CC

BY-NC-ND
BY-NC-ND

ISSN 1392-6195 (print)

ISSN 2029-2058 (online)
JURISPRUDENCIJA
2015, 22(2)

TRIMAT TEISININKO PROFESIJOS KRIZS PROBLEMA

Prof. dr. JULIJA KIRIEN
Vytauto Didiojo universiteto Teiss fakulteto Privatins teiss katedra
El. p. j.kirsiene@tf.vdu.lt
Straipsnis pateiktas 2015 m. vasario 9 d.,
parengtas spausdinti 2015 m. gruodio 18 d.
DOI: 10.13165/JUR-15-22-2-01

Santrauka. Teisininko profesijos kriz pasauliniame diskurse yra vertinama kaip trimat
problema, susidedanti i teisinink profesijos vertybi kaitos, visuomens nepasitikjimo teisininkais
ir pai teisinink nepasitenkinimo savo profesija. Straipsnyje analizuojama, kaip teisininko
profesij Lietuvoje paveik politini ir ekonomini pokyi procesai, ar profesinms vertybms daro
tak pakitusios teisini paslaug rinkos slygos, kodl labai paplitusios teisinink psichologins
problemos? Lietuva, kaip ir daugelis pokomunistini ali, iuo metu stojusi Europos Sjung, yra
kreivs, parodanios visuomens pasitikjim teisine sistema, gale, t. y. beveik dvigubai emiau u
ES vidurk. Tyrimai rodo, jog teisin sistema i dalies nepateisina pokomunistini visuomeni ali
gyventoj lkesi dl egzistuojanio atotrkio tarp pasikeitusios politins sistemos bei mentaliteto
lygmenyje sitvirtinusi mstymo ir veikimo modeli. Be to, Lietuvoje dominuojant teisinink
profesinio rungimosi modeliui, didjant teisini paslaug komercializacijai bei praktikuojani
teisinink konkurencijai, rykja profesini vertybi nuvertjimo tendencijos, kurias ateityje dar labiau
paskatins teiss aktais suteikta galimyb advokatams reklamuotis ir liberalus privai teisini paslaug
teikimo reguliavimas. Tyrimai taip pat rodo, kad teisininkai daniau nei kit profesij atstovai kenia
nuo depresijos, priklausomybi ir kit psichologin tamp liudijani simptom: nemigos, apetito
praradimo ar persivalgymo, nerimo, socialins atskirties, prieikumo ar net paranojos, o siekdami
numalinti nerim ir stres piktnaudiauja alkoholiu, vaistais ir narkotikais. Teisinink psichologins
gerovs tyrimai Lietuvoje yra neabejotinai reikalingi, nes problem vis pirma reikia pripainti ir
vertinti jos apimtis, be to, btina j atsivelgti jau rengiant teisininkus: daugiau dmesio skirti ne vien
specialiosioms kompetencijoms, bet ir emociniam bei socialiniam intelektui ugdyti.
Reikminiai odiai: teisininko profesija, vertybi kriz, visuomens pasitikjimas,
teisinink psichologin gerov.
Jurisprudencija. Mokslo darbai
Mykolo Romerio universitetas, 2015
V Registr centras, 2015

ISSN 1392-6195 (print)

ISSN 2029-2058 (online)
http://jurisprudencija.mruni.eu

191

J. KIRIEN. Trimat teisininko profesijos krizs problema

vadas
JAV Aukiausiojo teismo teisjas Felixas Frankfurteris yra pasaks: Teis yra
tokia, kokie yra teisininkai.1 Lietuvos teisinje aplinkoje daniausiai diskutuojama
apie teiss taisykles ir j gyvendinim, taiau, inia, net ir pai paangiausi
taisykli gyvendinimo kokyb priklauso nuo t, kurie jas taiko. Pastaruoju
metu, ypa pasauliniu profesiniu ir moksliniu lygmenimis, netyla diskusijos apie
teisininko profesijos kriz ir jos ateit2. Teisininko profesija danai vardijama kaip
itin pavojinga3, o ios profesijos kriz vertinama kaip trimat problema, kurios
elementai teisinink profesini vertybi kaita, visuomens nepasitikjimas
teisininkais ir pai teisinink nepasitenkinimas savo profesija bei darbu.
Klausimai, kaip Lietuvos teisininkus ir kartu teis paveik Lietuvos politins
ir ekonomins transformacijos procesai, ar teisininko profesija iuo metu patiria
kriz, koki tak teisinink bendruomenei daro pasaulyje jau seniai diskutuojami
j skaiiaus didjimo, komercializacijos, globalizacijos, technologizavimo ir kiti
procesai, bei kaip visi ie minti reikiniai veikia teisinink pasitenkinim darbu,
vieai Lietuvos teiss praktik ir mokslinink iki iol diskutuoti itin maai, nors
neabejotinai yra aktuals ne tik ios profesijos atstovams, bet ir teisininkais
ketinaniam tapti jaunimui bei visai visuomenei. Teisinink profesijos kriz daro
poveik ne tik teisininkams, bet ir j klientams bei visuomenei, nes daugja alos
padarymo klientams atvej, teisins sistemos tinkamo ir efektyvaus funkcionavimo
klii. vertinus teisinink tak valstybs statym leidiamajai, vykdomajai
bei teism valdioms, galima sakyti, kad j profesiniai nesklandumai maina
visuomens pasitikjim teisine sistema ir mintomis valdios akomis.
Kita vertus, Lietuvos iniasklaida vis pranea apie teisininkus (teisjus,
prokurorus, advokatus, policininkus), tai nusiengusius neblaivius, tai atmusius
1

Felixo Frankfurterio laikas Franklinui Ruzveltui (1927 m. gegus 13 d.), cituota i:

Carrington, P. D. Butterfly Effects: The Possibilities of Law Teaching in a Democracy. Duke
Law Journal, 1992, p. 742.
2
Susskind, R. E. Tomorrows lawyers: An introduction to your future. Oxford: Oxford
University Press, 2013.
3
James, C. Lawyer Dissatisfaction, Emotional Intelligence and Clinical Education. Legal
Education Review, 2008, 18, p. 124.
192

