Itrauka apie unis Po drobule - keturkojai...

(mintys apie R. Granausko ir V. Martinkaus unis)

Recenzuodamas Romualdo Granausko knyg Trys vienatvs (Metai, ????), pasinaudojau
laiko drobuls vaizdiu. Raiau, kad j pakraius, nemaai kas ibyrt i autoriaus biografijos. Ir
toks teiginys pasitvirtino: toji laiko drobul nemaai k byloja ir R. Granausko autobiografinje
apysakoje Kai reiks nebebti /Mano draugo gyvenimas ir mirtis/ (LRS l-kla, 2012).

V.

Juknaits mintis, kad R. Granausko noveli (be abejo, ir ne tiktai noveli) veikjai kalba nedaug,
kad j giliausi santykiai skleidiasi tiesiog tyloje pasiteisina ir tarsi gana paprastai paporintoje
sakmje apie raytojo, jo monos Genuts ir j uns Bulio draugyst. Autorius prisipasta, kad
paauglystje j labai jaudino Deko Londono pavaizduotasis vilkunio likimas pasaulinio garso
romane Baltoji iltis. Ir dabar jis, R. Granauskas pripaintas lietuvi raytojas - garbiame
amiuje para savj baltj ilt - jaudinani sakm apie tigrinio bokserio veisls un Bul. Ir
lietuvio raytojo, ir amerikieio kriniuose esama gilios meils iems keturkojams, pagarbos j
charakteriams, susiavjimo j gamtins egzistencijos imintingumu...D. Londono romano indlis
monijos jausm ugdym labai didelis pirmiausia per vaik ir paaugli irdis, per j brstanius
protus. Yra didel tikimyb teiginiui/ konstantai, kad, vaikai, mylj ir globoj unis, kates ( anot
v. Prancikaus, apskritai visus ms mauosius brolius gyvnus, paukius), uauga
geresniais, doresniais monmis. R. Granausko apysaka labai patinka skaitytojams. Manau, kad
svarbiausia patikimo prieastis sumogintas keturkojo eimos draugo paveikslas, kuriame
vaizdingai atskleistas temperamentingas nebyliojo personao charakteris, gili intuicija, intelektas
ir didel drsa. Svarbu dar ir tai, kad apysakoje matome Bul visais jo gyvenimo pas raytoj
periodais - nuo pat kdikysts dien Taline ligi Bulio jaunatvs, pilnos brandos iki ligos ir
mirties...Ties pasakius, regime dar iki pat Bulio gimimo, kadangi R. Granauskas pieia gana
platok ekspozicij nuo tarnybos sovietinje armijoje, kai jis bdavo pastatomas taikiniu
dresuojamiems vokikiems aviganiams, iki to momento, kai j pradjo lankyti svajon turti savo
un draug, vliau jo iekojim tarnybiniuose inynuose (kart rado Vilniaus antikvariate),
elitins veisls ir netgi vardo iankstin isirinkim. uo kaip draugas, kaip itikimybs garantas,
kaip eimos narys, kaip likimas, - ir taip skambiai galtume pasakyti, kadangi autorius ne kart
apysakoje samprotauja apie gyvenim ir mirt, apie Ijimo prasm...kai reiks nebebti...
inome, kad unys yra itikimiausi mogaus draugai ir pagal intelekto koeficient turbt vieni i
pirmaujani tarp ms maj broli. R. Granauskas sukoncentravo Bulio paveiksle visas
teigiamsias un dorybes ir savybes. Utekt tiktai vieno fakto (kuri apysakoje esama ir daugiau),
liudijanio apie Bulio ekstrasensinius sugebjimus: budriai ir netgi agresyviai saugodamas savo

