Skiriama vienai pagrindini tarptautini planetos ems met temai

ems gelms

ems mokslai visuomenei

nuo plutos iki branduolio
Kam skiriamas is leidinukas

Leidinukas skiriamas vienai i svarbiausi

tarptautini planetos ems met mokslini
tem ems gelmms.

Tarptautiniai planetos ems

metai

Jungtini Taut Organizacija su UNESCO ir

IUGS (Tarptautin geomoksl sjunga) 2008
metus paskelb tarptautiniais planetos ems
metais. ios iniciatyvos tikslas mainti
visuomenei kylanius gamtos ir mogaus
veiklos keliamus pavojus; mainti pavoj
sveikatai, didinant gamtos moksl medicinini
aspekt suvokim; rasti naujus gamtos iteklius
ir utikrinti racional j naudojim; skatinti
visuomens domjimsi gamtos mokslais ir kt.

Norite inoti daugiau

Jei norite suinoti daugiau apie kitus tyrimus ir

temas, aplankykite www.yearofplanetearth.org
(ten rasite visas ms publikacijas).
VADAS
Per prajusius kelis deimtmeius ems mokslai spariai pltojosi ir
dabar galima pateikti mokslini modeli, kurie leidia atkurti vykusius ir
prognozuoti vyksianius ems procesus.
Tai geologini sistem prognoz ir geologins ateities
modeliavimas. Gilumin ems sandara ir joje vykstantys procesai gali
atrodyti tolimi nuo kasdieni problem, bet turi stipri tak pagrindi-
niams monijos poreikiams, kaip antai: aprpinimas vandeniu ir
gamtos itekliais, apsauga nuo gamtini pavoj ir neigiam aplinkos
pokyi kontrol.

Pagrindiniai ios mokslins srities klausimai:

! kaip galima geriau suprasti masi judjim ems paviriuje ir
grtamj j ir giluminio ems ciklo ry?
! kaip geriau suprasti ems procesus ir juos prognozuoti?

iems klausimams sprsti bus vykdomi specials projektai:

! in situ ir realaus laiko monitoringo programos traukiant
palydovinius paviriaus ir grini monitoringo metodus;
! geomechaniniai ir geocheminiai laboratoriniai stebjimai;
! geoinformacins duomen bazs, kaupianios istorinius
duomenis apie paeidiam natrali ir apgyvendint areal
globalius ir regioninius pokyius;
! ini ir duomen kaupimas siekiant geriau modeliuoti ir atkurti
geologinius procesus ir j rizikos bei poveikio vertinim.
Pastaraisiais metais geologai gali vertinti em ir joje vykstanius
procesus kiekybiniais metodais. Tobulesni seismini stebjim
prietaisai leido geriau suprasti ems mantijos ir litosferos sandar.
Galima vertinti skaitmenine iraika giluminius ems procesus,
kiekybin basein analiz leido susieti iuos procesus su raais,
paliktais nuosdinje storymje.
Tobulesni geofiziniai metodai leido ems mokslininkams detaliai
atkurti iorins ems dalies (litosferos) sandar, jos pokyius veikiant
ems plutos ploki judjimui. Geologai gali tiksliai nustatyti
praeityje vykusi geologini proces ami, atkurti ir prognozuoti
tektonini proces greit ir laik.
ems paviriaus suslgimas (grunt sdimas, nuoliauos) urbanizuotose
teritorijose labai didel problema, kuriai sprsti reikia speciali ini ir
ypating ininierini priemoni. Palydoviniai ems stebjimai leidia vertinti
vertikaliuosius ems paviriaus judesius kur kas didesniu tikslumu. ems
paviriaus pokyi stebsena laiko atvilgiu pasiek tok lyg, kai galima
nuosd perneimo ir erozijos stebjimus sujungti laiko ir erdvs poiriu, o
sedimentacini slyg pokyius vaizduoti gerokai smulkesniu masteliu. ioms
slygoms atkurti vis daniau naudojami vaizdai, gauti naudojant moderni
palydovin technologij. ios technologijos veikimo principai priklauso nuo
radarini reflektori, kurie nuolat atspindi radaro signalus, gaunamus i
nuotolinio palydovo, identifikavimo patikimumo ir j tankio. Reflektoriais gali
bti tiek natrals technogeniniai aikiai identifikuojami objektai, tiek specialiai
rengti.
Nors per pastaruosius penkiolika met vyko didiul paanga ems
moksl srityje, visuomen kelia vis didesnius aprpinimo vandeniu ir gamtos
itekliais, apsaugos nuo gamtini pavoj bei neigiam aplinkos pokyi
kontrols reikalavimus.
UOLIEN CIKLAS

