Kas yra civilizacin anomalija?

Civilizacin anomalija nra unikalus reikinys lyginamojoje civilizacij analizje. Jos atsiranda
civilizacij sndros vietose. Tai savotiki nestabils kultrikai miri teritorij civilizacij
pakruoiuose fragmentai, kur ilg laik kartu gyvuoja civilizacikai ir kultrikai hibridikos
viusomens. Tai yra anomalija, nes nei viena kultra nesugeba sivyrauti. (Bosnija, Libanas, Turkija,
Makedonija).
Baltijos alys yra Vakar Lotynikosios ir Ryt Staiatikosios kultr susidrimo zonoje. Ir dabar
Baltijos alyse galima aptikti abiej civilizacij pdsak, pradedant 13 a. vokiei kolonizacija ir
latvi bei est taut pavergimu. Po pergals iaurs kare Rusija um Livonijos emes, o po LDK
padalijim pradjo valdyti ir Lietuvos teritorij. Taip buvo sustabdyta Vakar kultros sklaida
Lietuvoje ir prasidjo Pabaltijo gravitacija rusikosios civilizacijos link.
XIX-XX a. judjiami Baltijos valstybse
1943 m. Vykusios Teherano konferencijos metu Stalinas pasak, kad Baltijos tautos jau nuo seno
gyveno Rusijos sudtyje, tad j sugrinimas neturt kelti joki problem. To negalima laikyti tiesa,
nes Rusijos glb Baltijos valstybs pateko tik 18 a. (turima omeny ATR paskutinis padalijimas).
Nors tam tikr polinki Rusij ir galima aptikti, taiau btina suprasti, kad tuomet buvo visai kitas
kontekstas nei dabar.
19 a. 4-5 d. Livonijoje prasidjo judjimas, vadintas hernhtizmu (masinis perjimas staiatikyb)
dl pop valstieiams paadtos ems Naujoje Rusijoje. Panaikinus baudiav valstieiai tapo laisvi,
bet tuo paiu ir beemiai. 1905 m. prasidjusios revoliucijos metu Estijoje ir Latvijoje pradti udyti
vokiei dvarininkai, deginti dvarai. Pasibaigus neramumams, daug valstiei nuteista myriop ir
itremta. Dalis ateities est ir latvi lyderi taip pat perm staiatikyb.
Nacionalinei idjai latviai ir estai kvpimo gavo i vokiei Kanto, Herderio, Merkelio, Petry
vieiamojo poveikio. Lietuvos valstiei samonjimui impuls dav lenkikai kalbjusi ir apie LDK
atkrim bendroje su Lenkija valstybje kalbjusi bajorija (Mickeviius, Kirkoras, Kraevskis).

19 a. 6 deimtmetyje est ir vokiei taut konsolidacijos idja pradjo bti atmetama,

skatinta kova pasinaudojant Rusijos persvara. ia svarbiausi buvo Sankt Peterburge veiks
est inteligent judjimas patriotais. Jie pasisak prie kardu atnet vakar
krikionyb ir i esms siek vokikj tradicij pakeisti Rusijos civilizacija.
19 a. 7 deimtmetyje panai situacija buvo ir Latvijoje. Peterburge veikusi inteligentija,
vadinta jaunaisiais puol vietini bajor privilegijas ir pasisak su u valstiei
padties suvienodinim Pabaltyje su visos Rusijos imperijos.
Iki 19 a. vidurio Lietuvoj nebuvo susiprieinimo tarp lenkikosios diduomens ir Lietuvos
valstiei. Tai ypa lm siekis isaugoti katalikik civilizacij. Visgi po 1863 m. sukilimo
situacija pradjo keistis. 1883-1886 m. jusi Aura skatino atsisakyti lenkikumo,
puoseljant lietuvik etnin kultr, bet tuo paiu metu ir vengti konfrontacij su Rusija.
Visgi, tai stengatasi daryti stretginiais tikslais. Varpas, tuo tarpu, skatino atsisakyti sntyki
su caro valdia, o geopolitikai atsiriboti nuo Lenkijos.

