LIETUVOS MUZIKOS IR TEATRO AKADEMIJA

MUZIKOS FAKULTETAS
PUIAMJ IR MUAMJ INSTRUMENT KATEDRA

RAPOLAS ILEIKIS
FUNDAMENTALI GROJIMO TRIMITU PRINCIP PAEIDIMAI IR TAISYMAS
Studij programa: atlikimo menas (trimitas)
Magistro darbas

Darbo autorius

Rapolas ileikis

Darbo vadovas:

Prof. dr. Audron iraityt

Vilnius, 2016

TURINYS
VADAS .......................................................................................................................3
1. PAGRINDINIAI GROJIMO TRIMITU PRINCIPAI...4
1.1. Kvpavimas ir oro srov
1.2. Ambuiras
1.3. Lieuvio pozicija
1.3.1. Artikulicija
1.3.2. Intonacija
1.4. Laikysena ir kno balansas
2. PROBLEMINIAI GROJIMO ASPEKTAI IR J SPRENDIMO BDAI
2.1. Garso lankstumas
2.2. Itverm
2.3. Artikuliacija
2.4. Auktas registras
2.5. Garso kokyb
2.6. Problemini aspekt taisymas
2.7. Teisingas ir disciplinuotas praktikavimasis
2.8. Teigiam grojimo proi formavimas nenaudojant instrumento
2.9. Aleksanderio technikos panaudojimas
IVADOS
LITERATROS SRAAS

VADAS

Temos aktualumas. Blogi grojimo trimitu proiai, tai per tam tikr laik (tarkime- kelis metus)
trimitininko neteisingai suformuoti atlikimo technikos gdiai, tap neatsiejama grojimo proceso
dalimi. Tema skirta asmenims, kurie mokosi groti trimitu jau ilgesn laik (kelet met),
studentams, taip pat profesionaliems muzikantams, muzikos atlikime susiduriantiems su
techninmis problemomis, kurios neleidia tobulti arba pilnai bei laisvai atskleisti muzikins
mediagos taip, kaip norima.
Tyrimo tikslas. Remiantis usienio literatra bei mokomj video mediaga, iame darbe
nagrinjami blog grojimo trimitu proi atsisakymo tikslai ir udaviniai.
Tyrimo objektas.
Tyrimo udaviniai.
Tyrimo metodai. Literatros altini analiz, apraomasis metodas.
Literatra ir altiniai.
Darbo struktra.

1. PAGRINDINIAI GROJIMO TRIMITU PRINICIPAI

Muzikos atlikimo trimitu technika yra paremta tam tikrais pagrindiniais principais. Jeigu
nors vienas j yra paeidiamas, tai neleidia inaudoti pilno instrumento potencialo ir atskleisti
viso juo atliekamos muzikos groio bei jos turinio. Kartais trimitu skleidiamas garsas net sukelia
nemalonius pojius klausytojui. Neteisingai imokti fundamentals grojimo technikos gdiai
atlikjui net gali sukelti sveikatos problem, toki kaip idinin distonija, odontologins problemos
(klibantys, paeisti dantys), ar net ivaros.
Norint tobulinti savo atlikimo trimitu gdius, vis pirma reikia suvokti fundamentalius
grojimo principus ir bendr koncept. Muzikinis garsas, igaunamas trimitu, yra keli muzikanto
kno fizini veiksm, veikiani ivien, pasekm. Remiantis inom Pasaulio pedagog bei atlikj
metodais, iame skyriuje nagrinjami esminiai fundamentals atlikimo komponentai.
Trimitas yra varini puiamj eimos instrumentas. Visais iais instrumentais muzikinis
garsas igaunamas tuo paiu principu pstuko taurelje (vidinje dalyje) kylant vibracijoms. Jos
kyla puiamo oro srovei virpinant suglaustas lpas, prie kuri yra pridtas pstukas. Vibracij
sukeliamos garso bangos tuomet keliauja instrumento vamzdiais, ir dl jo akustini savybi tampa
muzikos garsais. Trimitininkas ir pedagogas arlis Porteris (Charlie Porter) proces vadina
trejomis kompresijomis (angl k. the three compressions). Pirmoji, tai oro srov, be kurios
puiamuoju instrumentu nebt manoma igauti garso. Antroji, tai lieuvis, kuris reguliuoja oro
srovs greit. Treioji vibruojanti lp dalis, pro kuri keliauja oro srov. Tam, kad vykt
vibracija, oro srov turi praeiti pro nedidel, centre tarp suglaust lp susidarius plyel. Kitaip
oras likt ugniautas organizmo viduje, ir jokia vibracija nevykt1.
Trimito registras (garso auktis) bei dinamins savybs priklauso nuo puiamos oro srovs
intensyvumo. Kuo greiiau keliauja oro srov, tuo greiiau virpa lpos, tuo auktesnis garso danis
yra igaunamas. Kuo daugiau oro prasiskverbia pro lpas, tuo stipresnis dinaminis lygis yra
pasiekiamas, ir atvirkiai. inomiausi pasaulio pedagog metodai daugiausia nagrinja iuos
grojimo principus: kvpavimo ir oro srovs darb (Cichowitz 1988; Agnas 2009), ambuir (pvz.
Caruso 1979; Hickman 2007), lieuvio pozicij (Gordon 1981). Taip pat, daug ymi atlikj bei
pedagog akcentuoja teisingos laikysenos grojimo metu svarb. Apie tai savo metoduose rao
D.Hickmanas, Arturo Sandovalis, Arnoldas Jacobsas ir kiti.