Jurisprudencija. 2015, 22(2)

gyvyb sau ar savo artimiesiems, dl depresijos nesusitvarkanius su savo darbu ir

pan., taiau akivaizdu, kad vieumoje nuskambj faktai yra tik ledkalnio virn.
ie faktai ir teisinink darbo kokyb labai priklauso ne tik nuo kiekvieno asmens
kompetencijos, bet ir nuo psichologins bsenos, t. y. kaip konkreiam teiss
profesionalui sekasi susidoroti su itin atsakingo darbo keliamais streso, tampos,
skubos bei psichologinio spaudimo ikiais. Kita vertus, akivaizdu, kad ios
problemos yra labai latentikos ir delikaios.
Teisinink profesijos krizs klausimai Jungtinse Amerikos Valstijose
profesiniu ir akademiniu lygiu plaiai diskutuojami jau nuo 1960-j4, vliau i
tem imta nagrinti ir kitose alyse, pvz., Australijoje, Jungtinje Karalystje ir
kt. Lietuvoje, kaip minta, i tema kol kas nesulauk aktyvesnio mokslinink ir
praktik dmesio5.
Straipsnyje siekiama ianalizuoti bei vertinti Lietuvos teisinink profesijos
krizs dimensijas velgiant i globalios perspektyvos, aptariant tokias iai profesijai
aktualias, bet kontroversikas temas kaip posovietinis mentalitetas, liberalus privai
teisini paslaug reguliavimas ir teisinink psichologinis diskomfortas. Tyrimo
metu buvo kompleksikai taikomi vairs metodai: lyginamasis, apraomasis,
apibendrinimo bei sistemins analizs.

1. Teisininko profesijos vertybi kriz

Apie teisininko profesini vertybi nuvertjim Lietuvoje bent jau vieuose
pasisakymuose ar straipsniuose kol kas diskutuojama gana fragmentikai6, nors
privatus profesinis diskursas apima ir teisinink profesins kultros kait, be
to, nemaai kalbama ir apie akivaizdiai dominuojant pesimistin poir, kad
teisinink, ypa teikiani privaias paslaugas, profesins, etins vertybs yra
kompromituojamos dl pasikeitusios teisini paslaug rinkos slyg takos. Kai
kalbama apie kintani teisini paslaug teikimo kultr, daniausiai vardijamos
iorins prieastys: didjanti konkurencija, teisinink veiklos ir bendravimo nulemta
profesinio rungimosi kultra, komercializacija, kolegialumo nykimas.
4

Pearce, R.G. Revitalizing the Lawyer-Poet: What Lawyers Can Learn from Rock and Roll.
Widener Law Journal, Symposium on The Lawyer as Poet Advocate: Bruce Springsteen and
the American Lawyer, 2005, 14, p. 910.
5
Lastauskien, G. Advokato profesija: prietaringas jos pobdis ir kontrol. Jurisprudencija,
2013, 20(4), p. 14731491; Kirien, J. Advokato nepriklausomumas teisini paslaug rinkos
komercializacijos kontekste: reliktas ar btinyb? Jurisprudencija, 2014, 21(3), p. 683706.
6
Ibid.
193

J. KIRIEN. Trimat teisininko profesijos krizs problema

Kokybinis tyrimas7, kurio vienas i tiksl buvo nustatyti, kuris etikos modelis
dominuoja Lietuvoje (rungimosi, etiko ir padoraus teisininko, moralinio aktyvisto
ir atsakingo teisininko8), parod, jog rungimusi paremtas teisininko veiklos modelis
Lietuvoje aikiai dominuoja. Rungimasis pirmiausia pasireikia neretai pernelyg
uoliu naudos klientui siekimu, naudojimusi koleg neapsiirjimu, klaida ar
nekompetencija, teiss interpretavimu savo naudai, kartais ir manipuliavimu teise.
Be to, galimos ir akivaizdiai neetikos rungimosi modelio apraikos, pavyzdiui,
piktnaudiavimas teise kliento naudai, pasinaudojant kreipimusi teism kaip spaudimo
priemone ar menkinant kolegos reputacij, nors kai kurie respondentai pabria, kad
tai daugiau iimtys nei taisykl. Anot respondent, neetikum galbt lemia itin didel
konkurencija teisini paslaug rinkoje, isilavinimo spragos, klientelizmas9.
Teisini paslaug rinkos analitikai taip pat sutartinai teigia, kad iuolaikin
vartojim orientuota visuomen, didjantis praktikuojani teisinink skaiius
bei atrjanti j konkurencija, besivystanios technologijos, globalizacija ir kiti
veiksniai neabejotinai supurt teisininko profesijos pamatus10. ios tendencijos,
regis, iliks ir ateityje, ypa vertinus tai, kad ir Lietuvoje nuo 2013 m. advokatams
teiss aktais buvo suteikta galimyb reklamuoti savo veikl11.
Kita vertus, privai teisini paslaug teikimas Lietuvoje, palyginti su kitomis
alimis, reguliuojamas labai liberaliai, t. y. daugel privai teisini paslaug
leidiama teikti ir asmenims, kurie nra advokatai12, tad mintos tendencijos tik
dar labiau rykja. Advokatams, kuri veikla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos
advokatros statymo 4 straipsniu, nra komercin kin, tenka konkuruoti su
7