Tiriant uolien kaitos cikl judjim nagrinjamas uolien erodavimas

(nuardymas) vienose ems plutos vietose ir i uolien suklojimas kitose. Dl
to pasikeiia uolien slgis, kur reaguoja plastikas ems vidus. Moderni
ems moksl tikslas suprasti iuos procesus ir vertinti juos kiekybikai.
Tyrim strategija apima ir detalius trump ems istorijos tarpsn
apimanius seklius tyrimus, ir stambaus mastelio ilg ems istorijos tarpsn
apimanius sedimentacini basein tyrimus. Sudarant keturmaius (erdvs ir
laiko atvilgiu) ems proces modelius svarbu naudoti detali tyrim
smulkaus mastelio duomenis ir auktos kokybs seisminius duomenis. Norint
suprasti ir vertinti jgas, kurios judina ems plutos ploktes, reikia auktos
kokybs duomen apie gilumin ems sandar ir joje vykstanius procesus.
iuolaikiniai tyrimo metodai (seismin tomografija, kosmini vaizd
analiz, okeanins ir emynins plutos grimas, modeliavimas, analitiniai
tyrimai) sukr tvirt pagrind ems gelmi procesams ir dinamikai vertinti.

EMYN RELJEFAS EMS GELMI IR PAVIRINI

PROCES RYYS

ems paviriaus formas sukuria procesai, vykstantys giliai ems gelmse,

ems paviriuje ir atmosferoje. ems paviriaus formos turi takos
monijai per ltus procesus, keiianius kratovaizd, taip pat daro didel
tak ir klimatui. ems paviriaus form kitimas (ems paviriaus,
vandens ir jros lygio pokyiai) gali stipriai paveikti monij, gyvnij ir
augmenij. Glo ar jros vandens lygiui kylant ar ems paviriui grimztant
stipriai didja potvyni rizika, o tai tiesiogiai veikia vietos ekosistemas ir
moni gyvenvietes. Vandens lygiui slgstant ar ems paviriui kylant
stiprja erozija ir kyla dykum susidarymo pavojus.
ie pokyiai yra apsprsti tiek gamtini proces, tiek ir mogaus veiklos.
Kurie i i veiksni turi didesn tak aplinkai iki iol nra nustatyta.
Dabartin ems bkl lm daugelis vairios trukms proces:
! ilgalaikiai tektoniniai procesai, sukeliantys ems paviriaus kilim ir
upi sistem pokyius;
! ems paviriaus svyruojamieji judesiai, sukelti ledynini skyd
(didelis ledyn svoris sukl ems paviriaus grimzdim, o itirpus
ledui prasidjo paviriaus kilimas, kuris kai kuriose ems vietose
vyksta iki iol);
! natrals klimato ir aplinkos pokyiai per prajus tkstantmet iki
dabar;
 Norint geriau suprasti dabartin ems bkl, reikia imanyti joje vykstanius
procesus. Geomoksl uduotis yra vertinti dabartin ems bkl, stebti jos
pokyius ir prognozuoti j kait, bendradarbiaujant su kitais mokslais sukurti darnaus
ems itekli naudojimo modelius.
Tyrimais reikia vertinti tektonini judesi, paviriaus reljefo pokyi ir su jais
susijusi jros lygio svyravim bei erozijos bazs kitimo sveik.
Kuriant tikslias geologines prognozes btinas glaudus tarpdisciplininis vairi
mokslo ak bendradarbiavimas, kaip antai, geologijos, geofizikos, geodezijos,
hidrologijos ir klimatologijos tyrim integravimas su kit mokslo ak tyrimais.