1.1. Kvpavimas ir oro srov

1Porter 2013.

Didel skmingo grojimo proceso dal lemia gebjimas gerai kvpti oro bei j teisingai bei
sklandiai panaudoti puiant. Oras yra svarbiausia grojimo puiamuoju instrumentu dalis, tad
grojant yra labai svarbu sugebti taisyklingai kvpuoti. Kvpavimo pratim programoje The
Breathing Gym (lietuvi k.: Kvpavimo treniruots), sudarytame Samo Philipiano bei Patriko
Sheridano, minima, jog dainuojant ar grojant puiamuoju muzikos instrumentu mogaus organizme
vyksta aktyvesni kvpavimo procesai, nei prastoje kasdienje veikloje. Todl atlikjui labai svarbu
treniruoti savo kvpavimo gdius, siekiant geresns muzikos atlikimo kokybs. 2 Bruceas
Nelsonas, remdamasis vieno garsiausi XX a. tbinink bei pedagog A.Jacobso mokymais, savo
knygoje Also Sprach Arnold Jacobs pateikia dvi iliustracijas, vaizduojanias, kokie su kvpavimu
susij procesai vyksta muzikanto kne grojimo metu.

1 pav. kvpimas. (Nelson 2006: 52)

Skaii numeracija vardija kvepiant or vykstanius procesus:

1. Diafragma juda emyn.
2. Plauiai pleiasi visomis kryptimis.
3. Atsidaro burnos ertm ir gerkl, tarsi tariant bals O.
4. Lieuvis pasitraukia oro srautui i kelio, tarsi tariant bals O.
5. Lpos prasiveria ne plaiau, nei gerkl (madaug nykio plotyje).

2 Philipian, Sheridan 2002.

6. Atliekant kvpavimo pratimus rekomenduojama vien rank laikyti pridt prie pilvo srities
tam, kad sitikinti, jog pilvo raumenys nesitemp bei atpalaiduoti.

2 pav. Ikvpimas. (Nelson 2006: 53)

1. Diafragma juda auktyn.

2. Plauiai traukiasi visomis kryptimis.
3. Burnos ertm ir gerkl lieka atvira, tarsi tariant bals O.
4. Lieuvis lieka pasitrauks oro srautui i kelio, tarsi tariant bals O.
5. Oras juda pro lpomis suformuot ambuir, lpos laisvai vibruoja.
6. Atliekant kvpavimo pratimus rekomenduojama vien rank laikyti pridt prie pilvo srities
tam, kad sitikinti, jog pilvo raumenys nesitemp bei atpalaiduoti3.

1.2. Ambuiras
Ambuiras (prancz k. emboucher pridti prie burnos) yra lp, smakro ir skruost
raumen padtis, sudaroma grojimo metu.
Bendri ambuiro sudarymo principai:
3 Nelson 2006: 52, 53.

1. Lpos turi bti suglaustos lyg tariant raid M.

2. Lp centrin minktoji dalis turi bti atpalaiduota bei grojimo metu vibruoti.
3. Pstukas turi dengti centre vibruojani lp dal. Visos lpos vertikaliai turi bti udengtos
pstuko taurels.
4. Aplink vibruojani lp dal esantys raumenys turi atlaikyti oro srovs slg bei neleisti
lpoms isivynioti ior. Oro srov turi prasiskverbti tik pro centrinje lp dalyje
susidarius plyel.
5. andikaulis turi bti teisingoje padtyje, siekiant, kad oro srov be klii pasiekt lpas.
Virutiniai ir apatiniai dantys turt bti lygegriaioje pozicijoje, tad atlikjai su trumpesniu
sukandimu turt apatin andikaul iek tiek pastumti priek.

3 pav. Ambuiras, veikiamas oro srovs (Thompson 2001: 6)

Kaip matome 3 pav. rodykls indikuoja jgas, kylanias oro srovs ir ambuiro sveikos metu.
Centrin lp dalis oro srauto stumiama priek, vidin vibruojanti dalis iek tiek veriama
ior. Aplink oro srovs veikam ambuiro dal esantys raumenys turi j prilaikyti, siekiant
ilaikyti tinkam ambuiro pozicij.
Ambuiro nustatymas taip pat priklauso nuo mogaus veido bruo, individuali savybi, todl
egzistuoja daugyb aprayt ambuiro technik. Ipopuliarjo kelios ambuiro technikos.
Phillipo Farko ambuiras naudojamas daugumos muzikant, grojani variniais puiamaisiais
instrumentais. Ambuiro pozicija suformuojama atliekant veiksm, kur Farkas aprao kaip sriubos
auinim (angl k. cooling soup). Smakras specialiai stumiamas kiek manoma emyn tam, kad
lpos nebt per daug suspaustos, tuo paiu metu ilikdamos lygiagreiai suglaustos. Lp kampai
visada grietai ilieka toje paioje pozicijoje4.
4 Pagal Farkas 1956: 4.

