INFOLEX ID 116951 RegNr 3K-3-148-2009

<html xmlns:v="urn:schemas-microsoft-com:vml"
xmlns:o="urn:schemas-microsoft-com:office:office"
xmlns:w="urn:schemas-microsoft-com:office:word"
xmlns:x="urn:schemas-microsoft-com:office:excel"
xmlns:p="urn:schemas-microsoft-com:office:powerpoint"
xmlns:a="urn:schemas-microsoft-com:office:access"
xmlns:dt="uuid:C2F41010-65B3-11d1-A29F-00AA00C14882"
xmlns:s="uuid:BDC6E3F0-6DA3-11d1-A2A3-00AA00C14882"
xmlns:rs="urn:schemas-microsoft-com:rowset" xmlns:z="#RowsetSchema"
xmlns:b="urn:schemas-microsoft-com:office:publisher"
xmlns:ss="urn:schemas-microsoft-com:office:spreadsheet"
xmlns:c="urn:schemas-microsoft-com:office:component:spreadsheet"
xmlns:odc="urn:schemas-microsoft-com:office:odc"
xmlns:oa="urn:schemas-microsoft-com:office:activation"
xmlns:html="http://www.w3.org/TR/REC-html40"
xmlns:q="http://schemas.xmlsoap.org/soap/envelope/" xmlns:D="DAV:"
xmlns:mt="http://schemas.microsoft.com/sharepoint/soap/meetings/"
xmlns:x2="http://schemas.microsoft.com/office/excel/2003/xml"
xmlns:ois="http://schemas.microsoft.com/sharepoint/soap/ois/"
xmlns:dir="http://schemas.microsoft.com/sharepoint/soap/directory/"
xmlns:ds="http://www.w3.org/2000/09/xmldsig#"
xmlns:dsp="http://schemas.microsoft.com/sharepoint/dsp"
xmlns:udc="http://schemas.microsoft.com/data/udc"
xmlns:xsd="http://www.w3.org/2001/XMLSchema"
xmlns:sub="http://schemas.microsoft.com/sharepoint/soap/2002/1/alerts/"
xmlns:ec="http://www.w3.org/2001/04/xmlenc#"
xmlns:sp="http://schemas.microsoft.com/sharepoint/"
xmlns:sps="http://schemas.microsoft.com/sharepoint/soap/"
xmlns:xsi="http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance"
xmlns:udcs="http://schemas.microsoft.com/data/udc/soap"
xmlns:udcxf="http://schemas.microsoft.com/data/udc/xmlfile"
xmlns:udcp2p="http://schemas.microsoft.com/data/udc/parttopart" xmlns:st=""
xmlns="http://www.w3.org/TR/REC-html40"
xmlns:ns0="http://schemas.microsoft.com/office/2004/12/omml">
<head>
<meta http-equiv=Content-Type content="text/html; charset=unicode">
<meta name=ProgId content=Word.Document>
<meta name=Generator content="Microsoft Word 11">
<meta name=Originator content="Microsoft Word 11">
<link rel=File-List
href="INFOLEX_ID_116951_RegNr_3K-3-148-2009_bylos/filelist.xml">
<title>Civilin byla Nr</title>

<style>

</style>

<link rel=themeData
href="INFOLEX_ID_116951_RegNr_3K-3-148-2009_files/themedata.thmx">
<link rel=colorSchemeMapping
href="INFOLEX_ID_116951_RegNr_3K-3-148-2009_files/colorschememapping.xml">