Kokybinis tyrimas buvo atliktas kaip VDU Teiss fakulteto 20122014 m. vykdomo mokslinink
grupi projekto Teisinink etikos reglamentavimo bei etinio ugdymo tobulinimo koncepcija
Nr. MIP-020/2012, i dalies finansuojamo Lietuvos mokslo tarybos, sudtin dalis. Kokybiniam
tyrimui buvo pasirinktas i dalies struktrizuotas giluminis interviu. Individualiuose interviu
dalyvavo penkiolika respondent i valstybs reguliuojam teisini profesij (teisj, prokuror,
advokat, antstoli, notar) bei inomi Lietuvos visuomens ir iniasklaidos atstovai.
8
Plaiau apie iuos teisininko vaidmens modelius: Berkmanas, T.; Gruodyt, E. Teisinink
etikos vertybi realumo ir modeliavimo problemos. Problemos, 2014, 85, p. 7990; Kirien, J.;
Malinauskas, V. Teisinink etikos modeliai ir j taikymo praktikoje teoriniai aspektai.
I: Vieosios teiss raida: de jure ir de facto problematika. Vilnius: Mes, 2013, p. 6689.
9
VDU Teiss fakulteto atliktas kokybinis tyrimas, supra note 7.
10
Kirien, J., supra note 5, p. 684.
11
Lietuvos advokat tarybos sprendimas Dl advokat veiklos reklamos naudojimo reikalavim
ir kontrols tvarkos aprao patvirtinimo, patvirtintas 2014-03-13.
12
Vieosios komunikacijos priemonse galima rasti daugyb pavyzdi, kaip reklamuojasi
juridiniai ir fiziniai asmenys, teikiantys paias vairiausias teisines paslaugas, nuo santuokos
nutraukimo, skol iiekojimo iki moni steigimo ir pan.
194

Jurisprudencija. 2015, 22(2)

teisines paslaugas teikianiais fiziniais asmenimis ir monmis, kurie, siekdami

privai teisini paslaug rinkoje gyti konkurencin pranaum, atsikovoti daugiau
ar turtingesni klient ir tokiu bdu padidinti pajamas, joki skrupul neturi.
Teisinje doktrinoje iskiriant teisininko profesij i kit profesij ir pagrindiant, kodl privaios teisins paslaugos turi bti licencijuojamos, daniausiai
remiamasi iais pagrindiniais argumentais:
1. Teisinje praktikoje tenka priimti sudtingus sprendimus, todl btinas
atitinkamas isilavinimas ir pasirengimas.
2. Klientai, kurie daniausiai negali tinkamai vertinti teisini paslaug
kokybs ir sudtingumo, turi pasitikti teisininkais, kuriuos kreipiasi.
3. Teisin sistema yra sureguliuota tokiu bdu ir priemonmis, skaitant
savireguliavim, kad teisininkai savo funkcijas atlikt kompetentingai, neprarasdami
klient ir visuomens pasitikjimo bei gebdami aukoti asmeninius interesus.
4. Teisininkas turi suderinti tarnavim kliento interesams su teisingumo
sistemos, visuomens gerovs ir asmeniniais interesais13.
Akivaizdu, kad tokioje liberaliai sureguliuotoje teisini paslaug rinkoje, kokia
iuo metu egzistuoja Lietuvoje, minti argumentai neveikia, nes teisines paslaugas gali
teikti ir advokato licencijos neturintys asmenys, kuriems nra keliami nei atitinkamo
isilavinimo, nei kompetencijos ir etikos, nei tarnavimo kliento, teisingumo sistemos
ar visuomens gerovs interesams reikalavimai. Pasaulyje ir Lietuvoje, atrodyt,
nepajudinamai sitvirtin advokat veiklos imperatyvai: nepriekaitinga reputacija,
kompetencija, atsakomyb klientui ir visuomenei, nepriklausomumas, interes
konflikto vengimas, konfidencialumas, pareiga siningai ir protingai atstovauti
klientui bei jo atsisakyti tik dl svarbi prieasi, ir kt., asmenims, kuriems leidiama
Lietuvoje laisvai praktikuoti teis neturint advokato licencijos, yra tik rekomenduojam pageidavim sraas. Atitinkamai Lietuvos teism praktikoje pabriama
maksima, kad advokatas, bdamas teisins sistemos dalis, savo veikloje ne tik turi
laikytis statymo, bet ir pats ginti statymo dvasi, teisingumo ir teistumo idealus,
be to, ios profesijos atstovams taikomi didesni, reiklesni elgesio standartai <...>, nes
tik nepriekaitingo profesinio elgesio mogui gali bti patikta dalyvauti teisingumo
gyvendinimo procese14, iame kontekste atrodo gerokai nutolusi nuo realybs.
Akivaizdu, kad i profesini reikalavim atvilgiu visikai nelygiavert
konkurencija neprisideda prie teisini paslaug kokybs bei teigiamo teisininko
13

Pearce, R.G. Professional Responsibility: A Contemporary Approach. Second edition. The

Interactive Casebook Series. St. Paul, MN: West Academic Publishing, 2014, p. 7.
14
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus 2009 m. vasario 23 d. nutartis
civilinje byloje V. R. L. v. Lietuvos advokatra (bylos Nr. 3K-3-80/2009).
195

J. KIRIEN. Trimat teisininko profesijos krizs problema

vaizdio visuomenje, juo labiau nepadeda puoselti teisininko, ypa advokato,

profesini vertybi ir imperatyv. Pastebtina, kad notar ir antstoli veikla yra
sureguliuota kur kas grieiau, nes ie asmenys veikia valstybs vardu ir kaip jos
atstovai, taiau ir jie pritart, jog profesijos kriz, paslaug komercializavimas,
laukin konkurencija, profesini vertybi bei vaizdio visuomenje devalvavimas yra
iandienins veiklos realija, beje, susijusi ir su visuomens pasitikjimu teisininkais.

2. Visuomens pasitikjimo teisininkais problema

Lietuvoje iki iol buvo atliktas ne vienas isamus visuomens pasitikjimo
teissaugos institucijomis tyrimas, analizuotos itin emo pasitikjimo teissaugos
sistema prieastys15. Sistemingai pasitikjimas institucijomis Lietuvoje buvo
pradtas tirti 1993 metais16. Kaip rodo ie tyrimai, teissaugos institucij
patikimumas, palyginti su 1989 m. ir 1999 m., yra sumajs17 ir maja toliau.
Lietuva tarp kit Europos valstybi pasiymi itin prastais pasitikjimo teisinmis
institucijomis rodikliais, t.y. pasitikjimas nacionaline teiss sistema Lietuvoje yra
vienas emiausi tarp vis ES ali18. Kita vertus, remiantis Eurostat duomenimis,
daugelis pokomunistini ali, iuo metu stojusi Europos Sjung, rikiuojasi
kreivs, rodanios visuomens pasitikjim teisine sistema, gale. Pavyzdiui,
2013 m. ruden Eurostat Europos Sjungos valstybse atliktas visuomens nuomons
tyrimas parod, kad Lietuvoje teisine sistema pasitiki tik 31 proc. respondent ir
is rodiklis yra gerokai maesnis nei ES vidurkis 53 proc.19 Todl akivaizdu, kad
dabartinis teisinink vertinimas Lietuvoje rodo nepateisintus visuomens lkesius.
Anot i reikini prieastis analizuojani autori, teisin sistema nepateisina
pokomunistini ali gyventoj lkesi, nes ios visuomens, veikiamos sovietinio
laikotarpio ir tarpukario autoritarini reim patirties, vis dar trokta globjikos
valstybs, kaip teisingumo ir socialins lygybs ir apsaugos sergtojos bei
utikrintojos, vedamos stipraus lyderio, tuo tarpu perjimas i planins prie rinkos
ekonomikos lm valstybs takos majim20.
15

