos mogaus veido iraikos, kai jis apimtas pasibjaurjimo,

paveikslo centre ioji juoda erdv. Melancholik atmosfer sustiprina akmens, dar

kanios, pykio, baims ar diaugsmo, senos ms kilms i gyvn liekanos. Emo-

pagal Antikos ir Vidurami nuotaik teorijas melancholijai priskirto elemento, sau-

cij iraik tyrimas, autoriaus poiriu, patvirtina teorij, kad mogus kils i emes-

sumas ir altumas. Bet krinyje esama ne vien nevilties. Pavyzdiui, kaip 1991m. ra

nio gyvno. Be to, vis moni, nepaisant rass ir kultros, iraikos panaios, o tai

Franzas Zelgeris, kiparisai reikia nevilt ir mirt, bet taip pat laisv ir transcenden-

patvirtina teigin apie bendr monijos protv. Skyriuje apie irdglos iraik, kuri

cij. Valties keleivi grup sustiprina spd: balta drobule udengtas karstas gausiai

sunkiausiai paaikinama, Darwinas, remdamasis Duchenneo de Boulogneo daryto-

nuklotas glmis, o paslaptingasis balt drabu dvintis veikjas, kurio nugar ma-

mis fotografijomis, irykina lidesiui ir melancholijai bdingus bruous. Sudtinga

tome, spinduliuoja diding susikaupim. irint ateina galv palyginimas su Jeano-

iraika: pakelti iki virutins kaktos dalies antakiai, tempti apvalieji aki raumenys ir

Jacqueso Rousseau kapo sala Ermenovilyje, taip pat skleidiania didiojo vieniiaus

nuleisti lp kampuiai. Prieingai negu iaurios emocijos, kuri iraika tikriausiai

kilmingum. Ryki kultrinio pesimizmo iraika ir nuostabus paveikslo monumen-

kilusi tiesiogiai i gyvn, lidesio iraika atsirado tuomet, kai ms protviai mgi-

talumas paskatino Julius Meier-Graefe teigti, kad Bcklinas pltojo tipikai germa-

no ugniauti auksm. Darwino poiriu, tai vlyvas evoliucijos pasiekimas. Ivadoje

nik apmstyt men. Rezium jis rao, kad Bcklino atvejis tai visos Vokietijos

jis rao: Vadinasi, irdglos ir nerimo iraikos yra iskirtinai mogikos.

atvejis (1905, p. 270)38. is Bcklino vaizdis sitvirtino. Kultrinis pesimizmas ir gel-

Ph. C.

mi bei auktybi patosas buvo laikomi germanikos sielos lovinimu. i samprat

deinij nacionalist rateliai perm ir pavert Bcklin mistikos germanikosios

232. Pav. XIX Melancholin kartin, paskutin stadija (iliustracija i Bournevilleio ir

sielos tapytoju, pelniusiu Adolfo Hitlerio susiavjim (jis sigijo paveiksl 1936 m.).

P. Regnardo veikalo Fotografin Salpetrijero ligonins ikonografija (Daktaro Charcot

Bet tokia kritika neatsivelgia specifin modernum, jungiant peiza ir netikrovi-

skyrius), t. 1, Paryius, 18761877)

k tem, kas ir sukuria paveikslo nuotaik. Tokiu bdu Bcklinas sukr originalias

Fotoklija, 69,5 cm

kompozicijas, dl kuri tapo vienu i svarbiausi siurrealistus kvpusi meninink.

Pranczijos nacionalin biblioteka, Mokslo ir technikos skyrius, 4-T37.30 (1-3)

K. T.
Jeanas-Martinas Charcot (18251893), 1881m. paskirtas Salpetrijero ligonins nerv
38

Plg. kataloge pateikiam literatros sra.

118

lig skyriaus profesoriumi, yra laikomas neurologijos pradininku. 1870m. jis liovsi
119

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I s k y r i u s . D a i l t y r o s t e k s ta i / k ata lo g a i

tikti organine isterijos kilme ir pradjo eksperimentinius stebjimus. Visapusio

Ronas Mueckas, gims 1958 m. Melburne, i pradi dirbo kino ir televizijos

didiojo ir reguliaraus isterinio priepuolio krim (bei atkrim), vairius jo etapus

specialij efekt krju Australijoje ir Didiojoje Britanijoje. Vliau itin rafinuot

nagrinjo tol, kol sudar isam sinoptin apibdinim su tipinmis pozomis ir va-

ir puikiu mediag imanymu grst technik pritaik kurti figroms pagal savo

riantais, tarsi vizualin kenianio kno kalbos dsni apra. ia aikja vilgsnio,

artimj, eimos nari ir draug modelius. ie kriniai pirmkart buvo eksponuoti

akies svarba: regjimas svarbus ir tyrimui, nes reikalingi vizuals vairi isteriko

1997m. parodoje Sensation Londone, o 2001 m. Venecijos bienalje.

poz rodymai (pieiniai, muliaai, vako figrls), ir praktikai: taikoma hipnoz,

Jo figros, tolimos banaliam popmeno hiperrealizmui ir paprastam akade-

galinti sukelti priepuol. Taiau 1875m. kaip tik fotografija jam tapo isvajotu instru-

miniam natralizmui, kaip ir religins skulptros, byloja apie gyvenim, gimim,

mentu sudaryti neurologijos muziejui, o 18781880m. darb vainikavo Bourne-

vaikyst, kani, lig, agonij ir mirt; labai spdingas j psichologinis poveikis.

villeio ir Regnardo sudarytas albumas Fotografin Salpetrijero ligonins ikonografija,

Mastelis, pagal kur jos padarytos tai mayts, kaip patale gulinios serganios

kur nuo 1888m. kr fotografas Albertas Londeas.

jo motinos, gio sulig kdikiu, arba mirusio tvo (Dead Dad, 1996), tai milini-

is spdingas eli teatras, kur moni figros atkurdavo metro pasilytas

kos, kaip nejaukiai savo kne besijauianio paauglio Pinocchio (1998) ar berniuko

arba leidiniuose publikuotas pozas, antradieniais paskaitas priviliodavo daugyb

naujame vyro kne Boy (1999), arba kaip i prislgto ir, regis, agorafobijos apssto

isilavinusi klausytoj, tarp kuri buvo ir broliai Goncourtai, broliai Daudet, Mau-

vyro figra, sukelia irovui stipr nejaukumo jausm. Ne tik j mastelis, bet ir

passantas, Gautier, Huysmansas, taip pat dailininkai Gall, Rodinas, Grmeas, ir,

poza, veido iraika, vilgsnis iduoda labai savotik psichin bsen. Didelis vyras

inoma, jaunas studentas pavarde Freudas. Regjimo svarb bus lengviau suprasti,

pavaizduotas klasikine melancholiko poza: kair ranka prie skruosto, galva palenkta

jei atsivelgsime tai, kad Charcot, aistringas meno mgjas ir kolekcininkas, man

on, vilgsnis nirus ir sustings, atrodo iekantis prieglobsio kampe, susigs,

gals daugelio pacieni knijamas figras atpainti niriuose motyvuose i dai-

tarsi j pult per didel erdv.

ls istorijos nuo Raffaello paveikslo Kristaus atsimainymas iki Rubenso drobs v.

J. C.

Ignacas igydo apsstj.

iame isterik figr pandemoniume melancholija isiskiria savitu poetiniu

K o me n ta r as

groiu, ji priskirta aistringos elgsenos kategorijai ir primena kai kurias mslias

Katalogas pristato konceptuali istorin parod, skirt melancholijos reikinio

ekstazs itiktj figras, pavyzdiui, kaip tos, kurias Miunchene tuo metu tap toks

ir jo reprezentacijos tyrimui vairi epoch Vakar meninje kultroje. Parodos

Gabrielis Maxas.

iniciatoriai tuometinis Paryiaus Picasso muziejaus direktorius Jeanas Clairas (g.

J. C.

1940) ir austr dails istorik Cathrin Pichler. Kaip rao katalogo angoje Clairas,

Ron Mueck

Lme et corp Siela ir knas ir ipltoti vien jos dal, skirt bsenai, kuri nuo seno-

(g. 1958 Melburne, Australija)

vs vadinta depresija.

parodos impulsu tapo noras pratsti 1993m. Paryiaus Grand Palais vykusi parod

281. Be pavadinimo (Didelis vyras), 2000

Parod sudar atuoni skyriai: Antikos melancholija, Velnio maudyns. Vidu-

Pigmentuota poliesterio derva ant stiklo pluoto, 203,8120,7204,5 cm

ramiai, Saturno vaikai. Renesansas, Melancholijos anatomija. Klasicizmo am-

Vaingtonas, Hirhorno muziejus ir skulptr parkas, Smitsono institutas, mu-

ius, Apvieta ir jos eliai. XVIII amius, Dievo mirtis. Romantizmas, Melan-

ziejaus pirkinys u Josepho H. Hirshorno fondo las, Roberto Lehrmano garbei,

cholijos prisijaukinimas ir Istorijos angelas. Melancholija ir iuolaikin epocha.

inv. nr. HMSG2001.4

Sudarydamas parod, jos kuratorius rmsi dails istorijos klasika tapusiais Fritzo

120

121

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

Saxlio, Aby Warburgo ir kit kultros istorik darbais. Kai kuri parodos skyri
pavadinimai aliuzija inomus dails istorijos tyrimus. Pavyzdiui, renesansinei

I s k y r i u s . D a i l t y r o s t e k s ta i / k ata lo g a i

Parodos ventojo Kazimiero gerbimas Lietuvoje

(2009, Vilnius) katalogas

melancholijai skirta dalis vadinasi Saturno vaikai, kaip Raymondo Klibanskyo kartu su Erwinu Panowskyu ir Fritzu Saxliu parengtos knygos Saturnas ir melancholija:

> Tekstas i: Sigita Maslauskait, v. Kazimieras arba v. Aloyzas Gonzaga (5 dalis: Varia,

gamtos filosofijos, religijos ir meno tyrimai (Saturn and Melancholy: Studies in the

dubia, kat. nr. 3), ventojo Kazimiero gerbimas Lietuvoje, kat., sudaryt. Neringa Markauskait,

History of Natural Philosophy, Religion and Art, 1964) knygos skyrius.

Sigita Maslauskait, Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2009, p. 519 (komentar

Katalogas atspindi parodos sudarymo princip ir perteikia jo koncepcij. Teks-

pareng Sigita Maslauskait)

tus katalogo skyriams ra ne tik muziej kuratoriai ir dails bei kultros istorikai,
bet ir raytojai (Yves Bonnefoy), graik filologijos inovai (Paul Demont), neurolo-

v. Kazimieras arba v. Aloyzas Gonzaga

gai (Laura Bossi). Viso katalogo tekstus vadinius straipsnius ir krini apraus

Neinomas dailininkas. XVIII a.

reng 62 specialistai i vairi ali.

Drob, aliejus; 29,525 cm

Pateikiamoje altinio itraukoje Clairas aprao melancholijos reikin Renesan-

LNM [Lietuvos nacionalinis muziejus], P 550

so laikotarpiu, atskleisdamas dailje melancholijai perteikti naudotas priemones

tam tikrus siuetus, objektus, spalvas ir pan. Dails istorijos poiriu is tekstas yra

Paveikslas muziejaus rinkinius pateko kaip v. Kazimiero atvaizdas. Tai rodo, kad

vertingas Renesanso epochos mokslo ir meno sveikos analizs pavyzdys, kuriame

jame pavaizduotas ventasis buvo laikomas v. Kazimieru, nors atvaizdo ikono-

remiamasi to laikotarpio meno, mokslo ir literatros kriniais.

grafija liudyt j esant v. Aloyzu Gonzaga. Gali bti, kad paveikslo usakymas

Aikiai artikuliuotas kataloge pateikiamo tyrimo pjvis, palyginamoji analiz

remiantis v. Aloyzo Gonzagos ikonografija nutapyti v. Kazimier buvo smo-

parodos ir katalogo autoriams leido rekontekstualizuoti nemaai inom dails k-

ningas ir inicijuotas fundatoriaus. Panai v. Kazimiero ikonografijos stereoti-

rini ir atkreipti dmes marginalizuotus artefaktus. Tok plat ir vairiapus pri-

pus lauani pavyzdi bta ir daugiau. Procesij altorlio dvipusis paveikslas

statym diktavo btinyb pagrsti ir iaikinti parodos autori koncepcij. Katalogo

(kat. 2. 143) vaizduoja v. Kazimier su karmelit abitu, taip pat trumpais plau-

vert dails istorijai silymas skaityti Vakar dails istorij savitu rakursu, trau-

kais, vaikiku veidu. Kartais aptinkamas v. Kazimiero atvaizdas, kuriame i po

kianiu dails istorijos diskurs gamtos moksl ir mogaus fiziologijos bei psicho-

karaliko apsiausto matyti vienuolio drabuis, tad jzuitai taip pat galjo ventj

logijos inias. Paroda ir jos dokumentas katalogas yra simptomiki XX a. pabaigos

aprengti sutana ir apsiaustu.

kontekstins parod tendencijos poiriu.

Lit.: Maslauskait, 2004b, p. 3840 [S. Maslauskait, Apie jzuitik v. Kazimiero
J u l ij a F o m in a

atvaizd, Knyg aidai, 2004, nr. 4, p. 3840]

S.M.
K o me n ta r as
Pristatomas altinis yra katalogo, skirto v. Kazimiero jubiliejini met proga surengtos dviej dali Lietuvos globjo atvaizd apvalgos, aprao pavyzdys.
2004m. sukako keturi imtai met nuo pirmj ventojo garbei Vilniuje surengt

122

123

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I s k y r i u s . D a i l t y r o s t e k s ta i / k ata lo g a i

ikilmi, t.y. nuo oficialios v. Kazimiero gerbimo Lietuvoje pradios. Paskutinje

vairi jaunimo draugij globjas Aloyzas Gonzaga gim 1568 m. senos ir

katalogo dalyje pateikti abejotini v. Kazimiero atvaizdai. Tyrintojui tokie atvaizdai

kilmingos Mantujos gimins Gonzag pilyje Kastiljone dele Stivjerje. Jo tvai

visada kelia iki, reikalaujani pasitikrinti kompetencij, sugretinti argumentus

markizas Ferrante Gonzaga ir Marta dei conti Tana di Chieri savo vestuves vent

u ir prie, juos pagrsti.

Madrido karali rmuose, nes tvas tuo metu tarnavo Ispanijos karaliui Pilypui II.

Kas bdinga v. Kazimiero ikonografijai?

Paauglystje Aloyzas viejo ir studijavo vairi Toskanos ir Ispanijos didik r-

Jo vaizdavimo tradicij formavo inios apie jo gyvenim ir keli altori garb.

muose. Vaikinas buvo sportikas, guvus, tad jam numatyta karininko karjera. Sep-

Lietuvos globjas karalaitis Kazimieras gim 1458 m. spalio 3 d. Krokuvoje

tyni vaik eimoje Aloyzas buvo pirmagimis, taiau jis atsisak pdinysts teiss

Lenkijos karaliaus Kazimiero ir Elzbietos Habsburgaits eimoje. 1471m. iem,

ir 1585m. prie tvo vali stojo jzuit kolegij Romoje. Jo mokytojas buvo v.

bdamas trylikos met, vadovavo kariniam ygiui Vengrijos sostui uimti, taiau

Robertas Bellarminas. 1589m. Aloyzas, vos 21 met jaunuolis, buvo isistas taiky-

patyr neskm. Istoriniai altiniai liudija, kad savo aplinkoje karalaitis Kazimie-

ti savo brol Rodolf su Mantujos kunigaikiu ir su jam pavesta misija skmingai

ras isiskyr tvirta krikionio laikysena; hagiografai j vadina nekruvinuoju kan-

susidorojo. Grs Rom 1590 m., jis rado miest niokojam maro epidemijos.

kiniu dl itikimybs Dievo sakymams mirties akivaizdoje. Mir 1484m. kovo

Aloyzas Gonzaga m uoliai slaugyti serganiuosius maru jzuit ligoninje. ia

4 d. Gardine, palaidotas Vilniaus katedros Karalikojoje koplyioje, kuri ikart po

jis ir pats usikrt. 1591m. birelio 21 d. mir ir buvo palaidotas Romos v. Ignaco

to tapo karalaiio gerbimo ir patiriam maloni vieta. ventumo garsas ypa pla-

Lojolos banyioje (galva saugoma titulinje ventovje Kastiljone dele Stivjerje).

iai pasklido po Lietuvos ir Lenkijos kariuomens pergali prie Polocko ir netoli

1726m. popieius Benediktas XIV Aloyz Gonzag kanonizavo ir paskelb jzuit

Vilniaus (atitinkamai 1518 ir 1519 m.), kurios susietos su stebuklinga ventojo pa-

kolegijos mokini globju, o 1936m. Pijus XI j paskelb krikionikojo jaunimo

galba. 1517 m. pradtas v. Kazimiero kanonizacijos procesas buvo baigtas 1602

globju.

m.: leista gerbti ventj karalait Lietuvoje ir Lenkijoje, patvirtinti ventojo die-

v. Aloyzas Gonzaga vaizduojamas su balta jzuit novicijaus kama, su kry-

nos liturginiai tekstai. 1604m. gegus 1012 d. Vilniuje vyko trij dien ikilms,

iumi ir lelija rankose. Danai rodomas kontempliuojantis Kristaus kanios arba

skirtos iam vykiui paminti, j metu padtas kertinis akmuo pirmosios titulins

Mergels Marijos atvaizd. Kiti atributai: juoda kunigo sutana, roinis, karna prie

v. Kazimiero banyios statybai. 1636m. rugpjio 14 d. ventojo knas perkeltas

koj, kno marinimo praktikas nurodantys instrumentai: autinis diras, rimbas su

nauj, Vilniaus katedroje relikvijoms saugoti pastatyt barokin koplyi. Tais

mazgais.

paiais metais popieius Urbonas VIII paskelb ventj karalait Lietuvos ir Len-

Abu ventieji yra kil i sen ir garsi gimini, abu mir labai jauni (v. Kazimieras bdamas 26 met, v. Aloyzas 23 met amiaus). Ir v. Kazimiero, ir v.

kijos globju.
v. Kazimieras daniausiai vaizduojamas su Lietuvos didiojo kunigaikio

Aloyzo Gonzagos kanonizacijos istorija ir hagiografin tradicija ikelia karalikoje

karna, kryiumi ir lelija rankose, taiau yra nemaai ir karalaiio kario atvaiz-

prabangoje gimusij skaistybs doryb (i ia kyla ventojo galia utarti jaunim

d. Tradicijos v. Kazimierui priskiriama himno Omni die dic Mariae autoryst

kovose su juslmis, vaizdavimas su lelija rankoje) ir itikimyb Kristaus mokymui,

leido j vaizduoti kaip ypating Marijos garbintoj. Barokinje dailje gana danai

emikos valdios atsisakym (karna prie koj), varg, ligoni ir sueistj slau-

matomoje kompozicijoje v. Kazimiero ekstaz karalaitis vaizduojamas su himno

gym. Abiej gyvenimai irykina jaun kilmingj asketik gyvenimo bd,

tekstu alia Dievo Motinos. Kiti atributai: karalikos insignijos, roinis, Lietuvos

maldingas praktikas, artimo meils darbus, pamaldum Kristaus kaniai ir Dievo

valstybs herbas Vytis, po ventojo kojomis pamintas amras, simbolizuojantis

Motinai. Abu ventieji yra jaunimo ir diova serganij globjai. abu ventuosius

juslin meil.

kreipiamasi praant apsaugoti nuo galumo pagund ir plaui lig.

124

125

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

Taigi akivaizdu, kad kataloge pristatomas atvaizdas turi ir vienam, ir kitam ven-

I s k y r i u s . D a i l t y r o s t e k s ta i / B i o g r a f i j a

Biografija

tajam bding bruo, tad ragina kelti klausimus: kokios prieastys skatina supanati dviej ventj atvaizdus, kaip reikt vertinti tokius atvejus, kaip konkreios
vienuolijos (iuo atveju jzuit) dvasingumas ir mokymas veikia ventojo ikonografij? Pateiktasis pavyzdys skatina iekoti analogij ir mediagos palyginimams,
kas leidia pateikti nauj duomen moksliniams tyrimams.
Si g i ta M a s l au s k a i t

Amininko parayta biografija yra autentikas pirminis altinis dailininko gyvenimui ir krybai tirti: vis dlto dails istorijos mokslas daniau j traktuoja kaip
antrin altin, grst empirine raytini altini ir vizualins informacijos analize.
Dailininko biografija remiasi gyvenimo ir krybos ryio paradigma. Abu biografijos
dmenys gali bti traktuojami kaip paralels, analogijos arba viena per kit pasireikianios dimensijos.
Pirmosios inios apie dailininkus aptinkamos dar Antikos autori, pavyzdiui,
Plinijaus Vyresniojo, tekstuose, taiau sistemins biografins literatros pradia siejama su Naujaisiais laikais. Italijoje nuo XVa. vidurio iaugus dailininko statusui
visuomenje pradeda plisti dailinink gyvenimui ir krybai skirta literatra. Dails
istorijos tyrim principais grstos dailininko biografijos tradicij pradjo Renesanso
epochos tapytojas ir architektas Giorgio Vasari (15111574). Jo daugiatomis veikalas Dailinink gyvenimai (Le Vite de pi eccellenti pittori, scultori, ed architettori)
pirm kart buvo ileistas 1550 (plaiau inomas papildytas 1568m. leidimas). Tai
isami biografij pagrindu sukonstruota Italijos Renesanso dails sintez pirmoji
dails istorija. Dailinink gyvenim apraymams Vasari pritaik savo meto literatrins biografijos tradicij. Knyga prasideda nuo XIIIa. tapytoj Cimabue ir Giotto,
baigiasi Leonardo da Vinci, Raffaello, Michelangelo ir kitais brandiojo Renesanso
meistrais. Veikal sudaro trys dalys, suskirstytos pagal dails raidos periodus, kuri
kiekvienas iliustravo vidin ciklin dails raid ir stiliaus tobuljim, pradedant Antikos idj atgaivinimu XIIIa. ir baigiant Vasari aminink kriniais.
Vasari pasirinkt biografin dails istorijos sisteminimo bd paskatino sitikinimas, kad dails raid lemia individuali krj pasiekimai. Jis charakterizavo
ital Renesanso epochos dailinink asmenybes, apra j darbus, krybos metodus,
126

127

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I s k y r i u s . D a i l t y r o s t e k s ta i / B i o g r a f i j a

komentavo stili ir takas, biografijos apraym grsdamas empirine informacija.

didaktiniai pasakojimo aspektai. i veikal autoriai netyrinjo archyvini altini

Vasari veikale gyvenimas ir kryba traktuoti kaip paralels, nors retkariais kry-

taip nuosekliai ir kritikai kaip vlesni kart meno istorikai, pagaliau nedisponavo

bos ir asmenybs apibdinimas sutampa (kaip Fra Angelico biografijoje). Pirmasis

ir tokia plaia mediaga kaip j pdiniai; vis dlto j paraytos biografijos nepra-

biografijos dmuo atskleidiamas remiantis faktais, antrasis vizualiais spdiais.

randa verts kaip dokumentais ir vaizdo ekspertize grstas dailininko gyvenimo bei

Vasari rmsi dokumentiniais altiniais, bet ne taip nuosekliai ir kritikai kaip v-

krybos duomen altinis, atspindintis epochos skon ir dails madas.

lesni kart istorikai. Vasari buvo svarbu ne tik surinkti krybos faktus, bet ir ver-

Nauj impuls, sustiprinusi biografijos anro gyvybingum, XIXa. suteik susti-

tinti krinius pagal vaizdo tikrovikumo kriterij. Jis sukr Renesanso dailinink

prjs dailininko socialinis statusas ir augantis ymybi kultas. Estetikos personaliza-

vertinimo kanon, kur perm vlesns epochos. Dailinink gyvenimai svarbs dl

cija taip pat skatino individualios krybos ir biografij studijas. Dailinink biografijas

juose pristatomos empirins informacijos ir universalaus dails raidos vaizdinio.

pradjo rayti ne tik dails profesionalai (dails istorikai, kolekcininkai, antikvarai),

Vasari veikale pritaikyti gyvenimo ir krybos ryio modelis, pasakojimo schemos

bet ir dailinink artimieji, gerbjai ar biiuliai. Tokios biografijos, kaip liudijimai i

ir struktra, vizualios ir dokumentins informacijos derinimas, ekspertizs metodai

pirm lp, kl ypa didel aminink susidomjim. Atitinkamai dailininko biogra-

formavo vlesn dailinink biografij tradicij.

fijos anras XIXa. tapo gerokai vairesnis: tai ir grieti, tiksls akademinio pobdio

Italijoje po Vasari rayti atskir region dailininkams skirti veikalai (Baglione,

dails istorijos tekstai, ir intymiais asmeniniais spdiais, laik itraukomis parem-

Passeri, Pascoli Romoje, Baldinucci Florencijoje, Ridolfi Venecijoje, Soprani Genu-

tos apybraios, ir eseistins studijos. Kai kurie biografij pavyzdiai eklektiki, kiti sie-

joje). Paymtina iame skyriuje isamiau pristatoma antikvaro Giovanni Bellori

kia ilaikyti vieno stiliaus charakteristikas: eseistin pobd arba griet mokslin kal-

(16131696) knyga, skirta reikmingiausiems ital Baroko dailininkams, autoriaus

b. Individualizmo vert klusi XIXa. kultra ipopuliarino dailininko monografijos

amininkams. Bellori rmsi Vasari bdingais biografij reprezentavimo princi-

anr. Publikuota ir klasikini epoch (ypa Renesanso meistr), ir XIXa. dailinink

pais gyvenimo ir krybos paraleli modeliu, taiau kitaip vertino apraom au-

krybos apvalg. Tipiki XIXa. monografij pavyzdiai: Gustavo Friedricho Waa-

tori kryb: taik ne vaizdo tikrovikumo, bet idealaus groio kriterij, atskleis-

geno veikalas apie ber Hubert ir Johann van Eyckus (1822), Carlo Friedricho von

damas estetini pair kait, kuri kiekvienoje epochoje lemia vis kitok favorit

Rumohro monografija apie Raffaello (1831) ir tam paiam dailininkui skirta Johanno

pasirinkim, kartais paskatindama i naujo atrasti pamirtus vardus.

Davido Passavanto knyga (1839), Hermano Grimmo parayta Michelangelo mono-

Vasari knygos pavyzdiu grstos biografijos plito ir u Italijos rib. Pavyzdiui,

Karelas van Manderis (15481606) sukomponavo savj Tapybos knyg (Het Schil-

grafija (1860), Carlo Justi veikalas apie Velzquez (1888) ir kt. Biografijos virsmas didels apimties studija poskis dails istorijos raidoje.

derboeck, Haarlem, 1604) i trij dali: Vasari veikalo vertimo, Nyderland ir Vo-

XIX a. dails istorija, pasidavusi pozityvizmo takai, sureikmino empirinius

kietijos dailinink gyvenim apraymo ir Ovidijaus Metamorfozi vertimo su pa-

duomenis: dailinink krybos tyrimai buvo grindiami siekiu sukaupti kiek ma-

aikinimais. Joachimas von Sandrartas (16061688) vazarik biografins sintezs

noma isamesnius ir tikslesnius duomenis. Atitinkamai biografinio pobdio tekst

format pritaik vokiei dailininkams, Horaceas Walpoleas (17171797) XVIIIa.

autoriai rmsi vadinamja inov teorija bei praktika, taik naujausius dails k-

Anglijos tapytojams.

rini atribucijos metodus. XIX a. pabaigoje ypa svarbios tapo Giovanni Morelli

XVIIXVIIIa. ileistos vairi region dailinink biografins sintezs patvirti-

(18161891) pasilytos atribucijos technikos, pagrstos prielaida, kad autoryst lei-

no: Vasari vesti biografinio pasakojimo principai galutinai sigaljo. Vasari sekj

dia atskleisti specifinis nereikming, neva nesmoningai kuriam detali (pavyz-

tekstams buvo bdingas ne tik faktografikumas, bet ir savita retorika, kuri kurti

diui, tapant veid nosies ar aus, figr plauk ar draperij, gamt peizao

padjo literatrinio pasakojimo elementai, novels ar anekdoto motyvai, kartais

element) traktavimas.

128

129

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I s k y r i u s . D a i l t y r o s t e k s ta i / B i o g r a f i j a

Svarbs pokyiai XIXa. biografij istorijoje siejami su Johanno Joachimo Winck-

savaip inerpretavo, kreipdamas dmes ne tik formalias neva nesmoningai sukur-

elmanno (17171768) tyrimais, paskatinusiais dails istorijos mokslins metodologi-

tas, bet ir reikmingas detales, atspindinias dailininko meninio mstymo proius.

jos formavimsi. Pakitus menins krybos sampratai, modifikuotas gyvenimo ir k-

Knygoje apie Lotto tyrintojas bendr struktr sulyd kritin katalog ir istorin

rybos ryio modelis, kitaip pradta suvokti menininko biografijos ir istorijos ssajas.

pasakojim, irykino krybos morfologijos ir chronologijos ypatumus, atskleid

Dailininko biografija, sureikminus kultros ir istorijos tak asmenybei bei dails

dailininko istorin bei kultrin tapatyb. Berensonas parod, kad kriniai gali bti

krybai, gijo daugiau kontekstikumo.

iraikingi asmenybs kodai, kurie objektyvizuoja tapatyb be faktinio inojimo ir

Kai kurios XIXa. biografijos koncentravosi gyvenimo fakt rekonstrukcij ir

siek atskleisti individuali kryb kaip epochos vertybi iraik. Tokio pobdio

raytinio dokumento.
Nepaisant autori, teigusi dails fenomen objektyvi prigimt, kritikos, XXa.

biografijos paprastai pasiymjo patraukliu literatriniu pasakojimu ir buvo skirtos

dailininko biografija iliko viena populiariausi dails istorijos tyrimo krypi.

plaiai skaitytoj auditorijai. Kita biografij dalis koncentravosi krybin palikim,

XXa. antroje pusje biografija patyr postruktralizmo ir kit intersubjektyvi me-

buvo grstos specialiaisiais dailtyros metodais. Svarbiausias io pobdio tekst

todologij pasiprieinim. Biografija kritikuota dl kanon krimo, siauro formato,

adresatas dails istorikai, kolekcininkai, meno inovai. Daugeliui XIXa. veikal

tradicini metod taikymo. Reikia pasakyti, kad biografijos anras, reaguodamas

apie atskirus dailininkus krini analiz buvo btina biografinio teksto prielaida.

dails istorijos pokyius, smarkiai pakito ir isiplt. Naujo pobdio biografinius

Siekta atskirti kopijas ir originalus, iskirti autoriaus ir jo dirbtuvs darbus ir suda-

tyrimus XXa. antroje pusje paskatino socialin dailtyra, pokolonijiniai tyrimai,

ryti kritin chronologin menininko krini svad. Nuo XIXa. danu biografijos

susidomjimas neeuropini kultr raida, feminizmo teorija. Savo ruotu ie tyri-

priedu tampa kritinis krini katalogas catalogue raisonn. Kartais jis funkcionuo-

mai bt nemanomi be tradicins dailininko biografijos, k patvirtint ne tik nau-

ja ir kaip savarankikas anras ir kiek manoma pilnesnis ir isamesnis dailininko

jausi leidini bibliografijos, bet ir jas apibendrinantys informaciniai leidiniai1.

meninio palikimo apraas, papildytas vaizdine ir istorine dokumentacija, altini

bei literatros nuorodomis.

Modernioji dailininko biografija nebesilaiko vazarikojo pasakojimo schemos:

chronologin nuoseklum pakeiia probleminis pasakojimas, padiktuotas nau-

Dalis XIXa. antros puss biografij siek derinti abi istoriniais faktais parem-

j fakt ir vaizd tyrimo princip. Vis dlto biografijai tebra bdingas krybos

to pasakojimo ir vizualiojo painimo puses, veikti gyvenimo ir krybos tyrim

ir gyvenimo ryio modelis, iskiriantis j i kit dails istorijos tekst. Modernios

dvilypum, rasti pusiausvyr tarp biografinio pasakojimo ir krybos analizs. Tokio

biografins sintezs pagrindas yra kritins vaizdo analizs ir dokument studij me-

derinimo pavyzdys Dailinink monografij (Knstler Mongraphien) serijos kny-

todais grstas tyrimas. iais principais rmsi jau XIXa. pabaigoje Julius Meyerio

gos, nuo 1895 m. leistos Hermanno Knackfusso (jis vadovavo Bylefelde veikusiai

ileistas tritomis vokikas dailinink odynas Allgemeines Knstlerlexikon, taip pat

specializuotai dails istorijos leidini leidyklai Velhagen und Klasing, kuri iki 1922m.

anro klasika laikomas Ulricho Thiemes ir Felixo Beckerio Vokikas dailinink o-

ileido daugiau kaip 100 garsi Europos dailinink monografij nuo Raffaello iki

dynas nuo Antikos iki ms dien (Allgemeines Lexikon der bildenden Knstler von

Loviso Corintho).

der Antike bis zur Gegenwart, 37 tomai, Leipcigas, 19071950). Nuo XXa. pabaigos

XIX a. antroje pusje sustiprjus nuostatoms, kad kryba ir dailininko asme-

leidiamas patobulintas ir praplstas jo variantas Vokikasis vis laik ir taut daili-

nyb organikai susijusios, bandyta suvienyti abi biografijos plotmes gyvenim

nink odynas (Allgemeines Knstlerlexikon der Bildenden Knstler aller Zeiten und

ir kryb. Biografijos modelio pokyi pavyzdys galt bti Bernardo Berensono

monografija apie Lorenzo Lotto (Lorenzo Lotto: an essay in constructive art criticism, 1893). Berensonas pritaik Morelli atribucijos metodik, kuri patobulino ir
130

Pvz., rinkinys Art Books: a basic bibliography of monographs on artists, sudaryt.

WolfgangM. Freitag, Garland Publishing, 2-as leidimas 1997.

131

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

Volker). Tuo paiu principu parengtas ir Lietuvos dailinink odynas (2005m. ileis-

I s k y r i u s . D a i l t y r o s t e k s ta i / B i o g r a f i j a

Giovanni Pietro Bellori. Michelangelo da Caravaggio

tas pirmas tomas, skirtas LDK dailei).

Biografija atsirado kaip bdas organizuoti inias ir interpretuoti menin paveld.

>

Versta i: Giovan Pietro Bellori, Michelangiolo da Caravaggio, Vite di Caravaggio, sudaryt.

i paskirt ji isaugojo iki iol. Biografija sulydo gyvenimo, krybos ir konteks-

Francesco Valdinoci, Roma: CasadeiLibri Editore, 2010, p. 81119 (vert Vaidil Stalioraityt,

tinius duomenis, tad paprastai turi referentiko, kitus altinius ir kito pobdio

vertim redagavo Jonas Malinauskas, komentarus pareng Giedr Jankeviit)

tyrimus kreipianio teksto pavidal. Biografijos integruojamos platesnes istorines

ir vizualumo studijas. Tai dar kart patvirtina io specifinio dails istorijos altinio
fundamentin reikm ir integracin paskirt. Biografija i ties yra platesnio inojimo prielaida.

Pasakojama, kad senovs skulptorius Demetrijus taip stengsi perteikti daikt pa-

Kitokio pobdio tyrim slyga reikminga, bet ne vienintel biografijos pa-

naum, kad labiau mgavosi j pamgdiojimu negu groiu. Taip pat buvo ir su

skirtis. Biografijos, kaip altinio, vert ir savitum lemia vaizdins mediagos eks-

Michelangelo Merisi, kuris nepripaino kito mokytojo, iskyrus tapom objekt. Jis

pertize ir naujais interpretaciniais principais grstas individualios vaizdins tradici-

nesirinkdavo i gamtos geriausi form, bet, atrodo, ir tai i ties nuostabu, neval-

jos vertinimas. Biografija svarbi ir iskirtin kaip individualios krybos pagrindu

ds meno j kr. Savo gimimu jis padvigubino Caravaggio2, kilmingos Lombardijos

sukonstruota faktinio ir vizualiojo inojimo sintez. Biografinis tyrimas padeda

tvirtovs, kuri buvo ir garsaus dailininko Polidoro [1499/1500 apie 1543] gimtin,

vertinti tai, kas nra atskleidiama jokiomis kitomis studijomis: krybos individua-

lov. Jaunystje jiedu abu moksi mrininkysts amato ir loviuose neiojo kalkes sta-

lum, kryb kaip gyvenim, tapatybs ir autentikumo liudijim. Tai biografiniams

tyboms. Vliau Milane, dirbant su tvu, kuris buvo mrininkas, Michele teko ruoti

tekstams suteikia ypating paintin status.

klijus freskas tapantiems dailininkams. Degdamas trokimu dirbti su spalvomis jis

prisijung prie j draugijos ir visikai atsidjo tapybai. Ketverius ar penkerius metus

Ai s t Pa l i u y t

tap portretus, o vliau, bdamas neramaus ir nesuvaldomo bdo, dl kakoki kivir pabgo i Milano ir atvyko Venecij. Ten taip susiavjo Giorgione [14781510]
koloritu, kad nutar bti uoliu jo sekju. Todl pirmieji jo darbai yra tokie velns ir
skaidrs, ir juose nra t eli, kuriuos jis naudojo vliau. Kadangi i vis venecijiei dailinink, garsjani puikiu koloritu, Giorgione variausiai ir paprasiausiai
keliomis spalvomis atvaizduodavo tikrovs formas, Michele nusprend elgtis taip pat,
kai pirm kart sigilins m stebti tikrov. Nuvyks Rom jis ten apsistojo neturdamas nei bsto, nei pajam. Pozuotojai, be kuri jis nemokjo tapyti, buvo jam per
brangs ir jis neudirbdavo tiek, kad padengt savo ilaidas. Todl bdos prispirtas
Michele nujo tarnauti Cavaliere Giuseppe dArpino3, kuris patikjo jam tapyti gles
ir vaisius. Jis taip puikiai juos perteikdavo, kad vis daniau pasiekdavo gro, kuris

132

iaurs Italijos miestas Bergamo provincijoje. ia ir toliau sudaryt. past.

Giuseppe Cesari (15681640) ital manierizmo tapytojas.

133

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I s k y r i u s . D a i l t y r o s t e k s ta i / B i o g r a f i j a

teikia daug diaugsmo ir iandien. Nutap grafin su glmis, skaidriu vandeniu ir

ir kaip keliais atspalviais sugebjo perduoti spalvos tikrum. Didesniame paveiksle

stiklu, kambario lango atspindiais ir glmis, aplakstytomis vieutliais rasos laais.

nutap madon, besiilsini kelyje Egipt. alia stovi angelas ir grieia smuiku, o

Panaiai vaizduodamas jis nutap ir kit nuostabi paveiksl. Taiau t dar nenoriai

v.Juozapas sdi ir prieais j laiko natas8. Angelas labai graus; galv velniai pa-

ir jaut kartl, kad jam neleidiama tapyti figr. Todl prims grotesk tapytojo

suks profiliu jis atgria sparnuot nugar, o aplink nuog kn vejasi audeklas.

Prospero pasilym, paliko Giuseppe namus ir su anuo susirung dl teptuko lovs.

Kitoje pusje sdi madona, kuri palenkusi galv atrodo tarsi miegot su kdikiu

Taigi pradjo tapyti savaip, visikai nepaisydamas ir netgi niekindamas nuostabiausius

glbyje. iuos paveikslus galima pamatyti kunigaikio Pamphiljo rmuose9. Yra

Antikos marmurus ir garsius Raffaello paveikslus, o vieninteliu savo teptuko objektu

ir dar vienas ilg pagyr vertas paveikslas, kabantis kardinolo Antonio Barberini

laik natr. Kai jam buvo parodytos ymiausios Fidijo ir Glikono skulptros, kad

[16071671] rmuose. Jame pavaizduotos trys kortomis aidianios pusfigrs10.

jis galt i j pasimokyti, jis nieko neatsak, o tik ities rank moni minios link,

Ten yra paprastas jaunikaitis su kortomis rankoje graiai i natros nutapyta galva

tarsi sakydamas, kad gamta jam parpino pakankamai mokytoj. Ir, nordamas tai

ir tamsiu rbu. Prieais j pasisuks profiliu jaunas sukius viena ranka atsirms

patvirtinti, jis pasikviet atsitiktinai pro al jusi igon ir nusiveds ueig j nu-

aidim stal, kita u nugaros traukia i u diro netikr kort. Tuo tarpu treiasis

tap, pranaaujani ateit, kaip paprastai daro ios egiptiei tautybs moterys . alia

sitaiss alia jaunuolio, iri jo kortas ir trimis rankos pirtais duoda enklus bi-

nutap jaunuol, kurio viena pirtinta ranka udta ant kardo, o kita, be pirtins,

iuliui, kuris pasilenkdamas vir stalo atsuka pet vies. Jis dvi tikrovik spalv

itiesta moteriai, kuri j laiko ir apirinja. Michele taip tikrovikai atvaizdavo ias

juodai juostuot gelton berankov. tai itokie buvo pirmieji Michele potpiai tja

dvi pusfigres, kad patvirtino savo ties.

santria Giorgione maniera su nuosaikiais eliais. Prosperas lovino nauj Mi-

Beveik tas pats parayta ir apie senovs tapytoj Eupomp . Taiau dabar ne
6

chele stili didindamas pagarb jo darbams tarp svarbiausi dvariki, tuo ir pats

laikas svarstyti, kiek pagirtinas toks mokymas. Ir kadangi jam rpjo tik spalvos,

turdamas sau naudos. Kortuotojus sigijo kardinolas del Monte, kuris, bdamas

tikrovika kno, odos ir kraujo, taip pat daikt paviri ivaizda, jo akis ir meistryst

didelis meno myltojas, pasirpino Michele gerove ir, prims j savo namus, skyr

irjo tik vieno ito, visa kita paliekant kitiems pamstymams apie men. Todl kai

garbing viet tarp savo dvaro moni11. iam didikui Michele nutap muzikuo-

jis iekodamas figr ir jas dstydamas sutikdavo mieste mog, kuris jam patikda-

janius jaunuolius, kuri pusfigrs buvo pavaizduotos pamgdiojant natr12, pa-

vo, sustodavo ir tenkinosi tuo, k pateikdavo gamta, o kitaip savo talento nelavino.

laidin vilkini moter, kuri groja liutnia su prie j atverstomis natomis13, rat

Nutap mergait, sdini ant kduts nuleistomis ant keli rankomis, besidiovinani plaukus. J nutap kambaryje, paddamas ant ems tepal ind, vrinius ir

Poilsis kelyje Egipt, 15951596, Romos Doria Pamphilj galerija.

perlus. Ji vaizduoja Magdalen7. on palenkt jos veid, tyra, lengva ir tikrovika

I Gubbio kilusi didik gimin, nuo 1461m. sitvirtinusi Romoje; iki iol eimai
priklausantys rmai, esantys Via del Corso, yra atviri visuomenei kaip paveiksl galerija.

10

Kortuotojai (it. I bari) 1594m. kardinolo Francesco Maria del Monte (15491627) usakymu,
k patvirtina jo herbas fone, nutapytas paveikslas; nuo 1987m. Fort Wortho Kimbell Art
Museum rinkinyje.

11

Kardinolas del Monte mirdamas paliko daugiau kaip 600 paveiksl rinkin, sutelkt jo
rezidencijoje Romos Madama rmuose; su Caravaggio buvo pastamas nuo 1594 m.

12

Muzikantai, 15941595, Niujorko Metropoliteno muziejus.

13

Greiiausiai Bellori suklaidino mergaitika jaunuolio ivaizda. I tikrj turimas omenyje

paveikslas Liutnininkas, nutapytas kardinolui del Monte. Siuetas turjo didiul pasisekim
iandien inomos trys Liutnininko versijos: Sankt Peterburgo Ermitae, Niujorko
Metropoliteno muziejuje ir 2007m. identifikuota Badminton House rinkinyje Glosteryre.

spalva pavaizduot skruost, kakl ir krtin papildo paprastumas visos figros, dvinios markinius, gelton kelius uklojant rb ir viesi glto damasto suknel.
i figr taip smulkiai aprame nordami parodyti, kaip natraliai jis vaizdavo

Prospero Orsi, labiau inomas kaip Prosperino delle Grotesche (apie 1560 apie 1633).

Buona ventura, 15961597, Paryius, Luvras; kita versija Romos Kapitolijaus muziejuose.

Eupompas i Sikyono, Va. pr. Kr. pab. graik dailininkas.

Atgailaujanti Magdalena, 15941595, Romos Doria Pamphilj galerija.

134

135

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I s k y r i u s . D a i l t y r o s t e k s ta i / B i o g r a f i j a

atsirmusi klpini v. Kotryn [1597, Madridas, Thyssen-Bornemisza muziejus]14.

monsinjoro Melchiorre Crescentij, popieiaus kurijos prelato, namus. Michele nu-

Pastarieji du paveikslai kabo vis dar tose paiose mense, o j spalvos atrodo so-

tap io mokyiausio prelato portret, taip pat didik Virgilio Crescentij, kuris kaip

dresns, nes Michele jau buvo pradjs rykinti elius. Nutap v. Jon dykumoje,

kardinolo Contarelli18 paveldtojas pasirinko j, kad kartu su Giuseppino19 itapyt

pavaizduot kaip sdint nuog jaunuol, kuris palenks galv priek apsikabina

San Luigi dei Francesi banyios koplyi.

avinl . is paveikslas kabo kardinolo Pijaus rmuose. O Caravaggio, kur tuo metu

Marino, abiej dailinink biiulis, patar figras virutinje sienos dalyje patik-

jau visi vadino iuo vardu pagal gimimo viet, kasdien vis labiau garsjo savo nauju

ti nutapyti Giuseppe, kuris buvo patyrs fresk tapytojas, o aliejinius paveikslus

koloritu, nebe tokiu kaip anksiau velniu ir santriu, bet pilnu sodri eli ir

Michele. Ir ia nutiko dalykas, kuris labai sutrikd Caravaggio ir vos nevar nevil-

kn reljefikumui pabrti naudojamos juodos spalvos. Jis taip ivyst i manie-

t dl gero vardo. Nes kai baig centrin paveiksl, vaizduojant v. Mat, ir pakabino

15

r, kad n vienai i savo figr neleido ieiti sauls vies, bet laik jas udarytas

altoriuje, kunigai j num, sakydami, kad ta figra, sdinti usidjusi koj ant kojos

kambario prieblandoje. Ant pagrindini kno dali i viraus krisdavo viesa, visa

ir grubiai monms atkiusi pdas, nepadori, nepanai ventj. Tuo metu, kai Ca-

kita palikdama elyje, kad rykiai matytsi stiprus viesos ir tamsos kontrastas. T

ravaggio didiai krimtosi dl tokio ipuolio prie jo pirmj banyioje eksponuoja-

dien Romos dailininkus labai suavjo i naujov ir ypa jaunesnieji rinkdavosi

m darb, markizas Vincenzo Giustiniani20 usistojo j ir itrauk i bdos: jis pasi-

pas j ir liaupsindavo kaip vienintel tikr gamtos mgdiotoj. Grdamiesi jo dar-

kalbjo su tais kunigais, pasim paveiksl sau21, o Caravaggio buvo pavesta

bais it stebuklais varsi tarpusavyje j mgdiodami, apnuogindavo pozuotojus ir

nutapyti kit, tai yra t, kuris dabar kabo altoriuje22. Be to, nordamas ypa pagerbti

apviesdavo juos i viraus. Mets mokslus ir nepaisydamas mokyt patarim, tlas

pirmj paveiksl, markizas parsine j namo ir vliau alia jo pakabino tris kitus

aiktse ir gatvse natros mgdiojimui lengvai rasdavo mokytoj ir objekt. itoks

evangelistus, nutapytus trij to meto garsiausi dailinink Guido23, Domenichi-

lengvumas viliojo daugel, ir tik seni gud tapytojai, pritrenkti io naujo tikroviku-

no24 ir Albano25. Caravaggio i vis jg pasisteng, kad antrasis paveikslas pasisek-

mo, nesiliov burnoj prie Caravaggio ir jo manier, skelbdami, kad jis nesugeba

t: nordamas pavaizduoti evangelij raant ventj natralia poza, jis j nutap

ilsti lauk i rsio, kad jam trksta vaizduots, formos pojio, meistrikumo, kad

priklaupus vienu keliu ant suolelio su rankomis ant staliuko, plunksn daant ant

jis visas savo figras tapo vienodai apviestas ir vienoje ploktumoje be perspekty-

knygos padtoje raalinje. Veidas pasuktas kairn angel, kuris ore pakibs ant

vos. Taiau visi ie kaltinimai nesultino jo lovs kilimo. Caravaggio nutap tarp

sparn jam kalba ir duoda enkl, deine liesdamas kairs rankos smili. Angelas

literat labiausiai igirto Kavalieriaus Marino16 portret [neiliko], ir akademijose

atrodo kaip gyvas, pakibs ant sparn velgia ventj, rankos apnuogintos, o kr-

buvo lovinami tiek poeto, tiek dailininko vardai. Pats Marino ypa igyr Cara-

tin juosia juodame fone plevsuojantis baltas audeklas. Deinje altoriaus pusje

vaggio nutapyt Medzos galv [1598, Florencija, Ufici galerija], kuri kardinolas
del Monte padovanojo Toskanos didiajam kunigaikiui17. Taigi nutiko taip, kad
Marino i didiausio palankumo Caravaggio ir susiavjimo jo darbais vesdino j

18

Mathieu Cointrel (15191585).

19

Turimas omenyje Cavalier dArpino.

20 Didikas ir kolekcininkas Vincenzo Giustiniani (15641637) mirdamas paliko daugiau kaip

1200 skulptr ir apie 300 paveiksl rinkin, kuriame buvo 15 Caravaggio darb.

Paveikslas nutapytas Beatrice Cenci procesui ir egzekucijai atminti; ventosios modelis

inoma Romos prostitut Fillide Melandroni.

21

15

v. Jonas, apie 1600, Bazelis, ffentliche Kunstsammlung.

22 15991600, Roma, Prancz v. Liudviko banyia.

16

Giovan Battista Marino (15691625) ital Baroko raytojas, poetas, davs savo vard
poezijos stilistinei krypiai, vadinamai marinizmu.

23

Ferdinando I de Medici (15871609).

25

14

17

136

XIXa. pradioje nupirktas Prsijos valdovo kolekcijai, atiteko Berlyno muziejams,

sudeg 1945 m.
Guido Reni (15751642) Bolonijos tapytojas manieristas.

24 Domenichino (15811641) Bolonijos tapytojas manieristas.

Francesco Albani (15781660) Bolonijos tapytojas manieristas.

137

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I s k y r i u s . D a i l t y r o s t e k s ta i / B i o g r a f i j a

yra Kristus, paaukiantis v. Mat bti apatalu. Kelios figros, nutapytos i natros,

dergalerie], dedant pirt aizd Viepaties one. Jis praskleids savo rb ap-

tarp j ventasis, paliaujantis skaiiuoti monetas ir su ranka ant krtins atsigrian-

nuogina krtin ir priartina Tomo rank prie savs. Greta i pusfigri nutap

tis Viepat. alia jo senis dedasi ant nosies akinius ir iri, kaip stalo gale sdintis

Amr nugaltoj28, kuris deine ranka kelia strl, o prie jo koj ant ems guli

jaunuolis luoja tas monetas save. Kitoje pusje pavaizduota ventojo kankinyst.

trofjai ginklai, knygos ir vairs instrumentai. Kiti Romos didikai taip pat av-

Jis, vilkintis kunigo rbais, paguldytas ant suolo, vir jo apnuoginta kardu smogti

josi Caravaggio teptuko darbais ir dl j varsi. Vienas j, markizas Asdrubale

usimojusio budelio figra, o kitos figros apimtos siaubo, besitraukianios alis.

Mattei [m. 1638] usak jam irgi pusfigrmis nutapyti Kristaus sumim sode29.

Taiau kompozicija ir judesiai iki galo neatspindi visos istorijos, nors Caravaggio du

Judas, pabuiavs Mokytoj, laiko rank ant jo peties. Tuo metu nuo galvos iki

kartus pertap krin. Be to, koplyios tamsa ir spalvos neleidia j gerai irti.

koj arvuotas kareivis geleine pirtine apmaut rank remia Viepaties krti-

Po to Caravaggio v. Augustino banyios didik Cavalletti koplyioje nutap Ma-

n. is stovi ramiai ir nuolankiai itiess prie save sunertas rankas, fone bgant v.

don su kdikiu ant rank26. Ji laimina du prieais suklupusius ir maldai rankas su-

Jonui iskstomis rankomis. Pavaizdavo surdijusius arvus to kareivio, kurio gal-

djusius piligrimus. Pirmasis basas varguolis su odine pelerina ir pet atremta

v ir veid almas dengia taip, kad matyti tik dalis profilio. U jo ikeltas ibintas

kelions lazda, greta jo sena moteris su kyku. Pelnytai geriausiems Michele dar-

ir matosi dvi kitos kareivi galvos. Didikams Massimi nutap Ecce Homo [apie

bams priskiriamas Kristaus guldymas kap [16021603, Vatikano muziejai], kaban-

1605, Genuja, Galleria di Palazzo Bianco], kuris buvo igabentas Ispanij30, o

tis tv oratorijon Naujojoje banyioje27. Figros idstytos ant akmens plokts

markizui Patritijui paveiksl Vakarien Emause [1602, Londonas, Nacionalin

vir kapo duobs. Vidury matome ventj kn; Nikodemas j laiko u koj apkabi-

galerija], kuriame Kristus, sddamas tarp apatal, laimina duon. Vienas sdin-

ns emiau keli, tad leidiantis launims atsikia blauzdos, o v. Jonas pakis rank

i apatal j atpains iskeia rankas, kitas atsirms rankomis krsl iri j

po Iganytojo peiais. Kristaus galva atlota, krtin mirties baltumo, o ranka ir

nustebs. U j stovi eimininkas su kepuraite ant galvos ir sena moteris, neiojan-

drobul nusmukusios emyn. Apnuogintas jo knas nutapytas labai tikrovikai. U

ti valg. Kita tokia kompozicija, nutapyta kardinolui Scipione Borghese [1577

Nikodemo matome gedinias Marijas: viena paklusi rankas, kita prisidengusi akis

1633], gerokai skirtinga. Pirmasis nutapytas sodresnmis spalvomis, bet viename ir

skarele, o treia velgianti Viepat. Madonna del Popolo banyios [labiau inoma

kitame pagirtinai perteiktas spalv natralumas, nors jiems trksta puonumo,

kaip Santa Maria del Popolo] koplyioje [Cerasi eimos], kurioje yra Annibale Car-

nes Michele danai nusileisdavo iki prasiokik form ir vulgarumo. Tam pa-

racci nutapytas Marijos dangun mimas [16001601], Caravaggio nutap oninius

iam kardinolui jis nutap v. Jeronim [16051606, Roma, Borghese galerija], ku-

paveikslus v. Petro nukryiavim ir v. Pauliaus atsivertim [16001601], kurio

ris sigilins raym tiesia rank su plunksna raalins link, taip pat pat pusfigr

kompozicijoje visai nra veiksmo. Markizas Vincenzo Giustiniani ir toliau rod

Dovydo, laikanio u plauk Galijoto galv, kuri yra paties Caravaggio autopor-

Caravaggio savo palankum: jis paved jam nutapyti Vainikavim erkiais [apie

tretas, ir kitoje rankoje spaudianio kalavij [16091610, Roma, Borghese galeri-

1607, Viena, Kunsthistorisches Museum] ir v. Tom [16001601, Potsdamas, Bil-

ja]. Dovyd pavaizdavo kaip jaunuol neudengta galva ir apnuogintu petimi. Fo-

26 Madonna dei Pellegrini arba Madonna di Loreto (16041606) yra Romoje, v. Augustino
banyioje Basilica di SantAgostino in Campo.
27

Chiesa Nuova (taip pat Santa Maria in Vallicella) banyia. ios v. Pilypo Nerio 1551m.
steigtos oratorijon kongregacijos ventovs Apraudojimo koplyios altoriuje kabojus
Caravaggio paveiksl 1797m. pagrob Napoleono kariai. Jo vietoje buvo pakabinta Michele
Koecko nutapyta kopija, o Rom Canova pastangomis sugrintas originalas perduotas
Vatikano muziejams, kuri Pinakotekoje ir eksponuojamas.

138

28 Amor vincit omnia, 16021603, Berlynas, Staatliche Museen.

29 Kristaus sumimas sode (apie 1602, Dublinas, Airijos nacionalin galerija) nuo XVIIIa.
pabaigos buvo laikomas dingusiu, identifikuotas 1990m. pas Dublino jzuitus.
30 Manoma, kad dailininko usakovas kardinolas Massimo Massimi pardav paveiksl
popieiaus nuncijui Ispanijoje. Tai pateisint Bellori uuomin, kad drob buvo iveta
Ispanij. Paveikslas buvo laikomas dingusiu; identifikuotas Genujoje 1954 m.

139

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I s k y r i u s . D a i l t y r o s t e k s ta i / B i o g r a f i j a

nas ir eliai nutapyti drsiai, kaip visada, kai nordavo suteikti jgos savo

laiko j neantis mogus, krinta ant kunigo su balta kama, irykindami spalvas ir

figroms ir kompozicijoms. Kardinolui taip patiko ie ir kiti Caravaggio darbai,

suteikdami kompozicijai gyvumo. Caravaggio labai troko gauti Maltos kryi, kuriuo

kad jis j pristat popieiui Pauliui V [Camillo Borghese, 15521621]. Caravaggio

paprastai u nuopelnus ir nars bdavo apdovanojami garss mons, todl nuspren-

nutap popiei sdint krsle [apie 16051606, Roma, Borghese galerija], ir jam

d persikelti t sal, kuri pasieks buvo pristatytas prancz didikui Didiajam ma-

u tai buvo dosniai atlyginta. Kardinolui Maffeo Barberini [15681644], kuris v-

gistrui Vignacourtui32. J nutap vis giu, dvint arvus [1608, Paryius, Luvras], taip

liau tapo popieiumi Urbonu VIII, be jo paties portreto [apie 1598, Florencija, pri-

pat sdint su Didiojo magistro mantija. Pirmasis portretas saugomas Maltos arsena-

vati kolekcija], nutap Abraomo auk [Izaoko auka, 1598, Florencijos Ufici gale-

le [nuo 1670m. inomas Liudviko XIV kolekcijoje]. is didikas apdovanojo j kryiu-

rija]. Abraomas laiko peil prie gerkls vaikui, kuris aukdamas krenta. Taiau

mi, be to, usak jam v. Jono banyioje nutapyti ventojo nukirsdinim [1608, Valeta,

tapyba nenumald nerimastingo Caravaggio bdo. Kelias valandas per dien pra-

v. Jono katedra]. ventasis guli ant ems, o budelis tarsi nebt nuuds jo pirmuoju

leids tapydamas, pasirodydavo mieste su kardu prie ono ir ddavosi ess karys,

kalavijo smgiu, pagriebs u plauk, traukia i u diro peil, ketindamas atskirti

imanantis visk, tik ne tapyb. Taiau kart, beaidiant pallacorda [ankstyvasis

galv nuo kno. Scen dmiai stebi Erodiada, o alia stovinti sen atrodo paiurpusi

teniso variantas], Caravaggio susiginijo su vienu jaunu biiuliu ir jiedu m vienas

nuo reginio. Tuo tarpu kaljimo sargas, vilkintis turko apdar, rodo pirtu iaurias

kit talyti raketmis. Nutvrs ginkl jis umu jaunuol ir pats buvo sueistas.

udynes. Tapydamas paveiksl Caravaggio panaudojo vis savo teptuko gali. Dirbo

Pabgs i Romos tuiomis kienmis ir persekiojamas, rado prieglobst Dzagarole

su tokiu kariu, kad pustoniuose prasivieia imprimatra. Be garbingo kryiaus,

[it. Zagarolo] pas graf Martio Colonna [kunigaiktis Filippo I Colonna, 15781639].

Didysis magistras ukabino jam ant kaklo brangi aukso grandin, padovanojo du

Ten nutap Krist Emause tarp dviej apatal ir Magdalenos pusfigrs [1606, Mi-

vergus ir kitaip grjosi jo darbais ir rod jam pagarb. Tos paios v. Jono banyios

lanas, Breros pinakoteka]. Po to ivyko Neapol. Tame mieste greit gavo darbo, nes

Ital koplyioje vir dvej dur nutap dvi pusfigres Magdalen ir raant v. Jero-

jo maniera ir vardas ten jau buvo inomi. v. Dominyko Didiosios banyios didi-

nim [1607, Valeta, v. Jono katedra]. Nutap ir kit v. Jeronim su kaukole, medituo-

k Franco koplyioje jam buvo duota nutapyti Kristaus nuplakim prie kolonos

jant mirt, taiau is darbas kabo rmuose. Caravaggio, pagerbtas kryiumi ir vertina-

[16071608, Neapolis, Capodimonte muziejus], o Lombard v. Onos banyioje

mas u savo tapyb, gyveno Maltoje labai laimingas, nes buvo gerbiamas ir gausiai

Prisiklim . Neapolyje vienu geriausi jo paveiksl laikomas v. Petro isigynimas

naudojosi visokiausiomis grybmis. Bet netiktai dl savo nerimastingos prigimties

v. Martyno banyios zakristijoje, vaizduojantis tarnait, rodani pirtu Petr,

prarado vis i gerov ir Didiojo magistro palankum, mat nelemtai sivl gin

kuris ikls rankas nusisuka isiaddamas Kristaus. Veiksmas pavaizduotas nak-

su vienu kilmingu kavalieriumi ir buvo pasodintas kaljim, paemintas ir baugin-

ties viesoje su kitomis figromis, besiildaniomis prie ugnies. Tame paiame mies-

tas. Idant isivaduot, nepaisydamas didelio pavojaus, nakt pabgo i kaljimo ir nie-

31

te Gailestingumo banyiai madaug deimties sprindi ilgio [309260 cm] drob-

kieno neatpaintas nusigavo iki Sicilijos taip greitai, kad niekas nesugebjo jo pasivyti.

je nutap septynis gailestingumo darbus [16061607, Neapolis, Pio Monte della

Atvyks Sirakzus nutap paveiksl v. Liucijos banyiai uoste u miesto. Jame pa-

Misericordia]. Matome pro kaljimo grotas pralindusi senio galv iulpiant pien i

vaizduota mirusi ventoji ir j laiminantis vyskupas, yra taip pat du duobkasiai su

prie jo palinkusios moters apnuogintos krties. Tarp kit figr akis krinta laidoti

kastuvais, besiruoiantys j palaidoti [1608, Sirakzai, Santa Lucia alla Badia bany-

neamo numirlio pdos ir kojos, o viesos spinduliai, sklindantys nuo fakelo, kur

ia]. Vliau, persikls Mesin, kapucin banyioje nutap Kristaus gimim. Pa-

31

ioje banyioje buv trys Caravaggio paveikslai be Prisiklimo, dar v. Prancikus,

gaunantis stigmas ir Medituojantis v. Prancikus uvo per 1805m. ems drebjim,
sugriovus dal ventovs pastato.

140

veiksle alia sukrypusios trobels pavaizduota Mergel su kdikiu, ant lazdos pasir32

Alof de Wignacourt (15471622) Maltos ordino Didysis magistras 16011622 m.

141

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I s k y r i u s . D a i l t y r o s t e k s ta i / B i o g r a f i j a

ms v. Juozapas bei keli garbinantys piemenys [1609, Mesina, Museo Regionale]. To

met37. Tai vyko 1609 m., kurie buvo nelemti tapybai, nes tais paiais metais mir ir

paties ordino tvams nutap v. Jeronim, palinkus vir knygos ir raant, o Ligoni

Annibale Carracci [15601609] bei Federico Zuccari [15391609]. Taip Caravaggio

tarn [it. Ministri degli Infermi arba Padri Crociferi] banyioje, didik Lazzari koply-

baig savo gyvenim, o jo kaulai buvo palaidoti apleistame pajrio smlyne. Kaip tik

ioje, i numirusi prikeliam Lozori, kuris ikeltas laukan i kapo iskeia rankas

tada, kai Romoje buvo laukiama jo sugrimo, atjo nelaukta inia apie jo mirt, vi-

ir vien i j tiesia Kristaus pusn [1609, Mesina, Museo Regionale]. Morta verkia,

sus nulidinusi. Kavalierius Marino, artimas Caravaggio draugas, didiai gedjo ir

Magdalena nustebusi, ir yra dar vienas, kuris ranka usidengia nos, saugodamasis

mirusiojo atminim pagerb iomis eilmis:

nuo lavono dvoko. Paveikslas didelis [380275 cm], figros pavaizduotos grotos fone,
rykiau apviesti nuogi Lozoriaus ir j laikani moni knai, darbas ypa vertinamas

Michele, Gamta ir Mirtis tavo nedaliai

dl nepaprasto tikrovikumo. Bet negandos Michele neapleido, ir baim j vijo i vie-

iaur smoksl sudar.

nos vietos kit, kad net pervaiavs vis Sicilij i Mesinos persikl Palerm, kur v.

Viena bijojo, kad prie tavo rank

Lauryno kongregacijos oratoriume nutap kit Kristaus gimim [1609]33. Mergel su v.

Kiekviename atvaizde teks jai pasiduoti,

Prancikumi ir v. Laurynu kontempliuoja gimus kdik, v. Juozapas atsisds, ore

Nes tau svarbu buvo j sukurti, o ne atvaizduoti.

plevena angelas, naktyje viesa susilieja su eliais. Baigs darb Caravaggio ivyko

O kita i pasipiktinimo deg ir kankinos,

i Sicilijos, nes nebuvo tikras dl savo saugumo saloje, ir laivu persikl atgal Neapo-

Mat kiek ji plaiais mostais

l, kur ketino pasilikti tol, kol gaus ini apie bausms atleidim, kad galt grti

Savo velniu dalgiu j sunaikino,

Rom. Tuo pat metu stengdamasis numaldyti Didiojo magistro pykt pasiunt jam

Tiek tavo teptukas atgaivino.

dovan paveiksl, kuriame pavaizduota Erodiados pusfigr su v. Jono galva dubenyje34. Taiau toks uolumas jam n kiek nepadjo, nes vien kart, sustojus Ciriglio

Nra abejons, kad Caravaggio labai prisidjo prie tapybos tobuljimo, nes pasi-

ueigos tarpduryje, j apsupo keli ginkluoti vyrai, sumu ir sueid veid. Vos

rod tuo metu, kai i natros dar buvo tapoma maai, o figros vaizduojamos taip,

pasitaikius progai, Caravaggio, kentdamas atr skausm, sdo feliug ir ivyko

kad tenkino veikiau dailumo, negu tikrovikumo poreik. itaip jisai, atsisakyda-

Rom, kur kardinolo Gonzaga [Ferdinando Gonzaga, 15871626] utarimu jau buvo

mas vis pagrainim ir spalv paikumo, pagyvino spalvas, grindamas joms

gavs popieiaus atleidim. Bet vos feliuga pasiek krant, ispanai samdiniai, lau-

kn ir krauj, ir primin tapytojams natros mgdiojim. Vis dlto nematyti,

kiantys kito kavalieriaus, per klaid j sum ir udar kaljim. Ir nors greitai buvo

kad jis savo figroms bt naudojs cinober ar lazurit, o jei kada ir panaudoda-

paleistas, feliugos su visais savo daiktais jau nebeivydo. Apimtas didelio sielvarto ir

vo, tai juos prislopindavo, tvirtindamas, kad ie pigmentai nuodija spalvas. Nr k

35

nerimo m bgti pakrante kepinant vidurvasario saulei ir pasieks Porto Hercole

ir kalbti, kad or bt taps turkio spalvos ir vies. Prieingai, kompozicijose

sukniubo pakirstas drugio. Po keli dien mir nugyvens madaug keturiasdeimt

visada naudojo juod fon ir juodai eliavo knus, vies sutelkdamas tik kelio-

36

se vietose. Be to, jisai taip itikimai vaizdavo model, kad nepriddavo n vieno
33

Paveikslas pagrobtas i originalios buvimo vietos 1969 m., naudotas mafijos grupi kaip
galios ir prestio simbolis, taiau netinkamai laikom j apgrau pels, tad manoma, kad
devintame deimtmetyje jis buvo sudegintas.

34 Salom su v. Jono Kriktytojo galva (16071610, Londonas, Nacionalin galerija).

35

savojo potpio, sakydamas, kad tapo ne jis, bet gamta. Atmesdamas bet koki kit
taisykl, man, kad aukiausias meistrikumas mene nebti suvarytam. ios
naujovs susilauk tokio pasisekimo, kad privert juo pasekti kai kuriuos labai ta-

Cerriglio ueiga prie Via Monteoliveto.

36 Dab. vadinamas Porto Ercole pietins Toskanos pusiasalio Monte Argentario uostas.

142

37

Naujausiais duomenimis mir nuo vadinamosios tapytoj ligos apsinuodijimo vinu.

143

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I s k y r i u s . D a i l t y r o s t e k s ta i / B i o g r a f i j a

lentingus ir geriausiose mokyklose parengtus dailininkus, kaip Guido Reni, kuris

Jzumi42. Dabar is paveikslas kabo Villa Borghese. v. Augustino banyioje akis

tuo metu taik jo manier ir vaizdavosi ess natralistas, kas matyti jo v. Petro

krenta purvinos piligrimo kojos, o Neapolyje vienas i paveiksle Septyni gailes-

nukryiavime [1605] banyioje prie trij fontan , o vliau ir Giovanni Fran-

tingumo darbai pavaizduot moni plaiai isiiojs geria vyn i ikelto butelio

cesco da Cento . Dl toki pagyr Caravaggio nevertino nieko kito tik save pat,

taip, kad tas liejasi per burn. Emauso vakarienje alia muikikai atrodani

vadindamas save vieninteliu itikimu gamtos mgdiotoju. Nepaisant viso to, jam

apatal ir Viepaties, kuris pavaizduotas kaip bebarzdis jaunuolis, stovi eiminin-

trko daugelio svarbi dalyk, nes jis nepasiymjo nei iradingumu, nei skoniu,

kas su kepuraite ant galvos, o ant stalo padtas dubuo su vynuogmis, figomis bei

nei sugebjimu pieti, nei jokiu tapybos imanymu, o pamus jam i aki model,

granatais, nors tai ne i vaisi sezonas. Taigi kaip i kai kuri oli gaminami ir

jo gdiai ir talentas tapdavo bergdi. Vis dlto daugelis susiavj jo maniera

puikaus poveikio vaistai, ir pratingiausi nuodai, taip ir Caravaggio, viena vertus,

38

39

40

mielai jos laiksi, nes ji leido jiems be joki kit gdi kopijuoti tikrov ir vaiz-

dav daug naudos, kita vertus, pridar nemaiau alos ir apvert auktyn kojom

duoti grubius, jokio groio neturinius knus. Caravaggio itaip paniekinus meno

bet kok dailum ir gerus tapybos paproius. Ir i ties dailininkams, suklaidin-

didyb, kiekvienas pasijuto gals daryti, k nori, imta nepaisyti groio, Antika ir

tiems natros mgdiojimo, reikjo ko nors, kas juos grint teising keli. Bet

Raffaello visikai prarado autoritet. Kadangi naudoti modelius ir tapyti galvas i

kaip bgant nuo vieno kratutinumo lengvai puolama prie kito, taip tolstant nuo

natros buvo patogiau, atsisakyta praeities dailininkams bding kompozicij ir

manieros ir pernelyg sijautus natros mgdiojim buvo visai atsisakyta meno,

imta tapyti anksiau nelabai prastas pusfigres. Prasidjo nieking dalyk mg-

skendint klaidose ir tamsybse, kol Annibale Carracci apviet protus ir grino

diojimas, lyki ir beformi motyv paiekos. Kai kurie tai daro nepaprastai

mgdiojimui gro.

aistringai. Jei jiems reikia nutapyti arvus, pasirenka labiausiai surdijusius, jei

Tokia Caravaggio maniera atitiko jo fizionomij ir ivaizd: jis buvo tamsaus gy-

ind, tapo ne sveik, bet su nuskeltu kakleliu ir sudauyt. J tapoma apranga

mio, tamsiaakis, juodais antakiais ir juodaplaukis, ir tai, aiku, atsispindjo jo tapyboje.

yra kojins, kelns ir didels kepurs, o vaizduodami mones vis dmes skiria

Jo pirmoji tapymo maniera, velni ir skaidri, buvo geriausia, itobulinta iki aukiausio

rauklms, odos ir kitiems defektams, pirtus tapo persuktus, kno dalis sudar-

lygio ir rodanti j esant puikiu Lombardijos tapytoju. Taiau vliau, genamas audrin-

kytas lig. Dl tokio vaizdavimo bdo Caravaggio turjo nemalonum, nes jo

go ir arogantiko bdo, jis perjo prie tamsios tapysenos. Pirmiausia jam teko palikti

paveikslai bdavo nukabinami nuo altori, kaip nutiko v. Liudviko banyioje,

Milan ir gimtsias vietas, vliau buvo priverstas bgti i Romos ir i Maltos, slapstytis

k esame jau pasakoj. Toks pats likimas itiko ir paveiksl Marijos mirtis [1604,

Sicilijoje. Neapolyje jo tykojo pavojai, mir nelaimingai ant jros kranto.

Paryius, Luvras] Santa Maria della Scala banyioje , nukabint dl to, kad jame

Neumirkime paminti, kaip Caravaggio elgsi bei rengsi. Jis mgo puotis

buvo pernelyg tikrovikai pavaizduotas isipts mirusios moters knas. Dar vie-

tauriais audiniais ir aksomu, taiau, kart apsivilks drabu, jo nebenusivilkdavo ir

nas paveikslas su v. Ona nukabintas nuo vieno i onini Vatikano bazilikos al-

vaikiodavo su juo tol, kol is pavirsdavo skuduru. Buvo labai nevalyvas. Daugel

tori, nes jame pernelyg vulgariai buvo pavaizduota Mergel su nuogu kdikiu

met valg pasitiess paveikslo drob, kuri ryt ir vakar jam atstodavo stalties.

41

Visur, kur vertinama tapyba, giriamos jo spalvos. Vienas geriausi jo darb, kuria38

Kaip Napoleono karo grobis nugabentas Luvr; grinus Rom perduotas Vatikano
pinakotekai.

39 Trij fontan abatija trapist vienuolynas ir banyia v. Pauliaus kankinysts vietoje

Romos priemiestyje.
40 Guercino (15911666) Cento miestelyje gims ital Baroko tapytojas.
41

Paveikslas buvo skirtas ios Romos banyios Lelmi eimos koplyiai.

144

me pavaizduotas v. Sebastijonas ir du tarnai, riantys rankas jam u nugaros, buvo

42

Madonna dei palafrenieri (1606, Roma, Borghese galerija) buvo skirta Popieiaus
vadeliotoj brolijai priklausiusiam Vatikano v. Onos banyios didiajam altoriui, taiau
usakovai, pasipiktin gteljusio Jzaus nuogumu, akcentuota Marijos ikirpte bei jos
atvaizde atpastamu prototipu inoma prostitute Lena, paveikslo atsisak.

145

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I s k y r i u s . D a i l t y r o s t e k s ta i / B i o g r a f i j a

igabentas Paryi. Benevento grafas [Juan Pimentel y Herrera], kuris buvo Nea-

das, sakantis pamoksl pagonims [1614, Roma, S. Maria della Mercede e SantAdriano

polio vicekaralius, Ispanij ive v. Andriejaus nukryiavim [1607, Klyvlendo

banyia], ir Santa Maria dellAnima banyioje pavaizduotas vyskupas v. Benonas su

Dails muziejus], o Villa Mediana grafas sigijo Dovydo pusfigr ir jaunuolio su

jam teikiamais uvyje surastais raktais ir persekiotoj upultas vyskupas v. Ambertas

apelsinmedio iedu rankoje portret. Antverpene, dominikon banyioje, sau-

su ginkluotu kareiviu, kuris viena ranka stumia ventj, o kita siekia ginklo, norda-

gomas didel lov jo teptukui atnes paveikslas Madona su roiniu [1607, Viena,

mas j nuudyti [1618]. Carlo mgo savo kompozicijas terpti eunuchus ir bebarzdes

Kunsthistorisches Museum]. Manoma, kad jo ranka nutapyti Jupiteris, Neptnas ir

skustas galvas. Jis mgdiojo savo mokytoj ne tik tapyboje, bet ir kituose dalykuose.

Plutonas kardinolo del Monte namuose Ludovisi soduose prie Porta Pinciana [Villa

Kadangi Caravaggio turjo juod un vardu Valkata [Barbone], idresiruot rodyti

Ludovisi]. Kardinolas, kuris studijavo farmakologij, iuo paveikslu papuo disti-

vairius triukus, tai ir Carlo susirado pana, pavadino j Barbone ir vediodavosi, kad

liacijos kambarl, aplink gaubl pavaizduotiems dievams priskirdamas stichij sim-

is jam bendraujant su monmis rodyt triukus.

bolik. Sakoma, kad Caravaggio, igirds, jog yra kritikuojamas u kompozicijos ir

Giuseppe Ribera i Valensijos [Jusepe de Ribera, 15911652; ispan Baroko daili-

perspektyvos neimanym, isisuko i padties pavaizdavs figras i apaios vir,

ninkas, minimas Italijoje nuo 1611 m.], pramintas Ispanikiu [Lo Spagnoletto], sua-

nordamas veikti sudtingiausi rakurs. Tai tiesa, kad it diev kn proporcijos

vtas Caravaggio genijaus irgi m mgdioti natr tapydamas pusfigres. Persikls

neilaikytos, o patys jie nutapyti skliaute aliejiniais daais, nes Michele niekada nra

Neapol [1616] itobuljo, nutap daug paveiksl vicekaraliams, kurie juos isiunt

krs fresk, kaip ir jo sekjai, kurie tapydami modelius dl patogumo danai nau-

Ispanij [Neapolis tuo metu buvo pavaldus Ispanijos karnai], labai praturtjo ir pel-

doja aliejinius daus.

nsi lov tame mieste, kuriame su eima rmuose gyveno. v. Martyno banyioje vir

Daug buvo toki, kurie tapydami i natros sek jo maniera ir buvo vadinami
natralistais. I j paminsime kelis inomesnius.

ark aliejiniais daais nutap pranaus, o zakristijos altoriui paveiksl, vaizduojant

Marijos dangun mim. Jisai niekaip nenorjo pripainti dailininku Domenichino ir,

Bartolomeo Manfredi i Mantujos [15821622, ital vlyvojo manierizmo daili-

naudodamasis savo taka vicekaraliui, pridar anam daug nemalonum, sakydamas,

ninkas] nebuvo paprastas mgdiotojas, bet persiknijo Caravaggio ir atrod, kad

kad jis nemoka tapyti. Mirus Domenichino, pagaliau gavo nutapyti lobyno koplyioje

mato natr jo akimis. Naudojo tuos paius bdus, tap tamsiai, bet stropiau ir skai-

[Reale cappella del tesoro di San Gennaro] didj paveiksl, vaizduojant i krosnies

driau. Ir jis daniausiai i pusfigri dliojo savo siuetus. Didik Verospi namuo-

ieinanio v. Januarijaus stebukl [1646; Neapolis, v. Januarijaus katedra]. Jis sukr

se Romoje yra paveikslas, kuriame pavaizduotas Viepats, ivejantis i ventyklos

kelet ofort v. Jeronimas, v. Baltramiejaus kankinyst ir bakchanalij scena, i

prekiautojus [apie 1615; Liburnas, Muse des beaux-arts]. Kai kurie veikjai nutapyti

kuri galima nesunkiai atpainti jo talent bei imon.

labai tikrovikai: pavyzdiui, mogus, kuris i baims netekti monet pridengia jas

Valentinas, kils i Bri44, miesto netoli Paryiaus, atvyko Rom ir sek Cara-

ranka. Tuose paiuose namuose yra ir paveikslas, kuriame pavaizduota tarnait, ro-

vaggio energinga ir spalvinga maniera. Geriau u bet kur kit natralist imoko

danti pirtu v. Petr mogui, atsitraukianiam nuo aidimo kauliukais. Kitas pusfi-

idstyti figras, tap stropiai, nors ir jis mgo keistus triukus, garsus ir poktus. At-

gres Manfredi nutap Didiajam Toskanos kunigaikiui. Mir Romoje, nepaliks

sigr siuetin tapyb ir Urbono VIII pontifikato metais gavo usakym Vatika-

vieumai n vieno darbo.

no bazilikai nutapyti nedidel paveiksl, vaizduojant v. Proceso ir v. Martinijono

Carlo Saraceni i Venecijos Romoje prisiliejo prie Caravaggio, bet tap maiau
43

kankinyst [Vatikano pinakoteka]. Sukr ir kit puiki darb.

sodriomis spalvomis. Geriausi jo darbai yra v. Adriano banyioje esantis v. Raimun43

Carlo Saraceni (15791620) Romoje minimas nuo 1598 m.; 1620m. vl gro Venecij.

146

44 Valentin de Boulogne, 1591/15941631; ital kilms prancz tapytojas, Romoje minimas nuo
1613 m.

147

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I s k y r i u s . D a i l t y r o s t e k s ta i / B i o g r a f i j a

Gherandas Honthorstas, gims Utrechte45, atvyko Rom, kai Caravaggio ma-

pontifikato laikotarp. Tai buvo intensyviausios Bellori veiklos metai, paenklinti ir

niera klestjo. Pakertas tamsi atspalvi m tapyti nakties vaizdus lauo viesoje.

dailinink odyno iuolaikini tapytoj, skulptori ir architekt gyvenimai (Le Vite

Santa Maria della Scala banyioje galima ivysti Gerardo paveiksl, vaizduojant v.

de pittori, scultori et architetti moderni) pasirodymo 1672metais. Veikalas buvo de-

Jono kankinyst. Kriktytojas klpo sunertomis rankomis laukdamas budelio kir-

dikuotas takingajam karaliaus Liudviko XIV ministrui Jeanui Baptisteui Colbertui

io, o is usimoja kalaviju nukirsti jam galv. Visas figras nuostabiai nutvieskia

(16191683). Bellori Gyvenimai pratsia estetin doktrin, kuri tarp 1607 ir 1615m.

naktin viesa. Sena moteris, nordama paviesti pirmyn, itiestoje rankoje laiko

fragmentikai ilikusiame veikale Groio idja (Idea della bellezza) pltojo Giovanni

degl, kuris apvieia raudonu apsiaustu vilkinio ventojo apnuoginta krtine pet.

Battista Agucchi (15701632). Analogij dar labiau sustiprina skyrius Idea, kur

Virpanti viesa raudonai nudao rauklt senosios moters veid. alia pavaizduota

prie pat ileisdamas Gyvenimus spjo terpti Bellori. ioje teksto dalyje jis prista-

Erodiados dukra lengvu sujuostu oki apdaru, o greta padtas plokias dubuo.

t savj tapybos ideal, teorinius teiginius iliustruodamas vaizdiais pavyzdiais:

Trojos karas, pasak Bellori, kilo ne dl graiosios Elenos, bet dl jos atvaizdo, kas

K o me n ta r as
Tai, kad Caravaggio (15711609) biografija buvo pradta rayti jam dar esant

patvirtint meno virenyb gamtos atvilgiu.

Savo Gyvenimus Bellori pradjo madaug nuo t dailinink (Federico Baroci ir

gyvam ir ra j ne vien dailininko amininkai italai (Giovanni Baglione, Giovan

jo amininkai), ties kuriais sustojo Vasari. Caravaggio biografija buvo tarp pirmj.

Pietro Bellori, Giulio Mancini), bet ir usienieiai (Karelas van Manderis, Joachimas

Manoma, kad Bellori para j apie 1645 m., reaguodamas Baglione veikalo pasi-

von Sandrartas), patvirtina tapytojo lov bei tak. Baglione (15661643) ir Mancini

rodym 1642 metais.

(15581630) bendravo su Caravaggio Romoje, painojo j asmenikai; Bellori (1613

Gyvenim kompozicij sudaro trys dalys, kuri kiekvienoje yra po keturias bio-

1696) buvo gerokai jaunesnis, gims jau po Caravaggio mirties. Jis ne tik pristato

grafijas. Skyri emblemos Annibale Carracci (15601609), Caravaggio ir Domeni-

svarbiausius Caravaggio gyvenimo faktus, nuosekliai nuvieia jo krybos raid,

chino (15811641), kuriems atitinkamai priskirta svita. Caravagio lydi Rubensas

bet ir perduoda dar dailininkui esant gyvam pradjusi formuotis, o po mirties si-

(15771640), Antoonas van Dyckas (15991641) ir Franois Duquesnoy (15971643)

tvirtinusi jo gyvenimo interpretavimo tradicij, suteikusi pagrind ateities kart

t. y. trys usienieiai, iaurieiai, kaip atrod velgiant i Italijos. Taip Caravaggio

vaizduot maitinusiai ir tebemaitinaniai legendai. Taigi Bellori prisidjo tvirtinant

tarsi eliminuojamas i italikosios tapybos tradicijos. Keturi skirting, jokiais tie-

sudramatint Caravaggio biografijos versij, kuri buvo knyta ir groins literat-

sioginiais saitais nesusijusi autori kryb Bellori pateikia kaip XVIIa. natraliz-

ros kriniuose, ir kino filmuose, taiau kartu, inoma, suteik ini ir dailininko

mo pasireikim, atitinkamai ikeldamas Carracci ir Domenichino bei j aplinkos

krybos akademinms studijoms.

dailinink krybos vert. Siekis lovinti klasikos idealus ir juos knijant ami-

Vertinant Bellori tekst, vis pirma svarbu prisiminti jo paties estetines pai-

nink men skatino Bellori marginalizuoti Caravaggio palikim46. Skaitant Bellori

ras, kurias Romos erudit ir dailinink aplinkoje formavo akademizmo bei klasiciz-

tekst stebina, kaip atkakliai autorius stengiasi nepastebti Caravaggio susidom-

mo ipainjai, tarp j Annibale ir Agostino Carracci, taip pat Poussinas, kuriuo

jimo Antikos paveldu. Akivaizdu, kad Bellori akimis Caravaggio ne taip j suprato,

Bellori ypa avjosi. Bellori susidomjim Antika ir platonizmu atitiko Romos se-

domjosi ne tais jo pavyzdiais, kuriais, Bellori manymu, bt verta domtis, buvo

nien komisaro pareigos, kurias jis jo nuo 1670 m. vis popieiaus Klemenso X

per daug emikas ir nesteng pakilti iki idjos. Bellori neslepia, kad ir pats, kaip

45

Gherrit van Honthorst, 15921656; oland tapytojas, dirbs Romoje madaug tarp 1610 ir
1620 m.; dl tamsi spalv pomgio pramintas Gherardo delle Notti Nakt Gerardu.

148

46 Plaiau: W. Breaseale, Un gran soggetto ma non ideale: Caravaggio and Belloris legacy,
kunsttexte.de, 2001, nr. 1, p. 112.

149

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

kai kurie Caravaggio amininkai, laiko jo men primityviu ir vulgariu, pernelyg

I s k y r i u s . D a i l t y r o s t e k s ta i / B i o g r a f i j a

Prancikus Ignacas Hofer

itikimai sekaniu natra, nors vis dlto tekstas iduoda ir tam tikr susiavjim
gaivalingu Caravaggio talentu. Toks santykis buvo artimas XVIII ir XIXa. Bellori

> Tekstas i: Prancikus Ignacas Hofer, Lietuvos dailinink odynas, t. 1: XVIXVIII a.,

skaitytojams, kuri pairos ir meninis skonis irgi nebuvo palanks Caravaggio. Vis

sudaryt. Aist Paliuyt, Vilnius: Kultros, filosofijos ir meno institutas, 2005, p. 131

dlto is dailininkas niekada nebuvo pamirtas, o XXa. sulauk iskirtinio dmesio

(komentarus pareng Aist Paliuyt)

bangos. Susidomjimas Caravaggio sukl ir susidomjim jo biograf tekstais, tad

Bellori Gyvenimai i naujo tapo ir dails profesional, ir mgj diskusij objektu;
i naujo analizuojama ir io dails istorijos altinio taka Caravaggio vertinimui bei
jo paveldo tyrimams.

HOFER Prancikus Ignacas (HOFERT, HOFFER, HOFFERT, HOWER, HOWERT,

HOFERIS, Franciscus, Franciszek, Ignatius), HFERIS Prancikus Ignacas, m.

Gi e d r J a n k e vi i t

1761 08 03 Vilniuje (Minske?). Architektas, skulptorius (statuarius). Kils i Bavarijos. Prie 1750 atvyko Vilni, ne vliau kaip 1758 tapo Vilniaus m.[iesto] pilieiu.
175159 minimas Vilniaus jzuit v. Ignaco banyios krikto ir santuokos metrik
knygose: 175157 Vilniaus v. Ignaco banyioje su mona Elzbieta kriktijo savo
vaikus Prancik Ksaver, Simon Tad ir Edign Prancik. H.[oferis] dalyvavo
kriktynose ir santuokose kartu su architektais Jonu Kristupu Glaubicu, Abraomu
Wrcneriu, tapytojais Juozapu Ignacu Hoffstaeteriu, Ignacu Ernestu de Eggenfelderiu, auksakaliu Jonu Godfridu Schenbergu.
~1752 Vilniaus Roinio v.M. Marijos brolijos buvo pakviestas kaip architektas
rengti dominikon v. Dvasios banyioje Roinio ir Jzaus Vardo altorius. 1753 01
14 Vilniaus dominikon kapitula nusprend pakviesti H.[ofer] sukurti ir v. Dvasios banyios d.[idj] altori. 1756 03 27 Vilniuje sipareigojo remontuoti Paaislio kamalduli v.M. Marijos Apsilankymo banyios kupol ir du boktus u 50
raudonj auksin. 175360 minimas tarp droj, atsisakiusi mokti mokesius
Vilniaus magistratui. Marianas Morelowskis priskyr H.[oferiui] Vilniaus v. Jurgio
banyios rekonstrukcijos autoryst (po 1755).
LVIA, f. 458, apr. 1, b. 197, l. 10; b. 204, l. 22; b. 209, l. 11; b. 221, l. 9; b. 225, l. 6; f. 604,
apr. 10, b. 2, l. 6; f. 605, apr. 2, b. 2452, l. 184; f. 1008, apr. 1, b. 65, l. 3v; f. 1135, apr. 4,
b. 478, l. 38, 39v, 40v, 41v, 42, 43v; b. 483, l. 15, 16v, 17v, 19v. VUB RS, f. 4, A394,
l. 3031v, 44.
oza, 1954. SAP, t. 3, 1979 (papild. bibliogr.).

150

151

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I s k y r i u s . D a i l t y r o s t e k s ta i / B i o g r a f i j a

S. Mekauskas, Paaislis, V., 1983, p. 910. Adomoniserbulnas, 1987.

Gana skurds duomenys dailininko krybins tapatybs nustatymui. Ilik Ho-

Drma, 1997. Balaiyt, 1999, p. 16. Jamski, 2004, p. 128. Balaiyt, 2004,

ferio kriniai vlyvojo Baroko v. Dvasios banyios altoriai artimi Vidurio Eu-

p. 2. Kaladinskait, 2004, p. 12.

ropos vlyvojo Baroko altori kompozicijoms.

Nors dailininko biografijos duomenys fragmentiki, bet grindia platesnius
kultrologinio ir sociologinio pobdio svarstymus. Hoferio, kilusio i Bavarijos,

A.[ist] P.[aliuyt], A.[uks] K.[aladinskait], L.[ina] B.[alaiyt]

apsigyvenimas Vilniuje tai vienas XVIIIa. Europai bding dailinink migracijos

atvej. Iekodami nauj usakym dailininkai trauk Rytus. Vilnius imigrantams

K o me n ta r as
i Lietuvos dailinink odyno pirmame tome (Vilnius, 2005) publikuota Prancikaus Ignaco Hoferio biograma tipikas odyninis LDK regiono dailininko pristatymas. Biograma parayta lakonikai, remiantis chronologine gyvenimo ir krybos
fakt seka, abu biogramos dmenys gyvenimas ir kryba pateikiami paraleliai.

buvo gana patrauklus. XVIIIa. kartojantis gaisrams atstatintos banyios ir rmai,

miesto demografin pltra taip pat skatino ir nauj objekt usakymus.
Hoferio figravimas parapins banyios metrik knygoje liudija jo ssajas su
Vilniaus dailinink bendruomene, architektu Jonu Kristupu Glaubicu, kit specialy-

Hoferio gyvenimas ir kryba atskirai nebuvo tyrinti, nors kai kurie dailininko

bi dailininkais ir amatininkais. ie ryiai gali padti rekonstruoti Vilniaus vlyvojo

duomenys traukti ankstesnius odynus, pavydiui Lenkijos dailinink odyn ar

Baroko meistr dirbtuvi ryius, iekoti tarpusavio menini tak vietins dailinin-

apvalgines dails istorijos studijas48. Hoferis mintas architektros paminklams

k bendruomens ribose.

47

skirtose monografijose, LDK dailei skirtose probleminse publikacijose . Lietuvos

Hoferio biograma suponuoja ir dails socialinio usakymo, institucini santy-

dailinink odyne pateikta biograma apibendrina jau skelbtus ir pavieina naujus

ki, socialins padties svarstymus. Hoferis turjo namus Vilniuje ir tai patvirtina,

Hoferio gyvenimo ir krybos duomenis, tapdama pagrindine referentine nuoroda

jog jis buvo gana pasiturintis. Biogramoje minimus temptus santykius su Vilniaus

raant apie meninink.

magistratu galima interpretuoti kaip vietini skulptori ir droj savimons, i-

49

Lietuvos dailinink odyno biogramoje Hoferio tapatyb konstruojama remian-

skirtinumo i amatinink, enkl (jis sutampa su kitais i proces liudijimais).

tis autentik pirmini istorini altini duomenimis. Apie Prancik Hofer, kaip ir

Svarbi projekt usakymai (Paaislio banyia, v. Dvasios banyios altoriai) by-

daugel kit LDK dailinink, iliko tik pavieniai faktai. Uuominos apie dailininko

loja gana aukt dailininko vertinim ir elitin padt XVIIIa. Vilniaus dailinink

gyvenim ir kryb rastos nespecifiniuose, nedails altiniuose: banyi metriko-

bendruomenje.

se, miesto akt knygose, magistrato mokesi srauose, banyi ilaid srauose.

Hoferio biografijos fakt nepakanka isamiam dailininko krybos vertinimui. Vis

Ilikusi su Hoferiu sudaryta sutartis, skirta Paaislio kamalduli v. Mergels Ma-

dlto net paviens inios apie Hoferio gyvenim ir kryb gali bti reikmingos nagri-

rijos Apsilankymo banyios kupolo ir bokt remonto darbams.

njant LDK dailininko socialin padt, dails usakym istorij, dailinink dirbtuvi
praktikas, stilistini tak problemas, vaizd migracijos ir sklaidos prielaidas. Todl

47

Sownik artystw polskich i obcych w Polsce dziaajcych, t. 3, sudaryt. J. Maurin-Biaostocka

ir kt., Warszawa: Ossolineum, 1979.

48

T. Adomonis, K. erbulnas, Lietuvos TSR dails ir architektros istorija, Vilnius:

Mokslas, 1987.

Hoferio biogram galima traktuoti kaip reikming LDK Baroko dails istorijos altin.
Ai s t Pa l i u y t

49 V. Drma, Vilniaus v. Jono banyia, Vilnius: R. Paknio leidykla, 1997; L. Balaiyt,

Drojai XVIIIa. Vilniaus bendruomenje, Menotyra, 1999, nr. 4, p. 1418; L. Balaiyt,
Dailininko statuso problema LDK, Menotyra, 2004, Nr. 2, p. 16;a. Kaladinskait,
Svetimaliai dailininkai XVIIIa. Vilniuje, Menotyra, 2004, nr. 2, p. 713.

152

153

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I s k y r i u s . D a i l t y r o s t e k s ta i / I n t e r v i u

Interviu

paimtomis i manifest, credo, laik, pasisakym, taip pat interviu3. Pokalbiai su

dailininkais kaip reikmingi altiniai buvo traukti modernaus meno dokument
rinkinius, pradtus leisti po II pasaulinio karo. Klasikiniuose io anro veikaluose,
pavyzdiui, Theories of Modern Art (sudaryt. Herschel B. Chipp, 1968) interviu su
dailininkais suvokiami ne kaip atskiras tyrimo objektas, o kaip validus altinis nustatant meno krinio reikmes4.
Interviu su dailininkais kaip savarankikas dailtyros ir meninis anras ypa
ipopuliarjo XXa. antroje pusje. Pokalbiai su io laikotarpio menininkais ian-

Pokalbis su dailininku yra vienas seniausi ir svarbiausi dails altini. Be abejo, jo

dien sudaro stambi ir vis labiau vertinam altini grup, prieinam ir kaip trans-

naudojimas ir reikm laikui bgant kito. Paties dailininko pateikta informacija apie

kribuot tekst rinkiniai5, ir kaip garso ra archyvai6. Interviu anro populiaru-

savo gyvenim ir kryb, kaip pagalbin mediaga kritiniams tekstams apie dail, pra-

m lm keletas prieasi. Pirma, aktyviai reikti savo mintis dailininkus skatino

dta naudoti jau XVXVIa. Italijoje: Giorgio Vasari, savajame dailinink gyvenim

XX a. septintame deimtmetyje irykj paradigminiai dails pokyiai perji-

aprayme suregistravs beveik 200 dailinink biografijas, rmsi ne tik raytiniais

mas nuo neva savaime ikalbing vaizd krimo prie nauj iraikos priemoni

altiniais bei natros stebjimu, bet ir pai dailinink pasakojimais, ar tai bt ura-

(teksto, kno, aplinkos), reikalaujani ir kitokio meno krinio suvokimo. Antra,

ytos mintys1, ar gyvi pokalbiai su amininkais. Panekesius su dailininkais Vasari at-

XX a. atuntamedevintame deimtmeiuose ypa paplitus meninink redaguo-

kurdavo i atminties ir pritaikydavo kaip vaizding literatrin priemon . Dailininko

tiems ir leistiems periodiniams leidiniams, interviu tapo mgstamu meniniu an-

odiais jis visikai pasitikjo ir pateikdavo juos kaip patikim liudijim apie pastarojo

ru, pasiyminiu didesniu spontanikumu ir krybikumu nei i anksto apgalvoti

gyvenim bei kryb. Toks poiris interviu liudija apie pastarojo ssajas su egoteks-

teoriniai tekstai7. Treia, interviu naudojimas dails srityje sutapo su sakytins

t kategorijai priskiriamais autobiografija ir prisiminimais.

Interviu kaip specifinis urayto pokalbio su respondentu anras formavosi

Pvz., Guillaumeo Jeanneau knyga LArt Cubiste (Paris: Moreau, 1929) rmsi periodiniame
leidinyje Bulletin de la Vie Artistique publikuotais dailinink klausimyno apie kubizm
atsakymais.

r. General Introduction, Theories of Modern Art: A Source Book by Artists and Critics,
sudaryt. H. B. Chipp, University of California Press, 1968, p. 9.

I naujausi publikacij, paremt interviu su dailininkais, mintinos:A. Alberno,

P. Norvell, Recording Conceptual Art, University of California Press, 2001; K. Mey, Sculpsit:
Contemporary Artists on Sculpture and Beyond, Manchester University Press, 2001; S. Nairne,
Art Now: Interviews with Modern Artists, Continuum, 2002; J. O. Richards, Inside the Studio,
ICI, 2004. Lietuvoje viena ankstyviausi tokio pobdio knyg Alfonso Andriukeviiaus
sudaryta rinktin 72 lietuvi dailininkai apie dail (1998), kurioje publikuoti laisvos formos
meninink atsakymai dailtyrininko pateikt klausimyn, nors interviu su dailininkais
anras buvo plaiai eksploatuojamas ir soviet spaudoje.

Pastaraisiais metais garso ra archyv vis daugja. Tarp stambiausi projekt isiskiria
nuo 1954m. prie Smitsono instituto JAV kaupiamas Archives of American Art ir nuo 1990m.
Brit bibliotekos kartu su Tate galerija vykdomas projektas Artists Lives, kurio tikslas kaupti
dokumentus apie D. Britanijos dailinink gyvenim.

Tarp daugybs to laikotarpio meninink leist leidini verta iskirti kelet. 1969m.

XIXa. pltojantis urnalistikai. Periodini leidini naujien skiltyje interviu su politikais sitvirtino XIXa. pabaigoje, o pokalbiai su dailininkais labiau paplito kiek
vliau XXa. pirmos puss spaudoje. Modernistin dailtyra dailinink pasisakymus laik itin vertingu, o kartais ir svarbiausiu liudijimu, leidianiu nustatyti autoriaus intencijas kaip pagrindin meno krinio reikms altin. XXa. pirmoje pusje
naujausi dails krypi pristatymas danai buvo paremtas dailinink mintimis,
1
2

Pvz., pirmja dailininko autobiografija laikomi nebaigti Lorenzo Ghiberti memuarai

I Commentarii, rayti apie 1447 m.
tai kaip Vasari apibendrino literatrik, bet stipriai mistifikuot Michelangelo gimimo
istorijos apraym: Vliau, kalbdamasis su Vasari, Michelangelo viensyk pajuokavo:
Giorgio, kas yra gera mano talente, a gavau i ms gimtojo Areco velnaus klimato, o i
savo indyvs pieno kalt ir kj, kuriais kalu savo statulas (Giorgio Vasari, ymiausi
tapytoj, skulptori ir architekt gyvenimai, Vilnius: Vaga, 2000, p. 243).

154

155

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I s k y r i u s . D a i l t y r o s t e k s ta i / I n t e r v i u

istorijos (oral history) metodo sitvirtinimu istorijos, sociologijos ir kituose moks-

diui, taikant psichoanalizs metod dailininko odiniuose pasakojimuose, kaip ir

luose8, kur lydjo ir garso raymo technikos (diktofon, vliau skaitmenins

meno kriniuose, galima iekoti latentinio turinio, padedanio nustatyti psichobio-

rangos) paplitimas.

grafines reikmes. velgiant i socialins dailtyros perspektyvos, dailininko pasisa-

Interviu su dailininku iuolaikin dailtyra traktuoja kitaip nei tradicin dails

istorija, pokalbio su dailininku metu gaut informacij laikanti itin svarbiu ir pa-

kym ideologinis turinys gali atskleisti tam tikram istoriniam periodui ir tam tikrai
socialinei klasei bdingas idjas bei vertybes.

tikimu meno krini reikms altiniu. Sakytins istorijos kontekste interviu yra

Interviu, kaip sakytins istorijos anrui, bdingas subjektyvumas iandieninia-

suvokiamas kaip subjektyvus ir personalizuotas altinis, priklausantis ne tik nuo

me moksle laikomas ne trkumu, o privalumu. Viena vertus, interviu tyrintojui

respondento asmenini savybi, bet ir nuo mogikosios atminties ypatum, taip

suteikia autentikos, asmenine respondento patirtimi paremtos informacijos, kurios

pat pokalbio, kaip socialinio susidrimo, aplinkybi. Todl interviu yra naudojamas

negali suteikti kiti altiniai. Pokalbyje irykj faktografiniai netikslumai ar ikrai-

ne vien dailininko gyvenimo faktografijos ar krybini intencij atkrimui. Dails

pymai taip pat gali bti traktuojami kaip reikminga informacija, leidianti iekoti

tyrimuose interviu gali bti pasitelktas kaip papildomas altinis, pavyzdiui, norint

prieasi, kurios nulemia atminties trikdius10. Kita vertus, individuals odiniai

nustatyti kituose altiniuose neaptinkam fakt, taiau tokiu atveju duomenis bti-

liudijimai interpretuotini ir kolektyvins atminties bei mentaliteto poiriu kaip ga-

na tikrinti. Pokalbio su dailininku metu suinota informacija taip pat nra tiesiogiai

lintys atskleisti visuomens grups (pvz., dailinink rato) sitikinim ar jai bdingo

taikoma interpretuojant meno krin, veikiau dailininko isakytos mintys laikomos

gyvenimo bdo (pvz., bohemos) ypatumus, kuriuos atspindi ne visi tradiciniai al-

krybos dalimi, kuri gali bti analizuojama taip pat, kaip ir meno kriniai9. Pavyz-

tiniai. Ne maiau svarbus aspektas, susijs su subjektyvumu, kur reikia atkreipti

dmes analizuojant interviu, tai pokalbio visuma: susitikimo aplinka, responden-

popmenininkas Andy Warholas pradjo leisti iki iol einant urnal Interview, kuriame
publikavo neredaguotus pokalbius su meno, muzikos ir mados pasaulio ymybmis,
pokalbio anr panaudodamas meno rib ipltimui. 2005m. iuolaikinio meno centras
Vilniuje, vedamas panai intencij, tik jau kitame kultriniame kontekste, pradjo leisti
bendravard urnal MC interviu. Kitas garsus leidinys 19701976m. Niujorke leistas
urnalas Avalanche tvirtino interviu ir kaip menin anr, ir kaip diskursyv, o ne
dokumentin meno krinio pristatymo bd.
8

Plaiau apie sakytins istorijos metod ir jo populiarum lmusias prieastis r.A. Thomson,
Four Paradigm Transformations in Oral History, The Oral History Review, 2006, t. 34,
d. 1, p. 4970. Lietuvoje svarbiausiomis sakytins istorijos metodu paraytomis knygomis
laikytinos: Prijaukintos kasdienybs, 19451970 metai: biografiniai Lietuvos moter interviu,
sudaryt. D. Marcinkeviien, Vilnius: VU leidykla, 2007 ir Visa istorija yra gyvenimas:
12 sakytins istorijos epizod. Edvard Gudavii kalbina Aurimas vedas, Vilnius: Aidai, 2008.
Btent tokio poirio laikosi vieno stambiausi iuolaikins dails dokument rinkinio
Theories and Documents of Contemporary Art: A Sourcebook of Artists Writings (University
of California Press, 1996) sudarytojai Kristine Stiles ir Peter Selz, i naujo tvirtindami
interviu bei kit su asmeniniais dailininko liudijimais susijusi dokument reikmingum
dails tyrimams po XXa. 89 de. dailtyroje vyravusios autoriaus mirties idjos. Kelet
deimtmei Vakar dailtyros mokslas, patyrs kritini teorij poveik, dailinink
liudijimus tiesiog ignoravo, labiau pasikliaudamas teorine interpretacija. is leidinys, kaip
ir 1992m. Blackwell Publishers pradtas leisti keliatomis dokument rinkinys Art in Theory,
liudijo, kad situacija XXa. pab. m keistis, taiau atgaivint dailininko bals imta irti
ne kaip faktin liudijim apie kryb, o kaip krybos dal.

156

to santykis su klausianiuoju, platesnis istorinis kontekstas ir socialins aplinkybs,

kuriomis individas dalijasi savo igyvenimais ir prisiminimais11. ie komponentai
sukuria dialogo erdv, kuri neivengiamai lemia ir interviu turin.
Dailtyroje interviu su dailininkais, kuratoriais, kritikais ir kitais dails lauko
dalyviais gali bti naudojamas ir kaip vienas altini, pasitelkiam daugiausia tyrinjant XXa. dail, ir kaip sakytins istorijos anras, kuris remiasi odini liudijim
apie praeit rinkimu, uraymu ir interpretacija. Pastarasis metodas ypa tinka analizuojant sovietinio laikotarpio dails gyvenim, apie kur informacijos gali suteikti
dar gyvenantys liudytojai.
Lin a r a D o v y d a i t y t

10

Plaiau apie tai Prijaukintos kasdienybs..., p. 1617.

11

iuos aspektus btina atkreipti dmes skaitant, pavyzdiui, Tomo Sakalausko biografines
apybraias apie vairius XXa. Lietuvos menininkus. Nors jos danai paremtos pokalbiais
su dailininkais, tekstuose ne maiau ryks paties autoriaus apmstymai ir asociacijos.

157

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

Josepho Beuyso, Janniso Kounelliso,

Anselmo Kieferio ir Enzo Cucchi pokalbis
su Jeanu Christopheu Ammannu

I s k y r i u s . D a i l t y r o s t e k s ta i / I n t e r v i u

da kak panaaus sivaizduojam ryi lauk. Ir todl prakalbome apie nualint buruazij, nes iai klasei paveikslas dar buvo galimyb. Nualintos buruazijos
mirtis lm io ryi lauko netekt, ir todl daugiau nebegalima kurti paveiksl. Nes
paveikslas susijs su ideologiniais sivaizdavimais, nutaikytas referencijas, kuri i

>

Versta i: Ein Gesprch: Joseph Beuys, Jannis Kounellis, Anselm Kiefer, Enzo Cucchi, sudaryt.
Jacqueline Burckhardt, Zrich: Parkett-Verlag, 1986; 2-as leidimas 1994, p. 90111
(i vokiei k. vert ir komentarus pareng Erika Grigoraviien)

tikrj nebra.
BEUYS: Sutikiau tik su slyga, kad tai diskutuotina, jei jau diskutuojame apie dail. Taiau k be paveiksl dar bt galima daryti? Juk galima labai daug k pavaizduoti
ir irykinti. Jei nupieiau ia k nors ant stalo ar sienos, tai nebt quadro ar ikona,
taiau pavaizduoti galime visk, k tik norime, tam a turiu visik laisv.

Bazelis, 1985 m. spalio 28 d.

Pirmadienio priepiet

KOUNELLIS: A u sien tapyb. Turime erdvs ideologij, todl esu u sien

tapyb.
AMMANN: Jannisas visikai su Tavimi sutinka, Josephai, sakydamas, kad burua-

[...]
KOUNELLIS: Pradjome nuo to, kad i tikrj jau nebemanoma sukurti pa-

zijos klass nebra, bet, kita vertus, jis ess u erdvs ideologij, taigi u veiksm laisv.
BEUYS: Teisingai. Taiau dabar susidrme su domiu reikiniu: tai Jannisas

veikslo.
BEUYS: A, tai visas pokalbis paremtas tuo, kad dabar es nemanoma padaryti

kaip tik sukr paveiksl (Beuysas rodo Janniss, kuris ant ura popierlio nupai moters akt). Tai juk rodo, kad jis dar gali sukurti paveiksl. Antra, jei jis turi

paveikslo?
KOUNELLIS: Taip, ir todl iklme buruazijos klausim. Nes tradicins prie-

erdvs idj tyia sakau idj, o ne ideologij, tai juk domus fenomenas, kad

mons, t. y. paveikslas, kuris imtmeius reprezentavo tam tikr vertybi sintez,

mons iandien lanko parodas ir spokso paveikslus, taiau salje gali stovti pui-

iandien jau nebekuriamas tradiciniu bdu. Taip pat galima pasakyti, kodl taip yra.

kiausios skulptros, ir jie j visai nematys.

inoma, paveiksl nekrimas neturi ateities.

KIEFER: Jie ne spokso paveikslus, o juos ryja.

BEUYS: Gerai, dar suprasiau, jei bt pasakyta, kad quadro [it. paveikslas] ess

KOUNELLIS: Taip yra dl siaubingo lankytoj, kurie visikai sugadinti masi-

kakas ypatinga, ne iaip paveikslas, bet vidinis vaizdas. Bet Jannisas turi galvoje

ni medij propagandos, neisiaukljimo. To prieastis lygio nuosmukis. Todl ir

ne tai, k mogus impulsyviai daro gatvje, jis kalba apie tradicin aparat i drobs,

kalbjome apie buruazij. K iandien vietoj jos turime? Nebt klas, mas, kuri

pormi ir panai niek.

nebra vertybi saugotoja, kuri neparod jokio padorumo. Ji sudaryta vien i varto-

KOUNELLIS: Ne, kalbu apie vaizd be rm, bet su sinteze ir moralinmis vertybmis. Paveiksl ta prasme, koks jis buvo kadaise. Tai ne vidinis vaizdas, kuris yra
ia ir reprezentuoja vertybes, bet vidinis vaizdas, o taip visai kita istorija. ia visas
reikalas susijs btent su ideologija, nes vaizdavimas ideologinis dalykas.

toj. Todl ir igyvename svaiginam nuosmuk.

KIEFER: Nebra erdvs, kurioje kakas daryt spd. Viskas susipyn ir be jokios tvarkos.
BEUYS: Prieprie pirmiausia sukr masins medijos. ia televizijos ekranas

AMMANN: Jannisas veikiausiai mano, kad es negalima remtis standartiniu

ar laikratis, o ten irovas. Atsiranda nevientisas subjektoobjekto ryys, griau-

paveikslu, nes paveikslas implikuoja sintez, vertybi sampratas, kuri nebeliko.

nantis mogaus sugebjimus. Tai vadinamj visual arts ideologija, kaip juos vadina

Taigi, tapyti paveiksl bt anachronizmas, nors io odio Jannisas nevartojo. Taigi,

amerikieiai, taiau vizualij men visai nra, nes meno krinio suvokimui reika-

dailininkas simuliuoja kak, kas jau nebeegzistuoja, pasitelks paveiksl jis atran-

lingos visos jusls, maiausiai dvylika, jei ne dvideimt penkios.

158

159

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

KOUNELLIS: Todl ir kalbu apie ideologij mindamas Masaccio. Nes jis yra ne
natralistinis, o ideologikas. Jis turi moralines perspektyvas.

I s k y r i u s . D a i l t y r o s t e k s ta i / I n t e r v i u

BEUYS: I Amerikos ateina sutelkta galia ir nuolat augantis masini medij

naudojimas. Taiau masins medijos atsirado i informacijos technologij, kurias

AMMANN: Skundas dl inykusios buruazijos pagrstas tuo, kad i klas buvo

m naudoti taikomieji mokslai. Jau praeito amiaus pabaigoje tarp moni buvo

pakeista kakuo nelygiaveriu vien tik nesustruktrinta masini medij, kurios

paplit populiarizuoti mokslai. Populiarioji mokslo forma jau ir buvo masin medi-

trina ribas, sritimi.

BEUYS: Taiau dert pasakyti, kad bent jau buvo mginta pakeisti buruazij
proletariatu. Bet kadangi is perjimas vykdytas pasitelkus ne tikr idj kompleks,
bet tik tam tikr ideologij, visas reikalas lugo.

ja. Laikratis taip pat yra masin medija, o j buvo dar gerokai iki Prancz revoliucijos. Negalima visko suversti Amerikai.
AMMANN: Kai pavelgiu i Janniso perspektyvos, jis mano, kad masins medijos disponuoja galia, kuri galiausiai atstoja liaud. Ir ia buvo pasakyta, kad i

KOUNELLIS: Didiausia Italijos kairij klaida buvo ta, kad jie taut suprato

dien politika esanti ne prisistatym, bet nuomoni apklaus politika. Ir Anselmas

kaip mas. O popieius Pijus XII vienoje enciklikoje kaip tik apibdino taut kaip

paskutinje diskusijoje kalbjo apie medijas Amerikoje ir tradicij kultr Europoje.

taut. Ir jis teisus, o ne kairieji.

BEUYS: A taip pat skiriu mas nuo tautos.
KOUNELLIS: Taip, ir kairieji bt turj ateit, bet jos neteko.

KIEFER: Treiasis Reichas taip pat buvo atrads medijas visos liaudies mastu
paplitus radij imtuv ir t. t.
BEUYS: Tikrai, jei dl sutelktos valdios o Amerikos atveju tai pinig val-

BEUYS: Kairieji ivis neturi ateities. Nes kairieji priklauso buruazijai, o i ise-

dia tampa galimas stiprus iankstinis dominavimas, tuomet Amerika inoma yra

kusi. Kairij tikslas nebuvo atsidurti ten, kur iandien esame. Tikslas buvo susisiek-

tkstanius kart stipresn u bet kuri kit al. Taiau informacijos sklaida visose

ti su proletariatu. U to slypi abstrakti monijos idja, ne nacijos ir ne individualios

kitose pasaulio alyse i esms funkcionuoja pagal t pat model, netgi maiausiose

btybs idja, bet monijos idja. Ir monijos svoka man yra kieiausia ir aktua-

valstybse, kuri net negalime sivaizduoti.

KOUNELLIS: Apie masines medijas prabylama ir kalbant apie mus, t. y. dailininkus,

liausia svoka.
KOUNELLIS: Taip, tai kairij tikjimas proletariatu, kuris nesuprantamas kaip

kurie atstovauja tradiciniams procesams ir visokeriopai knija visai prieingus dalykus.

BEUYS: Taiau tu tai sakai ne kaip menininkas, bet pirmiausia kaip mogus. Ir

mas.
KIEFER: O kur tas proletariatas? Matau jo ne daugiau nei buruazijos.
BEUYS: A sakiau, kad buvo mginta sukurti nauj klas.
KOUNELLIS: Pradioje tai buvo ir didelis moralinis projektas.
BEUYS: Proletariato svoka vis dar aktuali, nors ir kitaip suprantama.
KOUNELLIS: Taip, liaudies kultrai pavadinti. Po karo vyko masini medij
invazija, ir tai amerikiei imislas, nes jie neturi tautos vienybs.
BEUYS: Nesu tikras, kad amerikieiams nesvarbi tautos svoka ar kad jie, kaip
sakoma, es sugujusi tauta, su melting pot idja, ir ten, kur susiduria skirting tau-

kadangi esi labai ivysts mogus, inoma, kalbi ir kaip menininkas.

KOUNELLIS: Sakau tai kaip senovinis mogus, koks ir esu. O kadangi esu menininkas, privalau taip pat ginti tradicines paskatas, lemianias mano egzistencij.
BEUYS: Nuostabu, kad turime moni, kurie kak tokio daro. Bet privalu
konstatuoti, kad ndien kultra ypatinga, btent Epimetjo, sergtojo, kuris priiri ganytojus ir gamt, kuris saugo prasminius kultros saitus. Taiau juk yra ir
Prometjas. Prometjas ir Epimetjas tai du pirmavaizdiai. Ir kai Kounellis taip
kalba, jis, sakyiau, priklauso epimetjikai piemen kultrai.

t svetimos rass, negali bti vienybs. Netikiu, kad Amerikoje nra tautos idjos.

KOUNELLIS: I pradi vertt pasiirti, kokia tos kultros bkl.

iaip ar taip, i idja ireikta didingu pavidalu.

BEUYS: Ar negaltume turti kultros, kurioje tarp i abiej pirmavaizdi,

KOUNELLIS: Ir vis dlto aiku, kad masini medij koncepcija atjo i

Prometjo ir Epimetjo, usimegzt prasmingas dialogas? Kur harmoningai dert

ir saugomasis pradas, ir paangos veiksniai net ir lungantys eksperimentai, spro-

Amerikos.
160

161

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

gimai ir t. t. Manau, kad tai pasiekti yra meno uduotis, bet ne tradicinio meno, o
tokio, kur mes dar turime irasti.
KOUNELLIS: Tradicija ta viena, o tradicinis menas visai kas kita.
BEUYS: Teisingai. Taiau modernizm juk, ties sakant, ir tegalima suprasti
kaip vidin ketinim sugriauti tradicinius dalykus, neretai net ir pai tradicij.

I s k y r i u s . D a i l t y r o s t e k s ta i / I n t e r v i u

KOUNELLIS: Ne, apie centrikum a galvoju ne centro ir periferijos prasme, nes

paveikslo centrikumas neturi jokios periferijos. Centrikumas yra sintezs klausimas.
BEUYS: Taiau tuomet turime neaikios reikms, neapiuopiamus dalykus.
Taip negysime ranki tam, k privalome veikti. Bet ia a tik iaip.
KOUNELLIS: Sakme, kad iandien nebemanoma sukurti paveikslo, nes jis

KOUNELLIS: Modernizmas rmsi Renesansu.

iandien ness istorikai tikras. Atitinkamai trksta jg turti centrikum ir

BEUYS: Tikrai. Taiau Renesanso pabaigoje bta individuali kultr, tai pir-

centrikum reprezentuoti.

miausia tokie dalykai kaip manierizmas ir Baroko dail, kur dar esama kolektyvinio

BEUYS: Naudodami tik centrikumo svok tapsime bejgiai. Labai lengvai ga-

susitarimo. Vliau jau kiekvienas mogus vystsi pats sau. Tai reikia, kad kiekvienas

lima pasiekti susitarim, kas iandien yra svarbiausia problema: svarbiausia proble-

mogus geba turti sav kultr. Kaip kadaise buvo Egiptas, nesivaizduojamas be

ma iandien yra mogus, anthropos, ir btent kaip krjas, kaip savotikas dievas.

faraono valdios hierarchijos ir kit, privalani laikytis kanono, taip iandien kiekvienas mogus turi sav kultr ir sav kanon, nes jis yra laisva btyb.
KOUNELLIS: Manau, kad nei iandien, nei anksiau menininkas nesveikauja
su aktualijomis aktualijomis menkaverte prasme. Taiau jis nuolat sveikauja su
klasika. Bent jau Europoje visuomet taip buvo.
BEUYS: Pasakyiau kitaip: menininkas, nors ir visuomet evoliucionuojantis,
nuolatos susijs su aknimis. Tai nebtinai Antika, gali bti ir kitoki gili akn.
Antika ms supratimu yra labai konkreti, aikiai apibrta kultra.
KOUNELLIS: Antika kadaise buvo aikiai apibrta, bet mes privalome naujai
apibrti i svok.
BEUYS: Sutinku su tuo. Tik neinau, ar tai mums padt. Ar centrikumas yra
esminis klausimas? Juk tikrai neturtas galvoje centralizmas. Privalu inoti, k reikia centrikumas, tai svarbu io teksto skaitytojams.
KOUNELLIS: Kalbama ne apie demokratin centralizm, bet apie centrikum
tikrja prasme, apie centrikum, kuris pagrstas ms istorija, kuris suteikia galimyb sukurti kompozicij.
BEUYS: domu, kad Jannisui atjo galv is vaizdinys, nes tokia centrikumo
samprata nevalingai sukelia ir ne-centrinio vaizdin. Tai reikia, kad reikia atskirti dalykus, kurie privalo bti centriniai, nuo dalyk, kurie netgi neturi teiss bti
centriniai. Taiau egzistuoja centras ir periferija. Tik i ios prasmins ssajos ir i
sprendimo, k centras pajgus suteikti periferijai, apylinkms, paaikja tiksli centro,
pagrindins ms laik problemos, svoka.
162

KOUNELLIS: mogaus idja susijusi su vienovs kriterijais, t. y. politinio, kultrinio ir teritorinio vientisumo, kurie susij su daugybe kit vientisum, kuriani
nepriklausomyb, reikaling reikms sintezei atrasti.
BEUYS: Sutinku dl io kriterijaus, jei bt matuojama ne kokybikai, bet kiekybikai. Taiau btinai turiu pasakyti, nes antraip vl bsiu blogai suprastas, jei kakas tokio bus ispausdinta, ir tuomet skaitytojui viskas pasirodyt tuiais plepalais.
Nes Jannisas sako beveik beprotikus dalykus.
KOUNELLIS: Gerai, bet ne visk galima nusakyti. Privalu apibrti centrikumo svok ir sintezs vert. Kitko apibrti negalima. Reikia tikti tais dalykais.
BEUYS: Sutinku, kad iandien mes galime tik nurodyti visas ias kryptis, k ir
padarme paioje pradioje. Bet taip iandien nepasieksime paangos.
KOUNELLIS: Pokalbis pirmiausia turi bti naudingas mums, turintiems abejoni ir norintiems isiaikinti.
BEUYS: Bet jei nemginsime pradti nuo aiki pagrind ir dvejosime, tuomet
neisiaikinsime to, kas rpi Jannisui ir kas yra svarbu.
KOUNELLIS: Pagrindus mes apibrme. Juos sudaro trkumai, trukdantys
mums kurti paveikslus. Pokario Europoje turjome tik trkumus.
BEUYS: Stoka egzistuoja imtmeius. Tik anksiau tai buvo labai ypatinga stoka.
Bet j labai greitai paalino kapitalizmo ir komunizmo interesai.
KOUNELLIS: 1907m. Picasso nutap Avinjono mergas, taigi tuomet trkumo
nebuvo.
BEUYS: Picassoui gal ir nebuvo. Jis niekuomet nejaut stokos.
163

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I s k y r i u s . D a i l t y r o s t e k s ta i / I n t e r v i u

KOUNELLIS: Nes nebuvo btina.

nes egzistuoja tik vidins problemos. Todl egzistuoja kita teritorija, kad individas

BEUYS: Nes jam nebuvo btina. Taiau stok patyr dauguma moni. Jie ities

vl atsidurt dmesio centre.

kent nepritekli, nors to visai ir nesuvok.

KIEFER: Bet mes juk negalime nustatyti, kas jaut stok, o kas ne. Jei kas nors
nejauia stokos, vadinasi, jam jos nra.
BEUYS: Tai reikia, kad mogus jau toks negyvas, kad net nejauia stokos, svarbiausio, ko mogui reikia. Komunizmo ir kapitalizmo politins sistemos jam taip
i galv, kad jis ivis nebeino, kas yra mogus. Taigi, jis patenkintas tuo, kas jam

AMMANN: Enzo taip pat sako, kad reikia nuo abstrakios plotms sugrti prie
ems, kad menui bt suteiktas mogikesnis veidas.
BEUYS: Ir a taip manau. Bet netiesa, kad anksiau menas buvs iorikas. Pavyzdiui, Egipto menas vaizduodamas ior vadovavosi ir Mirusij knyga. Nes joje
kalbama apie ypatingas ssajas, ne isyk pastebimas.
CUCCHI: Visos humanistins, pasaulietins ir krikionikos ideologijos visuomet laiksi sait su iore. Materija visuomet judjo. Buvo tik trumpa i vidaus ior

siloma.
AMMANN: ia kaip tik dert paklausti, kur kuriamas menas ir kam jis skirtas?

judanios materijos sstingio akimirka. Ndienis vaizdas didelio skrodim stalo.

KOUNELLIS: Tikrai. Poezija iauga i stokos. Kai kako trksta, tu tai sukuri.

Nesvarbu, gerai tai ar blogai. Svarbu atrasti teritorij, kur vl tapt manomas ms-

BEUYS: Todl sstingio, nnai apmusio jaunim, taip pat nevertiniau nei-

tymas ir formalizavimas. Antraip liksime tnoti moralizmo formose. Taiau kartu

giamai. Nes mons turi labai rimt prieasi bti tyls. Jie nusivyl visomis

turime vl pagalvoti apie moral. Moral yra natrali individo buvein, ir kriz pa-

ideologijomis, kurios iki iol buvo primetamos, kurios daug adjo, bet nieko ne-

tiria tik viena moralizmo forma. Man patinka mintis apie moral, kuri yra svarbi.

itesjo. Dabar a vl vartoju svok ideologija kaip prieprie idj kompleksui. Nusivyl ir deinieji, ir kairieji, ir centras. Ir jie sako: Baigta, dabar nieko

BEUYS: Kai Enzo sako, kad es btina galvoti apie moral, jis pritaria tam, k
ia ryt sakme.
CUCCHI: Visuomet pritariu menininkams, kuriems ir iaip turiau pritarti.

daugiau!
KOUNELLIS: Jie nusivyl ideologijomis, kurios atved prie pragmatizmo. Taiau kai svok ideologija vartoja menininkai, ji turi metafizin dimensij.
BEUYS: Jannisas dabar pats veda skirt: jis kalba apie pragmatin ir metafizin

Atpastu ras moni kaip a, neaiku i kur ir kada atjusi. inau tiksliai, kad
architektas gimsta kaip architektas ir vis gyvenim lieka architektas.
BEUYS: Enzo nori tuo pasakyti, kad jis sutinka su visais monmis. Kadangi

ideologij. Taip pat galima pasakyti, kad jis kalba apie dvasios inaudojim. Nes

meninink negalima atriboti nuo monijos. monija juk nesusideda i meninink

vesdamas skirt jis metafizik supranta kaip dvasingum. Kitas dalykas yra btent

ir nemeninink.

pragmatinis taikymas propagandos ir melo prasme, ir man tai yra ideologija. Jannisui egzistuoja dvi ideologijos, ir tai labai svarbu inoti.
CUCCHI: Tai tarsi didelis skrodim stalas. Visos ideologijos yra tarsi nuskausmintos, ir dabar galvoju apie materij. K turime daryti? Turime galvoti apie judani materij, kad galtume formalizuoti? Kokia tai teritorija, kurioje galima dirbti ir
mstyti? Ar egzistuoja kita teritorija? Anksiau akimirkai sulaikme jausmus. Vliau

CUCCHI: Ne, bet btina rasti teritorij, kad galtume vl visk sumoginti. Menas turi turti supratim apie kultr plaiausia prasme.
BEUYS: Nnai vieta yra ia, o rytoj galbt Ankonoje. Nes kas gi dar turt tai
padaryti, jei ne mes?
CUCCHI: Be abejo. Visada sakiau, kad tai, jog i akimirk menininkai ia
susirink, yra nepaprastai svarbus vykis.

tai perjo kriz. Dabar privalu rasti gilesn teritorij, kuri tarsi susidt i judri

KIEFER: A netikiu, kaip Beuysas, kad visi mons yra menininkai.

viet, tokiu bdu galima humanizuoti ir, judinant materij i vieno tako kit, at-

KOUNELLIS: Menininkas yra mogus, kuris beviltikai myli kitus. Bet to negana.

rasti form. Visas darbas ir mstymas patiria kriz, o juk anksiau formalizuojant,

BEUYS: aunu! inoma, to nepakanka. Bet tai svarbi slyga. Dabar, jei vl u-

regis, visuomet buvo ryys su iore. iandien tikriausiai nedera turti ryi su iore,

simintume apie centrikum, pasakyiau kitaip: centre yra mogus. Taiau mogus,

164

165

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I s k y r i u s . D a i l t y r o s t e k s ta i / I n t e r v i u

iuo metu labai susvetimjs su paiu savimi, ir reikalauja bdo tam susvetimjimui

KOUNELLIS: Gerai, bet fizikams galioja tai, kad elementai, su kuriais jie dirba,

veikti. Tikiu, kad menas gali t padaryti, ir radikaliai sakant, kito bdo nei menas

priklauso visiems monms emje. Pavyzdiui, deguonis: jis priklauso visiems. O

ivis nra. Taigi menui skiriau pagrindin vaidmen. Bet kai kalbame apie globa-

kalbti apie mog yra visai kas kita.

l dalyk, apie mog centre, savaime suprantame, inome, kad tas mogus kalba
vairiomis kalbomis ir kad tautos taip pat turi vairi sugebjim. Kiekviena tauta
turi sav dvasi.
KOUNELLIS: Jos turi tik kitus kriterijus, bet sugebjimai tie patys.
BEUYS: Sugebjim svokos nebtina vertinti kaip auktesns. Bet Enzoui po-

BEUYS: Kai kalbu apie mog, turiu kalbti ir apie deguon.

KOUNELLIS: Dl deguonies sutinku. Tai gamtinis dalykas moguje. Bet deguonis nesijaudina dl savo mirties. O mogus dl jos jaudinasi.
BEUYS: Gerai. mogus sismonins savo mirt. Bet deguonis taip pat turi smon.
Ir jo smon, iki iol mums neprieinama, galbt dar didesn nei mogaus. iaip ar taip,

kalbis buvo pernelyg abstraktus. Jis norjo aptarti vairias teritorijas, ir tai dabar

manoma, kad tam tikros gyvn ries, pavyzdiui erelio, smon yra auktesn u

mes t prijome kalbdami apie vairias sritis, kur pasireikia vairiausi sugebjimai,

mogaus. Erelis visuomet vaizduotas kaip dvasins formos idja, kaip galinga dievyb.

netgi prieingi sugebjimai, kurie gali prietarauti. Galvoju apie diding koncert

KOUNELLIS: Ereliui tas gal ir galioja, bet deguoniui ne.

jau vien Europoje. Juk tai nuostabus dalykas, turtas, kurio nenorime prarasti.

BEUYS: A sakyiau, kad ereliui, bet ne pelei. Taip suardoma visa smons s-

KOUNELLIS: Nra tikro turto, jei nra perspektyvos.

ranga, taip nieko neieis. Gyvnas gi yra beveik mogaus organas, kaip ir augalai, ir

BEUYS: Mes t ir sakome. Nustatme, kad vis t vairov sulygina ir elimi-

em, apie kuri Enzo kalba. Negaliu taip paprastai priskirti emei smons ne-

nuoja galios principas, kur sudaro pinig ir valstybs principai. Taigi vl akiratyje

turjim. Mums ems smon veikiausiai neprieinama, bet ji tikrai didesn nei

atsiduria kapitalizmas ir komunizmas, kurie visk naikina, kurie nori mog taip

mogaus. Galbt ji galt bti pranokta, jei mes galtume susivienyti, t. y. jei mons

paeminti, kad jis daugiau nebeturt jokios savimons. Taiau kartu kalbama apie

matyt ateities tiksl ne pavieniui, bet kaip visos monijos idj. Tuomet tai galt

individualybi bendrabv: pradioje pavieni individ, paskui taip pat ir taut in-

bti planeta, kuri pranokt dabarties planet smon ar net gerokai pralenkt vis

dividualumo. Graik individualumas juk visai kitoks nei ital ar ispan. Bet visus

planet Plutono, Marso, Veneros smon. Tikslas turt bti sukurti nauj pla-

individualius sugebjimus suard kapitalizmas ir komunizmas. Mes privalome at-

net Campanellaos Sauls miesto prasme. Tai idja, nauja planeta btina, nes mes

rasti reali erdv, kaip Enzo sako, teritorij ir j susieti su tuo, k apibdinome kaip

vis tiek vien dien privalsime palikti ms platform.

KOUNELLIS: Utopijos prasme tai tiesa. Bet mes esame aukos, ir nnai nema-

globali bkl.
CUCCHI: Dabar yra plaukiojani sal, ir mes privalome rasti bendr teritorij.

noma atrasti centrikum ir sintez, kad nutapytume paveiksl. Nes mes esame isto-

KOUNELLIS: Taip. Ir mes inome, kad egzistuoja tam tikra vieta, kur poetas

rins aukos. Ms baims ir dramos yra tipikai mogikos ir turi istorines prieas-

tampa patikimas.
BEUYS: Yra ir takas, kuriame fizikas patikimas.
KOUNELLIS: Ne, fizikas ne. Nes fiziko teritorija yra abstrakti, o poeto ne.

tis. Sutinku su tuo, k sako Beuysas, bet ms problemos istorins kilms, ir dl i

prieasi mes taip pat negalime tapyti.
BEUYS: Tuomet dert apie istorij kalbti aikiai: viena vertus, istorija yra vy-

BEUYS: Drsiau dl to ginytis. Tikriausiai yra fiziko samprata, kuri totaliai an-

kiai, apie juos galima paskaityti vadovlyje, ir tai veda prie ksl proletariate knyti

tietika, ir ji iandien tikrai vyrauja. Vis dlto tarp iandienos fizik vyksta diskusija,

monijos idj. Kita vertus, egzistuoja tai, k vadiname evoliucija, t.y. tiesiog vidin

kuri kitokia. Ir praeityje bta fizik, kurie praktikavo tai, ko Jannisas reikalauja, jau

raida, kuri daniausiai visai neatrodo kaip vykis, bet turi daug didesn povandenin

nekalbant apie alchemikus. Pagaliau ir alchemija yra ne chemijos pradia, bet labai

gali mogikosios smons raidai. Susidrusi su evoliucijos idja vyki istorija yra

senos fizikos kultros pabaiga.

labai pavirin.

166

167

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I s k y r i u s . D a i l t y r o s t e k s ta i / I n t e r v i u

KOUNELLIS: Tiesa. Bet mes galime bti nuoirds tik prieais Agamemnono

partitra taip pat yra vaizdas, fizin iraika, kitaip nieko nebt galima gyvendinti.

kap. Kitaip tariant, tik susidr su pamatiniu istoriniu vykiu galime bti pati-

Prie tai sakiau, kad centre stovi mogus. Bet mogus susideda ne vien i plauk,

kimi ar nepatikimi. Sakyiau, vietoj Agamemnono lygiai taip pat galt bti ir

koj ir rank. Viduje taip pat daug kas vyksta. mogus turi siel, intelekt, ir tai

Masaccio.

reikiasi labai vairiose plotmse. Jis turi vali, ir visa tai priklauso krybingumo

AMMANN: Jannisas vl grta prie to, kad trksta atspirties tak. Mes negali-

tyrimams. Ir ar dl to mogus yra laisva, ar priklausoma btyb, ir kiek laisvas ar

me tiesiog sukurti kakokios teritorijos, kaip sako Enzo, bet privalome sukurti ats-

priklausomas jis yra, t pajunta tik menas. Viskas prasideda nuo to, kad mogus at-

pirties takus tam, kad ivis galtume rasti teritorij.

siduria centre, taip jis save palaipsniui atpasta kaip Diev, kaip krj. Taiau visa

BEUYS: Juk tai labai paprasta: jei t atspirties tak neturime, privalome juos
btent sukurti. Bet tam mums reikia aiki svok. Turime imokti skirti. Negalima
tiesiog kalbti apie centrikum, i svoka turi bti iskaidyta. Reikia judti toliau.
Jannisas yra senovs mogus, kaip pats sako, ir todl aiku, kad jis prie Agamemnono kap privalo bti tikinamas. Bet gali bti ir taip, kad a privalsiu bti tikinamas
prie pamot ar kit artim mog.
KOUNELLIS: Visai teisingai. Bet toks mstymas nuves mus prie horizontali, o
ne vertikali ryi.
BEUYS: visk reikia irti horizontaliai ir vertikaliai (Beuysas nupieia kryi). Ant io daikto buvo prikaltas Kristus. Tai ir yra sintez, kurios Jannisas ia

tai reikia diferencijuoti. Negalima vis laik kartoti: mogus, mogus. Kokia nauda
bt vis kartoti: Kristus, Kristus, Kristus?
KOUNELLIS: Ms Dievas antropomorfinis. Tai koncepcija, kuri skiria ms
religij nuo kit. Tai ideologikai fundamentalu vaizduoti Diev kaip mog.
BEUYS: Jau ir Antikos dievai buvo antropomorfiniai. Dievas be mogaus nesivaizduojamas. Be moni jis bt vertas uuojautos.
KOUNELLIS: Galiu pridurti, kad Diev mes vaizduojame tok, kokie patys esame, ir ne atvirkiai es jis mus sukrs pagal savo pirmavaizd.
BEUYS: Bet tai juk tas pats.
KOUNELLIS: Ne tas pats. Yra valia, ir i ten yra ir ideologija. Tam tikr akimirk
atsiranda forma ir ji lemia, kad tu bsi pavaizduotas kaip mogus.

pasigenda.
KOUNELLIS: Taip, tai sintez. Bet dabarties situacijai daniausiai trksta vertikaliosios dimensijos.
BEUYS: Galima taip pasakyti. I viraus ateina dvasia. Taiau ndienai bdingas
beprasmi fakt rikiavimas.
KOUNELLIS: Trksta metodologijos, kuri maiems paskiriems epizodams padt isaugoti tiksling darn.

BEUYS: Kit galimybi nra. Viduramiais Dievas vaizduotas kaip pagyvens

vyras, kaip Kristus su truput ilgesne barzda.
KOUNELLIS: Dievas negali bti abstraktus ir kitoks nei mes tai bt marsietis.
Sakau tik todl, kad noriu pakalbti apie tam tikr sek ir esu tikras, jog pradioje
buvo vaizdas ir tik po to atsirado muzika ir literatra.
BEUYS: Dl to abejoju, ar bent jau i seka mans nejaudina. mogus tikriausiai

BEUYS: Prijai kai k neivengiamai susijus su materializmu atomizm.

kartu su savo vaizdu ir kak pasak, o daugum kalbos artikuliacijos bandym

KOUNELLIS: Kaip tik dl to nemanoma rasti sintez ir sukurti paveiksl.

neabejotinai galima interpretuoti ir kaip muzik.

BEUYS: Taiau dabar abu mes kalbdami kak pakeverzojome ant popieriaus,
o ratas taip pat yra vaizdas.

KOUNELLIS: Tos artikuliacijos turt bti muzikins. Bet svarbu inoti, kad ne
muzikos keliu galima rasti centrikum, nes taip ms problemos nebus paliestos.

KOUNELLIS: Ne, ratas nurodo vaizd. Jis yra vaizdo kopija.

BEUYS: Prieingai, muzikos keliu taip pat skmingai, kaip ir tapybos ar poezijos.

BEUYS: Gerai, galiu sutikti, kad ratas yra kalbos iraika. Taiau kalba taip pat

KOUNELLIS: Poezijai tai gal ir galioja, bet mes turime savo konkrei abejoni,

yra vaizdas, ir ji yra pirmin. Muzika taip pat kak atvaizduoja. Neturtume pa-

nes esame tapytojai. Kalbjausi su daugybe muzik ir patyriau, kad j ms abejo-

mirti, kad yra daug iraikos galimybi. Beethoveno, Mozarto ar dar kieno nors

ns nekamuoja.

168

169

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

BEUYS: inoma, kad muzikai turi kit problem ir poreiki, kartais ir labai pri-

I s k y r i u s . D a i l t y r o s t e k s ta i / I n t e r v i u

CUCCHI: Tas transportas ir sukuria form.

mityvi. Vis dlto jie gali bti puiks muzikai. Kounellis prisipasta ess tapytojas.

BEUYS: Kaip tik t ir sakau.

A su tapyba ivis neturiu nieko bendra. Nieko apie j nesuprantu. Kartais paiau,

KOUNELLIS: Kalbama ne apie tai, kad transportas sukuria form, bet apie tai,

bet iaip esu skulptorius, ir tuo labai skiriuosi nuo Janniso.

KOUNELLIS: Tuomet btent dabar reikt grti prie galios idjos, kuri Beuysui
taip nepatiko. A tapytojas, nes tapytojas usiima savo kalba, savo krize, savo istorija
ir savo didybe, kas nuo klasikos laik iki iandienos reprezentuoja ms bendruomen. Kadangi a tvirtinu ess tapytojas, a turiu gali gyti galios ir kalbti.

kad galima transportuoti tik patikimus dalykus.

BEUYS: Nebtinai, galima ir netiktinus. Tai nuolat rodinjama. Nuolat transportuojami netiktini dalykai iki paskutins mogaus sielos pakopos.
KOUNELLIS: Gerai, bet dabar kalbam apie formos tikinamum. Reikia bti
tikinamam istorijos atvilgiu, kitaip transportuosi tik prekes.

BEUYS: Mindamas gali Kounellis nori pasakyti gyvenimo kely pastebjs,

BEUYS: Aiku, inoma. Bet reikalas tampa vis miglotesnis, mano galva. A jokiu

kad tapyba jam sukelia kak, ko ir mes nortume. A, atvirkiai, esu skulptorius ir

bdu nenoriu konkretizuoti ar koreguoti kit idj. Bet esu sipareigojs atskleisti

suvokiau, kad tik per skulptros samprat galiu pasiekti tai, kas veda nnai visuoti-

savo poir. Bet a jo neatskleidiu vien sakydamas, kad js teiss. A taip pat klau-

nai aptarto tikslo kryptimi. Ities galvojau apie tai, kur galiau ipltoti didiausi

siu, ar tai, k kuriu, teisinga, ar klaidinga. Ir jei mons mano, kad klaidinga, turt

out-put, kokie gabumai manyje slypi. Galiausiai pasirinkau skulptr, nes tuomet

man padti. Praau pagalbos.

instinktyviai pastebjau, o iandien vis labiau sismoninu, kad skulptra yra vienintel sritis, kur visk galima apversti auktyn kojom.
KOUNELLIS: inoma, tai tinka ir skulptrai, ir tapybai. Svarbu, kad galia ateina
i istorijos ir kad ji lemia tolesn bendr istorij turinios skulptros ir tapybos raid.
BEUYS: Turime tai pratsti ir pasakyti, kad ir muzika bei architektra turi t
pai istorij. Visi menai turi bendr istorij.
CUCCHI: Visi ie dalykai yra lyg tkstantmei senumo transportas. Bet kaip

KOUNELLIS: Todl ir sakiau mes aminai skolingi Antikos dailininkams. Nes

jie imok mus patikim form.
BEUYS: Tai teisinga ir puiku, galima tik pasveikinti. Bet man tikinamas ir Mondrianas. Ir termodinamikos dsnis taip pat tikinamas.
KOUNELLIS: Mondrianas turi struktr, kuri yra antikin. Jo formalus aspektas turi antikin pamat, kaip ir Maleviius taip pat iaugo i antikins problematikos. Mondrianas ir Maleviius yra konservatoriai.

j iandien judinti? Taigi, vl grtame prie teritorijos, prie vietos, kur tu judi su tuo

BEUYS: K jie konservuoja?

transportu. Tai lyg didelis laivas, kuris gabena tkstantmei senumo materij. Ir

KOUNELLIS: Jie konservuoja tikrsias vertybes. Maleviius padar gal rus

kiekvienas manevras reikalauja didels disciplinos, akylumo ir subtilumo. iandien

pasitaikius progai turtume ikrauti, lyg ir ibarstyti materij. Judti pirmyn su iuo
tkstantmeiu kroviniu btina todl, kad viskas, k mes iandien prie save matome,
visos tos ideologijos yra nuskausmintos.
BEUYS: Tai, k sako Enzo, nuostabu, tai kaip tik tinka mano schemai. Nes judji-

XIX amiui, nes rus XIX amius, palyginus su rus ikonomis, menkavertis.
BEUYS: Galima ir taip vertinti. Bet kalbjome apie patikimum. Ir tai kakas
verta kredito.
KOUNELLIS: Patikimumui nereikia credo ir kredit.
BEUYS: Credo ir kreditai pinig ir verslo srityje labai susij. Taiau matome, kad

mas skulptroje ities yra centrin pozicija, o neapibrta energija kitoje pozicijoje.

tai, kas verta tikjimo ir kredito, visose srityse, pavyzdiui aukljimo, medicinos ar

CUCCHI: Btina ne tik centralizuotis kaip individui. Kadangi viskas apimta

meno, kredit negauna. J gauna tik isigim dalykai, ved prat, kaip visa ta

nejautros, trksta centrins figros, stovinios ant koj. Masaccio stat figras ant
koj. Reikia sukurti ry su visata.
KOUNELLIS: Reikia kalbti apie formos tikinamum.
170

pseudosocialdemokratija, komunizmas ar kapitalizmas.

KOUNELLIS: i visuomen vienareikmiai neketina duoti kredit pamatinms
vertybms, o maiausiai tai mums.
171

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

BEUYS: Ne visuomen nenori, o jos igamos. Visuomen galima suprasti ir kaip

vis ems moni bendrij. Meninink iandien nenori manipuliuota visuomen,
nes jie sako ties.
KOUNELLIS: Bet ms problemos ir baims negali bti isprstos visuomens lygiu, nes mes turime rasti tikinam form, taigi i problem privalome
sprsti tarp dailinink. Anapus meno yra kitaip. Nenoriu piniginio kredito, noriu

I s k y r i u s . D a i l t y r o s t e k s ta i / I n t e r v i u

Ties sakant, klasi daugiau nebra, bet menininkai yra tokie reakcingi, kad bema sudaro nauj klas.
AMMANN: Noriu kai k pasakyti Anselmui: kai menininkas kak daro, jis
tai daro ir kitiems monms. Taigi be mogaus, kaip svarbiausio dalyko, apsieiti
nemanoma.
BEUYS: iaip ar taip, drambliai nemoka naudotis mikroskopu. Bet dramblys
inteligentikesnis u mog. Ir mano eksperimentas su negyvu kikiu buvo kakas

kako daugiau.
BEUYS: Bet tai juk vl centrikumo klausimas. Ms mstymo kryptis rodo,

ekstremalaus. Mano nuomone, negyvas kikis dar inteligentikesnis u gyv. ios

kad anthropos svoka visikai tapati kapitalui, suprastam kitaip nei Marxas apra.

sielos, io visa apimanio dvasinio pavidalo intelektas supranta paveikslus geriau u

Paaikja du skirtingi dalykai: ideologin kapitalo samprata ir kita, tikroji mums

mane pat. T. y. jei mogus yra svarbiausias, tuomet jis yra vienintel tikrov. Kas

aktuali svoka. Paaikja, kad tikras kapitalas tai mogus, kaip krjas, kuris neturi

dar turt bti dmesio centre, juo labiau kalbant apie subordinacij, kurios dar

nieko bendra su pinigais.

auktesniame take yra dievai?

KOUNELLIS: Bet mogus kaip istorinis vienetas svarbus ir dl daugybs

KIEFER: Kodl ivis btinai kas nors turi bti centre?

kit prieasi. mogus ne tik natralistinis faktas, stovintis ant dviej koj,

BEUYS: Centre yra svarbiausi dalykai, apie kuriuos dabar kalbame. Turiu gal-

jis ir istorikai atpastamas, t. y. jis turi savo skausmus ir savo bdus skausmams

voje ne geometrin centr. A taip pat biau prie centrikumo svok. Ir pagrin-

painti; jis turi istorin savivaizd. Todl kalbu apie Agamemnono kap. Visi kiti

din ndienos klausim reikia tiksliau apibdinti, o ne vien kartoti: mogus, mo-

dalykai taip pat egzistuoja, gyvnai ir t. t., nesakau, kad menkesniu, bet kitokiu

gus, mogus, centrinis, centrinis, centrinis. Privalome inoti, i koki jg susideda

pavidalu.

centrikumo klausimas, i kokios problematikos jis iplaukia istorijoje ir vyki, ir

BEUYS: Taip, bet Hanso Christiano Anderseno kapas taip pat domus.
KOUNELLIS: Tikrai. Beuysas pasak veniausi dalyk. Visi kapai doms, nes
jie istorinio gyvenimo liudytojai.
KIEFER: Tikiu, kad Jannisas ir Beuysas stovi ant tvirto pagrindo, kuris man
neduotas. Nes pasakyti, kad mogus yra dmesio centre, man bt lyg prakeiksmas.

evoliucijos istorijoje.
KOUNELLIS: Tai krybingumo koncepcija. Bet krybingumas privalo turti
istorikai tikinam form.
BEUYS: Jei i esms nagrintume krybingumo samprat, btent savo krybingumo, tai ji ne tik tikinama, bet ir absoliuiai teisinga.

Visai nesu tuo sitikins. Taip pat nemanau, kaip Beuysas, kad kiekvienas mogus

KOUNELLIS: Norjau tik pasakyti, kad, pavyzdiui, poezijai tai galioja: paskutinis

ess menininkas. Nesu tikras ir dl to, kad nuosekliai dirbant manoma bt kie-

paraytas eilratis knija visas vertybes, egzistavusias nuo kalbos atsiradimo. Kry-

kvien mog paversti menininku.

bingas panaudojimas, kad bt tikinamas, turi reprezentuoti visas istorines vertybes.

BEUYS: Jei budriai stebtum mogikum, pamatytum, kad kiekvienas mogus yra menininkas. K tik buvau Madride ir maiau, kaip mons, iveantys
iukles, yra dids genijai. Tai atpastama i to, kaip jie dirba savo darb ir kokiais
veidais t daro. Matyti, kad jie yra ateities monijos atstovai. Ir juose velgiau

BEUYS: Pastebjau, kad iuklininkai yra didesni poetai u daugum ndienos

poet.
KOUNELLIS: Jie galt bti didesni poetai, bet jie neturi tinkamos formos ireikti save.

kak, ko nematau suiktuose menininkuose, nes dauguma meninink, reikia pa-

BEUYS: inoma, kad turi form!

galiau pasakyti, yra niekai ir oportunistai. Menininkai tai reakcingiausia klas.

KIEFER: Bet veikiausiai jie apie tai neturi n menkiausio supratimo.

172

173

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

KOUNELLIS: Madrido iukli vejas galbt turi visas galimybes tapti poetu,
bet tu negali tvirtinti, kad jis ess Homeras.
BEUYS: Visai neketinu j prilyginti Homerui. Homeras padar kai k kita nei
tie iuklininkai. Taiau iukles iveantys vyrai tai kakas labiau i ateities.

I s k y r i u s . D a i l t y r o s t e k s ta i / I n t e r v i u

suomens suartinimo koncepcijos Beuyso krybai bdinga glaudi meno ir mokslo

sveika jis net studijavo gamtotyr, zoologij. Beuyso krybin biografij galima
vertinti kaip labai skming jo paties gyvendint viej ryi projekt pradedant
pastoviu savs, kaip krjo, vaizdiu (jo uniforma balti markiniai, mlyni dinsai ir juoda skrybl12, dengianti sueist galv, kurioje taip ir liko granatos skevel-

K o me n ta r as

dra) ir baigiant sugebjimu socialins plastikos koncepcij asmenikai idstyti

1986m. pavasar Bazelio (veicarija) Kunsthalje surengta keturi Europos me-

visuomens, politikos, religijos autoritetams, tarp j ir Dalai Lamai (Bonoje 1982

ninink Josepho Beuyso (19211986), Janniso Kounelliso (g. 1936), Anselmo Kiefe-

m.). Nenuostabu, kad menininkas buvo nuolatinis Kaselio iuolaikinio meno par-

rio (g. 1945) ir Enzo Cucchi (g. 1949) darb paroda. Besiruoiant parodai Jeanas

odos Documenta dalyvis ir dar gyvas bdamas sulauk didels komercins skms.

Christopheas Ammannas, veicar dailtyrininkas ir kuratorius, tuometis Bazelio

1982 m. VII Documenta parodai pasil miesto apeldinimo projekt pasodinti

Kunsthals direktorius, pakviet menininkus pasikalbti apie j krybos problemas,

7000 uol. Garsiausios Beuyso menins akcijos: Kaip aikinami paveikslai negy-

taip pat visai Europai aktualius filosofijos, istorijos, politikos, kultros klausimus. Jie

vam kikiui (1965), EURASIA (1966), I like America and America likes Me (1974).

buvo susirink Kunsthals bibliotekoje du kartus 1985m. birel (be Beuyso, kuris

Pastaroji peln Beuysui amano reputacij, mat menininkas kelet dien vienoje

sunkiai sirgo) ir spal. Menininkai kalbjosi vokiei ir ital kalbomis su sinchroni-

Niujorko galerijoje praleido su gyvu kojotu. Skulptrai ir instaliacijomis daniausiai

niu vertimu. Pokalbiai ileisti atskira knyga 1986m. Visi, iskyrus Beuys, susipai-

naudojo keturias mediagas med, laj, veltin ir var. Muziejams ir kolekcinin-

no su Jacquelineos Burckhardt suredaguotu rankraiu. Beuysas mir Diuseldorfe

kams pardavinjo pieinius ir multiples rastus ar sukonstruotus objektus, kuriuos

1986m. sausio 23 d. Knyga baigiama jo odiais: Netiesa, kad menininkas prabyla

pats vadino savo idj laikmenomis.

tik po mirties. Bet gali bti, kad mirs menininkas geresnis u gyv.

Jannisas Kounellis Romoje gyvenantis ymiausias iuolaikinis graik meni-

Josephas Beuysas skulptorius, akcionistas, instaliacij krjas, meno teoreti-

ninkas, vienas arte povera judjimo iniciatori. 7 de. tapyboje pradjo naudoti vai-

kas, pedagogas ir politinis aktyvistas laikomas ymiausiu vis laik vokiei me-

rias skurdias mediagas emes, bulvi lupenas. Po to, kai buvo atrastas ymaus

nininku, pirmiausia igarsjo savja iplsta meno samprata ir teiginiu, kad visi

veicar kuratoriaus Haraldo Szeemanno, m dalyvauti parodose su skulptro-

mons es menininkai, taip pat nuo XXa. 8 deimtmeio pltota socialine plasti-

mis, instaliacijomis, pieiniais, fotografijomis. 1969m. vienoje galerijoje eksponavo

ka aktyviu menins krybos siterpimu visuomens raidos, politikos ir ekono-

gyvus arklius. Kaip ir Beuysas, Kounellis danas tarptautini iuolaikinio meno

mikos procesus. Antrojo pasaulinio karo metais Beuysas tarnavo naci Vokietijos

parod dalyvis. 19932001m. Diuseldorfo dails akademijos profesorius.

karinse oro pajgose, 1944m. suduus lktuvui Kryme buvo sunkiai sueistas, ta-

Abu jaunesni diskusijos dalyviai vokietis Anselmas Kieferis ir italas Enzo

iau igydytas Krymo totori. 1946m. pradjo studijuoti Diuseldorfo dails akade-

Cucchi aktyviai pradjo kurti btent 9 deimtmetyje. Kieferis, Beuyso mokinys,

mijoje monumentali skulptr, 1961m. tapo ios katedros vadovu. Jis savavalikai

tapo ymiausiu vokiei postmodernistu. Savo tapyboje, instaliacijose ir objektuo-

priimdavo studijuoti visus norinius, imtus student, u k 1972m. buvo atleistas

se jis pirmiausia nagrinjo atminties, nacistins Vokietijos praeities temas. Cucchi,

i pareig, taiau vliau Diuseldorfo akademijoje iki mirties turjo savo klas. 7 de-

savamokslis tapytojas, scenografas ir objekt krjas, greta Sandro Chia, Francesco

imtmetyje buvo susijs su Europos fluxus judjimu, 8 deimtmetyje buvo aktyvus

Vokietijos alij partijos narys, ne syk trauktas rinkim sraus, taip pat antroposof (Rudolfo Steinerio pasekj) draugijos narys. Be radikalaus meno ir vi174

12

Vadinamasis homburgas Bad Homburgo miesto skrybli fabrike nuveltas klasikins

formos skrybls variantas.

175

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

Clemente ir Mimmo Paladino, atstovauja vadinamajam ital transavangardui. Pagrindinis Cucchi kvpimo altinis senj manuskript iliuminacijos.
Pagrindinis pokalbyje svarstytas klausimas prieastys, trukdanios iuolaiki-

I s k y r i u s . D a i l t y r o s t e k s ta i / I n t e r v i u

Nepriklausomyb atm i mans konkret prie,

dailtyrinink Ramut Rachleviit kalbina tapytoj
Mindaug Skudut

niams menininkams kurti visaverius krinius. Svarbiausia prieastis pokalbio dalyvi manymu buruazijos klass inykimas, lms ir tam tikros dailei palankios

> Tekstas i: Nepriklausomyb atm i mans konkret prie, dailtyrinink Ramut

visuomenins kultrins terps netekt bei vertybi sistemos lugim. Mgindami

Rachleviit kalbina tapytoj Mindaug Skudut, Kultros barai, 2008, nr. 11, p. 3640

isiaikinti meno viet ir reikm iuolaikinje Europoje, menininkai aptaria vai-

(komentarus pareng Linara Dovydaityt)

riausius politikos, istorijos, kultros fenomenus, apie kuriuos sprsti jie jauiasi
kompetentingi. i diskusija geras pavyzdys, liudijantis, kad iuolaikiniai meninin-

Retrospektyvin tavo tapybos paroda Biografija teptuku iprovokavo pokalbiui apie

kai jauiasi es filosofai, intelektualai, gerai iman dalyk padt ir tur k pasakyti

krybinio kelio pradi. Kada pasijutai susiformavs menininkas, rads savo krybos

paiomis vairiomis temomis. Apie j pai kryb i pokalbio tegalima suinoti

motyvus, autentik technik, tapysen?

nedaug, daug daugiau apie meninink klass mentalitet, kas yra esminga iuo-

K reikia susiformavs menininkas? Ar tai tas, kuris vis gyvenim klonuoja

laikinio meno suvokimui ir interpretacijai. Akivaizdu, kad pokalbio organizatoriai ir

vien ar du savo paveikslus? Manau, menas formuojasi tiek, kiek auga ir brsta pats

dalyviai buvo sitikin isakyt mini iliekamja verte: tekstas ne tik uraytas, bet

mogus, tai gali tstis ir vis gyvenim, aiku, ateina senatv, ikrinta dantys, blsta

ir ileistas atskira knyga, o tai i karto iskyr j i kit tokio pobdio altini, kaip

aistros. O jeigu rimtai, manau, prajus keleriems metams po Dails instituto baigi-

turint ypating vert dails istorijos poiriu.

mo (1976) atradau savo spalvas, tapybos manier, paveiksl temas.

Tapyboje sitvirtinai kaip aktyvus ir vienas rykiausi penketuko (Sliys, Grays,

E r i k a G r i g o r a vi i e n

Nataleviius, Vilkauskas) nari. Js parodos buvo rengiamos alternatyviose, ne tokiose

oficialiose kaip Dails parod rmai [dabar MC] erdvse. Kas jus suvienijo?
Mes turjome ger pavyzd Algimanto vgdos grup.
Ketvertukas vgdos, altenio, Derekeviiaus ir Kuro grup atsirado deimtmeiu anksiau negu jsik. Ar turjote ambicij oponuoti ne tik oficialiajai dailei,
bet ir ketveriukei?
Norjome bti originals, kitokie. Oficialiajai tapybos krypiai oponavome visada, bet vis tiek norjome dalyvauti oficialiose parodose, nes kitoki tuo metu tiesiog nebuvo. Ketveriuk jau turjo isikovojusi iokias tokias pozicijas, manau, kad
ji iek tiek padjo ir mums isikovoti viet po saule.
Kodl Jus pramin kirmlistais? Vyresnieji kolegos ir kritikai kaltino, kad sekate
Boschu, Groszu, Dixu13 ir apskritai per daug avits siurrealistais. Ar tavo ir tavo koleg tapyba siurrealistin? Ar lietuvi dailje apskritai bta siurrealizmo?
13

176

Hieronymus Bosch (14501516) oland kilms iaurs renesanso tapytojas, moralinms

177

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I s k y r i u s . D a i l t y r o s t e k s ta i / I n t e r v i u

Iki ms kartos Lietuvos tapyba buvo didelje Antano Gudaiio takoje, jis neleis-

Pabaltijo dailinink (ir ne tik jaunj) trienals bdavo didelis kultrinis vykis.

davo savo studentams tapyti su mau teptuku. Visi, ij jo mokykl, tapydavo plaiai,

Nesvarbu, k tuo metu Amerikoje dar Warholas, Rauschenbergas ar Pollockas14,

apibendrintai, ekspresyviai, dideliais kiauli eri teptukais, o mes juos imetm ir pa-

mums buvo reikalingas ms menas.

mm maus sabalo kailio teptukus, kurie iki tol atrod netgi netinkami aliejinei tapybai.

iuo atvilgiu labiausiai pasigendu trij ma ali meninink drsos kurti

Tokio iorins formos pasikeitimo reikalavo paveiksl turinys mes sureikmi-

autentik men. Man atrodo, kad dabar tapome gilesne provincija, negu buvome

nom detali svarb. Kirmlizmu labiausiai buvo susiavjs Raimundas Sliys. J labai

anksiau.

maikiai apgyn Algirdas Petrulis, sako: negi mes komunizmo viesi ateit y-

Kurias i savo personalini parod laikai svarbiausiomis?

giuosim tik su meljomis ir darbo pirmnais, vabalus ir kirmles reikia paimti kartu.

Asmeninje parodoje, surengtoje keturiasdeimtmeio proga Vilniuje, Parod

Laikoma, kad tradicin lietuvi tapyba emocionali, koloristin ir ekspresionisti-

rmuose 1988 m., man pavyko parodyti visus darbus, kuriuos norjau, nes jau buvo

n. Ar tsi i tradicij?
Manau, tam tikr tapybos dal galima laikyti emocionalia, koloristine ir ekspre-

prasidj Sjdio laikai. 1998m. paroda ijo silpna, nes tai buvo dvasins krizs
laikai, o i pastarosios jubiliejins parodos labiausiai simin pobvis.

sionistine, ji tsia arsinink pradtas nacionalins mokyklos paiekas. Deja, po to

Kurio savo krybos periodo darbus laikai geriausiais? Ar studij metais sukrei

ioje srityje nieko esminio nebuvo sukurta. Kas dabar pateikiama kaip iuolaikin

Tau paiam svarbi krini? Klausiu todl, kad daugelis tavo bendraami laiksi

lietuvi tapyba, danu atveju yra tik ekspresyviai nudayta riebi mazgot arba be-

nuostatos, es studijos Dails institute nesuderinamos su kryba.

dioniavimas, persimus postmodernizmo dvasia.

Kaip stilistikai apibdintum savo tapyb?

Tais laikais dailinink rengimo programos buvo raomos Maskvoje, komunist

partija kontroliavo, kad jos bt vykdomos. inodami, kad ia nieko pakeisti nega-

Atsakysiu Jono Gasino odiais tai tylusis ekspresionizmas, kuris turi imirti.

lima, beveik visi krybingi studentai laisvu nuo studij laiku imdavosi krybos ir ji

Anuomet labai svarbios buvo jaunj dailinink (iki 35 met) respublikins

nieko bendra neturjo su studij programomis. Diaugms, kad tuos eksperimen-

dails parodos. Po to atsirado Pabaltijo jaunj dailinink trienals, kur varydavosi lietuvi, latvi ir est dailininkai. K tau reik dalyvavimas tose jaunj
meninink parodose ir kaip iandien atrodo tas amiaus cenzas trisdeimt penkeri metai?

tus galime parodyti SMD parodlse.

Tai ir buvo daugelio to meto jaun dailinink tikrojo krybinio kelio pradia.
Dabar manau, kad ne tokia jau prasta sistema, kai mokslas nepainiojamas su menu.
Krybinis kelias apskritai nra autostrada, greiiau jau kaln serpantinas, kai ne-

Sako, Kinijoje, bent anksiau, jaunu buvo laikomas dailininkas iki 50 met, o
pas mus iki 35. Viskas slygika. Kartais studentai man atrodo kaip seniai, nes ne
metai lemia, o krybin energija.
Neinia, kas svarbiau iekojimai ar atradimai, kartais dailininko iekojim
periodas bna labai domus, o kartais dailininkas susiformuoja labai anksti. Bet
kuriuo atveju yra domu, kai meno pasaul ateina nauji mons, nes jie atsinea

inai, kas laukia u poskio. Taigi bna ir pakilim, ir nusivylim.

Deja, negaliau pasakyti, kad kada nors jauiau krybin pakilim, visada bdavo velnikai sunku k nors sukurti, tik i laiko atstumo vertini, kad tas laikotarpis
buvo produktyvus, o anas ne.
Pasak filosofo, geros dienos praeina nepastebtos, tik kai ateina sunks laikai,
norime jas susigrinti.
Kai pradjai krybin keli, svarbiausias tapybos anras buvo figrin kompo-

nauj idj.

zicija, o peizaas, portretas ar natiurmortas laikyti tarsi antrariais. Dabar, kai

alegorijoms suteiks taigius fantastinius pavidalus; George Grosz (18931959) ir Otto Dix
(18911959) vokiei ekspresionizmo ir Naujojo daiktikumo dailininkai.

178

14

JAV poparto ir abstrakiojo ekspresionizmo dailininkai.

179

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

galima tapyti, k nori ir kaip nori, Tavo kryboje atsirado figrini kompozicij
Paminklas bsimai karalienei, Veneros pasirodymas Palangos pliae (abu 2007),
Policininkas, moteris ir kaljimas (2008) ir kt. K Tau kaip tapytojui reikia figrin kompozicija?
mogus ir jo pasaulis yra pagrindin meno tema, todl nenoriau kategorikai
atskirti portreto, peizao, natiurmorto ar kitokio anro krini visi jie lygiaveriai. Galiu pasakyti tik tiek, kad aviuosi sumogjusiais peizaais ir supeizajusiais

I s k y r i u s . D a i l t y r o s t e k s ta i / I n t e r v i u

Po kelions Ryt Vokietij nutapei paveiksl Magdeburgo katedros chimeros

(1982). Tai skamba intriguojamai.
1982 m. kakokiu nesuprantamu bdu pavyko su lietuvi dailinink delegacija ivaiuoti artimj usien Magdeburg. Tai buvo pirma mano kelion u
Soviet Sjungos sienos (anksiau mans neileisdavo net Lenkij kadangi esu
invalidas, sak, kad netinkamai reprezentuosiu Soviet Lietuv).
Magdeburgas per kar buvo sugriautas, ten maai kas lik i senosios architektros, bet net likuiai bylojo apie buvusi Vokietijos galyb. Paveiktas t spdi

monmis.
Niekad nespekuliavai socialinmis temomis, bet iandien, regis, tampi socialiai an-

nutapiau du paveikslus: Karalius ir karalien ir Magdeburgo katedros chimeros.

gauotu krju. Taip manyti veria kai kurie tavo paveiksl pavadinimai, pavyzdiui,

Atrodyt, Tu niekad nesidomjai portretu kaip savarankiku anru. Taiau psi-

Internacionalinio iprievartavimo nuojauta (2008). Kas, k ir kokiais bdais prievar-

chologins Tavo tapyt persona charakteristikos, autoportretai atskleidia stipr

tauja?

portretisto talent.

Pasak praeityje garsaus politiko Viktoro Muntiano, jeigu gresia iprievartavimas,

tai geriau atsiduoti. Jis, matyt, inojo, k sako.
Kai Dails akademij atvaiuoja komisija ir pareikia, kad studentams negalima rodyti dails krini, sukurt prie 40 met (sovietmeiu nebuvo galima stu-

Penkerius metus ne savo noru buvau garsaus portretisto Vlado Karatajaus mokinys,
daug ko i jo imokau, esu nutaps keleto draug portretus, mano peizauose irgi esama
persona, bet princus ir princeses tapyiau tik tuo atveju, jei labai brangiai sumokt.
Kuo skiriasi jeigu skiriasi tavo kryba priklausomybs ir nepriklausomybs metais?

dentams rodyti buruazinio meno, dabar negalima rodyti sovietinio), supranti, kad

Nepriklausomyb atjo, kai a buvau jau susiformavs ir kaip mogus, ir kaip

Briuselio ideologin maina neprastesn u sovietin, niekam ten nedomus ms

dailininkas. Nepriklausomyb atm i mans konkret prie, nesvarbu, kaip j pa-

kultrinis palikimas, o tuo labiau jo puoseljimas, greiiau atvirkiai norima su-

vadinsime sovietu, okupantu, komunistu...

kurti kak panaaus Europos pilkj zon.

Ieit, kad dabar jau viskas gerai, Lietuva laisva, menininkai laisvi ir u tai reikia

iuo atvilgiu Europos Sjunga niekuo nesiskiria nuo Soviet Sjungos tie pa-

giedoti ditirambus valdiai. Deja, asmenikai a nacionaliniame lygmenyje nematau

tys nurodymai, kaip turi gyventi maos tautos, tokie patys politrukai, tik dabar ne i

jokios paangos, netgi atvirkiai komunistins formos globalizacijai mes prie-

Maskvos, o i Briuselio.

inoms, o globalizacijai i Vakar, paremtai didiuliais pinigais, nesiprieiname

Profesorius Antanas Gudaitis sakydavo: Menininkams visos valdios yra blogos. A pridursiu: Maoms tautoms visos sjungos pavojingos.
I Lietuvos tapytoj vienas pirmj mei naudotis fotografijomis kaip inspiraci-

nenorime arba esame bejgiai. Ir nra ia kuo stebtis, juk lietuvio charakteris per
imtmeius formavosi kaip kolaboranto tipas.
Kas buvo tau tikrieji tapybos autoritetai? Ar jie i Dails instituto aplinkos?

j altiniu. Respublikinje jaunj dailinink parodoje Kaune eksponavai Vaikus ir

Kai mokiausi Kauno meno mokykloje, didiausias autoritetas buvo pieimo

eim, abi ias kompozicijas, sukurtas 1983 m., matme ir iemet retrospektyvinje

mokytojas A.[lgirdas] Luktas,M. K. iurlionio dails muziejuje matme Antano

Tavo parodoje. K manai apie fotografijos ir tapybos slyius?

Samuolio, Viktoro Vizgirdos, Antano Gudaiio tarpukariu tapytus paveikslus, g-

Ne vien kart bandiau fotografij panaudoti tapyboje, bet neskmingai, gal

rjoms puikiomis liaudies meno kolekcijomis. Nuvaiavs tuometin Leningrad,

tik darbuose Vaikai ir eima pavyko panaudoti nuotrauk paveikslo iraikai susti-

itisas dienas klaidiodavau po Ermita modernist tuo metu ten beveik nebuvo,

printi. iuo atveju mano asmeniniai igyvenimai buvo svarbiau negu tos nuotraukos.

bet klasikos kolekcij muziejus turjo puiki.

180

181

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I s k y r i u s . D a i l t y r o s t e k s ta i / I n t e r v i u

Kai mokiausi Dails institute, gaudydavom visas naujienas, tuo metu jau buvo

Dstymas VDA, suprantama, atima daug graaus ir viesaus laiko, energijos... Ta-

galima kai k suinoti apie XXa. modernj men. I to laikotarpio Lietuvos tapyto-

iau, matyt, jis kak ir duoda pastaruoju metu palyginti daug raai. Turiu galvoje

j man labiausiai imponavo Algimantas Kuras, mano supratimu, jis ts arsinink

tavo straipsnius iaurs Atnuose, Kultros baruose ir akademijos mnratyje.

tradicij tapyboje.
Galiau ivardyti daug dailinink, kuriais avjausi ir iki iol aviuosi, bet vis
labiau traukia klasika, tokie dailininkai kaip Tizianas, Rembrandtas.
Priklausomybs metais, visuotinio stygiaus laikais, knygos, ypa reprodukcij albumai, buvo didiausias ms vis turtas. Kokios i j buvo svarbios Tau?
Anais laikais pirkdavom beveik visk, k galjome gauti. Nors knygos buvo pigios, bet ger maai, ir jas reikdavo gauti per blat.
Daugel j turiu ir dabar, kartais pavartau. Reprodukcij kokyb apgailtina, popierius prastas, bet turinys vertingas ir po daugelio met. Buvo ir tada ileidiama

Neinau, koks velnias mane patrauk u lieuvio, kad pradjau urainti savo
mintis, tai labai kenksmingas usimimas, nes niekada neigraui, k esi paras,
o prie daugja geometrine progresija. Pasak Artro [Arthuro] Schopenhauerio,
Reikti savo imint ir prot reikia netiesioginiu bdu parodyti kit netalentingum ir kvailum.
Esi laikomas vienu geriausi savo kartos piej. Intensyviai piei ir iandien, rengi pieini parodas, pavyzdiui, Uupio tilt ileistas ir katalogas. iais laikais, kai
i natros pieia tik savamoksliai, mgjai arba turistai, tu visai nesigdiji pasistatyti
molbert. Kaip keitsi tavo poiris pieinio ir tapybos sry?

ger knyg, ypa rus kalba. Skaiiau kai kuriuos samizdato leidinius, pavyzdiui,

Savo kryboje a neatskiriu pieinio nuo tapybos. Piein komponuoju kaip

Nabokovo Priglaenije na kazn, Solenycino Viena Ivano Denisoviiaus diena. Tais

tapybos paveiksl, o tapydamas pieiu teptuku drobje ia nra jokios prieprie-

laikais lietuvi kalba pasirod Marquezo Patriarcho ruduo, Hesses Stepi vilkas,

os. Pieti ir tapyti gamtoje man negda, nes visko, k moku, imokau i gamtos.

Hamsuno Badas. Gyvenome be interneto, gal todl daug daugiau skaitme negu

Dailininkas, kuriam gda mokytis i gamtos, panaus vaik, kuris gdijasi savo

skaitoma dabar.

motinos.

Kas kvpdavo krybiniam darbui arba paddavo atsikratyti tampos?

iandien populiarus poiris, kur propaguoja ir VDA Skulptros katedros ds-

Mano jaunysts laikais kultrinis gyvenimas nebuvo intensyvus, betM. K. iur-

tytojai, kad neverta mokyti(s) pieti akademikai, nes akademikai kurti nra pras-

lionio dails muziejus rod puiki liaudies meno ekspozicij, arsinink tapybos ko-

ms. Pieti, anot j, reikia taip, kad tai sutapt su krybiniu metodu. Jeigu nori kurti

lekcij. Mano laikais atsirado Modrio Tenisono pantomimos trup, kurios pasiro-

konceptualiai, tai ir piek konceptualiai. K Tu manai apie akademini pieimo

dymai sovietiniams meno prievaizdams keldavo galvos skausm. Apskritai teatras

pagrind btinum ar nereikalingum, juk jau ne vien deimtmet dstai VDA

tais laikais labai suklestjo, beveik visose auktosiose mokyklose buvo teatro trups,

Pieimo katedroje.

kurios vaidindavo eksperimentinius spektaklius. Atvaiuodavo gastroli Tagankos

Pas mus, Dails akademijoje, yra daug nesusikalbjimo, kiekviena katedra tvar-

teatras, klausms Vladimiro Visockio ir Bulato Okudavos dain. Ai Dievui, gy-

kosi, kaip nori, rektorius yra bejgis k nors padaryti, nes jis ne dailininkas, jam

venau atilimo laikais, niekas ms neve Sibir, bet vis tiek nuolatos jautme

Mindaugas Navakas akis visada gali pasakyti: js mene nekompetentingas. vieti-

pakau smeigt vilgsn.

mo ir mokslo ministerija irgi nusiplauna rankas, kvieia ekspertus i Briuselio. Nie-

Ar krybinis darbas ir grietai suverta darbotvark dera tarpusavyje? K Tau,

kaip krjui, reikia disciplina?

kam neaiku, kokio meno reikia ateities Lietuvai, o gal jo apskritai nereikia, gal tie
menininkai veltui duon valgo.

Galiu pasakyti atsakingai ir kategorikai kai atjau dirbti Dails akademij

A savo poir esu idsts viename straipsnyje, kur sakiau, kad Dails aka-

1988 m., turjau galimyb ir dstyti, ir dirbti krybin darb. Dabar krybai nelieka

demija tai ne inkubatorius, kur perimi menininkai, Dails akademija turi bti

nei laiko, nei energijos, a degraduoju kaip menininkas ir kaip dstytojas.

mokymo staiga, kurioje mokoma dails pagrind.

182

183

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

Kol studentas plastinio meno pagrind neturi, negalima mokyti konceptua-

I s k y r i u s . D a i l t y r o s t e k s ta i / I n t e r v i u

Ar galima bti geru tapytoju nesant geru pieju?

Tapytoju galbt, bet geru dailininku ne. Gerai pieti ar gerai tapyti gali nedau-

laus meno.
Plastinio meno pagrindai turi bti dstomi ne maiau kaip ketverius metus, t.y. vis
bakalauro lyg. Tik apsigyns bakalauro diplomin darb studentas turt galimyb pa-

gelis, meno pasaulyje yra visko, bet, jei kalbame apie auktj men, tai ia viskas
turi bti be priekait.

sirinkti, kuri menin krypt jam toliau studijuoti magistrantroje: konceptualaus meno,

Atrodo, Tau graiausia tai, kas palytta laiko, siena truput apsilupusi, stogas

taikomojo dekoratyvinio, figratyvinio ar kokio kito. Jei akademijoje nebus vesta ele-

links, fasadas isiriets, deformavsis, elektros laidai nukar... O ar mogaus senatv

mentari tvarka (o ji, man atrodo, tikrai nebus vesta), lietuvi meno laukia lidna ateitis.

irgi tapybikai patraukli?

Esi sukrs sav pieimo metodik. Ar galtum j apibdinti?

Viskas yra grau ir viskas yra verta dailininko teptuko.

Nesu sukrs jokios savo metodikos ir nemanau, kad reikia j kurti, viskas ioje

Kaip jautiesi vsdamas jubiliej? Ar kas nors trukdo tapyti?

srityje jau sukurta XVII amiuje.

Trukdo gyvenimo patirtis.

Pieimo katedros profesorius Leonas uklys buvo sitikins, kad pieti akademikai
galima imokyti kone kiekvien. Beje, XVIII ir XIX ami dails istorija tai patvirtina.
Pie poetai, raytojai, kompozitoriai, iaip isilavin mons. Ar i tikrj kiekvien
galima imokyti pieti?

K o me n ta r as
Mindaugas Skudutis (g. 1948) vienas rykiausi Lietuvos tapytoj, meno pasaulyje
sitvirtins vlyvojo sovietmeio laikotarpiu. 1976m. baigs studijas Valstybiniame dails

iais laikais sigali tendencija, kad visi gali bti menininkai, visi gali groti, dai-

institute Vilniuje m aktyviai dalyvauti meniniame gyvenime. 19771986m. reng gru-

nuoti, net lubas gali originaliai okti, kai kas net neblogai usidirba i savo nega-

pines parodas su buvusiais bendramoksliais Henriku Nataleviiumi, Raimundu Sliiu,

lumo, svarbu rasti kvaili, kurie u tai moka pinigus. Bet tai neturi nieko bendra su
meniniu lavinimu, kuris anksiau buvo btinas kiekvienam kultringam mogui.

Broniumi Graiu ir Romanu Vilkausku. Neformalus sambris greitai buvo pakriktytas

penketuko vardu, pagal analogij su ankstesns kartos ketvertuku kartu studijavu-

Koki viet vaik ugdyme uima dail ir muzika?

si ir vliau bendras parodas rengusi dailinink Arvydo altenio, Algimanto vgdos,

ia yra ms tautos skaudiausia vieta, nes tai, kas dabar dails srityje vadinama

Kosto Derekeviiaus ir Algimanto Kuro grupele. Penketuko parodas anksti pastebjo

meniniu ugdymu, danai yra blogiau negu nieko. Meninis vaik lavinimas supai-

dails kritikai, iekodami jaunosios kartos krybai bding naujovi, o vliau ir lai-

niotas su meno terapija, naudojama psichiatrijoje. Gal kakas nori teigti, kad ms

kotarpio dvasi perteikianios estetikos enkl. Apie Skuduio tapyb plaiau pradta

vaikai debilai?

kalbti po 1979m. Vilniuje vykusios pirmosios Pabaltijo jaunj dailinink vaizduo-

Pieimo dstytojai anksiau vesdavo studentus prozektorium, bet paskutin

jamosios dails parodos Jaunyst, kurioje buvo parodyti trys jo paveikslai. Sovietinio

dailinink karta, kuri turjo (ir norjo) imanyti plastin anatomij, buvo [Gitenio]

laikotarpio tapybos kontekste Skuduio kryba isiskyr ne radikaliais eksperimentais,

Umbraso, [Sauliaus] iiko ir [Rimgaudo] ebenkos kursas. Ar dabar bt prasminga

o savitu ekspresionistinio ir siurrealistinio stiliaus junginiu bei nuosekliai pltotomis

lankytis su bloknotu prozektoriume, studijuoti perspektyvos disciplin?

mirties, ligos, degradacijos, naktinio gyvenimo temomis, pristataniomis tuo metu re-

is klausimas rodo, koks supaprastintas dailininko vaizdis sigali visuomenje,

tai reprezentuojam neparadin gyvenimo pus. Daugelyje savo paveiksl dailininkas

atseit, dailininkas tai primityvus, neisilavins tipas, gal netgi psichikai nesveikas,

vaizdavo ir tebevaizduoja Vilniaus senamiest, kuris perteikiamas kaip nuodminga, o

kuriantis i Dievo malons, jam nebtina inoti, kas yra perspektyva, viesos teorija,

kartu ir gundanti modernij laik mogaus dramos vieta.

nereikia nusimanyti apie mogaus anatomij, nereikia painti savo tautos istorijos,
nes tai trukdys atsiskleisti nepakartojamai, gaivalikai jo individualybei.
184

iame interviu Skudut kalbina dails kritik Ramut Rachleviit (g. 1955) tapytojo aminink, panaiu metu (19731978 m.) studijavusi toje paioje auktojoje
185

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I s k y r i u s . D a i l t y r o s t e k s ta i / I n t e r v i u

mokykloje, kurioje vliau, kaip ir Skudutis, pradjo dstyti. Taigi pokalbis vyksta tarp

Pokalb su dailininku galima analizuoti ir siauresne prasme kaip dokument,

panai istorin ir kultrin patirt turini moni. i aplinkyb interviu nra vie-

atskleidiant jo estetines pairas. I io interviu galima sprsti, jog Skudutis gana

inama ar aptariama, nors ji galt bti viena prieasi, kodl panekovai palyginti

tvirtai laikosi vlyvajam modernizmui bdingos meno sampratos. Apie tai liudija

nemaai dmesio skiria jiems abiem aktualioms pedagogins veiklos ir studij siste-

tokios dailininko pokalbyje minimos vertybs kaip autentikumas, originalumas,

mos Vilniaus dails akademijoje problemoms. Interviu darytas dailininko 60-meiui

tvarka, grynumas, krybos kaip kanios suvokimas, autsaiderika laikysena visuo-

surengtos parodos proga ir pasiymi tradiciniais, proginiam interviu bdingais bruo-

mens atvilgiu. Kai kurios dailininko isakytos mintys atspindi ir modernistinei

ais jame siekiama apvelgti praeit bei aptarti dabarties aktualijas. Laik panekovai

meno sampratai bding paradoksalum. Pavyzdiui, menininkas suvokiamas kaip

matuoja politinmis kategorijomis, praeit tapatindami su sovietmeiu, o dabart su

nuolat kintantis, taiau kartu ir vientisas subjektas, isiskiriantis savitu stiliumi. Me-

gyvenimu nepriklausomoje Lietuvoje. Centrinis pokalbio klausimas, kur atsakymas

nininko santykis su usakovu (valdia) taip pat suvokimas dviprasmikai. Viena

pacituotas ir interviu pavadinime, skamba tai taip: Kuo skiriasi jeigu skiriasi tavo

vertus, Skudutis meninink regi nuolatinje opozicijoje valdiai, kita vertus, kad ir

kryba priklausomybs ir nepriklausomybs metais?

juokaudamas, prisipasta, jog u didelius pinigus galima tapyti ir princus. iame

domu, kad kalbinamo dailininko santykis su praeitimi ir dabartimi nusakomas

pokalbyje aptinkami modernistins meno sampratos postulatai gali stipriai pako-

labai skirtingai. Praeitis prisimenama daugiausia vardijant faktus, kuri daugelis ne-

reguoti Skuduio krybos, kurioje galima rasti ir postmodernistins dails bruo,

pateikia naujos, kituose altiniuose neaptinkamos informacijos, pavyzdiui, apie k-

analiz.

rybins veiklos pradi, santyk su dails tradicija, menines takas ir pan. Vis dlto

Kai kurios pokalbyje isakytos dailininko mintys leidia interpretuoti mintas

unikalumo iai informacijai suteikia subjektyvs pastebjimai ir vaizdingos detals,

estetines pairas ir sovietmeio kultros kontekste. Pavyzdiui, verta atkreipti d-

pavyzdiui, kirmlinio stiliaus aptarimas arba pastaba apie invalido patirtis sovie-

mes pastab, gana vaizdiai nusakani savit menininko-modernisto santyk

tinje sistemoje. Tuo tarpu apie dabart panekovas diskutuoja kartai, neslpdamas

su oficialia sovietine ideologija: Oficialiajai tapybos krypiai oponavome visada,

emocij ir politinio vertinimo. Todl pokalb galima laikyti vertingu altiniu, pertei-

bet vis tiek norjome dalyvauti oficialiose parodose, nes kitoki tuo metu tiesiog

kianiu tam tikrus sovietmeiu susiformavusio menininko jausenos ypatumus ian-

nebuvo. Remiantis kitais altiniais nesunku nustatyti, jog sovietiniu laikotarpiu

dieninje Lietuvoje, nemaos dalies meninink bendruomens poir permainas.

buvo rengiamos ne tik valdios struktr administruojamos vieos parodos, bet ir

Pavyzdiui, kritikos dailininko mintys apie dabarties aktualijas, ar tai bt politika,

ekspozicijos privaiose, o baigiantis XXa. 9-ajam deimtmeiui ir alternatyviose

ar meno edukacija, danai netiesiogiai atskleidia jo prietaring santyk su sovie-

erdvse, kurios buvo prieinamos gana plaiam meno pasaulio moni ratui. Tad i

tine praeitimi. Sovietin sistema suvokiama kaip prieas, taiau pastamas prieas,

dailininko fraz ne tiek suteikia patikimos faktins informacijos, kiek iliustruoja

kurio netekus pradedama ilgtis. Kai kurie Skuduio teiginiai iduoda prajusi

sovietmeio menininkams bding nevienaprasm santyk su reimu.

laik nostalgij, bding (nors ir ne visada pripastam) daugelio vyresns kartos

Tokia ir panai informacija, gauta analizuojant altin, gali bti panaudota

Lietuvos kultros atstov, padariusi karjer soviet laikais, prisiminimams. Viena

tyrinjant ir konkretaus dailininko kryb, ir tam tikr menini reikini, pavyz-

ios nostalgijos prieasi privilegijuota meninink padtis sovietiniais metais,

diui, modernizmo ypatumus sovietinje kultroje, ir sovietinio reimo slygomis

kuri reiksi tiek socialiniu valdios rpesiu, tiek pridtine meno ir kultros verte

krusi dailinink mentalitet bei vertybines nuostatas. Taip pat, inoma, ir j inte-

visuomens gyvenime. Pasirinkus toki io altinio interpretacij reikia turti ome-

gracijos iuolaikin kultros gyvenim problemas.

nyje, jog nostalgija iuo atveju nebtinai reikia prosovietines pairas, o veikiau yra
nauj, vidini pokyi reikalaujani socialini ir politini slyg nulemtas jausmas.
186

Lin a r a D o v y d a i t y t

187

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

Nesakyk apie tai jo mamai. Raimundo Malaausko

pokalbis su Pratchaya Phintongu

I s k y r i u s . D a i l t y r o s t e k s ta i / I n t e r v i u

R. M.: Laikraiai, tiesa?

P. P.: Taip. Kur esi iuo metu?
R. M.: Paryiuje. Nori paklaust, ar tai mano mgstamiausias miestas?

> Tekstas i: Raimundas Malaauskas, Pratchaya Phintong: Dontt Tell His Mother About

P. P.: Tiesiog msiau, i kur suinojai, k dabar skaitau.

This, Mousse, nr. 26, 2010, November, p. 218223 (i angl k. vert ir komentartus pareng

R. M.: A skaitau t pat, tik, manau, i kitos puss.

Inesa Pavlovskait)

R. M.: Kokiais ... aspektais esi labiausiai susidomjs pastaruoju metu?

P. P.: Laisvalaikiu.
R. M.: Kodl? Neturi laisvalaikio?
P. P.: Tiesa, neturiu. Bet smagu jo turti, nemanai?

Paskutin kart maiau Pratchay prajusi vasar Bankoke. Po apsilankymo galeri-

R. M.: Viskas galiausiai baigtsi tuo, jog j i tavs pavogt. Ar negalvoji, jog iuo

joje Ver, kuriai jis vadovavo kartu su Rirkritu Tiravanija ir Pattara Chanruechachai,

istorijos momentu mes esame galinti gyventi ir patirti tiek sudtini laik, kaip

stebjome Chao Phraya up nakt. Vyras maoje valtyje pasiviesdamas ibintuv-

niekad iki iol? Tik pagalvok: tavo draugai jau toliau ateityje, jeigu jie iri televizijos

liu iekojo kako vandenyje. Palikt inkar pagalvojau arba moliusk. Galbt

serialo treio sezono DVD, o tu vis dar strigs ties pirmuoju.

abiej. Tai buvo kakas nereikminga, kad ir kas tai bt buv. Arba esmika kakam. Lygiai po met ms pokalbis nr panaius vandenis: eterinius, potamsius
ir nepriklausomus nuo paiekos ranki. Man nedav ramybs nuolatinis prasms
ir niekio arba, jeigu norite kako, kaitaliojimasis. Kai kurias savo klausim vie-

P. P.: A irgi taip manau. Tokiu atveju problema kas anksiau atvyks ateit? Ar
gali ie sudtiniai laikai daryti kilp?
R. M.: Esu tikras, jog taip. Neseniai sutikau tip, kuris vis dar strigs 2012-uose.
Ar keiiasi tavo santykis su praeityje sukurtais kriniais?

tas palikau tuias; juos Pratchaya atsak neupildydamas tui lauk. variai.

P. P.: Taip.

Net jums patiems nebtina j upildyti. Tiesiog mgaukits sekdami mstym.

R. M.: Gali duoti pavyzd?

P. P.: Susinervinu, kai mans klausia apie santyk.

Raimundas Malaauskas: Kur esi iuo metu?

R. M.: Nori pasakyti, jog vis dar rkai?

Pratchaya Phinthong: Bankoke.

P. P.: Nuolatos. Ir stengiuos tai slpti. Ar tu kartais rkai?

R. M.: Tai tavo mgstamiausias miestas?

R. M.: Niekada nebandiau. Taigi tavo mama neisiaikino, jog rkai?

P. P.: Taip.

P. P.: Nemanau.

R. M.: Tai nostalgika vieta?

R. M.: Ar yra kas nors, k slepi nuo savs?

P. P.: Namai.

P. P.: Jeigu tau pasakysiu, liksiu apvogtas.

R. M.: Kuri iandien diena?

R. M.: Kokie nauji ... tave domina iuo metu?

P. P.: Penktadienis, lapkriio 5, 2010, 10:05.

P. P.: Globalin katastrofa.

R. M.: K veiki?

R. M.: Kas nutiks, jeigu igyvensime?

P. P.: Skaitau.

P. P.: Tada tai ne didiul katastrofa.

R. M.: Kiek jiems met?

R. M.: Kokios yra senosios?

P. P.: Keletas.

P. P.: Laikas ir Pinigai.

188

189

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I s k y r i u s . D a i l t y r o s t e k s ta i / I n t e r v i u

R. M.: Kas atsitiks, jeigu neigyvensime?

R. M.: Koks buvo knygos turinys?

P. P.: Tuomet domu, kas igyvens.

P. P.: thingsmagazine.net/projects/1970s/pel06b

R. M.: Kaip manai, kodl tave taip domina dvipolikumas?

R. M.: Ar tave domina valiutos kurso idja?

P. P.: Vienintelis ikis, su kuriuo susiduriu, kaip a kaskart galiu galvoti apie

P. P.: Objektai nereprezentuoja nieko kito kaip tik main vertes.

kitas puses. Man domu, kaip a galiau leisti sau irti pro i tb, kad pamaty-

R. M.: O kaip dl spalvos ir gylio?

iau skirtybi ir tapatum definicij, kai pastarieji tampa dialogu.

P. P.: Ar ie sudaryti i tam tikr veri?

R. M.: Nori pasakyti, jog i tba leidia tau valgytis laike, ivirstaniame prie
ir po dialogu?

R. M.: Taip, spalva gali bti venta, bet ji taip pat turi ir savo elektromagnetin
lauk. Tarp kitko, kokia tavo mgstamiausia spalva?

P. P.: Dialoge vykstanios kaitos rezultatas leidia man matyti laik.

P. P.: Juoda.

R. M.: Taiau jei demonstruoji i kait, j sustabdai, tiesa?

R. M.: Ar manai, jog kopijos ir kintani valiutos kurs koncepcija yra pagrin-

P. P.: Kaip tu regi energij, kokia forma? Ir kai tu j pamatai darkart, ar ji pasikei-

diniai tavo domesiai?

ia nuo to karto, kai matei j paskutin syk? Ir kai tu bandai pritaikyti i energij,

P. P.: A matau juos kaip praktik.

tau karta ar alta?

R. M.: Praktikuojies kasdien?

R. M.: Neinau. Ar esi kada atverts save ar k kit?

P. P.: Neinau, ar tai kasdien praktika.

P. P.: Niekada.

R. M.: Ar tavo naujausias projektas Paryiuje yra apie tai? Gal gali papasakot,

R. M.: O kodl tuomet darai tiksli termit apgadintos knygos kopij?

kaip jis veikia?

P. P.: Kartais mano krinius supranta kaip kalbanius apie atmint, vairi form

P. P.: Buvau pakviestas rezidencij CAC Bretigny. Pasakiau, jog vietoj to nor-

kartot ar transformacij. Termit paeista knyga yra nuolatin reprezentacijos, k

iau bti su tajais, pasamdytais rinkti uog vedijoje. Mnes praleidau dirbdamas

reikia bti nematomam, forma, kopijoje ir originale.

tomis pat slygomis, kokiomis ir darbininkai.

R. M.: Ar tau iame krinyje atrodo svarbu skirti original nuo kopijos? Ar visgi
is skirtumas i tikrj yra ta nematoma dalis, apie kuri kalbi?

R. M.: Ar tave domino uog supirkimo kursas?

P. P.: Laukins uogos, kai mes j iekome, kaskart vilioja mus spstus; rodos,

P. P.: Diskriminacija yra spstai.

jos tave traukia vis gilyn mik, kuo labiau iekai, tuo daugiau randi. Taiau uog

R. M.: Kada paskutin kart su ja susidrei?

supirkimo kursas ne visada toks pat, jis varijuoja, uog kompanija stengiasi inves-

P. P.: Praeit vasar.

tuoti vietin iniasklaid, usako straipsnius apie tai, koks alinantis yra is darbas,

R. M.: Kas nutiko?

bet nepaisant to tajai visgi yra laimingi j dirbdami. Taip kainos centriniame turguje

P. P.: Vykau vedij rinkti laukini uog.

kyla, nors jie galt jas laikyti emesnes.

R. M.: Kaip tavo krinio recepcija veikia tavo paties vizij apie t krin? Ar jos

R. M.: Nori pasakyti, kad etnin darbinink kilm pridjo uogoms kakiek
verts?

sutampa?
P. P.: Abu dalykai yra mediaga kalbai apie dialog.

P. P.: Ne, tai labiau lyg ir istorijos pradia.

R. M.: Ar kai kurie dalykai yra labiau orientuoti dialogui nei kiti?

R. M.: K atradai?

P. P.: Jie tiesiog yra skirtingos element reakcijos, kai ie tampa dialogu. Grubiai

P. P.: Realyb.

tariant tai interpretacijos reikalas.

190

R. M.: Tarp kitko, kokias uogas rinkai?

191

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I s k y r i u s . D a i l t y r o s t e k s ta i / I n t e r v i u

P. P.: Mlynes, bruknes, varnauoges.

Museo Rufino Tamayo), Repetition Island (2010, Paryius, Centre Georges Pompidou).

R. M.: Kas vyks CAC Bretigny?

Kiti, tebevykstantys, projektai: Hypnotic Show ir Clifford Irving Show.

P. P.: Ten bus kompozicija mediag, kurias sigijau dirbdamas Asele (vedija);
jas surinko Pierreas Bal-Blancas.
R. M.: Ar ilgai utrunki darydamas daiktus? Laikas, skirtas apmstyti plaiam
galimybi spektrui, laikas, skirtas techniniam gyvendinimui?
P. P.: Taip, be abejo.
R. M.: Kok greiiausi dalyk esi padars gyvenime?

Pratchaya Phinthong (g. 1974) iuolaikinis taj kilms menininkas, kurio kryboje svarbi viet uima kolektyvins (kartu su irovu) patirties krimas, dialogas su socialine, politine, ekonomine aplinka. Tokio dialogo pavyzdiai projektai
What I learned I no longer know; the little I still know, I guessed (2009), Mono no
aware (2008) ir kt.
Skelbiamas tekstas atskleidia interviu ir pokalbio specifik bei skirtumus. Vie-

P. P.: Pasiadjim.

nas i interviu dalyvi (klausintojas) yra skliaustas jis turi paruos klausimus

R. M.: Kas yra kitoje ... pusje? Kas ms viduje?

(kartais net numano atsakymus), t. y. jau gyvena tam tikroje apibrto inojimo teri-

P. P.: Baim.

torijoje ir daniausiai kreipia pokalb pageidaujama linkme. Tuo tarpu pokalbis yra

R. M.: Abiejose pusse?

atvira sistema, kurioje abu panekovai yra daugiau maiau nomadiki ir bendrau-

P. P.: Kiekvienoje prieingoje pusje.

dami kartu moduliuoja informacijos tinklus (vienas netikiausi pokalbio formos

R. M.: Ar mintyse regi savo projektus baigtus, kai juos pradedi?

eksperiment iuo atveju tuti Malaausko klausim laukai, kuriuos menininkas

P. P.: Kai kurie j yra baigti, kai galvoju, kiti ne, kai jauiu.

pakviestas pats upildyti ir tuomet atsakyti). Tik pokalbyje galinamas mstymo ir

R. M.: Kada jie tau yra baigti?

jo procesualumo pojtis (Tiesiog mgaukits sekdami mstym). Galima paly-

P. P.: Kada anie du susiduria.

ginti: studijoje rayta ploktel vs koncerto raas. Pastarajame girdti klausytojo si-

R. M.: Jei vien dien pasitrauktum i meno pasaulio, kodl taip vykt?

tuacijos interaktyvum generuojantys kosteljimai. Taip pat ir ms atveju: pokalbis

P. P.: Man derjo tai padaryti vakar...

atsiranda kaip meno krinys, savo ruotu mezgantis aktyv dialog su skaitaniuoju,

R. M.: Kur esi iuo metu?

kuris savarankikai susirenka nugirstus fragmentus prasmi ir reikmi ryulius.

P. P.: Toj paioj vietoj.

(Skaitant pokalb vis kildavo asociacija su pasinekuiavimu prie kavos puodelio,

kuriame skaitytojas, t. y. a, esu klausytojo teismis, bet kartu seku vykstani situ-

K o me n ta r as
Mousse nuo 2006m. gegus Milane leidiamas dvikalbis (ital ir angl k.)

acij, girdiu nuotrupas, i kuri turiu susirankioti reikmes ir prasmes. ia kaip

klausant Bill Evans Trio septinto deimtmeio pradios ra girdisi kavins lanky-

urnalas-laikratis, spausdinamas kas du mnesius ir orientuotas tarptautin iuo-

toj kosuliai, akui, stiklini barbenimas. Taip paaliniai garsai (paaliniai per-

laikinio meno scen bei procesus. Tarptautiniu mastu platinamame leidinyje domi-

duodamos informacijos atvilgiu) instaliuoja skaitytoj / klausytoj alternatyvi

nuoja interviu, pokalbiai, reiau es ar apvalgos.

erdv kelion erdvmis, ne laiku.)

Raimundas Malaauskas (g. 1973) kuratorius, raytojas, dails kritikas. Studijavo

Pokalbio tikslas panekov ir apskritai menininko krybos refleksija. Tai su-

dails istorij ir teorij VDA, 19952006 m. dirbo MC, sukr MC TV projekt,

teikia tekstui tam tikr orientacin struktr (j implikuoja ir urnalo pobdis); tik

2005 m. kuravo IX Baltijos trienal. Malaauskas yra Loriso Graud operos libreto

ji skleidiasi nereguliariu improvizuotu ritmu, nevengiant asociatyvumu paremt

Cellar Door (2007) bendraautoris. Kuruoti projektai: Sculpture of the Space Age (2009,

nuokrypi ir neva ne toki reikming (informacijos atvilgiu) klausim. Prista-

Londonas, David Roberts Art Foundation), Into the Belly of a Dove (2010, Meksikas,

tomame pokalbyje sumiusios asmenins detals ir subjektyvs spdiai kuria

192

193

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I s k y r i u s . D a i l t y r o s t e k s ta i / I n t e r v i u

krybikos situacijos interpretacijos spd. Siekiant suvokti pokalbyje atsiskleidianius krybos faktus ar inias apie krinius (t. y. igryninti informacij), btina
bent truput imanyti abiej panekov veikl. Uduot palengvina (kompensuoja
neinojim) gausios tekst lydinios Phinthongo darb iliustracijos (btent t darb, apie kuriuos usimena, kuriuos komentuoja, kuriuos nudreifuoja kalbantieji):
taigi vyksta ir kitas teksto ir vaizdo dialogas. iuo atveju mums svarbu atkreipti
dmes, kaip raytin altin papildo, jam akomponuoja vaizdas. iuolaikinei meno
kultrai ir naujausio meno sklaidai bdingas ypatumas galt tapti dails istorijos
tyrim objektu.
Pokalbio fragmentikumas ir dabartikumas taip pat laikytini dails istorijos
poiriu domiais iuolaikins menins kultros bruoais, kuriuos fiksuoja ir perteikia pokalbis.
I n e s a Pav lo v s k a i t

194

II sk y r i us

Norminiai

ir programiniai
tekstai

195

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

II s k y r i u s . N o r m i n i a i i r p r o g r a m i n i a i t e k s t a i / I n t e r v i u

Kaip rao Michaelis Baxandallas, Renesanso laikais literatros inovams nebuvo taip
svarbu nustatyti, kuris geresnis: Dante ar Petrarca. Taiau tos paios epochos dails
srityje atsakymas klausim, ar Ghiberti geresnis u Brunelleschi, o Botticelli u Filippino Lippi, lemdavo, atsiras ar neatsiras vienas arba kitas krinys1. Kitaip sakant,
dails ir architektros vertinimo kriterijai buvo ne tik grieti ir aiks, bet ir gana plaiai inomi. Tai lm normini ir programini tekst paplitimas Renesanso kultroje.
Norminiai tekstai, vardijantys groio kriterijus ir bdus nustatytam idealui pasiekti, ypa buvo reikmingi senovs kultrose ir klasikini epoch mene. Su normatyvumu dailje pirmiausia asocijuojasi V a. pr. Kr. gyvenusio graik skulptoriaus
Polikleito krinys jaun atlet su ietimi vaizduojanti statula (Doriforas). Visos
statulos dalys buvo suderintos remiantis geometrins pusiausvyros taisyklmis.
krin pastame i gausybs jo romnik kopij, taiau manoma, kad Polikleitas
ne tik sukr pavyzdin skulptr, bet ir apra j programiniame tekste Kanonas.
Taigi norminiai ir programiniai tekstai liudija groio sampratos istorin kait ir
padeda suprasti dails krybos bei vartojimo proces gilumines prieastis. Jie aptaria dails samprat, kryb ir vartojim trimis lygiais. Tai tekstai, pagrindiantys
estetines teorijas bei idjas, aikinantys dails krini vaizdin struktr ir pateikiantys dails mokymo(si) bei krybos instrukcijas su atskiroms epochoms aktuali
technologij apraymais.
Kintant dails sampratai ir funkcijoms skirtingose visuomense, keitsi normini bei programini tekst pobdis, j reikm, taka, tarpusavio santykiai. Jau
minjome, kad senj kultr mene reikming viet um visuotinai priimt gro1

196

M. Baxandall, Parole per le immagini, Torino, 2009, p. 10.

197

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

II s k y r i u s . II
N os rk m
y ri n
i ui as .i N
i ro pr rmoi n
g iraai mi ri npi a
ro
i tgerkasmt a
i ni i /a iI nt te ekrs vt iaui

io samprat ir j knijanias formas teigiantys tekstai, i kuri bene inomiausias

teikiantys tekstai. Vlyvojo modernizmo ir postmodernizmo kultroje manifestas

pavyzdi knyg kategorijai priskirtinas imperins Romos architekto ir teoretiko

netenka visuotinumo pretenzij, bet isaugo grups arba asmens menins progra-

Vitruvijaus veikalas Apie architektr, paraytas imperatoriaus Augusto usakymu

mos funkcij.

tarp 29 ir 23m. pr. Kr. Vitruvijus i naujo tampa aktualus Renesanso kultroje, kuri
orientavosi Antikos idealus ir mgino priderinti juos prie spariai modernjanios

Iki pat ms laik liko aktuali ir treioji normini ir programini tekst atmaina mokymo programos, pavyzdi bei praktini patarim uraai.

visuomens poreiki. Renesanso normini ir programini tekst autoriai siek pa-

ie tekstai funkciniu poiriu labai artimi. Mokymo programa kaip atskiras

grsti savuosius estetinius idealus, o kartu pasiymjo pragmatiku poiriu dails

anras isirutuliojo i pavyzdi knygos ir praktini patarim rinkinio hibrido. Jos

kryb, pagimdiusiu vairius praktini patarim rinkinius, tarp kuri bene labiau-

atsiradimas siejamas su nuo XVI a. pradjusia formuotis dails akademij sistema,

siai inoma iame skyriuje pristatoma Cennino Cennini Dails knyga. Apmstymus

siekiania suteikti menininkams nuo cech ir dirbtuvi narysts nepriklausant

apie dails viet, vaidmen ir reikm su konkreiais patarimais vairi srii kr-

grupin identitet, traukti akademij gyvenim kilmingus ir takingus dails m-

jams jung architektas Leone Battista Alberti apie 1450m. baigtame rayti tritomyje,

gjus, teisinant akademijos nari socialin presti ir usitikrinant ryius su gali-

skirtame tapybai (De pictura), skulptrai (De statua) ir architektrai (De re aedifica-

mais usakovais. Akademij mokymo programos buvo sukurtos orientuojantis j

toria). Alberti teig atskir meno ak giminysts idj, pagrst il disegno (veria-

profesros vieai idstytus meninius principus, kurie, isakyti vieose paskaitose ir

mo kaip sumanymas) primatu. Kaip estetiniai samprotavimai Renesanso meninink

diskusijose, bdavo uraomi ir platinami. Kai kurios akademinio lavinimo prakti-

teoriniuose traktatuose sugyveno su krybos praktikos konkretybmis, iliustruoja

koje sitvirtinusios idjos sklisdavo ir kitomis formomis (iame skyriuje pristatomas

iame skyriuje pateikiama Leonardo da Vinci ura itrauka.

Poussino laik pavyzdys).

Kintantys pasaulietins ir religins dails santykiai, pasaulvaizdio skaidyma-

XIX a. antrosios puss kovos prie akademij sistem ne tik suteik impuls bur-

sis ir kartu stiprjantis kultros intelektualjimas skatino dails ikonografij ai-

tis modernist grupuotms, bet ir paskatino dails vietimo institucij reform, o

kinani tekst gausjim. Tarp ankstyvj io pobdio veikal bene inomiau-

j lydjo naujus vietimo principus pristatani program banga. iandienin dails

sias Cesare Ripa traktatas Ikonologija (Iconologia, 1593, papildytas leidimas 1603),

ugdymo pobd leidia tirti ne tiek institucij, kiek atskir profesori programos.

kurio itrauk pristatome. Ripa veikalas, kaip ir kiti vaizdius aikinantys traktatai
(pavyzdiui, emblem tradicij susistemins Honor Lacombeo de Prezelio Ikono-

Gi e d r J a n k e vi i t

logijos odynas Dictionnaire iconologique, 1756), dailininkams ir j usakovams

tapo pavyzdi knyga. Antra vertus, emblem knyga skaitytojams dails vartotojams buvo kod knyga, padedanti suvokti dails krini prasmes. Norminanio ikonografijos apraymo funkcij turjo ir kai kurie krikioniki tekstai, ypa
paraytieji Banyios reform akivaizdoje. Ms antologijoje tokiems pavyzdiams
priklauso Viljamo Durandieio, Gabriele Paleotti ir Federico Borromeo traktat itraukos.
Modernizmo epocha iki Antrojo pasaulinio karo isaugojo pretenzijas teisinti
universali, visiems privalom dails samprat. Tai atspindi ankstyvojo ir klasikinio
modernizmo manifestai dails krj grups, sambrio krybos program per198

199

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

II s k y r i u s . N o r m i n i a i i r p r o g r a m i n i a i t e k s t a i / K r y b o s p r o g r a m a

K r y b o s p r o g r ama , t r ak tatas ,
ma n i f es tas

Kartais menin program rekonstruoti padeda dails kritika arba viea polemika. Taip Johnas Ruskinas kritikuodamas Jameso McNeillo Whistlerio tapybos estetizm, arba Clementas Greenbergas, propaguodamas abstraktj ekspresionizm
(plg. skyri Dails kritika), itin aikiai artikuliavo kai kuriuos programinius vertinam dailinink siekius ir apibdino j raikos formas. Taiau kritikos tekstai, kaip
ir kiti mginimai i alies vardinti dailininko krybines intencijas ir jo meninius
principus, priskirtini interpretacijai ir negali bti laikomi krybos programa.
Modernizmo epocha pagimd aikiausi ir kategorikiausi krybins progra-

Samprotavimus apie dails prigimt, esm, tikslus, krybos principus ir form da-

mos form manifest. Net pati io odio etimologija (lot. manifestus aikus)

niausiai rao patys dailininkai. ie tekstai yra reikmingas altinis suvokti ir interpre-

liudija poreik vieai paskelbti aikiai suformuluotus ir idstytus krybinius princi-

tuoti vairi epoch dail, pirmiausiai krybos motyvus ir tikslus. anriniu poiriu

pus. Manifestai atsirado XIX a. pab. kaip modernizmo teorini iekojim, nukreipt

jie apibdinami kaip traktatai, programos ir manifestai, taiau i ties dailinink

prie akademizm (apie 1855 m. Courbet suformuluoja realizmo dails principus,

samprotavimai gyja vairias formas: laiko, asmenini ura, paskaitos, interviu,

Jeanas Franois Millet paskelbia samprotavimus apie tapybos ties), o vliau rea-

straipsnio, parodos katalogo angos, es ir kt. Daniausiai ie tekstai yra autoriniai,

lizm bei impresionizm (ios kryptys kritikuojamos ir j principai atmetami sim-

vientisi ir skirti vieinimui, bet kartais juos retrospektyviai sukonstruoja kiti (dails

bolist manifestuose) idava. Manifest autoriai savo krybos principus ir menines

tyrintojai, dailininko artimieji) i dailininko asmeniniame archyve aptikt pastab

idjas skelb spaudoje (dienraiuose, urnaluose), per masinius renginius (parod

bei ura. Toks keliems deimtmeiams po dailininko mirties prajus kit sukurtos

atidarymus, specialiai surengtas akcijas). Didiojo modernist manifest srauto

krybos programos pavyzdys galt bti Mikalojaus Konstantino iurlionio tekst

pradininkais laikomi simbolistai. Suskaiiuoti visus XIX a. pabaigoje ios kryp-

rinkinysM. K. iurlionis apie muzik ir dail . Panaiai ir daugelio kit autoriteting

ties atstov paskelbtus manifestus bt nelengva. Jie apima ir individualius (Jeano

dailinink, pavyzdiui, Ingreso ar Czanneo krybos programos rekonstruojamos

Moras, 1886; Josphino Pladano, 1891 ir kt.), ir grupi tekstus (1892 06 21 dien-

remiantis pokalbiais, prisiminimais ir laikais . Vieno programinio laiko pavyzdys

ratyje Mnchener Neueste Nachrichten antiakademistin memorandum paskelb

pateikiamas ir iame skyriuje. Tai Poussino laikas biiuliui ir usakovui Chantelou,

Miuncheno Secesijonas, art nouveau programiniai principai 1898m. buvo suformu-

pristatantis vadinamosios modus teorijos pagrindus.

luoti naujo urnalo Ver Sacrum pirmojo numerio redakciniame vade Kodl mes

Krybos programoms priskiriamos ir dails akademij programos, pateikiamos

leidiame urnal? ir pan.), taip pat dails mokykl programas (manifestus skelb

ir uraytos paskaitos forma . Taiau akademij programos taip pat priskirtinos ir

ir vokiei Bauhauzas, ir rus Vchutemasas-Vchuteinas). XX a. pradios meninius

mokymo program grupei, kurioje iuo atveju ir pristatomos.

iekojimus paenklino futurist, ekspresionist, dadaist, konstruktyvist ir kt. ma-

M. K. iurlionis apie muzik ir dail. Laikai, uraai ir straipsniai, sudaryt. V. iurlionytKaruien, Vilnius: Valstybin groins literatros leidykla, 1960.

2 Plg. Ingres. Sa vie, ses travaux, sa doctrine, daprs notes, manuscript et les lettres du matre,
Paris: Henri Plon, 1870; P. Czanne, Correspondance, sudaryt. J. Rewald, Paris: Bernard
Grasset, 1978.
3

J. Held, Franzsische Kunsttheorie des 17. Jahrhunderts und der absolutistische Staat, Berlin:
Reimer, 2001.

200

nifestai. Ankstyvojo ir klasikinio modernizmo krybini program gausa liudijo

stiprjani kultros atomizacij bei besipleiant vertybin pliuralizm, XX a. pabaigoje virtus meno teorins refleksijos ir praktikos objektu ir tema. Pastarosios
analizs vienas altini manifestai ir kiti programiniai tekstai.
Gi e d r J a n k e vi i t

201

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

II s k y r i u s . N o r m i n i a i i r p r o g r a m i n i a i t e k s t a i / K r y b o s p r o g r a m a

Nicolas Poussin. Laikas Pauliui Frartui

de Chantelou

ir garbi moni, kurie kartai troko, kad tapyiau jiems, ir, nors sil valias semti
i j pinigini, a pasitenkinau tokiu kukliu umokesiu i js, kad n nesutikau
priimti visos js silytos sumos? Kodl, isiunts jums pirmj paveiksl, sudaryt

>

Versta i: Collection des lettres de Nicolas Poussin, Paris: Didot, 1824, p. 274279

tik i eiolikos ar atuoniolikos figr ir galdamas kituose j tapyti ne daugiau, o

(i prancz k. vert Akvil Melknait, komentarus pareng Helmutas abaseviius)

net sumainti j skaii, kad greiiau baigiau tok ilg darb, a, prieingai, vis labiau turtinau paveiksl siuetus, nesirpindamas niekuo daugiau, vien tik tuo, kaip
usitarnauti js prielankum? Kodl tiek daug laiko, nepaisydamas nei alio, nei
kario, vis keliavau tvarkydamas vairius man pavestus js asmeninius reikalus

Tam paiam [Pauliui Frartui de Chantelou].

argi ne tam, kad rodyiau, kaip jus myliu ir gerbiu? Taiau pakaks apie tai, nes

Roma, 1647m. lapkriio 24 d.

dabar turiau pasitelkti kitus odius negu tie, kuriais jau reikiau savo meil jums.
Tvirtai tikkite, kad dl js dariau tai, ko nepadaryiau dl jokio kito gyvo mo-

Pone, is laikas bus atsakymas du js ankstesniuosius, vien spalio 23-ios, ir kit,

gaus, kad esu visada pasirys atkakliai, visa irdimi jums tarnauti. Anaiptol nesu

io mnesio pirmos dienos. Laikausi jums duoto paado: kol nebaigiau jums skirt

lengvabdis ir nelinks kaitalioti jausm jei jau skyriau juos vienam asmeniui, tai

Septyni sakrament4, darbuojuosi teptukais vien tik js labui. Taigi, isiunts jums

visiems laikams. Jeigu p. Pointelio6 turimas paveikslas su Moze Nilo vandenyse7 jus

etj darb, Paskutin vakarien [etasis antrojo ciklo Septyni sakramentai paveiks-

suavjo, kai j pamatt, argi tai rodymas, kad j tapydamas liejau daugiau meils

las], miausi tapyti paskutin, kur js tikriausiai branginate maiausiai, bet prisiekiau

negu jsikius? Argi jums neatrodo akivaizdu, kad pati paveikslo tema ir js nu-

sau, kad jis nebus prastesnis u t, kuris jums patinka labiausiai i vis ei.

siteikimas sukl tok spd ir kad siuetai, mano kuriami jums, turi bti tapomi

U paskutin paveiksl man sumokjo pono Gericaut pasiuntinys, kaip jau siti-

kitokia maniera? Juk tai ir yra visa tapybos meistryst. Dovanokit man u laisvum,

kinote i jums adresuotos sskaitos ir laiko, kuriame praneiau, kad isiuniau jums

jei pasakysiu, kad js per skubotai vertinote mano krinius. Teisingai vertinti la-

mint paveiksl, turjus jus pasiekti anksiau negu is laikas.

bai sudtinga, jeigu mogus neturi nei tvirt teorini io meno ini, nei praktins

Apsisprendiau patenkinti pono Delisleio praym, nes js man taip patarte,

patirties: turi vertinti ne vien ms trokimai, bet ir protas. Todl idstysiu jums

nors ketinau nuo iol kurti kak vien savo galva, nesitaikydamas prie ugaid kito

vien svarb pamstym, i kurio suinosite, k reikia kreipti dmes vertinant

asmens, o svarbiausia tokio, kuris mato vien kit akimis; bet reikia, kad mintas po-

nutapytus siuetus.

nas rytsi vienam dalykui, kuris pranczui sunkiai pakeliamas: tai yra bt kantrus.

