Spaustuv Praktikos Modelis

Darbo su studentais programa
ir metodins rekomendacijos praktikos

vadovui monje
Lietuvos spaustuvinink asociacija, 2011

V Kitokie projektai, 2011
Dr. Artras Deltuva, 2011
Dr. Viktoras Keturakis, 2011
Paulius Godvadas, 2011
Leidinys yra sudtin projekto Spaudos ir leidybos student praktikos gerinimas

(Nr. VP1-2.2-MM-07-K-01-097) dalis. Projektas nansuojamas i Europos Sjungos struktrini
fond.
TURINYS
VADAS ...................................................................................................................................................................4
PIRMOJI DALIS. PRAKTIKOS MODELIO APRAYMAS...................................................................... 5

I. BENDRIEJI PRAKTIKOS MODELIO PRINCIPAI ........................................................................... 6
II. GLAUSTAS PRAKTIKOS PROGRAMOS APRAYMAS ...........................................................10
III. DETALUS PRAKTIKOS PROGRAMOS APRAYMAS ............................................................12
ANTROJI DALIS. NAUDINGA INOTI......................................................................................................21

IV. KOMPETENCIJOS: KAS JOS YRA IR KODL JOS SVARBIOS
ATLIEKANT PRAKTIK? .....................................................................................................................22
V. UGDANIOJO VADOVAVIMO YPATUMAI ...............................................................................25
VI. PATIRTINIS MOKYMASIS .............................................................................................................31
VII. PROJEKT PLANAVIMAS IR GYVENDINIMAS....................................................................36
VIII. KOMANDINIS DARBAS .............................................................................................................42
VADAS
i metodin knyga yra konsultacins mons Kitokie projektai ir Lietuvos spaustuvinink
asociacijos (LISPA) bendradarbiavimo rezultatas. Knygoje apraytas vienas galim student praktikos organizavimo modeli bei pateikiama papildoma metodin mediaga, susijusi su io modelio
gyvendinimu. Kuriant apraytj praktikos model bendradarbiauta tiek su praktikas organizuojaniais moni atstovais (tutoriais), tiek ir su jas organizuojaniais auktj mokykl atstovais (mentoriais).
Svarbu, kad i knyga buvo sumanyta ir raoma ne kaip instrukcija, kuria paraidiui sekant
bt skmingai gyvendinta student praktika, o kaip detalus galimo praktikos modelio apraymas
su savais principais, idstyta logika, praktikos organizavimo ir student, tutori ir mentori bendradarbiavimo struktra, metodinmis rekomendacijomis, kurios praktikoje turt bti gyvendinamos
kritikai velgiant reali situacij.
Tam, kad silomas praktikos organizavimo modelis bt skmingai taikomas konkreiai student praktikai, turi bti atlikti kelis svarbs pritaikymo ir pasirengimo darbai. Apraydami silom
model siekme, kad jis bt kuo universalesnis, taiau kaip tik todl reikalingas tinkamas pasirengimas. Taip, kaip naujame kompiuteryje kiekvienas vartotojas susikuria sau patogi aplink ir sidiegia
reikalingas programas, taip ir ia silomas praktikos organizavimo modelis turi bti pritaikytas konkreiai praktikai. Tam turi bti priimti keli pagrindiniai svarbs sprendimai:
1. mon yra laisva apsisprsti, ar silomas praktikos modelis dera su jos siekiais bei galimybmis.
2. Kartu su auktosiomis mokyklomis, kuri studentus planuojama priimti praktikai, turt
bti apsisprsta, kuri konkreiai student praktika bus organizuojama silomu bdu. Atitinkamai su
iuo modeliu turs bti suderinti speciniai auktosios mokyklos keliami praktikos tikslai ir reikalavimai, trukm (kredit kiekis), tutori darbas praktikos metu.
3. Bt naudinga, jei pagrindins praktikos modelio etap datos bt suderintos su mons
uimtumu ir reikmingomis datomis. To reikia tam, kad student praktika kiek manoma maiau apkraut mons darbuotojus.
4. Atskirai turt bti aptartas tutori pasirengimas, nustatyta, ar pakankamai aiks praktikos organizavimo ingsniai, bdai, o ypa tutori vaidmuo bei atsakomybs.
5. Bendradarbiaujant su auktosios mokyklos dstytojais (mentoriais) svarbu paruoti konkreius student mokymosi udavinius ir moni galimybes atitinkanius projektus.
i metodin knyga yra padalinta dvi dalis. Pirmojoje dalyje apraomas praktikos modelis:
esminiai principai, pagrindiniai ingsniai, j forma ir turinys, tutori atsakomyb. Antrojoje dalyje pateikiamos atskiros btent tokio praktikos modelio taikymui naudingos temos. Jomis siekiama praplsti supratim apie kompetencijas ir j svarb praktinio mokymo procese, ugdaniojo vadovavimo
ypatumus, patirtinio mokymosi metod bei student vertinim ir sivertinim praktikos procese.
Abiejose dalyse pateikiama mediaga tiek praktikos modelio apraymas, tiek informacija
apie komandin darb ir projekt planavim ir gyvendinim yra rekomendacinio pobdio. Jei
tutoriams patogiau naudoti kokius nors kitokius komandinio darbo ir projekt planavimo modelius
ar rankius, mes kvieiame taip ir daryti.
4
PIRMOJI DALIS
PRAKTIKOS MODELIO APRAYMAS
ioje dalyje apraomas ms rekomenduojamas

praktikos organizavimo modelis: pagrindiniai principai, organizavimo struktra ir konkrets etapai.
I. BENDRIEJI PRAKTIKOS MODELIO PRINCIPAI

ia pateikiamas praktikos modelis, kaip ir bet kokia kita programa, yra pagrstas tam tikromis vertybinmis prielaidomis ir pasirinkimais, kurie suformuluoti kaip bendrieji praktikos modelio principai. Kad praktika teikt daugiau naudos, svarbu sigilinti iuos bendruosius programos
principus.
1. STUDENTAI PRAKTIKOJE GALI (IR TURI) MOKYTIS PATYS.

Pateikiamas praktikos modelis remiasi prielaida, kad i principo kiekvienas mogus turi
gimt potencial sugebjim mokytis. is potencialus sugebjimas stiprja tuomet, kai besimokantysis turi galimyb asmenikai pasirinkti mokymosi turin (t.y. pats sprendia, ko nori mokytis).
Galimyb rinktis stiprina student sugebjim imtis atsakomybs u savo mokymsi, taigi, didina
motyvacij. Todl tiek dmesio praktikos programoje skiriama student asmenini mokymosi udavini formulavimui. Student gebjim asmenikai rinktis mokymosi turin stiprina tutori ir
mentori pasitikjimas studentais bei poiris studentus kaip pilnaverius asmenis, turinius
asmeninius tikslus, o ne kaip bjgius objektus, kuriems btinos detalios instrukcijos.
Dalyk, kurie suformuluoti dalyvaujant paiam studentui, mokymasis yra visybikesnis apima ne tik naujos informacijos gavim, bet ir nauj mstym, asmeninius atradimus ir igyvenimus. Todl visybikesni yra ir tokio mokymosi rezultatai ne tik naujos inios, bet ir gdiai,
nuostatos bei naujas elgesys.
2. MOKYMASIS GRUPJE (KOMANDOJE) KURIA PRIDTIN VERT.

Darbas ir mokymasis grupje yra ir reikinys, ir metodas, kuris suintensyvina tiek specialij, tiek bendrj kompetencij mokymsi. Taigi mokymasis grupje stiprina ne tik profesini
kompetencij pltojim, bet ir bendrj kompetencij mokymsi. Bendrj kompetencij svarba
vis daniau pripastama darbo rinkoje. Mokymosi grupje vert sukuria reikini, kurie apibendrintai vadinami grups procesu, visuma: darbas ir mokymasis grupje sudaro galimyb atskiram
studentui atsiskleisti ir gauti grtamj ry i kit grups nari, taigi sukuria daugiau mediagos
savianalizei bei asmeniniam tobuljimui; darbas ir mokymasis grupje skatina pastangas geriau
suprasti kitus mones, suvokti realius skirtumus tarp moni ir tobulinti savo socialinius gdius;
mokymasis ir darbas grupje leidia studentams gauti ir priimti koleg teikiam pagalb ir patiems padti savo kolegoms bei patirti asmenini problem universalum (mons danai galvoja, kad tik j problemos yra giliai asmenikos ir unikalios). Galiausiai mokymasis grupje stiprina
vilt: matant kit moni pastangas bei sunkumus stiprja pasitikjimas savo sugebjimu siekti
usibrt tiksl ir veikti sunkumus.
3. KOMPETENCIJ LAVINIMAS YRA NAUDINGAS; DALYKINI KOMPETENCIJ LAVINIMAS YRA SKMINGAS STIPRINANT BENDRSIAS KOMPETENCIJAS: MOKYMSI MOKYTIS, KOMANDIN DARB, VEIKLOS ORGANIZAVIM.
iandieninje darbo rinkoje vis plaiau pripastama vairi (tiek specialij, tiek bendrj)
kompetencij svarba. Sudtins kompetencijos dalys (inios, praktiniai gdiai bei nuostatos) tiesiogiai takoja elges. Stiprjanti kompetencija lemia konkret elges ir veiksmus, galina veikti, o
ne tik inoti apie veikim. Jei specins profesins specialisto kompetencijos yra joraumenys, tai
bendrosios kompetencijos stuburas, ant kurio raumenys gali prisitvirtinti ir augti. Trumpai tariant, bendrosios kompetencijos tai bendros paskirties gebjimai, aktuals bet kokioje specialioje profesinje veikloje ir paremti pirmiausia asmeninmis savybmis. Plaiau apie kompetencijas
bus raoma IV skyriuje.
Praktikos programoje pirmiausia stiprinamos ios bendrosios kompetencijos: mokjimo
mokytis kompetencija, be kurios jokia praktika nebt skminga (todl praktikos modelyje taikoma patirtinio mokymosi metodika), veiklos organizavimo kompetencija (praktikos programoje
student mokymasis organizuojamas projektiniu principu) ir komandinio darbo kompetencija
(praktikos modelyje naudojami praktikos projektai ir sudaromos realios komandos j gyvendinimui. Tokiu bdu ne tik stiprja dalykinis mokymasis, bet ir ugdomas bendravimo bei bendradarbiavimo imanymas.).
4. GALINANTIS SANTYKIS.
Praktikos programos skm didele dalimi priklauso nuo produktyvaus santykio tarp student i vienos puss ir tutori su mentoriais i kitos. ioje programoje produktyvus santykis turt bti galinantis, t.y. toks, per kur augt student galumas mokytis atsakingai ir savarankikai.
is santykis pasiymi keliomis svarbiomis savybmis: tutori bei mentori nuoirdumu ir pagarba studentams (pagarba iuo atveju reikia, kad studentams leidiama bti ir veikti autentikai,
o ne skubama juos keisti pagal savo sivaizdavim ar formalius reikalavimus; nuoirdumas vis
pirma reikia sining ir pagarb reagavim studento pastangas ir pasiekimus), prievartos nebuvimu (tai reikia pagarb student sprendimams, susijusiems su mokymosi udaviniais, veikla
projektuose ir pan.) bei empatija (pastangos sigilinti ir suprasti student igyvenimus, mintis,
rpesius, ikius).
5. SKMINGA PRAKTIKA GALIMA TIK BENDRADARBIAUJANT

VISOMS TRIMS ALIMS.
Skminga student praktika ioje programoje manoma tik glaudiai bendradarbiaujant visoms trims suinteresuotoms (beje, danai turinioms iek tiek skirtingus interesus) alims: auktajai
mokyklai (mentoriams tiesioginiams jos interes atstovams), monei (tutoriams tiesioginiams

jos interes atstovams) ir studentams. Bendradarbiavimas praktikos programos metu pirmiausia
suprantamas kaip pastangos deklaruoti ir derinti interesus, iekoti visoms pusms tinkamiausi
sprendim, derinti konkreius veiksmus bei dalintis atsakomybmis u mokymosi turin ir rezultatus. Skmingas vis trij ali bendradarbiavimas reikalauja papildom pastang derinimuisi, tarimuisi ir bendram planavimui, todl praktikos programoje suplanuota nemaai papildom veiksm interes ir veikl derinimui (2, 3 ir 7 etapai). Skmingas bendradarbiavimas reikalauja stipraus
pasitikjimo vien kitais, sugebjimais ir prisiimt atsakomybi gyvendinimu.
6. TOKIAM PRAKTIKOS MODELIUI SVARBUS NE TIK VERTINIMAS,

BET IR SIVERTINIMAS.
Kaip rayta aukiau, iame praktikos modelyje atsakomybe u mokymosi tikslus ir rezultatus yra visapusikai dalinamasi su studentais, todl svarbu, kad greta iorinio imokim rezultat
vertinimo atsirast galimyb ir student savianalizei bei savs vertinimui. Remiantis iuo modeliu,
galutinius kiekvieno studento mokymosi praktikoje rezultatus apibria jo paties asmeninis vertinimas praktikos metu ir jos pabaigoje, mentoriaus pastabos praktikos metu ir vertinimas pabaigoje bei tutoriaus pastabos praktikos metu. sivertinimas iame praktikos modelyje yra svarbus dar ir
todl, kad jis stiprina student gebjim mokytis ir tobulti toliau. Paskutinis mokymosi praktikoje
etapas tai artimiausi ingsni tolimesniam mokymuisi numatymas (r. 6 etap skyriuje Detalus
praktikos programos apraymas).
7. PROJEKTINIS DARBAS.
Projektin darbo forma t.y. student praktikos vykdymas pasitelkiant i anksto sukurtus
ir vliau pai student suplanuotus projektus yra labai svarbi praktikos organizavimui dl keli
prieasi. Pirma, projektinis darbas leidia studentams prisiimti daugiau realios atsakomybs u
savo mokymsi ir sukuria slygas kompetencij stiprinimui (tiek ini, tiek gdi, tiek nuostat). Projektinis darbas leidia lavinti ir specialisias, ir bendrsias kompetencijas. Antra, projektin
darbo forma paranki paia savo prigimtimi: ji kurta ir tobulinta neapibrtose, ne iki galo aikiose
darbo situacijose, todl ir leidia lengviau tokias situacijas suvaldyti. Student praktika yra dinamika, iki galo sunkiai apibriama veikla, kadangi ia susiduria skirtingi interesai. Studentai gali
turti vienokius mokymosi tikslus, o mons gali silyti kitokias galimybes ir t.t. Projektinis darbas
leidia produktyviai valdyti i vairov. Plaiau apie projektin darbo form skaitykite VII skyriuje
Projekt planavimas ir gyvendinimas.
8. IO PRAKTIKOS MODELIO SKM PRIKLAUSO NUO SPECIFINI

TUTORI, MENTORI IR STUDENT KOMPETENCIJ.
Suprantama, kad toks praktikos modelis kelia specini reikalavim tutori, mentori ir
student pasirengimui. Programos skm didele dalimi priklauso nuo to, ar bus utikrinta, kad
kiekviena dalyvaujanti alis turt btin kompetencij. alia jau mint bendrj kompetencij (komandinio darbo, veiklos organizavimo ir mokjimo mokytis), tutoriams yra svarbios konsultavimo, arba ugdaniojo vadovavimo (mokymosi proces imanymo, instruktavimo), projekto
planavimo princip imanymo ir komandinio darbo kompetencijos, o studentams mokymosi
(ypa gebjimo formuluoti mokymosi tikslus), savireeksijos (savs painimo, savs vertinimo, savianalizs) ir bendradarbiavimo bei komunikacijos kompetencijos.
Papildomi naudingi skaitiniai
Rogers, C. R. Freedom to learn: a view of what education might become. Ohio: Columbus, 1969.
Yalom, I. D. The theory and practice of group psychotherapy. N. Y.: Basic books, 1970.
II. GLAUSTAS PRAKTIKOS PROGRAMOS APRAYMAS