Burnyt, M. Pasitikjimas politinmis ir teissaugos institucijomis Lietuvoje. Teiss

problemos, 2013, 4(82), p. 97112; Dobryninas, A. Pasitikejimo Lietuvos teisesauga profiliai.
Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2012.
16
Dobryninas, A., ibid., p. 73.
17
Ibid., p. 301.
18
Justice in EU Report 2013, p. 1213 [interaktyvus] (irta 2014-03-01) <http://ec.europa.eu/
public_opinion/flash/fl_385_en.pdf.>; Dobryninas, A., supra note 15, p. 84.
19
Justice in EU Report 2013, op. cit., 1213. Tyrimo klausimas: Ar js labiau pasitikite, ar
nepasitikite teisine savo alies sistema?
20
Burnyt, M., supra note 15, p. 101.
196

Jurisprudencija. 2015, 22(2)

Kita vertus, teisinse institucijose ilikus daliai sovietinio laikotarpio politins

nomenklatros21 ir j darbo metodams, kurie ne visuomet dera su demokratiniais
principais, atsiranda atotrkis tarp eskaluojam naujos demokratins sistemos
ideal bei akimirksniu nespjusios pasikeisti politins ir ekonomins realybs22.
Akivaizdu, kad net ir prajus daugiau nei dvideimiai met po Soviet Sjungos
lugimo ir nepriklausomybs Lietuvoje atkrimo, Lietuva, kaip ir kitos okupacij
patyrusios Ryt Europos alys, iki iol jauia ios patirties padarinius. Nors
pereinamuoju i totalitarins demokratin valstyb laikotarpiu vyko esmini
politins ir ekonomins sistemos pertvarkym, kuriuos dar labiau paskatino stojimas
Europos Sjung, taiau, kaip paymi pokomunistinse alyse pereinamuoju
laikotarpiu vykusius reikinius nagrinjantys autoriai23, nepaisant politins sistemos
pasikeitim individualios ir visuomens smons kaitos procesai yra daug ltesni,
numesti fizinius barjerus yra lengviau nei pakeisti prastus mstymo ir veikimo
modelius24. Be to, teis realiai determinuoja pai teisinink asmenybs25, todl
atotrkis tarp naujos demokratins tvarkos bei mstymo ir veikimo modeli, kitaip
tariant, mentaliteto yra itin rykus. Kaip paymi prof. Meyersas, teiss mokslas yra
paremtas ne atradimais, kaip dauguma gamtos moksl, o sukaupta imintimi, gyta
per klaidas ir patirt. Po daugiau nei penkiasdeimties met okupacijos teisininkai
pokomunistinse alyse buvo susipain su vienu precedentu: teisinink profesija,
kontroliuojama komunistinio reimo26. Mokslininkai skiria dvi perjimo i
totalitarins demokratin valstyb dimensijas. Anot prof. Blomquisto, iame
valstybs statymo projekte, politini ir teisini struktr dimensijoje, Lietuvai,
kaip ir kitoms ES priimtoms pokomunistinms valstybms, pavyko sukurti
suvereni valstyb su jai atstovaujaniomis atitinkamomis institucijomis, taiau
mentaliteto lygmeniu ios valstybs yra ariau buvusi sovietini respublik27.
21

Ibid.
Ibid.
23
Blomquist, H. Legal education, profession and society transition: Reform of Lithuanian legal
education. Review of Central and East European Law, 2004, 29(1), p. 3595; Meyer, W.D.
Remnants of Eastern Europes Totalitarian Past: The Example of Legal Education in Bulgaria.
Journal of Legal Education, 1993, p. 227; Meyer, W.D. Facing the Post-Communist Reality:
Lawyers in Private Practice in Central and Eastern Europe and the Republics of the Former
Soviet Union. Law & Poly Intl Bus, 1994, 26, p. 1019.
24
Meyer, W.D., ibid., Law & Poly Intl Bus, p. 1046.
25
Carrington, P.D., supra note 1, p. 742.
26
Meyer, W.D., op. cit., Law & Poly Intl Bus, p. 1019, 1028.
27
Blomquist, H., supra note 23, p. 49.
22

197

J. KIRIEN. Trimat teisininko profesijos krizs problema

Pastebtina, kad vis dar didel dalis Lietuvoje praktikuojani teisj ir kit
teisinink gijo isilavinim sovietmeiu28, kita vertus, net jei isilavinimas buvo
gytas Lietuvai jau atgavus nepriklausomyb, iki iol sovietinio teisinio lavinimo
modeliai vis dar yra labai gyvybingi29, atitinkamai sovietinis teisinis mstymas ir
mentalitetas, nors modifikuoti ir dl to dar sunkiau atpastami, gali bti perduodami
naujajai teisinink kartai.
ios pokomunistini ali transformacij tiriani mokslinink valgos i
dalies pagrindia mint pasitikjimo teisine sistema tyrim Europos Sjungos alyse
ir Lietuvoje rezultatus, t. y. itin em pasitikjim teisininkais pokomunistinse
alyse. Antai kelerius metus Lietuvos visuomen krts pedofilijos skandalas, irint
i analizuojamos perspektyvos, taip pat pagrindia neigiam visuomens nuostat
ir nepasitikjim teisine sistema Lietuvoje. Teisininkai vieai yra kritikuojami
bei kaltinami teisiniu nihilizmu, telefonine teise, protekcionizmu, arogancija,
manipuliavimu teise ir paia teisine sistema.
Beje, reikia pripainti, kad po pastarj Lietuvos visuomen sukrtusi vyki
teisins institucijos imasi vairi priemoni siekdamos atkurti dialog su visuomene,
supaindinti j su teisiniais procesais, bei, atsivelgdamos mokslinink valgas,
kad pasitikjimas teissaugos institucijomis yra didesnis, kai vyrauja sitikinimas,
jog pareignai su kitais pilieiais elgiasi pagarbiai, nuoirdiai ir geranorikai30,
daugiau dmesio skirti moni aptarnavimo kultrai (vertinant viej teissaugos
institucij (policijos, prokuratros, teism) teikiam paslaug kokyb, didiausios
kritikos sulaukia teissaugos institucij dmesys mogui). Kaip parod apklausos,
net 73 proc. respondent mano, kad aptarnavimo kultros stokojama prokuratros,
66 proc. teismo, 59 proc. policijos darbe 31.