Ms aunieji senieji graikai, vis groybi iradjai, sukr kelis stilius, ku-

Perdaviau js pagarb ponui kavalieriui dal Pozzo , prim su jam prastu

riuos pasitelk sukeldavo nuostab spd. ia odis stilius8 reikia vien tik prot

mandagumu. Atsakau tai, k rate paskutiniame laike, ir galiu lengvai isklaidyti

(raison) arba priemon ir form, kuriais naudojams kak darydami; protas mus

jums kilus tarim, es gerbiu ir branginu jus maiau negu kelis kitus asmenis. Jeigu

pareigoja neperengti tam tikr rib ir apdairiai bei saikingai kiekviename krinyje

taip ir bt, argi itisus penket met biau rinksis jus i daugybs nusipelniusi

laikytis nustatytos tvarkos, kuri isaugo nepakitusi tam tikr dalyk esm.

Pirmasis ciklas tapytas 16361640m. Cassiano dal Pozzo usakymu; ia kalbama apie antrj,
kur usak Paulis Frartas de Chantelou ir kuris sukurtas 16441648 m.

Cassiano dal Pozzo (15881657) mokslininkas ir mecenatas. H. .

202

Jeanas Pointelis bankininkas, meno inovas ir Poussino biiulis. H. .

Minimas paveikslas Mozs igelbjimas nutapytas Pointeliui 1647 m.

Bt galima versti ir bdas; pranc. mode; i ia kyla Poussino tapybos teorijos terminas
modusas. H. .

203

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

II s k y r i u s . N o r m i n i a i i r p r o g r a m i n i a i t e k s t a i / K r y b o s p r o g r a m a

Protvi modusai [stiliai] buvo keli dalyk alia vienas kito kompozicija, i i

susipains su filosofu, gamtininku, archeologu Cassiano dal Pozzo, patyr nema-

dalyk derinio kylani vairovs ir skirtum rasdavosi ir modus vairov bei skir-

jo tak. Kaip meninink j veik Bolonijos mokyklos dailininkai, ypa avjo

tumai; o kiekvieno moduso savitumas tai yra galia suadinti sieloje tam tikrus jaus-

Annibale Carracci (15601609), Domenichino (15811641) kompozicij meistri-

mus kilo i vien jam bdingo proporcij ir idstymo pastovumo. I to darosi aiku,

kumas, taip pat dar spd Tiziano (1488/901576) spalvos samprata. Poussinas

kad imintingi protviai kiekvienam modusui priskyr po vien ypatyb, atitinkan-

domjosi antikins dails paminklais juos studijavo, tyr, net matavo, norda-

i jo sukelt poveik. Dornin modus [stili] taik vaizduoti rimtoms, nirioms

mas suvokti klasikinio meno sandaros esm. Taip pat moksi geometrijos, pers-

ir iminties kupinoms temoms; frygikuoju modusu, prieingai, vaizdavo audringus

pektyvos, optikos ir anatomijos, todl jo kryboje akivaizdus tvarkos pomgis,

jausmus, taigi ir karo temas; ir a tikiuosi per metus nutapyti paveiksl frygikuoju

ireikiamas geometrikai sutvarkytose kompozicijose pagal antikins mitologijos,

modusu. Lydikj modus jie tapatino su lidnais ir skausmingais jausmais, hipoly-

ventojo Rato, klasikins literatros Vergilijaus, Ovidijaus, Torquato Tasso

dikj su velniais bei maloniais ir gal gale sukr jonnin modus gyvoms emo-

krini siuetus.

cijoms, linksmoms scenoms okiams, ventms, bakchanalijoms tapyti.

XVII a. ketvirtojo deimtmeio viduryje Poussinu, kuris jau buvo sitvirtins

Geri poetai taip pat pasitelk ypating kruoptum ir nuostabi meistryst ne vien

Romos meninje aplinkoje, susidomjo Pranczijos karalius Liudvikas XIII ir kardi-

tam, kad priderint savo stili prie krybos tem, bet ir tam, kad odius bei ritmus

nolas Richelieu. 1640m. dalininkas gro Paryi, gavo pirmojo karaliaus tapytojo

eilms rinktsi atsivelgdami tai, kas tinka j apraomiems dalykams. Ypa Vergilijus

titul, taiau netrukus j veik karaliaus dmesio netekusi dailinink intrigos

pasirod atidus ios srities inovas visose savo eilse, jis toks ikilus, kad danai, atrodo,

1642m. rugsj jis vl ivyko Rom.

apraomi dalykai ikyla prie akis vien klausantis jo odi skambesio. Jis kalba apie
meil taip meistrikai parinktais odiais, kad i j sklinda velni, maloni ir grakti

Poussin amininkai vadino tapytoju-filosofu. Jo idjos, susijusios su meno teorija, atsispindi laikuose, nuo 1637m. raytuose i Romos. J iliko apie 200.

harmonija, o kai apdainuoja ginkluot kov arba aprao audr, tai greitas eili ritmas,

Poussino korespondencija tyrinjama ir estetikos, ir dails istorijos kontekste

skambs posm garsai nuostabiausiai perteikia tio, smyio ir siaubo scen. Bet,

nuo XIX a. pirmos puss. Vienas garsiausi jo krybos inov, isamiai analizavs

sprendiant i to, k raote, jei a nutapyiau jums pana paveiksl, kuriame laiky-

taip pat ir Poussino epistoliarin palikim brit dails istorikas Anthony Bluntas

iausi btent tokio stiliaus [moduso], tai imtumt manyti, kad js nemyliu!

(19071983), parengs dailininko korespondencijos tapybos ir jos teorijos temomis

Jeigu rayiau ne vien laik, o knyg, priduriau dar kelis svarbius dalykus,

publikacij su komentarais: Poussin, Lettres et propos sur lart, Paris, 1989.

kuriuos reikia kreipti dmes tapyboje, kad js dar giliau sitikintumt, jog a kaip

Poussino laikuose apibendrinama dailininko kryba, siekiama suteikti jai

manydamas stengiuosi jus patenkinti, nes, nors ir labai imanote visas sritis, bijau,

sistemingumo remiantis vienu paveikslo krimo ir vertinimo metodu. Tai reik-

kad daugyb jus supani neimanli ir pamili pamau gali sutrikdyti js ge-

mingas indlis klasicizmo teorij, suformuluotas kur kas anksiau, nei pasirod

bjim vertinti. Kaip visada, Pone, nuolankiai js ir t. t.

prancz poeto ir kritiko Nicolas Boileau-Despraux (16361711) veikalas Poezijos menas (LArt Potique, 1674), laikomas vienu programini ios teorijos tekst.

Poussin

Ikeldamas prot kaip svarbiausi krybinio proceso element, Poussinas teigia

K o me n ta r as

meno krinio temos ir formos sveikos btinyb ir iskiria skirtingus tos sveikos

Nicolas Poussinas (15941665) nuo 1612 iki 1623m. dirbo Paryiuje, o nuo 1624m.

tipus modusus, kuriuos pasitelkiant sukeliamos skirtingos dails krinio suvo-

apsigyveno Romoje. Jis buvo tarp t meninink ir intelektual, kurie prieinosi

kjo reakcijos. Modus teorij Poussinas perm, kaip pats rao, i senovs graik,

galiojaniam barokiniam skoniui, puoseljo ryius su klasikine tradicija. Romoje

taiau manoma, kad nuodugniau susipaino su ja per Renesanso muzikos teorijos

204

205

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

veikalus, pirmiausia Gioseffo Zarlino Harmonijos nustatym (Le istitutioni har-

II s k y r i u s . N o r m i n i a i i r p r o g r a m i n i a i t e k s t a i / K r y b o s p r o g r a m a

Filippo Tommaso Marinetti. Futurizmo manifestas

moniche, 1558)9.
ia pateikiamame laike biiuliui ir usakovui Pauliui Frartui de Chantelou

>

Versta i: Filippo Tommaso Marinetti, Fondazione e manifesto del futurismo (1909),

Poussinas aikina, kaip reikt suprasti jo kryb. Chantelou ireikt nusivylim, kad

Manifesti del Futurismo (Carte dartisti, t. 104), sudaryt. Viviana Birolli, Milano: Abscondita,

naujausias jo gautas paveikslas yra maiau vertingas nei tas, kur dailininkas nutap

2008, p. 1116 (i ital k. vert Giedr Jankeviit, remdamasi 2007m. VDA pagrindini

kitam prancz kolekcininkui, Poussinas, remdamasis senovs graik patirtimi, atsa-

studij III k. students Julijos Karavajevos vertimu i rus k., komentarus pareng Ramut

ko, kad skirtingi siuetai, norint juos tinkamai perteikti, turi bti ireikiami skirtingo-

Rachleviit)

mis priemonmis. ios pastabos Poussino modus teorijos pradmenys, byloja apie
racionali, analitik jo krybos prigimt. Poussinas modus suvokia kaip jausmins

Nemiegojome vis nakt mano draugai ir a po meets ibintais perforuoto

ir kompozicins (vis pirma ritmins) paveikslo sandaros bruo visum, labiausiai

vario gaubtais, vaigdtais kaip ms sielos, nes jas irgi nutviesk elektrins irdies

tinkam tam tikrai temai ireikti. Kalbdamas apie modus, jis pasitelkia ir muzikin,

viesa. Ilgai mindme nusibodus gium ant prabangi rytietik kilim, diskutuo-

ir poetin kontekst, naudoja ritmo, skambesio, harmonijos svokas.

dami iki kratutini logikos rib ir nujuodindami daugyb popieriaus lap skubria

Modus teorijos principai aptinkami ir dails faktografo, Liudviko XIV rm istoriko Andr Flibieno (16191695) darbuose. i teorij pltojo ir dailininkas, dails
istorikas Roger de Piles (16351709), sutiks, kad modusus galima taikyti vertinant
paveiksl siuetus, taiau teigs, kad to nepakanka jausminei irovo reakcijai suadinti.

raliava.
Ms krtins plyo nuo nepaprasto pasididiavimo, nes t valand jautms
es vieni.
Stati ir isities kaip idids vyturiai arba kaip pirm eili sargyba prie kariuomen priei vaigdi, mirksini i savo dangikj stovykl. Vieni su krikais,
zujaniais prie milinik laiv pakur, vieni su juodais vaiduokliais, naraniais iki

H e l m u ta s a b a s e vi i u s

raudonumo kaitusiuose beprotikai lekiani garvei pilvuose, vieni su klydinjaniais girtuokliais, netvirtai plasnojaniais sparnais palei miesto sienas!
Staiga paokome i vietos, igird nuostab gars milinik dviauki tramvaj, kurie svyruodami lekia pro al, vytdami spalvotomis viesomis tarytum
ventiki kaimai, kuriuos patvinusi Po up staiga nuplauna, irauna su aknimis ir
nunea per slenksius bei potvynio skurius tiesiai jr.
Paskui tyla pasidar dar slogesn. Bet klausydamiesi senojo kanalo pavargusiai
murmam mald ir lapi alsi barzdomis apaugusi mirtani rm kaul
brakjimo, staiga igirdome po langais ibadjusi automobili riaumojim.
Eime, pasakiau, Eime, biiuliai! Pirmyn! Pagaliau mitologija ir mistinis idealas veikti. Ms akyse gims Kentauras ir greit pamatysime skraidant pirmuosius
Angelus!.. Reiks ijudinti gyvenimo vartus, imginti vyrius ir sklendes!.. Pirmyn!
tai emje vinta pirmoji aura! Nieks neprilygsta spindesiui sauls raudono kala-

A. Blunt, Nicolas Poussin, New York, 1967, t. 1, p. 225227.

206

vijo, pirm kart skrodianio ms tkstantmetes sutemas!..

207

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

II s k y r i u s . N o r m i n i a i i r p r o g r a m i n i a i t e k s t a i / K r y b o s p r o g r a m a

Prisiartinome prie trij prunkiani vri, meiliai paiupinjome kaitusias

milinikus geleinius tinklus, kad suvejot mano automobil, pana ant seklu-

krtines. A isitiesiau savo automobilyje kaip lavonas karste, bet tuoj pat ilindau i

mos uplaukus didel rykl. Automobilis ltai iniro i griovio, kaip vynus dugne

po vairo, giljotinos amen, grsmingai pakibusi vir mano skrandio.

palikdamas savo sunk sveiko proto kbul ir patogius paminktinimus.

Palusi beprotybs luota mus atpl nuo ms pai ir imet gatves, vingiuotas ir gilias kaip kaln upeli vagos. en ir ten ligoti ibintai u lang stikl mus
mok niekinti apgauling ms inykimui pasmerkt aki matematik.
Uosls, vien uosls utenka vrims! suukau.
Ir mes kaip jauni litai puolme vytis Mirt blykiais kryiais pamargintu juodu

[Jie] Man, kad mano grausis ryklys mirs, bet pakako vieno mano velnaus
prisilietimo, kad jis atgyt ir tai prisikls jis vl lekia su savo galingais pelekais!
Tad veidais, padengtais gamykl purvu metalo atliek tela, nereikalingu prakaitu, dangika derva, mes, sualoti ir sutvarstytom rankom, bet bebaimiai, padiktavome savo pirmj vali visiems gyviems ems monms...

kailiu, bgani plaiu violetiniu gyvu ir pulsuojaniu dangumi.

Vis dlto neturjome idealios Meilus, kurios nuostabi figra pakilt iki debes,

F u t u r i z m o m a n i f e s ta s

nei iaurios Karaliens, kuriai galtume paaukoti savo lavonus, suraitytus kaip bi-

1. Norime giedoti meil pavojui, energijai ir narsai!

zantiki iedai! Nieko, dl ko vertt numirti, iskyrus trokim pagaliau isivaduoti

2. Drsa, rytas, maitas bus svarbiausi ms poezijos elementai.

nuo pernelyg slegianios drsos!

Ir mes lkme traikydami ant nam slenksi sarginius unis ir ie susivyniodavo po ms kaitusiomis padangomis kaip prisegamos markini apykakls po
lygintuvu. Prijaukinta Mirtis mane pralenkdavo kiekviename poskyje ir grakiai

3. Iki iol literatra lovino msl nejudrum, ekstaz ir sapn. Mes norime lovinti agresyv judjim, kartligik nemig, bgimo ingsn, salto mortale, antaus
ir kumt.
4. Mes teigiame, kad pasaulio puikum praturtino naujas greiio grois. Lenk-

man itiesdavo leten, o kartkartmis atsiguldavo ant ems garsiai griedama dan-

tyninis automobilis su kbulu, papuotu storais vamzdiais, panaiais gyvates

timis ir i kiekvienos balos sisdama man aksomin ir glamonjanti vilgsn.

sprogdinaniu kvpavimu... riaumojantis automobilis, kuris atrodo lekis kulkos

Ieikime i proto kaip i baisaus kiauto ir pulkime kaip pipiriniai puikybs vaisiai milinik ir kreiv vjo burn!.. Leiskims praryjami Neinomybs, bet ne i
nusivylimo, o tik tam, kad pripildytumm gilius Absurdo ulinius!
Buvau k tik itars iuos odius, kai staiga pasisukau taip beprotikai svaigiai
kaip uo, norintis siksti savo uodeg, ir tai staiga prie mane idygsta du dviratininkai, kurie man paprietarauja dviem nedrsiais samprotavimais, abiem taigiais

greiiu, yra graesnis u Samotraks Nik.

5. Mes norime lovinti mog u vairo, kurio ideali ais skrodia em, irgi lekiani orbitos ratu.
6. Tegul poetas usidegs, uoliai ir pakiliai stengiasi sustiprinti pirmapradi
element entuziasting kart.
7. Grois yra tik kovoje. Joks neagresyvus krinys negali bti edevras. Poezija

ir kartu prietaringais. J kvaila dilema priklaus mano sriiai... Kokia nuobodyb!..

turi bti suvokiama kaip smarkus ipuolis prie neinomas jgas, kad jos nusilenkt

Trumpai nukirtau ir i pasibjaurjimo atsidriau griovyje ratais vir...

mogui.

O, gimtasis griovy, beveik pilnas dumblino vandens! Puikusis gamyklos griovy!

8. Mes stovime ant labiausiai nutolusio ami kyulio!.. Kodl turtumme dai-

Godiai ragavau tavo stiprinanio dumblo, primenanio mano sudaniets indyvs

rytis atgal, jei norime ilauti paslaptingas Nemanomumo duris? Laikas ir Erdv

vent juod krt... Kai visas purvinas ir dvokiantis ilindau i po apversto auto-

numir vakar. Mes gyvename absoliute, nes jau sukrme amin visur esant greit.

mobilio, pajutau, kaip ird velniai veria iki raudonumo kaitusi diaugsmo geleis!

9. Norime lovinti kar vienintel pasaulio higienos priemon: militarizm,

Mekermis ginkluot vej ir podagring gamtinink minia jau briavosi

patriotizm, destruktyv anarchin gest, graias idjas, u kurias mirtama, ir pa-

aplink stebukl. Kantriai, rpestingai ir stropiai tie mons stat auktus rmus ir
208

niek moteriai.
209

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

10. Mes norime sugriauti muziejus, bibliotekas, vis ri akademijas ir kovoti

prie moralizm, feminizm bei oportunistin ir utilitaristin baim.

II s k y r i u s . N o r m i n i a i i r p r o g r a m i n i a i t e k s t a i / K r y b o s p r o g r a m a

Tad ar norite ieikvoti visas savo geriausias jgas aminai ir be reikalo avdamiesi praeitimi, po ko esate visikai isek, sumenk ir sutrypti?

11. Mes apdainuosime darbo, malonumo arba maito audrintas didiules mi-

I ties a jums tvirtinu, kad kasdienis muziej, bibliotek ir akademij lanky-

nias; apdainuosime moderni sostini revoliucij vairiaspalvius ir polifonikus

mas (bergdi pastang kapinyn, nukryiuot svajoni kalvarij, pakirst pro-

antpldius; apdainuosime arsenal ir statyb aikteli, usiliepsnojusi nuo stipri

veri registr!..) menininkams tiek pat alingas, kaip per ilgai usitsusi eimos

elektros ikrov, virpant naktin kart; nepasotinamas stotis, rkstani gyvai

globa kai kuriems jaunuoliams, apsvaigusiems nuo savo genialumo ir ambicij.

rijikes; gamyklas, prikabintas prie debes i j kamin virstani dm isiraiiu-

Mirtantiesiems, ligoniams, kaliniams tebnie: nuostabi praeitis gal ir yra balzamas

siais silais; tiltus, panaius milinikus gimnastus, uoliuojanius per peilio blizge-

skausmams, nes ateities jie nebeturi... Mes apie praeit nieko nenorime inoti, mes,

siu saulje ibanias upes; nuotyki iekanius garlaivius, uostinjanius horizont,

jauni ir stiprs futuristai!

lokomotyvus plaia krtine, zulinanius bgius kaip vamzdiais paaboti gigantiki

Tad teateina linksmieji padegjai angliniais pirtais! tai jie! tai jie!.. Pirmyn!

plieno arkliai, ir slystant skryd lktuv, kuri propeleris plaka vj kaip vliava ir

padekite bibliotek lentynas, pakeiskite kanal tkm ir utvindykite muziejus! O,

atrodo plojs kaip entuziastinga minia.

koks diaugsmas matyti tame vandeny plduriuojanias sudraskytas ir iblukusias

I Italijos mes skelbiame pasauliui ms triukinanios ir deginanios jgos

manifest, kuriuo iandien steigiame Futurizm, nes norime ilaisvinti i al nuo
profesori, archeolog, vadov po senienas ir antikvar dvokianios gangrenos.
Per ilgai Italija buvo sendaiki turgus. Norime ivaduoti nuo begals muziej,
kurie j vis padengia nesuskaiiuojamomis kapinmis.

senas lovingas drobes! Paimkite rankas kirtiklius, kirvius, kjus ir griaukite, be

gailesio griaukite garbinamus miestus!
Vyriausiesiems i ms trisdeimt met, tad turime bent deimtmet savo darbui ubaigti. Kai mums bus keturiasdeimt, kiti, jaunesni, u mus stipresni mons
teimeta mus iuklyn kaip nereikalingus rankraius. Mes to troktame!

Muziejai kapins!.. I ties jie vienodi dl nevankaus daugybs vienas kito

Prie mus sukils ms sekjai, ateis i toli, i visur, okdami pagal savo pirmj

nepastani kn artumo. Muziejai: viei miegamieji, kuriuose aminai greta ilsisi

giesmi sparnuot ritm, kaip plrnai itiesdami sulenktus pirtus ir kaip unys

viena kitos nekenianios arba nepastanios btybs! Muziejai: absurdikos sker-

prie akademij vart uostydami malon kvap ms pvani prot, jau paadt

dyklos tapytoj ir skulptori, kurie viens kit iauriai udo spalv ir linij kiriais

bibliotek katakomboms.

ant ginijam sien!

Bet ms ten nebus... Jie galiausiai mus suras vien iemos nakt atvirame lauke

Sutinku, kad kart metuose ten bt einama piligrimystn, kaip einama ka-

po vargana pastoge, kuri monotonikai barbens lietus, ir pamatys prigludusius

pines per Vlines. Sutinku, kad kart metuose prieais Gioconda bt padta gli

prie virpani aeroplan, besiildanius rankas prie menkos ugnels, kurioje kren-

puokt... Bet nesutinku, kad kiekvien dien pasivaikioti po muziejus bt i-

sis ms knygos, iandien liepsnojanios nuo ms vaizdini skrydio.

vedamas ms lidesys, ms trapi drsa, ms liguistas nerimas. Kodl norima

nuodytis? Kodl norima supti?
Ir k gi kita galima pamatyti sename paveiksle, jei ne sunkias konvulsijas dailininko, bandiusio sugriauti neveikiamus barjerus, ribojanius jo trokim iki
galo ireikti savo vizij?.. Grtis senu paveikslu tai tas pats, kaip pilti ms jautrum laidotuvi urn, o ne nukreipti j tolyn stipriais krybikumo ir veiksmo

Jie grsis aplinkui mus, sunkiai kvpuodami i baims ir nepagarbos, ir neapsikent

ms puikybs, nepavargstanios drsos ryis mus nuudyti, stumiami tokios nenumaldomos neapykantos, kad net j irdys apsvaigs i meils ir susiavjimo mumis.
Stiprus ir sveikas Neteisingumas suvis j akyse. Menas i ties yra tik smurtas,
iaurumas ir neteisingumas.
Vyriausiesiems i ms trisdeimt met, bet mes jau ieikvojome turtus, tkstanius jgos, meils, drsos, gudrumo ir laukinio valingumo turt; juos ibarstme

proveriais.
210

211

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

II s k y r i u s . N o r m i n i a i i r p r o g r a m i n i a i t e k s t a i / K r y b o s p r o g r a m a

nekantriai, l, neskaiiuodami, niekada nedvejodami, n akimirkai nesustodami,

didiul rezonans, sukl nerim skaitytojams. Aplink Marinetti susibr dailinin-

iki ado netekimo... irkite mus! Dar nesame pavarg! Ms irdys nejauia

kai bendraminiai Umberto Boccioni, Giacomo Balla, Carlo Carr, Gino Severini

jokio nuovargio, nes jas varo ugnis, neapykanta, greitis!.. Stebits?.. Suprantama, nes

ir Luigi Russolo atsidav kr nauj menin kalb. Jie para atskirus savo srii

js n neatsimenate, kad gyvenote! Atsistoj pasaulio virnje mes kopiame, kopia-

manifestus: Futuristins tapybos manifest, Futuristins tapybos technikos ma-

me dar kart, metame ik vaigdms!

nifest (1910). Pirmosios futurizmo parodos vyko Milane (1911) ir Paryiuje (1912).

Nesutinkate?... Gana! Gana! inome, kas jums nepatinka... Supratome!.. Ms

Boccioni pasira Futuristins skulptros technikos manifest (1912). 1914m. gru-

graus ir melagingas protas tvirtina, kad mes esame savo protvi apibendrinimas ir

p architekt paskelb Futuristins architektros manifest. Dl sumanios ir gerai

tsa. Galbt!.. Tebnie!.. Kam tai rpi? Nenorime girdti!.. Vargas tam, kas pakartos

finansuojamos Marinetti propagandos futurizmas plito Milane, Romoje, Florenci-

iuos niekingus odius!..

joje. Greitai ipopuliarjo ir u Italijos rib: parodos buvo organizuojamos Pary-

Pakelkite galvas!..

iuje, Londone, Briuselyje, Berlyne, Amsterdame, Maskvoje; sekj atsirado ne tik

Atsistoj pasaulio virnje mes kopiame, kopiame dar kart, metame ik

Europoje, bet ir Lotyn Amerikoje (Meksikoje), Azijoje (Japonijoje) ir kt. Futuristai

bombardavo publik poleminiu, provokaciniu stiliumi raytais tekstais, kurie apta-

vaigdms!

r vairias meno ris ir anrus bei gyvenimo reikinius tapyb, skulptr, archiK o me n ta r as
Futurizmas ital modernizmo srov, turjusi energing ir taking ideolog
Tommaso Filippo Marinetti (18761944), kuris sudar judjimo program ir nau-

tektr, literatr, muzik, fotografij, kin, teatr, scenografij, kostiumus, ok bei

triukmus, kvapus, meil ir kulinarij, kar ir moter vaidmen visuomenje.
Futurizmas danai laikomas pirmuoju avangardo judjimu, nes idjos neapsiri-

dodamasis moderniais propagandos metodais aistringai liaupsino technins XXa.

bojo meno sfera, o pretendavo totali, globali ideologij (Balla ir Fortunato Depe-

civilizacijos, modernaus miesto simbolius main, greit, dinamik, progres.

ro Futuristinis visatos rekonstrukcijos manifestas, 1915).

Nors aktyvi futurizmo faz baigsi apie 19161918 m., judjimas plito iki pat Antrojo

Futurizmas turjo ambicij kurti ne tik kitonik modernaus meno, moder-

pasaulinio karo, o kai kurie autoriai kaip individuali stilistin manier pltojo fu-

nios gyvensenos estetik (Umukime mnulio vies, 1909; Manifestas prie

turizmo principus ir ilgiau.

praeities Venecij, 1910; Prie Monmartr, 1913), bet ir nauj ideologij. ios

Futurizmas bene pirmoji artikuliuot program turjusi klasikinio moderniz-

pretenzijos atsispindjo bendruose manifestuose bei atskirame Futurist politi-

mo dails kryptis, prasidjusi nuo teorijos, o ne nuo krini. Futurizmo manifes-

ns partijos manifeste ir Anapus komunizmo (abu 1920). Faizm daugelis fu-

t sukrs poetas Marinetti pats tuo metu ra simbolistinius eilraius ir svarst,

turist pradioje sutiko palankiai. Marinetti simpatizavo Mussoliniui, palaik jo

kaip galt atrodyti dail, knijanti futurizmo idjas. 1909m. vasario 20 d. pran-

idjas ir veiksmus, mgino paversti futurizm faistins Italijos oficialiu meniniu

cz dienratyje Le Figaro jis ispausdino sensacingai polemik tekst, kuriame

stiliumi, pamirs institucij kritik siek teisinti savo inicijuot judjim institu-

alegorikai grasino ir anarchistikai maitavo prie praeities lovinim, klasikines vi-

cikai, pats noriai prim vairius valdios dmesio ir pagarbos enklus, apsivilko

suomens ir meno vertybes, tradicines formas, prie kultros institucijas anach-

Italijos Akademijos akademiko mantij. Rusijos futuristai palaik 1917m. spalio

ronistikus monstrus (muziejus, bibliotekas, akademijas), lovino naujovikas

bolevik perversm. Nepaisant radikali politini ir nacionalistini intencij,

miestietikos gyvensenos formas, modernios estetikos principus. Neprastai kate-

agresyvi antimonarchini ir antiklerikalini idj, futurizmas buvo toleruoja-

gorikas, agresyvumo ir neapykantos tradicinms vertybms kupinas antiburua-

mas, bet jam nepavyko tapti oficialia reimo remiama meno kryptimi nei tarpu-

zinis, antidekadentinis manifesto stilius bei raginimai suiuolaikinti kultr sukl

kario Italijoje, nei Soviet Sjungoje.

212

213

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

Prancz okja, raytoja ir tapytoja Valentine de Saint-Point (18751953) para

II s k y r i u s . N o r m i n i a i i r p r o g r a m i n i a i t e k s t a i / K r y b o s p r o g r a m a

Lietuvi modernist grupuots Ars manifestas

Futuristinio geismo manifest (1913), kuriame geidul apra kaip esmin gyvenimo
dinamizmo pagrind. Yra inoma per 70 manifest (apie pus iversta angl bei

> Tekstas i: Ars, Kaunas: [b. l.], 1932 (komentarus pareng Giedr Jankeviit)

kitas kalbas).
Paplito futuristiniai teatralizuoti vakarai, kurie neretai baigdavosi specialiai
organizuotais skandalais, futurist ir irov susidrimais. Marinetti naudojosi ir
kitomis veiksmingomis idj sklaidos formomis: atidar biur, aktyviai susirainjo
su vairi pasaulio ali menininkais. Net teismo proces, kuriame buvo kaltinamas

Nuogoj ir skaudiai apleistoje dirvoj atsirandam mes. Pro ami akinius matom

pornografija (u eksperimentin roman Futuristas Mafarka, 1911), skmingai i-

tolumoj didi meno kultr. Smtkeliai, pasakos, dainos. Aukti, savo gldumoj

naudojo futurizmo idj propagandai. Pirmasis pasaulinis karas netiktai nutrauk

didius mums pavyzdius sukaup, muziej sienose jau paslpti ar paprasto ms

verli futurizmo pltot. Paskutin futurist grupin akcija buvo savanori Ma-

sutem vjo baigiami grauti meno palaikai.

rineti, Boccioni, Russolo, Antonio SantElia ir kt. ivykimas front 1915m. liep.
Pokario sunkumai, ankstyvos didij futurizmo teoretik (architekto SantElia ir
skulptoriaus Boccioni) tys nuskurdino futurist gretas ir buvo viena i jo ankstyvos baigties prieasi.

Nenutildomas trokimas darb pradti i naujo. Neslepiam nuo savs, kaip tai
sunkus darbas ir kaip jaunos, dar nesukauptos ms jgos.
Pasaulis, ypa ms tauta, pradjo nauj epoch. Po itis penki imtmei
mes vl patenkam Europos taut didisias kultros lenktynes. Apsidair aplinkui,
sitikinam, kad nebuvimas gilesni meno iekojim arba seniai nudvt meno for-

R a m u t R ac h l e vi i t

m pamgdiojimas ms men udo.

Mes pasiry iai atgimstanios tvyns epochai tarnauti ir kurti ios epochos
stili. Meno krinys nauja gyvenimo realyb. Mes troktam praturtinti ms gyvenim naujom vertybm. Mes siekiam bendradarbiauti su kitom tautom, nedami
bendr meno lobyn ms tautos dvasi atitinkanius darbus.
Pripastam i dien formalinius meno ukariavimus, nes jie teikia mums
daugiau krybins laisvs. Bet neudedam savo dalyviam i anksto nustatyt meno
dogm. Troktame, kad kiekvienas ms pagal savo individualyb, pagal savo nusistatymus tarnaut ms krato meno kultrai.
Uuojauta tiems, kurie nemurmdami net prisitaiko nusistovjusiam skoniui.
Nemaloniai esam nusteb, matydami, kad pataikaujama vairiom, su menu nieko bendro neturiniom idjom.
Gerai numanom, kokiais keistais vilgsniais mus sutiks. Bet vis dlto pradedam.
[Adomas] Galdikas, [Antanas] Gudaitis, [Vytautas Kazimieras] Jonynas, [Telesforas] Kulakauskas, [Juozas] Miknas, [Antanas] Samuleviius [Samuolis], [Jonas]
Steponaviius, [Viktoras] Vizgirda

214

215

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

K o me n ta r as
Manifesto tekstas buvo paskelbtas 1932 m. pabaigoje Kauno M. K. iurlionio

II s k y r i u s . N o r m i n i a i i r p r o g r a m i n i a i t e k s t a i / K r y b o s p r o g r a m a

Marcel Duchamp. Du programiniai tekstai:

Krybinis aktas ir Dl readymade

galerijoje surengtos pirmosios grupuots Ars parodos leidinyje kaip krybin programa, paaikinanti grupuots atsiradim ir jos nari tikslus. Manoma, kad aktyviausiems grupuots nariams Antanui Gudaiiui (19041989) ir Viktorui Vizgirdai

>

Versta i: The Writings of Marcel Duchamp, sudaryt. Michel Sanouillet ir Elmer Peterson,
Da Capo Press, 1989, p. 138142 (i angl k. vert ir komentarus pareng Agn Naruyt)

(19041993) suredaguoti tekst ir suteikti jam taigi literatrin form padjo dailininkas ir literatas Petras Tarulis (18961980), dalyvavs literat modernistins grupuots Keturi vjai veikloje, net jam vadovavs, redagavs ir apipavidalins pirm
lietuvik avangardo urnal Keturi vjai (19241928).
Lakonikais, sakmiais, kategorikais sakiniais paraytas tekstas primena klasikinio modernizmo, ypa futurizmo ir ekspresionizmo manifestus. Programiniai postulatai gana trumpame tekste nra pakankamai ipltoti, taiau aikiai suformuluotos
dvi pagrindins arsinink nuostatos: grupuots nari misija sukurti naujos Lietuvos

Krybinis aktas10
Apsvarstykime du svarbius veiksnius, du meno krybos polius: vienoje pusje
yra menininkas, kitoje irovas, kuriuo vliau taps ateities kartos.
I pairos menininkas veikia kaip mediumas, kuris i labirinto, esanio u laiko
ir erdvs rib, ieko ijimo proskyn.

nauj modern men ir pasiryimas suderinti nacionalins kultros paveld su Vaka-

Jei menininkui suteikiame mediumo savybes, tuomet estetinje plotmje priva-

r modernizmo naujovmis. ie ypatumai i ties bdingi grupuots nari ankstyva-

lome neleisti jam sismoninti, k jis daro ar kodl jis tai daro. Visi jo sprendimai

jai krybai. Manifestas savalaikikas tarptautiniame dails kontekste: jis skelbia visose

apie menin krinio ipildym lieka grynai intuityvs ir j negalima iversti savi-

Europos alyse ir JAV nuo XX a. treiojo deimtmeio pabaigos sitvirtinusio neotra-

analiz isakyt, urayt ar net imstyt.

dizionalizmo principus (plg. vokiei Naujojo daiktikumo atstov pareikimus, JAV

regionalist Granto Woodo, Thomaso Coleo, Thomaso Bentono straipsnius ir kt.).
XX a. pirmosios puss Lietuvos dails istorijoje, jei neskaiiuosime vilnieio
tapytojo Vytauto Kairikio straipsni, pavyzdiui, irgi programinio ir manifesto bruo turinio teksto apie konstruktyvizm tapyboje (skelbtas urnale MUBA),

Es Tradicija ir individualus talentas T. S. Eliotas rao: Juo tobulesnis menininkas, juo didesnis atstumas jo viduje skirs keniant mog ir kuriani dvasi; juo
tobuliau dvasia suvirkins ir transformuos aistras, kurios yra jos mediaga.
Milijonai meninink kuria; tik apie kelis tkstanius kalba ar juos priima irovas ir dar maiau palaimina ateities kartos.

Ars manifestas vienintelis programinis tekstas. Bdinga, kad arsininkai atmeta

Galiausiai menininkas gali aukti nuo vis stog, kad jis ess genijus; jam teks

ne kubizmo, pokubizmo ar abstrakcionizmo eksperimentus, bet seniai nudvt

palaukti irovo verdikto, kad jo deklaracijos gyt socialin vert ir kad pagaliau

meno form pamgdiojim, t. y. realistinio natralizmo tradicij, isiakojusi

ateities kartos j traukt Meno Istorijos chrestomatij.

vairiais pavidalais, postimpresionizmo recidyvus. Tai perteikia Lietuvos dails si-

inau, kad iam teiginiui nepritars daugelis meninink, atsisakani io mediu-

tuacij. Ars vieas pareikimas apie aktualius Lietuvos dails udavinius paskatino

mo vaidmens ir sitikinusi krybinio akto sismoninimo verte, taiau meno istori-

vie diskusij nacionalins modernios dails klausimais, joje dalyvavo ir vairi

ja kaskart sprendia apie meno krinio vert dl prieasi, visikai nesutampani

kart dailininkai, ir dails kritikai (Paulius Galaun, Mikalojus Vorobjovas ir kt.), ir

su racionalizuotais menininko paaikinimais.

urnalistai (Juozas Keliuotis).

Gi e d r J a n k e vi i t

216

10

Duchampo pasisakymo 1957m. baland Hiustone, Amerikos men federacijos susirinkime,

tekstas. Duchampas, save vadins paprastu menininku, dalyvavo apskritojo stalo
diskusijoje su Williamu C. Seitzu, Rudolfu Arnheimu ir Gregory Batesonu.

217

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

II s k y r i u s . N o r m i n i a i i r p r o g r a m i n i a i t e k s t a i / K r y b o s p r o g r a m a

Jei menininkas, kaip mogus, pilnas geriausi intencij savo ir viso pasaulio at-

Apskritai krybinio akto neatlieka vien menininkas; irovas priveria krin kon-

vilgiu, visikai negali paveikti sprendimo apie savo paties krin, k galima pasakyti

taktuoti su ioriniu pasauliu deifruodamas ir interpretuodamas jo vidines savybes

apie reikin, paskatinant irov kritikai reaguoti meno krin? Kitaip tariant,

ir taip krybin akt papildydamas savo nau. Tai tampa netgi dar akivaizdiau, kai

kaip susiformuoja i reakcija?

ateities kartos paskelbia galutin verdikt ir kartais reabilituoja umirtus menininkus.

reikin galima palyginti su inertikoje materijoje, pavyzdiui, pigmente, fortepijone ar marmure, vykstanio estetinio osmoso perklimu nuo menininko irovui.
Bet prie eidamas toliau, noriu paaikinti msik odio menas supratim
inoma, visikai nepretenduodamas apibrim.

Dl readymade11
1913m. man kilo iganinga mintis pritvirtinti dviraio rat prie virtuvins taburets ir irti, kaip jis sukasi.

Noriu pasakyti, kad menas gali bti blogas, geras ar joks, taiau kad ir kok b-

Po poros mnesi nusipirkau pigi iemos vakaro peizao reprodukcij, kuri

dvard panaudotume, privalome tai vadinti menu, o blogas menas vis dar yra menas,

pavadinau Vaistine, horizonte pridjs du maus takelius vien raudon ir vien

taip pat kaip bloga emocija vis dar yra emocija.

gelton.

Todl kai kalbu apie meno koeficient, reikia suprasti, kad kalbu ne tik apie
did men, bet mginu apibdinti subjektyv mechanizm, kuriant men grynuoju
pavidalu ltat brut blog, ger ar jok.
Krybinio akto metu menininkas juda nuo intencijos prie realizacijos visikai
subjektyvi reakcij grandine. Jo pastangos realizuoti yra mginim, skausm, pasitenkinim, atsisakym, sprendim serija, ir tai negali ir neturi bti sismoninta,
bent jau estetinje plotmje.
i pastang rezultatas yra skirtumas tarp intencijos ir jos realizacijos, skirtumas, kurio menininkas neino.
Todl reakcij, lydini krybin akt, grandinje trksta grandies. is plyys,
simbolizuojantis menininko nesugebjim iki galo ireikti savo intencij, is skirtumas tarp to, k jis norjo gyvendinti, ir to, k gyvendino, yra asmeninis meno
koeficientas krinyje.
Kitaip tariant, asmeninis meno koeficientas yra lyg aritmetinis santykis tarp
to, kas neireikta, bet norta ireikti, ir to, kas ireikta neplanuotai.
Nordami ivengti nesusipratimo, turime atsiminti, jog is meno koeficientas

1915m. Niujorke, ranki parduotuvje, nusipirkau sniego kastuv, ant kurio paraiau: pagalb sulauytai rankai.
Btent apie t laik galv atjo odis readymade, kuriuo bt galima apibdinti toki raikos form.
Labai noriu pabrti mint, kad i readymade pasirinkimo niekada nediktavo estetinis malonumas.
is pasirinkimas buvo pagrstas vizualinio abejingumo reakcija ir kartu visiku gero ar blogo skonio nebuvimu... Ties sakant, visika anestezija.
Viena svarbi krinio savyb bdavo trumpas sakinys, kur kartkartmis uraydavau ant readymade.
Tas sakinys, uuot apibdins objekt kaip pavadinimas, turjo irovo dvasi
pastmti kit, labiau verbalini srii link.
Kartais pristatydamas pridedu grafin detal, kuri, tenkinant mano polink aliteracijas, bt pavadinta readymade su priedais.
Kit kart, nordamas demaskuoti esmin meno ir readymade antinomij,
sivaizdavau abipus readymade: panaudokite Rembrandt kaip lyginimo lent!

yra asmenin iraika meno ltat brut, tai yra meno vis dar aliavos bsenos, to, k

Labai greitai supratau tokios raikos formos besaikio kartojimo pavojus ir nu-

irovas turi rafinuoti kaip gryn cukr i melasos; io koeficiento skaiius neturi

sprendiau readymade gamyb apriboti iki nedidelio skaiiaus per metus. Tuomet

absoliuiai jokio poveikio verdiktui. Krybinis aktas gyja dar vien savyb, kai irovas igyvena transformacij i inertikos mediagos meno krin, kai vyksta tikras virsmas, o irovo vaidmuo yra nustatyti krinio svor estetikos svarstyklmis.
218

11

Duchampo pasisakymas Niujorko Modernaus meno muziejuje 1961m. spalio 19 d.

Originalus tekstas saugomas Simono Watsono Tayloro kolekcijoje.

219

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

inojau, kad irovui, net labiau nei menininkui, menas yra prot formuojantis narkotikas, ir norjau apginti savo readymade nuo tokio uterimo.

II s k y r i u s . N o r m i n i a i i r p r o g r a m i n i a i t e k s t a i / K r y b o s p r o g r a m a

Antrajame tekste Duchampas aikina readymade samprat. Readymade

tai meno krinys, kurio pagrindas gatavas daiktas, paprastai nelaikomas menu,

Kitas readymade aspektas yra unikalumo trkumas... T pat praneim per-

nes yra kam nors praktikai pritaikomas. Meno kriniais tokius daiktus paveria

teikianti readymade kopija, ties sakant, beveik kiekvienas iandien egzistuojantis

menininko sprendimas pristatyti juos kaip men, daniausiai menui skirtoje erdvje,

readymade, nra originalas prasta prasme.

Paskutin pastaba io iprotjusio egoisto diskurse:

kartais kiek pakeistus.

Svoka atsirado apie 1915m. Duchampui persikrausius JAV, nors jau anks-

Kadangi menininko naudojamos da tbels yra pagaminti ir gatavi produktai,

iau, gyvendamas Paryiuje ir formuodamasis kaip menininkas, jis imgino vai-

mes privalome padaryti ivad, kad visi pasaulio tapybos darbai, taip pat ir asam-

rius tuomet aktualius moderniojo meno judjimus. I pradi Duchampas tap

bliao kriniai, yra readymade su priedais.

kubistinius paveikslus, bet netrukus susidomjo futuristinmis laiko ir ketvirtosios dimensijos vaizdavimo problemomis, tad judjim akcentuodavo pasi-

K o me n ta r as
Tekstas Krybinis aktas pirm kart buvo paskelbtas urnale Art News (t. 56,
1957, nr. 4), tekstas Dl readymade urnale Art and Artists (t. 1, 1965, nr. 4).
iuos programinius tekstus Marcelis Duchampas (18871968) para gerokai

kartojaniomis figromis. Taip jis nutap garsij Laiptais besileidiani nuogal

(1912), kuri i pradi buvo atmesta kubist salono, o 1913m. eksponuota Niujorko
Armory Show pirmojoje JAV tokio masto modernizmo dails apvalgoje. ioje
parodoje paveikslas sukl skandal ir igarsino autori. Btent tai ir paskatino

vliau, nei gyvendino juose idstytas idjas. ia jis jau kalba kaip vienas reikmin-

Duchamp mesti tapyb tinklains men ir gilintis tai, kas slypi u jos,

giausi XX a. meninink, autoritetas, kurio klausomasi norint suprasti, kas atsitiko

galios mechanizmus, kurie veikia meno proces. Konstruodamas programiniu

menui. Nes pats Duchampas buvo vienas to poskio kaltinink.

laikom krin Pabroli nurengta nuotaka, arba Didysis stiklas (19151923; La ma-

Tekste Krybinis aktas Duchampas kalba apie pakitusi menins krybos

rie mise nu par ses clibataires, mme Le Grand Verre), jis kr savo simboli

samprat, teigdamas, kad autorius nebra vienintelis krinio reikms autoritetas,

odyn, tyrindamas meno ir kalbos santykius. Vliau, susipains su prancz

o tik tarpininkas, intuityviai atveriantis suvokimo lauk. Taigi menininkas nega-

matematiko Juleso Henri Poincar (18541912) teorija, jis m eksperimentuoti

li numatyti, kaip bus suprastas jo krinys, ir juo labiau negali paveikti jo istorinio

su mokslinmis idjomis. Pavyzdiui, Trys standartiniai sustabdymai (1913) yra

likimo. iame procese svarbesnis yra irovo vaidmuo Duchampas perduoda

tiesiogin Poincar teorijos vizualizacija.

prasms krjo vaidmen irovui, kuris veikia plyyje tarp to, k menininkas

Kurti readymade Duchamp paskatino to paties Poincar mintis, kad tikro-

suman, ir k galiausiai sukr, padarydamas ir tai, ko neketino. Baigtas meno

v esanti nepaini, nes protui prieinami ne patys daiktai, o santykiai tarp j. U

krinys yra tik aliava, kuriai galutin pavidal suteikia irovas. Todl krinio

j nra jokios painios tikrovs, todl tiesa lieka neinoma, nes gamtos dsnius

krimas niekada nesibaigia ir galima numanyti, kad kuo ilgiau trunka is proce-

sukuria juos suprantantys protai12. Taigi Duchampas parinkdamas eksponavi-

sas, interpretacijai priauginant naujus jo kontekstus, tuo daugiau galimybi ilik-

mui gatavus daiktus pavadinimu tik nurodydavo ply, kuriame turi gimti min-

ti istorijoje turi krinys. Taigi Duchampas propaguoja krinio atvirum. Tokius

tis, bet minties koordinai nepaymdavo. Tame plyyje atsirandanias krini

darbus dar ir pats specialiai atverdamas vairias interpretacijos galimybes daugia-

interpretacijas jis vertino kaip pai suvokj krinius, neturinius nieko bendra

prasmiais, aismingais, ironikais pavadinimais, neturiniais akivaizdi ssaj su

su jo kriniu.

matomais objektais. i strategij paaikina antrasis publikuojamas tekstas Dl

readymade.

12

220

J. Mink, Marcel Duchamp 18871968: Art as Anti-Art, Kln: Taschen, 1995, p. 43.

221

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

II s k y r i u s . N o r m i n i a i i r p r o g r a m i n i a i t e k s t a i / K r y b o s p r o g r a m a

Readymade atsiradim, be abejo, veik dada judjimo idjos, kurias JAV at-

skutiniame numeryje (1917) Fontanas publikuotas kartu su apie j diskutuojaniais

ve Duchampo biiulis Francis Picabia (18791953). Pirmojo pasaulinio karo metu

tekstais ir paties Duchampo anoniminiu straipsniu R. Mutto atvejis: Ar ponas Mut-

Ciuriche atsiradusio dada dalyviai laiksi pozicijos, kad karas yra buruazins visuo-

tas padar Fontan savo rankomis, ar ne nesvarbu. Jis j PASIRINKO. Jis pam

mens sugedimo pasekm ir kad ta visuomen, jos menas bei racionalizmas kalti dl

gyvenimo daikt, padjo taip, kad jo naudinga reikm dingo po nauju pavadinimu

milijon moni ties. Tad judjimo tikslas buvo pasiprieinti buruaziniam meno

ir poiriu sukr nauj mint tam objektui.16 is tekstas, jo pagrindinis teiginys,

suvokimui, tyia kuriant absurdikus krinius ir naikinant prasm. iame kontekste

kad menininko pasirinkimas lemia bet kokio objekto tapim meno kriniu ir kad

Duchampo readymade, anot Charleso Harrisono ir Paulo Woodo, turbt radi-

intelektin interpretacija yra svarbesn u amat, tapo kertiniu diskusijose apie nau-

kaliausiai atmet teigin, kad visi didieji meno kriniai turi jiems bendr esmin

j meno samprat XX amiuje.

ar klasikin savyb . Readymade taip pat irykino meno ekspert ir institucij

13

vaidmen kuriant krinio vert14.

Dar vienas reikmingas Duchampo readymade buvo L. H. O. O. Q. (1919)

Leonardo da Vinci edevro Mona Liza parodija. Duchampas pam io paveikslo

Pirmuoju Duchampo readymade laikomas Dviraio ratas, jo ukeltas ant pos-

reprodukcij ir pripie portretuojamajai sus ir barzdel. Pavadinimas yra foneti-

tamento dar 1913m. Paryiaus studijoje, kad pasigrt, kaip jis sukasi. io krinio

nis poktas, nes garsiai perskaiius j sudaranias raides pranczikai itariama fra-

dailininkas neeksponavo ir apie termin tokiai meno formai pavadinti negalvojo.

Readymade idja gim 1915 m.: parinkdamas gatavus daiktus ir pateikdamas juos

z: Elle a chaud au cul jos subin karta (kitaip sakant, ji seksualiai susijaudinusi
ir prieinama).

kaip dails krinius Duchampas kvestionavo krybos ir jos rezultat samprat ir

Duchampo readymade ir kitos krybins teorijos inspiravo XX a. antroje pu-

ironizavo su meno vartojimu susijusius visuomens proius, ypa polink avtis

sje susiformavusius meno judjimus ir padar tiesiogin tak konceptualizmui. Jo

kriniais, j i ties net nesuprantant. 1966m. duotame interviu BBC jis aikino:
Mano idja buvo pasirinkti objekt, kuris mans netraukt nei groiu, nei bjauru-

mintys taip pat yra susijusios su iuolaikiniam menui aktualia diskusija apie kopijos
ir originalo santyk.

mu. inote, irint j rasti savo abejingumo tak.15 Buteli stovas (1914) laikomas

ia publikuojami du Duchampo tekstai labai naudingi dails istorikui, nes jie

pirmuoju grynu readymade. Antrj readymade sniego kastuv Duchampas

paaikina vieno ymiausi XX a. meninink intencijas ir jo kryb grindiani

papild pavadinimu: pagalb sulusiai rankai (1915). Taiau pasaulis pirm kart

ideologij. Kadangi Duchampo kryba paskatino to laikotarpio menininkus radika-

pastebjo readymade tik 1917 m., kai Duchampas Niujorko Nepriklausomj dai-

liai pakeisti meno suvokim, ie tekstai, grindami prie tokio meno itak, padeda

linink draugijos (Society of Independent Artists), kurios tarybos narys buvo pats,

suprasti iuolaikinio meno principus ir juos formavus mstym.

parodai pasil Fontan ant ono paverst standartins gamybos pisuar su aikiai urayta signatra R. Mutt. Draugija deklaravo, kad parod bus priimti visi

Ag n N a r u y t

pasilytieji darbai, tad ia pateko ir Duchampo krinys, kuris, tiesa, buvo padtas
labai nuoalioje vietoje. Amerikos dada urnalo The Blind Man antrajame ir pa13

Art in Theory 19001990: An Anthology of Changing Ideas, sudaryt. Ch. Harrison, P. Wood,
Oxford: Blackwell, 1992, p. 219.

14

Art in Theory 19001990: An Anthology of Changing Ideas, p. 248.

15

Duchamp interviews, in: BBC, www.youtube.com/watch?v=7CFQY0Yf1iI&feature=

grec_browse.

222

16

Art in Theory 19001990: An Anthology of Changing Ideas, p. 248.

223

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

M o k ym o p r o g r ama

II s k y r i u s . N o r m i n i a i i r p r o g r a m i n i a i t e k s t a i / M o k y m o p r o g r a m a

prieinam isilavinim. Akademijos padjo atskirti dail ir amatus (taip pat taikomj dail, likusi funkcionuoti cech ir gildij pagrindu). Mokymo program sudar praktins pieimo pratybos bei teorins paskaitos apie geometrij, perspektyv
ir anatomij. Tinkamiausia priemone pieimo gdiams lavinti buvo pripainti
meistr pieiniai ir Antikos skulptra: kai kada autentiki archeologiniai radiniai,
bet daniau marmuro kopijos, o vliau gipso iliejos.
Svarbus akademinio ugdymo etapas nuogo kno studijos. Jas sudar gyvo
modelio, preparuot lavon ir anatomini modeli pieimas. Raumen studijoms

Mokymo programa yra itin svarbus dails istorijos studij altinis, suteikiantis vai-

nuo XVIII a. vidurio plaiai naudoti vyro be odos modeliai, vadinamieji ekorai

riapusi ini apie istorinio laikotarpio, alies, regiono dail: aktualius estetinius

(pranc. corch nuluptas). Vien i mokymo tikslais plitusi ekor 1767m. sukr

idealus, dailinink profesinio ugdymo principus, dails anrin struktr ir iko-

prancz skulptorius Jeanas Antoineas Houdonas1. ios nuostatos mokant pieimo

nografij, bendruosius stiliaus ypatumus ir individualios manieros susiformavimo

galioja iki iol.

pagrindus. Mokymo program tyrimai neatsiejami nuo dails istorijos disciplinos

Akademijos negaljo kurtis be politins valdios palaikymo (Florencijos akade-

raidos. Mokymo programos buvo skaitomos, analizuojamos ir kritikuojamos nuo

mija atsirado remiant tuometiniam valdovui Cosimo I Medici, Romos akademijos

Giorgio Vasari laik, nors atskiru dails istorijos tyrim objektu tapo tik XXa. vidu-

steigim patvirtino popieius Grigalius XIII), tad labai greitai jos tapo oficialiojo

ryje, pasirodius Nikolauso Pevsnerio veikalui Dails akademijos: praeitis ir dabartis

meno tvirtovmis. Greta dailinink ugdymo funkcijos, akademijos gijo svarbiau-

(Academies of Art: Past and Present, 1940).

sio dails vertintojo status: naryst akademijoje, jos teikiami apdovanojimai ir pan.

Mokymo programa paprastai bna parengta vieno autoriaus ir taikoma jo pe-

utikrino dailininkams atitinkam socialin status, vairias privilegijas, gerai apmo-

dagoginei sistemai, taiau ji gali tapti pagrindu ir visos dails vietimo institucijos

kamus usakymus. Akademija par excellence laikoma Pranczijos karalikoji tapy-

veiklai (vieno dailininko suformuluotais programiniais principais danai vadovau-

bos ir skulptros akademija (Acadmie Royale de Peinture et de Sculpture), steigta

davosi dails akademijos, tokiu paiu principu buvo kuriamos ir kai kuri moderni

Paryiuje 1648m. Romos v. Luko akademijos pavyzdiu ir reformuota 1661 m., glo-

dails vietimo institucij, pavyzdiui, Bauhauzo, programos).

bojant Liudvikui XIV, tiksliau, jo ministrui Jeanui Baptisteui Colberui. Pranczijos

Mokymo programos element turi dails praktikos uraai ir pavyzdi knygos,

dails akademijos pirmasis vadovas tapytojas ir meno teoretikas Charles le Brunas

taiau atskiro mokymo programos anro atsiradimas siejamas su dails akademij

(16191690) buvo taip pat ir Gobelen priemiesio audykl vadovas, atsakingas u

pradia. Dails akademij, kaip profesinio ugdymo institucij, suformavo manieristai:

bald, ind ir kit menik dirbini gamyb karaliaus dvarui bei Versalio rezidenci-

1563m. Florencijoje kurta Pieimo akademija (Accademia del Disegno), 1577m. Ro-

jos rang. Kitose alyse XVIIXVIIIa. kurtos akademijos orientavosi Pranczijos

moje pradjo veikti v. Luko tapytoj akademija (Accademia dei pittori di San Luca),

dails akademijos pavyzd, j programos rmsi le Bruno ir jo aplinkos suformu-

1580m. Bolonijoje Keliaujanij akademija (Accademia degli Incamminati). Pirmo-

luotais ugdymo principais2. Akademij programiniai principai, idstyti paskait

sios iniciatoriumi ir pagrindiniu ideologu laikomas Vasari, antrosios Federico Zuccari, treiosios Ludovico Carracci su jaunesniaisiais pusbroliais Annibale ir Agostino.
Vieni svarbiausi i institucij tiksl suteikti menininkams grupin identitet, nepriklausant nuo dirbtuvi, ir ini bei gdi, pranokstani amatininkams
224

Plaiau r.:M. Kemp,M. Wallace, Spectacular Bodies: the Art and Science of the Human Body
from Leonardo to Now, Hayward Gallery, University of California Press, 2000, p. 6990.

Pavyzdiui, Vienos dails akademija steigta 1692 m., Berlyno 1696 m., Madrido 1752 m.,
Kopenhagos 1754 m., Sankt Peterburgo 1757 m., Drezdeno 1764 m.

225

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

II s k y r i u s . N o r m i n i a i i r p r o g r a m i n i a i t e k s t a i / M o k y m o p r o g r a m a

ir diskusij urauose, vieningai teig ir tvirtino klasicizmo kanonus. Pavyzdiui,

voka panaia prasme taikoma ir XXa. dailei: Bourdelleio, Gudaiio, Mikno ir kt.

vienas Pranczijos dails akademijos programini tekst 1667m. lapkriio 5 d. le

mokykla.

Bruno viea paskaita apie Nicolas Poussin ; 1768m. kurtos Londono Karaliko-

XIXa. dails raida siejama su antiakademistini judjim atsiradimu ir pltote,

sios dails akademijos (Royal Academy of Art) teorines nuostatas ipltojo pirmasis

individuali mokymo princip teisinimu. XIX a. vid. atsiradusios laisvosios aka-

jos prezidentas Joshua Reynoldsas (17231793) kasmetinse paskaitose, skaitytose

demijos danai neturjo uraytos programos, j dstymo metodai fiksuoti kituose

nuo 1769 iki 1790 m.

altiniuose. Mokymo programas akademij krizs epochoje keit dailinink me-

Iki XVIIIa. pabaigos akademini mokymo program orientyras groio idea-

nini program kategorijai priskirtini manifestai. Naujas poreikis formuluoti pe-

las, suformuluotas estetiniuose traktatuose (pavyzdiui, Giovanni Pietro Bellori Ta-

dagoginius siekius ir principus susijs su nacionalini akademij krimu jaunose

pybos, skulptros ir architektros idja, 1664 ) ar meno istorijos veikaluose (Johanno

nacionalinse valstybse XXa. pirmoje pusje ir modernizmo programinius princi-

Joachimo Winckelmanno Mintys apie graik krini imitacij skulptroje ir tapy-

pus siekiani gyvendinti dails mokykl atsiradimu. I pastarj inomiausios ir

boje, 1755, ir Antikos meno istorija, 1764 ) ir knytas pripaint dailinink (graik,

takingiausios vokiei Bauhauzas ir rus Vchutemasas-Vchuteinas6 pasiymjo ne

romn, Raffaello, Peterio Paulio Rubenso, Poussino ir kt.) kriniuose. Akademij

tik aikiai suformuluotais programiniais teiginiais, bet ir nirtingomis diskusijomis

programiniuose tekstuose diskutuota dl pieinio ir tapybos iraikos priemoni

dl pedagoginio ugdymo princip.

primato, analizuotos vairios estetins svokos (pavyzdiui, ekspresija), ginyta-

Vlyvojo modernizmo ir postmodernizmo epocha pasiymi individuali moky-

si dl pavyzdi (kuo sekti: Antika ar amininkais, o jei amininkais, tai kuriais?

mo program gausa, dails studentams silania pasirinkimo vairov. Ms laikais

pastarj dilem atspindi XVIII a. pusenist ir rubensist bei XIX a. Ingreso

mokymo programa traktuojama ir kaip dails pedagogo taikom ugdymo princip

ir Delacroix alinink ginai, sipliesk tarp Pranczijos dails akademijos nari).

altinis, skirtas rodyti jo kvalifikacij ir pateikiamas konkursui dl pedagoginio do-

Vienas svarbi diskusij objekt aminas dails klausimas: kiek dail priklausoma

cento arba profesoriaus vardo. Tokiais atvejais pedagogas priveriamas ratu ids-

nuo gamtos painimo ir imitavimo? XIXa. akademij programos supaprastja: vie-

tyti savo poir dail ir jos tikslus.

na vertus, klasikos idealas tarsi tampa visuotinai pastamas ir pripastamas, kita

Mokymo programa atspindi imanentin dails raid, leidia apiuopti jos poky-

vertus, amininkai pradeda iekoti i esms nauj dails orientyr, tad mokymo

i prieastis, kartu perteikia visuomens poir dails kryb bei vartojim, t. y.

programose fiksuoja tik praktinio ugdymo udavinius.

ireikia socialin usakym dailininkus rengiantiems pedagogams.

Akademizmui bdingas bendras estetinis idealas formavo bendrus mokymo

principus, kurie vis dlto iek tiek skyrsi priklausomai nuo alies ir istorini bei

Gi e d r J a n k e vi i t

kultrini aplinkybi. iuos niuansus apibdina individuali mokykl atsiradimas.

iuo atveju mokykla vadinama kaip norma suprasta mokytojo maniera sekani
dailinink kryba: Carracci, Guido Reni, Rubenso ir kt. mokykla. Mokyklos s3

J. Held, Franzsische Kunsttheorie des 17. Jahrhunderts und der absolutistische Staat, Berlin:
Reimer, 2001, p. 339367.

G. P. Bellori, Lidea della pittura, scultura ed architettura, 1664.

J. J. Winckelmann, Gedanken ber die Nachahmung der griechischen Werke in Malerei und
Bildhauerkunst, 1755, ir Geschichte der Kunst des Altertums, 1764.

226

Pavadinim: Auktosios menins technins dirbtuvs (rus. ) ir i i dirbtuvi iaugusio Auktojo meniniotechninio instituto (rus. - )
sutrumpinimai.

227

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

Juozapas Saundersas. Vilniaus universiteto

Pieimo mokyklos projektas (1811)

II s k y r i u s . N o r m i n i a i i r p r o g r a m i n i a i t e k s t a i / M o k y m o p r o g r a m a

Mokymas galt vykti pagal tokias taisykles:

mokyklos sandara
1. Kiekvienas aukltinis, norintis stoti antrj mokykl, turi pateikti fakultetui

> Tekstas i: Rta Janonien, Jonas Rustemas, Vilnius: VDA leidykla, 1999, p. 240242
(i rus k. vert Rimas idlauskas, komentarus pareng Rta Janonien)

vien savo piein, atlikt pradinje mokykloje ir pasirayt profesoriaus. Jeigu fakultetas pripains j turint gabum pieti antikines skulptras, dekanas jam be vargo
duos savo pasirayt priimamj biliet su paymta data. Be tokio bilieto niekam
nebus leidiama pieti antroje mokykloje, ir pieimo valand metu jimas j bus
udraustas visiems, neturintiems leidimo.

Kad pieimo menas i ties lavint skon ir adint meil groiui ir tobulumui

2. Kiekvienas antros mokyklos aukltinis, norintis stoti trei, privals fakul-

kaip puiki aukljimo priemon, reikia: pirma, kad taisykls, kuri mokoma, bt

tetui pateikti vien i savo pieini, atlikt antroje klasje ir pasirayt profesoriaus.

geros; antra, kad jos bt kiek manoma isamesns. Vis laik Vilniaus univer-

Jeigu fakultetas pripains j turint gabum pieti apnuogint kn, dekanas iduos

siteto Pieimo mokykla turjo gan ma tak meno paangai, nes nebuvo atsi-

savo pasirayt ir datuot priimamj biliet. Niekam, negavusiam tokio bilieto, ne-

velgiama btinyb nustatyti pieimo laipsnikum nuo pradini taisykli iki

bus leidiama pieti treioje mokykloje, ir pieimo valand metu jimas sal bus

tobulo gamtos form ir senovs meno krini painimo. Iki iol ji i esms buvo

udraustas visiems be iimties. Nei vienam aukltiniui nebus leidiama eiti anks-

tik pradin.

iau, negu bus pastatyta figra.

Pradins pieimo mokyklos teikiamos galimybs gali bti naudingos tik pir-

3. Tie aukltiniai, kurie nebus pripainti pakankamai paengusiais, kad stot

mam polinkiui menams suadinti ir palaikyti jos niekuomet nepajgs tobulinti

antrj ar treij mokykl, ts studijas toje mokykloje, kurioje buvo atlikti pieiniai,

gabum ugdymo; prieingai, jeigu mokymas ribojasi tik pradinmis taisyklmis, tai

kol sukurs pieinius, vertus priimti fakultete.

jis ima kenkti mokyklos laimjimams, uuot juos pltojs [...]. Nesant geros paren-

4. Tie aukltiniai, kurie gaus bilietus antrj mokykl, privals neatidliotinai

giamosios mokyklos, skulptros ir grafikos mokyklos visada susidr ir susidurs su

iklausyti anatomijos kurs, kad gyt osteologijos [kaul anatomija] ir miologijos

nenugalimais sunkumais. Iki iol aukltiniams nebuvo galimybi susipainti su, taip

[raumen anatomija] ini. [...]

sakant, tarpiniais ingsniais nuo pieimo meno pradmen iki aukiau nurodyt jo

5. Pieimo profesorius dstys pirmoje pradinje mokykloje dvi savaitines vienos

ak studij. Jie stodavo mint mokykl kaip laivas, plaukiantis jr be vadovo

valandos trukms pamokas; antrojoje, antikini skulptr, mokykloje dvi savai-

ir be kompaso. iam blogiui itaisyti emiau pasiraiusysis, gavs Literatros ir dai-

tines dviej valand trukms pamokas; treiojoje, natros, klasje dvi savaitines

ls fakulteto pavedim sudaryti pieimo mokyklos krimo projekt, pateikia tokias

dviej valand trukms pamokas.

6. Universitete dirbantys dails profesoriai kiekvienas i eils statys gyv model.

mintis.
Pieimo mokykla btinai turi bti padalyta tris akas arba klases, apimanias
visas pieimo dalis ir taisykles:
mokyklos skyriai

Viena poza bus pieiama dvi savaites. [...]

pa r o d a
7. Gabumams paadinti ir menui populiarinti bt gera kasmet surengti dails

1. Pradinio pieimo mokykla.

krini parodas, tiek pieini, tiek ir paveiksl, skulptr, biust, bareljef, archi-

2. Antikini skulptr pieimo mokykla.

tektros ir raiini. Dails profesoriai ir mgjai, taip pat mokyklos ir gimnazijos

3. Pieimo i natros mokykla.

turi bti pakviesti jas paremti.

228

229

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

Pastaba. Parodai pateikti kriniai turi bti priimti j Literatros ir dails

fakulteto sprendimu, o vliau bus paskelbti labiausiai pasiymjusij vardai ir j
krini temos.

II s k y r i u s . N o r m i n i a i i r p r o g r a m i n i a i t e k s t a i / M o k y m o p r o g r a m a

K o me n ta r as
altinis saugomas Sankt Peterburgo Centriniame valstybiniame istorijos archyve7.
Tekstas atspindi akademizmo tendencij sitvirtinim Lietuvos dails vietimo sistemoje.

8. Siekdamas suteikti aukltiniams daugiau galimybi tobulti senosios dails

Pieimo mokyklos projektas buvo parengtas angl kilms dailininko, grafikos

puikiose srityse universitetas turi kasmet gausinti statul ir biust kiek, kol sal

profesoriaus, Stokholmo ir Peterburgo dails akademij nario Juozapo Saunderso

turs visus reikalingus dalykus.

(Joseph Saunders, 17731845), kuris Vilniaus universiteto kuratoriaus Adomo Jurgio

Pastaba. Per 4 ar 5 metus galima gauti visa, ko reikia, ileidiant po 100 rubli
per metus.

artoriskio kvietimu atvyko Vilni ir ia sijung dails studij krypties reformos

krim. Projektas parengtas remiantis ankstesniu tuometinio Vilniaus universiteto

9. Siekiant kiek pagarsinti [laimjimus] aukltini rungtyniavimo bdu reiks

nustatyti apdovanojimus.
a p i e a p d o va n o j i m u s i r k o n k u r s
Apdovanojama turi bti sidabro medaliu. Visi turs teis dl jo rungtyniauti.

Tapybos ir pieimo katedros adjunkto (vliau profesoriaus) Jono Rustemo (1762

1835) projektu, kurio visas tekstas nra inomas.
Akademin dails mokymo sistema Europos alyse i esms nekito nuo Renesanso
laik. Ji paplito ir sitvirtino XVIXVIIIa. kurtose dails akademijose: Romos v.Luko

Medaliai bt dviej ri: 1) u geriausi nuogo kno piein maasis sidabro

akademijoje (st. 1577 m.), Paryiaus Karalikojoje tapybos ir skulptros akademijoje

medalis; 2) u geriausi istorin kompozicij, nutapyt aliejiniais daais fakul-

(st. 1648 m.), Vienos dails akademijoje (st. 1692 m.), Stokholmo Karalikojoje vedi-

teto nurodyta ir trims mnesiams likus iki konkurso paskelbta tema, didysis

jos dails akademijoje (st. 1770 m.) ir kt. Mokymas jose rmsi Antikos ir Renesanso

medalis. Kompozicijos eskizas privalo bti sukurtas treioje klasje. U geriau-

meno princip painimu ir idealiais pripaint dails krini kopijavimu, o studij

si bareljefin medalion, susidedant i ne maiau kaip trij figr [maasis

pagrind sudar pieimo gdi lavinimas. Pirmiausia pieimo buvo mokoma kopi-

medalis], didysis medalis u medalion, [susidedant] i keturi [figr], sly-

juojant pieinius (tam buvo naudojami pavyzdiniai raiiniai), vliau pieiant gipsi-

gos tos paios. U geriausi istorinio paveikslo raiin didysis medalis. Slygos

nes antikini skulptr kopijas, galiausiai pereinama prie gyvo modelio pieimo. Dar

tos paios. Apie konkurse dalyvaujanij privalumus sprs Literatros ir dails

vliau, taip pat etapais, buvo imama studijuoti tapyb ar skulptr. Kaip papildomos

fakultetas.

disciplinos akademijose buvo studijuojama anatomija, geometrija, perspektyva, skai-

10. Apdovanojimus gav aukltiniai turs teis arba pirmenyb bti pasisti

tomos istorijos ir mitologijos paskaitos, kartais organizuojami disputai meno teorijos

Paryi, Rom, London tobulintis savo studijose. Kelions ir trej met pragyveni-

klausimais. Europos dails akademijose kaip student skatinimo priemon buvo pla-

mo svetimose alyse ilaidas apmoks universitetas. Aukltiniai bus pareigoti sisti

iai naudojama konkurs ir apdovanojim sistema, o aukiausiu vertinimu laikyta

universitet per metus atliktus savo darbus.

11. Medaliai u geriausi nuogo kno piein gali bti skiriami kasmet, o didieji
medaliai kas dveji ar treji metai. teikimas turi vykti vieai ir ta proga vienas i
profesori turi pasakyti prideram kalb.
Nauda ta, kad universitetas greit ims ileisti: 1) dailininkus; 2) mokytojus mokyk-

stipendija pasitobulinti usienyje, vis pirma, klasikins dails lopiu pripaintoje Romoje (Pranczija Romoje net steig Paryiaus dails akademijos filial; tai iki iol
egzistuojanti Romos akademija, nuo 1803m. sikrusi buvusioje Medicci viloje).
Lietuvos Didiojoje Kunigaiktystje dails akademijos nebuvo. Tik 1797m. Vilniaus universitete steigta Tapybos ir pieimo katedra, kuriai vadovauti pakviestas

loms ir gimnazijoms.
[paraas]

230

-;
, . 773, o. 62, . 7.

231

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

II s k y r i u s . N o r m i n i a i i r p r o g r a m i n i a i t e k s t a i / M o k y m o p r o g r a m a

Romos v. Luko akademijos aukltinis Prancikus Smugleviius (17451807). i ka-

pozicijos konkursas numatytas ir aptariamoje Vilniaus Pieimo mokyklos programoje.

tedra tapo pirmuoju akademinio dails mokymo centru Lietuvoje. Smugleviiaus

Taigi, i programa rodo, kad XIX a. pradioje Vilniaus universiteto dails katedros,

parengta Pieimo ir tapybos mokymo Vilniaus universitete programa buvo paskelb-

nors apimtimi ir organizacija neprilygo Europos dails akademijoms, savo tikslais ir

ta 1799 m. (anksiau pavieinti tik bendriausi mokymo principai). Joje numatyti,

mokymo sistema siek nuo j neatsilikti. Nuodugnios pieimo pamokos turjo ugdyti

nors suformuluoti ne itin grietai, akademiniam dails mokymui bdingi etapai,

mokini groio suvokim, prisidti prie visuomens estetinio skonio ugdymo. Kita

akcentuota teorini disciplin ir bendro humanitarinio dailininko isilavinimo

vertus, i mokykl baig absolventai turjo bti gij stiprius pieimo pagrindus ir pa-

svarba, taiau konkrets metodologiniai mokymo principai nevardyti, nenumatyta

sireng tolesnms specializuotoms (tapybos, skulptros, grafikos) studijoms. Btina

meno konkurs ir mokini premijavimo sistema. Tiesa, Smugleviiaus vadovavimo

paymti, kad Pieimo mokyklos projektas apm tik pradins dails studij pakopos

katedrai laikais ir vliau inomi atskiri, nesistemingi gabi student apdovanojimo

organizavim, jame neaptarta tolesn specialybs ir pagalbini studij eiga. Tai, kad

piniginmis premijomis atvejai.

tokios auktesns studijos buvo numatytos, rodo projekto dalis, skirta konkurs ren-

Dails dstymo Vilniaus universitete reforma palaipsniui brendo po Smuglevi-

gimo ir geriausi darb apdovanojimo nuostatams joje apdovanojimai numatyti u

iaus mirties ir itin suaktyvjo po 1810 m., Vilni i Peterburgo atvykus Saundersui.

tapybos, skulptros ir grafikos darbus. Tiesa, kelet met tapyba ir skulptra buvo

1811m. pateikt Saunderso programos projekt t pai met gegus 1 d. patvirtino

dstoma tik Rustemo ir skulptoriaus Kazimiero Jelskio privaia iniciatyva, studij

Universiteto Taryba, o netrukus, birelio 12 d., j patvirtino Rusijos imperijos vietimo

programas ios disciplinos, kitaip nei grafika, nebuvo trauktos (tapyba oficialiai gr-

ministras. Saunderso programa tapo pagrindu Vilniaus Pieimo mokyklos darbui.

inta studij program tik 1819 m.). Grafikos, kaip savarankikos disciplinos, iskyri-

Saunderso programa vakarietikoms dails akademij programoms artima es-

m Vilniuje galima laikyti tam tikra vietine specifika (paprastai akademijose bdavo

minmis mokymo proceso nuostatomis: nuo kopijavimu paremt pieinio studij

tapybos, skulptros ir architektros specializacijos). Didels reikms tam turjo ne

rekomenduojama pereiti prie natros studij; pieimas laikomas dailinink rengimo

tik Saunderso grafikos profesoriaus asmenyb, bet ir bendra Universiteto (ir jo

pagrindu. Saundersas taip pat siek grietai susisteminti studij eig, band vesti kon-

kuratoriaus artoriskio) nuostata, auktai vertinanti meno praktin reikm. iuo

kurs ir apdovanojim tradicij, bding kitoms akademijoms. Projekte atsispindi ne

poiriu grafika (apimanti ir kaligrafij, ir geografini emlapi rengim, ir vairi

tik tradicins senj dails akademij ypatybs, bet i dalies rado atgars ir naujausi

leidini, tarp j ir mokslini knyg ar mokykloms skirt vadovli iliustravim) a-

j veiklos pokyiai. XVIII a. akademijos, kitaip nei ankstesnse epochose, daugiau

djo daugiausia konkreios visuomenins naudos ir buvo akivaizdiai proteguojama.

dmesio pradjo skirti visuomeninms dails funkcijoms: miesto meninio gyvenimo

Plaiau negu nurodyta mokyklos projekte buvo dstomos ir teorins disciplinos, tarp

organizavimui, visuomens lavinimui, jos kultrinio lygio klimui, taip pat ir dailij

j ir paties Saunderso skaitomas meno istorijos kursas.

amat globai bei prieirai. ias nuostatas perm XIXa. akademijos. Saunderso pro-

1811m. Pieimo mokyklos projektas buvo gyvendintas tik i dalies. Pirmoje pro-

jekte toki idj atgarsiu reikt laikyti planus rengti mokini darb parodas, taip pat

jekto dalyje apibrta triklas pieimo mokymo sistema gyvavo iki pat Universiteto

Lietuvos realij padiktuot siek rengti ne tik dailininkus, bet ir pieimo mokytojus

udarymo 1832metais. Buvo padidintas pieimui skirt valand skaiius, sutvarkyta

mokykloms. Kalbant apie konkreias menins edukacijos priemones, XIXa. Europos

mokymo eiga. Jau 1811m. ruden naujai rengta pieimo klas, joje pastatyta pakyla

akademij program naujove buvo kompozicijos mokymo traukimas oficiali studi-

gyvam modeliui; Universiteto dokumentuose minimi ir samdomi pozuotojai tai

j program. io dalyko buvo mokoma per eskiz krim. Pavyzdiui, Paryiaus dails

rodo, kad gyvo modelio studijos treioje klasje neliko tik teorine nuostata, bet

akademija viena i pirmj ved tapybos kompozicij konkursus; XIXa. pradioje jie

buvo gyvendintos praktikai. Mokymosi vienoje klasje laikas i esms nebuvo

tapo pirmuoju kasmetins Romos premijos Prix de Rome konkurso etapu. Kom-

reglamentuotas, jis priklaus nuo mokinio parodytos paangos. I vienos klass

232

233

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

kit buvo pereinama tik ilaikius atitinkamus egzaminus gavus ger vertinim u
pateikus tam tikr lyg atitinkanius pieinius. Tuo tarpu punktai, susij su mokini

II s k y r i u s . N o r m i n i a i i r p r o g r a m i n i a i t e k s t a i / M o k y m o p r o g r a m a

Kostas Derekeviius. Kompozicijos dstymas tapybos

specialybs III kurso studentams (1987)

premijavimu ir siuntimu usien, i pradi buvo atmesti dl ribot Universiteto finansini galimybi. Nepakankamai l buvo skiriama ir antikini gips, raiini

> Tekstas i: Kostas Derekeviius, Kompozicijos dstymas tapybos specialybs III kurso

ir kit meno studijoms btin pavyzdini krini kolekcijos sigijimui, nors tokios

studentams. Metodins rekomendacijos, Vilnius, 1987, p. 1619, 29, 3637 (komentarus

kolekcijos pagrindas buvo sukauptas (dal raiini padovanojo Rustemas), sigyta

pareng Linara Dovydaityt)

ger antikini skulptr kopij. Vis dlto tai nebuvo paskutinis Vilniaus universiteto dails katedr reorganizacijos projektas, o dalis jo princip buvo perkelta
vlesnius (1818 m., 18201822 m., 1826 m.) Saunderso ir Rustemo projektus ir bent i

Turinys

dalies gyvendinta. Pavyzdiui, imtos rengti mokini darb parodos (nuo 1820 m.),

anga

buvo organizuojami konkursai (minimi nuo 1818 m.), keletas premijuot ar kitaip

I. Kas yra kompozicija

atrinkt student isisti tobulintis Peterburgo dails akademij ar auktsias dai-

1. Bendros inios

ls mokyklas Europoje.

2. Pusiausvyra

Pieimo mokyklos projektas rodo to meto Vilniaus universiteto meno profeso-

3. Simetrija

ri pastangas pakelti dails studij lyg, mokymo procesui pritaikyti europinse aka-

4. Ritmas

demijose prast sistem, taip utikrinant profesionali dailinink rengim. Projek-

5. Dinamika

te idstyti edukacinio proceso etapai iliustruoja akademinio mokymo pagrindus ir

6. Perspektyva

leidia geriau suprasti tuos krybinius principus, kuriais rmsi klasicizmo epochos

7. Ploktuma ir erdv

dailininkai. Tai, kad kelet met Vilniaus universitete sistemingai funkcionavo tik

8. Kontras

Pieimo mokykla, t. y. pirmasis nuosekli akademini meno studij etapas, o tapyba

9. viesa

ir skulptra nebuvo nuosekliai dstoma, turjo neigiam padarini nesuteikus

10. Spalva

pilno profesinio isilavinimo, nebuvo galima kokybikai parengti dailinink. Kita

11. Kompozicijos sistemos

vertus, nuo Pieimo mokyklos laik Lietuvos dailje labai iaugo pieinio reikm,

II. Kompozicijos mokymo metodinio darbo schema

m formuotis pieinio, kaip savarankiko dails anro, samprata.

1. Kompozicijos dstymas per mokslo metus

2. Kompozicijos mokymas vasaros praktikoje

R ta J a n o ni e n

III. Baigiamosios pastabos

Literatra
[...]
7. Ploktuma ir erdv
Ploktumos suvokimas glaudiai susijs su erdvs problemomis. Dailininkas, siekdamas ilaikyti ploktum, nuolat turi galyntis su erdv formuojaniomis ypatybmis.

234

235

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

II s k y r i u s . N o r m i n i a i i r p r o g r a m i n i a i t e k s t a i / M o k y m o p r o g r a m a

Be mint spalvos ypatybi, rykus ilgj bang spalv sugebjimas lsti

niams, iki visikos ploktumos, bdingos Mondriano abstrakcijai. Taiau joks ianks-

priek ir atrodyti tvirtesnmis, tankesnmis bei kietesnmis. Panas reikiniai pa-

tinis siekis, joks meninis gdis negali sukurti visikai udaro gilumos efekto (iskyrus

stebti ir su tonais: tamss tolsta, o viess artja.

tuos atvejus, kai is efektas kuriamas cerkvs auktomis lubomis ar scenini triuk

Ploktumai formuoti takos turi ir kontro ypatybs. Sakykime, objektai, turin-

kombinacijomis). Fizinje erdvje paveikslas visada ilieka plokiu paviriumi. Matyt,

tys igaubt kontr, daro spd gulini vir ploktumos, o turintys gaubt kont-

uuot krs iliuzij, pasmerkt netobulumui, dailininkas smoningai pabria fronta-

r, daro skyls spd. io efekto pavyzdiu gali bti V. Van Gogo [= Vincent van

li ploktum ir kartu dvigubai praturtint kompozicij. (R. Arnheim, Art and Visual

Gogh] paveikslas Arliet . inoma, be kontro ploktumai pabrti ia pasinaudota

Perception. A Psychology of the Creative Eye, University of California Press, 1954; cituo-

reikiniu figra-fonas bei atitinkamu spalvos efektu.

ta pgl. vertim rus k.: . A, , M:

Erdvs iliuzijos virn buvo pasiekta baroko dailje. iai ypatybei pltotis padjo tapybos jungimas su architektra.
Paveikslo ploktumos akcentavimas, kaip jau minta, dailn gro su P. Sezano
[= Paul Czanne] kryba ir yra bdingas Vakar Europos XX a. dailei. Netgi va-

, 1974, p. 277)
Su ploktumos ir erdvs problema siejasi paveikslo rmo klausimas. Rmo funkcija psichologikai grindiama bendru dsningu ploktumos ir erdvs ryiu, kuris
vadinamas figra-fonas.

dinamojo hiperrealizmo stiliaus paveikslai orientuoti ploktumos tvarkym, o ne

Rmai istoriniu poiriu (nuo Renesanso iki i dien) patyr didel evoliucij.

iliuzin erdv. Ploktumos sprendimo pobdiu doms yraA. Matiso [= Henri

Paveikslai, naudoti kaip interjero dalis, tarsi praplsdavo erdv. Jie bdavo aprmin-

Matisse] ir P. Pikaso [= Pablo Picasso] pieiniai. Matisas danai naudodavo linij.

ti dur pertvaromis, piliastrais, supaniais altori, fasado lang rmais ir t. t. Kai

Dl to io pobdio pieiniai suvokiami kaip savarankikos linijos ir atrodo kaip i-

paveikslo erdv tapo savarankika (isilaisvino i sien), atsirado reikalas atskirti

austas i linij skaidrus voratinklis. Kuo kontrinio pieinio plotas didja, tuo labiau

paveikslo ploktum nuo patalpos erdvs. Paveikslo ribos nurodo kompozicijos, bet

kontras netenka savo efekto. Apimties efektas visikai sumaja.

ne vaizduojamos erdvs pabaig. Rmas yra lyg ir langas, pro kur irovas velgia

Senieji meistrai siek pabrti apimties tvirtum ir jos gilum. iuolaikini

erdv, apribot i on, bet ne gilum. Vliau, pabriant paveikslo ploktum,

dailinink kryboje pastebimas polinkis daikt dematerializavim, o erdv labai

rmas gavo kontro pobd, virto paveikslo iorine riba. Taigi jis gali tapti kontru

sumainama. iuolaikiniai pieiniai daniau apibdinami kaip mogaus rank kri-

arba bti nustumtas atgal. Rmas taikosi prie naujos funkcijos: suteikti paveikslui

nys, jo vaizduots vaisius, o ne fizins realybs iliuzija.

apriboto paviriaus, figros, esanios prie sien, pobd.

Dails krinio erdvei suvokti didel reikm turi ir intelektas bei dails krinio
turinio ar temos inojimas. Taiau panaios inios vargiai gali turti takos suvokimo efektui. Suvokimo efektas turi reikms krinio ekspresyvumui.

8. Kontras
Kontras yra vienas esmini daikto bruo. Jis tik nepasako, kur daiktas yra

Kodl dailininkas nori isaugoti formali ploktum? klausim atsako R. Arn-

ir kokioje padtyje (i priekio ar i nugaros). Nors daiktas yra trij matavim, bet

heimas: Apimties laipsnis varijuojasi nuo gilios perspektyvos, bdingos baroko kri-

kontras j apibdina kaip dvimat. Kartais daikt apibria jo ior, o kartais vidus
(anga). I to ieit, kad kontras danai sukuria tik dalin daikto vaizd, jei mes

iuo pavadinimu Van Goghas nutap kelis arliets p. Ginoux atvaizdus. Du 1888m.
tapyto portreto variantai atitinkamai saugomi Paryiaus Orsay muziejuje ir Niujorko
Metropoliteno muziejuje; 1890m. nutapyti keturi to paties modelio atvaizdai yra: Romos
Modernaus meno galerijoje, Krller-Mller muziejuje De Hoge Veluwe, San Paulo
Modernaus meno muziejuje ir privaiame rinkinyje.

236

daikt suvokiame grynai regjimu. Piln daikto vaizd susikuriam remdamiesi logika. Skirtingos daikto regimos formos lm ir skirting j traktavim dailje. Sakykime P. Pikasas ignoravo vien regim pasaul. Daikto forma nesutampa su matomomis ribomis. Kiekvienas daiktas turi daugyb kontr ir dailininkas gali pasirinkti.
237

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

Kontras, ireikdamas daikt, j supaprastina. Dailininkai, naudodamiesi kon-

II s k y r i u s . N o r m i n i a i i r p r o g r a m i n i a i t e k s t a i / M o k y m o p r o g r a m a

III. Baigiamosios pastabos

tru, j vaizduoja linija. Mes danai sakome kontras, turdami omenyje nubrt

Skaitydami pastebjote, kad ia neraoma apie atskirus tapybos anrus: natiur-

linij. Realioje gamtoje daiktai linijomis nra apvedioti. Tai yra tik paviri ribos.

mort, peiza, portret. Tai padaryta dl to, kad tos komponavimo taisykls, meto-

Todl dails krinyje, kuriame rykus spalvini dmi pradas, danai klystame teig-

dai ir priemons, kurios tinka figriniams paveikslams, tinka ir mintiems anrams,

dami, kad ten nra pieinio.

Kontro savoka artima siluetui. irdami daikt prie vies, mes matome

nes suvokiama t pai psichologini ir fiziologini proces pagrindu. Skirtumai

iplaukia tik i anro specifikos ir jie nra esminiai.

jo siluet. Daiktas visas tamsus, todl rykiai isiskiria jo kontras. Siluetas danai

Galbt reikjo dar labiau akcentuoti tokias tapybos krinio savybes, kaip pa-

rodo esminius supaprastintus daikto poymius. I to seka kontro iraikos galimy-

prastum ir iraikingum. Paprastumas suprantamas kaip ...reikmi ir form

bs, nors ir sumaina daikto bding struktr kiek.

organizavimas bendroje struktroje, kuri aikiai ir tiksliai apibria kiekvienos de-

Dar pamintina tokia kontro ypatyb: balto lapo plotas, apibrtas kontru,
gauna objekto, o likusi dalis fono bruo. Todl atsiranda jau minta svoka fi-

tals viet ir funkcij vieningoje visumoje (R. Arnheim, op. cit., p. 66). Psicholog
rodyta, kad kiekviena psichologin veikla krypsta paprastum.

gra-fonas, o kartu ir reikinys. Kai kurios io reikinio ypatybs jau mintos anks-

A.[ntoine] de Sent Egziuperi [= Saint-Exupry] knygoje em moni planeta,

iau. ia tik akcentuojama, kad didjant kontro apibrtam plotui, maja viduje

raydamas apie motoro tobulum, samprotauja madaug taip, jog tobula ne tada, kai

pasireikianti paviriaus tampa ir kontras pradeda netekti savo reikms. Dl mi-

nra ko pridti, o tada, kai nra ko imesti. Manau, kad tai btina turti omenyje ir

nt ypatybi kontras puikiai tinka plokiam formos traktavimui.

dailininkams.
Kalbant apie iraik, reikia paymti, kad ji nurodo paias bdingiausias savy-

[...]

bes ir yra priklausoma nuo suvokjo. Paraytas odis pain anglui reikia kania,
[II. Kompozicijos mokymo metodinio darbo schema]
Natiurmortas. Buitiniai reikmenys. 8 val.
Daiktai ir aplinka pasirenkami laisvai. Pageidautina natiurmort komponuoti
i trij-penki daikt. ia sprendiamos daikt reikmingumo ir kompozicinio
centro, pusiausvyros ir ritmo, daikt dydio ir formato santykio problemos. Pagal
galimybes reikia panagrinti kolorito ir apvietimo klausim.
Darbo pradioje reikia iaikinti udavin, nes, pasirenkant daiktus, ikyla te-

o pranczui duona.
mogaus veidas labiau stringa smon tada, kai mogus k nors igyvena, o
ne tada, kai ramus. Tapydamas V. Paltanaviiaus9 portret, pastebjau, kad mogus
atsiskleidia labiau, kai jis yra neeilinje bsenoje, nes sumaja savikontrol.
Kai pradedam mokytis pieimo, tai mes pagal antikines galvas aikinam mogaus veido simetrikum, atskir dali proporcij vienodum ir pan. I tikrj vien mog nuo kito skiria ne tai, kas jiems yra bendra, o tai, kuo jie nukryp nuo

matikos, idjos ir siueto bei i element tarpusavio ryio klausimas, nors pilnas

formos. Tai yra labai svarbu portreto anrui. Vadinasi, iraikai naudinga ir taikli

ios sveikos sudtingumas aikiau atsiskleidia figrinje kompozicijoje. Vliau,

deformacija bei ekspresija. Todl rengiant dailinink reikt labiau ugdyti ekspresy-

koreguojant, kreipti dmes menini raikos priemoni naudojim. Jos buvo ivar-

vi savybi pajautim.

dintos, kalbant apie io udavinio tikslus. Renkant mediag, reikia duoti nupieti
atskirus daiktus, o pagrindin ir nutapyti (atskirai).
Formato ilgoji kratin iki 70 cm.

Pedagoginiame darbe kasdien susiduriant su studentais, galima laukti vairi

netiktum, nauj kompozicini pasilym. Vienas j nauji kompozicijos elementai. Dstytoj tai gali okiruoti. Tokiais atvejais reikia labai dmesingai siirti.

[...]
9

238

Vytautas Paltanaviius (g. 1924) lietuvi kompozitorius.

239

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

II s k y r i u s . N o r m i n i a i i r p r o g r a m i n i a i t e k s t a i / M o k y m o p r o g r a m a

Danai naujumo problema ikyla vadinamojoje laisvojoje kryboje. Naujumas sun-

komendacijos vis pirma yra oficialus dokumentas, kurio pagrindu dailininkui buvo

kiai priimamas ir greiiau todl, kad, kaip teigia S.Danijelis ...vaizdavimo sistemos,

suteiktas pedagoginis docento vardas. Kaip prasta tokio pobdio dokumentams,

kurios branduol sudaro nusistovjusi tradicin komponavimo forma, periferijoje

programa buvo patvirtinta ne tik auktosios mokyklos tuometinio LSSR valsty-

nuolat kaupiasi nauji elementai. Pradioje jie egzistuoja ir priimami kaip daugma

binio dails instituto, bet ir Lietuvos SSR auktojo ir specialiojo vidurinio mokslo

atsitiktiniai bdai, deformuojantys kompozicin norm. Ilgainiui i periferini ele-

ministerijos. Toks dokumentas turjo atitikti visus sovietins vietimo sistemos do-

ment daugja. Jie vaizduojamosios sistemos branduolin komponent istumia ir

kumentams keliamus reikalavimus, tad is altinis pirmiausia yra domus kaip to

sudaro kompozicijos kokyb, nauj visumos form ( ,

laikotarpio dails mokymo programos pavyzdys.

:
XVII , : , 1986, p. 11).

Sovietinje sistemoje vietimas, kaip ir kitos sritys, buvo ne tik kruopiai administruojamas, bet ir politikai kontroliuojamas vairi valstybini bei partini institucij. Lietuvos vietim reguliavo sjungins institucijos ir j parengti dokumentai,

K o me n ta r as
Skelbiamo altinio autorius Kostas Derekeviius (g. 1937) inomas Lietuvos

iuo atveju SSRS kultros ministerijos ir SSRS Lenino ordino dails akademijos
suformuluoti kompozicijos dstymo programiniai reikalavimai. J laikantis buvo

tapytojas, vienas pochruiovinio laikotarpio dails reformatori. Studijas LSSR

sukurta ir Derekeviiaus mokymo programa. Pasigilinus altin galima susi-

valstybiniame dails institute baig 1967 m., igarsjo XX a. 8-ojo deimtmeio

daryti vaizd, kokiais principais sovietmeiu buvo organizuojamos meno studijos

pradioje, kartu su buvusiais bendramoksliais Algimantu Kuru, Arvydu alteniu

auktojoje mokykloje. Studij proceso samprata i dalies atitiko klasikin akade-

ir Algimantu vgda pradjs rengti parodas, kuriose eksponuota kryba greitai

min tradicij, sujungt su marksistiniu meno suvokimu bei sovietine ideologija.

buvo pripainta nauju poskiu sovietmeio Lietuvos dailje. Derekeviiaus tapyba

Pavyzdiui, klasikinei akademinei tradicijai atstovaut ioje programoje idstytas

vertinta u tai, jog pereng auktosios ir emosios kultros skirt, vaizdavimo

reikalavimas racionaliai skirstyti studij proces pamau didinant uduoi sud-

objektu pasirinkus banalius daiktus, kasdienes situacijas, paprast mog. Popme-

tingum, o uduoties sudtingumas matuojamas anrais, kurie sovietinje ideolo-

nui artima vaizdavimo maniera pasiymjo ironiku poiriu aplink, kur dails

gijoje turjo aiki hierarchij nuo natiurmorto iki figrins kompozicijos. Mark-

kritikai, lygindami j su ankstesnei dailei bdingu heroizmu, vadino tikrovs dei-

sistin meno samprat atitinka programoje aprayta paveikslo krimo metodika:

dealizavimu, deromantizavimu ir pan.

pirmiausia pasirenkama (arba paskiriama) tema, pavyzdiui, susijusi su socialisti-

Dailininkas anksti pradjo pedagogin veikl: 19711980 m. dst Vilniaus uni-

niu darbu, tada iekomas siuetas jai atskleisti, rengiama paruoiamoji mediaga

versiteto Estetinio lavinimo katedroje, 1976 m. pradjo dirbti Valstybiniame dails

(uraai, eskizai) ir galop pereinama prie paveikslo komponavimo. Akcentuojama

institute (dabar Vilniaus dails akademija), Pieimo katedroje, kur 1987m. jam buvo

turinio virenyb formos atvilgiu: svarbiausias ir lemiamas sumanymo momentas

suteiktas pedagoginis docento, 1993 m. profesoriaus vardas. 19931995 m. Dere-

yra jo idjinis turinys, sovietinio mstymo kontekste tai reik politinio krybos

keviius buvo Vilniaus dails akademijos Vaizduojamosios dails fakulteto dekanas,

angaavimo reikalavim, o kompozicijos mokym prilygino ne tik estetiniam lavi-

19952000 m. VDA studij prorektorius. Kaip galima sprsti i kit altini, dsty-

nimui, bet ir ideologiniam aukljimui.

mas dailininkui buvo ne tik pragyvenimo altinis, bet ir kitais poiriais svarbi veikla,
skatinusi apmstyti menins krybos klausimus, dariusi poveik jo paties krybai.

Oficiali dails vietimo reikalavim pagrind sudar nurodymas rengti sovietin

ideologij ipastant meninink, kuris savo kryboje remtsi socialistinio realizmo

1987m. atskira knygele 300 egz. tirau ileista Derekeviiaus mokymo progra-

metodu. Nors per vis sovietmet socialistinis realizmas buvo gana plaiai apibria-

ma Kompozicijos dstymas tapybos specialybs III kurso studentams. Metodins re-

mas ir su juo susij reikalavimai danai priklausydavo nuo valdaniosios nomenklat-

240

241

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

ros pair bei skonio, konkretiems atvejams skirtuose norminiuose dokumentuose j

II s k y r i u s . N o r m i n i a i i r p r o g r a m i n i a i t e k s t a i / P a v y zd i k n y g a

P av y z d i k n y g a

buvo stengiamasi kuo grieiau reglamentuoti. Derekeviius savo parengtos programos angoje, remdamasis Maskvoje sukurtais dokumentais, vardija kelet oficialaus
kanono bruo, kurie, kaip prasta, prietaravo vienas kitam. Pavyzdiui, nurodoma,
kad kompozicijos mokymas privalo bti paremtas realistinio meno pavyzdi nagrinjimu, taip tvirtinant realizmo virenyb formalistinmis laikyt meno krypi atvilgiu. Taiau greta teigiama, jog kompozicijos mokymas turi iugdyti gebjim taip
pavaizduoti tikrov, kad i atitikt partikumo ir liaudikumo principus, atskleist
tai, kas nauja, progresyvu, kitaip tariant, ne atspindt, o perkurt tikrov pagal partijos idjin linij. Gebjimas knyti teising idj naudojantis meninmis raikos

Pavyzdi knygomis vadiname veikalus, apibendrinanius ilgalaik tam tikros

priemonmis laikomas svarbiausiu kompozicijos studij tikslu.

menins krypties, mokyklos ar dailininko krybin patirt. i patirtis leidia teks-

Dar taigiau nei socialistinio realizmo reikalavim prietaringum altinis at-

to autoriui atrinkti ir pateikti sektinus ikonografini, kompozicini, vaizdini ar

skleidia, kaip laisvai buvo traktuojamos oficialaus kanono normos. Pavyzdiui, pri-

plastini sprendim variantus. Jie gali bti tik aprayti arba dar ir iliustruoti archi-

valomo dails realizmo klausim mokymo programos autorius sprendia filosofikai

tektriniais briniais, kompozicij schemomis, pieiniais, dails krini kartot-

teigdamas, jog bet kokio stiliaus meno krinys yra savojo laiko ir aplinkos atspindys,

mis bei reprodukcijomis. Kai kurios pavyzdi knygos artimos dails praktikos

tad visad susijs su tikrove: metodas yra vienas nuo realaus pasaulio paveiks-

uraams ir atlieka toki pai funkcij, taiau pavyzdi knyga, kitaip nei prak-

l. [...] Taiau nuo realaus pasaulio iki paveikslo didelis atstumas. Tokia nuostata

tiniai uraai, pateikiama pagal tam tikr bendr teorin koncepcij; dl to kai

Derekeviiui leidia savo programoje greta privalom peredvinik dails pavyzdi

kurios pavyzdi knygos gijo normin pobd.

aptarinti modernist Czanneo, Picasso, Matisseo ir kt. kryb. Kitas svarbus daly-

Manoma, jog dails ir architektros pavyzdi svadai bei kanon apraymai

kas nepaneigdamas oficialiosios doktrinos reikalavim, Derekeviius propaguoja

egzistavo jau Senovs Egipte. Kol kas ankstyviausias inomas, nors ir neiliks,

modernistins dails principus. Pavyzdiui, skyriuje Ploktuma ir erdv erdvs iliu-

tokio pobdio tekstas yra graik skulptoriaus Polikleito (g. apie 480m. pr. Kr.)

zijos paveiksle krimas siejamas su praeities epoch menu, o paveikslo, kaip plok-

skulptros Doriforas (apie 450m. pr. Kr.) autorinis komentaras Kanonas. apra-

tumos, samprata laikoma iuolaikins dails bruou. Programoje aikiai vardijamos

ym mini romn istorikas Gajus Plinijus Vyresnysis (2379). Polikleitas sufor-

ir kitos modernistins dails vertybs antinatralizmas, vaizduots auktinimas,

mulavo idealios nuogo vyro figros vaizdavimo taisykles. Atleto atvaizdo grois

iraikingumas, deformacija. Ankstyvuoju sovietinio reimo laikotarpiu tokie meni-

grindiamas proporcij darna: pdos ilgis sudaro 1/6, galva 1/8, delnas 1/10 viso

ns krybos bruoai bt sukritikuoti kaip socrealizmo principams prietaraujantis

kno gio. Vieningu visos proporcij sistemos moduliu pasirinktas rankos pir-

formalizmas. i svoka, beje, kaip neigiam atspalv tebeturintis, taiau tuias odis,

to ilgis. Teigiama, kad Kanonas apra ir kontrapost stovsen figros, kurios

vartojama ir Derekeviiaus tekste. Taiau altinis parodo, jog vlyvuoju sovietmeiu

svoris per itiest dein koj (per kel lengvai sulenkta kair tik pirt galais lieia

net norminiuose dokumentuose vyravo ideologin sumaitis, kuri galjo reikti ir tai,

em) perkeltas i kno centro dein, o pei ir klub linijos pakreiptos striai

jog valdios siekis absoliuiai reguliuoti meno ir kultros srit liko negyvendintas.

viena kitos atvilgiu; dein ranka laisvai itiesta iilgai torso, kairje sulenktoje
kas nors laikoma. Kontrapostas padeda ivengti figros skulptrinio atvaizdo ss-

Lin a r a D o v y d a i t y t

242

tingio ir frontalumo.
243

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

II s k y r i u s . N o r m i n i a i i r p r o g r a m i n i a i t e k s t a i / P a v y zd i k n y g a

Pasikartojantys dekoro ir ikonografijos motyvai Pompjos ir Herkulanumo sie-

cijos Dails akademijos muziejaus grafikos kolekcijoje. vairi autori nubraiytais

n tapyboje leidia spti, jog Romos imperijos dailininkai naudojosi tais paiais pir-

architektrini orderi pavyzdiais iliustruoti Vitruvijaus knygos leidimai, iversti

mavaizdiais, taiau n vienas toks pavyzdys nra iliks.

skirtingas kalbas, su komentarais ir be j vadinamosios Kolon knygos, plito

Aptarsime tris pavyzdi knyg atmainas; tai architektros ir dails traktatai,

ikonografijos altiniai ir mokslo inynai.

po XVIIXVIIIa. iaurs ir Vidurio Europ ir dieg klasikin architektros groio,

pagrsto proporcij darna, samprat. Drauge ios knygos skatino ir architektrini
fantazij kryb. Vitruvijaus traktate buvo sutelkta tiek sakralins ir gyvenamosios,

Architektros ir dails traktatai

Architektros ir dails traktatai raomi nuo Antikos laik. Tai meno knygos,
apibendrinanios ankstesni autori inias ir paties raaniojo pozicij. Itin ver-

tiek ir ininerins (tilt, fortifikacij, akveduk, teatr, landafto) architektros projektavimo ir statybos patirtis. i tekst iliustracijos tapo vairi Europos XVIIXIXa.
architektrini projekt pirmavaizdiais.

tingi traktatai apie architektr, kuri autoriai paprastai nesiribodavo siaura spe-

XVa. Antikos tradicij atgimim ir Naujj laik teorin mstym tvirtino Vi-

cialybs samprata ir traukdavo platesn kultros, geografijos arba technini ini

truvijaus inspiruoti architekto ir teoretiko Leone Battista Alberti (14041472) veikalai.

kontekst.

Trijuose traktatuose, skirtuose tapybai (De pictura, 1435), skulptrai (De statua, 1468)

Vienintel Antikos architektros knyga, pasiekusi ms laikus, buvo Vitruvijaus

ir architektrai (X libri de re aedificatoria, Trattato di architectura, 1485), Alberti ikl

(tarp 80 ir 70m. pr. Kr. 14m. pr. Kr.) veikalas Apie architektr (De architectura),

skirting meno ak giminysts idj ir teig, kad tai yra vieno tvo il disegno (ver-

danai vadinamas Deimt knyg apie architektr. Vitruvijus buvo romn archi-

iamo kaip sumanymas, vidinis pieinys, menin idja) dukterys. Svarbiausiu

tektas, helenistins kultros aukltinis, jis rmsi klasikine graik estetika bei ro-

ir takingiausiu laikomas traktatas apie tapyb, kur, beje, paras lotynikai ir dedika-

mn ininerijos patirtimi. Kai kurie jo suformuluoti kriterijai ilgam tapo Europos

vs Mantujos kunigaikiui, Alberti ivert toskan tarm, kad juo galt naudotis

architektros norma. Jis teig, jog statiniui privalomos trys savybs: firmitas, utilitas,

kolegos dailininkai. Tapyb Alberti auktino u jos neemik jg, kuri kaip drau-

venustas, t. y. tvirtumas, funkcionalumas, grois. Vitruvijus aptar tris architekt-

gyst geba nesant paversti esaniu, mirusj gyvu. Tapymo procese Alberti iskyr

rinius orderius: dornin, jonnin ir korintin, o toskanin paminjo kaip primi-

tris komponentus: apribojim, kompozicij ir viesos primim (t. y. kontrin piein,

tyv. Jo knyga atskleid antropologinius graik architektros estetikos aspektus.

modeliavim ir spalvinim). Tokia pastanga racionalizuoti tapym sietina ne tiek su

Jis pagrind pastato proporcij darnos samprat, orientuot vertingiausi gamtos

menine praktika ar tapybos mokymu, kiek su humanistiniu isilavinimu: mokymasis

krin mogaus kn. Vitruvijus teig, kad graus tik simetrikas pastatas, o si-

tapyti gretintas su mokymusi rayti, o kompozicija sieta su retorika.

metrijos pamatas proporcijos; ventykloje atskiros dalys tarpusavyje turi derti

Alberti paskelbta tapybos anr hierarchija, aukiausiuoju pripastanti istoria,

taip, kaip kad dera mogaus kno dalys. Tobulas architektros ir kno proporcijas

arba pasakojim perteikiani kompozicij su moni figromis, artima retorikai.

sieja j santykis su tobulomis simbolinmis geometrinmis formomis apskritimu

Toks tapybos krinys liudija, kad tapytojas yra valds visas savo meno dalis, jis gali

ir kvadratu. Manoma, kad Vitruvijaus mogaus proporcij sistema vadinamuoju

atkartoti gamtos pavidalus, suvokia harmonijos ir vairovs dsnius, turi bendr

nosies matu vadovavosi Bizantijos meistrai, ypa kuriantys sien tapyb ir moza-

pasaulio painim, kur geriausiai atskleidia decorum turinio ir formos derms

ik, taiau iai nuomonei pagrsti stokojama raytini altini. Daugelis vlyvj

principas; t. y. seni mons neturi gestikuliuoti, jauni turi atrodyti judrs, kariai turi

Vidurami ir Renesanso dailinink band iliustruoti Vitruvijaus proporcij siste-

rengtis ir judti skirtingai nuo filosof ar ventj atsiskyrli, nes kno judesiai

mos apraym ir sukr savus pieinio Vitruvijaus mogus variantus; be abejo, ino-

atskleidia dvasios judesius. Aptardamas dailininko pasirengim, Alberti ne tik pa-

miausias i j Leonardo da Vinci (14521519) pieinys (apie 1490), saugomas Vene-

bria gamtos studijas ir kopijavim, bet ir gebjim atrinkti graiausias gamtos for-

244

245

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

II s k y r i u s . N o r m i n i a i i r p r o g r a m i n i a i t e k s t a i / P a v y zd i k n y g a

mas ir jas sujungti vien pavidal. Tapymas yra kritin veikla, reikalaujanti discipli-

Ikonografijos altiniai

nos bei nuolatins sveikos tarp regimojo pasaulio ir tapytojo sumanymo. Pastaroji

Atskir pavyzdi knyg grup sudaro ikonografijos veikalai. Su ilygomis ia

mintis tapyb apibria taip, kaip Antikos ar Vidurami mstytojai apibrdavo

galima priskirti Bizantijos autori tekstus apie ikon tapyb. Jos kanonas ir pagrin-

filosofij. Taip Alberti, parinkdamas argumentus pagal retorikos, filosofijos ir poe-

dins ikonografins schemos nusistovjo VIIIIXamiuje. Pagrindinius filosofinius

zijos pavyzd, pakyljo tapyb iki laisvj men, nors dail iki XVa. pabaigos dar

visos bizantins banytins dails principus pagrind ir susistemino Jonas Damas-

buvo priskiriama amat sriiai.

kietis (676749) ir Teodoras Studitas (759826), o teisino 787m. Nikjos visuotinis

Tarp iaurs renesanso menini traktat aktualiausias buvo Albrechto Drerio

Banyios susirinkimas. Bizantijos altiniuose dvasinis ir estetinis aspektai anali-

(14711528) veikalas Keturios knygos apie proporcijas (1528), kalbantis apie instru-

zuojami neatsietinai. ia ikonografiniai sprendimai ir vaizdavimo normos tiesiogiai

ment, galinant dailinink kurti tobul regimyb. Dreris paeng toliau u ital

priklauso nuo patristikos tekst teologins interpretacijos. Kanonika Bizantijos

pirmtakus, atsisakydamas unifikuot proporcij sistem ir jas individualizuodamas,

dail tvirtino nuomon, jog meistrai dirbo vadovaudamiesi pavyzdi knygomis,

t. y. nusakydamas vairi amiaus grupi ir fizini tip asmen proporcij skirtu-

pavyzdiui, v. Pankratijaus i Taorminos (VIII a.) gyvenime raoma, kad vykdamas

mus.

i Palestinos Vakarus jis ivyko neinas chartia (lentelmis ar papirusais) ir dviem

Tarp originali traktat, parayt remiantis tiek Antikos pavyzdiais, tiek sa-

tomais Senojo ir Naujojo Testamento vaizd istorij (gr. eikonike historia). Vadina-

varankikais krybos apmstymais, garsjo manierizmo epochos ital tapytojo ir

masis Freiburgo foliantas ir hercogo Augusto bibliotekoje Volfenbiutelyje saugoma

teoretiko Giovanni Paolo Lomazzo (15381592) Traktatas apie tapyb, skulptr ir

Pavyzdi knyga ilg laik buvo laikomi vieninteliais ilikusiais vaizdiniais doku-

architektr (Trattato dellarte della pittura, scoltura et architettura, 1584). is veikalas

mentais, taiau rodyta, kad j abiej autoriai vakarieiai, buv Konstantinopolyje

liudijo dails sampratos virsm Naujaisiais laikais. Struktra ir turiniu tai vadovlis,

lotyn okupacijos metu (12041261). Taip pat manoma, kad vaizdinius pavyzdius

taiau jame nekalbama apie technologinius dalykus, o pltojama, pavyzdiui, tapy-

Bizantijos meistrai m kurti veikiami Vakar ir tik vliau, kai paplito popieriaus

bos teorija suskirstant tapymo proces septynias dalis: proporcijas, judes, spalv,

gamyba. Pavyzdiui, Kretos, tuo metu priklausiusios Venecijai, tapytojas Angelosas

vies, perspektyv, kompozicij ir form. 1590m. Lomazzo ispausdino veikal Ta-

Akotantosas 1436m. suraytame savo testamente teigia, kad jei jo gimsiantis vaikas

pybos ventyklos idja (Idea del tempio della pittura), kuriame disegno svok pakeit

bt berniukas, jam palieks savo pieini lapus, jei ne ie teatitenk jo broliui.

komplikuotesne euritmia (pasikartojimas) samprata, o tapybos proces vaizdavo

Tai vieninteliai patikimi duomenys apie Bizantijos meistr turtus vaizdinius pavyz-

pasitelks metaforik vaizdin apskrito plano ventyklos, kurios septynios kolo-

dius, taiau nemanytina, kad ie rinkiniai buvo sisteminiai. Ankstyviausi inom

nos yra septyni meno valdytojai Michelangelo (14751564), Leonardo, Raffaello

sistemin staiatiki dails ikonografijos vadov, vadinamj Tapytojo knyg (Her-

(14831520), Tiziano (14211576), Andrea Mantegna (14311506), Polidoro da Ca-

meneia), 17301734m. sudar Atono kalno vienuolynuose taps Dionisijus i Furnos

ravaggio (1499/15001543; Raffaello mokinys, igarsjs klasicizuojaniomis fasad

(apie 1670 po 1744). Vliau tokie vadovai, papildyti smulkiais apraymais, plito

freskomis) ir Gaudenzio Ferrari (1475/14801546; to laikotarpio populiariausias

staiatiki kratuose, ypa Rusijoje.

Milano tapytojas); kiekvien j valdo planeta, atstovauja metalas, gyvnas, Antikos

Vakar krikionybs liturgija ir dails ikonografija greitai m tolti nuo bizan-

iminius, poetas ir Antikos tapytojas. Lomazzo apra ir dails krinio vertinimo

tini pirmavaizdi, gydama lokali niuans naujai pasikriktijusi taut visuome-

kriterijus, kurie, pasak jo, remiasi doktrina, praktika ir maniera.

nse. Tik XIII a. Viljamas Durandietis (apie 12301296) savo Apeigyne (Rationale

Dails traktat tradicij toliau pltojo akademizmas, pasiymjs normatyviniu

charakteriu ir hierarchizuotu poiriu menin kryb.
246

Divinorum officiorum, iki 1286) sunormino liturgini reikmen vartosen ir ikonografijos tradicijas (r. toliau pateikiam itrauk ir komentar).
247

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

II s k y r i u s . N o r m i n i a i i r p r o g r a m i n i a i t e k s t a i / P a v y zd i k n y g a

Renesanso ivakarse prasidjo pasaulietins kultros sklaida, o XV a. sukles-

n bta jau vlyvosios Antikos laikais, bet jie, deja, neiliko. odyn, enciklopedij,

tjo antikins kilms dails anrai (portretas, mitologin kompozicija, paminklas

atlas, svad pobdis ir meninis pritaikymas priklaus nuo epochos. Vidurami

herojui amininkui). Naujaisiais laikais pasikeit sakralins ir pasaulietins dails

herbarijuose ir bestiarijuose (augal ir gyvn inynuose) bdavo vaizduojamos

santykis bei j teorin refleksija. XVXVI a. kultroje tai liudijo nauja dails iko-

ir apraomos ne tik gamtoje egzistuojanios, bet ir fantastins btybs. Nematyta

nografija. Joje transformuojasi retorikos ir emblemikos tradicijos, banytins, mi-

ribos tarp vaizduots ir tikrovs, tarp empirikai patikrintos ir i odins tradicijos

tologins ir folklorins kilms elementai. Naujj alegorins raikos bd atsispindi

atkeliavusios informacijos. Bestiarijuose greta reali gyvn ir pauki pristatomi

Cesare Ripa (apie 15551622) veikalas Ikonologija. Pirmasis ios knygos leidimas

fantastiniai hidra, mantikora, feniksas, drakonas ir aib kit btybi1. Herbarijai

nebuvo iliustruotas, o vliau sukurtos ir vis pasipildanios iliustracijos tapo dau-

ir farmacijos inynai neapsieidavo be magikosios mandragoros aknies apray-

gelio Baroko epochos krini pirmavaizdiais. Ripos knyga turjo takos tiek pa-

m. Legendinius gyvnus ir augalus dails istorikams padeda identifikuoti btent

saulietins, tiek ir sakralins dails vizualiajai retorikai. Taiau esmines permainas

bestiarij ir herbarij studijos; patys ie veikalai taip pat yra dails istorijos tyrim

XVIXVIIa. banytinio meno ikonografijoje nulm Tridento visuotinis Banyios

objektas, kurio interpretacija nemanoma be kit istorini raytini altini tyrimo.

susirinkimas (15451563). Dl protestantikosios Reformos apsvarsts ir naujai i-

Renesanso epochoje sinkretik Vidurami ontologin ir gnoseologin ms-

dsts Katalik Banyios doktrinin mokym, jis paskatino pertvarkyti atvaizd

tym pakeit specializuotas: mokslinis painimas atsiskyr nuo meninio, teorinis

ikonografij. Ilgalaiki pasekmi dailei turjo du dokumentai: 1563 m. paskutinis

nuo empirinio, menin veikla nuo amat. Botanikos ir zoologijos veikalai gavo

Susirinkimo nutarimas apie ventuosius paveikslus ir Milano vyskupo v. Karolio

visai kit, analitin ir sistemin mokslin pobd, kuris sitvirtino Apvietos epochoje.

Boromiejaus (15381584) Instrukcija apie banyi rang ir banytinius reikmenis

Gamtos moksl inyn iliustracijas pradta kruopiai pieti i natros, raiinius

(Instructionum fabricae et supellectilis ecclesiasticae, 1577). Tridento susirinkimo

tikrovikai spalvinti akvarele. XVIII a. prancz enciklopedist veikla atvr mo-

idjas iskleid XVIIXVIII a. tekstai apie sakralins dails normas, i kuri ir

dern vizualiosios informacijos istorijos puslap. inyn iliustracijos tapo Baroko

ioje antologijoje pristatomas Gabriele Paleotti (15221597) veikalas Apie ventus ir

dails, ypa auksakalysts, tekstils ir kt. dekoratyvini kompozicij pirmavaiz-

neventus atvaizdus (1582). Potridentini ikonografijos reikalavim buvo tvirtai lai-

diais. Nuo XVIa. pradta spausdinti anatomijos atlasus. Kai kada parengiamieji

komasi iki Vatikano II susirinkimo (19621965).

Emblemin Naujj ami tradicij susistemino Honor Lacombeo de Prezelio
(1725?) Ikonologinis odynas (Dictionnaire iconologique, 1756), kurio pirmojo leidi-

pieiniai iems leidiniams gydavo ne tik mokslin, bet ir menin vert: pavyzdiui,
Jano Steveno van Calkaro (14991546) pieiniai Andreas van Weselio (15141564)
anatomijos atlasui Septynios knygos apie mogaus kno sandar (1543).

mo virelyje Ikonologija pavaizduota kaip sdinti moteris, pieianti personifikacij,

Itin vertingi, o iandienos akimis velgiant ir meniki buvo vairi amat sri-

kuri jai atskleidia sparnuotas genijus; taigi ikonologija suvokiama kaip mokslas,

i inynai ir vadovai. Jie atitiko pereinamj istorin XVIIIa. moment, kai senieji

nuolat kuriantis simbolius ir alegorijas, kuriuos naudoja menininkai. iais laikais

amat cechai ir manufaktros transformavosi pramons mones, kurioms reikjo

emblemins dails ts bt galima pavadinti trkinjania tradicija, tad raytini

kompetenting organizatori ir vykdytoj. Amat vadovai tai nekainojami vai-

altini reikm gyja ne tik akademin, bet ir bendr kultros painimo vert.

ri taikomosios dails ir dizaino srii istorijos altiniai, isaugoj jau umirtas

amat detales. Ypa vertingi prancziki vadovai, iliustruoti detaliais vario raii-

Mokslo inynai, vadovai ir informaciniai leidiniai

Specifin pavyzdi knyg grup sudaro vairi moksl inynai ir svadai knygos, skirtos ne specialiai dailininkams, taiau btinos j krybai. Manoma, jog iny248

1 Plg. The Medieval Bestiary / , pareng K. Muratova, Moscow:

Art Publishers, 1984, p. 90, 124, 165, 190.

249

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

II s k y r i u s . N o r m i n i a i i r p r o g r a m i n i a i t e k s t a i / P a v y zd i k n y g a

niais. Toki knyg rinkin turi Lietuvos moksl akademijos Vrublevski bibliotekos

Viljamas Durandietis. Apeigynas

Ret spaudini skyrius. Tarp j bibliografin retenyb, Franois Bdos de Celles

vargon statybos vadovas, ilko audimo, siuvinjimo, vitrao ir tapybos ant stiklo,

>

Versta i: Guillelmus Durandus, Rationale Divinorum officiorum IIV (Corpus Cristianorum

medio darb, knygriysts ir kit dailij amat knygos . inoma, ie leidiniai gal

Continuatio Mediaevalis, t. 140), sudaryt.Anselmus Davril, TimothyM. Thibodeau,

labiau priskirtini praktini patarim tekstams, taiau Lietuvos kultros kontekste

Turnhout: Brepols, 1995, p. 3452 (i lotyn k. vert Aura Grigaraviit, komentarus

jie gijo ir menini mad pavyzdio funkcij, tad gali bti intepretuojami kaip pa-

pareng Giedr Micknait)3

vyzdi knyga. Kaipgi neprisiminti i leidini skaitytoj, Apvietos amiaus didik

Oginski, Radvil, Tyzenhauz ar Tikevii, bandiusi savo valdose kurti Vakar standartus atitinkanius dirbinius gaminanias manufaktras.

Apie paveikslus, udangas ir puomenas banyioje

XIX ir XXa. dailininkams ypa daug vizualiosios informacijos suteikdavo ilius-

1. Banyios paveikslai (picture) ir puomenos tai pasauliei skaitiniai ir ra-

truoti kelioni gidai, etnografini ir archeologini ekspedicij atradim publikacijos.

tai. tai kodl Grigalius4 (Registrum epist. IX, 209) sako: Vienas dalykas paveikslus

Vertingas altinis dails istorikams fabrik produkcijos katalogai, sil pirkjams

garbinti, kita i paveiksle vaizduojamos istorijos pasimokyti, k dera garbinti, nes

istorizmo ir art nouveau stiliaus nam apdailos detales (metalins tvoros, balkon

nemokytiesiems paveikslas reikia t pat, k skaitantiesiems ratas. Taip neimanan-

grotels, durys, lang rmai ir kt.), baldus, indus ir kitus nam apyvokos reikmenis

tieji per paveikslus regi tai, kuo turt sekti, ir itaip skaito nemokantieji rato. tai

(toki pat funkcij atlieka ir XXa. vairi dizaino firm dirbini katalogai). Banyios

chaldjai garbina ugn ir spiria kitus taip elgtis, degindami j stabus. Pagonys tuo tar-

dails tyrjams ini suteikia usakovams skirti banytinio meno dirbtuvi katalogai

pu garbina atvaizdus, paveikslus bei stabus, bet saracnai taip nedaro. Atvaizd jie

arba reklaminiai intarpai urnaluose, parod lankstukuose. Fotografijos atsiradimas i

iuktu nei turti, nei regti nenori, paskatinti toki odi: Nedirbsi sau droinio nei

esms pakeit mokslini ir informacini leidini, kartu ir pavyzdi knygos, pobd,

jokio paveikslo, panaaus tai, kas yra auktai danguje ir kas yra ia, emje, ir kas yra

taiau j taka dailei ir reikm dails istorijos tyrimams nepakito.

vandenyse po eme (I 20, 4), bei kit autoritet, kurie tvirtai [io priesako] laikosi; ir

Pavyzdi knyg interpretavimo galimybs labai vairios. Jos gali bti skaitomos

mums dl to nuolat priekaitauja. Bet mes j negarbiname, j dievais nevadiname ir

ir kaip istorijos apybraios, ir kaip dails praktikos vadovai, ir kaip epochos estetini

iganymo vilties juos nededame, nes tai reikt stabmeldyst. Taiau mes juos gerbia-

pair liudijimai. Dails istorija be i altini neapsieina siekdama nustatyti dai-

me, puoseldami kitados vykusi dalyk atminim. Todl tad ir ios eiluts:

ls krini pirmavaizdius, analizuodama kompozicini schem plitim, vaizdini

migracij i vieno kultros lauko kit, j taikym skirtingose medijose. Taiau am-

Eidamas pro al, atvaizd Kristaus nusilenks pagerbk,

ininkams jos vis pirma tarnavo kaip konkrei ikonografini bei meninio stiliaus

Tik garbink ne atvaizd, o t, kur jis vaizduoja.

pavyzdi rinkiniai, tiesiogiai ir plaiai veik architektros ir dails praktik.

Laikyti atvaizd Dievu stokoti proto, nes tai vien

A l e k s a nd r a A l e k s a nd r avi i t

F. Bdos de Celles, LArt du facteur orgues... RSS XVIII/2114; J. Paulet, LArt du fabriquant
detoffes de soie..., RSS XVIII/2141; P. le Vieil, LArt de la peinture sur verre et la vitrerie...
RSS XVIII/2130 ir kt.

250

Biblija cituojama i: ventasis Ratas. Senasis ir Naujasis Testamentas, vertA. Rubys,

. Kavaliauskas, Vilnius: Katalik pasaulio leidykla, 1998. Tose teksto vietose, kuriose
lietuvikas vertimas apsunkina altinio supratim, pateiktas paodinis altinio vertimas.
Vert. past.

Popieius Grigalius I (540604), vadinamas Didiuoju, popieiumi irinktas 590;

ventasis, Banyios daktaras.

251

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

II s k y r i u s . N o r m i n i a i i r p r o g r a m i n i a i t e k s t a i / P a v y zd i k n y g a

Akmuo, meistro rank darbas.

netinkamo naudojimo gali bti nesunkiai pastmti stabmeldyst (per nimium et in-

Paveikslas, kur velgi ne Dievas, ne mogus.

discretum usum faile ad ydolatriam trahi). Dl to Iminties knygos keturioliktame sky-

Dievas ir mogus yra tasai, kur is ventas paveikslas vaizduoja.

riuje sakoma: Utat dievikas teismas uklups ir pagoni dievus, nes, kad ir bdami
dalis Dievo krinijos, jie yra tap pasibjaurjimu, pinklmis moni sieloms ir spstais

2. Graikai [= Ryt krikionys] taip pat naudoja atvaizdus, bet juos pieia, kaip

kvailj kojoms13. Vis dlto saikingas paveiksl naudojimas nra dalykas smerktinas,

sakoma, vir bambos ir ne emiau, kad nesuteikt progos visokioms kvailoms min-

ypa jei jie pasitelkiami tam, kad bt pavaizduotas blogis, kurio reikia vengti, ir gris,

tims. Taiau jie negamina joki skulptr, remdamiesi tuo, kas parayta Ijimo

kuriuo reikia sekti. tai kodl Viepats tar Ezekieliui: Eik vid ir pamatyk tuos ne-

knygos dvideimtame skyriuje: Nedirbsi sau droinio nei jokio paveikslo ; Kuni-

dorus nusikaltimus, kuriuos jie ten daro. [O Ezekielis sak:] js vidun maiau, kad

g knygos dvideimt etame skyriuje: Nedirbsite sau stab. Nesistatysite statul ;

ten visur ant sien buvo pavaizduoti visokiausi ropliai, lykts gyvuliai ir visi Izraelio

Pakartoto statymo knygos ketvirtame skyriuje: kad nebtumte sugundyti, nega-

nam stabai14. [i eilut] komentuodamas [popieius] Grigalius [Didysis] sako: Kai

minsite sau drot atvaizd7; taip pat: Todl nedirbsite kit diev i sidabro, nei

atskleidiamas vidinis iorini dalyk pavidalas, tai tarsi irdyje atvaizduojama tatai,

diev i aukso nesidirbsite . Taip pat Pranaas [spja]: J stabai i sidabro ir aukso,

kas pramanyt vaizd pagalba buvo sugalvota15. Ir vl tam paiam Ezekieliui sakoma:

padaryti moni rankomis. Burnas jie turi, bet nekalba, turi akis, bet nemato, turi

paimk plyt ir pasidk j prie save. Nubraiyk ant jos miest Jeruzal16.

ausis, bet negirdi, turi nosis, bet neuuodia. Rankas turi, bet lytti negali, turi kojas,

Tam, kas buvo pasakyta anksiau, tai yra kad paveikslai yra pasauliei ratas,

bet nevaikto. Panas juos bus, kurie juos dirba ir kurie jais pasitiki. [Lai susigsta

prietarauja ie Evangelijos odiai: Jie turi Moz bei pranaus, tegul j ir klauso!17.

visi, kurie drotus garbina atvaizdus, kurie per stabus sau garbs ieko]9. O ir Moz

Bet apie tai bus kalbama kanono ketvirtoje dalyje, ketvirtame poskyryje, aptariant od

Izraeliui kalbjo: ar kad kartais, pakls akis dang ir stebdamas saul, mnul,

servitus18. Agdo susirinkimas19 [t. y. Agdo sinodas, 506] draudia banyiose paveiks-

vaigdes ir dangaus galyb, nebtum sugundytas juos garbinti ir jiems tarnauti.

lus bei ant sien tapyti tai, kam teikiama garb ir kas garbinama. Taiau [popieius]

Juos Viepats, tavo Dievas, dav visoms tautoms, esanioms visur po dangumi .

Grigalius [Didysis] sako, jog paveiksl nedera drausti tuo pretekstu, kad j nepritin-

10

3. tai kodl karalius Hezekijas sutrupino varin alt, kur buvo padirbins Moz,
mat jo tauta, sulauydama statymo priesak, jam degindavo smilkalus .
11

4. Tad ie ir panas autoritetai smerkia besaik paveiksl naudojim. Ir Apatalas

Pirmajame laike korintieiams sako: mes inome, jog i tikro nra pasaulyje stab
ir nra joki diev, tik vienas Dievas . Juk prastuoliai ir silpnavaliai dl besaikio ir
12

ka garbinti. Juk akivaizdu, kad vaizdas dvasi paveikia labiau, negu ratas. Paveikslo
dka [praeities] vykis stoja prie akis gyvai, nelyginant dabartyje, o per rat vykis
atkuriamas atmintyje, tarsi i nuogird, o tai dvasi veikia silpniau. Todl banyioje
knygoms reikiame ne toki didel pagarb, kaip atvaizdams ir paveikslams.
5. Vieni paveikslai arba atvaizdai yra virum banyios, antai gaidys ar erelis,
kiti prieais banyi, pavyzdiui [ant banyios fasado], kaip jautis ir litas; dar

I 20, 4.

Kun 26, 1.

13

Im 14, 11.

st 4, 16.

14

Ez 8, 910.

I 20, 23.

15

Reg. pastoralis II, 10.

Ps 115, 48.

16

Ez 4, 1.

10

st 4, 19.

17

Lk 16, 29.

11

2Kar 18, 4.

18

Rat. IV, xxxix, 2.

12

1Kor 8, 4.

19

De cons. D. 3, c. 27.

252

253

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

II s k y r i u s . N o r m i n i a i i r p r o g r a m i n i a i t e k s t a i / P a v y zd i k n y g a

kiti viduje, kaip paveikslai, vairios statulos bei atvaizdai, kuriais puoiami rbai,

Tuomet mons ivys mogaus Sn, ateinant debesyje su didia galybe ir garbe27.

sienos arba langai. Kai kuriuos j aptarme traktate Apie banyi20 ir sakme, jog

tai kodl jis vaizduojamas apsuptas angel, kurie jam nuolatos patarnauja ir bna

jie buvo pieiami nusiirjus Mozs padangt bei Saliamono ventykl. Mat Moz

greta jo. Jie vaizduojami su eiais sparnais, pagal ias Izaijo eilutes: Aplinkui sto-

dar skulptras, o Saliamonas dar skulptras ir tap, ir jis ipuo ventyklos sienas

vjo jam tarnauti pasiruo serafimai. Kiekvienas turjo eis sparnus: dviem deng

raiiniais bei paveikslais.

savo veidus, dviem deng kojas ir dviem plasnojo ore28.

6. Pridera inoti, kad banyioje Iganytojas vaizduojamas trimis tinkamiau-

8. Angelai vaizduojami jaunuoli pavidalu, nes jie niekada nesensta. Tiesa, kar-

siais bdais: sdintis soste, ant kryiaus arba ant motinos keli. O dl to, kad Jonas

tais arkangelas Mykolas vaizduojamas pamyns slibin, pagal iuos Jono odius: Ir

Kriktytojas Krist parod pirtu sakydamas: tai Dievo Avinlis , kai kurie

uvir danguje kova. Mykolas ir jo angelai kovojo su slibinu29. i kova tai angel

21

Krist vaizduoja avinlio pavidalu. Vis dlto, kadangi elis nuslinko ir Kristus

sukilimas, gerj sutvirtinimas, blogj nuopuolis arba, dabartinje Banyioje,

yra tikras mogus, tai popieius Adrianas22 sako23, jog ir vaizduoti j turime mo-

tikinij persekiojimas. Kartais, remiantis to paties Jono regjimu, [aplink Diev]

gaus pavidalu. Tad ant kryiaus labiau tinka vaizduoti ne Dievo avinl. Taiau

vaizduojami dvideimt keturi seniai baltais drabuiais ir aukso vainikais. ie seniai

ant kryiaus pavaizdavus mog, niekas nekliudo vaizduoti avinl apatinje ar

reikia Senojo ir Naujojo statymo mokytojus, kuri yra dvylika dl j tikjimo Tre-

upakalinje dalyje, nes juk [Kristus] yra tikrasis avinlis, kuris naikina pasaulio

jybe, kuri jie skelbia keturiuose pasaulio kratuose, arba dvideimt keturi dl [ger]

nuodmes.

darb ir sekimo Evangelija. Jei kartu vaizduojami ibintai, jie ymi ventosios Dva-

7. Iganytojo paveikslas (ymago) vaizduojamas iais ir vairiais kitais bdais, norint perteikti skirtingas reikmes. Jei vaizduojamas diose mena [Kristaus] gi-

sios dovanas, jei perregimo skaidrumo jra reikia krikt.

9. Dar kartais [aplink Diev] vaizduojami keturi gyvnai, pagal Ezekielio ir Jono

mim; ant motinos keli vaiko bkl. Paveiksle ar statuloje pavaizduotas ant kry-

regjimus: visi keturi turjo mogaus veid {i priekio}, visi keturi turjo lito vei-

iaus kani. Kartais ant kryiaus pavaizduojami pritem saul ir mnulis, idant

d deinje, visi keturi turjo jauio veid kairje ir visi keturi turjo aro veid {i

ireikt kantryb. Pavaizduotas ant kopi engim dang. Nupietas soste

upakalio}30. Tai keturi evangelistai. tai kodl jie vaizduojami su knygomis prie

arba auktai ant krslo nurodo nuo iol jo turim didyb ir galyb, tarsi sakyt:

koj, nes tai, ko mok odiais ir ratais, jie ipild dvasia ir darbais. Matas vaizduo-

Man duota visa valdia danguje ir emje , be to: Regjau Viepat, sdint auk-

jamas mogaus pavidalu, Morkus lito. Jie yra [Dievo sosto] deinje, nes Kristaus

tame ir didingame soste25 ir t. t., tai yra Dievo sn vir angel karaliaujant, kaip

gimimas ir prisiklimas visiems teik did diaugsm. tai kodl Psalmje giedama:

24

pasakyta: vir kerub soste sdintis . O kartais jis vaizduojamas taip, kaip j regjo
26

diaugsmas ateina su aura31.

Moz ir Aaronas, Nadabas ir Abihuvas, t. y. ant kalno, o jam po kojomis tarsi sa-

Tuo tarpu Lukas yra jautukas, nes savo knyg pradjo pasakodamas apie kunig

fyro pakojis, spindintis nelyginant giedras dangus. Nes, kaip sak [apatalas] Lukas:

Zacharij ir ypating dmes skyr Kristaus kaniai. Jautis dl to, kad jautis yra kunigams aukoti tinkamas gyvnas. Lukas prilyginamas jautukui ir dl dviej jo rag,

20 Rat. I, i, 22ff.
21

22 Adrianas I, vald 772795.

23

De cons. D. 3, c. 22.

24 Mt 28, 18.
25

kurie tarsi apima du Testamentus, ir dl keturi kanop nag, kurie tarsi irei-

Jn 1, 29.

Iz 6, 1.

26 2Kar 19, 15.

254

27

Lk 21, 27.

28 Iz 6, 2.
29 Apr 12, 7.
30 Ez 1, 10; plg. Apr 4, 68.
31

Ps 30, 6.

255

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

II s k y r i u s . N o r m i n i a i i r p r o g r a m i n i a i t e k s t a i / P a v y zd i k n y g a

kia keturi evangelij odius. Jautis ymi ir Krist, kuris buvo u mus paaukotas

inojim, todl jie gali naudotis knygomis, per kurias deramai ireikiamas tobulas

nelyginant jautis. Jis yra [sosto] kairje, nes Kristaus mirtis apatalams reik did

painimas. O kadangi kai kurie i j tai, k imoko, ura, kad pamokyt kitus, juos

sielvart. Apie tai, kaip turi bti vaizduojamas ventasis Morkus, kalbama septintoje

(o ir mokytojus) tinka vaizduoti su knygomis rankose antai Pauli, evangelistus,

dalyje, skyriuje Apie evangelistus .

Petr, Jokb ir Jud. Tuo tarpu kiti, kurie nieko tvirto ar Banyios pripainto ne-

32

Jonas vaizduojamas erelio pavidalu, nes sakydamas: Pradioje buvo odis , jis

para, vaizduojami ne su knygomis, o su ritinliais, pamokslavimo enklan. Dl

pakyla aukiausias tolybes. Erelis taip pat reikia Krist, kurio jaunyst atsinaujina

ko Apatalas Laike efezieiams [sako]: Taip jis paskyr vienus apatalais, kitus pra-

nelyginant erelio, nes prisikeldamas i numirusi jis suydjo ir eng dang. iuo

naais, evangelistais, ganytojais ir mokytojais, kad padaryt ventuosius tinkamus

atveju jis vaizduojamas ne alia [sosto], o virum jo, nes ymi kilim auktyn ir skelbia

tarnysts darbui37.

33

od esant pas Diev. Bet kartais gyvnai vaizduojami su keturiais veidais ir keturiais
sparnais. Apie tai plaiau dstoma septintos dalies skyriuje Apie evangelistus34).

12. Dievo lov kartais vaizduojama su uversta knyga rankose, nes neatsirado
n vieno, verto j atversti, iskyrus lit i Judo gimins; o kartais su atversta knyga,

10. Kartais aplink [Dievo sost] arba, tiksliau, emiau jo vaizduojami apatalai, ku-

kad visi galt i jos skaityti, nes jis pats yra pasaulio viesa, kelias, tiesa ir gyveni-

rie savo odiais ir darbais iki pat ems pakrai liudijo [Krist]. Jie vaizduojami

mas, ir gyvenimo knyga. Apie tai, kodl Paulius vaizduojamas Iganytojui i deins,

su ilgais plaukais, nelyginant nazirai, o tai reikia ventieji. Mat buvo toks nazir

o Petras i kairs, kalbama septintoje dalyje, skyriuje Apie evangelistus38.

statymas, kad nuo tos akimirkos, kai [vyras ar moteris padaro ypating ad naziro

13. Jonas Kriktytojas kartais vaizduojamas kaip atsiskyrlis.

ad, pasivsti Viepaiui], skustuvas nepalies jo galvos . Kartais jie vaizduojami ir

14. Kankiniai vaizduojami su savo kanios rankiais: antai Laurynas su grotel-

kaip dvylika avi, nes nelyginant altoriaus aukai tinkami gyvnai, buvo nuudyti dl

mis, Steponas su akmenimis. Kartais jie vaizduojami su palms akelmis, kurios

Viepaties. Taiau dvylika Izraelio gimini taip pat kartais vaizduojamos kaip dvylika

yra pergals enklas, pagal [psalms eilutes]: Teisieji aliuoja lyg palms39. Mat

avi. Kartais aplink lovs sost vaizduojama tai daugiau, tai maiau avi. Tada jos

kaip palm aliuoja, taip j atminimas neblsta. tai kodl tie, kurie atkeliauja i

ir ymi k kita, pagal iuos Mato odius dvideimt penkto skyriaus pabaigoje: Kai

Jeruzals, rankose laiko palmi akeles, idant parodyt, jog kovojo u Karali, kuris,

ateis mogaus Snus savo lovje ir kartu su juo visi angelai, tada jis atsiss savo gar-

garbingai sutiktas Jeruzalje su palmi akelmis, ten pat myje su tonu tapo

bs soste. [...] Avis jis pastatys deinje, oius kairje . Kaip turi bti vaizduojami

nugaltoju ir triumfuodamas su angelais eng dangaus rmus, kur teisieji yds

Baltramiejus ir Andriejus, kalbama septintoje dalyje, aptariant j vent.

kaip palm ir spinds kaip vaigds.

35

36

11. Ir atkreipk dmes, kad patriarchai ir pranaai vaizduojami su ritinliais ran-

15. Ipainjai vaizduojami su atitinkamais atributais: vyskupai su mitromis,

kose, o apatalai tai su knygomis, tai su ritinliais. Taip yra neabejotinai todl,

abatai su gobtuvais, o kartais su lelijomis (jos rodo skaistum), mokytojai su kny-

kad prie Kristaus atjim tikjimas reiksi per enklus, ir daugelis dalyk buvo

gomis, mergels, Evangelijos pavyzdiu, su ibintais.

paslpti. Kad tai bt parodyta, patriarchai ir pranaai vaizduojami su ritinliais, per

16. Paulius vaizduojamas su knyga ir kalaviju; su knyga dl to, kad mokytojas

kuriuos ireikiamas netobulas painimas. Bet apatalams Kristus perteik tobul

arba dl atsivertimo, su kalaviju nes [Kristaus] karygys. tai i kur ios eiluts:

32

Rat. VII, xliv, 4.

33

Jn 1, 1.

34 Rat. VII, xliv, 4.

35

Sk 6, 5.

36 Mt 25, 3133.

256

Kalavijas uolumas Pauliaus, knyga atsivertimas Sauliaus.

37

Ef 4, 1112.

38

Rat. VII, xliv, 6.

39 Ps 92, 13.

257

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

II s k y r i u s . N o r m i n i a i i r p r o g r a m i n i a i t e k s t a i / P a v y zd i k n y g a

17. Paprastai ventj Tv atvaizdai perteikiami ant banyios sien, kartais ant

laimini teisj, apsiauti j savo malone lyg skydu44. Taiau Kristaus vainik nuo

altoriaus retabulo, kartais ant apeigini drabui bei vairiose kitose vietose. Visa tai

ventj vainik skiria kryiaus enklas, nes per kryiaus enkl sau jis peln kno

daroma tam, kad ne apie dlius bei beverius dalykus, o apie [Tv] darbus ir ven-

palovinim, o mums ilaisvinim i vergovs ir gyvenimo diaugsm. Kai vaiz-

tum nuolatos mstytume. Dl to Ijimo knygoje gautas dieviko balso pamokymas,

duojami dar gyvenantys aukti Banyios asmenys bei ventieji, j vainikai yra ne

kad Aaronas ant krtins turt nuosprendio dkl, ir kad jis bt pritvirtintas

apvalaus skydo, o kvadrato formos, parodyti, kad juose tarpsta keturios kardinalio-

grandinlmis, idant menkadvass mintys nepersismelkt kunigo ird, o j pa-

sios dorybs, kaip pasakojama [popieiaus] Grigaliaus [Didiojo] legendoje.

laikyt vien protas. Pasak [popieiaus] Grigaliaus [Didiojo]40, ant io dklo, kuris
simbolizuoja dar ir budrum, liepta iraiyti dvylikos patriarch vardus.
18. Be abejons, nuolat prie krtins neioti Tv vardus reikia nepaliaujamai
apmstyti senoli gyvenim. Mat nuolat tyrindamas anksiau gyvenusi tv pavyzdius ir sekdamas j pdomis, kunigas tampa nepriekaitingas, ugniauia nedoras mintis, kad jo kojos nekrypt nuo maldos ir ger darb.

21. Vlei, kartais pasitaiko, jog banyiose vaizduojamas rojus, idant j matydami,
mons bt paskatinti siekti dangiko atlygio saldybi, arba pragaras, kad atgrasint [nuo yd] dl bausms baims. Kartais tapomos gls bei mediai su vaisiais
taip siekiama parodyti ger darb vaisius, iauganius i dorybi akn.
22. Atvaizd vairov rodo dorybi vairov. Vieniems dvasia suteikia iminties odi, kitiems painim ir t. t. Dorybs vaizduojamos moter pavidalu, nes jos teikia

19. Taip pat reikia atkreipti dmes tai, kad Jzus visada vaizduojamas su vaini-

velnum bei maitina. Skliaut nerviros, dar vadinamos sien paneliais, puoianios

ku, tarsi sakyt: Ziono dukros, ieikite ir pasiirkite karali Saliamon, vainik,

[Viepaties] namus, simbolizuoja paius maiausius Kristaus tarnus, kurie Banyi

motinos jam udt per vestuves41. Mat Kristus buvo vainikuotas tris kartus. Pirma,

ne pamokymais, o vien savo dorybmis dabina. Sien lipdiniai bei bareljefai atrodo

motinos gailestingumo vainiku pradjimo dien. is vainikas yra dvigubas dl savo

tarsi besiveriantys i j ir engiantys to, kuris juos stebi, link, mat kai dorybs tampa

prigimtini bei nesavanaudik [grybi]. Todl jis ir vadinamas diadema, o tai rei-

tikinij proiu, jog jos atrodo jiems gimtos ir visikai natralios, jie [tikintieji] be

kia dvigubas vainikas. Antra, pamots varg ir skausm vainiku savo kanios dien.

dideli pastang sugeba atlikti vairiausius dorybi darbus. Apie tai, kaip vaizduojama

Treia, Tvo vainikuotas lovs vainiku prisiklimo dien; dl to [parayta]: Apvaini-

Sinagoga, kalbama ketvirtoje dalyje, skyriuje Apie pagarb45. Kaip vaizduojamas Ro-

kavai j garbe ir didybe42. Galiausiai jis bus apvainikuotas savo eimynyki galios

mos vyskupo apsiaustas, kalbama treioje dalyje, skyriuje Apie palij46. O apie tai, kaip

vainiku galutinio apsireikimo dien. Nes jis ateis su ems vyresniaisiais teisingai teis-

vaizduojami metai ir dvylika [zodiako] enkl bei mnesiai, kalbama atuntos dalies

ti pasaulio. Taip ir visi ventieji vaizduojami su vainikais, tarsi [Viepats] sakyt: Jeru-

pradioje ir ten, kur raoma Apie mnesius47. Taiau vairios tiek Senojo, tiek Naujojo

zals dukterys, ateikite ir pamatykite Dievo kankinius su aukso karnomis, kuriomis

Testamento istorijos gali bti vaizduojamos pagal tapytoj sumanym, nes tapytojai ir

juos apvainikavo Viepats. O Iminties knygoje [parayta]: teisieji [...] gaus karalik

poetai visuomet pasiymjo vienoda poveikio galia.

vainik ir groiu spindini karn i Viepaties rankos .

43

23. Galiausiai banyios puomenas sudaro trys [dalykai]: tai banyios, choro

20. is vainikas vaizduojamas apskrito skydo formos, nes ventuosius gaubia

ir altoriaus papuoimai. Banyia puoiama baldakimais (cortinis), kilimais, purpu-

maloninga Dievo globa. tai kodl jie digaudami gieda: Juk, Viepatie, tu tikrai

riniais apmualais (palleis) bei panaiais [dalykais]. Choras puoiamas udangomis

40 Reg. epist. I, 24, VI, 63.

44 Ps 5, 13.

41

Gg 3, 11.

45

42

Ps 8, 6.

46 Rat. III, 14.

43

Im 5, 1516.

47

258

Rat. III, xvii, 2.

Rat. VIII, iv, 2ff.

259

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

II s k y r i u s . N o r m i n i a i i r p r o g r a m i n i a i t e k s t a i / P a v y zd i k n y g a

(dorsalibus), kilimais, kurie klojami ant grind, ir pagalvliais (bancalia). Udangos

odio philare, kuris reikia saugoti ir krtin, tai yra statymas. Tuo tarpu phi-

(dorsalia) yra gelumbs, kurios kabinamos chore kunigams i nugaros. Kilimai, va-

lateria tai sidabrinis, auksinis, kritolinis, dramblio kaulo ar kokios kitos [me-

dinami tapeta substratoria, tiesiami po kojomis; kilimais (tapeta) dar vadinamos

diagos] indelis, kuriame laikomi ventj pelenai arba relikvijos. Nors Elindijus

gelumbs, kurios tiesiamos po kojomis ir ant kuri vaikto vyskupai, nes privalo pa-

[nenustatytas autorius,A. G.] tikiniuosius vadino peleniais, kam tie tuos pelenus

minti io pasaulio [tutybes]. Pagalvliai (bancalia) yra gelumbs, kurios dedamos

saugojo, prieingai jo prieikumui, Banyioje buvo nustatyta, kad jie bt saugomi

ant krsl arba ant suol chore.

su pagarba ir prabangiuose induose. J pavadinimas kyla nuo odio philare, o tai

24. Altoriaus puomenos tai skrynels ir relikvij duts (capsa), drobuls

reikia saugoti ir teron, tai reikia galn, nes iuose induose saugoma kakas i

(palla), filakterai (phylateria), vakids (candelabris), kryiai, aukso apvadai (aurif-

ventj kno dali, galni, pavyzdiui, dantis ar pirtas, ar kakas panaaus. Dar

risio), banytins vliavos (vexillis), knygos (codicibus), skraists (velaminibus) ir

kai kuriose banyiose statoma tabernakulis. Apie tai kalbta skyriuje Apie altori50.

baldakimai (cortinis).

27. Abipus altoriaus statomos dvi vakids, idant ireikt diaugsm dviej

25. Ir sidmk, kad duts, kuriose saugomos konsekruotos ostijos, reikia lo-

taut, digaujani dl Kristaus gimimo. iose vakidse, per vidur paymtose

vingosios Mergels kn, apie kuri psalmininkas kalba: Pakilk, Viepatie, ir ateik

kryeliais, dega vaks. Mat angelas prane piemenims: tai a skelbiu jums did

savo poilsio viet, tu ir tavo galybs Skrynia! (Ps 132,8). Jos gaminamos i medio,

diaugsm, kuris bus visai tautai. iandien Dovydo mieste jums gim Iganytojas51.

gryno dramblio kaulo, i sidabro arba aukso, o kartais ir i kritolo. Ir priklauso-

tai tikrasis Izaokas, kuris iaikina [savo motinos] juok. Be to, vaki viesa tai

mai nuo skirting j bruo, jos ireikia skirtingas paties Kristaus kno savybes.

[irinktosios] tautos tikjimas, nes yd tautai Pranaas kalbjo: Kelkis, nuviski!

Ta pati dut, kai joje laikomos konsekruotos arba nekonsekruotos ostijos, reikia

Tavoji viesa atjo, Viepaties lov vir tavs suvito52. O pagonims Apatalas sak:

mogaus atmint: nes mogus turi nuolat atminti apie Dievo teikiamas grybes, tiek

Juk kadaise js buvote tamsa, o dabar esate viesa Viepatyje53. Nes Kristui gimus,

laikinas (jas ymi nekonsekruotos ostijos), tiek dvasines (jas ymi konsekruotos os-

iminiai ivydo vaiskiai suspindusi nauj vaigd, kaip Balaamas buvo iprana-

tijos). Tai simbolikai ireikia indas, kuriame Dievas liep saugoti man. Nors ir da-

avs: vaigd pateks i Jokbo, skeptras pakils i Izraelio54. Apie tai jau kalbta

lykas laikinas, jis i anksto nuspjo dabar ms aukojam dvasin auk. Ir Viepats

skyriuje Apie altori55.

prisak, kad is indas likt aminas atminimas ateinanioms kartoms, kaip skaitome

28. Emunctoria arba nypls, skirtos prikirpti vaks dagt, tai venti odiai,

Ijimo knygoje. Duts, laikomos ant altoriaus, kuris yra Kristus, reikia apatalus

kuriais apkarpome statymo raid ir taip atskleidiame spinduliuojani vies, kaip

ir kankinius, drobs (palle) bei altoriaus utiesalai (vestes) ymi ipainjus, merge-

parayta: Js dar tebevalgysite seniai nuimt pereit met derli ir tursite imesti

les ir visus ventuosius, apie kuriuos Pranaas kalbjo Viepaiui: Jais pasidabinsi

senj, kad padarytumte vietos naujajam56. Indai, kuriuose ugesinami dagiai,

kaip puomenomis (Iz 49, 18). Apie tai kalbta ankstesniame skyriuje48.

tai irdys tikinij, kurie paraidiui laikosi statymo.

26. Taiau philaterium yra viena, o philateria kas kita. Philaterium (filakterijus)
yra pergamento skiautel, kuriame surayti deimt statymo sak. Tokius ratelius

50 Rat. I, ii, 4.

paprastai neiodavosi su savimi fariziejai kaip maldingumo enkl. Dl to evange-

51

Lk 2, 1011.

52

Iz 60, 1.

53

Ef 5, 8.

lijoje parayta: Jie pasiplatina maldos dirus49 ir t. t. Philaterium kildinamas nuo

54 Sk 24, 17.
48

Rat. I, ii, 4.

49 Mt 23, 5.

260

55

Rat. I, ii, 12.

56 Kun 26, 10.

261

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

II s k y r i u s . N o r m i n i a i i r p r o g r a m i n i a i t e k s t a i / P a v y zd i k n y g a

29. nyplels, kuri dviem dantimis pakurstoma ibinto liepsna, reikia pa-

Kristus ir pats apie tai pateik liudijim. Kas ir kodl puoiama i iors, kalbama

mokslininkus, kurie mus moko remdamiesi darniais abiej Testament puslapiais,

treios dalies skyriuje Apie [Mozs] statymo aprang (De legalibus indumentis)60.

ir savo dorybingu pavyzdiu skelia meils liepsn.

Galiausiai Viepaties namuose esantys venti indai ir kitokie reikmenys kildinami

30. Dubenys (scutra), indai, kuri gylis ir apimtis onus yra vienoda ir kurie

i Mozs ir Saliamono. Senajame Testamente j bta daug ir skirtingos paskirties,

skirti kaitinimui, yra mokytojai, kurie neslepia savo irdies lobi, bet i jos semia

kaip skaitome Ijimo knygoje. Jie reik vairius dalykus, apie kuriuos glaustumo

ir skelbia, kas nauja ir sena. Jie nevoia iburio po indu, bet stato j ibintuv, kad

dlei nekalbsime.

esantieji Viepaties namuose patirt ventosios Dvasios vies ir kaitr.

34. Taiau pridera, kad visi dalykai, kuriais puoiama banyia, Gavnios laikotar-

31. Kryius taip pat turi bti statomas ant altoriaus, ir btent nuo altoriaus j

piu bt nuimti arba pridengti. Tai, pasak kai kuri, daroma Kanios (Verb) sekma-

paima kryiaus nejas. Tuo primenama, jog nuo Kristaus pei nuimt kryi ne

dien, nes btent tuo metu buvo paslptas ir udengtas Kristaus dievikumas. Jis leido-

Simonas Kirnietis. Kryius statomas ant altoriaus, tarp dviej vakidi, nes Ba-

si suimamas ir nuplakamas kaip mogus, tarsi stokojantis dievikumo galios. Todl tos

nyioje Kristus tapo tarpininku tarp dviej taut. Juk jis yra kertinis akmuo, du

dienos evangelijoje skaitome: Jzus pasislp ir ijo i ventyklos61. T dien priden-

padars vienu; pas j atskubjo Judjos piemenys ir Ryt iminiai. Apie tai dar kal-

giami kryiai, nelyginant [Kristaus] dievikumo galia. Kiti tai daro jau pirmj Gav-

bama ketvirtos dalies angoje bei skyriuje Apie kunigo engim prie altoriaus .

nios sekmadien, nes kaip tik tuo metu Banyia pradeda apmstyti [Kristaus] kani.

57

32. Dar altoriaus priekis puoiamas aukso juosta, kaip parayta Ijimo knygos

tai kodl iuo laikotarpiu banyioje kryius gali bti neamas tik pridengtas. Kai ku-

dvideimt penktame ir dvideimt septintame skyriuose: Padarysi i akacijos medio

riose vietose yra paprotys ventovje palikti tik dvi udangas arba baldakimus: vien

stal [...]. Padarysi aplink j delno platumo briaun, o aplink briaun auksin apvad .

aplink chor, kit tarp altoriaus ir choro, kad nesimatyt, kas slypi veniausiajame.

Beje, kartais altorius simbolizuoja mogaus ird, kurioje per atgail turi bti auko-

Taip pridengta ventov bei kryius reikia statymo raid, tai yra knik statymo

jama tikrojo tikjimo auka. Tokiu atveju aukso juosta reikia sumanym ger darb,

laikymsi, arba tai, kad Senajame Testamente ir prie Kristaus kani ventj rat

kuriais turime padabinti savo veid, idant viestume prieais kitus [mones]. Kartais

supratimas buvo pridengtas, paslptas ir mslingas, ir visiems, tuo metu gyvenusiems,

altorius reikia Krist, ir tada aukso juosta kuo tinkamiausiai ireikia meil. Mat kaip

akis nelyginant ydas deng, tai yra tik miglotas inojimas. i udanga dar reikia

58

auksas i vis metal geriausias, taip ir meil lenkia visas dorybes. Todl Apatalas Pir-

kalavij, prieais rojaus vartus pastatyt. Taiau kadangi knik statymo laikymsi

majame laike korintieiams ir sako: [Taigi dabar pasilieka tikjimas, viltis ir meil

ir migl bei kalavij panaikina Kristaus kania, tai ir visi ie baldakimai bei udan-

is trejetas,] bet didiausia jame yra meil59. Todl savo veid turime puoti auksine

gos nukabinami Velyk ivakarse. Senajame Testamente kalbta apie atrajojanius ir

meils juosta taip, kad btume pasireng u Krist savo sielas aukoti.

skeltanagius gyvnus. Kaip ariami jauiai, tai yra tie, kurie velgia rat slpinius ir

Banytins vliavos statomos vir altoriaus, kad banyioje bt nuolat atmenama Kristaus pergal, dl kurios ir mes viliams nugalti prie.

juos supranta pagal dvasi, taip ir per Gavni u veniausij slepianio baldakimo
gali eiti tik keli kunigai, kuriems duota painti Dievo karalysts slpin.

33. Kodeksas [t. y. kietviriais ritas knygos formos rankratis, G. J.] su

35. Kalbant apie tai dar reikia paymti, jog banyioje kabinamos trij ri

evangelij knygomis taip pat dedamas ant altoriaus, nes Evangelij paskelb pats

udangos: vienos pridengia ventus dalykus, kitos skiria kunigus nuo ventovs, dar
kitos kunigus nuo pasauliei. Pirmosios ymi statymo raid. Antrosios ms

57

Rat. IV, i, 13; IV, vi, 3-5.

58

I 25, 2325; plg. I 27, 1.

59 1Kor 13, 13.

262

60 Rat. III, xix.

61

Jn 8, 59.

263

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

II s k y r i u s . N o r m i n i a i i r p r o g r a m i n i a i t e k s t a i / P a v y zd i k n y g a

menkum, nes esame neverti, maa to, visai bejgiai painti dangikus dalykus;

dienio miparus, kai pradedama sekmadienio liturgija, kad kunigai galt velgti

treiosios reikia, jog turime suvaldyti savo knikus geidulius.

vent viet, nes [sekmadien] menamas [Viepaties] prisiklimas.

Pirmosios udangos arba baldakimai (cortine), kabinamos abipus altoriaus,

37. Dl ios prieasties [udanga pakeliama] dar eis sekmadienius [po Vely-

kurio slpin engia kunigas, kaip kalbama ketvirtojoje dalyje, skyriuje Apie sl-

k], nes nra tokio amiaus, kuriam [prisiklimas] neteikt amino diaugsmo. i

pinius , ymi tai, apie k skaitome Ijimo knygos trisdeimt ketvirtame skyriuje:

udanga simbolizuoja diaugsm, kur gaubia dangus. tai kodl sekmadieniais ne-

Pabaigs su jais kalbti, Moz usideng veid gobtuvu, nes Izraelio vaikai negal-

silaikome pasninko: dl to, kad Viepats prisikl sekmadien. Pirmasis sekmadie-

jo pakelti jo veido spindesio . Ir, kaip kalba Apatalas, is gobtuvas iki iol dengia

nis [po Velyk] ymi pirmj tv diaugsm rojuje, kai jie dar nebuvo nusidj.

yd irdis.

Antrasis sekmadienis ymi saujels [irinktj] diaugsm Nojaus arkoje, kai visus

62

63

Antrosios udangos, arba baldakimai, kurie Gavnios metu ir per miias utrau-

kitus paskandino tvanas. Treiasis Izraelio sn diaugsmas t met, kai Juozapo

kiami prieais altori, kildinamos i to ir ymi t, kuri buvo pakabinta padangtje, ir

laikais kitus kamavo badas. Ketvirtasis diaugsmas taikoje gyventi Saliamonui val-

kuri skyr vent veniausij viet nuo ventos. Ji skyr [Sandoros] Skryni nuo

dant. Penktasis grtanij i Babilono nelaisvs diaugsmas. etasis mokini

moni ir ji buvo iausta nepaprastai meistrikai ir ipuota nepaprasto groio vai-

diaugsmas nuo prisiklimo iki dangun engimo, kai su jais buvo Suadtinis.

riausi spalv motyvais. Ir ji plyo pusiau Viepaties kanios metu. Ir jos pavyzdiu

38. Taip pat ir per vent, per kuri skaitomi devyni Gavnios skaitiniai, udan-

baldakimai dar ir iandien audiami labai daili spalv. Ijimo knygos dvideimt

ga pakeliama arba atitraukiama. Taiau taip nebuvo daroma pagal ankstyvuosius

etas, trisdeimt penktas ir trisdeimt etas skyriai aprao anksiau aptart udan-

Banyios potvarkius, mat anuomet per Gavni ikilmingai nebuvo veniama jo-

g ir kalba, kaip reikia austi baldakimus.

kia vent. O jei kokia vent ir pasitaikydavo [ioki dien], ji bdavo perkeliama

Treij kilm pertvaros, kurios ankstyvojoje Banyioje juos chor ir auk-

etadien arba sekmadien, kaip matyti pagal popieiaus Martyno65 potvark ir

tumo buvo ne auktesns nei atrama. Tai galima pamatyti dar ir dabar kai kuriose

pagal Burchardo knyg66. Visa tai dl io meto rimties. Vliau sigaljo prieingas

banyiose. Jos nebuvo auktesns, kad mons, matydami kunig giedant psalmes,

paprotys, kad antai devyni skaitini vent bt ikilmingai veniama t dien,

imt i jo deram pavyzd.

kuri ir priklauso, bet vis dlto bt laikomasi pasninko.

36. Taiau dabar paprastai tarp kunig ir pasauliei pakabinama udanga ar

39. veni dienomis baldakimai utraukiami dl puonumo, idant regimos gro-

statoma pertvara, kad jie vieni kit nematyt, tarsi vien is veiksmas bylot: Nu-

ybs patraukt prie neregimj. ie baldakimai kartais yra vairi spalv, kaip jau

grk mano akis nuo to, kas tuia64 ir t. t. Taiau Didj Penktadien banyioje

buvo sakyta anksiau, kad per spalv vairov bt parodyta, jog mog, kuris yra

nuimamos visos udangos, nes per Viepaties kani ventyklos udanga plyo pu-

Dievo ventov, turi puoti vairios dorybs. Balti baldakimai reikia tyr gyvenim,

siau, ir taip mums buvo atskleistas anksiau paslptas dvasinio statymo supratimas,

raudoni meil, ali kontempliacij, juodi kno apmarinim, pilki negandas.

atverti Dangaus karalysts vartai ir suteikta stipryb, kad ms nepergalt kniki

Kartais taip pat ant balt baldakim udedami vairi spalv gelumbs gabalai, taip

geiduliai, nebent jiems pasiduoti nusprstume savo valia. Taiau udanga, skirianti

paymint, jog ms ird btina apvalyti nuo yd, ir kad viduje turi kabti dorybi

ventov nuo kunig, atitraukiama arba pakeliama per kiekvieno Gavnios eta-

baldakimai bei vairiausi geri darbai.

62 Rat. IV, xxxv.

63

I 34, 33.

64 Ps 119, 37.

264

65 Martynas I, vald 649655, ventasis.

66 Burchartas Vormsietis (apie 965 apie 1025), Vormso vyskupas, parengs kanon teiss
svad ir kit banytins teiss dokument; in Burcardo lib. xiii.

265

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

II s k y r i u s . N o r m i n i a i i r p r o g r a m i n i a i t e k s t a i / P a v y zd i k n y g a

40. veniant Viepaties gimim kai kuriose banyiose nekabinamos jokios

ta: Esu juoda, bet grai69. Ir Viepats per prana kalba: Mano paveldas man yra

udangos, kai kuriose kabinamos beverts, kai kuriuose [itin] dailios. Jei jos ne-

labai viesus70. Tai turdamas omenyje pranaas sak: Viepatie, a myliu Namus,

kabinamos, tai reikia ms gdingum; mat nors diaugiams, kad mums gim

kuriuose gyveni, tavo lovs buvein71 ir t. t., kur per dvasi puoia tikjimas, viltis

Iganytojas, vis dlto neturime slpti gdos dl to, kad tokia didi buvo ms nuo-

ir meil. Tiek emika, tiek dvasin Banyia turi apsivalyti. Apie tai kalbama etoje

dm, jog pats Dievo snus dl ms save apipl, priimdamas tarno pavidal.

dalyje, skyriuose Apie Velykas ir Apie paskutin vakarien72.

tai kodl net jo mirties dien neveniame jokios linksmybi lydimos vents,

43. Kai kuriose banyiose ikabinami strui kiauiniai ir panas dalykai, ku-

bet kuo grieiausio laikoms pasninko. Taiau kit ventj mirt veniame

rie adina moni nuostab ir kuriuos galima ivysti ypa retai, kad jiems padedant

linksmai ir kiek geresniu maistu ir grimu save ugandiname, kaip etos da-

bt galima mones patraukti banyi ir juos stipriau paveikti. Mat [kai kurie

lies skyriuje Apie Didj Penktadien kalbama . Gdos raudoniu raustame, kad

mons] pasakoja, jog strutis, umarus pauktis, savo kiauinius palieka smlyje.

Viepats mir dl ms kali, tuo tarpu ventieji mir ne dl ms kali, o dl

Tik ivyds tam tikr vaigd, juos prisimena, grta prie j ir suildo savo vilgs-

Kristaus kentjo. Kas banyioje pakabina menkavertes udangas, parodo, kad

niu. Tad [struio] kiauiniai banyioje kabinami norint parodyti, jog per nuodm

Viepats prim tarno pavidal, ir tai, jog t dien jis bjaurius skarmalus buvo

mogus buvo Dievo apleistas, bet, atmins savo kaltes, tampa dievikos viesos ap-

vyniotas. Kas dailias ireikia diaugsm gimus Karaliui ir parodo, kaip mes

viestas. Jei jis atgailaus ir gr pas J, j suildys Jo gailestingas vilgsnis, apie kur

turime atrodyti, priimdami tok svei.

kalbama Luko [evangelijoje], kaip Viepats pavelg Petr, kai jis isigyn Kristaus.

67

41. Kai kuriose banyiose per Velykas altoriai puoiami prabangiais audeklais

[Kiauiniai] kabinami dar ir tam, kad juos velgdamas kiekvienas pagalvot, jog

ir viena ant kitos perdengiamos trij spalv skraists raudonos, pilkvos ir juodos

mogui labai paprasta umirti Diev, jei jo neapvieia vaigd, tai yra jei nepa-

spalvos, kurios simbolizuoja tris amius. Baigus pirmj skaitin ir atliep, nuimama

dvelkia v. Dvasios malon ir jei jis negrta pas J savo darbais.

juoda skraist, kuri ymi laikus prie statym. Antrj skaitin ir atliepus baigus

44. Ankstyvojoje Banyioje [ventoji auka] buvo aukojama mediniuose induo-

nuimama pilkoji, kuri ymi statymo ami. Treij baigus, pakeliama raudono-

se ir apsirengus paprastais rbais; mat anais laikais taurs buvo medins, o kunigai

ji skraist, kuri simbolizuoja malons ami, kuriame per Kristaus kani mums

auksiniai. Dabar yra atvirkiai. Popieius Severinas [?640] nurod, kad aukojama

atverti [vartai] veniausij ir amin lov. Apie altoriaus drobes bei dangalus

bt stikliniuose induose, bet kadangi jie labai traps, popieius Urbonas [Urbonas

kalbta traktate Apie altori68.

II, apie 10401099] ir Reimso susirinkimas [1048] nutar, kad bt aukojama sida-

42. Per pagrindines ventes vieai istatomi banyios lobiai. Tai daroma dl trij

briniuose arba auksiniuose induose, arba, jei banyia labai skurdi alaviniuose,

[prieasi]. Pirma, dl atsargaus valgumo, tai yra tam, kad bt parodytas imin-

mat jie nerdija, bet [jokiu bdu] ne mediniuose ar alvariniuose. Tad jie neturi bti

tingumas to, kam saugoti jos buvo pavestos. Antra, ikilms garbei. Treia, j pa-

stikliniai, kad nebt ipiltas [Kristaus kraujas], nei mediniai, nes medis yra poringa

aukojimo banyiai atminimui, tai yra atmenant tuos, kurie anksiau [tuos lobius]

ir akyta, [Kristaus] krauj sugerianti mediaga, nei variniai ar alvariniai, nes ie

padovanojo banyiai. Per ventes banyia visokiausiais bdais puoiama i vidaus,

metalai paaliuoja, be to, gali sukelti pykinim.

bet ne i iors, taip mistiniu bdu paymint, jog visa jos lov vidin. Nors i
iors ji ir bt niekinama, sieloje, kuri yra Dievo sostas, ji spinduliuoja. Juk pasaky-

69 Gg 1, 5.
70 Ps 16, 6.

67 Rat. VI, lxxvii, 1.

71

Ps 26, 8.

68 Rat. I, 2, 7ff.

72

Rat. IV, lxxxvi, 15f; Rat. Lxxii, 1f.

266

267

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

II s k y r i u s . N o r m i n i a i i r p r o g r a m i n i a i t e k s t a i / P a v y zd i k n y g a

45. Ir atkreipk dmes, kad taurs pavadinimas kyla i Senojo ir Naujojo Testamen-

dabro80. Padangt taip pat buvo nurodyta pagaminti i vairi brangi mediag,

to: Babilonas buvo auksin taur Viepaties rankoje, nugirdanti vis em73; Juk

kaip apie tai jau kalbjome skyriuje Apie banyi81. statymo pontifikas naudojo

taur yra Viepaties rankoje, pilna stipraus jo pykio vyno . Ir kitoje vietoje: Ne-

ir kitus vairius brangius dalykus bei puomenas. Apie tai kalbama treioje dalyje,

iu vyno atna Viepaiui ir auksiuosi Viepaties vardo . Taip pat ir Evangelijoje:

skyriuje Apie [Mozs] statymo sakyt aprang82. Apie tai taip pat kalbama pra-

74

75

Ar galite gerti taur, kuri a gersiu?76. Taip pat: pams taur, sukalbjo padkos

dioje skyriaus Apie banyios dedikavim83.

mald77. Aukso taur reikia iminties lobius, paslptus Kristuje, sidabrin kali

47. Orleano susirinkimas84 udraud dievikuosius slpinius naudoti vestuvi

nutyrinim, alavin kalt ir bausm. Mat alavas yra tarp sidabro ir vino, ir nors

papuoimams, idant jie nebt iniekinti, susiliet su nedorliais ir netyru pasaulio

Kristaus knas nebuvo vinas, tai yra nusidjlis, jis buvo panaus kn, palenkt

pramatnumu. O tai neabejotinai parodo, jog arnoto negalima sidinti i kokio nors

nuodmei. Nors nebuvo sidabrinis, tai yra pavaldus kaniai dl savo kalts, jis toks

paprasto mogaus apdaro, ar j, padalijus dalis, siti koki puomen, skirt ven-

tapo dl ms kalts, nes jis ms negalias prisim, ms skausmus sau usikrov78.

tj slpini ventimui.

Apie taur ir paten kalbama skyriuje Apie paventinimus ir patepimus .

79

46. Bet jei kas, vedamas pavirutinio religingumo, sako, es Viepats palieps Mozei visus [bet kokios paskirties bei visoms ceremonijoms naudojamus]

48. Popieius Steponas85 nurod, kad banytiniai rbai neturi bti naudojami
jokiems kitiems tikslams, kad juos liest tik venti mons, idant kertas, krits ant
Babilono karaliaus Baltazaro, neugrit io [sako] lauytoj.

padangts indus pagaminti i vario, kaip skaitome Ijimo knygos dvideimt sep-

49. Popieius Klemensas86 taip pat nurod, kad mirusieji nebt nei laidojami, nei

tintame ir dvideimt atuntame skyriuose, tai jis panaus Jud, prie moters,

vyniojami, nei pridengiami drobule, tai yra altoriaus drobmis, nei su pala, kuria u-

kuri ipyl [brangius tepalus ant Kristaus koj], jei dar sako, kad visus brangius

dengiama taur, nei su drobs gaballiu, kuriuo kunigas luosto rankas po konsekracijos.

indus bei kitas puomenas galima parduoti, ir pinigus idalyti vargams. Mat taip

50. Kai susitepa audiniai (palla), tai yra korporalai ir veliumai, dedami ant alto-

mes elgiams ne todl, kad Diev labiau diugint menkaverts puomenos nei

riaus, taip pat vir altoriaus kabantys baldakimai, juos skalbia diakonai su patarnau-

auksins, bet todl, kad Diev mylintys mons mielai aukoja tai, k myli, idant

tojais zakristijoje, o ne kur u [banyios]. Veliumai, dedami ant altoriaus, turi bti

per Dievo gerbim nugalt savo godum. Be to, i dieviko maldingumo tarnyst

skalbiami naujame dubenyje. Drobs, tai yra korporalai, skalbiami kitame inde. Dur

yra dorovinga ir reikminga bsimai lovei. tai kodl pagal Senj statym buvo

udangos ar baldakimai, kabinami banyiose per ventes ir Gavni, dar kituo-

nurodyta [kunigo] drabu siti i aukso, hiacinto, purpuro ir skaisiai raudonai

se dubenyse. Tai buvo nurodyta Leridos susirinkimo87 nutarimu88, pasak kurio, visos

daytos plonyts drobs ir kit brangi audini, kad parodyt, kokia didia gau-

banyios turt korporalui bei altoriaus drobms skalbti iskirtinai iam reikalui

sybe dorybi turi spindti kunigai. Taip pat buvo sakyta, kad altorius, malons
sostas, vakids, kiti indai bei altoriaus papuoimai bt padaryti i aukso ir si-

80 I 25, 30, 38.

81

Rat. I, i, 12.

73

Jer 51, 7.

82 Rat. III, xix, 1, 17f.

74

Ps 75, 9.

83

75

Ps 116, 13.

84 Galbt VII Orleano sinodas, vyks 1020 m.

Rat. I, vi, 1.

76 Mt 20, 22.

85

77 Plg. Mt 26, 27.

86 Klemensas III, vald 11871191, arba Klemensas IV, vald 12651268 m.

78 Iz 53, 4.

87 Vyko 546m. Ispanijos mieste Leridoje, lot. Ilerdensis.

79 Rat. I, viii, 24.

88 De cons. D. 4, c. 106.

268

Steponas I, vald 254257, ventasis.

269

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

II s k y r i u s . N o r m i n i a i i r p r o g r a m i n i a i t e k s t a i / P a v y zd i k n y g a

skirtus indus, kuriuose neturi bti skalbiama niekas kitas. Pasak jau mintojo [popie-

tams (lot. Proprium Temporis); septintoji ventj minjimams (Proprium Sancto-

iaus] Klemenso89, jei drobs, kuriomis puoiamas altorius, arba katedra, kurioje sdi

rum); atuntoji laiko skaiiavimui ir Velyk dienos nustatymui.

kunigas, apsirengs ventais drabuiais, arba vakid, arba dangalai, tai yra gelumbs

Apeigynas grstas XIII a. liturgine praktika, pateikia sistemin-alegorin litur-

ar baldakimai, kabantys u altoriaus, susidvi dl amiaus, jie turi bti sudeginami, o

ginio laiko, erdvs ir veiksmo aikinim. Durandietis rmsi Amalarijaus i Meco

j pelenai ipilami arba baptisterijoje, arba mrijami banyios sienoje ar ukasami

(m.852/3) suformuluotais keturi prasmi egzegezs (aikinimo) principais. Pras-

grindyse, ten, kur paprastai nevaiktoma. Atkreipk dmes, kad banytiniai papuoi-

ms yra ios: (1) istorin arba tiesiogin odiai atitinka tikrov; (2) alegorin o-

mai yra paventinami. Apie tai kalbama skyriuje Apie paventinim ir patepim .

diai nurodo kitus tikjimo aspektus; (3) tropologin odiai moko krikioniko

90

gyvenimo; (4) anagogin odiai veda laik pabaigos link. Apeigyno pratarmje
K o me n ta r as

Durandietis pateikia tok keturi prasmi pavyzd: Istorikai Jeruzal tai emi-

Vidurami liturgininkas ir teisininkas, kunigas ir vyskupas Viljamas Duran-

kas miestas, kur vyksta piligrimai; alegorikai tai kovojanti Banyia; tropolo-

dietis Vyresnysis (apie 12301296), gims Pranczijoje, Provanse, daugiausia laiko

gikai bet kuri tikinti siela; anagogikai Dangikoji Jeruzal arba tvyn.91 I

praleido Italijoje. 1263m. Bolonijos universitete gavo kanon teiss daktaro laipsn

vis keturi prasmi Durandietis daugiausia kliaujasi alegoriniu aikinimu laisvai

ir tapo popieiaus kurijos kapelionu ir tribunolo teisju (auditor generalis causarum

interpretuodamas savo pirmtak v. Aurelijaus Augustino (354430) traktat Apie

sacri palatii); igarsjo kaip kanon teiss vadovo Speculum Iudiciale (apie 1271

krikionikj mokym (De doctrina Christiana) ir Hugono Viktorikio (10961141)

1276) autorius. 1274m. Durandietis kaip popieiaus Grigaliaus X teologas (peritus)

enkl teorij. Biblijos citat prisodrintas Apeigynas atskleidia v. Rato sitvirtini-

ir sekretorius dalyvavo Liono susirinkime, redagavo io susirinkimo nutarimus ir

m Vidurami mogaus smonje ir yra tipikas savojo laiko praktins teologijos

pareng j komentarus. 1291m. konsekruotas Mends vyskupu. Savo diacezij pa-

ir hermeneutikos pavyzdys, liudijantis to meto simbolin mstym, persmelkus ne

tikjs valdyti snnui Viljamui Durandieiui Jaunesniajam, pats tapo popieiaus

tik tikjim, bet ir kasdienyb. Nors Apeigyne kliaujamasi daugybe krikionik

legatu (atstovu) Bolonijoje. Palaidotas Romos S. Maria sopra Minerva banyioje;

autori, ypatingas Durandieio nuopelnas (beje, lms jo veikalo ilgaamikum)

antkapio epitafijoje apsakytas jo gyvenimas ir svarbiausi darbai. Igarsjo Pontifi-

tai enciklopedinis dstymo isamumas ir nuoseklumas.

kalu (Pontificale, apie 12931295) ir Apeigynu (Rationale divinorum officiorum, iki

Dvasininkams, vis pirma vyskupams, skirtas Apeigynas aikino, kaip moky-

1286). Pastaruoju Katalik Banyia naudojosi iki XVIIa. vidurio. , bene daugiau-

ti ir skelbti krikioni tikjim ir suvokti liturgijos slpinius. Skirtingai nuo kit

sia perraint Vidurami kodeks 1459m. Maince ispausdino Johannas Fustas

vlyvj Vidurami tekst, aptariani banyi ir jos rang, pavyzdiui v. Ber-

ir Peteris Schoefferis. Tai, kad Apeigynas pasirinktas spausdinti ikart po Biblijos ir

nardo Klervieio (10901153) traktat ir pamoksl, Durandieio Apeigynas neturi

lotynikojo Psalmyno, liudyt veikalo populiarum ir aktualum.

Atuoniose Apeigyno knygose smulkiai apraoma liturgija, pateikiama simbolin jos interpretacija. Pirmoji knyga skirta banyios pastatui, altoriui, paveikslams,

reformistini umai ir liturgijos aikinim grindia v. Ratu, Banyios tradicija,

dokumentais bei to meto banyi tikrove. Aikinamasis Apeigyno pobdis ir isamumas lm jam patikimo istorijos altinio reputacij.

varpams, ventoriui ir t. t.; antroji dvasininkams; treioji rbams ir audiniams;

ketvirtoji miioms; penktoji kanoninms valandoms; etoji liturginiams me89 De cons. D. 1, c. 39.
90 Rat. I, viii.

270

91

Similiter Ierusalem intelligitur ystorice ciuitas illa terrestris quam peregrini petunt;
allegorice ecclesia militans; tropologice quelibet fidelis anima; anagogice celestis Ierusalem
sive patria, Guillelmus Durandus, Rationale Divinorum officiorum IIV (Corpus
Cristianorum Continuatio Mediaevalis, t. 140), sudaryt.A. Davril, T.M. Thibodeau,
Turnhout: Brepols, 1995, Prologus 12, p. 8.

271

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

II s k y r i u s . N o r m i n i a i i r p r o g r a m i n i a i t e k s t a i / P a v y zd i k n y g a

Dailtyroje daniausiai pasitelkiamos pirma ir treia Apeigyno knygos, kuriose

Cesare Ripa. Ikonologija

apraoma, aikinama ir reglamentuojama banyios rangos, liturgini reikmen

ir dails krini ivaizda, mediagos ir vartosena92. Manytina, jog Apeigynas dar

>

Versta i: Cesare Ripa, Iconologia, sudaryt. Piero Buscaroli, angos aut. Mario Praz,

tak banytini paveiksl ir rangos usakov pageidavimams bei sprendimams;

Milano: TEA, 1992, p. 3637, 4345, 8586, 145147, 357, 409, 457, 477 (i ital k. vert Jonas

amininkai juo rmsi interpretuodami banytinio meno krinius. Tokiais atvejais

Malinauskas, komentarus pareng Aleksandra Aleksandraviit)

Apeigynas buvo suvokiamas kaip pavyzdi knyga. Maai tiktina, jog Apeigynu
bt naudojsi banytinius reikmenis gamin meistrai pasaulieiai, taiau jame iskleistos alegorijos neabejotinai formavo vlyvj Vidurami ikonografin odyn,
lm mediag pasirinkim. Pavyzdiui, struio kiauinio apraymo itraukos 43

Autoritetas, arba Valdia

skyriuje leidia interpretuoti negausiai ilikusius, taiau inventoriuose danai mi-

Prabangiame soste sdinti matrona, vilkinti puoniais, brangenybmis nusags-

nimus kiauinius ir padeda iaikinti i pirmo vilgsnio msling detal Piero della

tytais drabuiais, ikeltoje deinje rankoje laiko du raktus, kairje skeptr. Vieno-

Francescaos (14151492) altoriniame paveiksle (it. pala) Sacra Conversazione , kitus

je jos pusje yra knygos, kitoje vairs ginklai.

93

motyv naudojanius atvaizdus. 20 skyriuje idstytas skirtumas tarp apskrito (e-

Vaizduojama matrona, nes brandus amius savaime reikia autoritet. Ciceronas

mikj gyvenim baigusio palaimintojo ar ventojo) ir kvadratinio (tebegyvenanio

knygoje De Senectute (Apie senatv) sako: Apex autem senectutis est auctoritas (Se-

asmens) nimbo, beveik nebenaudotas XIIIa. dailje, rodo, jog kunigai galjo rem-

natvs virn yra autoritetas), ir po to priduria: Habet senectus honorata proe sertim

tis Durandieio veikalu aikindami dails krinius. Apeigyne dailtyrininkai randa

tantam auctoritatem, ut ea pluris sit, quam omnes voluptates (Senatv, ypa pagerbta

paaikinimus nuo XIIIa. ipopuliarjusiam uuolaid tapymui Iganytoj vaizduo-

[pareigomis], mgaujasi tokiu autoritetu, kuris virija bet kok kno malonum). Vis

janiuose darbuose. Apeigynas nepakeiiamas tyrinjant Vidurami banyios

pirma dl iminties ir didelio inojimo, kuris joje yra. Vaizduojama sdinti, nes sdi ir

interjer semantik , gilinantis liturgini ind ir menkai ilikusios Vidurami

kunigaikiai, ir teisjai, itaip parodydami savo autoritet ir kartu pusiausvyr bei sielos

banytins tekstils istorij.

ramyb. Dl to, kad svarbs dalykai negali bti sprendiami kitaip, kaip tik rimtai atsis-

94

dus. Taip daro teisjai, kurie, turdami valdi ir gali nusprsti, iteisinti arba pasmerkti,
Gi e d r Mi c k n a i t

negalt teistai skelbti nuosprendio, jei nesdt kaip liepia statymas.

Apsivilkusi ikilming, spindint rb, nes toks yra tasai, kuris turi valdi kitiems moni akivaizdoje. Ne tik rbai, bet ir brangakmeniai rodo autoritet ir garb to, kuris juos neioja.

92 Isamiau apie Apeigyn, kaip dails istorijos altin, r. K. Faupel-Drevs, Vom rechten
Gebrauch der Bilder im liturgischen Raum. Mittelalterliche Funktionsbestimmungen bildender
Kunst im Rationale Divinorum Officiorum des Durandus von Mende (1230/311296), (Studies
in the History of Christian Thought, t. 89), Leiden: Brill, 2000.
93

Apie 1472, Milanas, Breros pinakoteka; pagal saugojimo viet kitaip vadinamas Pala di Brera
arba pagal usakovo, Urbino valdovo Federico da Montefeltro pavard Pala Montefeltro.

94 A. Middeldorf Kosegarten, Zur liturgischen Ausstattung von San Marco in Venedig im 13.
Jahrhundert. Kanzeln und Altarziborien, Marburger Jahrbuch fr Kunstwissenschaft, 2002,
nr. 29. p. 777.

272

Raktai reikia dvasin autoritet ir valdi, kaip puikiai rodo Kristus ms Viepats ir Iganytojas, kai jais dav aukiausi valdi v. Petrui, sakydamas: Et tibi
dabo claves regni Coelorum, quodcumque ligaveris super terram erit ligatum, ecc.
(Duosiu tau Dangaus karalysts raktus: k surakinsi emje, bus surakinta ir t. t.)95.
Tuos raktus laiko deinje, nes dvasin valdia yra svarbesn, kilnesn u kitas, kaip
95

Mt 16, 19.

273

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

II s k y r i u s . N o r m i n i a i i r p r o g r a m i n i a i t e k s t a i / P a v y zd i k n y g a

knas yra kilnesnis u siel. Dein rank su raktais laiko ikelt Dang, idant ro-

tai netramdomas trokimas t, kurie nori inoti daugiau, negu reikia. Ausys reikia,

dyt, kad Omnis potestas a Deo est (Kiekviena valdia i Dievo), pasak apatalo

kad smalsuolis tetrokta girdti ir inoti tai, k sako kiti. v. Bernardas De gradib.

v. Pauliaus Laiko romieiams (13, 1).

superb. (Apie puikybs laipsnius), nordamas pavaizduoti smals vienuol, j itaip

Skeptras kairje rodo emik autoritet ir valdi. Kaip visiems savaime ino-

aprao: Si videris Munacum evagari, caput erectum, aures portare suspensas, cu-

ma, knygos ir ginklai rodo gali rato, moksl ir ginkl, kurie dedami kairje dl to,

riosum cognoscas (Jeigu matysi vienuol klajojant, pakelta galva, nukarusiom au-

kad Ciceronas sak: Cedant arma togae (Tenusilenkia ginklai togai).

sim, smalsuol atpainsi). Varls dl to, kad turi dideles akis, yra smalsumo enklas.
Toki prasm joms teik senovs mons. Dl to egiptieiai, nordami pavaizduoti
smals mog, vaizduodavo varl. Ir Pier.[o] Val.[eriano] sako, kad varls akys, su-

Gerumas
Grai moteris aukso rbais su rt vainiku ant galvos, dang pakeltomis akimis, ant rankos laiko pelikan su maais pelikaniukais. alia, ant ups kranto, a-

maiytos su elnio oda ir laktingalos msa, daro mog val, vitr ir smals.
Rankos ikeltos, kaklas itemptas pirmyn dl to, kad smalsuolis visada valus
ir guvus, pasirengs pagauti naujienas i vis pusi. Tai taip pat liudija ir sparnai

liuoja medelis.
mogaus gerumas susideda i ger dali: itikimybs, tiesos, dorumo, teisingumo ir kantrybs. Gerum vaizduojanti moteris grai, nes gerum atpasti groyje,

bei pasiiau plaukai, simbolizuojantys gyvas mintis, ir rb spalvos, reikianios

inojimo trokim.

kadangi protas pasta juslmis. Aukso rbas reikia gerum dl to, kad auksas yra
neprilygstamai tauresnis u visus kitus metalus. Medis ant ups kranto reikia Do-

Skm (Fortna)

vydo odius 1 psalmje, kur pasakyta: mogus, kuris laikosi Dievo sakym, pa-

Moteris uritomis akimis medyje ilgu pagaliu dauo akas. I medio krenta

naus med, pasodint prie skaidrios, graios, sraunios ups , nes gerumas, apie

vairioms profesijoms priklausantys rankiai ir daiktai: skeptrai, knygos, vainikai, pa-

kur kalbame, yra ne kas kita, kaip Dievo valios vykdymas. Dl to vaizduojamas ir

puoalai, ginklai ir kt. Taip j vaizduoja Doni. Kai kas sako, kad skm, arba fortna,

pelikanas, kuris, kaip sako daugelis autori, kad pamaitint savo ialkusius vaikus,

valdo vaigdes, kurios lemia moni prigimt, veikia polinkius nulemianias jusles,

snapu pats save drasko ir savo krauju juos maitina, anot Piero Valeriano.

neliesdama proto. Visi pagoni autoriai j vaizduoja akl, nordami parodyti, kad ji

96

Ups, pasak Augustos kardinolo, nevaizduoja nieko kito kaip tik gerum. Mote-

visus vienodai myli ir vis nekenia, duoda tai, k likimas lemia. Tai sakau, kartoda-

ris iri dang, pasinrusi dievik kontempliacij, kad nuvyt kyriai lendanias

mas pagoni nuomon, kuriai pritaria neisilavin mons. O i ties viskas priklauso

blogas mintis. Dl to taip pat ant galvos udtas rt vainikas, nes tas augalas atbai-

nuo Dievo Apvaizdos, kaip moko v. Tomas [Akvinietis] Summa contra gentiles (Prie

do piktsias dvasias, kaip liudija senoliai. Rtos taip pat sumaina venerik meil,

pagonis) treios knygos 92 skyriuje. mons, susibr aplink med, liudija, kad teisin-

o tai reikia, kad tikras gerumas palieka nuoaly visus interesus ir savimeil, kuri

gas yra senas posakis: Fortunae suae quisq. Faber (Kiekvienas savo laims kalvis).

iderina instrument, skambinant visomis dorybmis.

Fortna
Ant rutulio sdinti moteris su sparnais, idygusiais i pei.
Fortna

Smalsumas
Sparnuota moteris raudonais ir mlynais rbais, nustais daugybe aus ir varli,

Moteris po dangaus skliautu su gausybs ragu rankoje. Nuolat besimainantis

pasiiauusiais plaukais, ikeltomis rankomis, pirmyn itemptu kaklu. Smalsumas

dangaus skliautas reikia, kad ir Fortna nuolat mainosi bei keiia kiekvieno veid.
mogus tai pakelia, tai nuleidia galv, nes Fortna dalina turtus ir io pasaulio

96 Ps 1, 13.

274

grybes. Grybes ima i gausybs rago, kad matytsi, i kur jos ateina.
275

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

II s k y r i u s . N o r m i n i a i i r p r o g r a m i n i a i t e k s t a i / P a v y zd i k n y g a

Fortuna buona nella medaglia di Antonio Geta (Skm pagal Antonio Geta medal)

sako 91-oji psalm. Po ranka vaizduojamas kikis, nes egiptieiai (kaip pasakoja Pie-

Sdinti moteris, deine ranka atsirmusi rat vietoj dangaus skliauto, o kairje

ro Valeriano 13-oje knygoje), nordami pavaizduoti vieni mog, tapydavo kik jo

laikanti gausybs rag.

Fortuna infelice (Neskm)

urvelyje. inant, kad itas gyvnas bna vienas ir tik retais atvejais oloje matysime
juos dviese. Net kai bna kartu tame paiame plote, jie laikosi vienas nuo kito atokiai.

Moteris laive be vairo, nulautu stiebu ir vjo suplytomis burmis. Laivas tai

Knygoje pasakyta, kad vienio mogaus tikslas yra iminties ir mokslo studija-

ms mirtingas gyvenimas. Burs, stiebas ir kiti sulauyti prietaisai rodo, kad nes-

vimas. Kitaip vienatv bt verta nelovs, nes pasak Aristotelio Politikos, vienias

km yra nelaiminga skm.

mogus tai arba angelas, arba gyvulys.

Fortuna giovevole ad amore (Pasisekimas meilje)

Moteris, deinje rankoje laikanti gausybs rag, kair padjusi ant alia jos idykaujanio Kupidono galvos.

Aktyvusis gyvenimas
Yra du keliai, vedantys laim. Jais skirtingai einama, priklausomai nuo ypatum, polinki, iorini paskat. Jie vadinami aktyviuoju ir kontempliatyviuoju gyvenimu. Abu juos palaimino Kristus ms Iganytojas ventj Mortos ir Marijos

Tapyba
Grai moteris juodais veliais besiplaikstaniais plaukais ir pakeltais antakiais,
kurie liudija apie netiktas mintis. Burn usidengusi pakauyje surita juosta, ant

asmenyse. Pastaroji vertinta labiau u an, kuri buvo usimusi darbais; ji nusipeln
Jo pagyrimo ir atlygio.

kaklo aukso grandin, ant kurios kabo kauk, ant kaktos urayta Imitatio Mg-

Aktyvusis gyvenimas vaizduojamas su plaiakrate skryble ant galvos, kaup-

diojimas. Vienoje rankoje ji laiko teptuk, kitoje palet. Apsivilkusi balt rb iki

tuku ant peties, kaire ranka laikantis arkl. Aplink matyti kiti ems kio padar-

pat ems. Prie koj gali bti kai kurie tapybos rankiai, rodantys, kad tapyba tai

gai, nes emdirbyst reikalingiausia mogaus pragyvenimui ir reikalauja fizinio

kilnus usimimas, nemanomas be gyvo proto darbo.

darbo, atpalaiduojant prot. it padarg pakanka pavaizduoti tai, kas susij su

Senovje mgdiojimu buvo vadinamas toks kalbjimas, kuris nors ir neties

sakydamas pasakydavo k nors tikra. Norta, kad to nesugebantys poetai nebt

rank darbu.
Michelangelo Buonarotti Julijaus II antkapyje aktyvj gyvenim vaizduoja La-

pripainti. Tapytojams tai netinka, nes ties sako trivialus posakis, kad tapyboje

bano dukt Lja statula su veidrodiu rankoje, simbolizuojaniu dmes, kur sau

nra poezijos, bet poezijoje tapyba galima.

skiriame, ir gli vainiku kitoje rankoje, simbolizuojaniu dorybes, kurios ms

gyvenim puoia iame pasaulyje ir po mirties padaro garbing.

Vienatv
Moteris baltais rbais, ant galvos vienias virbl panaus pauktukas, po deine

Kontempliatyvusis gyvenimas

ranka kikis, kairje knyga. Moteris vaizduojama nuoalioje, retai lankomoje vie-

Nuoga moteris, vien rank itiesusi dang, kitoje laikanti knyg. Knygoje para-

toje, nes sakoma, kad vienatvs iekoma u miesto, toli nuo moni kalb, nuo vie

yti psalms odiai: Mihi inhaerere Deo bonum est (Man gi gera laikytis Dievo)97.

ir privai valstybini reikal, atsidedant religijai, mokslui arba kitiems kilniems usi-

Michelangelo kontempliatyviajam gyvenimui pavaizduoti sukr Rachels, Ljos se-

mimams, kaip rao Petrarca 28-ame sonete: Solo e pensoso i pi deserti campi / Vo

sers ir Labano dukters, statul. Maldai sudtos rankos, linkstantys keliai, veide atsi-

misurando, passi tardi, e lenti (Vienas, susimsts matuoju ltais ingsniais tuius

spindintis dvasios pakilumas. Tarp i dviej statul Moz to antkapio garsenyb.

laukus). Rbo balta spalva reikia vienumon pasitraukusio trokim bti skaisiam
be jokios siel suterti galinios dms. Tas pauktis yra vienias i prigimties, kaip
276

97 Ps 72, 28.

277

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

K o me n ta r as

II s k y r i u s . N o r m i n i a i i r p r o g r a m i n i a i t e k s t a i / P a v y zd i k n y g a

Giovanni Zaratino Castellini. Vliau knyga buvo spausdinama vairiomis kalbomis

Cesare Ripa gim Italijoje, Perudoje, apie 1555m. ir mir Romoje, baisiame

ir skirtingais variantais. 2006m. pakartotas pirmasis, 1593 m., Ikonologijos leidimas

skurde 1622m. Jis buvo Sienos miesto Filomat ir pavstj akademijos (Accade-

ital kalba. ia pateikiami fragmentai i 1992m. Milane ileistos Ripaos Ikonologijos

mia dei Filomati e degli Intronati) narys. Jai priklaus atsidav Antikos palikimo

tekst rinktins.

klasikos krini ir medali tyrintojai, kurie buvo susij su panaaus pobdio

Knygos reikm Baroko epochos vaizdinijai sunku pervertinti. Alegorins figros

draugija Skatintojai (Incitati) Romoje. Tikriausiai dl savo intravertikumo Ripa

ir simboliai, sukurti remiantis Ripaos Ikonologija, randami XVIIXVIIIa. Italijos ir

ioje aplinkoje buvo vadinamas Usisklendliu (it. Cupo). 16111620m. Ripa gy-

visos Europos fresk kompozicijose, scenografijoje, emblemose, knyg gravirose.

Ikonologijoje pateiktos personifikacijos atliepia aktualiausius XVIa. pab. XVIIa.

veno Romoje.
Ripa nuo jaunysts tarnavo kardinolo Antonio Maria Salviati dvare raikytoju

pr. visuomens pasauliros aspektus. Alegorijos yra religinio, moralinio (Ge-

(it. trinciante), t. y. serviravo patiekalus ir grimus. Manoma, jog jo pastangas kaupti

rumas), politinio (Valdia), socialinio (Skm, Vienatv), filosofinio (Aktyvusis

vairiakilmius alegorinius vaizdius paskatino praktinis poreikis programins i-

gyvenimas ir Kontempliatyvusis gyvenimas), psichologinio (Smalsumas), esteti-

kilmi stalo puoybos tradicija, sigaljusi vlyvojo Renesanso ir Baroko laikais, ir

nio (Vaizduot, Tapyba) pobdio. Alegorijoms bdingas neatsiejamas vaizdo ir

pareiga uimti rafinuotus kardinolo sveius.

teksto prasmi junginys. Kiekviena j knygoje apraoma taip, kad ir be iliustraci-

1593m. Ripa paskelb reikming Baroko epochos kultros veikal, dedikuot

jos prie skaitytojo akis ikilt vaizdus paveikslas. Pavyzdiui, Gerumas grai

globjui kardinolui Salviati: Ikonologija, arba Universali atvaizd, pasisemt i Se-

moteris aukso rbais su rt vainiku ant galvos, dang pakeltomis akimis, ant

novs ir i kitur, apraymas (LIconologia ovvero descrittione dellimagini universali

rankos laiko pelikan su maais pelikaniukais arba Tapyba grai moteris juo-

cavate dallAntichit et da altri luoghi), kur ispausdino Giovanni Gigliotti, Sienos

dais veliais besiplaikstaniais plaukais.

leidyklos Heredi savininkas. Anot Ripaos, is krinys btinas poetams, tapytojams,

Dailtyrai Ripaos knyga domi kaip atminties istorijos ir vaizdini migracijos

skulptoriams, kad jie galt pavaizduoti moni dorybes, ydas, jausmus ir aistras.

proces liudytoja. Ripaos simboliniai vaizdiai sukonstruoti jungiant elementus

Ripaos veikal galima vadinti abstraki svok ir idj reprezentavimo enciklope-

i plataus ir gana prietaringo tradicij lauko, pradedant Antikos autoriais (Ci-

dija, kurioje abcls tvarka pateiktos ir apibdintos simbolini vaizdi personifi-

ceronas, Aristotelis), krikionybs tekstais (v. Ratas, v. Tomas Akvinietis, v.

kacijos, iskiriamos atributais ir spalvomis.

Bernardas) ir baigiant inom dailinink kryba (Michelangelo popieiaus Juli-

1603m. knygos tekstas, dedikuotas kardinolo Salviati pdiniui markizui Loren-

jaus II antkapis ir kt.). Tarp pagrindini Ripaos knygai panaudot literatros alti-

zo Salviati, buvo pakartotinai ileistas Romoje, leidykloje Lepido Facij, papildytas dar

ni Renesanso autori Piero Valeriano Hieroglifika (Hieroglyphica), Andrea Al-

400 svok ir iliustruotas medio raiiniais. 1611m. veikalas vl buvo ispausdintas

ciato Emblem knygel (LEmblematum libellus), Sebastiano Erizzo Traktatas apie

Padujoje (leidjas Pietro Paolo Tozzi) ir dar papildytas ksilografijomis, tikriausiai

senovs medalius (Discorso sopra le medaglie degli antichi) ir Antono Francesco

nepriskirtinomis Ripai. 1613 m. leidykla Heredi Ripaos knyg, dedikuot Filippo

Doni Paveikslai (Pitture). Alegoriniai vaizdiniai atspindi Naujj ami epochos

dAverardo Salviati, pakartotinai ileido pavadinimu Naujoji Ikonologija (Nuova

pasaulir ir prietarus (Ne tik rbai, bet ir brangakmeniai rodo autoritet ir

Iconologia). Joje pridtos dar 200 nauj autoriaus iliustracij. 1618m. is leidimas

garb to, kuris juos neioja, Tapyba tai kilnus usimimas, nemanomas be

pakartotas Padujoje. Po autoriaus mirties, 1625 m., Padujoje Tozzi ispausdino

gyvo proto darbo, Rtos atbaido piktsias dvasias), folklor ir liaudies imint

Naujausij Ikonologij (Novissima Iconologia). 1630m. Donato Pasquardi ileido

(Kiekvienas savo laims kalvis, Smalsuolis visada valus ir guvus, pasirengs

knyg Pati naujausia Ikonologija (Pi che novissima Iconologia). tekst papild

pagauti naujienas i vis pusi).

278

279

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

Ripaos Ikonologij isamiai ianalizavo prancz dails istorikas mileis Mleis

II s k y r i u s . N o r m i n i a i i r p r o g r a m i n i a i t e k s t a i / P a v y zd i k n y g a

Ikon pavyzdi knyga (XVIII a.?)

veikale Religinis menas po Tridento suvaiavimo98. Kit reikming darb apie Ripos
ikonologij para Erna Mandowsky99. Jos studijoje pateiktas isamus meno objek-

> Tekstas i: Darius Baronas, Trys Vilniaus kankiniai: gyvenimas ir istorija, Vilnius: Aidai, 2000,

t, kuri dekorui buvo panaudotos Ripaos alegorijos, sraas. Ripaos veikalo tak

p. 343, komentaras p. 192194; papildomai r. p. 164 (antologijoje papildomai pateikiamus

dailei atskleidia ir Christopheris Witcombeas straipsnyje apie Vatikano rm Kle-

komentarus pareng Vytautas Aliauskas)

menso sals dekor100; naujausi Ripaos biografiniai duomenys pristatomi Chiaros

Stefani darbuose101.
A l e k s a nd r a A l e k s a nd r avi i t

[balandio 14 minimi] Ir ventieji naujieji kankiniai Antanas, Jonas, Eustatijas,

nukankinti Lietuvoje; Antanas [vaizduojamas] kaip kunigaiktis Borisas su kailiniais, cinoberis102 ir ydras, Jonas kaip kunigaiktis Glebas, drabuis ochros
spalvos, kailiniuose purpuras, Eustatijas kaip kunigaiktis Vladimiras, melsvai
alsvas, su kailiniais, rankose [jie] laiko kryius, o kairse kalavijus maktyse,
ant galv kepurs, limai juodi103.
Dariaus Barono komentaras [apie altin]
Trij kankini vaizdavimo kanono apraas skelbiamas i apraomosios Ikon
pavyzdi knygos (XVIII a.?), kurios sudarytojai rmsi XVIa. Sofijos ir XVIIIa. (?)
svadine ikon pavyzdi knygomis. Vilniaus kankini kontrinis atvaizdas pateikiamas i iliustruotos ikon pavyzdi knygos, kuri yra vlesnis Stroganovo redakcijos ikon pavyzdi knygos (XVIXVIIa. pradios) variantas (literatroje Stroganovo iliustruota ikon pavyzdi knyga datuojama nevienodai: XVIa. (
, c. 249) arba XVII a. pradia ( ,
, , 1975 (. 3), . 20, c. 124).
XXa. pradioje ios ikon pavyzdi knygos priklaus Tichono, o vliau Serge-

98 . Mle, Lart religieux aprs le Concile de Trente: tude sur liconographie de la fin du XVIe
sicle, du XVIIe, du XVIII sicle: Italie, France, Espagne, Flanders, Paris:A. Colin,1932,
p. 383428.
99 E. Mandowsky, Ricerche intorno allIconologia di Cesare Ripa, La Bibliofilia, t. 41, Firenze:
Leo S. Olschki, 1939.
100 Ch. Witcombe, Cesare Ripa and the Sala Clementina, Journal of the Warburg and Courtauld
Institutes, t. 55, 1992.
101 C. Stefani, Cesare Ripa: New Biographical Evidence, Journal of the Warburg and Courtauld
Institutes, t. 53, 1990.

280

jaus Bolakovo rinkiniui ir pirm kart paskelbtos 1904m.

[iuo atveju naudotasi Bolakovo 2-uoju leidimu: ,
. . . , . . . o, , 1998, c. 88]
102 Kitaip kinikas raudonis, vermilijonas; raudonas (nuo raudonai oranins iki sodriai
raudonos) gyvsidabrio pigmentas (gyvsidabrio sulfidas); itin stabilus, neblunkantis,
neblogai maiosi su kitais daais, turi didel dengiamj geb, taiau nuodingas.
103 Turimas omenyje el ymintis kontras.

281

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

II s k y r i u s . N o r m i n i a i i r p r o g r a m i n i a i t e k s t a i / D a i l s p r a k t i k o s u r a a i

K o me n ta r as

D a i l s p r ak t i k o s u r a a i

Atkreiptinas dmesys, kad naujiems Vilniaus kankiniams nekuriamas naujas kanonas, bet pritaikomas senas jie vaizduojami kaip pirmi Rusios ventieji, nekaltai
nuudytieji karalaiiai Borisas ir Glebas su Kijevo Rusios kriktytoju kunigaikiu
Vladimiru. Tradiciniai j atributai isaugomi, taiau gauna kiek kitoki prasm.
Kalavijai Vilniaus kankini ikonografijoje simbolizuoja j, kaip Lietuvos didiojo
kunigaikio kari, status, kryius nuoroda kankinyst. altinis patvirtina ikon
tapybos kanono stabilum, kur Ryt krikionybs dail isaugojo iki ms dien.
Dails praktikos uraus pirmiausiai suvokiame kaip menininkams skirtos literatV y tau ta s A l i au s k a s

ros anr. ie tekstai yra artimi pavyzdi knygoms (kartais abi funkcijas pavyzdio ir praktini patarim atlieka tas pats altinis), taiau labiau susij su technologinio pobdio rekomendacijomis. anro poymi tokie tekstai gyja Viduramiais.
Juose akivaizdus dails praktikos ryys su alchemija, matematika ir medicina, atsispindi amat tradicija ir technologiniai pasiekimai. I Vidurami traktat suinome ir apie panaaus pobdio Antikos literatr, kuri skait ir citavo Vidurami
autoriai. Ypa mgti veikalai Teofrasto Knyga apie akmenis (Liber de lapidibus,
apie 370287m. pr. Kr.), be abejo, Vitruvijaus veikalas Deimt knyg apie architektr arba paprasiau Apie architektr (De architectura, 27m. pr. Kr.), kur priskiriame pavyzdi knyg tipui, ir, inoma, Plinijaus Vyresniojo 37 tom Gamtos istorija
(Naturalis historia, 2979). ymiausias Vidurami dails praktikos tekstas Mappae
clavicula (kuriozikai skambantis pavadinimas greiiausiai buvo klaidingai iverstas, perraant graikik original) technologinio pobdio rekomendacij ir apie
300 recept rinkinys, iandien inomas rankratini fragment ir VIII a. pabaigos
XII a. kopij pavidalu. J sudaro vairs XXI a. uraai apie spalvas, pigment maiym, miniatir tapyb1. Pirmuoju dails praktikos teoretiku laikomas benediktinas Kunigas Teofilis (Teophilus Presbyter), kai kuri tyrintoj identifikuojamas
kaip meistras Rogeris i Helmarschauseno (jo sukurtas Evangelijos dklas i brangakmeniais inkrustuoto auksuoto sidabro saugomas Tryro katedros lobyne). Teofilio
traktat Apie vairius menus (De diversis artibus; kitaip Schedula diversarum artium,
1

282

S. B. Tossati, Trattati tecnico-artistici, Enciclopedia dellarte medievale, t. 11, Roma, 2000, p.

316; S. Bordini, Materia e immagine. Fonti sulle techniche della pittura, Roma: Leonardo-De
Luca Editori, 1991, p. 28.

283

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

II s k y r i u s . N o r m i n i a i i r p r o g r a m i n i a i t e k s t a i / D a i l s p r a k t i k o s u r a a i

apie 1125) sudaro trys knygos, skirtos tapybai, vitraui ir auksakalystei. Pirmojoje

ra, 1435) bei Leonardo da Vinci (14521519) ura rinkinys Traktatas apie tapyb

knygoje raoma apie tapyb ant lentos, ant pergamento ir ant sienos, apibdinamos

(Trattato della Pittura, XV a. pr.), kurio itraukas pristatome. I vlesnio laikotarpio

veido ir kno vaizdavimui reikalingos spalvos, aikinama, kaip perteikti vies ir e-

daugybs panaaus pobdio tekst iskiriamas ypa aminink vertintas Milano

lius. Antroji knyga apie vitrao ir mozaikos technikas itin vertinama dl altiniais

manieristo Giovanni Paolo Lomazzo (15381592) septyni dali Traktatas apie ta-

paremt ini ir asmenini praktini pastebjim bei patirties junginio (Kunigui

pyb, skulptr ir architektr (Trattato dellarte della pittura, scoltura et architettura,

Teofiliui priskiriamas ir vienas Tryro katedros vitra).

1584)2. Atskirose dalyse Lomazzo aptar proporcijas, kolorit, apvietim, perspek-

Lenkijos dominikonas Vitellione (sulotynintas deminutyvas nuo lenkiko Wito,

tyv ir kitus tapybos elementus, apibendrindamas konkreius samprotavimus apie

tiksliau, Erazmus Cioek Witelo), savo veikale Apie perspektyv (De perspectiva,

tapybos taisykles bei j derinim. Iverstas angl ir flamand kalbas Lomazzo vei-

12701273), remdamasis Aristoteliu, nagrinjo nuo Antikos laik gvildenamas op-

kalas dar tak t ali XVII a. dails praktikams bei teoretikams. is ir kiti jam

tikos problemas. Kaip akivaizdiausias Vitellione sekjas minimas ital renesanso

artimi traktatai savo struktra ir turiniu ima peraugti vadovlius, perteikianius

tapytojas Paulo Uccello (13971475).

tapybos praktikos inias, taip pat estetinius dails vertinimo kriterijus. Tai svarbs

XIV a. pabaigoje pradta sisteminti dails praktikos ir technologij inias. Ge-

dails sampratos kaitos istoriniai liudijimai.

riausias tokio pobdio tekst pavyzdys Cennino Cennini ura rinkinys, vadi-

Baroko, o ypa Apvietos amiaus kultra pagimd sunkiai aprpiam dails

namas Dails knyga (Libro dellarte, XV a. pradia), kurio itrauka pateikiama iame

praktikos tekst vairov. Dails praktikos uraai isiplt geografikai bei anri-

skyriuje. Manoma, kad Cennini patarimais naudojosi jo amininkai; traktato aktua-

niu poiriu. Greta profesionalams skirt patarim pradjo plisti dails vadovliai

lum patvirtina jo kopijos, pastangos ileisti rankrat ir leidinio kartojimai. Veikalu

mgjams. Vis dlto daugiausia rayta apie drobs aliejinei tapybai ar mro sien

remiasi dails istorikai, bet ypa restauruotojai, taip pat kai kurie dailininkai, sie-

tapybai paruoim tapyba isaugojo aukiausi viet hierarchikoje dails ri

kiantys painti senj technologij subtilybes.

struktroje, o aliejin tapyba ir freska iliko dominuojaniomis technikomis3.

XV a. tsiama kompiliacin dails praktikos tekst tradicija, taiau prasipleia

XVI a. pabaigoje XVII a. pradioje Europos miestuose steigtos ir aikias gai-

j geografija: traukiama nauja, iaurs Europos dails praktikos patirtis. Pavyzdiui,

res bei programas meninei veiklai nurodaniu Paryiaus Karalikosios tapybos ir

milanietis tapytojas Giovanni Alcherio (13821411), Milano katedros statybos prii-

skulptros akademijos (kurta 1648) modeliu besiremianios dails akademijos pra-

rtojas, pareng spalvininkysts uraus Tabula de vocabulis sinonimis et equivocis

djo leisti dails profesionalams reikaling mokslinio-didaktinio pobdio praktin

colorum (ilikusi 1431 m. kopija), kuriuose pateik 352 spalv receptus, sukauptus

literatr.

keliaujant po Italij ir Pranczij. Jis perirjo ir redagavo kai kuriuos anksiau u-

I io laikotarpio tekst gausos iskirtinas ital vlyvojo baroko tapytojo jzuito

raytus spalv receptus, pakoregavo organins kilms pigment gamyb. Alcherio

Andrea Pozzo (16421709) dvitomis Perspektyva tapytojams ir architektams (Pros-

uraai vienas i pirmj liudijim apie intensyvjanias dao skaidrumo paiekas,

pettiva depittori e architetti arba lotynikai Perspectiva pictorum et architectorum,

atvedusias iki lesiruoi atsiradimo XV a. pabaigoje.

1693, 1700), kuriame aptartus principus jis pats praktikai taik savo iliuzionistinms

XV a. dails praktikos uraai nra vien patarim dailininkams rinkinys; jie per-

sien tapybos kompozicijoms ir parateatrini rengini dekoracijoms. Pozzo veika-

teikia epochos estetines pairas, santyk su Antikos paveldu, imitavimo samprat

las buvo labai populiarus ir padjo skleisti jzuit baroko principus visoje Europoje.

ir reikm krybos procese, dails ir amat skirties teisinim, tapybos priskyrim

prie laisvj men. Visus iuos klausimus palieia ir bene patys garsiausi dails

S. Bordini, Materia e immagine, p. 38.

praktikos tekstai: Leono Battista Alberti (14041472) veikalas Apie tapyb (De pictu-

S. Bordini, Materia e immagine, p. 65.

284

285

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

II s k y r i u s . N o r m i n i a i i r p r o g r a m i n i a i t e k s t a i / D a i l s p r a k t i k o s u r a a i

Knygos komercin vert pajuts jos leidjas Jonas Jokbas Komarekas antrj tom

vertus, dailininkai kaip altinius savo krybai taik gausjanius specializuotus i-

i karto ispausdino dviem dvikalbiais variantais vokiei ir lotyn bei lotyn ir

nynus (veikalus apie augalus, gyvnus, mineralus, anatomijos ir medicinos atlasus ir

ital. Tarp 1700 ir 1725m. Pozzo knyga buvo iversta dar eias modernias tuome-

kt.) bei enciklopedijas, t. y. susistemintus universalius ini rinkinius. Prancz En-

tins Europos kalbas ir tapo viena labiausiai skaitom XVIII a. dails praktikos kny-

ciklopedijos idj Denis Diderot ir Jeanui le Rondui dAlembertui kvps Ephraimo

g. Pozzo veikalas pereng Europos ribas kaip pavyzdi knyga: jo iliustracijomis

Chamberso sudarytas dvitomis Ciklopedija, arba universalus men ir moksl ody-

naudotasi projektuojant ir statant banyias ispan ir portugal kolonijose Lotyn

nas (Cyclopedia, or Universal Dictionary of Arts and Sciences, 1728) buvo parengtas

Amerikoje, Indijoje bei Kinijoje.

sekant Johno Harriso sudarytu Techniniu odynu (Lexicon Technicum, 1704), kurio

Londone gyvenusio veicar kilms mediko, farmacininko, kosmetologo ir

paantrat patikslino leksikono turin: Universalus men ir moksl odynas, paai-

kulinaro Thodoreo Turquet de Mayerneo (15731654/5) veikalas Tapybos, skulp-

kinantis ne tik meno terminus, bet ir j pat. Vis labiau sivyraujantis technicistinis

tros ir daymo dalykai ir tai, kas susij su pagalbiniais dalykais, lotynikai, pran-

poiris dail ir dailiuosius amatus paskatino sisteminti dails praktikos inias,

czikai, italikai, vokikai surayta Petro Pauliaus Rubenso, Van Dycko, Somerso,

t. y. kurti spalv ir pigment lenteles, klasifikuoti rankius ir mediagas. Dails

Grenberryo, Jansono (Pictoria, Sculptoria, Tinctria et quae subalternarum artium

praktikai greta medicinos ir geometrijos ini pradeda vis plaiau taikyti fizikos

spectantia; in lingua Latina, Gallica, Italica, Germanica conscripta a Petro Paulo

ir chemijos duomenis (ia galima prisiminti debatus dl vadinamojo spalv rato).

Rubens, Van Dyke, Somers, Greeberry, Janson, 1620) suteikia verting ini apie

is procesas savo ruotu suteik impuls rayti ir leisti naujus, specializuotus dai-

pavadinime pamint dailinink tapybos metodus (kuriuos veikalo autorius

ls praktikos leidinius, nuvieianius atskir dails ri, vliau ir anr krybos

turjo progos tiesiogiai painti: Rubenso tapytas de Mayerneo portretas ekspo-

techninius aspektus.

nuojamas Londono Nacionalinje portret galerijoje). Vienas inomiausi XVI a.