Formuojant Roy'aus Stevenso ambuir remiamasi iais principais reikia bti prasiiojus tiek,
kad tarp dant likt 1/4 1/2 colio tarpas. andikaulis turi bti pastumtas priek, siekiant
suformuoti lygi pstuko statymo viet. Lpos taip pat iek tiek stumteljamos priek, siekiant
sudaryti tarsi minkt pagalvl, prie kurios dedamas pstukas5 Luisas Madio buvo patyrs veido
sualojimus, kurie jam neleido groti naudojant daugeliui prastas ambuiro pozicijas. Tuomet jis
apra savo paties ambuiro technik. Louiso Maggio ambuiro technika paremta ia seka:
1. 2/3 pstuko taurels ploto dengia virutin, o 1/3 apatin lp.
2. Lp kampai stumiasi vid, tarsi vilpiant.
3. Lpos suglaustos.
4. Apatin lpa iek tiek palindusi po virutine.
5. Lpos zvimbia emyn (agl k. buzz down) 6

Apvelgus skirtingas ambuiro technikas, jose galime pastebti panaum. Nepaisant kiek kitokios
ambuiro technikos pagrindiniai principai lpos suglaustos, lp kampai atlaiko oro srovs slg,
vibruoja centrin lp dalis lieka tie patys. i princip turt bti laikomasi siekiant suformuoti
efektyviai veikiant ambuir.
Vienas garsiausi XX a. JAV trimito pedagog Billas Adamas teig, jog optimali ambuiro
pozicija pasiekiama tuomet, kai trimitininkas igauna geriausiai rezonuojant ir maiausiai fizini
pastang pagal savo (trimitininko) galimybes reikalaujant gars. Geras ir lengvai igaunamas
garsas rodo, jog individuals fiziologiniai veiksniai (lpos, veido raumenys, andikaulis) optimaliai
prisitaiko ir sudaro reikiam pozicij.
Gerai funkcionuojanio ambuiro pozicija turt minimaliai kisti, priklausomai nuo igaunamo
garso aukio bei dinaminio lygio. Anot garsaus pedagogo J.Thompsono ambuiro pozicija grojant
per vis instrumento registr turt bti apytikriai tokia pati, kaip naudojama viduriniame registre
igaunant gerai rezonuojant tembr.7

5 Stevens 1971. puslapiai arba: irti

6 Maggio 1968: 4.
7 Thompson 2001: 5.

4 pav.
Ambuiro pozicij, grojant skirting dinamik (Thompson. 2001:7)

Iliustracija rodo (4 pav.), kad kinta tik plyelis centrinje lp dalyje, praleidiantis maiau oro
grojant tyliai, daugiau grojant garsiai.

1.3. Lieuvio pozicijos (funkcijos vairov, paskirties vairov...)

Lieuvio pozicija, uimama grojimo metu yra labai svarbus atlikimo faktorius. Lieuvis prisideda
prie dviej itin svarbi grojimo trimitu komponent artikuliacijos bei garso aukio
(intonacijos).

1.3.1. Artikuliacija
Artikuliacijos principas yra panaus grojant visais puiamaisiais instrumentais. Puiam oro srov
lieuvis udarinja prisiliesdamas prie virutins burnos dalies, taip tarsi formuojant priebals T
arba D. Dar XIX a. pasirodiusiame viename pirmj grojimo variniais puiamaisiais metod,
sudarytame J. B. Arbano, artikuliuojamos natos prilyginamos tariamam skiemeniui Tu. Grojant
greitus ir technikus pasaus danai naudojama dvigubo arba trigubo staccato technika, kai
skiemen tu seka skiemuo ku (dvigubam staccato naudojama seka tu ku tu ku ; trigubam
staccato tu tu ku tu tu ku)8. Toks artikuliacijos konceptas liko nepasikeits iki i dien.
Skirtinguose metoduose varijuoja skiemen tarimas artikuliuojant natas. Kai kur nurodomas
skiemuo tu, kitur ta, taiau bet kokiu atveju jis pradedamas priebals T arba K.
Dar detaliau artikuliacijos proces nuvieia C. Gordono ir jo mokini visame pasaulyje
ipopuliarintas principas, angl kalba pavadintas K-tongue modified. Naudojant i artikuliacijos
technik, lieuvio galas visuomet lieka priglaustas prie apatini dant, o vidurin lieuvio dalis
artikuliuojant prilieia virutin burnos dal, esani ariau priekini dant priebalsei T, o kiek
toliau priebalsei K formuoti. Visa tai panau lieuvio judesius, tariant btent K raid, i kur ir
kyla ios technikos pavadinimas.
8Pagal Arban 1789.

10

Artikuliuojant T priebalss pozicijoje, skamba skiemuo tiu, su minkta priebalse. Tai yra
analogika Arbano metode apraomai artikuliacijos technikai (prancz kalboje skiemuo tu tariamas
minktai, tad ir skamba labiau kaip tiu). Daugelis inom i laik trimitinink teigia
besivadovaujantys bten iuo artikuliacijos principu kaip efektyviausiu, leidianiu tiksliai
artikuliuoti natas ne tik viduriniame bei apatiniame, bet ir itin auktame trimito registre. Su ia
technika susipainau Lietuvos Nacionalinio Simfoninio Orkestro trimitininko Lauryno Laps
pamokos metu. Tai, patvirtina, kad is artikuliacijos principas skmingai naudojamas aukto lygio
muzikant. Jo privalumas minimalus oro srovs stabdymas, taip pat artikuliuojant nereikia keisti
intonacijai igauti skirtos lieuvio padties.