iame skyrelyje glaustai apraomi pagrindiniai praktikos modelio ingsniai arba praktikos
programos etapai. Praktikos programa susideda i 8 pagrindini etap:
0.
1.
PARENGIAMASIS
ORGANIZATORIU
ETAPAS
MOKYMOSI
UZDAVINIU
FORMULAVIMAS
0.
1.
2.
PRAKTIKOS
PROJEKTU
SUKURIMAS
2.
3.
PRAKTIKOS
PROJEKTU
DIENA
3.
4.
5.
PASIRENGIMAS
PRAKTIKAI
STUDENTU
KONSULTAVIMAS
PRAKTIKOS METU
4.
5.
6.
ISIVERTINIMAS
6.
7.
REZULTATU
PRISTATYMO
DIENA
7.
STUDENTU
0. Parengiamasis
organizatori etapas. io etapo tikslas
yra padti
tutoriams irREZULTATU
mentoISIVERTINIMAS
PRAKTIKOS
MOKYMOSI
PRISTATYMO
KONSULTAVIMAS
PROJEKTU
UZDAVINIU
PRAKTIKOS METU
DIENA
SUKURIMAS
FORMULAVIMAS
riams tinkamai pasirengti praktikos organizavimui. Etapo veiklose dalyvauja tutoriai ir mentoriai,
pagrindinis organizatorius LISPA.
1. Mokymosi udavini formulavimas. io etapo tikslas yra suformuluoti student as0.
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
meninius
mokymosi
udavinius
praktikai.
Etapo veiklose
dalyvauja
studentaiISIVERTINIMAS
ir mentoriai,REZULTATU
pagrinPRAKTIKOS
PASIRENGIMAS
STUDENTU
PARENGIAMASIS
PRAKTIKOS
MOKYMOSI
PROJEKTU
PRISTATYMO
KONSULTAVIMAS
PRAKTIKAI
ORGANIZATORIU
PROJEKTU
UZDAVINIU
DIENA
PRAKTIKOS METU
DIENA
diniai
organizatoriai
mentoriai.
ETAPAS
SUKURIMAS
FORMULAVIMAS
2. Praktikos projekt sukrimas. io etapo tikslas yra bendradarbiaujant tutoriams ir
mentoriams sukurti praktikos projektus. Etapo veiklose dalyvauja tutoriai, mentoriai, pagrindinis
0.
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
organizatorius
LISPA. PRAKTIKOS
PRAKTIKOS
REZULTATU
PASIRENGIMAS
STUDENTU
ISIVERTINIMAS
PARENGIAMASIS
MOKYMOSI
PROJEKTU
PRISTATYMO
KONSULTAVIMAS
PRAKTIKAI
ORGANIZATORIU
PROJEKTU
UZDAVINIU
3.
Praktikos
projekt
diena.
io
etapo
tikslas
yra
praktikos
projekt
parinkimas
studenDIENA
PRAKTIKOS
METU
DIENA
ETAPAS
SUKURIMAS
FORMULAVIMAS
tams pagal mokymosi udavinius. Etapo veiklose dalyvauja studentai, tutoriai ir mentoriai, pagrindinis organizatorius LISPA.
0.
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
4. Pasirengimas
praktikai. io
etapo tikslas
yra gyti praktikai
reikaling
bendrj
komPRAKTIKOS
REZULTATU
PASIRENGIMAS
STUDENTU
ISIVERTINIMAS
PARENGIAMASIS
PRAKTIKOS
MOKYMOSI
PROJEKTU
PRISTATYMO
KONSULTAVIMAS
PRAKTIKAI
ORGANIZATORIU Etapo
PROJEKTU
UZDAVINIU
petencij.
veiklose dalyvauja
studentai
ir tutoriai, pagrindiniai
organizatoriai tutoriai.
DIENA
PRAKTIKOS METU
DIENA
ETAPAS
SUKURIMAS
FORMULAVIMAS
5. Student konsultavimas praktikos metu. io etapo tikslas yra utikrinti kokybik
mokymosi proces praktikos metu. Etapo veiklose dalyvauja studentai, tutoriai ir mentoriai, pa0.
1.
3.
4.
5.
6.
7.
grindiniai organizatoriai
2.tutoriai ir mentoriai.
PRAKTIKOS
REZULTATU
PASIRENGIMAS
STUDENTU
ISIVERTINIMAS
PARENGIAMASIS
PRAKTIKOS
MOKYMOSI
PROJEKTU
6. sivertinimas.
io
etapo tikslas
yra student
mokymosi
sivertinimas ir vertinimas.
EtaPRISTATYMO
KONSULTAVIMAS
PRAKTIKAI
ORGANIZATORIU
PROJEKTU
UZDAVINIU
DIENA
PRAKTIKOS METU
DIENA
ETAPAS
SUKURIMAS
FORMULAVIMAS
po veiklose dalyvauja studentai ir mentoriai, pagrindiniai organizatoriai mentoriai.
7. Rezultat pristatymo diena. io etapo tikslas yra susumuoti mokymosi rezultatus ir
atvsti praktikos
pabaig.
dalyvauja
mentoriai
ir LISPA,
0.
1.
2. Etapo veiklose
3.
4. studentai, tutoriai,
5.
6.
7. pagrinPRAKTIKOS
REZULTATU
PASIRENGIMAS
STUDENTU
ISIVERTINIMAS
PARENGIAMASIS
PRAKTIKOS
MOKYMOSI
dinis
organizatorius
LISPA.
PROJEKTU
PRISTATYMO
KONSULTAVIMAS
PRAKTIKAI
ORGANIZATORIU
PROJEKTU
UZDAVINIU
PRAKTIKOS
PROJEKTU
DIENA
PARENGIAMASIS
ORGANIZATORIU
ETAPAS
ETAPAS
FORMULAVIMAS
0.
1.
PARENGIAMASIS
ORGANIZATORIU
ETAPAS
MOKYMOSI
UZDAVINIU
FORMULAVIMAS
0.
1.
PARENGIAMASIS
ORGANIZATORIU
ETAPAS
MOKYMOSI
UZDAVINIU
FORMULAVIMAS
10
SUKURIMAS
2.
PRAKTIKOS
PROJEKTU
SUKURIMAS
2.
PRAKTIKOS
PROJEKTU
SUKURIMAS
PASIRENGIMAS
PRAKTIKAI
DIENA
3.
PRAKTIKOS
PROJEKTU
DIENA
3.
PRAKTIKOS
PROJEKTU
DIENA
PRAKTIKOS METU
4.
5.
PASIRENGIMAS
PRAKTIKAI
STUDENTU
KONSULTAVIMAS
PRAKTIKOS METU
4.
5.
PASIRENGIMAS
PRAKTIKAI
STUDENTU
KONSULTAVIMAS
PRAKTIKOS METU
DIENA
6.
ISIVERTINIMAS
6.
ISIVERTINIMAS
7.
REZULTATU
PRISTATYMO
DIENA
7.
REZULTATU
PRISTATYMO
DIENA
Praktikos programos gyvendinimas planuojamas apytiksliai dvylikai savaii, t. y. trims

mnesiams. Atskiri programos etapai, pavyzdiui, parengiamasis organizatori etapas, esant poreikiui, gali utrukti ilgiau (jei reikalingi papildomi seminarai). Konkreios praktikos organizavimas
skirtingose auktosiose mokyklose gali skirtis etap trukme bei graku. emiau pateikiamas grakas yra rekomendacinis, o ne privalomas. Programos etapai chronologikai isidsto taip:
Etapai\Savaits
10
11
Parengiamasis
organizatori etapas
Mokymosi udavini
formulavimas
Praktikos projekt
sukrimas
Praktikos projekt diena
Pasirengimas praktikai
Student konsultavimas
praktikos metu
sivertinimas
Rezultat pristatymo
diena
11
12
III. DETALUS PRAKTIKOS PROGRAMOS APRAYMAS

iame skyrelyje detaliai apraytas kiekvienas praktikos programos etapas, kuriame daly2.
3.
4.
5.
6.
7.
vauja tutoriai.1.Etapai, kuriuose
tutoriai nedalyvauja,
pristatyti glaustai.
Aprayme
pateikiami
kiekPRAKTIKOS
REZULTATU
PASIRENGIMAS
STUDENTU
ISIVERTINIMAS
PARENGIAMASIS
PRAKTIKOS
MOKYMOSI
PROJEKTU
PRISTATYMO
KONSULTAVIMAS
PRAKTIKAI
ORGANIZATORIU
PROJEKTUorientacin
UZDAVINIU
vieno
etapo tikslai
ir udaviniai,
bei organizatoriai,DIENA
pagrinDIENA trukm, pristatomi dalyviai
PRAKTIKOS METU
ETAPAS
SUKURIMAS
FORMULAVIMAS
dins veiklos ir metodai bei reikalinga teorin mediaga ir priemons.
0.
0.
1.
PARENGIAMASIS
ORGANIZATORIU
ETAPAS
MOKYMOSI
UZDAVINIU
FORMULAVIMAS
0.
1.
PARENGIAMASIS
ORGANIZATORIU
ETAPAS
MOKYMOSI
UZDAVINIU
FORMULAVIMAS
Etapas
Laikas
2.
PRAKTIKOS
PROJEKTU
SUKURIMAS
2.
PRAKTIKOS
PROJEKTU
SUKURIMAS
Dalyvauja
3.
PRAKTIKOS
PROJEKTU
DIENA
3.
PRAKTIKOS
PROJEKTU
DIENA
4.
5.
PASIRENGIMAS
PRAKTIKAI
STUDENTU
KONSULTAVIMAS
PRAKTIKOS METU
4.
5.
PASIRENGIMAS
PRAKTIKAI
STUDENTU
KONSULTAVIMAS
PRAKTIKOS METU
6.
ISIVERTINIMAS
6.
ISIVERTINIMAS
0. Parengiamasis organizatori etapas

~4 val. + seminarai (pagal poreik)
7.
REZULTATU
PRISTATYMO
DIENA
7.
REZULTATU
PRISTATYMO
DIENA
Tutoriai, mentoriai
0.Pagrindiniai organizatoriai
1.
2.
PARENGIAMASIS
ORGANIZATORIU
ETAPAS
MOKYMOSI
UZDAVINIU
FORMULAVIMAS
Tikslas ir udaviniai
PRAKTIKOS
PROJEKTU
SUKURIMAS
3.
LISPA
PRAKTIKOS
PROJEKTU
DIENA
4.
5.
PASIRENGIMAS
PRAKTIKAI
STUDENTU
KONSULTAVIMAS
PRAKTIKOS METU
6.
ISIVERTINIMAS
7.
REZULTATU
PRISTATYMO
DIENA
Tikslas:
Padti mentoriams ir tutoriams tinkamai pasirengti praktikos organizavimui
0.
1.
Udaviniai:
PARENGIAMASIS
ORGANIZATORIU
ETAPAS
MOKYMOSI
UZDAVINIU
FORMULAVIMAS
0.
1.
2.
PRAKTIKOS
PROJEKTU
SUKURIMAS
3.
PRAKTIKOS
PROJEKTU
DIENA
4.
5.
PASIRENGIMAS
PRAKTIKAI
STUDENTU
KONSULTAVIMAS
PRAKTIKOS METU
4.
5.
PASIRENGIMAS
PRAKTIKAI
STUDENTU
KONSULTAVIMAS
PRAKTIKOS METU
6.
ISIVERTINIMAS
1. Supaindinti tutorius ir mentorius su praktikos modeliu.

2. Apsibrti tutori, mentori ir LISPA atsakomybes praktikos organizavime.
3. Esant reikalui suteikti tutoriams ir mentoriams reikalingas kompetencijas.
Veiksmai ir metodai
PARENGIAMASIS
MOKYMOSI
ORGANIZATORIU
ETAPAS
UZDAVINIU
FORMULAVIMAS
2.
PRAKTIKOS
PROJEKTU
SUKURIMAS
3.
PRAKTIKOS
PROJEKTU
DIENA
6.
ISIVERTINIMAS
7.
REZULTATU
PRISTATYMO
DIENA
7.
REZULTATU
PRISTATYMO
DIENA
anga. Trumpas LISPA atstovo sveikinimo odis, susitikimo tiksl ir darbotvarks pristatymas.
Trumpas susipainimas. Visi dalyviai pasako savo vard ir pristato atstovaujam organizacij.
Susipainimas su praktikos modeliu. LISPA atstovas pristato (~20 min.) praktikos model,
0.
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
pagrindinius jo
principus ir etapus,
skiria laiko
pasitikslinimams.
Visi dalyviai
gauna metodines
priemones
PRAKTIKOS
REZULTATU
PASIRENGIMAS
STUDENTU
ISIVERTINIMAS
PARENGIAMASIS
PRAKTIKOS
MOKYMOSI
PROJEKTU
PRISTATYMO
KONSULTAVIMAS
PRAKTIKAI
ORGANIZATORIU
PROJEKTU
UZDAVINIU
(tutori ir mentori
metodines
knygas). DIENA
PRAKTIKOS METU
DIENA
ETAPAS
SUKURIMAS
FORMULAVIMAS
Tutori, mentori ir LISPA atsakomybi apsibrimas. LISPA atstovas pristato praktikos
modelyje apraytas atsakomybes. Jei yra poreikis, pristatytos atsakomybs aptariamos ir derinamos
0.laisvai diskutuojant.
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
PRAKTIKOS
Tutoriams
ir mentoriams
reikaling
kompetencij
suteikimas.
Esant reikalui
silomi 2-4REZULTATU
dien
PASIRENGIMAS
STUDENTU
ISIVERTINIMAS
PARENGIAMASIS
PRAKTIKOS
MOKYMOSI
PROJEKTU
PRISTATYMO
KONSULTAVIMAS
PRAKTIKAI
ORGANIZATORIU
PROJEKTU
UZDAVINIU
DIENA
PRAKTIKOS
METU
DIENA
ETAPAS
SUKURIMAS
FORMULAVIMAStutoriams
pasiruoimo seminarai
ir mentoriams.
Teorin mediaga
Priemons
0.
PARENGIAMASIS
ORGANIZATORIU
ETAPAS
1.
MOKYMOSI
UZDAVINIU
FORMULAVIMAS
12
2.
PRAKTIKOS
PROJEKTU
SUKURIMAS
Tutori ir mentori metodins knygos padalinimui.

3.
PRAKTIKOS
PROJEKTU
DIENA
4.
5.
PASIRENGIMAS
PRAKTIKAI
STUDENTU
KONSULTAVIMAS
PRAKTIKOS METU
6.
ISIVERTINIMAS
7.
REZULTATU
PRISTATYMO
DIENA
0.
1.
PARENGIAMASIS
ORGANIZATORIU
ETAPAS
MOKYMOSI
UZDAVINIU
FORMULAVIMAS
0.
1.
PARENGIAMASIS
ORGANIZATORIU
ETAPAS
MOKYMOSI
UZDAVINIU
FORMULAVIMAS
0.
1.
PARENGIAMASIS
ORGANIZATORIU
ETAPAS
MOKYMOSI
UZDAVINIU
FORMULAVIMAS
Etapas
2.
PRAKTIKOS
PROJEKTU
SUKURIMAS
2.
PRAKTIKOS
PROJEKTU
SUKURIMAS
2.
PRAKTIKOS
PROJEKTU
SUKURIMAS
Laikas
3.
PRAKTIKOS
PROJEKTU
DIENA
3.
PRAKTIKOS
PROJEKTU
DIENA
3.
PRAKTIKOS
PROJEKTU
DIENA
4.
5.
PASIRENGIMAS
PRAKTIKAI
STUDENTU
KONSULTAVIMAS
PRAKTIKOS METU
4.
5.
PASIRENGIMAS
PRAKTIKAI
STUDENTU
KONSULTAVIMAS
PRAKTIKOS METU
4.
5.
PASIRENGIMAS
PRAKTIKAI
STUDENTU
KONSULTAVIMAS
PRAKTIKOS METU
6.
7.
ISIVERTINIMAS
6.
REZULTATU
PRISTATYMO
DIENA
7.
ISIVERTINIMAS
6.
REZULTATU
PRISTATYMO
DIENA
7.
ISIVERTINIMAS
1. Mokymosi udavini formulavimas
REZULTATU
PRISTATYMO
DIENA
~ 4 val.
0.
Dalyvauja
1.
PARENGIAMASIS
ORGANIZATORIU
ETAPAS
MOKYMOSI
UZDAVINIU
FORMULAVIMAS
Pagrindiniai organizatoriai
2.
PRAKTIKOS
PROJEKTU
SUKURIMAS
3.
4.
Studentai,
mentoriai
5.
Mentoriai
STUDENTU
KONSULTAVIMAS
PRAKTIKOS METU
PRAKTIKOS
PROJEKTU
DIENA
PASIRENGIMAS
PRAKTIKAI
6.
7.
ISIVERTINIMAS
REZULTATU
PRISTATYMO
DIENA
Tikslas:
2.
3.
4.
Suformuluoti 1.
student asmeninius
mokymosi
udavinius
praktikai 5.
0.
PARENGIAMASIS
ORGANIZATORIU
ETAPAS
MOKYMOSI
UZDAVINIU
FORMULAVIMAS
0.
1.
PARENGIAMASIS
ORGANIZATORIU
ETAPAS
MOKYMOSI
UZDAVINIU
FORMULAVIMAS
0.
1.
PRAKTIKOS
PROJEKTU
SUKURIMAS
PRAKTIKOS
PROJEKTU
DIENA
PASIRENGIMAS
PRAKTIKAI
STUDENTU
KONSULTAVIMAS
PRAKTIKOS METU
6.
7.
ISIVERTINIMAS
REZULTATU
PRISTATYMO
DIENA
Udaviniai:
1. Pasitikjimu pagrstos bendradarbiavimo atmosferos sukrimas.
auktosios
mokyklos
(udaviniai),
0. 2. Studento
1. mokymosi
2. situacijos analiz
3.
4.
5. keliami reikalavimai
6.
7.
PRAKTIKOS
REZULTATU
PASIRENGIMAS
speciniai
studento PRAKTIKOS
mokymosi interesai.
STUDENTU
ISIVERTINIMAS
PARENGIAMASIS
MOKYMOSI
PROJEKTU
PRISTATYMO
KONSULTAVIMAS
PRAKTIKAI
ORGANIZATORIU
PROJEKTU
UZDAVINIU
DIENA
PRAKTIKOS METU
DIENA
ETAPAS3.
SUKURIMAS
FORMULAVIMAS
Asmenini
mokymosi
udavini identikavimas.
4. Praktikai aktuali asmenini mokymosi udavini atranka.
PARENGIAMASIS
ORGANIZATORIU
ETAPAS
MOKYMOSI
UZDAVINIU
FORMULAVIMAS
2.
PRAKTIKOS
PROJEKTU
SUKURIMAS
2.
PRAKTIKOS
PROJEKTU
SUKURIMAS
3.
PRAKTIKOS
PROJEKTU
DIENA
3.
PRAKTIKOS
PROJEKTU
DIENA
4.
5.
PASIRENGIMAS
PRAKTIKAI
STUDENTU
KONSULTAVIMAS
PRAKTIKOS METU
4.
5.
PASIRENGIMAS
PRAKTIKAI
STUDENTU
KONSULTAVIMAS
PRAKTIKOS METU
6.
7.
ISIVERTINIMAS
6.
REZULTATU
PRISTATYMO
DIENA
7.
ISIVERTINIMAS
13
REZULTATU
PRISTATYMO
DIENA
0.
1.
PARENGIAMASIS
ORGANIZATORIU
ETAPAS
MOKYMOSI
UZDAVINIU
FORMULAVIMAS
0.
1.
PARENGIAMASIS
ORGANIZATORIU
ETAPAS
MOKYMOSI
UZDAVINIU
FORMULAVIMAS
0.
1.
Etapas
PARENGIAMASIS
ORGANIZATORIU
ETAPAS
Laikas
2.
PRAKTIKOS
PROJEKTU
SUKURIMAS
2.
PRAKTIKOS
PROJEKTU
SUKURIMAS
2.
PRAKTIKOS
PROJEKTU
SUKURIMAS
MOKYMOSI
UZDAVINIU
FORMULAVIMAS
Dalyvauja
0.
PRAKTIKOS
PROJEKTU
DIENA
3.
PRAKTIKOS
PROJEKTU
DIENA
3.
4.
5.
PASIRENGIMAS
PRAKTIKAI
STUDENTU
KONSULTAVIMAS
PRAKTIKOS METU
4.
5.
PASIRENGIMAS
PRAKTIKAI
STUDENTU
KONSULTAVIMAS
PRAKTIKOS METU
4.
5.
PASIRENGIMAS
PRAKTIKAI
STUDENTU
KONSULTAVIMAS
PRAKTIKOS METU
2. Praktikos
projekt sukrimas
PRAKTIKOS
PROJEKTU
DIENA
~ 4 val.
6.
ISIVERTINIMAS
6.
ISIVERTINIMAS
6.
ISIVERTINIMAS
1.
MOKYMOSI
UZDAVINIU
FORMULAVIMAS
2.
PRAKTIKOS
PROJEKTU
SUKURIMAS
LISPA
3.
PRAKTIKOS
PROJEKTU
DIENA
4.
5.
PASIRENGIMAS
PRAKTIKAI
STUDENTU
KONSULTAVIMAS
PRAKTIKOS METU
6.
ISIVERTINIMAS
Tikslas:
Bendradarbiaujant tutoriams ir mentoriams sukurti praktikos projektus
0.
2.
3.
4.
5.
6.
Udaviniai: 1.
PRAKTIKOS
PASIRENGIMAS
STUDENTU
ISIVERTINIMAS
PRAKTIKOS
MOKYMOSI
PROJEKTU
KONSULTAVIMAS
PRAKTIKAI sukrimas
PROJEKTU
UZDAVINIU pagrstos
1. Pasitikjimu
bendradarbiavimo
atmosferos
ir pltojimas.
DIENA
PRAKTIKOS METU
SUKURIMAS
FORMULAVIMAS
2. Susipainti su moni galimybmis vykdyti praktikos projektus.
3. Susipainti su student mokymosi udaviniais.
4. Sukurti
ir mokymosi
udavinius
atitinkanius
praktikos6.projektus.
0.
1. moni galimybes
2.
3.
4.
5.
PARENGIAMASIS
ORGANIZATORIU
ETAPAS
MOKYMOSI
Veiksmai ir metodai
PARENGIAMASIS
ORGANIZATORIU
ETAPAS
7.
REZULTATU
PRISTATYMO
DIENA
7.
REZULTATU
PRISTATYMO
DIENA
7.
REZULTATU
PRISTATYMO
DIENA
Tutoriai, mentoriai
PARENGIAMASIS
ORGANIZATORIU
ETAPAS
3.
UZDAVINIU
FORMULAVIMAS
PRAKTIKOS
PROJEKTU
SUKURIMAS
PRAKTIKOS
PROJEKTU
DIENA
PASIRENGIMAS
PRAKTIKAI
STUDENTU
KONSULTAVIMAS
PRAKTIKOS METU
ISIVERTINIMAS
7.
REZULTATU
PRISTATYMO
DIENA
7.
REZULTATU
PRISTATYMO
DIENA
7.
REZULTATU
PRISTATYMO
DIENA
Bendradarbiavimo atmosfer stiprinanios uduotys. Prie pradedant rimt darb, tutoriai kartu
su mentoriais gali bti pakviesti atlikti kelias komandines uduotis. Pavyzdiui, uduotis Magiki skaiiai.
0.
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Ant didelio (4x5 m.) tento atsitiktine tvarkaPRAKTIKOS
suklijuoti skaiiai nuo 1 iki 28. Uduot vykdanios grups
nariai
REZULTATU
PASIRENGIMAS
STUDENTU
ISIVERTINIMAS
PARENGIAMASIS
PRAKTIKOS
MOKYMOSI
PROJEKTU
PRISTATYMO
KONSULTAVIMAS
PRAKTIKAI
ORGANIZATORIU
PROJEKTU
UZDAVINIU
turi iuos skaiius paliesti eils tvarka perDIENA
30 sekundi arba greiiau.
Grup turi laiko planavimui ir tris
PRAKTIKOS METU
DIENA
ETAPAS
SUKURIMAS
FORMULAVIMAS
bandymus. Kita uduotis vadinasi Lankas. Komandos nariai stovdami ratu ir laikydamiesi u rank turi
kiek galima greiiau apsukti ratu plastikin lank. Laik, per kur greiiausiai gali apsukti lank, dalyviai
nusistato patys, todl turi ribot skaii bandym tikslui pasiekti. Ikiu tampa tinkamiausio grupei
sprendimo paieka ir primimas, taktikos tobulinimas, veiksm derinimas tarpusavyje.
Tutoriai pristato moni galimybes vykdyti praktikos projektus. Kiekvienas tutorius pristato i
anksto paruotas praktikai silom projekt idjas. Vienam pristatymui skiriama iki 5 min. Pristatymai bus
efektyvesni, jei kiekviena projekto idja bus pavaizduota ant atskiro plakato.
Mentoriai pristato student mokymosi udavinius. Kiekvienos auktosios mokyklos mentoriai
glaustai (iki 5 min.) pristato savo student mokymosi udavini vairov. Apibendrinti mokymosi udaviniai
raomi ant atskir lipni lapeli, kad bt galima lengvai juos riuoti.
Projekt idj ir mokymosi udavini derinimas. Mentoriai kartu su tutoriais, atsivelgdami
mokymosi udavinius, dar kart pervelgia pristatytas projekt idjas ir pagal poreik jas koreguoja.
Susitikimo ubaigimas. Prie isiskirstant vedjas gali pakviesti visus pasidalinti baigiamosiomis
mintimis ir spdiais.
Teorin mediaga
Priemons
Plakatinis popierius, raikliai, ymekliai, lipns lapeliai, lipni juosta,