3. Teisinink psichologin gerov

Kaip minta, treioji teisinink profesijos krizs dimensija, aikiai susijusi
ar net iplaukianti i kit dviej, yra pai teisinink poiris savo profesij,
j pasitenkinimas darbu bei psichologin bsena atliekant pareigas. Akivaizdu,
kad nuolatin teiss akt kaita, vis didjantys technologinio ratingumo bei kit
kompetencij, pvz., emocinio intelekto, reikalavimai, auganti konkurencija ir
28

Selelionyt-Drukteinien, S.; Jurkeviius, V.; Kadner, T. The Impact of the Comparative

Method on Lithuanian Private Law. European Review of Private Law, 2013, p. 959990.
29
Meyer, W.D., supra note 23, Law & Poly Intl Bus, p. 1030.
30
Burnyt, M., supra note 15, p. 102.
31
Dobryninas, A., supra note 15, p. 303309.
198

Jurisprudencija. 2015, 22(2)

pan., bei visuomens nepasitikjimas ar net nepagarba didina tamp teisinink

profesinje veikloje, j nepasitikjim savimi ir kitais, nesaugumo jausm, bei
prisideda prie diskomforto ir psichologins gerovs problem, kurios vairiomis
formomis prasiveria profesiniame ir asmeniniame gyvenime.
Nors Lietuvos iniasklaida vis pranea apie teisinink (teisj, prokuror,
advokat, policinink) nusiengimus, j neblaivum32 arba pasiksinimus savo33
ar savo artimj gyvyb34, nesusidorojim su pareigomis dl depresijos35 ir pan.,
taiau akivaizdu, kad vieumoje nuskambj faktai yra tik ledkalnio virn, o i
problematika yra labai latentika ir delikati. Teisj, advokat, prokuror, notar

32

Pavyzdiui, 2013 m. pavasar iniasklaida aptarinjo Kauno apygardos teismo teisjo

R. Linceviiaus poelg jis bdamas neblaivus vairavo automobil ir psij perjoje
partrenk maamet vaik. Po atleidimo i darbo paiam praant teisjas tapo advokatu.
r. BNS informacija. Vaik perjoje partrenks teisjas praosi atleidiamas. Delfi.lt
[interaktyvus] 2013-03-30 (irta 2015-01-15) <http://www.delfi.lt/news/daily/law/vaikaperejoje-partrenkes-teisejas-prasosi-atleidziamas.d?id=61032057>. 2011 m. kov dl neblaivumo darbe buvo atleistas Vilniaus apygardos teismo teisjas Z. Birtonas. Sinkeviius, D.
G. Kryeviius: Z. Birtonas paniekino vis teism sistem. Delfi.lt [interaktyvus]
2011-03-25 (irta 2015-01-15) <http://www.delfi.lt/news/daily/law/gkryzevicius-zbirstonaspaniekino-visa-teismu-sistema.d?id=43602605>. Buvo atleistas ir neblaivus vairavs
Klaipdos apylinks teismo teisjas S. Putrius. Analogikais atvejais Lietuvos Prezident
Dalia Grybauskait pabrdavo: Tokie prasiengimai diskredituoja teisj bendruomen ir
pakerta moni pasitikjim teisingumu, todl negali bti ir nebus toleruojami. Ne tik darbe,
bet ir gyvenime teisjas turi bti pavyzdys visuomenei. Nepriekaitinga reputacija vienas i
svarbiausi mano reikalavim teisjams. Prezidents spaudos tarnyba, Prezident: neblaivus
teisjas diskredituoja teismus. Infolex [interaktyvus] 2010-09-28 (irta 2015-01-15)
<http://www.infolex.lt/Portal/start.asp?act=news&Tema=1&str=42760>.
33
Pavyzdiui, 2006 m. vasar nusiud nudegint dvynuk byloje igarsjs advokatas
S. Riabiukas. iniasklaidoje buvo teigiama, kad prie tai jis daug gr. Lietuvos ryto informacija.
Nusiud nudegint dvynuk advokatas S. Riabiukas. Lrytas.lt [interaktyvus] 2006-07-25
(irta 2015-01-15) <http://www.lrytas.lt/-11538434091153614361-nusi%C5%BEud%C4%97nudegint%C5%B3-dvynuk%C5%B3-advokatas-s-riab%C4%8Diukas.htm>.
34
Respublikos informacija. Susikov teisiamas prokuroras ir valstybs kaltintojas.
Respublika [interaktyvus] 2012-05-22 (irta 2015-01-15) <http://www.respublika.lt/lt/
naujienos/lietuva/nusikaltimai_ir_nelaimes/susikove_teisiamas_prokuroras_ir_valstybes_
kaltintojas/,print.1>.
35
Pavyzdiui, 2011 m. pavasar dl byl vilkinimo i Kauno miesto apylinks teismo teisjo
pareig buvo atleista teisja Valentina erbakova, kuri teig, jog su darbu nesusitvark
dl depresijos. Atuonerius metus a gyvenau autopilotu, prisipaino V. erbakova.
Sinkeviius, D. Kauno teisja prisipaino, kad dirbdama sirgo depresija. Delfi.lt [interaktyvus] 2011-03-25 (irta 2015-01-15) <http://www.delfi.lt/news/daily/law/kauno-teisejaprisipazino-kad-dirbdama-sirgo-depresija.d?id=43591539>.
199