1.3.2. Intonacija
Muzikavimo esm sudaro galimyb keisti intonacij ir garso aukt. Grojant trimitu
intonacija daugiausiai priklauso nuo lieuvio pozicijos, kuri reguliuoja puiamo oro srov.
Pavyzdiui, tariant bals A lieuvis tarsi guli burnos apaioje, o tariant I pakyla beveik iki
gomurio. Jeigu suformavus burnos ertm i balsi tarimui pabandytume tiesiog psti oro srov,
ikart pastebtume, kad balss A pozicijoje oro srov yra plati taiau labai lta, o I pozicijoje
siauresn, taiau konkretesn ir greitesn. Tokias balsi indikacijas galime aptikti beveik
kiekviename grojimo trimitu metode, kuriame nagrinjamas garso aukio ir registro keitimas,
dideli interval jungimas.
Vienas populiariausi metod, nagrinjani lieuvio pozicijos tak garso aukiui, yra
apraytas C. Gordono. Autorius teigia, jog mogus be lieuvio trimitu negalt igauti daugiau nei
vien gars. Kaip kalbant lieuvis formuoja tariamas balses, taip pat grojant trimitu muzikinius
garsus. Kiekvienai skirtingo aukio natai igauti reikalinga iek tiek kitokia lieuvio pozicija, o
tam lavinti Gordonas para daugyb pratim. Skirtingo aukio gars igavimui galioja aukiau
apraytas principas, kai grojant apatinio registro natas lieuvis yra labiau A balss, o virutiniame
registre I balss pozicijoje. Analogikai bals turt kisti ir artikuliuojant skirtingo aukio natas,
pavyzdiui, oktavos intervalo uolis turt bti artikuliuojamas ta-ti (ta apatin nata, ti virutin
nata)9.

1.1.4. Laikysena ir kno balansas

Taisyklinga laikysena ir sveikai bei efektvyviai funkcionuojantis knas atliekant krin yra
labai svarbs kokybiko muzikavimo veiksniai. Jeigu atlikjas groja netaisyklingai stovdamas, tai
9 Gordon 1981: 2, 3.

11

smarkiai atsiliepia muzikos atlikimo kokybei. Taip yra todl, kad be reikalo varginami tam tikri
raumenys, sukuriantys bereikaling tamp kne, kuri jauiama i sklindanio trimito garso. Taip
pat netaisyklinga laikysena gali takoti plaui trio sumajim, gerkls siverim ir kitus atlikim
bloginanius veiksnius. A. Jacobsas savo paskaitoje, skaitytoje tarptautins trimito gildijos
konferencijoje 1978 metais, pateik tok pavyzd: Man teko dirbti su vienu valtornininku, kuris
nesugebjo kvpti daugiau nei poros litr oro (normalus suaugs mogus yra pajgus kvpti eis
litrus). Jo garsas buvo silpnas ir vertas. A pastebjau, jog savo dein rank is vaikinas laik
tvirtai rms onkaulius. Nenuostabu, jog taip jis uspausdavo dein plaut, tad kvpiant j
praktikai nepatekdavo oro10.
D. Hickmanas vardija iuos kertinius geros laikysenos grojimo metu principus:

Peiai visuomet turt bti atpalaiduoti ir tarsi palink emyn. Jie iek tiek kilsteli kvpimo
metu, bet tai vyksta tik dl prasipleiani plaui.

Nugara turt bti tiesi, smakras nelinkti link krtins, galva nelinkti priek.

Alkns turt bti kiek patrauktos nuo kno, kad netrukdyt plstis plauiams kvpimo
metu. Rankos turt bti kiek galima atpalaiduotos11.
Labai svarbu, jog kuo maiau tampos bt jauiama ir kojose. Jeigu kojos temptos, i

tampa varo ir viso likusio kno fiziologinius procesus. Stebjs bei pats grojs toki garsi
trimitinink, kaip Wimas van Hasseltas (buvs Karalikojo Amsterdamo Concertgebouw simfoninio
orkestro artistas), Urbanas Agnas (Stockholm Chamber Brass), Peras Ivarssonas (Gioteborgo
simfoninis orkestras) bei kit meistrikumo kursuose, pastebjau, jog visi jie itin akcentuoja koj
laisvum grojimo metu. Anot daugelio i garsi atlikj, kojos turt bti iek tiek sulenktos per
kelius, keli bei iurn snariai lanksts.
Daugelis ymi atlikj taip pat teigia, jog pasiekti geriausi kno balans ilaikant
taisykling laikysen ir maksimaliai atsipalaiduoti jiems padeda Aleksanderio technika. Tai visame
pasaulyje vis daugiau dmesio susilaukianti sveiko kno balanso technika, skmingai naudojama
muzikant, aktori ir paprast moni, siekiani pagerinti savo kasdien savijaut bei kno
funkcionavim. Laikysena Aleksanderio technikoje grindiama pradedant teisinga galvos pozicija.
Galva turt bti minimaliai palenkta priek, o virugalvis tarsi virvuts tempiamas vir.
Atradus i galvos pozicij, prie jos prisitaiko ir kaklas bei stuburas, sudarydami natrali mogaus
laikysen. Blogi pavyzdiai yra susikprinimas bei pernelyg itiesta, verta nugara. Galvos, kaklo
ir stuburo bendra teisinga padtis yra Aleksanderio technikos pagrindas, siekiant viso kno
10 Fredricksen, Jacobs 1978.
11 Hickman 1989: 2.