priemons, reikalingos komandini uduoi atlikimui.
14
0.
1.
PARENGIAMASIS
ORGANIZATORIU
ETAPAS
MOKYMOSI
UZDAVINIU
FORMULAVIMAS
0.
1.
PARENGIAMASIS
ORGANIZATORIU
ETAPAS
MOKYMOSI
UZDAVINIU
FORMULAVIMAS
0.
1.
PARENGIAMASIS
ORGANIZATORIU
ETAPAS
Etapas
Laikas
MOKYMOSI
UZDAVINIU
FORMULAVIMAS
2.
PRAKTIKOS
PROJEKTU
SUKURIMAS
2.
PRAKTIKOS
PROJEKTU
SUKURIMAS
2.
PRAKTIKOS
PROJEKTU
SUKURIMAS
Dalyvauja
PRAKTIKOS
PROJEKTU
DIENA
3.
PRAKTIKOS
PROJEKTU
DIENA
3.
PRAKTIKOS
PROJEKTU
DIENA
4.
5.
PASIRENGIMAS
PRAKTIKAI
STUDENTU
KONSULTAVIMAS
PRAKTIKOS METU
4.
5.
PASIRENGIMAS
PRAKTIKAI
STUDENTU
KONSULTAVIMAS
PRAKTIKOS METU
4.
5.
PASIRENGIMAS
PRAKTIKAI
STUDENTU
KONSULTAVIMAS
PRAKTIKOS METU
3. Praktikos projekt diena

~ 4 val.
MOKYMOSI
UZDAVINIU
FORMULAVIMAS
PRAKTIKOS
PROJEKTU
SUKURIMAS
3.
LISPA
PRAKTIKOS
PROJEKTU
DIENA
4.
5.
PASIRENGIMAS
PRAKTIKAI
STUDENTU
KONSULTAVIMAS
PRAKTIKOS METU
Tikslas:
Praktikos projekt parinkimas atsivelgiant mokymosi udavinius
0. Udaviniai: 1.
2.
3.
4.
5.
PARENGIAMASIS
ORGANIZATORIU
ETAPAS
0.
1.
2.
3.
4.
MOKYMOSI
UZDAVINIU
FORMULAVIMAS
7.
ISIVERTINIMAS
6.
REZULTATU
PRISTATYMO
DIENA
7.
ISIVERTINIMAS
6.
REZULTATU
PRISTATYMO
DIENA
7.
ISIVERTINIMAS
PRAKTIKOS
PROJEKTU
SUKURIMAS
PRAKTIKOS
PROJEKTU
DIENA
PASIRENGIMAS
PRAKTIKAI
STUDENTU
KONSULTAVIMAS
PRAKTIKOS METU
4.
5.
PASIRENGIMAS
PRAKTIKAI
STUDENTU
KONSULTAVIMAS
PRAKTIKOS METU
6.
REZULTATU
PRISTATYMO
DIENA
7.
ISIVERTINIMAS
6.
1.
UZDAVINIU
FORMULAVIMAS
2.
PRAKTIKOS
PROJEKTU
SUKURIMAS
3.
PRAKTIKOS
PROJEKTU
DIENA
REZULTATU
PRISTATYMO
DIENA
7.
ISIVERTINIMAS
Pasitikjimu pagrstos bendradarbiavimo atmosferos sukrimas ir pltojimas.

Supaindinti su galimais praktikos projektais.
Studento mokymosi udavinius atitinkani projekt parinkimas.
Susitarti dl artimiausio projektins komandos susitikimo.
Veiksmai ir metodai
PARENGIAMASIS
MOKYMOSI
ORGANIZATORIU
ETAPAS
6.
Studentai, tutoriai, mentoriai
0. Pagrindiniai 1.
organizatoriai2.
PARENGIAMASIS
ORGANIZATORIU
ETAPAS
3.
6.
ISIVERTINIMAS
REZULTATU
PRISTATYMO
DIENA
7.
REZULTATU
PRISTATYMO
DIENA
Susipainimas su projektais. Tam galima naudoti kad ir Projekt mugs metod: kiekvienas
praktikos projektas turi i anksto rengt stend, kur gali pakomentuoti tutorius. Visi susirinkusieji laisvai
juda patalpoje susipaindami su vairiais projektais. iam susipainimui skiriama apie 45 min.
Projekt parinkimas ir komand susiformavimas. Studentai, pasitar su savo mentoriais,
pasirenka konkret projekt, kuris bt naudingiausias gyvendinant individualius mokymosi udavinius.
Tada vyksta deryb ratas, kurio udavinys pasiekti susitarim tarp student ir tutori dl galutins
projektini komand sudties. Pavyzdiui, jei tutoriai mato, kad projektas nra naudingas konkretaus
studento mokymosi tikslams arba norini gyvendinti projekt yra daugiau negu mon gali priimti ar
pan., jie gali atsisakyti traukti student praktikos projekt.
Pirmasis komand susirinkimas. Kiekvieno projekto tutorius ir komandoje esantys studentai
susitaria dl artimiausio komandos susirinkimo laiko ir vietos (~ 15 min.).
Informacija apie tolimesnius ingsnius ir udarymas. LISPA atstovas informuoja apie tolimesnius
praktikos etapus, padkoja u dalyvavim ir palinki skms.
Teorin mediaga
Prie etap tutoriai susipasta su ios knygos IV skyriumi

Kompetencijos: kas jos yra ir kodl jos svarbios atliekant
praktik?.
Priemons
Erdvi sal be stal. Parengti projekt stendai, raomasis ir plakatinis

popierius, ymekliai, raikliai. Media projektorius, ekranas. Studento praktikos knyga padalinimui.
15
0.
1.
PARENGIAMASIS
ORGANIZATORIU
ETAPAS
MOKYMOSI
UZDAVINIU
FORMULAVIMAS
0.
1.
PARENGIAMASIS
ORGANIZATORIU
ETAPAS
MOKYMOSI
UZDAVINIU
FORMULAVIMAS
0.
1.
Etapas
PARENGIAMASIS
ORGANIZATORIU
ETAPAS
Laikas
MOKYMOSI
UZDAVINIU
FORMULAVIMAS
2.
PRAKTIKOS
PROJEKTU
SUKURIMAS
2.
PRAKTIKOS
PROJEKTU
SUKURIMAS
2.
PRAKTIKOS
PROJEKTU
SUKURIMAS
Dalyvauja
1.
MOKYMOSI
PARENGIAMASIS
ORGANIZATORIU
ETAPAS
PRAKTIKOS
PROJEKTU
DIENA
3.
PRAKTIKOS
PROJEKTU
DIENA
4.
5.
PASIRENGIMAS
PRAKTIKAI
STUDENTU
KONSULTAVIMAS
PRAKTIKOS METU
4.
5.
PASIRENGIMAS
PRAKTIKAI
STUDENTU
KONSULTAVIMAS
PRAKTIKOS METU
3.
4.
4. Pasirengimas
praktikai
PRAKTIKOS
PROJEKTU
DIENA
~ 4-6 val.
PASIRENGIMAS
PRAKTIKAI
5.
STUDENTU
KONSULTAVIMAS
PRAKTIKOS METU
6.
ISIVERTINIMAS
6.
ISIVERTINIMAS
6.
ISIVERTINIMAS
7.
REZULTATU
PRISTATYMO
DIENA
7.
REZULTATU
PRISTATYMO
DIENA
7.
REZULTATU
PRISTATYMO
DIENA
Studentai, tutoriai
0.
3.
UZDAVINIU
FORMULAVIMAS
2.
PRAKTIKOS
PROJEKTU
SUKURIMAS
Tutoriai
3.
PRAKTIKOS
PROJEKTU
DIENA
Tikslas:
gyti praktikai reikaling bendrj kompetencij
4.
5.
PASIRENGIMAS
PRAKTIKAI
STUDENTU
KONSULTAVIMAS
PRAKTIKOS METU
Udaviniai: 1.
2.
3.
4.
5.
1. Supaindinti
studentus
su projektinio
darbo principais.
PRAKTIKOS
PASIRENGIMAS
STUDENTU
PARENGIAMASIS
PRAKTIKOS
MOKYMOSI
PROJEKTU
KONSULTAVIMAS
PRAKTIKAI
ORGANIZATORIU
PROJEKTU
UZDAVINIU studentus
2.
Supaindinti
su
skmingo
komandinio
darbo
principais.
DIENA
PRAKTIKOS METU
ETAPAS
SUKURIMAS
FORMULAVIMAS
3. Konsultuojantis su tutoriumi parengti projekto plan.
0.
6.
ISIVERTINIMAS
6.
ISIVERTINIMAS
7.
REZULTATU
PRISTATYMO
DIENA
7.
REZULTATU
PRISTATYMO
DIENA
Veiksmai ir metodai
Susitikimas, skirtas susipainimui su projektinio darbo principais. Pirmojo komandos susitikimo metu (2-3 val.) atliekami ie veiksmai:
1. Trumpas apilimas. Visi dalyviai pasisako savo vardus ir pristato i anksto kartu su mentoriais pasidarytus asmeninius herbus. Tutoriui rekomenduojama prisistatyti tokiu pat bdu.
2. Tutorius pristato susitikimo tiksl ir darbotvark.
3. Tutorius glaustai pristato pagrindinius projektinio darbo principus (jei reikia) ir projekto planavimo model. Skiriama laiko pasitikslinimams.
4. Tutorius duoda praktin uduot: studentai visi kartu turi parengti savo projekto plan pagal pristatyt projekto planavimo model. Projekto tikslas ir udaviniai formuluojami konsultuojantis su tutoriumi. Tolimesni planavimo ingsniai gali bti daromi student komandoje savarankikai iki kito komandos susitikimo.
5. Susitariama dl kito susitikimo vietos ir laiko. Jei yra noro, galima visiems kartu pasidalinti, su
kokia nuotaika baigiamas susitikimas.
Susitikimas, skirtas susipainimui su komandinio darbo principais. Antrojo susitikimo metu
atliekami ie veiksmai:
1. Trumpas apilimas. Visi ratu pasikalba apie tai, su kokia nuotaika atjo susitikim.
2. Tutorius pristato susitikimo tiksl ir darbotvark.
3. Studentai pristato parengt detal projekto plan. Tutorius pateikia patikslinanius klausimus ir
suteikia grtamj ry: isako nuomon apie plano stiprisias puses, nurodo, kas tobulintina.
4. Tutorius supaindina su pagrindiniais komandinio darbo skms veiksniais ir pakvieia komand
aptarti savo darb remiantis pristatytais principais.
5. Kartu su tutoriumi aptariami komandai svarbs bendro darbo susitarimai.
6. Susitariama dl kito susitikimo laiko ir vietos. Jei yra noro, pasidalinama, su kokia nuotaika baigiamas susitikimas.
Teorin mediaga
Priemons
16
VII skyrius Projekt planavimas ir gyvendinimas; VIII skyrius

Komandinis darbas.
Studento praktikos knyga, raomasis ir plakatinis popierius,
raikliai, lipni juosta, ymekliai.
0.
1.
PARENGIAMASIS
ORGANIZATORIU
ETAPAS
MOKYMOSI
UZDAVINIU
FORMULAVIMAS
0.
1.
PARENGIAMASIS
ORGANIZATORIU
ETAPAS
MOKYMOSI
UZDAVINIU
FORMULAVIMAS
0.
1.
Etapas
PARENGIAMASIS
ORGANIZATORIU
ETAPAS
Laikas
MOKYMOSI
UZDAVINIU
FORMULAVIMAS
2.
PRAKTIKOS
PROJEKTU
SUKURIMAS
2.
PRAKTIKOS
PROJEKTU
SUKURIMAS
2.
PRAKTIKOS
PROJEKTU
SUKURIMAS
Dalyvauja
0.
PRAKTIKOS
PROJEKTU
DIENA
3.
PRAKTIKOS
PROJEKTU
DIENA
4.
5.
PASIRENGIMAS
PRAKTIKAI
STUDENTU
KONSULTAVIMAS
PRAKTIKOS METU
4.
5.
PASIRENGIMAS
PRAKTIKAI
STUDENTU
KONSULTAVIMAS
PRAKTIKOS METU
6.
7.
ISIVERTINIMAS
6.
7.
ISIVERTINIMAS
4.
5.
6.
5.3.Student konsultavimas
praktikos metu
PRAKTIKOS
PROJEKTU
DIENA
PASIRENGIMAS
STUDENTU
KONSULTAVIMAS
PRAKTIKAI
~ 2 val. kiekvien
savait su tutoriais
PRAKTIKOS METU
~ 2 val. kas antr savait su mentoriais
REZULTATU
PRISTATYMO
DIENA
REZULTATU
PRISTATYMO
DIENA
7.
ISIVERTINIMAS
REZULTATU
PRISTATYMO
DIENA
Pagrindiniai1.organizatoriai2.
PARENGIAMASIS
ORGANIZATORIU
ETAPAS
3.
MOKYMOSI
UZDAVINIU
FORMULAVIMAS
PRAKTIKOS
PROJEKTU
SUKURIMAS
3.
4.
Tutoriai
ir mentoriai
PRAKTIKOS
PROJEKTU
DIENA
PASIRENGIMAS
PRAKTIKAI
5.
STUDENTU
KONSULTAVIMAS
PRAKTIKOS METU
6.
7.
ISIVERTINIMAS
REZULTATU
PRISTATYMO
DIENA
Tikslas:
Utikrinti kokybik mokymosi proces praktikos metu
Udaviniai:
1. Sistemingai konsultuotis su tutoriais projekto gyvendinimo ir komandinio darbo klausimais.
2. Sistemingai konsultuotis su mentoriais mokymosi udavini gyvendinimo klausimais.
Veiksmai ir metodai
Kassavaitins projekto komandos konsultacijos su tutoriumi. Kassavaitins konsultacijos metu
atliekami ie veiksmai:
1. Trumpas apilimas. Visi pasidalina, su kokia nuotaika (energija, rpesiais, klausimais ar pan.)
atjo konsultacij.
2. Tutorius pristato konsultacijos darbotvark.
3. Studentai pristato, kaip vykdomas projektas (skms, neskms, klausimai).
4. Tutorius pateikia patikslinanius klausimus, suteikia grtamj ry, atsako student klausimus.
5. Tutorius paklausia, kaip sekasi darbas komandoje pagal PPP model.
6. Susitariama dl kito susitikimo laiko ir vietos. Jei yra noro, pasidalinama, su kokia nuotaika (emocija, mintimi, rpesiu...) baigiama konsultacija. Paskutins konsultacijos metu rekomenduojama skirti
laiko darbo su projekto grupe udarymui.
Student konsultacijos su mentoriumi (kart per dvi savaites). Konsultacijos metu atliekami
ie veiksmai:
1. Trumpas apilimas. Visi pasidalina, su kokia nuotaika (energija, rpesiais, klausimais ar pan.)
atjo konsultacij.
2. Mentorius pristato konsultacijos darbotvark.
3. Studentai pristato praktikos metu sukaupt patirt (kas vyksta, kas sekasi, kas nesiseka, ko imoko, koki turi klausim kitiems studentams ir mentoriui).
4. Mentorius pateikia patikslinanius klausimus, suteikia grtamj ry, atsako student klausimus, reikalui esant, pataria, paragina studentus tarpusavyje pasidalinti patarimais.
5. Susitariama dl kito susitikimo laiko ir vietos. Jei yra noro, pasidalinama, su kokia nuotaika (emocija, mintimi, rpesiu...) baigiama konsultacija.
Teorin mediaga
VIII skyrius Komandinis darbas (apie PPP model)
Priemons
Student praktikos knyga, raomasis ir plakatinis popierius,

raikliai, lipni juosta, ymekliai.
17
0.
1.
PARENGIAMASIS
ORGANIZATORIU
ETAPAS
MOKYMOSI
UZDAVINIU
FORMULAVIMAS
0.
1.
PARENGIAMASIS
ORGANIZATORIU
ETAPAS
MOKYMOSI
UZDAVINIU
FORMULAVIMAS
0.
1.
Etapas
PARENGIAMASIS
ORGANIZATORIU
ETAPAS
2.
3.
5.
PASIRENGIMAS
PRAKTIKAI
STUDENTU
KONSULTAVIMAS
PRAKTIKOS METU
4.
5.
PASIRENGIMAS
PRAKTIKAI
STUDENTU
KONSULTAVIMAS
PRAKTIKOS METU
4.
5.
PASIRENGIMAS
PRAKTIKAI
STUDENTU
KONSULTAVIMAS
PRAKTIKOS METU
PRAKTIKOS
PROJEKTU
DIENA
PRAKTIKOS
PROJEKTU
SUKURIMAS
2.
PRAKTIKOS
PROJEKTU
SUKURIMAS
4.
PRAKTIKOS
PROJEKTU
DIENA
2.
MOKYMOSI
UZDAVINIU
FORMULAVIMAS
Laikas
3.
PRAKTIKOS
PROJEKTU
SUKURIMAS
3.
PRAKTIKOS
PROJEKTU
DIENA
6. sivertinimas
~ 4 5 val.
Dalyvauja
Studentai, mentoriai
Mentoriai
Tikslas:
sivertinti ir vertinti student mokymsi
Udaviniai:
1.
2.
3.
4.
vertinti mokymosi udavini gyvendinim.