GEOLOGINS PROGNOZS: STEBJIMAS, REKONSTRUKCIJA IR

GEOLOGINI PROCES MODELIAVIMAS

Pastaruoju metu vis didjantis poveikis aplinkai tiesiogiai turi takos ir monijos
paeidiamumui, todl gyvybikai svarbu sukurti paangiausi mokslini prognozi ir
geoprognozi sistem modelius, kurie leist kuo tiksliau vertinti naudingj ems
gelmi itekli kiek, prognozuoti ems drebjim laik ir magnitud, ugnikalni
isiverimus ir ems paviriaus grimzdimus. Toki sistem sukrimas didelis
ikis vairi disciplin mokslinms pajgoms. ems gelmi proces prognozavimas
taip pat yra svarbus formuluojant okeonologijos ir atmosferos moksl, tarp j ir klimato
kaitos, prognozes. Skmingam geologini proces modeliavimui yra reikalingos dvi
sudedamosios:
! puikus proces prigimties supratimas;
! kokybiki duomenys.
Tik neatsiejamas modeliavimo ir stebjimo duomen panaudojimas leis pasiekti
visikai nauj rezultat kiekybikai vertinant giluminius ems gelmse vykstanius
procesus.
Visikai naujoms koncepcijoms sukurti turi bti nepertraukiamai (laiko ir erdvs
poiriu) laikomasi nuoseklios stebjim, proces modeliavimo bei kiekybinio
vertinimo ir prognozavimo sekos.
PROCES STEBJIMAS

Patikima informacija apie dabartin planetos ems paviriaus ir gelmi sandar yra
svarbiausias geomoksl tikslas. Tam btina gerai suprasti ne tik dabar aktyviai
vykstanius, bet ir praeityje vykusius procesus, kurie galjo daryti tak dabartinei
planetos ems bklei. Intensyvs vykstani proces (pvz., ems drebjim, ems
paviriaus deformacij ir kt.) tyrimai yra labai svarbs iuo poiriu, nes j stebjimas
bei stebjimo rezultatai leidia sukurti kuo tikslesn tiriamojo proceso model ir yra labai
vertingi atkuriant praeityje vykusius geologinius procesus.

PRAEITIES REKONSTRAVIMAS

Nors planeta em nepaliaujamai keitsi ami bgyje, ji ilieka praeityje vykusi

proces sveikos vaisiumi. Taigi atkurti, kiek giluminiai ir paviriuje vykstantys procesai
turjo takos nuosd klojimosi ir j nuardymo greiiui, yra vienas i svarbiausi iki
geomokslininkams.
ems nuosdin danga yra detalus aplinkoje vykusi pokyi, deformacij,
nuosd susidarymo ir persiklostymo, mediag persiskirstymo ems paviriuje bei
gelmse (plutoje, litosferoje, mantijoje) metratis. Per pastaruosius kelerius metus
naujausi tyrim duomenys padjo iaikinti gilumini litosferini tektonini proces ir
nuosdins dangos formavimosi ry. Pavyzdiui, buvo atskleista tiesiogin tamp
pasiskirstymo litosferos ploktse taka nuosd susidarymui ir jros lygio svyravimams
senuosiuose baseinuose (dubose). Vis labiau aikja gilumini proces taka nuosd
susidarymui baseinuose, j raidai, taip pat mechanizmai, parodantys aktyvi tektonini
proces tak fluid tekjimui bei iuolaikiniams vertikaliems ems paviriaus
svyravimams. Taigi, ems gelmse ir paviriuje veikiantys geologiniai procesai
glaudiai susijusi sistema.
Per pastaruosius deimtmeius nuosdini basein analiz apm
nuosdini uolien ir litosferos geologinius ir geofizinius tyrimus, kurie
anksiau buvo vykdomi atskirai, neiekant ssaj. Atliekant praeities
nuosdini basein susidarymo, formos ir raidos rekonstrukcij, btina
integruoti paviriuje ir litosferoje vykstanius dinaminius procesus. itoks
kompleksinis poiris yra labai svarbus, nes nuosdini basein kilm ir
sandara tiesiogiai turi takos naudingj ikasen (pvz., naftos, j
generuojani uolien ir gaudykli) susidarymui bei paplitimui. Taip pat
reikt atminti, kad didesnioji monijos dalis gyvena nuosdiniuose
baseinuose (arba gretimose teritorijose) ir tokios, gausiai apgyvendintos,
ems vietovs gali bti paeidiamos gilumini ems gelmi proces
sukeliam reikini ir pavoj.