12

atsipalaidavimo bei geriausios parengties atlikti reikiamus fizinius veiksmus 12. Apie i technik
geriausiais odiais jau atsiliep daugyb autoriteting muzikant, tarp j ir trimitininkai. Jos
princip taikymas turt enkliai pagerinti laikysen grojimo metu bei bendr muzikos atlikim.

5 pav. Laikysena stovint. 1 pavyzdys: daugelio moni prasta laikysena. 2 pavyzdys: pernelyg tiesi laikysena. 3
pavyzdys: laikyseea pagal Aleksandeio technik (Craze 1996: 26).

12 irti Craze 1996: 21.

13

2. FUNDAMENTALI GROJIMO PRINCIP PAEIDIMAI IR J

TAISYMAS
Daugyb trimitinink savo muzikavimo karjeros metu susiduria su vienokiomis ar
kitokiomis problemomis, sukeltomis nesilaikant tam tikr fundamentali grojimo princip. Kartais
muzikantas tiesiog teisingai neimoksta reikiamo gdio tam tikroje ankstyvoje mokymosi
stadijoje, o kartais teisingas fundamentalus grojimo principas bna sugadintas dl patiriamo streso,
ilgai trunkanio neteisingo ir skuboto praktikavimosi, per daug sudtingo repertuaro ir pan. Grojimo
procesas yra kompleksinis reikinys, susidedantis i keli kartu veikiani komponent, kuri
kiekvienas yra svarbus ir turi veikti tinkamai.
Rutina ir disciplina itin svarbi praktikavimosi groti trimitu dalis. Kadangi trimitas yra vienas
sunkiausiai perprantam ir daugiausia pastang reikalaujani muzikos instrument, net maas
fundamentalaus grojimo principo paeidimas gali pabloginti muzikavimo kokyb. Net vienas
garsiausi i dien trimito solist, virtuozas Hakanas Hardenbergeris teigia, jog kasdien
praktikuojasi, praddamas nuo pagrind. Interviu su Londono simfoninio orkestro trimitininku
Alistairu Mackie Hardenbergeris kalbjo apie tai, kad jis kiekvien ryt tarsi pradeda mokytis groti
trimitu i naujo. Muzikantas teigia, jog prasigrojim jis pradeda nuo visikai paprast pratim, kaip
kad ilgi tonai, ir groja juos tiek laiko, kiek reikia tam, jog pajusti, kad organizmas grojimo metu
pradeda funkcionuoti laisvai ir taip, kaip reikia13.

2.1. PROBLEMINIAI ATLIKIMO ASPEKTAI IR J PRIEASTYS

Grojant muzikos instrumentu, atlikjai susiduria su probleminiais atlikimo aspektais.
Kiekvieno instrumento specifika sukelia skirtingus sunkumus. Australijos Yamaha artistas
(remiamas Yamaha korporacijos), trimitininkas Gregas Spenceas, remdamasis savo atlikjika
bei pedagogine patirtimi iskiria penkis pagrindinius probleminius grojimo trimitu aspektus, su
kuriais susiduria dauguma trimitinink. Paeiliui sudjus kiekvieno aspekto angliko pavadinimo
pirmas raides, gaunasi odis F.E.A.R.S. (lietuvi k. baims). trumpin G. Spenceas naudoja
neatsitiktinai blogai valdomi ie grojimo komponentai atlikjams sukelia baim ir neutikrintum.
Trumpinys ifruojamas taip:

Flexibility (lietuvi k. (garso) lankstumas).

13 Hardenberger, Mackie 2015.

14

Endurance (lietuvi k . itverm).

Articulation (lietuvi k. artikuliacija).

Range (lietuvi k. diapazonas).

Sound (lietuvi k. garsas). 14

Toliau btent ir bus nagrinjami ie aspektai bei j problematika, problem prieastys.

2.2. Garso lankstumas

Garso lankstumas tai gebjimas sklandiai jungti natas vairiais, dideliais ir maais
intervalais visame valdomame registre. Gan sudtinga yra jungti oktavos ir didesns apimties
intervalus. Taip pat kartais reikia itin greitai sujungti maais intervalais vien nuo kitos nutolusias
natas (pvz. atliekant trel, nenaudojant votuv). Kadangi trimitas turi tik tris votuvus, skirtus
garso aukiui keisti, danai j reikm yra maa ir nat jungimas priklauso tik nuo muzikanto
koordinacijos, anksiau aptart grojimo pagrind oro srovs, lieuvio pozicijos. Kadangi vienu
tam tikru votuv dengimu galima igauti vis serij skirting nat, maa paklaida gali lemti, jog
nuskambs ne ta nata, kuri muzikantas tikjosi igauti.
Efektyvi garso lankstumo technika neatsiejama nuo nepertraukiamos ir pastovios oro srovs.
Norint sujungti skirtingo aukio garsus, oro srov negali nutrkti (nebent, tarkime, muzikos
krinyje buvo paymta pauz), kadangi nepuiant oro srauto trimitu negali bti igaunamas joks
muzikinis garsas. Anot C. Porterio, oro srov, keliaujanti i plaui, visuomet turi bti tolygi, o
burnos ertmje jos greitis reguliuojamas keiiant lieuvio padt. Ambuiras, kintant oro srovs
greiiui, turt ilaikyti praktikai t pai pozicij. Auktesniame registre lpos turi iek tiek
susivynioti, taip sudarydamos maesn plyel, pro kur prasiskverbia siauresn, bet intensyvesn
oro srov. Apatiniame registre, atvirkiai, lpos truput ivyniojamos ior, sukuriant didesn
plyel platesnei, bet ne tokiai intensyviai oro srovei15.
Remdamasis pripaint pedagog metod ir mokym analize, taip pat ir savo paties
atlikjika bei mokymosi patirtimi, iskiriau iuos trukdanius sklandiai garso lankstumo
technikai, veiksnius:

Pstuko spaudimas lpas. Daug nepatyrusi ar aplaidi trimitinink danai per daug
spaudia instrument su pstuku lpas grojimo metu, ypa grojant auktesniame registre.

14 Spence 2011.
15 Porter 2013.

15

Metalinis pstukas prispaudia minktus lp audinius prie dant. Minkti audiniai, atsidr
tarp dviej kiet paviri, tiesiog nebegali vibruoti, tad garso kokyb tampa labai prasta,
arba ivis nebelieka jokio garso. Taip pat, anot D. Hickmano, kiek didesnis pstuko
spaudimas neleidia lpoms iek tiek sujudti veikiamoms oro srovs, kas reikalinga didels
apimties intervalams sujungti16.

Neteisinga lieuvio pozicija. Lieuviui nepakankamai kylant ar leidiantis, kai siekiama

apjungti tam tikr interval, jungimas gaunasi netikslus, gali nuskambti ne tos natos, kaip
norta. Daugelis muzikant pasmoningai ima kompensuoti nepakankam oro srovs greit
daugiau spausdami instrument su pstuku lpas, kas takoja prie tai aprayt pstuko
spaudimo problem.

Nepastovi oro srov. Grojimo metu esant nepastoviam oro srautui, neigiamai paveikiami
praktikai visi grojimo aspektai. Ambuiras bei lieuvio pozicijos sukuriama burnos ertm
negali pilnai funkcionuoti. To pasekoje nat jungimai gaunasi netiksls, gali atsirasti
paaliniai garsai, jungiant natas apskritai gali dingti garsas.

Garso lankstumo technikai tobulinti rekomenduoiau pratimus i i knyg:

Claude Gordon Tongue Level Excercises.
Charles Colin Lip Flexibility.
Earl Irons 27 Groups of Excercises: Trumpet.

2.3. Itverm
Itverm trimitinink odyne reikia gebjim groti ilg laiko tarp, neprarandant atlikimo
kokybs. Tai aktualu vairiose situacijose, pavyzdiui, grojant ilgas ir sudtingas frazes, sudtingus
ir virtuozinius krinius, arba, kai vieno ilgo koncerto metu reikia atlikti daug krini ir pan. Prastos
itverms poymiai daniausiai pasireikia, kai grojimo metu ima blogti estetiniai atlikimo
aspektai tembras, artikuliacijos aikumas, garso lankstumas, auktas bei emas registrai.
Danai pagrindiniu itverms veiksniu nevisai teisingai yra vardijami ambuir sudarantys
veido raumenys bei j jga. Nors tai ir tiesa, jog veido raumenys turi bti tinkamai ivystyti tam,
kad galt teisingai sudaryti bei ilaikyti ambuir, taiau j reikm danai yra pervertinama.
Teisingai grojant 2-3 valandas kiekvien dien, veido raumenys turt bti daugiau nei pakankamai
stiprs, kad ambuiras galt atlaikyti reikiam krv sudtingiems muzikos kriniams atlikti.
16 Hickman 1989: 9.

16

Trimitininkas Keith Fiala savo knygoje aprao perdt dmes veido raumenims, remdamasis savo
asmenine patirtimi Dl savo (tuo metu) nepakankamai gero aukto registro ir itverms a
kaltindavau (kaip a maniau) per silpnus savo veido raumenis. Nordamas juos sustiprinti a dariau
daugyb kankinani pratim, kurie mane tik dar labiau nuvargindavo. Vienu metu a
nebesugebdavau pasiekti treios oktavos do natos po deimties minui grojimo laiko. Mano veido
raumenys buvo smarkiai pervarginti.17.
C. Caruso savo knygoje Musical Caelesthenics For Brass daug dmesio skiria muzikins
itverms gerinimui. Autorius pateikia sek pratim, kurie turt bti atliekami tokiu principu:

kvepiama per nos, pstuk priglaudus prie parengto ambuiro.

Garso pradia visuomet artikuliuojama nenaudojant lieuvio.

Per vis pateikiam pratim serij, pstukas nenukeliamas nuo lp, kvpuojama tik
per nos.

Deine koja visuomet muamos ketvertins ritmins verts. Tarp kiekvienos gars
serijos per du judesius ikvepiama, o per sekanius du kvepiama.