Susidomjim dails technologij tobulinimu, utikrinaniu dails krinio i-

prancz raiytoj, Karalikosios tapybos ir skulptros akademijos narys Abra-

likim, skatino spariai besipltojantis dails kolekcionavimas. Istorikumo apms-

hamas Bosse (16041676) priskiriamas pirmiesiems grafikos teoretikams (inoma,

tymai teisino dails krinio ilgaamikumo vert, kas savo ruotu vert tobulinti

nepamirtant Albrechto Drerio), taiau jis igarsjo ir kaip Girardo Desargueso

restauravimo praktik, irgi reikalaujani technologini ini.

(15911661) geometrins perspektyvos teorijos populiarintojas. Bosse knyga Min-

Dar vien dails praktikos tekst istorin pokyt lm pramons revoliucija ir j

tys apie skirtumus tarp vairi tapybos, pieimo ir graviros manier ir tarp origina-

lydinios visuomens gyvenimo bei kultros permainos, kurios esmingai pakeit

l ir j kopij (Sentiments sur la distinction des diverses manires de peinture, desin

dails krybos technologijas, taip pat ir dails samprat, pagimdiusi dvi skirtingas

et gravre, et des originaux davec leurs copies, 1649) laikoma vienu ankstyvj

tendencijas: modernizacijos siek ir retrospektyvizm arba praeities nostalgijos ban-

kolekcinink, muziejinink ir antikvar praktins literatros pavyzdi; joje pa-

g, paskatinusi susidomjim Viduramiais bei ankstyvuoju Renesansu ir kartu t

tariama, kaip atskirti kopijas nuo originalo, nurodomas krini skaitymo bdas,

laik dails technologijos dalykais. Be abejo, is susidomjimas rmsi praeities pa-

paremtas mediag bei technikos vertinimu.

veldo visapusikomis studijomis ir skatino rayti dails praktikos patarimus, kaip at-

XVIII a. dail susidr su vairiais techniniais ir technologiniais ikiais, tad

gaivinti senj meistr gdius ir inias: paruoti lentas tapybai, pasigaminti daus

ankstesni epoch dails praktikos uraai tapo populiariu studij objektu . Kita

i natrali pigment, pagaminti ir atspausti medio raiinio kli, pasidaryti po-

pieri ir kt. Senosios technologijos domino antiakademistini judjim alininkus,

4

1739m. Muratori publikavo Compositiones Lucenses i Mappae Clavicula, 1774m.

Lessingas atrado Kunig Teofil (S. B. Tossati, Trattati tecnico-artistici, p. 318).

286

pradedant nazarnais, baigiant Williamu Morrisu (18341896) ir jo sekjais. Zoolog

ir dails istorijos mgja Mary Philadelphia Merrifield (1804/051885), istudijavusi
287

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

II s k y r i u s . N o r m i n i a i i r p r o g r a m i n i a i t e k s t a i / D a i l s p r a k t i k o s u r a a i

senuosius altinius, nuvieianius freskos technik, 1846m. apibendrino sukaupt

altini problematikos spektr, pirmiausia turime prisiminti, kad XIX a. buvo fa-

informacij tai temai skirtame veikale, kur 1849m. papild angl kalb iverst

brikins da gamybos epocha, leidianti tapytojams palikti studijas ir susikrovus

Vitruvijaus, Teofilio, Cennini, Alcherio, Pozzo, Le Bruno ir kit autori tekst apie

krep da tbeles tapyti gamtoje; taip pat kad tai buvo litografijos paplitimo epocha,

tapyb rinkiniu . Merrifield knygos buvo populiarios tarp aminink, jomis naudo-

pakeitusi grafikos galimybes ir status; ir galiausiai kad XX a. savo ruotu vadina-

josi prerafaelitai, o altini rinkinio tekstai buvo kaskart i naujo skelbiami vairiose

mas naujj medij amiumi. Radikals pokyiai, kuriuos pradjo kubistai ir dadais-

dails altini antologijose, kol 1952m. juos i naujo su papildymais ileido brit dai-

tai, teisin kolia, asamblia, readymade naudojim, nauj faz perjo po Antrojo

ls kritikas ir kuratorius, inomas Morriso ir jo aplinkos dailinink vitra tyrinto-

pasaulinio karo, iradus akrilo daus, sintetines dervas, plastmas ir kitas mediagas,

jas Albertas Charlesas Sewteris (19121983). Panaaus Merrifield studij apie fresk

nustmusias periferij prast drob, grunt, aliejinius daus ar akvarel. Taiau vi-

pobdio veikal apie aliejins tapybos mediagas ir rankius visikai kitais tikslais

sos ios technologins permainos nepakeit dails praktikos altini pobdio. inios

1847 m. paskelb architektas ir tapytojas Charlesas L. Eastlakeas (18361906)6. Jo

apie XX ir XXI a. dails praktik sutelktos pirmiausia pai dailinink tekstuose, j

susidomjimas senj meistr technologijomis turjo ne teorin ar dailtyrin, o

pateikia parod, aukcion ir muziej katalogai, taip pat jau mintieji techniniai u-

grynai praktin pobd. Kita jo knyga Pasilymai nam stiliui (Hints on Household

raai bei restauruotoj ekspertizi ivados (manytina, kad ilgainiui jos gali tapti vie-

Taste, 1868) laikoma karaliens Viktorijos laik brit nam rangos ir dekoro klasi-

ninteliu liudijimu apie kai kuriuos laiko imginim dl neatspari mediag arba

ka. Amininkams ji buvo pavyzdi ir interjero dekoro praktikos patarim rinkiniu,

netinkam technologij neatlaikiusius iuolaikinio meno krinius).

o vlesni laik dails tyrintojams XIX a. Anglijos skonio ir mad altiniu.

Lietuvos dails praktikos tekst tradicijai ioje gausoje atstovauja tik pavieniai

iandien bt sunku suskaiiuoti praktini patarim knygas, mokanias ta-

pavyzdiai (iuo atveju nekalbame apie dailinink ir kit dails gyvenimo veik-

pyti, kurti grafik, dekoruoti interjerus, taikant tradicines ir naujas technikas bei

j atsiminimuose, laikuose, dienoraiuose ir pan. pateiktas inias apie krybos

mediagas. Tokios knygos atspindi praktinio dails istorijos ini taikymo poreik

metod, technikas, mediagas, rankius), tarp kuri pirmiausia mintina tapybos,

ir mast; tuo yra naudingos ir dails istorijos tyrimams. Lygiai t pat bt galima

restauravimo ir pedagoginio darbo Kauno Meno mokykloje patirt apibendrinu-

pasakyti ir apie restauravimo praktik, nesivaizduojam be senj dails traktat

si Petro Kalpoko (18801945) mokymo priemon 57 puslapi apimties Tapybos

studij. Jos, inoma, derinamos su iuolaikini fizikos, chemijos ir kit tyrim

technikos vadovlis, ileistas Kaune 1930m. vietimo ministerijos usakymu. To-

duomenimis ir savo ruotu padeda restauruotojams aprpinti dails istorikus

kio pat pobdio literatrai priskirtinos ir kai kurios Vilniaus dails akademijos

nauja informacija.

dstytoj mokymo programos (Petro Repio) arba paskait kurso pagrindu pa-

Grtant prie dails praktikos tekst, kuriuos pagimd modernizacijos siekiai,

rengtos mokymo priemons, perteikianios asmenin praktinio darbo patirt ir

dails istorikus pirmiausia domina pai dailinink uraai, nuvieiantys j kry-

pritaikomos kaip praktini patarim knygos: Juozas Adomonis, Keramikos menas:

bos metod: technikas, mediagas bei rankius, taiau vertingi ir dails mediag

menins keramikos specialybs pagrindai, VDA leidykla, 1998; Egl Ganda Bogda-

katalogai, technologij moksliniai apraymai ir pan. tekstai. Siekiant nusakyti i

nien, Meninis veltinys: tradicija ir dabartis, VDA leidykla, 2010; Albertas Gurskas,
Kaligrafijos ir rifto pagrindai, VDA leidykla, 2006; 2-as papildytas leidimas 2010.

M. Ph. Merrifield, The Art of Fresco Painting, as Practiced by the Old Italian and Spanish
Masters, with a Preliminary Inquiry into the Nature of the Colours Used in Fresco Painting,
with Observations and Notes, London and Brighton, 1846; Idem., Original Treatises Dating
from the XIIth to the XVIIIth Centuries on the Arts of Painting, 2 t., London: J. Murray, 1849.
Ch. L. Eastlake, Materials for a History of Oil Painting, London, 1847.

288

Visi ie tekstai jau dabar gali bti pasitelkti raant sovietins ir posovietins Lietuvos dails istorij.
Gi e d r J a n k e vi i t , Si g i ta M a s l au s k a i t

289

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

Cenino Cennini. Dails knyga

II s k y r i u s . N o r m i n i a i i r p r o g r a m i n i a i t e k s t a i / D a i l s p r a k t i k o s u r a a i

sis pigmentas yra liesas ir sausas; gerai pasiduoda grdimui, juo labiau grdamas,
juo darosi smulkesnis. Tinka tapybai ant lentos, tikriau, altoriniam paveikslui, arba

>

Versta i: Cenino Cennini, Il libro dellarte, pareng Fabio Frezzato, Vicenza: Neri Pozza, 2003,

tapyti ant sienos, lapiai ar sausai; o k reiki lapiai ir sausai tau iaikinsiu, kai kal-

p. 64, 66, 90, 148, 149, 158 (i ital k. vert ir komentarus pareng Giedr Jankeviit)

bsime apie tapyb ant sienos. Ir ito pakaks apie i pirm raudon [toliau kalbama
apie kitus raudonus pigmentus].
VI knyga
120 skyrius
Kaip pradti gludinti paveikslo lent, gruntuot smulkiu gipsu (gesso sottile)

I knyga

Kai baigsi gruntuoti, o t turi padaryti per dien, jei reiks dirbdamas ir nakt,

3 skyrius
Kas pirmiausia inotina tam, kuris pradeda mokytis dails

tvarkingais intervalais, palik j diti elyje maiausiai dvi dienas ir dvi naktis;

Taigi js, kurie kilnia siela esate ios dorybs myltojai ir pradedate mokytis

kuo ilgiau leisi diti, tuo geriau. Paimk skuduriuk su trinta anglimi, surit ryu-

dails, pirmiausia pasipuokite meils, kuklumo, klusnumo ir itverms rbais; ir tik

ll, ir velniai braukyk grunto paviri. Paskiau su vitos arba sies plunksn rye-

paskui pradkite mokytis meistro vadovaujami; ir kiek galima ilgiau pas j ibkite.

liu isklaidyk tolygiai itas juodas dulkes po vis gipso paviri. Ir taip reikia dl to,
kad paviriaus negalima nuskusti tobulai, ir dl to, kad geleis, su kuria skuti gips,

[...]

yra lygi, ir kur nuskusi, liks balta kaip pienas. Tada pamatysi, kur dar reikia skusti.

6 skyrius
Kaip vairiais bdais pieiama ant lentos
Tam tinka seno figmedio lenta. Taip pat tokios lentels, kurias naudoja pirkliai, aptrauktos pergamentu, gruntuotos ir padengtos su aliejumi sumaiytu baltu
pigmentu (biacca). Paskui naudojami kaulai, paruoti taip, kaip a pasakiau.

[...]
122 skyrius
Kaip i pradi pieiama ant lentos anglimi ir parykinama raalu
Kai gruntas bus gerai nulygintas ir taps panaus dramblio kaul, pirmiausia

7 skyrius

turi nusipieti savo paveiksl su tais gluosnio angliukais, kuriuos anksiau imokiau

Koks kaulas tinka paruoti lent

tave padaryti [33 skyrius]; taiau malonk pririti angl prie nendrs, tiksliau, lazde-

Reikia pasirinkti gerus kaulus. Paimk vit ir gaidi laun ir sparn kaulus;

ls, tam, kad btum toli nuo pieinio, kas tau labai palengvins darb. Ir turk alia

kuo paukiai senesni, tuo kaulai geresni. Rads kaulus po stalu, tuojau pat dk juos

plunksn, kad kai koks nors brknys tau nepasiseks, galtumei su tja plunksna j

ugn, ir kai taps baltesni u pelenus, trauk lauk ir grsk su grstuvu ant porfyro

nutrinti ir perpieti i naujo. Ir piek lengva ranka, ir nueliuok klostes ir veidus,

plokts, ir panaudok taip, kaip pasakiau.

kaip darytumei teptuku arba kaip darytumei piedamas plunksna smulkiais trichais. Kai baigsi pieti savo figr, ypa jei paveikslas brangus ir tikiesi udarbio bei
garbs, palik j bent keletui dien, grdamas kartkartmis pasiirti ir pataisyti,

II knyga
38 skyrius

kur labiausiai reikia. Kai tau atrodys beveik gerai (kad gali nutapyti ir parodyti da-

Apie raudono pigmento, vadinamo sinopija, savybes

lykus taip, kaip kiti geri meistrai padar, ir tau negda), atsistojs dmiai siirk,

Raudonas natralus pigmentas, kuris vadinasi sinopija arba porfyras [netikslus

paimk mint plunksn ir pamau pamau brauk per piein taip, kad j beveik nu-

sugretinimas; sinopija raudona ochra neturi nieko bendra su porfyru]. Minta-

trintum, bet ne tiek, kad nebematytumei savo piet kontr. Ir indelyje sumai-

290

291

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

II s k y r i u s . N o r m i n i a i i r p r o g r a m i n i a i t e k s t a i / D a i l s p r a k t i k o s u r a a i

yk var vanden su keliais laais raalo; ir su plonu teptuku juodais brkneliais

ko eimos ir gavo ger isilavinim. sitvirtinti Padujoje jam padjo ne tik tapytojo

parykink vis savo piein. Paskiau paimk mint plunksn ryel ir nuluok nuo

gebjimai, bet ir vedybos su mergina i gerbiamos vietins eimos. ios aplinkybs

viso pieinio angl. Paskiau paimk minto raalo su vandeniu ir su plonyiu teptuku

paaikina, kodl btent Cennini gavo Padujos tapytoj korporacijos usakym pa-

juodai eliuok kai kurias klostes ir paymk veido elius. Ir taip tursi neryk

rayti traktat, apibendrinant j dails praktik. Urauose dani Veneto dialekto

piein, kuris kiekvien privers pamilti tavo darbus.

odiai ir posakiai, nuorodos dukatus Venecijos ir Padujos valiut liudija, kad

Cennini spjo paveikti Veneto regiono aplinka. 1403m. Cennini vl minimas Flo-

[...]
135 skyrius

rencijoje. Sunku pasakyti, ar toliau gyveno gimtajame mieste, taiau inoma, kad

Koks akmuo tinka blizginti aukso folij (oro mettuto)

ten mir. Apie Cennini dails krinius inoma dar maiau negu apie jo gyvenim.

Kai matai, kad t aukso paviri reikia blizginti, imk akmen, vadinam hematitu (lapis amatita), kur paruoti noriu tave imokyti, o neturint ito akmens tiems,

Svarbiausia jo palikimo dalis Dails knyga, kuri Cennini persiklus i Padujos

Florencij liko nebaigta, o mus pasiek tik kopij pavidalu.

kas gali sau leisti, geriausi safyrai, smaragdai, spineliai (balasci), topazai, rubinai ir

Traktatas inomas i keturi rankrai, saugom keturiuose kodeksuose. Anks-

granatai. Kuo glotnesnis akmuo, tuo geriau. Taip pat tinka uns, lito, vilko, kai,

tyviausias Codice Laurenziano P.78.23 (Florencijos Laurenziana bibliotekos ran-

leopardo ir vis kit msdi gyvn dantys.

kratynas) buvo nuraytas 1473m. ir yra laikomas artimiausiu Cennini originalui; kiti trys Codice Riccardiano 2190 (Florencija, Palazzo Medici-Riccardi), Codice

K o me n ta r as
Cennino Cennini (13701440) uraai Dails knyga (Il libro dellarte) laikomi

Ottoboniano 2975 (Vatikano valstybs biblioteka ir slaptasis archyvas) ir Codice Palatino 818 (Florencijos nacionalin centrin biblioteka) vlesni, taiau papildo pirmj.

vienu vertingiausi ir isamiausi Vidurami ir Renesanso dails technologij

Sunku pasakyti, kokia turjo bti galutin ura kompozicija, taiau ilikusios

painimo altini, liudijani apie perjim nuo bizantins tradicijos prie naujos,

j dalys liudija, kad Cennini pagrindin dmes buvo sutelks btent praktinius

Renesanso kultros. Cennini aprao dails krybai naudotas mediagas, rankius,

patarimus ir j, kitaip, pavyzdiui, nei Leonardo, pirmiausia domino dails virtu-

svarbiausius darbo metodus ir technikas. Manoma, kad uraus jis ra ne sau, bet

v, nors knyga, kaip prasta Renesanso laikais, pradedama nuo v. Rato Pradios

Padujos tapytoj korporacijos usakymu. Uraai padeda painti ne tik paties Cen-

knygos apie pasaulio sukrim, skatinanios skaitytoj mintyse sulyginti dievikj

nini, bet ir, pavyzdiui, Giotto (12671337) darbo metod, apie kur kit liudijim

kryb ir dailininko darb. Cennini patarimai jauniems dailininkams aprpia ir pat

nra. Tuo tarpu Cennini dails moksis pas Agniolo Gaddi (13501396) per j gerai

mokymosi proces bei su juo susijus gyvenimo bd. Jis labai vertina tiesiogin g-

paino Giotto kryb, nes Agniolo tvas Taddeo Gaddi (12901366) buvo Giotto

di permim i meistro, ragindamas mokin kiek manoma ilgiau pasilikti meis-

mokytojas. Deja, apie paties Cennini gyvenim ini turime maai; pagrindinis

tro prieiroje, t. y. jo dirbtuvje. Primygtinai silo bsimiems kolegoms pasirinkti

altinis Giorgio Vasari (15111574) Gyvenimuose pateikta Agniolo Gaddi biogra-

tinkam gyvenimo bd, kuris padt susitelkti krybai ir neleist vaistyti jg bei

fija, taip pat autobiografins uuominos Dails knygoje. Tikrai inoma, kad gim

energijos kitiems dalykams: pataria saikingai valgyti, rinktis nesunkiai virkinam

Toskanoje, Colle di Val dElsa miestelyje, moksi Florencijoje pas Gaddi, kakieno

maist ir lengvus vynus, saugoti rankas nuo darb, kurie jas gali sugadinti, per daug

utarimu ivyko dirbti Paduj. Ten minimas 1398 ir 1401 m., taiau i tikrj iame

nesimgauti moter draugija ir pan.

mieste turjo praleisti nemaai met: Padujoje Cennini ved, tapo didiko Francesco

Pristatant paveikslo krimo metodik, kaip svarbiausi komponentai iskirti

Novello di Carrara (13591405) nam dailininku ir dvarikiu. Manoma, kad buvo

pieinys ir koloritas. Daug dmesio skirta pieimo rankiams ir technikai. Aptartas

kils i viduriniajai klasei priklausanios galbt notaro arba stambaus prekybinin-

pieimas vinu, anglimi ir plunksna, eliavimas, baltal naudojimas, popieriaus

292

293

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

II s k y r i u s . N o r m i n i a i i r p r o g r a m i n i a i t e k s t a i / D a i l s p r a k t i k o s u r a a i

paruoimas etc. Atskirai raoma, kaip pasidaryti teptukus ir kam kokius teptukus

angomis bei komentarais. Vienu i j, su Fabio Frezzato komentarais, naudotasi

naudoti. Ipltota ura dalis pigment, j paruoimo bei naudojimo apraymas,

rengiant ia pateikt Cennini pristatym.

mokoma, kaip pasirinkti geras mediagas, kaip nesuklysti jas perkant, nors kai kada

Traktat studijavo ir studijuoja ne tik Renesanso, bet ir kit epoch dails istori-

apraymas baigiasi patarimu kreiptis patikim prekiautoj. Nuosekliai pristatyti

kai: j skait dailininkai, juo naudojosi ir naudojasi restauruotojai ne tik rinkdamiesi

ir visi kiti paveikslo tapybos etapai: gruntas ir jo paruoimas, auksavimas, detali

restauravimo strategij, bet ir silydami naujas dails krini atribucijas. Liudijim

apdorojimas auksuojant etc. Apvelgti visi Cennini epochoje naudoti tapybos bdai:

apie susidomjim Cennini patarimais laikuose ir atsiminimuose pateikia XVII a.

tapyba ant lentos, tapyba ant sienos lapiai ir sausai, miniatira ir tekstils dekora-

meistrai, susiavjim Dails knyga reik XIX a. tapybos reformuotojai (viename

vimas, mozaika, lakas ir kt. Beje, Cennini rao ir apie aliejins tapybos technik, kas

laik maranui Vollardui Cennini traktat, pavyzdiui, mini impresionistas Pier-

leido tyrintojams paneigti Vasari paskleista hipotez, kad ios tapybos technikos

reas Augusteas Renoiras). Tarp Cennini gerbj bta ir dails krini padirbintoj.

pradininkas buvo Janas van Eyckas (13901441). Uraai pateikia ir vairi kit dai-

inomas brit dails falsifikuotojas Ericas Hebbornas (19341996) autobiografijoje

lininkui nauding patarim: kaip pasidaryti mogaus veido ar kokios kitos jo kno

Master Faker, the Forging of an Artist: an autobiography (1992) ir i karto po jo tra-

dalies arba daikto gipsin iliej ir pan. Cennini usimena apie figr proporcijas ir

gikos mirties (buvo brutaliai nuudytas Romoje) ileistoje knygoje Falsifikuotojo

perspektyv, taiau i tem nepltoja.

vadovlis (The Art Forgers Handbook, 1997) pasakoja, kaip jam pasitarnavo Cennini

Aiks, nuosekls ir konkrets Cennini patarimai amininkams, matyt, neat-

uraai.

rod ypa vertingi, nes traktatas iki Vasari buvo pamirtas. Spjama, kad dirbtuvi
meistrai kai kuri ura dali net nebt suprat, nes Cennini ra prasilavinu-

Gi e d r J a n k e vi i t

siam skaitytojui: traktate aptartos dirbtuvi aplinkoje neinomos technikos, tapytojo lavinimui rekomenduojamas laikas gerokai pranoksta tikrovje egzistavus,
kas liudyt apie tam tikr traktato simbolin prasm, skirt iauktinti dailininko
darb. Prajus pusantro imto met Cennini veikalas sudomino eruditus, tuos,
kuriems rpjo suvokti dails proces. Vasari, Giovanni Battista Armenini (1530
1609), Giovanni Paolo Lomazzo (15381592) ir kit nuorodos liudija, kad Cenini
uraai jiems buvo inomi. Pirm kart traktatas, tikriau, jo fragmentai, ileisti
1821m. Tambroni (17751824) pastangomis: Tapybos traktatas pirm kart ikeltas
dienos vieson su kavalieriaus Giuseppe Tambroni pastabomis (Trattato della Pittura messo in luce la prima volta con annotazioni del cavaliere Giuseppe Tambroni).
1844m. traktatas buvo iverstas angl, 1858 m. prancz kalbas. Piln versij
ital kalba 1859m. Florencijoje ileido G. ir C. Milanesi. is tekstas dav pradi
naujiems leidimams vairiomis kalbomis. I vertim angl kalb geriausiai inomas Danielio Varney Thomsono jaun. (19021980) vertimas su komentarais: Cennino dAndrea Cennini da Colle di Val dElsa, Il Libro dellArte, 2 t., Yale University
Press, 1932. XX a. antroje pusje pasirod net keli kritiniai leidimai su isamiomis
294

295

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

II s k y r i u s . N o r m i n i a i i r p r o g r a m i n i a i t e k s t a i / D a i l s p r a k t i k o s u r a a i

Leonardo da Vinci. Tapybos traktatas

52. Apie mokymosi bd

I pradi studijuok moksl ir paskiau praktikai pritaikyk, kas i mokslo gim.

>

Versta i: Leonardo, Trattato della pittura condotto sul Codice Vaticano Urbinate 1270

Tapytojas turi mokytis pagal taisykles ir nieko nepraleisti nesidmjs, ir matyti

preceduto dalla Vita di Leonardo di Giorgio Vasari, sudaryt. Silvia Bordini, Roma: Newton,

skirtum tarp gyvn kno dali ir j sujungim.

2006, p. 7, 23, 34, 36, 45, 56, 57, 61, 72, 75, 88, 105 (i ital k. vert Giedr Jankeviit,
komentarus pareng Aleksandra Aleksandraviit)

[...]
78. Apie sekim tapytojais
Tapytojams sakau, kad niekada n vienas neturi sekti kito maniera, nes bus pavadintas gamtos snnu, o ne sneliu; nes esant tokiai didelei gausybei gamtos da-

I dalis

lyk pirmiausia reikia remtis gamta, o ne meistrais, kurie i jos moksi. itai sakau

8. Apie tai, kaip tas, kuris niekina tapyb, nemyli nei filosofijos, nei gamtos

ne tiems, kurie nori praturtti i tapybos, o tiems, kurie trokta iuo menu igarsti

Jei tu niekinsi tapyb, kuri yra vienintel vis regim gamtos krini imituotoja, tikrai paniekinsi subtil iradim, per filosofin spekuliacij kalbant apie vis
form savybes: jros, vietovi, augal, gyvn, olyn, gli, kurias nuymi elis

ir gyti garb.
[...]
117. Kok tapybos bd geriau naudoti, kad daiktai atrodyt ikils

ir viesa. Tapyba i tikrj yra mokslas ir teista gamtos dukra, nes j pagimd pati

Specialiai apviestos figros atrodo ikilesns u tas, kurias apvieia bendra

gamta; taiau laikydamiesi tikslumo sakysime gamtos dukteria, nes gamta pagim-

viesa, nes specialus apvietimas kuria atvaitus, kurie itraukia figras i j aplin-

d visus regimus dalykus, i kuri atsirado tapyba. Dl to teisinga j vadinti gamtos

kos; tie atvaitai gimsta i viesos figros, kuris yra prie j stovinios figros elyje

dukteria ir Dievo giminaite.

ir j dalinai apvieia. Taiau atskirai apviesta figra didelje ir tamsioje erdvje

negauna atvait, ir tesimato tik jos apviesta dalis: toki su maa atskira viesele

[...]
31. Pradedame nuo skulptros ir ar ji mokslas, ar ne
Skulptra ne mokslas, bet pats mechanikiausias menas, nes savo krjui nea
prakait ir kno nuovarg, ir tokiam dailininkui utenka inoti paprasiausius kno

galima naudoti tik vaizduojant nakt.

[...]
123. Atmintis, kuri tampa autore

dali imatavimus bei judesi ir poz prigimt, ir viskas baigiasi, kad akiai parodo-

Aprayk, kokie raumenys ir kokios sausgysls pasirodo ir pasislepia vairi judesi

ma tai, kas yra, ir savo irovui ji neteikia jokio susiavjimo, kaip kad tapyba, kuri

metu, arba nedaro nei to, nei to; ir atsimink, kad tai nepaprastai svarbu ir btina inoti

ploktumoje mokslikai parodo lauk platybes su tolimiausiais horizontais.

tapytojams ir skulptoriams, i profesij meistrams. T pat padaryk su vaiku nuo kdikysts iki senjimo per visus jo amiaus tarpsnius vaikyst, paauglyst ir jaunyst,
ir aprayk kiekvienos kno dalies ir snari pokyius, kurie i j storja, kurie plonja.

II dalis
45. K pirmiausia turi imokti jaunuolis
Pirmiausia jaunuolis turi imokti perspektyv; paskiau kiekvieno daikto pro-

[...]
140. Kaip reikia vaizduoti senius

porcijas; paskiau i gero mokytojo perprasti kno sandar; paskiau pagal gamt pa-

Seni judesiai turi bti tings ir lti, kojos stovint sulenktos per kelius, ir pdos

sitikrinti imokt dalyk pagrindus; paskiau kur laik irti skirting dailinink

vienodo dydio ir praergtos; jie turi bti palink, galva nuleista ir rankos ne per

krinius; paskiau gusti visk pritaikyti praktikai ir kurti dail.

daug itiestos.
[...]

[...]
296

297

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

II s k y r i u s . N o r m i n i a i i r p r o g r a m i n i a i t e k s t a i / D a i l s p r a k t i k o s u r a a i

141. Kaip reikia vaizduoti moteris

mato j ydr. Taip atsitinka, mat nuo kranto jra atrodo tamsi, nes tu matai bangas,

Moteris reikia vaizduoti droviomis pozomis, tiesiomis suglaustomis kojomis,

sunertomis rankomis, nuleistomis ir on palenktomis galvomis.

kurios atspindi ems tamsum, o i jros jra atrodo ydra, nes matai bangose
atsispindini dangaus ydryn.

[...]
174. moni vairov siuetuose
Siuetuose turi bti vairaus sudjimo, amiaus, gymio, laikysenos, storumo,

III dalis
285. Apie tai, kaip sukurti mogaus atvaizd, pamaius j tik vien kart

liesumo moni; stambs, smulks, aukti, emi, stori, liesi, pasipt, mandags,

iuo atveju tau reikia sidmti vairov keturi profilio dali, kurios yra nosis,

seni, jauni, stiprs ir raumeningi, silpni ir menk raumen, linksmi, melancholiki,

burna, smakras ir kakta. Pirmiausia aptarsime nosis, jos bna trij ri, t. y. tiesios,

garbanoti ir tiesiais plaukais, trumpaplaukiai ir ilgaplaukiai, staigi judesi ir iti,

dubusios ir su kuprele. Tiesios bna ne daugiau kaip keturi ri, t. y. ilgos, trum-

vairiais drabuiais, ir taip pat turi bti vairios spalvos ir visa kita, ko reikia siuetui.

pos, smailos ir priplotos. dubusios nosys yra trij ri, i kuri vienos turi dub

Tapytojui didiausia nuodm vaizduoti vienas kit panaius veidus ir didel nuo-

viruje, kitos viduryje ir treios emutinje dalyje. Nosys su kuprele taip pat vari-

dm kartoti judesius.

juoja trim bdais, t. y. vienos turi kuprel viruje, kitos viduryje ir treios apaioje.
Nosies gal irgi yra trys rys: tiess, nulink arba usiriet.

[...]
186. Apie spalv viena su kita derinim, kad viena irykint kit
Jei nori, kad spalvos kaimynyst irykint kit, su kuria pirmoji ribojasi, lai-

K o me n ta r as

kykis taisykls, kuria seka sauls spinduliai, sudarydami vaivorykt, kitaip vadi-

Leonardo da Vinci vienas garsiausi, iki iol prietaringai interpretuojam

nam iris, kurios spalvos atsiranda lyjant, nes kiekvienas laas krisdamas emyn

Renesanso dailinink, gim 1452m. balandio 15 d. Vini (Vinci) vietovje alia

virsta visomis vaivorykts spalvomis, kaip bus vliau rodyta. Dabar sidmk,

Florencijos, mir 1519m. gegus 2 d. Ambuaze (Amboise), Pranczijoje, karaliaus

kad jei nori nutapyti puiki tams, sugretink j su visiku baltumu, ir taip pat

Prancikaus I rezidencijoje. Jis moksi Florencijos tapytojo ir skulptoriaus Andrea

skaist baltum perteiksi sugretindamas su visika tamsa; ir blykumas pads rau-

Verrocchio (14351488) dirbtuvje, dirbo Milano hercogo Ludovico Moro dvare, v-

donai [spalvai] gyti ugning rausvum, kurio nesimatyt sugretinus su kita rau-

liau Romoje, Bolonijoje ir Venecijoje, o senatv praleido ir mir Pranczijoje, tar-

dona [originale paonazzo violetinio atspalvio raudona]. ita taisykl vliau bus

naudamas karaliui Prancikui I. Traktatas apie tapyb yra da Vincio tekst rinktin,

isamiau idstyta. Yra ir antra taisykl, kuri nesitenkina pai spalv natraliu

kurioje atsiskleidia nepaprastas jo pastabumas ir gebjimas sisteminti sukaupt

groiu, bet pagal kuri spalv sugretinimas jas irykina, kaip alia su raudona,

informacij, poiris pagrindines estetikos, menins krybos ir tapybos technikos

raudona su alia, kaip alia su ydra. Ir yra dar viena, netinkamo gretinimo tai-

problemas. Traktatas parodo Leonardo interes vairov nuo matematini skaiia-

sykl, kaip ydros su geltona, kuri ibalina, arba su balta ir panaiomis, apie k

vim, hidrodinamikos, anatomijos ir botanikos iki tapybos amato paslapi, prade-

atskirai bus kalbama.

dant pigmentais, baigiant viesos ir eli eksperimentais.

Traktat sudar ne pats da Vincis. Remdamasis Leonardo uraais, nuo 1490m.

[...]
233. Apie vairiai pamatytus jros vandens atspindius ir spalv
Vilnijanti jra neturi vienos spalvos, nes kas j mato nuo kranto, mato j tamsi
ir juo ariau horizonto, juo tamsesn; ir mato ten viesuliukus, tiksliau, atspindius,
kurie juda ltai kaip baltos avys bandomis. Kas mato jr bdamas atviroje jroje,
298

j reng da Vinci mokinys, vliau testamento vykdytojas Francesco Melzi (apie

14911570). Ilikusius ura fragmentus jis sudjo vien rinkin, todl Traktate
pasitaiko po kelet panaaus turinio, nors ir neidentik tekst ta paia tema. Melzi
originalas Codex Urbinas Latinus 1270 nuo 1657m. saugomas Vatikano biblio299

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

II s k y r i u s . N o r m i n i a i i r p r o g r a m i n i a i t e k s t a i / D a i l s p r a k t i k o s u r a a i

tekoje, kur jis pateko i Urbino kunigaiki bibliotekos. J sudaro 336 lapai. Kitose

tos taisykles, kurias btina inoti ir kuri reikia laikytis. Jas padeda painti didioji

Leonardo tekst kolekcijose saugoma keletas dalini Melzi parengto traktato ko-

mokytoja Gamta.

pij, kurios iek tiek skiriasi nuo pagrindinio varianto. Vien i i nepiln versij

Da Vinci asmenyb mokslinio ir meninio mstymo vienovs pavyzdys. Visa

1651m. Paryiuje ital ir prancz kalbomis ileido Raphaelis du Fresne (leidim

jo veikla buvo pagrsta praktine patirtimi, jis absoliutino empirinius metodus. Dau-

pareng Cassiano dal Pozzo). Autentikus Leonardo tekstus lydjo negauss jo pie-

gelis Leonardo ura vienetiniai pastebjimai, kuriems, tarsi mokslinio eksperi-

iniai. Veikalo iliustracijas, devyniolika pieini plunksna, sukr ymus prancz

mento ivadoms, suteikta apibendrinanti formuluot. Da Vinci tikjo, kad tik regi-

tapytojas Nicolas Poussinas (1593/941665). Taip prasidjo Tapybos traktato sklaida.

masis vaizdas gali ireikti bendrj dsningum: patirtis neklysta; nra gamtoje

Iki XIX a. buvo kartojamas du Fresne leidimas, o 1817 m. Guglielmo Manzi Ro-

veiksmo be prieasties, suprask prieast ir tau nereiks patirties. Todl jo dails

moje ispausdino Urbino kodeks vis Traktato tekst. 1883m. pasirodo Urbino

receptai drauge yra jo teorinio pasaulio suvokimo iraika, pagrsta reikini at-

kodeksui skirta Jeano Paulio Richterio studija Leonardo (1977m. j i naujo ileido

ranka ir j apibendrinimu.

Kalifornijos universiteto leidykla), 1956 m. Philipo McMahono tyrimas Leonardo

Dails istorijos poiriu Leonardo Traktatas svarbus tuo, jog pademonstruo-

da Vinci Traktatas apie tapyb (Treatise on Painting by Leonardo da Vinci, Prince-

ja, kaip Renesanso epochoje, prieingai nei Viduramiais, ne tik pradedama vertinti

ton University Press). 1995m. Florencijos Giunti leidykla ileido Urbino kodekso

autoriaus individualyb, bet ir formuojasi talent garbinimo, genialij meninink

faksimilin leidim su Carlo Pedretti ir Carlo Vecce komentarais: Libro di pittura,

kultas. Leonardo supratimu (bdingu jo epochai), mogaus iradingumas uima cen-

edizione in facsimile del Codice Urbinate lat. 1270 nella Biblioteca Apostolica Vaticana.

trin viet kiekvienoje i t srii, kurias mes iandien vadiname menu, mokslu arba

Traktatas apie tapyb pirmiausia turjo praktin, dailininko vadovlio paskir-

technika. Iradingumu jis laiko mogaus siek sukurti dalykus, kuri nesukr gamta.

t. Tai dalykiki profesiniai patarimai i gyvenimo ir gamtos studij srities. Taip

Ji, anot Leonardo, usiima elementari daikt krimu, tuo tarpu mogus it alchemi-

traktat suprato ir taip juo naudojosi menininkai, Leonardo amininkai ir sekjai;

kas gali iuos pirmapradius daiktus susieti begalin derini ir jungini kiek. Taigi

taip traktatas buvo kuriamas (Leonardo intencijas patvirtina danai pasitaikantys

kombinacija pripastama esmine iradingumo apraika. Gebjimas kombinuoti i ti-

kreipiniai jaunj koleg, skaitytoj ir nuo ura perdavimo sekjui ir biiuliui

krovs element, igaunant kokybikai nauj darin, priklauso nuo vaizduots7.

prasidjusi traktato istorija). Kaip dails praktikos knyga Traktatas savo atuoniose

Iradingumas, krybikumas ir vaizduot kertins Leonardo estetini vertinim

dalyse aprpia visus regimosios tikrovs vaizdavimo aspektus, kurie buvo aktuals

kategorijos. Anot jo, tapytojo rankos sukuria tai, k jis iranda savo fantazijoje. Vis-

Renesanso epochai. Tai perspektyva, proporcijos, daikt sandara ir kn anatomija,

kas, kas egzistuoja kur nors pasaulyje kaip esm, btis ar vaizdinys, pirmiausia atsiran-

spalv kontrastai ir derms, erdvinis tri modeliavimas, gamtos form painimas:

da tapytojo galvoje, o tada ir jo rank krinyje. Tapytojas gali ir turi imokti, kaip pa-

peizaas, augalija, moni tip vairov, viesa ir elis.

sitelkus fantazij irykinti natros efektus, bet tai manoma tik giliai pastant gamtos

Dails istorijai Traktatas atskleidia unikal pereinamj etap tarp Vidurami

dsningumus. Taigi Leonardo ir kitiems jo epochos autoriams gebjimas fantazuoti ir

tradicijos, neatskirianios mokslins eksperimentins veiklos nuo menins, ir Nau-

racionaliai painti, suprasti yra neatsiejami. Glaudus ryys tarp analitinio ir imagina-

jj ami mstymo. Vidurami pabaigos sinkretizmas atsispindi net paties o-

cinio potencialo atsiskleidia perteikiant jutiminius tikrovs spdius. Menininkas

dio mokslas vartosenoje. Iki XVI a. pabaigos is odis dar reik ne tiek moksl

atlieka dvasin gamtos atkrimo, tiksliau, sukrimo i naujo, akt.

iuolaikine prasme, kiek apskritai bd painti bei interpretuoti ties ir tikrov, t. y.

sugebjim ir mokjim. Renesanso epochai bdingas racionalus Leonardo poiris krybin veikl, tikint, jog mene, kaip ir kituose moksluose, galioja grie300

M. Kemp, Der Blick hinter die Bilder. Text und Kunst in der italienischen Renaissance,
Kln: Du Mont, 1997 [vertimas angl k.: Behind the picture. Art and Evidence in the Italian
Renaissance, Yale University Press, 1997], p. 316.

301

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

II s k y r i u s . N o r m i n i a i i r p r o g r a m i n i a i t e k s t a i / D a i l s p r a k t i k o s u r a a i

Leonardo urauose nuolat grtama prie Renesanso kultrai bding apms-

Vienas svarbiausi Leonardo estetikos akcent harmonijos samprata. Ji neap-

tym apie dails prigimt ir jos viet tarp kit mogaus veikl. Leonardo dalyvauja

siriboja vien tobulomis ir adekvaiomis mogaus kno proporcijomis, nors j apta-

aktualiame savo laiko paragone (it. men palyginimo) gine. Tapyba, Leonardo

rimui Leonardo urauose skirta nemaa vietos. Btent harmonija suteikia tapybai

poiriu, tai vienintelis menas, kuris gali pamgdioti visus regimuosius gamtos

pranaum prie poezij, ir jis pasireikia tuo, kad tapyba, kaip ir muzika, gali vienu

darbus, perteikti visas jos apraikas ir detales. Tapyba mokslas, be to, pirmasis

metu aprpti vis objekt, o poezija turi eiti nuo vienos objekto dalies prie kitos

i kit, nes su filosofiniu ir subtiliu apmstymu atsivelgia visas formos ypaty-

ir visikai nra pajgi pateikti vienalaikio harmoningo dali sambvio malonumo.

bes. Leonardo i aukto velgia skulptros men, kuris, kaip ir amatai, pagrstas

Leonardo svarbus btent moment vienalaikikumas, taip pat sudtingiausiai susi-

sunkiu mechaniniu rank darbu. Pagaliau, ubaigus skulptr, akiai parodoma

pyn reikini ryiai, kuriuos gali perteikti tik tapyba.

tai, kas yra. Dailininkas nepasitelkia savo iradingumo, taigi nepasireikia kaip
krjas.

Jis i tapybos tikjosi stebuklo: norjo padaryti dvimat paveiksl trimat, tobulindamas ne tik perspektyv, bet traukdamas ir treij matmen laik. Pasak

Lygindamas tapyb su poezija, da Vinci remiasi Horacijaus tradicija, taigi pri-

Leonardo, paveikslo ploktuma turi ne tik erdvin iliuzin tstinum, bet ir i ties

pasta, jog tapytojai turi maiau laisvs nei raytojai, taiau mano, jog dl iradin-

tsiasi laike; tik mes joje suvokiame laik ne taip, kaip paprastai, t. y. judesi ir pa-

gumo raytojai stovi su tapytojais ant tos paios pakopos. Leonardo tikina, jog jo

sikeitim sekoje, bet taip, tarsi praeitis ir dabartis harmoningai suskambt kuri

menas gali pranokti vis anr ir siuet literatr. Kad ir koki tem pasirinkt

nors erdvin dabarties akimirk. Tapyba vienintel priemon nugalti beprotik,

(pragaras, reikmingi istorijos vykiai, miai, meils aistros, pastorals ar satyros,

griaunani laiko jg, kuri taip skausmingai igyveno Leonardo9.

tiek dievikos, tiek moni paderms persona vaizdavimas), dailininkas bet kuri

Iauktindamas begalines mogaus kaip krjo galimybes, Leonardo atsidr

i i literatrini idj perteiks gyvybingiau ir labiau suvokiamai nei raytojas. Pa-

dramatikoje akistatoje su Dievo, krjo, pozicija10. Analogija tarp mogaus ir Dievo

sak dails istoriko Martino Kempo, Leonardo teig, kad: Tapyba pateikia jausmui

galioja tiek, kiek mogus sugeba dalyvauti dvasinje ir mentalinje veikloje, kuri

gamtos reikinius tikrovikiau ir tiksliau negu odiai ir raids, bet raids perteikia

laikoma dievika. mogus yra krjas pagal Dievo pavyzd, bet turintis kovoti su

odius tiksliau negu tapyba. Mes gi sakysime, jog labiau vertas nusistebjimo tas

aplinkybmis, veikianiomis u jo smons rib. Todl jis negali knyti harmo-

menas, kuris parodo gamtos reikinius, negu tas, kuris perteikia krjo kryb, t.y.

nijos. Pats Leonardo, visais bdais sieks universalios harmonijos, nebuvo harmo-

moni krinius, kokiais yra odiai; tokia yra poezija ir panas dalykai, kurie per-

ninga asmenyb. Maa to, jam bdinga pesimistin emocin tendencija. Jis siek

eina per moni kalb. Ikeldamas tapyb vir poezijos Leonardo pasiksino net

tapyboje pranokti gamt suteikti tvarumo individams ir daiktams, kurie gamtoje

klasikin laisvj men hierarchij.

nra tvars. Tam jis band pasinaudoti gamtos jgomis kaip priemone sustiprinti

Leonardo kviet ne tobulinti gamt, o sekti ja. inodamas taisykles, dailininkas

savo darbin energij, pavyzdiui, inaudoti vjo, Sauls ar Jupiterio jgas (to paties

gals sekti gamta ne vergikai j imituodamas, bet atrinkdamas, gretindamas, kur-

savo tyrimais ir utopiniais projektais siek Renesanso mstytojai Giordano Bruno

damas puikius ir bjaurius daiktus. Tuo ir pasireikia menininko valdia, nes visk,

ir Tommasso Campanella. Mistin leonardikoji mogaus intelekto kaip dvasios (ar

kas egzistuoja visatoje kaip esm, kaip reikinys arba vaizduots vaisius, jis pirmiau-

sielos) vizija, pastangos sutapatinti intelektualin ir dvasin prad ved neiven-

siai turi dvasioje, ir tik paskui rankose. Dailininkas yra krjas, gals prieprieinti
savo krinius gamtai.
8

M. Kemp, op. cit., p. 315316.

302

D. Koenigsberger, Renaissance Man and Creative Thinking. A History of Concepts

of Harmony 14001700, The Harvest Press, 1979, p. 146.

10

Ibid., p. 148.

303

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

II s k y r i u s . N o r m i n i a i i r p r o g r a m i n i a i t e k s t a i / D a i l s p r a k t i k o s u r a a i

giam nusivylim. Jis norjo pasiekti nepasiekiama, ir tai, deja, suvok. Leonardo

Jan Tschichold. Naujoji tipografija

asmenyb danai gretinama su dramatiku Fausto archetipu, knijaniu mogaus

puikyb ir jo gebjim ribotum, nenumalinam aminybs trokul ir jos nepa-

>

Versta i: Jan Tschichold, The New Typography. A Handbook for Modern Designers, ang

siekiamum. Individualistin da Vinci vienatv viena i jo asmeninio stoicizmo

aut. Robin Kinross, Richard Hendel, University of California Press, 1995 [2006], p. 217228;

apraik, kylanti i nuostatos, kad vienintelis dalykas, k mogus gali kontroliuoti,

originalas: Jan Tschichold, Die Neue Typografie. Ein Handbuch fr zeitgemss Schaffende,

yra jo asmeninis protas. Tikr malonum mogui suteikia tik jis pats, jo protas ir jo

Berlin: Verlag des Bildungsverbandes der Deutschen Buchdrucker, 1928 (i angl k. vert

darbas, kuriuos nuolat auktina Leonardas. Bet mogus niekada nebus patenkintas

Vaidil Stalioraityt, komentarus pareng Giedr Jankeviit)

savimi, ir utopin harmonijos vizija liks nepasiekiama.

Naujoji knyga
A l e k s a nd r a A l e k s a nd r avi i t

Knyg dizaino srityje pastaruoju metu vyksta revoliucija, kuri kol kas suvok
nedaugelis, bet jos poveikis pradedamas justi vis plaiau.
Tai reikia iaugus dmes knygos ivaizdai ir iuolaikik tipografijos bei fotografijos priemoni taikym.
Iki spaudos iradimo literatr savo lpomis skleid patys autoriai arba
profesionals bardai. Vidurami knygos, tokios kaip Manes dainynas (Mannessische Liederhandschrift)11 buvo tarytumei sakytinio odio kopijos. Iradus
spaud kaipmat pakito literatros sklaidos pobdis: pasakojim pakeit skaitymas (sakytojas neinyko ikart; dmesys jam sumenko ilgainiui; literatros
kriniams, priklausantiems nuo akustini efekt, kuriems svarbiausias odio
tarimas balsu, neblogai pritaikomos gramofono galimybs, k patvirtino Kurtas
Schwittersas12 ir Joachimas Ringelnatzas13, kalbj ploktel kai kuriuos savo
akustinius krinius).
XV a. mogus stovdavo prie stalo ir skaitydavo balsu. Dl to daugumai gotik
knyg bdingos didels raids. Ir tik vliau, kai skaitymo tempas pagreitjo, raides
tapo manoma ir net prireik sumainti.
Lt skaitym balsu, pajuntant kiekvien atskir raid ir od, pakeit greitas
skaitymas. Modern skaitymo bd suformavo laikrai maketas, j didels ir maos eiluts, skirtingo rykumo riftai, tarpai tarp atskir odi ir itis pastraip,

304

11

XIV a. gausiai iliuminuotas kodeksas, sukurtas Manes eimos usakymu; saugomas

Heidelbergo universiteto bibliotekoje.

12

Kurt Schwitters (18871948) vokiei dailininkas modernistas.

13

Joachim Ringelnatz (18831934) vokiei poetas ir tapytojas.

305

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

II s k y r i u s . N o r m i n i a i i r p r o g r a m i n i a i t e k s t a i / D a i l s p r a k t i k o s u r a a i

pastraip atskyrimas tarpais tarp j, eilui ir raidi ir pan. Laikrai ivaizda

iliustracijos (10 iliustracij = 10 teksto eilui). Gerai inomoje naujoje dails isto-

liudija iandienio gyvenimo temp.

rijoje iliustracijos sudaro didij knygos dal; fotografijomis iliustruotuose didelio

Panas pokyiai vyko ir literatroje. i dien raytojas savo pasakojimo heroj jausm ir gamtovaizdi nebeaprainja epiniu ritmu kaip XIX a. poetas. vyki

formato albumuose apie Vokietij ir daugel kit ali (Orbis Terrarum)16 vienintelis
tekstas yra trumpa pratarm.

atkrimo link literatr pastmjo taip pat ir film tempas bei skuba. Roman pa-

Po futurist tyrinti tipografins technikos galimybes savo urnaluose msi

keit apsakymas. Kai kurie iuolaikiniai raytojai, iekodami nauj iraikos bd,

dadaistai. Kurtas Schwittersas urnale Merz [19231932] naudojo tipografinius ir

atsigr tipografik. Kurdami moderni proz jie paband akustinius efektus pa-

vairius fotografinius elementus, kuriuos sujung jo tipografinis dizainas. Dadaist

versti vizualiniais.

darbuose anksiau akivaizdus reprodukcij nesuderinamumas su knygos dizainu

Lenk kilms pranczas Guillaumeas Apollinaireas savo Kaligramas (Cal-

inyko, ir iliustracijos, ar tai bt nuotrauk, ar pieini atspaudai, tapo integralia

ligrammes15) para konkreia forma. Jo eils ira akini, laikrodi, pauki,

knygos dalimi (priekario dailininkai man, kad tonins klis kenkia knygos meni-

gli, irg, moni ir pan. kontrus. Jos publikuotos fotomechaniniu bdu repro-

niam vientisumui, taiau tai nebeatitinka ms laik poreiki, ir dabar rank darbo

dukuojant rankrat.

popierius bei rankomis spalvinti medio raiiniai jau priklauso praeiiai). Speciali

14

Ital futuristas F. T. Marinetti savo knyga Futuristiniai odiai laisvje (1919, Les

(pavyzdiui, aikiai erdvika) tonins klis forma nustojo bti klitis j panaudoti.

mots en libert futuristes) eng tolesn ingsn vaizdinant poezij tipografinio dizai-

Atskir puslapi ir knygos visumos dizaino harmonija sukuriama pasitelkiant di-

no priemonmis. Naudodamas skirtingus vairaus rykumo riftus, idstydamas juos

desnius ir maesnius erdvikus ir grafinius elementus, vairias judjimo linijas (ver-

tam tikrose vietose, kartodamas priebalses ir balses ir naujovikai taikydamas tipogra-

tikal, horizontal, striain), taip pat tui erdv, kuri formos poiriu anksiau

finius enklus, jis mgino perteikti sakytinio odio fonetin efekt per tipografini

nereik nieko, o dabar yra toks pats elementas kaip ir spausdinti enklai. ios idjos

form skvarb optin poveik. Spausdint od, kaip iraikos priemon, praturtino

artimos principams absoliuios tapybos, kurios iniciatoriai ir Naujosios tipografi-

tipografinio dizaino specifiniai optiniai efektai. Visos ankstesns knygos buvo skirtos

kos pradininkai yra amininkai.

skaityti garsiai arba laisvalaikiu, atitrkus nuo kasdieni reikal. Knyg i dien akty-

Rusas Elas Lisickis [18901941], vienas i svarbiausi i dien Rusijos meninink,

viam mogui, kurio svarbiausias suvokimo rankis yra akis, pirmasis sukr Marinetti.

taip pat sukr vairi ir reikming darb tipografijos srityje: 1922m. Berlyne urna-

Greta grynosios raidi knygos atsirado nauja knygos forma iliustracij

las Gegenstand rus, vokiei ir prancz kalbomis17, 1923m. rus futuristo Majakovs-

knyga, tiksliau, abiej form derinys. Modernij laik mogui nauju malonumo

kio [18931930] eilrai rinkinio Balsui ( ) leidimas, kurio du atvartus

altiniu tapo iliustruoti laikraiai ir urnalai. Fotografinio reportao beasmenis ai-

mes jau reprodukavome. Pirmieji eilrai rinkinio puslapiai yra sumaketuoti kaip

kumas ir tikslumas danai perteikia informacij daug geriau ir greiiau nei straips-

j turinio vaizdins parafrazs, kaip sakytinio odio optin iraika. Padedant ab-

nis ta paia tema. Daugelyje laikrai nuotraukos jau dabar yra svarbesns; tekstas

clinei rodyklei, kokios bna dokument bylose, galima greitai rasti norim eilrat.

liko antrame plane. Ankstesnis santykis i esms pasikeit: seniau iliustracij bda-

Kitas rusas, Rodenko [18911956], Majakovskio knygoje Apie tai ( )

vo maiau negu teksto (100 teksto eilui = 1 iliustracija); iandien tekst persvr

1923m. pirmasis iliustravo [poetin] tekst fotografijomis. I atskir vairaus for-

14

Wilhelm Albert Wodzimierz Apollinaris de W-Kostrowicky (18801918) veicaro tvo ir

lenks motinos snus, prancz poetas modernistas. ia ir toliau nuorodose sudaryt. past.

16

1570m. Amsterdame Abrahamo Ortelius ileistas Theatrum Orbis Terrarum laikomas

pirmuoju moderniu atlasu.

15

1918m. ileist 19131916m. parayt eilrai rinkin sudaro 86 eilraiai ir 19 kaligram,

arba i raidi ir odi sudaryt vaizd, pieini.

17

Konstruktyvizmo idjas propagavus keliakalb urnal -Gegenstand-Object leido rus

menininkai Lisickis ir Ilja Erenburgas.

306

307

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

II s k y r i u s . N o r m i n i a i i r p r o g r a m i n i a i t e k s t a i / D a i l s p r a k t i k o s u r a a i

mato nuotrauk buvo sukurtas naujas vaizdinis darinys (fotomontaas). Dailinin-

beveik visikai technologiniu poiriu nepakitusios, taip ms laikai turi sukurti

ko krinio iraikos jga iuo atveju yra ne pieinio linijos savitumas, bet vai-

sav knygos tipografijos raik.

ri artim, i ties objektyvi (fotografini) element harmoninga jungtis. i

Kadangi iai knygos formai ypa svarbus riftas, reikia stengtis pasiekti vie-

iliustracij pirmtakais buvo dadaist fotomontaai. Dadaist laikais kurta Maliko

n pokyt: atsisakyti istorini ir juos panai rift. Tuo metu, kai visose kitose

leidykla naudojo iuos fotomontaus savo vireliuose. Johno Heartfieldo [1891

srityse esama poymi, kad judama modernumo link, ms dabartinse knygose,

1968] sukurti fotomontaai tapo iuolaikini knyg aplank modeliais. Jis irado

prieingai, vis dar naudojamos istorins fraktros [gotikinio rifto ris] ir anti-

fotomontainius knyg virelius. Pirmieji tokios ries darbai yra jo vireliai Ma-

kvos atmainos.

18

Iki 1914 met paskelbto kio materialin kokyb visuotinis ir perdtas lai-

liko leidyklai.
Panaiai kai kurie iuolaikikai mstantys ekoslovakijos menininkai, ypa Ka-

kymasis, be kita ko, reikia, kad vokikos knygos yra paios brangiausios pasaulyje.

relas Teige [19001951], sukr sidmtin vireli keletui Prahos leidj ir patys

Tad net vidutines pajamas gaunaniam mogui vokika knyga tapo beveik nepasie-

apipavidalino knygas.

kiamu prabangos daiktu.

L. Moholy-Nagy , kaip tipografin dizainer, igarsino Bauhauzo ileistos knygos.

19

20

Ypatingai knygins produkcijos grupei priklauso tokie leidiniai kaip Marinetti

Todl iandien mes norime:

1. iuolaikins (taigi ne istorins) tipografins formos;

Futuristiniai odiai laisvje arba Lisickio Balsui, jiems dl tekst prigimties dizaino

2. pigi knyg visiems, o ne prabangi knyg snobams.

nereikia. Tipografin forma yra nepriklausoma (taiau neatskiriama) meno krinio

Kalbant apie teksto rifto raidi form, rekomenduojama dirstelti ios knygos skyri, skirt iai temai. Taiau, be abejo, sivaizduotume romn klasikin rif-

dalis, o iose knygose jai tenka tik pagalbinis vaidmuo.

Kalbti apie Neue Sachlichkeit [Naujj daiktikum] nra prasms, nes daikti-

t, sukurt ne vieno asmens: klasikin rift, tok, pavyzdiui, kaip Garamond, arba

kumas knyg dizainui anaiptol nra naujas principas. Negali bti net kalbos, kad su

iuolaikik, tok kaip Nordische Antiqua. Tai tsis tol, kol neserifinis riftas nepaplis

tokios ries knygomis (tai yra romanais ir dauguma mokslo veikal) galima sukur-

tokiu mastu, kad bus pradtas naudoti tekst spaudai. Aiku, negerai vis knyg

ti i ties nauj knyg (technine prasme), nes senoji forma puikiausiai tinka tokioms

spausdinti pajuodintu arba pusjuodiu neserifiniu riftu, nes itas raides, kai j daug,

knygoms ir taip bus, kol bus irasta geresn forma. Nra jokios btinybs k nors

nra lengva skaityti. Kasdieniam naudojimui turt bti taikomas viesus arba pa-

keisti; permain pateisint tik i tikrj naujos formos iradimas. Taigi kalbant apie

prastas neserifinis riftas: i knyga kaip tik rodo, kad groteskas gali bti skaitomas

tipografik, leistinos tik nedidels tradicins knygos dizaino korekcijos. Vis dlto

taip pat lengvai kaip bet koks kitas riftas. Iskyrimui labiausiai tinka pajuodintas

kad ir kokia nedidel bt j reikm dabariai, mums jos atrodo gana svarbios; ly-

arba pusjuodis groteskas, vadinamasis egiptietikas serifinis ir pajuodintas romn

giai kaip bdingos Gotikos, Baroko, Rokoko ir Vilhelmo laik knyg formos iliko
21

kapitalinis riftas. Apipavidalinant kelioni vadovus ar romanus antratms taip pat

gali bti naudojamas didesnis ir maesnis pajuodintas groteskas. Fotografijos turi
bti trauktos knyg kaip naujas elementas.

18

Broli Herzfeld steigta Malik Verlag leido kairij pair autori knygas, susijusi
su Berlyno dada; veik 19161947.

19

Lszl Moholy-Nagy (18951946) vengr kilms konstruktyvistas, dsts Bauhauze.

toj to mes kuriame harmonij i kontrastuojani tipografini ir fotografini ele-

20 Staatliches Bauhaus, Vokietijoje nuo 1919m. Veimare, nuo 1925 iki 1932m. Desau veikusi
moderni architektros, dails ir dizaino auktoji mokykla.

ment, naudodami rykum, erdv ir krypt. i laik knyg aplankai ir vireliai

21

Greiiausiai turimas omenyje pirmasis suvienytos Vokietijos imperatorius Vilhelmas I

(17971888).

308

Renesanso idealui vienodai pilkos spalvos knygos puslapiui atjo galas. Vie-

taip pat liudija, kad vis plaiau naudojama fotografija.

iandien jau aiku, kad nauja knygos forma egzistuoja.
309

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

Knyg formatai

II s k y r i u s . N o r m i n i a i i r p r o g r a m i n i a i t e k s t a i / D a i l s p r a k t i k o s u r a a i

no Kinrosso (g. 1949) vadu ileido leidykla University of California Press. 1998m. pasi-

Standartiniai knyg formatai (pavaizduoti gretimame puslapyje; format stan-

rod anglikas variantas minktu vireliu; 2006m. jis pakartotas, papildius dizainerio

dart lentel DIN 476) netinka groinei literatrai romanams ir panaioms kny-

ir dizaino teoretiko Richardo Hendelio anga. Angliko vertimo leidjai teigia stengsi

goms, kurios skaitant laikomos rankoje, nes jie yra per dideli ir todl nepatogs, ta-

perteikti ne tik knygos autoriaus idjas bei intonacijas, bet ir vokiko originalo ivaizd,

iau jie tinkami didesnms knygoms, mokslo darbams, knygos formos katalogams,

kuri laiko Tschicholdo pasilytos menins programos dalimi.

vadovliams (i knyga yra A5 formato), taip pat maesnms knygoms (A6). A4 formatas puikiai tinka meno knygoms, monografijoms ir pan.

Tschicholdas gim Leipcige, moksi Leipcigo Grafikos akademijoje ir pradjo

karjer garsiosios leidyklos Insel Verlag grafikos padalinyje. Vienoje i parod pama-

Reikia rasti standartin format ir romanams, atitinkant j naudojimo bd.

ts Bauhauzo krybos pavyzdius, 1923m. nuvyko Veimar tiesiogiai susipainti

DIN format puslapi proporcija ioms knygoms netinka. Galbt mums reikt

su ia mokykla. gyta patirtis paskatino Tschichold pavieinti siekius sumoderninti

standartizuoti tik j puslapi aukt, tai yra romanams 176 mm auktis.

spaudini dizain ir pasilyti, jo manymu, optimaliausius kelius ir priemones iam

tikslui pasiekti. Svarbiausias argumentas silomoms idjoms pagrsti Tschicholdui

K o me n ta r as
Jano Tschicholdo (19021974) veikalas Naujoji tipografija. Vadovlis iuolaiki-

buvo pakitusi laiko dvasia (Zeigeist), kuri apibdina nuolat augantis tempas ir sparti vaizd kultros pltra.

niams profesionalams (Die neue Typographie. Ein Handbuch fr zeitgemss Schaffen-

Tarp praktini tipografijos problem, kurias kl ir mgino sprsti Tschichol-

de) nuo pat pasirodymo 1928m. laikomas iuolaikinio knyg dizaino ir tipografijos

das, buvo Vokietijos spaudoje paplits nepatogus, sunkiai perskaitomas gotikinis

teorijos klasika, praktiniu vadovu tipografams ir knyg dizaineriams. J, taip pat

riftas. Tschicholdas ragino pradti taikyti antikv ir dar daugiau neserifin rift

kaip Moholy-Nagy arba El Lissitzky programinius tekstus, galima skaityti ir kaip

(vokieiai j vadino grotesku). Vertinga knygos dalis aminink sukurt neserifi-

vien i konstruktyvizmo grafinio dizaino manifest. Akivaizdu, kad be ios kny-

ni rift aptarimas ir paaikinimas, kokie motyvai (svarbiausias j siekis pade-

gos suvokti ir interpretuoti XX a. knyg dizaino raid bt gerokai sunkiau. Jos

monstruoti, kad neserifiniu riftu surinktas itisinis tekstas nesunkiai perskaitomas)

vaidmuo grafinio dizaino modernizacijos procese prilyginamas Le Corbusier vei-

paskatino pat Tschichold spausdinti savo veikal neserifiniu riftu. Siekdamas

kalo Naujos architektros link (Vers une architecture, 1923) poveikiui modernizmo

supaprastinti maket, jis pasil atsisakyti didij raidi, pakeisti kai kuri vo-

architektros srityje. Naujos laidos vokiei kalba (po 1987), vertimai angl, rus ir

kik gars uraym. Kad spaudos darbai atpigt ir pagreitt, Tschicholdas ragi-

kitas kalbas patvirtina, kad Tschicholdo veikalas XX a. antroje pusje gijo svarbaus

no laikytis popieriaus dydio standart ir unifikuoti formatus. Aptardamas btinas

modernizmo istorijos altinio status.

knygos dizaino permainas, jis neslp antipatij bibliofilinei knygai, jos krjams

iuo atveju naudotasi 1998m. angliku vertimu. Pirm kart angl kalb Tschichol-

ir vartotojams. iuo atvilgiu nebuvo originalus: atstovavo treio deimtmeio Vo-

do knyga itisai buvo iversta 1974m. (vertjas Ruari McLeanas22). Joks leidjas nesusido-

kietijoje paplitusioms pairoms, kurias atspindjo ir Insel Verlag bei daugelio kit,

mjo iuo vertimu, taiau antrj, patobulint to paties vertjo vertim 1995m. su dizaino

maesni leidykl pastangos leisti domias, aktualias, iorikai patrauklias, patogias

ir taikomosios grafikos inovo, vieno ios srities iuolaikini rykiausi autoritet Robi-

skaityti ir nebrangias knygas masiniam vartotojui.

Eiliniai tipografai Tschicholdo veikalo neskait, taiau Naujosios tipografijos id-

22 Ruari McLean (19172006) vienas garsiausi XX a. brit grafinio dizaino dailinink.

McLeanas laik Tschichold vienu takingiausi XX a. grafinio dizaino praktik ir teoretik.
Jis vert angl kalb jo tekstus, para dvi jo biografijas: Jan Tschichold: Typographer (1975)
ir Jan Tschichold:a Life in Typography (1997).

310

jos sukl atgars, buvo diskutuojamos profesinje spaudoje, ir sulauk sekj. Be to,
Tschicholdas pritaik savo mintis platesniam skaitytojui ir tarp 1930 ir 1932m. paskelb jas trijose nedidelio formato praktini patarim dizaineriams ir tipografams
311

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

II s k y r i u s . N o r m i n i a i i r p r o g r a m i n i a i t e k s t a i / D a i l s p r a k t i k o s u r a a i

knygutse: Eine Stunde Druckgestaltung, Schriftschreiben fr Setzer ir Typografische

Entwurfstechnik. Kita vertus, naujosios tipografijos pricipus praktikai taik ir gana
aktyviai skleid 1928m. aplink Kurt Schwitters susibrusios grafinio dizaino grups Ring neue werbegestalter nariai, jiems priklaus ir Tschicholdas. Apie 1930m.
Tschicholdas turjo prog pritaikyti deklaruojamus dizaino principus, bendradarbiaudamas su Bcherkreis 1924m. Berlyne sikrusia naujosios knygos leidybos
grupe. Pasikeitus politinei situacijai ir 1933m. sitvirtinus valdioje nacionalsocialistams Tschicholdo radikalumas bei simpatijos bolevikinei Rusijai naujajam reimui
pasirod pavojingi. 1933m. kov jis su mona buvo suimti. Po neilgo areto paleisti
laisv, su naujagimiu snumi emigravo veicarij. ioje alyje su nedidelmis pertraukomis (19371938m. ir 19471949m. dirbo Londone23) Tschicholdas praleido
vis likus gyvenim: gyveno Bazelyje, paskiau Lokarne, kur ir mir.
veicarijoje Tschicholdas para dar vien, ne toki griet ir kategorik naujosios tipografijos program Typographische Gestaltung (1935m. publikuota vokikai
Bazelyje, 1937 m. dan ir ved kalbomis, 1938 m. olandikai), taiau nuo 1938m.

III sk y r i us

Egotekstai

jo pairos keiiasi. Manoma, kad posk klasikini vertybi link lm asmeniniai

igyvenimai, taip pat slytis su neotradicionalistiniu brit dizainu, ypa Stanley
Morrisonu24 ir jo kryba. Dal jaunystje deklaruot menini princip Tschicholdas
gyvendino 19471949m. sukrs pigi knyg serij brit leidyklai Penguin Books.
Taiau madaug tuo paiu metu jis pareik, kad Naujoji tipografija buvo pernelyg
radikalus tekstas. Pasak Tschicholdo, knygoje idstyti silymai atitiko Bauhauzo ir
tarp jo sien tarpstanio konstruktyvizmo dvasi, bet ne visada tenkino realius vartotojo poreikius. Antrojoje krybinio gyvenimo pusje Tschicholdas pradjo taikyti
ne igirtj neserifin, bet romnik serifin rift.
Gi e d r J a n k e vi i t

23

1938m. apipavidalino grafinio dizaino tstin leidin The Penrose Annual; 1947m. atvyko
London dizainerio Ruario McLeano kvietimu ir dirbo leidyklos Penguin Books meniniu
konsultantu.

24 Stanley Morrison (18891967) angl tipografas, dizaineris ir spaudos istorikas; sukr

Blado, Bembo ir Times New Roman riftus, buvo dienraio The Times grafikos konsultantas
ir kt., ra apie grafin dizain, ypa riftus.

312

313

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

III s k y r i u s . Eg o t e k s t a i

/ Dails praktikos uraai

Egotekst grupei priskiriame privaius, pirmuoju asmeniu sukurtus tekstus, skirtus

vis pirma sau arba artimiems monms. Tai: dienoratis, prisiminimai, laikas, autobiografija. Tokius tekstus kuria pai vairiausi visuomens sluoksni ir profesij
mons, taiau iuo atveju jie priskirti dails altini kategorijai, nes kalbama apie
tiesiogini dails gyvenimo dalyvi (dailinink, dails mgj, dailinink artimj)
raytus tekstus. Egotekstas kaip dails altinis nuo kit to paties tipo raytini altini skiriasi ne struktriniais poymiais, bet tematika.
Egotekst forma priklauso nuo autoriaus individuali savybi ir anro taisykli:
autoriaus individualyb lemia form vairov, o anro taisykls bendrus ypatumus.
Pavyzdiui, dienoraio, prisiminim ir autobiografijos struktr formuoja pasakojimo chronologinis nuoseklumas, laiko formai tak daro jo paskirtis: btinai nurodomas adresatas ir siuntjas, laiko paraymo vieta ir data, naudojami mandags
kreipiniai, pridedamos baigiamosios formuluots su linkjimais ir pan.
Egotekst centre visada yra autoriaus a, nors grietja prasme apie save autorius rao tik autobiografijoje. Dienoratis, laikas, prisiminimai paprastai nuvieia
ir kit asmen veikl, vairius su i tekst autoriaus asmenybe susijusius faktus ir
vykius. inoma, daugumoje egotekst autorius vis pirma pasakoja apie savo darbus, jausmus, pairas, mintis, veiksmus. Kitaip sakant, visuose egotekstuose juntamas autoriaus ,,a, iai altini grupei bdingas vadinamasis autotemizavimas, t.y.
savojo a perteikimas tekste. Egotekstams bdingas dokumentikumas, kuriam
kartais nusiengiama dl savanaudik interes ar mogiko trokimo pasirodyti i
paios geriausios puss.
Egotekstas daniausiai raomas laisva valia, taiau kartais jo atsiradim nulemia iorins aplinkybs. Ypa reikmingas i aplinkybi poveikis autobiografijai
314

315

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

(btinyb prisistatyti darbdaviui, pateikti asmeninius duomenis valstybs instituci-

III s k y r i u s . Eg o t e k s t a i

/ Dienoratis

Dienoratis

jai), neretai jos paskatina rayti ir laik. Laikai, kuri raym iprovokuoja iorins
aplinkybs, gali bti privats, bet danai turi ir oficial pobd; tokiais atvejais laikai suvokiami ir interpretuojami kaip dokumentai.
Egotekstai, kaip dails krjo biografijos altinis, dails istorijoje naudojami nuo
Vasari laik (r. skyriaus Biografija vad). Kaip sistemin raytini altini grup, egotekstai tapo aktuals XXa. antroje pusje, ypa nuo septintojo deimtmeio,
kintant dails istorijos tyrim laukui ir vis plaiau taikant naujas metodines prieigas.
Egotekst tyrimais remiasi socialin dails istorija; tai vertingas marginalizuot dai-

Dienoratis priklauso egotekstams, t. y. asmeniniams tekstams, kurie raomi apie

ls gyvenimo veikj veiklos bei savivokos tyrim altinis, nepakeiiama krybos

save, savo igyvenimus, spdius, planus ir pirmiausia sau (pastaroji savyb me-

psichologijos analizs mediaga ir kt.

ninink, politik, kit vieai veikiani ir visuomens dmesio pageidaujani as-

Egotekst reikm istorijai apskritai ir dails istorijai konkreiai ypa suaktualino

menybi atveju danai galioja nevisikai; tokios psichologijos mons dienoraius

mikroistorijos tyrimai. Mikroistorija tai socialins istorijos atmaina, susiklosiusi

paprastai rao tikdamiesi, kad j uraus skaitys kiti ir net publikuos, tad vykius

Italijoje XXa. atuntajame deimtmetyje1. Mikroistorija tiria visuomens istorij per

ir faktus interpretuoja tendencingai, paprastai taip, kad bt irykinti j nuopel-

individo, giminysts, luomo, klass istorij, tad egotekst reikm iems tyrimams

nai ir teigiamos savybs). Dienoraiui artimiausi egotekst anrai atsiminimai,

nepakeiiama. Mikroistorijos tyrimai suteik vien i impuls kurti egodokumen-

autobiografija; kai kada j riba sunkiai nustatoma. Dienoratis daniausiai bna

t bazes. kandin bendrosioms egodokument bazms (www.egodocument.net;

rankratinis, taiau inom asmen arba unikalius igyvenimus (karus, visuomens

selbstzeugnisse.histsem.unibas.ch) atsirado ir specifini dails egodokument kaupy-

gyvenimo virsmus, gili refleksij paskatinusius asmeninius potyrius sunki lig,

klos, pavyzdiui, JAV dails istorij nuvieiantis elektroninis archyvas Smithsonian

kalinim, savanorik ar priverstin vienatv, kelions pavojus ir pan.) ufiksav

Archives of American Art (www.aaa.si.edu/collections/online) ir kt.

dienoraiai kelia didel susidomjim, tad danai spausdinami.

Dienoraio autoriumi gali bti kiekvienas mogus, taiau iuo atveju kalbama

Gi e d r J a n k e vi i t

apie dailinink ir kit dails pasaulio veikj (kolekcinink, muziej kuratori ir

pan.) dienoraius, kurie dl autoriaus profesijos ir jo apraomo objekto priskirti
dails altini grupei.
Bdingais dienoraio bruoais laikomas dokumentikumas, periodikumas,
spontanikumas, dabartikumas, nors daname dienoratyje esama ra, apibdinani praeities vykius. Neatsitiktinai pats anro pavadinimas vairiomis kalbomis

Mikroistorijos klasikiniams darbams priskiriamas ital istoriko Carlo Ginzburgo (g. 1939)
veikalas Sris ir kirminai. XVIa. malnininko pasaulis (Il formaggio e i vermi. Il cosmo di
un mugnaio nel Cinquecento, Torino: Einaudi, 1976) ir amerikiei istoriks Natalie Zemon
Davis (g. 1928) knygos Pranczijos ankstyvosios modernybs visuomen ir kultra (Society
and Culture in Early Modern France, Stanford University Press, 1975), Martino Guerreo
sugrimas (The Return of Martin Guerre, Harward University Press, 1983).

316

etimologikai yra kils i odio diena1. Dabartikumas ir periodikumas atskiria

dienorat nuo atsiminim ar autobiografijos, kurie pasiymi retrospektyvumu ir
nebtinai (ypa atsiminimai) chronologikai nuosekliu dstymu. Dokumentiku1

R. Glinskis, XX amiaus lietuvi dienoraiai, Vilnius: LLTI, 2006, p. 15.

317

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

III s k y r i u s . Eg o t e k s t a i

/ Dienoratis

mas leidia pasitikti dienoraiu kaip faktografiniu altiniu. Vis dlto jo patikimu-

XIX a., pripains privataus gyvenimo, asmenini igyvenim bei kasdienybs

m btina verifikuoti lyginant su kit altini teikiama informacija, nes dienoraio

spdi vert, tapo dienoraio epocha. XIX a. dienoraius ra takingi visuomens

autorius raydamas apie savo laiko vykius nemato j visumos, disponuoja tik daline

veikjai ir jaunos merginos, inomi mokslininkai ir eiliniai studentai, be abejo lite-

informacija, be to, smoningai arba ne interpretuoja minimus faktus bei vykius sau

ratai, taip pat ir kai kurie dailininkai. I pastarj ypa inomas Eugneo Delacroix

palankiai. Kita vertus, btent dl subjektyvumo, individualumo, detalumo dienora-

Dienoratis: 18221863 (Journal: 18221863, pirm kart publikuotas 1893), jo itrau-

iai padeda naujai pamatyti inomus vykius, nustatyti j dalyvius, papildo minim

k pristatome. ini apie dail teikia ir jos kritik, rinkj, dailinink eimos nari,

fakt bei asmen charakteristikas, suteikia jiems gyv detali, kartais atveria nepa-

biiuli ir pan. dienoraiai. Toki altini klasika laikomas literat ir dails kritik

stebtus aspektus ar net nauj poirio perspektyv.

Juleso ir Edmondo de Goncourt nuo 1851m. kartu raytas dienoratis, 1870m. mirus

Dienoraio raymo paskata savistaba, asmenini apmstym verts suprati-

broliui j toliau ra vienas Edmondas. Jam dar tebesant gyvam, dienoraiai buvo

mas ir poreikis juos fiksuoti. Tai siekta daryti jau Antikos laikais (Marko Aurelijaus

ileisti: 18871896m. Paryiaus leidjas G. Charpentier publikavo juos devyni tom

meditacij uraai Sau paiam buvo parayti tarp 170 ir 180 m.). I XV a. mus pasie-

leidinyje. Taiau dauguma dienorai vis dlto lieka rankraiais. Tik kai kurie, para-

k kronikai artimi asmeniniai faktografinio pobdio uraai Paryiaus miestieio

yti baigiantis XIX a., vliau virto knygomis: pavyzdiui, 18931899m. raytas dou-

dienoratis (Journal dun bourgeois de Paris). Danai dienoraio pirmtaku laikomas

ardo Manet dukterios, tapytojos Bertheos Morisot dukters Julie Manet (18781966)

kelions apraymas, tiksliau, piligrim raytiniai pasakojimai. Toks yra, pavyzdiui,

dienoratis buvo paskelbtas tik 1979 metais.3 I XX a. dailinink dienorai daugiau-

Margery Kempe XV a. pradios kelions v. em ir Rom apraymas, publikuo-

sia publikuojami ir skaitomi moter dailininki Kthes Kollwitz, Fridos Kahlo arba

tas 1936 m.; Lietuvos kultroje iam anrui priklauso Mikalojaus Kristupo Radvilos

ekshibicionizm linkusi ekscentrik Salvadoro Dali, Andy Warholo dienoraiai.

Nalaitlio uraai Jeruzals piligrimyst (Ierosolymitana peregrinatio, 1601) . Daili-

Taip pat populiarus ir rimtj, dokumentinio pobdio dienorai kategorijai pri-

ninko kelions dienoraio anrui priskirtume Albrechto Drerio 15201521m. ke-

skirtinas veicar dailininko Paulio Klee (18791940) dienoratis. Nuo 1957m. vokie-

lions Nyderlandus apraym.

i ir angl kalbomis skelbiama jo dalis, apimanti 18981918m. ir pasakojanti apie

Dienoraio paplitim smarkiai paskatino romantizmas ir sentimentalizmas, su-

dailininko vaikyst, studijas, Miuncheno laikotarp ir kelion Tunis4. Dails istori-

teik ypating reikm subjektyviems igyvenimams ir apmstymams. Kita vertus,

kai itin vertina intymius dienoraius, suteikianius vertingos mediagos dienoraio

dienoraio plitimui buvo palankus ir protestantikajai kultrai bdingas siekis ra-

autoriaus biografijos ir krybins veiklos interpretavimui. domi ini apie dieno-

cionaliai tvarkyti gyvenim, vertinti nugyvent dien, savo mintis bei poelgius. Die-

raio autoriaus asmenyb, pairas, epoch suteikia ir intencionaliai vieumai skirti

noraiui bdingas siekis dokumentuoti ne vien iskirtinius vykius, bet apskritai kas-

dienoraiai, pavyzdiui, jau mintieji Dali uraai ikalbingu pavadinimu Genijaus

dienyb, yra jau Apvietos ir ypa XIX a. pozityvizmo suformuotos kultros bruoas.

dienoratis (Journal dun genie, 1964)5.

Nuo XVIII a. augusi dienoraio reikm perteikia ia forma XIX a. parayti

Lietuvoje dienoraiai buvo gana populiars, taiau ne dailinink aplinkoje.

arba j imituojantys literatros kriniai, pavyzdiui, Fiodoro Dostojevskio Raytojo

I dailinink dienorai daugiausia paliko moterys. Beveik visos XX a. pirmo-

dienoratis ( , 18731881) arba Octaveo Mirbeau romanas Kambarins dienoratis (Le Journal dune femme de chambre, 1900).

M. K. Radvila Nalaitlis, Kelion Jeruzal, i lotyn k. vert O. Matuseviit, Vilnius:

Mintis, 1990.

318

J. Manet, Journal, 18931899: sa jeunesse parmi les peintres impressionistes et les hommes
de lettres, Paris: C. Klincksieck, 1979.

Tagebcher von Paul Klee 18981918, sudaryt. F. Klee, Kln: DuMont, 1957; The Diaries
of Paul Klee 18981918, University of California Press, 1964 [pakartojimai 1969 ir kt.]

S. Dali, Vieno genijaus dienoratis, vert G. E. Geneviius, Kaunas: Europa, 1994.

319

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

III s k y r i u s . Eg o t e k s t a i

sios puss dienorai autors ne lietuvi kilms. Tai russ Barbora Gorochova-

/ Dienoratis

Eugne Delacroix. I dienorai

Didiokien, Olga ved-Dubeneckien-Kalpokien, lenkikoje dvarinink kultros aplinkoje gyvenusi Sofija Dembovskyt-Romerien. Iimtys Vilniuje gy-

>

Versta i: Delacroix, Journal 18221863, Paris: ditions Plon, 1996, p. 3537, 4243, 4546,

venusio ir dirbusio lenk kilms tapytojo Tymono Niesiolovskio dienoraiai; i

4849, 50, 59, 6061, 6364, 6869, 7173, 78, 8082 (i prancz k. vert Aura Grigaraviit,

lietuvi dailininki dienorat ra tragiko likimo grafik Marc Katilit . I

komentarus pareng Helmutas abaseviius)

XX a. antrosios puss plaiau inom arba skelbt dienoratinio pobdio tekst vertingi Elvyros Kairiktyts, Vinco Kisarausko, Algimanto vgdos, Kazs
Zimblyts ir kt. uraai. Antologijoje pristatomos kelios itraukos i nepublikuot
vgdos dienorai.
Dienoraio vert nepriklauso nuo raaniojo literatrini sugebjim; dails
istorijos poiriu vertingiausi tie dienoraiai, kuriuose daugiausia informacijos
apie epoch, jos veikjus, vykius, populiarias idjas, meninius skonius, dails kri-

1823
[Gegus 16]
[...]
Pratinkis nepasiduoti pirmam spdiui; isaugok altakraujikum.

nius, j autorius ir vartotojus. i informacija gali bti pateikta net visikai lakonika,

Nei patraukliausi biiuli paadai, nei galingj silomi patarnavimai, nei

sausa forma. Pavyzdiui, Kauno arkivyskupijos kurijos archyve saugomas kunigo li-

dmesys, kur tau rodo koks garbus mogus, neturi tavs tikinti, jog j odiuo-

terato ir dails mecenato Adolfo Sabaliausko (18731950) dienynas trumpi uraai,

se yra kas nors tikra; juk a ities suprantu: kalbdamiesi su jumis, daugyb

fiksuojantys kasdieninius usimimus, susitikimus, darbus, dails istorijos poiriu

dalijani paadus yra pertek ger ketinim, nelyginant apsiauk narsuoliai

yra vertingesni u beletrizuot jo autobiografij Vieno mogaus gyvenimas, parengt

ar mons, usiliepsnojantys tarytum moterys; bet vos kalboms pasukus prie

i ura pagrindu.

darb, j kartis gerokai atvsta. Savo ruotu bk atsargus pats priimdamas

tuos dalykus, ir ypa jokio komiko paslaugumo, kuris yra vien tos akimirkos

Gi e d r J a n k e vi i t

nuotaikos padarinys.
protis laikytis mini tvarkos tavo vienintelis kelias laim; kad tai pavykt,
tvarka yra btina visuose kituose, net paiuose nereikmingiausiuose dalykuose.
Jauiuosi toks silpnas, paeidiamas ir i vis pusi atviras netiktumams,
kai atsiduriu prieais mones, nelaidanius kalb vjais, visad tvirtai pasiryusius
darbais patvirtinti odius!.. Bet ar tikrai taip? Ar ir mans danai nepalaikydavo
tvirtu mogumi? Kauk tai ir viskas. Reikia pripainti: a j bijau. Ir ar yra kas
nors, kas labiau stingdyt nei baim? Tviriausios prigimties mogus virsta bailiu,
kai jo mintys nerytingos; o altakraujikumas, pirmoji gynybin laikysena, manoma tik tada, kai siel, numaniusi visk i anksto, nesibrauna nuostaba. inau,

Lenkijoje ileisti dienoraio pagrindu parayti dailininko Prisiminimai: T. Niesioowski,

Wspomnienia, Warszawa: Czytelnik, 1963. Katilits dienoraiai saugomi Lietuvos
nacionalins Martyno Mavydo bibliotekos rankrai skyriuje ir skaitytojams kol kas
neprieinami.

320

apsisprendimas is sunkus, bet nuolat prie jo grtant savaime nueinama nemenka

kelio dalis.
[...]
321

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

III s k y r i u s . Eg o t e k s t a i

/ Dienoratis

Gruodio 22 ar 23, antradienis, vidurnaktis. Namo grtu persmelktas nuolan-

Grtant su Eduardu9, mano galvoje sukosi daugiau mini nei per vis dien. J

kumo ir pasikliovimo lemtimi jausm. Vakar praleidau su Pierret7 ir jo mona, prie

turintieji mintis vienas i kit pagimdo? Bet mano atmintis diena po dienos taip i-

kuklaus j nam idinio. Savo skurd pasirenkame patys. Beje, sksdamasis nesu

blsta, kad galiausiai nieko nesugebu suvaldyti: nei praeities, kuri umirtu; dabart

savimi, ieinu u rib to, kas a pats esu. Norint susikrauti turtus, reikalingas tam

vos vos, nes beveik visada esu taip kuo nors usims, kad pametu i aki arba bijau,

tikras talentas, kurio a neturiu n kvapo, o kai jo neturi, reikia ko nors kito, idant

jog i mano akiraio pradings tai, k turiau padaryti; nesuvaldau netgi ateities, nes

rastum, kuo pakeisti trkstam dalyk. Visk darykime ramiai; tegu mus jaudina

niekada nesu tikras, ar jau i anksto nesu paskirsts savo laiko. Troktu prisiversti ir

vien gras kriniai ar gras veiksmai. Dirbkime nesiblakydami ir neskubdami.

imokti daugyb dalyk atmintinai, idant galiau k nors i savo atminties paadinti.

Vos ima liaugti prakaitas, o kraujas degti nekantra, bk budrus. Nevyks paveiks-

mogus be atminties neino, kuo galima pasitikti. Visa j iduoda. Daugyb dalyk,

las yra nevyklio paveikslas.

kuriuos noriau atgaivinti savo atmintyje apie ms pokalb, grus jau bna nunir umart. A kartojau sau, jog lidnas ms apgailtinos bkls faktas tai, kad

[...]

esame priversti nuolat bti su savimi. Kaip tik dl to tampa tokia maloni ger moni
draugija akimirk leidianti patikti, kad jie yra iek tiek js pats. Bet labai greitai js

1824
Sekmadienis, sausio 4. O nelaimingasai! ar manoma sukurti k didinga, nuo-

sugrtate savin, savo lidn vienum. K!? Nejau brangiausias draugas, mylimiausia

lat trinantis su minia? Pamstyk apie didj Mykol Angel [= Michelangelo]. Misk

moteris ar garbiausias mogus niekada nepaims ant savo pei bent dalies natos?

didingomis ir reikliomis groybmis, kurios peni siel. Mane be paliovos nuo j ati-

Taip, bet vos keletui akimirk. Jie patys velka savj vinin apsiaust.

traukia kvailos pramogos. Siek vienumos. Kai gyvenimas nusistovjs, nuoalumas

tavo sveikatai nepakenks.

Grtu prie kitos minties. Ji buvo atklydusi dar prie i paskutinij. Kas vakar, grdamas i p. Lelivre nam, jam sakydavau, jog grtu nelyginant mogus,

tai k ant antkapio ura didysis Mykolas Angelas: Neamas trapaus laivelio

kuriam nutiko aib vairiausi dalyk. Ir tai visad baigiasi kurtinaniu chaosu. Jau-

vidur audringos jros, baigiu gyvenimo kelion; atvykstu visiems bendr uost,

iuosi tarsi imtus kart kvailesnis, man atrodo, jog esu imtus kart labiau netiks

kur kiekvienas turs atsiskaityti u tai, k padar gero ar blogo. Ak! Pripastu, kad

usiimti paiais paprasiausiais dalykais nei vis dien sunkiai darbavsis valstietis.

is menas, taps stabu, is mano vaizduots tironas, skandino j klaidoje. Viskas ia

Eduardui sakydavau, kad prisiriame prie draug, kai jie engia pirmyn tokiu

klaida. Meils godos, tuios ir velnios svajos, kuo js tampate dabar, kai esu taip

pat ingsniu kaip ir js. rodymas avios gyvenimo aplinkybs, kuri sald atmi-

arti dviej miri: vienos, dl kurios neabejoju, ir antros, kuri man gresia? Ne, sielai,

nim saugome, realiai jau nra tinkamos atkartoti, ir dar taip, kaip jos kadaise buvo

atsigrusiai Dievo meil, sielai, kuri degina venta ugnis, numaldyti nepakanka

susiklosiusios. Paliudija tai ir po ilgo laiko sutikti vaikysts draugai.

skulptros, tapybos meno. (Eiluts, ubaigianios jo poezijos rinktin.)

iandien, kai pradjau tapyti moter, tempiam irgo, pas mane apsilank Rie-

[...]

sener10, Henri Hugues11 ir Rouget12. Sprskite patys, kaip jie vertino mano vargan

Sekmadienis, sausio 25. iandien vakarieniauta pas p. Lelivre8. Velnias, ne

krinl, j pamatyt dar tiktai kaip eskiz, kai tik a vienas galiu k pranaauti.

pulkininkas, pramuta galva dl didi Ispanijos ygi; jis mums ten siaubingai
pakyrjo.

9 Franois douard Bertin (17971871) tapytojas, Delacroix draugas.

10

Louis Antoine Len Riesener (18081878) tapytojas, Delacroix pusbrolis.

Jean Baptiste Pierret, artimas Delacroix biiulis.

11

Henri Hugues, Delacroix pusbrolis.

Armand-Charles-Louis Lelivre (17831864) grafas.

12

Georges Rouget (17811869) tapytojas.

322

323

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

Kaipgi? klausiau Eduard. Turiu grumtis su fortna ir man bdinga tinginyste; turiu entuziastingai pelnyti duon, o tokie netikliai brausis mano skurd

III s k y r i u s . Eg o t e k s t a i

/ Dienoratis

gyvenimo grumdamiesi u kiekvien smulkmen, tikrindami visa, k suranda. Kiti

dliodami pamatus statinio, kuris niekada neikyla vir ems paviriaus.

bst, kad tik ataldyt mano kvpim vos jam ugimus, ir savo akinukais mane

[...]

matuos tie, kuriems Rubensas mat per prastas! Laim, u j tau dkoju, o palan-

Treiadienis, kovo 31. [...] Vakarais dera vakarieniauti ir nedaug darbuotis vienam.

kus dangau, varg man teiki btin altakraujikum, kad pagarbiu atstumu atito-

Manau, kad kartkartm susitikti su plaija visuomene ar paprasiausiai su monmis

liniau skrupulus, kuriuos danai gimdo kvailos j pastabos. Pierret pasak kelet

maiau kenkia paangai ir dvasios veiklai kad ir k sakyt daugyb tariam meni-

pastab, kurios mans visai nesujaudino, nes a inau, k dar lieka padaryti. Henri

nink nei j [netikusios] paintys. Kiekviena j pokalbio akimirka dvokia minia;

nebuvo toks geidus kaip tie kiti ponai.

btina nuo j grtis vienum. Bet gyventi blaiviai nelyginant Platonas. K daryti,

[...]

kad entuziazmas isilaikyt prie vieno dalyko, kai visad esame prieinami vieniems, o

Antradienis, sausio 27. ryt mano atelj pasiek laikas, praneantis apie mano

nuolat jauiame poreik kit draugijos? Dufresne14 buvo teisus: dalykai, kuriuos pati-

brangiojo Gricault13 mirt. Negaliu apsiprasti su ia mintimi. Nepaisant visiems aki-

riame patys, yra gerokai stipresni ir grynesni. Kad ir kaip bt malonu savo jausmais

vaizdaus inojimo, kad galime j netrukus prarasti, man atrod, jog vydami i mint

dalytis su biiuliu, lieka pernelyg daug niuans, kuriuos reikia aikinti, nors turbt

alin tarsi ukalbdavome mirt. Bet ji savo grobio nepamiro, ir tai jau ryt emel

kiekvienas juos jauia, tik savaip; taiau dl to nublanksta ir vieno, ir kito spdis. Jis

priglaus varganus jo palaikus. Tokia kno jga, tokia ugnis ir vaizduot, atrodo, a-

man pataria, o ir pats pripastu btinyb aplankyti Italij vienas pats ir gyventi vienas,

djo visai kit lemt. Nors jis nebuvo mano biiulis tikrja io odio prasme, netektis

kai ten sikursiu; tad pradkime jau iandien prie to pratintis: visi palanks pokyiai

drasko ird. Ji atitraukia mane nuo darb ir veria itrinti visk, k jau buvau padars.

gims i to. Gr atmintis ir dvasia ios akimirkos, ir tvarkos.

[...]

[...]

Antradienio rytas, vasario 2. Atsikeliu apie septint ryto. Turiau daniau taip

Sekmadienis, balandio 4. Visa manyje veriasi btinyb dar labiau usiverti

daryt. Palaiminti neimanliai ir prasiokai. Gamtoje viskas pritaikyta jiems. Jie su-

vienumoje. Graiausios ir brangiausios mano gyvenimo akimirkos nublanksta per

pranta visk, kas yra, vien todl, kad tai yra. Ir i tikrj, argi jie nra racionalesni

pramogas, kurios i esms neatnea nieko kito, tik nuobodul. Galimyb ar vylima-

nei visi tie svajotojai, kurie sugeba suabejoti net savo pai mstymu? Mirta j

sis isiblakyti jau pradeda slogiai veikti t jg likut, kur man palieka vakar pras-

draugas? Jiems atrodo, kad jie supranta mirt, tad skausmingo jo apraudojimo jie

tai praleistas laikas. Atmintis, neturinti kokio nors rimtesnio usimimo, va arba

neapsunkina tuo baisiu susirpinimu, kad nesugebta sivaizduoti tokio natralaus

nusilpsta. Savo veikl pralinksminu beprasmiais sumanymais. Tkstaniai verting

vykio. Jis gyveno; dabar jau nebe; jis su manimi kalbjo, jo dvasia klauss mano-

idj va vos usimezgusios, nes j nevainikuoja jokie darbai. Jie mane ryja, apipl-

sios, viso to nebeliko. Bet tai is kapas. Ar jis guli kape toks pat altas kaip tas

inja. Prieas uima savo pozicij mano ird. Jo ranka visk aprpia. Mstyti apie

kapas? Ar jo siela klajoja aplink savo paminkl? O kai mstau apie j, ar tik ne ji, siela,

grybes, kurias rasi vietoj tutumos, nuolat tave stumianios i tavs paties: vidinis

sudrebina mano atmint? protis visus sulygina su minia. Kai pdsakas nublunka,

pasitenkinimas ir tvirta atmintis; altakraujikumas, kur teikia tvarkingas gyveni-

jis mirta. Na ir gerai! ir tai ms jau nebejaudina. Moksliniai ir mintytojai atrodo

mas; sveikata, kurios negriaus begalinis nuolaidiavimas trumpalaikiam perviriui,

gerokai maiau paeng nei minia, nes tai, kas jai tarnauja kaip rodymas, aniems

gimdomam kit draugijos. Dirbami darbai ir daugyb triso.

dar btina rodyti. Esu mogus. Kas tas A? K reikia mogus? Vieni praleidia pus
13

Theodore Gricault (17911824) tapytojas, Delacroix draugas.

324

[...]
14

Abel Jean Henri Dufresne (17881862) raytojas ir tapytojas.

325

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

III s k y r i u s . Eg o t e k s t a i

/ Dienoratis

Sekmadienis, balandio 11. [...]

Pasvarstykime apie tai; o jei mano brangusis Pierret vaiuot su manimi? Kaip tik

Kokia kvailyst nuolat ateiiai atidlioti temas, kurios es viena u kit geresns!

jis yra man reikalingas mogus. Tuo tarpu pasistenkime pamau atsiriboti nuo sait,

O dl mano paveikslo reikia palikti tai, kas padaryta gerai, kai jis bus ubaig-

kurie panioja dvasi ir kenkia sveikatai. Keltis rytais. Pasvarstyti apie arab kalb.

tas taip, kad galiau j padti al. Kitame atsispinds jei ne paanga, tai bent jau
vairov.

Artimiausiomis dienomis nueisiu pas Dimier17 pasiteirauti apie jo studijas.

Keliauti Egipt k visa tai reikia? Visus staiga uvaldo beribis entuziaz-

Bet grtu prie savo ankstesns minties apie kvail prot visada usiimti

mas. O jeigu tai ne kain kas daugiau, nei nuvykti London? De Loche18 ir

dalykais, kurie mums neteikia malonumo, ir todl prastais. Juo daugiau j darai,

Planat19 ten jau buvo nuvyk u tris imtus frank. Pragyvenimas ten pigesnis

juo daugiau toki randi. Kas akimirk man galv auna puikios idjos. Ir uuot

nei ia. Reikt ivykti kov ir grti rugsj; turtume laiko pasivalgyti po Si-

msis jas gyvendinti t pat akimirk, kai jos dar spindi avesiu, kur joms teikia

rij. Ar tai gyvenimas vegetuoti kaip grybui, stoviniam ant supuvusio koto?

vaizduot t akimirk, sau prisiadu grti prie j vliau. Taiau kada? Umirti

Smulkmeniki proiai mane vis praryja. Beje, ruotis reikia i anksto. Kol tu-

ar dar blogiau liaujiesi domtis tuo, kas, atrod, galjo adinti kvpim. Su

rsiu kojas, tol tikiuos mediagikai gyventi. Dangaus valia, salonui teks susitai-

tokia pat klajokle ir spdiams pagavia dvasia viena fantazija kit gena greiiau,

kyti su mano turn! [...]

nei vjas suvilpia ore, ir nea prieing pus: atsitinka taip, kad [vienu metu]

Sekmadienis, [balandio] 25. [...] Kodl a ne poetas! Na, bent jau kiekvienu

galvoje sukasi daugyb tem. Na ir kas i to? Jos bus sudliotos lentynles ir

savo paveikslu a igyvenu (kiek tai manoma), k noriu diegti kit irdis! Alegori-

altai lauks savo eils, bet akimirkos kvpimas j jau neatgaivins prometjikuoju

ja yra nuostabi erdv! Aklas Likimas tempia visus, kurie tuiai maldauja, nordami

dvelksmu: teks jas traukti i staliaus, kai btinyb vers nutapyti paveiksl! Tai

atitraukti jo kiet rank. Man atrodo, ir, beje, maniau, bt geras dalykas apilimui

genijaus mirtis. Kas bus vakar? Jau vis valand svyruoju tarp Mazepos, Don

kurti rimuotas ar nerimuotas eiles konkreia tema, kad pakurstyiau ugn, reikalin-

uano, Tasso15 ir imto kit.

g tapyti. Palengva prasdamas savo mintis perteikti eilmis, jas kuriau lengviau ir

Manau, kad norint rasti tem geriausia nesigrioti ankstesnes ir nesirinkti i

visos tos mass. Nes kas paikiau! Tarp tem, kurias pasirinkau, nes vien dien jos

taip, kaip man patinka. Dert tai imginti su Chiju20.

[...]

man patiko, kas gi lemia mano pasirinkim vienos ar kitos dabar, kai esu vienodai

Pirmadienis, balandio 26. Mano dien tkm vis ta pati: begalinis troki-

atviras visoms? Jau vien pats tas svyravimas reikia kvpimo stygi. inoma, jei

mas to, ko niekad negauni; neupildoma tutuma, nesuvaldomas noras kurti visais

paimiau palet t akimirk ir mane vest nenugalimas trokimas, manyje nubust

manomais bdais, vis atkakliau grumtis su mus nusineaniu laiku ir pagundomis,

avusis Velasquezas. Noriau ant rudos ar raudonos drobs utepti rieb ir stor

metaniomis ant siel tank yd. Ir beveik visada, sakytum, filosofin ramyb, ren-

da sluoksn. Kad surasiau tinkam tem, reikt atsiversti knyg, galini paa-

gianti kaniai ir pakyljanti vir menknieki. Bet tai galbt tik vaizduot, kuri ir ia

dinti kvpim, ir leistis vedamam nuotaikos... Yra toki, kurios visada pasiekia savo

mus klaidina. Atsitikus menkiausiai nelaimei, beveik visada [tari] filosofijai sudie.

tiksl. Btent jas ir reikia rinktis. [...]

Noriau sutapatinti savo siel su kito mogaus siela.

Antradienis, balandio 20. Grtu pasisveiavs Leblondo namuose. Kalbjo16

ms apie Egipt: galima ten gana nebrangiai nukakti. Dievo valia, kad ten vykiau!
15

Torquato Tasso (15441595) ital Renesanso poetas.

16

Frdric Leblond (apie 1798 apie XIX a. vid.) Delacroix vaikysts draugas.

326

17

Abel Dimier (17941864) skulptorius.

18

tienne de Loche (1786?) tapytojas, Delacroix draugas.

19

Pierre Planat (17921866) tapytojas, Delacroix draugas.

20 Sala, kurioje XIX a. treiajame deimtmetyje turkai iud daugum graik gyventoj.
ia tema Delacroix sukr paveiksl Skerdyns Chijo saloje.

327

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

III s k y r i u s . Eg o t e k s t a i

/ Dienoratis

P.[onas] Rivire21, lankydamasis pas Perpignan22, kalbjo apie Godwino23 ro-

nesisksdamas pakelia kirius ir stok. Mat ie mons tok valing isiadjim

man Saint-Lonas: jis atrads paslapt, kaip pasigaminti aukso ir pratsti gyveni-

stabiausi dovan (kurios ne j nosiai) velgia kaip dalyk, kuris labiausiai turt

m igrus stebuklingo eliksyro. Visos negandos kyla i i fatalik slpini, ir vis

puoselti j tutyb [...].

dlto tuose skausmuose jis igyvena slpining palaim dl i keist gali, kurios

Penktadienis, gegus 9. Laktingala kokia skubri visos gamtos diugesio aki-

j iskiria i gamtos. Aiman! a negaljau atskleisti slpini ir esu priverstas aprau-

mirka. Tie gaivs lapai, alyvos, saul grina jaunyst. iomis trumpomis valand-

doti tai, kas buvo vienintel io mogaus paguoda. Prigimtis pastat barjer tarp

lmis dingsta melancholija. Dang aptraukia debesys, apsiniaukia? betgi tai tarsi

mano ir artimiausio draugo sielos. Jis igyvena t pat. O, kad galiau nevaromai

vilioklio mylimojo ugaida: vis vien esi tikras, kad gr.

mgautis iais spdiais, kuriuos vienintelis patiriu savaip! Bet vairovs dsnis i

vakar pakeliui namus girdjau laktingal; ir vis dar girdiu, nors i labai

paguod paveria aidimu. Ne met reikia, norint sunaikinti nekaltus malonumus,

toli. iulbjimas ities unikalus, greiiau dl jo suadinam emocij nei dl jo paties.

kuriuos kiekvienas netiktas vykis audringai atskleidia gaivalingoje vaizduotje.

Gamtininkas Buffonas24 sksta ekstazje nuo ios pavasario giesmininks gerkls

Kiekviena prabganti akimirka arba nusinea juos, arba ikreipia j prigimt. Ray-

lankstumo ir gaid vairovs. O a joje regiu monotonij, nenusakom aves visko,

mo valandl jauiu dvideimtis dalyk, kuri uras nebeatpastu. Mano mintys

kas daro nepaprast spd. Nelyginant neaprpiamos jros vaizdas. Vis laukiame

man nebepaklsta: mane iduoda dvasios tingumas ar, greiiau, jos silpnyb, o ne

vienos kit besivejanios bangos prie atpldami nuo jos vilgsn. Kaip nekeniu

mano plunksnos nevikrumas ar kalbos neverlumas. Kaip skausminga jausti ir si-

vis t rimuotoj su j rimais, lovmis, pergalmis, laktingalomis, pievelmis!

vaizduoti daug, kai atmintis tuo pat metu iduoda. Kaip noriau bti poetas! Viskas

Kiek toki, kurie imas tapyti tai, k turt jausti laktingala? Ir vis dlto j eils

aplinkui bt kvpimo altinis. Stoti kov su maitaujania atmintimi argi tai

tik to ir pertekusios. Bet kai apie tai kalba Dante, jis gaivus kaip gamta, ir vien j

nebt poezijos krimo bdas? Juk kokia gi mano padtis? A vaizduojuos. Raustis

teigirdome. Visa nenatralu, ipsta, apskaiiuota. Kiek yra tapiusi meil? Dante

atmintyje ir bandyti suiupti pasprukusi mint tinginyst, ne kas kita. [...]

i ties yra pirmasis tarp poet. J skaitant kyla iurpuliukai, tarsi stovtume prie

Balandio 29. lov man nra tuias odis. lovinimai uliliuoja neapgaulin-

pai tikrov. Tuo jis didingesnis u Mykol Angel, arba greiiau kitoks; nes yra

ga laime. Gamta iuo jausmu apdovanojo visas irdis. Kas atsisako lovs arba negali

tobulas kitaip, o ne tiesos galia. Ir kaip tik apie tai a visada svajojau, tik neradau tam

jos pasiekti, apdairiai pasistengia parodyti iems kvapniems smilkalams, iai didi

odi. Dailje bk btent tuo. Tai iskirtinis kelias.

siel ambrozijai paniek, kuri jie vadina filosofine. Pastaruoju metu mones buvo
apsds neaikus trokimas nusiplti nuo savs tai, ko gamta jiems buvo suteikusi daugiau nei gyvnams, kuriems jie ukrauna sunkiausias natas. Filosofas tai

Bet kai koks dalykas tau kels nuobodul, padk j alin. Nesivaikyk tuios tobulybs. Tai, kas miniai yda, neretai gyvast suteikia.
Mano paveikslas gauna tok posk, energing judes, kur btina ibaigti. Rei-

ponas, kuris pasirpina, kad keturis kartus per dien jo stalas bt itaigingai pa-

kia sveiko tamsumo, vykusios nevarybs ir galni, kaip a moku ir kaip nedaugelis

dengtas, o doryb, lov ir jausm kilnumas jam svarbs tik tada, kai jie nesujaukia

jas sugeba pamgdioti. Mulatas tam tiks. Reikia upildyti. Nors atrodys ne taip na-

i keturi btin funkcij ir mayi knik bei asmenini patogum. Vadinasi,

traliai, vis dlto bus vaisingiau ir graiau. Tegu visa tai pasitvirtina! O mirtaniojo

mulas ir yra filosofas, kuriam dera teikti didesn pirmenyb, nes jis, be viso kito,

ypsena! O motinikas vilgsni! Nevilties ugniauti, brangs tapybos barai! Tyli stipryb, kuri pradioj kuda vien akims, bet ilgainiui nugali ir ukariauja visas sielos

21

Philibert Rivire politikas.

galias! tai dvasia, tai tikrasis tau tinkantis grois, dailioji tapyba, tokia paniekinta,

22 Isral Perpignan Miroir redaktorius.

23

William Godwin angl raytojas.

328

24 Georges Louis de Buffon, Leclerc de Buffon gamtininkas ir filosofas.

329

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

III s k y r i u s . Eg o t e k s t a i

/ Dienoratis

taip menkai painta, numesta tave inaudojantiems vrims; bet yra irdi, kurios

prantani siel, ir kartais nutinka, kad visos sielos velgia save js paveiksle. K

tave priimt dar maldingiau. irdi, kuri netenkins odiai nei ilgos kalbos, nei

reikia net pats biiuli pritarimas? Ar tai, kad jie, savaime aiku, supranta jus, arba,

smojingos idjos. Tau pakakt parodyti patinik ir staiokik iurktum, ir tu

greiiau, kas jums darbo? Taiau svaigulys kyla jau vien nuo minties apsigyventi kit

patiktum grynu ir absoliuiu malonumu. Pripainkime, kad a pagrstai su tuo dir-

mintyse. Ar reikia dl to sielvartauti? pats save klausiau. Gali priskaiiuoti dar

bau. Man visai nepatinka iprotauta dail. Matau, jog reikia, kad mano nenuovoki

vien siel prie t, kurios velg gamt savitai. Tai, k tapo visos ios sielos, joms

dvasia siaudrint, susijaukt, atlikt imtus bandym prie pataikydama tiksl,

yra nauja, o tu nutapytum dar nauj! Jie tap savo siel tapydami daiktus, o tavo

kurio siekiu kiekviena detale. Toks senas raugas, toks visikai juodas pagrindas, kur

siela taip pat praosi savo eils. Ir kodl turtum prieintis tokiai tvarkai? Argi jos

reikia patenkinti. Jei nesiblakau taip, kaip gyvat kertojos rankose, esu altas. Rei-

praymas yra niekingesnis u mieg, kurio tavs prao tavo nuvargs knas ir visa

kia itai pripainti ir tam paklusti, ir tai didel laim. Visa, k esu padars gero, buvo

tavo fizin prigimtis? Jeigu jie tau tarnavo nepakankamai, tai ir dl kit jie nepadar

padaryta kaip tik itaip. Be Don Kichoto ir tavs nevert dalyk. Susikaupk giliai,

gana. Tie, kurie tiki, kad viskas buvo pasakyta ir atrasta, tave pasveikins kaip nau-

susitelk dail ir galvok vien apie Dante. Ten yra tai, k a visada jauiau turs!

jok ir dar udarys duris u tavs. Ir pridurs, kad visa jau pasakyta. Taip ir mogus,

[...]

kuris dl savo amiaus natos mano, jog prigimtis ritasi emyn, taip ir prasiokikos

etadienis, gegus 15, diena. mones ar greiiau tai, k jie daro, paveria

dvasios mons, kurie neturi k pasakyti apie tai, kas jau buvo pasakyta, mano, kad

talentingais jokiu bdu ne naujos idjos, bet juos apsdusi mintis, jog tai, kas buvo

gamta dav od vos keliems, ir tik i pradi, pasakyti k nors nauja ir simintina.

pasakyta, nebuvo pasakyta iki galo. [...]

Tai, k buvo galima pasakyti i nemirting siel laikais, kaust ir j aminink

Vakar, penktadienis, 14. [...]

vilgsnius, ir todl nedaug buvo mginusij uiuopti nauja, siaminti paskubo-

Skaitydamas rytmet trump apraym lordo Byrono knygos pradioje, pa-

mis, kad i ateinani kart atimt bsim derli. Naujumo turi kurianti dvasia,

jutau bundant nenumaldom trokim kurti. Ar galiau pasakyti, jog tai man

o ne jau ubaigta prigimtis. Raaniojo santrumas visada kliudo siterpti tarp t

bt laim: bent jau man taip atrodo. Laimingas, be galo laimingas poetas, val-

didiadvasi, apie kuriuos kalbama. [...]

dantis kalb, kuri paklsta jo lakiausiai vaizduotei! Be to, prancz kalba yra to-

Tu, kurs inai, kad visada atsiranda kas nors nauja, parodyk jiems, k jie ne taip

bula. Taiau tam reikt su maitinguoju Protju susikauti daugybje mi prie

suprato. Padaryk, kad jie patikt, jog niekad nra girdj kalbant apie laktinga-

j paabojant.

l ir apie neaprpiamos jros vaizd, ir apie visa, k j menkos jusls nesupranta

Mano siel kamuoja vienuma. Juo labiau manoji isklinda su draugais, proiais

jauianios, iki kol kiti pradioje imasi tai pajausti u juos. Tegu tavs neglumina

ar kasdieniais malonumais, juo labiau atrodo, kad ji nuo mans pasprunka ir pasi-

kalba. Jei ugdai savo siel, vien dien ji atsiskleis. Ji susikurs kalb, kuri i vieno

traukia savo tvirtov. Vienumoje gyvenantis poetas mgaujasi iais ms vidiniais

pareikalaus aleksandrin25, i kito prozos. K? Sakote, esate originalus, ir vis dlto

turtais, bet jie pasislepia nuo ms, kai save idalijame kitiems. Kai visikai atsiduo-

js usidegimas suliepsnoja tik skaitant Byron ar Dante etc. kart js laikote

di savo sielai, ji pati iki galo atsiveria jums, ir kaip tik tada i aiktuol jums pradeda

krybine galia, bet ar tai nra vien imitacijos poreikis?.. tai ir ne. Mat jie nepasak

teikti paius didiausius malonumus tuos, apie kuriuos raoma toje pastaboje, bet

ir imtosios dalies to, k dar galima pasakyti. Mat viename j paliest dalyk yra

kuri galbt nepastebjo lordas Byronas ir Rousseau, atskleisti tkstaniu form,

daugiau mediagos naujiems talentams [...].

skelbti apie juos kitiems, tirti pat save, nuolat save tapyti pasitelkus savo krinius.
Nekalbu apie vidutinybes: taiau koks yra tas las ne tik rayti, bet ir spausdinti
savo krinius? Be laims, kuri teikia pagyrimai, engi ingsn ir link vis tave su330

25

Aleksandrinas silabins eildaros metras: 12 arba 13 skiemen eilut su pastovia cezra

po 6 skiemens.

331

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

K o me n ta r as

III s k y r i u s . Eg o t e k s t a i

/ Dienoratis

Dar viena Romantizmo tema kelions, svetimi, nepainti egzotiki kratai:

Tapytojas Eugneas Delacroix (17981863) vadinamas rykiausiu XIX a. Roman-

trokimas vykti Egipt (1924m. balandio 20 d. raas; 1832m. Delacroix keliavo

tizmo atstovu. Ir jo kryba, ir biografija atspindi nauj kultrin ir socialin mo-

po Ispanij ir iaurs Afrik, o ivykos spdiai gerokai praplt jo menin kalb

del, sitvirtinus Europoje po Napoleono imperijos lugimo. Delacroix gim piet

tiek tem, tiek formos poiriu).

Pranczijoje; yra nuomoni, kad jis nesantuokinis diplomato Charles Maurice

Nauj tem paiek atspindi dienoratyje minima drob Skerdyns Chijo saloje

de Talleyrand-Prigord (17541838) snus, kur menamas tvas globojo iki pat savo

(1824m. balandio 25 d. raas) joje vaizduojamos Europ sukrtusios tkstani

mirties. Atvyks Paryi 1815 m., Delacroix pradjo mokytis neoklasicistini idj

graik udyns. Tapybine ios istorijos parafraze Delacroix siek prilygti poetiniam,

alininko Pierre-Narcisseo Gurino (17741833) studijoje, bet kur kas didesn tak

alegoriniam odiui: Charlesis Baudelaireas pavadino krin bauginaniu himnu

jam dar XVII a. Flandrijos dalininko, Baroko epochos tapytojo Peterio Pauliaus

lemiai ir kanioms. Dienoratyje apraomi dailininko iekojimai siekiant kuo taiges-

Rubenso (15771640) ir keleriais metais vyresnio tapytojo Thodoreo Gricault

nio plastinio rezultato smoningas nevaros, tamsumo elementas nors atrodys ne

(17911824) darbai.

taip natraliai, vis dlto bus vaisingiau ir graiau (1824m. gegus 9 d. raas). Graik

Europos dails istorijoje Delacroix vardas nuskambjo 1822 m., kai Paryiaus Sa-

ir turk kovos epizodai atsispindi ir kituose Delacroix kriniuose pavyzdiui, Graiki-

lone buvo eksponuota jo drob Dantes luotas, sulaukusi audring diskusij dl dra-

ja ant Mesolongi griuvsi (1827): ia kalbama apie graik sprendim veriau sugriauti

matikomis rubensikomis formomis bei spalvomis novatorikai perteikto siueto.

miest ir nusiudyti, nei pasiduoti turkams. Delacroix aistringai palaik graik kovas

Tais paiais metais Delacroix pradjo rayti Dienoraius (Journals) iki 1824m. ir

dl nepriklausomybs ir avjosi Georgeu Byronu (17881824), kuris mir per vyk.

nuo 1847m. iki mirties fiksavo gyvenimo bei krybos faktus, savo, kaip menininko

Byrono kryba kvp Delacroix sukurti paveiksl Sardanapalo mirtis (1827); paveiks-

ir mogaus, bsenas.

le vaizduojamas apgult pateks asir karalius, stebintis, kaip udomos jo sugulovs,

Jau pirmieji, 18221824m. daryti raai atskleidia bendr moralini ir vertybi-

irgai, ir laukiantis, kol galiausiai gals pats nusiudyti. 1824m. gegus 14 d. raas

ni prioritet netekusios Romantizmo epochos menininko pasauljaut. Dailininko

kalba apie Byrono krybos paskatint nenumaldom trokim kurti, sielos bsen

apmstymuose nemaai svarstym apie tvarkos, disciplinos btinyb, o greta sa-

reikm krybinei galiai, dl kurios menininkas sugeba apsigyventi kit mintyse.

vigraua dl silpnumo, baimi, susidvejinusios asmenybs. Pirmj met rauose

Dailininko paaukimas, pasak Delacroix, tapant daiktus tapyti savo siel, ugdyti j,

danai matomas romantikams bdingas vienatvs ilgesys, individo ir minios prie-

kol vien dien ji atsiskleis. Tie, kurie kr anksiau, nepasak ir imtosios dalies to,

priea (1824m. sausio 4 d., vasario 2 d., kovo 31 d., gegus 9 d. raai).

k dar galima pasakyti, o menininko vaizduot geba apie krinij atskleisti kur kas

Dienoratyje ne kart minimi Delacroix spd dar prajusi epoch me-

daugiau dalyk, nei yra sukurta daikt.

nininkai Michelangelo, Rubensas, Diego Velzquezas, taip pat amininkas

Gricault. inios apie jo mirt proga parayti keli pasaai apie netekt, pirmasis

H e l m u ta s a b a s e vi i u s

j patikslinantis istorikai susiklosiusi nuomon apie artim i dailinink

draugyst Delacroix jo nevadina biiuliu tikrja io odio prasme (1824m.
sausio 27 d. raas).
Dailininkas mini temas, kuriose ieko kvpimo krybai. Pirmiausia tai prietaringos asmenybs pramanytos (Don uanas) ir tikros (Torquato Tasso, Ivanas
Mazepa), kuri tragikos istorijos atitinka melodramatik Romantizmo skon.
332

333

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

III s k y r i u s . Eg o t e k s t a i

Algimantas vgda. Dienoratis

/ Dienoratis

t blyksnis. Meno forma tai tas vizijos atspaudas, pdsakas. Jei menininkas ilgai
betarpikai prie krinio trisia, jis palieka, apgaubia dar priedo ir savo mentaline

> Tekstas i: Algimantas vgda. Dienoratis nr. 24 (1987, 19901996 m.), Vilniaus dails

energija, savo dvasia. Tada krinys tarsi koks atvirktinis magnetas stumia i savs

akademijos archyvas (rankrat transkribavo ir komentarus pareng Asta Jackut)

sroves, veikia irov dar stipriau. Jei menininkas ar meno krinys jau nebeturi, ar
negali turt (reprodukcija, televizija) tos srovs, jis lieka tik kaip formos pdsakas.
Taiau to pdsako turin galima savyje atsigaminti [l. 16 apv.] priklausomai nuo to,
kas yra ms irov turinys, ar mes turime vizij, ar mes turime ano pasaulio
atmint. Meno form mediaga yra i io pasaulio. Regimoji, juntamoji, girdimoji,
nuvokiamoji. Todl menas yra betarpikai susijs su geografine vietove, su gamti-

1 9 9 1 metai

nm aplinkybmis.

[l. 1526] [...] Balandio 2 [dien] pasjau

Svognai, morkos, salotos, petraols, kopsalat , aknys, Eis-Krachsalat , kra27

28

Abstraktusis menas yra tik viena i krikionikosios kultros pasekmi. Arogancija, kad mogus yra Dievo irinktoji gyvybs forma, netgi ir veidu panaus

pai, ridikliai balti.

[l. 15 apv.] [sodinuk idstymo planas] Svognai, morkos [dvi lysvs], krapai,

Diev ir yra atsakinga u nenusakom mogaus egoizm visuose XX a. civilizacijos

Eris29. Salotos, Apval.[s] raudoni ilgi ridikliai, svognai ieminiai, [tarpe iilgin

kampuose. Ekologin katastrofa yra ne tik mogaus beprotysts ir gajaus vislumo

lysv] glyts, [u glyi] salotos, petraols, ridikliai balti

idava, bet ir krikionikosios religijos, nesirpinanios kit gyvybs form santy-

dygsta salotos

kiu su Dievu ir mogumi pasekm. Krikioniui kiti gyviai [yra] tik mogaus tarnai,

mlas, petraols, mlas moligams

vergai, emos kilms, neturintys Dievo, taigi niekingi bedieviai gyviai. [l. 17] Netgi

visokios gls

kai kuriuos i j sukr ne Dievas, o Velnias, todl [jie] verti teisingo pakeitimo. Ru-

[l. 16] Sumokjau u but u baland, gegu, birel

p, gyvat ir t. t. Mene tiesiogiai atsispindi ir mogaus mesteljimas. Abstrakcijos

Nesusipratimas su Gstrovo muziejumi . Mano paroda bus iki balandio galo. Ifo-

dail menkai galt isiversti gamtoje gyvendama; tuoj pat pamatyt savo blankum

tografavau Tants [vok. tetos] Mortos lnyn. 3 balandio. Gavau i energijos centro dl

ir ablonikum, bet miestai yra jos gta ir miestai visi panas. Ten yra intelektu-

kainos paklimo, jei teisingai supratau 15 [marki] mnesiui? O gal tai senoji kaina buvo?

alin jga stipresn, tai ir abstraktus menas daugiau intelekto paliestas. Su technikos

30

stebuklo tikjimu atjusi kultra patyr fiasko. Reikia lygsvaros. mogus vl turi i
naujo iekoti draugysts su gamta ir i naujo permstyti, kas yra krikionyb, kur

30.4.1991

31

Meno substancija [ibraukta blankus] atsiminimas ir ilgesys ano pasaulio.

ji gim, kokiomis aplinkybmis, kam ji i tikrj tarnauja. Taigi, XX a. ideologin,

Meno turinys yra ms vizija, ms dvasios intelekto, poji, jausm ir instink-

technin ekologin ir meno kriz, o kartu su ja ir kit dabartini religij dviprasmika padtis.

26 Dienoratis be paginacijos; lap numeriai Astos Jackuts.

27

I vok. k. gins salotos.

28 Vadinamosios Aisbergo salotos.

29 Kakokia prieskonin darov arba ol; pavadinimo nustatyti nepavyko.

[l. 17 apv.] Ar gali tapti viena religija [bendra] visam pasauliui? Kokia? Ir kam?
Juk kol bus iaurs ir piet aigaliai ir kol mons gyvens skirtinguose planetos plotuose, turi bti ir skirtingi Dievo vaizdai, ir skirtingas menas. Tik jei isinaikins

30 Turima omenyje be iankstinio derinimo su vgda usitsusi jo paroda.

mons ir liks gyventi tik viename regione, tada gals bti [trys ankstesni odiai

31

pabraukti] viskas viena.

vgda ra datas vokikai: diena, mnuo, metai.

334

335

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

Pavasaris man turbt vaik, o ne men darymo laikas... Neinau. K beimu

III s k y r i u s . Eg o t e k s t a i

/ Dienoratis

[l. 19 apv.] 3.4.91 Pav. [?] piet mieg.

neieina. Negaliu kraptytis kaip iem ir nerandu priemons, kaip t augim, vi-

Gstrow 10 min. 29.4, 4.5, 6.5 uraiau

talum, netgi gaival gamtoje ir savyje ant paveikslo itrkt. Kakaip turi sutapti

Yra keturios grups moni. Pirmoji [pabraukta] tai gamtos padarliai,

viskas. Ir technika, ir priemons, ir motyvas. itas beprasmikas geltonai alias, visur

gyvenantys, besidauginantys, kovojantys ir laimingi, ir nelaimingi, jausmais,

virpantis. Viskas trapu, lengva, nerpestinga ir, svarbiausia, nepastovu. Bandiau

pojiais ir instinktais besivadovaujantys. Ir tas, kuris turi dar stipr instinkt,

glytes namo parsineti. Negeras jausmas, kai skini, rauni, [l. 18] naikini gyvyb ne

tas yra inantis toje grupje. Toji grup yra neinantys, kad neino [sakinys

savo gyvybei palaikyti, o kakokiam paiymui. Ruden kas kita. Pavasar gyvyb

pabrauktas].

nori gyventi. Lauke alta dar knabytis. Tapyti peizaus su pastele negaliu, tarsi per

Antroji [pabraukta] yra inantys, kad neino. Treioji [pabraukta] yra inantys,

puru, per minkta, per vatiniai gaunasi. Taigi akvarel! Bet kaip. Visas mano mok-

bet nemokantys pasakyti. Ketvirtoji inantys ir mokantys randantys odius,

jimas nepadaro to ko noriu. Ir neateina aiki mintis, kaip man tinka dabar [pabrauk-

simbolius ir t. t. ir galintys pasakyti [sakinys pabrauktas].

ta man ir dabar] akvarel naudoti. Reikia dirbti, eksperimentai i to gaunasi.

Antroji grup yra pirmoji intelektuali pakopa. ia yra jau pirmasis mstymo

Kur laik neskms. Jau kuris pavasaris taip ir prasibalatuoja be rezultato. Vakar vl

laipsnis pasiektas, leidiantis eiti toliau. Geras mokytojas gali daug i tos mass pa-

keturis lapus sugadinau. Blogai kad nerandu pro land man paslapt iduodanio

daryti [pabraukta], nulipdyti.

[pabraukta] motyvo. Po to galima visk iupt. Jau aiku, kas, prie ko ir kaip. O teptuku reikia mokytis i naujo dirbti. Juk ir tapybai aliejumi tai labai padeda. Akvarel
yra geroji fja aliejinei tapybai.

I pirmosios yra sunkiau. Galbt galima tik pradioj sutrikdyti t natral gyvenim: karu, maru ir badu, nelaimm, ligomis.
[l. 20] Tokiu bdu okas, skausmas suvirpina pirmsias mstymo stygas. Antrai
grupei nereikia to. Reikia mokyklos ir mokytojo. Treiai grupei reikia apreikimo.

[l. 18 apv.] 3.5.91 Bellin

Sapnavau kinik, o gal japonik teatr. Foj stovjo vaza, kurioje vir vanduo
ir garai dar muzik. Madaug taip [terptas akvarele paspalvintas vazos pieinys]

Reikia situacijos, reikia padti surasti mediag, kurioje jis pamatys form. Gal tai
bus odis, gal paveikslas, gal ems darbas, gal molis ar net valdia ant kito. Taigi, ia
gali bti daug laimingj atsitiktinum, kurie ir atvers burn. Ketvirtajai nerei-

Dangtis buvo pilnas kakoki vamzdeli ar kako panaaus, vienas galva pt

kia nieko, tikriau reikia netrukdyti bti savimi. Reikia laikytis pagarbaus atstumo ir

trump porcelianin (viskas i porceliano) trimit ir tas plerp (tikriausiai a knar-

ilaikyti jiems pagarb. Net jei ir atrodo keistai ar nemonikai, net jei atrodo, kad jie

kiau), o kitur skambjo skambaliukai. Atrodo, kad bus geras rutuliukas stms. O

kalba nesmones. Jiems reikia, juos reikia apsupti meile, pasitikjimu. Tai ir viskas

kai jis ieidavo, tai rutuliukai krisdavo atgal guol ir suskambdavo. vairiais tonais,

ko jiems reikia.

nes vairs storiai [terptas trimito pieinys] [l. 19] Gal taip? To, inoma, nemaiau,
bet atrodo galt taip bti, o gal kaip varpeliai [terptas akvarele paspalvintas pieinys: mogus puia trimit]

[l. 20 apv.] 13.05.1991

P. S. Tik atskirti tai, suprasti tai, atpainti gali retas. Todl ir nra tos penktos

O teatras tai toks. Suinau turin: banginiai suino, kad mons turi mirti, todl jie

grups. Bet kuris i keturi grupi, tikriau, kakas gali pirtu parodyti ir suukti:

nutaria numirti, inykti, kad mons likt gyvi. Bet mons to nesuprat pradjo dar

irk, pranaas kalba, bet daniausiai klystama. Todl ir monija kenia nuo savo

banginius udyti, todl banginiai supyko ir pradjo visur udyti mones. A atidarau

prast darb, nuo kvail karali ir politik. O pranaas apie save retai kalba, jis turi

lyg kok aldytuv ir ten stovi porcelianiniai indai, o gal ir ne. Atsargiai lieiu, nes kai

k svarbesnio pasakyti. Gal dl to ir sako, kad pranau savo krate nebsi, nes visi

kurie i j turi dantis. Tai toks teatras. [terptas banginio su dantimis pieinys]

atpasta tai, k jie patys ino. Ore tai yra. Ir tik svetimieji, pamat naujj, neinom,

336

337

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

III s k y r i u s . Eg o t e k s t a i

/ Dienoratis

gali, jei pasiseka, velgti neturdami iankstinio nusistatymo, gal net per netyi,

nomadas, kuris jau kankintas ir vl paleistas, su viltimi ir neviltimi, su mau tar-

tikrj svetimojo veid.

pupirio pertjimu ir dideliu irdies skausmu, su viltimi apie ger rytdienos or

Ir, o ironija! Tai lengviau gali tarsi instinkto vaikas, kvailiu laikomas, toksai gali
tapti sekunds aikiaregiu.
[l. 21] tai kodl visi karai, marai ir bdos mums, vis dar pirmos grups visos planetos gyventojams ir siuniami i Dangaus. Su Viltimi, kad koks imtelis ipersk

ir neviltimi apie ateit. Viskas sukasi savo ratu. Tik va laikmetis juodas. Bet tame
juodume yra gyvenimas, paprastas kaip ir jo palydov mirtis. Dramatizmas su
optimizmu, rimtis ir tampa, ventas laukimas, kantryb, itverm ir ididus tiesos
inojimas.

atitrks ir pereis inanij, kad neino, grup. Ir kuo daugiau toki, tuo maiau
kar, mar ir bd bus ant svieto.
Kol kas, atrodo, sekasi Dievuliui prastai. Vis dar durnjame. Po tkstantlio vieno, kito, bus tikrai kitaip.
Gal monija yra augalas? Kuris vis eldamas, bujodamas, pdamas vl tria sau

[l. 23] 1991 06 rugsjo. Rusijos taryba ir kitos respublikos pripaino Lietuv.
9 rugsjo atsimiau paveikslus i Giustrovo galerijos.
Pas Frau Kordis34 liko peizaas vasara, kalnas deinj oraninis mediai ir eliai apaioje.

em ir i jos suelia jau tauresnis daigas. Tarsi po veli varnal ateina obel, po

1991 Balta al. pastel

obels lelija...

Rugsjo 8 paraiau pareikimus dl buto padidinimo.

Gal dl to dabar dauginams kaip beproiai, kad po atomini aln bt mlo

Keistai svaigsta galva, jau 4 diena. Padariau virvels-mazgo kopij, dvi grafikos

sekaniam Homo?..

plokteles-gervuoges, vien piein anglimi. Iviriau gervuogi uogiens.

[l. 22] 18 d. parodos atidarymas Frau Hart galerijoje32. Oll pastels33 peizaai, trupu-

[l. 23 apv.] Imu kas trei dien Busulfan35 nuo 13 lapkriio, 15 lapkriio krtin

tis grafikos. Kalbjau su kultros efais dl Tants Martos namelio, kuriame galima

spaudia. Tankiai kvpuoju. Bandau daryti mike ilgus kvpimus ir ikvpimus su

bt kaimo etnografin nam-klub rengti. Eina derybos dl kainos. Nori 30 000

savitaigos pratimu ir Pranos36 pamimu. Neinau ar valgyti morkas? Buroklius?

[marki], bet jis nra tiek vertas.

Bii duon? Bet valgau daug. Jautiena, moligas, esnakas, petraols.

Deinj platakoje i nakties patempiau sausgysl. Skauda atriai. Bijau, kad tsis
ilgai. Blogai.

16 d. buvo Heiko. Apirjome nam. Jis sutiko su mano projektu, bet atkalbinjo ten gyventi, bus alta ir drgna. Arba reikia izoliuoti gerai. O aplamai visk i

[l. 22 apv.] itose virvelse su pagaliukais yra, turi likti natralus gyvenimo
dramatizmas, peraugantis rami imint. Yra gyvenimas, yra mirtis, yra skaus-

naujo tame charakteryje. Sek.[ani] sav.[ait] jis kalbsis su Brentigenu37 ir savo

biuru. Po to su Grosse38 tarsims.

mas ir palaima. Virvel apvyta, apsukta logikai, jos nei pagaliuko neiprievartaujant. Ir viesa, rusvai rausvai pilka sukepusios aslos, molio, sutryptos ems tonas

34 Frau Kordis nenustatytas asmuo; sptina, kad Giustrovo galerijos savinink.

ir viesa; pro ply jau iskydusi, bet su aikiu susivokimu, kad yra viesos altinis.

35

Tokie tai komponentai ir yra mano uuojauta Tibeto monms. Noriu bti senas

Busulfanas nuo 1959m. iki XX a. pab. pagrindinis leukemijos chemins terapijos

preparatas; taip pat, kaip vgdos atveju, naudotas organ transplantacijos operacij
patyrusi ligoni.

36 Prana (i sanskrito k. prna gyvyb) induist pratybose kvpavim reguliuojanti

praktika.
32

Frau Hart galerija savininks ponios Hart vardu vadinama Giustrovo galerija, su kuria
vgda palaik ryius, reng parodas.

33

Aliejins (vok.) pastels.

338

37

Franzas (?) Brentingenas valdininkas.

38

Hans Grosse vienas i Bellino bendruomens viesuoli aktyvist, su kuriuo vgda

palaik biiulikus ryius.

339

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

III s k y r i u s . Eg o t e k s t a i

/ Dienoratis

[l. 24] 19 dien miau Busulfan. Skambinau Kristin39. Paraiau laik Martynui40.

voje yra dvylika ssiuvini, kuriuose esantys uraai neskelbti. Kita dienorai da-

Bgiojau mike. Langus su kitu suklijavau.

lis galt bti Vokietijoje, tiktina, kad pas artim dailininko biiul Kristin Hansen,

22 dien. Negaljau. Nujau pas Burmistr kalbti. Mat jis prie savait pasak

gyvenani Berlyne.

kad kirs apie 400 met senumo uol, nes jis senas ir pavojingas. Regis, pavyko

Dienoraiai perteikia kintant dailininko santyk su aplinka, jo pasauliros

kalbti. Jis jau turi nutarim, bet paadjo dar kart komisij sukviesti ir mane. Se-

permainas: ilgainiui vis maja ratu liejamo lidesio, nepasitenkinimo bloga svei-

kani savait. Bet ar sukvies? O uol reikia tik apgenti sausas akas ir paremti

kata, krybos slygomis, aplinkiniais monmis, politine situacija Ryt Vokietijoje

dviem mediniais stulpais. Nereikt man jaudintis. Pamirau. Leukocitams vl pro-

ir Lietuvoje ir daugja filosofavimo apie kryb apskritai ir savus dails krinius,

ga paokinti. Bet k padarysi, atsimenu po to.... gaila, kad neturiu ia joki pas-

reikiamas tylos, ramybs, susitaikymo su pasauliu ir savimi poreikis. tekst ter-

tam, vokiei urnalist, televizijos darbuotoj. Visi kakaip trinasi savo biuruose,

piama ir savos krybos eilrai. Dienorai puslapiuose greta fizins bkls fik-

o ia gi reikia eiti per laukus, per kiemus, agituoti mones isaugoti save ir tradicijas.

savimo, ra apie gautas pajamas ir ilaidas, reikaling adres, telefon ir skaitom

Ir medius, ir pastatus, ir dainas. Bet ar beturi tam jg, Vokietija?

ar skaitytin knyg sra, nugula pasakojimai apie sapnus, eskizai, vairios patirt
spdi sukeltos impresijos.

K o me n ta r as

19831986m. raytuose dienoraiuose laikomasi tos paios ra struktros:

Algimanto vgdos (19411996) kriniai XX a. antros puss Lietuvos dails

pradedama nuo datos, paskiau paymima, kelint valand ir kaip nusiteiks bei

kontekste isiskiria meditatyviu charakteriu, preciziku pieiniu, simbolikumu. Po

jausdamasis autorius klsi, kur lanksi, su kuo susitiko, apie k kalbjosi. Kasdien

1982m. Ryt Berlyne atliktos inkst transplantacijos dailininko asmeninis ir kry-

paymima, kiek laiko skirta krybai ir kaip seksi dirbti. Intarpai su apmstymais

binis gyvenimas skilo dvi dalis: (1) lietuvikj period ir (2) vokikj laikotarp,

ir igyvenimais neilgi. Kartais nurodoma, kelint pavyko atsigulti, kokia knyga

kuris truko nuo 1982-j iki vgdos mirties. Lietuvikojo tarpsnio kryb (dau-

skaityta prie mieg, koks buvo dangus, ar nieko neskaudjo. raai paprastai ap-

giausiai tapyb) paveik hiperrealizmas, popratas. Vokikajam laikotarpiui bdin-

ima vien puslap. Jie ilgesni tik iskirtiniais atvejais, kai vykdavo kas nors ypa

gas dmesys grafikai (pieiniai, litografijos, iek tiek ofort) ir siekis kiek manoma

svarbaus.

tiksliau atkurti tikrovs bruous, perteikiant vaizduojamojo objekto harmoningos

19861987 m. dienoraiai fiksuoja krybinio gyvenimo suintensyvjim ir

besipleianius ryius su vokiei dailininkais. Dienorai autorius kupinas am-

bties spd.
Svetimame krate igyvendamas vienatv ir atskirt, bandydamas apsiprasti

bicing menini sumanym, igyvena meils dramas. Dienorai puslapiuose

naujoje aplinkoje dailininkas mgino disciplinuoti kasdienyb, susikurti maus ri-

nugula atsiliepimai apie lankytas parodas, probgmais analizuojama ir Lietuvos

tualus. Tam padjo ir raomas dienoratis. Pradjs 1983 m., ra j su nedidelmis

dails situacija. 1986m. padedamas biiuli vgda sigijo vasarnam Meklenbur-

pertraukomis41 iki gyvenimo pabaigos. Raymui naudojo nedidelius bloknotus, ra

go-Pomeranijos emje netoli Giustrovo esaniame Bellino kaimelyje. Pamgtus

pietuku. Raysena daniausiai smulki, nervinga, raids sunkiai skaitomos. Lietu-

kasdienins rutinos apraymus dienoraiuose pakeiia sodri emocini igyvenim fiksacija. Dailininkas urao j labiausiai paveikusius vykius: pasakoja apie

39 Kristin Hansen vgdos biiul, rmusi ir slaugiusi dailinink iki paskutins gyvenimo
dienos.
40 Martynas vgda (g. 1967) dailininko snus, smuikininkas.
41

Dienorai tyla sivyraudavo per dailininko keliones, taip pat suirus prastam gyvenimo
ritmui: per kraustymsi, atvykus sveiams, pablogjus savijautai.

340

parodas, Bellino vaik dails studij, kuri kuriant aktyviai dalyvavo. Diuges
temdo tik nerimas dl Lietuvoje likusios eimos. io laikotarpio dienoratis kartais gyja laiko ar testamento bruo: kreipiamasi nenurodyt adresat, reikiant
savo vali ir dstant savo tiesas. Kai kurie raai atsiranda prajus kelioms dienoms
341

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

III s k y r i u s . Eg o t e k s t a i

/ Dienoratis

po apraom vyki, dalijamasi tuo, kas ypa strigo atmintyje. Greta kruopiai

Krikioniui kiti gyviai [yra] tik mogaus tarnai, vergai, emos kilms, neturintys

paymimi galerij, organizacij, moni, kuriems dovanojami kriniai, vardai ir

Dievo, taigi niekingi bedieviai gyviai.42

adresai.
Paskutinio dienoraio, rayto 19871996 m. su pertrkiais nuo mnesio iki
met (jo itrauka pateikiama antologijoje), struktra kinta, raai netenka ankstesnio sistemikumo. Lapai nebenumeruojami, raoma ne tik pietuku, bet ir flomasteriais, tuinuku. Pradioje dienoratis panaesnis ura knygel, kurioje ymima,
kada mokti mokesius, kokius daiktus pasiimti i Berlyno vaiuojant Bellin, raomos inuts Berlyn atvykusiam snui Martynui, perraomi anksiau sukurti ir
uraomi nauji eilraiai. Taiau nuo 1990m. tekste maja buities ir daugja filosofini tem. Fiksuojami vgd kankin klausimai apie religij, politik, pasaulio

Gamtos prakalbjimas, jos galios pojtis vgdai tapo natralia krybos s-

ateit. kontekst pinami tiesiogiai dienoraio autori paliet vykiai (pasakoji-

lyga. Jausdamasis atlieks tarpininko tarp gamtos ir kultros vaidmen, dailininkas

mas apie Bellino kaimo valdios sprendim kirsti imtamet uol), rykesni svei-

jaut didel atsakomyb ir siek kiek manoma jautriau, tiksliau, aikiau perteikti

katos pokyiai. Paskutinis dienoraio raas atliktas likus pusmeiui iki dailininko

savo regjimus ir atvrimus, skrupulingai veng pagrainimo, stilizacijos, dirbtinu-

mirties 1996m. sausio 25 dien. Padrika, blankia raysena vos keliomis eilutmis

mo. Darb suvok kaip pareig sau ir pasauliui. Kita vertus, neretai abejojo mogaus

urayta, kam isisti laikai.

btinumu pasauliui, teig, kad skruzds ar paukio gyvenimas toks pats svarbus, o

Pristatoma itrauka rayta 1991m. baland Belline. Kaime menininkas diaugsi

gal net svarbesnis nei mogaus. Dailininkui vienodai rpjo ir lietuvika savivoka, ir

ems darbais, avjosi gamtos groiu, pagal igales kr. Dienoratis atskleidia,

tiesioginis kontaktas su Vakar kultra, ir galimyb susiliesti su kitomis kultroms.

kaip entuziastingai vgda rpinosi daru. tekst terpti lysvi su gli, darovi

Jis rpinosi lietuvi tautos paveldo isaugojimu, nerimavo dl Vokietijos etnografi-

ir prieskoni pavadinimais planai. Menininkas neatsidiaug galdamas pats usi-

ni pastat, liaudies dain likimo, sijausdavo Tibeto piemen kasdienyb. Sukr

auginti burokli, mork, bulvi, irni ir kt. Daras, pasivaikiojimai po apylinkes

net akvareli cikl Tibeto piemenims, kuriame varijavo aplink saus medio akel

leido vgdai pasijusti maa gamtos dalele, o fizinis nuovargis padjo isikrauti,

apvyniotos virvels vaizd. Paveiksl erdv tik i pirmo vilgsnio tyli; siirjus

atsikratyti susikaupusio nerimo, abejoni. Dienoratis perteikia, kad vgda buvo

ji tanki, knibda judesiu ir mogaus ausiai negirdimu triukmu. Dienoratyje

panteistas, nuoirdiai tikjo, kad medis, akmuo, upelis turi siel. alia daro lysvi

pateiktame ciklo aikinime dailininkas koncentruotai atskleid i Ryt filosofijos

plano, pastab apie parod Giustrove, bsto nuomos reikal siterpia ir pamstymai

perimt savo vlyvj darb suvokimo kod mirtis supinta su gyvybe, ramyb ir

apie meno prigimt. Kai kurios pastabos gana kritikos. vgda nemgo abstrakio-

taika gimsta ne kariaujant, bet atsiduodant savaimins tkms srautui.

sios dails ir siejo j su krikionybs poveikiu: Abstraktusis menas yra tik viena

Dienoratis perteikia ir dar vien vgdos pomg susidomjim fotografija,

i krikionikosios kultros pasekmi. Arogancija, kad mogus yra Dievo irink-

kuriuo j ukrt geras biiulis fotografas Algimantas Kunius. Fotografija, kurios

toji gyvybs forma, netgi ir veidu panaus Diev, ir yra atsakinga u nenusakom

imdavosi daniausiai kelionje, vgdai kartais pakeisdavo dienoraio raym:

mogaus egoizm visuose XX a. civilizacijos kampuose. Ekologin katastrofa yra

malino nerim, leisdavo jaustis uimtam, kai kitokiai veiklai nebdavo jg. Pa-

ne tik mogaus beprotysts ir gajaus vislumo idava, bet ir krikionikosios religijos, nesirpinanios kit gyvybs form santykiu su Dievu ir mogumi, pasekm.
342

42

A. vgda. Dienoratis nr. 24 (1987, 19901996 m.), VDA archyvas, l. 16.

343

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

teiktoje dienoraio itraukoje skaitome: Ifotografavau Tants Mortos lnyn.

III s k y r i u s . Eg o t e k s t a i

/ Laikas

La i kas

Kaip vliau paaikja dienoraio rauose, tai bta vokikos etnografins sodybos,
kurioje dailininko rpesiu buvo kurtas Bellino kaimelio etnografinis klubas, taps
bendruomens susijim, vakaroni, veni centru.
Kitaip sakant, kasdieninis dienoraio raymas dailininkui buvo ir buities, ir
bties dalimi. Dienoraiuose menininkas danai kalba apie asmenikus, intymius
dalykus, dvasines patirtis, sielos skausmus, krybines skmes ir neskmes, igrynina ir susistemina savo unikali krybos ir pasauljautos filosofij. Kita vertus, dienorai tekstai perengia intymumo, privatumo ribas ir tampa aktuals platesniu

Laikas yra viena i seniausi raytins komunikacijos form, turinti stabili eti-

mastu. vgdos dienoratis egotekstas, pirmiausiai supaindinantis su savo auto-

kos ir stilistikos tradicij. Kaip egotekstas, laikas artimas dienoraiui ir prisimini-

riaus gyvenimo vingiais, jo asmenybs ypatumais. Kartu tai XX a. pabaigos Lietuvos

mams: juos sieja dmesys asmeninio gyvenimo faktams bei atvirumas, savistaba ir

ir Ryt Vokietijos kultrinio gyvenimo dokumentas, galintis pasitarnauti tyrimams,

retrospektyvumas. Taiau laike pirmiausia atsivelgiama adresat, dstomi sam-

kuriuose vgda bt tik statistas, vienas i daugelio liudytoj.

protavimai ir faktai, aktuals ir suprantami abiem korespondentams. Laiko turin

lengviau rekonstruoti, jei pavyksta susipainti ir su adresato atsakymu. Raoma pa-

A s ta J a c k u t

prastai mogui, su kuriuo raantysis yra susijs asmeniniais arba dalykiniais ryiais,
todl laikuose pateikiama pati vairiausia informacija: nuo globalini tem apmstym, filosofini samprotavim ir intymiausi ipaini iki kasdienini reikal.
Grynai dalykiniai laikai paprastai nepasiymi egoteksto intymumu; tipologiniu
poiriu juos laikome dokumentais ir priskiriame oficialiems ratams. Laikai, kaip
ir dienoraiai, datuojami; laiko raymo taisykls reikalauja nurodyti raymo viet,
adresat ir autori. ie duomenys labai vertingi tyrjams.
Dails istorikai laikus tradicikai naudoja kaip dailinink ir kit dails pasaulio moni biografin altin. Daniausiai studijuojami rankratiniai laik archyvai.
Publikavimui pasirenkami takingiausi arba visuomen labiausiai dominani dailinink, kolekcinink, dails inov ir pan. laikai. Mokslo tyrim tikslais rengiami
kritiniai, t. y. pagal tekstologijos taisykles parengti ir komentuoti, korespondencijos
rinkiniai. Tokiuose rinkiniuose gali bti pristatomas visas turimas vieno ar kito asmens korespondencijos archyvas, bet jei susirainjimas ypa gausus, kartais einama kitu keliu ir ruoiama laik rinktin, pagrsta tam tikrais atrankos kriterijais:
susirainjimas su vienu adresatu, ankstyvojo ar vlyvojo gyvenimo tarpsnio laikai,
laikai apie vien krin, krini grup, laikai i tam tikros vietovs ir pan. Taigi
laik rinktins sudarytojas interpretuoja mediag. Tad kitiems tyrintojams, pa-

344

345

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

III s k y r i u s . Eg o t e k s t a i

/ Laikas

sirinkusiems skirting problemin prieig, tokiu atveju tenka grti prie pirminio

18551903 met laik internetin leidim (www.whistler.arts.gla.ac.uk/correspon-

altinio.

dence3).

Ankstyviausi tiesiogiai su daile susijusi laik rinkiniai garsij Renesanso

Kritin laik leidyba leidia parengti plaiajam skaitytojui skirtus didiausi

meistr korespondencija (r. komentar apie Michelangelo raytini tekst publi-

publikos smalsum bei susiavjim keliani dailinink rinkinius. Tarp daugelio

kacijas skyriaus Dokumentai poskyryje Sutartis) skelbta ne tik siekiant giliau

pavyzdi galima paminti impresionizmo inovo Johno Rewaldo parengt Czan-

ir visapusikiau painti j asmenybes, bet ir padti visuomenei priartti prie genij,

neo susirainjimo populiar leidim4; susidomjimas brit intelektual ir meni-

praskleisti j privataus gyvenimo udang. Tais paiais sumetimais, tik jau gerokai

nink Bloomsbury grups veikla paskatino leisti jos nari, tarp kuri buvo ir ta-

vliau nuo XX a. vidurio ar net antrosios puss, pradta publikuoti takingiau-

pytoja, raytojos Virginios Woolf sesuo Vanessa Bell, korespondencijos rinkinius5.

si nacionalini dails mokykl atstov epistoliarin palikim. Pavyzdiui, britams

Laik rinkiniai sudaromi ne tik personaliniu, bet ir probleminiu principu. Pa-

tokios dmesio vertos dails pasaulio asmenybs yra vienas Gotikos atgimimo ide-

vyzdiui, skyriaus Norminiai ir programiniai tekstai poskyryje Krybos trakta-

olog ir praktik architektas bei dizaineris A. W. N. Puginas (18121852)1, taip pat,

tas, programa, manifestas skelbiamas Nicolas Poussino laikas de Chantelou (r.

inoma, Dails ir amat judjimo ideologas, dails kritikas ir teoretikas Johnas Rus-

komentar) tra tik vienas i daugelio panai, menins programos turinio laik.

kinas , kiti dailininkai, architektai, dails inovai ir mecenatai.

Leidiami menins grups, mokyklos, regiono dails gyvenim atspindinios ko-

Kritiniai laik leidimai su komentarais palengvina ir skatina ne tik konkretaus

respondencijos rinkiniai. Vienas pavyzdi galt bti keturtomis, nuvieiantis

asmens krybins biografijos, bet ir jo aplinkos, jo epochos kultros tyrimus. Ap-

XVIII a. Venecijos dails bei muzikin gyvenim, pasitelkus toki dailinink kaip

triant laik (kaip ir kit raytini tekst) publikacijas, labai svarbu tai, kad patei-

Giambattista Tiepolo, Pietro Longhi, Antonio Canova ir kit jo dalyvi, pavyzdiui,

kiami transkribuoti tekstai, palengvinantys skaitym, taiau sudtingesni raysen

airi kilms teatro impresarijaus ir dails pirklio Oweno McSwiny, korespondenci-

ifruotojai ne visada ivengia klaid, tad kartais tyrimo tikslai gali paskatinti grti

j6. inoma, problemin aspekt gali gyti ir atitinkamai parinkti atskir asmenybi

prie archyvinio rankraio ir savo akimis sitikinti, koks yra jo turinys.

korespondencijos leidimai. Pavyzdiui, JAV nacionalinio stiliaus abstrakiojo eks-

XXI a. kruoptaus laik tyrintoj darbo rezultatus padeda vieinti virtuals

presionizmo rykiausio atstovo Jacksono Pollocko susirainjimas padeda iliustruo-

archyvai atviros prieigos laik rinkini duomen bazs. Vienas inomiausi

ti ne tik jo asmenin biografij, bet ir XX a. vidurio JAV dails istorijos pervartas,

Van Gogho laik tinklalapis (plaiau r. komentar prie Van Gogho laik broliui

dails pavertim valstybs galios propagandos priemone7.

publikacijos). Panai tinklalapi yra ir daugiau. Pavyzdiui, Glazgo universitetas,

Kartais laikai panaudojami atskleisti, irykinti dails reikinio vairov, dau-

bendradarbiaudamas su Smitsono institutu, pareng Jameso McNeillo Whistlerio

gialypikum, jo briaunas, bdingas bendrajai laikotarpio kultrai. Pavyzdiui,

The Collected Letters of A. W. N. Pugin, 4 t. [numatytas ir 5-as tomas], Oxford University

Press, 20012012.

The Winnington Letters: John Ruskins correspondence with Margaret Alexis Bell and the
children at Winnington Hall, sudaryt. V. A. Burd, Harvard University Press, 1969; The Ruskin
Family Letters: The Correspondence of John James Ruskin, his wife, and their son John, 1801
1843, sudaryt. V. A. Burd, 2 t., Cornell University Press, 1973; The Correspondence of John
Ruskin and Charles Eliot Nortion, sudaryt. J. L. Bradley, I. Ousby, Cambridge University Pres,
1987; The Correspondence of Thomas Carlyle and John Ruskin, sudaryt. G. A. Cate, Standford
University Press, 1982; John Ruskins Correspondence with Joan Severn: Sense and Nonsense
Letters, sudaryt. R. Dickinson, Legenda, 2008.

346

The Correspondence of James McNeill Whistler, 18551903, sudaryt.M. F. MacDonald,

P. de Montfort, N. Thorp; taip pat skelbiama The Correspondence of Anna McNeill Whistler,
18551880, sudaryt. G. Toutziari.

Paul Czanne. Correspondance, Paris: Grasset, 1978.

Selected Letters of Vanessa Bell, sudaryt. R. Marler, Moyer Bell, 1998.

Lettere artistiche del Settecento veneziano, sudaryt. A. Bettagno,M. Magrini, T. D. Llewellyn

ir kt., 4 t., Neri Pozza-Scripta Verona, 20022010.

r. Michaelio Leja ang rinkiniui American Letters: 19271947. Jackson Pollock and Family,
Polity Press, 2011, p. xiii xxiv.

347

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

III s k y r i u s . Eg o t e k s t a i

2007 m. Varuvos Literatros muziejuje vykusi paroda Jaunoji Lenkija: odiai,

/ Laikas

Albrechtas Dreris. Laikai i Venecijos

vaizdai, erdvs (Moda Polska: sowa, obrazy, przestrzenie) grupuots Jaunoji Lenkija dail pristat kartu su jos nari laik tekstais, iliustruojaniais krini turiniui
suprasti svarbias temas: Rayta vakare, Rayta nakt, Rayta i dirbtuvs, Ra-

>

Versta i: Albrecht Drer, Lettere da Venezia, sudaryt. Giovanni Maria Fara, Milano: Electa,
2007, p. 31, 40 (i ital k. vert Jonas Malinauskas, komentarus pareng Giedr Jankeviit)

yta i Italijos, Rayta i Paryiaus, Rayta i provincijos, Rayta Vavelio papdje, Rayta i Tatr, Rayta i Bretans8.
Dails tyrimams reikminga ne tik dailinink, bet ir kit su daile susijusi moni korespondencija. io pobdio laik studijos bei publikavimas pleia vairi
dails gyvenimo sfer (dails kolekcionavimo, muziej kolekcij formavimosi,
dails rinkos ir kt.) tyrimus. Be abejo, pirmiausia skelbiami dails moni susirainjimai su kit sfer ymybmis. Pavyzdys galt bti istoriko, urnalisto ir brit valgybininko Hugh Trevor-Roperio (19142003) ir Renesanso tapybos inovo
Bernardo Berensono (18651959) susirainjimas: Letters from Oxford: Hugh TrevorRoper to Bernard Berenson, sudaryt. R. Davenport-Hines, Orion Publishing, 2007.

1506m. sausio 6 d. laikas Wilboltui Pirkameriui [Pirckheimer]

Garbingajam ir imintingajam Wilboltui Pirkameriui, Niurnbergo pilieiui,
mano geradariui.
Linkiu Jums daugybs laiming Nauj Met.
Skubu Jus pasveikinti, mano brangusis Pone Pirkameri. Mano sveikata gera ir i
visos irdies meldiu Viepat, kad dar geresne sveikata Jus apdovanot. Js pra-

Lietuvos dails istorijai laikai yra gana svarbus altinis, taiau kritini dailinin-

ym nupirkti ia, Venecijoje, daug perl ir brangakmeni, deja, turiu atsakyti, kad

k, dails veikj laik kol kas neturime. Skelbti tik atskiri pavyzdiai , rengiamas

nieko gero ir pigaus neradau. Vokieiai visk ipirko ir daugiau nieko nemanoma

akademinis komentuotasMikalojaus Konstantino iurlionio korespondencijos lei-

rasti. Krantins10 pirkliai yra patys nesiningiausi visoje apylinkje. Parduodami

dimas.

savo prekes nori gauti keturiskart didesn peln. Dl to geri draugai man patar bti

atsargiam, nes itie apgaudinja visa, kas gyva. Frankfurte galima sigyti geresni
Gi e d r J a n k e vi i t

dalyk ir pigiau negu Venecijoje. Kalbant apie knygas, kurias usakte, papraiau
Im Hoffo11 jas Jums pristatyti. Jei dar ko nors Jums prireikt, pranekite, ir a viskuo
stropiai pasirpinsiu. Kad Dievas duot man bti Jums naudingam, padaryiau visk su didiausiu malonumu, nes inau, kiek daug Js man darote. Taip pat praau
turti kantrybs dl mano skol, dl kuri a pats sielojuosi labiau negu Js. Kai
tik griu namus, grinsiu skol ir Jums atsidkosiu. Dabar darau paveiksl, kur
man usak vokieiai: sutarta kaina 110 Reino florin, kuri ne daugiau kaip penkis
kainavo mediagos12. Per atuonias dienas turiau baigti kloti gips ir ruoti lent.

8 Moda Polska: sowa, obrazy, przestrzenie, parodos kat., sudaryt. . Kossowski, Warszawa:
Muzeum literatury im. Adama Mickiewicza, 2007.

10

Turimas omenyje Venecijos gatvvardis Riva degli Sciavoni Verg krantin.

11

inomos Niurnbergo pirkli eimos atstovas, danai lankydavsis Venecijoje.

M. K. iurlionis, Laikai Sofijai, sudaryt. V. Landsbergis, Vilnius: Vaga, 1973 (2-as papildyt.
leidimas 2011); Vytautas Kairiktis. Straipsniai, paskaitos, dokumentai, laikai, aminink
atsiminimai, sudaryt. R. Brogien, Vilnius: Vaga, 1989 ir kt.

12

Tai pirma uuomina apie altorin paveiksl Roinio vent didelio formato lent, kuri
Dreriui usak vokiei pirkliai savajai v. Baltramiejaus banyiai prie Rialto tilto.
Banyioje paveikslas kabjo lygiai 100 met iki 1606-j, kai imperatoriaus Rudolfo II

348

349

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

III s k y r i u s . Eg o t e k s t a i

/ Laikas

Ikart po to imsiuosi tapyti, nes jei Dievas duos, po mnesio nuo Velyk paveikslas

dirba. Mano biiuliai pasak, kad kiti du iedai kainuoja po eis dukatus. Sako, kad

turs kabti vir altoriaus.

jie skaidrs ir tyri, be joki nevarum, ir silo Jums nepaisyti vertintoj, o geriau

Jei Dievas duos, tikiuosi sutaupyti pinig ir atsiskaityti su Jumis. Be to, kol

paprayti, kad leist Jums apirti silomus iedus ir sitikinti, kad jie tokie. Pern-

kas neturiu pinig nusisti nei motinai, nei monai. Ivykdamas palikau moti-

hartas Holczpockas [Venecijoje gyvens vokiei pirklys], dalyvavs pardavime, no-

nai deimt florin. Ji pati usidirbo kitus devynis arba deimt i meno . Be to,

rjo juos i mans nupirkti ir jei biau juos pardavs, u tris iedus biau neteks

vienas Trottziheri14 jai sumokjo deimt florin, ir a per Bastian Im Hoff jai

dviej dukat. Be to, per Hans Im Hoff pasiuniau Jums ied su safyru. Tikiuosi,

pasiuniau dar devynis florinus, kuri septyni skirti Pfintzingui [Niurnbergo

kad j gavote. Manau, kad tai geras pirkinys, nes jau t pai dien biau galjs

senatorius] ir Gartneriui [Niurnbergo miestietis] u nuom. monai daviau de-

j pelningai parduoti. Sprskite Js pats, nes puikiai inote, kad a nenusimanau ir

imt florin, kitus trylika jinai usidirbo Frankfurte [kasmetinje mugje]: viso

turiu pasitikti tais, kurie man pataria.

13

labo tai dvideimt penki [turt bti dvideimt trys] florinai, tad manau, kad
daugiau pinig jai nereikia. Jei pritrkt, pads svainis, kuriam visk grinsiu

Turiu Jums praneti, kad ionykiai tapytojai man prieiki. Tris kartus mane
kviet sinjorij ir turiu mokti keturis florinus j gildijai [Scuola].
Privalote taip pat inoti, kad biau galjs udirbti daug pinig, jei nebiau

sugrs.
Atsisveikinu su geriausiais linkjimais.

sutiks nutapyti paveiksl vokieiams [turimas omenyje jau mintas altorinis pa-

Venecija, 1506m. Viepaties Apsireikimo vent

veikslas Roinio vent]. Daug vargau ir tikrai nepabaigsiu iki Sekmini. Gausiu ne

Pasveikinkite nuo mans Steffen Pawmgartner15 ir kitus gerus draugus, kurie

daugiau nei 85 dukatus, kuri, kaip inote, man reikia pragyvenimui. Nusipirkau
daikt, pasiuniau pinig namus ir man nedaug kas belieka. inote mano nuomo-

mane atsimena
Albrecht Drer

n: neketinu grti namus tol, kol Dievui padedant negalsiu su Jumis atsiskaityti
ir papildomai nebsiu susitaups imto florin. Toki sum lengvai usidirbiau, jei

1506m. balandio 2 d. laikas Wilboltui Pirkameriui [Pirckheimer]

Garbingajam ir imintingajam Wilboltui Pirkameriui, Niurnbergo pilieiui
mano geradariui.

nereikt man tapyti paveikslo vokieiams. I tikrj visi man gero linki, iskyrus
tapytojus.
Kalbant apie mano brol16, pasilykite mano motinai paprayti Wolgemuto17,

Skubu Jus pasveikinti, brangusis Pone. Ketvirtadien prie Verb sekmadien

kad jei reikia, darbint j pas save iki mano grimo arba jis pats kitur tepasiieko

gavau Js laik su smaragdo iedu ir ikart nujau pas t, kuris man j pardav ir

darbo. A j biau mielai su savimi pasims Venecij: bt buv naudinga ir man,

kuris man sugrins pinigus, nors ir nenoriai. Jei paadjo, turi testi. Tikriausiai

ir jam; bt imoks kalb, bet jinai man, kad dangus grius. Dabar Js praau juo

inote, kad juvelyrai kitur nusiperka smaragd ir atsive ia perparduodami u-

pasirpinti, nes moterys nestengia. Pasikalbkite su berniuku, kaip Js puikiai sugebat, kad jis mokytsi, gerai elgtsi iki mano grimo ir nebt nata motinai. Ne-

sakymu buvo nugabentas Prah. Paveikslas iandien saugomas Prahos Nacionalinje

galerijoje. Drerio susirainjimas su Pirckheimeriu (10 laik i Venecijos) nuvieia
paveikslo krimo proces.

galiu viskuo pasirpinti, nors labai stengiuosi. Pats galiu isiversti, bet sunku daug
sutaupyti. Tikrai pinigais niekas nesimto.

13 odiu Kunst Dreris ia vadina savo metalo ir medio raiinius, kuriuos jo motina
pardavindavo.
14

Niurnbergo miestiei Konrado ir Franzo Schmidt pravard.

16

Hans III, gims 1490 m., nuo 1525m. gyvens ir dirbs Krokuvoje, kur mir apie 1538 m.

15

Dreris 14981500m. nutap jo eim Niurnbergo v. Kotrynos banyiai skirtame

poliptike, kuris dabar saugomas Miuncheno Alte Pinakothek.

17

Michael Wolgemut iki Drerio garsiausias Niurnbergo tapytojas ir raiytojas, Albrechto

mokytojas.

350

351

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

III s k y r i u s . Eg o t e k s t a i

/ Laikas

Bkite malonus ir pasakykite mano motinai, kad gerai pasiruot imperatori-

Dreris ir Pirckheimeris buvo beveik bendraamiai, palaik artimus ryius vis

kj insignij ventei18. Tikiuosi, kad tai dienai taip pat ir mano mona, kuriai irgi

brandj gyvenimo laikotarp. Ankstyviausias inomas j painties liudijimas apie

visk paraiau, bus sugrusi namus.

1503 m. sidabro pietuku Drerio nupietas Pirkheimerio portretas. Pirkheimerio

Nepirksiu iedo su deimantu, kol negausiu Js laiko.

namuose Dreris turjo galimyb naudotis puikia biblioteka, skaityti Alberti ir Vi-

Be to, negaliu grti namus prie ruden. Udarbis u lent [Roinio vent],

truvij, Platon ir Plutarch, Horacij ir Ciceron. Pirkheimeris palaik ryius su

kuri baigsiu Sekminms, padengs visas ilaidas, snaudas ir mokesius, tad tikiuosi

rykiausiais Vokietijos protais (pavyzdiui, Erazmu Roterdamieiu). Jo korespon-

susitaupyti i to, k usidirbsiu vliau. Net jei manytumte, kad reikia, nieko nesaky-

dencija liudija, kad daugelis i moni painojo ir Drer, vertino dailininko me-

kite. Diena po dienos vis atidedu savo grimo dat. Abejoju. Pats neinau, k daryti.

nin talent bei matematinius gabumus.

Paraykite man vl.

Pirkheimeriui Dreris buvo dkingas ir u galimyb dar syk ivykti i Vokieti-

Ketvirtadienis prie Verb sekmadien, 1506 metais

jos anapus Alpi pagilinti paint su naujomis dails tendencijomis, paiekoti nauj

Albrecht Drer, Js tarnas

usakov. Pirkheimeris ne tik paskolino Dreriui pinig kelionei, bet jam ivykus
rpinosi dailininko eima: mona, motina ir jaunliu broliu Hansu.

K o me n ta r as

Drerio laikai yra domus usieniei gyvenimo Venecijoje altinis, suteikia

Deimt ilikusi Albrechto Drerio (14711528) laik niurnbergieiui biiuliui

ini apie dailininko santykius su artimaisiais. Be abejo, jie suteikia vertingos me-

Willibaldui Pirckheimeriui (14701530) saugomi Londono ir Niurnbergo rinkiniuo-

diagos ir Drerio krybinei biografijai, pirmiausia altorinio paveikslo Roinio ven-

se. Tai vieninteliai dailininko laikai i Italijos. Neiliko nei jo laikai monai Agnes

t Venecijos v. Baltramiejaus banyiai istorijai (r. 1506 01 06 laik ir nuorod,

Frey, nei susirainjimas su motina Barbora, nei Pirckheimerio atsakymai Dreriui,

komentuojani paveikslo likim). Laikai padeda interpretuoti ir parengiamj io

nei dailininko kelions ura ssiuvinis, minimas 1506 m. balandio 25 d. laike

paveikslo mediag ant charakteringo melsvo venecijietiko popieriaus nupietus

Pirckheimeriui.

figr ir j dali eskizus, tarp kuri garsusis v. Dominykas, saugomas Vienos

Laikai rayti vokikai su venecijietiko dialekto ir lotynikais intarpais. Pirckhei-

Albertinos rinkinyje.

meriui, kuris buvo vadinamas vienu labiausiai isilavinusi savo laiko moni, ie intarpai sunkum nekl: tarp 14881489 ir 1491m. jis studijavo teis Padujoje ir Pavijoje.

Gi e d r J a n k e vi i t

Dreris susirainjo su savo biiuliu tarp 1506m. sausio 6 ir spalio 13 d., nors pagal kitus altinius tebebuvo Venecijoje dar ir 1507m. saus. Laikai, ufiksav Drerio
antrojo apsilankymo Italijoje vykius, pirm kart buvo publikuoti 1781metais. Kritin
Drerio laik leidim 1969m. ileido Hansas Rupprichas19. Vertimui lietuvi kalb
pasirinktas sumodernintas italikas vertimas; iame variante isaugota tik originali archajika asmenvardi rayba, pavyzdiui Wilbolt Pirkamer = Willibald Pirckheimer.

18

Nuo 1442m. Niurnberge kasmet vykusi vent, kurios metu bdavo istatomos relikvijos
ir vykdavo mug.

19

Drer schriftlicher Nachlass, sudaryt. H. Rupprich, 3 t., Berlin, 19561969.

352

353

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

III s k y r i u s . Eg o t e k s t a i

Vincentas van Goghas. Laikai broliui Theo

/ Laikas

iaip ar taip, tai atrodo kur kas geriau u figrinius Monticelli darbus, kuriuos dabar gali
bet kur pamatyti ir kurie nutapyti tuo periodu, kai Monticelli talentas pradjo menkti.

>

Versta i: www.vangoghletters.org, sudaryt. Leo Jansen, Hans Luijten, Nienke Bakker, 2009

Viliuosi, kad nusisi jam dar ir t gra Gauguino tapyt jros vaizd. Bet kaip man

(i nyderland k. vert Antanas Gailius, komentarus pareng Karolis Sabeckis)

smagu, kad Tersteegas itaip atsak. Kai raysi jam, pasakyk t ir apie Russell25. Kai a
raysiu Russelliui, pradsiu nuo jo paveiksl ir papraysiu j keistis, nes mes ketiname
skelbti jo vard ir rodyti jo paveikslus, kai naujoji Renesanso mokykla prads sitvirtinti.
A padariau tik grupel ydini abrikosmedi tik k sualiavusiame sodelyje26.
Turjau vargo prie saullydio su figromis ir tiltu, apie kur pasakojau Bernardui27.

nr. 589

Dl prasto oro negaljau dirbti vietoje, todl, pamgins daryti namuose, studij

[1888m. kovo 25 d.]

visikai sugadinau. Taiau isyk pradjau t pat motyv kitoje drobje, tiktai, orams
visikai pasikeitus, pilkos gamos ir be figr28.

Brangusis Theo,
Tavo laikas mane labai pradiugino, dkoju u j, lygiai kaip ir u 50 fr.[ank] ban-

Manau, kad bt neblogai, jeigu pasistum Tersteegui mano studij. Ar turi gal-

knot. I irdies sveikinu su Tersteego laiku, man jis atrodo visikai patenkinamas.

voje Klii tilt su geltonu dangumi ir dviem vandenyje atsispindiniais namais29?

Esu sitikins, jog nra n trupuio ugaulu, kad jis man neatsiliepia, beje, juk turjo

[Laike nupietas eskizas] ita ir plataks30, ir dar laukas su aguonomis31 i bdos

numanyti, kad duosi man perskaityti jo atsakym. Be to, kur kas praktikiau, kad jam

irgi pakeniamos, taiau ia tikiuosi padaryti t geresnio. Jeigu esi links taip pat

utenka rayti vien tau, o kai dl mans, tai jeigu tik jis nemano, kad tai, k darau, yra

manyti, gali Tersteegui pasakyti, jog a pats manau, kad Olandijoje greiiau manu

20

visikai prasta, dar pamatysi, kad jis parays man, kai tik ivys mano darbus. Taigi dar

parduoti mano gamtos studijas i Piet ir kad Tersteegas, gegus mnes atvyks

kart negaliu apsakyti, kaip mane pradiugino jo paprastas ir geranorikas atsakymas.

Paryi, atras siunt su keliais ionykiais motyvais.

Be abejo, atkreipei dmes, kad jis prane ess pasirengs pirkti savo paties kolekcijai

Taip pat dar kart dkoju u visa, k padarei dl Nepriklausomj parodos, aps-

geros kokybs Monticelli . Gal kada jam papasakotum, kad mes savo kolekcijoje turi-

kritai labai diaugiuosi, kad jie kabojo greta kit impresionist. Nors kart tas nieko

21

me gli puokt , kuri yra menikesn ir graesn u Diazo puokt? Kad Monticelli

nereikia, ateityje kataloge rayk t vard, kuriuo a pasirainju savo drobes, t. y.

kartais imdavo gli puokt, nordamas drobje daiktan sudti vis savo turtingiausi

Vincentas, o ne Van Goghas, dl tos paprastos prieasties, kad ionykiai mo-

22

23

ir labiausiai subalansuot ton gam? Ir kad, nordamas rasti tok spalv sskamb, turtum grti tiesiai iki Delacroix? Kad mes iuo metu inome dar kit labai geros kokybs
puokt u padori kain turiu galvoje paveiksl pas Delarebeyrette ir kad mums,
24

20 Hermanus Gijsbertus Tersteeg (18451927) dails krini pirklys, maranas, dirbs

Hagos Goupilio galerijoje. ia ir toliau altinio nuorodos.
21

Adolphe Joseph Thomas Monticelli (18241886) prancz tapytojas.

22 iuo metu Karalikajame muziejuje (Vincento van Gogho fondas), Amsterdamas,

inv. 5251 v./1962.
23

Narcisse Virgile Diaz de la Pea (18081876) prancz tapytojas.

24 Franois Joseph Delarebeyrette (18251886) Paryiaus dails krini pirklys; pagrindinis

Monticelli krini pardavintojas; i jo Monticelli krinius pirkdavo ir Theo Van Goghas.

354

ns ios pavards negali itarti.

Grinu tau Tersteego ir Russelio laikus: galbt vertt saugoti dailinink susirainjim.
25

John Peter Russell (18581931) austral dailininkas.

26 is motyvas aptinkamas trijuose to paties laikotarpio tapybos kriniuose.

27

mile Bernard (18681941) prancz dailininkas.

28 Turimas omenyje paveikslas Langlois tiltas (1888, Amsterdamas, Van Gogho muziejus).
29 Sena su Klii tiltu (1887, Kelnas, Wallraf-Richartz-Museum).
30 Tiktina, kad ol ir plataks (1887, privatus rink.).
31

Aguonos jav lauke (1887, Jeruzal, Izraelio muziejus).

355

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

III s k y r i u s . Eg o t e k s t a i

/ Laikas

Bt neblogai, jei siunt dtum ir ms biiulio Bernardo Bretons galvut32.

kad man reikalas rpi ir kad vertinu tai, jog jis reikal palaik bet galiausiai

Tegul jis pamatys, kad visi impresionistai yra geri ir kad tai, k jie daro, yra labai vairu.

daryk, kaip ieis, nesisk, sisk su dedikacija ar be dedikacijos, ar sisk kit, man

Manau, kad ms biiulis Reidas33 gailisi su mumis susipyks, deja, nemano-

visikai tas pat. Bet kadangi jiedu su Mauve taip artimai biiuliavosi, susijaudinimo

mas daiktas, kad silytume jam dar kart toki palanki sandri ar mgintume jam

akimirk man pasirod visai paprasta tuo paiu metu, kai darau paveiksl Mauve

atiduoti saugoti paveikslus. Mgti paveikslus dar ne viskas, man susidar spdis,

atminti, padaryti k nors ir Tersteegui. Tik tiek ir turjau galvoje. Uteks apie tai!

kad jis neturi irdies dailininkams. Jeigu jis iuo poiriu kiek ir pasikeis, tai ne i

Sodo studija, apie kuri kalbi kur tiek daug brkniuk yra pus pagrindinio

karto. Tersteegas buvo asmeninis Mauve ir daugelio kit biiulis ir moka tikinti

dekoracijos motyvo. Kita pus yra to paties formato studija, be pormio. O abi drau-

mgjus. Pamatysi: paindamas mones, labiau pasitiki savimi.

ge jos perteikia vaizd, kaip atrodo ionykiai sodai. Bet man viena studija pasirod

34

Paraysiu iomis dienomis daugiau, tik norjau isyk pasveikinti vlei umezgus
ryius su Olandija.
t. . t.

pernelyg lkta, o kita pernelyg iurkti, taigi abi nenusisekusios. Or permainos

ia irgi tikrai kaltos, be to, a elgiausi kaip tas rusas, kuris per vienos dienos yg
usigeid veikti pernelyg didel atstum.
Man labai domu, kokie bt Gruby36 metodo rezultatai per ilgesn laik, jeigu,

Vincentas
Paryius ne kain ko vertas; bt lidna, jei visi Seurat darbai atsidurt pro-

tarkim, taikytum j visus metus. Bt protinga retkariais pas j vis usukti, su juo

vincijos muziejuj ar kokiam rsy, tie paveikslai turt likti moni rankose. Jeigu

pasikalbti, suadinti jam tikr domes, tikrai rimt pasitempim, kaip kad Bongeras37

Tersteegas nort... Jei rengsime 3 nuolatines ekspozicijas, turtume turti po did

galiausiai sulauk jo simpatijos ir rimtesnio dmesio. Tada man bt ramiau dl Tavs.

Seurat Paryiuj, Londone ir Marselyje.

Dabar man neramu. T pon silymas tau keliauti ujr yra pernelyg didelis ikis.

Nr. 615

dl to, kad itaip per daug i tavs praau. Manau, kad tai, ko tie ponai i tavs reika-

[1888m. gegus 28 d.]

lauja, yra visai garbinga, su slyga, kad pirma jie bt pasiry duoti tau (paliekant

O a su savo niekad nepasitraukianiais piniginiais rpesiais kaltinu pats save

Brangusis Theo, ryt gautas Tavo laikas labai mane pradiugino, labai dkoju
u pridt 100 fr. banknot. Ir dar diaugiuosi, kad d atkeliavo.

vis alg) laisvus metus sveikatai atgauti. Tuos metus galtum panaudotum vl lankydamas visus impresionistus ir impresionist mgjus j pai namuose. Taip juk

Jei manysi, kad Souvenir de Mauve tinka, pasisk jam su kita siunta Hag su pa-

dar ir pasidarbuotum Boussod & Co38 labui. Galsi vaiuoti tada, kai kraujas ir ner-

prastais baltais rmais35. Jeigu tarp kit studij rastumei toki, kuri tau pasirodys la-

vai bus labiau aprim ir stengsi tenai imtis nauj darb. Taiau jeigu tokios bkls,

biau tinkama Tersteegui, pridk j be dedikacijos, o dedikuotj pasilaikyk pas save;

kokios dabar esi, imsiesi traukyti tiems ponams katonus i ugnies, tau tie metai bus

galsi ura nukraptyti. Mat geriau jam dovanoti paveiksl be dedikacijos. Jeigu

labai alinantys. Ir niekam i to nebus naudos.

jam nesinort turti mano paveikslo, jis gali apsimesti nesuprats, jog ia buvo do-

Brangus broli, mahometonai sako, kad mirtis ateina tik tada, kai turi ateiti ia

vana, ir grinti be joki komentar. O pasilyti jam privalau nordamas parodyti,

dar pairsim, man regisi, jog neturim n vieno rodymo, kad i auktybi taip
tiesmukai viskas rikiuojama. Ir prieingai, mano galva, aikiai rodyta, kad gera

32

Nenustatytas krinys.

33

Alexander Reid (18541928) kot dails pirklys.

36 David Gruby (18101898) Paryiaus medikas.

34 Anton Mauve (18381888) oland dailininkas.

37

Andries (Andr arba Dries) Bonger (18611936) Theo paryietis biiulis.

35 Kitaip Rausvi persiko mediai (Oterlo, Krller-Mller muziejus).

38

Boussod, Valadon & Cie Paryiaus dails pirkliai.

356

357

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

III s k y r i u s . Eg o t e k s t a i

/ Laikas

kno rpyba ne tik gali prailginti gyvenim, bet pirmiausia padeda ir nusiramin-

Pats sau nuolatos priekaitauju, kad mano tapyba nepadengia savo paios s-

ti dl skaidresnio vandens, o prasta kno rpyba ne tik trikdo gyvenimo tkm:

naud. Taiau turiu dirbti, bet gerai suprantu, jog, aplinkybms taip susiklosius,

nepakankama kno rpyba gali net pirma laiko gyvenim nutraukti. Argi a savo

kad privaliau daugiau usiimti prekyba, jeigu tik tai bt bent koks palengvini-

akimis nemaiau, kaip geriausias, aunus mogus mirta dl to, kad neturjo nuovo-

mas tau, padaryiau tai be irdies skausmo.

kaus gydytojo? Jis buvo mirdamas toks santrus ir ramus, bet vis sak: Kad biau

Mourier42 duos tau dar du pieinius plunksna. Ar inai, k turim su tais piei-

turjs kit gydytoj, ir jis mir giodamas peiais, su tokiu vilgsniu akyse, kurio

niais padaryti? Ogi daryti albumus po 6 ar 10, ar 12, kaip tie albumai su originaliais

a niekados nepamiriu.

japon pieiniais. Man labai patikt padaryti tokius Gauguino ir Bernardo albumus.

Ar nortum, kad vaiuoiau drauge Amerik? Tada ne daugiau kaip teisinga bt,

Mat pieiniai pasidaryt dar geresni. [Laike nupietas eskizas]

kad tie ponai apmokt mano kelion. Daugyb dalyk galt palikti mane abejing,

iandien ia pirkau da ir drobs, mat jeigu orai vl bus tinkami, noriu kibti

bet tik ne tai, kad tu i pradi iek tiek nepasirpintum sveikata. Taigi manau, kad tau

darb. Prieastis, kodl, usisakant daus, vien balt btinai reikia deimt dide-

reikia sukaupti dar daugiau nauj jg, ir gamtoje, ir tarp meninink. Ir man labiau

li tbeli. inai, stabu, vien ionyki vakar ant Montmajouro kalvos maiau

patikt, kad btum nepriklausomas nuo Goupilio ir savarankikai imtumeisi darbuo-

raudon besileidiani saul, nuvietusi kamienus ir akas pu, suleidusi aknis

tis su impresionistais, o ne leistum gyvenim kelionse su brangiais t pon paveiks-

uol masyv, dl kurio tie kamienai ir akos nusida rykiai oranine spalva, o

lais. Kai ms dd buvo su jais susidjs, jis kur laik sugebjo bti j gerai apmo-

kitos puys, auganios tolliau, buvo prsikos mlynos spalvos ir rykjo velnaus

kamas bet nepamirk, k jam tatai kainavo. Tavo plauiai geri, bet, bet, bet... pirma

alsvai mlyno dangaus fone, melsvas dangus, tai ir yra Claudeo Monet efektas,

metai Gruby, ir tik tada pamatysi, kok pavoj dabar leidiesi. iuo metu jau daugiau

buvo nuostabu. Baltas smlis ir balti uol sluoksniai emiau medi gijo mlyn

nei deimt met tnai Paryiuje, ir to daugiau nei gana. Pasakysi, kad Dtailleis , pa-

atspalv. Biau norjs nutapyti t panoram, kurios pirmuosius pieinius tu turi.

vyzdiui, gal ir visus trisdeimt met praleido Paryiuje, o jam nieko nenutiko. Gerai,

Viskas taip erdvu ir nevirsta pilkum, lieka alia iki pat paskutins linijos mlyna,

daryk taip ir tu, jeigu irgi pajgi. A neprietarauju, o ms eimos mons itver-

ta kalv virtin. iandien audra ir lietus, kas, beje, ieis gera. Jeigu Koningas43 ver-

mingi. Tai, k noriu pasakyti, trumpai drtai yra tai kas: jeigu tie ponai nori priversti

iau nort tapytos studijos, daryk, kaip ieis.

39

tave toli nuo ia traukioti katonus jiems i ugnies, tai tegu gerai moka arba atsisakyk

Gerai pagalvok prie sutikdamas su viskuo, ko pageidauja Goupiliai, ir jeigu dl to

ir imkis impresionist, tada tursi maesn apyvart, utat juo daugiau bsi gamtoje.

turt rastis permain mano gyvenime, dabar, kai man sveikata taisosi, a galiu bet kur

A savo ruotu baigiu visai pasveikti ir nuo praeito mnesio mano skrandis

dirbti, ir jeigu kas, neturiu joki apibrt darbo idj. Spaudiu rank tau ir Koningui,

smarkiai pagerjo. Mane dar vargina sunkiai paaikinamos, bet nevalingos emo-

t. . t.

cijos ar kartais ir vangumo priepuoliai, bet viskas pamau taisosi. Ketinu trumpam

Vincentas

ivykti Sen Mari ir galiausiai bent kart pamatyti Viduremio jr40. Be abejo, abi

Manau, kad baltajam sodui reikalingi balti rmai, alti ir grubs44.

seserys nors atvaiuoti Paryi ir dl to joms tikrai nieko bloga nenutiks . Nor-

Gerai suprask, kad veriau a umesiu tapyb, nei matysiu tave nusiplkus dl

41

iau, kad visi atvykt ir ia, Pietus.

pinig. Pinig tau, inoma, reikia, bet ar mums jau taip blogai, kad turtume j

39 douard Jean Baptiste Dtaille (18481912) prancz dailininkas.

40 Les Saintes-Maries-de-la-Mer pajrio vietov apie 40 km pietus nuo Arlio.

42

Christian Vilhelm Mourier-Petersen (18581945) dan dailininkas.

41

43

Arnold Hendrik Koning (18601945) oland dailininkas.

Vincento seserys Elisabeth Huberta Du Quesne-Van Gogh (18591936)

ir Willemina Jacoba van Gogh (18621941).

358

44 Baltasis sodas (1888, Amsterdamas, Van Gogho muziejus).

359

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

III s k y r i u s . Eg o t e k s t a i

/ Laikas

taip toli iekoti? Juk gerai supranti, kad ruoimasis miriai, krikionika mintis

Vincentas van Goghas buvo ne tik puikus tapytojas, bet ir aistringas laik ray-

(Kristaus laim, kad jis, mano nuomone, ta idja visai nebuvo persims, juk jis io-

tojas. inoma 902 jo laik, i j daugiau kaip 800 saugoma VanGogho muziejuje

nykius ems mones ir daiktus myljo labiau, nei bt derj, velgiant mones,

Amsterdame. Vienas svarbiausi jo korespondent buvo brolis ir mecenatas Theo.

kurie j laiko vien mkla), jeigu tad taip gerai supranti, kad ruoimasis miriai yra

Van Gogho laikai jau seniai pripainti ne tik vertingu dails istorijos altiniu,

dalykas, dl kurio nereikia sau sukti galvos, tai argi nematai, kad ir atsidjimas, gy-

bet ir plaiosios visuomens dmesio vertu epistoliarinio anro pavyzdiu46. Tai pa-

venimas vardan kit ir savs umirimas veda saviudyb, nes itaip savo draugus

skatino imtis monumentalaus projekto: 2009 m. spal pavieinti penkiolika met

tu darai tiesiog mogudiais.

trukusio laik tyrimo darbo rezultatai kritinis eiatomis laik rinkinys trimis

Taigi jeigu nusprstum, kad turi leistis tokias keliones, negaudamas atsikvp-

(nyderland, prancz ir angl) kalbomis47 ir t pai mediag virtualiu pavida-

ti, tikrai, man praeis noras paiam ramiai darbuotis. Ir jeigu priimsi t pasilym,

lu pateikiantis atviros prieigos tinklalapis. Van Gogho laik projekto vykdytojai

gerai bet tada paprayk Goupilius priimti mane atgal u ano meto alg ir imkis

Amsterdamo VanGogho muziejus ir Nyderland karalikosios moksl akademijos

mane drauge kelion. mons vertesni u daiktus, ir juo daugiau pastang dedu

Huygenso institutas.

dl paveiksl, juo menkiau jie man terpi. Prieastis, kodl mginu juos daryti, yra

1987m. Van Gogho laik tyrintojas Janas Hulskeris pabr, kad bt idealu

noras bti tarp dailinink. Gerai supranti, kad man nemalonu versti tave udirbti

parengti laik leidim pagal j paraymo chronologij, papildius laikus atitinka-

pinigus, tad veriau vienaip ar kitaip likime drauge. Kur esama valios, esama ir kelio,

mais komentarais, paaikinimais apie minimus asmenis, dails ar literatros kri-

ir a manau, kad ilgus metus bsi sveikas, jeigu tik dabar pasveiksi. Bet nesiplk nei

nius ir kt. Kritinio leidimo sudarytoj grup pasilym prim. Nutarta pateikti

dl mans, nei dl kit. Juk gerai atmeni senojo Sixo portret, vyr, ieinant su

van Gogho laikus tokia tvarka, kokia jie buvo parayti, ir kartu kiek manoma isa-

pirtinm rankoje. Gerai, gyvenk, kol itaip ieisi; tok tave regiu: vedus, uimant

miau atskleisti j kontekst.

45

ikili padt Paryiuje. Toks tu gerai atrodai. Pagalvok apie tai ir pasitark su Gruby
prie priimdamas pasilym.

Van Gogho laikai skiriami dvi pagrindines grupes jo raytus ir jam raytus
laikus. I 819 laik 651 Vincentas para broliui Theo. Gaut laik rinkinyje 83

t. . t.

laikai, i j 39 nuo Theo. Skaiiai spdingi, taiau van Gogho epistoliarinis pa-

Vincentas

likimas nebeatrodys toks gausus palygintas su kit garsi dails pasaulio veikj
korespondencija: Delacroix laik rinkin sudaro 1500 vnt., Monet daugiau nei

K o me n ta r as
Abu Vincento van Gogho (18531890) laikai broliui Theodoreui (Theo) van

3000 laik.
Van Gogho laikai 2009-j leidime suskirstyti ne tik chronologikai, bet ir to-

Goghui (18571890) rayti 1888m. pavasar i Arlio. Jie saugomi Amsterdamo Van

pografikai. Daugiausia laik parayta Londono, Paryiaus, Amsterdamo, Etteno,

Gogho muziejuje. Pristatomi laik vertimai ir komentaras parengti pagal interne-

Hagos ir Arlio periodais. Dar vienas klasifikacijos aspektas: skirstymas pagal gav-

tin tinklalap www.vangoghletters.org. Laik numeracija pateikiama pagal altin

(ankstesniuose laik rinkiniuose numeriai iek tiek skiriasi, taiau juos nesunku
patikslinti pagal laiko dat). Parenkant iuos laikus, atsivelgta j informatyvum.

46 Pirm Vincento van Gogho laik rinkin sudar ir 1914m. ileido Theo van Gogho mona
Jo Gezina van Gogh-Bonger. 19521954m. visus tuomet inomus laikus keturtom
Verzamelde brieven van Vincent van Gogh sudjo Jo snus. is leidinys iverstas kelet
usienio kalb.
47

45

Jan Six (16181700) Amsterdamo meras; greiiausiai turimas omenyje 1654m.

Rembrandto nutapytas portretas.

360

Vincent van Gogh. The letters. The complete illustrated and annotated edition, 6 t., sudaryt.
L. Jansen, H. Luijten, N. Bakker, Thames & Hudson, Actes Sud, Amsterdam University Press,
2009.

361

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

jus ar siuntjus. Gausiausias jau mintasis susirainjimas su broliu Theo; nemaai

III s k y r i u s . Eg o t e k s t a i

/ Laikas

Mariana Veriovkina. Laikas Aleksejui Javlenskiui

laik rayta seseriai Willeminai, tapytojams Bernardui, Gauguinui ir Anthonui van

Rappardui.

> Tekstas i: Lietuvos nacionalins Martyno Mavydo bibliotekos Ret knyg ir rankrai

Atskir grup sudaro laikai su paveiksl eskizais. Laikuose, aptarianiuose ta-

skyriaus, f. 19, b. 1462, l. 1617 (i rus k. ivert ir komentarus pareng Laima Laukait)

pomus krinius, pateikiama ini apie techninius dalykus, menini iekojim proces: iraikos priemones, kompozicij ir kt.
Tinklalapio paiekos galimybs leidia surasti tiksli vairi lygi informacij.
Sudarytos slygos analizuoti original tekst, jo vertimus, tekstinius ir vaizdinius
papildymus bei komentarus. Kritiniame laik leidime pateikta isami laik teksto-

[A galvoju] btent apie spalv udavinio santyk su paveikslo masteliu ir kompozi-

login analiz: aptariamos van Gogho stiliaus ypatybs, raybos proiai, bdingos

cija, t. y. apie tai, koks is udavinys sudtingas ir kaip j isprsti. Kuo vadovaujiesi,

klaidos, usienio kalb vartojimas ir kt.

tapydamas spalva? Noru igauti akord. Kuo stipresnis ir sudtingesnis akordas, tuo

Kritinis leidimas aprpia ir prarastosios korespondencijos grup: remiantis ki-

daugiau erdvs reikia jo rezonansui. tai kodl naudojant labai rykias spalvas norisi

tais altiniais aptariama korespondent grup, su kuria van Goghas bendravo lai-

didels drobs, o naudojant pilkas utenka apsiriboti maesniais masteliais. Nesu-

kais, bet su kuria susirainjimas neiliko.

dting spalv akord galima ireikti paprasta judjimo forma. A prijau ivados,

Vertingi kritinio leidimo priedai laikuose vartot sutrumpinim sraas, me-

kad paveiksluose, kur suderintos dvi trys spalvos, o juo labiau kur yra unisonas,

diag ir tapybos technik glosarijus, dails termin odynlis, spalv pavadinim

negali bti jokio stipraus judjimo, t. y. gali bti jga, bet ne sudtingumas. Kuo

paaikinimai, drobi format sraas, laikuose mint paveiksl ir cituotos litera-

paprastesn kompozicija, tuo labiau ji atitinka kolorito idj. Didysis skonis Whis-

tros sraai.

tleris tai suvok visikai ramios paveiksl figros ir spalv harmonija. Kuo sud-

Laik publikacij lydi detali van Gogho biografija, leidianti susieti laikuose

tingesnis spalv akordas, tuo daugiau erdvs reikia jam isiskleisti ir tuo sudtinges-

apraomus vykius bei asmenis su dailininko gyvenimo tikrove. Kartu parodoma,

nis turi bti ir pieinys. [Ignacio] Zuloaga paveiksle Svadautoja nutap tris figras

kokio pobdio biografin informacij teikia van Gogho laikai.

nedidelje drobje, o paveiksle Consuelo [Konsuela] tik vien, nes pirmuoju atveju
koloritas kur kas subtilesnis, nei galingas roinis Consuelo tonas. Taigi, kuo rykesn

Karolis Sabeckis

spalv idja, tuo didesn drob, kuo spalvos vieningesns, tuo paprastesn kompozicija. [Zuloagos paveiksle] Meils gatv pozos ir judesiai, visas pieinys labai
sudtingas, nes sudtinga ir spalv gama. Liuksemburgo [muziejaus] portrete, kur
viskas juoda, o vienintel spalv nata ros, figra komponuota labai paprastai.
is smoningas ar nesmoningas siekis bdingas vis didij meistr krybai ir
btent iuo pieinio ir spalv santykiu grstas tas stilius, ta monumentali ramyb,
kuria pasiymi kiekvienas didis meno krinys nuo maj oland paveiksliuk iki
gigantik Puvis de Chavannes drobi. tai ko tau trksta. Tu labai blakaisi, dl ko
tavo drobms stinga tikrojo stiliaus. Puikiai supranti, kad reikia ko nors atsisakyti,
bet ne visada inai, k aukoti, apsiribodamas vien spalvomis.

362

363

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

III s k y r i u s . Eg o t e k s t a i

/ Laikas

A suvokiau, kad galima matematikai tiksliai gauti t pat spd i mauts

korespondencija su vokiei ekspresionizmo dailininkais Aleksejaus Javlenskio,

pilkvos drobs ir i didiulio spalvingo paveikslo, jei atsivelgta iuos santykius.

Vasilijaus Kandinskio, Paulio Klee ir kit laikai bei paios dailininks laikai Jav-

Mautis Whistlerio Liepsnos efektas veikia taip pat monumentaliai kaip ryki [Zu-

lenskiui buvo saugomi eimos archyve Veriovkin rezidencijose Kaune ir Vilniuje,

loagaos] Consuelo. Monumentalumas yra stilingumas, dl to paios vairiausios

tarpukariu atsidr eimos dvare Blagodat Vyuonliuose netoli Utenos. 1940m.

meistr drobs gali sugyventi kartu. Dar a manau, kad jeigu teisingai surinksi rau-

SSSR aneksavus Lietuv prasidjo dvar turt nacionalizacija. Vyuonli eimi-

dono medio, mlynos ems, alio dangaus akord, gali pasiekti tok pat natral

ninkas pabgo Vakarus, o jo biblioteka ir archyvas pradjo savo klajones Lietu-

spd kaip i prasto alio medio, mlyno dangaus, raudonos ems derinio. Taigi

voje, kol 1942 m. atsidr Centrinje bibliotekoje Kaune. I ten pokario metais

mene jokiu bdu negalima pasikliauti tikrovikumo dsniu. Vaizduoti tikrov, gy-

rinkin perm tuometin Respublikin, dabar Nacionalin Martyno Mavydo

venim galima tik taip, kaip jie menininkui atrodo. Visos pastangos prikelti gyve-

biblioteka.

nim fotografikai beprasms. I viso meno, kur maiau, tik vaikiki Czanneo

Mariana Veriovkina, arba Marianne von Werefkin, Vakar Europos dails

paveikslai man perteikia Pranczij. Mene viskas slygika. Neslygikas tik regimo

istorijoje inoma kaip vokiei ekspresionizmo sambrio Mlynasis raitelis (Der

pasaulio poveikis dailininko sielai. Ir jei mlynas dangus ir ydra jra atsispindi

Blaue Reiter) dalyv. Ji gim rus dvarinink eimoje Tuloje, uaugo Vilniuje.

joje kaip balta stalties ant juodo stalo, tai imt kart tikriau, nei pastangos tiksliai

Daile susiavjo apie 1879-uosius. Pirmuosius paveikslus sukr Vyuonli dva-

perteikti matytus tonus. Mene viskas slygika. Kuo daugiau galvoju, tuo aikiau

re. Rimiau mokytis dails pradjo Maskvos tapybos, skulptros ir architektros

suvokiu io dsnio grietum. Vargas tapant atsiminti tai, kas yra [tikrovje]. Visa,

mokykloje. Sankt Peterburge lank privaias tapybos pamokas pas Ilj Repin.

kas yra [tikrovje], tinka tik siekiant ireikti tai, ko [tikrovje] nra.

1896m. kartu su biiuliu tapytoju Javlenskiu ivyko tsti dails studij Vokieti-

Menas tai matematiniai dsniai. tai ta naujov, kuri a suvokiau. Neinau,

j ir iki Pirmojo pasaulinio karo pradios gyveno Miunchene. Veriovkinos butas

smoningai ar nesmoningai, bet kiekvienas genijus kuria pagal iuos dsnius. Ma-

tapo meninink ir intelektual salonu; jame rinkosi jauni austr, rus, vokiei

nau, kad smoningai, turdama omenyje tai, k genijai sak apie men. Kiekvien

dailininkai, muzikai, raytojai, Miuncheno diduomens atstovai. 1909m. kartu su

edevr galima suskaidyti matematinius dmenis: 1. spalv akord; 2. jo skambji-

bendraminiais Adolfu Erbslhu, Javlenskiu, Kandinskiu, Alexanderiu Kanoldtu,

mo erdv; 3. linij ribas pagal spalvos sudtingum ir jg.

Gabriele Mnter ir kitais Veriovkina kr grup Naujasis dailinink susivieni-

Neinau, ar suprantama tai, k kalbu. Labai sunku rasti odius. Raau tau, kaip

jimas (Neue Knstlervereinigung), o pastarajai suskilus 1911 m. sambr Mly-

sugebu, kad nepamiriau. Vakar oras buvo puikus, guljau smlyje vienmarkin

nasis raitelis. Ankstyvuoju 18801896m. laikotarpiu Veriovkina tap realistinius

su sijonu. Viebutyje belikom tik mes ir karikio eima. Apkabinu tave tkstant

krinius, apie 1896m. i viso nustojo kurti ir gro prie tapybos tik 1906m. Apie

syki. Baisiai galvoju, baisiai myliu.

1907m. pasuko ekspresionizmo linkme.

Veriovkina buvo plai interes meninink. Domjosi literatra, filosofija, av-

Mania

josi meno atnaujinimo idjomis. Savo apmstymais ji nuolat dalijosi su bendraminK o me n ta r as

iais Kandinskiu, Klee, o ypa gyvenimo draugu Javlenskiu. Ivykusi i Miuncheno

Lietuvos Nacionalins bibliotekos Ret knyg ir rankrai skyriuje, Piotro

Rusij ar atostogauti Vokietijos bei Pranczijos kurortus ra Javlenskiui ilgus,

Veriovkino fonde, saugomas unikalus XX a. pradios Vakar modernizmo al-

nuodugnius laikus. Kai kurie Veriovkinos laikai yra iliustruoti jos pieiniais, pa-

tini rinkinys. Tai fondo sudarytojo, Kauno ir Vilniaus gubernatoriaus Veriov-

veiksl eskizais. Veriovkinos epistolinis palikimas yra domus ir vertingas Vakar

kino sesers, dailininks Marianos Veriovkinos (18601938) susirainjimas. Jos

moderniojo meno pair altinis.

364

365

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

III s k y r i u s . Eg o t e k s t a i

/ Laikas

Laikai Javlenskiui rayti rus kalba XIX a. antroje pusje XX a. pradio-

bta puikios impresionist ir postimpresionist kolekcijos, taiau Veriovkina labiau

je. Norint juos perskaityti, reikia imanyti senj rus kalbos rayb, vartot iki

sidmjo angl dailininko Jameso McNeilo Whistlerio ir ispan tapytojo Ignacio

1917 m. bolevik rato reformos. Laikuose taip pat danos vokikos, pranc-

Zuloagos portretus. Portreto anras itin domino ir Veriovkin, ir Javlensk. Veriov-

zikos, anglikos frazs. Dailininks laik tyrinjim apsunkina trys aplinkybs.

kinos minimi autoriai laikyti pripaintais portreto meistrais, tap i natros, bet

Viena vertus, dailinink (ypa vyresnio amiaus) danai ra skubdama, kartais

itin domjosi menins formos problemomis, bdingomis fin de sicle epochai. Tai

blogai jausdamasi, tad jos braias sunkiai skaitomas, atskiri odiai neiifruoja-

niuansuotas subtilus koloritas, rafinuota kompozicin struktra, temperamentinga,

mi. Antras keblumas protis nedatuoti laik ir nenurodyti juose nei savo, nei

laisv, meistrik potpi tapysena.

adresato buvimo vietos. Dl to transkribavus laikus, remiantis pagalbine litera-

Veriovkinos apmastym centre taip pat krinio formos problemos, pirmiau-

tra teko pagal minimus asmenis, vietas ir vykius nustatinti, kada ir kur laikai

sia koloritas ir jo santykis su paveikslo kompozicija bei formatu. Apibendrindama

rayti, kitaip sakant, identifikuoti altinio viet ir laik. Darb komplikavusi treia

savo spdius ji analizuoja spalv sskambio priklausomyb nuo formato ir kom-

aplinkyb Veriovkinos protis rayti ant nedideli, pusiau sulenkt lap, tad

pozicijos element ritmo ir prieina ivados, kad tapyboje galioja dsniai, panas

vien laik sudaro du-ei toki lapeli blokai. Kol laikai buvo laikomi vokuose,

matematikos taisykles, kuri ir laikosi visi didieji menininkai, pasiek stilingumo

pasakojimo eilikumas buvo aikus, taiau igabentas i dvaro archyvas buvo ne

ir monumentalumo. Kitaip sakant, Veriovkinos laikas liudija modernizmo dis-

kart kraustomas, tvarkingai sudliota korespondencija per tuos perkraustymus

kursui bding polink formalizm ir grynj, aminj formos dsni paiekas,

buvo sumaiyta, igrobstyta. 1964 m. Veriovkin eimos raytin palikim tvar-

kuris iandien atrodo naivus, bet aminink buvo suvokiamas kaip rimta, atkakli

kiusi Respublikins bibliotekos archyvar Marijona ilvinait atskyr Marianos

pastang ir iekojim verta problema.

Veriovkinos korespondencij, sudjo laikus bylas stengdamasi kiek manoma at-

Ypa domi laiko dalis, kurioje Veriovkina kalba apie paveikslo kolorit ir jo

kurti j visum. Deja, tai pavyko padaryti nevisikai: atskir laik dalys atsidr

santykius su paveikslo objekt reali prototip spalvomis. Ji gina vaizduots laisv

skirtingose bylose, pasitaiko, kad bylos pradioje dta laiko pabaiga, o u kelio-

ir vaizdavimo slygikumo teis, tvirtina, kad dailininkas mato tikrov vidinmis

likos lap jo pradia ir pan. i painiava dar labiau paatrina laik chronologijos

sielos akimis ir neprivalo fotografikai atkurti tikrovs spdio. Ikalbinga pasta-

problem. Taigi altinio tyrintojo laukia nelengvas, laiko, atidos ir sumanumo

ba apie Paulio Czanneo dail, kuri, anot Veriovkinos, tobulai perteik Pranczijos

reikalaujantis galvoskis: i imt lap, saugom bylose, sudti dlion, kuri leist

kratovaizd.

atkurti laik visum, j chronologij, nustatyti raymo datas bei vietas.

Antologijoje pristatytas Veriovkinos laikas buvo raytas 1903 m. ruden daili-

Pavyzd apie paveiksl su raudonu mediu, mlyna eme ir aliu dangumi

galime laikyti Veriovkinos ir Javlenskio dailei bdingos fovistins ir ekspresio-

ninkei atostogaujant Normandijoje, Carteret vietovje prie Lamano. I Miuncheno

nistins raikos vaizdia iliustracija, pralenkusia laik. Veriovkina ra 1903 m.,

Veriovkina vyko per Paryi ir praleido dien numyltoje modernizmo sostinje.

o fovistai Paryiaus Rudens salone debiutavo tik 1905 metais. Kita vertus, pati

Kaip matyti i laiko, trumpos vienags metu patyr stipri menini spdi, su-

Veriovkina laike apraytuosius koloristinius principus pradjo taikyti tik po trej

klusi mini, kurias galime laikyti naujojo meno teorinmis valgomis, kuriomis

ketveri met.

dailinink skubjo pasidalinti su artimu mogumi.

Laike suformuluoti pagrindiniai modernizmo postulatai meno laisv, au-

Paryiuje Veriovkina aplank Liuksemburgo muziej tuo metu vieninte-

tonomija nuo tikrovs, individualaus braio ir subjektyvios raikos iauktinimas.

l Europos muziej, kurio nuolatin ekspozicija (taip pat ir muziejuje rengiamos

ios idjos aplinkoje, kuri siliejo Veriovkina, atvykusi Miunchen, buvo gvil-

parodos) pristat naujausi, t. y. XIX a. antros puss ir XX a. pradios, tapyb. ia

dentos nuo XIX a. pabaigos. Pristatytj Veriovkinos laik Javlenskiui galime lai-

366

367

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

kyti tipiku jos aplinkos idjiniu tekstu, kuris kartu liudija ir moter dailininki

III s k y r i u s . Eg o t e k s t a i

/ Autobiografija

Autobiogr afija

na modernizmo pltot, vis dar nepakankamai nuviest dails istorijoje.

Veriovkinos korespondencijos Lietuvoje yra paskelbusi Laima Laukait rinkinyje Baltijos archyvas: rus kultra Pabaltijyje ( :
, t. 9, sudaryt. Pavel Lavrinec, Vilnius: VU leidykla, 2005),
monografijoje Ekspresionizmo raitel Mariana Veriovkina (Vilnius: Kultros, filosofijos ir meno institutas, 2007)
L a i m a L au k a i t

Autobiografija, kaip liudija odio etimologija (i graik k. autos pats + bios gyvenimas ir graphen rayti), skiriasi nuo kit raytos biografijos tuo, kad apie save pasakoja pats autobiografijos autorius. Tai retrospektyvus realaus asmens pasakojimas,
sudalintas chronologiniais arba teminiais tarpsniais, kurio centre yra pasakojimo
autoriaus gyvenimas, vairs to gyvenimo aspektai arba, pasak autobiografijos tyrinjim klasiko, prancz literatrologo Philippeo Lejeune, individuali istorija1.
Autobiografija neturi nei struktros, nei stiliaus, nei apimties apribojim, iskyrus tai, kad j raant prasta laikytis chronologinio nuoseklumo, kuris sutampa su
autoriaus gyvenimo laiku.
Autobiografijos form ir apimt lemia jos paskirtis: tai gali bti sausas gyvenimo
fakt, susijusi su profesine karjera, idstymas ir profesins karjeros apibdinimas,
bet taip pat ir isamus pasakojimas apie savo gyvenim, skirtas ateities kartoms. Pasak Lejeuneo, autobiografijos autorius paprastai yra nusiteiks siningai pasakoti
teisyb apie save. Vis dlto autobiografijoje kai kurie dalykai gali bti nuslpti, smoningai ar nesmoningai ikreipti.
Autobiografijos anro pavyzdi paliko vairios epochos ir kultros. Tarp inomiausi v. Augustino Ipainimai (397398), Jeano-Jacqueso Rousseau Ipaintis
(17651770), publikuota 1782 ir 1789 m. bei siejama su modernios autobiografijos
atsiradimu, Thomaso de Quincey Anglo opijaus valgytojo ipainimai (Confessions
of an English Opium-Eater, 1821), Giacomo Casanova Mano gyvenimo istorija (Histoire de ma vie, 1822), Levo Tolstojaus pseudobiografin trilogija Vaikyst. Paauglyst.
Jaunyst (. . , 18521856). Vienas ankstyviausi dai1

368

Ph. Lejeune, Le pacte autobiographique, Paris: Seuil, 1975.

369

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

III s k y r i u s . Eg o t e k s t a i

/ Autobiografija

linink autobiografij pavyzdi yra iame poskyryje pristatomi Benvenuto Cellini

iuosime, kad jo menin karjera truko apie 40 met, ieit, kad Rembrandtas kas-

uraai Gyvenimas (Vita, 15561558; ispausdinta 1728).

met vidutinikai sukurdavo po du autoportretus. Van Goghas (18531890), laikomas

Dails istorikus pirmiausia domina dailinink, muziej kuratori, galerij sa-

vienu rykiausi modernij laik portretist, nutap tik 43 portretus. Jie puikiai

vinink, dails pirkli, antikvar ir kit dails srities veikj autobiografijos, kurias,

yra susij su laik temomis. Van Goghas savo autobiografij idst laikuose ir

remdamiesi j autori profesija ir veiklos sfera, priskiriame dails altini grupei.

tapybos kriniuose. Vis srii autobiografin literatr labai praturtino moterys

is egoteksto anras dails istorikui yra naudingas altinis, nors juo vis dlto negali-

ypa atidios detalms, buitinms situacijoms, moni santykiams, taiau dailinin-

ma beslygikai pasikliauti. Patikimesns paprastai yra trumposios autobiografijos,

ks ne daugiau linkusios ratu dstyti savo gyvenim u dailininkus.

vadinamieji curriculum vitae, turintys dokumento status. Beletrizuotoje didesns

Vis dlto autobiografija uima gana reikming viet tarp kit dails altini.

apimties autobiografijoje vieajai nuomonei itin jautrs meno mons faktus neretai

Kartais visikai trumpuiai gyvenimo apraymai leidia atkurti gyvenim ir veikl

interpretuoja taip, kaip palanku jiems, siekdami pasirodyti prie kitus, iauktinti

asmens, kuris buvo visikai pamirtas. Tokio mikroistorijos tyrimo galimybes re-

savo nuopelnus, nuslpti silpnybes ar netinkamus poelgius, nutyldami neskmes

konstruoti itisos epochos kultrin situacij ir nustatyti jos dalyvius, j socialinius

ir pan. Neatsitiktinai Antikos laikais autobiografijos anras buvo vadinamas apo-

santykius ir vaidmenis iliustruoja, pavyzdiui, istoriko Jameso S. Amelango tyrimas,

logija apsigynimu, isiteisinimu. Vis dlto dokumentikumas bet kuriuo atveju

pagrstas amatinink autobiografij studijomis4.

yra vienas esmini autobiografijos ypatum, tad ji, taikant kritin prieig, padeda
rekonstruoti jos autoriaus ir jo aplinkos gyvenimo aplinkybes.

Lietuvos dails muziejaus archyve saugomas labai vertingas XX a. Lietuvos

dails istorijos altinis Justino Vienoinskio praymu paraytas jo aminink

Dailininko autobiografij bt galima prilyginti jo autoportretui. Taiau i ties

dailinink autobiografij rinkinys. Duomenys turjo bti panaudoti Vienoinskio

autoportreto herojus atskleidia save nepriklausomai nuo charakterio savybi, io-

rengiamoje Lietuvos dails apvalginje istorijoje. iandien kai kurios i autobio-

rs bruo ir socialinio vaidmens, kuriuos irykina savo krinyje. Jis vis viena turi

grafij pagrindinis altinis apie j autorius.

bti atpastamas, taigi perteikia esmin dal savs, udarydamas savj ego maame
paveikslo mikrokosmose. Autoportreto autorius a kreipiasi irov kaip tiesio-

Gi e d r J a n k e vi i t

gin panekov, klausytoj, taigi suvokia j antruoju asmeniu tu. Autobiografija

leidia pavelgti save kaip treij asmen j arba j. Toji ji arba jis paveriamas pagrindiniu laike pltojamo naratyvo herojumi2.
Didels apimties literatrins formos dailinink autobiografij, palyginti su kit
profesij atstov tokio pobdio tekstais, nra daug. Poreik siaminti dailininkai,
matyt, daniau tenkino kurdami autoportretus. Pavyzdiui, Rembrandtas (1606
1669) j nutap net apie eiasdeimt (dar 32 irai ir septynis nupie)3. Jeigu skai2

Plg. O. Calabrese, Larte dellautoritratto. Storia e teoria di un genere pittorico, Firenze: VoLo,
2010 (originalus leidimas: O. Calabrese, Lart de lAutoportrait, Paris: Editions Citadelles &
Mazenod, 2006), p. 315.

r.: Rembrandt by Himself, kat., sudaryt. C. White, Q. Bouvelot, London: Thames & Hudson,
2000.

370

J. S. Amelang, The Flight of Icarus: Artisan Autobiography in Early Modern Europe,

Stanford University Press, 1998.

371

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

III s k y r i u s . Eg o t e k s t a i

Benvenuto Cellini. Gyvenimas

/ Autobiografija

imt kart dievikesnio, negu a biau kada pamans! Nuostabus tai mogus! Turbt jis niekados nesiilsi. Paskui diaugsmingu veidu jis atsigr mane ir pasak, kad
itas darbas jam labai patinka ir kad nort j turti i aukso. Feraros kardinolas, kuris

> Tekstas i: Benvenuto elinio gyvenimas, vert Eduardas Viskanta, Vilnius:

buvo ia pat, pavelg mane ir mirkteljo, lyg nordamas pasakyti, kad model jis

Valstybin groins literatros leidykla, 1961, p. 366368, 472473 (komentarus pareng

pasta: ia tas pats, kur a jam padariau Romoje. Tada a tariau: Esu jau saks, jog

Giedr Jankeviit)

darb atliksiu tam, kas j nors turti. Kardinolas, prisimins ituos mano odius,
beveik supyko, nes jam atrod, lyg a noriu jam atsikeryti, ir tar karaliui: Valdove,
tai yra milinikas darbas, todl a nuogastauju vien dl to, kad mes niekad nematysime jo ubaigto. itie talentingi mons, kuriems gimsta tie dideli sumanymai, mielai

XVI
Liks patenkintas mano darbais, karalius5 gro savo rmus, o mane paliko api-

juos pradeda, gerai neapgalvodami, kada jie bus baigti. Usakant tokius didelius dar-

bert tokiais pagyrimais, kad ilga bt apie tai pasakoti. Rytojaus dien bepietauda-

bus, nortsi inoti, kada juos galima turti. tai karalius atsak: kas taip baimingai

mas jis liep mane paaukti. ia pat buvo Feraros kardinolas , kuris pietavo su juo. Kai

galvot apie darb ubaig, niekad n vieno nepradt. Tuo jis norjo madaug pa-

a atvykau, karalius dar tebevalg antr patiekal; man prisiartinus prie jo didenybs,

sakyti, kad itoki darb tenesiima silpnadvasiai mons. Tada a taria: Kai valdovai

tuojau jis pradjo kalbtis su manim, sakydamas, kad jeigu jau jis turi tok gra mano

padrsina savo tarnus, kaip tai daro ir sako js didenyb, visi dideli sumanymai pa-

dirbt duben ir tok gra sot, tai prie j reikt dar pridti ir grai druskin ; jis

lengvja. Jeigu Dievas man dav tok nuostab globj, a tikiuosi jam ubaigti daug

nors, kad a apmesiau jam piein; tik geidis pamatyti j greitai. Tada a atsakiau:

didi ir nuostabi darb. Ir a tuo tikiu, tar karalius ir pakilo nuo stalo. Jis

Js didenyb pamatys tok piein daug greiiau, negu manote, nes, jau bedarydamas

pasiauk mane savo kambar ir paklaus, kiek aukso reikt tokiai druskinei. Tks-

duben, a pagalvojau, kad prie jos dert ir druskin. Mano pieinys jau gatavas, ir

tanio skud, atsakiau a. Tutuojau karalius pasiauk savo idinink monsinjor

jeigu jo didenyb pageidauja, a galiu tutuojau parodyti. Karalius valiai pasisuko

vikont dOrbek ir liep tuoj pat iduoti man tkstant senj pilnasvori aukso sku-

tuos sinjorus, btent Navaros karali, Lotaringijos kardinol bei Feraros kardinol,

d. Mums ijus i jo didenybs a nusiuniau paaukti tdviej notar, per kuriuos

ir tar: tai ia i ties mogus, kur turi pamilti ir jo trokti kiekvienas, kas tik j pa-

a buvau gavs sidabr Jupiteriui ir daug kit dalyk.

sta. Paskui jis man pareik, kad mielai pasiirt to mano druskins pieinio. A

Perjs Sen, pasimiau mauiuk pintinl, kuri man buvo padovanojusi

greit suvaikiojau namus, nes man tereikjo pereiti up, tai yra Sen. A atsineiau

mano pusseser vienuol, keliaujant man per Florencij. Mano laim, kad pamiau

vako model, kur buvau padars dar Feraros kardinolo praomas Romoje. Kai prisi-

t pintinl, o ne krepiuk. Manydamas atlikti reikal dar su viesa, nes buvo dar

artinau prie karaliaus ir atskleidiau jam model, karalius nustebs suuko: ia kakas

gana anksti, ir nenordamas atitraukti darbinink, a netgi nepasirpinau isivesti

su savimi tarno. Idinink radau namie; jis jau turjo prie save pinigus ir atrin-

Turimas omenyje Pranczijos valdovas Prancikus I (14941547). Jo dvare Cellini viejo

kelerius metus nuo 1540m. ia ir toliau sudaryt. past.