J. KIRIEN. Trimat teisininko profesijos krizs problema

bei antstoli garbs teism ir etikos komisij byl analiz36 rodo, kad antai 2006 m.
i keturi teisjams ikelt drausms byl net trim atvejais paeidimai buvo padaryti
jiems esant neblaiviems, kita vertus, dauguma toki paeidim net nepasiekia
garbs teism, nes vieai prasieng teisininkai, nelaukdami koleg verdikto dl
galimo etikos paeidimo, atsistatydina i pareig. Tokiu atveju bylos daniausiai
yra nutraukiamos praradus drausmins atsakomybs subjekto status, be to, taip
ivengiama kylani neigiam padarini. Tokie teisininkai, kaip rodo praktika,
danai tsia karjer eidami kitas teisines pareigas.
Anot ymaus filosofo ir psichoanalitiko prof. Eriko Frommo, etikos problemos
yra neatskiriamos nuo asmenybs tyrinjim, nes ms vertybs lemia ms
veiksmus, j teisingumu remiasi ms dvasin sveikata ir laim37. Akivaizdu,
kad minti nusiengimai ir kiti teisinink etikos paeidimai bei darbo kokyb labai
priklauso ne tik nuo kiekvieno teisininko profesionalo kompetencijos, bet ir nuo jo
psichologins bsenos bei gebjimo susidoroti su itin atsakingo darbo keliamais
streso, tampos, skubos bei psichologinio spaudimo ikiais.
Teisinink psichologins gerovs klausimas plaiai profesiniu ir moksliniu
lygiu diskutuojamas Jungtinse Amerikos Valstijose bent nuo 1990-j38, vliau
i tem imta nagrinti ir kitose alyse, pvz., Australijoje, Jungtinje Karalystje
ir pan. Tyrimuose daniausiai analizuojami teisinink psichologins gerovs
klausimai, prieastys, kodl teisininkai palyginti su kit profesij atstovais isiskiria
pesimizmu, ar polink lemia teisinis mstymas, ar prie jo prisideda teiss studijos,
ar psichologin gerov priklauso nuo emocinio intelekto?
domu tai, kad vairiose alyse teisinink gerovs tyrim rezultatai buvo
panas. Pavyzdiui, JAV ir Australijoje atlikt psichologini teisinink profesijos
tyrim rezultatai parod, kad depresijos atvej tarp teisinink yra daug daugiau
nei vidutinikai39. Joanos E. Mounteer JAV atlikti tyrimai parod, kad teisininkai
kenia nuo depresijos keturis kartus daniau nei vidutinikai40. Vadinasi, teisinink
36

Teisj, advokat, prokuror, notar bei antstoli garbs teism ir etikos komisij byl
analiz buvo atlikta kaip VDU Teiss fakulteto 2012014 m. vykdomo mokslinink grupi
projekto Teisinink etikos reglamentavimo bei etinio ugdymo tobulinimo koncepcija
Nr. MIP- 020/2012, i dalies finansuojamo Lietuvos mokslo tarybos, sudtin dalis.
37
Fromm, E. mogus sau: etikos psichologijos tyrimas. Kaunas: Verba vera, 2008, p. 7.
38
James, C., supra note 3, p. 123.
39
Sharpe, M. The Problem of Mental Ill-Health in the Profession and a Suggested Solution.
Alternative Perspectives on Lawyers and Legal Ethics: Reimagining the Profession. New
York: Routledge, 2011, p. 271.
40
Mounteer, J.E. Depression Among Lawyers. Colorado Law Review, 2004, 33, p. 36.
200

Jurisprudencija. 2015, 22(2)

psichologins problemos yra labai paplits ir daug neigiam padarini lemiantis

reikinys. Itin dani tarp teisinink yra ne tik depresijos atvejai, bet ir tokie
simptomai kaip nemiga, apetito praradimas ar persivalgymas, nerimas, socialins
atskirties, prieikumo jausmai ar net paranoja, kiti psichologin tamp liudijantys
simptomai41. Minti tyrimai taip pat atskleid, kad teisininkai daniau nei kit
profesij atstovai siekdami numalinti nerim ir stres piktnaudiauja alkoholiu,
vaistais ar narkotikais42, o priklausomybi nuo alkoholio bei narkotik atvej
tarp teisinink yra beveik du kartus daugiau nei vidutinikai43. Be to, teisininkai
ne tik daniau kenia nuo depresijos ir priklausomybi, bet ir maiau link
iekoti pagalbos, net jei ir suvokia turintys problem44, nes danai bna sitikin,
kad jiems niekas negali padti, be to, baiminasi bsi diskriminuojami koleg
ar darbdavi. iuo atveju socialin atskirtis, kuri patiria dauguma su tokiomis
problemomis susiduriani teisinink, lemia papildomus veiksnius, dl kuri
tokie dl psichologini problem ar priklausomybi keniantys mons nesiekia ir
nesulaukia tinkamos pagalbos.
Teisinink psichologinio diskomforto prieasi analiz taip pat atskleidia
domius rezultatus. Pasirodo, diskomfort lemia ne tik psichologin tampa
darbe, jis aknijasi jau nuo universiteto suolo, nes teisinis mstymas, diegiamas
studentams, taip pat prisideda prie teisininkams bdingo pesimistikesnio
poirio gyvenim. tai JAV atlikti tyrimai parod, kad nuo depresyvi nuotaik
keniani studijuoti teis pasirinkusi asmen skaiius bna vidutinikas, taiau
jau po met teiss studij j dramatikai padaugja, o nuo depresijos keniani
teiss student bei praktikuojani teisinink skaiius virijo populiacijos vidurk
nuo dviej iki keturi kart45. Be to, jau daugiau kaip 40 met vairiose alyse
atliekami empiriniai tyrimai rodo, kad teisininkams bdingi tam tikri asmenybiniai
bruoai, sprendim primimo modeliai ir netgi skirtinga vertybi sistema. Teisin
isilavinim paprastai renkasi tam tikro psichologinio tipao asmenys, pasiymintys
mintomis teisininkams bdingomis charakteristikomis46. Pavyzdiui, JAV atlikti
41

Sharpe, M., supra note 39, p. 271.