LITOSFEROS DEFORMACIJOS

Mantijos tkms tiesiogiai kontroliuoja litosferos ploki stor ir stiprum,

nuo astenosferos konvekcini tkmi greiio ir pobdio priklauso ploki
judjimas, taip pat ir smulkesni tektoniniai procesai, pavyzdiui, magmos
srautai vidurio vandenyn kalnagbriuose, ploktms tolstant viena nuo
kitos. Siekiant suprasti ems plutos dinamik, btina inoti litosferos
tempimo pobd ir su juo susijusius riftingo (li ir kit deformacij
susidarymas dl litosferos tempimo) bei nuosdini basein formavimosi
ypatumus, mantijos tkmi skirtingose tektoninse zonose pobd.

PROCES MODELIAVIMAS

Geologini proces, vykstani kietajame ems apvalkale, modeliavimas

yra tarpin kinematinio ir dinaminio modeliavimo grandis, t. y. tam btinas
tektonins ems sandaros, jos kinematikos bei vykstani geologini
proces tyrimas. I ties, btent naujausi ems struktrini tyrim
rezultatai ir trimaiai seismini bang greii sklidimo ems plutoje ir
mantijoje modeliai ir sudaro dinaminio proces modeliavimo pagrind.
Duomenys apie dabartinius bei vykusius ems plutos vertikalius ir
horizontalus judesius, temperatr bei kt. parametrus yra naudojami
vertinant vairi dinamini proces, vykstani ems gelmse, hipotezes.
Taiau btina paymti ir grtamj ry dinaminio modeliavimo rezultatai
skatina bei reikiama kryptimi nukreipia dabartini reikini stebjimus ir
tyrimus.
NAUJAUSI LAIMJIMAI IR IKIAI

Nepaisant didiuls paangos, kuri geomoksl raidoje sukl ploki

Lietuvoje
tektonikos teorija, fundamentalius klausimus, susijusius su emyn
raida ir j taka ems mantijos ir litosferos sistemai, lieka neatsakyta.
emyn ir j storio augimas, emyn sveika su mantija ir kt. Planetos ems gelms yra
atsakymams btent iuos klausimus reikia tarpdisciplinini tyrim. ms gyvenamosios aplinkos
Ne maiau svarbu rasti atsakymus klausimus apie emynus sudedamoji dalis, ekosistemos
veikianias tektonines jgas, j susidarymo principus ir tak vertikaliems substratas. Geologin
tektoniniams judesiams, emyn plyimo bei judjimo (dreifo) gilumin ems sandara,
mechanizmus. iuo atvilgiu gyvybikai svarbu isiaikinti emyn erdvins jos savybs,
atsiskyrimo, ploki gelmjimo viena po kita subdukcijos zonose, kaln tektonin sandara,
grandini susidarymo ploktms artjant bei j erozijos procesus. Svarbu seismingumas, uolien
suprasti emyn raid, emyn ir vandenyn sandros zonose slgsojimas lemia naudingj
vykstanius procesus. Taip pat svarbu isiaikinti ir i proces mast, ikasen paplitim, teritorijos
vyksmo greit. Tam, kad bt galima kiekybikai (skaitmenine forma) stabilum, vairi geologini
vertinti pagrindinius ir svarbiausius kietajame ems apvalkale proces vyksm.
vykstanius procesus, btina kompleksikai nagrinti vidaus ir iors
jgas, veikianias virutinje mantijoje, litosferos struktr, ems plutos ems gelmi painimas
sandar ir joje vykstanius procesus, ems paviriaus raidos dinamik, svarbus mogaus veiklai
nuosdini basein formavimsi ir nuosd klostymosi juose tendencijas, sprendimams, susijusiems su
pradedant nuo stambiausi proces tyrim ir toliau tsiant vis smulkesni naudingj ikasen gavybos
proces tyrimus. ir jos poveikio aplinkai
vertinimu, nauj energijos
altini panaudojimu,
KOMPLEKSIN GILUMINI IR PAVIRINI EMS geologini pavoj prognoze ir
PROCES ANALIZ (CODESP) j poveikio mainimu, ems
ertmi naudojimo galimybi
vertinimu ir kt. Be to, gilumini
Planetos ems tyrimams reikia, kad esamos duomen bazs bt
geologini tyrim rezultatai
nuolatos papildomos naujausi tyrim duomenimis, o jie integruojami
teikia fundamentali
naujausi turim modeliavimo rang, taip sukuriant naujos kartos
informacij apie gilumin
trimates modeliavimo priemones ir j taikymo metodus, lanksiai
ems plutos, litosferos ir
naudojant tiek naujus stebjim, tiek modeliavimo rezultatus tolesniam
nuosdins dangos sandar.
kiekybiniam emje vykstani proces iaikinimui. Tam yra btinos
los, siekiant sustiprinti informacini technologij pajgumus, tobulinant
kompiuteri pajgumus ir programin rang. Visi ivardyti tikslai yra
suskirstyti keturias pagrindines temas. Labai svarbu, kad gyvendinant
iuos tyrimus kurtas ems proces interpretacijos centras, tiktina
tapsiantis gilumini ir pavirini planetos ems proces tyrim
(CODESP) aimi.
 LIETUVOS EMS GELMS