Iki 20 a. pradios negalima kalbti apie lietuvikos valstietijos (ir i jos kilusios inteligentijos) ir
lenkikosios bajorijos politins-kultrins orientacijos skirtumus. Konfliktas tarp i dviej grupi
paatrjo btent po 1905 m. vyki. Visgi, vykstant konfliktui tarp lenk ir lietuvi bei lietuvi ir rus
vystsi lietuvi tautinis judjimas. Reikia pastebti, kad rusija i esms ia galjo viekti tik politikai,
stengdamasi prieinti ias dvi visuomens grupes (lietuvius ir lenkus), nes realiai nesugebjo mesti
ikio besiformuojaniai moderniai lietuvi tautai kultrinje erdvje.
Po 1905 m. is Rusijos kirinimo planas pradjo veikti vis geriau, nes modernioji lietuvi tauta
bajor lenkikum pradjo vertinti kaip pavoj lietuvi tautikumo sklaidai ir tvirtinimui.

Pasiduota bandymams kultrikia atskirti Lietuvos ir Lenkijos lenkus bei lietuvius. Per laik lietuvi
tautinis judjimas gijo antagonizmo tarp lietuvi valstietijos ir lenk dvarininkijos apraik. Visgi,
prieingai nei Latvijoje ar Estijoje ivengta destrukcijos ir smurto.
Akivaizdu, kad vis trij Baltijos ali nacionalistus pradjo vienyti geopolitin ir kultrin
orientacija Rusij. Panaiai vyko ir ekijoje, Serbijoje, Slovakijoje ir kitose slav tautose. I esms
galima teigti, kad io regiono naujieji elitai nesugebjo sivyrauti be iors jg pagalbos. Dl ios
prieasties orientacija Rusij pasikeitus aplinkybms galjo pasisukti Vakarus.
SVARBU: iame regione tarp Rusijos, Vokietijos ir Osamn imperijos susifromavo svoka
ETNOGRAFIN TERITORIJA tam tikrais istoriniais argumentais grindiama teritorija,
kurioje kakuri etnografin bendrija siek sivyrauti, bet viena to padaryti nesugebjo. Ji gijo
dvejop reikm:
1. Kaip simbolis ar tikslas besiformuojaniai bendrijai;
2. Kaip stimulas siekiant sav interes vykdyti imeprialistin politik;.
Dar jaunos Baltijos tautos, atmesdamos vokikj ir lenkikj civilizacij savotikai udeg ali
vies rusikosios sivyravimui, nes dar buvo per maos ir per silpnos kurti savj, o susidarius
savotik vakum kakas turjo upildyti. ia galima pastebti, kad ms taut konsolidavimas i
esms vyko per prieprie su tautinmis maumomis, ligi iol turjusiomis iskirtin padt ir
praktikai valdiusiomis kultrin gyvenim tai lenkais, vokieiais ir galbt ydais.
Veiksniai, silpnin lenkios ir vokikos kultros tak Baltijos alyse:
1. Livonijos emi baudiavins sistemos griovimas; (jau mintas pavyzdys su staiatikybe)
2. Rusijos piliei teisi sklaida tarp Baltijos gyventoj;
3. Rusijos kurstomas nacionalizmas Baltijos valstybse.
Rusija laik Baltijos alis savo teistu domenu, kuriame takos 19-20 a. praktikai nebereikjo dalytis
su Vokietija ir suskaldyta bei aneksuota Lenkija. Rusijos civilizaciniam ir geopolitiniam spaudimui
galjo prieintis tik stiprios, konsoliduotos visuomens, kuri Baltijos valstybse dar nebuvo.
Prasidjus Pirmam pasauliniam karui, vis trij valstybi lyderiai demonstravo palankum Rusijai.
Antivokikos nuotaikos ypa jautsi Estijoje ir Latvijoje, kai vietoje buvusios autonomijos vokieiams
paadja latviams ir estams. 1917 m. prasidjo latvi nusivylimas laikinja vyriausybe, pasukta
bolevizmo keliu (per rinkimus bolevikai gavo 70 proc bals, Estijoje iki 30 proc), bet neilgai
trukus pradta matyti j skleidiama anarchija ir bijota galimos Vokiei okupacijos. Estijoje
paskelbta nepriklausomyb, o laisves dja nusirito per vis vidurio ryt Europ.
I vis Baltijos valstybi sunkiausia valstybikai konsoliduotis buvo lietuviams, nes veikus vietos
lenk vyravim buvo galima pasitikti tik vokiei pagalba, kurie buvo pralaimjusi kar pusje.
Galima teigti, jog per kelis deimtmeius Lietuva i valstiei maarai su neivystyta kalba
tapome normalia Europine tauta.