vertinti studento gytas bendrsias kompetencijas.
vardinti tolimesnes studento profesinio tobuljimo gaires.
Ubaigti darbo su student grupe proces.
18
6.
ISIVERTINIMAS
6.
ISIVERTINIMAS
6.
ISIVERTINIMAS
7.
REZULTATU
PRISTATYMO
DIENA
7.
REZULTATU
PRISTATYMO
DIENA
7.
REZULTATU
PRISTATYMO
DIENA
0.
1.
PARENGIAMASIS
ORGANIZATORIU
ETAPAS
MOKYMOSI
UZDAVINIU
FORMULAVIMAS
0.
1.
PARENGIAMASIS
ORGANIZATORIU
ETAPAS
MOKYMOSI
UZDAVINIU
FORMULAVIMAS
2.
PRAKTIKOS
PROJEKTU
SUKURIMAS
2.
PRAKTIKOS
PROJEKTU
SUKURIMAS
3.
PRAKTIKOS
PROJEKTU
DIENA
3.
PRAKTIKOS
PROJEKTU
DIENA
4.
5.
PASIRENGIMAS
PRAKTIKAI
STUDENTU
KONSULTAVIMAS
PRAKTIKOS METU
4.
5.
PASIRENGIMAS
PRAKTIKAI
STUDENTU
KONSULTAVIMAS
PRAKTIKOS METU
Etapas
7. Rezultat pristatymo diena
Laikas
~ 4 val.
Dalyvauja
LISPA
6.
7.
ISIVERTINIMAS
6.
REZULTATU
PRISTATYMO
DIENA
7.
ISIVERTINIMAS
REZULTATU
PRISTATYMO
DIENA
Tikslas:
Susumuoti rezultatus ir atvsti praktikos pabaig
Udaviniai:
1.
2.
3.
4.
5.
Pristatyti praktikos metu gyvendintus projektus.

Imokimo rezultat pristatymas.
Naudos monei pristatymas.
Praktikos proceso aptarimas.
Atvsti praktikos rezultatus.
Veiksmai ir metodai
Supaindinimas su projekt rezultatais. Galima naudoti Projekt mugs metod: kiekvienas
praktikos projektas turi savo i anksto parengt krybik pristatym ir stend. Visi susirinkusieji laisvai
juda patalpoje susipaindami su vis projekt rezultatais. Laisvam judjimui ir susipainimui yra skiriama
~ 45 min.
Mentoriai pristato imokimo rezultatus. Kiekvienos auktosios mokyklos mentoriai paruoia ir
per 5-10 minui pateikia student imokimo rezultat pristatym.
Tutoriai pristato praktikos naud monei. Visi tutoriai bendrai paruoia ir per 10-15 minui
pristato ivadas apie praktikos naud monms.
Aptariamas praktikos procesas. Vedjas pakvieia susiburti nedideles (8-10 moni) mirias
(tutori, mentori, student) grupeles ir surayti dalykus, kurie praktikos procese patiko ir kuriuos verta
ilaikyti ateityje, taip pat dalykus, kurie praktikos procese dar turt bti tobulintini. iam darbui skiriama
15-20 minui, vliau vedjas pakvieia grupeles bendr rat pasidalinti mintimis.
Bendra vent. Pristaius ir aptarus rezultatus, svarbu kokia nors visiems priimtina forma kartu
atvsti praktikos pabaig.
Teorin mediaga
Priemons
Erdvi sal be stal. Parengti projekt stendai, raomasis ir plakatinis

popierius, ymekliai, raikliai. Media projektorius, ekranas. ventei
reikalingos priemons.
19
20
ANTROJI DALIS
NAUDINGA INOTI
ioje dalyje pateikiama papildoma naudinga

metodin mediaga. Pirmiausiai aptariama kompetencij svoka ir svarba praktiniame mokyme,
toliau pristatomi ugdaniojo santykio ypatumai
bei patirtinio mokymosi metodas. Taip pat pateikiama ir glausta metodin mediaga apie darb
komandoje ir projekt planavim bei gyvendinim.
21
IV. KOMPETENCIJOS: KAS JOS YRA IR KODL

JOS SVARBIOS ATLIEKANT PRAKTIK?
Kompetencija kas tai?
Kaip jau minta bendruosiuose praktikos programos principuose, kompetencij ugdymas
yra ypatingai svarbus siekiant student sugebjimo veikti. iame skyrelyje glaustai apibdinama
kompetencij (specialij bei bendrj) svoka, konkreios praktikos modeliui reikmingos bendrosios kompetencijos.
Pati kompetencijos svoka yra plaiai vartojama vairi srii profesiniame argone, taiau
skirtinguose kontekstuose ji gali bti suprantama vairiai. Vietoje kompetencijos danai kalbama
apie gebjim, kvalikacij ir pan. Taigi k reikia ir kuo skiriasi ios svokos?
Kompetencija tai mogaus sugebjimas atlikti tam tikr veikl remiantis turimomis
iniomis, gdiais, asmeninmis savybmis ir patirtimi. Paprastai kalbant, tam tikra mogaus
kompetencija reikia reikaling ini, gdi, vertybi, asmenini savybi ir patirties visum. Tuo
tarpu tam tikr kompetencij visuma sudaro kvalikacij. Pavyzdiui, vairuotojo kvalikacija apima vairias skirtingas kompetencijas: automobilio valdymo, vairi automobilio sistem imanymo, keli eismo taisykli painimo, planavimo ir pan.
Praktikoje kompetencijos svoka danai painiojama su kompetentingumo svoka. Vis dlto jos skiriasi. Kompetencija nusako sugebjim atlikti tam tikr veikl, tuo tarpu kompetentingumas reikia ne tiek gebjim atlikti tam tikr veikl, kiek atliekamos veiklos kokyb, tai, kaip
mogus geba vykdyti tam tikr veikl. Praktikos programoje svarbesn yra konkreti kompetencija,
o kompetentingumas kiek maiau aktualus.
Kompetencija yra gyjama jungiant konkrei veiklos aplink su jau turimais gebjimais,
iniomis, nuostatomis, o svarbiausia su praktine patirtimi. Kitaip tariant, kompetencijos gijimui
ir tobulinimui svarbios ne tik inios, vertybs ir gdiai, bet ir aktyvumas praktin patirtis.
Sudedamosios kompetencijos dalys
Konkrei kompetencij sudaro bent trys esmins sudtins dalys: tam tikros inios, tam
tikri gdiai ir tam tikros nuostatos. Kitaip tariant, jei turiu konkrei kompetencij, inau, k, kodl ir kaip turiu, galiu ir noriu veikti: INAU GALIU NORIU.
22
Skiriamos bent trij ri kompetencijos:
Skiriamos bent trij ri kompetencijos:

1. Funkcins, arba specialiosios kompetencijos tai gebjimai atlikti konkreias profesins veiklos funkcijas ir operacijas.
2. Paintins kompetencijos tai gebjimai taikyti specialias, profesines ir plaios paskirties inias profesinje praktikoje.
3. Bendrosios kompetencijos tai plaios paskirties gebjimai, paremti asmeninmis savybmis.
Jei pirmj dviej ri kompetencijos pirmiausia yra profesins, t.y. skiriasi priklausomai
nuo konkreios profesins veiklos, tai treiosios ries kompetencijos tiesiogiai nepriklauso nuo
profesins veiklos, todl jos ir vadinamos bendrosiomis. Bendrosios kompetencijos yra profesine prasme universals plaios paskirties gebjimai, paremti asmeninmis savybmis. Apvelgiant vis bendrj kompetencij vairov, galima iskirti bent kelet bendrj kompetencij
grupi:
1. Asmenins bendrosios kompetencijos tai vis pirma gebjimai, susij su asmeniu:
savs painimas, savikritika, iniciatyvumas.
2. Socialins bendrosios kompetencijos gebjimas bendrauti ir bendradarbiauti, keistis
informacija, dirbti komandoje, konsultuoti ir pan.
3. Edukacins bendrosios kompetencijos gebjimas analizuoti ir mstyti analitikai, mokytis i patirties, gebjimas susitelkti bei planuoti ir pan.
Kaip jau trumpai minta pristatant bendruosius praktikos programos principus, bendrosios kompetencijos utikrina stubur profesini kompetencij mokymuisi ir tobulinimui.
Stiprios bendrosios kompetencijos (ypa pateiktosios emiau) sukuria tvirt pagrind
student nuolatiniam tobuljimui. Gebjimai mokytis, smalsauti, atidiai analizuoti reikinius
ir faktus, daryti apibendrinimus bei sieti abstrakias teorines inias su konkreiais kasdienio gyvenimo faktais stiprina student sugebjim tobulti nuolat, mokytis i savo praktikoje vykdomos
veiklos, asmenikai planuotis savo tobuljim. Be ios bendrosios kompetencijos profesinis tobuljimas silpnja, tampa svarbus iorinis motyvavimas ir pan.
Stiprios bendrosios kompetencijos sukuria tvirt pagrind student bendradarbiavimui ir j koleg bei tiesiogiai su praktika nesusijusi moni darbinimui. Bendravimo ir bendradarbiavimo bei komandinio darbo kompetencijos sukuria studentams galimyb mokytis ne tik
i dstytoj ar knyg, bet taip pat ir i praktikai dirbani moni bei savo koleg student. Be
i kompetencij studentai silpnai tesugeba dirbti kartu ar su kitais monmis, pasiduoda stipri
lyderi mitui ir pan.
Galiausiai, stiprios bendrosios kompetencijos sukuria tvirt pagrind student savarankikumui. Stiprios savianalizs, savireeksijos ir savs painimo kompetencijos utikrina, kad
studentai sugebs ne tik savarankikai mokytis, adekvaiau vertinti savo tikslus ir pasiekimus, bet
taip pat imtis asmenins atsakomybs bei priimti reikmingus sprendimus. Be i kompetencij
student mokymesi ir profesinje veikloje atsiranda poreikis nuolatiniam vadovavimui ir vertinimui.
23
Praktikos programai svarbios bendrosios kompetencijos

Praktikos programai gali bti aktualios labai vairios bendrosios kompetencijos. Nepaisant
sunkumo sudaryti galutin j sra, vis dlto svarbu iskirti ir detaliau aprayti kelias, praktikos
programai svarbesnes bendrsias kompetencijas. J mokymasis pirmiausia svarbus studentams,
taiau, kaip jau minta Bendruosiuose praktikos modelio principuose, siekiant praktikos skms,
ir tutoriams, ir mentoriams svarbios ios bendrosios kompetencijos:
Gebjimas dirbti komandoje. Komandinio darbo naudos sismoninimas. Komandos
proces imanymas. Komandos vadovo vaidmens suvokimas ir nuolatinis derinimasis atsivelgiant situacij. Gebjimas pozityviai konfrontuoti su komandos nariais. Mokjimas bendram reikalui pasitelkti stiprisias savo puses ir prisiimti asmenin atsakomyb u bendr rezultat. Gebjimas rasti konsensus (visiems tinkam sprendim).
Veiklos organizavimas. Mokjimas formuluoti asmeninius tikslus ir uduotis. Gebjimas
planuoti ir nuosekliai laikytis plano. Projektinio planavimo inios ir gdiai. Pasiryimas priimti
sprendimus ir imtis atsakomybs. Drsa rizikuoti ir kurti. Smalsumas.
Bendravimas ir komunikacijos. Mokjimas aikiai formuluoti perduodam ini. Tiksli
ir aiki kalba. Gebjimas tikslintis ir suteikti grtamj ry. Terminologijos imanymas, drsa reikti savo mintis. Gebjimai naudotis vairiais komunikacijos rankiais. Skaitmenini komunikacijos
technologij imanymas.
Mokomoji mediaga vertintojams. Projekto Profesinio mokymo ini ir kompetencijos
vertinimo sistemos sukrimas mediaga. VDU Profesinio rengimo studij centras, Kaunas, 2006.
http://www.chamber.lt/download/projektai/baig_egz/standart.pdf
24
V.
Ugdaniojo vadovavimo ypatumai
V. UGDANIOJO
VADOVAVIMO
YPATUMAI
Ugdantysis
vadovavimas yra
bendravimas, sukuriantis
toki atmosfer ir kontekst,
kurie galina asmenis ir komandas kurti rezultat (r. M. F. Finnerty Coaching for Growth
and Development).
Ugdantysis vadovavimas yra bendravimas, sukuriantis toki atmosfer ir kontekst, kurie
vadovavimas
taikomas
tada,
galina Ugdantysis
asmenis ir komandas
kurti
rezultat
(r.kai:
M. F. Finnerty Coaching for Growth and Development).
prireikia traukti student mstym;
Ugdantysis vadovavimas taikomas tada, kai:
reikia sipareigojimo, o ne tik sutikimo vykdyti.
prireikia traukti student mstym;
Tuo ugdantysis vadovavimas turi ssaj su tokiomis svokomis, kaip ugdymas,
reikia sipareigojimo, o ne tik sutikimo vykdyti.
mokymas
ir veiklos vertinimas.
Tuo ugdantysis
vadovavimas turi ssaj su tokiomis svokomis, kaip ugdymas, mokymas ir
veiklos vertinimas.
Vis dlto ugdymas yra daug platesn svoka, apimanti visos asmenybs lavinim, mogaus
Vis dlto ugdymas yra daug platesn svoka, apimanti visos asmenybs lavinim,
visum. Tuo tarpu ugdantysis vadovavimas yra fokusuojamas ugdym tam tikros konkreios umogaus
visum. Tuo tarpu ugdantysis vadovavimas yra fokusuojamas ugdym tam tikros
duoties
kontekste.
konkreios
uduoties
kontekste. tiesiogiai susijs su mokymu, nes tikslas yra tas pats: studentas
Ugdantysis
vadovavimas
turi imokti
dalyk, vadovavimas
kuri iki tol nemokjo.
ugdaniojo
vadovavimo
atvejuyra
didel
Ugdantysis
tiesiogiaiTaiau
susijs
su mokymu,
nes tikslas
tas svarba
pats: suteikiama tam tikram vadovo studento santykiui. Santykiui, kuriam bdinga ne tiek nurodinjanstudentas turi imokti dalyk, kuri iki tol nemokjo. Taiau ugdaniojo vadovavimo atveju
ti, teigianti ugdytojo laikysena, kiek galinanti, atverianti galimybes, padedanti pasirinkti laikysen.
didel svarba suteikiama
tam
tikram
vadovo teikiama
studento iems
santykiui.
Santykiui,psichologijos
kuriam bdinga
Ugdaniajame
vadovavime
danai
pirmenyb
humanistins
klasik
ne tiek nurodinjanti,
ugdytojo laikysena, kiek galinanti, atverianti galimybes,
suformuluotiems
santykioteigianti
bruoams:
Vadovo
nuoirdumas.
reikia dalijimsi
tomis mintimis,
tikrai teikiama
turime, iriems
tais jauspadedanti
pasirinkti
laikysen.JisUgdaniajame
vadovavime
danai kurias
pirmenyb
mais, kuriuos tikrai jauiame, o ne demonstravim vien nuostat (tariamai nauding studentui)
humanistins psichologijos klasik suformuluotiems santykio bruoams:
savyje jauiant visai kitas. Tikr mini ir jausm raika kuria tikr santyk, t.y. tok, kuris padeda
tikrov pajusti toki, kokia ji yra, o ne toki, koki nortume matyti. Tikrumo pojtis yra 31
btina
prielaida tikram keitimuisi.
Pagarba studentui. Ji reikia sugebjim pamatyti student tok, koks jis iuo metu yra,
priimant jo ribotum ne kaip paniekos vert dalyk, bet kaip dabarties fakt, tuo pat metu suge25
bant velgti studento potencial arba bent jau artimiausio tobuljimo krypt. Taip pat svarbu leisti
studentui bti kitokiam negu kiti ir kitokiam negu nurodo ms keliami reikalavimai. Toks poiris
studentui padeda atsiskleisti, bti tokiam, koks jis tikrai yra iuo metu su visais savo privalumais ir
trkumais. Tik atpainus tikr dabartin situacij, kuri niekados nebna tobula, manoma numatyti tolimesnius pokyius savo gyvenime, ugdantis savo profesines ir bendrsias kompetencijas.
Empatija. Tai gebjimas sijausti studento jausmus ir mintis taip, kaip jis jauiasi, k galvoja. Toks santykis studentui suteikia laisv be apsiribojim igyventi savo vidines bsenas. Kartu
tai padeda vadovui reaguoti ne remiantis savo fantazijomis apie student, bet supratus jo vidin
pasaul. Tik tada vadovas pagrstai pasirenka savo reagavimo bd palaikym ar konfrontacij.
ie trys C. R. Rogerso suformuluoti, vliau ir kit autori patvirtinti vadovo studento santykio bruoai padeda studentui kiek galima giliau igyventi savo kompetencijas tokias, kokios jos
yra, ir konstruktyviai keistis. Mat tikrasis kompetencij ugdymasis vyksta tik esant realiai vidinei
asmens motyvacijai. Ji manoma tik atpainus savo vidin realyb toki, kokia ji yra. Tam tinkamas
vadovo studento santykis turi itin didel reikm. Kitu atveju kyla grsm usiimti moni konstravimu pagal tam tikrus modelius. O tai daniausiai prietarauja vadovo profesionalo etikai ir
vertybms.
Naujausi tyrimai rodo, kad vadovo ir studento santykis daro labai didel tak ugdymo rezultatams1. Aukiau apraytas vadovo studento santykis ypa teigiamai takoja studento gebjim tapti savo mokymosi eimininku, o ne kieno nors nurodym vykdytoju.
Ugdaniojo vadovavimo atveju besimokaniojo atsakomyb u mokymosi rezultatus turi
bti visokeriopai akcentuojama. inia apie atsakomyb studentams turi bti perduodama aikiai
tiek odiu, tiek elgesiu. Siekiama kiek galima aikiau aptarti atsakomybes: vadovo atsakomyb u
mokymosi erdvs organizavim, studento u mokymosi intensyvum ir galutinius apsisprendimus bei ivadas.
Kada ugdantysis vadovavimas prisideda prie student praktikos efektyvumo?
1. Kai sukurtas tinkamas santykis (r. aukiau).
2. Kai mokymasis praktikos metu yra savanorikas, pai inicijuotas arba bent jau
bendrai suplanuotas. Nors student praktika yra privalomas dalykas, joje visada yra begal pasirinkimo moment. Tikslinga, kad studentai dalyvaut kuo didesniame kiekyje pasirinkim. Tada
jie tampa motyvuotais praktikos bendraautoriais.
3. Kai isiaikiname mokymosi poreikius, paveriame juos praktikos udaviniais.
Arba kai kalbantis su studentais pavyksta j poreikius iversti konkreius veiksmus, konkreias
tam tikrame praktikos etape manomas atlikti uduotis. Tada poreikis gauna konkretumo, o praktika aikumo.
r.: Aurelija epien. Bendrj kompetencij ugdymo/si fenomenologin perspektyva profesiniame rengime.
Daktaro disertacija, VDU, 2010; Tatjana Gurova. Patyriminio ugdymo metodo veiksmingumas dirbant su socialiai
paeidiamais jaunais monmis. Magistro darbas, VU, 2010.
26
4. Kai kuriame ir formuojame mokymosi patyrim. Btent mokymosi patyrim, o ne