Ippolito dEste (14791520). Jo usakymu Cellini buvo pradjs projektuoti druskin,

kurios ikonografin program kr du Romos eruditai Luigi Alamanni ir Gabriele Cesano.
Pamats bsimo dirbinio vako model kardinolas pabgo darb kainos ir atsisak Cellini
paslaug.

Pasakojama vadinamosios Prancikaus I druskins (15401543; Viena, Meno istorijos

muziejus) sukrimo istorija.

372

kinjo juos taip, kaip jam buvo lieps karalius. Kaip man pasirod, tas nevidonas
idininkas tyia udels iki trij valand nakties atskaiiuoti man tuos pinigus. A,
bdamas apdairus, liepiau paaukti kelis savo darbininkus mans palydti, nes reikalas didiai svarbus. Matydamas, kad jie vis neateina, a paklausiau t sistj, ar jis
ipild mano pavedim. itas nenaudlis tarnas atsak, kad ipild ir kad mano gizeliai pasak negal ateiti, bet jis mielai nuneis man tuos pinigus. A jam atsakiau,
373

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

III s k y r i u s . Eg o t e k s t a i

/ Autobiografija

kad pinigus neiu pats. Tuo tarpu buvo surayta sutartis. Suskaits pinigus ir visus

ilgus dvideimtmeius itie plyiai visada bdavo pilni lietaus vandens, todl nuo jo

susirs t pintinl, a ukiau rank u abiej rankenli; kadangi ranka labai

tas marmuras ipurto ir lyg sutreo virutinje plyio dalyje; tai pasireik po to, kai

sunkiai lindo, tai pinigai buvo gerai pridengti ir man itaip juos neti buvo daug pa-

atsitiko tas didysis Arno potvynis [1547] ir mano dirbtuvje vanduo pakilo vir pusan-

togiau, negu kad krepely. A buvau gerai apsiarvavs grandijais ir su savo pagele

tro uolekties. Kadangi tasai Narcizas stovjo ant medinio stovo, tai vanduo j parvert

bei durklu prie alies greitai nudroiau keliu.

ir jis sutrko pusiau per krtin; a vl j sulipdiau ir kad nesimatyt to sutrkimo,

[...]

krtin apjuosiau jam gli girlianda. Ibaigiau a j apyaurio valandomis ar netgi

ventadieniais, kad tik nereikt atsitraukti man nuo Persjo11. Kai a vien ryt tekinau savo kaltukus, ketindamas j toliau dirbti, tekteljo man dein ak smulkutlyt

LXXII
Tutuojau a liepiau j nuneti mano dirbtuv ir pradjau j tayti; betaydamas

plieno atskaliuk ir taip giliai sigrau vyzd, kad jokiu bdu negaljau jos iimti. A

j sykiu dariau ir model, nes toks man ujo noras doroti marmur, kad a neturjau

jau tikriausiai maniau, kad neteksiu ios akies viesos. Po keleto dien pasiaukiau

kantrybs laukti, kol padirbsiu model, reikalaujant kruoptaus apgalvojimo. Gird-

meistr Rafael de Pil, chirurg, kuris pam du gyvus balandius ir pagulds mane

damas, kad garsas i jo eina duslus, a daug kart graudinausi, kad aplamai pradjau

auktielnink ant stalo, pam tuos balandius ir peiliuku perpjov jiems pasparnje

j doroti; vienok a kaliau i jo t, k galjau, tai yra Apolon ir Hiacint , kur dar ir

gyslel, i kurios kraujas sutekjo mano ak. Nuo to kraujo a tuoj pasijutau geriau,

dabar galima matyti neubaigt mano dirbtuvje. Kai a j dirbau, hercogas [Cosimo

o po dviej dien plieno atskaliuk ijo; akis liko igelbta ir regjimas man netgi

I deMedici] ateidavo mano namus ir daug kart sakydavo man: Atidk bent kiek

pagerjo. Artjant v. Liucijos ventei, ligi kurios beliko trys dienos, a padariau auk-

bronz al ir pastmk truput pirmyn t marmur, kad a galiau pasiirti, kaip

sin ak i prancziko skudo, padaviau j vienai i ei savo dukteri, mano sesers

tu dirbi. A tutuojau imdavau kalt rankas ir dirbdavau drsiai, utikrintai. Herco-

Liperatos dukteriai, ir liepiau paaukoti j tai ventajai; toji dukteria buvo madaug

gas mane paklaus apie model itam marmurui. A atsakiau: Valdove, itas marmu-

deimties met ir per j a padkojau Dievui ir v. Liucijai12. Ilg laik a nebenorjau

ras visas sutrkinjs, bet a t bt igausiu i jo k nors, todl nesiryau lipdyti mo-

dirbti Narcizo, o su visais tais jau mintais sunkumais variau pirmyn Persj, nusista-

delio, bet ir toliau taip dirbsiu, kiek bus galima. Labai greit hercogas man parsisdino

ts ubaigti j ir ikeliauti su Dievu.

i Romos luit graikiko marmuro, idant a restauruoiau jam antikin Ganimed,

dl kurio ir kilo tas vaidas su Bandinelu9. Atjus graikikam marmurui, a pamaniau,

K o me n ta r as

kad bt nuodm pritrupinti i jo gabal ir daryti Ganimedui galv, rankas ir kitas

Originalas La vita di Benvenuto di Mo Giovanni Cellini Fiorentino, scritta per

galnes; tad a pasirpinau sau kit luit marmuro, o itam graikikam marmurui

lui medesimo in Firenze buvo paraytas tarp 1558 ir 1562m. Savo gyvenimo pasako-

nulipdiau maut vakin modeliuk, kuriam daviau vard Narcizas . Kadangi is

jim Cellini ura ne pats, bet dirbdamas skulptros darbus padiktavo j tam tikslui

marmuras buvo su dviem plyiais, einaniais gilyn daugiau kaip per ketvirt uolekties

Florencijos apylinkse pasamdytam ratingam vaikinui Michele di Goro.

10

ir plot per du geru pirtu, todl a padariau t padt, koki ir iandien matome, nordamas apsisaugoti nuo t plyi; taigi a juos paalinau i savo figros. Bet per tuos

1548; Florencija, Museo Nazionale del Bargello.

Turimas omenyje skulptorius Baccio Bandinelli (14881560).

10

1548; Florencija, Museo Nazionale del Bargello.

374

11

Turimas omenyje vienas inomiausi Cellini krini bronzin Persjo su nukirsta

Medzos galva statula (15451554), esanti Florencijos Piazza della Signoria.

12

v. Liucija (283304) krikioni kankin, imperatoriaus Diokletiano laikais kankinta ir

nukirsdinta Sirakz mieste; tradicikai laikoma neregi, silpnaregi ir okulist globja,
teikianti igijimo malon susirgusiems aki ligomis ir patyrusiems aki traumas; vienas
atribut ant rankoje laikomos lktuts padtos akys.

375

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

III s k y r i u s . Eg o t e k s t a i

/ Autobiografija

Rankratis saugomas Florencijos Biblioteca Laurenziana. Erudito Antonio Coc-

tekdavo veikti kaskart gavus nauj usakym. Kontrasto princip jis naudoja ir at-

chi pastangomis Cellini Gyvenimas 1728 m. buvo ispausdintas italikai. 1771 m.

skleisdamas vairius savo talentus: juos parykina sunki igyvenim ir nepelnyt

Thomas Nugentas ivert j angl kalb, 1796m. Goethe vokiei. Pirmas kriti-

skriaud apraymai. Cellini nelauk, kol kas nors kitas rays j istorin diskurs,

nis Gyvenimo leidimas, kur ypa kruopiai pareng Francesco Tassi, buvo ileistas

o padar tai pats. Jo knygoje yra visko: pabgimas i kaljimo, varytuvs su pavy-

1829metais. Amininkai, suavti Walterio Scotto ir Dumas istorini roman, Celli-

diais ir piktavaliais kolegomis, gatvi miai ir tikros kautyns su prieais, dvaro

ni krin skait kaip nuotyki istorij, o veikalo autori labiau vertino ne kaip skulp-

gyvenimas ir reals skulptoriaus darbo sunkumai. Apie kitus asmenis kalbama tiek,

tori, bet kaip raytoj. Tok poir paaikint ir ta aplinkyb, kad XIX a. daugelis

kiek tai susij su paties Cellini istorija. Taiau Gyvenimas yra vertingas ir Cellini

Cellini darb dar nebuvo atributuoti ir vertinti jo skulptrikus gabumus buvo sun-

biografams, ir jo epochos tyrintojams, nes dailininkas puikiai atskleid savo laik

ku. Sovietmeio gelmje, stengiantis diegti visuotin susiavjim Renesanso daile

paproius, miesto ir dvaro kasdienyb, perteik buities detales, ini apie etiket,

ir jos krj asmenybmis, Cellini Gyvenimas iverstas net ir lietuvi kalb. Tuo

maist, medicin. Daug kalbama apie sugebjimo valdyti ginkl naud, taiau taip

paiu metu buvo populiarios ir kit ios epochos dailinink biografijos: pavyzdiui,

pat gausu nuorod ir dails istorikui domius technologinius dalykus, pateikiami

1963m. lietuvikai ileistas spdingas prancz raytojo Romaino Rolando beletri-

isams darbo proceso apraymai.

zuotas pasakojimas apie Michelangelo .

13

Cellini stilius ir savs pateikimo bdas galt bti atskiras tyrimo objektas. iuo

Cellini memuarai liudija, kad humanizmo epochoje dailininkas i ties atsiko-

poiriu Cellini galima pripainti autoreprezentacijos kanono autoriumi. Labai pa-

vojo teis lygintis su intelektualais. Jis pats save laiko ir elgiasi ne vien kaip rank

naiai po keli imtmei save visuomenei pateik ir ekscentrikasis siurrealistas

darbo meistras, mechaninio meno atstovas, nors ios ries gebjimai labai vertina-

Salvadoras Dali (19041989), 1942m. paras autobiografij Slaptas Salvadoro Dali

mi, bet kaip krjas, kur, kaip ir poetus, lanko dievikasis kvpimas. Iekodami pri-

gyvenimas, o 19521963m. Genijaus dienorat.

painimo ir lovs dailininkai kultivuoja vairias autoreprezentacijos formas tarp

j ir autobiografijos, autobiografinio pobdio memuar raym. Vienas io anro

Gi e d r J a n k e vi i t

pradinink ir buvo Cellini ir jo autobiografija Gyvenimas.

Be abejo, Cellini tekstas priklauso apologijos anrui. veikal galima palyginti
su XV a. pabaigoje atsiradusia autoportreto atmaina, italikai vadinama autoritratto
donore garbs autoportretas. Tokius meno krinius pagimd siekis ateityje siaminti ir savo atvaizdu, ir darbais. Cellini savo atvaizdui kurti pasitelk ir odius.
Nors akivaizdus neslepiamas siekis pasigirti, pasididiuoti, pasakojimas, kaip parod vlesni tyrimai, labai tikslus, tik kai kas, pavyzdiui, nemalonumai dl homoseksuali ryi ir kaltinimo sodomija, u kuri dailininkas net buvo kalintas, nutylimi. Cellini naudoja tipikas oratorinio meno figras, parykindamas savo drs ir
sumanum, siekdamas ikelti krini vert, smulkiai pasakoja, kiek sunkum jam

13

R. Rolanas, Mikelandelo gyvenimas, i prancz k. vert J. Suiedlis, Vilnius:

Valstybin politins ir mokslins literatros leidykla, 1963.

376

377

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

Jokbas Kazlauskas. Autorekomendacinis laikas

Liudui Girai

III s k y r i u s . Eg o t e k s t a i

/ Autobiografija

moni i vairi taut ir valstybi, i kuri egzaminus ilaik viso 17 moni,

kuri tarpe buvau ir a, vienintelis Lietuvos pilietis, o taipogi pirmas i Lietuvos.
i mokykl a reguliariai lankiau 3 metus vienlaik nuoaliai udirbdamas savo

> Tekstas i: Lietuvos nacionalins Martyno Mavydo bibliotekos Ret knyg ir rankrai
skyriaus, Liudo Giros fondo, f. 7, s. v. 348, l. 22v (komentarus pareng Giedr Jankeviit)

skurdiam pragyvenimui. Mokslas man seksi ir 1928 metais du mano paveikslai

buvo priimti didiausiame pasaulyje meno salone Salon dAutomne Paryiuje
kartu su garsiausiais pasaulio tapytojais ir dailininkais. I lietuvi buvo priimta
vien tik mano ir dailininko [Juozo] Mikno (dabar Kauno Meno mokyklos profesoriaus) paveikslai.
1929 metais turdamas atlikti kariuomens prievoles grau Kaunan, kame ir

Ponui L. Girai
G.[erbiamas] T.[amsta]
A, dailininkas Jokbas Kazlauskas14, smulkaus kininko snus, baigs Kauno
komercijos mokykl 1923 metais, t pat met ruden nuvykau Italij, Florencijos

palikau iki io laiko. Ir ia a jau kelissyk dalyvavau meno parodose, turjau geras
recenzijas, gavau gero ir gabaus bei prityrusio dailininko vard.
Udirbti paaliai k nors menu dabartiniu sunkiu ekonominiu laiku Lietuvoj

miest, kame laikiau egzaminus Florencijos karalikoj tapybos (meno) akademijoj,

tiesiog nebegalima ir todl atsidriau labai blogoje materialinj padtyj, kad nebe-

specialiame auktesniame tapybos skyriuje, kuriuos egzaminus gerai ilaikiau ir

galiu tsti savo kryb, vienintel dailininko darbo ir triso atpild.

po konkurso buvau priimtas ton akademijon tikruoju klausytoju. Tais pat metais

met atsidaro Kaune yd gimnazija ir [su] lietuvi dstomja kalba. ioj

toj pat akademijoj ir tame pat tapybos skyriuje egzaminus laik ir kiti baig Kaune

gimnazijoj reikalingas paiybos mokytojas. A paiybos mokytojo vietai padaviau

Meno mokykl. Ilaikiusiam buvo paskirta vietimo ministerijos stipendija, ta-

iai gimnazijai praym. Gavs i viet a galiau tsti savo krybos darb, kame

iau i j niekas egzamino neilaik. Apie ministerijos numatyt stipendij a tesu-

mano darbai ir gabumai ada daug k sukurti. Taiau kaip teko patirti i ios gimna-

inojau tik po met, kada ir kreipiausi ministerij su praymu man t stipendij

zijos direktoriaus ir t gimnazij steigianios mokslo draugijos pirmininko dr. Pau-

suteikti. Gavau pon.[o] Volodkos, tsyk auktesniojo mokslo tarjo (jis taip pat

lausko, paiybos mokytojo vietai gauti es paduota jau daugelis praym, veik visi

buvo Komercijos mokyklos direktorius) atsakym, kad stipendij man paads,

jau esam gimnazij paiybos mokytoj, vien, kurie nori dvi vietas uimti, kit,

bet turs jos kiek palaukti, nes kalbamuoju laiku nebuvo l. 1925 metais nesu-

kurie ieko geresns vietos, tad man viet gals paadti tik tada, kada gausiu Pono

silauks paadtos stipendijos ir neturdamas i ko pragyventi Florencijoj (Itali-

vietimo Ministerio rekomendacij ir patvirtinim.

joj tada darbo svetimaliui negalima buvo gauti) turjau apleisti Italij. Ivykau
Pranczij, Paryi.
Paryiuje gavau meno srity darbo ir konkursiniais egzaminais buvau priimtas plaiai inom Nacionalin auktesniojo graaus meno mokykl15, tos mokyklos tapybos meistr skyri. Konkursinius egzaminus laik suvirum imtas

Kadangi a patsai prie Jo Ekscelencijos Pono vietimo Ministerio prieiti negaliu,

tad iuo turiu garbs kreiptis Js, Pone Gira, kaipo poet, dvasia artim man,
dailininkui, praydamas Tamst suteikti man rekomendacij pas Pon vietimo Minister ir utarti u mane od.
Tikiu, kad ir Js suprasite mano dailininko padt, mano praym patenkinsite ir neduosite savo krato dailininkui prapulti, nes negavs Lietuvoj darbo a esu

14

Vardas ir pavard pabraukti juodu raalu; paratje tuo paiu raalu urayta: g. 1904,
Pakuony, dabar gyvena Darbinink g. 24, 22.

15

Paodinis prancziko pavadinimo cole nationale superieure des beaux-arts vertimas;

turt bti Nacionalin auktoji dails mokykla.

378

priverstas emigruoti kur kitur, iekoti sau duonos gabal, kurio iuo laiku a jau
pilnai nebeturiu.
Tariu i anksto savo padkos od.
379

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

K o me n ta r as

III s k y r i u s . Eg o t e k s t a i

/ Autobiografija

Paryiaus Nepriklausomj salono parodose. Madaug tuo paiu metu susipran-

altinis saugomas Lietuvos nacionalins Martyno Mavydo bibliotekos Ret

czino pavard Jacques Koslowsky iuo vardu figruoja Paryiaus Auktosios

knyg ir rankrai skyriuje, Liudo Giros fonde (f. 7, s. v. 348, l. 22v). Mainle

nacionalins dails mokyklos dokumentuose. i mokykl Kazlauskas baig 1932m.

rayt laik, tiksliau, jo kopij (laikas nepasiraytas; J. Kazlausko pavard pietuku

ir sikr Monparnase.

urayta greta kreipinio pirmame lape virutiniame deiniajame kampe), kaip ta-

1940m. vokieiams okupavus dal Pranczijos, Kazlauskas pabgo Ispanij, i

pytojo Jokbo Kazlausko biografijos altin, aptiko VDA Dails istorijos ir teorijos

ten Portugalij ir rugpjio 26 d. Lisabonoje sdo laiv, plaukiant JAV. sikr

katedros magistrant Evelina Bukauskait, rinkdama mediag baigiamajam darbui

Niujorke, dirbo Burrelio, Rembrandto ir Glezerio galerijoms. 1946m. gavo JAV pi-

tema yd kilms dailinink taka XX a. I p. Lietuvos menins kultros modernjimui

lietyb. 1947m. gro Paryi. Jo dirbtuvs ir krini karas nesualojo. Kazlauskas

(2010, vadov doc. dr. G. Jankeviit).

altinio anr galima apibdinti kaip autorekomendacin laik, kurio autorius
kreipiasi adresat taking, paintimis vietimo ministerijoje garsjant poet
Gir, praydamas padti gauti darb naujoje Kauno yd gimnazijoje. Laikas ray-

vl sitrauk Paryiaus dails gyvenim, nenutraukdamas ryi ir su Niujorku. Nuo

1964m. pradjo lankytis Maljorkoje, kol sikr Bunjoloje. Mir 1993m. spalio 30 d.
Ispanijai priklausanioje Maljorkos saloje.
Kazlausko autobiografija patvirtina inom fakt apie Liudo Giros ryius nepri-

tas 1929 metais. Nors jis nedatuotas, metus galima nustatyti i teksto turinio. Pray-

klausomos Lietuvos valdios sluoksniuose. altinis taip pat iliustruoja dailininko

mo autorius pasakoja savo profesin biografij, atskleisdamas savo gebjimus, ne tik

padt treio deimtmeio Lietuvoje: neturint nuolatins apmokamos darbo vietos

leidianius pretenduoti pieimo mokytojo viet, bet ir rodanius, kuo jis galimai

(daniausiai dails mokytojo), pragyventi i krybos buvo nemanoma. Tokia situa-

bt pranaesnis u kitus kandidatus, jei darbdaviams tekt rinktis.

cija kai kuriuos dailininkus paskatino rinktis emigracijos keli.

Biografija ne visa, taiau joje pateikta fakt, iki iol neaptikt kituose altiniuose.
iuo atveju tai svarbu, nes ms turimos inios apie Kazlausko gyvenim ir veikl

Gi e d r J a n k e vi i t

fragmentikos: tarpukario lietuvikoje spaudoje ir parod kataloguose jis minimas

tik kaip keli grupini parod dalyvi (tarp kit pasirodym yd dailinink krybos parodos Neemijos Arbitblato galerijoje Kaune), archyviniuose dokumentuose
ufiksuota, kad jis studijavo ir baig Paryiaus Nacionalin auktj dails mokykl.
Pristatomas altinis patvirtina, kad yd kilms dailininkas Jokbas (Jakovas,
Jankelis) Kazlauskas, gims 1904m. kovo 13 d. Pakuonio kaime netoli Kauno, 1923m.
ivyko studijuoti Florencij. Pagal kitus altinius, i pradi jis studijavo medicin.
Lankydamas anatomijos paskaitas jaunasis studentas pajuto dailininko paaukim
ir pradjo lankyti Felice Carena tapybos studij Florencijos dails akademijoje. Laike teigiama, kad Kazlauskas atvyko Paryi 1925 metais. Pagal kitus altinius, apie
1926m. jis trumpam buvo nuvyks Palestin, gyveno Tel Avive. I Palestinos vl
(?) atvaiavo Paryi ir sikr Lotyn kvartale, Monge gatvje. 1927m. Kazlauskas
dalyvavo Rudens salone. Tolesnio jo gyvenimo altinis neatspindi, bet kiti dokumentiniai liudijimai patvirtina, kad nuo 1930 m. jis pradjo eksponuoti krinius
380

381

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

At s i m i n i ma i

III s k y r i u s . Eg o t e k s t a i

/ At s i m i n i m a i

meno akomis: literatra, muzika, teatru. Plunksn valdantys dailininkai pirmenyb

atiduodavo laikams ir dienoraiams, o ms dienomis mieliau renkasi sakytins
istorijos formas, pirmiausia interviu anr. Atsiminimai retokai raomi individualiam naudojimui; daniausiai atsiminim autorius juos siekia paskelbti.
I dails istorijai aktuali XIX a. atsiminim mintini skaitytoj smalsum kl
Paryiaus urbanistini pertvarkym vykdytojo barono Haussmanno (18091891)
memuarai1. is tritomis populiarus ir ms dienomis. I naujo leidiami taip pat
ir atsiminimai apie ankstyvojo ir klasikinio modernizmo laikus: XX a. pradioje

Atsiminimai, kitaip memuarai (lot. memoria atmintis), dokumentins literatros

publikuota Barbizono tapytoj kolonijos nario Jeano Baptisteo Georgeso Gassies

anras, artimas dienoraiui ir autobiografijai. Pirmuoju asmeniu raomi atsimini-

(18291919) knyga2, memuaristikos anro klasikai priskiriamos marano Ambroiseo

mai priskiriami egotekstams. Tai pasakojimas apie vykius, kuriuose autoriui teko

Vollardo (18661939) knygos Paveiksl pirklio prisiminimai (Souvenirs dun mar-

dalyvauti paiam arba apie kuriuos jis suinojo i tiesiogini liudytoj. Atsimini-

chand de tableaux, 1937) ir Klausantis Czanneo, Degas, Renoiro (En coutant Czan-

mai perteikia asmenin amininko idstyt vyki versij, t vyki dalyvi ir j

ne, Degas, Renoir, 1938), amerikiei kilms raytojos, kubist rmjos Gertrudeos

veiksm apibdinim (nors ne visada tiesiogini ini apie pasakojimo autori).

Stein (18741946) apybraia apie Picasso (1938) ir kt.

Atsiminimams retai bdinga savistaba, jie neturi grietos kompozicijos, jiems ne-

Visuomens poreikis gauti tam tikros ries informacij skatina ne tik vieinti,

btinas nuoseklumas (vis dlto daniausiai prisilaikoma chronologins dstymo se-

bet ir rayti prisiminimus. Publikos smalsumas, trokimas suinoti tai, kas u-

kos). Atsiminim chronologins ribos paprastai sutampa su j autoriaus smoningo

ginta, slapta suteikia bals odiozinms figroms (pavyzdiui, XX a. atuntojo de-

gyvenimo laiku. Atsiminimams bdingas dokumentikumas, taiau juose pateiktus

imtmeio pradioje keliomis kalbomis pasirod Hitlerio globotinio skulptoriaus

duomenis ir inias kartais rekomenduotina sugretinti su kit altini teikiama in-

Arno Brekerio prisiminim knygos3). Pirmenyb teikiama vien ymi moni

formacija: atsiminimai nra vienalaikiai su apraomais vykiais, kaip dienoratis, o

prisiminimams apie kitus ymius mones (jei tapytojo Renoiro snus Jeanas ne-

mogaus atmintis selektyvi, t. y. linkusi atsikratyti vairi smulkmen, detali, sa-

bt taps garsiu reisieriumi, greiiausiai jo niekas nebt skatins parayti pri-

vaip interpretuoti vykius. Atsiminimai turi kronikos ypatum, taiau nuo pasta-

siminim apie tv4).

rosios skiriasi tuo, kad memuaristas naudojasi interpretacijos laisve, reikia savo
nuomon ir vertinimus, nepretenduodamas objektyv neutralum.

Taiau net usakyti atsiminimai vertingi dails istorijai. Tai patvirtina vis labiau
plintanti tendencija kaupti ir skelbti atsiminimus, leidiant knygas apie ymius me-

Atsiminim literatros pradia kartais siejama su Antikos epocha, Ksenofonto ir

nininkus (pavyzdiui, usakytiems atsiminimams priklauso knyga apie inom JAV

Cezario vardais, taiau tikrja anro tvyne laikoma XVIXVIII a. Pranczija. Kaip

tapytoj Andrew Wyeth Wyetho mons: Andrew Wyetho portretas jo biiuli ir

ir kiti egotekstai, atsiminimai ypa paplito individualizmo suklestjimo laikais, t. y.

XIXXX amiuje. J populiarumas sietinas taip pat ir su istorins smons stiprji-

G. E. Haussmann, Mmoires, 3 t., Paris: Victor Havard, 18901893 [pakartojimai 1979, 2000].

mu, poreikiu painti, sudabartinti praeit.

J. B. G. Gassies, Le Vieux Barbison: souvenirs de jeunesse dun paysagiste (18521875), Paris:

Hachette, 1907 [pakartojimas 1998].

A. Breker, Paris, Hitler et Moi, Paris: Presses de la Cit, 1970; idem., Im Strahlungsfeld der
Ereignisse (19251965), K. W. Schtz, 1972.

J. Renoir, Pierre Auguste Renoir, mon pre, Paris: Gallimard, 1981.

Dails istorijos altiniams priskiriame pai dailinink, j artimj, kit dails

moni atsiminimus, kuri centre yra dail, jos krjai, dails gyvenimas ir jo veikjai bei dalyviai. Dail atsiminimuose nuviesta nedaug, ypa palyginti su kitomis
382

383

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

III s k y r i u s . Eg o t e k s t a i

/ At s i m i n i m a i

kaimyn akimis5, aminink liudijim rinkinys apie vien ryki soviet Lietuvos

turkamp; jo viduryje stovjo dvaras. Pastatas ne kart deg; seniausi buvo jo rsiai

dails asmenybi Jon va6).

ir atuonkamp akmenin ledain, vadinta altana; panau, jog kadaise tai buvo

Dails gyvenimo dlion esmingai papildo ne tik pai dails krj, bet ir

didiulis boktas, turbt apie XVIII a. pagal kinik mad papuotas smailiakampiu

kit srii dails pasaulio veikj atsiminimai. Pavyzdiui, Vollardo pasakojim

stogu. Paskutin kart dvaro pastat po 183031m. sukilimo atstat ponas Mykolas

apie modernizmo epochos marano karjer prapleia ir praturtina 1999 m. iju-

Meitaviius. Kambariai buvo dideli, auktomis lubomis, tobul proporcij; gale-

si Danielio Wildensteino (19172001) knyga Dails pirkliai, parayta kartu su Yves

rija su kolonomis, tirtai apaugusi laukiniais vynuogienojais, temd priesien, irgi

Stavrids . Sunku net sivaizduoti, kiek pastang bt tek dti tyrjams, norint

papuot kolonomis. kair nuo jimo buvo erdvus valgomasis su portretais ant

rekonstruoti Luvro darbuotoj pastangas apsaugoti muziejaus vertybes, prasidjus

sien juose vaizduojamos beveik vien ponios, nes kontuais pasipuo ponai krito

vokiei okupacijai Antrojo pasaulinio karo metais, jei ne tuometinio muziejaus

sukilime. Milinika Gdanske dirbdinta spinta, tikriausiai irgi gdanskiniai aukti,

tapybos skyriaus kuratoriaus Germaino Bazino (19011990) atsiminimai8. Mums

neprasto pavidalo krslai. Toliau aidim kambarys su idiniu, siliejantis tipi-

panaios verts altiniai yra ilgameio iurlionio galerijos (vliau Vytauto Didiojo

k XIX a. pirmos puss anfilad eil vienas kit atsiveriani kambari, kuri

Kultros muziejaus) direktoriaus Pauliaus Galauns (18901988) , iauli Auros

pradeda kabinetas, toliau tas aidim kambarys, didysis ydras salonas, maasis sa-

muziejaus vieno steigj Pelikso Bugailikio (18831965) atsiminimai , padedantys

lonas, miegamasis ir pagaliau garderobas. Visur auktos dvivrs durys, kambariai

u sausos fakt kalbos pajusti nacionalini kultros staig tapsmo peripetijas.

apstatyti caro laik raudonmedio baldais, tarp paveiksl galima rasti kelet neblo-

10

Raant dails istorij, btina pasitelkti ir nedails atsiminimus, kuriuose pasitai-

g Rustemo tapyt portret vaivados Tomo Vaveckio, jo brolio Juozapo, Lenkijos

ko verting nuorod apie dails krini funkcionavim, skon, mad, aminink pa-

armijos generolo, bei pastarojo dukters, apsisiautusios plonu perregimu drabuiu.

iras bei nuomones. Pavyzdiui, apie tarpukario Kaun savo memuaruose taikliai

Auktos, dviej sieksni lubos ir jas atitinkanios kambari proporcijos; neinau,

pasakoja Lenkijos karo ata Kaune Leonas Mitkiewiczius (18961972)11. Negausios

kas stat dvar turbt ne Guceviius ir ne Podainskis, nes juos bt prisimin,

literatros apie Lietuvos dvar architektr ir rang kontekste vertingi i Pajuosio

bet Pajuosio dvaro stilius aikiai priklaus Guceviiaus mokyklai, kuri pasiymjo

dvaro kilusio kunigo Valerijono Meitaviiaus (18931982) prisiminimai, kuri vert

nekintama pagarba Vitruvijaus kanonams, klasikinms proporcijoms ir ritmingu

puikiai iliustruoja i trumpa itrauka apie jo gimtin: Sodyba stovjo toje vietoje,

lang bei dur pasikartojimu. Tie patys bruoai matyti didesniuose u Pajuosio

kur srauni Juosta, iplaukusi i mik ir veikusi stat tarpekl, teka Nev. Ten

dvar Taujn rmuose ir milinikuose Mlynovo rmuose, tiesa, pastarieji senesni

buvo aukta kaln, kitados niekas nepamena, kada ir kieno pastangomis buvusi

u pirmuosius du pastatus; vliau pastebjau panai form harmonij Elbje, kai

nukasta, tad Juost ir Nev besileidiantys kalvos laitai sudar taisykling ke-

apirinjau mautlaiius Napoleono rmus.12

Wyeth People: a portrait of Andrew Wyeth as he is seen by his friends and neighbors, New
York: Doubleday & Co., 1971; pakartota Swallow Press, 2003.

Jonas vaas atsiminimuose, sudaryt. V. ukas, Vilnius: VU leidykla, 2003.

D. Wildenstein, Y. Stavrids, Marchands darts, 1999.

G. Bazin, Souvenirs de lexode du Louvre: 19401945, Paris: Somog d. dart, 1992.

P. Galaun, Muziejininko novels, Vilnius: Vaga, 1967; 2-as papildyt. leidimas: idem, Likimo
duota. Muziejininko novels, Kaunas: Varpas, 1998.

10

P. Bugailikis, Gyvenimo viekeliais. Mediaga istorijai, iauliai: iauli Auros muziejus, 1994.

11

L. Mitkiewicz, Kauno atsiminimai (19381939), Vilnius: Baltos lankos, 2002.

384

Gi e d r J a n k e vi i t

12

W. Meysztowicz, Panekesiai apie laikus ir mones, i lenk k. vert R. Drazdauskien,

Vilnius: Aidai, 2004, p. 1819.

385

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

III s k y r i u s . Eg o t e k s t a i

Mstislavas Dobuinskis. Mikalojus Konstantinas

iurlionis

/ At s i m i n i m a i

kart pamaiau jo fantastik. iame neturtingame tamsiame kambaryje, sagutmis

[smeigtukais] pritvirtins popieri prie sienos, jis tuomet baig savo poetikiausi
Jros sonat16.

> Tekstas i:Mstislavas Dobuinskis, Mano atsiminimai apie iurlion,M. K. iurlionis,

Apie matytus iurlionies krinius a papasakojau savo draugams, kurie labai

sudaryt. Paulius Galaun, Kaunas: Vytauto Didiojo kultros muziejus /M. K. iurlionies

jais susidomjo, ir gana greit pasikvieiau Al. Benua17, Somov, [Eugenij] Lanse-

galerija, leidinys nr. 9, 1938, p. 9397 (komentarus pareng Rasa Andriuyt-ukien)

r [18751946], [Leon] Bakst [18661924] ir Sergej Makovsk (urnalo Apollon

redaktori)18, kuriems parodiau visk, k iurlionis su savim atsive. iurlionis
ms subuvim neatjo, nes j tatai bt var, ir a su juo i anksto susitariau, kad

Prie atsikeliant iurlioniui Petrapil , 1908m. ruden gavau ini i Vilniaus, kad

jo paveikslus geriausia parodyti be jo. Makovskis tuomet buvo pasirys surengti

tenai atsirado dailininkas, spalvomis vaizduojs muzikos temas. Keistuolio, de-

didel meno parod19. iurlionies kriniai visiems padar tok didel spd, jog ia

kadento ir dar grietesni epitetai, kuriuos a girdjau i maiusi jo paveikslus ir

pat vieningai buvo nutarta kviesti j dalyvauti parodoje Salon [dalyvavo 1909]. iur-

diletantikai apie juos sprendusi, vert mane tiktai susidomti tuo, matyt, nepa-

lionies kriniai pirmiausia visus nustebino savo originalumu ir nepaprastumu20 jis

prastu menininku, juo labiau, kad jis, kaip buvo kalbama [praleista: tuo pat metu yra

niek nebuvo panaus ir jo meno altinis atrod gilus ir paslaptingas21. galv

ir kompozitorius], vaizduoja kakoki fantastik Lietuv [i odi originaliame

ateidavo palyginimas (ir tai ne visikas) su Williamu Blakeu22 ir Odilonu Redonu23,

tekste nra]. Nors a gyvenau Petrapily, bet kiekvienais metais bdavau Vilniuje ir

dailininkais, kuriuos iurlionis galjo inoti, bet ar jis inojo juos ir ar jie dar jam

inojau apie prasidjus lietuvi tautin sjd, bet Lietuvos veidas tuomet atro-

takos, tai klausimas, kur dar reikia isiaikinti.

13

d pridengtas miglomis, poetingas ir mslingas, ir iurlionies atsiradime norjau

Kad iurlionies menas kupinas lietuvi tautini motyv, tatai buvo aiku, bet jo

matyti kakoki pranayst. Ir kai i A. muidzinaviiaus14 laiko suinojau, kad

mistika, visa tai, kas slepiasi u jo muzikini program, jo sugebjimas pavelgti

iurlionis rengiasi atvykti Petrapil, a ir tie, kurie jau buvo girdj apie iurlion,

pasaulio beribes, ami gelmes dar i jo meninink labai plat ir gil: jis nueng

susidomj laukme, kad galtume su juo susipainti. A. muidzinaviius spjo,

toliau u siaur tautin rib.

kad iurlionis labai kuklus, nedrsus. Ir i tikrj, atvaiavs Petrapil, jis nedrso

Kas mus tikrai diugino iurlionies kryboje ir, btent, diugino kaip koks

ueiti nei pas mane, nei pas K. Somov15, kuriam A. muidzinaviius irgi ra, o

retas radinys, tai jo nuoirdumas, tikroji mistika ir jo meno gilus dvasinis turinys.

kain kodl pirma pasiunt pas mus savo brol [turimas omenyje Stasys iurlionis,
18871944], dar kuklesn u save pat. Kai pagaliau iurlionis atjo pas mane, gana

16

Sonata nr. 5, 1908; trys dalys: Allegro, Andante, Finale.

greit padrsjo, m pas mane daniau lankytis, ir a turjau progos ariau j painti.

17

Aleksandras Benua (18701960) rus dailininkas simbolistas, grups Meno pasaulis narys.

sikr iurlionis Vozniesenskio prospekte, prie Aleksandro turgaviet, tarp

18

Sergejus Makovskis (18771962) leido ir redagavo urnal Apollon () 19091917m.

Sankt Peterburge.

19

Paroda pavadinimu Salonas, arba Makovskio salonas Aleksandro Menikovo rmuose, veik
nuo 1919 01 04 (17) iki 1919 03 08 (21).

Fontankos ir Sod gatvs, didelio namo kieme. Jo kambarys, siauras ir apytamsis,

buvo kakoki neturting yd bute, kur cyp vaikai, kvepjo virtuv. ia a pirm

20 Originale tik nepaprastumu, netiktumu .

21

Netikslus vertimas; originale: Ir atrod

paslaptingas meno pirmeivis.

13

Sankt Peterburgas.

14

Antanas muidzinaviius (18761966) lietuvi tapytojas.

22 William Blake (17571827) angl romantizmo poetas ir dailininkas.

15

Konstantinas Somovas (18691939) rus dailininkas simbolistas.

23

386

Odilon Redon (18401916) prancz tapytojas simbolistas.

387

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

III s k y r i u s . Eg o t e k s t a i

/ At s i m i n i m a i

Jeigu iurlionis kai kuriuose savo kriniuose visikai ne meisteris, kartais nedr-

mane uj. Mano eimoje iurlionis, matyt, jautsi gerai ir jaukiai; su mano maais

sus ir technikai lyg ir bejgis, tai tas ms akyse nebuvo jo darb neigiamoji savyb.

vaikais buvo labai malonus, sodindavo juos sau ant keli, juokdavosi i j iaukjimo

Prieingai, jo pastels ir temperos, padarytos lengva muziko ranka, o kartais lyg vai-

ir pat maiausi vadindavo angelliu. Atsimenu, su kokiu pasigrjimu ir dmesiu

kikai naiviai, be kokio nors recepto ir be jokio manierikumo, kartais neinia kaip,

irindavo j tikrai domius pieinius, kuri a turjau vis kolekcij, kartodamas

lyg pats savaime gims, savo graktumu ir trapumu, kolorito gamomis ir kompozicija

savo mgiam isireikim nepaprastai. A j aplamai atsimenu nuolat k nors iri-

rodsi mums kakokiomis brangenybmis [visikai laisvas vertimas]. J muzikiki pa-

njant. A turjau ger meno veikal bibliotek ir daug gravir. Jis nenoromis kalb-

vadinimai [originale: muzikinis demonstratyvumas

jo apie savo krinius ir nepakent, kai pra juos paaikinti. Jis man pats pasakojo, kad

arba net pretenzija muzikikum] mums atrod veikiau kuriozu, ta jo meno puse,

kart kako paklaustas, kodl jis savo paveiksle Karali pasaka [1909] uolo akose

kuri jo vertinime nesudaro vyriausio elemento.

ipies maus miestus, atsaks: O kad taip a panorjau.

iurlionis su savimi atsive palyginti maai savo pirmj kompozicij (pastel-

Tuometinis jo veidas ir dabar man visikai gyvas: atsimenu jo nepaprastas m-

mis); man atrodo, kad jis jau menikai subrends nelabai jas mgo, ir mums visiems,

lynas, tragikas akis su temptu vilgsniu, nepaklusnius plaukus, kuriuos jis nuolat

atsimenu, j drsiai pabrtas simbolizmas tuomet pasirod per daug literatrinis.

taisydavo, nedidelius retus sus, ger, nedrsi ypsen. Jis sveikindavosi smalsiai

Gali atrodyti keista, kad iurlionies menas, toks ultraasmenikas ir stovs vi-

irdamas akis ir labai stipriai spaud rank, kakaip j patempdamas emyn.

sikai skyrium, taip greit ir kartai ms buvo pripaintas. Tatai vyko dl to, kad

Danai jis k nors niniuodavo; atsimenu kart ieidamas su ypsena m niniuoti

jis buvo individualus ir sudvasintas. Mir iskusstva (Meno pasaulio) dvasia kaip tik-

Egmonto [Ludwigo van Beethoveno uvertira] pradi. Mano bute jis mielai lanky-

tai iekojo asmeniko ir nuoirdaus, jokiu bdu ne iorinio formalizmo [originale

davosi ir dl to, kad galjo naudotis puikiu nauju Bekkerio25 rojaliu. Kai iurlionis

pamgdiojimo], ir todl iurlionis i karto pasirod artimas ir savas

su mumis visikai apsiprato, jis itisas valandas skambindavo, labai danai improvi-

[originale savas kabutse].

zuodavo ir ateidavo skambinti kada ms nebdavo namie. Su mano mona jis daug

iurlionies men su ms menu suartino ir tai, kad jo menas buvo gana grafikas. Kaip inome, grafika j buvo ypatingai patraukusi prie savs.

skambindavo keturiomis rankomis, daniausiai skambindavo Beethoveno simfonijas (ypa 5-j), Egmont ir [Piotro] aikovskio 6-j simfonij, kuri jis labai mgo.

Suprantama, kad mano draugai, mat pirm kart jo paveikslus, panoro susipa-

Skambindavo jis mums savo Jr26. Mane visuomet stebindavo, kaip tylus iurlionis

inti su juo paiu. Nors iurlionis nemgo vieumos, taiau man pasisek prikalbinti j

prie rojalio virsdavo visikai kitokiu: skambindavo su nepaprasta jga ir, rodos, ro-

nueiti pas Al. Benua. Pas Benua tam tikromis dienomis be artim biiuli brelio taip

jalis jo rankose vaikiote vaikiodavo.

pat susirinkdavo visi paangieji Petrapilio menininkai. Tokiame sambry iurlionis

Pas Benua jis susipaino su i dien muzikos vakar [iuolaikins muzikos

juoba galjo jaustis nejaukiai, taiau eiminink malonus nuoirdumas ir tas, kad nie-

vakar] draugijos steigjais P. Nuveliu27 ir A.[lfredu] Nuroku [18631919; valdininkas,

kas i mandagumo iurlionies nekankino klausimais, leido jam ramiai sdti kampe,

iuolaikins muzikos vakar vienas rengj], kuriems dav perirti savo muzikos

irinti gausius gravir ir pieini rinkinius ir klausytis kartais labai domi pasikalbjim. Po pirmojo pas Benua apsilankymo jis, berods, tenai buvo dar vien ar du
kartus. Pas mane, kaip minjau, ueidavo labai danai. Petrapily, be . Sasnausko24, jis
pastam eim neturjo; pas . Sasnausk jis danai bdavo ir kart su juo buvo pas

25

26 Neaiku, ar iuo atveju kalbama apie simfonin poem, parayt 19031907 m., ar apie dain
vyr chorui tuo paiu pavadinimu, ar apie cikl Mars abu sukurti 1908 m.
27

24 eslovas Sasnauskas (18671916) lietuvi kompozitorius, vargonininkas, dirigentas.

388

Greiiausiai klaida; tiktina, kad galt bti Becker; XX a. pradioje Berlyne veik Max
Becker fortepijon ir pianin dirbtuv.

Turi bti Valteris; 18711949; valdininkas, Meno pasaulio dalyvis, iuolaikins muzikos
vakar vienas rengj.

389

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

III s k y r i u s . Eg o t e k s t a i

/ At s i m i n i m a i

krinius. Draugijos koncertuose buvo ipildomi paangiausios Europos ir Rusijos

Diagilevo [18721929] Meno pasaulio dailininkai. Joje istatme dar niekur nerodyt

muzikos rinktiniai kriniai. iurlionis ir ia buvo pripaintas. Viename tos draugijos

iurlionies Pasak [greiiausiai iuo vardu Dobuinskis, kaip ir Benua, vadino vien i

koncerte buvo ipildyta jo simfonija (Jra ar Mikas, nepamenu)28, kuri virtuozikai

1909m. nutapyt krini, iandien inom kaip Nojaus arka, Rojus arba Juodoji saul;

skambino pianist Plockaja-Jemcova . A buvau tame koncerte ir maiau tolimame

galimus eksponatus pagal parodos katalog, lietuvik ir rusik spaud identifikavo

kampe tyliai sdint iurlion. is koncertas, rodos, buvo 1909m. pavasar. Prie tai,

Landsbergis; r.: V. Landsbergis, iurlionio dail, Vilnius: Vaga, 1975, p. 314315].

29

iem, iurlionis buvo ivyks ir sugro su savo jauna mona30, su kuria mes ia pat

Greit Sjunga suskilo [kalbama apie Rus dailinink sjungos skilim 1910m.

susipainome. Jie sikr Malaja Masterskaja gatvje, viesiam kambary su dideliais

menini pair pagrindu] ir sikr nauja Meno pasaulio draugija31, suvieniju-

langais, ir ia jis kr savo Rex [1909; paskutinis, didiausio formato iurlionio pa-

si Diagilevo grups dailininkus; tuomet iurlionis vienu balsu buvo irinktas tos

veikslas, tapytas ant drobs]. A fakt ypa pabriu, nes kai kas laiko krin pa-

draugijos nariu. Pirmoje Meno pasaulio parodoje Petrapily (1911m. pradioje) buvo

daryt daug anksiau. A krin atsimenu ne visai pabaigt ir galiu pasakyti, kad is

istatytas jo Vyties preliudas [1909]. Parodos metu suinojome apie iurlionies mirt.

krinys A. Benua ir man patariant buvo padarytas drobje. Visi mes tuomet labai pa-

Parodos komitetas N.[ikolaj] Roerich [18741947], Al. Benua, O.[sip] Braz32 ir

tarm iurlioniui pabandyti kitoki technik ir padaryti monumental krin. Galbt,

mane galiojo pasisti Vilni ant iurlionies karsto vainik, kiek atmenu, su parau

kad Rexas buvo pradia naujo, nevykdyto paveiksl ciklo.

apie netekim genialaus dailininko, ms nario.

19081909m. surengta Salon paroda, kurioje pirm kart dalyvavo iurlionis,

iurlionies paveikslai, anksiau istatomieji parodose ir kurie buvo pas mane,

galima sakyti, buvo jo triumfu. Su maomis iimtimis kritika vertino j teisingai,

buvo pasisti Lietuvi dails draugijai Vilni, kur mintoji draugija sureng jo k-

o Benua [jo straipsnis buvo ispausdintas 1912m. urnalo nr. 12] apie j ra

rini pomirtin parod (1911m. gale). Toje parodoje buvo istatyta viskas, k iurlionis buvo sukrs. Antroji Meno pasaulio paroda buvo Maskvoje 1911m. gale ir

entuziastingai.
Man rodos, kad iurlionis ivyko i Petrapilio anksti pavasar [1909]. Ruden,

ten, ms komitetui praant, i Vilniaus buvo pasisti iurlionies kriniai, kurie jau

kai jis vl atvaiavo, a ilg laik buvau Maskvoj uimtas Dails teatre ir man nesant

buvo parodose Petrapily ir kuri mes dar nebuvom mat. Buvo istatyta 158 kriniai

jis mano eimoje apsilank dar kart ar du, o vliau dingo. Kai iemos pradioje

(j tarpe 11 pieini, 16 kompozicij be pavadinim, 32 fluorofortai). i Meno pa-

a sugrau Petrapil, miau nerimastauti dl jo nesilankymo pas mane ir tuojau

saulio paroda drauge su pomirtine iurlionies krini paroda vliau buvo perkelta

nujau pas j (jis tuomet gyveno Izmailovo prospekte); radau visikai sergant. Apie

Petrapil ir atidaryta 1912m. pradioje. ia iurlionies krini buvo istatyta tiek

tai praneiau jo monai Vilni ir jo draugui esl. Sasnauskui, ir po to a jo daugiau

pat, tiktai p. S. iurlioniens, dalyvavusios parodos atidaryme, nurodymais parodos

nebemaiau: j ive Druskininkus, o vliau Varuv.

kataloge kai kuri krini pavadinimai buvo pakeisti.

Prie iveant iurlion i Petrapilio ponia S. iurlionien atidav man saugoti

visus jo paveikslus, ir jie pas mane buvo iki jo mirties.

T pai 1912 m. balandio mnes Meno pasaulio ir urnalo Apollon iniciatyva Petrapilio konservatorijoje buvo surengtas iurlionies minjimas ir jame i-

T pai iem, 1910 m. pradioje, Petrapily vyko eilin maskviks Sojuz Rus-

statyti kai kurie jo kriniai. iame minjime buvo padaryti nuoirds praneimai

skich chudonikov (Rus dailinink sjungos) paroda, kurioje dalyvavo [Sergejaus]

S.[ergiejaus] Makovskio, Val.[erijano] udovskio [18821937; literatros tyrintojas,

28 Dobuinskis suklydo: i ties buvo pagrotas ciklas Mars (1908).

31

I tikrj draugija persiformavo, jai vadovauti pradjo modernesni nei Benua pair
Sergejus Diagilevas.

32

Osipas Brazas (18731936) tapytojas peizaistas ir portretistas.

29 Vytautas Landsbergis mini S. Polockaj-Jemcov.

30 Sofija Kymantait-iurlionien, 18861957; raytoja ir visuomens veikja.

390

391

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

III s k y r i u s . Eg o t e k s t a i

/ At s i m i n i m a i

vertjas] ir Via.[eslavo] Ivanovo [18661949]. Pastarasis poetas ir filosofas, padar

palaik ryius, pasirinktas Dobuinskis? Pirmiausia pasirinkim, matyt, lm prak-

ypa paymtin praneim apie iurlionies krini mistikum.

tiniai sumetimai Dobuinskis buvo lengvai pasiekiamas, gyveno ia pat, knygos

Vliau iurlionies krybai buvo paskirtas vienas urnalo Apollon numeris [1914,

sudarytojas jau buvo su juo pastamas. Kita vertus, is menininkas Lietuvoje buvo

nr. 3], kuriame buvo dta gana daug jo krini reprodukcij. N. Butkovskiens

pripastamas kaip tarptautiniu mastu inomas krjas buvs Sergejaus Diagilevo

[originale Butkovskajos] leidykla ileido apie iurlionies kryb iliustruot mono-

Rus baleto scenografas (19141918) ir Londono teatro mokyklos dstytojas (1938),

grafij [turima omenyje Boriso Lemano 1916 met nedidels apimties monografija

turjo autoritet ir tarp koleg, ir plaiojoje visuomenje. Tiktina, kad amininkai

i serijos iuolaikinis menas]. Laikratyje Rie [, 1912, nr. 39] Al. Be-

man, jog susiejus tokio lygio menininko vard su iurlionio vardu, bus paskatintas

nua, ymiausias rus meno kritikas ir meno istorininkas [istorikas], ispausdino

Lietuvos kultrins visuomens pasididiavimas nacionalinio genijaus palikimu ir

apie iurlionies kryb straipsn, kuris yra vienas nuoirdiausi ir giliai atjaust

suteiktas papildomas impulsas labiau pasidomti jo biografija ir kryba.

jo kritikos etiud.

Dobuinskio prisiminimai apie iurlion buvo kelis kartus skelbti tarpukario

Visa tatai be kai kuri smulkmen daugiau ar maiau yra inoma, bet a ia

Lietuvos periodikoje33, daniausiai jubiliejini sukaki (gimimo, mirties) progomis.

norjau pabrti t didel susidomjim ir pagarb, kuri adina iurlionies menas

Toks progikumas lm kai kuriuos atsiminim stiliaus ypatumus: apgailestauja-

ir asmuo Petrapilio meno pasauly. Aiku, jei nebt iurlionis taip anksti mirs,

ma dl be laiko mirusio talento, siekiama j ikelti ir palovinti. Taiau apskritai at-

tai neabejotina, kad artimiausioje ateityje jis bt apsuptas adinanios kultros

siminimai parayti gyvai, yra patraukls ir intriguojantys, nors ir stokoja domesni

atmosferos. Bet jo likimas buvo nulemtas ir jis tai galbt jaut, nes taip skubjo

detali, tikslesni apibdinim. Visos Dobuinskio atsiminim versijos panaios,

pasisakyti ir per savo trump gyvenim spjo taip daug sukurti.

bet atidiau jas sulyginus matyti, kad rinkinyje skelbiama versija, tiktina, rengjo

Jo mirtis, kuri galima laikyti tragikai ankstyva, ypatinga viesa nuvieia mums
jo krybos paslaptingum, darydama dar vertingesn ir didingesn jo palikim.

pastangomis buvo atidiau suredaguota, sutaurinant j stili. Pakeitimus netiksl vertim, kupiras leidia pastebti sugretinimas su rusikai paraytu originalu, kuris saugomas Lietuvos dails muziejaus archyve, Mikalojaus Vorobjovo

K o me n ta r as

fonde (f. 16, l. 121124). Sunku pasakyti, kiek tai priskirtina siekiui suteikti atsi-

Tekstas pateikiamas taip, kaip jis spausdintas Pauliaus Galauns sudarytame

minimams rengjo pageidaujam skambes, kiek menkai altini skelbimo patiriai

straipsni rinkinyje, skirtame Mikalojaus Konstantino iurlionio (18751911) gy-

ir akademins menotyros tradicij stygiui. Atitinkamai ms dails istoriografijoje

venimo ir krybos pristatymui. Knygoje, greta straipsni apie iurlionio kryb,

egzistuoja kelios io teksto vertimo versijos, atspindinios skirtingus paios dails

spausdinami aminink atsiminimai, krini (tapybos, fluorofort, pieini) sra-

istorijos disciplinos brandos etapus. Tai skirting kart tyrintoj Pauliaus Ga-

ai, bibliografija ir 174 reprodukcijos (keletas j spalvotos, gerai atspausdintos ir tai

launs (18901988), Vytauto Landsbergio (g. 1932), Rasos Andriuyts-ukiens (g.

aminink akyse atrod didelis laimjimas). Prisiminimais apie iurlion dalijasi jo

1960) vertim variantai. Be abejo, altinio pakeitimai lm skirtingas kai kuri

eimos nariai sesuo Valerija iurlionyt-Karuien (ji daugiau rao apie krybinio

fakt, poiri, liudijim interpretacijas. Pavyzdiui, originale, mindamas tapy-

palikimo isaugojim) ir brolis Stasys, biiuliai tapytojas Antanas muidzinaviius

bines sonatas, Dobuinkis pavartojo apibdinim .

ir kompozitorius Juozas Tallat-Kelpa. Pateikiami ir iurlionio amininko, kole-

Skelbiamame tekste jis iverstas kaip muzikiki pavadinimai, pakeiiant mint.

gos dailininko Mstislavo Dobuinskio (18751957) pasakojimai apie susidrim su

iurlioniu Sankt Peterburge 19081909 m., rayti Dobuinskiui jau gyvenant Kaune,
t.y. greiiausiai po 1929 met. Kodl i kit rus meninink, su kuriais iurlionis
392

33

Pavyzdiui, A. Braziulis,M. K. iurlionies dienos Peterburge. I profesoriaus

M. Dobuinskio atsiminim, 7 meno dienos, 1933 02 05.

393

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

III s k y r i u s . Eg o t e k s t a i

/ At s i m i n i m a i

Landsbergis rao: tyinis muzikalumas34. Mano manymu, bt teisingiau versti

Migloti Dobuinskio liudijimai apie Rex paskatino vlesnius interpretatorius

apsimestinis muzikalumas arba muzikinis demonstratyvumas, gal net pretenzija

samprotauti, kad paveikslas liko neubaigtas, nors i prisiminim nemanoma pa-

muzikikum. Be abejo, vertim skirtumai lm ir Dobuinskio skirtingas vertini-

sakyti, kada, kurioje stadijoje Dobuinskis mat iurlionio krin. Antra vertus,

m interpretacijas: skaitant Galauns sudarytoje knygoje paskelbt variant atrodo,

Dobuinskio liudijimas, kad peterburgieiai sil lietuviui imti aliejinius daus ir

kad Dobuinskis nesupranta iurlionio tapybins sonatos principo ir todl vadina

didinti format parodo, kad jie nevisai suprato iurlionio tapybos ciklo idj ir pa-

nesusipratimu (originale kuriozu); Landsbergio interpretacijoje tyinis muzika-

stels bei temperos privalumus.

lumas tai sonat struktra, o ne vien muzikiki pavadinimai. Mano nuomone,

iurlionio krybos palyginimai su prancz simbolistu Odilonu Redonu ir an-

Dobuinskio posakis apsimestinis muzikalumas ar pretenzija muzikikum rei-

gl romantiku Wiliamu Blakeu tarpukario Lietuvoje skambjo naujai ir netiktai,

kia jo skepticizm muzikos ir tapybos jungimo idjos iurlionio kryboje atvilgiu.

nes lietuviai nuo pat XX a. pradios labiau domjosi iurlionio lietuvikumu, o ne

Dobuinskio prisiminim patikimum leidia verifikuoti kiti altiniai. Svar-

tarptautikumu. Dobuinskio palyginimai i ties yra prasmingi ir tinkami, tad gai-

biausias i j iurlionio laikai monai Sofijai i Sankt Peterburgo, rayti tuo paiu,

la, kad jis j neipltojo, nepateik tikslesni argument. Bandymas ivesti paraleles

19081909 m. laikotarpiu. Laikai mylimai ir artimai moteriai tiesiogiai perteikia

su Vakar Europos dailininkais, be ko kita, parodo ir Dobuinskio isilavinim, jo

igyvenimus ir vykius, tad leidia patikrinti kai kuri Dobuinskio minim fakt

kultrini interes rat. Panaiai, nesileisdamas detales, Dobuinskis rao ir apie

tikslum. Atsiminim patikimum padeda vertinti ir kit aminink (Sofijos iur-

iurlionio krybos sklaid. Taiau iuo klausimu jo atsiminimus papildo susirai-

lioniens, Juozo Tallat-Kelpos) urayti prisiminimai.

njimas su dailininko nale36.

Dobuinskio atsiminimai padeda suvokti neoficialij, neparodin Sankt Peter-

Vertingiausias atsiminim ypatumas tai, kad Dobuinskis sugebjo asmenin

burgo meninink bendravimo pus; juose yra verting ini apie Meno pasaulio gru-

patirt suausti su platesniu, intelektualesniu iurlionio krybos vertinimu. Bandy-

puots nari santykius. Dobuinskis atskleidia iurlionio elgsenos rus dailinink

mus sieti iurlionio dail su europiniu kontekstu, kas lietuvikoje aplinkoje buvo

draugijoje detali, kurios atspindi jo udarok bd. Taupiais sakiniais prisiminimuose

naujov, be abejo, lm Dobuinskio isilavinimas, erudicija. Svarbus ir liudijimas

apibdinta iurlionio ivaizda ir buities slygos. Apie Dobuinskio minim nuomo-

apie santr iurlionio poir ankstyvuosius savo krinius bei tipik epochai

jam but laike monai pats iurlionis, beje, ra taip: Gal gale radau kambariuk

susidomjim Tolimj Ryt graviromis.

pasaulio stebuklas! viesus, nemaas, varutis, vieiai iklijuotas, eimininkai sim-

Pristatomi atsiminimai atspindi iltus ir draugikus Dobuinski ir iurlioni

patingi, ir laiptai nelabai purvini, ir su , ir lempa, ir lova, gls, spiaudykl,

eim santykius. Tai patvirtina ir iurlionis viename laik monai: O tie Dobu-

spintel ir t. t., ir pusdykiai 14 rub!!! Bet ir ia prasids. Tik pridursiu, kad tuojau

inskiai labai man patinka irdingi, palanks, net baisu! Landioju pas juos kas

umokjau, parsiveiau daiktus (nieko nepameiau aha! Gaila, kad nematai pygos,

trei dien skambinu su Dobuinskio mona keturiom rankom Bethoveno sim-

nei lieuvio, kuriuos parodiau Vilniaus pusn) ir susikrausiau. Tik tada pasirod, kad:

fonijas ne syk ligi nakties 1-mos.37

kambariukas paprastas, tamsus, anktas, uuolaidos ir staltiess nevarios, eimininkai

nelabai simpatingi ir ydai, laiptai purvini kaip reikiant o kitkas toli nuo komforto.35

R a s a And r i u y t - u k i e n

34 V. Landsbergis, iurlionio dail, Vilnius: Vaga, 1975, p. 79.

35

I iurlionio 1908 10 17 laiko Sofijai; cituojama pagal: Laikai Sofijai, sudaryt.

V. Landsbergis, Vilnius: Vaga, 1973, p. 53.

394

36 Laikai Sofijai, p. 157167.

37

I iurlionio 1908 11 0809 laiko Sofijai; cituota pagal: Laikai Sofijai, p. 67.

395

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

Barbora Didiokien. Maosios dailininks

prisiminimai

III s k y r i u s . Eg o t e k s t a i

/ At s i m i n i m a i

I ties, bdama iuoja, alio nebijojau, nors vilkjau lengvus drabuius ir

nosis buvo paraudusi nuo alio. Mano kostiumlio varkelis buvo viso labo tik apkratuotas pigiu triuio kailiu, jame nebuvo vatino, tik flanels pamualas, o lauke

>

Versta i: io[]i[]e, ,

pt vjas ir termometras rod atuonis laipsnius alio. Sumokjau pinigus, direk-

1959 0201 1959 04 05, NacionalinioM. K. iurlionio dails muziejaus Fototekos

torius ira man kvit. Pastebjau, kad jo rankos aplusios juodais gaurais ir ant

ir dokumentacijos skyrius, saug. vnt. nr. G-157135 (i rus k. vert Irena Mikinien,

rieo jis turi masyvi auksin apyrank, sveriani gal vis svar38. Pamiau kvit ir

komentarus pareng Justina Augustyt)

ulipau septint aukt, kur buvo mokykla.

Paskambinau ir u dur igirdau ltus sunkius ingsnius. Durims atsidarius pa-

1916met ruden mano bendradarbis Mitia Stepanovas stojo Dails skatinimo moky-

maiau solidaus kno sudjimo ir rimtos ivaizdos mog.

kl. Ateidavo telegraf ir itaiks laisv minut i atminties piedavo blankuose sudtin-

Js tikriausiai mokykl? paklaus jis mans.

gus ornamentus. Dar didel paang, be to, ir talent turjo nemenk. Pasakysiu ties:

Taip, atjau pas jus pieti! atsakiau.

pamaiusi jo pieinius pajutau pavyd. Kodl gi a, taip gerai pieusi toje paioje mokykloje, meiau mokslus mokysiuos ir a! miau mstyti apie tai, koki privai mokykl man stoti, kad nereikt kasdien mokykl vaikioti. Bent tris kartus per savait...
Kart gatvje pamaiau skelbim: Privati dailininko Podosenovo mokykla.
Skelbimo kratuose buvo nupieti du jaunuoliai baltasis ir juodaodis, abu su paletmis. Usiraiau adres: Vasilijaus sala, 1-oji linija, namo numeris toks ir toks. Parjusi namo praneiau mamai ir seseriai, kad vl ketinu mokytis pieimo. Jos, gerai
inodamos mano bd, neprietaravo. Kit dien spaud altukas. Apsivilkau savo
juod iuoimo kostium, apsit rudo triuio kailiu, usidjau juod aksomin balt vynuogi keke papuot skrybl su baltu ydu ir ikeliavau Vasilijaus sal. Buvo
alta, jautsi, kad atjo lapkritis.

mogus pakviet mane ueiti ir pasikalbti. Nuveds visikai tui klas papra sstis.
A esu Vladas Didiokas, ios mokyklos dstytojas, o js?
A telegrafist Gorochova.
Labai malonu susipainti, bet reikalas tas, kad jau antr dien ildymas neveikia, gal ateisite po koki trij dien? paklaus jis mans.
Ne, noriu tuoj pat pradti pieti! Ar turite popieriaus, pietuk? pasiteiravau.
Jis atsak, kad nieko neturi.
Ar negalima bt nusipirkti? Dails skatinimo mokykloje buvo speciali krautuvl, kamantinjau j vis dar neprarasdama vilties.
Deja, krautuvls ia nebuvo. Pasakiau labai dl to apgailestaujanti. Taiau neti-

Taigi 1916 met lapkriio 1 dien atjau privai Podosenovo mokykl. Kance-

ktai dailininkas paadjo man reikal isprsti ir nujs gretim kambar atne

liarijoje pamaiau ios mokyklos direktori ir savinink. Jis man pasirod panaus

i ten kelis pietukus ir trintuk. Po to usirioglino ant grakios Vienos stiliaus

juod bedion. Kai mane supaindino su primimo slygomis, apsidiaugiau,

kds, kuri net sutrakjo nuo jo svorio, ir nupl vien i pieini, kuriame pilkvo

nes man labai tiko mokykl galima buvo lankyti tris dienas per savait ir ryte, ir

skuduro fone buvo pavaizduota pamerkta stiklin alyv puokt. Pieinys taip pat

vakare. Kol jis visk aikino, apirinjau gausyb ant sien kabani pieini ir

buvo pasiraytas Podosenov.

akvareli. Visi lapai pasirayti Podosenov. Nesakyiau, kad ios akvarels ir pieiniai man patiko, nes spalvos buvo blausios, pieinys ikamuotas, motyvai neaiks.

Apverts lap smeigtukais pritvirtino j prie lentos ir pastat ant molberto. Su

nuostaba pairjau j ir paklausiau:

Pasakiau, kad noriu pradti pieti nuo iandien. Direktorius spjo, kad mokykloje
alta sugedo ildymo garu sistema, ir sil ateiti po koki trij dien. Atsakiau
alio nebijanti ir norinti pradti mokytis tuoj pat.
396

38

Rusijos svorio matas, lygus 409,5 gramo. Vert. past.

397

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

K Js darote? Juk tai mokyklos savininko pieinys, jis supyks suinojs, kad a
pieiu ant jo paveikslo!
Tokio nieko neverto lamto ia pilna, juk norjote tuoj pat pradti pieti taigi
a Jums suteikiau galimyb!

III s k y r i u s . Eg o t e k s t a i

/ At s i m i n i m a i

Ijusi laiptin jauiau, kad esu juo susiavjusi, bet jokiais bdais ne simyljusi i pirmo vilgsnio, kaip paprastai sakoma. Man labai patiko jo rpinimasis
manimi: kad tokiu neprastu bdu gavo man popieriaus, kad pasisil pigiau nupirkti da. Pirm kart mane mat, ir toks atjautimas. Visikai nemaniau, kad

Nusiypsojau ir miau pieti sudting ornament. Pieiau greitai ir be klaid.

jam patikau ar padariau spd savo ivaizda. Pamaniau j pastebjus, kad nesu

Atjo dar vienas dstytojas, ininierius. Padars pastab, kad reikt brti grak-

turtinga. Tiesiog pagailjo mans tikriausiai jis geras mogus, puiku bt turti

tesn linij, parod, kaip tai daryti. Klasje buvau viena, mane mok du dstytojai.

tok draug!

Kur visi kiti mokiniai? pasiteiravau.

Isilakst alio isigand. Po koki dviej dien pamatysite, kad ia nemaai
moni renkasi!
Galiausiai pasirod negraus jaunuolis ilgais tamsiais plaukais. Buvo susiteps
plaukus riebalais ir dl to jie labai blizgjo.
Ak, tai tu, tve Jeremijau? Jei altuko nebijai, ssk dirbti.

N nenumaniau, kad mano norui lemta isipildyti, nesitikjau, kad mano noras,
ir ivada, prie kurios prijau, tokie sentimentals. Kaip vliau keikiau t akimirk,
kai nusprendiau stoti btent i, o ne kit mokykl! Ir jei kas palaikys tai likimo
enklu labai klaidingai manys. Tai buvo tiesiog atsitiktinumas.
Po dviej dien vl nujau mokykl. kart jau atsineiau popieriaus, smeigtuk, anglies ir pietuk. Atsisdau pieti ketindama baigti andien pradt piein.

Jeremijas sitais prie molberto ir m aliejiniais daais pieti natiurmort. Pats

ypsodamasis atjo Didiokas, pastebjau, kad jis variai nusiskuts ir isikvepins.

savaime natiurmortas buvo graus: senovika ikona sidabro rmuose, prieais ikon

Vilkjo tamsiai pilk kostium ir var apa39. Be to, kaip prasta dailininkams, ry-

deganti alia lempel ir atversta stora knyga su puslapi ymekliu visa tai juodo

jo juod ilkin kaklaskar.

aksomo fone. Bda ta, kad tvas Jeremijas visikai prastai pie, be to, turjo trkum: buvo daltonikas. Todl ali spalv mat kaip raudon, o raudon kaip ali!
Labai stengiausi pieti, man viskas gerai seksi. Dvi valandos bemat prabgo ir

tai ir iblykusi mergait atjo! pasak jis pamats mane. Na, iandien pas
mus iliau ir js nosis dailesn!
O kokia ji buvo anksiau?

mano pamoka baigsi. Baisiausiai sualau ir visa tirtjau. Prijo Didiokas. Tylomis

Taigi rausvai raudona!

apirjo mano jau beveik visikai baigt piein.

Ir kaip js visk pastebite!

K gi, pieinys skmingai pradtas! Kai ateisite kit kart, pamginsime tapyti
natiurmort aliejiniais daais. Ar turite da? paklaus jis mans.

Nesieiskit, a jums tuoj daus, teptukus ir drob atneiu, jis ijo gretim
kambar ir atne man paadtus daiktus.

Nieko neturiu! atsakiau kalendama dantimis ir visa drebdama nuo alio.

A tuoj pat jam u visk sumokjau ir padkojau, kad buvo toks malonus.

Taigi js sualot! Ueikite mano kambar, arbatos ivirsiu, turiu spiritin vi-

Na, juk buvo nesunku, bet u mano rpest tursite man sumokti!

rykl, pasil jis.

Ne, k js, namie suilsiu!
Na, kaip norite, o da a jums galiu nupirkti barono tiglico mokykloje, kur a

Ir kuo gi?
Papraysiu nueiti su manim spektakl Liaudies namuose, nupirkau sekmadieniui du bilietus!

mokausi. Ten turime speciali krautuvl, joje viskas pigiau. Nupirksiu da rinkin

Kiek a skolinga u biliet?

ir teptuk.

Niekai, neverta n kalbti!

Dkoju, a jums pinigus atiduosiu.

Nesijaudinkit, po to isiaikinsim! nusiypsojo jis ir palydjo mane iki dur.
398

39 Apache (pranc.) vyriki markiniai su atvira plaia apykakle.

399

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

Taiau jei neimsite pinig u biliet, man teks atsisakyti ir da, ir bilieto

III s k y r i u s . Eg o t e k s t a i

/ At s i m i n i m a i

Kodl badmeiu tiek maisto lktje palikote? toliau klausinjo jis.

teatr. Gaunu atlyginim, turiu pinig ir visuomet nesvarbu, kur ir su kuo eiiau,

Jei nepasibjaurtumt, gal galiau jums atiduoti? pasiteiravau.

pati u save moku!

Atsakydamas jis kak sumurk, perdjau jo lkt mutin, jis nedelsdamas

Juk nepriimta, kad panels u save mokt!

suvalg. Po to, igr gaivos su pyragaiiais, nujome teatr. Spektaklio metu jis

Visuomet pati u save moku, nes nenoriu niekam ir u niek bti skolinga.

irjo ne scen, o mane, kelis kartus paglost man rank. Stengiausi laikytis ra-

Vadinasi, sutinkate?

miai, traukiausi nuo jo al, nes jis man trukd irti spektakl oper Don Karlas.

Paimkite pinigus u biliet, tuomet sutinku!

Jis ities biliet. Perskaiiau: parteris, 25 eil, kaina 1 rublis 25 kapeikos. Sumokjau pinigus. Po to jis m mokyti mane, kaip utraukti ant molberto drob, ir dav

Operai pasibaigus, mes vl lipome tramvaj ir nuvaiavom namo. Nuo stotels

jis palydjo mane iki nam ir kai atjo laikas atsisveikinti staiga pabuiavo mane
lpas. I netiktumo sutrikau ir paklausiau, kaip reikt tai suprasti.

uduot pieti lengviausi natiurmort. Tai buvo rusikas keraminis indas girai

Supraskite taip: a jus myliu, iblykusi Petrogrado mergaite! Nesakysiu jums

marginto kartno fone. Mediagos ornamentas taip pat nesudtingas, su dideliais

kompliment kad man patinka js iblyks kaip baltoji naktis veidelis su rausva

tarpais. Visikai nemokjau pieti aliejiniais daais ir man labai prastai seksi.

nosyte! atsak jis.

Vediojate teptuk kaip daytojas! pasak dstytojas.

Toks jo palyginimas man nepatiko.
Tai parodykite, kaip dailininkas pieia! atkirtau.
tai kaip reikia teptuk vedioti pagal form. Ir piekite potpiais, netuuokite

Vl ta nosis! Reikt ant js pykti, bet, atrodo, esate keistuolis. Labanakt!

pratariau ir itrkusi i jo nubgau namo.
Pati sau galvojau, kad jis elgiasi su manim kaip su grizete. Atrodo, kad rpinasi,
taiau elgesys dvejeto vertas. Bet kadangi buvau jam abejinga, ramiai jau namo, n

kaip pietuku, neimkite pavyzdio i tvo Jeremijo j sugadino vienuolyno ikon ta-

nemanydama mesti mokyklos dl to kvailo buinio. Kai atsiguliau lov, toki va-

pymo mokykla. Bet jo jau nemanoma permokyti, o js nenusiminkite, dar imoksite!

ri ir patogi, mamos paklot, umigau ne i karto. Guldama irjau nuostabi

Jeremijas buvo vienuolis, j vienuolyno vyresnysis isiunt Peterburg tobulinti

ikon su degania raudona lempele, man buvo taip ilta ir jauku, kad jauiausi esanti

pieimo meno. Be to, jis buvo Podosenovo brolis. Jeremijas gaudavo i vienuolyno

rami ir patenkinta. Neskraidiau padebesiais, nejauiau jokios ypatingos laims dl

ger siuntini su maisto produktais, nes Petrograde tuo metu j jau trko. Taiau

to netikto buinio. Tik buvau nustebusi, kaip lengvai man pavyko t mog nuga-

nors maisto produktai labai pabrango, tikro bado dar nejautme.

lti, juk joki pastang nedjau.

Sekmadien isirengme Liaudies namus. Pamats mane Didiokas visas nuvi-

Neabejojau, kad jam patinku: esu jauna, devyniolikmet, neprastos ivaizdos,

to, pam u paranks ir nuved tramvaj. Prie prasidedant spektakliui ujome

iprususi daug skaiiau ir viskuo domjausi. Mane domino teatras, tapyba, lite-

garsj Liaudies nam restoran. Ten nebuvo alkoholini grim, bet juk visoj

ratra, taigi esu ne tik daili, bet ir domi panel. Iki iol, jei man kas patikdavo ir

Rusijoj karo metu galiojo sausas statymas. Restorane gamindavo puiki gaiv ir

nordavau t mog suavti, ddavau tam daugyb pastang, t. y. stengdavausi

kepdavo labai skanius pyragaiius su raudonj serbent el. Apskritai visas mais-

vairiai ir gerai rengtis, rpinausi ukuosena nuolat graiai susukdavau garbanas,

tas buvo skanus ir porcijos didiuls.

kvepindavausi brangiais kvepalais, avdavau dviem dydiais maesn, nei reikjo,

Usisakiau kaimik lgtain, t.y. su svognais kept jautienos mutin, ir kept

avalyn. Bateliai labai spausdavo pirtus, todl stengdavausi k nors pakiti po kul-

bulvi, o Didiokas kiaulienos kotlet. Pastebjau, kad jis daug valgo, o a valgiau

nais. Susiverdavau per juosmen suknel, kad talija bt plonesn (korset niekada

maai man uteko ir puss mutinio. Greitai suveits savo porcij paklaus mans,

nedvjau, tik elastin dir, pasit i gumyi). O tai syk jau mokykl ir tea-

kodl maai valgau. Atsakiau, kad man gana.

tr visikai kasdienikai apsirengusi: vilkjau juod apai platjant sijon ir juod

400

401

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

III s k y r i u s . Eg o t e k s t a i

/ At s i m i n i m a i

ilkin palaidin su kaklaskare ant kaklo kaip dailinink. Nutariau kol kas nieko

kacijose (Giedrs Jankeviits, Jolitos Muleviits) Didiokiens kryba terpia-

nepasakoti nei mamai, nei seseriai ir apskritai tam nuotykiui reikms neteikti,

ma istorin kontekst, susiejama su XX a. pirmosios puss dails tendencijomis42.

nes noras mokytis buvo stipresnis u nor mylti.

is ingsnis atvr keli naujoms Didiokiens krybos interpretacijoms, reikalaujanioms nauj studij, tarp j nuoseklaus raytinio palikimo tyrimo. Aminink
atsiminimai ir paios dailininks uraai koreguoja urnalistinius stereotipus, pagal

K o me n ta r as
Barbora Didiokien, mergautin pavard Gorochova (18961976) Peterburge

kuriuos Didiokien buvo keistuol, vienia llinink, dails marginal, balansuo-

gimusi rus kilms dailinink. Ji moksi Dailei skatinti draugijos (19141915), baro-

janti ant mgjikos krjos ribos. Didiokiens atsiminimai kartu su dailininkei

no Aleksandro tiglico techninio pieimo (1917) ir kt. dails mokyklose Peterburge,

raytais laikais, asmeniniais dokumentais bei fotografijomis saugomi Nacionalinio

19181919 m. lank Proletkulto mokykl Smolenske. Itekjusi u tapytojo Vlado

M. K. iurlionio dails muziejaus Fototekos ir dokumentacijos skyriuje (archyve).

Didioko (18891942) nuo 1921m. su vyru apsigyveno Lietuvoje. dails gyvenim

ie altiniai nepublikuoti; tik kelios j itraukos paskelbtos 1996m. parodos kataloge.

sitrauk nuo 1923 met. m aktyviai dalyvauti parodose, tapo viena populiariausi

Barboros Didiokiens uraai, jos paios kukliai pavadinti Maosios dailininks

tarpukario Lietuvos dailininki: be jos krini neapsijo n viena didesn paroda,

prisiminimais, aprpia beveik vis jos brand gyvenim: 19211974 metus. Pateikia-

j danai minjo kultrin spauda. Tap paios sit lli siuetines kompozicijas,

mas fragmentas nuvieia ankstyvj jos gyvenimo laikotarp ir buvo paraytas die-

kr populiarius arus, taip pat buvo inoma kaip natiurmort dailinink, por-

norai pagrindu 1959 metais.

tretist, teatro dekoracij ir kostium krja40. Didiokiens vardas dar tarpukario

iurlionio muziejaus archyve saugoma 17 ssiuvini, rayt ranka, rus kalba,

metais buvo raytas Lietuvos dails istorij, taiau 1996m. Kauno paveiksl galeri-

kai kur terpiant vien kit lietuvik od, fraz arba, kaip urayta ia spausdinam

joje surengta didel jos darb retrospektyva (ta proga ileistas ir katalogas ) parod,

prisiminim virelio pavard, tik raid. Pirmieji 5 ssiuviniai, datuoti 19211922 m.,

kad dailininks kryba verta naujo, atidaus ir platesnio vilgsnio. Ypa paskatino

19271926 m., 1935 m., 1939 m., yra dienoraiai, likusieji pagal dienorai ura-

suklusti parodos proga ekspozicijos kuratori Daivos Citvariens ir Kristinos Mar-

us etame ir septintame deimtmetyje rayti atsiminimai. Danai atsiminim teks-

tinkeviiens bei NacionalinioM. K. iurlionio dails muziejaus darbuotojo Lino

tas kartoja dienoraio informacij, taiau kai kurie faktai papildomi, prapleiama j

Citvaro sukurtas biografinis filmas, kuriame skamba itraukos i neskelbt Didio-

interpretacija. Didioji dalis dienoraio ir prisiminim teksto fiksuoja dailininks

kiens dienorai bei j pagrindu parayt prisiminim. Paroda ir filmas parod,

gyvenimo vykius nuo kasdienybs smulkmen iki j palietusi kultros, politikos

kaip fragmentikai i tikrj tyrinta dailininks kryba bei jos biografija, nepaisant

peripetij, moni santyki. Rayti dienorat dailinink pradjo ikart atsikrausiusi

vis apie j pasirodiusi publikacij.

Kaun, t. y. 1921 metais. Neturime duomen, ar ra j anksiau, taiau sprendiant

41

Iki pastarojo deimtmeio dailininks kryba ir ypa asmenybe domjosi dau-

i dmesio ankstesniems vykiams, rusikajam laikotarpiui, ie uraai yra pirmieji.

giausia urnalistai; menotyrinink indlio jos darb tyrinjim trko. Tik XX a.

Tiktina, kad rayti Didiokien paskatino izoliacija, fizinis ir psichologinis diskom-

pabaigoje XXI a. pradioje pasirodiusiose tarpukario dail nagrinjaniose publi-

fortas, kur igyveno atvykusi svetim krat, skurd, netiktai jaunos valstybs
sostine tapus provincial Kaun. Pirmieji jos ir Vlado Didioko namai buvo Kauno

40 B. Didiokiens darbai (j ilik daugiau kaip 150) saugomi Lietuvos dails muziejuje,
Lietuvos teatro, kino ir muzikos muziejuje bei NacionaliniameM. K. iurlionio dails
muziejuje, keliose privaiose kolekcijose.
41

Barbora Didiokien (18961976) [parodos katalogas], sudaryt. K. Martinkeviien,

Kaunas: NacionalinisM. K. iurlionio dails muziejus, 1996.

402

Valstybs teatro evakuacinis koridorius. Tokiomis slygomis apie kryb buvo gali42

G. Jankeviit, Art Deco ir jo apraikos XX a. treiojo ir ketvirtojo deimtmei Lietuvos

dailje, mogus ir aplinka XX a. Lietuvos dailje, Vilnius, 1992, p. 63101; J. Muleviit,
Modernizmo link: dails gyvenimas Lietuvos Respublikoje 19181940, Kaunas, 2001.

403

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

ma tik svajoti, tad Didiokiens energija liejosi dienoraio puslapiuose. Vliau prie

III s k y r i u s . Eg o t e k s t a i

/ At s i m i n i m a i

Franois Gilot, Carlton Lake. Gyventi su Picasso

dienoraio grdavo prieokiais: Didiokai intensyviai dirbo, energijos ir laiko reikalavo sodyba Dovainonyse, kurioje abu mgino kininkauti, Barbora rpinosi namais
ir eima. protis ilieti gyvenimo spdius popieriuje sugrino prie raymo etame

>

Versta i: Franois Gilot, Carlton Lake, Vivre avec Picasso, Paris, 2006, p. 115126, 228236
(i prancz k. vert Auksa Burnyt, komentarus pareng Giedr Jankeviit)

deimtmetyje, nutolus karo spdiams, aprimus skausmui dl kartai mylimo snaus

Jurgio, paskiau ir vyro mirties: sn Didiokai palaidojo 1940m. baland (mir sulauks vos 18 met nuo diovos), vyro Barbora netekusi paiame karo viduryje 1942m.
spal. Mirus Vladui Didiokui, Didiokien liko Dovainoni sodyboje viena, atokiai
nuo bendramini meninink, nuo dails gyvenimo. Dst pieim senojoje Rum-

Atsikrausiusi Grands-Augustins gatv vis mnes njau i nam. Itisas dienas

iki mokykloje. Pasak aminink, mgusi pasakoti apie jaunyst, tarpukario Kaun.

leidau atelj irdama, kaip Pablo pieia ir tapo. Beveik niekada nedirbu su mo-

Matyt, vienatv ir noras bent mintimis pasinerti spalvingiausias praeities dienas, ku-

deliu, pasak jis vien popiet. Taiau jei js jau ia, galbt turiau pabandyti.

ri ilgjosi, paskatino ne tik vartyti dienorat, bet ir i naujo, dar plaiau, isamiau, gy-

Jis pasodino mane ant emos taburets, o pats atsisdo ant alio suolo, tokio

viau aprayti atmintyje ikylanius vaizdus, mones, patirtus spdius. Smulkia, tvar-

kaip vieuose parkuose. Ant didelio lapo nupie tris mano galvos eskizus. Pasii-

kinga raysena Didiokien pasakojo sivaizduojamiems skaitytojams apie romantik

rjo juos ir surauk antakius: Nevyk. Niekam tik. Supl pieinius.

paint su bsimu vyru, laimingas Peterburgo dienas, pirmuosius spdius Lietuvos

laikinojoje sostinje.

Kit dien pamgino i naujo: Bt geriau, jei pozuotumt nuoga. A nusirengiau. Jis papra, kad atsistoiau paelyje nuleistomis rankomis, apviesta viesos

Prisiminimuose Didiokien atsiskleidia kaip puiki pasakotoja: vykius dsto

spindulio, kuris sklido i aukt lang man i deins. Jis stovjo u trij ar keturi

neskubdama, jautriai atkurdama detales, taikliai apibdindama veikjus ir situacijas.

metr ir atrod susikaups. Nenuleido nuo mans aki. Man pasirod, kad pakls

Prisiminimuose iliko dienoraiui bdinga kiek melancholika nuotaika, nors kart-

pietuk gana ilgai lauk neliesdamas lapo.

kartmis plyksteli taiklios ironijos kibirktls. Didiokiens pateikti faktai nesunkiai

inau, k turiu daryti. Jums nebereiks pozuoti.

verifikuojami, o vertinimai, apmstymai, valgos prapleia ir papildo tarpukario Kau-

Pasimusi drabuius supratau, kad pozavau daugiau nei valand.

no menins aplinkos samprat. Rusikojo laikotarpio prisiminimai, dideliuose mies-

Kit dien Pablo i atminties m vien po kito pieti pieinius ia poza. Jis taip

tuose gyvenusios jaunos moters reakcijos Kauno aplink leidia samprotauti apie tar-

pat pradjo daryti vienuolika mano veido litografij; kiekvienoje j po kaire akimi

pukario Lietuvos meno krj pairas, kultrin akirat, suvokti j santyk su menu ir

paymjo nedidel apgam, o deiniam antakiui suteik bangels form.

krybos altiniais. Didiokienei tai: kinas, teatras, miesto kasdienyb ir pramogos, bohemos susirinkimai. Ir dienoratyje, ir prisiminimuose usimenama apie dalyvavim

T dien jis pradjo mano portret, kur pavadino Moteris-gl. Paklausiau, ar

jam netrukdys, jei irsiu, kaip dirba.

Lietuvos dails parodose, apie kritikos bei aminink poir abiej Didiok, pir-

Anaiptol. Prieingai, manau, kad man taip pads. Man nereikia, kad pozuotumt.

miausia, inoma, Barboros, dail. Tad Didiokiens autobiografiniai uraai vertingi ir

Taigi vis mnes stebjau, kaip jis pieia. Nenaudodamas palets jis pereidavo

kaip dailininks krybos komentarai, ir kaip tarpukario Kauno kultrinio gyvenimo

nuo portreto prie keleto natiurmort. Jam i deins stovjo laikraiais udengtas

liudijimas, ir kaip moters krjos savivok atskleidiantis tekstai.

staliukas, ant jo buvo trys ar keturios konserv skardins, kuriose terpentine mirko
daugyb teptuk. Pams teptuk pirmiausia nusausindavo j laikraius, kurie

J u s t in a A u g u s t y t

404

atrod kaip brkni ir spalvot dmi diungls. Kai prireikdavo grynos spalvos,
405

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

III s k y r i u s . Eg o t e k s t a i

/ At s i m i n i m a i

j ispausdavo tiesiai ant laikrai. Kartais sumaiydavo nedidelius kiekvienos spal-

kos plaukai virto lapais, o portretas simboline gli kompozicija. Tomis paiomis

vos kiekius ant popieriaus.

ritminmis kreivmis Pablo nutap krtin.

Po kojom, daugiausiai aplink molbert, stovjo daug vairaus dydio konser-

Tuo tarpu veidas tebebuvo realistikas ir isiskyr i portreto visumos. Jis aki-

v skardini su pilka ir neutraliomis spalvomis bei kitomis i anksto sumaiytomis

mirk pastudijavo veid. Turiu kitaip sukonstruoti veid. Nors js veidas yra pailgokas ovalas, nordamas perteikti jo apvietim ir iraik turiu pakeisti jo form.

spalvomis.
Jis galdavo dirbti tris ar keturias valandas i eils, nedarydamas joki nerei-

Tai kompensuosiu alta spalva mlyna. Jis bus kaip mlynas mnullis.

kaling judesi. Paklausiau, ar jo nevargina ilgas stovjimas. Jis papurt galv: Ne.

Kakur dirbtuvse jis rado dangaus mlynumo popieriaus lap ir ikirpo jame

Dirbdamas palieku kn u dur, kaip musulmonai palieka batus prie eidami

daugma tok mano veido atvaizd atitinkanias formas: pirmiausia du taisyklingus

meet. Tokios bsenos knas egzistuoja tik kaip augalas, todl mes, dailininkai,

skritulius, o paskui tris ar keturis horizontalius ovalus. Ant kiekvieno karpinio

paprastai gyvename taip ilgai.

nupies akis, nos ir burn, jis juos vien po kito priseg prie drobs, pastmda-

Kartkartmis jis eidavo kit dirbtuvs pus pasdti i karklo vyteli pintame

mas tai iek tiek dein, tai kair, tai vir, tai apai, kaip jam atrod geriausia.

krsle auktu gotikiniu atlou, kuris matyti daugelyje jo paveiksl. Jis galdavo itis

N vienas neperteik norimo spdio, kol neprijo prie paskutinio. Kadangi visus

valand prasdti sukryiavs kojas, alkne pasirms kel, o smakr laikydamas

kitus jau buvo ibands vairiose vietose, i anksto inojo, kur padti it: kai prise-

delne ir be odi irti paveiksl. Po to paprastai vl imdavo tapyti. Kartais sa-

g j prie drobs, buvo tiesiog tobula, visikai tikinama. Jis prispaud karpin prie

kydavo: iandien nebegaliu toliau pltoti ios plastins minties, ir imdavo tapyti

drgno paviriaus, atsitrauk ir pasak: Dabar tai js portretas. Kontrus velniai

kit paveiksl. alia visada bdavo apie pustuzin nebaigt ir pusiau nudivusi

paymjs angliuku jis num popieri ir i lto, neskubdamas perpie drobje

paveiksl, tarp kuri jis galjo rinktis. Taip jis dirbdavo nuo dviej valand po piet

ant karpinio buvus piein. Daugiau galvos nebekoregavo.

iki vienuolikos vakaro su pertrauka vakarienei.

Jo nuomone, kad kompozicija bt vientisa, torsas turjo bti gerokai maes-

Atelj tvyrojo visika tyla. J kartkartmis nutraukdavo tik Pablo monologai ar

nis. Jis utap pirmj tors ir nupie antr liaun kaip stiebas, taip padedamas

keli pokalbio sakiniai; i iors niekas netrukd. Kai imdavo temti, Pablo drob

vaizduots sukr moter, kurios formos sumenksta tiek, kad tampa augalins. Jis

nukreipdavo du proektorius ir viskas aplinkui pasksdavo elyje. Reikia, kad

nupie mane deinje rankoje laikani apvali form, perbrt horizontalia linija:

aplink drob bt visikai tamsu ir dailininkas tarsi uhipnotizuotas savo darbo

i ranka laiko pasaul, pusiau i vandens, pusiau i ems, kaip klasikins tapybos

tapyt kaip transe. Nordamas perengti ribas, kurias nuolat bando primesti protas,

tradicijoje, kai personaas laiko ar iupinja ems rutul. Tai dera su dviem krt

jis turi kuo labiau paisyti savo vidinio pasaulio.

apskritimais. Mano drobje jie, inoma, asimetriki. Tikrovje dvi rankos, dvi kojos,

I pradi Moteris-gl buvo ant pailgos, kriaukls formos afrikietikos tabure-

dvi akys yra simetrikos. Tapyboje jos niekada negali bti vienodos. Tradicinje ta-

ts atsisdusios moters portretas. Pablo tap gana realistikai; kai kurios detals te-

pyboje vien rank nuo kitos skiria gestas. Jos tapomos atsivelgiant j poz. A jas

bematyti galutinje versijoje. Nutaps dal portreto jis staiga pasak: Ne, tai ne js

individualizuoju, suteikdamas joms skirtingas formas taip, kad kartais atrodo, jog

stilius. Realistin interpretacija js niekaip nepersonifikuos. Tuomet jis paband

tarp j nra jokio prigimtinio ryio. I i skirting struktr galima nuspti judes,

kitaip nupieti taburet ir suvelninti kontrus, bet ir tai netiko. Js ne pasyvaus

bet form nulemia ne jis. Ji egzistuoja savaime. ia a deins rankos gale nupieiau

tipo. A jus sivaizduoju tik staiomis. Jis m paprastinti ir ilginti mano kno li-

apskritim, nes kair ranka baigiasi trikampiu, o dein ranka visikai skiriasi nuo

nijas. Prisimin, kad Matisseas ketino nutapyti mano portret aliais plaukais ir i

kairiosios, kaip apskritimas skiriasi nuo trikampio. is apskritimas primena krties

mintis jam patiko. Ne tik Matisseas gali jus tapyti aliais plaukais. Nuo tos akimir-

form. Gamtoje ranka labiau dera su kita ranka, o ne su krtimi, bet tikrov neturi

406

407

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

III s k y r i u s . Eg o t e k s t a i

/ At s i m i n i m a i

nieko bendra su tapyba. I pradi labai ipltota kair ranka buvo lapo formos, bet

li, tai atrodo kiauinis, o ne galva. Manekenas, o ne mogaus knas. O jei pridedi

Pablo ji pasirod per sunki. Jis nusprend j palengvinti. Kita vertus, dein ranka

per daug detali, tai trukdo perteikti viesos kritim tiek tapyboje, tiek skulptroje.

lindo i plauk, tarsi krist. J pastudijavs Pablo pasak: Krintanti forma niekuo-

Vietoj viesos elis ugula kompozicij ir neleidia akiai laisvai klajoti. Viena i ga-

met nra grai. Be to, tai nedera su js prigimtimi.

limybi yra ilaikyti normalias ar net iek tiek didesnes galvos proporcijas ir pridti

Jis nupie trikamp, lendant i kno stiebo, ir prijung apskritim, vaizduojant

siekiant nesutrikdyti vidutinio irovo vizualini proi minimalias viena alia

ems rutul. Pusiau ypsodamasis, bijodamas, kad nesuprasiau to pernelyg rimtai,

kitos esanias grafines nuorodas akims, nosiai, burnai ir t. t. paymti. Tai suteikia

jis pasak: Matote, moteris laiko pasaul dang ir em savo rankoje. Danai

btinas nuorodas vairius struktrinius bruous. Taip nenukenia apvietimas, o

pastebdavau, kad iuo laikotarpiu jo tapybinius sprendimus i dalies nulemdavo

kompozicija parykinama netikta detale. Plastinmis problemomis besidomintis

plastiniai motyvai, kil dl simbolini prasmi, kuri jis nesisteng atskleisti, bet

irovas supras kodl. Jis supras, kokia i to nauda. O neimanliui paveikslas tampa

kurias buvo galima suprasti, suvokus jo dvasin bkl.

subversyvus: kaip dailininkas drsta akis ireikti dviem brkniais, nos sagele, o

I pradi plaukai buvo paskirstyti simetrikai. Paskui deinje jis panaikino

burn brkneliu? Jis siunta, nirta, putoja. Ir dailininkui tai yra nemaa skm!

dal alios mass, nes kompozicija jam pasirod pernelyg statika. Noriau igauti

Kelet mnesi Pablo taip pat tap natiurmortus: kaukol ir porus ant stalo. i-

pusiausvyr, kuri galima sugauti ore, kaip onglierius pagauna kamuoliuk, o ne

rint grynai formaliai, porai buvo prie kaukols paprastai pridedam sukryiuot

jau nusistovjusi, inertik pusiausvyr. A myliu gamt, bet noriu, kad jos pro-

kaul variantas, o j gumbai atitiko snarius.

porcijos bt lanksios ir laisvos. Bdamas maas danai sapnuodavau sapn, kuris

Tapyba ne proza, tai poezija, ji parayta eilmis su plastiniais rimais, vien

mane labai gsdino. Mano rankos ir kojos staiga tapdavo milinikos, o paskui im-

dien pasak Pablo tapydamas vien i natiurmort. Plastiniai rimai yra tarpusa-

davo mati ir tapdavo maulyts. Aplink mane visus kitus taip pat itikdavo tokie

vyje susijusios formos, atsiliepianios kitoms formoms ar jas supaniai erdvei; kar-

patys pokyiai, jie tapdavo miliniki arba mauiai. is sapnas man visuomet su-

tais jos viena kit panaios ir simboliais, bet simboliai neturi bti pernelyg akivaiz-

keldavo baisi baim.

ds. Nebemanoma toliau tapyti kaukols ir sukryiuot kaul, kaip nebemanoma

Tuomet supratau, i kur kilo daugyb treiojo deimtmeio paveiksl ir pieini,

kuriuose moterys pavaizduotos su milinikomis rankomis ir kojomis bei maut-

toliau rimuoti meil amina. Tad vietoje kaul tapomi porai, kuriais ireikiama
tai, k norite pasakyti.

mis galvomis. Juose vaizduojamos nuogals, mauduols, niosios, draperijomis

Mano manymu, vienas paveikslas i ios serijos buvo ypa vyks. Formos ir er-

prisidengusios krsluose sdinios ar neproporcingai isitiesusios moterys, o kartais

dv puikiai derjo, ir atrod, kad nemanoma k nors pakeisti. Kaukol atrod labai

atletai, paaugliai ar miliniki vaikai. Taip Pablo pritaik sapn prisiminimus, kad

iraikinga. Taiau Pablo buvo nepatenkintas. Btent tai ir negerai, sak jis. Pa-

sulauyt klasikini mogaus kno form monotonij.

Ubaigs portret Pablo atrod labai patenkintas. Visi mes daugiau ar maiau pa-

siekta tokia gera pusiausvyra, kad man tai nepatinka. Tai stabili, o ne trapi pusiausvyra. Ji per daug tvirta. Noriu, kad viskas laikytsi kartu, bet vos ne vos.

nas gyvnus, pasak jis, bet js ne. Js pasiymite pavasarinio augalo pakyl-

A pasakiau jam, kad pusiausvyros problema kyla btent dl to, jog visos kompo-

tumu, neinojau, kaip ireikti i mint kad js priklausote augal karalijai. Neinau,

zicijos dalys tobulos. Jis turt pritaikyti t pat metod kaip mano portretui ikirpti

kas mane veria jus taip vaizduoti. Keista, ar ne? Bet tai visikai jus atitinka.

kaukol popieriuje ir pabandyti j pridti vairiose drobs vietose. Jis ikirpo kaukols

Ateinaniomis dienomis danai pastebdavau, kad Pablo studijuodavo horizon-

form ir ranka pridengs nupiet kaukol derino kirpin vairiose vietose iekodamas

tal oval portrete. Kai piei tik galv, gali akcentuoti, kaip nori, vien dien

pakankamai trikdanios pozicijos. Galiausiai rado gana netikt tak, kuris suteik

pasak jis, bet kai piei vis kn, galva danai visk sugadina. Jei nepridedi deta-

btent toki subtili ir lemting priestat, kai pusiausvyra kabo kaip ant silo.

408

409

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

III s k y r i u s . Eg o t e k s t a i

/ At s i m i n i m a i

Komponuodamas drob orientuojiesi stiprias linijas, kurios nulemia visum.

ias ribas mano portretuose Pablo sugebjo veikti tik po dvej met. Galbt a

Esama erdvs, kurioje pirmasis grafinis planas sukelia mini, pavyzdiui, apie stal.

jam tapau realesn. Jis nustojo galvoti apie mane kaip apie ateiv i kitos karalysts,

Kitame plane sukuriate erdvs judjim u io stalo. Taip stiprios linijos rezonuoja

ir tai m atsispindti portretuose. Tuo laikotarpiu jis dar daug litografij. Vien

ir rodo tolesn keli, nes kitaip jo nebus matyti. Taiau vos vien i i element i-

ryt Mourlot44 atne atelj Pablo tik k padaryto veido atvaizdo atspaud. Ant

traukiame i kompozicijos ir j komponuojame taip, tarsi jis pats savaime kirst i

molberto stovjo nebaigta drob, irgi mano portretas, labai ritmikas pieinys, kurio

dviej dimensij erdv, galime sukurti didesn netiktumo efekt nei tas, kuris pa-

galvos proporcijos kl Pablo daug sunkum. Jis j maino, didino, stumd naujas

siekiamas pasirinkus pirmj variant. Jis iek tiek patryn pirm kaukol, priseg

vietas, buvo utaps, bet niekas jo netenkino. Kol galva buvo maa, jam atrod, kad

kaukols kirpin ir kruopiau nubr kontrus. Tuomet i naujo nupie kaukol

ji pernelyg artima rank proporcijoms. Padidinta ji tapdavo proporcikai artima

naujoje vietoje. Baigs pastebjo, kad dar galima velgti ir pirmj kaukol. Atidiai

kojoms. Pablo t drob atidjo al, nes neinojo, kaip isprsti problem. Tryt

pasiirjs ant jos dalies rytingai upie srio gabal. Sris pasitarnauja dvejo-

jis pam tik k atnet atspaud ir priseg prie drobs, litografijos virutin kra-

pai, pasak. Jis udengia tutum, kuri atsirado dingus pirmajai kaukolei, bet

t sulygindamas su drobs kratu. Tai buvo tikrai nemanomas sprendimas, nes

kadangi i dalies yra tokios paios formos kaip naujoji kaukol, nukopijuota nuo

paveikslas buvo visikai icentruotas. Taip kompozicij terpti svetim element

pirmosios, tai sukuria srio ir kaukols plastin derm. Palaukit! Jis pripie skyles

buvo tas pats, kaip atverti joje lang kitame plane padaryt struktr. Drob buvo

sryje. Buvo matyti, kad tai Gruyere. Ar matote, kaip srio skyls dera su akiduob-

rykios spalvos, o litografija nespalvota. Kontrastas buvo toks stulbinantis spalv,

mis? Jis padjo teptuk. Paveikslas buvo baigtas, o Pablo laimingas. Sprsdamas

form ir plan atvilgiu, kad Pablo buvo suavtas. Jis num litografij ir puol

pusiausvyros problem jis kartu sukr ir isprend dar vien problem, o paveiksle

tapyti mano galv kaip litografijoje ten pat, kur ji buvo prisegta. Tokia ssaja jam

atsirado naujas elementas. Tai vyko taip greitai, kad atrod kaip stebuklas.
Ateinaniais mnesiais Pablo tap kitus mano portretus. Atrod, kad jis nori
pavaizduoti kitokios formos, kitu simboliu pagrst galv, bet nuolat grdavo prie
mnulio ovalo ir augalini form. Tai ved j i kantrybs.

pasirod ypa domi ir ia tema jis nutap penkias ar eias drobes. Taiau jos nesirm tikromis litografijomis.
Kartais Pablo praddavo paveiksl i ryto, o vakare sakydavo: Ak, manau, kad
jis baigtas. Tai, k norjau ireikti plastikai, jau ireikta, bet tai vyko beveik per

Nieko negaliu padaryti, sakydavo jis. Ne dailininkas sprendia. Esama for-

greitai. Jei taip paliksiu, i tariama skm mans netenkins. Taiau iuo metu mane

m, kurios save primeta. Kartais jos kyla i didesni gelmi nei fiziologija. Tai labai

nuolat trukdo ir a negaliu ipltoti savo minties iki galo. Paveikslas turi subrsti

paslaptinga ir labai erzina.

ltai, o kartais man nepavyksta padaryti paskutinio reikiamo potpio. Mano mintis

J labai nervino primygtinis mnulio ovalas. Anksiau niekada negalvojau at-

greita, o ranka jai paklsta taip greitai, kad per darbo dien galiu pasidiaugti, jog

sivelgti astralines zonas. iuo metu ios kosmins struktros man nuolat sugrta,

man pavyko ireikti beveik visk, k norjau, ir suspti, kol niekas man nesutrukd,

bet a negaliu j suvaldyti. Menininkas nra toks laisvas kaip manoma. Tai pasakyti-

priversdamas atsisakyti pltojamos minties. Kadangi rytojaus dien man auna kita

na ir apie Doraos Maar portretus. Man tai verkianti moteris. Met metus tapiau

mintis, bandymus, kuriuos apleidau pernelyg greitai ir prie kuri turiau grti, pa-

j lauyt form, bet ne i sadizmo ir ne i malonumo. A tik sekiau man prilipusi

lieku, kaip buvo. Taiau sugrti retai kada turiu progos. Kartais man prireikia ei

vizij. Tai buvo gilumin Doraos tikrov. Matote, dailininkas turi ribas, bet ne tas,

mnesi, kad galiau giliau apsvarstyti mint ir tiksliai j vertinti.

43

kurias sivaizduojame.
43

Dora Maar (19071997) prancz fotograf, poet ir tapytoja, Picasso meilu ir modelis.

410

44 Garsios Paryiaus spaustuvs savininkas Fernandas Mourlot, spausdins Picasso litografijas.

Su Mourlot spaustuve Picasso bendradarbiavo nuo 1945 iki 1969 m.

411

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

III s k y r i u s . Eg o t e k s t a i

/ At s i m i n i m a i

Paklausiau, kodl neudaro dur monms, kad jo netrukdyt. Negaliu. Tai, k

susirpins dl mano bkls. Kai vl apsilankiau pas j po mnesio, mane apirjs

kuriu tapydamas, kyla i vidinio pasaulio, bet kartu man reikia santyki ir bendra-

jis papra grti po trij dien. Po trij dien liep gultis ligonin. Kadangi t

vimo su kitais. mons ateina, inau, kad jie ia. Jei pasakysiu Sabartesui45, kad esu

dien 1949m. balandio 19 d. Pleyel salje buvo atidaromas Taikos kongresas ir

uimtas ir neleisiu jiems eiti, mane kamuos mintis, kad galbt jie bt pasak kak,

Pablo buvo labai uimtas, paklausiau gydytojo, ar tikrai btina. Jis patikino, kad taip.

k turiau inoti. Nebegalsiu susikaupti. Braqueui pasisek. Jis vieniius, atsiski-

A jums suleisiu vaist, kad paskatiniau gimdym. Atsakiau, kad gultis ligonin

riantis savo meditacij. Man reikia kit moni ne tik dl to, k jie man duoda, bet

is laikas labai nepatogus. Man nerpi, pasak jis, tai btina ir joki kalb.

ir todl, kad esu baisiai smalsus ir man reikia patenkinti savo smalsum. A tapau,

Grusi papasakojau Pablo, k sak gydytojas. Paklausiau, ar Marcelis galt

kaip kiti rao savo autobiografij. Mano drobs, nesvarbu, baigtos ar ne, yra mano

mane nuveti ligonin. Jis atrod nepatenkintas. Man iandien reikia Marcelio.

dienoraio puslapiai ir todl svarbios. Ateitis atrinks labiausiai patinkanius pusla-

Puikiai inote, kad turiu vykti Taikos kongres. Be to, turiu usukti paimti kon-

pius. Pasirinkti turiu ne a. Man susidaro spdis, kad laikas bga vis greiiau ir grei-

grese dalyvaujant daininink Paul Robeson. Atsakiau, kad suprantu, jog jam ne-

iau. A esu tarsi up, kuri teka nusinedama srovs irautus medius, padvsusius

patogu, bet man taip pat. Jei jums reikia automobilio, pasak jis, teks rasti kit

unis, visokias atliekas ir puvenas. A nusineu visa tai ir tsiu toliau. Mane domina

ieit. Kodl neikvietus greitosios?

tapybos judesys, dramatikos pastangos pereiti nuo vienos vizijos prie kitos, net jei

Marcelis, kuris tuo metu skait laikrat, pakl akis. Ar negaltume jos uveti

pastangos neatliktos iki galo. Apie kai kuriuos paveikslus galiu pasakyti, kad ios

ligonin vaiuodami kongres? Jie svarst i operacij taip kruopiai, tarsi pri-

pastangos buvo tikrai padtos ir ireiktos visa savo galia, nes man pavyko spausti

imt sprendim dl mio plano. Galiausiai Pablo gteljo peiais: Pirma nuvek

amin atvaizd. A turiu vis maiau laiko ir vis daugiau k pasakyti. Pasiekiau tok

mane, paskui grk jos paimti. Nenoriu vluoti. Prie tris dienas jis u mane jaut

tak, kai mano minties judesys mane domina labiau nei pati mintis.

didelius skausmus, o dabar vienintelis jo baims altinis buvo kongresas.

Kai atvykau ligonin, buvo beveik penkios. Gydytojas mans lauk. Tdien apie

[...]
Paskutiniai mnesiai prie ms antrojo vaiko gimim buvo toli grau ne tokie

atunt valand vakaro gim mano kdikis mergait. Pablo paskambino i Pleyel

sunks, kaip prie Claudeo gimim. Pirm kart mane labai baugino mintis turti

sals pasiteirauti naujien. Jis nebesijaudino dl kongreso ir buvo susirpins bsi-

vaik ir a tikrai nepaprastai skaudiai kankinausi. Antr kart visk irjau ki-

masis tvelis. Jo nupietas balandlis ant Taikos kongreso afios buvo ikabintas visa-

taip; dl Claudeo apsilankiau pas gydytoj tik paskutin minut, o kart jis mane

me Paryiuje, tad suinojs, kad gim mergait, nusprend j pavadinti Paloma. Jis

priirjo nuo pat pradi. Laukdamasi pirmojo vaiko nepainojau beveik nieko i

atskubjo ligonin apirti savo naujos balandls. Ji jam pasirod puiki, nuos-

Pablo aplinkos, o vliau susidraugavau su keletu moni ir jauiausi geriau. Taiau

tabi, avinga ir apibdinama visais kitais bdvardiais, kurie auna galv lai-

fizikai buvau ne tokia guvi. Mes visuomet guldavoms labai vlai, o kadangi dien

mingiems tvams. Jis labai jaudinosi, kad prie kelias valandas buvo toks nervingas.

a neapleisdavau savo tapybos ir ryte keldavausi anksti dl Claudeo, buvau gana

Kit ryt igirdau, kaip kakokie mons kalbasi koridoriuje. tardama, kad tai vid

pavargusi. Net miegodama nepailsdavau. Claudeui buvo beveik dveji metukai, bet

patekti norintys urnalistai, paskambinau administracijai. urnalistai ulipo apsimet

jis nenorjo bti veamas pasivaikioti veimlyje. Kartais a j paridavau pava-

lankytojais. Prie mano dur juos sulaik sesel, o jie mgino j papirkti, kad galt nufo-

dliu, bet jam nepatiko bti priritam, tad paprastai neiodavau j ant rank, nors

tografuoti Palom. Ji man papasakojo, kad jie sil imt tkstani frank, jei ji atnet

tai buvo nepatartina. Madaug du mnesius prie gimdym gydytojas prisipaino

kdik. Jai atsisakius, jie ketino jga atidaryti duris. Laimei, priirtoja juos nuvijo.
Mnesi mnesiais bandiau kalbti Pablo, kad jam reikt pasisiti nauj kos-

45

Jaime Sabarts (apie 18901968) Picasso sekretorius; taip pat tapytojas, raytojas.

412

tium, bet buvo lygiai sunku jam nupirkti k nors nauja, kaip imesti k nors dvta.
413

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

III s k y r i u s . Eg o t e k s t a i

/ At s i m i n i m a i

Jam pakako dviej sen kostium. Palomos gimimo dien jis dvjo senesnj i

diau atsikratyti keliais senais kostiumais. Suprantama, kad Pablo neturjo nieko

savo dviej kostium, kuris buvo toks nuneiotas, kad jam sdantis main vaiuo-

apie tai inoti. Kart imeiau vien kostium iukli d, o Inesa, kambarin, j

ti ligonin plyo per kelius. T vakar atvyks Pablo gana nevykusiai laik prie

itrauk ir nune Pablo nekaltai sakydama: Pairkite, k ponia netyia imet.

save lietpalt. Kai j padjo, pamaiau, kad jo kelis plikas. Pasakiau, kad tai puiki

Pablo man dl to priekaitavo itisas savaites. Taigi surinkau visus senus drabuius

proga sigyti nauj kostium.

krv ir per kit ms kelion nuveiau juos Valoris. Sodininkas, surads kos-

Ak, tai utrunka taip ilgai, pasak jis, reikia sidintis. Man atrod, kad ir

tium tarp iukli, atjo dirbti juo apsivilks. Man pasirod, kad matau, kaip ups

gatavas kostiumas bt geriau nei jo dvimas. Galiausiai jis pasidav ir usisak kos-

paviriuje inyra su akmeniu po kaklu j mestas lavonas. Maldavau sodininko

tium pas savo siuvj. Kostiumas buvo pasitas po mnesio. Taiau t savait, kai

nebedvti io seno kostiumo, tikinjau, kad Picasso tai nepatikt. Jau buvo nusi-

buvau ligoninje, Pablo kiekvien dien ateidavo, kaip ir pirm vakar, apsirengs
lietpaliu, nors ujo pirmoji kario banga.

kaltimas j imesti, taiau kad j dvt kas nors kitas, Pablo niekuomet nesutikt.
Bet jis dar visai geras! prietaravo sodininkas. Nordama j nuraminti, atidaviau

Pablo buvo visai nesunku nusipirkti markinius ar batus, bet buvo nemanoma

krvel sen savo megztini. Vien popiet jis ramiai sau dirbo sode apsivilks gana

rasti tinkamo dydio kostium. Kadangi jis buvo plai pei ir krtins, bet ne-

ekstravagantiku mano megztiniu. I toli ir i nugaros galima buvo pamanyti, kad

didelio gio, negaljo rasti kelni, kurios atitikt jam tinkant vark; o jei tikdavo

tai a. Lipdamas laiptais Pablo pamat j ir beveik tuo paiu metu mane, ieinani

kelns, tai jis netilpdavo varke. Pasimatavimai pas siuvj jam kl siaub tai jam

i nam. Jis suriko: Netiktina! Tikiuosi, kad vien dien js bsite visa sulinkusi

buvo tikrai per sunku. Tai veria auktyn kojom vis mano gyvenim, sakydavo

kaip jis. Kai bsite j panai, inosite, kaip duoti savo drabuius bet kam.

jis. Kiekvien kart, vos man pavykdavo j nusisti pas siuvj, tik pagalvojs apie

Kit kart vos neisiskyrme. Netyia savo megztini krvel djau sen dirb-

pasimatavimus jis griedavo dantimis ir usisakydavo tris ar keturis kostiumus, kad

tins zomos Pablo vark. Grs i dirbtuvi ir pamats sodinink, dvint iuo

nereikt greitai sugrti. Namuose udarydavo juos spintoje alia sen kostium,

varku, jis sprogo i siio.

todl kandys naujus kostiumus paprastai sukandiodavo dar prie pradedant juos

To jau per daug! auk jis. kart tai a tapsiu beformiu seniu (sodininkas

dvti. Kadangi neturjau teiss imesti sen kostium, naujieji buvo i anksto pa-

buvo kokiais dvideimia met jaunesnis u Pablo). Tai baisu, siaubinga! Taip elgtis

smerkti. Tad po ei mnesi reikdavo visk pradti i naujo.

su manimi! Jei jums patinka taip elgtis, isiskirkime a jus palieku!

Atsikrausiusi Grands-Augustins gatv neturjau nei drabui, nei pinig

Mes ilgai pykoms, kol jis nusiramino. Turjau nusieminti tiek, kad man teko

jiems nusipirkti ir dl vairi prieasi nenorjau Pablo nieko prayti. Bdama n-

paslapia deginti senus kandi sukapotus Pablo drabuius. Galvojau apie Landru

ia dvjau senas pilkas flanels kelnes, kuri jis jau seniai neneiojo. Met metus jis

arba pon Verdoux, kurie vien po kito degino savo mon lavonus. Po to turjau i

man dl to priekaitavo, tarsi tai bt didelis nusikaltimas. Jis danai ir vis skaudiau

pelen surinkti senas sagas, kad jos mans neiduot.

dl to sksdavosi: O juk buvo taip paprasta, jums tereikjo nusipirkti k nors savo

Valorise vykusios vents loterijoje laimjome ok. Mums pasak, kad tai oka,

dydio; js pamte vieninteles kelnes, kurios man i ties tiko, o dabar niekuomet

bet i ties tai buvo oys. Jis dalyvavo ms gyvenime vairiais bdais; visi jie buvo

nebegalsiu j dvti, nes js jas visikai itampte. A j tikrai neitampiau, nes

vienodai nepageidaujami. Vis pirma, visur pridirbdavo. Namuose oys slankiojo po

atsigulant ligonin jos man tebebuvo per didels. Turiu pastebti, kad kai pradjau

kambarius, nes Pablo kuris danai, atrodo, teik pirmenyb ne eimai, o savo gy-

jomis vilkti, jos jau buvo beveik visikai suneiotos ir nebedvtinos.

vnams man pasak: Syk jau turime okel, noriu, kad ji galt slampinti visur.

Visur besimtantys skarmalai galiausiai ived mane i kantrybs. Spintose ne-

Myliu j kaip savo vaik. Bdamas blogos nuotaikos jis sakydavo: A j myliu labiau

buvo vietos. Paryiuje, be atelj, teturjome du kambarius. Gimus Palomai, nuspren-

nei jus. Kart net pareik: Myliu savo okel, nes tik ji viena yra meili. I tikrj

414

415

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

III s k y r i u s . Eg o t e k s t a i

/ At s i m i n i m a i

i meili okel buvo baisus oys, kuris vaiktinjo visur palikdamas pdsakus. Be to,

tis, kad tokie dalykai nepatekt kito asmens rankas. Taiau jei siekdamas ivengti pa-

jis neapkent Claudeo, kuriam buvo treji. Jis priokdavo prie vaiko arba kaip minia-

vojaus nagus ar plaukus sudegini, rizikuoji tuoj pat mirti. Saugiausias bdas yra sudti

tirinis jautis nustats ragus parversdavo berniuk ant ems. Po dviej mnesi a

plauk galiukus maus maielius ir nuneti slapt viet, kad ten jais saugiai atsikra-

nebegaljau iksti. Praklystantys igonai mans paklaus, ar galt pasirausti sode

tytum. Mnesi mnesiais Pablo vaikiodavo per ilgais plaukais ir nesirydavo nueiti

iekodami gyvai ar ei. A jiems pasakiau, kad turiu o, kuriuo noriu atsikratyti.

pas kirpj. Jei kas dl to idrsdavo padaryti menkiausi uuomin, kildavo drama.

Jie labai apsidiaug. Isived o, o man pasidar taip ramu, kaip seniai bebuvo.

Plaukai, vyrikumo simbolis kaip Samsono ir Dalilos istorijoje, buvo simai

Per pietus namo grs Pablo pirmiausia paklaus: Kur mano numyltoji baltoji

kitas prietaringas baimes. Kuo ilgesni buvo jo plaukai, tuo labiau j gsdino jo dilema.

okel? Atsakiau, kad atidaviau jo numylt okel praklystantiems igonams. Jis su-

Paprastai jis slapiomis nusikirpdavo pats, rezultatai bdavo vairs. Vien dien Va-

riko: Tokios moters kaip js nesu mats! Jis kreipsi Marcel: Ar esi mats tok isi-

lorise jis susipaino su kirpju ispanu Ariasu ir nusprend, kad gali juo pasitikti. Nuo

gimus sutvrim? Ar gali sivaizduoti tok iaurum? Murziniems igonams atiduoti

tada, kai prireikdavo kirptis, Ariasas ateidavo La Galloise. A niekada neinojau ir

mano irdies turt! Esu tikras, kad jie nusine mano skm. Atrod sugniudytas.

iki iol neinau, kur dingdavo nukirpti plaukai. Jie pranykdavo be pdsak. Kadangi

Pablo dka susipainau su mokymu, su kuriuo iki tol buvau tik iek tiek su-

Ariasas buvo jo tautietis, Pablo jo nebijojo. Vliau, kai persikraustme La Californie

sidrusi Anglijoje. Su juo iki galo imokau i disciplin. Jei netyia ar i netvar-

Kanuose ir Notre-Dame de la Vie Muene, Ariasas vienas i nedaugelio moni i

kingumo numesdavau jo skrybl ant lovos, reik, kad kakas iki met pabaigos

pasibaigusios epochos toliau jam teik savo paslaugas.

namuose mirs. Syk kambaryje iskleidiau lietsarg. Katastrofa! Mums teko eiti ratu

Pablo turjo kit fetiistini polinki ir juos sistemingai puoseljo. Kai Clau-

kiekvienos rankos didj pirt udjus ant nykio, mojuojant rankomis ir aukiant:

deas ir Paloma atostogaudavo su tvu, Pablo niekuomet neleisdavo Claudeui ivykti

Lagarto! Lagarto!, kad ivytumm piktj dvasi. Negalima buvo duonos ant stalo

nesidjs vieno ar dviej jo drabui savo lagamin. Paprastai tie drabuiai jam

padti padu vir, antraip ms tykos nelaim.

nelabai tikdavo, i pradi todl, kad bdavo per mai, o vliau todl, kad Claudeas,

Prie tipini ispanik prietar Pablo pridjo Olgos prietarus, o rus tradici-

auktesnis u tv, buvo gerokai plonesnis. Pablo pasisavino jo tirolietik skrybl,

joje j apstu. Kiekvien kart prie ivykdami kelion, kad ir visai trump, turjo-

o paskui vairi kit skrybli. Esu tikra, kad taip jis tikjosi gauti iek tiek Claudeo

me susirinkti kambaryje ir bent dvi minutes pasdti tylomis, ir tik tada galjome

jaunysts. Tai buvo simbolinis bdas pasisavinti dal kito esms. Manau, kad taip jis

ramiai keliauti. Jei io ritualo metu kuris nors vaikas imdavo juoktis ar kalbti, rei-

tikjosi prailginti savo gyvenim.

46

kdavo visk pradti i naujo. Antraip Pablo nesutikdavo ivykti. Jis sakydavo: Ak,
a tik juokauju. inau, kad tai niekai, bet...

K o me n ta r as

I esms Pablo buvo ateistas. Kai gaudavau moiuts ar mamos laik, kuriame jos

Tapytoja Franoise Gilot (g. 1921) ir Picasso (18811973) susitiko 1943m. Paryiu-

man primindavo, kad meldiasi u mane, Pablo visuomet sakydavo: Bet jos turt

je. Nuo 1944 iki 1953m. jie gyveno kartu. Gilot dalijosi Picasso krybiniais diaugs-

melstis ir u mane. A jo klausdavau, kodl jam tai rpi, jei jis pats netiki. Man rpi,

mais ir vargais, bendravo su jo biiuliais. I ios sjungos gim du vaikai Claude

atsakydavo jis. Jos tiki ir j maldos atnea naudos. Kodl negaliau tuo pasinaudoti.

(g. 1947) ir Paloma (g. 1949).

Kai kuriose primityviose maginse apeigose manoma, kad jei gavai kito asmens

1961 m. padedama urnalisto ir raytojo Carltono Lakeo Gilot pradjo rayti

nago nuokarp ar plauk sruog, tai gijai slapt gali iam asmeniui, tad reikia saugo-

prisiminimus apie metus, praleistus su Picasso. 1964 m. angl ir 1965 m. prancz

kalbomis ileista jos prisiminim knyga Gyventi su Picasso (Life with Picasso, Vivre

46 Olga Chochlova (18911954) ukrainiei kilms balerina, pirmoji Picasso mona.

416

avec Picasso) sulauk didiuls sekms: per pirmuosius metus parduota daugiau kaip
417

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

III s k y r i u s . Eg o t e k s t a i

/ At s i m i n i m a i

milijonas egzempliori. Picasso mgino udrausti knygos platinim, taip dar labiau
pakurstydamas publikos smalsum. Prisiminim populiarum paaikint Picasso lov, tai, kad apie vaigd pasakoja jam artimas mogus, ir tai, kad pasakojimas gana
intymus, taiau nenukrypstantis smulkmenik asmenikum, aptariantis visuomenei aktualias ir tik artimiausiems monms matomas rykios asmenybs savybes.
Knygos rankratis ir parengiamoji mediaga jos anglikam ir pranczikam variantams su Carltono Lakeo taisymais bei pastabomis saugomi Teksaso universiteto
Harry Ransomo centre kartu su kitais Gilot perduotais dokumentais ir korespondencija. Kai kurie archyve esantys laikai panaudoti raant prisiminimus.
Dails istorikams Gilot atsiminimai pirmiausia yra tikslus ir patraukliu stiliumi perteiktas pasakojimas apie reikming Picasso gyvenimo deimtmet. Jos liudijimai atskleidia sudting maestro charakter, santykius su artimais monmis,
kolegomis, taip pat papildo inias apie Picasso krybos metod, dailininko darbo
proius. Pati bdama tapytoja, prisiminim autor atidi krybos procesui, o jos
gimtas pastabumas ir literatrinis talentas leido jai tiksliai perteikti Picasso darbo
metod, atskir darb atsiradim, j pakeitim motyvus ir kt. Pokario metais Picasso eksperimentavo su litografijos technika, pradjo kurti keramik. is laikotarpis

I V sk y r i us

Naratyviniai
tekstai

susijs ir su jo poskiu politinn kairn. Gilot papildo inias apie Picasso dalyvavim komunist judjime, 1948 met kelion Lenkij, dokumentuot taip pat ir korespondencijoje (pirmiausia laikuose Pauliui luardui). Jos atsiminim unikalum
akivaizdiai iliustruoja palyginimas su bene isamiausia Picasso biografija, parayta
Johno Richardsono (g. 1924)47 vieno ariausi Gilot knygos kritik.
1990m. Gilot ileido dar vien prisiminim knyg Matisse ir Picasso: draugyst
dailje (Matisse and Picasso: A Friendship in Art), kur ipltojo kai kuriuos pirmosios memuar knygos motyvus ir temas.
Gi e d r J a n k e vi i t

47

J. Richardson (suM. McCully), A Life of Picasso: The Prodigy, 18811906, t. 1, New York:
Random House, 1991; J. Richardson (suM. McCully), A Life of Picasso: The Cubist Rebel,
19071916, t. 2, New York: Random House, 1996; J. Richardson (suM. McCully),
A Life of Picasso: The Triumphant Years, 19171932, t. 3, New York: Random House, 2007.

418

419

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I V s k y r i u s . N a r at y v i n i a i t e k s ta i / At s i m i n i m a i

Naratyviniai, kitaip pasakojamojo pobdio, altiniai antologijoje atskiriami nuo

dokument. Jie ne taip, kaip dokumentai, neturi teisinio arba oficialaus statuso ir
nra tiesiogiai susij su gyvenimo praktika. Atskir naratyvini tekst pogrup sudaro krikionikieji altiniai: Biblija, apokrifai, kankini aktai. Kai kurie j, ypa
tekstai, tiesiogiai susieti su krikionybs teologija arba liturgine praktika, grietja
prasme nepriskirtini naratyviniams altiniams, taiau ioje antologijoje nusprsta
laikytis laisvesnio poirio. Kitaip sakant, ia yra velgiama ne tiek altini anr
literatrine prasme, kiek j status, skirting nuo teisini arba pragmatini tekst.
Dl ios prieasties naratyvini altini grup gantinai heterogenika. Jeigu mitologiniai altiniai pirmiausia svarbs kaip dails krini siuet ir j interpretacijos
pagrindas, tai groins literatros tekstai gali bti kvpimo akstinas dailininkui ir
teikti informacijos apie jo meto dails gyvenim, estetines pairas, konkrei menininink ir j krini likim dails tyrintojams. Progin literatra kai kada gali
duoti pretekst rastis dails kriniui (portretai, heraldins kompozicijos), bet daniausiai tai yra informacijos apie mecenat, dailinink gyvenimo, veiklos ir krybos
faktus, o kai kada ir paskirus dails krinius, altinis.
Naratyvini tekst kaip istorini fakt altinio patikimumas turi bti kiek manoma tikrinamas kitais liudijimais, kadangi j autori nevar net labai laisvai suprantami tikslumo ir objektyvumo reikalavimai. Antra vertus, metraiuose arba
kronikose matyti pastang papasakoti kaip buvo i tikrj uuomazgos.
Vl kitoks dails istorijos poiris religinius (ms atveju krikionikuosius)
tekstus. Plaiau apie j poskyrio vade.
V y tau ta s A l i au s k a s

420

421

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

M i ta i , l e g e n d o s

I V s k y r i u s . N a r at y v i n i a i t e k s ta i / M i ta i , l e g e n d o s

pozicijos, vaizduojanios Farnese eimos ygius Romos Farnese rmuose, 15521556,

1563; Peterio Paulio Rubenso paveikslas Marijos de Medici aukljimas, 1621; Antonio
Canova skulptra Napoleonas kaip Marsas Taikdarys, 18021806 ir kt.). XXa. dailje
(ir apskritai vizualiuosiuose menuose) susiduriame su itin vairialypiu antikins mitologijos panaudojimu, pradedant tiesioginiais siuet atkartojimais, tiesmukomis
arba rafinuotomis aliuzijomis ir baigiant subjektyviomis parafrazmis ar mitologini mstymo schem taikymu (tai ypa bdinga vairiems populiariosios kultros
reikiniams, tarp j ir reklamai).

Mito samprata iuolaikinje religijotyroje vairuoja nuo poirio mit kaip

Legendos apie vairius Antikos istorinius asmenis (ypa Aleksandr Makedo-

pasakojim apie antmogik btybi (diev ir heroj) darbus bei ygius, ypa

niet, Romos imperatorius) paliko pdsak jau Vidurami dailje. alia j susi-

susijusius su virsmo momentais (pasaulio sukrimas, pomirtinis likimas, miesto

formavo didiulis klodas krikionikj legendini siuet, paimt i ventj

steigimas, kultrini grybi iradimas) iki mito kaip empiriniam patyrimui

gyvenim, apokrif ir kt. Ypa didel reikm gijo legendiniai pasakojimai apie

neprieinam idj iraikos vaizdia, jusline forma. Mito reikm dails istori-

krikioniku dorybingumu ir kariniu heroizmu pasiymjusius valdovus (Karol

jai yra iskirtin. Graik ir romn dailje, viena vertus, matome stipri mitini

Didj, v. Alfred, v. Liudvik ir kt.). Ant mito ir legendos paribio balansuoja

siuet ir religins praktikos (ritual) ssaj. I to kyla kultiniai atvaizdai (diev ir

pasakojimai apie karali Artr ir v. Gralio riterius. Daugiau ar maiau mitolo-

heroj statulos, vaz tapybos kompozicijos ir kt.). Antra vertus, jau nuo Homero

gizuoti ie vaizdiai i Vidurami ir Renesanso meno siliejo Naujj ir Nau-

laik (VIIIVIIa. pr. Kr.) mitiniai siuetai tampa estetins raikos dalyku. Buityje

jausij laik istorin anr. Naujo tipo tautin savimon, nacionalini valstybi

naudojami indai gausiai dekoruojami mitiniais siuetais, o kultui skirtos skulpt-

radimasis XIXa. ir XXa. pradioje suteik nauj impuls domtis tautosaka, na-

ros suvokiamos ir kaip turinios savarankik estetin vert. Ankstyvosios krik-

cionalinmis tradicijomis ir legendomis. XX a. pirmosios puss valstybi ideo-

ionybs meninje kultroje plaiai naudojamasi antikins mitologijos vaizdiais

logijos skatino i legend vaizdin reprezentacij tiek gausiais usakymais, tiek

bei ikonografinmis schemomis (Kristus vaizduojamas kaip Sauls dievas Helijas,

pripainimo enklais.

mitinis dainius Orfjas, Hermis, neantis avinl). Tiek bizantinis, tiek Vakar Vi-

Ikonografinms ir ikonologinms studijoms btina atsivelgti ne tik pirmi-

durami menas, tegu ir orientuotas didiuosius v. Rato naratyvus, periferikai

nius literatrinius Antikos altinius arba to meto mitologijos apvalgas (pavyzdiui,

pina ir antikin mitologij. ie siuetai ir vaizdiai naujovik krikionikj men

Apolodoro ar Higino), bet ir renesansines j interpretacijas. Vidurami ir anks-

palyginti lengvai pereina kaip alegorins interpretacijos. ios, inomos bent jau nuo

tyvojo Renesanso metraiai bei hagiografiniai kriniai btini siekiant suprasti ro-

Sokrato ir sofist laik (Va. pr. Kr.), buvo ypa ipltotos Aleksandrijos mokslinink

mantizmo ir neoklasicizmo dail. Modernizmo ir postmodernizmo dailei tak dar

nuo Ia. pr. Kr. Mit personaai bei vykiai imti suprasti kaip metafizines, moralines

ne tik tiesioginiai mitologijos ir legend literatriniai altiniai, bet ir religijotyrinin-

ir gamtamoksles tiesas ireikianios figros. Antikins mitologijos plipsnis, pra-

k (Mircea Eliade, Walterio Otto, Josepho Campbello ir kt.) koncepcijos.

sivers Renesanso dailje, nesumenko ir Baroko epochoje. Tiek Baroko, tiek Klasicizmo dail Antikos mitologijos siuetus ne kart pasitelkia aktualiems istoriniams

V y tau ta s A l i au s k a s

bei vertybiniams pokyiams perteikti arba konkrets istoriniai vykiai regimi kaip
Antikos mit atkartojimas (Francesco Salviati ir Taddeo Zuccari sien tapybos kom422

423

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

Herakleitas. Homerikieji klausimai

I V s k y r i u s . N a r at y v i n i a i t e k s ta i / M i ta i , l e g e n d o s

eng Had, kad niekas, kas yra po mumis, nelikt neitirta. Taip pat klausosi ir
Seirni, mokydamasis vis ami istorij, kupin vairiopo prityrimo. O Charibde

>

Versta i: Heraclitus, Homeric Problems (Writings from the Greco-Roman World, t. 15),

deramai vadinamas perdtas vaistnikumas ir nepasotinamas girtavimas. Daugia-

sudaryt. David Konstan, Donald A. Russell, Brill: Society of Biblical Literature, 2005,

veid begdyst Homeras alegorikai vaizduoja kaip Skil, todl ji ne be reikalo turi

p. 5860, 112114 (i graik k. vert ir komentarus para Vytautas Aliauskas)

krv un galv, mat apsupta grobuonikumo, lumo ir godumo. Sauls galvijai

vaizduoja pilvo sutvardym, nes alkis neprivert Odisjo daryti neteisyb. ie dalykai papasakoti klausytojams kaip mitai, bet sigilinus j alegorin imint, jie tampa
labai naudingi [ugdymui].

33. Reikia pripainti, kad Heraklis savo laikais toks stiprus pasirod ne knikos
jgos galia, atvirkiai, bdamas proto vyras, ventintas dangikj imint, jis nu-

K o me n ta r as

viet filosofij, taip sakant, tnojusi u tamsaus debesies. Su tuo sutinka ir ikiliau-

Apie Herakleit, paraius alegorin Homero aikinim Homerikieji klausimai,

si stoikai. O dl jo darb, kuri Homeras nemat reikalo paminti, ia ne vieta leistis

nieko tikro neinoma, o jo krinys datuojamas apie 100m. po Kr. Norint atskirti

isamius bet savitikslius svarstymus. Antai, jis sutramd ern arba monms b-

nuo garsiojo jo bendravardio filosofo Herakleito Efezieio (apie 535475 pr. Kr.),

ding nesusitvardym, lit neirank potrauk netinkamiems dalykams, panaiai,

tyrintojai j pramin Stoiku (pagal filosofines pairas) arba Alegorininku (pagal

kadangi suvald neprotingas aistras, sakoma, kad yra supaniojs nirtuling buli.

interpretacijos pobd). is krinys vienas ankstyvesni sistemini alegorini ho-

I gyvenimo jis ivijo bailum kaip Kerinjos elni. Heraklis atliko dar vien darb,

merikosios mitologijos aikinim. Jau Ksenofontas, vlliau Platonas (veikiausiai ir

nedailiai vardyt, kai ikuop gausyb mlo bjaurast, upldusi mones. I-

jo mokytojas Sokratas), kai kurie kiti VIVa. pr. Kr. mstytojai kritikavo Homer,

vaik paukius, tai yra tuias viltis, maitinanias ms gyvenimus; daugiagalv

kadangi is dievams priskiris veik visas mogiksias ydas bei silpnybes. Platonas

pasimgavimo hidra, kurios galvos nukirstos tuoj atauga, buvo prideginta paragini-

netgi sil Homer ivyti i mintyse kuriamos idealios valstybs kaip demora-

m ugnimi. Galiausiai sauls vies itrauktas trigalvis Kerberis veikiausiai nurodo

lizuojant politin bendruomen. Antra vertus, Homeras nepaprastai plastikais ir

tridal filosofij, tos dalys vadinasi logika, fizika ir etika jos auga i vieno kaklo ir

taigiais vaizdais perteik graik archaijins epochos idealus ir (drauge su Hesiodu)

trigubai isiakoja galvos lygyje.

suformavo tai, kas slygikai gali bti pavadinta graik teologija idst diev ir

70. Ir Odisjo klajon, rpestingai siirjus, visais atvilgiais pasirodys esanti

heroj tarpusavio ryius, funkcijas, galiausiai pagrindinius mitinius siuetus. ei-

alegorin: Homeras sukr Odisj kaip kiekvienos dorybs rank ir panaudojo

moje ir mokykloje Homero poem personaai bei situacijos buvo naudojamos kaip

j kaip priemon savo filosofiniam svarstymui, nes jis nekent nedorybi, ryjani

pavyzdiai ugdymui. Pripainta graik kultros kertiniu akmeniu jo kryba, net ir

moni gyvenim. Malonum Lotofag, egzotini pasimgavim augintoj, al

neatitinkanti naujovik idj bei vertybi, nebegaljo bti apeinama ar ignoruo-

Odisjas praplaukia susitvardydamas. Kiekvieno laukin sit sutramdo, j pride-

jama ir kultrines madas formuojani intelektual. Kultros kaitos laikotarpiu i

gindamas protingu paraginimu: io [siio] vardas yra Kiklopas (Kyklps), kuris

prietara tarp klasikini tekst pradins inios ir pakitusi kultrini poreiki ga-

pavagia (hypoklpn) ms protavimo gali. Tai kaip? Negi Odisjas, kuris, sakoma,

ljo bti isprsta tuos tekstus naujai peraikinant. Vienas toki peraikinimo bd

suris vjus, nebuvo pirmasis, numatydavs laivininkystei palank or dl astrono-

buvo alegorez, kai tekstas suvokiamas kaip alegorija ir atskleidiama jo paslpta

mijos imanymo? Jis buvo galingesnis ir u Kirks kerus, kai savo didia imintimi

prasm. Herakleitas ir kiti Homero alegorizuotojai teigia, kad didysis poetas smo-

atrado bd atsiriti nuo kenksming svetimali skanst. Savo mstymu jis nu-

ningai vartojo alegorijas t. y. perkeltin kalbjim, o margaspalvis diev ar heroj

424

425

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I V s k y r i u s . N a r at y v i n i a i t e k s ta i / M i ta i , l e g e n d o s

pasaulis tra ydas pridengti gamtos ar morals tiesoms bei prakilniems teiginiams

senosios dails galerijoje3). Dl prasmini transformacij jis ivengia umarties ar

apie tikrj dievybs prigimt. Tokia interpretacija ne tik leido isaugoti Homer

cenzros Roberto Rauschenbergo (19252008) asambliae Kanjonas (1959) bei ki-

naujose kultrinse situacijose (IV a., o ypa IIIa. pr. Kr. ir vliau), bet ir pratur-

tuose iuolaikins dails kriniuose. Penelops interpretacijos simbolizmo atstovo

tino prasmmis vlesni Renesanso, Baroko, o ir XIXXXa. dailinink kryb.

Maxo Klingerio (18571920) ar neoklasicistinio skulptoriaus Antoineo Bourdelleio

Antikiniai Homero pasakojam mit motyvai ant klasikinio laikotarpio vaz vei-

(18611929) kriniuose liudija, kad mitologiniai siuetai ir ms laikams artimo-

kiausiai neturi alegorinio matmens, yra tiesiog vizuali mitinio-literatrinio siueto

je dailje, net jei jie tiesmukai nealegorizuojami, kreipia irov gilesns prasms

reprezentacija. Sunkiau pasakyti, ar Sperlongos imperatoriaus Tiberijaus vilos hele-

link. Vienas dalykas bt suvokti monumentali Bourdelleio skulptr kaip paj-

nizmo laikotarpio Odisjos skulptrins grups (IIa. pr. Kr.?) teik alegorini aliu-

ryje rymanios vejo monos atvaizd, kitas matyti Penelop, mito figr, sutel-

zij, taiau velgiant Skils un galvas nesunku prisiminti godumo yd. Bent jau

kiani itikimybs, nevilt tikjimu veikianio laukimo, galiausiai herojikos jgos

isilavinusiems imperatoriaus vilos lankytojams galjo natraliai ateiti galv filoso-

vaizdinius.

f ratuose skaitytos alegorins Homero interpretacijos. Renesanso ir Baroko poreikis neutralizuoti moraliniai abejotinus mitus ir gilesns prasms Antikoje paieka

V y tau ta s A l i au s k a s

atsiskleidia humanist veikaluose, j paveiktose emblemose ir jomis sekaniuose

dails kriniuose. Romos Villa Farnesina2 tapytoj vaizduojamos graik ir romn
mitologijos figros neabejotinai lydimos Homero ir Ovidijaus Metamorfozi moralistins interpretacijos (ain istorija apie Amro ir Psichs meil alegorikai de
facto suvokiama jau paties i sakm papasakojusio Apuljaus). Ganimedo mito
iuolaikin moralin jautrum eidiantis erotizmas itirpinamas groio dvasinio
kilimo, sielos digavimo Dieve alegorijoje; tik dl tokio skaitymo siuetas ilieka
ne tik Renesanso laikotarpiu, ypa gausiose Michelangelo krinio kartotse, bet ir
17581760 m. sukurtoje, taiau senosios Romos dailei priskirtoje Antono Raphaelio Mengso (17281779) mistifikacijoje (i romn fresk imituojanti kompozicija
Dzeusas ir Ganimedas, arba Jupiteris ir Ganimedas, saugoma Romos Nacionalinje
1

Sperlonga pajrio miestelis Pietus nuo Romos, garsus imperatoriaus Tiberijaus vilos
griuvsiais, kuriuose 1957m. buvo aptikti didiuls skulptr grups Odisjo (Uliso) tema
fragmentai; nuo 1963m. radiniai eksponuojami Nacionaliniame Sperlongos archeologijos
muziejuje. Tiktina, kad Sperlongos grups autoriai yra tie patys, kurie sukr Romos Tito
termose 1506m. aptikt Laokoono grup, priklausani Vatikano muziejams.

Farnezi vila pastatyta XVIa. pradioje bankininko Agostino Chigi usakymu Romos
Trastevere rajone pagal architekto Baldassare Peruzzi projekt laikoma vienu svarbiausi
renesansins umiesio vilos pavyzdi. 15111519m. jos sali sienas pagal Antikos mit
siuetus dekoravo grup dailinink Peruzzi, Sebastiano del Piombo, Sodoma, Raffaello ir
jo mokiniai. Pavadinimas prigijo pagal vilos antrojo savininko pavard 1580m. j sigijo
kardinolas Alessandro Farnese.

426

Bta versij, kad jos autorius vis dlto buvo ne Mengsas, bet jo mokinys Giovanni Battista
Casanova (17301795). Taip manyti paskatino faktas, kad po to, kai fresk kaip romnik
original savo knygoje Senovs meno istorija (Geschichte der Kunst des Alterthums, 1764)
reprodukavo didiausiu Antikos inovu aminink laikomas Winkelmannas iaikjus
apgaulei jo ir Casanovos santykiai nutrko. Sudaryt. pastaba.

427

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I V s k y r i u s . N a r at y v i n i a i t e k s ta i / M i ta i , l e g e n d o s

Bychoveco kronika

mas Lietuvos altinis, nurodantis reprezentacin atvaizdo funkcij. Tokios sampratos

paplitimas galt bti siejamas su humanistins kultros plitimu LDK emse.

> Tekstai i: Lietuvos metratis: Bychovco kronika (Lituanistin biblioteka, t. 10), Vilnius: Vaga,
Gi e d r Mi c k n a i t

1971, p. 51, 7172 (i gud k. vert Rimantas Jasas, komentarus pareng Giedr Micknait
ir Vytautas Aliauskas)

Apie Gedimino sapn, Vilniaus ir Trak krim

Vien kart didysis kunigaiktis Gediminas ivyko i savo sostins Kernavs
medioti u penki myli, u Neries, ir rado girioje gra kaln, apsupt uolyn
Apie totori chan Balaklaj, Naugarduko kunigaikt Skirmant,

ir lygum; jam didiai patiko, jis apsigyveno tenai, kr miest ir dav jam Trak

jo sn Kukovait ir motin Pajaut

vard tenai, kur buvo Senieji Trakai; ir i Kernavs perkl savo sostin Trakus.

[] Didiajam Lietuvos ir emaii kunigaikiui Kukovaiiui bnant didiuo-

Neilgai trukus, ivyko didysis kunigaiktis Gediminas medioti u keturi my-

ju Naugarduko kunigaikiu, tais metais mir Lietuvos ir emaii didiojo kuni-

li nuo Trak; ir randa ties Vilnios upe gra kaln, ant kurio utinka didiul vr,

gaikio Kukovaiio motina Pajauta, sulaukusi ilos senatvs. Ir didysis kunigaiktis

taur, umua j ant to kalno, kuris ir dabar tebevadinamas Taurakalniu. O kad buvo

Kukovaitis, myldamas savo motin, jos atminimui pagerbti pagal jos ivaizd pa-

labai vlu grti Trakus, jis sustojo ventaragio slnyje, kur degindavo pirmuosius

dirbo stab ir pastat t savo motinos Pajautos vardo stab ties asli eeru. O t jos

didiuosius kunigaikius, ir ia apsinakvojo. Tenai miegodamas, jis susapnavo, kad

stab garbino ir Pajaut laik deive. Paskui tas stabas supuvo, ir toje vietoje iaugo

ant kalno, kuris buvo vadinamas Kreivuoju, o dabar Plikuoju, stovi didiulis gelei-

liepos. Tsias liepas garbino ir iki ms dien jas tebedievina, mindami t Pajaut.

nis vilkas, o jame staugia tarytum imtas vilk. Pabudo i miego ir tar savo yniui,

[]

vardu Lizdeika, kuris buvo rastas erelio lizde, tasai Lizdeika buvo Gedimino ynys
ir vyriausiasis pagoni kunigas: Sapnavau keist sapn. Ir nupasakojo visk, kas
jam sapne buvo pasirod. Tasai ynys Lizdeika tar: Didysis kunigaikti, geleinis

K o me n ta r as
Dar Antikoje atvaizdas suvoktas kaip individo reprezentantas, galintis j pakeisti.

vilkas reikia: sostin ia stovs, o staugimas jo viduje tai jos garsas, kuris sklis po

Renesanso epochoje i mint aikiausiai suformulavo Leonas Battista Alberti traktate

vis pasaul. Ir didysis kunigaiktis Gediminas tuoj rytojaus dien, nebeivykda-

Apie tapyb (De Pictura, 1435). Atvaizdui priskyrs dieviksias galias Alberti teig, kad

mas, pasiunt moni ir kr vien pil ventaragyje emj, o antr Kreivaja-

jis, kaip ir draugyst, nesant padaro esaniu, o mirusj po daugelio ami prikelia ,

me kalne, kuris dabar vadinamas Plikuoju, ir toms pilims dav Vilniaus vard.

taigi irov mintyse portretas atstovauja jame pavaizduotam asmeniui, o kartu ir jo

Ir kurdins miest, perkl savo sostin i Trak Vilni ir pirmuoju Vilniaus

galiai. Toki atvaizdo samprat atskleidia ir Bychoveco kronikos itrauka legenda

vaivada paskyr savo etmon Gotaut, Stulp herbo, gimus i Grumbio, kur vo-

apie Pajautos stab. Tai bene ankstyviausias, XVI a. treiuoju deimtmeiu datuoja-

kieiai Kaune buvo pam nelaisvn.

Nam habet es quidem in se vim admodum divinam non modo ut quo de amicitia dicunt,
absentes pictura praesentes esse faciat, verum etiam defunctos longa post saecula viventibus
exhibeat, ut summa cum artificis admiratione ac visentium voluptate cognoscantur
(Leon Battista Alberti, De Pictura, sudaryt. C. Grayson, Roma-Bari: Laterza, 1980, kn. 2,
d. 25, www.liberliber.it.

428

K o me n ta r as
is pasakojimas tipinis steigties mitas, terptas konkret istorin kontekst.
Nors Gedimino laikai nesunkiai datuojami, kaip ir Vilniaus ikilimas svarbiausios
sostins rang, pasakojimas turi visus tokio tipo mitui bdingus elementus lau429

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

kin, gamtin jg veikiant heroj (taur sumediojus Gedimin), gera lemiant

I V s k y r i u s . N a r at y v i n i a i t e k s ta i / K r o n i k a , m e t r a t i s

K r o n i ka , me t r a t i s

enkl (iuo atveju duot sapne), auktesniosios valios aikintoj (yn Lizdeik).
Vilko vaizdinys lietuvi tautosakoje, paproiuose, vietovardiuose pasiymi gausiomis mitologins konotacijomis, todl yra rimtas pagrindas Vilniaus krimo pasakojim laikyti tikru mitu, o ne renesansine konstrukcija, pagal antikinius pavyzdius sursta valdaniosios Gediminaii dinastijos prestiui kurti.
Geleino vilko vaizdis dailje ypa ipopuliarjo moderniosios lietuvi tautos
formavimosi ir siteisinimo laikotarpiu (Rimos, imonio ir kt. kriniai). Legendin
pranayst apie visame pasaulyje pasklisiant vilko bals Vilniaus, o drauge ir Lie-

Kronikos ir metraiai viena gausiausi pasakojamj altini grupi, kuri pirmta-

tuvos, lov, tapo tikjimo savo alies ateitimi simboliu. Antra vertus, nuo 1920 iki

ku laikytina Herodoto (apie 484 apie 425 pr. Kr.) Istorija1. Kronikos ir metraiai nuo

1939m. geleinis vilkas buvo vilties, kad lenk okupuota sostin anksiau ar vliau gr

istorijos tekst skiriasi tuo, jog kalba tik apie raaniojo dabarties vykius. Kronika (gr.

Lietuvai, vaizdiu . 1940m. pasirodiusioje (dail. Jonas Juozas Burba) pato enkl

chronikos), ir metratis (lot. annales) yra semantikai ir funkcikai artimi. Tai patvirti-

(vadinamojoje Taikos) serijoje Vilniaus grimas Lietuvai paymtas btent geleinio

na sinonimikas pavadinim vartojimas. Pagrindinis i anr skirtumas j kilm.

vilko atvaizdu. Vilko drsa, jga ir jo geleinis pavidalas, modernaus mstymo lengvai

Kronika vientisas retrospektyvus chronologinis pasakojimas, apsiribojantis

susisiejamas su kovine maina, j dar tinkam sporto draugij ir karini vienet var-

pasakotojo gyvenimo vykiais susiformavo Romos imperijoje, kur kronikos buvo

dams bei enklams. Soviet okupacijos metais, kai Vilniaus v. Kristoforo herbas buvo

raytos politiniais tikslais pasakojant ir interpretuojant vykius. Metraiai forma-

istumtas i vartosenos kaip nepriimtinas komunistinei ideologijai, neutralesnis ge-

vosi ankstyvojoje krikionybje i Velyk dienos nustatymo lenteli, o vliau su-

leinis vilkas tapo autentikojo herbo pakaitu. Jo atvaizdas paplito taikomosios dails

vienodinant krikionik laik Justiniano ir Grigaliaus kalendoriuose2. Banyios

kriniuose enkleliuose, plakatuose, pakuotse ir pan.

institucijos fiksavo met kait ir alia uraydavo svarbiausius vykius. Ankstyvie-

Bene inomiausia Vilniaus krimo mito reprezentacija Gedimino paminklas Vil-

ji metraiai tai met skaiiumi, nurodyto arba nuo pasaulio sutvrimo Anno

niaus Katedros aiktje, pastatytas pagal Vytauto Kaubos projekt, iliustruoja jautrumo

Mundi, arba nuo Kristaus gimimo Anno Domini, prasidedantys raai, fiksuojantys

mitinei mstysenai nykim. Mito vaizdi ir prasmi hierarchija esmikai sugriauta

svarbiausius krikioniko pasaulio ir regiono vykius. Paymtina, kad vyki atrin-

maiukas vilkas, ikaltas kunigaikiui po koj akmeniniame postamente. Neinan-

kimas bdavo itin selektyvus, neretai metraiuose paymima, jog nebuvo nieko,

tiesiems, kas ia toks, jis veikiau primena primut un. Geleinio vilko viet uima

arba metai uraomi be jokio rao. Svarbu tai, jog ankstyvj metrai raai grsti

kunigaiktis, pats pavaizduotas kaip kovin maina, primenanti holivudin transformer.

ratininko patirtimi. Ankstyvj vidurami vienuolyn metraiai unikalus region ir komunikacijos istorijos altinis; juose randama ini ir apie vienuolynuose

V y tau ta s A l i au s k a s

vykusias statybas, dovanot ar sigyt turt, dails krinius. Visgi ilgainiui krikionikoje kultroje sivyravo interpretacinis pasakojimas kronika, o staiatikikos

1 Herodotas, Istorija, vert J. Dumius, Vilnius: Mintis, 1988.

5

Bdingai Kazio Puidos romanas apie okupuotj Vilni buvo pavadintas Geleinis vilkas
(Kaunas: Krivul, 1927).

430

Plaiau apie krikionik laiko skaiiavim r. G. Declercq, Anno Domini: The Origins of the
Christian Era, Turnhout: Brepols, 2000.

431

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I V s k y r i u s . N a r at y v i n i a i t e k s ta i / K r o n i k a , m e t r a t i s

Rusios ratijoje, kurios dalimi yra ir Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts pasako-

nikos armn kalba, i dalies sekusios armnikais Euzebijaus Cezarieio, grai-

jamieji altiniai, sitvirtino mirus anras metraio formos kronika, metus nuo

k ir sir autori vertimais. XIVa. sudarytas Gruzijos kronik svadas Iberijos

pasaulio sutvrimo fiksuojantis, bet vykius interpretuojantis pasakojimas . Kronik

gyvenimas, apimantis VIIIXIV a. vykius ir praeit skirstantis pagal valdanias

tipologija grindiama j turinio aprptimi: skiriamos pasaulio, nacionalins, regio-

dinastijas5. Bizantijos veikiama susiformavo Balkan ir rusik metrai tradicija,

nins ir vietins kronikos.

vis pirma rmusis graikik tekst vertimais banytin slav kalb. Skirtingai

Vidurami kronik tradicija kildinama i Euzebijaus Cezarieio (apie 260

nei Bizantijoje, staiatiki slav kronikas ir metraius ra iskirtinai dvasinin-

apie 339) veikalo Banyios istorija ir jo dviej dali Pasaulio kronikos, kuri pir-

kai, daniausiai vienuoliai. Bulgarijoje ir Serbijoje juos globojo valdovai, neretai

moji, Chronografijos, aprao laikotarp nuo Tarpupio karalysi ir biblini karali

ie tekstai yra panegirinis valdovo gyvenimo apraymas. Rus emse seniausiu

laik iki Egipto, graik ir romn, ir baigiasi 225 m., o antrj, pavadint Kanonais,

laikomas Senj laik pasakojimas, paraytas Kijevo uol vienuolyne apie 1115m.

sudaro chronologins lentels, nurodanios legendini ir istorini valdov viepa-

Deja, rankratis neiliks ir egzistuoja tik kaip mokslin rekonstrukcija, grsta

tavimo metus, pradedant Abraomu. Kitas veikalas, turjs didel tak istoriniams

vlesniais metrai svadais. Pasakojime, paraytame netrukus po Rusios krik-

pasakojimams, tai v. Aurelijaus Augustino (354430) Dievo miestas, kuriame

to, pateikiama ini apie Kijevo banyi statyb, ikonas ir liturginius reikmenis,

tvirtinta dangikosios ir emikosios tvarkos opozicija.

atsivetus i Bizantijos, bei Kijeve dirbusius Konstantinopolio meistrus6. lugus

Viduramiais Euzebijaus darbais sek krikioni autoriai, Bizantijos imperijoje

Kijevo Rusiai, sivyravo regioniniai metraiai, daugiausia inomi i vlesni Nau-

kronikas ra ir dvasininkai, ir pasaulieiai, o Vakar Europoje kunigai ir vienuo-

gardo, Tvers ir Maskvos svad. Dails istorijai ypa reikmingi Naugardo I ir II

liai, daugelis kuri liko neinomi.

metraiai, kuriuose pateikiama ini apie miesto ir banyi statyb bei dekor,

Bizantijos tradicijoje ymiausi kronik para siras Jonas Malalas (VI a.), is-

minimi dailininkai graikai ir j mokiniai naugardieiai.

torinius laikus apra v.Teofanas Ipainjas (apie 760817) ir v.Patriarchas Ni-

Lotynikosios Europos kronik tradicija siejama su v.Jeronimo Euzebijaus Ba-

keforas I (apie 750828). Visi jie remiasi Biblija, Juozapu Flavijumi, Sekstu Julijumi

nyios istorijos vertimu, kur jis prats iki 378 m., ir Izidoriaus Sevilieio Pasaulio

Afrikieiu, Euzebijumi Cezarieiu ir kitais Antikos autoriais. Vadinamosios trum-

kronika, apimania laikotarp nuo sutvrimo iki 315m. Vidurami kronikos aprao

posios Bizantijos kronikos tai tiksls, metus, mnes ir dien nurodantys arab

Europos christianizacijos istorij, Banyios sitvirtinim ir valstybs krim. Gar-

ir turk invazij chronologiniai apraymai. Iskirtinio dmesio nusipelno Nikeforo

siausios lotynikosios Europos kronikos tai Grigaliaus Turieio Frank istorija (pra-

Gregoro (apie 1290 po 1358) Romj istorija metraio struktros 12041359m.

dta 576), Bed Banytin Anglijos moni istorija (731), Julijaus Toledieio Vambijos

vyki apraymas.

istorija (673), skirta visigot Ispanijai. ios kronikos priskiriamos vienam autoriui ir

Bizantijoje ir staiatiki kratuose kronikos buvo raomos ne tik graikikai,

paraytos remiantis ankstesniais tekstais, sakytine istorija ir dokumentiniais altiniais;

bet ir tautinmis kalbomis. I j isiskiria sir kalba rayta Edesos kronika, apr-

jos buvo ne syk perraytos, plito rankraiais ir danai naudotos politiniuose ginuo-

pianti IIIVIa. laikotarp, Mykolo I Siro Kronika ir i dalies ja sekanti 1234-j

se, o Naujaisiais laikais tapo nacionalini istorij pagrindu. Didel Vidurami kroni-

met kronika. Va. sukrus raidyn imtos rayti vietins (miesto ar eimos) kro-

k dalis buvo parayta vienuolynuose, jas ra keli ar net keli kart autoriai, vykius

Plaiau r.M. Juas, Lietuvos metraiai ir kronikos, Vilnius: Aidai, 2002.

Vertimas lietuvi kalb: Eusebijas Cezarietis, Banyios istorija, i graik k. vert

. Kavaliauskas, i angl k.A. Remeika, Vilnius: Lumen fondo leidykla, 1993.

r. Georgian Chronicles, The Oxford Dictionary of Byzantium (toliau OBD),

sudaryt.A. P. Kazhdan ir kt., Oxford University Press, 1991, p. 843844.

r. , ODB, p. 17081709.

432

433

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I V s k y r i u s . N a r at y v i n i a i t e k s ta i / K r o n i k a , m e t r a t i s

pratsdami iki savo gyvenamojo laiko. iose kronikose ne tik apraoma banytin ir

Guillelmi ducis), leidianti palyginti odin retorik su Anglijos ukariavimo vaizdais,

politin istorija, bet minimi ir pastatai, j perstatymai, interjero ranga, liturginiai rei-

isiuvintais Bajo (Bayeux) audinyje (po 1066)9. Karinse kronikose ne tik apraomi

kmenys, paveikslai. Kai kuriuos kronikose minimus architektros ir dails objektus

karo ygiai, miai, pergals ir pralaimjimai, bet taip pat minimi miestai ir pilys, karo

galima susieti su ilikusiais kriniais, kiti paminjimai leidia suvokti dails kontekst,

grobis ir main objektai, ceremonijos ir proginiai statiniai. Atskirai paymtinos kry-

j samprat, to laiko vertinimus.

iaus ygi kronikos: ia ventosios ems apraymuose susipina biblin vaizdinija,

XII a. pradtos rayti kronikos vokiei kalba. Pirmoji Imperatori kronika

retorikos ir hierarchijos normos, karybos bdai ir kasdien patirtis. iame kontekste

(Kaiserchronik, 11261147/52), parayta neinomo Regensburgo autoriaus, pasako-

domi Morjos kronika pasakojimas apie Morjos ukariavim Ketvirtojo kryiaus

ja Romos imperijos istorij iki Konrado III (10931152) valdymo. Neretai kronikos

ygio metu (1204) iki 1292 m., ufiksuotas to paties laikmeio rankraiuose graik,

bdavo eiliuotos. Deklamuojamos ir dainuojamos j itraukos susiliejo su sakytine

prancz, ital ir aragoniei kalbomis.

tradicija. Lietuvos istorijai svarbios Kalavijuoi ordino aplinkoje sukurtos Henri-

XVXVI a. ipopuliarja autorins kronikos, kuri sklaid palengvina spaudos

ko Latvio Livonijos kronika ir Eiliuotoji Livonijos kronika bei Vokiei ordino kro-

iradimas. Kronik finkcija palaipsniui i politins ir pasakojamosios keiiasi pa-

nikos, raytos Prsijoje . Dailtyrininkai taip pat danai pasitelkia vokiei miest

intin. Be to, kronikas ima rayti ir pasaulieiai. Pavyzdiui, Sebastiano Mnsterio

kronikas, kurios suteikia ini apie miest urbanistin raid, svarbiausius pastatus,

(14881552) vokikai parayta Kosmografija (1544) dar XVIa. iversta ir ileista lotyn,

j usakovus ir statytojus, miesto ceremonijas ir j dekor, biurgeri kasdienyb,

prancz, ital ir ek kalbomis, o jos iliustracijose siekta perteikti tikrov atitinkan-

cechus ir amatus . Kronikos tautinmis kalbomis ir dialektais ypa ipopuliarjo

ius vaizdus, susieti apraym ir vaizd. XVIIa. keiiantis istorijos raymo sampratai,

XIVa. Valdovams ir didikams globojant, i lotyn kalbos buvo iverstos anksiau

istorija imama rayti remiantis dokumentiniais altiniais, o geografija raaniojo

paraytosios, sudaromi nacionalins istorijos pirmtakai kronik svadai, pavyz-

patirtimi. Lietuvikoje ratijoje kronikos virsm analitikai parayt istorij repre-

diui, v.Dionyzo abatijoje iki XVa. pab. lotynikai ir pranczikai raytos Didio-

zentuoja Motiejaus Stryjkovskio Kronika (1582) ir jos pagrindu Alberto Vijko Koje-

sios Pranczijos kronikos (Grandes Chroniques de France).

laviiaus parayta Lietuvos istorija (1650, 1669). Kronikos anras menksta ir j, danai

Atskir kronik anro pogrup sudaro vadinamosios res gestae, pasakojimai apie

metrai ar darb forma, tsia vienuolijos (r. itrauk i Vilniaus jzuit profes

vieno ar keli asmen darbus, danai rayti su panegirinmis umaiomis. Nors tu-

nam istorijos ir komentar), taip pat pradedamos rayti eimos kronikos. ie Nau-

rintys visus kronikos bruous, ie pasakojimai daniausiai yra neilgu laiko tarpsniu

jj laik pasakojamieji altiniai nebuvo skirti publikavimui, todl daugelis j, ypa

apibrtos trukms, pavyzdiui, valdovo ar dinastijos viepatavimas, karin ekspedi-

Ryt Europoje, iliko rankraiuose. Ilg laik buvo skelbiami tik politinei ir pilietinei

cija ir pan. Dailtyrai svarbi Viljamo i Puatj Viljamo Ukariautojo istorija (Gesta

istorijai reikmingi altiniai; kitokie tekstai istorik nedomino. Nemaai i kronik

atrado dailtyrininkai, studijuojantys atskirus objektus ar j kompleksus10.

Scriptores rerum livonicarum: Sammlung der wichtigsten chroniken und geschichtsdenkmale

von Liv-, Ehst- und Kurland..., 2 t., Riga, 1848, Leipzig: E. Frantzens Verlag, 1853; Scriptores
rerum Prussicarum: die Geschichtsquellen der Preussischen Vorzeit bis zum Untergange der
Ordensherrschaft, red. Th. Hirsh,M. Tppen ir E. Strehlke, 5 t., Leipzig, 18611874. Vertimai
lietuvi k.: Henrikas Latvis, Hermanas Vartenberg, Livonijos kronikos, vert J. Jurginis,
Vilnius: Mokslas, 1991; Vygandas Marburgietis, Naujoji Prsijos kronika, vert R. Jasas,
(Lituanistin biblioteka), Vilnius: Vaga, 1999.
Die Chroniken der deutschen Stdte vom 14 bis 16 Jahrhundert, 37 t. Mnchen,
Leipzig, 18621968.

434

N vienas kronik tipas nra dominuojantis dails istorijos altinis; dailtyroje

ie pasakojimai naudojami priklausomai nuo j turinio, iekant informacijos apie
dails ir architektros krinius, j usakovus ir meistrus, sklaid ir recepcij.
9

The Bayeux Tapestry: Embroidering the Facts of History, sudaryt. P. Bouet, B. Levy,
F. Neveux, Caen: Presses universitaires de Caen, 2004.

10

Pvz., R. Janonien, Bernardin banyia ir konventas Vilniuje. Prancikonikojo dvasingmo

atspindiai ansamblio rangoje ir puoyboje, Vilnius: Aidai, 2010.

435

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I V s k y r i u s . N a r at y v i n i a i t e k s ta i / K r o n i k a , m e t r a t i s

Dails istorijos poiriu ymiausia kronika laikytinas v.Dionyzo abatijos abato

dails ir architektros krini, j usakov, meistr paminjimais kronikose. Dai-

Sugerijaus (apie 10811151, abatas nuo 1122) pasakojimas apie v.Dionyzo banyios

ltyrai aktualesns Leono i Ostijos Montekasino vienuolyno kronika (r. itrauk

rekonstrukcij, baigt 1144 m. . Sugerijus inicijavo banyios perstatym j ipleiant

ir komentar), Gervazo Kenterberieio (apie 11411210) Kronika, pasakojanti apie

i ryt pristatyta apsid su deambulatorijumi, i vakar trachja pailginta nava u-

Kenterberio katedros atstatym po 1185 m. gaisro, Angelui Turieiui priskiriamos

11

baigta didingu dvibokiu fasadu. i rekonstrukcija pirma Gotikos apraika, o to

XIVa. Sienos miesto kronikos, apraanios ir ymiausius Sienos dails krinius bei

paties laikmeio abato uraai kupini teologini samprotavim apie dangikj vies

j autorius, Giovanni Villani (apie 12801348) Naujoji kronika, kurioje taip pat patei-

ir emik daikt gali mogaus mint kelti Dievop. Erwinas Panofskis (18921968)

kiamos ymi Florencijos dailinink biografijos. Lietuvos dails istorijai aktualios

Sugerijaus tekstais grind Gotikos architektros atsiradim ir apibendrindamas teig,

Vokiei ir Livonijos ordin kronikos, ini apie dails krini sklaid ir dovano-

jog architektrinius sprendimus padiktavo Vidurami scholastika . Tokia interpre-

jimus bei atvaizdo samprat suteikia rus ir Lietuvos metraiai (r. Bychoveco kro-

tacija ilgam sitvirtino Vidurami architektros studijose ir tik XXa. pab. ja suabejo-

nikos itrauk ir komentar), lenk kronikose, ypa Jono Dlugoo veikale lovingos

ta. Sugerijaus tekstai buvo vertinti raytins tradicijos kontekste, siekiant vardyti j

lenk karalysts metraiai arba kronikos, fiksuojami Jogailaii dinastijos valdov

raymo motyvus ir auditorij. Manyta, kad abato ratai tai atsakas benediktinik

usakymai, gautos ir teiktos dovanos, o Stryjkovskio kronikos (r. itrauk ir ko-

prabang usipuolusiam v.Bernardui Klervieiui ar pasiteisinimas mecenatams dl

mentar) atskleidia vienalaik dails krini vertinim.

12

beprecedentini rekonstrukcijos kat. Raytinio altinio ir banyios architektros

bei dekoro analiz paskatino atskirti Sugerijaus minimus faktus apie statybos ir deko-

Gi e d r Mi c k n a i t

ro mediagas ir i vairi krat atvykusius meistrus nuo neretai pseudoteologini interpretacij13. Sugerijaus tekst ir abatijos banyios tyrimai yra pamokomas altiniotyros atvejis dails istorikams: (1) Sugerijaus tekstas, kaip ir visos kronikos, nra dails
altinis, nors aprao vien banyios statyb ir puoyb, todl nagrintinas atsivelgiant
to meto vienuolij kronikas ir ypa Sugerijaus parayt Karaliaus Liudviko Storojo
gyvenim (Gesta Ludovici regis grossi); (2) kiekviena kronika interpretuoja vykius ir
ios interpretacijos yra politikai slygotos, todl btina vardyti fakt atrankos ir interpretacijos motyvus; (3) Vidurami dail ir architektra buvo ir yra interpretuojama, bet interpretacijos yra krinio suvokimo pasekm, o ne sukrimo prieastis.
Sugerijaus tekstas apie v.Dionyzo banyi retas altinis, nes skirtas vienos
banyios rekonstrukcijai. Daniausiai dailtyrininkams tenka kliautis epizodiniais

11

Sugerii Abbatis S. Dionysii Libellus de Consecratione Ecclesiae a se aedificate,

Patrologia Latina (www.documentacatholicaomnia.eu/30_10_1081-1152-_Sugerius_Sancti_
Dionysii_Abbas).

12

E. Panofsky, Gothic Architecture and Scholasticism, Latrobe: Archabbey Press, 1951.

13

Tyrimai apibendrinti straipsni rinkinyje: Abbot Suger and Saint-Denis: a Symposium,

sudaryt. P. L. Gerson, New York: Harry N. Abrams, 1996.

436

437

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

Montekasino vienuolyno kronika

I V s k y r i u s . N a r at y v i n i a i t e k s ta i / K r o n i k a , m e t r a t i s

ir pritvirtino prie jos nuostabiai ipjaustytas ir sidabru papuotas dramblio kaulo

plaketes. Taip pat paliep kuo kruopiausiai perrayti knyg apie v. Benedikto,

>

Versta i: Chronica monasterii Casinensis / Die Chronik von Montecassino (Monumenta

v.Mauro ir v.Scholastikos gyvenim. Padirbino ir madaug trisdeimties svar

Germaniae Historica. Scriptores, t. 34), sudaryt. Hartmunt Hoffmann, Hannover: Impensis

sidabrinius choro vartelius. Pagamino ir medinius krslus su atloais chorui, graius

Bibliopoli Hahniani, 1980, p. 384385 (i lotyn k. vert Vaidil Stalioraityt, komentarus

savo raiiniais ir pieiniais. Be to, u choro pastat pakankamai grai tokio pat dar-

pareng Giedr Micknait)

bo panai sakykl medin pakyl, ant kurios tikriausiai turjo bti skaitomi tiek
skaitiniai nakt, tiek pagrindini veni miioms skirti laikai ir evangelijos. Tomis
dienomis pasklidus gandui, kad Italij atvyks karalius, nors ir sunkiai juddamas,

Tuo tarpu Deziderijus deg dideliu trokimu i visur kur surankioti ir banytines

jis nuvyko Amalf [1065 m.] ir ten nupirko dvideimt ilkinio audeklo gabal, ku-

puomenas, kuri iki pat t laik vis dar atrodme stokojantys, taiau Dievas nelei-

riuos vadina triblattos (trij atspalvi rykiai raudoni), kad, jei kartais prireikt, tu-

do, kad is tokio mogaus trokimas likt bergdias, kaip bus apvelgta toliau. Taigi

rt k padovanoti karaliui u jo teikiam apsaug vienuolynui ir rodom pagarb.

dal atiddamas i sav, o dal pasiskolindamas i ger Romos biiuli, surinko im-

Be to, jis tada ten pat sigijo septyni svar sidabrin hidrij, kuri, inoma, kartu

to atuoniasdeimties svar pinig ir ipirko beveik visas popieiaus Viktoro [Vik-

su jam vliau padovanota tokio paties metalo ir talpos kita hidrija paskyr ventin-

toras II popieiavo 10551057 m.] puomenas, kurios mieste visur kur buvo keistos.

tam vandeniui neti sekmadienini procesij metu. Kadangi karalius pasuko i kelio,

O puomenos yra ios: roinis pluvialas su auksiniais kutais, visas itisai ataustas

jis liep tuojau pat i vis ilkinio audeklo gabal pasiti pluvialus. O regdamas

auksu; skaisiai geltonas arnotas, i vis pusi dailiai papuotas auksinmis juosto-

Amalfio vyskupysts [t. y. katedros] varines duris, kurios didiai patiko jo akims, ne-

mis; taip pat eiasilis arnotas, aplinkui apjuostas frizu; be to, eiasil dalmatika,

delsdamas nusiunt Konstantinopol senosios banyios dur imatavimus ir liep

palei kaklo ikirpt, rankogalius ir ties apaia puota auksu ir baltais perlais; tikra

ten pagaminti jas tokias, kokios jos yra dabar. Mat jis dar nebuvo nurods atnaujinti

auksiniais apvadais puota tunika itin plaia kaklo ikirpte; devynios auksu austos

banyi [atnaujinimo darbai pradti 1071 m.], ir dl ios prieasties ios durys buvo

stulos su dryeliais ir juostelmis; roinis audeklas faldistorijui, apjuostas auksin-

pagamintos tokios trumpos, kokios yra ilikusios iki i dien.

mis juostelmis. O dabar reikia ivardyti tai, k jis padar su banytiniais reikmenimis nuo savo ventinimo laiko iki didiosios bazilikos atnaujinimo [t. y. tarp 1058 ir

K o me n ta r as

1071 m.], nes kita nuo pradi apraysime isamiau. Ganytojo lazd padeng sidabru

Svarbiausio benediktin ordino vienuolyno Piet Italijos Montekasino vietovje

ir paauksavo. Prieais altori padirbino auksin madaug deimties svar lentel

kronik para io vienuolyno archyvaras ir bibliotekininkas Leonas i Ostijos, aba-

su perlais ir dviej svar aukso smilkykl su perlais ir emaliais. Palieps perrayti

taujant Deziderijui (10581087) ir Oderisijui I (nuo 1087). Itraukoje retrospektyviai

miioms skirt laik knyg, papuo j plaketmis, kuri viena buvo auksin, o kita

apraomas pirmas Deziderijaus abatavimo deimtmetis.

sidabrin. Taip pat palaimintojo Benedikto regul, kuri viduje buvo idailinta, i io-

Deziderijaus abatavimo laikotarpis paprastai siejamas su dails ir amat atgi-

rs padeng sidabru. T pat padar ir su altoriaus sakramentarijais, ir vienu, ir kitu,

mimu Montekasino vienuolyne. Kronikoje pateikiami XI a. liturgini rb, kny-

bei dviem evangelijomis ir vienu epistoliarijumi. Mat iki to meto visuotiniame mi-

g ir kit reikmen bei banyios rangos apraymai yra svarbus liudijimas apie

iole bdavo skaitomos tiek evangelijos, tiek laikai, taiau atkreipiame dmes, kad

Vidurami taikomj dail, kurios objekt nedaug tra ilik. Pasakymas abatas

tada tai buvo labai nepadoru. Taip pat pasielg ir su kita knyga, kurioje yra procesij

padirbino nurodo, kad dirbta vienuolyno meistr, vieno ar kito abato valdymo lai-

maldos. Padirbino ir knyg, skirt giedojimui tiek ant pakylos, tiek prieais altori,

kotarpiu. Taip suinoma, kokiais amatais usim vienuoliai.

438

439

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

Dails istorijai svarbus bronzini Montekasino abatijos banyios dur paminjimas ir nuoroda, kad ios durys buvo usakytos Konstantinopolyje. is paminjimas papildo inias apie Italijos ir Bizantijos meninius ryius Viduramiais. Ilg laik

I V s k y r i u s . N a r at y v i n i a i t e k s ta i / K r o n i k a , m e t r a t i s

Motiejus Strijkovskis. Apie garbingos lietuvi,

emaii ir rusn tautos pradi, kilm, nars,
karygikus ir vidaus reikalus

manyta, kad Deziderijaus durys uvusios, o apie jas be vienuolyno kronikos liudijo
dar ir 1066m. datuotos dedikacijos, nurodanios, kad Deziderijaus usakym ap-

>

Versta i: Maciej Stryjkowski, O pocztkach, wywodach, dzielnociach, sprawach rycerskich

mokjo Mauras i Amalfio. 1944 m. vasar sjunginink aviacijai subombardavus

i domowych sawnego narodu litewskiego, emojdzkiego i ruskiego przedtym nigdy od adnego

Montekasino abatij, tarp griuvsi buvo rastos devynios bronzins plokts, vaiz-

ani kuszone, ani opisane, z natchnienia Boego a uprzejmnie pilnego dowiadczenia,

duojanios Senojo Testamento pranaus ir krikioni ventuosius, kuri kitoje pu-

red. Julia Radziszewska, Warszawa: Pastwowy Instytut Wydawniczy, 1978, p. 384387

sje vliau (manoma 1123 m.) buvo iraiyti raai, vardijantys vienuolyno posesijas

(i lenk k. vert Jonas Malinauskas, komentarus pareng Giedr Micknait)

vadinamosiose v.Benedikto emse, t. y. teritorijoje apie vienuolyn.

Tyrinjant raus, identifikuojanius ploktse esanius atvaizdus, nustatyta, kad

Apie garbingj suvaiavim ir garsias vestuves Lucke ir kaip Vytautas 1429

juos lotynikais ramenimis rai Konstantinopolio meistrai. Vadinasi, ne tik Itali-

Viepaties metais suman imperatoriui padedant i Lietuvos kunigaiktysts

joje, bet ir Konstantinopolyje dirb Bizantijos meistrai naudojo lotynikus ramenis

karalyst padaryti

katalik usakytiems dails dirbiniams.

[l. 247249] Imperatorius ygimantas prie turkus isirengs j kariaun pamats, m nestojo, bet pabgo, u Dunojaus paliks likuius kariuomens, kuri tur-

Gi e d r Mi c k n a i t

kai pagoni paproiu sumu. Zavia Juodasis, lenkas, tasai bgti nenorjo, bet ant
irgo prijojs m turkus kapoti. Savo rankomis umu j daugyb, bet jga uspstas dviej turk buvo umutas ir pastate suritas. Po to imperatorius, supyks ant
karaliaus Jogailos ir nordamas j su Vytautu suvaidyti, sil susitikti, kad suvaiav
savo valstybi reikalus aptart. Vytautas dl karnos su juo jau buvo sutars, dl to
suvaiavimui Lucke parinko tinkam viet. Nieko apie tai neinodamas atvyko karalius Jogaila, taip pat imperatorius ygimantas su savo mona Barbora, po to ek,
Pamario ir Silezijos kunigaikiai, Erikas, dan ir ved karalius, ir Lenkijos ponai.
Maskvos kunigaiktis Vasilijus, Tvers ir Riazans kunigaikiai, Perekopo valdovas
ir Prsijos Rudolfas su Livonijos magistru. Savo pasiuntinius atsiunt taip pat graik
imperatorius Paleologas. Buvo ir trys mozr kunigaikiai.
Atvyko ir ivarytasis Valakijos valdovas. Taip kad suvaiavime buvo daug monarch. Rusn ir lietuvi pon nereikjo ilgai prayti, daug j i visur atvaiavo.
Kad usienieiai prisiirt Vytauto reikal, apie kuriuos girdjo, atvyko taipogi
vasalai i ordos, Uvolgio, Nahajaus, Azovo valdovai. Gi savikiai ir kaimynai i
pareigos dalyvavo. Kiekvienas diaugsi galdamas ten bti. Juos visus Vytautas
Lucke dosniai prim. Ten su juo ir Jogaila imperatorius ygimantas tarsi, kaip

440

441

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I V s k y r i u s . N a r at y v i n i a i t e k s ta i / K r o n i k a , m e t r a t i s

kartu neklusniuosius valakus sumuti ir paskui tris dalis pasidalinti. Karalius Jo-

kaip jie prie Diev ididias mintis nukreipia. Ver sau nuliejo, kad juos ivaduot,

gaila sak, kad nuo seno valakai yra Lenkijos karnos vasalai. Kai susitarti nepa-

tuomet kai su lentomis Moz sugro. Kaip Korachas, Datanas ir Abiramas uvo, ir

vyko, Vytautas kviet puot imperatoriaus garbei, kuri visame pasaulyje igarsjo.

kaip tvirtint Jericho miest ydai ukariavo. Trisdeimt jo pagoni karali nukov,

vairs sveiai iskirstyti po kambarius, ipuotus tokiais puikiais audiniais, kad net

penkis i j ant uolo pakor. Kaip narsioji Jael su savo kju stovjo ir vin mie-

Saliamonas savj kambari taip dosniai nebuvo rengs, kai pas j Sabos karalien

ganiam Siserai smilkin kal. Po jos Gideonas, Jeft, stipruolis Samsonas, kurio

atkeliavo. Ypa ten, kur jie turjo sdti, visi dangalai buvo siuvinti grynu auksu,

rankos kaulu filistinus itak, kaip jis ir litui nasrus perpl, kaip ant pei u-

kad net sunku apsakyti. Btum ten mats garsius ygdarbius romn, plaukiani

sidjs vartus su staktom ne, kaip Delilos iduotas rmus su prieais pargriov ir

ituos turtingus kratus. Kaip dievai per jr i Italijos ved Palemon, kaip jie su

su jais uvo drsiai. Paskui kaip Galijot miliniko gio Dovydo dein pragar

gotais susibiiuliavo, kaip Borkus, Spera ir Kunas pilis ketina statytis, kaip Kernas

pasiunt. Kaip Judita Holofern palapinje umu ir ydus i apsupties narsiai i-

ir ivibuntas savsias valdas pleia, kaip Erdvilas Rusi prie Lietuvos prijung, kaip

vadavo. Ten taip pat buvo graiai pavaizduotas Viepaties Kristaus gyvenimas ir tas

Mingaila Polock pam, spindinius arvus apsivilks.

nesuvokiamas pasikeitimas, kai Dievas mogumi tapo, gim i Mergels, velni ir

Kaip kunigaiktis Skirmantas Lucko em narsiai i totori atkovojo, kaip Rim-

pragar sugriov ir sueist pasaul pagyd. Paskui jis pasaul teisia, mirusieji i kap

gaudas i sumut rus kunigaiki duokl m, kaip po jo Mindaugas Lietuvos

keliasi ir u savo gerus ir blogus darbus atsiskaito. Plutonas [velnias; vienas i gana

karn gavo ir kaip narsiai mozrus ir kryiuoius pliek, kaip umutas Treniota

plaiai humanist naudot lenkik jo vard; Liuciferio atitikmuo] grobio laukda-

ir kaip jis umu Vaivilk. Btum mats narsj Germant su ventaragiu, Gilin-

mas i pragaro olos iri; jei j pamatytum, kinkos tau sudrebt.

g, Trab, Roman, Narimant, paskui Daumant, Aln, Traiden ir Giedri su

O nuosprend paskelbus, geruosius angelai al veda, aminsias Eliziejaus sal-

aukso kirasa, dar po to narsj kunigaikt Vyten ir Gedimin, kuris su kryiuoiais

dybes, kur jomis diaugiasi ir u pamaldias dorybes i Viepaties atlyg gauna. Po

kovodamas danai arvus apsivelka, ir kaip jis paskiria savo snus, o Kstutis su

to btum mats ir kitoje pusje tarn Plutonui vedam didel br. Visi [tarnai] pikti,

Algirdu kovoja su vokieiais, lenkais ir maskvnais. Btum mats puikiai isiuvin-

juodos galvos kaip gyvai, i nasr vemiantys deginani ugn. Juodasis Charonas

tas lietuvi kunigaiki gretas itaip irikiuotas. Gi kitoje pusje buvo kitas aude-

anuos per Stikso up gabena. Ten blogi nuteistieji aminas kanias kenia, tenai tie,

klas, kuriame Senasis ir Naujasis Testamentai tilpo, kaip Viepats Dievas pirmiausia

kurie miel tvyn parduoda [?], ten gods teisjai, kurie kyius ima.

em, dang ir jr sukr, paukius, vris, o moguje snarius i molio sudjo.

Tie Vytauto dangalai tokie puiks buvo, taip graiai itapyti, kad prisiminti miela.

Po to kaip Iev ived, pams jo ono kaul, ir kaip klastingas altys rojuje obuoliu

Juose btum mats ir daugyb kit dalyk, kuriuos jei kas bt norjs suskaiiuoti,

juos suviliojo. Paskui kaip veido prakaitu sau duon pelni ir savo nusikaltim per

greiiau bt Libijos pakrants smiltis suskaiiavs. Greiiau vaigdes bt dangaus

vlai aprauda. Nojus bais tvan vienas laivu plauk, paskui vaivorykte Dievas

skliaute suskaits, negu apsaks, kaip Vytautas savo sveius vaiino ir visus monarchus

su juo sandor sudar. Gi Abraomui Dievas sako nors jo palikuonis kaip dangaus

savo dosnumu pralenk. Po septynis imtus statini midaus kasdien igerta, daugyb

vaigdes padauginti. tai ir kaip Juozapas Egipt galingai vald, ir kaip brolius u

vyno, malvazijos ir kit dalyk. Septyni imtai jaui, ern, stumbr, po imt brie-

pasmerkim myriop band. Paskui tv Jokb ir savo taut su tokiu diaugsmu

di, po keturiasdeimt avin ir kitko daugyb. O juk net septynias savaites suvaiavi-

sutiko, kad net aaros mane veria tylti.

mas ir linksmybs truko. Tad paskaiiuok, kiek visa tai kainavo. Parodyk man, itale, k

Ir kaip su Moze ydus Dievas veda per jr, ir ugnies stulpas debesyse spindi

nors didingesnio, nors dukart savo dosnios ems nuimate derli. Ten imperatorius

kaip viesi Aurin. Faraonas su savo kariauna Raudonojoj jroj maudosi, prapuo-

slapta su Vytautu tars, nordamas j su Jogaila suvaidyt ir naujus ginus pradti. a-

l j narsa ir irdies ididumas. Po to, kaip dykumoje mana i dangaus maitina. Ir

djo jam karn Lietuvai dovanoti, kad tuo savo tvyn galt iauktint.

442

443

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

K o me n ta r as 1 4

I V s k y r i u s . N a r at y v i n i a i t e k s ta i / K r o n i k a , m e t r a t i s

laiks Lietuvos istorijos vykiais17. Visgi apraytieji audeklai tiesiogiai nesietini su

Originale yra eiliavimo pastang, kuri vertime atsisakyta; turinys perteiktas,

nors pasikeit sintaks. Neaiks archaizmai arba netiksliai deifruoti odiai, dl
kuri vertimo abejota, paymti klaustuku lautiniuose skliaustuose.

tikrovje egzistavusiais dails kriniais, bet yra reikmingos literatros tradicijos,

apraanios dails objektus, lietuvikas pavyzdys.
Antikos poezija, kuri Stryjkovskis ne tik puikiai iman, bet ir kuria vadovavosi18,

Vieno autoriaus parayta kronika Naujj laik pasakojamj altini an-

yra klasikinis pasakojimo papildymo pasitelkiant dails krinio apraym (ekfraz)

ras, ypa ipopuliarjs XVI a., kai humanistini nuostat sklaidai pasitelkta spau-

pavyzdys. Ovidijaus Metamorfozse apsakomos Palads ir Arachns varybos ir j

da. Visgi, nepaisant tais laikais Europoje gausiai spausdint autorini kronik,

metu iausti mit ir karo ygi vaizdai19. Vergilijaus Eneidos pirmoji giesm pasako-

ia komentuojamas Motiejaus Stryjkovskio (1546 po 1586) veikalas pirm kart

ja apie audros Kartagin nublokt Enj; jis vaikto po Junonos ventykl, kurios

publikuotas tik 1978 metais . Kronikos Apie lietuvi, emaii ir rusn pradi

sienas puoia Trojos karo vaizdai20. Abiejuose Antikos tekstuose menam dails k-

itraukoje apraomas valdov suvaiavimas surengtas Lucke 1429m. is politins

rini apraymai atlieka skirtingas funkcijas, taiau iam komentarui svarbios hero-

istorijos vykis daniausiai nagrinjamas kalbant apie didiojo kunigaikio Vytauto

jins Arachns audini kompozicijos ir karin, didaktin Junonos ventyklos sien

(13921430) karnavimo planus, taiau metraiuose ir kronikose jis pristatomas ir

tapyba (?). Panas intarpai randami ir kituose literatros kriniuose. Pavyzdiui,

15

kaip Lietuvos valdovo galios bei turt manifestacija. Tradicin suvaiavimo apray-

viename XIVa. pradios Rolando giesms variant, umus maur miest, jaunasis

m Stryjkovskis papildo pilies menes sienas puousi audini16 vaizdais. Trumpai

riteris engia tvirtov, kurioje j pasitinka Aleksandro Makedonieio ygi vaiz-

minimi Lietuvos istorijos ar Biblijos siuet audiniai, sudaromas spdis, kad vilgs-

dai21. Pasakojimai apie Aleksandro ygius bei palyginimai su garsiuoju karvediu

niu sekami iausti pasakojimai. Vizuali poemos taiga bei gobelen su Senojo Tes-

dani ir Vidurami, ir humanizmo literatroje. Daniausiai Aleksandras knija

tamento scenomis populiarumas Naujaisiais laikais skatino klausti, ar Abiej Taut

karvedio ir valdovo ideal, beje, LDK danai taikyt Vytautui22. Mintoje Rolando

Respublikos (toliau ATR) didik rmuose bta ir Naujojo Testamento bei Lietu-

giesms versijoje Aleksandro istorijos enklina bsimsias Rolando pergales ir jo

vos istorijos vykius vaizduojani audini tikrovje egzistavusi poemos proto-

kaip valdovo skm23, taigi interjero dekorui ia skiriamas pranaysts vaidmuo.

tip. Nors ATR kolekcijose inomi tik gobelenai, vaizduojantys Senojo Testamento

Bene domiausia ir daugiausiai valg Lucko gobelen apraymui suteikianti

scenas, alegorines bei heraldines kompozicijas, kelta prielaida, jog Stryjkovskis mat

paralel tai Ludovico Ariosto (14741533) Pals Rolandas24. Trisdeimt treiojo-

karalikuosius gobelenus Vavelio pilyje, kai lanksi Krokuvoje 1574 m., o j sukelt
spd perteik Lucko suvaiavimo aprayme, Antikos mit vaizdus klaidingai pa14

Komentaras parengtas pagal straipsn: G. Micknait, Motiejus Stryjkowskis apie Lucko

suvaiavim. Tekstas, vaizdas, kontekstas, Acta Academiae Artium Vilnensis, t. 27: Vaizdas
ir pasakojimas, sudaryt. I. Pleikien, Vilnius: VDA leidykla, 2002, p. 721.

15

Geriau inoma yra Stryjkovskio Lenk, lietuvi, emaii ir visos Rusios kronika ispausdinta
Karaliauiuje 1582m. r.M. Stryjkowski, Kronika Polska, Litewska, Zmdzka i wszystkiej
Rusi, 2 t., Warszawa: Naklad Gustawa Leona Glckberga, 1846 (perspausdinta: Warszawa:
Wydawnictwo Artystyczne i Filmowe, 1985).

16

Lietuvikoje dailtyroje trksta termin dekoratyvinei tekstilei apibdinti; toliau tekste

kalbdama apie sien audeklus naudosiu audeklo, audinio ir gobeleno pavadinimus. Plaiau
apie terminus r. I. Jedzinskait-Kuizinien, XVIXVIIIa. gobelenai Lietuvos Didiojoje
Kunigaiktystje, Vilnius: VDA leidykla, 2000, p. 1113.

444

17

J. Radziszewska, Nieznany opis arrasw z wieku XVI, Rocznik Krakowski, nr. 49, 1978, p. 2736.

18

Stryjkovskio skaitytos literatros sra paskelb Julia Radziszewska: Maciej Stryjkowski

historyk-poeta z epoki Odrodzenia, (Prace Naukowe Uniwersytetu lskiego w Katowicach,
nr. 208), Katowice: Uniwersytet lski, 1978, p. 130138; Ovidijus minimas p. 136, Vergilijus
p. 138.

19 Ovidijus, Metamorfozs, i lotyn k. vertA. Dambrauskas, Vilnius: Vaga, 1990, p. 112115.

20 Vergilijus, Eneida, i lotyn k. vertA. Dambrauskas, Vilnius: Vaga, 1989, p. 1617.
21

D. Boccassini, Fifteenth-century istoria: texts, images, contexts (Matteo Maria Boiardo and
Jacobo Bellini), Renaissance Studies, nr. 13.1, 1999, p. 1.

22 Plaiau r. G. Micknait, Vytautas Didysis. Valdovo vaizdis, Vilnius: VDA leidykla, 2008.
23

D. Boccassini, op. cit., p. 2.

24 L. Ariosto, LOrlando furioso, 5 t. Roma, 18071808.

445

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I V s k y r i u s . N a r at y v i n i a i t e k s ta i / K r o n i k a , m e t r a t i s

je giesmje Ariosto pasakoja apie karygs Bradmants apsilankym paslaptingoje

vanas, taiau ia kone visas dmesys skiriamas renginio valgiaraiui28, itraukos

Tristramo pilyje. Pilies eimininkas vedioja sveius po menes, o j sien tapyba

pabaigoje pakartotam ir Stryjkovskio. Jonas Dlugoas daugiausiai dmesio skyr

pasakoja apie bsim prancz siverim Italij . Clarkas Hulse atskleid dar vie-

svei atvykimo ceremonijai, diplomatiniam etiketui, dalyvi apdarams, keitimuisi

n populiariojo Palusio Rolando detal: apie 1580m. poema buvo iversta angl

bei puikavimuisi dovanomis. Tekstas puikiai atskleidia to meto paproius ir nor

25

kalb. Vertime aptartasis siuetas kiek pakeistas. ia praeities ir ateities mi isto-

pasirodyti, be to, mini, kad Vytautas, pilies menes papuos aukso ir sidabro indais,

rij pasakoja ne sien tapyba, o marmuro reljefai26. Vadinasi, vertjas poem pritaik

demonstravo savo turtus29.

to meto Britanijoje populiariai interjer puoybai. Galima spti, kad jeigu Palus
Roland bt iverts Stryjkovskis, mi istorij pasakot sien audiniai.

Reziumuojant reikia pasakyti, kad visi mintieji tekstai valdov suvaiavim

laiko iskirtins reikms vykiu, o renginio aimi Lucko pilies eiminink Vytau-

Taigi, literatros kriniuose atpasakota interjer puoyba odiais vaizdavo

t ir jo politines ambicijas. Stryjkovskio apraytieji gobelenai artimi Lietuvos me-

ypating dails krin, siek pamokyti, moralizuoti, spti apie artjanius ar pri-

trai dvasiai, taiau Lietuvi, emaii ir rusn pradioje prabangos spektakl

minti praeities vykius. Be to, tokie apraymai dails krinius pateikdavo kaip realiai

Stryjkowskis praplt pasiskolins antikins literatros priemon meno krini

esanius ir i dalies atspindjo laikotarpio madas, orientacijas ir ambicijas. ias cha-

apraym, kuriuo siekiama papasakoti ypating istorij, pabrti vietos ir momen-

rakteristikas galima priskirti ir Stryjkovskio pasakojimui, taiau, norit jas sukonkretinti, verta pairti, kokie buvo io istoriko altiniai, ir bandyti nuspti motyvus,
paskatinusius Lucko pilies sienas papuoti audiniais.
Stryjkovskis nurodo, kad rmsi Lietuvos ir rus metraiais bei Lenkijos kronikomis, kuriose Lucko suvaiavimas apraomas kaip neregtos prabangos vykis.
Suvaiavimo liudytojas, Vytauto pagyrimo, pakartoto daugelyje metrai, autorius
ilgai ir skrupulingai vardija Luck atvykusius sveius. Be to, valdov pasirodym
Vytauto dvare Pagyrimas pateikia kaip didiojo Lietuvos kunigaikio galios ir virenybs pripainim27. Lietuvos metraiai taip pat vardija garsius sveius ir j do25

La sala per incanto istoriata; / Onde dei Franchi ogni futuro gesto, / Come gia stato sia,
fa manifesto, Ariosto, ibid., t. 4, p. 6; pilnas tapybos apraymas, ibid., p. 69.

26 These and such stories had the stately hall / In marble ritch engraved on the screen, apie
1580m. vert J. Harinngton (cit. i C. Hulse, The Rule of Art: Literature and Painting in
the Renaissance, The University of Chicago Press, 1999, p. 12.
27

Syk tas lovingas valdovas buvo savo mieste, vadinamame Didysis Luckas, ir pasiunt
savo pasiuntinius pas vengr karali, vadinam Romos cezariu, ir liep jam bti pas
j. Jis be jokio pasiprieinimo greit atvaiavo pas j su savo karaliene ir reik pagarb ir
daug jam dav dovan. Ir nuo tada tarp j sivyravo didel meil. Kaipgi nesidiaugtume
didiojo valdovo garbe, jei i vis emi rytuose arba vakaruose atjs nusilenkia
lovingam valdovui. Kuris yra imperatorius visoje emje, ir tas atjs lenkiasi lovingam
valdovui didiajam kunigaikiui Aleksandrui, vadinamam Vytautu. Netgi turk sultonas
reik pagarb ir daug jam dav dovan. lovingas valdovas, itikimas ir Krist mylintis
Konstantinopolio imperatorius, ir tas su juo didelje meilje gyvena. Taip pat ek

446

Karalyst didiai gerbia loving valdov, dar ir dan karalius reik pagarb ir dav daug
dovan lovingam valdovui didiajam kunigaikiui Vytautui (Didiojo kunigaikio
Vytauto pagyrimas, vertA. Jovaias, Metraiai ir kunigaiki laikai, (Senoji Lietuvos
literatra, kn. 4), Vilnius: LLTI, 1996, p. 308.
28 [K]asdien vaims ieidavo septyni imtai statini midaus, neskaitant muskatelio, ir vyn,
ir malvazijos, ir vairi kit grim; septyni imtai telyi, septyni imtai avin ir par,
po eias deimtis stumbr, po imt briedi, neskaitant daugelio msik ir namini
patiekal. Ir vaiino didysis kunigaiktis Vytautas tuos sveius septynias savaites (Lietuvos
metratis. Bychoveco kronika, vert R. Jasas, (Lituanistin biblioteka, t. 10), Vilnius: Vaga,
1971, p. 114).
29 Cui primum Dux Withawdus cum suorum caterva ad unum milliare occurerunt, et eo
excepto, Wladislaus Polonie Rex in vehuculum, quo Barbara Regina Romanorum vehebatur,
ascendit et Luczsko in travit. Duce denique Withawdo praecedente, Sigismundus Romanorum
Rex in equo, habens in uno latere Sbigneum episcopum Cracoviensem, ibat, tubis et variis
instrumentis musicis clangore cenentibus immense. Completi errant campi turbis, catervisque
hominum, pressus erat vir viro, equusque equo, unusquisque certabat splendore vestigium
ormanmetorum, equorum et insignium, alium vincere. [] Conventionem tam magnificem
et tam illustrum trium Principum, aetas linga neque vidit, neque visura est, utpote qui illa
tempestate omnes Reges et Principes mundi, fama, divitiis, pompa, Gloria belli anteibant. []
Flumine Stir transgresso, processions civitatis occurrerunt, et primum catholicus episcopus
Andreas cum suis, deinde Ruthenis cum suis, Armenus cum suis, Hebraeus cuim suis, Regem
Romanorum excipiunt, qui duntaxat catholico episcopo honorem deferendo, equo descendens,
sacras reliquias est veneratus, aliarum sectarum et rituum preocessionibus, quemadmodum
par et iustum erat, neglectis. Ingressos Luczsko Reges Dux Withawdus coena splendida excipit
et opipare tractat, vasis aureis et argentis in maximo numero expositis, in gloriam suam et
ostentationem (J. Dugosz, Opera Omnia, sudaryt.A. Przezdziecki, Krakw: Czas, 1877, t. 13,
p. 366367).

447

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

to iskirtinum. Vidury ipuotos mens sdi Vytautas, o vaizdai ant sien pasa-

I V s k y r i u s . N a r at y v i n i a i t e k s ta i / K r o n i k a , m e t r a t i s

Vilniaus jzuit profes nam istorija30

koja herojikas istorijas bei atskleidia didij Lietuvos kunigaiki genealogij,

papasakot greta praeities (Senojo Testamento) ir dabarties (Naujojo Testamento)

>

Versta i: Archivum Romanum Societatis Iesu. Continuatio Historiae Domus Professae

vyki. Taip pagrindinis pasakojimo veikjas Vytautas gretinamas su bibliniais pro-

Vilnensis, 16611664, Historia Lituania 16501690, t. 3, 40, p. 277v, 278, 278v, 279, 279v

vaizdiais ir savo protviais. Galima spti, kad po suvaiavimo Lucko pilies sienas

(i lot. k. vert Jrat Baronien; komentarus pareng Aleksandra Aleksandraviit)

papuo dar vienas audeklas, vaizduojantis Vytauto ygius ir lov.

Nors XVIa. pabaigoje sien audiniai buvo gerai inomi auktuomenje, taiau
enklino iskirtin prabang. Tad Stryjkovskio apraytieji su realiais audiniais tiesiogiai siejasi ne motyvais ar scenomis, bet kaina: tai prabangos objektai, kuriuos
pirkti gali tik valdovai ir didikai. Toks pasakojimas puikiai dera prie Vytauto triumfo ir turto paveikslo.

1662 metai
Tai, kad prjusiais metais buvo atgauta i prie pilis, ir vl atsirado skmingo gyvenimo viltis, tiek ankstesniam namo virininkui tvui Andrejui Guevskiui31,
tiek jo pdiniui tvui Albertui Kojelaviiui32, vieai patvirtintam birelio ketvirt

Gi e d r Mi c k n a i t

dien, suteik didesn stimul imtis ventovs ir nam atstatymo darb. Daugiau
negu deimtyje nam koridori ir celi stiklinti langai. Norint apsaugoti ventov nuo lietaus ir sniego, kai kur neatidiai, o kai kur tinkamai, saugant anksiau
udt tvirt tink, buvo sutvarkytas pats banyios pastatas, atrium33 ir koplyios.
iem, kai trko meistr, susitelkta tvarkyti banyios apvietim; mat po plikavim visi langai buvo nerpestingai medinmis lentomis ukalti, kad nepst vjai;
ir ta tamsa einantiesiems kl siaub, dar nejaukumo spd. Gavus gana didel
auk, paaukot viesiausij pon Povilo Sapiegos34, Vilniaus vaivados, ir Mikalojaus Paco, vyriausiojo LDK kariuomens stovyklininko, norint padaryti ventov
30 Jzaus draugijai (Societatis Iesu) jzuitams skirtingai nuo kit vienuolij priklauso tik
kunigai, t. y. tvai; vienuolija sutrumpintai vadinama Draugija (ne brolija); vienuolijos
bstin vadinama namais (ne vienuolynu, konventu ar pan.). Profesai dav keturis
adus, aukiausiojo rango Draugijos nariai.
31

Andrejus Guevskis (Andreas Guewski; apie 15981665) emaitis, Vilniaus profes nam
virininkas 16581662 m.

32

Albertas Kojelaviius (Vijkas-Kojelaviius; 16091677) jzuitas, Lietuvos istorikas,

heraldikos inovas, gausi pastoracini ir filosofini rat autorius. Nuo 1661 m. Vilniaus
profes nam virininko patarjas ir pamokslininkas, 16621665 m. nam virininkas,
16541656 m. Vilniaus jzuit akademijos rektorius.

33

Tiksliai nustatyti, kuri architektrinio ansamblio dal XVIIa. vidurio Vilniaus jzuitai
vadino atrium, nepavyko; tai tolesni tyrim uduotis.

34 Povilas Jonas Sapiega (?1665) Vitebsko ir Vilniaus vaivada, LDK didysis etmonas;
pasiymjo kovose su vedais ir rusais.

448

449

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I V s k y r i u s . N a r at y v i n i a i t e k s ta i / K r o n i k a , m e t r a t i s

jaukesn, vl imtasi alinti trkumus. I ryt puss banyios galinis fasadas ir

statymo kariai i kerto nepadaryt kolegijos nuosavybei kokios nors alos. vis

pagrindinio altoriaus vieta, i vakar pagrindinis fasadas, atsuktas miesto aikts

dar piln griuvsi miest pldo gausyb moni, kurie buvo priversti prayti sve-

pus, po kupolu onins sienos, isiskleidianios kryiaus form, ir tada koply-

tingumo ms namuose, nors tai ir prietaravo vis ordin taisyklms. Kitus grie-

ios, papuotos dviguba eile arkini lang (ar pataisyt, ar naujai padaryt), grino

tai atstmus, leidimas buvo duotas Vilniaus vyskupui. Taigi po to visikai teistai,

banyiai iek tiek ankstesnio spindesio. Vis daugiau banytini reikmen buvo gr-

pagal draugijos status, nusistovjo tvarka neleisti apsistoti ms gyvenamosiose

inama i Karaliauiaus. Kai kurie isaugoti daiktai buvo menkos verts. O vertin-

patalpose pasaulieiams. Be to, tokio pobdio svetingumas dar didel al nam

gesn i banytini daikt dalis buvo juodos ar raudonos spalvos ir ipuota ms

tvarkai, religinei disciplinai bei kio reikalams. Atrodo, kad iuo paslaugumu buvo

Vitebsko fundatori bei v.Kazimiero banyios iskirtini patron stemomis; i i

pelnytas draugijai patron dkingumas, bet sunkiai ilyginti nuostoliai.

moni paymtinas snus Vincentas Gosievskis , idininkas ir Lietuvos Didio35

sios Kunigaiktysts lauko etmonas, labai greitai kruvinose udynse mirs. Prie

1663 metai

tai buvo duotas likimo enklas. Mat jis pats rpinosi, kad jo sesers vyras Breslaujos

iais metais ms nam bendruomen sudar: deimt patvirtint kunig, i ku-

vaivada Potockis [mir apie 1662 m.] bt palaidotas ikilmingai, laikantis teist

ri penki paskirti misijoms ir kariuomens stovyklose, ir karaliaus rmuose, keturi

paproi; ir pabaigoje buvo surengtas didingas tumbos [r. komentar] teatras. O

ilgameiai koadjutoriai ir du naujokai mokiniai, ustals skaitovai. ymiai paspartjo

po laidotuvi ikilmi (kuriose dl ligos nedalyvavo) buvo kareivio konfederato i

ir nam, ir ventovs restauravimo darbai. ventovje visikai sutvarkyti visi langai;

lovos itrauktas, suimtas ir pakeliui nuudytas. Nuudytojo lavonas buvo laikomas

skubiai udengti boktai, nulietas 80 akmen sveriantis varpas, panaudojus likusius

maoje koplyioje ir ilgai lauk laidotuvi. Jos vyko lapkrit. O balandio mnes,

apdegusius varpus ir vairiai paaukotus pinigus bei var. Nam virutinio aukto kori-

po septyneri met pertraukos pradjus funkcionuoti teismams, Vyriausiasis Tribu-

doriuose (ambulacrum) ir kambariuose (celse) sutvarkyti likusieji langai.

nolas pagal anksiau buvusi tvark irinko valdi; taigi vyriausiuoju buvo paskir-

[...] Vertingesni banyios daiktai, pavojaus metu iveti Gdansk, vasar buvo

tas Vilniaus ganytojas Jurgis Bialozaras, atsistas Vilniaus vyskupij i Smolensko,

vl atgauti. Taiau j ymiai sumajo, mat daug sidabrini banyios reikmen buvo

jis pats su pontifikaciniu ikilmingumu aukojo miias v.Dvasiai, paskui iklaus

ilydyta, ir 3000 florin kainuojantis sidabras atiduotas [...] pareikalavus, kadangi ie

mums skirt kalb ir kartu ia pakviestus bsimus teisjus grietai spjo, kad po

1657 m. pasiskolinti pinigai virininko dar nebuvo grinti. Taiau atgavus likusius

toki Dievo jiems sist udyni jie siekt bti imintingi ir kuo atidiau laikytsi

sveikus daiktus, banytins pareigos pradtos vykdyti puikiau, su ikilmingomis prie-

teistumo ir sprendim teisingumo. Tokiu teism veiklos suaktyvjimo laiku ne-

monmis. Grajo ventovs puoyba: sakyklai apdengti panaudotas i gero ilko i-

tiktinai gausiai ms ventov m lankyti didikai, netgi paprastomis dienomis.

austas kilimas, padovanotas Karolio Hleboviiaus, vyriausiojo emaii vyskupysts

Liepos mnes vyko naujojo Tribunolo ir respublikos rekuperatori (atkariautoj)

senino, LDK tribunolo maralkos; jis taip pat maloniai pasirpino, kad jo padjjai

susirinkimas, skirtas kari alg imokjimo klausimui; ir tai padidino ventovs

teisminiuose reikaluose i nuolatini pajam paskirt tam tikr dal pinig, i kuri

lankomum, nors ir atne namams nema sunkum. Negalima buvo nesutikti su

400 florin panaudoti naujiems dalykams sigyti ir taip pat puikiai sakyklai.

konfederat kariuomens reikalavimu, kad maralkai ir legatams bt leista reguliariai rinktis ms valgomajame. Mat kitu atveju vyresnyb bijojo, kad nesilaikantys
35

Vincentas Aleksandras Gosievskis (Gsiewski; apie 1625/291662) LDK lauko etmonas,

prietaring politini intrig dalyvis, Kdaini sutarties signataras 1655 m.; pasiymjo
miuose su vedais.

450

K o me n ta r as
Svarbi dails istorijos altini (nuo Vidurami iki XX a.) dal sudaro vairi
vienuolij dokumentai. Pilniau negu bet kurio kito ordino istorija iliko jzuit archyviniai altiniai. J kronikas (lot. historiae), analus (met ataskaitas), turto ap451

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I V s k y r i u s . N a r at y v i n i a i t e k s ta i / K r o n i k a , m e t r a t i s

raus, katalogus (asmen sraus), kolegij dienoraius raydavo vienas kolegijos

ir architektros objektus. Tekste atsispindi Vilniaus jzuit v.Kazimiero banyios

arba vienuoli nam kunig ir kasmet kontroliuodavo provincijolas. Dokument

bei nam ansamblio perstatym, pertvarkym eiga. Vilniaus jzuit profes (auk-

elaboratas bdavo perraomas 3 egzemplioriais, kuri vienas likdavo provincijos ar-

tesniojo rango vienuoli, davusi keturis adus) namai-kolegija buvo pastatyta 1604

chyve, o du bdavo siuniami generalin archyv Romoje (kas 3 metai) . Todl net

1615m. prie zakristijos iaurs ryt kampo. Tai svarbi minto architektros ansamblio

36

praradus dal archyv provincijoje, informacija likdavo isaugota. Palyginus su kit

dalis. 17731798m. ia buvo kunig emerit prieglauda ir ligonin, o 1792m. viena

vienuolij archyviniais altiniais, jzuit ordino dokumentai, galbt dl nuolatins

sal paskirta vyskupijos archyvui, kuriame laikyta dalis Lietuvos Metrikos dokument.

centralizuotos prieiros, bdavo pildomi laiku, isamiai ir pagal vienod sistem.

Menotyrininkams dokumentas teikia vairaus pobdio informacijos. Apie architektr altiniai paprastai pranea isamiausiai: tai susij su auktesniu jos sta-

Todl tai itin patikimi istorijos liudijimai.

Dokumentas, kurio itraukos vertim i lotyn kalbos spausdiname, saugomas

tusu men hierarchijoje, didelmis jai skirtomis lomis ir svarbiu reprezentaciniu

Romos centriniame jzuit archyve (Archivum Romanum Societatis Iesu). Tai vie-

vaidmeniu. Architektros istorikams, restauratoriams, paminklosaugininkams i

nuolijos metraio Vilniaus profes nam istorijos dalis, aprpianti 16621663m.,

altinio itrauka nurodo vienuolyno ansamblio atstatymo ir pltros etapus, leidia

ved ir rus invazijos pabaig. Galbt iais duomenimis naudojosi Stanislovas

patikslinti ir patvirtinti objekto archeologini tyrim duomenis.

Rostovskis, XVIIIa. viduryje ras Lietuvos jzuit istorij .

37

inios apie dails krinius metraiuose ir kronikose pasitaiko labai retai, jos bna

Lietuvos ir Lenkijos provincij kronikos, sukaupti Romos jzuit archyve, teikia

negausios ir integruotos bendr vienuolijos gyvenimo apraym. is dokumentas pa-

ini ne tik apie paios Draugijos istorij, vairiapus veikl, bet ir daugyb politins

pildo skurdias inias apie varp liejim XVIIa. Lietuvoje. Apibdinant taikomosios

istorijos, kultros, kasdienybs fakt. is altinis suteikia ini apie jzuit dails kon-

dails dirbinius, altiniai paprastai akcentuoja j brangum, o estetines ypatybes mini

tekst. Antai usimenama apie parateatrini rengini apipavidalinim (minimas tum-

retai ir ykiai. Taiau ir menkos uuominos leidia padaryti pradines prielaidas apie

bos teatras ikilmingas barokinis pastatymas laidotuvi proga, pagerbiant mirusj).

i gamini tipinius ypatumus. Pavyzdiui, skaitydami puiki sakykla, numanome,

Itraukoje minimos ikilios XVIIa. vidurio LDK istorijos asmenybs vyskupas Jurgis

jog ji buvo brandiojo Baroko stiliaus, droybin (mrin sakykla bt ufiksuota

Bialozoras, didikai karvediai Vincentas Gosievskis, Mykolas Pacas, Povilas Sapiega,

prie interjero apraymo), analogika kitiems europiniams XVIIa. 7 de. pavyzdiams.

jzuitas istorikas Albertas Vijkas-Kojelaviius. Jie susij su Lietuvos menu kaip usa-

Pavelg tuometin LDK banytinio meno kontekst, pasidomj Vilniaus droj

kovai ir program formuotojai. Jzuit edukacija buvo ymiai kokybikesn nei kit

cechais, menotyrininkai galt sukonkretinti savsias tokios sakyklos pirmavaizdi

vienuolij. Tiksls ir dalykiki isilavinusi asmen rayti tekstai patraukia raikia

paiekas. Ar j tiktis Habsburg valdose, ar Prsijoje, ar vedijoje, ar Lenkijoje? ia

literatrine forma, dl kurios pasakojimas apie vykius bei mones gyja emocionalu-

menotyrininkui tekt griebtis papildom duomen, pvz., aikintis baldo aukotojo ry-

mo, prasiskverbianio pro santr naratyv. Be to, jzuitai nebuvo usisklend, siek

ius, liudijanius apie jo estetinius prioritetus. Kita altinio fraz kilimas austas i

integruotis visuomenje. J altiniai gyvai atspindi kasdienybs istorij asmenybi

gero ilko silo hipotez, jog tai buvo importinis gaminys (LDK XVIIa. dar nebuvo

ir j veiksm tak visuomenei ir vienuolijos gyvenimui, o kartu ir kultros procesui.

steigtos ilko audyklos). Gal tai buvo Stambulo dvaro audyklose XVIIXVIIIa. austas

Aptariamas dokumentas bdingas iam altini tipui. Jo itrauka padeda suprasti,

kokiame kontekste ir kokiu bdu bdavo pateikiama informacija apie atskirus dails

vadinamasis lenkikas kilimas i ilko su metalo silais? i prielaid menotyrininkas turt tikrinti, iekoti papildomos informacijos (pvz., apie geradario turtin padt
po rus ir ved karo) ir kontrargument. Vilniaus v.Kazimiero ventovs banyti-

36 S. Zaski, Jesuici w Polsce, Krakow: Druk W. L. Anczyca, 1908.

37

S. Rostowski, Lituanicarum Societatis Jesu Historiarum Provincialium, t. 1, Vilnae, 1769.

452

niai daiktai buvo liturgins juodos ir raudonos spalvos (prie suniokotai banyiai
i simbolini spalv rbai buvo patys btiniausi, skirti gedulinms ir diaugsmin453

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

goms apeigoms). Reikmenis puo aukotoj stemos. i teksto uuomina galt pa-

I V s k y r i u s . N a r at y v i n i a i t e k s ta i / K e l i o n s a p r a y m a i i r va d o va i

K e l i o n s ap r a yma i i r vad o va i

gelbti, prireikus identifikuoti kokiame nors rinkinyje ilikusius XVII a. liturginius

drabuius su Lietuvos magnat herbais.
Tik gilus ir visapusikas konkreios epochos konteksto imanymas padeda menotyrininkui nuspti ir rekonstruoti, apie kokio tipo, meninio stiliaus ir verts
krinius usimenama altinyje. Taiau tokia uuomina bna nekainojama. Itin nuvilia visiems senosios dails istorikams pastamas faktas, jog paprastai neatsiranda
galimybs susieti dirbini apraymus, surastus dokumentuose, su ilikusiais meno
objektais. Vieni ir kiti daugeliu atvej lieka atskirai.