Po nuosdine danga slgso taip vadinamas kristalinis

pamatas virutin ems plutos dalis, susidariusi
seniau nei prie vien milijard met prekambro
laikotarpiu. Vakar Lietuvoje kristalinis pamatas slgso
giliau negu 2 km, o pietryi Lietuvoje jis apdengtas tik
200300 m storio nuosdini uolien sluoksniu. Apie
ems plutos virutins dalies struktr ir sudt
suinome tirdami gilij grini kern ir analizuodami
magnetinius bei gravimetrinius geofizinius emlapius.
Giliau slgsanti plutos dalis tiriama seisminiais
metodais. Vakar Lietuvoje plutos storis iki mantijos
apie 4045 km, o rytuose jis siekia 55 km. Plutos
sandara vakarinje ir rytinje Lietuvos dalyse skiriasi.
Vakaruose ji ne tik plonesn, bet ir kartesn,
plastikesn negu rytuose, daugiau granitins
sudties, su emesni greii sluoksniu 1015 km
gylyje. Su iomis plutos savybmis ir susij Vakar
Lietuvos geotermins energijos (kaitusi kiet
uolien) itekliai. Rytuose ems pluta storesn,
altesn, trapesn.
Manoma, kad Lietuvos kristalinis pamatas
sudarytas i keli skirting blok (r. G. Motuzos
tektonin emlap, 1 pav.). Ityrus uolien slgsojimo
ypatybes, j chemin ir izotopin sudt, paskaiiavus
uolien susidarymo slygas (slg ir temperatr) ir
nustaius j susidarymo laik, galima pasakyti, kada
susidar seniausios Lietuvos uolienos ir atkurti
pagrindinius geologins evoliucijos etapus. Prie
madaug 2 mlrd. met Lietuvos vietoje tyvuliavo
vandenynas, kuriame dl senesni emyn
(KolosKarelijos, VolgosUralijos ir kt.) suartjimo
viena tokio emyno (arba tektonins plokts) dalis
niro po kita, gelmse lydsi magma, kuri kilo vir ir
formavo sal lankus (panaiai, kaip dabar vyksta
Japonijoje). Toki senesni (apie 1,891,85 mlrd.
met) sal lank liekan randama ryt Lietuvos ir
kaimynins Baltarusijos kristaliniame pamate (pvz., 1 pav. Lietuvos kristalinio pamato tektonins sandaros
LietuvosBaltarusijos sal lankas S. Bogdanovos Ryt schema (G. Motuza, 2004)
Europos kratono rekonstrukcijos modelyje, 2 pav.).
Dabar tai vairs metamorfizuoti (dar kart
nugramzdinti gilyn ir smarkiai pakaitinti) granitai, seniau susidariusius ir jau sukietjusius sluoksnius
dioritai, reiau gabrai, virt gneisais, migmatitais, prie madaug 1,551,45 milijardus met siskverb granit
amfibolitais. Vandenyne ir priekrantse susidar (panai rapakivi suomikai supuvus akmen) ir su jais
nuosdos, pavirtusios gneisais, marmurais, kvarcitais susijusi uolien knai (intruzijos). Ypa daug toki intruzij
ir kt. Toki marmur sluoksniuose Piet Lietuvoje, po Piet Lietuvoje, kur jos tarsi pratsia i vakar per iaurin
Varna ir jos apylinkmis susidar koncentruotos Lenkij nusitsiani Mazr granit grandin. Daug toki
magnetito (geleies) rdos. Jaunesnio, apie granit galima rasti 500600 m gylyje Lazdij apylinkse.
1,841,82 mlrd. met, sal lanko liekan randama Panaius Kabeli granitus Dzkijoje, Marcinkoni apylinkse
Vidurio Lietuvoje (Centrins Lietuvos sal lankas, 2 dengia tik 200300 m nuosd sluoksnis. Kai kuriuose i
pav.). Nustatyta, kad uolienos jaunja vakar link. granit yra molibdeno rdos intarpli.
Prie madaug 1,8 mlrd. met vandenynas usidar,
sal lankai suaugo tarpusavyje ir priaugo prie
senesni emyn. Susidar vientisas emynas
(Baltikos emyno pagrindas).
 Jaunesni, tik 1,45 milijard met senumo granit randama Lietuvos
vakaruose netoli Baltijos jros ir kiek tolliau nuo jos vidurio Lietuvoje,
Gluvos apylinkse. Tik jie ia slgso giliau 15002000 m gylyje. ie, kaip
ir pirmieji isidst pagal rytvakar krypties lius (tektoninius plyius).