</head>
<body lang=LT link=blue vlink=blue style='tab-interval:36.0pt'>
<div class=Section1>
Dokumentas atspausdintas i
teism praktikos paiekos sistemos INFOLEX. Praktika (<a
href="http://www.teismupraktika.lt/">www.teismupraktika.lt</a>) <o:p></o:p></spa
n>
<o:p> </o:p>
Kortel: <o:p></o:p>
116951_RegNr_3K-3-148/2009<o:p></o:p>
<div style='mso-element:para-border-div;border:none;border-bottom:solid windowte
xt 1.0pt;
mso-border-bottom-alt:solid windowtext .75pt;padding:0cm 0cm 1.0pt 0cm'>
<a
href="http://www.infolex.lt/tp/116951">http://www.infolex.lt/tp/116951</a><o:p><
/o:p>
<o
:p> </o:p>
</div>
Iekovas pra teismo pareigoti atsakov priimti grinamas
prekes. Jis nurod, kad alys sudar sutart, pagal kuri atsakovas iekovui
perdav prekes, kad is jas platint, be to, alys susitar, kad iekovas
neiparduotas akcij metu prekes turi teis grinti atsakovui. Iekovui
praneus apie neiparduot preki grinim, atsakovas jas priimti atsisak.
Teismai iekin tenkino.
LAT paymjo, kad teismai pagrstai ali sudaryt sandor
kvalifikavo kaip distribucijos sutart (CK 6.796 str. 1 d.), nes i ali
sudarytos sutarties turinio matyti, jog distributorius sipareigojo priimti i
tiekjo prekes, jas platinti tretiesiems asmenims, pateikti tiekjui ataskait
apie parduotas prekes ir u iuos darbus gauti i tiekjo atlyg. Nagrinjamu
atveju atsakovas nepagrstai pra pripainti tarp ali sudaryt sutart
didmeninio preki pirkimo-pardavimo sutartimi, kadangi distribucijos sutarties
pagrindu tarp ali susiklostantys santykiai yra platesnio pobdio: preki
pirkjas turi atlikti tam tikrus su preki platinimu susijusius darbus, t.y.
prekes populiarinti, didinti j pardavimus ir pan. Taigi iekovas, sigydamas
prekes i atsakovo, nesiek j turti nuosavybs ar patikjimo teise, bet
turjo tiksl jas perparduoti prekybos tinklams ir u preki platinim gauti
atlyginim. Iekovas bendradarbiavo su atsakovu, vykdydmas sutart, prane
tiekjui apie likusias neiparduotas prekes, pra jas priimti, taiau
atsakovas vilkino atsimimo proces, o pirkjui pasilius, kad per 2005 m.
neparduotas prekes jis galt realizuoti 2006 m., atsakovas atsisak, todl
teismai pagrstai sprend, jog iekovas gali natra grinti prekes, kaip ir
buvo numatyta ali sudarytoje sutartyje.
LAT teism sprendim ir nutart paliko nepakeistus.<o:p></o:p>
<div>
<!doctype>
Civilin byla Nr. 3K-3-148/2009
Procesinio sprendimo kategorijos: 42.8; 42.9; 59
(S)
LIETUVOS AUKIAUSIASIS TEISMAS 
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. kovo 24 d.
Vilnius
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl
skyriaus teisj kolegija, susidedanti i teisj: Juozo erkno (kolegijos
pirmininkas), Janinos Janukiens (praneja) ir Sigitos Rudnaits,
raytinio proceso tvarka teismo posdyje
inagrinjo civilin byl pagal atsakovo UAB REAM kasacin skund dl
Vilniaus miesto 2-ojo apylinks teismo 2008 m. balandio 9 d. sprendimo ir
Vilniaus apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2008 m.
gruodio 4 d. nutarties perirjimo civilinje byloje pagal iekovo UAB
Mineraliniai vandenys iekin atsakovui UAB Ream, dalyvaujant tretiesiems
asmenims UAB MAXIMA LT, UAB Norfos mamena, dl skolos priteisimo.
Teisj kolegija
n u s t a t :
I. Gino esm
alys 2005 m. balandio 4 d. sudar sutart Nr.
T-2005 04 04/1, pagal kuri atsakovas iekovui perdav prekes, o iekovas jas
prim. Pagal i sutart atsakovas, siekiant padidinti jo platinam preki
tiesiogini pardavim vartotojui apimtis ir kt., sipareigojo iekovui mokti
i preki platinimo atlyginim, kurio dydis apskaiiuojamas pagal sutart.
Atsakovas laiku neapmokjo iekovo irayt PVM sskait-faktr. Mintoje
sutartyje alys taip pat susitar, kad iekovas turi teis grinti atsakovui
prekes, kurios gro po atsakovo inicijuot akcij pas treiuosius asmenis.
2005 m. gruodio 15 d. iekovas prane, kad ketina grinti tokias prekes,
taiau atsakovas neprim preki, kuri savikaina - 76 582,40 Lt. Iekovas
teig, kad atsakovas, sudarydamas su iekovu sutart, siek pasinaudoti iekovo
turima didele komercini ryi apimtimi Lietuvos rinkoje ir tiekti atsakovo
prekes tretiesiems asmenims. Iekovo nuomone, atsakovui laiku nevykdant
sipareigojimo atsiskaityti su iekovu, nepagrstai atsisakant priimti po
akcij grusias prekes, atsakovui taikytinos sutarties 9.7 punktas nurodytos
sankcijos, pagal punkt alis, paeidusi sutart ir atsisakiusi vykdyti
sipareigojimus arba vluojanti juos vykdyti daugiau kaip 30 kalendorini
dien, papildomai moka 3000 Lt baud kitai aliai.
Iekovas UAB Mineraliniai vandenys pra teismo
priteisti i atsakovo UAB Ream 3000 Lt baudos ir pareigoti atsakov
vykdyti sutartin prievol natra priimti grinamas prekes, kuri savikaina
76 582,40 Lt, taip pat priteisti 6 procentus metini palkan u priteist
sum nuo bylos iklimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiko vykdymo. 
II. Pirmosios ir apeliacins instancijos teism
sprendimo ir nutarties esm
Vilniaus miesto 2-asis apylinks teismas 2008 m.
balandio 9 d. sprendimu iekin patenkino: pareigojo atsakov vykdyti
prievol natra, t.y. priimti i iekovo grinamas prekes, kurios yra
sugrusios po atsakovo inicijuot akcij pas treiuosius asmenis (preki
savikainos suma - 76 582,40 Lt); priteis 6 procentus metini palkan u
priteist sum nuo bylos iklimo teisme, t. y. 2006 m. rugsjo 18 d., iki
teismo sprendimo visiko vykdymo; priteis iekovui i atsakovo 3000 Lt baud
u prievols nevykdym laiku.
Teismas, vadovaudamasis CK 6.193 straipsniu,
aikino ali sudarytos sutarties slygas ir konstatavo, kad alys sudar
tiekimo sutart, pagal kuri atsakovas siek parduoti savo prekes tretiesiems
asmenims pasinaudodamas iekovo turimais komerciniais ryiais bei logistikos
galimybmis. Teismas nurod, kad nors sutarties 1.3 punkte yra slyga, jog
pirkjas nuosavybs teis prekes gyja nuo preki perdavimo dienos, taiau
sutarties 8.5 punkte pirkjui nustatyta teis grinti prekes tiekjui, kurios
yra sugrusios po tiekjo inicijuot akcij pas treiuosius asmenis. Teismas
padar ivad, kad iekovas nesiek i preki sigyti nuosavybn. Teismo
nuomone, aplinkybs, kad tarp ali vyko derybos dl preki grinimo, be to,
iekovas sil atsakovui neparduotas prekes per 2005 met sezon parduoti 2006
metais, taiau atsakovas tokio sutikimo nedav, nes tokias prekes norjo
realizuoti savo pasirinktuose tinkluose, atsisakant iekovo paslaug,
patvirtina, kad iekovas pagal sutarties 8.5 punkt turi teis grinti prekes
atsakovui ir kad iekinys rodytas. Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio
2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi, 6.213 straipsniu, 6.215 straipsniu,
sprend, kad atsakovas privalo vykdyti prievol natra priimti iekovo
grinamas prekes, kurios yra sugrusios po atsakovo inicijuot akcij pas
treiuosius asmenis. Teismas taip pat nurod, kad pagal CK 6.71 straipsn i
atsakovo priteistina 3000 Lt bauda u prievols nevykdym laiku. 
Vilniaus apygardos teismo Civilini byl skyriaus
teisj kolegija 2008 m. gruodio 4 d. nutartimi atsakovo UAB REAM
apeliacin skund atmet, Vilniaus miesto 2-ojo apylinks teismo 2008 m.
balandio 9 d. sprendim paliko nepakeist. 
Kolegija nurod, kad nra pagrindo sutikti su
apeliacinio skundo argumentu, jog ali buvo sudaryta didmeninio
pirkimo-pardavimo sutartis, kuri reglamentuoja CK 6. 371 straipsnio nuostatos,
nes, kaip teisingai nurod pirmosios instancijos teismas, aikindamas ali
sudarytos sutarties slygas, iekovas, pagal gino sutart nurodytas Pirkju,
sigydamas prekes i atsakovo (Tiekjo), nesiek j turti nuosavybs ar
patikjimo teise, be to, Pirkjas, kitaip tariant distributorius, sigytas
prekes turjo tiksl perparduoti tretiesiems asmenims, kurie prekybos tinklai,
taip pat gauti atlyginim i atsakovo u toki preki platinim tretiesiems
asmenims. Sutarties Priede Nr. 2 aikiai nurodyta, kad Tiekjas, siekiant
padidinti jo platinam Preki tiesiogini pardavim vartotojui apimtis, taip
pat pateikti informacij apie Tiekj, jo platinamas Prekes mamenins prekybos
vietose, sipareigoja mokti Pirkjui preki platinimo atlyginim. Kolegijos
nuomone, pirmosios instancijos teismas, aikindamas sutarties slygas, tinkamai
vertino sudarytos sutarties specifikum. Tai, kad atsakovas, sudarydamas
gino sutart su iekovu, tikjosi, kad iekovas perparduos prekes tretiesiems
asmenims, taip pat usiims j platinimu, patvirtina ir tai, kad atsakovas
pripaino fakt ir bylos nagrinjimo metu sumokjo iekovui io reikalaujam
12 395,40 Lt skol u preki platinim. Sutarties slyga (1.3 p.), jog Pirkjui
patiektos preks bus laikomos pardavjo nuosavybe nuo preki perdavimo-primimo
momento, kolegijos vertinimu, nekeiia ios sutarties esms ir tarp ali
faktikai susiklosiusi distribucijos teisini santyki. Kolegija atkreip
dmes tai, kad apeliaciniame skunde pats atsakovas pripasta, jog iekovas
pagal sandorio esm, ali elges j vykdant yra pirkjas, atliks preki
iplatinim (distribucij). Kolegijos vertinimu, atsivelgiant tai, jog alis
siejo distribucijos teisiniai santykiai, kuriems taip pat yra bdingi ir
didmeninio pirkimo-pardavimo teisini santyki poymiai, sutarties 8.5 punkte
nurodyta galimyb Pirkjui grinti prekes Tiekjui, nelaikytina
prietaraujania tokios sutarties prasmei, atitinka abiej ali vali, todl
nebuvo pagrindo netenkinti tokio iekovo pareikto reikalavimo. Kolegija
nesutiko su apeliacinio skundo argumentu, kadtokios aplinkybs, kaip atitinkam
prekybini akcij organizavimas, iekovo pristatymas tretiesiems asmenims
atsakovo preki akcij metu, treij asmen grinimas iekovui neparduot
preki, gali bti rodinjamos tik raytiniais rodymais, nes proceso statymo
nedraudiama remtis ir kitais toki pai rodomj gali turiniais rodymais,
tokiais kaip ali paaikinimai ar liudytoj parodymai. Kolegija atkreip
dmes tai, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dal rodinjimo tikslas teismo
sitikinimas, pagrstas byloje esani rodym tyrimu ir vertinimu, kad tam
tikros aplinkybs, susijusios su gino dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja.
Tai reikia, kad nra reikalaujama absoliutaus teismo sitikinimo. Ivadai apie
fakto buvim padaryti rodym pakanka, jeigu byloje esantys rodymai leidia
padaryti labiau tiktin ivad, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo
(Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2007
m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinje byloje UAB Tomis v. Kauno
miesto savivaldyb, bylos Nr. 3K-3-58/2007). Lietuvos Aukiausiojo
Teismo suformuotoje praktikoje pripainta, kad civiliniame procese rodym pakankamumo