eiminink ir neigirdus komandos nieko prie jo neprileisdamas, Bulis lyg niekur nieko,
diaugdamasis sutinka anksiau niekada nematytas raytojo dukras, atjusias pas tv sveius.
Ryium su tuo autorius urao eilin samprotavim apie neeilin savo itikimojo draugo ypatyb:
O a turbt ir mirsiu nesuprats, i ko ir kaip Bulis pajuto, kad ia mano dukros, jeigu jas mat
gyvenime pirm kart? I kvapo? I kraujo? I dar kako, kas iki mirties ir net po mirties sieja
vaikus ir tvus? Yra kakas, k ino unys, o mes, mons, esam seniai umir ir jau niekada,
civilizuodamiesi ir globalizuodamiesi, nebegalsim ito prisiminti. Mes vis tolstam nuo kako, labai
esminio, tkstantmeiais mumyse buvusio ir jau daugiau nebesugrinamo. P. 78.
Todl neatsitiktin ir toji apysakos menins koncepcijos ypatyb: lyrikai personifikuotam uniui draugui autorius apysakos epiloge rao pomirtin laik... kaip mogui: Buli, nuo to ryto, kai tave
ive i kiemo Lenkyns Bris, prajo keturiolika met. A esu labai senas ir ligotas, ir gerai inau,
kad man nedaug beduota. Dar t paraau, o is paraymas gali bti ir paskutinis. Taiau giliai
irdyje tikiu, kad tada, kai bsiu ukastas, kakaip vis tiek susitiks ms dvasios. Dvasia negali
inykti be pdsak. Kaip gali inykti tavo meil, itikimyb, tavo pasiryimas atiduoti gyvyb u
mus?.p171... Ir kaip romane Kenotafas autorius tariasi su bereliu jam svarbiu krybos
klausimu, taip dabar jis tariasi su Bulio vle nemaiau svarbiu savo egzistencijos klausimu, - kaip
jam numirus pasielgti su savo kno palaikais (nori, kad jie bt ne ukasti, bet kremuoti)...I
tikrj pasitvirtina V. Juknaits ir kit literatrolog ivada: taip, tarp io autoriaus ir jo persona
giliausi santykiai skleidiasi tiesiog tyloje...
V. Martinkaus uo ...
Kai perskaiiau R. Granausko apysak, apsikriau jo keturkojo personao Bulio pdsekysts
intuicija ir susiradau septyneta met anksiau tos paios leidyklos ileist Vytauto Martinkaus
dviej apysak knyg uns mazgas (LRS l-kla, 2007). Skaiiau dmiai, kadangi ir Vytautas
Martinkus rao apie unis. Galvojau - du rimti raytojai rao panaia tema, tai galima bus palyginti...
I anksto palyginsiu V. Martinkaus apysakas tarpusavyje neabejotinai stipresn yra pirmoji uo,
kuris paliov lojs /Metempsichozs imon/. O dabar noriu palyginti ir mint raytoj apysakas
neabejotinai, mano supratimu, stipresn yra R. Granausko apysaka. Tai nuomon apriori, taigi
iankstin, kuri reikt pagrsti. Pagrsiu, remdamasis anro kriterijumi. inau, kad itas kriterijus,
kaip ir daug kas i formos dalyk (pavyzdiui, kompozicija, siuetas, kur jau ne vienas
literatrologas nuov), iandien t pai ovj vertinami skeptikai. Taiau dauguma
skaitytoj juos vertina palankiai, nes nepaisant postmodernistini vj atpst mad/manier, jie ,
t.y. skaitytojai, susidr netgi su aukto rango raytojo sudtingu meniniu tekstu, vis dar pageidauja
sau patogi skaitymo atram. Ir tai, sakyiau, j prigimtin estetin teis, nenykstanti su ami
slinktimi; juk kaip kitaip galtume paaikinti kad ir Deko Londono minto romano apie vilkun