pigios darbo jgos eksploatavimo ar iaip uimtumo patyrim. Btent mokymosi patyrim tiksling veiksm, kuris vienam ar kitam mokymosi etapui pasibaigus yra aptariamas, i jo padaromos
ivados, pritaikytinos tolimesnje veikloje. Tik atlikus iuos papildomus tris veiksmus (aptarimas,
ivados, pritaikymas) veikla tampa mokymosi patyrimu.
ie keturi punktai gali tarnauti kaip tam tikros gairs pasitikrinant savo ugdaniojo vadovavimo kokyb.
Situatyvus santykis su studentais (su skirtingais studentais bendraujama skirtingai).
Jei studentas yra smalsus pradinukas, t. y. turi maai patirties bei imanymo, nelabai k
gali ir nelabai dar ino, ko jam norti, j reikia kiek galima daugiau ir konkreiau instruktuoti, danai
net per daug neklausinjant jo nuomons. Gali bti, kad jis nuomons iuo metu tiesiog neturi neturi pagrindo nuomons turjimui. Tokiu atveju klausindami mog tik supainiosime. Taigi
su tokiu studentu pradkime nuo didesnio dmesio konkreiam instruktavimui.
Jei studentas yra motyvuotas mokinys, kuris nori imokti, ino, ko nori, nors kol kas nelabai daug teimano (nori, bet nelabai k gali nuveikti), jam reikia skirti kiek galima didesn palaikym (tiek padrsinant, tiek, kur reikia, tinkamai konfrontuojant) ir isamiai j instruktuoti visais
ikilusiais klausimais.
Jei studentas yra ar tampa atagariu mokiniu (galbt jau bei t galiniu, bet dl kakoki prieasi iuo metu nenoriniu nieko daryti), jo instruktuoti dalykiniais klausimais beveik
neverta, nes jis tiesiog negirds. ia gali padti tik tinkamas, danai konfrontuojantis (atkreipiant
studento dmes jo elges ir tokio elgesio pasekmes) arba empatikas santykis, siekiant sijausti
studento situacij ir suprasti tokio atagarumo prieastis.
Jei studentas yra nemaai imanantis ir bendradarbiaujantis (ir galintis, ir norintis tiek prisidti prie bendros veiklos, tiek toliau mokytis), jo nereikia nei labai daug instruktuoti, nei labai
intensyviai priirti. Tokiam studentui reikia suteikti veiklos ir iekojim erdv ir skatinti kuo didesn atsakomyb. Btent tai jam pads pasiekti geriausi mokymosi tiksl praktikos metu.
27
Adekvatus palaikymas
beipalaikymas
konfrontavimas
(pagal P. Hersey
K. Blanchard
leadershipteorij).
Adekvatus
bei konfrontavimas
(pagal P. ir
Hersey
ir K. BlanchardSituational
Situational leadership
teorij).
Keletas praktini
praktini rekomendacij
Keletas
rekomendacij
Instruktuojantrekomenduojama
rekomenduojama
turti
omenyje
iuos
veiksmus:
Instruktuojant
turti
omenyje
iuos
veiksmus:
Umegzkite ry su studentu. Visi turime sav bd, kaip tai daryti: ar paklausiant kaip lai Umegzkite ry su studentu. Visi turime sav bd, kaip tai daryti: ar paklausiant
kaisi?, ar suformuluojant pokalbio tikslus, ar tiesiog pasikalbant apie or ir bites... Umegzti ry
kaipkitaip
laikaisi?,
ar suformuluojant
tikslus,burnos
ar tiesiog
pasikalbant
apielikti
ortiesiog
ir
labai svarbu,
js instruktavimas
galipokalbio
tapti beveriu
auinimu.
Js galie
neigirsti.bites... Umegzti ry labai svarbu, kitaip js instruktavimas gali tapti beveriu
Instruktuokite.
Instruktavimas
neturi neigirsti.
trukti labai ilgai, gal kokias 10 minui, per kurias
burnos auinimu.
Js galie likti tiesiog
trumpai ir aikiai nusakomas uduoties tikslas ir laukiami rezultatai.
Instruktuokite. Instruktavimas neturi trukti labai ilgai, gal kokias 10 minui, per
Suskaidykite sudtingus darbus maesnius ingsnius. Atsivelkite tai, su kokiu studentu
kurias
ir aikiai
nusakomas
uduoties
tikslasstudentams
ir laukiami rezultatai.
bendraujate
(r.trumpai
Situatyv
santyk
su studentais).
Vieniems
pakanka tiesiog pristatyti
darbo bar
ir palinktisudtingus
skms, o kitiems
gana detaliai
paaikinti
kiekvien
NepaSuskaidykite
darbus btina
maesnius
ingsnius.
Atsivelkite
tai,ingsn.
su kokiu
mirkite paklausti,
ar suprato, o(r.
darSituatyv
geriau pasitikslinkite,
suprato! Vieniems studentams
studentu bendraujate
santyk su k
studentais).
Parodykite. Geriau vien kart pamatyti, negu deimt kart igirsti...
pakanka tiesiog pristatyti darbo bar ir palinkti skms, o kitiems btina gana detaliai
Leiskite pamginti. Geriau vien kart padaryti, negu deimt kart pamatyti...
paaikinti kiekvien
paklausti, ar ia
suprato,
o dar
geriau
Konsultuokite
tol, kol ingsn.
studentasNepamirkite
gals veikti savarankikai.
prasideda
vienas
i svarbiausi irpasitikslinkite,
subtiliausi js
ugdaniojo vadovavimo moment. Btent iuo momentu prasideda
k suprato!
tikrasis
elgesio
gana
paprastas veiksmas. Tereikia
mokymasis,
Parodykite.vedantis
Geriau vien
kart korekcij.
pamatyti, Kita
neguvertus,
deimttai
kart
igirsti...
tinkamu laiku ir tinkamu bdu atlikti du veiksmus:
Leiskite pamginti. Geriau vien kart padaryti, negu deimt kart pamatyti...
suteikti grtamj ry (dalykinis santykis),
suteikti
Konsultuokite
tol, (emocinis
kol studentas
gals veikti savarankikai. ia prasideda vienas i
palaikym
santykis).
svarbiausi ir subtiliausi js ugdaniojo vadovavimo moment. Btent iuo
35
28
Keletas rekomendacij, kaip suteikti grtamj ry (GR):

Pradkite ir ubaikite pozityviais pastebjimais. Tai padeda lengviau priimti GR, maina
gynybikum.
Remkits faktais ir konkreiais pavyzdiais. Pasakymas tu esi ioplys nieko nepads, o
sugriaus daug nuotaik, santyk, motyvacij. O lidniausia, kad studentas negaus jokios informacijos apie tai, k reikia koreguoti, kuria kryptimi keistis. Jis tik supras, kad js ant jo pykstate.
Vienintelis dalykas, sukuriantis pagrind keistis, su konkreiu elgesiu susijs GR (pvz., vis pastebiu, kad tu sprendim priimi anksiau, negu suinai vis informacij. Ko gero, tai nepadeda priimti
geriausio sprendimo).
Suteikite GR i karto po vykio ar veiksmo. Kuo GR ariau konkretaus veiksmo, tuo stipresn poveik jis turi.
Po GR pasidomkite student reakcija ir pateikite klausim. Nepamirkite, kad studentas
atsimena ne tai, k mes jiems sakome, o tai, k jie patys sau pasisako. Jei klausiame, suteikiame
jiems galimyb savais odiais sivardinti, k jie igirdo ir k jiems tai reikia.
Domkits studentu. Juk mogus jauia, ar mes juo domims, ar tiesiog mechanikai atliekame savo darb. Jei jauia, kad mes juo domims, labiau patiks ms GR.
Neslpkite savo emocij ir pristatykite jas tik kaip savo reakcij ar spd, o ne kaip vertinim. Ms nuoirdios emocijos (btent nuoirdios, o ne suvaidintos) perduodam ini, o
taip pat ir ry su studentu labai sustiprina. Svarbu, kad emocija netapt vertinimu, pavyzdiui: Tu
mane sunervinai, nes esi netiks. Tokia emocijos raika neturs joki konstruktyvi rezultat. Taiau tiek kontakt su studentu, tiek atmosfer, tiek studento motyvacij galite pagerinti, jei kartais,
pavyzdiui, pasakote: A matau, kad tu praktik kelint kart ateini daugiau kaip pusvalandiu
vliau negu esame susitar, ir man tai kelia susierzinim; arba: Matau, kad tau pavyko susidoroti
su ia uduotimi laiku ir tiksliai ir mane tai labai diugina.
Konsultavimas veikiant klitis ir siekiant tiksl (Egan modelis)

(pagal Gerard Egans Skilled Helper Model)
I etapas: isiaikiname dabartin studento situacij.

1 ingsnis. Itirti studento situacij. Studentas pasako, kaip jis mato savo situacij: kas jam
sekasi, kas nelabai, kokios jo mintys apie ateit.
2 ingsnis. Nusprsti, nuo ko, nuo kokio dabarties momento reikt pradti. Studentas apsisprendia, kas jam svarbiausia.
3 ingsnis. Naujos perspektyvos. Iekoma nauj poiri esam situacij. Studentas pavelgia savo situacij i vairi pusi.
29
II etapas: ko studentas nori pasiekti.

1 ingsnis. Itirti galimus tikslus. Studentas tyrinja tikslus, kuri galt siekti, ir siekia j.
2 ingsnis. vertinti galimus tikslus. Studentas bando vertinti, kiek jam naudingi galimi
tikslai.
3 ingsnis. Pasirinkti tiksl. Studentas nusprendia, kuris tikslas jam yra naudingiausias ir
realiausiai pasiekiamas.
III etapas: kaip studentas to sieks.
1 ingsnis. Studentas tiria galimus veiksmus, kurie padt pasiekti pasirinkt tiksl.
2 ingsnis. Veiksm planas. Studentas bando vertinti galimas veiksm pasekmes, pasirenka adekvaiausius veiksmus ir sudaro j plan.
3 ingsnis. Veikimas. Studentas gyvendina veiksm plan, veikdamas savarankikai arba
su pagalba.
Papildomi naudingi skaitiniai:
http://www.mystrongfamily.org/downloads/PDFs/SFP-EasyIntroToEgan.pdf
www.tunbridgewellsvts.org.uk/.../Egan's%20skilled%20helper%20model.doc
I.D. Yalom. The theory and practice of group psychotherapy. N.Y.: Basic books, 1970.
http://changingminds.org/disciplines/leadership/styles/situational_leadership_hersey_
blanchard.htm
30
VI. PATIRTINIS MOKYMASIS

Kodl patirtinio mokymo(si) metodas? iek tiek konteksto
Mokymasis per patyrim yra pati seniausia mokymosi metodika, artimiausia mogaus prigimiai. Patirtiniu bdu mokomasi ne per instruktavim, o per asmenin atradim. Patirtin metodika stiprina savarankikum, atsakomyb u savo mokymosi rezultatus, tarpasmenines kompetencijas.
Pagrindinis patirtinio mokymosi metodikos iskirtinumas yra tas, kad studentas ia laikomas ne mokymo ar instruktavimo objektu, o mokymosi subjektu, t.y. mokymas nra traktuojamas
kaip inanio pagalba neinaniam, o greiiau kaip asmeninio iekojimo ir atradim stiprinimas.
Mokymosi procesas suprantamas kaip skirtingus vaidmenis ir skirting patirt turini mokymosi
dalyvi sveika, kurios pagrindinis tikslas intensyvinti ir efektyvinti iekojim ir atradim proces. Mokymo organizatoriai labiau atsakingi u mokymo proceso ir mokymosi slyg organizavim, o mokymosi dalyviai u imokimo rezultatus ir savo atradimus bei galutines ivadas. Taiau
aiku, kad tiek mokymo organizatoriai takoja imokimo rezultatus, tiek mokymo dalyviai takoja
mokymosi proces.
Mums labiau prastas mokymas instruktuojant labiau tinka, kai mokymosi turinys yra objektyvus ir vienareikmis, kai tegalimi vienareikmiai taip ir ne kitaip atsakymai. Mokymas instruktuojant efektyviau perteikia inias, taiau nra toks efektyvus pltojant kompetencijas. Vis dlto, kai mokymosi objektas yra subjektyvus (pvz., bendrosios ar profesins kompetencijos), labiau
tinka patirtin metodika, leidianti suprasti ir apibrti reikinius savais odiais, atrasti atsakymus
per savo konkrei patirt, veikti ia ir dabar kontekste. Vienas esmini sunkum kompetencijas nukreiptame mokyme yra tai, kad kiekvienos kompetencijos (nepriklausomai ar ji profesin, ar bendroji) gyvendinimo bdas yra labai individualus, net jei manoma objektyviai apibrti
kompetencijos turin (konkreias inias, gdius bei nuostatas), io turinio raika kiekvieno atskiro
studento elgesyje lieka labai subjektyvi. Vadinasi, kiekvienas asmuo turi atrasti sau svarbias kompetencijas ir savit kompetencijos gyvendinimo bd.
Patirtinio mokymosi metodikos poiriu, kiekvienas mogus turi bent tris skirtingas vidines bsenas: komforto, tampos, arba pltros, ir panikos. Komforto bsenoje bname tuomet, kai
dirbame mums prastus, pastamus, valdytus darbus, slygikai saugioje, mums pastamoje aplinkoje tarp mums pastam moni. Komforto bsenoje jauiams saugiai ir neturime stiprios
motyvacijos eksperimentuoti ar iekoti nauj elgesio ar veikimo bd. tampos, ar, kitaip tariant,
pltros, bsenoje bname tuomet, kai susiduriame su mums naujais, neaikiais, neapibrtais reikiniais ar veiklomis, dirbame mums naujus, nepastamus darbus naujoje, neaikioje ar slygikai
nesaugioje aplinkoje tarp mums nepastam ar maai pastam moni. Ir, galiausiai, panikos
bsenoje atsiduriame tuomet, kai susiduriame su mums kratutinai nesaugiais reikiniais, monmis ar veiklomis, kurios virija ms turimas tolerancijos ribas. ios trys bsenos yra glaudiai susijusios tarpusavyje mokymosi poiriu: mokymasis vyksta tik tampos (pltros) bsenoje, jis labai
maai tiktinas komforto ir juo labiau panikos bsenoje. Smoningai imantis eksperimentuoti ir
31
tolerancijos ribas. ios trys bsenos yra glaudiai susijusios tarpusavyje mokymosi poiriu:
mokymasis vyksta tik tampos (pltros) bsenoje, jis labai maai tiktinas komforto ir juo
labiau panikos bsenoje. Smoningai imantis eksperimentuoti ir pasirenkant tampos bsen
pleiasi komforto ribos ir, atvirkiai, smoningai neeksperimentuojant ir nerizikuojant
pasirenkant tampos bsen pleiasi komforto ribos ir, atvirkiai, smoningai neeksperimentuokomforto
ribos ilgainiui
ima ribos
trauktis.
Vis daugiau
reikini,
veikl irreikini,
moni veikl
man tampa
jant
ir nerizikuojant
komforto
ilgainiui
ima trauktis.
Vis daugiau
ir moni
man
tampairpastami
ir todl arba,
suvaldomi
arba,ima
prieingai,
ima kelti
nerim.
Gebjimas
rinktis ir
pastami
todl suvaldomi
prieingai,
kelti nerim.
Gebjimas
rinktis
ir toleruoti
toleruoti
labai svarbus
mokymuisi,
todl
patirtiniomokymosi
mokymosimetodikoje
metodikoje irir patampos tampos
bsen bsen
labai svarbus
mokymuisi,
todl
patirtinio
briama, kad mokymuisi naudingos tos veiklos, kurios turi realaus ikio element (kelia tam
pabriama, kad mokymuisi naudingos tos veiklos, kurios turi realaus ikio element (kelia
tikr tamp) ir kurios yra patrauklios studentams (stiprina sugebjim ibti tampoje).
tam tikr tamp) ir kurios yra patrauklios studentams (stiprina sugebjim ibti tampoje).
Patirtinis mokymasis grindiamas humanistinmis vertybmis. Prie detaliau pristatant io

Patirtinis mokymasis grindiamas humanistinmis vertybmis. Prie detaliau pristatant
mokymosi metodik svarbu paminti kelias pamatines vertybes ir idjas:
io mokymosi
metodik
pamatines
ir idjas:
Kiekvienas
mogussvarbu
patiriapaminti
ir suvokiakelias
pasaul
unikaliaivertybes
ir tas unikalus
patyrimas nuolat keiiasi. Niekas negali suvokti pasaulio taip, kaip kitas, todl siekiant pasaulio painimo vertinga
dalintis savo patyrimais ir suvokimu. Kaip tik todl patirtiniame mokymesi yra vertingas
40
grupinis darbas ir lygiavertikesnis santykis tarp mokytojo ir mokinio.
Savo subjektyvumu kiekvienas mogus yra unikalus ir kartu beslygikai laisvas savo pasirinkimuose. Todl patirtinio mokymosi metodikoje irykinama student laisv (o kartu ir
atsakomyb) patiems iekoti sau svarbi ivad (apibrti mokymosi turin).
Btis ia ir dabar yra vienintel btis, kuri i tikrj patiriame. Tai, kas buvo, yra tik prisiminimai, o tai, kas bus, fantazijos. mogus savitai apsisaugo nuo ia ir dabar bties susikurdamas iliuzijas. ia ir dabar bties igyvenimas stiprina ms sugebjim patikrinti
savo nuomon realybe.
Jokia patirtis savo prigimtimi nra nei gera, nei bloga. Priklausomai nuo to, kaip mogus j
interpretuoja, patirtis gauna vienoki ar kitoki prasm, taip pat ir naud. Todl patirtiniu
mokymu grindiamame praktikos modelyje pabriamas poreikis ne tik ioriniam vertinimui, bet ir student savarankikam sivertinimui.
Asmenybs pagrind sudaro integruojanti krybin jga. Patirtinio mokymosi metodikos
poiriu, is teiginys reikia, jog i principo tikima tuo, kad mons gali niekieno nevadovaujami tobulti patys, kurti geresnius bendro darbo ar bendro buvimo bdus ir pan. (r.
32
1- princip skyriuje Bendrieji praktikos modelio principai).