klausimas sprendiamas vadovaujantis tikimybi pusiausvyros principu. Kolegijos
vertinimu, byloje esantys rodymai tarp ali atstov vyks elektroninis
susirainjimas, liudytoj parodymai - pirmosios instancijos teismui pagrstai
leido daryti labiau tiktin ivad, jog pas treiuosius asmenis vykstant
prekybinms akcijoms, kurias organizavo atsakovas, dalis preki nebuvo
iparduota ir liko pas iekov, tai suteik iekovui teis reikalauti i
atsakovo priimti grintinas prekes. Kolegija atmet apeliacinio skundo
argumentus, kad dl iekovo kalts, t.y. jo blogos vadybos, veiksm
nekoordinavimo su logistu UAB Tromina, akcij metu iekovas nepristat
reikiamo kiekio preki prekybos tinklus, dl to susidar preki likutis,
nurodydama, kad alys nesitar, jog dl Pirkjo kalts neipardavus preki ios
negali bti grinamos Tiekjui. Kolegija nurod, kad atsakovo teismui pateikti
preki tiekimo aktai nepaneigia to fakto, jog akcij metu laikotarpiu nuo 2005
m. balandio mn. vidurio iki 2005 m. rugpjio mn. pabaigos iekovas nebuvo
pateiks preki tretiesiems asmenims j prekybos tinklus. Kolegijos nuomone,
ie raytiniai rodymai patvirtina tik t aplinkyb, kad iekovas vykd
sutartimi prisiimtus sipareigojimus ne visikai tinkamai, nes prekybos
tinklams tam tikr akcij laiku nebdavo pateikiamos vienokios ar kitokios
ries preks. Kolegija atmet apeliacinio skundo argumentus, kad teismas
nepagrstai taik CK 6.213 straipsnio nuostatas, neatsivelg t aplinkyb,
jog tokiu bdu yra bloginama skolininko padtis, iai dienai preki savikaina
yra ne maiau kaip 10 kart maesn, nes pasibaigs j galiojimo terminas,
preks beverts, be to, pats iekovas nesisteng i preki realizuoti nei
2006, nei 2007 metais, nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas, nustats,
jog atsakovo iekovui parduotos preks dalyvavo akcijoje, taiau nebuvo
iparduotos, pagrstai sprend, jog yra pagrindas patenkinti iekovo pareikt
reikalavim dl prievols vykdymo natra. Kolegija, atsivelgdama tai, kad
atsakovas bylos nagrinjimo metu sumokjo iekovo reikalaujam skol,
susidariusi u preki platinim, ir tokiais savo veiksmais pripaino, kad
iekovo reikalavimas dl ios dalies yra pagrstas, kad atsakovas j vykd
netinkamai ir paeisdamas sutarties nuostatas, sprend, jog pirmosios
instancijos teismas pagrstai priteis i atsakovo iekovo naudai 3000 Lt
baudos u netinkam sutartini sipareigojim vykdym.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu iekovas prao panaikinti
Vilniaus miesto 2-ojo apylinks teismo 2008 m. balandio 9 d. sprendimo dal,
kuria iekinys buvo patenkintas, likusi sprendimo dal palikti nepakeist,
panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos
2008 m. gruodio 4 d. nutart. Kasacinis skundas grindiamas tokiais
argumentais:
1. Dl netinkamo Tiekimo sutartini santyki
kvalifikavimo ir sutari aikinimo taisykli paeidimo. Teismai gino
ali sudaryt 2005 m. balandio 4 d. Tiekimo sutart kvalifikavo kaip distribucijos
sutart i esms remdamiesi sutarties priedo Nr. 2 nuostata, kad Tiekjas,
siekdamas padidinti jo platinam Preki pardavim apimtis, sipareigoja mokti
Pirkjui preki platinimo atlyginim. Teismai, darydami i ivad, netinkamai
taik sutari aikinimo taisykles (CK 6.193 straipsnis), btent - btinyb,
ikilus ginui, remtis protingo asmens standartu, btinyb aikinti visas
sutarties nuostatas sistemikai ir nepalikti n vienos slygos neiaikintos,
btinyb derinti subjektyvaus ir lingvistinio sutarties aikinimo metodus) bei
distribucij ir didmenin pirkimpardavim reglamentuojanias teiss normas
(CK 6.371, 6.796-6.804 straipsnius), todl netinkamai kvalifikavo sutartinius
santykius, netinkamai nustat ali sutartini sipareigojim apimt bei
nepagrstai i sutarties kylani Pirkjo verslo rizik dl nepasiteisinusi
komercini lkesi perkl iimtinai Tiekjui pei. 
Teism praktikoje pripastama, kadsiekiant
kvalifikuotisutartinius teisinius santykius kvalifikavimui vis pirma btina
nustatyti tikrj sutarties turin, t.y. sutart iaikinti. statymins
sutari aikinimo taisykls tvirtintos CK XIV skyriuje reikalauja sutart
aikinti laikantis siningumo principo ir prioritetikai siekiant nustatyti
tikruosius sutarties ali ketinimus, paodinio sutarties teksto aikinimo
nepakanka. Jeigu sutarties ali tikrj ketinim negalima nustatyti,
tai sutartis turi bti aikinama atsivelgiant tai, koki prasm jai tokiomis
pat aplinkybmis bt suteik analogiki alims protingi asmenys (Lietuvos
Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2005 m. rugsjo
19 d. nutartis, priimta civilinje byloje BUAB Bivainis v. <a name="Buk_3">A.
B</a>. firma (duomenys neskelbtini), bylos Nr. 3K-3-406/2005; 2007 m.
gegus 10 d. nutartis, priimta civilinje byloje UAB Sarteksas v. UAB
Beltateksas, bylosNr. 3K-3-203/2007;2008 m. balandio 8 d. nutartis,
priimta civilinje byloje UAB NT Service v. Latvijos mon SIA Radio
Telecommunication Network, bylos Nr. 3K-3-231/2008). Be to, teism
praktikoje pripastama, kad sutari aikinimo taisykls taikomos kartu su
sutarties teksto (slyg) lingvistins analizs metodu ir paprastai negali
paneigti vienareikmi ir ali aikiai patvirtint slyg buvimo, j
privalomos galios alims (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus
teisj kolegijos 2008 m. gegus 23 d. nutartis, priimta civilinje byloje <a
name="Buk_24">M. R. </a>v. UAB Bstuva, bylos Nr.
3K-3-291/2008; 2007 m. birelio 22 d. nutartis, priimta civilinje byloje UAB
Pristis v. UAB Optometrijos centras, bylos Nr. 3K-3-290/2007; 2008 m.
sausio 30 d. nutartis, priimta civilinje byloje UAB Forte baldai v. UAB
Neiseris, bylos Nr. 3K-3-70/2008). CK 6.193 straipsnio 2 dalyje taip pat
reikalaujama, kad sutartis bt aikinama sistemikai, nepaliekant neaptarto n
vieno reikmingo sutarties punkto (Lietuvos Aukiausiojo Teismo
Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2005 m. lapkriio 2 d. nutartis,
priimta civilinje byloje Lietuvos ir veicarijos bendra mon UAB Miltzer
and Munch Fortransas v. UAB Dalila ir partneriai, bylos Nr.
3K-3-535/2005 ir kt.).
Kasatoriaus teigimu, vadovaujantis nurodytomis
sutari aikinimo taisyklmis, Tiekimo sutarties slyga, tvirtinta Tiekimo
sutarties priede bei nustatanti teis Pirkjui gauti papildom atlyginim,
vertintina tik kaip papildoma slyga, negalinti paneigti pagrindins Tiekimo
sutarties, kuri, sigaliojus naujajam CK, teiss doktrinoje paprastai
kvalifikuojama kaip didmeninio pirkimo-pardavimo sutartis, prigimties ir
tiksl, t. y. Tiekjo pagamint ar sigyt preki perdavimo Pirkjo nuosavybn
jo verslo poreikiams tenkinti (CK 6.371 straipsnis). Tai reikia, kad esminis
Pirkjo pagal didmeninio prikimopardavimo sutart tikslas sigyti prekes
nuosavybn ir panaudoti verslo poreikiams tenkinti iuo atveju perparduoti
tretiesiems asmenims, gaunant u perparduotas prekes pirkjo ir treij asmen
sudert kain. Tai reikia, kad pagal toki sutart Pirkjas savo nuoira ir
rizika prisiima usakytas prekes nuosavybn, laisvai jomis disponuoja, todl
pagal bendraj taisykl, netgi nepasiteisinus jo verslo lkesiams, rizika dl
toki preki nerealizavimo turt tekti ne Tiekjui, bet Pirkjui, o
nerealizuot preki tolesnio panaudojimo klausimas turt bti sprendiamas
pagal Pirkjo ir Treij asmen sudaryt sutari nuostatas, dl kuri
Tiekjas nesidera, todl neturi atsakyti. 
Paymtina, kad pagal CK nedraudiama Tiekjui ir
Pirkjui pagal didmeninio pirkimo-pardavimo sutart susitarti dl papildom
slyg, neprietaraujani konkreios sutarties tikslams ir prigimiai.
Didmeninio pirkimo-pardavimo sutartimi alys gali susitarti dl slyg,
nustatani teis papildom atlyginim u preki platinim konkreiuose
prekybos tinkluose, taip pat Pirkjo teis tam tikrais atvejais grinti prekes
Tiekjui, taiau tokios slygos turi bti vertinamos kaip iimtins,
gyvendinamos Tiekjo ir Pirkjo sutartyje nustatytomis slygomis ir tvarka, ir
negali bti aikinamos kaip perkelianios preki nerealizavimo rizik iimtinai
Tiekjui arba savaime suteikianios galimyb perkvalifikuoti gino santykius
distribucijos sutart.
Vertinant tarp ali kilus gin dl sutartini
santyki kvalifikavimo, btina paymti ir tai, kad distribucijos sutartis nuo
didmeninio pirkimo-pardavimo sutarties skiriasi tuo, kad ja distributorius
sipareigoja asmenikai per savo prekybos tinklus usiimti preki platinimu,
t.y pardavimu galutiniams vartotojams. Be to, distribucijos sutarties turinys
yra kur kas platesnis, nes distributorius tokia sutartimi paprastai
sipareigoja atlikti papildomus su preki platinimu susijusius darbus: preki
populiarinimo, vaizdio krimo ir pan. Kita vertus, tiek didmeninio
pirkimo-pardavimo sutartimi, tiek distribucija pirkjas ( distributorius)
sigyja prekes savo nuosavybn, todl tais atvejais, kai sutarties kain sudaro
ne tik atlyginimas, mokamas pirkjui ( distributoriui) u preki platinim, bet
ir preks kainos dalis, suderta su treiaisiais asmeninimas, rizika, tenkanti
distributoriui dl to, kad preks nebuvo parduotos galutiniam vartotojui, tenka
distributoriui ir nesuteikia teiss jam bet kada ir dl bet koki prieasi
grinti neparduotas prekes Tiekjui. 
Kasatoriaus vertinimu, nagrinjamo gino atveju
tiek lingvistin, tiek turinio Tiekimo sutarties slyg bei faktini sutartini
santyki analiz leidia teigti, kad ali buvo sudaryta didmeninio
pirkimo-pardavimo, o ne distribucijos sutartis, nes pagrindins Tiekimo
sutarties slygose, apibrianiose sutarties objekt, aikiai nurodoma, kad
Pirkjas prekes sigyja savo nuosavybn ir jomis disponuoja kaip savininkas
savo nuoira ir rizika (Sutarties 1.1-1.3 punktai). Pagal i sutart savo
kaip perpardavjo verslo interes Pirkjas patenkindavo parduodamas usakytas
prekes tretiesiems asmenims pagal savo su treiaisiais asmenimis sudertas
kainas, kuri Tiekjas nekontroliavo. Be to, Tiekjas nekontroliavo ne tik
perparduodam preki kain, bet ir pai treij asmen, kuri tinkluose buvo
parduodamos preks, t.y. jie buvo parenkami paties Pirkjo nuoira, iskyrus
ta apimtimi ir tiek, kiek Pirkjas, siekdamas gauti papildom atlyginim,
parduodavo prekes Tiekimo sutarties priede nurodytiems prekybos tinklams. Be
to, Tiekimo sutarties priede Nr. 2 tvirtintas Tiekjo sipareigojimas mokti
Pirkjui nustatyto dydio papildom atlyginim buvo siejamas tik su Preki
pardavimu konkreiuose prekybos tinkluose, bet savaime nepriklaus nuo preki
pardavimo apimties galutiniam vartotojui. Tai akivaizdiai patvirtina, kad
Pirkjas nupirktas prekes naudodavo savo nuoira, t. y. perparduodavo jas