Kelioni apraymai, keliautoj spdiai, kelioni vadovai (gidai) tkstantmeiai

Absoliui daugum informacijos apie sakralin architektr, interjerus ir dail

anrai. Daugelis j gali bti naudojami kaip svarbus dails istorijos altinis, taiau

(t. y. apie didiausi ir vertingiausi LDK meninio palikimo dal) gauname i ba-

skaitant ir vertinant btina atsivelgti j funkcij, adresat, autoriaus ideologines

nyi inventori, sudarom dekano arba vyskupo vizitacijos arba banyios turto

ir estetines nuostatas. Kelioni literatra formuojasi paiose Vakar civilizacij

perdavimo naujam administratoriui metu.

grindianios ratijos itakose, pradedant VIIIa. pr. Kr. surayta fikcine Odisjo

Norintieji susipainti su standartine tokio inventoriaus struktra ir turinio

kelione nuo Trojos pakrani tvyn ir galbt panaiu laiku ratu fiksuotais kva-

pateikimo formulmis, galt pasinaudoti tinklalapiu BARIS (www.kf.vu.lt/baris),

ziistoriniais Biblijos pasakojimais apie Abraomo kelion Paadtj em ir Izrae-

kuriame jau suskaitmeninta nemaa Lietuvos banyi inventori. Tarp j yra ne

lio ijim i Egipto, IIa. pr. Kr. per graikik vertim jusiais helenistins kult-

tik lotynikai, lenkikai ir rusikai rayti XVIIXIXa. inventoriai, bet ir lietuviki

ros apyvart. Graikiki ir romniki sausumos ir jros (gr. periploi) itinerarijai itin

XXa. I puss vizitacij dokumentai. Projekto BARIS tikslas yra maiausiai itirt

reikmingi antikinio pasaulio geografijai painti, taiau dails istorijos poiriu jie

lituanistikos mokslini tyrim altini banyiose saugom istorini dokument

palyginti menkos verts autoriams rpjo suteikti ini keliautojams ir jreiviams

isaugojimas ir traukimas mokslin apyvart. Projekto metu minti altiniai skai-

apie saug ir patog keli, ueigas ir priebgas nuo klimato idaig. Tuo tarpu svar-

tmeninami keturiais lygmenimis: metaduomen, skaitmenini vaizd, translite-

bs ini apie dails krinius, j saugojimo viet ir funkcionavim altiniai Antikoje

ruoto ir iversto teksto. Kartu vykdomas banyiose saugom istorini dokument

buvo autoriaus arba kit asmen kelions, kuri spdiai, pradedant Herodotu, pa-

inventorinimas, pirminiai tyrimai, mokslin atranka.

teko istorijos veikalus. Tarp ilikusi veikal dails istorijai svarbios informacijos
gausa ir patikimumu isiskiria Pausanijo Graikijos apraymas (II a. vid.).

A l e k s a nd r a A l e k s a nd r avi i t

Stiprjanti krikionyb savo meto anrus transformuoja ir pritaiko naujoms reikmms. Dails istorijos poiriu maai tirti apokrifiniai (v.Rato kanonui nepriklausantys) IIIIIa. vairi apatal darb apraymai danai vadinti kelionmis juose
surinktos legendos apie Evangelijos skelbim vairiose Romos imperijos ir egzotini
krat srityse. io pobdio tekstai, gretinami su antikiniais kelioni romanais, svarbs ne tik krikionikajai ikonografijai suprasti juose esama ir uuomin apie ankstyvj krikionikj dail, atsispindi emesnij socialini sluoksni poiris antikin religin men. IVa. imperatoriui Konstantinui Didiajam teisinus krikionyb,

454

455

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I V s k y r i u s . N a r at y v i n i a i t e k s ta i / K e l i o n s a p r a y m a i i r va d o va i

randasi pirmi piligrim vadovai: yra ilik anoniminio piligrimo i Bordo (333 m.)

tus pasaul1. I lituanistini pavyzdi utekt paminti Lietuvos bajor kun. Jono

ir Egerijos (IV a. 9 de.) uraai apie kelion ventsias vietas Palestinoje. Tai Vi-

Kazimiero Vainoraviiaus 16671669m. (leidimas lietuvi k. 2009) ir Kazimiero

duramiais ipopuliarjusios piligrimins literatros pirmtakai. Piligrimysts objekt

Bileviiaus 16771688m. (leidimas lietuvi k. 2003) kelioni po Vakar Europ die-

ratas Viduramiais isipleia lankoma nebe vien ventoji em, bet ir Roma, Garga-

noraius, kuriuose suminimi ir architektros bei dails kriniai, tiesa, pagrindin

no kalnas Apulijoje (arkangelo Mykolo apsireikimo vieta), Santjago de Kompostela

dmes kreipiant j matmenis ir mediagas.

(v.apatalo Jokbo kapas), taip pat Kenterberis su v.Tomo Beketo relikvijomis. i

Romantizmo epochoje Artimieji Rytai patrauk dmes jau ne vien kaip religi-

viet ventovse telkiami ikils dails kriniai, o Roma tampa taip pat ir painties su

ns piligrimysts tikslas, bet ir vis pirma kaip intriguojanios praeities bei egzo-

Antikos daile bei istoriniais paminklais erdve. Romos lankymo vadovai sudaro ypatin-

tikos dabarties kultros arealas. Lietuvi kolekcininkas ir archeologas grafas Myko-

g grup nuo Vidurami yra raomi ne vien piligrim, bet ir istorini bei menini

las Tikeviius (18261897) aprao savo kelion Egipt, vykusi 18611862 m.2. alia

interes turini lankytoj gidai itinerarijai.

svarbi ini apie Egipto kultros paminklus, jis terpia ir inut apie patamsjusius

Piligrimin ratija buvo inoma ne tik Vakar krikionybje. XII a. Rusios

Caravaggio paveikslus Maltos saloje. XIX a. bestseleriu tapo prancz dailininko

vienuolyno vyresnysis Danielius paliko piligrimysts Jeruzal apraym, o Nau-

Eugneo Fromantino (18201876) kelioni po iaurs Afrik spdiai, palydti ir

gardo arkivyskupas Antanas kelions Konstantinopol. Piligrim uraai ne

iraikingais pieiniais. i menika orientalin ratija avjo amininkus, o mums

vien teikia praktins informacijos apie kelions ypatumus ir lankytinus objektus,

perteikia j skon, yra egzotik mad ir dails ikonografijos altinius.

bet danai atspindi ir asmenin vilgsn bei patyrim. Toks yra ir ms krat

Moderni kelioni vadov itakos siejamos su Didiosios kelions (pranc. Grand

kultroje atsirads tekstas Mikalojaus Kristupo Radvilos Nalaitlio 1582m. ra-

Tour) tradicija ir iame kontekste atsiradusia kelioni literatra. Didija kelion

yta Jerzuzals piligrimyst (Ierosolymitana peregrinatio, 1601; lietuvi k. Kelion

iaurs ir Vidurio Europos ali pasiturini eim jaunim sisdavo nuo XVII a.

Jeruzal, 1990).

vidurio. Galutinis tikslas pasiekti Italij ir susipainti su jos groybmis, taiau pa-

Geografin akirat pleia kelioni Ryt alis apraymai. Marco Polo (12541324)

keliui (priklausomai nuo pradinio kelions punkto) buvo privalu sustoti ymesnse

pirmas isamiau veda europieius Vidurio Azijos ir Kinijos pasaul. Modernij

Vokietijos, Austrijos ir kitose vietovse. Didioji kelion pagimd didiuosius kelioni

laik auroje pasirodo Venecijos pirklio Niccol de Conti (13851469) pasakojimas

literatros pavyzdius, tarp kuri vis nauj ir nauj leidim sulaukiantys Stendhalio

apie Persij ir Indij; kiek vliau, XVa. 3 ketvirtyje, po Persij, Indij ir Turkij kelia-

(17831842), Johanno Wolfgango von Goethes (17491832) uraai.

vs ir Lietuvos Didiojoje Kunigaiktystje mirs Tvers pirklys Atanazijus Nikitinas

aprao savo patirt veikale Kelion u trij jr.

Industrin XIX a. revoliucija atne tiek naujas keliavimo galimybes, tiek dl

technologij svarbos bei pramoninio darbo pakitusi laisvalaikio organizacij. Tai

Jzuit misijos XVIIXVIIIa. ne tik nea krikionyb bei Vakar kultr Ki-

lm ir kelioni bei kelioni literatros kait. XIXa. jau galima kalbti apie masinio

nij, bet ir Ryt kultros painim Europ. Kaip atsitiktinius pavyzdius galima

turizmo radimsi, kur lydi modernaus tipo turistiniai vadovai, tokie kaip Baede-

paminti atuonias keliones Mandirij ir Mongolij apraius Jean-Franois

kerio (r. Adomo Kirkoro teksto komentar). Panai turistini vadov kaip dails

Gerbillon (Relations de huit voyages en Tartarie faits par ordre de lempereur de Chine, 16881698) arba Joachim Bouvet Kinijos dabartins bkls (Etat prsent de
la Chine, 1697) autori.
Gausi Baroko kelioni literatra liudija, kaip vairi krat politikai, pirkliai,
mokslininkai ar tiesiog nuotyki iekotojai inaro Europ ir vis smarkiai isipl456

Plg. N. Hester, Literature and Identity in Italian Baroque Travel Writing, Ashgate
Publishing, 2008.

Autentikas ir itisas dienoraio tekstas ileistas tik ms laikais: Egipt zapomniany, czyli
Michaa hr. Tyszkiewicza dziennik podry do Egiptu i Nubii (18611862) oraz 180 rycin
z XIX wieku, sudaryt.A. Niwiski, Warszawa: Pro-Egipt, 1994.

457

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

istorijos altini vert palyginti nedidel juose menka nepriklausomos informa-

I V s k y r i u s . N a r at y v i n i a i t e k s ta i / K e l i o n s a p r a y m a i i r va d o va i

Pausanijas. Graikijos apraymas

cijos, nors isamiausieji ir artja prie dails bei architektros paminkl svado (pavyzdiui, Italijos keliautoj klubo Touring Club Italiano leidiama vadinamoji
raudonj vadov po didiuosius Italijos miestus ir atskirus regionus serija).
Nuo XIX a. vidurio nesulaikomai auganiame kelioni literatros sraute isi-

>

Versta i: Pausania, Guida della Grecia, Libro I: LAttica, sudaryt. ir vert. Domenico Musti,
Fondazione Lorenzo Valla, Arnoldo Mondadori editore, 1982 (i graik k. vert ir komentarus
pareng Vytautas Aliauskas)

skiria individualizuoti apraymai, vis labiau gravituojantys literatrins es link, ir

maai tyrint emi (pavyzdiui, Europos pakrai, tarp j ir Lietuvos apraymai), teikiantys svarbi ini ne tik keliautojams, bet ir dails istorikams. XIX a.

I. Atika (1.24.51.25.1)

viduryje ir antroje pusje pasirodo Vladislovo Sirokomls (Wadysaw Syrokomla,

einant [Atn] ventov, vadinam Partenonu3, visa, kas pavaizduota ant fron-

Wycieczki po Litwie w promieniach od Wilna, t. 12, Wilno, 18571860; lietuvi k.

tono, siejasi su Atns gimimu, o i upakalins puss matyti Poseidono ginas su

1989), Konstantino Tikeviiaus (Konstanty Tyszkiewicz, Wilija i jej brzegi: pod wz-

Atne dl ios ems4. Deivs statula yra i dramblio kaulo ir aukso. almo viduryje

gldem hydrograficznym, historycznym, archeologicznym i etnograficznym, Drezno,

Sfings atvaizdas (kas pasakojama apie Sfing suraysiu, kai mano dstymas pasieks

1871; lietuvi k. 1992), Kirkoro veikalai. Juose randame nemaai duomen apie nei-

Bojotij), o i abiej almo pusi padaryti grifonai. ie grifonai, kaip savo eilse

likusius dails krinius arba pirmaprad j pavidal. Vertingi ir iuolaikiniai kelio-

teigia Aristjas Prokonesietis5, kovojo dl aukso su arimaspais, gyvenusiais kitapus

ni vadovai, pristatantys nauj, pirm kart susistemint lankytin objekt grup,

isedon. I paios ems uderdavo auksas, saugotas grifon. Visi arimaspai yra

pavyzdiui, usienini analog pavyzdiu ileistas Vilniaus architektros vadovas

mons vienaakiai nuo pat gimimo6, o grifai yra vrys, panas litus, bet su ere-

Vilnius 19002005. Naujosios architektros gidas (sudaryt. Jrat Tutlyt, Vilnius: Ar-

lio sparnais ir snapu. Apie grifonus nra reikalo daugiau k pridurti.

chitektros fondas, 2005).

Atns statula yra staia, su chitonu, siekianiu pdas; ant krtins pritaisyta
Medzos galva i dramblio kaulo; ji laiko madaug keturi uoleki Nik7, o kito-

V y tau ta s A l i au s k a s

je rankoje iet. Prie jos koj guli skydas, o prie ieties gyvat; toji gyvat, regis,
yra Erichtonijas8. Ant statulos pagrindo iskaptuotas Pandoros gimimas. Poetai
3

Atn niekada neturjo meiluio ar sutuoktinio, todl vadinama mergele (gr. parthenos).
Pagal kultin epitet Partenonu vadinta Atns ventov, buvusi Atn Akropolyje.

Turima galvoje Atns ir Poseidono ginas dl to, kas taps tuomet dar bevardio Atn
miesto globju. Atnieiai pasirinko Atns dovan alyvmed, o drauge ir jos glob, nes
Poseidono dovanoto altinio vanduo netiko gerti.

Aristjas Prokonesietis VIIa. pr. Kr. Maosios Azijos graik poetas; arimasp ir grifon
kova aprayta jo poemoje Arimaspja; iliko nedideli fragmentai.

458

ini apie arimaspus pateikjas Herodotas klaidingai suprato irannik arimasp vard, j
laikydamas graik arima (vienas) ir skitiko spou (akis) driniu. Veikiausiai is odis reikia
arkli myltojai; dl arimasp etnins tapatybs mokslininkai nesutaria.

T. y. Pergals deiv; auktis apie du metrai.

Erichtonijas Atikos mitinis herojus, Atns uaugintas Hefaisto snus, Atn karalius.
Jo simbolis buvo gyvat.

459

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I V s k y r i u s . N a r at y v i n i a i t e k s ta i / K e l i o n s a p r a y m a i i r va d o va i

Hesiodas ir kiti sako, kad ioji Pandora buvusi pirma moteris: prie gimstant Pan-

Hiakintijas, pirma negu aukojama Apolonui, jus aukur per bronzos duris atna-

dorai nebuv moter paderms.

aujama tam Hiakintui kaip herojui14; durys yra aukuro kairje pusje. Prie aukuro

Kiek galjau pats pamatyti, ia esama tik imperatoriaus Adrijano atvaizdo, o

prie jimo Ifikrato , nuveikusio daug ir stulbinani darb.
9

padarytos statulos viena Biridei, kita Amfitritei ir Poseidonui. alia tarpusavyje

besikalbani Dzeuso su Hermiu stovi Dionisas ir Semel, o alia pastarosios Ino15.

ventovs iorje stovi bronzinis Apolonas; i statula, sakoma, padaryta Feidijo.

Ant aukuro iskaptuoti taip pat Demetra, Kor, Plutonas, alia j Moiros ir

Tas Apolonas vadinamas Parnopiju Skri naikintoju, mat kai [Atikos] emei grs

Horos, o su jomis Afrodit, Atn ir Artemid, lydinios dang Hiakint ir Poli-

skriai, dievas paadjs juos nukreipti nuo alies. Atnieiai ino, kad juos nukreip,

boj kaip sakoma, Hiakinto seser, mirusi dar mergaite. ioje statuloje Hiakintas

bet nesako kokiu bdu. A pats tris kartus patyriau, kaip skriai buvo sunaikinti prie

jau su barzda, tuo tarpu Nikodemo snus Nikijas j nupie ydint jaunatvs groiu,

Sipilo kalno, bet vis kitu bdu: vien kart buvo nublokti staigaus vjo uoro; kit kar-

primindamas garsi Apolono meil Hiakintui.

t, po to, kai dievas dav lietaus, juos itiko ir praud stipri kaitra; galiausiai jie buvo
uklupti ir sunaikinti netikto alio. iuos dalykus maiau jiems nutinkant.

Ant aukuro taip pat pavaizduotas Heraklis, gabenamas dang Atns ir kit
diev. Ant aukuro taip pat esama Testijo dukter, Mz ir Hor.
O dl Zefyro, dl to, kad Apolonas Hiakint netyia umus, taip pat dl pasakojimo apie gl manding, galjo bti ir kitaip16, bet tebnie kaip sakoma.

III. Sparta (3.18.9; 2.19.13.19.5)

Batikljas Magnesietis, kuris padar Apolono Amiklikio sost, paaukojo kaip
sosto papildym Charites ir Artemids Leukofryens statul. Nepasakosiu, kieno
mokinys buvo itas Batiklis ir kam esant Spartos karaliumi is sostas buvo padarytas , bet pat sost maiau ir apraysiu tai, kas ant jo [pavaizduota].
10

K o me n ta r as
Pausanijas IIa. vid. graik autorius, apie kur teinome i jo didiulio, deimties knyg Graikijos apraymo (Perigsis ts Hellados). Kils i Lidijos miesto Ma-

Ta sosto dalis, kurioje turi sdti dievas, nra itisin, bet sudta i paskir s-

gnesijos, jis, regis, apkeliavo didel Achajos dal. is veikalas sukomponuotas kaip

dyni, o prie kiekvienos j palikta tuios vietos11; tuo tarpu vidurin yra didiausia

topografinmis nuorodomis prisodrintas kelions po Achajos miestus ir ventvietes

ir ant jos stovi statula. Neinau n vieno, kas bt galjs imatuoti jos aukt, bet

apraas. Tyrintoj ginijamasi, kiek Pausanijui rpjo gamtin aplinka, nors pasta-

galima sakyti, kad jis bt apie trisdeimt uoleki . Ji nra Batikljo darbo, bet

ruoju metu linkstama teigti, kad Graikijos kratovaizdis jo kelionje turi pakanka-

senovinio ir atlikto be meistrysts13. Mat iskyrus veid, koj pdas ir rankas, kitkas

mai reikming vaidmen. Plaiai perteikiami vietos padavimai, ritualai ir tikjimai.

atrodo kaip bronzos kolona. Ant galvos ji turi alm, rankose iet ir lank. Statu-

Pausanijas danai apeliuoja autopsij, asmeninius pokalbius su vietos tradicij ir

los pagrindas yra aukuro pavidalo; sakoma, kad jame palaidotas Hiakintas, ir per

mitologijos inovais. Nors vis atsiranda mokslinink, iuos pareikimus laikani

12

fikcija, archeologijos ir istorijos tyrimai patvirtina daugel Pausanijo liudijim.

9

Ifikratas Atn karvedys (mir apie 353m. pr. Kr.), patobulins atniei ginkluot ir
ums Atnams daugel teritorij.

10

Archeologiniai ir istoriniai duomenys leidia sosto pastatym datuoti apie 530m. pr. Kr.

14

11

Apraymas sunkiai suprantamas, net neaiku, ar sdyns yra tikros sdjimo vietos,
ar pavadinimas vartojamas perkeltine prasme, taip, kaip sostu vadinamas Apolono
skulptros postamentas.

Apolono mylimas jaunuolis Hiakintas buvo svarbi Spartos kultin figra; jo garbei buvo
veniama trij dien Hiakintijos vent.

15

Semel Dioniso motina, Ino jo maitintoja.

16

Pausanijas usimena apie mit, kad vakar vjas Zefyras, pavyduliaudamas Apolonui
Hiakinto meils, umu jaunuol, j nukreips Apolono mest disk. I Hiakinto kraujo
la Apolonas iaugins gles, vadinamas mylimojo vardu. Pausanijas atkreipia dmes, kad
Amiklje esama kitokios, vietins, Hiakinto mito versijos.

12

T. y. apie 15 metr.

13

Statula pagal vadinamj anikonin (ne mogiko ar gyvniko pavidalo) vaizduosen

datuojama VIIa. viduriu VIa. pradia pr. Kr.

460

461

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

Didiulis dmesys Pausanijo kelionse skiriamas archajinio ir klasikinio laikotarpi skulptrai bei tapybai. Meno krini apraymas danai gana glaustas, tik religikai

I V s k y r i u s . N a r at y v i n i a i t e k s ta i / K e l i o n s a p r a y m a i i r va d o va i

Magistras Grigalius. Pasakojimas apie Romos miesto

nuostabiuosius dalykus

svarbiausi ar spdingiausi pristatomi plaiau. Pausanijui labai rpi tiksliai nustatyti

kriniuose vaizduojamus istorinius personaus arba mitologinius siuetus, taip pat

>

Versta i: Magister Gregorius, Narracio de Mirabilibus Urbis Romae, sudaryt. Robert Burchard

pastarj savitum, lyginant su klasikinmis tapusiomis versijomis. Visgi ia vargiai

Constantijn Huygens, Leiden: Brill, 1970, n. 4 (i lotyn k. vert ir komentarus pareng

terasime estetini ar tuometine dails teorija grindiam vertinim. Pagrindins

Vytautas Aliauskas)

skulptros charakteristikos paprastai esti mediaga (marmuras, bronza, medis, auksas, dramblio kaulas) ir, spdingesnio dydio, matmenys. Pausanijo veikale ne kart
aptariama meno paminkl autoryst, nurodomos j atsiradimo istorins aplinkybs.

4. Apie antr statul. Kita bronzin statula yra prieais pono popieiaus rmus, tai di-

Graikijos apraymas yra itin reikmingas dails istorijos altinis. I jo suino-

diulis irgas ir jojikas. Piligrimai j sako esant Teodorik17, Romos liaudis Konstanti-

me apie prauvusius architektros, skulptros ir tapybos krinius, juo remdamiesi

n18; kardinolai ir Romos kurijos dvasininkai j vadina arba Marku, arba Kvintu Kviri-

galime identifikuoti negausius turimus archajini ar klasikini krini originalus,

nu. is nuostabiai meistrikai atliktas paminklas senovje stovjo ant keturi bronzos

vlesnes j kartotes ar atvaizdus (monetose, freskose ir pan.). Nuosekliai atsklei-

kolon prieais Jupiterio aukur Kapitolijuje, taiau palaimintasis Grigalius19 raitinin-

diami skulptros ir tapybos darb siuetai, vardijami atributai, o jautrumas ne-

k ir jo irg nukl20, o keturias mintas kolonas pastat ventojo Jono banyioje

prastoms mit versijoms padeda suvokti analogikus siuetus, pateikiamus kituose

Laterane. Na, o romieiai raitinink su arkliu kurdino prie pono popieiaus rmus.

ilikusiuose kriniuose. Vertingos, nors ir nesistemikos Pausanijo inios apie dails

irgas ir raitininkas, ir kolonos buvo puikiai paauksinti, bet daugelyje viet

paminkl autorius, usakovus, usakymo ar krimo aplinkybes. Galiausiai Graikijos

auks tai romnikas godumas nugrem, tai senyb sudild. Sdi raitininkas de-

aprayme randame unikalios (ir dar palyginti maai prasmintos) informacijos apie

in rank tiesdamas, tarsi taut prabilt arba duot sakym; kairja ranka laiko

dails krini reikm urbanistinje erdvje, j socialin ir religin funkcionavim.

vadias, kuriomis kreipia irgo galv dein, tarsi sukdamas kit viet. Paukiu-

Pausanijo veikalas senaisiais laikais buvo menkai inomas ir cituojamas, Bizan-

kas, vadinamas gegute, tupi tarp irgo aus, o toks nyktukas, parbloktas po irgo

tijoje jis ipopuliarjo tik Paleolog epochoje (nuo XIIIa. vid.). Ms laikus pasiek

kanopa, stebinamai perteikia mirtanio ir kenianio didiules kanias ivaizd.

tik vlyvi Renesanso (XVXVI a.) nuoraai. Pirma spausdinta versija buvo lotynika,

Kadangi iam pasigrtinam dirbiniui priskiriami skirtingi vardai, tai ir jo padirbdi-

ileista Venecijoje apie 1500 m. Originalus graikikas tekstas pirm kart ispaus-

nimo prieastys nurodomos skirtingos. Visikai vengsiu tui pasak, kurias apie

dintas Ald spaustuvje Venecijoje 1516m. J pareng humanistas Marcus Musurus.

dalyk porina piligrimai ir romnai; nurodysiu tik tai, k apie io dirbinio kilm

Pausanijo veikalas aktualizuotas dabar jau klaskiniu Jameso Georgeo Frazerio

komentaru, pasirodiusiu 1898m. XXa. is veikalas sulauk nauj leidim ir tyrim.

igirdau i vyresnij, ir kardinol, ir isilavinusij vyr.

[...]

Paskutinius penkiasdeimt met metodologikai atsinaujinus mitologijos tyrimams

bei socialinei, mentalitet ir idj istorijai Pausanijo Apraymas vieiai skaitomas
ir kaip svarbus graik mitologijos bei kultros istorijos altinis, ir kaip rykus IIa.
po Kr. panheleninio sjdio ideologijos pavyzdys.
V y tau ta s A l i au s k a s

462

17

Teodorikas Didysis (454526) ostrogot karalius, vakarins Romos imperijos dalies

valdovas, taps folkloriniu personau.

18

Konstantinas Didysis (272337) Romos imperatorius, 313m. suteiks laisv ipainti

krikioni tikjim ir padjs pamatus krikionikajai imperijai.

19

v.Grigalius Didysis, popieius 590604 m.

20 iuo metu statulos kopija stovi ant Michelangelo suprojektuoto postamento.

463

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I V s k y r i u s . N a r at y v i n i a i t e k s ta i / K e l i o n s a p r a y m a i i r va d o va i

7. Apie juoking Priapo stab. Yra dar kitas bronzos stabas [simulacrum], labai

kad vadovas skirtas nuo maldinink atsiribojusiai adresat grupei, savo meto turis-

juokingas, j vadina Priapu21. Jis, nulenks galv tarsi traukt pd strigus dygl,

tams: knygel parayti ireikalav biiuliai magistras Martynas ir ponas Tomas

perteikia atr skausm kenianio ivaizd. Bet pasilenks dmiai siirti, k tas

buvo maldingi mons, kuri ventsias studijas ir dievikj skaityb, anot auto-

dars, pamatysi stebinanio dydio vyriksias dalis.

riaus, nedrsu siterpti su menkai tepritaikytu pasakojimu. Adresatas yra piligrimas,

[...]

drauge norintis painti ir spdingus Romos architektros bei meno paminklus, o

12. Dabar bei t pasakysime apie marmurines statulas, kurios beveik visos palai-

miest matyti ne tik kaip neutralioje erdvje idstyt krikionik ventovi sankau-

mintojo Grigaliaus buvo arba sunaikintos, arba suniokotos. Vien i j dl iskirtinio gro-

p, bet ir kaip jame gyvenanios bendrijos, pirmiausia jos elito, atmintyje prasmint

io apraysiu pirm. Tasai atvaizdas, romiei skirtas Venerai , yra tokio pavidalo, kaip

visum. Poreikis prasminti praeities objektus labai rykus Grigaliaus inioje apie tai,

22

minima sakmje ji neapgalvotose varybose su Junona ir Palade Pariui pasirodiusi

kaip identifikuojami jaunuoliai su irgais, vliau pastatyti Kapitolijaus laipt virnje.

nuoga. J matydamas paikasis teisjas sako: Ms sprendimu Venera abi nugaljo.23

Netgi neinant, k vaizduoja skulptros, stengiamasi jas padaryti aikias, spekuliaty-

is atvaizdas i Paro marmuro atliktas taip nuostabiai ir nepaaikinamai meistrikai, jog atrodo veikiau kaip gyvas padaras negu skulptra: nelyg drovdamasi

viai alegorizuojant atributus iuo atveju irgus.

Dar po keturi imt met pasaulietin (Lantichit di Roma raccolta breve-

savo nuogybs, ji turi veid, uliet raudonio. I arti irintiesiems atrodo, kad bal-

mente da gli autori antichi, & moderni) ir banytin (Descritione delle chiese, stati-

tutlius skruostus ulieja kraujas. Taigi stebinanios ivaizdos ir kain kokios magi-

oni, indulgenze & reliquie de Corpi Sancti, che sono in la citt de Roma) vadovus po

ns taigos priverstas jos pairti jau tris kartus, nors nuo mano buveins iki jos

Rom (ileisti 1554 m.) paras garsusis architektas ir architektros teoretikas An-

buvo dvi stadijos .

drea Palladio abi savo knygas mat kaip viena kit papildanias, taiau pasaulietin

24

Netoliese esama marmurini irg, stulbinanio dydio ir meistrikai atlikt.

Jie mat, kaip sakoma, yra pirmj skaiiavimo mokov atvaizdai25. Jiems priskirti
irgai, kadangi buv mitraus mstymo.

dalis rmsi nebe odine vietos tradicija kaip Grigaliaus darbe, bet taip sakoma ir
jos antratje senaisiais bei moderniaisiais autoriais.
Grigalius meistrikai apra bene spdingiausi Romos bronzin statul rait
imperatori Mark Aurelij, vienintel ilikusi imperijos laik raitelio skulptr.

K o me n ta r as

Be kita ko, senoji kompozicija buvo kiek kitokia negu dabar po arklio kanopa

Maai k galima pasakyti apie Magistr Grigali (Magister Gregorius) i Oksfordo,

guljo parbloktas barbar karys. Net rimtuose dabartiniuose Romos vadovuose

XIIa. antroje pusje lotyn kalba paraius Pasakojim apie Romos miesto nuostabiuo-

tvirtinama, kad Viduramiais ji laikyta pirmo krikionio imperatoriaus Konstanti-

sius dalykus. Jo Pasakojimas antikini Romos miesto ymybi vadovas, skirtas ne

no Didiojo atvaizdu, o maiau rimtuose priduriama, kad tik dl to ji ir ilikusi per

tiek piligrimui, kiek besidominiajam aminojo miesto senybmis. Nereikia manyti,

imtmeius. Keliauninkas i Oksfordo pateikia bent kelias versijas. Patikimiausia jis

laiko Romos dvasinink: joje minimas ir Marko vardas, nors tolesnis pasakojimas

21

Graik ir romn derlingumo dievukas, sod globjas; pagrindinis jo atributas didiuls

genitalijos. Jo statulos danai statytos prie nam jim, soduose, krykelse.

22 Sunku pasakyti apie kuri Venus Pudica (Drovioji Venera) tipo statul kalbama.
23

Laisva citata i Ovidijaus Meils meno (Ars amatoria) I, 248.

24 Italika stadija paprastai laikomas apie 185 m atstumas. ia veikiausia galvoje turimas
didesnis nuotolis.
25

I tikro kalbama apie Dioskur statulas, dabar puoianias Kapitolijaus kalv.

464

visikai legendinis. domi inia apie senj postament, sudaryt i keturi kolon
panai postament galime matyti senose romn peizainse freskose.
Aprayme pirmsyk altiniuose paminta helenistin jaunuolio, traukianio
rakt (Spinario), skulptra, stovjusi prie popieiaus rm Laterane. Vliau, 1471m.,
popieius Sikstas IV padovanojo j miestui. Nuo tada pastaroji laikoma Kapitolijaus
Konservatori rmuose, iskyrus 17981815m. laikotarp, kai Napoleono pagrobta
465

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

buvo eksponuojama Luvre. Grigaliaus apraymas ir identifikacija puikiai parodo,

I V s k y r i u s . N a r at y v i n i a i t e k s ta i / K e l i o n s a p r a y m a i i r va d o va i

Stendhal. Pasivaikiojimai po Rom

kaip skirtinga kultrin patirtis ir skirtingos interpretacijos prielaidos lemia regsen. iuo atveju jaunuolio sutapatinim su Priapu veikiausiai lm kitoks negu antikinis poiris nuogo kno vaizdavim ir neinojimas, kad helenistinje dailje

>

Versta i: Stendhal, Promenades dans Rome, Paris: Gallimard, 1997, p. 369371

(i prancz k. vert Giedr Jankeviit, komentarus pareng Vytautas Aliauskas)

buvo paplits emasis buitinis anras. Jeigu i statula nebt ilikusi, remdamiesi
tik Grigaliaus tekstu vargiai galtume susidaryti adekvat vaizd. Palyginimui galime paminti, jog apie t pat laik Rom lanks Navaros rabinas krin identifikavo
kaip Absalom, apie kur Biblijoje sakoma, jog nuo koj pado iki virugalvio jis
neturjo jokio trkumo (2Sam 14, 25). Taiau jau Palladio, apraydamas Spinario,
nevelg nieko panaaus nei komikj dievuk, nei biblin grauol: [Konservatori rm] Audiencij salje yra dvi bronzins jaunuoli statulos [...] antra nuoga
ir, atrodo, tai yra piemuo; su adata jis krapto rakt i kojos pdos.
Svarbus Grigaliaus liudijimas apie Romoje buvusi ir per intensyvi VIVIIa.
christianizacij ilikusi vien Veneros skulptr (dauguma j atrastos smarkiai vliau). Jis neabejotinai patvirtina, kad Vakar krikionybs sostinje buvo galima
pamatyti grynai pagonik dails krini, o pasakojimas apie drovos raudon, uliejus moters veid, iandien, po gausi Antikos skulptr polichromijos tyrim, gali
kelti klausim ar tai tik metafora, ar nuoroda da likuius?
V y tau ta s A l i au s k a s

v.Augustino banyia
1828m. liepos 11 d.
i banyi 1483m. pastatydino prancz kardinolas dEstoutevilleis26. Fasadas
paprastas ir taurus; vidus suskaidytas tris navas, iilgai j daug turtingai marmuru ipuot koplyi. Deja, prajusiame imtmetyje daugel dalyk ioje banyioje
restauravo Vanvitelli27. Prabangus Didysis altorius buvo pastatytas pagal Bernini
projekt: ia yra du gana gras adoruojantys angelai.
v. Augustino koplyi puoia graios kolonos ir, kas ypa sudomino vien
ms kelions draugi, trys Guercino paveikslai. Kitoje koplyioje matome garsiojo intriganto, Carracci mokinio Lanfranco krinius; pirmiausia dmesio vertas jo
v.Augustinas, ant jros kranto medituojantis v. Trejybs slpin. Tas pats siuetas
eskizikai pavaizduotas ant vieno Raffaello vatikanikj stanz cokolio. Galima palyginti manieras: pamatysime, kad, kaip nutiko su muzika nuo Pergolesi iki Rossini,
tapyba, kol buvo dar gyva, nuo paprasto perjo prie sudtingo.
Pirmoje koplyioje i kairs nuo jimo yra puiks Michelangelo da Caravaggio
kriniai. is mogus buvo udikas, bet jo charakterio jga jam neleido klimpti
paik ir prakiln anr, tuo laiku igarsinus Cavalier dArpino, kur Caravaggio no26 Popieiaus kamerlengas kardinolas Guillaume dEstoutevilleis (14031483) nuo 1446m.
buvo oficialus augustin ordino protektorius (globjas). Labai turtingas, karalikosios
eimos giminaitis. Jis perstat ankstesn (baigt statyti 1446 m.) augustin banyi;
rekonstrukcija baigta 1483m.
27

466

Luigi Vanvitelli (17001773) vienas ymiausi to meto Italijos architekt; restauracijos

darbams faktikai vadovavo Carlo Murena (17131764). Ir dl technini problem (teko
tvirtinti piliorius bei ramstines arkas), ir dl klasicistinio skonio banyia po restauracijos
neteko dalies ankstesnio puonumo.

467

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I V s k y r i u s . N a r at y v i n i a i t e k s ta i / K e l i o n s a p r a y m a i i r va d o va i

rjo nuudyti28. Bijodamas kvailo idealizavimo, Caravaggio nekoregavo joki savo

Napoleono vadovaujamuose karo veiksmuose (1800). Tada pirmkart atsidr Itali-

modeli, kuriuos sutikdavo gatvje ir pasikviesdavo pozuoti, trkum. Maiau Ber-

joje, kurioje vliau praleis kone pus savarankiko gyvenimo. Kuriam laikui paliks

lyne kai kuriuos jo paveikslus, kuri usakovai neprim, nes tie darbai buvo labai

armij usim savivieta, ypa domjosi literatra, filosofija ir angl kalba. Jo anti-

bjaurs . Bjaurumo laikai dar nebuvo atj.

banytins ir antiklerikalins pairos m formuotis dar mokykloje ir dar nemenk

29

Dauguma usieniei, nekreipdami dmesio iuos paveikslus, lekia prie centri-

poveik taip pat ir estetiniams sprendimams. Nemenka problema buvo priimti Italijoje

ns navos treiojo piliastro kairje. ia yra Pranaas Izaijas, Raffaello freska; tai tas i

sutelkt krikionikojo, o ypa banytinio meno paveld ir juo dalytis su prancz

io didio mogaus atlikt darb, kuris artimiausias Michelangelo, o, mano nuomone,

laicistine aplinka kaip naivus pasiteisinimas nuskamba baigiamasis skyrelio pasaas:

j net pranoksta. Lyginti Prana Izaij su kitais Raffaello kriniais bt tas pats, kaip

Mano Skaitytojau! Pasistenk suprasti, kad be milinik sum, ileist dl pamaldu-

Racineo Atalij (Athalie) lyginti su Fedra (Phdre) ir Ifigenija (Iphignie); Raffaello ne-

mo ir taip pat dl tutybs, nebtume turj bent ketvirio didij meistr edevr.

sukr nieko didingesnio u i vieni figr. Ji nutapyta 1511 m., teigia Vasari.

1805m. grs armij tarnautojo statusu Stendhalis turi progos aplankyti dar

v.Augustino banyia yra pakeliui nuo Via Condotti v.Petro [bazilikos] link.

ir Vokietij bei Austrij, per Napoleono 1812 m. kampanij pabuvoja ir Vilniuje.

Kvieiu jus ia daniau lankytis ir apirinti i Raffaello fresk skirtingai nusi-

1830m. gauna Pranczijos konsulo Italijoje Trieste ir ivitavekijoje viet. Stend-

teikus. Tai vienintelis bdas isaugoti aik supratim apie garsiojo paveikslo stili.
mones, kurie skaito kelioni knygas ir nra mat Italijos, visada okiruoja vienas dalykas: tai autoriaus iskirtinis dmesys banyi apraymams.

halis pagarsjo ne tik kaip raytojas, publicistas, bet ir kaip dails bei muzikos istorikas. Nors bdamas savamokslis, 1817m. ileido Tapybos Italijoje istorij (Histoire
de la peinture en Italie). Tais pat metais pasirodiusioje knygoje Roma, Neapolis ir

Mano Skaitytojau! Pasistenk suprasti, kad be milinik sum, ileist dl pa-

Florencija 1817 m. (Rome, Naples et Florence, en 1817; po to ijo dar du papildyti

maldumo ir taip pat dl tutybs, nebtume turj bent ketvirio didij meistr

leidimai) dmesys skiriamas ne tik keliautojo spdiams ar politinms aktualijoms,

edevr. Tie, kuri dvasia buvo alta, pavyzdiui, Tiziano, taip pat Guercino, grei-

bet ir kultros bei meno paminklams. Knygoje Roma, Neapolis ir Florencija Stend-

iausiai bt pasirink kit amat. Atrodo, kad tapote pamaldus! man du ar

halis apra savo fiziologin patirt susidrus su intensyvia meno vertybi aplinka:

tris sykius pasak usienieiai, kuriems daviau apirtin banyi sra.

Florencijoje ijs i ventojo Kryiaus (Santa Croce) bazilikos jis pajuto dauantis

K o me n ta r as

vadinti Stendhalio sindromu. Vis dlto, didiausi lov Stendhaliui kaip meno i-

ird, j apm silpnumas, galvos svaigimas. Tokia patologin bsena vliau imta
Stendhalis (tikr. Marie Henry Beyle, 17831842) gim Grenoblyje, mokykloje pasiymjo gabumais matematikai, bet, ivyks Paryi, studijas pamet dl dalyvavimo

novui ir vertintojui atne 1829 m. pasirod Pasivaikiojimai po Rom, kuriuose

pasakojama apie 1827 ir 1828m. apsilankymus iame mieste. Stendhalio kelions apraymas populiarumu konkuruoja su Johanno Wolfgango von Goethes (17491832)

28 Cavalier de Arpino Kavalierius i Arpino (popieiaus globotas Romos dailininkas

Giuseppe Cesari, 15681640; tvas kils i Arpino, kavalieriumi vadintas dl priklausymo
garbingam Kristaus ordinui) buvo Caravaggio mokytojas ir darbdavys; j Caravaggio dl
konflikto buvo ikviets dvikov, bet kaip nekilmingasis negaljo su juo susikauti.
29 Neabejotinai kalbama apie pirmj Prancz v.Liudviko banyios v.Mato koplyios
altoriaus paveikslo versij (ji uvo II pasaulinio karo metais), usakov kardinolo Mathieu
Cointrelio pdini atmest dl natralistikai pavaizduot suskirdusi evangelisto pd.
Tokios pat suklupusi maldinink pdos matomos ir aptariamos Loreto Madonos paveiksle
jos perteikia emikosios gyvenimo kelions vargus bei nuopuolius ir kontrastuoja su
baltutmis piligrim pasitikti ijusios Skaisiausiosios Mergels Marijos pdomis.

468

knyga, skirta kelions po Italij (Italienische Reise) spdiams (Goethe 18151817m.

ileistame dvitomyje apibendrino 17861788m. kelions nuo Veimaro iki Neapolio
ir Sicilijos patirt). ios knygos skatino ger eim atalas sisti Didij ugdomj-paintin kelion (Grand tour) jos metu Britanijos, iaurs Europos, o vliau
ir Amerikos jaunuomen susipaindavo su Europos (Pranczija veicarija kai
kada Ispanija ir ypa Italija) civilizacija. Abiej knyg leidimai periodikai kartojami vairiomis Europos kalbomis ir laikomi kelioni literatros klasika.
469

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

Roma, kurios Stendhalis turjo nemgti kaip valdomos popieiaus ir knijanios katalikyb su visomis jos kultrinmis pasekmmis, knygoje atsispindi prieta-

I V s k y r i u s . N a r at y v i n i a i t e k s ta i / K e l i o n s a p r a y m a i i r va d o va i

Adomas Honoris Kirkoras. Pasivaikiojimai

po Vilni ir jo apylinkes

ringai: ji sustingusi ir gyva, kupina groio ir skurdo, prabangi, bet stokojanti kuklaus buruazijos avesio, provokuojanti prieintis ir drauge priverianti nusilenkti

> Tekstas i knygos: Adomas Honoris Kirkoras, Pasivaikiojimai po Vilni ir jo apylinkes,

jos didybei. Tuo metu, kai turistinis sezonas bent jau Romoje baigdavosi apie ge-

vert Kazys Uscila, Vilnius: Mintis, 1991, p. 106107 (komentarus pareng Vytautas Aliauskas,

gus vidur, Stendhalis ekscentrikai sil lankyti Italij vasar, mat klimatas ess

Giedr Jankeviit)

geriausias menininkas. io principo laiksi ir pats: jei nuo birelio vidurio iki rugsjo pradios sveiko proto keliautojas Italijos, ypa Romos, vengdavo dl kari ir maliarijos, tai Stendhalio Pasivaikiojim dienoratis pradedamas 1827m. rugpjio 3d.
sunkiausiu vasaros metu.

VI pasivaikiojimas
Kitados alia katedros buvusi bulvar pabaigoje pasuk kair, patenkame pla-

I Pasivaikiojim skelbiama itrauka v.Augustino banyios apraas do-

i, tiesi, k tik nutiest gatv, esani netoli v.Jurgio banyios ir todl vadinam

mi ne tik kaip vienos graiausi, bet ir kaip iki iol turist maiau lankom bany-

v.Jurgio prospektu. Anksiau ia buvo daktaro arnockio parkai. Laikui bgant, kai

i pristatymas. is fragmentas tinkamai iliustruoja, kaip altinio autorius gali bti

abipus prospekto pagal plan bus pastatyta nam, jis tikr tikriausiai taps viena i pui-

aklas akivaizdiems dalykams. Kalbant apie Caravaggio paveiksl Loreto Madona

kiausi miesto gatvi. O katedros frontono, tokio nuostabaus, statulos papildys gra

(16031608) kakodl vartojama daugiskaita (kriniai), nepaminimas nei pavadi-

vaizd; jau ir dabar, nutiesus i gatv, katedros frontonas atrodo daug spdingesnis.

nimas, nei siuetas. Dar keistesnis kitas nepastebjimas: vardijant tikrai ne pirmaeilius Guercino ar Lanfranco paveikslus, mgaujantis koplyi marmuru ir kartai

v.Jurgio banyia

rekomenduojant Rafaello sien tapybos fragment, vaizduojant prana Izaij, n

Deinje io prospekto pusje yra v.Jurgio banyia, kuri po 1506m. pasta-

nepaminima dideli matmen ir stabaus groio kito Renesanso meninko Jacopo

t Vilniaus vaivada kunigaiktis Mikalojus Radvila [Mikalojus Radvila Senasis, po

Sansovino (14861570) skulptra Gimdymo madona (Madonna del Parto). Nuo

14041509; palaidotas Vilniaus Bernardin banyioje] kartu su senosios regulos

1820m. imta tikti, kad prie ios statulos besimeldianios moterys patiria ypating

karmelit vienuolynu pergals prie totorius [1506 08 06] prie Klecko [dab. Baltaru-

Dievo pagalb gimdydamos. is liaudies maldingumas neabejotinai buvo atkarus

sijoje] atminimui. Karmelitai laik banyi iki 1798 m., kol vienuolynas buvo per-

prancz laisvamanikosios Apvietos paveiktam raytojui; tai paaikint, kodl jis

duotas diecezijos seminarijai. Banyia staiakamp, be bokt, iors architektra

nepastebjo ikilaus renesansinio krinio. Jei turtume tik Stendhalio apraym

nespdinga. Banyios ilgis 68 uolektys, plaiausia vieta 18 uoleki. en bei ten

(formaliai pirmaeil vienalaikio ir tiesioginio liudytojo palikt altin), turtume

viduje idlioti juodi Radvil ereliai su mediokls trimitais ant krtini primena

teigti, kad Sansovino skulptra XIXa. treio deimtmeio pabaigoje stovjo kakur

krjo kunigaikio herb [trys mediokls trimitai gimins pradininko Radvi-

kitur, bet ne v.Augustino banyioje.

los Astikaiio (13841477) herbas], statulos ventj karmelit abitais adina mintis
apie buvusius io bsto gyventojus. Banyia viesi, gana erdvi, bet dl ankstyv

V y tau ta s A l i au s k a s

pamald moni nelabai lankoma. Skliautai aukti, pailgos elipss formos, j freskos vaizduoja pagrindinius v.Jurgio riteriko gyvenimo ir kani vaizdus. ventojo
luomui priminti sakykla padaryta seno riteri kovos veimo formos; seniau prie jo
dar buv du uoliais lekiantys irgai, tempiantys veimait, o jame sdjs vadias

470

471

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I V s k y r i u s . N a r at y v i n i a i t e k s ta i / K e l i o n s a p r a y m a i i r va d o va i

abiem rankomis laiks angellis. Dabar ie laiko gerokai apgadinti irgai nuimti. Ant

kaip laikrai redaktorius, publicistas, leidjas, archeologas, etnologas, bet iekojo

keturi laipt pakylto didiojo v.Jurgio altoriaus mensa mrin, o aukiau, tarp

ir kompromiso su Rusijos valdia, tuo netikdamas radikaliai nusiteikusiai visuome-

kolonli, dviej skyri tabernakulis. onini altori yra 5: v.Juozapo, v.Tado

ns daliai, o drauge taip ir nepelnydamas visiko valdios pasitikjimo.

Apatalo, v.Elijo Pranao, kuriame yra v.m. Marijos sidabro apdarais paveikslas

Redagavo statistinio pobdio Vilniaus gubernijos metrat rus kalba

ir karstelis su relikvijomis, v.Teress ir karmelit patriarcho v.Kryiaus Jono. Ne-

(18501854), lenk kalba leido literatros

seniai buvusio seminarijos rektoriaus [1842m. Vilniaus dvasin akademija perkelta

ir kratotyros almanach Vilniaus aplankas (Teka Wileska, 18571858); caro valdiai

Sankt Peterburg] kunigo Kitkeviiaus [Antanas Kitkeviius-Kikutis, 18051857] ir

udraudus Aplank, surinkt mediag paskelb straipsni apie Vilni rinkiniuose

seminarijos profesoriaus kunigo Liucijaus Godliausko pastangomis prisidjo nau-

(Pismo zbiorowe Wileskie, 1859, 1862). 1859m. sigijs nuosav spaustuv, rus ir

jas v.Filomenos altorius. Kairje banyios pusje pristatyta v.Barboros koplyia

lenk kalbomis leido Vilniaus ini laikrat Kurier Wileski ir

iandien paversta sandliu. Turtingoje bibliotekoje yra ne tik dvasinio ir istorinio

(nuo 1864m. jo tik rusk.). Kratotyrin ir vietjik veikl, propaguojani bu-

turinio, bet ir vairi mokslo ak krini. (Be to, joje yra itaigingas, puikiai ilius-

vusi LDK emi istorij bei kultr, ts ir po 1867m. persikls Sankt Peterburg,

truotas visiems inomas Buffono Gamtos istorijos leidinys ).

vliau Krokuv, kurioje ir mir.

30

alia vienuolyno mauose kiemeliuose dar visai neseniai galima buvo rgti ba-

Pirm kart vadov po Vilni (pasiras Jono i Slivino pagal gimtj dvar

jor dvarelius su podliais ir kltelmis, kurie dabar sunyk ar perstatyti tolydio

slapyvardiu) Kirkoras paskelb 1856m. lenk kalba: Jan ze liwina, Przechadzki po

retja; kai kuriuos gaubia sodai ar bent mediai. Visi statiniai buvo su auktais, smai-

Wilnie i jego okolicach, Wilno, 1856 ( rus k. iverstas vadovo tekstas buvo panau-

liais stogais ir blizganiais rutuliais ant j, priebuiai buvo dailiai drointi. Tai so-

dotas straipsnyje Istorin ir statistin Vilniaus miesto apvalga, paskelbtame 1858m.

dybos senatv ia apsigyvenusi bajor, kaip tuomet sakydavo, ijusi devocijas.

caro Aleksandro II (18181881) apsilankymo Vilniuje proga Archeologijos komisijos

Apie tai mums ir ms ainiams gyv atminim paliko Lietuvos vaizd ir padavim

ileistame leidinyje32). Po trej met, 1859 m., Maurikijaus Orgelbrando spaustuv

autorius savo nuostabioje dvitomje apysakoje Antakalnio dvareliai .

Vilniuje ileido antr, papildyt Kirkoro vadovo leidim. variant 1880 ir 1889m.

31

Tuoj u v.Jurgio banyios inyra rimtos, ramiai sruvenanios Neries mlyn.

Perj kelis skersgatvius, atsiduriame prie aliojo tilto.

pakartojo Vilniaus Juozapo Zavadskio spaustuv.

Kirkoro knyga pirmasis vadovas po Vilni ir gana savalaikis tokio pobdio
literatros pavyzdys tuometinje Rusijos imperijoje ir bendrai Europoje: pirmasis

K o me n ta r as

isamus Sant Peterburgo ymybi apraymas pasirod 18161828m. (tai Pavelo

Adomas Honoris Kirkoras (18181886) viena kontroversikiausi XIXa. Lietu-

Svinjino penkiatomis Sankt Peterburgo ir jo apylinki ymybs33), o kieninis va-

vos kultrini figr. Kils i buvusios LDK Gudijos (gim Mogiliavo gubernijoje),

dovas keliautojams ileistas 1846 m.34, Maskvos istorini ymybi svadai buvo

save suvok kaip lietuv ir siek tarnauti daugiakalbei Lietuvos visuomenei. Reiksi

parengti jau XVIII a. pabaigoje35, taiau kelioni vadovas po miest ileistas tik

30 Georges-Louis Leclerc, Buffono grafas (17071788) Apvietos epochos gamtininkas, vienas

evoliucijos teorijos pagrindj, 36 tom Gamtos istorijos (lHistoire naturelle, gnrale et
particulire, avec la description du Cabinet du Roy, 17491789) autorius.
31

Turimas galvoje Ignacas Chodzka (Ignacy Chodko), pasakojim cikl Lietuvos vaizdai
(Obrazy litewskie, 18401850 m.) ir Lietuvos padavimai (Podania litewskie, 18521860 m.)
autorius. Antakalnio dvareliai (Dworki na Antokolu) priklauso Lietuvos vaizd ciklui.

472

32

II 6 7
1858 . / Na pamitk pobytu Najjaniejszego Cesarza Jego Moci Alexandra II w Wilnie 6 I 7
wrzesnia 1858, Wilno: J. Zawadski, 1858.

33

. , , t. 15, 18161828.

34 . , , 1846; 2-as leidimas 1851.

35

. , ..., 1782; . ,

473

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I V s k y r i u s . N a r at y v i n i a i t e k s ta i / K e l i o n s a p r a y m a i i r va d o va i

1873m.36, Piotro Dubrovskio vadovas po Varuv rus kalba pasirod 1850 m.37, o

j gyvenimo knyg (i Pasivaikiojim pratarms). ioms prasmms atskleisti Kir-

lenkikas Franciszeko Maksymiliano Sobieszczaskio 1857 m.38 (vadovu nelai-

koras pasitelk kone visus tuo metu buvusius istorinius Vilniaus miesto tyrimus ir

kytinas nei ukaszo Gobiowskio parengtas 1827m. Varuvos statistinis inynas

kai kuriuos archyvinius altinius. Vis dlto tekstas nra statini ir su jais susiet var-

Opisanie historyczno-statystyczne miasta Warszawy, nei Juliano Bartoszewicziaus

d bei dat inventorius. Tiesioginis miesto paminkl stebjimas, asmenin vaik-

istorin Varuvos banyi apvalga).

iojimo patirtis, jautrumas gamtiniam, socialiniam ir tautiniam audiniui, galiausiai

Samprotaujant apie Kirkoro vadovo savalaikikum, reikt prisiminti, kad mo-

archeologo pastabumas susilieja vientis, iki iol raikumu nepralenkt pasakoji-

derni turistini vadov leidybos pradia siejama su vokiei leidjo i Koblenco

m. Dails kriniai jame nra pirmos svarbos veikjai, taiau banyi ar viej

Karlo Baedekerio (18011859) vardu ir jo knyga Kelion Reinu nuo Mainzo iki Kel-

institucij aprauose jie nuosekliai ir gan isamiai suminimi, kartais pateikiant ir

no (Rheinreise von Mainz bis Kln, 1828), taip pat Londono leidjo Johno Murray

istorins informacijos, apibdinant ilikimo laipsn (kad ir originalios sakyklos, mi-

(18081892) veikla, prasidjusia nuo Vadovo keliaujantiesiems emyn (Handbook

nimos ms itraukoje). domi ne vis ilikusi Senien muziejaus eksponat ap-

for Travellers on the Continent, 1836) ileidimo. Baedekerio, Murray ir britiko Bea-

valga: gan korektik j apraym danai lydi naivios identifikacijos (neinomos

dekerio partnerio Jameso Muirheado (18531934) veiklos rezultatas moderns eu-

statulos akmenin koja, rasta Vilniuje, Lukikse [...] be abejo [...] priklaus kuriam

39

ropietiki kelioni vadovai, tarp j Anglijoje (nuo 1918 m.) bei Pranczijoje (nuo

nors Lietuvos dievui), atitinkanios bendr to meto autoritet (Teodoro Narbuto,

1920 m.) leidiama Mlynj gid (Blue Guides / Guides Bleu) serija, pirmiausia pri-

Juozapo Ignaco Kraevskio ir kt.) regsen.

statanti architektros ir dails paminklus.

ia skelbiama kiek paredaguota 1859 m. Pasivaikiojim leidinio lietuvikojo

V y tau ta s A l i au s k a s , Gi e d r J a n k e vi i t

vertimo itrauka. Vilni autorius mat kaip istorini prasmi prisodrint erdv:
Vilniuje sulig kiekvienu ingsniu utiksite k nors domaus, pamokomo, kas primins jums lovingus lietuvi ygius, atvers dorybi ir nuopeln, yd ir aistr kupin

,
, t. 14, 17921793.
36 . , ,
, 1873; 2-as leidimas 1882.
37

. ,
, 1850; Kirkoro vadov XIXa. antros puss XXa. pradios rusik vadov
po Vilni kontekste analizuoja Pavelas Lavrinecas straipsnyje: . ,
XIX XX bb.:
(www.ruthenia.ru/vademecum/LAVRINEC.pdf).

38

Przewodnik po Warszawie z planem miasta ozdobionym 10ci rycinami na stali, uoony

przez F.M. Sobieszczaskiego, Warszawa: Gwny Skad w Kantorze Drukarni Gazety
Codziennej, 1857.

39

1865m. Johnas Murray ileido Thomaso Michello parengt Vadov keliautojams po Rusij,
Lenkij ir Suomij, kuriame minima ir Lietuva (Handbook for Travellers in Rusia, Poland, and
Finland; new edition, revised by Thomas Michel, with maps and plans, London, 1865; anksiau
ispausdintas kaip dalis vadovo po iaurs Europ Handbook for Nothern Europe).

474

475

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I V s k y r i u s . N a r at y v i n i a i t e k s ta i / G r o i n l i t e r at r a

G r o i n l i t e r at r a

atsigr nacionalin mitologij ir literatr. Nazarnai, prerafaelitai, vis ali

romantizmo ir simbolizmo dails atstovai kvpimo iekojo Vidurami romanuose ir kronikose, bet taip pat aminink kriniuose: vienas pirmj prerafaelit
paveiksl Johno Everetto Milais (18291896) kompozicija Izabel (1849) buvo
nutapytas pagal Johno Keatso (17951821) eilrat Izabel, arba Vazonas su baziliku
(Isabella, or the Pot of Basil, 1818), kur poetui savo ruotu kvp Boccaccio (1313
1375) Dekameronas; rus simbolistas Michailas Vrubelis (18561910) savo demon
perm i Michailo Lermontovo (18141841) poemos, o Carait-gulb (1900) i

Groin literatra kaip altinis dails istorijai gali bti naudinga keliais atvilgiais.

Pukino (17991837) sueiliuot rusik pasak arba, tiksliau, Nikolajaus Rims-

Vis pirma, poezijos ir prozos tekstai dailinink ir j usakov buvo ir tebra nau-

kio-Korsakovo (18441908) operos Pasaka apie car Sulton (1900) pagal Pukin.

dojami kaip ikonografijos provaizdiai. Akivaizdu, kad be Romos poeto Ovidijaus

Konkretaus krinio siuetas daniausiai tampa poezijos ir prozos iliustracij

(43 m. pr. Kr.17 m.) inomiausio krinio epins poemos Metamofozs nema-

pagrindu. Nesusipainus su literatriniu altiniu, net jei kalbamea apie abstraki

noma suprasti ir interpretuoti Peter Bruegel (1525/291569) garsinusio Peizao su

form dail, interpretacija nemanoma.

krentaniu Ikaru (iki 1560), ankstyvj Gian Lorenzo Bernini (15981680) skulpt-

Antra, literatros kriniai ir proza, ir poezija dails istorikui gali padti su-

rini grupi Prozerpinos pagrobimas (16211622) arba Apolonas ir Dafn (16221625)

vokti ir vardyti kai kurias jo nagrinjamos epochos kultrines idjas. Pavyzdiui,

ir daugybs kit Antikos, Vidurami, Renesanso, Baroko, Modernizmo ir ms

lls, kauks motyvas dailje artimai susijs su Romantizmo literatros, ypa Ernsto

laik mitologins tematikos dails krini . Peno dailei suteik Renesanso autoriai

Theodoro Wilhelmo Hoffmanno (17761822) atgijusi antropomorfini automat

Dante Alighieri (12651321), Francesco Petrarca (13041374), Torquato Tasso (1544

siuetais. Puiki miesto gyvenimo modernjimo iliustracija mileio Zola (1840

1595), Ludovico Ariosto (14741533). Istorizmo epochos dail, pirmiausia romantikai,

1902) romanas Moter laim (Au bonheur des dames, 1883), vaizdiai pasakojantis

ios temos bibliografija sudaryt atskir leidin, tad kaip iliustracija pateikiamos tik kelios
vairaus pobdio tyrim nuorodos: The Cambridge Companion to Ovid, sudaryt.
Ph. Hardie, Cambridge University Press, 2002, p. 336367; L. Barkan, The Gods Made
Flesh: Metamorphosis and the Pursuit of Paganism, Yale University Press, 1986; C. Cieri Via,
Larte delle metamorfosi: decorazioni mitologiche nel Cinquecento. Roma: Lithos, 2003; Die
schne Verwirrung der Phantasie: antike Mythologie in Literatur und Kunst um 1800, sudaryt.
D. Burdorf, W. Schweickard, Tbingen: Francke, 1998; Ikonographische Repertorien zur
Rezeption des antiken Mythos in Europa, sudaryt. L. Freedman ir kt., 3 t., Berlin: Mann,
19952005; G. K. Galinsky, Ovids Metamorphoses: An Introduction to the Basic Aspects,
University of California Press, 1975; Lexicon Iconographicum Mythologiae Classicae, sudaryt.
H. C. Ackermann, J. R. Gisler, 18 t., Zrich: Artemis, 19811997 (www.limcnet.org);
V. M. Kommerell, Metamorphosed margins: the case for a visual rhetoric of the Renaissance
Grottesche under the influence of Ovids Metamorphoses, Hildesheim: Olms, 2008;
J. D. Reid, Ch. Rohman, Oxford Guide to Classical Mythology in the Arts, 13001900,
2 t., Oxford University Press, 1993; M. Thimann, Lgenhafte Bilder: Ovids favole und das
Historienbild in der italienischen Renaissance, Gttingen: Vandenhoeck & Ruprecht, 2002;
taip pat tinklalapis ICONOS, Vermonto universiteto projektas The Ovid Project (www.uvm.
edu) ir kt.

476

apie Paryiaus urbanistinius pertvarkymus XIXa. antroje pusje, vis pirma didij parduotuvi atsiradim ir to pasekmes.
Literatros kriniai jautriai ufiksuoja aminink meninius idealus, madas,
skon. Apie vien svarbi modernizmo samonei identifikuoti literatros krini
Honor de Balzaco (17991850) roman Neinomas edevras (Le Chef-duvre inconnu, 1831) ir jo reikm dails istorijai raoma ios knygos pirmajame poskyryje.
Charleso Baudelaireo (18211867) Modernaus gyvenimo tapytojas (Le Peintre de la
vie moderne, 1863) beletrizuoti pasakojimai apie aminink tapytoj Constantin
Guys (18021892) vertinamas kaip to laikmeio menininko savivokos iraika;
panaiai velgiama ir lietuvi raytoj krinius apie sovietin bohem. Tarp daniausiai minim yra ie romanai: Jono Avyiaus (19221999) Chameleono spalvos
(1975), Jurgio Kunino (19472002) Bil ir kiti (2002), Leonardo Gutausko (g.1938)
Plunksnos (2003). Atsigr ankstesnius laikus, prisimintume Kazio Borutos
477

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I V s k y r i u s . N a r at y v i n i a i t e k s ta i / G r o i n l i t e r at r a

(19051965) roman-balad Mediniai stebuklai (1938) apie talento imginimus ir

painti iki galo jie nebepajgia: Grois yra tiesa, tiesa yra grois ir tai viskas, k

menininko dram bei apysak Sunks paminklai (1960), pasakojani apie tragik

ioje emje inome ir k turime inoti. Dar labiau artjant prie ms dien ir

skulptoriaus Vinco Grybo (18901941) likim, komplikuotus dailininko bei visuo-

ms krato, galima minti lenk poets Wisawos Szymborskos (g. 1923) eilra-

mens santykius konkreioje istorinje situacijoje, menininko pasirinkimo dilem.

ius Rubenso moterys (Kobiety Rubensa) ir Dvi Bruegelio bedions (Dwie mapy

Apskritai literatros menins raikos specifika, t. y. poezijos ir prozos krini

Bruegla), o iekodami ekfrazs pavyzdi Lietuvos XXa. literatroje turtume atsi-

taigumas, ne tik padeda sigyventi epochos dvasi ir pajusti jos kultros ner-

versti Alfonso Andriukeviiaus (g. 1940) Alfonso Nykos-Nilino (g. 1919), Henriko

v, bet taip pat skatina gyvai ir naujai pamatyti krinius, kuri pavidal pakeit,

Radausko (19101970), Juditos Vaiinaits (19372001) poezij.

iblukino, nudilino laikas. ia vertt prisiminti literatros terminu virtus grai-

Dar viena svarbi literatrinio teksto kaip dails istorijos altinio ypatyb ge-

kik od ekfraz (), reikiant retorin figr taig ir vaizd dails ar

bjimas ufiksuoti ne tik inias apie sunykusius ar dingusius krinius, bet ir apie j

architektros krinio apraym literatriniame tekste2. Apraomi gali bti ir fikci-

autorius, dailinink bdo ir ivaizdos savybes, apie kurias kit liudijim neturime.

niai kriniai, danai ireikiantys menin ideal. inomiausi pavyzdiai i graik

iais aspektais dails istorikui gali pasitarnauti pai vairiausi anr ir stili teks-

literatros Achilo skydo apraymas Homero (VIIIa. pr. Kr.) poemos Iliada XVIII

tai nuo ekfrazs iki anekdoto. Btent literatra fiksuoja, kaip XIIIXIV a. Flo-

giesmje bei Hesiodui (apie 700m. pr. Kr.) priskiriamas Heraklio skydo apraymas.

rencijoje formavosi specifinis poiris vis grieiau nuo amatinink atsiskiriani

Abu skydai buv nukalti Hefaisto. Romn literatroje i tradicij prats Vergilijus

dailinink sluoksn ir klostsi pasakojamoji biografin tradicija apie inomesnius

(7019m. pr. Kr.) poemoje Eneida apraydamas Enjo skyd. vairi fikcini ir tikr

io sluoksnio atstovus tapytojus ir skulptorius. Apie tai liudija tiek anekdotai apie

krini ekfrazi randame Lukiano (apie 120180) kryboje; ypa pagarsjo jo dialoge

Giotto (12671337) ir Buffalmacco (Bonamico di Cristofano, apie 12901340), ufik-

Apie meit (De calumnia, 5) aprayta garsiojo Antikos tapytojo Apelio (apie 370

suoti Boccaccio Dekamerono novelse, tiek Petrarcos sonetai, skirti poeto draugui

306m. pr. Kr.) alegorin kompozicija, vaizduojanti meit; pagal apra Sandro

dailininkui Simone Martiniui (12841344). Nenykstantis anekdoto anras patvirti-

Botticelli (14451510) nutap paveiksl Apmeiimas (1496, Florencijos Uffizi galeri-

na, kaip urayta sakytin tradicija padeda isaugoti dails istorijai vertingas inias,

ja). Turint omenyje, kaip fragmentikai ilikusi Antikos dail, i apraym reikm

kurias ilgainiui kartais patvirtina ir kiti altiniai. I antologijoje minim pavyzdi

dails istorijai pervertinti sunku.

anekdotui artimas pasakojimas apie tapytoj Vlad Eidukevii (18911941) ir Sta-

Ekfraz mgo taip pat ir Renesanso bei Baroko autoriai: Ariosto poemos Pa-

sio ilingo dukteris, pateiktas komentare Misin kio meno vertybi inventoriui;

ls Rolandas (Orlando furioso) XXXIII giesmje iraikingai apraoma fantastin

anekdoto element turi Jono Dovydaiio aprayta Dariaus ir Girno paminklo ant

Merlino paveiksl galerija, ispan dramaturgas Lope de Vega (15621635) danai

Puntuko istorija, kurios fragmentas pateikiamas iame poskyryje.

naudojo ital dails apraymus ir net pavert Tiziano (1480/851576) vienos savo

Kartais literatros krinys ufiksuoja dails istorijai vertingas inias, kuri dl

pjesi personau. Ms laikams artimesnis ekfrazs pavyzdys angl romantiko

vairi prieasi negalima skelbti specifiniuose dailtyriniuose tekstuose, nes vie-

Johno Keatso Od graik vazai (Ode on a Grecian Urn, 1819), rodanti poeto ir jo

oji nuomon menins prozos atvilgiu atlaidesn. Pavyzdiui, Dovydaitis savo apy-

aminink poir Antikos paminklus kaip tobuliausio groio pavyzdius, kuri

sakoje apie Pundziaus krinio atsiradimo aplinkybes galjo pasakyti daugiau, negu
bt buv leista soviet urnalistui, o ital raytojui Leonardo Sciascia (19211989)

Pamintini ir ekfrazi rinkiniai atskiras antikinis ir bizantinis anras, dl iskirtinio

dmesio retorikai ir dano fiktyvi krini aprainjimo taip pat priskirtinas prie groins
literatros. Net garsusis Filostrato Lemnieio (g. apie 190) veikalas Atvaizdai ()
veikiausiai yra sivaizduojamo dails krini rinkinio apraas.

478

negrs sulaukti mafijos kerto romane Paprasta istorija (Una storia semplice) panaudojus sakytins istorijos perduot pasakojim apie Caravaggio (15711610) paveikslo Kristaus gimimas su ventaisiais Laurynu ir Prancikumi (1609) vagyst. Krinys
479

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I V s k y r i u s . N a r at y v i n i a i t e k s ta i / G r o i n l i t e r at r a

1969m. nakt i spalio 17 18 d. buvo pagrobtas i Palermo v.Lauryno oratorijos,

judjimo siekius, ideologij, pltot Anglijoje ir Vokietijoje, kai kuriuos ymius k-

kurioje ikabjo 360 met. Pagrobimas greiiausiai turjo simbolin prasm, nes

rjus, supaindinantis su Viktorijos ir Alberto muziejaus steigimu. I dalies tokiai

vairios mafijos grupuots per savo susirinkimus ikabindavo pavogt krin kaip

knyg kategorijai priskirtinas, beje, taip pat brit kultros paveiktos ir dails istori-

galios ir prestio enkl. Pasak Sciascia pasakojimo, savo trofj mafijos nariai laik

ks isilavinim turinios lietuvi autors Kristinos Sabaliauskaits (g. 1974) dviej

netinkamomis slygomis, kol syk j palikt prastame sandlyje, kone tvarte, apgrau-

dali romanas Silva rerum (2008, 2011).

pels, tad sugadintas paveikslas devintame deimtmetyje buvo paprasiausiai sudegintas. Dails istorikas to teigti nebt galjs, taiau dabar, remdamiesi romane

V y tau ta s A l i au s k a s , Gi e d r J a n k e vi i t

aprayta sakytins istorijos informacija, specialistai pripasta, kad paveikslas uvs.

Kartais laisv, kuri teikia priklausymas krybikumo taigi vaizduots sferai,
skatina raytojus nauju vilgsniu velgti inomus, nusistovjusios prasms dails
krinius ir silyti drsias j interpretacijas; kai kurios i vizij pakankamai intriguojanios. Vienas pavyzdi vokiei dramaturgo Peterio Weisso (19161982)
trij dali romanas Pasiprieinimo estetika (Die sthetik des Widerstands) ileistas
atitinkamai 1975, 1978 ir 1981m. ir perinterpretuojantis Vakar kultros kanon i
iki tol marginalizuotos pozicijos, nagrinjant tokius ikoninius krinius, kaip Pergamo altorius, Pablo Picasso paveikslas Gernika (Guernica, 1937) ir pan.
Literatros krinius vertinant kaip dails istorijos altinius, svarbi ir didaktin,
vietjika j funkcija. Tokiais atvejais literatai pritaiko ir paskleidia dails istorijos
inias, o jei krinys ipopuliarja, jis gali paskatinti ir vairius dails srities specialist veiksmus (parodos, restauravimo darbai), sudaranius slygas ar net stimuliuojanius naujus dails istorik tyrimus.
Iskirtine skme iuolaikinje kultroje naudojasi brit kultros aplinkoje susiformavusi autori kriniai, skleidiantys dails istorijos inias ir kartu liudijantys
ms laik susidomjimo daile pobd, to susidomjimo objektus. Tiktina, kad
dails istorijos altinio status gys informatyvs dails istoriko isilavinim turinio Iano Pierceo (g. 1955) detektyvai, prie mokslo populiarinimo literatros priartjantis irgi dails istoriks isilavinim turinios Janet Gleeson romanas Paslaptis.
Nepaprasta europietikojo porceliano iradimo istorija (The Arcanum. The Extraodinary True Story of the Invention of European Porcelain, 1998), iverstas kelet kalb,
na ir, inoma, Didiojoje Britanijoje itin mgstamos autors A. S. Byatt (g. 1936),
19721983m. dsiusios Londono universiteto v.Martyno dails ir dizaino kolegijoje, romanas Vaik knyga (The Childrens Book, 2009), pristatantis Meno ir amat
480

481

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

Ovidijus. Metamorfozs: Arachn

I V s k y r i u s . N a r at y v i n i a i t e k s ta i / G r o i n l i t e r at r a

Tik nenorjo sakyt, ir, ant jos sieidusi, tar:

25 Galim varytis abi. Nugalta su viskuo sutiksiu.

> Tekstas i: Ovidijus, Metamorfozs, i lotyn k. vert Antanas Dambrauskas, Vilnius: Vaga,
1979, p. 143147 (komentarus pareng Aleksandra Aleksandraviit)

Dedas Palad sene, plaukais prailusiais dengias

Smilkinius sau ir ramsto lazda igverus kn.
Tuosyk prabyla ji taip: Ne visa, k amius senyvas
Duoda, mes turim atmest: patyrimas ateina su metais.

etoji giesm: Arachn

30 patarim ranka nenumok. Kad viln taip dailiai

Tu apdoroji, garbe su mirtingom varykis kiek nori.

Klaussi odi it tempus ausis Tritoniet,

Bet nusileiski deivei, u savo odius, kartabde,

Pritar mz giesmms ir j pamatuotai rstybei.

J atleidimo prayk, ir ji dovanos paprayta.

Tuokart sau tar: Per maa liaupsi! Ir mus tepaliaupsins.

Dbteri pykio pilnom akim senut Arachn,

Tenepaliks be bausms, kas paniekina ms dievyst.

5 Ir nuo minties nenueina jai ns meoniet Arachn:
Buvo girdjus, jog tos audjos lov ne menkesn
U jos paios. Ne aukta kilme garsjo Arachn,
Ne padtim, o savo menu. Jos tvas Idmonas
Purpuru da purias ir spalv prisisiurbianias vilnas.
10 Motina mir anksti. Ir ji i prastuomens buvo,
Lygiai kaip vyras. Taiau j stropioji dukt sigijo

35 Verpst pametusi sukt, ir, vos nulaikydama rank,

Taria Paladei, gudriai pasislpusiai, itokiais odiais:
Proto ne daug tau belik galvoj, tu baisiai nusenus.
Ilgas gyvenimas toks ne naud. ito pamokslo
Tavo marti ar dukt tesiklauso, jei tu jas turtum.
40 Man iminties gana ir savos. Nemanyk, jog laimjai
Tu patarimais savais: a galvoju t pat, kaip galvojau.
Ko neateini pati? Ko vengi eiti varyb?

Lidijos miestuos plaiai garsjant vard, nors gim

tai ir jinai! suuko deiv ir virto i sens

Tvo lnelj menkoj ir gyveno mauiuos Hipaipuos.

Vl Palade viesia. Dievyb pagarbina nimfos

Kad paganyt akis stebuklingu jos darbu, ne syk

15 Nimfos paliko Tmole vynuogynus prisirpusiom kekm,

45 Su migdonietm mariom. Arachn viena nepabgo,

Tik suaibavo piktai ir staigus raudonis nenorom

Nimfos Paktolo auksini bang negaljo palikti.

Imu skruostus skaisius ir vl atslgo, kaip ryt

Ir pairti grau ne vien tik baigto audimo,

Paraudonuoja dangus, vos aurai brkti pradjus,

Bet ir kaip audiamas jis: tiek groio rod jos menas,

Ir vl nubla tuojau, kai saul skaisti pasirodo.

Ir kai ji vilnas vieias kardama kuodel vyniojo,

20 Ir kada pirtais velniais pastvrusi klojo i naujo,

50 Laikosi odio kietai ir i geidio paiko laimti

Verias pati pratin. Palad neatsisako,

Jas pamau tsdama, kai sodri rytmeio migl,

Jos nebedraudia ir atidti varyb nenori.

Arba kai nykiu mikliu nugludint sukino verpst,

Taigi be gaito abi viena prie kit sustoja,

Ar siuvinjo kada: i Palads to visko imoko,

Stato dvejas stakles ir metmenis tampriai rieia.

482

483

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

55 Velenas ria stakles, o metmenis praskiria nendr,

I V s k y r i u s . N a r at y v i n i a i t e k s ta i / G r o i n l i t e r at r a

Aikias ir savo spalvom, ir parykintas dar statullm.

Ataudus auna eiva, pritrinta ant virbalo smailo,

Trak Rodop vienam kampe atvaizduota ir Hemas,

Pirtai pataiso vikriai ir, metmenis dailiai leid,

iandien snieguoti kalnai, anuomet mons mirtingi,

Primua juos dantimis, tvirtai statytais skiet.

Drs diev amin ir galing vardus prisiimti.

Skubinas plua abi, auktai pasikai drabu,

60 Rankom mosuoja guviai ir per paskub varg umirta.

90 O kitame kampe atvaizduota lidnoji pigmj

Moios dalia: rungtynes pralaimjusiai deiv Junon

Audiamas ten audinys i purpuro sil plonyi,

Gerve sako pavirst ir kar pigmjams paskelbti.

Atspalvi taip velni, jog vos tegali pastebti,

Ir Antigon ira, idrsusi rungtis kadaise

Lygiai taip po lietaus vaivorykt, saulei ugavus,

Paeria savo spalvas padangje puslankiu ilgu;
65 Tkstaniai joj vairiausi spalv mirguliuoja ir iba,
Bet j vienos virtimas kita klaidina mums ak:

Vl su Jupiterio mona: pikta valdov Junon

95 Pavert j paukiu, nepagelbjo Laomedontas,
Tvas jos, nei Ilionas sparnus sau gavusi baltus,
Ploja dabar sau pati ir guo snapu bekalena.

Kur susilieia, tenai kaip viena, kratutins skirtingos.

Ir ketvirtam kampe vieta nalaitliui Kinirui:

Aukso sileliais lanksiais, austaisiais rank vikrij,

Knus sav dukter, pavirtusi laiptais ventyklos,

Purpuro audinyje iraomos pasakos senos.

100 Laiko glby, ant akmens atsiguls, ir aarom plsta.

Pakraius audinio to taikos alyv akelm

70 Aeropag auktoj Kekropo tvirtovj audia

Apved (toks paprotys). Jos medis ubaig darb.

Deiv Palad su ginais senais, kaip miest vadinti.

Tuzinas visas diev, rimt it valdov viesiausi,

O meoniet savam audime vaizduoja Europ,

Sostuose sdi auktuos, o Jupiteris pats vidurinis.

Jauio apgaut: vanduo kaip gyvas ir jautis kaip gyvas.

Vaizdas kiekvieno diev audime ieina kaip gyvas,

75 Dievas plai vanden stovdamas tridaniu kiet

105 velgia be galo lidnai mergait palikt em,

Gelbti aukia drauges ir, pabgus vandens prisiliesti,

Uol ugauna ir ten, kur ugavo, i jos pasilieja

Tyktanio tiesiai j, po savim parieia ji kojas.

Tyro vandens versm. Dl to jis savinas miest.

Ir kaip erelis naguos Asterij laiko, iaud,

Pai save su skydu ir ietim ji atvaizduoja,

Kiveris jai ant galvos, egid pridengia krtin.
80 em irao taip pat, kaip ietimi jos pravarpyta,

Ir kaip po gulbs sparnais ilsjosi Leda, iaud.

110 Ji pavaizdavo ir, kaip, satyru pasiverts anuomet,
Dukteriai graiai Niktjo dvynius Jupiteris dav;

Svyrani vaisiais sodriais alyv pilk ieldo.

Ir kaip, Amfitrionu pasiverts, apgavo Alkmen,

iri nusteb dievai; jos darb Pergal baigia.

Aukso lietum Danaj, ugnim gi dukr Asopo,

O kad lovs varov i pavyzdio aikiai suprast,

Piemeniu Mnemosin, o margu aliu Deoid.

Atpildo kokio sulauks u drs, itaip li,

85 Ketverias rungtynes kampuos keturiuos ji audia,
484

115 Ir tu, Neptne, esi iraytas, kaip jautis padks

Draug su Eolo dukra, o kaip Enipjas tu duodi
485

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

Por sn Alojui, Bisaltid kaip tekis apgauni.

Motina vaisi romi kasom geltonom it varpos
Jaut kaip irg tave, angiaplaukei moiai Pegaso
120 Pauktis greitsparnis buvai, Melantonei mari delfinas.

I V s k y r i u s . N a r at y v i n i a i t e k s ta i / G r o i n l i t e r at r a

K o me n ta r as
Publijus Ovidijus Nasonas (Publius Ovidius Naso, 43m. pr. Kr. 17/18 m.) buvo
vienas i trij ymiausi Romos raytoj, gretinamas su Vergilijumi ir Horacijumi.
Ovidijus garsjo savo meils poezija. Jo kryba buvo plaiai imituojama vlyvosios

Ivaizda j kiekvieno tikra, vietovs kaip gyvos.

Antikos ir Vidurami laikais bei padar ypa stipri tak Naujj ami Europos

Feb taip pat galjai matyt kaip tikr kaimiet

klasikins krypties dailei ir literatrai. Jo kriniai iki iol lieka vienu pagrindini

Ir kaip jis lito gaurais, kaip vanago dangstsi plunksnom,

antikins mitologijos painimo altini. Ovidijaus epinje poemoje Metamorfozs

Ir kaip piemuo Makarjo dukr Is prigavo;

(gr. ir formos pokyiai) minima 250 mit.

125 Kaip Erigon apstat Liberis, vynuogm virts,

Metamorfozs paraytos lotyn kalba, daktiliniu hegzametru. Ovidijus seka

Ir kaip Saturnas-arklys dvilyt Chiron pagimd.

Homero poem Iliada ir Odisja bei savo amininko Vergilijaus poemos Eneida

Audinio gal graiai atraitytas apvadas puoia,

tradicija, taiau skirtingai nuo pastarj Metamorfozs neturi nuolatini heroj ir

Gls iaustos jame tarp gebens virki raizgij.

susideda i atskir epizod giesmi. Tai penkiolikos knyg mitologinis-istorinis

Krinio to nei Palad pati, nei Pavydas negali

veikal Ovidijus ubaig 8 ms eros metais.

pasakojimas apie pasaulio istorij nuo jo sukrimo iki Julijaus Cezario laik: savo
130 Niekaip ipeikt. Skm gelsvakas karin ugavo
Ir, kaip paveiksl dangaus kali, ji audim sudrask.

Ovidijaus Metamorfozs danai skaitomos kaip vienas ankstyviausi dails istorijos altini. Nors Homero ir Vergilijaus poemose nestigo uuomin ir trump

O audykle i kitoriko bukso, rankoj laikyta,

epizod, pasakojani apie vairius Antikos amatus bei j dirbinius, ypa apie kal-

r ji keletkart Idmonaitei Arachnei per kakt.

vyst ir ginklus, Ovidijaus apraymai tuo poiriu dar turtingesni. Jie itin taigs,

Ta, nelaiminga, ikst nevaliojo ir drsiai sau nr

nes labai vaizdingi, o kartu tiksls ir dalykiki; atitinka garsj Horacijaus posak

135 Kilp ant kaklo, taiau jos pagailus, Palad atleido,

Tarusi itaip: Gyvenk, bet pakibus ore, nelaboji.

apie poetinio ir tapybinio vaizdo panaum: ut pictura poesis.

Pristatomoje Metamorfozi itraukoje Ovidijus pasakoja mit apie deivs At-

Itarm toki, kaip tau, idant ateitim nesikliautum,

ns ir audjos Arachns varytuves. Poetas isamiai apibdina Antikos laik teks-

Skelbiu vaik vaikams ir tavo padermei visai.

tils technik, technologijas ir estetik. Dails istorikas poemos itrauk gali anali-

Ir eidama alin j sultim oli pragarini

zuoti keliais aspektais.

140 Aplk vis ir tuoj, nirij nuod aptakyti,

Tekstas parodo viej tekstils amato status. iuo poiriu svarbu, jog Grai-

Nuslenka jos garbiniai, su jais ir nosis, ir ausys,

kijoje audim globojo iminties deiv Atn Palad Dzeuso dukra, umusi vie-

Lieka maut galva ir knas visai susitraukia,

n garbingiausi viet Olimpo diev hierarchijoje. Jos globa paventino amat

onuose pirtai laibi atsiki kojas atstoja,

ne menkiau, nei ugnies ir kalvysts dievo Hefaisto utarimas metalo kalstymo

Kita gi virt pilvu, i kurio ji, tapusi voru,

men. Tuo tarpu skulptoriai ir tapytojai neturjo dievikj globj. Ovidijaus

145 Metmenis leidia dabar ir audia kaip audus audim.

tekstas rodo didel pagarb amatams, pastebim tiek Graikijos, tiek ankstyvojoje
Romos visuomenje. Amat statusas Antikos pasaulyje tapo vienu svarij argument XIX a. pabaigos XX a. pradios architektros ir taikomosios dails at-

486

487

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I V s k y r i u s . N a r at y v i n i a i t e k s ta i / G r o i n l i t e r at r a

stovams, kovojantiems u funkcionaliosios krybos pripainim lygiaverte meno

apkratuoti alyvmedio ir gebeni akeli ornamentu. Audinio kampuose Atn

sritimi. Ovidijus rao, jog Arachns vardas garsjo visoje Graikijoje. Vadinasi, i-

aud keturias maesnio formato scenas, parykintas dar statullm (pagal ana-

kils Antikos amatininkai anaiptol nebuvo anonimai, tik dl vliau sigaljusios

logus galime spti, jog tai turjo bti monochrominiai grizailiui gimininga techni-

europietikosios dails krybos form hierarchijos daugelio pavards liko umir-

ka sukurti atvaizdai). Tokio pobdio kompozicij atpastame kai kuriose Romos

tos, j autoryst kreipta maiau dmesio nei architekt bei skulptori darbus.

mozaikose ir freskose (pavyzdiui, imperatoriaus Nerono vilos Domus Aurea kai

Amato istorijos poiriu Ovidijus pateikia kelet verting liudijim apie tech-

kuri sali sien tapyboje, datuojamoje 6469 m.). Ovidijaus apraymai nemaiau

nologin tekstils gamybos proces. inios siekia ne homerins Graikijos, bet poeto

nei Antikos archeologiniai radiniai padjo formuoti renesansin ir klasicistin kom-

jaunysts ir brandos met, Ia. pr. Kr. antrosios puss, tradicijas: Ir pairti grau

pozicijos samprat.

ne vien tik baigto audimo, bet ir kaip audiamas jis. Ovidijus temperamentingai, su

Ovidijaus Metamorfozs lieka autentiku dails ikonografijos tradicij altiniu

pasigrjimu ir imanymu pasakoja apie vilnos karim, verpim, daym, audim

ne tik Antikos paveld siekusiems atgaivinti ir i naujo aktualizuoti Renesanso

ir atskir kilimo apvad (bordir) apdail; pamini ir siuvinjim. Suinome jo-

monms, bet ir ms amininkams. Beje, Ovidijaus mitologijos inios atspindi jo

kiuose kituose altiniuose neufiksuot detali apie audimo rankius: pavyzdiui tai,

gyvenamj laikotarp, kuomet helenistins Graikijos sakralinio meno atmintis per-

kad geriausios audykls buvo gaminamos i kitoriko bukso .

3

sipyn su romn mitologijos vardais. Kai kur Jupiteris ir Neptnas minimi vietoj

Romoje naudotos ir horizontaliosios, ir vertikaliosios audimo stakls. Ovidijus

Dzeuso, o Junona tapatinama su Hera. Keleto antraeili mitologini heroj (Kiniro

rao: Plua abi, auktai pasikai drabu. I to galime spti, jog vienetinius kaiy-

ir Asopo dukter) vardai liko nutylti, taiau tiesiogiai nevardijama ir Demetra. Po-

tinio pynimo (brouotus) arba gobeleninio audimo kilimus, kuri pieinys nesikar-

etas apra dalies mitologini persona (Atns, Neptno) atributus. Ypa svarbus

toja, ms eros pradioje gamindavo vertikaliosiomis staklmis, prie kuri audiant

atskir mit veikj sugrupavimas, kuris ilgainiui transformavosi ikonografines

tekdavo emai pasilenkti. Beje, i tradicija iliko iki vlyvj Vidurami.

dails kompozicij schemas.

Anot Ovidijaus, Arachns ir Atns varytini kilimai buvo pereinamj pur-

Atns ir Arachns kilimai buvo iausti pagal nuoseklias programas. Deivs k-

puro atspalvi su auksinmis figromis. Giesms odiai rodo, jog jau Ia. pr. Kr.

rinio koncepcija buvo pagrsta neginijamo diev pranaumo prie mirtinguosius

romnai ne tik importuodavo prabangius audinius i Azijos, bet ir patys da viln

idja. Savo kilimo kampuose ji pavaizdavo puikybn pasiklusias, Jupiterio mo-

purpuriniais daais ir aud brokatus (audinius su metalo silais). ia poetinis teks-

nos Junonos nugaltas ir iauriai nubaustas moteris. Arachns iausta kompozicija,

tas atstoja trkstam archeologin mediag.

atvirkiai, demaskavo diev silpnybes ir rod dangaus valdov Jupiter su klastingai

Itrauka informuoja apie romn dails estetik, pagrst natralistiniu mime-

suvediotomis moterimis: Europa, Asterija, Leda, Antiope, Alkmene, Danaja, Mne-

zs principu. Trumpoje giesmje apibdinant asmens portret ir peiza net tris

mosine, Deoide. Kilimas vaizdavo ir kitus dievus: Neptn, Feb, Liber, Saturn su

kartus pakartota metafora kaip gyvas: Vaizdas kiekvieno diev audime ieina

j apgautomis ems gyventojomis. Ikonografins programos vientisumas ir pras-

kaip gyvas, Europa: vanduo kaip gyvas ir jautis kaip gyvas, Ivaizda j kiekvieno

mingumas ilgainiui tapo vienu esmini europins dails klasikos poymi, ir Ovidi-

tikra, vietovs kaip gyvos.

jaus Metamorfozs tam tikrai turjo takos.

Ovidijus aprao ideali, dievik nes paios Atns sukurt menin kompo-

velgiant i mitologijos perspektyvos, pasakojimas apie Palads ir Arachns

zicij. Atns ir Arachns kilimai yra kvadrato arba staiakampio formos, simetriki,

varybas priskiriamas mitams apie mogaus krybines galias ir jos ribas. Kryba
yra ta sritis, kurioje mirtingas mogus gali varytis su nemirtingais dievais, nes die-

Buksmedis, augs Kitorijos (Cytherea?) mikuose.

488

v ugn krybos gali monms atne Prometjas. Taiau prie uolos prikalto
489

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

Prometjo likimas yra priesakas monms nesistengti prilygti dievams (kryboje

I V s k y r i u s . N a r at y v i n i a i t e k s ta i / G r o i n l i t e r at r a

Jonas Geometras. Muzikui

jie tam pajgs), nes mogika veikla negali vertis dievikj srit. Toki rib nepaisymo rezultatas mogaus tis: Ikaras sudega sauls kaitroje, o Arachn tampa
voru. Vadinasi, dievikos prigimties kryba sunaikina mog.

>

Versta i: Henry Maguire, Epigrams, Art, and the Macedonian Renaissance,

Dumbarton Oaks Papers, t. 48, 1994, p. 106: Jonas Geometras, Eis tina mousikon
(i graik k. vert Mindaugas Strockis, komentarus pareng Giedr Micknait)

A l e k s a nd r a A l e k s a nd r avi i t

Orfjas ar Tamiris, ar Kiniras4 koks

giesme avjo vris, akmenis, medius.
Tavaisiais melodingais maloniais garsais
neliko, kas nesiavt; net uolas,
atrodo man, ir pai jr siauiani,
ir viesulo galias sutramdo i giesm.
Matai, kaip jra klauso ios melodijos,
dangus sustabdo vj skurius smarkius,
praplia udang tamsij debes
ir nusigiedrijs vl ypsosi skaidrus.
Apaioje ir jra, k tik siautusi,
dabar nurimsta ir ilygina bangas,
ispjauna savo nir, kaip tas karys,
numets kard emn, paliktas narsos.
Ji pasiduoda tavo giesmei be kovos,
diaugsmingoje ramybje suspindusi,
ir oka uvys. Tavo giesmei pritaria
diugus uvininklis savita giesme.
Delfinas vaikos uv lyr bangose,
papguv nerimsta, ir nautilas ia
priek skuba, ir dygliauv kartu.
4

490

Orfjas mitinis Antikos dainius, kurio giesms uburdavusios medius, uolas ir laukinius
vris; Tamiris legendinis Trakijos poetas varsis su mzomis; Kiniras mitinis Kipro
valdovas, laikomas Apolono snumi, garsjs kaip muzikantas.

491

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

Net laivo, suavjs j sava giesme,

I V s k y r i u s . N a r at y v i n i a i t e k s ta i / G r o i n l i t e r at r a

Paymtina, kad vienalaikje Bizantijos dailje esama krini, kuriuose vaiz-

bijau, kad nepriverstum okti bangose,

duojami jros gyvnai ir muzikos instrumentai, tad 19-oje eilutje pasitelkiamas

ir nepradt suptis jis auktyn emyn,

homonimas lyra gali nurodyti ir uv (lot. Trigla lyra), ir muzikos instrument.

ar kad t jros gyvi, pauki ir uv

Mintas ir kitas homonimas nautilos (20 eil.), reikiantis ir moliusk (lot. Argo-

laiv nepriverstum okt ir j apverst,

nauta argo), ir jreiv. Dviprasmybs ir gyvo / negyvo antitez bdingi dails kri-

ar kad jreiviai nepasukt link uol,

ni apraymams, o tiksliausi vizuals Jono Geometro epigramos vaizdinijos analo-

Siren giesmei jei prilygti ketini.

gai randami ne Bizantijos, bet Antikos dailje, vis pirma grind mozaikose. Tai,

Abu parodai dalykus: ir akmenis,

kad poetas nesugeba tiksliai identifikuoti muziko, rodo, kad Antikos kultra jam

kur juda, tarsi bdami gyvi, ir tuos,

nebuvo pastama tiek, kad leist suvokti antikins dails ikonografij. Epigramos

kur virsta akmeniu, nors bdami gyvi.

tekstas papildo ambivalentik Makedonijos Renesanso samprat ir liudija, kad jis

sek antikins dails formomis, taiau ne visada gaivino Antikos dvasi.

K o me n ta r as
Jonas Geometras, arba Skyriotas, X a. antros puss Bizantijos poetas ir re-

Gi e d r Mi c k n a i t

torius5. Gavs ger isilavinim pradjo kario karjer, taiau vliau tapo vienuoliu.
Geometras apra savo laikotarpio politinius vykius, kr alegorin poezij, v.
Mergel Marij lovinanius himnus. Jono Geometro tekstai retai pasitelkiami kaip
dails istorijos altinis ir daniausiai analizuojami Bizantijos literatros kontekste.
Epigrama Muzikui atskleidia, kaip Xa. poetas suvok dails krinio mediag ir
ikonografij ir suteikia ini apie vadinamojo Renesanso valdant Makedon dinastijos imperatoriams (8431025) santyk su Antikos kultra.
Vis dlto, kodl epigrama Muzikui laikytina dails krinio apraymu, nors to tiesiogiai nenurodo nei pavadinimas, nei turinys? Manyti, kad Jono Geometras aprao
dails krin, skatina keletas dails krini apraymams bding epigramos bruo.
Atkreiptinas dmesys, kad jau 1-oje eilutje Jonas Geometras negali vardyti muzikanto, kur kreipiasi, ir tiesiog mini garsi mitologini Antikos muzik vardus.
7-oje eilutje odis matai ir apskritai reg sureikminantis odynas skatina manyti,
kad Jonas Geometras aprao ne tikrov, o akimis suvokiam dails krin. Epigramos pabaigoje pateiktas Bizantijos literatroje dails krini aikinimui bdingas
vertinimas: meistrikas tas dirbinys, kuris irovui atrodo tarsi gyvas.

The Oxford Dictionary of Byzantium (toliau ODB), sudaryt. A. Kazhdan ir kt., t. 2,

Oxford University Press, 1991, p. 1059.

492

493

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

Bocaccio. Dekameronas: Dailininkas Dotas

ir meseras Forez da Rabata

I V s k y r i u s . N a r at y v i n i a i t e k s ta i / G r o i n l i t e r at r a

tras ir nuolat atsisakindamas maestro vardo. Ir is jo atmestas titulas tuo labiau

jame spindjo, kuo su didesniu geismu ir goduliu juo naudojosi tie, kurie maiau
iman u j, arba jo mokiniai. Nors jo menas buvo ir labai puikus, vis dlto jis pats

> Tekstas i: Dovanis Bokaas, Dekameronas, t.2, i ital k. vert Edvardas Viskanta, Vilnius:
Vaga, 1969, p. 2527 (komentarus pareng Giedr Micknait)

nei i figros, nei i veido niekuo nebuvo graesnis u meser Forez. Bet grkime
prie novels.
Meseras Forez ir Dotas turjo Mudele savo kius. Kart meseras Forez,
nuvyks pairti savo ems tuo vasaros metu, kada teismai atostogauja, ir raitas
grdamas ant prasto isinuomoto kuino, sutiko jau mintj Dot, kuris taipogi
gro Florencij, apirjs savo valdas. Nei arkliu, nei apdaru jis n kiek nebuvo

Meseras Forez da Rabata ir maestras tapytojas Dotas [Giotto] grdami

pramatnesnis u j: abudu seni vyrai i lto, ingine, jojo drauge. Kaip tai danai

i Mudelo [it. Mugello; Toskanos istorin sritis, isidsiusi Sievs ups

atsitinka vasar, staiga uklupo juos litis. Keleiviai kuo greiiau spruko vidun pas

slnyje], aiposi vienas i antro skurdios ivaizdos

vien sodiet, j pastam ir biiul. Bet po kurio laiko, matydami, kad lietus nenuiva, o nordami t pat dien bti Florencijoj, pasiskolino i sodieio du senus

Kai Neifil nutilo ir damos labai igyr Kikibijo atsakym, Pamfilas, karalienei pagei-

storo milo apsiaustus ir dvi suglebusias nuo senatvs skrybles (nes geresni sodie-

daujant, pradjo itaip:

tis neturjo) ir leidosi keli. Ir tai, bent kiek pajojj ir matydamiesti abu kiaurai

Brangiosios damos, danai atsitinka, kad, kaip fortna tarp em amat kar-

perlap, o ir savo kuin kanop gerokai aptakyti purvais (itie dalykai anaiptol

tais slepia didiausias dorybes (neseniai t rod Pampinja), lygiai taip ir gamta

neprideda mogui orumo), jie, ilgai trauk tyldami, m nekuiuotis, nesgi ir dan-

bjauriausiuose mogikuose knuose sutalpina nuostabiausius gabumus. Tat aki-

gus truput pragiedrjo. Meseras Forez, jodamas ir besiklausydamas Doto, kuris

vaizdiai pasireik dviejuose ms miesto pilieiuose, apie kuriuos ketinu trum-

buvo puikiausias pasakorius, m valgyti j nuo galvos ligi koj. Matydamas, kad jis

pai jums papasakoti. Nesgi vienas i j, vadinamas meseru Foreze da Rabata, buvo

visas toks bjaurus, toks nevalyvas, meseras Forez, deja, nepasiirdamas save

mautis, darkus, plokiaveidis ir toks riestanosis, kad net lykiausias i Baroni

pat, nusijuok ir tar:

alia jo bt pasirods graus; o betgi jis tiek nusiman apie statymus, kad daugelis
suprating moni j vadino civilins teiss lobynu.
Antrasis, vardu Dotas, buvo apdovanotas tokiu puikiu talentu, kad kiekviena

Dotai, jeigu dabar sutikt mus koks svetimalis, niekad tavs nemats, ar, tu
manai, jis patikt, kad tu esi geriausias tapytojas pasaulyje?
Dotas tuojau jam atov:

daikt, kok tik aminame dangaus sukimesi gimdo gamta, viso ko motina ir tvar-

Mesere, a manau, patikt, jeigu, dirsteljs jus, patikt, kad js mokate a-b-c.

kytoja, jis pietuku, plunksna ar teptuku atvaizduodavo taip panaiai, jog, rods,

Girddamas tai, meseras Forez pajuto savo klaid ir suprato, kad Dotas jam

ia ne panayb, o veikiau pats daiktas. Todl danai atsitikdavo, kad jo kriniai

atsimokjo tuo paiu pinigu.

apgaudavo moni akis: piein jie palaikydavo tikrove. Kadangi jis vl grino
senj spindes menui, daug ami palaidotam per klaid t, kurie tap, veikiau
diugindami neimanli akis, negu imintingj prot, jis pelnytai gali bti

K o me n ta r as
Senovs graik vynas naujuose Florencijos buteliuose, taip ital humanisto

vadinamas vienu i Florencijos garbs vyturi; ir tuo labiau, kuo su didesniu ku-

Giovanni Boccaccio (13131375) Dekamerono (13511353; autoriaus pataisytas 1370

klumu jis sigijo t lov, bdamas prie gyvos savo galvos vis kit tapytoj maes-

1371) dailinink paveikslus vertino Renesanso dails istorikas Paulis F. Watsonas

494

495

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I V s k y r i u s . N a r at y v i n i a i t e k s ta i / G r o i n l i t e r at r a

(19402005), kurio tyrimu remiasi is komentaras6. ei (VI, 5; VIII, 3; VIII, 9;

desiais ir peizainiu fonu), o i raytins tradicijos. Dails krinio tikrovikumas yra

IX, 3; IX, 5) Dekamerono noveli herojai keturi Florencijos dailininkai Giot-

Antikos laik vaizdo verts matas, inomas i Plinijaus Vyresniojo Gamtos istorijos

to (Giotto di Bondone, 12671337), Bruno (Bruno di Giovanni dOlivieri, aktyvus

(apie 7779) ir Graik antologijos8 pasakojim. Prisimintinos Zeuksido ir Parazijaus

XIVa. pradioje), Buffalmacco (Bonamico di Cristofano, apie 12901340) ir Calan-

varybos, Apelio portret ar Timomacho siuetini paveiksl paveikumas irovui.

drino (Giovannozzo di Pierino,m. 1318). Vis j istorikum liudija dokumentai, o

graik palyginim ital Renesanso autoriai pritaik Giotto. Pasak Dekamerono,

lyginamieji altiniai ir dailtyros instrumentai patvirtina, kad Boccaccio apraytos

Giotto kryba prilygsta gamtai, nes jo panaybs apgauna moni akis.

dails praktikos atitinka XIVa. pradios tikrov, todl manytina, kad ir dailininkai

Paymtina, kad Dekamerone minima ne tik Giotto tapyba, bet ir kis Mudele

novelse aprayti tikrovikai. Visgi Dekameron analizuojant kaip dails istorijos

(nuosavyb patvirtina dokumentai9) bei bjauri tapytojo ivaizda. Pastaroji nuoroda

altin, privalu derinti dviej moksl literatrologijos ir dailtyros metodus. Pir-

verta dmesio. Anot Petrarcos, net Giotto bjaurumas padjo sklisti jo lovei. Giotto

mieji pasitelkiami fabulos ir veikj, iuo atveju dailinink (kaip bet kuri kit no-

bjaurumu bei keletu Antikos pavyzdi apie neivaizdi moni kuriamus pasi-

veli heroj) paveikslams nagrinti, antrieji inioms apie dails praktikas, dails

grtinus daiktus10 poetas didaktikai iliustruoja palyginim apie ivaizdos apgau-

krinius ir dailininkus vertinti.

lingum. Novels analizei svarbu, jog ne tik Giotto, bet ir jo bendrakeleivis ponas

Pasirinktoji novel pasakoja apie ikiliausi XIVa. pirmos puss Toskanos daili-

Forese da Rabata buvo mautis, darkus, plokiaveidis ir toks riestanosis, kad net

nink Giotto di Bondone. Giotto garsino naujovika tapyba ir amininkai litera-

lykiausias i Baroni alia jo bt pasirods graus. Taigi, pasakojime susitinka

tai: jis tapo Dantes (12651321) ir Petrarcos (13041374) poezijos, Giovanni Villanni

du itin neivaizds florentieiai, kad apsivilk valstietikais drabuiais ir apsitak

(1276/801348) kronikos herojumi. Raytojai tapytoj prieina jo mokytojui Cimabue,

kelio purvu susigrumt smojais. i varyb nugaltoju tampa Giotto. Pats smoj

o bene tiksliausiai tok aminink poir apibendrina Dantes Skaistyklos eiluts:

mis taip pat turi potekst, nes jame grumiasi dvi mstymo ir vertinimo klis: pir-

Nors imabus potpio galia / Berib buvo, Dotas tik praydo / Ir vietos jau

moji apie po bjauria ivaizda slypinias dorybes, antroji apie rato, kaip minties

nebr anam alia .

7

produkto, pranaum prie tapyb, kaip rank darb. Giotto smojingumas patvir-

Poetams, kaip ir dailininko biografams (Giorgio Vasari), Giotto kryba liudijo

tina pirmj ir, kaip bdinga ital Renesansui, paneigia antrj. Paymtina, kad

dails progres. iame kontekste Boccaccio novel beveik neisiskiria, juk Giotto

tarp apgaulingos Giotto ivaizdos slepiam dorybi yra ne tik dailininko talentas,

grino spindes menui, daug ami palaidotam per klaid t, kurie tap veikiau

bet ir kuklumas, nes bdamas prie gyvos savo galvos vis tapytoj maestras, nuolat

diugindami neimanli akis, negu imintingj prot. Be to, Giotto talentas rei-

atsisakinjo maestro vardo. ioje vietoje Boccacco pasakojimas neatitinka tikro-

ksi gebjimu kurti tokias panaybes [...], kad jo kriniai apgaudavo moni akis:

vs. Istoriniai dokumentai liudija, kad Giotto meistro vard gavo palyginti vlai, nes

piein jie palaikydavo tikrove. Jei Boccaccio teigin suprastume tiesiogiai, tai pa-

Florencijos tapytojams tik treiame XIVa. deimtmetyje buvo leista tapti jungtins

velg Giotto tapyb nusiviltume: dailininko darbuose nekuriama erdvs iliuzija,

gildijos nariais, tad iki 1327m. Giotto signatrose yra odis pictor tapytojas, o nuo

nra n menkiausios trompe loeil pastangos. Toks dailininko vertinimas kyla ne i jo

tapybos (kuri nuo Giotto pirmtak skyrsi tikrovikomis figr proporcijomis, ju-

Graik antologija (Anthologia graeca) sutartinis senovs Graikijos ir Bizantijos poezijos ir

epigram rinkinio pavadinimas. Rinkinys iliks dviejuose rankraiuose: Xa. datuojama
15 Anthologia Palatina knyg, XIV a. maesns apimties Anthologia Planudea. Antologijoje
abcls tvarka pagal temas pateikiamos trumpos poemos, epigramos, dedikaciniai ir
votyviniai raai, eiliuoti anekdotiniai pasakojimai (Greek Anthology, ODB, p. 872873).

P. F. Watson, The Cement of Fiction: Giovanni Boccaccio and the Painters of Florence,
MLN, 1984, t. 99, nr. 1: Italian Issue, p. 4364, apie vyn ir butelius, r. ten pat, p. 55.

P. F. Watson, op. cit., p. 47, nuoroda 9.

Dant Aligjeris, Dievikoji komedija. Skaistykla, vertA. Churginas, Vilnius: Vaga, 1970, p. 80.

10

Ibid., p. 48.

496

497

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

1328 m., kai gavo meistro vard, visose signatrose, iskyrus vien, raoma magister meistras11. Taigi novelje Giotto kuklumas yra tik literatrin kli, kontrasto
principu kurianti ryk garsaus dailininko paveiksl.
Apibendrinant svarbu paymti, kad Dekameronas, kaip ir absoliuti dauguma
groins literatros, paraytos iki visuotinio spaudos sigaljimo ir j lydjusios ra-

I V s k y r i u s . N a r at y v i n i a i t e k s ta i / G r o i n l i t e r at r a

Juozapas Ignacas Kraevskis. Sfinksas

>

Versta i: Jzef Ignacy Kraszewski, Sfinks, Wybr pism J. I. Kraszewskiego. Wydanie

jubileuszowe, t. 11, Warszawa: druk Jzefa Ungra, 1879, p. 8285, 9293, 161162
(i lenk k. vert ir komentarus pareng Rta Janonien)

tingumo pltros, buvo skirtas skaityti garsiai ir kuriamas vis pirma amininkams.
Vienas i ital Renesanso literatros charaktering dmen tikrovs atpastamumas: gana tiksliai perteikiamos kasdienybs detals, minimi neseniai gyven ar
tebegyvenantys asmenys. Analizuojant toki literatr kaip dails istorijos altin,

Perlis gyveno Vokiei gatvje, bet prie ueidami pas j su dviem draugais, kurie visai

svarbu nepamirti raytins tradicijos bei amininkams skirt aktualij reikms.

neskuba, pasakysime kelet odi apie j ir jo kilm. Snus italo, vidutiniko kambari daytojo, kakurio pono atsiveto i usienio, vedusio ir apsistojusio Vilniuje, Per-

Gi e d r Mi c k n a i t

lis tik pagal pavard buvo svetimalis. Jo tvas, nieko nesukaups, galiausiai prasigr
i nevilties, ilgdamasis iltesns tvyns. Snus Stanislovas Perlis tapo tapytoju. [...]
Kai tvas nusigrinjo, o motina jam padjo, jaunuolis vaikiojo pas Batran trinti
da ir iek tiek pas j pasimok, o paskui ir pas kitus po truput. Prisirankiojs pagrindini ini, suinojs, kaip mokomasi pieti, kaip tapoma, pradjo teplioti, bandyti, iekoti, terlioti, gadinti drobes, tapyti ikabas ir per darbtum bei apsukrum
pasiek tam tikr automatizm, isiugd silpn, bet maniering ir pretenzing piein.
Garsiai girdavosi, kad buvo Batranio mokinys ir utikrintai minjo dar keli menam
mokytoj pavardes, kaip ugnies bijodamas savamokslio pravards, kuri jam patyliukais priskirdavo. Perlis visus gdius rm materialiais meno pagrindais, o ir j iki
galo nesuprato. Jam minties tarsi nebuvo paveiksle, ja visai nesirpino; paveikslas tai
figros, truputis drobs, da, aliejaus ir rank darbo. Nieko daugiau jame nemat.
Taip yra tapomi mons, galvos, taip tapomas dangus, taip draperijos, taip dedamas
pagrindas, taip grupuojama ir t. t., taip kalbjo ir tuo baigdavo.
Auktesns meno sferos, jo svokos, tapybos kaip mini iraikos bdo samprata jam buvo neprieinama. [...]
Perlis dirbo daug, lengvai ir pigiai. K mokjo geriausiai savo kriniuose tai
ivengti sunkum. Jam nepaprastai puikiai pavykdavo kebli viet udengti aksesuarais, paslpti rank, parodyti tai, k mokjo nutapyti geriausiai. Jo tapyba viesiose
vietose buvo minkta, ilieta, itirpdytais kontrais, pilko pavidalo, o eliuose

11

Ibid., p. 4849.

498

kieta ir juoda. Nepaisant to, jo kriniuose vyravo kakokia harmonijos regimyb,

499

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I V s k y r i u s . N a r at y v i n i a i t e k s ta i / G r o i n l i t e r at r a

neleidianti i pirmo vilgsnio pastebti trkum. [...] Prasidjo kalba apie men ir

kas, jungiantis savyje paprastum ir did iraikingum. avi linij, dirbtini kon-

dabar, nepaisant viso apsukrumo, Perlis pasirod kaip neimanlis, nuolat grda-

trast ir tapybini imoni dl efekto ia nebuvo: spdis, kur kl paveikslai, buvo

mas tai prie paslapi, kurias buvo perprats apie da paruoim, tai prie kakoki

ramus ir rimtas. viesa ir spalvos juose nemirgjo ir nesirung dl pasirodymo, bet

ypatingesni lak ir t. t. Nuo tos kalbos kitas temas jo negalima buvo ivesti. Jam

buvo panaudotos kaip priemons.

menu vadinosi tik pats mechanikas darbas. Jonas, kantriai kents pokalb, kol Ma-

Jonas, priprats prie iradingo ir imoningo meno, meno, kuris i Perugino ir

moniius kalbino Perl lyg tyia itraukdamas i jo vis didesnes kvailystes, jautsi

Angelico da Fiesole rank buvo perimtas Raphaelio Mengso ir turjo manieros,

neipasakytai pavargs ir nuobodiavo. [...] Jono nuostaba vis labiau augo viena

dirbtinumo, rafinuotumo pdsak, mat ia kak lyg pasukt atgal, pasenus, go-

vertus, jis vos galjo susilaikyti neiovavs, kita vertus, m juokas, o rankas laik

tik, bet kartu stebinant paprastumu ir neregtu iraikingumu. Tai buvo iraika

visa jga, kad jomis nesksiot kas sekund.

ne emik veid ikreipt, kad ireikt tam tikr jausm, bet ideali, dangaus

Tas mogus vadinamas menininku! Pagal j buvo sprendiama apie men!

nuviest pavidal, pakylt arba heroikai ir nemonikai keniani.

A! Paauk Perlis atsisveikindamas, itraukdamas savo darbus, kuri groy-

Angelai su Viepaties Kristaus kanios rankiais, matomi freskose, buvo tokie gras

bes maloniai demonstravo. Grai galva! Gal tik rankai galima turti kiek priekait.

ir apgaubti tokiu angeliku lidesiu, kad Jonas, siirdamas vien j, kuris, atrod,

Bet ponas inai (juokdamasis mirkteljo Jonui), kad ir garsusis Rabrantas [Rem-

velgia j ir rodo jam kryi, pajuto irdies plakim ir kakok ligiol nepatirt spd.

brandtas] blogai tap rankas, o pieinyje buvo visai silpnas.

Taiau, tar nebeikents Jonas, maiau Florencijoje jo portretus, kuriuose
rankos yra edevrai.
Bet ar tikrai tai Rabranto? paklaus ypsodamas Perlis, nes jis, kiek inau,
tap tik ugnis, nakties viesas ir elius!
Jonas nieko neatsak. Perlis netgi galjo pagalvoti, kad j tikino, nes jis nemat
reikalo k nors aikinti ir apviesti pasiptl.

Altorinis paveikslas vaizdavo Krist Alyv kalne.

Dabar, kai inome Overbeck, tik jo kriniams galime prilyginti t paveiksl; tik
jis galt kurti su tokia paprastumo jga ir tokiu galingu kvpimu, su tokiu pakilimu.
Tapyba buvo truput kietoka, draperijos lo gal kaip pas Martin Schn, koloritas
buvo pernelyg temptas; taiau tai buvo krinys, pavergiantis su niekuo nepalyginama
ekspresija. Kania Kristaus veide, angelai su aaromis akyse ir umig mokiniai buvo
nupieti su jausmu, kokio, prisipaino sau Jonas, jis nemokt pasiekti.
Padaryiau aviau, maloniau akiai, bet niekada taip. Ta veido, judesi iraika

[...]
Su smalsumu, padidintu ilgo laukimo, eng ms dailininkas Alyv kalno
koplyi, sivaizduodamas, kad pamatys Prancikaus darbuose kak naiviai bjauraus. Bet kaip nustebo!

isiliejo i krtins galbt maldoje. Tai lyg intuicija, regjimas, padiktavs tai, ko
altas apmstymas ir gudimas nepajgt duoti.
[...] Su visu savo tobulumu pasijuto maas ir bejgis.

Viduryje stovjo pradtas altorinis paveikslas; visi fono mrai jau buvo padengti
lengva ir linksmo kolorito tapyba. alia trikojo guljo rimbas, brevijorius ir roinis.

K o me n ta r as

Truput one laikinai pritvirtintas visai paprastas medinis kryelis rod maldos viet.

Juozapas Ignacas Kraevskis (Jzef Ignacy Kraszewski, 18121887) pasiymjo

Jonas atsargiai apsidair. Vienuolio darbai taip skyrsi nuo jo krini, buvo tokio

itin vairiapuse kultrine ir menine veikla. Jis yra inomas kaip daugybs istorini

skirtingo pobdio, kad kur laik juto kakok netikrum ir stovjo susimsts, kol

roman, poem ir apsakym autorius, taip pat istorikas, leidjas, publicistas, meno

pradjo juos atidiai apirinti. Ir freskos, ir paveikslas primin senus paveikslus,

istorikas ir teoretikas, taip pat dailininkas ir kompozitorius, meno kolekcionierius.

dailininko matytus Italijoje, i epochos, jusios prie vadinamj meno atgimim.

Lietuvi skaitytojui bene geriausiai pastama 18401845m. jo sukurta epin trij

Buvo juose kakoks gotikinis stilius, pilnas rstumo, bet alsuojantis gyvenimu, ka-

dali poema Anafielas (ypa pirmoji jos dalis Vitolio rauda, kuriai puikias ilius-

500

501

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I V s k y r i u s . N a r at y v i n i a i t e k s ta i / G r o i n l i t e r at r a

tracijas sukr raytojo biiulis dailininkas Vincentas Smakauskas), taip pat tritom

(1858) pasakojama Raffaello istorija, paskutinio, nebaigto io raytojo krinio Du

Vilniaus istorija (Wilno od pocztkw jego do r. 1750), ileista 18321842m. Neblogai

paveikslai (Dwa obrazy, 1862) pagrindinis herojus yra tvik i Italijos grtantis

pies, taps ir krs grafikos darbus Kraevskis daug dmesio skyr dailei, jos po-

dailininkas, Vincento Polio poema Wit Stwosz (1857) skirta ymaus Krokuvoje dir-

puliarinimui ir teoriniam apmstymui; jis laikomas vienu rykiausi romantizmo

busio skulptoriaus gyvenimui ir pan.).

estetikos alinink ir propaguotoj.

Kraevskio literatrinje kryboje dails (ar plaiau meno, menininko) konf-

Didij savo gyvenimo dal raytojas buvo glaudiai susijs su buvusios Lietu-

likto su tikrove tema gvildenama ne kart. Jai skirti apsakymai Poetas ir pasaulis

vos Didiosios Kunigaiktysts emmis, laik save i emi patriotu. Jaunystje jis

(Poeta i wiat, 1839), Po italiku dangumi (Pod wloskim niebem, 1845), Nepastamojo

gyveno eimos dvaruose netoli Pruan (dab. Baltarusija), 18291830m. studijavo

prisiminimai (Pamitniki nieznajomego, 1846), Apsakymas be pavadinimo (Powie

Vilniaus universitete (ia i Jono Rustemo gavo ir dails pradmenis), suimtas dl

bez tytulu, 1854), Sfinksas (Sfinks, 1847).

politins veiklos ir por met kalintas, 18321838m. praleido Vilniuje priirimas

Antologijoje pristatomas apsakymas Sfinksas pasakoja XVIII a. Lietuvos daili-

policijos (didesns bausms iveng tik tetai, Vilniaus vizii vienuolyno vyresnia-

ninko gyvenimo istorij. Pagrindinis herojus dailininkas Jonas Rugpjtis, gims

jai, utarus j gubernatoriui). Vliau ilgai gyveno Volynje, Lucko paviete, 1853m.

ir augs kakur Volynje i emaitijos kilusio amatininko daytojo palikuonis. Po

persikl itomir, 1860m. apsigyveno Varuvoje, o po 1863m. buvo priverstas

tvo mirties vietinio dvarininko rpesiu ileistas mokslus, privaiai studijavs ta-

emigruoti (daugiausia gyveno Drezdene, mir enevoje). Netgi bdamas toli nuo

pyb Vilniuje, vliau moksis Italijoje ir grs tvyn. Dramatika jo asmeninio

Lietuvos ir Vilniaus, palaik itin glaudius ryius su ionykiais intelektualais, skel-

gyvenimo istorija persipina su sunkumais siekiant profesionalaus meninio isilavi-

b straipsnius vietiniuose periodiniuose leidiniuose. 18411851m. Vilniuje net leido

nimo ir pripainimo, kuriuos lydi tolydio aktyvjantys dvasiniai iekojimai, kry-

ir redagavo urnal Athenaeum, skirt istorijos, literatros ir meno klausimams.

bos prigimties ir tikslo apmstymai. Pratarmje pirmajam knygos leidimui raytojas

Kraevskio susidomjimas daile pastebimas nuo 1840m. Jis reiksi gana vai-

prisipaino, kad prie Sfinkso dirbo daugiau negu prie kit savo krini ir j dedikavo

riomis formomis: kritikos straipsniais, korespondencija su dailininkais, publicistika

savo draugams, i kuri du es supranta men ir j kuria. Tai tapytojas mgjas,

bei eseistika, nagrinjania meninio gyvenimo aktualijas, publikacijomis apie senj,

literatas, meno istorikas ir teoretikas Kazimieras Jaksa Komornickis (18121856; beje,

ikikrikionikj men (iuos tyrimus 1860m. vainikavo veikalas Slav dail, ypa

1851m. Vilniuje ileids pirmj Europos tapybos istorij lenk kalba) bei dailinin-

ikikrikionikoje Lenkijoje ir Lietuvoje Sztuka u Sowian, szczeglnie w Polsce i

kas Vincentas Smakauskas (17971876).

Litwie przedchrecijaskiej), kultros paminklus, kelioni po Italij ar kitas Europos

Pasak raytojo biografo Piotro Chmielowskio (18481904), akstinu iam kriniui

alis ar gimtj krat apraymais, biografini duomen apie dailininkus rinkimu,

atsirasti buvo tuo metu iaugs raytojo susidomjimas tapybos istorija ir teorija, su-

ikonografini altini kaupimu. Dalis raytojo svarstym apie menin kryb api-

aktyvjusi jo kaip meno kolekcionieriaus veikla, polinkis filosofinius meno tiksl

bendrinta 1857m. Lvove ileistoje knygoje Pokalbiai apie literatr ir men (Gawdy

apmstymus ir entuziastingas susiavjimas dailininko krybinmis galiomis12. Nuo

o literaturze i sztuce).

1846m. Kraevskis itin intensyviai m kaupti mediag dailinink biografij odynui

Dailininko ir jo krybos motyvai aptinkami ir jo groiniuose kriniuose.

(projektas liko iki galo negyvendintas). Sukaupti vairs faktografiniai duomenys gal-

Dailininkas ir menas, menininko likimas tipika Romantizmo epochos litera-

bt pastmjo j platesnius apibendrinimus, kurie apsakyme pateikti per skirtingus

tros tema, leidusi autoriams idstyti savo krybinius manifestus ar estetines bei

krj tipus knijani persona galerij. Nors pasakojamos istorijos veiksmas nu-

etines programas. i tem aptinkame tiek prozos, tiek poezijos veikaluose (pavyzdiui, Vladislovo Sirokomls Liudviko Kondrataviiaus poemoje Stella Fornarina
502

12

P. Chmielowski, Jzef Ignacy Kraszewski, Krakw: Nakad G. Gebethnera i Spki, 1888, p. 187.

503

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I V s k y r i u s . N a r at y v i n i a i t e k s ta i / G r o i n l i t e r at r a

keltas XVIIIa. pabaig, taiau pavaizduotos dailinink gyvenimo realijos ir ireikti

svarstymai apie meno prigimt visikai atitinka raytojo gyvenamj laik.

Filosofiniai raytojo pamstymai apie krybos prigimt apsakyme knyti simboliniu sfinkso skulptrls vaizdiu: Sfinksas tai dailininkas. mogaus galva tai didi

Be pagrindinio herojaus, raytojas pasakojim pyn nemaai kit meninink.

dvasia, tai dalelyt dievybs jo krtinje; gyvulio knas tai mus painiojantys gyvu-

Tarp j epizodikai mkteli ir reali asmenybi vardai minimi dailininkai Pran-

likos prigimties paniai; iskleisti sparnai tai kartis, kuris taiau nepakels akmeni-

cikus Smugleviius (17451807), Marcello Bacciarelli (17311818). Taiau dauguma

nio tvarinio nuo sipykusios ems!14 Apsakymo pabaigoje vienuolio celje pastatytas

dailinink fiktyvios figros. Rykiausi personaai Rugpjio itikimiausias biiulis

sfinksas su ant keteros pritaisytu kryiumi tampa Kraevskio silomu krybos pras-

skulptorius Titas Mamoniius, menk gabum, bet itin geros nuomons apie save kupi-

minimo raktu tik kryius (tikjimas) suteikia tikrj, gilumin prasm dailininko

nas tapybos mokytojas Atanazas yrko, savimi patenkintas vidutini gabum portret

darbams, kurie be io enklo lieka nesuprantami arba dviprasmiki kaip sfinksas.

tapytojas Mrukeviius (iame personae galima velgti aruot Jono Rustemo bruo-

Apsakyme Sfinksas rykja romantizmo laikotarpio krj teoriniai iekojimai,

), su pastaruoju konkuruojantis Stanislovas Perlis ital kilms prasisieklis tapyto-

j propaguota dails samprata, ikelianti turin vir formos ir prigimtin talent vir

jas, apsukrumu pelns garsaus dailininko vard ir puikiai valds akademin paveiksl

akademini gdi, taiau nepaneigianti gilaus profesinio pasirengimo, natros ir

komponavimo bd, naudojantis ymi praeities dailinink krini citatomis, taiau

senj meistr studij, visapusiko intelektinio isilavinimo verts. Nors knygoje

nesuvokiantis tikrosios meno esms... domu, kad nemaa simpatij apsakymo auto-

nesilomas vienas konkretus krybos receptas, autorius neslepia simpatij Nazarie-

rius skyr dailininkui ydui Jonaui Palmeriui (tai, ko gero, pirmas literatroje, kad ir

i grups atstov krybai15. Raytojas ikelia to meto vietiniams dailininkams aktu-

imaginacinis, Vilniaus tapytojo ydo portretas), kur apdovanojo iskirtinmis etinmis

ali dilem btinyb aukoti krybin laisv ir rinktis darb pagal usakymus, dl

savybmis (itikimas savo tautai ir tikjimui, jautrus kit rpesiams, tiesiantis pagalbos

duonos ksnio isiadti savs ir pataikauti publikai, kartu suprantant, kad menas

rank vargo itiktiesiems). Nalaitis Palmeris, iaugintas ir ilavintas gimini Frankfurte,

visad paveda, jei norime panaudoti j kaip bd materialins buities pagerinimui16.

i kit Vilniuje Rugpjio sutikt dailinink isiskiria ir krybos principais. Jis dirba s-

Krinyje realistikai ir ironikai pavaizduota XIXa. vidurio Vilniaus ir buvusi LDK

iningai, stropiai, naudojasi gyvais modeliais ar tapo i natros, siuet ieko paprastoje

emi meninio gyvenimo panorama, persunkta dailinink intrig, konkurencijos,

aplinkoje arba Senajame Testamente, o jo paveikslai gimsta i irdies, ltai, sunkiai ir

dvasinio menkumo apraik, visuomens nesupratimo ir abejingumo meninink

varginaniai, [...] kaip gimdo motina su skausmu ir riksmu . Dar vienas dailininko

atvilgiu. Pateiktose krinio itraukose pristatomi epizodai, geriausiai atskleidian-

tipas nuoseklaus profesinio isilavinimo neturintis, bet talentu apdovanotas kapucin

tys raytojo nubrt prieprie tarp amatininkikai suprastos, imoktos komer-

vienuolis Prancikus, kurio kvpta kryba apsakymo heroj pastmja gilesniam reli-

cins tapybos ir dvasingumo persunktos, gimto genialumo pagimdytos krybos.

13

giniam gyvenimui bei vienuolystei ir naujam krybos tarpsniui.

Tiek pagrindinio herojaus, tiek kit apsakyme minim dailinink portretuose

R ta J a n o ni e n

galima aptikti vairi raytojo painot dailinink bruo, galbt ir autobiografini

detali, nors tiksli pirmavaizdi ir konkrei prototip juose iekoti nevertt.
Kraevskio sukurti dailinink portretai tai vairs ios profesijos moni tipai, knijantys skirtingus krybinius metodus ir principus, bdingus raytojo epochai bei

14

Ibid., p. 145.

15

Nazarieiai, arba Nazarnai, XIXa. I puss Vokietijos ir Austrijos dails akademijos

aukltini grup, susibrusi Vienoje, nuo 1810m. apsigyvenusi Romoje, apleistame
v.Izidoriaus prancikon vienuolyne, gyvenusi pagal vienuolijos taisykles ir propagavusi
antiakademistin dails samprat, pagrst Vidurami ir Renesanso dails studijomis,
senj tapybos technik gaivinimu.

16

Ibid., p. 108.

gyvenamajai aplinkai ir taip padedantys skaitytojui j geriau painti bei sivaizduoti.

13

Wybr pism J. I. Kraszewskiego. Wydanie jubileuszowe, t. 11, Warszawa, 1879, p. 100.

504

505

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

Jonas Dovydaitis. Juodi debesys

I V s k y r i u s . N a r at y v i n i a i t e k s ta i / G r o i n l i t e r at r a

Anksiau jie puo lenk dvarus. Viskas rasta Baltarusijos generalinje apygardoje. Paveikslai turjo bti pasisti Linc ir Kenigsberg. Taiau SS norjo kai k

> Tekstas i: Jonas Dovydaitis, Aerodromo apysakos, Vilnius: Vaga, 1967, p. 258261, 264265,
267268, 270, 311312, 334, 336337 (komentarus pareng Giedr Jankeviit)

nuvilpt sau!.. Generolas tubenrauchas dal iupo pats, zonderfiureriai ive tris
sunkveimius bald, paveiksl ir meno daikt... Bet generalinis komisaras Vilhelmas Kub apie tai prane reichsleiteriui Adolfui Rozenbergui. Koki audr pakl!
Rozenbergas pasiek ir SS dalinius. Grint!
Ms fronto kareiviai barbarai... tar kitas. Ms barake dirbo dailininkas
restauratorius i Berlyno. Jis tiesiog verk, rodydamas man senus paveikslus, bepras-

Treioji kmyga. 1 skyrius. Sargybinis kanotame mike

mikai subadytus durtuvais... Sudauytas vazas... Tie nuostoliai neatlyginami!..

1942 metai, kovo vidurys. Nuo stog lanojo, gatvse automobili ratai mink

Rozenbergas nedovanos! Jis surinks visa, kas dar galima igelbti. Jis isaugos

paliugusi sniego ko. Miestas buvo pilkas, padmavs, persisunks drgme. [...]

ateinanioms vokiei kartoms!.. Leningrade, Maskvoje, Ukrainoje dar daug meno

Praeidamas pro Konrado kavin, Tomas staiga panoro kartos kavos... Vien

turt... Jau paskelbti specials Rozenbergo sakymai kad net nei vienas muzie-

maut puoduk! Tada ir drgm, besisunkianti ligi kaul, reumatiniai iurpuliai

jaus daiktas! Jie papuo ms Reicho meno galerijas, pagarsins jas pasaulyje! Emili!

bematant pradingt...

U neapmatomus plotus ir nesuskaiiuojamus turtus!...

Apsidair. Kavinje nei vieno pastamo veido. Atsisdo netoli pianino. U jo

nugaros erzjo du vokiei puskarininkiai ir gr i kakokio pilvoto tamsaus butelio, ant kurio etikets ypsojosi raudonskruotis kapucinas su taurele rankoje. [...]
Tomas siurbiojo kav, kuri iandien labiau kvepjo lietuvika morka, negu Bra-

Igr jie vl plepjo:

is kratas kaip Afrika pilnas paslapi. A vaiavau iaur... Kaunas Daugpilis. Mes pasukome keliu, vedaniu kairn... Mikas! Nuostabus, jaunas mikas,
pilnas sauls ir pauki... Bet jis dar be mogaus rankos, be ms jgeri akies...
Nevalytos tankms! Ir vienoje pievutje milinas akmuo. U mane daug syki

zilijos pupele...
Du puskarininkiai smagiai nekjosi ir vl stukteljo taureles.
U imperijos valgj prot... U Adolf Rozenberg [Adolf Rosenberg, 1893
1946]!.. U jo einzatstab, kuris gal net griuvsiuose gina ir saugo meno turtus!
Tomas suvok, kad prie kavins staliuko du puskarininkiai lovina imperijos
ministr okupuotj ryt teritorij reikalams... Rozenbergas luote luoja aliav
ir maist, visk grsdamas Reich. Juk jis paskelb, jog pirmasis Vokietijos reika-

auktesnis! Dvylika moni jo neapkabins rankomis. Granitas. Skandinav granitas! Ant jo tik ir kalti paminkl. A stovjau sukrstas. Ant to akmens lietuviai-barbarai djo dovanas aib dievams. A nufotografavau akmen, na ir, inoma, save...
A uraiau to akmens vard, nes greta radau sodyb... Akmens keistas vardas... A
turiu savo ura knygut. Tuojau pasakysiu vard...
U Tomo nugaros lamjo knyguts lapeliai.

lavimas rytams kad jie maitint vokiei taut. Jo dekretai suvar yd pilieius

Pu-ntu-ka-s... itar vokietis. Ir pakartojo susiavjs: Pu-ntu-ka-s... Pun-

get... Jis kalba apie kolonizacij... Jis pranaauja, jog Pabaltijys bus paverstas vokie-

tukas... A spjau greta gyvenusius kaimieius, kad niekas jo nedrst liesti! A

i eme... Taiau kuo gi ia dti meno turtai?

palikau jiems ratel su perspjimu. Ant akmens ikalsiu ms aminos pergals

Tomas m atidiai klaustyti, net atbulas stumteljo krsl ariau puskarininki.

Vienas minktu, maloniu balseliu nekjo:
Minske buvo didel ir brangi kolekcija. Milijonins brangenybs! Paveikslai,
gobelenai, marmuro skulptros, vazos, seni auksiniai laikrodiai, karaliki baldai.
506

simbolius. Vokiki rytai! U juos mes umokjome savo krauju! Tu turi mane pagirti. Ant akmens u granit stipresnis Adolfas Rozenbergas! Padka u jo nuostab
Dvideimtojo amiaus mit [Der Mythus des 20 Jahrhunderts, 1930].
[...]
507

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

Tomas klaussi poemos. ird sugniau nerimas ir atrus lidesys.

Mes bsime niekam verti, jei neapginsime Puntuko! tar jis. Rozenbergo
kauk ant Puntuko?! Pasityiojimas i kojomis trypiamos Lietuvos...
K gi daryti? Puntuko nenurisi ir nepaslpsi.
Padovanokim Puntuk Dariui ir Girnui...
Greiiui toks pasilymas buvo visikai netiktas. Tomas, pastebjs poeto akyse
abejon, aikino dar kariau:

I V s k y r i u s . N a r at y v i n i a i t e k s ta i / G r o i n l i t e r at r a

O a jus atsimenu! I barzdels atsimenu! A sidmjau jus vienoje aviacijos

ventje. Js dvjote aeroklubo uniform...
Buvo tokie geri laikai... kukliai atsak Tomas.
O dabar apie Puntuk. Domits, k a galvoju?
Archeologas prie atsakydamas susirado kakoki stor papk su nemau rankraiu, pasklaid lapus, atsivert reikiam puslap, baksteljo:
tai kur a j padjau! Akmenys-aukurai. Puntukas i ios gimins! Sen seno-

Mes ikalsime bareljef. Paminklas jiems!

vje, dar pagonybje, ant to akmens buvo aukojama dievams... O kad norite paversti

Pasvarstykim visk prie ir u.... Skulptorius!

Puntuk paminklu ideali mintis! Nuo neatmenam ami akmenys mogaus nau-

Kvieiam Pundzi.

dojami istoriniams paminklams. Dar Herodoto laikais bdavo randama akmen,

Teisyb. Jis drsus vyras. Gal neatsisakys... linkteljo Greiius. Leidimas?

lytt mogaus rankos ir kirstuko... Tiesa, tada jie nemokjo paaikinti atsiradimo

Rpinsims. Jei negausim slapta.

prieasi. [...]

Oho! Paminklai kalami ne vien dien... Ar ilgai pavyks ilaikyti paslapt?

Vietiniams gyventojams iaikinsim reikal. Negi atsiras idavik? Kam nebrangus Puntukas?

Mokslui padedant, tkstanius met tylj akmenys prakalbjo ir atskleid

imtmeiais saugotas paslaptis... Gaila tik, kad ligi ms dien istorini akmen
nebedaug lik... Anksiau nemaai j neprotingai sunaikinta, o kartais ir dabar nei-

Los?

manli alojami arba sprogdinami. Pasirpinkime j apsauga! Lakn bareljefas

Suaukos Lietuva...

atgaivins Puntuk. Jis taps nelieiamu!..

Kas rinks aukas?

[...]

Mes!..

Skulptorius paniurs iklaus Tomo pasilym kalti ant Puntuko bareljefus ir

Reikia auk lap, antspaudo. Tai ne privatus reikalas.

Taip, tai ne privatus reikalas... sutiko Tomas. Paminkl statys komitetas.

tuoj m neramiai sukintis krsle.

Tai matai... Tai inai... ia...

Kas jo nariai?

Jis neprasitar, ko baiminasi, taiau buvo aiku, kad apsisprsti jam be galo sunku.

Visuomenei inomi, rimti ir garbingi mons. Jie ir sudarys branduol.

Nuo skulptoriaus svorio girgdjo kdut. Atrod, lyg jis sdt ant vinies.

O jeigu... Juk tai slaptas darbas! Antivokikas!

Taip prajo gal deimt kankinani minui. Pundzius neitar ne, bet nepa-

Kooptuosime naujus narius!

[...] Dailinink sjunga paskyr komitet ym skulptori [Petr] Rim
[18811961], dar pora dailinink... Universitetas neatsiliko pogrindiniame komitete sutiko dalyvauti prof. [Vladas] Laas [18921966], dailininkas [Telesforas] Kulakauskas [19071977] nupie komiteto vinjet ir antspaud. Architektai taip pat
pasinibdjo tarpusavyje ir sutiko dalyvauti konsultantais.
Auktas, jau nebe jaunas, beveik ilo plauko, tauraus veido archeologas, istorikas
ir raytojas [Petras] Tarasenka [18921962] iklaus Tomo ir tar:
508

sak ir taip. Jis sksiojo rankomis, stambios kumtys susigniaudavo ir vl atsigniaudavo. Jis vilgiojo labai susirpins paeiliui abu sveius, tarsi nordamas,
kad jie pirmieji kak svarbaus itart...
Gal gale Pundzius, dar labiau apsiniauks, pasak:
Sutinku.
Jis pridr, kad reikia btinai nuvaiuoti ir apirti akmen, jo struktr, pasiirti, kaip akmen apvieia saul, aptarti, kokiame auktyje bt bareljefas... Svarbiausia apirti akmen.
509

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

O archeologai? Jie sutiks?

Tomas i portfelio isitrauk aplank, atkio skulptoriui dokument. Tarasenka
savo parau tvirtino, kad istoriniu poiriu Puntukas neturi jokios mokslins verts...
Net poetas Graiius nustebo:
Oho! Bet man atrodo, kad gerbiamas archeologas suklydo... Argi Puntukas
paprastas akmenlis? Toks, kur galima skaldyti plentui?
Tomas paaikino:

I V s k y r i u s . N a r at y v i n i a i t e k s ta i / G r o i n l i t e r at r a

Dzingt, dzingt, dzingt... skambjo plaktukas, atsimudamas pleitus. Tomas

kal neskubdamas.
Akmuo skamba kaip varpas... po pauzs tar Pundzius. O kad it pleit
drok, Tomai, du kartus... Ir it stipriau...
Gal gale nuo Puntuko atplyo nemaa akmenin skiedra ir bumpteljo po
koj. Skulptorius apirinjo atvert akmen. Tomas giliai alsavo ir tyljo. tai ir
baigiasi keturiasdeimt antrieji... Kovo mnes jis sdjo kavinje ir girdjo pa-

Puntukas ne paprastas akmenlis!.. Bet jeigu ant popieriaus iklosi visas jo

nekes apie Rozenbergo kauk ant Puntuko akmens... Tada irgi buvo sniegas...

dorybes, kas gi mums duos leidim? O dabar, kai mano rankose tokia bespalv cha-

Ir dabar sniegas... iandien lapkriio atuonioliktoji... Bet tada, pavasar, jis buvo

rakteristika, ar kultros paminkl apsaugos inspekcijoje kas nors prieinsis?

bejgis... O dabar...
[...]

[...]
4 skyrius. Akmuo skamba kaip varpas

6 skyrius. Nepaprasta vasara

[...]

[...]
Jie visi susirinko prie akmens, padengto balzgana sniego kepure. Pundzius nusimov pirtin ir iupinjo alt Puntuko veid.
Akmuo labai prastas... tar skulptorius. Su juo reikia elgtis atsargiau, kaip

Tu vl ivaiuoji?
Anykius. Su komisija.
Kas dar be tavs vaiuoja?
Du raytojai, du archeologai, skulptorius Rima, dailininkas [Leonardas] Kazo-

su kiauiniu!..
Trapus! Kad tik kas ir skils ne taip... pagavo skulptoriaus mint Giraitis.
Pundzius atidiai apirinjo akmenines gysleles, turbt i ia, mike, susirinkusi tik jam vienam suprantam, keist kristal rat. Skulptorius parod, kur kirsti kelias negilias skylutes. Mekauskas ir iauiulis msi plaktuk.
Istorinis akimirksnis! Tkstanius met neliest, vien vjo galst akmen m
eisti mogaus ranka, mogaus instrumentas. Tomas dirsteljo laikrod.
Lietuva okupuota... Deimtos septynios minuts, lapkriio atuoniolikta, keturiasdeimt antrieji metai... buhalterikai tiksliai tar Tomas.
Prie akmens stovjo eiese, neskaitant netolimo gyventojo vaik, kurie igird
dius atbgo pasiirti...
Kai skyls akmenyje tiek pagiljo, kad jas galjai sprausti plieninius pleitus, atjo
pats svarbiausias akimirksnis. Nuo Puntuko atskils pirmas nereikalingas luito gabalas.
Tomai, kj!.. tar skulptorius. iaip ar taip, esi komiteto pirmininkas. Pundzius nusijuok trumpu sausu vyriku juoku: Jei sugadinsi akmen tavo sinei!..
510

kas [19051981], architektas [Kazimieras] eelgis [19151998]... Priimsim Pundziaus

darb... [...]
Tomas sukinjosi tarp komisijos nari, bet jo tarsi nebuvo. Jis nesimai pokalbin, vien uoliai gaud kiekvien od ir djosi galv. Tiesa, jis buvo kaip reta
susijaudins, bet slp tai... Pabaigtuvs!
Vienas komisijos nari apsivalg ir pasak, kad tas lubinas graiai mlynas, bet
jau per daug praktikas augalas... Jo nuomone lubinas paminklui ne visai tinks,
ia turt vilnyti velni grai ir natrali pieva... Gal kada nors pavyksi i privai
em ipirkti ir steigti park?..
Archeologai diaugsi, kad Puntuko kaip gamtos paminklo bendroji ivaizda
nepakitjusi... Pasipuodamas bareljefu, jis suvyrikjs, gijs solidesn ivaizd.
Senas skulptorius Petras Rima, autorius ymiausi nacionalini Lietuvos mokyklos ir Arimas jauiais skulptr, kuriomis dar prie kar grjosi visas pasaulis,
akylai apirjs Puntuk, pasak:
511

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I V s k y r i u s . N a r at y v i n i a i t e k s ta i / G r o i n l i t e r at r a

Pundziaus edevras! Kokie lakoniki ir grieti siluetai!.. Retas turi toki Die-

atidarym 1938m. liep ir naci okupacijos metais neva privertus skulptori slaps-

vo dovan atr ritmo pajautim, disciplinuot ritm, puikiai veikiant irov...

tytis17. T pai istorij kiek kitaip sovietmeiu pasakojo Pundziaus biografai, grei-

Man labai patinka, kad lakn veid bruoai simbolikai apibendrinti ir kartu yra

iausiai neturj tiksli ini ir panaudoj plaiai inom gand kaip propagandin

realistiniai portretai... Neprarad savo mogikumo ir panaumo! itokia sintez

priemon, padjusi irykinti skulptoriaus antifaistines pairas ir j nulemt pu-

manoma tik dideliam meistrui!

siau legal bv II pasaulinio karo metais. Pavyzdiui, dails istorikas Stasys Budrys

[...]

(19321970) skulptoriaus monografijoje i istorij pateikia taip: Buvo pakviesti ir

Tomas i Anyki isive oficial primimo akt, kuriame, tarp kita ko, ko-

rmus puo dailininkai [kalbama apie Pramons, prekybos ir amat rm atida-

misijos buvo parayta: .... vienu balsu nutar, kad Dariaus ir Girno paminklas

rymo pokyl]. B. Pundzius apsivilko frak, su kuriuo atrod labai elegantikai, oko

tinkamai atliktas, patenkina meninius reikalavimus... Paminklui jokie pataisymai

gerai, lengvai... Tik tai supyks dailininkas vis garbing svei akivaizdoje taip

nereikalingi...

trenk vienam vokieiui u Heil, Hitler!, kad is krito kaip lapas... Apie vyk kit
dien kalbjo visas Kaunas. (Hitlerins okupacijos metais sumutasis buvo auktas

K o me n ta r as

gestapo karininkas. Draugai patar B. Pundziui nesirodyti jam akyse, ir skulpto-

Apysakos fabula pagrsta Dariaus ir Girno skrydio bei aminink pastang

rius i Kauno pasitrauk kuriam laikui periferij...)18. domu, kad pasakodamas

aminti j yg II pasaulinio karo metais peripetijomis. Pagrindiniai pasakojimo

Dariaus ir Girno portreto atsiradimo ant Puntuko istorij ir visuomens reakcij

herojai vardyti dedikacijoje: Skiriu skulptoriui Broniui Pundziui ir laknui Tomui

krin monografijos autorius remiasi ne 1967m. ileista Dovydaiio knyga, bet

Zaukai (p. 125). Pundzius (19071959) figruoja tikru vardu, Zauka apraytas kaip

netiesioginio vyki liudytojo savo bendraamio skulptoriaus Juozo Kalinausko (g.

Tomas Liepa. I tikrj Zauka (18991970) buvo laknas, vienas civilins aviacijos

1935) odiais; lakn atminimo aminimo komiteto pirminink pervadina Alg.

Lietuvoje pradinink ir komiteto Dariaus ir Girno paminklui statyti pirmininkas.

Zauka, nors Tomas Zauka dar buvo gyvas ir, bent jau aviatori aplinkoje, pakan-

Jo iniciatyva ir pastangomis Pundzius 1942m. iem 1943m. pavasar ir vasar, pa-

kamai gerai inomas. Be abejo, galjo bti ir taip, kad 1970m. ileistos Pundziaus

dedamas keli akmentai, ikal Dariaus ir Girno bareljef ant Puntuko akmens.
Paminklas ikilmingai atidengtas minint skrydio deimtmet. Paminklo istorija

vykus per Pramons, prekybos ir amat rm (archit. Vytautas Landsbergis-em-

Tai atsitiko dar prie kar, ikilmingai atidarant Pramons, prekybos ir amat rmus
Donelaiio gatvje. Naujieji rmai Kauno puomena. J paradines duris usak vedijoje,
liustras ekoslovakijoje, granit ve i Suomijos... Juodo uolo baldus aptrauk gryna oda.
Dailininkai pie ant sien freskas, stat spalvotus lang vitraus, o virum portalo reljefin
skulptr ikal Pundzius... Jo skulptra vaizdavo mergait prie pilno obuoli krepio, su
knyga rankoje, o greta jros bangas skrod laivas. [...] Po oficiali tost susirinkusieji isibarst
grupmis po kambarius, kur veik nemokami bufetai, ltantys nuo grybi. Pundzius, savo
laimei ar nelaimei, pateko kambarin, kur eimininkavo laikratininkai; j tarpe ir Riardas
Kosmanas, kultrferbando generalinis sekretorius, vokiei telegram agentros atstovas
Lietuvoje. Kosmanas, jau kauteljs, linksmai suuko, kilsteldamas rank: Heil Hitler!,
Pundzius!.. Pundzius j nusvilino juodomis akutmis ir rsiai tar: Pakartok! Kosmanas
dar labiau isitemp ir pakartojo dar garsiau: Heil Hitler!
Pundzius tk jam and. Rodos, vos prisiliet, bet akmenskaldio ranka ne juokas.
[...] Kit dien laikinojoje sostinje garsiai suneko, kad Lietuvoje Pundzius pirmasis pakl
rank prie hitlerin faizm... (J. Dovydaitis, Aerodromo apysakos, Vilnius: Vaga, 1967,
p. 247248).

kalnis, dailininkai Petras Kalpokas, Jonas Prapuolenis, Pundzius, Stasys Uinskas)

18

gana taupiai buvo nuviesta karo met periodinje spaudoje, sovietmeiu jos taip
pat nesistengta garsinti. Dovydaiio beletrizuotas pasakojimas bgant laikui (ypa
pasitraukus i gyvenimo vyki liudytojams, su kuriais raytojas bendravo), gyja
autentiko altinio vert, atskleidiani gyv istorini detali, kuri neleidia rekonstruoti ilik oficials dokumentai.
Raytojo pateikti faktai, kuriuos manoma patikrinti remiantis kitais altiniais,
tarpukario Kauno kasdienybs, moni santyki bei darb apibdinimai leidia
vertinti apysak kaip gana patikim epochos realij apraym. Tikru galima laikyti
net pasakojim apie Pundziaus konflikt su Vokietijos telegram atstovu Lietuvoje,

512

17

Plg. S. Budrys, Bronius Pundzius, Vilnius: Vaga, 1969, [b. p.].

513

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

monografijos rankratis buvo parengtas dar iki pasirodant Dovydaiio apysakai, i-

I V s k y r i u s . N a r at y v i n i a i t e k s ta i / E s e i s t i k a

E se i s t i ka

leistai 1967 m., nes sovietinse leidyklose knygos praguldavo ir deimt met, tad
Budrys negaljo pasinaudoti Dovydaiio pateiktja informacija.
Vertinant Budrio darb btina prisiminti, kad karo met periodika sovietmeiu
buvo saugoma bibliotek specialiuosiuose fonduose ir prieinama tik gavus atitinkamus leidimus; dal archyvini dokument, kurie iandien saugomi valstybiniuose
rinkiniuose, tebeturjo privats asmenys; Tomo Zaukos prisiminimai, kuriais iandien naudojasi istorikai, greiiausiai dar nebuvo parayti, o jei ir parayti, tai laikomi
giliai staliuje ir rodomi tik patikimiems monms. Kaip bebt, iuo atveju groins literatros krinys yra tikslesnis dails istorijai svarbios informacijos altinis
negu sovietins cenzros slygomis parengta menotyrin knyga.
Nuo Dovydaiio ir Budrio publikacij pasirodymo turjo praeiti beveik pus
imto met, kad paminklo istorija pagaliau bt rekonstruota i ties isamiai ir visapusikai: 2008m. urnalas Aviacijos pasaulis (nr. 10) ispausdino aviacijos istoriko,
Aviacijos muziejaus darbuotojo Gyio Ramokos (g. 1946) straipsn Puntuko dvasinimas, greiiausiai suteikus impuls ir naujam tyrimui, kur atliko Anykiuose
gyvenantis urnalistas Tautvydas Kontrimaviius (g. 1964). Jo straipsnis Akmuo
aistr katile, kur 2011m. liepos 11 d. paskelb internetinis tinklalapis www.bernardinai.lt, apibendrina ir Ramokos, ir Dovydaiio, ir karo met bei ieivijos periodikos duomenis, papildydamas juos liudytoj prisiminimais.
Gi e d r J a n k e vi i t

Grietai apibdinti es anr sunku. Tai pagrst jau pati pavadinimo kilm i pranc.
essai bandymas, apmatas. Es radosi ir formavosi meninio, publicistinio ir mokslinio stiliaus sandroje. Subjektyvumas viena svarbiausi es charakteristik: visos
es temos ir vaizdiai, pasak literatros tyrintojos Elenos Baliutyts, ieina i autoriaus a ir j sugrta1. Es autoriui svarbu savojo vidinio a reakcij stebsena,
kartu jis siekia sukurti patraukl, intriguojant, original pasakojim. Taiau es jokiu bdu nra vien vaizduots darinys; paprastai ji raoma siekiant aptarti, atskleisti,
irykinti koki nors problem, idj, pristatyti nuomon, savit fakt interpretacij.
Danai es turi vieiamj tiksl. Nuo mokslinio teksto es skiriasi ne tik subjektyvesniu poiriu, emocini ir estetini argument vartojimu, bet ir negrieta, danai
asociacijomis paremta struktra.
Es anro pradia siejama su prancz Renesanso filosofo ir politiko Michelio
de Montaigneio (15331592) veikalu Es2, publikuotu 1580m. Slygas plisti es sudar auganti rato kultra, lmusi ne tik tekst, bet ir j sklaidos form vairjim. Laikrai ir urnal atsiradimas skatino pltotis publicistik, o kartu atvr galimybes
intelektualams (raytojams, filosofams, meno inovams ir t. t.) skaitaniajai visuomenei pristatyti savo nuomon. Es itin ipopuliarjo XIX a., taiau dar palankesnis
io anro raidai buvo greit skaitym skatinusios masins kultros suklestjimo ir
itin sustiprjusio individualizmo paenklintas XXa.

514

E. Baliutyt, Daugiabalsis lietuvi es pasaulis (20022004), www.booksfromlithuania.lt/old/

index.php?page_id=73.

Vertimas liet. k.:M. de Montaigne, Es, 2-as pataisytas leidimas, i pranc. k. vert D. Droblyt,
Vilnius: Tyto alba, 2011.

515

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

Vertinant es dails istorijos poiriu, akivaizdus jos ryys su dails kritika ir

egoanrais, pirmiausia atsiminimais ir dienoraiu. Intymaus, suasmeninto pa-

I V s k y r i u s . N a r at y v i n i a i t e k s ta i / E s e i s t i k a

apie Lietuvos ir lietuvi ieivijos dail bei dailininkus raiusi XXa. autori Tomo
Sakalausko, Auros Marijos Sluckaits ir kt. eseistika.

sakojimo, skirto tarsi vienam konkreiam skaitytojui ir tuo kurianio tiesiogins

Es giminikum dails kritikai iliustruoja literatriniu talentu apdovanot dai-

komunikacijos, panekesio iliuzij, poveikis sustiprina es autoriaus perteikiamos

ls istorik ir teoretik tekstai. Pavyzdiui, dabartinje Lietuvos dails kritikoje es

informacijos (taip pat ir dails ini) darom spd. Dl to dails kritikai mgsta

anr skmingai pltoja Alfonsas Andriukeviius, Laima Kreivyt, Agn Naruyt,

pasitelkti eseistin raym, siekdami taigiau perteikti nauj informacij apie dails

Ernestas Parulskis, Egl Paulina Pukyt, Ramut Rachleviit ir kt. J rainiai, kaip

krinius, j autorius, taip pat dails istorijos atradimus, pleianius aminink aki-

ir klasikins arba vakarietikos es dails istorijos altinio vert turintys tekstai,

rat. Eseistiniai dails istorijos veikalai aminink estetines pairas bei menin sko-

kurie perteikia subjektyvius igyvenimus patirtus stebint dails krin, aplankius

n formuoja paveikiau u akademines studijas (pavyzdiui, Johnas Ruskinas buvo

parod, pabendravus su dailininku ar dails gyvenime dalyvavusiu ir ia savo patir-

vienas skaitomiausi XIX a. autori, o tarp populiariausi XX a. dails istorik

timi besidalijaniu asmeniu, nuvykus dails paminklais turting vietov, patrauklia

eseistin raymo stili kultivav Ernstas Gombrichas ir Kennethas Clarkas). Kita

literatrine forma taip pat pateikia profesionalias dails krini interpretacijas.

vertus, es autorius pats reprezentuoja savo laiko ir alies kultr, tad savo tekste
fiksuoja tai, kas aktualu jo epochai: dails gyvenimo realijas, dails krini verti-

Gi e d r J a n k e vi i t

nimus ir interperetacijas, dails vyki kontekst ir aplinkybes, kultros vaizdius,

enklus, menines bei intelektines madas. Pastarieji es ypatumai vienas io anro
aspekt, dominani dails istorikus.
Nors, kaip minta, subjektyvumas yra labai svarbus es poymis, taiau eseistas
pltodamas savo poir neretai pasitelkia tikslius faktinius duomenis bei mokslin
vert turinius argumentus. Kartais es turi polemin pobd; tokiais atvejais pristatomi ne tik rodymai, bet ir ginijami teiginiai, nuvieiantys diskusijas, kurios
nebtinai atsispindi kituose raytiniuose altiniuose.
Kitaip sakant, es dails istorijai naudinga tuo, kad suteikia pakankamai patikim ir kituose altiniuose nebtinai aptinkam ini apie epochos menin kultr,
teksto autoriaus ir jo bendramini estetines pairas, mgstamus dailininkus ir
krinius, vertinamus meno paminklus ir naujas dails patirtis, paddama apiuopti
nauj poiri itakas, irykindama nuomoni susidrimus ir estetini kriterij
isiskyrimus.
Klasikiniais dails istorijos altiniais laikomi vairi ali XIX ir XXa. raytoj
ir filosof es apie dail. Tai prancz Guillaumeo Apollinaireo, Charleso Baudelaireo, Yveso Bonnefoy, broli Edmondo ir Julesio de Goncourt, Paulio Valry,
vokiei Walterio Benjamino, Rainerio Maria Rilke, lenko Zbigniewo Herberto,
amerikiets Susan Sontag ir kt. tekstai. Lietuvos dails istorijos tyrimams svarbi
516

517

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

Rainer Maria Rilke. Auguste Rodin

I V s k y r i u s . N a r at y v i n i a i t e k s ta i / E s e i s t i k a

kad tas buvs turtingas valdomis ir pdiniais, o apie ketvirtj kad buvs treiojo brolis. Froissartas pasakoja, kad jie nusireng ligi apatini, kad usirio virves

> Tekstas i: Rainer Maria Rilke, Auguste Rodin, i vokiei k. vert Antanas Gailius,

ant kakl ir kad itaip leidosi ygin su miesto ir tvirtovs raktais. Pranea, kaip jie

atjo karaliaus stovykl; vaizduoja, kaip karalius juos prim ir kaip budelis jau

Vilnius: Aidai, 1998, p. 4044 (komentarus pareng Giedr Jankeviit)

stovjo alia j, kai valdovas, karaliens praomas, dovanojs jiems gyvyb. Jis
iklaus savo monos, sako Froissartas, nes toji buvo labai nia. Daugiau
kronikoje nieko nra parayta.
Taiau Rodinui tos mediagos jau pakako. Jis ikart pajuto, kad ioje istorijoje
ita Rodino galia iauktinti laikinum ir suteikti jam tverm atsiskleisdavo visais

buvo akimirka, kai vyko didis dalykas, nesusijs su laiku ar vardu, nepriklausomas

tais atvejais, kai jo mene versi atgyti istoriniai siuetai ar personaai; o ikiliau-

ir paprastas. Vis dmes jis sutelk ijimo moment. Mat, kaip tie vyrai pradjo

siai galbt Kale pilieiuose3. Visi istoriniai duomenys ia sutilpo keliose Froissarto

savo yg; pajuto, kaip kiekviename i j dar syk pasikartojo visas nugyventas gyve-

kronikos skiltyse . Tai buvo istorija, pasakojanti, kaip Kal (pranc. Calais) mies-

nimas, kaip kiekvienas, apsunks nuo savo praeities, stovjo pasirengs ineti j i

t laiko apguls Eduardas III, Anglijos karalius; kaip karalius atsisako pasigailti

senojo miesto. ei vyrai ikilo jam prie akis, ir kiekvienas vis kitoks; tik du broliai

bado mirties isigandusio miesto: kaip tasai pat karalius pagaliau sutinka pasi-

buvo tarp j, galbt iek tiek kits kit panas. Taiau kiekvienas skyrium ir savaip

traukti nuo miesto sien, jeigu ei ikilniausi jo pilieiai atsiduos jo rankas, ir

apsisprend ir savaip gyveno i paskutin valand, vent j savja siela ir kentjo

jis gals daryti su jais k tinkamas. Ir karalius reikalauja, kad tie pilieiai ieit

j savo knu, troktaniu gyventi. O paskui ir figros pradingo Rodinui i aki. Jo

pro miesto vartus basi, vienmarkiniai, su virvmis ant kakl ir miesto bei tvirto-

atmintyje ikilo gestai, atsisakymo, atsisveikinimo, atsiadjimo gestai. Gest gestai.

vs raktais rankose. Dabar kronikininkas vaizduoja t scen mieste; pasakoja, kaip

Jis m juos rinkti. Visus juos pavaizdavo. Jie patys pylsi i jo painimo gausybs.

burmistras, Messire Jeanas de Vienne, paliepia skambinti varpais ir kaip miestie-

Atrod, tarytum jo atmintyje bt ikil imtas didvyri, besiveriani pasiaukoti.

iai renkasi rinkos aiktje. Jie girdjo grsmingj ini, tad dabar laukia ir tyli.

Ir Rodinas prim vis imt ir padar i j eis. Pavaizdavo juos nuogus, kiekvien

Bet i j tarpo jau keliasi didvyriai irinktieji, pajut paaukim numirti. ia pro

skyrium, su visu iurpstani kn ikalbingumu. Didesnius nei gyvenime: natra-

kronikininko odius prasiveria minios riksmai ir verksmai. Net jis pats valan-

laus j ryto didumo.

diuk rodosi susijaudins ir ras virpania plunksna. Taiau vlei susikaupia.

Sukr sen nukarusiom, per snarius atsipalaidavusiom rankom; ir suteik jam

Pamini keturi didvyri vardus, dviej pamirta. Apie vien pasako, kad tai buvs

sunk, iiojant ingsn, nusidvjusi karini eigast ir nuovargio iraik,

turtingiausias miesto pilietis, apie kit kad buvs gerbiamas ir nieko nestokojs,

srvani jo veidu pai barzd.

o dukterimis turjs dvi dailias paneles, apie treij kronikininkas ino tik tiek,

Sukr raktus neant vyr. Tas dar turi gyvybs daugeliui met, ir visa ji susitvenkusi mai stojusi paskutin valand. Vyras j vos beitveria. Lpos suiaup-

3
4

Vienas garsiausi Rodino krini 1888m. Kal municipaliteto usakymu sukurtas

paminklas miestieiams, herojikai pasiaukojusiems dl kit labo ia ir toliau sudaryt. past.
Turimas omenyje Jeano Froissarto imto met karo pirmosios puss (13221400) apraymas.
Kronika buvo parayta tarp 1369 ir 1400 m.; j sudaro keturios knygos. Kal apsiausties
(1436m. rugsjis 1437m. rugpjtis) istorija pasakojama pirmojoje knygoje, raytoje tarp
13691373m. Rilke prie leisdamasis paminklo apraym istudijavo kronikos tekst.

518

tos, rankos smigusios rakt. Jis padeg savo jg, ir i dega jame, jo usispyrime.
Sukr vyr, abiem rankom laikant nuleist galv, tarytum mginant susikaupti ir
dar akimirk pabti vien.
Sukr abu brolius, kuri vienas dar griasi atgal, o kitas rytingu atsidavimo
judesiu palenkia galv, tarytum jau kidamas j po budelio kirviu.
519

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I V s k y r i u s . N a r at y v i n i a i t e k s ta i / E s e i s t i k a

Ir sukr neapibrt judes to vyro, kuris eina per gyvenim. Le Passant taip

bt buv imtasi, bt atsiradusi neprilygstama proga pasigroti vientisumu tos gru-

i statul pavadino Gustaveas Geffroy5. Vyras jau eina, bet dar syk atsisuka atgalios,

ps, susidedanios i ei paskir figr ir vis dlto taip tvirtai suaugusios krvon, lyg

ne miest, ne verkianius ir ne tuos, kurie eina drauge. Jis atsisuka pats save.

ia bt tik vienas vienintelis daiktas. O juk paskiros statulos viena kitos neliet, jos

Jo dein ranka pakyla, sulinksta, sibuoja; jo sauja atsiveria ore ir paleidia kak,

stovjo greta viena kitos kaip paskutiniai ikirstos girios mediai, ir vienijo jas tik oras,

madaug kaip laisvn paleidiamas pauktis. Tai atsisveikinimas su viskuo, kas neti-

ypatingu bdu jas papildantis. Eidamas aplink it grup negaljai atsistebti, kaip i

kra, su laime, kurios dar nebta, su kania, kuri dabar jau veltui lauks, su monmis,

banguojani kontr nyra tyri ir didingi gestai, kaip jie pakyla, valandl sustingsta

kurie kakur gyvena ir kuriuos kada nors gal btum sutiks, su visomis rytojaus ir

ir vlei krinta atgal mas tarytum nuleidiamos vliavos. ia viskas buvo aiku ir

porytojaus galimybmis, o drauge ir su tja mirtimi, kuri tareisi esant tolim, vel-

apibrta. Atsitiktinumui, regjosi, niekur nebra vietos. Kaip visos Rodino krini

ni ir tyki dar negreit, dar labai negreit.

i stovyla, pastatyta senam, tamsiam parke, galt bti paminklas visiems jaunystje mirusiems.

grups, taip ir i buvo udara savyje, atskiras pasaulis, visuma, kupina gyvybs, srvanios ratu ir niekur neitekanios laukan, niekur nepradingstanios. Slyio tak
viet ia um ploktum sankirtos, kurios juk irgi yra savotiki slyio takai, be

Ir itaip Rodinas kiekvienam i t vyr suteik gyvyb paskutiniu j gyvenimo gestu.

galo susilpninti tarp ploktum esanio oro mediumo, jo veikiami ir keiiami. Radosi

Paskiros figros savo paprasta didybe atrodo ikilnios. Nejuia pamstai apie

susilietimai per atstum, susidrimai, toks pat form plaukimas viena vir kitos, kok

Donatello, o galbt dar veikiau apie Claus Sluter ir jo pranaus Diono (pranc.

kartais regime debesims slenkant arba kalnuose, kur tarp upilds oras irgi yra ne

Dijon) katedroje . I pradi regisi, kad Rodinas visai nieko nedar, suddamas juos

skirianti bedugn, o veikiau laidininkas, perjimas velniomis pakopomis.

grup. Dav jiems vienodus drabuius, markinius ir virves, ir sustat gret dviem

Rodinui oro dalyvavimas visuomet buvo didiai reikmingas. Visus savo kri-

eilmis; tris, jau beengianius, pirm eil, kitus, pasigrusius deinn, pirmie-

nius jis ploktuma po ploktumos derino prie erdvs, ir tai teik jiems t didyb ir

siems u nugar, tarytum prie j besidedanius. Paminklui paskirtoji vieta buvo

savarankikum, t neapsakom saugum, skiriant juos nuo vis daikt. Bet dabar,

Kal miesto rinkos aikt, ta pati, i kurios kitados prasidjo sunkusis ygis. Ten

kai Rodinas, skaidydamas gamt, pamau pradjo stiprinti iraik, pasirod, kad jis

dabar turjo stovti tie tyks atvaizdai, tik iek tiek emo laiptuko kilstelti aukiau

itaip suintensyvino ir atmosferos santyk su savo veikalu, kad atmosfera jaudulin-

kasdienybs, tarytum nejaukioji eisena galt prasidti bet kada, bet kuriuo metu.

giau, sakytumei aistringiau m gaubti daiktan sutrauktas poktumas. Anksiau

Taiau Kal miestas nesutiko statyti paminklo ant emo cokolio, nes tai buvo per-

jo kriniai stovjo erdvje, o dabar regjosi, lyg erdv traukte traukt juo prie savs.

nelyg neprasta. Ir Rodinas pasil kit pastatymo bd. Reiki, girdi, pareikalavo jis,

Pana reikin galjai pastebti tik velgdamas kai kuriuos katedr gyvnus. Ir j

paiam pajry pastatyti bokt, keturkamp, nuo pat pagrindo toki pat matmen,

atveju oras buvo savotikas dalyvis: rodsi, kad jis ia visai nurimsta, ia vju pavirs-

paprastomis, taytomis sienomis ir dviej aukt auktumo, o ten, viruje, reikt su-

ta, irint, ar srva per pabrt, ar per tyki viet. Ir tikrai, sutraukdamas savo

statyti eis miestieius vjo ir dangaus vienatvje. Buvo galima numanyti, kad ir is

krini paviri kulminacijos takus, paauktindamas ikilum ir pagilindamas

pasilymas bus atmestas. Ir vis dlto jis atitiko krinio esm. Jeigu tokio mginimo

duburius, Rodinas su savo veikalu elgsi panaiai kaip atmosfera su anais daiktais,
prie imtmeius atiduotais josios valiai. Ir ji trauk daiktan, gilino ir deng dulk-

Gustave Geffroy (18551926) dails kritikas; Rodinas yra sukrs jo portret.

Claus Sluter (apie 1340apie 1405) oland kilms dailininkas, vienas inomiausi
vadinamosios internacionalins Gotikos skulptori, dirbs Briuselyje, Paryiuje ir kt.,
bet daugiausia Dione; Rilke i tikrj turi omenyje ne Diono katedros skulptras, bet
ampmolio kartz vienuolyno banyios pranaus vadinamj prana ulin.

520

mis, lietumi ir speigais, saule ir audromis ugd tuos daiktus gyvenimui, sultjusiam,
pavirtusiam stirksojimu, niksojimu ir tvrimu.
Jau kurdamas Kal pilieius Rodinas savo keliu pasiek itokio spdio; tai ir
buvo jo meno monumentalusis principas. Tokiomis priemonmis jis galjo sukurti
521

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I V s k y r i u s . N a r at y v i n i a i t e k s ta i / E s e i s t i k a

i tolo matomus daiktus, daiktus, kuriuos supo ne vien pats aplinkinis oras, bet ir

latinio nerimo ir nepaaikinamo ilgesio kamuojamam Rilkei. Pasitelks savo litera-

visas dangus. Gyva ploktuma jis gebjo tarytumei veidrodiu sugauti ir judinti to-

trin talent, Rilke odino spdius apie Rodino asmenyb ir jo skulptras, laiky-

lumas, gebjo suformuoti gest, kuris jam rodsi didis, ir gebjo priversti erdv tapti

damasis biografijos anro reikalavim (r. skyriaus Biografija vad). Pasakojimo

vyksmo dalyve.

dokumentikum praturtina skaitytojo vaizduot adinantys ir estetin pasigrjim

teikiantys literatriniai pasaai, pagimdyti poeto apmstym apie skulptoriaus ar

K o me n ta r as

tiesiog menininko misij ir gali. Rilkes tekstas yra ne vien apie Rodin, bet apskri-

Prahoje gims Ren Karlas Wilhelmas Johannas Josefas Maria Rilke (18751926),

tai apie krj ir jo lemt, krybos prigimt ir jos nemenam paslapt. tai taip Rilke

inomas kaip Raineris Maria Rilke, laikomas vienu rykiausi vokikai raiusi vis

rao apie Rodino dirbtuves: Jis turi kelet atelj; ir inom, kur j atranda lankytojai

laik autori. Rilkes gyvenime ir kryboje susidr dvi epochos besibaigiantis XIX

ir laikai, ir kit, nuoali, apie kurias niekas n nenumano. Tai cels, skurds,

ir prasidedantis XXa. Ankstyvj jo poezij ir proz enklino noras atsisveikinti su

pilki ir dulkti bstai plikomis sienomis. Taiau j skurdas yra nelyginant tasai didis

tradicija ir naujumo ilgesys. To paties jis iekojo ir aminink dailje, kuria domjosi

pilkas Dievo skurdas, kuriame kovo mnes nubunda mediai7. ios kelios regimai

ir iman plaiau ir giliau u daugel kit, nors danas to laikmeio literatas domjosi

paprasto pasakojimo eiluts perteikia tikro krjo darbo aplinkos ideali vizij, pa-

daile ir jos reikalais. Rilkes jautrum dailei, matyt, padidino ir profesinis slytis su ja:

gal kuri banali realyb nuvieiantis didingasis meno pasaulis atsiranda iorikai

1895m. studijas Prahos universitete jis pradjo nuo literatros ir dails istorijos.

itin kukliomis slygomis.

Susiavjimas jaun vokiei dailinink pastangomis veikti akademizmo kon-

Rilkes es vis pirma dmaus stebjimo ir patirt spdi refleksijos vaisius.

servatyvum ir atskleisti ios krypties nuvertintas tapybos menins raikos galimy-

i refleksija orientuota Rodino kryb, kuri Rilke stengiasi apmstyti klasikinio

bes 1900m. j nuved nedidel iaurs Vokietijos miestel Vorpsved pas tenyk-

dails paveldo ir aminink krybos kontekste. Siekdamas painti kontekst, kai

ts meninink kolonijos narius. Rezultatas knyga Vorpsved (Worpswede, 1903)

nebendraudavo su Rodinu, jis arba skaitydavo Nacionalinje bibliotekoje, arba lan-

ir vedybos su skulptore Clara Westhoff (18781954). Rilkes mona buvo vokiei

kydavosi Paryiaus muziejuose ir dails galerijose. Kitaip sakant, atkakliai dirbo,

dailininko simbolisto Maxo Klingerio (18571920) ir prancz skulptros novato-

metodikai ruodamasis deramai atlikti jam pavest usakym.

riaus Augusteo Rodino (18401917) mokin: pas Rodin ji moksi 1900 m., o 1901m.

Apybrai apie Rodin Rilke baig 1902m. iemos pradioje, o t pai met pa-

Vorpsvedje susituok su Rilke. 1902m. vasar Rilke ivyko Paryi rayti knygos

baigoje j jau ileido Berlyno leidykla Julius Bard Press. Perskaits apybraios pran-

apie Rodin, kuri jam usak meno istorikas Richardas Mutheris i Breslau, ben-

czik vertim Rodinas buvo patenkintas ir 1905m. pasikviet Rilke atvykti pas j

dradarbiavs serijos Dail. Iliustruotos monografijos leidyboje. Paryius Rilkei nepa-

ilgesniam laikui Medon. inodamas poeto finansinius sunkumus pasil jam sekre-

sirod svetingas miestas (pirmieji igyvenimai iame mieste pagimd vien Rilkes

toriaus darb. i pareig, diaugdamasis nauja galimybe dalyvauti metro gyvenime

edevr Malts Lauridso Brigs uraus, 1910; vertimas lietuvi k. 1985). Gyvenda-

ir stebti jo kryb, Rilke msi 1905m. rugsjo 15 d. Darbas nebuvo monotonikas:

mas Paryiuje Rilke stengsi kone kasdien lankyti Rodin Paryiaus studijoje arba

Rodinas su Rilke keliavo, bendravo su kitais menininkais, pavyzdiui, Bernardu Shaw.

Medone. Rilkes poiris Rodin kupinas gilios pagarbos: skulptori jis velgia

Taiau 1906m. pavasaris, prasidjs kelione Ispanij su ispan tapytoju Ignacio Zu-

kaip genij, XXa. Michelangelo, pranokstant kitus dailininkus ir auktai ikylant

loaga (18701945), kurios metu Zuloaga, Rodinas ir Rilke aplank Madrid, Toledo,

vir minios. Kartu jis velgia ir paradoksal derin: genijus yra labai konkretus, e-

Kordob, Sevilij ir Pamplon, baigsi isiskyrimu: gegus 12 d. Rodinas netiktai

mikas, net pragmatikas mogus, visiems dalijantis patarim: Reikia dirbti, vis
laik dirbti. is priesakas, kurio itikimai laiksi pats maestro, itin imponavo nuo522

R.M. Rilke, Auguste Rodin, Vilnius: Aidai, 1998, p. 48.

523

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I V s k y r i u s . N a r at y v i n i a i t e k s ta i / E s e i s t i k a

pareik Rilkei, kad atsisako jo paslaug. Nepaisant nuoskaudos, Rilke isaugojo inte-

pauktis. Tai atsisveikinimas su viskuo, kas netikra, su laime, kurios dar nebta, su

lektin susiavjim Rodino kryba ir 1907m. pareng vie paskait, faktikai antrj

kania, kuri dabar jau veltui lauks, su monmis, kurie kakur gyvena ir kuriuos

apybrai apie skulptori. Vlesniuose Rilkes tekst apie Rodin leidimuose spaus-

kada nors gal btum sutiks, su visomis rytojaus ir po rytojaus galimybmis, o drau-

dinamos abi 1903 ir 1907m. apybraios, o danai ir Rilkes laikai, nuvieiantys

ge ir su tja mirtimi, kuri tareisi esant tolim, velni ir tyki dar negreit, dar labai

paint ir bendravim su Rodinu. Keletas toki laik pateikta ir lietuvikame vertime.

negreit. i stovyla, pastatyta senam, tamsiam parke, galt bti paminklas visiems

Laikinai pagerjus Rilkes ir Rodino santykiams, poetas nurod skulptoriui Htel Bi-

jaunystje mirusiems9. i maa novel taip siria atmint, kad ilgam tampa vie-

ron namus Paryiuje, kuriuose Rodinas isinuomojo savo paskutin atelj, ir kurie

ninteliu apraytojo personao matymo (ir interpretacijos) variantu.

po skulptoriaus mirties buvo paversti jo krybos muziejumi .

8

Nenuostabu, kad ne vienas i vliau raiusij apie Rodin sek Rilkes interpre-

Rilkes es Vokietijoje iki Pirmojo pasaulinio karo buvo svarbiausias veikalas,

tacija, nors ir nepasiek tokios stiprios taigos. Taigi Rilkes es galima laikyti svarbiu

skirtas Rodino krybai, o Rilke tapo pripaintu Rodino krybos inovu. Rilke su-

epochos dokumentu ir kartu Rodino iauktinimo kanoniniu tekstu. Tuo i biogra-

formavo savotik skulptoriaus krybos interpretavimo kanon: nuo Briuselio lai-

fin es artima proginei literatrai.

kotarpio, susiavjimo Gotika, Dante ir Baudelaireu, iki brandos, kuri paenklino

Vyras sulauyta nosimi (1864) ir Bronzos amius (1877). Ypa isamiai jis inagrinjo

Gi e d r J a n k e vi i t

Rodino edevrus Pragaro vartai (18801889), Kal pilieiai (18841888) ir paminkl

Honor de Balzacui (18911898).
Itrauka apie Kal pilieius rodo, kad Rilke itin atidus sumanymo intelektinei
raidai. Jis detaliai referuoja Rodino sumanym formavusios kronikos itrauk, o
paskiau pristato skulptoriaus vizij, pagal kuri paminklas turt bti pastatytas ne
mieste, bet prie jros, suvedant akistaton su stichija, kurios siausmas irykint minimo vykio dramatizm ir mast.
Skaitytoj intriguoja kinematografikas skulptoriaus krybos akto apraymas
nuo kronikos permstymo, susitapatinimo su heroj igyvenimais iki plastins iraikos paiekos per judes. Rilke avisi paminklo literatrikumu ir natralizmu,
iuos ypatumus suvokdamas kaip simbolikumo ir poetikumo prielaid. Savo ikalbos galia jis stengiasi atgaivinti skulptr, priversti skaitytoj j pamatyti ir kartu
diegti jam savo matym ir suvokim. I ties sunku atsispirti tai tokio apraymo
taigai: Vyras jau eina, bet dar syk atsisuka atgalios, ne miest, ne verkianius ir
ne tuos, kurie eina drauge. Jis atsisuka pats save. Jo dein ranka pakyla, sulinksta,
sibuoja; jo sauja atsiveria ore ir paleidia kak, madaug kaip laisvn paleidiamas
8

1908m. isinuomojs iame pastate but, Rilke pakviet Rodin apirti, kokioje graioje
vietoje jam pavyko sikurti; po keli savaii Rodinas ten pat isinuomojo patalpas atelj.
Jo kaimynai iame name buvo ne tik Rilke, bet ir Henri Matisse, Isadora Duncan.

524

R.M. Rilke, op. cit., p. 42.

525

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I V s k y r i u s . N a r at y v i n i a i t e k s ta i / E s e i s t i k a

Leandras, arba Apie skulptorius. Didaktinis [dialogas]

K.: Vargu, ar Ksenija, nors ji tavo ir mano draug13, pagirt mus u tokias nekas.
L.: K gi tokio pasakiau, kas jai nepatikt?

> Tekstas i: Ksenija Jaroevait: tradicin skulptra XX amiuje, sudaryt. Giedr Jankeviit,

K.: Manau, pirmiausia, kad banyi eini grtis menu. Neklausk, kas ia bloga,
nes ir pats taip nekart esu padars. Bet ji teisi Banyia nepalaiko principo ars

Vilnius-Kaunas: AICA, DM, 2004, p. 8385 (komentarus pareng W. Cz.)

gratia artis14. Kaip tik dl to turime pereiti prie antro dalyko. Esu beveik tikras, kad
Ksenija nenort, jog jos skulptras vadintume moderniomis.
L.: Nesuprantu, brangusis Kristinai, k nori tuo pasakyti...
K.: Nenuostabu. Bet kaip tyia dabar turiu labai nauding savo biiulio knygel15.
Mintimis apie Ksenijos Jaroevaits krinius dalijasi Vytautas Aliauskas, pritaiks

Jei nestokoji laiko16 ir kantrybs, paklausyk: Skulptra yra keistas ir kiek bauginan-

ta proga didaktin dialog Leandras, arba Apie skulptorius (tekst pareng ir pa-

tis menas. Senovs graikams ji tryko keriniu avesiu. Platonas, nordamas taigiai

aikinimus para V. A. )

nusakyti reakcij netiktai pasirodiusio efebo daili ivaizd, ra: visi suiuro j,

10

V.A. pastaba: is dialogas atrastas tarp nereikaling Naujojo idinio-Aid re-

tarsi tai bt buvusi statula17. Ankstyvieji krikionys (o Rytuose ir dabar), skulptori

dakcijos popieri. J sudaro keturi kompiuteriu rinkti ir raaliniu spausdintuvu at-

darbus laikydami stabmeldysts ramsiu, nenorjo j sileisti savo ventoves. Vidu-

spausdinti lapai. Virutiniame de. kampe ranka urayta: 11230 [enkl]. Vietomis

rami katedr statytojai atvirkiai ir ior, ir vid pilte upyl statulomis, reljefais.

popierius sudrks, raalas isiliejs, todl tekstas nebeiskaitomas. Trksta paios

Nesyk tai bdavo labai msling padar atvaizdai, nepaaikinami tradicins dogmati-

pabaigos, prarastos arba spausdinant i defektuoto diskelio, arba dl kompiuterio

kos ir ikonografijos poiriu, bet neabejotinai ireikiantys meistro religin ar tiesiog

klaidos. Skelbiame rain ne tiek dl jo verts, kiek nordami pagerbti skulptor

vidin patirt. Virtuoziki Mykolo Angelo ar Bernini kriniai kylanio individualizmo

Ksenij Jaroevait, kuri savo drauge (plg. in. 6) trokt pavadinti ir ios publi-

ir racionalizmo epochoje turjo liudyti Idjos gali materijai. Kiekvienas poiris

kacijos rengjas.

nesvarbu ar tarus, ar entuziastikas rms prielaida, kad skulptrai bdingas dvasinis matmuo, o jos autorius atsakingas u tai, k padar Apvietos epochos...
L.: Na atleisk skulptra materialiausia i vis men; kaip sakyt vienas filoso-

Leandras, arba Apie skulptorius. Didaktinis [dialogas]

fas, ji labiausiai daiktika. Kuo ia dta dvasia?

Dialogo dalyviai: Kristinas, Leandras

K: Sveikas, mielas Leandrai. Matau tave banyioje... Bene kas bloga nutiko?
L: Ne, nieko ypatinga suinojau, kad ia esama Ksenijos skulptros11. inai,
kaip jas mgstu. Nuostabu tik, kad kunigai jau sileidia modern men .

13

Sakydamas tavo ir mano draug, Kristinas (reikia pripainti, kad nelabai vykusiai) nori
pabrti, jog Leandr laiko sau lygiu. Tavo pirmiau sako i pagarbos panekovui.

14

Menas dl meno (lot.).

15

Kokia tai knygel, nra aiku. Gali bti, kad Kristinas cituoja savo paties veikal, bet i
kuklumo nori tai nuslpti. Antra vertus, nerangus intarpas skliausteliuose nebdingas
dialogo autoriui, besistengianiam imituoti grakt Platono stili. Tai rodyt, jog citata yra
tikra, nors sumanus raytojas smoningai gali griebtis tokios priemons, idant pasiekt
tikrovikumo (plg. sunkiasvorius kai kuri Platono veikj samprotavimus).

16

Pabrtinai platonikas motyvas. Plg. Phaedr., 227 b, taip pat scholij ad locum (jos liet. vert.:
Platonas, Faidras, Vilnius: Aidai, 1996, p. 104). Pabaigoje netiktai paaiks, kad laiko neturi
pats Kristinas.

17

Apytikr citata i Charmido, plg. 154 b-c.

12

10

Inicialai leidia spti, kad taip skaitytojui nurodomas tikrasis dialogo autorius Vytautas
Aliauskas, kurio pavard sudarytoja nurod ir skyriaus antratje. Sudaryt. pastaba; toliau
teksto nuorodose pateiktos dialogo autoriaus pastabos.

11

Kalbamasi Vilniaus Bernardin banyioje, kurioje prie pirmo deiniojo pilioriaus

pastatytas Ksenijos Jaroevaits darbo v. Prancikus Asyietis.

12

Leandras, matyt, vaizduojamas atvykliu, nes stebisi, tartum nieko neinot apie tv
prancikon veikl.

526

527

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I V s k y r i u s . N a r at y v i n i a i t e k s ta i / E s e i s t i k a

K.: Nepamenu, ar tikrai tas profesorius yra taip saks, bet daug kas i moderni
krj taip mano dvasiniai dalykai neturi daug bendra su jusliniu pasauliu. Ge-

L.: Beveik mane tikinai, brangusis Kristinai. Bet argi js, krikionys, nesakote
(...) [k]n (...) Plato[nas] (...)21

riausiu atveju apiuopiami daiktai gali tik simbolizuoti dvasi, bti jos nuoroda. O

... vis vien tai yra kakas, k drsiau pavadinti daiktais, juo labiau, kad vien

Vidurami meistrams atrod kitaip visa, kas regima, apiuopiama, net uodiama

jos skulptrl, regis, vardu kyrios mintys, raydamas visad vartoju popieriams

ir skonimasi gali neregimuosius dalykus ireikti, nors ir netobulai . Manau, ir Kse-

prislgti, kad j neiblakyt skersvjis.

18

nija pirmiausia nori k nors mums perteikti apie...

K.: i, kiek inau, i ankstyvj darb? O jos vlesnieji angelai, gali vaizduotis,
viskam atspars stovi pasaulio vj krykelje22, ir nepajudinami saugo (...)

L.: Manding, pradsi cituoti Rilk...

K.: Gerai, nepradsiu. Bet sakyk, mielasis, ar atkreipei kada dmes raus ant

_ _ _ _ _ _ _23
L.: Bet sakyk, kas yra grois?

Ksenijos skulptr kaip j gausu?

L.: Tikrai, nelyg ant koki ikon. Tyia taip pasakiau, nes suprantu, kurlink suki.

K.: Atleisk, mielas Leandrai, taiau man jau reikia skubti24 (...)25

Vienas recenzentas, jei gerai pamenu, net ra, jog K. Jaroevaits darbai pasiymi
dmia krikionikosios ikonografijos interpretacija, juose galima atpainti bizantini ikon apibendrintus siluetus. Bet nejau manai, kad savo skulptromis ji nori
mus pamokyti tikjimo ties, kaip Viduramiais?
K.: Turbt vietoj dmia reikt sakyti atidia19. Bet matau, kad nedmiai
klauseisi, kai taip raikiai skaiiau tau savo biiulio rain. Atleisk, kad pakartosiu:

K o me n ta r as
Vytauto Aliausko surastas fiktyvus dialogas paskelbtas skulptors Ksenijos
Jaroevaits krybos apvalgai skirtoje knygoje, sudarytoje i isamaus krini katalogo ir vairaus anro tekst apie jos asmenin ir menin biografij.
Pasirinktas fiktyvaus dialogo anras kuria distancij tarp tikrojo teksto auto-

Nesyk tai bdavo labai msling padar atvaizdai, nepaaikinami tradicins dogma-

riaus ir paties teksto, leidia tariamai objektyviai, i ono vilgtelti kai kuriuos

tikos ir ikonografijos poiriu, bet neabejotinai ireikiantys meistro religin ar tie-

Jaroevaits krybos ir jos recepcijos aspektus. i distancija sudaro slygas tikrojo

siog vidin patirt.

autoriaus vardu pridurti paaikinimus, ironika viesa nuvieianius tiek numano-

[K. ?]: ....sakyiau joms bdingas aikumas pavidalo bei prasms aikumas.

mj skaitytoj, tiek pat paaikinim autori (plg. ina 18; originale 8). Aliuzijos

Taiau itas aikumas nra nuosekliai, racionaliai sukonstruotas, ir dl to taip pat

platonikuosius dialogus apie filosofij bent iek tiek nutuokianiam skaitytojui

racionaliai iardomas. Jis nra ir didaktinis aikinimas, nes jis ne moko, o kvieia

primena atriai Platono ikelt klausim apie tikrovs ir meno santyk, menininko

irintj patirti, ar bent patikti autors patirtimi .

viet visuomenje, krinio ugdomj ir vieiamj funkcij26. Panekov vardai Le-

20

andras ir Kristinas turi simbolin prasm. Kristinas gali bti interpretuojamas kaip
18

19

Perskyra tarp simbolizuoti ir ireikti, matyt, iame tekste yra pagrindin, taiau
neipltota. Atrodo, kad dialogo autorius nori pasakyti, jog materialusis pasaulis kain
kokiu bdu dalyvauja idealiajame, o juslin patirtis pajgi sugriebti dvasin bt. Turbt
ia esama ne itin gerai suprast Platono, Origeno ir Teillardo de Chardino idj miinio,
iuolaikins filosofijos poiriu gan naivaus ir mgjiko. Gal tai enklas, kad autoriaus
esama menotyrininko?
i vieta ir tolesnis aidimas odiais (dmia nedmiai) rodo tam tikr autoriaus
filologin isilavinim.

20 Skirtingas dms sugadinto teksto (paeistos 5 eil.) stilius leidia spti dar vien citat
galbt i biiulio knygos?

528

21

Tekstas sugadintas drgms, paeistos 3 eil.

22 Laisva aliuzija Apr 7, 1. Apokalipss tekste keturi angelai stovi keturiuose pasaulio vj
kampuose.
23

Trksta daugiau negu dviej (?) lap.

24 Bdinga platoniko dialogo pabaiga ia apveriama (plg. in. 6, ia 16).

25

Trksta pabaigos, paskutins dvi eiluts priraytos nesuprantam kompiuterio enkl.

26 Pedantikomis Platono dialog ir v. Rato nuorodomis parodijuojamas mokslinio

komentaro anras.

529

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I V s k y r i u s . N a r at y v i n i a i t e k s ta i / E s e i s t i k a

krikionis, o Leandras etimologikai aikintinas kaip liaudies vyras, iuo atveju

Harry Mount. Aistra palangms

mogus i gatvs. Antra vertus, pabrtinai intelektualiu pokalbio tonu nepiktai

parodijuojamas Lietuvoje, kaip ir kituose kratuose, meno myltojams ne visada

>

Versta i: Harry Mount, A Lust for Window Sills. A Lovers Guide to British Buildings from

svetimas snobizmas. Jis atkakliai, bet naivokai nori Jaroevaits krinius pavadin-

Portcullis to Pebble-Dash, London: Little Brown, 2008, p. 140146; 196199 (i angl k. vert

ti daiktais, i iandienje filosofijoje dan svok turbt pasiskolins i Arvydo

Rasa Drazdauskien, komentarus pareng Mantas Adomnas)

liogerio. Maa to Leandras, atrodo, n netaria egzistuojant didiuosius kompozicijos kyrios mintys variantus: 40 cm aukio bronzos iliej, esani Lietuvos dails
muziejaus rinkiniuose, ir granitin statul Klaipdos Martyno Mavydo parke (apie
juos galima patirti i knygoje pateikto katalogo).

14. Sugrimas Braidshed28. Baroko architektros mokykla

Jaroevaits skulptriniai kriniai konkrei banyi erdvei yra gan retas rei-

Greta Anthonyio Andrewso ir Jeremyio Ironso, treioji 1981 m. sukurtos

kinys iuolaikinje Lietuvos kultroje, trikdantis nemenk dal dails vertintoj ir

Sugrimo Braidshed televizins ekranizacijos vaigd buvo Hovardo pilis (Castle

krj. is sutrikimas justi Leandro kalbsenoje, drauge dialogas atspindi ir platesn

Howard), Baroko architektros edevras, kur 1700m. pradjo statyti Johnas Van-

diskusij dl religinio meno santykio su nuo sovietini laik kultivuota dvasin-

brughas ir Nicholasas Hawksmooras.

gumo vertybe. Antra vertus, tekste randame ir konkreios informacijos. Tiksliai

Tik ji vienintel pasirod ir 2008m. pastatytame kino filme. Hovardo pilis ne-

nurodoma v. Prancikaus statulos pirmin lokacija Vilniaus Bernardin banyioje

blogai atitinka Waugh apraytj Braidshed jis ra apie apytikriai 1670m. staty-

(iuo metu skulptra yra kitoje vietoje) ir skulptros usakovas tvai prancikonai.

tus namus, apsuptus atviro 1790m. projektuoto parko, su kupolu vainikuotu centri-

Usimenama apie paios skulptors pasaulir, estetines pairas, inomas, tiesa,

niu pastatu, kolonada ir paviljonais i abiej pusi.

ir i jos tiesiogini pasisakym (interviu spaudoje, per radij ir televizij).

Pavelg klasikins brit architektros raidos panoram matysime, kad Hovar-

Skelbiamasis es nra profesionalus dails kritiko tekstas . Jis akivaizdiai liu-

do pilis atsirado paiame jos pakilime XVIIIa. pradioje, kai mes, alti ir santrs

dija Jaroevaits krini tak vairi srii intelektualams ir leidia nuklausyti Vil-

iaurieiai, labiausiai priartjome prie audringo, dramatiko, raizgaus Piet Europos

niaus kultrini sluoksni privai diskusij fragmentus.

charakterio.

27

Kelet Hovardo pilies iaurinio fasado detali galima irti ant nuotraukos, puow. c z .

ianios TV serialo proga ileistos knygos minkt virel: keletas lang, piliastr, statul, kolon, ni, friz, put (it. putti), girliand, karo emblem ir fasado rust.
O, tas rustikavimas j verta pavelgti dmiau, prie tsiant kalb apie Hovardo pil.
Bertis Vusteris ir rustikavimas
Rustikavimas ital Renesanso technika, kai pastato iorini sien apaia ivagojama giliomis horizontaliomis (kartais vertikaliomis) idroomis ir akmens paviriui

27

Vytautas Aliauskas (g. 1957) Vikipedijoje apibdintas kaip Lietuvos kultros veikjas,
diplomatas, filosofas, eseistas, tekstologas (lt.wikipedia.org/wiki/Vytautas_Aliauskas).

530

28 Brideshead Revisited (1945) angl raytojo Evelyno Waugh (19031966) romanas,

vienas ymiausi XXa. angl literatros krini; vertimas liet. k. 2011m. (vert Rasa
Drazdauskien) ia ir toliau sudaryt past.

531

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I V s k y r i u s . N a r at y v i n i a i t e k s ta i / E s e i s t i k a

suteikiama grubi faktra. i technika kuria tvirtumo ir paprastumo spd, daniau-

Dar labai daug vairi ploktum arba vertikali paviri. Vienas viduryje, kiti

siai siejam su rustikiniu stiliumi. Taiau netrukus rustikavimas neteko ssaj su rus-

i on, greta gili rustikavimo idro. Net frizai vir kolon isiki labiau, negu

tikiniu stiliumi ir tapo populiariu bdu pirmam pastato auktui suteikti stiprumo ir

frizai vir lang.

patvarumo spd.
Rustikavimo motyv sutinkame P. G. Wodehouseo kryboje; XIXa. statytame pil
imituojaniame pastate Atuonkampyje, stoviniame tetos Agatos irtvoje Vulem

Stogo linija irgi okiojanti, vingiuota, ypa ties garsiuoju kupolu, kurio aukt
bgn glaudiai supa gauss piliastrai. Ji nevaromomis kreivmis gaubia statulas,
trofjus ir biustus, o paskui, palei paviljonus, susilieja su baliustrada.

ersyje, Hertfordyre29. Knygoje Divsas ir neivengiama pratis (Jeeves and the

Kas yra io kartligiko barokinio jaudulio autorius Vanbrughas ar (o gal

Impending Doom, 1927) Bertis Vusteris, stengdamasis igelbti garbjA. B. Filmer,

ir?) Hawksmooras? Tai viena brit architektros msli. Iki iol neaiku, kurie i j

ukelt ant stogo, dkingas pasinaudojo Atuonkampio rustais, pavaizduotais pagal

meno bei fantazijos krini buvo sukurti drauge, o kurie atskirai.

Hanstantono rm Norfolke parko pil: Tas, kas stat Atuonkamp, tarsi i anksto

Seras Johnas Vanbrughas (16641726) prie susidomdamas architektra gy-

numat panaios ries kriz. Jo sienos buvo tolygiai ivagotos romis, labai tinka-

veno ekscentrik gyvenim. Jis dirbo Indijoje (priklaus Ryt Indijos bendrovei),

momis atsispirti kojomis bei rankomis, ir a visai netrukus jau stovjau ant stogo greta

tapo kariu, kaip nipas kaljo Bastilijoje, 1696m. para didiul populiarum pel-

garbiojo biiulio ir velgiau emyn, vien stambiausi ir niriausi gulbi, kokias tik

niusi pjes Atkrytis (The Relapse) ir stojo vig mgstam klub Kit-Cat. Pana

esu gyvenime mats.

kvpim ir gaiv naujum jis suteik ir savo statiniams kai kuriuose jo projek-

ios ros ir yra juostiniai rustai ilgos, per vis sien einanios horizontalios

tuose net nupieti dmai, kylantys i pastato kamin. 1706m. Jonathanas Swiftas

idroos. Daniausiai rustikavimas bdavo mantresnis susikertanios vertikalios

apie io diletanto karjer pasak taip: Vano talentas, be mini ir be mokslo, skirtas

ir horizontalios idroos sudaro languot tinkl visame pirmojo ir pamatinio aukto

architektrai.

fasade.

Talentingas mgjas Vanbrughas sudar visik kontrast nedrsiam profesio-

Rust paneliai gali bti ledoknio pavidalo (primenantys maus varveklius), deimantinio lifo pavidalo (miniatirins piramids), ciklopiniai (iurktus, primenantis

nalui Nicholasui Hawksmoorui (16611736). Gims kuklioje Notingamyro eimoje,

Hawksmooras ilgai dirbo pameistriu pas Christopher Wren.

uolien pavirius) arba vermikuliniai. Pastarasis odis, kils nuo lotyniko odio ver-

Kad ir kaip Vanbrughas ir Hawksmooras bt dalijsi darbus, jie abu drauge

mis kirminas, apibdina paviriuje rtas varneles bei verpetus, primenanius

knijo nauj brit statybos stili vairov. I pairos pabrtinai klasikinio stiliaus

kirmin igrautus pdsakus.

j statini siluetai danai primena Vidurami pilis ar gotikines katedras.

Pavelkite Vanbrugho 1729m. statyt Siton Delaval (Seaton Delaval) Nortum-

Na bet grkime prie Hovardo pilies. Fasade, alia begals puomen, gausu kartli-

berlende arba 1722m. statyt Grimstorp (Grimsthorpe) Linkolnyre primerktomis

giko judesio tai skiriamasis Baroko enklas. Dornins kolonos tai ioka priek,

akimis, ir jums pasirodys, kad irite senovs tvirtov. Vanbrughas net kalbjo

tai traukiasi atgal, stumdamos pirmyn jonnines portiko kolonas, o ios drauge ne-

ketins suteikti panaumo tikr pil Kimboltono piliai (Kimbolton Castle) netoli

asi architravus.

Hantingdono.
Londone pavelkite i toliau Hawksmooro 1729 m. statytos Kristaus bany-

29 Turima omenyje itin populiari brit raytojo humoristo Pelhamo Grenvilleio Wodehouseo
(18811975) apsakym serija apie Bert Vuster (Bertie Wooster) ir jo liokaj Redinald
Divs (Reginald Jeeves), sukurta 19151974m.

532

ios (Christ Church) Spitalfildse smail arba bokteliais apkibus 1724 m. statytos
v. Onos banyios bokt Laimhauze, ir niekas nenustebs, jei pasakysite, kad turbt irite Vidurami parapijos banyi. Tik prij ariau pastebsite, kad visos
533

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

detals klasikinio stiliaus tokius pastatus pasidar manoma statyti tik atsiradus
Inigo Jonesui.

I V s k y r i u s . N a r at y v i n i a i t e k s ta i / E s e i s t i k a

Ir vis tiek Wreno kryboje, ypa Siio banyi bokt smailse ir v. Pauliaus
katedros transepto lenktuose galuose, esama Baroko takos.

Patarimas datai nustatyti

piliai arba smails lengviausiai atpastami puotins Gotikos banyios bokt
tipai. Juos mgdiojo daug kas, ne tik Hawksmooras, bet ir daug XIXa. Gotikos atgimimo architekt, ypa Puginas30.
Klasikin smail prasideda kvadratinio pamato boktu, kuris vliau, panaudojus
onuose piramides, viruje virsta atuonkampiu piliu. Smails daniausiai gausiai
nustos liukarnomis mayiais langeliais, kiekvienas su savo gaubtu, ikirstais paioje smailje.

Kai kurie 1684m. Hugh Mayaus, Antonio Verrio ir didiojo medio drojo Grinlingo Gibbonso kurti Vindzoro pilies interjerai irgi atrodo stulbinamai barokiniai.
Vanbrughas, Hawksmooras, Williamas Talmanas (gyvens 16501719 m., pastats didij dal atsvorto Chatsworth) ir Thomas Archeris (16681743) buvo vieninteliai brit architektai, kurie i ties priartjo prie Viduremio jros pakrani
kario ir stengsi lieti jo vsius, kietus klasicizmo principus. Tikrasis Archerio
Barokas perimtas i jo Romos mokytojo Francesco Borromini (15991667) gldi
visikai svetimose Italijai vietose: Birmingame (jo statytoje v. Pilypo katedroje) ir
Deptforde (v. Pauliaus banyioje).

Klasikos taisykli interpretavimo laisv rodo, kad Vanbrughas ir Hawksmooras nukl brit Klasicizm toli Piet Europai bdingas Baroko erdves.

19. Neoklasicizmas. Anthony Bluntas, MI5 vandalai33 ir du Courtauld institutai

Barok mes labai retai i ties suprantame. Gal, kaip sak Vita Sackville-West31, Re-

Roberto Adamo [17281792] statyti Houmo namai (Home House) dabar ten

nesansas buvo i esms neanglikas, ir todl anglus iek tiek gsdino labiausiai neabo-

privatus klubas34, mgstamas sero Tomo Joneso [g. 1940] ir sero Eltono Johno [g.

tas jo siknijimas Barokas. Neatsitiktinai net pats is odis i pradi turjo menkina-

1947], dar visai neseniai neiojo randus, paliktus atsiminim apie kit men riter

mj prasm portugalikas odis barocco reikia netaisyklingos formos perl.

ser Anthony Blunt (19071983), pasaulin Poussino ekspert ir dvigub agent, rus

Evelynas Waugh apie stili sak: Jis susijs su atostogomis atsiminimais

uverbuot 1934m. Na, bent jis buvo riteris iki 1979 m., kai i garb buvo i jo atimta.

apie laimingas dienas, praleistas su akiniais nuo sauls, stengiantis svaigiais Piet

Adamas buvo ypa populiarus Londone Marmein namai Sugrime

vynais nuplauti gerkl kutenanias Piet keli dulkes.

Braidshed buvo ilgas, puonus, simetrikas Eidamo kambarys su dviem erkeri-

Alexanderio Popeo humoristin reakcija, pamaius Blenheimo rmus O,

niais langais alij park, kur prie pat sugriaunant nam tap arlzas Raideris35.

dkui, pone, a tariau, / bet kur js miegat ir kur valgot? leido suprasti, kaip

Houmo namams Portmano aiktje, pastatytiems 1776m. Houmo kunigaiktie-

32

tariai pas mus buvo velgiama tuos, kurie stengsi pernelyg pasirodyti.
Be to XVIIa. angl antikatalikikos nuostatos toli grau nebuvo palankios sie-

nei Elisabeth, per stebukl pavyko ivengti griovj kuok. Ir vis dlto 1996 m., kai
a apirjau iuos namus, j bkl kl nerim. Penkiasdeimt atuoneri metai, ku-

kiui atkelti iuos ak krintanius, italikus, popieikus banyi puoybos elemen-

riuos ia gyvavo Courtauld institutas36, paliko netrukus klubu virsianiame pastate

tus i kitos Lamano puss.

nemaai pdsak.

30 Augustus Welby Northmore Pugin, 18121852.

31

32

Victoria Mary Sackville-West, ledi Nicolson (18921962) angl raytoja, sodinink,

ekscentrik; igarsjo ne tik literatros kriniais, sodininkysts imanymu, bet ir romanais
su garsiomis brit kultros veikjomis.
Alexander Pope (16881744) angl poetas, Homero vertjas; ypa inoma ir danai
cituojama jo satyrin poezija.

534

33

MI5, arba Military Intelligence, Section 5 Jungtins Karalysts kontrvalgybos ir vidaus

saugumo tarnyba, jungtinio valgybos komiteto padalinys.

34 Klubo savininkai pastat sigijo 2004 m.

35

Marmein eima ir arlzas Raideris Evelyno Waugh romano Sugrimas Braidshed

pagrindiniai veikjai.

36 Pramoninko Samuelio Courtauld, diplomato ir kolekcininko lordo Lee i Farenhamo bei

535

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

Kalbant dar tiksliau, Houmo namai vis dar puikiausiai min 19471974 m.
buvus instituto direktori Anthony Blunt. Treiame aukte, kur buvo Blunto
kabinetas, pastebjau tinkuotose sienose grubiai iurbtas skyles tose vietose
MI5 i sien im pasiklausymo aparatr, kuria naudojantis buvo sekamas

I V s k y r i u s . N a r at y v i n i a i t e k s ta i / E s e i s t i k a

Nustatykite lub dat

Adamo kurt gausiai, taiau subtiliai puot lub kopijos iliko populiarios iki
1790 m., ypa kai itobuljo tinkavimo technikos subtilybs.
Vliau lubos pasidar paprastesns. Pavelkite lubas nam, pastatyt po 1790m.,
tai yra daugumos ilikusi Jurgio ir Viktorijos laik37 britik terasini nam ir da-

Bluntas.
Pusrsyje esantis bendras student kambarys kitados buvo puotas milinika freska. Joje pavaizduoti darbuotojai, pozuojantys su savo mgstamais objek-

niausiai pamatysite j viduryje paprast rozet, puonius, daniausiai floristini motyv apkratavimus, o tarp j plyn tinkuot plot.

tais. Interviu, kur Anthony Bluntas dav dar prie atskleidiant, kad jis yra rus
nipas, jis nerpestingai prisipaino ess ten nutapytas su buteliu vyno vienoje

Adamui bdingas santrumas galiojo ir kambari architektrinms formoms. Hou-

rankoje ir Karlo Marxo knyga kitoje. Freska nutapyta 1937m. MI5 prireik dar

mo nam muzikos kambaryje piliastrai tiesiog anoreksiki lygiai kaip ir Adamo

dvideimt eeri met, kad galiausiai susivokt, jog Bluntas simpatizuoja ko-

statytame Kenvudo name (Kenwood House) Hempstede (1774). Tai padaryta ne be

munistams.

pagrindo, nes turjo atrodyti, kad kolonos i esms nieko neremia ant j kapiteli

Taiau grkime prie mogaus, kuris pastat Houmo namus. Juose, etrusk sa-

beveik nra nei architrav, nei karniz.

lje, nesunku suprasti, k turi galvoje mons, kalbantys apie Adamo stili. Etrusk

Visa tai reik, jog paeidiami Palladio ir Vitruvijaus principai, diktav tikslius

civilizacija buvo ankstesn u romn, bet jei per daug nesigilinsime smulkmenas,

kolon ir entablatr matmenis. Tai prilygo revoliucijai; be to, mones erzino Ada-

etrusk sal galima bt pavadinti ir romn sale.

mo aistra gausioms detalms. Seras Williamas Chambersas38 vadino jas filigrani-

1709m. atradus romn freskas Herkulanume ir 1748m. Pompjoje dar labiau

sustiprjo pakvaiimas dl visko, kas susij su klasika. Adamas buvo vienas pirm-

niais aisliukais. Horaceas Walpoleas39 1785m. pasak: Iki blogumo gali nusibosti...
pono Adamo imbieriniai meduoliai ir siuvinjimo pavyzdliai.

j fanatik. Jis labai domjosi vairiomis senovs takomis be kita ko, Graikijos,

Adamo stiliui buvo bdingi ir kiti ryks bruoai neoklasikinis XVIIIa. Pran-

Dalmatijos ir Sirijos, bet stipriausi trauk juto Italijai. Ir ne tik senovs Italijai

czijos pomgis jungti vien prie kito vairaus dydio kambarius, kaip kad Siono

Renesanso meistrai ir vliau Adamo draugas Piranesi (17201778), XVIIIa. Romos

name Midlesekse (1762); arba nesiliaujantis fasado bei stogo linijos judesys. Knygoje

grafikos meistras, irgi dar jam didel tak.

Imperatoriaus Diokletijano rm Splite griuvsiai (Ruins of the Palace of the Emperor

Skiriamuoju romn-etrusk-Adamo stiliaus enklu tapo itin subtilus, asketi-

Diocletian at Spalatro, 1764) Adamas ias takas priskiria senovs romnams, for-

kas lub, sien ir fasad tinkavimas su lietomis balto tinko gijomis, danai rykiai

m, taip pat matmen vairovs meistrams, prieindamas juos iuolaikiniams ar-

alios ar rausvos spalvos fone. Pati puoyba buvo elegantika ir nesmulkmenika;

chitektams, statantiems nuobodias panai bst eiles.

taiau jos buvo gausu, be to, beveik nenaudotos medio plokts. Sien skiriamsias
dalis enklino siauros lipdytos juostos. Lub liunetse ir ovaluose Angelica Kauf-

37

Klasicizuojanios pakraipos Jurgio stiliaus architektra siejama su karali Jurgio I,

Jurgio II, Jurgio III ir Jurgio IV valdymo metais, t. y. laikotarpiu tarp 1720 ir 1840 m.;
nuo 1837m. D. Britanij vald karalien Viktorija (18191901), kurios vardas siejamas
su istorizmo pltote.

38

William Chambers (17231796) vedijoje, Gioteborge, gims kot kilms brit architektas.

fmann [17411807] ir panas menininkai tap klasikines scenas.

dails istoriko Roberto Witto pastangomis 1932m. steigtas dails istorijos studij centras i
pradi veik Houmo namuose Londono Portmano aiktje, o 1989m. persikl Somerseto
rm iaurin flygel. Houmo namai isikrauius Courtauld institutui septynerius metus,
t. y. iki 1996-j, stovjo apleisti.

536

39 Horace Walpole (17171797) brit literatas, antikvaras, dails istorikas ir politikas,

pagarsjs neogotikos stiliaus namu Strawberry Hill pietvakari Londono Twickenhamo
rajone ir turtingu epistoliariniu palikimu.

537

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I V s k y r i u s . N a r at y v i n i a i t e k s ta i / E s e i s t i k a

Pagrindinmis Neoklasicizmo svokomis tapo santrumas ir asketikas papras-

Londono scenas, o virutini aukt salse elegantikus XVIIIa. londonieius, o-

tumas, kuriais siekta pamgdioti senovs graik meno tyrum. Ne visiems ir ne

kanius gavot sietyn viesoje. Somerseto rmuose filmuota labai daug 2008 m.

visada patiko naujasis minimalizmas: seras Johnas Soaneas buvo kritikuojamas u

filmo Hercogien (The Duchess) biografins dramos apie Devonyro hercogiens

savo piliastrus, imargintus kaip kiaulienos nugarin.

Dordianos (17571806) gyvenim epizod.

40

Toks santrus stilius visai kitaip atrod sero Williamo Chamberso kryboje,
ypa jo edevre Somerseto rmuose (1780) didiausiame Londone keturkampyje.

K o me n ta r as

Somerseto rmai yra miliniki, i keturi pusi gaubia centrin vidin kiem, o j

Keturiasdeimtmetis Harry Mountas (g. 1971) ne k maiau spalvingas ir li-

didingas fasadas atgrtas Temz, taiau praeiviui, ingsniuojaniam nuo Strendo ,

teratrikas, negu jo cituojami brit literatrins klasikos personaai Sebastijanas

jie neatrodo grsmingai didiuliai.

Flaitas ar Bertis Vusteris: urnalistas, raytojas, usienio politikos ekspertas, buvs

41

Studijuodamas Courtauld institute, sikrusiame priekiniame sparne i Strendo

teisininkas, smulkus aristokratas (tvas baronetas buvo Margaretos Thatcher

puss, a iki 1996m. beveik nepastebjau Somerseto rm. Taip i dalies nutiko dl

patarjas), ministro pirmininko Davido Camerono pusbrolis, gijs klasikin isila-

to, kad j fasadas buvo sugrstas siaur gatv. Taiau ir dl to, kad Chambersui b-

vinim Oksforde, kur buvimas kontroversikos lovs Bullingdono klubo nariu ne-

dingas neoklasicistinis santrumas neturjo n lao puonios ir smoningai pabr-

sutrukd pelnyti aukiausi akademin vertinim.

iamos didybs, kuria puikavosi ne vienas jo pirmtakas, Palladio princip sekjas.

Jo knyga Aistra palangms. Mgjo vadovas po brit pastatus, nuo nuleidia-

Pastate matyti sekimas Inigo Jonesu, Palladio, iek tiek Liudviko XVI stiliumi, taiau

mj grot iki akmenli dangos ne sistemingas vadovas, bet veikiau asmeni-

viskas prislopinta ir neryku.

ni spdi ir architektrini atradim iupinys, sudliotas chronologine tvarka,

Chamberso pamatiniu vienetu ilieka namas Somerseto rmai, po kuriuos a

persmelktas prisiminim, literatrini ssaj, kultrini refleksij. Toks eseistinis

slampinjau per pertraukas, ruodamasis rayti darbus Courtauld institutui, i ties

raymo apie architektr, o ir apskritai apie men, stilius angl kultroje kyla i

labiau primena eil nam, o ne didiulius vientisus rmus. Mokesi inspekcijos

XXa. I puss kelioni literatros. io architektrins kelions anro emblemins

pastatas atrod visikai atskirtas nuo Courtauld galerijos, o i, savo ruotu, nuo

figros Roberto Byrono Kelias Oksijan (The Road to Oxiana, 1937), kelions

Gilberto kolekcijos.

Persij ir Afganistan apraymas, ir Patricko Leigh Fermoro Dovan metas (The

is spdis, kad esi keliuose namuose, traukia ir dailininkus, iekanius viet,

Time of Gifts), knyga, apraanti jaunuolio kelion psiomis i kelto prieplaukos

tinkam filmuoti BBC istorinius filmus. Kai matysite kostiumin dram, kurios

Hoek van Holland42 Konstantinopol 1933-aisiais paskutiniaisiais senosios Eu-

veiksmas vyksta, kaip jums atrodo, keliuose XVIIIa. namuose, labai gali bti, jog

ropos metais (pati knyga ileista 1977). iai raymo tradicijai bdinga tai, kad ar-

ji filmuota Somerseto rmuose. is pastatas toks vairus, kad jo paprastesniuose

chitektrin ar menotyrin analiz, istoriniai faktai, kultrins refleksijos lyg ant

poeminiuose koridoriuose reisieriai filmuoja skurdaus, prostitui gyvenamo

silo veriami ant asmenins patirties, praturtinanios naratyv individualiais, neretai ekscentrikais skonio sprendimais, literatrinmis reminiscencijomis ir au-

40 John Soane (17531837) angl architektas, neoklasicizmo atstovas, savo namus Lincolns
Inn Fields Londone su juose buvusiais rinkiniais 1833m. perdavs brit tautai (iandien
namuose veikia sero Johno Soaneo muziejus). Tarp kit pastat suprojektavo Anglijos
bank ir Dulwicho paveiksl galerij, padariusi tak io tipo pastat architektrai.
41

Strand Londono Vestminsterio dalies viena centrini gatvi, jungianti Trafalgaro

aikt ir Fleet Street; Viduramiais pagrindinis kelias tarp Londono Siio ir karalikj
Vestminsterio rm.

538

tobiografinmis detalmis. Pasakojimo stilius nekamasis, tarsi bt kalbamasi

su geru biiuliu, kur autorius vediojasi po jam patinkanius pastatus ir draugiku, kiek juokaujamu tonu, vis nukrypdamas on, susigriebdamas ir vl grda42

Pietins Olandijos miestas ant iaurs jros kranto.

539

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I V s k y r i u s . N a r at y v i n i a i t e k s ta i / E s e i s t i k a

mas prie temos porina tai, kas j sudomino pastatuose, j mense ir ukaboriuose,

nuo anoreksijos iki Eltono Johno, nuo serialo Karnavimo gatv (Coronation Street)

kurie plaukia pro akis tarytum neskubriame bendramini pasivaikiojime. Jam

iki Emu44. Pavelgus kiek atidiau tai britikosios aristokratijos, savo protjikai

domu viskas nuo statybos istorijos iki dabartini pastato savinink; neapeina-

pakitusiu pavidalu tebesanios Jungtins Karalysts politinio ir kultrinio elito stu-

mi jokie autoriaus smalsum suadin epizodai (menotyrininko-nipo Anthony

buru, tapatybs liudijimas. Knygoje daniausiai cituojami autoriai Evelyn Waugh

Blunto vaizdavimas Courtauld instituto freskoje) ar net visai pikantiki momentai

ir Wodehouseas, kuri ironikai nostalgikos priekario aristokratins Arkadijos

(kuri ia necituosime; galime tik atkreipti dmes, kad knygos pavadinimo o-

pdsakais dabartyje seka knygos protagonistas. Taiau jeigu Wodehouseo ir Waugh

dis lust reikia pirmiausia knik geism). Autoriaus pastabum ir literatrin

personaai iaugo dvaro bibliotekos knygas skaitydami ant Hawksmooro ar Adamo

ar kalbin jautrum liudija epizodas, kai nuobodaus pasitarimo brit premjero

sali palangi, skirdami pasimatymus subretms Capability Browno45 suprojektuo-

rezidencijoje Downing Street, nr. 10 metu jo akis ukliva u neprastos de-

t park belvederiuose, tai dabar dvarai seniai iparduoti, ir pasituriniuose Londo-

tals paladijikame frize: darbininko, iaudais dengianio stogus. Pasirodo, friz

no priemiesiuose iaugusi Mounto bei Camerono karta ini apie t aukso ami

1989m. sukrs brit neoklasicistins krypties architektas Quinlanas Terry43 itaip

semiasi i lentynoje sukaupt Wodehouseo bei Waugh sen leidim tomeli bei

aliuzyviai pagerb premjer Thatcher (angl. thatcher stogdengys iaudais).

ekskursij po dvarus tomis dienomis, kai jie atidaryti publikai; nebent retsykiais

Pasakojimo bdas eklektikas ir impresionistikas pagal Hovardo pilies ar So-

sveius pakvieia koks dvar tebeturintis tolimas giminaitis arba naujieji savininkai,

merseto nam apraymus sunku bt nupieti pastato apybrai, aptariami anaip-

Thatcher laikais turtus usidirb magnatai, kuriems malonu savaitgalio svei kom-

tol ne visi svarbs architektriniai bruoai, o metafor nepavadinsi kitaip, kaip tik

panij papuoti aristokratika pavarde ir nepriekaitingomis manieromis.

ekscentrikomis (Adamo kolonos anoreksikos, o kompozitin kolona yra transvestit orderis, kur mergaitikos garbanls prikabintos neprastai auktam knui).