Toks pratim atlikimo principas taikomas siekiant viso grojimo metu ambuir ilaikyti
reikiamoje pozicijoje, nedarant praktikai joki pokyi. Pastebtina, kad Caruso taip pat nurodo,
jog reikia itin saugotis per didelio pstuko spaudimo lpas. Pauzi metu rekomenduojama kiek
manoma labiau sumainti pstuko ir lp kontakt, kad vibruojani lp dal galt pritekti
kraujo, aprpinanio audinius deguonimi18. Aplaidiai grojant iuos pratimus, muzikantas gali sau ir
prisidaryti alos. J praktikavimuisi rekomenduojama skirti tam tikr atskir laiko tarp.
Atsivelgiant instrukcijas nebegroti toliau, kai du kartus i eils nebeieina sugroti
slinkities/intervalo. Baigus rekomenduojama bent por valand pailsti, leidiant ambuiro
raumenims atsigauti. Carsuso metodo esm visuomet kiek manoma ilaikyti ambuir vienodoje
pozicijoje, net ir keiiantis registrui. Ambuir veikti turi stabili bei tolygi oro srov (todl
visuomet, net ir pauzi metu, iuose pratimuose reikia ikvpti ir kvpti. Tuomet oras
nepertraukiamai juda plauius ir atgal.).
Caruso pratim atlikimo principas siejasi su R. Stevenso apraomu itverms konceptu.
Anot Stevenso, grojimo variniais puiamaisiais instrumentais metu naudojama ambuiro ir
andikaulio pozicija yra fiziologikai nenatrali mogaus organizmui. Atlikimo charakteristik
pablogjim takoja btent raumen ir andikaulio grimas jiems natrali viet. Kiekviena kno
dalis turi savo poilsio pozicij. Kalbant apie andikaul, ji yra tokia tuomet, kai apatiniai ir
17 Fiala 2011: 17.
18 Caruso, 1979: 7 12.

17

virutiniai dantys yra alia vieni kit. Grojimas trimitu reikalauja didelio dant prakandimo tam,
kad pro juos galt prasiskverbti oro srautas, veikiantis ambuir. Oro sraut udarant (kas vyksta
sukandant dantis), ambuiras nebegali funkcionuoti ir praranda savo optimali pozicij. Nebelieka
vibracijos, arba ji tampa tokia bloga, kad garso kokyb praranda maloni estetin iraik19.
Apibendrinant itverm nulemia ne tik fizins raumen savybs, bet ir koordinacija raumen
grupes ilaikant reikiamoje pozicijoje reikiam laiko tarp. Itverm itin griaunantis veiksnys per
didelis pstuko spaudimas lpas.

2.4. Artikuliacija
Aiki ir konkreti artikuliacija yra vienas i svarbiausi grojimo variniais puiamaisiais
instrumentais atribut, tarsi nusakantis ios muzikos instrument grups prigimt. Simfoninio
orkestro repertuare trimitas yra neatsiejamas nuo galing ir ryki signal, fanfar, taip pat staigi ir
kampuot, sausai skambani melodini slinki, kaip pvz. I. Stravinskio, B. Bartoko, D.
ostakoviiaus

simfoniniuose kriniuose. Tam, kad gerai atlikti tokias partijas, reikalingi

nepriekaitingi artikuliacijos gdiai.

Dauguma trimitinink vienoje ar kitoje savo karjeros fazje susiduria su problemomis,
susijusiomis su artikuliacija. Daniausiai tai ltai ir pavluotai atsiliepianios natos, nekonkreti
garso pradia, arba greito artikulioto pasao metu nutrkstantis garsas.
Anot A. Jacobso, itin dana prastos artikuliacijos prieastis yra ne lieuvis, kaip danai
mano daugelis, o netolygi oro srov. Lieuvis nei kalbant, nei grojant muzikos instrumentu, pats
vienas neigauna jokio garso. Tai manoma tik oro srautui veikiant balso stygas, o grojimo trimitu
atveju lpas. Lieuvis veikia tik kaip organas, reguliuojantis burnos ertm bei taip keiiantis
skambes. Artikuliuojant natas lieuvio paskirtis yra trumpam nutraukti oro srov, kadangi tai
sukuria atskirai artikuliuotos natos efekt. Problemos kyla tuomet, kai lieuvis artikuliacinje
pozicijoje juda per ltai, taip per daug sutrikdydamas oro srovs darb. Artikuliuotos natos pradi
reikt sivaizduoti ne kaip priebals T ar K, o kaip skiemen, pvz. ta, ti, tu, ku, priklausomai nuo
natos aukio. Priebals skiemenyje yra labai trumpa, suteikianti jam konkrei pradi, bei tuo
paiu leidianti nuskambti balsei, nusakaniai skiemen20.
Vienas i problematikiausi artikuliacijos aspekt artikuliacija auktame garso registre.
Oro srov tuomet yra labai siaura ir lengvai sutrikdoma. Itin sunku auktame registre artikuliuoti
naudojant technik, kai natos pradia igaunama artikuliuojant lieuvio galiuku virutinius dantis.
19 Stevens 1971: 22 24.
20 Pagal Nelson 2006: 55 57.