tretiesiems asmenims pagal su jais sudertas preki kainas ir kitas slygas, o
nordamas gauti papildom atlyginim u platinim, turjo prekes parduoti
sutartyje nurodytuose prekybos tinkluose. ias aplinkybes patvirtina ir Tiekimo
sutarties slyga, kad Tiekjas patvirtino, jog preks nra gin objektas, jos
nra keistos, joms nenumatyti jokie daiktini teisi suvarymai ir pan.
(sutarties 1.2 punktas).
Taigi teismai, suteik esmin reikm Tiekimo
sutarties priede nustatytai Pirkjo teisei gauti papildom atlyginim,
netinkamai kvalifikavo gino sutartinius santykius kaip kylanius i
distribucijos sutarties. Paymtina ir tai, kad, netgi kvalifikavus gino
teisinius santykius kaip distribucijos sutart, per se nereikia, jog rizika
dl preki nerealizavimo galutiniams vartotojams tenka tik Tiekjui.
Prieingai, gino teisini santyki pobdis, atsivelgiant CK 6.189
straipsnio 1 dalies nuostat, kad sutartis pareigoja atlikti ne tik tai, kas
tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, k lemia sutarties esm, reikia,
kad iekovas (Pirkjas) turjo dti maksimalias pastangas, t. y. tokias, koki
imtsi tokiomis aplinkybmis protingas asmuo (CK 6.200 straipsnio 4 dalis),
siekdamas paveikti prekybos apimi didinim ir utikrindamas sutarties tiksl
gyvendinim, kuo daugiau parduoti preki tam, kad ne tik gaut papildom
atlyginim pagal Tiekimo sutart, bet ir kiek manoma sumaint Tiekjo rizik
dl galimo neparduot preki grinimo. Byloje nustatyta, kad tretieji asmenys
ne kart informavo iekov (Pirkj) apie trkstamas prekes, dl ko jam buvo
skaiiuojamos baudos pagal sutartis su Treiaisiais asmenimis (prekybos
tinklais), taiau joki veiksm, kad usakytos preks bt parduotos, Pirkjas
nesiimdavo, taip akivaizdiai parodydamas savo nesuinteresuotum vykdyti tiek
sutari su treiaisiais asmenimis, tiek gino Tiekimo sutartimi prisiimt
sipareigojim. Teismai ne tik netinkamai kvalifikavo gino teisinius
santykius, bet ir netinkamai taik ir aikino distribucij bei prievoli
vykdym reglamentuojanias teiss normas.
2. Dl reikalavimo vykdyti prievol natra
teistumo pagal sutarties 8.5 punkt.2005 m. balandio 4 d. sutarties 8.5
punkto nuostata, kad Pirkjas (iekovas) turi teis grinti Tiekjui
(atsakovui) tik tas prekes, kurios yra sugrusios po Tiekjo organizuot
akcij pas treiuosius asmenis, reikia, kad Pirkjas (iekovas) turi galimyb
pasinaudoti preki grinimo teise tik tokiu atveju, kai tretieji asmenys
grina iekovui Pirkjo i Tiekjo usakytas prekes po to, kai Tiekjas
organizavo prekybines akcijas treij asmen prekybos centruose ir akcij metu
preks nebuvo parduotos. Kad bt taikomas sutarties 8.5 punktas, teismai
turjo nustatyti ias slygas: 1) kad kasatorius - Tiekjas pas treiuosius
asmenis (prekybos centruose, parduotuvse) organizavo atitinkamas prekybines
akcijas (prekybini akcij buvimo fakt); 2) kad iekovas pristat tretiesiems
asmenims i kasatoriaus - Tiekjo usakytas prekes akcij metu (rodymus, kad
preks buvo gabenamos tretiesiems asmenims bei joms perduotos); 3) kad tretieji
asmenys grino iekovui neparduotas prekes (rodymus, kad tretieji asmenys
nerealizuotas prekes gabeno iekovui ir jas perdav).
3. Dl bendradarbiavimo pareigos, tvirtintos
CK 6.38 straipsnyje.Atsivelgiant tai, kad preki realizavimas priklaus
iimtinai ne nuo Tiekjo, o nuo Pardavjo veiksm, galimyb pasinaudoti Tiekimo
sutartyje nustatyta nerealizuot preki grinimo Tiekjui teise, turjo bti
vertinama tik nustaius, ar Pirkjas nepaeid bendradarbiavimo pareigos ir
djo maksimalias pastangas gino prekes parduoti galutiniam vartotojui per
tretiesiems asmenims priklausanius prekybos tinklus. Toki ivad pagrindia
Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktika, pagal kuri sprendiant dl sutartini
santyki alies, praanios teisins apsaugos, reikalavimo teistumo,
atsivelgiama CK tvirtint reikalavim, kad prievols bt vykdomos
siningai, laikantis bendradarbiavimo ir kooperacijos princip (CK6.38, 6.200
straipsniai), kurie nustato pareig bendradarbiauti tiek skolininkui, tiek
kreditoriui, pareig padti vienas kitam gyvendinti savo teises ir vykdyti
pareigas, kylanias i sutarties, informuoti vienas kit apie atsiradusias
slygas, susijusias su prievols vykdymu, siekti ivengti ar sumainti galimus
nuostolius (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj
kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinje byloje <a
name="n6_0">UAB </a>Medikona v. UAB Lucerna vaistins, bylos
Nr. 3K-3-15/2008<a name="pn6_0"></a>, 2002 m. gegus 29 d. <a name="n4_66">nutartis
</a><a
name="pn4_66"></a>, priimta civilinje byloje UAB Remolita ir Ko v. UAB
Autopartis, bylos <a name="n4_67">Nr. 3K-3-795/200</a><a name="pn4_67"></a>2)
.
Teismas gali skolininko nepripainti paeidusiu prievol, jeigu yra pagrindas
konstatuoti, kad kita prievols alis kreditorius nevykdo ar nevykd pareigos
bendradarbiauti, nepakankamai bendradarbiavo (Lietuvos Aukiausiojo Teismo
Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2001 m. birelio 18 d. <a name="n4_68">nutartis<
/a><a
name="pn4_68"></a>, priimta civilinje byloje <a name="Buk_18"></a><a
name="n4_69"></a>G. . v. <a
name="Buk_16">E. M. </a>individuali mon (duomenys neskelbtini), bylos
Nr.3K-3-704/2001<a name="pn4_69"></a>, 2003 m. spalio 29 d. nutartis, priimta
civilinje byloje Nadoc Nr.1 A/S v. Valstybinio socialinio draudimo fondo
valdyba, bylos Nr. 3K-3-1036/2003 ir kt.). Taigi, teism praktikoje
pripastama, kad, aikindami sutartini sipareigojim apimt bei praomos
teisins apsaugos pagrstum, teismai pirmiausia turi vertinti, ar pati
teisins apsaugos praanti alis vykd savo sipareigojimus pagal sutart, t.
y. sutartins atsakomybs taikymo atveju svarbu vertinti ne tik sutartin
prievol paeidusio asmens (skolininko), bet ir kreditoriaus veiksmus (CK 6.259
straipsnis). i pareiga vienodai svarbi abiem sutarties alims, ir viena i
ali, pati nesilaikiusi bendradarbiavimo pareigos, neturi teiss panaudoti
kitos alies bendradarbiavimo stokos prie j kaip pagrindo atsisakyti vykdyti
savo prievol (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj
kolegijos 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinje byloje <a
name="Buk_14">E. M. </a>v. UAB Mindija, bylos Nr.
3K-3-371/2005, 2006 m. lapkriio 29 d. nutartis, priimta civilinje byloje <a
name="Buk_7">B. G. </a>v. <a name="Buk_9">D. B.</a>, bylos Nr.
3K-3-633/2006, 2006 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinje byloje UAB
,,Auksinis varnas v. AB ,,Lietuvos geleinkeliai, bylos Nr. 3K-7-3/2006,
2004 m. balandio 14 d. nutartis, priimta civilinje byloje UAB Libra
Vitalis v. UAB Homo Faber, bylos Nr. 3K-3-274/2004, 2007 m. gegus 8
d. nutartis, priimta civilinje byloje <a name="Buk_1">A. A. </a>v.
UAB Kamintras, bylos Nr. 3K-3-199/2007, 2007 m. gegus 10 d. <a
name="n4_36">nutartis</a><a name="pn4_36"></a>, priimta civilinje byloje <a
name="n4_37">UAB </a>Sarteksas v. UAB Beltateksas, bylos Nr.
3K-3-203/2007<a name="pn4_37"></a>; 2007 m. gruodio 4 d. nutartis, priimta
civilinje byloje <a name="n4_38">UAB </a>Polikopija v. <a
name="Buk_22">J. B. </a>reklamos paslaug mon (duomenys neskelbtini), bylos
Nr. 3K-3-530/2007<a name="pn4_38"></a>, 2008 m. rugsjo 23 d. nutartis, priimta
civilinje byloje UAB Metaloidas v. UAB iauli lyra, bylos Nr.
3K-3-406/2008 ir kt.). Taigi teismai turjo nustatyti, ar pats Pirkjas -
iekovas tinkamai vykd pareigas pagal Tiekimo sutart, t. y. laiku ir
reikiamais kiekiais pristatydavo i Tiekjo usakytas prekes tretiesiems
asmenims, ar utikrino, kad akcij organizavimo pas treiuosius asmenis metu
buvo pateiktas reikiamas kiekis preki ir pan. Tiek bylos nagrinjimo pirmosios
instancijos, tiek apeliacins instancijos teismuose metu kasatorius teismui
teig, kad neparduot preki likuiai pas iekov susidar dl jo blogos
vadybos, veiksm nekoordinavimo su savo logistu UAB Tromina, dl to akcij
metu iekovas nepristat reikiamo kiekio preki prekybos tinklus, susidar
preki likutis. Teismui buvo pateikti raytiniai rodymai, patvirtinantys, kad
akcij pas treiuosius asmenis metu Pirkjo i Tiekjo usakytos preks nebuvo
tiekiamos apskritai, ir preki likutis susidar ne dl preki nelikvidumo, o
dl to, kad jos nebuvo patiektos parduotuves. Paymtina tai, kad apeliacins
instancijos teismas nutartyje nustat, kad pats iekovas savo pareigas vykd
netinkamai (tam tikrais akcij laikotarpiais nepateik vienokios ar kitokios
ries preki), taiau nevertino iekovo bendradarbiavimo stokos sprsdamas dl
iekovo reikalavim pagrstumo. 
4. Dl CK 6.213 straipsnio taikymo.CK
6.213 straipsnio draudiama vykdyti prievol natra, kai sutartins prievols
natra labai komplikuot skolininko padt (CK 6.213 straipsnio 2 dalies 2
punktas). Bylos nagrinjimo tiek pirmojoje instancijoje, tiek apeliacinje
instancijoje metu, kasatorius rodinjo, kad i Tiekimo sutartyje nustatyta
Pirkjo teis negali bti gyvendinama inter alia dl to, kad sutartins
prievols vykdymas natra labai komplikuot skolininko Tiekjo padt, nes
bylos nagrinjimo metu iekovo norim grinti preki savikaina yra ne maiau
kaip deimt kart maesn, nes yra pasibaigs preki tinkamumo naudoti
terminas, todl jas realizuoti draudiama ir ios preks yra beverts. Atsivelgiant
tai, kad pats iekovas nesisteng i preki realizuoti nei 2006 m., nei 2007
m., dl to jos ir tapo beverts, laikytina, kad dl i preki nuvertjimo
atsakingas yra iekovas (CK 6.200 straipsnio 2, 3 dalis, 6.256 straipsnio 4
dalis) ir jo iekinys atmestinas. Teismai visikai nevertino iekovo
reikalavimo pagrstumo CK 6.213 straipsnio kontekste, todl vien dl to galima
teigti, kad skundiami teism procesiniai sprendimai yra neteisti ir
nepagrsti. 
5. Dl rodym leistinumo, pakankamumo ir
rodinjimo natos paskirstym reglamentuojani procesini teiss norm
paeidimo.Kasatoriaus manymu, teismai, remdamiesi tik iekovo ir jo
pakviest liudytoj prietaringais ir abstrakiais parodymais, bei visikai
nepasisakydami iekovo teiginius paneigianiais kasatoriaus teismui pateiktais
raytiniais rodymais, vadovaudamasis iimtinai tikimybi pusiausvyros
principu, padar nepagrst ivad, kad iekovas turjo teis pasinaudoti
Tiekimo sutartyje nustatyta ilyga akcij pas treiuosius asmenis grinti
nerealizuotas prekes Tiekjui. Tokios teismo ivados padarytos paeidiant
rodinjimo natos paskirstymo (lot. onus probandi), rodinjimo
ssajumo, pakankamumo principus, rodym leistinumo taisykl, tvirtint CPK
177 straipsnio 4 dalyje, nes esant prietaringiems rodymams neisiaikino