M a n ta s Ad o m n a s

Taiau tai, kas paminta ir aptarta, simena ilgam; ypa naudingi praktiki autoriaus
patarimai, kokiais bdingais poymiais remiantis atskirti skirting epoch ir autori darbus, nustatyti statinio ar architektros detals laikotarp.
Mounto tekstas nra tiems, kurie nori visk suinoti apie konkret statin, architekt ar architektrin stili. Jo knyga pirmiausia padeda sustoti, atsigrti, pavelgti
vir galvos ir i naujo ivysti bei vertinti statinius, kuri, kasdien praeidamas, galbt
nepastebdavai. J perskaiius, norisi raustis giliau, isitraukti nuoseklesnius (bet ir
nuobodesnius) sisteminius vadovus ar menotyrinink veikalus.
O skaitytojui, velgianiam i alies i ateities arba i kitos kultrins tradicijos is tekstas pasirodys kaip dvilypis britikosios kultros dokumentas. Paviriuje
tai savotika iuolaikins brit kultros tos, apie kuri nekama vakarliuose ir
televizijoje, momentin fotografija arba snapshot, savo objektyve aprpianti visk
43

Quinlan Terry (g. 1937) istorinius stilius imituojantis iuolaikinis brit architektas, ypa
pagarsjs neoklasikini form pastatais. XXa. 9 deimtmetyje tuometins D. Britanijos
premjers Margaretos Thatcher usakymu rekonstravo premjero rezidencij Londone.

540

44 Coronation Street nuo 1960m. rodomas populiarumo neprarandantis britikas TV

serialas; Emu D. Britanijoje visuotinai inoma XXa. 8 ir 9 de. brit TV oumeno Rodo
Hullo (19351999) ll, vaizduojanti Australijos strut emu.
45

Lancelot Capability Brown (17161783) garsus brit park architektas, suprojektavs apie
170 rezidencij park ir sod.

541

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

P r o g i n i a i t eks ta i

I V s k y r i u s . N a r at y v i n i a i t e k s ta i / P r o g i n i a i t e k s ta i

faret konstruojamas dorybi auktinimas, apraomi dails ar architektros kriniai

egzistuoja be realaus konteksto ir bruo, kiekvienas j yra pats meistrikiausias,
nenusakomo groio, portretas, regis, tuoj prakalbs ir pan. Retorinis trafaretikumas bdingas ne tik Renesanso ar Baroko, bet ir (danai subtiliau maskuojamas)
moderniesiems panegiriniams tekstams. Antra vertus, dmus progini tekst
skaitymas ir dails istorikui teikia naudingos informacijos. Epigramose minimi autoriai ir neilik dails kriniai, j siuetai, danai nurodoma mediaga, i kurios
kriniai pagaminti2. Ikilmi ar laidotuvi apraymuose pasakojama apie miesto er-

Plaiai suprantama progin ratija esti itin vairi tai ir viei raai asmen ar vyki

dvi, patalp, eisen puoyb. Epitafijose, nekrologuose, memorialiniuose rauose

atminimui aminti (tarp j skyrium mintinos epitafijos antkapiniai ar memoria-

daniausiai pateikiama tiksli mirties data ir velionio amius, jo titulai, kai kada ir

liniai raai), ir vairi tip giriamosios prakalbos, sveikinimai (vestuvi, pradjimo

pagrindiniai nuopelnai ar gyvenimo vykiai, kalbama apie fundacijas bei mecena-

eiti pareigas, sukaki ir t. t. proga), dedikacijos (paskyrimai), epigramos (trumpi,

tyst. Tai reikminga nustatant ir dailinink, ir fundatori ar mecenat gyvenimo

paprastai eiliuoti tekstai, skirti konkreiam asmeniui, vykiui ar meno kriniui pa-

faktus, veikl. Antai vienintelis altinis apie Piranesi gimimo viet raas, ikaltas

gerbti), nekrologai, pamokslai, pasakyti laidotuvi, vestuvi, viej vyki progo-

ant skulptoriaus Antonio Canova savo mokiniui Antonio dEste usakyto sukurti

mis ir t. t. Tekstai gali bti proziniai, eiliuoti, pasitaiko ir prozos, perpintos eilmis.

jo biusto: Giambattista Piranesi / architetto incisore / da Mojano nel territorio di

Chronologiniu atvilgiu progin ratija prasideda su ankstyviausia Ryt ir graik

Mestre / nato MDCCXX morto MDCCLXXVIII (Giambattista Piranesi / archi-

literatra (vienu seniausi biblini tekst laikoma vadinamoji ulinio giesm (Sk 21,

tektas raiytojas / i Mojano Mestre apylinkse / gims 1720 mirs 1778). Informa-

1718) taip pat galt bti priskirta prie tokios literatros), bet skmingai gyvuoja

cija laikoma patikima, nes Canova gerai painojo Piranesi, draugavo su jo snumi

ir ms laikais. Ypa sudtingas bei ipltotas formas ir socialin reikm i ratija

Francesco3.

gauna Baroko laikotarpiu, plintant spaudai. Proginiai leidiniai neretai imami ilius-

Pamoksluose, prakalbose, linkjimuose, tegu su daile tiesiogiai ir nesusijusiuose,

truoti heraldinmis ir alegorinmis kompozicijomis, kai kada ir portretais. Puiki

kartais minimas dailininko darbas, jo specifika, konkrets kriniai ir j buvimo vie-

toki leidini pavyzdi teikia ir LDK kultrinis paveldas1.

ta, usakov ir irov reakcija krinius. Senojoje proginje literatroje vartojamos

Progin ratija skirta iauktinti ir aminti asmenis, vykius ar artefaktus, todl

metaforos, vaizdiai, alegorijos gali praversti aikinantis krini, ypa emblemini

joje gausiai naudojamos varios retorikos priemons. Retorini figr prisodrinti

ar alegorini, siuetus. Maa to, rafinuota retorika gali perteikti informacij drauge

tekstai gali turti nemenk literatrin vert, taiau paprastai bna maai informa-

teikdama ir ikodavimo malonum. tai Romos S. Maria del Popolo banyioje i-

tyvs, konkretaus gyvenimo ir charakterio apraym juose pakeiia pagal ideal tra-

liko sien mrytas vienias antkapinio memorialo fragmentas raas, skelbiantis:

r. rinkinius ir monografijas: Ankstyvieji v. Kazimiero Gyvenimai, sudaryt.M. iurinskas,

Vilnius: Aidai, 2004; Inskrypcje z Wileskich kociow = Vilniaus banyi raai =
Inscriptiones ecclesiarvm Vilnensium, sudaryt. W. Appel, E. Ulinait, Vilnius: Aidai, 2005;
J. Likeviien, Mundus emblematum: XVII a. Vilniaus spaudini iliustracijos, Vilnius:
VDA leidykla, 2005; E. Patiejnien, Brevitas ornata: maosios literatros formos XVIXVII
amiaus Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts spaudiniuose, Vilnius: LLTI, 1998; J. Sarceviien,
Lietuvos didiks proginje literatroje: portretai ir vaizdiai, Vilnius: Versus aureus, 2005 ir kt.

542

Vis dlto negalima pamirti, kad kai kada epigrama gali bti tik retorins meistrysts
pavyzdys, kurio objektas dails krinys nebtinai egzistuoja i tikro.

rao patikimumu leidia pasikliauti ir dailininko krikto metrikos: Piranesi buvo

pakriktytas 1720m. lapkriio 8 d. Venecijos San Mois banyioje. Taigi tiktina, jog jis
gim Mogliano di Mestre, jo tvams ten atostogaujant ar keliaujant, ir neilgai trukus su eima
gro Venecij.

543

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

is akmuo yra centre, kurio periferija buvo gyvenimas. Kadaise iame skuringame
gyvenimo rate sukosi bajoraitis Samuelis Rapolas Globiius i Buinos, bohemas

I V s k y r i u s . N a r at y v i n i a i t e k s ta i / P r o g i n i a i t e k s ta i

Manuelis Filas. Epigramos altinio Dievo Motinai

ir jos atvaizdams

prahietis, [turjs] tv karalysts geometr. is [geometras] nelaimingiausiu bdu

isprend rato kvadratr, kai tas jo mylimiausias snus po iuo kvadratiniu antka-

>

Versta i: Alice Mary Talbot, Epigrams of Manuel Philes on the Theotokos ts Pgs and

pio akmeniu 1665 metais rugpjio 18 dien, o savo amiaus 25-aisiais [metais], tapo

Its Art, Dumbarton Oaks Papers, t. 48, 1994, p. 135165 (i graik. k. vert Mindaugas Strockis,

palaidotas. Epitafinis raas kalba ne tik apie velion, bet ir apie pat save memori-

komentarus pareng Giedr Micknait)

al, kurio dalis jis yra, ir apie kompozicijos idj, ireikiani tvo jausmus, netekus
jauno snaus.
iuolaikins dails tyrintojui svarbs proginiai tekstai reiau funkcionuoja kaip

vad i n i s k o me n ta r as 4

savarankiki leidiniai; paprastai jie skelbiami spausdintinje ar internetinje inias-

ini apie Manuelio Filo gyvenim, vis pirma, suteikia jo paties kryba5. Atro-

klaidoje. Tai dailininkui ar mecenatui pagerbti skirti jubiliejiniai straipsniai, nekro-

do, kad Filas gim Anatolijoje, greiiausiai Efeze, apie 1270 m., o nuo 1295m. gyveno

logai, atskirais atvejais radijo ir televizijos laidos. Reikia prisiminti, kad progin

Konstantinopolyje. 1293m. jis su Bizantijos pasiuntinybe lanksi Toktajuje, pas Auk-

ratija, susijusi su iuolaikine daile, toli grau ne visada kuriama reikiam kompe-

so Ordos chan. Manoma, kad mir apie 1345m. Buvo imperatori Androniko II

tencij turini asmen. Jubiliejinio straipsnio ar nekrologo autorius gali bti kitos

(12821328) ir Androniko III (13281341) Paleolog dvaro poetas, artimai bendravo

srities kultros veikjas, pavyzdiui, poetas, biiulis, giminaitis ar tiesiog urnalistas,

su Konstantinopolio auktuomene ir patriarchu. Didel Filo epigram dalis skirta

kuriam redaktorius dav uduot parayti apie diug ar lidn vyk.

dails kriniams; jos suteikia ini apie krini siuetus ir usakovus. Svarbu, kad

iuolaikinse demokratijose ne itin populiarios masins oficialios vents, kuri

dauguma trumpj Filo epigram buvo uraytos ant pai krini ir tai liudija

taigai ir atmosferai kurti pasitelkiami specialiai usakyti meno veikalai, dar nese-

apie glaud usakovo, dailininko ir poeto bendradarbiavim. Tenka apgailestauti,

niai buvo svarbi gyvenimo dalis ne tik totalitarini, bet ir velnesni autoritarini

kad ie dails kriniai neiliko, taiau Filo epigramos inomos i rankrai. Siejant

reim valdomose arba vientis dominuojani ideologij turiniose alyse. Prie

iuos tekstus su kuriuo nors atvaizdu ar bent ikonografiniu tipu, susiduriama su Bi-

masini oficiali veni galima priskirti ir didiuosius banytinius renginius. To-

zantijos poezijai bdinga problema: epigram pavadinimai lemos danu atveju

ki veni apraai spaudoje ar paskelbti atskirais leidiniais kartkariais gali iva-

nra autentiki, juos suteik ratininkai ir perraintojai. Todl susiejant tekst ir

duoti dails istorik nuo ilg archyvini paiek.

dails krin, vis pirma, tenka kliautis poemos turiniu, o tik tada lema.
V ar VIa. u emynini Konstantinopolio sien6 prie gydomosiomis ypatybmis

V y tau ta s A l i au s k a s

pasiyminios versms kurtas altinio Dievo Motinos (gr. Theotokos tes Pgs) vienuolynas, pelns bizantiei Lurdo vard, ypa garsjo XIIIa. pab. XIVa. I pusje.

544

Skaitytoj patogumui pagrindinis komentaras kart pateikiamas prie altin, nes kiti tos
paios autors komentarai yra skirti atskiroms epigramoms. Sudaryt. past.

Filo biografijos duomenis surinko ir inagrinjo Gnteris Stickleris, plaiau r.: G. Stickler,
Manuel Philes und seine Psalmenmetaphrase, Wien: VWG, 1992; trumpai r. The Oxford
Dictionary of Byzantium (toliau ODB), sudaryt.A. Kazhdan ir kt., t. 3, Oxford University
Press, 1991, p. 1651.

iandieninio Stambulo Balikli rajonas.

545

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I V s k y r i u s . N a r at y v i n i a i t e k s ta i / P r o g i n i a i t e k s ta i

Tuomet, atsigavus po lotyn okupacijos (jos metu vienuolyno banyia buvo pertvar-

suvokiama tarsi gyvyb teikianio vandens Iganytojo versm. Apraydamas

kyta pagal katalikik liturgij) susiformavo ir altinio Dievo Motinos ikonografija,

mozaik Ksantopulas nesistengia odiais perteikti vaizdo; atvirkiai, vaizdas ia

tvirtinusi Gyvybs altinio Dievo Motinos (Zoodochos Pg) tip. Ankstyviausiose

tra krikionikosios vaizduots stimulas. Toks santykis su atvaizdais bdingas

inomose io tipo ikonose vaizduojama v. Mergel Marija orantos besimeldian-

visai Vidurami kultrai.

iosios poza, o ant jos krtins frontalus vaikelio Jzaus atvaizdas. Vliau atvaizdai
papildomi vandens rezervuaro atributu, ir Marija su vaikeliu vaizduojama sdinti re-

Gi e d r Mi c k n a i t

zervuare, pro kurio angas teka vandens srovs. Manoma, kad io ikonografinio tipo
pirmavaizdis mozaika vir stebuklingojo altinio, kuri XIVa. Banyios istorikas

altinio Dievo Motinos atvaizdui

Nikeforas Kalistas Ksantopulas savo veikale Logos aprao taip: Kupolo viduryje, kur

Kaip gyvybs versm tave velgiu,

udtos ventyklos lubos, menininkas savo rankomis nuostabiai pavaizdavo pai gy-

Mergele, tu pavoj liepsn gesini,

venim teikiani versm, i kurios si trykta nepaprastai graus ir aminas vaisius,

stebuklais mano sielai atgaiv teiki,

tarsi skaidrus ir geriamas vanduo, gyvas ir okantis. Galtum j stebdamas palyginti

altin aminos gyvybs nedama.

su debesimi, kuris kaip rami ir begars lit lieja vanden i auktybi ir i ten stebi,
kad jis tapt veiksmingas, apvaisina, jei taip galima pasakyti, ir daro vaising...8
Ksantopulo apraymas nurodo, kad Gyvybs altinio Dievo Motinos mozaika
atsispindi versms vandenyse ir taip sukuriamas spdis, tarsi pati Mergel teikt
gyvybs vanden. Tok atvaizdo suvokim dar labiau sustiprina nuoroda stebjim, sulyginanti tarsi altin velgiant (vandenyje atsispindint) Dievo Motinos
atvaizd ir v. Mergel, i auktybi (ia Marija lyginama su debesimi, neaniu
gyvyb teikiant liet) stebini moni gyvenim. Apskritai, mozaikos apraymas yra tipikas Bizantijos dails krini aikinimas (gr. ekphrasis), kuomet mogaus rank dirbinys suvokiamas kaip dangikajam (ventajam) asmeniui atstovaujantis ir gyvam mogui bdingomis savybmis pasiymintis atvaizdas. Apraymas
pasitelkia gerai inomus teologinius Marijos apibdinimus, kuriuose v. Mergel

Nikeforas Kalistas Ksantopulas (Nikephoros Kallistos Xanthopoulos, prie 1256 apie 1335)
buvo Konstantinopolio v. Sofijos katedros kunigas, prie mirt stojo v. Nilo vienuolyn.
Geriausiai inomas kaip Banyios istorijos (iliko tik dalis apimanti laikotarp nuo Kristaus
gimimo iki 610 m.) autorius, bet garsjo ir hagiografiniais apraymais bei poetine kryba
(ODB, p. 2207).
A. Pamperis, Logos dialambann ta peri ts systases tou sebasmiou oikou ts hyperagias
Despoins hmn Theotokou ts aeizou pgs (Veikalas, nagrinjantis ms veniausiosios
Valdovs aminai gyvojo altinio Dievo Motinos garbingj nam rengim), Leipzig, 1802,
p. 13.

546

K o me n ta r as
Epigramos autorius kreipiasi Dievo Motin kaip Gyvybs altin: viena vertus,
Mergel lyginama su altiniu, kaip motina Kristaus, grinusio monijai aminj
gyvenim; kita vertus, ji vaizduojama kaip altinis, kurio vandenys gyvenimui sugrina kariuojanius ligoni knus. Epigramoje esanios nuorodos v. Mergel, Vaikel Jz, altinio vandenis ir stebuklus skatina manyti, kad Filas aprao pilnai
susiformavusio Gyvybs altinio (Zoodochos Pg) Dievo Motinos ikonografinio
tipo atvaizd. Taigi, nors nra ilikusi XIVa. pr. io tipo atvaizd, galima sprsti,
kad tuo laiku Zoodochos Pg ikonografija jau buvo susiformavusi.
G. M.

Epigramos, tikrai susijusios su altiniu

Vandens cisternai, vienuolio Hilariono paaukotai Gyvyb teikianiam altiniui
Kankinamas kaitusi aistros liepsn,
gyvoji dievik stebukl versme, Tau
ind vandeniui a pastatydinau,
kad pats i jo, Tau mano meil rodanio,
iganymo galiau gerti vanden,
ivengs pasmerkimo aminos ugnies.
547

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I V s k y r i u s . N a r at y v i n i a i t e k s ta i / P r o g i n i a i t e k s ta i

Turtuolis tas, Mergele, gsdina mane9,

Juk Tavyje praysta ir sausa lazda12,

kur trokul per amius kenia liepsnose.

ir krmo nesudegina kaitri liepsna13,

Hilarionas tai Kanabis sako Tau,

ir prasiskyr pasitraukia vandenys14.

vienuolis varganas, taiau geros irdies.

Dabar vaizduoju meistro rankomis Tave.

Tebus tai mano, nors nevertas, atlygis.

K o me n ta r as

Igydytj rank Tave tiesiu,

Cisterna, kuri vienuolis Hilarionas Kanabis padovanojo altinio vienuolynui,

dar vakar merdjs, o iandien vl valus.

buvo tas vandens rezervuaras, kur tekjo stebuklingasis vanduo. 35 epigramos

Tu man ir sielos nuolat lengvini ligas,

eiluts aikiai nurodo, kad Hilariono iniciatyva buvo rengtas rezervuaras gydan-

nuo seno negaluojanios dl poelgi,

iajam iganymo vandeniui gerti. Tiktina, kad i epigrama buvo ikalta ant re-

paguodos versme ir stebukl uliny.

zervuaro. Epigram usaks Hilarionas dkoja altinio Dievo Motinai ne u fizins

Atzimis Manuelis itaip kalba Tau,

ligos, bet sielos igydym. Ugnies vaizdinys ia yra ne kariuojanio kno, o aistros

kuris Tavo dka yra ir sebasts.

metafora.

G. M.

Padkos [giesm] Dievo Motinai

K o me n ta r as
Poemos usakovas Emanuelis Atzymas, sebasts, tik iose eilse minimas asmuo, nors inoma keletas Atzym eimos nari, usakiusi Filui poem. Pirmo-

Kada Snus, Mergele, dar stebuklus,

siose 12-oje poemos eilui lyginama Kristaus igydyta paralitiko ranka ir Atzymo

ir taip savus odius sutvirtino veiksmais,

ranka, kuri nuo paralyiaus igyd stebuklingasis Mergels altinis. Atkreiptinas

igyd rank kitados nudivusi10,

dmesys subtil, visai Bizantijos poezijai ir ypa Filo krybai bding dvipras-

paveiks odio j gaivinania drgme.

mybi naudojim. 1315 eilutse pasitelkiami vairs Senojo Testamento Mergels

Tikras pasaulio gydytojas buvo jis,

Marijos pirmavaizdiai: Araono lazda, degantis krmas, perjimas per Raudonj

pirmajam protviui ipjovs skaudul11.

jr. Be to, gl ileidusi sausa Araono lazda, tiksli paralyuotos ir vl atgijusios

Tu, Marija, mano sielos Tu rasa,

rankos metafora (plg. 9 eil.). 1619 eilutse pasakojama, kad dkodamas u igydy-

Tu savo versmmis mane atgaivini,

t ranka Atzymas usak ikon, kaip dovan Dievo Motinai. Tipikas bizantikas

kadais beveik nudivus dl nuodms,

pasakymas dabar vaizduoju meistro rankomis Tave (16 eil.) reikia a usakiau

vl gyvybingais snariais mane puoi,

meistrui nutapyti ir jokiu bdu negali bti suprantama, kad Atzymas pats tap

ir gydytoj iminting nuosprend

ikon. 1819 eil. galima interpretuoti kaip nuorod, jog ikonoje buvo atvaizduotas

Tu mistine chirurgija panaikinai.

ir pats u igydym dkojantis Atzymas tai turjo bti nedidelis donatoriaus,

9 Plg. Lk 16, 1924.

12

Sk 17, 69.

10

Mt 12, 914; Mk 3, 16; Lk 6, 611.

13

I 3, 16.

11

Pr 3, 23.

14

I 14, 1530.

548

549

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I V s k y r i u s . N a r at y v i n i a i t e k s ta i / P r o g i n i a i t e k s ta i

iklusio pagijusi rank, portretas. Poema ubaigiama Atzymo praymu, kad

kotarpiu. Kita vertus, nevalia pamirti, kad lem ura ne Filas, o jo eiles perras

Mergel igydyt ir jo sergani dvasi, kaip kad igyd rank: tai ir kitose Filo

ratininkas.

poemose aptinkamas motyvas.

G. M.

Epigrama Dievo Motinos epiplui

Epigramos turinys atitinka prast stebukl apraym schem. Suinome, kad

Eiren kent galvos skausmus, kuri negaljo igydyti jokie gydytoj silomi vaistai.
Vien nakt ji regjime ivydo v. Mergel ir tai buvo jos igijimo enklas. Kadangi
stebuklingi pasveikimai priskiriami Kristaus galioms, ioje poemoje Marija atsto-

Mergele, tuos kankinanius galvos skausmus,

vauja savo Snui visa ko galvai. Taip, pasitelkiant odi aism, susiejamas Kris-

kur nepalengvino joks gydytojas man,

tus ir igijusi Eirens galva.

naikina Tavo iganingoji rasa.

G. M.

Apreikei bsim stebukl kitados,

ikilus nakt ir nutvieskusi mane.

Dievo Motinos atvaizdui i nesuterto akmens16

Pats Kristus, visa ko pasaulyje galva,

Liepsnojantis kadaise krmas Tu buvai,

naikina Tavyje elius ir ligas.

dabar Tave nesuteptas vaizduos akmuo.

Dabar u i malon atsilyginu

Ugny akmuo ilieka, o ne geleis.

iuo Tavo atvaizdui paskirtu audeklu.

Tu vl esi ksminga ir gaivi kalva

Ir vl mane gaivinki savo globoje

sujungianio nutolusius akmens dka.

ir mano sielos nuolat lengvinki kanias.

A, surads iuos stebuklo altinius,

Valdytoja15 Eiren itaip kalba Tau.

paauksinto sidabro apvadu puoiu.

Kristaus sode, versme dievikos rasos,
atverki dosniai man savuosius kanalus:

K o me n ta r as

tikjimo auksin ind a neuos.

Su altinio Dievo Motina i epigram sieja Mergels palyginimas su rasa (3 eil.),

kitose Filo poemose vartojama kaip gydanio altinio vandens metafora. i poem Filas para valdovs Eirens (Irenos), inomos tik i i eili, praymu. Kaip

K o me n ta r as

padk u igydyt galvos skausm Eiren Dievo Motinos atvaizdui dovanojo epi-

Poemos turinys leidia manyti, kad ji skirta akmenyje ikaltam altinio Dievo

pl (vir ikonos kabinamas liturginis audinys). Kitos epigramose minima, kad ant

Motinos atvaizdui. 6, 8 ir 9 eilutse vanden nurodantys odiai kartojasi daugumoje

toki atvaizdams dovanot epipl bdavo isiuvinjami ir patys atvaizdai. 9 eil.

iam atvaizdui skirt poem, o paskutinje, deimtoje, eilutje minimas indas tai

tarsi nurodo, kad ant Eirens dovanoto epiplo taip pat galjo bti pavaizduota

nuoroda piligrim (jis yra ir poemos usakovas), atjus pasisemti stebuklingojo

altinio Dievo Motina. Dails istorikui svarbi epigramos lema: sprendiant i jos

vandens. Poemos ir steatite ikalto altinio Dievo Motinos reljefo usakovas taip

formuluots atrodo, kad poema buvo iausta ar isiuvinta dovanotame epiple.

ireik padk Marijai u stebukling igijim (6 eil.). Paskutins eiluts odiai

Apskritai, eiliuoti raai ant votyvins tekstils buvo plaiai paplit Paleolog lai-

tikjimo auksin ind a neuos greiiausiai nurodo, kad reljefas taip pat vaizdavo

15 Valdov archontissa, kitaip tariant, archonto (Bizantijos titulas) mona. Vert. past.

550

16

Omenyje turimas akmuo steatitas (Mg3Si4O10(OH)2). Vert. past.

551

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

ir stebuklingj vanden semiant piligrim reljefo donatori. Gali bti, kad reljefe
pavaizduotas indas buvo auksuotas.
G. M.

I V s k y r i u s . N a r at y v i n i a i t e k s ta i / P r o g i n i a i t e k s ta i

svetimal, kur ia matai, Snau,

nuo didelio pavojaus a ivadavau,
Tu sveikat ir jo sielai dar pridk,
sutvirtindamas tai, k dav Motina.

Kaliergio, kitados [raups] subjauroto, bet altinio Dievo Motinos

igydyto, paveikslui
Ivyds aikiai veidrodiuos pavidal,
stebuklo atvaizdu avkis, o svety.

K o me n ta r as
Manoma, kad i Filo poema skirta freskai, vaizdavusiai prie stebuklingojo altinio vykus stebukl. Ksantopulo veikale Logos minimi keli epizodai, kai u pagiji-

Juk tas, kuris ia pavaizduotas gulintis,

m dkingi piligrimai usak stebukl vaizdavusias freskas altinio Dievo Motinos

antai Mergels utarimo aukiasi.

vienuolyne. Poema, pasakojanti apie stebukling raupsuotojo Kaligierio pasveiki-

Kuris kadaise buvo jaunas ir dailus

m, ne atpasakoja stebuklo istorij, o aprao stebukl vaizdavus krin (2 ir 3 eil.).

ir miuose kovojo milino jga,

Epigramos turinys leidia manyti, kad kompozicij sudar trys scenos. Pirmojoje

tai pakirstas karios bjauri raups ligos,

(314eil.) buvo vaizduojamas gulintis raupsuotasis, velgiantis v. Mergel (t. y.

lyg kokio pikto prieo iautos strls,

praantis jos malons). Antrojoje scenoje (1519 eil.) raupsuotasis geria stebuklingo-

inodamas bejgis liks kovoje,

jo altinio vanden ir jo irdies liepsna karto tikjimo alegorija tampa lig vei-

nes lankininkas buvo juk nematomas,

kianiu ginklu. Treiojoje scenoje (2022 eil.) Kaligieris stovi prieais Dievo Motin

i Mergel velgia mistiniu vilgsniu,

su Kdikiu rodydamas jiems savo igijus kn. Gausios karins metaforos leidia

gydytojus, nebetekusius vilties,

manyti, kad Kaligieris (tik ioje poemoje minimas asmuo) buvo karys ir kompozici-

jis atstumia, nes niekas jau prie jo skausmus,

joje pavaizduotas su kario atributais.

alojanius jo snarius, nepadeda.

Poemos pabaigoje (2430 eil.) Filas giria dailininko darb, kuris Dievo Motin

Tada iomis apsiginkluoja versmmis

ir Sn pavaizdavo tarsi besikalbanius, t. y. velgiant atvaizd atrodo, kad perso-

(gali nukalti ginkl ugnyje irdies

naai gyvi, o tai aukiausias meistrikumas. Belieka tik splioti, ar v. Mergel

net i vandens srovs, jei Dievas nori to)

buvo pavaizduota sekant altinio Dievo Motinos ikonografija, t. y. frontaliai prie

ir narsiai prieinasi antpuoliui ligos,

save laikanti Sn, ar buvo pasirinktas kitas, pavyzdiui, Meilingosios (gr. Glykophi-

nukovs pikt prie vien vilties strle.

lousa) ikonografinis tipas, kuriame Motina ir Snus vaizduojami irintys vienas

Akivaizdoje Viepaties ir vl dailus,

kit, o j skruostai suglausti, taip kuriant kalbjimosi spd.

siel kariuomens vadovei jis dabar

Vargu, ar 30-ies eilui poema buvo rayta krinyje. Greiiausiai Kaligieris Filui

patirto vykio tai rodo poymius

epigram usak, kai kompozicija jau buvo nutapyta, taiau neatmestina prielaida,

(tokiai didybei odiai juk nebtini).

kad kai kurios, pavyzdiui, pirmosios irov besikreipianios eiluts (12 eil.),

Ir dailininkui pagyrimas atiteks,

buvo uraytos ant krinio.

Mergel pavaizdavusiam su Snumi,

kuri Jam, rodos, tarsi kalba iuos odius:
552

G. M.

553

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I V s k y r i u s . N a r at y v i n i a i t e k s ta i / P r o g i n i a i t e k s ta i

Trumpas katafalko, pastatyto 1770m. vasario 6 d.

kilmingojo pono Jono Felikso ikos, Breslaujos
stalininko, LDK kariuomens vliavininko, laidotuvms
Polocko bernardin banyioje, apraymas

Treias tarpsnis: Laiko ir lovs alegorins figros, laikanios inskripcij, kuria

ireikta viso katafalko idja: Super columnas arma, ad memoriam sempiternam (O
ant ul padjo ginkl aminam atminimui, 1Mak 13, 29).
Ketvirtas tarpsnis: du genijai laiko velionio herb, vir herbo raas: Ecce ibi est
sagitta (tai vilyia yra tenai, 1Sam 20, 37), po juo: Sagitta Jonathan nunquam rediit

>

Versta i: Krtka relacja o katafalku na pogrzebie Wielmonego Im Pana Jana

retrorsum (Niekuomet negro atgal Jonato vilyia, 2Sam 1, 22).

Feliksa Szyszki, stolnika Brasawskiego, chorego wojsk W. K. Litewskiego, w Poocku

Penktas tarpsnis: nutapyta v. Prancikaus, sdinio soste, laikomame serafim,

u oo. Bernardynw roku 1770 dnia 6 miesica lutego erygowanego, Gazety Wileskie /

apoteoz, po ja raas: Haec requies mea in saeculum, saeculi (Tai mano poilsio vieta

Addytament do Gazet Wileskich, 1770 03 02 (i lenk k. vert ir komentarus pareng Lina

per amius, Ps 131, 14).

Balaiyt, lotynikus raus vert Veronika Gerliakien )

17

Apvietim stiprino daugyb sietynuose, prie banyios piliori ir katafalko degani vaki ir lemp. Ant priekini kolon postament buvo ikabintos tokios

Pirmas tarpsnis: eios kolonos prie lempomis i vis pusi apstatyt pakop. Prie
kolon nutapytos keturios [pagrindini] Dorybi ir dvi Miri figros, o ant kolon
viraus genijai (alegorins figros). Ant pirmos kolonos arvuota figra, sdinti
ant irgo, rankoje laikanti buo su rau: Marte ferox et viribus Aiax (Ajantas, drsus
narsumu ir jga). Ant kitos kolonos tokia pati figra, laikanti buzdygan, po ja raas: Crevit amor martis crescentibus annis (Bgant metams, augo trokimas kovoti).
Ant treios kolonos figra, laikanti regiment, su rau: Fortia opponuntur pectora
rebus (Narsios irdys atstatomos pavojams). Ant ketvirtosios figra, laikanti rankoje
vliav, su rau: Unus is innumeris millibus instar erat (Jis vienas prilygo nesuskaitomiems tkstaniams). Ant penktosios figra, laikanti iet su rau: Spirant praecordia
martem (Krtin alsuoja kova). Ant etosios figra, laikanti itraukt kalavij, po
ja raas: Forti consilio, Herculea manu (Drsiu sprendimu, Heraklio ranka). Tarp i
kolon ant aukt pakop pastatytas karstas, besiremiantis ant dviej grif. alia katafalko stovjo ei Riteriai, laikantys numirli galvas.
Antras, auktesnysis tarpsnis: Tikjimo, Vilties ir Meils figros, laikanios kilmingojo pono stalininko portret. Po Tikjimu raas: Fides in aeternum stabit (Tikjimas liks

epitafijos:
D. O. M.
Garbiosios monos gedulas
Jei kitame pasaulyje lieka inia
Apie ms mirtingum, kaip Parnasas pina,
Jo gyventojai jos nepamir,
Net atsigr Letos vandens.
I to laiming dvasi krato velk, Jonai,
aaras ir graud verksm savos Kotrynos,
Ne tiek kilni Artemizija lidjo Mauzolo,
Nei Andromach kentjo dl Hektoro.
Jos aaras sulaikyk arba ji, verkdama
Tavs, prilygs suakmenjusiai Niobei.
Ant kitos kolonos:

aminai). Po Viltimi raas: Spes immortalitate plena (Viltis pilna nemarumo, Im3,4).

D. O. M.

Po Meile raas: Charitas DEI manet in eo (Jame pasiliks DIEVO meil, 1Jn 3, 17).

Nalaiiais likusi garbij palikuoni gedulas

O, kokie lidni stovi palikti pdiniai,

17

Cituojant v. Rat naudotasi Juozapo Skvirecko vertimu: ventasis Ratas, t. IIV, Vilnius:
Vaga, 19901992.

554

vaitodami apsup aklin kap!

Gedi savo tvo ir neinomus kratus
555

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I V s k y r i u s . N a r at y v i n i a i t e k s ta i / P r o g i n i a i t e k s ta i

Veltui jo iekoti raudojimas vis siunia,

Vis irdis, tavs gyventojai gedi,

Bet kilni Jono palikuoni gailestis negali

Tarp j kaimynai, tarnai ir draugai.

Apsaugoti nuo jimo baisiu mirties keliu.

Atgulei, kilnus Stalininke! Kas gi to nepripains,

Taip yra: negalima sulauyti Dievo statymo,

Kad tavs netekus, daug praras tikjimas ir Tvyn.

Kiekvienas turi laikin tvyn palikti.

Ne visk [jis] isine, didesn dalis liko

Trei dien pakop vietoje buvo i emi supiltas kapas, galvgaly pastatytas

Dorybs lov ir mirtingo kno palaikai.

paprasto darbo kryius, kojgaly nutapyta Mirtis, kastuvu supilanti kap, su

inskripcija: In pulverem mortis deduxisti me (Tu nuvedei mane mirties dulkes

[] Antr dien velionio portretas buvo nuleistas ant pakop, ant kuri pirm dien
stovjo karstas. Antrame tarpsnyje vietoj portreto buvo pakabinta krentanti kolona su
inskripcija: Traxit Convulsa ruinam (Iklibinta sugriuvo). i kolon laik Lenkijos ir

(Ps 22 (21), 16).

Ant kolon sukabintos epitafijos taip ireik gedul:

Lietuvos alegorins figros. Lenkijos genijus laik nutapyt ant skydo erel, vir kurio

D. O. M.

raas: Quod non obtinet, optat (Ko neturi, trokta), po juo: Libero nata coelo (Gims

Dkingumo pareigoto v. Prancikaus vienuolijos gedulas

laisvame danguje). Lietuvos genijus laik ant skydo nutapyt Vyt, vir kurio inskrip-

[]

cija: Donec ad metam properemus unam (Kol skubjome prie vieno stulpo), apaioje:
Hanc meus ad metam fervidus iret equus (Prie io stulpo nartus mano irgas atjojo).
Ant pirmj kolon postament buvo tokios gedul ireikianios epitafijos:

K o me n ta r as
Apie senj epoch laidotuvi dekor, kaip ir apie kit progin architektr,
daugiausia inoma i raytini altini. Skirtingai nei kiti mirusiojo pagerbimo ir

D. O.m.

aminimo bdai antkapiniai paminklai, eim koplyios, spausdinta laidotuvi

Kilmingos eimos gedulas

poezija ir pamokslai, progins dekoracijos buvo laikinos, todl dabar apie jas tega-

Stokite, gimins, ia yra isiskyrimo verksm pabaiga,

lime sprsti i aminink apraym ir tik retais atvejais i raiini.

Kur kap mirtis sustingusiam Stalininko knui pila,

Baroko epocha pasiymjo ypa itaigingomis kilmingj laidotuvmis, o

Toji pilnam lidesio broliui brol i rank iplia,

XVIII a. Abiej Taut Respublikoje rengtos didiausio masto laidotuvi ikil-

Ankams senel, kitiems dd atima:

ms. Pompa funebris prasmingumas buvo grindiamas tradicija ir teologiniais

Nors nevienoda j padtis, mirtis lygiai kaip broliams

argumentais. Laidotuvi prabanga ir ikilmingumas to meto visuomenje nea-

Gedul dalina, nes kiekvienas tiek pat praranda.

bejotinai buvo svarbus ir kaip kilmingos gimins statuso paliudijimas. Didik

Ant kito postamento:

laidotuvms buvo skiriami specials leidiniai: laidotuvi kalbos, poezija ir kt.

Tokiuose proginiuose leidiniuose pasitaikydavo ir pai laidotuvi ikilmi ap-

D. O. M.

raym. XVIIIa. apie didik ir bajor laidotuves pranedavo amiaus viduryje

Garbiosios vaivadijos gedulas

pradta leisti periodin spauda (i pradi Varuvoje, o nuo septinto deim-

Kilmingos eimos palikuoni, ms vaivadijos

tmeio ir Vilniuje). Neretai kilmingj laidotuvi apraymai bdavo leidiami

Pasididiavime! Tavo mirtis pripildo gedulu

atskirais laikrai priedais.

556

557

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I V s k y r i u s . N a r at y v i n i a i t e k s ta i / P r o g i n i a i t e k s ta i

Barokinse laidotuvse ypa svarbs buvo vizualieji elementai, veiksmo pltot.

Baroko stilius, taiau skirtingai nei ankstesn puoyba, perkrauta vairi simboli

Laidotuvs rengtos kaip vieas reginys, kuriame irovo vaizduotei paveikti buvo

ir motyv, ikos garbei sukurtas katafalkas pasiymi grieta, aikia struktra, len-

pasitelkiamos visos manomos priemons: architektra, skulptra, tapyba ir odinis

gvai perskaitoma simbolika. Apraom katafalk sudaro penki tarpsniai, kuriais

menas. Namai ir gatvs, kuriomis jo karst lydinti procesija, buvo puoiamos laikino

tarsi pakopomis kylama nuo emiko velionio gyvenimo simboli prie dangikosios

pobdio dekoracijomis, banyios, kurioje arvojamas velionis, erdv bdavo per-

sferos. Apaioje eksponuojami kariniai atributai ir insignijos, kurios parodo miru-

tvarkoma taip, kad sudaryt tinkam fon ir sutelkt vis dmes ikilmes: udengia-

siojo visuomenin padt, jo viet politiniame valstybs gyvenime. Karin tarnyba

mi langai ir navos, sienos dekoruojamos juodu arba purpuriniu audeklu, aliejinmis

buvo viena labiausiai vertinam to meto pareigybi, todl akcentuota karybos tema:

lempomis ir vakmis sukuriama tam tikra apvietimo sistema, irykinanti svarbiau-

ginklai, prieus nugaljusi riteri figros, Antikos didvyri nars lovinanios ins-

sias laidotuvi ritualo vietas banyios centre statom castrum doloris (lidesio pil),

kripcijos. Visa tai pabr velionio, kaip tvyns gynjo, nuopelnus.

didj altori ir sakykl. Ikilmi apipavidalinimo elementai bei motyvai kartojosi pa-

Auktesniame katafalko tarpsnyje velionio portret laikanios dievik dory-

naaus pobdio ikilmse, taiau idjin programa bdavo kuriama kaskart naujai,

bi personifikacijos, vir j Laiko ir lovs figros. Alegorines figras papildantys

simboliais ir emblemomis formuojant tam tikras vaizdines metaforas.

Senojo Testamento odiai susieja ginkl, riterysts motyv, kuris pltojamas pir-

Svarbiausias laidotuvi puoybos elementas buvo castrum doloris, arba katafal-

majame ir ketvirtajame katafalko tarpsnyje. Pastarasis skirtas palovinti kilming

kas. Sudtingos kompozicijos statinys, papuotas tapybiniu ir skulptriniu dekoru,

gimin. Jame atvaizduotas herbas svarbiausias kilmingum ireikiantis enklas, o

kurtas tarsi vizualioji panegirika mirusiajam. Castrum doloris puoyboje galima

inskripcijos odine forma atkartoja strli (vilyi), puousi ik herb, motyv.

iskirti su velionio kilme, jo savybmis ir love susijusius motyvus. Daniausiai pa-

Penktasis tarpsnis skirtas Dangaus sferai. Joje atvaizduota v. Prancikaus, i-

grindinis puoybos elementas bdavo herbas, naudotas kaip velionio kilmingumo

kos laidotuves rengusi bernardin globjo, apoteoz, o vaizd papildanti inskripci-

enklas, asmens ir gimins simbolis. Emblemomis ir simboliais buvo apibdinamos

ja kalba apie naujo gyvenimo pradi.

velionio dorybs ir jo nuopelnai valstybei ir Banyiai: irykinama velionio funda-

Dvi dienas, kai velionis buvo paarvotas banyioje, katafalko dekore irykin-

cin veikla, naudojamos insignijos ir kariniai atributai, kaip velionio visuomenins

ti mirties ir netekties motyvai: prie karsto nuleistas velionio portretas, krintanios

padties enklai. Btinas katafalk puoyboje buvo velionio portretas ir jo inicialai.

kolonos simbolis, vietoj postamento i emi supiltas kapas, Mirties su kastuvu ale-

Simboline forma arba odinmis epitafijomis dkingum u velionio eimos fun-

gorija. Greta embleminio laidotuvi dekoro banyia buvo puoiama odinmis epi-

dacin veikl ar rmim pareikdavo ir vienuolija, kurios nariai daniausiai bda-

tafijomis, paeiliui ireikianiomis i pradi artimiausi moni, po to vaivadijos

vo laidotuvi puoybos programos krjai. Dekore svarbs ir dvasiniai-didaktiniai

piliei, o galiausiai ikos globotos vienuolijos gedul. Kruoptus pasiruoimas lai-

motyvai. iam tikslui banyios dekoracijos buvo keiiamos kasdien, nuo velion

dotuvms, j dalyvi gausa, sudtingas ir puonus proginis dekoras, ini apie ikil-

ir jo gimin lovinani motyv pereinant prie mirties ir netekties tem. Tokia lai-

mes platinimas rodo vykio svarb amininkams. Progin kryba Baroko epochoje

dotuvi dekoro idjos pltot atlikdavo ne tik artimj paguodos, bet ir tam tikr

tapo svarbiu reikiniu, kuriame visum jungsi odis ir vaizdas, pasaulietiniai ir

pamokomj funkcij, drauge su sielovadiniais veikalais primindama, kad gedulo

dvasiniai motyvai. iuolaikiniam tyrintojui progins dekoracijos atsiskleidia kaip

laikas skiriamas apmstymams apie mirt, Paskutinj teism ir iganym.

ikalbingas atminties meno pavyzdys, kuriame galime pamatyti tuometini kultri-

LDK kariuomens vliavininko, Breslaujos stalininko Jono Felikso ikos laido-

ni tradicij, vertybi sistemos apraikas, pamaldumo ir ideologijos formas.

tuvi dekoro apraymas i gausybs kit pasirinktas dl lakoniko ir aikaus dstymo.

Antrojoje XVIIIa. pusje LDK mene, taip pat ir proginse dekoracijose, tebevyravo
558

Lin a B a l a i y t

559

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

Abel Bonnard. Duokl Arno Brekeriui

I V s k y r i u s . N a r at y v i n i a i t e k s ta i / P r o g i n i a i t e k s ta i

nininkas, kuris visapusika savo sugebjim ir talent derme ireikia savo tautos
siekius ir savo rass dvasi. Juk menininkas yra viresnis u kitus, bet ne atsiskyrs

>

Versta i: Abel Bonnard, Hommage Arno Breker [Brekerio krybos parodos Paryiaus

nuo kit mogus. Nors jis sutinka nedaug toki auktum kaip jis pasiekusi mo-

Oranerijos muziejuje atidaryme 1942m. gegus 30 d. pasakytos kalbos spaudinys, ileistas

ni, bet jauia vis saviki param, daugumos, kurios virne yra, pastangas. Js

50 egz. tirau], Deutsche Kunst Franzsische Perspektiven. 18701945 (Passagen /Passages, t. 9),

kriniuose atsispindi naujoji Vokietija, kurioje irdi suartjimas sustiprino vai-

sudaryt. Friederike Kitschen, Julia Drost; . aut. Pierre Vaisse, Berlin: Akademie Verlag, 2007,

rias disciplinas, o panaikinti socialiniai barjerai padjo sutvirtinti hierarchij. Labai

p. 287290, 290295 (altin i prancz k. vert Auksa Burnyt, Martino Schiederio komentarus

reikminga tai, kad iuo metu, kai Js alis pasivenia milinikam darbui, kai

i vokiei k. vert Rasa Andriuyt-ukien, komentaro intarpus i prancz k. vert

vokiei armija Rytuose formuoja milinik utvar, kuri vienintel gali apsaugoti

ir paaikinimus pareng Giedr Jankeviit)

Europ nuo eli antpldio, Vokietija, i vis jg sitraukusi veiksm, n akimirkai neapleidia u veiksm viresns veiklos meno, veiklos, kuri yra btina

Gerbiamas Pone Arno Brekeri,

tam, kad didi tauta galt visapusikai save ireikti, nes tai menas ufiksuoja laiko

Turiu garbs atstovauti Pranczijos Vyriausybei Jus priimdamas ir diaugiuosi

neam tautos siel kriniuose, kuri laikas nenusine. Tai toks prasmingas pavyz-

galdamas Jus pasveikinti meninink vardu. Pastu Jus pakankamai, kad biau

dys, kad noriau, jog j suprast ir kitos alys, vis pirma, manoji. Tegu Pranczija,

tikras, kad Js taip pat sujaudintas mus vienijanio vykio taurumo. Mes, pranc-

tarp daugybs kit nelaimi, nenusileidia iki baisaus pralaimjimo materializmo,

zai, grims plaiais universalia skulptros kalba bylojaniais Js skulptr mos-

tegu per savo kanias ji nepamirta, kas ji yra, ir savs neapleisdama tegul dar uoliau

tais. Js, vokietis, esate Paryiuje, kur pastate ir kuris Jus pasta. Js ia gyvenote

nei anksiau atsiduoda iai auktesniajai veiklai, kurios nematerials turtai turi pa-

mokydamasis, dirbdamas ms mokyklose, lankydamasis pas ms meistrus, nuo

skandinti ms sielvartus. Ar mes neturime puiki meninink, kuriuos galime pa-

[Augusteo] Rodino [18401917], kuris dabar jau anapus, iki [Aristideo] Maillolio

rodyti pasauliui, argi neturime k nauja pasakyti? Ar neturime ireikti ms naujai

[18611944] ir [Charleso] Despiau [18741946], kurie tebra tarp ms. Js, kaip ir

gimusios bendrysts entuziazmo? I io siel idinio turi itrykti men spindulys.

mes, patyrte lak Paryiaus aves. Js dien liudytojais, Js apmstym drau-

iuo metu, kai knikas maistas negausus, dovanokime visiems pranczams vent

gais buvo ie geranoriki paminklai, kurie nuo Vandomo aikts iki Santarvs aik-

be saiko, nektaro ir ambrozijos pen, kuris teikia paguod monms. Tegu Pranc-

ts, nuo Invalid iki Dievo Motinos [katedros], tauriai stovi gyvenimo pakratyje ir

zija oriai ivengia materialini kani, tegu ji su didesniu kvpimu ir polkiu nei

nesiekia pakilti vir jo. Jums pastamas ia vienumoje atliekamas intensyvus darbas

kada nors anksiau atsiduoda jai lov atneusiems menams. Tegu ji kraujuojania

ir putojantis kavini klegesys, kuriame tie, kurie nesugebjo susikaupti veikloje, i-

ranka prilaiko neugstant fakel.

sisklaido teorijose. Js pajutote vis delikai tak ms klimato, kuris dirbti nu-

Mielas pone Brekeri, kaip jau sakiau, mes ir vl susitinkame. Tokio nuoirdaus

siteikus meninink taip lengvai pastmja mgautis gyvenimu. Tikrai galime Jus

susitikimo neturt temdyti n maiausias debeslis. Vis dlto po karo, kuriam dau-

vadinti paryieiu, nes btent Paryiuje Js igyvenote ir slampinjimo valandas,

gelis ms norjo ukirsti keli, Js mus matote apimtus neapsakomo pralaimjimo

kurios saldios, bet ne tuios, bent jau tiems, kurie tuo usiima ne vis laik, ir tas

skausmo. is pralaimjimas yra tarsi randas ant ms veido, tai aizda, kuri dien

lemtingas darbo ir moksl valandas, kai menininkas subrandina savyje asmenyb,

nakt ms kn veria kaukti i skausmo. Taiau nenorime, kad i kania paraly-

kuri vliau iskleis savo kriniuose.

iuot ms prot ar slopint ms dosnum. Nenorime, kad is gilus skausmas

Dabar grtate pas mus lydimas lovingiausios svitos, koki tik gali turti Js

bt bedugnis atvirkiai, norime pasiekti dugn, kad galtume tuoj pat ikilti

luomo mogus, savo krini. Js vl atrodote laimingas ir patenkintas kaip me-

paviri. Mes ambicingi, pone Brekeri. Norime, kad katastrofoje, kurioje ms alis

560

561

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I V s k y r i u s . N a r at y v i n i a i t e k s ta i / P r o g i n i a i t e k s ta i

vos neprauvo, ji rast atgimimo paslapt. Norime, kad Pranczija i io utemi-

visuomens. Jis broli tautos viresnysis. Js, pone Brekeri, savo kriniuose vaiz-

mo ieit spinduliuodama kaip niekad anksiau, spinduliuodama tikresniu, vie-

duojate tokius didvyrius. Js ireikiate dirbanij ir kovojanij pastangas. Js

sesniu ir grynesniu veidu, itikimesniu savo genijui nei tuomet, kai buvo goiama

dovanojate miestams iuos nuostabius marmuro ar bronzos gyventojus, kurie yra

pratingo elio. is genijus vis pirma yra draugysts genijus. Todl diaugiuosi

btini ne maiau nei vulgars kniki gyventojai, nes tuo tarpu, kai pastarieji pasi-

ikilmingai ia i naujo umegzdamas ryius, kurie ms alis vien su kita ami

rodo ir dingsta kaip keleiviai ant laivo denio, auktos skulptros primena ant laivo

amiais siejo j abipusei naudai ir kuriuos tik paskutiniuoju metu buvo pertrauks

stieb stovinius budtojus, kurie kontempliuoja ami horizont, kai tuo tarpu

gudri jg, kurios naudojosi Pranczija negalvodamos apie j, smokslas. Atkur-

mons egzistuoja tik dien horizonte. Tai Js vir efemerik praeivi pastatote ias

dami ryius mes tik grtame prie to, kas turjo visada bti, ir to, kas beveik visuo-

nenykstanias formas, kurios, kaip kraujo apytakos varomi knai, aminai gyvens

met buvo. Abiem ms tautoms kultra yra neisemiamo grio vieta. ia ne tik

viesosklaidos dka. Taiau ios skulptros skirtos ne tik tam, kad pamint didvy-

inyksta prieingybs, bet net konkurencija iblsta main gausoje, ir kaip kaskart,

rius, reikia, kad jos juos ir iaukt. Tarp vis isiblakiusi praeivi didmiesiuose

kai keiiamasi didiais jausmais, nebemanoma atlikti apskaitos ir tiksliai vertinti,

j mostas turi paveikti paauglius, kurie imsis didi uduoi. Pone Arno Brekeri,

kas duota, o kas gauta. Didi taut genijai suartja ir vienas kito ieko toj paioj

mes avims Js kriniais ne tik dl juose ireikto talento, bet ir todl, kad dabar-

pramatnioj ir pakyltoj atmosferoj, kuri apgaubia diev meil. sitikins, kad ie

tinje dramatikoje situacijoje jie atsako gil moni poreik. Tai dids kriniai, ir

mainai gali bti abipusiai naudingi, prisipastu Jums, kad galvoju tik apie tai, k

tarp vis ms kani btent dl it kani, kurios yra ibandymai, tik nuo ms

galiu gauti, nesirpindamas tuo, k duodu. Augti, turtti, tapti tuo, kuo nebuvai,

pai priklausys, ar mes eisime didi epoch.

ir net tuo, kuo nesitikjai gals bti tai pirmin vis didi kultr motyvacija.
Svarbiausia mums pranczams ir vokieiams suprasti, kad vis pirma tarp ms

K o me n ta r as

reikia atstatyti kultrinius ryius, nes jie veikia visas klitis, kurios sukuria ir kit

Arno Brekerio 1942m. paroda Jeu de Paume Oranerijoje yra nirus, taiau isto-

klii. Kultros saitai tiesiasi nuo vienos tautos kitos link kaip vaivorykt, kuri yra

riniu poiriu vienas svarbiausi XXa. vokiei ir prancz meninio bendravimo

tarsi prakilnus materiali emik tilt simbolis.

vyki. Jos atsiradimo istorija, parengimas ir recepcija Vokietijoje bei Pranczijoje

Pone Arno Brekeri, Js esate didvyri skulptorius. Baigdamas noriau stabte-

leidia giliai pavelgti itin nevienaprasmikus i ali politik santykius, meni-

lti btent ties ia mintimi. Dramai, kuri igyvename, reikalingi didvyriai, bet kas

nink ir intelektual occupation18 laikotarpiu19. Parodos atidarymas gegus 15-j

yra didvyrikumas? Absoliutaus atsidavimo tam nepakanka. Didvyris yra mogus,

primin valstybines ikilmes. iuo aktu pats Brekeris, vokiei vietin karin valdia,

atsiskleids ne tik savo virenybje, bet ir savo pilnatvje. Jis visomis savo galiomis
dalyvauja dramoje, kuri jo mintis suprato, per j tautos susisiekia su likimu. Tai
mogus, pasiymintis tiek viesa, tiek iluma, dosnus ir protingas mogus, kojomis
besiremiantis tikrov, o galva poezij. Jis nebt toks stiprus ir gebantis pakeisti
pasaul, jei i pradi nebt rads vidins darnos. Jis yra tamsi gali pasiuntinys
ir aikintojas. Jis sukuria monms tvark, kurios jie trokta, bet kurios be jo nebt
galj sau suteikti. Jei, kaip labai tikiuosi, amius, kur engiame, bus palankus
didvyri atsiradimui, tai todl, kad visur liaudis visa savo mase engs taut gyvenim. Didvyris negali kilti i susiskaidiusios visuomens, jis turi kilti i darnios
562

18

Komentare vartojamas pranczikas odis akcentuojant prancz santyk su vokiei

okupacijos faktu. Sudaryt. past.

19

Apie Brekerio parod r.: Im Strahlungsfeld der Ereignisse. Leben und Werken eines Knstler,
Portrts, Begegnungen, Schicksale, Preuisch Oldendorf: K. W. Schtz, 1972, p. 209 215;
J. Benoist-Mchin, De la Dfaite au dsastre, t. 2, Paris: Albin Michel, 1985, p. 6883;
L. Bertrand-Dorlac, LArt de la dfaite 19401944, Paris: Seuil, 1993, p. 89109;M. C. Cone,
Artists under Vichy, Princeton University Press, 1993, p. 158169; Skulptur und Macht.
Figurative Plastik im Deutschland der 30er und 40er Jahre, kat., Berlin: Frhlich & Kaufmann,
1983, p. 154158; D. gret, Arno Breker. Une vie pour le Beau, Tbingen: Grabert, 1996;
Zur Diskussion gestellt: der Bildhauer Arno Breker, kat., sudaryt. R. Conrads, Verlagsgruppe
Schwerin, 2006, p. 102146.

563

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I V s k y r i u s . N a r at y v i n i a i t e k s ta i / P r o g i n i a i t e k s ta i

Berlyno propagandos ministerija ir Vii vyriausyb siek sav tiksl. Renginys pra-

maralas [Philippe] Ptainas [18561951]25. Didiausi dmes savo skulptoriui paro-

sidjo spaudos konferencija Lido [kavinje, klube?], kur skulptorius madaug imtui

d ir Treiojo reicho virnls: ir [Albertas] Speeras [19051981], ir [Hermannas]

urnalist pareik, jog atjs ne skleisti propagandos, bet paprasiausiai pristaty-

Gringas [18931946] atvyko Paryi ir apirjo parod Oranerijoje.

ti savo skulptros darb Rodino, Maillolio ir Despiau alyje, kuriai esu skolingas

Abiejose Reino pusse paroda sekta su didiausiu susidomjimu. Zeitschriften-

pripainim . vakarin vernisa buvo pakviesti abiej ali yms politiniai

dienst [Laikrai tarnyba] gegus 8-j dienratyje Deutscher Wochendienst pateik

veikjai. I vokiei dalyvavo pasiuntinys [Otto Friedrichas] Abetzas [19031958],

isam reglament, kaip praneti apie nepaprast kultrin rengin26. Remiantis juo

karini pajg Pranczijoje vyriausiasis vadas generolas [Otto] von Stlpnagelis

pasipyl isams straipsniai ir pagyros Brekeriui, parodiusiam Pranczijoje naujj

[18781948], SS brigadefiureris [Carlas] Obergas [18971965] bei propagandos mi-

vokiei men, leidus pranczams betarpikai igyventi vokiei mog ir jo ian-

20

nisterijos patarjas Kurtas Biebrachas. Dar svarbesni asmenys atstovavo Pranczijos

dienin trokim kovoti. Pirmiausia teigiamai vertinta tai, kad iandien daugiausia

vyriausybei: vietimo ministras Abelis Bonnardas [18831968] ir valstybs sekreto-

Paryiuje tebeipastamai meno nepriklausomybs dogmai suduotas skaudus sm-

rius Jaquesas Benoist-Mchinas [19011983]. Abu pasak kalbas.

gis, o pati Pranczija vl ima grtis savj valstybin men27. Mat pranczams pa-

Ne maiau domus buvo meninink brys: tarp kit aktorius Sacha Guitry

demonstruota nauja monumetaliosios skulptros funkcija; tokiai skulptrai, susijusiai

[18851957], Jeanas Cocteau [18891963], architektas [Auguste] Perret [18741954],

su architektra, pavyzdiui, Brekerio skuptroms reichskanceliarijai, tenks es-

tapytojai [Andr] Derainas [18801954], [Keesas] van Dongenas [18771968], [Otho-

minis vaidmuo. Daugelyje praneim kalbta apie bendr vokiei ir prancz ateit,

nas] Frieszas [18791949], [Andr] Dunoyer de Segnozacas [18841974] ir [Maurice]

kurios pagrindas kultra. iame kontekste pabrta, kad iniciatyva surengti parod

Vlaminckas [18761958], skulptorius Despiau, k tik paskelbs dmesio sulaukusi

kilo Pranczijoje. Benoist-Mchinas kartu su Franois Lehideux [19041998] 1941m.

monografij apie Breker, ir ilasis Maillolis, Brekerio mokytojas, Paryiaus propa-

kov viejo Vokietijoje, kur aplank Breker Jckelsbruckerio atelj. Jis pasil 1934m.

gandos personalo specialiai atgabentas Paryi i Banyuls-sur-Mer; be to, daly-

i Paryiaus grusiam ir Hitlerio pamgtam skulptoriui parodyti darbus Paryiuje.

vavo Louis Hautecoeuras21 i Beaux-Arts22. Vokiei skulptoriui prancz politikos

Brekeris i pradi sureagavo skeptikai. Tai bus neskm. Prancz publika atsisa-

ir visuomens veikjai meilikavo ir artimiausiomis dienomis: Jis priimamas kaip

kys ateiti Tiuilri, kad pamatyt boo28 skulptras. Galiausiai sutiko su slyga, kad

valdovas. Oficials piets po oficiali piet, straipsnis po straipsnio, plakatas po

bus kviestas ne okupacins valdios: Neeksponuosiu savo krini, saugomas vokik

plakato, kalba po kalbos. Ministras pirmininkas Lavalis23 papra Brekerio palydti

durtuv. Noriu atvykti kaip menininkas ir bti vertinamas kaip toks. Nors tai atiti-

j per Oranerij ir paskui per pusryius viebutyje Matignon jam dkojo: vis k-

ko Benoist-Mchino norus (Js bsite Paryiaus, valdios miesto29 sveias. Sostinje

ryb pirmkart istatyti btent Paryiuje ess mostas, kuris mus giliai sujaudino24.
Asmenin susiavjim meistrui, pasisiliusiam nulipdyti jo biust, ireik pats

20 Arno Breker. 60 ans de sculpture, sudaryt. J. Damase, Paris, 1981, p. 124.

21

Louis Hautecoeur (18841973)19411944m. buvo Vii vyriausybs generalinis sekretorius

dails reikalams. Sudaryt. past.

22 J. Cocteau, Journal 19421945, Paris, 1989, p. 137.

23

Pierre Laval (18831945) buvo Vii vyriausybs premjeras 19421944 m. Sudaryt. past.

24 Exposition Arno Breker lOrangerie des Tuileries, Paris, Mai-Juillet MCMXLII. Discours et
Allocutions, Paris, 1942, p. 1112.

564

25

Berlin / Auswrtiges Amt / Politisches Archiv / Paris 1111b / Mai 1942.

26 O. Thomae, Die Propaganda-Maschinerie: Bildende Kunst und ffentlichkeitsarbeit im

Dritten Reich, Berlin, 1979, p. 371374.
27

A. Buesche, Breker-Austellung in Paris, Deutschland-Frankreich. Vierteljahresschrift des

Deutschen Instituts, I-3, 1943, p. 137139; R. Scholz, Die Sendung der neuen deutschen
Plastik. Zur Arno-Breker-Kollektivausstellung in Paris, Die Kunst im Deutschen Reich, 1942,
nr. 6, p. 172181; B. Kroll, Die Breker-Ausstellung in Paris: Der Triumph der Jugend, Die
Kunst fr Alle, 19421943, nr. 58, p. 618.

28 Boche paniekinantis pranczikas vokieio pavadinimas. Sudaryt. past.

29 Vii respublikos laikais vokiei uimtas Paryius formaliai liko Pranczijos sostine.
Sudaryt. past.

565

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I V s k y r i u s . N a r at y v i n i a i t e k s ta i / P r o g i n i a i t e k s ta i

jus priims ne js tautieiai, bet prancz menininkai) ir Breker oficialiai pakviet

Galima spti, kad Paryius nuo Brekerio krini turjo pasibjaurjs nusigr-

Pranczija, tai tebuvo politin burleska. Parod kontroliavo Vokietijos ambasada ir

ti. Pirma, gigantikos skulptros Oranerijoje turjo atrodyti kaip simbolizuojanios

Berlyno Propagandos ministerija, smulkmenikai suplanavusi vis jos eig ir surengu-

prancz kultros pralaimjim, antra, naciai per savo pillages32 kampanij Jeu de Pau-

si galing propagandin kampanij.

me neseniai buvo apipl Pranczijos modernizmo ventov. Vis dlto Oranerij ap-

Vii vyriausybs siekiai kultros srityje kolaboruoti su okupantais vokieiais at-

lank 65 tkst. irov, katalogo 10 tkst. egzempliori tiraas buvo greitai iparduo-

siskleidia Bonnardo atidarymo kalboje. Kalbos politin paskirt rodo vien tai, kad

tas, spaudoje liejosi pagyros. Tikrovs neatitinka ir Simone de Beauvoir [19081986]

ji vienu metu paskelbta trijuose skirtinguose leidiniuose: ne tik ispausdinta savai-

sivaizdavimas, kad beveik visa prancz inteligentija parod boikotavo33. Jau atida-

tratyje La Gerbe bei, iversta vokiei kalb, mnratyje Deutsch-franzsische Mo-

rymo svei sraas liudija meninink susidomjim, parodyt vokiei skulptoriui

natshefte, bet ijo ir atskiru spaudiniu . Bonnardas i pradi reiksi kaip literatas

nesvarbu, ar dl draugysts, kaip Maillolio atveju, ar dl politinio oportunizmo, kaip

ir 1925m. gavo Akademijos Grand Prix de littrature. Taiau netrukus sitrauk de-

Vlamincko atveju, ar dl menins giminysts, kaip Despiau atveju, ar i smalsumo,

inij politik, nuo 1937m. prisiliejo prie Rassemblement national31, 19421944m.

kaip rodo Pablo Picasso [18811973] apsilankymas inkognito. Tik nedidel mauma

jo vietimo ministro pareigas ir priklaus kratutiniams kolaborantams, sekusiems

Breker laik oficialiu Treiojo reicho skulptoriumi, daugeliui jis buvo paryietis, se-

30

Hitlerio antisemitizmu bei antikomunizmu ir svajojusiems apie europietikj faiz-

nasis Montparnaso, Rodino mgjas, Maillolio mokinys, Despiau ir kit meninink

m. Jis puoseljo vilt atkurti Pranczijos lov ir ankstesn didyb greta Vokietijos

draugas, pasinaudojs savo padtimi, kad apsaugot nuo naci vien kit koleg i

naujoje Europoje. Jau 1941m. Goebbelso kvietimu dalyvavo rudeninje prancz

Pranczijos. Viedamas Pranczijoje bendravo su Paryiaus kultros scenos gran-

literat kelionje Veimar ir Berlyn, ir paroda pasinaudojo kaip dingstimi ipl-

dais, nulipd daugelio j biustus. Ir jo kriniai neabejotinai buvo stilistikai ir esteti-

toti savsias vokiei ir prancz bendros ateities vizijas. Brekerio men priskyr

kai giminingi Paulio Belmondo [18981982], Despiau, [Alfredo] Janniot [18891969],

Naujajai Vokietijai, Vokietijai, paenklintai sustiprintos disciplinos, tvirtintos

taip pat pripainto senojo meistro Maillolio darbams. Tuomet, kai Pranczija buvo

hierarchijos ir visuomens koherentikumo. Kadangi kalbs universalia skulp-

parblokta Pasiprieinimo, attentisme34 ir kolaboracionizmo kratutinybi, daug kas

tros kalba, Brekeris gebs ireikti visos rass siel. O btent tai Bonnardui ypa

buvo palanks Brekerio pseudoklasicistiniams ir jga tryktantiems didvyriams.

rpjo atkurti Pranczijos nacionalin vienyb, atsigriant jos loving men ir

Aukti Vii vyriausybs atstovai ir jiems artimi deiniojo konservatyvaus

kultr. iuo poiriu Brekeris jam buvo ne tik heroj skulptorius, bet ir pavyzdys,

sparno dails istorikai, tokie kaip Robertas Reyus [18881964] ar Camilleis

kuris, kaip jis vylsi, bus suprastas visose alyse, bet vis pirma manojoje. Nors ir

Mauclairas [18721945], laiksi pari, labai primenani naci meno ideologij.

atvirai usimindamas apie pralaimjimo aizdas, Brekerio didvyrius jis nusak taip,

tai Marcel Raval paroda paskatino paskelbti straipsn ikalbingu pavadinimu

tarsi bt troks galingo fiurerio savai tautai. Tad nacionalinis atsinaujinimas tu-

Paryius neturi bti muziejus. Apie dekoratyvins architektros atnaujinim35.

rjo vykti pirmiausia kultros plotmje. Sykiu tai turjo tapti pagrindu abiem tautoms politikai suartti, nes daugelis kolaborant kaip Bonnardas laiksi sitikinimo,
kad tautikumo atkrimas ir Pranczijos integracija Europ slygoja vienas kit.
30 Le Sculpteur ouvre les perspectives. Grandes paroles officieles, La Gerbe, 1942 05 28;
A. Bonnard, Heroische Kultur. Ansprache zur Erffnung der Arno Breker Ausstellung,
Cahiers franco-allemands / Deutsche-franzsische Monatshefte, 1942, nr. 9, p. 183186.
31

1941m. steigta prancz nacionalist partija; kolaboravo su naciais. Sudaryt. past.

566

32

Dails krini ir kit kultros ir meno vertybi grobimas okupuotoje alyje.

Sudaryt. past.

33

S. de Beauvoir, In den besten Jahren, Hamburg, 1987, p. 439.

34 Nuo pranc. attendre laukti; pasyvumo, lkuriavimo politika; terminas atsirado I pasaulinio
karo metais, paplito II pasaulinio karo metais, apibdinant ir politik, ir eilini piliei
uimt pozicij pairsim pamatysim. Sudaryt. past.
35

M. Raval, Paris ne doit pas tre un muse. Pour un renouveau de larchitecture dcorative,
Le Rouge et le Bleu, 1942 07 25.

567

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I V s k y r i u s . N a r at y v i n i a i t e k s ta i / P r o g i n i a i t e k s ta i

Atkreipdamas dmes, viena vertus, Speero ir Brekerio bendradarbiavim ir, antra vertus, XVII ir XVIIIa. prancz magnificences [didybes], jis ragino grti

Henrikas Nagys. Dailininko Viktoro Vizgirdos

krybinis kelias

prie valstybinio meno, kai architektra ir skulptra darbuojasi ranka rankon. Jam
buvo akivaizdu, kas turt imtis ios uduoties: Augusteas Perret ir Maillolis. Tai

> Tekstas i: Henrikas Nagys, Dailininko Viktoro Vizgirdos krybinis kelias. Apybraios

tik vienas pavyzdys, kaip Brekeris Pranczijoje bdavo pasitelkiamas nacionali-

jo 50 met amiaus sukakt minint, Aidai, 1953, nr. 9, p. 411417 (komentarus pareng

niams diskursams.

Giedr Jankeviit)

Tik nedaugelis intelektual aipsi i Brekerio krini (Jei ios statulos bus pastatytos, daugiau nebegals judti) ar smerk per daug raumening netikr diev
garbinim ir kritikavo savo tautiei bailum nuobodaus ir kolosalaus Arno Breke-

Visos sukaktys primena, kaip neapsakomai greitai teka smlio laikrodiai, skai-

rio akademizmo akivaizdoje. Nedaugelis piktinosi Jeano Coctaeu proziniu eilraiu

iuojantys valandas, dienas, metus. Visos sukaktys, kurias veniame ia, priveria

Salut Breker (Brekerio pasveikinimas), paskelbtu savaitratyje Comoedia. Prancz

mus krptelti laiko laivas tolsta neivengiamu atkaklumu nuo paliktosios ems

poetas sveikino skulptori i didiosios poet tvyns ir sivaizdavo, kaip ios sta-

krant. Sukaktys iandien, alia savo prakilnaus aspekto vilgsnio nuveiktuosius

tulos vaigdt pavasario nakt baisiu Ilio Veneros ingsniu ygiuoja per Place de

darbus, turi dar ir kit, skaudesn potekst: jos priveria pagalvoti, kiek nepaly-

la Concorde (Santarvs aikt) vizija, daugeliui prancz turjusi kelti blogiausias

ginamai daugiau bt nuveikta, jeigu 1940m. vasar ugriuvusi nelaimi ir vergij

asociacijas, mat paeminantis vokiei Vermachto ygiavimas tebebuvo dar labai gy-

lavina nebt sutrupinusi Lietuvos valstybs ir kultros.

36

vas atmintyje. Paul luard [18951952] itin sukrt paskutin Cocteau eilut: Nes

Ir meninink sukaktys kalba mums tokia pat dvilype, pasididiavimo ir ird-

didiojoje tvynje, kurios bendrapilieiais mes esame, js man kalbsite apie Pranc-

glos persunkta, kalba. Gal dar sakmiau, nes ne taip seniai jaunaisiais vadintieji

zij. Jis pareik: Freud, Kafk, Chaplin udraud tie patys, kurie lovina Breker.

subrendo ir um paias reikmingiausias pozicijas, likimo skirtas tokiam ned-

Matau jus tarp udraustj. Js klystate rodydamasis tarp cenzori!

kingam ir sunkiam laikmety reprezentuoti lietuvikj men, tsti jo isivystym ir

37

gyvu pavyzdiu mokyti jaunesniuosius. Usienis, kadaise taip troktama meninink

M a r t in S c h i e d e r

mokykla, iandien tapo j laikinais namais, kuriuose galima rasti tiesiogin kontakt
su naujausiais iekojimais ir pasiekimais, bet kuriuose lygiagreiai tenka kovoti, danai jgas virijani, kov ne vien tiktai u savo asmenin egzistencij.
Viktoro Vizgirdos, tapytojo, teoretiko ir organizatoriaus, pedagogo ir kultrininko, karta yra Lietuvos dails raidon atneusi tiek naujo krybinio polkio, kad j,
visai pagrstai, galtume palyginti su Aisio, Mikinio, Brazdionio, Nries, Borutos
literatrine karta, pradjusia tikr poezijos gyvenimo renesans38.
Apie 1930-uosius metus prasideda is, plaiu jaunatviku usimojimu ir pasiti-

36 Ilio Venera (La Vnus dIlle) to paties pavadinimo Prospero Mrime 1835m. apsakymo
personaas atgijusi antikin bronzos statula, kuri meile nuudo su ja juokais susiadjus
savo savinink. Sudaryt. past.
37

U. Bhmer, Jean Cocteau und die Breker-Affre, Forum Homosexualitt und Literatur, 1992,
nr. 16, p. 524.

568

kjimu grstas, Lietuvos meninink ygis Vakarus, paliekant konvencionaliuosius

38

Minimi rykiausi pomaironins kartos raytojai: Jonas Aistis (19041973), Kazys Boruta
(19051965), Bernardas Brazdionis (19072002), Antanas Mikinis (19051983), Salomja
Nris (19041945).

569

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I V s k y r i u s . N a r at y v i n i a i t e k s ta i / P r o g i n i a i t e k s ta i

vaikioti udaram praeities reminiscensij rate. Visose menins krybos srityse

sutiksime msuose dailinink, kurie su tokiu, pasakytume, pietizmu ir tokia rimti-

buvo siekiama pasivyti ir nebeatsilikti nuo Europos menin tradicij formuojani

mi iekojo (ir atrado) savito reikimosi form.

pajgij taut, iekani nauj aspekt ir naujo forminimo. Viktor Vizgird matome t jaunj, bekompromisini ms dailinink gret pirmosiose eilse.
Dail. A.[dolfo] Valekos [19051994] iniciatyva kurta Lietuvi Nepriklausom-

Atsiverskime Ars katalog. Pirmoji paroda. 1932 metai. Stambiomis raidmis,

pirmam ir antram puslapyje prie dalyvaujani pavardes atmutas j manifestas.
Trumpas, be patoso, be bravros. Skaitome: Nuogoj ir skaudiai apleistoj dirvoje

j dailinink draugija (1928 metais) buvo pirmasis ingsnis suorganizuoti jaun-

atsirandam mes. Pro ami akinius matom tolumoj didi meno kultr. Smt-

sias jgas bendram darbui ir umegzti bei remti bendradarbiavim su kaimynini

keliai, pasakos, dainos. Aukti, savo gldumoj didius mums pavyzdius sukaup,

taut menininkais. Per ketverius savo gyvenimo metus minta draugija ne tiktai

muziej sienose jau paslpti ar paprasto ms sutem vjo baigiami grauti, meno

konsolidavo vis jaunj dailinink kart, bet padjo pagrindus naujam sjdiui

palaikai. Nenutildomas trokimas darb pradti i naujo. Neslepiam nuo savs, kaip

Ars, aikiai susikristalizavusios menikos ideologijos grupei. Viktoras Vizgirda buvo

tai sunkus darbas ir kaip jaunos, dar nesukauptos ms jgos.

ios grups iniciatorius ir steigjas. Ars branduoliui, be jo, dar priklaus dailininkai

Tokia anga. Toliau seka savj tiksl deklaracija: Pasaulis, ypa ms tauta,

A. Gudaitis,A. Samuolis ir skulptorius J. Miknas . Dailinink kolektyvas Ars su-

pradjo nauj epoch. Po itis penki imtmei mes vl patenkam Europos taut

reng dvi kolektyvines parodas (jose, be pamintj steigj, dalyvavo dar:M. Do-

didisias kultros lenktynes. Apsidair aplinkui sitikinam, kad nebuvimas gilesni

buinskis,A. Galdikas, V. Jonynas, T. Kulakauskas ir J. Steponaviius) ir pirmosios

meno iekojim arba seniai nudvt meno form mgdiojimas ms men udo.

parodos proga paskelbtuoju manifestu iauk gyv ir nauding diskusij, kuriose

Mes pasiry iai atgimstanios tvyns epochai tarnauti ir kurti ios epochos sti-

buvo rykinamos lietuvikos dails linkms ir siekimai.

li. Meno krinys nauja gyvenimo realyb [...] Pripastam i dien formalinius

39

Ars gim, kai sjdio steigjo Vizgirdos odiais tariant grup lietuvi daili-

meno ukariavimus, nes jie teikia mums daugiau krybins laisvs.

nink, turj progos giliau painti prancz tuometins dails laimjimus, sismo-

Taip, labai bendrais odiais, pasakomas naujos kartos tikjimas ir kitokia sam-

nino, kad realistiniai-impresionistiniai ms senj dailinink darbai labiau skirti

prata. Ars manifestas, kuriuo vliau vienas kitas, po juo pasiras, nebegyveno, buvo

patenkinti ir pataikauti eilinio miesionies skoniui ir j tebeskelbiami idealai yra ne

tam paiam leidinyje plaiau irykintas ir komentuotas Pauliaus Galauns40. Bti

tiktai sustingusio akademizmo aprobacija, bet ir alingos stagnacijos sukljai, kas

Europos meninink eimos nariu, iekoti lietuvikam peizaui iraikos priemoni,

vis gilesn praraj tarp jaunos ms tautos besiformuojani talent ir didiuliais

derinant pasaulins krybos apraikas su lietuvikuoju, liaudies mene ilikusiu cha-

uoliais atsitolinanio europietikojo avangardo.

rakteriu, buvo ir tebra Viktoro Vizgirdos credo. Jis nepaliko io kelio ir tada, kai

ioje vietoje nortume pradti savo pastabas apie sukaktuvininko dailininkikj

Ars mons isiskirst, kai jam paiam teko vadovauti naujai sisteigusiai Lietuvos

keli. Ars sjdis, toks svarbus poskis Lietuvos dails istorijoje, yra lygiai reik-

dailinink sjungai, kai ujo okupacijos ir teko palikti savo krat. vilgsnis Viz-

mingas Viktoro Vizgirdos asmenikam krybiniam apsisprendime. Tai tikroji jo

girdos tapybos raid tai patvirtina.

tapybins biografijos pradia. J ymi intuityvus savo davini ir vidins struktros

i vasar, praleidiant kelias saultas savaites vaiingoj dailinink Anastazijos

painimas ir konsekventikas bei rimtas iekojimas atitinkanios iraikos. Nedaug

ir Antano Tamoaii globoj41, atsirado prog su Vizgirda plaiau isikalbti apie jo

39 Minimi pagrindiniai grupuots Ars nariai: Antanas Gudaitis (19041989), Antanas Samuolis
(18991942), Juozas Miknas (19011964). Toliau ir likusieji jos dalyviai: Mstislavas
Dobuinskis (18751957), Adomas Galdikas (18931969), Vytautas Kazimieras Jonynas
(19071997), Telesforas Kulakauskas (19071977) ir Jonas Steponaviius (19071986).

570

40 Dails istorikas ir kritikas,M. K. iurlionio galerijos direktorius Paulius Galaun (18901988)

greiiausiai prinekintas Adomo Galdiko prim jaunj modernist parod savo
vadovaujamo muziejaus sales ir para vad Ars pirmosios parodos leidiniui.
41

Vizgirdos bendraaamiai karjer nepriklausomoje Lietuvoje pradj lietuvi ieivijos

571

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I V s k y r i u s . N a r at y v i n i a i t e k s ta i / P r o g i n i a i t e k s ta i

ankstyvesn kryb ir ko jis iandien ieko savo naujuosiuose darbuose. Tokiu bdu

monj ilgai brendusi mintis apie spalvos absoliut dominavim susikristalizavo

buvo laimingai upildyta spraga, kuri ias pastabas raaniojo kartos atstovams atsi-

aik sprendim: tapyboje spalva yra viskas. (Galtume ia paratje tuojau

rado dl labai paprastos prieasties: kai jie pradjo lankyti parodas, Viktoras Vizgir-

pastebti, kad is sprendimas buvo tam tikra prasme savarankikas, nes Matisse

da buvo jau iekojim laikotarp baigs ir nutaps vis eil krini, i parod sals

savo drobse ypa vlyvoje kryboje yra js stipr spalvos ir linijos kom-

atradusi keli muziejus ir privaias kolekcijas.

promis.) ia linkme, pripastant spalvinio sprendimo primat, Vizgirda kreip

Su ypatinga pagarba dail. Viktoras Vizgirda mini profesori dail. Justin Vie-

savo iekojimus. Kaip tiktai dl to jis nra gilinsis portret gamtovaizdis buvo

noinsk [18861960]. Jo vadovaujamoj tapybos studijoje (tuometinj Kauno Meno

jo terenas, jo pasaulis, jo pagrindinis ir vienintelis realizavimosi objektas. Lietu-

mokykloj) Vizgirda nuo 1920 iki 1926 met sigijo pagrindines inias. Mokykl bai-

vikosios lygumos ir dangus tarnavo jo drsioms kompozicijoms fonu, kur buvo

g bronzos medaliu u savo tapybos darbus. Vliau, kaip vietimo ministerijos sti-

augusios iaudiniais stogais pirkios, tvoromis rminti vienkiemiai, banyios ir

pendininkas, Vizgirda ivyko Paryiun, kur Andr Lhote Akademijoj42 19271928m.

j akmeniniai mrai. Ir mediai. Mediai, gyvesni negu mons. Mediai tyks

ts tapybos studijas. O dail. Vienoinskio vaidmuo jaunj ms dailinink kartos

ir pilni vjo, mediai nuolanks ir maitaujantys. Mediai, akomis irai alt

formavime yra buvs didelis. Vienoinskio gebta atspti kiekvieno aukltinio indi-

dangaus mlynum, kaip gyslomis, kuriomis teka nirus ir paslaptingas ems

vidualyb, davini skal, stengta pasukti pradedaniuosius teisingu keliu, nurodant

kraujas. I ties, Vizgirda yra medi tapytojas, koki msuose reta. Dailininkas ir

dvasiniai panaiausius didiuosius meistrus ir j krybos sidmtinus bruous.

pat gamtovaizd traktuoja, pasakytume, lyg mog; gamta yra jo pagrindin ir d-

Tiesus jo bdas, erudito skonis, pedagoginiai sugebjimai paliko jo mokiniams

kingiausia pozuotoja. Ir mediai ems veide yra jos nuotaik, jos mini reikjai.

ne tiktai nepamirtam mogik tak, bet ir kvp gil ir tikr savo paaukimo

Ne mogus. Jeigu mogus ateina Vizgirdos peizaan, jis tra tenai spalvota dm,

supratim.

ulieta medi alio esio ir melsvu lidesiu vibruojanio dangaus.

alia tiesiogins Vienoinskio pedagogikos takos, kuri suformavo paius

Formalinis paveiksl atlikimas, stebint Vizgirdos krybin keli, nesuskaldytas

pagrindinius dail. Vizgirdos krybines laikysenos bruous, takos dar fovizmas

atskirus, grietai skirtingus, periodus. Labai i lto, smoningo vidinio apsispren-

(viena i ekspresyviausi revoliucini srovi pranczuose, sukilusi prie konven-

dimo diktuojamas, jo tapybos spalvinis ir faktrinis charakteris yra keitsis. Ypa

cionalum ir akademizm; jos atstov tarpe randame tokius ikilius dailininkus,

aikus spalvins gamos transfigravimas pastaruosiuose Vizgirdos darbuose, atlik-

kaip Matisse, Rouault, Derain, etc.) ir atskiri dailininkai: Levitan [?], Delacroix,

tuose tremtyje. nir alt alsvj ir melsvj kolorito ton dominavim siter-

Van Gogh, Gauguin ir Monet. Sukaktuvininkas papasakojo, ir dabar dar, matyti,

pia iltesni, diugesni ir saultesni plmai. Bet esminis kompozicij pobdis nra

to vykio atsiminimo sujaudintas, kaip jis pirm kart LEsprit nouveau urnale

pakits. Jo ankstyvesniuose darbuose, tiesiog prieodiu taps viepatauja alias

atrado Henri Matisse [18691954] reprodukcijas ir kok nepaprast spd padar

daas: jis moduliuojamas imtais varijacij, prigesinant ligi dulkto vasaros prie-

jam ito genialaus pranczo spalviniai sprendimai. Tada jaunojo dailininko s-

bland alsvumo pakels liepose ir liepsnojant ligi intensyvaus riksmo pavasario

sula girtuose berynuose; udengiant drobs erdv plaiais, sodriais velumos ka-

dailininkai tekstilininkai Anastazija (19101991) ir Antanas (19062005) Tamoaiiai gyveno

Kanadoje, Ontario valstijoje.
42

Acadmie de Andr Lhote prancz dailininko, pokubistins tapybos teoretiko ir praktiko

Lhoteo (18851962) privati mokykla, nuo 1921m. veikusi Paryiuje, Monparnaso rajone,
kuri lank Williamas Kleinas, Tamara de Lempicka, Henri Cartier-Bressonas, taip pat kai
kurie Lietuvos tapytojai, tarp j Gudaitis, Vizgirda.

572

muoliais arba (beveik Van Gogh primenaniais) nervingais spyruokliniais liepsn

lieuviais audros kapojam medi masyv, iaukiant lyrikai ram kontakt su
irinio akimi arba j ugaunant beveik skausmingu nervingumu. alia ir mlyna,
lietuvikojo peizao siel geriausiai ireikiantys tonai, visu savo mistiku sunkumu
ir dramatikumu inkorporuoti Vizgirdos ankstyvojoj kryboj.
573

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I V s k y r i u s . N a r at y v i n i a i t e k s ta i / P r o g i n i a i t e k s ta i

Teptuko utikrintas palietimas ir kompozicijos aikumas yra kiti du svarbs Viz-

ir menininko. Ir vis dlto impresionizmas tebuvo pasyvus estas, konsekventika na-

girdos darb enklai. Jeigu apibdinim suverenus teptuko valdymas i viso galima

tralisto pastanga kaip galima tiksliau isakyti konkreiosios realybs spd. Viena

vartoti, kalbant apie tapyb, tai io dailininko pasitikjim savim ita formule galima

isivystymo stadija tapyboje buvo atbaigta. Tai jaut 20a. pradios dailininkai, kai

tiksliai ireikti. Ir kas svarbiausia, nra tas pasitikjimas tiktai iorine technikos de-

jie deklaravo trokim tapyti ne tai, k jie mato aplinkoje, bet tai, kas gyva j sieloje.

monstracija kitiems, bet gilaus savo udavini painimo idava, kai tuioji drob, dar

Taip buvo engtas ingsnis kitok mogaus ir gamtos traktavim tapyboje. Gam-

prie j palieiant teptuku, yra padalinta ir atiduota visam, dvasioje jau egzistuojan-

tovaizdis drobje pakito. Tapytojas m tapyti savo sielos peiza, panaudodamas j

iam, peizaui, kiekvienai detalei su visa jos spalvine kokybe. Todl ir paiuose anksty-

supani tikrov tiktai kaip pagalbin priemon, kaip ifro iorin keval.

vuosiuose savo darbuose Vizgirda tikina mus, kad kaip tiktai jo pasirinktoji kompozi-

Lietuviai tapytojai stojo iton raidon kartu su realizmo saullydiu ir pradedan-

cija ir jo padtoji spalva yra vienintels tinkamos tokiam gamtovaizdio fragmentui ir

iu dienoti impresionizmu. Palik nuoalj vizijin iurlionio kryb (toki vieni

itokiam, btent, sprendimui. Dailininko tikrumas kasmet labiau brendo ir tvirtjo, ir

ir grandiozin savo vienkartinj iraikoj), dar iandien galime lengvai atsekti, kaip

iandien neperddami galime tvirtinti, kad Vizgirda yra vienas tarp nedaugelio ms

ms dailininkai atstovauja trims pagrindinms dails srovms: realizmui, impre-

tapytoj, kuris spalvos niuansavimo, pusiausvyros, atliepimo ir kontrastavimo proble-

sionizmui ir ekspresionizmui. Pirmieji yra akademizmo adeptai, tiki tikrovs kopi-

mas geba sprsti su paymtinu skoniu, subtilumu ir drsa.

javimo pilnatve; antrieji dalinai iek kompromis su realizmu, arba sek gausiais

Savotikas yra gamtovaizdio evoliucijos ritmas meno istorijoje. Senieji kin

prancz impresionist pasireikimais, arba susikr itoj turtingoj tradicijoj savo

akvarelistai traktavo gamt ir mog tolygiu intensyvumu; j spalvotuose lapuose

prijimus ir sprendimus; tretieji transfigruoj realyb taip, kad ji virst j vidins

stengtasi su nepaprastu sijautimu ir precizija perduoti gamtos vienkartin gro ir

laikysenos ir nuotaikos reikja.

subtiliausius jos niuansus. Vakarietikojo meno pradioje gamta nevaidino beveik

Viktoras Vizgirda priklauso pastariesiems. terpme trump ekskurs meno isto-

jokio vaidmens: ji buvo naudojama kompozicinms tutumoms upildyti, antraei-

rijon, kad laimtume iok tok perspektyvin vilgsn ms sukaktuvininko kryb.

liam fono pavairinimui, figrini kompozicij atvieinimui. Dar didingoj rene-

Avangardist ir pionieri ygius visados lydjo ir lyds nepasitikjimo ir nesupratimo

sanso epochoj gamta tebuvo nereikminga detal. Tokia ji iliko ir viduraminiame

elis. Ir Vizgirdos peizaai daugeliui tebra svetimi, net nesuprantami, nors juos

laikotarpyje. mogus tuomet domino tapytoj mogus buvo centrin figra, jis

galtume tam tikra prasme pavadinti jau klasi[ki]niais. iuo metu nerimstani dai-

vienas, atrodo, tegaljo isakyti skaudamuosius klausimus ir jo elyje blanko ir

linink kolonos smaigaliai yra nueng ligi tapybini galimybi ribos, danai j jau ir

nyko aplinka. Viduramiams baigiantis, i lto, visai neymiai, ateina tapybon pei-

pereng. Vizgirda tuo tarpu atrado savo keli ir juo eina tikras ir savarankikas. Jam

zaas. I pradi elegantikai suukuotas la mode, kaip pseudoklasiki perukai ir

pakako sismoninti pai pagrindin revoliucin ekspresionizmo mint dailininkas

sustir krinolinai, vliau romantinio ilgesio migla ulietas ir apgyvendintas pasaki-

formuoja ne tiktai menin, bet ir empyrin tikrov, kad jisai galt i jos pasidaryti ir

komis btybmis, dar vliau skurdiai paprastas ir nuogas, realisto racionaliai ap-

kit, nemaiau svarbi ivad: kiekvienas naujas ingsnis negali bti iorin demons-

sprstomis spalvomis paspalvintas. Ir tiktai tada, su impresionizmo gimimu (kurio

tracija, bet turi bti brandinamas viduje ir gimti kaip neivengiamyb.

krikto tvai, kaip keista!, buvo anie senieji kin akvarelistai), peizaas okupuoja

Gausioj lietuvi gamtovaizdinink eimoje Vizgirda yra vienas originaliausi ir

tapyboje lygiagrei viet su mogumi, teisingiau, absorbuoja mog, palikdamas ir

fanatikiausi jos atstov. Jis tiki, kad gamtovaizdinj tapyboj yra paslptos visos me-

j tiktai spalvota dme mirganiam gamtovaizdyje. Kartu su nauja, revoliucine spal-

ninio pasisakymo galimybs, kad peiza galima tapyti kaip mogaus veid, kuriame

v gama atsiveria neapmatomos galimybs peizaistams. Gamta nebekopijuojama

atsispindi kiekviena dvasin bsena. Ir, reikia pasakyti, Vizgirda kaip tiktai toki dva-

dailininko idealu tampa fiksavimas paio atmosferos fenomeno, esanio tarp daikt

sint gamt tapo. Tai yra pastebj dails kritikai, vertin jo darbus. Latvis Jlijs Ma-

574

575

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I V s k y r i u s . N a r at y v i n i a i t e k s ta i / P r o g i n i a i t e k s ta i

dernieks [18701955] sako: Tamsios mistikos takoj irtini V. Vizgirdos paveikslai...

duoti. Reminiscensijom kurti nemanoma. Todl jie iandien tapo svetimo krato

LatvisA. [Viktors?] Eglitis: Vizgirdos tapyba niri ir sunki, tonai gils ir persunkti,

medius ir dang, bet juos tapydami tapo save. Kaip visados. Toks yra Vizgirdos

form kryba kompaktin ir suprastinta. Jan Silin [?]: V. Vizgirdos portretuose ir

krybinis procesas: atrasti nors tolim atitikmen tam, kas gyva jame nuo vaikys-

peizauose pastebima kiek Matisse ir Gauguin takos, tikrumos vaizdaviman skver-

ts. Dail. Tamoaitis yra kart taikliai ir smoningai pastebjs: Vizgirda, eidamas

biasi mistikos ir pasakingumo siekimas. Jis labiau mgsta tamsias gamas, kurias gyvi-

iekoti savo peizaams mediagos, neasi ir kirv; jis ikapoja jam nereikalingus

na geltono ir raudono akcentai. Tas romantikas gdumas ir palinkimas prislopint

medius ir perkelia, nukirts, tuos, kurie auga ne taip, kaip jo paveiksle jie tur-

tams bendrj ton bdingas ir kai kuriems kitiems dailininkas. Estas Leo Soonberg:

t augti. Vargu ar galima tiksliau apsakyti ekspresionisto menininko santyk su

Labai stipriai spalvas vartoja ir V. Vizgirda, plius dar isivysius skon. Visa eil jo

vaizduojama tikrove: krybinio vyksmo metu jis yra vienintelis diktuojs ne tiktai

krini krenta akis savo vaizdingumu, veikimo atvilgiu... (Usieni spaudos atsilie-

technik priemoni panaudojim, bet ir egzistuojanios realybs santvark, for-

pimai apie lietuvi dails parod Rygoje ir Taline, ileisti 1937 metais, Kaune). Ir Juozas

m ir spalvas.

Keliuotis 1944 met Krybos 4 numeryje rao: Viktoras Vizgirda... ioj parodoj (Vil-

Esame girdj, Vizgirda ess koloristas. Jei iuo terminu norima apsakyti spal-

niuje, 1944 metais. H. N.) pasirodo atsinaujins ir atgijs. Gils tonai, taurus emo-

vin kultr, skon, tobul technikos painim, taup j panaudojim, tai reikia

cionalumas, ritminga kompozicija, impresionistinis ilgesys, ekspresionistinis spalv

sutikti, kad teigimas teisingas. Tiktai niekad ion svokon netrauktinas kiek tai

traktavimas visa tai pagauna irov ir j nukelia tyrojo groio pasaul.

lieia Vizgirdos tapyb spalv perkrovimas. Ir kolorito prasme Vizgirda labai i

Mistinis Vizgirdos paveiksl pobdis kritik minimas pirmoje vietoje, alia kult-

lto, tiktai paskutiniuose savo darbuose, ima vesti daugiau ilt ir sault ton,

ringo, skoningo ir utikrinto atlikimo ir specifins spalv gamos protegavimo. Tokiu

kaip idav giedresns visumos, kitokio prijimo. Reikia manyti, kad sukaktuvi-

bdu lidnam lietuvikam gamtovaizdyje nuo ami iliks mistikas charakteris, for-

ninko pastarj met darbas vitra tapyboje (V. dirba vienoje Bostono vitra

mavs kadaise lietuvikj dievdirbi siel ir rtas j krini primityviose, jaudinan-

studijoje) taip pat po kiek laiko atsilieps jo kryboje. Kokiu bdu, iandien dar

iose savo naiviu tikrumu, formose, labai autentikai perduodamas Vizgirdos kriniuo-

per anksti teigti, bet inome, kad pvz. [Georges]Rouault kaip tiktai vitrao techni-

se. Mes, ir savo em nebe paalaiio akimis ir Vizgirdos kryboj matome daugiau

kos takojamas atrado savo ypating, iandieninj tapyboj tok ryk, savit veid.

negu paprast sugebjim sukelti nuotaik: mes matome tapytoj, kuris visa savo btimi

Nauja bus, be abejo, Vizgirdos vitraai, kuri trejet dailininkas jau baigia atlikti:

yra dalis savo upi, mik, sodyb ir dangaus; kuris smoningas, kad jo akys tiktai tada

Krai skerdyns, v. Jurgis su slibinu ir Sopulingoji Dievo Motina.

regs tikr lietuvik gamtovaizd, kai stengs jame atrasti tai, k rado lidinio Kristaus

domu buvo i dailininko igirsti apie jo naujuosius tapybos darbus. Jis ieks

drojai, kai stengs praeiti savo dvasioj vis t keli nuo keliaposms liaudies dainos

naujos iraikos formos abstraktesns. Taiau abstraktizmas turs iaugti i vidaus.

lyrikumo ir graudulio ligi individualiosios kurianiojo atsakomybs, kai suderins em-

Primestinis tiktai technikas abstraktesni form vedimas tesanti akla kopija, ne-

dirbio atviromis vaikikomis akimis regimo pasaulio vaizd su modernaus dailininko,

gyvas manierizmas. Labai taikliai dailininkas palygino io kontinento dailinink

apdovanoto imtais nauj priemoni, forminimo galimybmis. Dar daugiau: mes ma-

daugumos iorin eksperimentavim, besielio abstraktizmo apraikas, su Pranczi-

tome dailinink, kuris yra savo ems dalis, todl jo teptukas taip utikrintai randa tikr

joje iekoma, pirm pirmiausia, vidine laikysena, i kurios prieastingai ir be jokio

spalv ir nefalsifikuot visum. Vizgirdai nebuvo reikalo tapyti saldius tariamos Lietu-

forsavimo iauga ir naujas forminimas.

vos atvirukus, nes jis paino tikr savo gimtos ems veid ir siel.
iandien ms dailininkai prarado savo peiza. Brangiausio kvpjo nebra.
Kad Vizgirdos tipo dailininkams tas praradimas skaudiausias lengva sivaiz576

Tokio gilaus ir tvirto laikymosi linkime Viktorui Vizgirdai ir ateityje. Bendroj

kovoj u nesuprofanuot men iandien turi visi ms krjai ginti ukariaut viet
kultring taut eimoj.
577

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

Pabaigai keletas trump Viktoro Vizgirdos biografini metmen:

I V s k y r i u s . N a r at y v i n i a i t e k s ta i / P r o g i n i a i t e k s ta i

iskyrus tapyb. Kuriamas unikalaus ir originalaus tapytojo paveikslas, nepalies-

Gims 1904m. sausio mn. 14 d. Domininkoni vienk. Garliavos vals., Kauno

tas kasdienybs rutinos ir banalybs. Po trumpos, tinkam progin nuotaik tei-

apskrityje. 19301940 metais dst paiyb Raseini ir Paggi gimnazijose ir Kauno

gianios angos apie bgant laik kuriamas XXa. Lietuvos dails reformuotojo

amat mokykloje. 19401944 met laikotarpyje jo Vilniaus dails akademijos ins-

atvaizdas. Literatrikai graus ir pagavus pasakojimas n akimirkai neleidia su-

pektoriaus, vliau rektoriaus, pareigas. Nuo 1946 iki 1949 met dst tapyb ir buvo

abejoti autoriaus teiginiais. Vizgirdos indlio vert rykinama lyginant jo kryb

administracijos direktorium cole des Arts et Metiers [ieivi i Lietuvos steigta

su klasikinio modernizmo dails korifj darbais ir nukrypstant peizao istorij,

Dails ir amat mokykla prancz okupacinje zonoje], Freiburg i.[m] B.[reisgau]

kurioje pasitelkus kritik (ekspert) nuomon iekoma vietos Vizgirdos paveiks-

Vokietijoje. 1950 metais atvyko JAV.

lams. Vertingos pastabos apie dailininko susidomjim fovizmu ir Henri Matis-

Nuo 1930m. dail. Viktoras Vizgirda dalyvavo visose Lietuvi Nepriklausom-

seo kryba toki analogij veng iekoti u Geleins udangos gyven soviet

j dailinink draugijos ir Lietuvos dailinink sjungos rengtose parodose Kaune ir

Lietuvos dailtyrininkai. Taiau lipdydamas dailininko reformuotojo paveiksl

Vilniuje. 1932m. pagamino dekoracijas V.[ytauto] Alanto pjesei Utvanka, statytai

straipsnio autorius kai kur nusiengia istoriniam tikslumui. Jis nesidrovdamas

Kauno Valstybs teatre. Nuo 1936 iki 1938m. buvo Lietuvos dailinink sjungos pir-

sureikmina Vizgirdos vaidmen kuriant grupuot Ars, numenkindamas kit jos

mininku. Dalyvavo iose lietuvi dails parodose usienyje: Rygoje 1937 m., Taline

nari, ypa Gudaiio, indl, kuris neabejotinai prilygo Vizgirdos nuopelnams,

1937 m., 1947m. Oldenburge (Vokietijoj), 1948m. Hanau (Vokietijoj), 1949m. Frei-

lengva ranka grupuots nuopeln arbitru paskiria Pauli Galaun ir pan. Akivaiz-

burge (Vokietijoj), 1949m. Amsterdame (Olandijoje) ir 1949m. New Yorke (USA).

du, kad Nagys Vizgirdos krybos vaizd susidar i ieivijoje tapyt paveiksl ir

1938m. Lietuvi dailinink sjungos parodoje gavo tapybos premij u peiza

pavieni reprodukcij, nes dailinink pristato iimtinai kaip peizaist. Pasaas

Viakio Rdos banyia, o 1948m. lietuvi dails parodoj Hanau Lietuvi tremti-

apie Vizgirdos sugebjim tapyti medius ir medio motyvo reikm jo krybo-

ni bendruomens premij u kompozicij I darbo.

je vertas poeto plunksnos, taiau auktinant peizaisto talent nuvertinami pui-

Vizgirdos darbai buvo sigyti i muziej:M. K. iurlionio Galerijos Kaune, Vilniaus dails muziejaus, Alkos muziejaus Teliuose, Auros muziejaus iauliuose

ks ankstyvieji Vizgirdos portretai, ypa autoportretai, net neusimenama apie

fovistins dvasios interjero scenas. Tok poir paaikint faktas, kad pastarj

ir Rygos dails muziejaus Latvijoje. Privaiose kolekcijose:M.A. Finstler, Londone

krini (jie liko Lietuvoje Vilniaus ir Kauno dails muziejuose bei privaiuose

(D. Britanijoj) ir K. Kohlberger, Vokietijoje.

rinkiniuose) straipsnio autorius nemat arba jie jam buvo pastami vien i reprodukcij ir didesnio spdio nepaliko.

K o me n ta r as

Dails istorijos poiriu Nagio straipsnis neabejotinai vertingas ir informaty-

takingo ieivijos poeto Henriko Nagio (19201996) straipsnis apie tapytojo

vus Vizgirdos krybos interpretacijos altinis. Kai kurios teksto vietos, pavyzdiui,

Viktoro Vizgirdos (19041993) kryb buvo ispausdintas 1953m. svarbiausiame

pasaas apie peizao anro reikm dailininko ir jo irovo nacionalinei tapatybei

lietuvi ieivijos visuomens ir kultros urnale Aidai dailininko 50-meio iva-

(iandien ms dailininkai prarado savo peiza. Brangiausio kvpjo nebra.

karse (Vizgirda gim sausio 14 d.). Teksto autorius siekia aptarti jubiliato kryb

Kad Vizgirdos tipo dailininkams tas praradimas skaudiausias lengva sivaizduoti.

ir jo nuopelnus Lietuvos dailei, laikydamasis proginio teksto reikalavim. Viz-

Reminiscensijom kurti nemanoma. Todl jie iandien tapo svetimo krato medius

girdos biografija pristatyta labai taupiai: nra joki ini apie dailininko eim,

ir dang, bet juos tapydami tapo save.) skatina naujai permstyti XXa. Lietuvos

kilm, socialin padt Lietuvoje ir JAV (apie profesin karjer tekste usiminta

peizao istorij, peiza kaip nacionalins tapatybs raikos bd. Nagio tekstas do-

tik pristatant darb Bostono vitra studijoje), bendravimo rat, kitus pomgius,

mus ir tuo, kad yra tipikas ne tik lietuvi ieivijos, bet ir soviet Lietuvos ratijos

578

579

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

apie aminink dail pavyzdys. Proginio pobdio tekstai, skelbiami dailinink ju-

I V s k y r i u s . N a r at y v i n i a i t e k s ta i / K r i k i o n i k i e j i t e k s ta i

K r i k i o n i k i e j i t eks ta i

biliej arba mirties progomis, buvo ypa populiars nuo XXa. penkto deimtmeio
iki XX a. pabaigos abiejose Atlanto pusse. Jubiliejiniuose straipsniuose ir nekrologuose privalomas principas gerai arba nieko suformavo panegirinio pobdio
kritikos atmain, kurios recidyv iki iol gausu Lietuvos ir lietuvi ieivijos spaudoje. Kita vertus, negalima nepastebti, kad proginio pobdio tekstai apie dailininkus atskirais atvejais yra vienintelis isamus altinis apie vieno ar kito autoriaus
biografij ir kryb, nes juos paprastai raydavo ir teberao dailininko biiuliai, jo
aplinkos mons arba bent jau bendraamiai, nevengiantys pasidalyti prisiminimas

Krikionikieji tekstai nra atskiras ratijos anras. iuo pavadinimu gali bti apr-

ir besistengiantys referuoti svarbiausius pagerbiamo asmens gyvenimo nuopelnus.

piama netiktina anr, danai turini analog pasaulietinje literatroje, vairov. Vis dlto bent dalis j, ypa grindiani pai krikionyb ar glaudiai su-

Gi e d r J a n k e vi i t

siet su liturginiu gyvenimu, gali bti telkiami savarankik altini grup. Toki
grup iskirti reikia ir dl ypatingo krikionybs poveikio dails raidai.
Krikionybs istorijoje nesunku pastebti skirtingos apimties anikonin (atvaizd vartojim atmetani) ir ikonin (vaizdinio reprezentavimo) tradicijas, kartais perauganias nesutaikom konflikt. i tradicij egzistavimas buvo glaudiai
susijs su teologinmis ir liturginmis vizijomis, paremtomis ventuoju Ratu bei
vairiomis filosofinmis prielaidomis. Draudimas gaminti bet kokius religins paskirties atvaizdus (Nedirbsi sau droinio nei jokio paveikslo, panaaus tai, kas yra
auktai danguje ir kas yra ia, emje, ir kas yra vandenyse po eme. Jiems nesilenksi
ir j negarbinsi1) koegzistavo su mogaus ir visatos Krjo kaip amatininko-skulptoriaus (Pradios knygos Tuomet Viepats Dievas padar mog i ems dulki2 ir
helenistins refleksijos paveiktu darnos krjo vaizdiu (Pradinis groio altinis
juos [dangaus knus] sukr3). Ankstyvoji krikioni mintis galynjosi su populiariosios pagonikos kultros stereotipais, anot kuri dievyb buvo juslinio kosmoso dalis, religinje patirtyje besireikianti plastiniu pavidalu. Skulptriniai diev
atvaizdai stabai buvo pasmerkti jau Senajame Testamente, ankstyvieji krikionikieji raytojai Banyios Tvai perm jame suformuluot ir ankstyvojo juda-

580

I 20, 45; plg. st 5, 89.

Pr 2, 7.

Im 13, 3.

581

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I V s k y r i u s . N a r at y v i n i a i t e k s ta i / K r i k i o n i k i e j i t e k s ta i

izmo apologet pltot kritik. Todl skulptriniai atvaizdai krikioni religinje

diusiuose norminio pobdio veikaluose ne tik nurodomi svarbiausi ikonografi-

praktikoje IIIVa. buvo traktuojami ypa rezervuotai, nors jau IVa. sarkofaguo-

niai biblini scen, Jzaus ir ventj vaizdavimo principai, bet ir aptariami anks-

se randame biblines ir simbolines scenas vaizduojani bareljef . Ryt Banyios

tesni kriniai, svarstomas j santykis su ikonografine tradicija, silomos estetins

praktikai skulptros iki iol lieka svetimos. Ikonoklastin (ikon draudimo) politika,

banytinio ir religinio meno gairs. Norminamieji veikalai tyrintojui padeda

smarkiai suprieinusi Bizantij (730787, 814842), atvaizd klausimas Karolio Di-

susiorientuoti ikonografijos kaitoje, suvokti krinio viet to meto religinio meno

diojo imperijoje, XVIXVIIa. kalvinist atvaizd naikinimai, Tridento susirinki-

kontekste (ikonografins inovacijos, meninis originalumas, religinis ortodoksi-

mo reakcija protestant kaltinimus stabmeldybe visa tampa dl vaizduojamosios

kumas), identifikuoti siuetus.

dails religinje praktikoje buvo lydima gausios teorins ratijos. Jau II a. antros

Krikionikieji tekstai drauge patys yra siuet altinis. Biblija, tiek Senasis, tiek

puss apokrifiniuose Apatalo Jono darbuose, pasakojant kaip Jono stebukl paty-

Naujasis Testamentai yra kvpimo altinis ne tik banytinei ar platesne prasme

rs mogus usak biiuliui dailininkui slapta nutapyti apatalo portret i natros,

religinei dailei. iuolaikinje dailje nesunku rasti bibliniais siuetais sukurt nuo-

alia domi detali apie dailininko darb pateikiamas moralizuojantis svarstymas

saikiai sekuliari (pavyzdiui, Salvadoro Dali) ar net radikaliai prieing pradinms

apie menk fizinio atvaizdo reikm ; i jo plaukianti ivada nuolat provokuos krik-

Biblijos intencijoms darb (Andres Serrano, Dorota Nieznalska). Reikia atkreipti

ionikj mstym: tai, k padarei, yra vaikika ir netobula: nutapydinai negyvo

dmes, kad kai kada kaip altinis naudingesnis bna Vulgatos (tradicinio lotyni-

mogaus negyv paveiksl. Jono Damaskieio Apologijoje prie ventj ikon

kojo vertimo) tekstas ( liet. k. j yra iverts arkivysk. Juozapas Skvireckas), o ne he-

niekintojus Rytuose, Karolio knygose (tarp 790 ir 793) Vakaruose, vliau gausiuose

brajiku ir graikiku originalu paremtos iuolaikins versijos gyvosiomis kalbomis6.

katalik polemist veikaluose pltojama atvaizdo teorija, paremta tiek biblinmis

Biblins epochos siuetus papildo ir prapleia apokrifin literatra, imituojanti bi-

bei dogminmis prielaidomis, tiek platonikja ir aristoteline mimezs teorija, tiek

blinius anrus. Antai, tik apokrifuose minimi maamets Marijos kopimas venty-

sielovadine praktika (atvaizdai berai Biblija).

klos laiptais, vos gimus kdikl Jz savo alsavimu ild asilas ir jautis, kai kurios

alia bendr teorini vaizduojamosios dails perspektyv krikionikieji

Prisiklimo ikonografijos detals, apatalo Jono kankinimas ir t. t. scenos, kurias

tekstai danai turi norminamj pobd, apsiai teikdami konkrei stilistini ir

matome daugybje Vakar dails krini. Iskirtin reikm ikonografijai turjo

ikonografini nuorod. Ryt krikioni (graik, gruzin, rus) ilik XVXVIa.

ventj gyvenimai, ikitridentiniu laikotarpiu svarbiausias rinkinys buvo Jokbo

(bet inoti ir anksiau) Ikon pavyzdi / original (aikinamieji) rinkiniai skir-

Voraginieio Aukso legenda, svarbi ne tik vlesni ventj, bet ir biblini persona-

ti ikon tapytojams; juose apraomi ne tik kanoniniai siuetai bei kompozicija,

ar vyki vaizduosenai7. Reikmingi ir atskiri ventj gyvenimai. v. Prancikaus

bet ir nurodomos konkrei ikon detali spalvos. vairs viduramiki Romos

legend rinkiniai tapo jo ikonografijos pagrindu, vlesni, po Tridento susirinkimo

liturgijai ir banyi puoybai skirti traktatai (ios antologijos poskyryje Pavyzdi knyga skelbiama itrauka i Viljamo Durandieio Apeigyno) irgi prisodrinti
ikonografini nuorod, nors menininko iradingumui paliekama daugiau erdvs

Gal garsiausias pavyzdys Vulgatos pasakymas apie Moz, kad po pokalbio su Dievu jo
veidas gaudavo ragus (I 34, 35), nors originalo mintis ta, kad Mozs veid apsupdavo
spinduli pluotai. Garsusis Michelangelo Moz skulptra popieiaus Julijaus II antkapiui
(15131515) kaip tik pavaizduotas su nedideliais ragais.

Lietuvikas vertimas: Jokbas Voraginietis, Aukso legenda, arba ventj skaitiniai: pirma
knyga, vert V. Gerliakien, S. Narbutas, V. Stalioraityt, T. Veteikis, Vilnius: Lietuvos
literatros ir tautosakos institutas, 2008; idem, Aukso legenda, arba ventj skaitiniai:
antra knyga, vert V. Gerliakien, N. Klingait-Daseviien, S. Narbutas, V. Stalioraityt,
T. Veteikis, Vilnius: Lietuvos literatros ir tautosakos institutas, 2008.

negu Rytuose. Po Tridento susirinkimo (15451563) XVIa. pab. XVIIa. pasiro-

4 Euzebijo Banyios istorijoje (VII 18) minima labai sena neva Jzaus, pagydanio moter,
skulptra veikiausiai nra krikionika ir vaizduoja ne Jz, o Eskulap.
5

Acta Ioann 9[26]12[29].

582

583

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

kanonizuot ventj biografijos buvo veriamos vairias kalbas ir danai tapda-

I V s k y r i u s . N a r at y v i n i a i t e k s ta i / K r i k i o n i k i e j i t e k s ta i

Iminties knyga, 13158

vo savarankiku tekstiniu ikonografijos altiniu. Reikminga ikonografini altini

grup pirmj krikionybs ami kankini aktai, t. y. j tardym ir kankinim

> Tekstas i: ventasis ratas. Senasis ir Naujasis Testamentas, vertAntanas Rubys,

apraai: kai kada tai autentiki istoriniai dokumentai, kai kada legendinio po-

eslovas Kavaliauskas, Vilnius: Katalik pasaulis, 1998, www.biblija.lt

bdio, persunkti fantazijos lsmo tekstai. Dvasinio ugdymo ir teologiniai veikalai

(komentarai vertj ir rengj, baigiamasis komentaras Vytauto Aliausko)

danai svarbs siekiant suprasti abstrakias moralines ar teologines idjas, danai

knijamas alegorij pavidalu (pvz. dorybs), o kai kada pasitelkiant ir ventojo
Rato siuetus.
C. Ypatinga Dievo apvaizda ijimo metu
V y ta u ta s A l i a u s k a s

13
1 Juk i prigimties kvaili
buvo visi mons,
kurie gyveno Dievo nepaindami
ir kurie, matydami gerus dalykus,
nepajg painti To, Kuris yra, 9
nei pripainti menininko,
stebdamiesi jo darbais!
2 O laik dievais arba ugn,
arba vj, judr or,
arba vaigdi rat,
galing potvyn,
arba didiuosius dangaus
viesulius10
pasaulio valdytojus.
3 Jei, grdamiesi j groiu,
mons man, kad jie dievai,
leisk jiems suinoti,

Sutrumpinimai, ymintys v. Rato knygas, pateikiami pagal Lietuvos biblist standart.

To, Kuris yra hebr. Jahveh Jahv, ventas ir paties Dievo apreiktas Dievybs vardas.

10 ...dangaus viesulius: lotynikoji Vulgata paaikina saul ir mnul.

584

585

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I V s k y r i u s . N a r at y v i n i a i t e k s ta i / K r i k i o n i k i e j i t e k s ta i

kaip daug didingesnis u juos

ir gyvuli atvaizdus

yra j eimininkas,

ar nenauding akmen, senovs

nes pradinis groio altinis juos

rankos tain.11

sukr.

11 guds dailid, tarkim,

4 Ir jei mones stebino t krini

nusikerta tinkam med,

galyb ir grois,

dailiai nulupa vis jo iev

leiski suvokti per juos,

ir patrauklia apdaila padirba

kaip daug galingesnis yra tas,

nauding reikmen

kuris juos padar.

5 Juk i krini didingumo ir groio

nam apyvokoj naudoti.

12 Nuo rankdarbio atlikusiais ipuliais

panaiai suvokiamas ir j Krjas.

jis isiverda valgyti

6 Taiau t moni nereikia

per daug peikti,

ir prisivalgo iki soties.

13 Bet, tarkim, vien tok niekam

nes jie turbt paklysta

tikus ipul,

iekodami Dievo ir nordami

kreiv ir gumbuot pagal,

j rasti.

jis pasiima ir atspjamu laiku

7 Juk jie nesiliauja jo iekoj,

kruopiai droia.

gyvendami tarp jo krini,

T med jis droia sigytu gdiu,

ir pasitiki tuo, k mato,

duodamas jam mogaus panaum,

nes matomi daiktai yra gras.

14 ar idroia j pana kok nors

8 Betgi vl net jie negali bti

bevert gyvn.

pateisinami,

Apglaists j rykiai raudonais

9 juk jeigu jie steng bti

daais,

tokie sumans,

nudas jo paviri raudonai

jog galjo splioti apie Visat,

ir uteps visas jo dmes,

kodl tad buvo taip lti atrasti

15 jis padaro jam tinkam ni ir,

jos VIEPAT?

stats j, pritvirtina

10 Bet nelaimingi yra sudjusieji

viltis negyvus daiktus,

prie sienos vinimi.

16 Juo rpinasi, kad kartais

tie, kurie dievais vadina mogaus

rank darbus,
menikai apdorot auks, sidabr
586

11

Polemika dl stab dana ventajame Rate. r. Iz 44, 920; Jer 10, 116; Ps 135, 1518. iame
skaitinyje ryku satyra Antikai bdingas anras. Stabai pajuokiami pamokymo tikslu.

587

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I V s k y r i u s . N a r at y v i n i a i t e k s ta i / K r i k i o n i k i e j i t e k s ta i

nenukrist nuo sienos,

ir imintis buvo amatininkas,

kadangi ino, kad pats sau

kuris j pastat,

jis padt negali.

3 bet tavo apvaizda, Tve, j valdo.

Juk i tikro jis tra tik paveikslas,

Juk tu parpinai jam net

ir jam reikia juo rpintis.

jroje keli
ir saug tak per bangas,

17 O taiau mogus, nordamas

melstis jam

4 parodydamas, kad gali taip igelbti

dl nuosavybs ar savo vedyb,

i bet kokio pavojaus,

ar vaik,

jog net neguds mogus

nesigdi kalbtis su negyvu daiktu.

gali ssti laiv.

18 Dl sveikatos jis aukiasi to,

5 Tu nori, kad tavo iminties

kas silpna;

darbai nelikt bevaisiai,

dl gyvybs jis meldiasi

utat mons patiki savo gyvast

negyvam daiktui;

net menkiausiam medio gabalui ir

pagalbos maldauja visikai

perkirt bang m ant plausto

bejg pagal,

saugiai atkeliauja.

laimingos kelions daikt,

6 Juk net paioje pradioje,

ididiems milinams stant,

negalint paeiti;

Visatos viltis isigelbjo ant sielio

19 dl pelno, usimimo
ir kad sektsi amatas,

ir, tavo rankos vedama,

jis prao gdi i daikto,

paliko pasauliui naujos kartos skl.12

kuris negali rank pakelti.

7 Juk palaimintas yra tas medis13 ,

per kur ateina teisumas.

14

8 O rankomis padarytas stabas ir

1 Vl koks kitas mogus,

pats yra prakeiktas,

rengdamasis leistis

ir prakeiktas tas, kas j padar

kelion per lstanias

dirbjas u tai, kad j padar,

jros bangas,

o dljantis daiktas u tai,

aukiasi medio gabalo,

kad buvo pavadintas dievu.

dulesnio u j veant laiv.

2 Juk noras pasipelnyti sugalvojo
t laiv
588

12

Uuomina apie Noj.

13

ie odiai danai pritaikomi ms Viepaties kryiui.

589

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

9 Juk Dievui lygiai lykts

ir nedoras mogus, ir jo nedorumas.
10 Kas mogaus padaryta, bus
nubausta drauge su mogumi,
kuris tai padar.
11 Utat dievikas teismas uklups

I V s k y r i u s . N a r at y v i n i a i t e k s ta i / K r i k i o n i k i e j i t e k s ta i

16 Ilgainiui tas nedoras paprotys

sigaljo
ir virto statymu.
17 Ir valdov sakymu droiniai
buvo garbinami.
mons, negaldami pagerbti

ir pagoni dievus,

asmenikai

nes, kad ir bdami dalis Dievo

toli gyvenani valdov,

krinijos,

sivaizdav j ivaizd i tolo,

jie yra tap pasibjaurjimu,

pasidar matom paveiksl karaliaus,

pinklmis moni sieloms

kur norjo pagerbti,

ir spstais kvailj kojoms.

pataikaudami savo uolumu

12 Juk mintis daryti stabus buvo

itvirkimo pradia,
ir j iradimas gadino gyvenim.
13 Pradioje j nebuvo,
aminai jie neiliks.
14 Juk jie atjo pasaul

nesaniam tarsi esaniam.

18 Bet menininko noras igarsti
skatino net karaliaus nepainojusius
jam dievik garbinim pareikti.
19 Juk jis, galbt nordamas patikti
savo valdovui,

per tuias moni viltis,

tris prie panaumo, duodamas

ir todl j laukia staigus galas.

jam graiausi ivaizd.

15 Tvas, tarkim, pribloktas

20 O minios, suviliotos jo darbo

ne laiku itikusio gedulo14 ,

avesio,

pasidar netiktai atimto vaiko

nnai laik vertu garbinimo t,

paveiksl;

kur k tik neseniai gerb kaip

nn jis garbino kaip diev t,

kuris vakar buvo tik negyvas

mog.
21 Ir tai pasidar utaisyti spstai

mogus,

monijai,

ir perdav paslaptis bei apeigas

nes, patek nelaims ar

savo valdiniams.

priespaudos vergyst,
mons suteik netartinj Vard

14

Mirusij garbinimas siejamas su tvo gedulu; valdov garbinimas siejamas su pavaldiniais,

gyvenusiais tolimose valdose ir garbinusiais matom savo karaliaus statul.

590

daiktams i akmens ar i medio.

[...]
591

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I V s k y r i u s . N a r at y v i n i a i t e k s ta i / K r i k i o n i k i e j i t e k s ta i

kruopiai iminks minkt lyn,

15
1 O tu, ms Dieve15,

i jo nulipdo mums visoki ind.

esi geras ir itikimas,

I to paties molio jis lipdo indus,

kantrus ir neskubantis pykti.

tarnaujanius kilniam vartojimui,

2 Juk net ir tada, kai nusidedame,

ir tokius,

pripaindami tavo galyb,

kurie skiriami prieingam tikslui,

esame tavo.

visus lipdo panaiai.

Betgi nenusidsime,

O kaip kas juos naudos,

nes pripastame,
kad tau priklausome.
3 Juk tave painti yra teisumo virn

pats puodius nusprendia.

8 Tuiai ddamas tris,
i tokio pat molio

ir pripainti tavo galyb yra

jis nulipdo nieking diev,

aknis nemarumo.

nors jis pats taip neseniai buvo

4 Juk ms nesugund nei moni

padarytas i ems

vaizduots kryba,

ir netrukus, atjus laikui sugrinti

nei bevaisiu tapytoj trisu

jam paskolint gyvast,

vairiomis spalvomis nutapytas

turs eiti ten, i kur jis pats

pavidalas.

buvo paimtas.

5 Jo ivaizda paadina kvail

9 Jam nekyla rpesio, kad turs mirti

moni ilges

ir kad jo gyvenimas trumpas.

trokti vien to paveikslo

Veriau jis stengiasi pralenkti

gyvybs ir alsavimo.

auksakalius

6 Blogio myltojai ir tokios vilties

ir sidabrakalius, pamgdioja

verti yra mons,

varkalius

kurie ar juos daro,

ir didiuojasi lipdydamas

ar j ilgisi,

netikrus dievus.

ar juos garbina.

16

7 Juk puodius i tikrj,

10 Pelenai jo irdis,
niekingesn u dulkes jo viltis,
kaip molis jo gyvenimas!

15

Tikrojo Dievo garbintoj ir stabmeldi kontrastas. r. taip pat ir Im 11, 2612, 2. Autorius
pabria tikrojo Dievo garbinimo gryninani tak Izraelio gyvenime.

16

Kvailyst ir nedoryb dirbti ir garbinti molio stabus. Puodius, iekodamas udarbio, lipdo
i to paties molio naudingus indus ir netikrus dievus stabus.

592

11 Jis nepaino to, kuris j padar,

kvp jam veikli siel
ir dav jam gyvybs alsavim.
593

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

12 Veriau ms gyvenim jis

laik tuiu aidimu
ir ms buvim pelningu

I V s k y r i u s . N a r at y v i n i a i t e k s ta i / K r i k i o n i k i e j i t e k s ta i

nes turi gyvast, o stabai jos

niekada neturjo.
18 Be to, jis garbina

prekymeiu.

net lykiausius gyvulius,

Jis sako: mogus turi pasipelnyti

i j vrikumo sprendiant,

visom igalm,

u visus kitus blogesnius. 17

nors ir nedoru bdu.

13 Juk tas mogus geriau u visus ino,

19 Net kaip gyvuliai jie neatrodo

tokie gras,

kad nusideda,

kad galt mogui teikti

kai lipdo i tos paios ems lyno

malonumo;

ne tik dulius puodus, bet ir stabus.

jie pabgo nuo Dievo gyriaus ir

14 Bet uvis kvailiausi,

palaiminimo.

u aklus kdikius skurdesni,

yra tavo tautos prieai ir engjai.
15 Juk jie laik vis taut stabus
dievais,

K o me n ta r as
Iminties knyga yra deuterokanonin, kitaip sakant, priklauso Antrajam kano-

nors ie negali naudotis akimis,

nui graikikai sukurtoms arba i hebraj graik kalb iverstoms ventojo Ra-

kad regt,

to knygoms (kitos: Tobito, Juditos, Siracido, Pirmoji ir Antroji Makabj, Barucho).

nei nosimi, kad kvpuot,

Protestant Banyios j nepripasta kvptomis, taiau Biblijos leidimuose kartais

nei ausimis, kad girdt,

spausdina kaip pried. iandieniuose ekumeniniuose leidimuose jos terpiamos

nei rank pirtais, kad lytt,

tarp Senojo Testamento hebrajikj knyg ir Naujojo Testamento.

ir kojomis, kad vaikiot.

16 Juk mogus juos padar.

Iminties knygos graikika antrat j sieja su imintingojo karaliaus Saliamono

vardu. I tikro ji parayta Ia. pr. Kr. pab., ar net Ia. po Kr. pradioje. Knygoje susi-

Tas, kuriam dvasia tik paskolinta,

pina graik kultra ir tradicin yd imintis, atsiliepianti naujus aplinkos ikius.

juos nulipd;

Susidrimas akis ak su helenistiniu pasauliu ir Egipto pagonybe (manoma, kad

mogus negali nulipdyti

knyga parayta Aleksandrijoje) reikalavo i naujo permstyti meninio atvaizdo on-

save panaaus dievo.

tologin status ir atnaujinti Pradios knygoje dstom sukrimo teologij. Iminties

17 mogus yra marus, k jis padaro

neabotomis rankomis,

knygos autorius, anikonikos (atvaizd nepripastanios) religijos ipainjas, veikiausiai regjo silpstant judaizmo anikonizm (IIIIIa. po Kr. sinagogose jau gau-

visa tai negyvas daiktas.

Jis pats yra vertingesnis u daiktus,
kuriuos garbina,
594

17 ...u visus kitus blogesnius: egiptieiai garbino krokodilus, gyvates, vabalus... krinius,
kurie kvptajam autoriui atrod pernelyg neprotingi ir lykts. r. Im 11, 15; 12, 24.

595

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

su atvaizd), todl jo svarstymai apie krybos esm, gro, skulptoriaus ir tapytojo

I V s k y r i u s . N a r at y v i n i a i t e k s ta i / K r i k i o n i k i e j i t e k s ta i

Vienuolio atsiskyrlio Moscho pokalbis

darb tampa orientyrais, padedaniais interpretuoti svetim kultr, kurioje tenka

gyventi diasporoje. Pasaulis traktuojamas kaip meno krinys, atskleidiantis Krjo

>

Versta i: Alexander Alexakis, The Dialogue of the Monk and Recluse Moschos concerning

imon ir gerum. Antra vertus pasaulio grois kartais gali tai ugoti ir neimin-

the Holy Icons, An Early Iconophile Text, Dumbarton Oaks Papers, t. 52, 1998, p. 190193

tingi mons paius gamtos reikinius gali palaikyti dievais. Stabai irgi yra meno

(i graik k. vert Mindaugas Strockis, komentarus pareng Giedr Micknait)18

kriniai, taiau jie mogaus rank darbas; stab garbinimas tam tikra prasme dar
niekingesnis negu gamtos, nes u j neaptinkamas joks transcendentinis krjas.
i Iminties knygos itrauka buvo naudojama ankstyvosios krikionybs apologet, svarsiusi dails dirbini funkcijas pagoni kulte, Bizantijos ikonoklast

Vienuolio atsiskyrlio Moscho ir [nevardyto panekovo] pokalbis

(VIIIIX a.) polemikoje prie ikonas; ji maiau reikminga Reformacijos kontekste,

apie ventuosius paveikslus

nes protestantai, knygos nelaikydami kvpta, pirmiausia remdavosi atvaizd draudimu Ijimo knygoje (I 20, 45) ir kultini atvaizd kritika prana ratuose.
Skelbiamas Iminties knygos vertimas atliktas kun. Antano Rubio ir pirm kart

Po ilgo pokalbio mintas vienuolis tar panekovui: Igirdai, k rao apatalas

Paulius pakriktytai Banyiai; tad kaipgi nepriimi atgailos, kuri Viepats priima?
Jos nepriimdamas atrodai tiesiog skelbis statym, prieing Kristui.

Vilniuje ileistas 1998m. Savo vert ilaiko ir arkivysk. Juozapo Skvirecko vertimas

is atsak: Saliamonas jus kaltina u tai, kad garbinate paveikslus ir kitus daly-

i lotyn kalbos ir komentaras (paskutin redakcija Roma, 1958). v. Rato knygos,

kus. Juk jis sako: kreiv ir gumbuot pagal jis [pasiima ir atspjamu laiku] kruopiai

idant bt patogiau cituoti, suskirstytos skyriais ir eilutmis, pastarosios danai nu-

droia... duodamas jam mogaus panaum, ar idroia j pana kok nors [bevert]

meruojamos pakeltais skaiiukais. Antratls pridtos leidj, norint palengvinti

gyvn. Apglaists j rykiai raudonais daais, nudas jo paviri raudonai ir uteps

teksto suvokim.

visas jo dmes, jis padaro jam tinkam ni ir, stats j, pritvirtina prie sienos vinimi.
Juo rpinasi, kad kartais nenukrist nuo sienos, kadangi ino, kad pats sau jis padt

V y tau ta s A l i au s k a s

negali. Juk i tikro jis tra tik paveikslas, ir jam reikia juo rpintis. O taiau mogus,
nordamas melstis jam dl nuosavybs ar dl savo vedyb, ar vaik, nesigdi kalbtis
su negyvu daiktu... dl gyvybs jis meldiasi negyvam daiktui19. Kaipgi js garbinate
atvaizd, girddami tokius Saliamono odius, nors jis ir dar kart sako negarbinsi
jokio rankomis padaryto [stabo], nes prakeiktas ir jis pats, ir tas, kas j padar?
Tikratikis atsak: Apatalai tave apsiaut gda ir negarbe20 dl atgailos, o dabar tave sugdins ir Saliamonas. Igirsi apie tuos odius, kuriuos pats paminjai.
18 Graikikame Pokalbio originale Biblija cituojama i Septuagintos (toliau LXX). Dauguma
atvej naudojamos citatos i: ventasis Ratas. Senasis ir Naujasis Testamentas, vert
A. Rubys, . Kavaliauskas, Vilnius: Katalik pasaulio leidykla, 1998. Tose teksto vietose,
kuriose lietuvikas vertimas skiriasi nuo Septuagintos, pateikiamas paodinis vertimas.
Vert. past.
19

Im 13, 1318.

20 Im 14, 8.

596

597

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I V s k y r i u s . N a r at y v i n i a i t e k s ta i / K r i k i o n i k i e j i t e k s ta i

Klysti nepaindamas nei Rat, nei j galybs21. Juk reikia ne tik raides skaityti, bet

o ne krjui33? Argi a Egipte pastaiau dviej itvirkli, Oholos ir Oholibos34, at-

ir painti Rat gali22. Tad vertinkime odius ir suinokime i paties Saliamono,

vaizdus ir garbinau juos? Argi a Babilone Baal35 garbinau? Argi a Palestinoje

apie k ie odiai, ir kam jie tinka, ir jei jis kalbjo apie vykius, ir jei taip vyko,

Dagonui36 aukojau? Jis kaltina tuos, kurie tai dar; tai sako ydams, apie kuriuos ir

kas tai padar. Juk jis sako: nelaimingi yra sudjusieji viltis [ negyvus daiktus], tie,

Ratas didiu balsu aukia; bet kurgi Saliamono laikais buvo krikioni Banyia?

kurie dievais vadina mogaus rank darbus, menikai apdorot auks, sidabr ir

Ji atsirado po tkstanio met nuo tada, kai tai buvo padaryta ir pasakyta. Kaipgi

gyvuli atvaizdus23. Girdjai, k pasak? Argi a nukaliau gyvul i aukso ar sidabro,

dl to kaltini Kristaus Banyi, niekada stabams neaukojusi, nei vaikus udiusi,

tai yra ver ant Horebo [kalno], ir garbinau j? Tada vl sako Saliamonas: rankomis

nei deginamsias aukas, nei bjaurias misterijas [ventusi], nei krinij labiau u

padarytas stabas ir pats yra prakeiktas, ir prakeiktas tas, kas j padar dirbjas u

krj gerbusi ar garbinusi? Tik eretikai nesupranta Rato posaki. Argi Kristaus

tai, kad j padar, o dljantis daiktas u tai, kad buvo pavadintas dievu. Juk Dievui

Banyia po tiek met, tai yra imperatoriaus Konstantino laikais, nerado prie Mam-

lygiai lykts ir nedoras mogus, ir jo nedorumas... Juk mintis daryti stabus buvo

brs uolo [teksto spraga] beverio Apolono statul ir to lakedaimoniei karaliaus

itvirkimo pradia . Tad pasakyk, kas itvirkavo su stabais? Argi a itvirkavau ir

Pausanijo graik tarpe taip igarsinto trikojo ir nesunaikino j, ir Kristaus bany-

aukojau stabui Baal-Peorui ? Argi dl mans mir dvideimt trys tkstaniai per

ios, tai yra ventyklos, nepastat? Argi Kilikijoje Asklepijo ventyklos nesutryp

24

25

vien dien? Argi Finehas nukreip nuo mans [Dievo] pykt ? Tad paklausyk pa-

ir nesugriov, argi Adonio stabo upje nepaskandino? Argi Sirijos Dafnje ta pati

galiau ir likusi Saliamono odi: it Dievo painimo klaid jiems dar neuteko,

Kristaus Banyia tos j beverts graiosios Apolono statulos nesudegino ir kanki-

bet, itikti didelio smyio, kilusio i neinojimo, jie tas baisias blogybes ramybe

nio Babilo ventj palaik saugyklos nereng? Juk dl toki dalyk juos kaltina

vadina, ar atlikdami apeigin vaik udym, ar vsdami slaptas apeigas . Tad sa-

Saliamonas, taip pat ir jo tvas Dovydas, sakydamas: j stabai i sidabro ir aukso,

26

27

kyk man, kas atliko apeigin vaik udym? Argi a aukojau savo snus ir dukteris

padaryti moni rankomis. Burnas jie turi, bet nekalba, turi akis, bet nemato, turi

demonams28? Argi a krat iniekinau, iliedamas krauj29? Argi a ventykloje pa-

ausis, bet negirdi, turi nosis, bet neuuodia. Rankas turi, bet lytti negali, turi kojas,

staiau atvaizd, turint keturgub pavidal, ir j garbinau? Argi lykius30 roplius ir

bet nevaikto [...] Panas juos bus, kurie juos dirba ir kurie jais pasitiki37. Kristaus

gyvulius ant ventyklos sienos a pavaizdavau? Argi mane mat pranaas Ezekielis

banyiai Saliamonas auk: palaimintas yra tas medis, per kur ateina teisumas38.

apraudant31 Adon ir smilkant32 saulei, kaip kalba apatalas: jie tarnavo kriniams,

Akivaizdu, kad jis kalba apie ventj kryi. Ir vl Dovydas kalba tai paiai Kristaus
banyiai: Auktinkite Viepat, ms Diev, pulkite knibsia prie jo sosto pakojo.

21

Ps 34, 26.

22 Mt 22, 29.
23

Apd 8, 30.

24 Im 13, 10.
25

rytas daiktas? Bet pavelk lov, kuri gijo i nukryiuoto ant jo Kristaus: juk [kryius] ivaro demonus, gydo ligas, duoda gyvyb. Apie med, kaip jau minjome,

Im 14, 89, 12.

26 Sk 25, 3; Ps 105 (106), 28.

27

Jis ventas39! Tad atsakyk man: argi ne i medio yra kryius, argi ne rankomis pada-

Sk 25, 9, 11; Ps 105 (106), 30.

33

Ez 8, 11.

34 Rm 1, 25.
Ez 23, 4.

28 Im 14, 2223.

35

29 Ps 105 (106), 37.

36 2Kar 17, 16; Jer 39, 2829.

30 Ps 105 (106), 38.

37

Ts 16, 23.

31

Ez 8, 10.

38

Ps 113, 1216 (LXX 115, 48).

32

Ez 8, 14.

39 Im 14, 7.

598

599

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I V s k y r i u s . N a r at y v i n i a i t e k s ta i / K r i k i o n i k i e j i t e k s ta i

aukia Saliamonas: palaimintas yra tas medis, per kur ateina teisumas, ir Dovydas:

mons! Bti su jais man didiausias malonumas45. Ir kitur: kraujo liejamj atna-

pulkime knibsia prie jo pakojo40. Kuo man tikti, tavimi ar Dovydu ir Saliamonu?

jiems neliesiu46. Ir vl: pagarbi baim kelia tarp savo ventj Dievas, Izraelio

Jie sako: garbinkime; tu sakai: negarbink. Taigi atsakyk, kaip garbini savo Komunij

Dievas47. Ir kitur: kokia mano pagarba tavo draugams, Dieve; kaip sustiprjo j

ir savo Evangelij knyg? Juk ir tai yra rankomis padaryti daiktai, tad kaipgi juos

valdia; skaiiuosiu juos, ir j bus daugiau, nei smlio48. O pranaas Zacharijas

garbini? K tai atsakysi, tiks ir tau, ir man. Jei garbini juos kaip rankomis padarytus

sako: [Viepats, mano] Dievas, ateis drauge su visais savo ventaisiais49. Ir aps-

daiktus, pats patenki Saliamono ir Dovydo odius: prakeiktas tas, kas garbina ran-

kritai, jei mginiau i ventojo Rato pacituoti visk, kas ten pasakyta apie ven-

komis padarytus [stabus]. Tai, dl ko manai priekaitaujantis kitiems, padarei pats.

tuosius, man neutekt laiko50. i ventj atvaizdus, pavaizduotus paveiksluose,

Jis atsakydamas tar: Niekada negarbinu rankomis padaryt stab, o tik tai, k

visuotin Kristaus Banyia garbina ir gerbia visame pasaulyje, auktindama juos

inau turint dievik gali.

ir j imginimus, ir darbus, ir pasnink, ir budjim, ir imald, ir visok tvirtu-

Tikratikis tar: Jei garbini juos kaip turinius dievik gali ir laikai ventais,

m, skelbdama per pietin vaizdavim ir istorin pasakojim, kad ir ia isipildyt

ir gerbi, kodl man priekaitauji ir bari mane, kad ir a taip garbinu? Mes... tikrieji

Dovydo odiai51: kad bsimoji kart j paint j vaikai, kurie dar gims, kad ir

garbintojai... garbiname, k pastame... lovindami dvasia ir tiesa41, dalyvauda-

ie i eils pasakot j savo vaikams, idant ir tie remt savo vilt Dievu52. Taigi kie-

mi ventojoje komunijoje, kuri buvo parodyta kaip Kristaus knas, ir kuri teikia

kvienas tikintysis, kaip minta, pietiniame vaizdavime ir istoriniame pasakojime

tikintiems gyvenim. Nesuteptas Evangelij knygas garbiname kaip nesuteptus

girddamas ir matydamas ir j imginimus, ir j ivaizd, tampa paskatintas ir

Dievo odius, o ventj kankini atvaizdus garbiname ne kaip paprast med ar

narsai, ir uolumui, ir trokimui, ir sins balsui, ir panori i Dievo ir pats gauti

rankomis padaryt daikt, bet kaip sauganius savyje Dievo pagerbto ir palovin-

ir paaukim, ir lemt, ir iganym, ypa matydamas, kad j palaikai ir atvaiz-

to [asmens] ivaizd, nes garbinant palovint tarn, garbinamas ir j palovins

dai daro gydymo stebuklus. Dl to, kai tikjime ir atsidavime prieinu ir buiuoju

Dievas. Taigi a garbinu tuos, apie kuriuos Saliamonas sako: Betgi teisij sielos

juos, a tampu paventintas manyje esanio tikjimo juos pagerbus Diev, dl

yra Dievo rankoje, ir kania j nepalies. Kvail moni akimis atrod, kad jie mir,

kurio jie patys praliejo krauj, atsisak garbinti graik demonikus stabus. O tu,

j ijimas buvo laikomas nelaime, j kelion i ms gyvenimo visika timi,

klysdamas ir nepaindamas Rat, per savo ketinimus ir usitrauki t gd, ne-

taiau jie yra ramybje... Buv truput pavarginti, jie bus labai laimingi, nes Die-

garb ir nelov, kuri, kaip raoma, graikai liejo ant apviestosios Kristaus Ba-

vas juos imgino ir rado savs vertus. Kaip auks auktakrosnje juos imgino

nyios. inok, kad bsi atsakingas baisiajam teismui u vis savo ventvagikum

ir kaip deginamosios aukos atna juos prim. Jj aplankymo metu jie vyts...

ir piktodiavim prie jo ventuosius. Betgi parodyk man savo Banyi, nors

Teis tautas ir valdys mones, o Viepats bus j karalius aminai . Ir dar kart: kas
42

juo pasitiki, supras ties, itikimieji patirs jo meil, nes malon ir gailestingumas
laukia jo ventj43. Ir dar kart sako pranaas Izaijas: palaiminti visi, kurie pasitikdami jo laukia44! Ir Dovydas apie juos sako: kokie auns yra itikimi Viepaties

45

Ps 15 (16), 3.

46 Ps 15 (16), 4.
47

Ps 67 (68), 36. A. Rubio vertimas: Pagarbi baim kelia savo ventovje.

48

Ps 138 (139), 1718. A. Rubio vertimas: Kokios nesuvokiamos man tavo mintys, Dieve,
ir kiek j daug! Mginu jas suskaiiuoti j daugiau negu smlio grdeli.

40 Ps 98 (99), 5.
41

Jn 4, 22 (23).

49 Zch 14, 5.

42

Im 3, 13 (58).

50 yd 11, 32.

43

Im 3, 9.

51

Jn 12, 38.

44 Iz 30, 18.

52

Ps 77 (78), 67.

600

601

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I V s k y r i u s . N a r at y v i n i a i t e k s ta i / K r i k i o n i k i e j i t e k s ta i

kart ivariusi demonus; parodyk man Sabatijo, kur garbini, palaikus, nors kart

Pokalbiui datuoti yra jo vidin informacija remiantis jo autoriui inomais fak-

skausmus palengvinusius ar ligas igydiusius. Bet net pats Sabatijas neigelbjo

tais, minimomis realijomis bei nutyljimais. Tekste minimas eretiko Sabo (m.413),

tavs i paveldto paklydimo.

marginalins sabatist sektos krjo, kapas ymi anksiausi manom Pokalbio

Tada jam atsakydamas eretikas tar: tai, apie Saliamon rodei, apie k jis kal-

dat. i dat patikslinti padeda tai, jog Moschas isamiai remiasi v. Ratu, bet ne

ba, sakydamas, kad nevalia garbinti. Sutinku. Bet kalbdamas apie Sabatij, nero-

Banyios Tvais, be to, niekur neusimena apie Kristaus atvaizd, tapus Bany-

dyto dalyko neteik.

ios gin tema V ir VIa. sandroje. ie faktai leidia manyti, kad Pokalbis tai

O is atsak: A tave ir dl i dalyk utikrinu...

V a. antrojo tredalio veikalas, vadinasi, vienas ankstyviausi ir tuo metu isamiausi ikonofilini traktat.

K o me n ta r as

53

Ikonofiliniai Moscho argumentai: (1) Senojo Testamento draudimas garbinti

Vienuolio atsiskyrlio Moscho pokalbis apie ventuosius paveikslus (toliau Po-

mogaus rank dirbinius buvo skirtas ydams ir pagonims ir netaikytinas krik-

kalbis) rankratis, iliks 1276m. Leono Kinamoso sudarytame ikonofilini tekst

ionims; (2) krikioni Banyia negali bti apkaltinta stabmeldyste, nes ji pati

rinkinyje (Paryius, Nacionalin biblioteka, Codex Parisinus graecus 1115, fols. 278

sugriov pagoni stabus; (3) kryiaus garbinimas alegorikai nurodytas Senajame

280). Kinamosas paymi, kad tekst jis perra i 774775 m. datuoto rankraio,

Testamente; (4) pagarba ventojo atvaizdui liudija to ventojo gerbim ir veda prie

buvusio popieiaus bibliotekoje Romoje. Sprendiant i Paryiaus kodekse esanio

Dievo garbinimo; (5) atvaizdai ir hagiografin literatra saugo ventj asmen at-

fragmento, tai kur kas ilgesnio dialogo itrauka, kuriai pavadinim Pokalbis tikriau-

minim ir kartu pateikia tikintiesiems krikioniko elgesio pavyzdi; (6) kai kurie

siai suteik perraintojas.

atvaizdai, kaip ir relikvijos, turi stebukling gali.

Pokalbis tai dialogas tarp vienuolio atsiskyrlio Moscho arba anoniminio

Pokalbis yra vienas ankstyviausi, savo laiku isamiausi ir elementariausi

autoriaus ir nevardyto krikioni eretiko. Dialogo anras kyla i sakytins tra-

ikonofilini tekst, todl leidia sprsti apie ios tradicijos formavimsi. Jame

dicijos, o ir pats Pokalbio tekstas turi nemaai sakytins kalbos bruo, be to, ne-

panaudoti beveik visi ikonofiliniai v. Rato argumentai. Be to, atskirai aptaria-

tikslios v. Rato ir Pseudo Jono Auksaburnio darb citatos skatina manyti, jog

mas kryiaus ir Biblijos garbinimas, kur vliau ugo ginai dl atvaizd, nors n

cituota i atminties. Kita vertus, akivaizdiai neproporcingas eretiko ir vienuolio

viena gininink pus neabejojo kryiaus ir Biblijos ventumu. Svarbu ir tai, jog

indlis pokalb bei ilgamet literatrin tradicija veria manyti, jog Pokalbis tai

Moscho tekstas anksiausias (jei pasilytas datavimas teisingas) liudijimas apie

literatrinis tekstas, kuriam dialogo anras parinktas siekiant tikinti klausyto-

stebuklinguosius atvaizdus, vliau tapsianius viena esmini Ryt krikionybs

j ar skaitytoj. Nors pavadinime Kinamosas nurod, jog tekste kalbama apie

dogm.

ventuosius paveikslus, Pokalbyje aptariama pagarba mogaus rank dirbiniams,

domu, kad nors Moscho pokalbis buvo inomas Nikjos II susirinkime (787)

neiskiriant atvaizd. Tokie, i esms Senojo Testamento dirbinio samprat atitin-

dalyvavusiems ikonodulams54, jis nebuvo pasitelktas nei kaip atvaizd gerbimo

kantys ginai, buvo dani tarp krikioni ir yd VII a., taiau Pokalbyje Moscho

tradicijos liudytojas, nei dl ikonofilini argument (nors btent iame kontekste,

panekovas nra judjas, bet krikionis eretikas. Tad sprendiant i temos Pokal-

matyt, buvo padarytas Pokalbio nuoraas, kur Romoje rado ir perra Kinamosas).

bis paraytas anksiau nei VIIa. Nesant autentiko rankraio, vienintelis bdas

Manytina, jog Moscho tekstas aktualum prarado, nes nei jo retorika, nei pavyz-

53

Komentaras parengtas remiantis straipsniu:A. Alexakis, The Dialogue of the Monk in

Recluse Moschos Concerning the Holy Icons, An Early Iconophile Text, Dumbarton Oaks
Papers, t. 52, 1998, p. 187224.

602

54 iame komentare terminai ikonofilai ir ikonofobai vartojami bendrja religinio santykio su

atvaizdu / dirbiniu prasme, o ikonodulai ir ikonoklastai nurodo ikonomachijos laikotarp
Bizantijoje (apie 726/30787 ir 815843).

603

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

diai neprilygo kitiems ikonodul autoriams, vis pirma v. Jonui Damaskieiui (r.

I V s k y r i u s . N a r at y v i n i a i t e k s ta i / K r i k i o n i k i e j i t e k s ta i

Jonas Damaskietis. Prakalbos apie atvaizdus

itrauk ir komentar).
Dails istorijai ir teorijai Pokalbis yra svarbus ikonofilinio mstymo evoliucijos

>

Versta i: Contra imaginum calumniatores orationes tres (Patristische Texte und Studien, t. 17),

pavyzdys bei isamus krikionik argument, susijusi su mogaus rank dirbi-

sudaryt. Bonifatius Kotter, Berlin, New York: De Gruyter, 1975 (i graik k. vert Mindaugas

niais ir atvaizdais, rinkinys. Moscho tekstas parodo, kad pradioje diskusija apm

Strockis, komentarus pareng Kristina Mitalait)

visus mogaus dirbinius (Vakaruose tokios pozicijos laikomasi Karolio knygose; r.

tekst ir komentar), o dmesys susitelk atvaizd. Kita vertus, Pokalbis mini stebuklingus, vis pirma, gydanius ventj atvaizdus, taigi uiuopiama pati atvaiz-

I. 9. Bet, kadangi is samprotavimas yra apie atvaizd ir garbinim, isiaikinkime j

d gerbimo pradia.

esm. Taigi, atvaizdas yra panaumas, vaizduojantis prototip, bet taip pat turintis
nuo jo ir tam tikro skirtumo; juk ne visais atvilgiais atvaizdas yra panaus archeti-

Gi e d r Mi c k n a i t

p. Gyvas, prigimtinis ir nepakeistas nematomojo Dievo atvaizdas yra Snus, turintis savyje vis Tv, visais atvilgiais jam tapatus, besiskiriantis tik prieastingumu.
Juk prigimtin prieastis yra Tvas, o Snus yra prieastingumo slygotas, nes ne
Tvas yra i Snaus, o Snus i Tvo. Juk i Jo, nors ir ne vliau u J, [Snus] turi
bt, kuri ir yra pagimds Tvas.
I. 10. Be to, Dievuje yra jo dka bsiani dalyk atvaizdai ir pavyzdiai, tai yra
jo valia, buvusi prie amius ir aminai esanti tokia pati. Juk dievikumas yra visais atvilgiais nepajudinamas, ir nra jame permainos ar uuominos pasikeitim.
Tuos atvaizdus ir tuos pavyzdius ventasis Dionisijus, ityrs daug dievik, Dievui
priklausani ir su Dievu susijusi dalyk, vadina iankstiniais lmimais. Juk visi
Jo numatyti ir neataukiamai bsiantieji dalykai buvo apibrti ir pavaizduoti Jo
valioje prie jiems atsirandant, taip, tarsi kas nors, nordamas pastatyti nam, pirma
numato ir pavaizduoja jo pavidal mintyse.
I. 11. Be to, egzistuoja nematom ir nepavaizduojam dalyk atvaizdai, suteikiantys jiems knik pavidal netobulam suvokimui. Juk ir dievikasis Ratas priskiria
pavidalus Dievui ir angelams ir, aikindamas to prieast, tas pats dievikasis vyras
sako, kad atvaizdai nepavaizduojamiems ir pavidalai neapibriamiems dalykams
buvo suteikti pagrstai, o ne vienintel to prieast galima bt nurodyti t, kad ms
mstymas nepajgia tiesiogiai pakilti iki intelektinio suvokimo, bet reikalauja prast
ir pastam nuorod. Tad jeigu, numatydamas ms suvokim, dievikasis protas
(logos), i visur mums teikdamas priemon pakilti, net absoliutiems, nepavaizduojamiems dalykams suteikia tam tikrus pavidalus, kaipgi nepavaizduos t, kurie pagal

604

605

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I V s k y r i u s . N a r at y v i n i a i t e k s ta i / K r i k i o n i k i e j i t e k s ta i

savo prast prigimt turi pavidalus ir yra troktami, bet dl nebuvimo negalimi maty-

mintis. Niekinga yra tik viena tai, kas neturi prieasties i Dievo, bet yra ms pai

ti? Mat per pojt susidaro tam tikras sivaizdavimas prieakinje smegen ertmje ir

iradimas per savavalik palinkim ir valios nukrypim nuo to, kas atitinka prigimt,

taip jis perduodamas sprendianiajai [daliai] ir isaugomas atmintyje. Juk ir dievikai

prie to, kas prigimiai prieinga, tai yra nuodm. Jei dl statymo negerbi atvaizd ir

ikalbingasis Grigalius sako, kad net labai stengdamasis protas visikai ieiti i knik

draudi juos dl to, kad padaryti i mediagos, irk, k sako Ratas: Viepats kalbjo

dalyk negali, bet neregimosios Dievo ypatybs [...] nuo pat pasaulio sukrimo ai-

Mozei: tai a paaukiau vardu Urio snaus Huro sn Bezalel i Judo gimins, pri-

kiai suvokiamos protu i jo krini55. Juk matome kriniuose atvaizdus, netiesiogiai

pildiau j dievikos dvasios nagingumo, imons ir vis amat painimo, kvpiau

skelbianius mums apie dievikus atspindius; pavyzdiui, kai sakome, kad ventoji

j sumanyti menikus apmatus, k galima padaryti i aukso, sidabro ir vario, [mlynos,

Trejyb, esanti anapus pradios, vaizduojama kaip saul ir viesa, ir spindulys; arba

violetins bei tamsiai raudonos spalvos sil ir plonos drobs], pjaustyti ir rminti

tryktanti versm ir tekanti srov, ir tekjimas; arba protas ir mstymas, ir dvasia,

akmenis, drointi i medio, mokti bet kok amat. Be to, tikk manimi, a pasky-

esanti mumyse; arba ros augalas ir iedas, ir kvepjimas.

riau su juo Ahisamacho sn Oholijab i Dano gimins ir djau ird vis, turini

I. 16. Senovje beknis ir pavidalo neturintis Dievas ir nebuvo niekaip vaizduoja-

imon, imint, kad jie galt padaryti visa, k tau sakiau. Ir dar: Padar malons

mas, o dabar, Dievui pasirodius kne ir gyvenus tarp moni, vaizduoju matomj

sost i gryno aukso [...] [ir] du kerubus56. tai kokia garbinga materija, kuri js nie-

Dievo [dal]. Negarbinu materijos, garbinu materijos Krj, dl mans tapus mate-

kinate. Kas gali bti pigiau u ok vilnas ir daus? Argi ne daai yra tamsiai raudona,

rija ir sutikus materijoje apsigyventi ir per materij vykdius mano igelbjim, ir

ir violetin, ir mlyna [spalva]? O tai ir cherubin atvaizdas. Kaip gali sakyti, kad

nesiliausiu gerbs materijos, per kuri vykdytas mano igelbjimas. Garbinu ne kaip

statymas draudia tai, k jis sak daryti? Jei dl statymo draudi atvaizdus, tai irk,

Diev tikrai ne, nes kaip tai, kas i nebties gijo bt, gali bti Dievas, jei net Dievo

kad ir ab vstum, ir apsipjaustytum, nes ir tai neataukiamai liepia statymas. Bet

knas, neataukiamai taps Dievu per [Trejybs] asmen vienyb (kas ir suteik pa-

inokite, kad jeigu leisits apipjaustomi, Kristus jums nebebus naudingas. [...] Js, ie-

tepim), ir pasiliks toks, koks ir buvo i prigimties, tai yra knas, atgaivintas mstan-

kantys nuteisinimo statyme, [...] praradote malon57. Senasis Izraelis neregjo Dievo,

ios ir protaujanios sielos, yra sukurtas, ne nesutvertas? Vis kit materij, per kuri

o mes atidengtu veidu Viepaties lov atspindime58.

vyko mano igelbjimas, gerbiu ir laikau pagarbos verta, nes ji pilna Dievo veikimo
ir malons. Argi ne materija yra triskart palaimintas ir triskart palovintas kryiaus

K o me n ta r as

medis? Argi ne materija yra garbintinas ir ventas kalnas, Kaukols vieta? Argi ne

Bizantikasis ikonoklazmas (gr. eikn atvaizdas, klsis lauymas, naikinimas)

materija yra gyvenim neanti ir gyvyb teikianti uola, ventasis kapas, ms prisi-

tai VIIIIXa. religinis ir politinis judjimas, nukreiptas prie figratyvini religini

klimo altinis? Argi ne materija yra raalas ir vis veniausias evangelij ritinlis?

atvaizd gerbim. Ikonoklazmo alininkai Ryt imperijoje pralaimjo ir j argumen-

Argi ne materija yra gyvyb neantis stalas, teikiantis mums gyvenimo duon? Argi ne

tai yra prasiau inomi: juk istorija visada isaugo laimjusij mint ir altinius. i-

materija yra auksas ir sidabras, i kuri gaminami kryiai ir padklai, ir taurs? Argi

nome tik tai, kad Ryt imperijos ribose buvo sunaikinti beveik visi banytins dails

ne materija, pirma viso to, yra mano Viepaties knas ir kraujas? Arba panaikink vis

kriniai59. Tarp ymiausi Bizantijos ikonodul (gr. eikn atvaizdas, dulos vergas)

i dalyk gerbim ir garbinim, arba pasiduok Banyios tradicijai ir [leisk] Dievo ir

t, kurie yra Dievui mieli, [Jo] vardu paventinti ir dl to dievikosios dvasios malons
apgaubti, atvaizd garbinim. Neniekink materijos, nes ji nra niekinga; tai manichj
55

Rom 1, 20.

606

56 I 31, 16.
57

I 38, 56 (LXX = I 37, 67).

58

Gal 5, 24.

59 2Kor 3, 18.

607

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I V s k y r i u s . N a r at y v i n i a i t e k s ta i / K r i k i o n i k i e j i t e k s ta i

buvo Damaske, garsioje sir krikion eimoje gims v. Jonas Damaskietis (apie

prigimt gyja matomus pavidalus. ia jis kalba apie Jz, Marij ir ventuosius, ku-

675apie 749). Po tvo mirties Jonas Damaskietis tarnavo kalifui tol, kol prarado jo pa-

rie visi buvo kniki. Tad jeigu yra leistina naudotis analogijomis, ko negali paneigti

sitikjim. Pasak sitvirtinusios legendos, buvo melagingai apmeitas kaip idavikas

ikonoklastai, skaitantys ventj Rat, tai negalima niekinti ir atmesti ikon, kurios

ir u tai jam nukirsta kairioji ranka, prigijusi Jonui meldiantis prie Dievo Motinos

perteikia prigimtin knikj Dievo pavidal ar form. Jonas vardija krikioni ven-

atvaizd. Pateks kalifo nemalonn Jonas Damaskietis paliko Damask ir pasitrauk

tosios istorijos vykius bei realijas, akcentuodamas, kad visos jos yra materialios ir k-

v. Sabos vienuolyn netoli Jeruzals. Greiiausiai ten gavo kunigo, vliau vyskupo

nikos: kryius, Kalvarijos kalnas, ventasis kapas, aukos stalas. Ikon gerbim ginan-

ventimus. Igarsjo pamokslais ir traktatais, kurie peln jam vien aminink pagar-

iose Damaskieio prakalbose ufiksuoti ir argumentai, atskleidiantys esmin Ryt

b, kit prieikum. Laikomas vienu takingiausi krikionybs teolog, XIXa. pa-

ir Vakar krikionybs poirio materij skirtum: Vakar poiriu garbintina tai,

skelbtas Banyios daktaru. ymiausias jo teologijos veikalas inojimo altinis (Pege

kas tiesiogiai susij su Kristumi ir Atpirkimu kryius, Jzaus kapas ir kitos vietos ir

gnoseos). Pirm kart Jonas Damaskietis kaip ikonodulas minimas Hierjos sinode

daiktai, liudijantys ventj istorij, bet tai nereikia, kad taip pat turi bti garbinama

(754), pasmerkusiame ikon gerbim ir jo alininkus. io sinodo ratuose Jonas Da-

visa, kas Dievo sukurta ir Kristaus atnaujinta; pasak Damaskieio, negarbintina tik tai,

maskietis vadinamas eretiku ir Konstantinopolio imperatoriaus prieu.

kas nra sukurta Dievo, kaip nuodm arba nebtis. Damaskietis primena, kad Sena-

Dails teorijai ir istorijai svarbi Jono polemika su ikonoklastais, vadinamosios

jame Testamente Dievas sak pagaminti ventykl ir j puoianius dirbinius i vairi

Prakalbos (Orationes), nukreiptos prie ikon niekintojus, kaip manoma, paraytos

brangi mediag. ios Biblijos vietos tarnaus kaip svarbiausi ikonodul argumentai:

reaguojant imperatoriaus Konstantino V (vald 741775) opus Klausimai (Peuseis) .

anot j, pati krikionika tradicija pateisina ir pagrindia mediagini dirbini nau-

Prakalbose Jonas Damaskietis pateikia ir pltoja atvaizdo samprat: jo pagrindas

dojim religiniais tikslais, kartu suteikdama pagrind kurti ir garbinti ikonas.

60

yra panaumas, perduodantis prototipo figr (autorius vartoja termin character).

Paskutin prakalbos dalis komentuoja ikonodulams vien svarbiausi Senojo

Anot Jono Damaskieio, atvaizdas skiriasi nuo savo prototipo taip Damaskietis

Testamento pavyzdi: malons sost. Primenant isiuvintus vairiaspalvius ange-

atmeta ikonoklast teigin, jog tikrasis atvaizdas turi bti visa kuo, net prigimtimi

lus parodoma, kad ventasis Ratas kalba net ir apie materijos ypatybes. Damas-

tapatus prototipui. Damaskietis polemizavo su ikonoklastais tvirtindamas, kad iko-

kietis kalba apie kerubus kelis kartus, teigdamas, kad Dievas nedraudia vaizduoti

n garbintojai aikiai skiria prigimtin ir dirbtin atvaizdus. Jonas taip pat kalba apie

angel, tik draudia vaizduoti j pat T, kuris yra neaprpiamas ir neapibriamas.

ikonos skirtum nuo jos prototipo: ji perduoda kno, bet ne sielos bruous. Ji nra

Damaskieio Prakalbos iskleidia dails istorijai aktual sistemin mstym

gyva, t. y. kalbanti, samprotaujanti ir t. t. Pasak Jono Damaskieio, mogus trokta

apie atvaizd; dails istorijai svarbios ir jo iskirtos ikonos funkcijos: (a) analogin,

matyti Diev ne tik savo sieloje, bet ir knikai. Jeigu lotynikajame pasaulyje noras

vedanti nuo kniko stebjimo dvasios meditacijos link; (b) auktinamoji, liudijan-

regti knikai yra smerktinas, kaip tai pastebima v. Augustino ratuose, Jonui jis

ti prototipo ventum; (c) charizmin per ikonos gerbim gaunamos prototipo

gerbtinas ir teistas. Jonas sako, kad apatalai ir kai kurie kankiniai regjo Viepat,

malons; (d) apvieiamoji ikona apvieia ir moko jos gerbj; (e) adoracin

taiau jisai trokts matyti Diev ne tik sieloje, bet ir akimis.

ikonai rodoma pagarba perteikia pagarb jos prototipui; (f) atminimo perdavimo;

Pristatomame fragmente Jonas nurodo skirt tarp visikai nemanom pavaiz-

(g) dekoratyvin, liudijanti estetinio poirio ikon kaip dails krin uuomazg.

duoti realybi, pavyzdiui, Dievo transcendentini savybi, ir t, kurios pagal savo

iomis funkcijomis dails istorikai remiasi fenomenologikai interpretuodami Bi-

60 Liet. k. ikonomachij aptaria Simona Makselien monografijoje Intelektualinis vlyvosios

Bizantijos gyvenimas, (Bibliotheca Orientalia et Comparativa, t. 10), Vilnius: KFMI, 2007,
p. 3646.

608

zantijos dails vaizdinius ir j aikinimams svarbius raytinius altinius.

K r i s t in a Mi ta l a i t

609

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I V s k y r i u s . N a r at y v i n i a i t e k s ta i / K r i k i o n i k i e j i t e k s ta i

Karolio knygos

[...] Taigi iuos enklus, tai yra skryni ir tai, kas yra joje, taip pat malons
sost ir kerubus, visad velgiame dvasios akimis ir skverbiams juos visomis proto

>

Versta i: Opus Caroli regis contra synodum (Libri Carolini) (Monumenta Germaniae Historica,

galiomis. Ir neiekome j ant lenteli ar sien su tapiniais, bet proto akimis regime

Concilia, t. 2, priedas 1), sudaryt. Ann Freeman, Paul Meyvaert, Hannover: Hahnsche

toliausiai pasiekiamose ms irdies kertelse. Mes, kurie, pasak apatalo, atidengtu

Buchhandlung, 1998, p. 144145; 169170; 175; 263264; 296297 (i lotyn k. vert Vaidil

veidu Dievo lov atspinddami tarsi Viepaties Dvasios veikimu daroms panas

Stalioraityt, vertim redagavo ir komentarus pareng Kristina Mitalait)

jo atvaizd ir nesileidiame gudravimus ir neklastojame Dievo odio, bet atvirai

skelbiame ties62, nebeiekome tiesos pasitelkdami atvaizdus ir paveikslus; mes, kurie t pai ties, kuri yra Kristus, jo padedami pasiekiame viltimi, tikjimu ir meile.

I.
I, 7. tai kaip suprantamai ir iganingai ventieji vyrai paaikino, kad mogus yra

III.

sukurtas pagal Dievo atvaizd ir panaum, turdami galvoje, kad pagal paveiksl sie-

II, 16. Apatalas Jonas sako, kad Dievo niekas niekada nra mats, tiktai vien-

loje, kurioje yra intelektas, valia bei atmintis, ir pagal panaum bdo bruouose, tai

gimis Snus, [...] Tvo prieglobstyje esantis63. Ir Mozei aukiausioji didyb pa-

yra artimo meilje, teisingume, gerume ir ventume, kurios yra visos neknikos. Kiek

sak t pat: nes mogus negali mans pamatyti ir likti gyvas64. Jei Dievas yra

nuo j supratimo ir mokymo nutol tie, kurie liudijim taiko meistr rank sukur-

neregimas, tiksliau, kadangi yra neregimas, jis btinai yra neknikas. O jei jis yra

tiems paveikslams, turi bti aptarta ne ms, bet palikta sprsti skaitytojui, idant ne

neknikas, jo nieku bdu negalima pavaizduoti kniku pavidalu. Taigi, Dievas

ms plunksna, o jo supratimas pamokyt j, kiek iuo klausimu prikalbta kvailysi.

yra neregimas ir neknikas, todl niekaip negali bti pavaizduotas naudojant k-

Taigi, tas, kuris tiki, kad mogus yra sukurtas pagal Dievo atvaizd ir panaum taip,

nikas mediagas. Todl juo rpestingiau turime iekoti, kas yra Dievo atvaizdas

kaip meistro atvaizdas yra sukurtas pagal mogaus atvaizd, parodo, kad jis tiki, jog

arba kas yra jo veidas, kuriame paymta Dievo tauta. Tad kreipkims su klau-

Dievuje esama kako kniko, o tuo tikti draudia Dievo statymas. Mat jei tai, kad

simu garsj pamokslautoj. Galbt jo pamokyti sugebsime suprasti, kas yra

mogus yra sukurtas pagal Dievo atvaizd ir panaum, tinka ir rank sukurtiems

Dievo atvaizdas. Sakyk, Dievo irinktasis [taip vadintas v. Petras], sakyk, taut

paveikslams, reikia, kad mogus pagal Dievo atvaizd yra sukurtas kniko pavidalo

mokytojau, kas yra Dievo atvaizdas. Sakau, dkokime Dievui Tvui, kuris padar

prasme. O jei mogus pagal Dievo atvaizd sukurtas kniko pavidalo prasme, vadi-

mus tinkamus paveldti ventj dal viesoje, kuris igelbjo mus i tamsybi

nasi, Dievas yra knikas. Bet juk Dievas yra neknikas, todl tai, kad mogus yra

valdios ir perkl savo mylimojo Snaus karalyst; jame mes turime atpirkim,

sukurtas pagal Dievo atvaizd ir panaum, netinka rank sukurtiems paveikslams.

nuodmi atleidim, jis yra neregimojo Dievo atvaizdas65. Pakalbjau apie atvaizd, pakalbsiu ir apie atspaud. Dien pabaigoje jis prabilo mus per Sn, kur
paskyr visatos paveldtoju ir per kur sutvr amius. Jis, kuris yra Dievo lovs

II.
I, 15. Parayta, kad Viepaties sakymu ventasis Moz padar malons sost ir
Sandoros skryni bei du auksinius kerubus, taip pat atskl akmens ploktes61. Taiau
nurodymo garbinti nebta. Ir tikima, kad tuos dalykus jis padirbino ne dl koki nors
prajusi dalyk atminimo, bet dl veniausiojo ateities slpini provaizdio.

atvaitas ir jo esybs atspaudas, palaikantis savo tiesos odiu visat66. tai apa62 2Kor 3, 18; 2Kor 4, 2.
63

Jn 1, 18.

64 I 33, 20.
65 Kol 1, 1215.

61

I 25, 1719; I 34, 4.

610

66 yd 1, 23.

611

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I V s k y r i u s . N a r at y v i n i a i t e k s ta i / K r i k i o n i k i e j i t e k s ta i

talo Pauliaus pamokyti suinojome, kad Dievo atvaizdas yra Kristus, o anie pera

K o me n ta r as

mint, jog reikia manyti, kad is atvaizdas yra mediaginiai atvaizdai. Paulius sako,

Traktat Karolio Didiojo veikalas prie sinod (Opus Caroli Magni contra sy-

kad tas pats Snus, kuris yra tos paios esybs su Tvu, yra Dievo atvaizdas, jo

nodum) pirm kart 1549 m. atspausdino teisininkas katalikas Jeanas du Tillet

lovs atvaizdas ir esybs atspaudas, o anie teigia, kad Dievo atvaizdas yra meistr

(m.1570), taiau dar prie tai protestant teologas Jonas Calvinas (15091564) j citavo savo veikale Krikioniko tikjimo steigimas (Christianae religionis instituto,

pastangomis padaryti atvaizdai.

1550). Sutrumpintai veikalas vadinamas Karolio knygomis (Libri Carolini). Katalikai

kritikavo ir atmet Karolio knyg autentikum tvirtindami, kad tai protestant

IV.
II, 28. [...] Kryiumi, ne paveikslais ipirkta moni gimin. Nes ant kryiaus,
ne ant atvaizd buvo ikabinta pasaulio ipirka. Taigi jis, o ne kakoks atvaizdas,

paraytas veikalas. Popieius Paulius IV (vald 15551559) prie pat mirt ra Knygas Udraustj knyg sra (Index librorum prohibitorum).

it tarnas buvo istatytas vergikai bausmei. Kryius, o ne kakoks paveikslas, yra

Kokiomis aplinkybmis atsirado traktatas?

ms karaliaus insignija, kurios nepaliaujamai akimis laikosi ms kariaunos le-

787m. baigsi Nikjos II banytinis susirinkimas, atkrs ikon gerbim. loty-

gionai. Jis, o ne spalv samplaika, yra ms imperatoriaus enklas, paskui kur

n kalb iverstus jo nutarimus popieius Adrianas I (vald 772795) sak nusisti

m engia ms kohortos. Taigi ne kakoks mediaginis atvaizdas, bet Vie-

Frank karalysts valdovui Karoliui (800 m. v. Petro bazilikoje popieiaus vaini-

paties kryiaus slpinys yra vliava, kurios turime laikytis dvikovos lauke, kad

kuotas imperatoriumi, pagarsjo Karolio Didiojo vardu). Anot to laiko karoling

narsiau kautumms. Tai ginklai, kuriais galime isaugoti laisv, tvirtov, kurios

altini, Nikjos ratai buvo perskaityti vieai valdovui ir dvarikiams. Dvaro reak-

pagalba galime ivengti persekiojani prie antpuoli. Juk kryius yra almas,

cija buvo ypa neigiama: jie man, kad visa Ryt Banyia sinode suklydo, siekdama

kuris sudrebina puolanios piktosios dvasios kard. Tai skydas, kuris istatomas

krikionims primesti ikon gerbim. Karolis nutar tikinti popiei atmesti Ni-

jos strlms ir ietims atlaikyti. Tai krtins arvai, atmuantys jos leidiamus

kjos sinodo sprendimus. Vyskupui Teodulfui Orleanieiui (apie 750/60821) buvo

kaitusius ginkl smaigalius. Kryius yra tvirtyb, su kuria veikiame jos painias

pavesta parayti isam traktat apie sinodo klaidas. Taip atsirado Karolio Didiojo

klastos meandras ir suktybi liepsnas, idant ji nestengt sugundiusi nugalti t,

veikalas prie sinod Karolio knygos.

kuriuos tikinusi pirmj mog laik nelaisvje. Kryiaus medis, o ne atvaizdai

Traktat sudaro keturios knygos, i viso 120 skyri. Originalus, Teodulfo para-

atperka t sen nusikaltim, kur ms protvis padar suvalgydamas medio

ytasis Karolio knyg variantas saugomas Vatikano bibliotekoje (Vat. Lat. 7207). is

vaisi. Kryiaus kabliuku, o ne kokiu nors paveikslu, buvo sugautas nusidjim

rankratis buvo taisomas du kartus: pirm kart dar nebaigtas, antr kart jau po

kurstytojas, kai veikiau proto, o ne valdios, ir veikiau teisingumo, o ne galios

ubaigimo. Nra inoma, kam buvo pavesta veikal taisyti, taiau manytina, jog tai

priremtas buvo priverstas ispjauti grob, kur praryt vos begaljo ilaikyti. Taigi,

dar svarbus Karolio dvaro asmuo, vadinasi, dvare ginytasi dl atvaizd, ir nuomo-

ne meistr mediagini nutapyt atvaizd, bet kryiaus, kur ydai laiko papik-

ns skyrsi.

tinimu, o pagonys kvailyste , slpinio veikimu lugo pasiptusi ir ididi pasaulio

Kodl karolingai taip neigiamai reagavo ikon gerbim? Politins ir ideolo-

imintis. Ir ne per kok nors paveiksl, o per kryi iaikjo, kiek Dievo kvailyb

gins prieastys iuo atveju svarbios, bet ne pagrindins. Nikjos II susirinkimas

67

imintingesn u mones ir Dievo silpnyb galingesn u mones .

68

Karolio Didiojo ir jo didik akyse buvo didel, erezijai artima klaida. Jie taip pat
inojo, jog popieius Adrijanas I pritar Susirinkimui: Teodulfas daug kart, nors

67 1Kor 1, 23.

ir neatvirai, kritikavo popieiaus laik susirinkimo organizatoriams imperatorei

68 1Kor 1, 25.

Irenai (apie 752 803, po vyro Leono IV mirties vald 780802), valdaniai kartu

612

613

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I V s k y r i u s . N a r at y v i n i a i t e k s ta i / K r i k i o n i k i e j i t e k s ta i

su nepilnameiu snumi Konstantinu. Karolis Didysis norjo i padt inaudoti

Banyios mokytojais, tvirtina, kad tik mogaus siela, bet ne knas, yra sukurti pagal

savo politins ir ideologins padties stiprinimui krikionikame pasaulyje. Kitaip

atvaizd. Pirmoji nuodm smarkiai j aptryn, bet Jzus j atkr. Sielos atveju, at-

tariant, jei Ryt valdovai ir popieius klysta, krikionikojo tikjimo skaidrum

vaizdas reikia vis v. Trejyb, o ne Jz kaip Atvaizd. Sekdamas v. Augustinu,

gali apginti tik vienas asmuo lotynikosios imperijos valdovas. Dl i prieasi

Teodulfas teig, kad mogus yra pats tobuliausias ir Diev panaiausias71 sutvrimas.

Karolio knygos taip pat yra ir ideologinis traktatas, kuriame Teodulfas parod, kaip

Besiremdamas v. Augustinu Teodulfas tvirtina, jog knas atgimimo sulauks Prisik-

frank valdovas tobulai knija krikionikosios morals principus ir kaip jis, val-

limo akimirk, kai nebebus mirties72. Sekant ia bibline antropologija daroma ivada,

dovas, siterpia dievikosios Apvaizdos plan.

kad sielos galios ir dorybs yra neknikos ir nematomos. Vadinasi, ikonodulai ne-

Frank neigiam reakcij ikon garbinim mginta aikinti vertimo i graik

teistai naudoja Pradios knyg ikonoms teisinti. Dirbtinis atvaizdas tegali perduoti

kalbos lotyn klaidomis, taiau tai netikslu dl vairi prieasi, i kuri galima

ms knik pavidal, kuriuo esame panas kitus gyvulius, bet ne siel, kurioje

paminti ias: (1) karoling elitas pasiprieino pagrindiniam susirinkimo sprendi-

gldi dievikasis atvaizdas. Ikonodul tvirtinimas, jog Dievo atvaizdas atsispindi kne,

mui, tvirtinusiam ikon garbinim karolingai nesutiko su juo i esms ir teisingas

anot Teodulfo, slepia dar didesn dogmin klaid: Dievas yra knikas.

vertimas ia nieko nebt pakeits; (2) Teodulfas puikiai skiria garbinimo prasmes

Ijimo knygos epizodas, kai Dievas sak Mozei sukurti malons sost, Sandoros

ir aikiai skelbia, jog n viena i j nra taikytina ikonai ar bet kokiam atvaizdui;

Skryni ir auksinius kerubus73, v. Rate apraytus kaip konkreius dirbinius, buvo

(3) pagaliau tam, kad sutiktum garbinti ikonas, vis pirma, jas reikia suvokti kaip

vienas svarbiausi biblini ikonodul argument, remiani ikon garbinim. io

nors kiek ventas, tuo tarpu Karolio knyg autoriaus nuomone, joks mediaginis

epizodo eilutes74 analizuojantis Teodulfas puikiai supranta j svarb. Teodulfas pa-

mogaus rankomis padirbintas atvaizdas negali bti res sacra (ventoji realija), kaip,

stebi, kad v. Ratas ia nekalba apie krini ir juolab dirbtini atvaizd garbinim,

pavyzdiui, ventj relikvijos, Eucharistija, liturginiai reikmenys ar kryius . iuo

tad net j gretinimas nemanomas. Teodulfas primena vien i Grigaliaus Didiojo

poiriu Bizantijos ikonodul ir karoling pozicijos rykiai skiriasi. Dirbtinis mate-

(g. apie 540, vald 590604) apibrt atvaizdo funkcij: atvaizdas atpasakoja pra-

rialus atvaizdas, vaizduojantis Krist, ventuosius arba Dievo Motin, uima aiki

eities vyk. Be to, atvaizdai daniausiai jis kalba apie sien tapyb yra banyios

viet v. Jono Damaskieio (apie 676749) atvaizd hierarchijoje. Teodulfas atsisa-

puomena. 15-ame pirmos knygos skyriuje Teodulfas alegorikai interpretuoja keru-

69

ko iskirti ventuosius atvaizdus (Karolio knygose odis icona nevartojamas); visi

bus, skryni ir ploktes, taip pabrdamas skirtum tarp Mozs ir paprast meistr

atvaizdai jo manymu tra paprasiausi imagines. Taigi tikslesnis vertimas nebt

krini. Mozei tai padaryti saks pats Dievas. is sakymas turi bti suprantamas

pakeits karoling elito ir Teodulfo pair.

atsivelgiant Naujj Testament: du kerubai, velgiantys skryni, reikia dviej

Svarbiausioji nesutarimo prieastis yra ta, kad jau krikionybs pradioje at-

Testament sakralin ry, kitaip tariant, visa tai, kas yra papasakota Senajame Tes-

vaizdo atvilgiu laikytasi skirting poiri ir jau tada isiskyr dvi romnikos kil-

tamente, ireikia Naujojo Testamento tiesos, kurios buvo atskleistos per Kristaus

ms tradicijos graikikoji ir lotynikoji.

auk. tai kodl kerubai galjo girdti Dievo bals, sklindant i Skrynios vidaus.

Atvaizdo teologin ir doktrinin teorija rmsi Pradios knygos ir Laiko kolosie-

Taigi Mozs kriniai turjo sakralin paskirt, jie spinduliavo ventaisiais slpi-

iams interpretacija. Pradios knyga tvirtina, kad mogus yra sukurtas pagal Dievo atvaizd ir panaum70. Visi karoling Pradios knygos komentatoriai, sekdami Vakar

71

Panaiausias, kadangi ne tik yra, kaip akmuo ar augalas, jauia kaip gyvnas, bet ir turi siel
ir prot.

72

1Kor 14, 42.

69 Kryius kaip garbinimo objektas skirtinas nuo Nukryiuotojo atvaizdo.

73

I 25, 1022.

70 Pr 1, 2627.

74

I 25, 1719.

614

615

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I V s k y r i u s . N a r at y v i n i a i t e k s ta i / K r i k i o n i k i e j i t e k s ta i

niais, kitaip tariant, juose gldjo bsimojo Jzaus siknijimo reikm. Teodulfo

plotmje nurodo Karol Didj kaip krikionik valdov ir Kristaus kar, kovojant

manymu, tokius slpinius tegalima skverbtis dvasios akimis ir proto pastangomis.

su pagonimis ir juos kriktijant. Kryiui taip pat priskiriama apsaugin funkcija

Be io Mozs krinio iskirtinumo, Teodulfas, sekdamas v. Augustino biblinio en-

nuo piktosios dvasios ksl. Kryiaus medis, kur mini Teodulfas, apibia kryi

klo teorija, prideda dar vien argument: ie Senojo Testamento slpiniai jau buvo

kaip svarbiausi relikvij, nes med kanios metu liet Kristaus knas.

atskleisti Kristaus atjimu pas mones. Jie nebra aktuals, tad, kas msto kitaip,

Dailtyroje Karolio knygos laikomos vienu svarbiausi lotynikj Vidurami

abejoja Kristaus siknijimu. Tuo Karolio knyg autorius teigia, kad atvaizdus gar-

dails teorijos traktat (suprantama, kalbant iandienos, o ne Vidurami termi-

binti norintys graikai ir rytieiai nepasta Dievo Apvaizdos plano.

nais). Teodulfo suformuota atvaizdo samprata grietai apsiribojo memorialine ir

Karolio knyg 16-as skyrius priskirtinas svarstym grupei, kuriuose Teodulfas

puoybine funkcijomis ir atmet teologin atvaizdo ir prototipo ry, siejant neregi-

atmeta mediagini atvaizd prilyginim ventosiomis realijoms (lot. res sacrae),

mj pasaul su regimaisiais atvaizdais, kuriuo staiatikiai grindia ikon garbinim.

tokioms kaip Sandoros Skrynia, Eucharistija, liturginiai indai ir v. Ratas. Karolin-

Dails istorijoje Karolio knyg teologine pozicija argumentuojama praktin ir este-

g laikais itin paplito kryiaus garbinimas. Apeigose naudoti vairaus dydio da-

tin lotynikj Vidurami dails funkcija, paskatinusi vaizdavimo form vairov

nai i brangij metal pagaminti ir gausiai brangakmeniais puoti kryiai. Plaiai

ir pasakojamojo prado dominavim siuetinje dailje.

buvo garbinamos tikrojo kryiaus, ant kurio mir Atpirkjas, relikvijos: jomis po

Dailtyrininkai Karolio knygomis remiasi analizuodami, pavyzdiui, IX a. pra-

imperatoriaus Konstantino motinos Elenos piligrimysts ventj em garsjo

dioje Teodulfo funduoto ir Iganytojui pavsto oratoriumo erminji de Pr (Ger-

Konstantinopolis ir Roma75, karoling valdomoje teritorijoje j turintys skelbsi 42

migny-des-Prs) mozaikin dekor. Sandoros Skryni vaizduojanti apsids skliauto

ymiausi vienuolynai).

mozaika glaudiai susijusi su Teodulfo tekstu, ir parodo, kaip teologinis argumentas

Teodulfo manymu, savo sakraline prasme atvaizdas negali prilygti ir net negali

virsta ikonografine programa77: mozaikoje pavaizduota tuia skrynia tai pirmosios

bti lyginamas su kryiumi. Kryius yra enklas (signum), tobulai ireikiantis visas

Karolio knygos 15 skyriaus vaizdinimas, kuriame aikinama, jog skrynios ir kerub

krikioniksias tiesas, o dirbtinis atvaizdas, kaip jau buvo pastebta, negali per-

sakralin prasm jau isipild, todl skrynia tuia. ioje ikonografijoje Teodulfas nori

duoti jokios sakralins misterijos. Kryius, vis pirma, yra Kristaus aukos enklas.

dar kart rodyti, kad Sandoros skrynia ir kerubai nra sakralin misterija ir dl to j

Kristus kabojo ant kryiaus, o ne ant atvaizdo, tvirtina Karolio knyg autorius. Pats

naudojimas ikon ventumui ginti netinkamas. erminji de Pr mozaika, istorikai

Kristaus knas paventino kryi ir j tvirtino kaip krikionik enkl. Teodulfas

sietina su Teodulfo matytomis v.M. Marijos Didiosios (S. Maria Maggiore) ir kit

taip pat pabria, kad kryius yra pergals enklas ir imperatoriaus insignija. iame

Romos banyi mozaikomis, praktikai atskleidia Karolio knygose naudojam re-

tvirtinime ikyla imperatoriaus Konstantino, kuris apsiginklavs kryiumi nugal-

gjimo dvasios ir proto akimis samprat, anot kurios, mogaus rankomis padirbintas

jo Maksencij prie Milvijaus tilto, legenda . Kryiaus enklas ideologinje traktato

atvaizdas negali bti nukreipiantis stimulas miniai ir vaizduotei.

76

75

K r i s t in a Mi ta l a i t

Pasak tradicijos, vien kryiaus dal Elena paliko ventajame kape Jeruzalje, kit pasiunt
Konstantinopol imperatoriui, kuris j paslp savo statuloje forume; kelis gaballius
pargabeno Rom. Kai Jeruzal 683m. atiteko arabams, Bizantija liko pagrindine ios
relikvijos savininke. Apie i legend ir jos plitim r. J. W. Drijvers, Helena Augusta.
The Mother of Constantine the Great and the Legend of Her Finding of the True Cross, (Brills
Studies in Intellectual History, t. 27), Leiden: J. Brill, 1992.

formos viesos kolon. Ant kryiaus buvo parayta: Su ituo nugalsi. Nakt imperatoriui
pasirod pats Kristus, liep pasigaminti tok pat enkl, kok jis mat danguje, ir su juo
kovoti.

76 Euzebijus i Cezarjos, Konstantino gyvenimas, I, 2731. Prie eidamas kovos m

Konstantinas dvejojo, kur i diev pasirinkti utarju. Vidurdien danguje pamat kryiaus

77 r. pvz.:A. Freeman, P. Meyvaert, The Meaning of Theodulf s Apse Mosaic at Germigny-desPrs, Gesta, 2001, t. 40, nr. 2, p. 125139; ten pat nurodyta ir ankstesn literatra.

616

617

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I V s k y r i u s . N a r at y v i n i a i t e k s ta i / K r i k i o n i k i e j i t e k s ta i

Gabriele Paleotti. Svarstymas apie ventus

ir pasaulietinius atvaizdus

Dar kiti iuos vardus painiojo ir vartojo kaip sinonimus, kurie visi reik atvaizd. v. Jeronimas rao, kad v. Rate sutinkamus terminus Idola, Aquila reikia
suprasti kaip Figuras vel imagines (Pavidalus arba atvaizdus)80. Ciceronas rao: At-

>

Versta i: Gabriele Paleotti, Discorso intorno alle imagini sacre e profane (1582) (Monumenta

vaizdai, vadinami idola81. Platonas: Idola vadiname atvaizdus, kurie esti ir vande-

studia instrumenta liturgica, t. 25), Libreria Editrice Vaticana, Cad&Wellness, 2002, p. 4649,

nyje, ir veidrodiuose, ir tapytus, ireiktus pavidalais arba figromis, ir kitokius tos

119121 (i ital k. vert Jonas Malinauskas, komentarus pareng Vytautas Aliauskas)

ries82. Panaiai ir lotynikas terminas simulacrum kildinamas i graikiko termino Idolum, kaip matome 113 psalms lotynikame vertime, kur sakoma: simulacra
gentium, argentum et aurum (Pagoni stabai [=panaybs] sidabras ir auksas),
kas graikikai skamba itaip: .

I knyga

Tad, nekreipdami dmesio visus iuos vairi kalb specifini termin

S k y r i us X III

Stabai, simuliakrai, statulos ir kitos atvaizd rys

skirtumus ir sutikdami su j bendra vartosena, kuri vienintel svarbi kalbant

Kiek tai susij su profaniniais atvaizdais, kalbsime vis pirma apie stabus. Jau

bet kuria kalba, sakysime, kad v. Ratas ir ventieji mokytojai termin atvaiz-

vien dl to, kad jie danai minimi Antikos knygose ir savo ivaizda ilgai klaidino

das supranta ia, k tik apibrta prasme ir kad juo gali bti nusakoma gera ir

pasaul. Tad vadinsime stabais tuos atvaizdus, kurie vaizduoja religinius dalykus

venta figra arba pikta ir velnika figra. Taiau bendroji ir daniausioji varto-

melagingu panaumu, i moni susilaukia sau nepriklausanio garbinimo. Kaip

sena turi pozityvi prasm, kylani i odi, kuriuos Moz taria Dievo lpo-

bna su natraliais ir dirbtiniais dalykais, kuri vieni yra tikri, kiti netikri, kaip tik-

mis: Padarykime mog pagal ms atvaizd ir panaum83, ir kitose vietose.

ri arba tariami gimdymai, tikras auksas arba padirbtas auksas, tikros brangenybs

Bet terminas stabas, kaip ir simuliakras, [akmens] skulptra, metalo statu-

arba suklastotos. Taip atsitinka ir su morals dalykais ir dorybmis: gali bti tikras

la, paprastai naudojamas negatyvia prasme, tarsi bt kalbama apie statymo

teisingumas arba netikras, tikra arba netikra meil, apie k kalba Apatalas . Pana-

smerkiamus dalykus, ir tai daroma dviem atvejais: kai vaizduojami nesantys ir

iai atsitinka ir su atvaizdais. Yra autentikai vent ir religini atvaizd arba kit,

niekados nebuv dalykai arba kai dalykai vaizduojami kitokie, negu jie i ties

netikr, kurie dedasi religiniais: tai ir yra stabai, simuliakrai, skulptros, lydyto me-

yra. Tad pirmja prasme suprantame sfinks, triton, mones un veidais ir

talo statulos, portretai ir kiti. Jei nortume ityrinti j etimologij ir tarp j esanius

kita, dalykus, kuri gamtoje niekas nemat, apie kuriuos v. Paulius sako: nes

skirtumus, turtume ilgai ir smulkiai aikintis, o tai nra ms i samprotavim

stabas pasaulyje yra niekas84, ir Teodoretas: Stabas (idolum) neturi realios b-

tikslas.

ties; kadangi pagonys vaizduoja tai, ko niekur nesama, pvz. sfinges, tritonus ir

78

Pakanka pasakyti, kad kai kas jau band daryti skirtum tarp i vard ir kiekvienam j, mediagai ir formai, priskirti ypatingus bruous79.

kentaurus, o egiptieiai mones su uns ir jauio veidais, ventasis Ratas tai

paprastai vadina idola85. Tertulijonas tvirtina, kad odis kils i graikiko ter-

Kiti man, kad graikikas terminas Idolum yra supaprastintas termino Theraphim atitikmuo, kurio pdsak galima aptikti Teisj (Ts 17; 18) ir pranao Ozjo
(Oz 3) knygose. iai temai daug dmesio skyr v. Rato tyrintojai ir rabinai.

80 De Haeb. quest XXXI.

81

De finibus I.

82 Sophista.
83

Pr 1, 26.

78 Rom 12; 2Kor 6.

84 1Kor 10, 1920.

79 Origenas, Hom VIII, 20.

85

618

Exo. XX.

619

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I V s k y r i u s . N a r at y v i n i a i t e k s ta i / K r i k i o n i k i e j i t e k s ta i

mino , kuris reikia form, o jo deminutyvas atitinka formel,

Teisingai Nikjos susirinkimas91 ekskomunikavo ituos eretikus, gudriomis subti-

turint galvoje tariam form daikto, kuris neturi esms ir tikrovs (De idolatria).

lybmis norinius neti sumait atvaizdo svokos vartojim: Tebus atskirtas [nuo

Dar kiti vairiai argumentuodami sako, kad Idolum kils i graikiko ,

Banyios] tas, kuris ventuosius paveikslus vadina stabais; tebus atskirtas tas, kuris

kuris lotynikai reikia species doloris (skausmo pavidalas).

ventojo Rato itaras prie stabus nukreipia prie ventuosius paveikslus, tebus atskir-

Antrja prasme suvokiami moni, gyvn, sauls ir vaigdi atvaizdai, skirti

tas tas, kuris drsta tarti ventj Katalik Banyi kada nors priimant stabus92. Tai i

garbinimui. Jie vadinami stabais, nes, nors esme ir forma yra reals, tikslas, dl kurio

naujo buvo pakartota Konstantinopolio susirinkime, valdant popieiui Adrijanui II93.

jie pavaizduoti, labai skiriasi nuo j realios bsenos, kaip aikina ir v. Augustinas:
Pagonys garbina tai, kas yra, bet neturi bti garbinama kaip dievai86. Teodoretas

II knyga

ituos atvaizdus vadina bendrai paveikslais, kuriuos Senasis Testamentas draud

S k y r i us I X

sakydamas: Nedarysi sau droinio nei jokios panaybs87, ir tai buvo suprantama

Apokrifiniai paveikslai

kaip draudimas juos garbinti, nes pasakyta: kad juos garbintumte88, kaip aikina
ir ventieji mokytojai .
89

Termin apokrifas banytiniai autoriai taiko knygoms ir ratams, bet ne visi

j vartoja vienoda prasme. Vis dlto visi sutinka su vienu aspektu: visas knygas, kal-

T pat reikia ir aukiau paminti odiai simuliakras, skulptra, metalo sta-

banias apie religij, galima suskirstyti tris kategorijas kanonins, hagiografins,

tula, danai naudojami Senajame Testamente ir suvokiami negatyvija prasme kaip

apokrifins94. Kanonins knygos yra autoritetingos ir btinos, nes jos kalba apie ti-

Dievo prakeikti ir udrausti ventojo statymo. v. Ambraziejus sako: Simuliakras

kjimo dalykus, kaip kad v. Ratas, kur para ne mogus, bet pats Dievas mogaus

i tikro yra ne kas kita, kaip mirtingojo dalyko atvaizdas, bet simuliakrais prisidengs

ranka95. Hagiografins knygos nra privalomos, bet vis tiek yra autoritetingos ir dl

garbinamas velnias90. Yra ir kit termin, kuriais vadinami stabai. Visus juos v. Ra-

to jos vieai skaitomos tikinij ugdymui. Apokrifins knygos nra nei autoritetin-

tas smerkia. Tai Molochas, Aftarotas, Baalas, Chamas, Melchonas, Remfa ir dar kiti.

gos, nei btinos ir jeigu net neudraustos, negalima j skaityti vieai, bet tik priva-

ia reikia spti skaitytoj prie apgauling mel, kurio imasi eretikai, kataliki-

iai ir labai atsargiai. Joms bdinga tai, kad neinomas j autorius arba kad painioja

kojo maldingumo prieai, pabrdami, kad v. Ratas smerkia stabus, simuliakrus

netikras inias su tikromis, arba kad pasakojami dalykai atrodo netur pagrindo,

ir kita, apie k kalbjome. Jie stabais arba tolygiais terminais vadina kiekvien at-

arba dar dl kit prieasi. ios knygos tarp moni cirkuliuoja ne vieai ir skaito-

vaizd, nordami i krikioni tautos irauti paveiksl naudojim. Paiam odiui

mos paslapia. Apokrifini knyg pavyzdiai galt bti Treioji ir Ketvirtoji Ezdros

stabas esant pasibaistinam jau vien savo skambesiu jie atbaid mones nuo bet

knygos, Iganytojo vaikysts knyga, Nikodemo evangelija ir kitos, kurias popieius

koki atvaizd. Jie net ikraip lotynik ir graikik odi vertimus, pavyzdiui,

Gelazijus mini savo dekrete96. Taip pat reikia spti, kad jei apokrifinis ratas saugo-

termino , kuris vietoj paveikslas veriamas odiu simuliakras, itaip j padarant nekeniamu.

91

Apeliuojant 325m. vykus pirm visuotin Banyios susirinkim, su protestantais

polemizuojama netiesiogiai ir parodoma, kad j mokymas teatkartoja senas, jau kadaise
atmestas erezijas.

92 Syn., VII,a. 45 e 7.
86 Contra Faust. XX, 6.

93

87 Exo, XX.
88 Kun 26, 1.

94 Hagiografinmis knygomis ia galbt vadinami ventj gyvenim rinkiniai, tokie kaip

Aukso legenda bei ventuosius pristatantys skaitiniai, sudti brevijori (Valand liturgij).

89 Summa, 1.2 q.100a. 4.

95

90 Ad Corinth. X.

96 Sancta. 15.

620

Adrijanas II Romos popieiumi buvo 867872; Syn., VIII, a.8.

Summa, 1. Q. 1a. 8.

621

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I V s k y r i u s . N a r at y v i n i a i t e k s ta i / K r i k i o n i k i e j i t e k s ta i

mas ilgai ir jis pasakoja akivaizdiai melagingus dalykus, kyla grsm tuos dalykus

T pat galima pasakyti apie paveikslus, kurie jei net nevisikai dera su ventais

palaikyti tikrais ir iuo atveju tokia knyga turi bti ne tik priskirta apokrifams, bet ir

odiais, neturi neivengiamai bti laikomi apokrifiniais. Svarbu, kad jie laikytsi

udrausta. v. Jeronimas mini dalykus, kuriuos pasakoja jo laikais populiari knyga,

ventj tv autoriteto ir Banyios praktikos. Tai slyga, kuri Vincentas Lerinie-

pavadinta Apie Pauliaus ir Tekls keliavimus bei pakriktyt lit, kurios autorius

tis kl visiems banytiniams dalykams: Kad bt priimta vis, visur ir visada101.

vliau prisipaino visk isigalvojs dl per didels pagarbos v. Pauliui, bet taip pat

Tad nors Evangelija nesako, kad nukryiuojant ms Viepat gdingosios jo kno

ir pats norjs igarsti97. O kiek tai susij su tikrais pasakojimais, uraytais knygose,

dalys buvo pridengtos, vis dlto pagrstai galima manyti, kad taip buvo ir itaip j

ilg laik laikytose apokrifinmis, pats Dievas parodo j neabejotin autentikum

per amius visi krikionys vaizdavo. Tad bt kone nusikaltimas dabar tuo abejoti.

stebuklais ir kitais akivaizdiais rodymais, kaip yra atsitik su penkiomis knygomis,

v. Ratas nesako, k v. Mergel veik vaikiojo ar sdjo, siuvo ar k kita dar

kuri ydai nepripaino kanoninmis , nes man jas esant nepatikimomis, bet ku-

Apreikimo metu, kai arkangelas Gabrielius j pasveikino, bet visi tapytojai j vaiz-

rias vliau kanon trauk visuotiniai [Banyios] susirinkimai. Taip atsitiko su pa-

davo ant keli besimeldiani. Galime manyti, kad turbt taip ir buvo. Evangelija

sakojimais apie antipod emes ir apie mones, gyvenanius u tropik juostos: ilgai

nesako, ar ms Iganytojas bdamas kdikis su motina ir v. Juozapu bgo Egipt

manyta, kad tai netiesa, bet vliau rodytas j tikrumas. Tad kalbant apie paveikslus,

psiomis ar raiti, ar naudodami kitas priemones, taiau tapytojai daniausiai vaiz-

kurie danai susij su knygomis, apokrifiniais vadinsime tuos, kurie vaizduoja daly-

duoja v. Mergel su kdikiu ant asilo. Galima manyti, kad taip ir buvo, inant,

kus Banyios laikomus netikrais, nors ir nesmerkiamais, dl kuri esama abejoni

kad v. Mergel buvo dar jauna ir reikjo nukeliauti labai ilg atstum, taip pat

arba kuri tikrumo nemanoma patvirtinti. Tad tapytojai geriau tesusilaiko nuo to-

tai, kad visos moterys itaip keliaudavo, k patvirtina pats v. Ratas, kalbdamas

kios tapybos. Ypa, kad neklaidint tariamais dalykais paprast moni ir kad savs

apie Mozs mon ir vaikus: Taigi Moz pasim savo mon ir snus, usodino

pai ir savo laiko negaiint tam, kas nebtina, galdami tuo pat metu usiimti

juos ant asilo ir leidosi kelionn Egipto em102. v. Pauliaus atsivertime paprastai

prasmingesniais darbais.

vaizduojamas pasibaids arklys, nuo kurio ventasis krinta emn, nors v. Lukas

98

Norint atpainti, kurie paveikslai yra apokrifiniai, primename, kad reikalingas

nesako, kaip Paulius keliavo psiomis ar raitas. Taiau inant tautos vadov ir

kritikumas, dalyko imanymas ir iminting moni geras patarimas. Kalbant apie

kunig jam skirt uduot, tiktina, kad Damask jis keliavo raitas, kaip visi tokio

knygas, visko, kas nepaliudyta v. Rate, i karto nepriskiriame netikram ir melagin-

rango veikjai. Tad nenuostabu, kad jis itaip pavaizduotas. Ta pati taisykl galioja

gam, nes juk yra ventj tv ir Katalik Banyios pasakojim, kuriuos priimame

ir daugybei kit pavyzdi.

pagarbiai, taip kaip moko Tridento susirinkimas . Jie remiasi [v.] Rato odiais,

Reikia i karto spti, jog neutenka tapytojams susitarti, kaip jie tam tikrus da-

kaip sako v. Bazilijus: Mgindami atmesti neraytus paproius kaip neva neturin-

lykus tapys, ar tai pakankamai pagrsta ir tiktina, ar bent Banyios mokytojams

99

ius didels galios, baigsime tuo, kad umesime ir svarbiausias Evangelijos dalis .
100

priimtina. I ties kartais jie tapo tai, k mat kitus tapant, nesvarstydami gera tai
ar bloga, kaip sako v. Bazilijus: Tapytojai i paveiksl tapydami paveikslus, danai

97 De script. eccl. in vita s. Luca.

98 ios, vadinamosios deuterokanonins (Antrojo kanono) knygos buvo paraytos graikikai
arba i hebraj kalbos iverstos graik kalb; jos pateko Aleksandrijoje parengt Senojo
Testamento knyg svad, taiau nebuvo priimtos Palestinos yd. Jas i biblinio kvptj
knyg kanono paalino ir protestantai.

stokoja provaizdio103. Taip pat negana, kad paveikslo tema bt perimta i autoritetingo Banyios mokytojo pasakojimo. Taip pat nevalia pasitikti visomis igirs-

101 Contra prof. Novat.

99 Sess. 4.

102 I 4, 20.

100 De Spiritus Sancto, 27.

103 Gord. Mart. Hom. 19.

622

623

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I V s k y r i u s . N a r at y v i n i a i t e k s ta i / K r i k i o n i k i e j i t e k s ta i

tomis detalmis, jei jos nesutampa su kitais pasakojimais ir joms nepritar ventoji

atvaizd krimui ir naudojimui, konkretiems ikonografijos ir estetikos klausimams.

Banyia. Tad reikia didelio atidumo ir iminties, kaip kad apie knygas ir apokrifi-

Dails istorijai svarbs ne tik teoriniai svarstymai apie atvaizd pobd ir funkcij

nius ratus, naudodamas v. Pauliaus odius104, ra popieius Gelazijus: Visa itir-

(skelbiama I knygos itrauka), bet ir ikonografins nuorodos bei tuo metu aktuali

kite, kas gera.

problem analiz tarp j ir klausimai, kokia yra ventajame Rate neipltot, bet

K o me n ta r as

damas biblinius tekstus.

tradicini siuet vieta banytinje dailje, kiek laisvs turi dailininkas, interpretuoKardinolas Gabriele Paleotti (15221597), paras vien takingiausi banyti-

Raydamas savo knyg Paleotti konsultavosi su ikiliausiais to meto Katalik

niam ir i dalies pasaulietiniam menui skirt normini veikal, buvo profesionalus

Banyios teologais ir ganytojais praktikais, gilinosi kit savo meto katalik auto-

teisininkas. 1546 m. Bolonijos universtete jis tapo abiej teisi daktaru, vliau to

ri darbus, skirtus dails klausimams, todl knyga 1594m. Igoltate vis banyi

paties universiteto civilins teiss profesoriumi, dirbo teisininku Bolonijos sena-

labui buvo ileista lotyn kalba ir tapo vienu programini potridentins reformos

te, banytiniame Romos Rotos teisme. 1562m. buvo paskirtas Tridento visuotinio

veikal. Paleotti pair taka velgiama Bolonijos dailinink, ypa Carracci ei-

Banyios susirinkimo teiss konsultantu ir kardinol legat pagalbininku. Susirin-

mos kryboje.

kimui pasibaigus popieiaus trauktas komisij, turjusi paskelbti Susirinkimo

nutarimus ir rpintis banytine reforma. Tuo pat metu, 1565m. pakeltas kardinolu.

V y tau ta s A l i au s k a s

1566m. kardinolas (bsimasis ventasis) Karolis Boromiejus jam suteik vyskupo

ventimus. Savo Bolonijos arkivyskupijoje Paleotti msi pertvarkos, analogikos tai,
kuri vykd Milane v. Karolis Boromiejus moderni sielovada, ipltota katalikika socialin veikla, auktesni moraliniai ir intelektiniai reikalavimai dvasininkijai
buvo atsakas protestantikos Reformos ikiui. Nauja banytinio meno prasms ir
estetini orientyr paieka buvo slygota tiek protestantizmo bei vidins banytins
kritikos, tiek renesansins dails akligatvio, vadinamojo manierizmo, pasiymjusio ekscentrika vaizduosena, mantriais siuetais, intelektualizmu ir juslingumu,
gausiomis vaizdinmis citatomis. Paleotti veikalas, italikai ileistas 1582 m., buvo
nukreiptas ir prie prietaring ventj paveiksl garbinim, ir prie protestant, kaltinusi katalikus stabmeldybe, kritik. Antra vertus, jame rytamasi pateikti
ikonografinius, teologinius ir estetinius orientyrus, kuri turt paisyti Banyiai
kuriantis dailininkas. I dviej knyg sudarytame traktate pirmiausia pateikiama
atvaizdo teorija, formuojama i istorins ir teologins perspektyvos, aptariama religini atvaizd kilm, j religin funkcija pagonybje ir krikionybje, j ugdomoji
ir vieiamoji reikm. Antroji dalis skirta netinkamam religini ir pasaulietini
104 1Tes 5, 21.

624

625

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

Federico Borromeo. Apie sakralin tapyb

I V s k y r i u s . N a r at y v i n i a i t e k s ta i / K r i k i o n i k i e j i t e k s ta i

tapydami veniausij Mergel, rodydavo tik virutin dievikojo kno dal, visa
kita apsupdami apsiaustu tai ir dabar matyti kai kuriuose paveiksluose. itaip pa-

>

Versta i: De pictura sacra, 1624 = Federico Borromeo, Sacred Painting. Museum

rodoma ir klaida t, kurie indom Kdik vaizduoja taip, kad Dievo Gimdytojos

(The I Tatti Renaissance Library), sudaryt. ir vert. Kenneth S. Rothwell Jr.; vadas ir komentarai

krtin bei kakl atveria, apnuogina, tuo tarpu j ivaizda turi bti perteikiama tik

PamelaM. Jones, Cambridge (Ma.) London: Harvard University Press, 2010, p. 20, 22, 94, 96

itin atsargiai ir kukliai. Taip pat kai kurie vaizduoja nuogas abiej lyi ventj

(i lotyn k. vert ir komentarus pareng Vytautas Aliauskas)

kojas ir jas taip supina tarpusavyje, kad irovams gali kilti nederam mini. itas
dalykas vlesns kartos akyse pakenk vienam garsiam menininkui tiek, kad tai teko
paalinti i jo paveiksl109.

I knyga

Vis dlto, kai kuriems nuogyb taip patinka, kad, atsimindami graiausias ro-

6. Apie nuogyb
Darnos (decorum)105, apie kuri jau kalbta, dalis yra nuogybs vengimas, kai ji
arba nra btina slpinio tiesai [ireikti], arba gresia ugauti irovo jautrum bei
sumainti maldingum. Niekad negaljau aikiai suprasti, kuriam galui menininkai
vyrus ir moteris paveiksluose daro nuogus, jei nei t, nei an knai neregimi tokie
aiktse ir gatvse, o atitinkamas vaizdas laikomas gdingu ir nemaloniu kiekvieno
akims, kai kam nors tenka pamatyti.
Knus pridengti ar apgobti nra jokia naujiena: taip pat ir senasis romn menas tai nustat, tarsi boddamasis graik, kuriems nuogyb patiko, papratimu106. Ne
veltui tapytojas Arelijus107 buvo grietai peikiamas, kad vaizduoja nuogus vyrus bei
moteris. O ir patys graikai, orum bei kuklum branginantys, jau vlesniais laikais108,
105 Decorum viena pagrindini estetini Federico Borromeo traktato svok (plaiai aptarta
kn. I, sk. 2). Decorum kiekvienam daiktui yra ne kas kita, kaip tai, kas pateikus mums
irti taip aikia dera, kad negalima nei nuimti, nei pridti. Taigi yra tai, kas turi bti.
Indecorum bt tai, kas yra arba emiau arba aukiau decorum, kai to, kas privalo bti, yra
per daug arba per maa. is aptarimas primena aristotelikj dorybs kaip vidurio tarp
pertekliaus ir stokos samprat. i samprat prapleia nuoroda pitagorikj ir hipokratin
tradicij decorum yra dali pusiausvyros ir harmonijos iraika. Slygikai decorum
versdami darna norime pabrti btent meno krinio aspekt.
106 Plinijus Vyresnysis Gamtos istorijoje (HN 34.5[10]) nesmerkia graik paproio mones
vaizduoti visai nuogus, taiau pabria, kad tradicin romn vaizduosena kita pridengti
kn arvais, toga arba kokiu kitu apdaru.
107 Borromeo inias apie tapytoj Arelij ima i Plinijaus Gamtos istorijos (HN 35.10[37];
orig. rankrai forma Arellius). Jis yra romn vertintas tapytojas, gyvens prie pat
imperatoriaus Augusto valdymo pradi. Plinijus, pripaindamas Arelijaus menin
meistrikum, kritikuoja j u tai, kad deivms suteikdavs savo mylim prostitui ivaizd.
108 Kalbama apie bizantines ikonas.

626

mn statulas buvus visikai nuogas, tokiu bdu pridengia knus, jog drauge parodo juos nuogus. Tokius reikia perspti, kad pamgdiodami profanikus atvaizdus,
neumirt krikionikojo maldingumo. Juk prajo tie laikai, kai Marsas, Junona
ar Venera buvo laikomi Dievybs vietoje. Jei Apelis110 gyvent iandien, tai ventj
vyr ir moter nekurt tokiu bdu, kokiu buvo prats kurti anuos tuius dievus.
Jis atsivelgt laiko aplinkybes, prakilnum ir darn. Taiau ms laikais retas dailininkas drovtsi aprengti Mergel anktu drabuiu, irykinaniu [kno] detales
taip, nelyg bt pridengta paprasiausiu ydu. Supeikti i darb nedrovumui verta
pateikti iuos [banytinio] susirinkimo odius: Grietai draudiame ventovse
istatyti palaido pobdio arba perdto meninio mantrumo paveikslus, nutapytus
suadinti veikiau pasaulietikai tutybei, o ne maldingumui111.
II knyga
6. Apie angel atvaizdus
Iki iolei aptarus graiausius mirtingj pavidalus, neabejotinai reikia aptarti
ir tam tikrus angel pavidalus, mat ioms dangikosioms dvasioms prasta suteikti
mogik ivaizd. J pavidalai nuo mogikj kn pirmiausia atskiriami i to,
109 Spjama, kad ia turima galvoje vlyvoji Michelangelo kryba, vis dlto nra aiku, i
kuri jo krini tokie vaizdai buv paalinti. Galbt Borromeo apibendrintai kalba apie
Vatikano rm Siksto koplyios Paskutin teism.
110 Apelis IVa. pr. Kr. gyvens graik tapytojas, ypa vertintas Plinijaus Vyresniojo (pralenk
visus prie j ir po jo buvusius, HN 35.36) ir kit Antikos intelektual.
111 Mainco provincinio susirinkimo (1549) nuostata; formuluot priklauso j suaukusiam
Mainco arkivyskupui Sebastijonui von Heusenstammui (m. 1555).

627

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I V s k y r i u s . N a r at y v i n i a i t e k s ta i / K r i k i o n i k i e j i t e k s ta i

kad turi sparnus, todl reikia pairti, ar dera vaizduojant angelus it poym pri-

kaip sakoma toje paioje Apokalipsje117, arba vien tik apsupti paties vytjimo, kaip

dti, ar veriau jo nepaisyti. inia, Mykolas Angelas vaizdavo juos be sparn112, o ir

juos regjo Adomas, taiau ne visada mogikos ivaizdos. Kartais [vaizduojami]

i pagoni liudijimo bei pagrindimo galima parodyti, kad sparnai es pertekliniai.

prim gyvn pavidal, o ventuosiuose Ratuose tos dievikosios dvasios esti ra-

Antai pats Homeras, kuris, kaip tikima, visk regjs ir pains, ne tik neman, kad

tai118 ir brangakmeniai119, debesys120, vjai121 ir liepsnos122. Tokias panaybes ir vizi-

dievai turt irtis [ore] sparnais, bet ir pavaizdavo juos judant suglaustomis kojomis,

jas kai kurie i msiki moni svarst savo ratuose123, taip pat kadaise Dionizas

o ne ms bdu ingsniuojant.

Areopagietis savo giliu mintijimu iuos slpinius iaikino, o ypa tyrinjo, kodl

Antra vertus, angelus matyti sparnuotus nort labai rimti autoriai, tai jie grin-

angelams suteikiamas ugnies pavidalas124.

dia vairiais argumentais. Taiau to dabar nereikia ginyti sakant, es tokie angel
paveikslai nra tikri ir patikimi j atvaizdai, bet mogaus mintijimo padaras. Juk n

K o me n ta r as

vienas sveiko proto mogus nemano, kad tie angel atvaizdai kurti i natros, bet

Federico Borromeo (15641631) kardinolas, Milano arkivyskupas, didio Ba-

ino, kad tai j prigimties netobulos panaybs arba simboliai ir vaizdiai (figura).

nyios reformatoriaus v. Karolio Boromjaus (Carlo Borromeo; taip pat kardinolo

Tiesa, esu sutiks mog, kuriam regjosi kitaip: kart pas tapybos inov tarp kit

ir Milano arkivyskupo) jaunesnysis pusbrolis. Buvo plaiai isilavins: Paduvoje bai-

ikili paveiksl grjoms septyni angel galvomis ; tasai mogus, mums besi-

g teologijos ir teiss mokslus, Bolonijoje matematik ir filosofij, Romoje klasi-

klausant, pasiteiravo, ar ios angel galvos ir veidai nutapyti i natros.

kines studijas. Dirbo komisijose lotynikam v. Rato vertimui (Vulgatai) perirti

113

Taigi angel paveikslai turi bti daromi geriausio pavidalo, kokiu manoma i-

ir Tridento susirinkimo dokumentams leisti. Jo dvasinei raidai ir karjerai didels

reikti j prigimt ir prakilnum. J greitumui paymti pridedami sparnai, drabu-

takos turjo modernij vienuolij jzuit ir oratorijon aplinka. Oratorijon

is kuklumui, veidai mogiki nes jokie kiti nra tobulesni. J ivaizda turi bti

steigjo v. Pilypo Nerio rekomenduotas 1595m. Federico tapo Milano arkivyskupu.

jaunatvika, enklinanti j jg ir gali, kurios nepalieia jokia senatvs bejgyst.

Buvo ne tik uolus ganytojas, bet irkultros mogus mieste kr garsij Bibliote-

Jie vaizduojami ir nuogi, idant bt aiku, kaip toli esti nuo bet koki mogikj

ca Ambrosiana, prie jos dails muziej ir akademij. io muziejaus rinkin apra

reikal suterties; na, o basos pdos rodo juos esant pasirengus vykdyti kiekvien

veikale Muziejus (Museum, 1625), o traktate Apie sakralin tapyb (De pictura sacra,

Dievo paliepim. Taip pat juk ir Mozei, ir Izaijui, ir apatalams buvo liepta Dievo
nurodymus vykdyti basomis114.

117 Neaiku, kuri Apreikimo Jonui vieta turima galvoje.

Negana to, angel drabuiai gali bti tapomi panas drob, kaip mini Ezekielis , arba kaip kunigikas apdaras, minimas Apokalipsje , arba akmens spalvos,
115

116

112 Michelangelo sien tapybos kompozicijoje Paskutinis teismas angelus nutap nuogus ir
be sparn; galimas daiktas, kad anksiau jo itapyto Siksto koplyios skliauto ignudi irgi
vaizduoja angelus.
113 Veikiausiai kalbama apie paveiksl, kuriame pavaizduoti septyni arkangelai, kuri vardai
inomi i apokrif. J kultas XVIXVIIa. sandroje plito tarp jzuit. Tikslus siuetas
nutylimas galbt dl abejotino io kulto ortodoksalumo.
114 I 3, 5; Iz 20, 2; Mt 10, 10.
115 Ez 9, 23; 10, 2.
116 Apr 15, 6.