nemtanio populiarumo, na, o jeigu ir mtanio, tai tik santykinai, atsivelgus bendr groins
prozos sumajusi paklaus.
Manau, kad R. Granausko apysaka gana darniai dera prie D. Londono ir kit raytoj animalist
groiniais kriniais pasekt istorij apie unis. Todl jam ia prasme buvo gerokai lengviau, negu V.
Martinkui, siekianiam ne tradicikai papasakoti apie eimoje atsiradusius unis, bet per juos ar jais
remiantis sukurti iuolaikin intelektualin diskurs/es/

apie tv-vaik, individo-visuomens

komunikacijos problemas (itin pabriami nesusikalbjimo tarp kart, bei apskritai komplikuoto
Kito suvokimo-supratimo aspektai),

kno-sielos, sins-kalts, priespaudos-laisvs, vidaus

iors (kauks) kontrastai. Ikelti udaviniai liudija, kad V. Martinkus i knyg pirmiausia ra
kaip filosofas ir literatrologas. Pasakojimo kontekste danai remiamasi senovs ir ypa
iuolaikini filosof (psichoanalitiko

Jacgues,o Lacano, struktralisto Michelio Focoullet

mintimis), taiau ir patsai V. Martinkaus mstymas jau yra pasieks tok lyg, kai
autentikas/autobiografinis bylojimas ir j tekantys intelektualiniai altiniai sudaro organin
vienov. Apysakose esama taikli filosofini valg apie pat save, apie savo eim, apie raytojo
darb bei pareigybes, kurias sjdiniais Lietuvos metais iam autoriui prisijo atlikti. (Beje,
sjdinis laikas ugriebiamas ir R. Granausko apysakoje). Taigi autentikasis mediagos klodas,
kitais odiais sakant, pagrindins temos fonas yra savitas ir svarbus. Sudtingumas ikilo raymo
procese, kai t klod-fon autorius pradjo jungti nuosekl, skland pasakojim. Ir jeigu pats
autorius apysakos uo, kuris paliov lojs gale nebt prisipains, - Liko msl, kodl a raau
i istorij, beje, labai j komplikuodamas, movistikai, ne vien syk j praddamas ir niekaip
neubaigdamas. Labai nesisek, - tai, vienok, manau, atidesnis skaitytojas t raymo sunkum bt
pajauts. Isikelt tem/udavin autorius raymo metu pradjo smulkinti, t.y. ekstensyvinti, tolti
nuo pagrindins dominants, kurios visada ieko skaitytojas ir kurios nori nenori turi prisilaikyti
kiekvienas raytojas, siekiantis sukurti kompozicikai subordinuot krin. Metaforikai sakant, V.
Martinkus savo erdelterjerui Ukviui udjo per sunk krovin ir jis pradjo svyrinti onus.
Pratsiant palyginim, - jis, kitaip tariant, apysaka. Metempsichozs imonje paprasiausiai
daugoka metafizikos, sumaginto, sumistinto aikinimo apie uns viet ir tilto funkcij eimoje, apie
namiki kali, charakteri komplikacij persidavim uniui, vliau susirgusiam nepagydoma
liga...
Tos alkns, lankai ar nukrypimai nuo centro, kaip intelektualiniai segmentai, atskirai
paimti/skaitomi, yra gana doms. Kaip ir is: K reikia pasveikti? Vaist gal per maa. Ir uniui,
ir mogui. Reikia mokti laukti. Kaip valstybje, taip ir eimoje. Savyje. Reikia imokti leisti vilties
statymus. Galvoti apie ateit. Suprasti, jog net dabart labai sunku paaikinti. K besakyti apie
pranaystes! Juk pasakyta: saugokits netikr prana. P. 79...