reikming teisingam bylos isprendimui faktini aplinkybi. Taip teismai
nukrypo nuo Lietuvos Aukiausiojo Teismo suformuotos teiss taikymo ir
aikinimo praktikos ioje srityje(Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl
skyriaus teisj kolegijos 2007 m. birelio 28 d. nutartis, priimta civilinje
byloje pagal pareikj R. <a name="Buk_13">E. K. </a>ir <a name="Buk_35">V.
J. </a>pareikim, bylos Nr. 3K-3-299/2007, 2004 m. spalio 4 d. nutartis,
priimta civilinje byloje<a name="Buk_32">V. B. </a>v. AB Panevio
duona, bylos Nr. 3K-3-513/2004 ir kt.). 
Sutarties 8.5 punkto taikymui btinas slygas
(kad atsakovas pas treiuosius asmenis (prekybos centruose, parduotuvse)
organizavo atitinkamas prekybines akcijas (nuolaid, akcij buvimo fakt); kad
akcij preks pristatytos tretiesiems asmenims akcij metu ir kad tretieji
asmenys neparduotas prekes grino) iekovas rodinjo sutartimi, praneimu dl
preki grinimo, payma apie preki likut, elektroniniais laikais bei
buvusi iekovo darbuotoj, liudytoj <a name="Buk_37">. G. </a>ir <a
name="Buk_28">T. M. </a>parodymais, savo paaikinimais. Kasatoriaus nuomone,
rodinjant nurodytas aplinkybes pagrindinis dmesys turjo bti skiriamas
raytiniams rodymams. Prekybini nuolaid akcij faktas yra fiksuojamas
apskaitos dokumentuose, kvituose, sakymuose, apie akcijas paprastai skelbiama
prekyb centr leidiniuose ir t. t. Preki perdavimas prekybos tinklams bei j
grinimas Pirkjui, jeigu tokio bta, turjo bti fiksuojamas krovinio
gabenimo vataraiuose, sskaitose-faktrose ar kitokiuose buhalterins apskaitos
dokumentuose (Buhalterins apskaitos statymo 2, 12 straipsniai). Tik tokiomis
rodinjimo priemonmis iekinys galjo bti rodomas. Nesant toki raytini
rodym, ali ar liudytoj paaikinimais negalima remtis (CPK 177 straipsnio 4
dalis). Be to, kritikai vertintini liudytoj parodymai jau vien tuo aspektu,
kad reikalaujam priimti preki asortimentas susideda i 59 pavadinim preki;
UAB MAXIMA LT prekybos tinklui Lietuvoje 2005 m. priklaus daugiau kaip 160
parduotuvi, UAB Norfos mamena per 90 parduotuvi, todl nemanoma
atsiminti, kurioje konkreioje parduotuvje, kokiu konkreiu metu vyko
atitinkamos preks akcija. Dl to liudytoj parodym negalima laikyti patikima
rodinjimo priemone mintoms aplinkybms rodyti, ir i aplinkyb patvirtino
patys liudytojai, pvz., liudytoja <a name="Buk_36">. G.</a>
rodym vertinim lemia ne tik kiekvieno i
rodym patikimumas, bet ir rodomj duomen tarpusavio santykis ar nra
prietaravim tarp j, ar alutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar
pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuosekls yra alutiniai rodomieji
faktai, ar liudytojai patvirtina tas aplinkybes, kurias dsto alys (Lietuvos
Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2002 m. birelio
12 d. nutartis, priimta civilinje byloje <a name="Buk_20">G. . </a>ir
kt. v. <a name="Buk_26">O. I. </a>ir kt., bylos Nr. 3K-3-862/2002; 2002 m.
gruodio 16 d. nutartis, priimta civilinje byloje <a name="Buk_21">I. L. </a
>v.
<a name="Buk_34">V. I.</a>, bylos
Nr. 3K-3-1544/2002; 2003 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinje byloje L
UAB
korporacija Lietverslas v. <a name="Buk_11">E. G.</a>, bylos Nr. 3K-3-113/2003; 2007 m. sausio 4
d. nutartis, priimta civilinje byloje <a name="Buk_5">A. B. </a>v. <a
name="Buk_30">T. P. </a>ir kt., bylos Nr. 3K-3-150/2007). Liudytojas <a
name="Buk_29">T. M. </a>nurod, kad akcij metu buvo prekiaujama tik dalimi
asortimento. Tai reikia, kad iekovas neturjo teiss pasinaudoti teise
grinti prekes, nes nebuvo Sutarties 8.5 punkto taikymo slyg. ie liudytojo
parodymai nepatvirtino iekovo atstov paaikinim, todl vertintina, kad
nurodyti rodymai buvo ne tik netiesioginiai, taiau ir prietaringi,
neatitinkantys rodym ssajumo kriterij, dl to nebuvo slyg rodym
tiktinumo taisyklei taikyti.
Pagal rungimosi princip kiekviena alis privalo
rodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavim ar atsikirtim
pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai), iskyrus aplinkybes, kuri rodinti
nereikia (CPK 182 straipsnis), ir atvejus, kai specialios teiss normos numato
kitas rodinjimo natos paskirstymo taisykles. Iekovo pareiga buvo rodyti
reikalaujam grinti preki akcij pas treiuosius asmenis buvimo fakt, i
preki perdavimo fakt tretiesiems asmenims bei i preki grinim,
nepardavus j akcij metu. Pateikti i rodym atsakovas negali, nes preki
perdavimo bei j grinimo proceso metu nedalyvauja ir neturi galimybs to
kontroliuoti.
Atsiliepimu kasacin skund iekovas UAB
Mineraliniai vandenys prao kasacin skund atmesti, Vilniaus miesto 2-ojo
apylinks teismo 2008 m. balandio 9 d. sprendim ir Vilniaus apygardos teismo
Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2008 m. gruodio 4 d. nutart palikti
nepakeistus. Atsiliepimas kasacin skund grindiamas tokiais argumentais:
1. 2005 m. balandio 4 d. iekovas ir atsakovas
sudar tiekimo sutart, pagal kuri atsakovas sipareigojo perduoti prekes
iekovui, o iekovas sipareigojo priimti prekes ir apmokti u jas sutartyje
nustatyta tvarka. Sutarties Priede Nr. 2 alys taip pat susitar, kad
atsakovas, siekiant padidinti jo platinam preki tiesiogini pardavim
vartotojui apimtis, taip pat pateikti informacij apie tiekj, jo platinamas
prekes mamenins prekybos vietose, sipareigoja mokti pirkjui preki
platinimo atlyginim, kurio dydis skaiiuojamas sutartyje (sutarties Priede Nr.
2 ) nustatyta tvarka. Tiekjas sutartyje pareik ir patvirtino, kad preki
platinimo atlyginimas yra umokestis u paslaugas, kurias suteikia pirkjas.
is atlyginimas u platinim mokamas pirkjui per 14 dien nuo pirkjo tiekjui
pateiktos ali suderintos ataskaitos ir PVM sskaitos-faktros. alys taip pat
susitar, kad pirkjas (iekovas) turi teis grinti tiekjui (atsakovui) tik
tas prekes, kurios yra sugrusios po paties tiekjo (atsakovo) inicijuot
akcij pas treiuosius asmenis (sutarties 8.5 punktas). Apie ketinimus grinti
po tiekjo inicijuot akcij likusias (sugrusias) prekes iekovas informavo
atsakov 2005 m. gruodio 15 d. praneimu, taiau atsakovas nesutiko priimti
grinam preki (kuri savikaina 76 582,40 Lt), t. y. nevykd prisiimt
sutartini sipareigojim. Pirmosios instancijos teismas pagrstai konstatavo,
kad atsakovas savo paties pasilytos sutarties projekte ir sutarties tekste
vardijamas Tiekju, o iekovas Pirkju.Pati sutartis vardyta tiekimo
sutartimi.Atsakovas ia sutartimi siek parduoti savo prekes tretiesiems
asmenims, pasinaudodamas iekovo turimais komerciniais ryiais bei logistikos
galimybmis. Nors sutarties 1.3 punkte yra slyga, kad Pirkjas nuosavybs
teis gyja nuo preki perdavimo dienos, taiau sutarties 8.5 punkte Pirkjui
numatyta teis grinti prekes Tiekjui, kurios yra sugrusios po paties
Tiekjo inicijuot akcij pas treiuosius asmenis. Akivaizdu, kad iekovas
nesiek sigytipreki nuosavybn. Teismas pagrstai nurod, kad atsakovas ilg
laik ved derybas su iekovu <ST1:STATE><ST1:PLACE>dl</ST1:PLACE></ST1:STATE>
preki atsimimo. Atsakovas adjo prekes atsiimti, taiau savo sipareigojim
nevykd. Be to, iekovas sil atsakovui prekes, neparduotas per 2005 met
sezon, parduoti 2006 metais, taiau atsakovas sutikimo nedav, teigdamas, kad
prekes atsiims ir realizuos pats. 
2. alys sudar distribucijos sutart (CK 6.796
straipsnio 1 dalis, 6.802 straipsnio 1 dalis), o ne, atsakovo teigimu,
didmeninio pirkimo-pardavimo sutart (CK 6.371 straipsnis), nes iekovas pagal
gino sutart sigydamas prekes i atsakovo nesiek j turti nuosavybs teise,
o turjo tiksl perparduoti tretiesiems asmenims, t.y. prekybos tinklams,
siekiant gauti atlyginim u tok preki platinim. Sutarties Priede Nr. 2
aikiai nurodyta, kad atsakovas, siekiant padidinti jo platinam preki
tiesiogini pardavim vartotojui apimtis, taip pat pateikti informacij apie
tiekj, jo platinamas prekes mamenins prekybos vietose, sipareigoja mokti
pirkjui preki platinimo atlyginim. Teismai pagrstai konstatavo, kad
atsakovas, sudarydamas gino sutart su iekovu, tikjosi, kad iekovas
perparduos prekes tretiesiems asmenims, taip pat usiims j platinimu. Tai
patvirtina ir aplinkybs, kad atsakovas pripaino fakt ir bylos nagrinjimo
metu sumokjo iekovui reikalaujam skol (12 395,40 Lt) u preki platinim.
Sutarties slyga, kad pirkjui pateiktos preks bus laikomos pirkjo nuosavybe
nuo preki perdavimo-primimo momento, nekeiia ios ali sutarties esms ir
tarp ali faktikai susiklosiusi distribucijos teisini santyki.
Atsivelgiant tai, kad alis siejo distribucijos teisiniai santykiai, kuriems
taip pat bdingi ir didmeninio pirkimo-pardavimo teisini santyki poymiai,
sutarties 8.5 punkte tvirtinta galimyb pirkjui grinti prekes tiekjui,
nelaikytina prietaraujania tokios sutarties prasmei, atitinka abiej ali
vali, todl teismams nebuvo pagrindo netenkinti iekovo reikalavimo. 
3. Teismai pagrstai atmet atsakovo argumentus,
kad pagal ali sutart atsakovas i iekovo grinamas prekes privaljo priimti
tik tuo atveju, kada tretieji asmenys grina iekovui i atsakovo pirktas
prekes po to, kai atsakovas organizavo prekybines akcijas pas treiuosius
asmenis ir akcij metu preks nebuvo parduotos, o pasak atsakovo, iekovas
nepateik rodym kur, kokiu metu, koki preki akcijos buvo, kokios preks
buvo pateikiamos ir kokios sugro po akcij kaip neparduotos. Iekovo nuomone,
teismai pagrstai konstatavo, kad ios aplinkybs galjo bti rodinjamos ne
vien raytiniais rodymais, bet ir ali paaikinimais, liudytoj parodymais,
nes iuo atveju nra ribojama CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse nurodyt
rodinjimo priemoni panaudojimo galimyb. Atsakovas bylos nagrinjimo metu
nepaneig, kad prekybins akcijos vyko ir kad j metu nebuvo iparduotos visos preks.
Prieingai, pateiktas elektroninis susirainjimas patvirtina, kad atsakovo
prekms akcijos buvo organizuojamos, kad iekovas prekes prekybos tinkluose
vykstanioms akcijoms teik. ias aplinkybes patvirtino ir iekovo pakviesti
liudytojai. Byloje esantys rodymai leido teismams padaryti labiau tiktin
ivad, kad pas treiuosius asmenis vykstant prekybinms akcijoms, kurias
organizavo atsakovas, dalis preki nebuvo iparduota ir liko pas iekov, tai
suteik iekovui teis reikalauti i atsakovo priimti grinamas prekes.
Pirmosios instancijos teismas pagrstai taik CK 6.213 straipsn ir, nustats,
kad atsakovo iekovui perduotos preks dalyvavo akcijose, jose nebuvo
iparduotos, pagrstai tenkino iekinio reikalavim dl prievols vykdymo natra.