Ibid.
Ibid., p. 272.
Ibid., p. 271.
Benjamin, G. A. H.; Darling, E. J.; Sales, B. The prevalence of depression, alcohol abuse, and
cocaine abuse among United States lawyers. International Journal of Law and Psychiatry,
1990, 13(3), p. 233246.
46
Daicoff, S. Lawyer, know thyself: A review of empirical research on attorney attributes
bearing on professionalism. Am. UL Rev., 1996, 46, p. 1341.


43

44

45

42

201

J. KIRIEN. Trimat teisininko profesijos krizs problema

tyrimai parod, kad teiss studentai yra daug labiau link konkuruoti ir dominuoti
nei kit profesij, pvz., bsimieji ininieriai, gydytojai ar mokytojai47. Be to,
pagal JAV keliose teisin isilavinim teikianiose auktosiose mokyklose atlikt
trej met trukms tyrim duomenis48, student nuostatos studij metu keiiasi:
pradedant studijas daugelio j vertybs buvo orientuotos siek bti naudingam
visuomenei bei asmenin tobuljim, o studij metu tokias vertybines nuostatas
pakeit siekis padaryti spd, gyti prestiin padt ir privilegij. Be to, dar prie
stodami ias profesines studijas dauguma pripaino, kad pagrindins pasirinkim
lmusios motyvacijos buvo prestias ir geras udarbis49. Daniau tokius motyvus
nurod vyrai nei moterys, kurias labiau kvp altruistiniai motyvai50. Tokie tyrimai
veria susirpinti teisinink cinizmo, nihilizmo, nepasitenkinimo teisiniu darbu ir
depresijos lygiu.
Kitas teisininkams bdingas psichologinis aspektas, prisidedantis prie
analizuojamos problemos plitimo, yra tai, kad dominuoja racionalusis (angl. Thinking),
o ne emocionalusis (angl. Feeling) teisinink psichologinis tipaas. Nenuostabu,
teisini sprendim primimo srityje racional mstym ir logik pasitelkiantys
asmenys vertinami labiau nei emocionalieji, kurie pirmiausia klauso irdies, nes
jiems labiau rpi ne abstrakios tiesos ir teisingumo vertybs, bet asmenyb ir tai,
kas atitinkamomis aplinkybmis atrodo teisinga jiems patiems bei teisins problemos
sprendimu suinteresuotiems monms. Pastebtina, kad racionaliuoju mstymu
(o i savyb, anot psicholog, priskiriama prie vyrikj) pasiymintys teisininkai
pagalbos praym laiko silpnumo pripainimu, todl link geriau problem neigti ir
dar labiau grimzti depresij ar priklausomyb, nei j sprsti51.
Taigi tyrimai pagrindia neabejotin teisinink psichologins gerovs tyrim
Lietuvoje reikalingum, nes siekiant pradti sprsti problem vis pirma reikt
j pripainti ir vertinti jos apimt. Sprendimui, inoma, turt bt taikomos
kompleksins priemons, kuri pasilyti turt ne tik teisininkai, bet ir kit
srii specialistai, t. y. psichologai, sociologai ir antropologai. Bendra teisinink
profesijos krizs prieasi ir padarini tyrintoj nuomon yra ta, kad btina
mintas problemas atsivelgti jau rengiant teisininkus. Vadinasi, teikiant teisin
47

Ibid., p. 1349.
Sheldon, K. M.; Krieger, L. S. Understanding the negative effects of legal education on law
students: A longitudinal test of self-determination theory. Personality and Social Psychology
Bulletin, 2007, 33(6), p. 888895.
49
Daicoff, S., op. cit., p. 1355.
50
Ibid., p. 1337.
51
Mounteer, J. E., supra note 40, p. 36.
48

202

Jurisprudencija. 2015, 22(2)

isilavinim kur kas didesnis dmesys turt bti skiriamas ne tik specialij
kompetencij, bet ir emociniam bei socialiniam intelektui bding gebjim
ugdymui52. Lietuvoje mokslininkai iomis kompetencijomis domisi dar gana
epizodikai53, nors, pavyzdiui, emocinio intelekto gebjimai autori danai
vardijami kaip asmeninio ir profesinio gyvenimo skms rodiklis54, be to, ie
gebjimai, nors i dalies ir gimti, gali ir turt bti ugdomi kaip kompetencija ir
kaip kognityvin bei asmenybs charakteristika55. Autoriai skiria vairias emocinio
intelekto (EQ) sritis, arba gebjimus, taiau daniausiai minimi ir testais matuojami
yra ie: 1) asmeninio emocinio intelekto (angl. Intrapersonal): savigarbos, emocins
savimons, atkaklumo ir saviaktualizacijos; 2. tarpasmeninio emocinio intelekto
(angl. Interpersonal): empatijos, socialins atsakomybs ir tarpasmenini santyki;
3) adaptacijos (angl. Adaptability): tikrovs testavimo, lankstumo ir problem
sprendimo gebjim; 4) mokjimo veikti stres (angl. Stress management): streso
tolerancijos, impuls kontrols; 5) bendro nusiteikimo (angl. general mood):
optimizmo ir laims pojio56. domu tai, kad ie kognityviniai gebjimai, kitaip
tariant, emocinis intelektas, anot prof. Golemano, gali bti kur kas skmingiau
isiugdomi net ir suaugusio mogaus, prieingai nei akademinis intelektas (IQ) 57.
Pripastant poreik, teisininkus rengianiose mokyklose usienyje, ypa
JAV, daugja praktinius gdius formuojani dalyk, klinikini program58, taip
pat ir neformalaus pobdio rengini59, kurie atkreipia dmes teisininko profesijai
bdingus ikius ir su tuo susijusius psichologinius aspektus, bei padeda pasirengti
iuos ikius atremti.
52