628

118 Ez 1, 1521; 10, 917.

119 Ez 1, 16.
120 Apr 10, 1.
121 Ps 104, 4; Zch 6, 5.
122 Ps 104, 4; Apr 4, 5.
123 PamelaM. Jones teigia, kad Borromini ia nurods vienuolio dominikono Giordano Bruno,
inkvizicjos nuteisto u erezij ir sudeginto Romoje 1600 m., veikalo De imaginum, signorum,
et idearum compositione (1591) etj skyri. Neatrodo, kad i nuoroda bt tiksli. Veikiau
kalbama apie kur nors jzuit ar oratorijon veikal, skirt angelams.
124 Dionizas Areopagietis buvo apatalo Pauliaus krikionyb atverstas atnietis (Apd 17, 34).
Vliau, Va. ar net VIa. pab., pastarojo vardu paskelbti nenustatyto neoplatoniko 4 traktatai
ir 10 laik padar milinik tak krikionikai spekuliatyviajai teologijai. Borromeo turi
galvoje (Pseudo) Dionizo Dangikosios hierarchijos 1 ir 15 skyrius.

629

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

I V s k y r i u s . N a r at y v i n i a i t e k s ta i / K r i k i o n i k i e j i t e k s ta i

1624) suformulavo principus, kuri menininkai turt laikytis kurdami religin

dail. Veikalas pasiymi ne tik ikonografinmis ir teologinmis nuorodomis, bet ir
klasikinio meno bei literatros imanymu. Borromeo banytiniam menui kelia ne
tik dogminius ar moralinius, bet ir estetinius reikalavimus, paremtus antikine filosofija. Antra vertus, dails kryb jis mato kaip istorikai slygot ir kintant reikin,
atliepiant epochos pasauljaut ir ikius. Vis traktat persmelkia galynjimasis
su Renesanso daile, ypa Michelangelo palikimu. Pripaindamas Renesanso krj
talent ir svarb, drauge jis bria nauj, reformuotos katalikybs, banytinio ir apskritai religinio meno perspektyv.
V y tau ta s A l i au s k a s

630

V sk y r i us

Dokumentai

631

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

V s k y r i u s . D o k u m e n ta i / K r i k i o n i k i e j i t e k s ta i

Istoriniuose tyrimuose dokumentais danai apibendrintai vadinami visi faktins

informacijos suteikiantys raytiniai ir vaizdiniai altiniai. Taiau siauresne prasme,
kuria remiasi i Antologija, dokumentai tai teisin gali turintys tekstai, surayti
ir forminti pagal nustatyt tvark ir reglamentuojantys tam tikr moni veiklos
srit. iems altiniams bdingas vienalaikikumas (pavyzdiui, fiksuojant tam tikr
situacij esamuoju laiku, sudaromas inventorius, atliekama vizitacija, iduodama
sskaita, skelbiama teismo nutartis), taiau dalis j yra orientuoti ateit, j turinys
numato, kas turt bti (pavyzdiui, tikintis tam tikr rezultat suteikiamas leidimas kokiai nors veiklai, skiriami paveldtojai ir testamento vykdytojai, sudaroma
sutartis, numatanti, koks dails krinys ir kokiomis slygomis bus sukurtas ir kt.).
Dails istorikas, tirdamas tokio pobdio dokumentus, vis pirma, ieko faktins
informacijos apie dailinink gyvenim ir veikl, santykius su aplinka (usakovais, mokytojais, mokiniais, kolegomis, eimos nariais ir kt.), leidianios patikslinti krini
atribucij, sudaryti dails ar architektros krinio biografij, iaikinant sukrimo
aplinkybes, savininkus ir j kait, vieinimo laik ir vietas ir pan. Dokumentai yra ne
tik vertingas informacijos altinis, bet taip pat padeda verifikuoti kituose altiniuose
pateiktas inias. Btent i aplinkyb reikalauja atidos, nes dokumentai ne tik buvo
raomi, bet ir klastojami. Istoriniai dokumentai neretai davo gaisruose ar pasimesdavo, tuomet remiantis liudytoj parodymais bdavo sudaromi nauji. Neretai naujuosiuose atsirasdavo sudarymo laikui aktuali detali. Esama ir klastoi, surayt
siekiant finansins ar politins naudos. Kartais tokiose klastotse, siekiant sustiprinti
autentikumo spd, minimi dails ir architektros objektai, dailininkai.
Dokument kaip dails altin siauresnija prasme pristatantis skyrius suskaidytas septynis poskyrius. Trys i j skirti labai konkretiems administraciniams
632

633

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

dokumentams, tai inventorius, sutartis ir testamentas. Poskyryje Teismo byla

V s k y r i u s . D o k u m e n ta i / I n v e n t o r i u s

I n ve n to r i us

kalbama apie vairios ries dokumentus, susijusius su teisminiu bylinjimusi, nes

dails istorikui danai domesn ir vertingesn yra ne pati teismo nutartis, bet kiti
byl einantys dokumentai, kitaip sakant, teisminio tyrimo pagalbin mediaga.
Poskyryje Sskaita pristatyti finansiniai dokumentai, patvirtinantys pinigini imok fakt. Poskyris Valstybs teiss aktas buvo iskirtas tam, kad padt atskirti
statymo gali turini dokument reikm dails istorijos tyrimams, nors tipologiniu poiriu io pobdio dokumentai galjo atsidurti ir poskyryje Oficialus ratas,
kuriame apvelgti vairs ne privataus pobdio dokumentai, perteikiantys faktin

Turto inventoriai, kuriuose minimi dails dirbiniai, inomi nuo Antikos. Dvar,

informacij ir skirti tiek udarai vartotoj grupei, tiek vieinimui.

banyi, miest, moni kilnojamojo ir nekilnojamojo turto inventoriai buvo suraomi Viduramiais, Renesanso ir Baroko laikais; lygiai taip pat elgiamasi ir iandien.

Gi e d r Mi c k n a i t

inoma, skirting epoch inventori vert dails istorijai skiriasi. Reikmingesni tie,
kurie pateikia kituose altiniuose neaptinkamus duomenis. Inventoriuose paprastai
vardijami ir apraomi pastatai bei juose saugoti daiktai: nuo virtuvs reikmen iki
bald ir ginkl, banyi inventoriuose ventovs vidaus ranga (altoriai, sakyklos,
klausyklos, vargonai), paveikslai, liturginiai indai, reikmenys ir kt.
Inventoriai sudaromi pradedant valdyti, tvarkant, perduodant turt ar tikslinant
jo apimt, taip pat kilus juridiniams ginams, teismini byl atvejais. Privataus turto
inventoriai danai suraomi po savininko mirties teisinant turto paveldjim, neretai jie yra sudtin testament dalis. Inventorius suraindavo dvaro idininkai
ar kiti atsakingi asmenys, pomirtinio turto sraus mirusiojo palikuonys, kartais
dalyvaujant liudytojams, kuriais bdavo vairs gerbtini asmenys, valdios atstovai,
dailinink ar amatinink kolegos.
Banyi ar vienuolyn inventoriai sudaromi taip pat turto prieiros, perdavimo ir tvarkymo tikslais. Juos rengdavo kunigai, banyi administratoriai. Inventoriai sudarinti ir ruoiantis vyskup, dekan apsilankymui, jie jungiami banyi
bei vienuolyn vizitacij aktus.
Visais laikais turto inventoriai buvo saugomi ir vertinami, kopijuojami, perduodami i kartos kart, vieinami (suraomi miest aktuose, teism knygose ir kt.).
Natralu, kad iliko didels, ypa Naujj laik ir vlesni, io tipo dokument grups. Naujj ir Naujausi laik pomirtinio turto suraymo rinkiniai iliko ne tik
vairiose Europos alyse, bet taip pat ir buvusiose LDK emse tai svarbu Lietu-

634

635

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

V s k y r i u s . D o k u m e n ta i / I n v e n t o r i u s

vos dails specialistams. LDK bajor ir miestiei paveldto turto apraai saugomi

padti rekonstruoti rm, nam, vienuolyno ir kt. aplink, i dalies dails krinio

miest akt ir ems teism knygose; nemaai ir LDK bei vlesni laik Lietuvos

vartotoj santyk su kriniu. Dails inventori informacijos apimtis vairuoja: var-

banyi inventori.

dijamos fizins objekto ypatybs (nurodoma spalva, forma, dydis, bkl), mediaga,

Turto aprauose dails dirbiniai danai bdavo grupuojami pagal paskirt, me-

technika, kartais nusakoma paveikslo tema, siuetas, paskirtis. Objektinis, fizines

diag ir tip tarkime, iskirti baldai, drabuiai, aukso, sidabro, alavo daiktai ir pan.

ypatybes irykinantis apraomasis pobdis lemia io altinio specifik ir vert

Didesniame rinkinyje iskiriamos ir paveiksl grups. Paveikslai bdavo suraomi

(ji itin svarbi rekonstruojant neilikusius krinius). Dails krini inventoriuje kar-

greta vienas kito ir sudarant Naujj laik kunstkamer, jungusi dails, gamtos bei

tais nurodomi objektuose esantys raai, krinio autorius, kilm, kaina, kam krinys

technikos objektus, inventorius. Naujaisiais laikais paplito ir specializuoti privai

atiduotas ar parduotas. Tad inventorius gali teikti krini funkcionavimo istorijai

dails rinkini paveiksl galerij, numizmatikos, raiini, pieini ir kt. apra-

svarbi duomen. Naujj ir Naujausij laik dails krini inventoriai labiau nei

ymai, kuriuos galima laikyti rinkinio katalogo prototipu. Kartu su dails kolekcij

ankstesni atsivelgia dails objekto specifik. Btent io laikotarpio inventoriuose

raida ir meno rinkos pltra augo nauj, meno inov vertinimais grst dails kri-

daniau pasitaiko informacijos apie krini autorius, detaliau apbdinamas siue-

ni apra poreikis, paskatins telktis ekspertus meno inovus, galinius parengti

tas. Galimos, nors retos, subjektyvaus vertinamojo pobdio pastabos, atskleidian-

kritinius dails rinkinio katalogus. Katalogo principai formavosi integruojant kai

ios suraintojo menin skon.

kuriuos inventorinio apraymo principus, taiau vesta ir specifini naujovi: k-

Inventoriai kaip istoriniai altiniai buvo vertinti jau XIXa. Nuo tol jie nuolat ty-

riniai sisteminami pagal dails mokyklas, kopijos atskiriamos nuo original. Kri-

rinjami ir publikuojami. iandienin i dokument aktualum liudija j pagrindu

tiniuose kataloguose, skirtingai nei inventoriuose, svarbus dails krinio estetins

kuriamos skaitmenins duomen bazs. Pavyzdiui, isami dails istoriko ir ekono-

prigimties ir kokybs vertinimas. Tarp Naujj laik dails kolekcij apraym

misto Johno Michaelio Montias sudaryta XVIIa. oland dails inventori duomen

klasikini pavyzdi danai minimi XVIIIa. prancz dails krini pirklio Edme

baz: The Montias Database of 17th Century Dutch Art Inventories (research.Frick.org/

Franois Gersainto (16941750) parengti kolekcij katalogai, taip pat jo parengtas

montias/home).

isamus Rembrandto meninio palikimo katalogas Catalogue raisonn de toutes les

pices qui forment loeuvre de Rembrandt (publikuotas 1751) .
1

Inventoriai pasitelkiami vairaus pobdio dails istorijos tyrimuose. Krini

ekspertizje jie taikomi kaip vizualij informacij papildantys altiniai: gali padti

Vis dlto ne visada kritiniai katalogai, skirti pirmiausia kolekcininkams ir dails

nustatyti krinio autori, sukrimo laik, viet, objekto kilm, jo autentik bkl.

inovams, dails istorikui gali pakeisti inventori, atskleidiant dails objekto kilm,

Didels i dokument grups vertingos materialiosios kultros, mediag, tech-

viet rinkinyje, pinigin vert ir pan.

nikos, mados raidos tyrimams. Inventoriai kultros istorijoje taip pat veikia kaip

Inventoriai priskirtini tradicikiems, konservatyviems dokumentams. Objekt

vertybi ir kultrini ryi, kolekcionavimo, meninio skonio istorijos liudytojai.

apibdinimai juose standartizuoti, beasmeniai. Vis dlto inventorius teikia vertin-

Kai kurie specialius duomenis (pavyzdiui, objekt kain) nurodantys inventoriai

gos informacijos, nes daiktai apraomi j pirminje vietoje in situ autopsijos bdu,

pasitelkiami socialins krypties dails istorik darbuose, dails rinkos tyrimuose.

betarpikai juos stebint. Inventoriai danai sudaromi nuosekliai apeinant pastat,

kuriame jie saugomi, ir aprae rikiuojami pagal viet patalpoje, tad inventorius gali

Ai s t Pa l i u y t

G. Glorieux, lEnseigne de Gersaint: Edme-Franois Gersaint, marchand dart sur le Pont

Notre-Dame, Paris: ditions Cham Vallon, 2002.

636

637

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

V s k y r i u s . D o k u m e n ta i / I n v e n t o r i u s

Liubios kunstkameros inventorius

Molinis bidonlis skrynioje ex terra Lig[uriae]8

Magnetas i Freiburgo staliuje.

> Tekstas i: Aist Paliuyt, 1647m. Liubios kunstkameros inventorius, Menotyra, 1996, nr. 2,
p. 43-63 (i lenk k. vert, vertim redagavo ir komentarus pareng Aist Paliuyt)

Skardin marginta magika karna.

Kaulin aki lenta staliuje.
Dut su ilku, kuri vikras verpia.
Ketaus varpelis.
Astroliabija ir lazda prie jos.
Indiko paukio snapas.

JM kunigaikio kunstkameros daikt apraymas Liubioje

Didel agrens oda.

1647m. vasario 20 dien

Senos siuvintos raudono aksomo lepets.

Indikos ydro damasto lepets.

[]
Kairje ant stalo

Sutrs medis.

Kaulu puota karaliens Barboros aki lenta su brangakmeniais.

Kakokios uolienos akmuo.

Sena marginta aki lenta be brangakmeni.

Marginta d su eiomis margintomis lktmis.

Geleinis didelis laikrodis su dviem moni figromis, valandas muaniomis.

Mediniai turkiki auktai 4. Maskvietiki - 2.

Ant jo berniuko su vliavle figra.

Dut, kurioje Fryboro rda.

Medinis laikrodis, kur pagamino popas.

Marga alio galvut.

Odin dut [...] karaliens Barboros.

Gipsins formos su figromis ir uraktais.

Kakoks margas pauktis, nuautas Liubioje, Ree.

Viepaties Jzaus nukankinimas stikle (umbraculum?)9.

Kauliniai achmatai staliuje.

Medin kraitel, kiaurai ipjaustinta, medinje skrynelje.

Tekintas dangtis su akmis.

Kraitel, joje perlin kriaukl, ant jos pjaustiniai ir juodi drugeliai, ten pat jaunas

Margintas bokalas skrynioje4, i Heidelbergo5 Birus pergabentas.

vlys, ten pat rda, gauta i pono Sinickio, i kurios gaminamas vengrikas auksas,

Auktas lygus JKM Valdislovo Vazos6 kieliklis7 skrynioje.

ten pat du veidai i vieno vino gabalo, ten pat geleiniai pentinliai be smaigalio,

Keliolika uolienos i Kazimieo gabal.

ten pat akmeniniai balandio kiauiniai, ten pat akmeninis italikas rieutas, ten pat
titnagas su kriaukls kiauteliu, ten pat kaulinis veimlis skardinje.

Vertime kartojasi ie tituliniai sutrumpinimai: JKM - Jo Karalikoji Malon, JM - Jo Malon.

Barboros Radvilaits (1520/22-1551), Lietuvos didiosios kunigaiktiens ir Lenkijos

karaliens.

Ypatingas skrynels ar duts tipas: ji iklota audiniu, danai su spyna, apkaustais ir

rankenomis, kartais labai puoni. Naudota taurelms ir kitiems indams sudti.

Kraitel, joje magnetas.

Taurel10 i indiko rieuto.
Antra staia taurel i indiko rieuto.

5 Heidelbergas - viena i Kristupo Radvilos (m. 1640) studij viet. XVIIa. 3 de.
protestantikame Heidelbergo universitete moksi ir jo finansuojami alumnai.

Vladislovas Vaza (1593-1648), Lietuvos didysis kunigaiktis ir Lenkijos karalius (1632-1648).

9 Umbrakulis - kilnojamoji sienel monstrancijai pridengti.

Kieliku inventoriuje vadinama taur ant kojels su pda, kartais su dangteliu.

10

638

Lot. i Ligr ems (vakarin Cizalpins Galijos, iaurs vakar Italijos srities, dalis).
Plati ema taur, paprastai be seli, kartais su dangteliu.

639

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

V s k y r i u s . D o k u m e n ta i / I n v e n t o r i u s

Kraitel, joje mayts gipsins formos.

Antrame taip pat erelis ir kiti motyvai, karpyti i popieriaus.

Suveriamas medinis rusikas paveikslas.

Treiame glyts ir elniukas, karpyti i popieriaus.

Nedidel taurel i indiko rieuto.

Erazmo Roterdamieio atvaizdas, spaustas ant atlaso.

vino dirbinukas su dviem moni figrlmis i abiej pusi.

Paveikslas, jame kdiklis Jzus, jo Motina ir kiti asmenys.

Lapis Aquilinis [lot. erelio akmuo].

Adomo ir Ievos atvaizdas ant senos lentos.

Akmenys, Dubrovne i dangaus nukrit.

Viepaties Jzaus atvaizdas ant alvarinio lakto su rau: Ego sum una Veritas

Pilkas juostuotas kriaukls pavidalo akmenukas.

Didelis sidabrinis padklas su senovinmis mogaus ir vreli figromis, prie
jo stambus sidabrinis puodas taip pat su figromis ir trimis sidabrinmis somis.
Viskas gauta i kunigo Dominyko11.

et Vita14.
Sidabriniai paveikslai juodo medio rmuose su dorybi figromis - 4. Penktas
sugadintas.
Nedidelis paveiksllis: kunigaiktiens Amely [?] veidas.

Dumpls dulkms nuo reljefo psti.

Medin lentel su raiytu Kuro kunigaikio herbu.
12

Antra medin lentel su v.Jurgio ar kitomis rusikomis figromis, i abiej pusi subtiliai raiytomis.

Keturi karpiniai i popieriaus po stiklu juodo medio rmuose sidabru apkaltuose:

viename noen15 IHS, kitame - elniukas po mediu, treiame ir ketvirtame - grifas.
iurkel16, joje - laikrodukas.
Viepaties karsto medinis modelis i Jeruzals, ten pat padarytas17.

Senas statutas rusiku ratu.

Gustavo18 ir jo monos atvaizdas i vako po stiklu, juodo medio rmuose.

Jr uvis, kuri vadina Gidex, staliuje.

Medins duts, jose vakins figros po stiklu: vienoje Venera, kitoje Pylly [?],

Sodas, i kiniko ilko karpytas, po stiklu, juoduose rmuose.

treioje Bullonas19, ketvirtoje Gustavas, penktoje vyras su mona, etoje - dvi

Geleinis karaliaus ygimanto Augusto [?] ragotinls antgalis, auksu apkaltas,

moterys meta juokdar voni, septintoje generolas Peteris.

v.Kristupo atvaizdas, ant gelumbs siuvintas, odinje skrynioje. Rmai nuostabiai raiyti.

Margos dui pavidalo perspektyvos - 7, jose vairs daiktai, lipdyti i vako.

Ind dievas i kaulo ant medinio stulpelio.

Ant antro stalo

Prie stalo, ant sienos, Viepaties Jzaus atvaizdas, tapytas ant lentos.
Laikrodis su uneliu futliare, po juo stalius, jame raalin ir vairi kit reikmen rinkinys.
v.Jono dykumoje atvaizdas ant lentos, senovinis, L. C.13
Paveikslas, jame erelis, subtiliai karpytas i popieriaus.
11

Kunigas Jonas Dominykas (?) - Kristupo Radvilos klientas Liubioje. r. jo korespondencij

Lietuvos didiajam etmonui (AGAD [Varuvos centrinis senj akt archyvas],
AR, dz. V, Nr. 3194).

12

Matyt, Kuro kunigaikio i liuteron Ketleri (Kettler) dinastijos.

13

Lucas Cranach, 1472-1553.

640

14

Lot. A esu Tiesa ir Gyvenimas.

15

Noen=nomen (lot.) - vardas.

16

Szczurek (lenk.) kita reikm - bitininkas (pauktis).

17

Matyt, Mikalojaus Kristupo Radvilos Nalaitlio (1549-1616), Lietuvos didiojo maralo,

Trak kateliono, Trak ir Vilniaus vaivados, atveta.

18

Gustavo Adolfo Vazos (1594-1632), vedijos karaliaus (1611-1632).

19

Kunigaikiai Bujonai (de Bouillon) - suverens Sedano valdovai. J valstybl - vienas i

evangelik reformat bei politins opozicijos prie Pranczijos karali centr. Henriko de
la Tour dAuvergne ir jo snaus Frydricho, mintos gimins atstov, rol Pranczijoje buvo
lyginama su rokoininko Vilniaus kateliono Jonuo Radvilos (1579-1620) vaidmeniu
Lietuvos ir Lenkijos valstybje. (Spisek orleaski w latach 16261628, sudaryt.
U. Augustyniak, W. Sokoowski, Warszawa: Pastwowe Wydawn. Nauk., 1990, p. 24).
Sedano Akademijoje, Kristupo Radvilos finansuojami, XVIIa. 3 de. pradioje moksi jo
gimins bei klientai: Marcijonas, Petras ir Kristupas Goraiskiai, Sebastijonas bei Vaclovas
Pakoai.

641

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

V s k y r i u s . D o k u m e n ta i / I n v e n t o r i u s

Moters figra i vako, nulauta rankele.

Mayt kraitel, joje skardin su stikliniu rutuliuku, ia pat paprastas smeigtu-

Viepats Jzus prie stulpo i vako ir kita figra prie jo.

kas, jo galvut apvyniota mediagle.

Nuogos moters, sdinios ant stulpo, figra.

Gintarin sraigtuota perspektyva medinje skrynelje.

Gulb, tupinti ant gaidio [?].

Medin dut, joje trys mayts duts i kaulo, kiekvienoje j - kauliniai

Knygel, kurioje moteris ir velnias ginijasi, ten pat ir varpinl.

labai subtils karoliai.

Dvi duts, ant j - sdini moter su prijuostmis, laikani veidrodius

prieais save, atvaizdai; viena apgadinta.

Dut, joje subtilus kaulinis nedidukas roztruchanas26.

Skardin perspektyva odiniame dkle.

Vielin kamarait, viduje du mons muzikuoja, ten pat ir vienas kitas pauktis .

Antra skardin perspektyva be sraigt.

Juoda dut, ant jos lokys sddamas ddmaiiu groja.

Treia skardin perspektyva ydrame dkle.

Romn lempa, vadinta vestales22.

Ketvirta siaura skardin perspektyva raudoname dkle.

Alebastro gabalas.

Penkta skardin perspektyva.

Dut, joje kupidonas i stiklo ir tokia pat moteris, vir abiej galv - stikliniai

eta odin perspektyva odiniame dkle.

20

21

rutulliai.

Didel erelio koja su keturiais pirtais.

Viena skardin plokt, kurioje nutapytas karaliaus Gustavo portretas, kita - su

Signets pavidalo akmenukas su figra viduryje.

[]

vokiku rau.
Dut, kurioje seni rugiai, Strasbre i dangaus ikrit .
23

Odin marginta skrynel, joje keletas kauki, taip pat keliolika figr i plono

Ant penkto stalo

alias stalius, jame Adomas ir Ieva, gauti i JKM27, subtiliai i medio idroti,

maskvietiko stiklo.
Juoda dut, joje JKM Vladislovo Vazos portretas ant skardos ir Krokuvos
miesto vaizdas.

j visos dalys juda.

Stalius, jame v. Prancikaus atvaizdas i koralo.

Balta dut, joje Saksonijos kunigaikio Jono Ernesto ir jo monos Kristinos

24

Medyje iraiytas atvaizdas: Mergel Marija su kdikiu stovi po dideliu mediu,

i aukso ir sidabro subtiliai padarytu, po kojomis altys, viruje ir onuose vaisiai,

portretas.
Juoda dut, joje skardinis Mergels Marijos atvaizdas ir enstakavos vienuo-

muose su spyna.

lyno vaizdas.
Juoda dut, joje Vengrijos ir ekijos karaliaus Ferdinando II skardinis por25

tretas bei Karalysts atvaizdas arba herbai.

20 Matyt, vienas populiari XVIIa. pradios mechanini aisl, vadinamj automat.
21

tai yra obuoliai, vynuogi keks ir agurkai. Tas atvaizdas graiuose juodmedio r-

Stalius su kauliniais achmatais.

Mediniame staliuje raudonais rmais indikas paveikslas i povo plunksn,
jame - v.Jeronimas, krucifiks rankoje laikantis, prie jo - knygos, kaukol ir litas.

Duda (lenk.) taip pat gali reikti vilpyn, ddel.

22 Lot. pavsta Vestai.

23 1595-1596m. Strasbre studijavo Vilniaus katelionas Jonuas Radvila (1579-1620).

ekijos (1617-1619, 1620-1627) ir Vengrijos (1618-1625) karalius.

24 Jonas Ernestas (1566-1636), jaunesnysis Saksonijos kunigaikio Frydricho snus.

26 Roztruchanas - didel puoni taur, paprastai zoomorfinio pavidalo, kartais dekoruota

brangakmeniais. Paplito XVIa. II p. ir XVII a.

25

27

Ferdinandas II (1578-1637) - v.Romos imperatorius (1619-1637), Austrijos ekshercogas,

642

T. y. Vladislovo Vazos.

643

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

v.Jeronimo atvaizdas, siuvintas ant balto atlaso, raudonuose rmuose baltame

V s k y r i u s . D o k u m e n ta i / I n v e n t o r i u s

9. Neronas
10. Gajus Julijus Cezaris [?]

staliuje.
v. Cecilijos atvaizdas ant raudono kiniko ilko i iaud, puotas mayiais
rubinukais, prie jos banytl, taip pat padaryta.
Medinis stalius, jame antel, besigaivinanti kdroje, u jos - lojantis uo.
Stalius, jame krokodilas ilga uodega, prie jo ginkluotas negras.
Keturi veidai i kriaukli juoduose vienoduose staliukuose.
6 vienodi miniatiriniai paveikslai juoduose rmuose ant lent, juose tiktai vairs paukteliai ir drugeliai, ant balto fono nutapyti.
Grojantis instrumentlis knygutje.
Miniatirinis paveikslas juodmedio rmeliuose baltame staliuje: Viepaties
Kristaus gimimas.
Paveikslas juoduose, sidabru puotuose rmuose, jame vairios jr figros: sirenos, delfinai ir kiti ant akmens.

11. Gajus Julijus Cezaris [?].

Didelis apvalus kaulas: bangin panaaus jr gyvno stuburas.
Ilgi banginio sai.
Dramblio iltis, rasta Kazimee.
Didelis senas ddos pavidalo vries ragas.
Ilgas lieuvis, tarsi raginis.
Dviej karduvi dantyti kardai.
Lazda [?] su idrotu aliu gale.
Kita lazda [?], gale ulenkta, alio pavidalo.
[]
Paveikslai ant sienos

Paveikslas juoduose rmuose, jame fontanai, inkrustuoti vairiu daytu mediu.

Trigubas kardinolo Richelieu portretas28.

Maesni trij kauki atvaizdas, taip pat daytais medio plauais puotas.

Taip pat trigubas Pranczijos karaliens portretas.

Stiklas, statytas apvalius rmus, deginimui.

Tomo velgerio29, raanio koja, atvaizdas, utrauktas ant lentos.

Medio velenlis [?] su achmatais kakokiam aidimui, gautas i Lozoriaus.

Paveikslas ant lentos, jame kin figros, spaustos ant balto atlaso, juoduose auk-

Nedidukas roztruchanas, i kaulo subtiliai idrotas, su mukato akele medinje skrynelje [].
[]

suotuose rmuose.
Suvyniotas paveikslas, jame valstietis su peiliu, prarytu Karaliauiuje, ir grandine.
Paveikslas ant popieriaus juoduose rmuose, jame aritmetika.
Paveikslas juoduose rmuose: karaliaus Gustavo veidas, tapytas ant paauksuotos odos.

Ant ems
Kraitel, joje skardiniai [Romos] imperatori portretai:
1. Vespasianas
2. Vitelijus

To paties Gustavo atvaizdlis ant popieriaus, pietas plunksnele, juoduose rmuose.

Paveikslas juoduose rmuose ant popieriaus, jame elnio galva su daugybe neprast rag.
Kukino [?] balto unelio atvaizdas.

3. Klaudijus

Taip pat Kukino [?] kito, raudono uns, atvaizdas.

4. Galba

Didels uvies su apykakle ir kuodu atvaizdas.

5. Otonas
6. Vespasianas [?]
7. Domicianas
8. Augustas [?]

644

Paveikslas juoduose rmuose: i vienos puss moteris, i kitos popieius.

28 XVIIa. madingas pusiaufigris portretas en face ir abiem profiliais.
29 Tom Schwelger.

645

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

V s k y r i u s . D o k u m e n ta i / I n v e n t o r i u s

Baltos kuosos ir alksninuko, taip pat balto, atvaizdas juoduose rmuose.

iliko populiarios ir vliau net XVIIIa. io tipo kolekcijas Abiej Taut Respublikoje

Vanago, ant medio tupinio, atvaizdas juoduose rmuose.

turjo valdovai, takingi ir turtingi didikai. Nepaisant paplitimo, LDK kolekcij inven-

Kakokio margo paukio, panaaus ant, atvaizdas.

tori ilik nedaug; pateiktasis vienas ret pavyzdi, ankstyviausias iliks33.

Paveikslas, prie lub prikaltas: ivien nutapyti trys kikiai, kiekvienas j atrodo

Radvil kolekcijoje yra visos btinos kunstkamer dalys: technikos, dails ir

ess su dviem ausimis, o i tikrj visi kartu turi tik tris, gautas i pono Abramovi-

amat kriniai, gamtos mamoiai, egzotiki ir Antikos (senovs) paveldo objektai

iaus, Mstislavlio vaivados30. []

visa, kas iliustruoja pasaulio visum. Daiktai Radvil kolekcijoje buvo suprantami
kaip pasaulio vairovs enklai ir kaip tiesiogiai paintini objektai34.
Radvil rinkinio struktros savitum slygojo ir jo reprezentacin paskirtis.

K o me n ta r as
Pateikiamas altinis 1647 m. Liubios kunstkameros inventoriaus dalis. Rin-

Daikt kilms nuorodos liudija, jog jie funkcionavo kaip diplomatins dovanos ir i

kinio savininkas buvo vienas takingiausi XVIIa. I puss LDK didik Lietuvos

kartos kart perduodamos gimins relikvijos, jos senumo ir rango enklai. Radvil

etmonas, evangelikas reformatas, Bir ir Dubingi kunigaiktis Jonuas Radvila.

kunstkameroje integruoti tradiciniai LDK didik lobyn daiktai - ginklai ir bran-

Dokumentas saugomas Radvil archyve Varuvoje .

genybs, sudaranios ymi kolekcijos dal. Ginkluots vairov ir gausa rinkinyje

31

Inventorius priklauso empirini dails apra grupei. io tipo dokumentai - tai

sietina su Radvil kaip karo vad reprezentacija. Taigi kolekcija, atitikdama ben-

ir pomirtiniai daikt suraymai, ir banyi vizitacij dokumentai, ir kt. - vyrauja

drsias europietiko rinkinio normas, parodo savininko kilms ir jo individualios

tarp ilikusi LDK dails altini. Inventoriuose vardijamos krini ypatybs (tipas,

biografijos, taip pat vietins kolekcionavimo tradicijos ypatumus.

mediaga, forma), slygojanios j atpastamum. Toks apraymas remiasi tiesiogi-

Kolekcijoje gretinami ne tik gamtos ir meno ar technikos ir meno pasauliai, bet

niu patyrimu, jame daniau konstatuojama, reiau vertinama. Kunstkameros inven-

ir vaizduojamosios bei dekoratyvins-taikomosios paskirties kriniai. Tokioje ko-

toriai, kaip ir kiti daikt apraai, yra lakoniki ir objektyvizuoti.

lekcijoje ribos tarp skirtingos ries objekt nyksta. Dails krinys rinkinyje pateik-

Kunstkameroje, Vidurio Europoje dar vadintoje Kunst-und Wunderkamer, sau-

tas kaip integrali krinijos dalis, turinti tas paias retumo, neprastumo ir senumo

goti vairi ri meno, technikos ir gamtos kriniai. Kunstkameros atskleid pain-

kokybes, kuriomis pasiymi ir kiti kunstkameros daiktai. Krinys ia pakeiia gam-

tinius anuometini moni siekius: jose kaupti neprasti, egzotiki, senoviki daiktai.

tos objektus, juos iliustruodamas. Rinkinyje jis pateikiamas kaip painimo objektas:

Rinkinys rod pasaulio vairov, buvo sumaintas jo visumos modelis. Kolekcija tur-

tad trauktos, pavyzdiui, Naujj laik Europoje populiarios perspektyvos, paro-

jo ir reprezentacin paskirt: funkcionavo kaip savininko rango enklas ir liudijimas .

danios optinio vaizdo netiktumus.

32

Kunstkameros plito visoje XVIXVIIa. Europoje, bet ypa iaur nuo Alpi: taip pat
30 Mikalojus Abramoviius (m. 1651), Smolensko vaivados Jono snus, Lietuvos artilerijos
generolas, nuo 1643m. Mstislavlio vaivada. Evangelikas reformatas.
31

AGAD, Archiwum Radziwillw, dz. XXVI, nr. 64.

32

Plaiau apie kunstkamer funkcionavim: Th. Da Costa Kaufmann, From Mastery of the
World to Matery of Nature: the Kunstkammer, Politics, and Science, The Mastery of Nature:
Aspects of Art, Science and Humanism in the Renaissance, Princeton University Press, 1993,
p. 174-194; K. Pomian, Zbieracze i osobliwoci: Pary, Wenecja XVIXVIII wiek, Warszawa:
Panstwowy Instytut Wydawniczy, 1996 (1as leidimas prancz k. 1987); The Origins of
Museums: The Cabinet of Curiosities in 16th and 17th century Europe, sudaryt O. Impey,
A. MacGregor, Oxford: Clarendon Press, 1985.

646

33

Didel dalis vlesni kunstkamer altini taip pat siejami su Radvil gimine: tai LDK
arklidininko Boguslovo Radvilos jo dukros Liudvikos Karolinos Radvilaits 1657m.
ir 1671m. rinkini apraymai. Dalis j daikt paveldta btent i 1647m. kolekcijos.
Kunstkameros fragmentus aptinkame LDK vliavininko Jeronimo Florijono Radvilos
XVIIIa. vidurio rinkiniuose: Hieronima Floriana Radziwia diariusze i pisma rne,
sudaryt.M. Brzezina, Warszawa: Wydawnictwo Energeia, 1998, p. 180-184. Plaiau
apie XVIIa. Radvil kunstkameras: T. Sulerzyska, Galerie obrazw i Gabinety Sztuki
Radziwiw w XVII w., Biuletyn Historii Sztuki, 1961, nr. 2, p. 87-99; nr. 3, p. 267-284.

34 Tai liudija, pavyzdiui, archeologini radini Mogilioje sraas, kur, kaip teigia inventoriaus
autorius, sudar pats kunstkameros savininkas (AGAD, AR, dz. 26, nr 64). publikuojam
fragment netraukta.

647

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

Kaip egzistuoja viso rinkinio mikropasaulis, taip atskleista ir dails krini visuma - dails anr, ri, istorijos, atlikimo technikos ir kilms vairov. Kolekcijos
kriniai kuo vairiausi - tapyti ant lent, drobs, siuvinti, spausti ant audini, lieti
i gipso, kalstyti skardoje, inkrustuoti i gintaro gaballi, karpyti i popieriaus. Tarp

V s k y r i u s . D o k u m e n ta i / I n v e n t o r i u s

aki rajono Paeerlio valsiaus Misin kio

Kultros paminkl apsaugos staigos globojamo paimto
inion nusavinto kilnojamojo turto praeities
liekan sraas, sudarytas 1940m. rugpjio 26 d.

paveiksl daug portret - Radvil ir jiems artim Lietuvos ir Vidurio Europos didik - gimins senum, rang ir politinius ryius liudijani krini.

> Tekstas i: Kultros paveldo centro Paveldosaugos bibliotekos dokument fondas

Nors objektyvizuotame inventoriaus aprayme esminmis laikant materiali-

(KPC DF), f. 17, ap. 2, b. 4, l. 6369 (komentarus pareng Giedr Jankeviit)

sias daikto ypatybes, irykinama siueto, mediagos, gamybos bdo ir kilms vert,
objekt apraymas turi ryki slygikumo bruo. Objektus pastame per apraintojo patyrim ir kalb. Ji kasdienika, be specifini kategorij, nulemta laikmeio, regi-

Kultros paminkl apsaugos staiga

ono, konkretaus dvaro aplinkos kalbini norm ir tradicij. altinis, kad ir netiesiogiai

Buv.[s] turto savininkas ilingai St.[asys] ir Emil[ija]

ar probgmais, vis dlto byloja apie rinkinio suraytojo ir jo savininko kultrines

gyv. aki apskr.[ities]

vertybes. Tarkime, altinyje galime velgti kai kuriuos kolekcijos savininko ir sura-

Paeerlio vals.[iaus]

ytojo (?) tikjimo - priklausomybs evangelik reformat bendruomenei pdsakus:

Misin kis35

vardijant v. Mergels Marijos atvaizdus, jie paliekami be sakralum vardijanio

odio - veniausiosios - prievardio. iame dokumente matyti ir kiti sudarytojo
vertinimai, ardantys altinio objektikumo ribas. Keletas priera iskiria krinius,
daugiausia smulkius amato dirbinius, pavadintus subtiliais ir dailiais. Grois ia ta-

Kultros paminkl apsaugos staigos globojamo paimto inion nusavinto kilnojamojo turto praeities liekan sraas, sudarytas 1940m. rugpjio 26 d.
[antspaudas: Vytauto Didiojo Kultros muziejus]

patinamas su smulki detali techniku atlikimu. Taip sureikminta amatininkiko

meistrikumo vert, kruoptus rank darbas. i groio samprata buvo bdinga XVIIa.
I puss LDK visuomenei.
altinyje atsiskleidia ir manierizmo estetikos poymiai. Tad altinis vertintinas
kaip rykus LDK kultrins tradicijos ir bendrj Europos meno srovi liudytojas.

Inv.
Reg. Daikt
Smulkus daikt
Daikt
Pastabos
nr. nr. pavadinimas apraymas skaiius

11936

Paveikslas

kus tokio pobdio kolekcijos apraus. Gana detals objekt fizini ypatybi, pa-

120

Paveikslas

veiksl siuet apibdinimai, raai apie objekt kilm liudija dokumento ssajas su

kolekcij ir muziej katalogais. Vis dlto objekt grupavimas pagal viet patalpoje,

121
Paveikslas

Pateiktas altinis yra tipikas kunstkameros inventorius, panaus vakarieti-

atsitiktiniai vertinimai, specifinis pateiktos informacijos pobdis (pavyzdiui, nra

duomen apie krini autoryst, autentikum) byloja dokumento priklausomyb

Aliejin tapyba. Dail. Kalpokas, Petras. 1

Portretas ilingo ir monos
Medio inkrustacija. Aut. [Jonas]
Prapuolenis. Vaizduoja iurlionis
Zodijako Mergel
Temperin tapyba.
Dail. imonis K.[azys] Avat

tradiciniams inventoriams.
Ai s t Pa l i u y t

648

35 Dabar aki rajono Krik ir Ploki seninijose.

36 Ankstesns dalies apraas dings; numeracija pateikiama taip, kaip originale.

649

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

V s k y r i u s . D o k u m e n ta i / I n v e n t o r i u s

Inv.
Reg. Daikt
Smulkus daikt
Daikt Pastabos
nr. nr. pavadinimas apraymas skaiius

1

136

Paveikslas

Aliejin tapyba Dail. [Vladas]

Eidukeviius Gls bijnai

137

Paveikslas

Paielis. Ad. Varno J. Jablonskis

138

Paveikslas

Paielis. Ad. Varnas iurlionis

Paveikslas

Aliejin tapyba Dail. [Antanas]

muidzinaviius. Vaikutis miega

139

Paveikslas

Paielis. Ad. Varno Maironis

Paveikslas

Siuvintas ant mediagos.

Originalas. Vilhelminos ilingiens.
Grta Moz

140

Paveikslas

Paielis. Ad. Varno Kudirka,

Basanaviius, Valanius ir Baranauskas

141

Paveikslas

Tempera K. imonis. Rojus

142

Pav.[eikslas]

Tempera. K. imonis Piens

143

Paveikslas

Aliejin tapyba. P. Kalpoko

portr. kun. Motiejus Juozapaviius38

144

Paveikslas

Aliejus. Eidukeviiaus Dukrel39

Aliejin tap. Ad. Varno

portr. J. [ono] Bytauto40

122

Paveikslas

123

Paveikslas

124
125

126

Paveikslas

127

Inv.
Reg. Daikt
Smulkus daikt
Daikt Pastabos
nr. nr. pavadinimas apraymas skaiius

Paveikslas

Aliejin tapyba. Dail. K. imonis

Rudens vaizdas

Siuvintas mediagoj Kristus.

Autorius neinomas

Aliejin tapyba K. imonio

Mirusi dukt

Tempera. Galdiko Ad.[omo]

Ciklas audros

145

Paveikslai

Aliejin tapyba P. Kalpoko

Bobut su dukrele

128

Paveikslas

129

Paveikslas

Aliejin tapyba P. Kalpoko pieta

i fotografijos Seneliai

146

Paveikslai

vanden. daai. Ad. Varno

Baro [kultros urnalas] vireliai

130

Paveikslas

Grafika. K. imonio Iliustracija

147

Paveikslas

131

Paveikslas

Tempera. K. imonies. Lauas

132

Paveikslas

Grafika tuu. K. imonies

Aliejus. Ad. Varno 3 etiudai

Saulleidis, Umigs vakaras,
ienapjt

133

Paveikslas

148

Paveikslas

Aliejus. Eidukeviiaus Gls

134

Paveikslas

135

Paveikslas

37

Aliejin tapyba. Varno Ad.[omo]

Alyvos
Aliejin tapyba. K. imonio
Kom [ar Korn?] portretas Dukrel
Tempera aquarel. Ad. Galdikas
Pavasaris37

1
1
1

Rusn ilingait-Kubilien prisimena, kad tvai turj Galdiko keturi met laik cikl:
Pavasaris, Vasara, Ruduo, iema (R. ilingaits-Kubiliens 1998 08 13 prisiminimai,
S.A. Kubiliaus arch.; toliau R. .-K. prisiminimai).

650

38

Stasio ilingo tvo, kunigo Motiejaus Juozapaviiaus (18481931) portretas. Tarpukario

metais is faktas, savaime suprantama, buvo slepiamas, taiau kun. Juozapaviius rm
iling ir jo motin, visi trys danai kartu vasarodavo. Kun. Juozapaviius, kaip ir kiti
Lietuvoje mir iling eimos nariai, palaidotas Ilguvos kapinse.
39 ilingait-Kubilien prisimena Eidukeviiaus paveiksl Vizija anksti mirusios Audrons
ilingaits (19261934) portret, kur dailininkas pie i nuotraukos (R. .-K. prisiminimai).
Mergait igyveno tik atuonerius metus, mir Kaune, buvo palaidota Ilguvos kapinse prie
Misin.
40 Jono Bytauto Emilijos ilingiens tvo, Stasio ilingo uovio atvaizdas (u patikslinim
dkoju Stasio ilingo ankui Sauliui Augustinui Kubiliui G. J.).

651

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

V s k y r i u s . D o k u m e n ta i / I n v e n t o r i u s

Inv.
Reg. Daikt
Smulkus daikt
Daikt Pastabos
nr. nr. pavadinimas apraymas skaiius

Inv.
Reg. Daikt
Smulkus daikt
Daikt Pastabos
nr. nr. pavadinimas apraymas skaiius

149

Paveikslas

Tempera. K. imonis Slenka vakaras

169

Pav.

Aliejus P. Kalpoko Obuoliukai

150

Paveikslas

Tempera K. imonis Miesto fantazija

170

Pav.

151

Paveikslas

Aliejin tap. Ad. Galdiko v.Prancikus

Aliejus Eidukeviiaus
Natiurmort. gls

152

Paveikslas

Aliejin tapyb. Vl. Eidukeviius.

iling eima

171

Pav.

153

Paveikslas

Aliejus. Ad. Varno v.Jokbo

banyia Vilniuje

172

Pav.

Tempera. K. imonies Kalvis

173

Pav.

Aquarel. [Anatano] JaroeviiausVakaras 1

Aliejus. Vl. Didiokas Upelis

174

Paveikslas

Aquarel. Galdiko Prdas

175

Paveikslas

Tempera imonio K. Susigrauimas

176

Paveikslas

Aliejus. Eidukeviiaus Gls

177

Pav.

Tempera K. imonio Burtininkas

178

Paveikslai

Tempera. imonio K. 2 portretai

fantazija [?] St. ir Emil. iling

179

Skulptros

Bronza. J. Zikaro bareljefai vaiz.

St. ir Emil. ilingai

180

Liet. Aidas

181

Liet. komt
[komiteto?]
rezoliucija

1917 met rugsjo mn. 21 d.

182

Vle[ia]vls

Palangos prijungimo ikilmms

183

Valg.[omojo]
stalas

184

Staliukas

154

Paveikslas

155

Paveikslai

156

Paveikslas

Aliejus Ad. Galdiko Sapnas

157

Paveikslas

Aquarel. klrius K.[ajetonas]

Daugirdo g-v

158

Paveikslas

159

Paveikslas

Paielis Varno Ad. Vasaros vais

[Igno einiaus apysaka, 1914] iliustr.

160

Paveikslas

Piaust. metale Rima P. Golgota

161

Ornamentas

Rima P.

162

aras

Varno Ad. aras St. ilingas

163

Paveikslai

Pastel: Galdiko Ad. Gluosneliai

164

Paveikslas

Aquarel Galdiko Ad. Natiurmort.[as]

165

Paveikslas

Tempera. K. imonio Kryiai

166

Pav.

Tempera K. imonio Saul ir vaikutis

167

Skulpt.[ra]

Biustas-gipsas. [Juozas] Zikaras

vaiz.[duojantis] S. iling

168

Pav.

Pastel [Vlado] vipo vaizd.

St. iling

652

P[K]silografija. V. K. Jonynas Tumas,

Smetona

Reljefas metalinis. P.[etras] Rima.

Daukantas bronza

Aliejin tap. K. imonies.

Dukrels portretas

1918 vasario mn. 19 d. skelbimas

Nepriklausomybs paskelbimo
aktas (buvo konfiskuotas vokiei)
aprmintas

Stil. lietuvikas. Medio inkrustacijos

Vandens lelijos Med. uolas,
uosis obelis ir kt. Aut. Prapuolenis
geras stovis Didelis
uolinis Parketas Paryiaus
parodai Prapuolenis

1
1

653

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

V s k y r i u s . D o k u m e n ta i / I n v e n t o r i u s

Inv.
Reg. Daikt
Smulkus daikt
Daikt Pastabos
nr. nr. pavadinimas apraymas skaiius

K o me n ta r as
Tarpukario metais Lietuvos Respublikos paveldosaugos staigos pradjo dvar ir
banyi turto inventorizacij, kuri kitose alyse buvo vykdoma jau nuo XIXa. Rengti
meno paveldo svad skatino dvar parceliacija, ekonomikos modernizavimo sly-

185

Staliukas

Inkrustacija Tulps Prapuolenio

186

Kd

Inkrust. uolin buvusi Paryiaus

parodoj stil. lietuv. Prapuolenis

Inkrust. su pauk.[iais] Prapuolenis

Lietuvoje is procesas vyko gana spontanikai: trko statymins bazs, paveldosau-

Liet. stil. buvs parodoj Prapuolenis

gos ir dails specialist, nebuvo darb koordinuojanios institucins sistemos. 1940m.

187

Kds

188

Staliukas

189

Medalis

41

Bronzinis. Rimos P.
Taip Gediminas sapnavo

Medin cilindro formos.

Su ornamentais

190

Pop.[ieriams]
krepys

191

Skardin su glmis
Taca [puodas;
iuo atveju vazonas]

Staliukas

Inkrustuot. su liepsnelmis
Prapuolenio

193

Lovos

Su inkrust. uolo stil. lelijos.

Prapuolenio darbo

Berinis. Inkrustacija. Prapuolenio

darbo

Staliukas

birel Lietuv okupav sovietai jau liepos 20 d. pasirpino priimti kultros paminkl
apsaugos statym ir vykdydami dvar bei apskritai stambesns nuosavybs naciona-

192

194

gotas natralus j irimo procesas, neivengiamai susijs su turto ipardavimu, o nuo

1939 m. dar ir vokiei kilms dvarinink repatriacija Vokietij. Nepriklausomoje

lizacij kartu skubiai registravo privai savinink rankose esanias kultros vertybes.
ie inventoriai, ilik KPC DF, padeda sivaizduoti, kiek turto buvo igrobstyta, kiek
sunaikinta ir k vis dlto pavyko isaugoti visuomenei, perdavus muziej rinkinius.
Tarp kit, koordinuojant Kultros paminkl apsaugos staigai, 19401941m. sudaryt
dvar turto inventori, ioje dokument kolekcijoje yra ir ia pristatomas aki rajono Paeerlio valsiaus Misin kio praeities liekan sraas.
is inventorius tarp analogik io laikotarpio dvar vertybi apra isiskiria
tikslumu (kitus apraus reng reikiam dailtyrininko arba muziejaus eksperto kvalifikacij neturintys asmenys, apsiribodav labai apibendrintais, bendro pobdio
apibdinimais baroko form stalas, XVIIIa. peizaas, religinis paveikslas ir
pan., tad dails istorijos poiriu jie maai naudingi, nes net neleidia suprasti, ku-

[Skyriuje Pastabos (kad nereikt imti dar vieno lapo) rayta]: Dar prirayti nr.

rie daiktai i ties iliko i XVII ar XVIII a., o kurie reprezentavo XIXa. istorizm).

195 spint, nr. 196 veidrod, nr. 197 Lopelis. Prapuolenio darbas. Inkrustacija me-

Misin vertybes registravo du jauni dailininkai Alfonsas Jukeviius (1908?) ir

diu. [Paraas]

Vladas Norkus (19041984). Akivaizdu, kad j ini ir patirties nebt pakak to-

Daiktai palikti saugoti kio sav.[ininkui] ilingui St.

kiam kruopiam apraui, koks buvo parengtas, tad aiku, jog atlikti darb jiems

Daiktams gresiant pavojui praneti Kultros muziejui Kaune

padjo kolekcijos sudarytojas ir savininkas Stasys ilingas (spjim patvirtint po

Nuoraas gautas [pasira St. ilingas]

dokumentu esantis jo paraas). Greiiausiai dl ilingo kruoptumo ir reiklumo Mi-

Sura: A.[lfonsas] Jukeviius, Vl.[adas] Norkus [paraai]

sin kio meno vertybi inventorius tapo isamiu ir informatyviu liudijimu apie
vien i nedaugelio tarpukario Lietuvos isteblimento atstov kolekcij (panaios

41

Vien i Prapuolenio darbo staliuk prisiminimuose mini Rusn ilingait-Kubilien:

Ypatingai gerai atsimenu staliuk salionlyje. Man jis buvo toks graus nedidelis,
atuonkampis, lyg bii avilys, kuriame inkrustuotos bituts (R. .-K. prisiminimai).

654

informacijos apie kitus garsius tarpukario dails rinkinius Vlado Daumanto, Cezario Petrausko, Zigmo Toliuio ir kt., deja, neturime), leidiani nustatyti ne
tik kolekcijos apimt, bet ir krini pobd bei j autorius. Tokiu bdu Misin
655

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

V s k y r i u s . D o k u m e n ta i / I n v e n t o r i u s

rinkinio apraas suteikia ini apie dails krini funkcionavim, j vartojim tar-

tarpukario dails parodose, pastebti kritik (Petro Kalpoko tapytas Stasio ilingo ir

pukario Lietuvoje, taip pat inom asmen tarpusavio ryius, bendravimo formas,

Emilijos ilingiens portretas 1938m. rodytas Nepriklausomybs 20-meiui skirtoje

kas jau pranokt dails istorijai reikming duomen ribas.

apvalginje dails parodoje, reprodukuotas jos kataloge39; tarpukario spaudoje mini-

Misin kis priklaus teisininkui, vairias valstybines pareigas (Valstybs ta-

mas ir buvo reprodukuotas Juozo Zikaro iling portretinis bareljefas). Srae yra ir i

rybos pirmininko, teisingumo ministro ir kt.) jusiam valstybs veikjui Stasiui

nuotraukos Adomo Varno (18791979) nutapytas Jono Bytauto ilingiens tvo por-

ilingui (18851962). kio valda Ilguvos dvaro Misin palivarkas, kur Emilija

tretas (nr. 145). Tiktina, kad nor kurti gimins portret galerij ilingams, be kit

Bytautait-ilingien ir Stasys ilingas 1925 m. bendrai sigijo i Ilguvos dvarinin-

pavyzdi, kvp ir kaimyn Grincevii-Mlynarski Ilguvos pavyzdys: Mlynarski

k Onos Grinceviits-Mlynarskiens ir Emilio Mlynarskio. Pasistatydin medin

entas pianistas Artras Rubinteinas, prisimindamas apsilankym uovi dvare, mi-

vasarnam ilingai su eima Misinuose vasarodavo, o nuo 1938 ar 1939 m., ilingui

njo jam spd padariusi svetain su patamsjusiais protvi portretais40.

ijus pensij, apsigyveno36.

Kolekcijos apraas patvirtina, kad artimiausi ryiai iling siejo su dailininkais

I meno vertybi aprao matyti, kad vasarnamio patalpas puo pripaint XXa.

Varnu ir Kaziu imoniu (18871978). Bendradarbiavimas su Varnu prasidjo dar pir-

Lietuvos dailinink kriniai. Trokdamas namus paversti tikru lietuvikojo kry-

mj lietuvi dails parod epochoje; Varnas apipavidalino ilingo redaguot ur-

bos genijaus bstu, ilingas pirko ne tik paveikslus, skulptras, bet ir garsiausio

nal Baras (kai kuriuos vireli ir kit urnalo puomen projektus ilingas turjo

tarpukario baldiaus Jono Prapuolenio (19001980) dirbinius baldus, intarsijas.

savo rinkinyje); artim bendravim patvirtina ir tai, kad iling dukros lank Mari-

Pasak ilingo dukros Saulens ilingaits-Pusderiens, tvai turj daugiau kaip

jos Varniens steigt Montesori darel, prireikus apsistodavo Varn namuose Kau-

100 paveiksl ; KPA atstov sudarytame nusavinto dvaro inventoriuje nurodyti

ne41. Aminink liudijimu, abu dailininkai danai sveiuodavsi Misinuose; imo-

43 tapybos kriniai, vienas skulptrinis biustas, trys bareljefai, Petro Rimos (1881

nis buvo iling dukter kriktatvis, ilingien imonio snaus Arvydo krikto

1961) medalio aversas, keletas lietuvi autori grafikos atspaud ir meniki siuvin-

mama. Misin eimininkai apskritai buvo vaiingi, mgo sveius. Prisiminimuose

jimai (vienas j, paymtas nr. 125, ilingo moiuts i motinos puss Vilhelminos

minimi ia viedav raytojai Vincas Krv-Mickeviius ir Balys Sruoga, gydytojas

ilingiens darbo).

okulistas Juozas Nemeika bei jo sesuo aktyvi visuomens veikja Marija Nemeik-

37

38

Kolekcijai akivaizdiai bdingi dvaro rinkinio bruoai greta peiza ir natiur-

ait, daugelis kit daugiau ar maiau garsi to meto Lietuvos moni. Pasak ilin-

mort minima nemaai paties ilingo atvaizd, jo su mona portretai, yra atskir

g artimj ir kit liudytoj, Misinuose gyventa kaip kaimo dvarelyje: suvaiavus

Emilijos ilingiens, ilingaii paveiksl; kai kurie i krini net buvo eksponuoti

sveiams visi dalyvaudav bendruose panekesiuose, daniausiai prie kavos, arbatos,

pusryi ir vakariens stalo, pasisdjimus pavairinant pasivaikiojimais gamtoje;

36 Tada visi paveikslai i iling nuomoto buto Kaune, Tado Daugirdo gatvje, buvo pergabenti
Misinus (R. .-K. prisiminimai).
37

38

Nurodytas skaiius nra labai patikimas, jis greiiausiai tiesiog reikia daug. ilingaitKubilien prisimena, kad vaikystje jos ir Saulens pareiga buvusi atjus vasarai udangstyti
paveikslus lengvu baltu audiniu, kad muss nenutupt; paveiksl ji nesuskaiiavusi, taiau
j buv daug, tikrai daug (R. .-K. prisiminimai).
Vilhelmina ilingien Pabers dvaro savinink, 1863m. sukilimo dalyv, spjama
pasiuvusi vliav Antano Mackeviiaus briui (vliava patekusi Lenkijos muziejinius
rinkinius). Po sukilimo Vilhelminos vyras Stanislovas ilingas buvo itremtas Tomsk, ji
pati apsigyveno Paryiuje (iki 1874 m.) ir, pasak Stasio ilingo laik, vertsi pardavindama
savo gamybos popierinesgles ir verbas (S.A. Kubiliaus informacija).

656

jaunimas aisdavs sportinius aidimus atvirame ore, beveik visi eimos nariai mg
groti arba dainuoti, mielai tai darydav ir prie svei, ir pasilik gausios eimos ap-

39 Reprodukcij r.: 20 met Lietuvos nepriklausomybei paminti IV Rudens dails paroda,

kat., Kaunas, [1938], p. 39.
40 Ilguva aminink atsiminimuose, sudaryt. A. Vaiinas, Vilnius: VU leidykla, 2008, p. 77.
41

Vingros ilingaits-Rupinskiens 1998 08 15 prisiminimai (S.A. Kubiliaus arch.).

illingait-Kubilien mini, kad Varnas buvo jos sesers Saulens kriktatvis, o Varnien jos
kriktamot (R. .-K. prisiminimai).

657

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

V s k y r i u s . D o k u m e n ta i / I n v e n t o r i u s

suptyje (ilingai augino devynias dukras, kriktytas anuomet kone egzotikai ir tuo

1936m. Tiktina, kad kakas panaaus galjo vykti. Tiesa, Eidukeviiaus eskizuose

paiu itin moderniai skambaniais tautiniais vardais: Audron, Daiva, Danguol,

pavaizduotos tik keturios figros, bet tai bt dar tiksliau, nes kitos ilingaits buvo

Galinda, Laima, Raminta, Rusn, Saulen, Vingra) .

per maos pozuoti dailininkui.

42

Misinai ir j eimininkai garsjo kaip dails mgjai ir mecenatai nuo pirmj

Kaip bebt, incidentas, jei toks i tikrj vyko, matyt, baigsi be didesni

lietuvi dails parod laik, o tarpukario Kaune apie iling pomg net sklido

pasekmi, nes dukros tvo santykius su Eidukeviiumi vertino palankiai. Rusn

anekdotiniai pasakojimai, liudij iskirtin aminink dmes iai j veiklos pusei.

ilingait-Kubilien snui Sauliui ra: Tvelis labai gerai sugyveno su iuo tikrai

Vienas toki anekdot pasakojimas apie dailininko Vlado Eidukeviiaus (1891

savotiku, sunkiai suprantamu dailininku ir labai vertino jo piet ms mirusi

1941) vienag Misinuose (apsilankymas, matyt, buvo susijs su usakymu tapyti

sesut Audrut44. Be to jau mintoje Sakalausko knygoje apie Eidukevii pateikia-

iling eimos portretus), pasibaigusi vyresnij iling nepasitenkinimu sveio

ma itrauka i 1939m. dailininko laiko, isisto i Misin, liudija, kad iling ir

elgesiu po to, kai is kaip modelius kompozicijai, vaizduojaniai nuogas mauduo-

Eidukeviiaus kontaktai nenutrko, tapytojas ir toliau buvo kvieiamas pavieti45.

les, pasitelk vyresnisias ilingaites. epizod eseistas Tomas Sakalauskas bele-

Misin vertybi inventori su komentarais yra skelbusi Dalia Ramonien46.

trizuotoje Vlado Eidukeviiaus biografijoje aprao taip: T vasar [kalbama apie

Taiau kaip priedo prie jos straipsnio pateikto inventoriaus kalba buvo kiek per dr-

1936 m. G. J.] prie Nemuno Eidukeviius tap peizaus (Slnis Misinuose), na-

siai sunorminta, tad nukentjo duomen tikslumas. Pavyzdiui, Kazio imonio

tiurmortus (Gls). Nam eimininkas turi devynias dukras [i tikrj Audron jau

paveikslas Mirusi dukt (nr. 127) kakodl vardytas neutraliau Mirusi mergait

buvo mirusi G. J.]. Atplaukus laivu i Kauno nuo prieplaukos sodyb reikia eiti

(tuo tarpu inventoriuje nurodytas pavadinimas skatint galvoti apie ankstyv Au-

psiomis: tvas nedidelis, barzdotas eina priekyje, o dukros vorele seka i pas-

drons ilingaits mirt ir eimos galerijoje isaugot dar vien greta Eidukeviiaus

kos. Kaimieiai iri t keist procesij ir ilgai mini. Dailininkas, apsilanks pas

nutapytojo jos atvaizd); Petro Kalpoko paveikslo pavadinimas Bobut su dukrele

Karuas ar kitur, su nuostaba pasakoja: sivaizduokite devynios lovyts. Maiau-

(nr. 136)47 sumodernintas Senut su dukraite, atimant epochos kvap, kur visada

sia, didesn, dar didesn... O, mein Gott!... Misinuose tarp medi jauks namai,

smagu ir svarbu justi, studijuojant senus dokumentus. Laisvokai traktuojant altin,

netoli up. Didel pieva ir graus tvenkinys. Kart prie jo dailininkui ateina naujo

prarastos kai kurios vertingos informacins nuorodos. Pavyzdiui, Jono Prapuole-

paveikslo idja. Mauduols! Devynios mauduols aliame tvenkinyje. Nuogi knai

nio gaminto stalo (nr. 183) aprae praleidus apibdinim valgomojo, atimta viena

vandenyje kaip tai nuostabu! Kvieiasi ilingaites. O joms kas domu, nepatirta.

esmini daikto charakteristik48. Prie srae nurodyto objekto krepys popieriams

Palkkite, pakentkite, nesitveria diaugsmu dailininkas, bus graus paveikslas,

(nr. 190) pridrus od sudti, daiktas paverstas paslaptingu, ornamentais puotu

kaip Renuaro [Renoir]. Bet nelaim, Misinus atvyksta valdinga eimininko teta
ir pamato siaubing vaizd: kakoks vyrikis tapo nuogas jos dukterias. Itvirkimas! Gali kviestis k tinkamas i gatvs, bet ne padori tv dukteris. ia tau ne

44 R. .-K. prisiminimai.
45

T. Sakalauskas, op. cit., p. 171.

Pranczija. Dailininkas turi ivaiuoti i dvaro43. Sakalausko papasakotas anekdotas

46 D. Ramonien, Stasio ilingo dails krini kolekcija Misinuose, Kuriantis protas

brangesnis nei turtai, sudaryt. G. Micknait, Vilnius: VDA leidykla, 2009, p. 151161.

leist patikslinti keli kompozicij su mauduolmis (pieiniai, tapyba) dat apie

47

Pasak Saulens ilingaits-Pusderiens, tai buvs ilingo motinos ir Vingros ilingaits

portretas (S. Pusderiens 1998 08 19 laikas S.A. Kubiliui, S.A. Kubiliaus arch.).

48

Tuo tarpu valgomojo stalas dukr atsiminimuose uima svarbi viet. Saulen Pusderien
apie j rao taip: Valgomajame buvo didiulis, masyvus uolinis stalas. Per vidur stalo
juosta lyg upelis su vandens lelij inkrustacija. Pasak jos, ornamentikos projektus krs
pats ilingas; Prapuolenis juos tik gyvendindavs (S. Pusderiens 1998 08 19 laikas
S.A. Kubiliui).

42

r. G. Jankeviit, Neoromantins pasauliros atspindiai ir poiris dvar tarpukario

Lietuvoje, Dvaras modernjanioje Lietuvoje: XIXa. II p. XXa. I p., sudaryt.
G. Jankeviit, D. Maiulis, Vilnius: E. Karpaviiaus leidykla, 2005, p. 105117.

43

T. Sakalauskas, Esu toks, koks esu, Vilnius: Vaga, 1987, p. 116.

658

659

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

dklu ypatingos svarbos dokumentams, nors greiiausiai tai bta slyginai puonios
iukli ds, stovjusios po raomuoju stalu.

V s k y r i u s . D o k u m e n ta i / f i n a n s i n i a i d o k u m e n ta i

S ska i ta , kv i tas i r k i t i f i n a n s i n i a i
d o kume n ta i

Per Misin inventori susipainus su iling dails kolekcija, natraliai kyla

klausimas: koks jos likimas? Prasidjus Lietuvos piliei masiniams trmimas
1941m. birel Stalino Gulage atsidr Emilija ir Stasys ilingai su viena dukter
Raminta. Kitoms ilingaitms pavyko laimingai ivengti tremties, o karo pabaigoje
jos pabgo nuo soviet represij ir apsigyveno vairiose Vakar alyse. Ilg laik
manyta, kad be eiminink Misinuose lik paveikslai sudeg iling vasarnam
pokario metais prarijusio gaisro liepsnose. Prie tai dal paveiksl eimos nariai pa-

Dails istorikai savo tyrimams danai pasitelkia vairius finansinius dokumentus.

slp namo rsyje, dal igabeno pas netoliese gyvenusi siuvj49. Kelet kolekcijos

Tarp j vieni seniausi ir informatyviausi sskait knygos, paprastai nuosekliai

vertybi (Zikaro sukurtas iling portretinis bareljefas, Rimos bareljefas Golgota,

chronologikai yminios vieno kio (ido) pajamas ir ilaidas. Sskait knygos at-

Galdiko pastel ir dvi akvarels bei trys Varno kriniai du paveikslai ir pietukinis

sirado vlyvaisiais Viduramiais (XIIXV a.) formuojantis modernioms instituci-

Maironio portretas), galiotas Laimos ilingaits-Vansauskiens, 1968m. depozito

nms valstybms su profesionalia administracija. Lietuvoje finansins ratvedybos

teismisM. K. iurlionio dails muziejui perdav iling eimos draugas dailinin-

pradia siejama su Lietuvos didiojo kunigaikio Aleksandro Jogailaiio (1460

kas imonis. Kokiu bdu jam pavyko isaugoti iuos krinius, ar tik jie yra ilik

1506) valdymu. Iliko trys XVXVIa. sandros io valdovo dvaro sskait knygos,

klausimai, laukiantys nauj tyrim ir liudijim, kuri altiniai kol kas nesurasti.

jose minimi atsiskaitymai ir su amatininkais.

Pateiktasis Misin kio dails kolekcijos inventoriaus komentaras gali bti

Viduramiais miestai ir dvarai, banyios ir vienuolynai, taip pat kitos insti-

skaitomas kaip altini kritikos pavyzdys, kai viename altinyje aptikti duomenys

tucijos ir privats asmenys (bajorai, pirkliai, amatininkai) ra sskait knygas.

tikslinami ir pildomi, remiantis kit altini ir istorini tyrim faktais bei ivadomis.

Vystantis prekiniam kiui ir intensyvjant pinig apyvartai, finansini dokument gausjo, j funkcionavimo laukas pltsi, formos vairjo: buvo raomi ir

Gi e d r J a n k e vi i t

tvirtinami kvitai, vertybiniai popieriai, garantiniai ratai, ustatai, skol dokumentai ir pan.
Nepaisant finansini dokument vairovs ir socialins sklaidos, jie ilik fragmentikai. I dalies dl to, kad didels dalies i dokument aktualumas baigdavosi
su pirkimu ar pinig skyrimu (kiek ilglesnis buvo skolos rat funkcionavimas, bet
irgi tssi tik iki skolos likvidavimo). Sskaitos paprastai nebdavo saugomos, nes
jomis po mokjimo vykdymo laikotarpio maai kas domjosi.
Tarp i i dalies atsitiktinai ilikusi dokument dails istorikus vis pirma domina tie, kuriuose minimi dails ir architektros kriniai. XIIXVa. sskait pavyzdi su komentarais pateikia, pavyzdiui, Vidurami tyrintoja Teresa Grace Frisch1.

49 R. .-K. prisiminimai.

660

T. G. Frisch, Gothic Art 1140c. 1450: Sources and Documents, University of Toronto Press, 1987.

661

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

V s k y r i u s . D o k u m e n ta i / f i n a n s i n i a i d o k u m e n ta i

Ji aptaria kai kuriuos negausius Gotikos dokumentinius liudijimus. Dails objek-

I pirmo vilgsnio gali atrodyti, kad finansiniai dokumentai vertingesni senosios

tams skirt finansini dokument daugja Naujaisiais laikais, iaugus prekybai

dails tyrimams, kuriems apskritai labiau trksta raytini altini. Modernizmo ir

dails kriniais.

iuolaikins dails istorija sskaitas kaip altinius pasitelkia reiau ir gana ribotai.

Pirkt ar parduot dails preki apskaitose paprastai vardijamas krinys ir nu-

Pavyzdiui, jie retai taikomi krini atribucijai ar j usakymo istorijai pagrsti. Ne-

rodoma jo kaina. Pasitaiko sskait, kuri turinys labai detalus: vardijamas krinio

paisant to, finansiniai dokumentai yra itin svarbs ir efektyviai panaudojami, tiriant

autorius, mediaga, technika. Kaip ir kiti nespecifiniai dails altiniai, finansiniai

modernizmo laikotarpio ir iuolaikin meno rink, ekonominius meno raidos me-

dokumentai reikalauja tarpdalykins interpretacijos: jie tirtini pritaikant kit moks-

chanizmus.

l, pirmiausiai ekonomikos istorijos, tyrim rezultatus. Pavyzdiui, pinig ir rinkos

istorija padeda suprasti finansiniuose dokumentuose vardyt objekt vert.

Ai s t Pa l i u y t

Ypa daug svarbios informacijos dails istorijai teikia statybos ir dekoravimo darb ilaidos, taip pat dailinink ir kolekcinink sskait knygos. Finansiniai dokumentai padeda rekonstruoti usakym istorijas, atskleidia krini pirkj ir savinink
socialin status, finansin pajgum, santykius su dailininkais, j dails poreikius ir
menin skon. ie dokumentai taip pat taikomi rekonstruojant dailinink biografinius
duomenis. Pavyzdiui, XVIIa. sskait knyga buvo svarbiausias dokumentas, padjs
atskirti tapytojo Liudviko Ablamoviiaus, vadinamo Gluchovu, gyvenimo ir krybos
faktus, jo ryius su Vilniaus prancikonais. Dails istorijai svarbi informacij gali teikti net ir nespecifins ilaidos. Taip transporto ilaid sskaitos buvo tas altinis, kuris
leido suinoti, kokie dailininkai (Filippo Cataldi, Francesco Nubale, Gioacchino Paver
ir kt.) dekoravo kardinolo Flavio Chigi (17111771) umiesio rezidencij Villa Chigi
(17631776) dabartinje iaurs ryt Romos Valnerina gatvje. Kai kurios sskaitos
gali bti pritaikytos krini ekspertizje, autorysts tyrimuose kaip vaizdinius altinius papildantys dokumentai, o neilikusi krini atveju kaip j odiniai liudijimai.
Finansiniai dokument iskirtinumas objekt finansins verts vardijimas,
tad jie yra svarbiausi ekonomins krypties dails istorijos altiniai. io pobdio
tyrimai ir finansini dokument taikymas ypa suintensyvjo XXa. antroje pusje.
Ekonomistas ir meno istorikas Johnas Michaelis Montias finansiniais dokumentais
rmsi analizuodamas XVIIa. oland meno rink, Richardas Goldwaitheas Italijos Renesanso ekonominius aspektus. Finansini dokument aktualum liudija ir
pastaraisiais deimtmeiais intensyviai kuriamos i altini duomen bazs, pavyzdiui, Getty informacijos instituto (JAV) steigta skaitmenin duomen baz, apimanti Romos dailinink 15761711m. sskaitas.
662

663

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

Vatikano muziej sskaitos u Antikos senienas,

sigytas 17781781m. i Nicola La Piccola

V s k y r i u s . D o k u m e n ta i / f i n a n s i n i a i d o k u m e n ta i

1779m. lapkriio 20 d.
Payma apie Pijaus-Klemenso muziejui dirbanio Senien komisaro Giambattista Visconti nuo 1779m. spalio 31 iki lapkriio 26 d. sumoktus pinigus. Ponui

>

Versta i: Ilaria Bignamini, Clare Hornsby, Digging and Dealing in Eighteenth-Century Rome,

Nicola La Piccola du imtai skud u Veneros, ilipanios i maudykls, statul. [ASR,

t. 1, Yale University Press, 2010, p. 297299 (altin ir Ilarios Begnamini komentarus i angl ir

CII, Arba, b. 19, ins. 72]

ital k. vert Giedr Jankeviit, papildymai ir pastabos vertjos)

1779m. gruodio 30 d.
Payma apie Pijaus-Klemenso muziejui dirbanio Senien komisaro Giam-

Pardavimai Pijaus-Klemenso muziejui2

1779m. birelio 17 d.
Payma apie Pijaus-Klemenso muziejui dirbanio Senien komisaro Giambattista Visconti nuo 1779m. birelio 27 iki liepos 12 d. sumoktus pinigus. Ponui

battista Visconti nuo 1779m. spalio 19 d. iki 1780m. sausio 15 d. sumoktus pinigus.
Ponui Nicola La Piccola du imtai skud u Veneros, ilipanios i maudykls, statul.
[ASR, CII, Arba, b. 20, ins. 5]
1780m. kovo 20 d.

Nicola La Piccola du imtai skud u Veneros, ilipanios i maudykls, statul, kuri

Payma apie Pijaus-Klemenso muziejui dirbanio Senien komisaro Giam-

yra pati elegantikiausia i panai, esani Romos ir usienio galerijose. [ASR, CII,

battista Visconti nuo 1780m. kovo 4 iki kovo 30 d. sumoktus pinigus. Ponui Nicola

Arba, b. 19, ins. 42; kvitas pasiraytas Nicola La Piccola]

La Piccola du imtai penkiasdeimt skud u Veneros, ilipanios i maudykls, statul. [ASR, CII, Arba, b. 20, ins. 28]

1779m. [liepa]
Laimingai valdaniam ms Viepaties ventenybei rpinantis padauginti savo

1780m. balandio 2 d.

muziejaus pramatnum ir senovini monument kiek, ponas abatas Visconti, se-

Payma apie Pijaus-Klemenso muziejui dirbanio Senien komisaro Giam-

nien komisaras, nupirko i pono La Piccola graikik Veneros, ilipanios i mau-

battista Visconti nuo 1780m. kovo 30 iki balandio 24 d. sumoktus pinigus. Ponui

dykls, statul, kuri tikriausiai yra maiausiai paeista ir pati puikiausia i vis toki

Nicola La Piccola du imtai penkiasdeimt skud u Veneros, ilipanios i maudy-

ligiol matyt. [ASMV, b. II, fasc. II (1779), no. 105]

kls, statul. [ASR, CII, Arba, b. 20, ins. 33]

1779m. rugsjo 6 d.
Payma apie Pijaus-Klemenso muziejui dirbanio Senien komisaro Giambattista Visconti nuo 1779 m. rugpjio 21 iki rugsjo 12 d. sumoktus pinigus.
Ponui Nicola La Piccola u Veneros statul skud du imtai. [ASR, CII, Arba, b.
19, ins. 58]

K o me n ta r as
Gims Kalabrijoje ir Neapolyje pasimoks tapybos, Nicola La Piccola (1727
1790) 1747m. atvyko Rom ir atliko nemaai mading dekoro darb kilmingiems
usakovams, tuo paiu metu dirbdamas kaip kasintojas, restauruotojas ir antikvaras. Galiausiai nuo 1780m. jo Kapitolijaus muziej direktoriaus pareigas. Jis dirbo
Francesco Mancini3 Romos studijoje prie atidarydamas nuosav pasisekimo sulau3

Dokumentai saugomi Archivio di Stato di Roma (Camerale II, Antichit e Belle Arti; toliau
ASR, CII, Arba) ir Archivio Storico dei Musei Vaticani (toliau ASMV).

664

Francesco Mancini (16791758) ital vlyvojo Baroko tapytojas; studijavo Bolonijoje;

sitvirtino Romoje, globojamas Carlo Maratta; nutap fresk popieiaus rmuose
Kvirinale, buvo Romos Prancz akademijos (1732), Panteono Dorybingj akademijos

665

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

V s k y r i u s . D o k u m e n ta i / f i n a n s i n i a i d o k u m e n ta i

kusi dirbtuv (it. bottega). 1776m. buvo irinktas v. Luko akademijos nariu; 1768

buvo parodyti konfidencialiai, nes La Piccola tikjosi ivengti Visconti11 ir Pijaus-

m., mirus Stefano Pozzi4, paskirtas popieiaus rm tapytoju (Pittore dei Sacri Pa-

Klemenso muziejaus12 sikiimo. La Piccola, kuris kaip popieiaus tarnautojas bda-

lazzi). Gavs usakym ubaigti Villa Albani freskas, laiksi schem, kurias sukr

vo praomas tarpininkauti priimant sprendimus dl pirkim naujam muziejui, buvo

ir priirjo Winckelmannas , sekdamas Nerono Domus Aurea dekoracijomis . La

gerai pastamas su Visconti modus operandi13. Nepaisant jo atsargumo, Vatikanas

Piccola slytis su Antika pasidar glaudesnis, jam pradjus dirbti pas Sigismondo

1780m. sigijo Vener, sumokdamas nemenk 800 skud sum (r. pateiktas ss-

Chigi7. 1763 m. eimininko vestuvi su Flaminia Odescalchi proga jis dekoravo

kaitas). Jenkinsas14 band drtis dl Satyro ir Hermafrodito pirkimo Townleyiui,

rm kambarius, o vliau buvo trauktas jo finansuojamus kasinjimus.

bet skundsi, kad La Piccola yra tikras fanatikas, sako nenors parduoti ir svajoja

Apie La Piccola archeologin veikl trksta liudijim, skirtingai nuo isamiai

dokumentuotos jo krybins karjeros. Remiamas kunigaikio Chigi, 17771778m.

apie tkstanius, kuri jis niekada nematys. Galiausiai La Piccola pardav grup
Henry Blundelliui15, o eksporto licencij gavo dar po keleri met 1788 m.

jis kasinjo Tor Paterno (Via Prenestina), o po dvej met dirbo ant Palatino kalvos,

1778m. La Piccola kartu su Jenkinsu kasinjo Tor Angela; tarp radini buvo ver-

tiktina, kartu su Gavinu Hamiltonu . Hamiltonas [1775 04 06] ra Townley , sks-

ting mozaik, kurias jis kitais metais pardav Vatikanui; Giuseppe Giovanelli ir Vin-

damasis, kad jam nepavyk nusipirkti graaus Sileno torso, kur surado La Piccola,

cenzo Crocchi16 jas pritaik Sala degli Animali (Gyvn salei) ir Stanza del Nilo (Nilo

nes jis buvo parduodamas su galybe lamto ir u labai aukt kain. 1776m. La

kambariui). Negavs usakymo dekoruoti Castello katedros sakykl, kaip nepakan-

Piccola pradjo savo skmingiausius kasinjimus Prato Bagnato (taip pat Via Pre-

kamai turtingos vaizduots mogus, La Piccola 1780m. buvo paskirtas Kapitolijaus

nestina). [1777 m.] gegu Hamiltonas pateikia Townley ilg radini sra, kuriame

muziej kuratoriumi (Custode dei Musei Capitolini), i tapytojo tapdamas antikvaru.

minima avi Pritpusi Venera, dinamika Satyro ir Hermafrodito grup ir Aspazijos herma, kuri jam bt patikusi Grosvenour gatvje10. Radiniai Hamiltonui

(nuo 17431745) ir Romos v. Luko akademijos (apie 17501751) narys.

4

Stefano Pozzi (1699/1707?1768) ital tapytojas, dekoruotojas, dizaineris; aktyviausias

Romoje; Panteono Dorybingj akademijos (nuo 1732) ir v. Luko akademijos (1736) narys;
dekoravo vairias Romos banyias; popieiaus rm dailininkas.

Johann Joachim Winckelmann (17171768). Vert. past.

Kalbama apie radinius, rastus po 1772m. atnaujinus kasinjimus. Vert. past.

Sigismondo Chigi della Rovere Albani (17361793) kunigaiktis, archeologijos mgjas,

dails ir literatros mecenatas.

Gavin Hamilton (17231798) kot didikas, archeologas ir tapytojas, nuo 1756m. gyvens
Romoje; nutap neoklasicistinio stiliaus istorini ir mitologini kompozicij, dalyvavo
archeologiniuose kasinjimuose (tarp kit Adriano vilos, Albano apylinki, Romos Celijaus
kalvos ir kt.), vertsi senien prekyba.

Charles Townley (17371805) angl dvarininkas, 1767m. ivyks Grand Tour, umezg
ryius su brit ir ital kilms Romos kasintojais ir senien prekiautojais; sukaup verting
senien kolekcij, inom kaip Towneley Marbles, kuri nuo 1778m. buvo laikoma specialiai
statytame name Park Street Londone; po jo mirties pagrindin kolekcijos dal sigijo Brit
muziejus.

10

Nuoroda Hamiltono namus Londone. Vert. past.

666

I l a r i a B i g n a m ini

V e r t j o s pas taba
Veikalo Digging and Dealing in Eighteenth-Century Rome autors Ilaria Bignamini ir Clare Hornsby siek kuo isamiau ir visapusikiau pristatyti XVIIIa. Romos
archeologij (kasinjim tvark, topografij, dalyvius, j santykius ir radinius) bei
11

Giambattista (Giovanni Battista Antonio) Visconti (17221784) archeologas, Antikos

inovas, popieiaus Klemenso XIV rinkini kuratorius, vienas Pijaus-Klemenso muziejaus
krj, formavs Vatikano muziejus pagal neoklasicizmo estetikos principus.

12

Pijaus-Klemenso muziejus Vatikano muziej dalis, sudaryta i 12 sali, skaitant

Atuonkamp kiem (Cortile Ottagono), kurioje pristatomas Antikos meninis paveldas;
muziej 1771m. pradjo formuoti popieius Klemensas XIV, iplt jo pdinis Pijus VI.

13

Lot. veikimo bdas. Vert. past.

14

Thomas Jenkins (17221798) angl dailininkas, pagarsjs kaip dails krini ir archeologini
radini prekiautojas, bankininkas, vienas skmingiausi XVIIIa. Romos antikvar.

15

Henry Blundell (17241810) angl didikas; sukaup verting Antikos kolekcij savo
rmuose Ince Blundell Hall.

16

Dailininkai, dalyvav rengiant Pijaus-Klemenso muziej.

667

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

jos poveik europini Antikos kolekcij formavimuisi, atskleisdamos prekybos senienomis proces su visomis manomomis detalmis bei niuansais. J tyrimas aki-

V s k y r i u s . D o k u m e n ta i / f i n a n s i n i a i d o k u m e n ta i

Tapytojo Leono Katino mokestiniai dokumentai

u naryst LSSR dails fonde

vaizdiai parodo, koks vertingas dails istorijos altinis gali bti sskaitos, suteikianios ini apie dails krini (iuo atveju archeologini radini) kilm, pardavjus ir
pirkjus, j santykius, taip pat aminink estetinius kriterijus, gyjanius atitinkam

> altiniai i: LSSR dails fondo archyvas, LLMA, f. 350, ap. 1, b. 22, l. 227, 228 (komentarus
pareng Linara Dovydaityt ir Giedr Jankeviit)

finansin iraik. Papildytos kitais altiniais sskaitos padeda rekonstruoti ir prekybos meno vertybmis sistem bei tvark.
Parinkti pavyzdiai iliustruoja vieno krinio marmuro statulos Venera, ilipanti i maudykls, pirkim Vatikano muziej, tiksliau Pijaus-Klemenso muzie-

Leono Katino praymas priimti j dails fondo narius

jaus kolekcijai. Sskait pavyzdiai pateikiami kaip knygoje kartu su kasintojo

ir antikvaro biograma, kuri finansinio atsiskaitymo dokumentams suteikia platesn

Lietuvos TSR dails fondo direktoriui

kontekst. Veriant biogram i angl kalbos, praleistos kai kurios originalios nuo-

LTSR tarybini dailinink s-gos nario [Pavard, vardas, tvo vardas] Katino,

rodos, vertingos XVIIIa. archeologijos ir senien rinkos tyrintojams, taiau ms

Leono, s. Albino, [gimimo data] gim. 1907. IX. 6, [Specialyb] dailininkas-tapyto-

atveju pernelyg apkraunanios altinio publikacij papildoma specifine informacija.

jas, LTSR tarybini dailinink sjungos paymjimo nr. 263, [Gyvenanio: miestas,

Dalis pateikt nuorod vertjos paaikinimai.

gatv, namo nr., buto nr.] Vilniuje, Krokuvos 9a6

Skelbiam dokument originalai i Romos valstybs archyvo (Archivio di Stato

di Roma) ir Vatikano muziej istorinio archyvo (Archivio Storico dei Musei Vaticani)
knygoje publikuoti originalo kalba italikai.
Gi e d r J a n k e vi i t

Pareikimas
Praau mane priimti Lietuvos TSR dails fondo nariu.
Priedas: stojimo mokestis 10 Rb. sumoje, nario mokestis 50 Rb. sumoje.
[...]
Pareikiu, kad nesu nariu jokio kito fondo. Pasiadu pildyti Dails fondo statuto
ir taisykli nuostatus.
[paraas] Katinas
[data] 1952m. [raas ranka pietuku] prot.[okolo] nr. 8, 1952. III. 26.
[raas ranka mlynu raalu virutiniame kairiame kampe] mokjo stoj.[imo]
Rb. 10 ir nario mok.[est] u 1952m. 10 mnesi Rb. 50,- Kasos pajam ord.[eris] 8
LTSR dails fondo Kvitas prie pajam orderio nr. 8 [pridtas dokumentas lietuvi ir rus kalbomis]
Priimta i dail. Katino, Leono stoj. Rb. 10 ir nario mok.[estis] u 10 mn. 1952
met Rb. 50,- I viso Rb. eiasdeimt. [paraai: vyresn. buhalterio ir kasininko] 18.
III. 1952

668

669

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

V s k y r i u s . D o k u m e n ta i / f i n a n s i n i a i d o k u m e n ta i

Katino ir kitus analogikus bylos dokumentus galima interpretuoti ir plates-

Anketa
Dail.[ininkas] Katinas Leonas

niame sovietins kultros bei meno administravimo kontekste. Sovietiniais metais

Pavard, vardas ir tvo vardas: Katinas, Leonas, s. Albino; Gimimo metai: 1907;

greta politini institucij, toki kaip komunist partijos centro komitetas ar LSSR

Partikumas: n/p. [nepartinis]; Tautyb: lietuvis; Specialyb: dailininkas-tapytojas;

kultros ministerija, dails gyvenim reguliavo ir formaliai nuo valdios nepriklau-

Koki mokykl baigs dails srityje: Vilniaus valst. dails institut; Nuo kurio laiko

soma, taiau oficiali komunist partijos linij stropiai vykdiusi krybin organi-

yra LTSR taryb. dail. s-gos nariu: nuo 1952 sausio 23; Nuo kurio laiko yra LTSR dails

zacija LSSR dailinink sjunga (toliau DS). iai krybinei organizacijai nepri-

fondo nariu: 1952; Nuolatin darbo vieta: LTSR dails institutas; Adresas: Vilnius,

klausantis asmuo praktikai neturjo joki galimybi usiimti menine veikla, nes

Krokuvos 9a6.

krybins organizacijos veik ne tik ideologijos, bet ir ekonomikos lygmenyje. Kaip

[pasirao] Dail. Katinas

visi dails studijas baig bei profesionalia menine veikla norj usiimti dailininkai,
Katinas taip pat buvo DS narys. Tuo tarpu aptariamasis dokumentas susijs su sto-

K o me n ta r as
I pirmo vilgsnio nelabai doms ir informatyvs altiniai i ties teikia vairi

jimu DS pavaldi ekonomin struktr LSSR dails fond. is fondas administravo autorinius ir masinius dails krinius gaminusi kombinat veikl, dails k-

ini apie inom XX a. antrosios puss tapytoj Leon Katin (19071984) ir jo

rini pardavimo (ir parod) salonus bei dails mediag ir reikmen parduotuves

gyvenamj aplink. Mokestiniai dokumentai fiksuoja nebtinai kituose altiniuo-

visoje respublikoje. Fondas, po LSSR kultros ministerijos, buvo stambiausias dails

se aptinkamas inias: tvo vard, gyvenamosios vietos adres. Katino dails fon-

krini usakovas bei pirkjas. Naryst dails fonde dailininkams utikrino ne tik

do nario mokestiniai dokumentai sudaro dal didelio tos paios ries dokument

socialines garantijas (fondas apmokdavo laikinj nedarbingum, i dalies ipirkda-

rinkinio; jie saugomi segtuve, kuriame sukaupti identiki dails fondo nari, ku-

vo kelialapius poilsio ir krybos namus, sanatorijas, rpinosi paalpomisetc.), bet

ri pavards prasideda raidmis AL, praymai, apimantys 19491968 m., i viso

ir prieig prie krybai btin mediag bei ranki (juos oficialiai sigyti teis turjo

327 lapai. Segtuve suregistruota apie 150 dailinink pavardi su gimimo metais ir

tik fondo nariai), skirst dirbtuves ir butus.

adresais, kurie iuo atveju, turint omenyje, kad naryst dails fonde reik galimyb

Aptariamame dokumente minimo metinio narysts mokesio dyd reikt ver-

pretenduoti gauti usakymus ir parduoti valstybei krinius, nurodomi labai tiksliai,

tinti atsivelgiant ekonomin to laikotarpio kontekst. 50 rubli mokestis nurody-

kas ne visada bdinga kitiems XXa. Lietuvos dailinink pildytiems dokumentams.

tas senaisiais pinigais, j perkamoji galia prilygo 5 rubliams naujj pinig, vest

LLMA f. 350 saugomas ir antrasis tomas su dailinink, kuri pavards prasideda rai-

po 1961m. reformos. Lyginant su XXa. eto deimtmeio vidutiniu metiniu darbo

dmis M, dokumentais. Apie kai kuriuos i abiejuose tomuose pamint asmen

umokesiu, kuris buvo apie 2500 rb., dails fondo narysts mokestis atrodo gana

inoma labai maai, tad iuo atveju net lakonikas finansinis dokumentas svarbus

didelis. Taiau lyginant su dails krini usakym kainiais (r. toliau pateiktus

dails tyrimams.

duomenis), jis tra simbolinis.

Praymai priimti dails fond su pasiadjimu sumokti stojamj ir metin

Pristatomi dokumentai neabejotinai doms, taiau kartu jie liudija, kad moder-

nario mokest, juos lydinios anketos (pridedamos ne visais atvejais) ir mokestiniai

nij laik dails istorijai sskaita nra ypa reikmingas altinis, nes ilik nemaai

kvitai padeda vertinti ir soviet Lietuvos biurokratins sistemos ypatumus: mokes-

kit finansinio pobdio dokument, suteikiani platesns informacijos tiek apie

tiniai kvitai dvikalbiai (ispausdinti lietuvi ir rus kalbomis), anketose reikalauja-

piniginius reikalus, tiek apie sandori dalyvius. Nenutolstant nuo LSSR dails fondo

ma nurodyti tvavardius, kas nebdinga lietuvi, bet tipika rus kultrai, pateikia-

dokument, kaip pavyzd galima pateikti dails krini pirkim komisijos posdi

mas klausimas apie partikum, t. y. priklausomyb komunist partijai.

protokolus, kuriuose nurodyta komisijos sudtis, perkam krini autori vardai,

670

671

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

V s k y r i u s . D o k u m e n ta i / f i n a n s i n i a i d o k u m e n ta i

pavadinimai, technika, imatavimai ir, inoma, kainos. 1965 m. gegus 4 d. vy-

(1958 06 12), pranea, kad i Lietuvos Maskv atgabenti dailinink Jono Mikno

kusiame posdyje komisija (Petras Aleksandraviius, Feliksas Daukantas, Vytautas

(dubuo 1500 rb.), Liudviko Strolio (sotis 1500 rb.), Elenos Tuleviits-Venc-

Kalinauskas, Algirdas Laucius, Jonas vaas), pirmininkaujama tapytojo Vincento

keviiens (skulptrl Raitelis 300 rb.) ir Mykolo Vrubliausko (vaza 1500 rb.)

Geo, nutar pirkti Jono Liolio, Aldonos Skirutyts, Aspazijos Surgailiens grafi-

darbai jau isisti enev, Tarptautins keramikos akademijos main fond. At-

kos atspaud, Rachils Krukaits monotipij, Silvestro Diaukto, Vlado Karatajaus,

siskaitymui su dailininkais jis prao upildyti pridedamas paraikas (esant vaik

Genovaits Kariniauskaits, Boleslovo Motzos, Algirdo iektels ir Jono vao

pridti atitinkam paym) ir atsisti Maskv. Laiko autorius taip pat lakonikai,

tapybos darb (LLMA, f. 350, ap. 1, b. 386, l. 45, 46). Brangiausiai 900 rubli

be joki paaikinim informuoja, kad dailinink Aldonos Likuts, Vaclovo Mi-

kainota Diaukto figrin kompozicija Sanitarai, nors u beveik tokio pat formato

kneviiaus ir Julijos Vyniauskiens darbai grinami (LLMA, f. 350, ap. 1, b. 142,

iektels natiurmort mokta tik 220 rubli. Sum dyd lm ne vien dailininko

l. 28). is pavyzdys dar syk patvirtina, kad inios apie dails krini kainas, dai-

meistrikumas ir krinio menikumas, bet, pirmiausia, nustatyti kainiai: pagal juos

linink pajamas ir pirkjus danai nuvieia ir tokias sritis kaip krybos sklaida,

figrin kompozicija kainavo daugiau negu peizaas arba natiurmortas. Tokios pa-

dails krini migracija ir pan. Pavyzdiui, cituotasis dokumentas apie Lietuvos

ios taisykls galiojo ir skulpros krini vertinimui.

keramik krini siuntim veicarij suteikia ini apie sovietmeio tarptau-

Be abejo, neturint papildom dokument analogij principas padeda vertinti

tinius kultrinius mainus, apie kuriuos informacijos kol kas turime labai maai.

ir sskaitose pateikt informacij. Taiau, pavyzdiui, sutartyje paprastai nurodoma

ne tik bendroji suma u krin, bet ir jos imokjimo laikas ir dalys. Radus vien ss-

Lin a r a D o v y d a i t y t , Gi e d r J a n k e vi i t

kait arba mokjimo kvit, vaizdas lieka nepilnas, tuo tarpu sutartis teikia nepalyginamai isamesn informacij. inoma, daryti ivadas pasikliovus vienu dokumentu
visada rizikinga. Pavyzdiui, skulptoriaus Petro Vaivados archyve yra ilikusi LSSR
dails fondo sutartis su juo ir skulptoriumi Bernardu Buu dl Vilniaus aliojo tilto
skulptrins grups ems kis (LLMA, f. 497, ap. 1, b. 117, l. 15, 16). 1950m. liepos 1 d.
pasiraytame dokumente ufiksuota, kad dails fondas trimis dalimis skulptoriams
Vaivadai ir Buui imoks 30 000 rubli u skulptrins grups ems kis natros
dydio model i molio (avanso imokama 9000 rb.). Atrodyt, kad ivadoms apie
dailinink pajamas duomen pakanka, kad sutartis pateikia isamias inias apie
skulptros kainius. Taiau ia pat esanti kita, 1950m. liepos 31 d. sudaryta sutartis,
priveria suklusti: u skulptros modelio perklim i molio gips skulptoriams
pagal j buvo papildomai sumokta 6160 rubli. Taigi bendroji suma gerokai pranoko vidutinio soviet Lietuvos pilieio pajamas.
Finansinio pobdio informacij kartais teikia ir nefinansinio pobdio dokumentai. Pavyzdiui, 1958m. birelio 18 d. oficialiame laike SSRS dails fondo
stacionari ir kilnojamj parod skyriaus virininkas Nazarovas SSRS dails fondo Lietuvos skyriaus direktoriui Saboniui, atsakydamas pastarojo laik nr. 791
672

673

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

S u ta r t i s

V s k y r i u s . D o k u m e n ta i / S u ta r t i s

tucij, taip pat privaiuose archyvuose. Sutari autentikum ir legalum patvirtina

usakovo, dailininko, teisininko paraai bei antspaudai.
Sutari tekstai yra informatyvaus pobdio, schematiki, su pasikartojaniomis pradios ir pabaigos formuluotmis. Pavyzdiui, Renesanso Italijoje sutartys
danai bdavo pradedamos kreipiniu: Vardan Viepaties (lot. In Nomine Domine
arba it. Al Nome di Dio), data, usakovo vardu ir titulais ar pareigomis; po to vardijamas dailininkas. Dokumentas ubaigiamas sutarties ali vardais ir paraais. Pradioje ar pabaigoje nurodoma sutarties pasiraymo vieta.

Sutartis yra laisva valia sudaromas susitarimas tarp dviej ir daugiau asmen (su-

Sutarties slyg pateikimas priklaus nuo usakomo objekto, sutarties subjekt

bjekt), skirtas santykiui sukurti, pakeisti arba nutraukti. Sutari istorijos pradia

dailininko ir usakovo, taip pat nuo sutartis apiforminantiems teisininkams prastos

sietina su teisini santyki uuomazgomis Antikos civilizacijoje. Romos teisje eg-

praktikos (pavyzdiui, kai kuriais atvejais jie pageidaudavo trumpinti sutartis).

zistavusias dvi gamybos sutari formas, kuri viena aptar asmens darbo slygas,
kita - numatom pagaminti daikt, paveldjo ir vlesns visuomens.

Usakymo slyg apraymo apimtis vairavo. Pavyzdiui, Renesanso Italijoje pasitaikydavo labai detali krinio siuet, figras, j dyd, proporcijas, atributus ir ids-

Viduramiais sutartys vl paplito atsiradus laisvam darbui, tai yra madaug nuo

tym, kompozicijos kolorit apibriani ar net taikytinus tapybos pigmentus var-

XIIa. Jomis buvo reguliuojama daugumos kasdieni daikt, tarp j ir dails kri-

dijani sutari. Sutartis kartais lyddavo priedai ir papildoma informacija krinio

ni gamyba. Maai pakitusi sutari praktika buvo tsiama Naujaisiais ir Naujau-

eskizai, pieiniai, modeliai ar nuorodos apie sektinus pavyzdius, atymos apie darb

siaisiais laikais.

eig ir apmokjim. vairiais istoriniais laikotarpiais buvo sudaromos ir odins sutar-

Dails istorijai svarbios sutartys, skirtos dailininko darbui (krybos slygoms,

terminams, apmokjimui ir pan.) ir krinio usakymui teisinti. Jos apibendrina

tys, kuri pagrindins slygos trumpai pateikiamos ratu. odins sutartys ir sutari
santraukos ratu taip pat traktuotos kaip teisin gali turintys dokumentai.

ilg krinio usakymo procedr, nurodo bendrsias jos gaires, svarbiausius u-

Ankstyviausios inomos yra Europos vlyvj Vidurami dailinink sutartys.

sakovo ir dailininko abipusius sipareigojimus. Galima skirti dvi sutari ris.

Lietuvoje dailinink sutari praktika buvo plaiai taikoma jau paskutini Jogai-

Vienos ries sutartys nustato konkretaus usakomo objekto sukrimo slygas.

laii laikais. Pavyzdiui, 1534 m. liepos 22 d. italas skulptorius ir architektas Ber-

Tokiose sutartyse apibriamas darbo laikas, vardijama krinio paskirtis, tema

nardino da Gianotis sudar sutart su Vilniaus vyskupu Jonuu sipareigodamas

ar siuetas, kaina, kartais aptariamas mediag tiekimas (ypa statyb sutartyse),

per penkerius metus atstatyti gaisro sunaikint Vilniaus katedr. 1546m. sausio 9 d.

dailininko dirbtuvs organizavimas (pameistri, pagalbinink dalyvavimas). Ki-

Severinas Boneris ygimanto Augusto vardu pasira sutart su ital skulptoriumi

tos ries sutartys nustato ilgalaik dailininko darb usakovui. Tuomet apibria-

Giani Maria Mosca Padovano ir Giovanni Cini u 1400 auksin sukurti karaliens

mas darbo laikas, kartais bendrais bruoais darb pobdis, taip pat atlyginimo

Elzbietos antkap, skirt pastatyti Vilniuje.

dydis ir formos. ios ries sutartims priskirtini ir dailinink mokym teisinantys dokumentai.

Sutartys informatyvs dokumentai, nors turi tipin teisinio dokumento form,

reglamentuojani pateikiam duomen apimt. Sutartyse aptinkami skirtingoms

Sutartys paprastai sudaromos keliais egzemplioriais (usakovui ir dailininkui).

mokslo disciplinoms svarbs duomenys. Dailinink sutartys atsiduria bendroje tei-

Neretai sutarties sudarymo procedrai vadovaudavo (ir vadovauja) teisininkai. Do-

ss, kultros, dails, socialins istorijos interes erdvje, kurioje kiekviena discipli-

kumentai bdavo tvirtinami miest aktuose, jie saugoti dvar ir banyi, kit insti-

n irykina skirtingus sutarties turinio aspektus. is teiss, ekonomikos, o ms

674

675

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

V s k y r i u s . D o k u m e n ta i / S u ta r t i s

aptariamu atveju ir dails istorijos, duomen kompleksas lemia sutarties kaip dails

finansiniais dokumentais yra svarbiausi raytiniai altiniai, daniausiai tyrinjami

istorijos altinio savitum.

kaip serijiniai dokumentai, analizuojant didelius reprezentatyvius j kiekius4.

Sutari teikiama informacija naudotasi jau ankstyviausiuose dails istorijos teks-

Ne tik krini usakym, bet ir ilgalaik darb teisinanios sutartys gali bti

tuose. Jomis rekonstruodamas Renesanso dailinink gyvenimo faktus (pavyzdiui, Mi-

vertingos dailininko ir usakovo santyki, dailininko socialinio statuso, dirbtuvi

chelangelo biografij) rmsi ir Giorgio Vasari. Nuosekls sutari tyrimai dails istori-

veiklos analizei.

jos poiriu prasidjo XIXXXa. sandroje. Pirmieji io susidomjimo vaisiai Italijos

Sutartis iki ms dien ilieka svarbus ir vertingas dails istorijos altinis. B-

Renesanso dailinink sutari publikacijos. Lietuvoje dailinink sutartimis XXa. pra-

dinga, kad iuolaikini sutari formos danai yra dar labiau unifikuotos u senj,

dioje vieni pirmj pradjo domtis Vilniaus menotyros mokyklos atstovai. Euzebijus

taiau kartu ios sutartys yra ir sudtingesns, numatanias vairius krinio panau-

opaciskis (18821961) rinko duomenis amat istorijai Vilniaus archyvuose, VU Vil-

dos, teisi perdavimo, paveldjimo ir kt. teisinius aspektus.

niaus myltoj draugijos ir Vrublevski bibliotekos rinkiniuose1. Stanisawas Lorentzas

(18991991) studijoje apie architekt Jon Kristup Glaubitz (apie 17001767) paskelb

Ai s t Pa l i u y t

sutartis su XVIIIa. Vilniaus skulptoriais Hedeliais ir kitais meistrais.

Dl informacijos kompleksikumo sutartys plaiai taikomos iuolaikiniuose
dails istorijos tyrimuose. Jos padeda rekonstruoti duomenis apie neilikusius krinius, papildo kit altini teikiam informacij, leidia patikslinti autori, usakov,
sukrimo laik ir viet.
Naujas paskatas sutari studijoms suteikia XXa. antros puss ir pastarj deimtmei socialins meno istorijos keliamos problemos. Sutartys ypa svarbios usakym proceso rekonstrukcijoms. Jomis remiamasi aikinantis socialinius dails
raidos mechanizmus, jos taip pat taikomos analizuojant kai kurias kultros istorijos
problemas. Pavyzdiui, Rudolfas Wittkoweris (19011971) pasitelk sutartis kaip vien altini, padedani suprasti dailininko vaizdinio ir jo statuso visuomenje pokyius2. Michaelis Baxandalis (19332008) sutartis traktavo kaip socialines stiliaus
raidos slygas reprezentuojanius dokumentus3.
Sutartys ypa svarbios ekonomins krypties dails istorijos studijoms, analizuojaniomis dails rinkos ypatumus. iuo atveju krini usakymo sutartys kartu su
1

Duomenis apie LDK dailinink sutartis paskelb spaudinyje Materiay do dziejw rzemiosa
artystycznego w Wielkim Ksistwie Litewskim (Warszawa, 1946).

R. Wittkower,M. Wittkower, Born under Saturn: the character and conduct of artists:
a documented history from antiquity to French Revolution, New York: Review Books, 2006
(pirmas leid. 1963).

M. Baxandall, Painting and experience in fifteenth century Italy. A primer in the social history
of pictorial style, Oxford University Press, 1988 (pirmas leidimas 1972).

676

Vienas naujausi sutari duomenimis paremt veikal M. OMalley, The Business of Art:
Contracts and the Commissioning Process in Renaissance Italy, Yale University Press, 2005.

677

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

V s k y r i u s . D o k u m e n ta i / S u ta r t i s

Sutartis su Michelangelo dl marmuro grups

Pieta Romoje

so dukat ir mintj dien penkiasdeimt popieikj aukso dukat.

>

Versta i: Allogazione a Michelangelo del gruppo di marmo della Piet in Roma.

Jonas, v.Dionyzo kardinolas

Die xxvij mensis augusti 1498, Le lettere di Michelangelo Buonarroti pubblicate coi ricordi

Taip pat Jacopus Gallus savo ranka [pasira]

Mintasis garbingasis kardinolas man, Jacopo, avansu dav imt Kameros auk-

ed i contratti artistici, sudaryt. Gaetano Milanesi, Firenze: Olliver, 1875, p. 613614

(vert ir komentarus pareng Giedr Jankeviit)

K o me n ta r as
Skelbiamas dokumentas vienas pirmj ilikusi Michelangelo Buonarroti
(14751564) kontrakt. Sutartis, kurios originalas saugomas Buonarroti archyve (Ar-

Sutartis su Michelangelo dl marmuro grups Pieta Romoje

chivio Buonarroti) Florencijos muziejuje Buonarroti namai (Casa Buonarroti), pirm

kart buvo paskelbta Gaetano Milanesi sudarytame Michelangelo dokument rinki-

1498m. rugpjio 27 d.

nyje, kur dailininko gimimo keturi imt met proga pareng ir ileido Florencijos

Tebnie inoma ir aiku tam, kas skaitys rat, kad garbingiausias v.Dionyzo

jubiliejinis komitetas. Knygos didij dal sudaro ne tik biografin, bet ir dailtyrin

kardinolas sutar su meistru Michelangelo florentieiu skulptoriumi, kad mintasis

vert turintys Michelangelo laikai bei prisiminimai, kuri originalai saugomi Brit

meistras turs savo lomis padaryti marmuro Piet, t. y. apsirengusi Mergel Ma-

muziejuje ir Buonarroti archyve. Pabaigoje pridtas sutari skyrius (dokumentai i

rij su mirusiu Kristumi ant rank, didumo sulig tikru mogumi u keturis imtus

Buonarroti archyvo) nuvieia dailininko gyvenimo ir krybos keli, padeda geriau

penkiasdeimt popieikj aukso dukat per metus nuo darbo pradios. Ir mi-

suprasti laikuose esani informacij.

ntasis garbingiausiasis kardinolas pasiada sumokti tai tokiu bdu: pirmiausia

Milanesi leidinys pirma isami Michelangelo raytinio palikimo publikacija. V-

sipareigoja jam duoti imt penkiasdeimt popieikj aukso dukat prie darbo

liau dailininko laikai, atsiminimai ir, inoma, poezija buvo leisti daugyb kart, publi-

pradi; ir toliau krin pradjus pasiada duoti mintajam Michelangelo po imt

kuoti moksliniuose ir populiariuosiuose leidiniuose ital ir kitomis kalbomis: Rime e let-

toki pai dukat kas keturis mnesius, kad mintieji keturi imtai penkiasdeimt

tere di Michelangelo Buonarroti, precedute dalla vita dellautore scritta da Ascanio Condivi,

popieikj aukso dukat bt sumokti per vienerius metus, jei mintasis krinys

Firenze: G. Barbera, 1858; Opere varie in versi ed in prosa di Michelangelo Buonarroti il

bus baigtas; o jei bus baigtas anksiau, tai jo garbingiausioji Prakilnyb sipareigoja

giovane, sudaryt. Pietro Fanfani, Firenze: Felice Le Monnier, 1863; The Letters of Miche-

visk sumokti anksiau.

langelo, vert ir komentavo E. H. Ramsden, 2 t., Stanford University Press, 1963; Il car-

Ir a, Jacopo Gallo, paadu garbingiausiajam monsinjorui, kad mintasis Mi-

teggio di Michelangelo, sudaryt. Giovanni Poggi ir kt., 9 t., Firenze: Sansoni, 19651995;

chelangelo padarys mintj krin per metus ir tai bus graiausia marmuro skulp-

Michelangelo: lettere. Concordanze e indice di frequenza, sudaryt. Paola Barocchi ir kt.,

tra i iandien esani Romoje ir kad joks i dien meistras geriau nepadaryt.

2 t., Pisa: Scuola Normale Superiore , 1994; Michel-Ange, Correspondance, sudaryt. Ade-

Ir antra vertus, mintajam Michelangelo paadu, kad garbingiausiasis kardinolas

lin Charles Fiorato, Giovanni Poggi ir kt., 2 t., Paris: Belles Lettres, 2010 ir kt.

jam sumoks kaip aukiau surayta. Ir a, Jacopo Gallo, patvirtinu, kad tai suraiau

Skelbiama sutartis yra privatus susitarimas tarp prancz kilms kardino-

savo rankomis aukiau mintais metais, mnes ir dien. iuo ratu ataukiamas ir

lo, v. Dionyzo (Saint Denis) abato Jeano Bilhres de Lagraulas (1434/391499) ir

panaikinamas bet koks ankstesnis ratas, raytas mano ranka arba mintojo Miche-

Romos bankininko Jacopo Galli. Usakovas sipareigoja sumokti sutart sum u

langelo, ir tik is lieka galioti.

skulptr dalimis, addamas laikytis susitarimo, jei ir dailininkas jo laikysis. Lai-

678

679

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

V s k y r i u s . D o k u m e n ta i / S u ta r t i s

duotojas prisiima sipareigojimus priirti, kad usakovo pageidavimai bt vyk-

jos tyrum ir skaistum. Kiti autoriai priduria, kad Michelangelo siek vaizdinti

dyti ir jis gaut graiausi marmuro skulptr i iandien esani Romoje, taip pat,

garsij Dantes strof: Mergele Motina, savojo Snaus dukra.

kad usakovas laiku ir tiksliai atsiskaityt su skulptoriumi.

domu, kad sutart laidavo btent Galli kardinolo Raffaele Riario (14601521)

Manoma, kad Michelangelo plastiniam sprendimui, vis pirma madonos tipaui, padar tak Leonardo da Vinci freska Paskutin vakarien (14941498; Milano

tarpininkas byloje dl Michelangelo skulptros Miegantis kupidonas. krin kar-

v. Marijos Malons (S. Maria delle Grazie) vienuolyno refektorius), Jacopo della

dinolas sigijo kaip Antikos ikasen, o igirds gandus apie apgaul pasiunt Galli

Quercia (13741438) ir Andrea del Verrocchio (14371488) kriniai. Skulptroje mo-

Florencij, kad tasai sitikint, kas yra tikrasis krinio autorius ir igaut autorysts

difikuota viduramika Compassio Mariae tradicija: vietoj motinos kanios vaizduo-

patvirtinim i paties skulptoriaus, jei tai pasirodyt Michelangelo darbas. Susidom-

jama stoika akistata su lemties siuniamais imginimais6. Michelangelo krinyje

js nauju talentu, Riario pakviet Michelangelo atvykti Rom. Galli rm ir globojo

justi Florencijos kultrins aplinkos taka, persmelkta susiavjimo klasika kupino

Michelangelo, buvo savotikas jo vadybininkas Romoje, padjs gauti svarbi usa-

mediikojo neoplatonizmo ir Girolamo Savonarola7 aistringo dvasingumo.

kym banytinje aplinkoje. Svarbiausias j Vatikano Pieta. Laiduodamas sutart

Skelbiamos sutarties naud dails istorijai liudija Michelangelo krybos tyrimai.

su v.Dionyzo kardinolu, Galli jau turjo Michelangelo skulptr Bakchas (1497; Flo-

Beveik itisai jos tekstas paskelbtas Antonio Paolucci leidinyje, skirtame trims skulp-

rencijos Bargello muziejus), kuri, sieids dl apgauls sigyjant Miegant kupidon,

trinms Pietoms8. Sugretinimas su kitais ilikusiais altiniais liudija, kad derybos tarp

atsisak pirkti Bakch usaks kardinolas Riario.

kardinolo ir skulptoriaus prasidjo prie 1498m. rugpjt. Jau 1497m. liepos 1 d. lai-

Vatikano Pieta ankstyvas Michelangelo krinys, paenklins jo romietikojo

ke tvui dailininkas mini derybas su kardinolu9. T pai met lapkrit, o paskiau ir

krybos tarpsnio pradi. Tai truput didesnio u natral mogaus g (174 cm

1498m. kov kardinolas rao Florencijos Sinjorijai, Lukos miesto tarybos nariams ir

aukio) sdinios jaunos madonos su mirusiu Jzumi ant keli atvaizdas, ikaltas

Masos bei Kararos marmuro skaldykl savininkui markizui Alberico Malaspina, pra-

i balto Kararos marmuro. iuo metu skulptra stovi v.Petro bazilikos pradioje,

ydamas sudaryti slygas Michelangelo pasirinkti tinkam marmur skaldyklose, j

jus pro duris pirmoje i deins koplyioje. Jos pirmin vieta senosios bazilikos

atskelti ir perveti darbo viet10.

(iki XVIa. rekonstrukcijos) vadinamoji Pranczijos karaliaus koplyia, kurioje buvo

palaidotas krinio usakovas; dabartin viet skulptra perkelta 1749m. iuo metu

Gi e d r J a n k e vi i t

koplyios anga yra udengta stiklu. Tokia apsaugos priemon pritaikyta po to, kai
1972 m. sutrikusios psichikos bazilikos lankytojas nudau madonai nos ir kair
aus. Skulptra buvo restauruota Vatikano restauravimo dirbtuvse; inovai atlikt
darb laiko pavyzdiniu5.
Vatikano Pieta, pasak Vasari, pirma ir paskutin pasirayta Michelangelo skulp-

Ch. De Tolnay, The Youth of Michelangelo, t. 1, Princeton University Press, 1947, p. 9192.

Pal. Girolamo Savonarola (14521498) popieiaus Aleksandro VI paskelbtas eretiku ir

pasmerktas sudeginti; Florencijos v.Morkaus dominikon vienuolyno vienuolis ir abatas,
garsjs Banyios, socialini ir politini reform reikalaujaniais pamokslais.

didiavosi savo darbu. Vasari taip pat pateikia ir skulptros ikonografijos paaikini-

A. Paolucci, Michelangelo. Le Piet, Milano: Skira, 1997, p. 20.

m: pagal j madona atrodo jaunesn u sn, nes krinio autorius norjs perteikti

Michelangelo. Grafia e biografia di un genio, kat., Milano: Biblioteca di via Senato edizioni,
2000, p. 31.

10

M. Hirst, Michelangelo, Carrara, and the Marble for the Cardinals Piet, Burlington
Magazine, t. 127, p. 154 ir toliau.

tra (ant striai madonos krtin juosianios juostos ikalta: Michael Angelus
Bonarotus Florent[inus] faciebat), kas liudyt, kad autorius buvo patenkintas ir

C. Brandi, Il restauro. Teoria e pratica, sudaryt.M. Cordaro, Roma:M. Cirdaro, 1994.

680

681

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

Vilniaus miesto teatro kontoros

ir Alberto ameto sutartis

V s k y r i u s . D o k u m e n ta i / S u ta r t i s

9. Nustatomas p. ameto umokestis: 50 sidabrini rubli per mnes ir vienas

pusiau benefisas per sezon pagal bendras taisykles, kaip ir artistams, taip pat
sezono pabaigoje dar vienas pusiau benefisas kaip dovana [kursyvu iskirta sa-

>

kinio dalis rayta ranka maesnmis raidmis].

Versta i: Vilniaus miesto teatro kontoros irA. ameto sutartis, Lietuvos literatros
ir meno archyvas (toliau LLMA), f. 44, ap. 1, b. 74, l. 29 (i rus k. ivert ir komentarus
pareng Helmutas abaseviius)

i sutartis, pasirayta p. ameto ir teatro reikal galiotinio, patvirtinta p. teatro valdytojo, turi bti ventai ir nepaeidiamai vykdoma.

[Pasirao] AkademikasA. ametas

Vilniaus miesto teatro kontoros ir Alberto ameto sutartis [nenumeruota]

1870 met birelio 15 d. Vilniaus teatro kontora, jo prakilnybei teatro direktoriui
pavedus, sudar i sutart su Imperatorikosios Sankt Peterburgo dails akademijos
akademiku Albertu Daniloviiumi ametu emiau ivardytomis slygomis:

K o me n ta r as
Rus kalba sudarytos sutarties tekstas skelbiamas pirm kart. Sutartis suteikia
ini apie dailininko Alberto ameto veikl XIX a. septintame deimtmetyje Vilniaus miesto teatre.

1. P.[onas] ametas nuo 1870m. liepos 1 d. iki 1871m. birelio 1 d. sipareigoja at-

Albertas ametas (18211876) peizaistas ir teatro dailininkas, vienas ymes-

likti dekoratoriaus pareigas Vilniaus teatre, paklusdamas visoms teatro nuostat

ni dailinink, dirbusi Lietuvoje po 1863 met sukilimo. 18411847m. jis studija-

taisyklms.

vo Peterburgo dails akademijoje pas dailinink Maksim Vorobjov (17871855),

2. Iki sezono pradios p. ametas pagal galimyb turi pasirpinti btin pirmai

1850m. dvarininko mecenato Benedikto Tikeviiaus lomis ivyko Italij, lank

pradiai udang, kulis ir panai dalyk i tapybos ir scenos puoybos srities

tapybos usimimus Romos v.Luko akademijoje ir 1854m. gavo akademijos pre-

atnaujinimu ir pagaminimu.

mij u peiza Nemio eero vaizdas. Tais paiais metais Peterburgo dails akade-

3. P. ametas sezono metu privalo gaminti naujas dekoracijas pagal pjesi turin ir

mija jam u paveiksl Romos apylinki peizaas suteik neklasinio dailininko, o

1859 m. akademiko vard. Vilni ametas atvyko 1857m. Vilniaus miesto teatre

dvasi.
4. P. ametas privalo priirti btinus nauj dekoracij gaminimui staliaus ir kitokio tipo parengiamuosius darbus.
5. P. ametas turi priirti, kad prie spektakl dekoracijos bt teisingai pastato-

sukr dekoracijas Danielio Franois Esprit Aubero operai Nebyl i Portii12 ir Antonio Edwardo Odynieco dramai Barbora Radvilait13. 1862m. vl ivyko usien.
Aplank Anglij, Pranczij ir Savoj, kur gyveno iki 1863 m., kol visam laikui gro

mos, keiiamos ir apvieiamos, todl jam pavalds padjjai, duj matuoklio

Vilni. 1864m. dl betvarks iaurs vakar krate neturdamas [...] darbo, [u-

inspektorius [rus. ]11, lempininkas ir mainistas.

m] Vilniaus miesto teatro dekoratoriaus pareigas14. Iki tol dekoracijas Vilniaus

6. P. ametas turi ypa stebti, kad keiiant dekoracijas neusitst antraktai.

miesto teatrui tap Vincentas Dmachauskas (1805/071862); po jo mirties nuolati-

7. Reikalui esant, p. ametas privalo sudaryti gyvj paveiksl repertuar ir j

nio dailininko nebuvo.

paskirstyti trups nariams pagal juos sudaranias figras ir rang.

11

Teatre dujinis apvietimas vestas 1864m. r. Dujinio apvietimo vedimo sskaita, 1864 09
15, LLMA, f. 44, apr. 1, b. 15.

682

12

1859 02 01 afia, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus (toliau LTMKM).

13

1860 04 28 afia, LTMKM.

14

Lietuvos centrinis valstybinis istorijos archyvas, f. 789, ap. 14, b. 14, l. 13.

683

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

V s k y r i u s . D o k u m e n ta i / S u ta r t i s

ameto tapyt dekoracij bei eskiz neiliko, taiau galima manyti, kad jo de-

teatro valdytojo generolo leitenanto Michailo Ceidlerio (18161892; ias pareigas jis

koracij projektai artimi peizainei tapybai. ameto dekoracijos nuolat sulaukdavo

jo 18691872 m.), o antrojo lapo apaioje teatro galiotinio Piotro Zelingerio para-

ger atsiliepim 1865m. pradioje pastatytos Vincenzo Bellini operos Norma re-

ai. Ranka rayta ir minimo sezono sutartis su scenos priirtoju Ivanu Kondratje-

cenzijoje (tai gana retas atvejis pirmaisiais metais po sukilimo) ameto dekoracijos,

vu jam buvo pavesta pildyti teatro knygas, urainti vluojaniuosius repeticijas,

ypa 4 veiksmo, pavadintos tiesiog nuostabiomis .

spektaklio ivakarse atitinkamoms tarnyboms pateikti rekvizito, kostium ir deko-

15

Duomen apie ameto dekoracijas vairi anr spektakliams suteikia teatro

racij sraus21; jo darbas sutartyje vertinamas trylika sidabrini rubli per mnes.

afios. Jose minimi pastatymai Motinos palaiminimas, arba Vargas ir garb16, Victoro

Ranka raytos ir sutartys su teatro choristais, taip pat smuikininku, Vilniaus teatro

Hugo drama Ispan dvarininkas donas Cesaras de Bazanas , Aleksandro Ostrovskio

orkestro kapelmeisteriu Vasilijumi (Wolfu) Ebannu (1832 ar 18351888), nurodomas

drama Audra , Eugneo Scribeo drama Adriana Lecouvreur , Levo Mejaus drama

jo umokestis imtas sidabrini rubli per mnes22.

17

18

19

Caro suadtin20 ir kt. Vilniaus miesto teatre ametas dirbo iki pat mirties 1876 m.

Tas pats tekstas su tokiu paiu sudertu atlyginimu beveik be pakeitim perra-

Vilniaus miesto teatro kontoros ir ameto sutartys (j yra ilikusios kelios) yra

ytas ir 1872m. birelio 24 d. sutartyje su ametu, tik ia numatyta, kad tapyti de-

vertingas altinis Lietuvos dails ir teatro tyrimams. Numalinus 1863m. sukilim,

koracijas jam skiriamas pagalbininkas, kur pasirinkti turi teis pats ametas. ioje

retas dailininkas galjo tiktis pastovi pajam u krybin veikl. Utikrint pra-

sutartyje yra ir teatro direktoriaus generolo leitenanto Ceidlerio, ir teatro kontoros

gyvenimo altin turjo tik tie, kurie dst mokymo staigose. Dailinink krybi-

valdytojo Zelingerio paraai23.

nis gyvenimas vegetavo. Darbas teatre ametui suteik galimyb gauti nuolatines

Paskutiniame sutarties punkte rayta atlygio suma atskleidia dailininko

pajamas u profesin veikl. Pristatomos sutarties galiojimo terminas patikslina

darbo pinigin vertinim: aktoriai gaudavo nuo 20 iki 25 rubli per mnes, o

Vilniaus miesto teatro sezono trukm, apibria XIXa. antros puss teatro dekora-

mintieji pusiau benefisai atnedavo 100150 rubli pelno. Dailininko umo-

toriaus pareigas be dekoracij atnaujinimo ir krimo, jis vadovavo pagalbiniam

kesio lyginamj vert galima suprasti i ameto darbo Vilniaus miesto teatre

personalui, aptarnavusiam spektakl, t. y. koordinavo apvietj ir scenos mainist

metu dienratyje (Vilniaus inios) spausdint skelbim:

darb, privaljo priirti, kad keiiant dekoracijas neusitst spektakli pertrau-

vyn i ampans kaina buvo nuo 60 kap. iki 2 rub. u butel24, metin dien-

kos. sutart rayta ir gyvj paveiksl rengimo pareiga tai XIXa. populiarus

raio prenumerata atsiimant redakcijoje kainavo 8 rub.,

teatro anras, Vilniuje kultivuotas ir profesionaliojoje, ir mgj scenoje.

su pristatymu 10 rub.25, o aukcione parduodamo vienaukio medinio namo

Sutartis rayta ranka, skirtingai nei sutartys su aktoriais, kurios buvo pildomos

Vilniaus Kalnuotame skersgatvyje pradin kaina nurodyta 551 rub. 24 kap.26. Pa-

Abelio Syrkino tipografijoje atspausdintuose blankuose, paliktose vietose raant ak-

jam u kultrinius renginius dyd leidia suvokti informacija apie tai, kad pi-

toriaus pavard. ia skelbiama sutartis nra patvirtinta, nors daugumos kit 1870

anistas J. .Jodko u koncert Slucko gimnazijoje surinktus pinigus 215 rub.

1871m. sezono sutari pirmojoje lapo pusje deiniajame kampe yra generalinio

65 kap. perdav ios gimnazijos direktoriui, kad is paskirstyt juos vargin-

15 , , 1865 01 22.

21

16

1866 09 11 afia, LTMKM.

22 Vilniaus miesto teatro kontoros ir V. Ebbano sutartis, LLMA, f. 44, apr. 1, b. 74, l. 26.

17

1866 09 16 afia, LTMKM.

23

18

1866 09 27 afia, LTMKM.

24 , 1869 04 24.

19

1866 10 11 afia, LTMKM.

25

20 1866 10 21 afia, LTMKM.

684

Vilniaus miesto teatro kontoros ir I. Kondratjevo sutartis, LLMA, f. 44, ap. 1, b. 74, l. 24.
Vilniaus miesto teatro kontoros irA. ameto sutartis, LLMA, f. 44, apr. 1, b. 93, l. 43.
, 1872 03 07.

26 , 1873 05 21.

685

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

giausiems moksleiviams27. Laikratyje ne maiau vietos skirta praneimui apie

V s k y r i u s . D o k u m e n ta i / T e s ta m e n ta s

Tes tame n tas

tai, kad Mogiliovo gubernijos Oros pavieto rabino Liubaviiaus snus Samuilas
pejersonas mirus tvui paaukojo 30 rubli Dubrovskio I lygio yd mokyklai28.
Tai liudyt, kad net 30 rub. auka buvo iniasklaidos dmesio vertas vykis. Taigi
50 rubli dailininko udarb galima laikyti pakankamu.
H e l m u ta s a b a s e vi i u s

Testamentas statymo nustatyta tvarka ir forma sudaromas asmeninis testatoriaus

patvarkymas dl paliekamo turto, turtini teisi ir pareig mirties atveju. io teisinio instituto samprata yra romn teiss palikimas, taiau Vidurami ir Baroko
laikotarpiais testamentas gijo religingum ireikiant turin: jis tapo priemone pasirpinti savo nemirtingos sielos ir mirtingo kno ateities gerove. Todl is istorinis
altinis istorik, tarp j ir dails istorik, darbuose danai siejamas su krikioniko
religingumo tyrinjimais. Testamento kaip dails istorijos altinio pristatyme remtasi Lietuvos paveldu.
Testamento kaip teisinio akto sklaida Lietuvoje susijusi su valstybs kriktu ir
po jo vykusiu christianizacijos procesu. Nuo XVa. pab. pastebimas testament gausjimas, sietinas su rato kultros sigaljimu ir privai moni uraymais banyioms. Testamentas LDK pirmiausia buvo krikionikas nuostatas ireikiantis
aktas, bet ne maiau svarbus ir tvarkant nuosavybs reikalus.
Testamento struktr atskleidia formuliaras, suteikdavs iai teisini dokument riai oficialiai galiojanio dokumento status1. Testamentai buvo pradedami
invokacijos Dievo vardo aukimoformuluote. Toliau paprastai eidavo preambul,
moralinis-etinis testamento sudarymo pagrindimas. Paprastai po testatoriaus vardijimo, jo luomo ir administracins priklausomybs nurodymo pateikiamas psichins bkls apibdinimas, nes pagal Lietuvos Statutus galiojo tik turint ger atmint
ir sveik prot sudarytas testamentas. Esmin ir svarbiausia formuliaro dalis buvo
dispozicija. Joje pagal testatoriaus vali paskirstomas turtas, nustatomi testamen27

, 1872 03 07.

28 Ibid.

686

Plaiau apie testament struktr r.: L. Karalius, Testamentai, Lietuvos Didiosios

Kunigaiktijos kultra: tyrinjimai ir vaizdai, Vilnius: Aidai, 2001, p. 714723.

687

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

V s k y r i u s . D o k u m e n ta i / T e s ta m e n ta s

to vykdytojai bei nepilnamei vaik globjai, raomi vairs pareigojimai pdi-

Vilniuje suraytas testamentas, atskleidiantis, kad Perti vertsi ne tik dailininko

niams ir t. t.

amatu, bet buvo ir gelumbs pirklys, bankininkas bei palkininkas, turjs du pali-

Pirmiausia testatorius turdavo pasirpinti savo siela ir knu. Testatorius pay-

varkus veicarijoje ir dvarel Vilniuje, Antakalnyje, bei valds Grigeliki palivark.

mdavo savo siel patiks Dievui, o kn emei, kartais nurodydamas palaidojimo

I testament taip pat galime suinoti apie dailininko darbo santykius: tame paia-

viet ir aptardamas palaidojimo bd. Toliau testatorius, jei pageidavo, skirdavo pa-

me Perti testamente minima, kad Vilniaus vaivada Kazimieras Jonas Sapiega nesu-

ram Banyiai. Dovanojimus Banyiai skirdavo tiek katalikai, tiek protestantai, j

mokjo jam u penkerius darbo metus stiuko lipdiniais puoiant Vilniaus Antakal-

randama ir bajorijos, ir miestiei testamentuose. Fundacijos banyioms bdavo

nio trinitori banyi.

paymimos testamente, net jeigu atskirai suraoma ir konkreti dovanojimo sutartis.

Iki XIXa. dails kriniai neiskiriami tarp testamente minim paveldim daikt.

Po dovanojim Banyiai testamente nurodoma dispozicija artimj ir tarn

Daniausiai mirus asmeniui buvo sudaromas jo turto inventorius, kur buvo

naudai. Pradioje stengiamasi sureguliuoti skol reikalus, tuomet dalijamas turtas

suraomi visi nam rangos ir apyvokos daiktai, tarp j ir paveikslai, skulptros,

artimiesiems. Paveldtoj srae pirmumas teiktas testatoriaus sutuoktiniui, kita

brangs audiniai ir pan. meniki dirbiniai. XIX a. ima keistis dails krini ver-

turto dalis atitekdavo vaikams. Turtas tolimesniems giminaiiams daniausiai pa-

tinimas ir jie tampa iskirtiniu paveldjimo objektu. Paioje io amiaus pradioje

liekamas neturint sutuoktinio ar kit artim pdini (bevaiks eimos). vairios

1807 m. tapytojo Prancikaus Smugleviiaus (17451807) suraytame testamente

sumos ar kitokios atsidkojimo formos buvo paskiriamos tarnams.

minimos snnui paliekamos graviros, o buvusiam tarnui paveikslas Agripina,

Fundacij, palaidojimo viet minjimas testamentuose svarbus altinis banyi statybos ir rengimo istorijos tyrinjimams. Uraant fundacij, testamentuose

vertas 500 raudonj auksin.

Modernioje visuomenje testamentas prarado religingum ireikiant turin,

danai nurodoma, kad fundatorius su eimos nariais nori bti palaidotas savo reng-

tapo vien teisiniu nuosavybs teises ir pareigas reguliuojaniu dokumentu. 1840m.

tos koplyios rsyje arba po savo statytu altoriumi. Nuo XVIIa. pradios atskir

Lietuvoje nustojus galioti Lietuvos Statutui ir sigaliojus Rusijos imperijos staty-

banyi statyba buvo remiama ir su intencija, kad jos bus naudojamos kaip gimi-

mams, testamentai galjo bti sudaryti pas notar, dalyvaujant trims liudytojams,

ns nekropolis. Testamentuose galdavo bti aptariami konkrets banyi statybos

arba suraomi namie, dalyvaujant dviem liudytojams, kurie patvirtindavo testato-

klausimai, pavyzdiui, testatorius nurodydavo testamento vykdytojams savo pagei-

riaus asmenyb ir veiksnum. Tokia tvarka galiojo iki 1940 m.

davimus dl architekt samdymo: Vilniaus vyskupas Mykolas Zenkoviius 1762m.

Moderni testament studijos dails istorijos poiriu nra tokios reikmingos,

testamentu paskyr 50 000 timp mrins parapins banyios Lydoje statybai ir

kaip senj testament tyrimai, nes paprastai testamente ufiksuotos inios patei-

pra testamento vykdytojo iam darbui pasamdyti Jon Kristup Glaubic (apie

kiamos ir kituose altiniuose. Vis dlto kai kurios detals kartais aptinkamos tik tes-

17001767) arba kit ger architekt.

tamente. Pavyzdiui, i Niujorke mirusios dailininks Elenos Urbaitis (19222006)

Testament informacija gali nuviesti vairius dailinink gyvenimo aspektus. Pa-

testamento suinome, kaip ji paskirst savo paliekamus dails krinius tarp Lietu-

vyzdiui, i 1666m. tapytojo Luko Pochareckio (m. iki 1666 03 16; mintas 1638, 1643

vos dails muziejaus ir Nacionalinio M. K. iurlionio dails muziejaus, kiek l

Lvove, paskiau Vilniuje) surayto testamento suinome, kad jis per XVIIa. vidurio

savo krybos parodai Lietuvos dails muziejuje surengti, kiek savo antkapinio

karus neteko viso turto, o gyvenimo pabaigoje pasiligojs nebegaljo dirbti ir buvo

paminklo Vilniaus Antakalnio kapinse statybai, ir kad btent jos valia paminklo

ilaikomas smulkia prekyba besiverianios monos. Testamentu paskirstomas dai-

autoriumi tapo Mindaugas Navakas. Netiktai mirusi grafik Elvyra Kairiktyt

lininko turtas itin ikalbingai parodo jo socialin padt. I panai pavyzdi mi-

(19502006) apdairiai vis savo turt paliko vaikysts draugei, inodama, kad b-

ntinas, pavyzdiui, 1705m. ital stiuko lipdytojo Giovanni Pietro Perti (16481714)

tent is mogus sugebs apginti jos interesus ir pasirpins krini isaugojimu bei

688

689

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

V s k y r i u s . D o k u m e n ta i / T e s ta m e n ta s

meninio palikimo sklaida. Be abejo, panai teisini dokument tyrimas reikalauja

pareigojamas apsaugoti autoriaus neturtines teises nuo galim paeidim. Autori

papildom altini panaudojimo, i j gautos informacijos sugretinimo, nes iuolai-

asmenini neturtini teisi apsaugos tvarka po autori mirties, kai nra j pdi-

kini testament kalba yra itin lakonika ir ykti.

ni, taip pat kai pasibaigia autori turtini teisi, kurias buvo paveldj j pdiniai,

Studijuojant testamentus kaip iuolaikins dails istorijos altin, svarbi testamento teisin reikm autori teisi poiriu. aspekt, remdamasi Lietuvos iuolaikine teise, pristato teisinink Karolina Bubnyt-Montvydien.

galiojimo terminai, nustato 2003m. rugpjio 12 d. Vyriausybs nutarimas nr. 1018,

pagal kur valstybs galiota institucija ioje srityje yra Kultros ministerija.
Autoriaus turtines teises paveldjimo pagal testament (taip pat ir pagal sta-

Testamentu vadinamas nustatytos formos vienaalis sandoris, kuriuo palikjas

tym) pagrindu gijs asmuo jomis gali naudotis 70 met po autoriaus mirties, o

ireikia savo vali nurodydamas, kam jam mirus turi atitekti atitinkamas testamen-

krinio bendraautorysts atveju 70 met po paskutiniojo i bendraautori mirties

te aptartas turtas. Turto palikimas testamentu vienas i turto perdavimo kitiems

(LR autori teisi ir gretutini teisi statymo 35 straipsnis). Jeigu asmuo testamento

asmenims bd. Naudodamasis nuosavybs laisvs principu, savininkas gali laisvai

nepaliko arba testamentas (ar jo dalis) pripastamas negaliojaniu arba apima ne

disponuoti savo turtu. is principas lemia ir testamento laisvs princip, t. y. laisv

vis palikjo turt, arba pdinis atsisak ar neprim palikimo, negali paveldti ar

turto savininko galimyb palikti savo turt testamentu, kam jis nori. 2000m. Lie-

mir prie atsirandant palikimui, paveldima pagal statym: LR civilinio kodekso

tuvos Respublikos civilinio kodekso 5.2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pagal sta-

5.11 straipsnyje nustatytos eios eils pdini (paskesni eili pdiniai paveldi tik

tym paveldima tik tada ir tik tiek, kai ir kiek tai nepakeista testamentu. pdiniais

nesant pirmesni eili pdini). Jei pdini nei pagal statym, nei pagal testamen-

pagal testament gali bti fiziniai arba juridiniai asmenys, valstyb ir savivaldybs.

t nra, mirusiojo turtas paveldjimo teise pereina valstybei.

Kita vertus, dl eimos interes apsaugos testamento laisv ribojama nustatant privalomj palikimo dal. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.20 straipsnio

Lin a B a l a i y t , K a r o l in a B u bn y t - M o n t v y di e n

1 dal teis tam tikr privalom palikimo dal turi palikjo vaikai (vaikiai), sutuoktinis, tvai (tviai), kuriems palikjo mirties dien reikalingas ilaikymas, nepaisant
testamento turinio.
Autori teiss poiriu svarbu tai, kad turtins ir neturtins autori teiss krin nesiejamos su nuosavybs teise materialj objekt, kuriuo tas krinys ireiktas.
Tad paveldint pagal testament turtins autoriaus teiss gali pereiti kartu su visu paveldimu turtu kaip jo sudtin dalis, taiau gali bti paveldimos ir atskirai nuo viso
palikjo turto pagal atskir testamentin patvarkym. Kita vertus, atskiras testamentinis nuosavybs teisi dails krinius patvarkymas, neaptariant autoriaus turtini
teisi likimo, reikia tik nuosavybs teisi iuos krinius paveldjimo nustatym ir
neapima autoriaus turtini teisi paveldjimo.
Tokiu atveju, esant statymini pdini, pagal statym autoriaus turtins teiss
pereit jiems, o pdini nesant valstybei. Neturtins autoriaus teiss (teis krinio nelieiamyb, autoriaus vard bei autorysts teis) nepaveldimos nei pagal testament, nei pagal statym. Asmuo, paveldjs turtines autoriaus teises, kartu yra
690

691

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

Alberto Gotauto testamentas

V s k y r i u s . D o k u m e n ta i / T e s ta m e n ta s

aprpinau, apdovanojau ir palikau patenkintus. Be to, dl ios mano koplyios didesnio groio ir papuoimo, Visagalio Dievo lovei ir garbei ir naudojimui dievika-

>

Versta i: Testamentum Magnifici Alberti Gastoldi Comitis a murata Gieranoni Domini

jai tarnybai ir patarnaujantiesiems, kad kuo didingiau joje bt [tos apeigos] atlie-

et heredis de Tykocyn Palatini Vilnensis Magni Ducatus Lituanie Cancellarii Belscensis

kamos, duodu, dovanoju, skiriu ir uraau aminu ir neataukiamu dovanojimu

et Mozirensis Capitanei etc. etc., Kocio Zamkowy czyli Katedra Wileska w jej dziejowym,

savo auksinius ir sidabrinius indus ir daiktus, ir kunigikus apdarus, kuriuos visus ir

liturgicznym architektonucznym i ekonomicznym rozwoju, t. 2, sudaryt. Jan Kurczewski,

po vien, kad kuo aikiau atrodyt ir bt inoma taip paeiliui iskaiiuoju ir vardi-

Wilno: Nakadem i drukem Jzefa Zawadzkiego, 1910, p. 103107 (i lotyn k. vert Irena

ju. Pirmiausia kielik i aukso gryniausio, brangakmeniais ir perlais papuot, ku-

Katilien, vertim redagavo ir komentarus pareng Birut Rta Vitkauskien)

rio patena yra sidabrin, paauksuota; taip pat kit senovinio darbo kielik sidabrin, paauksuot, sykiu su patena, kuriuo, kaip prasta tvirtinti ir teigti, ventasis

Viepaties vardu Amen. Kadangi pagal tok statym ir pareig visi be iimties gims-

Prahos vyskupas Albertas2 Iganytojui Kristui prie altoriaus Mii auk i tikrj

tame, jog kai tik ms Sutvrjas ir Atpirkjas pas save paauks, tutuojau i ia

atnaaudavs. Taip pat monstrancij sidabrin, 24 sidabrini marki3 svorio su v.

mums reiks ikeliauti, kad pagaliau nieko nra tikriau u mirt, o nieko netikresnio

Jono Kriktytojo kaul relikvijomis, priklausiusi prakilniajai poniai Sofijai, mano

u pai mirties valand. Dl to a, Albertas, Martyno snus, Gotautas, Mrini

brangiausiai monai, jos paios valia ir reikalingu sutikimu uraau. Antr mons-

Geranaini grafas, Tikotino paveldtojas ir ponas, Bielsko, Mozyriaus seninas ir

trancij sidabrin, taip pat su v. vyskupo Alberto kaulais ir trei, toki pat sida-

Bobruisko, Borisovo ir Utenos laikytojas, nordamas paskutin savo dien naudin-

brin, su ventj mergeli Margaritos, Daratos ir Apolonijos dantimis, kuri sveria

game apmstyme praleisti ir su tuo ir dievobaimingais darbais laiku i savo vald,

24 markes. Taip pat kryi sidabrin, dalinai paauksuot, 25 marki [svorio]. Vl-

geriausio galingiausio Dievo man laikinai skirt ir suteikt, pasitraukti veniau-

gi kit kryi, kritolin, dvideimties marki svorio, i vis pusi nuostabiai pa-

siojo Jo vardo garb, dosniai paaukoti niekieno neveriamas, nestumiamas, dl to

puot. Taip pat du sidabrinius kandeliabrus didelius, 24 marki svorio. Taip pat

ilgu ir brandiu svarstymu ir sprendimu, savo viduje priimtu visiems dignitoriams

pulpit, sidabrin, trisdeimties marki svorio. Taip pat dvi sidabrines ampules, trij

[priimtu] bdu, keliu, teise, stiliumi ir forma, kuriais geriau ir veiksmingiau gali ir

marki [svorio], paauksuotas ir brangiais akmenliais papuotas. Taip pat du kry-

turi bti, dabartin mano testament darau, idstau ir paskiriu ir kitaip paskutin

ius sidabrinius, trylikos su puse marki svorio. Pagaliau arnotus arba virutinius

savo vali [ireikiu] bdu, kuris yra toks. Pirmiausia, savo siel, po to, kai i kno

apeig apdarus, kuriuos patys visuotinai vadina ornaty, septynis, kurie pagal apdar

grandini isilaisvins, Dievui Visagaliui Sutvrjui ir savo Atpirkjui, i kurio j ir

r ir spalv taip yra suskirstyti. Pirmasis i auksu siuvinto atlaso, be to, su dide-

gavau, ir Jo veniausiajai Mergelei Motinai Marijai, ir mano ypatingiems globjams,

liu kryiumi i perl ir humerolas su v. Onos, v. Jokymo ir v. Juozapo atvaizdais

kuri vardus mano gyvenimo dienomis garbinti ir lovinti buvau prats ir apskritai

taip pat i perl, kitados viesaus atminimo mano tvo pono Martyno Gotauto,

visiems ventiesiems pavedu ir patikiu. O kn emei, i kurios gavo pavidal. J

Trak vaivados, sigytas. Antrasis avietins spalvos i altembaso, auksu siuvinto

palaidoti pasirenku savo koplyi, kuri paprasti mons Gotaut [vardu] vadina,

su dideliu kryiumi i perl ir perlais nusagstytu humerolu su v. Aleksiejaus ir kit

Vilniaus v. Stanislovo katedroje esani; ten ir ne kur kitur palaidotas galutinai no-

[ventj] atvaizdais. Treiasis i auksu atausto atlaso, siuvintas ilku ir auksu, ir

riu bti. Kaip tik t koplyi, neseniai nuo ugnies siautjimo i pagrind beveik sunaikint ir sudegusi, nemenkais savo itekliais ir lomis i naujo atstaiau ir atnaujinau. Jos kunigus arba mansionarijus, dieviksias apeigas kiekvien dien
atliekanius, nustatytomis ir deramomis metinmis pajamomis aminai i anksto
692

Adalbertas Vaitiekus (apie 956997) ventasis kankinys, Prahos vyskupas, Xa. pab.
misionierius, kriktijs prsus.

Mark senovinis svorio vienetas Lietuvoje, lygus 195,90 g.

693

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

V s k y r i u s . D o k u m e n ta i / T e s ta m e n ta s

perlais [siuvintas] humerolas, kuriame Veronikos [ydo] atvaizdas, prilaikomas

ama, bet kad viskas patikrinta nuolat aukiau mintoje koplyioje, jos skliautuoto-

dviej angel. Ketvirtas i rusvo brokato su brangakmeniais ir perlais ir su sidabri-

je saugykloje bt saugoma ir aminai pasilikt. Tam tegul teiksis garbioji Vilniaus

nmis paauksuotomis juostelmis. Penktasis i rusvo aksomo su kryiumi ir hu-

katedros kapitula irinkti ir paskirti, kaip reikalaut btinyb, k nors i mano mi-

merolas i avietinio aksomo su perlais, o jame lovingas ms Iganytojo Jzaus

ntos koplyios mansionarij presbiteri vyr dor ir patikrinto tikjimo, kuriam

vardas spinduliuose taip pat i perl. etasis i balto damasto, atausto auksu su

aukiau apibdintos idins sargyb dert pavesti. Idins raktus saugoti reikia

kryiumi, o humerolas i avietinio atlaso, itisai auksu ir sidabru isiuvinto. Septin-

banyios lobyne ir iskirtinai tik per didisias ventes naudotis iais indais ir bran-

tasis i turkiko avietins spalvos brokato. Tie pamintieji arnotai visi ir kiekvienas

genybmis ar ventais apdarais, o pasibaigus Miioms tuos indus ir apdarus vl rei-

atskirai turi savo specialius ir nepriekaitingos bkls reikmenis. Taip pat lovin-

kia koplyios idinje paslpti kapitulos dmes kreipiant, kad kuo saugiau ir nepa-

giausiosios ms Viepaties Motinos Mergels Marijos ant lentos piet paveiksl,

eidiamiau mintieji indai ir apdarai aminai bt rpestingai saugomi. Juk ir v.

nutapyt graikika maniera [bizantiko stiliaus] su brangiaisiais akmenliais ir per-

Mikalojaus banyi, esani greta mano Geranaini pilies, irpinau i v. Apatal

lais. Noriu, kad jis bt padtas ir patalpintas mano kapo galvgalyje ir kad aminai

Sosto nemenkomis savo ilaidomis ir tikinjimu i parapins sugrinti kolegin,

ten pasilikt ir niekur i tos vietos kad nebt perkeliamas. Taip pat ir atvaizdus i

kurios rektoriumi prepozitas infulatas per jo ventenyb [popiei] yra virininkas,

alebastro ir kitus i vienaragio rago , skoningai ir meistrikai iskaptuotus, paprastai

ir deimt presbiteri prebendarij giedoti aminai kasdienes kanonines valandas ir

Seysussy5 vadinamus, sidabru kaustytus; noriu, kad bt padti ir patalpinti i ono

trys prebendarijai vikarai joje mano paskirti ir garbingomis ir pakankamomis meti-

prie mano kapo; taip pat tebus aminai ten laikomi ir niekada nepaalinami. Visus

nmis pajamomis tiek patsai prepozitas, kaip ir presbiteriai, kiekvienas be iimties j

iuos aukiau aptartus dalykus sykiu ir kiekvien atskirai, kai tik bsiu Dievo valia

atskirai aprpinti. O kad tuo kariau ir didesniu rpesiu ir reikiama pagarba die-

i io gyvenimo paimtas, mano sutuoktin Sofija ir mano snus Stanislovas, mano

vikasis tikjimas toje paioje kolegiatoje jos patarnautoj bt vykdomas ir Krist

palikuonis brangiausias, tebus pareigoti ir prisaikdinti mano mint koplyi at-

tikintieji tuo kartesniu atsidavimu ir savo irdi rpesiu usidegt, tai paiai Ge-

neti ir specialioje ios koplyios saugykloje, mano tam tikslui joje rpestingai i

ranaini v. Mikalojaus koleginei banyiai, Visagalio Dievo ir Jo veniausiosios

mro pastatytoje, sudti ir koplyios nuosavybei atiduoti. O kad visi minti dalykai

Motinos Mergels Marijos, ir mintos banyios globjo v. Mikalojaus vyskupo, ir

sykiu ir kiekvienas atskirai mano mintai koplyiai urayti ir Visagalio garbei pa-

vis ventj lovei ir garbei duodu, dovanoju, paskiriu ir uraau: tokiu pat aminu

skirti ir dovanoti jokio pakenkimo ar sugadinimo nepatirt ir dl to kokiu nors

ir neataukiamu dovanojimu monstrancij didel, sidabrin, paauksuot, 56 mar-

blogu nepalankumu vieai ar slaptai nebt atpirkti, atkakliai praau ir prisaikdinu,

ki svorio, naudoti per ikilmingiausias ventes, kit monstrancij toki pat sida-

pasiremdamas iuo mano testamentu, garbij Vilniaus katedros kapitul, kad dl

brin, 13 marki svorio; taip pat kryi sidabrin, dalinai paauksuot, ei su puse

dievikojo tikjimo ir mano dabartinio praymo malont kiekvienais metais visk

marki svorio su keturiais sodintais akmenliais. Taip pat sidabrin smilkytuv, di-

apirti, btent, ar kas nors nesugadinta ar kaip nors nesulauyta, taiau kad kas

desn, atuoni marki svorio, o kit, maesn, taip pat sidabrin, dviej marki ir

nors n maiausios tokios revizijos pretekstu i mintos koplyios nebt kitur ine-

atuoni skatik svorio; taip pat taurel sidabrin, su auktu, dut smilkalams,
vienos marks ir penki skatik [svorio]. Taip pat inful arba kitaip vyskupo mitr,

Greiiausiai i dramblio kaulo.

Publikacijoje akivaizdiai netiksliai perraytas odis; greiiausiai Deesis, Deisus siuetas,

vaizduojantis v.M. Marij ir v. Jon Kriktytoj meldianius Krist. Plg. original:
Vilniaus kapitulos privilegij knyga (Liber Privilegiorum), 13911561, LMA Vrublevski
bibliotekos Rankrai skyrius, F 43-202 (VKF-442).

694

perlais ir brangiais akmenliais gana puikiai papuot, taip pat miiol sidabro apkaustais ei su puse sidabro marki [svorio] naujai papuot; taip pat vyskupo
lazd pastoral, sidabrin, paauksuot, puik, vienuolikos marki [svorio]; taip
pat dvi lazdas sidabrines, dvylikos marki svorio, taip pat du pacifikalus sidabri695

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

V s k y r i u s . D o k u m e n ta i / T e s ta m e n ta s

nius, paauksuotus, apskritus, trij su puse marki svorio ir trei pacifikal, sidabri-

spalvos brokato, kitos dvi i avietins spalvos brokato su aukso gli pieiniu ir

n, paauksuot, taip pat apskrit, be pdos, pusantros marks svorio; taip pat altor-

povo plunksn ratu, dar dvi i dangaus spalvos atlaso ir melsvai alio ilko be

lio formos relikvijori su vieno ventojo i nekaltj [vaikeli?] galva ir daugybe

aukso ir likusios dvi i balto damasto, avietinio ir alio ilko. Taip pat tris antepedi-

kit ventj relikvij. Taip pat dvi medines rankas , paauksuotas su vienuolikos

jus didiajam altoriui i aksomo, kitaip auksavirio. Taigi iais aukiau ivardytais

tkstani mergeli relikvij kaulais. Taip pat arnot, arba kunig apdar, dvylika,

apdarais ir reikmenimis presbiteriai tik per ikilmingesnes ventes tesinaudoja, o

i kuri pirmasis avietins spalvos auksu atausto brokato, be kryiaus, ir humero-

kasdienms apeigoms atlikti septynis paprastesnius arnotus ir aukiau mintam

las i perl, antrasis i atlaso, aukso silu siuvintas, su kryiumi i perl, ir hume-

ios banyios altoriui tris antepedijus taip pat kasdienius, iuo savo testamentu

rolas toks pats i perl; treiasis i auksu atausto atlaso, siuvintas avietins spalvos

duodu, dovanoju, skiriu ir uraau. Visa tai sykiu ir kas atskirai ivardyta aukiau

ilku ir sidabro gijomis isitu kryiumi, o humerolas i perl ir jame Veronikos

minta mano sutuoktin mylimiausioji ponia Sofija ir mano snus ponas Stanislo-

[ydas] su angelais, ketvirtasis i aukso silu atausto atlaso ir humerolas i avieti-

vas, Naugarduko vaivada, po to, kai pasimirsiu, tebus pareigoti ir tuojau pat, net

ns spalvos atlaso su perlais ir akmenliais, penktasis i rusvo aksomo su kryiumi,

dabar prisaikdinti, kad i mano lobyno tiek mintoje mano Vilniaus koplyioje, tiek

sidabro gijomis isiuvintu, ir brangakmeniais, o humerolas i juodo aksomo su per-

Geranaini v. Mikalojaus banyioje be jokio pasiprieinimo iduot ir pagal da-

lais, jame ms Atpirkjo Jzaus vardas spinduli vainike i perl; etasis i

bartin paskutin mano vali ten patalpint ir perkelt. O dl to tebus pastatyta i

alio aksomo, su kryiumi, ir humerolas su perlais ir akmenliais; septintasis i

mro skliautuota saugykla arba zakristija mintoje v. Mikalojaus banyioje saugo-

avietins spalvos auksu atausto brokato, su kryiumi; atuntasis i brokato, su avie-

ti banytiniams reikmenims, tuo tarpu tuos visus ventuosius indus ir apdarus rei-

tiniu ir baltu ilku; devintasis i auksu atausto balto damasto, su avietiniu ir aliu

ks laikyti Geranaini pilies saugykloje, iam reikalui rpestingai rengtoje, kuri ir

ilku, ir humerolas, kuriame Jzaus vardas tarp spinduli i perl; deimtasis i

vadinama zakristija.

alio aksomo, su kryiumi; vienuoliktas i juodo aksomo ir balto ilko; dvyliktas

Nuo jos vien rakt turs tuo laiku esantis prepozitas ir kit prebendarij ku-

i dangaus spalvos aksomo ir melsvai alio ilko. Taip pat palij penkiolika; pirma-

nigas, taip kad vienas j be kito tenedrs i patalp atidaryti ir j engti. Juk ne

sis i auksu siuvinto atlaso; antras i sidabru siuvinto balto atlaso; treias i

vien tik ias banyias tokiais reikmenimis papuoiau, bet ir visoms kitoms bany-

dangaus spalvos brokato; ketvirtasis i juodo brokato; penktasis ir etasis i

ioms tiek Vilniaus diecezijoje, tiek Lucko mano patronato ir fundacijos teise be-

balto pusatlasio, apkratuoti rausvu turkiku brokatu; septintasis ir atuntasis i

siremianioms, taip pat kai kuriuos indus ir ventuosius apdarus bei kitus reikmenis

dangaus spalvos atlaso ir melsvai alio ilko; devintasis tokio paties atlaso, taiau

Dievo garbinimui dosniai esu idalijs ir dl to labai praau, kad ponai arkidiakonai

apkratuotas Venecijos damastu su v. Marijos soste atvaizdu; deimtasis ir vienuo-

arba kiti mintj vyskupij vizitatoriai, kai diecezijas vizituos ir galiausiai mano

liktas i purpurinio audeklo, kitaip auksu ataustos Aleksandrijos kamchos ; dvy-

funduotas banyias atvyks, tegul malons ir apie mano tam tikslui duotus ventus

liktas ir tryliktas i auksu ataustos persikos kamchos; keturioliktas ir penkiolik-

indus, reikmenis ir apdarus kuo tiksliau pasiteirauti, dargi pat turt pamatyti savo

tas i turkiko avietins spalvos aksomo ir balto ilko. Taip pat deimt dalmatik:

akimis, kad rektori neatidumu ar kieno nors kito piktavalikumu laikui bgant ko-

dvi i balto brokato ir humerolus i juodo aksomo su perlais, dar dvi i avietins

kiu nors bdu nebt jie sunaikinti ar prarasti ir j naudojim nusikaltliai, kaip

paprastai daniausiai pasitaiko, dmesio neatkreipt.

6

T. y. rankos formos relikvijorius.

Kamcha atlasinis brokato audinys su metalo gija, gaminamas Artimuosiuose Rytuose,

daugiausia Turkijoje.

696

Kad visi ie dalykai sykiu ir kiekvienas atskirai gaut amino sutvirtinimo gali, dabartin mano testament mano antspaudo prikabinimu tvirtinau ir sustiprinau ir sakiau paskelbti. Aktuota ir duota mano dvare, Geranainiuose, etadien,
697

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

V s k y r i u s . D o k u m e n ta i / T e s ta m e n ta s

v. apatalo Andriejaus [vents] vigilijoje, Viepaties metais tkstantis penki imtai

ber privilegiorum, t. 1, 1387156110. lietuvi kalb testamentas iverstas pirm kart,

trisdeimt devintais, dalyvaujant prakilniesiems ponams: Aleksandrui Chodkevi-

nors nuorod j aptiksime ne viename dabartiniame dails istorijos veikale, skirta-

iui Brastos seninui, Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts maralkai ir Astrynos,

me Vilniaus katedrai arba Lietuvos auksakalysts istorijai11. Vis dlto plaiau doku-

Vilkijos ir Kniino laikytojui, kunigaikiui Jonuui Dubrovickiui i Aln, mano

mentas netyrintas; kol kas neturime nei jo tekstologins analizs, nei palyginimo

giminaiiui ir broliui karalikosios didenybs Lietuvos Didiojoje Kunigaiktys-

su panaaus laiko gretim ali banytini daikt apraymais (pavyzdiui, Kroku-

tje stalininkui ir Gorvalio ems9 laikytojui bei kilmingiesiems: Albertui Griko-

vos Vavelio katedros lobyno 1563m. inventoriumi12).

viiui Kimbarui, mano pavaduotojui Vilniuje, Stanislovui Stekoniui Sakoviiui ir

i dien skaitytoj stebina testamente aprayt daikt prabanga. Albertas Go-

Stanislovui Komorovskiui, Utenos klebonui, Vilniaus diecezijos kunigui, ventojo

tautas, vienos galingiausi ir turtingiausi LDK gimini atstovas, per motin gimi-

Apatal Sosto galia vieajam notarui ir mano ypatingajam bei slaptajam sekretoriui,

niavsis su Gediminaiiais, nutars pareikti savo paskutin vali dmes nukreip

kuris turi i anksto i mans priesakus patiktoms paslaptims. Ir mano testament

tik dvi, jam iskirtinai ir vienodai svarbias banyias: Vilniaus katedr, kurioje pa-

mano paliepimu savo ranka sura.

sirinko kapaviet, ir Geranaini v. Mikalojaus banyi, kuri pastatydino 1519m.

greta savo pilies. Tad dokumentas vis pirma kviest iekoti jame Gotauto kaip

K o me n ta r as

magnato, politiko, valstybs veikjo, pirmojo LDK statuto kodifikatoriaus ir Rene-

Alberto Gotauto testamentas priskiriamas prie ms istoriografijoje ret do-

sanso kultros moni aplinkos atstovo pair, kultrini aspiracij bei pozicijos

kument nes visas jo tekstas skirtas itin verting banytins dails krini ap-

XVIa. pirmos puss visuomenje enkl. Antras pjvis sietsi su ta testamento vieta,

raymui. dokument galima palyginti su banytini idini inventoriais; ir net

kurioje ivardijami daiktai, skiriami Geranaini v. Mikalojaus banyiai. ios vie-

ne bet koki, o labai turting banyi. Testamento tekstas svarbus dails istorikui

tovs Gotaut tvonijos, esanios Baltarusijoje vos u keli kilometr nuo Lie-

ne tik tuo, kad jame aprayti ilik dirbiniai; svarbu, kad jame taip pat minimi bei

tuvos sienos, istorinis kontekstas inant Gotauto testament nepaprastai praturtja.

apibdinami ir ms dien nebeivyd indai bei rbai ankstyvj Vidurami,

Iki iol ilikusi Gotauto funduota v. Mikalojaus banyia 1529m. balandio 11 d.

Gotikos bei ankstyvojo Renesanso liturginiai reikmenys. Testamente nurodytos j

gavo popieiaus Klemenso VII leidim tapti kolegine. Tai reik, kad ios banyios

mediagos ir dekoro technikos verst pasidairyti po kaimynini ali katedr idi-

klebonas turjo teis naudoti vyskupo insignijas. Nuo to laiko Geranaini infulatais

nes ir palyginti ms alyje buvusias vertybes ir j turtus, nes iki iol tokio pobdio

daniausiai tapdavo Vilniaus katedros kanauninkai. Nauj status atitiko itin bran-

ini esame sukaup nepakankamai.

Testamentas, kur XXa. pradioje paskelb Vilniaus katedros kanauninkas Jonas Kurevskis, buvo inomas tyrintojams. Deja, ini apie originalo saugojimo

10

MAB RS F 43-202 (VKF-442), p. 194.

11

Neturime tikslo surinkti vis bibliografij, paminsime svarbiausius pastarj keli

deimtmei darbus: Edmundo Lauceviiaus komentarai (apie 1970), rankratis, MAB RS
F-266; R. Vitkauskien, Alberto Gotauto kryius, Katalik pasaulis, 1990, nr. 15, p. 29;
B.R.Vitkauskien, Pasvarstymai apie seniausias katedros vertybes, Naujasis idinys-Aidai,
2003, nr. 10, p. 542548; B. R. Vitkauskien, Inwentarz katedry Wileskiej z roku 1598,
Skarbiec Katedry Wileskiej, red. D. Nowacki,A. Saratowicz-Dudyska, Warszawa, 2008,
p. 71101; Vilniaus katedros lobynas. Albumas, sudaryt. V. Dolinskas, Vilnius: Lietuvos
dails muziejus, 2002, p. 255350; G.M. Martinaitien, Vilniaus arkikatedros tekstil XVIa.
inventoriuose, Menotyra, 2004, t. 36, nr. 3, p. 1016.

12

Inwentarz Katedry Wawelskiej z roku 1563, sudaryt.A. Bochnak, (rda do dziejw Wawelu,
t. 10), Krakw, 1979.

viet neturime; taip pat neaiku, kiek esama testamento nuora ir kur jie galt
bti. Vienas j ufiksuotas Lietuvos moksl akademijos Vrublevski bibliotekos
Rankrai skyriuje saugomoje Vilniaus katedros privilegij nuora knygoje Li8 Tekste nepoti meo ex fratre; tai greiiausiai nuorao klaida: turt bti et fratre. Minimas
Aln kungaiktis Jonuas Dubrovickis, tuo metu LDK stalininkas, vliau Kijevo ir Trak
vaivada (m. 1549), buvo Alberto Gotauto giminaitis per pastarojo motin.
9

Dab. Baltarusijos Gomelio sritis.

698

699

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

V s k y r i u s . D o k u m e n ta i / T e s ta m e n ta s

gs, katedros verti liturginiai reikmenys, kurie atiteko Geranaini banyiai Gotau-

1598m. inventoriuje pirmu numeriu paymtas auksinis perlais, brangakmeniais ir

to valia. Pirmiausia iskirtina viena didiausi Vidurio Europoje, 150 cm aukio ir

filigranu puotas kielikas su herbais bei Trak vaivados Gotauto dovanojimo ra-

apie 16 kg svorio sidabro monstrancija, iandien priklausanti Vilniaus katedrai (eks-

u. Trak vaivadomis buvo ir Alberto senelis Jonas, ir jo tvas Martynas, ir jis pats

ponuojama Vilniaus arkivyskupijos Banytinio paveldo muziejuje). I viso Geranai-

iki 1522m. Tad kieliko sukrimo periodas kol kas datuojamas tarp 1440 iki 1522m.

niams buvo urayta 15 sidabro daikt, kurie visi kartu svr 102 markes (apie 30 kg),

Gotauto srae paminta bizantika maniera nutapytas Marijos atvaizdas neabe-

liturgini rb kolekcija, kurioje buvo perlais ir brangakmeniais siuvinta vyskupo

jotinai ikona su prabangiais aptaisais, kuri testatorius taip vertina, jog prisaikdina

mitra, 12 brangi arnot, 15 kap, kiti puons tekstils dirbiniai. Kad Gotauto valia

testamento vykdytojus pastatyti j sarkofago galvgalyje ir ten palikti. is atvaizdas

buvo vykdyta ir prabangiais reikmenimis aprpinta Gerainaini banyia bent jau

dar minimas 1552 m., bet vliau dingsta i katedros inventori. Ne maiau paslaptin-

iki XVIIa. vidurio (karo su Maskva) veik kaip klebono infulato aptarnaujama ba-

ga kilm ir likimas daikt, priklausiusi testatoriaus monai, kunigaiki Vereiski

nyia, rodo 1655m. emaitij ivet paslpti Gerainaini banyios vertybi sra-

palikuonei Sofijai. Antai relikvijorius su ventj mergeli Apolonijos, Daratos ir

as, esantis Vilniaus universiteto bibliotekos rankratyne . Apie didiul Geranaini

Margaritos dantimis vlesniuose katedros inventoriuose taip pat minimas, jis turjo

rinkinio vert liudija ios banyios monstrancija su Gotauto herbais .

Sofijos Gotautiens herbus su dvigalviais ereliais ir juodaodi galvomis, mat

13

14

Vilniaus katedros Trij Karali, arba Gotaut, koplyiai urayti aukso, sida-

Sofijos motina Marija buvo kilusi i Bizantijos imperatori Paleolog dinastijos, o

bro indai bei prabangs liturginiai rbai nesunkiai atsekami vlesniuose katedros

Sofijos tikra teta, taip pat Sofija, buvo Maskvos caro Ivano III mona. Taigi Gotauto

inventoriuose. ia iskirtinas senovinis kielikas, kur, pasak testatoriaus, naudojs

testamento tyrimas veda ne tik Vakarus, bet ir Rytus, Ryt krikionybs tradi-

Prahos vyskupas v. Adalbertas. Kitaip sakant, is daiktas turjo bti pagamintas Xa.

cijas ir realijas Lietuvos Didiojoje Kunigaiktystje. I srae pamint liturgini

antroje pusje ir turjo relikvijos vert. Tokios vertybs buvimas LDK didiko lobyne

rb, paliekam Vilniaus katedros koplyiai, dauguma austi arba siuvinti aukso ar

turt sudominti krikionybs kelius Lietuv tyrinjanius istorikus. Uraom

sidabro gijomis, puoti perlais ir brangakmeniais. Ypa prabangus arnotas, kadaise

vertybi srae yra relikvijorius su v. Adalberto kaulais. Prie stabi senien pri-

usakytas testatoriaus tvo Martyno Gotauto (m. 1483). ios technologijos buvo

skirtinas ir katedroje iliks kritolinis kryius (eksponuojamas Vilniaus arkivysku-

daugiau bdingos Ryt amatinink dirbiniams, perlus atvedavo i Ryt ir siuvinji-

pijos Banytinio paveldo muziejuje), kurio kryma i skaidraus kritolo greiiausiai

mas jais plito Vakarus, remiantis t krat amatinink patirtimi. Taigi dokumentas

buvo pagaminta Venecijoje XIII a. arba paioje XIV a. pradioje. Tai vis daiktai,

pateikia nemaai nuorod kai kuri inom daikt kilm, taiau lygiai taip pat

sukurti dar iki Jogailos ir net karaliaus Mindaugo krikto. Klausimas, kaip jie pateko

skatina kelti naujus klausimus.

rankas Gotautui, kol kas neatsakytas. Galbt atsakym padt rasti Gotauto ryi su Habsburgais, suteikusiais jam grafo titul, tyrimas, taip pat ssaj su Prsijos

B i r u t R ta V i t k au s k i e n

kunigaikiu Albrechtu nagrinjimas. Daugiau apie Gotauto katedrai dovanotus

daiktus suinome i vlesni, 1552 ir 1598 m., katedros idins apraym. Pavyzdiui,
13

VUB RS 57-, 53-290, l. 5157; publikuotas K. Kolendo-Korczakowa, Koci parafialny

p. w. w. Mikoaja biskupa w Gieranonach, Kocioy i klasztory rzymskokatolickie dawnego
wojewdztwa wileskiego, t. 1, sudaryt.M. Kaamajska-Saeed, Krakw, 2005, p. 5558.

14

r. E. Lauceviius, B. R. Vitkauskien, Lietuvos auksakalyst. XVXIX a., Vilnius: Baltos

lankos, 2001, il. 25.

700

701

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

Lauryno Guceviiaus testamentas

V s k y r i u s . D o k u m e n ta i / T e s ta m e n ta s

turiu privilegijomis emfiteutiniu bdu15 numatytam terminui man suteiktus ir

utikrintus mrinius namus ia, Vilniuje, v. Jono gatvje, bei emi i euoli

> Tekstas i: Laurynas Guceviius ir jo epocha (Acta Academiae Artium Vilnensis, t. 32),
sudaryt. Rasa Butvilait, Vidmantas Jankauskas, Vilnius: VDA leidykla, 2006, p. 167168
(komentarus pareng Rasa Butvilait)

rakto [buv. administracinis vienetas dab. Ukmergs raj. savivaldybje] Vilniaus

apskrityje, kuriose steigiau palivark ir pavadinau j Laurais16, ten idirbau em,
pastaiau pastatus nemaomis savo lomis ir mane nuskurdinusiomis ilaidomis.
Taigi, visas teises, priklausanias man iuos mrinius namus ir palivark, palieku ir uraau mano vaikams, taip, kad mano mona, kolei bus nal, gautas u
minimus mrinius namus ir palivark pajamas, kurios liks sumokjus mokesius

Laurynas Montrimas akoviius Guceviius [lenk. Wawrzyniec Montrym ako-

ir atlikus kitas prievoles, privalo naudoti Globjams priirint, antraip neperims

wicz Guciewicz], Vilniaus akademijos architektros profesorius, dabar susirgs, bet

Bernotiki palivarko savo ilaikymui drauge su vaik aprpinimu ir mokymu. Jei

turdamas tobulus pojius, smoning atmint ir tinkam proto smon, taigi, to-

mano mona pakeist savo nals status, ios pajamos turi tekti vien tik mano

kios bkls imasi rayti testament. Pirmiausia, remdamasis tvirtu sitikinimu, kur

vaikams ir jiems priklausys. Kuomet ie vaikai taps pilnameiai, dvi dalis pajam

man nuolankume dieg gerbiamas ventas katalik Tikjimas, Visagaliam Dievui

i mrini nam ir Laur palivarko skiriu snums, o trei dal dukterims.

pavedu savo Siel.

Sklyp (su privilegija kruop malnui) prie skersinio kanalo u vyskupo mal-

Kai dl mano laidotuvi, tai troktu, kad jos bt paprasiausios, be joki

no, [gaut] su Vyriausybs patvirtintomis privilegijomis (jam ileidau daugiau kaip

nereikaling ilaid ir puonumo, dl ko primygtinai pareigoju Gerb. Poni

300 raudonj auksin darydamas liuz i alksnini stulp ir tvirtindamas j uo-

Bogumil Hermanovskyt-Guceviien, su kuria turiu nepilnameius du snus

liniais rstais, taip pat mrydamas sienas vir ems ir vandens lygio utvank),

ir dvi dukteris. Taigi, iuos vaikus, j aukljim ir svarbiausi rpinimsi jais

sklyp, kaip ir Juodils (Czarnobor) sklyp, kur man alininkuose emfiteutine

atiduodu mano monos Motinikai irdiai ir Jausmams, kurie tinka gerai Mo-

teise maloniai suteik G. P. vaiskis17 Valentinas Goreckis, G. G. P. P. Globj pra-

tinai.

au parduoti kuriam nors mano giminaiiui u 2000 lenkik auksin arba kam

Tiek mano monos Bogumilos Hermanovskyts-Guceviiens, tiek ir mano

nors daugiau ar tiek pat sumokaniam. Taip pat praau pagal galimybes parduoti

sn Konstantino ir Stanislovo bei dukter Filomenos ir Modestos globjais pasi-

nereikaling kilnojamj turt: bibliotek, kainuojani iki 200 raudonj auksi-

renku ir nuolankiausiai praau G.[erbiam] P.[on] Antan Liachnick Vilniaus

n, ir matematinius instrumentus teodolit [geodezijos prietaisas horizontaliems

vaivadijos vliavinink, Ksaver Giedrait Jurak buv. Vilniaus vaivadijos ems

ir vertikaliems kampams matuoti] u 64 raud. auks., libel [gulsiuk] su busole

ratinink ir G. P. Lauryn Oechovsk Mozyriaus statybinink, kurie, tikiuosi, dl

[kompasu] u 38 raud. auks., pantograf [prietaisas brini, plan, emlapi ko-

mano vaik mokymo malons pasitarti su visuomet nuoirdiu ir nuolatiniu ms

pijoms kitu masteliu perbraiyti] u 18 raud. auks., braiymo instrument rinkin

biiuliu Lietuvos vyriausios mokyklos astronomijos profesoriumi G. P. Ignacu Reka, su ta slyga, kad nors prisitaikyti prie jo pageidavim.
Kas dl turto (dvar), tai kadangi Bernotiki palivarkas, esantis Breslaujos
apskrityje [dab. Baltarusija], mirus dabartiniams laikytojams, privilegijomis atiduotas iki gyvos galvos lygiai man, kaip ir mano monai ir Snui, taigi is palivarkas po dabartini laikytoj mirties priklausys jai. Tuo labiau, kad atskirai
702

15

Emfiteuz paveldima ems nuoma, suteikianti nuomininkui teis naudotis nuomojamu

sklypu, j keisti, perleisti i teis kitam asmeniui, perduoti paveldjimo bdu, bet
neduodanti teiss nuosavyb.

16

Palivarko vieta iki iol tiksliai nenustatyta.

17

Vaiskis vienas i vidutini Abiej Taut Respublikos emietij pareign, atsakingas

u rpinimsi kar ivykusi bajor monomis ir vaikais.

703

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

V s k y r i u s . D o k u m e n ta i / T e s ta m e n ta s

(didesn) u 18 raud. auks., maesn u 2 raud. auks., 6 liniuotes, pailg skriestuv

Kristupas Kozielas, Vilniaus apskrities miesto prezidentas.

u 2 raud. auks., lygiagret liniuot u 6 raud. auks., elipson instrument rayti

Mykolas Bielinskis, Vilniaus miesto teisjas.

u 3 auks.; atgauti ias skolas: 60 raud. auks. su procentais i vaivados Chominskio,

Kanutas Seibutas Romanoviius, Vilniaus miesto ratininkas.

2000 lenkik auks. u rotus statyb, 2000 auks. algos i Akademijos [Guceviius

Concordatum cum actis [liet. Atitinka statymus] Kr. Valadka Vilniaus miesto

dst 1793, 17961798 m.], iki 5000 lenkik auks. pretenzij i Gervi fundacijos,

Regentas.

be to, u 15o veim ieno ir u tris stirtas iaud apie 150 veim, kurie verti dar
450 rubli. I i pinig, apmokjus mano skoleles ir laidotuvi ilaidas, bei atskaiius 1000 auksin, kuriuos uraiau Gerb. panelei Anelei Hermanovskytei u patirt

K o me n ta r as
Laurynas Guceviius (17531798) gim netoli Kupikio, Migoni kaime, ne-

prielankum, noriu, kad u likusi sum bt nupirktas gretimas kaimelis prie Lau-

kilming valstiei eimoje. Tvai jam kaip vienintel karjeros galimyb buvo nu-

r. G. Ponui Motiejui Hermanovskiui, kuris man skolingas tkstant ir kelis imtus

mat kunigyst: vaikystje Guceviius 5 metus moksi Panevio apskrities pijor

lenkik auks. grynais pinigais, pavedu 500 lenkik auks. imokti jo motinai, o

mokykloje, mokslus ts Vilniaus vyskupijos kunig seminarijoje. Mokydamasis

likusius palieku jam u patarnavimus.

seminarijoje Guceviius drauge studijavo ir matematik bei architektr Lietu-

Mano Mylimai Motinai Zakoviitei-Guceviienei skiriu i Laur kasmet po

vos vyriausioje mokykloje universitete. Kaip gab student j pastebjo Vilniaus

200 lenk. auks. tol, kolei gyvens. ios mano paskutins valios Testament, gerai

vyskupas, Edukacins Komisijos pirmininkas Ignacas Masalskis, savo lomis pa-

mano apgalvot, gerb. P. P. Antspauduotoj liudijimu patvirtinu savo parau

siunts Gucevii tsti moksl Rom, vliau Paryiaus Karalikj dails aka-

Rayta Vilniuje 1798 metais, gruodio 7/18 d.

demij. Remiamas globjo Guceviius lanksi vedijoje, Vokietijoje (Hamburge,

Laurynas Montrimas Guceviius

Liubeke). Nuo 1789m. jis jo topografijos ir architektros profesoriaus pareigas

Architektas, profesorius

naujai steigtoje Vilniaus kariuomens ininieri mokykloje, o 1793m. tapo Vilniaus universiteto Architektros katedros vadovu. Architektas, turjs artilerijos

odiu ir asmenikai Lauryno Montrimo Guceviiaus, Vilniaus akademijos archi-

pulkininko laipsn, igarsjo ir kaip aktyvus 1794m. sukilimo organizatorius bei

tektros profesoriaus praytas pabti antspauduotoju, po ia paskutinija jo Testa-

dalyvis. inomiausi Guceviiaus kriniai Vilniaus katedros ir rotus persta-

mentu ireikta valia (dl Rempliovskio mrini nam v. Jono gatvje ir palivark

tymai klasicizmo stiliumi sietini su Apvietos epochos demokratiniais idealais,

Bernotiki, Breslaujos aps., Laur, Vilniaus apskrityje esani, taip pat monos,

visuotins lygybs idja. Katedra ir rotu buvo sumanytos kaip viei pastatai, ku-

vaik, Motinos ir skol reikalu), surayta pagal Teis, pasiraau:

riuose visi pilieiai jaustsi lygs. Pastat architektra ireik miestiei luomo

Tomas Serafinas Krasovskis, buvusio Lietuvos Tribunolo regentas.

teisi tvirtinim. Guceviiaus diegtas stilius Antikos paveldo interpretacijomis

odiu asmenikai G. P. Lauryno Montrimo Guceviiaus, architektros profe-

paremtas klasicizmas buvo naujov Abiej Taut Respublikoje. Guceviiaus

soriaus, praytas po iuo paskutiniosios valios Testamentu dl reikalo plaiai viduje

dka prancz architektros tradicij pagrindu susiklost savita Vilniaus klasi-

aptarto, suraytu pagal Teis antspauduotoju pasiraau:

cizmo mokykla.

Felicijonas Mackeviius, Naugarduko sien regentas.

Guceviiaus talentas ir jo karjera nuo valstiei eimos vaiko iki profesionalaus

1798 met gruodio 11/22 d. prie Vilniaus apskr. miesto teism atjs dabar teis-

architekto, projektuojanio svarbiausius Vilniaus pastatus, imponavo jo aminin-

man patronas G. P. Kazimieras Skureviius B. W., Vilniaus subselij advokatas,

kams, nes atitiko epochos socialinius idealus: ema ir neturtinga kilm daniausiai

Testament ra aktus.

bna didi ir ymi moni lopys. XXa. pirmojoje pusje susiklost ir Gucevi-

704

705

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

V s k y r i u s . D o k u m e n ta i / T e s ta m e n ta s

iaus, kaip iskirtini sugebjim lietuvi kilms krjo, legenda, kurios pagrindus

Testamento vykdytojais ir priirtojais sutiko bti svarbs pareignai (Vilniaus

padjo Paulius Galaun. Legenda buvo pltojama Eduardo Budreikos ir kt. archi-

vaivadijos vliavininkas Liachnickis, buvs Vilniaus vaivadijos ems ratininkas

tektros tyrj darbuose, j populiarino groins literatros kriniai (pavyzdiui,

Jurakas Giedraitis ir kt.), kas reikt, kad Guceviius buvo pakankamai takingas

Justino Marcinkeviiaus drama Katedra, 1971).

asmuo. Nors testamento stilius dalykinis, justi testatoriaus atsakomyb u eimos

Guceviius mir nuo vandens (hidrocefalijos) 1798m. gruod, t. y. prajus ke-

nari gerov, rpestis mona ir vaikais. Dl pastarj isilavinimo globjams pati-

lioms dienoms nuo testamento sudarymo, tad jo testamentas raytas neivengiamai

kta konsultuotis su Vilniaus universiteto astronomijos profesoriumi Reka, matyt,

artjanios mirties akivaizdoje apmstant nueit gyvenimo keli, paliekamus emi-

pasitikint jo nuovokumu ir patirtimi. Architektas nuodugniai ivardija savo darbo

kuosius reikalus ir j sutvarkym.

priemones, kurias paveda parduoti, suprasdamas j materialin vert ir aikiai ne-

Lenk kalba surayto testamento nuoraas saugomas Ukrainos Moksl akade-

besitikdamas, kad j prireiks kam nors i artimj.

mijos bibliotekos Lvove Rankrai skyriuje (Ossolinski rinkiniai, inv. nr. 3844/III,

Guceviiaus testamentas liudija XVIIIa. vykusius gyvenimo pasaulietjimo pro-

l. 22). Vladas Drma 1966m. altin yra paskelbs originalo kalba: Vladas Drma,

cesus. Jei nuo XVI iki XVIIIa. pirmos puss dauguma kilmingj ir turting mies-

Nieznane materiay do dziaalnoci Wawrzynca Gucewicza, Piotra Rossi, Tomasza

tiei dal turto skirdavo banyioms, vienuolynams, praydavo upirkti miias u

Righi oraz Karola i Kazimierza Jelskich, Biuletyn historii sztuki, 1966, nr. 34, p. 365

sielos ramyb, numatydavo las labdarai ir elget imaldoms laidotuvi dien, tai

373. Publikacijai tstiniame leidinyje Acta Academiae Artium Vilnensis naudotasi

Guceviiaus testamente vis pirma pragmatikai rpinamasi emikais materialiai-

Vlado Drmos vertimu lietuvi kalb (rankratis i eimos archyvo).

siais reikalais.

Guceviiaus testamentas domus ir vertingas dails istorijos tyrimams keliais

Teisiniu poiriu testamento sudaryme laikytasi Antrojo ir Treiojo Lietuvos

aspektais. Vis pirma altinis liudija architekto socialin status. Lietuvos ir Lenkijos

Statut VIII skyri nuostat. Testamentui rayti reikalauta turti ger atmint ir

teritorijoje daugelis dailinink XVIIIa. savo socialine padtimi vis dar buvo artimi

sveik prot, dokument turjo pasirayti ir sutvirtinti antspaudais testatorius ir

amatininkams, tuo tarpu architektai dl isilavinimo specifikos isimokslinimo

liudytojai. Po testatoriaus mirties testamentas pagal nustatyt tvark buvo raytas

universitetinse institucijose ir karins karjeros (daniausiai eidavo karo ininieri

Vilniaus apskrities ems teismo akt knyg.

pareigas) bdavo nobilituojami (gaudavo bajoro titul) ir gydavo auktesn status visuomenje. Guceviius buvo nobilituotas 1790m. kaip nusipelns valstybei

R a s a B u t vi l a i t

u pasiekimus moksluose ir laisvuosiuose menuose. Treiasis Lietuvos Statutas,

galiojs iki 1840 m., bajorams suteik iimtin teis ems nuosavyb (nekilmingi
asmenys neturjo teiss sigyti ir valdyti bajor dvar ir emi). Naudodamasis ia
teise Guceviius sigijo nekilnojamojo turto, apie kurio apimt, sudt ir teisin status suteikia ini pristatomas altinis. Testamente aikiai ivardytos Guceviiaus
valdos, paminti paties architekto atlikti statybos darbai Laur palivarke euoli
rakte (administracinis vienetas) ir Vyskupo malno teritorijoje tai papildoma informacija, patvirtinanti io pobdio architekto veikl. Testamente esama domi
Guceviiaus gyvenamosios aplinkos detali, biografins mediagos (ivardijami jo
eimos nariai, skolininkai ir skolintojai, minimi paskirti nals ir vaik globjai).
706

707

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

O f i c i a lus r a tas

V s k y r i u s . D o k u m e n t a i / Of i c i a l u s r a t a s

asmens (kartais ir organizacijos) laikai, praymai, skundai valstybs institucijoms,

kuriuose smoningai arba ne pateikiama netiksli ar net klaidinani duomen.
Privai asmen ratai (oficials laikai) paprastai bna parayti laisvesne forma
negu institucijos ratas, jie fiksuoja ne vien faktus, bet taip pat ireikia autoriaus
(-i) siekius, ketinimus, norus, kurie nebtinai isipildo ar tampa gyvendinti. Tokiais atvejais tyrintojas turi bti ypa atidus ir tikrinti surast informacij, pasitelkdamas papildomus altinius. Interpretuojant oficiali rat teikiamas inias papildomi duomenys reikalingi taip pat ir tada, kai dokumento informacija yra itin taupi ir

Oficialiu ratu slygikai vadiname grup vairios ries dokument, kuri turinys yra

lakonika: jos tiesiog nepakanka fakto arba situacijos rekonstrukcijai bei aikinimui.

ne privataus pobdio, bet skirtas individualiais poymiais neapibdint asmen gru-

Taigi oficialus ratas kaip altinis dails istorijai naudingas dviem pagrindiniais

pei. iuolaikins teiss poiriu dokumentai skirstomi oficialius ir privaius pagal

aspektais: (1) ios ries dokumentai patvirtina (kartais ir patikslina) fakt ar vyk,

juos iduodanius ir tvirtinanius subjektus, taiau klasifikuodami dails istorijos

inom i kit altini (kartais toks patvirtinimas yra ypa vertingas, nes leidia

altinius, be valstybs institucij ir valstybs galiot asmen iduot ar patvirtint

patikrinti ginytin fakt ar pagrsti hipotez, kurios rodymui stigo btent faktini

dokument, oficiali rat kategorijai priskiriame taip pat ir asmen ar j grupi

duomen); (2) oficialus ratas nurodo fakt ar vyk, kurio isamesniam apraymui

ratus paaikinimus, praymus ir kitus dokumentus, kurie negali bti laikomi i-

iekoma kit altini.

imtinai privaia korespondencija. ia prasme asmens oficialus ratas gali bti adre-

Dails istorijai reikmingi oficials ratai paprastai aptinkami kaip tam tikros

suotas udarai vartotoj grupei, taiau gali bti ir vieai prieinamas ar net skirtas

ries dokument rinkinio dalis. Toki rinkini, sutelkusi valstybs institucij, s-

vieinti. Tokio dokumento tikslas perteikti faktin informacij. Oficialus ratas

taig bei organizacij veiklos dokumentacij, ypa pradjo gausti nuo XVIXVIIa.,

gali turti normin pobd (sakymai, leidimai, privilegijos), ireikti individo (dai-

pltojantis valstybi institucinei struktrai ir augant j biurokratinei veiklai, kuri

lininko, kolekcininko) santykius su valstybe ir jos institucijomis, visuomeninmis

paskatino formuotis itisas dokument sistemas. altini gausa ir btinyb inagri-

organizacijomis, muziejais, galerijomis ir kt., taip pat tarpinstitucinius, organizacij

nti bei suklasifikuoti j teikiam informacij lm atskiros dokumentotyros disci-

ryius (dalykinis susirainjimas, praymai, skundai). Prie oficiali dokument ga-

plinos bibliologijos atsiradim. Dails istorikai siekdami specifini profesini

lima lieti ir protokolus, fiksuojanius tam tikros grups bendramini (dailinink

tiksl naudojasi dokumentotyros praktiniais vaisiais, t. y. rekomendacijomis, kurios

organizacijos, menins grupuots nari), pareign, institucijos darbuotoj (dails

padeda painti dokument sudarymo ir forminimo principus, saugojimo taisykles,

mokyklos dstytoj, muziejaus kuratori) dalykines diskusijas ir sprendimus. Ofi-

taigi palengvina dokument paiek, suteikia instrumentus j tikslesniam perskai-

cialaus dokumento autoriumi gali bti ir institucijos galiotas asmuo, ir privatus

tymui bei interpretacijai.

asmuo (ar grup), kuris kreipiasi institucij arba jai atstovaujant pareign, siekdamas pavieinti aktual klausim, reikal, problem.
Oficiali rat paskirtis ir pobdis nulemia j form. Tokiame dokumente labai
aikiai nurodomas autorius ir adresatas, dokumento sudarymo vieta ir data. Oficia-

Rengiant teminius oficiali rat rinkinius, skirtus, pavyzdiui, dails vietimo

institucijos, muziejins staigos ir kt. istorijai, ir siekiant kiek manoma visapusikiau atskleisti pasirinkt tem, sutelkiami dokumentai, saugomi keliuose rinkiniuose, vairi miest ar net ali archyvuose.

liam ratui bdingas lakonikas stilius ir fakt kalba. Dl i ypatum oficialus ratas paprastai pateikia informacij, kurios nebereikia verifikuoti. Iimtis privataus
708

Gi e d r J a n k e vi i t

709

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

Vladislovo Vazos privilegija Vilniaus ydams statyti

mrin sinagog

V s k y r i u s . D o k u m e n t a i / Of i c i a l u s r a t a s

K o me n ta r as
altinis yra trauktas Lietuvos Metrik (kn. 109, l. 2020v). Lietuvos Metrika
Lietuvos didiojo kunigaikio kanceliarijos knygos, valstybinis LDK archyvas. Jis for-

> Tekstas i: Jurgita iauinait-Verbickien, ydai Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts

mavosi nuo XIVa. pabaigos; XVIIIa. pabaigoje Lietuvai ir Lenkijai patekus Rusijos

visuomenje. Sambvio aspektai, Vilnius: ara, 2009, p. 340 (i lenk k. vert Jurgita

imperijos sudt buvo ivetas Sankt Peterburg. Dabar pagrindinis Lietuvos Metri-

iauinait-Verbickien, komentar pareng Giedr Micknait)

kos fondas (daugiau kaip 600 knyg) saugomas Maskvoje. Vertimas parengtas pagal
mikrofilm, saugom Lietuvos valstybs istorijos archyve (LVIA, KM, 109, l. 2020v).
Privilegija tai juridinis dokumentas, suteikiantis iimtines teises asmeniui, j

Vladislovas IV [Vaza]

grupei, luomui, miestui ar teritorijai. Atskirais atvejais j galima prilyginti valstybs

Skelbiame iuo ms ratu visiems, kam tai priklauso inoti.

statymui (r. atitinkam poskyr). Kildinama i Romn teiss, ypa sigaljo Vidu-

Per Pon Tarybos narius ir iuo metu alia ms esanius dvaro pareignus

ramiais; Naujaisiais laikais mus leisti teisynus nyko. Naujausiaisiais laikais privile-

Samuel [ir] Lozori Moisejeviius, ms patiktinius Vilniaus ydus, mus pasiek

gijas panaikino konstitucijos ir kodifikuota teis. Vidurami teisje yd padt ir

praymas. [Jie] savo ir visos Vilniaus [yd] bendruomens vardu prao, kad dl

krikioni santyk su jais nustatydavo valdov, j vietinink arba ems savinink

saugumo ir geresns apsaugos nuo ugnies, leistume jiems isimryti sinagog, ms

privilegijos. LDK i tradicij pradjo Vytautas (apie 13501430, vald nuo 1392), ku-

Vilniaus mieste yd gatvje tarp tankiai [stovini] pastat, netoli nuo ms mo-

ris, bdamas rusn emi valdytoju, 1388m. suteik privilegij Brastos ydams1. Su

net kalyklos, tame pat sklype, kuriame ir dabar stovi.

ia privilegija siejamas ir yd sikurdinimas Lietuvoje. Vliau identikos privilegi-

iuo ms ratu, kur suteikiame P[on], P[on] Tarybos nari ir ms dvaro

jos suteiktos Gardino ir Trak ydams, o 1507m. ygimantas Senasis j paskelb vi-

pareign [praymu] leidim teikimo valia, leidiame Vilniaus ydams sinagog

siems LDK ydams. 1388m. privilegija reglamentuoja yd ir krikioni santykius,

nuo ems vir isimryti ir suskliausti taip, kad mras nebt auktesnis ir savo

vis pirma konfliktus dl krikioni keist daikt ir smurto atvejus.

pavidalu nebt nieku panaus nei banyias, nei cerkves. Toje [sinagogoje] te-

Nuo 1628m. ydams buvo udrausta be atskiro leidimo perstatyti sinagogas i

gul savo apeigas atlieka, ir kad niekas nei dvasikiai, nei pasaulieiai, esantys bet

medini mrines arba savavalikai statyti naujas sinagogas. Vladislovas Vaza, val-

kokios padties, nedaryt jokios alos [ydams] ir nevykdyt net menkiausi gro-

ds 16321648 m., leido ydams ne tik sumryti sinagog Vilniuje (1633), bet ir su-

bim. ios valios sutvirtinimui savo ranka pasira, liepme prispausti L[ietuvos]

teik visuotin privilegij (1646), kuria sujung iki tol atskirai teiktus leidimus turti

D[idiosios] K[unigaiktysts] antspaud.

ir perstatyti sinagogas. Jo nustatyta tvarka iliko iki Abiej Taut Respublikos (to-

Suteikti Krokuvoje, ms diaugsmingos karnacijos seime, 1633-aisiais, pirmaisiais ms valdymo Lenkijoje ir vedijoje metais, vasario mnesio 25 dien.

liau ATR) lugimo. Sinagog statybos ir kapini steigimo privilegijos patikimi

bendruomens gyvavimo liudytojai, pagal kuriuos galima nustatyti ne tik bendruomens egzistavimo fakt, bet ir jos dyd, ekonomin pajgum. Mrin sinagoga

Vladislaus Rex
Marcijonas Trizna, refrendorius ir L[ietuvos] D[didiosios] K[unigaiktysts]
ratininkas

rodo stipri ir taking bendruomen.

1

710

Plaiau r. S. Lazutka, E. Gudaviius, Privilege to Jews Granted by Vytautas the Great in

1388, Jewish University in Moscow, 1993; privilegijos vertimas lietuvi k. pagal 1507m.
ygimanto Senojo transumpt skelbtas knygoje: J. iauinait-Verbickien, ydai Lietuvos
Didiosios Kunigaiktysts visuomenje. Sambvio aspektai, Vilnius: ara, 2009, p. 365368.

711

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

V s k y r i u s . D o k u m e n t a i / Of i c i a l u s r a t a s

Privilegija Vilniaus ydams pasistatyti mrin sinagog, vliau inom Didio-

ne kultrinio kratovaizdio dalimi, o sinagogos gilintomis mald sals grindimis

sios sinagogos pavadinimu, ne tik suteik judjams teis statytis maldos namus, bet ir

ir su akluoju kupolu po laitiniu stogu buvo statomos ir XIXXX a., kai ribojimai

reglamentavo j ivaizd, pabrdama skirtingum nuo vairi konfesij krikioni

architektrai buvo panaikinti.

banyi ir ribodama pastato aukt, kad sinagoga neisiskirt i miesto ar miestelio

Svarbu paymti, kad teisinis religini bendruomeni architektros suvarymas

urbanistinio audinio. Toks pats reikalavimas yd maldos namams galiojo daugumo-

nra iskirtinis ATR bruoas. Pavyzdiui, turkams umus Bizantij ir aplinkinius

je Europos ali. Teisinis architektrins raikos ribojimas skatino iekoti bd, kaip

staiatiki kratus, Osman imperijos teis ribojo banyi urbanistin situacij ir

nenusiengiant statymams pasistatyti erdvius ir maldai tinkamus pastatus. Vilniaus

architektrin raik. Banyias buvo leidiama statyti tik nuoaliose vietose, da-

ir kit ATR miest ydai, siekdami suderinti maldai ir ikilmei reikaling aukt, bet

niausiai dubose, kad jos neisiskirt miestovaizdyje ir nebt auktesns u me-

draudiant statyti sinagogas auktesnes u aplinkinius pastatus, gilidavo pastat grin-

etes. Stengdamiesi statyti erdvesnius ir auktesnius banyi pastatus, krikionys

dis. Pavyzdiui, Vilniaus Didiosios sinagogos mald sal buvo gilinta apie du me-

danai gilindavo banyi grindis4.

trus (i vestibiulio emyn ved deimties pakop laiptai ). Ilgainiui toks vidaus erdvs
2

sprendimas tapo vietins yd architektros specifika, pavyzdiui, XIXa. i buvusios

Gi e d r Mi c k n a i t

ATR emi Vakar Europ isikl ydai statydavosi sinagogas gilintomis mald
sals grindimis, ir tok architektrin sprendim grind v. Rato odiais: I nevilties
gelmi aukiuosi Tavs, Viepatie! Viepatie, igirsk mano bals! (Ps 130, 1).
Privilegija draudia sinagogos ir krikioni banyios panaum, kuris tuo laiku buvo suprantamas kaip ryki, aikiai matom architektros element bokt
ir kupol naudojimas. Sinagog architektroje boktai neatliko liturgins funkcijos, tad draudimas juos statyti nebuvo aktualus; taiau kupolas architektrinis
dangaus skliauto atitikmuo svarbus simbolinis ir semantinis maldos nam architektros dmuo. Vilniaus Didioji sinagoga pastatyta be kupolo, taiau danoje
XVIIIa. statytoje sinagogoje po laitiniu stogu bdavo rengiamas aklasis kupolas.
Vieni rykiausi tokio architektrinio sprendimo pavyzdi Valkinink, Jurbarko,
Vilkavikio Didiosios sinagogos (visos sunaikintos Antrojo pasaulinio karo metais); aklasis kupolas deng Pakruojo medins sinagogos mald sal3. Pasaulietins
valdios draudimai suformavo ATR bding sinagog architektr, tapusi iskirti-

r. Leonido Vinerio 1898m. sudarytus sinagogos apmatavim brinius, saugomus LVIA,

f. 382, apr. 1, b. 1513, l. 2v, 3r.

Plaiau, apie sinagog statybos tradicijas r. S. R. Kravtsov, Synagogue Architecture in

Lithuania, Synagogues in Lithuania. A Catalogue, sudaryt.A. Cohen-Mushlin ir kt.,
t. 1, AM, Vilnius: VDA leidykla, 2010, p. 4372; apie Pakruojo sinagog r. ibid., t. 2, N,
Vilnius: VDA leidykla, 2011, p. 914.

712

R. Gradeva, Ottoman Policy towards Christian Church Buildings, tudes balkaniques,

1994, nr. 4, p. 1436.

713

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

Vlado Jurguio 1940m. spalio 21 d. praymas

Kultros muziejaus direktoriui

V s k y r i u s . D o k u m e n t a i / Of i c i a l u s r a t a s

dzinaviiaus (18761966) ankstyvojo laikotarpio vieno garsiausi, akivaizd lenk

simbolistins tapybos poveik (pavyzdiui, Teodoro Axentowicziaus, 18591938) liudijani krini Sielvartas (altinyje vardytas kaip Susigrauimas) atsiradimo mu-

> Tekstas i: Vlado Jurguio 1940m. spalio 21 d. praymas [Valstybinio] Kultros muziejaus
direktoriui, DM direkcijos archyvas (komentarus pareng Giedr Jankeviit)

ziejaus rinkinyje istorija. Antra praymas suteikia ini apie pirmuosius lietuvi
dails privataus kolekcionavimo ingsnius (patvirtina Petro Vileiio ir Vlado Jurguio susidomjimo daile fakt, suteikia ini apie j rinkiniuose buvusius konkreius paveikslus). Prayme nenurodyta, kada Jurgutis sigijo muidzinaviiaus darb.
Tiktina, kad tai galjo bti treiojo deimtmeio pabaigoje, turint omenyje, kad

Turiu garbs prayti neatsisakyti nupirkti Muziej A.[ntano] muidzinaviiaus

Petras Vileiis mir 1926m. Vertinga altinyje pateikta nuoroda paveikslo kain,

paveiksl Susigrauimas. Paveikslas buvo pirktas ia. a. Petro Vileiio [18511926]

patvirtinanti, kad muidzinaviius, aminink sitikinimu, priklaus nacionalins

turt paveldtoj.a. a. Vileiis buvo paveiksl pirks po pirmosios 1906m. lietuvi

dails klasikams ir jo kriniai buvo auktai vertinami, suteikiant tokiam poiriui

dailinink parodos Vilniuje.

taip pat ir finansin iraik (be abejo, dera prisiminti, kad pirmosios lietuvi dails

2. Be to prayiau nupirkti neinomo dailininko oland paveiksl, kuris, tariamai paeins i artists Vialcevos rinkini.
Koki[a] kaina t paveiksl sunku man sprsti. Kiek atsimenu u Susigrauim
mokjau apie 2000 (dut[kstanius]) lit, u antrj paveiksl apie 300 lt.

parodos eksponatai nuo pat pradi turjo kultrins relikvijos prasm). iurlionio galerija treio ir ketvirto deimtmeio sandroje panaias sumas mokjo ir u
kitus chrestomatiniais nacionalins tapybos pavyzdiais pripaintus krinius: Petro
Kalpoko (18801945) Olgos Dubeneckiens (18911967) portretas Ispan buvo pirk-

Pinigai reikt mokti Valstybinio Banko Kauno skyriuje TSR Valstybins Lei-

tas u 3000 lit, Jono ileikos (18831960) sukurtas kompozitoriaus Juozo Naujalio

dyklos papr.[astojon] ein.[amojon] ssk.[aiton] N[umeris] 620 nacionalizuotai

(18691934) atvaizdas u 2000 lit, Justino Vienoinskio (18861960) Pauliaus Ga-

viesos spaustuvei u knygos Bankai [Vlado Jurguio monografija, ijusi 1940 m.]

launs portretas u 2000 lit; palyginimui galima nurodyti, kad tuo metu profe-

spausdinim.

sin karjer tik pradjusio Juozo Mikno (19011964) marmurin skulptra Poilsis

Su tikra pagarba

i 1934m. vykusios grups Ars antrosios parodos galerijos rinkiniui buvo gyta u

V. Jurgutis

500 lit, o Roberto Antinio (18981981) granito kompozicija Kristaus galva pirkta u

Kaunas,

1400 lit (tokia suma jaunam skulptoriui sumokta atsivelgiant tai, kad granito

1940 spali 21 d.

skulptros XXa. ketvirtame deimtmetyje Lietuvoje buvo retenyb ir norta paskatinti skulptorius labiau naudoti i mediag; be to, Antinis tuo metu gydsi plaui

K o me n ta r as
Vieno Lietuvos banko krj ir valdytojo nuo 1922 iki 1929 m. Vlado Jurguio

tuberkulioz ir neturjo jokio pajam altinio, o jau buvo pasireiks paminklins

skulptros srityje ir parods, kad gali prisidti ugdant nacionalin dail).

(18851966) praymas Valstybinio kultros muziejaus (dab. NacionalinisM. K. iur-

sidmtina, kad atsisakyti verting ir, tiktina, jam brangi taip pat ir senti-

lionio muziejus) direktoriui Pauliui Galaunei (18901988) priskirtinas oficiali lai-

mentaliu poiriu dails krini Jurgutis buvo priverstas, nordamas ileisti nepri-

k kategorijai. Trumpas tekstas suteikia verting ini kolekcionavimo, vietins

klausomybs metais parayt ir parengt spaudai monografij Bankai. Tiktina, kad

dails rinkos formavimosi istorijai, gali pasitarnauti ir kaip sovietins okupacijos

autorius smoningai veng kontakt su knyg leidyb kontroliavusiomis ir finan-

pradios realij altinis. Vis pirma, i praymo paaikja dailininko Antano mui-

savusiomis soviet valdios institucijomis, apsidrausdamas nuo cenzros sikiimo

714

715

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

ir abejodamas finansins paramos galimybe, tad ryosi knygos spaud finansuoti

savo lomis. Spaustuv viesa Jurguio knyg atspausdino, matyt, vos sulaukusi

V s k y r i u s . D o k u m e n t a i / Of i c i a l u s r a t a s

Vladislovo iliaus 1976 m. sausio 23 d. laikas

LKP CK pirmajam sekretoriui Petrui Grikeviiui

autoriaus ir usakovo finansinio pavedimo. Taip spti skatint dvi aplinkybs: nuo
1940m. lapkriio 25 d., greta lit Lietuvoje pradjus cirkuliuoti taip pat ir sovieti-

> Tekstas i: Lietuvos Katalik Banyios kronika, t. 3: nr. 1622; 19751976 m., Chicago:

niams rubliams, litas nuvertjo, alyje prasidjo finansin suirut; antra, nuo 1940m.

LK Religins alpos rmj sjunga, 1976, p. 402403; www.lkbkronika.lt (komentarus

gerokai sustiprjo cenzros veikimas ir nepriklausomybs metais parengt leidini

pareng Skaidra Trilupaityt)

spauda nutrko; be abejo, situacij spaudos baruose keit ir spariai sibgjanti gamybos moni nacionalizacija.
Lietuvos Komunist Partijos Centro Komiteto pirmajam Sekretoriui P.[etrui] GriGi e d r J a n k e vi i t

keviiui
(Dailininkas V.[ladislovas] ilius su mona praosi ileidiami usien, pateikdami ir savo apsisprendimo motyvus):
1975m. spalio 27 d. a kartu su savo mona padavme dokumentus LTSR VRM
[Vidaus reikal ministerijos] viz ir registracijos skyriui, praydami leisti mums
emigruoti usien pagal ikvietim, kur atsiunt tikrasis mano monos brolis, gyvenantis Izraelyje.
Padavus mintus dokumentus, nedelsiant buvau paalintas i Dailinink sjungos, atsidurdamas situacijoje be teiss bet kur sidarbinti ar gauti darbo pagal
sutartis.
Visas mano krybinis darbas nuo 1965m. iki ios dienos oficiali valdios atstov yra vertinamas kaip formalizmas, neatitinks taip vadinamojo socialistinio
realizmo reikalavim. Ir dl to man pastoviai yra taikoma moralin ir materialin
diskriminacija, man draudiama eksponuoti savo paveikslus oficialiose parodose
Lietuvoje ir kitur.
Mano krybos profanacija ir izoliavimas, o taip pat bendras kultrinio ir
krybinio gyvenimo falas bei apmirimas Lietuvoje galutinai mane tikino, kad
tolimesn mano krybin veikla Tvynje neturi prasms. Man, kaip mogui ir
dailininkui, giliai svetima ir nelogika taip vadinamojo socialistinio realizmo
principai. Mano sitikinimu, jie vulgarizuoja krybin mogaus veikl, veria j
amatu, naudingu ir patogiu valdiai. Socializmo dogmatikumas, neigis visas
kitas krybos sampratas, ukerta keli ir individualios krybins minties pasireikimui.

716

717

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

Prievarta svetima mano prigimiai, nepaisant kokiais auktais idealais ji save

V s k y r i u s . D o k u m e n t a i / Of i c i a l u s r a t a s

K o me n ta r as

teisint ir dangstyt. Tad ir ateityje neadu paklusti bet kokiam mano krybos

Laikas buvo paskelbtas 1975 m. Lietuvos Katalik Banyios kronikos nr. 22

administravimui. Taip pat nesutinku, kad krybos problemas tautai nusprendia

(1978m. LKB sklaida usienyje usimusios Amerikos lietuvi Romos katalik ku-

ir vertina valdininkai, daniausiai neturdami apie tai elementariausio supratimo.

nig lygos rpesiu pasirod io numerio vertimas angl kalb: www.lkbkronika.

Taip falsifikuojamas ir skurdinamas dvasinis krato gyvenimas.

lt/en).

Todl a noriu gyventi ir dirbti kitoje valstybje, kur mano kryba nebus profanuojama ir, galimas dalykas, bus domi ir reikalinga.
LTSR VRM neleidim man su mona ivykti i TSRS motyvuojant, kad Lietuvoje lieka gimins, laikome subjektyviu ir neteisingu. Juk nei mano monos broliui,
nei daugeliui kit, kuri patys artimiausi gimins taip pat liko Lietuvoje, tai nebuvo
pretekstas [iskirta originale G. J.] neleisti jiems ivykti i TSRS.

Tiktina, kad laiko originalas yra saugomas Lietuvos ypatingojo archyvo Lietuvos komunist partijos centro komiteto dokument fonde; su juo susijusios mediagos galt bti ir soviet Lietuvos Valstybs saugumo komiteto archyve, taiau
tokia paieka kol kas neatlikta.
Vladislovo iliaus (g. 1939) laikas yra svarbus kultros dokumentas tiriant menin ir politin emigracij. XXa. 8 de. antroje pusje, Soviet Sjungoje sustiprjus

Mes su mona, kuri visikai pritaria mano sitikinimams ir apsisprendimui,

cenzrai ir represijoms, nemaai nonkonformistini rus meninink, vieai parei-

sudarome savarankik eim, gyvename atskirai ir nepriklausomai nuo ms gi-

k nepasitenkinim soviet valdia ir jos vykdoma kultros politika, emigravo Va-

minaii. O ratiki j sutikimai, kuri reikalauta, yra pridti prie VRM pateikt

karus (tai atspindjo nauj valdios taktik). Tuo tarpu Lietuvoje toki atvej buvo

dokument.

nedaug (i dailinink Paulius Lantuchas, Laimutis Loeris). Tai, jog iliaus pray-

Mes pageidaujame objektyvaus ms pareikimo dl ivykimo i TSRS perirjimo. Ms apsisprendimas yra tvirtas ir galutinis.

mas emigruoti usien grindiamas ikvietimu, kur atsiunt monos brolis, gyvenantis Izraelyje, yra svarbi aplinkyb, patvirtinanti i kit altini inom informa-

V. ilius, G. ilien

cij apie emigracijos tvark, t. y. rodanti, jog daniausiai sovietini piliei praymai

Vilnius, 1976.1.23.

ivykti nuolat gyventi usien bdavo patenkinami, rodius ydik kilm ir ryius
su Vakaruose gyvenaniais yd kilms giminaiiais (Izraelio repatriacijos statymai

Vladislovas ilius, gyvenantis Vilniuje, Sluckio g. 13-9 (gim. 1939m. ilals raj.),

nuo XX a. 8 deimtmeio pradios koregavo ydikumo samprat, kai ir ne ioje

1964m. baig Dails institut grafik. Su savo kriniais dalyvavo eilje parod

alyje gyvenantys ydai galjo tapti Izraelio pilieiais; tai palengvino yd kilms

tvynje ir usienyje (Malborke, Lenkijoje 1967 ir 1969m. Krokuvoje 1968 m.;

piliei ivykim i Soviet Sjungos). Nor ivykti Izrael neretai pareikdavo ir

Bratislavoje 1969 m.). Iliustravo knygas, apipavidalino kino film Jausmai [1966;

tie, kurie ketino apsigyventi kitose Vakar alyse. ilius su eima, pasinaudoj yd

re. Algirdas Dausa, Almantas Grikeviius]. J. Stavinskio pjes Spsties valanda

kilms piliei teise ivykti, gavo leidim emigruoti ir ivaiavo JAV; iuo metu

(Klaipdos dramos teatre). Vaga leidykloje dirbo kaip dails leidini redakcijos

dailininkas gyvena Niujorke.

vedjas, o nuo 1971 m. Minties leidykloje kaip vyriausias dailininkas. Daugiausia

iliaus atvejis atskleidia ir platesn altojo karo met emigracijos kontekst,

kuria oforto technika [i tikrj taip pat nemaai tap, optins tapybos kompo-

kur formavo tarptautins sutartys, geopolitin situacija (ypa santykiai su JAV) ir

zicijas eksponavo 1970m. LSSR dailinink sjungos bstinje, 1972m. Juditos ir

pasaulio vieoji nuomon (pavyzdiui, mogaus teisi gynimo organizacij sklei-

Vytauto eri namuose ir 1974m. Miest statybos projektavimo instituto sporto

diama informacija), kuri reagavo tiek sovietin, tiek ir Vakar ali ideologin

salje surengtose parodose].

propaganda. Pats politins emigracijos Vakarus faktas jau savaime diskreditavo so-

(iuo metu V. ilius su eima jau gyvena usienyje red.)

718

vietin sistem, teigusi savo menam pranaum prie kapitalistin sistem, todl
719

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

V s k y r i u s . D o k u m e n t a i / Of i c i a l u s r a t a s

leidimas ivykti i alies oficialiai buvo pateikiamas kaip politikai nesusipratusio as-

tis realaus protesto rizik. Protestas iuo atveju reikiamas ne retoriniu nepasitenki-

mens isiuntimas i Soviet Sjungos, atimant idavikui ir jos pilietyb. i proce-

nimu tarp savj, o vieai, kreipiantis LKP CK pirmj sekretori. Mint rizik

dr patyr vairs disidentai (Andriejus Sacharovas su mona Jelena Bonner), tarp

iliustruoja dailininko laike vardijamos pasekms, kurias jis pajuto i karto, vos pa-

j ir yms menininkai, pavyzdiui, su Lietuvos raytojais ir dailininkais bendravs

davs atitinkamoms tarnyboms praym emigruoti ir reikalaujamus tokiais atvejais

poetas Nobelio premijos laureatas (1987) Josifas Brodskis (19401996). Taiau bti-

dokumentus. Paalintas i dailinink sjungos, ilius neteko bet koki su naryste

na atkreipti dmes, kad Vakarams neinom sovietini piliei mginimas ivykti

sovietinje krybinje organizacijoje susijusi privilegij, tapo visiku marginalu.

i Soviet Sjungos galjo turti itin lidn padarini, t. y. baigtis persekiojimais ir

T pat teko patirti ir reisieriui Juraui, kuriam paskelbus laik, protestuojant prie

net kalinimu. Po ivykimo, arba ivarymo, Vakarus menininko idaviko kry-

sovietinje sistemoje egzistavusius krybos suvarymus5, buvo ukirsti keliai daly-

ba tapdavo nepageidaujama, pasmerkiama kaip ideologikai klaidinga ir itrinama

vauti teatriniame gyvenime ir net teko paragauti akmenskaldio amato, talkinant

i vieojo diskurso (neeksponuojama, nereprodukuojama, neminima tekstuose ir

skulptoriui Vladui Vildinui jo dirbtuvse Vilniaus Jeruzalje. Juraui su mona ra-

kt.). Kita vertus, btent nuolatin cenzra bei ideologin prievarta paprastai ir tap-

ytoja Aura Marija Sluckaite-Juraiene (g. 1936) ivykus i alies, j abiej kriniai

davo pagrindine daugelio meninink emigracijos prieastimi. Tuo savo ivykim

buvo udrausti. Be abejo, nei iliaus, nei Jurao protesto laikai negaljo bti vieai

i Soviet Sjungos pagrind, pavyzdiui, teatro reisierius Jonas Juraas (g. 1936).

paskelbti Lietuvoje. i tekst oficialumas apsiribojo j adresatais komunist par-

iliaus laike taip pat atvirai prabylama apie socialistinio realizmo dogmatiku-

tijos nomenklatra bei atitinkamomis valstybs saugumo struktromis. Politinio

m, kuris ukerta keli individualiai krybai, todl skelbiamas altinis naudingas

reimo slygomis mintieji laikai gijo politinio dokumento prasm ir buvo publi-

sovietinio dailininko mentaliteto studijoms, liudija pasiprieinim tuometiniams

kuojami vietiniuose disidentiniuose arba disident veikl nuvieianiuose Vakar

kultrins raikos apribojimams, krybins laisvs siek, taip pat naiv tikjim Va-

leidiniuose: iliaus laikas Lietuvos Katalik Banyios kronikoje, Jurao laikas

kar laisve.

1972m. Londone pradtame leisti leidinyje Index of Censorship.

iliaus laikas yra vertingas altinis tiriant sovietins Lietuvos dail prisitaikymo ir pasiprieinimo aspektu. Vyrauja nuomon, kad didel dalis dailinink ofici-

S k a id r a T r i lu pa i t y t

aliems reikalavimams nepakluso; tie, kurie nebuvo plaiau pripainti tuometini

institucini struktr, turjo galimyb realizuoti savo krybinius siekius ir bti
slygikai nepriklausomi neformaliuose bendramini rateliuose. Dauguma po
nepriklausomybs atgavimo pasirodiusi individuali prisiminim, dailinink
interviu ar retrospektyvi krybos apraym teigia btent anuometin nepaklusnum taisyklms. is klausimas nra toks vienaprasmis ir akivaizdiai reikalauja
tyrim.
Menins karjeros galimybs sovietmeiu beslygikai priklaus nuo valstybs
kontrols, vykdomos per krybini sjung mechanizm. Tikr politini disident arba nonkonformist, t. y. oficialioms struktroms nepriklausani dailinink,
Lietuvoje, skirtingai nei Rusijoje, praktikai nebuvo. Todl iliaus laikas yra itin
retas (bene vienintelis io pobdio iki iol skelbtas) Lietuvos dails altinis, rodan720

Atviras laikas LTSR Kultros ministerijai, Kauno valstybiniam dramos teatrui, Lietuvos
teatro draugijai, laikraio Literatra ir menas redakcijai, 1972 08 16 (Jonas Juraas, sudaryt.
A. Girdzijauskait, Vilnius: Gervel, 1995, p. 276278.