Teisj kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir iaikinimai
Kasaciniame skunde ir atsiliepime kasacin
skund teiss taikymo aspektu keliami sutarties dl preki pirkimo-pardavimo ir
platinimo aikinimo ir taikymo klausimai, dl kuri teisj kolegija pasisako. 
Dl sutarties ali teisi ir pareig; dl
sutarties kvalifikavimo
alys verslo subjektai sudar komercin
sutart. Byl nagrinjusi teism sutartis kvalifikuota distribucijos
sutartimi. Distribucijos sutartis apibrta CK 6.796 straipsnio 1 dalyje. Pagal
distribucijos sutart viena alis distributorius sipareigoja tam tikr laik
arba neterminuotai savo vardu ir lomis pirkti i kitos alies gamintojo
(tiekjo) prekes (paslaugas) ir parduoti jas galutiniam vartotojui arba kitiems
distributoriams bei atlikti kitus su preki (paslaug) perpardavimu susijusius
darbus, o gamintojas (tiekjas) sipareigoja parduoti prekes (paslaugas)
distributoriui bei atlikti kitus su preki (paslaug) paskirstymu susijusius
darbus.<o:p></o:p>
Vertinant distribucijos sutarties apibrt
galima iskirti dvejopo pobdio santykius, kurie susiklosto sudarius
distribucijos sutart. Vis pirma tai pirkimopardavimo santykiai, nes
distributorius prekes perka savo vardu ir lomis. ali sudarytos tiekimo
sutarties (T-2005 04 04/1) 1.1 punkto nustatyta, kad tiekjas sipareigoja
perduoti sutarties priede 1 nurodytas prekes, o pirkjas sipareigoja priimti
kokybikas prekes ir sumokti u ias prekes sutartyje nustatyta tvarka; 1.3
punkto nustatyta, kad pirkjas nuosavybs teis prekes gyja nuo preki
perdavimo dienos.
Antra, tai santykiai dl tam tikr darb,
kurie tiesiogiai susij su preki pirkimupardavimu, atlikimo. Tiekimo
sutarties 7.5 punkto nustatyta, kad pirkjas kas mnes, iki mnesio 10 (deimtos)
dienos pateikia tiekjui suderintos formos ataskait ratu apie parduotas
tretiesiems asmenims prekes patvirtintas tiekjo atsakingo asmens; sutarties
7.5 punkto nustatyta, kad pirkjas (iekovas) atliks parduodam preki
platinim; 7.6 punkto nustatyta tiekjo sipareigojimas mokti pirkjui
atlyginim u preki platinim.
Taigi distribucijos sutartis yra sudaroma
distributoriui turint tiksl perparduoti i tiekjo nupirktas prekes. Pagal
distribucijos sutart susiklost tarp ali santykiai yra platesni nei
didmeninio pirkimopardavimo sutarties atveju, nes jie nustato distributoriaus
pareig atlikti tam tikrus su preki platinimu susijusius darbus. Tiekjui
svarbu, kad distributorius atlikt ir tam tikrus tolesnio perparduodam preki
populiarinimo, pardavim didinimo ir kt. darbus. <o:p></o:p>
ali sudarytos sutarties 7.5 punkte nustatyta,
kad pirkjas (iekovas) atliks parduodam preki platinim per konkreius
pardavim kanalus, kuriuos nustato tiekjas ir kurie nurodyti ali sudarytos
tiekimo sutarties Priede Nr. 2, kuris vardytas Pardavimo kanalai, Preki
platinimo atlyginimas. Sutarties Priedai Nr. 1 ir Nr. 2 yra neatskiriamos
pagrindins sutarties dalys. Teisj kolegija negali sutikti su kasatoriaus
argumentais, kad byl nagrinj teismai, vien pagal sutarties 7.6 punkt,
kuriame nustatyta tiekjo pareiga mokti atlyginim u preki platinim,
sprend, kad ali yra sudaryta distribucijos sutartis. Dl sutarties pobdio
teismai sprend analizuodami sutarties turin, sutartyje nustatytas ali teises
ir pareigas bei distribucijos sutart reglamentuojanias teiss normas. Teism
procesiniuose sprendimuose glaustai yra pasisakyta dl sutarties esms bei
sutarties ali teisi ir pareig (CPK 270 straipsnio 4 dalis).
Teism praktikoje
pripastama, kad bt kvalifikuoti sutartiniai teisiniai santykiai vis pirma
btina nustatyti tikrj sutarties turin, t. y. sutart iaikinti.
statymins sutari aikinimo taisykls, tvirtintos CK XVV skyriuje,
reikalauja sutart aikinti laikantis siningumo principo ir, prioritetikai
siekiant nustatyti tikruosius ali ketinimus, paodinio sutarties teksto
aikinimo nepakanka. Jeigu sutarties ali tikrj ketinim negalima nustatyti,
tai sutartis turi bti aikinama, atsivelgiant tai, koki prasm jai tokiomis
pat aplinkybmis bt suteik analogiki alims protingi asmenys (Lietuvos
19 d. nutartis, priimta civilinje byloje BUAB Bivainis v. <a name="Buk_4">A.B.
</a>firma (duomenys neskelbtini),Nr. 3K-3-406/2005; 2007 m. gegus 10 d.
nutartis, priimta civilinje byloje UAB Sarteksas v. UAB Beltateksas, bylosNr
.
3K-3-203/2007; 2008 m. balandio 8 d. nutartis, priimta civilinje byloje UAB
NT Service v. Latvijos mon SIA Radio Telecommunication Network,
bylos Nr. 3K-231/2008). Teisj kolegija pritaria iai ir kitai kasatoriaus
nurodytai sutari aikinimo praktikai, kad sutari aikinimo taisykls
taikomos kartu su sutarties teksto (slyg) lingvistins analizs metodu ir
paprastai negali paneigti vienareikmi ir ali aikiai patvirtint slyg
buvimo, j privalomos galios alims (Lietuvos Aukiausiojo Teismo
Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2008 m. gegus 23 d. nutartis,
priimta civilinje byloje <a name="Buk_25">M. R. </a>v. UAB
Bstuva, bylos Nr. 3K-3-291/2008; 2007 m. birelio 21 d. nutartis, priimta
civilinje byloje UAB Pristis v. UAB Optometrijos centras, Nr.
3K-3-290/2007; 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinje byloje UAB
Forte baldai v. UAB Neiseris, bylos Nr. 3K-3-70/2008 ir kt.). CK 6.193
straipsnio 2 dalyje taip pat reikalaujama, kad sutartis bt aikinama
sistemikai, nepaliekant neaptarto n vieno reikmingo sutarties punkto
(Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2005 m.
lapkriio 2 d. nutartis, priimta civilinje byloje Lietuvos ir veicarijos
bendra mon UAB Miltzer and Munch Fortransas v. UAB Dalila ir
partneriai, bylos Nr. 3K-3-535/2005 ir kt.).
Kasatoriaus teigimu, vadovaujantis nurodytomis
sutari aikinimo taisyklmis, ali sudarytos Tiekimo sutarties slyga,
tvirtinta Tiekimo sutarties Priede Nr. 2, dl apmokjimo vertintina tik kaip
papildoma slyga, negalinti paneigti ali sudarytos tiekimo sutarties esms.
Minta, kad Tiekimo sutarties visum sudaro ir sutarties Priedai Nr. 1, Nr. 2.
Sutarties 7.5 punktas nukreipia Sutarties Pried Nr. 2, kuriame pasisakyta
tiek dl preki platinimo ir pardavimo atitinkamais pardavim kanalais, tiek
dl apmokjimo u darb, todl aikinant ali sudaryt sutart analizuotina
jos visuma. 
CK 6.802 straipsnio, apibrianio
distributoriaus teises ir pareigas, 1 dalyje nustatyta, kad alys gali
numatyti, kad distributorius, tinkamai vykdantis sutart, turi teis
papildom atlyginim u papildomai teikiamas paslaugas. Tai nra privaloma
distribucijos sutarties slyga, nes statymas leidia alims elgtis pagal j
susitarim. Minta, kad tiekimo sutarties 7.5 punktu alys susitar, kad
tiekjas moks atlyginim pagal sutarties Pried Nr. 2 u preki platinim
tretiesiems asmenims pagal pirkjo tiekjui pateikt ataskait. Distributoriaus
pareig sraas yra nustatytas CK 6.802 straipsnio 3 dalyje. Jos skirtos
veiksmingam preki paskirstymui bei klient aptarnavimui po preki pardavimo
bei preki populiarinimui utikrinti. Distributoriaus pareig sraas,
nurodytas CK 6.802 straipsnio 3 dalyje, nra baigtinis. alys distribucijos
sutartyje gali nustatyti ir kitas distributoriaus pareigas arba atleisti
distributori nuo tam tikr pareig, nurodyt CK 6.802 straipsnio 3 dalyje.<o:p></o:p>
Tiekimo sutartyje alys susitar, kad preki
pardavimas vykdomas pagal pirkjo pateikiamus preki usakymus (2.1 punktas);
preki kainos ir asortimentas, nustatyti sutarties Priede Nr. 1 (61 pozicija),
yra neatskiriama sutarties dalis (3.1 punktas); kainos ir asortimentas gali
bti pakeisti ar papildyti tik ali raytiniu susitarimu (3.2 punktas);
pirkjas u faktikai perduotas prekes tiekjui sumoka nevliau kaip
septyniasdeimt penkios kalendorins dienos nuo preki primimo-perdavimo ir
sskaitos-faktros teikimo pirkjui dienos (7.3 punktas); pirkjas kas mnes,
iki mnesio deimtos dienos, pateikia tiekjui suderintos formos ataskait
ratu apie parduotas tretiesiems asmenims pateiktas prekes. Aptartos sutarties
slygos patenka distribucijos sutartimi reglamentuojamus teisinius santykius
(CK 6.796-6.806 straipsniai). 
Pagal CK 6.802 straipsnio 1 dal leidiama
susitarti dl papildomo atlyginimo; 3 dalies 1 punkt - parduoti prekes tik
sutartyje nustatytoje vietoje ar sutartyje nustatytiems asmenims; 2 punkt -
utikrinti efektyv preki paskirstym; 8 punkt - pirkti prekes tam tikromis
partijomis arba preki minimum per tam tikr sutartyje nustatyt termin ir
panaiai. Dl aptart ir kit slyg alys susitar Tiekimo sutartimi Nr.
T-2005 0404/1 ir ios sutarties Priedais Nr. 1 ir Nr. 2. alys sutarties slyg
neginijo, susitarimus vykd; sutarties 7.6 punktas dl apmokjimo vykdytas,
iklus gin teisme; ali ginas kilo dl sutarties 8.5 punkto vykdymo.
Sutarties 8.5 punktu alys susitar, kad pirkjas
turi teis grinti tiekjui prekes, kurios yra sugrusios po tiekjo
inicijuot akcij pas treiuosius asmenis. CK 6.802 straipsnio,
reglamentuojanio distributoriaus teises ir pareigas, 3 dalies 14 punkte tokio
susitarimo nedraudiama. Minta, kad alys distribucijos sutartimi gali
nustatyti ir kitas distributoriaus pareigas arba atleisti distributori nuo tam
tikr pareig, nurodyt CK 6.802 straipsnio 3 dalyje.<o:p></o:p>
Gamintojo (tiekjo) pareig
sraas nurodytas CK 6.803 straipsnyje, is sraas yra pavyzdinis. alys
distribucijos sutartyje gali nustatyti ir kitas gamintojo (tiekjo) pareigas
arba atleisti gamintoj (tiekj) nuo tam tikr pareig, vardyt CK 6.803
straipsnyje. CK 6.803 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tiekjas turi teis kontrol
iuoti,
kaip vykdomos sutarties slygos. Tiekimo sutarties 7.5 punktu alys
susitar, kad pirkjas teiks tiekjui ataskaitas apie parduotas tretiesiems
asmenims (pirkjo partneriams) Tiekjo patiektas prekes, kurioje bus nurodyta
kiek, u koki kain, kam ir koki preki Pirkjas pardav tretiesiems asmenims
pagal kiekvien treij asmen kategorij (Pardavimo kanalas pagal Pried
Nr. 2). Tiekjas turi parduoti tinkamos kokybs prekes sutartyje nustatytais
terminais ir mastu; parduoti sutartas prekes; mokti distributoriui sutartyje
nustatyt atlyginim ir kt. (CK 6.803 straipsnio 2 dalis). <o:p></o:p>
Teisj kolegija sutinka su teism padaryta
ivada, kad ali sudaryta sutartis kvalifikuotina distribucijos sutartimi ir
nra teisinio pagrindo sutikti su kasatoriaus argumentais, jog ali buvo
sudaryta didmeninio pirkimopardavimo sutartis, kuri reglamentuoja CK 6.371
straipsnio nuostatos. Byloje nekonstatuota, kad pirkjas sigydamas prekes
i tiekjo (kasatoriaus) bt sieks jas turti nuosavybs ar patikjimo teise,
o turjo tiksl perparduoti tretiesiems asmenims, t. y. prekybos tinklams,
siekiant gauti atlyginim u tok preki platinim. Sutarties Priede Nr. 2
nurodyta tai, jog tiekjas, siekiant padidinti jo platinam preki tiesiogini
pardavim vartotojui apimtis, taip pat pateikti informacij apie tiekj, jo
platinamas prekes mamenins prekybos vietose, sipareigoja mokti pirkjui
preki platinimo atlyginim. Teismai pagrstai konstatavo, kad atsakovas
(kasatorius), sudarydamas gino sutart su pirkju, tikjosi, kad pirkjas
perparduos prekes tretiesiems asmenims, taip pat usiims j platinimu. Tai
atitinka distribucijos sutart. Byl nagrinj teismai pagrstai ali
sudarytai tiekimo sutariai teisikai kvalifikuoti taik distribucijos
teisinius santykius reglamentuojanias teiss normas ir ja nustatytas ali
teises ir pareigas. <o:p></o:p>
Dl sutarties slygos grinti tiekjui prekes