Iki iol studijose ir moksle daugiau dmesio skiriama akademiniam intelektui (IQ), taiau
mogaus skmingumui ne maesns reikms turi ir gebjimas suprasti bei valdyti savo ir
aplinkini emocijas. Asmuo, turintis aukt IQ, gali stokoti esminio skms veiksnio emocins
brandos. Dl ios prieasties mogus, turintis puik isilavinim, gerus analitinius gdius, atr
login mstym ir pan., gali nepasiekti pripainimo, netapti lyderiu savo srityje ir nesulaukti
skms asmeniniame gyvenime. Lekaviien, R.; Antinien, D. Emocinis intelektas: matavimo
problemos ir galimybs. iuolaikinio specialisto kompetencijos: teorijos ir praktikos derm, 2013.
53
Ibid., p. 4.
54
Ibid., p. 1.
55
Ibid.
56
Ibid., p. 2; Kulevi-Verekien, D.; Pukinskait, R. Paaugli emocinis intelektas:
psichosocialini sunkum, stresini gyvenimo vyki bei demografini charakteristik
analiz. Socialinis darbas, 2009, 8(1), p. 84.
57
Goleman, D. Emotional Intelligence. 10th anniversary trade pbk. ed. New York: Bantam
Books, 2005.
58
James, C., supra note 3, p. 126.
59
Rhode, D. L. Legal Education: Rethinking the Problem, Reimagining the Reforms. Pepp. L.
Rev. 2012, 40, p. 457459.
203

J. KIRIEN. Trimat teisininko profesijos krizs problema

Ivados
1. Teisinink profesijos krizs poymiai, kaip ir visuomens nepasitikjimas
teisininkais, yra akivaizds, todl btinas kompleksinis poiris
tokios krizs prieastis ir padarinius, vertinant pagal iame straipsnyje
atskleidiam trimat perspektyv.
2. Lietuvoje dominuojant teisinink profesinio rungimosi modeliui, didjant
teisini paslaug komercializacijai bei praktikuojani teisinink
konkurencijai, rykja profesini vertybi devalvavimo tendencijos, kurias
ateityje dar paspartins teiss aktais suteikta galimyb advokatams reklamuotis
ir liberalus privai teisini paslaug teikimo reguliavimas. Nelygiavert
advokat, kuriems keliami aukti nepriekaitingos reputacijos reikalavimai
bei deleguojama pareiga ne tik laikytis statymo, bet ir ginti teisingumo bei
teistumo idealus, konkurencija su teisines paslaugas be licencijos teikianiais
asmenimis nepadeda puoselti teisininko profesini vertybi ir nuostat.
3. Lietuva, kaip ir daugelis pokomunistini ali, iuo metu stojusi Europos
Sjung, yra kreivs, parodanios visuomens pasitikjim teisine sistema,
gale. Lietuvos rodiklis yra beveik dvigubai maesnis nei ES vidurkis. Tyrimai
rodo, kad teisin sistema i dalies nepateisina pokomunistini visuomeni ali
gyventoj lkesi dl egzistuojanio atotrkio tarp pasikeitusios politins
sistemos bei mentaliteto lygmeniu sitvirtinusi mstymo ir veikimo modeli.
Teisininkai danai kaltinami teisiniu nihilizmu, telefonine teise, protekcionizmu,
arogancija, manipuliavimu teise ir paia teisine sistema. Teisins institucijos
vairiomis priemonmis siekia atkurti dialog su visuomene.
4. Tyrimai rodo, kad psichologins teisinink problemos yra labai paplits ir
daug neigiam padarini lemiantis reikinys. Teisininkai daniau nei kit
profesij atstovai kenia nuo depresijos, priklausomybi ir kit psichologin
tamp liudijani simptom, kaip antai nemiga, apetito praradimas ar
persivalgymas, nerimas, socialins atskirties bei prieikumo jausmas ar net
paranoja, o siekdami numalinti nerim ir stres piktnaudiauja alkoholiu,
vaistais bei narkotikais. Psichologin diskomfort lemia ne tik temptas
darbas, bet ir teisinis lavinimas bei vadinamasis teisinis mstymas,
formuojantis pesimistikesn poir gyvenim.
5. Teikiant teisin isilavinim kur kas didesnis dmesys turt bti skiriamas
ne tik specialij kompetencij, bet ir emociniam bei socialiniam intelektui
bding gebjim ugdymui.
204

Jurisprudencija. 2015, 22(2)

THE CRISIS OF LEGAL PROFESSION

AS THREE-DIMENSIONAL PROBLEM
JULIJA KIRIEN
Vytautas Magnum University, Lithuania
Summary. The crisis of legal profession in the global discourse is seen as a threedimensional problem, consisting of changing professionalism values, decline in public
opinion of lawyers and lawyer dissatisfaction of profession. The paper analyzes how
legal profession in Lithuania was affected by political and economical transformation
processes, how professionalism is influenced by changes in the market of legal services
and why psychological problems among lawyers are a very common phenomenon.
The public opinion surveys show that trust in the national justice systems in Lithuania
is significantly lower in comparison to the 28 EU member states average trust level.
Research data also reveals that the adversarial model of lawyering is clearly dominant in
Lithuania. Adversarialism primarily manifests itself by often too zealous representation of
the client, benefiting of colleagues oversight, error or incompetence, legal interpretation
in clients favor, which sometimes turns into manipulation by the law. Studies also indicate
that psychological problems among lawyers are very common phenomenon. Lawyers are
more likely than other professions suffer from depression, addiction and psychological
tension witnessing such symptoms as insomnia, loss of appetite or overeating, anxiety,
social isolation and reclusion, or even paranoia, leading to abuse of alcohol and drugs.
Keywords: Legal profession, Decline in Professionalism, Public opinion of
lawyers, Lawyers dissatisfaction of the profession.

__________________________________________________________________
Julija Kirien, Vytauto Didiojo universiteto Teiss fakulteto Privatins
teiss katedros profesor. Mokslini tyrim kryptys: teisinink etika, teisinis
isilavinimas, deliktin teis, moni teis, sutari teis.
Julija Kirien, Vytautas Magnus University, Faculty of Law, Department of
Private Law, Professor. Research interests: legal ethics, legal education, tort law,
company law, contract law.

205