Patirtinio mokymosi metodika grindiamas mokymasis pasiymi keliais praktiniais principais:
Patyrimu pagrstose praktikos programose turt bti stiprinamas nedirektyvus, lygiavertikesnis ir nuoirdus mokytoj ir student santykis.
Patirtinis mokymasis reikia mokymsi veikiant, o ne teoretizuojant. Taip patiriamos tikros
skms ar neskms, mokomasi gyventi ir dirbti realiomis, ne sivaizduojamomis slygomis.
Patirtinio mokymosi metodikoje veikla nra savitiksl ji tra priemon intensyvesniam ir
individualesniam mokymuisi. Kitaip tariant, ne tiek svarbu, k studentai veiks, o kiek ir ko
sugebs i ios veiklos pasimokyti.
Patirtinio mokymosi metodikos plaiausias siekis aktyvios, savarankikos ir iniciatyvios
asmenybs ugdymas. Todl patirtiniame mokymesi visuomet lygiagreiai pltojamos ir
bendrosios kompetencijos.
Patirtinio mokymosi metodikoje mokytojas veikia kartu su besimokaniuoju ir greta jo.
Kartu, nes, demonstruodamas lygiavert santyk, drauge atlieka ilgalaikes uduotis arba
pats vykdo labai panai veikl; alia, nes rodo pagarb subjektyviam besimokaniojo patirties prasminimui.
Darbas turi bti grindiamas abipusiais susitarimais, turi bti apibriamos tiek studentui,
tiek mokytojui priimtinos buvimo drauge slygos.
Patirtinio mokymosi metodika
Patirtinis mokymasis tai procesas, kurio metu studentai per tiesiogin patyrim gyja ini
ir gdi, kuriuos vliau gali pritaikyti darbinje veikloje (r. Association of Experiental Education,
1995).
Mokymosi rezultatai kiekvienu atveju bna unikals, nes atsiranda konkreios grups ar
asmens patirties pagrindu, t.y. kiekviena grup ir asmuo imoksta to, kas jiems vienu ar kitu momentu aktualiausia.
Mokymasis i patirties vyksta tada, kai studentai atlieka struktruotas uduotis (susiplanuot veikl), aptaria veikos metu sukaupt patyrim, remdamiesi analize suformuluoja ivadas,
kurias pritaiko atlikdami kitas uduotis ar tas paias uduotis kitame kontekste. Ms pristatomame praktikos modelyje uduotys yra susietos su konkreiais mokymosi udaviniais ir realiomis
veiklomis praktikos projekte.
33
Toliau plaiau aptarsime keturis pagrindinius patirtinio mokymosi metodikos ingsnius

arba etapus:
Toliau plaiau aptarsime keturis pagrindinius patirtinio mokymosi metodikos ingsnius
arba etapus:
1. Veikla, aktyvus patyrimas

Pamokantis patyrimas gali bti natralus arba dirbtinis. Natralus patyrimas tai realiai
gyvenime
vykstanti veikla. I kasdienio patyrimo mokomasi spontanikai
darbe ar1.asmeniniame
Veikla, aktyvus
patyrimas
arba organizuotai. Organizuotai (kaip numatyta praktikos modelyje), jei i anksto yra apibrtas
Pamokantis patyrimas gali bti natralus arba dirbtinis. Natralus patyrimas tai realiai
mokymosi turinys, problematika, tam tikra, tegu ir apytiksl, darbo struktra. Mokymasis vyksta
darbe ar asmeniniame
gyvenimenumatytus
vykstantiprojektus.
veikla. Svarbu,
I kasdienio
patyrimo
mokomasi
konsultuojantis
ir realiai gyvendinant
kad projektuose
planuojama
veikla reikalauja aktyvaus studento sitraukimo, ne tik svarstymo ar teoretizavimo. Kai ji neprasta ir
spontanikai arba organizuotai. Organizuotai (kaip numatyta praktikos modelyje), jei i
nekasdienika tuomet sukuriamas kontekstas, kuriame studentai gali naujai pamatyti save, savo
anksto yra apibrtas
mokymosisuturinys,
problematika,
tamveikla
tikra,turt
tegu ikio
ir apytiksl,
darbo
kompetencijas
ir bendradarbiavim
kitais. Taip
pat svarbu, kad
element,
nes
taip suintensyvinamas
patyrimas
ir atsiranda galimyb
akivaizdiai
suvokti
savo
struktra.
Mokymasis vyksta
konsultuojantis
ir realiaistudentams
gyvendinant
numatytus
projektus.
galimybes, susidurti su realiais sunkumais, iekoti atsakym, atrasti savo bendradarbiavimo ir tarSvarbu, kad projektuose planuojama veikla reikalauja aktyvaus studento sitraukimo, ne tik
pasmenini santyki ypatumus.
svarstymo ar teoretizavimo. Kai ji neprasta ir nekasdienika tuomet sukuriamas kontekstas,

2. studentai
Patirties aptarimas
analiz save, savo kompetencijas ir bendradarbiavim su kitais.
kuriame
gali naujai ir
pamatyti
Temas student patirties aptarimui irykina projekto vykdymo situacija. Reikmingi faktai
ir valgos renkami analizuojant ir sismoninant savo darbo ir bendradarbiavimo patyrim ir gauatsiranda
galimyb
studentams
akivaizdiai
suvokti
savo galimybes, susidurti su realiais
nant
grtamj
ry i kit
projekto komandos
nari
bei tutoriaus.
Taip pat svarbu, kad veikla turt ikio element, nes taip suintensyvinamas patyrimas ir
sunkumais, iekoti atsakym, atrasti savo bendradarbiavimo ir tarpasmenini santyki

3. gyto patyrimo ryio su gyvenimika situacija ivados
Dsningumai ir ivados formuluojami remiantis analizs metu surinktais reikmingais
faktais: atkreipiamas dmesys irykjusius dsningumus, daromi abstraktesni apibendrinimai,
formuluojamos
ivados,
taikytinos
tiek konkreioje, tiek ir bendresnje situacijoje. iame etape
2. Patirties
aptarimas
ir analiz
konkretus sismonintas patyrimas siejamas su platesniu ir savo ruotu abstraktesniu konteksTemas student patirties aptarimui irykina projekto vykdymo situacija. Reikmingi
tu kitomis panaiomis situacijomis ir pan.
ypatumus.
faktai ir valgos renkami analizuojant ir sismoninant savo darbo ir bendradarbiavimo

patyrim ir gaunant grtamj ry i kit projekto komandos nari bei tutoriaus.
34
43
4. Ivad pritaikymas realybje

Suformuluotas ivadas studentai vis pirma pritaiko tolimesnje praktikos projekto eigoje (taip patikrindami, ar ivados veikia), o po to ir realiame gyvenime. Esant reikalui, patirtinio
mokymosi metodika toliau taikoma konsultuojant mones po praktikos jau realiame gyvenime
sukaupto patyrimo klausimais, juos aptariant, darant ivadas ir bandant jas pritaikyti.
Saugumas
Taikant patirtinio mokymosi metodik btina utikrinti student zin ir emocin saugum.
Tam padeda ir vairs su bendru darbu susij susitarimai su studentais:
1. Kondencialumas. Susitariama, kad tai, kas vyksta su studentais mokymosi metu, negali ieiti u ios grups rib. Trumpai tariant nelieuvaujama. Toleruojamas tik konstruktyvus
dalijimasis savo atradimais ir igyvenimais bei mokymosi metodo aptarimas.
2. STOP taisykl. Nors mes visi rpinams vieni kit saugumu, taiau tik mes patys jauiame tikrsias savo ribas. Todl kiekvienas ir kiekviena turi teis ir pareig pasakyti STOP, kai pajunta
emocin ar zin nesaugum.
3. Susitarimai ir taisykls, susij su ziniu saugumu darbo aplinkoje. Juos studentams pateikia ir iaikina tutorius ar kitas mons darbuotojas.
http://www.infed.org/biblio/b-explrn.htm
J. L. Luckner, R. S. Nadler. Processing the experience. Dubuque, 1997.
H. A. Ozmon, S. M. Craver. Filosoniai ugdymo pagrindai. Vilnius, 1996.
35
VII. PROJEKT PLANAVIMAS IR GYVENDINIMAS

Projekto svoka
Projektas tai viena veiklos arba darbo organizavimo form. Projektu taip pat danai vadiname plan, kuris sukuriamas konkreiam darbui vykdyti arba problemai isprsti. Projektin darbo forma daniausiai naudojama tada, kai planuojamas naujas darbas ar veikla, kadangi i forma
leidia efektyviau dirbti neapibrtose, neaikiose situacijose.
Projektinis darbas, kaip ir kitos darbo formos, turi savo stiprij ir silpnj pusi. Paminsime kelet stiprij pusi. Projektas leidia aikiau matyti santyk (ry) tarp siekiam tiksl, j
siekimui pasirinkt priemoni ir pasiekt rezultat. Taikant projektin darbo form lengviau vertinti savo veiklos tikslingum ar efektyvum, be to, lengviau ir, svarbiausia, anksiau pastebimos
klaidos, neefektyvs sprendimai. Projektinis darbas skatina vykdyti apibrt veikl i anksto suplanuotu metu, o tai stiprina dmesio ir resurs sukoncentravim numatomas veiklas. Vis dlto
projektin darbo forma turi ir savo silpn pusi. Pavyzdiui, projektinis darbas nra efektyvus vykdant ilgalaik, tstin veikl. Jis taip pat skatina darbo fragmentikum, todl btinos papildomos
pastangos siekiant ilaikyti veiklos kryptingum (perdtas susikoncentravimas vien tik projektinius darbus didina pavoj pamesti strategin veiklos krypt).
Projekto etapai
Projektas paprastai apima kelet esmini etap, ir nors yra naudojami skirtingi i pagrindini etap apibrimai, ia pateiksime plaiausiai naudojam, apibendrint projekto etap schem. Ji apibria tokius projekto etapus: idjos suformulavimas, poreikio/problemos apibrimas,
tiksl ir udavini iskyrimas, gyvendinimas ir vertinimas (r. schem). Greta i etap yra dar
keletas smulkesni, isamiau paaikinani projekto eig.
Projektas prasideda nuo idjos formulavimo, kuris savo ruotu yra takojamas trij
esmini veiksni: projekt kurianio asmens vertybs (kas man, kaip projekto autoriui, svarbu
ir vertinga, dl ko a pasirengs vykdyti projekt), situacijos, kurioje kuriamas projektas
36
(konkretus laikas ir erdv ir pan.) bei bendrosios vertybs, arba organizacijos, misijos (ko
siekia organizacija, kurioje dirbu, kas vertinga kitiems jos nariams). Idjos formulavimas savo
Projektas prasideda nuo idjos formulavimo, kuris savo ruotu yra takojamas trij esmini
veiksni: projekt kurianio asmens vertybs (kas man, kaip projekto autoriui, svarbu ir vertinga,
dl ko a pasirengs vykdyti projekt), situacijos, kurioje kuriamas projektas (konkretus laikas ir
erdv ir pan.), bei bendrosios vertybs, arba organizacijos, misijos (ko siekia organizacija, kurioje
dirbu, kas vertinga kitiems jos nariams). Idjos formulavimas savo esme yra intuityvus procesas,
taiau suformuluota idja turt gauti teiginio form. Formuluojant ir svarstant idj pravartu
naudotis keletu populiari metod, pavyzdiui, mini lietumi (brainstorming) ar pan.
Projekto idjos svarstym galt palengvinti ir ie klausimai:
Kokios slygos reikalingos projekto gyvendinimui?
Kas gali mus paremti, bendradarbiauti su mumis?
Koki klii galima tiktis?
Kokios papildomos informacijos mums reikia?
Kaip projektas bus nansuojamas?
Koki rezultat mes pasieksime?
Kaip kiekvienas asmenikai jauiams motyvuoti iai idjai?
Suformulavus idj ir inant situacij, kurioje kuriamas projektas, iskiriamas ir apibriamas projekto poreikis arba problema (kok poreik projektas siekia patenkinti arba koki problem
projektas siekia isprsti). Danai projekto poreikio/problemos formulavim ir idjos krim labai
sunku apibrtai surikiuoti, kadangi sunku pasakyti, kuris i etap turt vykti pirmas. Poreikio/
problemos apibrimas turi konstatuoti situacijos trkumus ar poreikius, bet neturi apimti sprendimo (pavyzdiui, prasta laikrai spaudos kokyb yra problema, o kokybs gerinimas yra jos
sprendimas). Tiek problema, tiek poreikis turt bti kuo konkretesni, poreiki bei problem gali
bti ir keletas (minta problema prasta laikrai spaudos kokyb galt bti sukonkretinta:
nepakankamai ryki ir tepli bei gamtai kenksming da naudojimas pigi laikrai spaudinimui). Apibriant projekto poreik ar problem, turt bti detaliai apraoma situacija, kuri takoja
problem: erdv, laikas, slygos ir pan. Projekto idjos ir poreikio arba problemos apraymas sudaro projekto minties etap, jam pasibaigus turt atsirasti pakankamai aikumo, kodl ir k bendrai
norima pasiekti. Tuomet pereinama prie planavimo.
Projekto planavimo ingsniai pradedami nuo tikslo ir udavini formulavimo. Apibrus
projekto poreik ar problem apsisprendiama dl projekto tikslo ir formuluojami udaviniai. Projekto tikslas paaikina, ko stengiamasi pasiekti projektu (koks poreikis ar problema ir kaip juos
reaguojame), o udaviniai kokius konkretesnius apibrtus ingsnius (darbus) reikia atlikti, norint pasiekti tiksl ar tikslus. Kiekvienas iskirtas udavinys privalo turti savo aik ir pamatuojam
rezultat. Jeigu taip nra, udavin btina tikslinti. Kiekvienas tikslas paprastai apima kelis udavinius.
Formuluojant projekto udavinius iekoma alternatyvi bd tikslui pasiekti. Bet kokiam
tikslui pasiekti visada yra daugiau negu vienas galimas bdas. Naudinga pervelgti bent kelis alternatyvius bdus ir tik tuomet pasirinkti tinkamiausi konkreiai projekto situacijai.
Tinkamai aprayti aukiau minti ingsniai padeda sukurti projekto plan (smulkiau apie
37
tai bus kalbama toliau), kuris vliau gyvendinamas. Projekto gyvendinimas apima planuot darb (udavini) vykdym, koordinavim ir aptarim. Daniausiai projekto darbai aptariami bent
vien kart iki galutinio aptarimo, o kartais, jei yra toks poreikis, jie aptariami ir daniau.
Projektas vertinamas tuomet, kai jau vykdyti visi planuoti darbai (udaviniai). Yra labai
vairi vertinimo bd, priklausomai nuo projekto tiksl ir pobdio, taiau plaiausiai naudojami du: udavini pasiekimo vertinimas ir efektyvumo vertinimas. Pirmuoju bdu vertiname,
kuriuosProjekto
udavinius
ir kokiu mastu pasiekme, antruoju nustatome projekto udavini sprendimo
planavimas
efektyvumo
lyg (ar
daug resurs
buvo
sunaudota
udaviniams
pasiekti).etapas. Savo ruotu
Projekto
planavimas
tai
bene
pats svarbiausias
projekto
planavimas apima dar kelis smulkesnius etapus arba ingsnius. Projekto planavimas faktikai
Projekto planavimas
prasideda
nuo planavimas
projekto tikslo
ir konkrei
udavini
apibrimo.
Kiekvienas
Projekto
taiformulavimo
bene pats svarbiausias
projekto
etapas.
Savo ruotu
planavimas
apima
dar kelis
smulkesnius
etapus apraytais
arba ingsnius.
Projekto
planavimas
faktikai
prasideda
udavinys
siejamas
su konkreiais
darbais,
kuriuos
reikia atlikti
tam tikra
tvarka, nuo
projekto
formulavimo
kad bttikslo
pasiektas
tikslas: ir konkrei udavini apibrimo. Kiekvienas udavinys siejamas su
konkreiais apraytais darbais, kuriuos reikia atlikti tam tikra tvarka, kad bt pasiektas tikslas:
Projekto udaviniai turi savo eilikum laike, todl skmingam planavimui btina surikiuoti
Projekto
udaviniai
turi savo
eilikum
laike,
planavimuijame
btina
projekto
udavinius
ir atitinkamus
darbus
projekto
laikotodl
rm.skmingam
Kiekvienas udavinys
turi ne
tiksurikiuoti
savo eilikum,
betudavinius
ir konkretirpradios
ir pabaigos
(terminus).
Projekto
kiekvieno
projekto
atitinkamus
darbuslaik
projekto
laiko
rm. plane
Kiekvienas
bsimo
darbo
terminai
ymimi
vairiai,
taiau bene
ir aikiausia
ymjimo
forma
udavinys
jame
turi ne
tik savo
eilikum,
bet paprasiausia
ir konkret pradios
ir j
pabaigos
laik
yra vadinamoji Ganto lentel (Gantt chart).
(terminus). Projekto plane kiekvieno bsimo darbo terminai ymimi vairiai, taiau bene
paprasiausia ir aikiausia j ymjimo forma yra vadinamoji Ganto lentel (Gantt chart).
38
udavinys jame turi ne tik savo eilikum, bet ir konkret pradios ir pabaigos laik
(terminus). Projekto plane kiekvieno bsimo darbo terminai ymimi vairiai, taiau bene
paprasiausia ir aikiausia j ymjimo forma yra vadinamoji Ganto lentel (Gantt chart).
49
Bet kokiam udaviniui ar darbui atlikti btini bent trij ri pagrindiniai resursai: materialiniai (mediaginiai) itekliai, mogikieji itekliai (projekte dirbantys mons) ir struktros itekliai
(kitaip tariant, darbo metodai, technologijos, bdai ir pan.). Projektin darbo forma reikalauja nuolatinio aikaus materialini itekli planavimo ir j panaudojimo projekte kontrols. mogikieji
resursai projekte yra visi projekto udavini pasiekimui btini mons. Projektus retai vykdo vienas mogus, nes tokio pobdio veikla reikalauja labai vairi gebjim ir ini. Projekto komanda
tai grup motyvuot moni, siejam abipusiais sipareigojimais ir nuo pradios iki galo gyvendinani projekt. Projekto komandoje taip pat gali bti moni, kurie kvieiami tik kuriam nors
konkreiam udaviniui pasiekti ar darbui atlikti. Projekto planavime, kalbant apie mogikuosius
resursus, vienas esmini dalyk yra atsakomybs u konkreius darbus ir bendr projekto skm
pasidalijimas tarp projekto komandos nari: koks mogus atsakingas u koki darb ar udavini
atlikim, kaip bus derinami veiksmai projekto eigoje. Atsakomybs pasidalijimas turt baigtis
formaliu ar neformaliu susitarimu tarp projekto komandos nari dl atsakomybi u atskirus darbus ar projekto sritis. Struktros resursai, savo ruotu, apima dvi svarbias dalis: darbo (bendros
veiklos) organizavimo bdus (kaip projekto komanda organizuos savo bendr darb) ir darbo atlikimo bdus (metodikos, vairios darbui reikalingos technologijas). Tuo pradinis projekto planavimas baigiasi. Projektas pradedamas vykdyti, ir danai jo eigoje planai yra koreguojami, pataisomi,
derinami ir koordinuojami.
39
Projekto gyvendinimas ir vertinimas