Tiekimo sutartyje (Nr. 72005 0404/1) alys
susitar, kad pirkjas turi teis grinti tiekjui tik tas prekes, kurios yra
sugrusios po paties tiekjo inicijuot akcij pas treiuosius asmenis
(sutarties 8.5 punktas). Teism priimtais sprendimais nustatyta, kad tiekjas
(kasatorius) organizavo preki realizavimo akcijas pas treiuosius asmenis,
nurodydavo pirkjui perkam ir i karto prekybos tinklams tiekiam preki
kiekius, j kainas, o po preki realizavimo akcij likusias nerealizuotas
prekes, kurias sipareigojo priimti i pirkjo, neprim. Teismai konstatavo,
kad pirkjas tinkamai vykd sutart, laiku reagavo tiekjo (kasatoriaus)
silymus dl preki kieki, stabd neproting ir nepagrst rizik tiekti kuo
daugiau akcijini preki prekybos tinklams. Tai rodo byloje esantys ali
elektroninio susirainjimo laikai ir kiti rodymai. Byloje konstatuota, kad
apie ketinimus grinti po tiekjo inicijuot akcij likusias (sugrusias)
prekes iekovas informavo tiekj (kasatori) ratu ir pra priimti grinamas
prekes. Teisj kolegija paymi, kad, nors tiekimo sutarties 1.3 punkte yra
slyga, jog pirkjas nuosavybs teises prekes gyja nuo preki perdavimo
dienos, taiau sutarties 8.5 punkte alys susitar, kad pirkjas turi teis
grinti prekes tiekjui, kurios yra sugrusios po paties tiekjo inicijuot
akcij pas treiuosius asmenis. Teism konstatuota, kad kasatorius (tiekjas)
addavo prekes atsiimti, taiau savo sipareigojimo nevykd, kad tiekjas
(kasatorius) ilg laik ved derybas su iekovu dl preki atsimimo. Be to,
byloje teism konstatuota, kad iekovas sil tiekjui (kasatoriui) per 2005 m.
sezon neparduotas prekes parduoti 2006 m., taiau kasatorius (atsakovas) tokio
sutikimo nedav, nes prekes norjo realizuoti savo pasirinktuose prekybos
tinkluose, atsisakant iekovo paslaug. Teism taip pat konstatuota, kad
iekovas nesiek sigyti preki savo nuosavybn; kad preki pardavimo kanalams
(sutarties 7.5 punktas, sutarties Priedas Nr. 2) UAB VP Market, UAB
Norfos mamenina (dalyvaujantiems byloje treiaisiais asmenimis) buvo inoma
apie inicijuojamas preki pardavimo ir platinimo akcijas bei ali susitarim
dl neparduot po akcij preki grinimo kasatoriui (tiekjui). Tai yra
faktins aplinkybs, konstatuotos teism. Kasacinis teismas faktini aplinkybi
nenustatinja, yra saistomas pirmosios ir apeliacins instancijos teism
nustatyt aplinkybi (CPK 353 straipsnio 1 dalis). 
Kasatorius nurodo, kad pirkjas nesiek
bendradarbiauti sprendiant ali gin dl preki grinimo ir (ar) j
pardavimo. CK 6.38, 6.200 straipsniuose nustatyta pareiga bendradarbiauti
tiek skolininkui, tiek kreditoriui, pareiga padti vienas kitam gyvendinti
savo teises ir vykdyti pareigas, kylanias i sutarties, informuoti vienas kit
apie atsiradusias slygas, susijusias su prievols vykdymu, siekti ivengti ar
sumainti galimus nuostolius (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl
skyriaus teisj kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinje
byloje UAB Medikona v. UAB Lucerna vaistins, Nr. 3K-3-15/2008;
2002 m. gegus 29 d. nutartis, priimta civilinje byloje UAB Remolita ir
Ko v. UAB Autopartis, Nr. 3K-3-795/2002). Teismas gali skolininko
nepripainti paeidusiu prievol, jeigu yra pagrindas konstatuoti, kad kita
prievols alis kreditorius nevykdo ar nevykd pareigos bendradarbiauti,
nepakankamai bendradarbiavo (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl
skyriaus teisj kolegijos 2001 m. birelio 18 d. nutartis, priimta civilinje
byloje <a name="Buk_19">G. . </a>v. <a name="Buk_17">E. M. </a>individu
ali
mon (duomenys neskelbtini), Nr. 3K-3-704/2001, 2003 m. spalio 29 d.
nutartis, priimta civilinje byloje Nadoc Nr.1 A/S v. Valstybinio socialinio
draudimo fondo valdyba, Nr. 3K-3-1036/2003 ir kt.).
Teisj kolegija pritaria kasatoriaus
argumentams, kad teism praktikoje pripastama, jog, aikindami sutartini
sipareigojim apimt bei praomos teisins apsaugos pagrstum, teismai
pirmiausia turi vertinti, ar pati teisins apsaugos praanti alis vykd savo
sipareigojimus pagal sutart, t. y. sutartins atsakomybs taikymo atveju
svarbu vertinti ne tik sutartin prievol paeidusio asmens (skolininko), bet ir
kreditoriaus veiksmus (CK 6.259 straipsnis). Teisj kolegija taip pat
pritaria kasatoriaus argumentams, kad i pareiga vienodai svarbi abiem
sutarties alims, ir viena i ali, pati nesilaikiusi bendradarbiavimo
pareigos, neturi teiss panaudoti kitos alies bendradarbiavimo stokos prie j
kaip pagrindo atsisakyti vykdyti savo prievol (Lietuvos Aukiausiojo
Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos Civilini byl skyriaus
teisj kolegijos 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinje byloje <a
name="Buk_15">E. M. </a>v. UAB Mindija, Nr. 3K-3-371/2005;
2006 m. lapkriio 29 d. nutartis, priimta civilinje byloje <a name="Buk_8">B.
G. </a>v. <a name="Buk_10">D. B.</a>, bylos Nr. 3K-3-633/2006; 2006
m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinje byloje UAB ,,Auksinis varnas v.
AB ,,Lietuvos geleinkeliai, bylos Nr. 3K-7-3/2006; 2004 m. balandio 14
d. nutartis, priimta civilinje byloje UAB Libra Vitalis v. UAB Homo
Faber, bylos Nr. 3K-3-274/2004; 2007 m. gegus 8 d. nutartis, priimta
civilinje byloje <a name="Buk_2">A. A. </a>v. UAB Kamintras, bylos
Nr. 3K-3-199/2007; 2007 m. gegus 10 d. nutartis, priimta civilinje byloje UAB
Sarteksas v. UAB Beltateksas, bylosNr. 3K-3-203/2007; 2007 m.
gruodio 4 d. nutartis, priimta civilinje byloje UAB Polikopija v. <a
name="Buk_23">J. B. </a>reklamos paslaug mon (duomenys neskelbtini), bylos
Nr. 3K-3-530/2007; 2008 m. rugsjo 23 d. nutartis, priimta civilinje byloje UAB
Metaloidas v. UAB iauli lyra, bylos Nr. 3K-3-406/2008 ir kt.).
Byl nagrinj teismai, aikindami ali sudaryt
sutart bei sprsdami dl sutartimi prisiimt teisi ir pareig bei sutarties
vykdymo, vertino ali bendradarbiavimo aspektus ir, remdamiesi ali
paaikinimais, elektronini laik turiniu, liudytoj parodymais, sprend, kad
alys (taip pat ir iekovas (pirkjas) tarsi su kasatoriumi (tiekju) dl
sutartini sipareigojim vykdymo. Byloje nekonstatuota, kad iekovas su
kasatoriumi (atsakovu) bt nebendradarbiavs (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
Teisj kolegija, remdamasi byloje konstatuotais faktais, negali sutikti su
kasacinio skundo argumentais dl iekovo bendradarbiavimo, vykdant sutart,
nebuvimo ir dl to jo atvilgiu teismai bt negalj taikyti ali sutartimi
nustatytos teisins apsaugos. 
Dl CK 6.213 straipsnio taikymo
CK 6.213 straipsnyje nustatytas teiss
reikalauti vykdyti nepinigin prievol natra apribojimas, kai sutartins
prievols vykdymas natra labai komplikuot skolininko padt (CK 6.213
straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kasatorius nurodo, kad tiek bylos
nagrinjimo pirmojoje instancijoje, tiek apeliacinje instancijoje metu,
kasatorius rodinjo, jog Tiekimo sutartyje nustatyta iekovo teis negali bti
gyvendinta inter alia dl to, kad sutarties prievols vykdymas natra
labai komplikuot skolininko Tiekjo padt, nes pagal sutarties 8.5 punkt
grintinos nerealizuotos preks yra beverts, j savikaina yra ne maiau kaip
deimt kart maesn; yra pasibaigs kai kuri preki tinkamumo naudoti
terminas. 
Kasatorius nurodo, kad pats iekovas nesisteng
i preki realizuoti 2006, 2007 metais, dl to jos tapo beverts; laiko, kad
u preki nuvertjim kaltas yra iekovas. Su iais kasatoriaus argumentais
teisj kolegija nesutinka. Minta, kad teism sprendimais yra konstatuota, jog
iekovas nerealizuotas prekes silsi parduoti 2006 metais, taiau kasatorius
(atsakovas) su iuo silymu nesutiko, nes prekes norjo realizuoti savo
pasirinktuose prekybos tinkluose, atsisakydamas iekovo paslaug; kad
kasatorius (atsakovas) ilg laik ved derybas su iekovu dl preki atsimimo
nuolat addamas prekes atsiimti, taiau savo sipareigojimo nevykd; kad apie
neparduot preki grinim, vykdant sutarties 8.5 punkt, iekovas prane
neudelsdamas ir kt. Esant iems teism konstatuotiems faktams, negalima
teigti, kad iekovas yra atsakingas u preki nuvertjim laiku jas nerealizavus.
Be to, i atsakovo pozicijos dl sutarties 8.5 punkto vykdymo matyti, kad
atsakovas pra iekin atmesti tuo pagrindu, jog iekovas (pirkjas), gijs
nuosavybs teis prekes, nuo preki perdavimo dienos netenka teiss atsakovo
inicijuot akcij metu neparduot preki grinti atsakovui. 
Byl nagrinj teismai, aikindami ali sudaryt
sutart ir taikytin teis ali santykiams kvalifikuoti, sprend, kad ie
atsakovo argumentai yra atmestini. Kasaciniame skunde iuo aspektu klausimo
nekeliama, taiau tai rodo, kad kasatorius (atsakovas) pats nesiek vykdyti
sipareigojim, ali nustatyt sutarties 8.5 punkte, bei bendradarbiauti dl
susidariusios situacijos kasatoriaus (atsakovo) inicijuot akcij met
neparduot preki grinimo. 
Byloje nagrintas iekovo (pirkjo) reikalavimas
pareigoti atsakov (kasatori) vykdyti prievol natra, t. y. pareigoti
atsakov priimti iekovo grinamas prekes, kurios yra sugrusios po atsakovo
(tiekjo) inicijuot akcij pas treiuosius asmenis (ali sutarties 8.5
punktas). Reikalavimas, be nurodyto iekinyje faktinio pagrindo, grindiamas ir
teiss normomis, tarp j ir CK 6.213 straipsnio 2 dalimi dl prievols vykdymo
natra. Teismai sprend, kad pareiktas reikalavimas dl prievols vykdymo
natra pagal ali sudarytos sutarties 8.5 punkt (kuriame ir nustatytas
sutarties vykdymas natra) yra tenkintinas. 
Bylos duomenys rodo, kad alys neteik rodym,
jog 8.5 punkte nustatyta atsakovo prievol priimti neparduotas prekes gali bti
vykdoma kitu bdu. Teism konstatuota, kad iekovas (pirkjas) dl preki
grinimo sprend operatyviai, ir nekonstatuota, kad is bt udelss.
Kasatorius (atsakovas), nors nurod, kad preki grinimas natra (sutartins prievols
vykdymas natra) labai komplikuot jo padt, kad yra pasibaigs preki
naudojimo terminas ir kt. neteik rodym dl kit iekovo teisi gynybos bd.
Minta, kad apskritai atsakovas (kasatorius) neig savo sipareigojim,
nustatyt sutarties 8.5 punkte, vykdym. Teism sprendimuose yra pasisakyta dl
CK 6.213 straipsnio taikymo, todl negalima sutikti su kasacinio skundo
argumentais, kad teismai nesprend dl io straipsnio taikymo gino santykiams.