MAUMOS

Baltijos valstybse bent jau formaliai tautins maumos turjo pakankam statimin apsaug, pvz.
Estijoje net veik nacionalin personalin-teritorin autonomija. Nepasant to, Baltijos alyse buvo
pakirstas vokiei ir lenk kultrinis ir ekonominis vyravimas.
Visgi, palankumas kuriai nors tautinei maumai bdavo rodomos siekiant spausti ir paveikti kuri
nors kit . Pavyzdiui, kriziniais sntyki su Lenkija momentais, nuolaidos buvo daromos
vokieiams ir ydams.
I kitos puss, Baltijos ali lenkai, ydai ir vokieiai nelaik savs tautinmis maumomis ir siek
binacionalinio ar net internacionalinio pobdio valstybs krimo. Tai galima aikinti tuo, kad maos
jaunos Baltijos valstybs savo etininio gyvenimo kultra negaljo bti autoritetas lenkams, rusas,
vokieiams ir kitiems. Jie galjo jaustis tarsi politiniai namiai.
1941-1990 m.
1941 m. sovietin okupacija dar labiau padidino valstybi kultrins-civilizacins gravitacijos
dvilypikum. Sunaikintas ar emigravs tikrasis elitas pakeistas klusnia Maskvai partine
nomenklatra. Dl rus kalbos protegavimo, rusikos televizijos ir knygo/laikrai, rusakalbi
migrant susidar prielaidos akultracijai, vedusiai link rusikos asimiliacijos.
Baltijos alyse susiformavo tarsi dviguba kultra viena fasadin, oficiali, o kita neoficiali,
kasdien. Visgi, oficialioji Baltijos alyse lyginant su kitomis VRE alimis buvo stipriai sikerojusi,
dl didelio skaiiaus rusakalbi ir vykdytos specifins politikos. Tad i esms galima kalbti apie
Sovietiniu laikotarpiu Baltijos alyse egzistavusias hibridines visuomenes ir kultras.
Po nepriklausomybs
Atgavus nepriklausomyb, kur laik dar truko persiorientavimas nuo tos fasadins kultros. Visgi,
silpstant Rusijos ekonomikai, majo ir jos galimybs daryti kakoki didesn tak, mezgsi vis
glaudesniesni kultriniai-civilizaciniai ryiai su vakarais. Dabar akivaizdu, kad Baltijos ali
civilizacin gravitacija yra daug didesn vakarus, taiau ia nema vaidmen atlieka gausi
rusakalbi populiacija, kuri taka vis dar ilaiko ryius su rusikja civilizacija.
Visgi, Rusijai taip pat nebuvo priimtina taip lengvai paleisti ne vien imtmet j sudtyje buvusias
valstybes. Sukrus NVS Rusija puoseljo viltis organizacijos sudt traukti ir Baltijos valstybes.
Visgi, baltijos alys m tolti nuo Rusijos. Tai lm tiek noras suartti su Vakar demokratijomis, tiek
ir siekis atsiriboti nuo Rusijos, daugiau piliei vertybikai kelianios asociacijas su Soviet sjunga.
BALTIJOS VALSTYBI ATSISAKYMAS STOTI NVS PARODO TAI, KAD MS
VALSTYBSE TA VAKARIETIKUMO IR LAISVS IDJA BUVO SUBRENDUSI LABIAU,
NEI TARKIM UKRAINOJE IR, KAD INOJOME, JOG MS VIETA ES. TAI RODO,
KAD KAKOKIO DIDIULIO ARTIMU RUSAMS IR RUSIKAJAI CIVILIZACIJAI
GALBT NEBUVO
Net ir po nepriklausomybs atgavimo, didioji dalis Baltijos rusakalbi savs neskyr nuo Rusijos, o
Baltijos valstybi ivis nelaik galimomis dl mao j civilizacinio pajgumo.
iuo metu Baltijos valstybs ir toliau skmingai siekia vakarietikumo. I Ryt civilizacijos trauka
labiausiai jauiama btent tautinms maumoms ir galbt vyresnio amiaus monms, kurie
gyveno sovietiniu laikotarpiu ir apskritai prie tos vakarietikos idjos jiems yra pernelyg sunku
prisitaikyti.
Ta ryt rusikoji civilizacija mums visad bus artimesn lyginant su vakarieiais ir dalis asmen j
visuomet rinksis prie amerikietik ir nebtinai jie kokie kremliaus agentai ar rusofilai. Tiesiog ji ia
visada labiau prieinama.