Baltika jungsi prie vairi emyn, migravo

po ems rutul. Galutinai suirus kontinentui
milinui Pangjai, naujai ugims Atlanto
vandenynas atskyr Baltik (Eurazijos dal) nuo
Laurentijos (iaurs Amerikos ir Grenlandijos).
Prie madaug 20 milijon met emynai ir
vandenynai isidst ta tvarka, koki dabar
matome. Apie aktyvi geologin praeit byloja ir
tektonini li (udar plyi) gausa
virutinje plutos dalyje.Vieni i j ymi ribas
tarp stambi atskir struktr, kiti susidar
susidrimo ar suaugimo metu, treti tempimo
slygomis. Galima paminti KurzemsPolocko
ir Teli rytvakar krypties li zonas, kitus
iaurs Vakar ir iaurs Ryt krypi lius
(r. 1 pav.).
Pastaraisiais metais viso pasaulio ir ypa
Europos gamtos moksl specialistai tiria
gilumini (mantijos ir plutos) struktr tak
paviriaus formoms ir dabartiniams gamtiniams
procesams (pvz., tarptautinis projektas
TOPOEUROPE ir kt.). Tokie tyrimai reikalingi
Lietuvai, norint ivengti iltjanio klimato, kit
gamtini katastrof padarini, racionaliau
panaudoti esamus, tame tarpe alternatyvius,
gamtinius resursus, gerinti gyvenimo kokyb,
deramai auklti jaunj kart ir t.t.

2 pav. Tektonin vakarins Ryt Europos kratono dalies

rekonstrukcija 2,0 ir 1,8 milijard met (paleoproterozojus)
(leidus autorei Svetlanai Bogdanovai)
Lietuva yra Ryt Europos platformos
vakariniame pakratyje. Lietuvos
ems gelmes sudaro seniausios
kristalinio pamato uolienos
susidariusios prie ~55 mln. met iki
kambro periode, o jas dengia
skirtingo geologinio amiaus
A
jaunesni nuosdini uolien B
storym. Nuosdins dangos
pjviuose gausu vairios trukms
sedimentacini pertrauk, kai
uolienos nesiklost arba buvo
denuduotos dl vlesni geologini
proces.

3 pav. Lietuvos teritorijos

prekvartero geologinis
emlapis (originalus mastelis
1:200 000;
autoriai: dr. J. yien,
habil. dr. S. liaupa,
dr. J. Lazauskien)