721

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

Va l s t y bs t e i ss ak tas

V s k y r i u s . D o k u m e n ta i / Va l s t y b s t e i s s a k ta s

radini iveimas. XIXa. viduryje popieius Pijus IX steig archeologijos komisij,

kurios vienas svarbiausi udavini buvo tuo metu intensyviai vykdyt Romos katakomb tyrim prieira. Panaiu metu Pranczijoje buvo kurta istorini paminkl komisija, kurios tikslas buvo isaugoti ir restauruoti nacionalin architektros,
vis pirma Gotikos palikim. 1882m. Senovs paminkl apsaugos statymas priimtas taip pat ir Jungtinje Karalystje.
Su paveldosaugos, taip pat archeologijos raida, kolekcionavimo augimu kyla
atitinkam teiss akt pagrindu sprendiamos problemos dl meno vertybi nuosa-

Valstybi teiss akt, skirt grynai dailei, reta. Paprastai valstyb teiss aktais regu-

vybs. XX ir XXIa. pakitus politiniam emlapiui, susiformavus naujoms tautinms

liuoja kitas visuomens gyvenimo sritis, nors kartais is reguliavimas palieia taip

valstybms, susiklost naujos vertybins nuostatos ir buvo sukurti jas ireikiantys

pat ir specifinius dails reikalus. Pavyzdiui, romnams buvo aktuali atminties poli-

teiss aktai, reglamentuojantys paveldo klausimus. Tuomet prasidjo tarpvalstybi-

tika: senovs Romoje galiojo vadinamasis Damnatio memoriae statymas, pagal kur

niai ginai dl kakada galimai nusavint krini, ivet i radimo vietos ir alies.

buvo naikinami visi valstybei prasikaltusio asmens, paprastai valdovo, atvaizdai ir

Su kaltinimais pasisavinus meno vertybes susiduria ir privats kolekcionieriai, ir

su jo vardu siejami statiniai (Koliziejus, arba Flavij amfiteatras, buvo pastatytas nu-

didieji Vakar muziejai. Teisiniu bdu mginama ginyti pagal kakada galiojusius

griovus imperatoriaus Nerono Aukso vil ir nusausinus alia jos tyvuliavus dirbtin

teiss aktus pirkt ir ivet krini sigijimo teistum. Tarp iandien ypa disku-

eer). Dailinink statusas teiss aktais buvo reguliuojamas ir Viduramiais (daili-

tuojam tokio pobdio nesutarim pavyzdi Atn Akropolio ventykl skulp-

ninkai pakluso cech tvarkai), tai daroma ir ms dienomis (k iliustruoja iame

trins apdailos, vadinamj Elgino marmur (angl. The Elgin Marbles), nuosavy-

poskyryje pristatomas LR menininko status apibriantis statymas). Dails kryb

bs problema. Lordas Elginas (17661841), brit ambasadorius tuometinje Osman

ir vartojim tiesiogiai reglamentuojantys teiss aktai bdingas totalitarizmo bruo-

imperijoje, kuriai priklaus ir Graikija, tarp 1801 ir 1805m. gavo sultono firman

as. Soviet Rusijoje nuo 1918m. galiojo vadinamasis monumentaliosios propagan-

imti visas skulptras ir inskripcijas, jei tai negresia statini struktros stabilumui, ir

dos planas (j taip pat pristatome); statymo gali turjo nurodymai apie meninink

didij dal Partenono skulptr bei kai kuri kit statini skulptrinius papuoi-

organizacijas Soviet Sjungoje, naci Vokietijoje, Mussolini Italijoje, padj kon-

mus igabeno London. Tiktina, kad jei ne Elginas, skulptros bt uvusios, nes

troliuoti dailinink profesin veikl. Modernios demokratins valstybs, prisimu-

turkai Akropolio marmur vesi savo statybas, o skulptrines dekoracijas nulup-

sios atsakomyb u savo piliei gerov, teiss aktais reguliuoja kultros, taigi ir

davo, nordami itraukti ir panaudoti j tvirtinimui naudotus vino strypus. 1816m.

dails, sfer, taiau daro tai velniau, siekdamos sudaryti kiek manoma palankesnes

Elgino skulptras sigijo Brit muziejus, kuris, nepaisant iandienins Graikijos

slygas dails krybai, sklaidai, vartojimui. Dails raidai bei paveldo isaugojimui

valstybs spaudimo, atsisako vertybes grinti, motyvuodamas, kad viskas vyko pa-

tiesiogins takos daro labdaros ir paramos statymai; dauguma iuolaikini ali

gal tuometinius statymus, t. y. legaliai.

turi atskirus statymus, nustatanius su daile artimai susijusios paveldosaugos tei-

I vairi pasaulio muziej bent dal meno turt siekia atgauti ir Egipto vyriausyb. Vienas garsesni incident 2006 m. kils ginas tarp Egipto ir Vokietijos

sines normas.
Senien, kultros paveldo apsaugos teisinis reguliavimas atsirado Apvietos

dl Berlyno Naujajame muziejuje eksponuojamo garsiojo Nefertits biusto. Aptikt

epochoje, pltojantis istorinei smonei. Jau XVIIIa. kasinjimai Popieiaus valsty-

1912 m. archeologo Ludwigo Borchardto neeilin radin Berlyno muziejams dova-

bje buvo vykdomi su leidimais, priirint galiotiesiems asmenims, kontroliuotas

nojo ekspedicij finansavs bankininkas. Pasak Egipto atstov, skulptra iveta

722

723

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

V s k y r i u s . D o k u m e n ta i / Va l s t y b s t e i s s a k ta s

neteistai, nuslpus j tarp kit, maiau verting radini ir gavus iveimo leidim

huro Feldmanno kolekcijos neturi bti grinti kolekcininko pdiniams, nors mu-

apgauls bdu. Pirm kart grinti graiosios valdovs biust Egipto vyriausyb

ziejus ketino tai padaryti. Pasak teismo sprendimo, taip bt paeistas alies teisinis

pareikalavo 1933 m., taiau Vokietijos vardu pats Hitleris grietai atsisak. Egipto

reguliavimas, mat moraliniai sipareigojimai negali bti viresni u D. Britanijos

paveldo apsaugos tarnyb vyresnyb teigia, kad nepretenduoja atgauti vis i j a-

muziej statym. Muziejinio turto nelieiamum mginama pasitelkti ir kai kuriais

lies ivet meno vertybi, taiau nort susigrinti tas, kurios turi kultrins ta-

kitais panaiais atvejais, daniau kai ginas vyksta alies viduje. Toks pavyzdys gal-

patybs simbolio vert. Tarp j, be Nefertits, yra ir garsusis Rozets akmuo, padjs

t bti Vilniaus apygardos teismo 2010m. spalio 25 d. sprendimas priteisti 635 775

iifruoti hieroglifus (Brit muziejuje), faraono Ramzio II statula (Turino Egipto

lit dydio kompensacij pilietei Antrai Vincei Karosienei u soviet konfiskuot 27

muziejuje), keletas kit ne maiau garsi krini.

paveiksl jos tvo aktoriaus Vinco Steponaviiaus (18981958) kolekcij, saugom

Buvusi kolonijini ali vertybi grinimo klausimas danai gyja politini

bruo ir sprendiamas labai sunkiai.

Lietuvos dails muziejuje. 2000m. kovo 28 d. Lietuvos Aukiausiasis Teismas ioje byloje buvo nusprends atmesti iekin, remdamasis 1995m. redakcijos Muziej

Meno vertybi nuosavybs klausimus sustiprino modernieji karai. Jau po Na-

statymu. is atvejis paskatino priimti LR Konstitucinio teismo nutarim, pateisi-

poleono pralaimjimo Popieiaus valstyb susirpino atgauti prancz pagrobtus

nant Lietuvos Aukiausiojo Teismo sprendim remiantis visuomens poreikiais

savuosius kultros ir meno turtus. Popieiaus valstybs senien ir dails inspek-

negrinti Karosienei jos tvui priklausiusi paveiksl1.

toriaus pareigas js skulptorius Antonio Canova (17571822) sugebjo sugrinti

Ypa daug problem kyla dl oa auk turto. Vienas garsiausi pastarojo deim-

Italij nemaai dails krini ir Antikos ikasen, Napoleono nurodymu perduot

tmeio atvej austr art nouveau dailininko Gustavo Klimto (18621918) tapyto

Luvr ir kitas prancziksias kolekcijas. Pirmieji tarpvalstybiniai susitarimai dl

dails mecenats ir savo laik Vienos grauols Adeles Bloch-Bauer (18811925) por-

karo metu pagrobt dails krini ir kultros vertybi grinimo buvo priimti po

treto (1907) istorija. Nutapyti monos portret Klimtui usak Ferdinandas Blochas

I pasaulinio karo, taiau jie liet taip pat ir 18701871 m. Pranczijos ir Prsijos

(18641945) i cukraus prekybos praturtjs verslininkas. Po Austrijos anliuso

karo padarinius. Platesniu mastu susirpinti kultros vertybi likimu ginkluot

jis jau bdamas nalys pabgo veicarij, o jo turtas, tarp kit dalyk paveikslai,

konflikt atvejais ir priimti tarpvalstybinius susitarimus iais klausimais privert II

buvo konfiskuoti. Nepaisant testamentu pareiktos monos valios, kad jai mirus jos

pasaulinis karas. vertinus vertybi netektis ir al, kuri patyr kultros paveldas,

portretai bt perduoti Austrijos valstybinms dails kolekcijoms, 2006 m. Aus-

1954m. buvo pasirayta Hagos konvencija dl kultros vertybi apsaugos ginkluoto

trijos teismas nutar patenkinti Bloch-Baueri paveldtojos JAV piliets Marijos

konflikto metu. Vliau Konvencija buvo tobulinama, o 1999m. priimti UNESCO

Altmann (19162011) iekin ir perduoti jai Adeles Bloch-Bauer portret ir dar ke-

Kultros vertybi apsaugos ginkluoto konflikto metu konvencijos papildymai (Ha-

turis Klimto paveikslus. T pai met birel Adeles Bloch-Bauer portretas buvo

gos konvencijos Antrasis protokolas). Su pastaruoju dokumentu susijusi ir 1995m.

parduotas kosmetikos magnatui Ronaldui S. Lauderiui (g. 1944) u 135 milijonus

pasirayta vadinamoji UNIDROIT konvencija tarptautinis susitarimas teistam

JAV doleri.

savininkui (asmeniui, institucijai arba valstybei) grinti pavogtus arba nelegaliai

ivetus kultros objektus.
Vis dlto tarptautiniai susitarimai nenumato vis galim teisini gin niuans
ir kartais sprendimai ne visai atitinka konvencij nuostatas. Pavyzdiui, D. Britani-

Kiti keturi Altman atgauti Klimto paveikslai parduoti Niujorko Christies aukcione ir atsidr privaiuose rinkiniuose. JAV kultrin visuomen vertino i istorij kaip gding spekuliacij teisingumo atstatymu i tikrj paprasiausiai siekiant
pasipelnyti.

jos Aukiausiasis teismas nutar, kad 1946m. Brit muziejaus nepaprastai pigiai
sigyti ital dailinink pieiniai i naci nuudyto yd kilms ek teisininko Art724

1 Plg. www.lrkt.lt/dokumentai/1999/n9l0316a.

725

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

Tendencija atstatyti istorin teisingum ir grinti karini konflikt aplinkyb-

V s k y r i u s . D o k u m e n ta i / Va l s t y b s t e i s s a k ta s

Dekretas apie Respublikos paminklus

mis ivetas vertybes j savinink pdiniams kuria sunkum parod organizatoriams. Pavyzdiui, Vokietija atsisak skolinti Nefertits biust Egiptui net parodai

>

Versta i: . 12 1918

naujo archeologijos muziejaus netoli Gizos piramids atidarymo proga. Bijodama

, , t. 2: 17 10 1918 .,

prarasti karo trofjus arba bolevik nacionalizuotus meno krinius ypa nenoriai

oc: , 1959

dails krinius usienio alims skolina Rusija. domu, kad kai kada kaip priemon

(i rus k. vert ir komentarus pareng Giedr Jankeviit)

konfliktinei situacijai sprsti kuriami nauji statymai, apribojantys net ir tarpvalstybini konvencij veikim. Pavyzdiui, 2008m. gresiant lugti Londono Karalikoje dails akademijoje numatytai prancz ir rus modernizmo edevr i didij

RSFSR2 Liaudies komisar taryba. 1918m. balandio 12 d. dekretas

Rusijos valstybini muziej rinkini parodai (kilo tarimas, kad garsij XIXXXa.

Apie Respublikos paminklus

pradios Rusijos kolekcionieri Sergejaus iukino ir Ivano Morozovo palikuonys

1. Pagerbdama Rusij pakeitus didj perversm Liaudies komisar taryba nuta-

gali imtis teisini priemoni, siekdami atsiimti usienyje atsidrusius j protviams

ria: paminklai, pastatyti car bei j tarn garbei ir neturintys nei istorins, nei

priklausiusius krinius), brit parlamentas per itin trump laik pareng specia-

menins verts, turi bti paalinti i miest ir aiki, kai kuriuos perkeliant

l statym dl meno krini apsaugos nuo konfiskavimo (jo projektas derintas su

sandlius, kai kuriuos utilizuojant.

Rusijos teisininkais) ir j skubos tvarka prim, likus maiau nei trims savaitms iki

2. Ypatingajai liaudies komisar vietimo ir Respublikos turt komisijai kartu su

parodos atidarymo. ie vykiai iliustruoja, kaip dail teiss akt pagrindu gali tapti

Dails skyriaus prie vietimo komisariato vedju pavedama, suderinus su Mas-

politini aidim priemone, taip pat patvirtina valstybs priimt teiss akt kaip
dails istorijos altinio reikm.
Apsiribojus artimiausias pavyzdiais, galima prisiminti valstybs teiss akt
kaip dails istorijos altinio tyrimus Lietuvoje. Tarpukario Lietuvos situacij iuo

kvos ir Petrogrado meno kolegijomis, nustatyti, kurie paminklai turi bti paalinti.
3. Tai paiai komisijai pavedama mobilizuoti meninink pajgas ir organizuoti
plat konkurs sukurti paminkl, tinkam pagerbti didisias Rusijos socialistins revoliucijos dienas, projektus.

poiriu yra analizav Giedr Jankeviit ir Dangiras Maiulis, apie sovietini tei-

4. Liaudies komisar taryba pageidaut, kad gegus 1-j jau bt nuimti kai ku-

ss akt tak dailei ra Elona Lubyt, Skaidra Trilupaityt; dabartin situacija te-

rie labiausiai isigimliki balvonai [ ] ir [liau-

bra gyv diskusij objektas, taiau ji jau spjo susilaukti ir dails istorik dmesio.

dies] masi teismui pastatyti pirmieji nauj paminkl modeliai.

5. Tai paiai komisijai pavedama skubiai papuoti miest3 Gegus 1-ajai ir pakeisti

S k a id r a T r i lu pa i t y t

uraus, emblemas, gatvi pavadinimus, herbus ir pan. naujais, atspindiniais

revoliucins dirbanij Rusijos idjas ir jausmus.
6. Apskrii ir gubernij deputat tarybos imasi io reikalo tik aukiau nurodytos
komisijos pritarimu.
7. Pateikus smatas ir pagrindus j praktin btinum asignuojamos btinos sumos.

726

Rusijos socialistins federacins soviet respublikos.

Turima omenyje 1918m. kovo 12 d. RSFS sostine paskelbta Maskva.

727

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

V s k y r i u s . D o k u m e n ta i / Va l s t y b s t e i s s a k ta s

Liaudies komisar tarybos pirmininkas V. Uljanovas (Leninas)

kret apie paminklus patvirtino Ukrainos Liaudies komisar taryba, 19201921m. t

Liaudies komisarai A.[natolijus] Lunaiarskis, Stalinas

pat padar Armnijos, Gruzijos ir Azerbaidano vietins vyriausybs; laikinj pa-

Tarybos sekretorius Gorbunovas

minkl trumpam sitvirtinus bolevik valdiai Lietuvos ir Baltarusijos teritorij dalyje pagal Vladimiro Dubeneckio (18881932) projekt 1918m. spta pastatyti ir Vilniuje.

K o me n ta r as

Monumentaliosios propagandos plano gyvendinimui plaija prasme galima

Dekretas Apie Respublikos paminklus dav pradi vadinamajam soviet Ru-

priskirti vis soviet vieosios dails istorij. Lenino dekretas pradjo paminkl

sijos monumentaliosios propagandos planui. Pirm kart jis paskelbtas soviet

kar, nusiaubus milinik teritorij, kuri aprp ne tik buvusios Soviet Sjungos

valdios informaciniuose leidiniuose (1918 04 14) ir e

alis, bet ir didel dal Vidurio bei Ryt Europos. Stambiausiems paveldo praradi-

(1918 04 15, nr. 31). Dekret lydjo kiti dokumentai, i kuri svarbiau-

mams paioje Rusijoje priskiriama 1931m. gruodio 5 d. susprogdinta Kristaus Iga-

sias buvo aminimo vert asmen sraas. Greta komunizmo ideolog ir revo-

nytojo ventov (atstatyta 19942000 m.). Jos vietoje pagal architekt Boriso Iofano

liucionieri j traukti ir rus bei usienio kultros veikjai i viso 69 asmenys.

(18911976), Vladimiro Gelfreicho (18851967) ir Vladimiro iuko (18781939) pro-

Pirmj srao variant ispausdino urnalas (1918, nr.26, p. 16); Le-

jekt planuota pastatyti gigantikus Taryb rmus, kuriuos turjo vainikuoti skulp-

nino patvirtint galutin pagrindinis dienratis (19180802).

toriaus Merkurovo sukurta 75 metr aukio Lenino statula didiausias pasaulyje

Vadovaujantis srau, buvo parengtas paminkl bolevik santvarkai ir jos idea-

Lenino paminklas.

lams statybos planas. Dalis naujj paminkl turjo pakeisti nugriautus pamin-

Giminingi monumentaliosios propagandos planui procesai XX a. pirmoje

klus caro valdiai ir buvo statomi j vietose. Siekiant kuo skubiau simbolikai

pusje vyko ir kitose alyse. Ypa plaiai inomas Meksikos muralizmo (nuo isp.

perkeisti viej erdv, i pradi paminklai buvo kuriami i netvari mediag

murales tapyba ant sien) atvejis: tapytojams Jos Clemente Orozco (18831949),

gipso, betono ir pan. Tokie laikinieji paminklai Peterburge ir Maskvoje atidengti

Diego Riverai (18861957) ir Davidui Siqueirosui (18961974) revoliucin Meksi-

jau 1918m. ruden; pirmieji akmens ir bronzos paminklai pastatyti tik 1924m. y-

kos vyriausyb usak sien tapybos kriniais, iliustruojaniais alies pavergimo

miausi monumentaliosios propagandos plano ankstyvojo etapo dalyviai Nikola-

ir isilaisvinimo istorij, dekoruoti reikmingus visuomeninius pastatus minis-

jus Andrejevas (18731932), Sergejus Konenkovas (18741971), Sergejus Merkuro-

terijas, universitetus, mokyklas. Program pradta gyvendinti 1920 m.; jos tikslai

vas (18811952), Ivanas adras (18871941), Leonidas ervudas (18711954). 1918m.

idstyti 1922m. paskelbtoje Technikos ir meno darbinink revoliucinio sindikato

lapkriio 3 d. laikin paminkl XIXa. rus poetui Ivanui Nikitinui Maskvos Tea-

deklaracijoje. JAV piliei identitet formavusi vieumai skirt dails krini

tro aiktje pastat ir lietuvi kilms skulptorius Aleksandras Blays-Blaeviius

(skulptr, sien tapybos kompozicij) sukurta patvirtinus vadinamj Federa-

(rus. , ; 18941963).

lin meno projekt4. Beje, domus Federalinio meno projekto istorijos altinis yra

Monumentaliosios propagandos plano sumanym Leninui ir bolevik vyriau-

interviu su vienu jo vadov Holgeriu Cahillu (18871960); tai 1958m. Smitso-

sybs vietimo komisarui Lunaiarskiui kvp ital filosofo dominikon vienuolio

no instituto inicijuoto sakytins JAV istorijos programos dokumentas, saugomas

Tommaso Campanella socialin utopija Sauls miestas (La citt de Sole, 1602), pri-

Amerikos meno archyve: Oral history interview with Holger Cahill, 1960 Apr. 12

statanti idealaus miesto-valstybs idj; tarp kit dalyk Leninas sidmjo ir Cam-

and Apr. 15, by John Morse and Peter Pollack, for the Archives of American Art,

panella mintis apie piliei pasauliros formavim taikant sien tapyb.

Smithsonian Institution.

Teiss aktus dl senosios santvarkos paminkl naikinimo ir bolevik pergals

vaizdinimo prim ir kitos alys, kuriose laimjo bolevikai: 1919m. gegus 7 d. de728

www.aaa.si.edu/collections/interviews/oral-history-interview-holger-cahill-11990.

729

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

Meksikos muralizmo bei JAV Federalinio meno projekto dokumentacija, kaip

ir dekretas Apie Respublikos paminklus, atspindi iaugusias valstybs mecenatines

V s k y r i u s . D o k u m e n ta i / Va l s t y b s t e i s s a k ta s

Lietuvos Respublikos meno krjo ir meno krj

organizacij statuso statymas

funkcijas ir atitinkamai instrumentik poir men. Visi tokio pobdio dails

gyvenim reglamentav teiss aktai (inoma, vis pirma tai galiot totalitarizmo a-

> Tekstas i: Lietuvos Respublikos meno krjo ir meno krj organizacij statuso statymas,

lims) padjo paversti dailinink valstybs tarnautoju, itikimai vykdiusiu usakovo

Valstybs inios, 1996, nr. 84-2002; Valstybs inios, 1998, nr. 111-3058; Valstybs inios,

nurodymus ir atmetusiu krybiko mstymo bei menins laisvs idjas, bdingas

2004, nr. 153-5573; Valstybs inios, 2010, nr. 137-7002; www.lrs.lt (komentarus pareng Elona

XXa. kultrai. Taigi skelbiamas dokumentas yra vertingas XXa. dails istorijos al-

Lubyt)

tinis, ypa domus pokolonijini studij ir socialins dails istorijos poiriu.

Pirmas skirsnis. Bendrosios nuostatos
Gi e d r J a n k e vi i t

1 straipsnis. statymo paskirtis

is statymas nustato meno krjo ir meno krj organizacij statuso suteikimo ir panaikinimo pagrindus ir tvark.
2 straipsnis. Pagrindins io statymo svokos
1. Meno krjas meno krinius kuriantis, juos savitai atliekantis fizinis asmuo,
kuriam u tai yra suteikiamas meno krjo statusas.
2. Meno krj organizacija meno krjus pagal meno sritis arba toki srii
derinius vienijanti asociacija, kurios tikslai vykdyti krybines programas, ginti
meno krj krybines, profesines, socialines, autori ir gretutines teises, statym
nustatyta tvarka atstovauti meno krjams ir kuriai yra suteiktas meno krj organizacijos statusas.
3. Meno kryba asmens arba kolektyvo sukurt arba savitai atlikt meno krini visuma.
4. Meno krinys originalus menins veiklos rezultatas, bet kokio iraikos bdo
ar formos.
5. Profesionalusis meno vertintojas auktj universitetin isilavinim turintis asmuo, pltojantis painim kultros ir meno srityje ir skelbiantis ios veiklos
rezultatus monografijose, studijose, recenzijose ir straipsniuose Lietuvoje ir (ar)
usienyje.
6. Profesionalusis menas originali aukto meistrikumo ir meninio lygio kryba, tokia pripastama profesionalij meno vertintoj.

730

731

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

Antrasis skirsnis. Meno krjo ir meno krj organizacijos statuso

suteikimo ir panaikinimo pagrindai ir tvarka
3 straipsnis. Meno krjo ir meno krj organizacijos statuso suteikimo pagrindai ir slygos
1. Meno krjo statusas suteikiamas profesionalj men kurianiam asmeniui,
jeigu io asmens meno kryba atitinka bent vien i i meno krjo statuso suteikimo pagrind:
1) asmens individuali ar kolektyvin meno kryba yra teigiamai vertinta kaip

V s k y r i u s . D o k u m e n ta i / Va l s t y b s t e i s s a k ta s

2. Meno krjo statusas, kur asmuo gijo vienoje meno srityje, gali bti pripaintas ir kitoje srityje, jeigu jo kryba atitinka io straipsnio 1 dalies reikalavimus.
Meno krjo statusas gali bti suteiktas pagal io statymo 5 straipsnyje nustatytas
procedras.
3. Meno krj organizacijos statusas suteikiamas asociacijai, jeigu ji atitinka
visus meno krj organizacijos statuso suteikimo pagrindus:
1) asociacij yra steig ne maiau kaip 25 meno krjai;
2) asociacijos nariai yra tik meno krjai ar meno krjo status turinios organizacijos, vienijanios ne maiau kaip 5 narius meno krj organizacijas;

profesionalusis menas profesionalij meno vertintoj monografijose, recenzijose

3) asociacija skatina aukto meistrikumo meno kryb, jos vairov ir sklaid;

ar straipsniuose, paskelbtuose leidiniuose, ar rekomendacijose ir taip pripainta

4) asociacija sudaro slygas nari meno krybai, krybinei veiklai ir profesi-

profesionalia meno kryba;

2) asmens meno kryba yra traukta statym nustatyta tvarka patvirtintas bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir auktojo mokslo studij programas;
3) asmens individuali ar kolektyvin meno kryba yra vertinta Lietuvos nacionaline kultros ir meno premija, Lietuvos Respublikos Vyriausybs meno premija,
Kultros ministerijos meno premija ar tarptautine meno premija, kitomis meno krj organizacij teikiamomis premijomis ir apdovanojimais, profesionaliojo meno
tarptautinio krj ir (arba) atlikj (iskyrus moksleivi ir student konkursus)
konkurso laureato diplomu;
4) asmens meno krini yra sigij Lietuvos arba usienio valstybi nacionaliniai muziejai ar galerijos;
5) asmuo ne maiau kaip 5 metus skelbia meno kryb vertinanius straipsnius
ir recenzijas Lietuvos ar usienio leidiniuose, taip pat asmuo, kuriam u tiriamj
mokslin veikl atitinkamoje meno srityje yra suteiktas mokslo daktaro ar meno
daktaro laipsnis;
6) asmuo, dstantis meno studij krypties dalykus ir einantis profesoriaus ar

niam tobuljimui;
5) asociacija rpinasi meno krini prieinamumu visuomenei;
6) asociacija atstovauja visos alies (ne vieno regiono) meno krjams.
4 straipsnis. Meno krj organizacijos statai
Meno krj organizacijos statuose, be privalom duomen, numatyt Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau Civilinis kodeksas) ir Lietuvos Respublikos asociacij statyme (toliau Asociacij statymas), turi bti nurodyta, kad
meno krj organizacij priimam nauj nari meno kryba turi atitikti io statymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.
5 straipsnis. Meno krjo statuso suteikimo bdai
1. Meno krjo statusas suteikiamas:
1) meno krj organizacijos sprendimu ios organizacijos nariu priimant
asmen, kurio meno kryba atitinka bent vien i meno krjo statuso suteikimo
pagrind, nustatyt io statymo 3 straipsnio 1 dalyje;
2) Meno krjo ir meno krj organizacijos statuso suteikimo tarybos spren-

docento pareigas auktojoje mokykloje, kurioje pagal meno studij programas ren-

dimu jeigu asmuo nepriklauso meno krj organizacijai, pripaintai tokia io

giami profesionalieji menininkai;

statymo 7 straipsnyje nustatyta tvarka.

7) asmuo individualiai ar su krj kolektyvu buvo atrinktas ir atstovavo Lietuvai tarptautin pripainim turiniuose profesionaliojo meno renginiuose.
732

2. Meno krjo ir meno krj organizacijos statuso suteikimo tarybos sprendim suteikti meno krjo status tvirtina kultros ministras.
733

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

6 straipsnis. Meno krjo ir meno krj organizacijos statuso suteikimo taryba

1. Meno krjo ir meno krj organizacijos statuso suteikimo taryb (toliau
Taryba) sudaro kultros ministras. Taryba yra visuomenin institucija, kolegialiu
sprendimu suteikianti meno krjo ir meno krj organizacijos status.
2. Taryba sudaroma i 7 nari. Tarybos kadencija 2 metai. Visos meno krj
organizacijos status turinios organizacijos Kultros ministerijai pateikia po 1 kandidat Tarybos narius, i kuri kultros ministras skiria 5 Tarybos narius, atstovaujanius skirtingoms meno sritims, ir 2 narius i profesionalij meno vertintoj.

V s k y r i u s . D o k u m e n ta i / Va l s t y b s t e i s s a k ta s

2) asociacijos steigimo sutarties kopij;

3) juridinio asmens registravimo paymjimo kopij;
4) asociacijos nari sra ir kultros ministro patvirtint Tarybos arba meno
krj organizacijos sprendim, patvirtinani, kad nariams suteiktas meno krjo
statusas, kopijas;
5) asociacijos veiklos ataskait nuo jos veiklos pradios, parengt pagal Asociacij statymo 10 straipsn.
4. Taryba, inagrinjusi praymus ir nustaiusi, kad fizinio asmens meno kryba,

3. Tarybos nuostatus ir sudt tvirtina kultros ministras.

asociacijos statai, steigimo sutartis, asociacijos nari sudtis ir veikla atitinka io staty-

4. Jeigu meno krj organizacija pakeiia status, ji per 30 dien privalo juos pa-

mo reikalavimus, priima sprendim suteikti meno krjo ar meno krj organizacijos

teikti Tarybai. Taryba vertina, ar pakeisti statai atitinka io statymo reikalavimus.

5. Kai Taryba atlieka patikrinim, meno krj organizacija privalo Tarybai pateikti savo stat kopij, nari sra ir veiklos ataskait, parengt pagal Asociacij
statymo 10 straipsn.
7 straipsnis. Meno krjo ir meno krj organizacijos statuso suteikimo tvarka
1. Asmen praymus dl meno krjo ar meno krj organizacijos statuso suteikimo, iskyrus io straipsnio 6 dalyje nustatytus atvejus, nagrinja ir sprendimus
priima Taryba Meno krjo ir meno krj organizacijos statuso suteikimo taisyklse nustatyta tvarka. ias taisykles tvirtina kultros ministras.
2. Asmuo, siekiantis meno krjo statuso, kartu su praymu Tarybai turi pateikti:
1) asmens tapatyb patvirtinanio dokumento kopij;

status. Taryba, nustaiusi, kad fizinio asmens meno kryba, asociacijos statai, steigimo
sutartis, asociacijos nari sudtis ir veikla neatitinka io statymo reikalavim, priima
sprendim atsisakyti suteikti meno krjo ar meno krj organizacijos status.
5. Kultros ministras Tarybos sprendim suteikti arba atsisakyti suteikti
meno krjo ar meno krj organizacijos status patvirtina per 14 darbo dien
nuo atitinkamo Tarybos sprendimo gavimo dienos. Apie tai suinteresuotiems
asmenims praneama ratu per 5 darbo dienas nuo Tarybos sprendimo patvirtinimo dienos.
6. Tais atvejais, kai meno krjo statusas suteikiamas io statymo 5 straipsnio 1
dalies 1 punkte nustatytu bdu, kultros ministras, atsivelgdamas meno krj organizacij pateiktus meno krj sraus ir priimtus sprendimus suteikti meno krjo
status, patvirtina, kad meno krjo statusas yra suteikiamas, per 14 darbo dien nuo

2) pagrindini meno krini ir publikacij apie kryb ir (arba) krj sra;

i dokument gavimo dienos. Apie tai meno krj organizacijoms praneama ratu

3) dokument, patvirtinani premijos, konkurso laureato vardo, mokslo laips-

per 5 darbo dienas nuo meno krj organizacijos sprendimo patvirtinimo dienos.

nio, pedagoginio vardo suteikim, kopijas;

4) dokument, patvirtinani, kad jo sukurti kriniai traukti mokymo, studij

7. Meno krjo ar meno krj organizacijos statusas laikomas suteiktu nuo Tarybos ar meno krj organizacijos sprendimo patvirtinimo dienos.

programas, j yra sigij muziejai, kopijas;

5) dokument, patvirtinani, kad jo meno kryba atitinka kitus io statymo
3 straipsnio 1 dalyje nustatytus meno krjo statuso suteikimo pagrindus, kopijas.
3. Asociacija, siekianti meno krj organizacijos statuso, kartu su praymu Tarybai turi pateikti:
1) asociacijos stat kopij;
734

8 straipsnis. Meno krjo ir meno krj organizacijos statuso netekimas

1. Meno krjo statuso netenkama:
1) kai Taryba nustato, kad asmuo meno krjo status gijo pateiks neteisingus
dokumentus apie savo kryb;
2) kai teismas nustato krybos plagijavimo fakt;
735

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

3) kai meno krjo krybins veiklos rezultat sklaida nepastebima visuomens

kultros raidoje.
2. Tarybos sprendim dl meno krjo statuso netekimo tvirtina kultros ministras.

V s k y r i u s . D o k u m e n ta i / Va l s t y b s t e i s s a k ta s

4) pavadinimas;
5) buvein (adresas), telefonas ir, jeigu yra, faksas, elektroninis patas;
6) meno krj organizacijos nari vardai, pavards ir asmens kodai.

3. Meno krj organizacijos statuso netenkama:

1) kai Taryba nustato, kad meno krj organizacija neatitinka io statymo 3
straipsnio 3 dalyje nustatyt pagrind, ir kai Taryba priima sprendim dl meno

Treiasis skirsnis. Meno krjo ir meno krj organizacij teiss

valstybs param

krj organizacijos statuso netekimo. Tarybos sprendim dl meno krj organizacijos statuso netekimo tvirtina kultros ministras. Apie sprendim dl meno

10 straipsnis. Meno krj ir meno krj organizacij krybins veiklos ska-

krj organizacijos statuso netekimo suinteresuotiems asmenims ratu praneama

tinimas

per 5 darbo dienas nuo sprendimo patvirtinimo dienos;

2) kai meno krj organizacija pasibaigia statym nustatyta tvarka.

1. Meno krj krybinei veiklai skatinti skiriamos valstybs stipendijos ir premijos.

2. Valstybs stipendij ir premij meno krjams skyrimo tvark nustato Vyriausyb.

9 straipsnis. Duomen apie meno krjus ir meno krj organizacijas kaupimas

3. Meno krjai Vyriausybs nustatyta tvarka turi teis siveti Lietuvos Respu-

1. Duomenys apie meno krjus ir meno krj organizacijas kaupiami meno

blik usienio valstybi, ne Europos Sjungos valstybi nari, renginiuose sukurtus

krj ir meno krj organizacij kompiuterizuotoje informacinje sistemoje, kuri tvarko Vyriausybs galiota institucija. Duomenis, iskyrus kultros ministro
sakymus dl meno krjo ar meno krj organizacijos statuso suteikimo, kompiuterizuotoje informacinje sistemoje tvarkaniai Vyriausybs galiotai institucijai
pateikia Taryba ir meno krj organizacijos.
2. meno krj ir meno krj organizacij kompiuterizuot informacin sistem raomi ie meno krjo duomenys:
1) informacins sistemos suteiktas meno krjo registravimo numeris;
2) kultros ministro sakymo dl meno krjo statuso suteikimo data ir sakymo
registravimo numeris;
3) meno krjo vardas (vardai), pavard (pavards);
4) meno krjo asmens kodas.
3. meno krj ir meno krj organizacij kompiuterizuot informacin sistem raomi ie meno krj organizacijos duomenys:
1) informacins sistemos suteiktas meno krj organizacijos registravimo numeris;
2) kultros ministro sakymo dl meno krj organizacijos statuso suteikimo
data ir sakymo registravimo numeris;
3) mons kodas;
736

savo krinius.
4. Meno krj organizacij veikla ir krybins programos finansuojamos i
Kultros ministerijai skirt valstybs biudeto asignavim.
11 straipsnis. Meno krj socialin apsauga
1. Parama meno krjams skiriama i Meno krj socialins apsaugos programos, kuri tvirtina Vyriausyb.
2. Meno krj socialines garantijas nustato kiti statymai ir teiss aktai.
12 straipsnis. Meno krj socialins apsaugos programa
1. Meno krj socialins apsaugos programos paskirtis skirti param maas
ir nereguliarias pajamas gaunantiems meno krjams, taip pat meno krjams, patiriantiems krybines prastovas.
2. Meno krj socialins apsaugos program administruoja Vyriausybs galiota institucija Vyriausybs nustatyta tvarka. Visi meno krjai turi vienodas teises
valstybs param.
13 straipsnis. Meno krj socialins apsaugos programos l altiniai
Meno krj socialins apsaugos programos las sudaro Vyriausybs galiotai
institucijai numatyti tiksliniai valstybs biudeto asignavimai.
737

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

Ketvirtasis skirsnis. Meno krj organizacij asociacija

V s k y r i u s . D o k u m e n ta i / Va l s t y b s t e i s s a k ta s

kalingas turtas, kuris gali bti gytas i io straipsnio 2 dalyje nustatyt pajam
altini.

14 straipsnis. Meno krj organizacij asociacija

1. Meno krj organizacij asociacija pagal Asociacij statym steigtas ribotos civilins atsakomybs vieasis juridinis asmuo, kuris vienija meno krj organizacijos status turinias asociacijas ir kurio tikslas gyvendinti kultros politik
profesionaliosios meno krybos srityje, ginti meno krj interesus.
2. Meno krj organizacij asociacija savo veikloje vadovaujasi Asociacij statymu, Civiliniu kodeksu, iuo ir kitais statymais, savo statais ir kitais teiss aktais.
15 straipsnis. Meno krj organizacij asociacijos funkcijos ir teiss
1. Meno krj organizacij asociacijos funkcijos:
1) atlikti meno krj socialins padties stebsen;
2) atlikti meno krybos pltros ir sklaidos stebsen;
3) atlikti eksperto funkcijas profesionaliojo meno klausimais teismuose ir kitose
institucijose;
4) teikti ivadas Vyriausybs ar jos galiotoms institucijoms rengiant teiss akt
projektus;
5) kaupti informacij ir statistinius duomenis, susijusius su meno krjais, j
organizacijomis Lietuvoje ir usienyje.
2. Meno krj organizacij asociacija turi teis:
1) atstovauti savo nari interesams ir juos ginti;
2) teikti pasilymus dl galiojani teiss akt keitimo;
3) dalyvauti sprendiant profesionaliojo meno pltros ir sklaidos klausimus;
4) bendradarbiauti su valstybs, savivaldybi institucijomis, krybinmis, profesinmis ir kitomis alies bei usienio organizacijomis;
5) verstis statym nedraudiama kine komercine veikla, kuri yra neatsiejamai
susijusi su j veiklos tikslais;
6) gyvendinti kitas Meno krj organizacij asociacijos statuose nurodytas teises.
16 straipsnis. Meno krj organizacij asociacijos turtas ir pajam altiniai
1. Meno krj organizacij asociacijai nuosavybs teise gali priklausyti pastatai, transporto priemons, renginiai ir kitas j statuose numatytai veiklai rei738

2. Meno krj organizacij asociacijos pajam altiniai:

1) nario mokesiai ir tiksliniai naai;
2) valstybs ir savivaldybi biudet los, skirtos pavestoms funkcijoms ir krybinms programoms vykdyti;
3) fizini ir juridini asmen neatlygintinai perduotos los ir turtas;
4) palikimai, pagal testament tenkantys meno krj organizacij asociacijai;
5) kredito staig palkanos, mokamos u tose staigose saugomas las;
6) kitos teistai gautos los.
K o me n ta r as
Lietuvos Respublikos meno krjo ir meno krj organizacij statuso statymas priklauso nepriklausomos Lietuvos valstybs teiss aktams, nustatantiems kultros politikos principus (soviet Lietuvoje visi valstybs teiss aktai buvo tvirtinami Maskvoje; Lietuva vadovavosi Soviet Sjungos teiss normomis). Tai tik vienas
i meno krjo status reglamentuojani LR teiss akt; kiti teiss aktai: Konstitucija, Civilinis kodeksas, Darbo kodeksas, Gyventoj pajam mokesio statymas,
Valstybinio socialinio draudimo statymas, Sveikatos draudimo statymas, kitus mokesius reguliuojantys teiss aktai, krj veikl pagal verslo liudijimus reglamentuojantys teiss aktai, Autori teisi ir gretutini teisi statymas, Kultros rmimo
fondo statymas, Labdaros ir paramos statymas ir kt.
Pristatomas statymas yra vertingas dails istorijos altinis, galintis suteikti ini
posovietins kultros tyrintojams ir dails istorikams apie Lietuvos kultros politik, mginimus atnaujinti kultros institucij tinkl, menininko statuso samprat,
menininko mentalitet, dails rinkos formavimosi ypatumus ir kt.
Aptariamojo ir su juo susijusi teiss akt atsiradim lm po nepriklausomybs
atkrimo prasidj valstybs ir visuomens gyvenimo kaitos procesai, pavyzdiui,
dails raidai svarbus perjimas nuo grietai centralizuoto valstybinio konkursin
projektin kultros krimo bei sklaidos finansavim. statymas taip pat atspindi, kad
valstybs globa kultros krjams ir j veiklai btina dl silpno privaiojo kapitalo,
mecenavimo tradicijos nebuvimo.
739

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

V s k y r i u s . D o k u m e n ta i / Va l s t y b s t e i s s a k ta s

Pristatomas statymas reglamentuoja valstybs ir meno krjo bei meno kr-

aptariamame statyme teisinta meno krj organizacijos statuso gijimo procedra

j organizacij status, j santykius, valstybs finansins paramos meninink ben-

(r.: 3 ir 7 str.). Senosios krybins sjungos isaugo iskirtines teises tiek priimant

druomenei teikimo ir perskirstymo bdus. Panas teiss aktai, utikrinantys krjo

kultros politikos sprendimus, tiek skirstant valstybs finansin param. Tik 2004m.

socialin apsaug, egzistuoja kai kuriose Vakar Europos, ypa Skandinavijos alyse.

statymo pataisos numat galimyb krybinms sjungoms nepriklausaniam krjui

statymas liudija Lietuvos kultros politikos orientacij skandinavikojo so-

gauti meno krjo status savarankikai (r.: 3 ir 6 str.).

cializmo, vadinamosios gerovs valstybs kultros politikos, model. T. y. valstyb

statyme teisinti meno krj organizacij veiklos subsidijavimo sipareigojimai

sipareigoja utikrinti meno krj ir j organizacij gyvavimo ir veiklos slygas,

(r. 10, 12, 13 str.) bei poiris meno krj organizacij asociacijos turt ir pajam

taiau kartu statyme akivaizds posovietinei erdvei bdingi elementai, nulem-

altinius (r.: 16 str.) neskatina atsinaujinti krj organizacijas bei joms priklausan-

ti objektyvi (sunkumai adaptuotis pasikeitus visuomeninio ir ypa ekonominio

ias institucijas (pavyzdiui, Lietuvos dailinink sjungos dails galerijos dotuojamos

gyvenimo slygoms), ir subjektyvi (sovietinis valstybs ilaikytinio mentalitetas)

i valstybini projektinio finansavimo program, tad jos nelabai suinteresuotos daly-

aplinkybi. Pavyzdiui, antras ir treias statymo skirsniai atskleidia, kad meno k-

vauti krybik sprendim ir rizikos reikalaujanioje konkurencinje veikloje).

rj veikla Lietuvoje yra suvokiama ir vertinama kaip institucionalizuota vietjika

statymas laikomas taisytinu, kelia diskusijas, skatindamas iekoti tinkamesni

ir reprezentacin praktika, kurios sklaida visuomenje ir alies kyje nesiejama su

kultros ir meno gyvenimo socialinio bei finansinio reguliavimo bd. is procesas

ekonomine krybins veiklos verte; tuo tarpu Vakar kultros alyse pastebimai

taip pat laikytinas dails istorijos tyrim objektu, kuris neatsiejamas nuo raytini

auga dmesys krybos ekonomikai. Greiiausiai posovietinei (pokolonijinei) iner-

teisini altini studij ir j lyginamosios analizs, gretinant su aminink diskusi-

cijai, t. y. sovietmeiu prastai praktikai, kuri orientuojamasi iki iol, tekt priskirti

niais straipsniais, praneimais konferencijose, interviu ir pan.

tendencij sieti kultros krj veikl tik su paramomis ir subsidijomis: numatyta

dengti minimalias pajamas gaunani meno krj valstybinio socialinio draudi-

E lo n a Lu by t

mo ir privalomojo sveikatos draudimo mokas, meno krjo status turinio krjo

veikla skatinama valstybs stipendijomis ir premijomis bei per meno krj organizacijas skiriama finansine parama (10 str.).
2010m. statymo pataisos numato konkreius valstybs sipareigojimus utikrinant meno krjo socialin apsaug, ypa rpinamasi maas ir nereguliarias pajamas gaunaniais meno krjais.
Vienas ryki ir kultros visuomens nevienareikmiai vertint aptariamo statymo ypatum valstybs parama krybinms sjungoms, tapusioms sovietini meninink organizacij tiesioginms pdinmis: architekt, dailinink, kompozitori,
raytoj ir kt. sjungos atsiskyr nuo buvusi sovietini profsjunginio pobdio susivienijim ir paveldjo j turt, nari personalin sudt ir kt. ios organizacijos sudaro
1995m. kurtos Meno krj organizacij asociacijos branduol. Jas vienija siekiamyb
pasitelkus valstybs param utikrinti vis nari gerov ir privilegijas. Asociacijos nariai suinteresuoti nedidinti konkuruojani organizacij skaiiaus. Su tuo susijusi ir
740

741

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

Te i sm o by l a

V s k y r i u s . D o k u m e n ta i / T e i s m o b y l a

siskiria nuo amat, pradeda pltotis dails kolekcionavimas ir iauga dails rinka.
Tuo paiu ikyla ir specifiniai falsifikavimo, plagijavimo, archeologini radini
ir dails vertybi iveimo ir panas teisinio reguliavimo pareikalav klausimai.
Vis i problem nagrinjimas teismuose suteikia vertingos papildomos informacijos dails proces tyrintojams. Teismo bylos pasitarnauja ir kaip ini apie
dingusius krinius altinis, padeda sekti dails krini keliones i vieno rinkinio
kit: juk kilus teisiniam ginui dl mirusio ar bankrutavusio dails rinkinio savininko, jo turtas bna kruopiai apraomas; neretai byloje ufiksuojama ir kam

Teismo byla iuo atveju traktuojama kaip dails istorijos altinis, t. y. ji supranta-

atitenka gino objektu tapusios dails vertybs. Daugiausia vairaus pobdio me-

ma plaija prasme kaip dokument grup, apimanti vis civilins ar baudia-

diagos dails istorijai gaunama ne i teismo sprendim, bet i tyrimo ar atskir

mosios bylos mediag. Toki mediag sudaro (remiantis iuolaikins teiss po-

proceso veiksm mediagos, tad kaip dails istorijos altiniai naudingos ir tos by-

iriu, kuris tinka ir apibdinant istorinius dokumentus): (1) byloje dalyvaujani

los, kurios n nepasiekia teismo.

asmen pateikti ir teismo priimti procesiniai dokumentai iekiniai, praymai,

Ms dienomis nepaprastai iaugus dails rinkai, galerij, aukcion, mu-

pareikimai, apeliaciniai ir kasaciniai skundai, sprendimai, nutartys, teismo po-

ziej ir kit meno sklaidos institucij tinklui, kintant meninink socialiniam

sdio protokolai (civilinio proceso atveju); (2) valstybs galiot asmen priimti

statusui ir atitinkamai santykiams su usakovais, vertinant ir ginant intelektin

procesini veiksm sprendimai ir protokolai, proceso dalyviams ar teismui teikia-

nuosavyb, meno teis tapo atskira disciplina. Ji dstoma universitet teiss fa-

mi dokumentai, taip pat teism priimti procesiniai dokumentai (nuosprendiai,

kultetuose, o pavyzdiui, enevos universitete nuo 2009m. veikia Meno teiss

nutarimai, nutartys), teismo teisiamojo posdio protokolai (baudiamojo pro-

centras, telkiantis vairiapus ios srities informacij, atliekantis meno teiss ty-

ceso atveju).

rimus. Meno teiss objektas meno pasaulio ir teiss sankirtos, traukianios

Teismo bylos gali nuviesti paius vairiausius dails ir dailinink gyvenimo

privaius asmenis, organizacijas, institucijas, taip pat ir valstybes. Tai santykiai

aspektus nuo specifini dails tem (krini falsifikavimas, plagijavimas) iki kas-

tarp usakovo ir dailininko, dails krjo ir pardavjo (privataus asmens, ga-

dieni visuomens gyvenimo problem vagysi, varytini, sutarties netesyb

lerijos, aukciono), dails ekspert (kuri funkcij atlieka galerijos, aukcionai,

ir pan.

muziejai ir j kuratoriai, dails istorikai bei kritikai), biurokrat ir valstybs

Teismo bylos padeda nustatyti kai kuriuos dails faktus, identifikuoti krinius

atstov, taip pat falsifikuotoj, vagi, vogt arba neteistai nukopijuot meno

ir j autorius, suinoti dailinink biografij detales. Teisini gin dokumentuose

krini perpardavintoj. Kitaip tariant, meno teiss objektas santykiai tarp

danai ikyla maiau inom autori vardai, kuri nesiseka aptikti kitur. Vienas i

meno institucij, visuomens bei valstybs ir t, kurie kuria, kolekcionuoja,

daugelio toki pavyzdi Romos Corsini rm dekoruotoj skundai, kad archi-

saugo, gina, skleidia, vieina, pardavinja meno krinius. ie santykiai aprpia

tektas Ferdinando Fuga (16991782) neatsiskaito su jais u atliktus darbus, pa-

intelektin nuosavyb, finansinius aspektus, neturtins alos atlyginim. Netur-

djo tyrintojams suinoti architekt apskundusi dekoruotoj vardus, kuri kiti

tinei alai, kuri gali bti susijusi su dails krimu, vieinimu, vertinimu ir pan.,

altiniai neufiksavo.

priskiriamas ir plagiatas, ir religini jausm eidimas, ir bendru susitarimu u-

Turtiniai ginai teiss istorikams pastami nuo seniausi laik, taiau btent
dails reikalai juose ypa plaiai pradeda atsispindti nuo Renesanso, kai dail at742

draust politini simboli (pavyzdiui, svastikos, pjautuvo ir kjo) naudojimas

dails kriniuose.
743

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

V s k y r i u s . D o k u m e n ta i / T e i s m o b y l a

Kuo pasiymi su Lietuvos dails istorija susijusios teismo bylos?

v.Petro ir Povilo banyios statybos darbams) dl jo statyto medinio arkinio tilto,

Seniausios teismo bylos, galinios pasitarnauti kaip altinis Lietuvos dai-

kuris kainavo miestui 20 tkst. auksin ir sugriuvo vos pajudjus upje ledams.

ls istorijai, inomos i XVI amiaus. Lietuvos Didiojoje Kunigaiktystje (to-

Dails kriniai LDK teismo bylose beveik neminimi. LDK jie neturjo tokios

liau LDK) dailininkai daniausiai priklaus miestiei luomui (iskyrus retus

didels verts, kad bt vagiami ar padirbinjami: XVIIXVIIIa. Vilniaus mies-

nobilituot dailinink atvejus), todl jie daugiausia minimi miest teismo bylose, figruoja jose kaip miesto kasdienio gyvenimo dalyviai, besibylinjantys dl
nuosavybs ar darbo umokesio, taip pat kaip teisiamieji ir liudytojai vairaus
pobdio bylose. Dailininkai taip pat minimi Vyriausiojo tribunolo, pilies, ems,
kapitulos teism bylose.
Teismo byla vienas dailininko socialinio gyvenimo tyrinjimo altini, suteikiantis ini apie jo visuomenin status ir turtin padt, santykius su usakovais.
Kadangi LDK altiniai iliko fragmentikai, teismo byla kartais bna vienintelis
dokumentas, i kurio suinome, kada ir kur dailininkas gyveno, kokiame mieste
ar dvare dirbo ir pan. Pavyzdiui, vienintelis altinis apie Vilniaus skulptoriaus
Friedricho Munnerio (m. 1734) veikl yra liudijimas Vilniaus evangelik liuteron

tiei turimi paveikslai kainojami vidutinikai 20 auksin, o prabangi drabui

kaina siekdavo 100 auksin, tad vagiami paveikslai bdavo nebent su kitu turtu
(pavyzdiui, byloje dl daikt, pavogt i Vilniaus tarjo Jono Holuboviiaus ir
jo monos, kartu su indais ir drabuiais minimi trys ital tapybos paveikslai).
Troktamu grobiu paveikslai tampa iaugus dails krini kainoms, t. y. faktikai
tik XXamiuje. Lietuvos atveju dails krini vagysi tyrimo bylos yra vertingas dails istorijos altinis, nes suteikia ini apie kainas, kurios buvo kruopiai
slepiamos sovietmeiu; tebra slepiamos ir dabar, nes nemaa dails rinkos dalis
iki iol tebetno elyje. Tarp ms laik rezonansini dails krini vagysi
byl bene garsiausia kolekcininko kunigo Riardo Mikutaviiaus (19351998)

bendruomens tarpusavio gine: teisme Munneris liudijo, kad nagrinjam vy-

nuudymo byla, atskleidianti ne tik kraupaus nusikaltimo aplinkybes, bet ir nu-

ki metu 17 savaii dirbo pas Trak vaivad Kazimier Dominyk Oginsk. Bylo-

sikaltimo paskata tapusios kolekcijos istorij.

se aptinkamos inios svarbios ir rekonstruojant dailinink biografijas, ir nustatant

XIXXXa. Lietuvoje dailininkai ir dails reikalai teismo bylose figruoja la-

ar tikslinant krini autoryst, ir analizuojant bendresnius, pavyzdiui, dailinink

bai panaiomis aplinkybmis, kaip ir LDK laikais. Atskir grup sudaryt nebent

visuomenins padties klausimus. Vienas toki atvej: 1730m. Vilniaus magis-

XXa. bylos, liudijanios paveldosaugos raid: jau tarpukario metais valstybs ir

trat kreipsi stali cechui priklaus drojai, reikalaudami sunorminti j teises;

visuomens interesus ginanti paveldosaugos staiga turjo teis savo globon pa-

magistratas, inagrinjs byl, apgyn droj teises ir tvirtino j privilegijuot

padt ceche.
Miesto teismas sprsdavo vairaus pobdio teisinius ginus. 1539 m. Afanasijus Ontonoviius (1539m. pamintas Gardino ems teismo akt knygoje) buvo
apskstas Gardino v. Boriso ir Glebo vienuolyno archimandrito Jono, pas kur
moksi tapybos, nes nepais sipareigojimo atidirbti vienuolyne penkerius metus.
Bta byl dl nesumokto darbo umokesio. Daniau dl to teism kreipdavosi
architektai: 1786m. Augustinas Kosakovskis (17371803) teissi su chirurgu Sondeckiu dl nesumokt pinig u 3 met darb perstatant io nam Vilniuje. Bylos
keltos ir dl netinkamai atlikt darb. Vienas pavyzdi XVIIa. antros puss Vilniaus miesto valdios bylinjimasis su Giambattista Frediani (nuo 1676m. vadovavo
744

imti pdini nepalikusio asmens turt arba stabdyti varytines, paaikjus, kad
ketinama iparduoti vertingus dails krinius. Nepriklausomoje Lietuvoje prie
prast byl dl laiku neatlikto usakymo ar laiku nesumokto umokesio prisidjo ir specifins plagiato bei kitos autori teisi bylos. Pavyzdiui, Petras Rima (18811961) 1927 m. dl neleistino elgesio su jo medaliu Lietuvos banytins
provincijos krimui pasipiktinim ir pretenzijas pareik usakovui Katalik
veikimo centrui1. Tapytojas Liudomiras Slendzinskis (18891980) ir skulptorius
Rapolas Jakimaviius (18931961) Vilniaus visuomen 1932 m. sujudinus gin
1

J. Muleviit, Modernizmo link: dails gyvenimas Lietuvos Respublikoje 19181940, Kaunas;

DM, 2001, p. 6970.

745

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

dl paminklo Vytautui projekto galimo plagiato sprend garbs teisme2, taiau

ilgainiui vis daniau panai konflikt sprendim pradta deleguoti bendriesiems

V s k y r i u s . D o k u m e n ta i / T e i s m o b y l a

Vilniaus apylinks teismo nutarimas

dl Aleksandro turmano turto globos

teismams. Tarp garsesni atvej jau ms laik, t. y. XXIa. pradios, iniasklaidoje atgarsio sulauk teisiniai ginai dl autoriaus teisi sovietmeiu sukurtus
dails krinius, taip pat iame poskyryje pristatoma Stasio Eidrigeviiaus (g. 1949)

> Tekstas i: Kultros paveldo centro Paveldosaugos bibliotekos dokument fondo

(toliau KPC DF), f. 17, ap. 2, b. 3, l. 164 (komentarus pareng Giedr Jankeviit)

byla dl jo krini plagiato.

Lin a B a l a i y t , Gi e d r J a n k e vi i t

Glob.[os] Byl.[a] Nr. G-21-44 m.

Nutarimas
1944m. balandio mn. 4 d. Vilniaus Apylinks Teismas, iirjs globos byl,
kurioje Vilniausm. Policijos 2-ros Nuovados Virininkas 1944m. vasario 18 d. ratu
Nr. 658 prao skirti 1944m. vasario 11 d. Vilniuje, Sierakauskio gtv. Nr. 8-1, mirusio
menininko Aleksandro, s. Jono, turmano turtui glob, rado:
1. kad i 1944m. vasario 21 d. sudaryto ir Vilniaus 2-ros Nuov.[ados] Polic.[ijos]
V-ko [virininko] prisisto turto suraymo akto Nr. 1 ir Nr. 2 matyti, kad menininkas turmanas yra paliks daug meno krini ir iaip verting dalyk3.
2. kad byloje yra gautas Kultros Paminkl Apsaugos staigos 1944m. balandiom.
4 d. ratas Nr. 336, kuriuo prao pavesti Kultros Paminkl Apsaugos staigos globai
ir apsaugai mirusio prof. turmano, Aleksandro menin turt ir daiktus, kurie turi
istorin reikm arba kurie liudija apie velionies pamgimus, proius bei gabumus4,
3. kad i bylos duomen matyti, jog mir.[usysis] turmanas savo gyvenamoj vietoje nepaliko joki pdini, o jeigu tokie kur bt, tai jie iki iol neatsiliep ir todl

J. Poklewski, Polskie ycie artystyczne w midzywojennym Wilnie, Toru: Uniwersytet

Mikoaja Kopernika, 1994, p. 318319; W. Szafraski, Sledziski contra Jachimowicz.
Przyczynek do prawa autorskiego Polski midzywojennej, Czasopismo prawno-historyczne,
t. 57, ss. 2 (2005), p. 293301.

746

KPC DF saugomas 1944 02 22 Kultros paminkl apsaugos sudarytas turmano palikt

kultros ir meno vertybi sraas (KPC DF, f. 17, ap. 2, b. 3, l. 165, 167, 181 ir kt.) greiiausiai
yra tas pats, kuris ir minimas teismo nutartyje. Paveikslai surayti Barboros Houvalt
bute Raseini g. 10-1; surayme dalyvavo ir suraymo akt pasira 6 asmenys: Antrosios
policijos nuovados virininko pavaduotojas Viktoras Januleviius, tos paios nuovados
policininkas Petras Birinis, KPA virininkas Adolfas Nezabitauskis, tos paios staigos
tarnautoja dailinink Sofija Urbonaviit-Subaiuvien, turmano kaimynas daktaras
Zigmantas Zavadskis ir buto eiminink Barbora Houvalt. Komisija taip pat nutar pavesti
Houvalt laikinai globoti jos bute esanius turmano paveikslus, vienareikmiai nurodydama,
kad t paveiksl jai nevalia perkelt kit viet, parduot, ikeist, ustatyt, padovanot,
niekam atiduot ir pan. be Kultros Paminkl Apsaugos staigos inios ir leidimo (KPC DF,
f. 17, ap. 2, b. 3, l. 181).

r. rat nr. 336 Vilniaus apylinks teismui, saugom KPC DF, f. 17, ap. 2, b. 3, l. 174.

747

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

V s k y r i u s . D o k u m e n ta i / T e i s m o b y l a

remiantis aukiau pasakytu ir Civ.[ilinio] st.[atymo] X t. 1 d. 1239 str. ir Civ.[ilinio]

to, kur sudar Barbara Houwalt, dailininkas ygielis, architektas Janas Bobrowskis

Teis.[mo] st.[atymo] 1401-2 str. ir Kultros Paminkl Aps.[augos] st.[atymu] nutar:

ir dar du asmenys, inioje; turmano bibliotekos knyg, rankrai ir asmenini

Mirusio 1944m. vasario 11 d. Vilniuje, Sierakauskio 8-1, prof. turmano, Alek-

daikt sraas, sudarytas 1944 04 05 (96 knygos, 2 molbertai, 1 sudedama kdut, 1

sandro, s. Jono, meno krinius perduoti kaip globjai Kultros Paminkl Aps. stai-

eilrai ssiuvinis, sveikatos paymjimas, diplomas ir 2 jo kopijos, Odesos pie-

gai, esaniai Vilnius, Basanaviiaus gtv. 22-3:

imo mokyklos baigimo paymjimas, darbo paymjimai, usienio pasas, vairs

1. pagal Vilniausm. Polic.[ijos] 2-ros Nuovad.[os] V-ko [Virininko] 1944.II.27 d.

liudijimai, autobiografija, 2 duts ir 1 aplankas nuotrauk, 3 aplankai reproduk-

ratu Nr. 712, prisist 1944.II.27 dienos turto suraymo akt Nr. 1 visus paveikslus,

cij, veidrodukas, fotoaparatas, 28 teptukai, 46 negatyvai, aliejiniai daai, 1 d su

esanius pas Houvaltien Barbor, gyv. Vilniuje, Raseini gtv. 10-1a ,

laikais, turmano darbo teleskopas, fotoaparato tatyvas ir kt., tarp j anksiau

2. pagal tuo paiu 2-ros Nuov. V-ko ratu prisist 1944.II.21 dienos turto sura-

daryt apra traukti ir keli j netraukti paveikslai).

ymo akto Nr. 2 iuos dalykus:

a) paveikslus eil. Nr. Nr. 73, 78 ir 80,
b) prof. turmanoA. darbo priemones: salioninius molbertus, molbertus peizaui su kdele ir teptukus eil. Nr. Nr. 5, 67, 68, 71 ir 72,

K o me n ta r as
Publikuojamas altinis i pirmo vilgsnio turt atspindti pastangas apsaugoti
II pasaulinio karo pabaigoje mirusio vienio Vilniaus tapytojo Aleksandro turma-

c) meninio turinio knygas eil. Nr. 70,

no (Aleksander Szturman, 18691944) palikim. Taiau prie teismo nutarties yra

d) reprodukcijas eil. Nr. 79,

ir kit dokument, kurie skatina susilaikyti nuo skubot ivad ir atidiau sigi-

e) prof. turmanoA. darbo teleskop ir fotoaparat eil. Nr. 50,

linti dokumente vardyt situacij. Papildomi klausimai ikyla ir isiaikinus, kad

f) prof. turmano A. dokumentus ir diplomus eil. Nr. 31, ir mir.[usio] prof.

Lietuvos muziejuose saugoma vos keletas turmano dails krini, o ini apie

turmanoA. fotografijas, rankraius, laikus bei visus kitus daiktus, kurie turi istorin reikm arba kurie liudija velionies pamgimus, proius bei gabumus.
3. Pavesti Teismo An[t]stoliui vis globotin turt perduoti Kultros Paminkl
Apsaugos staigai;

dailinink labai maa.

Atidiau pavelgti ir kitus su nutartimi susijusius dokumentus skatina taip
pat byloje esantis dailininko Adomo Galdiko (18931969) 1944m. kovo 5 d. laiko
nenustatytai korespondentei nuoraas (KPC DF, f. 17, ap. 2, b. 3, l. 184). Galdikas

4. dl kito po mirties men.[ininko] turmanoA. likusio turto globos paskyrimo

pradeda laik nuo to, kad, jo manymu, vadinamasis laidotuvi komitetas (sudt

ikviesti pil.[iet] Zavadsk, Zigm, gyv. Vilniuje, Sierakausko g-v Nr. 8-1, ir atsi-

r. pried aprayme) neturjo nei teisins, nei juo labiau moralins teiss padengti

klausti j, ar jis sutiks t turt globoti;

laidotuvi ilaidas mirusiojo turtu, tuo labiau menininko ir dar nepraneus velio-

5. mir. turmanoA. pdinius aukti publikacijos keliu.

nies draugams, policijai ir tiesioginei palikimo paveldtojai seseriai ir toliau aikina,

[antspaudas, paraas]

kad 1944m. vasario 8 ir 9 dienomis, t. y. 23 dienas prie mirt prof. turmano visi

Priedai: Kultros paminkl apsaugos staigos globai paimto turto apraas, su-

paveikslai buvo jo bute ir dal j jis rods Galdikui, praydamas juos visus peri-

darytas 1944 02 22 (71 paveikslas); Adolfo Nezabitauskio 1944 02 12 payma apie

atuonis turmanui priklausiusius dails krinius, atsidrusius laidojimo komite5

Minto rato nr. 712 KPC DF nra (jo turbt reikt iekoti tarp teismo dokument,
saugom Lietuvos centriniame valstybs archyve), taiau rate nr. 336 nurodyta, kad
Barbora Houvalt saugo 71 turmano paveiksl.

748

rti 1944 m. kov, kai Galdikas i Kauno atvaiuosis jo parodos atidarym Vilniuje. Galdikas taip pat mini, kad tarp paveiksl, jam parodyt vasario 8 d., buvo
Vincento Van Gogho kompozicijos Saulgros kopija (dabar Balstogs Palenks
muziejuje), taip pat Venecijos vaizdas ir Kapri peizaas, kuris Galdikui taip patiks,
kad jis papras turmano jam j parduoti. Taiau turmanas, prie perleisdamas
749

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

V s k y r i u s . D o k u m e n ta i / T e i s m o b y l a

darb Galdikui, es norjs pasidaryti jo kopij, nes, anot Galdiko: Jis nei vieno

meninio paveldo likimas Lenkijoje taip pat neapsjo be teism sikiimo: 1969m.

savo krinio nenorjo ileisti i savo globos, nei parduoti, nei dovanoti, kaipo pa-

Lodzs prokuratra Lenkijos Respublikos Kultros ir meno ministerijos naudai

vyzd galiu nurodyti, kad rodos 1939m. [i tikrj 1940m. ruden G. J.] i Vilniaus

perm 10 turmano paveiksl. Bylos mediagoje aikinama, kad mirus turmanui

dail.[inink] parodos Kauno Vyt.[auto] Did.[iojo] Kult.[ros] Muziejus nupirko jo

velionio dailininko vali perduoti jo paveikslus Lenkijos vieiesiems rinkiniams

darb [peiza Venecija G. J.], po kiek laiko jis atvaiavo Kaun ir pra mans

msi vykdyti jo mokin Barbara Houwalt, kuri dl ligos negaljo gyvendinti pri-

tarpininkavimo, kad nors pakeisti t original kopij, nes nors visus originalus

siimto udavinio pergabenti paveikslus Lenkij. Tai atliko kitas Stepono Batoro

turti pas save. Na inoma, u tokius norus a gerokai [j] ibariau ir kopij isive

universiteto dails fakulteto buvs studentas skulptorius Edwardas Nowickis, kuris

atgal. Laikas-liudijimas baigiamas taip: Apie bombardavimo baim niekad neu-

priverstas ivaiuoti i Vilniaus su visais turmano kriniais atvyko Lodz, ia ap-

simin. Kas ine jo paveikslus ir kada man rodos nra taip sunku suinoti; juk yra

sigyveno, bet perduoti svetimo turto muziejams neskubjo. Taip prajo 13 met, kol

buto eimininkas ir kaimynai.

vienas turmano laidojimo komisijos nari, buvs Stepono Batoro universiteto

Galdiko laikas aikiai rodo, kad mirus turmanui dl dailininko palikimo

profesorius Janas Borowskis kreipsi Lenkijos Kultros ir meno ministerij, rei-

susiklost konfliktin situacija, kuri aikinantis prireik liudytoj parodym.

kalaudamas pasirpinti Nowickio neteistai nusavintais turmano paveikslais. At-

Kiti byloje esantys dokumentai patvirtina, kad dalis palikimo oficialiai buvo

gautieji paveikslai buvo padalyti Lodzs dails, Varuvos nacionaliniam ir Balstogs

perduota Kultros paminkl apsaugos staigos (toliau KPA) globon, taiau

Palenks muziejams.

faktikai atiteko p. Viktorijai Zavadskienei tiktina, mirusio dailininko buto

Lenk specialist manymu privaiuose rinkiniuose tra ilik tik 8 turmano

kaimynei, teismo nutartyje minimo Zigmo Zavadskio monai. fakt patvirti-

kriniai. Tok nedidel skaii paaikint Galdiko liudijimas apie turmano nenor

na KPA virininko Adolfo Nezabitauskio 1944 m. birelio 2 d. ratas Vilniaus

skirtis su savo paveikslais, paskatins net mginim iurlionio muziejuje atsidru-

apylinks teismo teisjui tvarkytojui (teismo paskirtas administratorius, pri-

s original pakeisti kopija. Kita vertus, Galdiko apraytas epizodas patvirtina, kad

irintis nutarties vykdym), kuriame praneama, kad KPA teismo nutarimu

Kauno rinkinyje saugomas tikrai originalas, o ne autorin kopija, kuri turmanas

perduotus globoti meno krinius 1944 m. birelio 1 d. perm Viktorija Zava-

buvo nemaai nutaps. Beje, jis kopijavo ir jam itin patikusius kit dailinink kri-

dskien, reikalaujant Vokiei Teismo atstovui ir dalyvaujant jo pakviestiems

nius. Palikimo srae (KPC DF, f. 17, ap. 2, b. 3, l. 195) minimos kopijos liudija apie jo

asmenims, kuo remdamasis Nezabitauskis pra panaikinti Vilniaus apylin-

susiavjim tam tikrais kriniais, o danai ir j autoriais. Pavyzdiui, 126 numeriu

ks teismo nutarim ir nuimti nuo Kultros Paminkl Apsaugos staigos prof.

paymtas kopija i Ruico ems Balstogs Palenks muziejaus rinkiniuose

A.turmano menini daikt globos prievol (KPC DF, f. 17, ap. 2, b. 3, l. 162).

saugomas turmano krinys, ireikia susiavjim Ferdinando Ruico (Ruszczyc)

Natraliai kilt klausimas, koks likimas itiko palyginti gaus turmano palikim, kurio apimt liudija ir pristatomas dokumentas, ir Galdiko laike minimas fak-

kryba ir rodo pagarb kolegai bei globjui, nes btent Ruico kvietimu turmanas
atvyko dirbti Vilni ir ia apsigyveno.

tas, kad turmano mirties ivakarse dailininko bute buvo sutelkta daug jo krini?

Aleksandras turmanas buvo tipikas lenkakilms tarpukario Vilniaus daili-

Lietuvos muziejuose turmano krini, iskyrus Galdiko mint peiza i

nink bendruomens atstovas. Anot jo kolegos, Dails fakulteto dstytojo Tymo-

1940m. Vilniaus dailinink parodos, nra (tiesa, vieai paskelbti nepilni kolekcij

no Niesiolovskio (Niesioowski), is pusiaulenkas, pusiauvokietis artimiausias

apraai). Taiau Lenkijos muziejuose jo darb esama, ir kai kurie j akivaizdiai

Ruico pagalbininkas vis mieliausiai tapydavo Italijoje tenykius namus ir ba-

yra i dailininko palikto rinkinio: pavadinimai ir kiti duomenys sutampa su nuro-

nyias. turmano ir Ruico draugyst siek Peterburgo Dails akademijos laikus

dytaisiais 1944m. srauose. Pasek i paveiksl kelius suinosime, kad turmano

(turmanas j baig 1896 m., Ruicas 1898 m.). Prie stodamas i auktj

750

751

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

mokykl, turmanas moksi Varuvos ir Odesos Pieimo mokyklose (pastarosios

baigimo paymjimas buvo tarp 1944 m. surayt dailininko asmenini daikt;

V s k y r i u s . D o k u m e n ta i / T e i s m o b y l a

Lietuvos Aukiausiojo Teismo nutartis baudiamojoje

byloje dl Stasio Eidrigeviiaus krini kopij

r. KPC DF, f. 17, ap. 2, b. 3, l. 195). Peterburge gytus gdius turmanas tobulino
garsiojoje vengr kilms dails pedagogo Antono Abes mokykloje Miunchene.
Po to dirbo pedagogin darb vairiuose Rusijos imperijos miestuose Peterburge,

> Tekstas i: Lietuvos Aukiausiojo Teismo Baudiamj byl skyriaus iplstins septyni
teisj kolegijos 2007m. lapkriio 6 d. nutartis baudiamojoje byloje S. P., V. V., V. S.

Penzoje, Tverje. 1923m. pakviestas Ruico atvyko Vilni ir tapo jo asistentu

pagal BK 192 str. 1 d., Nr. 2K-7-495/2007; www.lat.lt/3_nutartys/senos/nutartis.aspx?id=32080

Stepono Batoro universiteto dails fakulteto peizains tapybos katedroje. Gy-

(komentarus pareng Karolina Bubnyt-Montvydien)

veno Vilniuje, taiau vasaras leisdavo keliaudamas po Europ. Puikiai painojo

didij muziej kolekcijas, avjosi senj meistr daile, taip pat domjosi ir

Lietuvos Aukiausiojo Teismo argumentai dl teist dails krini kopij verts

dails naujovmis (tai patvirtint vlgi palikt krini srae raytos Van Gogho,

nustatymo kaip btinos slygos baudiamajai atsakomybei taikyti u neteist Stasio

Czanneo krini kopijos), nors pats liko itikimas plenerins tapybos tradicijai.

Eidrigeviiaus paveiksl kopij atgaminim, laikym ir platinim komercijos tikslais

Neatsitiktinai jo palikt daikt srae minimi visi darbui atvirame ore reikalingi

Lietuvos Aukiausiasis Teismas pabr, kad taikant baudiamj atsakomyb

daiktai molbertai, sulankstoma kdut ir kt. Daikt srae taip pat traukia d-

u neteist krinio ar jo dalies kopij importavim, eksportavim, platinim, gabe-

mes fotoaparatas, fotoaparato stovas ir prof. turmano darbo teleskopas, liudi-

nim ar laikym komercijos tikslais, btina nustatyti kopij kain. BK 192 straipsnio

jantys apie du reikmingus dailininko pomgius: fotografuoti ir stebti vaigdes

1 dalies dispozicijoje nurodyta, kad kaina turi bti nustatoma pagal teist kopij

(KPC DF, f. 17, ap. 2, b. 3, l. 195). Pasak aminink, grtis vaigdmis turmanas

mamenin kain, t. y. teist kopij mamenin kaina yra viena i kvalifikavimui

kviesdavosi ir tapybos studentus. Ypating dmes rod tiems, kurie pasiymjo

reikming rodintin aplinkybi.

peizains tapybos sugebjimais, taiau i tikrj rpinosi visais savo mokiniais,

kai kuriems net paddavo finansikai.

Tiek pirmosios, tiek apeliacins instancijos teismas pripaino, kad S. P. neteistai

atgamino komercijos tikslais, laik ir platino Stasio Eidrigeviiaus (toliau tekste ir

Kontroversika turmano meninio palikimo istorija anaiptol nra unikali, ta-

S. E.) krini Kauk. Instaliacija ir Bat raiteliai neteistas kopijas; V. V. ias netei-

iau ms atveju ji padeda painti primirt inomo Vilniaus dailininko gyvenimo

stas kopijas komercijos tikslais gabeno, laik ir platino; V. S. komercijos tikslais lai-

istorij, taip pat iliustruoja XXa. Lietuvos ir Lenkijos tarpusavio tamp, atskleis-

k ir platino S. E. miniatir triptiko Ptak za szyb (Pauktis u stiklo), Czteroktny

dama jos sukeltus XXa. antros puss bendro meninio paveldo dalyb sunkumus.

ptak (Keturkampis pauktis), Twarz za drzewem (Veidas medyje) neteistas kopijas.

Pirmosios instancijos teismas, pripaindamas, kad S. P., V. V., V. S. atgamino, lai-

Gi e d r J a n k e vi i t

k, gabeno ir platino neteistas S. E. tapybos krini kopijas, konstatavo, kad tokie

kaltinamj veiksmai atitinka BK 192 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytos nusikalstamos veikos poymius. Neteist kopij vert pirmosios instancijos teismas
nustat atsivelgs byloje skirting specialist duotas ivadas, pagal kurias toki
kopij vert buvo nustatyta pagal autoriaus S. E. originali tokio stiliaus, technikos
ir matmen tapybos darb vert, kuri yra 16 000 Lt.
Apeliacins instancijos teismas, nagrindamas byl i naujo apeliacine tvarka,
vadovaudamasis Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2006 m. vasario 14 d. nutartyje,

752

753

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

V s k y r i u s . D o k u m e n ta i / T e i s m o b y l a

priimtoje inagrinjus i byl kasacine tvarka, idstytais nurodymais, paskyr

apie 200250 Lt, kopijos Keturkampis pauktis apie 200250 Lt). Kasatoriai nu-

nauj teismo komisin ekspertiz ekspertams pavesdamas atsakyti klausim, kokia

kentjusiojo S. E. atstovai taip pat tvirtina, kad apeliacins instancijos teismas be

S. E. krini Kauk. Instaliacija, Bat raiteliai, Ptak za szyb (Pauktis u stiklo),

pagrindo panaikino pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendio dal

Czteroktny ptak (Keturkampis pauktis), Twarz za drzewem (Veidas medyje) teist

dl S. P., V. V., V. S. nuteisimo pagal BK 192 straipsnio 1 dal, nepagrstai atmesdamas

kopij mamenin (rinkos) kaina.

2002m. spalio 21 d. specialisto ivad, 2002m. lapkriio 20 d. ir 2006m. gegus

2006m. gegus 9 d. ekspertizs akte duotos ivados: remiantis Autori teisi

ir gretutini teisi statymo 15 straipsnio 2, 3 punktais, autorius turi iimtines teises
nustatyti teist kopij mamenin (rinkos) kain kiekvienu atskiru atveju; jeigu

9d. ekspertizs aktus, nustaiusius, kad kiekvieno i inkriminuot paveiksl teist

kopij vert yra 16 000 Lt.
Lietuvos Aukiausiojo Teismo nuomone, ie kasatori argumentai yra nepagrsti.

tiriam tapybos krini kopijos bt teistos, mamenin kaina u jas bt tokia,

Lietuvos Aukiausiojo Teismo nutartyje baudiamojoje byloje Nr. 2K-7-3/2006,

koki nustato pats autorius, t. y. po 16 000 Lt u kiekvien; Lietuvos Respublikoje

priimtoje nagrinjant i baudiamj byl kasacine tvarka, nurodyta, kad baudia-

nra nustatyt vaizduojamosios dails (pastels ir miniatiros) bei fotografijos teis-

moji atsakomyb u veik, numatyt BK 192 straipsnio 1 dalyje, negali priklausyti

t kopij mamenini (rinkos) kain nustatymo kriterij (metodikos) (t. 3, b. l. 242).

nei nuo originali darb, nei nuo neteist kopij mamenins kainos; teist ko-

Apeliacins instancijos teismas, remdamasis viena i 2006m. gegus 9 d. eks-

pij mamenin kaina turi bti nustatoma panaudojant visus galimus rodinjimo

pertizs ivad, konstatavo, kad ekspertai teist kopij kain 16 000 Lt nustat

bdus, pirmiausia specialisias inias.

remdamiesi galima S. E. originali darb verte bei susiedami j su paties autoriaus

Pagal BPK 386 straipsnio 2 dal kasacins instancijos teismo nurodymai yra

nustatyta kaina, o tai, teismo poiriu, negalima, nes kiekvienas krinio autorius

privalomi teisme i naujo nagrinjant byl. Jau minta, kad apeliacins instan-

siekia, kad tokia vert bt kuo didesn. Dl to teismas konstatavo, kad iuo metu

cijos teismas i naujo nagrindamas byl apeliacine tvarka, siekdamas vertinti S.

Lietuvos Respublikoje nesant joki teistos meno krinio kopijos mamenins kai-

E. darb neegzistuojani teist kopij mamenin vert, paskyr nauj teismo

nos nustatymo kriterij ar metodikos objektyviai, kategorikai ir neginijamai nu-

komisin ekspertiz ekspertams pavesdamas atsakyti klausim, kokia S. E. kri-

statyti neteist meno krini kopij vert tokia forma, kokia ji nurodyta BK 192

ni, t. y. penki skirting tiek savo matmenimis (pvz. Bat raiteliai 6550cm,

straipsnio 1 dalyje, t. y. skaiiuojant j pagal teist kopij mamenines kainas, nra

o Ptak za szyb 9,79 cm), tiek atlikimo technika (Bat raiteliai sukurti paste-

jokios galimybs.

le ant popieriaus; Kauk. Instaliacija panaudota tapyta kauk, j demonstravo

Taigi teismai skirtingai vertino byloje surinktus duomenis, kuriais buvo nustatinjama nukentjusiojo S. E. krini teist kopij vert.
Panevio apygardos vyriausiojo prokuroro kasaciniame skunde teigiama, kad
apeliacins instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus rodymus, paeid

mogus, krinys buvo nufotografuotas; Ptak za szyb popierius, tempera), tiek

sukrimo laiku (Bat raiteliai sukurti 1985 m., Kauk. Instaliacija 1988m., Ptak
za szyb, Czteroktny ptak, Twarz za drzewem 1978 m.), teist kopij mamenin (rinkos) kaina.

BPK 20 straipsnio 5 dal, 331 straipsnio 2 dal, 386 straipsnio 2 dal, nes nepagrstai

Priimdamas savo sprendim apygardos teismas rmsi viena i naujos 2006m.

atmet 2006m. gegus 9 d. ekspertizs akto ivadas, nurodydamas tik vienintel ar-

gegus 9 d. ekspertizs akto ivad (dl vaizduojamosios dails teist kopij ma-

gument, kodl nesiremia iomis ivadomis 2005m. vasario 25 d. ekspertizs akto

menins (rinkos) kain nustatymo kriterij (metodikos) nebuvimo), nurodydamas

ivadas dl neteist kopij mamenins kainos (pagal jas neteistos kopijos Kau-

argumentus, kodl nesiremia kita jo ivada, kuria nustatyta, jog vis i dails k-

k. Instaliacija mamenin kaina yra apie 300350 Lt, kopijos Bat raiteliai apie

rini teist kopij kaina yra vienoda po 16 000 Lt u kiekvien. Taigi apeliacins

300350 Lt, kopijos Pauktis u stiklo apie 200250 Lt, kopijos Veidas u medio

instancijos teismas laiksi auktesns instancijos teismo nurodym panaudoti spe-

754

755

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

V s k y r i u s . D o k u m e n ta i / T e i s m o b y l a

cialisias inias sprendiant byloje ikilusi problem dl btinojo inkriminuotos

Taiau, bet kokiu atveju, objektyviai krinio kopijos vert negali bti tokia pati kaip

nusikaltimo sudties poymio aikinimo.

originalaus krinio. Be to, teistos kopijos kaip konkretaus originalaus krinio pakar-

Nagrinjant byl apeliacine tvarka taip pat buvo atliktas teisminis tyrimas, apklausiant nukentjusj S. E. Dl to laikytina, kad apeliacins instancijos teismas bylos aplinkybes ityr isamiai ir nealikai, laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies,
386 straipsnio 2 dalies reikalavim.

tojimo vert yra susijusi su originalu, dl to, logikai sprendiant, kiekvieno atskiro
dails krinio teistos kopijos vert yra individuali.
Pagal baudiamj statym atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudiamojo statymo numatyt nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo sudt (BK 2

Apygardos teismo nuosprendis atitinka ir BPK 331 straipsnio 2 dalies reikalavi-

straipsnio 4 dalis). Jei nra bent vieno i konkreioje baudiamojo statymo normoje

m nurodyti nustatytas bylos aplinkybes bei rodymus, kurie yra pagrindas nuteis-

tvirtintos nusikalstamos veikos sudties poymio, nra ir nusikalstamos veikos sudties.

tj pripainti nekaltu ir j iteisinti, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmet arba

kitaip vertino apsksto nuosprendio rodymus.

Lietuvos Aukiausiojo Teismo kolegijos nuomone, pagal byloje nustatytas

aplinkybes apeliacins instancijos teismo ivada, kad nagrinjant byl nepavyko

Apeliacins instancijos teismas pagrstai kaip esmin savo sprendimo argument

paalinti abejons, jog S. P. atgamint, laikyt ir platint, V. V. laikyt, gabent ir

nurod tai, kad nra nukentjusiojo S. E. dails krini teist kopij. Nesant auto-

platint, V. S. laikyt ir platint S. E. krini neteist kopij vert 2002m. gruo-

riaus dails krini teist kopij bei Lietuvos Respublikoje nesant ir vaizduojamosios

dio mn. galjo nesiekti 100 MGL (12 500 Lt) dydio, yra pagrsta. Esant byloje

dails (pastels ar miniatiros) bei fotografijos teist kopij mamenini (rinkos)

abejonms dl teist dails krini kopij mamenins verts atitikimo btinj

kain nustatymo kriterij (metodikos) objektyviai nustatyti neteist meno krini

BK 192 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudties poym, kuri

kopij verts (skaiiuojant j pagal teist kopij mamenines kainas) nra galimybs.

paalinti isamiai ir nealikai ityrus byloje surinktus duomenis nepavyko, apkal-

Kasatoriai neteiss tvirtindami, kad pirmosios instancijos teismas pagrstai tei-

tinamasis nuosprendis negaljo bti priimtas. Dl to Panevio apygardos teismo

st kopij vert nustat atsivelgs rinkos vert parduodant tokio stiliaus, techni-

Baudiamj byl skyriaus teisj kolegijos 2007m. sausio 30 d. nuosprendis laiky-

kos ir matmen S. E. originalius tapybos darbus. Jau minta, kad teist kopij vert

tinas pagrstu ir teistu.

negali priklausyti nei nuo originali, nei nuo neteist kopij mamenins kainos.
Kitaip, sprendiant klausim, kokia teist dails krini kopij mamenin kaina,
atsivelgiant vien tik krinio autoriaus originali tapybos darb mamenin kain,
bt pakeista baudiamojo statymo normoje tvirtinta statym leidjo valia.

K o me n ta r as
Lietuvos Aukiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas Lietuvos Respublikoje. Aukiausiasis Teismas kasacinio proceso tvarka nagrinja baudiam-

Paymtina tai, kad meno krinio (originalo) kopija yra laikoma ne originalo au-

sias bylas dl siteisjusi pirmosios ir apeliacins instancijos teism nuosprendi

toriaus, bet kito asmens (dailininko) sukurtas atgaminys (Tarptautini odi odynas,

ir nutari, taip pat civilines bylas dl apeliacins instancijos teism sprendim ir

Vilnius, 1985, p. 266). Universalaus[-iame] meno odyne (ileistas 1998 m., p. 248) kopi-

nutari. Kasacija yra ekstraordinari teismo sprendim teistumo kontrols forma,

ja vadinamas dails krinio atkartojimas, kitaip nei dailininko replika, atliktas svetima

galima tik iimtiniais atvejais, kuriuos apibria Baudiamojo ir Civilinio proceso

ranka (t. 1, b. l. 158). Dails odyne (ileistas 1999 m., p. 218 ) kopija apibriama kaip

kodeksai, tvirtindami kasacijos pagrindus. Aukiausiasis Teismas bylas nagrinja

meno krinio pakartojimas, kur gali padaryti pats autorius (autorin arba replika) bei

tik teiss taikymo aspektu. Aukiausiojo teismo, kaip kasacinio, paskirtis per ka-

kitas asmuo; kokyb, kartu ir vert priklauso nuo jos autoriaus talento, meistrikumo

sacinse nutartyse suformuotus precedentus utikrinti vienod bendrosios kompe-

(t. 1, b. l. 161). Dails krinio kopija gali skirtis nuo originalaus krinio dydiu, me-

tencijos teism praktik valstybje. Kasacinio teismo nutartis yra galutin, neskun-

diaga, atlikimo technika ir pan. Dl to gali skirtis ir kiekvienos kopijos vert ir kaina.

diama ir siteisja nuo primimo dienos.

756

757

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

V s k y r i u s . D o k u m e n ta i / T e i s m o b y l a

Pastebtina, kad baudiamoji byla dl neteisto Stasio Eidrigeviiaus paveiksl

Antologijoje pateikiama Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2007m. lapkriio 6 d.

kopij atgaminimo, laikymo ir platinimo komercijos tikslais kart jau buvo nagri-

nutartis reikminga kaip atskleidusi autoriaus teisi gynimo baudiamja tvarka

nta vis instancij Lietuvos teismuose. Tkart Lietuvos Aukiausiojo Teismo Bau-

probleminius aspektus. Mat nors krinio teisinei apsaugai krinio menin vert

diamj byl skyriaus iplstine septyni teisj kolegijos 2006 m. vasario 14 d.

reikms neturi, iuo atveju kaip tik jos nustatymas tapo lemiamu veiksniu, spren-

nutartimi Nr. 2K73/2006 apeliacins instancijos teismo nuosprendis i dalies pa-

diant teisins atsakomybs klausim u nusikaltimus autori teisms. Taiau i mi-

naikintas dl netinkamo baudiamojo statymo (BK 192 straipsnio 1 dalies) aikini-

ntos nutarties kasacinio teismo argument ir iaikinim matyti, kad dl ydingos

mo ir taikymo, ir byla perduota i naujo nagrinti apeliacine tvarka. Tai rodo, kad

baudiamojo statymo normos formuluots teismai nustatyti teist dails krini

byloje kilo sudting baudiamojo statymo taikymo ir aikinimo klausim.

kopij vert j nesant neturjo galimybs, tad i esms buvo ukirstas kelias bau-

Lietuvos Aukiausiasis Teismas 2007m. lapkriio 6 d. kasacine tvarka dar kar-

diamosios atsakomybs taikymui.

t inagrinjo baudiamj byl dl Panevio apygardos teismo Baudiamj byl

Pagal 2000 m. BK 192 straipsnio 1 dal u neteist krinio ar jo dalies kopi-

skyriaus teisj kolegijos 2007m. sausio 30 d. nuosprendio, kuriuo panaikintas Pa-

j importavim, eksportavim, platinim, gabenim ar laikym komercijos tikslais

nevio miesto apylinks teismo 2004m. gegus 31 d. nuosprendis dl S. P., V. V. ir

buvo numatyta baudiamoji atsakomyb, jei j bendra vert (apskaiiuojant pagal

V. S. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso (toliau ir BK) 192

teist kopij mamenines kainas) yra ne maesn kaip 100 MGL7 dydio suma. Ga-

straipsnio 1 dal6 (S. V. u neteist Stasio Eidrigeviiaus paveiksl Kauk. Instaliacija

liojant tokiai 192 straipsnio 1 dalies redakcijai, baudiamosios atsakomybs klausim

(1988 m.) ir Bat raiteliai (1985 m.) neteist kopij atgaminim, laikym ir platinim

u neteist inter alia dails krinio atgaminim, neteist kopij platinim, gabeni-

komercijos tikslais; V. V. u neteist Stasio Eidrigeviiaus mint paveiksl kopij

m ar laikym sprend teismai buvo pareigoti nustatyti neteist veiksm buvimo

laikym, gabenim ir platinim komercijos tikslais; V. S. u neteist Stasio Eidri-

fakt, siejam su Autori teisi ir gretutini teisi statymo 15 straipsnio 2 dalies

geviiaus 1978m. sukurto miniatir triptiko Pauktis u stiklo, Keturkampis pauktis

reikalavimu, kad bet koks krinio originalo ar jo kopij panaudojimas be autoriaus,

ir Veidas medyje kopij laikym ir platinim komercijos tikslais) ir priimtas naujas

jo teisi permjo ar jo tinkamai galioto asmens leidimo yra laikomas neteistu,

nuosprendis: S. P., V. V. ir V. S. pagal BK 192 straipsnio 1 dal iteisinti, jiems nepa-

nepaisymu, taip pat ir tai, kad neteisti veiksmai buvo atlikti komerciniais tikslais,

darius veikos, turinios nusikaltimo ar baudiamojo nusiengimo poymi. Lietuvos

t.y. susij su veikla, kuri vykdoma tiesioginei turtinei naudai gauti (neteistas k-

Aukiausiasis Teismas 2007m. lapkriio 6 d. nutartimi kasacinius skundus atmet

rinio pardavimas), tiek ir komercine veikla, tiesiogiai nesusijusia su pajam gavi-

ir apeliacins instancijos teismo Panevio apygardos teismo 2007m. sausio 30 d.

mu (krinio eksponavimas mons komercinse patalpose). Be to, teismai privaljo

nuosprend, kuriuo teisiamieji buvo iteisinti, paliko nepakeist.

nustatyti ir papildom objektyvj poym, lemiant baudiamosios atsakomybs

pagal BK 192 straipsnio 1 dal taikym kad neteist krinio kopij bendra vert

2000m. Lietuvos Respublikos baudiamojo kodekso 192 str. (2003 05 01) buvo nustatyta:
192 straipsnis. Literatros, mokslo, meno ar kitokio krinio neteistas atgaminimas,
neteist kopij platinimas, gabenimas ar laikymas
1. Tas, kas neteistai atgamino literatros, mokslo, meno ar kitok krin ar jo dal arba
importavo, eksportavo, platino, gabeno ar laik komercijos tikslais neteistas j kopijas,
jeigu kopij bendra vert pagal teist kopij mamenines kainas virijo 100 MGL dydio
sum, baudiamas vieaisiais darbais arba bauda, arba laisvs apribojimu, arba aretu, arba
laisvs atmimu iki dvej met.
2. U iame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

758

nusikaltimo padarymo metu virijo 100 MGL dydio sum, apskaiiuojam pagal
teist krinio kopij pardavimo mamenin kain. Taigi, baudiamojoje byloje
teisiamieji dl neteisto Stasio Eidrigeviiaus paveiksl atgaminimo, laikymo ir platinimo komercijos tikslais buvo iteisinti vien tuo pagrindu, kad nesant autoriaus

MGL dydis nuo 2008 01 01 lygus 130 Lt (LR 2008 met valstybs biudeto ir savivaldybi
biudet finansini rodikli patvirtinimo statymas, Valstybs inios, 2007, nr. 132-5356).

759

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

V s k y r i u s . D o k u m e n ta i / T e i s m o b y l a

dails krini teist kopij bei Lietuvos Respublikoje nesant ir vaizduojamosios

ukertamas kelias kreiptis dl turtins ir neturtins alos atlyginimo civiline tvarka,

dails (pastels ar miniatiros) bei fotografijos mamenini (rinkos) kain nusta-

taiau ir iuo atveju faktikai atsiradusios alos dydio dl autoriaus teisi paeidi-

tymo kriterij (metodikos) objektyviai nustatyti neteist meno krini kopij ver-

mo nustatymas gali kelti problem11.

ts (skaiiuojant j pagal teist kopij mamenines kainas) nra galimybs. Toks

Tad aptartasis Lietuvos Aukiausiojo Teismo sprendimas byloje dl Eidrigevi-

Lietuvos Aukiausiojo Teismo konstatavimas reik, jog praktikoje i esms nra

iaus paveiksl neteisto kopijavimo ir neteist kopij realizavimo yra reikmin-

galimybi taikyti i BK norm, nustatani atsakomyb u neteist krinio ar jo

gas pirmiausia tuo poiriu, kad buvo atskleistas galiojanios baudiamosios teiss

dalies kopij importavim, eksportavim, platinim, gabenim ar laikym komerci-

nepakankamumas (ydinga normos formuluot), neleidiantis veiksmingai apgin-

jos tikslais, jei nra krinio teist kopij.

ti autoriaus teisi baudiamja tvarka ir nubausti j paeidj. Teism praktikoje

iuo poiriu reikminga, kad 2009m. statym leidjas atitinkamai pakorega-

galiojanios teiss normos aikinamos atsivelgiant kintanios socialins realybs

vo teisin reguliavim: 2009m. liepos 23 d. sigaliojo LR baudiamojo kodekso 170,

evoliucij, o tai savo ruotu leidia identifikuoti ir galiojanios teiss neapibrtis,

191, 192 straipsni pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 170-1 straipsniu

trkumus, nepakankamum, kuriuos patys teismai ne visuomet yra pajgs upil-

statymas , kuriuo inter alia buvo pakeista BK 192 straipsnio 1 dalis, numatant, kad

dyti. Taiau, kaip nutiko nagrinjamu atveju, atitinkama jurisprudencija tai padaryti

tuo atveju, kai krinio teist kopij nra, neteist kopij vert nustatoma pagal

netiesiogiai buvo paskatintas statym leidjas.

atgamint krini original kainas9.

Kartu pastebtina, kad Lietuvos teism praktika autori teiss srityje nra vi-

Atkreiptinas dmesys ir tai, kad teisiamj iteisinimas baudiamja tvarka

sikai susiformavusi, lyginant su Vakar Europos teism jurisprudencija. Lietuvos

nenustaius j veikoje nusikalstamos veiklos sudties, nepaalina administracins

teismai nra suformulav nei krinio originalumo sampratos, nei j apibriani

atsakomybs taikymo galimybs pagal Administracini teiss paeidim kodekso

kriterij, nors originalumas yra pagrindinis krinio poymis, lemiantis teisins

21410 straipsn10. Taip pat autoriui (ar kitam jo teises gyvendinaniam subjektui) ne-

apsaugos suteikim atitinkamam krybins veiklos rezultatui (neatsivelgiant jo

8
9

Valstybs inios, 2009, nr. 87-3663.

2000m. LR baudiamojo kodekso 192 straipsnyje (2009-07-09 redakcija) nustatyta:
192 straipsnis. Literatros, mokslo, meno krinio ar gretutini teisi objekto neteistas
atgaminimas, neteist kopij platinimas, gabenimas ar laikymas.
1. Tas, kas neteistai atgamino literatros, mokslo ar meno krin (skaitant kompiuteri
programas ir duomen bazes) ar gretutini teisi objekt arba j dal komercijos tikslais
arba platino, gabeno ar laik komercijos tikslais neteistas j kopijas, jeigu kopij bendra
vert pagal teist kopij, o kai j nra, pagal atgamint krini original kainas virijo 100
MGL dydio sum, baudiamas vieaisiais darbais arba bauda, arba laisvs apribojimu, arba
aretu, arba laisvs atmimu iki dvej met.
2. Tas, kas padar io straipsnio 1 dalyje numatyt veik, jeigu neteist kopij bendra
vert pagal teist kopij, o kai j nra, pagal atgamint krini original kainas virijo
250 MGL dydio sum, baudiamas bauda arba laisvs apribojimu, arba aretu, arba laisvs
atmimu iki trej met.
3. U iame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

10 Administracini teiss paeidim kodekso 21410 straipsnyje (2009 07 15 redakcija) nustatyta:

21410 straipsnis. Autori teisi ir gretutini teisi paeidimas.
Neteistas literatros, mokslo ar meno krinio (skaitant kompiuteri programas ir
duomen bazes) ar gretutini teisi objekto arba j dalies vieas atlikimas, atgaminimas,

760

vieas paskelbimas, kitoks panaudojimas bet kokiais bdais ir priemonmis nekomerciniais

tikslais, taip pat neteist kopij platinimas, gabenimas ar laikymas komerciniais tikslais
utraukia baud nuo vieno tkstanio iki dviej tkstani lit su krinio ar gretutini
teisi objekto neteist kopij konfiskavimu.
Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda u io straipsnio
pirmojoje dalyje numatytus paeidimus, utraukia baud nuo dviej tkstani iki trij
tkstani lit su krinio ar fonogramos neteist kopij ir j gamybos priemoni ar
rangos konfiskavimu.
11

Atsivelgiant tai, kad dl autori teisi paeidimo rodyti faktikai atsiradusios turtins
alos (nuostoli) dyd neretai yra objektyviai sudtinga ar visai nemanoma, pagal LR
autori teisi ir gretutini teisi statymo 83 straipsnio 4 dal vietoj dl io statymo
saugom teisi paeidimo faktikai atsiradusios alos (nuostoli) atlyginimo paeistas
autoriaus teises ginantys asmenys gali reikalauti: 1) kompensacijos, kurios dyd iki 1000
minimali gyvenimo lygi (MGL) nustato teismas, atsivelgdamas paeidjo kalt, jo
turtin padt, neteist veiksm prieastis ir kitas bylai reikms turinias aplinkybes, taip
pat siningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus; arba 2) atlyginimo, kuris turjo bti
sumoktas, jeigu paeidjas bt teistai naudojsis kriniais ar kitais io statymo saugom
teisi objektais (tai yra gavs leidim), o kai yra paeidjas pasielg tyia ar dl didelio
neatsargumo iki dviej kart didesnio io atlyginimo.

761

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

V s k y r i u s . D o k u m e n ta i / T e i s m o b y l a

menin vert, iraikos bd ar form), taip pat lemiamas veiksnys nustatant, ar

atsakant klausim, ar buvo nukopijuota esmin krinio dalis, svarbesn kokyb

atitinkamas krinys nra nukopijuotas nuo kito krinio.

nei kiekyb; (2) kai krinys nukopijuojamas j pakeiiant perdirbtas kopijavi-

Vienas ymiausi Jungtins Karalysts teism sprendim autori teiss (angl.

mas (angl. altered copying); atsakant klausim, ar tokiu perdirbtu kopijavimu

copyright law) srityje, kuriame pasisakoma ir dl krinio originalumo bei idj ne-

buvo paeistos autori teiss, svarbu tai, ar kopijuotojas panaudojo esmin dal

saugojimo principo autori teisje, yra Jungtins Karalysts Lord Rm 2000m.

gdi ir darbo, kuriais buvo sukurtas originalus autori teisi saugomas krinys.

lapkriio 23 d. sprendimas byloje Designer Guild Ltd vs Russell Williams (Textiles)

Autori teiss nebus paeistos pasiskolinus meninio, muzikinio ar literatrinio

Ltd 12. ioje byloje teismas nagrinjo gin tarp dviej moni dl tekstils gaminio

pobdio idj ir j savaip interpretavus naujame krinyje. Perdirbto kopijavi-

dizaino panaudojimo. Iekov bendrov Designer Guild 1995m. ileido apyvart

mo bylose sunkumai kyla atribojant leistin idjos skolinimsi nuo neleistino kito

audini linij Orientalis, kurios vienas gaminys Ixia buvo dekoruotas ant dryuo-

krjo sukurto krinio plagijavimo. Siekiant iuos atvejus atskirti, panaum tarp

to pagrindo neoimpresionistiniu stiliumi pietomis glmis. Audinio dizain su-

originalaus krinio ir perdirbtos kopijos apimtis ir pobdis yra lemiamas veiksnys.

kr mons dizaineris, kvptas Henri Matisseo krybos. 1996m. mon Russell

Paymtina, kad skirtingai nuo gdi ir darbo principo, bdingo Jungtins

Williams parodoje Belgijoje eksponavo audinio dizain Marguerite, kuris taip pat

Karalysts ar kit civilins teiss tradicijos ali (Australija, JAV) autori teisei,

buvo dekoruotas ant dryuoto pagrindo idstytomis neoimpresionistiniu stiliu-

kontinentinje Europoje (ypa Vokietijoje ir Pranczijoje) krinio originalumui

mi tapytomis glmis. Designer Guild kreipsi teism teigdama, kad atsakovas

keliami gana aukti reikalavimai. Krinys turi atspindti autoriaus asmenyb, bti

nukopijavo dizain, imituodamas idj, stili ir technik. Vienas i gynybos argu-

nauju, savitu ir individualiu. Harmonizuojant autori teis Europos Sjungoje, di-

ment buvo teiginys, kad autori teis btent ir nesaugo idjos, stiliaus ir techni-

rektyvose buvo pasirinktas tarpinis civilins teiss ir kontinentins teiss kriteri-

kos. Visgi teismas konstatavo autori turtini teisi Designer Guild krin Ixia

jus, pagal kur krinys laikomas originaliu, jeigu yra paties autoriaus krybins

paeidim. Teismas paymjo, kad autori teis grindiama labai aikiu principu:

veiklos rezultatas (angl. own intellectual creation). Kaip minta, krinio originalu-

kiekvienas, kuris savo darbu ir gdiais (angl. skills and labour) sukuria original

m apibriantys kriterijai palikti sprsti nacionaliniams teismams.

bet kokio pobdio krin, tam tikram laikotarpiui gyja iimtin teis t krin

ioje byloje teismas pripaino, kad net ir netikslus audinio pieinio kopijavimas,

kopijuoti. Niekas kitas negali nuimti derliaus, kurio nesjo. Danai teigiama, kad

vertinant j kaip visum, laikytinas autori teisi paeidimu tiek, kiek buvo pasi-

autori teiss kildinamos ne i idj, bet i formos, kuria tos idjos yra ireikia-

naudota esmine kito asmens gdi ir darbo dalimi atitinkamam dizainui sukurti,

mos. Idj ireikimas yra saugomas ir kaip i atskir dali susidedanti visuma, ir

kuris pasireik ne tik konkreia dizaino forma, bet ir ypatinga stilistika.

ta apimtimi, kuria tam tikros idjos sudaro krinio esmin dal. Apskritai, kuo

Pastaruoju metu viena aktualiausi autori teiss problem vardijama krinio

abstraktesn ir paprastesn nukopijuota idja, tuo maiau tiktina, kad ji bus lai-

turinio (idjos13) ir formos santykio problema kalbant apie minimalizmo ir koncep-

koma sudarania esmin krinio dal. Originalumas, suprantamas kaip autoriaus

tualiojo meno srovms priskiriamus krinius14. Vienas rykiausi usienio valstybi

gdi ir darbo indlis, slypi detalse, kurios reprezentuoja pagrindin idj. Autori teisi nuo neteisto kopijavimo apsauga utikrinama dviem atvejais: (1) kai
yra nukopijuojama atpastama visumos dalis, bet ne visas krinys; iuo atveju

12

Designer Guild Limited v. Russell Williams (Textiles) Ltd [1998] EWHC Patents 349:
www.publications.parliament.uk/pa/ld199900/ldjudgmt/jd001123/design-1.

762

13

Pagal Lietuvos Respublikos autori teisi ir gretutini teisi statymo 5 straipsn idjos yra
vienas i autori teiss nesaugom objekt.

14

Minimalizmo atstov kriniai pagal tradicinius krinio poymius autori teisi apsaugos
poiriu turi form, taiau danas stokoja krybins veiklos pdsak ir originalumo stricto
sensu. Pastaruosius kompensuoja krinio integravimas ypatingose erdvse (jo kontekstas)
ir naujo santykio su irovu sukrimas. Tad teisinis krinio ir jo materialios formos
atskyrimas iuo atveju neturi prasms, nes itrauktas i konteksto toks objektas neteks ir

763

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

teism jurisprudencijos pavyzdi, leidiantis iliustruoti, kaip aikinama riba tarp

idjos ir formos, yra Pranczijos teism sprendimai dviejose bylose dl konceptualiojo meno atstovo Christo 1985m. krinio Pont Neuf emball panaudojimo (tai
Christo projektas supakuoti audin vien ymiausi Paryiaus tilt per Sen
Pont Neuf). Pirmojoje byloje (CA Paris, 14e ch., 13 mars 1986) buvo nagrintas Christo reikalavimas dl jo autori teisi krin Pont Neuf emball paeidimo, nes atsakov reklamos agentra pagamino atvirutes, kuriose buvo nufotografuotas apvilktas
tiltas. Teismas nutar, kad Christo autori teiss apvilkt tilt yra saugomos, todl
tokio krinio atgaminimas atvirui forma ir j platinimas paeidia atitinkamas

Re c e n z e n t o pas tab o s ska i t y t o j ams

autoriaus turtines teises. Antrojoje byloje (TGI Paris, 10e ch., 26 mai 1987) Christo
pamgino udrausti kitai reklamos agentrai vykdyti reklamin kampanij, kurios
idja aprengti vieose vietose eksponuojamus paminklus. ioje byloje teismas nusprend, kad Christo, remdamasis savo autori teismis krin Pont Neuf emball,
negali udrausti naudoti idj apvilkti vairius objektus. Taigi, Pranczijos teismai
koncentravosi ties konkretaus krinio forma, t. y. apgyn originali idj apvilkti
konkret tilt Pont Neuf, o ne abstraki idj aprengti bet kokius objektus.
Paminti usienio teism praktikos pavyzdiai atspindi tik kelis su autori teiss
teikiamos apsaugos pltros tendencija susijusius probleminius aspektus. Tiktina, kad
su panaaus pobdio problemomis anksiau ar vliau susidurs ir Lietuvos teismai.
K a r o l in a B u bn y t - M o n t v y di e n

savo krinikumo. Konceptualiajame mene krinio esm gldi idjose, ia nebesvarbs

menininko gdiai, form nurungia funkcija, krinio koncepcija svarbesn nei jos
realizavimas. Krinys suprantamas tautologikai, jis yra tai, kas jis sakosi ess. Tad autori
teisje tvirtinta formos-idjos hierarchija apveriama auktyn kojomis.

764

765

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

Kai odiai byloja apie akims skirtj men

Kreipiuosi ios antologijos skaitytojus (vartotojus) studentus, o ne jos rengjus
ar juolab autorius (kuri nemaa dalis mir). Taigi neketinu vertinti, kas ir kaip
ia nuveikta. Greiiau patarsiu, ko dert paisyti skaitant ir ypa pasitelkiant Js
bsimiems dailtyros darbams tam tikrus odinius tekstus, bylojanius apie kai kuriuos vizualiuosius tekstus. Mediaga knygoje tradicikai sudliota pagal kilm, anr, pirmin funkcij. Tik keldami altiniams kyrius klausimus, perriuodami juos
pagal tai, k norite (stengiate) i j ipeti, galite rinkin, kuris i pirmo vilgsnio
daro kakaip su daile susijusi tekst pluoto spd, paversti naudingu instrumentu dails istorijai painti ir j praturtinti.
Daugelis Europoje vartojam kalb pagal klasikins lotyn kalbos pavyzd, paliudyt dar Cicerono, metaforizavo i ems gelmi tryktanio vandens vardijim
fons ir vadina altiniais visa tai, kas teikia pradi ar kilm, yra pamatas ar prieastis, gaivina ar turtina. Siauresn tropo reikm, kreipiani raytinius paminklus,
tvirtino fraz ad fontes1 (prie altini). Ja Renesanso humanistai ragino atsigrti
Europos civilizacijai pradi davusius graikikus bei lotynikus Antikos veikalus, o
protestantikosios Reformacijos tvai Biblij kaip krikioni tikjimo pagrind.
ioje knygoje altiniai taip pat reikia btent odi sekas, mums prieinamas
(laiko ir erdvs atstum veikianias) uraymo dka. Taiau antologijos skyri vaduose ikeliami visai kiti dalykai, nei bt svarbu filologams, istorikams ar biblistams. Jie savo srityse pasitelkdami raytinius paminklus labiausiai paiso pirmumo,
1

766

Labai tiktina, kad ji perimta i Vulgatos (lotyniko ventojo Rato vertimo) 41-osios
(42-osios pagal hebraj tradicij, kurios laikomasi moderniuose leidimuose) psalms:
Quemadmodum desiderat cervus ad fontes aquarum ita desiderat anima mea ad te Deus.

767

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

R e c e n z e n t o pa s ta b o s s k a i t y t o j a m s

ankstyvumo, originalumo ir panai ypatybi. Tokiomis kategorijomis dails isto-

Dar daugiau kritinio smoningumo, interpretacinio imoningumo prireiks,

rikas operuoja gilindamasis ne raytin mediag, o paius plastinio meno kri-

idant altiniuose rastume ar pagal juos nustatytume krinio genealogijos elemen-

nius bei istorikai kitusias j ypatybes ir sluoksnius pavyzdiui, Vatikano Siksto

tus tiek usakovus, tiek temas, siuetus bei personaus. Aikinantis pastaruosius

koplyios Paskutiniojo teismo draperijas, kuriomis pridengta Michelangelo figr

dalykus isiskiria maiausiai trys vis kit altini ar bent kitokio poirio juos

nuogyb, ar spalvas, kuri rykis atkurtas (?) per pastarj restauracij. Nebent

reikalaujantys klausimai: kas, i kur, kodl. Tarkim, rpimo mito turin (kas vaiz-

tirdamas menik rankraio inicial ar dailininko para (jo tikrum) paveiksle,

duojama) galima suinoti, pirmin spjim apie siuet pasitikrinti iuolaikinje

grafikos lakte, fotografijos atspaude dailtyrininkas suartja su tekstologu ir au-

chrestomatijoje, enciklopediniame odyne ar net Vikipedijoje. Taiau dera vengti

tentikumo poiriu analizuoja uraytus kalbos enklus.

anachronizmo pinkli pavyzdiui, jas patekt atpains pieinyje Fausto sielos

Taigi altini metafora, danai kalbanti apie pirmapradikum, antologijoje i-

igelbjimo scen, nors aptariamas dailininkas gyveno anksiau, nei Goethe tvir-

skleidia kit raytini paminkl panaumo vandens versm aspekt i j galima

tino laiming mago-mokslininko istorijos pabaig (ankstesnse folklorinse ir li-

pasisemti. Tik prireiks ne vien riekui ar puodelio, t. y. mentalini ar technologi-

teratrinse versijose tonas j nuvelka pragaran). Kartais manu nustatyti, kokiu

ni ranki, bet ir nuovokos, k norime igriebti. Net pats striukiausias, santriau-

bdu (i kur) menininkas su retesniu motyvu ar pasakojimu susipaino, o atkreipus

sias ar formaliausias odinis tekstas yra vandeningas j kaip altin pasitelkiantis

dmes specifines krinio detales net daryti prielaidas apie konkrei literatrin

dails specialistas turi imtis aukso smilteli plovjo darbo, uuot greitomis malins

mediag, lmusi tok, o ne kitok siuet. iuo atveju reikia gilintis uraytus

trokul. Kita vertus, smimasis implikuoja grynum, todl neuterimo klaidomis,

aminink liudijimus, vienalaikius su dailininku ratus, knyg leidimus, skrupulin-

patikimumo kriterijai yra svarbs ir susieja vis humanitar, velgiani rato pa-

gai naudotis bibliografijomis. Labai padeda nuovoka, kokie veikalai buvo sitvirtin

minklus, interesus. Maa to, menotyrins atribucijos dails krinio priskyrimo

kultroje, tap privaloma ugdymo dalimi ir prastine lektra.

autoriui, sutapdinimo su laiko skale, krimo ir krinio buvimo (laikymo, vartojimo,

Pagaliau prieast, kodl realizuota i, o ne kita tema, tam tikra siueto variaci-

eksponavimo, saugojimo) vietos nustatymo reikalai labai glaudiai susij su pati-

ja ar ikonografin programa, tiesmukai gali nurodyti raai, leidiantys identifikuoti

kima apie tai bylojanio rankraio ar spaudinio atribucija, atliekama filologiniais ir

usakov ir pirmin, jei ji vliau pakito, krinio paskirt bei aplink. Vis dlto ne tai

istoriniais metodais.

atskleidia gilesnius pasirinkimo motyvus, kuriuos suinome i altini, bylojani

I pirmo vilgsnio paprasiausia altiniuose suvejoti faktus, pavyzdiui, nusta-

apie menininko gyventu laiku vyravusius Antikos mit, ventojo Rato, kultros, isto-

tyti, kada ir kur autorius ar jo krinys gim, mir (sunaikintas), palaidotas (saugo-

rijos ar gamtos suvokimo bei aikinimo modelius, mokslines koncepcijas, bdingas to

mas). Vis dlto tik pavieniais atvejais isiversime be interpretacijos, nes net teisi-

meto socialines struktras. Antai lietuvi menotyrai ir literatrologijai gana bdingas

n form ir reikm turintys uraymai dokumentai gana danai vienas kitam

nesusipratimas, kai modernios teologijos sampratos ir XIXa. pabaigoje XXa. atsi-

prietarauja arba neatitinka to, k akivaizdiai matome paiame dails darbe. Tada

radusios kritins Biblijos interpretacijos grindiamos hebrajiku Senojo Testamento

tenka sprsti apie skirtum prieastis, gretinti altinius, tirti j kilm ir demaskuoti

tekstu ir Kumrano rankraiais, pritaikomos ankstesni laikotarpi kriniams, kuri

klastotes. Ypa svarbu kritikai apmstyti savo pai supratimo prielaidas k ir

autoriai bei mecenatai tepaino lotynik Vulgat ir tradicin Vakar egzegez.

kodl mums reikia altinio odiai, frazs ir visuma. Hermeneutin prieiga neretai

Konkretaus krinio stilistik, autorins technikos savitum geriausiai atskleidia

leidia susivokti, kad perskaitme tai, k ketinome, norjome surasti, o ne tai, kas

pais dails, pirmiausia jos raidos, tak bei pirmavaizdi tyrimas. Literatriniai al-

galjo bti perteikta, kas yra urayta. Todl apdairiau sakyti, jog altiniuose ieko-

tiniai j papildo paddami suvokti, koks skonis vyravo, kas buvo grau toje socialinje

me ini, duomen, faktografins mediagos, o ne fakt.

aplinkoje, kurioje dailininkas kr. odiais ireiktas vertinimas gyja dar daugiau

768

769

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

V s k y r i u s . D o k u m e n ta i / R e c
Rec
nezne znetnot op apa
s tsata
bb
oos ss skkaai ittyyttoojj a
am s

svorio, jei norime suinoti, kodl visuomen vienus darbus palankiai prim, o kitus

Taigi perjus nuo pirmosios, mokomj tiksl nulemtos painties su altini

ignoravo, k juose suprato. Be toki altini vargiai numanytume, kaip motyvavo savo

meniu prie tikrojo j pasitelkimo dailtyros darbams dera visomis igalmis stengtis

sprendimus pasaulietin ar banytin, oficiali ar latentin cenzra. Net jei recepcij

pasinaudoti originalu pirmuoju knygos leidimu, rankraiu ar bent jo faksimile,

bei mad pokyius galime rekonstruoti i kit duomen, kad ir pagal kartoi danu-

o ne perrau. ios pastangos neliks beprasms, jei podraug su kalbiniais enklais

m, tik raytiniai paminklai, kaip adekvaiausias iorinis mogaus mstymo atliepas,

stengsits permanyti ir vadinamj bibliografin kod materialij altinio savybi

paaikina estetini kriterij ir kategorij radimsi, kait, paplitim.

visumos ukoduot informacij. Rpestingas, ar, prieingai, skubrus laiko braias,

Nors chrestomatijos struktra veikalus, kuri tiesiogin, pagrindin tema,

standus herbinis ar, prieingai, pigiausios ries testamento popierius, prabangiai

objektas yra dail ir (ar) dailininkai, slygikai atidalija nuo kitos, tik alutiniais as-

apipavidalintoje broiroje ar, prieingai, vakarinio laikraio puslapiuose paskelb-

pektais dailtyrai naudingos literatros bei dokument, vienu poiriu jie sudaro

tas krybinis manifestas liudija ne tik autori charakter bei pajamas, bet ir poir

integrali visum. Kad ir kokia proga bei tikslu, kad ir kokio anro tekste, kad ir

adresatus, visuomenin status, gyvenimikus prioritetus. Gali bti svarbu rekons-

kaip sistemingai ar probgmais bt isitarta apie plastinius menus, visi ie

truoti, kokio dydio ir socialinio sluoksnio publik kreipiasi, kokios sklaidos ir tva-

paminjimai ir aptarimai sudaro kalbjimo (taigi ir mstymo) apie dail istorij. i

rumo ar laikinumo savo raytiniam veikalui linki altinio steigjas tiek dailininkas,

istorija yra gana tiksli dails vaidmens mogaus gyvenime, vietos dinamikoje so-

tiek dailtyrininkas.

ciokultrinje aplinkoje ir meno kaitos stimul projekcija. Precizikas stili istorijos,

Nema antologijos dal sudaro kitakalbi veikal vertimai. Kadangi tik retas

anr istorijos, krini istorijos, dailinink istorijos, usakov istorijos, estetini

imoksta visas kalbas, kuriomis parayti jam reikalingi altiniai, nuolat reikia pai-

norm istorijos, dails recepcijos istorijos, dailtyros istorijos ir kit neivengiamai

syti iekom dalyk perklimo i vienos lingvistins terps kit padarini. Net

tarpusavyje susipynusi istorij skyrimas apklausiant altin leidia maksimaliai

idealiam vertjui nra prieinamos autentikos mintys, kurios, galimas daiktas, kilo

inaudoti jo informacinius iteklius.

ir buvo uraytos tiesiogiai stebint, prisimenant ar apmstant dailtyrai aktuali ti-

Apvelg svarbiausius raytiniuose paminkluose slypinius, danai itirpusius,

krov (paveikslus, dailininko krybinio darbo proces ir kita). O ta btoji tikrov

tik daugkartiniu perkoimu (atidiu ir tariu skaitymu) aptinkamus dalykus, stab-

yra grietja odio prasme anapus vertjo smons. Jis veria tik odius ir j sry-

telkime prie t darbo su altiniais aspekt, kurie ikyla kaip reikmingi dl iuolaiki-

ius, todl rmimasis verstinio altinio detalmis turi bti dvejopai verifikuotas. Vie-

ns teksto teorijos valg. Madaug XXa. viduryje teksto svok humanitarai m

na, jei vertim sibrauna tiesioginis dails tikrovs atspindys, jis laike ir erdvje

taikyti kiekvienai koherentikai (struktrikai ir funkcikai integraliai) bet koki

neivengiamai prasilenkia su tiriamuoju objektu. Mat taip nutinka tik tuomet, kai

(kalbini ar nekalbini, taip pat ir skirting tip) enkl struktrai, kuri manu

vertjas versdamas interpretuoja tekst pagal savo patirt, gyt lankant muziejus

perskaityti, t. y. suvokti ir (ar) interpretuoti kaip reikming. Taip mstant, knyg

arba rankrat, kaip tekst, reikia skirti nuo knygoje ar rankratyje perteikto teksto.

ar vartant reprodukcijas, todl neperaunamo stiklo ant Monos Lizos sluoksn

dailtyrininkui tenka atpainti ir eliminuoti.

Pirmasis apima ne tik rato enklais materializuotus odius, bet ir raidi grafin

Antra, reikia pa(si)tikrinti, ar kokie nors teiginiai apie dails krinius nra ar-

pavidal (riftus), idstym puslapiuose, iliustracijas, popieriaus, riimo ir kitas

gumentuojami btent odiais (iuo atveju lietuvikais odiais), kuri tiesiogin

juslms prieinamas ypatybes, kurias vartotojas gali suvokti kaip enklus, bylojan-

slyt su nagrinjamu objektu turjusiame liudijime nebuvo ir bti negaljo. Kaip

ius apie veikalo anr bei numanom auditorij. inoma, chrestomatija nepajgi

sako lituanistikos klasika tapusi Pilypo Ruigio citata, beje, irgi iversta i vokiei

atspindti altinio, kaip teksto, savybi, ji perteikia tik altinio tekst, t.y. tik moder-

kalbos, vokieiai, kalbdami apie vyr, arkl, sermg, irnius, vartoja vien t pat

niais kompiuterinio rinkimo ramenimis materializuot kalbini enkl sek.

od grau, lietuviai iskiria tai tam tikrais odiais: vyrsilas, arklysirmas, sermga

770

771

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

pilka, irniai raini arba bri2. Teisybs dlei svarbu pasakyti, kad Ruigio pasigyrime
minimas atvejis yra greiiau iimtis, nei taisykl lietuvika spalv, faktr odin
palet yra daug skurdesn nei labiau kultivuot Europos kalb, taiau nei irmi, nei
obuolmui kitakalbiuose dails krini aprauose nedert atrasti.
Recepcijos mokykla, arba skaitymo akto teorija, ved implikuoto skaitytojo
samprat, kuri nurodo tekste esant atsak provokuojani struktr tinkl, vedant empirin skaitytoj tam tikru suvokimo keliu, lemiant jo iros krypt. Pagal
silom reikmi isklaidos keli, kurio formals riboenkliai yra konkrets odiai,
rekonstruodami tiktin keliautoj galime geriau susivokti, koks skonis, poi-

P r i eda i

ris tam tikrus dails aspektus, dailininkus ar eksponavimo strategijas vyravo potencialioje pirminje tiriamo ratijos paminklo auditorijoje. Kitaip tariant, atidiai
skaitomas tekstas iduoda tiek jo autoriaus isilavinim, ideologines ir estetines
nuostatas, tiek vienalaiki skaitytoj kvalifikacijas bent tokiu mastu, kokiu jas
pajg vertinti toje paioje epochoje gyvens raantysis. Atpaintas raaniojo ir
adresato savybes dailtyrininkai priklausomai nuo isikelto tikslo pasitelkia kaip
ikalbingus recepcijos istorijos duomenis arba neutralizuoja kaip patikim liudijim
apie krinius drumsiant alikum.
Turdami galvoje i samprat literatrinio veikalo, kaip altinio, vartotojai gali
daryti prielaidas ne tik apie jame esani element paskirt, bet ir kyriai klausinti,
kodl tam tikri dalykai, kurie galt bti minimi, yra apeinami, nutylimi, ignoruojami.
Primityv aikinim, kad veikalo autorius t dalyk neinojo, nesuprato ar nepais,
galima papildyti tarimais, jog, pavyzdiui, tiktinam adresatui tai buvo tiesiog pernelyg akivaizdu. Apskritai altinio pasitelkimas yra detektyvin veikla, o klasikinis detektyvas visuomet analizuoja ne tik tiriamoje erdvje esanius, bet ir sptinai trkstamus
daiktus bei j dingimo prieastis. iuo bdu kritikai pervelg antologij galime ir to,
ir ano pasigesti, bet kiekvienos knygos apimtis ribota. Prieingai, altiniai ir j interpretacijos galimybs yra neisemiamos, kuo ir linkiu imoningai naudotis.
Pau l i u s S u b a i u s

P. Ruigys, Lietuvi kalbos kilms, bdo ir savybi tyrinjimas, vert. V. Jurgutis, K. Eigminas,
Vilnius: Vaga, 1986, p.152.

772

773

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

T r umpa b i b l i o g r a f i j a

Apie altinius
1. Abbot Suger and Saint-Denis:

sulle techniche della pittura, Roma:

a Symposium, sudaryt. P. L. Gerson,

Leonardo-De Luca Editori, 1991

New York: Harry N. Abrams, 1996

9. S. Connor, Postmodernist Culture:

2. J. S. Amelang, The Flight of

an Introduction to Theories

Icarus: Artisan Autobiography in

of the Contemporary, Blackwell

Early Modern Europe, Stanford

Publishing, 1996

University Press, 1998.

3. Art Books: a Basic Bibliography of

10. Deutsche Kunst Franzsische

Perspektiven. 18701945

Monographs on Artists, sudaryt.

(Passagen/Passages, t. 9), sudaryt.

W. M. Freitag, Garland Publishing,

F. Kitschen, J. Drost, Berlin:

2-as leidimas 1997

Akademie Verlag, 2007

4. Art History and its Institutions:

11. K. Faupel-Drevs, Vom rechten

Foundation of a Discipline, sudaryt.

Gebrauch der Bilder im

E. Mansfield, Routledge, 2002.

liturgischen Raum. Mittelalterliche

5. Ph. Ball, Bright Hearth: Art and

Funktionsbestimmungen bildender

the Invention of Colour, University

Kunst im Rationale Divinorum

of Chicago Press, 2001

Officiorum des Durandus von

6. M. Baxandall, Words for Pictures.

Seven Papers on Renaissance Art and
Criticism, Yale University Press, 2003
7. A. F. Blunt, Artistic Theory in Italy

774

8. S. Bordini, Materia e immagine. Fonti

Mende (1230/311296) (Studies in

the History of Christian Thought,
t. 89), Leiden: Brill, 2000
12. T. G. Frisch, Gothic Art 1140c. 1450:

14501600, Oxford: Clarendon

Sources and Documents, University

Press, 1962

of Toronto Press, 1987

775

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

13. C. Ginzburg, Il formaggio e

i vermi. Il cosmo di un mugnaio
nel Cinquecento, Torino: Einaudi,
1976

p r i e d a i / T r u m pa b i b l i o g r a f i j a

A History of Concepts of Harmony

14001700, The Harvest Press, 1979
21. E. Kris, O. Kurz, Legend, Myth,

28. E. Panofsky, Idea: A Concept of

2. A. Andriukeviius,

Art Theory, Icon Editions, 1975

E. A. Cukermanas sala tapybos

(1-as leidimas 1924)

upje, Kultros barai, 1994, nr. 4,

and Magic in the Image of the

29. J. Von Schlosser, Die Kunstliteratur:

p. 1719

Artist: a Historical Experiment,

ein Handbuch zur Quellenkunde

3. Ars, Kaunas: [b. l.], 1932

dienoraiai: tarp literatros ir

Yale University Press, 1979

der neueren Kunstgeschichte, Wien:

4. The Art of Ancient Greece: Sources

dokumento, Vilnius: Lietuvi

22. Kunstgeschichte 17501900. Eine

14. R. Glinskis, XX amiaus lietuvi

literatros ir tautosakos institutas,

kommentierte Anthologie (Quellen

Scroll, 1924
30. D. T. Steiner, Images in Mind.

and Documents, sudaryt. J. J. Pollitt,

Cambridge University Press, 1990

zu Theorie und Geschichte

Statues in Archaic and Classical

der Kunstgeschichte), sudaryt.

Greek Literature and Thought,

3121453: Sources and Documents,

Academies and Schools from Vasari

R.Prange, Wissenschaftliche

Princeton University Press, 2001

sudaryt. C. A. Mango, University

to Albers, Cambridge University

Buchgesellschaft, 2007

2006.
15. C. Goldstein, Teaching Art:

23. Kunstgeschichte im 20.

Press, 1996.
16. J. Held, Franzsische Kunsttheorie

Jahrhundert. Eine kommentierte

31. R. Williams, Art Theory. A Historical

Introduction, Blackwell, 2004
32. R. Wittkower, M. Wittkower,

des 17. Jahrhunderts und der

Anthologie (Quellen zu

Born under Saturn: the

absolutistische Staat, Berlin: Reimer,

Theorie und Geschichte der

character and conduct of artists:

2001
17. M. Juas, Lietuvos metraiai ir
kronikos, Vilnius: Aidai, 2002
18. L. Karalius, Testamentai, Lietuvos
Didiosios Kunigaiktijos kultra:
tyrinjimai ir vaizdai, Vilnius:
19. M. Kemp, Der Blick hinter die
Bilder. Text und Kunst in der

of Toronto Press, 1972

6. The Art of Rome: Sources and
Documents, sudaryt. J. J. Pollitt,
Cambridge University Press, 1983
7. Art in Theory, 16481815: an

Kunstgeschichte), sudaryt.

a documented history from

Anthology of Changing Ideas,

H. Locher, Wissenschaftliche

antiquity to French Revolution,

sudaryt. Ch. Harrison, P. Wood,

Buchgesellschaft, 2007

New York: Review Books, 2006

Blackwell Publ., 2001

24. Ph. Lejeune, Le pacte

autobiographique, Paris: Seuil, 1975
25. Materia e immagine. Fonti sulle
tecniche della pittura, sudaryt.

Aidai, 2001

5. The Art of the Byzantine Empire,

S. Bordini, Roma: De Luca, 1991

26. J. M. Montias, Art at Auction

italienischen Renaissance, Kln:

in the 17th Century Amsterdam,

Du Mont, 1997 (M. Kemp, Behind

Amsterdam University Press,

the picture. Art and Evidence

2002

(1-as leidimas 1963)

33. N. Zemon Davis, Society and

8. Art in Theory, 18151900: an

Anthology of Changing Ideas,

Culture in Early Modern France,

sudaryt. Ch. Harrison, P. Wood,

Stanford University Press, 1975

Blackwell Publ., 1998

Antologijoje panaudoti
publikuoti dails istorijos
altiniai
1. A. Alexakis, The Dialogue of

9. Art in Theory, 19002000: an

Anthology of Changing Ideas,
sudaryt. Ch. Harrison, P. Wood
ir kt., Blackwell Publ., 2002
10. D. Baronas, Trys Vilniaus kankiniai:

the Monk and Recluse Moschos

gyvenimas ir istorija, Vilnius: Aidai,

Yale University Press, 1997)

Contracts and the Commissioning

concerning the Holy Icons, An

2000

20. D. Koenigsberger, Renaissance

Process in Renaissance Italy, Yale

Early Iconophile Text, Dumbarton

University Press, 2005

Oaks Papers, t. 52, 1998, p. 190193

in the Italian Renaissance,

Man and Creative Thinking.

776

27. M. OMalley The Business of Art:

11. H. Belting, Das unsichtbare

Meisterwerk: Die modernen Mythen
777

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

der Kunst, Mnchen: Verlag

p r i e d a i / T r u m pa b i b l i o g r a f i j a

20. M. K. iurlionis, sudaryt.

D.Kahn, A. Lorenceau, Paris:

Mediaevalis, t. 140), sudaryt.

Hermann, 1995

A.Davril, T. M. Thibodeau,

C. H. Beck, 1998 (H. Belting,

P. Galaun, Kaunas: Vytauto

The Invisible Masterpiece, London:

Didiojo kultros muziejus /

Reaktion Books, 2001)

M. K. iurlionies galerija, leidinys

dailininks prisiminimai, sudaryt.

nr. 9, 1938

R.Rachleviit, Vilnius: VU lyi

(Writings from the Greco-Roman

studij centras, 2011

World, t. 15), sudaryt. D. Konstan,

12. I. Bignamini, C. Hornsby, Digging

and Dealing in Eighteenth-Century

21. M. K. iurlionis apie muzik ir

Rome, t. 1, Yale University Press,

dail. Laikai, uraai ir straipsniai,

2010

sudaryt. V. iurlionyt-Karuien,

13. D. Bokaas, Dekameronas, t. 2,

Vilnius: Vaga, 1969
14. Catalogues of the Paris Salon

Vilnius: Valstybin groins

literatros leidykla, 1960
22. M. K. iurlionis, Laikai Sofijai,

16731881, 60 t., sudaryt.

sudaryt. V. Landsbergis, Vilnius:

H. W. Janson, New York: Garland,

Vaga, 1973; 2-as papildyt. leidimas

1977

2011

15. Cenino Cennini, Il libro dellarte,

sudaryt. F. Frezzato, Vicenza: Neri

23. Delacroix, Journal 18221863, Paris:

ditions Plon, 1996
24. De pictura sacra, 1624 = Federico

Pozza, 2003
16. Chronica monasterii Casinensis

Borromeo, Sacred Painting.

27. B. Didiokien, Maosios

28. J. Dovydaitis, Aerodromo apysakos,

Vilnius: Vaga, 1967
29. A Documentary History of Art,

leidimas 1980)

Henri Plon, 1870

30. Albrecht Drer, Lettere da Venezia,

sudaryt. G. M. Fara, Milano: Electa,
2007
31. C. Greenberg, The Collected Essays

32. Ein Gesprch: Joseph Beuys, Jannis

Cucchi, sudaryt. J. Burckhardt

komentarai P. M. Jones,

Zrich: Parkett-Verlag, 1986; 2-as

Bibliopoli Hahniani, 1980

Cambridge (Ma.) London:

leidimas 1994

und Studien, t. 17), sudaryt. B. Kotter,

rekomendacijos, Vilnius, 1987

Berlin, New York: De Gruyter, 1975

19. Benvenuto elinio gyvenimas,

26. Diderot, Salons IV. Hros et

martyrs. Salons de 1769, 1771, 1775,

skulptra XX amiuje, sudaryt.

G.Jankeviit, Vilnius-Kaunas:

K. S. Rothwell Jr.; vadas ir

III kurso studentams. Metodins

39. Ksenija Jaroevait: tradicin

AICA, DM, 2004

t. 34, Hannover: Impensis

orationes tres (Patristische Texte

Vilnius: VDA leidykla, 1999

of Chicago Press, 19861993

Germaniae Historica. Scriptores,

dstymas tapybos specialybs

38. R. Janonien, Jonas Rustemas,

and Criticism, 4 t., The University

Kounellis, Anselm Kiefer, Enzo

25. K. Derekeviius, Kompozicijos

37. Ingres. Sa vie, ses travaux, sa

et les lettres du matre, Paris:

Library), sudaryt. ir vertjas

Poussin, Paris: Didot, 1824

of Biblical Literature, 2005

York: Doubleday, 1957 (papildytas

red. H. Hoffmann, Monumenta

18. Contra imaginum calumniatores

D. A. Russell, Brill: Society

doctrine, daprs notes, manuscript

Museum (The I Tatti Renaissance

Harvard University Press, 2010

36. Heraclitus, Homeric Problems

sudaryt. E. G. Holt, 3 t., New

/ Die Chronik von Montecassino,

17. Collection des lettres de Nicolas

Turnhout: Brepols, 1995

33. F. Gilot, C. Lake, Vivre avec Picasso,

40. A. H. Kirkoras, Pasivaikiojimai

po Vilni ir jo apylinkes, Vilnius:
Mintis, 1991
41. Kocio Zamkowy czyli Katedra
Wileska w jej dziejowym,
liturgicznym architektonucznym

Paris : Calmann-Lvy, 1991 (1-as

i ekonomicznym rozwoju, t. 2,

leidimas 1965)

sudaryt. J. Kurczewski, Wilno:

34. The Greek Anthology (Loeb Classical

Library), sudaryt. W. R. Paton, 5 t.,
Harvard University Press, 1916
35. Guillelmus Durandus, Rationale

Nakadem i drukem Jzefa

Zawadzkiego, 1910
42. Krtka relacja o katafalku na
pogrzebie Wielmonego Im

Vilnius: Valstybin groins

1781 (Collection savoir: Lettres),

Divinorum officiorum IIV

Pana Jana Feliksa Szyszki, stolnika

literatros leidykla, 1961

sudaryt. M. Bukdahl, M. Delon,

(Corpus Cristianorum Continuatio

Brasawskiego, chorego wojsk

778

779

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

W. K. Litewskiego, w Poocku u

p r i e d a i / T r u m pa b i b l i o g r a f i j a

48. Lietuvos dailinink odynas, t. 1:

56. Mlancholie. Gnie et folie en

64. G. Paleotti, Discorso intorno alle

oo. Bernardynw roku 1770 dnia

XVIXVIII a., sudaryt. A.Paliuyt,

Occident, kat., sudaryt. J. Clair ir kt.,

imagini sacre e profane (1582)

6 miesica lutego erygowanego,

Vilnius: Kultros, filosofijos ir

Paris: Gallimard, 2005

(Monumenta studia instrumenta

Gazety Wileskie / Addytament do

meno institutas, 2005

Gazet Wileskich, 1770 03 02

49. Lietuvos Katalik Banyios kronika,

57. The Montias Database of 17

th

Century Dutch Art Inventories

t. 3: nr. 1622; 19751976m., Chicago:

(research.Frick.org/montias/

raitel Mariana Veriovkina, Vilnius:

LK Religins alpos rmj sjunga,

home)

Kultros, filosofijos ir meno

1976 (www.lkbkronika.lt)

43. L. Laukait, Ekspresionizmo

institutas, 2007
44. Laurynas Guceviius ir jo epocha
(Acta Academiae Artium Vilnensis,
t. 32), sudaryt. R. Butvilait,

50. Lietuvos metratis: Bychovco

58. H. Mount, A Lust for Window Sills.

A Lovers Guide to British Buildings

liturgica, t. 25), Libreria Editrice

Vaticana, Cad&Wellness, 2002
65. A. Paliuyt, 1647 m. Liubios
kunstkameros inventorius,
Menotyra, 1996, nr. 2, p. 43-63
66. Pausania, Guida della Grecia, Libro

kronika (Lituanistin biblioteka,

from Portcullis to Pebble-Dash,

I: LAttica, Fondazione Lorenzo Valla,

t. 10), Vilnius: Vaga, 1971

London: Little Brown, 2008

Arnoldo Mondadori editore, 1982

51. Lietuvos Respublikos meno krjo

59. H. Nagys, Dailininko Viktoro

67. Das Portrt, sudaryt.

V.Jankauskas, Vilnius:

ir meno krj organizacij statuso

Vizgirdos krybinis kelias.

R. Preimesberger, H. Baader,

VDA leidykla, 2006, p. 167168

statymas, Valstybs inios, 1996,

Apybraios jo 50 met amiaus

N. Suthor, Dietrich Reimer, 1999

nr. 84-2002; Valstybs inios, 1998,

sukakt minint, Aidai, 1953, nr. 9,

Buonarroti pubblicate coi ricordi

nr. 111-3058; Valstybs inios, 2004,

p.411417

ed i contratti artistici, sudaryt.

nr. 153-5573; Valstybs inios, 2010,

G. Milanesi, Firenze: Olliver, 1875

nr. 137-7002 (www.lrs.lt)

45. Le lettere di Michelangelo

46. Leonardo, Trattato della pittura

condotto sul Codice Vaticano

52. Magister Gregorius, Narracio de

Mirabilibus Urbis Romae, sudaryt.

Urbinate 1270 preceduto dalla Vita di

R. B. C. Huygens, Leiden: Brill,

Leonardo di Giorgio Vasari, sudaryt.

1970

S. Bordini, Roma: Newton, 2006

47. Lietuvos Aukiausiojo Teismo

53. H. Maguire, Epigrams, Art, and

the Macedonian Renaissance,

60. Nepriklausomyb atm i mans

konkret prie, dailtyrinink
R. Rachleviit kalbina tapytoj
M. Skudut, Kultros barai, 2008,
nr. 11, p. 3640
61. Opus Caroli regis contra synodum
(Libri Carolini) (Monumenta

68. Poussin, Lettres et propos sur lart,

sudaryt. A. Blunt, Hermann, 1964
69. R. M. Rilke, Auguste Rodin, Vilnius:
Aidai, 1998
70. C. Ripa, Iconologia, sudaryt.
P. Buscaroli, Milano: TEA, 1992
71. Stendhal, Promenades dans Rome,
Paris: Gallimard, 1997
72. M. Stryjkowski, O pocztkach,

Germaniae Historica, Concilia,

wywodach, dzielnociach, sprawach

Baudiamj byl skyriaus

Dumbarton Oaks Papers, t. 48,

t. 2, priedas 1), sudaryt. A.Freeman,

rycerskich i domowych sawnego

iplstins septyni teisj

1994, p. 106

P. Meyvaert, Hannover: Hahnsche

narodu litewskiego, emojdzkiego i

Buchhandlung, 1998

ruskiego6 przedtym nigdy od adnego

kolegijos 2007 m. lapkriio 6 d.

nutartis baudiamojoje byloje
S. P., V. V., V. S. pagal BK 192 str.
1 d., Nr. 2K-7-495/2007 (www.

54. R. Malaauskas, Dontt Tell His

Mother About This, Mousse, nr. 26,
2010, November, p. 218223
55. Manifesti del Futurismo (Carte

62. Ovidijus, Metamorfozs, Vilnius:

Vaga, 1979
63. O. Pcht, Buchmalerei des

ani kuszone, ani opisane,

z natchnienia Boego a uprzejmnie
pilnego dowiadczenia, Warszawa:

lat.lt/3_nutartys/senos/nutartis.

dartisti, t. 104), sudaryt. V. Birolli,

Mittelalters. Eine Einfhrung,

Pastwowy Instytut Wydawniczy,

aspx?id=32080)

Milano: Abscondita, 2008

Mnchen: Prestel-Verlag, 1984

1978

780

781

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

73. J. iauinait-Verbickien, ydai

Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts
visuomenje. Sambvio aspektai,
Vilnius: ara, 2009
74. ventasis Ratas. Senasis ir
Naujasis Testamentas, Vilnius:

Bildungsverbandes der Deutschen

A sme n va r d i r o d y k l

Buchdrucker, 1928)
80. J. Umbrasas, Lietuvi tapybos raida
19001940. Srovs ir tendencijos,
Vilnius: Mokslas, 1987
81. G. Vasari, Le Vite dei pi eccellenti

Katalik pasaulio leidykla, 1998

architetti, pittori, et scultori italia...,

(www.biblija.lt)

t. 12, Einaudi tascabili, 1986

(supaprastintas vertimas

Albrechtas V, didikas 100

Lietuvoje, sudaryt. N. Markauskait,

liet. k. G. Vasari, ymiausi

Abetz, Otto Friedrich 564

Alcherio, Giovanni 284, 288

S.Maslauskait, Vilnius: Lietuvos

tapytoj, skulptori ir architekt

Ablamoviius-Gluchovas, Liudvikas 662

Alciato, Andrea 279

nacionalinis muziejus, 2009

gyvenimai, Vilnius: Vaga, 2000)

Abramoviius, Mikalojus 646

Aleksandras II, imperatorius 473

75. ventojo Kazimiero gerbimas

Ackermann, Hans Christoph 476

Aleksandras VI, popieius 681

Philes on the Theotokos ts Pgs

F. Valdinoci, Roma: CasadeiLibri

Adalbertas Vaitiekus, ventasis 693, 700

Aleksandras Jogailaitis 661

and Its Art, Dumbarton Oaks

Editore, 2010

Adam, Robert 535537

Aleksandras Makedonietis 423, 445

Adomnas, Mantas 13, 531, 541

Aleksandraviius, Petras 672

Wydanie jubileuszowe, t. 11,

Adomonis, Juozas 289

Aleksandraviit, Aleksandra 13, 250,

Warszawa: druk Jzefa Ungra, 1879

Adomonis, Tadas 152

273, 280, 296, 304, 449, 454, 482,

Adrijanas, imperatorius 460

490

76. A. M. Talbot, Epigrams of Manuel

Papers, t. 48, 1994, p. 135165

77. Theories and Documents of
Contemporary Art: a Source Book of
Artists Writings, sudaryt. K. Stiles,
P. Selz, University of California
Press, 1996
78. Theories of Modern Art: A Source

82. Vite di Caravaggio, sudaryt.

83. Wybr pism J. I. Kraszewskiego.

84. The Writings of Marcel Duchamp,

sudaryt. M. Sanouillet ir

Adrijanas I, popieius 254, 613

Alembert, Jean le Rond de 287

E.Peterson, Da Capo Press, 1989

Adrijanas II, popieius 621

Alexakis, Alexander 597, 602, 777

Affron, Matthew 80

Alexander, Jonathan J. G. 28

85. www.vangoghletters.org,

Book by Artists and Critics,

sudaryt. L. Jansen, H. Luijten,

Agamemnonas 168, 172

Alfredas, ventasis 423

sudaryt. H. B. Chipp, University of

N. Bakker, 2009

Agrippa de Nettesheim 109

Algirdas, kunigaiktis 442

Agucchi, Giovanni Battista 149

Aliauskas, Vytautas 13, 14, 281, 282, 421,

California Press, 1968

86.
. 12 1918

Aistis, Jonas 569

423, 424, 427, 428, 430, 458, 459, 462,

A Handbook for Modern Designers,

Alantas, Vytautas 578

463, 466, 467, 470, 471, 475, 481, 526,

University of California Press,

Albani, Francesco 137

529, 530, 544, 584, 585, 596, 618, 625,

1995; 2-as leidimas 2006

t. 2: 17 10 1918 .,

Alberno, Alexander 155

(J. Tschichold, Die Neue Typografie.

oc:

Albertas Didysis 112

Allamanni, Luigi 372

Ein Handbuch fr zeitgemss

Alberti, Leon Battista 88, 198, 245, 246,

Altmann, Maria 725

Schaffende, Berlin: Verlag des

, 1959

79. J. Tschichold, The New Typography.

782

284, 353, 428

626, 630

Amalarijus i Meco 271

783

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

p r i e d a i / A s m e n v a r d i r o d y k l

Ambraziejus, ventasis 620

Aristotelis 106, 277, 279, 284

Baltruaitis, Jurgis 21

Bel, Antoine le 66

Amelang, James S. 371, 775

Armenini, Giovanni Battista 294

Balzac, Honor de 3539, 477, 524

Bell, Clive 52

Ammann, Jean Christoph 158161, 164,

Arnheim, Rudolf 217, 236, 237, 239

Bandinelli, Baccio 374

Bell, Margaret Alexis 346

Ar-Razi (Abu Bakr Mohammad Ibn

Barberini, Antonio 135

Bell, Vanessa 347

Barberini, Maffeo r. Urbonas VIII,

Bellini, Jacopo 445

165, 168, 173, 174

Zakariya al-Razi) 113

Andersch, Alfred 34
Andersen, Hans Christian 172

Atzymas, Emanuelis 549

Andrea del Verrocchio 681

Auber, Daniel Franois Esprit 683

Andrejev, Nikolaj 728

Augustas, imperatorius 74, 198, 626

Andrews, Anthony 531

Augustinas (Aurelijus Augustinas,

Barbora Radvilait
r. Radvilait, Barbora

Bellini, Vincenzo 684

Bellori, Giovanni Pietro 128, 133, 148,
149, 150, 226

Barkan, Leonard 476

Belmondo, Paul 567

Augustinas i Hipo), ventasis 271,

Barnes, Julian 34

Belting, Hans 21, 31, 3840, 777

369, 432, 608, 615, 616, 620

Barocchi, Paola 679

Benediktas XIV, popieius 125

Augustinas Kenterberietis, ventasis 24

Baroci, Federico 149

Benediktas, ventasis 438, 439

Andriuyt-ukien, Rasa 13, 73, 386,

394, 395, 568
Andriukeviius, Alfonsas 52, 54, 55, 93,

popieius

Augustyniak, Urszula 641

Baronas, Darius 281, 777

Benjamin, Walter 31, 516

Andronikas II, imperatorius 545

Augustyt, Justina 13, 396, 404

Baronien, Jrat 449

Benois-Mchin, Jacques 563565

Andronikas III, imperatorius 545

Avicena 113

Bartoszewicz, Julian 474

Benton, Thomas 216

Angelas Turietis 437

Avyius, Jonas 477

Bateson, Gregory 217

Benua, Aleksandr 384, 388392

Angelico da Fiesole r. Fra Angelico

Axentowicz, Teodor 42, 715

Batikljas (Batiklis) Magnesietis 460

Berenson, Bernard 130, 131, 348

Angelos Akotantos 247

Abe, Anton 752

Battcock, Gregory 90

Berna, Marie 117

Baudelaire, Charles 51, 52, 55, 106, 113,

Bernard, mile 46, 355, 356, 359, 362

98, 99, 155, 479, 517, 777

Antanas, ventasis 281

333, 477, 516, 524

Bernardas Klervietis, ventasis 271, 275,

Antanaviius, Valentinas 55

Antinis, Robertas 715

Baader, Hannah 781

Baumeister, Willi 79

Antliff, Marc 80

Bacciarelli, Marcello 504

Baxandall, Michael 197, 676, 775

Bernardino da Gianotis 675

Apelis 478, 497, 627

Baedeker, Karl 474

Bazilijus, ventasis 622, 623

Bernhard, Thomas 34, 35

Apollinaire, Guillaume 306, 516

Baglione, Giovanni 128, 148, 149

Bazin, Germain 31, 384

Bernini, Gian Lorenzo 467, 476, 527

Apolodoras 423

Bakker, Nienke 354, 361, 782

Bart, Emmanuelle 35

Bertin, Franois douard 323, 324

Appel, Wodzimierz 542

Bakst, Leon 387

Beauvoir, Simone de 567

Bertrand-Dorlac, Laurence 563

Apuljus 426

Balaiyt, Lina 13, 152, 554, 559, 691, 746

Becker, Felix 131

Bettagno, Alessandro 347

Arbitblatas, Neemija 380

Bal-Blanc, Pierre 192

Beckmann, Max 78, 79

Beuys, Joseph 158175, 779

Archer, Thomas 535

Baldinucci, Filippo 128

Bede 433

Biaostocki, Jan

Arelijus 626

Baliutyt, Elena 515

Bdos de Celles, Franois 250

Bialozaras, Jurgis 450, 452

Ariosto, Ludovico 445, 446, 476, 478

Ball, Philip 775

Beethoven, Ludwig van 168, 389

Biebrach, Kurt 564

Aristjas Prokonesietis 459

Balla, Giacomo 213

Beier, Otto Hans 78

Bielinskis, Mykolas 705

784

279, 436

785

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

p r i e d a i / A s m e n v a r d i r o d y k l

Buffon, Georges Louis de (Leclerc

Bignamini, Ilaria 664, 667, 778

Boneris, Severinas 675

Bouvelot, Quentin 370

Bileviius, Kazimieras 457

Bonger, Andries 357

Bouvet, Joachim 456

Bilhres de Lagraulas, Jean 679

Bonifacas, ventasis 24

Bradley, John Lewis 346

Bugailikis, Peliksas 384

Birkin, Jane 35

Bonitzer, Pascal 36, 37

Brandi, Cesare 680

Bukauskait, Evelina 13, 380

Birolli, Viviana 207, 780

Bonnard, Abel 560, 564, 566

Braque, Georges 412

Bukdahl, Else Marie 57, 68, 72, 778

Birinis, Petras 747

Bonnard, Pierre 44

Braz, Osip 391

Burba, Jonas Juozas 430

Byatt, A. S. (Antonia Susan Duffy)

Bonnefoy, Yves 122, 516

Brazdionis, Bernardas

Burckhardt, Jacquelin 158, 174, 779

Bonner, Jelena 720

Braziulis, Alfonsas Vytautas 393

Burd, Van Akin 346

Byron, George Gordon 330, 331, 333

Borchardt, Ludwig 723

Breaseale, William 149

Burdorf, Dieter 476

Byron, Robert 539

Borde, Jean-Joseph de la

Bredekamp, Horst 100, 101

Burnyt, Auksa 14, 73, 405, 560

Breker, Arno 78, 383, 560568

Burton, Robert 110, 112, 113, 117

Bremond, Abb 77

Buscaroli, Piero 273, 781

Brentingen, Franz (?) 339

Butvilait, Rasa 13, 702, 707, 780

480

Bytautait, Emilija r. ilingien

Bytautas, Jonas 651, 657
Blake, William 387, 395
Blays-Blaeviius, Aleksandras
Bloch, Ferdinand 725

r. Laborde, Jean-Joseph de
Bordini, Silvia 283, 285, 296, 775, 776,
780
Borghese, Camillo (Paulius V, popieius) 140

de Buffon) 329, 472

Breton, Andr
Bright, Timothy 106

Bloch-Bauer, Adele 725

Borghese, Scipione 139

Brodskis, Josifas 720

Cadran 110

Blundel, Henry 667

Borisas, ventasis kunigaiktis 281, 282

Brogien, Romana 348

Cahill, Holger 729

Blunt, Anthony Frederick 205, 535, 536,

Borowski, Jan 749, 751

Brown, Lancelot Capability 541

Calabrese, Omar 370

Borromeo, Carlo r. Karolis Boromiejus

Brunelleschi, Filippo 197

Calandrino (Giovanozzo di Pierino) 496

Borromeo, Federico 101, 198, 626, 629,

Bruno di Giovanni dOlivieri 496

Calcar, Jan Steven van 249

540, 775, 781

Boccaccio, Giovanni 477, 479, 494497,

Bruno, Giordano 303, 629

Cameron, David 539, 541

Boccassini, Daniela 445

Borromini, Francesco 535

Brusatin, Manlio 116

Campanella, Tommaso 167, 303, 728

Boccioni, Umberto 213, 214

Boruta, Kazys 477, 569

Brzezina, Maria 647

Campbell, Joseph 423

Bochnak, Adam 699

Bosch, Hieronymus 177

Bubnyt-Montvydien, Karolina

Canova, Antonio 138, 423, 543, 724

Bcklin, Arnold 117, 118

Bosse, Abraham 286

Bodley, Thomas

Bossi, Laura 122

Buas, Bernardas 672

101, 133150, 457, 467, 468, 470, 479,

Bogdanien, Egl Ganda 289

Botticelli, Sandro 76, 197, 478

Buit, Diana 39

782

Bhmer, Ursula

Boucher, Franois 59, 60, 69, 70

Budreika, Eduardas 706

Carena, Felice 380

Boiardo, Matteo Maria 445

Bouet, Pierre 434

Budrys, Stasys 513, 514

Carlyle, Thomas 346

Boileau-Despraux, Nicolas 205

Bourdelle, mile Antoine 227, 427

Buesche, Albert 565

Carpaccio, Vittore 34

Boissere, Sulpiz 19, 20

Bourdon, Sbastien 60

Buffalmacco (Bonamico di Cristofano)

Carr, Carlo 213

Bolakov, Sergej 281

Bourneville, Dsir Magloire 119, 120

630, 778

778

786

13, 690, 691, 753, 764

479, 496

Caravaggio, Michelangelo Merisi da

Carracci, Agostino 148, 224, 226, 625

787

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

p r i e d a i / A s m e n v a r d i r o d y k l

Chantelou, Paul Frart 200, 202, 206

Colbert, Jean Baptiste 149, 225

iurlionis, Stasys 392

Chaplin, Charlie 568

Cole, Thomas 216

iurlionyt-Karuien, Valerija 200,

Carracci, Ludovico 224, 226, 625

Charcot, Jean Martin 119, 120

Colonna, Martio (Filippo I) 140

Carrara, Francesco Novello di 292

Chardin, Jean Baptiste Simon 6063,

Comar, Philippe 116

iikas, Saulius 184

Condivi, Ascanio 679

udovskij, Valerijan 391

Carracci, Annibale 138, 143, 145, 148,

149, 205, 224, 226, 467, 625

Cartier-Breson, Henri 572

70, 71

392, 778

Casanova, Francesco 66

Charpentier G. 319

Cone, Michle C. 563

Casanova, Giacomo 369

Chia, Sandro 175

Connor, Steven 775

Casanova, Giovanni Battista 427

Chigi della Rovere Albani, Sigismondo

Conrads, Rudolf 563

Da Costa Kaufmann, Thomas 646

Cooper, Anthony Ashley 19

Dal Pozzo, Cassiano r. Pozzo,

Casorati, Felice 78

666

Cassiano dal

Castellini, Giovanni Zaratino 279

Chigi, Agostino 426

Corinth, Lovis 78, 130

Cataldi, Filippo 662

Chigi, Flavio 662

Corot, Jean Baptiste Camille 76, 77, 88

Dalai Lama 175

Cate, George Allen 346

Chipp, Herschel B. 155, 782

Courbet, Gustave 39, 55, 201

Dali, Salvador 319, 377, 583

Cavalier dArpino (Cesari, Giuseppe)

Chochlova, Olga 416

Courtauld, Samuel 535

Damase, Jacques 564

Chodkeviius, Aleksandras 698

Cranach, Lucas 75, 78, 81, 640

Dambrauskas, Antanas 445, 482

Cavalletti, didik gimin 138

Chodzka (Chodko), Ignacas 472

Crescentij, Melchiore 137

Daniel, Sergej 240

Ceidler, Michail 685

Chominskis 704

Crescentij, Virgilio 137

Dante Alighieri 197, 330, 331, 476, 496,

Celan, Paul 97, 99

Christo ( ) 764

Crocchi, Vincenzo 667

Cellini, Benvenuto 370, 372, 375377, 778

Churginas, Aleksys 496

Cucchi, Enzo 158175, 779

Darwin, Charles 119

Cenci, Beatrice 136

Ciceronas 273, 274, 279, 353, 619, 767

Cukermanas, Eugenijus Antanas 55,

Daudet, Lon 120

Cennini, Cennino 198, 284, 288, 290,

Cieri Via, Claudia 476

133, 134, 137, 467, 468

292295, 778

9399, 772

524, 681

Daudet, Lucien 120

Daukantas, Feliksas 672

Cimabue 86, 127, 496

Cini, Giovanni 675

Daumantas, Vladas 655

Citvaras, Linas 402

aikovskij, Piotr 389

Dausa, Algirdas 718

Cerasi, didik gimin 138

Citvarien, Daiva 402

artoriskis, Adomas Jurgis 231, 233

Davenport-Hines, Richard 348

Cesano, Gabriele 372

Clair, Jean 106, 116, 121, 122, 781

elinis, Benvenutas r. Cellini, Benvenuto

David, Jacques Louis 86

Cesari, Giuseppe r. Cavalier dArpino

Clark, Kenneth 516

erbulnas, Klemensas 152

Davidson Reid, Jane 476

Czanne, Paul 4246, 78, 86, 200, 236,

Clemente, Francesco 176

ilvinait, Marijona 366

Davril, Anselmus 251, 779

Cocchi, Antonio 376

iurinskas, Mintautas 542

De Chirico, Giorgio 107

Cezaris r. Julijus Cezaris

Cocteau, Jean 564, 568

iurlionien (Kymantait-iurlionien),

De la Tour, Georges 89

Chambers, Ephraim 287

Codde, Pieter Jacobsz 113

Chambers, William 537, 538

Cohen-Mushlin, Aliza 712

Chanruechachai, Pattara 188

Cointrel (Contarelli), Mathieu 137, 468

Cento, Giovanni Francesco da

r. Guercino

242, 347, 364, 367, 383, 752

788

Sofija 390, 394

iurlionis, Mikalojus Konstantinas 200,
348, 386395, 575, 778

De la Tour, Maurice Quentin 6366, 71

De Poitier, Diane 110
De Tolnay, Charles 681
789

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

Declercq, Georges 431

Degas, Edgar 383
Dei Dondi, Giacomo (Jacopo) 110
Del Monte, Francesco 135, 136

p r i e d a i / A s m e n v a r d i r o d y k l

Didiokas, Vladas 397400, 402404,

Dubeneckien-Kalpokien, Olga
320, 715

Didiokien (Gorochova), Barbora

13, 320, 396, 397, 402404, 779

Eidukeviius, Vladas 479, 650653, 658,

659

(ved-Dubeneckien-Kalpokien)

652

Eigminas, Kazys 772

Dubeneckis, Vladimiras 729

Eisenmenger, Rudolf 77

Diez, Julius 77

Dubrovickis, Jonuas 698

Eyck, Johann van 129

321324, 326, 327, 332, 333, 361, 572,

Dimier, Abel 327

Dubrovski (), Piotr 474

Eyck, ber (Hubert) van 129

778

Diokletianas, imperatorius 375

Duchamp, Marcel 31, 39, 217, 219223,

El Greco 89

Delacroix, Eugne 32, 37, 55, 226, 319,

782

Elena, ventoji 616

Delarebeyrette, Franois Joseph 354

Dionisijus i Furnos 247

Delisle 202

Dionizas (Pseudo Dionizas) 629

Della Francesca, Piero 88, 89, 272

Dionizas Areopagietis 629

Della Porta, Giovanni Battista 112

Dix, Otto 78, 82, 177, 178

Duden, Anne 34

Eliot, Thomas Stearns 217

Delon, Michel 57, 69, 70, 778

Dyck, Antoon van r. Van Dyck, Antoon

Dufresne, Abel Jean Henri 325

Elkins, James 40

Dembovskyt-Romerien, Sofija 320

Dlugoas (Dugosz), Jonas 437, 447

Dumas, Alexandre 376

luard, Paul 418, 568

Demetrijus 133

Dmachauskas, Vincentas 683

Dumius, Jonas 431

Elbieta I, karalien 114

Demont, Paul 122

Dobrowolski, Tadeusz Wincenty 42

Duncan, Isadora 524

Enkel, Christopher 110

Demus, Otto 28

Dobuinskis, Mstislavas 386, 392395,

Dunoyer de Segnozac, Andr 564

Erazmas Roterdamietis 353

Duchenne (de Boulogne), Guillaume

Benjamin Amand 119

Elgin (Bruce, Thomas), Elgino grafas 723

Eliade, Mircea 423

Duquesnoy, Franois 149

Erbslh, Adolf 365

Derain, Andr 564, 572

Dodwell, Charles Reginald 28

Drer (Holper-Drer), Barbara 352

Erenburg, Ilja 307

Derekeviius, Kostas 177, 185, 235,

Dolinskas, Vydas 699

Drer, Albrecht 78, 107, 109, 246, 286,

Erizzo, Sebastiano 279

Depero, Fortunato 213

240242, 778

570

318, 349353, 779

Domenichino 137, 147, 149, 205

Este, Antonio de 543

Desargues, Girard 286

Donatello 520

Drer, Hans 351, 353

Este, Ippolito de 372, 373

Descartes, Ren 94

Dongen, Kees van 564

Diauktas, Silvestras 672

Estouteville, Guillaume de 467

Despiau, Charles 78, 560, 564, 567

Doni, Anton Fracesco 275, 279

Despotes, Alexandre Franois 66

Dostojevskij, Fiodor 318

Eustatijas, ventasis kankinys 281

Dtaille, douard Jean Baptiste 358

Dovydaitis, Jonas 479, 506, 512514, 779

Eastlake, Charles L. 288

Euzebijus Cezarietis 432, 433, 582, 616

Deziderijus 438440

Dovydaityt, Linara 13, 48, 99, 157, 177,

Ebann, Vasilij (Wolf) 685

Diagilev, Sergej 391, 393

187, 235, 242, 669, 673

Eupompas i Sikyono 134

Eduardas III, karalius 518

Diaz de la Pea, Narcisse Virgile 354

Drazdauskien, Rasa 14, 385, 531

Egerija 456

Falconet, tienne Maurice 57, 68, 71

Dickinson, Rachel 346

Drma, Vladas 48, 152, 706

Eggenfelder, Ignacas Ernestas de 151

Fanfani, Pietro 679

Diderot, Denis 51, 57, 59, 6365, 6772,

Drijvers, Jan Willem 616

Eglitis, Viktors 576

Fara, Giovanni Maria 349, 779

Droblyt, Danguol 515

gret, Dominique 563

Farnese, Alessandro 426

Drost, Julia 73, 560, 775

Eidrigeviius, Stasys 746, 753, 758, 759

Farnese, didik gimin 423

287, 778
Didiokas, Jurgis 404
790

791

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

p r i e d a i / A s m e n v a r d i r o d y k l

Faupel-Drevs, Kirstin 272, 775

Frisch, Teresa Grace 661, 775

Gelfreich, Vladimir 729

Gleeson, Janet 480

Feidijas (Fidijas) 134, 460

Froissart, Jean 518, 519

Geneviius, Giedrius E. 319

Glikonas 134

Flibien, Andr 206

Fromantin, Eugne 457

George (Jarociski), (Jerzy) Waldemar

Glinskis, Rimantas 317, 776

Ferdinandas II, imperatorius 642

Fuga, Ferdinando 742

Fermor, Patrick Leigh 539

Fuhse, Franz Louis 109

Gerbillon, Jean Franois 456

Glorieux, Guillaume 636

Ferrari, Gaudenzio 246

Fust, Johann 270

Gricault, Theodore 32, 34, 39, 324, 332

Gbel, Otto 77

Gericaut 202

Godard, Jean Luc 36, 37

Fetti, Domenico 107

73, 76, 7982

Globiius, Samuelis Rapolas 544

Filostratas Jaunesnysis 100

Gerliakien, Veronika 554, 583

Godliauskas, Liucijus 472

Filostratas Vyresnysis (Lemnietis)

Gabriel, Jacques Ange 74

Grme, Jean Lon 120

Godwin, William 328

100, 478

Gaddi, Agniolo 292

Gersaint, Edmes Franois 636

Goebbels, Joseph 76, 566

Finlay, Victoria

Gaddi, Taddeo 292

Gerson, Paula Lieber 436, 775

Goethe, Johann Wolfgang von 19, 20,

Fiorato, Adelin Charles 679

Gailius, Antanas 14, 354, 518

Gervazas Kenterberietis 437

Fleming, John 52

Galaun, Paulius 41, 42, 216, 384, 386,

Geta, Antonio 276

Fomina, Julija 14, 105, 106

Fontana, Lucio 97
Foucault, Michel 33, 34

392394, 571, 579, 706, 714, 715, 778

Galdikas, Adomas 41, 43, 215, 570, 571,
650, 652, 653, 660, 749751

376, 457, 469

Gogh, Elisabeth Huberta du Quesne

Gheeraerts, Marcus 114

van r. Van Gogh, Elisabeth

Ghiberti, Lorenzo 154, 197

Huberta du Quesne

Gibbons, Grinling 535

Gogh, Jo Gezina Bonger van r.

Van Gogh, Jo Gezina Bonger

Galenas, Klaudijus 106

Giedraitis Jurakas, Ksaveras 702, 706

Galinis, Vytautas 49

Gigliotti, Giovanni 278

Gogh, Theo van r. Van Gogh, Theo

Fragonard, Jean Honor 86

Galinsky, G. Karl 476

Gillet, Louis 73, 74, 80

Gogh, Vincent van r. Van Gogh, Vincent

Frascina, Francis 90

Gall, mile 120

Gilot, Franois 405, 417418, 779

Gogh, Willemina Jacoba van r.

Frazer, James Georg 462

Gallo, Jacopo 678680

Ginzburg, Carlo 30, 316, 776

Frediani, Giambattista 744

Garca de Orta 111

Giorgione 34, 133, 135

Goya, Francisco 32, 36

Freedman, Luba 476

Gasinas, Jonas 178

Giotto di Bondone 86, 89, 127, 292, 479,

Golan, Romy 80

Freeman, Anne 617, 781

Gaskell, Ivan 103

Freitag, Wolfgang M. 775

Gassies, Jean Baptiste Georges 383

Giovanelli, Giuseppe 667

Goldwaithe, Richard 662

Frey, Agnes 352

Gauguin, Paul 39, 43, 44, 46, 355, 359,

Gira, Liudas 378381

Gobiowski, ukasz 474

Girdzijauskait, Audron 721

Gombrich, Ernst 516

Fra Angelico (Angelico da Fiesole)

128, 501

494498

Van Gogh, Willemina Jacoba

Goldstein, Carl 776

Fresne, Raphael du 300

362, 572, 576

Freud, Sigmund 120, 568

Gaulle, Charles de 32

Gisler, Jean Robert 476

Goncourt, Edmond 120, 319, 516

Frezzato, Fabio 290, 295

Gautier, Thophile 120

Giustiniani, Vincenzo 101, 137, 138

Goncourt, Jules 120, 319, 516

Fried, Michael 92

Gediminas, kunigaiktis 429, 430, 442

Glaubicas, Jonas Kristupas 151, 153, 676,

Gonzaga, Aloyzas 123, 125

Friedrich, Caspar David 77, 78

Geffroy, Gutave 520

Friesz, Othon 564

Gelazijus, popieius 624

792

688
Glebas, ventasis kunigaiktis 281, 282

Gonzaga, Ferdinando 142

Gonzaga, Ferrante 125
793

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

p r i e d a i / A s m e n v a r d i r o d y k l

Goraiskis, Kristupas 641

Grikeviius, Almantas 718

Gurskas, Albertas 289

Hermann, Paul 78

Goraiskis, Marcijonas 641

Grimm, Friedrich Melchior 67

Gutauskas, Leonardas 477

Hermanovskis, Motiejus 704

Goraiskis, Petras 641

Grimm, Herman 129

Guevskis (Guewski), Andrejus 449

Hermanovskyt, Anel 704

Goreckis, Valentinas 703

Grinceviit, Ona r. Mlynarskien,

Gring, Hermann 565

Ona

Hermanovskyt-Guceviien, Bogumila
r. Guceviien, Bogumila

Grikeviius, Petras 717

Haag, Herbert 26

Herodotas 431, 455, 459

Grikoviius Kimbaras Albertas 698

Hamilton, Gavin 666

Herzfeld, leidjai 308

Gossaert (Gossart), Jan 39

Grybas, Vincas 478

Hamsun, Knut 182

Hesiodas 425, 459, 478

Gotautas, Albertas 692, 698701

Grosse, Hans 339

Hansen, Kristin 340

Hesse, Hermann 182

Gotautas, Jonas 701

Grosz, George 79, 82, 177, 178

Hardie, Philip 476

Hester, Nathalie 457

Gotautas, Martynas 693, 701

Gruby, David 357, 358, 360

Harinngton, John 446

Heusenstamm, Sebastian von 627

Gotautas, Stanislovas 694, 697

Grn (Baldung, Hans) 78

Harris, John 287

Higinas 423

Gotautien, Sofija 693, 694, 697, 701

Grnewald, Matthias 7577, 81

Harrison, Charles 50, 90, 222, 777

Hildebrand, Adolf von 78

Goupil, Adolphe 358

Guceviien (Hermanovskyt-Gucevi-

Haskell, Francis 20

Hildesheim, Franz 111, 114

Haussmann, Georges Eugne 383

Hilliard, Nicholas 114

Hautecoeur, Louis 564

Hipokratas 106

Gosievskis (Gsiewski), Vincentas

450, 452

Grabar, Andr 21
Gradeva, Rossita 713

ien), Bogumila 702

Guceviien (Zakoviit-Guceviien)

Hauttmann, Max 22

Hirsh, Theodor 434

Grays, Bronius 177, 185

Guceviius, Konstantinas 702

Hawksmoor, Nicholas 531, 533535, 541

Hirshorn, Joseph H. 120

Graud, Loris 192

Guceviius, Laurynas 385, 702, 704707,

Heartfield, John 308

Hirst, Michael 681

Hebborn, Eric 295

Hitler, Adolf 7377, 7981, 118, 383, 565,

Grayson, Cecil 428

Gre (), Aleksej 473

704

780

566, 724

Guceviius, Stanislovas 702

Hedeliai, skulptoriai 676

Guceviit, Filomena 702

Heidegger, Martin 95

Hleboviius, Karolis 451

Greenberry 286

Guceviit, Modesta 702

Heine, Heinrich 51

Hofer Edigna Prancika 151

Greuze, Jean Baptiste 64, 71

Gudaitis, Antanas 41, 178, 180, 181, 215,

Held, Jutta 200, 226, 776

Hofer, Elzbieta 151

Greenberg, Clement 40, 52, 55, 83,

9092, 201, 779

Grigalius Didysis, popieius 251, 253,

258, 259, 463, 606, 615
Grigalius Turietis 433
Grigalius X, popieius 270

Hendel, Richard 305, 311

Hofer, Karl 7881

Gudaviius, Edvardas 156, 711

Henrikas Latvis 433

Hofer, Prancikus Ignacas 151153

Guercino (Cento, Giovanni Francesco da)

Hepworth, Barbara 55

Hofer, Prancikus Ksaveras 151

Herakleitas (Heraclitus) Stoikas

Hofer, Simonas Tadas 151

216, 227, 570, 572, 579

144, 467, 468, 470

(Alegorininkas) 424, 425, 779

Hoffmann, Ernst Theodor Amadeus 477

Grigalius XIII, popieius 225, 431

Gurin, Pierre Narcisse 332

Grigaraviit, Aura 14, 251, 321

Guitry, Sacha 564

Herakleitas Efezietis 425

Hoffmann, Hartmund 438, 778

Grigoraviien, Erika 13, 18, 31, 40,

Guys, Constantin 477

Herbert, Zbigniew 516

Hoffstaeter, Juozapas Ignacas 151

Gurlitt, Fritz 117

Hermanas Vartenberg 434

Hofmann, Hans 91

158, 176
794

795

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

p r i e d a i / A s m e n v a r d i r o d y k l

Hofmannsthal, Hugo von 115

Iofan, Boris 729

Javlenskij, Aleksej 363, 365367

Julijus Toledietis 433

Holczpock, Pernhart 351

Irena, imperator 613

Jean du Tillet 613

Jung, Carl Gustav 93

Holt, Elizabeth Gilmore 779

Irons, Jeremy 531

Jeanneau, Guillaume 155

Juozapas Flavijus 432

Holuboviius, Jonas 745

Ivanov, Viaeslav 392

Jedzinskait-Kuizinien, Ieva 444

Juozapaviius, Motiejus 651

Homeras 24, 113, 174, 422, 424426, 478,

Izidorius Sevilietis 433

Jekaterina II, imperator 62, 71

Juraas, Jonas 720, 721

Jelskis, Karolis 706

Juraien, Aura Marija r.

487, 534, 628

Sluckait-Juraien, Aura Marija

Honour, Hugh 52

Jelskis, Kazimieras 233, 706

Honthorst, Gherrit (Gherand) van 148

Jablonskien, Lolita 13, 83, 92

Jenkins, Thomas 667

Jurginis, Juozas 434

Horacijus 302, 353, 487

Jacknas, ibartas 53

Jeronimas, ventasis 433, 619, 622

Jurgutis, Vytautas 772

Hornsby, Clare 664, 667, 778

Jackut, Asta 14, 334, 344

Jodko J. O. 685

Jurgutis, Vladas 714716

Houdon, Jean Antoine 224

Jacopo della Quercia 681

Jogaila, karalius 441, 443, 700

Justi, Carlo 129

Houvalt (Houvaltien, Houwalt),

Jakimaviius (Jachimowicz), Rapolas 745

John, Elton 535, 541

Justinianas 431
Jukeviius, Alfonsas 654, 655

Jankauskas, Vidmantas 702, 780

Johns, Jasper 97

Hugo, Victor 684

Jankeviien, Alg 48

Jokbas Voraginietis 583

Hugonas Viktorikis, palaimintasis 271

Jankeviit, Giedr 13, 14, 21, 22, 30,

Jokbas, ventasis apatalas 456

Barbora 747751

Hugues, Henri 323

41, 48, 49, 133, 150, 199, 201, 207, 215,

Jonas Damaskietis 247, 582, 605, 608, 614

Kafka, Franz 568

Huygens, Robert Burchard Constantijn

216, 227, 289, 290, 295, 296, 305, 312,

Jonas Ernestas 642

Kahlo, Frida 319

316, 320, 349, 353, 371, 372, 377, 378,

Jonas Geometras 491493

Kahn, Didier 57, 779

Huysmans, Joris Karl 120

381, 385, 403, 405, 467, 471, 475, 481,

Jonas Kriktytojas, ventasis 254

Kairiktis, Vytautas 348

Hull, Rod (Rodney Stephen) 541

506, 514, 517, 518, 525, 526, 568, 569,

Jonas Malalas 432

Kairiktyt, Elvyra 320, 689

Hulse, Clark 446

580, 649, 658, 660, 664, 668, 669,

Jonas, ventasis 281

Kaladinskait, Auks 152

Hulsker, Jan 361

673, 678, 681, 709, 714, 716, 726, 727,

Jonckheere, Koenrad 102

Kaamajska-Saeed, Maria 700

Hunt, Lynn 67

730, 746, 747, 752, 779

Jones, Inigo 534, 538

Kalinauskas, Juozas 513

Janniot, Alfred 567

Jones, Pamela M. 626, 629, 778

Kalinauskas, Vytautas 672

Janonien, Rta 13, 228, 234, 435, 499,

Jones, Thom 535

Kalpokas, Petras 289, 512, 649651, 653,

463, 780

Hutin 66

505, 779

Jonynas, Vytautas Kazimieras 215, 570, 652

657, 659, 715

Ifikratas 460

Jansen, Leo 354, 361, 782

Jonuas, vyskupas 675

Kalpokas, Rimtas 47

Im Hoff, Bastian 349, 350

Janson, Horst W. 104, 778

Jovaias, Albinas 447

Kalvinas, Jonas (Jehan Cauvin; Calvi-

Im Hoff, Hans 351

Januleviius, Viktoras 747

Juas, Meislovas 432, 776

Impey, Oliver 646

Jaroevait, Ksenija 526, 528, 530, 779

Juliart 66

Kanabis (Kanabes), Hilarionas 548

Ingres, Jean Auguste Dominique 39, 86,

Jaroeviius, Antanas 653

Julijus II, popieius 277, 279

Kandinskij, Vasilij 85, 365

Jasas, Rimantas 428, 434, 447

Julijus Cezaris 382, 487

Kanoldt, Alexander 365

200, 226, 779

796

nus) 115, 613

797

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

p r i e d a i / A s m e n v a r d i r o d y k l

Kant, Immanuel 75, 83, 91

Kitschen, Frederike 73, 82, 560, 775

Konradas III, imperatorius 434

Kubilius, Vytautas 49

Karalius, Laimontas 687, 776

Klee, Felix 319

Konstan, David 424, 779

Kulakauskas, Telesforas 215, 508, 570

Karatajus, Vladas 181, 672

Klee, Paul 7981, 319, 365

Konstantinas Didysis, imperatorius

Kuninas, Jurgis 477

Karavajeva, Julija 13, 207

Klein, Yves 97

Kariniauskait, Genovait 672

Klein, William 572

Konstantinas V, imperatorius 608

Kunigas Teofilis r. Teofilis

Karolis Boromiejus (Carlo Borromeo),

Klemensas III, popieius 269, 270

Kontrimaviius, Tautvydas 514

Kuras, Algimantas 177, 182, 185, 240

Klemensas VII, popieius 699

Kooning, Willem de 55

Kurevskis (Kurczewski), Jonas 692,

Klemensas X, popieius 148

Korsakait, Ingrida 48

ventasis 248, 624, 629

Karolis Didysis, imperatorius 22, 27,

455, 463, 465, 599, 616

Kunius, Algimantas 343

698, 779
Kurz, Otto 776

Klemensas XIV, popieius 667

Kosakovskis, Augustinas 744

Karosien, Antra Vinc 725

Klibansky, Raymond 122

Kossowski, ukasz 348

Kauba, Vytautas 430

Klimsch, Fritz 78

Kostelanetz, Richard 90

Katilien, Irena 692

Klimt, Gustav 725

Kostkeviit, Irena 41

La Font de Saint-Yenne, tienne 50,

Katilit, Marc 320

Kline, Franz 55

Kotter, Bonifatius 605, 778

Katinas, Leonas 669671

Klingait-Daseviien, Nijol 583

Kounellis, Jannis 158175, 779

La Piccola, Nicola 664667

Katinas, Linas 96

Klinger, Max 427, 522

Kozielas, Kristupas 705

Laborde (la Borde), Jean Joseph de 57, 58

Kavaliauskas, eslovas 251, 432, 585, 597

Knackfuss, Hermann 130

Krasner, Lee 91

Lacombe de Prezel, Honor 198, 248

Kazhdan, Alexander 433, 492, 545

Koeck, Michele 138

Krasovskis, Tomas Serafinas 704

Lake, Carlton 405, 417, 418, 779

Kazimieras, ventasis karalaitis 123125

Koenigsberger, Dorothy 303, 776

Kraevskis (Kraszewski), Juozapas

Landru, Henri 415

Kazlauskas, Jokbas (Koslowsky,

Kojelaviius, Albertas Vijkas 435,

423, 613, 614, 616

Jacques) 13, 378

449, 452

Ignacas 475, 499, 501505, 782

Krauss, Rosalind 92

51, 69

Landsbergis, Vytautas 348, 390, 391, 393,

394, 778

Kazokas, Leonardas 511

Kokoschka, Oskar 82

Kravtsov, Sergey R. 712

Landsbergis-emkalnis, Vytautas 512

Keats, John 106, 477, 478

Kolbe, Georg 78

Kreivyt, Laima 517

Lanfranco, Giovanni 467, 470

Keliuotis, Juozas 216, 576

Kolendo-Korczakowa, Katarzyna 700

Krv-Mickeviius, Vincas 657

Lange, Konrad von 109

Kemp, Martin 225, 301, 302, 776

Kollwitz, Kthe 319

Kriss, Ernst 776

Lansere, Eugenij 387

Kempe, Margery 318

Kolumbanas, ventasis 24

Kroll, Bruno 565

Lantuchas, Paulius 719

Kstutis, kunigaiktis 442

Komarek, Jan Jacobus 286

Krukait, Rachil 672

Lanzi, Luigi 19

Kiefer, Anselm 96, 158175, 779

Kommerell, Viktor Maurice 476

Ksantopulas, Nikeforas Kalistas

Laas, Vladas 508

Kinross, Robin 305, 311

Komornickis, Kazmieras Jaksa 503

Kirkoras, Adomas Honoris (Jonas

Komorovskis, Stanislovas 698

(Xanthopoulos, Nikephoros

Lauceviius, Edmundas 699, 700

Kallistos) 546, 547, 553

Laucius, Algirdas 672

Kondratjev, Ivan 685

Ksenofontas 382, 425

Kisarauskas, Vincas 320

Konenkov, Sergej 728

Kubilius, Saulius Augustinas 650, 651,

Kitkeviius-Kikutis, Antanas 472

Koning, Arnold Hendrik 359

i Slivino) 457, 471474, 779

798

656, 659

Laukait-Surgailien, Laima 13, 48,

363, 368, 780
Lauder, Ronald S. 725
799

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

p r i e d a i / A s m e n v a r d i r o d y k l

Laurent, Christine 37

Liachnickis, Ksaveras 702, 706

Manet, douard 39, 43, 92, 319

Laval, Pierre 564

Likut, Aldona 673

Maar, Dora 410

Manet, Julie 319

Lavrinec (), Pavel 368, 474

Liolys, Jonas 672

MacDonald, Margaret F. 347

Manfredi, Bartolomeo 146

Lazutka, Stanislovas 711

Lippi, Filippino 197

MacGregor, Arthur 646

Mango, Cyril A. 777

Lazzari, didik gimin 142

Lisickij (Lissitzky), El 307, 308, 310

Mackeviius, Antanas 656

Mansfield, Elizabeth 775

Le Brun, Charles 119, 225, 226, 288

Likeviien, Jolita 542

Mackeviius, Felicijonas 704

Mantegna, Andrea 246

Le Brun, Jean Baptiste Pierre 103

Liudvikas, ventasis karalius 423

Maiulis, Dangiras 658, 726

Manuelis Filas (Philes) 545, 549, 550,

Le Corbusier (Jeanneret, Charles

Liudvikas XIII, karalius 205

Madernieks, Jlijs 576

Liudvikas XIV, karalius 74, 149, 206,

Maelsechnaill, Flann Mac 24

Manzi, Guglielmo 300

Magistras Grigalius (Magister

Manzoni, Piero 97

douard) 310
Le Doux, Claude Nicolas 73

225

Gregorius) 463466, 780

553, 782

Marc, Franz 78

Le Nain, Louis 77

Liudvikas Storasis, karalius 436

Leblond, Frdric 326

Llewellyn, Thimothy D. 347

Magrini, Marina 347

Marcinkeviien, Dalia 156

Lee, Arthur Hamilton of Fareham 535

Loche, tienne de 327

Maguire, Henry 491, 780

Marcinkeviius, Justinas 706

Lehideux, Franois 565

Locher, Hubert 776

Maillol, Aristide 560, 564, 567, 568

Marco Polo 456

Lehrman, Robert 120

Loeris, Laimutis 719

May, Hugh 535

Marija, ventoji 277

Leja, Michael 347

Lomazzo, Giovanni Paolo 246, 285, 294

Mayerne, Thodore Turquet de 286

Marinetti, Filippo Tommaso 13, 207,

Lejeune, Philippe 369, 776

Londe, Albert 120

Majakovskij, Vladimir 307

Lelivre, Armand Charles Louis 322

Loo (Vanloo), Louis Michel van 59

Makovskij, Sergej 387, 391

Marino, Giovan Battista 136, 137, 143

Leman, Boris 392

opaciski, Euzebiusz 676

Makselien, Simona 608

Markas Aurelijus, imperatorius 318,

Lempicka, Tamara de 572

Lope de Vega 478

Maksencijus, imperatorius 616

Lenin (Uljanov, Vladimir) 728

Lordas Elginas r. Elgin

Malaspina, Alberico 681

Markauskait, Neringa 123, 782

Leonardo da Vinci 31, 88, 89, 127,

Lorenceau, Annette 57, 779

Malaauskas, Raimundas 13, 188193, 780

Marler, Regina 347

198, 223, 244, 246, 285, 293, 296,

Lorentz, Stanisaw 676

Mle, mile 21, 280

Marquez, Gabriel Garca 182

299304, 681, 780

Lotto, Lorenzo 130, 131

Malevi, Kazimir 171

Marrata, Carlo 665

Leonas i Ostijos 437

Loutherbourg, Philippe Jacques 66

Malinauskas, Jonas 14, 22, 133, 273, 349,

Martinaitien, Graina Marija 699

Leonas IV, imperatorius 613

Lubyt, Elona 13, 726, 731, 741

Leonas Kinamosas (Leo Kinnamos)

Luijten, Hans 354, 361, 782

Malraux, Andr 32, 33

Martinkeviien, Kristina 402

Lukas, ventasis evangelistas 254, 255,

Mancini, Francesco 665

Martynas I, popieius 265

602, 603

441, 618

212214, 306, 308

463, 465

Martini, Simone 479

Mancini, Giulio 148

Marx, Karl 536

Lessing, Gotthold Ephraim 19, 286

Lukianas 478

Mander, Karel van 128, 148

Masaccio 160, 168

Levy, Brian 434

Luktas, Algirdas 181

Mandowsky, Erna 280

Masalskis, Ignacas 705

Lhote, Andr 572

Lunaiarskij, Anatolij 728

Manes, didik gimin 305

Maslauskait, Sigita 13, 123, 126, 289, 782

Lermontov, Michail 477

800

623

801

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

p r i e d a i / A s m e n v a r d i r o d y k l

Massimi, didik gimin 139

Mej, Lev 684

Mikinis, Antanas 569

Morris, William 287

Matas, ventasis evangelistas 255

Melandroni, Fillide 136

Mitalait, Kristina 13, 605, 609, 610, 616

Morrison, Stanley 312

Matisse, Henri 78, 236, 242, 406, 418,

Melknait, Akvil 14, 57, 106, 202

Mitchell, Williams J. Thomas 40

Morse, John 729

Melzi, Francesco 299, 300

Mitkiewicz, Leon 384

Morta, ventoji 277

Mattei, Asdrubale 139

Mengs, Anton Raphael 76, 426, 427, 501

Mykolas I Siras 432

Moschas (Moschos) 597, 602604

Mattioli, Pietro Andrea 110

Merkurov, Sergej 728, 729

Mlynarskien (Grinceviit- Mly-

Motza, Boleslovas 672

Matuakait, Marija 48

Merrifield, Mary Philadelphia 287, 288

Mauclair, Camille 567

Mekauskas, Stasys 152

Mlynarskis, Emilis 656

Mourier-Petersen, Christian Vilhelm 359

Maupassant, Guy de 120

Michelangelo (Mykolas Angelas)

524, 572, 576, 579, 762

narskien), Ona 656

Mount, Harry 531, 539541, 781

Modersohn, Paula 78

Mourlot, Fernand 411

Mauras i Amalfio 440

Buonarotti 127, 129, 154, 246, 277,

Modigliani, Amedeo 76

Mozart, Wolfgang Amadeus 168

Mauras, Charles 79

279, 322, 332, 346, 376, 426, 463, 468,

Moholy-Nagy, Lszl 308, 310

Moz, pranaas 254, 263, 268, 277

Mauras, ventasis 439

527, 583, 627, 628, 630, 676, 678681,

Moisejeviius, Lozorius 710

Mueck, Ron 120, 121

768, 780

Moisejeviius, Samuelis 710

Muirhead, James 474

Mauve, Anton 356

Michele di Goro 375

Molaisse, ventasis 24

Muleviit, Jolita 48, 403, 745

Max, Gabriel von 120

Michell, Thomas 474

Monardes, Nicols 111

Mller, Otto 78

Mazepa, Ivan 326, 332

Micknait, Giedr 13, 251, 272, 428,

Mondrian, Piet 85, 87, 88, 171, 237

Munch, Edvard 107

McCully, Marilyn 418

429, 437, 438, 440, 441, 444, 445,

Monet, Claude 43, 87, 359, 361, 572

Munner, Friedrich 744

McLean, Ruari 310, 312

448, 491, 493, 494, 498, 545, 547, 597,

Montaigne, Michel de 515

Mnster, Sebastian 435

McMahon, Philip 300

604, 634, 659, 710, 713

Monte, Francesco Maria del 146

Mnter, Gabriele 365

Middeldorf Kosegarten, Antje 272

Montefeltro, Federico da 272

Muntianas, Viktoras 180

Miknas, Jonas 673

Montfort, Patricia de 347

Muratori, Ludovico Antonio 286

Miknas, Juozas 215, 227, 379, 570, 715

Montias, John Michael 103, 637

Muratova, Ksenija 249

Mikneviius, Vaclovas 673

Montias, John Michael 662, 776

Murena, Carlo 467

Medici, Cosimo I de 74, 225, 374

Mikutaviius, Riardas 745

Monticelli, Adolphe Joseph Thomas

Murray, John 474

Medici, Lorenzo de 74

Milais, John Everett 477

Meier-Graefe, Julius 118

Milanesi, Gaetano 678, 679, 780

Moore, Henry 55

Musti, Domenico 459

Meitaviius, Mykolas 385

Millet, Francisque 66

Moras, Jean 201

Musurus, Marcus 462

Meitaviius, Valerijonas (Meysztowicz,

Millet, Jean Franois 76, 77, 201

Morelli, Giovanni 129, 130

Muther, Richard 522

Maurin-Biaostocka, Jolanta 152

McNeill Whistler, Anna r. Whistler,

Anna McNeill
McNeill Whistler, James r. Whistler,
James McNeill

354, 355

Mussolini, Benito 213

Mindaugas, karalius 442, 700

Morelowski, Marian 151

Mey, Kersten 155

Mink, Janis 221

Morizot, Berthe 319

Meyer, Julius 131

Mirbeau, Octave 318

Morkus, ventasis evangelistas 255

Nabokov, Vladimir 182

Meyvaert, Paul 617, 781

Mikinien, Irena 396

Morozov, Ivan 726

Nagys, Henrikas 569, 578, 781

Walerian) 384

802

803

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

p r i e d a i / A s m e n v a r d i r o d y k l

Pausanijas (Pausania) 455, 459, 461,

Nairne, Sandy 155

Nubale, Francesco 662

Pcht, Otto 21, 22, 2830, 781

Napoleon Bonaparte 138, 144, 465, 469

Nugent, Thomas 376

Pacioli, Luca 108

Narbutas, Sigitas 583

Nurok, Alfred 389

Padovano, Gianni Maria Mosca 675

Pavlovskait, Inesa 13, 188, 194

Narbutas, Teodoras 475

Nuvel, Valter 389

Pakoas Vaclovas 641

Pawmgartner, Steffen 350

462, 781

Pakoas, Sebastijonas 641

Pearce, Susan 101

Paladino, Mimmo 176

Pechstein, Max 78

Nash, Paul 55

OMalley, Michelle 677, 776

Paleotti, Gabriele 198, 248, 618, 624,

Pedretti, Carlo 300

Nataleviius, Henrikas 177, 185

Oberg, Carl 564

Naujalis, Juozas 715

Odescalchi, Flaminia 666

Navakas, Mindaugas 183, 689

Odyniec, Antoni Edward 683

Nemeika, Juozas 657

Oginskiai, didik gimin 250

Palladio, Andrea 465, 466, 537, 538

Perec, Georges 34

Nemeikait, Marija 657

Oginskis, Kazimieras, Dominykas 744

Paltanaviius, Vytautas 239

Pergolesi, Giovanni Battista 467

Nris, Salomja 569

Okudava, Bulat 182

Pamperis, Ambrose 546

Peronneau, Jean Baptiste 66

Neronas, imperatorius 489, 722

Ontonoviius, Afanasijus 744

Pankratijus i Taorminos, ventasis

Perpignan, Isral 328

Neveux, Franois 434

Opalka, Roman 97

Newmann, Barnett 96

Opstal, Grard van 62

Panofsky, Erwin 122, 436, 777

Perti, Giovanni Pietro 688, 689

Nezabitauskis, Adolfas 747, 748, 750

Orgelbrandas, Maurikijus 473

Paolucci, Antonio 681

Perugino 501

Niccol deConti 456

Origenas 528, 618

Parazijus 497

Peruzzi, Baltassare 426

Nicholson, Ben 55

Orozco, Jos Clemente 729

Parulskis, Ernestas 517

Ptain, Philippe 565

Niesiolovskis (Niesioowski), Tymonas

Ortelius, Abraham 307

Pascoli, Lione 128

Peterson, Elmer 217, 782

Petrarca, Francesco 197, 276, 476, 479,

Naruyt, Agn 13, 56, 57, 72, 83, 93, 99,

217, 223, 517

625, 781
Paliuyt, Aist 13, 132, 151153, 637, 638,
648, 663, 677, 780, 781

247

Peiner, Werner 78
Pladan, Josphin 201
Percikoviit, ern 47

Perret, Auguste 564, 568

Ostrovskij, Aleksandr 684

Pasquardi, Donato 278

Nieznalska, Dorota Alicja 583

Otonas, valdovas 22

Passavant, Johann David 129

Nikeforas Gregoras 432

Otto, Walter 423

Passeri, Giovanni Battista 128

Petras Arkidiakonas 27

Nikitinas, Atanazijus 456

Ousby, Ian 346

Pater, Walter 19

Petras, ventasis apatalas 273

Niwiski, Andrzej 457

Overbeck, Johann Friedrich 77, 501

Patiejnien, Egl 542

Petrauskas, Cezaris 655

Nyka-Nilinas, Alfonsas 479

Ovidijus (Publius Ovidius Naso) 128, 205,

Paton, William Roger 779

Petrulis, Algirdas 178

Patriarchas Nikeforas, ventasis 432

Pevsner, Nikolaus 224

Patrikas, ventasis 24

Phintong, Pratchaya 13, 188194

320, 751

426, 445, 464, 476, 482, 487489, 781

Nolde, Emil 78
Norkus, Vladas 654, 655

Oechovskis, Laurynas 702

496, 497

Paulet, Jean 250

Picabia, Francis 222

Norvell, Patricia 155

Paulius IV, popieius 613

Picasso, Claude 412, 416, 417

Nowacki, Dariusz 699

Pacas, Mikalojus 449, 452

Paulius, ventasis apatalas 257, 274, 619,

Picasso, Pablo 31, 32, 163, 236, 237, 242,

Nowicki, Edward 751

Pacher, Michael 28

Nortion, Charles Eliot 346

804

622624, 629

383, 405418, 480, 567, 779

805

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

p r i e d a i / A s m e n v a r d i r o d y k l

Picasso, Paloma 413, 414, 417

Pollack, Peter 729

Reynolds, Joshua 226

Piccoli, Michel 35

Pollitt, Jerry Jordan 777

Rachleviit, Ramut 13, 14, 177, 185,

Rembrandt 37, 71, 89, 182, 219, 360, 370,

Pichler, Cathrin 121

Pollock, Jackson 55, 90, 179, 347

Pierce, Ian 480

Pomian, Krzysztof 646

Racine, Jean 468

Remeika, Audrius 432

Pierret, Jean Baptiste 322

Pope, Alexander 534

Radauskas, Henrikas 479

Reni, Guido 137, 144, 226

Pijus VI, popieius 667

Porbuss, Franz 39

Radvila Astikaitis 471

Renoir, Jean 383

Pijus IX, popieius 723

Poussin, Nicolas 39, 148, 200, 202,

Radvila, Boguslavas 647

Renoir, Pierre Auguste 43, 295, 383, 658

Radvila, Jeronimas Florijonas 647

Repin, Ilja 365

204206, 226, 300, 535, 778, 781

Pijus XI, popieius 125

207, 214, 517, 779, 781

371, 636

Pijus XII, popieius 160

Pozzi, Stefano 666

Radvila, Jonuas 641, 642

Repys, Petras 289

Pilypas Neris, ventasis 138, 629

Pozzo, Andrea 285, 286, 288

Radvila, Kristupas 638, 640, 641

Rerich, Nikolaj 391

Pimentel y Herrera, Juan 146

Pozzo, Cassiano dal 202, 205, 300

Radvila, Mikalojus Kristupas Nalaitlis

Restany, Pierre 97

Pinder, Wilhelm 20

Prancikus I, karalius 299, 372, 373

Piranessi, Gianbattista 536, 543

Prancikus, ventasis 583

Radvila, Mikalojus Senasis 471

Reka, Ignacas 702, 706

Pirkamer (Pirckheimer), Wilbolt

Prange, Regine 776

Radvilait, Barbora 638

Rewald, John 200

Prapuolenis, Jonas 512, 649, 653, 654,

Radvilait, Liudvika Karolina 647

Riario, Raffaele 680

Radvilos, didik gimin 250, 647

Ribera, Jusepe (Giuseppe) de 147

(Willibald) 349, 350, 352, 353

656, 659

Pissarro, Camille 76

318, 456, 641

Restout, Jean 63, 64, 71

Planat, Pierre 327

Praz, Mario 273

Radziszewska, Julia 441, 445

Richards, Judith Olch 155

Platonas 325, 353, 425, 527529, 619

Preimesberger, Rudolf 781

Raffaello 65, 71, 77, 89, 120, 127, 129, 130,

Richardson, John 418

Pleikien, Ieva 444

Prosperino delle Grotesche, Prospero

(Orsi, Prospero) 134

Plinijus Vyresnysis (Gajus Plinijus

134, 144, 226, 246, 426, 467, 468,

470, 503

Richelieu, Armand-Jean du Plessis

de 205

Vyresnysis) 127, 243, 283, 496, 626,

Pseudo Jonas Auksaburnis 602

Ramanauskas, Gediminas 13

Richter, Jean Paul 300

627

Pugin, A. W. N. (Augustus Welby

Ramonien, Dalia 659

Richter, Klaus 78

Ramoka, Gytis 514

Ridolfi, Carlo 128

Northmore) 346, 534

Plutarchas 353
Pochareckis, Lukas 688

Puida, Kazys 430

Ramsden, E. H. 679

Riegl, Alois 29

Podainskis, Karolis 385

Pukyt, Egl Paulina 517

Rappard, Anthon van 362

Riener, Hans 74

Podosenov 396, 397, 400

Pundzius, Bronius 479, 508514

Rauschenberg, Robert 179, 427

Riesener, Louis Antoine Len 323

Poggi, Giovanni 679

Pukin, Aleksandr 477

Raval, Marcel 567

Righi, Tommaso 706

Poincar, Jules Henri 221

Puvis de Chavannes, Pierre 363

Read, Herbert 55

Rilke, Rainer Maria 516, 518, 522525,

Redon, Odilon 387, 395

Pointel, Jean 203

528, 781

Poklewski, Jzef 745

Regnard, Paul 119, 120

Rimskij-Korsakov, Nikolaj 477

Polidoro 133, 246

Quiccheberg, Samuel 100, 101

Reid, Alexander 356

Rima, Petras 430, 508, 511, 652, 654,

Polikleitas 197, 243

Quincey, Thomas de 369

Rey (Herfray-Rey), Robert 567

806

656, 660, 745

807

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

p r i e d a i / A s m e n v a r d i r o d y k l

Ringelnatz, Joachim 305

Runge, Emil Otto 78

Sapiega, Kazimieras Jonas 689

Sebastiano del Piombo 426

Ripa, Cesare 198, 248, 273, 278280, 781

Rupprich, Hans 352

Sapiega, Povilas Jonas 449, 452

Sedlmayr, Hans 28

Rivera, Diego 729

Ruskin, John 19, 201, 346, 516

Sarabjanov, Dmitrij 47

Seibutas Romanoviius, Kanutas 705

Rivette, Jacques 3537

Russell, Donald A. 424, 779

Saraceni, Carlo 146, 147

Seitz, William C. 217

Rivire, Philibert 328

Russell, John Peter 355

Saratowicz-Dudyska, Anna 699

Sekstas Julijus Afrikietis 432

Robeson, Paul LeRoy Bustill 413

Russolo, Luigi 213, 214

Sarceviien, Jolita 542

Selz, Peter 156, 782

Rodenko, Aleksandr 307

Rustemas, Jonas 228, 231, 233, 234, 385,

Sasnauskas, eslovas 388, 390

Semenauskien, Jurgita 13

Saundersas, Juozapas 228, 231234

Serrano, Andres 583

Savonarola, Girolamo 681

Srusier, Paul 44

Saxl, Fritz 122

Seurat, Georges 356

502, 504, 779

Rodin, Auguste 78, 107, 120, 518525,

560, 564, 567, 781

Ruicas (Ruszczyc), Ferdinand 751, 752

Roger de Piles 206

Roland, Romain 376

Schadow, Johann Gottfried 78

Severini, Gino 213

Rosenberg, Adolf 506, 507

Sabaliauskait, Kristina 481

Schapiro, Meyer 20

Sewter, Albert Charles 288

Rosenberg, Harold 55

Sabaliauskas, Adolfas 320

Schick, Rudolf 118

Sforza, Ludovico Maria il Moro 299

Ross, Stephen David 52

Sabarts, Jaime 412

Schieder, Martin 560, 568

Shaw, Bernard 523

Rossetti, Dante Gabriel 31

Sabeckis, Karolis 13, 354, 362

Schinkel, Karl Friedrich 73

Sikstas IV, popieius 465

Rossi, Pietro 706

Sacharovas, Andriejus 720

Schlosser, Julius von 776

Silin, Jan 576

Rossini, Gioachino 467

Sackville-West, Victoria Mary 534

Schmidt, Franz 350

Simanaviit, Aura 31

Rostovskis (Rostowski), Stanislovas 452

Saint-Aubin (Pougin de Saint-Aubin),

Schmidt, Konrad 350

Siqueiros, David 729

Schneider J. C. 115

Sirokoml (Syrokomla), Vladislavas

Rothko, Mark 96

Claude 66

(Kondrataviius, Liudvikas) 458, 502

Rothschild, Henry 62

Saint-Exupry, Antoine de 239

Schoefer, Peter 270

Rothwell, Kenneth S. Jr. 101, 626, 778

Saint-Point, Valentine de 214

Schenberg, Jonas Godfridas 151

Sisley, Alfred 43

Rouault, Georges 572, 577

Sakalauskas, Tomas 157, 658, 659

Scholastika, ventoji 439

Six, Jan 360

Rouget, Georges 323

Salviati, Antonio Maria 278

Scholz, Robert 565

Syrkin, Abel 684

Rousseau, Jean Jacques 118, 330, 369

Salviati, Filippo dAverardo 278

Schn, Martin 501

Skirmantas, kunigaiktis 442

Ruban (), Vasilij 473

Salviati, Francesco 422

Schopenhauer, Arthur 183

Skirutyt, Aldona 672

Rubens, Pieter Paul 71, 89, 120, 149, 226,

Salviati, Lorenzo 278

Schweickard, Wolfgang 476

Sklrius (klrius), Kajetonas 652

Samuolis (Samuleviius), Antanas 181,

Schwitters, Kurt 305, 307, 312

Skudutis, Mindaugas 177, 185187, 781

Sciascia, Leonardo 479, 480

Skureviius, Kazimieras 704

286, 332, 423

Rubinteinas, Artras 657

215, 570

Rubys, Antanas 251, 585, 596, 597, 601

Sandrart, Joachim von 128, 148

Scott, Walter 376

Skvirecas, Juozapas Jonas 554, 583, 596

Rudolfas II, imperatorius 349

Sanouillet, Michel 217, 782

Scribe, Eugne 684

Slendzinskis (Sledziski), Liudomiras

Ruigys, Pilypas 771, 772

Sansovino, Jacopo 470

Searle, Adrian 56

Rumohr, Carl Friedrich von 129

SantElia, Antonio 214

Sebald, Winfried Georg Maximilian 112

808

745
Sliys, Raimundas 177, 178, 185
809

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

p r i e d a i / A s m e n v a r d i r o d y k l

klrius, Kajetonas r. Sklrius,

Sluckait-Juraien, Aura Marija 721

Steponas, ventasis 257

einius, Ignas 652

Sluter, Claus 520

Steponaviius, Jonas 215, 570

erien, Judita 718

Smakauskas, Vincentas 502, 503

Steponaviius, Vincas 725

erys, Vytautas 718

liogeris, Arvydas 530

Smugleviius, Prancikus 232, 504, 689

Stickler, Gnter 545

ervud, Leonid 728

pejersonas, Samuilas 686

Soane, John 538

Stiles, Kristina 156, 782

eelgis, Kazimieras 511

tiglic, Aleksandr 402

Sobieszczaski, Franciszek Maksymilian

Still, Clyfford 96, 97

iauinait-Verbickien, Jurgita 710,

turmanas (Szturman), Aleksandras

Stolnitz, Jerome 53

474

Kajetonas

747752

711, 782

Sodoma (Bazzi, Giovan Antonio) 426

Strehlke, Ernst 434

idlauskas, Rimas 228

vaas, Jonas 384, 672

Sokoowski, Wojciech 641

Stryjkovskis (Stryjkowski), Motiejus

iektel, Algirdas 672

vedas, Aurimas 156

ileika, Jonas 41, 715

vgda, Algimantas 14, 177, 185, 240,

435, 437, 441, 444448, 781

Sokratas 425

320, 334, 335, 338344

Solenycin, Aleksandr 182

Strockis, Mindaugas 14, 491, 567, 605

ilingait, Audron 651, 658, 659

Somer, Paul van 286

Stroganov, Sergej 281

ilingait, Daiva 658

vgda, Martynas 340, 342

Somov, Konstantin 386

Strolis, Liudvikas 673

ilingait, Danguol 658

vipas, Vladas 652

Sontag, Susan 516

Stlpnagel, Otto von 564

ilingait, Galinda 658

Soonberg, Leo 576

Subaius, Paulius 14, 772

ilingait, Raminta 658, 660

Soprani, Raffaele 128

Sugerijus (Sugerii) 436, 775

ilingait-Kubilien, Rusn 650, 651,

Taylor, Simon Watson 219

Speer, Albert 79, 565, 568

Sulerzyska, Teresa 647

Spengler, Oswald 33

Surgailien, Aspazija 672

Sruoga, Balys 657

Suthor, Nicola 781

Stalioraityt, Vaidil 14, 133, 305, 438,

Suiedlis, Juozas 376

ilingait-Rupinskien, Vingra 657, 658

Svinjin (), Pavel 473

ilingait-Vansauskien, Laima 658,

583, 610

654, 656659
ilingait-Pusderien, Saulen
656659

660

Talbot, Alice Mary 545, 782

Tallat-Kelpa, Juozas 392, 394
Talleyrand-Prigord, Charles Maurice
de 332
Talman, William 535
Tambroni, Giuseppe 294

Stavinskis, J. 718

Szafraski, Wojciech 745

Stavrids, Yves 384

Szeemann, Harold 104, 175

ilingas, Stanislovas 656

Tamoaitien, Anastazija 571, 572

Stekonis Sakoviius, Stanislovas 698

Szymborska, Wisawa 479

ilingas, Stasys 479, 649, 651, 654660

Tamoaitis, Antanas 571, 572, 577

ilingien (Bytautait), Emilija 649, 651,

Tarasenka, Petras 508

Stefani, Chiara 280

656, 657, 660

Stein, Gertrude 383

Steiner, Deborah Tarn 777

abaseviius, Helmutas 13, 202, 206, 321,

Steiner, Rudolf 174

Stendhal (tikr. Marie Henry Beyle) 51,
457, 467470, 781

333, 682, 687

adr, Ivan 728
altenis, Arvydas 177, 185, 240

Stepanov, Mitia 396

iukin, Sergej 726

Steponas I, popieius 269

iuko, Vladimir 729

810

Tarulis, Petras (Petrnas, Juozas) 216

ilingien, Vilhelmina 649, 656

Tassi, Francesco 376

imonis, Arvydas 657

Tasso, Torquato 205, 326, 332, 476

imonis, Kazys 430, 649653, 657, 659,

Teersteg, Hermanus Gijsbertus 354357

660
ika (Szyszka), Jonas Feliksas 554, 558,
559, 779

Teige, Karel 308

Teillard de Chardin, Pierre 528
Teniers, David 61, 71
811

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

p r i e d a i / A s m e n v a r d i r o d y k l

Tenisonas, Modris 182

Tolstoj, Lev 369

Uspenskij, Aleksandr 281

Varnien, Marija 657

Teodoras Studitas 247

Tomas Akvinietis, ventasis 275, 279

Uinskas, Stasys 513

Vasarely, Victor 97

Teodoretas 619, 620

Tomas Beketas, ventasis 456

Teodorikas Didysis, karalius 463

Tppen, Max 434

Teodulfas Orleanietis 613617

Tossati, Silvia Bianca 283

Vaiinait, Judita 479

Teofanas Ipainjas, ventasis 432

Toulouse-Lautreac, Henri de 42

Vaiinas, Albinas 657

Vaveckis, Juozapas 385

Teofilis (Kunigas Teofilis) 283, 286, 288

Toutziari, Georgia 347

Vaisse, Pierre 73, 560

Vaveckis, Tomas 385

Teofrastas 283

Townley, Charles 666, 667

Vainoraviius, Jonas Kazimieras 457

Vaza, Gustavas Adolfas 641

Vasari, Giorgio 19, 127, 128, 149, 154, 224,

292, 294, 296, 468, 496, 676, 680,
782

Terry, Quinlan 540

Tozzi, Pietro Paolo 278

Vaivilkas, kunigaiktis 442

Vaza, Vladislovas 638, 643, 710, 711

Thatcher, Margaret 539, 540

Traidenis, kunigaiktis 442

Vaivada, Petras 672

Vecce, Carlo 300

Thibodeau, Thimothy M. 251, 779

Treniota, kunigaiktis 442

Valade, Jean 66

Velzquez, Diego 33, 129, 326, 332

Thieme, Ulrich 131

Trevor-Roper, Hugh 348

Valdinoci, Francesco 133, 782

Vergilijus 205, 445, 478, 487

Thimann, Michael 476

Trilupaityt, Skaidra 13, 717, 721

Valentin de Boulogne 147

Veriovkin, Piotr 364

Thomae, Otto 565

Trizna, Marcijonas 710

Valeriano, Piero 274, 275, 277, 279

Veriovkina, Mariana (Von Werefkin,

Thomas, Kerstin 116

Troost, Paul Ludwig 74, 79, 80

Valry, Paul 77, 516

Thomson, Alistair 156

Tschichold, Jan 305, 310312, 782

Valeka, Adolfas 47, 570

Vermeer, Jan 89

Thomson, Daniel Varney jaun. 294

Tuleviit-Venckeviien, Elena 673

Valinas, Rolandas 13

Vernet, Claude Joseph 57, 66

Thor-Brger, Thophile 51

Tummers, Anna 102

Van Dyck, Antoon 149, 286

Verrio, Antonio 535

Thorp, Nigel 347

Turin, Valerij 50, 51, 55, 6769

Van Eyck, Jan 294

Verrocchio, Andrea del 299

Thoss, Dagmar 28

Turquet de Mayerne, Thodor

Van Gogh, Elisabeth Huberta

Veteikis, Tomas 583

Tiberijus, imperatorius 426

Tutlyt, Jrat 458

Timomachas 497

du Quesne 358

Marianne) 363368, 780

Vienoinskis, Justinas 4148, 371, 572, 715

Van Gogh, Jo Gezina Bonger 361

Viktoras II, popieius 438

Van Gogh, Theo (Theodore) 354, 356,

Viktorija, karalien 288, 537

Tintoretto 34, 37

Tiravanija, Rirkrit 188

Uccello, Paolo 88, 89, 284

Tikeviiai, didik gimin 250

Ulinait, Eugenija 542

Van Gogh, Vincent 13, 44, 115, 236, 346,

Tikeviius (Tyszkiewicz), Konstantinas

Umbrasas, Gitenis 184

354356, 358, 362, 371, 572, 573, 749,

Vilhelmas I, imperatorius 308

Umbrasas, Jonas 21, 41, 4749, 782

752

Viljamas Durandietis Jaunesnysis

458

360362

Tikeviius (Tyszkiewicz), Mykolas 457

Urbaitis, Elena 689

Van Gogh, Willemina Jacoba 358, 362

Tikeviius, Benediktas 683

Urbonas VIII, popieius (Barberini,

Vanbrugh, John 531, 533, 534, 535

Tiziano 71, 89, 182, 205, 246, 468, 478

Maffeo) 124, 140, 147

Vileiis, Petras 714, 715

(Guillelmus Durandus) 270

Viljamas Durandietis Vyresnysis

Vanloo, Michel r. Loo, Louis Michel van

(Guillelmus Durandus) 11, 198, 247,

251, 270272, 582, 779

Tyzenhauzai, didik gimin 250

Urbonaviit-Subaiuvien, Sofija 747

Vanvitelli, Luigi 467

Toliuis, Zigmas 655

Uscila, Kazys 471

Varnas, Adomas 650652, 657, 660

812

Vildinas, Vladas 721

Viljamas i Puatj 434

813

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

p r i e d a i / A s m e n v a r d i r o d y k l

Viljamas Ukariautojas 434

Walpole, Horace 128, 537

Wood, Grant 216

Zeuksidas 497

Vilkauskas, Romanas 177, 185

Warburg, Abby 20, 122

Wood, Paul 222, 777

Ziegler, Adolf 74, 7880

Villani, Giovanni 437, 496

Warhol, Andy 156, 179, 319

Woolf, Virginia

Zikaras, Juozas 652, 653, 657, 660

Vincentas Lerinietis 623

Waterfield, Giles 101

Wormald, Francio 28

Zimblyt, Kaz 96, 320

Viner, Leonid 712

Watson, Paul F. 495, 497

Wren, Christopher 533, 535

Zola, mile 51, 477

Visconti, Giambattista 664, 665, 667

Watteau, Jean Antoine 89

Wrcneris, Abraomas 151

Zuccari, Federico 143, 224

Viskanta, Eduardas 372, 494

Waugh, Evelyn 531, 534, 535, 541

Visockij, Vladimir 182

Weiss, Peter 32, 480

Vitellione (Erazmus Cioek Witelo) 284

Weiss, Wojciech 42

Xanthopoulos, Nikephoros Kallistos

Vitkauskien, Birut Rta 13, 692,

Wesel, Andreas van 249

Zuccari, Taddeo 422

Zuylen, de 64
r. Ksantopulas, Nikeforas Kalistas

Zuloaga, Ignacio 363, 364, 367, 523

Zwingli, Huldrych 115

Westhoff (Rilke-Westhoff), Clara 522

699701
Vitruvijus 198, 244, 245, 283, 288, 353,
385, 537
Vizgirda, Viktoras 181, 215, 216, 569579

Whistler, Anna McNeill 347

Whistler, James McNeill 201, 346, 347,

Zaski, Stanisaw 452

ametas, Albertas 682685

Zarlino, Gioseffo 206

ebenka, Rimgaudas 184

363, 364, 367

Vydnas 343

White, Christopher 370

Zauka, Tomas 512514

ilien, G. 718

Vygandas Marburgietis 434

Wickhoff, Franz 29

Zavadskien, Viktorija 750

ilius, Vladislovas 717721

Vyniauskien, Julija 673

Wignacourt, Alof de 141

Zavadskis, Juozapas 473

ygimantas (Sigizmundas), imperatorius

Vytautas, kunigaiktis 441, 443448, 711

Wildenstein, Daniel 384

Zavadskis, Zigmantas 747, 748, 750

Vytenis, kunigaiktis 442

Wildenstein, Georges 79

Zavia Juodasis 441

ygimantas Augustas 640, 675

Vladimiras, kunigaiktis 281, 282

Williams, Robert 777

Zelger, Franz 118

ygimantas Senasis 711

Vlaminck, Maurice de 564, 567

Winckelmann, Johann Joachim 19, 130,

Zelinger, Piotr 685

muidzinaviius, Antanas 386, 392,

Vollard, Ambroise 295, 383, 384

226, 427, 666

Zemon Davis, Natalie 316, 777

441

650, 714, 715

Volodka, L. 378

Wissel, Adolf 77

Zenkoviius, Mykolas 688

ukas, Vladas 384

Vorobjovas, Maksimas 683

Witcombe, Christopher 280

Zervos, Christian 82

uklys, Leonas 184

Vorobjovas, Mikalojus 216, 393

Witt, Robert 536

Vrubel, Michail 477

Wittkower, Margot 676, 777

Vrubliauskas, Mykolas 673

Wittkower, Rudolf 676, 777

Wyeth, Andrew 383

Wyspiaski, Stanisaw 42

Waagen, Gustav Friedrich 102, 129

Wodehouse, P. G. (Pelham Grenville)

Waldmller, Georg 77
Wallace, Marina 225
814

532, 541
Wolgemut, Michael 351
815

D a i l s i s t o r i j o s a lt i n i a i

Ileido Vilniaus dails akademijos leidykla

Dominikon g. 15, LT01131 Vilnius
www.leidykla.vda.lt
Spausdino UAB Balto
Utenos g. 41A, LT08217 Vilnius
Tiraas 450 egz.

816