CK 6.213 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kre
ditorius
turi teis reikalauti vykdyti natra ir nepinigin prievol. Tokia taisykl
grindiama sutarties privalomumu ir vykdytinumu. CK 6.213 straipsnio 2 dalyje
nustatyta iimtis, kuri reikia, kad reikalauti vykdyti nepinigin prievol
natra galima visais atvejais, iskyrus CK 6.213 straipsnio 2 dalies 15
punktuose numatytas iimtis. Kasatorius remiasi CK 6.213 straipsnio 2 dalies 2
punkte nustatyta slyga prievols vykdymas natra komplikuot skolininko
padt. Kai negalima reikalauti vykdyti prievols natra, atsivelgiant
konkreias aplinkybes galimi kiti gynybos bdai. <o:p></o:p>
Teism konstatuota, kad iekovas (pirkjas),
bendradarbiaudamas su tiekju, silsi neparduotas prekes parduoti 2006 m. (kaip
galimyb sprsti gin dl ali sudarytos sutarties 8.5 punkto vykdymo),
taiau kasatorius (atsakovas) su iuo pasilymu nesutiko. Iekovo (pirkjo)
galimybs laisvai veikti buvo ribotos ali sutarties 7.5 punktu; atsakovas
kit iekovo (pirkjo) gynybos bd nesil ir pan. Teisj kolegija sprendia,
kad, remiantis teism byloje konstatuotais faktais, nra pagrindo laikyti, jog
buvo paeistas CK 6.213 straipsnio 2 dalies 2 punkto bei 6.200 straipsnio 4
dalyje tvirtint sutarties vykdymo princip nuostatos. Paymtina, kad CK
6.200 straipsnyje tvirtinti sutarties vykdymo principai galioja abiem alims.
ali sudarytos sutarties formuluots bei jos pobdis rodo, kad abi sutarties
alys turjo maksimaliai stengtis vykdyti sutart. Kasatorius nurodo, kad
iekovas (pirkjas) nesisteng preki realizuoti 2006, 2007 metais. Su iais
argumentais teisj kolegija negali sutikti, nes teism priimtais sprendimais
yra konstatuota prieingai, ir iuo aspektu nra duomen, kurie leist daryti
kitoki ivad (CPK 353 straipsnio 1 dalis). 
Dl procesini teiss norm taikymo
Tiekimo sutarties (Nr. T-2005 04-04/1) 8.5 punktu
alys susitar, kad pirkjas (iekovas) turi teis grinti, tik tas prekes
tiekjui, kurios yra sugrusios po tiekjo inicijuot akcij pas treiuosius
asmenis. Kasatorius nurodo, kad teismai, taikydami sutarties 8.5 punkt, turjo
nustatyti, kad kasatorius (tiekjas) pas treiuosius asmenis (prekybos
centruose, parduotuvse) organizavo prekybines akcijas; kad iekovas pristat
i kasatoriaus (tiekjo) usakytas prekes akcij metu; kad tretieji asmenys
grino iekovui (pirkjui) nepanaudotas prekes. Atsakydami iuos atsakovo
argumentus, teismai nurod, kad atsakovas nepaneig tos aplinkybs, jog akcijos
vyko ir j metu buvo pristatomos preks ir kad visos preks nebuvo iparduotos.
Remdamiesi tarp ali vykusio elektroninio susirainjimo laik turiniu,
liudytoj parodymais, ali paaikinimais, teismai padar ivad, kad pas
treiuosius asmenis vykstant prekybinms akcijoms, kurias organizavo atsakovas,
dalis preki nebuvo iparduota ir liko pas iekov, tai suteik iekovui teis
reikalauti i atsakovo priimti grintas prekes (sutarties 8.5 punktas). Byloje
nekonstatuota, jog tai, kad ne visos preks buvo parduotos, lm iekovo
(pirkjo) veiksmai. Minta, kad sutarties pobdis ir sutarties slygos
reikalavo abiej ali pastang, vykdant ali sudaryt sutart. Teismai
vertino kasatoriaus (atsakovo) aktus dl preki pristatymo ir padar ivad,
kad pateikti preki tiekimo aktai nepaneigia to fakto, jog akcij metu
laikotarpiu nuo 2005 m. balandio vidurio iki 2005 m. rugpjio mn. pabaigos
iekovas apskirtai nebuvo pateiks preki tretiesiems asmenims j prekybos
tinklus. Pateiktus atsakovo raytinius rodymus teismai vertino remdamiesi CPK
185 straipsnyje tvirtintomis rodym vertinimo taisyklmis. 
Civiliniame procese rodinjimas turi savo
specifik nenustatyta, kada teismas gali daryti ivad apie tam tikr
aplinkybi buvim tik tada, kai dl j egzistavimo nra absoliuiai joki
abejoni. Ivad apie fakt buvim teismas civiliniame procese gali daryti ir
tada, kai tam tikros abejons dl fakto buvimo ilieka, taiau byloje esani
rodym visuma leidia manyti esant labiau tiktina atitinkam fakt buvus, nei
jo nebuvus (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj
kolegijos 2003 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinje byloje LUAB
korporacija Lietverslas v. <a name="Buk_12">E. G.</a>, bylos Nr. 3K-3-113/2003. Teismo sprendimas
dl rodym nepakankamumo gali bti panaikintas tik tada, kai kasatorius rodo,
kad nebuvo rodym, kuriais remiantis bt galima ivada dl fakto tikrumo ar
netikrumo ir apskirtai nebt galima pripainti fakt nustatytais (Lietuvos
29 d. nutartis, priimta civilinje byloje <a name="Buk_33">V. D. </a>v.
<a name="Buk_27">T. E.</a>, bylos
Nr. 3K-3-516/2004). Vertinant kelet rodym, lemia ne tik kiekvieno j
patikimumas, bet ir rodomj duomen tarpusavio santykis ar nra
prietaravim tarp j, ar alutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar
pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuosekls alutiniai rodomieji faktai,
ar iekov nurodyti liudytojai patvirtina tas aplinkybes, kurias dsto
iekovas, ir pan. (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus
teisj kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinje byloje <a
name="Buk_6">A. B. </a>v. <a name="Buk_31">T. P. </a>ir kt.,
bylos Nr. 3K-3-150/2007). Nagrinjamu atveju iekovo pateikti rodymai papildo
vienas kit: sutarties slygas ir i slyg vykdym iekovas rodinjo
sutarties turiniu, iekovo atstovo paaikinimais, sutarties ali
elektroniniais laikais (pateikti byl), liudytoj parodymais, kad preks
buvo tiekiamos platinti ir parduoti kasatoriaus (atsakovo) rengiam akcij
metu, treij asmen parodymais ir kt. Minta, kad teismai nurod, jog iekovo
pateiktus rodymus nepaneig atsakovo pateikti aktai, jo atstovo paaikinimai
duoti teismo posdiuose, kasatoriaus (atsakovo) rayti elektroniniai laikai
iekovui dl sutarties vykdymo, taip pat ir dl neparduot preki grinimo
(sutarties 7.5; 8.5 punktai). Teismai nurod, kad nagrinjamu atveju
neribojamas CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalyje vis nurodyt rodinjimo
priemoni taikymas. Vis sutarties vykdymo eig patvirtina sutarties ali
atstov rayti elektroniniai laikai, kuriuos patvirtina ir kiti aptarti ir
apeliacins instancijos teismo pakankamai ianalizuoti bei CPK 177, 185
straipsnio tvarka itirti ir vertinti rodymai. N dl vieno rodymo teismas
nebuvo i anksto vienaip ar kitaip nusiteiks, to nerodo bylos duomenys. Be
kita ko, apeliacins instancijos teismas paymjo, kad ta aplinkyb, jog
iekovas (pirkjas) nebuvo visikai aktyvus, neatleidia kasatoriaus (atsakovo)
nuo sutartinio sipareigojimo, nustatyto 8.5 punkte, vykdymo. i apeliacins
instancijos teismo ivada nepaneigta kasacinio skundo argumentais. 
Paymtina ir tai, kad byla teismuose buvo
nagrinjama daugiau kaip dvejus metus, tiktina, kad per laik alys ism
savo galimybes dl rodym pateikimo (CPK 178 straipsniai). CPK 265 straipsnyje
nustatyta, kad, priimdamas sprendim, teismas vertina rodymus, konstatuoja,
kurios aplinkybs, turinios reikms bylai, yra nustatytos ir kurios
nenustatytos, koks statymas turi bti taikomas byloje ir ar iekinys yra
tenkintinas. Pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas atitinka nurodyto
statymo nuostatas. Apeliacins instancijos teismas, inagrinjs byl
apeliacine tvarka pagal atsakovo apeliacin skund, pasisak dl kiekvieno
apelianto nurodyto argumento tiek fakto, tiek teiss aspektais; praplt
pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytus argumentus (CPK 320, 331
straipsniai). CPK 270 straipsnyje, apibrianiame sprendimo turin, nustatyta,
kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi bti idstyti teismo
sprendimo motyvai (CPK 270 straipsnio 4 dalies 14 punktai). Skundiamo
sprendimo turinys neleidia daryti ivados dl jo neatitikties CPK 270
straipsnio 4 dalies 14 punkt nuostatoms. Europos mogaus Teisi Teismas dl
sprendimo motyvavimo yra nurods, kad teismo pareiga pagrsti priimt sprendim
neturt bti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti kiekvien
argument (r. Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994,
Series A n.288, p. 20, 61). 
Remiantis tuo, kas aptarta, kasacinio skundo
argumentai nesudaro statyme (CPK 346 straipsnio 2 dalyje) nustatyt pagrind
naikinti teism priimtus sprendimus. 
Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl
skyriaus teisj kolegija,vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto 2-ojo apylinks teismo 2008 m.
balandio 9 d. sprendim ir Vilniaus apygardos teismo Civilini byl skyriaus
teisj kolegijos 2008 m. gruodio 4 d. nutart palikti nepakeistus. 
i Lietuvos Aukiausiojo Teismo nutartis yra
galutin, neskundiama ir siteisja nuo primimo dienos.
Teisjai Juozas erknas
Janina Janukien Sigita Rudnait
</div>
</div>
</body>
</html>

INFOLEX ID 116951 RegNr 3K-3-148-2009

Uploaded by

Document Information

Original Title

Copyright

Available Formats

Share this document

Share or Embed Document

Sharing Options

Did you find this document useful?

Is this content inappropriate?

Copyright:

Available Formats

INFOLEX ID 116951 RegNr 3K-3-148-2009

Uploaded by

Copyright:

Available Formats

<html xmlns:v="urn:schemas-microsoft-com:vml"

You might also like