18

Ir nors toks artikuliacinis principas naudojamas daugybs trimitinink bei yra veiksmingas
viduriniame instrumento registre, problemos kyla tuomet, kai tokiu bdu bandoma artikuliuoti
auktas natas. Taip yra todl, kad labai sudtinga vienu metu ilaikyti aukt lieuvio pozicij
burnoje, btin virutinei tesitrai igauti, ir tuo paiu metu judinti lieuvio galiuk. K tongue
modified technika (irti 1.3.1.) yra efektyviausias bdas artikuliuoti virutiniame registre,
kadangi lieuvis juda daug maiau negu naudojant prie tai aptart technik. Kai lieuviui nereikia
keisti savo auktos intonacins pozicijos artikuliacijos metu, oro srov pertraukiama daug
sklandiau. Pradedant treios oktavos do nata ir kylant aukiau, artikuliacija lieuvio vidurine
dalimi burnos virutin yra natrali artikuliacijos pozicija. Atlikjai, kuriems K tongue
modified yra pirmin artikuliacin technika, gali lengviau ir utikriniau artikuliuoti skirtinguose
registruose, kadangi jiems nereikia keisti artikuliacijos principo priklausomai nuo tesitros21.

2.5. Auktas registras

Grojimas trimitu auktame registre daugeliui muzikant yra sunkiausias muzikavimo
aspektas. Tai labiausiai troktamas daugumos trimitinink gdis. Gerai grojant auktoje tesitroje,
trimitas skamba viesiai, galingai ir bekompromisikai. Net ir iais laikais trimitinink, kurie sugeba
laisvai ir muzikaliai groti ekstremaliai auktame registre, treioje ar ketvirtoje oktavoje, nra labai
daug. Toks grojimas reikalauja labai geros koordinacijos bei puikiai ivystyt fundamentali
gdi, savikontrols. Yra parayta daugyb knyg bei mokykl, skirt aukto trimito registro
tobulinimui, taiau didioji dauguma muzikant vis vien susiduria su labai daug sunkum, bandant
itobulinti i grojimo technik. Nei vienos aukto registro tobulinimo mokyklos autorius
negarantuoja utikrintos skms, jeigu pratimai bus grojami netvarkingai, paskubomis,
nesikoncentruojant j paskirt. Pavyzdiui, ilgametis Dukeo Ellingtono big bendo trimit grups
lyderis Catas Andersonas savo metode rao, kad norint itobulinti grojimo auktame registre
technik, kiekvienas pratimas turi bti atliktas btent taip, kaip nurodyta. Kiekvienam trimitininkui
tai pasiekti gali utrukti skirting laiko tarp, taiau kantryb yra neatsiejamas skms veiksnys,
ypa kalbant apie aukt trimito registr22.
Skmingai groti auktesniame trimito registre daniausiai trukdo:

Nepakankamai stabili oro srov. Tai yra vienas i kertini skmingo muzikavimo
trimitu faktori. Ypa grojant auktame registre, maiausias oro srovs nutrkimas
gali bti lemtingas, kadangi ji itin siaura bei koncentruota. C. Andersonas savo

21 Campos, 2005: 88.

22 Anderson 1979: 3.

19

knygoje kiekvien pamok nurodo pradti nuo ilg ton grojimo piano dinamikoje.
Tai, anot autoriaus, padeda ivystyti stabili oro srov, btin skmingam grojimui
auktame registre.

Per didelis plyys tarp lp. Grojant auktesniame registre, lpos natraliai iek tiek
susivynioja vid. Taip plyelis tarp j, per kur prasiskverbia oras, sumaja,
prisitaikant prie siauresns oro srovs. Tai atrodo praktikai taip pat, kaip J.
Thompsonas iliustruoja plyelio kitim grojant skirtingu dinaminiu lygiu (irti
4pav.). Lpoms per daug prasiskyrus, jos nebestengia vibruoti veikiamos siauros oro
srovs.

Suksti dantys. Anot K. Fialos, grojant auktame registre ir stengiantis ilaikyti lpas
suglaustas kartu, danai tai bandoma padaryti andikaul keliant auktyn, taip
sukandant dantis. Tai udaro oro srovs keli link lp, kurios nebegali vibruoti.
Tuomet nebelieka ir garso23.

Per didelis pstuko spaudimas lpas. Kaip jau aptarta ankstesniuose paragrafuose,
tai blogas veiksmas, trukdantis visiems skmingo grojimo komponentams.
Spaudiant pstuk lpas nuslopinamos visos lp vibracijos, kurios instrumento
yra paveriamos garsu. Kuo grojama aukiau, tuo maesnis yra vibracinis plotas,
tuo jautresns lpos yra per dideliam pstuko spaudimui.

Oro perptimas. Anot C. Porterio, daugelis nepatyrusi trimitinink klaidingai

suvokia grojim auktame registre, galvodami, jog auktoms natoms groti reikia
daugiau oro. Greiiau atvirkiai, auktoms natoms reikia maiau oro nei emoms,
kadangi lp vibracinis takas grojant auktame registre yra maesnis ir
kompaktikesnis. Per daug oro tiesiog idrasko vibracin tak, ko pasekoje garso
kokyb lieka labai prasta, arba ivis nebelieka jokio garso24.

23 Fiala 2011: 19-21.

24 Porter 2014.

20

Literatra ir altiniai:

Nelson, Bruce. Also Sprach Arnold Jacobs. Windsong Press LTD, 2006.
Philipian, Sam. Sheridan, Pattrick. The Breathing Gym. Focus on Excellence, 2002.
Caruso, Carmine. Musical Caelesthenics For Brass. Almo Publications, 1979.
Hickman, David. Trumpet Lessons With David Hickman. Volume I. Tone Production. Denver,
Colorado: Tromba Publications, 1989.