Projekto gyvendinimo metu jis yra koordinuojamas. Projekto koordinavimas tai jo udavini ir darb vykdymo stebjimas, derinimas ir kontrol. Koordinavimas taip pat apima vis trij
itekli grupi mogikj, materialini ir struktros prieir. Projekto koordinavimu gali rpintis formalus (paskirtas ar irinktas) ar neformalus projekto koordinatorius ar net nedidel koordinatori grup (taip bna reiau, vykdant didelius projektus) arba, jei susitariama, visa projekto
komanda. Pastaruoju atveju projekto komanda turt reguliariai susitikinti btent koordinavimo
tikslais. Projekto koordinavimo atsakomyb apima:
1. Projekto udavini ir darb performulavim esant reikalui.
2. Atskir projekte dirbani moni vykdom veikl koordinavim.
3. Apsikeitim visiems aktualia informacija, bendros projekto eigos sekim.
4. Atskir veikl prieir (domimasi, kas nuveikta, kaip sekasi, kokie kyla sunkumai).
5. Konikt pamatym, vardinim, operatyv sprendim.
6. Darbo sivertinim ir atsiskaitym u j (vieinim).
Projekt vertinimas
Vienas esmini apsisprendim projekto vertinime kas btent ir kokiu bdu bus matuojama. Taip pat svarbu sutarti, kaip bus interpretuojami rezultatai. Matuojami gali bti labai skirtingi
dalykai: pasiekimai, sukurtos naujovs, darb snaudos, kaina, dalyvavusi moni skaiius, atsirad pokyiai ir pan. Atitinkamai kiekvienas pasirinktas matavimui dalykas gali bti matuojamas
skirtingais matais, todl btina apibrti matavimo bd ir matavimo vienetus (pavyzdiui, spaudos kokybs pokyiai gali bti matuojami spalv rykumu, klaid ar broko kiekiais ir pan.). Ir galiausiai svarbu apsibrti, kaip bus interpretuojami (suprantami) imatuoti rezultatai (pavyzdiui,
50 procent sutaupyto biudeto gali reikti arba didel efektyvum, arba labai prast planavim).
Projekt vertinimui naudojama gausyb gana skirting metodik ir technik. ia bus aptarta tik keletas paprasiausi.
Vienas daniausi ir kartu paprasiausi projekto vertinimo bd tai isikelt udavini
gyvendinimo vertinimas. Remiantis iuo metodu projekto skm ar neskm vertinama pervelgiant kiekvien suplanuot projekto udavin ir kiekybikai vertinant, kiek pavyko j gyvendinti.
Tuomet atskir udavini vertinimai susumuojami. Taikant projekto vertinimo bd, btini tiksliai suformuluoti udaviniai kiekvienas projekto udavinys turi turti kiekybikai imatuojam
numatom rezultat.
Kiek sudtingesnis projekto vertinimo bdas tai J. Adair projektins komandos sivertinimo ir pltojimo modelis. J. Adair silo tris projekto vertinimo kampus, kuri kiekvienas turt
bti vertinamas atskirai, taip projekto vertinimas tampa isamesnis, gaunamas tikslesnis ir visuotinesnis projekto gyvendinimo vaizdas.
40
Pirmoji sritis rezultatai. ia vertinama, kaip ir kiek buvo pasiekti projekto tikslas ir suplanuoti udaviniai.
Antroji
sritis komanda.
Vertinama
organizavimosi,
sprendim
Pirmoji sritis
rezultatai.
ia vertinama,
kaip moni
ir kiek buvo
pasiekti projekto
tikslasprimiir
mo ir laiko organizavimo bdai, padj atlikti uduotis (sukurti produkt). Aptariamas komandos
suplanuoti udaviniai. Antroji sritis komanda. Vertinama moni organizavimosi,
veikimas, stiprybs ir tolimesns pltros galimybs. Treioji sritis mokymasis, kurioje aptariasprendim primimo ir laiko organizavimo bdai, padj atlikti uduotis (sukurti produkt).
mas asmeninis mokymasis projekte: prisiimtos ir neprisiimtos atsakomybs, asmenins pamokos
komandos
veikimas,gdiai
stiprybs
ir tolimesns pltros galimybs. Treioji sritis
irAptariamas
valgos, sustiprj
ir trkstami
ir pan.
mokymasis, kurioje aptariamas asmeninis mokymasis projekte: prisiimtos ir neprisiimtos
Papildomi naudingi skaitiniai:
atsakomybs, asmenins pamokos ir valgos, sustiprj ir trkstami gdiai ir pan.
ES programos Veiklus jaunimas glausta metodin priemon apie projekt valdym:
http://youth-partnership-eu.coe.int/youth-partnership/documents/Publications/T_kits/
Papildomi
naudingi skaitiniai:
3/Lithuanian/T-kit-003.pdf
http://www.atlantachallenge.com/articles/AdairTeamModel.pdf
ES programos Veiklus jaunimas glausta metodin priemon apie projekt valdym:
http://youth-partnership-eu.coe.int/youthpartnership/documents/Publications/T_kits/3/Lithuanian/T-kit-003.pdf
http://www.atlantachallenge.com/articles/AdairTeamModel.pdf
52
41
VII. KOMANDINIS DARBAS

Komandos svoka
Komanda yra nedidel grup moni, kurie turi vienas kit papildani savybi. Jie
yra sipareigoj ir jauia bendr atsakomyb u bendr tiksl ir metodus bei udavini vykdym ( r. J. R. Katzenbach & D. K. Smith, The Wisdom of Teams).
Yra daugyb komandos apibrim. iai metodinei knygai parinkome t, kuriuo savo darbe remiams patys. Pakomentuosime j plaiau.
K reikia nedidl grup moni? Kokio nedidumo konkreiai? Akivaizdu, kad maiausia
komanda gali bti i dviej moni. Beje, tai ir yra bene daniausiai pasitaikanti komanda. Teoriniai vadovliai sako, kad komandoje neturt bti daugiau kaip 25 mons. Jei komanda didesn,
sprendim primimas ir komunikavimas joje pasidaro per brangs, t. y. kainuoja per daug laiko ir
pastang. Tokiais atvejais komandos skaidomos maesnes, gauna atskiras uduotis, danai atsiranda subkomand koordinatori komanda.
Vienas kit papildanios komandos nari savybs. Tai pagrindin komandos egzistavimo prieastis ir prasm. Niekam nereikalingos komandos, kuri nariai turi identikus gebjimus,
savybes ir gdius. Laimei, tai tiesiog nemanoma, nes visi mes i prigimties esame labai skirtingi,
tad net jei turime vienodus isilavinimus ar profesijas, vis viena ms skirtumai, bent jau charakterio savybmis, visada bus pakankamai dideli. Manoma, kad kuo komandos nariai vairesni, tuo
didesnis bendras komandos potencialas, nes tuo labiau jie gali papildyti vieni kitus. Vis populiaresns tampa tarpkultrins bei tarpdisciplinins komandos. Joms keliami sudtingi udaviniai,
kuri sprendimui reikalinga itin didel ini ir gdi vairov. Taiau svarbu suvokti ir tai, kad kuo
vairesn komanda, tuo ilgiau utruks ir daugiau pastang pareikalaus jos susiderinimo procesas,
kelias iki tikrojo komandos darbo efektyvumo. Taip pat svarbu sismoninti, kad savybi vairov
ir tarpusavyje prietaraujanios savybs yra ne tas pats. Pavyzdiui, jei komandoje yra moni,
galini priimti staigius, rytingus sprendimus, ir moni, galini atlaikyti gana ilgai trunkant neapibrtum, tai ie skirtingi mons gali bti naudingi skirtingais komandos darbo momentais.
Taiau jei komandoje yra moni, neitveriani ilgesns nei 5 minui diskusijos, ir moni, kurie kiekvien komandos sprendim nori tbt idiskutuoti iki konsensuso, tokie mons kartu
veikdami lugdys vieni kitus ir komandoje nuolat tvyros nekonstruktyvi tampa. Toks skirtingumas
jau yra ne papildantis, o tarpusavyje prietaraujantis.
Bendra atsakomyb. Komanda nuo individualizuoto vadovavimo principais pagrstos grups esmingai skiriasi atsakomybs pasidalijimu. ia u pasiektus rezultatus atsako ne vienas kuris
nors asmuo, o kiekvienas komandos narys. Svarbu ir tai, kad kiekvienas komandos narys tai ino ir
yra pats prisims i nuostat. Labai danai bendra yra ne tik atsakomyb, bet ir atskaitomyb, t.
y. atsiskaitoma ne su kiekvienu mogumi atskirai, bet su visa komanda, ir paios komandos reikalas, kaip jos nariai po to dalinasi udarb ar kiek prisiims atsakomybs u savo komandinio darbo
rezultatus. Netgi iuolaikiniame vadov mokymo procese verslo mokyklose (pvz., kad ir vienoje
garsiausi verslo mokykl Pranczijoje INSEAT) studentai mokosi komandomis po 5-6 mones ir
42
dal paymi gauna ne individualiai, o komandomis. Svarbu, kad ne tik inoma apie bendr atsakomyb, bet kad ji smoningai suvokta, gal net aptarta pasidalinant savo emocijomis, reakcijomis,
suvokimais, k i prisiimta atsakomyb kiekvienam komandos nariui reikia. Tik smoningas atsakomybs prisimimas reikia pasirengim kartu priimti ikius ir visapusikai atsiduoti bendram
reikalui.
Bendri tikslai, udaviniai ir metodai. Svarbu, kad dl tiksl ir udavini bt susitarta
konkreiai ir aikiai. Jie btinai turi bti vardinti ir urayti. Ir ne tik! Net ir kartu vardinti tikslai
bei udaviniai kartais suprantami skirtingai. Pavyzdiui, skirtingai suprantama skirting udavini
svarba arba skirtingai suvokiama, kaip atrodys galutinis rezultatas gyvendinus kur nors udavin.
Be to, kiekvienam komandos nariui VISADA bdingi skirtingi asmeniniai tikslai bei individualios
dalyvavimo komandoje prieastys, skirtingas sijungimo bendras veiklas lygis, nekalbant apie
skirtingus udavini gyvendinimo metod supratimus. Komandos darbo eigoje VISADOS paaikja, kad vieniems savaime suprantamas atrodo vienas darbo metodas, kitiems kitas. Darnus
bendr tiksl, udavini ir darbo metod supratimas susiformuoja per tam tikr laik tik komandos darbo procese.
Kodl dirbama komandose
1. Dl reikming darbo iki. Jeigu uduot galima taip pat efektyviai atlikti tiesiog
individualiai vykdant vadovo instrukcijas, reikt taip ir daryti. Taip bus efektyviau, nes nereiks
eikvoti laiko derinimuisi ir susitarimams. Taiau reikmingesni iki akivaizdoje geriau dirbti komandoje. Btent rimtesni ikiai danai reikia nauj sprendim paiek, naujos kokybs
ir efektyvumo poreik. Tada i efektyvaus komandos darbo gimstanti ini, gdi, mini bei
emocij sinergija padeda priimti reikmingus ikius ir efektyviai su jais susidoroti. Sinergija tai
reikinys, kai du atskiri veiksniai, veikdami kartu, duoda didesn poveik negu atskirai veikiani
abiej i veiksni poveiki suma. Kaip tik tokio efekto ir reikia reikming iki akivaizdoje. Ir
toks reikinys manomas tik efektyvios komandos nari sveikos dka.
2. Dl orientavimosi rezultat. Kaip paradoksaliai beskambt, ne visi kolektyvai net
ir versle tikrai nuoirdiai siekia bent koki nors rezultat. Kartais tiesiog dirbama. Komandinis
darbas tikrai reikalingas, kai darbo kolektyvas realiai siekia aikiai usibrt tiksl, supranta j prasm bei naud ir tiki, kad efektyvus bendradarbiavimas komandoje pads lengviau j pasiekti.
3. Dl noro perengti individualizm. Yra nemaai uduoi, kurias lengviau daryti
pavieniui. Tokiais atvejais taip reikt ir daryti. Taiau kartais individualizmas tampa sisenjusiu,
bendradarbiavim varaniu proiu, ir net susiklosius bendradarbiavimui ir komandiniam darbui palankiai situacijai mons nepajgia individualizmo perengti. Tokiais atvejais vadovai ima
propaguoti komandin darb ir tokiu bdu skatina darbuotuojus perengti individualizm.
4. Dl noro dirbti remiantis vidine disciplina. Komanda save disciplinuojantis darinys.
Kadangi jos nariai danai patys formuluoja konkreius savo darbo udavinius, jie gerai supranta
j prasm. PRASM ir nauda, o ne iorin prievarta ar manipuliacijos tampa pagrindine varomja
jga.
43
5. Ne dl demokratijos, o dl resurs panaudojimo. Komandinis darbas, kaip vadybinis modelis, netaikomas dl groio (pavyzdiui, siekiant pasirodyti demokratikiems ir/ar iuolaikikiems). Jei taip kartais ir daroma, tai labai trumpai, nes tokia vadyba neduoda rezultat. Komandinis darbas nra nei savaime pranaesnis, nei teisingesnis vadybos modelis. Jis taikomas,
kai tiesioginis instruktavimas tampa nemanomas norint atskleisti vis darbuotoj potencial. Juk
komanduodami darbuotojams mes nurodinjame turdami omenyje tik tas j galimybes, apie
kurias MES JAU INOME, o ne tas, kurias JIE TIKRAI TURI. Komandinis darbas leidia darbuotojams
atskleisti ne tik jau turimus gdius, bet ir savo nuojaut, entuziazm ir krybikum.
6. Stengiamasi ne dl vadovo, o dl rezultato. Norint atpainti, ar kolektyvas dirba remdamasis komandinio darbo dvasia, utenka siklausyti, ar darbuotojai diskutuodami stengiasi tikti vadovui, ar silo sprendimus argumentuodami siekiamais rezultatais, ar kartais be jokios baims ginijasi su vadovu, jei mato, kad jo pasilymai neveda prie siekiamo rezultato. Taiau jei nra
aiki tiksl arba j nesiekiama, tada prasideda vairios intrigos, santyki aikinimasis tarpusavyje
ir pastangos tikti vadovui. Dl atlyginimo, o ne dl prasmingo rezultato.
7. Komandoje linksmiau. Komanda socialinis reikinys, o mogus yra ne tik darbinis
gyvulys, bet ir mstantis bei JAUIANTIS asmuo. Komanda yra emocin terp, kurioje igyvenamas diaugsmas dl sklandaus arba bent jau dl prasmingo darbo proceso ir rezultat. Tai terp,
kurioje komandos nariai sulaukia palaikymo (kai to reikia) arba konfrontacijos (nortsi tikti, kad
taip pat tik tada, kai to reikia...).
8. Komandoje mokomasi. Ir tikrai mokomasi. Sen proi vedami, mes danai link mokytis tik i autoriteting altini: svarbios knygos, ujrio ekspertai, auktosios mokyklos ar konsultantai... Bet daugiausiai iminties gldi alia ms kolegose ir mumyse paiuose. Dirbdami
komandose iekome sprendim kartu, stebime, kaip vienus ar kitus udavinius sprendia ms
kolegos, lyginame j veikl su savomis strategijomis ir bdais. Taip mokoms. Mokoms nuolatos,
o ne tik tada, kai reikia ar kai jau per vlu.
Komanda kintantis darinys
Komandai, kaip ir bet kokiai kitai grupei, bdinga kaita, kuri yra apibriama per grups
raidos stadijas arba etapus:
44
Pastebta, kad moni grup savo bendro buvimo pradioje igyvena tam tikr
neapibrtum ir su juo susijus nerim. Vyksta tarsi valgyba bandant suprasti, kokie yra kiti
Pastebta, kad moni grup savo bendro buvimo pradioje igyvena tam tikr neapibrtum ir su juo susijus nerim. Vyksta tarsi valgyba bandant suprasti, kokie yra kiti mons,
kokios galimos atsiskleidimo galimybs, konkrets buvimo grupje tikslai. Metaforikai susiejant
etap su mogaus gyvenimu, galima j palyginti su vaikyste. Vliau pradios etapas perauga
tam tikr vaidmen ir status pasiskirstymo etap. is pasiskirstymas neretai sukelia tam tikr akivaizdiai ireikiam ar viduje jauiam tarpasmenin tamp. Todl is etapas danai vadinamas
konikt stadija, kuri metaforikai galima palyginti su mogaus paauglyste. Dar vliau grup
nusistato tam tikras buvimo ir gyvenimo kartu taisykles ir normas (metaforikai tariant, ateina
jaunyst), kurios leidia nesiblakyti ir susikaupti produktyviam darbui (brandos amius). Galiausiai kiekviena grup nugyvena vis savo gyvenim, kuris, kaip ir kiekvienas gyvenimas, turi savo
pabaig, lydim lidesio ar/ir pilnatvs jausm, priklausomai nuo to, kok gyvenim grup nugyveno (metaforikai tariant, prisiartina senatv ir mirtis).
Kiekviena komanda taip pat turi savus etapus ir tiems etapams bdingus dsningumus
(r. lentel apaioje). Dirbant su komandomis svarbu suvokti, kad savo gyvavimo pradioje jos yra
maiau efektyvs dariniai negu gerai instruktuojam ir priirim asmen grups. Ties sakant,
paioje pradioje tai tra pseudokomanda: dalyviai dar nra sutar dl savo siekiam tiksl, o jei
ir sutar odiu, viduje danai turi skirting supratim apie siekiamus tikslus; jie dar neturi natvienijiems
kit gimusi
resursus, efektyvi
gal gale, sprendimo
kad tiesiog primimo
gerai jaustsi.
Kad komanda
tapt efektyvi,
ji turi dar
raliai
ir tarpusavio
komunikavimo
procedr,
per
menkaiO tepasta
vieni kitus,
kad dirbant.
galt tinkamai
atsiskleisti,
panaudoti vieni
kittampa
resursus,
subrsti.
subrsti galima
tik kartu
Tik skyr
laiko susigrojimui,
mons
gal
gale,komanda,
kad tiesiogtik
gerai
jaustsi.
komanda
efektyvi,
subrsti.
galbt
pasiek
tamKad
tikr
rezultattapt
jie tampa
jauji turi
komanda
ir Otiksubrsti
patyrgalima
ir
tik kartu dirbant. Tik skyr laiko susigrojimui, mons tampa galbt komanda, tik pasiek tam
skmi, ir neskmi bei sugebj visa tai konstruktyviai veikti, jie tampa didelio efektyvumo
tikr rezultat jie tampa jau komanda ir tik patyr ir skmi, ir neskmi bei sugebj visa tai
komanda, kuriai,
atlikus
savo darb,
belieka
inykti.
konstruktyviai
veikti,
jie tampa
didelio
efektyvumo
komanda, kuriai, atlikus savo darb, belieka
inykti.
iuos komandos raidos procesus labai svarbu suvokti tiek komandos nariams, tiek
iuoskurie
komandos
raidos
procesus
labai svarbu
komandos
nariams,
tiek momonms,
priiri
ar kuruoja
komand
darb.suvokti
Jeigu tiek
pristinga
kantrumo,
komanda
nms, kurie priiri ar kuruoja komand darb. Jeigu pristinga kantrumo, komanda sunaikinama
sunaikinama pradinse savo raidos stadijose, t.y. dar net negimusi...
pradinse savo raidos stadijose, t.y. dar net negimusi...
45
Vadovavimas komandai
Aukiau aptarti dalykai yra svarbs komandos, kaip reikinio, supratimui. Taiau ms
Vadovavimas komandai
Aukiau aptarti dalykai yra svarbs komandos, kaip reikinio, supratimui. Taiau ms tikslas taip pat yra painti tam tikrus rankius, kurie padt komand priirti, ugdyti ir vesti norimo
efektyvumo kryptimi. Juk komandos sukuriamos ne dl groio, o dl siekiam rezultat. Toliau
2.
Bandome suprasti ir vardinti komandoje vykstanius procesus, juos vertiname:
pateiksime ir aptarsime kelet instrument, padedani ugdyti ir valdyti komandas.
patinka jie mums ar ne.