A B

3a pav. Geologinis prekvartero uolien pjvis (pjvis

parengtas pagal projekto EUROBRIDGE, 1997 duomenis)
(parodyti ems gelmi itekliai)
 Lietuvos nuosdins uolienos formavosi labai
kaiiomis tektoninmis ir paleogeografinmis
slygomis. Per ~700 mln. met keitsi Baltikos
emyno padtis ir Lietuvos teritorijoje vyravusios
gamtins bei nuosd klojimosi slygos (nuo
dykum, eer ir atogr iki gilaus vandenyno
dugno). Seniausios nuosdins uolienos,
aptinkamos vakarinje Lietuvos dalyje, tai subjotnio ir
Jotnio rifjaus uolienos. Nuosdin dang Lietuvos
teritorijoje sudaro vendo ir vis fanerozojaus
geologini sistem (kambro, ordoviko, silro,
devono, karbono, permo, triaso, juros, kreidos,
paleogeno ir neogeno) uolienos, kuri storis ir
susidarymo trukm labai skiriasi (3 pav.).
Geologini prekvartero sluoksni storis vairiuose
Lietuvos rajonuose nevienodas pilniausias ir
storiausias geologinis pjvis, kuriame slgso beveik
vis geologini sistem uolienos yra vakarinje
Lietuvos dalyje, o itin nepilna ir ploniausia nuosdini
uolien danga pietryi Lietuvoje (3a pav.).
Atsivelgiant grimzdimo mast ir kitus geologins
evoliucijos ypatumus, nuosdins dangos storis kinta
nuo keli imt metr alies rytuose ir virija 2 km
pietvakarinje dalyje. Vis geologini sistem
sluoksniai, atsidengia po 30300 m storio kvartero
(paio jauniausio geologinio periodo, prasidjusio
prie ~22,5 mln. m.) nuogul danga. Lietuvos
teritorijoje nuosdin storym sudaro vairios
uolienos: molis, skalnai, klintis, dolomitas, gipsas,
anhidritas, kreida, smlis ir kt., susiklosiusios
skirtingais geologiniais laikotarpiais.
4 pav. Lietuvos teritorijos silro
geologins sistemos struktrinis
emlapis (originalus mastelis 1:200 000).
Autoriai: dr. J. yien, habil. dr. S. liaupa,
A. Baliukeviius, dr. J. Lazauskien.
Raudonai parodyti tektoniniai liai,
spalvomis parodytas silro slgsojimo gylis
Geofizini planetos ems lauk (magnetinio lauko ir gravitacinio lauko)
tyrimai vienas i svarbiausi bd netiesiogiai painti ems gelmi
sandar. Geofiziniai metodai yra vieninteliai, leidiantys itirti ems
gelmes tokiame gylyje, kurio nepasiekia net giliausi griniai. ie metodai
plaiai naudojami vairioms geologinms uduotims sprsti: nuo geologini
emlapi sudarymo iki naudingj ikasen telkini paiekos. ems
paviriuje imatuoti geofiziniai laukai rodo nevienodame gylyje slgsanias
skirtingos sudties uolienas. Vir skirtingo tankio geologini kn bei
sluoksni susidaro skirting reikmi anomalijos, kurios ir matuojamos.
Detali informacija apie Lietuvos gilumin geologin sandar pateikiama:
geologinio tyrimo ataskaitose,
leidiniuose,
emlapiuose.

4 pav. Lietuvos ir Lenkijos teritorij magnetini anomalij

emlapis (originalus mastelis 1:1 000 000; autoriai:
L. Korabliova, V. Nasedkin, Z. Petecki, C. Krolikovski)
Autoriai:

Sierd Cloetingh (Nyderlandai, vadovas)

Rolf Emmermann (Vokietija)
John Ludden (Pranczija)
Hans Thybo (Danija)
Mark Zoback (JAV),
Frank Horvath (Vengrija)

Redaktorius Ted Nield

Nuotraukos Ted Nield, John Simmons
ir www.geoisoc.org.uk Photo Library
Dizainas Andr van de Waal, Cordesign, Leiden

Vertimas i angl kalbos ir papildymai

Jurga Lazauskien, Jolanta yien
Lietuvos geologijos tarnyba, 2008
www.lgt.lt

Papildymai Graina Skridlait

Geologijos ir geografijos institutas, 2008
www.ggi.lt

Lietuvikame leidime panaudotos A. Damuyts,

J. Lazauskiens, J. Satkno nuotraukos

August 2004,
Earth Sciences for Society Foundation,
Leiden, The Netherlands
International Year of Planet Earth
Tarptautiniai planetos emes metai

IUGS Sekretoriatas
Norvegijos geologijos tarnyba
N-7491 Trondheim
NORVEGIJA
T + 47 73 90 40 40
F + 47 73 50 22 30
E iugs.secretariat@ngu.no
www.yearofplanetearth.org