O erdelterjero Ukvio svyrinjimas onus tikrovje (t.y. jo liga ir tragika baigtis), realistikai
perkeltas apysak, skamba tikrai meistrikai. Tokie apysakos epizodai nenusileidia geriausiems
R. Granausko apysakos epizodams, kurioje, teisybs dlei reikia pasakyti, irgi esama balastini, t.y.
ekstensyvi puslapi, pavyzdiui, pernelyg plaiai isiktoj vasarojim Tytuvnuose apraymai.
Jeigu V. Martinkus visame siuete vietoj saus filosofavim bt pridjs kad ir ketviriu daugiau
realistini vaizd apie erdelterjer Ukv (kokie yra apie kit un Akbar), tai tokiu atveju jo
apysaka, manau, bt pranokusi granauskikj. Kodl? R. Granausko Bulis tiesiog laims
kdikis, pateks j mylini eiminink glob. Tarp io elitinio uns ir eiminink tvyro pilnutin
santarv ir ikalbinga...beod harmonija. Ir Bulio mirtis nuo infarkto labai mogika, skaitytojams
suprantama. Todl apie jokius komunikacinius tiltus ar susvetimjimo grsmes R. Granauskui nra
reikalo rayti. Apysakos stiliuje vyrauja sentimentalios gaidos, pavairinamos velnia autoironija, o
pabaiga, kaip sakyta, jau grynai patetin pasakotojas/autorius po savo numyltinio mirties duoda
pinig kaimynui ir paprao j iveti bei palaidoti Bul vietoje, kurios neinot niekas, net jis pats,
nei jo mona Genut...Kodl taip? Kam vis laik draskyti sau ird, jeigu jau nieko i jos
nebeidraskysi?, p. 167.
V. Martinkaus un likimai esmikai skiriasi nuo Bulio, - jie tragiki: Akbaru atsikratyta mike,
Ukv kankina pamiimo priepuoliai. Kaip itokius likimus pavaizduoti? R. Granausko apysakos
menin koncepcija nei stilius ia netinka. Kitokie pagrindiniai veikjai reikalavo ir kitokio
meninio sprendimo. Sakme, kad ir pats autorius prisipaino nerads optimalaus sprendimo. Liko
msl, kodl a raau i istorij... Ir kritikas iuo atveju bejgis, svarstydamas variantus, o jeigu
autorius bt pasielgs kitaip? Vietoje tikimybini variant (arba kritiko patarinjim) pacituosiu
apysakos pabaigos epizod apie Ukvio laidotuves: Ukvis buvo palaidotas t pai dien,
devyniasdeimt treij liepos septintj; duob jam buvo ikasta glyne, atokiau nuo diemedio,
ariau pkenio, kur jis pats sau kap band irausti, nusiudyti ir likti. Violeta jo kapms paaukojo
sen savo mamos stalties, ant jo kapaviets Jurga atne ir pastat i medio idrot pagonik
krikt saulut su aliais. Buvome j parsive i nerijos smlyn, radome tarp likimo vjams
palikt dekoracij kino filmui Moteris keturi jos vyrai liekan. P.105.
ioje itraukoje juntama bilinikoji gaida apie Brisiaus likim. Jeigu V. Martinkus bt daugiau
spauds pedal su ia gaida? Gal tuomet ir toji metempsichozs imon jam bt geriau
pavykusi? Taiau norint jeigu realizuoti, kitaip sakant, meniniu bdu j panaikinti, reikt
perkelti autorinio sumanymo svor i vienos koncepcins plotms kit. O t gali padaryti ne
kritikas, bet pats raytojas. I anksto teigiau, kad R. Granausko apysaka stipresn... Taiau taip
dariau i anksto pasitelkdamas daugumos skaitytoj nuomoni reitingus. Bet bandau siklausyti ir
maumos balsus, sakyiau, elitinius, kokie yra ir abiej autori apysak pagrindiniai keturkojai

veikjai. Nuo demokratini bals liedamasis prie elitini, galiu pasakyti, kad V. Martinkaus
apysaka vertinga autentiku paliudijimu apie sudting krybins psichologijos proces, apie
nelengv intelektualins eseistikos taikym ir asmeninei biografijai, ir Kito (ar tai bt mogaus,
ar uo) gyvenimui ireikti...