Ugdanio vadovavimo komandai struktra. I esms atliekami trys pagrindiniai veiks3. Reaguojame.
mai:
Stebjimui pasirenkame savus stebjimo taikinius. Visi turime savos patirties ir nuomon
1. Stebime.
apie tai, k svarbu
pastebti.
Taip
pat turime
ir savusvykstanius
terminus, procesus,
kuriais vardiname
tai, k
2. Bandome
suprasti
ir vardinti
komandoje
juos vertiname:
patinka jie
mums
ar ne. atsisakyti savo nuomons ir sav termin, tik rekomenduojame vien
matome.
Mes
nesilome
3. Reaguojame.
labai danai naudojam model, padedant pasirinkti stebjimo taikinius ir vardinimo terminus.
Stebjimui pasirenkame savus stebjimo taikinius. Visi turime savos patirties ir nuomon
Tai apie
vadinamas
PPP analizs
modelis.
tai, k svarbu
pastebti.
Taip pat turime ir savus terminus, kuriais vardiname tai, k matome.
Mes nesilome atsisakyti savo nuomons ir sav termin, tik rekomenduojame vien labai danai
naudojam model, padedant pasirinkti stebjimo taikinius ir vardinimo terminus. Tai vadinamas
PPP modelis kaip komandos proceso analizs pavyzdys.
PPP analizs modelis.
is modelis skelbia, kad komandos efektyvumas laikosi ant trij bangini: gebjimo
PPP modelis kaip komandos proceso analizs pavyzdys.
is modelis skelbia, kad komandos efektyvumas laikosi ant trij bangini: gebjimo siekti
kiekvieno
komandos
nario (personos)
nao. Produktas
- Procedra
- Persona
(PPP)
rezultato
(kurti produkt),
efektyvi procedr
ir taiklaus bei
tinkamo asmeninio
kiekvieno
komandos
narioanalizuoti
(personos)komandos
nao. Produktas
- Procedra - Persona (PPP) modelis padeda analizuomodelis
padeda
darbo eig.
ti komandos darbo eig.
siekti rezultato (kurti produkt), efektyvi procedr ir taiklaus bei tinkamo asmeninio
Produktas uduoties vykdymo technika, kokybs standartai ir galutinis rezultatas.
Produktas uduoties vykdymo technika, kokybs standartai ir galutinis rezultatas. Per-
Persona
socialiniai-emociniai
mogikieji
asmens
elgesys,
savijauta,
sona taitai
visi visi
socialiniai-emociniai
mogikieji
faktoriai:faktoriai:
asmens elgesys,
savijauta,
tarpasmeniniai
santykiai... Procedra
tai moni organizavimosi,
struktravimo, sprendim
primimo
bdas,
tarpasmeniniai
santykiai... Procedra
tai moni organizavimosi,
struktravimo,
sprendim
laiko paskirstymas, padedantis atlikti darb (sukurti produkt). Procedros tai susitarimai, kurie
primimo bdas, laiko paskirstymas, padedantis atlikti darb (sukurti produkt). Procedros
tai susitarimai,
46 kurie paprastai tiesiogiai nepriklauso nuo uduoties: tos paios procedros
gali bti taikomos vykdant skirtingas uduotis. Procedros pavyzdiu gali bti
paprastai tiesiogiai nepriklauso nuo uduoties: tos paios procedros gali bti taikomos vykdant
skirtingas uduotis. Procedros pavyzdiu gali bti koordinatoriaus paskyrimas, smegen turmo sesijos organizavimas, atviras vis kalbjimas vienu metu, sprendim primimas balsuojant ir
kt.
Naudojant PPP analizs model, komandos darb reikia stebti atkreipiant dmes visus
tris kampus ir vardinti kiekvieno PPP trikampio kampo stipriausias ir tobulintinas savybes. Pavyzdiui, rezultat pasiekme greitai, bet nesame patenkinti kokybe (Produktas), sprendim primme greitai, bet diskusija buvo chaotika, neaptarme daugiau galim sprendimo variant
(Procedra), dalis moni neturjo galimybs siterpti diskusij ir dl to jautsi blogai (Persona).
Kiekvienam tobulintinam dalykui komandos nariai ir komandos koordinatorius pasilo korekcijos
bd ir rekomendacijas ateiiai. Tokiu bdu komandos elgesys atliekant kit uduot kinta ir natraliai juda didesnio efektyvumo link. Tokio pobdio analiz ir aptarimus komandoje tikslinga
daryti sistemingai, nes tik didjantis savo stiprybi ir silpnybi sismoninimas skatina natral
komandos pokyt.
PPP analizs modelis numato tam tikr reagavim pastebtus ir vardintus komandos
darbo reikinius. Apibendrintai galima sakyti, kad reaguojant svarbu a) ilaikyti pusiausvyr tarp
komandos palaikymo ir konfrontavimo su komanda ir b) tinkamai reaguoti atskirus komandos
narius.
Konfrontavimas ir palaikymas. Konfrontavim galima suprasti kaip dalyk, kuri pati
komanda nepastebi ar nenori pastebti, isakym. Danai tai nra komandai malons dalykai.
Taiau mes, alia komandos esantys mons, privalome juos vardinti, nes i alies matomi ities
svarbs dalykai, o rykesnis savo darbo paveiksllio matymas skatina komand tobulti. Kita vertus, komandai reikalingas tam tikras palaikymas, vilties skatinimas, pasitikjimo savimi ugdymas.
Komanda palaikoma pastebint pasiektus rezultatus ir pasidiaugiant jais, padedant surasti tinkamiausi bendradarbiavimo bd, skiriant laiko tiesiog buvimui kartu. Taip kaupiamas kartu patirt
emocij bankas. Jis labai svarbus, nes kartu patirt teigiam emocij banko sskaitoje sukauptas
kapitalas ypa praveria susidrus su rimtais sunkumais. Pastebta, kad teigiama, konstruktyvi
bendra patirtis padeda veikti rimtas klitis nepasiduodant ir neiduodant bendramini.
Reagavimas komandos narius. Pastebta, kad kai kuriems komandos nariams kartais
labiau sekasi dirbti komandoje, o kartais nesiseka visai. Koks gi komandos narys yra geras arba
konstruktyvus? Paprastai konstruktyvus komandos narys geba:
a) visapusikai pasirpinti savimi ir savo uduotimi. Danai kyla pagunda pasislpti u
kit komandos nari nugar pasiteisinant, kad dirbama komandikai; vis dlto efektyvi komanda susideda i mokani atsakingai atlikti savo darbus nari, ir takas.
b) paprayti pagalbos ir mokti j priimti, pasilyti pagalb ir sugebti j suteikti. Kokie
stiprs mes bebtume, be kit pagalbos neisiversime. Yra trys svarbs pagalbos elementai: paprayti pagalbos (nepavluojant ir ne tada, kai visa komanda staiga turi mesti savo
darbus ir pulti gelbti labai savarankik komandos nar), priimti pagalb (net jei dl to
nukris visada stipraus ir savarankiko komandos dalyvio karna) ir suteikti pagalb (laiki47
nai umirti savo sipareigojimus, savanaudikum ir didesn dmes skirti komandos draugo poreikiams).
c) bti smoningam/ai mes reikalo atvilgiu. Toli grau ne visiems ir ne visada pavyksta
pamatyti plaiau negu siekia asmenins uduotls laukas ir suprasti bendr reikal. Taiau
be io sugebjimo n i vietos. Jei tokio potencialo nra, nra ir komandos. Lieka tik kokio
nors iminiaus (greiiausiai iminiaus per prievart) priirima ir instruktuojama asmen grup.
Tok konstruktyv komandos nari elges tikslinga visokeriopai ugdyti, skatinti ir pasidiaugti juo. Taiau danai net ir puiks komandos nariai pradeda elgtis nekonstruktyviai, nenaudingai, o gal net kenksmingai komandai. Jie pradeda per daug dominuoti ar konkuruoti su kitais,
pradeda veikti per daug individualistikai, savanaudikai, neatsivelgdami kitus ir bendr reikal, o kartais tiesiog isijungia, prapuola, nustoja teikti konstruktyvius pasilymus, nebekuria... K
tada daryti?
Yra keletas patarim, kaip elgtis su destruktyviai besielgianiai komandos nariais:
Paalinti (bet... daniausiai tai nemanoma). Ities retai taikoma priemon, bet svarbu inoti, kad tokia yra. Gerai, kai apie j ino ir komandos koordinatoriai, ir komandos nariai. Juk
jei inome, kad mogus gali ieiti i komandos (tarsi simbolikai numirti), mes j labiau branginame, o ir pats mogus gyvena visavertikesn gyvenim (aktyviau dalyvauja komandos darbe), jei
ino, kad jis gali numirti (ieiti ar bti papraytas pasitraukti).
Konstruktyviai konfrontuoti. Konstruktyviai, vadinasi, naudingai, t. y. ne vertinaniai, o
taip, kad mogus smoningiau pavelgt savo elges ir tokio elgesio pasekmes. Kad ms kalbjimas bt naudingas, reikia aikiai pasakyti, k (kok elges) mes i alies matome, kokias pasekmes
tai gali sukelti, k jauiame ir/ar k apie tai galvojame. Po to svarbu paklausti paties mogaus, kaip
jis mato i situacij ir k jauia, k galvoja. Blogas konfrontavimo pavyzdys bt, jei mes pasakytume: Tu esi durnas ir a tavs neapkeniu. Naudingiau bt, jei mes sugebtume pasakyti: Tu
danai kalbi pakeltu balsu, ir man susidaro spdis, kad tai trukdo kitiems pasakyti savo nuomon
ir jie maiau su tavimi bendrauja. Man dl to lidna ir a manau, kad tai mums trukdo pasiekti ger
rezultat. Kaip tu pats iri i situacij?
Ignoruoti (trumpalaikio darbo atveju galima itverti) ir stengtis minimizuoti poveik. Ne visada reikia btinai kaip nors reaguoti. Kartais mes matome nekonstruktyv komandos
nario elges, bet inome, kad ms bendras darbas tuojau baigsis, o jeigu imsime kaip nors reaguoti, tai nepasieksime teigiamo rezultato, o tik sipainiosime santyki aikinimsi.
Iorin intervencija siekiant ilaisvinti tamp. Kartais verta pasikviesti mog, kuris
nedalyvauja komandos darbe, nra susijs su komandos darbo procesais ir todl gali nealikai
matyti situacij. Tai gali bti kitas kolega, auktesnio lygio vadovas ar konsultantas i alies.
Dar labiau susitelkti uduotis tai danai padeda veikti savanaudikum. iuo atveju veikia panai logika, kaip ir ignoruojant destruktyv komandos nario elges. Kartais perdtas
gilinamasis santykius ir problemas nieko neisprendia, o tik klampina problem maialynje.
Komanda juk kuriama ne dl sklandi santyki, o dl atliekam uduoi ir siekiamo rezultato.
48
Todl kartais dar didesnis susikoncentravimas uduot padeda veikti savanaudikum ir problemos tiesiog praranda savo aktualum.
Apibendrinant norisi pasakyti, kad kuruojant komand svarbs keli dalykai:
komandos, kaip dinamiko (gyvo) reikinio, supratimas;
gebjimas stebti ir skaityti, t.y. vardinti komandoje vykstanius reikinius;
gebjimas iuos reikinius vertinti, nustatyti, ar jie naudingi bendram reikalui, ar ne;
gebjimas reaguoti komand tiek kaip visum, tiek kaip konkret komandos nar.
Tikims, kad ia pateiktas komandos apibdinimas ir aptarti komandos analizs rankiai
bei keletas rekomendacij, kaip dirbti su komanda, bus naudingi ugdant efektyvias komandas.
J.R. Katzenbach & D.K.Smith. The Wisdom of Teams: Creating the High-Performance
Organization. HarperBusiness, 1994
How to Really Recruit, Motivate & Lead Your Team: Managing People, Inc. Publishing,
1995.
Barbara J. Streibel, Brian L. Joiner, Peter R. Scholtes. Joiner/Oriel Inc., 2003
Vijeikien B., Vijeikis J.. Komandinio darbo pagrindai, Verslas ir ekonomika 2000
49

Spaustuv Praktikos Modelis

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

Spaustuv Praktikos Modelis

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

Darbo su studentais programa

ir metodins rekomendacijos praktikos

Lietuvos spaustuvinink asociacija, 2011

Leidinys yra sudtin projekto Spaudos ir leidybos student praktikos gerinimas

PIRMOJI DALIS. PRAKTIKOS MODELIO APRAYMAS...................................................................... 5

ANTROJI DALIS. NAUDINGA INOTI......................................................................................................21

ioje dalyje apraomas ms rekomenduojamas

I. BENDRIEJI PRAKTIKOS MODELIO PRINCIPAI

1. STUDENTAI PRAKTIKOJE GALI (IR TURI) MOKYTIS PATYS.

2. MOKYMASIS GRUPJE (KOMANDOJE) KURIA PRIDTIN VERT.

5. SKMINGA PRAKTIKA GALIMA TIK BENDRADARBIAUJANT

mokyklai (mentoriams tiesioginiams jos interes atstovams), monei (tutoriams tiesioginiams

6. TOKIAM PRAKTIKOS MODELIUI SVARBUS NE TIK VERTINIMAS,

8. IO PRAKTIKOS MODELIO SKM PRIKLAUSO NUO SPECIFINI

II. GLAUSTAS PRAKTIKOS PROGRAMOS APRAYMAS

Praktikos programos gyvendinimas planuojamas apytiksliai dvylikai savaii, t. y. trims

III. DETALUS PRAKTIKOS PROGRAMOS APRAYMAS

0. Parengiamasis organizatori etapas

1. Supaindinti tutorius ir mentorius su praktikos modeliu.

Tutori ir mentori metodins knygos padalinimui.

1. Mokymosi udavini formulavimas

Plakatinis popierius, raikliai, ymekliai, lipns lapeliai, lipni juosta,

3. Praktikos projekt diena

Pasitikjimu pagrstos bendradarbiavimo atmosferos sukrimas ir pltojimas.

Studentai, tutoriai, mentoriai

Prie etap tutoriai susipasta su ios knygos IV skyriumi

Erdvi sal be stal. Parengti projekt stendai, raomasis ir plakatinis

VII skyrius Projekt planavimas ir gyvendinimas; VIII skyrius

Studentai, tutoriai, mentoriai

VIII skyrius Komandinis darbas (apie PPP model)

Student praktikos knyga, raomasis ir plakatinis popierius,

vertinti mokymosi udavini gyvendinim.

7. Rezultat pristatymo diena

Studentai, tutoriai, mentoriai

Pristatyti praktikos metu gyvendintus projektus.

Erdvi sal be stal. Parengti projekt stendai, raomasis ir plakatinis

ioje dalyje pateikiama papildoma naudinga

IV. KOMPETENCIJOS: KAS JOS YRA IR KODL

Skiriamos bent trij ri kompetencijos:

Skiriamos bent trij ri kompetencijos:

Praktikos programai svarbios bendrosios kompetencijos

Ugdaniojo vadovavimo ypatumai

4. Kai kuriame ir formuojame mokymosi patyrim. Btent mokymosi patyrim, o ne

Keletas rekomendacij, kaip suteikti grtamj ry (GR):

Konsultavimas veikiant klitis ir siekiant tiksl (Egan modelis)

I etapas: isiaikiname dabartin studento situacij.

II etapas: ko studentas nori pasiekti.

VI. PATIRTINIS MOKYMASIS

Patirtinis mokymasis grindiamas humanistinmis vertybmis. Prie detaliau pristatant io

1- princip skyriuje Bendrieji praktikos modelio principai).

Toliau plaiau aptarsime keturis pagrindinius patirtinio mokymosi metodikos ingsnius

1. Veikla, aktyvus patyrimas

svarstymo ar teoretizavimo. Kai ji neprasta ir nekasdienika tuomet sukuriamas kontekstas,

sunkumais, iekoti atsakym, atrasti savo bendradarbiavimo ir tarpasmenini santyki

faktai ir valgos renkami analizuojant ir sismoninant savo darbo ir bendradarbiavimo

4. Ivad pritaikymas realybje

VII. PROJEKT PLANAVIMAS IR GYVENDINIMAS

Projekto gyvendinimas ir vertinimas

VII. KOMANDINIS DARBAS

patinka jie mums ar ne.

Produktas uduoties vykdymo technika, kokybs standartai ir galutinis rezultatas.

Produktas uduoties vykdymo technika, kokybs standartai ir galutinis rezultatas. Per-

You might also like